Professional Documents
Culture Documents
Fsiq Da CX Zimbardo
Fsiq Da CX Zimbardo
kenet klarkis Cveneba miuTiTebs fsiqolo- Zalebi, romlebic Cvens cxovrebas ayalibebs.
giuri kvlevis potenciur gavlenaze rogorc `fsiqologia da cxovreba~ tvinis da fsiqikis
calkeuli adamianebis, aseve sazogadoebis cxov- Sinagani sivrcidan adamianis qcevis garegan gan-
rebaze. es magaliTi am saxelmZRvanelos Ziri- zomilebamde migviyvans. SeviswavliT iseT pro-
Tad miznebze miuTiTebs: wagiyvanoT mogzauro- cesebs, romlebic azris mqone struqturas
baSi, sadac adamianuri gamocdilebis sirTu- mianiWeben Tqvens gamocdilebas; magaliTad, iseT
leebs daxvewili kvleviT gamovavlenT, es ki sakiTxebs, rogoricaa: rogor aRviqvamT samya-
2 saSualebas mogvcems ukeT vakontroloT is ros, rogor vswavlobT, vurTierTobT sxveb-
Tan, vazrovnebT, vimaxsovrebT. SevecdebiT ga- fsiqologebs kvlevis da praqtikis miznebi
varkvioT adamianis cxovrebis iseTi gamovli- da areali. wignis damTavrebis Semdeg Tqven
nebebi, rogoricaa, Tu rogor da ratom naxulo- unda iazrovnoT, rogorc fsiqologma, xolo
ben sizmrebs adamianebi, rogor uyvardebaT er- am TavSi pirvelad gaecnobiT seriozulad, Tu
TmaneTi, ratom morcxvoben, ratom arian agresi- ras unda niSnavdes es.
ulebi, ratom avaddebian fsiqikurad. da bolos,
vaCvenebT, rogor SeiZleba gamoviyenoT fsiqo-
logiuri codna, raTa gavigoT da zogierT, ma- gansazRvrebebi
galiTad, segregaciis, SemTxvevaSi SevcvaloT
mravali fsiqologi eZebs pasuxs funda-
kidec Cvens cxovrebaSi moqmedi kulturuli
mentur kiTxvaze: rogoria adamianis buneba?
Zalebi.
am kiTxvas fsiqologia imiT pasuxobs, rom
Cven, `fsiqologiis da cxovrebis~ avtorebs,
swavlobs rogorc individSi mimdinare pro-
fsiqologiis kompetenturobis gvjera. pedago-
cesebs, ise fizikur da socialur garemoSi
giuri da samecniero karieris manZilze fsiqo-
aRmocenebul Zalebs. am TvalsazrisiT, fsi-
logia sul ufro da ufro momxibvleli gaxda
qologias formalurad ganvmartavT, rogorc
CvenTvis. bolo wlebSi fsiqikuri da qcevis
individis qcevis da fsiqikuri procesebis mec-
procesebis warmmarTveli ZiriTadi meqanizme-
nierul Seswavlas. ganvixiloT am ganmarte-
bis Sesaxeb informaciis mozRvaveba moxda. Zve-
bis mniSvnelovani nawilebi. mecnieruli, qce-
li Sexedulebebi axali ideebiT icvleba, mag-
va, individi da fsiqikuri.
ram adamianis bunebis mravali momajadoebeli
fsiqologiis mecnieruli aspeqti moiTx-
mxare jer kidev amoucnobi rCeba. imedi gvaqvs,
ovs, rom fsiqologiuri daskvnebi mecnieru-
rom am mogzaurobis dasasrul Tqvenc saTu-
li meTodis principebis mixedviT mopovebul
Tad moepyrobiT fsiqologiuri codnis saku-
monacemebs efuZnebodes. mecnieruli meTodi
Tar marags.
moicavs problemis analizisa da gadaWrisaT-
mogzaurobis ZiriTadi mizani wvdomis mec- vis saWiro Tanmimdevrul nabijebs. es meTodi
nieruli wyurvili iqneba. davsvamT kiTxvebs ada- daskvnebis gamosatanad obieqturad Segrove-
mianis qcevis Sesaxeb _ rogor, ratom, ra, ro- bul monacemebs iyenebs. mecnieruli meTodis
dis da im qcevis mizezebis da Sedegebis Sesa- maxasiaTeblebs ufro dawvrilebiT me-2 TavSi
xeb, romelsac Tqven sakuTar TavSi, sxva adami- ganvixilavT, rodesac gavecnobiT, Tu rogor
anebsa da cxovelebSi aRmoaCenT; avxsniT, ra- atareben fsiqologebi kvlevas.
tom fiqrobT, grZnobT da iqceviT ase; riTi qceva is iaraRia, romlis saSualebiTac or-
gansxvavdebiT sxvebisagan, ra qmnis Tqvens uni- ganizmi garemos ergeba. qceva moqmedebaa. fsi-
kalobas da mainc, ratom iqceviT xSirad sxve- qologiis sagani, ZiriTadad, adamianis da cxo-
bis msgavsad? Tqvens CamoyalibebaSi memkvidre- velis dakvirvebadi qcevaa. sicili, tirili,
obam iTamaSa roli, Tu piradma gamocdilebam? sirbili, Sexeba qcevis is magaliTebia, rom- ratomaa fsiqologia unikaluri?
rogor Tanacxovrobs am rTul qmnilebaSi _ lebsac SeiZleba daakvirde. fsiqologebi ik-
adamianur cxovelSi _ agresia da altruizmi, vleven, ras da rogor akeTebs individi moce-
siyvaruli da siZulvili, sigiJe da Semoqmede- mul garemoSi da ufro farTo socialur da
ba? am TavSi ganvixilavT, rogor da ratom gax- kulturul konteqstSi.
da yvela es kiTxva mniSvnelovani fsiqologi- fsiqologiuri analizis sagani yvelaze
is, rogorc disciplinis miznebisaTvis. xSirad aris individi _ axalSobili, mozar-
di sportsmeni, kolejis studenti, romelic
studentur saerTo sacxovrebelSi cxovrebas
ratomaa fsiqologia egueba; Suaxnis mamakaci, romelic karieras
unikaluri? icvlis, an qali, romelmac unda gadalaxos
alchaimeris daavadebiT Sepyrobili meuRlis
TandaTanobiTi ukusvliT gamowveuli stresi.
fsiqologiis unikalobisa da erTianobis amave dros, kvlevis sagani SeiZleba iyos Sim-
dasafaseblad unda gaarkvioT, rogor esmiT panze, romelic komunikaciisaTvis saWiro sim- 3
boloebs swavlobs, labirinTSi mosiarule ciasTan da ekologiasTan dakavSirebuli fsi-
TeTri virTxa, an safrTxis signalze moreagi- qologia _ cdilobs gaaumjobesos TiTeuli
re zRvis loqora. individi mis bunebriv gare- individisa da koleqtivis cxovrebis done. fsi-
moSi, an kvleviT laboratoriaSi, kontorli- qologia inarCunebs kavSirebs filosofiasa
rebad pirobebSi unda SeviswavloT. da sxva humanitarul mecnierebebTan, xelovne-
mravali mkvlevari fsiqologi aRiarebs, rom basTan, rogorebicaa literatura da drama-
adamianis moqmedebas fsiqikuri procesebis, anu turgia.
adamianis fsiqikis muSaobis axsnis gareSe ver miuxedavad imisa, rom Tanamedrove fsiqo-
gavigebT. adamianuri aqtivobis didi nawili logiis RirsSesaniSnavi (aRsaniSnavi) siRrme
Sinagania _ azrovneba, dagegmva, msjeloba, Se- da farTo Tvalsawieri siamovnebis wyaroa uk-
moqmedeba, ocneba. mravali fsiqologisaTvis ve Camoyalibebuli specialistebisaTvis, stu-
swored fsiqikuri procesebia fsiqologiuri dentebisaTvis, vinc pirvelad ecnoba fsiqo-
Ziebis yvelaze saintereso aspeqtebi. male ga- logias, is erTgvar sirTules warmoadgens.
igebT, rom fsiqologma mkvlevrebma daxvewi- fsiqologiis saganze kidev bevria saTqme-
li teqnikebi gamoigones fsiqikuri movlene- li, magram, bevri Rirebuli informaciis waRe-
bis da procesebis Sesaswavlad, raTa es pira- ba SegiZliaT am Sesavali Tavidan. fsiqolo-
di gamocdileba sazogado gaxadon. giis sferos Seswavlis saukeTeso gzad fsi-
am sakiTxebis kombinacia fsiqologias uni- qologTa miznebis garkveva migvaCnia. modiT,
kalur sferod aqcevs. maSin, rodesac fsiqo- ganvixiloT es miznebi.
logebi ZiriTadad individebis qcevaze arian
fokusirebuli, sociologebi swavloben ada-
mianTa qcevas jgufebSi an organizaciebSi, xo-
lo anTropologebi yuradRebas amaxvileben fsiqologiis miznebi
qcevis ufro farTo konteqstze sxvadasxva kul- im fsiqologebis mizani, romlebic funda-
turaSi. miuxedavad amisa, fsiqologebi far- mentur kvlevas axorcieleben, aris qcevis aR-
Tod iyeneben sxva mecnierebebis miRwevebs. ro- wera, axsna, winaswarmetyveleba da gakontro-
gorc erT-erTi socialuri mecniereba, fsiqo- leba. gamoyenebiTi fsiqologiis warmomadgen-
logia iyenebs ekonomikas, politologias, so- lebs kidev erTi, mexuTe mizani aqvT _ adami-
ciologias da eTnologias. fsiqologebs bev- anis cxovrebis gaumjobeseba. es miznebi fsi-
ri saerTo interesi aqvT biologebTan, gansa- qologiuri saqmianobis safuZvels Seadgens.
Tavi 1 / fsiqologiis mecniereba Cvens cxovrebaSi
miRma unda ixedebodes. qceviT da fsiqikur deba. rodesac fsiqologebs qcevis axsna surT,
procesebSi kanonzomierebebis aRmoCena fsi- isini TiTqmis yovelTvis iTvaliswineben ax-
qologiis mravali dargis mTavari mizania. snis orive tips. warmoidgineT, rom fsiqologs
fsiqologebs surT aRmoaCinon, rogor muSa- surs axsnas, ratom iwyebs adamiani sigaretis
obs qceva. ratom iciniT moulodnel situaci- mowevas. SesaZlebelia individi gansakuTrebiT
ebSi? ra garemoebebi ubiZgebs adamians Caidi- midrekilia riskisaken (dispoziciuri axsna), an
nos suicidi, an danaSauli? zogierTi individi ganicdis TanatolTa zewo-
fsiqologiuri axsna, ZiriTadad, aRiarebs, las (situaciuri axsna) _ an, rom orive auci-
rom qcevaTa umetesobaze gavlenas faqtorTa lebelia (kombinirebuli axsna).
kombinacia axdens. zogierTi faqtori indivi- xSirad fsiqologis mizania qcevis farTo
dis SigniT moqmedebs, rogoricaa genetikuri diapazoni safuZvlad mdebare erTi mizeziT ax-
mocemuloba, motivacia, inteleqtis done, an snas. warmoidgineT situacia, romelSic Tqveni
TviTSefaseba. qcevebis am Sinagan determinan- maswavlebeli ambobs, rom kargi niSnis misaRe-
tebs organizmuli cvladebi ewodeba, radgan bad aucilebelia gakveTilze diskusiaSi aqti-
isini organizmis Sesaxeb gvawvdis informaci- uri monawileobis miReba. Tqveni megobari yo-
Tavi 1 / fsiqologiis mecniereba Cvens cxovrebaSi
as. adamianis SemTxvevaSi am determinantebs dis- velTvis kargad swavlobs, magram gakveTilze
poziciuri cvladebi ewodeba. arsebobs, agreT- ar aqtiurobs, xels ar iwevs da ar gamoTqvams
ve, garegani faqtorebi. warmoidgineT, rom bav- Tavis azrebs da Sexedulebebs. maswavlebeli
Svi cdilobs asiamovnos maswavlebeli, raTa sayvedurobs, rom saTanadod motivirebuli araa
prizi moigos, an transportis sacobSi moxved- da miiCnevs, rom igi gonieri ar aris. igive
rili mZRoli agresiuli da mtruli xdeba. am adamiani dadis wveulebaze, magram arasodes
qcevebze did gavlenas pirovnebis gareT arse- iwvevs vinmes sacekvaod, Riad ar icavs sakuTar
buli movlenebi axdens. qcevaze garegan zegav- azrs, Tuki vinme sakiTxSi masze nakleb Caxedu-
lenas garemos anu situaciuri cvladebi ewo- li ekamaTeba, iSviaTad erTveba saubarSi suf-
rasTan. ra diagnozs dasvamdiT? safuZvlad mde-
bare romeli mizezia am tipis qcevebze pasu-
organizmuli cvladebi (organizamic variables) _ xismgebeli? mravali sxva morcxvi adamianiviT,
organizmis qcevis Sinagani determinanti. Tqveni megobaric ver axerxebs ise moiqces, ro-
dispoziciuri cvladebi (dispozitional variables) _ gorc saWiroa (Cheek, 1989, Zimbardo, 1990). aq Seg-
organizmis cvladi, anu qcevis Sinagani de- viZlia morcxvobis cneba gamoviyenoT da Tqve-
terminanti, romelic adamianebSi Cndeba. ni megobris qcevaTa mTeli diapazoni amiTi av-
garemos cvladebi (environmental variables) – gare- xsnaT.
gani zemoqmedeba qcevaze. amgvari mizez-Sedegobrivi axsnebis mosapo-
situaciuri cvladebi (situational variables) – gare- veblad mkvlevrebi xSirad sxvadasxva tipis mo-
6 gani zemoqmedeba qcevaze. nacemebis Segrovebis SemoqmedebiT process
axorcieleben. daxelovnebuli deteqtivi Ser- winaswarmetyveleba imis gagebas emyareba, Tu
lok holmsi nawyvet-nawyveti monacemebis sa- rogor aris dakavSirebuli erTmaneTTan mov-
fuZvelze akeTebda gamWriax daskvnebs. amis lenebi da varaudobs, romeli meqanizmebi akav-
msgavsad, yovelma mkvlevarma unda gamoiyenos Sirebs am movlenebs garkveul winapirobebTan.
warmosaxva da SemoqmedebiTad Serwyas is, rac mizez-Sedegobrivi winaswarmetyveleba azustebs
icis, da is, rac jer ar icis. kargad ganswav- im pirobebs, romelSic qceva Seicvleba. maga-
lul fsiqologs SeuZlia monacemebi adamia- liTad, garkveuli asakis Semdeg bavSvebsa da
nis gamocdilebis sakuTari wvdomisa da sxva maimunebSi ucnobi piris Tandaswreba SfoTvis
mecnierebis mier aRmoCenili faqtebis safuZ- niSnebs iwvevs. dakvirvebul qcevaSi gamowveu-
velze axsnas. fsiqologiuri kvlevis umete- li cvlilebebi ki SeiZleba damokidebuli iyos
soba cdilobs gansazRvros, mravali SesaZlo situaciis SigniT variaciebze, magaliTad, uc-
variantidan romeli xsnis yvelaze zustad mo- nobobis xarisxi. ucnobi imave asakis rom yofi-
cemul qcevas. liyo, ramdenic bavSvi da maimunia, nakleb SfoT-
vas miviRebdiT? kauzaluri winaswarmetyvele-
winaswarmetyveleba bis gaumjobesebis mizniT mkvlevari sistema-
turad cvlis garemo pirobebs da maT bavSvis
fsiqologiaSi winaswarmetyveleba niSnavs, reaqciaze gavlenas akvirdeba.
rom garkveuli qceva an mocemuli kavSiri ra-
Rac albaTobiT gamovlindeba. xSirad qcevis
romelime formis safuZvlad mdebare mizeze- kontroli
bis zusti axsna saSualebas aZlevs mkvlevars mravali fsiqologisaTvis kontroli cen-
zustad iwinaswarmetyvelos momavali qceva. ma-
traluri, yvelaze mniSvnelovani mizania. kon-
galiTad, Tu migvaCnia, rom Tqveni megobari
troli niSnavs, rom qceva an moxdeba, an ar
morcxvia, SegviZlia darwmunebiT viwinaswar-
moxdeba _ daviwyoT, SevinarCunoT, SevaCeroT
metyveloT, rom is uxerxulad igrZnobs Tavs,
da zemoqmedeba movaxdinoT mis formaze, Zli-
Tu ucnob adamianTan gasaubrebas vTxovT. ro-
erebaze an gamovlenis sixSireze. qcevis mi-
desac romelime qcevis an kavSiris asaxsne-
zez-Sedegobrivi axsna damajerebelia, Tu is
lad sxvadasxva axsna arsebobs, maT imis mi-
qcevis gakontrolebis saSualebas qmnis.
xedviT Seafaseben, ramdenad kargad SeuZliaT
qcevis gakontrolebis unari mniSvnelova-
zusti da amomwuravi winaswarmetyveleba. Tqven
nia, radgan is fsiqologebs saSualebas aZ-
megobars warmatebiT rom daemyarebina ucnob-
levs adamianebs cxovrebis donis gaumjobese-
Tan kontaqti, diagnozi unda Segvecvala.
baSi daexmaros. am wignSi periodulad Sexvde-
zustad iseve, rogorc dakvirveba, mecnie-
biT fsiqologebis mier gamogonil sxvadasxva
ruli winaswarmetyvelebac obieqturi da naT-
tipis Carevas im mizniT, rom daexmaron adami-
lad Camoyalibebuli unda iyos ise, rom Se-
anebs TavianTi cxovrebis problemuri aspeqte-
saZlebeli iyos misi Semowmeba da uaryofa,
bis gakontorlebaSi. me-16 Tavi, magaliTad, fsi- ratomaa fsiqologia unikaluri?
Tu faqtebi mas ar adasturebs. mecnieruli
7
qikuri daavadebebis mkurnalobas exeba. wig- interess moklebuli ar iqneba aRvniSnoT,
nSi agreTve aRwerilia, rogor SeuZliaT ada- rom gageba da ara kontroli warmoadgens mra-
mianebs aRmofxvran arajansaRi qcevebi, ro- vali aziuri da afrikuli qveynis fsiqolo-
goricaa magaliTad, sigaretis moweva; wamo- gebis saboloo mizans (Nobles 1980, Triandis
iwyon jansaRi qcevebi, rogoricaa regularu- 1990). kritikosebs miaCniaT, rom kontrolze
li varjiSi (Tavi 13). Tqven SeityobT aRzrdis yuradRebis gamaxvileba dasavlur fsiqolo-
ra stili exmareba mSoblebs SvilebTan myari giaSi im kulturuli mikerZoebis amsaxvelia,
kavSiris SenarCunebaSi (Tavi 11). ris gamo ar romelic industrializaciis, evropelTa ko-
surs ucxo adamians daexmaros sxvas ubeduri lonializmis da aSS-Si arsebuli dampyrob-
SemTxvevis dros da rogor SeiZleba am xe- luri mentalitetis Sedegia. dasavluri fsi-
lisSemSleli faqtorebis gadalaxva (Tavi 18). qologiis kontrolze fokusireba, agreTve,
aq moyvanilia mxolod ramdenime magaliTi im mamakacur midgomad iTvleba. is aseTi domi-
uricxvi situaciidan, romelSic fsiqologe- nanturi ar iqneboda, qalebs rom eTamaSaT
bi TavianT codnas iyeneben, raTa gaaumjobe- wamyvani roli fsiqologiis ganviTarebaSi (Bor-
son da gaakontrolon adamianebis cxovreba. nstein, Quina, 1989; Riger, 1992).
am TvalsazrisiT, fsiqologebi sakmaod op-
timistebi arian. mraval maTgans sjera, rom Sejameba
praqtikulad nebismieri arasasurveli qceva am Sesaval TavSi warmovadgenT `fsiqolo-
SeiZleba Seicvalos saTanado CareviT. `fsi- giis da cxovrebis~ zogierT qveTavs, romle-
qologia da cxovreba~ iziarebs am optimizms. bic specialurad SevadgineT, raTa ufro efeq-
am Sesavali Tavis kiTxvi- gor unda moviqce, Tu vfiq- bis~ TiTqmis yvela Tavi da
sas SeiZleba dainteresdeT, ra rob, rom deda fsiqikurad da- qveTavi cdilobs swored am-
saWiroa fsiqologia? Cveni pa- avadebuli myavs?“ „es sagani gvar kiTxvebs upasuxos. am ga-
suxi am kiTxvaze sakmaod pir- maswavlis, rogor unda mivi- mocemaSi specialuri CanarTe-
dapiria: gvjera, rom fsiqolo- Ro ukeTesi niSnebi?“); xanda- bi movaTavseT _ fsiqologia
giur kvlevas dauyovneblivi da xan es kiTxvebi presis saSua- Cvens cxovrebaSi. TiToeuli
mniSvnelovani gamoyeneba aqvs lebiT gavrcelebuli fsiqo- aseTi CanarTi pasuxobs kiTx-
yoveldRiur cxovrebaSi. `fsi- logiuri informaciiTaa ga- vas, romelic araerTxel
qologiis da cxovrebis~ erT- mowveuli („marTalia, rom rac gvsmenia studentebisagan.
erTi umTavresi mizania fsiqo- ufro didia bavSvi, miT ufro Cvens mizans warmoadgenda im
logiuri gamocdilebis pirov- konservatulia igi?“ „qalebi sakiTxebis mecnierulad ax-
nuli da sazogadoebrivi mniS- yovelTvis ukeTesi mSoblebi sna, romlebic yvelaze metad
vneloba gaaSuqos. arian, vidre kacebi?“). CvenTvis aRelvebT studentebs. imedi
yovel semestrSi vxvdebiT am kursis swavlebis sirTu- gvaqvs dagveTanxmebiT, rom
studentebs, romlebic fsiqo- le swored isaa, rom mecnie- fsiqologiis Seswavla gaam-
logiis disciplinis Sesaval ruli kvlevis is Sedegebi war- didrebs Tqvens cxovrebise-
kurss eswrebian da garkveuli moavaCinoT, romlebic mniSvne- ul gamocdilebas.
kiTxvebi uCndebaT. xandaxan es lovania studentebisaTvis.
kiTxvebi maTi sakuTari gamoc- `fsiqologiisa da cxovre-
8 dilebiTaa gamowveuli („ro-
turad aiTvisoT teqsti. Sejamebis qveTavi Tan leqtualuri vneba, romliTac Cndeboda es Te-
sdevs yoveli Tavis garkveul, msxvil infor- oriebi.
macias. amgvari Sejameba ganvlili masalis sak-
vanZo sakiTxebis ukeT gagebaSi dagexmarebaT.
yovel Tavs boloSi darTuli aqvs seqcia, ro- fsiqologiis istoriuli
melsac sakvanZo sakiTxebi ewodeba. es qveTavi safuZvlebi
teqstis wvdomis Sesamowmeblad unda gamoiye- „fsiqologias xangrZlivi warsuli, magram
noT. Tu aRmoaCenT, rom ar gesmiT Sejameba, mokle istoria aqvs“, werda eqsperimentuli
teqsts daubrundiT da Sesabamisi masala Ta- fsiqologiis erT-erTi warmomadgeneli her-
vidan waikiTxeT, sanam ar darwmundebiT, rom man ebinhausi (Hermann Ebbinghaus, 1908). mecnie-
namdvilad gesmiT teqsti. amgvari qveTavebi tes-
rebs saukuneebis ganmavlobaSi ainteresebdaT
tirebisaTvis mzadebaSi dagexmarebaT.
adamianis bunebis mravali saidumlo: rogor
aRiqvams adamiani realobas, rogoria cnobie-
Sejameba rebis buneba, saidan modis sigiJe, magram am-
gvar kiTxvebze pasuxis gacemis SesaZleblo-
fsiqologebi mecnierul meTods imisaTvis ba kvlevis saTanado iaraRis ararsebobis ga-
iyeneben, rom individebis qcevisa da fsiqiku- mo ar gaaCndaT. gavixsenoT Cvens welTaRricx-
ri procesebis Sesaxeb daskvna gaakeTon. fsi- vamde IV da V saukuneebSi berZeni filoso-
qologebs ramdenime mizani aqvT: obieqturad fosebis: sokrates, platonis da aristote-
da saTanado doneze aRweron qceva, axsnan mi- les mier dasmuli fundamenturi SekiTxvebi.
si aRmZvreli Zalebi, iwinaswarmetyvelon ro- miuxedavad imisa, rom fsiqologiis garkveu-
dis ganxorcieldeba qceva da gaakontrolon li formebi induri iogas uZveles tradicia-
is, raTa cxovrebis done gaaumjobeson. Sic arsebobda, dasavluri fsiqologiis sa-
fuZvlebi swored did berZen moazrovneTa di-
alogebSi unda veZeboT, sadac midioda msje-
loba imaze, Tu rogor muSaobs goneba, ra
Tanamedrove fsiqologiis aris Tavisufali neba, ra mimarTebaa calke-
ul moqalaqeebsa da maT saxelmwifos Soris.
ganviTareba
XIX saukunis bolosTvis mkvlevrebma sxva mec-
nierebebidan, rogorebicaa fiziologia da fi-
XXI saukuneSi CvenTvis SedarebiT advilia zika, kvlevis laboratoriuli meTodebis fsi-
ganvmartoT, ras niSnavs fsiqologia da ra qologiaSi gadmotana daiwyes, raTa pasuxi
aris fsiqologiuri kvlevis miznebi. Tumca, gaecaT filosofosebis mier dasmul am fun-
fsiqologiis Seswavlis dawyebisas mniSvnelo- damentur kiTxvebze.
vania gesmodeT is mravali Zala, romelmac Tanamedrove fsiqologiis ganviTarebaSi ga- ratomaa fsiqologia unikaluri?
Tanamedrove fsiqologiis gaCena ganapiroba. damwyveti roli vilhelm vundtma (Wilhelm
es istoriuli mimoxilva erT martiv princips Wundt) Seasrula, romelmac 1879 wels laip-
emyareba: mniSvneloba aqvs ideebs. fsiqologi- cigSi eqsperimentuli fsiqologiis pirveli
is mecnierebis ganviTarebis mTel manZilze laboratoria daaarsa. marTalia, vundti ga-
gacxarebuli kamaTi mimdinareobda fsiqolo- naTlebiT fiziologi iyo, magram samecniero
giis sagnisa da kvlevis meTodebis Sesaxeb. karieris manZilze misma interesebma sxeulis
Cveni istoriuli mimoxilva analizis or Seswvlidan fsiqikis Seswavlaze gadainacvla.
doneze ganxorcieldeba. pirvel ganyofileba- mas surda Seeswavla SegrZnebis da aRqmis
Si mimovixilavT istoriis im periods, roca ZiriTadi procesebi da martivi fsiqikuri pro-
fsiqologias safuZveli Caeyara, xolo meore cesebis siCqare. im droisaTvis, rodesac vun-
ganyofilebaSi farTod aRvwerT amJamad arse- dtma fsiqologiuri laboratoria daaarsa,
bul Svid mimdinareobas. fokusirebis orive mas ukve ganxorcielebuli hqonda kvlevaTa
donisaTvis SeecadeT warmoidginoT is inte- seria da gamoqveynebuli Tavisi `fiziologi-
9
rac ar kargavs mniSvnelobas. ganvixiloT dava
struqturalizmsa da funqcionalizms Soris.
biologiuri mimdinareoba
Tavi 1 / fsiqologiis mecniereba Cvens cxovrebaSi
fsiqodinamikuri mimdinareoba
biologiuri mimidnareobis warmomadgenlebi
fsiqodinamikuri mimarTulebis mixedviT qce-
qcevis mizezs genebis, tvinis, nervuli da en-
vas marTavs, an mis motivs warmoadgens Zlie-
dokrinuli sistemebis funqcionirebaSi eZe-
ri Sinagani Zalebi. adamianis qcevebi Tanda-
ben. organizmis funqcionireba axsnilia mis
yolili instinqtebidan, biologiuri ltol-
safuZvlad mdebare fizikuri struqturebis
vebidan, pirovnul moTxovnilebebsa da sazo-
da bioqimiuri procesebis terminebiT. gancda
gadoebis moTxovnebs Soris konfliqtis ga-
da qceva gaigeba, rogorc nervul ujredebs
daWris mcdelobidan momdinareobs. depriva-
Soris da SigniT qimiuri da eleqtruli aqti-
ciis mdgomareoba, fiziologiuri aRgzneba da
vobis Sedegi.
konfliqtebi qcevis ganxorcielebis energias
zustad iseve iZleva, rogorc naxSiri _ saw-
biologiuri perspeqtiva vavs orTqlis lokomotivisaTvis. am modelis
aa mixedviT, organizmi wyvets reagirebas, Tu mi-
si moTxovnilebebi dakmayofilebulia, misi
ltolvebi ki _ Semcirebuli. qcevis mTavari
fsiqologiuri perspeqtiva mizani daZabulobis Semcirebaa.
motivaciis fsiqodinamikuri principebi yve-
a
laze srulad venelma eqimma zigmund froid-
ma (zigmund Freud) ganaviTara XIX saukunis bo-
12
analituri Terapiis sakiTxebs. amasTanave, gak-
virvebiT aRmoaCenT, rom misi ideebi arasodes
yofila sistematuri mecnieruli kvlevis Se-
degi. nacvlad amisa, es iyo gamorCeuli Semoq-
medebiTi gonebis nayofi, romelic Sepyrobi-
li iyo adamianis azrebis, grZnobebisa da moq-
medebebis Rrmad dafaruli saidumlos amoc-
nobis surviliT.
bihevioristuli mimdinareoba
am mimdinareobis warmomadgenlebi swavlo-
ben, Tu rogor akontrolebs konkretuli ti-
pis qcevas garemos konkretuli stimuli. upir-
veles yovlisa, bihevioristebi aanalizeben ga-
remos winapirobebs, im pirobebs, romlebic win
uswrebs qcevas da organizms imisaTvis amza-
debs, moaxdinos Tu ara reagireba. Semdeg isi-
ni ganixilaven qceviT reaqcias, romelic maTi
kvlevis mTavar obieqts warmoadgens. qceva un-
da gavigoT, viwinaswarmetyveloT da gavakon-
troloT. bolos, ikvleven reaqciis dakvirve-
bad Sedegebs. bihevioristis interesis sagania,
magaliTad, rogor cvlis sagzao jarimebi (Se-
los da XX saukunis dasawyisSi. froidis ide- degi) motocikletistis marTvis stils, aiZu-
ebi fsiqikurad daavadebul pacientebTan mu- lebs mas ufro frTxilad iaros, an saerTod
Saobis Sedegad warmoiSva, magram, misi azriT, Tavi daanebos tarebas (qceviTi reaqcia).
is principebi, romlebic man avadmyofebTan aR- monacemebs bihevioristebi kontrolirebadi
moaCina, vrceldeba rogorc normalur, jan- laboratoriuli eqsperimentebidan iReben. maT
saR, ise _ paTologiur qcevaze. froidis fsi- SeiZleba eleqtronuli aparatura da kompiu-
qodinamikuri Teoriis mixedviT, pirovnebas aqeT- terebi gamoiyenon stimulis warsadgenad da
iqeT eqaCeba Sinagani da garegani Zalebi. fro- reaqciis dasafiqsireblad. isini miiCneven, rom
idis modelSi pirvelad iyo naCvenebi, rom ada- Sesaswavli fenomeni zustad unda iyos ganmar-
aqvT. humanisturi mimdinareobis mixedviT, ada- gorc es bihevioristebs miaCniaT. zogierTi yve-
mianis ZiriTadi amocanaa swrafva sakuTari po- laze mniSvnelovani qceva azrovnebis sruli-
tenciis, SesaZleblobebis ganviTarebisken. ad axali da ara warsulSi gamoyenebuli gze-
humanisti fsiqologebi swavloben qcevas, bidan Cndeba. im alternativebis warmodgenis
magram ara laboratoriul pirobebSi da ara unari, romlebic sruliad gansxvavdeba imis-
mis Semadgenel elementebze an komponentebze gan, rac aris, an iyo, saSualebas aZlevs adami-
dayvaniT. isini adamianTa cxovrebis ganmavlo- ans momavlisken iswrafos da awmyo situacia
baSi gamovlenil cxovrebiseuli istoriebis gadalaxos. individi realobaze reagirebs ara
paternebs akvirdebian. biheviorisitebisgan ise, TiTqos is obieqturi samyaro iyos, aramed
mkveTrad gansxvavebiT, humanisturi fsiqolo- ise, rogorc is misi fiqrebis da warmosaxvis
giis warmomadgenlebi individis mier gancdil Sinagani samyaros subieqtur realobaSi aisa-
subieqtur samyaros swavloben da ara garega- xeba. kognituri fsiqologebisaTvis azrebi qce-
ni damkvirveblis da mkvlevris TvaliT dana- vebis rogorc Sedegi, aseve mizezia. Tu viRa-
xul obieqtur samyaros. amitom, isini fenome- cas awyenineT da nanobT, es azria, romelic
nologiuri fsiqologiis warmomadgenlebadac qcevis Sedegad gagiCndaT, xolo sinanulis gan-
iTvlebian, radgan movlenebze calkeuli moq- cdis Semdeg bodiSis moxda azris, rogorc
medi subieqtis (actor) pirad Sexedulebas swav- qcevis mizezis magaliTia.
loben. garda amisa, humanisti fsiqologebi cdi- kognituri fsiqologiis warmomadgenlebi
14 loben mTliani pirovneba Seiswavlon da ho- iseT umaRles fsiqikur procesebs swavloben,
rogoricaa aRqma, mexsiereba, enis gamoyeneba,
problemis gadaWra da gadawyvetilebis miReba
sxvadasxva doneze. maT SeiZleba ikvlion tvin-
Si sisxlis moZraobis sqema sxvadasxva tipis
kognituri amocanis gadawyvetisas, studentis
mogonebebi adreuli bavSvobis SemTxvevaze, an
sicocxlis ganmavlobaSi mexsierebis unaris
cvlilebebi. fsiqikur procesebze fokusirebis
gamo mravali mkvlevrisaTvis kognituri mimdi-
nareoba dRes fsiqologiaSi dominanturia.
evoluciuri mimdinareoba
evoluciuri mimdinareoba cdilobs Tanamed-
rove fsiqologia biologiuri mecnierebebis Zi-
riTad ideebs, Carlz darvinis bunebrivi SerCe-
vis gziT evoluciis Teorias daukavSiros. bu-
nebrivi SerCevis idea sakmaod martivia: gare-
mosTan ukeT Seguebuli organizmebi ukeTes STa-
momavlobas iZlevian (da gadascemen Tavis ge-
nebs), vidre cudad Seguebulebi. mravali Tao-
bis manZilze adaptaciis unari sul ufro da
ufro Zlierdeba da ixveweba. fsiqologiaSi evo-
wlis win damTavrda). evoluciuri fsiqolo-
luciuri mimdinareoba gulisxmobs, rom, ro-
gia evoluciuri biologiis mdidar Teoriul
gorc fsiqikuri, ise fizikuri unarebi milio-
gamocdilebas iyenebs, raTa is centraluri
nobiT wlis ganmavlobaSi viTardeboda, raTa
adaptaciuri problemebi daadginos, romlebic
konkretul adaptaciur miznebs momsaxureboda.
cocxali arsebebis winaSe dgas: mtaceblebisa
mkvlevrebi im garemo pirobebs swavloben,
da parazitebis Tavidan acileba, sakvebis Seg-
romlebSic adamianis tvini ganviTarda. adami-
roveba da gacvla, mewyvilis mopoveba da Se-
anis ganviTarebis istoriis 99% pleistoce-
narCuneba, janmrTeli bavSvebis gazrda. adap-
nis eraSi mcire jgufebad cxovrebas, nadiro-
taciuri problemebis dadgenis Semdeg evolu-
basa da SemgroveblobaSi mimdinareobda (uxe-
ciuri fsiqologia daskvnebs akeTebs im fsiqi-
Sad, ormilionwliani periodi, romelic 10 000
kuri meqanizmebis an fsiqologiuri adaptaci-
kognituri mimdinareoba (Cognitive perspective) _ fsi-
vis aRqmas? zemoqmedebs kultura imaze, Tu ro- movnebis miRwevis procesSi Seqmnili dabrko-
gor gamoxatavs adamiani emociebs? ganapirobebs lebebi iwvevs, rogoricaa, magaliTad, usamar-
Tu ara kultura imas, Tu ra qcevebs ganaxorci- Tlo xelmZRvaneli. es mimdinareoba agresias
elebs individi? zemoqmedebs Tu ara kultura uyurebs, rogorc bavSvobaSi mSoblebis mimarT
imaze, Tu ra zomiT ganicdian adamianebi fsiqi- gancdili mtrulobis gadatanas zrdasrul asak-
kur aSlilobebs? Si.
amgvari kiTxvebis dasmiT kulturuli mimdi- bihevioristuli. adgens warsulSi Cadeni-
nareoba xSirad iseT daskvnebs gvaZlevs, rom- li agresiuli qcevebis ganmtkicebis faqtebs,
lebic sxva mimarTulebis mier wamoyenebul Te- vTqvaT, moswavlem klaselebs, an Tanatolebs
zisebs ewinaaRmdegeba. magaliTad, mkvlevarTa daartya da es zedmeti yuradRebis sagani gax-
azriT, froidis Teoriis mravali aspeqti ar da. es midgoma amtkicebs, rom bavSvebi mSoble-
miesadageba venis kulturisagan Sors mdgom sa- bisagan agresiul mopyrobas swavloben da Sem-
zogadoebebs. amgvari idea jer kidev anTropo- deg Tavis Svilebsac aseve epyrobian.
logma bronislav malinovskim (Bronislav Malinow- humanisturi. ikvlevs im pirovnul Rirebu-
ski) gamoTqva 1927 wels da froidis mamaze cen- lebebs da socialur pirobebs, romlebic xels
trirebuli Teoria axali gvineis magaliTis sa- uwyobs agresiul da TviTSemzRudav gamocdi-
fuZvelze gaakritika, sadac ojaxebi dedazea lebas da ara harmoniul ganviTarebas.
centrirebuli. amrigad, kulturuli mimdinare- kognituri. swavlobs mtrul azrebs da
oba miiCnevs, rom fsiqodinamikuri mimdinareo- fantaziebs, romelsac adamiani Zaladobis aq-
16
cxrili
1.1
Tanamedrove fsiqologiis Svidi mimdinareobis Sedareba
mimdinareoba rogor esmis qcevis kvlevis fokusi kvlevis ZiriTadi
adamianis buneba determinantebi Temebi
albaT ukve mixvdiT, rom msoflioSi Zalian logiis ufro samecniero aspeqtebzea fokusi-
bevri fsiqologia. gamokvlevebi aCvenebs, rom rebuli, vidre klinikur, mkurnalobis mxareze.
maTi raodenoba 500 000-s aWarbebs, maTgan 62-dan ar gagikvirdebaT imis gageba, rom fsiqo-
82 aTasamde fsiqologiuri kvlevis sferoSi moR- logiis kvlevac da praqtikac mamakacebis do-
vaweobs (ix. sur. 1.1). miuxedavad imisa, rom fsi- minirebiT mimdinareobda, Tumca mcire raode-
qologebis raodenoba dasavleTis industriul nobiT qalma fsiqologebma arsebiTi wvlili
qveynebSi metia, mraval sxva qveyanaSic izrdeba Seitanes am sferoSi (Russo and Denmark, 1987; Scar-
interesi fsiqologiis mimarT. fsiqologiuri mec- borough and Furomoto, 1987). 1894 wels margaret
nierebis saerTaSoriso kavSirSi 64 qveynis fsi- uoSbornma (Margaret Washburn) kornelis uni-
qologia gaerTianebuli (Rozenzweig, 1999). ameri- versiteti daamTavra da qalebSi pirvelma mi-
kis fsiqologTa asociacias (APA) 1998 wlis bo- iRo doqtoris xarisxi. man dawera cnobili
los 155 000 wevri hyavda msoflios yvela kuTx- saxelmZRvanelo „cxovelis goneba“. 1895 wels
idan (Fowler, 1999). kidev erTi saerTaSoriso or- meri kalkinsma (Mary Calkins) warCinebiT daam-
ganizacia, amerikis fsiqologTa sazogadoeba Tavra harvardis universitetis doqtorantu-
18 (APS), 16 000-ze met wevrs aerTianebs da fsiqo- ra, magram administracia mas ar aZlevda doq-
suraTi
1.2 suraTi
1.3
fsiqologTa samuSao garemo
naCvenebia sxvadasxva adgilas momuSave fsiqologTa qalebisaTvis miniWebuli fsiqologiis
procenti amerikis fsiqologTa asociaciis fsilogiis
doqtoris xarisxi
doqtoris akademiuri xarisxis mqone wevrTa Soris
Catrebuli gamokiTxvis mixedviT gasuli 30 wlis ganmavlobaSi am mxriv qalebi
upiratesobas floben
toris xarisxs. miuxedavad amisa, kalkinsi kis warmatebebs. rogorc 1.2 suraTzea naCvenebi,
warmatebuli mkvlevari da amerikis fsiqologTa doqtoris xarisxis umetesoba amJamad qalebs
asociaciis pirveli qali prezidenti gaxda. ana aqvT (Pion et al; 1996) da es tendencia XXI saukune-
froidma (Anna Freud) mniSvnelovani wvlili Se- Si myarad narCundeba (Murray and Williams, 1999).
itana fsiqoanalizis praqtikaSi. wamyvani qali rac ufro meti wvlili Seaqvs fsiqologias
mkvlevrebis Sromebs saxelmZRvaneloSi araer- adamianis Seswavlis saqmeSi, miT meti da meti
Txel SexvdebiT. adamiani _ qali da kaci, sazogadoebis yvela
Tanamedrove fsiqologiaSi qalebi da mama- segmentis warmomadgeneli misdevs am karieras.
kacebi erToblivad iziareben Teoriis da praqti- Tqven gzas adgaxarT. imedi gvaqvs, rom `fsi-
qologia da cxovreba~ Rirs mogzaurobad, ro-
melic savsea moulodneli siamovnebebiT da
samaxsovro momentebiT. daviwyoT, an, rogorc
Sejameba
adre fsiqologebs miaCndaT, rom fsiqolo-
giuri procesebi detreminizmis doqtriniTaa
marTuli _ fsiqikuri da fizikuri movlenebi
ganpirobebulia konkretuli mizezebiT. erT-er-
Ti adreuli midgoma, struqturalizmi, aqcents
fsiqikur Sinaarsebsa da qcevis struqturaze
akeTebda meore midgoma, funqcionalizi ki _
qcevis funqciaze.
Tanamedrove fsiqologia Svid ZiriTad mim-
dinareobas moicavs. biologiuri mimdinareoba
swavlobs mimarTebas qcevasa da tvinis meqa- 19
nizmebs Soris; fsiqodinamikuri mimarTulebi- lebisaTvis qceva gadarCenisaTvis brZolisas
saTvis qceva cnobieri da aracnobieri motiva- garemosTan Seguebis Sedegia, xolo, kultu-
ciebiTaa gamowveuli; bihevioristuli mimarTu- ruli mimarTulebisaTvis qceva da misi inter-
lebisaTvis qceva garegani stimuluri pirobebi- pretacia kulturis konteqstSi ganixileba.
Taa ganpirobebuli, humanisturi mimarTulebisaT- fsiqologebi kiTxvaTa did diapazons pa-
vis aqcenti keTdeba individis piradi zrdis Si- suxoben. fsiqologis profesia gasuli ram-
nagan unarze; kognituri mimarTulebisaTvis mTa- denime aTwleulis manZilze Seicvala, misi
varia is fsiqikuri procesebi, romlebic qceviT Tvalsawieri ufro internacionaluri gaxda
reaqciebze zemoqmedebs; evoluciuri mimarTu- da met qals moiTvlis.
vifiqroT momavalze
`fsiqologiis da cxovre- bani. Cven ver viwinaswarmety- bis Sedegad mkvlevrebs sa-
bis~ am gamocemas mokle ese- velebT, romeli sazogadoeb- Sualeba miecemaT zedmiwev-
ebi davamateT, romlebic fsi- rivi moZraoba Seipyrobs niT zustad gaarkvion, ra mi-
qologiaSi, rogorc mecnie- msoflios XXI saukuneSi, mag- marTebaa fsiqikur proceseb-
rebaSi, momxdar clilebebs ram danamdvilebiT SegviZlia sa da tvinis aqtivobas So-
aRwers XXI saukuneSi gadas- vTqvaT, rom fsiqologebi da- ris. aseve, genetikuri kvle-
vlasTan erTad. am TavSi mok- uyovnebliv reagirebas moax- vis teqnologiuri iaraRebis
led aRvwereT, Tu rogor Se- denen am sakiTxebze da maT ganviTarebam SesaZloa swra-
icvala es disciplina gasu- Seswavlas daiwyeben. fsiqo- fad Secvalos is gzebi, rom-
li 100 wlis ganmavlobaSi, logiur kvlevaze, agreTve, lebiTac mkvlevrebi acal-
gansakuTrebiT, Teoriuli mim- did gavlenas moaxdens is teq- keveben bunebisa da aRzrdis
dinareobebis kuTxiT. ras mog- nologiuri siaxleeebi, rom- zegavlenas TiToeuli indi-
Tavi 1 / fsiqologiis mecniereba Cvens cxovrebaSi
vitans Semdegi 100 weli? aS- lebic adamianebsa da kultu- vidis cxovrebaSi.
karaa, rom fsiqologiis Si- rebs Soris manZils amcirebs. am tipis sakiTxebs _ ino-
naarsi da praqtika momaval- internetis gamo XXI sauku- vaciebi fsiqologiis Sina-
Si Seicvleba. neSi didi mniSvneloba mieni- arssa da praqtikaSi _ miv-
marTalia, zogierTi sa- Weba sxvadasxva kulturis marTavT swored specialur
kiTxi, romelsac fsiqologe- msgavsebisa da sxvaobis sa- qveTavebSi _ fsiqologia
bi swavloben, droze ar aris kiTxs. XXI saukuneSi.
damokidebuli, magaliTad, teqnologiuri siaxleni
rogoria enis aTvisebis Zi- fsiqologiis kvlevis meTo- veb-gverdebi:
riTadi procesebi, magram ar- debzec iqoniebs gavlenas,
www.apa.org _ amerikis fsi-
sebobs iseTi sakiTxebic, rom- radgan fsiqikuri procesebis
qologTa asociaciis gver-
lebic konkretul dros mo- kvlevisas ukve XX saukunis
di
aqvs. magaliTad, me-17 da me-18 bolos farTod gamoiyenebo-
TavebSi ganxiluli socialu- da kompiuterebi da tvinis Se- www.psychologicalscience.org
ri fsiqologiis kvlevebis saswavli sxva mowyobilobe- _ amerikis fsiqologTa sa-
umetesoba im mecnierebma wa- bi, romlebzec vundts da mis zogadoebis gverdi
moiwyes, vinc cdilobda gae- kolegebs warmodgenac ki ar
go, ra Zalebma ganapiroba me- hqondaT. kidev ufro daxve-
ore msoflio omis saSinele- wili teqnologiuri miRweve-
20
sakvanZo
sakiTxebi
fsiqodinamikuri mimarTule- XXI saukunis dasawyisisaT-
ratomaa fsiqologia bisaTvis qceva instinqturi vis fsiqologis profesia
unikaluri ZalebiTa da Sinagani kon- moculobiT ufro interna-
fliqtebiT, cnobieri da cionaluri da praqtikose-
fsiqologia aris individe- aracnobieri motivebiTaa gan- bisa da mkvlevrebis Semad-
bis qcevis da fsiqikuri pro- pirobebuli. genlobiT ufro mravalfe-
cesebis mecnieruli Seswav- biheviorizisaTvis qceva gan- rovani gaxda.
la. pirobebulia garegani sti-
fsiqologiis mizania qcevis mulebiT. ZiriTadi cnebebi
aRwera, axsna, winaswarmety- humanisturi mimarTulebisaT-
vis mniSvnelovania raciona- ZiriTadi cnebebi yvela Tav-
veleba da gakontrolebis
luri arCevanis gakeTebis Si muqi SriftiTaa gamoyo-
xelSewyoba.
Tandayolili unari individ- fili, rom advilad SeamCni-
Si. oT, xolo yoveli Tavis bo-
kognituri mimdinareoba xazs los igive terminebi ganmeo-
Tanamedrove fsiqologi- rebiTaa mocemuli. garda ami-
usvams im fsiqikur proce-
is ganviTareba sa, yvela ZiriTadi cneba wig-
sebs, romlebic qceviT re-
aqciebze nis bolos, leqsikonSi mo-
vundtis da titCeneris Sro- cemuli, anbanis mixedviT da
zemoqmedebs.
mebidan ganviTarda struq- ganmartebulia.
evoluciuri mimdinareoba
turalizmi, romelic aq-
Tvlis, rom qceva gadarCe- biheviorizmi
cents elementaruli Seg-
nis procesSi Seguebis Se-
rZnebebisagan agebuli fsi- bihevioristuli
degad ganviTarda.
qikisa da qcevis struqtu- mimdinareoba
kulturuli mimdinareoba
raze akeTebs. biologiuri mimdinareoba
qcevas da mis interpretaci-
jemsisa da diuis mier ganvi- garemos cvladebi
as kulturul konteqstSi
Tarebuli funqcionalizmi dispoziciuri cvladebi
ganixilavs.
aqcents qcevis miRma arse-
evoluciuri mimdinareoba
bul mizanze akeTebs.
kognituri mimdinareoba
am Teoriebma Seqmnes Tana-
ras akeTeben fsiqo- kulturuli mimdinareoba
medrove fsiqologiis safuZ-
vlebi. logebi mecnieruli meTodi
21
fsiqologiis kvlevis meTodebi
2
aRmoCenis etapi
dasabuTebis etapi:
obieqturobis dacvis
saSualebebi
• damkvirveblis
tendenciuroba da
operaciuli
gansazRvrebebi
• eqsperimentuli
meTodi:
alternatiuli axsna
da kontrolis
saWiroeba
• korelaciis meTodi
• qvezRurblovani
zemoqmedeba
fsiqologiuri gazomva
• sandooba da
validoba
• TviTangariSi
• qcevis dakvirveba da
gazomva
kvlevis eTikuri
sakiTxebi
• informirebuli
Tanxmoba
• riskis/sargeblis
Sefaseba
• ganzrax motyueba
• kvlevis Semdgomi
interviu
• cxovelTa kvleva:
mecniereba, eTika,
politika
rogor gamoviyenoT
sworad mecnieruli kvlevis
Sedegebi
fsiqologia XXI
saukuneSi: fsiqologiuri
kvleva da informaciis
afeTqeba
sakvanZo sakiTxebi
22 • ZiriTadi cnebebi
T
avis avtobiografiaSi (namdvilad xumrobT, mis-
ter feinman) (1985) nobelis premiis laureatma
fizikosma riCard feinmanma (Richard Feynman)
WianWvelebis navigaciis unaris araformaluri
gvarad SevZeli meCvenebina, rom WianWvelebs
geometriis araviTari SegrZneba ar aqvT _
isini ver xvdebodnen, sad iyo raime moTavs-
ebuli. Tu raRac erTi gziT midiodnen Saqri-
kvlevis programa aRwera (gv. 93-95): saken, ukanac aucileblad imave gziT brun-
debodnen, sxva, ufro mokle gzas ar irCevdnen.
prinstonis universitetis oTaxSi nalis
amave dros, WianWvelebma garkveuli kvali
formis rafiani fanjara mqonda. erT mSvenier
datoves SuSis slaidebze, rasac eqsperi-
dRes WianWvelebi gamoCndnen. davinteresdi,
mentebis mTeli seriebi mohyva imis Sesamow-
rogor moZraoben WianWvelebi; rogor
meblad, Tu ramden xans narCundeba es kvali,
xvdebian, saiT unda wavidnen? SeuZliaT
SeiZleba Tu ara misi advilad waSla da a.S.
erTmaneTs uTxran, sad aris saWmeli, rogorc
aRmovaCine, rom kvals mimarTuleba ar gaaCnda.
amas futkrebi akeTeben? aqvT geometriis raime
rom ameyvana WianWvela, Semetrialebina da
SegrZneba?
missave kvalze damebrunebina, is araswor gzas
axalbedasaviT viqceodi, dRes yvelam icis
daadgeboda, Tanac amas ver xvdeboda, sanam
pasuxi am kiTxvebze, magram maSin ar vicodi...
sxva WianWvelas ar Sexvdeboda.
erT eqsperimentSi fanjris rafaze SuSis
bevri mikroskopuli slaidi davalage, rom- feinmanis martivi, magram gonivruli eqsperi-
lebzec WianWvelebi win da ukan dadiodnen mentebi saSualebas aZlevdnen mas WianWvelebis
winaswar dayrili Saqris mosapoveblad. Sem- qcevis Sesaxeb cnobismoyvareoba daekmayo-
deg, Zveli slaidi axliT Sevcvale da am- filebina.
29
mentis monawileebi eqsperimentuli manipula- debeli cvladisa.
cdilobs mudmivi hqondes yvela cvladi da salbuns, miT ufro meti albaTobiT anebebden
piroba, garda ganzrax Semotanili damoukide- Tavs mowevas (Abelin et al., 1989). amrigad, nikotinis
beli cvladisa. instruqciebi, oTaxis tempera- salbuni efeqturi saSualeba aRmoCnda, magram
tura, davalebebi, eqsperimentatoris Cacmuloba, misi zemoqmedebis naxevari placebo efeqtis
gamoyofili dro, monacemTa Caweris xerxi da damsaxurebaa, radgan mwevlebs molodini
situaciis sxva mravali detali eqsperimentis hqondaT, rom es salbuni maT uSvelidaT. sakon-
yvela monawilisaTvis erTnairi unda iyos. trolo pirobaSi miRebuli monacemebi mniSvne-
erTaderTi sxvaoba monawilis gamocdilebaSi lovan safuZvels gvaZlevs, romelsac eq-
unda iyos damoukidebeli cvladis mier Semo- sperimentis efeqts vadarebT.
tanili. vnaxoT, rogor cdiloben fsiqologebi kvlevis zogierT sqemaSi, romelsac cdis
gadaWran molodinis da placebo efeqtiT pirTa Soris sqemas uwodeben, cdis pirebs Sem-
gamowveuli problemebi. TxveviTad anawileben eqsperimentul (erTi an
warmoidgineT, rom agresiis eqsperimenti meti eqsperimentuli CareviT) da sakontrolo
gaamdidreT da masSi kidev erTi jgufi CarTeT, (eqsperimentuli Carevis gareSe) pirobebSi. cdis
romelic komediur gadacemebs uyurebda. pirebis SemTxveviTi ganawileba erT-erTi yvela-
frTxilad unda iyoT, rom, Tqveni molodine- ze efeqturi saSualebaa im damatebiTi cvla-
bidan gamomdinare, gansxvavebulad ar moepyraT debis aRmosafxvrelad, romlebic cdis pirebs
komediis da Zaladobis mayurebel monawileebs. Soris arsebuli individualuri gansxvavebebis
amdenad, sasurvelia, rom kvlevis asistentma, gamo iCens Tavs. swored amgvar sqemas vgulis-
romelmac unda Seafasos cdis pirTa agresia, xmobdiT agresiis eqsperimentSi. eqsperimentul
ar icodes, romel jgufs miekuTvneba cdis piri. da sakontrolo pirobaSi cdis pirebis Sem-
saukeTeso SemTxvevaSi, tendenciurobis aR- TxveviTi ganawileba imis did Sanss gvaZlevs,
mofxvra SesaZlebelia maSin, roca arc asis- rom orive jgufSi msgavsi cdis pirebi mox-
tents da arc monawileebs ar ecodinebaT, vdebian, radgan SemTxveviTi ganawilebisas
romel pirobaSi moxvdnen isini. am teqnikas TiToeul cdis pirs rogorc sakontrolo, aseve
ormagad brma kontroli ewodeba. mraval eqsperimentul jgufSi moxvedris erTi da igive
eqsperimentSi monawileobis ufleba ar eZlevaT albaToba aqvs. aseT SemTxvevaSi ar gamova ise,
rom eqsperimentul jgufSi mxolod Zaladobis
maT, visTvisac cnobilia kvlevis hipoTeza.
scenebis moyvaruli cdis pirebi moxvdebian
placebo efeqtis aRmosafxvrelad mkvlev-
da sakontroloSi _ Zaladobis scenebis moZule
rebs kidev erTi sakontrolo piroba SeaqvT
cdis pirebi. SemTxveviTma ganawilebam orive
eqsperimentSi, am dros Careva ar xdeba. amas
tipis adamiani unda moaxvedros TiToeul
placebo kontrols vuwodebT. placebo kon-
jgufSi. Tu Sedegad jgufebis Sedegebs Soris
troli kontrolis zogad kategoriaSi Sedis,
sxvaobas miviRebT, ufro darwmunebuli viqnebiT,
Tavi 2 / fsiqologiis kvlevis meTodebi
situaciaSi am meTodis gamoyeneba arc ise sa- niSnavs, rom, Tu izrdeba erTi cvladis
survelia. upirveles yovlisa, qcevas xSirad maCveneblebi, izrdeba meore cvladis maCveneb-
xelovnurad Seqmnil garemoSi swavloben, raTa lebic. uaryofiTi korelacia niSnavs, rom erTi
advilad gaakontrolon yovelgvari situaciuri cvladis maCveneblebis zrdas meore cvladis
faqtori, samagierod, xSirad aseTi situacia maCveneblebis Semcireba mohyveba (ix. sur. 2.3).
realurisagan sakmaod Sors dgas. kritikosebis nulTan axlos myofi korelacia niSnavs, rom
azriT, gakontrolebul eqsperimentul piro- ori sazomis qulebs Soris susti kavSiria, an
bebSi kvlevisas qcevis mTeli simdidre da is saerTod ar aris. rac ufro uaxlovdeba
mravalferovneba ikargeba, radgan is mxolod korelaciis koeficienti 1-s, miT ufro Zlieria
erTi, an mcire raodenobiT cvladis da reaqciis
gamartivebul kvlevas ewireba. meore, cdis korelaciis meTodi (correlational method) _ gan-
pirebma ician, rom eqsperimentSi monawileoben sazRvravs, Tu ra zomiTaa erTmaneTTan dakavSi-
da maT cdian da zomaven. isini cdiloben imgvari rebuli ori cvladi.
reagireba moaxdnon, rogoric eqsperimentators korelaciis koeficienti (r) (correlation coefficient)
esiamovneba da, saerTod, maTi qceva gansxvave- _ statistika, romelic or cvlads Soris kav-
buli iqneba Cveulisagan, radgan ician, rom sxva Siris xarisxs aCvenebs.
32
daskvna arasworia. Zlieri korelacia mxolod
suraTi
2.4 imas miuTiTebs, rom monacemTa ori jgufi sis-
tematuradaa dakavSirebuli erTmaneTTan, magram
dadebiTi da uaryofiTi korelaciebi ar gveubneba, rom erTi cvladi iwvevs meores.
es warmosaxviTi monacemebi dadebiT da uaryofiT korelacia mizez-Sedegobrioba ar aris. kore-
korelaciebs Soris sxvaobas aCvenebs. TiToeuli wer- laciam SeiZleba asaxos SesaZlo mizez-Sedegob-
tili erT fexburTels asaxavs. (a) zogadad, rac ufro rivi efeqtidan nebismieri, an arc erTi. magali-
met burTs gaitans fexburTeli, miT met fuls gamoi-
muSavebs. ese igi, am or cvlads Soris dadebiTi Tad, stressa da produqtulobas Soris arse-
korelaciaa. (b) uaryofiTi korelaciis magaliTi. rac buli uaryofiTi korelacia SeiZleba niSnavdes,
ufro nakleb jarimas daimsaxurebs fexburTeli, miT
rom (1) saxlSi gancdili stresis gamo adamianebi
met fuls gamoimuSavebs.
TviTangariSi
mkvlevrebs xSirad ainteresebT imgvari
gamocdilebis kvleva, romelsac uSualod ver
daakvirdebi. esenia Sinagani fsiqologiuri
mdgomareobebi _ grZnobebi, damokidebulebebi
(attitudes), Sexedulebebi. SesaZloa, es gamocdi-
leba garegani qcevac iyos, magram fsiqologi arsebobs, agreTve, daxuruli kiTxvebi, sadac
mainc ver daakvirdes mas, magaliTad, seqsua- pasuxis variantebi mocemulia, magaliTad, diax,
luri aqtivoba an kriminaluri qceva. aseT ara, ar vici.
SemTxvevebSi kvlevebi TviTangariSs (self-report interviu aris mkvlevarsa da individs Soris
measures) eyrdnoba. es aris mkvlevris mier dialogi detaluri informaciis miRebis mizniT.
dasmul kiTxvebze miRebuli werilobiTi an mTlianad standartizebuli kiTxvarisagan
zepiri verbaluri pasuxebi. arsebobs amgvari gansxvavebiT, interviu interaqtiulia. intervi-
Sefasebebis raodenobrivi saxiT gadmocemis uerma SeiZleba Secvalos kiTxvebi imisda
sando xerxebi. ase rom, fsiqologebs SeuZliaT mixedviT, Tu ras pasuxobs respondenti. kargi
sxvadasxva adamianis pasuxebi Seadaron interviuerebi socialuri interaqciis pro-
erTmaneTs. cessac iTvaliswineben da amyareben raports
TviTangariSi intervius dros an kiTxvarze _ dadebiT socialur urTierTobas responden-
miRebul pasuxebs gulisxmobs. kiTxvari an tTan, romelic ndobas da piradi informaciis
anketa kiTxvebis werilobiTi krebulia. ki- gaziarebis survils iwvevs.
Txvebis Sinaarsi SeiZleba iyos: faqtobrivi mkvlevrebi sakuTari TviTangariSis mraval-
(„Tqven amomrCeveli xarT?~); warsuli an awmyo gvar sazoms iyeneben. maT umetesobas ver
qcevis Sesaxeb (ramdens eweviT?); damokidebu- gamoviyenebT patara bavSvebTan, wera-kiTxvis
lebebisa da grZnobebis Sesaxeb („ramdenad ucodinar zrdasrulebTan, sxva enaze mola-
gakmayofilebT Tqveni samuSao?~). Ria kiTxvebi parakeebTan, gonebrivad CamorCenil adamianebTan
saSualebas aZlevs respondents Tavisuflad, da cxovelebTan, xolo iq, sadac maTi gamoyeneba
SeiZleba, SesaZloa gaCndes sandoobis da
fsiqologiuri gazomva
is dro, romelic kvlevis monawileebs sWir- rTuli paternis formirebaze. bunebrivi dakvir-
debaT, raTa sxvadasxva davaleba Seasrulon, vebis erT-erTi yvelaze Rirebuli magaliTia
rogoricaa, magaliTad, winadadebis wakiTxva, jein gudalis (Jane Goodall) Sroma (1986-1990; Pater-
an problemis gadaWra. marTalia, zusti ga- son and Goodall, 1993). gudali 30 wlis manZilze
zomvis zogi forma kompiuteris gaCenamdec ar- swavlobda Simpanzeebis qcevas afrikaSi, tan-
sebobda, kompiuterebi araCveulebrivi moqni- ganikis tbaze. igi aRniSnavs, rom 10 weliwadSi
lobis saSualebas iZleva zusti informaciis rom daemTavrebina Sroma, rogorc amas Tav-
Segrovebisa da analizisaTvis. mesame TavSi
dapirvelad apirebda, swor daskvnebs ver gaa-
uaxloes teqnologiebs aRvwerT, romlebic
keTebda:
saSualebas aZlevs mkvlevrebs qcevis Rirs-
SesaniSnavi gazomva ganaxorcielon da naxon,
Simpanzeebis da adamianebis qcevaSi mra-
rogor muSaobs tvini.
val saerTos davinaxavdiT, magram dagv-
qcevis gazomva (Behavioral measures) _ garegani qce- rCeboda STabeWdileba, rom Simpanzeebi
vebi da reaqciebi, romlebsac akvirdebian da bevrad ufro mSvidobiani arsebebi arian,
iweren, eqskluziuri an TviTangariSiT aRwerili vidre adamianebi. vinaidan kvleva pirveli
38 qceva. dekadis Semdegac gavagrZeleT, SevZeliT
dagvefiqsirebina socialuri jgufis dayo- rom enaxaT, xom ar iwvevs monawilis molodini,
fa da am or axal jgufs Soris warmoSobi- rom daexmarebian, daijeros, rom Setyobineba
li sastiki agresia. aRmoCnda, rom zogierT sasargebloa maSinac ki, roca mexsierebisa da
SemTxvevaSi Simpanzeebma SeiZleba moklan TviTSefasebis obieqturi sazomebi aCvenebda, rom
da SeWamon kidec Tavisi saxeobis warmomad- es ase ar iyo. motyueba arsodes aris kargi,
genlebi. meore mxriv, Simpanzeebma ojaxis magram rogor Seafasebdnen mkvlevrebi am
wevrebisadmi ukiduresad xangrZlivi emoci- SemTxvevaSi araswori rwmenis placebo efeqts?
uri kavSirebi gamoavlines _ kargad ganviTa- rogor unda SevadaroT kvlevis SesaZlo
rebuli kognituri unarebi da kulturuli sargebeli im xarjTan, romelsac swevs kvlevis
tradiciebis ganviTareba (Goodall, 1986, gv. 3-4). monawile, Tu procedura riskiani, tkivilis, an
kvlevis sawyis etapze bunebrivi dakvirveba stresis momyenebeli da motyuebiTia? fsiqo-
gansakuTrebiT sasargebloa. is mkvlevrebs logebi amgvar kiTxvebs gamudmebiT usvamen
movlenis sazRvrebis dadgenaSi exmareba, an sakuTar Tavs (Rosentall, 1994).
warmodgenas uqmnis, romeli iqneba mniSvne- adamianebis da cxovelebis ZiriTadi ufle-
lovani cvladi, an kavSiri. bunebrivi dakvir- bebis pativiscema yvela mkvlevris aucilebeli
vebis monacemebi mkvlevars xSirad miniSnebebs movaleobaa. am uflebebis dacvisaTvis arsebobs
aZlevs konkretuli hipoTezis, an kvlevis gegmis specialuri komitetebi, romlebic kvlevis yvela
CamoyalibebisaTvis. proeqts ixilavs da SesabamisobaSi mohyavs is
sanam fsiqologiuri gazomvis Temas davamTav- aSS-is janmrTelobis departamentis mier gamo-
rebT, xazi unda gavusvaT imas, rom mravali qveynebul mkacr instruqciebTan. universitetebs,
kvleviTi proeqti TviTangariSisa da qcevis kolejebs, saavadmyofoebs da kvleviT dawe-
dakvirvebis meTodebis kombinacias iyenebs. maga- sebulebebs reviziis sabWoebi hyavT, romlebic
liTad, mkvlevarma SeiZleba Seiswavlos, ras amgvar proeqtebs ixilaven. amerikis fsiqologTa
ambobs adamiani momavali qcevis Sesaxeb da asociaciam (1992) detaluri eTikuri standartebi
realurad rogor iqceva (ixileT me-17 Tavi). SeimuSava. ganvixiloT zogierTi maTgani.
kidev erTi: zogierTi kvleva SemTxvevis Seswav-
las warmoadgens, anu erT individze tardeba.
calke aRebuli individis intensiurma analizma
informirebuli Tanxmoba
xandaxan SeiZleba bevrad meti sayuradRebo adamianebze Catarebuli laboratoriuli
informacia mogvces, vidre didi raodenobiT kvlevis dasawyisSi monawileebs aRuweren
adamianebis kvlevam. magaliTad, me-3 TavSi proceduras, masTan dakavSirebul potenciur
SeityobT, rom tvinis dazianebis mqone cal- risks da im Sedegebs, romlis miRebasac moe-
keuli pacientebis yuradRebiT Seswavlam tvinSi lian kvlevis dasasrul. monawileebs arwmu-
enis funqciis lokalizaciis Sesaxeb Teoriebis neben, rom maTgan miRebuli informacia daculi
warmoSobas daudo safuZveli. da xelSeuxebeli iqneba gareSe pirTaTvis. maTi
Cven aRvwereT mkvlevrebis mier gamoyenebuli monacemebi dafiqsirdeba da specialur ad-
sxvadasxva tipis procedura da sazomi instru- gilze Seinaxeba; xelmisawvdomi iqneba mxolod
kvlevis eTikuri sakiTxebi
sakvanZo
sakiTxebi
lenis axleburi xedvi- obieqturobis dacvis
aRmoCenis etapi saken mivyavarT. mkvlevari saSualebebi
kvlevis aRmoCenis sta- Teorias da hipoTezas
es is fazaa, romelzec ide-
diaze dakvirvebas, Se- ayalibebs.
ebi mowmdeba da dastur-
xedulebas, informacias
deba, an uariyofa.
da zogad codnas mov- dasabuTebis etapi:
43
ideebis SemowmebisaTvis
mkvlevrebi mecnierul me- fsiqologiuri gazomva ZiriTadi cnebebi
Tods iyeneben. es aris fsiqologebi cdiloben ise A-B-A sqema
monacemebis imgvarad Seg- gazomon monacemebi, rom aRmoCenis etapi
roveba da interpretireba, isini sando da validuri TviTangariSi
rom Secdomebi minimumamde iyos. dasabuTebis etapi
iqnes dayvanili. fsiqologiuri kvleva damatebiTi cvladi
mkvlevrebi ebrZvian dam- moicavs sakuTari Tavis damokidebuli cvladi
kvirveblis tendenciuro- Sefasebis da qcevis damoukidebeli cvladi
bas procedurebis stan- gazomvas. damkvirveblis
dartizaciis da operaci- tendenciuroba
uli gansazRvrebebis ga- determinizmi
kvlevis eTikuri
moyenebis gziT. eqsperimentuli meTodi
sakiTxebi
kvlevis eqsperimentuli validoba
yvela mkvlevari valde- Teoria
meTodebi gansazRvravs,
bulia pativi sces kvlevis kvlevis Semdegi interviu
arsebobs Tu ara cvladebs
m o n a w i l e Ta , a r a a q v s kontrolis procedura
Soris mizez-Sedegobrivi
mniSvneloba, adamianis, Tu korelaciis koeficienti
mimarTeba.
cxovelis, ZiriTad uf- korelaciuri meTodi
mkvlevrebi alternatiul
lebebs. eTikuri da huma- mecnieruli meTodi
axsnebs kontrolis sa-
nuri mopyrobis garanti- molodinis efeqti
Tanado procedurebis
rebisaTvis SemuSavebulia operaciuli gansazRvreba
gamoyenebiT gamoricxaven.
mTeli igi damcveli saSu- ormagad brma kontroli
kvlevis korelaciuri me-
alebebi. placebo efeqti
Todi gansazRvravs, ram-
denad aris ori cvladi placebo kontroli
dakavSirebuli erTmaneT- rogor gamoviyenoT populacia
Tan. korelacia ar gulis- sworad mecnieruli reprezentatuli SerCeva
xmobs mizez-Sedegob- kvlevis Sedegebi sandooba-standartizacia
riobas. qcevis gazomva
imisaTvis, rom kvlevis Se-
SemTxvevis Seswavla
degebi sworad gamoviyenoT,
SerCeva
unda vicodeT, rogor
cvladi
viazrovnoT kritikulad
cdis pirTa Soris sqema
da rogor SevafasoT
cdis pirTa SigniT sqema
kvlevis Sedegebi.
hipoTeza
44
statistikuri damateba
statistikis gageba: monacemebis analizi da
daskvnebis Camoyalibeba
monacemebis analizi
• aRweriTi statistika
• daskvniTi statistika
rogor gamoviyenoT
sworad mecnieruli
kvlevis Sedegebi
• Ziritadi terminebi
45
r ogorc rogorc meore TavSi
aRvniSneT, fsiqologebi statis-
tikas imisaTvis iyeneben, rom Seg-
rovebul monacemebs azri mianiWon. statistika,
vies im morcxvi adamianebis Sesaxeb, romlebic
uecrad mkvlelebi gaxdnen. magaliTi:
naTesavebi, TanamSromlebi da nacnobebi
statistikuri damateba / statistikis gageba: monacemebis analizi da daskvnebis Camoyalibeba
mkvlevarTa gunds hqonda varaudi, rom mor- emociebis gasakontroleblad. isini wynari,
cxvobas, sxva pirovnul maxasiaTeblebsa da pasiuri, pasuxismgebliani adamianebis STabeW-
Zaladobis qcevas Soris kavSiri unda arse- dilebas toveben rogorc bavSvobisas, aseve
bobdes (Lee et al., 1977). amitom maT daiwyes mozardobaSi. simorcxvis gamo maT Zalian axlo-
monacemebis Segroveba, romlebic amgvar kavSirs beli adamianebi ar hyavT da aravin icis, sinam-
gamoavlenda. mkvlevrebma igulisxmes, rom erTi dvileSi ras ganicdian. Semdeg, uecrad raRac
SexedviT aramoZalade adamianebi, romlebic feTqdeba. kidev erTi mcire wyena, kidev erTi
uecrad Cadian mkvlelobas, Cveulebriv, mor- mcire socialuri wnexi sakmarisia, rom naper-
cxvebi da araagresiulebi arian, TavianT vnebebs wklis roli iTamaSos da gamoaTavisuflos
da agresiebs mkacrad akontroleben. marTalia, wlebis ganmavlobaSi Cakluli Zaladoba.
cxovrebis manZilze isini mraval travmas
radgan am adamianebs ar uswavliaT, rogor
iReben, magram iSviaTad, an saerTod ar gamo-
SeiZleba pirovnebaTaSorisi konfliqtis ga-
xataven brazss, Tumca ganicdian mas. gareg-
daWra problemis ganxilvisa da molaparakebis
nulad isini TiTqosda mSvidi adamianebi arian,
gziT, fizikurad amJRavneben TavianT agresias.
46 magram SigniT brZola mimdinareobs gamalebuli
mkvlevrebma Camoayalibes hipoTeza, rom mesame kiTxvari minesotis mravalfaziani
simorcxve ufro metad axasiaTebT uecar pirovnebis sakvlevi kiTxvari iyo, romelic
mkvlelebs _ maT, visac manamde ar CaudeniaT pirovnebis mraval ganzomilebas swavlobs (ix.
raime danaSauli, an antisocialuri qceva, vidre Tavi 14), magram amJamad misi mxolod erTi, „egos
kriminal mkvlelebs, visac mkvlelobamde hqo- zekontrolis~, anu ipoqondriulobis skala
niaT Zaladobis kriminaluri qcevebis Sem- gamoiyenes, romelic aCvenebs, ramdenad akon-
Txvevebi. garda amisa, uecari mkvlelebi Tavi- trolebs adamiani impulsebs. rac ufro maRa-
anTi impulsebis ufro maRali donis kontro- lia qula, miT metia egos kontroli.
liT gamoirCevian, vidre Zaladobis Cadenas mkvlevrebma iwinaswarmetyveles, rom kriminal
Cveuli adamianebi. dabolos, maTi pasiuroba mkvlelebTan SedarebiT, uecari mkvlelebi (1)
da sxvebze damokidebuleba sqesobrivi rolebis ufro xSirad daaxasiaTebdnen sakuTar Tavs,
kiTxvarSi gamovlindeba ufro feminur da rogorc morcxvs, (2) ufro metad airCevdnen
androginul (qalis da mamakacis erTdroulad) qalis Tvisebebs, vidre mamakacisas da (3) egos
TvisebebSi, vidre kriminali mkvlelebisa. zekontrolis ufro maRal qulas miiRebdnen.
am ideebis Sesamowmeblad mkvlevrebma kali- sanam Sedegebze gadavalT, unda ganvixiloT
forniis cixeebSi testebis da kiTxvarebis ramdenime procedura, romlebic am monacemebis
Catarebis nebarTva miiRes. 19 patimari (yvela gasaanalizeblad gamoiyenes. mkvlevrebis mier
mamakaci) daTanxmda kvlevaSi monawileobis Segrovil realur monacemebs masalad gamo-
miRebaze. mkvlelobamde rig maTgans danaSa- viyenebT, raTa Tqven statistikuri analizis
ulebis mTeli seria hqonda Cadenili, xolo sxvadasxva tipi SegaswavloT.
sxvebs ar gaaCndaT kriminaluri warsuli. am
ori tipis cdis pirebisagan mkvlevrebma sami
tipis monacemi moagroves: simorcxvis qula, monacemebis analizi
sqesobrivi rolis identifikaciis qula da
impulsis kontrolis qula.
simorcxvis qula stenfordis simorcxvis mravali fsiqologi mklevrisaTvis monacemTa
kiTxvaris saSualebiT Sefasda. am kiTxvaris analizi amaRelvebeli proceduraa, radgan swo-
yvelaze mniSvnelovani punqti iyo kiTxva: red aq mJRavndeba swori iyo Tu ara misi varaudi.
„morcxvi xarT Tu ara?~, razec mocemuli iyo am qveTavSi nabij-nabij gavivliT uecari mkvle-
pasuxis ori varianti: „ki~, an „ara~. sxva kiTxvebi lebis kvlevis zogierT monacems. Tu ukve gada-
exeboda simorcxvis saxeebs da xarisxebs, aTvaliereT wigni, ricxvebi da gantolebebi na-
simorcxvis mizezebsa da sababs. naxi geqnebaT. gaxsovdeT, rom maTematika iaraRia,
meore kiTxvari iyo sandra bemis (Sandra Bem) maTematikuri simboloebi ki _ ideebisa da
sqesobrivi rolebis kiTxvari, romelic war- konceptualuri operaciebis warmodgenis mokle
moadgens zedsarTavi saxelebis sias, magaliTad, gza.
agresiuli, mosiyvarule. cdis pirma unda S.1 cxrilSi mocemulia 19 cdis pirTa mo-
upasuxos, ramdenad Seesabameba es Tvisebebi nacemebi, anu nedli qulebi _ realuri, namdvili
mas (Bem, 1974, 1981). zogierTi zedsarTavi qulebi, an sxva sazomebi. rogorc xedavT, 10
feminur, anu qalis Tvisebebs asaxavda da maTi cdis piri uecar mkvlelebs miekuTvneboda,
jami iZleoda qalis sqesobriv rols. zogierTi xolo 9 _ kriminal mkvlelebs.
monacemTa analizi
zedsarTavi mamakacis Tvisebebs asaxavda da maTi am monacemebidan raimes gageba Zalian rTulia,
jami iZleoda mamakacis sqesobriv rols. aq ubralod raRac ricxvebis grovaa mocemuli.
individis sqesobrivi rolis saboloo qulis, nebismieri mkvlevari imasve igrZnobda, rasac
romelic feminurobasa da maskulinobas Soris Tqven _ dabneulobas. ras niSnavs es qulebi?
sxvaobas asaxavda, gamoTvla Semdegnairad gansxvavdeba Tu ara erTmaneTisagan mkvlelTa
xdeboda: feminurs akldeboda maskulinuri es ori jgufi? am araorganizebuli monacemebiT
qulebi, xolo maskulinuri da feminuri qu- kiTxvaze pasuxis gacema Zalian rTulia.
lebis kombinacia individis androginulobas swored am monacemebisaTvis azris miniWebis
47
aCvenebda. mizniT gamoiyeneba statistika. aRweriTi sta-
am monacemebis tipur maxasiaTeblebs warmogvid-
cxrili
s.1 gens. garda amisa, aRweriTi statistika aCvenebs,
uecari mkvlelebis kvlevis nedli ramdenad icvleba qulebi tipuri qulis mimarT,
monacemebi anu monacemebis variabilobas _ gafantulia
qulebi, Tu erTmaneTTan axlosaa dajgufebuli.
BSRI MMPI modiT, vnaxoT, rogor iReben mkvlevrebi am
feminuroba- egos sazomebs.
patimrebi simorcxve
maskulinoba zekontroli
jgufi 1: uecari mkvlelebi
sixSireTa ganawileba
1 ki +5 17
2 ara -1 17 qulaTa ganawilebis naTlad warmosaCenad
3 ki +4 13
4 ki +61
unda avagoT sixSireTa ganawilebis mrudi, anu
17
statistikuri damateba / statistikis gageba: monacemebis analizi da daskvnebis Camoyalibeba
suraTi
cxrili
s.3 s.1
sqesobrivi rolebis qulebis sixSireTa mkvlelTa ori jgufis simorcxve
ganawileba (svetebiani grafiki)
kategoria sixSire
+60-dan -69-mde 1
+50-dan +59-mde 0
ufro rTuli monacemebisaTvis, rogoricaa
+40-dan +49-mde 1 sqesobrivi rolis qulebi, SegviZlia gamoviye-
+30-dan +39-mde 0 noT histograma, romelic Zalian hgavs sve-
+20-dan +29-mde 1
tebian grafiks, mxolod erTi gansxvavebiT, aq
+10-dan +19-mde 1
0-dan +9-mde 5 warmodgenili kategoriebi intervalebia, anu
-10-dan -1-mde 4 TiToeuli sveti raodenobriv kategorias
-20-dan -11-mde 4 asaxavs da ara saxelwodebis kategorias. his-
-30-dan -21-mde 1
-40-dan -31-mde 1 tograma gvaZlevs ganawilebaSi qulebis vi-
zualur suraTs, romlebic intervalebSia
moTavsebuli. S.2 suraTidan naTlad Cans, rom
mkvlelTa ori jgufis sqesobrivi rolebis
monacemTa analizi
qulebi gansxvavebulia.
daskvniTi statistika (Inferential statistics) _ S.1 da S.2 suraTebidan Cans, rom simorcxvisa
statistikuri procedurebi, romlebic mkvle-
da sqesobrivi rolebis TvalsazrisiT mkvle-
vars saSualebas aZlevs gansazRvros, adastu-
rebs mis hipoTzas Sedegi, Tu is mxolod Sem-
varTa hipoTeza dadasturda: uecarma mkvle-
TxveviTaa miRebuli. lebma meti albaTobiT daaxasiaTes sakuTari
Tavi, rogorc morcxvi da ufro meti al-
sixSireTa ganawileba (Frequency distribution) _ imis
Sejameba, Tu ramdenad xSirad Cndeba TiToeuli baTobiT gamoiyenes feminuri niSnebi sakuTari
qula monacemTa mwkrivSi. Tavis aRwerisas, vidre kriminalma mkvlelebma.
49
qulebi mis garSemo jgufdeba). Cveulebriv,
fsiqologebi centraluri tendenciis sam
gansxvavebul sazoms iyeneben: modas, medianas
da saSualos.
moda iseTi qulaa, romelic bevrad ufro
xSirad Cndeba, vidre sxvebi. simorcxvis sazomis
mixedviT, uecari mkvlelebis yvelaze xSiri
pasuxi iyo „diax~ - aTi cdis piridan cxram
Tqva, rom morcxvi iyo. kriminal mkvlelebs
Soris modaluri pasuxi iyo „ara~. sqesobrivi
rolebis modaluri qula uecari mkvlele-
bisaTvis +5 iyo. SegiZliaT gviTxraT, ramdenia
egos zekontrolis qulebis moda uecari mkvle-
statistikuri damateba / statistikis gageba: monacemebis analizi da daskvnebis Camoyalibeba
monacemTa analizi
suraTi
s. 3
53
qulebi romelime erT bolos lagdeba, SuaSi unda Seamowmos, namdvilia es gansxvaveba, Tu
ganTavsebis nacvlad). mxolod SemTxvevis gamoa. radgan SemTxvevis
normalur mrudze medianis, modis da saSua- gamo miRebul gansxvavebebs normaluri ganawile-
los mniSvnelobebi erTi da igivea. mrudis ba aqvT, mkvlevars SeuZlia normaluri mrudi
sxvadasxva nawilSi monacemTa garkveuli procen- gamoiyenos.
ti xvdeba. suraTi S.3 stenford-bines inteleqtis sailustraciod movitanoT martivi magaliTi.
testis IQ qulebs aCvenebs. am qulebis saSualo davuSvaT, Tqvens fsiqologiis leqtors ainte-
100-ia, standartuli gadaxra ki _ 16. Tu stan- resebs, ganapirobebs Tu ara gamomcdelis sqesi
dartul gadaxrebs X RerZze moaTavsebT saSua- imas, gansxvavebuli iqneba Tu ara miRebuli niS-
lodan manZilebis aRsaniSnad, aRmoaCenT, rom nebi student qalebTan da mamakacebTan. amisaTvis,
moncemebis 68%-ze odnav meti Tavsdeba leqtori studentebs Tanabrad yofs or jgufad,
saSualosa (100) da erT standartul gadaxras erT jgufs qal gamomcdels amagrebs, xolo
Soris orive mimarTulebiT (IQ 84-sa da 116-s meores _ mamakacs. Semdeg jgufebis saSualo
statistikuri damateba / statistikis gageba: monacemebis analizi da daskvnebis Camoyalibeba
Soris). qulaTa kidev daaxloebiT 27% xvdeba qulas adarebs. es saSualo qulebi, albaT,
meore da pirveli standartuli gadaxris msgavsi, xolo maT Soris raime mcire gansxvaveba
farglebSi (IQ 68-sa da 84-s Soris) saSualos SemTxvevis Sedegi iqneba. ratom? imitom rom,
qvemoT da saSualos zemoT (IQ 116-sa da 132-s Tu es mxolod SemTxvevis gamoa da orive jgufi
Soris).Q 5%-ze naklebi xvdeba saSualodan sami erTi da igive populaciidanaa (gansxvaveba ar
standartuli gadaxris farglebSi da Zalian aris), maTi saSualo erTmaneTTan axlos unda
mcire raodenobiT qulebi rCeba am sazRvrebs iyos. viciT, rom normaluri ganawilebis mrudis
miRma _ 1%-is 1/4-mde. qveS moTavsebuli sivrcis sxvadasxva nawilSi
daskvniTi statistika aCvenebs imis albaTo- monacemebis garkveuli procenti xvdeba, amitom
bas, rom qulebi namd-vilad asaxavs imas, risi mamakaci gamomcdelis jgufis niSnebis mesamedze
gazomvac gsurT da ar aris SemTxveviTad miRebu- naklebi unda aRematebodes qali Camtareblis
li. magaliTad, meti albaTobaa, rom viRacas jgufis saSualodan erTi standartuli ga-
eqneba 105 IQ da ara 140, magram 140 IQ-s qona daxriT qvemoT da zemoT moTavsebul qulebs.
ufro mosalodnelia, vidre 35-is. albaToba imisa, rom mamakaci gamomcdelis jgu-
normaluri mrudi maSinac miiReba, roca fis saSualo qula qali gamomcdelis jgufis
monacemebi SemTxveviTi variaciis gamoa Segrove- saSualo qulebis umetesobaze sami stan-
buli. Tu monetas 10-jer aagdebT da CaiwerT, dartuli gadaxris (orive mimarTulebiT) miRma
ramdenjer gamovida aversi da ramdenjer rever- moTavsdeba, Zalian mcirea. aseTi sididis gan-
si, aRmoCndeba, rom erTic da meorec 5-jer sxvaveba rom migveRo, namdvilad darwmunebuli
gamodis. Tu ganagrZobT monetis agdebas da 10- viqnebodiT imaSi, rom sxvaoba namdvilia da,
10 agdebis 100 serias daafiqsirebT, aRmoCndeba, rogorc Cans, kavSirSia gamomcdelis sqesTan.
rom zogierT seriaSi sul aversi geqnebaT, Semdegi kiTxva iqneboda, rogor zemoqmedebs es
zogierTSi _ sul reversi, magram, umravles cvladi gamocdis qulaze.
SemTxvevaSi, geqnebaT Tanabari gayofa. yvela qali da mamakaci studentebi SemTxveviTad
1000 agdebis grafiki rom agegoT, normaluri rom gagvenawilebina TiToeul jgufSi, SesaZle-
ganawilebis mruds miiRebdiT. beli gaxdeboda analizi imisa, zemoqmedebs Tu
ara gamomcdelebs Soris arsebuli gansxvaveba
mxolod erT sqesze Tu oriveze. davuSvaT, iseTi
statistikuri sandooba
monacemebi miviReT, romlebic aCvenebs, rom
mkvlevarma, romelmac aRmoaCina, rom monacem- mamakaci gamomcdelebi qal studentebs ufro
Ta ori mwkrivis saSualos Soris gansxvavebaa, maRal niSnebs uweren, vidre qali gamomcdelebi,
normaluri mrudi (Normal curve) _ simetriuli magram mamakac studentebs orive erTnairad
mrudia, romelic mravali fsiqologiuri Tvise- afasebs. Tqvens leqtors SeuZlia statistikuri
bis amsaxveli qulebis ganawilebas aCvenebs, sa- daskvnis procedura gamoiyenos, raTa Seafasos
Sualebas aZlevs mkvlevrebs imsjelon, ramdenad is albaToba, romliTac miRebuli sxvaobebi
54
araCveulebrivia movlena, an Sedegi. mxolod SemTxvevis Sedegi SeiZleba yofiliyo.
gamoTvla sxvaobis zomas da qulebis gafantvas aris tendencia: sxvaoba isaa, rac SemTxveviT
emyareba. mxolod 100-dan 10-jer moxdeba, magram es sxvaoba
SeTanxmebis safuZvelze sxvaobas fsiqolo- ver eteva standartSi, romlis mixedviTac is
gebi „namdvilad~ miiCneven, Tu albaToba imisa, SemTxveviT 100-dan mxolod 5-jer unda moxdes
rom is SemTxveviT moxda, 100-dan 5-ze naklebia (sxvaoba simorcxveSi, romelic sxva, sixSiris
(Semdegnairad aRiniSneba: p<0.05). Tu sxvaoba am qulebisaTvis saTanado statisikuri kriteriu-
kriteriums daakmayofilebs, is sandoa. Tumca, miT iqna gaanalizebuli, maRali sandoobiT
zogierT SemTxvevaSi, ufro mkacri albaTobis gamoirCeva). amrigad, daskvniTi statistikis
doneebi gamoiyeneba, rogoricaa p<0.01 (100-dan 1- gamoyenebiT SegviZlia pasuxi gavceT im arsebiT
ze naklebi) da p<0.001 (1000-dan 1-ze naklebi). kiTxvebs, romlebiTac daviwyeT. axla TiTqmis
statistikurad sando gansxvavebiT mkvlevars gavarkvieT im adamianebis buneba, vinc uecrad
SeuZlia daskvnis gakeTeba sakvlevi qcevis morcxvi, zomieri adamianidan uecar mkvlelad
Sesaxeb. monacemTa statistikuri sandoobis Se- iqceva. Tumca, nebismieri daskvna mxolod de-
samowmeblad mravali gansxvavebuli kriteri- bulebaa imis Sesaxeb, rom gamokvleul movlenebs
umi arsebobs. konkretuli kriteriumis SerCeva Soris SesaZlo kavSiri arsebobs. zustad amisi
damokidebulia kvlevis gegmaze, monacemTa mtkiceba arasodes SegviZlia. mecnierebaSi
formasa da jgufebis zomaze. aq mxolod erT- miRebuli Sedegebi yovelTvis Riaa Semdeg
erT yvelaze gavrcelebul kriteriums, t-kri- Catarebuli da ukeTesi kvlevebis SedegebisaTvis.
teriums ganvixilavT, romelic SeiZleba gamovi-
yenoT maSin, roca mkvlevars ainteresebs, statis-
tikurad sandoa Tu ara ori jgufis saSualoebs rogor gamoviyenoT sworad
Soris sxvaoba. mecnieruli kvlevis Sedegebi
Cvens magaliTSi SegviZlia t-kriteriumi
gamoviyenoT imis Sesamowmeblad, sandod gan-
sxvavdeba Tu ara kriminali mkvlelebisa da axla ukve viciT, ra aris statistika, rogor
uecari mkvlelebis sqesobrivi rolebis qulebi da sad unda gamoviyenoT is, magram isic unda
erTmaneTisagan. S.2 suraTi aCvenebs, rom sqesob- vicodeT, rom xandaxan mas arasworad iyeneben.
rivi rolebis qulebis ganawileba sakmarisad xSirad adamianebi arasando monacemebs mxolod
gansxvavdeba imisaTvis, rom „namdvili~ iyos. Tu imitom endobian, rom isini statistikurad
saTanado gamoTvlebs CavatarebT, romlebic damuSavebulad iTvleba. sxvebi ki ujereben, an
Seafasebs sxvaobas or saSualos Soris, rogorc ar ujereben statistikosebis mier mowodebul
am or saSualos garSemo variabilobis funqcias, informacias raime produqciis, romelime poli-
vnaxavT, rom Zalian mcire Sansia _ 100-dan 5-ze tikosis, an winadadebis Sesaxeb, magram ar esmiT,
naklebi (p<0.05), rom aseTi maRali t-s mniSvneloba ras asaxaven moyvanili ricxvebi. meore Tavis
miviRoT, Tu ar arsebobs araviTari namdvili bolos ramdenime rCeva mogeciT imis Taobaze,
sxvaoba. amdenad, sxvaoba statistikurad sandoa; Tu rogor gaxdeT kvlevis brZeni momxmarebeli.
anu uecarma mkvlelebma sakuTari Tavi Seafases statistikis am mokle mimoxilvaze dayrdnobiT
rogorc ufro feminuri, vidre kriminalma SegviZlia es rCeva im situaciebzec ganvavrcoT,
mkvlelebma, xolo mkvlelebs Soris sxvaoba romlebSic adamianebi konkretul statistikur
egos zekontrolis qulebSi sando ar aRmoCnda mosazrebebs gamoTqvamen.
monacemTa analizi
raTa mikerZoebas ar hqondes adgili, statistikam Seesabameba gamoyenebuli meTodi kvlevis miznebs.
SeiZleba mainc araswori Sedegi mogvces, Tu statistika fsiqologiuri kvlevis xerxema-
statisitikis ZiriTad daSvebebs davarRvevT. lia. is gamoiyeneba imisaTvis, rom gavigoT mona-
magaliTad, warmovidginoT, rom 20 adamians cemebi da ganvsazRvroT, sworia Tu ara Sedegebi.
vutarebT inteleqtis tests, maTgan 19 iRebs 90- fsiqologebi monacemTa sixSiris ganawilebas
dan 110-mde qulas, xolo erTi _ 220-s. mTeli amzadeben, iTvlian centraluri tendenciisa da
jgufis saSualo maCveneblze Zlier zemoq- variabilobis sazomebs. iyeneben korelaciis
medebas moaxdens es erTi calke mdgomi Zalian koefiecients qulaTa nakrebs Soris kavSiris
maRali monacemi. amgvari monacemebisaTvis siZlieris da mimarTulebis gansasazRvravad;
umjobesia medianis an modis gamoyeneba, romelic naxuloben, ramdenad reprezentaciulia mi-
ufro reprezentaciuli iqneba jgufis saSualo Rebuli Sedegebi da sandod gansxvavdebian Tu
inteleqtisa, vidre saSualosi. am SemTxvevaSi ara populaciisagan. statistika SeiZleba ara-
saSualo Seqmnis suraTs, rom jgufis tipur sworad, an SecdomiTac iyos gamoyenebuli da
wevrs maRali IQ aqvs. amgvari mikerZoeba SecdomaSi Seiyvanos isini, visac is ar esmis.
gansakuTrebiT kargad Cans, roca SerCevis zoma magram, roca statistika sworad da eTikurad
mcirea, magram 20-is nacvlad 2000 cdis piri aris gamoyenebuli, mkvlevars fsiqologiuri
rom gvyoloda, erTi calke mdgomi monacemi codnis gafarToebis saSualebas aZlevs.
56
qcevis biologiuri safuZvlebi
3
memkvidreobiToba da
qceva
• evolucia da
bunebrivi gadarCeva
• adamianis genotipis
cvalebadoba
biologia da qceva
• movusminoT tvins
• nervuli sistema
• Tavis tvinis
struqturebi da maTi
funqciebi
• hemisferoTa
lateralizacia
• endokrinuli sistema
fsiqologia XXI
saukuneSi: miRwevebi
tvinis funqciebis
lokalizaciis sferoSi
nervuli sistema
moqmedebaSi
• neironi
• moqmedebis
potenciali
• sinafsuri gadacema
• neirotransmiterebi
da maTi funqciebi
fsiqologia Cvens
cxovrebaSi: ra gavlenas
axdens cxovrebiseuli
gamocdileba tvinze
sakvanZo sakiTxebi
• ZiriTadi cnebebi
57
r kinigzis muSas, fineas geijs, 1948
wlis 13 seqtembers ubeduri Sem-
Txveva mouvida _ moulodneli
afeTqebis Sedegad daaxloebiT erTi metri
sigrZis palo TavSi SeerWo. srul gonebaze myofi
risiT, es iyo sxva adamiani, rogorc amas misi
eqimis angariSi adasturebs:
balansi mis inteleqtualur SesaZleb-
lobebsa da cxovelur midrekilebebs Soris
dairRva. is gaxda meryevi, mouridebeli,
geiji etliT miiyvanes sastumromde, sadac man RvTisgmobis gamovlenebis momTmeni adamiani
kibeebze Tavad SeZlo asvla. momdevno ori-sami (rac mas adre ar sCveoda). Tavisi megobrebisa
kviris ganmavlobaSi igi sikvdils ebrZoda, da kolegebis mimarT araviTar pativiscemas
oqtombris Sua ricxvebidan ki misi mdgomareoba ar amJRavnebs; ver itans veranair SezRudvebs,
mudmivad umjobesdeboda. jon harlou, eqimi, an rCevebs, Tu es mis survilebs ar eTanxmeba.
romelmac es SemTxveva masaCusetis samedicino zogjer Zalian jiuti da meryevi uamrav gegmas
sazogadoebas 1968 wels moaxsena, aRniSnavda, awyobs da vidre maT ganxorcielebas daiwyebs,
rom geijis gadarCena samedicino TvalsazrisiT ukve sxva gegmebze gadadis. Tavis travmamde
saswauli iyo: is cnobili iyo, rogorc moxerxebuli da
Wkviani biznesmeni, Zalian energiuli da
es SemTxveva daaxloebiT oci wlis win
Tanmimdevruli sakuTari gegmebis aRsrule-
moxda naklebad cnobil qalaqSi (kavendiSi,
baSi. am TvalsazrisiT, misi goneba radikalu-
vermonti). SemTxveva naklebad cnobilma
rad Seicvala, imdenad cxadad, rom misi
soflis eqimma aRwera da metropolitenis
megobrebi erTxmad aRniSnavdnen: „es aRar iyo
eqimebmac Zalian didi sifrTxiliT miiRes.
geiji~ (gv. 339-340).
mravali maTgani uars ambobda daejerebina
am adamianis gadarCena, vidre maT TiTebi mis geijis Semoxveva moxda maSin, rodesac
TavSi arsebul xvrelSi ar Cayves… (harlou, mecnierebi mxolod iwyebdnen hipoTezebis Seqmnas
Tavi 3 / qcevis biologiuri safuZvlebi
ratom aris TiToeuli Cvengani unikaluri SemomyofTagan, Cven aRvwerT, ra rols TamaSobs
individi? fineas geijis istoriidan gamom- memkvidreobiToba Tqveni cxovrebis Camoyali-
dinare, pasuxs am kiTxvaze nawilobriv Tavis bebisa da Tqveni tvinis formirebis saqmeSi.
tvini da, ufro zogadad, Tqveni biologiuri dafiqrdiT, qcevis ra SesaZleblobebi gaaCniaT
Taviseburebebi gansazRvravs. imis gagebaSi rom adamianebs da rogor vlindeba es SesaZleb-
58 dagexmaroT, Tu ra gangasxvavebT Tqven gar- lobebi TiToeul CvenganSi?
wignis es Tavi, garkveulwilad, Tqveni bio-
logiuri potencialis mniSvnelovani aspeqtis
memkvidreobiToba da qceva
dadasturebas warmoadgens. Tqveni tvini sak-
marisad kompleqsuria imisaTvis, rom sakuTari
pirvel TavSi Cven ganvsazRvreT, rom fsiqo-
funqciebis sistematuri kontroli da koor-
logiis erT-erTi umTavresi amocanaa, Seiswav-
dinireba ganaxorcielos. ratom aris is aseTi
los adamianis qcevis mravalferovnebis gamom-
mniSvnelovani? adamianis tvins xSirad komp-
wvevi mizezebi. am mizezebis dadgenaSi dagvex-
iuters adareben. iwonis ra mxolod 1500 grams,
mareba kavSir-gansxvaveba iseT punqtebs Soris,
Tqveni tvini met ujreds Seicavs, vidre var-
rogoricaa: buneba – aRzrda; memkvidreobiToba
skvlavia Cvens galaqtikaSi – 100 miliardi
– garemo. Tqven SegiZliaT warmoidginoT, rom
ujredi, romelic erTmaneTTanaa dakavSi-
individebi agresiulni arian maTi biologiuri
rebuli da informaciis gacvlasa da Senaxvas
Taviseburebebis gamo. SesaZloa maT romelime
saocari efeqturobiT axerxebs. magram msof-
mSoblisagan memkvidreobiT ergoT agresiulo-
lioSi yvelaze ufro Zlieri kompiuteric ki
bisaken midrekileba. alternatiuli variantia
ver SeZlebs im wesebis asaxvas, romlebic mis
imis daSveba, rom yvela adamianSi agresiuloba
sakuTar operaciebs gansazRvraven. ase rom,
Tanabradaa warmodgenili da misi gamomJRavnebis
Tqven nebismier kompiuterze bevrad ufro
xarisxi damokidebulia im garemoze, sadac es
rTuli agebulebisa xarT; Tqveni cnobiereba
adamianebi aRizardnen. swori pasuxi am kiTxvaze
saSualebas gaZlevT gansazRvroT is wesebi,
Zireulad gansazRvravs imas, Tu rogor unda
romlebic Tqvens cxovelqmedebas uzrunvel-
moepyros sazogadoeba agresiul individs –
yofen. kvleva, romelsac Cven wignis am TavSi
garemos garkveuli pirobebis Zalisxmeva moax-
aRvwerT, warmoiqmna adamianis survilidan _
maros mas Tu Tavad adamianebis Tvisebebis
Seicnos sakuTari Tavi.
Secvlas. Tqven unda SegeZloT ganasxvavoT
bevri studentisaTvis es Tavi ufro did
garemos gavlena memkvidreobiTobisagan.
sirTules warmoadgens, vidre mTeli am wignis
radganac garemoze dakvirveba pirdapir
darCenili nawili. is moiTxovs Tqvengan ana-
SeiZleba, ufro advilia imis dadgena, Tu
tomiisa da mravali axali terminis swavlas,
romelic TiTqos Zalian Sorsaa im informa-
ciisagan, romelsac Tqven fsiqologiis Sesav-
lis kursSi moelodiT. miuxedavad yvelafrisa,
Tqveni biologiuri bunebis gageba dagexmarebaT
ufro kompleqsurad SeigrZnoT urTierTkavSiri
tvins, gonebas, qcevasa da garemos Soris,
romelic im gansakuTrebul SegrZnebas gansaz-
Rvravs, romelsac adamianad yofna hqvia.
am Tavis mizania, agixsnaT, Tu rogor monawi-
leobs biologia unikaluri individebis Seq-
memkvidreobiToba da qceva
skvinCebis~ sxvadasxva saxeobebis ganviTarebas. dasxva saxeobaze (Rundle et. al., 2000).
zogadad, bunebrivi gadarCevis Teoria gu-
lisxmobs, rom organizmi, romelic kargad aris
genotipi da fenotipi
Seguebuli bunebriv garemos, rogoric ar unda
iyos is, ufro met STamomavlobas tovebs, vidre skvinCebis populaciis zrda-Semcirebis maga-
naklebad Seguebuli. droTa ganmavlobaSi, or- liTi cxadyofs, Tu ratom uwodebda darvini
ganizmebi, romelTac gadarCenisaTvis saWiro evoluciis process ukeT Seguebulis gadar-
niSan-Tvisebebi gaaCniaT, ricxobrivad imateben Cenas. warmoidgineT, rom yoveli saxeobisaTvis
imaTTan SedarebiT, romelTac es niSan-Tvisebebi nebismier garemoSi uamravi saarsebo sirTule
ar aqvT. evoluciisaTvis individis warmateba moiZebneba. saxeobis is warmomadgenlebi, ro-
izomeba mis mier datovebuli STamomavlobis melTac garemosTan ukeT Sexamebuli fiziku-
raodenobiT. ri da fsiqologiuri atributebi gaaCniaT, 61
ufro advilad gadarCebian. imis gaTvalis-
winebiT, rom am atributebis gadacema SesaZloa
Taobidan TaobaSi (da garemoSi es sirTuleebi
droTa ganmavlobaSi narCundeba), saxeobis
evoluciis Sansi izrdeba.
bunebrivi gadarCevis procesis detaluri Ses-
wavlis mizniT, Cven unda SemovitanoT evolu-
ciuri Teoriis ramdenime mniSvnelovani cneba.
modiT, SevCerdeT calkeul skvinCaze, kerZodDki
im faqtze, rom am skvinCam misi mSoblebisgan
memkvidreobiT genotipi, anu genetikuri struq-
tura miiRo. konkretuli garemos konteqstSi
am genotipma gansazRvra skvinCis ganviTareba
da qceva. skvinCis garegnoba da misi qcevis
repertuari ganixileba, rogorc fenotipi. Cveni
skvinCas SemTxvevaSi genotipi gansazRvravs mo-
cemul garemo pirobebTan erTad mokle niskar-
tis fenotips. am niskartiT SesaZlebelia patara
Teslebis akrefa. yvela tipis Tesli mravlad
rom yofiliyo, maSin am fenotips gadar-
CenisaTvis araviTari mniSvneloba eqneboda,
magram, Tu davuSvebdiT, rom mxolod mcire
zomis Teslebis mopoveba yofiliyo SesaZlebeli,
maSin Cvens skvinCas msxvili niskartis mqone
skvinCebTan SedarebiT seleqciuri upiratesoba
eqneboda. mxolod didi zomis Teslebis
arsebobis pirobebSi iqneboda Cveni skvinCa
suraTi
3.1
araxelsayrel mdgomareobaSi. rogor muSaobs bunebrivi gadarCeva
mxolod gadarCenil skvinCebs SeuZliaT
garemo pirobebis cvlileba ganapirobebs saxeobis
gamravleba. memkvidreobiT TavianTi genotipis wevrebs Soris konkurencias resursebisaTvis
gadacema SeuZliaT mxolod im cxovelebs, brZolaSi. mxolod im individebs, romelTac am
romlebic mravldeba. Sesabamisad, Tuki garemoSi cvlilebebTan ukeT Seguebuli Tvisebebi gaaCniaT,
eqnebaT gadarCenisa da gamravlebis Sansi. momdevno
Tavi 3 / qcevis biologiuri safuZvlebi
mxolod mcire zomis Teslebi moipoveba, mravali TaobaSi Seguebul genetikuri struqturis mqone
Taobis Semdeg mxolod mcireniskartian skvinCebs individTa raodenoba meti iqneba.
miviRebT, Sesabamisad, mxolod mcire zomis
Teslebis mopovebis unariT. ase cvlis garemo
saxeobis qcevis SesaZlo repertuars. suraTi adamianis evolucia
3.1 warmogvidgens bunebrivi gadarCevis gamartive- Tuki gadavxedavT im garemoebebs, romlebSic
bul models. Cven SegviZlia es idea adamianis adamianis saxeobis evolucia moxda, mivxvdebiT,
evoluciasac mivusadagoT. Tu ratom warmoadgenen garkveuli fizikuri
da qceviTi Tvisebebi adamianis saxeobis bio-
logiuri kapitalis nawils. adamianis evolu-
genotipi (Genotype) – organizmis genetikuri
ciaSi bunebrivi gadarCevisTvis ori umTavresi
struqtura, romelsac is mSoblebisagan mem-
kvidreobiT iRebs.
Tviseba – bipedalizmi da encefalizacia – iyo
gadamwyveti. orivem erTad ganapiroba kacob-
fenotipi (Phenotype) – organizmis xiluli niSan-
riobis civilizaciis warmoqmna. bipedalizmi
Tvisebebi, romlebic misi genotipisa da garemos
urTierTqmedebis Sedegad yalibdeba. niSnavs or fexze amarTulad siarulis unars,
62
xolo encefalizacia – Tavis tvinis zomis moma- magaliTad, bolo 20 wlis ganmavlobaSi gan-
tebas. es ori adaptacia pasuxismgebelia ada- viTarda. miuxedavad amisa, kulturuli evolucia
mianis evoluciis umravles Tu ara, yvela miR- ver iarsebebs genotipis gareSe, romelic ko-
wevaze, kulturuli ganviTarebis CaTvliT. direbs daswavlisa da abstraqtuli azrovnebis
rodesac Cvenma winaprebma SeZles or fexze unars. kulturis arseboba – xelovnebis, li-
amarTuli siaruli, maT SeiZines garemos Ses- teraturis, musikis, samecniero codnisa da fi-
wavlisa da axali resursebis eqspluataciis lantropiuli aqtivobebis CaTvliT – SesaZ-
unari. Tavis tvinis zomis momatebasTan erTad lebelia mxolod adamianis genotipis poten-
ki maTi inteleqti gaumjobesda, maT SeiZines cialis gamo.
kompleqsuri azrovnebis, msjelobis, damaxsovre-
bisa da dagegmvis unari (Tumca unda aRiniSnos,
rom ufro didi tvinis evolucia ar warmoadgens
adamianis genotipis cvalebadoba
ufro didi inteleqtis garantias – mniSvnelo-
vani iyo is, Tu ra tipis tvinis qsovili viTar-
Tqven naxeT, rom adamianis evoluciis dros
deboda da ra adgils ikavebda is tvinis far-
upiratesoba saziaro biologiur potencials
glebSi). genotipma, romelic gansazRvravda
eniWeboda _ bipedalizmi da azrovnebisa da
Wkvian da mobilur fenotips, nel-nela gandevna
metyvelebis unari. magram am saziaro potencia-
naklebad warmatebulad adaptirebuli genoti-
lSic rCeba adgili sagrZnobi variaciebisaTvis.
pebi adamianTa genuri fondidan, ramac gamrav-
Tqvenma ded-mamam gadmogcaT mxolod nawili
lebis unari ufro Wkvian orfexa arsebebs misca.
imisa, rac maT mSoblebisgan, bebia-babuisagan
bipedalizmisa da encefalizaciis Semdeg,
da Tqveni ojaxis yvela sxva wina Taobisagan
Cveni saxeobis evoluciis gzaze yvelaze ufro
hqondaT miRebuli, ramac Sedegad mogvca Tqveni
mniSvnelovani etapi iyo metyvelebis warmoqmna
ganviTarebis unikaluri biologiuri gegma.
(Bicketron, 1990; Holden, 1998). ifiqreT, ra SeguebiTi
memkvidreobiTobis (winaprebis fizikuri da fsi-
upiratesoba SeeZlo moetana metyvelebis ganvi-
qologiuri niSan-Tvisebebis miReba) meqanizmis
Tarebas adreuli periodis adamianebisaTvis.
Semswavlel mecnierebas genetika ewodeba.
iaraRebis gakeTebisaTvis saWiro martivi miTi-
Tebebi, kargi sanadiro Tu saTevzao adgilebis
povna da saSiSroebis Tavidan acileba zogavda genetikis safuZvlebi
dros, Zalas da sicocxles. imis magivrad, rom Tqveni yoveli ujredis birTvSi moTavsebu-
yovel jerze Tavidan eswavlaT sakuTari lia genetikuri masala, romelsac dnm (dezoq-
gamocdilebidan cdisa da Secdomis meTodiT, siribonukleinis mJava) ewodeba. dnm organize-
adamianebma SeZles sxvaTa gamocdilebis bulia umcires nawilakebad, genebad. genebis
gamoyeneba. saubari, iumoric ki, aZlierebda zusti raodenoba adamianis genomSi (genTa
socialur kavSirebs bunebrivad isedac sazo- erToblioba) dRemde araa cnobili; asaxeleben
gadoebrivi saxeobis wevrebs Soris. yvelaze ricxvs 30 000-dan 150 000-mde (Pennisi, 2000). genebi
mniSvnelovania is, rom metyvelebis warmoqmna- Seicaven cilebis sinTezisaTvis saWiro in-
memkvidreobiToba da qceva
biologia da qceva
Cven aRar SegvrCa mWidro kavSirebi individTa energia aagznebs grZnobis organos. stimu-
im jgufebTan, romelTanac saarsebo sivrces lirebis Semdeg grZnobis organo gadascems
viyofT; kavSirebi, romlebic gvexmareba bed- tvins agznebas „cxoveluri sulis~ meSveobiT;
nieri cxovrebis gancdaSi. ra SeiZleba gakeT- tvini, Tavis mxriv, gadascems cxovelur suls
des? miuxedavad imisa, rom Tqven ar SegiZliaT kunTebis Sesabamis jgufs, romelic moZraobiT
ukan daabrunoT am cvlilebebis gamomwvevi kul- refleqsur pasuxs axorcielebs.
turuli evolucia, Tqven SegiZliaT arsebuli refleqsis dekartiseul cnebas mecnieruli
viTarebis kompensireba Tqvens ojaxTan da megob- dasabuTeba ar hqonda 1906 wlamde, rodesac
rebTan mWidro kavSirebis damyarebiT (Buss, 2000). ser Carlz Seringtonma aRmoaCina, rom refleq-
sebis safuZvels warmoadgenen pirdapiri kav-
Sirebi sensorul da motorul nervul boW-
Sejameba koebs Soris zurgis tvinis doneze. Serington-
saxeobebi warmoiqmneba da icvleba drois ma wamoayena idea, rom nervuli sistema rogorc
ganmavlobaSi bunebrivi gadarCevis Sedegad, amagznebel (nervuli aqtivobis gaZliereba),
romelic warmoadgens organizmis unars, ise Semakavebel (nervuli aqtivobis Semcireba)
66 sxvadasxva intensivobiT gamravldes fenoti- procesebs moicavs. XX saukunis dasawyisamde
mecnierebma araferi icodnen nervuli sistemis
struqturuli erTeulis, neironis Sesaxeb. san-
tiago ramon kaxali iyo pirveli, vinc aRmoaCina
fizikuri zRvari mezobel neironebs Soris da
ganaviTara Teoria neironebs Soris informaciis
gadacemis Sesaxeb. 50 wlis Semdeg eleqtronuli
mikroskopis gamoyenebam daadastura misi ideebi.
1948 wels donald hebma ivarauda, rom tvini
ara mxolod nervuli qsovilis masaa, aramed
integrirebuli struqturebis, e.w. „ujreduli
ansamblebis~ erToblioba, romelic specifikur
funqciebs asrulebs.
dekartis Semdeg moxseniebuli mkvlevrebi
Tavs neiromecnierebs uwodeben. dRes, neiro-
mecniereba kvlevis erT-erTi yvelaze ufro
swrafad ganviTarebadi sferoa. mniSvnelovani
aRmoCenebi gamaognebeli regularobiT xdeba.
neiromecnierebis Sesaxeb Cveni saubari daiwye-
ba im teqnikuri meTodebis aRweriT, romlebsac
mkvlevrebi axali aRmoCenebisaTvis iyeneben.
Semdeg gavecnobiT nervuli sistemis zogad
struqturas, romelsac tvinis ufro detaluri meTodebi istoriul sawyiss fineas geijis Sem-
Seswavla mosdevs. dabolos, Cven gavecnobiT Txvevidan iReben, romliTac wignis es Tavi
endokrinuli sistemis moqmedebas – meore daviwyeT. geijis Tavis tvinis dazianebis Semdeg
makontrolebel biologiur sistemas, romelic qcevis dramatulma cvlilebebma eqimebs afiq-
nervul sistemasTan erTad muSaobs. rebina, rom tvini warmoadgens racionaluri
qcevisa da pirovnuli Tvisebebis safuZvels.
TiTqmis imave periodSi, rodesac geiji travmis
movusminoT tvins Semdeg mdgomareobidan gamodioda, pol broka
swavlobda tvinis rols metyvelebaSi. misi
neiromecnierebi cdiloben sxvadasxva meTo-
pirveli kvleva am sferoSi warmoadgenda ada-
debis meSveobiT Seiswavlon tvinis muSaoba –
dawyebuli operaciebiT did, TvalisaTvis mianis autofsias, romelsac Searqves „tan~
im erTaderTi sityvis mixedviT, romlis war-
dasanax struqturebze, damTavrebuli ujre-
moTqmac mas SeeZlo. brokam naxa, rom „tanis~
debiT, romelTa danaxva mxolod Zlieri
mikroskopis qveSaa SesaZlebeli. mkvlevrebis tvinis Sublis marcxena ubani Zlier dazia-
nebuli iyo. am aRmoCenam ubiZga brokas Sees-
mier gamoyenebul teqnikas analizis garkveuli
wavla im pacientebis tvini, romelTac metyve-
done Seesabameba. aq Cven ganvixilavT yvelaze
ufro xSirad gamoyenebad meTodebs, romlebic lebis darRveva hqondaT. yvela SemTxvevaSi
broka poulobda msgavs dazianebas tvinis igive
Tavis tvinis ubnebis funqciebisa Tu qcevis
ubanSi, romelsac axla `brokas are~ ewodeba.
gansazRvrisaTvisaa saWiro.
biologia da qceva
PET-skani (PET-scans) – tvinis suraTebi, romlebic iTiSeba, atomebi vibrirebas (rezonirebas) iwye-
sxvadasxva kognitiuri Tu qceviTi aqtivobis ben sawyis mdgomareobaSi dabrunebis gamo. spe-
dros cocxali tvinis aqtivobas uCveneben uj- cialuri radio iWers am signalebs da gadaaqvs
redebis mier STanTqmuli radioaqtivobis dafiq-
sirebis meSveobiT.
funqciuri magnitur-rezonansuli tomografia
magnitur-rezonansuli tomografia (MRI _ Mag- (fMRI – Functional MRI) – meTodi, romelic aer-
netic resonance imaging) – tvinis suraTebis Seqmnis Tianebs PET-skanisa da mrt-is upiratesobebs
meTodi, romelic magnitur velebsa da radio- da aRricxavs tvinis sisxlis mimoqcevis magni-
talRebs iyenebs. tur cvlilebebs.
69
informacia kompiuterSi, romelic gviCvenebs sxeulTan. suraTi 3.5 warmoadgens kavSirs cns-
sxvadasxva atomebis lokalizacias tvinSi. su- sa da pns-s Soris.
raTis meSveobiT mkvlevrebs SeuZliaT tvinis cns-is amocanaa sxeulis yvela funqciis
struqturebis dakavSireba fiziologiur pro- integrireba da koordinireba, Semosuli nerv-
cesebTan. uli informaciis gadamuSaveba da sxeulis
MRI anatomiuri detalebis warmosaxvisTvi- sxvadasxva nawilebSi pasuxebis gagzavna. cns
saa gamosadegi; PET-skani ufro detalur infor- iRebs da agzavnis nervul informacias zurgis
macias gvawvdis funqciis Sesaxeb. arsebobs tvinis (nervuli mili, romelic Tavis tvins
axali meTodi, e.w. funqciuri mrt, anu fMRI, pns-Tan akavSirebs) saSualebiT. Tavad es ner-
romelic iTavsebs orive meTodis upiratesobas vuli mili moTavsebulia xerxemlis arxSi.
tvinSi sisxlis mimoqcevis magnituri cvlile- spinaluri nervebi gamodis zurgis tvinidan
bebis registraciis meSveobiT. fMRI saSualebas xerxemlis malTa wyvilebs Soris da ukavSir-
iZleva ufro zustad SeviswavloT struqtura deba mTel sxeulSi gabneul sensorul recep-
da funqcia. mkvlevrebi iyeneben fMRI-s iseTi torebs, kunTebsa da jirkvlebs. zurgis tvini
kognitiuri funqciebis Seswavlisas, rogoricaa: aregulirebs sxeulis marcxena da marjvena
yuradReba, aRqma, metyveleba da mexsiereba nawilebis aqtivobas da pasuxismgebelia im
(Cabeza & Nyberg, 2000). martivi, swrafi refleqsebis ganxorcielebaze,
300 welze metma ganvlo mas Semdeg, rac romelTa kontrolSi Tavis tvini araa CarTuli.
dekartma daiwyo tvinis Seswavla; 100 weli magaliTad, organizms, romlis zurgisa da Ta-
gavida mas Semdeg, rac brokam daadgina, rom vis tvinebi gancalkevebulia, SeuZlia mtkivneul
tvinis garkveuli ubnebi specifikur funqciebs
asruleben. am aRmoCenebis Semdeg kulturulma
evoluciam saSualeba misca mkvlevrebs gamoi-
yenon teqnologia tvinis saidumloebebis
Sesaswavlad. wignis am Tavis darCenili nawili
suraTi
3.4
tvinis saidumloebebs eZRvneba.
nervuli sistema
nervuli sistema Sedgeba miliardobiT spe-
cializebuli nervuli ujredisagan, neiro-
nisgan da nervuli boWkoebisagan, romlebic
mTels sxeulSia gabneuli. nervuli sistema
Tavi 3 / qcevis biologiuri safuZvlebi
suraTi
3.6
avtonomiuri nervuli sistema
parasimpaTikuri nervuli sistema, romelic organizmis yoveldRiur Sida reaqciebsa da
qcevas aregulirebs, marcxena mxaresaa gamosaxuli; simpaTikuri nervuli sistema, romelic
imave funqciebs stresis dros axorcielebs, naCvenebia marjvena mxares. miaqcieT yuradReba
imas, rom simpaTikuri nervuli sistema zurgis tvinis siaxloves nervuli kvanZebis
72 erTobliobas, e. w. simpatikur vels qmnis.
! tvinis Rero, Talamusi da naTxemi
Tavis tvinis struqturebi da tvinis Rero yvela xerxemlian cxovels
maTi funqciebi gaaCnia. misi struqturebi aregulirebs
sxeulis Sinagan mdgomareobas (sur. 3.8). zurgis
Tavis tvini centraluri nervuli sistemis
tvinis zeda sazRvarze moTavsebuli mogrZo
yvelaze ufro mniSvnelovani nawilia. adamianis
tvini warmoadgens sunTqvis, sisxlis wnevisa
Tavis tvini sami urTierTdakavSirebuli Sri-
da guliscemis centrs. radganac es procesebi
sagan Sedgeba. yvelaze ufro Rrma regionSi,
sicocxlisaTvis aucilebelia, mogrZo tvinis
romelsac tvinis Rero ewodeba, moTavsebulia
dazianeba SeiZleba fataluri iyos. sxeulidan
iseT avtonomiur procesTa maregulirebeli
centrebi, rogoricaa guliscema, sunTqva, ylapva tvinis Rero (Brain stem) – Tavis tvinis struq-
da saWmlis moneleba. centralur Sres qmnis tura, romelic aregulirebs sxeulis ZiriTad
limburi sistema, romelic CarTulia motivaciis, sasicocxlo funqciebs.
emociisa da mexsierebis procesebis ganxorcie- mogrZo tvini (Medulla) – tvinis Reros ubani,
lebasa da kontrolSi. am or regions gars romelic akontrolebs sunTqvas, sifxizles
ekvris cerebrumi – didi tvini. tvinis swored da guliscemas.
es nawili ganagebs adamianis gonebas. didi tvi- xidi (Pons) – tvinis Reros ubani, romelic
ni da misi gare Sre, qerqi (korteqsi) axdens akavSirebs zurgisa da Tavis tvins, aseve Tavis
sensoruli informaciis integrirebas, koordina- tvinis sxvadasxva nawilebs.
cias uwevs moZraobas da axorcielebs abstraq- retikuluri formacia (Reticular formation) –
tul azrovnebasa da msjelobas (sur. 3.7). axla tvinis Reros ubani, romelic gansazRvravs
Tavis tvinis mzaobas, miiRos sensoruli
ufro guldasmiT gavecnoT Tavis tvinis am sami
informacia da pasuxismgebelia cnobierebis
ganyofilebis funqciebs. daviwyoT tvinis SenarCunebasa da gamofxizlebaze.
ReroTi, TalamusiTa da naTxemiT.
biologia da qceva
suraTi
3.7
Tavis tvinis struqturebi
Tavis tvinis ZiriTadi urTierTdakavSirebuli nawilebia: tvinis Rero, naTxemi, limburi
sistema da didi tvinis qerqi. 73
suraTi
3.8
tvinis Rero, Talamusi da
naTxemi
es struqturebi ZiriTadad sasi-
cocxlo procesebis regulaciaSia
CarTuli: sunTqva, pulsi, agzneba,
moZraoba, wonasworoba da sensoru-
li informaciis pirveladi gada-
muSaveba
Thalamus Talamusi
Pons xidi
Medulla mogrZo tvini
Cerebllum naTxemi
Reticular formation retikularuli formacia
limburi sistema
limburi sistemis struqtu-
rebi mxolod ZuZumwovrebSia
warmodgenili: isini monawi-
leoben motivaciuri qcevis,
emociuri mdgradobisa da
mexsierebis procesebis
regulaciaSi.
vebi dabalia, hipoTalamusi erTveba organizmis miiRos. rodesac sxeulis temperatura iklebs,
stimulaciaSi, raTa man sakvebi moipovos da hipoTalamusi sisxlZarRvTa SekumSvas, an mokle
uneblie moZraobebs – kankals iwvevs. hipoTala-
musi aseve aregulirebs endokrinuli sistemis
hipoTalamusi (Hypothalamus) – tvinis struqtura,
romelic aregulirebs motivaciur qcevas moqmedebas.
(rogoricaa kveba da daleva) da homeostazs.
homeostazi (Homeostasis) – sxeulis Sida aris didi tvini
Tavi 3 / qcevis biologiuri safuZvlebi
mudmivoba.
adamianebSi didi tvini faravs tvinis dar-
didi tvini (Cerebrum) – tvinis nawili, romelic
umaRles kognitur da emociur funqciebs Cenil nawils da misi masis or mesameds qmnis.
aregulirebs. misi funqciaa tvinis umaRlesi kognituri da
qerqi (Cerebral cortex) – didi tvinis gare zeda- emociuri funqciebis regulireba. didi tvinis
piri. gare fena, romelic miliardobiT neironisgan
hemisferoebi (Cerebral hemispheres) – didi tvinis Sedgeba da daaxloebiT 2,5 mm sisqis Sres qmnis,
ori naxevari, romlebic korZiani sxeuliTaa iwodeba didi tvinis qerqad. didi tvini aseve
dakavSirebuli. iyofa or, TiTqmis simetriul naxevrad, cereb-
korZiani sxeuli (Corpus callosum) – nervul ralur hemisferoebad (Cven hemisferoebs am Tavis
boWkoTa erToblioba, romelic tvinis or momdevno nawilSi ganvixilavT). ori hemisfero
hemisferos akavSirebs.
dakavSirebulia erTmaneTTan nervuli boWkoebis
Sublis wili (Frontal lobe) – tvinis ubani, msxvili masiT, romelsac korZiani sxeuli ewo-
romelic gverdiTi napralis zemoT da centra-
deba. es kavSiri hemisferoebs Soris informaciis
luri Raris winaa moTavsebuli; monawileobs
gacvlas emsaxureba.
76
motorul kontrolSi da kogntiur qmedebebSi.
suraTi
3.11
motoruli da somatosensoruli qerqi
sxeulis sxvadsxva nawilebi gansxvavdebian erTmaneTisagan mgrZnobelobiT garemo stimulaciisadmi da
tvinis kontrolisadmi. mgrZnobeloba sxeulis garkveul nawilSi damokidebulia qerqis im umnis zomaze,
romelic sxeulis am konkretul nawils akontrolebs. am suraTze adamianis sxeulis nawilebi qerqis
Sesabamisi makontrolebeli ubnebis zomebis mixedviTaa warmodgenili. rac ufro didi zomisaa suraTze
gamosaxuli sxeulis nawili, miT ufro maRalia misi mgrZnobeloba garemo stimulizaciisadmi da miT
ufroZlieria tvinis kontroli mis moZraobaze.
instruqciebs iRebs, vidre qveda. realurad, saSualebas, raTa garemos stimulebis Sesabamisi
motoruli qerqis ori udidesi ubani xelis sapasuxo reaqciebi daigegmos.
TiTebTanaa dakavSirebuli – gansakuTrebiT
cerasTan – da im kunTebTan, romlebic metyve- somatosensoruli qerqi (Somatosensory sortex) –
lebis procesSia CarTuli. qerqis ubnebis sidide Txemis wilis nawili, sadac sxeulis sxvadasxva
im mniSvnelobis maCvenebelia, romelic adamia- ubnebidan miRebuli sensoruli informacia
nis xeliT manipulirebisa da metyvelebis unars muSavdeba.
gaaCnia. smeniTi qerqi (Auditory cortex) – safeTqlis wilis
somatosensoruli qerqi uSualod centralu- nawili, sadac miiReba da muSavdeba smeniTi
ri Raris ukanaa moTavsebuli marcxena da mar- informacia.
jvena Txemis wilebSi. tvinis am ubanSi gadamu- mxedvelobis qerqi (Visual cortex) – kefis wilis
Savdeba informacia temperaturis, Sexebis, nawili, sadac mxedvelobiTi informaciis gada-
muSaveba mimdinareobs.
sxeulis pozisa da tkivilis Sesaxeb. motoruli
qerqis msgavsad, sensoruli qerqis zeda nawili asociaciuri qerqi (Association cortex) – qerqis na-
wili, sadac umaRlesi nervuli procesebi
sxeulis qveda nawils ukavSirdeba, xolo qveda
xorcieldeba.
78 nawili dakavSirebulia zedasTan. sensoruli
rogor muSaoben tvinis es sxvadasxva ubnebi
erTad? warmoidgineT magaliTisaTvis, ra xdeba
Tqvens tvinSi, rodesac daweril sityvas
kiTxulobT (sur. 3.12). davuSvaT, Tqveni fsi-
qologiis maswavlebeli gaZlevT qaRaldis
furcels, romelzedac sityva Sokoladi weria
da gTxovT xmamaRla warmoTqvaT es sityva.
biologiuri procesebi, romlebic am qmedebaSia
CarTuli, saocrad natifi da kompleqsuria.
neiromecnieri Tqvens verbalur qcevas ramdenime
etapad dayofda. pirvel rigSi, vizualuri
stimuli (dawerili sityva Sokoladi) aRiqmeba
nervuli ujredebis mier Tvalis baduraSi,
romlebic nervul impulsebs Talamusis gavliT dawerili sityvis wakiTxva
vizualur korteqsSi agzavnian. vizualuri
qerqidan nervuli impulsebi gadaigzavneba suraTi
3.12
safeTqlis wilis ukana ubanSi (angularuli
xveuli), sadac sityvis vizualuri kodireba mis rogor vambobT wakiTxul sityvas
akustikur kodirebas unda Seedaros. dadgindeba informacias dawerili sityvis Sesaxeb nervuli
Tu ara Sesabamisi akustikuri kodireba, is impulsebi Talamusis gavliT atareben Tvalis ba-
duradan qerqis mxedvelobiTi asociaciuri ubne-
gadaecema ubans auditorul qerqSi, romelsac
bisaken. vizualuri qerqi agzavnis nervul
`vernikes are~ ewodeba, sadac xdeba misi impulsebs safeTqlis wilis ukana nawilSi,
dekodireba da interpretacia: „ah! Sokoladi! angularul xveulSi, sadac xdeba sityvis
ar vityodi uars.~ nervuli impulsebi mere vizualuri kodis (asoebis forma da ganlageba)
Sedareba mis akustikur kodTan (JReradoba)
egzavneba brokas centrs, romelic Tavis mxriv
Sesabamisis akustikuri kodis povnis Semdeg is
agzavnis informacias motorul qerqSi, rac gadaecema smeniT qerqSi e. w. vernikes ares, sadac
tuCebis, enisa da xorxis stimulacias iwvevs xdeba am informaciis dekodireba da
interpretireba. nervuli impulsebi egzavneba
sityva Sokoladis warmosaTqmelad.
brokas ares, romelic Tavis mxriv agzavnis
es sakmaod didi mentaluri Zalisxmevaa informacias motorul qerqSi. motoruli qerqi
mxolod erTi sityvis warmoTqmisaTvis. axla uzrunvelyofs sityvis warmoTqmas tuCebis, enisa
ki warmoidgineT, ra xdeba tvinSi, rodesac Tqven da xorxis sinqronuli gaaqtivebis meSveobiT.
Cven ukve ganvixileT nervuli sistemis aRmoaCina. momdevno gamokvlevebSi brokam naxa,
yvelaze mniSvnelovani struqturebi. rodesac rom sxva pacientebSic, romelTac metyvelebis
did tvinze daviwyeT saubari, aRvniSneT, rom msgavsi darRveva hqondaT (daavadeba, romelsac
cerebraluri struqtura ori hemisferoTia dRes `brokas afazias~ uwodeben), dazianeba
warmodgenili. qcevebis farTo speqtrSi marcxena naxevarsferoSi iyo lokalizebuli.
naxevarsferoebi gansxvavebul funqciebSi igive ubnebis dazianeba tvinis marjvena
monawileoben. davubrundeT am gansxvavebebs hemisferoSi msgavs efeqts ar iwvevda. ra daskvna
Tqveni tvinis hemisferoebs Soris. SeiZleba gamovitanoT?
79
hemisferoTa Soris gansxvavebebis Seswavlis
Sansi pirvelad epilefsiis qirurgiuli wesiT
mkurnalobis dros gaCnda. mkurnalobis es
meTodi gulisxmobs korZiani sxeulis (daaxlo-
ebiT 200 milioni nervuli boWkos erToblioba,
romelic hemisferoTa Soris informaciis gac-
vlas emsaxureba) gadaWras (sur. 3.13). qirurgiuli
Carevis mizania, xeli SeuSalos epilefsiis
Tanamdevi agresiuli eleqtruli aqtivobis
orive hemisferoze gavrcelebas. operacia,
rogorc wesi, warmatebulia da pacientebis
qcevac, ZiriTadad, ucvleli rCeba. pacientebs,
romlebmac es operacia gadaitanes, xSirad
uwodeben pacientebs „gayofili tviniT~.
gancalkevebuli hemisferoebis SesaZleblo-
baTa Semowmebis mizniT rojer sperim (1968) da
suraTi
3.13 maikl gazanigam (1970) SeimuSaves iseTi meTodika,
romlis saSualebiTac SesaZlo iyo vizualuri
korZiani sxeuli
informaciis wardgineba TiToeuli hemisfero-
korziani sxeuli warmoadgens nervuli boW-
saTvis cal-calke. speris da gazanigas meTodika
koebis erTobliobas, romelic erTmaneTTan
akavsirebs didi tvinis or hemisferos. korZiani vizualuri sistemis anatomiis Taviseburebebs
sxeulis gadaWra azianebs hemosferoTa Soris emyareboda (sur. 3.14). yovel TvalSi, marjvena
komunikacias. mxedvelobiTi velidan miRebuli informacia
marcxena hemisferoSi xvdeba da, piriqiT, in-
suraTi
3.14
mxedvelobiTi informaciis
nervuli gza
80
suraTi
3.15
Tvalisa da xelis koordinacia
Tvalisa da xelis koordinacia normalu-
ria, Tu pacienti `gayofili tviniT~ iye-
nebs marcxena xels im obieqtis sapov-
nelad, romelic mis marcxena mxedvelobiT
velSia moqceuli, radganac orive pro-
cesis ganxorcielebas marjvena hemisfero
akontrolebs. magram, rodesac Tqven
sTxovT pacients, gamoiyenos marjvena xeli
im obieqtis asaRebad, romelic mis mar-
cxena mxedvelobiT velSia moqceuli, mas
amis gakeTeba ar SeuZlia, radganac
sensoruli informacia marjvena xelidan
marcxena hemisferos veRar aRwevs gadaW-
rili kavSiris gamo. am SemTxvevaSi cdis
piri msxlis magier Wiqas iRebs.
mecnierebma, CarTulia Tu ara iyo SemuSavebuli, rom cdis Tulia vizualuri warmosax-
vizualuri qerqis erTi da pirebs aucileblad unda vis procesSi.
igive ubnebi, rodesac adamiani warmoedginaT vizualuri gagakvirvaT am monace-
axorcielebs vizualuri war- gamosaxuleba. pet-gamokvle- mebma? Tqven ra kiTxvebi gaqvT
mosaxvis da ara vizualuri vaSi monawileTa tvini Ses- tvinSi funqciebis gana-
aRqmis process? mkvlevarTa wavlili iyo amocanis gada- wilebis Sesaxeb? radganac
jgufma stiven koslinis wyvetis momentSi. skanma uCvena, mecnierebi agrZeleben mu-
xelmZRvanelobiT (Kosslyn et al., rom aqtiurobdnen vizualuri Saobas axali teqnologiebis
1999) gamoiyena ori meTodi: qerqis is ubnebi, romlebic gamoyenebiT, didia imis al-
pet-(pozitronul-emisiuri mxedvelobiTi stimulaciis baToba, rom Tqvens kiTxveb-
tomografia) skani, romelic drosac iaqtiurebdnen. magram sac male gaecema zusti
Cven ukve warmogidgineT, da gaixseneT wignis meore Ta- pasuxebi.
ganmeorebiTi transkrania- vidan, rom korelacia ar aris
86
wovarTa Tavis tvinSi 200-ze meti sxvadasxva dendritebis stimulaciis Sedegad (an zogierT
saxis neironia napovni), magram yvelas aqvs SemTxvevaSi, uSualod sxva neironidan) miRe-
saerTo ZiriTadi struqtura (sur. 3.17). ada- buli informaciis integrireba da misi gada-
mianis Tavis tvinSi neironTa raodenoba 100 dendritebi (Dendrites) – neironis datotvili mor-
miliardsa da 1 trilions Soris meryeobs. Cebi, romlebic Semosul informacias mim-
rogorc wesi, neironebi iReben informacias Rebloben.
erTi da gadascemen mas meore boloTi. ujredis soma (Soma) – neironis ujredis sxeuli, rome-
datotvil morCebs, romlebic Semomaval sig- lic birTvsa da citoplazmas Seicavs.
nalebs iReben, dendritebi ewodebaT. dendri- aqsoni (Axon) – neironis wagrZelebuli boWko,
tebis ZiriTadi funqciaa sensoruli recep- romlis gaswvrivac nervuli impulsebi vrcel-
torebidan an sxva ujredebidan stimulaciis deba somidan terminaluri balTisaken.
miReba. ujredis sxeuli, anu soma, Seicavs terminaluri balTa (Terminal buttons) – bolqvis-
birTvs da citoplazmas, romlebic mis sico- magvari struqtura aqsonis bolos, romelic
cxlisunarianobas gansazRvraven. somaSi xdeba Rebuloben savse buStukebs Seicavs.
suraTi
3.17
neironis mTavari struqturebi
neironi nervuli impulss dendritebis saSualebiT iRebs; Semdeg nervuli impulsi igzavneba
aqsonis gaswvriv terminaluri balTisaken, sadac sxva neironebis stimulaciisaTvis neiro-
transmiterebis gamoyofa xdeba. 87
suraTi
3.18
tkivilis ganridebis
refleqsi
am reflesis ganxorcielebaSi mxo-
lod sami neironi monawileobs: sen-
soruli, motoruli da
interneironi.
sinafsuri gadacema
ionuri arxebi (Ion channels)– nervuli ujredis
rodesac aqsonuri potenciali daasrulebs
membranis nawilebi, romlebic ionTa SerCeviT
mis mogzaurobas aqsonis gaswvriv da miaRwevs ganvladobas uzrunvelyofen.
Tavi 3 / qcevis biologiuri safuZvlebi
sinafsuri gadacema
moqmedebis potenciali presinaf-
sur neironSi iwvevs neiro-
transmiterebis gamoTavisuflebas
sinafsur napralSi, risi
gadalaxvis Semdegac isini
astimulireben postsinafsur
membranaSi arsebul receptorul
molekulebs. erTi da igive
neironis SigniT SeiZleba mravali
neirotransmiteri arsebobdes.
bel neirons gadasces informacia „ganmuxtvis~ Tqven, albaT, gsurT gaigoT, ratom ganvixi-
an „arganmuxtvis~ Sesaxeb. Seasrulebs ra Tavis lavT ase detalurad nervul sistemas. es xom
funqcias, neirotransmiteri Sordeba recepto- fsiqologiis kursia, romelic Seiswavlis
rul molekulas da ukan, sinafsur napralSi qcevas, azrovnebasa da emociebs. sinamdvileSi,
gadadis. aq is an iSleba enzimebis zemoqmedebis
sinafsebi swored is biologiuri mediumebia,
Sedegad, an ukuSeiwoveba aqsonuri daboloebis
romelTa meSveobiTac yvela es qmedeba xor-
mier ganmeorebiTi gamoyenebis mizniT.
nervuli sistema moqmedebaSi
SekumSvas iwvevs. mraval toqsins SeuZlia ace- naaRmdegod, normaze maRali dofaminis Semcve-
tilqolinis sinafsuri moqmedebis Secvla. maga- loba nanaxia SizofreniiT daavadebulebSi.
liTad, botulinumis toqsini, romelic ara- rogorc Tqven, albaT, ggoniaT, am daavadebis
sworad konservirebul sakvebSi xSirad gvxvde- mkurnalobis erT-erTi SesaZlebloba iqneboda
ba, wamlavs adamians, aferxebs ra acetil- iseTi wamlebis gamoyeneba, romlebic tvinSi
qolinis gamoTavisuflebas sasunTq sistemaSi; dofaminis donis Semcirebas gamoiwvevda. medi-
kurare, amazoniis indielebis mier gamoyenebuli kamentozuri mkurnalobis adreul periodSi
Sxami, romliTac isini isrebis boloebs wam- warmoiqmna saintereso, magram naklebad saxar-
laven, iwvevs sasunTqi kunTebis damblas bielo problema. wamlis maRali dozebis gamo-
acetilqolinis receptorebis blokirebis gziT, yenebam Sizofreniis winaaRmdeg gamoiwvia par-
xels uSlis ra neirotransmiteris normalur kinsonis daavadebis niSnebi – progresuli da
sinafsur aqtivobas. fataluri daavadebis, romelic moZraobis
darRvevebs iwvevs (parkinsonis daavadebis
gaemi mizezia dofaminis masinTezirebeli neironebis
gaemi (gama-amino-erbos-mJava) Tavis tvinSi yve- gamofitva). am monacemebma aiZula mecnierebi
94 laze ufro farTod gavrcelebuli Sema- daewyoT kvleva Sizofreniisa da parkinsonis
fsiqologia Cvens cxovrebaSi
wignis am Tavis wakiTxvi- Si mxolod ramdenime dRiT didi iyo im musikosebSi, ro-
sas Tqven axal informacias Tavsdebodnen. sxvaoba zrda- melTac violinoze dakvra
iZenT – niSnavs Tu ara es, srul virTagvebSic aRiniS- bavSvobaSi, 12 wlis asakamde
rom Tqveni tvini icvleba? neboda, anu, ara marto mzar- daiwyes.
savaraudoa! studentebi, rom- di, aramed zrdasruli vir- Tqven, albaT, ukve ifiq-
lebic pirvelad Sedian Se- Tagvebic gamdidrebul areSi reT imaze, rom cxovrebi-
xebaSi Tanamedrove neiro- moTavsebis Semdeg uCvenebdnen seul gamocdilebas SeuZlia
mecnierebasTan, xSirad inte- upiratesobas. miuxedavad imi- aseve uaryofiTi gavlena
resdebian, Tu rogor sa, rom es gamokvleva virTag- moaxdinos tvinis muSaobaze.
gavlenas axdens vebze Catarda, cdis Sedegebis gaixseneT tvinis struqtura,
cxovrebiseuli gamocdileba gadatana adamianebzec SeiZ- hipokampi, romelic Cven
maT tvinze. leba: mdidar garemos dade- manamde aRvwereT, rogorc
klasikuri cdebis seria, biTi gavlena aqvs tvinis gan- gadamwyveti struqtura kon-
romelic mark rozencvaigisa viTarebasa da muSaobaze. kretuli mexsierebis Camo-
da misi kolegebis mier iqna tvinis damasuraTebeli yalibebisaTvis. mecnierebma
Catarebuli, aCvenebs gansxva- teqnikiT SesaZlebelia Zal- uCvenes, rom qronikuli
vebebs virTagvebs Soris, zed specifikuri gansxvave- stresi – mdgomareoba, rode-
romlebic gamdidrebul da bebis aRmoCena, romlebic sac organizmis fizikuri da
gaRaribebul garemoSi aRi- cxovrebiseuli gamocdilebis fsiqologiuri resursebi
zardnen (Rosenzweig, 1996, 1999b). Sedegad Camoyalibda. mu- maqsimaluradaa daZabuli
gaRaribebul garemoSi vir- sikosebma, romlebic vio- (ix. Tavi 13) –hipokampis nei-
Tagvebi marto iyvnen moTavse- linoze ukraven, Zalian nati- ronTa dendritebis atro-
buli galiaSi; gamdidrebul fad unda akontrolon mar- fias iwvevs (McEwen, 1999;
garemoSi isini mozrdil ga- cxena xelis TiTebi. Tuki Sapolsky, 1996). rogorc Tqven,
liaSi sxvebTan erTad iyvnen Tqven daubrundebiT 3.11 su- albaT, ukve mixvdiT, amis Se-
da yoveldRiurad ecvlebo- raTs, naxavT rom sensoruli degia mexsierebis zogierTi
daT saTamaSoebi. garkveuli qerqis didi nawili TiTebs formis darRveva. magaliTad,
periodis (ramdenime kvira da eZRvneba. tvinis skanirebam virTagvebi qronikuli stre-
Tve) Semdeg mecnierebma Seis- uCvena, rom qerqis ubnebi, sis pirobebSi kargaven la-
wavles virTagvebis tvini. pasuxismgebeli marcxena xe- birinTSi orientaciis unars
Sedegebi dramatuli iyo. gam- lis TiTebze, meviolineebSi (Conrad et al., 1996). neiro-
didrebul garemoSi gaz- ufro didia, vidre sakon- mecnierebis Tanamedrove
rdili virTagvebis saSualo trolo jgufSi (Elbert et al., mimarTulebebis mniSvne-
tvini ufro mZime da msxvili 1995). es efeqti araa nanaxi lovani amocanaa im meTo-
nervuli sistema moqmedebaSi
dorfinebs uwodeben „samoTxis gasaRebs~ maTi neironTa ZiriTadi tipebia sensoruli, moto-
siamovnebis gamomwvevi Tvisebis gamo. gamok- ruli da interneironebi. Tavis tvinis neironTa
vleul iqna SesaZlebloba, rom endorfinebi umravlesoba interneironia, romlebic garSemor-
nawilobriv mainc pasuxismgebelia tkivilis tymulia gliuri ujredebiT. neironebi ganimux-
Semamsubuqebel efeqtebze akupunqturisa da pla- teba amgznebi da Semakavebeli impulsebis Sesa-
cebos dros (Fields & Levine, 1984; Murray, 1995; bamisi balansis miRebis sapasuxod. neironebi
Watkins & Mayer, 1982). es testebi emyareba niv- sul an arafris kanonis Sesabamisad agzavnian
Tiereba naloqsonis gamoyenebas, romelic mor- informacias moqmedebis potencialis saxiT aqso-
finisa da endorfinebis receptorebis blo- nis gaswvriv. neirotransmiterebi Tavisufldeba
kirebas iwvevs. nebismieri tkivilgamayuCebeli sinafsur napralSi da gadascemen informacias
procedura, romelic endorfinebis gamoTa- mezobeli neironis receptorul molekulasTan
dakavSirebis gziT. mravali sasicocxlo pro-
aRmoCenis etapi (context of discovery) _ kvlevis cesia damokidebuli iseTi mniSvnelovani neiro-
sawyisi fazaa, romlis ganmavlobaSic dakvir- transmiterebis moqmedebaze, rogorebicaa _
vebas, Sexedulebas, informacias da zogad cod-
acetilqolamini, dofamini da serotonini.
96 nas movlenis axleburi xedvisaken mivyavarT.
sakvanZo
sakiTxebi
(ans), romelic aregulirebs hipoTalamusi akontrolebs
memkvidreobiToba da sasicocxlo procesebs. endokrinul sistemas hi-
qceva Tavis tvini Sedgeba sami ur- pofizis stimulirebis
saxeobebi warmoiqmneba da TierTdakavSirebuli Srisa- gziT.
icvleba drois ganmavlo- gan: tvinis Rero, limburi
baSi bunebrivi gadarCevis sistema da didi tvini.
Sedegad. tvinis Rero pasuxismgebelia nervuli sistema
adamianTa evoluciaSi or sunTqvaze, saWmlis mone- moqmedebaSi
fexze siarulma da encefa- lebasa da guliscemaze. neironi, nervuli siste-
lizaciam mniSvnelovani Se- limburi sistema monawile- mis ZiriTadi erTeuli,
degebi, maT Soris metyve- obs grZelvadiani mexsiere- iRebs, amuSavebs da gadas-
lebisa da kulturis ganvi- bis, agresiis, kvebiT da sqe- cems informacias sxva
Tareba, gamoiwvia. sobriv qcevebSi. neironebs, jirkvlebsa da
memkvidreobiTobis mTavari didi tvini akontrolebs kunTebs.
erTeuli genia. genebi gan- umaRles mentalur pro- neironebi gadascemen in-
sazRvraven im gavlenis Car- cesebs. formacias dendritebidan
Coebs, romelsac garemo faq- zogi funqcia lateralize- ujredis sxeulis (soma)
torebi iwvevs da romelic bulia Tavis tvinis erT ro- gavliT aqsonis gaswvriv
fenotipis cvlilebiT ga- melime hemisferoSi. maga- terminaluri balTisaken.
moixateba. liTad, adamianTa umravle- sensoruli neironebi iRe-
sobaSi metyvelebas marcxe- ben informacias speciali-
biologia da qceva na hemisfero akontrolebs. zebuli receptoruli
miuxedavad imisa, rom orive ujredebidan da agzavnian
neiromecnierebi uamrav sxva-
hemisfero erTad muSaobs, mas cns-ken. motoruli nei-
dasxva meTods iyeneben, rom
maT funqcionirebis sxvada- ronebi agzavnian infor-
tvinsa da qcevas Soris da-
sxva tipi axasiaTebT _ mar- macias cns-dan kunTebisa
mokidebuleba gaarkvion: tvi-
cxena hemisfero ufro ana- da jirkvlebisaken. inter-
nis dazianebis mqone pacien-
litikuria, marjvena ki – neironebi gadascemen in-
tTa Seswavla, tvinis gar-
holisturi. formacias sensoruli
kveuli ubnebis dazianeba,
individualuri gansxvavebe- neironebidan sxva moto-
tvinis eleqtruli stimu-
bis fonze zogadi daskvnebi rul an interneironebs.
lacia, tvinis aqtivobis
SeiZleba Seicvalos. maga- rodesac impulsaciis su-
registracia da kompiuteru-
liTad, mamakacebsa da qa- macia miaRwevs gansazR-
li teqnikis meSveobiT tvi-
lebs lateralizaciis gan- vrul zRurbls, moqmede-
nis gamosaxulebis miReba.
sxvavebuli saxeebi axasia- bis potenciali igzavneba
Tavisa da zurgis tvini cen-
TebT. aqsonis gaswvriv aqsonuri
tralur nervul sistemas
endokrinuli sistema gamo- daboloebisaken.
(cns) qmnian.
imuSavebs da sisxlis nakad-
sakvanZo sakiTxebi
97
miuri nervuli sistemisagan
neirotransmiterebi gamo- eleqtroencefalograma retikuluri formacia
Tavisufldeba sinafsur (eeg) refraqteruli periodi
napralSi. napralis gada- endokrinuli sistema safeTqlis wili
laxvis Semdeg isini uer- estrogeni sasqeso qromosomebi
Tdeba postsinafsuri mem- Talamusi sensoruli neironi
branis receptorul mo- Txemis wili simpaTikuri sistema
lekulebs. interneironi sinafsi
aagzneben Tu Seakaveben es ionuri arxebi sinafsuri gadacema
neirotransmiterebi mem- kefis wili smeniTi qerqi
branas, damokidebulia re- korZiani sxeuli soma
ceptoruli molekulis limburi sistema somatosensoruli qerqi
bunebaze. magnetur-rezonansuli somaturi nervuli sistema
tomografia (MRI) sociobiologia
memkvidreobiToba sul an arafris kanoni
ZiriTadi cnebebi mogrZo tvini tvinis Rero
adamianis qcevis genetika mosvenebis potenciali tvinis hemisferoebi
amagznebeli „Sesavali~ motoruli neironi terminaluri balTa
asociaciuri qerqi motoruli qerqi testosteroni
avtonomiuri nervuli moqmedebis potenciali fenotipi
sistema (ans) mxedvelobis qerqi funqciuri magnetur-
aqsoni naTxemi rezonansuli tomografia
brokas are neiromecniereba (fMRI)
bunebrivi gadarCeva neiromodulatori Semakavebeli „Sesavali~
genebi neironi Sublis wili
genetika neirotransmiterebi centraluri nervuli
genotipi nuSisebri kompleqsi sistema (cns)
glia parasimpaTikuri sistema xidi
dazianeba periferiuli nervuli hipoTalamusi
dendritebi sistema (pns) hipokampi
didi tvini PET (pozitronul- hipofizi
didi tvinis qerqi emisiuri tomografia) _ homeostazi
dnm (dezoqsiribonukleinis skani hormonebi
Tavi 3 / qcevis biologiuri safuZvlebi
mJava)
98
SegrZnebebi
4
samyaros sensoruli
Semecneba
• fsiqofizika
• fizikuri movlenebidan
fsiqikuri
movlenebisaken
mxedvelobis sistema
• adamianis Tvali
• guga da broli
• badura
• Tavis tvinisken mimavali
nervuli gzebi
• ferTa SegrZneba
•vizualuri obieqtebis
kompleqsuri analizi
smena
• bgeris fizika
• bgeris fsiqologiuri
ganzomilebebi
• smenis fiziologia
sxva SegrZnebebi
• ynosva
• gemos SegrZneba
• Sexebisa da kanis
SegrZnebebi
• wonasworobisa da
kinesTetikuri
SegrZnebebi
• tkivili
fsiqologia Cvens
cxovrebaSi: ratom iwvevs
cxare saWmeli tkivils
sakvanZo sakiTxebi
• ZiriTadi cnebebi
99
j onaTan i. mxatvari iyo. man
Tavisi warmatebuli Semoq-
medebiTi karieris ganmavlob-
miuxedavad yovelive amisa, jonaTan i-is
istoria arc ise tragikuli aRmoCnda. droTa
ganmavlobaSi igi Seegua am mdgomareobas; scada
gaegrZelebina Tavisi Semoqmedeba da Savi da
TeTri saRebavebiT daiwyo xatva. jonaTan i-is
aSi mravali abstraqtuli tilo Seqmna, romelic
kaSkaSa, cocxali ferebis didebul sinTezs war- Tayvanismcemlebma es aRiqves, rogorc misi Semoq-
moadgenda. samocdaxuTi wlis asakSi man sru- medebiTi karieris axali da saintereso etapi.
liad dakarga ferTa SegrZnebis unari Tavis maT ar icodnen, rom mxatvruli mimarTulebis
tvinis dazianebis gamo. roca is Tavis namuSev- Secvla ganpirobebuli iyo Tavis tvinis dazia-
rebs uyurebda, yovelives mxolod rux, Sav da nebiT. jonaTan i. mixvda, rom misma ucabedma
TeTr ferebSi xedavda; Tuki is adre aRiqvamda ferTa sibrmavem vizualuri samyaros axali
ferebs, romlebic misTvis Rrma pirovnuli aso- aspeqtebi gadauSala win: „Tumca, jonaTan i. ar
ciaciebis matarebeli iyo, axla igi mxolod uaryofda imas, rom bevri ram dakarga da gar-
„uswormasworo~ da „WuWyian~ laqebs xedavda. kveulwilad swuxda amis gamo, magram man igrZno,
es ar exeboda mxolod mis Semoqmedebas. cvli- rom misi mxedveloba „uaRresad daxvewili~ da
lebebi mis yoveldRiur cxovrebaSic moxda. privilegirebuli gaxda, rom is uyurebs wminda
magaliTad, man SezRuda Tavisi sakvebi meniu formebis samyaros, romelsac ar uSlis xels
mxolod Savi da TeTri saWmelebiT _ Savi zeTis- feri~ (Sacks, 1995, p.38). amrigad, miuxedavad imisa,
xili da TeTri brinji misTvis gacilebiT ufro rom jonaTan i-ma ferTa SegrZnebis unari dakar-
jansaR, normalur sakvebad gamoiyureboda, vidre ga, misma sensorulma sistemam igi uzrunvelyo
feradi sakvebi, romelsac is axla usiamovno samyaros axali versiiT, romelic mas SeeZlo
rux ferebSi aRiqvamda da ugemuri eCveneboda. aReqva da xelovnebad gadaeqcia.
suraTi
4.2
signalis SemCnvis Teoria
matrica A gviCvenebs SesaZlo Sedegebs, roca subieqts ekiTxebian, aris Tu ara miznobrivi
stimuli mocemul cdaSi; matricebi B da C _ tipur pasuxebs, roca subieqti midrekilia `diax~
104 da `ara~ pasuxebisaken.
stimuli ar aris. rogorc naCvenebia suraTis, ciaSi. isini, Cveulebriv, amjobineben gaakeTon
A matricaze, TiToeuli pasuxi daTvlilia operacia im SemTxvevebSic ki, roca ar arian
rogorc warmatebuli damTxveva, pasuxis gamo- darwmunebulni, rom simsivne avTvisebiania da,
toveba, mcdari gangaSi, an swori reaqcia, imisda amgvarad, riskaven imiT, rom maTi pasuxi mcdari
Sesabamisad, warmodgenili iyo Tu ara stimuli gangaSi iqneba; gamotovebuli signali ki _
da pasuxobda Tu ara damkvirvebeli sworad. avTvisebianoba, SeiZleba sikvdilis mizezi
damkvirvebeli, romelic qronikulad ambobda gaxdes. sazogadod, gadawyvetilebis miRebisas
„diax~-s, iZleoda warmatebuli damTxvevebis did gaTvaliswinebuli unda iyos arsebuli faqtebi,
raodenobas da, agreTve, mcdari gangaSis did TiToeuli tipis Secdomis SefardebiTi Rire-
ricxvs, rogorc es naCvenebia B matricaze. is, buleba da TiToeuli swori gadawyvetilebis
vinc qronikulad ambobda „ara~-s, iZleoda SefardebiTi mogeba. signalis SemCnevis Teoria
rogorc warmatebuli damTxvevebis, ise, mcdari warmoadgens mniSvnelovan instruments gada-
gangaSis mcire raodenobas, rogorc es naCvenebia wyvetilebis miRebis procesebis kvlevisas.
C matricaze.
warmatebuli damTxvevebisa da mcdari ganga- sxvaobis zRurbli
Sis procentebze muSaobis procesSi mkvlevrebma
warmoidgineT, rom dagiqiravaT sasmelebis
gamoiyenes maTematikuri procedura, raTa gamoe-
kompaniam, romelsac arsebulze SesamCnevad
TvalaT cal-calke damkvirveblis mgrZnobia-
ufro tkbili kolas produqtis warmoeba surs,
robisa da pasuxis sistematuri Secdomis maC-
Tumca, rac SeiZleba naklebi Saqris damatebiT
veneblebi. es procedura SesaZleblobas iZleva
(fulis ekonomiis mizniT). Tqven gTxoven
davadginoT, aqvs Tu ara or damkvirvebels er-
gazomoT sxvaobis zRurbli, anu umciresi
Tnairi mgrZnobiaroba, miuxedavad didi gansxva-
fizikuri sxvaoba or gamRizianebels Soris,
vebisa pasuxebSi. sensoruli procesebis gamo-
romlebic SeiZleba gansazRvrul iqnes, rogorc
yofiT pasuxis sistemuri Secdomisagan, signalis
gansxvavebulebi. sxvaobis zRurblis gasazomad
SemCnevis Teoriam saSualeba misca eqsperimen-
Tqven unda gamoiyenoT gamRizianebelTa wyvili
tators, ganesazRvra da ganecalkevebina senso-
da SeekiTxoT damkvirveblebs, aris ori
ruli gamRizianeblisa da individis faqtoris
gamRizianebeli erTnairi Tu ara.
roli erTmaneTisagan saboloo pasuxis Camo-
sasmelis problemis SemTxvevaSi Tqven mia-
yalibebisas.
wodebT damkvirveblebs or kolas TiToeul
signalis SemCnevis Teoriis midgoma gvTa-
cdaSi, romelTagan erTi iqneba standartuli
vazobs gadawyvetilebis miRebis models, ro-
receptis, meore ki _ odnav ufro tkbili. TiTo-
melic SeiZleba gamoyenebul iqnes gansxvavebul
euli wyvilisaTvis individma unda Tqvas: „igivea~
konteqstSic. Zalian xSirad gadawyvetilebebi
an „gansxvavebulia~. mravali aseTi cdis Semdeg
Cvens yoveldRiur cxovrebaSi moicavs gansxva-
Tqven daxazavT fsiqometruli funqciis grafiks,
vebul jildoebs yoveli warmatebuli damTxve- sadac abscisaTa RerZze gadazomavT realur
visa da swori pasuxebisaTvis da dasjas yoveli gansxvavebebs da ordinataTa RerZze _ mis
samyaros sensoruli Semecneba
les da axdens mis fokusirebas _ sinaTle raze fokusirdeba; broli atrialebs aRqmul
Semodis rqovanaSi, Tvalis win mdebare gamWvir- obieqtebs. is gansakuTrebiT mniSvnelovania,
vale amoburcul nawilSi; Semdeg is gaivlis radganac icvlis fokuss axlo da Sorsmdebare
wina sakans, romelic savsea siTxiT _ namiT. sagnebisTvis. wamwamovan kunTebs SeuZliaT
fotoaparatis fokusirebisas Tqven amoZravebT Secvalon brolis sisqe da, aqedan gamomdinare,
mis linzas obieqtis mimarTulebiT, an aSorebT misi optikuri Tvisebebic. am process akomo-
mas. imisaTvis, rom Tvalma sinaTlis fokusireba dacia ewodeba.
moaxdinos, lobios marcvlis formis kristali normaluri akomodaciis unaris mqone adamia-
_ Tvalis broli _ icvlis Tavis formas, wvril- nebs Tvalis fokusireba sakamod did diapazon-
deba, roca fokusireba moSorebul obieqtebze Si SeuZliaT _ dawyebuli 7,5 sm manZilidan 109
suraTi
4.4
adamianis Tvalis
struqtura
rqovana, guga da broli axor-
cieleben sinaTlis fokusirebas
baduraze. baduradan nervuli
signalebi gadaecema tvins
optikuri nervis meSveobiT.
retinaluri gzebi
es diagrama warmodgenilia tradiciuli
da Zalian gamartivebuli saxiT. is gviC-
venebs gzebs, romelic akavSirebs ner-
vuli ujredebis sam Sres retinaSi.
Semomavali sinaTle gaivlis samive
Sres, sanam miaRwevs receptorebs, rom-
lebic ganlagebulni arian Tvalis kak-
lis ukana mxareze da mimarTulni arian
sinaTlis wyaros sapirispiro mxares.
aRsaniSnavia, rom bipolaruli ujredebi
kreben impulsebs erTze meti recep-
toruli ujredidan da agzavnian Sede-
gebs gangliozuri ujredebisaken. am
ujredebidan ki nervuli impulsebi
toveben Tvals optikui nervis saSua-
lebiT da miemarTebian Semdegi gadam-
rTveli punqtisaken.
bevrjer SeginiSnavT, rom Tavidan bevrs vera- ufro meti bipolaruli ujredidan erT gan-
fers xedavT darCenili mkrTali ganaTebis pi- muxtvaSi. centraluri foveis kolbebi agzav-
robebSi, magram cota xnis Semdeg Tqveni mxedve- nian TavianT impulsebs gangliozuri ujrede-
lobis mgrZnobiaroba kvlav umjobesdeba. Tqven
ganicdiT sibnelisadmi adaptaciis process _ akomod
Tvalis mgrZnobiarobis gradualur gaumjobe-
i.
sebas ganaTebis cvlilebis Sedegad sinaTlidan
TiTqmis sibnelisaken. sibnelisadmi adaptaciis
mizezi Cxirebis amoqmedebaa. isini ufro mgrZno-
biareni xdebian, vidre kolbebi. drois gasvlis
Semdeg Cxirebi reagireben ufro nakleb sinaT-
leze, vidre kolbebi.
badurs centrTan axlos aris patara ubani,
romelsac foveas uwodeben. is mxolod mWidrod
ganlagebul kolbebs Seicavs. iq ar aris Cxirebi.
es adgili gansakuTrebiT mgrZnobiarea ferebis
mimarT, aseve, yvelaze ufro zustad uzrun-
mxedvelobis sistema
bisaken maSin, roca baduras periferiaze mdebare robebs ar SevqmniT amisaTvis. es xdeba ori
Cxirebi da kolbebi erwymian bipolarul da mizezis gamo: pirvel rigSi, orive Tvalis brma
gangliozur ujredebs. gangliozuri ujredebis wertilebi iseTnirad arian ganlagebulni, rom
aqsonebi qmnian optikuri nervs, romelic vi- TiToeuli Tvalis receptorebi imis registra-
zualur informacias Tvalidan Tavis tvinisaken cias axdenen, rac gamorCa meore Tvals; meore
atarebs. mizezi isaa, rom Tavis tvini „avsebs~ am adgils
horizontaluri ujredebi da amakrinuli uj- Sesatyvisi sensoruli informaciiT garSemo
redebi informaciis integrirebas baduras gas- myofi areebidan.
wvriv axdenen. am ujredebis funqcia ufro metad imisaTvis, rom aRmoaCinoT brma wertili,
gamoixateba ara signalebis gagzavnaSi Tavis Tqven unda SexedoT suraTs 4.6 Semdegi pirobis
tvinisaken, aramed ujredebs Soris kavSiris dam- dacviT: es wigni daaxloebiT gaSlili mklavis
yarebaSi. horizontaluri ujredebi recepto- sigrZeze daiWireT, daxuWeT marjvena Tvali,
rebs erTmaneTTan akavSireben, amakrinuli uj- moaxdineT fiqsireba bankis figuraze marcxena
redebi ki aerTeben bipolarul ujredebs sxva TvaliT da nel-nela miitaneT wigni Tqvensken
bipolarul ujredebTan da gangliozur ujre- Zalian axlos. rodesac dolaris niSani iqneba
debs sxva gangliozur ujredebTan. Tqvens brma wertilze, is gaqreba, magram Tqven
baduras anatomiur agebulebaSi aris erTi ver SeamCnevT xarvezs Tqveni mxedvelobis velSi.
saintereso ucnauri adgili, sadac optikuri Tqveni vizualuri sistema Seavsebs cariel
nervi gamodis. am adgils optikuri diski anu adgils TeTri foniT, romelic gars akravs am
brma wertili ewodeba. is srulebiT ar Seicavs adgils. ase rom, Tqven mxolod siTeTres
Tavi 4 / SegrZnebebi
saken miemarTeba. mecnierebma kvlavac bevri ram aRWurvili saTanadod imisaTvis, rom dainaxos
unda Seiswavlon. arsebobs vizualuri qerqis sxva tipis talRebi speqtrSi, rogoricaa, maga-
daaxloebiT 30 anatomiuri qveganyofileba da liTad, X-sxivebi, mikrotalRebi da radio-
sxvadasxva Teoriebi am qveganyofilebebs Soris talRebi. fizikuri Tviseba, romelic ganas-
komunikaciis saxeebis Sesaxeb (Hilgetag et al., 1996). xvavebs eleqromagnituri energiis tipebs, maT
axla vizualuri samyaros calkeul aspeqtebs Soris sinaTlisasac, aris talRis sigrZe anu
davubrundeT. adamianis vizualuri sistemis erT- manZili ori uaxloesi talRis qims Soris.
erTi yvelaze saocari Tavisebureba isaa, rom xiluli sinaTlis talRis sigrZe nanometrebSi
114 Cven mier formis, feris, mdebareobis da siRrmis (metris memiliarde nawilSi) izomeba. is, rasac
fsiqologia Cvens cxovrebaSi
1999 wlis dekemberSi ram- Sic is ganaTavses dabadebis Sem- mxares. es mikroprocesori
denime sainformacio saagento deg, miwodebuli iqna zedmeti stimulirebas ukeTebs gangli-
iuwyeboda, rom stiv uanderi, raodenobis Jangbadi). maSinac ki, ozur ujredebs badeSi da
romelic TiTqmis dabadebidan roca sensoruli receptorebi televizoris Tu kompiuteris
brma iyo, imedovnebda, rom wyveten TavianT arsebobas, ekranis msgavsad funqci-
Caitarebda eqsperimentul qi- vizualuri gzebis sxva ujre- onirebs: am simravlis TiTo-
rurgiul proceduras, rome- debi, rogoricaa bipolaruli da euli elements _ TiToeul
lic mis mxedvelobas aRad- gangliozuri, ganagrZoben piqsels _ SeuZlia miiRos
genda. proceduras ventai lui, arsebobas. baduras struqturis nacrisferi feris sxvadasxva
mark humaiuni (Wentai Lui, Mark mocemulobisas (ix. suraTi 4.5), elferi, raTa uzrunvelyos
Humayun) da maTi jgufis sxva es ujredebi xelmisawvdomia mxedvelobiTi SegrZnebebis
wevrebi atarebdnen (Lui et al., pirdapiri eleqtruli sti- farTo diapazoni.
2001). am proceduraSi patara mulaciisaTvis. luis, humaiunisa rogorc Tqven SegiZliaT
mikroprocesori pirdapir da maTi kolegebis mier kon- Tavad daaskvnaT, aRniSnuli
ukavSirdeboda baduras da struirebuli mikroprocesori mikroprocesori ar aRadgens
kolbebisa da Cxirebis fun- zustad amas akeTebda: is axdenda mxedvelobas srulyofilad,
qcias cvlida, romelic ar fun- eleqtrul stimulacias, ro- iseTnairad, rogorc es nagu-
qcionirebda daavadebis gamo. melic Semomaval signals ara- lisxmebi iyo statiaSi stiv
samwuxarod, uanderi Zalian funqcionirebadi kolbebisa da uanderis Sesaxeb.
xangrZlivi drois ganmav- Cxirebis nacvlad agzavnida. informaciis is raodenoba,
lobaSi iyo brma da amitom ar mTlian sistemas, romelic romelsac uzrunvelyofs es
iyo kargi kandidati am pro- cnobilia, rogorc mraval- xelsawyo, sakmaod SezRudu-
cedurisaTvis. Tumca, es teqnika elementiani xelovnuri retina- lia imasTan SedarebiT, rasac
imeds aZlevda maT, visac vi- luri mikroprocesori (multiple- Tqven Cveulebriv iRebT Tqveni
zualuri sistemis jaWvis didi unit artificial retinal chipset MARC), uamravi kolbebidan da Cxire-
nawili jer kidev dauzianebeli ramdenime komponenti aqvs, rome- bidan. miuxedavad amisa, am
hqondaT. lic funqcionirebs rogorc eqsperimentis monawileebs
brma adamianTa umravlesobis Tvalis kaklis gareT, ise _ SeeZloT martivi gamosaxule-
dabrmavebis mizezi maT ba- SigniT. magaliTad, miniaturuli bebisa da formebis identi-
duraze mdebare receptoruli videokamera gamosaxulebas ficireba. arsebobs imedi, rom
ujredebis _ kolbebisa da garemodan iWers. es gamosaxu- es mikroprocesori aRadgens
Cxirebis kvdoma _ degenera- leba muSavdeba da igzavneba mxedvelobas iseT doneze, rom
ciuli daavadeba gaxda (uan- mikroprocesorisaken, romelic adamianebi SeZleben imoZraon
deris sibrmave gamowveuli iyo qirurgiulad aris implanti- sakuTar garemoSi da gaarCion
imiT, rom inkubatorSi, romel- rebuli baduraze Tvalis ukana didi zomis SriftiT dabeW-
dili teqsti. uamravi adamia-
nisaTvis mTel msoflioSi,
romelsac daavadebis gamo
mxedvelobis sistema
115
leSi, romelic mxolod erTi talRis sigrZes
(magaliTad, lazeris gamosxiveba) Seicavs, feris
tonis fsiqologiuri gancda Seesabameba pir-
dapir sinaTlis talRis sigrZis fizikur gan-
zomilebas. suraTi 4.9 gviCvenebs, Tu rogor aris
ferTa tonebi ganlagebuli ferTa wreSi. is
ferebi, romlebic aRiqmebian, rogorc erTmaneTis
msgavsni, mosazRvre ferebia. es Tanamimdevroba
asaxavs speqtrSi ferebis Tanamimdevrobas. si-
maZRre feris SegrZnebis Tvisebaa, romelic
gamoxatavs imas, Tu ramdenad wmindaa feri.
Seurevel ferebs aqvs yvelaze meti simaZRre;
Tqven xedavT, rogorc sinaTles, aris talRis Sereul, arasufTa, pastelur ferebs aqvT
sigrZis diapazoni 400-dan 700 nanometramde. simaZRris saSualo raodenoba; rux fers aqvs
garkveuli fizikuri talRebis sinaTlis sxive- nulovani simaZRre. sikaSkaSe feris Tvisebaa,
bidan aRmocendeba garkveuli feris gancda, romelic gulisxmobs sinaTlis intensivobas.
magaliTad, iisferi-lurji ufro mokle sigr- TeTr fers aqvs yvelaze meti sikaSkaSe; Savs _
Ziani talRebisagan speqtris erT boloSi da yvelaze naklebi. roca vaanalizebT ferTa Seg-
wiTeli-narinjisferi _ ufro grZelis sigrZis rZnebis am Tvisebebs, aRsaniSnavia erTi garemoeba:
talRebisagan speqtris meore boloSi. amrigad, adamianebs SeuZliaT vizualurad ganasxvavon
sinaTle fizikurad talRis sigrZis terminebiT
aRiwereba da ara _ ferebiT; ferebi mxolod feris toni (hue) _ feris Tviseba, romelic
Tqvens sensorul sistemaSi arsebobs, rogorc gulisxmobs sinaTlis feris Tvisobriv gancdas.
talRis sigrZeTa interpretacia. simaZRre (saturation) _ feris Tviseba, romelic
feris gancda sami ZiriTadi TvisebiT xasiaT- gamoxatavs imas, Tu ramdenad wmindaa feri.
deba: feris toni, simaZRre da sikaSkaSe. feris sikaSkaSe (brightness) _ feris Tviseba, romelic
toni aris Tviseba, romelic gulisxmobs sinaT- gulisxmobs sinaTlis intensivobas.
lis feris Tvisobriv gancdas. martiv sinaT-
suraTi
4.8
eleqtromagnituri
speqtri
vizualur sistemas SeuZlia
SeigrZnos talris sigrZis
mxolod mcire diapazoni
eleqtromagnitur speqtrSi.
Tqven SeigrZnobT talRis
sigrZis im diapazons, ro-
Tavi 4 / SegrZnebebi
116
suraTi
4.9
ferTa wre
ferebi ganlagebula maTi msgavsebis
mixedviT. Semavsebeli ferebi ganla-
gebula erTmaneTis mopirdapire mxares.
Semavsebeli ferebis Sereva warmoqmnis
neitralur rux an TeTr sinaTles
centrSi. ricxvebi TiToeuli feris
tonis gaswvriv miuTiTebs speqtraluri
ferebis talRis sigrZis mniSvnelo-
baze, im ferebisa, romlebic moTavse-
bulia mxedvelobiTi mgrZnobelobis
diapazonSi. araspeqtraluri feris
toni miiReba mokle da grZeli sigrZis
speqtraluri talRis sigrZeTa SereviT.
suraTi
4.10
mxedvelobis sistema
117
visas avxsniT, roca daJinebiT daacqerdebiT yvelaze xSiria nawilobriv ferTa sibrmavis
raime fers sakmaod didxans, Tqveni recepto- is saxe, roca adamians uWirs mwvane da wiTeli
rebis arasrul gadaRlamde da Semdeg mzeras ferebis garCeva, gansakuTrebiT, Tu isini susti
TeTr zedapirze gadaitanT, Tqven sawyisi feris simaZRris arian. ufro iSviaTad gvxvdeba xalxi,
Semavsebel fers dainaxavT. romelic erTmaneTSi yviTel da lurj ferebs
albaT, SeginiSnavT Tanmimdevari kvali Tqvens urevs. yvelaze iSviaTi ki sruli ferTa sibrmavis
yoveldRiur cxovrebaSi ferTa gancdisas. Tumca, SemTxvevebia, roca adamiani saerTod ver arCevs
gancdebis didi nawili ar warmoiqmneba Semav- ferebs da mxolod sinaTlis xarisxis sxvada-
sebeli ferebidan. Tqven, SesaZloa, droda-dro sxva variacias xedavs (mister i-is SemTxveva,
erTobiT naxatSi feradi fanqrebisa da sa- romelic naxsenebi iyo am Tavis dasawyisSi,
Rebavebis kombinirebiT. feri, romelsac xedavT, sakmaod uCveuloa, radgan misi ferTa sruli
roca uyurebT feradi fanqrebiT daxatul raime sibrmave Tavis tvinis dazianebiT iyo gamowveuli
obieqts an sxva ferad zedapirs, sinaTlis tal- 65 wlis asakSi). imis gasagebad, gaqvT Tu ara
Ris sigrZea, romelic ar aris STanTqmuli zeda- raime defeqti ferTa SegrZnebaSi, SexedeT
piris mier. miuxedavad imisa, rom yviTeli saRe- suraTs 4.11. Tuki Tqven dainaxavT cifrebs 1-s
bavi gamoiyureba umetes SemTxvevaSi yviTlad, da 5-s am wertilebis erTobliobaSi, Tqveni
zogierTi sigrZis talRa ar airekleba, rac qmnis feradi mxedveloba, albaT, normaluria. Tuki
mwvane feris SegrZnebas. analogiurad, lurji dainaxavT kidev raimes, albaT, gaxasiaTebT, sul
saRebavi saSualebas aZlevs garkveuli sigrZis cota, ferTa nawilobrivi sibrmave (CautareT
talRebs ar aireklon, rac iwvevs lurjisa da es testi sxvebsac, kerZod, imaT, visac FferTa
cotaodeni mwvanis SegrZnebas. roca yviTeli da sibrmave axasiaTebs da gaigebT, ras xedaven isini
lurji ferebi kombinirebuli, yviTeli STanTqavs am testSi). axla vnaxoT, Tu rogor xsnian mecni-
lurjs da lurji STanTqavs yviTels. da erTad- erebi ferTa aRqmis iseT faqtebs, rogoricaa
erTi feri, romelic darCeba STaunTqmeli _ Semavsebeli ferebi da ferTa sibrmave.
gamoiyureba mwvaned! am movlenas substraqciuli
(substractive) ferTa Sereva1 ewodeba. darCenili
ferTa SegrZnebis Teoriebi
talRis sigrZe _ STaunTqmeli talRis sigrZe
aris arekvlili da swored is aZlevs ferebis ferTa SegrZnebis pirveli mecnieruli Teoria
narevs im fers, romelsac Tqven aRiqvamT. SemoTavazebuli iyo ser tomas iungis (Sir Tho-
zogierTi es kanoni ar vrceldeba im ada- mas Young) mier 1800 wels. is amtkicebda, rom
mianebze, romlebic dabadebuli arian feris arsebobs feris SemgrZnebi sami tipis receptori
SegrZnebis garkveuli anomaliiT. ferTa sib- normaluri mxedvelobis mqone adamianis TvalSi,
rmave aris ferebis garCevisYnawilobrivi an romelic warmoqmnis fsiqologiurad pirvelad
sruli uunaroba. mwvane, wiTeli da Savi feris SegrZnebebs: wiTels, mwvanesa da lurjs. yvela
droSaze Tvalebis fiqsirebisas Tqven ar danarCeni feri, misi azriT, am sami pirveladi
gagiCndebaT negatiuri optikuri kvali, Tuki ferisagan miiReboda, rogorc Semavsebeli fe-
ferTa sibrmave gaqvT. ferTa sibrmave, Cveulebriv, rebis an ori mosazRvre feris kombinaciis
memkvidreobiT gadaecema. es defeqti dakavSi- Sedegi. iungis Teoria Semdgom gaaumjobesa da
rebulia X qromosomis genTan. radgan mamakacebs gaafarTova herman von helmholcma (Hermann von
mxolod erTi X qromosoma aqvT, maT am rece- Helmholtz) da cnobili gaxda, rogorc iung-hel-
Tavi 4 / SegrZnebebi
1 2
qarTul fsiqologiur literaturaSi naxsenebia, qarTul fsiqologiur literaturaSi moxseniebulia,
118 rogorc ferTa Serevis meore kanoni (red. SeniSvna). rogorc `sami komponentis Teoria~ (red. SeniSvna).
suraTi
4.11
lenebi ar aixsneba aseve kargad am Teoriis heringis TeoriaSi ferTa sibrmavis tipebi qmnian
mier. ratom warmoqmnis erTi feris mimarT adap- wyvilebs, radgan ferTa SegrZnebis sistema
tacia negatiur Tanamimdevar kvals? ratom aqvT realurad aris Seqmnili sapirispiro wyvi-
nawilobrivi ferTa sibrmavis mqone adamianebs lebisagan da ara erTi pirveladi ferisagan.
sirTuleebi yovelTvis ferTa wyvilebis garCe- mravali wlis manZilze kamaTobdnen mecnie-
visas: wiTlisa da mwvanis, lurjisa da yviT- rebi am Teoriebis Rirsebis Sesaxeb. sabolood
lis? maT aRiares, rom es Teoriebi realurad ar
am kiTxvebze pasuxis gacema gaxda qvakuT- ewinaaRmdegebian erTmaneTs. isini ubralod
xedi ferTa SegrZnebis meore TeoriisaTvis, procesis or sxvadasxva etaps aRweren, romelic
romelic SemoTavazebuli iyo evald heringis Seesabameba suqcesiur fiziologiur struq-
(Ewald Hering) mier 1800-iani wlebis bolos. misi turebs mxedvelobiT sistemaSi (Hurvich & Jameson,
sawinaaRmdego procesis Teoriis Tanaxmad, 1974). axla viciT, rom marTlac arsebobs sami
nebismieri feris SegrZneba sami ZiriTadi sis- tipis kolbebi, Tumca, am kolbebidan TiToeuli
temisgan miiReba, romelTagan TiToeuli Seicavs garkveuli sigrZis talRebis diapazonze rea-
or sawinaaRmdego elements: wiTeli mwvanis girebs da mainc arsebobs talRis is sigrZe,
sapirispirod, lurji yviTlis sapirispirod da romlis mimarTac TiToeuli maTgani yvelaze
Savi (arc erTi feri) TeTris (yvela feri) metad aris mgrZnobiare.
sapirispirod. heringi fiqrobda, rom ferebi
mxedvelobis sistema
bgeris siZliere
bgeris siZliere anu fizikuri intensivoba
misi amplitudiT ganisazRvreba. didi ampli-
suraTi
4.13 tudis bgeriTi talRebi ganicdeba, rogorc
xmamaRali, mcire amplitudisa ki _ rogorc
sinusoiduri talRis warmodgena xmadabali. adamianis smeniTi sistema mgrZno-
sinusoiduri talRis ori ZiriTadi Tviseba aris biarea fizikuri intensivobebis uzarmazari
sixSire _ rxevaTa raodenoba drois fiqsirebul diapazonis mimarT.
erTeulSi da misi amplituda _ rxevis vertikaluri
majis saaTis wikwikis xma, romelic daaxlo-
diapazoni.
ebiT 6 metris manZilidan gvesmis, intensivobis
qveda zRvarze mdebareobs. es aris sistemis
milebas1 _ bgeris tonis simaRles, siZlieresa absoluturi zRurbli. Tuki is ufro mgrZno-
da tembrs. axla detalurad ganvixiloT es biarea, SeiZleba gaigonoT sisxlis moZraobis
movlenebi. xmac Tqvens yurebSi. intensivobis zeda zRvarze
mdebared ki SeiZleba ganvixiloT reaqtiuli
bgeris tonis simaRle TviTmfrinavis xma, romelic daaxloebiT 90
metris simaRleze mifrinavs. es xma imdenad
bgeris tonis simaRle ganisazRvreba bgeriTi
Zlieri iqneba, rom tkivilsac ki gamoiwvevs
talRis rxevis sixSiriT. maRali sixSireebi
yurebSi. bgeris wnevis fizikuri erTeulebis
warmoqmnian maRal tonebs, dabali sixSireebi
terminebiT, reaqtiuli TviTmfrinavi warmoqmnis
ki _ dabal tonebs. sufTa2 tonebis mimarT
bgeriT talRas, romelic miliardjer ufro
adamianis mgrZnobiaroba 20 hercis sixSiridan
Zlieria, vidre saaTis wikwiki.
20 000 h e r c i s s i x S i r e m d e d i a p a z o n S i
radgan smeniTi diapazoni Zalian didia, bge-
cvalebadobs. 20 hercze dabali sixSireebi
ris fizikuri intensivobis diapazoni, Cveu-
adamianma SeiZleba vibraciis saxiT SeigrZnos
lebriv, ufro SefardebiTi, vidre absoluturi
ufro Sexebis, vidre bgeris saSualebiT. Tqven
odenobis erTeulebiT gamoixateba. bgeris wneva
advilad warmoidgenT, Tu ramdenad didia es
diapazoni, Tuki gaiTvaliswinebT, rom
fortepianos 88 klaviSi mxolod 30 hercidan bgeris tonis simaRle (pitch) _ Tviseba, romelic,
4000 hercamde sixSiris diapazons faravs. ZiriTadad, bgeriTi talRis rxevis sixSiriT
rogorc fsiqofizikidan gaxsovT, kavSiri ganisazRvreba.
sixSiresa (fizikur realobas) da bgeriT tons bgeris siZliere (loudness) _ bgeris perceptuli
(fsiqologiur efeqts) Soris ar aris wrfivi. Tviseba, romelic gamoxatavs bgeriTi talRis
smena
tembri
bgeris tembri rTuli bgeris talRis kom-
ponentebs asaxavs. tembri aris is, rac gana-
sxvavebs, magaliTad, fortepianos xmas fleitis
xmisagan. fizikuri stimulebis mcire raodenoba,
magaliTad, kamertoni gamoscems sufTa tons,
romelic erTi sinusoiduri talRisgan Sedgeba.
sufTa tons mxolod erTi sixSire da erTi
amplituda aqvs. bgeraTa umetesoba realur
cxovrebaSi ar aris sufTa toni. isini kompleq- 4.15 naCvenebia rTuli talRebis formebi,
suri talRebia, romlebic sixSirisa da ampli- romelic ramdenime nacnob bgeras Seesatyviseba.
tudis garkveul kombinacias Seicaven. suraTze 4.15 suraTze mocemuli grafiki gviCvenebs
bgeraTa speqtrs fortepianos noti „mi~-sTvis
suraTi
4.14
124
suraTi
4.15
nacnobi bgerebis talRis formebi
es naxazi gviCvenebs nacnobi bgerebis talRis formebsa da bgeris speqtrs pianinos noti `mi~-saTvis.
ZiriTadi talRis sigrZe aris nawarmoebi ZiriTadi sixSirisagan, am SemTxvevaSi 256 herci, magram pianinos
simebi, agreTve, vibrirebs ufro maRal sixSireebzec (romelic cnobilia, rogorc obertonebi anu harmonikebi).
isini qmnian kbilanebs talRis nimuSze. es damatebiTi sixsireebi identificirebulia bgeriT speqtrSi.
(pirveli oqtava); yvela sixSires, romelic romelic JRers ise, rogorc noti „mi~ forte-
realurad warmodgenilia am notSi da maT pianoze.
amplitudebs. bgerebs, romelTac Tqven xmaurs uwodebT,
kompleqsur tonSi, rogoricaa magaliTad, ar aqvT ZiriTadi sixSireebisa da harmonikebis
noti „mi~, yvelaze dabali sixSire (daaxloebiT naTeli, martivi struqtura. xmauri Seicavs
256 hc) pasuxismgebelia im tonze, romelic Tqven mraval sixSires, romelic ar aris sistematurad
gesmiT. mas ZiriTad tons uwodeben, ufro maRali dakavSirebuli erTmaneTTan. magaliTad, stacio-
sixSiris tonebs ki _ harmonikebs, an obertonebs; naruli xmauri, romelic Tqven radiosadgurebs
smenasakvanZo sakiTxebi
maTi sixSire ramdenjerme aRemateba ZiriTadi Soris gesmiT, Seicavs yvela smenadi sixSiris
rxevis sixSires. sruli bgera, romelic Tqven energias; Tqven mas aRiqvamT ise, TiTqos ar
gesmiT, ZiriTadi bgerebisa da harmonikebis hqondes simaRle, radgan mas ar aqvs ZiriTadi
erToblivi moqmedebis Sedegad warmoiqmneba, sixSire.
rogorc naCvenebia speqtrSi. Tuki am sixSiris
sufTa tonebi da intensivobebi erTmaneTs
daemateba, amis Sedegad Tqven gaigonebT bgeras, smenis fiziologia
axla Tqven ukve gaqvT garkveuli informacia
tembri (timbre) _ smeniTi SegrZnebis Tviseba, bgeraTa fsiqologiuri gancdebis fizikuri
romelic asaxavs bgeriTi talRis sirTules. safuZvlebis Sesaxeb. axla ganvixiloT, Tu
125
rogor aRmocendeba es gancdebi smeniTi sistemis ZiriTadi membranis meqanikur rxevas; (3) es
fiziologiuri aqtivobisagan. pirvel rigSi, rxevebi gardaiqmneba eleqtrul impulsebad da
vnaxoT, Tu rogor muSaobs yuri. Semdeg ganvi- (4) impulsebi gadaigzavneba smeniT qerqSi. TiTo-
xilavT zogierT Teorias smeniT sistemaSi bge- euli es transformacia ufro detalurad ganvi-
riTi tonis simaRlis kodirebisa da bgerebis xiloT.
lokalizaciis Sesaxeb. pirveli transformaciisas haeris rxevadi
molekulebi Sedian yurebSi (ix. suraTi 4.16).
zogierTi bgera Sedis pirdapir yuris gareTa
smenis sistema
sasmen milSi da zogi ki _ gareTa yuridan anu
Tqven ukve iciT, rom sensoruli procesebi niJaridan arekvlis Semdeg. bgeriTi talRa
axdens eqsternaluri energiis formebis gar- mogzaurobs sasmeni milis gaswvriv gareTa yuris
daqmnas nervul impulsebad. imisaTvis, rom gavliT, sanam ar miaRwevs milis bolos. aq is
gaigonoT, unda moxdes ZiriTadi energiis oTxi ejaxeba Txel membranas, romelsac dafis apks
transformacia (ix. sur. 4.16): (1) haerSi gavrce- uwodeben. bgeriTi talRis wnevis cvlilebebs
lebuli talRebi unda gardaiqmnas siTxis tal- dafis apki moZraobaSi mohyavs. dafis apki
Rebad, romelic moTavsebulia yuris lo- gadascems rxevas gare yuridan Sua yurSi, RruSi,
kokinaSi; (2) siTxis talRebi Semdeg iwveven romelic Seicavs sam umciresi zomis Zvals
suraTi
4.16
Tavi 4 / SegrZnebebi
sxva SegrZnebebi
ynosva
Tqven, albaT, SegiZliaT warmoidginoT si-
tuacia, roca bednieri iqnebodiT ynosvis Segr-
Znebis dakargviT: gyoliaT rodisme ZaRli,
romelsac waugia skunsTan brZola? magram Tavi-
gansazRvra. ase rom, Tqven unda SemoabrunoT dan rom aviciloT skunsis sunis gancda, Cven,
Tavi da yurebis mdebareoba SecvaloT ise, rom agreTve, unda davkargoT vardis surnelis,
daarRvioT simetria, es SesaZlebels gaxdis cxeli popkornis, zRvidan momavali sunis
miiRoT bgeris lokalizaciis gansazRvrisaTvis SegrZnebis unari. suni _ kargi Tu cudi _
aucilebeli informacia. pirvelad Tavis arsebobas receptoris cilebTan
urTierTqmedebisas gvatyobinebs, romelic
ynosvis bususebis membranaze mdebareobs (ix.
sur. 4.19). mas SeuZlia miiRos nivTierebis
Sejameba
mxolod rva molekula, raTa dasabami misces
bgeriTi talRis sixSirisa da amplitudis erT-erTs am nervuli impulsebidan, magram, sul
kombinacia dasabams aZlevs bgeriTi tonis mcire, 40 nervuli daboloeba unda iyos
simaRlis, siZlierisa da tembris aRqmas. smeniTi stimulirebuli, raTa SeigrZnoT nivTierebis
informacia ramdenime transformacias ganicdis suni. es nervuli impulsebi sunis Sesaxeb
yuridan Tavis tvinisaken mimaval gzaze _ informacias ynosvis bolqvSi agzavnian, romelic
bgeriTi talRa gardaiqmneba siTxis talRebad, ganlagebulia receptorebis zemoT da Sublis
romlebic warmoqmnian nervul reaqcias. bgeriTi wilis qvemoT. ynosviTi procesi iwyeba qimiuri
tonis simaRlis aRqma axsnilia ori meqanizmis nivTierebis SesvliT ynosviTi neironebis ionur
kombinaciiT. adgilis Teoria amtkicebs, rom arxebSi, es ki, rogorc naxsenebi iyo mesame TavSi,
sxvadasxva simaRlis mqone bgera warmoSobs
Tavi 4 / SegrZnebebi
raTa daeynosaT isini. garda amisa, ynosva SeiZ- (Jacob & McClintock, 2000). amas gvafiqrebinebs,
leba aqtiuri komunikaciis mZlavri forma iyos. magaliTad, is faqti, rom, droTa ganmavlobaSi
zogierTi saxeobis cxovelebi erTmaneTTan axlo megobrebis menstrualuri cikli qalTa
qimiuri signalebis gamoyofiTa da aRmoCeniT saerTo sacxovrebelSi sinqronizacias iwyebs
Sedian kontaqtSi. am qimiur signalebs fero- (McClintock, 1971; Stern & McClintock, 1998). es
menebs uwodeben. feromenebi qimiuri nivTiere- sinqronizacia qimiuri signalebiT aixsneba,
bebia, romlebic gamoiyeneba erTi saxeobis far- romlis SegrZnebac xdeba ynosvis saSualebiT
glebSi, rogorc seqsualuri mgrZnobelobis, (Cutler et al., 1986; Preti et al., 1986). mecnierebi, agreTve, 131
amtkiceben, rom ynosva SeiZleba garkveul rols
TamaSobdes seqsualuri aqtivobisadmi adamianis
mzaobaSi.
saidan
viciT
asrulebs Tu ara ynosva raime rols
adamianis seqsualur aqtivobaSi
kvlevaSi 289 qali monawileobda. maT
unda SeefasebinaT androstenonis, mama-
kacis oflis ZiriTadi komponentis suni.
qalebis umetesoba suns afasebda, rogorc
„arasasiamovnos~ an „aramimzidvels~. am
zogadi kanonzomierebidan gamonaklisi
iyvnen is qalebi, romelTac ovulacia
hqondaT. sunis maTeuli Sefasebebi ufro
neitralur iyo. ra daskvna SeiZleba
gavakeToT? mkvlevrebi varaudoben, rom cxvirsacobis gakeTeba Wamis dros saWmels ukar-
qalebi, romelTac ovulacia da, Sesa- gavs gemos, ris Sedegadac yvela kerZs erTnairi
bamisad, dafexmZimebis ufro didi Sansi gemo aqvs, rac bevrad ukeTesia, vidre maTi
hqondaT, naklebad savaraudoa, rom winaaR- sakuTari gemo!
mdegobas gauweven mamakacTa seqsualur Tqveni enis zedapiri dafarulia gemos dvri-
iniciativas mxolod maTi arasasiamovno lebiT, romelic mas uswormasworo iers aZlevs.
bunebrivi sunis gamo (Grammer, 1993). am dvrilebis didi nawili gemos receptoruli
ujredebis jgufebs Seicavs, romelsac gemos
bolqvebs uwodeben (ix. sur. 4.20). gemos recep-
albaT, gagaocaT ynosvis SegrZnebis mniSvne-
toris erTi ujredis Canaweri gviCvenebs, rom
lobam adamianis seqsualur cxovrebaSi.
individualuri receptoruli ujredebi yvelaze
kargad reagireben gemos oTxi Tvisebidan erT-
erTze: tkbilze, mJaveze, mwaresa an mlaSeze
gemos SegrZneba (Frank & Nowlis, 1989). gasul wlebSi mkvlevrebma
aRmoaCines gemos mexuTe, ZiriTadi Tvisebis
sakvebisa da Rvinis gurmanebs aqvT kargad
receptorebi _ umami (umami) (Chaudhari et al., 2000).
ganviTarebuli unari, SeamCnion odnavi gan-
umami natriumis glutamatia (MGS), romelsac
sxvaveba gemoSi, Tumca, maTi umetesoba amisaTvis
xSirad umateben aziur saWmelebs da bunebrivad
realurad ynosvas iyenebs da ara _ gemos Segr-
gvxvdeba cilebiT mdidar sakvebSi, rogoricaa
Znebas. roca Tqven WamT, ynosvisa da gemos Segr-
xorci, zRvis produqtebi da Zveli yveli. Tumca,
Znebebi mWidrod TanamSromloben erTmaneTTan.
am xuTi Tvisebis receptoruli ujredebi mci-
roca gaciebuli xarT, sakvebi ugemuri geCvenebaT,
rediT sxva gemozec reagireben, „saukeTeso~ reaq-
radgan Tqveni cxviris Sesasvlelebi bloki-
Tavi 4 / SegrZnebebi
gemos SegrZnebis sistema dazianebis mimarT metad maSin arian aqtiurebi, roca raime patara
yvelaze didi winaaRmdegobis unarianobiT obieqti awveba kans. Tqven, albaT, gagikvirdebaT,
gamoirCeva, sxva SegrZnebebTan SedarebiT. Zalian roca gaigebT, rom siTbosa da sicivis SegrZne-
iSviaTia SemTxveva, rom vinmem srulebiT, samu- bebisaTvis gansxvavebuli receptorebi arsebobs.
damod dakargos gemos SegrZneba (Bartoshuk, 1990). Tqven ar gaqvT erTi receptori, romelic
moqmedebs Termometris msgavsad. Tqveni Tavis
tvini siTbosa da sicivis calkeuli signalebis
Sexebisa da kanis SegrZnebebi integrirebas axdens, raTa akontrolos garemos
temperaturuli cvlilebebi.
kani SesaniSnavad adaptirebadi organoa.
garda imisa, rom is gicavT zedapiris kanis mgrZnobiaroba wnevisadmi Zalian farTo
dazianebisagan, gamoSrobisagan, gexmarebaT diapazonSi icvleba sxeulis sxvadasxva ubanze.
temperaturis regulaciaSi. is Seicavs nervul magaliTad, Tqven 10-jer ufro zustad gan-
daboloebebs, romlebic warmoSoben wnevis, sazRvravT stimulis lokalizacias TiTebis
siTbosa da sicivis SegZnebebs. am SegrZnebebs wverebze, vidre _ zurgze. sxeulis sxvadasxva
kanis SegrZnebebi ewodebaT. nawilis mgrZnobiarobis gansxvavebuloba gan-
radganac Tqven didi raodenobiT sensorul pirobebulia nervuli daboloebebis simWid-
sxva SegrZnebebi
informacias iRebT kanis saSualebiT, sxeulis roviT garkveul ubnebSi da, agreTve, sensoruli
zedapirTan axlos gansxvavebuli tipis mravali qerqis didi farTobiT, romelic maT See-
receptoruli ujredi funqcionirebs (ix. sur. satyviseba. mesame TavSi naxeT, rom mgrZno-
4.21). naxatze gamosaxuli TiToeuli tipis recep- biaroba udidesia iq, sadac es yvelaze metad
tori kanTan sxvadasxva tipis kontaqtze rea- gWirdebaT _ saxeze, enasa da xelebze. zusti
girebs (Sekular & Blake, 1994). meisneris sxeulebi sensoruli ukukavSiri sxeulis am nawilebidan
yvelaze kargad reagireben maSin, roca raime uzrunvelyofs Wamis, laparakis da aRqmis
exaxuneba kans, xolo merkelis diskebi yvelaze procesebis efeqtur mimdinareobas.
133
suraTi
4.21
kanis SegrZnebaTa
receptorebi
ramdenime sxvadasxva tipis
receptori aris pasuxismgebeli
kanis SegrZnebaTa gancdaze,
rogorica Sexebis, siTbosa da
sicivis SegrZnebebi. magaliTad,
meisneris sxeulebi yvelaze
kargad reagireben raime
obieqtis gaxaxunebaze kanis
m i m a r T, m e r k e l i s d i s k e b i
yvelaze aqtiurni arian patara
obieqtebis kanze dawolis
mimarT.
wonasworobisa da kinesteTikuri
SegrZnebebi
wonasworobis da kinesTetikuri SegrZnebebi xSirad ecemian, axasiaTebT Tavbruxveva. miuxeda-
TqvenTvis SeiZleba ucnobic ki iyos, radganc vad amisa, aseTi adamianebis umravlesoba, bolos
maT ara aqvT receptorebi, romelTa danaxva da bolos, mainc axerxebs am naklis kompensi-
SeiZleba, rogorc magaliTad, Tvalebis, yurebis rebas imiT, rom ufro metad eyrdnoba vizualur
an cxviris. wonasworobis SegrZneba sivrceSi informacias. gulisreva moZraobisas maSin aRmo-
Cveni sxeulis, gansakuTrebiT, Tavis orientaciis cendeba, rodesac vizualuri sistemidan moma-
SegrZnebas gvaZlevs. am informacias gvawvdian vali signalebi konfliqtSi Sedis vestibula-
receptorebi, patara bususebi, romelnic Sida ruli aparatidan wamosul signalebTan. moZrav
yurSi _ siTxiT savse parkuWebsa da arxebSi transportSi kiTxvisas adamianebs xSirad uCn-
mdebareoben. es bususebi ixreba, roca siTxe debaT gulisrevis SegrZneba. amis mizezi isaa,
moZraobs da awveba maT, es ki maSin xdeba, roca rom vizualuri signalebi uZravi obieqtidan
Tavs swrafad amoZravebT. parkuWi da tiki modis, xolo vestibularuli SegrZnebebi _
gatyobinebT informacias sworxazovani moZra- moZravi obieqtidan. mZRolebs iSviaTad emar-
obis aCqarebisa da Senelebis Sesaxeb (ix. sur. TebaT es avadmyofoba, radgan isini xedaven da
4.16). sami arxi, romelTac naxevarrkalovan grZnoben kidec moZraobas.
arxebs uwodeben, erTmaneTis mimarT marTi rasac ar unda akeTebdeT, idgeT verti-
kuTxiTaa ganlagebulni, rac saSualebas kalurad, xatavdeT Tu varjiSobdeT, Tqvens tvins
gvaZlevs miviRoT informacia nebismieri sWirdeba zusti informacia Tqveni sxeulis
mimarTulebiT moZraobis Sesaxeb _ Tu rogor poziciisa Tu misi nawilebis sivrciTi mimar-
moZraobs Tavi, roca vtrialdebiT, roca vaqnevT Tebisa da moZraobis Sesaxeb. kinesTetikuri
mas, an gverdze gadavxriT. SegrZneba uzrunvelyofs mudmiv sensorul uku-
adamianebi, romlebmac ubeduri SemTxvevebisa kavSirs sxeulis motoruli aqtivobis Sesaxeb.
Tu avadmyofobis gamo dakarges wonasworobis amis gareSe Tqven ver SeZlebdiT nebismieri moZ-
sxva SegrZnebebi
tkivili
tkivili (pain) _ organizmis reaqcia mavne zemoq-
zemoT Sexebis SegrZnebis garkveuli aspeqtebi
medebis mqone gamRizianeblebis stimulaciaze,
ganvixileT. Tqven iciT, rom fizikuri kontaqtis romelic aris sakmaod intensiuri, raTa gamoiw-
garkveuli formebi tkivils iwveven. tkivili vios qsovilis dazianeba an Seuqmnas mas safr-
aris organizmis reaqcia mavne zemoqmedebis mqone Txe.
136
stimulebis identificirebas da SeZlebisada-
gvarad Tavidan icilebs maT.
arsebobs ori saxis tkivilis SegrZneba:
nocicepturi da nevropaTiuri. nocicepturi
tkivili aris uaryofiTi SegrZneba, romelsac
mavne zemoqmedebis mqone gamRizianebeli iwvevs.
magaliTad, es aris SegrZneba, romelic gagiC-
ndebaT cxel qurasTan Sexebisas. kanSi mdebare
specialuri nervuli daboloeba agzavnis tki-
vilis Setyobinebas Tqveni xelidan zeviT,
zurgis tvinis gavliT Tavis tvinisaken. xelis
ukan gamoweviT SegiZliaT am tipis tkivilis
Sewyveta. nevropaTiuri tkivili gamowveulia
nervebis aranormaluri gadaWarbebuli funqcio-
nirebiT. is aRmocendeba dazianebuli an daava-
debuli nervebidan, risi mizezicaa, magaliTad,
ubeduri SemTxveva an kibo. medikamentebs da
mkurnalobis sxva saSualebebs, romlebic awyna-
reben nervebs, aseTi tipis tkivilebis Semsubu-
qeba SeuZliaT.
mecnierebma im specifikuri receptorebis
gansazRvra daiwyes, romlebic reagireben safarvelis gareSe. zurgis tvinTan dawyebuli
tkivilis gamomwvev stimulebze. maT aRmoaCines, impulsebi gadaecema Talamuss da Semdeg _ Tavis
rom z o g i e r Ti receptori mxolod tvinis qerqs, sadac xdeba tkivilis lokali-
temperaturaze reagirebs, zogierTi _ qimiur zaciisa da intensivobis gansazRvra, dazianebis
nivTierebebze, sxvebi ki _ meqanikur stimulebze. mniSvnelovnebis Sefaseba da samoqmedo gegmis
arsebobs receptorebi, romlebic tkivilis dasaxva.
gamomwvevi stimulebis kombinaciaze reagireben.
tkivilis boWkoebis qseli qmnis SesaniSnav bades,
tkivilis fsiqologia
romelic mTel sxeuls faravs. periferiuli
nervuli boWkoebi tkivilis signalebs centra- emociuri reaqciebi, konteqstualuri faqto-
lur nervul sistemaSi ori gziT agzavnian: rebi da situaciis interpretacia SeiZleba
swrafi gamtarunarianobis nervuli boWkoebiT, iseTive mniSvnelovan rols asrulebdes tki-
romlebic dafarulni arian mieliniT da neli, vilis gancdaSi, rogorc realuri fizikuri
ufro patara nervuli boWkoebiT, mielinis stimuli (Price, 2000; Turk, 1994). fsiqologiuri
procesebis mniSvnelobas tkivilis gancdaSi
naTlad gviCvenebs Semdegi ori ukiduresi Sem-
nocicefturi tkivili (nociceptive pain) _ gamowve- Txveva: erTi, roca aris tkivili, magram ar ar-
ulia mavne zemoqmedebis mqone eqsternaluri sebobs misi gamomwvevi fizikuri stimuli da
stimuliT; kanSi arsebuli specializebuli meore, roca ar aris tkivili, miuxedavad didi
nervuli daboloebebi agzavnian tkivilis
intensivobis tkivilis gamomwvevi stimulis
Sesaxeb Setyobinebas kanidan zurgis tvinis
sxva SegrZnebebi
gqoniaT odesme aseTi gamoc- adamianebi, romelTac bevri siaTebdaT, gadarCenis ufro
dileba? Tqven miirTmevT ro- gemos bolqvebi aqvT, ufro meti Sansi hqondaT. radganac
melime Zalian cxare kerZs Ci- Zlier tkivils ganicdian kafsa- degustatoris statusi gene-
nur an tailandur restoranSi cinisagan. im individebs, romel- tikuria, am aspeqtSi gansxva-
da SemTxveviT CakbiCeT Zalze Tac bevri gemos bolqvebi aqvT, veba ukve patara bavSvebSic
cxare wiwaka. am momentSi is superdegustatorebi daarqves SeimCneva (Anliken et al., 1991).
siamovneba, romelsac sakvebi- (Bartoshuk, 1993), xolo maT, visac xuTidan Svid wlamde super-
sgan iRebT, Zlier tkivilad ufro mcire raodenebiT aqvT es degustatori bavSvebi upira-
gadaiqceva. Tuki aseT ram receptorebi _ nondegustato- tesobas aniWeben rZes yvelTan
odesme SegmTxveviaT, Tqven rebi. individTa es ori jgufi SedarebiT da piriqiT _
iciT, rom gemos sferoSi ar- ar gansxvavdeba erTmaneTisagan nondegustatorebi _ yvels
sebobs kavSiri maT Soris, rac mravali gemos SegrZnebebis rZesTan SedarebiT. ratom?
ganiWebT siamovnebas da tki- mixedviT _ Tqven SeiZleba arc superdegustatorebi rZes
vils. ganvixiloT es damoki- icodeT superdegustatori aRiq vamen, rogorc ufro
debuleba. xarT, nondegustatori Tu raRac Tbils da yvels _ rogorc
fiziologiurad advilia Sualeduri. gansxvaveba mxolod ufro mwares, vidre nonde-
imis axsna, Tu ratom iwvevs cxa- garkveuli qimiuri nivTiere- gustatorebi. amrigad, gene-
re wiwaka tkivils. Tqvens enaze bebis, magaliTad, kafsacinis tikuri gansxvavebebi gvexma-
arsebuli gemos bolqvebi mimarT mgrZnobiarobaSi vlin- reba avxsnaT, Tu ratom aqvs
dakavSirebulia nocicepturi deba. zogierT bavSvs ase gamo-
tkivilis boWkoebTan (Bartoshuk, gemos bolqvebis simWidrovis xatuli gemos Taviseburebani.
1993). amrigad, erTi da igive mixedviT interindividualuri magram, modiT davubrundeT
qimiurma nivTierebam SeiZleba sxvaoba genetikuri aRmoCnda restornis kerZs, romelmac
gaaRizianos rogorc gemos (Bartoshuk et al., 1994). qalebi ufro tkivilis SegrZneba gamoiwvia.
bolqvebSi mdebare recep- xSirad arian superdegusta- albaT, SegimCneviaT, rom
torebi, ise, masTan Zalian torebi, vidre kacebi. super- tkivilis SegrZneba TandaTan
axlos mdebare tkivilis boW- degustatorebi, saerTod, ufro qreba. am mxriv, pirSi ganla-
koebi (Caterina et al., 2000). cxare mgrZnobiareni arian mware qimi- gebuli tkivilis receptorebi
wiwakis SemTxvevaSi, es nivTie- uri nivTierebebis mimarT (sim- moqmedebs sxva sensoruli
rebaa kafsacini. Tuki Tqven ware damaxasiaTebelia sawam- receptorebis msgavsad: droTa
gsurT isiamovnoT cxare sakve- lavTa didi umravlesobisaTvis). ganmavlobaSi Tqven adap-
biT, unda SeecadoT sakvebSi radganac qals yovelTvis ufro tirdebiT mudmivi stimu-
SeinarCunoT am nivTierebis meti pasuxismgebloba ekisre- laciis mimarT. albaT Zalian
saWiro koncentracia ise, rom boda STamomavlobis gazrdasa kargia, rom sensorul proce-
man ufro metad gaaRizianos da kvebaSi evoluciis manZilze, sebs tkivilis Semsubuqebis
Tqveni gemos receptorebi, im qalebis bavSvebs, romlebsac funqciac aqvT da mas saWiro
vidre tkivilis receptorebi. meti gemos mgrZnobiaroba axa- momentSi gvTavazoben xolme.
albaT gainteresebT, ratom
gansxvavdebian adamianebi erTma-
neTisagan cxare sakvebis mimarT
Tavi 4 / SegrZnebebi
_ exeba tkivilis Semcirebas, romelic xdeba paTiur tkivils _ nervebis aranormaluri fun-
maSin, roca zurgis tvinis garkveuli ujredebi qcionirebis dros. fsiqologiuri konteqsti,
moqmedebs rogorc kari, uSlis xels tkivilis nawilobriv, gansazRvravs tkivilis gancdis in-
gavrcelebas da misi zogierTi signalis blok-
tensivobas.
irebas axdens, zogierTs ki agzavnis Tavis tvin-
Si.
139
sakvanZo
sakiTxebi
sxvadasxva aspeqtebi, rogo- ynosva cxviris RruSi ganla-
samyaros sensoruli ricaa sagnebis garegnuli gebuli, sunisadmi mgrZno-
saxe da maTi mdebareoba. biare ujredebiT xorciel-
Semecneba sinaTlis talRis sigrZe war- deba.
imis gamo, rom sensoruli moadgens gamRizianebels gemos receptorebi gemos
procesebi mniSvnelovan ferTa SegrZnebisaTvis. bolqvebia, romlebic mo-
rols asruleben Cven mier feris SegrZnebebi gansxvavdeba Tavsebulni arian gemos
samyaros SemecnebaSi, mec- t o n i T, s i m a Z R r i Ta d a dvrilebSi, ZiriTadad, ena-
nierebi fsiqologiis gan- sikaSkaSiT. ze.
viTarebis adreul etapebzec ferTa SegrZnebis Teoriebi Sexebis SegrZneba gulis-
swavlobdnen SegrZnebebs. aerTianebs sami feris Sem- xmobs dawolisa da tem-
fsiqofizika swavlobs fi- grZnebi receptoris triqro- peraturul SegrZnebebs.
zikur gamRizianebelze fsi- matul Teorias da sawinaaR- wonasworobis SegrZneba gaZ-
qologiur reaqcias. mec- mdego procesebis Teorias, levT informacias sxeulis
nierebi zomaven absolu- romelic sawinaaRmdego ele- moZraobis mimarTulebisa da
tursa da sxvaobis zRur- mentebis kompoziciis ideas siswrafis Sesaxeb.
blebs. eyrdnoba. kinesTetikuri SegrZneba gaZ-
signalis aRmoCena saSuale- gamRizianeblis TvisebaTa aR- levT informacias sxeulis
bas aZlevs mkvlevrebs gamo- moCena baduris ujredebisa nawilebis mdebareobis Se-
yon erTmaneTisagan SegrZne- da ufro maRali donis vi- saxeb da gexmarebaT moZ-
bis simaxvile da pasuxis zualuri centrebis moqmede- raobis koordinirebaSi.
sistematuri Secdoma. biT xdeba. tkivili aris organizmis
fsiqofizikis mkvlevrebma dacviTi reaqcia poten-
gansazRvres kavSiri gamRi- ciurad mavne zemoqmedebis
zianeblis fizikur inten- smena mqone gamRizianebelze.
sivobasa da fsiqologiur smenis SegrZneba warmoiqmneba tkivilis fiziologiuri
efeqts Soris maTematikuri bgeriTi talRiT, romelsac reaqcia moicavs sensorul
funqciis saSualebiT. gaaCna sixSire, amplituda da reaqcias tkivilis gamom-
SegrZneba gamRizianeblis fi- sirTule. wvevi gamRizianeblis mxares
zikur energias nervul ko- lokokinaSi bgeriTi talRebi da nervul impulsebs,
dad gardaqmnis. transformirdebian siTxis romlebic moZraoben Tavis
mecnierebi cdiloben Seiswav- moZraobad, romelic amoZ- tvinsa da zurgis tvins
lon informaciis dinebis ravebs ZiriTad membranas. Zi- Soris.
procesi sensoruli recepto- riTadi membranis bewvebi ner- tkivili aris nawilobriv
r e b i d a n Ta v i s t v i n i s vul impulsebs gadascemen fsiqologiuri reaqciac. is
qerqisaken. smeniT qerqs. SeiZleba Seicvalos mkur-
adgilis Teoria saukeTesod nalobiT, romelic aqcents
xsnis maRali sixSireebis ko- akeTebs fsiqikur procesebze
mxedvelobiTi sistema direbas, sixSiris Teoria ki da gadaaqvs yuradReba.
baduraze mdebare fotore- _ dabali sixSireebis kodi-
ceptorebi, romelTac kol- rebas.
bebsa da Cxirebs uwodeben, bgeris warmoSobis mimarTu- ZiriTadi cnebebi
sinaTlis energias nervul lebis gansazRvrisaTvis moq- absoluturi zRurbli
impulsad gardaqmnian. medebs ori tipis nervuli akomodacia
baduras gangliozuri uj- meqanizmi _ bgeraTa intensi- amakrinuli ujredebi
redebi axdenen recepto- adgilis Teoria
Tavi 4 / SegrZnebebi
sakvanZo sakiTxebi
141
aRqma
5
SegrZneba, organizeba,
identifikacia da cnoba
• proqsimaluri da
distaluri stimulebi
• realoba, orazrov-
neba da iluziebi •
aRqmis Semswavleli
midgomebi
fsiqologia XXI
saukuneSi: virtualuri
realoba
yuradRebis procesebi
• seleqciuri (SerCe-
viTi) yuradReba
• yuradReba da sagnebi
garemoSi
aRqmis organizaciis
procesebi
• figura, foni da
dasrulebuloba
(Sevsebuloba)
• perceptuli dajgu-
febis principebi
• sivrciTi da droiTi
integracia
• moZraobis aRqma
• siRrmis aRqma
• aRqmis konstantoba
fsiqologia Cvens
cxovrebaSi: rogor
iWerT mfrinav burTs
identifikacia da cnoba
• aRmavali da daRmava-
li procesebi
• sagnebis cnoba
• molodinis da kon-
teqstis gavlena
• bolo gakveTili
sakvanZo sakiTxebi
• ZiriTadi cnebebi
142
g anvixiloT kengis SemTxveva, ro-
melic ekvatoruli afrikis fij-
mis kulturidan iyo. kengs mTeli
cxovreba xSir tropikul tyeebSi
hqonda gatarebuli. erT dRes mas SesaZlebloba
amasobaSi manqanaSi CavsxediT da im adgili-
saken daveSviT, sadac cxovelebi Zovdnen. kengi
akvirdeboda, ufro da ufro rogor diddebodnen
isini da, Tumca, yvela fijmelis msgavsad,
Tavadac guladi iyo, mainc CemTan axlos
mieca, pirvelad emogzaura manqaniT gaSlil gadmojda da Caibutbuta, rom es raRac
velze anTropolog kolin tarnbulTan (Colin jadoqroba iyo... bolos, roca kengi mixvda, rom
Turnbull) erTad. mogvianebiT tarnbulma aRwera cxovelebi marTla bizonebi iynen, ukve aRar
kengis reaqciebi: eSinoda, Tumca, kvlav afiqrebda, ratom iyvnen
isini ase patarebi, an marTla patarebi iyvnen
kengma gadaxeda velebs da im adgils, sadac da uceb gaizardnen, Tu es yvelaferi raRac
ramdenime milis moSorebiT asiode bizoni Zovda. oini iyo (Turnbull 1961, gv. 305).
man mkiTxa, ra mwerebi iyvnen isini, razedac
vupasuxe, rom isini bizonebi iyvnen, Tanac misTvis kengis ambavi sakmaod naTlad gviCvenebs
cnobil tyis bizonebze orjer ufro didebi. gamocdilebis gavlenas aRqmaze. radgan kengma
kengma xmamaRla gaicina da miTxra, rom es si- cxovreba tropikul tyeebSi gaatara, mas ar
sulele aRar meTqva da kvlav igive kiTxva da- hqonda saTanado codna, raTa dauyovnebliv moex-
misva. mere, radgan sakmaod Wkvian kompanionad dina sensoruli informaciis _ Sori manZiliT
ar mimiCnia, TavisTvis laparakobda da cdi- daSorebuli obieqtebidan TvalebSi areklili
lobda, bizonebi sxvadasxva WianWvelebisa da sinaTlis _ interpretacia. am TavSi SeiswavliT,
me-4 TavSi vnaxeT, rom garemo savsea sinaTlisa aris im procesebis erToblioba, romlebic
da bgeris talRebiT. Tumca, miuxedavad amisa, sensorul xatSi awesrigeben informacias da
maTi saxiT mainc ar ganicdiT samyaros. Tqven am informaciis, rogorc gare sinamdviliT
sinaTlis talRas ki ar `xedavT~, aramed _ warmoqmnilis, gancdas uzrunvelyofen. es
plakats kedelze, bgeris talRa ki ar `gesmiT~, procesebi interpretaciis umaRles dones
aramed musika iqve myofi radiodan. SegrZnebiT uzrunvelyofs, rac saSualebas gvaZlevs,
iwyeba sinamdvilis uSualo asaxva, magram kidev warmatebiT gaverkveT garemoSi.
meti raRac sxvaa saWiro, rom stimuli azriani SegrZnebasa da aRqmas Soris kavSiris ukeT
da saintereso gaxdes da, rac mTavaria, sa- gagebis mizniT gTavazobT martiv, TvalsaCino
Sualeba mogeceT, efeqturad upasuxoT mas. aRqma magaliTs. daiWireT xeli saxis win, rac SeiZ-
leba Sors. Semdeg is nela miuaxloveT saxes.
aRqma (Perception) _ procesebi, romlebic sensorul saxesTan miaxloebisas xeli sul ufro da ufro
xatSi awesrigeben informacias da am informa- met vizualur vels faravs. Sedegad, SeiZleba
ciis, rogorc samganzomilebiani garesinam- veRar dainaxoT plakati xelis ukan, kedelze.
dviliT warmoqmnilis, gancdas uzrunvelyofen.
rogor faravs xeli plakats? xeli gadidda 143
Tu plakati dapataravda? Tqveni pasuxi iqneba: maT sam safexurad yofen: SegrZneba, perceptuli
`ra Tqma unda, ara!~ es magaliTi gviCvenebs organizacia da identifikacia/sagnebis cnoba.
SegrZnebebs da aRqmas Soris gansxvavebas. xeli rogorc me-4 TavSi vnaxeT, SegrZneba niSnavs
imitom faravs plakats, rom saxesTan miaxlo- nervul kodebSi fizikuri energiis gardaqmnas,
ebisas is SedarebiT did gamosaxulebas qmnis romelsac tvini acnobierebs. magaliTad, Segr-
baduraze. es aRqmis procesebia, romlebic, ba- ZnebiT viRebT vizualuri velis Sesaxeb bazisur
duraze miRebuli gamosaxulebis zomebis cvli- monacemebs. baduris ujredebi imgvarad arian
lebis miuxedavad, saSualebas gaZlevT gaigoT, mowyobilni, rom gaarCion sagnis konturebi da
rom xelis da plakatis realuri zomebi ar kontrastebi, Tumca, mxolod sustad reagireben
icvleba. ucvlel, mudmiv stimulirebaze (gaRizianebaze).
SeiZleba iTqvas, rom aRqma SegrZnebas aZlevs tvinis qerqis ujredebi sawyis niSnebs retinis
azrs. perceptuli procesebi mniSvnelobas iReben Semavali informaciidan iReben.
mudmivad cvalebadi, xSirad qaoturi Semavali perceptuli organizacia Semdegi safexuria,
sensoruli informaciidan (input) da mas sta- rodesac sagnis Sinagani gamosaxuleba formir-
biluri, mowesrigebuli perceptuli xatebis deba da garegani stimulis aRqma yalibdeba.
saxiT awesrigeben. perceptuli xati aris is, rac Sinagani gamosaxuleba gvawvdis samyaros
aRqmulia (fenomenologiuri an gancdiTi), aRqmis zedapirul monaxazs. mxedvelobis SemTxvevaSi
procesis Sedegi. is fizikuri sagani an recep- perceptuli procesebiT xdeba obieqtis sava-
torSi sagnis xati ki ar aris, aramed perceptuli raudo zomis, formis, moZraobis, daSorebis da
aqtivobis fsiqologiuri Sedegia. amrigad, xelis orientaciis Sefaseba. es Sefasebebi efuZneba
aRqma, retinaluri gamosaxulebis zomebis goniT gaTvlas, romelic adamianis warsul
cvlilebis miuxedavad, ucvleli rCeba, radgan codnas mocemul grZnobad realobasa da
interpretacia ucvleli perceptuli aqtivobiT stimulTan aerTianebs, misi (stimulis) per-
mimdinareobs. umetesad, aRqma da SegrZneba imdenad ceptuli Sinaarsis farglebSi. aRqmisas xdeba
Zaldautaneblad, uwyvetad da avtomaturad xdeba, sagnis perceptSi iseTi martivi sensoruli
rom mas TavisTavad procesad miviCnevT. Cveni niSnebis sinTezi (integracia da kombinacia),
mizania, am TavSi gagacnoT procesebi, romlebic rogoricaa sagnis feri, konturebi da xazebi.
saSualebas gvaZleven, saTanadod avxsnaT samyaro sagnis amocnoba Semdgom xdeba. es fsiqikuri
aseTi aSkara ZaldautaneblobiT. Tavdapirvelad aqtivobebi swrafad da mizanmimarTulad,
vizualur sferoSi mimdinare perceptul pro- gacnobierebis gareSe xorcieldeba.
cesebs ganvixilavT. Aam or safexurs Soris gansxvavebis ufro
naTlad gasagebad ganvixiloT doqtor riCar-
dsis avadmyofobis SemTxveva, romlis tvinis
dazianebam perceptuli procesebi daamaxinja,
SegrZneba, organizeba, Tumca SegrZneba ucvleli darCa.
identificireba da cnoba
saidan
viciT
termini aRqma, misi farTo mniSvnelobiT,
niSnavs garemoSi sagnebis da movlenebis wvdomis SegrZnebis da perceptuli organizaciis
zogad process, raTa SevigrZnoT isini, gavigoT, darRveva
movaxdinoT identifikacia, mivakuTvnoT raime doqtori riCardsi iyo ganaTlebuli
Tavi 5 / aRqma
realoba, orazrovneba da
iluziebi
aRqmis funqcia ganvsazRvreT, rogorc
proqsimaluri stimulidan distaluri stimulis
identifikacia. am funqciis Sesabamisi percep-
tuli meqanizmebis gacnobamde ganvixiloT
garemoSi mocemuli stimulebis is aspeqtebi,
suraTi
5.2 romlebic aRqmas kompleqsurs xdian. esenia:
orazrovani stimulebi da iluziebi.
distaluri da proqsimaluri stimulebi
distaluri stimuli aris garemoSi arsebuli orazrovneba
fizikuri stimuli, proqsimaluri ki _ sensoruli
aqtivobis forma, romelic distaluri stimuliTaa aRqmis ZiriTadi amocana samyaroze zusti
gansazRvruli, rogorc suraTzea naCvenebi, proqsi-
warmodgenis Seqmnaa. swori reaqcia garemoSi
maluri stimuli SeiZleba hgavdes distalur stimuls,
magram isini gansxvavebuli movlenebi arian. sagnebisa da movlebis zust aRqmazea damo-
147
suraTi
5.3
SegrZnebis, perceptuli
organizaciis da
identifikacia/cnobis
safexurebi
kidebuli. magaliTad, xeze moZravi arseba alternatiul figuras. aseve, SevniSnavT, rom
vefxvia? es yovelTvis advili gasarkvevi ar mas Semdeg, rac orive figuras dainaxavT,
aris. daakvirdiT TeTr da Sav laqebs 5.4 orazrovani figuris yurebisas am alternativebs
suraTze. ra figuraa es? SeecadeT stimuli SenacvlebiT (xan erTs, xan meores) aRiqvamT.
figura gamoyoT fonidan da dainaxoT mimavali orazrovani figurebis es perceptuli labiloba
dalmatineli. ZaRli Zneli dasanaxia, radgan
is ereva fons da konturebic gamokveTili ar
aris (SeniSvna: ZaRli naxatis marjvniv aris, Tavi
centrisaken aqvs mimarTuli). es stimuli
orazrovania, radgan kritikuli informacia
aklia, misi nawilebi uCveulodaa ganlagebuli
da Cveuli struqtura ar Cans. orazrovneba
aRqmis gagebisTvis mniSvnelovani cnebaa. is
gviCvenebs, rom sensorul safexurze mocemuli
calkeuli xati SeiZleba mravalnairad inter-
pretirdes aRqmisa da identifikaciis safe-
xurebze.
5.5 suraTze mocemulia orazrovani figurebis
Tavi 5 / aRqma
5.4
interpretaciaa SesaZlebeli. daakvirdiT suraTi
TiToeul gamosaxulebas, sanam ar dainaxavT or
orazrovani suraTi
orazrovani gamosaxuleba (Ambiguity) _ perceptu-
ras xedavT suraTze? SeecadeT, dainaxoT mimavali
li obieqti, romelsac SeiZleba erTze meti
dalmatineli.
148 interpretacia hqondes.
suraTi
5.5
perceptuli orazrovneba
TiToeuli nimuSis orgvari interpretaciaa SesaZlebeli, magram orives erTdroulad gancda ar
SegiZliaT. amCnevT, rogor enacvlebian es SesaZleblobebi erTmaneTs?
(arastabiloba) maTi erT-erTi yvelaze mniS- misi loyebi, cxviri da nikapia. rogorc ki
vnelovani maxasiaTebelia. dainaxavT volteris biusts dalis am suraTze,
larkani/profilebi da nekeris kubi oraz- gagiCndebaT survili imis codnisa, Tu sadaa
rovani figurebis nimuSebia perceptuli orga- frangi filosofosis figura damaluli.
nizaciis safexurze. am erTi da igive figurebs normaluri aRqmis erT-erTi yvelaze funda-
Tqven orgvarad aRiqvamT. larkani/profilebi menturi Tvisebaa garemos orazrovnebis da
SeiZleba dainaxoT, rogorc Savi fonis centrSi gaurkvevlobis naTeli interpretaciiT Secvla,
moTavsebuli TeTri sagani, an ori Savi sagani raTa Tavdajerebuli moqmedeba SevZloT. cvli-
maT Soris gamyofi TeTri sivrciT. nekeris lebebiTa da aramdgradobiT savse samyaroSi
kubi SeiZleba dainaxoT, rogorc samganzomi- perceptuli sistema unda akmayofilebdes
lebiani carieli kubi an Tqvengan qvemoT da mdgradobis da stabilobis miRwevis moTxov-
marcxniv kuTxiT an Tqvengan zemoT marjvniv nilebas.
kuTxiT. cxadia, kubisa da larnaki/profilebis
orazrovani alternativebi erTi da imave sti-
muli xatiT arian gamowveulni, Tumca sti-
suraTi
5.7
xuTi iluzia gonebis savarjiSo
TiToeuli nimuSi gviCvenebs aRqmis iluziebis gamomwvev pirobebs. mkvlevrebi xSirad iyeneben iluziebs
TavianTi Teoriebis Sesamowmeblad. es Teoriebi xsnian, perceptul sistemebSi, romlebic, Cveulebriv, sakmaod
150 zustad muSaoben, gansakuTrebul SemTxvevaSi rogor warmoiqmneba iluziebi.
perceptuli damaxinjeba, rac adamianis uCveulo konceptualuri gansxvaveba SegrZnebebs, per
fizikuri an fsiqikuri mdgomareobiTaa gamowve- ceptul organizacias da identifikacias Soris
uli). ganvixiloT 5.7 suraTze warmodgenili da dagvexmaron aRqmis garkveuli fundamenturi
klasikuri iluziebi, Tumca, CvenTvis ufro ad- Tvisebebis gagebaSi.
vilia, vizualuri iluziebis ganxilva. iluzi- mkvlevrebi xSirad igoneben axal iluziebs
ebi arsebobs sxva iseT sensorul modalobebSic, an iyeneben Zvels, raTa perceptuli gadamuSavebis
rogoricaa smena (Bregman 1981; Saberi 1966; Shepard mniSvnelovani Taviseburebebi gviCvenon. ganvi-
& Jordan,1984) da gemo (Todrank & Bartoslu, 1991). xiloT miuler-laieris iluziis sxvadasxva
mas Semdeg, rac 1854-55 wels j. opelma (J.J.Oppel) versia, romelic 5.8 suraTzea mocemuli. versia
iluziebis pirveli mecnieruli analizi gamo- A pirvelad franc miuler-laierma (Muller-Lyer)
aqveyna, aTasobiT statia daiwera iluziebze 1889 wels ganixila naSromSi optikuri ilu-
bunebaSi, SegrZnebebSi, aRqmasa da xelovnebaSi. ziebis Sesaxeb. Semdegi versiebi miulerma da
opelis mokrZalebuli wvlili iluziebis Ses- misma kolegebma 1900 wlamde Seqmnes. TiToeul
wavlaSi iyo xazebis ubralo rigi, romelic SemTxvevaSi monakveTebis sigrZe (an B versiaSi
ufro grZeli Canda, roca segmentebad iyo da- kuTxeebis wveroebs Soris manZili) Tanabaria.
yofili (varianti a), vidre maSin, roca mxolod adamianebs xSirad ukvirT es faqti, Tqven ki
bolo xazebi iyo mocemuli (varianti b). gadasamowmeblad SegiZliaT gazomoT. imis miu-
| | | | | | | | | | | | | | | (a) xedavad, rom es iluzia sakmaod didi xnis
| | (b) winaa aRmoCenili da mkvlevrebmac mravaljer
opelma Tavis naSroms geometriuli optikuri
iluzia (Illusion) _ stimulis paternis gancda,
iluziebis Seswavla uwoda. iluziebi miuTiTebs romelic aSkarad mcdaria, Tumca, igives ganic-
perceptul xatsa da realobas Soris gan- dian sxva adamianebic igive perceptul gare-
sxvavebaze. maT SeiZleba gviCvenon abstraqtuli moSi.
suraTi
5.8
miuler-laieris iluziis variaciebi
miuler-laieris iluziis yvela mocemuli variacia 1900 wlamde Seiqmna. aRiqvamT
sigrZeebs Soris gansxvavebas TiToeul SemTxvevaSi? aRqmis mkvlevrebma iluziebis
axsna Teoriebis SeqmniT scades. 151
scades axsna, misi warmoSobis Sesaxeb Teoriebi ucnauroba ar aris. isini fsiqologiuri Teo-
icvleba (Green & Nelson, 1997). misi simtkice, rac riebisaTvis mniSvnelovan monacemebs iZlevian.
ufro didi sigrZis iluziis advilad SeqmnaSi amrigad, mkvlevrebs mxolod iluziebi ki ar
gamoixateba, vizualuri gadamuSavebis sferoSi ainteresebT, aramed im garemoebebis Seswavlac,
Teoretikosebs axal problemebs uqmnis. es romlebSic aRqma samyaroze zust informacias
magaliTi gviCvenebs, rom iluziebi ubralod iZleva.
virtualuri realoba
ai, saukunis dasawyisis te- roSi yofnis gancdis Seqmnaa. periferiidan. sainteresoa,
leSouebisa da filmebisTvis yofna ramdenime ganzomilebaze rogor xdeba es virtualur
tipuri siuJeti: qali da mama- ganisazRvreba, maT Soris aris samyaroSi? mkvlevrebma aRmoa-
kaci personaJebi xvdebian ko- monawilis CarTva socialurad Cines, rom monawileebi ukeT
mpiuteriT Seqmnil virtualur mdidar an interaqciul ambavSi inarCunebdnen gzis saval na-
samyaroSi, rasac dramatuli (Lombard & Ditton, 1997), Tumca, wils, rodesac ekrani perife-
Sedegebi mosdevs. magaliTad, aRqmis TvalsazrisiT, vir- riul informacias iZleoda,
`matricaSi~ (Tu filmi ar tualur samyaroSi yofnis Tumca, ar iyo saWiro, rom es
gaqvT nanaxi, azri ara aqvs SegrZneba, rogorc wesi, damo- periferiuli informacia, rea-
Semdegi winadadebis wakiTxvas) kidebulia virtualur sam- luri samyaros gancdis analo-
mTavari personaJi aRmoaCens, yaroSi CaZirvaze, rac percep- giurad, Zalze detaluri
rom yvelaferi, rac tulad realurad aRiqmeba. yofiliyo. es aRmoCenebi
`realurad~ miaCnia, sinam- bolo wlebSi mkvlevrebma vizualuri ekranebis
dvileSi superkompiuterebis daiwyes im perceptuli infor- dizainisTvis mniSvnelovan
mier Seqmnili detalurad maciis sistematuri Seswavla, informacias iZleva. am tipis
damuSavebuli virtualuri romelic saWiroa virtualur eqsperimenti gvarwmunebs, rom
realobaa da es superkompiu- samyaroSi TiTqmis srulyo- mxolod vizualuri velis
terebi akontroleben pla- filad yofnis uzrunvelsa- centri saWiroebs Zlier deta-
netas. sabednierod, CvenTvis yofad. yofnis Sesafaseblad lizacias. periferiuli in-
xelmisawvdomi virtualuri mkvlevrebi xSirad zomaven, ram- formacia mniSvnelovania, mag-
realobis versiebi jerjero- denad kargad SeuZlia adamians ram misi Sevseba SeiZleba glo-
biT sakmaod uwyinaria _ Cven amocanis Sesruleba sxvadasxva baluri vizualuri struq-
sakmaod iolad SegviZlia vir- perceptuli konfiguraciis mqo- turiT.
tualuri garemosgan Tavis ne virtualur samyaroSi (Nash ueWvelia, rom ramdenime we-
daRweva atraqcionebsa da ga- et al., 2000; Nichols et al., 2000). liwadSi virtualuri samyaro
sarTob centrebSi. virtua- ganvixiloT proeqti, romel- kidev ufro mimzidveli gax-
luri realobis gancdis xa- Sic ikvlies vizualuri gamosa- deba _ mkvlevrebsa da gamom-
risxis gaumjobeseba xSirad xulebis zemoqmedeba simula- goneblebs ukeT ecodinebaT,
damokidebulia mkvlevrebis torSi manqanis marTvis unarze. rogor daarwmunon Tqveni
unarze, Seqmnan perceptuli am amocanas mkvlevrebma gzis sa- perceptuli sistemebi
sistemis SecdomaSi Sesayvani vali nawilis SenarCuneba (lane kompiuteriT Seqmnili samya-
axali saSualebebi. virtua- keeping ) uwodes (Kappe et al., 1999). ros `realurobaSi~.
luri realobis Semqmnelebi monawileebi ukeT inarCunebdnen
gzis saval nawils, rodesac Web sites
Tavi 5 / aRqma
yuradRebis procesebi
Sejameba
aRqmis mTliani procesi SeiZleba sam safe- SeecadeT, Tqvens irgvliv aRmoaCinoT aTi
xurad daiyos: SegrZneba, perceptuli organi- ram, romelic am momentamde ar SegimCneviaT.
zacia da identifikacia/cnoba. vizualuri SeamCnieT laqa kedelze? saaTis wikwiki? Tu
aRqmis ZiriTadi amocanaa distaluri stimulis garemos Zalze yuradRebiT davakvirdebiT,
(garemoSi arsebuli realuri obieqtis) identi- aRmovaCenT, rom aTasobiT sagania irgvliv,
fikacia da interpretacia, proqsimaluri romlisTvisac yuradRebis miqceva SeiZleboda.
yuradRebis procesebi
stimulidan (obieqtis retinaluri gamosaxule- zogadad, rac metad mivaqcevT yuradRebas sagns
bidan) miRebuli informaciis safuZvelze. Tu movlenas, metis aRqmasa da gagebas SevZlebT
orazrovan figurebs mxolod erTi interpre- masze. amitom aris yuradReba aRmis Seswav-
tacia aqvs sensorul doneze, mravali SesaZlo lisas mniSvnelovani Tema. yuradRebis fokusi
interpretacia ki _ organizaciis da identifi- gansazRvravs, ra tipis informacia iqneba yve-
kaciis doneze. iluziebi SezRudvebs uqmnian laze xelmisawvdomi perceptuli procese-
perceptuli procesebis Sesaxeb Teoriebs.
aRqmis Teoriebi, Cveulebriv, Tanxmdebian yuradReba (Attention) _ xelmisawvdomi perceptuli
imaze, rom perceptuli unari Tandayolili da informaciis romelime nawilze cnobierebis
155
SeZenili procesebis Sedegia, Tumca, ver Tan- fokusireba.
bisaTvis. rogorc qvemoT vnaxavT, mkvlevrebi SegiZliaT eqspliciturad airCioT calkeuli
Seecadnen gaerkviaT, Tu garemodan momdinare obieqtebi Sesaswavlad. stimuliT gamowveuli
ra tipis stimulebs eqceva Cveni yuradReba SerCeva maSin xdeba, rodesac stimulis _
da ra wvlili Seaqvs yuradRebas stimulebis garemoSi arsebuli obieqtebis _ maxasiaTeblebi
gancdaSi. Tavdapirvelad ganvixilavT, rogor TavisTavad, avtomaturad iqceven yuradRebas,
funqcionirebs yuradReba seleqciurad, raTa Tqveni, rogorc damkvirveblis, miznebisagan
garemoSi garkveul sagnebsa da movlenebs meti damoukideblad. stimuliT gamowveuli SerCeva
mniSvnelovneba mianiWos. iqneba, magaliTad, Tu saWesTan mjdomi SuqniSanze
gaCerdebiT da ocnebebSi waxvalT; SuqniSnis
seleqciuri (SerCeviTi) yuradReba moulodneli cvlileba _ wiTeli Suqidan
mwvaneze _ gansakuTrebuli koncentraciis
am qveTavis dasawyisSi gTxoveT, yuradReba
gareSec miiqcevs Tqvens yuradRebas.
migeqciaT ramdenime sagnisaTvis, romlebic
sainteresoa, ra kavSiria am or process
manamde ar SegimCneviaT. es eqsperimenti gviCve-
Soris. kvlevebi aCvenebs, rom garkveul pi-
nebs yuradRebis mniSvnelovan funqcias, rac
robebSi mainc, stimuliT gamowveuli yuradReba
Semavali sensoruli masalis garkveuli nawilis
Warbobs mizniT marTul seleqcias.
SerCevaSi gamoixateba. es nawili Semdeg gada-
muSavdeba. vnaxoT, rogor virCevT, samyaros ro-
mel nawils (subset) mivaqcioT yuradReba da ra saidan
Sedegi mosdevs am gadawyvetilebas CvenTvis io- viciT
lad xelmisawvdomi informaciis TvalsazrisiT.
konkurencia procesebs Soris, romlebic
yuradRebis fokusirebasac gansazRvraven
yuradRebis faqtorebi
mkvlevrebma Seqmnes vizualuri ekranebi,
rogor virCevT sagnebs, romlebic Cveni romlebic mizniT marTul SerCevasa da
yuradRebis centrSi eqcevian? am kiTxvaze pasuxs stimuliT gamowveul yuradRebas konku-
ori komponenti aqvs. maT mizniT marTul seleq- renciul pirobebSi ayenebdnen (Theeuwes et
cias (goal-derected) da stimuliT gamowveul al., 1998). rogorc 5.9 suraTis A nawilzea
yuradRebis mipyrobas (stimulus-driven capture) mocemuli, eqsperimentis TiToeuli sinjis
uwodeben1 (Jantis, 1993). mizniT marTuli SerCevi- dasawyisSi cdis pirebs uCvenebdnen vi-
sas Tqveni miznebidan gamomdinare irCevT, Tu zualur ekrans, romelzedac mocemuli
romel obieqts miaqcioT yuradReba. cxadia, rom iyo 6 nacrisferi wre SigniT Cawerili
cifriT 8. erTi wamis Semdeg ekrani icv-
leboda. seriebis meore naxevarSi, rogorc
1
qarTul fsiqologiaSi: aRqmis subieqturi da B nawilzea mocemuli, erTi wris garda
obieqturi faqtorebi (redaqtoris SeniSvna). yvela wre wiTeli feris gaxda. cdis
pirebis amocana iyo, SeexedaT darCenili
nacrisferi wrisTvis da eTqvaT, masSi
mizniT marTuli seleqcia (Goal-directed selection)
Cveulebrivi C ewera, Tu Sebrunebuli. cdis
_ gansazRvravs imas, Tu adamianebi ratom ir-
Ceven Semomavali sensoruli informaciis raRac pirebi am amocanis Sesrulebisas mizniT
nawils Semdegi gadamuSavebisaTvis. SerCeva marTul SerCevas iyenebdnen. maT ganzrax,
adamianis miznebidan gamomdinare xdeba. mizanmimarTulad gadahqondaT yuradReba
darCenil nacrisfer wreze. axla ganvixi-
Tavi 5 / aRqma
yuri romelime saubris SinaarsSi, rac leq- Semdeg safexurze uSvebs. yuradRebis filtris
ciidan Tqveni yuradRebis gadanacvlebas Teoria (filter theory) amtkicebs, rom Semomavali
gamoiwvevs? informaciis seleqcia misi mniSvnelobis wvdo-
am kiTxvebiT pirvelad ronald broudbenTi mamde xdeba.
(Ronald Brodbent, 1958) dainteresda. igi tvins sako- filtris Teoriis Sesamowmeblad mkvlev-
munikacio arxs _ telefonis xazs an kompiuteris rebma laboratoriaSi Seqmnes realuri cxov-
kavSirebs _ adarebda, romelic aqtiurad rebiseuli situacia, sadac Semomavali infor-
gadaamuSavebs da gadascems informacias. broud- maciis mravali wyaro gvaqvs. amisaTvis maT
benTis Teoriis mixedviT, tvins, rogorc sako- gamoiyenes dixotomiuri mosmenis meTodi. am
eqsperimentSi monawileebs ukeTiaT yursas- 157
menebi, romelSic erTdroulad usmenen or
Caweril informacias. TiToeul yurSi
g a n s x v a v e b u l i informacia miewodebaT.
monawileebs eZlevaT instruqcia,
eqsperimentators gadascen mxolod erT-erTi
Setyobineba da ar mousminon meore yurSi
miwodebul informacias. am proceduras
uwodeben yuradRebamiqceuli informaciis
daCrdilvas (ix. sur. 5.10).
filtris Teoriis mosazreba eWvqveS dadga,
rodesac aRmoCnda, rom zogierTi msmeneli
ixsenebda iseT momentebs, romelTa gaxsenebasac
ver SeZlebda, yuradRebas mTlianad rom
gaefiltra ignorirebuli masala (Cherry, 1953).
5.10
sanimuSod ganvixiloT sakuTari saxelis maga- suraTi
liTi. adamianebi xSirad amboben, rom yuri mok-
res sakuTar saxels xmaurian oTaxSi maSinac
diqotomiuri mosmenis amocana
ki, roca isini sxva saubarSi iyvnen CarTulni.
amas koqteilis wveulebis fenomens (cocktail party cdis piri erTdroulad ismens sxvadasxva cifrebs
TiToeul yurSi: 2 (marcxena), 7 (marjvena), 6 (marcxena),
phenomenon) uwodeben.
9 (marjvena), 1 (marcxena), 5 (marjvena). igi mosmenils
ambobs swor rigad _ 261 da 795. xolo, rodesac sTxoven,
mousminos mxolod marjvena yurSi miwodebul masalas,
saidan cdis piri ambobs mxolod 795-s.
viciT
gvWirdeba Tu ara yuradReba sakuTari gones (da mxolod es jgufi), saxelis ga-
saxelis gasagonad? gonebis Semdeg maSinve ferxdebodnen (Wood
& Cowan, 1995a).
cdis pirebi erTdroulad ismendnen ori
adamianis xmas, romlebic erTmarcvliani
es Sedegebi gviCvenebs, rom sakuTari saxeli
sityvebis mwkrivs kiTxulobdnen. maT
aucileblobiT ar iqcevs yuradRebas, vinaidan
sTxovdnen, yuradReba mieqciaT mxolod
msmenelTa 2/3-ma ver gaigona is. miuxedevad amisa,
marjvena yurSi miwodebuli infor-
Sedegebi naTlad gviCvenebs, rom mainc xdeba
maciisaTvis da sityvebi maqsimalurad
ignorirebuli arxis garkveulwilad gaazre-
zustad gaemeorebinaT. eqsperimentis mim-
buli analizi – sxva SemTxvevaSi msmenelTa 1/3
dinareobis garkveul momentSi TiToeul
verasodes miaqcevda yuradRebas sakuTar saxels.
monawiles (sakontrolo jgufis garda)
aseTi tipis eqsperimentis safuZvelze mkvlev-
sxva sityvebTan erTad asmeninebdnen sa-
rebi varaudoben, rom yuradRebis miRma darCeni-
kuTar saxels im yurSi, romelSic mowo-
li informacia garkveulwilad mainc gadamuSav-
debuli informaciisTvis yuradReba ar
deba, magram imdenad ara, rom cnobierebis
unda mieqciaT. sainteresoa, gaigones Tu
sazRvrebs miaRwios (Woods & Cowan, 1995). infor-
ar maT sakuTari saxelebi? cdis pirTa
macia mxolod im SemTxvevaSi miiqcevs yurad-
daaxloebiT 1/3-ma (34%-ma), romelsac
Tavi 5 / aRqma
suraTi
5.11
yuradReba da vizualuri
Zebna
(A) ipoveT erTi gamorCeuli niS-
niT gansxvavebuli sagani, SegiZ-
liaT gamoiyenoT paraleluri Zeb-
na (gadasinjva).
(B) ipoveT sagani niSnebis erTob-
liobis mixedviT, unda gamoiyenoT
seriuli Zebna.
yuradRebis procesebi
159
sensorul masalaze yuradRebis miqcevamde, (Zebnisas) TeTri T TeTri L-gan gamoyos. Tqven
sensoruli receptorebidan tvinSi Sesvlis- kvlav SegiZliaT gamoiyenoT paraleluri
Tanave, moqmedebs. gadasinjvis SesaZlebloba da ugulvelyoT
yuradRebamdeli gadamuSavebis saSualebiT yvela Savi T, magram Semdeg mogiwevT yvela TeTri
advilad vpoulobT mxolod erTi niSniT simbolos saTiTaod an seriulad gadasinjva.
gamorCeul sagnebs (Treisman & Sato, 1990; Wolfe, 1992). es gamocdileba gansxvavdeba garemoSi erT-
SexedeT 5.11 suraTis A nawils. SegiZliaT, droulad wiTeli da wriuli sagnis povnis
ipovoT TeTri T? es aris oTaxSi, Tqvens irgvliv, gamocdilebisgan. yuradRebamdeli gadamuSaveba
lurji obieqtebis povnis msgavsi amocana. saSualebas gaZlevT, swrafad ipovoT wiTeli
yuradRebamdeli gadamuSaveba saSualebas gaZ- feris an mrgvali formis sagnebi; igi garemos
levT, paralelurad gadasinjoT garemo erTi marTuli gadasinjvis saSualebas iZleva (Wolfe,
calkeuli gamorCeuli niSnis mixedviT. es 1994; Wolfe & Gancarz, 1996). am TvalsazrisiT, Tqven
niSnavs, rom Tqven SegiZliaT erTdroulad gada- mainc gWirdebaT TiToeul saganze indi-
sinjoT ekranis mTeli zedapiri. am paraleluri vidualurad yuradRebis miqceva, raTa gansazR-
gadasinjvis Sedegad yuradReba erT saTanado vroT, Seesabameba Tu ara is ori niSnis kom-
obieqtze koncentrirdeba, Tumca, yuradReba binacias _ wiTelsa da mrgvals.
miaqcieT, rom yvela calkeuli niSani Tanabrad mkvlevrebi ganasxvaveben paralelur da
gamorCeuli ar aris. bevri adamianisaTvis kvad- seriul Zebnas imis gansazRvriT, Tu ramdenad
ratis povna ufro advilia, vidre _ wris, albaT Znelia samiznes povna, romelic yuradRebis
imitom, rom marTkuTxedis kuTxeebi gamokve- gamfantvelebis (distractors) raodenobis funqcias
Tilia (Kim & Cave, 1995). adamianebis umetesoba warmoadgens. davuSvaT, gTxovT, moZebnoT ekranze
ufro advilad poulobs ZiriTadi ferisgan TeTr T xuTi Savi T-s garemocvaSi (rogorc 5.11
gansxvavebul fers, rogorc, magaliTad, alis- suraTis C nawilSia) da 34 Savi T-s garemocvaSi
feri gansxvavdeba wiTlisagan, albaT imitom, (rogorc A nawilSia). radgan Tqven am ori
rom aseTi feri gansxvavebulia garemos nor- amocanis Sesruleba paralelulad SegiZliaT,
misagan (Treisman & Gormican, 1988 ). TiToeul SemTxvevaSi TeTri T-s povnas daax-
calkeul niSnebs Soris aSkara gansxvavebis loebiT erTnairi dro dasWirdeba. meore mxriv,
miuxedavad, mainc gagiWirdebaT maTi kombina- rodesac am suraTze B nawilidan D nawilze
ciebis aRmoCena. ganvixiloT 5.11 suraTis B marTuli gadasinjva (Guided search) _
nawili. kidev erTxel scadeT TeTri T-s povna.
ar geCvenebaT, rom es ufro Znelia? am
SemTxvevaSi yuradRebis sistema ar aris aRWur-
vili imisaTvis, rom paraleluri gadasinjvisas
suraTi
5.12
fanjrebiT.
(A) moZebna Zalian mouxerxebelia,
rodesac sagnis ori nawilis ori feris
erTobliobaa mosaZebni.
(B) moZebna ufro advilia, rodesac
mTeli sagnis feris da misi erT-erTi
nawilis feris erTobliobaa mosaZebni.
160
gadaxvalT, igrZnobT, rom D nawilSi ufro Sejameba
advilad poulobT TeTr T-s. Tqven TiToeuli
garemoSi stimulebs SerCeviTad (seleqci-
TeTri elementisaTvis seriulad yuradRebis
urad) aqcevT yuradRebas mizniT marTuli
miqceva giwevT, ase rom, TiToeuli TeTri
seleqciis gamo an imitom, rom stimulebidan
elementi, romelsac uyurebT (sanam sasurvels
raRac iqcevs Tqvens yuradRebas, esaa stimuliT
ipoviT) damatebiT dros garTmevT.
gamowveuli SerCeva. yuradRebis filtris Teo-
mkvlevrebs SeuZliaT am logikis gamoyeneba
riis mixedviT, tvins SezRuduli SesaZleblo-
perceptuli samyaros sxva iseTi aspeqtebis
bebi aqvs. yuradRebis miRma darCenili infor-
aRmosaCenad, romlebic SeiZleba yuradRebamdel
macia iSviaTad cnobierdeba. yuradRebamdeli
gadamuSavebas saWiroebdnen. ganvixiloT 5.12
gadamuSaveba saSualebas gaZlevT, garemoSi
suraTis A nawili: SeecadeT, ipovoT yviTeli
ipovoT sagnebi, romlebic SeiZleba erTi gamor-
da Savi sagnebi. B nawilSi SeecadeT, ipovoT
Ceuli niSniT identificirdnen.
yviTeli saxli lurji fanjrebiT. meore amocana
ufro advili ar iyo vidre pirveli? davalebis
Sesrulebze nakleb gavlenas axdenen yuradRebis
damatebiTi gamfantvelebi (extre distractors), aRqmis organizaciis
rodesac ori feri CarTulia sagnis nawilebsa procesebi
da mTlianSi (Wolfe et al., 1994). am saxis magaliTebi
gvarwmunebs, rom yuradRebamdeli gadamuSaveba
garemoSi sagnebis sapovnelad SedarebiT daxve- warmoidgineT ramdenad uwesrigo iqneboda
wil (kargad damuSavebuli meqanizmis mqone) samyaro, rom ar SegvZleboda milioni retina-
daxmarebas gvTavazobs. luri receptoridan miRebuli informaciis
axla ukve SegviZlia martivi niSnebis gadamu- Tavmoyra da organizeba. TvalebTan moZravi da
Savebidan mTliani sagnebisa da garemos aRqmis mbrunavi ferebis daukavSirebeli nawilebis
ganxilvaze gadavideT. kaleidoskopi geqnebodaT. procesebs, romlebic
sensorul informacias aerTianebs Tanmimdev-
ruli aRqmis misaRebad, perceptuli organiza-
ciis procesebi ewodeba. Cven ukve viciT, rom,
rasac adamiani aseTi perceptuli gadamuSavebis
Sedegad ganicdis, percepti (aRqmis xati)
ewodeba.
magaliTad, 5.13 suraTze mocemuli organzomi-
lebiani geometriuli kompoziciis perceptuli
suraTi
5.13
organzomilebiani geometriuli
figuris percepti
161
suraTi
5.14
subieqturi konturebi,
romlebic kuTxeebs avseben
xedavT am suraTze gamosaxul
naZvis xes da or, erTmaneTze
dadebul samkuTxeds?
samkuTxedebi rom ararealuria
amaSi darwmunebiT, Tu or kuTxes
cera TiTebiT dafaravT.
subieqturi konturebis SeqmniT,
perceptuli organizebis procesebi
stimulSi figurasa da fons
gamoyofs.
xati, albaT, sam diagonalur rigad ganlagebuli figuris fonidan win wamoweulad danaxvis
figurebia, romelTagan I rigi kvadratebisgan tendencia Zalze Zlieria. faqtobrivad, es
Sedgeba, II – isrebisgan da III– rombebisgan. amaSi maSinac xdeba, rodesac figura realurad ar
TiTqos araferia ucnauri, Tumca, rogorc wina arsebobs. 5.14 suraTis pirvel gamosaxulebaSi
TavSi aRvniSneT, aRqmis yvela es, erTi SexedviT, Tqven, albaT, xedavT naZvis xes fonze, romelic
TavisTavadi procesi daxvewili, natifi TeTr zedapirze mocemul ramdenime Sav wres
gadamuSavebiT aris gaadvilebuli. mravali warmoadgens. Tumca, SevniSnavT, rom aq aranairi
organizaciuli procesi, romelsac am qveTavSi naZvis xe ar arsebobs. figura Sedgeba mxolod
ganvixilavT, pirvelad geStaltistebma aRweres. 3 gancalkevebuli Savi figurisa da xazebisagan.
isini amtkicebdnen, rom aRqma damokidebulia Tqven iluzorulad xedavT win wamoweul TeTr
organizaciis kanonebze, anu im martiv princi- samkuTxeds, radgan Savi gamosaxulebebis kideebi
pebze, romelTa saSualebiTac sagnis formebs isea ganlagebuli, rom mTliani TeTri sam-
an gamosaxulebebs aRviqvamT. kuTxedi geCvenebaT. 5.14 suraTis meore gamosa-
xuleba qmnis erTi dasrulebuli samkuTxedis
iluzias, romelic meores adevs, Tumca, realu-
figura, foni da rad arc erTi arsebobs.
dasrulebuloba (Sevsebuloba) am magaliTSi, rogorc Cans, figura-fonis
ratom aRviqvamT 5.13 suraTs CvenTvis Cveuli organizaciis sami donea: TeTri naZvis xe, Savi
gziT? am gamosaxulebis aRqmisas organizaciuli wreebi da ufro farTo TeTri zedapiri am
procesi mas figurad da fonad yofs. figura yvelafris ukan. aRvniSnavT, rom stimulSi TeTr
Cans, rogorc sagnismagvari win wamoweuli are, ares Tqven perceptulad yofT or gansxvavebul
xolo foni _ rogorc sivrce, romelzec figura regionad: TeTr samkuTxedad da TeTr fonad. am
devs. 5.13 suraTze muq adgilebs, albaT, figurad gayofis adgilze aRiqvamT iluzorul kon-
aRiqvamT, naTel adgils _ fonad. Tumca, es turebs. isini realurad arseboben ara dis-
stimuli SeiZleba sxvagvaradac dainaxoT talur stimulSi, aramed _ mxolod Tqvens
figurisa da fonis SenacvlebiT, rogorc amas subieqtur gamocdilebaSi. iluzoruli
orazrovani larnaki/profilebis SemTxvevaSi konturebi pirvelad 1900 wels aRweres, magram
akeTebdiT. amisaTvis, SeecadeT, dainaxoT TeTri yvela saidumlo jer mainc ar aris amoxsnili
sivrce, rogorc didi TeTri furceli, romel- (Lesher, 1995).
Tavi 5 / aRqma
zedac ganlagebuli 9 amoWrili figuridan Savi am suraTebze TeTri samkuTxedis aRqma kidev
foni moCans. erT mZlavr organizaciul process – dasru-
lebulobas (Sevsebulobas) _ gviCvenebs. dasru-
figura (Figure) _ fonisagan gansxvavebuli, sag-
nismagvari win wamoweuli are vizualur velSi.
iluziuri konturebi ( ) _
foni (Ground) _ sivrce vizualur velSi, ro-
162 melzec figura devs
suraTi
5.15
dajgufebis fenomeni
TiToeul mwkrivs, B nawilidan
G-mde, garkveuli saxiT daj-
gufebulad a R v i q v a m T,
geStaltis dajgufebis
sxvadasxva principebidan
gamomdinare.
mogvepoveba procesebi, romelebic, Cveulebriv, obis aRqmaa. ganvixiloT 5.18 suraTze mocemuli
amis saSualebas mogvcemda. ori gamosaxuleba. davuSvaT, es individi idga,
erT-erTi saintereso Sedegi, romelic sxvada- sanam Tqven uaxlovdebodiT mas. Tqvens baduraze
sxva fiqsaciidan miRebul informacias SeiZleba miRebuli misi gamosaxulebis zoma miaxlo-
mohyves, iluziebia, romelTac `SeuZlebel~ ebasTan erTad izrdeba. retinaluri gamosaxu-
sagnebs uwodeben (5.17 suraTze mocemuli obieq- lebis zrdis xarisxi individTan miaxloebis
tebi). magaliTad, sagnis kuTxeebisa da gverdebis temps giCvenebT (Gibson, 1979).
TiToeuli fiqsacia samganzomilebiani samkuTxe- axla, davuSvaT, Tqven garda yvela sxva sagani
dis interpretacias iwvevs (gamosaxuleba A), moZraobs. moZraobis aRqma, formisa da
Tumca, rodesac cdilobT mis erT mTlianobaSi orientaciis aRqmis msgavsad, xSirad aTvlis
aRqmis organizaciis procesebi
SeuZlebeli figurebi
r o d e s a c a m p o b i e q t e b s u y u r e b T,
Ti To e u l i calkeuli fiqsacia
garwmunebT, rom is samganzomilebiani
figuraa. mxolod, Tu ecdebiT sxvadasxva
f i q s a c i e b i s g a e r Ti a n e b a s , m a S i n
aRmoaCenT, rom isini SeuZlebeli
sagnebia.
suraTi
5.18
kaci, romelic
giaxlovdebaT
stimulTan miaxloebisas
erTad izrdeba misi
gamosaxulebis zoma
Tavi 5 / aRqma
Tqvens baduraze.
166
moZraobis iluzias, rogorc oTxkuTxedi
wertilis moZraobisas (Rock, 1983; 1986). yofil-
xarT odesme matarebelSi, romelic Zalian nela
iwyebs moZraobas? ar mogCvenebiaT, TiTqos
sadguris baqanze filebi an Tqven gverdiT
gaCerebuli matarebeli sawinaaRmdego mimar-
TulebiT moZraobs?
moZraobis kidev erT iluzias, romelic moZ-
raobis aRqmaSi umaRlesi donis organizaciuli
procesebis CarTulobas adasturebs, aSkara/
TvalsaCino moZraobas (apparent motion) uwodeben.
aSkara/TvalsaCino moZraobis umartivesi formaa
Φ fenomeni (phi phenomenon). es fenomeni maSin
SeiniSneba, rodesac vizualuri velis sxvadasxva
adgilze sinaTlis ori uZravi laqa monac-
vleobiT inTeba da qreba daaxloebiT 4-5-jer
wamSi tempiT. igive efeqtia gare sareklamo
niSnebsa da diskoganaTebis ekranebze. sinaTlis
Senacvlebis am SedarebiT dabali tempis
miuxedavad, gveCveneba, rom erTi sinaTle win
da ukan moZraobs or pozicias Soris. traeq-
toria, romelic erT wertils meoresTan aer-
Tebs, SeiZleba mravalgvarad warmovidginoT.
Tumca, adamiani, Cveulebriv, xedavs umartives
traeqtorias _ or wertils Soris swor xazs
(Gutting& Proffitt, 1982; Shepard, 1984). unda aRiniSnos,
rom pirdapiri xazis es principi Tavsmoxveulia,
rodesac damkvirvebels monacvleobiT uCveneben
moZravi adamianis sxvadasxva gamosaxulebas; siRrmis aRqma
Semdeg vizualuri sistema Tavad aRadgens aqamde mxolod sibrtyeze mocemul organzo-
adamianis normaluri biologiuri moZraobis milebian paternebs ganvixilavdiT, yoveldRiuri
traeqtorias (Shiffar, 1994; Stevens et al., 2000). aRqma ki sagnebs samganzomilebian sivrceSi
moicavs. samive sivrciTi ganzomilebis aRqmas aRqmis organizaciis procesebi
sasicocxlo mniSvneloba aqvs CvenTvis, raTa
moCvenebiTi moZraoba (Induced motion) _ iluzia, ro-
mivuaxlovdeT sasurvel obieqtebs, magaliTad,
desac moZrav aTvliT sistemaSi uZravi wertili
moZravad gveCveneba, Tavad aTvlis sistema ki _ saintereso adamianebs an karg sakvebs da Tavi
uZravad. avaridoT imas, rac saSiSia, magaliTad, manqaniT
aSkara/TvalsaCino moZraoba (Apparent motion) _ swrafad siaruls an waqceul roials. sivrcis
moZraobis iluzia, rodesac erTi an meti aRqma saWiroebs zust informacias rogorc
wertilis uwyveti anTeba-Caqroba erT moZrav siRrmeze (manZili Cvengan obieqtamde), ise _
wertilad aRiqmeba. aSkara/TvalsaCino moZraobis mimarTulebaze. smena gvexmareba mimarTulebis
umartivesi formaa Φ fenomeni. gansazRvraSi, magram _ ara siRrmis gansa-
Φ fenomeni (Phi phenomenon) _ aSkara/TvalsaCino zRvraSi.
moZraobis umartivesi forma, moZraobis ilu- siRrmis aRqmis ganxilvisas unda gaviTva-
zia, rodesac erTi an meti uZravi sinaTle,
liswinoT, rom vizualuri sistema iyenebs
romelic uwyvetad qreba da inTeba, erT moZrav
retinalur gamosaxulebas, romelsac mxolod
167
sinaTled aRiqmeba.
rebiaT). siRrmis interpretacia manZilis Sesaxeb
informaciis mraval wyaros eyrdnoba (maT
xSirad siRrmis maniSneblebsac uwodeben), ro-
melTa Sorisaa binokularuli maniSneblebi,
moZraobis maniSneblebi da piqtoruli (gamosa-
xulebis) maniSneblebi.
binokularuli da moZraobis
maniSneblebi
suraTi
5.19
odesme dainteresebulxarT, ratom gaqvT ori
siRrmis orazrovneba
Tvali da ara erTi? meore Tvals saTadarigoze
A wrfis nebismieri wertili baduraze erTi da igive meti funqcia aqvs _ is siRrmis Sesaxeb saukeTeso,
a wertilze proeqcirdeba. B wrfis nebismieri wer-
tili baduraze b wertils qmnis. aseve, A da B wrfeebis
fasdaudebel informacias gvawvdis. binokula-
SemaerTebeli nebismieri monakveTi identur gamo- ruli siRrmis Sesaxeb informacia ori wyarodan
saxulebas Seqmnis baduraze. am suraTidan SeiZleba miiReba: retinaluri disparati (disparaty) da
davinaxoT, ratom iqmneba siRrmis orazrovneba: _
konvergencia.
sxvadasxva manZiliT daSorebuli sagnebi erTnair
retinalur gamosaxulebebs qmnian. vinaidan Tvalebi daaxloebiT 5-6 santimetriT
aris erTmaneTisagan horizontalurad daSore-
ori ganzomileba aqvs _ vertikaluri da buli, isini samyaros odnav gansxvavebul suraTs
horizontaluri. imis saCveneblad, Tu ra iReben. amaSi dasarwmuneblad, scadeT Semdegi
problemas qmnis organzomilebiani badura eqsperimenti. jer daxuWeT marcxena Tvali da
samganzomilebiani aRqmisas, ganvixiloT 5.19 gaaxileT marjvena, raTa ori saCvenebeli TiTi
suraTi. rodesac sinaTle aRizianebs baduras patara daSorebul sagans gausworoT. erTi TiTi
a wertilSi, Cven ar viciT, is a1 poziciidan ecema, daikaveT mklavis sigrZeze, meore _ saxesTan
Tu a2-dan. faqtobrivad, is SeiZleba dacemuliyo daaxloebiT 30 sm–is daSorebiT; axla daxuWeT
A wrfeze arsebuli nebismieri wertilidan, marjvena Tvali da gaaxileT marcxena, Tan
radgan sinaTle am wrfis yvela wertilidan ganagrZeT daSorebul saganze fiqsacia. ra
erTsa da imave retinalur ujredze aisaxeba. mouvida TiTebis pozicias? meore TvaliT ver
aseve, B wrfis yvela wertili erTsa da imave xedavT TiTebs daSorebul obieqtze gaswo-
retinalur wertilze _ b wertilze _ proeq- rebulad, radgan is odnav gansxvavebul suraTs
cirdeba. metic, monakveTi, romelic A wrfis iRebs.
nebismier wertils B wrfis nebismier wertil- Tvalebis baduraze miRebuli gamosaxu-
Tan aerTebs (magaliTad, monakveTi a1b2 an a2b1), lebebis horizontalur poziciebs Soris
baduraze erTi da igive gamosaxulebas Seqmnis. Seusabamobas retinaluri disparati ewodeba.
Sedegad, baduraze miRebuli gamosaxuleba is siRrmis Sesaxeb gvawvdis informacias, radgan
siRrmis TvalsazrisiT orazrovania: is SeiZleba Seusabamobis, anu gansxvavebis odenoba Cvensa
warmoqmniliyo sxvadasxva manZiliT daSorebuli da obieqts Soris manZilzea damokidebuli (ix.
nebismieri obieqtisgan. sur. 5.20). magaliTad, rodesac Tvali daxuWeT,
5.5 suraTze gamosaxuli nekeris kubis ori ufro axlos myofi TiTi daSorda mklavis
SesaZlo xedi, aseve, siRrmis TvalsazrisiT, sigrZeze gaCerebul TiTs.
orazrovnebis Sedegia. is faqti, rom garkveulma rodesac orive TvaliT iyurebiT, Tqven mier
Tavi 5 / aRqma
pirobebma SeiZleba aRqmis orazrovneba gamo- danaxul saganTa umravlesoba Tvalebis baduras
iwvion, gviCvenebs, rom siRrmis aRsaqmelad saWi- sxvadasxva adgils aRizianebs. Tu erTi da igive
roa Semomavali sensoruli masalis inter- obieqtis orive baduraze miRebul gamosaxu-
pretacia da rom es interpretacia zogjer lebebs Soris Seusabamoba sakmaod mcirea,
SeiZleba mcdari iyos (TqvenTvis es gasagebi vizualuri sistema maT erTi obieqtis siRrmiT
iqneba, Tu erTxel mainc mogiqneviaT Cogani aRqmaSi aerTianebs (Tumca, Tu Tvalebis gadak-
168 burTisTvis da mxolod haerisTvis mogixved- veTisas ori gamosaxuleba Zalian gansxvavdeba
suraTi
5.20
retinaluri disparati
retinaluri disparati
or sagans Soris siRrmeSi
daSorebasTan erTad iz-
rdeba.
suraTi
5.22
piqtoruli (gamosaxulebis)
siRrmis maniSnebeli
maniSneblebi
ra vizualuri maniSneblebiT askvniT, rom
davuSvaT, xedavT mxolod erTi TvaliT. es qali gisosebs miRmaa?
SeZlebdiT siRrmis aRqmas? faqtobrivad,
siRrmeze informacia erTi TvaliTac miiReba.
baduras zedapirze proecirdeba. esenia: fardo-
am wyaroebs piqtoruli (gamosaxulebis) maniS-
biTi sidide, wrfivi perspeqtiva, teqsturis
neblebi ewodebaT, radgan isini naxatebSi aRmo- gradientebi. fardobiTi sidide eyrdnoba sinaT-
Cenili siRrmis Sesaxeb informaciis matareblebi
lis proeqciis ZiriTad princips _ erTi da
arian. mxatvrebi, romlebic samganzomilebian
igive zomis, magram sxvadasxva manZiliT daSo-
gamosaxulebebs qmnian (organzomilebian rebuli sagnebi gansxvavebul gamosaxulebebs
qaRaldze an tiloze), daxelovnebulni arian
qmnian baduraze. uaxloesi sagani qmnis yvelaze
piqtoruli maniSneblebis gamoyenebaSi.
did gamosaxulebas, yvelaze daSorebuli ki _
gadafarva (interposition) an okluzia (occlusion) yvelaze mcires. am wess sididisa da manZilis
Tavs iCens maSin, rodesac gaumWvirvale obieqti
urTierTmimarTebis wesi ewodeba. rogorc 5.23
faravs meore obieqtis nawils (sur. 5.22). gada-
suraTidan Cans, Tu erTnairi obieqtebis mwkrivs
farviT viRebT informacias, rom gadafaruli uyurebT, yvelaze patara obieqtebs yvelaze
sagani ufro Sorsaa, vidre _ gadamfaravi.
daSorebulad aRiqvamT.
Tavi 5 / aRqma
odesme gqoniaT aseTi gamoc- moZravi burTi warmoqmnis (ix. vizualuri aRqmis ra aspeq-
dileba: Tqven dgaxarT Sors zemoT: invariantobis ganxilva tebis konsatantobis Senar-
marcxena mindorze, gesmiT Cog- gibsonis midgomaSi). mkvlevarTa Cunebas cdilobdnen isini
nis dartymis xma da xedavT erTi jgufi irwmuneba, rom mo- (Tqven, albaT axla gixariaT,
beisbolis burTs, romelic TamaSeebi sirbilis dros im rom realur cxovrebaSi am
Tqvenken mofrinavs? saidan gzas irCeven, romelzec verti- amocanis gadasaWrelad ar
iciT, Tu saiT unda gaiqceT kalur ganzomilebaSi burTis gWirdebaT aRqmis perceptuli
burTis dasaWerad? Tu Tavad moZraobis vizualuri aRqma problemis maTematikis gageba).
arasodes giTamaSiaT autfil- konsistenturi rCeba (Dannemiller mkvlevrebma aRmoaCines, rom
dze, jer kidev gaqvT saSualeba, et al., 1996). mkvlevarTa meore moTamaSeebis umetesoba burTis
gaocdeT romelime moTamaSis jgufis mixedviT ki, moTamaSeebi daWeras or fazad yofs (Jacobs
S Ta m b e W d a v i Ta m a S i T. irCeven gzas, romelic sirbilis et al, 1996; McBeath, 1996); I faza
sainteresoa, rogor xvdeba igi dros im kuTxis SenarCunebis axlaxan ganvixileT _ swrafad
saWiro adgilas saWiro dros? gaqceva saWiro adgilas mosax-
agdebuli burTis daWeris vedrad; II fazaze moTamaSeebi
situacias aRqmis mkvlevrebi, aneleben moZraobas da
sruliad samarTlianad, rTul SeiZleba saerTod gaCerdnen
percepciaTa rigs miakuTvneben: k i d e c . Ta m a S i s II f a z a S i
`burTis moaxloebis paterni adgilmdebareobisa da siRrmis
moicavs yvela ZiriTad sivr- maniSneblebi erTveba, radgan
ciTi mdebareobas da siRrmis burTi swrafad uaxlovdeba
maniSnebels, romlis gaTvalis- xelTaTmans. rodesac mo-
wineba ar xdeba traeqtoriis TamaSes burTi ukve xel-
bolo monakveTamde~ (McBeath et TaTmanSi aqvs, moqmedeba xSi-
al., 1995, gv.569). amis miuxedavad, rad jer kidev ar aris dam-
adamianebi sakmaod kargad Tavrebuli: man rac SeiZleba
iWeren burTebs. mkvlevrebis swrafad unda Seagdos burTi
amocana iyo iseTi Teoriis ukan infildze, rom mowi-
Seqmna, romelic erTmaneTTan naaRmdegem qula ar miiRos da
daakavSirebda gamoTvlebiT saSualebas aZlevs, romliTac ar dawinaurdes. amrigad,
miRebul sirTulesa da praq- b u r Ti f o n Ta n m i m a r Te b S i moTamaSeebi xSirad asruleben
tikul siadviles (gavixsenoT, konsistenturad moZraobs burTis daWeris kompleqsur
rom Tavis dasawyisSi miznad (McBeath et al., 1995, 1996). rogor moqmedebas da, amave dros,
davsaxeT, agvexsna, Tu rogor xdeba am Teoriebis Semowmeba? yuradRebas aqceven garemos
qmnis perceptuli procesebi rogorc wesi, mkvlevrebi video- mniSvnelovan aspeqtebs.
siadvilis iluzias). kameriT iweren, rogor iWeren SegiZliaT, cota xniT mowy-
ra tipis vizualuri maniS- moTamaSeebi maT mier gaSvebuli deT swavlas da burTiT iTa-
neblebis safuZvelze ikvlevT burTebs. kvlevis Semdegi etapia maSoT? es aRqmis am speci-
gzas burTisaken? mkvlevrebma moTamaSeebis moqmedebisTvis fikuri problemis Sesaxeb
gamoyves invariantuli maniS- maTematikuri funqciebis morgeba, sakuTari Sexedulebebis Camo-
neblebis 2 tipi, romelsac raTa vnaxoT, burTis frenis yalibebaSi dagexmarebaT
Tavi 5 / aRqma
Seecada, misTvis ucxo aRqma cnobili konteq- dilebis saTanado perceptuli interpretaciis
stisTvis moergo da ivarauda, rom pawawina SesaZleblobas miscemda.
daSorebuli wertilebi mwerebi iyo. vinaidan formis konstantoba mWidrod ukavSirdeba
mas ar hqonda Sori manZilidan bizonebis aRqmis sididis konstantobas. Tqven sworad aRiqvamT
warsuli gamocdileba, ar hqonda sididis obieqtis realur formas maSinac ki, rodesac
konstantobis safuZvelic da radgan swrafad sagani Sebrunebulia da Tavad obieqtisagan
moZravi manqana cxovelebs uaxlovdeboda da arsebiTad gansxvavebuli saxis retinalur gamo-
retinaluri gamosaxulebebi TandaTan did- saxulebas qmnis. magaliTad, daxrili oTx-
deboda, kengi ganicdida SemaSfoTebel iluzias, kuTxedi baduraze trapeciis formis gamosa-
rom cxovelebi zomaSi icvlebodnen. Cven xulebas qmnis, daxrili wre _ elifsis formis
SegviZlia vivaraudoT, rom droTa ganmavlobaSi gamosaxulebas (ix. sur. 5.27). miuxedavad amisa,
kengi, tarbulis msgavsad, SeZlebda bizonebis Tqven zustad aRiqvamT maT formebs _ sivrceSi
danaxvas. miRebuli codna mas sensoruli gamoc- daxril wres an oTxkuTxeds. rodesac siRrmeze
swori informaciaa xelmisawvdomi, vizualur
formis konstantoba (Shape constancy) _ sagnebis sistemas obieqtis realuri formis gansazRvra
realuri formis aRqmis unari retinaluri
Tqvengan obieqtis sxvadasxva nawilebis daSo-
gamosaxulebis zomebis cvlilebis miuxedavad.
rebis gaTvaliswinebiTac SeuZlia.
aRqmis organizaciis procesebi
suraTi
5.27
formis konstantoba
monetis brunvisas misi xati icvleba _ gadaiqceva elifsad, Semdeg TandaTan
viwrovdeba da Txel marTkuTxeds emsgavseba, Semdeg kvlav elifsad
gadaiqceva da dasasrul _ wred. am cvlilebebisda miuxedavad, igi
yovelTvis mrgval monetad aRiqmeba. 175
am suraTebidan romeli gamoxatavs
madonas gancdas mas Semdeg, rac
MTV-m uari Tqva misi ukanaskneli
klipis gaSvebaze?
mimarTulebis aRqmis unari, retinaluri gamo- yvela aguri erTnairi ferisaa da zogierTi
saxulebis mimarTulebis cvlilebis miuxedavad. maTgani CrdilSia moqceuli (Goldstein, 1959). esaa
feris konstantoba (Lightness constancy) _ ganaTebis feris konstantobis magaliTi: feris kon-
xarisxis cvalebad pirobebSi obieqtebis si- stantoba aris ganaTebis xarisxis cvalebad
TeTris, siruxis an siSavis ucvlelad aRqmis pirobebSi obieqtebis siTeTris, siruxis an
tendencia. siSavis ucvlelad aRqmis tendencia.
176
suraTi
5.28 suraTi
5.29
90 gradusiT Semobrunebuli afrika feris konstantoba
cnobiT Semobrunebul afrikis kontinents? feris konstantoba gexmarebaT imis gagebaSi,
xSirad, sakmaod Znelia naklebad nacnobi ratom aRiqvamT kedels erTnairi agurebiT
figurebi uCveulo orientaciaSi icnoT. agebuls.
adre ganxiluli yvela sxva konstantobis gufebis ramdenime principi Camoayalibes, maT
msgavsad, feris konstantobasac sakmaod xSirad Soris, siaxlovis, msgavsebis da msgavsi bedis
ganvicdiT yoveldRiur cxovrebaSi. magaliTad, principebi.
davuSvaT, gacviaT TeTri maisuri da bneli perceptuli procesebi samyarodan axal
oTaxidan naTel, mzis SuqiT ganaTebul quCaSi informacias yoveli calkeuli fiqsaciiT iRe-
gadixarT. mzis sinaTleze maisuridan gacilebiT ben. baduras stimulaciis paterni moZraobis
meti sinaTle airekleba Tqvens Tvalebze, vidre maniSneblebs iZleva. siRrmis aRqma informaciis
_ bnel oTaxSi, Tumca, orive SemTxvevaSi is mravali konvergenciuli wyarodan yalibdeba.
TiTqmis erTnairad naTlad geCvenebaT. aq,
binokularuli disparati da konvergencia
faqtobrivad, feris konstantoba moqmedebs,
siRrmis binokularuli maniSneblebia, romel-
radgan sagnidan areklili sinaTlis procen-
Tac Tvalebis horizontaluri mdgomareoba
tuli raodenoba daaxloebiT igive rCeba, sinaT-
iwvevs. fardobiTi moZraobis paralaqsi sagnebis
lis absoluturi odenoba ki icvleba. naTeli
TeTri maisuri ireklavs arsebuli sinaTlis fardobiT daSorebulobaze iZleva informacias.
80-90%-s, Savi jinsi – daaxloebiT 5%-s, amitom, mxatvrebi iyeneben iseT piqtorul maniSneblebs,
rodesac maT erTi da igive situaciaSi vxedavT, rogoricaa: gadafarva, wrfivi perspeqtiva da
maisuri yovelTvis ufro naTeli Cans, vidre teqsturis gradientebi, raTa organzomilebian
jinsi. naxatebze samganzomilebiani gamosaxuleba
aRqmis organizaciis procesebi
degebi aRmavali gziT SedarebiT abstraqtul rep- aRmavali da daRmavali procesebis ukeT gar-
rezentaciebisken miemarTeba. Cevis mizniT, metyvelebis aRqmas mivubrundeT.
daRmavali gadamuSaveba (Top-down processing) _ per- Tqven uTuod geqnebodaT SemTxveva, rodesac
ceptuli procesebi, rodesac adamianis warsuli gicdiaT saubris gagrZeleba Zalian xmaurian
gamocdileba, codna, molodinebi, motivacia da wveulebaze. aseT situaciaSi Tqven mier war-
konteqsti gavlenas axdens aRqmuli obieqtis moTqmuli yvela sityva erTmniSvnelovnad ver
178
interpretaciasa da klasifikaciaze. aRwevs mosaubris yuramde. Tqveni naTqvamis
nawils uTuod dafaravs Caxveleba, xmauriani laferi sakmaod swrafad xdeba _ savaraudo
musika da sicili. miuxedavad amisa, adamianebi sityvebis aRmavali identifikacia da yvelaze
iSviaTad acnobiereben, rom isini fizikur sig- albaTuri swori variantis daRmavali SerCeva
nalebs xarvezebiT iReben. am fenomens fonemuri – Tqven veRar igebT, rom bgera `Z~ gamoto-
rekonstruqcia ewodeba (Warren, 1970). rogorc vebulia. perceptuli sistema garwmunebT, rom
me-11 TavSi vnaxavT, fonema aris bgeris mini- sityva dasrulebuli iyo (Samuel, 1997). Semdgom,
maluri, Sinaarsiani erTeuli enaSi. fonemuri xmaurian garemoSi moxvedrisas, kmayofili iqne-
rekonstruqcia xdeba maSin, rodesac adamianebi biT, rom perceptuli procesebi ase efeqturad
daRmaval gadamuSavebas gamotovili fonemebis avseben bgerebs!
Sesavsebad iyeneben. msmenelebs xSirad uWirT informaciis gadamuSavebis daRmavali proce-
gansazRvra, maT xmauriT nawilobrivad dafa-
sebis bolo magaliTad 5.31 suraTze gamosaxuli
ruli sityvebi esmiT, Tu sityvebi esmiT xmaur-
adamianebi ganvixiloT. Tu maTi popularoba
Tan erTad, romelic zed edeba mTel signals,
xanmokle ar iyo, Tqven SeZlebT maT cnobas,
Tumca, ar faravs mas.
magram aseTebi arian isini realurad? albaT,
davuSvaT, xmaurian wveulebaze Tqveni megob-
ara, yovel SemTxvevaSi, saukeTeso wlebSi mainc.
ris naTqvami ise wydeba, rom Tqven yuramde
am karikaturebis identifikaciis unari mowmobs,
mxolod aRwevs _ `saxlSi unda wavide (xmauri)
aRli myavs gasaseirnebeli~. Tu xmauri faravs rom samyaros aRqma mxolod sensoruli recep-
bgera `Z~-s, mosalodnelia, ifiqroT, rom mar- torebidan Semosul aRmaval informaciaze ar
Tlac srulad gaigoneT sityva `ZaRli~. sain- aris damokidebuli. Tqveni codnis _ daRmavali
teresoa, ratom? Cven gvaqvs calkeuli bgerebi, informaciisa da danaxulis _ aRmavali infor-
romlebic sityvebs qmnian da Tavad sityvebi. maciis gaerTianebis unari am karikaturebSi
roca bgerebi /a/, /R/, /l/ da /i/ Sedian am edi merfisa da hilari klintonis cnobis saSua-
sistemaSi, isini aRmavali gziT, sityvis doneze, lebas gaZlevT. faqtobrivad, kvleva gviCvenebs,
gvawvdian informacias. amis safuZvelze gviya- rom karikaturebis amocnoba ufro advilia,
libdeba versiebi, Tu ra SeiZleboda eTqva mego- vidre cnobili adamianebis ufro `zusti~ gamo-
bars. Semdeg ukve daRmavali procesebi erTveba. xatulebebisa, radgan karikaturebSi is maxa-
konteqsti gexmarebaT, arsebuli versiebidan siaTeblebia gamokveTili, romlebic adamians
`ZaRli~ SearCioT, rogorc am frazisTvis gamorCeuls xdis (Mauro & Kubovy, 1992; Rhodes
yvelaze Sesaferisi sityva. vinaidan es yve- et al., 1997).
suraTi
5.31 aRqmis organizaciis procesebi
179
identifikaciis procesi gulisxmobs perceptSi
sagnebis cnoba mocemuli informaciis Sedarebas katis mexsie-
rebiT xatTan, magram rogor xorcieldeba es
metyvelebis aRqmis magaliTidan SeiZleba
Sedareba? erT-erTi variantia, rom sxvadasxva
gadavideT zogad midgomaze, romelic mkvlev-
sagnebis mexsierebiTi xatebi moicaven sagnis
rebma sagnis cnobis aRmaval procesebSi Semoi-
Semadgenel komponentebs da informacias am
tanes. maT gamoyves safexurebi, romelTac per-
komponentebis urTierTkavSirze (Marr & Mishihara,
ceptuli sistemebi mTliani perceptuli xatis
1978). irvin bidermanis mixedviT (Irvin Biederman,
cnobisaTvis iyeneben. enis SemTxvevaSi, metyve-
1987; Hummel & Biederman, 1992), yvela obieqti
lebisas aRqmis procesebi, calkeuli sityvebis
SeiZleba Sedgebodes geometriuli ionebis anu
amosacnobad, aerTianebs bgeraTa Tanmimdev-
geonebisagan. geonebi ar aris formebis didi an
robebis Sesaxeb garemodan miRebul informacias.
SemTxveviTi erToblioba. bidermani irwmuneboda,
ra erTeulebiT agebT samyaroSi arsebuli
rom yoveli 36 geonis erTianoba Semdegi wesiT
obieqtebis reprezentaciebs? magaliTad, rogor
SeiZleba ganisazRvros: TiToeuli samganzomi-
wyvetT, rom nacrisferi ucnauri formis, saSua-
lebiani geoni qmnis organzomilebiani baduras
lo zomis bewviani arseba namdvilad kataa?
stimulaciis unikalur paterns. es unikalurobis
savaraudod, Tqven gaqvT katis mexsierebiTi xati.
wesi saSualebas unda gvaZlevdes, sensoruli
stimulaciis paternidan mivxvdeT, ra sagania
garemoSi mocemuli. 5.32 suraTze naCvenebia, Tu
rogor aris SesaZlebeli standartuli nawile-
bisgan obieqtebis ageba.
mkvlevrebma aCvenes, rom aseT nawilebs
realuri mniSvneloba aqvT sagnis cnobisaTvis.
amisaTvis isini cdis pirebs uCvenebdnen
danawevrebuli sagnebis suraTebs, sadac srulad
iyo, an ar iyo mocemuli Semadgeneli nawilebi
(Biederman, 1987; Biederman & Cooper, 1991). 5.33 suraTis
pirvel svetSi mocemulia Cveulebrivi sagnebis
konturebi. Sua svetSi igive obieqtebi
xarvezebiTaa mocemuli, rac jer kidev iZleva
nawilebis cnobis da maTi urTierTkavSiris
gagebis saSualebas. marjvena svetSi xarvezebi
xels gviSlis komponentebisa da maT Soris
kavSiris aRmoCenaSi. gveTanxmebiT, rom mesame
svetSi mxolod monaxazis saxiT mocemuli
obieqtebis cnoba yvelaze Znelia? kontrasti
gvarwmunebs, rom obieqtis cnoba SezRuduli
informaciiTac SesaZlebelia (fonemebis aRdgenis
msgavsad), magram mxolod im SemTxvevaSi, Tu
informacia aucilebel komponentebs Seicavs.
miuxedavad amisa, mxolod komponentebis
suraTi
5.32 amocnoba yovelTvis ver iqneba sakmarisi
Tavi 5 / aRqma
182 qali
xSirad asrulebs or gansxvavebul rols,
romelic SeiZleba SevadaroT azartul TamaSsa
da interieris dizains. rogorc azartuli
moTamaSe, aRmqmeli mowadinebulia, niZlavi
dados, rom mocemul Semaval sensorul masalas
warsuli gamocdilebisa da personaluri
Teoriebis terminebiT gaigebs. rogorc mgznebare,
sakuTar saqmeze Seyvarebuli interieris
dizaineri, aRmqmeli mudmivad cdilobs
stimulebis ise organizebas, rom isini ukeT
moergon situacias da metad urTierTdakavSi-
rebulad gamoiyurebodnen. araTavsebadi da
suraTi
5.36C mouwesrigebeli xatebi ukuigdeba da naTeli,
sufTa da Tanmimdevruli xazebiT Canacvldeba.
axla ras xedavT? aRqmis procesi rom mTlianad aRmavali
yofiliyo, Tqven erT, aq da amJamad mocemul
konkretul realobas iqnebodiT mijaWvu-
imisaTvis, rom konteqstma aRqmaze moaxdinos
li.…SegeZlebodaT Tqveni gancdebis fiqsireba,
gavlena, saWiroa: mexsiereba ise iyos organi-
magram ver gadaitandiT maT momavalSi, verc
zebuli, rom konkretul situaciebTan dakav-
samyaros dainaxavdiT gansxvavebulad sxvadasxva
Sirebuli informacia saWiro dros xdebodes
situaciaSi. perceptuli gadamuSaveba mxolod
xelmisawvdomi. sxva sityvebiT, saTanado (an
daRmavali procesi rom yofiliyo, Tqven
arasaTanado) molodinebis Camosayalibeblad
daikargebodiT sakuTari molodinebisa da
Tqven unda SegeZloT mexsierebaSi Senaxuli
imedebis, fantaziis samyaroSi. am or ukidu-
codnis gamoyeneba. zogjer `mexsierebiTac~ iseve
resobas Soris saTanado balansiT miiRweva
xedavT, rogorc TvalebiT. me-8 TavSi ganvixi-
aRqmis ZiriTadi mizani: samyaros iseTi gancda,
lavT mexsierebis Tvisebebs, romlebic SesaZle-
romelic optimalurad emsaxureba adamianis,
bels xdis aRqmaze konteqstis gavlenas.
rogorc biologiuri da socialuri arsebis
(romelic moZraobs da egueba socialur da
fizikur garemos), moTxovnilebebs.
bolo gakveTili
am TavSi naswavlis Sesajameblad, yuradRebiT
SexedeT 5.3 suraTs. Tqven ukve gaqvT mTeli sqemis
gasagebad saWiro codna. 5.3 suraTis ganxilva,
Sejameba
aseve, dagarwmunebT, rom mniSvnelovani daskvna, identifikacia da cnoba moicavs aRmaval da
romelic aRqmis Seswavlidan unda miiRoT, isaa, daRmaval procesebs, romlebic erToblivi
aRqmis organizaciis procesebi
183
sakvanZo
sakiTxebi
sakvanZo sakiTxebi
185
goneba, cnobiereba da Secvlili
mdgomareobebi
6
cnobierebis Sinaarsi
• gacnobiereba da
cnobiereba
• cnobierebis
xelmisawvdomoba
• cnobierebis
Sinaarsebis kvleva
cnobierebis funqciebi
• cnobierebis
gamoyeneba
• cnobierebis fun-
qciebis kvleva
fsiqologia Cvens
cxovrebaSi: rodis
uyalibdebaT bavSvebs
cnobiereba
Zili da sizmari
• cirkaduli ritmebi
• Zilis cikli
• ratom Zili?
• Zilis darRvevebi
• sizmari: gonebis
Teatri
fsiqologia XXI
saukuneSi: 24/7 cxovrebis
stili da Zili
cnobierebis Secvlili
mdgomareobebi
• dakvirvebadi sizmrebi
• hipnozi
• meditacia
• halucinaciebi
• religiuri eqstazi
• cnobierebis Semc-
vleli nivTierebebi
sakvanZo sakiTxebi
• ZiriTadi cnebebi
186
g anvixiloT N.N-is SemTxveva _
axalgazrda kanadeli mamakaci,
romelsac avtokatastrofis Se-
degad Tavis tvini dauzianda. fsi-
qolog endel tulvingis (Endel
dRis saqmianobis Sesaxeb ekiTxebodnen, is
pasuxobda, rom ar icoda. Tu hkiTxavdnen, ras
apirebda SemdgomSi an ras gaakeTebda xval,
misi pasuxi igive iyo _ man ar icoda...
rodesac sxvadasxva SemTxvevebSi sTxovdnen
NN. N-s, aRewera is „sicariele~, romelic mis
Tulving, 1985) aRweris mixedviT, N. N-ma am travmis
gonebaSi isadgurebda „xvalis~ Sesaxeb fiq-
Sedegad mravali iseTi gamocdilebis miRebis
risas, is ambobda, rom es „Zilismagvari mdgo-
unari dakarga, rasac qvemoT aRvwerT da
mareobaa~ anda „didi sicarielea~. Tu sTxov-
cnobierebas vuwodebT. magaliTad, miuxedavad
dnen analogiis terminebiT aRewera es mdgo-
imisa, rom N. N-ma „mcire ram icis Tavisi war-
mareoba, igi ambobda, rom „es hgavs situacias,
sulidan, vTqvaT, romel wels gadavida misi ojaxi
rodesac cariel oTaxSi moxvedril adamians
amJamindel sacxovrebel adgilas; im skolebis
oTaxSi ararsebuli skamis povnas sTxoven~.
saxelebi, romlebSic swavlobda anda sad
sxva SemTxvevaSi is ambobda, rom „es tbis
atarebda zafxuls skolis periodSi, mas ar
SuagulSi curvas hgavs, sadac araferia
SeuZlia gaixsenos romelime konkretuli movlena
irgvliv xelCasaWidi~. rodesac guSindeli
Tavisi warsulidan~ (gv. 4). tulvingi wers:
saqmianobis Sesaxeb fiqrisas gonebaSi Seqmnili
N.N-s ar hqonda problemebi qronologiur mdgomareobis aRweras sTxovdnen, is ambobda,
drosTan dakavSirebiT. is kargad erkveoda rom „raRacnairi sicarielea~. N.N amas mSvidad
drois erTeulebsa da maT Soris arsebul da uSfoTvelad akvirdeba yovelgvari emociis
mimarTebebSi. zedmiwevniT SeeZlo qrono- gareSe. mxolod maSin, rodesac ekiTxebodnen
logiuri drois grafikulad gamosaxva, Tumca, ratom ar ukvirs, rom „iq araferia~, rodesac
drois Sesaxeb abstraqtuli codnis sruliad is fiqrobs guSindelsa Tu xvalindelze, is
sapirispirod, ukiduresad darRveuli hqonda amJRavnebda mcireoden, xanmokle aJitacias da
subieqturi drois cnobiereba. rodesac wina sustad aRmoxdeboda gaocebis SeZaxili.
SegiZliaT Tqveni Tavi warmoidginoT N.N-is „gonebaSi~, TiTqosda visxdeT da teqsts vki-
cnobierebis Sinaarsi
adgilze, rodesac sakuTari warsulisa an mo- TxulobdeT. metic, Tavs ukeTesad vigrZnobT,
mavlis Sesaxeb fiqrs cdilobT da mxolod Tu vityviT, rom azrebi Cveni cnobierebidan da
„sicarieles~ awydebiT? modiT, erTi wuTiT tvinis iseTi ubnebidan momdinareobs, romelic
ifiqreT raime erT-erT mniSvnelovan movlenaze manamde ar iyo cnobieri, magram mainc ibadeba
Tqveni warsulidan; axla dafiqrdiT, Tu ra kiTxva: mainc rogor mogvdis garkveuli azrebi
SeiZleba moxdes xval an zeg? saidan modis TavSi (gonebaSi)? ganvixilavT ki realurad
warsulis es mogonebebi an warmodgenebi mo- sxvadasxva mogonebebs an momavlis variantebs?
mavlis Sesaxeb? miuxedavad imisa, rom Cvens sxvagvarad rom vTqvaT, cnobierad vaxorcielebT
tvinSi didi informacia inaxeba, naklebad al- arCevans? Tu azrebi garkveuli aracnobieri
baTuria, rom es azrebi iseve mogvdiodes operaciebis meSveobiT rogorRac Cndebian Cvens 187
cnobierebaSi? ra SesaZleblobebi gagvaCnia Cven,
cnobierebis Sinaarsi
romelic N.N-ma ase tragikulad dakarga?
Tu yuradRebiT davakvirdebiT, ras warmoad-
gens normaluri individisaTvis azrebis Camo- Tavdapirvelad unda aRiniSnos, rom termini
yalibebis martivi aqti, intuiturad ukve Segveq- „cnobiereba~ orazrovania. is SeiZleba gamo-
mneba warmodgena am meeqvse Tavis ZiriTadi viyenoT rogorc gonebis zogadi mdgomareobis,
Temebis Sesaxeb. am TavSi SevecdebiT vupasuxoT ise misi specifikuri Sinaarsebis aRsaniSnad.
Semdeg kiTxvebs: ra aris Cveulebrivi gac- zogjer vambobT, rom „cnobier~ mdgomareobaSi
nobiereba? ra ganapirobebs Cveni cnobierebis viyaviT „aracnobieris~ sapirispirod (magali-
Sinaarsebs? risTvis gvWirdeba cnobiereba? Tad, anesTeziis an Zilis dros); sxva SemTxvevaSi
SeuZliaT Tu ara realuri zegavlenis moxdena vambobT, rom cnobier mdgomareobaSi varT. anu
aracnobier fsiqikur movlenebs Cvens azrebze, vacnobierebT konkretul informacias an moq-
emociebsa da qcevaze? rogor icvleba cnobiereba medebas. aq naTlad Cans garkveuli Tanmimdevroba
dRe-Ramis ganmavlobaSi da rogor SegviZlia _ imisaTvis, rom vacnobierebdeT raime konkre-
mizanmimarTulad vcvaloT Cveni cnobierebis tul informacias, cnobier mdgomareobaSi unda
mdgomareoba? imedismomcemi fsiqologi, aseve, vimyofebodeT. am TavSi, rodesac visaubrebT
dainteresdeba, Tu rogor aris SesaZlebeli cnobierebis Sinaarsebze, mxedvelobaSi gveqneba
gonebis aspeqtebis mecnieruli Seswavla, rogor is informacia, romelsac vacnobierebT, romlis
xdeba Sinaganis gareT gamotana da, piriqiT, Sesaxebac viciT.
sazogadoebrivis pirovnulad qceva (interna-
lizacia) da rogor aris SesaZlebeli subieq-
turi gamocdilebis zedmiwevniTi gazomva?
gacnobiereba da cnobiereba
Cven analizs cnobierebis Sinaarsebisa da
funqciebis ganxilviT daviwyebT, amasTan, yurad- adreul fsiqologiur kvlevaTa nawili cno-
Rebas gavamaxvilebT adamianis gonebaze. Seve- bierebis Sinaarsebs eZRvneboda. XIX saukunis
cdebiT dagexmaroT filosofosTa, fsiqologTa dasawyisSi TandaTanobiT daSorda ra fsiqo-
da neiromecnierebebisTvis uZvelesi problemis logia filosofias, is Camoyalibda, rogorc
Tavi 6 / goneba, cnobiereba da Secvlili mdgomareobebi
188
rogorc „mecnierebas cnobierebis, rogorc ase- romelic gvanTavisuflebs realur obieqtebsa
Tis, mdgomareobebis aRwerisa da axsnis Sesaxeb.~ da mimdinare movlenebze mijaWvulobisgan. am
Cveulebrivi fxizeli cnobiereba moicavs doneze SegviZlia vimsjeloT da movaxdinoT
Cvens aRqmebs, azrebs, grZnobebs, warmodgenebsa manipulireba obieqtebiT maTi aryofnis piro-
da survilebs mocemul momentSi, anu mTel bebSi, warmovisaxoT axali formebi da gamo-
mentalur aqtivobas, razec vaxdenT yuradRebis viyenoT ukve nacnobi formebi an paternebi, dav-
koncentracias. Cven vacnobierebT Tavad moqme- gegmoT/SevqmnaT utopiebi. cnobierebis umaRlesi
debas, romelsac vaxorcielebT da im faqtsac, donea TviTcnobiereba, Semecneba (gacnobiereba)
rom vaxorcielebT am qmedebas. xandaxan imasac imisa, rom pirovnulad gancdil movlenebs
vacnobierebT, rom sxvebi akvirdebian, afaseben avtobiografiuli xasiaTi aqvs. TviTcnobiereba
da reagireben Cven mier ganxorcielebul qce- gvaZlevs pirovnuli istoriisa da identurobis
vebze. sakuTari Tavis SegrZneba modis gamoc- SegrZnebas. cnobierebis am doneze, Tu Cvens
dilebidan, romelsac privilegirebuli „Sina- gamocdilebaSi samyaro arsebobs, rogorc
gani~ poziciidan sakuTar Tavze dakvirvebiT naTeli, Tanmimdevruli da prognozirebadi ram,
viRebT. es sxvadasxvagvari gonebrivi aqtivobebi, maSin TandaTanobiT gviyalibdeba amis Sesatyvisi
erTad aRebuli, qmnian cnobierebis Sinaarss _ molodinebi da es molodinebi aRgvWuravs
yvela am gamocdilebas cnobierad aRviqvamT awmyoSi saukeTeso mimdinare qmedebiT da momav-
drois garkveul momentSi (Natsouias, 1998). lis dagegmvas axdens. gavixsenoT N.N-is Sem-
axla ufro zustad SegviZlia ganvsazRvroT Txveva, riTac daviwyeT saubari, romelic Tavis
cnobierebis sami sxvadasxva done. isini pirobi- dazianebis Sedegad TiTqmis mTlianad TviT-
Tad Seesatyviseba: (1) bazisuri done _ Sinagani cnobierebis gareSe darCa (tulvingi, 1985). mas
da garegani samyaros cnobiereba; (2) meore done ar gaaCnda rogorc pirovnuli drois per-
_ imis asaxva, gaazreba, rasac vacnobierebT da speqtiva, ise _ droSi ganfenili sakuTari av-
(3) mesame, umaRlesi done sakuTari Tavis, rogorc tobiografiis cnobiereba.
cnobieri, moazrovne individis, gacnobiereba.
bazisur doneze cnobiereba warmoadgens imis cnobiereba (Consciousness) _ Sinagani movlenebisa
gacnobierebas, rom Cven aRviqvamT da vreagirebT da garemos pirobebis cnobierad aRqmis mdgo-
mareoba (gacnobiereba).
xelmisawvdom perceptul informaciaze. am do-
neze Cven vacnobierebT saaTis wikwiks da TviTcnobiereba (Self-awareness) _ cnobierebis
umaRlesi done, pirovnulad gancdili movlene-
SimSilis odnav SesamCnev SegrZnebas. meore
bis avtobiografiuli xasiaTis Semecneba.
doneze cnobiereba simbolur codnas eyrdnoba,
cnobierebis Sinaarsi
189
winarecnobieri mexsiereba
cnobierebis xelmisawvdomoba
mogonebebi, romlebic mxolod mas Semdeg
Cven ganvsazRvreT informaciis zogadi ti-
xdeba cnobierebisaTvis xelmisawvdomi, rac
pebi, romelic SesaZloa gacnobierdes garkveul
raRac warmarTavs Cvens yuradRebas maTze, wina-
adgilze da garkveul droSi, magram ra gana-
recnobieri mogonebebis saxeliT aris cnobili.
pirobebs imas, Tu ra cnobierdeba swored am
momentSi? magaliTad, am wuTSi acnobierebT Tu mogonebebi uzarmazari moculobis mqone in-
ara Tqvens sunTqvas? albaT, ara. sunTqvis kon- formaciasTan erTad inaxeba, rogoricaa, maga-
troli aracnobieri procesebis nawilia. fiq- liTad, enebis, sportis an geografiis zogadi
robT Tu ara Tqvens bolo Svebulebaze an codna da mogonebebi pirovnulad gancdili
„hamletis~ avtorze? albaT, isev ara. aseTi az- movlenebis Sesaxeb. winarecnobieri mexsiereba
rebis kontroli winarecnobieri mexsierebis na- SeumCnevlad arsebobs Cvens gonebaSi manam, sanam
wilia. acnobierebT Tu ara iseT fonur xma- ar Seiqmneba maTi cnobierad arsebobis
urebs, rogoricaa saaTis wikwiki, transportis saWiroebis situacia (rogorc maSin, rodesac
moZraobis xma an naTuris zuzuni? sakmaod mniSvnelovani warsuli movlenis mogoneba
rTuli iqneba am yvelafris gacnobiereba (aRqma) gTxoveT). mexsierebis Sesaxeb dawvrilebiT me-
da Tan sruli koncentraciis SenarCuneba am
8 TavSi visaubrebT.
Tavis Sinaarsze. yvela es stimuli yuradRebis
miRma darCenili informaciis nawilia. dabolos,
arsebobs aracnobieri informacia, romelic yuradRebis miRma darCenili informacia
Znelad xelmisawvdomia cnobieri aRqmisaTvis.
nebismier mocemul momentSi uricxvi
aseT informacias miekuTvneba, magaliTad, gra-
raodenobis stimuliT varT garSemortymulni.
matikuli wesebi, romelic SesaZlebels xdis
rogorc me-5 TavSi iTqva, Cven mxolod maT mcire
winadadebis mniSvnelobis gagebas. axla cal-
nawilze SegviZlia yuradRebis fokusireba. raze
calke ganvixiloT cnobierebis TiToeuli tipi.
movaxdenT fokusirebas da, amasTanave, romeli
mogonebebi gacocxldeba, mniSvnelovnad aris
aracnobieri procesebi
damokidebuli imaze, Tu ra gvaqvs cnobierebaSi.
es aris mTeli rigi aracnobieri sxeulebrivi Tumca, xandaxan SeiniSneba iseTi informaciis
aqtiobebisa, romlebic Zalze iSviaTad Tu iWreba aracnobieri reprezentacia, romelic ar xvdeba
cnobierebaSi. aracnobieri procesebis muSaobis yuradRebis fokusSi. gavixsenoT magaliTi me-5
magaliTia sisxlis wnevis regulacia. nervuli Tavidan: xmaurian wveulebaze cdilobT yurad-
sistema adevnebs ra Tvalyurs fiziologiur
Rebis koncentrirebas TqvenTvis mimzidvel
informacias, uwyvetad afiqsirebs mimdinare
TariRze da am dros uyuradRebod stovebT iqve
cvlilebebs da Sesabamisad reagirebs maTze
mimdinare saubars manam, sanam Tqvens saxels ar
yovelgvari gacnobierebis gareSe. garkveul
mohkravT yurs. moulodnelad aRmoaCenT, rom,
SemTxvevebSi, zogierTi Cveulebrivi aracnobieri
aqtivoba SeiZleba cnobieri gaxdes. magaliTad, rogorRac, gaucnobiereblad usmendiT am
SeiZleba miznad davisaxoT sunTqvis cnobieri saubars da xmaurSi gaarCieT kidec garkveuli
gakontroleba. miuxedavad amisa, nervuli sistema konkretuli signali (Wood & Cowan, 1995a).
mraval mniSvnelovan funqcias uzrunvelyofs
cnobierebis yovelgvari procesis gareSe.
aracnobieri
aracnobieri (Nonconscioes) _ informacia, rome- Cven, Cveulebisamebr, vafiqsirebT aracnobieri
lic, Cveulebriv, xelmiuwvdomelia cnobierebi-
saTvis an mexsierebisaTvis.
informaciis arsebobas, rodesac ver vxsniT
zogierT qcevas cnobieri Zalebis moqmedebiT
winarecnobieri mexsiereba (Preconscious memories)
_ mexsiereba, romelic mocemul momentSi ar aris qcevis mimdinareobis momentSi. aracnobieri
cnobieri, magram cnobierdeba aucileblobis Zalebis Sesaxeb pirveli Teoria zigmund fro-
190 SemTxvevaSi. ids ekuTvnis, romlis Tanaxmadac, garkveuli
cxovrebiseuli gamocdileba _ travmuli mogo- rom winadadebis gageba ufro gaadvilda am
nebebi da tabuirebuli survilebi _ imdenad konteqstSi? Tu gaiolda, es imitom, rom Cvenma
SiSis momgvrelia, rom specifikuri mentaluri aracnobierma enobrivma procesebma gamoiyena
procesebi (romelTac me-14 TavSi ganvixilavT), damatebiTi konteqsti da Zalze swrafad gaakeTa
permanentulad devnian maT cnobierebidan. arCevani sityva bark-is or mniSvnelobas Soris.
froidis mixedviT, rodesac originaluri, miuRe- am magaliTiT kargad Cans, rom cnobieri donis
beli ideebi da motivebi gandevnilia, anu cnobi- miRma moqmedi procesebi xSirad axdenen gavlenas
erebis farglebs miRmaa, azrebTan asocirebuli Cvens qcevaze; am SemTxvevaSi, amis ilustraciaa
Zlieri gancdebi isev inarCuneben TavianT Zalas is simsubuqe, romliTac mivediT winadadebis
da zegavlenas axdenen qcevaze. aracnobieris swor gagebamde. amgvarad, Cven TandaTanobiT
froidiseuli „aRmoCena~ ewinaaRmdegeba dasav- gadavinacvleT cnobierebis Sinaarsis ganxil-
luri azris xangrZliv tradicias. ingliseli vidan cnobierebis funqciebis ganxilvaze. sanam
filosofos lokis (1690/1975) gonebis Sesaxeb detalurad ganvixilavT am sakiTxs, mokled
dawerili klasikuri naSromis „ese adamianis aRvwerT or gzas, romliTac SesaZlebelia cno-
Semecnebis Sesaxeb~ _ gamoqveynebis Semdeg, mo- bierebis Sinaarsis Seswavla.
azrovneTa umravlesoba miiCnevda, rom raci-
onaluri arsebebis damaxasiaTebelia sakuTari
gonebis yvela aqtivobaze xelmisawvdomoba. fro- cnobierebis Sinaarsebis kvleva
idis pirveladi hipoTeza aracnobieri mentaluri
cnobierebis Seswavlis mizniT mkvlevrebs
procesebis arsebobis Sesaxeb Seuracxmyofelad
unda SeemuSavebinaT meTodologia, romlis
da aRmaSfoTeblad iTvleboda mis Tanamed-
saSualebiTac SesaZlebeli xdeba Rrma piradu-
roveTa Soris (Dennett, 1987). (Cven kvlav davub-
li gamocdilebis gazomva. erTi meTodi vundtisa
rundebiT froidis ideebs me-14 TavSi, rodesac
da titCeneris introspeqciis meTodis axali
visaubrebT pirovnebis unikalurobis Sesaxeb).
versiaa: eqsperimentis monawileebs eZlevaT
dResdReobiT mravali fsiqologi iyenebs
mTeli rigi davalebebi da moeTxovebaT xmamaRla
termins aracnobieri, im informaciisa da pro-
msjeloba da laparaki am davalebaTa Ses-
cesebis aRsaniSnad, romelic ufro sasurveli
rulebis procesSi. isini SesaZleblobis fa-
da misaRebia, vidre azrebi, romelic, froidis
rglebSi maqsimalurad detalurad aRweren
Tanaxmad, gandevnas eqvemdebareba. magaliTad,
davalebis Sesrulebisas TavSi mosuli azrebis
mravali enobrivi procesi aracnobier procesebs
Tanmimdevrobas. cdis pirTa angariSebi, e.w.
eyrdnoba. ganvixiloT winadadeba (Vu et al., 2000):
xmamaRla fiqris oqmebi, gamoiyeneba mentaluri
She investigated bark.1 rogor movaxdenT am wina-
strategiebisa da codnis reprezentaciebis
dadebis interpretirebas? warmovidgenT qals,
dokumentirebisaTvis, romelTac monawileebi
romelic ZaRls akvirdeba Tu qals, romelic
davalebis Sesrulebisas iyeneben. es oqmebi, aseve,
xes aTvalierebs? vinaidan sityva bark oraz-
davalebis aRqmasa da masTan gamklavebas Soris
rovania da winadadebis konteqsti didad ver
gvexmareba, Cven mxolod SegviZlia vivaraudoT,
Tu risi Tqma undoda avtors. axla ganvixiloT
cnobierebis Sinaarsi
saidan
viciT
reaqciebis ganxorcielebis did SesaZleblobas
iZleva. SeTanxmebuli mtkicebulebis funqcia
germanel moqalaqeebs aCerebdnen quCaSi
realobis pirovnuli da kulturuli uSualod damkrZalavi biuros win, an
misgan daaxloebiT 100 metris manZilze.
konstruqtebi
mkvlevrebi varaudobdnen, rom damkrZalavi
ar arsebobs ori adamiani, romelic situaciis biuros TvalTaxedvis areSi yofna ada-
sruliad erTnair interpretacias mogvcemda. mianebSi maTi sasrulobis (mokvdaobis)
Tavi 6 / goneba, cnobiereba da Secvlili mdgomareobebi
didad albaTuria, rom cxov- asaxuli gamosaxuleba TviTon ze webovan qaRalds. zogierT
rebis garkveul etapze aris? am kiTxvaze pasuxis b a v S v s p i r d a p i r e Te r S i
axalSobilisaTvis, an Zalian gasacemad mkvlevrebi sTxovdnen aCvenebdnen TavianT Tavebs
patara bavSvisaTvis SegexedaT dedebs, rom TavianTi Svile- webovanaTi: maT SeeZloT dae-
da dainteresebuliyaviT: „netav, bisaTvis cxvirze waesvaT pomada naxaT TavianTi webovanqaRal-
ra xdeba mis TavSi?~ xSirad es ise, rom bavSvebs ar scodnodaT diani Tma im saqmianobis pro-
kiTxva gardaiqmneba cnobie- amis Sesaxeb; es iyo laqiani cesSi, riTic iyvnen dakave-
rebis Sesaxeb sakiTxad: rodis cxviris testi (nose dot test). bulni. danarCenebi ki sam-
iwyebs bavSvi sakuTari Tavis, bavSvebi sakmaod adreul asakSi wuTiani Sualedis Semdeg
rogorc aseTis, gacnobierebas? amCneven sarkis zogierT uyurebdnen Canawers: isini
mkvlevrebi fiqroben, rom Tvisebas. magaliTad, 6 Tvemde naxulobdnen sakuTar Tavs
bavSvebi Tavdapirvelad iZenen bavSvebi cdiloben miswvdnen da Tmaze webovani qaRaldiT uax-
subieqtur „me~-s da mxolod Seexon sarkeSi asaxuli gamo- loesi warsulidan. pirvel
amis Semdeg _ obieqtur „me~-s saxulebis nawilebs; mxolod 18 jgufSi bavSvebis orma mesa-
(Lewis, 1991; 1999). Tvis Semdeg bavSvebi ikideben medma moikida Tavze xeli
bavSvebi maSin iZenen xels cxvirze, rodesac cxvirze maSin, rodesac meore jgufSi
subieqtur „me~-s anu subieqtur laqa aqvT (Bertenthal & Fischer, 1978). mxolod erTma mesamedma
TviTcnobierebas, rodesac naTelia, rom am asakamde bavSvebi gaakeTa es. faqtobrivad, mxo-
maTTvis naTeli xdeba, rom ar fiqroben (nebismieri formiT):
isini gamocalkevebulni arian lod 4 wlis asakis Semdeg
„es me var sarkeSi; ra ucnauri bavSvebi axerxeben, rom naxon
sxvebisgan. bavSvs aqvs SesaZ- wiTeli niSani maqvs cxvirze?~
lebloba imisa, rom gare sam- uaxloesi warsulis Canaweri
maSinac ki, roca bavSvebi war-
yaro aqcios cnobieri dakvir- da daiWiron kavSiri Tmis we-
matebiT asruleben laqiani
vebis obieqtad. bovan qaRaldTan. rogorc Cans,
cxviris tests, mainc ar aqvT
bavSvebi maSin iZenen obi- bavSvebisTvis sakmaod rTulia
bolomde „me~-s Camoyalibebuli
eqtur „me~-s anu obieqtur awmyoSi mimdinare movlenis
gancda. maT jer kidev ar aqvT
TviTcnobierebas, rodesac maT Sesaxeb daskvnebis gakeTeba
Camoyalibebuli drois
eZlevaT saSualeba imisa, rom warsulis, Tundac uaxloesi
komponentis mqone obieqturi
TavianTi cnobiereba mimarTon warsulis, reprezentaciebze
„me~-s Sesaxeb idea anu sakuTar
sakuTar Tavze anu, rodesac dayrdnobiT. gagakvirvaT am
Tavze, rogorc warsulSi, aw-
SeuZliaT sakuTari Tavis Sedegebma? Tu yofilxarT 2-3
myosa da momavalSi uwyvetad
cnobieri analizis obieqtad wlis bavSvTan erTad, ge-
arsebulze fiqris unari. la-
qceva. bavSvebs SeuZliaT ga- codinebaT, rom man mSvenivrad
qiani cxviris procedurasTan
iazron, rom „ician, rom ician~ icis, vin aris da ras akeTebs.
an „axsovT, rom axsovT~. bav- adaptaciis Seswavla mkvlevrebs
kvlevis Sedegebi aCvenebs, Tu
Svebis mier obieqturi TviT- „me~-s droSi ganfenilobis
ramdenad realuria bavSve-
cnobierebis SeZenis Sesaxeb kvlevis saSualebas aZlevs
bisTvis daswavla da, Sesa-
klasikuri kvleva eyrdnoba (Povinelli et al., 1996). am kvlevaSi
videofirze iRebdnen 30-42 Tvis bamisad, ramdenad marTlac
sarkesTan qcevas. mkvlevrebs rTulia Cveni, mozrdilebis
ainteresebdaT: rodis iwyebs bavSvebs, rodesac eqsperi-
mentatori Cumad awebebda Tmeb- cnobiereba.
bavSvi mixvedras, rom sarkeSi
kvlevis es Sedegebi adasturebs im daSvebas, grZnobebis SeWris pirobebSi ufro metad esa-
rom individebs SeTanxmebuli mtkicebuleba maT WiroebaT. kulturul rwmenebTan da ganwyobebTan
cnobierebaSi mokvdaobis/sakuTari sasrulobis cnobieri Tanxmobis miReba amsubuqebs am grZno-
bebs. 195
nebis SemuSavebiT. amgvarad, iseTi sityvaTa
cnobierebis funqciebis kvleva wyvilebis seriis warmoTqmis Semdeg, rogoricaa
cnobierebis mravali funqcia moicavs im- ball doze, bell dark da bean deck, cdis pirma SesaZloa
plicitur Sedarebebs, romelic aracnobieri darn boze-is nacvlad SecdomiT barn door war-
rCeba. amitom mravali cnobieri procesi xSirad moTqvas. eqsperimenti amocanisgan damoukidebeli
zemoqmedebs an Tavad ganicdis aracnobieri situaciuri cvladebis Secvlis Sedegad bgeris
procesebis zemoqmedebas. cnobierebis funqciebis garkveuli saxiT cvlilebis albaTobaze cno-
Sesaswavlad mkvlevrebs xSirad ainteresebT bieri an aracnobieri zemoqmedebebis Sefasebis
cnobierisa da aracnobieris mier qcevaze saSualebas iZleva. magaliTad, cdis pirebSi
ganxorcielebul zegavlenaTa Soris gansxva- ufro albaTuri iyo daeSvaT Secdoma bad shock
vebebi. maT mravali meTodi Seqmnes imis saCveneb- (shad bock-is nacvlad), rodesac maT sjerodaT,
lad, Tu rogor zemoqmedeben aracnobieri pro- rom eqsperimentis dros xandaxan mtkivneul
cesebi cnobier qcevaze (Nelson, 1996; Westen, 1998). eleqtrul Soks miiRebdnen (Motley & Baars, 1979).
magaliTad, mkvlevrebi iyeneben laboratori- aseve, mamakac cdis pirebSi meti iyo SecdomiT
ulad gamowveuli predispoziciis Sedegad bge- good lags-is (lood gegs-is nacvlad) warmoTqmis
raTa gadanacvlebis meTods _ SLIP (Spoonerisms of albaToba, rodesac maTTan mimzidveli gareg-
Laboratory-Induced Predisposition _ laboratoriulad nobis eqsperimentatori qali muSaobda. es
gamowveuli winaswari mzaobis spunerizmi) _ Sedegebi wamocdenebis formirebaSi aracno-
imis gansasazRvrad, Tu rogor moqmedebs aracno- bieris wvlilze miuTiTebs.
bieri Zalebi metyvelebaSi wamocdenebis alba- cnobier da aracnobier procesebs Soris
Tobaze (Baars et al., 1992). SLIP procedura eqsperi- urTierTmimarTebis sakvlevi meore gzaa maTi
mentators wamocdenebis gamowvevis saSualebas dapirispireba (Jecoby et al., 1999). ganvixiloT
aZlevs bgeraTa garkveuli paternebis molodi- kvleva, romelSic iqmneba aseTi dapirispireba.
Tavi 6 / goneba, cnobiereba da Secvlili mdgomareobebi
suraTi
4.2
aracnobieri mogo-
nebebis zegavlena
saxelis cnobilad
aRqmaze
196
saidan mimarTebas. ikvleven ra cnobierebis funqciebs,
mkvlevrebi xSirad qmnian paradigmebs cnobier
viciT
da aracnobier procesebs Soris urTierTobebis
cnobieri da aracnobieri procesebi Sesafaseblad da sakvlevad.
erTmaneTis sawinaaRmdegod
ganvixiloT 6.1 suraTze warmodgenili
eqsperimenti: am situaciaSi cdis pirebs
Zili da sizmari
moeTxovebaT miakuTvnon saxeli „adrian
mari~ cnobilTa an ucnobTa kategorias. TiTqmis yoveldRe Tqven ganicdiT cno-
arCevanis gakeTebamde isini xmamaRla ki- bierebis Rrma cvlilebebs: rodesac gadawyvetT,
Txuloben saxelTa grZel sias (sadac „ad- rom Tqveni dRe dasrulda, Tqven ganewyobiT
rian maric~ aris naxsenebi) situaciaSi, ZilisaTvis da sanam gZinavT, ueWvelad xedavT
romelSic ar eZlevaT saxelebze srulad sizmrebs. cxovrebis mesameds ZilSi vatarebT,
koncentrirebis saSualeba. rodesac cdis rodesac kunTebi „paralizebulia~, tvini ki
pirebi waradgenen Tavian daskvnebs, maT sxvadasxva aqtivobebiT aris dakavebuli. am
afrTxileben, rom maT mier wakiTxuli nawils Zil-RviZilis zogadi biologiuri rit-
siidan aravin iyo cnobili pirovneba. am- mis ganxilviT daviwyebT. Semdeg ufro deta-
gvarad, Tu saxeli siidan nacnobi aRmoC- lurad visaubrebT Zilis fsiqologiaze. bolos
ndeboda, isini iZulebulni iqnebodnen is ganvixilavT ZilTan Sewyvilebul ZiriTad
ucnobad CaeTvalaT. axla warmovidginoT, gonebriv aqtivobas _ sizmars da SevecdebiT
rom cdis pirebi miadgnen saxels „adrian gavarkvioT, Tu ra rols asrulebs sizmari ada-
mari~. Tu maT SeuZliaT am saxelis Sesaxeb mianis fsiqologiaSi.
cnobieri mogonebis povna, maT ecodinebaT,
rom is warmodgenil siaSi imyofeboda da,
amgvarad, ityvian, rom „adrian mari~ ar
cirkaduli ritmebi
aris cnobili. Tu isini ver aRmoaCenen
cnobier mogonebas, maT savaraudod eqnebaT yvela cocxali arseba ganicdis dRe-Ramis
zogadi grZnoba imisa, rom „sadRac gau- bunebrivi ritmis zemoqmedebas. Cveni sxeuli
goniaT es saxeli adre~ da ityvian, rom sinqronizdeba drois ciklTan, romelic cir-
„adrian mari~ cnobili saxelia. es fenomeni kaduli ritmis saxeliT aris cnobili: sisxlis
cnobier („Tqvi ara!~) da aracnobier (Tqvi wneva, metaboluri procesebi, guliscemis six-
diax!) procesebs Soris dapirispirebaa. Sire, sxeulis temperatura da hormonaluri
faqtobrivad, cdis pirebi metad midre- aqtivoba Sinagani saaTis mixedviT icvleba
kilni arian Tqvan, rom „adrian mari~ (Moore-Ede et al., 1982). es aqtivobebi, umeteswilad,
cnobili personaa da amiT naTels xdian, dRis ganmavlobaSi, Cveulebisamebr, SuadRiT
rom aracnobieri mexsiereba gavlenas ax- aRweven cxovelqmedebis piks da maqsimalurad
dens maT msjelobaze (Jacoby et al., 1989). mcirdebian RamiT Zilis dros. kvlevebi aCvenebs,
rom organizmSi arsebuli saaTi zustad ar
emTxveva saaTs kedelze: garegani saaTis yovel-
gvari miniSnebebis gareSe, adamianis Sinaganma
Sejameba
Zili da sizmari
Zilis fazebi
Zilis fazebis tipuri
paterni e r Ti Ramis
ganmavlobaSi.
suraTi
6.4
adamianis Zilis
paterni cxovrebis
ganmavlobaSi
grafikze naCvenebia, Tu
rogor icvleba asakis ma-
tebasTan erTad yovel-
dRiuri REM Zilisa da
NREM Zilis procentuli
Tanafardoba. yuradReba
miaqcieT, rom REM Zilis
xangrZlivoba mniSvne-
lovnad iklebs wlebis
matebasTan erTad, xolo
NREM Zilis
xangrZlivobis Semcireba
naklebad mkveTria.
200
sZinavT Ramis ganmavlobaSi (Harrison & Horne, 1996). Soris Tvalebis moZraobis uzrunvelsayofad
ratom sZinavT adamianebs amdeni da ra funqciebs saWiro kavSiris Camoyalibebaze. REM Zili qmnis
emsaxureba NREM da REM Zilis saxeobebi? Tavis tvinis iseT funqcionalur struqturebs,
NREM Zilis ori umTavresi funqcia SeiZleba romlebic aucilebelia motoruli Cvevebis
iyos Senaxva (konservacia) da aRdgena. Zili daswavlisaTvis. REM Zilma, aseve, SeiZleba
cxovelebs gakveuli drois ganmavlobaSi ener- garkveuli roli Seasrulos ganwyobilebisa da
giis dazogvis, Senaxvis saSualebas aZlevs, ro- emociebis SenarCunebaSi. garda amisa, is SeiZleba
desac ar aris sakvebis mopovebis, wyvilis povnis saWiro iyos mogonebebis Senaxvisa da mimdinare
an Sromis aucilebloba (Allison & Cicchetti, 1976; gamocdilebis ukve arsebul mogonebebTan da
Cartwtright, 1982; Webb, 1974). meore mxriv, Zili ganwyobebTan TanxmobaSi moyvanisaTvis (Cartwright,
ramdenime gziT aRdgenis SesaZleblobas aZlevs 1978; Dement, 1976). fsiqologiuri TvalsazrisiT,
sxeuls. Zilis dros sinTezirdeba dRis ganmav- mkvlevrebi fiqroben, rom REM Zili aucile-
lobaSi daxarjuli neirotransmiterebisa da belia NREM Zilis Semdeg Tavis tvinis balansis
neiromodulatorebis saWiro raodenoba, postsi- aRdgenisaTvis: NREM ZilisTvis damaxasiaTebeli
nafsur receptorebs ki mgrZnobelobis optima- Tavis tvinis aqtivobis Cveulma tipma SeiZleba
lur doneze dabrunebis saSualeba eZleva Secvalos Tavis tvinis balansi imgvarad, rom
(Porkka-Heiskanen et al., 1997; Rainnie et al., 1994). kvlevis aucilebeli gaxdes normasTan dabruneba REM
Sedegebi, aseve, mowmobs, rom Tavis tvinis ener- Zilis meSveobiT (Benington & heller, 1994).
giis wyaro xelaxla ivseba NREM Zilis dros
(Benington & Heller, 1995).
Tu Ramis ganmavlobaSi ganvicdiT REM Zilis Zilis darRvevebi
deprivacias, Semdeg Rames CveulebrivTan Seda- mSvenieria, rodesac yovelTvis SegviZlia Ra-
rebiT xangrZlivi REM Zili gveqneba, vinaidan miT kargad daZineba. samwuxarod, mravali ada-
REM Zilic emsaxureba garkveul aucilebel miani itanjeba Zilis darRvevebiT, rac seri-
funqciebs. mTel rig saintereso, Tumca, jerje- ozulad moqmedebs maT pirad cxovrebasa da
robiT arasrulad warmodgenil sargebels REM samsaxureobriv saqmianobaze. darRveul Zils
Zils miakuTvneben (Moffitt et al., 1993). magaliTad, socialuri Sedegebic SeiZleba hqondes. adamia-
rogorc Cans, Cvilobis periodSi REM Zili nebi, romelTa samuSao ganrigi RamiT gadaad-
pasuxs agebs nervul daboloebebsa da kunTebs gilebas saWiroebs, mTeli kviris ganmavlobaSi
erTxel mainc Tvlemen samuSao adgilze.
msoflioSi zogierTi yvelaze seriozuli indus-
triuli ubeduri SemTxveva. magaliTad, Cerno-
bilis katastrofa, gvian saRamos saaTebSi moxda.
ambobdnen, rom es SemTxvevebi imitom moxda, rom
Zilis ukmarisobis gamo pasuxismgebelma perso-
nalma optimalurad ver Seasrula Tavisi fun-
qcia. vinaidan Zilis darRvevebi mniSvelovania
mravali studentis cxovrebaSic, aq maTzec
visaubrebT. teqstis kiTxvisas gaxsovdeT, rom
Zilis darRveva varirebs siRrmis, simwvavis mi-
Zili da sizmari
insomnia
rodesac adamianebi ukmayofiloni arian
TavianTi Zilis odenobiT an xarisxiT, isini
insomniisgan itanjebian. saTanadod daZinebaSi
qronikuli warumatebloba xasiaTdeba swrafad 201
verdaZinebiT, Zilis ganmavlobaSi xSiri adgo- axdens daavadebul individebze (Broughton &
mebiT an diliT adre gaRviZebiT. ukanasknel Broughton, 1994). narkoleptikisTvis gamosavals
gamokiTxvaSi 18 da meti wlis mozrdilebis 58% warmoadgens Tavisi daavadebis bunebis garkveva
aRniSnavs, rom bolo wlis manZilze yoveli da socialuri mxardaWeris jgufSi Sesvla.
kviris ganmavlobaSi ramdenime RamiT an ufro
xSirad ganucdia insomnia (National Sleep Founda-
Zilis apnoe
tion, 2000). insomnia kompleqsuri darRvevaa,
romelsac fsiqologiuri, garemo pirobebi da Zilis apnoe aris zeda sasunTq gzebTan
mravali biologiuri faqtori ganapirobebs dakavSirebuli Zilis darRveva, rodesac adamiani
(Spielman & Glovinsky, 1997). laboratoriul piro- Zilis dros wyvets sunTqvas. rodesac es xdeba,
bebSi insomniis mqone individebis Seswavlisas sisxlSi mcirdeba Jangbadis raodenoba da
maTi realuri Zilis xarisxi da raodenoba gamomuSavdeba damxmare (sasignalo) hormonebi,
mniSvnelovnad icvleboda, normaluri Zilidan rac, Tavis mxriv, aiZulebs adamians, rom
darRveulamde. mkvlevrebma aRmoaCines, rom gaiRviZos da ganaaxlos sunTqva. miuxedavad
insomniis mqone mravali individi, romelic imisa, rom umravlesobasTan iSviaTad gvxvdeba
uZilobas uCioda, realurad Zilis sruliad apnoes aseTi Ramis epizodebi, Zilis apnoeTi
normalur fiziologiur paterns avlenda, daavadebul zogierT adamianTan asamde aseTi
Tumca, es mdgomareoba subieqturad insomniad cikli meordeba yoveli Ramis ganmavlobaSi.
aRiqmeboda da aRiwereboda. aseve, kuriozulia apnoes epizodi zogjer aSinebs mZinare adamians,
aRmoCena, rom Zilis darRvevis mqone zogierTi Tumca, xSirad es epizodi imdenad xanmoklea,
adamiani ar uCivis insomnias (Trinder, 1988). amgvari rom igi ver akavSirebs moWarbebul Zilianobas
gansvla imisa Sedegia, Tu adamianebi rogor am epizodebTan (Orr, 1997). magaliTisaTvis ganvi-
sxvadasxvagvarad axdenen fxizeli Zilis inter- xiloT cnobili fsiqologis SemTxveva, romel-
pretirebas, magaliTad, SeiZleba mocemul ada- sac gamouvleneli Zilis apnoes Sedegad ar
mians fxizeli Zili adrindelTan SedarebiT SeeZlo RviZilis mdgomareobaSi yofiliyo leq-
ufro xSiri da stresuli eCvenebodes da ar ciebisa da mecnieruli Sexvedrebis dros. ro-
axsovdes Rrmad rom eZina. desac mas meuRlem acnoba Ramis darRveuli
Tavi 6 / goneba, cnobiereba da Secvlili mdgomareobebi
aTi an oci wlis win cota zrdis sasiamovno saqmianobebis vuyureb televizors, an var
ram iyo, rac SeiZleboda ge- raodenobas. wignis avtorebi internetSi.~ Tqvenc eTanxmebiT
keTebina SuaRamis Semdeg. sa- mzad arian aRiaron, rom qselSi amas?Cven ar vcdilobT, uari
Siano davalebis Sesrulebis mogzaurobis Sewyvetas mizanmi- gaTqmevinoT internetis moxma-
Semdeg moswavleebsa da studen- marTulad erCiaT uZilod yof- rebaze. Cven mxolod gTava-
tebs unda amoerCiaT. _ tele- na. mravali mkvlevris azriT, zobT dakvirvebis Sedegebs,
vizorisTvis eyurebinaT Tu internetis qseli 24/7 arsebobas romlis Tanaxmadac, axal teq-
daeZinaT. amis sapirispirod, XX mxolod auaresebs. isini wlebis nologiebs xSirad uZilobis
saukunis bolo aTwleulma manZilze SfoTavdnen imis gamo, axali mizezebi sdevs Tan.
moitana intenretis arseboba da rom mozardebsa da kolejis uZilobas mravali seriozuli
masTan erTad 24/7 stimulaciis studentebs ar eZinaT sakmarisi Sedegi mohyveba: zogierTi
uzrunvelyofa. dRisa da Ramis drois manZilze (Dement & Vaug- maTgania dabali niSnebi, prob-
nebismier momentSi Cven han, 1999; Wolfson & Carskadon, 1998). lemebi samsaxurSi da avto-
SegviZlia vimogzauroT an miuxedavad imisa, rom eqsper- sagzao SemTxvevebi. metic,
visaubroT (Chat oTaxebSi) in- tebis Tanaxmad, nebismier ada- mecnierebs SeuZliaT iseTi
ternetis saSualebiT. Cven Seg- mians esaWiroeba 8-saaTiani Zi- abebis Seqmna, romelic Zi-
viZlia vasrulebdeT Ramis li, Zilis nacionaluri sazo- lisgan Tavis Sekavebis saSua-
vaxSams berlinSi, koneqtikutSi gadoebis mier 2000 wels Catare- lebas mogvcems, Tumca, vera-
(aSS) da vesaubrebodeT vinmes, buli gamokiTxvis Sedegad feri gaaqrobs Zilis saWiro-
vinc miirTmevs adreul sauzmes gamoirkva, rom 18-dan 29 wlamde ebas. Tqven unda gansazRvroT,
berlinSi, germaniaSi. inter- asakis adamianebSi saSualo maC- Tu ra pirovnuli nabijebi
netis gafarToeba SeiZleba da- venebeli arasodes Tanxvdeba am unda gadadgaT, rom XXI sau-
vaxasiaToT, rogorc Zilisadmi standarts. kviris dReebis man- kune TqvenTvisac ar iqces
Tavi 6 / goneba, cnobiereba da Secvlili mdgomareobebi
da cenzura, anu dacva survilisagan. cenzura Sinaarsi realuri istoriis misaRebi versiaa,
axorcielebs dafaruli mniSvnelobis, anu faruli Sinaarsi ki socialurad an pirovnulad
latenturi (faruli) Sinaarsis gardasaxvas miuRebeli variantia, Tumca, ufro realisturia
sizmris manifestirebul (xilul) Sinaarsad; es yovelgvari damaxinjebis gareSe.
ukanaskneli ki damaxinjebis procesis Sedegad froidis mixedviT, sizmris interpretacia
im saxis sizmrad yalibdeba, romelsac xedavs ukumimarTulebiT muSaobas moiTxovs xiluli
mZinare adamiani. Sinaarsis damaxinjebis am pro- Sinaarsidan faruli Sinaarsisken. fsiqoana-
204 cess froidi sizmris muSaobas uwodebs. xiluli litikosisaTvis, romelic sizmrebis analizs
pacientis problemebis garkvevisa da maTi sizmrebis interpretaciisadmi
mkurnalobisaTvis iyenebs, sizmrebi naTels xdis aradasavluri midgoma
pacientis aracnobier survilebs, am survilebTan
dasavlur kulturaSi adamianTa umravlesoba
SeWidul SiSebsa da im dacviTi meqanizmebis
arasodes fiqrobs seriozulad sizmrebis
Taviseburebebs, romelTac iyenebs pacienti
Sesaxeb fsiqologiis fakultetze moxvedramde
survilebsa da SiSebs Soris warmoqmnil fsi-
an Terapiis dawyebamde; mraval aradasavlur
qikur konfliqtTan gasamklaveblad. froids
kulturaSi ki, piriqiT, sizmrebis interpretacia
miaCnda, rom sizmarSi warmodgenili simboloebi
kulturis ganuyofeli nawilia (Lewis, 1995; Ted-
da metaforebi orgvar _ idiosinkrezul _ cal-
lock, 1987). ganvixiloT ekvadoris arCuris tomis
keuli individebisTvis specifikur da univer-
indielTa yoveldRiuri cxovreba (Schlitz, 1997,
salur, mravali maTgani ki seqsualuri xasiaTis
gv. 2):
mqone mniSvnelobas atarebs:
sxva Cveulebrivi dReebis msgavsad,
yuTebi, CanTebi, skivrebi, karadebi da
(soflis) mamakacebi patara wreSi sxdebian...
Rumelebi, aseve, carieli, CaRrmavebuli
isini wina Ramis sizmrebs uyvebian erTma-
sagnebi, gemebi da nebismieri saxis tran-
neTs. sizmrebis gaziarebis es yoveldRi-
sporti ganasaxierebs saSvilosnos. siz-
uri rituali arsebiTia arCuris tomis
marSi oTaxebi, Cveulebriv, qalis simbo-
mcxovrebTaTvis. maT swamT, rom TiToeuli
loa; Tu sizmarSi maTSi Semavali da ga-
sizmari ara mxolod sizmris mnaxveli-
mavali sxvadasxva gzac aris warmodgenili,
saTvis, aramed mTeli tomisTvis aris
maSin interpretacia naklebad iwvevs eWvs...
mniSvnelovani. individualuri gamocdileba
sizmarSi sadac oTaxebis mTel rigs gaviv-
koleqtivis moqmedebas emsaxureba.
liT, bordeli an haremia warmodgenili...
didad albaTuria, rom yovelgvari rTuli aseTi dilis Sekrebebze TiToeuli individi
manqanuri danadgari da aparatura sizmarSi Tavis sizmars hyveba, danarCenebi ki TavianT
genitaliebis simbolizaciaa (da, rogorc interpretacias sTavazoben im imediT, rom
wesi, mamakacis genitaliebis) (Freud, 1900/ miaRweven SeTanxmebas, konsensuss sizmris
1965, gv. 389-391). mniSvnelobis gagebaSi. rwmena imis Sesaxeb, rom
individi sizmars „mTeli tomisTvis~ xedavs,
sizmrebis interpretaciis froidiseuli
ewinaaRmdegeba froidis mier SemoTavazebul
Teoria sizmris simbolikas adamianis fsiqo-
mosazrebas, rom sizmari individis aracnobi-
logiis zogad Teorias ukavSirebs. miuxedavad
erisken mimavali „samefo gzaa~.
imisa, rom mkvlevrebma ver moipoves sizmris
bevr kulturaSi miRebulia, rom adamianTa
faruli da xiluli Sinaarsis Sesaxeb am Teo-
garkveuli jgufi sizmrebis interpretaciis
riis damadasturebeli empiriuli monacemebi,
gansakuTrebul Zalasa da unars flobs. maga-
sizmrebis fsiqologiuri mniSvnelovnebis xaz-
liTisTvis maias indielebi SeiZleba ganvixi-
gasmam mimarTuleba misca sizmris Sinaarsis
loT, romlebic meqsikis, gvatemalas, belazisa
Tanamedrove kvlevebs (Domhoff, 1996; Fisher &
da gondurasis sxvadasxva nawilebSi cxovroben.
Greenberg, 1987).
maias kulturaSi Samanebis funqciaa sizmrebis
faruli Sinaarsi (Latent content) _ froidiseul interpretacia. faqtobrivad, maias zogierT sub-
sizmrebis analizSi sizmris dafaruli azri. jgufSi Samanebs am rolisaTvis maSin irCeven,
Zili da sizmari
xiluli (manifestirebuli) Sinaarsi (Manifest con- rodesac maT esizmrebaT RvTaeba, romelic
tent) _ froidiseul sizmrebis analizSi sizmris SamanTa mowodebas amcnobs maT. am axlad
Sinaarsis zedapiruli mxare, romelic arCeuli Samanebidan momdinareobs religiuri
mowodebulia sizmris realuri mniSvnelobis ritualebis Sesaxeb instruqciebic, romlebsac
SesaniRbad.
isini, Tavis mxriv, sizmris xilvebidan iReben.
sizmris muSaoba (Dream work) _ froidiseul siz- miuxedavad imisa, rom Samanebi da sxva religiuri
mrebis analizSi procesi, romliTac Sinagani figurebi floben sizmrebis interpretaciisTvis
cenzura sizmris farul Sinaarss xilul Si-
saWiro codnas, Cveulebrivi, rigiTi adamianebic
205
naarsad gardaqmnis.
hyvebian da ganixilaven sizmrebs. sizmris kulturuli tradiciis mniSvnelovani kompo-
mnaxvelebs, Cveulebriv, SuaRamisas aRviZeben nentia.
meuRleebi; zogierT tomSi dedebi diliT
ekiTxebian Svilebs sizmrebis Sesaxeb. Cvens
sizmris Sinaarsis fiziologiuri
droSi maias tomis adamianebi samoqalaqo omis
Teoriebi
msxverplad iqcnen sakuTar miwaze; mravali
adamiani daiRupa an devnilad iqca. anTropolog sizmrebis interpretaciisadmi dasavluri Tu
barbara Tedlokis mixedviT, „sizmrebisa da aradasavluri midgomis amosaval wertils war-
xilvebisadmi momatebulma yuradRebam SeaZle- moadgens is faqti, rom sizmari Seicavs infor-
bina maT, rom SeenarCunebinaT kavSiri winapreb- macias, romelsac realuri Rirebuleba aqvs
Tan da wminda miwa, romelzec cxovrobdnen~ calkeuli pirovnebisTvis Tu eTnikuri jgufi-
(Tedlock,1992, gv. 471). saTvis. es mosazreba eWvqveS dgeba biologiuri
mraval iseT aradasavlur kulturul jguf- safuZvlis mqone TeoriebSi. gavixsenoT, rom
Si, sadac pativiscemiT epyrobian sizmrebs, zogierTi mkvlevari Tvlis, rom arsebobs REM
droiTi perspeqtiva arsebiTad gansxvavebulad Zilis fiziologiuri saWiroeba, raTa Tavis
moiazreba. froidis Teoria sizmris interpreta- tvini Tavdapirvel mdgomareobas daubrundes
ciisas warsulze, bavSvobis gamocdilebasa da NREM Zilis dros momxdari cvlilebebis Semdeg
(Benington & heller, 1994). aris Tu ara sizmari
gandevnil survilebzea orientirebuli; mraval
mxolod Tavis tvinis sxva aqtivobebis gverdiTi
sxva kulturaSi ki sizmari momavlis winaswar-
movlena, romelsac ar gaaCnia TavisTavadi
metyvelebad iTvleba (Basso, 1987). magaliTad,
mniSvneloba? ganvixiloT j. alan hobsonisa da
eTiopiisa da sudanis sazRvarTan arsebuli
robert makqarlis (Allan Hobsob & Robert McCarley,
regionis _ ingesanas maRlobis (Ingessana Hills)
1977; Hobson, 1988) mier SemoTavazebuli aqtivacia-
xalxSi dResaswaulebis TariRebis SerCeva
sinTezis modeli. am modelis mixedviT, nervuli
sizmriseuli xilvebis safuZvelze xdeba. re-
signali warmoiqmneba tvinis ReroSi da axdens
ligiuri adgilebis mflobelebs maTi mamebi
Tavis tvinis qerqis ubnebis stimulirebas. es
da sxva winaprebi ecxadebaT sizmrebSi da
eleqtruli ganmuxtva avtomaturad xorciel-
amcnoben, rom „dResaswaulis gamocxadebis
Tavi 6 / goneba, cnobiereba da Secvlili mdgomareobebi
eqvemdebareba, maSin Tqven Ramis koSmari dag- yvelaze cnobili dasavluri Teoria zigmund
sizmrebiaT. adamianTa umravlesobisaTvis Ramis froids ekuTvnis. sizmrebis interpretacia
koSmarebi SedarebiT iSviaTia. 220 studentisgan Zalze gavrcelebulia aradasavlur kultu-
Semdgar SerCevaSi, romlebic iwerdnen sizmrebs, rebSi, sadac miRebulia, rom sizmris simboloebi
yoveldRiurad Ramis koSmarebis saSualo misi mnaxvelis momavlis Sesaxeb informaciis
sixSire (orkviriani periodis mixedviT) iyo daax- matarebelia. zogierTi fiziologi mkvlevari
loebiT 24 erTi wlis manZilze (Wood & Bootzin, fiqrobs, rom sizmris Sinaarsi Tavis tvinis
1990). Tumca, zogierTi adamiani gacilebiT SemTxveviTi signalebidan momdinareobs, magram 207
am mosazrebas ewinaaRmdegeba sizmris eyrdnoba winmswreb kvlevas, romelmac
Sinaarsebis analizis kvlevebi. Ramis koSmarebs aCvena, rom REM Zilis zogierTi Tvalebis
gansakuTrebiT SemaSinebel sizmrebs uwodeben. moZraoba Tanxvdeba mZinare adamianis
mzeris mimarTulebas. aqedan gamomdinare,
mkvlevrebi sTxovdnen dakvirvebadi siz-
mrebis gamocdilebis mqone adamianebs, rom
cnobierebis Semcvleli ganexorcielebinaT Tvalebis nebismieri
mdgomareobebi (gaazrebuli, mizanmimarTuli) moZraobebis
calkeuli paternebi, rodesac isini
gaacnobierebdnen, rom sizmars xedavdnen.
nebismier kulturaSi adamianebs ar akmayo-
dagegmili Tvalebis moZraobis signalebi
filebT fxizeli cnobierebis Cveulebrivi
Cndeboda REM Zilis deteqtoris Cana-
cvlilebebi. maT ganaviTares garkveuli teq-
werebSi da amiT xdeboda demonstrireba
nikebi, romliTac SesaZlebeli xdeba cnobie-
imisa, rom eqsperimentis monawileni mar-
rebis nacnobi mdgomareobebis miRma gasvla da
Tlac dakvirvebad sizmrebs xedavdnen REM
cnobierebis Secvlil mdgomareobebSi gadasvla.
Zilis periodSi (LaBerge et al., 1981).
zogierTi aseTi praqtika individualuria,
rogoricaa, magaliTad, rekreaciuli prepara-
tebis miReba; zogierTi ki, rogoricaa garkveuli dakvirvebadi sizmrebis gamowvevis mravali
religiuri praqtika, warmoadgens cnobieri meTodi arsebobs. magaliTad, dakvirvebadi
gamocdilebis Cveuli sazRvrebidan gasvlis sizmrebis zogierT kvlevaSi mZinare adamianebs
jgufur mcdelobas. Cven mimovixilavT iseT ukeTeben specialur saTvales, romelSic REM
sxvadasxva gamocdilebas, romelSic cnobierebis Zilis dafiqsirebisas wiTeli sinaTle inTeba.
Secvlili mdgomareobebi mTeli rigi procedu- cdis dawyebamde monawileebma iswavles, rom
rebiT miiRweva. wiTeli sinaTlis gamoCenisas unda gaacnobieron,
rom sizmars xedaven (LaBerge & Levitan, 1995).
acnobiereben ra, rom sizmars xedaven da, amasTanave,
dakvirvebadi sizmrebi isev sZinavT, cdis pirebi dakvirvebadi sizmrebis
Tavi 6 / goneba, cnobiereba da Secvlili mdgomareobebi
procentul ganawilebas hipnobilurobis xaris- monacemebTan (Piccione et al., 1989). bavSvebi ufro
xis mixedviT, rodesac maT pirvelad gaiares STagonebadni arian, vidre mozrdilebi; hipno-
hipnoturi stimulaciis testi. ras niSnavs am turi STagonebadoba maqsimums aRwevs mozar-
skalaze „maRali~ an „Zalian maRali~ maCvene- dobis periodSi da Semdeg mcirdeba. arsebobs
beli? testis dasrulebis Semdeg hipnotiziori garkveuli monacemebi hipnobilurobis geneti-
iZleoda posthipnotur instruqciaTa serias, kuri determinantebis Sesaxeb. kerZod, identuri
romelic TiToeuli individis qcevas Seexeboda. tyupebis maCveneblebi ufro uaxlovdeba erTma-
rodesac hipnotiziori eubneboda, rom maTi neTs, vidre araidenturi tyupebis (Morgan et al.,
gaSlili xelebi rkinis naWrad iqceoda, Zalze 1970). miuxedavad imisa, rom hipnobiluroba Seda-
hipnotizirebuli individebi ver axerxebdnen rebiT stabiluria, is ar korelirebs arc erT
xelebis moxras. Sesabamisi instruqciis SemTxve- iseT pirovnul maxasiaTebelTan, rogoricaa mim-
vaSi maT SeeZloT xeli gaeqniaT ararsebuli ndobloba an konformuloba (Fromm & Shor, 1979;
mwerisaTvis. aseve, Zalze hipnotizirebul indi- Kirch & Lynn, 1995). metic, hipnobiluroba moiazrebs
videbs ar SeeZloT „ara~-s niSnad Tavis gaqneva, hipnotur mdgomareobaSi mTlianad CarTvis
Tu hipnotiziori eubneboda, rom maT aRar unikalur kognitur unars.
SeeZloT amis gakeTeba. hipnobilurobis „daba-
li~ maCveneblis mqone studentebi TiTqmis ar
hipnozis efeqtebi
avlendnen msgavs reaqciebs.
hipnobilurobis gazomvis proceduris
hipnobiluroba (Hypnotizability) - aCvenebs, Tu ra aRwerisas saubari gvqonda hipnozis zogierT
xarisxiT eqvemdebareba mocemuli individi stan- standartul efeqtze: hipnoturi zemoqmedebis
dartul hipnotur STagonebas.
210 qveS individebi reagireben motoruli SesaZleb-
lobebisa (magaliTad, maT xelebs ver xridnen) xdeba. namdvilad hipnotizirebuli indi-
da perceptuli gamocdilebis (magaliTad, maT videbi gamocdilebaTa farTo speqtrs aRwe-
eCvenebodaT buzebi) Sesaxeb miTiTebebze. Tumca, ren: isini TavianT realur gamocdilebas-
rogor unda davrwmundeT, rom es qcevebi Tan miaxloebul gancdebs ufro hyvebian,
hipnozis gansakuTrebuli SesaZleblobebidan vidre imas, risi gagonebac surs maTi azriT
momdinareobs da ar aris monawilis Zlieri eqsperimentators ( Reed et al., 1996).
survili, rom daimsaxuros hipnotizioris mo-
woneba? am mniSvnelovan kiTxvaze pasuxis gasa-
am SemTxvevaSi simuliantebi arasworad
cemad mkvlevrebi xSirad atareben eqsperimentebs,
varaudoben, rom rac unda ganecadaT, realuri
romelSic erTmaneTs adareben da upirispireben
hipnozi iyo. aseTi tipis eqsperimentebidan
namdvilad hipnotizirebul individebsa da
naTeli xdeba, Tu konkretulad ra damoukidebeli
simuliantebs.
wvlili Seaqvs hipnozs adamianis gamocdilebaSi.
hipnozis erT-erTi Rirebuleba, romelzec
ar kamaToben, tkivilis Semcirebis unaria
saidan (hipnoturi analgezia). Cveni goneba winaswari
viciT ganWvretiTa da SiSiT aZlierebs tkivilis
stimulebs. am fsiqologiuri efeqtis Semcireba
hipnozi metia, vidre simulacia
hipnoziT aris SesaZlebeli (Chaves, 1999). tki-
eqsperimentSi studentTa ori jgufi vilis kontroli sxvadasxva hipnoturi STa-
monawileobda. erTi jgufi realurad iqna gonebiT miiRweva: sxeulis mtkivneuli nawilis
hipnotizirebuli. meore jgufs hipnozis araorganulad (xis an plastikatisgan gake-
simulirebis instruqcia misces: pirveli Tebulad) an mTliani sxeulisgan gancal-
eqsperimentatoris instruqciis Tanaxmad, kevebulad warmodgena, gonebis ganTavisufleba
maT unda moetyuebinaT meore eqsperimen- sxeulisgan da drois sxvadasxvagvarad `dama-
tatori da daerwmunebinaT igi, rom mar- xinjeba~. adamianebs maSinac ki SeuZliaT
Tlac hipnotozirebulni iyvnen. amis tkivilis gakontroleba, rodesac yvela azri
Semdeg orive jgufs waredgina tonebis da warmodgena gandevnilia cnobierebidan
seriebi da moeTxova am tonebis simaRlis (Hargadon et al., 1995). hipnozi gansakuTrebiT
Sefaseba. eqsperimentis mniSvenlovani Rirebulia qirurgiuli pacientebisaTvis, ro-
nawili iyo moTxovnis instruqcia, romel- melTanac SeuZlebelia sruli anesTeziis miR-
Sic cdis pirebs eubnebodnen, Tu ra unda weva, dedisTvis fiziologiuri mSobiarobis
ganecadaT (Reed et al., 1996, p.143).
halucinaciebi
uCveulo pirobebSi SesaZloa adgili hqondes
cnobierebis damaxinjebas, rodesac individi
xedavs an esmis is, rac awmyoSi realurad/
obieqturad ar aris mocemuli. halucinacia
aris naTeli aRqma, romelic Cndeba obieqturi
stimulaciis ararsebobis pirobebSi; es aris
individis Secvlili realobis mentaluri kon-
normalur „TvaldaxuWul~ modunebul mdgo- struqcia. halucinaciebi gansxvavdeba ilu-
mareobasa da meditaciis konkretul proce- ziebisgan, romelic realuri stimulis percep-
durebs Soris (Holmes, 1984). Tumca, meditaciis tuli damaxinjebaa. ganvixiloT suraTi 6.6.
damcvelebi amtkiceben, rom meditaciis realuri masze adamianTa umravlesoba samkuTxeds xedavs,
fiziologia SeiZleba daxasiaTdes, rogorc Tumca, is „realurad~ ar aris gamosaxuli. am
mSvidi sifxizle anu minimaluri sxeulebrivi
aRgznebis, magram maqsimaluri cnobierebis
mdgomareoba (Dillbeck & Orme-Johnson, 1987; Morrell,
1986). amrigad, meditacia, sul mcire, Seamcirebs
6.6
gaciskrovnebis miRwevaSi daxmarebis gaweva imiT, suraTi
rom individs saSualeba misces nacnobi sagnebis
axleburad danaxvisa da aZlevs aRqmisa da es iluziaa da ara halucinacia!
azrovnebis ganTavisuflebis SesaZleblobas
miuxedavad imisa, rom realurad ar arsebobs,
avtomaturi, kargad daswavlili paternebis adamianTa umravlesoba am suraTze samkuTxeds
xedavs. halucinaciebis SemTxvevaSic adamianebi
halucinacia (Hallucinations) - mcdari aRqma, rome- ararsebuls aRiqvamen, Tumca halucinaciebi
lic Cndeba obieqturi gamRizianeblis arar- individebis cnobierebis Secvlili mdgomare-
obidan warmoiqmneba da ara perceptuli proce-
sebobis pirobebSi.
sebisgan. 213
faqts halucinacias ver vuwodebT, radganac,
rogorc avxseniT mexuTe TavSi, samkuTxedi Cven religiuri eqstazi
mier samyaros aRqmis normaluri procesebis meditacia, locva, marxva da spiritualuri
Sedegad „Cndeba~. Cven ver gavaqrobT am komunikacia religiuri gamocdilebis gaZli-
iluzorul samkuTxeds imiT, Tu gavixsenebT, erebas, intensifikacias emsaxureba. uiliam
rom is ar aris realuri. iluziisgan gansxva- jemsisaTvis (1902) religiuri gamocdileba war-
vebiT, halucinaciebi individualuri gamocdi- moadgens unikalur fsiqologiur gamocdilebas,
lebaa, romelsac ar iziareben igive situaciaSi romelic xasiaTdeba movlenebis erTaderTobisa
moxvedrili sxva adamianebi. zogierTi halu- da dakavSirebulobis, gamocdilebis realu-
cinacia xanmoklea; Tu pirovneba sakuTari robisa da mkafioobis gancdiT, agreTve komu-
TavisTvis halucinaciis ararealurobis swrafad nikaciis unaris arqoniT, sxva sityvebiT rom
dafiqsirebas SeZlebs realobasTan misi dapiris- vTqvaT, mTliani gamocdilebis xasiaTiT. mra-
pirebiT, halucinaciuri gancda savaraudod vali adamianisaTvis religiuri gamocdileba
dasruldeba. Tumca, zog SemTxvevebSi individebi namdvilad ar warmoadgens maTi Cveulebrivi
ver axerxeben halucinaciebis „realurobis~ cnobierebis nawils.
daZlevas da es halucinaciebi maT cxovrebaze TiTqmis ar moiZebneba apalaCias wminda
zemoqmedeben (Siegel, 1992). aCrdilis (Holy Ghost) tomis xalxis religiur
halucinaciebs xels uwyobs momatebuli gamocdilebaze ufro Zlieri religiuri gamoc-
agznebadoba, intensiuri saWiroebis mdgomareoba dileba. maTi rwmenebi da qcevebi cnobierebis
an SemaSinebeli azrebis gandevnis uunaroba. unikalur formas qmnis, romelic maT gansakuT-
isini maSinac Cndeba, rodesac tvini uCveulo, rebuli qcevebis ganxorcielebis saSualebas
iSviaTi gamRizianeblis zemoqmedebas ganicdis, aZlevs. RvTismsaxurebisas maT Sxamiani gvelebi
magaliTad, maRali sicxis, epilefsiuri gulyris da cecxli uWiravT xelSi, svamen striqninis
an Sakikis dros; aseve, mZime gonebrivi aSlilo- sawamlavs. am qcevebisTvis mosamzadeblad usmenen
bis mqone pacientebTan, romelnic ise reagireben grZel qadagebebs da monawileoben xmamaRal,
Sinagan mentalur movlenebze, TiTqos isini yuradRebis mimzidvel simRerebsa, velur
garegani sensoruli gamRizianeblebi iyos. trialsa da cekvebSi:
Tavi 6 / goneba, cnobiereba da Secvlili mdgomareobebi
stimulatorebi
amfetamini hiperkinezia, narko-
lefsia, wonis kon-
troli 2-4 maRali maRali
kokaini ara 1-2 maRali maRali
nikotini nikotinis saReWi
rezini mowevisTvis
Tavis dasanebeblad varirebs msubuqad maRali zomierad maRali
kofeini wonis kontroli,
stimulanti mwvave
respiratoruli
sirTuleebisas,
analgetiki 4-5 ar aris cnobili zomieri
xSirad iwvevs miCvevas. me-3 TavSi aRvniSneT, romelic tvinSi bunebrivad arsebuli niv-
rom tvini Seicavs endorfinebs (endogenur Tierebebis msgavsi qimiuri TvisebebiT xasiaT-
morfinebs), romelic mZlavr zegavlenas axdens deba. rodesac nervuli receptorebi xelovnulad
guneba-ganwyobilebaze, tkivilsa da siamovnebis stimulirdeba cnobierebis Semcvleli nivTie-
gancdaze. opiumisa da morfinis msgavsi nar- rebebiT, tvini kargavs faqiz balanss.
kotikebi tvinis igive receptorul ubnebs depresantebSi Sedis barbituratebi da,
ikavebs (Harrison et al., 1998; Reisine, 1995). amrigad, gansakuTrebiT AaRsaniSnavia, alkoholi. am
opiatebi da marixuana (rogorc zemoT aRiniSna) nivTierebebs axasiaTebT gonebrivi da fizikuri
imitom aRweven maTTvis damaxasiaTebel efeqtebs, aqtivobis daTrgunva (Seneleba) centralur
218 rom isini Seicaven iseT aqtiur komponentebs, nervul sistemaSi nervuli impulsebis gadacemis
zemoqmedebs GABA-s aqtivobaze (De Witte, 1996).
mcire dozis SemTxvevaSi alkoholma SeiZleba
gamoiwvios relaqsacia da mozrdilTa reaq-
ciebis siswrafis mcired gaumjobeseba, Tumca,
organizms mxolod mcire odenobis alkoholTan
SeuZlia gamklaveba. didi raodenobiT alkoholi
xanmokle periodSi iwvevs centraluri nervuli
sistemis gadatvirTvas. avtosagzao da ubeduri
SemTxvevebi 6-jer ufro xSiria adamianebTan,
romelTa sisxlSic 0,10% alkoholis Semcve-
lobaa, vidre maTTan, visTanac es maCvenebeli
2-jer naklebia. alkoholuri intoqsikaciis
meore Sedegi, romelsac wvlili Seaqvs ubedur
SemTxvevebSi, Tvalis gugebis gafarToebaa, rasac
Tan sdevs RamiT xedvis problemebi. rodesac
sisxlSi alkoholis Semcveloba 0,15% aRwevs,
adgili aqvs momatebul negatiur zemoqmedebas
azrovnebaze, mexsierebasa da gansjis unarze,
rasac Tan axlavs emociuri arastabiluroba
da motoruli koordinaciis rRveva.
alkoholis moxmareba umTavresi socialuri
problemaa aSS-Si. alkoholTan dakavSirebuli
avtokatastrofebi 15-25 wlis adamianTa sikv-
dilianobis wamyvani mizezia. rodesac smis
Sekavebis an Semcirebis saSualebiT. depresan- raodenoba da sixSire zemoqmedebs samsaxurze,
tebis moqmedebis efeqti, nawilobriv, miiRweva auaresebs socialur da ojaxur urTierTobebs
sinafsebSi nervuli komunikaciisTvis xelis da seriozul problemebs uqmnis janmrTelobas.
SewyobiT, sadac gamoiyeneba GABA neirotras- aseTi viTarebis Sesatyvisi diagnozia alko-
miteri (Dehaney & Sah, 1999; Malizia & Nutt, 1995). GABA holizmi. fizikuri damokidebuloba, toleran-
xSirad nervuli gadacemebis Semakaveblis fun- toba da miCveva _ es yvelaferi xangrZlivi
qcias asrulebs, riTac aixsneba depresantebis intensiuri smis fonze viTardeba. zogierTi
Semakavebeli efeqtebi. barbituratebi Zalze individisTvis alkoholizmi smaze uaris Tqmis
sakvanZo
sakiTxebi
aracnobierisgan da cno- procesebs Soris arsebul
cnobierebis Sinaarsi
bieri aRqmisgan; urTierTmimarTebas.
cnobiereba gonebis Si- sakvlevi teqnikebi, ro-
naarsebis gacnobierebas, goricaa xmamaRla fiqris
maT Sesaxeb codnas war- oqmebi da eqsperimentis Zili da sizmari
cirkaduli ritmi asaxavs
moadgens; SerCeva cnobierebis Si-
arsebobs cnobierebis naarsis Sesaswavlad gamo- biologiuri saaTis moq-
sami done: (1) samyaros iyeneba. medebas;
bazisuri cnobiereba, (2) Ramis Zilis ganmavlobaSi
gaazreba imisa, Tu ras icvleba Tavis tvinis aq-
cnobierebis
vacnobierebT da (3) tivobis paternebi. REM
sakvanZo sakiTxebi
funqciebi
TviTcnobiereba;
cnobiereba gvexmareba ga- Zili xasiaTdeba Tvale-
RviZili periodis cno- bis swrafi moZraobiT da
darCenaSi da gvaZlevs re-
bierebis Sinaarsi gan- Tanxvdeba mkafio sizmre-
alobis pirovnuli da
sxvavdeba aracnobieri bis periods. mTliani Zi-
kulturuli konstruq-
procesebisgan, winare-
tebis Seqmnis SesaZleb- lis daaxloebiT 1/4 REM
cnobieri mexsierebisgan, Zilia 4-5 calkeuli pe-
lobas;
yuradRebis miRma dar-
mkvlevrebi swavloben riodis ganmavlobaSi;
Cenili informaciisgan,
cnobier da aracnobier
221
221
Zilis raodenoba da REM TierebaTa ricxvSi Sedis:
da NREM Zilis Tanafar- cnobierebis Secvli- halucinogenebi, opiatebi,
doba asakTan erTad ic- li mdgomareobebi depresantebi da stimula-
vleba; dakvirvebadi sizmrebi torebi.
REM da NREM Zili sxva- aris gacnobiereba imisa,
dasxva funqciebs emsa- rom sizmars vxedavT da
xureba, Senaxvisa da aR-
ZiriTadi sakiTxebi
mimarTulia sizmris kon-
dgenis CaTvliT; aracnobieri
trolze.
Zilis darRvevebi, ro- hipnozi cnobierebis Sec-
gamocdilebis SerCevis
goricaa insomnia, narko- meTodi
vlili mdgomareobaa, ro-
lefsia da Zilis apnoe dakvirvebadi sizmrebi
melic xasiaTdeba STago-
uaryofiT gavlenas ax- dRis Zilianoba
nebaze reaqciis saxiT hip-
dens dRis manZilze ada- Tvalebis swrafi
notizirebuli adamianebis
mianis funqcionirebis moZraobiT Zili (REM)
aRqmis, mexsierebis, mo-
unarze. dRis Zilianoba, Tvalebis swrafi
tivaciisa da TviTkontro-
aseve, farTod gavrce- moZraobis gareSe Zili
lis SecvliT.
(NREM)
lebuli seriozuli prob- meditacia cvlis cnobier
lemaa; TviTcnobiereba
funqcionirebas ritualu-
froidi Tvlida, rom ri praqtikis saSualebiT,
insomnia
sizmrebis Sinaarsi ara- meditacia
romelic garegani saz-
cnobieri masalaa, romel- midrekileba
runavebidan Sinagan gamoc-
mac gaiara sizmris cen- narkolefsia
dilebaze gadaanacvlebs
zura; sizmris muSaoba
yuradRebas.
sxva kulturebSi sizmre- halucinaciebi naTeli aR-
tolerantoba
bis interpretacia regu- faruli Sinaarsi
qmaa, romelic Cndeba obi-
larulad xdeba da amas fsiqoaqtiuri nivTierebebi
eqturi gamRizianeblebis
gansakuTrebuli kultu- fsiqologiuri
ararsebobis pirobebSi.
damokidebuleba
ruli rolis mqone ada- zogierT kulturul jguf-
mianebi axorcieleben. in- SeTanxmebuli validizacia
Si adamianebi intensiur re-
terpretacia momavlis wi- cirkaduli ritmi
ligiur gamocdilebas ga-
cnobiereba
Tavi 6 / goneba, cnobiereba da Secvlili mdgomareobebi
222
222
daswavla da qceviTi analizi
7
daswavlis unaris kvleva
• ra aris daswavla
• biheviorizmi da
bihevioraluri
analizi
klasikuri ganpiro-
bebuloba
• pavlovis saocari
dakvirvebebi
• ganpirobebulobis
procesi
• SeZena
• klasikuri ganpiro-
bebulobis gamoyeneba
operantuli
ganpirobebuloba:
swavleba Sedegebis Sesaxeb
• efeqtis kanoni
• qcevis eqsperi-
mentuli analizi
• pirobiTi ganmtkiceba
• ganmamtkicebelTa
Tvisebebi
• ganmamtkicebelTa
cxrilebi
• qcevis formireba
(Seipingi)
fsiqologia Cvens
cxovrebaSi: afuWebs Tu
ara bavSvs dausjeloba
biologia da daswavla
• instinqturi swrafva
• gemos aversiiT
daswavla
JRerda. ukan gaCoCebuli, is TaviT Cavarda man im sakvebzec ki Tqva uari, romelic
samzareulos niJaraSi, romelic naxevrad RviniT mzaddeboda. misi TavSekaveba ar
savse iyo WurWlis sarecxi siTxiT. rodesac iyo absurduli.
swored es Sexeduleba daedo safuZvlad aRmoaCenT, rom guliscema aCqarebuli gaqvT, SeiZ-
bihevioralur analizs, fsiqologiis im sferos, leba gaiofloT kidec, magram ratom? raRacna-
romelic aqcents daswavlisa da qcevis garemo irad Tqvenma sxeulma iswavla fiziologiuri
determinantebis aRmoCenaze akeTebs (Grant Evans, reaqciis warmoSoba (guliscema), rodesac erTi
1994). sazogadod, bihevioraluri analizi garemo movlena dakavSirebulia meoresTan (da-
cdilobs imis damtkicebas, rom adamianuri Zabuli musika saSiS vizualur efeqtTan). am
buneba SeiZleba sabunebismetyvelo mecnierebebis tipis daswavla cnobilia, rogorc klasikuri
ganpirobebuloba, daswavlis ZiriTadi forma,
romelSic erTi stimuli an movlena gvamcnobs,
bihevioraluri analizi (Behavioral Analysis) - fsi- winaswarmetyvelebs sxva stimulis an movlenis
qologiis ganxra, romelic yuradRebas daswav- gamovlenas. organizmi swavlobs axal asociacias
lisa da qcevis garemo determinantebze amax-
or stimuls Soris – pirvelsa, romelic adre
vilebs.
ar iwvevda reaqcias, da meores Soris, romelmac 227
gamoiwvia reaqcia. rogorc naxavT, Tqven gaqvT daiwyo. aRmoCnda, rom nebismieri stimuli,
Tandayolili unari, sxartad daawyviloT mov- romelic sistematurad win uswrebda saWmlis
lenebi garemoSi asociaciis principiT, es ki miRebas, nerwyvis gamoyofas iwvevda. sruliad
qceviTi midrekilebaa. SemTxveviT, pavlovma aRmoaCina, rom daswavla
Sedegia erTmaneTTan asocirebuli ori sti-
mulisa.
pavlovis saocari dakvirvebebi pavlovSi, rogorc mecnierSi, am fenomenis
klasikuri ganpirobebulobis pirvel radika- mimarT cnobismoyvareobam gaiRviZa. man arafrad
lur kvlevas Tamamad SeiZleba ewodos fsiqolo- CaTvala im droisaTvis udidesi fiziologis,
giis yvelaze cnobili saswauli. rus fiziologs, ser Carlz Seringtonis rCeva, Tavi daenebebina
ivan pavlovs (1849-1936) miznad ar dausaxavs am suleluri axirebisaTvis. pavlovma miatova
klasikuri ganpirobebulobis, an sxva fizio- Tavisi kvleva gadamuSavebis Sesaxeb da amiT
loguri fenomenis kvleva. klasikur ganpirobe- samudamod Secvala fsiqologiuri azrovnebis
bulobas igi SemTxveviT, saWmlis momnelebeli mimarTuleba (Pavlov, 1928). mTeli darCenili
sistemis kvlevisas waawyda, risTvisac 1904 wels sicocxlis manZilze igi agrZelebda im cvla-
nobelis premia miiRo. debis Zebnas, romlebic gavlenas axdenen kla-
pavlovs gamiznuli hqonda, gamoekvlia gada-
muSavebis procesi ZaRlebSi, maT jirkvlebsa da
saWmlis momnelebel organoebSi milebis CadgmiT
(ix. sur. 7.1). igi am teqnikiT gamoyofili sekretis
raodenobas gansazRvras da gaanalizebas SeZ-
Tavi 7 / daswavla da qceviTi analizi
pirobiTi ganmtkiceba
klasikur ganpirobebulobaSi dominanti 1960
wlamde pavlovis Teoria iyo. 1960 wels robert
reskorlam (Robert Rescorla 1966) Caatara erTob
mravlismTqmeli eqsperimenti, romelSic ZaRli
gamoiyena, rogorc cdis subieqti. reskorlas
eqsperimentSi zari (ganpirobebuli stimuli)
emTxveoda Soks (ganupirobebeli stimuli), rac,
Tu pavlovi sworad msjelobda, sakmarisi
7.6
iqneboda klasikuri ganpirobebulobis aRmocene- suraTi
bisaTvis.
saidan
viciT
klasikuri ganpirobebulobis
mniSvneloba
wvrTnis Semdeg ZaRlebi kvlav moaTavses
eqsperimentis pirvel fazaSi reskorla
saeqsperimento yuTebSi. zari, romelic Soks
wvrTnida ZaRlebs _ gadamxtariyvnen ba-
moaswavebda, axla periodulad rekavda.
rierze ise, rom aridebodnen masSi gamaval
ZaRlebi SemTxveviTi SerCevidan (ganpiro-
eleqtroSoks (sur. 7.6). Tu ZaRli ver
bebuli-ganupirobebeli kavSiri) xtebodnen
SeZlebda gadaxtomas, iRebda eleqtroSoks;
meti sixSiriT, vidre ZaRlebi meore Ser-
Tu gadaxtomas moaxerxebda, eleqtroSoks
Cevidan (sur. 7.8).
airidebda. ZaRlebis gadaxtomis sixSires
reskorla iyenebda SiSis ganpirobebulobis
gasazomad. amgvarad, garda imisa, rom ganpirobebuli
rodesac ZaRlebma daiswavles barierze stimuli droSi Tanxvedrili unda iyos ganu-
xtoma, reskorlam isini or jgufad dayo pirobebelTan, is, agreTve, sandod unda moas-
wavebdes ganupirobebel stimuls – es ori piroba
Tavi 7 / daswavla da qceviTi analizi
saidan
viciT
kaminis procedura
dablokvis efeqti-
saTvis
eqsperimentuli jgufis vir-
Txebs jer unda epasuxaT zarze
(CS1) Semdeg ki _ zarsa (CS1)
da sinaTleze (CS2), virTxebs
sakontrolo jgufSi unda
epasuxaT mxolod sust Suqsa
da zarze. roca Semowmda ganpi-
robebuloba mxolod zarze
da mxolod sinaTleze, marto
sakontrolo jgufis virTxebs
hqondaT reaqcia orive sti-
mulze. kaminis mixedviT, eqspe-
rimentulma virTxebma imitom
ar upasuxes sinaTles, rom is
aranair axal informacias ar
Seicavda ganupirobebeli sti-
mulis gamovlenis Sesaxeb;
zaris efeqtma dabloka sinaT-
lis efeqti.
kaminma eqsperimentebis Sedegebi ganpiro- miT ufro didia misi SemCnevis albaToba. Tu
bebuli stimulis informatiulobis konteqstSi gindaT, rom kargi ganpirobebuloba miiRoT,
axsna. eqsperimentuli virTxebisaTvis zarTan unda warmoadginoT Zlieri, ucxo stimuli
dakavSirebulma gamocdilebam aqtualoba dau- ucnob garemoSi, an Zlieri, nacnobi stimuli
karga zars, rogorc ganupirobebeli stimulis ucxo situaciaSi (Kalat, 1974; Lubow et al., 1976).
momaswavebels. virTxebisTvis sinaTle SeiZle- cxadi xdeba, rom klasikuri ganpirobebuloba
boda arc arsebuliyo, radgan is aranair dama- bevrad ufro rTuli meqanizmia, vidre amas
tebiT informacias ar iZleoda. pirveli ganpi- pavlovi warmoidgenda. neitraluri stimuli
Tavi 7 / daswavla da qceviTi analizi
robebuli stimulis unars, Seamciros meores efeqtur ganpirobebul stimulad iqceva mxolod
informatiuloba, blokireba ewodeba. virTxebis maSin, Tu is erTdroulad Tanxvedrili da,
sakontrolo jgufisaTvis zari da sinaTle amasTan, informatiulia. modiT, axla yuradReba
erTnairad informatiuli iyo, maT ar hqondaT im cxovrebiseul situaciaze mivmarToT, ro-
warsuli gamocdileba dakavSirebuli romelime melSic klasikuri ganpirobebuloba did rols
maTganTan, amitom erTma ar Seamcira meores asrulebs.
informatiuloba. informatiuloba xsnis, ratom
vlindeba ganpirobebuloba yvelaze xSirad
maSin, rodesac ganpirobebuli stimuli upiris- klasikuri ganpirobebulobis
pirdeba garemoSi arsebul sxva mraval stimuls.
gamoyeneba
rac ufro intensiuria da konkretulia stimuli,
klasikuri ganpirobebulobis codna gvex-
blokireba (Blocking) – fenomeni, romlis drosac mareba, gavigoT yoveldRiuri qceva. magaliTad,
organizmi ar daiswavlis axal stimuls, radgan ra roli aqvs mas emociebsa da upiratesobaTa
axali stimuli warmodgenilia ukve arsebul miniWebaSi, sxvadasxva nivTierebebTan damokide-
efeqtur signalTan erTad.
236 bulebaSi; dabolos, rogor SeiZleba klasikuri
klasikuri ganpirobebulobis erT-erTi yve-
laze aqtiurad Seswavlili aspeqti SiSis
ganpirobebulobaa. biheviorizmis sawyis etapze
jon uotsonma da misma kolegam rozalin rai-
nerma daadastures, rom SiSis reaqciebis ume-
tesoba unda gavigoT, rogorc neitraluri sti-
mulis dawyvileba raime SiSis momgvrelTan. am
ideis dasamtkiceblad maT Caatares eqsperimenti
patara albertze.
saidan
viciT
ganpirobebuloba gamoviyenoT imunologiuri
patara albertis SeZenili SiSi
funqciis gasamdidreblad.
uotsonma da rainerma (1920) alberti
daaSines patara TeTri virTxiT, romelic
emociebi da upiratesobebis miniWeba
Tavidan Zalian moswonda. maT TeTri vir-
gavixsenoT magaliTi saSinelebaTa filmis Txis gamoCena daawyviles aversiul ganup-
Sesaxeb. am SemTxvevaSi aracnobierad daviswav- irobebel stimulTan – bavSvis uknidan
leT asociacia SemaSinebel musikasa (ganpiro- momdinare xmaurTan, romelic gamowveuli
bebuli stimuli) da gansazRvrul movlenebs iyo liTonis firfitaze CaquCis dartymiT.
Soris (ganupirobebeli stimuli – movlenebi, SekrTomis ganupirobebeli reaqcia da
romelbic refleqsur reaqciebs iwveven). Tu emociuri distresi gaxda mizezi daswav-
kargad CavuRrmavdebiT, aRmoCndeba, rom bevr lisa: alberti SiSiT reagirebda TeTri
movlenaze gvaqvs Zlieri emociuri reaqcia, ris virTxis danaxvaze ukve 7 cdis Semdeg. emo-
mizezsac xSirad ver vxsniT. SeiZleba Tu ara, ciuri ganpirobebuloba ganzogadda qceviT
es klasikuri ganpirobebulobis Sedegi iyos? ganpirobebulobaSi, radgan albertma is-
ganvixiloT situaciebi (Rozin and Fallon, 1987; Rozin wavla virTxisaTvis Tavis arideba, misgan
at all 1986): gaqceva. amis Semdeg bavSvis SiSi ganzogadda
SeWamdiT Tu ara gaurkvevel sakvebs, romel- saerTod bewvian sagnebze – baWiaze, ZaRlze
sac ubralod ZaRlis sasqeso organos forma da santa klausis niRabzec ki. albertis
aqvs? dedam, romelic meddad muSaobda imave
dalevdiT Tu ara wylisa da Saqris xsnars, hospitalSi, sadac eqsperimenti tardeboda,
Tuki Saqari Cayares im yuTidan romelsac Sec- manamde waiyvana igi, vidre mas SiSs
klasikuri ganpirobebuloba
im daskvnamde, rom saWiroa klasikuri ganpiro- rebicaa reaqcia stresze da imunuri sistemis
funqcionireba.
bebulobis aRmofxvra imunuri sistemis Sesanar-
240
rom wamlis uaryofiTi efeqtebic ar gamovlin- imaze, Tu rogor cvlis qcevas dajildoeba da
deba ganpirobebulobis Sedegad. dasja, ukve erTi nabijiT win xarT operantuli
mkvlevrebs imedi aqvT, rom SeimuSaveben ganpirobebulobis sakiTxSi.
teqnikas, romelic ganavrcobs da gazrdis imunur
reaqciebs klasikuri ganpirobebulobis meSve-
obiT. Sejameba
mas Semdeg, rac pavlovma SemTxveviT aRmoaCina
saidan klasikuri ganpirobebulobis ZiriTadi prin-
viciT cipebi, mTeli Tavisi darCenili kariera im
specifikur cvladebs dauTmo, romlebic
imunuri reaqciis ganpirobebuli ganpirobebulobaze axdenen gavlenas. klasikur
gaumjobeseba ganpirobebulobaSi ganupirobebeli stimuli
mecnierebis jgufma Seqmna ganpirobebu- iwvevs refleqsur qcevas, romelsac ganupirobe-
lobis situacia, romelSic saxarinis gemo beli pasuxi, reaqcia ewodeba (unconditioned re-
dawyvilda lisozimTan, nivTierebasTan, sponse). manamde neitraluri, ganpirobebuli
romelic iwvevs reaqcias virTxis imunur stimulis ganupirobebel stimulTan Sewyvile-
sistemaSi. am paradigmaSi saxarini asru- bis Semdeg, ganpirobebuli stimuli iwvevs
lebda ganpirobebuli stimulis rols, ganpirobebul reaqcias. drois faqtors didi
xolo lisozimi – ganupirobebeli stimu- mniSvneloba aqvs ganpirobebuli reaqciis SeZe-
lisas. dawyvileba mxolod erTxel moxda. nisaTvis. stimulis generalizacias maSin aqvs
miuxedavad amisa, rodesac virTxebis erT adgili, rodesac ganpirobebuli stimulis
jgufs saxariniT gazavebuli wamali mis- msgavsi gamRizianebeli ganpirobebul reaqcias
ces, magram lisozimis gareSe, maT orga- iwvevs. cxovelebis gawvrTna SesaZlebelia ise,
nizmebs hqondaT iseTive Zlieri imunuri rom maT gadalaxon generalizacia da SeZlon
reaqcia, rogoric meore jgufs, romelsac Sesatyvisi da Seusatyvisi ganpirobebuli sti-
mxolod lisizimi miewoda (Alvarez-Borda
241
gadavyavarT XX saukunis dasawyisSi.
kavSiri (S-R). amgvarad, katebma iswavles iseTi
reaqciis gamovlena, (magaliTad, Rilakze an
kvanZze kawvra) romelic gansazRvruli stimu-
lis pirobebSi (datyveveba labirinTSi) miiyvans
maT sasurvel miznamde (momentaluri Tavisuf-
leba). gaiTvaliswineT, rom S-R kavSiris daswav-
la TandaTanobiT moxda da, amasTan, cdisa da
Secdomis meTodiT. etapobrivad, is qcevebi,
romelTac dadebiTi Sedegi hqondaT, gaxSirda,
isini TandaTan iqcen dominantur reaqciebad,
rodesac cxoveli kvlav xvdeboda labirinTSi.
Torndaikma am kavSirs qcevasa da mis Sedegs
Soris efeqtis kanoni uwoda: reaqcia damakmayofi-
lebeli SedegiT iZens met albaTobas miznis
miRwevisas, vidre is reaqcia, romelic arasasu-
rvel Sedegs iwvevs.
suraTi
7.10
qcevis eqsperimentuli analizi
skinerma aiTvisa Torndaikis Sexeduleba imis
Taobaze, rom garemo Sedegebi Zlier efeqts
axdens qcevaze. man SeimuSava kvlevis programa,
romlis mizanic iyo stimulis ganpirobebu-
lobis sistematuri variaciebis migneba, im meqa-
efeqtis kanoni nizmisa, romelic ganapirobebs gansazRvruli
qcevis did albaTobas sxvadasxva garemo
daaxloebiT imave dros, roca pavlovi mu-
pirobebSi.
Saobda ZaRlebTan klasikur ganpirobebulobaze,
eduard Torndaiki (Edward L. Thorndike, 1898) bunebrivi monacemebi qcevis mecnie-
akvirdeboda katebs, romlebsac unda epovaT rebaSi gansazRvruli qcevis gamovlinebaa
gamosasvleli yuTi-labirinTebidan (sur. 7.10). gansazRvrul dros. eqperimentuli ana-
Torndaikma male gamoaqveyna kidec Tavisi dak- lizi ikvlevs albaTobas sixSiris an
virvebebis Sedegebi da daskvnebi. Tavdapirvelad reaqciis xarisxis terminebiT. eqsperimen-
katebi ibrZvian mxolod datyvevebis winaaRmdeg, tuli analizis amocanaa, aRmoaCinos yve-
Tavi 7 / daswavla da qceviTi analizi
operantuli ganpirobe-
buloba Tqvens
cxovrebaSi
stimulad da igive reaqcia gamoiwvios. maga- kargad moqcevas, Tumca, dadebiTi gan-
liTad, mtredebi, romlebic gawvrTnes, rom diski mtkicebis gamo, SeZleba gaizardos sxva
mxolod mwvane Suqis SemTxvevaSi unda ekenkaT, qcevebis sixSire (ra qcevebi SeiZleba iyos
mainc akenkaven gansxvavebuli tonis mwvane Suqis es?).
SemTxvevaSic. analogiurad, Cven ganvazogadebT
rogor unda gansazRvroT konteqsti,
mwvanis sxvadasxva tonebs SuqniSanze.
romelSic qceva adekvaturi an ara-
adekvaturia? gvaxsovdeT, rom iSviaTad
ganmtkicebis albaTobis gamoyeneba gvinda qcevis yvela aspeqtisa da gamov-
lenis Secvla. gavixsenoT magaliTi, ro-
Tu mzad xarT, rom Tqveni codna samuSaod
melSic mSobels undoda bavSvis sasur-
gamoiyenoT, gaiTvaliswineT Semdegi rCevebi:
veli qcevis gazrda klasSi. am SemTxvevaSi
rogor gansazRvravdiT im qcevas, romelic unda ganvsazRvroT diskriminaciuli sti-
gindaT, rom ganamtkicoT an CaaqroT? muli da vikvlioT, ramdenad farTod iq-
amisaTvis mizanSi amoiReT specifikuri neba sasurveli reaqcia ganzogadebuli
qceva, romlis sixSiris Secvlac gindaT. msgavs stimulze. Tu, magaliTad, bavSvma
246
cxrili
7.1
sampirobiani albaToba: damokidebuleba diskriminaciul stimuls, qcevasa da
Sedegs Soris
diskriminaciuli Sedegi
reaqcia
stimuli
gjeraT Tu ara, rom ,,gauw- vas Soris iyo. xalxuri sib- arasodes iyenebdnen fizikur
keplaoba bavSvs afuWebs~, anu rZnis sawinaaRmdegod, bevri dasjas. 68% bavSvebisa ityipe-
bavSvebi, romlebic zogjer Teoritikosis azriT, Tu mSob- bodnen dedebis mier. danarCeni
mainc ar gaiwkeplebian, sabo- lebi iyeneben fizikur agresias 26% ki ufro intensiurad is-
lood gafuWdebian? Tu Tqven Svilebis winaaRmdeg, im Sem- jeboda fizikurad, dedebi maT
am gamonaTqvamis gjeraT, Tqven TxvevaSic ki, Tu is gamoiyeneba an muStebiT urtyamdnen, an
emsgavsebiT amerikel mSobelTa araSesatyvisi qcevis Sesacvle- mujlugunebs wahkravdnen
umetesobas. 991 amerikeli mSob- lad, agresia gvevlineba bavSve- xolme.
lidan 35%-ma aRiara fizikuri bisaTvis qcevis modelad, rac dedebis gamokiTxvidan 6
dasjis (magaliTad, mityepa, situaciurad sxva individebis Tvis Semdeg, daakvirdnen am
Semortyma) gamoyeneba Tavis 1-2 qcevis kontrolSi vlindeba. ase bavSvebis urTierTobas Tana-
wlis SvilebTan, xolo 94% rom, savaraudod, bavSvebi saku- tolebTan. mkvlevrebma daa-
iyenebda fizikur dasjas Tavis Tari mSoblebisgan swavloben fiqsires bavSvebis agresia
3-4 wlis asakis bavSvebTan (Stra- fizikuri agresiis gamoyenebas Tanatolebis mimarT. maga-
us & Stewart;1999). mSobelTa sxva, (Cven ufro mets vityviT mode- liTad, roca isini braz-
449-kacian jgufSi mSoblebis lirebiT swavlis Sesaxeb mo- debodnen, dascinodnen an
93% TviTon isjebodnen bavSvo- gvianebiT, TavSi ,,dakvirvebiT scemdnen maT. TiToeuli bav-
baSi fizikurad da 87% eTan- swavla~). rogor gamovikvlioT Svi saaTobrivad iRebda qulas
xmeboda dasjis am formas (Bun- es hipoTeza? agresiuli qcevisaTvis. rac
tain-Ricklefs et al;1994). Tqven xedavT, erT-erT kvlevaSi, sadac in- ufro intensiur dasjas axor-
rom mityepa sakmaod xSirad dianasa da tenesis 273 sabavSvo cielebdnen mSoblebi, miT
dasjis meTodia da adamianebi, baRis aRsazrdeli monawile- ufro agresiulebi iyvnen maTi
ZiriTadad, iyeneben mas, rogorc obda, mSoblebs sTxoves, Se- Svilebi. es monacemebi gvar-
dasjis formas, magram ra aris evsoT kiTxvari imis Sesaxeb, wmunebs, rom bavSvebi agre-
dasjis am formis Sedegi? Tu fizikuri dasjis ra for- siul qcevas TavianTi mSob-
mkvlevrebma daiwyes amaze mebs iyenebdnen sakuTar bav- lebisgan daiswavlian. Tqven
pasuxis gacema im SesaZlo kav- SvebTan mimarTebaSi (Strassberg SeiZleba ifiqroT, rom es
Siris ZiebiT, rac mSoblebis et al;1994). aqcenti bavSvebis de- bavSvebi SeiZleba TavisTavad
mier fizikuri dasjis gamoyene- debze iyo gakeTebuli. bavSvebis iyvnen agresiulebi. sxva kvle-
basa da bavSvis agresiul qce- 6%-s hyavda dedebi, romlebic va gviCvenebs, rom es ase ar
Tavi 7 / daswavla da qceviTi analizi
254
ganxilvaze, romlebic daswavlis zogad kanonebs leba aris swored is SezRudva, rac saxeobas
SemosazRvraven. memkvidreobiT gadaecema. es iZulebebi SeiZleba
gamoyenebuli iqnes cxovelTa sensorul, qceviT
da kognitur unarTa mimarTebaSi. ganvixilavT
Sejameba kvlevis or sferos, romelic cxadyofs, rom
Torndaikisa da skineris mier aRmoCenili qceva-garemo kavSiri organizmis genotipiTaa
operantuli ganpirobebulobis meTodika marTavs ganpirobebuli _ instinqturi swrafva da gemos
organizmis qcevis Sedegebs ise, rom imoqmedos aversiiT swavla.
Zireul qcevaze. dadebiTi da uaryofiTi ganmtki-
ceba zrdis qcevis gamovlenis albaTobas.
ganmasxvavebel stimulze muSaoba amcirebs instinqturi swrafva
generalizacias samizne qcevis miRma. ganpirobe-
cxadia, ginaxavT cxovelebi, romlebic
buli ganmamtkicebeli gacilebiT did gavlenas
aTasgvar ileTebs akeTeben. cirkSi da tele-
axdens adamianis qcevaze, vidre pirveladi ganmam-
ekranze. zogierTi cxoveli beisbols, ping-
tkicebeli. premakis principi gvamcnobs, rom
pongs TamaSobs, zogi manqanas atarebs. wlebis
metad albaTi aqtivoba SeiZleba iqnes gamo-
manZilze keler brelandi da marion brelandi
yenebuli naklebad albaTi aqtivobis gansamtki-
iyenebdnen operantuli ganpirobebulobis teq-
ceblad. ganmamtkicebelTa sxvadasxva cxrilebi
nikebs, rom gamoewvrTnaT aTasobiT sxvadasxva
reaqciaTa gansxvavebul paternebs gansazRvraven.
saxeobis cxoveli. brelandebs sjerodaT, rom
Seipingi moiTxovs, rom samizne qcevasTan
zogadi principebi, romlebic laboratoriuli
warmatebulad miaxloeba diferencialurad
kvlevebidan gamomdinareobda, realuradac
iqnes ganmtkicebuli.
imuSavebda da nebismieri reaqcia an jildo
niSnavda cxovelis kontrols laboratoriis
gareT.
biologia da daswavla Tumca, wvrTnis raRac etapze zogierTi
cxoveli „cudad moqcevas~ iwyebda. magaliTad,
enoti iwvrTneboda, rom aeRo moneta, Caegdo
is Sexeduleba, rom daswavlis ZiriTadi yulabaSi da amiT gamoemuSavebina sakvebi, magram
principebi adamianebTan da cxovelebTan msgavsia, enoti maSinve ar iRebda monetas da ori monetis
pirvelad ingliselma filosofosma david iumma aRebis Semdeg ganpirobebuloba saerTod
(David Hume) 1748 wels wamoayena. man Tqva, rom wydeboda, anu enoti saerTod aRar iRebda
„nebismieri Teoria, romliTac Cven gagebis monetebs. samagierod, is xeliT xexavda yvela
operaciebs vxsniT adamianSi, raRac damatebiT monetas erTad, tenida yulabaSi da Semdeg iqidan
mniSvnelobas SeiZens, Tu vnaxavT, rom igive iRebda. aris Tu ara es ucnauri? enotebs xSirad
fenomeni msgavsad aixsneba yvela danarCen axasiaTebT xexvisa da recxvis qceva, rodesac
cxovelTanac~ (Hume, 1748/1951, gv.104). maT sayvarel sakvebs moipoveben niJarebidan.
am Tvalsazrisis mimzidveli simartive amis msgavsad, rodesac Rorebs wvrTnidnen, raTa
kamaTis sagani gaxda, rodesac 1960-ian wlebSi gamomuSavebuli monetebi did yulabaSi CaeyaraT,
biologia da daswavla
fsiqologebma aRmoaCines sxvadasxva kanonzo- isini Zirs yridnen am monetebs, jer dingiT
mierebebi da SezRudvebi ganpirobebulobis ynosavdnen da mere haerSi agdebdnen. isev
ganzogadebasTan dakavSirebiT (Bailey & Bailey, 1993; ismis kiTxva, unda CaiTvalos Tu ara cxovelis
Garcia, 1993; Todd & Morris, 1992-1993). mesame Tavidan es qceva ucnaurad an sakvirvelad? Rorebi
Tqven ukve icnobT im ideas, rom cxovelebis zustad ase iqcevian saWmlis mopovebisas, radgan
ganviTareba iyo reaqcia gadarCenis saWiroebaze. qcevis es repertuari maT memkvidreobiT aqvT
bevri sxvaoba saxeobebs Soris swored adap- miRebuli.
taciiT SeiZleba aixsnas. zustad aseTive evo- aseTma gamocdilebam daarwmuna brelandebi,
luciuri perspeqtiviT vudgebiT daswavlis rom, miuxedavad imisa, rom raRac etapamde
unars (Leger, 1992). daswavlis biologiuri iZu- cxovelebma daiswavles operantuli reaqciebi,
255
daswavlili qceva iswrafvis instinqturi qce- davuSvaT, Tqven gTxoves, SeimuSaoT strategia
visaken droTa ganmavlobaSi. am tendencias maT ucnobi nivTierebebis degustaciisaTvis. Tqven
instinqturi swrafva uwodes (Breland & Breland, rom gqondeT virTxis qcevis memkvidruli
1951, 1961). cxovelebis qceva ar aixsneba operantu- paterni, am dros uaRresad frTxilad iqnebodiT.
li principebiT, magram savsebiT gasagebi xdeba, rodesac isini awydebian axal sakvebs an surnels,
Tuki am qcevas saxeobebisTvis damaxasiaTebeli Zalian frTxiloben da Zalian patara raode-
memkvidruli qcevis paternebis konteqstSi nobas iReben gasasinjad. Tuki es nivTiereba
ganvixilavT. es tendencia cvlis qcevas, romelic maT arafers dauSavebs, Semdeg ubrundebian da
SemuSavebulia operantuli ganpirobebulobiT. miirTmeven. magram, Tu eqsperimentSi CavrTavT
cxovelTa swavlebis kvlevaTa umetesoba fo- iseT nivTierebas, romelic avad xdis virTxebs,
kusirebuli iyo Sesatyvisad misawvdomi stimu- maSin isini am nivTierebas arasdros aRar mieka-
lebisaTvis winaswari ganxilvis safuZvelze rebian. am fenomens ewodeba gemos aversiiT das-
SerCeul reaqciebze. brelandebis Teoria cxad- wavla. am genetikur unars _ sakvebis gasinjvas
yofs, rom SeuZlebelia daswavlis yvela as- da daswavlas, romeli sakvebia usafrTxo da
peqtis gakontroleba. qcevebi SeiZleba met- romelia toqsikuri, didi Rirebuleba aqvs.
naklebad advilad Sesacvleli iyos, rogorc gaixseneT Cxikvi lorenco. rogorc Cans, misTvis
cxovelis Cveulebrivi, genetikurad daprogra- Rvinis gemo aversiuli gaxda mas Semdeg, rac man
mebuli reaqcia garemoze. ganpirobebuloba maSin „simTvraleSi~ gamoscada.
iqneba efeqturi, rodesac samizne reaqcia biolo- gemos aversiiT daswavla Zalze Zlieri meqa-
giurad aqtualuria cxovelisaTvis. magaliTad, nizmia. gansxvavebiT klasikuri ganpirobebulobis
ra cvlilebaa saWiro imisTvis, rom Rorma mon- sxva aspeqtebisagan, gemos aversiiT daswavla
eta yulabaSi Caagdos? Tu es qceva dawyvilebul mxolod erTjeradi dawyvilebiT xdeba. wyvil-
iqneba wylis miwodebasTan, mowyurebuli Rori deba ganpirobebuli stimuli (axali sakvebi/
bevrad swrafad daiswavlis am rutinas. surneli) da misi Sedegi (ganupirobebli stimu-
lis – elementis, romelic, faqtobrivad, iwvevs
avadmyofobas – Sedegi). es debuleba WeSmariti
gemos aversiiT daswavla rCeba didi droiTi intervalebis drosac (12
am wignis avtorebma ramdenime aRiareba unda saaTi da meti, dro, romlis SualedSi virTxa
gaakeTon: erT-erT maTgans dResac zaravs Roris iRebs nivTierebas da avad xdeba). sabolood,
xorcisa da muxudos Wamis warmodgenaze, xolo gansxvavebiT klasikurad ganpirobebuli asoci-
meores zustad aseTive reaqcia aqvs popkornze. aciebisagan, romlebic sakmaod myifea, gemos
Cven mZimed avad gavxdiT zemoT CamoTvlili aversiiT daswavla myari xdeba erTi gamocdile-
sakvebis miRebis Semdeg. nakleb savaraudoa, rom bis Semdegac. kidev erTxel, imisaTvis, rom
Tavi 7 / daswavla da qceviTi analizi
Cven avad am sakvebis gamo gavxdiT, Tumca, aseTi gavigoT klasikuri ganpirobebulobis normaTa
reaqcia mainc SemogvrCa. imisaTvis, rom avxsnaT darRvevebi, unda gaiTvaliswinoT is, Tu raoden
es fenomeni, mivmarToT isev cxovelebs. dramatulad moiTxoven es meqanizmebi gadarCenas.
jon garsiam, fsiqologma, romelmac pirvelad
daswavlis biologiuri iZuleba (Biological con- daafiqsira gemos aversiiT daswavla laborato-
straints on learning) – nebismieri limiti organizmis
riaSi da misma kolegam, robert kolingma, es
daswavlis SesaZleblobaze, romelic gansa-
fenomeni gamoiyenes imisaTvis, rom TvalsaCino
zRvrulia erTi saxeobis individebis mem-
kvidruli sensorul-kognituri unarebiT. gaexadaT cxovelebis mzadyofna konkretuli
asociaciebis daswavlisaTvis. mkvlevrebma aR-
instinqturi swrafva (Instinctual drift) _ daswav-
lili qcevis tendencia, droTa ganmavlobaSi moaCines, rom zogierTi ganpirobebuli stimuli-
instinqtur qmedebaSi gadavides. ganupirobebeli stimuli kombinaciebi SeiZleba
gemos aversiiT daswavla (Taste-aversion learning) klasikurad iyos ganpirobebuli cxovelTa kon-
– daswavlis biologiuri kanonzomiereba, kretul saxeobebSi.
romelSic organizmi swavlobs avadmyofobis
gamomwvevi sakvebisagan Tavis aridebas.
256
saidan
viciT
stimulisa da Sedegebis Tanxvdena
garsiasa da kolingis eqsperimentis pir-
vel fazaSi virTxebi jer ecnobodnen
situacias, romelSic milis alokva iwvevda
sam ganpirobebul stimuls: saxariniT Seza-
vebul wyals, xmaurs da Zlier sinaTles.
meore fazaSi, rodesac virTxebi mils
lokavdnen, maTi naxevari iRebda mxolod
tkbil wyals, xolo meore naxevari – suraTi
7.14
xmaurs, sinaTles da sufTa wyals. Semdeg
orive jgufi daiyo: TiToeuli jgufis Tandayolili unarebi
erTi naxevari moxvda eleqtruli Sokis garsias da kolingis kvlevebma (1966) aCvena, rom
zemoqmedebis qveS, rac tkivils iwvevda, virTxebs aqvT Tandayolili unari, gansazRvruli
stimuli daakavSiron gansazRvrul SedegTan.
xolo meore naxevari ki radiaciuli virTxebi eridebodnen saxarins, roca is avad-
dasxivebis qveS, rac iwvevda avadmyofobasa myofobas moaswavebda da ara Soks da piriqiT _
da gulisrevas. wylis is raodenoba, ro- ferad wyalsac eridebodnen, radgan Soks moas-
wavebda da ar eridebodnen, rodesac mas avad-
melic virTxebma pirvel fazaSi dalies, myofoba mohyveboda.
Seadares meore fazaSi daleuli wylis
raodenobas. raodenoba sagrZnoblad mcir-
deboda, rodesac surnelovani wyali aso- rom koiotebma Sewyviton cxvris xocva, jon
cirdeboda avadmyofobasTan (gemos aversia) garsiam da misma kolegebma daawyves batknis
da rodesac xmauri da sinaTle asocir- toqsikuri xorci, romelic gaxveuli iyo cxvris
deboda tkivilTan. Tumca, qcevaSi mxolod tyavSi. toqsikuri xorciT koiotebi daavaddnen
patara cvlileba SeiniSneboda ori sxva da ganuviTardaT zizRi batknis xorcis mimarT.
pirobis SemTxvevaSi: rodesac surneli amis Semdeg cxvris danaxvaze isini Setevis
moaswavebda tkivils, an, rodesac Zlieri magivrad ukan ixevdnen.
sinaTle, xmauri da wyali moaswavebda gemos aversiis erT-erTi yvelaze seriozuli
avadmyofobas (ix. sur. 7.14). aspeqti Tavs iCens kiboTi daavadebul pacien-
tebSi, romlebic veRar uZleben Cveulebriv
sakvebs qimioTerapiisa da misgan gamowveuli
miRebuli Sedegebi cxadyofs, rom virTxebs
gulisrevis gamo.
aqvT Tandayolili unari, asociacia daamyaron
konkretul stimulsa da konkretul Sedegs
Soris (Garcia & Koelling, 1966). ganpirobebulobis saidan
zogierTi aspeqti, aqedan gamomdinare, damokide- viciT
bulia ara marto stimulsa da qcevas Soris
biologia da daswavla
suraTi
7.16
kategoriebis swavla mtredebTan
wvrTnis pirveli faza mtredebs aswavlis,
Tu romeli cneba erTiandeba msxvil kate-
goriaSi. meore faza aswavlis axal reaqcias
kategoriis cnebebis naxevarze. testirebis
faza aCvenebs generalizacias, romelsac
adgili aqvs axali kategoriis cnebebTan
mimarTebaSi (es erTi magaliTia sxvadasxva
mtredebTan stimulisa da reaqciis sxvadasxva
kombinaciisa).
261
adamianis mier dakvirvebiT daswavlis kla- teresoa, ra cvladebi gansazRvraven imas, Tu
sikur magaliTebs adgili hqonda albert ban- romeli modeli moaxdens gavlenas Cvenze?
duras laboratoriaSi. mas Semdeg, rac bavSvebma kvlevebma aCvena (Baldwin &Baldwin, 1973, Bandura,
uyures mozrdili modelis mier Tojinis cemas 1977), rom modeli gansakuTrebiT didi gavlenis
da Cqmetas, mogvianebiT maT igive qceva gamoam- mqonea, roca:
JRavnes. amasTan, sxva bavSvebma, romelTac ar adgili aqvs qcevis Sedegebis ganmtkicebas;
unaxavT es qceva, msgavsi agresia ar gamoavlines modeli aRiqmeba dadebiTad, moswonT da
(Bandura et al., 1963). kvlevebma aCvena, rom bavSvebi endobian;
agresiuli qcevis imitacias maSinac ki axdendnen, arsebobs msgavseba modelisa da damkvirveb-
roca multiplikaciur filmSi qcevas akvirde- lis Tvisebebs Soris;
bodnen. damkvirvebeli iRebs jildos modelis
amgvarad, Cven prosocialur (daxmarebis) da qcevaze yuradRebis miqcevisaTvis;
antisocialur (dazianebis) qcevas modelebze modelis qceva xiluli da TvalSisacemia
dakvirvebis Sedegad vswavlobT. amasTan, Cven – is cxadad gamoirCeva sxva modelebisagan;
garSemo sakmaod bevri modeli arsebobs. sain- damkvirveblis kompetenturobis xarisxzea
damokidebuli qcevis wamowyeba.
mizezTa am CamonaTvalis gagebisaTvis, warmo-
idgineT sakuTari Tavi modelis situaciaSi da
naxavT, ra roli aqvs TiToeul erTeuls am
siidan. magaliTad, warmoidgineT, rom uyurebT
viRacas, vinc paraSutiT gadmoxtomas swavlobs;
an gaixseneT, rogor SeiZleba vinmem iswavlos
mafiis srulfasovan wevrad yofna mxolod
sxvaTa dakvirvebiT.
radgan xalxi ase efeqturad swavlobs mo-
delisagan, advili gasagebia televiziis didi
nawili ratom muSaobs swored qceviT gavlenaze:
axdens Tu ara gavlenas telemayureblebze is,
rasac uyureben televizorSi jildosa da
dasjis saxiT? gansakuTrebuli yuradReba mieqca
Zaladobis faqtebis Cvenebas televiziiT –
mkvleloba, gaupatiureba, qurdoba, terorizmi
da TviTmkvleloba – Sedegad ki bavSvebis da
Tavi 7 / daswavla da qceviTi analizi
263
sakvanZo
sakiTxebi
daswavla imisTvis, rom adgili hqondes sacdeli aqtivobebi ise
daswavla iwvevs Sedare- klasikur ganpirobebulobas, funqcionirebs, rogorc
biT mudmiv cvlilebas saWiroa ganpirobebul da dadebiTi ganmtkiceba.DEGAD
qcvaSi an gamocdilebze ganupirobebel stimulTa qcevaze gavlenas ganmam-
damyarebul qceviT po- Soris uwyveti, informati- tkicebelTa Semdegi cxri-
tenciaSi. uli kavSiris arseboba. lebi axdenen: fiqsirebuli
bihevioristebs sjeraT, klasikuri ganpirobebuloba proporciis cxrili, vari-
rom qcevaTa umetesoba xsnis narkotikis mimarT abeluri proporciis cxri-
SesaZloa axsnil iqnes tolerantulobas da mraval li, fiqsirebuli interva-
daswavlis martivi pro- emociur reaqcias. igi aseve lis da variabeluri in-
cedurebiT. gamoyenebul iqna imunuri tervalis cxrilebi.
maT aseve sjeraT, rom ne- sistemis funqcionirebis kompleqsuri reaqciebi Se-
bismieri cocxali orga- Sesacvlelad. saZloa Seipingis Sedegad
nizmisTvis daswavlis iqnes daswavlili.
erTnairi principebia ga- operantuli ganpiro-
mosadegi. bebuloba: swavleba biologia da daswavla
Sedegebis Sesaxeb kvlevebis mixedviT daswav-
klasikuri ganpiro- Torndaikma aCvena, rom kom- la SesaZloa konstruire-
bebuloba: daswavlis fortuli, sasiamovno Sede- bul iqnes saxeobis speci-
ganmsazRvreli gebis gamomwvev qcevebs aqvT fikurobidan gamomdinare.
niSnebi gameorebis tendencia. instiqtebma SeiZleba zog-
klasikur ganpirobebulo- skineris qceviT-analizuri jer gadasZalos Sedegi-
baSi pirveli wvlili midgoba eyrdnoba ganmamtki- ganmtkicebis procesi.
pavlovma Seitana Semdegi ceblis ganpirobebulobiT gemos aversiiT daswavlis
aRmoCeniT: ganupirobe- manipulirebas da qcevaze am mixedviT, zogierTi saxeoba
beli stimuli ganupi- gavlenis Seswavlas. genetikurad mzadaa asocia-
robebel reaqcias iwvevs. qcevebis umetesoba dadebiTi ciis zogierTi formebis-
ganupirobebel stimul- da uaryofiTi ganmtkicebis Tvis.
Tan dawyvilebuli neit- Sedegad yalibdeba. da nak-
raluri stimuli gan- lebad yalibdeba dadebiTi kogniciis gavlena
pirobebul stimulad an uaryofiTi dasjis Sede- daswavlaze
Tavi 7 / daswavla da qceviTi analizi
gad.
gadaiqceva, romelic daswavlis zogierTi forma
Tavis mxriv iwvevs ganpi- konteqstualurad Sesatyvisi
ufro rTul, kompleqsur
robebul reaqcias. qceva aixsneba Semdegi gan-
procesebs asaxavs, vidre
Caqrobas maSin aqvs ad- pirobebulobiT: ganmasxva-
klasikuri an operantuli
gili, roca ganupirobebe- vebeli stimuli – qceva _
ganpirobebulobaa.
qcevis Sedegi.
li stimuli aRar mohyveba cxovelebi kognitur rukebs
ganpirobebul stimuls. pirveladi ganmamtkiceblebi
SeimuSaveben da Semdeg maT
stimulis generalizacia is stimulebia, romlebic
rTul garemoSi funqcio-
movlenaa, roca ganpiro- ganmamtkiceblad gvevline-
nirebisTvis iyeneben.
bian maSinac ki, roca or-
bebuli stimulis msgavsi konceptualuri qceva sa-
stimuli iwvevs ganpiro- ganizms maTTan dakavSirebiT
Sualebas aZlevs cxovelebs,
bebul reaqcias. aranairi gamocdileba ar
generalizeba moaxdinon ga-
ganmasxvavebeli daswavla hqonia. ganpirobebuli gan-
remos struqturis Sesaxeb.
mamtkiceblebi pirvelad
aviwroebs im ganpirobe- qcevebi xan waxalisdeba da
buli stimulebis speqtrs, ganmamtkiceblebTan asocire-
xan isjeba. adamianebs da
romlebzec reagirebs biT formirdeba.
cxovelebs dakvirvebiT
organizmi.
264
swavla SeuZliaT.
264
spontanuri aRdgena dadebiTi damsjeli
ZiriTadi sakiTxebi stimulis generalizeba uaryofiTi damsjeli
stimulis diskriminacia diskriminaciuli stimuli
ganpirobebuloba blokireba pirveladi
daswavla efeqtis kanoni ganmamtkicebeli
klasikuri operantuli pirobiTi ganmamtkicebeli
ganpirobebuloba ganpirobebuloba fiqsirebuli intervalis
refleqsi operantuli qceva cxrili
ganupirobebeli stimuli pirobiTi ganmtkiceba cvalebadi intervalis
ganupirobebeli reaqcia ganmamtkicebeli cxrili
ganpirobebuli stimuli dadebiTi ganmtkiceba daswavlis biologiuri
ganpirobebuli reaqcia uaryofiTi ganmtkiceba iZuleba
SeZena operantulobis Caqroba instinqturi swrafva
Caqroba damsjeli
sakvanZo sakiTxebi
265
mexsiereba
8
ra aris mexsiereba
• ebinghausi zomavs mex-
sierebas • mexsierebis
tipebi • mexsierebis
procesebi
sensoruli mexsiereba
• xatiseburi mexsiereba
• eqo-mexsiereba
mexsierebis Sesaxeb am Tavis kiTxvis dawyebis gamocdilebas? Tqven xom saubris gagrZelebasac
win kargi iqneba, Tu gaixsenebT raime movlenas ver SeZlebT da verc satelevizio gadacemis
Tqveni cxovrebis yvelaze adreuli periodidan. azrs gaigebT. yvelaferi sruliad ucnobad
rodis moxda is? iseve naTlad gaxsovT es mogeCvenebaT, TiTqos yvelafers pirvelad xedavT
movlena, rogorc marlon brandos? Tqvens da TiTqos arasodes adre araviTari azri ar
mogonebaze moaxdina Tu ara gavlena igive gqoniaT TavSi. rogor fiqrobT, SesaZlebelia
movlenis Sesaxeb sxvebis monaTxrobma? nebismieri moqmedebis ganxorcieleba mexsierebis
axla warmoidgineT, ra moxdeboda, moulod- gareSe?
nelad rom aRmogeCinaT, rom dakargeT mexsiereba Tu am sakiTxis Sesaxeb adre arasodes gifiqri-
da araferi gaxsovT warsulidan - arc xalxi,
ra aris mexsiereba?
ra aris mexsiereba
imas, rac icodiT. visaubrebT yoveldRiur cxov- fsiqologs, herman ebinghauss ekuTvnis, romelmac
rebaSi daxsomebasa da daviwyebaze. gaecnobiT amgvar kanonzomierebaTa mTeli seria daadgina,
fsiqologiis monacemebs mexsierebis sxvadasxava ramac, Tavis mxriv, mis mier mexsierebis axali
formebis arsebobis da muSaobis Sesaxeb. vime- mecnieruli mimarTulebis Seqmna ganapiroba.
dovnebT, rom mexsierebis Sesaxeb mravalri- ebinghausis es dakvirvebebi damatebiTi sabuTi
cxovani faqtiuri masalis gacnobis Semdeg Tqven iyo mexsierebis Sesaswavlad empiriuli kvle-
vebis upiratesobis saCveneblad, magram amisTvis
mexsiereba (Memory) _ informaciis kodirebis, aucilebeli iyo axali meTodologia da ebin-
268 Senaxvisa da aRdgenis fsiqikuri unari. ghausmac brwyinvaled gaarTva Tavi am amocanas
_ Seqmna mexsierebis kvlevis meTodebi. igi saTvis. Tu mwkrivis aRdgenas naklebi ganmeoreba
iyenebda uazro marcvlebs, romlebic ori Tan- sWirdeboda, vidre Tavidan dasaswavlad iyo
xmovnisa da SuaSi erTi xmovnisgan Sedgeboda, saWiro, iTvleboda, rom informacia Senaxuli
magaliTad, ceg an das. is azrian marcvlebTan iyo da swored amis gamo dasWirda xelmeored
SedarebiT, magaliTad, ZaR, upiratesobas uazro daswavlas naklebi dro.
marcvlebs aniWebda, radgan Tvlida, rom amiT
sufTa mexsierebis kvlevas SeZlebda, Tavisufals
saidan
pirovnebis adrindeli gamocdilebis gavlenebisa
da asociaciebisgan. ebinghausi ara mxolod mkvle- viciT
vari iyo, aramed cdis piric sakuTar eqspe-
ebinghausis daviwyebis mrudi
rimentebSi. igi Tavis Tavze atarebda cdebs da
Tavis Sedegebs TviTonve amowmebda (zomavda). Tu ebinghauss Tavidan 12 ganmeoreba
dasaxsomebeli amocana gansxvavebuli sigrZis sWirdeboda mwkrivis dasaswavlad, xolo
masalis daswavlaSi mdgomareobda. ebinghausi 9 ganmeoreba _ mravali dRis Semdeg xel-
ikvlevda uSualo mexsierebas, sadac amocanis meored dasaswavlad, ekonomiis koeficien-
daxsomeba masalis meqanikur ganmeorebaze iyo ti 25% iqneboda (12-9=3 anu 25%). am pro-
damokidebuli. ceduris gamoyenebiT igi zomavda gansxvave-
ebinghausi Tavis eqsperiments iwyebda uazro bul droiT SualedSi mexsierebaSi Sena-
marcvlebisgan Sedgenili mwkrivis kiTxviT, xuli informaciis raodenobas. mrudi, ro-
pirveli marcvlidan bolo marcvlamde (TiToe- melic man miiRo, gamosaxulia 8.1 suraTze.
uli marcvlis kiTxva zustad dadgenili peri- rogorc xedavT, masalis swraf daviwyebas
odulobiT xeboda). am proceduras imeorebda adgili aqvs daswavlis Semdeg pirvel
manam, sanam mwkrivis igive TanamimdevrobiT aR- dReebSi, xolo Semdeg daviwyebis tempi
dgenas SeZlebda. es ukanaskneli daswavlis TandaTan klebulobs. ebinghausis mrudi
kriteriumad iTvleboda. amis Semdeg xangrZlivi tipuria uSualo mexsierebaze Catarebuli
drois manZilze igi pirveli mwkrivisgan gan- yvela eqsperimentuli monacemisTvis.
sxvavebuli marcvlebisgan Sedgenil mwkrivebs
swavlobda. bolos ebinghausi isev Tavdapirvel
mwkrivs ubrundeboda da ganmeorebebis im rao- ebinghausis gavleniT, fsiqologebi ramdeni-
denobas zomavda, romelic saWiro iyo am mwkri- me aTeuli wlis manZilze Seiswavlidnen uazro
vis uSecdomo (igive TanmimdevrobiT) aRdgeni- marcvalTa daxsomebis da mogonebis procesebs.
mexsierebis am, SeZlebisdagvarad, sufTa formis
Seswavlisas, mkvlevrebi imedovnebdnen, rom
ipovidnen im ZiriTad, bazisur principebs, ro-
melTa daxmarebiTac mexsierebis ufro rTuli
procesebis axsna iqneboda SesaZlebeli. mkvlev-
rebi dRemde cdiloben am bazisuri procesebis
dadgenas, Tumca, axla yuradReba azriani masalis
daxsomebazea gadatanili _ informaciis im saxe-
obaze, romelsac yoveldRiur cxovrebaSi aqvs
ra aris mexsiereba?
adgili.
suraTi
8.1 mexsierebis tipebi
ebinghausis daviwyebis mrudi rodesac mexsierebis Sesaxeb iwyebT fiqrs,
mrudze gamosaxulia uazro marcvalTa daxsomebis pirveli, rac mogdiT TavSi, aris is situaciebi,
raodenoba individTa mier ekonomiis meTodis gamoye- romelSic Tqven iyenebT Tqvens mexsierebas _
nebiT 30 dRis ganmavlobaSi. mrudi swrafad eSveba igonebT Tqvens sayvarel films, meore msoflio
269
qveviT da Semdeg daaxloebiT erT doneze Cerdeba.
omis dawyebis TariRs da a.S. faqtobrivad,
suraTi
8.2
ra Secdomaa daSvebuli
am suraTze?
Tu baWia uceb gadmoxteba magi-
didan da Tqven gaifiqrebT _
`ra unda baWias samzareuloSi?~
amis mizezi Tqveni mexsierebis
procesebis mier samzareulos
situaciis aracnobieri gadamu-
Savebaa, romelic baWias samza-
reulosTvis zedmet elementad
miiCnevs.
es samzareuloSi unda iyos? an _ es kabinetSi ufro savaraudoa, rom es codna Tqven ara-
unda iyos? cnobierad SeiZineT da, piriqiT, samzareuloSi
arsebuli bevri sagnis saxeli, albaT, eqspli-
mexsierebis eqsplicituri gamoyeneba (Explicit uses
citurad daixsomeT. rogorc me-11 TavSi vnaxavT,
of memoty) _ cnobieri Zalisxmeva mexsierebidan
informaciis aRdgenisa.
asociaciebis damyareba sityvebsa da Sinaarss
Soris bavSvobaSi, eqsplicituri mexsierebis
mexsierebis implicituri gamoyeneba (Umplicit uses
procesebze dayrdnobiT xdeba. Tqven daimax-
of memory) _ kodirebis da aRdgenis procesebis
gaucnobiereblad informaciis daxsomeba da sovreT sityva macivari imitom, rom odesRac
270 aRdgena.
viRacam migaqcevinaT yuradReba am sityvaze,
rogorc am konkretuli sagnis saxelze.
es gansxvaveba implicitur da eqsplicitur
mexsierebas Soris Zalian afarTovebs mexsie-
rebis Sesaxeb Sesaswavl sakiTxTa diapazons
(Buchner & Wipich, 2000; Roediger, 1990). tradiciulad,
ebinghausis Semdeg, mkvlevarTa umravlesoba
eqsplicitur mexsierebas Seiswavlida. eqsperi-
mentatorebi, Cveulebriv, informaciis daxso-
mebas Txovdnen cdis pirebs, xolo mexsierebis
Teoriebis mizani iyo, aexsnaT am pirobebSi
daxsomebis da daviwyebis faqtebi da kanon-
zomierebani. axla ki, rogorc Semdgom am Tavis
gacnobisas vnaxavT, Seiqmna meTodebi impli-
cituri mexsierebis Sesaswavladac. amrigad, axla droSi mimdinareobaze amaxvileben yuradRebas
ufro ukeT SegviZlia gavigoT mexsierebis (Anderson, 1996, Anderson et al., 1999): rogor xdeba
saWiroebis da gamoyenebis mravalferovneba. axla gadasvla garkveuli aqtivobis Sesaxeb dekla-
ukve viciT, rom informaciis aRbeWdvis da raciuli faqtebis CamonaTvalidan igive aqti-
aRdgenis procesebSi monawileobs rogorc vobis aracnobier, avtomatur Sesrulebaze? an
eqsplicituri, ise implicituri mexsiereba (Toth., ratom xdeba, rom Cvevis gamomuSavebis Semdeg
et al., 1994). axla ganvixiloT sxva kriteriumis xSirad gviZneldeba am Cvevis gamomuSavebis
safuZvelze gamoyofili mexsierebis formebi. procesis met-naklebad detaluri gaxseneba da
deklaraciuli faqtebis aRdgena, romelic, Tavis
droze, safuZvlad daedo am Cvevis SemuSavebas.
deklaraciuli da proceduruli
am fenomenis TvalsaCinod warmosadgenad
mexsiereba
gavarCioT Semdegi martivi moqmedeba - telefonze
SegiZliaT stvena? aba, midiT, daustvineT; nomris akrefa. Tavidan, rodesac telefonze
Tu stvena ar SegiZliaT, maSin TiTebi daat- darekvas cdilobdiT, gixdebodaT yoveli cifris
kacuneT. mexsierebis romeli formaa pasuxis- akrefis win dafiqreba, anu moqmedebdiT dekla-
mgebeli am moqmedebebze? Tqven SeiZleba gaxsovT raciuli faqtebiT:
kidec, rogor swavlobdiT am moqmedebebs, magram Tavidan unda avkrifo 2,
axla amas yovelgvari Zalisxmevis gareSe ake- Semdeg unda avkrifo 3,
TebT. zemoT moyvanili eqsplicituri da im- Semdeg isev 3
plicituri mexsierebis Sesaxeb magaliTebi da a.S.
faqtebisa da movlenebis daxsomebas exeba, magram, Tu sakmaod xSirad mogiwiaT am nomris
romelsac deklaraciuli mexsiereba ewodeba, akrefa, ukve aRar anawevrebT telefonis nomers
magram, rogorc vxedavT, gvaqvs mexsiereba imisac, cnobierebaSi calkeul cifrebad, aramed
Tu rogor unda vimoqmedoT, an gavakeToT raime, erTianad, uswrafesad, meqanikurad krefT nomers.
rac proceduruli mexsierebis kompetenciaa. am process codnis kompilacia ewodeba (Ander-
ramdenadac am Tavis didi nawili faqtebis da son, 1987). praqtikis Sedegad Tqven SegiZliaT
ra aris mexsiereba?
273
suraTi
8.4
ramdens daixsomebT am
scenidan?
aTi wamis ganmavlobaSi uyureT am
naxats, Semdeg furceli daafareT
da ecadeT, upasuxoT teqstSi
dasmul SekiTxvebs. Cveulebriv,
xatiseburi mexsiereba mxedvelo-
biTi velidan mcire xniT mxolod
wamier xats inaxavs.
274
7 1 V F Semdeg odnav dagvianebiT xdeboda. 8.5 suraTze
X L 5 3 Cans, rom intervalis gaxangrZliveba nulidan
B 4 W 7 erT wamamde aRdgenili wevrebis raodenobas
amcirebs. fsiqologebma zustad gamoiangariSes
cdis pirebs sTxovdnen ori gansxvave-
is dro, romelic xatiseburi mexsierebidan in-
buli amocanis Sesrulebas. masalis mTli-
formaciis waSlas sWirdeba (Gegenfurtner & Sperling,
anad aRdgenis SemTxvevaSi maT unda aRed-
1993; Loftus et al., 1992). imisTvis, rom maqsimalurad
ginaT maqsimaluri raodenoba, rasac SeZ-
cota ram daikargos Cveni mxedvelobiTi sam-
lebdnen. Cveulebriv, am SemTxvevaSi daax-
yarodan, mexsierebis procesebma Zalian swrafad
loebiT oTxi wevris aRdgena xdeboda.
unda gadaitanon informacia ufro myar sacavSi.
cdis pirTa meore nawils masalis nawi-
gaiTvaliswineT, rom xatiseburi mexsiereba
lobriv aRdgenas sTxovdnen, anu am dros
ar aris fotografiuli mexsierebis sinonimi,
maT mxolod erTi mwkrivi unda aRedginaT.
rogorc amas SeiZleba zogierTi Tvlides. fo-
masalis miwodebis Semdeg gaismoda daba-
tografiuli mexsierebis teqnikuri cnebaa
li, saSualo, an maRali bgeriTi signali,
eideturi warmodgena: _ xalxs, romelsac gaaCnia
romelic cdis pirs miuTiTebda, romeli
eideturi warmodgenebi, SeuZlia ufro didi
mwkrivi unda aRedginaT. sperlingma daad-
xnis ganmavlobaSi, vidre xatisebur mexsierebas,
gina, rom ganurCevlad imisa, romeli mwkri-
detalebSi aRadginos suraTi _ TiTqos aRiqvams
vis aRdgenas mosTxovdnen, cdis pirebi am
da aRwers mas. „xalxi~ realurad bavSvebia,
mwkrivs srulad aRadgendnen.
radgan dadgenil iqna, rom bavSvTa Soris 8%,
xolo mozrdilTa Soris 0%-ia eidetikosi (Neath,
imis gamo, rom cdis pirebs zustad SeeZloT 1998). ar arsebobs met-naklebad damakmayofile-
aRedginaT bgeriTi signalis Sesabamisi nebis- beli Teoria, romelic axsnida, Tu ratom qreba
mieri mwkrivi, sperlingma daaskvna, rom mTeli asakTan erTad eideturi warmodgenebi (Crowder,
miwodebuli informacia xatisebur mexsierebaSi 1992). miuxedavad amisa, Tu Tqven, am wignis
gadadis. es miuTiTebs am ukanasknelis did mkiTxveli, damamTavrebeli klasis moswavle
moculobaze. amave dros, masalis sruli da an kolejis studenti xarT, Tqven namdvilad
nawilobrivi aRdgenis meTodiT gansxvavebuli ar geqnebaT eideturi warmodgenebi.
raodenobiT masalis aRdgena gviCvenebs, rom
informaciis swrafi daviwyeba xdeba: masalis
sruli aRdgenis moTxovnis SemTxvevaSi cdis eqo-mexsiereba
pirebs ar SeeZloT xatisebur mexsierebaSi
bgerebze sensorul mexsierebas eqo-mexsiereba
asaxuli mTeli informaciis srulad mogoneba.
ewodeba. eqo mexsiereba, iseve rogorc xati-
es dadasturda eqsperimentSi, romlis drosac
seburi, mcire xniT inaxavs ufro met infor-
bgeriTi signalis miwodeba masalis eqspoziciis
suraTi
8.5
sensoruli mexsiereba
275
macias, vidre daviwyebamde misi aRdgenis unari yuradReba imas miaqcieT, rom moqmedi fizi-
gaaCnia adamians (Crowder & Morton, 1969; Darvin et al., kuri gamRizianebeli erTi da igive iyo, magram
1967). eqo-mexsiereba, xatisebur mexsierebasTan mxolod maSin irRveoda eqo-mexsiereba, rodesac
SedarebiT, 5-10 wamiT metxans grZeldeba. misi cdis pirebi mwkrivis da mee-s kategorizacias
aseTi xangrZlivoba SeiZleba droSi bgeraTa axdendnen (asoebsac da sufiqssac adamianis xmiT
Tanmimdevari urTierTdakavSirebis gzebs davu- wakiTxulad miiCnevdnen). amrigad, kodirebis
kavSiroT. magaliTad, rodesac vusmenT wina- da Senaxvis ukve uadres safexurze mniSvneloba
dadebas, yoveli bgeris Tanmimdevari Semosvla aqvs informaciis gadamuSavebas.
xdeba Cvens yurSi. eqo-mexsiereba gvexmareba, Tqven, albaT, dasvamT kiTxvas: ratom aqvs
rom es calkeuli bgerebi mTlianobebad Seikras. sensorul mexsierebas ori ZiriTadi niSani –
eqo-mexsierebaze Catarebulma gamokvlevebma wamebis manZilze grZeldeba da advilad irRveva.
gamoavlina sensoruli mexsierebis meore mniS- saqme isaa, rom es niSnebi garemosTan Cvens
vnelovani Tviseba: axlad Semosuli informacia urTierTobas asaxavs. Cvenze mudmivad moqmedebs
advilad gandevnis winas. Tu vinme sityvaTa axali mxedvelobiTi da smeniTi gamRizianeb-
mwkrivs gikiTxavT, yoveli axali sityva gadaaad- lebi. es axali informacia gadamuSavebas moi-
gilebs winas eqo-mexsierebaSi. mkvlevrebi Tavi- Txovs. sensoruli mexsierebis xangrZlivoba
danve darwmunebulni iyvnen, rom bgeraTa msgav- sakmarisia imisaTvis, rom garemos cvalebadoba
seba gansazRvravs sityvaTa amovardnas eqo- asaxos, magram arc imdenad Zlieria, rom winaaR-
mexsierebidan (Crowder, 1976), magram axla ukve mdegoba gauwios axal sensorul STabeWdi-
viciT, rom amis mizezi msmenelis mier smeniTi lebebs. Cven Semdgom mexsierebis gadamuSavebis
gamRizianeblebis kategorizaciac SeiZleba iyo im saxeebs ganvixilavT, romlebic SesaZlebels
(Ayres et al., 1979). garedan smeniTi informaciis xdian ufro xangrZlivi droiT daxsomebas.
Semosvlisas Tqven am gamRizianeblebis nakadis
nawilebad dayofas axdenT _ gansazRvravT, ro-
meli bgerebi erTiandeba mTlianobebad. eqo- Sejameba
mexsiereba damokidebulia imaze, Tu rogor aj-
sensoruli mexsiereba garemodan informaciis
gufebT smeniTi modalobiT Semosul gamo-
Semosvlas uzrunvelyofs. xatiseburi mexsiereba
cdilebas (LeCompte & Watkins, 1995).
mxedvelobiTi mexsierebis formaa, romelic
SesaZleblobas gvaZlevs didi raodenobis
saidan informacia umciresi drois manZilze SevinaxoT.
eqo _ mexsiereba asaxavs gamRizianeblebs, Tumca,
viciT
is ufro didxans grZeldeba, vidre xatiseburi
kategorizacia gavlenas axdens eqo- mexsiereba, mas axali informacia ufro advilad
mexsierebaze arRvevs.
saidan
viciT
kodirebis specifikuroba
ra mniSvneloba aqvs konkretul konteqstSi
informaciis swavlas? pirvelad endel tulving-
ma da donald tompsonma 1973 wels moaxdines
kodirebis specifikurobis mniSvnelobis demon-
strireba, rodesac mogonebasa da cnobas Soris
Cveuli urTierTdamokidebulebis sawinaaRmdego
Sedegi miiRes.
saidan
rodesac quCaSi moZraobis wese-
viciT bis daRvevis Semdeg SexvdebiT
am kacs, ratom ver cnobT? mas
kodirebis specifikuroba gavlenas xom wveulebaze SexvdiT?
axdens cnobasa da mogonebaze
Zneli iyo misi aRdgena, roca konteqsti sityva
cdis pirebs sTxoven, daiswavlon TeTriT Seicvala. Tuki aseT mniSvnelovan
sityvaTa mwkrivebi, magaliTad, vagoni _ cvlilebas konteqstis es minimaluri cvlileba
Savi, magram, amave dros, afrTxileben, rom iZleva, warmoidgineT yoveldRiur cxovrebaSi
maT unda daixsomon wyvilis mxolod meore arsebuli rTuli konteqstebis cvalebadoba
sityva. eqsperimentis Semdeg stadiaze maT ramdenad did efeqts gamoiwvevs.
sTxoven sityvaze TeTri oTx Tavisufal mecnierebma SeZles mexsierebaze konteqstis
asociacias. es sityva specialurad aris sakmaod Zlieri gavlenis eqsperimentuli gamow-
SerCeuli imisTvis, rom am asociaciaTa veva. erT-erT aseT eqsperimentSi myvinTavebi
Soris sityva Savi aRmoCndes. amis Semdeg swavlobdnen sityvaTa mwkrivs zRvis napirze
cdis pirebs sTxoven, icnon am asociaci- da wyalqveS. Semdeg ki imave sityvaTa Semowmeba
ebSi is sityva, romelTa daxsomebac maT am or konteqstSi (napirze da wyalqveS) xdeboda.
eqsperimentis pirvel fazaSi wyvilebidan aRmoCnda, rom daxsomebis efeqturoba 50%-iT
moeTxovebodaT. cdis pirebma mxolod 54%- meti iyo, rodesac kodireba da aRdgena erTnair
is mogoneba SeZles. xolo maSin, rodesac pirobebSi, erT konteqstSi xdeboda, Tumca, TviT
wyvilis pirveli wevri dausaxeles, 61 % masalas araferi saerTo ar hqonda arc napirTan
aRadgines. da arc yvinTvasTan (Gooden & Baddeleyi, 1975). aseve,
daxsomeba ukeTesia, Tu masalis aRdgenisas Tan-
mxlebi musika igivea, rac daxsomebisas (Balch &
Tavi 8 / mexsiereba
suraTi
8.7
mwkrivSi adgilmdebareobis efeqti
mrudi gviCvenebs adgilmdebareobis efeqtis zogad kanonzomierebas. studentebs sTxoven, gaixsenon gansxvavebuli
sigrZis sityvaTa (6, 10, 15 sityva) mwkrivebi an seriuli aRdgenis wesiT (gaixseneT sityvebi imave TanmimdevrobiT,
285
ra TanmimdevrobiTac moismineT), an Tavisufali aRdgenis wesiT (gaixseneT, ramdensac SeZlebT). TiToeul mrudze
kargad Cans, rom daxsomeba ukeTesia dasawyisSi (dasawyisis efeqti) da boloSi (daboloebis efeqti).
suraTi
8.8
konteqstis mixedviT
gansxvaveba
Tqven SegiZliaT Tqvens mex-
sierebaSi informacia mata-
reblis liandagis msgavsad
warmoidginoT. A nawilis ana-
logiurad, SegiZliaT ifiq-
roT, rom didi xnis win Tqvens
mexsierebaSi Semosuli in-
formacia erTmaneTzea mWid-
rod miwyobili, rogorc
moSorebiT ganlagebuli lian-
dagis `Spalebi~, B nawilSi
ki vxedavT, rom am efeqtis
acilebis erT-erTi gzaa adre
miRebuli es `Spalebi~ erTma-
neTisgan proporciulad da-
Sorebulad ganvalagoT. aseve,
SegiZliaT Zveli informacia
gamokveToT fsiqologiurad
gansxvavebuli mniSvnelobebis
miniWebis gziT.
daxsomebis dros (Jahnke, 1965). mecnierebma daad- vebis gasagebad SeiZleba dasvaT kiTxva: „ramdenad
gines, rom dasawyisis da daboloebis efeqti gansxvavdeboda situacia (konteqsti), romelSic
bevr satesto situaciaSic moqmedebs (Crowder, me miviRe informacia, im situaciisgan, romel-
1976; Neath, 1993). ra dRea dRes? daijerebT, rom Sic me unda aRvadgino is?~ SevCerdeT dabo-
erTi wamiT ufro swrafad upasuxebT am kiTxvaze loebis efeqtze. 8.8 suraTze mocemulia vizua-
kviris dasawyisSi da bolos, vidre Sua kviraSi luri gamokveTilobis magaliTi. warmoidgineT,
(Koriat & Fischoff, 1974)? rom suraTze Tqven matareblis liandags xedavT.
mrudis aseTi forma mwkrivis wevrebis gan- Tqveni yuradReba liandagis bolozea (suraTis
sxvavebuli konteqstualuri mniSvnelobiT, Tqve- ukana nawilze) mimarTuli da xedavT, rom
ni cxovrebiseuli gamocdilebis Sinaarsebis boloSi, horizontze liandagebis Zelebi TiT-
gansxvavebuli mniSvnelobiT da sxva faqtorebiT qos uerTdebian erTmaneTs, Tumca, Tanabrad arian
aixsneba (Knoedler et al., 1999, Marks & Crowder, 1997; sivrceSi daSorebulni. Cven ki SegviZlia vTqvaT,
Neath & Knoedler, 1994). konteqstualuri gansxva- rom wina nawilSi ganlagebuli liandagebi
gvecema TvalSi da is Tqveni (liandagis bolos-
rigSi adgilmdebareobis efeqti (Serial position gan) konteqstisgan gansxvavebulia. axla war-
effect) _ mexsierebidan informaciis aRdgenis pro- moidgineT, rom gindaT, moigonoT bolos nanaxi
cesis maxasiaTebeli, rodesac mwkrivis dasa-
aTi kinosuraTi. am SemTxvevaSic liandagis
wyisi da bolo wevrebis ukeT mogoneba xdeba,
vidre mwkrivis Sua wevrebisa.
msgavsi situacia gvaqvs. umravles SemTxvevaSi,
Tqven bolo suraTs ukeT warmoidgenT, radganac
dasawyisis efeqti (primacy effect) _ mwkrivis pirve-
Tavi 8 / mexsiereba
interferencia
rodesac gTxoveT, dageswavlaT wyvilovani
asociaciebi, faqtobrivad, es iyo epizoduri
pirovnulad mniSvnelovani movlenebi, maga-
liTad, wlebis manZilze unaxav megobarTan mexsiereba. davuSvaT, axla sxva saxis epizoduri
Sexvedra, epizoduri mexsierebis kuTvnile- mexsierebis amoqmedebas gTxovT. kidev erTxel
baa. semantikuri mexsierebidan romeli in- scadeT daiswavloT sityvaTa es wyvilebi ise,
formacia Seedreba am SexvedriT gamowveul
sixaruls?
rom uSecdomod SeZloT samjer maTi ganmeoreba:
vaSli – qurdi
magaliTad, Tqveni yvelaze bednieri dabadebis
qudi – wre
dRe, an pirveli kocna Tqvens epizodur mexsie-
Tagvi – Jurnali
rebaSia Senaxuli. imisaTvis, rom gaixsenoT
velosipedi – saxuravi
esa Tu is movlena, Tqven gWirdebaT mimniS-
burTi – bavSvi
neblebi, romlebic gizusteben am movlenis dros
yuri – centi
_ rodis moxda is, an ra konteqstSi hqonda mas
adgili. informaciis kodirebaze bevrad aris rogor midis saqme? albaT, SeamCnevdiT, rom
damokidebuli, SeZlebT Tu ara ama Tu im mov- wyvilis yoveli pirveli sityva axal sityvasTan
lenis gaxsenebas. magaliTad, SeZlebT, gaixsenoT aris dakavSirebuli. Zneli iyo am axali wyvi-
Tqven mier kbilebis meaTed gamoxexvis stili lebis daswavla? rogor fiqrobT, Zvelad daswav-
riTi gansxvavdeboda meTerTmeted kbilebis lilis mogoneba axla ufro gagiWirdebaT (aba,
impicituri mexsierebis
testze praimingi
praimingi gviCvenebs sxvadasxva amoca-
nebiT manipulirebas sakontrolo si-
tyvebze. gavlenis zogierTi implici-
turi testiT SesaZlebelia praimingis
gamovlena kviraze meti xnis Semdeg.
rimenti, raTa eCvenebinaT, rom implicituri rebisa da aRdgenis Teoriis Semdgomi gamoyeneba.
mexsierebis gansxvavebul formaSi gansxva-
vebuli tipis gadamuSavebas aqvs adgili.
cdis pirebs eZleodaT sityvaTa rigi arastruqturuli informaciis
instruqciiT, rom an mniSvnelobis mixed-
daxsomebis gaumjobeseba
viT (sasiamovno Sinaarsisaa sityva Tu
usiamovno), an fizikuri maxasiaTeblebis am nawilis wakiTxvis Semdeg Tqven ukve unda
mixedviT (ramden Tanxmovans Seicavs sityva) gagaCndeT garkveuli azri imis Sesaxeb, Tu
292 daemuSavebinaT masala. gaixseneT, rom rogor unda gaiumjobesoT yoveldRiuri mex-
siereba – meti daimaxsovroT da naklebi saSualebaa Tqveni moTxrobis mxedvelobiTi
daiviwyoT. qveTavi „fsiqologia Cvens cxov- warmodgenebiT gamdidreba. mxedvelobiTi
rebaSi~ dagexmarebaT, Tu rogor gamoiyenoT es warmodgenebi Zalian efeqturia mogonebisTvis,
codna swavlasTan mimarTebaSi. Tqven ukve iciT, radgan erTdroulad ormagi kodirebis _
rom informaciis aRdgena yvelaze ukeT xdeba, verbaluris da mxedvelobiTis _ SesaZleblobas
Tu mas igive konteqstSi igonebT, an gadamuSa- iZleva (Paivio, 1972).
vebis igive tips iyenebT, romelic masalis gadamamuSavebeli ganmeoreba, aseve, SesaZleb-
Tavdapirvelad aRbeWdvis dros gamoiyeneT, magram lobas iZleva, dagicvaT mwkrivis Semdgomi
aq garkveulwilad gansxvavebul viTarebasTan efeqtisagan. magaliTad, rodesac pasuxis gacemis
gvaqvs saqme da amis gagebaSi Cven dagexmarebiT. rigi an dro dgeba, xSirad adamians ar axsovs,
saqme exeba arastruqturirebul an SemTxveviT ra Tqva uSualod misma winamorbedma. Tu odesme
informacias. gqoniaT situacia, sadac wreSi myofs erT-
warmoidgineT, rom maRaziaSi muSaobT gamyid- droulad ramdenime adamians gacnoben, advilad
velad. Tqven unda daimaxsovroT uamravi ram, gasagebi iqneba ra igulisxmeba am efeqtSi. ra
rasac myidveli Tqvengan moiTxovs: „mwvane erqva Tqven pirdapir mdgom qals? am efeqtis
maisurian qals baRSi samuSao Sarvali da mizezi sakuTari saxelis, an sakuTari SeniSvnis
fexsacmlebi unda; cisferSarvlian mamakacs _ 2 Tqmaze yuradRebis gadatanaa (Bond et al., 1991).
cali brtyeltuCa, 6 cali 0,25 zomis xraxni da amis Tavidan asacileblad saWiroa gadama-
saRebavis safxeki.~ es situacia Zalian hgavs muSavebeli ganmeoreba. gadaitaneT yuradReba
eqsperimentis situacias, sadac Tqven dawyvile- mopirdapire qalis saxelze da roca gaigonebT
buli asociaciebi unda dagemaxsovrebinaT. „liza~, TqviT _ „icinis, rogorc mona liza~.
rogor daixsomeT sityvaTa wyvilebi, romlebic
wina TavSi iyo warmodgenili? amocana, albaT,
mnemonika
cota geZnelaT, radgan wyvilebi TqvenTvis
gansakuTrebul azrs moklebuli iyo. mniSvnelo- mexsierebis gaumjobesebis Semdegi saSualebaa
bas moklebuli informaciis daxsomeba Znelia. specialuri strategiebis Seqmna, romelTac
imisaTvis, rom ar SegeSaloT, romel myidvels mnemonikuri xerxi ewodeba (berZnuli sityvidan
ra misceT, saWiroa iseTi asociaciebis damyareba, „moigone~). mnemonika moicavs rCevebs, romlebic
rom SemTxveviToba maqsimalurad gamoiricxos. xels uwyoben faqtebis grZeli mwkrivis aRbeWd-
vas nacnob da adre aRbeWdil informaciasTan
dakavSirebis gziT. bevri mnemonikuri xerxi mza
gadamamuSavebeli ganmeoreba
lokusis meTodi
lokusis meTodSi Tqven akavSirebT
dasamaxsovrebel sityvas (magaliTad,
sayidlebiis siidan) nacnob adgi-
lebTan (magaliTad, institutidan
saxlisken mimaval gzaze).
sami-skami da sxv. SemTxveviTi informaciis gens Tqveni mexsiereba? iciT, Tu rogor muSaobs
daxsomebis gasaRebi informaciis iseTi saxiT Tqveni mexsiereba? an saidan iciT, rom am
dalagebaa, rom mimniSneblebma gagiadvilon informacias flobT? es metamexsierebis kiTxve-
aRdgena. bia. metamexsierebis mTavari kiTxvaa: _ rodis da
ratom inaxeba mexsierebaSi gancda imisa, rom
metamexsiereba (Metamemory) _ implicituri an vici.
eqsplicituri codna mexsierebis unarebis da
pirveli, vinc Seiswavla es gancda, iyo
mexsierebis efeqturi strategiebis Sesaxeb;
j.T. harti (J. T. Hart, 1965), romelmac kvleva daiwyo
294 mexsierebis Semecneba.
imiT, rom studentebs usvamda kiTxvebs zogadi
fsiqologia Cvens cxovrebaSi
296
informaciis ufro Rrma gadamuSaveba mis ukeTes
daxsomebas iwvevs. implicitur mexsierebaze wuTs, nebismieri sagnis aRqmisas Tu moqmedebisas,
Catarebuli kvlevebis mixedviT, aRbeWdvis da ambobdeT: _ „es is aris, rac samzareulos nivTebs
mogonebis procesebis damTxveva iwvevs praimings. miekuTvneba.~ garemosTan urTierTobis Cveuleb-
Tqven SegiZliaT gaiumjobesoT mexsiereba rivi gamocdilebiT Tqveni mexsierebis struqtu-
gadamamuSavebeli ganmeorebis da mnemonikuri raSi garemos struqturebi aisaxeba. ganvixiloT
xerxebis daxmarebiT. metamexsierebisTvis spe- mexsierebis struqturaTa formebi, romelic
cifikuri msjelobebi Tqveni mexsierebis Sesaxeb Camoyalibda Tqveni garemosTan yoveldRiuri
tipuri da zustia. urTierTobis procesSi.
kategorizacia da cnebebi
xangrZlivi mexsierebis daviwyoT me-11 TavSi ganxiluli movleniT
struqturebi – im gonebrivi ZalisxmeviT, romelic saWiroa,
raTa bavSvma daimaxsovros, magaliTad, sityva
ZaRlis mniSvneloba. imisaTvis, rom es sityva
aqamde Cven mier motanil yvela magaliTSi mniSvnelobis matarebeli iyos bavSvisTvis, mas
gTxovdiT, rom dagemaxsovrebinaT an aRgedginaT unda hqondes unari, daimaxsovros yvela is
izolirebuli an erTmaneTTan daukavSirebeli situacia, romelSic es sityva gamoiyeneba da,
informaciis erTeulebi. is, rasac Tqven umrav- agreTve, informacia konteqstis Sesaxeb. am gziT
les SemTxvevaSi aRadgendiT, organizebuli bavSvi aRmoaCens, ra aris ZiriTadi arsi: _
codnis nawilebi iyo. gaixseneT, magaliTad, bewviani arseba, romelsac oTxi fexi aqvs, niSnavs
rodesac gTxoveT gemsjelaT, iyo Tu ara yurZeni ZaRls. bavSvma unda Seimecnos, rom ZaRli
xili, Tqven daufiqreblad gaeciT dadebiTi ewodeba ara erT konkretul cxovels, aramed
pasuxi, magram ras ityviT avokadoze an tyemalze? amgvar cocxal arsebaTa mTel kategorias.
am TavSi Cven SeviswavliT, Tu rogoraa dakav- individualuri gamocdilebis kategorizaciis
Sirebuli am tipis pasuxis siZneleebi mexsie-
unari – erTi da igive qcevis ganxorcieleba
rebaSi informaciis struqturirebis xasiaTTan mis mimarT, an erTi da igive saxelis darqmeva
da gzebTan; vimsjelebT, agreTve, imis Sesaxeb, _ moazrovne organizmis erT-erTi yvelaze bazi-
Tu rogor gexmarebaT mexsierebaSi organizebuli
suri da mniSvnelovani unaria (Mervis & Rosch,
codna ama Tu im informaciis swrafad gaxsene- 1981).
baSi. Tqven mier gamoyofili kategoriebis gonebaSi
reprezentacias cnebebi ewodeba. cneba ZaRli,
magaliTad, ewodeba bavSvis mier ZaRlTan
mexsierebis struqturebi dakavSirebuli cxovrebiseuli gamocdilebis
wevrebs erTmaneTTan, miT ufro tipurni arian am SemTxvevaSi ufro advilia yvavisTvis, rogorc
isini. es kargad Cans, magaliTad, frinvelis frinvelisTvis, adgilis povna, vidre siraqle-
kategoriis ganxilvisas. ris gamo iTvleba yvavi misTvis (Tu, ra Tqma unda, Tqveni cxovrebis
Tanac: Tqvens mexsierebaSi Senaxulia codna imis rizacias. maT bazisur doneebs uwodeben (Rosch,
Sesaxeb, rom zogierTi frinveli iWmeva, zogi 1973, 1978). magaliTad, rodesac Tqven bazarSi
saSiSia, zogi ki nacionaluri simboloa. yidulobT vaSls, SegiZliaT ifiqroT masze,
rogorc vxedavT, ierarqiebSi garkveuli rogorc xilis erT-erT saxeobaze, romlis
safexuri arsebobs, romelzec adamianebi ukeT mniSvnelobac Zalian farToa, an rogorc Saf-
300 moiazreben obieqtebs da axdenen maT katego- ranze, rac specifikuri da viwro mniSvnelobisaa.
suraTi
8.12
cnebaTa ierarqiulad organizebuli struqtura
kategoria cxoveli SeiZleba daiyos iseT qvekategoriebad, rogoricaa frinveli da Tevzi,
TiToeuli qvekategoria SeiZleba kidev daiyos. zogierTi informacia (aqvs kani) gaaCnia ierarqiis
yvela dones; sxva informacia (magaliTad, SeuZlia simRera) mxolod dabali donis cnebebs
SeiZleba hqondes (magaliTad, iadons).
bazisuri done ki aris vaSli. Tqven rom gaCvenon rac Tqven gWirdebaT, aris iseTi saxis rep-
am obieqtis suraTi da gkiTxon, ra aris es, rezentacia mexsierebaSi, romelic samzareulos
Tqven ufro swrafad upasuxebT, rom es vaSlia individualur cnebas _ macivris, WurWlis sa-
(da ara xilis romelime konkretuli saxeoba). recxi niJaris Tu gazquris Sesaxeb codnas _
bazisur dones prototipis gamowvevis meti Zala gaaerTianebs ufro did struqturaSi. sqema aris
aqvs. Tqven vaSlis cnebasTan meti Sexeba da cnebiTi CarCo, an codnaTa klasteri sagnebis,
gamocdileba gaqvT, vidre mis specifikur adamianebis da situaciis Sesaxeb. sqemebi aris
raTa moergos mogonebis sagans Tu mizans, moebebzea damokidebuli. Tu Tqven TvliT, rom
gamoviyenoT citatebis SemTxveva. arcTu valdebuli xarT, zustad moigonoT ra moxda,
iSviaTia SemTxveva, rodesac gindaT Tqveni Tqven amas gaakeTebT _ obieqtur monacems
sityva Tu moxseneba gaamdidroT sxvisi gamo- waradgenT, an aRiarebT da ityviT, rom ar gaxsovT.
naTqvamiT, magaliTad, SeiZleba TqvaT: „gaixseneT, zogierT cxovrebiseul situaciaSi, marTlac,
Cveni fsiqologiis profesori rom gveubneboda sakmarisia imis ubralo rekonstruqcia, rac
_ „korelacia mizezobriobas ar niSnavso~. moxda anu met-naklebad zusti aRdgena. es Tqveni
rodesac vinmes sityvidan citatas iyenebT, Tqven gadasawyvetia. magram arsebobs erTi sfero, sadac
304 arCevT aspeqtebs, romlebsac Tqveni mexsiereba Tqven udao pasuxismgebloba gekisrebaT imis
sinamdvileSi Camsxvreuli minebi filmSi ar
iyo. miuxedavad amisa, pirveli jgufis cdis
pirTa mesamedma aRniSna, rom dainaxa SuSis
namsxvrevebi, xolo meore jgufidan ki mxolod
14%-ma daasastura es. amrigad, movlenis Semdgom
informacias arsebiTi gavlena aqvs mowmis
Cvenebaze.
movlenis Semdgomma informaciam SeiZleba
daamaxinjos mowmis mexsiereba maSinac ki, ro-
desac cdis pirs gacnobierebuli aqvs, rom
eqsperimentatori SeiZleba ecados mis SecdomaSi
Seyvanas. is ver axerxebs Tavisi mexsierebis
namdvili wyaros garCevas; veRar xedavs gansxva-
aRdgenis sizusteze, Tu ra moxda. ganvixiloT vebas movlenasa da mis Semdgom informacias
mowmis mexsiereba. Soris (Johnson et al., 1993; Weingardt et al., 1995).
rogorc mosalodneli iyo, rodesac adamians
ramdenjerme warudgenen mcdar informacias, igi
mowmis mexsiereba
swored mas miiCnevs ufro namdvilad (Mitchell
mowme sasamarTloze debs fics _ „Tqvas & Zaragoza, 1996), Tumca, garkveuli winaaRmdegoba
simarTle da mxolod simarTle~. am TavSi Cven arsebobs am movlenis axsniTi meqanizmebis
vnaxavT, rom mexsiereba zusti iqneba Tu mcdari, dadgenaSi (Lindsay, 1993; Loftus, 1992; Schreiber &
damokidebulia imaze, Tu rogor aris informacia Sergent, 1998). Semdgomi informaciis gavleniT
aRbeWdili da emTxveva Tu ara aRdgenis pirobebi mowmis Cvenebis Secvlis tendencia dadgenilad
aRbeWdvis pirobebs. vinaidan fsiqologebma iTvleba. es gamokvlevebi adastureben im azrs,
ician, rom adamianebma SeiZleba ver Tqvan rom Tqveni mexsiereba icvleba _ rekonstruqcias
„simarTle~ maSinac ki, rodesac es Zalian surT, ganicdis warsuli gamocdilebis sxvadasxva
maT yuradReba mowmis mexsierebaze gaamaxviles elementebis gavleniT.
da misi Seswavla daiwyes. maTi mizani gamoZi- Cven ganvixileT aRbeWdvis, Senaxvisa da
ebisTvis xelSewyoba da iseTi meTodis moZebnaa, aRdgenis bevri mniSvnelovani Tavisebureba.
romelic mowmis Cvenebis sizustes uzrun- dasasrul, mexsierebis am funqciebis biologiur
velyofs. safuZvlebs ganvixilavT.
am mimarTulebiT mniSvnelovani gamokvlevebi
iqna Catarebuli elizabet loftusis da misi
kolegebis mier (Elizabeth Loftus et al., 1979, 1992).
Sejameba
xangrZlivi mexsierebis struqturebi
maTi gamokvlevis ZiriTadi daskvna is iyo, rom
mowmis mexsiereba (Cveneba) Zalian advilad mexsierebis ZiriTadi funqciaa msgavsi gamoc-
icvleboda Semdgomi informaciebis gavleniT. dilebis erTmaneTTan dakavSireba, raTa garemoSi
magaliTad, cdis pirebs uCvenebdnen films, sadac ukeT gaverkveT. cnebebi mentalur kategoriebs
avtokatastrofa xdeboda - ori manqana erTmaneTs warmoadgenen. prototipebi iqmneba mTel Cvens
ejaxeboda da sTxovdnen, ganesazRvraT manqanebis gamocdilebaze dayrdnobiT kategoriis wevrebis
siCqare (Loftus & Palmer, 1974). maT erT nawils CaTvliT da, amdenad, yoveli axali wevris
kiTxvas Semdegnairad usvamdnen: „ramdenad aRqmasTan erTad TviTonac icvleba. iqmneba
swrafad moZraobdnen manqanebi Sejaxebisas?~ erTgvari bazisuri done, romlis daxmarebiTac
xolo meore nawils ki ekiTxebodnen: „ra siCqa- adamianebi ukeT axdenen kategorizacias da ukeT
riT moZraobdnen manqanebi, rodesac isini er- gaiazreben movlenebs. sqemebsa da konceptualur
TmaneTs Seejaxnen?~ pirvel SekiTxvaze cdis CarCoebSi gamocdilebis mozrdili monakveTebis
pirebis pasuxi saSualod 100km/sT iyo, meore kanonzomierebebi ukeT Cans, vidre cnebebi.
kiTxvaze ki _ 80km/sT. erTi kviris Semdeg maT rodesac informaciis zusti aRdgena ver
xerxdeba, misi rekonstruqcia xdeba. rekonstruq-
ekiTxebodnen: „dainaxeT Camsxvreuli minebi?~
305
ciaze sqema axdens gavlenas. mecnierebma gviC- amokveTda xolme da amowmebda labirinTSi nas-
venes, rom mexsierebis gamoyeneba komunikaciis wavl qcevas. man daadgina, rom tvinis dazianebiT
miznis cvlilebasTan erTad icvleba. mowmis gamowveuli mexsierebis darRveva amokveTili
Cveneba aucileblad moiTxovs zust mexsierebas, qsovilis zomis proporciuli iyo. darRveva
magram gamokvlevebma aCvena, rom is mowyvladia miT ufro Zlieri iyo, tvinis rac ufro didi
damaxinjebebisadmi movlenis Semdgomi infor- nawili iyo dazianebuli. amave dros, mexsie-
maciis gavleniT. rebaze gavlenas ar axdenda is, Tu tvinis ra
nawili iqneboda dazianebuli. leSlis mixedviT,
engrama tvinis erT konkretul ubanSi ki ar
Tavsdeba, aramed mTel tvinze vrceldeba.
mexsierebis biologiuri leSlim imitom ver SeZlo engramis loka-
aspeqtebi lizacia, rom martiv situaciaSi mexsierebis
sxvadasxva forma erTdroulad monawileobs.
labirinTis swavla moicavs sivrciT, mxedve-
droa, gTxovoT, gaixsenoT ricxvi, romelic lobiT da ynosviT gamRizianeblebs. neiro-
Tqven mexsierebis Sesaxeb Tavis dawyebisas unda mecnierebis mtkicebiT, rTuli, kompleqsuri
dagemaxsovrebinaT. SegiZliaT moigonoT? ratom, informaciis daxsomeba mraval neironul sis-
ra mizniT CagitareT aseTi savarjiSo? ifiqreT temaSia ganawilebuli maSin, rodesac diskre-
im unaris biologiur safuZvlebze, romelic tuli codna calke gadamuSavdeba _ tvinis mxo-
SesaZleblobas gaZlevT, nebismieri informacia lod SezRudul ubnebSi lokalizdeba (Marko-
monaxoT da moigonoT. rogor akeTebT amas? witsch, 2000; Rolls, 2000).
aRbeWdva mexsierebaSi Tqvens tvinSi garkveul mexsiereba moicavs oTx ZiriTad nervul
cvlilebebs gulisxmobs. Tu Tqven gindaT, rom struqturas:
es informacia, sul mcire, am Tavis bolomde
naTxemi – mniSvnelovan rols TamaSobs
dagamaxsovrdeT, am cvlilebas permanentuli
proceduruli mexsierebisTvis, romelic ganmeo-
xasiaTi unda hqondes. rodesme dagisvamT kiTxva
rebas saWiroebs da klasikuri ganpirobebisTvis;
Tqveni TavisTvis, Tu rogor aris es SesaZle-
zoliani sxeuli – wina tvinis kompleqsuri
beli? Cveni Txovnis mizezi, dagemaxsovrebinaT
struqtura. Cvevis Camoyalibebisa da „stimuli-
nebismieri ricxvi, swored es iyo, anu is, rom
reaqcia~ kavSirebis savaraudo safuZvelia;
gagegoT, Tu raoden didi mniSvneloba aqvs
didi tvinis qerqi _ pasuxismgebelia senso-
biologias mexsierebisTvis. axla cota ufro
ruli mexsierebas da SegrZnebebs Soris
Rrmad ganvixiloT es sakiTxi.
asociaciebize;
nuSisebri kompleqsi _ pasuxismgebelia
faqtebis, TariRebis, saxelebis deklaraciul
engramis ZiebaSi
mexsierebaze, agreTve, emociuri STabeWdilebebis
modiT, gavixsenoT wignis dasawyisSi Tqven- daxsomebaze.
Tvis mowodebuli testi, ufro zustad, Seva-
tvinis sxva nawilebs, rogoricaa: Talamusi,
mowmoT Tqveni mexsiereba. 37 xom is ricxvia,
bazaluri winatvini da prefrontaluri kor-
romlis damaxsovrebac gTxoveT. rogor unda
teqsi, agreTve, gaaCniaT saSualebebi mexsierebis
ganvsazRvroT, Tqvens tvinSi sad aRibeWda is?
Tavi 8 / mexsiereba
bisas vxvdebiT, Semdeg ki im axal teqnikur winadadebebi aRar axsovs; satelevizio gada-
saSualebebs aRvwerT, romelTac mkvlevrebi cemidan azri ver gamoaqvs, sanam reklamis
tvinSi mimdinare mexsierebis procesebis Sesaxeb ganmavlobaSi aqtiurad ar moigonebs da gai-
codnis gasaRrmaveblad iyeneben. meorebs oriode wuTis win nanaxs.
mecnierebi sargebloben nikis msgavsi pacien-
tebiT, radgan „bunebriv eqsperimentad~ Tvlian
amnezia aseT SemTxvevebs. nikis msgavsi tvinis dazianebis
1960 wels, sahaero Zalebis radarebis axal- adgilis dakavSirebam qcevis deficitTan saSu-
gazrda teqnikosi niki a. saSineli dazianebis aleba misca mkvlevrebs daedginaT mexsierebis mexsierebis biologiuri aspeqtebi
msxverpli gaxda, ramac Zireulad Secvala misi sxvadasxva formebis mimarTeba tvinis garkveul
cxovreba. ubnebTan. Tavis mxriv, niks jer kidev axsovs
niki magidasTan ijda, misi mezobeli ki moqmedebebi, anu ara aqvs darRveuli procedu-
miniaturuli safarikao daSniT TamaSobda. ruli mexsiereba, Tumca, deklaraciuli mexsie-
moulodnelad niki wamodga da Semotrialda – reba aRar funqcionirebs. ase magaliTad, mas
swored im dros, rodesac misma amxanagma moiqnia axsovs, rogor unda aurios sxvadasxva masala,
daSna. daSna nikis marjvena nestos moxvda da magram ar axsovs ra komponentebia am narevSi.
moZraoba marcxena tvinis mimarTulebiT ganag- eqsplicituri mexsierebis darRvevis es faqtebi
rZo. am SemTxvevam igi seriozulad daaziana. naTlad miuTiTeben imaze, rom eqsplicitur da
yvelaze mZime problema amnezia, xangrZlivi implicitur mexsierebaSi tvinis gansxvavebuli
droiT mexsierebis dakargva iyo. amneziis gamo ubnebia CarTuli.
niks yvelaferi aRqmisTanave aviwydeba; wignSi amnezia (Amnesia) _ mexsierebis dakargva .........
ramdenime abzacis wakiTxvis Semdeg pirveli
307
axla ganvixiloT mexsierebis sxva dayofa, is faqtebi, rom tvinis dazianebis zogierTi
romelic SeiZleba gansxvavebul anatomiur forma azianebs eqsplicitur da ara implicitur
struqturas davukavSiroT. gamokvlevebis Se- mexsierebas, SesaZleblobas aZlevs fsiqologebs,
degad aRmoCnda, rom hipokampis dazianebis dros amtkicon, rom mexsierebis es ori forma gan-
eqsplicituri mexsiereba irRveva da ara _ sxvavebul kanonzomierebebs avlens kodirebisa
implicituri (Squire, 1992). da aRdgenis procesebSi. ganvixiloT, magaliTad,
is gzebi, riTac adamianebi amyareben asociaciebs
iseT winadadebasTan, rogoricaa _ „medicina
saidan
arCens enabluobas~. Cven ukve viciT zemoT
viciT moyvanili gamokvlevidan, rom amneziis mqone
individebi iZenen codnas eqsplicituri cnobie-
amneziis dros implicituri mexsiereba rebis gareSe, magram ramdenad SeuZliaT codnis
daculia SeZena sityvebs Soris asociaciuri kavSirebis
gamokvlevaTaHerT seriaSi monawileob- Sesaxeb? erTi pasuxi, romelic im individis
dnen cdis pirebi, romelTac korsakovis monacemebs ukavSirdeba (Rajaram, Coslett, 2000),
sindromis (qronikuli alkoholizmi) romlis inicialebicaa C.V. da romlis amneziac
Sedegad dazianebuli hqondaT hipokampi. gamowveulia Sublis wilis nawilis, kerZod,
rogorc amneziis mqone pacientebis, ise medialuri temporaluri lobis dazianebiT,
janmrTelebis jgufs awvdidnen sityvaTa aris – „ara~. miuxedavad imisa, rom C.V. percep-
mwkrivs da sTxovdnen, SeefasebinaT emo- tul implicitur mexsierebas avlenda, mas ar
ciuri TavalsazrisiT, romeli sityva mos- hqonda konceptualuri implicituri mexsiereba.
wondaT da romeli – ara. maTi mexsie- es Sedegi miuTiTebs imaze, rom eqsplicituri
rebis Sesamowmeblad iyenebdnen or tests. mexsierebis gareSe garkveuli tipis asociaciebis
erT SemTxvevaSi cdis pirebs eZleodaT SeZena SeuZlebelia. am tipis gamokvlevebi
sityvis dasawyisi marcvali, romelic SesaZleblobas aZleven mecnierebs, ukeT
unda SeevsoT TavSi mosuli pirvelive Cawvdnen mexsierebis biologiur safuZvlebs
sityviT (Sevsebis testi), meore testSi da mexsierebis procesebis organizacias.
ki marcvali mimniSneblis rols TamaSob-
da, radgan cdis pirs masze dayrdnobiT
unda moegonebina Sesabamisi sityva wa- tvinis suraTi (skanireba)
kiTxuli mwkrividan (mimniSnebliT mogo- fsiqologebma didi codna daagroves
nebis testi). mimniSnebel testSi amneziis anatomiasa da mexsierebas Soris kavSiris Sesaxeb
mqone pacientebi naklebs igonebdnen, vidre amneziis mqone individebze dakvirvebis gziT,
janmrTelebi, magram sityvis Sevsebis magram tvinis gadaRebis teqnikam SesaZlebeli
testSi pacientebis da janmrTelebis gaxada janmrTeli cdis pirebis mexsierebis
mexsierebis moculoba Tanabari iyo (Graf procesebis Seswavla (Niberg, Cabeza, 2000) (SegiZ-
et al., 1984). liaT gadaxedoT me-3 Tavs, sadac saubaria
gadaRebis teqnikis Sesaxeb). magaliTad, PET-
es Sedegi imaze miuTiTebs, rom korsakovis skanis saSualebiT endel tulvingma da misma
sindromiT gamowveuli tvinis dazianeba gav- kolegebma (Nyberg et al., 1996; Tulving et al., 1994)
Tavi 8 / mexsiereba
lenas axdens eqsplicitur mexsierebaze, xolo daadgines, rom epizoduri informaciis kodi-
implicitur mexsierebas ucvlelad tovebs. rebisa da aRdgenis dros tvinis ori naxevar-
mecnierebma daadgines, rom es gavlena SeiZleba sfero gansxvavebuli aqtivobiT xasiaTdeba. es
sakmaod xangrZlivi iyos (Cave & Squire, 1992). gamokvlevebi iseTivea, rogorc mexsierebis stan-
gamokvlevebiT implicituri mexsiereba 7 dRis dartuli gamokvlevebi, im gansxvavebiT, rom
Semdeg gamovlinda. hipokampis mniSvnelovani kodirebisa da aRdgenis procesSi cdis pirTa
dazianebis SemTxvevaSic implicituri mexsiereba sisxlis mimoqcevis skanireba xdeba PET-iT. am
ar irRveva. gamokvlevebSi gamovlinda tvinis Zlieri
308 aqtivoba marcxena prefrontalur korteqsSi
epizoduri informaciis kodirebis dros, xolo xdeba (Brewe et al., 1998; Wagner et al.,1998). am
marjvena prefrontalur korteqsSi tvinis gaZ- gamokvlevebSi cdis pirebs martivad unda
lierebul aqtivobas adgili hqonda epizoduri SeefasebinaT sityvebi an siuJetebi (scenebi).
informaciis aRdgenis dros. amrigad, anatomiuri (magaliTad, abstraqtulia Tu konkretulia esa
sxvaobac gamovlinda im konceptualuri sxvao- Tu is sityva). am amocanis Sesrulebis dros
bebis garda, romelic kogniturma fsiqologebma cdis pirebs skanirebas ukeTebdnen magnituri
aRmoaCines. rezonansiT, raTa gamoevlinaT tvinis aqtivobis
funqcionaluri magnituri rezonansiT (fMRI) ubnebi. skanirebam gasaocari ram uCvena: -
warmoebulma gamokvlevebmac gamoavlina mexsie- prefrontaluri qerqis da parahipokampuli
rebis operaciebis tvinSi ganawilebis mniSvne- (hipokampTan axlos mdebare) qerqis is ubnebi
lovani detalebi (Gabrieli, 1996, 1997). iyo ukeT ganaTebuli, romelTa Sesabamisi
sityvebis Tu siuJetebis Sefasebac ukeT SeZles.
am axal gamokvlevebSi gamoCnda mexsierebis
saidan
SemuSavebis pirveli periodis biologiuri
viciT safuZvlebi.
skanirebis Sedegebi gviCvenebs, rom sxvadasxva
tvini da kodirebis operaciebi
disciplinis mecnierebma erTad unda imuSaon,
magnituri rezonansiT gamokvlevis raTa srulad Cawvdnen mexsierebis procesebis
dros cdis pirebs mexsierebis eqsperimen- kanonzomierebebs. fsiqologebi adamianis
tebi utardebodaT. maT proeqtoriT mexsierebis Sesaxeb monacemebs moipoveben, rac
ekranze miewodebodaT sityvebi, romlebsac Semdgom neirofsiqologebisTvis masalaa tvinis
xedavdnen Tavs zemoT sarkeSi da eva- Sesabamisi struqturebis aRmosaCenad. amave dros,
lebodaT, TiToeuli sityvis Sesaxeb ori fiziologebis monacemebi koreqcias ukeTeben
tipis msjeloba ewarmoebinaT: _ seman- fsiqologiur Teoriebs informaciis kodirebis,
tikuri: _ „es sityva, (magaliTad, „skami~, Senaxvisa da aRdgenis Sesaxeb. am sferoSi
an „siyvaruli~) abstaraqtulia, Tu kon- momuSave mecnierebi saerTo ZalisxmeviT did
kretuli?~ an perceptuli _ „es sityva, warmatebebs uzrunvelyofen mexsierebis proce-
(magaliTad, „ndoba~ an „wigni~) fanqriT sebis kvlevaSi.
aris dawerili, Tu melniT?~ funqcio-
naluri magnituri rezonansiT gamokvlevam
gviCvena, rom marcxena prefrontaluri
qerqis midamoSi (frontaluri qerqis Sejameba
aramotoruli ubani) semantikuri kodire-
karl leSlim, romelic pirveli iyo, vinc
bis ufro maRal aqtivacias aqvs adgili,
engramebis Zieba daiwyo, aRmoaCina, rom mexsiereba
mexsierebis biologiuri aspeqtebi
vidre perceptuli kodirebis SemTxvevaSi
mTel tvins moicavs. tvinis mravali struqturaa
(Gabrieli et al., 1996).
CarTuli swavlisa da mexsierebis procesebSi.
amneziis mqone pacientebze gamokvlevebma
mecnierebi varaudoben, rom qerqis am ubnis
daamtkica, rom implicituri da eqsplicituri
aqtivacias semantikuri kodireba iwvevs marcxena
procesebis ganxorcielebaSi gansxvavebuli
naxevarsferos metyvelebasTan kavSiris gamo (ix.
struqturebi monawileoben. tvinis skanirebis
Tavi 3).
teqnika SesaZleblobas iZleva ganisazRvros
ramdenime axali gamokvleva tvinis specifi-
janmrTel adamianTan mexsierebis procesTa
kuri regionebis Seswavlas mieZRvna, romelTa
biologiuri safuZvlebi.
aqtivacia axali mexsierebis Camoyalibebis dros
309
sakvanZo
sakiTxebi
ra aris mexsiereba xanmokle mexsierebis mo- lebs mxolod Sesabamis
kognituri fsiqolo- culoba SeiZleba gaizardos informaciasTan (mexsiere-
giis warmomadgenlebi dasaxsomebeli wevrebis basTan) ar mivyavarT.
ganixilaven mexsierebas, azrian jgufebad dalagebis rac ufro Rrmad aris gadamu-
rogorc informaciis Sedegad. Savebuli informacia, miT
gadamuSavebis process. aRdgenis procesi xanmokle ukeTesia daxsomeba.
mexsiereba, romelic moi- mexsierebidan efeqturad implicituri mexsierebis-
Txovs cnobier Zalisxme- xorcieldeba. Tvis mniSvneloba aqvs, rom
vas, aris eqsplicituri. muSa mexsierebis farTo gageba kodirebis da aRdgenis pro-
aracnobieri mexsiereba xanmokle mexsierebas moi- cesebi msgavsi iyos.
implicituria. cavs. mexsiereba SeiZleba gavium-
deklaraciuli mexsie- muSa mexsierebis sami kompo- jobesoT gadamamuSavebeli
reba uzrunvelyofs faq- nenti xels uwyobs gare samya- ganmeorebiT da mnemonikuri
tebis daxsomebas. proce- rodan gamocdilebis yovel- xerxebiT.
duruli mexsiereba ki wuTier asaxvas. Cveulebriv, darwmunebu-
unarebis SemuSavebas. lobis gancdas zustad SeuZ-
mexsierebas xSirad gani- lia mexsierebaSi infor-
xilaven, rogorc kodi-
xangrZlivi mexsiereba. maciis arsebobis winaswar-
rebis, Senaxvis da aRdge-
kodireba da aRdgena metyveleba.
nis samsafexurian pro- xangrZlivi mexsiereba moi-
cess. cavs Tqvens srul codnas
samyarosa da Tqveni Tavis xangrZlivi mexsiere-
Sesaxeb; is TiTqmis ganu- bis struqturebi
sensoruli mexsiereba sazRvreli moculobisaa. cnebebi aris azrovnebis-
sensoruli mexsierebis Tqveni gaxsenebis unaris Tvis mexsierebis saSeni
sistema didi moculobis, pirobaa kodirebisa da aR- agurebi. maTi Camoyalibeba
magram Zalian mcire xan- dgenis pirobebis damTxveva. xdeba, rodesac mexsiere-
grZlivobisaa. swavlisa da aRdgenis kon- baSi Camoyalibdeba saerTo
xatiseburi mexsiereba teqstebs Soris damTxveva niSnebis mqone obieqtebis,
mxedvelobiT vels wa- ganapirobebs aRdgenas. an azrTa jgufebi.
mebis ganmavlobaSi aCe- adgilmdebareobis mrudis prototipi warmoadgens
rebs. Tavisebureba aixsneba kon- cnebis saSualo egzem-
eqo-mexsiereba smeniT gam- teqstebs Soris gansxvavebiT. plars.
Rizianeblebs inaxavs. mogonebis mimniSneblebi cnebebi xSirad ierarqi-
xels uwyoben xangrZliv mex- ulad arian dalagebulni
sierebaSi informaciis mo- zogadidan kerZosaken.
xanmokle mexsiereba Zebnas. sqema ufro zogadi kog-
da muSa mexsiereba epizodur mexsierebas iseTi nituri klasteria.
xanmokle mexsierebas Se- movlenebis daxsomebasTan mexsierebis yvela es zogadi
Tavi 8 / mexsiereba
zRuduli moculoba aqvs aqvs saqme, romlebic pi- struqtura gamoiyeneba axa-
da swrafad qreba gan- rovnebis subieqtur gamoc- li informaciis molodi-
meorebis SesaZleblobis dilebaSi monawileobdnen. nebisa da interpretaciis
ararsebobis pirobebSi. semantikuri mexsiereba si- konteqstisTvis.
ganmeoreba masalas xan- tyvebisa da cnebebis ar- mogoneba mxolod angariSi
mokle mexsierebaSi aCe- sebiTi mniSvnelobebis Sesa- ar aris, is rekonstruq-
rebs. xeb mexsierebaa. ciuli da seleqciuri pro-
interferencias maSin aqvs cesia.
adgili, rodesac mimniSneb-
310
310
wina gamocdileba da tvinis skanirebis teqnikam gadamuSavebis doneebis
miznebi gavlenas axdens udidesi roli Seasrula Teoria
mogonebaze. mexsierebis kodirebis da xangrZlivi mexsiereba
axalma informaciam SeiZ- aRdgenis procesebSi tvi- mexsiereba
leba Secvalos mogoneba nis monawileobis Sesaxeb metamexsiereba
da amiT mowmis Cveneba codnis mopovebaSi. mnemonika
arasando gaxados, Tu mas dasawyisis efeqti
axali movlenis Semdgo- praimingi
mi informacia Seereva. ZiriTadi sakiTxebi proceduruli mexsiereba
amnezia prototipi
bazisuri done mogoneba
mexsierebis biolo- dajgufeba mwkrivis daboloebis
giuri aspeqtebi cnebebi efeqti
konteqstis mixedviT
tvinis gansxvavebuli cnoba
gansxvaveba rekonstruqciuli
struqturebi (hipokampis,
deklaraciuli mexsiereba mexsiereba
amigdalas, cerebelumis
eqo-mexsiereba aRdgena
da cerebruli korteq-
gadamamuSavebeli mimniSneblebi
sis CarTviT) monawile-
ganmeoreba sqemebi
oben sxvadasva tipis
kodireba semantikuri mexsiereba
mexsierebaSi.
kodirebis specifikuroba
eqsperimentebi amneziis sensoruli mexsiereba
engrama adgilmdebareobis efeqti
mqone pacientebze daex-
epizoduri mexsiereba
mara mkvlevrebs imis xanmokle mexsiereba
mexsierebis eqsplicituri
garkvevaSi, Tu rogor sacavi
gamoyeneba
xdeba gansxvavebuli ti- gadatanis Sesabamisi
xatiseburi mexsiereba
pis mexsierebis Camoya- gadamuSaveba
mexsierebis implicituri
libeba da tvinSi maTi muSa mexsiereba
gamoyeneba
ganawileba.
interferencia
sakvanZo sakiTxebi
311
311
kognituri procesebi
9
kognituri procesebis
Seswavla
• fsiqikuri procesebis
aRmoCena
• fsiqikuri procesebi da
resursebii
metyveleba
• eqspresiuli metyveleba
• impresiuli metyveleba
• metyveleba, azrovneba
da kultura
fsiqologia Cvens cxov-
rebaSi: SeuZliaT Tu ara
cxovelebs enis Seswavla
vizualuri Semecneba
• vizualuri
reprezentaciebis
gamoyeneba
• verbaluri da
vizualuri
reprezentaciebis
kombinireba
problemis gadaWra da
azrovneba
• problemis gadawyveta
• deduqciuri azrovneba
• induqciuri azrovneba
fsiqologiaXXI saukuneSi:
eqspert-sistemebi da medicina
msjeloba da gadawyvetilebis
miReba
• evristika da msjeloba
• gadawyvetilebis miRebis
fsiqologia
sakvanZo sakiTxebi
• ZiriTadi cnebebi
312
r odesac TojiniT vTamaSobdi, mi-
sis salivanma [elen keleris
maswavlebeli] xelze damawera
sityva `T-o-j-i-n-a~ (doll). me damainteresa TiTebis
am TamaSma da Sevecade gamemeorebina... ar vicodi,
Cemma maswavlebelma xeli wylis nakadSi Cama-
yofina. roca erT xelze civi wylis nakadi
Semexo, man meore xelis gulze damawera sityva
`wyali~ jer nela, Semdeg ufro swrafad. me
wynarad vijeqi da mTeli gulisyuriT Sevig-
rZnobdi misis salivanis TiTebis moZraobas.
rom vambobdi sityvas; saerTod ar vicodi, rom
sityva arsebobs, me ubralod TiTebiT vTa- uecrad dameufla bundovani amaRelvebeli
maSobdi. gancda, TiTqos raRac daviwyebuli brundeboda;
erTxel, rodesac axali TojiniT vTamaSobdi, da rogorRac enis saidumlos farda aexada. maSin
misis salivanma aiRo Cemi Zveli Tojina, Camisva mivxvdi, rom `w-y-a-l-i~ aris is mSvenieri grili
kalTaSi da aso-aso miTxra `T-o-j-i-n-a~ da See- raRac, xelebze rom mexeboda. am cocxalma si-
cada mivexvedrebine, rom orive `T-o-j-i-n-a~ iyo. tyvam gamoafxizla Cemi suli, mianiWa mas sinaTle,
manamde, cota xniT adre, veWidavebodiT sityvebs imedi, sixaruli da Tavisufleba. Tumca, siZne-
`t-a-l-a-x-i~ da `w-y-a-l-i~. misis salivani cdi- leebi amiT ar dasrulebula, magram es siZneleebi
lobda, mivexvedrebine, rom `t-a-l-a-x-i~ aris ukve advilad gvardeboda.
talaxi da `w-y-a-l-i~ aris wyali, magram me es saxli swavlis dauokebeli surviliT
kvlav mereoda es ori... davtove. ukve yvelafers hqonda Tavisi saxeli
Cven saxlis garSemo biliks mivuyvebodiT da da TiToeuli axal azrs badebda. saxlSi dab-
mcenaris surneliT vtkbebodiT, romelic saxlis runebisas yvela sagani, romelsac ki vexebodi,
kedlebs faravda. viRac wyals avsebda. sicocxliT iyo gamsWvaluli (Keller, 1902/1990,
gv.15-16).
fiqri da
grZnoba ena inteleqti yuradReba mexsiereba problemebis
gadaWra
suraTi
9.1
kognituri fsiqologiis sfero
kognituri fsiqologebi Seiswavlian umaRlesi fsiqikuri funqciebis Semdeg sakiTxebs: _ rogor xdeba
adamianis mier codnis SeZena da am codnis gamoyeneba garemos gagebisa da gardaqmnis mizniT.
saWiroebs (xolo pasuxis arCeva ar iqneba saWiro, Zieba moiTxovs TiToeuli elementis seriul
rogorc es dondersma gaakeTa), maSin Tqven gadamuSavebas. Semowmeba unda moxdes cal-calke,
SegiZliaT mianiWoT ricxvebi _ garkveuli dro erTimeoris miyolebiT.
_ calkeul process. amgvarad, SesaZloa, sti- procesebis paraleluri Tu seriuli mimdi-
mulis kategorizacias sWirdebodes 100 miliwami nareobis identifikaciis mizniT fsiqologebi
(wamis measedi), xolo pasuxis arCevas _ 150 xSirad iyeneben reaqciis dros, Tumca, 9.3
miliwami. suraTis me-3 nawilSi mocemuli magaliTi
kognitur fsiqologiaSi momuSave specialis- dagarwmunebT, rom es meTodi yovelTvis ar
tebi aRar iyeneben gamoklebis meTods, radganac amarTlebs. warmoidgineT, rom gvaqvs davaleba,
nebismieri procesisaTvis saWiro dro damokide- romelic, savaraudod, or process moicavs. Tu
bulia davalebis detalebze. Tumca, mkvlevrebi Cven gvecodineba mxolod am procesebis
mihyvebian dondersis ZiriTad logikas. isini mimdinareobis dro, verasodes ganvsazRvravT
316
suraTi
9.3
umaRlesi kognituri
procesebis analizi
kognituri fsiqologebi cdiloben, gan-
sazRvron im fsiqikuri procesebis iden-
turoba da organizacia, romlebic umaR-
lesi kognituri procesebis (maRali donis
kognituri aqtivobebis) saSen masalas
warmoadgenen;
(A) dondersis davalebis avtoriseuli
versia moiTxovs, rom, sul cota, 3 procesi
Tanmimdevrulad ganxorcieldes;
(B) zogierTi procesi mimdinareobs se-
riulad, anu Tanmimdevrulad; zogierTi
ki erTdroulad, erTmaneTis paralelurad;
(C) davalebis Sesrulebaze daxarjuli
dro yovelTvis ar aZlevs mkvlevrebs
saSualebas, gansazRvron procesebis para-
leluri Tu seriuli mimdinareoba.
erTze meti kontrolirebadi procesis ganxor- cxrilSi ricxvebs Soris gansxvaveba. mi-
cieleba Zalian rTulia, radganac isini ufro Rebuli Sedegebis mixedviT, cdis pirebs
met resurss moiTxoven; avtomaturi procesebis bevrad ufro uWirT, roca ricxvebi axlos
Sesruleba ki SesaZlebelia sxva davalebis mdgomni arian (magaliTad, 1-2) vidre maSin,
roca maT Soris didi intervalia (magali-
Tad, rva-erTi), ganurCevlad imisa, Tu ra
kontrolirebadi procesebi (Controlled processes)
formiTaa cifrebi mocemuli _ arabuliT
_ procesebi, romlebic moiTxoven yuradRebas;
xSirad rTulia erTdroulad erTze meti Tu sityvebiT. miaqcieT yuradReba, rom
kontrolirebadi procesis erTd ganxorcieleba. pirvel siaSi mocemulia gansxvavebuli
avtomaturi procesebi (Automatic processes) _ wyvilebi, romelTa Sorisac mcire inter-
procesebi, romlebic ar moiTxoven yuradRebas, valebia, xolo meore siaSi mocemul wyvi-
maTi ganxorcieleba SesaZlebelia sxva moqme- lebs Soris intervali didia, amitom
318 debis paralelurad. pirveli sia ufro Zneli unda yofiliyo.
magram, ratom unda moexdina ricxvebis axla Tqven xvdebiT fsiqikuri procesebis
siaxloves gavlena maTi fizikuri msgav- logikas. rTuli saazrovno amocanebis gadaWris
sebis gansazRvraze? erTi-ori da erTi- mimdinareobis axsnis mizniT, Teoretikosebi
cxra fizikuri gansxvavebulobis xarisxis gvTavazoben modelebs, romlebSic kombini-
mixedviT TiTqmis identuria. mkvlevrebi rebulia rogorc seriuli da paraleluri, ise
varaudoben, rom, rodesac xedavT 2-1 an kontrolirebadi da avtomaturi procesebi.
ori, Zalauneburad fiqrobT Sesabamis kognitur-fsiqologiur kvlevaTa umravlesobis
raodenobaze, maSinac ki, rodesac es xels mizania iseTi eqsperimentuli situaciis Seqmna,
uSlis davalebis Sesrulebas. am dros romelic daadasturebs aseTi modelebis TiTo-
xdeba ricxvis mniSvnelobis avtomaturi euli komponentis arsebobas. axla, rodesac
Sefaseba, miuxedavad imisa, rom, es ar ukve naTelia kognitur-fsiqologiuri kvlevis
gvWirdeba an ar gvinda (Dohaene & Akhavein, logika fsiqikuri procesebis Seswavlisas, droa
1995). gadavideT ufro konkretul sakiTxebze. Cven
saSualeba gveqneba, ganvixiloT konkretuli
kognituri procesebi muSaobis procesSi. davi-
bavSvobidan, albaT, gaxsovT, rogor eufle-
wyebT metyvelebis gamoyenebiT.
bodiT raodenobas da ricxvis cnebebs. axla
kavSiri ricxvsa da raodenobas Soris imdenad
avtomaturi gaxda, rom misgan Tavis daRweva
TiTqmis SeuZlebelia. zemoT moyvanili Sejameba
davalebidan Cans, rom avtomaturi procesebi
kognitur fsiqologiaSi da kognitur mecnie-
mniSvnelovnadaa damokidebuli mexsierebis
rebaSi momuSave specialistebi Seiswavlian
efeqtur gamoyenebaze (Logan, 1988,1992). iqneba
fsiqikur procesebsa da struqturebs, romlebic
obieqti „2~ Tu „ori~ – aRqmulis mexsierebaSi
saSualebas aZlevs adamians, gamoiyenos ena,
gadamuSaveba uzrunvelyofs informacias rao-
gadaWras problema da miiRos gadawyvetileba.
denobis Sesaxeb.
dondersma pirvelma Seqmna kognituri davalebis
axla es informacia kontrolirebadi da
calkeul Semadgenel procesebad gaanalizebis
avtomaturi procesebis Sesaxeb, gamoviyenoT
meTodi. Tanamedrove mkvlevrebi fsiqikuri
erTdrouli siarulisa da saubris situaciis
aqtivobis komponentebis gansazRvris mizniT
gansaxilvelad. swor gzaze siarulis dros
Seiswavlian seriuli da paraleluri procesebis
ori moqmedeba xels ar uSlis erTmaneTs, rac
komponentebs, sxvadasxva donis avtomatur da
imaze miuTiTebs, rom swor gzaze siaruli da
kontrolirebad procesebs.
laparaki SedarebiT avtomaturi aqtivobebia;
Tumca, gubeebis gamoCenisTanave situacia ic-
vleba, rac gaiZulebT gzis mravali varian-
tidan airCioT erT-erTi _ unda gadawyvitoT,
metyveleba
saiT waxvideT da ra TqvaT.
radganac Tqven ar SegiZliaT orive moqme- SuaRamea da karze viRac akakunebs. kars aRebT
debis erTdroulad Sesruleba, Tqveni yurad- da iq aravin aris; ucbad SeamCnieT, rom Zirs
Reba „CixSi eqceva~ (Pashler, 1992,4). konverti devs, konvertSi ki furcelia, romel-
es magaliTi cxadyofs, ratom xdeba kontro- zec weria: „kata xaliCazea~. ras geubnebaT es
lirebadi da avtomaturi procesebis xarisxis Setyobineba? ra SegviZlia SevcvaloT, rom es
da ara zusti kategoriebis mixedviT gansazRvra. Setyobineba gasagebi gaxdes TqvenTvis? am
metyveleba
pirobebis garTulebis SemTxvevaSi is, rac SemTxvevaSi yvelaze advilia, mogawodoT Sesa-
avtomaturi iyo, ukve yuradRebis kontrols bamisi konteqsti. warmoidgineT, rom Tqven sai-
saWiroebs. amgvarad, konteqstidan gamomdinare, dumlo agenti xarT da instruqciebs yovel-
esa Tu is procesi SeiZleba met-nakleb yurad- Tvis aseTi ucnauri saxiT iRebT. maSin Tqven
Rebas iTxovdes. gecodinebaT, rom „kata~ aris Tqveni kontaqti,
319
xolo „xaliCaze yofna~ sabrZolo adgils
niSnavs, e.i. Tqven unda waxvideT.
magram imisaTvis, rom fraza _ „kata xali-
Cazea~ _ gasagebi iyos, sulac ar aris auci-
lebeli, saidumlo agenti iyoT. mas SeiZleba
sxvadasxva mniSvneloba hqondes.
warmoidgineT, rom Tqveni kata xaliCaze
karis win mxolod maSin wveba da gelodebaT,
roca gareT gasvla surs. rodesac Tqven Tqveni
ojaxis romelime wevrs eubnebiT „kata xali-
Cazea~, Tqven gulisxmobT: _ „SegiZlia, kata
gareT gauSva?~
warmoidgineT, rom Tqvens megobars surs suraTi
9.4
manqanis gamoyvana farexidan da SiSobs, radgan
ar icis, sad aris kata. am dros Tqven eubnebiT: eqspresiuli metyveleba
„kata xaliCazea~ da am sityvebSi gulisxmobT, SegiZliaT aRuweroT suraTi Tqvens megobars?
rom katas safrTxe ar emuqreba da mas SeuZlia ras SecvlidiT, Tqveni megobari rom brma
manqanis gamoyvana. iyos?
5. Cans Tu ara qvemoT mocemul dialogSi, ramdenad iyenebs daTo graisis aqsiomebs?
giorgi: yofilxar niu-iorkSi? ar vici ratom mekiTxeba, amitom, albaT, ufro meti
daTo: erTxel, 1992 wels. unda vuTxra, vidre, ubralod `ho~.
giorgi: wasvlas vapireb, magram meSinia ar ver vetyvi, rom sanerviulo araferi aqvs, mainc ar
gamZarcvon. damijerebs. ra SeiZleba vuTxra iseTi, rac
daTo: Cemi azriT, iq bevri usafrTxo adgilia. simarTles hgavs da Tanac daamSvidebs?
Tu vetyvi, rom sastumroSi ar gavCerebulvar,
giorgi: sastumro rogori iyo?
SeiZleba ifiqros, rom sxvagan gavaTie Rame. iseTi
daTo: RamiT ar davrCenilvarT.
ram unda vuTxra, rac gasagebs gaxdis, ratom ar
SemiZlia kiTxvaze pasuxis gacema.
wasvla ar minda, magram ar minda uaris Tqma uxeSad
giorgi: ar ginda, erTad wavideT?
gamomivides. mixvdeba giorgi, rom Tavs varideb?
daTo: ar vici, unda vnaxo, ramdenad SevZleb
(Tavis daZvrenas vcdilob)
wamosvlas.
giorgi: aa . . .
gaeba maxeSi.
daTo: hm
Cven ganvixileT zogierTi faqtori, romelic da giorgis dedas gadasces daxmareba~ _ ori
ganapirobebs ama Tu im gamonaTqvamis warmoTqmas gansxvavebuli mniSvnelobis SedarebiT rTuli
da zogierTi procesi, romelic xels uwyobs struqtura. II nawilSi gakeTebuli analizis
maT aqtivizacias. axla ki SevexoT msmenelebs, mixedviT, fraza `ninos da giorgis~ exeba dedas,
romlebic mosaubris mier nagulisxmev azrs erT adamians _ ori bavSvis dedas gadasces
igeben. daxmareba. III nawilSi warmodgenili analizis
mixedviT, winadadebaSi gamoyofilia ori qvem-
debare _ `ninos~ da `giorgis dedas~, e.i. or
impresiuli metyveleba adamians gadasces daxmareba. romeli mniSvnelo-
warmoidgineT, rom mosaubre ambobs: `kata biT igebT winadadebas, rodesac mas pirvelad
xaliCazea.~ Tqven ukve iciT, rom, konteqstidan kiTxulobT? rogorc xedavT, am SemTxvevaSic
324 gamomdinare, am gamonaTqvamis gamoyeneba winadadebas ori mniSvneloba aqvs da Cven vub-
suraTi
9.5
winadadebis
struqtura
winadadebis gramatikuli
struqturis TvalsaCino
ilustraciis mizniT, lin-
gvistebi xSirad iyeneben
diagramebs. I struqtura
warmoadgens winadadebis _
`kata xaliCazea~ _ struqtu-
rul analizs; II da III struq-
tura ki gviCvenebs, rom
winadadeba _ `ninos da gior-
gis dedas gadasces dax-
mareba~ _ ori erTmaneTisagan
gansxvavebuli struqturuli
analiziT SeiZleba iyos war-
modgenili. vis gadasces
daxmareba? or adamians Tu
erTs?
rundebiT igive kiTxvas, romelic leqsikuri nebuli yvavili, iseve, rogorc meore winada-
orazrovnebis dros gaCnda: rogor gansazRvravs debaSi. mesame winadadebis pirvel nawilSi aRwe-
konteqsti erTi mniSvnelobis amorCevas ori an rilia situacia, romelic qmnis konteqsts meore
meti SesaZlo variantidan? winadadebisTvis _ `yvavili aqvs~. es magaliTebi
davubrundeT leqsikur orazrovnebas (sityvis gviCvenebs, rom Tqven iTvaliswinebT miniSnebis
orazrovnebas), ganvixiloT Semdegi winadadeba: sxvadasxva tips. konteqstis mixedviT msmeneli
„anas yvavili aqvs~. momentalurad gansazRvravs orazrovani sityvis
ra aris am SemTxvevaSi yvavili? warmoidgineT, mniSvnelobas (Binder & Morris, 1995; Sereno, 1995).
rom TavSi leqsikoni gaqvT. yvavilis mniSvne- struqturuli orazrovnebis daZleva konteqstis
loba, albaT, aseTi iqneba: mixedviT xdeba (MacDonald, 1993; Shapiro et al., 1993;
gansazRvreba 1: mcenare. Trueswell, 1996). erTmaneTisgan gansxvavebul aseT
gansazRvreba 2: infeqciuri daavadeba. gramatikul struqturebs Soris swrafi arCevis
am winadadebiT gadmocemuli informacia ar SesaZleblobas konteqsti iZleva.
gvaZlevs saSualebas, SesaZlo ori mniSvnelo- modiT, Cvens magaliTs davubrundeT, romelic
bidan avirCioT erT-erTi. rogorc kvlevis pirvelad ganvixileT da romelic sakmaod
Sedegebi adasturebs, aseTi tipis winadadebis
wakiTxvis Semdeg mexsierebisTvis misawvdomi
xdeba sityvis orive mniSvneloba (Vu et al., 1998).
konkretul situaciaSi sityvis mniSvnelobis
gansazRvrisaTvis saWiroa konteqstis gaTvalis-
wineba, magram rogor gvexmareba is mniSvnelobis
arCevaSi? kvlevebis mixedviT aRmoCnda, rom
konteqsti uzrunvelyofs azris gagebis ramdenime
(tipis) saSualebas (Vu et al., 1998, 2000). ganvixiloT
metyveleba
Semdegi magaliTebi:
1. ana avadaa yvaviliT;
2. ana krefda yvavilebs;
3. ana ver mova. mas yvavili aqvs.
pirvel winadadebaSi zmnis mixedviT, SesaZ-
loa ganvsazRvroT, ra mniSvnelobiTaa gamoye- 325
vnaxeT, rom sityvasityviT versia axlo
cxrili
9.5 kavSirSia sityvebis pirdapir mniSvne-
lobasTan. igive gamonaTqvamis arapir-
orazrovani gamonaTqvamis pirdapiri dapiri versia mas sarkastul mniSvnelobas
da sarkastuli interpretacia aniWebs. axla gamoviyenoT zemoT aRniS-
pirdapiri mniSvnelobiT naxmari gamonaTqvami nuli modelebi leqsikuri orazrovnebis
ilustraciis mizniT. Tu mkiTxveli infor-
marta dis saxlSi mivida stumrad. gareT yinavda da
marta Zalian bednieri iyo, rom saxlamde miaRwia. man macias sityvasityviT amuSavebs konstan-
uTxra das: „Seni saxli Zalian myudroa, ra mSvenieria turi rigis (Tanmimdevrobis) mixedviT,
aq da rogor Tbila~. maSin mosalodnelia, rom Tavdapirvelad
igi Seecdeba gamonaTqvamis pirdapiri mniS-
sarkastuli moTxovna
vnelobis gagebas. Tu es gza warumatebeli
tonis amxanagi, romelTanac cxovrobs igi, yovelTvis aRmoCndeba, mkiTxveli gamonaTqvamis sxva
Rias tovebs misaRebi oTxis fanjaras, maSinac ki, mniSvnelobas ganixilavs (Crice 1975; 1978;
rodesac gareT yinavs. tonis mravaljeradi Txovna –
daeketa fanjara – uSedego iyo; erTxel fanjara Ria Searle, 1979a). am modelis mixedviT, moTxovnis
iyo, tonis ar sjeroda, rom mis amxanags ar scioda da da sarkastuli gamonaTqvamis gagebas ufro
uTxra amxanags: „ra mSvenieria aq da rogor Tbila~.
meti dro sWirdeba, vidre pirdapiri gamo-
naTqvamis. mkiTxvelisTvis ki ufro advilia
orazrovania: `kata xaliCazea~. am SemTxvevaSi sarkastuli gamonaTqvamis gageba, vidre
orazrovneba ganpirobebulia Tavad SinaarsiT pirdapiris. kvlevebis safuZvelze dad-
da ara calkeuli sityvebiT an winadadebis ginda, rom mkiTxvelebi ufro swrafad
struqturiT. mkvlevrebma aRmoaCines, rom kon- igeben sarkastul moTxovnas, vidre igive
teqstis mixedviT gadawyobis kanoni am Sem- gamonaTqvamis pirdapir mniSvnelobas (Gibbs,
TxvevaSic moqmedebs (Gibbs, 1994). 1986).
SegviZlia davaskvnaT, rom metyvelebis
procesSi adamiani orazrovnebis dasaZlevad
efeqturad iyenebs konteqsts. am dros sruli
ra gvesmis
SeTanxmebulobaa naTqvamsa da msmenelis mier orazrovnebis daZlevis Sesaxeb saubrisas
gagebul azrs Soris. metyvelebis procesis aqcenti gavakeTeT imaze, Tu ras vigebT. axla
ganxilvisas Cven gamovyaviT e.w. „msmenelis yuradRebas gavamaxvilebT naTqvamis gagebaze,
gaTvaliswineba~ _ procesebi, romelTa saSuale- Sesabamisad, kiTxvas ase davsvamT: rodis Cndeba
biTac mosaubre mimdinare situaciis Sesatyvis mexsierebaSi reprezentaciebi _ frazis Tu
gamonaTqvams irCevs. impresiuli metyvelebis mTliani teqstis gagebis dros? magaliTad, ra
analizis safuZvelze dadginda, rom msmenels inaxeba mexsierebaSi, rodesac Tqven gaigebT
aqvs molodini, rom mosaubre sworad metyvelebs. ukve nacnob frazas: `kata xaliCazea~. kvlevebis
amrigad, msmenelisaTvis mizanSewonilia, naT- safuZvelze dadginda, rom mniSvnelobis mqone
Tavi 9 / kognituri procesebi
larulad (Gerrig, 1993; Graesser et al., 1994; McKoon & aRniSna, rom es iyo dana. Tumca, kvlevis
Ratcliff, 1992). aRmoCnda, rom nebismieri gamonaT- Sedegebis mixedviT dadginda, rom am da msgavsi
Tavi 9 / kognituri procesebi
metyvelebis ganxilvam gviCvena, ramdeni ram araerTgzis ganixilaven. es kiTxva rom ufro
esaWiroeba mosaubres, raTa warmoTqvas swori konkretuli iyos, gagacnobT kros-lingvistur
winadadeba Sesabamis dros da msmenels, raTa magaliTs. warmoidgineT, rom bavSvma dainaxa,
sworad gaigos mosaubris mier nagulisxmevi rogor isrola mamamisma burTi. Tu bavSvi
azri. Cven, rogorc wesi, amas ar vacnobierebT. inglisurenovania, ityoda: _ Daddy threw the ball –
rogor ggoniaT, kargad aris agebuli Tqveni `mamam isrola burTi~, xolo Tu bavSvi Turqul-
kognituri procesebis muSaobis meqanizmebi? enovania, maSin ityoda Topu babam atti. rogor
fiqrobT, am winadadebebSi erTi da igive azria
mocemuli da mxolod sityvebia gansxvavebuli?
metyveleba
saidan
viciT
pongis?~ Tu Tqven ar gaxsovT, SegiZliaT dnen, warmoedginaT navis kidev erTi de-
erTdroulad warmoidginoT maTi vizualuri tali, magaliTad, saqare mina an Ruza.
xatebi. sagnis xatis aseTi gamoyenebis SemTxve- aRmoCnda, rom Ruzis „dasanaxad~ (warmosad-
vaSic, mas bevri saerTo aqvs realurad aRqmul genad) cdis pirebs ufro meti dro sWiro
saganTan. axlosaa ZravasTan, vidre Ruza. reaqciis
droebs Soris gansxvaveba adasturebs, rom
adamianebi iseve aTvaliereben vizualur
saidan
xatebs, rogorc realur sagnebs (Kosslyn,
viciT 1980).
suraTi
9.8
warmodgenis vizualuri
skanireba
vizualuri Semecneba
333
gadakecavT. rogor ggoniaT, ra sisqis sivrciTi fsiqikuri modeli realuri sivrciTi
iqneba Tqveni qaRaldi (Adams, 1986)? gamocdilebis niSnebs (Rinck et al., 1997).
warmoidgineT, rom kiTxulobT saintereso
pasuxi aseTia: daaxloebiT 50 milioni mili
nawyvets moTxrobidan:
(250 x 0.028 diumi – qaRaldis sisqe), daaxloebiT
dedamiwidan mzemde manZilis naxevari. Tqven, operaSi megobrebTan erTad sxedxarT.
albaT, ufro naklebi gegonaT. Tqveni warmodgena Tqveni mosvlis mizania, SexvdeT da
gadaitvirTa warmosadgeni informaciiT. esaubroT maRali wris warmomadgenlebs
da saintereso adamianebs. axla dgaxarT
eleganturi aivnis moajirTan, romelic
verbaluri da vizualuri parters gadahyurebs. zustad Tqven ukan,
Tvalis simaRleze, aivnis kedelze Cuqur-
reprezentaciebis kombinireba Tmebiani lampa kidia. lampis fexi, rome-
Cven, ZiriTadad, yuradReba gavamaxvileT lic kedelzea mimagrebuli, mTlianad
vizualuri reprezentaciebis im tipebze, ro- mooqrovilia (Franklin&Tvresky, 1990, gv. 65).
melTa Camoyalibeba xdeba garemoSi arsebuli
seriul eqsperimentebSi cdis pirebi (mkiTxve-
vizualuri stimulis mexsierebaSi xatis saxiT
lebi) teqstebs swavlobdnen, romlebSic
gadataniT, an misi warmodgenis SemTxvevaSi – detalurad iyo aRwerili damkvirveblis garSemo
mexsierebidan amotaniT. vizualur xatebs Tqven
arsebuli sagnebis ganlageba (Franklin & Tvresky,
xSirad qmniT verbaluri informaciis safuZvel-
1990). mkvlevrebs surdaT eCvenebinaT, rom go-
ze. magaliTad, miuxedavad imisa, rom realurad nebaSi warmodgenili arsebuli obieqtebis
arasodes ginaxavT, Tqven SegiZliaT warmoidgi-
sivrceSi ganlageba gansazRvravs am sivrcis
noT kata, romelsac sami kudi aqvs. verbaluri
Sesaxeb informaciis mexsierebidan amotanis sis-
informacia saSualebas gaZlevT, SeqmnaT vizua- wrafes. (sur. 9.9.) cdis pirebi ufro swrafad
luri reprezentacia. gansakuTrebiT mniSvne-
pasuxoben kiTxvaze: „ra aris Tqven win~, vidre
lovania verbaluri informaciis xatovani war-
kiTxvaze: „ra aris Tqven ukan~, miuxedavad imisa,
modgenis unari mxatvruli literaturis kiTxvis rom TiToeuli obieqti erTnairi sizustiT iyo
dros, romelic sivrciT detalebs Seicavs.
aRwerili.
ganvixiloT nawyveti moTxrobidan: _ „ganzra-
am Sedegebis gageba Zalian advilia, Tu
xvidan mkvlelobamde~: dauSvebT, rom kiTxvis dros aRmocenebuli
mdelo sididiT CogburTis ori kortis reprezentaciebi saSualebas gaZlevT „moxvdeT
zomis iyo, sqeli balaxiTa da xavsiT scenaze~; Tqven SegiZliaT verbaluri gamocdi-
dafaruli. misi erTi nawili SroSanebiT leba gardaqmnaT vizualur sivrciT gamocdi-
iyo mofenili, garSemortymuli xeebis qveS lebad.
ki enZelebi mimofantuliyo. mdelos erT zogadad, Tqven garSemo arsebul samyaroze
mxares mayvliTa da ayvavebuli vardebis fiqris dros, TiTqmis yovelTvis gixdebaT in-
ekliani buCqnariT dafaruli patara gora- formaciis vizualuri da verbaluri reprezen-
Tavi 9 / kognituri procesebi
Sejameba
adamianebs SeuZliaT vizualuri reprezen-
taciebis gamoyeneba sagnis gonebaSi rotacii-
saTvis. adamianebi warmodgenil xatebs aTvalie-
reben ise, rogorc realur sagnebs. vizualuri
da verbaluri informaciis SejerebiT adamianebs
SeuZliaT srulyofili fsiqikuri reprezenta-
ciebis Seqmna.
suraTi
9.9
problemebis gadaWra da
azrovneba
orive aqtioba saWiroebs mocemuli axali borotma arsebam _ sfinqsma _ Tebes xalxs am
informaciis dakavSirebas mexsierebaSi arsebul amocanis amoxsna ubrZana, xolo sanam vinme mis
informaciasTan. Cven ganvixilavT problemis amoxsnas SeZlebda, xalxi misi tiranuli mmar-
gadawyvetis sxvadasxva aspeqtsa da azrovnebis Tvelobis qveS icxovrebda. oidiposma gamocanis
or formas _ deduqciursa da induqciurs. elementebSi metaforebi amoicno _ dila, SuadRe
da mwuxri adamianis cxovrebis sxvadasxva
periodebs warmoadgens. bavSvi xoxavs siarulis
problemis gadawyveta dawyebamde, amdenad, igi oTxze dadis; mozrdili
adamiani ki _ or fexze, xolo moxucebulobaSi
,,ra arsebaa, romelic diliT oTx fexze
adamiani, miuxedavad imisa, rom or fexze dadis,
dadis, SuadRisas _ orze, xolo mzis Casvlis
siarulisas yavarjensac iyenebs, e.i. sam fexze
Semdeg _ samze?~ berZnuli miTologiis Tanaxmad,
dadis. oidiposis pasuxi iyo _ ,,adamiani~.
suraTi
9.11
336
mareobasa da sasurvel mizans Soris. magaliTad,
materialur gaWirvebas ganicdiT da fulis Sovna
gsurT; TqvenTvis cnobilia, agreTve, ra SegiZ-
liaT (an gindaT) gaakeToT problemis dasaZ-
levad. magaliTad, Tqven SeecdebiT SeTavsebiT
raime samsaxuris Sovnas da ar daiwyebT jibis
qurdobas. problemis formaluri gansazRvra
sam elements moicavs (Newell & Simon, 1972).
problema ganisazRvreba:
1. Tavdapirveli mdgomareobiT _ arasruli
informacia an aradamakmayofilebeli pirobebi;
2. mizniT _ informacia an pirobebi Tqven-
Tvis sasurveli garemos Sesaxeb;
3. operaciaTa TanmimdevrobiT _ is sava-
raudo safexurebi, romlebsac gaivliT mocemu-
li mdgomareobebidan sasurveli miznis misaR-
wevad.
am sami elementis erTobliobiT ganisazR-
vreba problemuri situacia. ilustraciis mizniT
problemis gadawyveta SegviZlia SevadaroT
labirinTSi gzis povnas (problemuri situacia),
Tumca, Cveni yoveldRiuri problemebi ar romelic sawyisi wertilidan (Tavdapirveli
aris oidiposis gamocanasaviT rTuli, magram mdgomareoba) sasurvel wertilamde gadaadgi-
problemis gadaWra yoveldRiuri cxovrebis lebas (mizani) gulisxmobs. am dros Tqven
ZiriTadi nawilia. Tqven gamudmebiT awydebiT gixdebaT dasaSvebi operaciebis ganxorcieleba.
problemebs, romelTa gadawyvetac gixdebaT: problemebis gadaWrisas sawyisi siZneleebis
rogor movaxerxoT samuSaosa da movaleobebis umravlesoba im SemTxvevaSi Cndeba, Tu am sami
Sesruleba drois gansazRvrul periodSi; elementidan romelime ar aris sakmarisad
rogor mivaRwioT warmatebas gasaubrebaze; gansazRvruli (Simon, 1973). kargad gansazRvruli
rogor gavwyvitoT urTierToba arasasurvel problema saxelmZRvaneloSi mocemul problemas
pirovnebasTan da a.S. mravali problema dakav- hgavs, romelSic garkveviTaa warmodgenili
Sirebulia realur codnasa da TqvenTvis saWiro sawyisi mdgomareoba, mizani da operaciebi,
informacias Soris gansvlasTan. rodesac prob- romelic miznis misaRwevadaa saWiro. Tqveni
lemas wyvetT, Tqven amcirebT am gansvlas saWiro amocanaa, mixvdeT, Tu rogor gamoiyenoT ope-
informaciis mopovebiT. problemis daZlevis raciebi pasuxis misaRebad. cudad gansazRvruli
problemis gadaWra da azrovneba
arsis ukeT gasagebad, SeecadeT gadaWraT 9.12 problema ki saxlis dizainis Seqmnas, romanis
suraTze mocemuli problemebi. fsiqologiuri daweras an Sidsis mkurnalobis meTodis aRmo-
kvlevis Sedegebis gacnoba saSualebas mogcemT, Cenas hgavs, sadac naTlad ar aris gamoyofili
naTeli warmodgena SeiqmnaT problemis gada- sawyisi mdgomareoba, mizani da operaciebi. aseT
wyvetis Taviseburebebis SesaxebAda, SesaZloa, SemTxvevaSi, pirvel rigSi, saWiroa problemis
TqvenTvis saintereso rCevebic miiRoT, rom- arsis zusti gansazRvra _ misi sawyisi mdgo-
lebic davalebis Sesrulebis gaumjobesebaSi
problemuri situacia (Problem space) _ elementebi,
dagexmarebaT.
romlebic qmnian problemas: sawyisi mdgomareoba
_ arasruli informacia an pirovnebisaTvis
problemuri situacia aradamakmayofilebeli pirobebi; mizani _ in-
formacia an mdgomareoba, romelsac eswrafvis
rogor gansazRvravT problemas realur adamiani; operaciebis erToblioba _ pirovnebis
cxovrebiseul pirobebSi? Cveulebriv, Tqven mier sawyisi mdgomareobidan sasurvel miznamde
acnobierebT gansxvavebas Tqvens arsebul mdgo- misaRwevad gavlili safexurebi.
337
(A) SegiZliaT daakavSiroT yvela wertili erTmaneTTan oTxi swori xazis
gavlebiT ise, rom kalami furclidan ar aiRoT?
(B) 6 futis simaRlis milSi romelic fizikis laboratoriaSi iatakzea
mimagrebuli, Caagdes 3 cali ping-pongis burTi. rogor amoiRebdiT burTebs
milidan?
(C) Wadrakis dafas ori mopirdapire kuTxidan moaciles TiTo ujra, darCa
62 ujra. Tqven gaqvT 31 cali dominos koWi, TiToeuli or ujras faravs.
scadeT mTlianad dafaroT Wadrakis zedapiri dominos koWebiT?
(D) Werze erTmaneTis daSorebiT ori Tokia Camokidebuli ise, rom, Tu
xels erTi Tokis bolos mokidebT, meores veRar miwvdebiT. Tqven gevalebaT
miwvdeT meore Tokis bolos da gadaabaT isini erTmaneTs?
(E) Tqven gaqvT sanTeli, Wikartebi da asanTis Rerebi asanTis yuTSi.
daamagreT anTebuli sanTeli karze.
(F) gadasawyveti gaqvT `3 wylis qilis~ problema. SegiZliaT mxolod 3
qilis gamoyenebiT (wylis raodenoba gansazRvruli ar aris) miiRoT yovel
konkretul SemTxvevaSi wylis gansazRvruli raodenoba?
suraTi
9.12
SegiZliaT gadaWraT es problemebi? (nawili I)
scadeT amocanebis amoxsna (pasuxebi mocemulia suraTze 9.13. nu naxavT
pasuxebs, sanam TviTon ar ecdebiT am problemebis gadawyvetas.)
Tavi 9 / kognituri procesebi
lio Cempions, gari kasparovs SeuZlia Wadrakis lemuri situaciis adekvaturi reprezentaciis
figurebis wamgebiani ganlagebis poziciebis mniSvnelobaSi. Tqven unda mixvdeT, rom milidan
gansazRvra da TiToeul SemTxvevaSi gamocdili ping-pongis burTebis amosaRebad ar aris saWiro
strategiis gamoyeneba, rac mas saSualebas aZlevs milSi SeRweva. erTamaneTisagan moSorebiT
erTdroulad ramdenime oponenti daamarcxos Camokidebuli Tokis boloebis SesaerTeblad
(Gobet & Simon, 1996).
rig SemTxvevaSi sasargeblo reprezentaciis cxrili
9.6
povna problemis sruliad axal WrilSi gaaz-
rebis saSualebas iZleva. waikiTxeT 9.6 cxrilSi gamocana `beri~
mocemuli amocana. rogor apirebT am amocanis
erT diliT, zustad mzis amosvlisas budisti
amoxsnas? dafiqrdiT, sanam kiTxvas gaagrZe- beri iwyebs asvlas maRal mTaze. mTis biliki
Tavi 9 / kognituri procesebi
lebdeT. Tu Tqven am problemis mosagvareblad viwroa, daaxloebiT erTi Tu ori nabijis siganis.
maTematikuri xerxebis gamoyeneba scadeT, war- spiraliviT daklaknili biliki mTis mwverva-
matebas ver miaRwevdiT. am SemTxvevaSi ukeTesi lisaken miemarTeba. beri xSirad Cerdeba dasasve-
neblad, Wams gamxmar xils da taZarSi mzis
iqneba warmoidginoT ori beri, romelTagan erTi
Casvlamde cota xniT adre midis. ramdenime dRis
mTis wveridan Camodis, meore ki - adis (Adams, marxvisa da meditaciis Semdeg, isev mzis amos-
1986). isini xom erT wertilSi Sexvdebian er- vlisas, beri igive bilikiT mTidan qvemoT eSveba,
TmaneTs (ix. sur. 9.14)? axla ori beri SecvaleT isev xSirad Cerdeba Sesasveneblad. qvemoT Camos-
erTiT. azrobrivad es erTi da igivea, e.i. amocana vlisas misi siarulis saSualo siCqare bevrad
aRemateba qvemodan zemoT asvlis siCqares. daam-
damtkicebulia. amocanis aseT gamartivebas
tkiceT, rom bilikze aris wert-ili, sadac beri
uzrunvelyofs swori – vizualuri da ara ver- zustad erTsa da imave dros imyofeboda asvli-
baluri an maTematikuri reprezentaciis gamo- sasac da Camosvlisasac
yeneba. Tu 9.12 suraTze mocemul amocanebs
(pasuxi ix. sur. 9.14-ze).
340 gadaxedavT, kidev erTxel darwmundebiT prob-
suraTi
9.14
gamocana `beri~-s
amoxsna
A suraTze naCvenebia ori
beri. erTi moZraobs qve-
modan zemoT, meore _
zemodan qvemoT. B suraTze
warmodgenilia maTi Sex-
vedris adgili dRis erTsa
da imave momentSi. axla
SecvaleT ori beri erTiT;
amocana damtkicebulia.
ki saWiroa yuradReba miaqcioT Tokis qveS, restoranSi sakre-dito baraTiT, „American Ex-
iatakze myof erT-erT sagans da gamoiyenoT is, press~, sargebloba?~ restornis mepatrone gpa-
rogorc simZime. anTebuli sanTlis karze dasa- suxobT: „Cven yvela ZiriTad sakredito baraTs
magreblad ki aucilebelia asanTis kolofi viRebT~. am pasuxis Semdeg SegiZliaT daaskvnaT,
gamoiyenoT, rogorc Sandali, xolo sanTeli rom isini Tqvens sakredito ba-raTsac miiReben.
unda gamoiyenoT, erTi mxriv, rogorc iaraRi, ratom? am SemTxvevaSi SegviZlia vixelmZRva-
xolo, meore mxriv, sagani, romelic unda neloT silogizmiT (ori winadadebidan gake-
miamagroT karze. bolo ori problema funqcio- Tebuli logikuri daskvniT), romelic berZenma
naluri rigidobis fenomenis ilustraciaa (ix. filosofosma aristotelem 2000 wlis win mogvca:
sur. 9.13) (Duncker, 1945; Maier, 1931). funqcionaluri wanamZRvari 1. restorani iRebs yvela ZiriTad
rigidoba xels uSlis sagnis tradiciulad sakredito baraTs;
miRebuli Tvisebebis ugulebelyofas da misi
wanamZRvari 2. „American Express~ aris ZiriTadi
axali Tvisebebis Tu funqciis danaxvas, riTac
sakredito ba-raTi;
uaryofiT gavlenas axdens problemis gadaWraze.
rodesac problemur situaciaSi aRmoCndebiT, daskvna: restorani miiRebs baraTs „American
pirvel rigSi, daukvirdiT, rogor warmoidgenT Express~.
mas; xom ar arsebobs misi gaazrebis an daZlevis aristotele ikvlevda, Tu ra logikuri mimar-
gansxvavebuli an ukeTesi gzebi? Tu sityvebi Teba arsebobda winadadebebs Soris, romlebic
ar gSveliT, SeecadeT, es problema naxatis realur daskvnamde migviyvanda. deduqciuri
saxiT warmoidginoT. mosinjeT Tqveni variantebi azrovneba logikuri wesebis sworad gamoyenebas problemis gadaWra da azrovneba
_ naxeT, Tu romeli funqciis Secvlaa SesaZle- gulisxmobs. Cven sakredito baraTis magaliTi
beli axali kombinaciis misaRebad. moviyvaneT, raTa gveCvenebina, rom gvaqvs
rodesac raime problemis gadaWras cdilobT, logikuri daskvnis gakeTebis unari, romelsac
rogorc wesi, Tqven fiqrobT, anu azrovnebT. logikuri, deduqciuri mtkicebulebis forma
qvemoT ganvixilavT azrovnebis erT-erT formas, gaaCnia. miuxedavad amisa, fsiqologebi ikvleven,
romelsac deduqciuri azrovneba ewodeba.
funqcionaluri rigidoba (Functional fixedness) –
sagnis tradiciuli xedvis Secvlis da axali
deduqciuri azrovneba funqciis danaxvis da misi efeqturad gamoyenebis
unaris arqona.
warmoidgineT, rom midixarT restoranSi da
deduqciuri azrovneba (Deductive reasoning) –
fulis gadaxdas Tqveni erTaderTi sakredito
azrovnebis forma, romelic ori an meti
baraTiT _ „American Express~ _ apirebT. rekavT wanamZRvridan logikuri daskvnis gakeTebis
restoranSi da ekiTxebiT: „SeiZleba Tqvens unars gulisxmobs.
341
gvaqvs Tu ara deduqciuri azrovnebis forma-
luri wesebi (Schaeken et al., 2000). es masStaburi
kvleva gvafiqrebinebs, rom, SesaZloa, marTlac
gagvaCnia zogadi logikuri azrovnebis unari,
magram realur samyaroSi deduqciur azrovnebaze
gavlenas axdens specifikuri codna samyaros
Sesaxeb da konkretul problemasTan dakavSi-
rebuli reprezentaciuli resursebi.
modiT, es msjeloba qvemoT mocemul daskvnaze
ganvavrcoT da vnaxoT, Tu ra gavlenas axdens
codna deduqciur azrovnebaze. ganvixiloT
Semdegi silogizmi:
wanamZRvari 1. yvelafers, rasac aqvs Zrava,
sWirdeba benzini;
wanamZRvari 2. avtomobilebs sWirdebaT ben-
zini;
daskvna: avtomobilebs aqvT Zrava.
rogor fiqrobT, sworia es daskvna? logikis
wesebis Tanaxmad — ara, radgan pirveli
wanamZRvari Riad tovebs im faqts, rom zogierT
Tu arsebobs iseTi damajerebeli daskvna,
sagans, romelsac ara aqvs Zrava, agreTve,
romelic Seesabameba adamianis gonebaSi prob-
sWirdeba benzini. siZnele isaa, rom is, rac
lemis reprezentacias, es daskvna WeSmaritad
arasworia logikur problemaSi, ar aris auci-
miiCneva. avtomobilis SemTxvevaSi, codna avto-
lebeli, rom mcdari iyos realur cxovrebaSic.
mobilebis Sesaxeb aZnelebs am daskvnis uar-
e.i., Tu Tqven mxolod pirvel da meore
yofas. Tumca, roca monawileebs misces zustad
wanamZRvarSi mocemul informacias flobT da
es wanamZRvrebi da sTxoves, gaekeTebinaT daskvna,
Tqven mas ganixilavT ubralod, rogorc for-
daaxloebiT naxevarma SeZlo sworad ganesazRvra,
maluri logikis savarjiSos, maSin es daskvna
rom am formulirebiT swor daskvnas ver gamoi-
mcdaria. miuxedavad amisa, rodesac cdis pirebi
tanda. amrigad, codnas, SesaZloa, ufro naklebi
msjeloben, gamomdinareobs Tu ara daskvna
gavlena hqondes Tqveni sakuTari azrovnebis
logikurad ori wanamZR-vridan, isini dadebiTi
procesebze, vidre Tqven mier sxvisi daskvnebis
pasuxisken ufro maSin ixrebian, rodesac daskvna
Sefasebaze (Rips, 1990).
avtomobils exeba, vidre, rodesac raime uazro
logikuri azrovnebis iseTi formaluri in-
termini gamoiyeneba (Markovitz & Nantel, 1989).
struqciebi, romlebic aq aris aRwerili,
aseTi Sedegi rwmenis efeqtis naTel magaliTs
amcirebs rwmenis gavlenas daskvnaze (Evans et
Tavi 9 / kognituri procesebi
(Jihnson-Laird & Wason, 1977). ras izamdiT? umrav- alkoholuri sasmelis dalevas, igi 18 wlis
lesoba fiqrobs, rom unda gadmoabrunos baraTi mainc unda iyos~ (CHeng & Holyoak, 1985).
„ A~ — rac sworia da baraTi „4", rac arasworia. am SemTxvevaSi, albaT, maSinve mixvdiT, romeli
mocemuli wesis mcdarobis dasamtkiceblad baraTebi unda gadmoabrunoT: „17" da „ludis
araviTari mniSvneloba ar aqvs baraTs „4", amitom daleva~. realur cxovrebaSi msgavsi problemis
mis gadmobrunebas azri ar aqvs (xvdebiT, ratom?); dros SegiZliaT azrovnebis pragmatuli sqema
Tqven unda gadmoabrunoT baraTi „7" da Tu gamoiyenoT. rogorc me-8 TavSi aRvwereT, sqemebis
naxavT, rom mis meore mxares mocemulia xmovani, Camoyalibeba xdeba gamocdilebis Sedegad. Tqven
gamodis, rom wesi ar aris swori. akrZalvebis didi gamocdileba gaqvT. gaixseneT
am davalebas veisonis seleqciis davalebas is dro, rodesac geubnebodnen: „televizors
(Wason selection task) uwodeben, romelic eWvqveS ver uyureb, sanam saSinao davalebas ar Seas-
ayenebs adamianis efeqturad azrovnebis unars. ruleb~. aseTi tipis interaqciebis procesSi
es negatiuri azri Semdgom modificirebul iqna Tqven imuSavebT gonivrul sqemas. realur
ori mimarTulebiT. pirveli: mkvlevrebma gamoT- cxovrebiseul situaciaSi, sadac erTmaneTTan
qves varaudi, rom, SesaZloa, cdis pirebi bara- kavSirSia asaki da sma, xdeba am sqemis aqtivacia,
Tebis Sesamowmeblad iyeneben aradeduqciur xolo pirobiT situaciaSi, romelic luw ri-
strategias, ris gamoc isini ufro adastureben, cxvebsa da xmovnebs akavSirebs, sqemis aqtivacia
problemis gadaWra da azrovneba
vidre uaryofen wesSi asaxuli mimarTebis ar xdeba. amitom aseTi pirobiTi tipis dava-
ganzogadebas. miuxedavad imisa, rom am stra- lebebi ar iZleva deduqciuri azrovnebis unaris
tegias mcdar deduqciur azrovnebamde mivyavarT, saTanadod Sefasebis saSualebas.
realur situaciaSi is mizanSewonilia mimarTe- aRsaniSnavia, rom ukanaskneli kvlevebis Se-
bebis Sesaswavlad da gadawyvetilebis misaRebad degad gaCnda akrZalvebis procesSi sqemebis
(Oaksford, Chater, 1994; Oaksford et al., 1997). SeZenis azris alternatiuli idea.
meore: deduqciuri azrovnebis gamoyeneba zemoT aRwerili davalebis 3 wlis asakis
ufro efeqturia, rodesac cdis pirebs saSualeba bavSvebisaTvis modificirebuli variantis Cata-
aqvT, rom veisonis davalebis Sesrulebis dros rebis dros aRmoCnda, rom maT kargad SeuZliaT
gamoiyenon samyaros Sesaxeb realuri codna wesis gageba, Tu ra aris nebadarTuli da ra –
(Holyoak & Spellman, 1993). warmoi-dgineT, Tqven akrZaluli. es Sedegebi savaraudos xdis, rom
gTxoves 9.13 suraTis qveda rigSi mocemul akrZalvis situaciis gaazreba, SesaZloa, Tan-
baraTebze logikuri davalebis Sesruleba. unda dayolili iyos (Cummins, 1996). radgan is ar
SeamowmoT wesi: „Tu momxmarebeli apirebs aris damokidebuli socialur normebze, SesaZ- 343
loa, warmoadgendes genetikuri informaciis uecrad ar gauCinardeba (an Tu iswavliT, Tqveni
nawils, romelic memkvidreobiT gadaecema ada- codna ar gauCinardeba testirebis dros).
mians, rogorc socialur arsebas (Cummins, 1999). dabolos, am TavSi ganvixileT daskvnis ti-
am nawilis dasawyisSi aRvwereT situacia, pebi, romlebic adamianis saubridan gamom-
saidanac Tqven swor deduqciur daskvnas dinareoben. Tqveni varaudi, rom igi namdvilad
akeTebdiT sakredito baraTis gamoyenebis maRali wris warmomadgenelia, misi metyvelebis
Sesaxeb. samwuxarod, cxovrebaSi arsebobs uamravi maneridan gamomdinare, induqciuri azrovnebis
SemTxveva, rodesac SeuZlebelia swori daskvnis nimuSs warmoadgens.
gakeTeba, sakmaod sando wanamZRvrebidanac ki. realur cxovrebaSi problemis gadaWris
axla, ganvixilavT am magaliTis axal versias, unari xSirad induqciur azrovnebazea damoki-
romelic Tqvengan gansxvavebuli formis az- debuli. davubrundeT isev Cvens magaliTs. Tqven
rovnebas moiTxovs. SemTxveviT CageketaT kari da gareT darCiT.
ras moimoqmedebT am SemTxvevaSi? warsulSi aseT
dros miRebuli gadawyvetilebis gaxseneba
pirveli mizanSewonili nabijia. am process
induqciuri azrovneba
problemis analogiuri gadawyveta ewodeba. Aam
warmoidgineT aseTi situacia: mixvediT dros Tqven iwyebT awmyo da warsul situaciebs
restoranSi da mxolod maSin gagaxsendaT, Soris saerTos Ziebas (Holyoak & Nisbett, 1988;
SegemowmebinaT, gaqvT Tu ara sakmarisi naRdi Holyoak & Thagard, 1997). `karis Caketvis da gareT
fuli. aRmoaCineT, rom Tqveni sakredito baraTis darCenis~ warsuli gamocdilebis safuZvelze
_ „American Express~ _ gamoyeneba mogiwevT, magram SeiZleba gagaxsendeT zogadi wesi _ `iseTi
restornis gareT ar aris gancxadeba restoranSi adamianebis moZebna, romelTac aqvT gasaRebi~.
sakredito baraTiT sargeblobis Taobaze. am wesiT SeiaraRebuli, Tqven iwyebT am adamia-
restornis fanjrebidan moCans kargad Cacmuli nebis gamoyofas da fiqrs, Tu rogor ipovoT
momxmarebeli. meniuSi ki xedavT, rom fasebi isini (Ross & Kenedy, 1990), risTvisac SeiZleba
sakmaod maRalia. mxedvelobaSi iRebT ra Tqven dagWirdeT im meTodis gaxseneba, romelic Tqveni
garSemomyofTa maRal materialur mdgomareobas, megobrebis mosaZebnad SeimuSaveT. am problemis
mocemul situaciaze dakvirveba gafiqrebinebT, gadaWra imitom geadvilebaT, rom Tqven ukve
rom es restorani miiRebs Tqvens sakredito mieCvieT warsuli gamocdilebis gamoyenebas _
baraTs. es aris deduqciuri daskvna, radganac induqciuri azrovneba saSualebas gaZlevT,
is Tqvens varauds emyareba da ara _ logikur gamoiyenoT gamocdili meTodebi da swrafad
wanamZRvars. Tqveni daskvna ki induqciuri az- gadaWraT axali problemebi.
rovnebis nimuSia, rodesac azrovneba gulisxmobs problemis analogiuri gadawyvetis Sesaxeb
savaraudo (da ara sando) daskvnebs mocemul kvlevebs xSirad saganmanaTleblo mniSvneloba
situaciaze dayrdnobiT. aqvT (Kolodnery, 1977), magaliTad, Tqveni maTema-
Cven ukve SemogTavazeT induqciuri azrov- tikisa da sabunebismetyvelo mecnierebis maswav-
nebis ramdenime nimuSi. me-5 da me-8 TavebSi
Tavi 9 / kognituri procesebi
345
induqciur azrovnebasTan dakavSirebiT kidev mivmarTavT. Cven aRvwereT zogierTi mniSv-
erTi ram unda aRvniSnoT. xSirad SesaZlebelia nelovani kvlevis Sedegebi, romlebic dakavSi-
efeqturi gadawyvetilebis ganmeorebiT gamo- rebulia gansjisa da gadawyvetilebis miRebis
yeneba, magram rig SemTxvevebSi, roca Zvel da procesebTan; agreTve SemogTavazeT, Tu rogor
axal situacias Soris kritikuli gansxvavebaa, unda gamoiyenoT es Sedegebi TqvenTvis mniSvne-
warsulze damokidebulebam SeiZleba xeli lovan situaciaSi.
SeuSalos axali problemis daZlevas. 9.12
suraTze aRwerili wylis qilebis amocana amis
klasikur magaliTs warmoadgens. am SemTxvevaSi
Sejameba
warsul gamocdilebaze damokidebulebis gamo
SeiZleba amocana saerTod ver amoxsnaT (Luchins, problemuri situacia moicavs Tavdapirvel
1942). pirveli ori amocanis „F~ nawilSi Tqven mdgomareobas, mizans da mTel rig operaciebs,
aRmoaCenT, rom pasuxis misaRebad arsebobs romelTa saSualebiTac Tavdapirveli mdgo-
zogadi formula B-A-2(C). bunebrivia, rom mesame mareobidan individi aRwevs mizans. problemis
amocanis amoxsnisas isev SeecdebiT mis gamo- daZleva ufro efeqturia, roca adamianebi
yenebas da naxavT, rom am formuliT mesame gadawyvetilebis komponentebs gamocdian da
amocana ar amoixsneba. am SemTxvevaSi unda sasargeblo reprezentaciebs pouloben. deduq-
gaavsoT „A~ qila da gadmoasxaT imdeni, rom ciuri azrovnebis gamoyenebiT sando daskvnebs
Seivsos „C~ qila, ris Semdegac dagrCebaT wylis viRebT. kvlevis Sedegebis safuZvelze dadginda,
saWiro raodenoba. Tu Tqven ver mixvdiT, es rom adamianebi yovelTvis ar arian Tanmimdev-
rogor unda gagekeTebinaT da amocanis amo- rulni deduqciuri azrovnebis dros. magaliTad,
saxsnelad pirvel formulas iyenebdiT, es imas isini tyuvdebian rwmenis gavleniT, Tumca,
niSnavs, rom SegeqmnaT im gamocdili wesis „akrZalvebis~ situaciaSi deduqciuri azrovne-
gamoyenebis fsiqikuri ganwyoba, romelmac war- bis efeqturoba imatebs.
mateba mogitanaT. ganwyoba - es aris fsiqikuri induqciuri azrovneba warsuli gamocdilebis
aqtivobis, azrovnebis Tu Cvevis winmswrebi generalizacias moiTxovs. induqcias didi
mdgomareoba, romelsac garkveuli pirobebis gamoyeneba aqvs analogiuri problemis gadaWris
zemoqmedebiT SeuZlia aRqmisa da problemis dros, rodesac adamianebi cdiloben, ipovon
gadaWris xarisxisa da siswrafis gazrda. Tumca, misi analogiuri Zveli problema, romlis daZ-
maSin, rodesac azrovnebisa da moqmedebis Zveli levis gzebic maTTvis ukve cnobilia.
xerxebi axal situaciaSi ar aris produqtiuli,
maT SeuZliaT fsiqikuri aqtebis Seferxeba da
damaxinjeba. rodesac problemur situaciaze
fiqris dros gaiWedebiT, daixieT ukan da hkiTxeT msjeloba da
sakuTar Tavs _ warsuli warmateba xom ar gadawyvetilebis miReba
ganapirobebs Tqveni xedvis SezRudvas?
Tavi 9 / kognituri procesebi
eqspert-sistemebi da medicina
347
da radgan TiTqmis arasodes gagaCniaT sruli momavali kvirisaTvis; gadawyvetilebis miReba
codna warsulis Sesaxeb, Tqven Zalian iSviaTad mWidrod ukavSirdeba qceviT moqmedebas. davub-
SeiZleba iyoT darwmunebuli, rom sworad rundeT azrovnebis am ori tipis kvlevas.
imsjeleT, an swori gadawyvetileba miiReT.
amgvarad, msjelobisa da gadawyvetilebis
miRebis procesebi unda uzrunvelyofdnen evristika da msjeloba
ganusazRvrelobis Semcirebas. kognituri romelia msjelobis saukeTeso gza? warmoid-
fsiqoloogiis erT-erTi fuZemdebeli herbert gineT, rom Tqven gekiTxebian: mogewonaT Tu
saimoni (Herbert Simon) wers: ,,im rTul garemosTan ara filmi? am kiTxvaze sapasuxod Tqven mogiwevT
SedarebiT, romelSic adamians uxdeba cxovreba, cxrilis Sevseba, romlis erT mxares aRniSnavT,
misi azrovnebis Zala metad mokrZalebulia~. Tu ra mogewonaT filmSi, xolo, meore mxares
is unda dakmayofildes problemebis ,,sakmaod – ra ar mogewonaT da naxavT, romeli sveti
kargi~ gadawyvetiTa da moqmedebebis ,,sakmaod gamogivaT ufro grZeli. imisaTvis, rom Tqveni
kargi~ gegmiT (1979, gv. 3). Aaqedan gamomdinare, Sefaseba ufro zusti iyos, Tqven kargad unda
saimoni varaudobs, rom azrovnebis procesebi awon-dawonoT yoveli debulebis wili TiToeul
imarTeba SezRuduli racionalurobiT. SesaZ- mxares, maTi mniSvnelobis gaTvaliswinebiT
loa, Tqveni msjeloba da gadawyvetileba ar (magaliTad, TqvenTvis SeiZleba ufro mniSvne-
iyos yovelTvis maqsimalurad kargi da racio- lovani iyos ,,msaxiobis Sesruleba~ (plusebis
naluri, rac ganpirobebulia SezRuduli mxare), vidre _ ,,gaxmovanebis efeqtebi~ (minusebis
resursebis iseT situaciaSi gamoyenebiT, mxare). Tu mTel am proceduras gaivliT, Tqven
romelic swraf moqmedebas moiTxovs. SegiZliaT darwmunebuli iyoT msjelobaSi,
sanam SezRuduli racionalurobis Sedegebis magram es mxolod savarjiSoa, romelsac
ufro detalur analizze gadavidodeT, ganvi- iSviaTad akeTebT. realur cxovrebSi Tqven ufro
xiloT gansxvaveba msjelobasa da gadawyve- xSirad da swrafad giwevT msjeloba. Tqven ar
tilebis miRebis procesebs Soris. msjelobis gaqvT dro, anda sakmarisi informacia amgvari
procesSi Tqven ayalibebT mosazrebebs, gamo- formaluri procedurisaTvis. ras akeTebT amis
gaqvT daskvnebi da axdenT adamianebisa da nacvlad? am kiTxvaze pasuxis gacema pirvelad
movlenebis kritikul Sefasebas; xSirad Tqven amos tverskim da daniel kanemanma scades (Amos
msjelobT spontanurad, motivaciis gareSe. Tversky & Daniel Kahneman). isini amtkicebdnen, rom
gadawyvetilebis miReba ki ramdenime alterna- msjeloba eyrdnoba analizis ufro evristikul,
tividan erT-erTis amorCevas, SesaZlo varian- vidre formalur meTodebs. rogorc zemoT iyo
tebis seleqciasa da uaryofas gulisxmobs. aRniSnuli, evristika warmoadgens aramecnierul,
msjeloba da gadawyvetilebis miReba or urTier- praqtikul meTods, romelic amcirebs msjelobis
TdakavSirebul process warmoadgens. magaliTad, (gadawyvetilebis miRebis) sirTules.
SeiZleba viRacas SexvdeT wveulebaze da ra SemTxvevaSi iyeneben adamianebi am praq-
xanmokle saubrisa da cekvis Semdeg es adamiani tikul, gamocdilebaze damyarebul meTodebs?
Tavi 9 / kognituri procesebi
reprezentaciuli evristika
rodesac msjeloba reprezentaciul evris-
tikas eyrdnoba, Tqven iTvaliswinebT kategoriis
arsebiT niSnebs. magaliTad, Tu sagani an
350 movlena am Tu im kategoriisaTvis damaxa-
warmatebul ierusalimel iurists, kolegebis ganvixiloT, magaliTad, 9.17. suraTze mocemu-
azriT, axirebuli xasiaTi aqvs, ris gamoc ar
li warmatebuli iuristis daxasiaTeba. gaiTva-
SeuZlia jgufSi muSaoba. warmatebul karieras
isini mis konkurentunarianobasa da energiulobas liswineT zemoT aRwerili eqsperimentis Sede-
ukavSireben. igi gamxdari, saSualo simaRlis ada- gebi Tqvens yoveldRiur cxovrebaSi. nu `gamoeki-
miania; yuradRebas aqcevs sakuTar garegnobas da
aris amayi. kviraSi ramdenime saaTs uTmobs Tavisi debiT~ yvelaze tipur reprezentatul arCevans,
sayvareli sportis saxeobas. sportis romeli sa- sanam ar SeiswavliT yvela danarCeni alter-
xeobiTaa igi dakavebuli?
nativis struqturas.
a. swrafi siaruliT
b. burTis TamaSiT
c. CogburTiT saidan
d. msubuqi aTletizmiT da mindvris TamaSebiT
viciT
9.17
suraTi CevdiT? Tu Tqvenc iseve fiqrobT, rogorc
monawileTa umravlesoba, Tqven dakargavT
45 dolars, radgan Tqveni pasuxi iqneba
reprezentaciuli evristikis `CogburTi~ da ara `burTiT TamaSebi~.
gamoyeneba
9.17 suraTis qveda nawilidan Cans, Tu
reprezentaciuli evristikis gavleniT umrav- ratom ver iqneba CogburTi kargi fsoni.
lesoba miiCnevs, rom advokatis sayvareli
sporti CogburTia, Tumca, rogorc suraTzea is Sedis `burTiT TamaSebis~ kategoriaSi.
naCvenebi, ufro sworia `burTiT TamaSebis~ cdis pirebis azriT, CogburTi ukeTesi
dasaxeleba, radgan igi CogburTsac moicavs.
pasuxia, radgan mas aqvs sportuli TamaSis
yvela is Tviseba, romelsac iuristi
siaTebeli niSniT xasiaTdeba, misi am kategori- iTamaSebda (upiratesobas mianiWebda). rep-
isadmi mikuTvneba xdeba. evristikis es tipi rezentatulobaze dafuZnebuli es msje-
nacnobi unda iyos TqvenTvis. is gulisxmobs loba monawileebs ubiZgebs, ugulebelyon
353
cxrili
9.7
fsiqologiuri faqtorebis gavlena gadawyvetilebis miRebaze
jarimis rekomendacias maSin, roca nega- mkurnalobis romel meTods airCevdiT: operacias Tu
radioTerapias?
tiuri formiT miwodebuli gancxadebis
355
gatareba, romelsac dRemde warmateba moaqvs~ ;
cxrili
9.9 oponents SeuZlia mis sawinaaRmdegod Tqvas,
rom ,,mas eSinia axali ideebis.~ erTi kandidati
gadawyvetilebis aversia SeiZleba ambobdes: ,,es politika ekonomiur
A. warmoidgineT, rom Tqven `sidipleeris~ yidvas aRmavlobamde migviyvans.~ misi oponenti ki
apirebT, magram gadawyvetili ar gaqvT, Tu romeli SeiZleba SeewinaaRmdegos: ,,es politika sazianoa
modeli iyidoT. maRaziaSi, sadac gamocxadebulia
erTdRiani fasdakleba. isini gTavazoben popu- garemosaTvis.~ xSir SemTxvevaSi orive marTals
laruli firmis _ SONY-s `sidipleers~ sul raRac ambobs _ erTi da igive politika SeiZleba
99 dolarad, rac sakmaod iafia mis Tavdapirvel
fasTan SedarebiT. rogor moiqceviT? ekonomikisaTvis kargi aRmoCndes, magram gare-
1. iyidiT SONY-s `sidipleers~. mosTvis _ saziano. aseT dros formis damajereb-
lobas mniSvnelovnad gansazRvravs adamianis
daicdiT, sanam ar gaerkveviT sxva modelebSi.
biografia (Tversky & Kahneman, 1981; Vaughan & Seifert,
B. warmoidgineT, rom Tqven `sidipleeris~ yidvas 1992). amgvarad, gadawyvetilebis miRebaze
apirebT, magram gadawyvetili ar gaqvT, romeli
modeli iyidoT. maRaziaSi, sadac gamocxadebulia gamonaTqvamis formulirebis gavlenis codna
erTdRiani fasdakleba, gTavazoben popularul dagexmarebaT imis gagebaSi, Tu ra ganapirobebs
firmis _ SONY-s `sidipleers~ sul raRac 99
dolarad da umaRlesi xarisxis AIWA `sidipleers~ msgavs situaciebSi erTmaneTisagan radikalurad
159 dolarad. orive modelis fasi bevrad ufro gansxvavebuli gadawyvetilebebis miRebas. Tu
dabalia maT Tavdapirvel fasTan SedarebiT. rogor
moiqceviT? Tqven sxva adamianebis qcevis gagebis survili
gaqvT, SeecadeT ifiqroT imaze, Tu rogor
1. iyidiT AIWA -s `sidipleers~.
moaxdines am adamianebma gadawyvetilebis for-
2. iyidiT SONY-s `sidipleers~.
mireba.
daicdiT, sanam ar gaerkveviT sxva modelebSi.
357
sakvanZo
sakiTxebi
kogniciis Seswavla vizualuri kognicia SeiZleba SecdomaSi Segviy-
vizualuri reprezentaciebi vanos. gadawyvetilebis
kognitur fsiqologiaSi
SesaZloa gamoyenebul iqnes miRebaze gavlenas axdens
momuSave specialistebi
propoziciuli reprezenta- arCevanis SesaZlo varian-
Seiswavlian fsiqikur
ciebis Sesavsebad. tebis formireba.
procesebs da struqtu-
vizualuri reprezentaciebi fsiqologiuri zemoqmedebis
rebs, romlebic safuZ-
garemos vizualuri aspeq- gamo adamianebi avlenen
vlad udevs adamianis
tebis gaazrebis saSualebas rTuli gadawyvetilebis
aRqmis, metyvelebis, az-
rovnebis, problemis ga- gvaZlevs. miRebis ganridebis tenden-
daWris, msjelobisa da adamianebi qmnian vizualur cias.
gadawyvetilebis miRebis reprezentaciebs, romlebSic
unarebs. gaerTianebulia rogorc
im fsiqikuri procesebis verbaluri, ise vizualuri
ZiriTadi sakiTxebi
gamoyofis mizniT, rom- informacia. avtomaturi procesebi
lebic rTuli amocanis azrovneba
Sesrulebas udevs safuZ- algoriTmi
vlad, mkvlevrebi mimar- problemis gadaWra da gadawyvetilebis aversia
Taven reaqciis drois azrovneba gadawyvetilebis miReba
gazomvas. deduqciuri azrovneba
adamianebma unda gansazRvron
evristika
sawyisi mdgomareoba, mizani
eqspresiuli metyveleba
da is operaciebi, romlebic
metyveleba varaudi
saSualebas miscemT, sawyisi
adamianebs SeuZliaT az- induqciuri azrovneba
mdgomareobidan miaRwion
ris gamoTqma da naTqva- kognituri procesebi
mizans.
mis gageba. kognituri fsiqologia
logikur wesebze damyare-
gamonaTqvamis Sinaarsis kognituri mecnierebebi
buli wanamZRvrebis safuZ-
gansazRvra xdeba audito- kontrolirebadi procesebi
velze gakeTebuli daskvna
riis gaTvaliswinebiT. misawvdomobis evristika
deduqciuri azrovnebaa.
metyvelebis Secdomebi msmenelis gaTvaliswineba
induqciuri azrovneba gulis-
naTels hfens metyvele- msjeloba
xmobs daskvnis gakeTebas
bis dagegmvis bevr pro- paraleluri procesebi
xdomilebis albaTobis gaT-
cess. problemis gadaWra
valiswinebiT.
gamonaTqvamis Sinaarsis problemuri situacia
gageba – orazrovnebis reprezentaciuli evristika
seriuli procesebi
Tavi 9 / kognituri procesebi
358
358
inteleqti da inteleqtis Sefaseba
10
ra aris Sefaseba
• Sefasebis istoria
• formaluri Sefasebis
ZiriTadi niSnebi
inteleqtis Sefaseba
• inteleqtis testebis
istoriuli safuZvlebi
• IQ testebi
fsiqologia XXi saukeneSi:
Sefaseba internebtiT
inteleqtis Teoriebi
• inteleqtis fsiqomet-
riuli Teoria
• sternbergis inteleqtis
triarqiuli Teoria
• gardneris mravlobiTi
inteleqti da emociuri
inteleqti
inteleqtis politika
• jgufuri Sedarebebis
istoria
• memkvidreobiToba da IQ
• garemo da IQ
• kultura da IQ testebis
validoba
SemoqmedebiToba
• kreatulobis Sefaseba
da kavSiri inteleqtTan
• gansakuTrebuli
kreatuloba da
SeSliloba
Sefaseba da sazogadoeba
sakvanZo sakiTxebi
• ZiriTadi cnebebi 359
a dre, naklebad rTul droSi, imi-
saTvis, rom xeloba geswavlaT
da saqmianoba dagewyoT, ucvleli
gza Segirdidan ostatamde unda gagevloT. Tqven
bunebrivi procesis Sedegad gaxdebodiT sando
dizaineri, Tqven SeiZleba testis Sesruleba
dagavalon.
imis dadgenis mizniT, Tu zustad ras moiTxo-
ven damqiraveblebi da profesiuli organiza-
ciebi TavianTi TanamSromlebisa da wevrebisgan
xelosani da ar dagWirdebodaT nerviuloba da, sxvaTa Soris, imis dasadgenad, Tu ra saxis
imis gamo, rom gamxdariyaviT `serTificirebuli~ samuSaos Seveferebi me yvelaze metad, ocda-
da ori nomeri fanqriT SemogexazaT pasuxebi TerTmeti samsaxurebrivi Tu praqtikuli testi
`WeSmaritia~ an `mcdaria~ fsiqologiuri tes- gaviare. testebis klasifikacia metad mraval-
tis punqtze _ `me upiratesobas vaniWeb maRal ferovani iyo _ barmenebisaTvis, safosto manqanis
qalebs~. ara, mWedeli imitom iyo mWedeli, rom meqanikosebisaTvis, radiodiqtorebisaTvis, samog-
ubralod mWedeli iyo; meduqne vaWrobda, Tvle- zauro agentebisaTvis, geologebisaTvis, sagareo
bis ostati ki Tvlebs Wedavda. dRevandel, uwyebaTa moxeleTaTvis da federaluri gamoZi-
superracionalur da postindustriul samya- ebis biuros agentebisaTvis.
roSi Cven ricxvebs ufro vendobiT, vidre gamoc- Cemi Sedegebi yovelTvis ar iyo damaimedebeli.
dilebas, amitom nebismier Semosavlian sferoSi me Tavi gavarTvi mxolod sam tests.
muSaobisaTvis _ iqneba es iuristi Tu interieris
Tavi 10 / inteleqti da inteleqtis Sefaseba
ra aris Sefaseba
rebuli adaptaciuri Cvevebis SeZenis SezRu- belvius inteleqtis skala, romelSic verba-
duli unaric unda gamoavlinon (American Asso- luri subtestebi kombinirebuli iyo araverba-
ciation on Mental Retardation AAMR,1992). adreul lur, anu praqtikuli Sesrulebis subtestebTan.
wlebSi IQ qulebi msubuqi, zomieri, Zlieri da amrigad, mTliani IQ qulebis garda, adamianebs
Rrma gonebrivi CamorCenilobis klasificirebi- damatebiT miecaT maTi verbaluri da araverba-
saTvis gamoiyeneboda (ix. sur. 10.1.), magram, luri IQ-is damoukidebeli Sefasebebi. 1955 wels,
adaptaciur Cvevebze Tanamedrove Sexedulebam mcireodeni cvlilebebis Semdeg, tests Seecvala
eqspertebs am terminologiis uaryofa ukarnaxa saxelwodeba da `veqsleris inteleqtis skala
iseTi ufro zusti aRwerebis sasargeblod, mozrdilTaTvis~ _ WAIS ewoda, xolo dResdRe-
rogoricaa `gonebrivi CamorCenilobis mqone obiT misi gadasinjuli versia cnobilia, ro-
pirovneba, romelic eqstensiur mxardaWeras gorc _ WAIS-R (Wechsler, 1981).
saWiroebs socialuri unarebisa da sakuTari WAIS-R-Si eqvsi verbaluri subtestia: infor-
mirebuloba, leqsikuri maragi, gageba, ariTmeti-
gonebrivi CamorCeniloba (Mental retardation) _ kuli unarebi, msgavsebebi (gansazRvra, Tu ratom
rodesac individebis IQ qulebi meryeobs 70-
aris ori sagani msgavsi) da ricxvebis rigi
75-mde intervalSi an masze naklebia, aseve,
rodesac SezRudulia cxovrebiseuli amoca- (eqsperimentatoris mier warmoTqmul ricxvTa
nebis gadasaWreli adaptaciuri Cvevebis Se- seriis gameoreba). es testebi aris rogorc
370 muSavebis unari. werilobiTi, ise _ zepiri. praqtikuli Sesru-
cxrili
10.1
gonebrivi CamorCenilovbis diagnozi
gonebrivi CamorCenilobis diagnozis dasma SesaZlebelia im SemTxvevaSi, Tu:
• individis IQ aris daaxloebiT 70-75 an ufro dabali;
• dasturdeba mniSvnelovani unarSezRuduloba 2, an meti saadaptacio unaris sferoSi; es sferoebia:
komunikacia _ lingvisturi da aralingvisturi (magaliTad, saxis gamometyveleba) saSualebebiT
informaciis gagebisa da gamoxatvis unarTan dakavSirebuli Cvevebi;
Tavis movla _ tualetis, kvebis, Cacmis, higienis da garegnobaze zrunvis Cvevebi;
saojaxo yofa _ saxlSi funqcionirebis Cvevebi, rogoric aris saojaxo meurneobis gaZRola da
yoveldRiuri saqmianobis dagegmva;
socialuri _ sxva adamianebTan socialuri urTierTobis unarebi;
komunaluri resursebiT sargebloba _ komunaluri resursebiT sargeblobis unari, rogoric aris
sasursaTo maRaziaSi sayidlebze siaruli da sazogadoebrivi transportis gamoyeneba;
sakuTari Tavis marTva _ gadawyvetilebis miRebisa da daxmarebis moZiebasTan dakavSirebuli unar-
Cvevebi;
janmrTeloba da usafrTxoeba _ sakuTari janmrTelobisa da usafrTxoebis SenarCunebasTan dakav-
Sirebuli Cvevebi;
funqcionaluri mimarTulebis codna _ akademiuri sagnebis aTvisebasTan dakavSirebuli unarebi
(rogoric aris kiTxva da maTematika), rasac wvlili Seaqvs damoukidebeli cxovrebisas miznis ganxor-
cielebaSi;
Tavisufali dro (mocaleoba) _ Tavisufali drois gamoyenebisa da dasvenebis interesebTan
dakavSirebuli unar-Cvevebi;
samuSao _ nawilobrivi an sruli datvirTviT muSaobasTan dakavSirebuli unarebi.
• CamorCeniloba vlindeba 18 wlamde asakSi.
lebis xuTi subtesti moicavs masaliT mani- veqsleris skolamdeli da dawyebiTi klasebis
pulirebas, praqtikulad ar aris sityvebi. maga- bavSvebis inteleqtis skala _ gadasinjulia
liTad, kuburebis awyobis testSi individs (WPPSI-R, Wechsler, 1989) 4-dan 6.5 wlis bav-
baraTebze gamosaxuli nimuSis gameoreba evaleba, SvebisaTvis. orive testis bolo reviziebma
risTvisac igi kuburebis ferad mxareebs usa- masala ufro feradovani, Tanamedrove da bav-
dagebs erTmaneTs. cifrebi-simboloebis testSi SvebisaTvis sasiamovno gaxada. orive testma
mocemulia gasaRebi, romelic 9 simbolos 9 daamtkica, rom sando da validur sazoms
cifrs usadagebs da amocana meore gverdze warmoadgens (Little,1992; Sattler& Atkinson,1993).
moTavsebuli simboloebisaTvis Sesabamisi WAIS-R, WISC-III da WPPSI-R qmnian inteleqtis
cifrebis miweraSi mdgomareobs. praqtikuli testebis ojaxs, romelic gvaZlevs verbalur
Sesrulebis danarCen testebSi Sedis suraTebis IQ-s, Sesrulebis IQ-s da sruli skalis IQ-s yovel
dalageba, suraTebis dasruleba da obieqtis asakobriv doneze. garda amisa, isini gvawvdian
ageba. Tu CaitarebT WAIS-R-s, TerTmetive subtestebis Sedarebad qulebs, rac saSualebas
inteleqtis Sefaseba
subtesti unda SeasruloT da sami saxis qula aZlevs mkvlevrebs Tvali gaadevnon ufro
_ verbaluri IQ, Sesrulebis IQ da mTliani, specifikuri inteleqtualuri unarebis droSi
anu sruli skalis IQ _ miiRoT. 10.2 cxrilSi ganviTarebas. amis gamo veqsleris skalebi
mocemulia magaliTebi imisa, Tu ra tipis gansakuTrebiT Rirebulia, rodesac erTi da
kiTxvebs SexvdebiT WAIS-R-Si. WAIS-R gankuT- igive individi testirebas gansxvavebul asakSi
vnilia 18 da meti wlis adamianebisaTvis, magram gadis, magaliTad, rodesac mimdinareobs gan-
msgavsi testebi SemuSavebulia bavSvebisaTvisac sxvavebuli saswavlo-saganmanaTleblo progra-
(sur. 10.2). veqsleris inteleqtis skala bavSve- mebis Sedegad bavSvis mier miRweuli warmatebis
bisaTvis _ mesame gamocema (WISC-III; Wechsler, monitoringi.
1991) morgebulia 6-dan 17 wlamde bavSvebze da 371
cxrili
10.2
WAIS-R testis analogiuri sakiTxebi
da problemebi
verbaluri subtesti
informirebuloba vin dawera `didi geTsbi~?
gageba ras niSnavs, roca
adamianebi amboben: `feri
fersa - madli RmerTsa~.
ariTmetika Tu kinos bileTSi 8.5
dolari gadaixade da
batibutSi - 2.5 dolari,
maSin ocdolarianidan
xurda ramdeni unda
dagibrunon?
msgavseba riTi hgavs erTmaneTs
TviTmfrinavi da wyalqveSa
navi?
ricxvTa rigi gaimeore Semdegi ricxvebi:
3 2 7 5 9
leqsikur maragi ras niSnavs `paeqroba~?
Sesrulebis subtesti
ricxobrivi simbolo eqsperimentatori cdis pirs
awvdis gasaRebs, romelic
ricxvebs (magaliTad, 1, 2, 3)
simboloebs (magaliTad, Ö,
È , ) uTanadebs. cdis piri
suraTi
10.2
sqemis Sesavsebad iyenebs
gasaRebs, romelzec mxolod
ricxvebi an simboloebia
mocemuli.
suraTis dasruleba cdis piri aTvalierebs
suraTs da ambobs, ra aklia
mas (magaliTad, cxeni
fafaris gareSe)
kuburebis nimuSi cdis piri iyenebs kuburebs,
Tavi 10 / inteleqti da inteleqtis Sefaseba
Sefaseba internetiT
inteleqtis Sesaxeb Tavis ori mas `sakmaod normaluris~ dartul pirobebSi gaakeTa.
wakiTxvis Semdeg studentebs kategoriaSi aTavsebs, ori ki _ magaliTad, testSi Sedis
xSirad uCndebaT interesi sazRvris marjvniv, `maRalin- kiTxvebi, romlebic leqsikur
imisa, Tu Tavad rogor gaar- teleqtualebSi~. aqedan gamom- marags saWiroebs. rogor
Tmeven Tavs IQ testebs. Cvens dinare, SeiZleba vivaraudoT, SeiZleba viyoT darwmunebuli,
droSi sakamaod advilia rom testis Sedegebi ar aris rom vinmem Tavisi qulebis
ewvioT romelime veb-gverds, gansakuTrebiT sando. gazrdis mizniT Cveulebrivi
amoirCioT testi da miiRoT Tu testebi ar aris sando, an eleqtronuli leqsikoniT
garkveuli qulebi. niSnavs Tu isini verc validuri iqneba. da- ar isargebla (`Sexede dediko,
ara rames miRebuli qulebi? vuSvaT, rom Cven SemTxvevaSi yovelTvis vambobdi, rom
am kiTxvas pasuxs im zogierTi testebi sando iyo. ganvixiloT geniosi var!~)?
cnebis mimoxilviT gavcemT, yvela SemTxveva, rodesac da- interneti TqvenTvis uz-
romelsac am TavSi gaecaniT. veWvdebodiT maT validobaSi: runvelyofs rogorc IQ-is,
analizisaTvis monacemebi poindeqsteris qulebi gamoTv- ise sxva unarebisa da pirov-
dagvWirda da Cvens megobars, lili iyo misi Sedegis (20 ki- nuli konstruqtis Sefasebis
romelsac pirobiTad poin- Txvaze miRebuli swori pasuxe- uamrav SesaZleblobas. Tqven
deqsters vuwodebT, CvenTvis bis raodenoba) im individebis unda gamoiyenoT am TavSi
internetSi mudmivad arsebuli SedegebTan SedarebiT, vinc masze miRebuli codna imisTvis, rom
ramdenime IQ-testis gakeTeba adre iyo am saitze da Seasrula frTxilad SeafasoT interne-
vTxoveT. mis mier gaxsnil is testebi. qulebis 10.1 suraTze tiT miRebuli qulebis sando-
pirvelive veb-gverdze oTxi mocemuli zaris formis ganawi- oba da validoba.
sxvadasxva testi ido, ramac lebaze gadataniT veb-gverdi IQ- amasobaSi, poindeqsteri
sandoobis Sefasebis SesaZ- s afasebs. ra problemasTan internetSi mocemuli IQ-
lebloba mogvca. gavixsenoT, gvaqvs aq saqme? pirveli, Cven ar testebis daJinebul momxmareb-
rom sandooba konsistentiu- gvaqvs safuZveli gvjerodes, rom lad gadaiqca. `evropul IQ-
robas exeba: gvaZlevs Tu ara veb-gverdze Sesul adamianTa testebze~ misma saukeTeso
msgavs qulebs is testebi, saSualo IQ (gazomili tradi- qulam 159-s miaRwia. igi ir-
romlebic iTvleba rom, faq- ciuli, sando arainternetuli wmuneba, rom 159 qula IQ-is
tobrivad, erTsa da imave rames testiT) 100-is (wesiT, rogorc validuri sazomia. Tqvenc
zomavs. poindeqsterma Semdegi unda iyos) toli iqneba. iqneb darwunebuli xarT amaSi?
qulebi miiRo: 116, 117, 129 da adgili hqonda TviTSerCevas im veb-gverdebi:
130. Tu 10.1 suraTs davubrun- adamianebis mxridan, vinc veb- www.2h.com/Tests/iq.phtml _
debiT, vnaxavT, rom misi qu- gverdze mocemuli testi Seas- veb-gverdi, sadac didi rao-
lebi saSualoze maRalia (ra rula? meore, Cven araviTari denobiT testebia mocemuli;
kargia poindeqsterisaTis!), safuZveli ar gvaqvs vivaraudoT, www.majon.com/iq.html --_
magram miRebuli qulebidan rom testi yvelam erTnair stan- mravali testi erT saitze.
inteleqtis Teoriebi
cielebas udevs safuZvlad (Spearman,1927). yoveli produqti, anu forma, romliTac informacia
calkeuli sfero, aseve, dakavSirebulia Tavis aris warmodgenili da operacia _ Sesrulebuli
gonebrivi moqmedebebis tipi.
fsiqometria (Psychometrics) _ fsiqologiis dar- rogorc 10.3 suraTi gviCvenebs, am modelSi
gi, romelic gonebrivi SesaZleblobebis testi- mocemulia xuTi saxis Sinaarsi: mxedvelobiTi,
rebaSi specializirdeba.
smeniTi, simboluri, semantikuri da qceviTi;
g _ spirmenis mixedviT, zogadi inteleqtis eqvsi saxis produqti: erTeulebi, klasebi,
faqtori, romelic safuZvlad udevs yovelgvar
mimarTebebi, sistemebi, transformaciebi da
inteleqtualur aqtiobas.
implikaciebi; xuTi saxis operacia: Sefaseba,
kristalizebuli inteleqti (Cristallized intelli- konvergentuli produqcia, divergentuli pro-
gence) _ inteleqtis komponenti, romelSic
duqcia, mexsiereba da Semecneba. inteleqtis
Sedis pirovnebis mier SeZenili codna da am
codnis gazrda-gamoyenebis unari; izomeba leq- mier Sesrulebuli TiToeuli amocana SeiZleba
sikuri maragis, ariTmetikuli da zogadi infor- ganisazRvros masSi Cadebuli Sinaarsis, pro-
mirebulobis testebiT. duqtebis da operaciebis mixedviT. garda amisa,
fluiduri inteleqti (Fluid intelligence) _ inte- gilfordi fiqrobs, rom yoveli kombinacia
leqtis komponenti, romelic moicavs rTuli Sinaarsi-produqti-operacia (yoveli mcire kubi
mimarTebebis danaxvisa da problemebis gadaWris modelSi) gansxvavebul gonebriv unars warmoad-
374
unars. gens. magaliTad, rogorc naCvenebia 10.2 suraTze,
suraTi
10.3
inteleqtis struqtura
inteleqtis struqtuis am modelSi j. p. gil-
fordi (J. P. Guilford) gamoyofs inteleqtualuri
amocanebis sam maxasiaTebels _ Sinaarss, anu
informaciis tips; produqts, anu formas
romliTac warmodgenilia informacia da
operacias, anu ganxorcielebuli gonebrivi
aqtivobis tips. inteleqtis mier Sesrulebuli
TiToeuli amocana SeiZleba dadgindes masSi
CarTuli Sinaarsis, produqtebis da opera-
ciebis mixedviT. magaliTad, leqsikuri testi
adgens semantikuri Sinaarsis mqone erTeu-
lebis Semecnebis unars.
process, mkvlevrebi SeZleben iseTi teqnikebis unda SeeZlos did manZilebze zRvaosnoba rukis
gareSe, mxolod sivrcobrivi inteleqtisa da
emociuri inteleqti (Emotional intelligence) _ inte- sxeulebrivi kinesTetikuri inteleqtis gamo-
leqtis tipi, romelSic Sedis Semdegi unarebi: yenebiT. es unarebi am sazogadoebaSi ufro
emociaTa zusti da Sesatyvisi aRqma, gageba da fasobs, vidre valdebulebis dokumentis Sedgena.
gamoxatva; azrovnebis gasaioleblad emociebis balis kunZulze, sadac artistuli warmodgena
gamoyeneba; emociis gageba da analizi; emociuri
yoveldRiuri cxovrebis nawilia, talantebi
codnis efeqturad gamoyeneba da sakuTari
da musikaluri inteleqti, romelic rTuli
emociebis regulireba rogorc emociuri, ise _
inteleqtualuri zrdis xelSesawyobad. sacekvao ileTebis koordinirebaSi monawileobs,
gansakuTrebiT dafasebulia. interpersonalur 377
cxrili
10.4
gardneris inteleqtis rva saxe
inteleqti saboloo statusi ZiriTadi komponentebi
logikur- mecnieri logikuri da ricxobrivi paternebisadmi
maTematikuri maTematikosi mgrZnobeloba da maTi garCevis unari, msje-
lobis grZeli jaWvis agebis unari.
lingvisturi poeti sityvaTa bgerebis, riTmebisa da mniSvnelo-
Jurnalisti bebisadmi mgrZnobeloba; enis gansxvavebuli
funqciebisadmi mgrZnobeloba.
inteleqts ufro wamyvani adgili uWiravs Tadi komponentis mqone inteleqti (Mayer &
koleqtivistur sazogadoebaSi, rogoricaa ia- Salovely, 1007; Mayer et al., 2000). es komponentebia:
Tavi 10 / inteleqti da inteleqtis Sefaseba
380
lobebi da kanondarRvevis SemTxvevebi. amis sa- davarwmunoT…sazogadoeba, rom maT ar unda
pirispirod, rodesac martin kilikakma meored mieceT reproduqciis ufleba, Tumca, ev-
`karg qalTan~ iqorwina, am kavSirma mogvca 496 genikis TvalsazrisiT, maTi araCveuleb-
STamomavali, saidanac mxolod sami iqna rivad swrafi gamravlebis gamo, isini seri-
`defeqturad~ aRiarebuli. godardma isic naxa, ozul problemas qmnian (Terman,1916, gv. 91-
rom am maRalxarisxovani kavSiris mravali 92).
STamomavali `gamoCenili adamiani~ gaxda (Godard,
saxelebi Seicvala, magram problema igive
1914). igi mivida im azramde, rom memkvidre-
darCa. dResac SeerTebul StatebSi afro-
obiTobam dadebiTi mxridan gansazRvra in-
amerikelebi da laTinosebi standartizebul
teleqti, genialoba da gamoCeniloba, xolo
inteleqtis testebSi, saSualod, ufro dabal
uaryofiTi mxridan _ delikventoba, alkoho-
qulebs iReben, vidre azieli amerikelebi da
lizmi, seqsualuri amoraloba, gonebrivi
TeTrkanianebi. cxadia, yvela jgufSi arian
CamorCeniloba da siRatakec ki (McPherson,1985).
individebi, romelTa IQ qulebi umaRles (da
udables) poluss Seesabameba. rogoraa SesaZ-
saidan lebeli IQ-is qulebSi aseTi jgufuri gan-
sxvavebebis interpretireba? SeerTebul StatebSi
viciT
da did britaneTSi arsebuli tradiciis
genetikurad arasrulfasovani ojaxebi mixedviT, es gansxvavebebi genetikur arasrul-
fasovnebas (bunebas) miewereba. mas Semdeg, rac
ityobinebodnen, rom (dawyebuli 1875
IQ-is maCveneblebSi genetikuri gansxvavebebis
wlidan) mokvleul iqna niu iorkis Statis
realurobaze vimsjelebT, ganvixilavT meore
`jukis sisxlis~ mqone ojaxebis 2000-ze
SesaZleblobas, romlis mixedviT, garemo
meti wevri, radganac am ojaxs damyarebuli
pirobebis nairgvaroba (aRzrda) mniSvnelovan
hqonda gonebriv ganviTarebaSi CamorCen-
gavlenas axdens IQ-ze. TiToeuli axsnis an maTi
ilobis, kanondarRvevisa da danaSaulis
kombinaciis dasabuTebas mniSvnelovani socia-
samarcxvino rekordi. am ojaxis 458 wevrma
luri, ekonomikuri da politikuri Sedegebi
ver SeZlo skolaSi swavla gonebrivi
mohyveba.
unarebis arqonis gamo. 171 kriminaluri
warsulis adamiani aRmoCnda, xolo maTi
sanaTesaos aseulobiT wevri `glaxaki,
TavaSvebuli da meZavi~ iyo. daaskvnes, rom memkvidreobiToba da IQ
memkvidreobiToba am saSineli ojaxis wevr-
rogor SeuZliaT mkvlevrebs inteleqtis
Ta samarcxvino ganviTarebis wamyvani faq-
genetikuri gansazRvrulobis xarisxis dadgena?
tori iyo.
am kiTxvaze nebismieri pasuxi mkvlevrebisgan
inteleqtis indeqsad garkveuli sazomis SerCevas
genetikuri arasrulfasovnebis godardiseuli moiTxovs. amrigad, sakiTxi is ki araa, axdens
argumenti Semdgom ganamtkicaFim faqtma, rom Tu ara memkvidreobiToba inteleqtze gavlenas,
pirveli msoflio omis dros armiaSi gamo- aramed is, umetes SemTxvevaSi, msgavsia Tu ara
ojaxur xeTa SigniT IQ maCvenebeli. am konkretul
inteleqtis politika
da SavkanianTa qulebi garkveuli drois Semdeg aSS-Si rasa xSirad ufro socialuri konstruq-
erTmaneTs dauaxlovda. ase rom, Tanamedrove tia, vidre biologiuri. ganvixiloT golfis
indikatorebis mixedviT, sxvaoba 7-10 qulas Soris SesaniSnavi axalgazrda moTamaSis taiger vudsis
Tavsdeba (Nisbett, 1995, 1998, Williams & Ceci, 1997), (Tiger Woods) SemTxveva, romelsac xSirad af-
Tumca, sxvaobis Semcireba garemos gavlenaze rikel amerikelad moixsenieben da amiT uares
miuTiTebs. es sxvaoba bevr adamians mainc pirobebSi ayeneben mas, Tumca, misi realuri
afiqrebinebs, rom rasebs Soris dauZleveli warmomavloba gacilebiT rTulia (misi winap-
genetikuri gansxvavebebi arsebobs (Hernnstein rebi TeTrkaniani, Savkaniani, tai, Cineli da
&Murrey, 1994), magram, maSinac ki, Tu IQ memkvid- adgilobrivi amerikelebi iyvnen). vudsi Sesa-
reobiTia, asaxavs ki es sxvaoba dabalqulian niSnavi magaliTia imisa, Tu ramdenad ar 383
Seesatyviseba sazogadoebrivi Sexeduleba remo pirobebi IQ-is maCveneblebSi aseTi
biologiur realobas. aseT SemTxvevaSi arsebobs wyvetebis arsebobaSi.
seriozuli safrTxe, rom sxvadasxva sazoga-
doebrivad gamijnuli jgufebis gansxvavebebi
IQ-is mixedviT ganxilul iqnes, rogorc bio- garemo da IQ
logiuri faqtorebiT ganpirobebuli gansxvave- vinaidan memkvidreobiTobis maCveneblebi 1.0-
bebi (Suzuki & Valencia, 1997). ze naklebia, vaskvniT, rom nebismieri individis
mkvlevrebma gamonaxes am Sexedulebis kvle- IQ-ze mxolod genetikuri memkvidreoba ar aris
vebis saSualebiT Semowmebis gzebi. eqsperimentSi pasuxismgebeli. garemo IQ-zec unda axdendes
monawileobdnen Savkaniani amerikelebi, romel- gavlenas. rogor SeiZleba ganvsazRvroT, gare-
Tac TeTrkaniani amerikeli an evropeli mSob- mos romeli aspeqtia IQ-sTvis mniSvnelovani?
lebi hyavdaT. aSS-Si „Savi~ mosaxleobis 20-30% garemos romeli maxasiaTebeli moqmedebs IQ
Sefasebulia, rogorc evropuli warmomavlobis testSi maRali qulebis miRebis SesaZleblobaze
mqone, rac Sereuli qorwinebis Sedegia. qmnis (Beiser & Gotowiec, 2000; Ceci, 1999; Rowe, 1997; Suzuki &
Tu ara gansxvavebas IQ-Si is, Tu ramdenad aris Valencia, 1997.)? garemo warmoadgens stimulTa
datvirTuli evropuli geniT `Savi~ individi? rTul (kompleqsur) nakrebs, romelic icvleba
im Tvalsazrisis mixedviT, romelic genebs mravali ganzomilebis mixedviT rogorc fizi-
yovelives qvekuTxedad miiCnevs, es cvlis kuri, ise _ socialuri TvalsazrisiT da SeiZ-
viTarebas, Tumca, monacemebi gviCveneben, rom leba gansxvavebulad aRiqmebodes adamianebis
memkvidreobiT miRebul evropeiodulobasa da mier. aucilebeli ar aris, rom erTi da igive
IQ-s Soris korelacia Zalze sustia (mraval- ojaxis bavSvebi erTnair kritikul (arsebiTi
ricxovan kvlevebSi es maCvenebeli mxolod 0.15- mniSvnelobis mqone) fsiqologiur garemoSi
s Seadgens). es samarTliania yvela SemTxvevaSi, imyofebodnen. gaixseneT, rogor izrdebodiT
ganurCevlad imisa, Tu romeli maxasiaTebeli _ Tqven ojaxSi; Tu gyavT da-Zma, aqcevdnen Tu
kanis feri Tu sisxlis jgufi _ gamoiyeneba ara maT erTnair yuradRebas mSoblebi? icvle-
rasobrivi aRrevis maCveneblad. im germaneli boda Tu ara stresuli pirobebi droTa ganmav-
bavSvebis IQ maCveneblebis Sedarebam, romelTa lobaSi? Seicvala Tu ara Tqveni ojaxis finan-
mamebi Savkaniani da TeTrkaniani samxedroebi suri SesaZleblobebi? an xom ar Seicvala Tqveni
iyvnen, ar gamoavlina gansxvaveba maT Soris. mSoblebis ojaxuri mdgomareoba? naTelia, rom
amasTanave, `Savkaniani-TeTrkaniani~ kavSiris garemo bevri komponentisgan Sedgeba da es
Sedegad gaCenil bavSvebs rva quliT maRali komponentebi mudmivad urTierTqmedeben da
Tavi 10 / inteleqti da inteleqtis Sefaseba
Sedegi hqondaT im SemTxvevebSi, rodesac deda icvlebian droTa ganmavlobaSi. aqedan gamomdi-
iyo TeTrkaniani. am gansxvavebis savaraudo axsna nare, sakmaod rTulia fsiqologebisaTvis imis
isaa, rom deda ufro metad monawileobs bavSvis gansazRvra, Tu sinamdvileSi ra saxis garemo
inteleqtualuri socializaciis procesSi, vidre pirobebi _ zrunva, stresi, siRaribe, janmrTe-
mama da, cxadia, es gansxvaveba ar unda mieweros loba, omi da a.S _ axdens gavlenas IQ-ze.
genetikur faqtors, radgan Svilis genetikuri umravles SemTxvevaSi mkvlevarTa yuradRebis
monacemebi orive mSoblis genetikiTaa centrSi iyo garemos ufro globaluri sazomebi,
ganpirobebuli (Loehlin, 2000; Nisbert,1998). iseTebi, rogoricaa, magaliTad, ojaxis socio-
genetika mniSvnelovan rols asrulebs indi- ekonomikuri statusi. erT-erT farTomasStabian
vidis IQ-is formirebaSi, iseve rogorc mis bevr longitudur kvlevaSi, romelSic 26 000-ze meti
sxva maxasiaTebelsa da unarze. miuxedavad amisa, bavSvi Seiswavles, bavSvis IQ-is saukeTeso
Cven vamtkicebT, rom rasobriv da eTnikur winaswarmetyveli 4 wlis asakSi ojaxis socioeko-
jgufebs Soris IQ-is mixedviT arsebuli gan- nomikuri statusi da dedis ganaTlebis done
sxvavebebis memkvidreobiT axsna SeuZlebelia. iyo, rac erTnairad WeSmariti aRmoCnda afri-
is aucilebeli, magram arasakmarisi pirobaa keli, amerikeli da kavkasieli bavSvebisaTvis
amgvari maCveneblebis misaRebad. axla ganvi- (Broman et al., 1975). analogiurad, 10.5 suraTze
xiloT, Tu ra rols SeiZleba asrulebdes ga- naCvenebia socialuri klasis zogadi gavlena
384 IQ-ze.
mniSvnelovnad ganapirobos bavSvis daqveiTebuli
inteleqti. Ratak ojaxebSi dabadebuli bavSvebi
xSirad cudad ikvebebian, bevri maTgani skolaSi
mSieri midis, amitom naklebad axerxebs dava-
lebebze koncentracias. amasTanave, Raribi
ojaxebi ganicdian wignebis, Jurnal-gazeTebis,
kompiuterebis da sxva im nivTebis naklebobas,
romlebic xels uwyoben adamianis gonebriv
ganviTarebas. `orientacia gadarCenaze~ nakleb
drosa da energias utovebs Rarib mSoblebs,
gansakuTrebiT ki martoxelebs, rom iTamaSon
bavSvebTan da moaxdinon maTi inteleqtualuri
stimulacia, rac, Tavis mxriv, Zalze uaryofiTad
moqmedebs bavSvebis mier iseTi davalebebis
Sesrulebaze, rogoricaa standartuli IQ
suraTi
10.5 testebi.
dabolos, gaWirvebaSi mcxovrebi adamianebi
memkvidreobas, garemosa da IQ-s Soris garkveul daRs atareben Cvens sazogadoebaSi
arsebuli urTierTdamokidebulebaa iseve, rogorc msoflios umravles qveyanaSi,
grafikze asaxulia memkvidreobisa da garemos wvlili rasobrivad iseT homogenur sazogadoebaSic ki,
IQ qulebSi. mamebs da vaJebs hqondaT erTnairi IQ- rogoric iaponiaa. magaliTad, burakaminis _ am
ebi (memkvidreobiTobis gavlena), magram rogorc
sazogadoebis yvelaze dabali kastis wevris _
mamebis, ise vaJebis IQ dakavSirebuli iyo socialur
klasTan (garemos gavlena). IQ, sxva iaponelebTan SedarebiT, 15 quliT
dabalia (Ogbu, 1987). im jgufis socialurma
daRma, romelsac individi miekuTvneba, SeiZleba
ratom moqmedebs socialuri klasi IQ-ze? uaryofiTad imoqmedos mis TviTdarwmunebu-
simdidres, iseve rogorc siRatakes, SeuZlia lobaze da araxelsayreli gavlena moaxdinos
inteleqtualur funqcionirebaze sxvadsxvagvari testis Sedegebsa da saskolo miRwevebze, amitom
gavlenis moxdena. maTgan yvelaze aSkara jan- bavSvebis xelsayrel pirobebSi gazrdis Sem-
mrTelobis da ganaTlebis uzrunvelyofis TxvevaSi TvalsaCino unda iyos garemos uSualo
pirobebia. orsulobis dros sustma janmrTe- gavlena IQ-ze.
lobam da dabadebisas mcire wonam SeiZleba
inteleqtis politika
385
suraTi
10.6
viciT
yuradReba miaqcieT, rom TiToeul am kvlevaSi
stereotipuli muqaris moqmedeba mniSvnelovania, Tu rogor afasebs situacias
testis Semsrulebeli. mxolod im SemTxvevaSi,
erT-erT kvlevaSi gamosaSvebi kursis
rodesac adamianebs sjeraT, rom situacia exeba
Savkaniani da TeTrkaniani studentebi stereotips, magaliTad, rodesac miaCniaT, rom
Tavi 10 / inteleqti da inteleqtis Sefaseba
vad, ufro mosalodneli iyo, rom adamianebi ganisazRvros, risi Secvlaa SesaZlebeli goneb-
aSS-Si am kiTxvas dadebiTad upasuxebdnen. rode- rivi SesaZleblobebis gamovlenaSi da risi _
sac stivensoni da misi kolegebi sTxovdnen ara.
aziel da amerikel studentebs, maswavleblebs
da mSoblebs mieTiTebinaT, Tu ra ufro mniS-
Sejameba
vnelovani iyo maTTvis: `bejiTad mecadineoba~
Tu `Tandayolili goniereba~, azieli respon- godardma xeli Seuwyo zogierTi rasobrivi
dentebi aqcents `bejiTad mecadineobaze~ da eTnikuri jgufebis genetikuri inferiulo-
akeTebdnen, amerikeli respondentebi ki _ `Tan- bis aRiarebis warumatebeli tradiciis damkvi-
drebas. qcevis genetikurma analizma IQ-Si
dayolil gonierebaze~. axla xedavT, Tu rogor 389
mravalricxovani genetikuri komponenti aCvena. duqtebi fasdeba, rogorc SemoqmedebiTi da
Tumca, IQ-is gazomvas xSirad politikuri elf- SevamowmebT inteleqtTan maT kavSirs, Semdeg
eri dakravs, IQ-is mixedviT miRebuli raso- ganvixilavT gansakuTrebuli (an uCveulo)
brivi gansxvavebebis gamo. mkvlevrebma daadg- kreatulobis pirobebs da maT kavSirs SeSli-
ines garemos faqtorebi, romlebic mniSvnelo- lobasTan. vnaxavT, ra SeiZleba viswavloT
van gavlenas axdenen IQ-ze. miuxedavad imisa, gansakuTrebuli SemoqmedebiTi unarebiT dajil-
rom IQ-s sakmaod validurad SeuZlia iseTi doebuli adamianebisagan.
cxovrebiseuli Sedegebis prognozireba, rogor-
icaa warmatebebi skolasa da samsaxurSi, misi
gazomvebi SeiZleba aravaliduri iyos sxvadasxva kreatulobis Sefaseba da
rasobrivi da kulturuli jgufebis SemTxveva- kavSiri inteleqtTan
Si. magaliTad, zogierTi jgufi inteleqtu-
rogor SeiZleba imis gansazRvra, adamianebi
aluri SesaZleblobebis gazomvisas stereotipu-
(SedarebiT) kreatulebi arian Tu ara? bevri
li muqaris zemoqmedebas ganicdis.
midgoma divergentul azrovnebaze fokusirdeba,
romelic ganisazRvreba, rogorc problemis
sxvadasxvagvari uCveulo gadawyvetis unari.
kiTxvebi, romelebic zomaven divergentul
SemoqmedebiToba
azrovnebas, saSualebas aZleven testis
Semsrulebels naTlad gamoavlinos sxarti da
sanam inteleqtisa da misi gazomvis Temas moqnili azrovneba (Torrance, 1974; Wallah & Kogan,
davasrulebT, mivubrundeT iseT sakiTxs, 1965):
rogoricaa kreatuloba, anu SemoqmedebiToba. daasaxeleT yvela sagani, romelic, Tqveni
kreatuloba aris iseTi ideebis generirebisa azriT, oTxkuTxedia;
da produqtebis Seqmnis unari, romlebic axali
sami wuTis ganmavlobaSi daasaxeleT rac
da aqtualuria mocemul pirobebSi (Sternbeg &
SeiZleba meti TeTri feris, saWmelad vargisi
Lubart, 1999). ganvixiloT borblis gamogonebis
sagnebi;
magaliTi. es meqanizmi axali iyo, radgan ucnob
gamomgoneblamde aravis unaxavs, Tu ra sargeblis daasaxeleT aguris gamoyenebis yvela
miReba SeiZleboda gagorebuli sagnebisgan. es SesaZlo varianti, rac TavSi azrad mogivaT.
gamogoneba pirobebis adekvaturi iyo, radgan
pasuxebi fasdeba iseTi ganzomilebebis mixed-
Tavi 10 / inteleqti da inteleqtis Sefaseba
saidan
viciT
kreatuloba da mania
aRniSnul kiTxvaze pasuxis gasacemad
kreatulobis mkvlevarma robert veisbergma
(Robert Weisberg, 1994, 1996) Seiswavla kom-
pozitor robert Sumanis Semoqmedeba,
romelsac bipolaruli aSlilobis diag-
nozi hqonda. garkveuli monacemebi maniasa
da SemoqmedebiTobas Soris navaraudevi
kavSiris sasargeblod metyvelebs. Sumanma
gacilebiT meti nawarmoebi Seqmna mania-
kaluri fazis wlebSi (saSualod 12.3),
1
392 Free flowing though processes.
leba iswavlos man aqedan. Tqven SeiZleba
mibaZoT riskis gawevis models; uaRresad krea-
tuli adamianebi mzad arian dadgnen `gaukvalav
gzaze~. aseve, SegiZliaT gaiziaroT momzadebis
modeli. gansakuTrebuli kreatulobiT dajil-
doebuli adamianebi wlebs uTmoben im sferoSi
daxelovnebas, romelSic saukeTesoni iqnebian
(Weisberg,1986). SesaZlebelia gaiziaroT Sinagani
motivaciis modeli (Pattern of intrinsic motivation).
SemoqmedebiTi adamianebi gulmodgined asrule-
ben mocemul davalebebs, radgan siamovnebas da
kmayofilebas aniWebT is, rasac isini qmnian
(Collins & Amabile, 1999). Tu Tqvens cxovrebaSi
SeZlebT am sami modelis sakuTar Tavze
morgebas, maSin moaxerxebT Tqveni SemoqmedebiTi
unarebis metad gamovlenas.
axla ukve iciT is xerxebi, romelTa saSua-
lebiT fsiqologebi afaseben da xsnian indi-
vidualur gansxvavebebs, romelebic arseboben
inteleqtsa da kreatulobas Soris, Tumca,
ueWvelia, iciT, rom adamianis gasagebad gaci-
lebiT metia saWiro, vidre codna misi inteleq-
tualobisa da SemoqmedebiTobis xarisxis Se-
saxeb. Semdeg qveTavSi ganvixilavT im xerxebs,
romliTac fsiqologebi iReben informacias im
pirovnuli Tvisebebis diapazonis Sesaxeb, rom-
lebic TiToeuli individis unikalurobas Semfaseblebis subieqturi daskvnebis ufro
gansazRvravs. obieqturi sazomebiT SecvliT, romlebic
sakmaod zedmiwevniT, guldasmiTaa agebuli da
Riaa kritikuli SefasebisaTvis. swored am
mizanma misca dasabami alfred bines pionerul
Sejameba
Sromas. bines da sxvebs miaCndaT, rom testireba
kreatuloba divergentuli azrovnebis tes- xels Seuwyobda sazogadoebis demokratizacias
tebiT izomeba. zogierTi Sexedulebis sawinaaR- da Seamcirebda sqesis, rasis, erovnebis, privile-
mdegod, ar dadasturda mWidro kavSiri Semoq- giebis, an fizikuri garegnobis SemTxveviT
medebiTobasa da SeSlilobas Soris, Tumca, kriteriumebze dafuZnebul gadawyvetilebebs,
SemoqmedebiToba moiTxovs garkveuli riskis Tumca, am amaRlebuli miznebis miuxedavad,
gawevas, momzadebasa da motivacias.
Sefaseba da sazogadoeba
msjeloben imaze dayrdnobiT, Tu ramdenad malurobaze~ ufro iwyeben fiqrs, vidre ganaT-
warmatebiT asruleben maTi moswavleebi miRwevis lebis sistemaze, romelic saWiroebs programebis
standartul testebs. TviT maswavlebelTa imgvar modificirebas, rom TiToeul moswavleze
xelfasebic ki SeiZleba damokidebuli iyos morgebuli iyos. iarliyebs wina planze devian-
testebis Sedegebze, ramac skolebSi xeli Seuwyo turi pirovnenebi ufro gamoyavs, vidre maTi
TaRliTobasTan dakavSirebul skandalebs. garemos disfunqciuri aspeqtebi. iseT indivi-
magaliTad potomakSi (Potomac, Maryland) dawyebiTi dualistur sazogadoebebSi, rogoric, maga-
skolis direqtori gadadga, rodesac gamoaSkarav- liTad, amerikis SeerTebuli Statebia, adamia-
da mtkicebulebebi imis Sesaxeb, rom testis nebis umravlesoba mzad aris adamianis warmateba
Sedegebis gaumjobesebis mizniT skolis mexuTe- da warumatebloba arasworad miaweros mas da,
klaselebma iseTi saxis daxmareba miiRes, rogo- amave dros, saTanadod ar Seafasos garemo
ricaa damatebiTi dro da testis xelmeored pirobebis zegavlena. Cven vkicxavT adamians
Sesruleba (Thomas & Wingert, 2000). es faqtebi warumateblobisaTvis da amiT sazogadoebis
TviTon moswavleebma gamoavlines, romelTac danaSauls vamsubuqebT. Cven vaqebT pirovnebas
mSoblebs uTxres, rom skolaSi maT TaRliTuri warmatebisaTvis da amitomac ar vaRiarebT
qcevis ganxorcieleba sTxoves. bavSvebi gaoce- sxvadasxva sazogadoebriv gavlenas, romelmac
bulni iyvnen ufrosebis qceviT da mSoblebs SesaZlebeli gaxada misi warmateba. Cven unda
394 maTi qcevis axsnas sTxovdnen. bavSvebis amgvari vaRiaroT, Tu rogorebi arian adamianebi amJamad,
rac imis Sedegia, Tu sad imyofebodnen, sad CemTvis Sansis mosacemad, rodesac maT
Camoyalibdnen da ra mimdinare situacia axdens mier dafinansebuli kandidati (gordon
gavlenas maT qcevaze. boueri, amJamad cnobili fsiqologi)
es Tavi gvinda fil zimbardos piradi we- sxvagan wavida staJirebaze.
riliT davasruloT, romelic SeiZleba STago- warmatebebi karierasa da cxovrebaSi
nebis wyarod iqces im studentebisaTvis, gacilebiT mets moiTxovs, vidre mxolod
romlebic kargad ver arTmeven Tavs obieqtur standartizebuli testebiT gazomili
testebs: unarebi, SesaZleblobebi da maxasiaTeb-
lebia. miuxedavad imisa, rom testebs
miuxedavad Cemi, rogorc profesionali
SeuZliaT imis prognozireba, Tu saSualod
fsiqologis, warmatebuli karierisa, Cem
ramdenad kargi Sedegi eqnebaT adamianebs,
mier mravali wlis win gakeTebulma tes-
nebismieri mocemuli individis SemTxvevaSi
tebma sul sxva ram iwinaswarmetyvela.
SeiZleba adgili hqondes Secdomas.
miuxedavad imisa, rom warCinebuli kursdam-
adamianebma SeiZleba uaryon testis qu-
Tavrebuli viyavi, romelmac umaRlesi
lebis pesimisturi prognozi, rodesac
akademiuri moswrebiT (Summa Cum Laude)
mizandasaxulobiT, warmosaxviT, imediT,
davamTavre, erTaderTi Sefaseba (niSani)
pirovnuli siamayiT da intensiuri Zalis-
C miviRe fsiqologiis SesavalSi, sadac
xmeviT gaaumjobeseben TavianT monacemebs.
gamocda mxolod mravaljeradi arCevanis
albaT, metad mniSvnelovania, gjerodeT
testiT Catarda. Tavdapirvelad uari
sakuTari Tavis, vidre _ testis Sedegebis.
miTxres ielis universitetSi staJirebaze.,
Semdeg rezervSi Camricxes da bolos
uxalisod mimiRes. es, nawilobriv, gamowve-
uli iyo imiT, rom Cemi maTematikis qulebi Sejameba
fsiqologiis fakultetis mier dawesebul miuxedavad imisa, rom fsiqologiuri tes-
zRvarze naklebi iyo, magram mogvianebiT tireba xSir SemTxvevaSi sasargebloa indivi-
aRmovaCine, rom es nawilobriv gamowveuli disaTvis, jer kidev aris testebis upasuxis-
iyo imiTac, rom profesor-maswavleblebma mgeblod gamoyenebis SemTxvevebi. kritikosebs
Cemi pasuxebisa da sxva mtkicebulebebis awuxebT iseTi sakiTxebi, rogoricaa testis
mixedviT, romelic naxes Cems gancxadebasa Sedegebze dafuZnebuli gadawyvetilebebis
da testebSi, ivaraudes, rom zangi viyavi. samarTlianoba, testebis vargisianoba saganmanaT-
am monacemebma uaryofiTad imoqmeda maT leblo praqtikis Sesafaseblad da testebis
daskvnebze Cemi SesaZleblobis _ mimeRwia Sedegebis gamoyeneba adamianTa garkveul kate-
warmatebisaTvis fsiqologiaSi _ Sesaxeb. goriebad daxarixebisaTvis.
sabednierod, zogierTi maTgani mzad iyo
sakvanZo
sakvanZo sakiTxebi
sakiTxebi
CineTidan iRebs. am sferoSi standartizirebuli. sando
ra aris Sefaseba mniSvnelovani wvlili sazomi gvaZlevs Sesabamis
fsiqologiur Sefasebas Seitana ser frensis gal- Sedegebs. validuri sazomi
xangrZlivi istoria aqvs tonma. afasebs im Tvisebebs, romelTa
da dasabams antikuri Sefasebis instrumenti unda gasazomadac Seiqmna testi.
iyos sando, validuri da
395
standartizirebuli testis stenbergi ganasxvavebs inte-
Catareba da Sedegebis Seja- leqtis komponentur, empi- Sefaseba da
meba yovelTvis erTi da riul da konteqstualur sazogadoeba
igive gziT xdeba. normebis aspeqtebs. miuxedavad imisa, rom teste-
arseboba saSualebas gvaZ- gardnerma daadgina inte- bi xSirad sasargeblod
levs, SevadaroT pirovnebis leqtis rva tipi, romelic gamoiyeneba momavali Sesru-
qulebi igive asakis, sqesis moicavs da scildeba kidec lebis winaswarmetyvele-
da kulturis individTa standartuli IQ sazomebiT bisaTvis, maTi Sedegebi ar
saSualo maCvenebels. gazomvad inteleqtis for- unda ganapirobebdes indi-
mebs. Tanamedrove kvlevebi vidis ganviTarebisa da
fokusirebulia emociur in- cvlilebebis ganxorciele-
inteleqtis Sefaseba teleqtze. bis SesaZleblobis SezRud-
XX saukunis oTxmocda- vas.
aTiani wlebis dasawyisSi rodesac Sefasebis Sedegebi
safrangeTSi alfred binem inteleqtis politika momavalSi gavlenas axdens
safuZveli Cauyara inte- Tavdapirvelad inteleqtis individis cxovrebaze, gamo-
leqtis obieqturi testi- testebi eTnikuri da rasob- yenebuli teqnikebi unda
rebis ganviTarebas. qulebi rivi jgufebis Sesaxeb uar- iyos sando da validuri
mocemuli iyo gonebrivi yofiTi gancxadebebis gasake- rogorc am individTan, ise
asakis terminebiT da bav- Teblad gamoiyeneboda. _ gamoyenebis mizanTan
Svebis funqcionirebis ar- IQ-is maRali memkvidreo- mimarTebaSi.
sebul dones asaxavda. biTobis gamo zogierTi
aSS-Si termenma Seqmna sten- mkvlevari garkveuli rasob-
ZiriTadi cnebebi
ford-bines inteleqtis ska- rivi da kulturuli jgufe-
qronologiuri asaki
la da moaxdina IQ-is cnebis bis dabal Sedegebs maT
kreatuloba
popularizacia. Tandayolil arasrulfa- kriteriumis validoba
veqslerma Seqmna specia- sovnebas miawers. kristalizebuli inteleqti
luri inteleqtis testebi araxelsayreli garemo piro- divergentuli azrovneba
mozrdilebisTvis, skolam- bebiT da stereotipuli muqa- emociuri inteleqtiQ
deli da saskolo asakis riT aixsneba zogierTi jgu- TvalsaCino validoba
bavSvebisaTvis. fis dabali IQ qulebi. gamok- fluiduri inteleqti
vleva aCvenebs, rom jgufuri formaluri Sefaseba
gansxvavebebi SeiZleba ganpi- memkvidreobiTobis
inteleqtis Teoriebi robebuli iyos garemo faq- maCvenebeli
IQ-is fsiqometriulma ana- torebiT. inteleqti
lizma aCvena, rom zogierT inteleqtis koeficienti (IQ)
Tavi 10 / inteleqti da inteleqtis Sefaseba
11
ganviTarebis Seswavla da axsna
• ganviTarebis aRwera • ganvi-
Tarebis axsna
fizikuri ganviTareba cxovrebis
manZilze
• ganviTareba Canasaxisa da
adreuli bavSvobis periodSi
• fizikuri ganviTareba mozar-
dobaSi • fizikuri cvlile-
bebi mozrdilobaSi
kognituri ganviTareba cxovrebis
manZilze
• piaJes aRmoCenebi kognituri
ganviTarebis Sesaxeb • adre-
uli kognituri ganviTarebis
Tanamedrove midgomebi
• kognituri ganviTareba moz-
rdilobaSi
enis aTviseba
• sityvebisa da metyvelebis
aRqma • sityvebis mniSvnelo-
baTa daswavla • gramatikis
Seswavla
socialuri ganviTareba cxovrebis
manZilze
• eriksonis fsiqosocialuri
stadiebi • socialuri gan-
viTareba bavSvobaSi • soci-
aluri ganviTareba mozar-
dobaSi • socialuri ganvi-
Tareba mozrdilobaSi
fsiqologia Cvens cxovrebaSi: ra
gavlenas axdens baga-baRi bavSvis
ganviTarebaze
genderuli ganviTareba
• sqesi da genderi • genderuli
rolebis aTviseba
moraluri ganviTareba
• moraluri gansjis stadiebi
kolbergis mixedviT • gende-
robisa da kulturis gavlena
moralur gansjaze • viswav-
loT sworad da warmate-
bulad dabereba
sakvanZo sakiTxebi
• ZiriTadi cnebebi 397
v fiqrob, rom Cemnair bavSvobas yve-
la inatrebda. mamaCemi eqimi iyo
da deda _ sadazRvevo agenti. Tan-
daTan finansuri mdgomareoba umjobesdeboda
rom migtyepon. samagierod, yuradRebas mainc
miiqcev ramiT.
is, rac me minda, rom gavakeTo, Cemi sakuTari
skolis gaxsnaa. aTi wlis Semdeg Cems Tavs
da es yvelas moswonda, magram aravis rCeboda skolaSi vxedav, magram ara Cveulebriv saklaso
dro ojaxisaTvis. gesmiT risi Tqma minda? mama oTaxSi, aramed skolaSi, romelSic ar iqneba
cdilobda eSova fuli da eyida dedasTvis asaxuli Cveni politikuri da ekonomikuri siste-
„mersedesi~, gvelis tyavis fexsacmeli da sxva mis mankierebani. es sistema xom viRacaze upi-
msgavsi ram, magram ojaxisTvis aravis ecala. ratesobis mopovebas gulisxmobs.
ase rom, Tqven warmoidgineT, me, ZiriTadad, Cemi skola ubralod Tanasworuflebiani
garemosgan vswavlobdi yvelafers. vswavlobdi maswavleblebis skola iqneba _ TeTrkaniani,
mezobeli bavSvebisagan. Savkaniani, laTino-amerikeli, Cineli, nebis-
vinaidan ojaxisTvis dro aravis hqonda, me mieri, radgan es yvelaferi sulier aRzevebas
yvela araswori saqcielisaTvis visjebodi, mag- da Tavisuflebas emsaxureba. araviTari komer-
ram arasodes viRebdi Seqebas kargi qcevis gamo. cia. fuliT SeiZleba iyido didi „mersedesi~
es mudam ase iyo. maS, Caidine raime onavroba, da vila, magram Tu Seni suli daukmayofilebe-
Tavi 11 / adamianis ganviTareba cxovrebis manZilze
es aris atlantaSi mcxovrebi 16 wlis afro- nazavs daefuZneba. bavSvi, albaT, namdvilad
amerikelis, derilis, sityvebi. aSkaraa, rom iswavlis enas, magram is SeiZleba iyos an ar
movlenebma, romelTac misi warsuli ganapirobes, iyos niWieri mwerali. Tqveni winaswarmetyve-
misi samomavlo miswrafebebic ganapirobes (Good- leba, aseve, SeiZleba Tandayolilisa da garemo
millie, 1993, gv. 28-29). rogor mivida derili aseT pirobebis gaTvaliswinebas daefuZnos: Tu orive
daskvnamde? rogor viTardeboda misi azrovneba mSobeli niWieri mwerali iyo, Tqven SeiZleba
wlebis ganmavlobaSi? me-11 TavSi Cven Sevec- ifiqroT, rom bavSvic, aseve, literaturuli
debiT, gaviazroT im ZalaTa moqmedeba, romlebic niWiT iqneba dajildoebuli. bavSvs rom ganaT-
individTa cxovrebas mTeli sicocxlis manZilze leba mdidrul garemocvaSi hqonoda miRebuli,
ayalibeben. Tqven SeiZleba gefiqraT, rom misi akademiuri
warmoidgineT, rom xelSi axalSobili moswreba gadaaWarbebda mSoblebisas. am TavSi
giWiravT. ramdenad zustad SegiZliaT gansa- Cven aRvwerT ganviTarebis fsiqologiis Teo-
zRvroT, rogori iqneba igi erTi wlis Semdeg? riebs, romlebic saSualebas gvaZlevs, sistemu-
xuTi wlis Semdeg? TxuTmetis? ormocdaaTis? rad gaviazroT, Tu ra tipis prognozis gakeTeba
samocdaaTis? oTxmocdaaTis? Tqveni winaswar- SegviZlia axalSobilis momavlis Sesaxeb.
398 metyveleba, albaT, zogadisa da konkretulis
bunebaze sicocxlis ganmavlobaSi da, aseve, im
cxrili
11.1 specifikur amocanebze, romelTa winaSec ada-
mianebi dgebian cxovrebis garkveul etapebze.
ganviTarebis safexurebi axla gavarkvioT, ras niSnavs ganviTarebis Ses-
safexuri asaki wavla.
Canasaxovani dabadebis wina periodi
(prenataluri)
Cvili bavSvoba dabadebidan 18 Tvemde
ganviTarebis Seswavla da
adreuli bavSvoba daaxloebiT 18 Tvidan 6 wlamde axsna
gviani bavSvoba daaxloebiT 6 wlidan 13 wlamde
mozardoba daaxloebiT 13 wlidan 20 wlamde
axalgazrdoba 1 daaxloebiT 20 wlidan 30 wlamde warmoidgineT, rom gTxoveT yvela im cvli-
mowifuloba daaxloebiT 30 wlidan 65 wlamde lebis siis Sedgena, romelic, Tqveni azriT,
xnovani daaxloebiT 65 wlidan zeviT bolo erTi wlis ganmavlobaSi ganicadeT. ras
CawerdiT am siaSi? xom ar CaerTeT fizikuri
gajansaRebis axal programaSi? an xom ar
ganviTarebis fsiqologia aris fsiqologiis gankurnebulxarT raime daavadebisagan? xom ar
sfero, romelic Seiswavlis cvlilebebs adamia- gagCeniaT raime axali hobi an interesi? megobar-
nis fizikur da fsiqologiur funqcionirebaSi Ta axali wre xom ar SegiZeniaT? vinmes gansakuT-
Casaxvidan sicocxlis bolomde. ganviTarebis rebiT xom ar dauaxlovdiT? rodesac ganviTa-
fsiqologebis amocanaa, gaarkvion, rogor da rebas aRvwerT, Cven mis konceptualizacias
ratom icvlebian organizmebi drois ganmav- cvlilebis terminebiT vaxdenT. Cven gTxoveT
lobaSi da aRweron da axsnan es cvlilebebi. sakuTar cxovrebaSi momxdar cvlilebebze
mkvlevrebi swavloben drois periodebs, romelTa fiqri, raTa dagvenaxvebina, rom cvlileba TiT-
ganmavlobaSic pirvelad iCens Tavs sxvadasxva qmis yovelTvis niSnavs kompromiss. xSirad
unarebi da funqciebi da akvirdebian, Tu rogor adamianebi cxovrebas ganixilaven, rogorc, Zi-
icvleba es unarebi. ZiriTadi winapirobaa is, riTadad, SeZenis process (ukeTesobisaken svlas)
rom adamianis fsiqikuri funqcionireba, socia- bavSvobaSi da, piriqiT, dakargvis process (da-
luri urTierTobebi da sxva sasicocxlod au- nakargs, uaresobisaken svlas) xandazmul asakSi.
cilebeli aspeqtebi viTardeba da icvleba mTeli ganviTarebis Cveneuli perspeqtiva aqcents
cxovrebis ganmavlobaSi. cxrili 11.1 miaxloebiT imaze akeTebs, rom arCevanebi da, Sesabamisad,
gviCvenebs sicocxlis ZiriTad periodebs. mogebebi da danakargebi ganviTarebis yvela etaps
am TavSi warmogidgenT, Tu rogor ikvleven axasiaTebs (Dixon 1999; Uttal & Perlmutter, 1989).
mkvlevrebi ganviTarebas da rogor warmoadgenen magaliTad, rodesac adamianebi cxovrebis Tanam-
im Teoriebs, romelTa saSualebiTac cdiloben gzavrs irCeven, isini Tmoben farTo arCevanis
saSualebas, magram iZenen usafrTxoebas. rodesac ganviTarebis Seswavla da axsna
droTa ganmavlobaSi momxdari cvlilebebis
axsnas. Semdeg Tqvens cxovrebiseul gamocdi- adamianebi berdebian da pensiaze gadian, isini
lebebs sxvadasxva sferoebad davyofT da Tmoben statuss, magram iZenen Tavisufal dros.
TiToeuli maTganis gaTvaliswinebiT ganvixi- agreTve, didi mniSvnaloba aqvs imas, rom
lavT ganviTarebas. Tavis dasawyisSi Cven yurad- ganviTareba ar ganixiloT, rogorc pasiuri
Rebas fizikur, kognitur da enobriv ganviTa- procesi. Tqven dainaxavT, rom ganviTarebis bevri
rebaze SevaCerebT. Semdeg ki yuradRebas gavamax- cvlileba individisgan garemoSi aqtiur CarTvas
vilebT socialuri urTierTobebis cvalebad moiTxovs (Bronfenbenner, 1999; Bronfenbenner & Ceci,
1994).
1
ganviTarebis fsiqologia (Developmental psychol-
cxrilSi mocemuli Semdegi sami kategoria erTian-
deba ufro did kategoriaSi da ewodeba mozrdiloba.
originaluri teqstis mixedviT aris: mozrdiloba, ogy) _ fsiqologiis dargi, romelic swavlobs
sadac Sedis: (1) adreuli mozrdiloba _ aq: axal- fizikuri da fsiqologiuri procesebis urTi-
gazrdoba, (2) Suaxnis mozrdiloba _ aq: mowifuloba erTqmedebas da ganviTarebis stadiebs mTeli
da (3) gviani mozrdiloba _ aq: xnovani. (mTargmnelis
SeniSvna)
cxovrebis manZilze ganviTarebis poziciidan. 399
axla, vnaxoT, rogor aRweren mkvlevrebi gan- models iyeneben. longituduri meTodis gamo-
viTarebis cvlilebebs. yenebisas erTi da igive individebi mravali
wlis ganmavlobaSi sistematuri dakvirvebisa
da testirebis qveS imyofebian. magaliTad,
ganviTarebis aRwera mkvlevrebs SeuZliaT ramdenime Tvis ganmav-
imisaTvis, rom aRvweroT cvlileba, pirveli lobaSi kviraSi ramdenjerme ikvlion erTi da
sasargeblo nabiji iqneba, davadginoT, Tu ras igive bavSvebi, raTa, rac SeiZleba zustad
warmoadgens da rogor gamoiyureba saSualo daafiqsiron is momenti, roca TiToeuli bavSvi
adamiani garkveul asakSi garegnobis, gonebrivi mza strategiis gamoyenebas daiwyebs ariTme-
SesaZleblobebis da sxva faqtorebis mixedviT. tikuli amocanebis gadasawyvetad (Siegler & Crowley,
normatiuli kvlevebi cdiloben, aRweron konkre- 1991). cvlilebis momentis gamoyofiT mkvlevrebs
tuli asakis, an ganviTarebis konkretuli etapis SeuZliaT ukeTesad dainaxon, Tu, kerZod, ra
maxasiaTeblebi. sxvadasxva asakis individTa sis- uswrebs win ama Tu im cvlilebas. mkvlevrebi
tematuri testirebis gziT, mkvlevrebi adgenen longitudur meTods, aseve, xSirad iyeneben
ganviTarebis TvalSisacem Tvisebebs. bevr adami- individualuri gansxvavebebis Sesaswavlad.
anze dakvirvebis safuZvelze es monacemebi uzrun- sxvadasxva adamianis cxovrebis mimarTulebisa
velyofen normebs _ ganviTarebis, an miRwevis da Sedegebis ukeT gasagebad mkvlevrebma SeiZ-
standartul paternebs, romelic didi raode- leba Seafason mTeli rigi SesaZlo mizezobrivi
nobiT adamianebze dakvirvebiT aris miRebuli. faqtorebisa, romelic cxovrebis adreul
normatiuli standartebis saSualebiT fsiqo- periodSi moqmedebs da naxon, ra gavlenas axdens
logebi erTmaneTisgan mijnaven qronologiur es faqtorebi calkeuli individis cxovrebaze.
asaks _ pirovnebis dabadebidan gasuli Tveebisa grZelvadiani gamokvlevis upiratesoba isaa,
Tu wlebis raodenobas da ganviTarebis asaks _ rom, vinaidan cdis pirebi, ZiriTadad, erTgvar
qronologiur asaks, rodesac adamianebis umrav- sicialur-ekonomikur pirobebSi erTsa da imave
lesoba avlens fizikuri da gonebrivi ganviTa- socialur-ekonomikur periodSi cxovroben,
rebis garkveul dones. sami wlis bavSvi, rome- SevZlebT asakTan dakavSirebuli cvlilebebis
lic metyvelebs, rogorc saSualo 5 wlis bavSvi, dafiqsirebas da isini ar agvereva socialuri
iTvleba, rom metyvelebis ganviTarebis mixedviT pirobebis cvalebadobaSi (Schaie, 1989). am meTodis
Tavi 11 / adamianis ganviTareba cxovrebis manZilze
is 5 wlisaa. normebi uzrunvelyofs standartul minusi ki isaa, rom ganzogadeba SeiZleba gakeT-
baziss, romlis safuZvelzec SesaZlebeli xdeba des mxolod imave kohortaze, anu kvlevaSi Car-
individebisa da jgufebis urTierTSedareba. Tuli subieqtebis analogiur periodSi daba-
cvlilebaTa SesaZlo meqanizmis gasagebad debul adamianebze. amasTanave, longituduri
ganviTarebis fsiqologebi kvlevis ramdenime kvlevebi Zviri jdeba, radgan Znelia cdis
pirebze dakvirveba drois xangrZlivi monakve-
normatiuli kvleva (normative investigation) _ Tebis manZilze da, Tanac, monacemebi advilad
gulisxmobs gansazRvruli asakisa Tu ganvi- SeiZleba daikargos cdis pirTa kvlevidan gas-
Tarebis safexurisaTvis damaxasiaTebeli Tvi-
vlis an gauCinarebis gamo.
sebebis aRweras.
ganviTarebis kvlevaTa umravlesoba e. w. jva-
qronologiuri asaki (chronological age) _ indi-
redini Seswavlis meTods iyenebs, sadac sxva-
vidis dabadebidan gasuli Tveebis an wlebis
dasxva qronologiuri asakis mqone cdis pirTa
raodenoba.
jgufebze erTdroulad dakvirvebac xdeba da
ganviTarebis asaki (developmental age) _ qrono-
urTierTSedarebac. Sedegad, mkvlevars SeuZlia
logiuri asaki, romlis drosac bavSvebis umrav-
lesoba amJRavnebs fizikuri Tu gonebrivi daaskvnas im qceviTi gansxvavebebis Taobaze,
ganviTarebis garkveul dones. romlebic, SesaZloa, dakavSirebuli iyos
longituduri meTodi (longitudinal design) _ kvle- asakobriv cvlilebebTan. magaliTad, mkvlevrebma
vis meTodi, romlis drosac erTsa da imave imis Sesaswavlad, Tu rogor uzrunvelyofen
cdis pirebze warmoebs ganmeorebiTi dakvirveba erTmaneTisTvis megobrebi socialur mxarda-
droTa ganmavlobaSi, zogjer mravali wlis Weras, maT SeiZleba erTnairi laboratoriuli
400
manZilze. davalebebi miscen 11, 15 19 wlis mozardTa
wyvilebs (Denton & Zarbatany, 1996). jvaredini mianebi gansxvavdebian TavianTi Tanatolebisgan,
Seswavlis meTodis nakli momdinareobs iqidan, romlebic 1970-ian wlebSi gaizardnen, rogorc
rom erTmaneTs sxvadasxva qronologiuri asakis epoqis, ise _ ganviTarebis stadiebis Tavisebu-
individebi dardeba. asakobrivi cvlilebebis rebebiT.
Sefasebisas gaugebrobas qmnis sxvadasxva Taobaze TiToeuli meTodologia asakis matebasTan
moqmedi gansxvavebuli socialur-politikuri dakavSirebuli cvlilebis aRweris saSualebas
pirobebi. Sesabamisad, 10 da 18 wlis individTa iZleva, magram rogor xdeba cvlilebis mTliani
SerCevebis SedarebiTi Seswavlisas, romelic paternis axsna? axla am sakiTxs ganvixilavT.
axla tardeba, SeiZleba gairkves, rom es ada-
401
racionalurad azrovnebs, vidre maTze umcro- bavSvoba adamianTan kontaqtis gareSe gaatara,
sebi, magram gvxvdebian iseTebic, romlebic Ta- namdvili adamiani gamxdariyo?
vianT Tanatolebze ukeT azrovneben. ganviTare- axalgazrda eqimma, Jan mark itardma (Jean Marc
bis asaxsnelad aucilebelia rogorc cvli- Itard) rTuli amocanis Sesruleba daisaxa miznad
lebaTa universaluri, saerTo aspeqtebis, aseve, _ aRezarda da civilizaciisTvis eziarebina
TiToeuli individisTvis damaxasiaTebeli veluri biWi, romelsac man viqtori daarqva.
specifikuri, unikaluri aspeqtebis gaTvalis- Tavidan itardis intensiuri swavlebis programa
wineba. warmatebuli Canda. viqtori mosiyvarule da
ganviTarebis Teoriebs Soris yvelaze mkveTri zrdilobian bavSvad iqca da miTiTebebis
gansvla bavSvobaSi mimdinare cvlilebebs ukav- Sesrulebac iswavla. Tumca, xuTi wlis Semdeg
Sirdeba. sakiTxi isaa, Tu rogor jobia axal- progresi SeCerda da itardi iZulebuli gaxda,
Sobilsa da, vTqvaT, 10 wlis bavSvs Soris ar- Seewyvita eqsperimenti (Itard, 1802/1962). ra gaxda
sebuli mkveTri siRrmiseuli ganxvavebebis axsna: warumateblobis mizezi: buneba Tu aRzrda?
ramdenad aris aseTi ganviTareba ganpirobebuli SesaZloa, Cvili viqtori imitom miatoves bedis
memkvidreobiT (bunebiT) da ramdenad _ daswavlis anabara, rom ar viTardeboda. Tu marTlac es
SedegiT (garemo)? didi xania, rac filosofosebi, iyo mizezi, nebismieri varjiSi mxolod garkveul
fsiqologebi da pedagogebi Tandayolili- farglebSi iqneboda Sedegiani. Tu es ase ar
SeZenilis dapirispirebaze, memkvidreobiTobisa iyo, daexmareboda Tu ara swavlebis Tanamedrove
da daswavlis fardobiT mniSvnelovnebaze meTodebi biWs ufro srulad ganviTarebaSi, vidre
kamaToben. erT mxares arian isini, visac mianCia, es itardis meTodebma SeZlo (Harlen Lane, 1976,
rom adamiani yovelgvari codnisa da SesaZ- 1986)? erT-erTi specialisti, romelmac viqtoris
leblobebis gareSe ibadeba da rom gamocdileba, istoria Seiswavla, fiqrobs, rom es SemTxveva
daswavlis formiT, waruSlel kvals tovebs naTlad gviCvenebs adreuli socialuri kontaq-
axalSobilis Camouyalibebeli gonebis sufTa tebis gadamwyvet rols komunikaciur da gonebriv
dafaze (laTinurad tabula rasa). es mosazreba, ganviTarebaSi.
romelic britanelma filosofosma jon lokma dResdReobiT mkvlevrebi bunebisa da aRzrdis
(John Locke) wamoayena, empirizmis saxeliT aris gavlenis Sesaswavlad mTel rig meTodebs floben
cnobili. adamianis ganviTareba gamocdilebas da aRar sWirdebaT bunebis iseTi samwuxaro
Tavi 11 / adamianis ganviTareba cxovrebis manZilze
TveSi Cvilis sxeulis wona ormagdeba, xolo faqtorebis urTierTqmedebiT. magaliTad, ro-
erT weliwadSi _ sammagdeba. ori wlis asakSi gorc 11.4 suraTzea mocemuli, gadaadgilebis
bavSvis tani misi saboloo (mozrdilobis dros unaris ganviTarebisas bavSvi specialuri var-
miRweuli) sigrZis naxevars udris. mozardobamde jiSis gareSe swavlobs siaruls. es Tanmimdev-
genitaliebi mcireoden cvlilebas ganicdian roba saerToa bavSvebis umravlesobisTvis,
da Semdeg ki swrafad viTardebian zrdasrulis umciresobam ki SeiZleba gamotovos romelime
proporciebamde. safexuri an sakuTari originaluri Tanmimdev-
bavSvTa umravlesobisaTvis fizikur zrdas robiT ganviTardes. miuxedavad amisa, im kultu-
Tan sdevs motoruli unarebis momwifeba. rebSi, sadac naklebi fizikuri stimulacia
momwifeba aris maTTvis Cveul garemoSi saxeo- aqvT, bavSvebi siaruls SedarebiT gvian iwyeben.
bebis warmomadgenelTa tipuri zrdis procesi. magaliTad, amerikeli indielebi bavSvebs mWid-
momwifebis Cveuli Tanmimdevroba, romelsac rod Sekrul zurgze mosakidebeli artaxiT
axalSobili gadis, ganpirobebulia Tandayo- atareben, romelic aferxebs siarulis swavlas,
lili biologiuri maxasiaTeblebisa da garemo Tumca, rogorc ki bavSvi ganTavisufldeba misgan,
igi lokomociis ganviTarebis zustad igive
momwifeba (maturation) _ ganviTarebis ganmavlo- safexurebs gaivlis. amrigad, SeiZleba vTqvaT,
baSi memkvidreobis uwyveti gavlena; saxeobe- rom yvela janmrTel axalSobils fizikuri
bisTvis damaxasiaTebeli, asakTan dakavSirebuli ganviTarebis erTnairi potenciali aqvs.
fizikuri da qceviTi cvlilebebi.
408
lodnelia 11-dan 15 wlamde periodSi. biWebSi
fizikuri ganviTareba cocxali spermis warmoeba pirvelad, saSualod,
mozardobaSi 12-14 wlis asakSi xdeba, Tumca, aqac SesaZlebelia
bavSvobis dasrulebis pirveli konkretuli droSi variacia. am fizikur cvlilebebs xSirad
maCvenebelia pubertatis energiis mozRvaveba. Tan sdevs sakuTari seqsualuri SegrZnebebis
gogonebSi daaxloebiT 10 wlis asakisTvis da gacnobiereba. seqsualuri motivaciis warmoqmnas
biWebSi daaxloebiT 12 wlis asakisTvis zrdis me-12 TavSi ganvixilavT.
hormonebi sisxlSi gadasvlas iwyebs. ramdenime sqesobriv momwifebasTan dakavSirebuli
wlis ganmavlobaSi mozardi SeiZleba weli- fizikuri cvlilebebi gavlenas axdens mozardis
wadSi 7-14-sm-iT gaizardos da sagrZnoblad moi- fsiqologiuri ganviTarebis sxva aspeqtebze. es
matos wonaSi. mozardis sxeuli erTbaSad ar cvlilebebi xSirad ubiZgebs mas, rom didi
aRwevs mozrdilis proporciebs. Tavdapirvelad yuradReba dauTmos sakuTar garegnobas. uzar-
zrdasrulis zomamde izrdeba fexis terfebi mazari fizikuri cvlilebebi da gaZlierebuli
da xelis mtevnebi, Semdeg _ Tavad xelebi da aqcenti Tanatolebis mxridan aRiarebaze in-
fexebi, xolo torsi yvelaze nela viTardeba. dividis mier sakuTari sxeulis xatiT dainte-
amgvarad, individis sxeulis forma mozardobis resebas, sakuTari garegnobis subieqtur xedvas
ganmavlobaSi ramdenjerme icvleba. aZlierebs. aTi sxvadasxva qveynis mozardebze
energiis mozRvavebis dawyebidan ori-sami Catarebuli kvlevis monacemebma (maT Soris iyo
wlis Semdeg dgeba pubertati, anu sqesobrivi aSS, bangaladeSi, TurqeTi da taivani) cxadyo,
simwife (laTinuri sityva pubertas niSnavs rom gogonebis 38% da biWebis 27% sakuTar Tavs
„TmebiT dafaruls~ da miuTiTebs fexebsa da uSnod da aramimzidvelad Tvlis (Offer et al.,
xelebze, iRliebsa da genitalur areebSi Tmis 1988). moWarbebulma wuxilma sakuTar garegnobasa
safaris ganviTarebaze). biWebisTvis sqesobrivi da socialuri me-s sxva aspetebze zogierTi
momwifeba cocxali spermis warmoebiT, xolo mozardi gogona SeiZleba TviTgvemamde miiyvanos
gogonebisTvis _ menarqeTi, anu menstruaciiT (Striegel-Moore & Cachelin, 1999). fizikur srulyofi-
iwyeba. aSS-Si menarqes saSualo asaki 12-13 welia, lebaze TavianTi araswori warmodgenis Sesaba-
Tumca, misi dawyeba normis farglebSi mosa- misi formebis miRwevis mcdelobiT mozardma
gogonebma SeiZleba seriozuli kvebiTi aSli-
loba ganiviTaron, rogoricaa anoreqsia, rac
SimSilobas gulisxmobs, da bulimia, romelic
sakvebis usazRvro raodenobiT STanTqmasa da
414
suraTi
11.3
konservaciis testi
1
yuTis1 win. pirdapir maT win moTavsebuli display box –zemodan gaxsnili da/an erTi kedlis
iyo patara ekrani. am ekranis marcxniv gareSe yuTi, romelic gamoiyeneba savaWro darbazSi
mdebareobda daxrili sibrtye. Cvilebi gasayidi nivTebis dasawyobad. SeiZleba iTargmnos,
rogorc „daxli~ (mTargmnelis SeniSvna).
xedavdnen Semdeg movlenas: ekrani zemoT
suraTi
11.6
SeCvevisa da testuri
movlenebis sqematuri
reprezentacia
SeCvevis fazaze mcirdeba Cvilis
interesi movlenis mimarT. sacdel
SemTxvevaSi maTi interesi ganaxlda
SeuZlebeli movleniT.
416
saidan
viciT
zustad ar ician, ra aris ZaRlSi, isini sru- ruli garemo axdens adamianis kognitur gan-
liad darwmunebulni arian, rom ZaRli Sewyvets viTarebaze. bavSvis SemecnebiTi unarebi ise
ZaRlad yofnas, Tu yvelafers amovacliT, rac viTardeba, rom mas mocemul kulturaSi dafa-
SigniT aqvs. Tu SevxedavT TiToeul sferoSi sebuli funqciebis Sesruleba SeeZlos (Serpell
dagrovil codnas, vnaxavT, rom bavSvebi qmnian & Boykin, 1994; Serpell, 2000). piaJem, magaliTad, Seqmna
zogad Teorias da Semdeg maTi warmatebuli iseTi amocanebi, sadac asaxaulia misi sakuTari
daxvewisaTvis axali gamocdilebis farTo warmodgena saTanado da sasargeblo kognitur
diapazons iyeneben. moqmedebebze. sxva kulturebs urCevniaT, rom
maTma bavSvebma sxva mimarTulebiT miaRwion
warmatebas. piaJes bavSvebi rom imis mixedviT
socialuri da kulturuli gavlena
SeefasebinaT, Tu ramdenad kargad aiTvises maT
kognitur ganviTarebaze
is rTuli kognituri unarebi, romelic Zafis
piaJes TeoriaSi kognituri ganviTareba, dasagrexad aris saWiro, isini, albaT, gonebrivad
ZiriTadad, bavSvis Sinagani momwifebis pro-
duqtia. garemo Zalze mcirediT zemoqmedebs sayrdeni Teoriebi (foundational theories) _ sawyisi
bavSvis kognituri unarebis ganviTarebaze. Tum- struqturebi, romliTac isini cdiloben
ca, Tanamedrove mkvlevrebma daiwyes kongitur samyarosTan urTierTobiT miRebuli gamocdi-
ganviTarebaSi socialuri urTierTqmedebebis lebis axsnas.
rolis Seswavla. am kvlevaTa umravlesoba internalizacia (internalization) _ vigotskis mi-
saTaves iRebs rusi fsiqologis lev vigotskis xedviT, bavSvebis mier socialuri konteqstidan
(Lev Vigotsky) Teoriebidan. vigotski Tvlida, rom codnas Sesrutvis, aTvisebis procesi.
418
CamorCenilebis STabeWdilebas datovebdnen, komponentebad davyofT, romelic aerTianebs,
gvatemalas maias tomis bavSvebTan SedarebiT erTi mxriv, verbalur SesaZleblobebs (krista-
(Rogoff, 1990). kognituri ganviTarebis kros-kul- lizebuli inteleqti) da, meore mxriv, swrafad
turul kvlevebs araerTxel daudasturebia is da safuZvlianad swavlis unarebs (fluiduri
faqti, rom skola did rols asrulebs imaSi, inteleqti), vnaxavT, rom fluiduri inteleqti
Tu rogor warmatebas miaRweven bavSvebi piaJes mniSvnelovnad uaresdeba asakTan erTad (Baltes
amocanebis SesrulebaSi (Rogoff & Chavajay, 1995). & Staudinger, 1993). es cvlileba, didwilad,
aseTi aRmoCenebi fsiqologebma kognitur gan- informaciis gadamuSavebis procesebis siswrafis
viTarebaSi garemosa da bunebis rolis gansa- zogad Semcirebas ukavSirdeba: mniSvnelovnad
sazRvrad unda gamoiyenon. mcirdeba iseTi inteleqtualuri amocanebis
asakobrivi cvlilebebi, romelzec axlaxan Sesrulebis unari drois mokle periodSi, ro-
visaubreT, Zalze STambeWdavia. ioli SesamCnevia, melic mravali kognituri procesis monawile-
rom 12 wlis mozardi iseT kognitur SesaZ- obas saWiroebs, asakovan adamianebs sagrZnoblad
leblobebs flobs, razec erTi wlis pataras uWirT (Salthouse, 1996).
warmodgenac ki ar aqvs. axla ki gadavinacvloT magram yvela cvlileba ar aris mimarTuli
SedarebiT naklebad SesamCnev cvlilebebze, funqcionirebis gauaresebisken. magaliTad, dRes-
romlebic mozrdilobis periodisTvis aris dReobiT fsiqologebi asakTan erTad SeZenili
damaxasiaTebeli. sibrZnis _ cxovrebis ZiriTad sferoebSi
gamocdilebis _ Seswavlas cdiloben. sibrZne
gulisxmobs mdidari cxovrebiseuli gamocdi-
kognituri ganviTareba lebidan momdinare kompetenturobas cxovrebis
mozrdilobaSi fundamentur sferoebSi (Baltes & Staudinger, 2000).
rodesac vakvirdebodiT, rogor viTardeboda 11.3 cxrilSi mocemulia codnis zogierTi tipi,
kognituri unarebi bavSvobidan mozardobisken, romelic sibrZnes gansazRvravs (Smith & Baltes,
SevamCnieT, rom am dros mimdinare cvlilebebi, 1990). SegiZliaT, naxoT, rom codnis TiToeuli
Cveulebriv, „ukeTesobisken Secvlas~ niSnavda. es forma xangrZlivi da Sinaarsiani cxovrebis
rodesac gviani mozrdilobis periods, anu manZilze grovdeba. garda amisa, sibereSi ada-
xnovanebas vaRwevT, kulturuli stereotipebi mianebi mniSvnelovnad gansxvavdebian erTmane-
migviTiTeben, rom „cvlileba~ „uaresisken Sec- Tisagan inteleqtualuri SesaZleblobebis
vlas~ gulisxmobs (Parr & Seigert, 1993). miuxedavad mixedviT. kvlevebi aCvenebs, rom xandazmulebi,
imisa, rom adamianebs sjeraT, rom mowifulobas romlebic garemosgan Zlieri stimulaciisken
11.3
vnaxoT, ra TaviseburebebiT xasiaTdeba am pe- cxrili
riodSi inteleqti da mexsiereba.
sibrZnis maxasiaTeblebi
mdidari faqtobrivi codna. cxovrebiseuli piro-
inteleqti bebisa da situaciebis Sesaxeb zogadi da konkretuli
codna.
naklebad moipoveba janmrTel xandazmulTa mdidari proceduruli codna. cxovrebiseuli sa-
zogadi kognituri unarebis gauaresebis Sesaxeb kiTxebis Sesaxeb rCevebisa da gansjis strategiebis
zogadi da specifikuri codna.
mosazrebis damadasturebeli monacemebi. mosax-
cxovrebiseuli konteqstualizmi. cxovrebiseuli
leobis mxolod daaxloebiT 5%-s aReniSneba situaciebis da droSi (ganviTarebaSi) ganfenili
kognituri funqcionirebis seriozuli gaua- urTierTobebis Sesaxeb codna.
reseba. rodesac xnovanebis gamo xdeba kognituri ganusazRvreloba. cxovrebis SedarebiTi ganusazR-
vrelobisa da araprognozirebadobis da maTTan gam-
funqcionirebis gauareseba, es, rogorc wesi, klavebis gzebis codna.
mxolod zogierT unars exeba. Tu inteleqts
419
saidan
viciT
422
enaSi daaxloebiT 45 sxvadasxva calkeuli
cxrili
11.4 fonemaa. warmoidgineT, rom gesmiT sityvebi right
(ufleba) da light (sinaTle). Tu inglisuri
enis struqtura TqvenTvis mSobliuri enaa, ar gagiWirdebaT
gansxvavebis gagoneba _ inglisur enaSi /r/ da /
l/ gansxvavebuli fonemebia, magram Tu Tqven
mxolod iaponur enaze saubrobT, ver gaigebT
gansxvavebas am or sityvas Soris, radgan /r/ da
/l/ ar aris gansxvavebuli fonemebi iaponur enaSi.
ismis kiTxva: inglisurad molaparakeni iZenen
am gansxvavebis gagebis unars Tu iaponurad
molaparakeni kargaven mas?
aseT kiTxvaze pasuxis gasacemad mkvlevrebs
iseTi meTodebis SemuSaveba dasWirdaT, rom-
liTac SesaZlebeli iqneboda enobrivi infor-
maciis miReba bavSvebisgan, romlebic jer ar
laparakoben.
saidan
viciT
425
bavSvis hipoTeza, umeteswilad, sworia xolme. ararsebobis miuxedavad _ gamarTuli gramati-
urTierTgamoricxva xsnis, Tu ratom brazdebian kuli struqtura SeiZina: „Camoyalibebuli enis,
2 wlis bavSvebi, roca maT saxanZro manqanas rogorc orientiris, arsebobis an ararsebobis
deda saxanZro satvirTos uwodebs. pirobebSi, bavSvebi, rogorc Cans, „mzad~ arian
struqturebis ZiebisTvis, sul mcire, sityvis
da winadadebis doneze, rodesac aviTareben
gramatikis Seswavla informaciis gacvlis sistemebs~ (Goldin-Meadow
bavSvebis mier mniSvnelobebis aTvisebis & Mylander, 190, gv. 351).
asaxsnelad isini davaxasiaTeT, rogorc natura- rogor unda gaarkvion mkvlevrebma, konkretu-
listebi, romelTa hipoTezebi SezRudulia lad romeli codnaa Tandayolili? am sakiTxi-
Tandayolili principebiT. igive analogiis sadmi yvelaze nayofieri midgomaa enis aTvisebis
gamoyeneba SeiZleba bavSvebis mier wesebis, Seswavla mravali enis masalaze dayrdnobiT
romelTa meSveobiTac mniSvnelobebi erTiandeba anu kros-linglisturad. imis garkveviT, Tu ra
ufro did erTeulebad, anu gramatikis _ aTvi- uadvildebaT da ra uZneldebaT bavSvebs msof-
sebis aRsawerad. bavSvisTvis siZneles is qmnis, lios mravali enis aTvisebisas, mkvlevrebs SeuZ-
rom sxvadasxva enebs sxvadasxva wesebi aqvT. liaT gansazRvron, savaraudod, gramatikis ro-
magaliTad, inglisurSi winadadebis tipuri wyo- meli nawilebi eyrdnoba yvelaze metad Sinagan
baa subieqti-zmna-obieqti, iaponurSi ki — subieq- predispoziciebs.
ti-obieqti-zmna. bavSvebma unda gaarkvion, ra aq vubrundebiT mosazrebas bavSvis, rogorc
tipis wyoba gamoiyeneba im enaSi, romelic maT naturalistis, Sesaxeb. bavSvebi konkretuli
irgvliv gamoiyeneba. rogor akeTeben isini amas? enis Seswavlis amocanis Sesrulebisas Tandayo-
dResdReobiT mkvlevarTa umravlesobas miaC- lil SezRudvebs iyeneben. den slobinma (Dan
nia, rom am kiTxvaze pasuxi, ZiriTadad, adamianis Slobin) es warmmarTveli principebi gansazRvra,
genomSi unda veZioT. lingvisti noam xomski rogorc saxelmZRvanelo principebis erTob-
(Noam Chomsky; 1965, 1975), magaliTad, amtkicebs, lioba, romelic bavSvis enis Seqmnis unars
rom bavSvebi ibadebian gonebrivi struqturebiT, qmnis. slobinis Teoriis (1985) mixedviT, saxel-
romelic aiolebs enis gagebas da am enis saSua- mZRvanelo principebi bavSvisTvis mimarTulebis
lebiT azris gadmocemas. gramatikis aseTi bio- mimcemis (direqtivebis) formas iRebs. magaliTad,
Tavi 11 / adamianis ganviTareba cxovrebis manZilze
gramatikis aTviseba
mravali bavSvi Tvlis, rom
‚Mary was followed by the lamb~
(meris gahyva kravi) da ‚ary
followed the lamb~ (meri gahyva
kravs) eri da igive mniS-
vnelobis mqone winadade-
bebia.
isini sityvebis kombinaciebis gamoyenebas iwye- piri) wayva (moqmedeba) Tavis kravs (obieqti) (ix.
ben. am TvalsazrisiT, bavSvebis metyveleba te- sur. 11.8). droTa ganmavlobaSi bavSvebma unda
legrafulia, radgan, ZiriTadad, arsebiTi saxe- gamoiyenon sxva saxelmZRvanelo principebi, raTa
lebisa da zmnebisgan Sedgenil mokle, martivi aRmoaCinon, rom wesidan „moqmedi piri – moqmedeba
mimdevrobebis erTobliobas warmoadgens. teleg- _ obieqti~ gamonaklisebic arsebobs.
raful metyvelebas aklia iseTi damxmare si- axla ganvixiloT saxelmZRvanelo principi,
tyvebi, rogoricaa: the, andAda of (artikli, kav- romelsac slobinma gavrcoba uwoda da romelic
Siri da windebuli), romlebic sityvebsa da moiTxovs, rom bavSvebma erTi da igive azrobrivi
ideebs Soris kavSiris gamoxatvaSi gvexmareba. erTeulis, anu morfemis gamoyeneba scadon erTi
magaliTad, Allgone milk1 telegrafuli frazaa. da imave cnebis aRsaniSnad. aseTi cnebebis
orsityviani gamonaTqvamebis gasagebad moz- magaliTebia kuTvnilebiTi brunva, warsuli dro
rdilebi im konteqsts unda icnobdnen, sadac da mimdinare moqmedeba. inglisur enaSi TiTo-
iTqva es sityvebi. „Tanya ball~ (tania burTi), euli dasaxelebuli forma gamoixateba sityvis
magaliTad, SeiZleba niSnavdes: „tanias unda fuZeze iseTi gramatikuli morfemis damatebis
burTi~ an „tania isvris burTs~. miuxedavad amisa, gziT, rogoricaa, magaliTad, -`s (maria’s), -ed (called)
orsityviani winadadebebis stadiaze myofi bav- da -ing (laughing). daakvirdiT, TiToeuli dasaxe-
Svebi amtkiceben, rom maT garkveulwilad aiTvises lebuli bgeris damateba arsebiT saxelze an
inglisuri gramatika. saxelmZRvanelo principebi zmnaze rogor cvlis mis mniSvnelobas.
saSualebas aZlevs maT, aRmoaCinon, rom ingli- bavSvebi gavrcobis msgavs saxelmZRvanelo
surSi mniSvneloba aqvs sityvebis wyobas da rom principebs am morfemebis funqcionirebis Sesaxeb
sami aucilebeli elementia: moqmedi piri – hipoTezebis Camosayalibeblad iyeneben. Tumca,
moqmedeba _ obieqti (subieqti-zmna-obieqti), vinaidan es principi moiTxovs, rom bavSvma unda
romlebic am mimdevrobiT aris dalagebuli. am scados yvela konkretuli SemTxvevis erTnairad
enis aTviseba
„aRmoCenis~ dasasturebaa, rodesac bavSvebi ara- aRniSvna, is xSirad uSvebs Secdomas _ axdens
sworad igeben aseT winadadebas: `Mary was followed hiperregulacias. magaliTad, iswavlis ra bavSvi
by her little lamb to school~ (meris wayva misi patara inglisurSi warsuli drois warmoebas zmnaze
kravi skolaSi) maTi interpretaciaa: meri (moqmedi ed-is damatebiT, is amatebs ed-s yvela zmnas da
qmnis iseT sityvebs, rogoricaa doed da breaked
1
Allgone milk – All milk is all gone – mTeli rZe (rac gvqonda) (arawesieri zmnebi, romelTa warsuli forma ed-
gaTavda. is damatebiT ar iwarmoeba). swavlobs ra bavSvi 427
mravlobiTi ricxvis warmoebis wess (-s-is an -z- kros-lingvisturi kvlevebi exmareba mkvlev-
is damateba sityvis bolos), is isev zedmetad rebs, gansazRvron, gramatikis romeli nawilebi
afarTovebs wess da qmnis iseT sityvebs, ro- eyrdnoba yvelaze metad Sinagan predispoziciebs.
goricaa foots, mouses (gamonaklisi SemTxvevebi, enis Seqmnis unari warmoadgens saxelmZRvanelo
rodesac mravlobiTi ricxvi –s, an –z-is dama- principebis erTobliobas, romelic marTavs
tebiT ar iwarmoeba). hiperregularizacia gan- bavSvebis mier maT garemocvisTvis Cveuli enis
sakuTrebiT saintereso Secdomaa, radgan is, gaanalizebis process.
Cveulebriv, vlindeba mas Semdeg, rac bavSvebs
ukve naswavli aqvT raRac da zmnebisa da
arsebiTi saxelebis swor formebs iyeneben.
bavSvebi jer zmnis swor formebs (magaliTad,
socialuri ganviTareba
came da went) iyeneben, albaT, imitom, rom isini cxovrebis manZilze
swavloben maT, rogorc calkeul terminolo-
giur elementebs, magram, roca isini warsuli
Cven vnaxeT, rogor icvleba adamiani daba-
drois (past-tense-is) ZiriTad wess swavloben,
isini mas im zmnebis mimarTac iyeneben, romlebic debidan xandazmulobamde fizikuri da kogni-
wesidan gamonakliss warmoadgenen, anu im si- turi TvalsazrisiT. am qveTavSi ganvixilavT
tyvebis mimarT, romlebsac manamde sworad gamoT- socialur ganviTarebas: rogor icvleba indi-
qvamdnen1. droTa ganmavlobaSi bavSvebi sxva vidis socialuri urTierTobebi da molodinebi
saxelmZRvanelo principebs iyeneben am droebiTi sicocxlis manZilze. Cven vnaxavT, rom socia-
gaugebrobis dasaZlevad. luri da kulturuli garemo urTierTqmedebs
bavSvebis mier enis aTviseba mniSvnelovan biologiur asakTan da cxovrebis TiToeul
gavlenas axdens maT socialur urTierTobebze. periods misTvis damaxasiaTebeli gamowvevebiTa
es unda davimaxsovroT, vinaidan socialuri da ganmtkicebebiT uzrunvelyofs.
ganviTarebis ganxilvas viwyebT, romelic mTeli socialuri ganviTarebis ganxilvisas gan-
cxovrebis manZilze mimdinareobs. sakuTrebulad mniSvnelovania imis codna, Tu
rogor zemoqmedebs kultura da garemo Cveni
cxovrebis garkveul aspeqtebze. magaliTad,
ekonomikuri gaWirvebis pirobebSi mcxovrebi
Sejameba
Tavi 11 / adamianis ganviTareba cxovrebis manZilze
lodnel Sedegebamde miiyvanos. mkvlevrebi aRia- cirebis SesaZleblobas, riTac xels uwyoben
reben, rom bavSvebis temperamenti da mSoblebis TviTregulaciis unaris ganviTarebas (Gray &
qceva gavlenas axdenen erTmaneTze, rac, Tavis Steinberg, 1999). aseTi avtoritetuli stili yve-
mxriv, bavSvis ganviTarebaze aisaxeba, magaliTad, laze metad ayalibebs efeqtur mSobeli-Svilis
mijaWvulobis xarisxis saxiT: ramdenadac mSob- kavSirs. amis sapirispirod, rogorc mocemulia
lebi zemoqmedeben Tavian Svilebze, imdenad suraTze 11.9, aRzrdis avtoritaruli stilis
Svilebi zemoqmedeben maTze (Collins et al., 2000). SemTxvevaSi mSoblebi Tavisi Svilebisgan dis-
da mainc, temperamentuli sxvaobebis fonze, ciplinirebulobas iTxoven da naklebad uT-
mkvlevrebma daadgines mSoblebis mier gamoyene- moben yuradRebas maT damoukideblobas; momTmeni
uli aRzrdis stili, romelic, Cveulebriv, stilis SemTxvevaSi _ gulisxmierebi arian Svi-
yvelaze met sargebels iZleva. mocemuli stili lebis mimarT, Tumca, ver axerxeben im sazo-
ori ganzomilebis _ momTxovnelobisa da gulis- gadoebrivi wesebis struqturebis swavlebas,
xmierebis _ urTierTkveTis wertilSi mdebareobs romliTac unda icxovron maT; uyuradRebo stili
(Maccoby & Martin, 1983). „momTxovnelobaSi moiaz- ki imiT gamoirCeva, rom mSoblebi arc discip-
Tavi 11 / adamianis ganviTareba cxovrebis manZilze
momwifebis periodSi erT-erTi pirvelni toveben Tobebis nakleboba gavlenas axdens bavSvis
gunds, raTa Tavad gaikvlion gza da sakuTari fizikur ganviTarebaze da sicocxlis Senar-
adgili daimkvidron axal gundSi. aseTi jva- Cunebazec ki. 1915 wels jon hopkinisis hospi-
redini aRzrda maT im informaciiTa da gadar- talSi eqimma daafiqsira, rom normaluri fizi-
Cenis unar-CvevebiT amaragebs, romelic auci- kuri zrunvis miuxedavad, baltimoris upatrono
lebelia sxva maimunebis mxardaWeris mosapo- bavSvTa saxlebSi moxvedrili bavSvebis 90%
veblad da gundSi maRali socialuri statusis sicocxlis pirvelive wels gardaicvala. mom-
SesanarCuneblad. axla vnaxoT, rogor aris devno ocdaaTi wlis ganmavlobaSi hospita-
SesaZlebeli maimunebze Catarebuli eqsperi- lizirebul bavSvebze Catarebulma kvlevebma
mentebidan miRebuli codnis gamoyeneba, rodesac aCvena, rom normaluri kvebis miuxedavad, bavSvebi
saqme adamianis deprivacias exeba. xSirad avadmyofobdnen respiratoruli infeq-
ciebiT, ucnobi etiologiis cieb-cxelebiT, ver
socialuri deprivacia imatebdnen wonaSi da fiziologiuri mdgo-
mareobis gauaresebis zogadi simptomebi aReniS-
samwuxarod, zogjer sazogadoebebi qmnian nebodaT (Bowlby, 1969; Sherrod et al., 1978). aSS-isa
pirobebs, sadac bavSvebi moklebulni arian da kanadis upatrono bavSvTa saxlebSi myof
kontaqtis komforts. mravalma kvlevam aCvena, mcirewlovan bavSvebze Catarebulma sxva kvlevam
436
rom adreul bavSvobaSi mWidro, Tbili urTier- gamoavlina mwvave emociuri da fizikuri aS-
baga-baRebis eqspertma cxadi gakveTilebi daerTveba damokidebuleba unda Seic-
alison klark-stiuartma (Ali- Tan. valos. pirvel rigSi, ada-
son Clarke-Sewart, 1993) Seajama bavSvebs unda aswav- mianebma unda miiRon arse-
am sakiTxis Sesaxeb arsebuli lidnen socialuri proble- buli realoba da aRiaron,
samecniero literatura da mebis gadawyvetis unar-Cvevebs. rom bavSvebis mzardi rao-
mogvca principebi, romlis garda amisa, klark-stiu- denoba izrdeba baga-baRebSi
mixedviTac unda vixelmZRva- artma SemogvTavaza, rom baga- da, Sesabamisad, sazogadoebam
neloT baga-baRebis xaris- baRis aRmzrdelebs kargi energia am baRebis xarisxis
xianobis gansazRvrisas. qve- mSoblebis Tvisebebic unda gaumjobesebisaken unda war-
moT mocemuli zogierTi re- hqondeT. marTos (Fuller et al., 1996; Scarr et
komendacia bavSvebis fizikur aRmzrdelebi unda pasu- al., 1990). meore, adamianebma
komforts exeba: xobdnen bavSvebis moTxov- Zalisxmeva ar unda daiSuron
baga-baRi fizikurad kom- nilebebs da aqtiurad unda „momuSave dedis~ da Tavad
fortuli da usafrTxo unda iyvnen CarTulni maT saqmia- baga-baRis mimarT araswori
iyos. nobebSi. damokidebulebis dasaZlevad
yovel eqvs an Svid bav- aRmzrdelebi gaumar- (Hoffman, 1989). Tuki fsiqo-
Svze unda iyos, sul mcire, Tleblad ar unda zRudav- logebi gaavrceleben sazo-
erTi aRmzrdeli (meti 3 dnen bavSvebs. gadoebaSi azrs imis Sesaxeb,
wlamde asakis bavSvebisTvis). aRmzrdelebs unda SeeZ- rom baga-baRi bavSvs arana-
danarCeni rekomendaciebi loT bavSvebis individualur irad ar vnebs, aramed, pir-
dRis zrunvis centrebis mu- moTxovnilebebs Soris gan- iqiT, SesaZloa, xelic ki Seu-
Saobis saganmanaTleblo da sxvavebebis danaxva. wyos mis ganviTarebas, mSob-
fsiqologiur aspeqtebs See- Tu es kriteriumebi dak- lebic naklebad inerviu-
xeba. mayofilebulia, baga-baRSi loben imis gamo, rom uwevT
bavSvebs unda hqondeT nebismieri bavSvis miyvana bavSvis baga-baRSi miyvana.
TamaSebis Tavisuflad arCe- SeiZleba, romlis mSoblebi stresis aseTi Semcireba mxo-
vis saSualeba, romelsac saxlis gareT muSaoben. baga- lod gaaumjobesebs bavSvis
drodadro TvalsaCino da baRi marTlac efeqturi rom mTlian fsiqologiur ga-
gaxdes, sazogadoebis zogadi remos.
socialuri urTierTobe-
bis gavlena keTildRe-
obaze
mTeli cxovrebis manZilze oja-
xis wevrebTan da megobrebTan ur-
TierToba periodulad anacvlebs
erTmaneTs, rac ganapirobebs ada-
mianTa mier sakuTari keTildReo-
bis sakmaod mdgrad gancdas.
gadaifiqreT bavSvebis gaCena? imedia, ara. Cveni ufro metad iReben sakuTar Tavze arajansaRi
mizani, rogorc yovelTvis, im gamokvlevebis qorwinebis gaumjobesebaze pasuxismgeblobas,
Sedegebis Tqvenamde motanaa, romelic Tqveni maSin, roca mamakacebi konfliqtidan ganze
sakuTari cxovrebis mosalodneli paternebis gadgomas amjobineben. rogorc me-13 TavSi vnaxavT,
codnasa da interpretirebaSi dagexmarebaT. Tqven mudmivi winaaRmdegobiT gamowveulma stresma
SegiZliaT gaiazroT, Tu ra nabijebis gadadgma SeiZleba seriozuli ziani miayenos janmrTe-
SegiZliaT, raTa sanatrelma Svilma ar dagingri- lobas. amasTan, yuradReba miaqcieT, rom qalebTan
oT siamovneba, romelsac urTierTobiT iRebT. ufro metia albaToba imisa, rom meuRleze
Tuki, zogadad, qorwineba ufro metad didxans icxovron, vidre mamakacTan. xSirad es
bednieri xdeba, rodesac col-qmari gviani niSnavs, rom maT unda gaiaron ori periodi –
zrdasrulobis periodis miaRwevs, yvelam unda arajanmrTel moxucebul qmarze zrunvis da
ecados qorwinebis SenarCunebas am dromde? glovisa da finansuri arastabilurobis (Carsten-
mkvlevrebs surT, rom Tavidanve SeeZloT imis sen & Pasupathi., 1993). mozrdilTa ganviTarebis
garkveva, Tu romeli wyvili ar ewyoba erTmaneTs, sxva sakiTxebis msgavsad, mkvlevrebi mxolod
magaliTad, urTierTobis Camoyalibebuli axla iwyeben xandazmulobaSi siaxlovis im
paternebis mixedviT, da romel wyvilebs SeuZ- Taviseburebebis kvlevas, rac homoseqsualur
liaT im or mesamedSi moxvedrisTvis Tavis da sxva aranormatiul urTierTobebs axasiaTebs.
arideba, romelic dResdReobiT ganqorwinebiT meuRlis an partnioris gardacvalebaze msje-
mTavrdeba (Gottman, 1994; Karney & Bradbury 1995). lobisas isev mivediT erT-erT mizezamde, rom-
Tumca, erTi ram cxadia: aradamakmayofilebeli liTac garSemomyofebTan urTierTobis aqcenti
444
cxovrebis bolosken ojaxidan megobrebze gadai- leblobas aZlevs, rac ganvlili siymawvilis
nacvlebs (ix. suraTi 11.12). moxucebulobaze bunebrivi nostalgiis anazRaurebaa.
stereotipuli mosazrebis mixedviT, xnovani
adamianebi ufro metad ganmartoebulebi xdebian. saidan
miuxedavad imisa, rom isini SeiZleba marTlac
mcire raodenobis adamianebTan urTierTobdnen, viciT
am urTierTobaTa buneba ise icvleba, rom sru-
cxovrebis Sedegebi da qmnadoba
liad akmayofilebs intimurobis moTxovnilebas.
am tendencias kargad asaxavs seleqciuri XX saukunis ocdaaTiani wlebidan
socialuri urTierTobebis Teoria, romlis jorj vailantma (George Vaillant) inter-
mixedviTac, asakis momatebasTan erTad adamianebi viuirebisa da dakvirvebis meTodiT Seis-
ufro seleqciurebi (SerCeviTni) xdebian im wavla 95 uaRresad inteleqtualuri mama-
socialuri partniorebis arCevisas, vinc maT kacis pirovnuli ganviTareba kolejis dam-
emociur moTxovnilebebs akamyofilebs. laura Tavrebidan 30 wlis ganmavlobaSi. droTa
karstensenis (Laura Carstensen, 1991, 1998) mixedviT, ganmavlobaSi mravalma maTganma udidesi
SerCeviTi urTierToba, SesaZloa, emociuri cvlilebebi ganicada da maTi gviandeli
gamocdilebis regulirebisa da fizikuri qceva xSirad sruliad gansxvavdeboda
energiis dazogvis praqtikuli saSualeba iyos. kolejSi yofnis dros Cveuli qcevisgan.
xandazmulebi aqtiurad arian CarTulni zo- interviu moicavda kiTxvebs fizikuri jan-
gierTi adamianis, kerZod, ojaxis wevrebisa da mrTelobis, socialuri urTierTobebis da
didi xnis megobrebis cxovrebaSi. samsaxurebrivi miRwevebis Sesaxeb. 30wli-
modiT, es qveTavi imave mosazrebiT davas- ani periodis dasrulebis Semdeg SearCies
ruloT, romliTac daviwyeT: socialuri in- da erTmaneTs Seadares saukeTeso da uaresi
timuroba, anu siaxlove fsiqologiuri keTil- Sedegebis mqone mamakacTa 30-30 kaciani
dReobis winapirobas warmoadgens. gadamwyveti ori jgufi (ix. cxrili 11.7). saukeTeso
mniSvneloba aqvs socialuri urTierTobebis miRwevebis mqone mamakacebi cxovrebis Sua
xarisxs da ara raodenobas. xanSi SesvlasTan periodSi dakavebulni iyvnen qmnadobis
erTad, adamianebi intimurobis moTxovnilebis amocanebiT, iRebdnen ra sxvebze pasuxis-
dacvas iseTi adamianebis arCeviT cdiloben, mgeblobas da garkveuli wvlili Seh-
romlebic saukeTesod SeZleben emociuri mxar- qondaT sazogadoebis ganviTarebaSi. maTi
daWeris uzrunvelyofas. pirovnuli momwifebuloba maTi Svilebis
448
is kros-genderulad miCneuli qcevebis mimarT.
genderuli identifikacia aris individis mier
sakuTar TavSi qaluri, an mamakacuri sawyisis
gancda. is gulisxmobs sakuTari sqesis miRebas
da gacnobierebas. sqesis gacnobiereba sakmaod
adreul asakSi iwyeba. 10-dan 14 Tvemde asakis
bavSvebi ukve aniWeben upiratesobas im video-
Canawers, romelzec maTive sqesis bavSvis moZra-
obaa asaxuli (Kujawski & Bower, 1993). genderuli
rolebi qcevaTa paternebia, romelic mocemul
sazogadoebaSi misaRebad iTvleba mdedrobiTi
sqesis da mamrobiTi sqesis adamianebisaTvis.
ZiriTadad, isini gansazRvraven, Tu ra axasiaTebT
mamakacebs da ra _ qalebs.
mkvlevrebi, romlebic mdedrobiTi da mam-
robiTi sqesis warmomadgenelTa Soris arsebul
gansxvavebebs Seiswavlian, xSirad cdiloben,
gogonebs. es gansxvaveba, nawilobriv, sqesobriv gansazRvron, Tu romelia maTgan Tandayolili
hormonebs ukavSirdeba _ biologiurma da romeli _ SeZenili. sxva sityvebiT rom
faqtorebma SeiZleba ganapirobos qceviTi vTqvaT, romeli maxasiaTeblebia biologiurad
dispoziciebi (Collaer & Hines, 1995; Maccoby, 1980). ganpirobebuli da romeli _ mocemuli kulturis
mkvlevrebma ician, rom sqesobrivi hormonebi farglebSi gogonebisa da biWebis sociali-
zemoqmedebs socialur TamaSze, radganac zaciis Sedegi. yuradReba miaqcieT, _ patara
axalgazrda mdedr da mamr virTxebsa da bavSvebs Tavad miaCniaT, rom biologia gansa-
maimunebze dakvirvebam igive qceviTi gansxvavebebi zRvravs beds.
gamoavlina, rac adamianebSi (Meany et al., 1988).
mamri cxovelebi fizikuri TamaSis energiul
saidan
formebs mimarTaven, rac msxvil motorul
aqtivobas gulisxmobs. mdedri cxovelebi ki viciT
iseTi moqmedebebiT arian dakavebulni, romelic
rogor esmiT bavSvebs sqesobrivi
wvril motorul unar-Cvevebs saWiroebs.
gansxvavebebi
biologiuri sqesisgan gansxvavebiT, genderi
fsiqologiuri fenomenia da moiazrebs sqesTan 4, 5, 8, 9 da 10 wlis bavSvebs sTxoves,
dakavSirebul daswavlil qcevebsa da ganwyobebs. evaraudaT, Tu rogor moiqceoda 10 wlis
kulturebi gansxvavdebian erTmaneTisgan imiT, personaJi krisi an peti. yvela bavSvs
Tu ramdenad Zlierad ukavSirdeba genderi uTxres, rom es personaJi Caiyvanes lamaz
yoveldRiur saqmianobebs da ramdenad momTmenia kunZulze, Tumca, zog maTgans uTxres,
rom krisi an peti am gancalkevebul
genderi (gender) _ fsiqologiuri fenomeni, ro-
genderuli ganviTareba
ganviTarebasTan. piaJes azriT, imis mixedviT, TardebaT imis unari, rom yuradReba miaqcion
Tu kognituri zrdis romel stadiaze imyofeba, ara mxolod Sedegebs, aramed ganixilon orive
bavSvi sxvadasxva wonas akuTvnebs moqmedebis _ Sedegebica da ganzraxvebic. Tumca, qcevis
Sedegs da moqmedi piris ganzraxvas. magaliTad, mimReblobis Sesaxeb msjelobisa da dasjis
bavSvisTvis, romelic winaoperaciul stadiaze aucileblobis Sesaxeb msjelobis gansxva-
imyofeba, is, visac uneburad gautydeba aTi vebuloba miuTiTebs imaze, rom umcrosi asakis
Wiqa, ufro „celqi da urCia~, vidre is, vinc bavSvebs moraluri gansjis zogierTi tipi ufro
ganzrax daamsxvrevs erT Wiqas. bavSvis zrdasTan meti faqtoris gaTvaliswinebis saSualebas
erTad, moqmedi piris zraxvebi ufro mets iwonis aZlevs. rogorc wina TavSi vnaxeT, is, Tu ris
moralurobis Sesaxeb miseul gansjaSi. gakeTebas sTxoven bavSvebs, nawilobriv, gana-
pirobebs imas, Tu ramdenad „momwifebulebi~
Canan isini.
saidan moraluri ganviTarebis stadiebis gansasa-
viciT zRvrad, kolbergma ganavrco piaJes Tvalsazrisi.
TiToeul stadiaze moralurobis Sesaxeb
kognituri ganviTareba da msjeloba msjeloba gansxvavebul safuZvlze aigeba (ix.
moralurobis Sesaxeb cxrili 11.8). moraluri msjelobis umdablesi
3, 4 da 5 wlis bavSvebs sTxoves, mora- done dafuZnebulia sakuTar interesebze maSin,
luri TvalsazrisiT SeefasebinaT adamia- roca umaRlesi done mimarTulia socialur
nebis qceva, romelic sami parametris mixed- sikeTeze, piradi sargeblisgan damoukideblad.
452 viT varirebda: qmedebebi, Sedegebi da am stadiebis dasasabuTeblad kolbergma gamo-
cxrili
11.8
fsiqosocialuri ganviTarebis stadiebi eriksonis mixedviT
1. pirobiTamdeli moraluroba
stadia 1: orientacia siamovnebaze/tkivilze tkivilis acileba an gaqceva
stadia 2: orientacia wageba-mogebaze;
urTierTsamarTlianoba _ Tvali Tvalis win jildoebis miReba
2. pirobiTi moraluroba
stadia 3: orientacia Seqebaze („kargi bavSvi“) Seqebis damsaxurebis da gamtyunebis Tavidan
stadia 4: orientacia kanonsa da wesrigze acilebawesebis dacva, mTavrobisgan gakicxvis acileba
3. principuli moraluroba
stadia 5: orientacia socialur kontraqtze sazogadoebis keTildReobis gaumjobesebisTvis
xelSewyoba
stadia 6: orientacia eTikur principebze samarTlianobis miRweva da TviTgankicxvis acileba
etapi 7: orientacia globalur, msoflio principebze iyo marTali universaluri principebis winaSe da Tavs
grZnobde samyaros nawilad, romelic scildeba
socialur normebs
iyena dilemaTa seria, sadac erTmaneTs sxvadasxva kolbergis stadiuri modeli oTxi principiT
moraluri principebi upirispirdeba. xelmZRvanelobs: (1) yovel mocemul momentSi
individi SeiZleba iyos ganviTarebis mxolod
erT dilemaSi mamakaci, saxelad hansi, romelime erT stadiaze; (2) yvela gaivlis am
colisTvis garkveuli wamlis Sovnas stadiebs dadgenili TanmimdevrobiT; (3) yoveli
cdilobs, romelic mas kibosTan brZolaSi Semdegi stadia ufro mravlismomcveli da
daexmareba. unamuso gamyidveli hanss am rTulia, vidre wina; (4) igive stadiebi gvxvdeba
wamals mxolod im SemTxvevaSi mihyidis, yvela kulturaSi. kolbergma stadiuri ganvi-
Tu igi aTjer met fuls gadauxdis, vidre Tarebis aseTi filosofia piaJesgan aiRo.
TviTon aqvs micemuli. es gacilebiT didi faqtobrivad, ganviTareba 1-3 stadiebze Tanxvdeba
Tanxaa, vidre hanss aqvs da vidre SeuZlia, normaluri kognituri ganviTarebis stadiebs.
rom iSovos. sasowarkveTili hansi gamyid- stadiebi Tanmimdevrulad mihyveba erTmaneTs
vlis maRaziaSi iWreba da colisaTvis da yoveli Semdegi stadia ufro metad daxvewili
wamals iparavs. unda gaakeTos hansma es kognituri unarebiT xasiaTdeba, vidre wina.
Tu ara? ratom? interviueri azustebs, Tu TiTqmis yvela bavSvi aRwevs mesame stadias 13
ra mizezebis gamo miiRo cdis pirma gada- wlis asakSi.
wyvetileba da Semdeg ajamebs da axarisxebs kolbergis Teoriis irgvliv kamaTi, Ziri-
miRebul pasuxebs. Tadad, mesame stadiis Semdeg iwyeba. Tavdapir-
velad kolbergs miaCnda, rom adamianebi Tana-
daxarisxeba efuZneba im mizezebs, Tu ratom
moraluri ganviTareba
kros-kulturuli pasuxebi
moraluri dilemebis magaliTebze
skolis moswavleebs da zrdasrulebs indoeTsa
da amerikis SeerTebul StatebSi hkiTxes, maTi
azriT, romel gzas airCevdnen personaJebi
moraluri dilemebis gadaWrisas. indoelma
monawileebma airCies is variantebi, sadac
(kanonierebis dacvaze metad) prioriteti
pirovnebaTSoris pasuxismgeblobas eniWeboda.
albaT, ifiqrebdiT, rom aseT situaciaSi dax- rul valdebulebebs. Tu Tqven dasavlur
marebis gaweva adamianis pirovnuli arCevania _ kulturaSi gaizardeT, albaT, ar ifiqrebT
yvelam Tavad unda gadawyvitos, amitom amaSi pirovnebaTSoris pasuxismgeblobaze mora-
araferia amoraluri. meore mxriv, Tu Tqven luris kategoriebiT: saqorwino beWdebis
indusad aRizardeT indoeTSi _ kulturaSi, vermitana samwuxaro iqneboda, magram ara
romelic gacilebiT met mniSvnelobas aniWebs _ amoraluri. Tumca, rogorc axlaxan aR-
urTierTdamokidebulebas da urTierTdaxmarebas, vniSneT, indusTa kulturisTvis, zogadad,
savaraudod, unda gefiqraT, rom daxmarebaze meore adamianis winaSe valdebuleba mora-
uaris Tqma amoraluri iqneboda (Miller et al., 1990). luris kategoriebs miekuTvneba. amis gamo
ganvixiloT kvleva, romelSic erTmaneTs mkvlevrebma iwinaswarmetyveles, rom indo-
adarebdnen sxvadasxva kulturis moralur eli respondentebi ufro met upiratesobas
msjelobebs. mianiWebdnen pirovnebaTSoris pasuxismgeb-
lobas, vidre amerikelebi. rogorc 11.13
saidan suraTze Cans, sami asakobrivi jgufis
indoeli respondentebi ufro metad
viciT irCevdnen im variants, sadac upiratesoba
kanoniereba pirovnebaTaSorisi swored pirovnebaTSoris pasuxismgeblobas
pasuxismgeblobis winaaRmdeg eniWeboda (Miller & Bersoff, 1992).
sakvanZo
sakiTxebi
gorc Tandayolil, ise _ desac bavSvi jer kidev dedis
ganviTarebis Seswav- SeZenil maxasiaTeblebze. mucelSi imyofeba.
la da axsna axalSobilebi da Cvilebi Se-
cvlilebaTa aRsawerad saZleblobaTa sakmaod farTo
mkvlevrebi normatiuli, fizikuri ganviTareba speqtrs floben: isini momar-
longituduri da jvare- Tulebi arian gadarCenisaTvis.
cxovrebis manZilze
dini kvlevebis monacemebs sqesobrivi momwifebisas mozar-
garemos faqtorebs maSinac debma SeiZleba gadaWarbebuli
iyeneben.
ki SeuZliaT fizikur gan- yuradReba dauTmon TavianTi
ganviTareba cxovrebis man-
456
456 Zilze damokidebulia ro-
viTarebaze zemoqmedeba, ro- sxeulis xats.
gviani zrdasrulobis zo- TierTobebis CamoyalibebiT
gierTi fizikuri cvlile- enis aTviseba da samomavlo amocanebis
ba gamouyeneblobis da ara bevri mkvlevari darwmunebu- dasaxviT.
gardauvali daberebis Sede- lia, rom adamianebs aqvT mozrdilobis ZiriTadi
gia. enis Seqmnis Tandayolili amocanebi intimurobasa da
unari. nebismier SemTxvevaSi, qmnadobis moTxovnilebebs
enis aTvisebis procesis mniS- efuZneba.
kognituri ganviTare- adamianebi socialurad nak-
vnelovani pirobaa zrda-
ba cxovrebis lebad aqtiurebi xdebian
srul metyvel adamianebTan
manZilze asakSi Sesvlisas, radgan
urTierToba.
piaJes ZiriTadi ideebi naturalistebis msgavsad, SerCeviTad inarCuneben mxo-
kognituri ganviTarebis Se- bavSvebi aviTareben hipo- lod im urTierTobebs, rom-
saxeb: sqemebis ganviTare- Tezebs maTi enis mniSvnelo- lebic emociurad metad
ba, asimilacia, akomodacia bebisa da gramatikis Sesaxeb. mniSvnelovania maTTvis.
da wyvetili ganviTarebis es hipoTezebi xSirad gansa- adamianebi TavianT cxov-
oTxstadiuri Teoria. es zRvrulia Tandayolili rebas afaseben, nawilobriv,
oTxi stadiaa: sensomotor- principebiT. sxvebis cxovrebaSi Ta-
uli, winaoperaciuli, kon- vianTi dadebiTi wvlilis
kretuli operaciebis da Setanis unaris mixedviT.
formaluri operaciebis. socialuri ganviTareba xandazmul adamianTa mi-
gviandelma originalurma cxovrebis manZilze marT uaryofiTi stereo-
kvlevebma cxadyo, rom Cvi- socialuri ganviTareba kon- tipebi asakis mixedviT dis-
lebi da patara bavSvebi uf- kretul kulturul konteq- kriminacias, anu eijizms
ro metad arian ganviTare- stSi xdeba. iwvevs.
buli, vidre amas piaJe varau- asakobrivi cvlilebebis Cve-
dobda. uli mimdinareobidan gadax-
mkvlevrebi varaudoben, rom veva xSirad kulturiT gan- genderuli ganviTa-
bavSvebi aviTareben sayrden pirobebuli garemo pirobe- reba
Teoriebs, romliTac ori- bis Sedegia. genderi fsiqologiuri fe-
entireben sxvadasxva fsiqo- erik eriksonma cxovrebis nomenia, romelic gulis-
logiur da fizikur sfer- cikli gansazRvra, rogorc xmobs biologiuri sqesiT
oSi da romelic droTa krizisebis seria, romlebic gansazRvruli qcevebisa da
ganmavlobaSi icvleba. individma unda daZlios. ganwyobebis daswavlas.
kros-kulturulma kvleveb- socializacia aris procesi, genderuli rolebis aT-
ma kiTxvis niSnis qveS daay- rodesac bavSvebi iTviseben viseba dabadebidanve iwyeba.
ena kognituri ganviTarebis im faseulobebsa da qcevebs, socializaciisTvis xelis-
Teoriebis universaloba. romlebic mocemul sazo- Semwyobi mTeli rigi faqto-
kognituri funqcionirebis gadoebaSi sasurvelad iT-
rebi ganamtkiceben gende-
asakTan dakavSirebuli daq- vleba.
rul stereotipebs.
veiTeba, rogorc wesi, mxo- socializacia momvlelTan
lod zogierT unars exeba. Cvilis mijaWvulobis ganvi-
mkvlevrebis Tanaxmad, zo- Tarebidan iwyeba. moraluri ganviTareba
gierTi kognituri defici- mijaWvulobis ganuviTareb-
loba mravalricxovan fizi- kolbergma gansazRvra mo-
ti gamowveulia unaris ga-
kur da fsiqologiur prob- raluri ganviTarebis sta-
mouyeneblobiT da ara gar-
lemebs iwvevs. diebi.
dauvali daberebiT.
bavSvobaSi aRmzrdelobiTi moraluri argumentaciis
kognituri sistemis war-
sakvanZo sakiTxebi
458
458
motivacia
12
ra aris motivacia
• motivaciis koncef-
ciebis funqciebi
• motivaciis wyaroebi
kveba
• kvebis fiziologia
• kvebis fsiqologia
fsiqologia XXI
saukuneSi: genebi da
simsuqne
seqsualuri qceva
• cxovelebis seqsua-
luri qceva
• adamianis seqsualu-
ri agzneba da reaq-
ciebi
• seqsualuri qcevis
evolucia
• seqsualuri qcevis
normebi
• homoseqsualoba
pirovnuli miRwevis
motivacia
• miRwevis moTxov-
nileba
• warmatebisa da
marcxis atribucia
• Sromisa da orga-
nizaciuli fsiqo-
logia
fsiqologia Cvens
cxovrebaSi: SeuZlia Tu
ara fsiqologias kari-
eris arCevaSi daxmareba
moTxovnilebaTa
ierarqia
sakvanZo sakiTxebi
• ZiriTadi cnebebi
459
J urnalisti rebeka stefensi (Rebe-
cca Stephens) everestze asvlas aR-
wers 1994 wels gamocemul wignSi,
,,msoflios mwvervalze~. wignis dasawyisSi
,,momdevno dilas gavogndi: _ iq, sadac adre
Cemi neka TiTi iyo, maxinji msuqani sosisi
moCanda, burTiviT gasiebuli da siTxiT savse,
TiTis meore saxsridan wveramde. ,,ra sisulele
vrcladaa moTxrobili everestis dapyrobis iyo amis gakeTeba~, _ buzRuniT Tqva Tanamgzavr-
survilis Sesaxeb: ma mTamsvlelma. rogor SemeZlo aseTi suleli,
daudevari da araseriozuli vyofiliyavi? es
,,everestis romantika _ ai, ra mxiblavda iyo meore xarisxis moyinva...
da mizidavda. mwvervalze rom avediT, sul me Cems karavSi wavbodialdi, pirquS martoo-
cota, orasi an samasi adamiani mainc baSi msurda yofna. vcdilobdi, menugeSebina
viyaviT _ sxvadasxva erovnebis, sarwmu- sakuTari Tavi. ,,yvelaferi kargad iqneba,~ _
noebis da rasis warmomadgeneli. TiToeul Tqva eqimma, magram rogor SemeZlo ar mefiqra,
Cvengans mwvervalze asvlis dauZleveli rom TiTi axla romc momrCenoda, Semdeg mainc
survili amoZravebda. everesti yvelaze ufro mgrZnobiare iqneboda. es ambavi 20 000
maRali adgilia msoflioSi da uamravi futis (7800 metris) simaRleze moxda. ra mox-
mizezi arsebobs, romelic misken iseve deboda 29 000 futze (11300 metrze), sadac ufro
izidavs adamianebs, rogorc CrdiloeT Tu yinavda? sadac Jangbadi da, Sesabamisad,
samxreT polusisken da okeanis siRr- winaaRmdegobis gawevis unari naklebi iyo?
meebisken~. Rirda ki mwvervalis dapyroba aseT Zvir _
sakuTari TiTis dakargvis _ fasad? cota xans
mogvinebiaT, rodesac Tavs iCens mwvervalze davfiqrdi da sakmaod mSvidad, da Cemda
asvlisTvis damaxasiaTebeli daZabuloba da gasaocrad, davaskveni is, rasac verasodes
safrTxe, am ,,romantikas~ pirquSi realoba cvlis. warmovidgendi, Tundac erTi Tvis win: TiTi
miuxedavad amisa, avtori gasaocar daskvnamde arc ise didi sazRauri iyo _ rogorme iolad
mas Semdeg midis, rac TiTi daiziana: gaval nekis gareSec~ (gv.90-91).
Tavi 12 / motivacia
Tqveni Tavi rebeka stefensis adgilze war- valze asvlas? ra aris es _ gamarjveba Tu raime
moidgineT. warmogidgeniaT, ramdenad Zlierad sxva mizani? ra gaiZulebT, iyoT daJinebulni,
unda gindodeT miznis miRweva, rom gadawyvitoT: jiutni, Seupovarni miznis miRwevisas, miuxedavad
,,iolad gaval nekis gareSec~. arsebobs raime im didi Zalisxmevisa, tkivilisa da finansuri
mizani, romlis gamoc sicocxles daTmobdiT? danaxarjebisa, ris fasadac es Seupovroba jdeba?
sami adamiani daiRupa yinulis cicabo daRmar- dabolos, didxans ecdebiT sasurveli miznis
Tebze rebeka stefens mTaze asvlis dros... ratom miRwevas, Tu maleve daanebebT mcdelobas Tavs?
surT adamianebs ase gariskva? ra gansazRvravs Tqveni yoveldRiuri cxovreba savsea situaci-
460 imas, Sewiravs Tu ara adamiani Tavs mTis mwver- ebiT, rodesac adamianebi motivaciur faqtorebs
rogoricaa SimSili, xSirad konkurencias uwevs
pirovnuli kontrolisa da garSemomyofTa sim-
patiis mopovebis moTxovnilebas, rac kvebiTi
paternis TaviseburebebiTacaa ganpirobebuli.
am Tavs im ZiriTadi sakiTxebis ganxilviT
daviwyebT, romlebic aucilebelia motivaciis
kvlevisa da bunebis gasagebad. meore qveTavSi
farTod mimovixilavT motivaciis sam tips,
romelTaganac TiToeuli sxvadasxvagvarad mniS-
vnelovania da icvleba im xarisxiT, ra xaris-
xiTac biologiuri da fsiqologiuri faqtorebi
moqmedeben maTze. motivaciis es sami tipia:
SimSili, seqsi da pirovnuli miRweva.
ra aris motivacia
mimarTaven im movlenaTa asaxsnelad, rac moxda,
an ar moxda. SeiZleba moisminoT, rogor eubneba
maRaziis ufrosi Tavis gamyidvelebs: ,,Tqven motivacia warmoadgens yvela im procesis
unda SeecadoT, ufro bejiTad imuSavoT, rom ganzogadebul termins, romelic CarTulia fizi-
saqoneli gayidoT.~ megobari SeiZleba saidum- kuri da fsiqologiuri aqtivobebis dawyebaSi,
lod gagendoT, rom gamocdaze imitom CaiWra, mimarTulebis micemasa da marTvaSi. sityva mo-
rom profesori arasodes uqmnida mas sakmaris tivacia warmodgeba laTinuri sityvidan movere,
motivacias. SeiZleba waikiTxoT deteqtiuri rac ,,moZraobas~ niSnavs. organizmebi moZraoben
moTxroba, SeecadoT danaSaulis motivis war- garkveuli stimulebisa da aqtivobebis mimar-
modgenas da mkvlelis povniT daikmayofiloT TulebiT da gaurbian garkveul stimulebs, maTi
deteqtivis saidumlos amoxsnis survili. milio- mimzidvelobis da saZulvelobis Sesabamisad.
nobiT adamianis msgavsad, SeiZleba Tqvenc ver motivaciis Teoriebi xsnis rogorc cxovelTa
SordebiT teleekrans da yoveldRe uyurebT TiToeuli saxeobis, adamianebis CaTvliT, ,,moZra-
teleserialebs iseTi motivebis gamosavlenad, obis~ zogad paternebs da gvawvdis informacias
rogoricaa siZunwe, Zalaufleba da gataceba. TiToeuli saxeobis calkeuli wevrebis fun-
fsiqologiis mkvlevarTa amocana motivaciis qcionirebasa da prioritetebze. motivaciis ana-
aseTi magaliTebisTvis Teoriuli safuZvlis lizi im sxvadasxva gzebis ganxilviT daviwyoT,
uzrunvelyofaa. rogor SeuZlia motivaciur romliTac motivacia, Cveulebriv, xsnis da winas-
mdgomareobas sportuli Sejibris Tu gamocdis warmetyvelebs individulur da saxeobriv qcevas.
Sedegebze zemoqmedeba? ratom imatebs zogierTi
adamiani wonaSi da ratomaa, rom zogierTi lamis
sikvdilis piramde midis SimSiliT? gansazR-
motivaciis koncefciebis
vravs Tu ara Cven seqsualur qcevas genetikuri funqciebi
memkvidreoba? am TavSi SeityobT, rom adamianis fsiqologebi motivaciis koncefciebis xuT
ra aris motivacia
Sinagani ltolvebiT, yvelaze srulad klark ltolva (Drive) _ Sinagani mdgomareoba, romelic
aRmocendeba wonasworobis darRvevisas cxovelis
halma (Clark Hall, 1943, 1952) daamuSava. halis azriT,
fiziologiuri moTxovnilebis sapasuxod.
ltolva Sinagani mdgomareobaa, romelic cxo-
homeostazi (Homeostasis) _ sxeulis Sinagani mdgo-
velis fiziologiuri moTxovnilebis sapasuxod
mareobis mudmivoba an wonasworoba.
aRmocendeba. organizmi iseTi biologiuri
aRmZvrelebi (incentives) _ eqsternaluri stimu-
maxasiaTeblebis wonasworobis, anu homeostazis
lebi an waxaliseba, romlebic warmoadgenen
SenarCunebas cdilobs, rogoricaa: sxeulis tem- qcevis mamotivireblebs, miuxedavad imisa, rom
peratura da energiis miwodeba (ix. Tavi 3). isini pirdapir ar ukavSirdebian biologiur
ltolva aRmocendeba maSin, rodesac daukmayo- moTxovnilebebs.
463
12.1
mlisa da sasmelisken, isini mxolod cnobis- cxrili
moyvareobis dakmayofilebis Semdeg iwyeben Wamas
da smas (Berlyne, 1960; Fewler, 1965; Zimbardo & metamotivaciuri mdgomareobebis oTxi
Montogomery, 1957). gamokvlevaTa sxva seriaSi axal- wyvilis ZiriTadi maxasiaTeblebi
gazrda maimunebi did drosa da energias
xarjavdnen maT garemoSi arsebuli mowyobi- Telikuri paraTelikuri
lobebiTa da axali obieqtebiT manipulaciaze seriozuli mxiaruli
mizanze orientirebuli aqtivobaze orientirebuli
da, rogorc Canda, amas yovelgvari garegani wa- cxovrobs am momentiT
upiratesobas aniWebs
xalisebis gareSe, ,,garTobiT, maimunobiT~ winaswar dagegmvas
siamovnebis misaRebad akeTebdnen (Harlow et al., 1950). Tavs aridebs SfoTvas eZebs aRgznebas, aRfrTova-
nebas
es eqsperimentebi gviCvenebs, rom qceva ar surs progresi da surs mxiaruleba da
aris motivirebuli mxolod Sinagani ltolve- miRweva garToba
468
mas? cdilobs Tu ara dietis dacvas? Tqven, rodesac kuWi ikumSeboda, haeri amodioda buS-
aseve, dagWirdebodaT garegani codna, anu praq- tidan da gadaxrida mowyobilobis kalams. uoS-
tikuli xasiaTis informacia. pica gemrielia bornis mier aRniSnuli, SimSiliT gamowveuli
Tu ara? hyavs Tu ara students megobrebi, ro- tkivilis SegrZneba Seesabameboda kuWis Zlier
melTac gauyofs picas da Tan gaesaubreba? SekumSvebs, magram ara _ gafarToebebs. qenoni
rogorc xedavT, ukve, garkveulwilad, gavaana- fiqrobda, rom daamtkica SimSilis grZnobis
lizeT is Zalebi, romlebmac SeiZleba gavlena formirebaSi kuWis spazmebis monawileoba.
moaxdinos iseT martiv Sedegzec ki, rogoricaa miuxedavad imisa, rom qenonisa da uoSbornis
studentis mier picis SeWma. daviwyoT zogierTi procedura erTob gonebamaxviluri iyo, Sedgomma
fiziologiuri procesis ganxilviT, romliTac kvlevebma aCvena, rom SimSilis SesagrZnobad
evoluciam sakvebis miRebis samarTavad aRgvWurva. kuWis SekumSva ar warmoadgenda aucilebel
pirobas. carieli kuWis mqone cxovelis sisxlSi
Saqris SeyvaniT Cerdeba kuWis SekumSvebi, Tumca
kvebis fiziologia amis Semdeg ar qreboda SimSilis grZnoba.
rodis gaZlevT Tqveni sxeuli niSans, rom pacientebi, romlebsac mTlianad amokveTili
Wamis droa? Tqven aRWurvili xarT meqanizmebis hqondaT kuWi, isev ganicdidnen SimSilis grZno-
mTeli rigiT, romlebic SimSilisa da simaZRris basTan dakavSirebul tkivils (Janowitz & Grosman,
fizikur gancdas qmnian (Logue, 1991). sakvebis 1950), xolo kuWis gareSe darCenili virTxebi
efeqturad misaRebad organizmi aRWurvili unda mainc daiswavlidnen labirinTs sakvebiT
iyos meqanizmebiT, romlebic asruleben oTx dajildoebis pirobebSi (Penick et al., 1963). amrigad,
amocanas: (1) sakvebis Sinagani moTxovnilebis miuxedavad imisa, rom kuWSi gaCenili SegrZneba
dafiqsireba; (2) kvebiTiO qcevis dawyeba da SeiZleba garkveul rols asrulebdes adamianis
organizeba; (3) miRebuli sakvebis xarisxisa da mier SimSilis gancdaSi, is amomwuravad mainc
raodenobis Semowmeba; (4) im momentis dafiqsireba, ver xsnis, Tu rogor afiqsirebs sxeuli sakvebis
rodesac sakmarisia miRebuli sakvebi da kvebis moTxovnilebas da rogor xdeba motivirebuli
Sewyveta. mkvlevrebma scades am procesebis axsna sakvebis miRebisTvis.
maTi sxeulis sxvadasxva nawilis iseT perife- carieli kuWi aucileblobiT ar SeigrZnobs
riul meqanizmebTan dakavSirebiT, rogoricaa SimSils, magram wyvets Tu ara sakvebis miRebas
kuWis SekumSva, anda tvinis iseT centralur „savse~ kuWi? kvlevebma aCvena, rom sakvebiT
meqanizmebTan, rogorica hipoTalamusis funqcio- (magram ara gaberili buStiT) Sevsebis gamo
nireba. ganvixiloT es procesebi ufro dawvri- kuWis gafarToeba individs sakvebis miRebis
lebiT. Sewyvetas aiZulebs (Logue, 1991). amrigad, orga-
nizmi mgrZnobiarea kuWis wnevis wyaros mimarT.
sakvebis piris RruSi yofnis SegrZneba, aseve,
periferiuli reaqciebi
warmoadgens simaZRris maniSneblebis perife-
saidan modis SimSilis grZnoba? gvigzavnis riul wyaros. es maniSneblebi pirdapir ukavSir-
Tu ara kuWi ubedurebis signalebs imis misa- deba danayrebulobis, anu sisavsis gancdas.
TiTeblad, rom is carielia? pirveli fizio- SeiZleba SeginiSnavT, rom danayrebis Semdeg
logi, vinc amis garkvevas Seecada, uolter naklebi enTuziazmiT aRiqvamT Tqveni sayvareli
qenoni (Walter Canon, 1934) iyo. mas miaCnda, rom kerZis gemosac ki. am fenomens sensorul-
carieli kuWis peristaltika SimSilis grZnobis specifikuri simaZRre ewodeba. kaloriuli da
erTaderT safuZvels warmoadgenda. am hipoTezis cilebiT mdidari sakvebi ufro Zlier simaZRres
Sesamowmeblad qenonis erT-erTma gabedulma iwvevs, vidre naklebad kaloriuli da cilebis
studentma a. l. uoSbornma (A.L.Washburn) wi- naklebi Semcvelobis mqone sakvebi (Johnson &
naswari gavarjiSebis Semdeg rezinis milze Vicers, 1993; Vandewaters & Vickers, 1996). am tipis sakve-
kveba
mimagrebuli gasaberi buSti gadaylapa. milis bisadmi „swrafvis~ aseTi dauyovnebeli Semci-
meore bolo uerTdeboda mowyobilobas, ro- reba SeiZleba organizmis mier sakvebis miRebis
melic haeris wnevis cvlebadobas afiqsirebda. regulirebis erT-erT saSualeba iyos. Tumca,
Semdeg qenonma buSti studentis kuWSi gabera. sityva ,,specifikuri~ sensorul-specifikur 469
lateraluri hipoTalamusi daziandeba (an
ventromedialuri hipoTalamusi stimulirdes),
cxoveli nakleb sakvebs moixmars. am dakvirvebam
ganapiroba orcentriani modelis aRmoceneba,
sadac lateraluri hipoTalamusi iTvleboda
,,SimSilis~ centrad, xolo ventromedialuri
hipoTalamusi _ ,,simaZRred~.
Tumca, droTa ganmavlobaSi dagrovili mona-
cemebiT ver dadasturda am Teoriis siswore
(Martin et al., 1991; Rolls, 1994). magaliTad, daziane-
buli vmh-is mqone virTxebi Warbad STanTqaven
mxolod im sakvebs, romelic gemrielad eCvene-
baT. isini intensiurad arideben Tavs ugemur
sakvebs. amrigad, vmh ver iqneba ubralod centri,
simaZRreSi imaze miuTiTebs, rom simaZRre Zalze romelic gadascems signalebs: ,,kidev Wame~, an
uSualodaa damokidebuli im konkretul sakvebze, ,,aRar Wamo~, _ signali damokidebulia sakvebis
romelsac iRebT. rodesac adamianebs mraval- tipze. faqtobrivad, vmh-is rRvevam SeiZleba,
ferovani da sxvadasxva gemos mqone sakvebiT nawilobriv, gavlena moaxdinos sakvebze Cveu-
kvebaven da ara erTi romelime konkretuliT, lebrivi refleqsuri reaqciis moWarbebaze
romelsac erTi, Tundac maTi sayvareli, gemo (Powley, 1977). Tu virTxebis Cveulebrivi refleq-
aqvs, isini ufro mets Wamen (Rolls et al., 1981). suri reaqcia gemriel sakvebze am sakvebis SeWmaa,
Sesabamisad, sakvebis gemos mravalferovneba, moWarbebuli refleqsuri reaqcia uzomod Wama
romelic ase damaxasiaTebelia trapezisTvis, iqneba. Tu virTxa refleqsurad Tavs aridebs
sadac ramdenime kerZi Tanmimdevrulad cvlis ugemuri sakvebis miRebas daxrCobiT an RebinebiT,
erTmaneTs, SeiZleba dabrkolebad iqces sxva moWarbebulma refleqsurma reaqciam mas SeiZleba
sxeulebrivi signalebisTvis, romlebic atyobi- saerTod sakvebis miRebaze aTqmevinos uari.
neben organizms, rom man ukve sakmarisad miirTva. yuradReba SevaCeroT imaze, Tu rogor asru-
axla gavecnoT Tavis tvinis im meqanizmebs, leben vmh da lh tvinidan miRebul davalebas.
romlebic CarTulia sakvebis miRebis qcevaSi yvelaze mniSvnelovani informaciis nawili,
da sadac erTad iyris Tavs periferiuli romelsac vmh da lh iyeneben sakvebis miRebis
wyaroebidan wamosuli informacia. regulaciaSi, maTTan sisxlis nakadTan erTad
midis (Woods et al., 1998) Saqari (romelic sisxlSi
glukozis saxiTaa warmodgenili) da cximebi
centraluri reaqciebi
warmoadgens energiis wyaros metaboluri pro-
rogorc xSirad xdeba xolme, martivma cesebisaTvis. sakvebis miRebis procesis dawyebis
Teoriebma Tavis tvinis im centrebis Sesaxeb, ori ZiriTadi signali modis im receptorebidan,
sadac iwyeba da mTavrdeba sakvebis miRebis romlebic Tval-yurs adevneben Saqrisa da
procesi, adgili dauTmo ufro rTul Teoriebs. cximebis Semcvelobas sisxlSi. rodesac meta-
yvelaze adreuli Teoriebi, sadac saubari iyo boluri procesebisaTvis saWiro glukozis
sakvebis miRebis marTvaSi tvinis rolze, la- maragi mcirea an saerTod ar aris, RviZlis
Tavi 12 / motivacia
genebi da simsuqne
XXI saukune mecnierTa red es ukanasknelni xvdebian (Campield et al., 1998). zogierTi
STambeWdavi gancxadebiT wonis momatebis risk-jgufSi. adre ganxorcielebuli mcde-
daiwyo. mkvlevrebma, rom- ukanasknel xanebSi mkvlev- loba uSedego aRmoCnda.
lebic muSaobdnen proeqtSi rebma aRmoaCines zogierTi kvlevis dros leptiniT
„adamianis genomi~, ganacxades, realuri genetikuri meqanizmi, manipulirebam jer kidev ver
rom isini Zalian axlos iy- romlebic individis simsuq- moaxdina mniSvnelovani gav-
vnen adamianis genomis qimiuri nisadmi midrekilebas ganapi- lena wonaSi daklebaze. Tum-
safuZvlis sawyisi suraTis robeben (Comuzzie & Allison, 1998; ca, genetikuri kvlevebisa da
dadgenasTan. am proeqtis Gura, 2000). magaliTad, identi- aRmoCenebis uwyveti win-
saboloo mizani im genebis ficirebul iqna geni, romelic svlis procesSi mecnierebi
sruli aRwera iyo, romliTac akontrolebs Tavis tvinSi agrZeleben axali hipoTeze-
genomi aigeba. am proeqtma signalis gadacemas, rom sakve- bis Seqmnas imis Taobaze, Tu
mecnierebs Semata rwmena imi- bis miRebis procesSi sakmarisi rogor SeiZleba wonis regu-
sa, rom isini SeZlebdnen ada- raodenobiT cximebi iqna Se- laciis fiziologiur meqa-
mianis sicocxlisa da keTil- naxuli organizmSi _ individ- nizmebSi Careva (Gura, 2000).
dReobisTvis saziano mTeli ma unda Sewyvitos Wama (Zhang yvelaze optimisturad gan-
rigi daavadebebis genetikuri et al., 1994). es geni, romelsac wyobili mkvlevrebic ki
safuZvlis dadgenas. leptini uwodes, Tu ar gaaq- gvafrTxileben: ,,axali medi-
erT-erTi darRveva, ro- tiurdeba, individi gaagrZe- kamenturi preparatebi yvela-
melsac genetikuri safuZveli lebs Wamas, amis potenciuri ze Sedegiani maSin iqneba,
aqvs, simsuqnea. mkvlevrebma Sedegi ki simsuqne iqneba. rodesac maT damxmare saSua-
mogvawodes uamravi sabuTi faqtobrivad, mkvlevrebma aR- lebad (da ara Camnacvl-
imis dasadastureblad, rom moaCines, rom msuqan adamianTa eblad) gamoviyenebT mZimewo-
adamianebi ibadebian Tanda- Zalian mcire raodenobas aRe- niani adamianebis cxovrebis
yolili midrekilebebiT me- niSneba am genis mutacia, ri- stilis Sesacvlelad, raTa
ti Tu naklebi wonisken. maga- Tac, rogorc Cans, SeiZleba gaumjobesdes maTi organiz-
liTad, identuri tyupebis aixsnas kidec maTi Warbi wona mis metaboluri procesebi,
Seswavlam gamoavlina didi (Jackson et al., 1997; Montague et al., janmrTeloba da cxovrebis
msgavseba maT wonas Soris 1997). vinaidan aseTi mutacia xarisxi~ (Campfield et al., 1998,
(Allison et al., 1994; Stunkard et al., Zalian iSviaTia, is ver axsnis gv. 1987). sxva sityvebiT rom
1990). am msgavsebis nawili Warbi wonis uamrav sxvadasxva- vTqvaT, imisgan damoukideb-
SeiZleba aixsnas im aRmoCeniT, gvar SemTxvevas. miuxedavad lad, Tu ramdenad SevZlebT
rom ZiriTadi funqciebis bunebis Secnobas, yovelTvis
amisa, mtkicebulebam, rom
unda gvaxsovdes, rom aRzrda
uzrunvelsayofad individis leptini garkveul rols as-
jer kidev asrulebs gadam-
sxeulis mier kaloriebis rulebs wonis regulaciaSi,
wyvet rols Cveni cxovrebis
dawvis intensioba, anu meta- mkvlevrebs biZgi misca wonas-
mimarTulebis gansazRvraSi.
boluri procesebis inten- Tan dakavSirebuli sxva genebis
Tavi 12 / motivacia
veb-gverdebi:
sioba mosvenebis mdgomareo- moZiebisa da SeswavlisaTvis.
www.ornl.gov/hgmis/ aSS-is
baSi, aseve, bevrad aris damo- mocemuli genetikuri kvleva
mTavrobis vrceli veb gver-
kidebuli memkvidreobaze (Bou- imeds iZleva, rom moiZebneba
di, sadac mocemulia proeq-
chard et al., 1989). amrigad, zogi- simsuqnis problemis axleburi
tis, „adamianis genomi~, Sede-
erT adamians Cveulebrivi gadawyveta. magaliTad, mkvlev-
gebi.
yoveldRiuri saqmianobis rebi imedovneben, rom genebsa www.loop.com/~bkrentzman/
drosac ki didi raodenobiT da wonis regulacias Soris index.html am gverdze mocemu-
kaloriebis dawvis Tandayo- kavSiris aRmoCena maT axali lia samecniero moxsenebebi
lili predispozicia axasia- medikamenturi mkurnalobis simsuqnesa da wonis kontro-
472 Tebs, zogierTs ki _ ara. swo- Seqmnis saSualebas miscems lis Sesaxeb.
Janet polivim da piter hermanma (Janet Polivy
moadgenda. Semdeg orive jgufs sTxovdnen,
& Peter Herman) ivaraudes, rom gadamwyveti
rom eqsperimentis dawyebamde Seesrule-
ganzomileba, romelic safuZvlad udevs kvebis
binaT davaleba gemos aRqmis Sesamow-
fsiqologias, SezRuduloba-SeuzRudaobaa (Polivy
meblad. am cdis sastimulo masala iyo
& Herman, 1975). SezRuduli mWamelebi yovelTvis
maRaziaSi nayidi gemrieli namcxvrebi da
sazRvraven sakvebis raodenobas, romlis miRebis
„eqsperimentatoris bebiis gamomcxvari,
uflebac SeiZleba miscen Tavs. isini qroniku-
misi mtkicebis miuxedavad~ ugemuri nam-
lad dietaze arian da gamudmebiT wuxan sakvebis
cxvrebi (Polivy et al., 1994, gv. 507). cdis pirTa
gamo. miuxedavad imisa, rom msuqani adamianebi
gafrTxilebis gareSe, eqsperimentatorebi
SeiZleba ufro xSirad aRniSnavdnen aseTi
aRnusxavdnen, Tu romeli da ramdeni nam-
azrebisa da qcevebis arsebobas, individi SeiZ-
cxvari SeWama TiToeulma maTganma.
leba SezRuduli mWameli iyos misi sxeulis
gamokvlevis Sedegebi mocemulia cxril-
zomisgan damoukideblad. rogor imateben
Si 12.2. rodesac SeuzRudavi mWamelebi
adamianebi wonaSi, Tu gamudmebiT dietaze arian?
SfoTavdnen, isini orive tipis (gemrielsac
mkvlevrebi varaudoben, rom rodesac SezRudul
da ugemursac) namcxvrebs ufro cotas
mWamelebs aRaraferi akavebT _ rodesac
Wamdnen. rogorc Cans, SfoTva, garkveul-
cxovrebiseuli pirobebi aiZuleben SezRudvebis
wilad, Trgunavda maT SimSils. Tumca,
moxsnas, isini TavSeukavebelni xdebian da uars
mSfoTvare SezRuduli mWamelebi orive
ar amboben maRalkaloriuli sakvebiT savse suf-
tipis namcxvars ufro meti raodenobiT
rebze. TavSeukavebloba yvelaze xSiria maSin,
Wamdnen. amgvarad, am qalbatonebSi SfoTva
rodesac SezRuduli mWamelebi iseT stresul
zogad TavSeukaveblobas im namcxvrebis
mdgomareobaSi imyofebian, romelic maT SesaZ-
mimarTac ki iwvevda, romlebic arc ise
leblobebsa da TviTSefasebas uSualod exeba
gamrielad iyo miCneuli (polivy et al., 1994).
(Greeno & Wing, 1994; Tanofsky-kraff et al., 2000).
mSfoTvare jgufi
aRqmis Semowmeba SexebiT, rac dabali ugemuri namcxvrebi
SfoTvis winapirobas qmnida. amitom cdis sakontrolo jgufi 3.0 2.6 -0.4
pirTa es nawili sakontrolo jgufs war- mSfoTvare jgufi 2.7 3.7 +1.0
473
msgavsad ar moqmedebs fizikuri keTildReobis
kvebiTi aSlilobebi da sxeulis xati
darRvevis saSiSroeba (Heatherton et al., 1991). Warbi
sakvebis miRebis qceva saSualebas aZlevs am qveTavs kvebis fsiqologiuri aspeqtebis
SezRudul mWamels, rom gadaerTos im Seura- ganxilviT daviwyebT. unda aRiniSnos, rom im
cxyofidan, romelic mis TviTSefasebas miayenes. adamianTa jgufi, romelic sakuTar Tavs Warbi
rodesac SezRudul mWamelebs eubnebodnen, rom wonis matareblad Tvlis, ufro didia, vidre
maT ver SeZles problemis gadaWris amocanis im adamianTa jgufi, romelic marTlac Warbi
Sesruleba, isini aRar Wamdnen zedmets; Tu maT wonisaa. rodesac gansvla adamianis sakuTari
sakuTar qcevaze dakvirvebas aiZulebdnen _ sxeulis aRqmasa da mis realur zomas Soris
ayurebinebdnen maTi warumatebeli mcdelobis sakmaod izrdeba, is SeiZleba kvebiTi aSli-
videoCanawers (Heatherton et al., 1993). rodesac am lobebis risk-jgufs miekuTvnebodes. anoreqsiis
cdis pirebs ar aiZulebdnen sakuTari waruma- diagnostireba xdeba maSin, rodesac individi
teblobis yurebas, isini Wamdnen orjer met iwonis misi mosalodneli wonis 85%-ze naklebs,
nayins, vidre videofiris yurebis dros. yurad- magram mainc Zalian eSinia gasuqebis (DSM-IV,
Reba miaqcieT, rom SezRuduli kvebis gamokvle- 1994). is adamianebi, romelTac bulimiis diag-
vaTa umravlesobaSi qalebi monawileoben. amitom nozi aqvT, xasiaTdebian „Rormucelobis~ Sete-
mcire ram aris cnobili mamakacTa kvebiTi vebiT _ sakvebis intensiuri da arakontro-
paternebis Sesaxeb (Greeno & Wing, 1994). lirebadi STanTqmis periodebiT, romelsac Tan
SezRuduli kvebis Teoria gvawvdis mosazre- sdevs Warbi kaloriebisgan sxeulis gawmenda _
bebs imis Taobaze, Tu ratom uZneldebaT adamia- TviTgamowveuli Rebineba, safaRaraTo saSuale-
nebs wonis dakleba mas Semdeg, rac ukve gaxdnen bebis moxmareba, SimSiloba da a. S. (DSM-IV,
Warbi wonis matarebelni. bevri Warbwoniani 1994). anoreqsiis mqone adamianebs SeiZleba
adamiani aRniSnavs, rom mudmivad dietaze im- bulimiis Setevebic axasiaTebdeT. maT SeiZleba
Tavi 12 / motivacia
da hanis universitetis 349 studenti zomebis gamo, vidre _ TeTrkanianebi (Parker et al.,
gamokiTxes kvebasTan da dietis dacvasTan 1995; Rand & Kuldau, 1990; Rucer & Cash, 1992). aseve,
dakavSirebuli Cvevebisa da qcevebis Sesaxeb. rodesac kolejis Savkaniani da TeTrkaniani
studenti gogonebi afasebdnen gamxdari, saSualo
475
suraTi
12.1
mniSvnelovan rols asruleben imis gansazR- qcevaze? rodesac hkiTxes, Tu ra sixSiriT fiq-
vraSi, Tu ramdens da rodis SeWams adamiani. robdnen seqsze, mamakacebis 54%-ma da qalebis
mkvlevrebi aRweren kvebiT qcevas, rogorc 19%-ma aRniSna, rom, sul mcire, dReSi erTxel
SezRuduls da SeuzRudavs. SezRuduli mWameli mainc mosdiodaT TavSi seqsualuri xasiaTis
uzomo raodenobis sakvebis miRebis tendenciiT azrebi (Michel et al., 1994). rogor SegviZlia avxsnaT
xasiaTdeba, rodesac safrTxe emuqreba mis seqsze fiqris aseTi sixSire? rogor ukavSirdeba
fsiqologiur keTildReobas. kvebiTi aSli- azrebi seqsis Sesaxeb seqsualur qcevas?
lobebi yvelaze metad mozard gogonebTan motivaciis sakiTxi am SemTxvevaSic rCeba
gvxdeba. rogorc wesi, Sefasebaze, romelic sakiTxad imis Sesaxeb, Tu ratom iwyeben ada-
iwvevs mozardTan kvebiTi aSlilobis ganvi- mianebi garkveuli qcevebis ganxorcielebas.
Tarebas, gavlenas axdens mis subkulturaSi rogorc ukve viciT, seqsualuri qceva biolo-
gavrcelebuli damokidebuleba sxeulis zomi- giurad mxolod gamravlebisTvisaa aucilebeli,
sadmi. magaliTad, afroamerikeli qalbatonebi Tumca, Tu kveba arsebiTia individis gadarCe-
naklebad wuxdebian sakuTari sxeulis zomis nisTvis, amas ver vityviT seqsze. zogierTi
gamo da isini ufro naklebad eqvemdebarebian cxoveli da adamiani mTeli cxovrebis manZilze
kvebiT aSlilobebs. martoxela rCeba da es araviTar TvalsaCino
zians ar ayenebs mis yoveldRiur funqcionirebas;
Tumca, reproduqcia arsebiTia mTliani saxeobis
seqsualuri qceva gadarCenisaTvis. STamomavlobis gaCenisTvis rom
seqsualuri qceva
Tumca, mravali saxeobis mdedrSi sqesobrivi rols asrulebs. rogorc me-4 TavSi iyo aRwe-
hormoni estrogeni, rogorc wesi, dReebis an rili, zogierTi saxeoba qimiur signalebs _
Tveebis regularuli droiTi cikliT, an sezo- feromonebs gamoyofs, romlebic, xandaxan didi
nuri cvlilebebis mixedviT gamomuSavdeba. amas- manZilidanac ki izidavs Tayvanismcemlebs (Farine
Tan, mdedrebi yovelTvis ar arian hormonalurad et al., 1996; Minckley et al., 1991). bevr saxeobaSi mdedri
mzad SewyvilebisTvis. maSin gamoyofs feromonebs, rodesac is yvelaze
es hormonebi moqmedebs rogorc tvinis, ise metadaa ganayofierebisTvis mzad, hormonebis
_ genitalur qsovilebze da xSirad safuZvlad koncentracia da seqsualuri interesi ki piks
478 aRwevs. amave saxeobis mamrebisTvis es gamoyo-
suraTi
12.3
mdedri gupebis partnioris arCeva
mdedri gupebi, `eqsperimentul~ jgufSi
xedaven sxva mdedrs naklebad narinjisferi
mamri gupis axlos. mdedri gupebi `sakon-
trolo~ jgufSi ver akvirdebian sxva mded-
ris arCevans. monacemebi cxadyofs, rom
arsebobs kompromisi bunebasa da gawvrTnas
Soris. Seferilobis mixedviT naklebi gan-
sxvavebis SemTxvevaSi mdedri gupi irCevs
im mamrs, romelic sxva mdedrma ukve airCia.
Tumca, roca SeferilobaSi gansvla uki-
duresi xdeba (40%), mdedrebi cvlian
arCevans bunebis sasargeblod _ irCeven
narinjisfer mamrs.
adamianis seqsualuri
reaqciebis fazebi
mamakacebsa da qalebs seqsualuri reaqciis
fazebis msgavsi paternebi aqvT. ZiriTadad
gansxvavebulia dro, romelic saWiroa
TiToeuli fazis misaRwevad, da didi al-
baToba imisa, rom qalebi miaRweven mraval-
jerad orgazms.
platos fazaSi miiRweva agznebis maqsima- sixSire ecema. erTi orgazmis Semdeg mamakacTa
luri (Tumca, cvalebadi) done. swrafad izrdeba umravlesoba Sedis refleqtorul periodSi (anu
guliscema da sisxlis wneva, xSirdeba sunTqva, isini ar reagireben seqsualur stimulaciaze),
Zlierdeba jirkvlebis sekrecia, izrdeba romelic ramdenime wuTidan ramdenime saaTamde
nebismieri da uneblie kunTuri daZabuloba grZeldeba. am drois manZilze kidev erTi
mTel sxeulSi. matulobs vaginaluri siTxis orgazmis miRweva SeuZlebelia. mdgradi aR-
gamoyofa da ibereba mkerdi. gznebis mqone zogierT qals SeuZlia mrava-
jeradi orgazmis gancda sakmaod swrafi Tanmim-
orgazmis fazaSi mamakacebi da qalebi devrobiT.
ganicdian manamde mzardi seqsualuri daZabu-
lobis gantvirTvis Zalze intensiur sasiamovno miuxedavad imisa, rom mastersisa da jonsonis
gancdas. orgazmi xasiaTdeba ritmuli SekumSve- kvleva seqsualuri reaqciebis fiziologiaze
biT, romlebic warmoiqmneba daaxloebiT yovel fokusirdeboda, maTi yvelaze mniSvnelovani
rva-aT wamSi erTxel genitalur areSi. rogorc aRmoCena, albaT, rogorc aRgznebaSi, ise _
mamakacebSi, ise qalebSi sunTqvis sixSire da dakmayofilebaSi fsiqologiuri procesebis
sisxlis wneva Zalian maRalia, guliscema ki _ centraluri rolis dadgena iyo. maT aCvenes,
ormagdeba. mamakacebSi pulsirebadi SekumSvebi rom seqsualuri reaqciebis problemebs fsi-
iwvevs eakulacias, anu spermis amofrqvevas. qologiuri mizezebi ufro xSirad aqvs, vidre
fiziologiuri. Sesabamisad, SesaZlebelia maTi
gadawyvetis, anu dasrulebis fazaSi sxeuli modificireba an Terapiis saSualebiT daZleva.
TandaTanobiT ubrundeba normalur, aRgznebam- gansakuTrebuli Civilis sagania seqsualuri
del mdgomareobas, sisxlis wneva da guliscemis reaqciis ciklis dasrulebisa da dakmayo-
filebis miRwevis unaris arqona. xSirad am
uZlurebis wyaros warmoadgens pirovnuli
problemebiT datvirTuloba, SiSi seqsualuri
aqtivobis Sedegebis gamo; SfoTva imis gamo, Tu
rogor Seafasebs partniori individis seqsua-
lur moqmedebebs; aracnobieri danaSaulis gancda
anda uaryofiTi azrebi. Tumca, cudi kveba,
seqsualuri qceva
vla qalebis arCevani im saxidan, romelic nebeli faqti: garkveuli qcevebi, romlebic
ityobineboda, rom misi mflobeli „kargi manamde iSviaTad da paTologiuradac ki iT-
mzrunveli~ iqneboda, im saxeze, romelic vleboda, realurad sakmaod farTod iyo gavr-
metyvelebda, rom misi mflobels ,,kargi celebuli, an, sul mcire, fiqsirdeboda, rom
genebi~ hqonda. arsebobda. ukanasknel wlebSi mkvlevrebma Caa-
tares gamokiTxvaTa seria seqsualuri qcevis
am gamokvlevaSi prioritetebs Seiswavlidnen Cveuli, didi regularobiT ganxorcielebadi
da ara realur seqsualur qcevas; Tumca, is formebis Sesaxeb. miRebul Sedegebs farTod
mainc gviCvenebs, Tu rogor SeiZleba warmar- da xmauriT aSuqebda masmedia. cxrilSi 12.3 483
cxrili
12.3
seqsualuri aqtivoba mozrdil amerikelebSi, 1994*
seqsualuri partniorebis raodenoba 18 wlis asakidan
(TiToeuli kategoriaSi monacemi warmodgenilia procentebiT)
0 1 2-10 10 da meti
mamakacebi 3 26 44 33
qalebi 3 31 56 9
25-29 weli 2 25 53 19
55-59 weli 1 40 43 15
saSualo ganaTleba 3 30 49 17
kolejis ganaTleba 2 24 50 24
*monacemebi efuZneba SemTxveviTad SerCeuli 18 wlis da zemoT asakis 3432 respondentisgan Semdgari SerCevis gamokiTxvas.
mocemulia erT-erTi farTomasStabiani gamoki- kulturis wevri. Cven ukve vTqviT, rom seqsua-
TxviT miRebuli monacemebi (Michael et al., 1994). luri qcevis zogierTi zogadi ,,qaluri~ da
mkvlevrebi mTel rig SekiTxvebs svamdnen. ,,mamakacuri~ aspeqti SeiZleba warmoadgendes
cxrilSi pasuxebis mxolod mcire nawilia war- adamianTa modgmis evoluciis produqts. miu-
modgenili. SegiZliaT miuTiToT saintereso xadavad amisa, sxvadasxva kulturebi gansa-
tendenciebze? magaliTad, Tqven SeiZleba sain- zRvraven qcevaTa rigs, romelTac seqsualuri
teresod CaTvaloT, rom 55-59 wlis adamianebi impulsebis gamoxatvisaTvis saTanadod da
ufro xSirad aRniSnaven, rom 18 wlis asakidan misaRebad miiCneven. seqsualuri qcevis scenarebi
Tavi 12 / motivacia
erT partniorTan arian, vidre 25-29 wlis seqsualuri reaqciebis ganxorcielebis socia-
adamianebi. aseTi Sedegi gvafiqrebinebs, rom lurad (sazogadoebaSi) daswavlili programebia,
seqsualuri qcevis normebi Seicvala ukanaskneli romlebSic Sedis (rogorc wesi, uTqmeli)
aTwleulebis manZilze. miTiTebebi, Tu ra, rodis, sad da rogor unda
seqsualuri qcevis es normebi imis nawilia, gakeTdes; visTan da riTi unda gakeTdes;
rasac Tqven iTvisebT, rogorc garkveuli dabolos, ratom unda gakeTdes (Gegnon, 1977). am
scenarebis sxvadasxva aspeqtebi Sekrebilia
seqsualuri qcevis scenarebi (Sexual scripts) _
seqsualuri pasuxismgeblobis socialurad cxovrebis manZilze socialuri urTierTqme-
debebis procesSi. seqsualuri qcevis Cveneul
484 daswavlili programa.
scenarebSi realizebuli ganwyobebi da faseu- partniorTan (Sesabamisad, 47% da 24%). amasTan,
lobebi seqsualuri motivaciis garegan wyaros ufro metma mamakacma aRniSna, rom hqonia seqsi
warmoadgens: scenari gvTavazobs qcevis tipebs, yovelgvari kontracepciis gareSe (Sesabamisad,
romelTa ganxorcieleba SesaZlebelia an 78% da 64%).
aucilebelia. kolejis studentebis seqsualuri qcevis
scenari warmoadgens socialuri normebidan mkvlevrebma gamoavlines kidev erTi sfero,
momdinare miTiTebebis (ra aris swori da romelSic mamakacebisa da qalebis seqsualuri
miRebuli), individualuri molodinebis da qcevis scenarebi mniSvnelovnad ewinaaRmdegeba
warsulSi daswavlil qcevaTa prioritetuli erTmaneTs. esaa paemanze gaupatiureba. paemanze
Tanmimdevrobis kombinacias. seqsualuri qcevis gaupatiurebas uwodeben iseT situaciebs, ro-
Tqveneul scenarTa ricxvSi Sedis scenarebi desac individs nacnobi adamiani aiZulebs
ara mxolod imis Sesaxeb, Tu, Tqveni azriT, sqesobrivi kavSiris damyarebas. erT-erT gamo-
risi gakeTeba iqneboda misaRebi da drouli kiTxvaSi mkvlevrebi interesdebodnen, hqondaT
Tqveni mxridan, aramed isic, Tu ras eliT Tu ara respondentebs maTze mimarTuli seq-
Tqveni seqsualuri partniorisgan. rodesac ar sualuri agresiis gamocdileba. sul gamoikiTxa
aRiareben scenarebis arsebobas, ar ganixilaven 341 qali, romelTa 78%-ma aRniSna, rom isini
anda ar axdenen maT sinqronizacias, scenarebs yofilan seqsualuri agresiis garkveuli
Soris gansxvavebam SeiZleba gaarTulos, da formis msxverplni. daaxloebiT 15% aRniSnavs,
problemuri gaxados partniorebis urTierT- rom paemnis situaciam ubiZga maT seqsualuri
Segueba. kavSiris damyarebisken (Muehlenhard & Linton, 1987).
yuradReba SevaCeroT kolejis studentebi- rodesac mamakacebs hkiTxes, Tu vin aris damnaSave
sTvis Cveul seqsualur qcevebze. mkvlevrebi paemnis situaciaSi momxdar Zaladobaze, maT,
xSirad interesdebian imiT, Tu ratom axor- qalebTan SedarebiT, metwilad msxverpli (anu
cieleben individebi riskian seqsualur urTier- gaupatiurebuli qali) daasaxeles (Bell et al., 1994;
Tobebs iseT pirobebSi, roca dafexmZimebis an Ryckman et al., 1998).
veneriuli daavadebis gadadebis safrTxe ar- paemanze Zaladobis kvlevebma aCvena, rom mama-
sebobs. evoluciisa da seqsualuri gansxvave- kacTa da qalTa seqsualuri scenarebi mniSvne-
bebis sakiTxebis ganxilvis fonze ar gagikvir- lovnad gansxvavdeba erTmaneTisgan simboluri
debaT, Tu getyviT, rom mamakacebi ufro metad winaaRmdegobis gamovlenis TvalsazrisiT. esaa
axorcieleben riskian qcevas, vidre qalebi (Pop- qalis mier gaweuli susti winaaRmdegoba seqsu-
pen, 1995). kolejis studentebis erT SerCevaSi alur Tavdasxmaze, sabolood jamSi sqesobrivi
ufro metma mamakacma, vidre qalma (Sesabamisad, kavSiris daSvebis ganzraxvis miuxedavad. Zalian
77% da 14%), ganacxada, rom isini barebSi sava- cota qali _ daaxloebiT 5% aRniSnavs, rom
raudo seqsualuri partnioris gacnobis mizniT gauweviaT simboluri winaaRmdegoba, Tumca,
Sediodnen da maT hqoniaT seqsi axlad gacnobil mamakacTa 60% miuTiTebs, rom, sul mcire,
erTxel mainc Sexvedria simboluri winaaR-
mdegobaM(Marx & Gross, 1995). am or monacems Soris
arsebul gansxvavebaSi, rogorc Cans, paemanze
gaupatiurebis mravali SemTxveva aisaxeba.
mkvlevrebi varaudoben, rom zogierTi mamakaci
simbolur winaaRmdegobas seqsualuri TamaSis
seqsualuri qceva
mxolod 2%-s hqonda meore qalTan sqesobrivi 52%-is orive tyupiscali homoseqsuali iyo,
urTierToba uaxloesi erTi wlis ganmavlobaSi. dizigoturis ki _ 22%-is orive tyupiscali
aseve, maT kvlevaSi monawile mamakacTa 6%-s (Bailey &Pillard, 1991). miuxedavad imisa, rom
seqsualurad izidavda sxva mamakaci, magram kvlav monozigoturi tyupebi SeiZleba ufro metad
SerCevis mxolod 2% aRniSnavda, rom bolo msgavs pirobebSi izrdebodnen, vidre dizigo-
erTi wlis ganmavlobaSi hqonda realuri turebi, mSoblebi, SesaZloa, orives erTnairad
seqsualuri kontaqti meore mamakacTan. ramdenad epyrobodnen, rac seriozul safuZvels gvaZlevs
marTalia es ricxvebi? sanam sazogadoeba mtru- vifiqroT, rom seqsualuri orientacia SeiZleba,
486 lad iqneba ganwyobili homoseqsualuri survi- nawilobriv, genetikurad iyos ganpirobebuli.
bemis Teoriis mixedviT, ,,egzotikuri gadaiqceva
erotikulad~. sakuTari gansxvavebulobis gancda
emociur aRgznebas iwvevs. droTa ganmavlobaSi
es aRgzneba erotikulad gadaiqceva. magaliTad,
Tu patara gogona imitom grZnobs Tavs sxva
gogonebisgan gansxvavebulad, rom mas ar surs
gogonebisTvis tipuri saqmianoba, droTa gan-
mavlobaSi misi emociuri aRgzneba homoseqsua-
lur grZnobebad gadaiqceva. yuradReba miaqcieT,
rom bemis Teoria emxroba mosazrebas, rom
homoseqsualizmi da heteroseqsualizmi erTi
da igive mizezebidan momdinareobs: orive Sem-
TxvevaSi sqesi, romelsac bavSvi sakuTari sqe-
sisgan gansxvavebulad aRiqvams, droTa gan-
mavlobaSi erotikul mimzidvelobas iZens. miu-
xedavad imisa, rom Tavisi Teoriis sasargeblod
bems mravali monacemi moaqvs, is jerjerobiT
mainc axalia da ucnaurad gamoiyureba. momdevno
ramdenime weliwadSi vnaxavT, Tu rogor wari-
marTeba am Teoriis bedi, rodesac mkvlevrebi
Seafaseben masSi gamoTqmul sxvadasxva mosaz-
flobdnen ra aseT monacemebs, mkvlevrebma rebebs.
daiwyes im genebis erTobliobis moZieba, rom-
lebic SeiZleba homoseqsualuri Tu hetero-
seqsualuri orientaciis warmoqmnas ganapiro- sazogadoeba da homoseqsualizmi
bebdes (Baileyet al., 1999; Hamer et al., 1993; Rice et al., davuSvaT, bemi marTalia, rodesac ambobs,
1999) amrigad, ganapirobebs Tu ara biologia rom bavSvobis gamocdilebas udidesi mniS-
Tqvens seqsualur beds? Semdgomma kvlevebma vneloba aqvs. yvela adamiani bavSvobaSi ga-
SeiZleba ganamtkicos an Seasustos gamoTqmuli nmtkicebuli midrekilebebis mixedviT moqme-
hipoTeza, magram naTlad Cans, rom homoseqsua- debs? is, rac yvelaze metad ganasxvavebs homo-
lurobisa da heteroseqsualurobis zogierTi seqsualurobas heteroseqsualurobisgan, albaT,
aspeqti wmindad biologiuri faqtorebis sazogadoebis sxvadasxva wreebSi miRebuli
gavleniT warmoiqmneba (Glabue, 1994; LeVay, 1996). mudmivi mtrobaa homoseqsualurobis gamovline-
socialurma fsiqologma deril bemma (Daryl bebisadmi (Herek, 1998). 363 gamokiTxuli mozar-
Bem, 1996; 2000) gamoTqva varaudi, rom biologia didan 68% ,,aucileblad~ an ,,nawilobriv~ dae-
pirdapir gavlenas ar axdens seqsualur prio- Tanxma debulebas _ ,,seqsi or mamakacs Soris
ritetebze, Tumca, gaSualebulad moqmedebs aSkara garyvnilebaa~. maTi 64% ,,aucileblad~
umcrosi asakis bavSvebis temperamentsa da
an ,,nawilobriv~ daeTanxma debulebas _ ,,seqsi
aqtiobebze. gavixsenoT me-11 Tavidan, rom
or qals Soris aSkara garyvnilebaa~ (Herek,
mkvlevrebis dakvirvebiT, gogonebi da biWebi
1994). homoseqsualebis mimarT Zalze uaryofiT
seqsualuri qceva
487
saidan garda amisa, homoseqsual individTa umravlesoba
SfoTavs ara Tavisi homoseqsualobis, aramed
viciT
imis gamo, rom mudmivad uxdebaT sakuTari seq-
niRbavs Tu ara homofobia sualuri identurobis gamovlena („saaSkaraoze
homoseqsualur interess gamosvla~), an dafarva („sakuTar naWuWSi jdoma~)
sakuTar ojaxTan, megobrebTan da Tanam-
kvlevaSi kolejis 64 mamakaci studenti
SromlebTan (D,Augelli, 1993). 1973 wels amerikis
monawileobda, romelTagan TiToeuli sa-
fsiqiatriulma asociaciam xma misca homoseqsua-
kuTar Tavs afasebda, rogorc ,,calsaxad
lizmis fsiqologiur aSlilobaTa nusxidan
heteroseqsuals~. studentebma 25 debule-
amoRebas; 1975 wels igive gaimeora amerikis
biani kiTxvari Seavses, romelic homofo-
fsiqologiurma asociaciam (Morin & Rothblum, 1991).
biis xarisxs zomavda. am kiTxvaris mona-
aseTi naCqarevi nabiji im monacemebze day-
cemebis mixedviT, 29 studenti arahomofo-
rdnobiT gadaidga, romelTa mixedviTac, homo-
bikad, 35 studenti _ homofobikad miiCnies.
seqsualTa umravlesoba bednieri, produqtuli
eqsperimentis Semdeg fazaSi studentebs
adamianebi iyvnen, romelTac sulac ar surdaT
aCvenes heteroseqsualuri, lesbosuri da
sakuTari seqsualuri orientaciis Secvla im
mamakacTa homoseqsualuri aqtebis video-
SemTxvevaSic ki, Tu ,,magiuri abi~ SesaZlebels
Canawerebi. Canawerebze TiToeuli studen-
gaxdida amas (Bell & Weinberg, 1978; Siegeman, 1972).
tis reaqcia izomeboda mowyobilobiT, ro-
am monacemebis mixedviT, homoseqsualobasTan
melic afiqsirebda misi penisis garSemo-
dakavSirebuli stresi, umeteswilad, ganpi-
werilobis cvlilebebs. monacemebis mi-
robebulia ara Tavad seqsualuri motivaciiT
xedviT, ar gansxvavdeboda heteroseqsualur
_ homoseqsualebisTvis sruliad misaRebia
da lesbosur aqtebze homofobikTa da
sakuTari orientacia, aramed seqsualuri mo-
arahomofobikTa reaqciebi, Tumca, homofo-
tivaciis gamovlenaze sxva adamianebis reaqcie-
bikur mamakacebs mniSvnelovnad meti aR-
biT. rogorc mosalodneli iyo, homoseqsuali
gzneba aReniSnebodaT mamakacTa homoseq- mamakacebi da lesboseli qalebi iseve fiqroben
sualuri aqtebis yurebisas (Adams et al., 1996). da zrunaven sasiyvarulo urTierTobebis dam-
yarebasa da SenarCunebaze, rogorc heteroseq-
es kvleva gvafiqrebinebs, rom zogierTi sualebi (D’Augelli, 1993).
mamakacis Zalian Zlieri uaryofiTi damokide- orive sqesis homoseqsualTa ,,saaSkaraoze
buleba homoseqsualurobis mimarT, nawilobriv, gamosvlisTvis~ mzaoba SeiZleba pirveli nabiji
SeiZleba momdinareobdes iqidan, rom maT ar gaxdes sazogadoebis mxridan maTdami mtrobis
surT sxva mamakacebisadmi sakuTari seqsualuri Semcirebisken. gamokvlevebma aCvena, rom adamianTa
ltolvebis arsebobis aRiareba. ganwyoba homoseqsuali adamianebis mimarT
homoseqsualTa umravlesoba droTa ganmav- gacilebiT naklebad uaryofiTia, Tu isini icno-
lobaSi acnobierebs, rom isini eltvian Tavisive ben am jgufSi Semaval individebs. faqtobrivad,
sqesis warmomadgenlebs sazogadoebrivi homo- rac ufro met homoseqsuals icnobs individi
saSualod, miT ufro keTilganwobilia misi
fobiis, mtruli damokidebulebis pirobebSi,
damokidebuleba maTdami (Herek & Capitanio, 1996)
aseTma pirobebma ki SeiZleba gaarTulos am
(rodesac me-18 TavSi crurwmenebis Temas gan-
Tavi 12 / motivacia
1
External environment – igulisxmeba yvelaferi is, rac
arsebobs adamianis gareT. amis sapirispiroa Sinagani
garemo, anu is, rac adamianis SigniTaa (mTargmnelis
SeniSvna),
489
wamaxalisebel pirobebsa da samuSao pirobebSi
mis Sedegebs Soris kavSirs ikvlevdnen. miRwevis
moTxovnilebis siZlieris dasadgenad maklela-
ndi kvlevis monawileTa fantazias iyenebda.
monawileebs waredginebodaT e.w. Tematuri
apercepciis testis (Tat) bundovani suraTebis
seria da moeTxovebodaT maT mixedviT moTxro-
bebis Sedgena. maT unda aReweraT, Tu ra xdeboda
suraTze, savaraudod, rogor ganviTardeboda
movlenebi momavalSi da rogor dasruldeboda.
navaraudevi iyo, rom isini Seqmnil siuJetebSi
TavianTi faseulobebis, interesebisa da moti-
vebis proecirebas moaxdendnen. maklelandis
sityvebiT: „Tu gsurT, rom icodeT, ra xdeba
suraTi
12.5
adamianis TavSi, ar hkiTxoT mas amis Sesaxeb,
Tat-is suraTis alternatiuli
radgan mas ar SeuZlia yovelTvis zustad
interpretaciebi
giTxraT. dainteresdiT misi fantaziebiT da moTxroba, romelic miRwevis maRal
ocnebebiT. Tu amas garkveuli drois manZilze moTxovnilebaze miuTiTebs
gaakeTebT, aRmoaCenT im Temebs, romelsac misi am biWunam es-es aris daamTavra violinoze dakvris
goneba kvlav da kvlav ubrundeba. am Temebis gakveTili. is kmayofilia im SedegebiT, rasac ukve miaRwia
da mas ukve sjera, rom misi winsvla Rirs mis mier
gamoyeneba misi qmedebebis asaxsnelad SeiZleba~ gaRebul msxverplad. sakoncerto mevioline rom gaxdes,
(David McCLelland, 1971, gv.5). man unda daTmos mravali Cveulebrivi adamianuri
saqmianoba, raTa yoveldRe ramdenime saaTi imecadinos.
im moTxrobebze dayrdnobiT, romelsac
miuxedavad imisa, rom man icis _ gacilebiT met fuls
monawileni yvebodnen wardgenili Tat-is iSovis mamamisis bizness Tu mihyofs xels, misTvis
suraTebis mixedviT, maklelandma SeimuSava gacilebiT sainteresoa, rom gaxdes didi mevioline da
siamovneba da sixaruli mianiWos adamianebs Tavisi musikiT.
gazomvis erTeulebi adamianis ramdenime moTxov- is yovelTvis ganaaxlebs Tavis mcdelobas, radac ar
nilebisTvis, maT Soris Zalauflebis, afila- unda daujdes mas es.
ciisa da miRwevis moTxovnilebebisTvis. miRwevis
moTxroba, romelic miRwevis dabal
moTxovnileba pirobiTad aRiniSneba, rogorc n moTxovnilebaze miuTiTebs
Ach2. is asaxavs individualur gansxvavebebs imaSi, biWunas xelSi uWiravs Zmis violino da surs, rom
Tu ramdenad mniSvnelovania individisTvis miz- TviTonac icodes dakvra. magram icis, rom ar aqvs
gakveTilebisTvis saWiro dro, energia da fuli. is
nis dasaxva da mis misaRwevad Sroma. suraTze
wuxs Zmis gamo, radgan man uari Tqva uamrav gasarTobze,
12.5. mocemul magaliTSi warmodgenilia ori raTa emecadina, emecadina da kvlav emecadina. Zalian
siuJeti, romelic Tat-is erTi da imave suraTis kargi iqneboda erT dres umaRlesi klasis musikosad
gaRviZeboda, magram es ase ar xdeba. realobaa mosawyeni
mixedviT Seqmnes miRwevis maRali da dabali mecadineoba, yovelgvari mxiarulebis gareSe da didi
moTxovnilebebis mqone individebma. rogorc albaToba imisa, rom iyo kidev erTi Cveulebrivi
laboratoriulma, ise realuri cxovrebiseuli orkestranti, romelic erT-erT patara qalaqSi ukravs.
individebi ufro metad miiweven zemoT, vidre romelSic individs garkveuli TanmimdevrobiT
dabali maCveneblebis mqoneni. n Ach-is maRali waredgineba suraTebi (romlebic mravalgvari
maCveneblebis mqone vaJiSvilebi profesiul interpretaciis SesaZleblobas iZleva) da
asparezze metad aRweven TavianT mamebze ufro moeTxoveba TiToeuli maTganis mixedviT
moTxrobis mofiqreba.
maRal statuss, vidre is vaJiSvilebi, romlebic
n Ach-is dabali maCveneblebiT xasiaTdebian miRwevis moTxovnileba (Need for achievement – n
(McLaland et al., 1976). n Ach-is maRali maCveneblebis Ach) _ savaraudod, adamianis ZiriTadi moTxov-
nileba _ miznis miRwevisaken swrafvis _ ro-
2 melic qmnis adamianis azrebisa da qcevebis
n Ach – n eed for Ach ievement.
490 farTo speqtris motivaciur safuZvels.
mqone qalebsa da mamakacebs 31 wlis asakSi
miRebasa da tualetiT sargeblobas. mak-
Sromis ufro maRali anazRaureba aqvT, vidre n
lelandma da francma CaTvales, rom bav-
Achh-is dabali maCveneblebis mqone adamianebs
Svebi ganicdidnen Zlier zewolas miznis
41 wlis asakSi (McLeland & Franz, 1992). migviTiTebs
miRwevisTvis im SemTxvevaSi, Tu maT
Tu ara es monacemebi imaze, rom maRali n Ach-
mSoblebi sakvebis miRebasa da tualetiT
is individebi yovelTvis mzad arian gulmodgine
sargeblobas mkacri wesebiT aswavlidnen.
SromisTvis? cxadia, ara. Tu maRali n Ach-is
mTlianobaSi aRiniSneboda dadebiTi
mqone individebs wardgenili amocana rTulad
korelacia miznis miRwevisTvis bavSvobaSi
eCvenebaT, isini maleve anebeben Tavs mis
gancdil Zlier zewolasa da Semdgom
gadawyvetas (Feather, 1961). is, rac namdvilad
mozrdilobaSi maRal n Ach-s Soris. garda
tipuri Cans maRali n Ach-is mqone individebi-
amisa, im bavSvebis wliuri Semosavali,
sTvis, efeqtianobis, Sedegianobis wyurvilia
romlebic miznis miRwevisTvis Zlier
_ igive Sedegis miReba naklebi ZalisxmeviT.
zewolas ganicdidnen, mozrdilobaSi
Tu ajobeben Tanatolebs da ukeTes Sedegebs
daaxloebiT $10.000-iT ufro mets Seadgenda,
aCveneben, es SeiZleba imitom moxdes, rom isini
vidre maTi Tanatolebis wliuri Semo-
Zalian afaseben gaweuli Zalisxmevis ukukav-
savali, romelTac ar hqondaT bavSvobaSi
Sirsac, romlis mixedviTac msjeloben sakuTari
aseTi gamocdileba.
warmatebulobis Sesaxeb. Sromis anazRaureba,
rogorc warmatebulobis xarisxis maCvenebeli,
sakmaod konkretuli sazomia (MacCleland, 161, es monacemebi gvafiqrebinebs, rom Tqveni
McLeland &Franz, 1992). miRwevis moTxovnilebis xarisxi SeiZleba Tqveni
rogor warmoiqmneba miRwevis maRali moTxov- cxovrebis pirvelive wlebSi Camoyalibebuliyo.
nileba? mkvlevrebi dainteresdnen imiT, Tu ram-
denad SesaZlebelia, rom mSoblebis mier gamo-
yenebulma aRzrdis stilma ganapirobos Svi-
lebSi miRwevis maRali Tu dabali moTxov-
warmatebisa da marcxis
nilebis ganviTareba. qvemoT warmodgenilia atribucia
bostoneli bavSvebis jgufis longituduri miRwevis moTxovnileba ar aris erTaderTi
analiziT miRebuli monacemebi. cvladi, romelic pirovnul warmatebaSi
dainteresebulobaze axdens gavlenas. rom
saidan vnaxoT, ratom, ganvixiloT hipoTeturi magaliTi.
warmoidgineT, rom gyavT ori megobari, romlebic
viciT erTsa da imave sagans swavloben. pirveli
semestris Sualedur gamocdaSi orivem miiRo
aRzrdis meTodebi da miRwevis
Sefaseba „C~. rogor fiqrobT, erTnairad iqnebian
moTxovnileba pirovnuli miRwevis motivacia
isini motivirebulni, rom bejiTad imecadinon
devid maklelandma da kerol francma
(Devid McLeland & Cakol Franz, 1992) erTmaneTs
Seadares, erTi mxriv, monacemebi aRzrdis
meTodebis Sesaxeb, romlebic 1951 wels
agrovda, rodesac kvlevaSi monawile
bavSvebi daaxloebiT 5 wlisani iyvnen
da, meore mxriv, monacemebi n Ach-isa da
Semosavlis Sesaxeb, romlebic 1987-1988
wlebSi agrovda, rodesac kvlevis mona-
wileni ukve 41 wlisani iyvnen. 1951 wels
mSoblebs sTxovdnen, aReniSnaT, Tu rogor
aswavlidnen TavianT Svilebs sakvebis
491
rom isini bejiTad iSromeben momdevno gamoc-
disTvis, xolo, Tu isini warumateblobis atri-
bucias sust mexsierebaze axdenen, savaraudoa,
rom naklebad gulmodgineni iqnebian momavalSi.
kontrolis lokusi ar aris erTaderTi
ganzomileba, romelzec SeiZleba varirebdes
atribucia (Peterson & Selingman, 1984). Cven aseTi
kiTxvac SegviZlia davsvaT: ,,ramdenad ucvleli
(stabiluri) da mdgradia an cvalebadi (arasta-
biluri) da aramdgradia mizezobrivi faqtori
droTa ganmavlobaSi?~ pasuxi gvaZlevs ganzomi-
suraTi
12.6 lebas ucvleli-cvalebadi (stabiluri-ara-
stabiluri); an SegviZlia vikiTxoT: ,,ramdenad
qcevis Sedegebis mizezebis atribucia aris mizezobrivi faqtori Zalze konkretuli
(specifikuri) da SezRuduli mkafiod gansazRvru-
oTxi SesaZlo Sedegi momdinareobs qcevis atribuciis
mxolod ori wyarodan: kontrolis lokusidan da im li amocaniT an situaciiT, anda zogadi
situaciidan, romelSic qceva xorcieldeba. Se- (globaluri) da farTod gamoyenebadi sxvadasxva
saZleblobiT atribucia ekuTvnis kombinacias Si-
garemoebebisa da amocanebis SemTxvevaSi?~ pasuxi
nagani-ucvleli, ZalisxmeviT atribucia _ kombinacias
Sinagani-cvalebadi; rTuli amocana (testi) _ rodesac gvaZlevs ganzomilebas zogadi-konkretuli
uSveb garegani ucvleli Zalebis moqmedebas, iRbali (globaluri-specifikuri).
_ kombinacias garegani-cvalebadi.
12.6 suraTze mocemulia magaliTi imisa, Tu
rogor SeiZleba urTierTqmedebdes kontrolis
meore semestris Sualeduri gamocdisTvis? am lokusi da stabiluroba. yuradReba SevaCeroT
kiTxvaze pasuxi, nawilobriv, damokidebulia gamocdaze miRebuli Sefasebis atribuciaze.
imaze, Tu rogor axsnas mouZebnis TiToeuli Tqvenma megobrebma miRebuli Sefasebebi SeiZ-
maTgani miRebul Sefasebas. leba iseTi Sinagani faqtorebis Sedegad miiC-
magaliTad, ganvixiloT kontrolis lokusis nion, rogoricaa SesaZlebloba (ucvleli pirov-
mniSvneloba (Rotter, 1954). orientacia kontrolis nuli maxasiaTebeli) an Zalisxmeva (cvalebadi
lokusze, anu imaze, Tu sad mdebareobs momxdaris pirovnuli Tviseba); anda miRebuli Sefaseba
mizezi _ aris warmodgena imis Sesaxeb, rom maT SeiZleba iseTi garegani faqtorebiT
Tqveni moqmedebebis Sedegebi damokidebulia gamowveulad CaTvalon, rogoricaa: amocanis
Tqven mierve ganxorcielebul qmedebebze sirTule, sxva adamianebis moqmedeba (ucvleli
(orientacia internalur, anu Sinagan kontrol- situaciuri problema) an iRbali (cvalebadi
ze) Tu garemos faqtorebze (orientacia eqster- garegani maxasiaTebeli). imisda mixedviT, Tu
nalur, anu garegan kontrolze). zemoT motanil ra xasiaTis atribucia mouZebnes TavianT warma-
magaliTSi „C~-s miReba Tqvenma megobarma SeiZ- tebasa Tu marcxs, maTi emocia, savaraudod,
leba miaweros garegan (Senobis gareT mimdinare erT-erTi im emociaTagani iqneba, romelic
mSeneblobis xmurs gamocdis msvlelobisas) an warmodgenilia cxrilSi 12.4. mniSvnelovani aq
Sinagan (sust mexsierebas) mizezs. atribucia isaa, rom interpretaciis tipi imoqmedebs
aris msjeloba Sedegebis mizezebis Sesaxeb rogorc emociebze, ise Semdgom motivaciaze _
Tavi 12 / motivacia
(atribuciis Teorias ufro vrclad me-17 TavSi ufro bejiTad mecadineobaze, an SromisTvis
ganvixilavT.) mocemul SemTxvevaSi atribuciam Tavis danebebaze _ warmatebisa Tu marcxis
SeiZleba gavlena moaxdinos motivaciaze. Tu realuri mizezisgan damoukideblad.
Tqveni megobrebi darwmunebulni arian, rom aqamde ganvixilavdiT im SesaZleblobas,
gamocdaze miRebuli niSani SeiZleba mSeneb- rodesac Tqveni orive megobari erTnairad xsnis
lobis xmaurs mieweros, metad mosalodnelia, maT mier miRebul „C~ Sefasebas, magram Zalze
mosalodnelia, rom isini gansxvavebul axsnebs
atribucia (Attribution) _ msjeloba Sedegebis mogvcemen. erT-erTma es SeiZleba raime garegans
492
mizezebis Sesaxeb. (,,profesorma arasamarTlianad Caatara gamocda~)
12.4
cxrili individs depresiis riskis winaSe ayenebs (da
depresiis erT-erTi simptomia Semcirebuli
atribuciaze damokidebuli emociuri motivacia). axla ki vnaxoT, rogor SeuZlia
reaqciebi axsnis stils, rom semestris bolos Tqvenma
erT-erTma megobarma „A~, meorem ki _ „F~ Sefaseba
Tqveni grZnobebi warmatebasa da marcxTan dakav-
SirebiT damokidebulia atribuciis im stilze, ro- miiRos. selingmeni da misi gundi cdilobdnen
melsac axdenT Sedegebis mizezebis mixedviT. ma- aexsnaT, Tu ratom SeuZlia erT adamians marcxis
galiTad, Tqven amayobT warmatebiT maSin, roca am sawinaaRmdegod moqmedeba, meores ki _ ara.
warmatebas sakuTar unarebs miawerT, da daTrgunuli
aRmoCnda, rom saidumlo ingredienti nacnobi
xarT, Tu marcxs SesaZleblobis arqonis Sedegad
aRiqvamT; anda ganicdiT madlierebis grZnobas, da, erTi SexedviT, martivi ram iyo _ optimizmi
rodesac Tqven mier miRweul warmatebas sxvaTa moq- da pesimizmi. aRsaniSnavia, rom samyaros xedvis
medebas miawerT da brazobT, roca sxvebi migaCniaT es ori gansxvavebuli gza gavlenas axdens moti-
Tqveni marcxis mizezad.
vaciaze, guneba-ganwyobasa da qcevaze.
emociuri reaqciebi
atribuciis pesimisturi stili mimarTulia
atribucia warmateba marcxi marcxis Sinagani warmoSobis mizezebze. garda
SesaZlebloba kompetenturoba arakompetenturoba amisa, cudi situacia da individis roli mis
darwmunebuloba brZolaze uaris gamowvevaSi ucvlelad da zogadad (stabilurad
siamaye Tqma da globalurad) miiCneva: ,,me amas ver Sevcvli
daTrgunuloba
da es gavlenas moaxdens yvelaferze.~ atribuciis
Zalisxmeva Semsubuqeba braleulobis
optimisturi stili marcxs garegani mizezebis
kmayofileba gancda
Sedegad ganixilavs: ,,testi arasamarTliani iyo~,
moduneba sircxvili
SiSi xolo movlenebi cvalebadi (arastabiluri) an
modificirebadia da konkretuli (specifikuri):
sxvaTa madliereba brazi
moqmedeba mrisxaneba ,,Tu met Zalisxmeva gavwev, momavalSi ukeTesad
gakvirveba
gavarTmev Tavs da es erTi warumatebloba
bedi gakvirveba
sindisis qenjna gaoceba gavlenas ver moaxdens imaze, Tu rogor Sevas-
ruleb CemTvis mniSvnelovan sxva davalebas~.
es mizezobrivi axsnebi sapirispirod brun-
miaweros, meorem ki _ raime Sinagans („ar var deba, rodesac warmatebaze vsaubrobT. optimisti
imdenad Wkviani, rom davZlio es sagani~). mkvlev- iRebs srul pirovnul Sinagan-ucvlel-zogad
rebma aCvenes, rom is, Tu rogor xsnian adamianebi pasuxismgeblobas warmatebaze, xolo pesimisti
maT cxovrebaSi mimdinare movlenebs _ banqoSi Tavis warmatebas garegan-cvalebad-zogad an
mogebidan dawyebuli paemnis SeTavazebaze uaris konkretul faqtorebs miawers. vinaidan is
TqmiT damTavrebuli _ SeiZleba maT cxovrebise- Tvlis, rom ganwirulia marcxisTvis, pesimisti
ul, Cveul atribuciul stilad iqces (Haines et ufro cudad asrulebs davalebas, vidre
al., 1999). Tqveni warmatebebisa da marcxebis axsnis mosalodnelia misi SesaZleblobebis obieqturi
pirovnuli miRwevis motivacia
molodinis Teoria (Expectancy theory) _ samuSao bolo sam qveTavSi motivaciis specifikur
motivaciis Teoria, romlis mixedviT, muSaki tipebze da qcevis specifikur tipebze SevaCereT
motivirebulia maSin, roca elis, rom misi Tqveni yuradReba. Tavis dasasruls isev da-
Zalisxmeva da samuSaos Sesruleba sasurvel vubrundeT motivaciis ufro zogad mniSvne-
Sedegs gamoiRebs.
496 lobas. Cven gvsurs zogadi warmodgena SegiqmnaT
fsiqologia Cvens cxovrebaSi
Tu Tqven odesme gqoniaT tebiT adgens kavSirs adamianebis rebuli kulturiT gamoirCe-
iseTi samsaxuri, romelic ar mier mowonebul da armowonebul vian (Judge & Cable, 1997) am tipis
mogwondaT, albaT, bevri geco- saqmianobebsa da Sesabamis pro- kvlevebi gvTavazoben imis ax-
dinebaT imis Sesaxeb, Tu ras fesiebs Soris (Donnay &Borgen, snas, Tu ratom ar aris sakma-
niSnavs, itanjebodeT motiva- 1996). Tu Tqven SeavsebT am tests, risi martoden Cveni motiva-
ciis naklebobiT: autanelia profesiuli konsultanti SeZl- ciuri mdgomareobebi, rodesac
Tavad azri samsaxurSi misvlis ebs informaciis mowodebas im profesiul warmatebas exeba
Sesaxeb; TiToeuli wuTi saaTad samuSaoebis Sesaxeb, romlebic saqme. am dros, aseve, aranakleb
geCvenebaT. warmatebuli kari- tipuria Tqveni interesebis msgav- mniSvnelovania is, Tu ramdenad
eris erT-erTi mniSvnelovani si interesebis mqone adamianebis- Tanxvdeba erTmaneTs miznis
nawilia iseTi samuSao garemos Tvis, radgan es is samuSaoa, ro- miRwevis Cveneuli meTodebi da
moZebna, sadac Sesasrulebeli melic namdvilad mogewonebaT. organizaciis prioritetebi.
samuSao da misTvis miRebuli davuSvaT, miiReT aseTi rCeva sanam im samuSaoze fiqrobT,
anazRaureba Tqveni motivaciuri imis Taobaze, Tu ra profesias romelic miznebis miRwevis
moTxovnilebebis Sesatyvisi unda daeufloT. rogor unda motivacias SegiqmniT, warmo-
iqneba. albaT, ar gagikvirdebaT, amoirCioT is konkretuli kom- gidgenT kidev erT gasaTvalis-
rom mkvlevrebi swavlobdnen pania, sadac imuSavebT da rogor winebel faqtors: cxovrebis
profesiuli mowodebisa da unda SegarCioT man Tqven? bolo sxva mravali aspeqtis msgav-
adamianebis pirovnuli Tvi- periodSi kadrebis SerCevis fsi- sad, profesiul interess, ro-
sebebis, faseulobebsa da mo- qologiis mkvlevrebma didi gorc Cans, genetikuri faqto-
Txovnilebebis urTierTTan- yuradReba dauTmes pirovneba- ric gansazRvravs. erT-erT
xvedris sakiTxebs. organizaciis morgebis cnebas, kvlevaSi sxvadasxva ojaxSi
profesiuli warmatebis miR- romlis mizania adamianisa da gazrdil identur da araiden-
wevis motivaciis SesanarCuneb- damqiravebeli organizaciis Tav- tur tyupebs sTxoves, SeevsoT
lad Tqveni interesebisa da sebadobis maqsimizacia (Borman et (strongis profesiuli intere-
TqvenTvis faseuli miznebis al., 1997; Kristof, 1996; Van Vianen, 2000). sebis kiTxvaris msgavsi) pro-
Sesatyvisi samuSao unda gqon- erT-erTi kvleva fokusirebuli fesiuli interesebis ori ki-
deT. profesiuli interesis iyo TanamSromelTa pirovnuli Txvari (Moloney et al., 1991). am
farTod gavrcelebuli sazomia Taviseburebebisa da organiza- kiTxvarebis monacemebis mixed-
strongis profesiuli intere- ciis ,,kulturis~ morgebaze. ma- viT, saSualo korelacia iden-
sebis kiTxvari, romelic eduard galiTisTvis aviRoT pirovnuli turi tyupebisTvis iyo 0,38 da
strongs (Edward Strong) ekuTvnis. faqtori, romelsac Tanxmobi- 0,47; araidenturi tyupebisTvis
testis Sesaqmnelad man gamoki- saTvis mzaoba ewodeba. masSi ki _ mxolod 0,05 da 0,06. gaiT-
Txa sxvadasxva profesiis ma- moazrebuli kontiniumis ori uki- valiswineT, rom es tyupebi ar
makacTa jgufebi im saqmianobebs duresobaa: ,,TanamgrZnobi, keTili izrdebodnen erT ojaxSi! Tu
Sesaxeb, romlebic maT mos- da mosiyvarule~ da ,,civi, kapasi Tqven gadawyvetT, rom dedis
moTxovnilebaTa ierarqia
wondaT, an ar moswondaT. Semdeg, da sastiki~ (ix. Tavi 14). SevxedoT an mamis profesiul kvals
skalis misaRebad, im respo- organizaciebisTvis damaxasia- mihyveT, SeiZleba aRmoCndes,
dentTa mier gacemuli pasuxebi, Tebeli kulturebis kontinium- rom es sulac ar aris mxolod
romlebic warmatebulni iyven sac mxardamWeridan da jgufze garemos Sedegi.
konkretul profesiebSi, Sea- orientirebulidan agresiul da maS ase, romeli profesi-
dara Cveulebrivi respondenti Sedegebze orientirebulamde. uli gza SegiqmniT warmatebis
mamakacebis pasuxebs. xedavT rogor wrfivad lagdeba miRwevis motivacias? rogorc
testis Semdeg versiebs (maT es maxasiaTeblebi? mkvlevrebi mravalricxovani cxovrebise-
Soris 1994 wels redaqti- varaudoben, rom samuSos is ma- uli dilemis SemTxvevaSi, aqac
rebuls) daemata qalebisTvis Zieblebi, romelTac maRali maC- Caatares fsiqologebma kvle-
relevanturi skalebi da axali venebeli aqvT TanxmobisaTvis vebi, romlebic am mniSvnelo-
profesiebi (Harmon et al., 1994). mzaobis mixedviT, amjobineben vani gadawyvetilebis miRebaSi
strongis profesiuli intere- organizaciebs, romlebic mxar- dagexmarebaT.
sebis kiTxvari sakmaod warma- damWeri da jgufze orienti- 497
transcendenturi
moTxovnilebebi
kosmiuri daniSnulebis
Secnobis sulieri
moTxovnilebebi
TviTaqtualizaciis
moTxovnileba
potencialis srulad
gamoyenebis moTxovnileba,
gansazRvruli mizenisken
swrafva
esTetikuri moTxovnilebebi
mSvenierebisa da
wesrigis moTxovnileba
SemecnebiTi moTxovnilebebi
codnis, gagebis,
siaxlis moTxovnilebebi
pativiscemis moTxovnileba
darwmunebulobis, sakuTari
Tavis faseulobisa da
kompetenturobis,
TviTpativiscemisa da sxvaTa
mxridan pativiscemis
moTxovnileba
mijaWvulobis moTxovnileba
Tanaziarobis, afilaciis
moTxovnileba; moTxovnileba
imisa, rom giyvardeT da
uyvardeT nilebebi, raTa SesaZlebeli gaxdes momdevno
usafrTxoebis moTxovnileba
doneze gadasvla. am ierarqiis safuZvelSi mde-
usafrTxoebis, komfortis, bareobs iseTi biologiuri moTxovnilebebi,
uSfoTvelobis, SiSisgan
Tavisuflebis moTxovnileba rogoricaa: SimSili da wyurvili. sxva nebis-
mieri moTxovnilebis amoqmedebamde jer es
biologiuri oTxovnilebebi moTxovnilebebi unda dakmayofildes. rodesac
sakvebis, sasmelis, Jangbadis,
dasvenebis, seqsis, daZabulobis biologiuri moTxovnilebebi daJinebiT iTxoven
moxsnis moTxovnilebebi
dakmayofilebas, sxva moTxovnilebebi SeCere-
bulia da isini veranairad aisaxebian Cvens
suraTi
12.7 qcevaze. roca biologiuri moTxovnilebebi dak-
mayofilebulia, Tqvens motivacias Semdegi
maslous moTxovnilebaTa ierarqia donis moTxovnileba qmnis _ es aris usafr-
Txoebis moTxovnileba. rodesac aRar SfoTavT
im Zalebze, romlebic, SesaZloa, warmarTavdnen SesaZlo safrTxis gamo, Tqveni motivaciis
Tqvens cxovrebas. ganmapirobebeli mijaWvulobis moTxovnileba
humanist-fsiqologma abraham masloum (Abraham xdeba _ Tanaziarobis, afilaciis moTxovnileba;
Maslow, 1970) Seqmna Teoria, romlis mixedviTac moTxovnileba imisa, rom giyvardeT da uyvardeT.
bazisuri motivebi qmnian moTxovnilebaTa ierar- Tu kargad gamokvebili xarT, Tavs usafrTxod
qias, sadac moTxovnilebebi dalagebulia marti- grZnobT da gaqvT socialuri mikuTvnebulobis
vidan umaRlesisken, rogorc es naCvenebia su- gancda, Tqven gadainacvlebT pativiscemis
raTze 12.7. maslous mixedviT, unda dakma- moTxovnilebaze _ moTxovnileba sakuTari TavSi
Tavi 12 / motivacia
sakvanZo
sakvanZo sakiTxebi
sakiTxebi
motivaciuri analizi gvex- sayreli pirobebis miuxedavad.
motivaciis cneba mareba avxsnaT, Tu rogor ltolvebis Teoria ayalibebs
motivacia dinamikuri ukavSirdeba erTmaneTs bio- motivaciis, rogorc daZabu-
cnebaa, romelic gamoi- logiuri da qceviTi pro- lobis Semcirebis cnebas.
yeneba qcevisaTvis mimar- cesebi da ratom iswrafvian adamianebi motivirebulni arian
Tulebis mimcemi proce- adamianebi miznebisken dab- aRmZvrelebiT _ garegani sti-
sebis aRsawerad. rkolebebisa da araxel- mulebiT, romlebic ar ukavSir-
499
· debian fiziologiur mo- cxovelebSi seqsualuri remoSi adamianis funqcio-
Txovnilebebs. ltolvebi mkacrad kon- nirebaze motivaciis gavlenas.
reversiis Teoria gamoyofs troldeba hormonebiT.
metamotivaciuri mdgo- mastersisa da jonsonis
mareobebis opoziciur wyvi- Sromam mogvawoda pirveli moTxovnilebebis
lebs. monacemebi qalisa da ma- ierarqia
instinqtebis Teoriis mi- makacis seqsualuri reaq- abraham maslous azriT, mo-
xedviT, motivacia xSirad ciebis ciklis Sesaxeb. Txovnilebebi SeiZleba ier-
e y r d n o b a Ta n d a y o l i l evoluciuri fsiqologebis arqiulad dalagdes.
stereotipul reaqciebs. azriT, adamianTa seqsualuri miuxedavad imisa, rom ada-
socialuri da kognituri qceva asaxavs Sewyvilebis mianis motivacia ufro rTu-
fsiqologebi xazs usvamen sxvadasxva strategiebs qa- lia, maslous Teoria gvawv-
individis mier situaciis lebisa da mamakacebisaTvis. dis samuSao CarCos motiva-
aRqmas, interpretaciasa da seqsualur scenarebSi gan- ciuri Zalebis dasajameblad.
masze reaqcias. sxvavebebma SeiZleba seri-
ozuli gaugebroba gamoiw-
vios da Zaladobamde mogvi- ZiriTadi cnebebi
kveba yvanos.
sxeuli flobs mTel rig homoseqsualizmi da hete- anoreqsia
meqanizmebs kvebis procesis roseqsualizmi determi- atribucia
dawyebisa da Sewyveti- nirebulia rogorc gene- bulimia
saTvis. tikiT, ise pirovnuli da gaupatiureba
Tu msuqani adamiani SezRu- socialuri garemoTi. ltolvebi
duli mWameli xdeba, misma Tanasworobis Teoria
dietam SeiZleba wonis molodinis Teoria
momateba ufro gamoiwvios, pirovnuli miRwevis moTxovnilebaTa ierarqia
vidre _ dakleba. motivacia homeostazi
kvebiTi aSliloba jan- adamianebs aqvT miRwevis aRmZvrelebi
m r Te l o b i s T v i s d a s i - mravali moTxovnileba. miR- instinqtebi
cocxlisaTvis saSiSi daa- wevis moTxovnileba gavle- motivacia
vadebaa, romelic SeiZleba nas axdens imaze, Tu rogor miRwevis moTxovnileba
kulturuli gavlenisa da axdens adamiani warmatebisa
organizaciis fsiqologia
sxeulis xatis darRveuli da marcxis interpretacias.
mSobliuri zrunva da
aRqmis Sedegad aRmocendes. ori atribuciuri stili _
wvlili
optimizmi da pesimizmi _
reversiis Teoria
iwvevs gansxvavebul damo-
seqsualuri qceva kidebulebebs miRwevisadmi seqsualuri agzneba
da gavlenas axdens moti- seqsualuri scenarebi
evoluciuri Teoriidan
gamomdinare, seqsi STamo- vaciaze. socialuri daswavlis
mavlobis producirebis organizaciuli fsiqolo- Teoria
meqanizmia. gebi swavloben samuSao ga- Tematuri apercepciis testi
Tavi 12 / motivacia
396
500
emocia, stresi, da janmrTeloba
13
emociebi
• bazisuri emociebi da
kultura
• emociebis Teoriebi
• emociebis funqciebi
stresi Tqvens cxovrebaSi
• fiziologiri reaqciebi
stresze
• fsiqologiuri reaqciebi
stresze
• stresis daZleva
janmrTelobis fsiqologia
• janmrTelobis biofsiqo-
socialuri modeli
• janmrTelobis profilaq-
tika
• mkurnaloba
• `profesiuli gamofitva~ da
janmrTelobis dacvis
sistema
fsiqologia XXI saukuneSi:
janmrTeli adamianebi 2010
wlisaTvis
sakvanZo sakiTxebi
• ZiriTadi cnebebi
501
6 wlis biWi, venesuelis varaos kul-
turis warmomadgeneli, maRali si-
cxiTa da sasunTqi gzebis anTebiT
gaxda avad. misma ojaxma es avadmyofoba
hebus _ sagvareulo sulebs daukavSira. bavSvis
sxeulidan hebus gansadevnad moiwvies mkurnali
me var is, vinc Sen dagamSvidebs,
me var is, vinc gagiSvebs aqedan.
me axlave CagWideb xels da mogaqcev Cems
mklavebSi.
me var is, vinc CagWidebs xels.
me CavWideb xels Sens sxeuls, me gagiSveb
Samani _ visidatu. visidatum Caatara xangrZlivi aqedan,
rituali, romlis ZiriTad nawils ganmkurnebeli me gagiSveb aqedan, me gagiSveb aqedan,
simRera warmoadgenda. qvemoT mocemulia im me gagiSveb aqedan, me gagiSveb mTeli kanidan,
teqstis nawili, romelsac visidatu asrulebda: me gagiSveb kanidan da xorcidan,
Sen (hebu) CaeWide mas, CaeWide mas, me gagiSveb xorcidan,
CaeWide mas TavSi, me var is, vinc gamoiyvans hebus,
Seni cieb-cxelebiT, me var is, vinc gamoiyvans hebus,
Seni cieb-cxelebiT, me var is, vinc gamoiyvans hebus,
Seni sneulebebiT, Seni ZaliT, romliTac me var is, vinc Sen gagiSvebs.
SegiZlia Wkuidan SeSalo adamiani.
me var is, vinc icis patara qvebis cieb- meore diliT bavSvs sicxem dauklo. ojaxi
cxeleba, darwmunebuli iyo, rom warumatebeli mkurna-
me var is, vinc Sen gicnobs, lobis SemTxvevaSi bavSvi daiRupeboda (Briggs,1996).
Tavi 13 / emocia, stresi da janmrTeloba
503
xateba mSvid guliscemaSi. Tqveni grZnoba iqneba aris Tu ara zogierTi emociuri reaqcia
dadebiTi. emociasTan dakavSirebuli kognituri Tandayolili
procesebi moicavs interpretaciebs, mogonebebsa Tu sakiTxisadmi evoluciuri midgoma marTe-
da molodinebs, romlebic saSualebas gaZleven, bulia, savaraudoa, rom mTeli msoflios bav-
gansazRvroT situacia, rogorc bednieri. Tqveni SvebSi emociuri reaqciebis erTi da igive pa-
TvalsaCino qceviTi reaqcia, SesaZloa, iyos ternebi gamovlindeba (Izard,1994). silvan tomkinsi
eqspresiuli (Rimili) an/da qcevaze orientire- (Silvan Tomkins, 1962, 1981) erT-erTi pirveli fsi-
buli (sayvarel adamianTan Caxuteba). emociebis qologi iyo, romelmac xazi gausva uSualo,
Cveneul gagebaSi SevecdebiT, rom yvela es TanSobili, aradaswavlili afeqturi (emociuri)
komponenti _ agzneba, grZnobebi, azrebi da qceva reaqciebis universalobas. man xazi gausva imas,
_ gavaerTianoT. rom Cvilebi yovelgvari winaswari swavlis
gareSe Zlier xmaurs SiSiT, an sunTqvis garTu-
lebiT pasuxoben; isini TiTqos winaswar arian
bazisuri emociebi da kultura mzad, rom garkveul stimulebs upasuxon emo-
warmoidgineT, rom erT oTaxSi gansxvavebuli ciuri reaqciiT, romelic imdenad zogadia, rom
kulturis warmomadgenlebi SekribeT. ra iqneba pirobebis sakmaod farTo speqtrs Seesabameba.
saerTo maT mier emociebis gancdaSi? Tav- kros-kulturulma gamokvlevebma daadastura
varaudi, rom zogierTi emociuri pasuxi sakmaod
dapirvelad pasuxisaTvis SegviZlia mivmarToT
msgavsia erTmaneTisagan Zalian gansxvavebuli
Carlz darvinis wigns „emociebis gamoxatva
kulturebis bavSvebTan.
adamiansa da cxovelebSi” (1872/1965). darvini
Tvlida, rom emociebi ganviTarda adamianisaTvis
da ara mxolod adamianisaTvis, damaxasiaTebeli saidan
struqturebisa da funqciebis sxva mniSvnelovani
viciT
aspeqtebis ganviTarebasTan erTad. mas ainte-
resebda emociebis adapturi funqcia, romelic, kros-kulturuli emociuri reaqciebi
misi azriT, warmoadgens ara gaurkvevel, ara- CvilebTan
prognozirebad pirovnul mdgomareobas, aramed
eqsperimenti Catarda 5 da 12 Tvis asakis
adamianis Tavis tvinis moqmedebis saxeobisaTvis
iaponel da amerikel bavSvebze. eqsperimen-
damaxasiaTebeli Zalian specifikuri, koordini-
tatorebi cdis pirebs saxlebSi ewvivnen
rebuli moqmedebis formas. darvini emociebs
da Semdegi procedura Cautares: bavSvebs
gansazRvravda TanSobil, specifikur mentalur
Tavi 13 / emocia, stresi da janmrTeloba
suraTi
13.1
emociuri eqspresi-
ebis Sefasebebi
SeusabameT qvemoT CamoT-
vlili Svidi emociis aRmniS-
vneli termini aq naCveneb
saxeebs: _ SiSi, zizRi, bed-
niereba, gaoceba, siZulvili,
brazi da sevda.
emociebi
505
dakavSirebuli emociebis identifikacia. adamia- ufro gviandel gamokvlevebSi Seadares sxva-
nebs zogadad SeuZliaT Svid emociasTan dakav- dasxva kulturebis _ ungreTis, iaponiis, po-
Sirebuli eqspresiis identificireba. loneTis, sumatras, amerikisa da vietnamis _
warmomadgenelTa mier saxis eqspresiebis Sefa-
sebebi. am gansxvavebul populaciebs Soris
saidan dadasturda sakmaod didi Tanxvedra (Biehl et al.,
1997). aqedan zogadi daskvna isaa, rom adamianebi
viciT mTel msoflioSi, miuxedavad kulturuli gan-
sxvavebebisa, rasis, sqesis, an ganaTlebisa, Zi-
saxis gamometyvelebis
riTad emociebs daaxloebiT erTnairad gamo-
kros-kulturuli aRqma xataven da aqvT unari, gamoicnon, Tu ra emociebs
erT-erT gamokvlevaSi axali gvineis dam- ganicdian sxvebi, kiTxuloben ra amas maTi saxis
werlobis armqone kulturis (fores kul- gamometyvelebaze.
turis) warmomadgenlebi, romlebsac am gaiTvaliswineT, rom universalobis pretenzia
eqsperimentamde TiTqmis araviTari Sexeba mxolod Svid ZiriTad emocias exeba. ekmani da
ar hqoniaT dasavlelebTan da dasavlur misi kolegebi ar amtkiceben, rom yvela saxis
kulturasTan, zustad axdendnen evropei- emociis eqspresia universaluria, an, rom sxva-
duli saxeebis mier gamoxatuli emociebis dasxva kulturebSi yvela emocias erTnairad
identifikacias (sur. 13.1). mocemuli cdis gamoxataven (Ekman, 1994). ekmani (1972) Tavis
pirebi amas eqspresiis im situaciebTan Sexedulebas universalobis Sesaxeb neiro-
dakavSirebiT axerxebdnen, romlebSic igive kulturul Teorias uwodebs, raTa asaxos tvinisa
emocia hqoniaT gancdili. magaliTad, me- (evoluciis produqti) da kulturis erToblivi
5 foto (SiSi), cdis pirebis pasuxebis wvlili emociis eqspresiaSi. tvini gansazRvravs,
mixedviT, gamoxatavs situacias, rodesac romelma saxis kunTma unda imoZraos konkretuli
gareuli taxi mogdevs da Tan ara gaqvs eqspresiis gamosavlenad, rodesac garkveuli
Subi, xolo me-6 foto (sevda) - Seni emocia aRmocendeba. Tumca, gansxvavebuli
Svilis sikvdils gaxsenebs. cdis pirebi kulturebi, universaluri biologiis miRma,
daabnia mxolod gaocebisa (me-2 foto) da emociis eqspresias Tavis daRs asvamen. Cven
SiSis erTmaneTisagan gansxvavebam, radgan, aRvniSneT kulturis garkveuli gavlena fores
tomis warmomadgenlebisa da aSS-is studentebis
rogorc Cans, am xalxs, ZiriTadad, SiSi
pasuxebis urTierTSedarebis kvlevis aRwerisas.
eufleba, rodesac raime aocebT.
zemoT aRniSnuli eqvsi qveynis warmomadgenlebze
Semdeg mkvlevrebma igive kulturis sxva
Catarebulma SedarebiTma kvlevam, arsebuli
Tavi 13 / emocia, stresi da janmrTeloba
saidan
viciT
suraTi
13.2
emociis eqspresia individualistur da
koleqtivistur sazogadoebebSi emociuri eqspresia sxvadasxva
kulturebSi
ra xdeba maSin, rodesac erTi adamiani
amerikel (individualisturi kultura) da kosta-
uaryofiT emocias avlens sxva adamianis
rikel (koleqtivisturi kultura) studentebs
an adamianTa jgufis mimarT? xSirad sTxovdnen, aReniSnaT, ramdenad kargad igrZnobdnen
situacia socialurad sakmaod uxerxul Tavs dadebiTi da uaryofiTi emociebis gamoxatvis
saxes iRebs. situacia nakleb problemuria, SemTxvevaSi im adamianis mimarT, romelic maTSi am
emocias gamoiwvevda. studentebi pasuxebs aRniS-
Tu saqme individualisturi sazogadoebis
navdnen skalaze, romelic ranJirebuli iyo 0-dan
warmomadgenels exeba, romelic dasaSvebad (Zalze arakomfortulad) 5-mde (Zalze komfor-
miiCnevs uaryofiTi emociebis gamovlenis tulad). dadebiTi emociebis SemTxvevaSi aRmoCnda,
SesaZleblobas sakuTari damoukideblobis rom individualisturi kulturis warmomadgenlebi
uaryofiTi emociebis gamoxatvisas Tavs ukeT
dasacavad, magram Tu saqme gvaqvs koleqti- grZnobdnen, vidre koleqtivisturi kulturis
visturi sazogadoebis warmomadgenelTan, warmomadgeneli studentebi.
maSin, SesaZloa, man Tavi Seikavos uar-
Tavi 13 / emocia, stresi da janmrTeloba
parasimpatikuri nawili. nebismieri tipis ufro deboda guliscemis gaxSirebiT maSin, roca
Zlieri stimulaciis SemTxvevaSi orive nawili sixaruli, piriqiT, _ SemcirebiT; marTa-
ufro Zlierad aris CarTuli. fiziologiurad lia, SiSic da brazic iwvevs guliscemis
Zlieri emociebi, rogoricaa SiSi an brazi gaxSirebas, magram brazis dros aRiniS-
sxeulis saswrafo reagirebis sistemas aaqtiu- neboda kanis maRali temperatura, xolo
rebs, romelic swrafad da SeumCnevlad amzadebs 509
gamometyvelebis amsaxvel suraTebs uyureben,
SiSis SemTxvevaSi _ kanis dabali tempe-
marcxena amigdala (tvinis TiToeul nawils
ratura.
calke amigdala aqvs) gaZlierebul aqtivobas
ramdenad aris SesaZlebeli am mona-
avlens eqspresiis intensivobis zrdasTan erTad
cemebis sxvadasxva kulturebze ganzoga-
da, piriqiT, mxiaruli saxis gamometyveleba igive
deba? mkvlevarTa igive jgufma Caatara sxva
struqturis naklebad gaaqtiurebas iwvevs (Mor-
kvleva, romelSic amerikeli qalebi da
ris et al., 1996). ganvixiloT erTi qalbatonis, d.r-
kacebi Seadares minankabus kacebs dasavleT
is magaliTi, romelsac epilefsiuri gulyrebis
sumatradan. am kulturis warmomadgenle-
gakontrolebis mcdelobisas marcxena da mar-
bisTvis socialuri norma uaryofiTi
jvena amigdala dauzianes. operaciis Sedegi is
emociebis dafarvaa. mkvlevrebs aintereseb-
iyo, rom d.r-s Zalian uWirda SiSisa da brazis
daT, eqnebodaT Tu ara maTac iseTive
emociebis aRqma, rodesac es emociebi saxis
bazisuri avtonomiuri paterni negatiuri
gamometyvelebiT, an xmis intonaciiT gamoixa-
emociebisaTvis, rogoric amerikel mamaka-
teboda (Scott et al., 1997). warmoidgineT, rogori
cebs im SemTxvevaSic ki, rodesac Zalian
iqneboda Tqveni cxovreba, rom aRar SegeZloT
mcire gamocdileba hqondaT emociebis
adamianebis gageba, rodesac isini uaryofiTi
gamoxatvisa? miRebuli Sedegebis mixedviT,
emociebis gadmocemas cdiloben.
am or kulturas Soris msgavsebis maRali
emociur gancdaSi korteqsi Tavisi Sida
done gamovlinda. aman mkvlevrebi miiyvana
nervuli qselebiT da sxeulis sxva nawilebTan
im azramde, rom avtonomiuri aqtivobis
kavSirebiT monawileobs. korteqsi uzrunvelyofs
paternebi `Cveni saerTo biologiuri
asociaciebisa da mogonebebis gamowvevas da
memkvidreobis ganviTarebis mniSvnelovani
maTTvis mniSvnelobebis miniWebas, rac aerTianebs
nawilia~ (Levenson et al., 1992, gv. 986)
fsiqologiur gamocdilebasa da biologiur
pasuxebs. kvlevebSi, romlebSic tvinis skanirebis
am eqsperimentebis mixedviT, sxvadasxva teqnikas iyeneben, sxvadasxva emociebTan garkve-
kulturis warmomadgenlebi swavloben sxvadasxva uli reaqciebis dakavSireba daiwyes. magaliTad,
Ria reaqciebis SemuSavebas erTi da igive PET-skanireba (ix. Tavi 3) gamoyenebul iqna imis
bazisuri sxeulebrivi gamocdilebisaTvis _ sademonstraciod, rom sixaruli da mwuxareba
yviriT Tu Cumad itanjebiT, rodesac brazobT? ar aris korteqsis erTsa da imave nawilSi
axla avtonomiuri nervuli sistemidan cen- aRmocenebuli urTierTsapirispiro reaqciebi.
tralur nervul sistemaze gadavinacvloT. metic, es urTierTsapirispiro emociebi tvinis
agznebis orive (hormonaluri da nervuli) aspeqti gansxvavebul nawilebSi Zlier aqtivacias iwvevs
(George et al.,1995). PET-skanireba, aseve, gamoyenebul
Tavi 13 / emocia, stresi da janmrTeloba
emociuri
gancda emociuri
gancda
suraTi
13.3
ar aris wesrigSi. dabolos, adamianebis mxridan funqcia, romelsac is, mkvlevarTa azriT, Cvens
amgvari axsnis mcdeloba mimarTulia imaze, rom cxovrebaSi asrulebs.
moxdes stimulis dadgena, romelic axsnis, an
daadasturebs am negatiur interpretacias (Mar-
motivacia da agzneba
shal & Zimbardo, 1979; Maslach, 1979).
kognituri Sefasebis Teoriis kidev erTi warmoidgineT aseTi SemTxveva: pirvelad Caic-
kritika robert zaioncs (Robert Zajonc) ekuTvnis, viT axali svitri da misi nakeri mxarze irRveva.
romelmac aRwera iseTi pirobebi, romelSic ratom mibrundebiT maRaziaSi da moiTxovT
SesaZlebelia raRacisTvis upiratesobis miniWeba kompensacias? me-12 Tavis Tanaxmad, es SemTxveva
msjelobis gareSe da grZnobis gancda misi unda ganvixiloT, rogorc sakiTxi motivaciis
mizezis gacnobierebis gareSe (Zajonc, 1980, 2000). Sesaxeb. Tu am moqmedebis Tqveneuli pasuxi iqneba:
wamieri eqspoziciis efeqtis eqsperimentebis `radgan me Zalian gavbrazdebi~, an `radgan saso-
seriaSi cdis pirebs aCvenebdnen sxvadasxva warkveTa dameufleba~, aqedan naTeli xdeba, rom
stimuls, rogoricaa ucxo sityvebi, iaponuri emociebi xSirad iZlevian impulss moqmedebi-
ieroglifebi, ricxvebis seriebi da ucxo saxeebi. saTvis; emociebs aqvT motivaciuri funqcia,
es stimulebi imdenad swrafad miewodebodaT iwveven ra adamianSi moqmedebis ganxorcie-
514 cdis pirebs, rom maTi cnobieri aRqma SeuZle- lebisaken swrafvas garkveuli realurad gan-
cdili, an warmosaxuli movlenebis sapasuxod. debis saukeTeso SesrulebisaTvis. zogierTi da-
amis Semdeg emociebi warmarTaven qcevas gar- valeba ukeT sruldeba, rodesac agznebis maRali
kveuli miznebisaken. sxva adamianis siyvaruli- done gvaqvs, zogierTi ki SedarebiT saSualo
saTvis, SesaZloa, gaakeToT yvelaferi, raTa mo- dones saWiroebs. zogierTi amocanis SemTxvevaSi,
xibloT, iyoT masTan axlos da daicvaT igi. rodesac agzneba SedarebiT dabalia, davalebis
sakuTar principebs, an qveynis siyvaruls, Se- Sesruleba maqsimaluria, agznebis donis gasa-
saZloa, sicocxlec SeswiroT. Rebi amocanis sirTulea. Zneli an rTuli amoca-
axla ganvixiloT SemTxvevebi, rodesac emo- nebis warmatebiT gadaWrisaTvis saWiro agznebis
cias Tqvenze gabatoneba da gakontroleba xel- optimaluri done kontiniumis dabal mxares
ewifeba. yofilxarT odesme iseTi gabrazebuli, mdebareobs. sirTulis Semcirebasa da amocanis
rodesac gigrZvniaT, rom ar SegwevT raime gamartivebasTan erTad davalebis Sesrulebis
moqmedebis Sesrulebis unari? rogorc ukve optimaluri done _ done, romelic saWiroa
vnaxeT, emociur situaciebze fiziologiuri yvelaze efeqturi SesrulebisaTvis _ matulobs.
agznebiT pasuxobT. mecnierebi varaudoben, rom am mimarTebas ierks-dodsonis kanoni (Yerkes-Dodson
agznebasa da raime moqmedebis Sesrulebas Soris Law) ewodeba, romlis mixedviTac, rTuli amo-
mimarTeba gadmobrunebuli laTinuri U-s formis canebis Sesrulebis efeqturoba mcirdeba ag-
funqcias (∩) mihyveba (Hebb, 1955). es mrudi znebis matebasTan erTad maSin, roca martivi
winaswarmetyvelebs, rom Zalian sustma, an Zalian amocanebis Sesrulebis efeqturoba izrdeba
Zlierma agznebam SeiZleba daaqveiTos moqmedebis agznebis matebasTan erTad (Yerkes & Dodson, 1908).
Sesrulebis xarisxi. zedmetad susti fizio- amrigad, emociis mniSvnelovan funqcias war-
logiuri stimulaciis SemTxvevaSi, SesaZloa, moadgens moqmedebisTvis impulsis micema, rac
ver moaxerxoT Tqveni qcevis efeqturad organi- mniSvnelovani miznebisaken moZraobis dawyebas
zeba (Bexton et al., 1954). zedmetad Zlieri sti- niSnavs. fiziologiuri agzneba, romelsac emo-
mulaciis dros, SesaZloa, emociam gadafaros ciuri situaciebi iwvevs, saWiroa optimaluri
kognicia. Sesrulebis gansaxorcieleblad, magram sifrTxi-
suraTze 13.4 naCvenebia mimarTeba agznebasa
ierks-dodsonis kanoni (Yerkes-Dodson law) _ ko-
da Sesrulebas Soris. suraTze, aseve, gansazRv- relacia amocanis Sesrulebasa da agznebis
rulia optimaluri agznebis donis cneba moqme- optimalur dones Soris.
suraTi
13.4
emociebi
ierks-dodsonis kanoni
Sesruleba varirebs agznebis donisa da amocanis sirTulis mixedviT. advili, an martivi amocanebis
SemTxvevaSi agznebis SedarebiT ufro maRali done zrdis Sesrulebis efeqturobas maSin, roca
rTuli da Zneli amocanebisaTvis agznebis ufro dabali done aris optimaluri. agznebis saSualo
done. zogadad, yvelaze ukeTesia saSualo sirTulis amocanebisaTvis. gadmobrunebuli laTinuri
U-s formis funqciebi gviCvenebs, rom Sesruleba yvelaze uaresia agznebis rogorc yvelaze dabal,
ise _ yvelaze maRal wertilebze. 515
lea saWiro, raTa emociebs ar mivceT imdenad negatiur guneba-ganwyobilebas Txovnis formu-
gaZlierebis saSualeba, rom davalebis Sesruleba lirebaze.
mrudis qvemoT daSvebul mxareze moxvdes.
saidan
emociebis socialuri funqciebi
viciT
socialur doneze emociebi socialuri inte-
raqciebis regulatoris funqcias asruleben. guneba-ganwyobileba gavlenas axdens
rogorc dadebiTi socialuri makavSirebeli, metyvelebaze
isini gvaaxloeben zogierT adamianTan, xolo
eqsperimentis monawileebi uyurebdnen
rogorc uaryofiTi socialuri gamRizianeblebi,
moklemetraJian filmebs, romlebic maT
gvaSoreben zogierT adamians. Cven ganveridebiT
ayenebda mxiarul, neitralur an sevdian
mas, vinc ganrisxebulia; Cven vuaxlovdebiT ada-
guneba-ganwyobilebaze. mas Semdeg, rac
mians, romelic RimiliT, gafarToebuli gugebiT
guneba-ganwyobileba SeeqmnebodaT, eqspe-
da gamamxnevebeli mzeriT gvagrZnobinebs, rom
rimentatori TiToeul cdis pirs kvlevis
mzadaa Cven misaRebad. SesaZloa, davfaroT sxva
sastimulo masalis Canaweris motanas ava-
adamianis mimarT Zlieri negatiuri emociebi
lebda asistentisagan, romelic gverdiT
Tavi 13 / emocia, stresi da janmrTeloba
aRvwerT sxvadasxva kategoriis stresorTa cal- sakontrolo wera gaqvT? albaT, TqvenSi es
keul efeqtebs. dabolos, ganvixilavT sxvadasxva garkveul stress gamoiwvevs, magram ras unda
meTods, romelTa gamoyenebiTac SegiZliaT Tavi niSnavdes es Tqveni sxeulebrivi reaqciebisaT-
Tavi 13 / emocia, stresi da janmrTeloba
bulia qalisa da mamakacis dawyvilebis strate- garedan wamosuli safrTxis dasaxvedrad, amJamad
giebi, nawilobriv, im fardobiTi rolebis gamo, ukve kontrproduqtulia, anu mavne Sedegebis
rasac qalebi da mamakacebi evoluciis manZilze momtania mravali Tanamedrove tipis fsiqolo-
bavSvis aRzrdaSi asrulebdnen. aq mocemuli giuri stresorebis SemTxvevaSi. es marTlac
azric arsebiTad igivea _ Svilis aRzrdaSi asea. rogorc Semdeg vnaxavT, bevri adamiani
qalebisa da mamakacebis gansxvavebuli evolu- cxovrebas qronikuli stresis pirobebSi atarebs.
Tavi 13 / emocia, stresi da janmrTeloba
Tu bolo wuTisaTvis gadadebT mas? fsi- semestris dasawyisSi stresisagan Tavis aridebas
qologebma SeimuSaves sazomi instrumenti semestris bolosaken fizikur daavadebaTa mkveT-
_ saqmis gadadebis zogadi skala (Lay, 1986), ri zrda mosdevs. gamodis, rom isini, savaraudod,
raTa ganesxvavebinaT erTmaneTisagan isini, cudad grZnoben Tavs swored im momentSi, roca
vinc, Cveulebriv, bolo wuTisaTvis moi- janmrTelad yofna esaWiroebaT, raTa yvela
toveben saqmes _ `saqmis gadamdeblebi~ da dawyebuli saqme warmatebiT daasrulon! kargad
vinc amas arasodes akeTebs _ `saqmis daufiqrdiT am Sedegebs, rodesac TiToeuli
argadamdeblebi~. mkvlevrebma es skala semestrisaTvis moqmedebis sakuTar gegmas
studentebs Seavsebines, romlebic jan- SeimuSavebT. Tu migaCniaT, rom saqmes, Cveulebriv,
mrTelobis fsiqologiis kurss gadiodnen bolosaTvis itovebT, sasurvelia, konsultacia
da romlebsac sakurso naSromi unda war- miiRoT fsiqologTan, an saswavleblis konsul-
moedginaT semestris bolos. am studentebs tantTan, rom qceva SeicvaloT. Tqveni niSnebi
sTxoves, aReniSnaT, semestris dasawyisSi da janmrTeloba sasworze devs!
da semestris bolos fizikuri daavadebis
ramden simptoms ganicdidnen. ar yofila katastrofuli da travmuli movlenebi
moulodneli, rom `saqmis gadamdeblebi~
movlena, romelic negatiuria da, amasTanave,
Tavi 13 / emocia, stresi da janmrTeloba
dakavSirebuli iseTi arapirdapiri reaqci- ki maT TiTqos aseTi ram sTqves: `Zalian
ebis gazrda, rogoricaa miwisZvrasTan kargi, is ukve gamovida mdgomareobidan da
dakavSirebuli sizmrebi da uneblie azrebi; Cven SegviZlia wavideT~, magram mere da
adaptaciis fazaSi (ori Tve da meti) ka-
tastrofis fsiqologiurma efeqtma TiTqos posttravmuli stresis aSliloba (Posttraumatic
gadaiara adamianTa umravlesobaSi, Tumca, stress disorder - PTSD) _ SfoTviTi aSliloba,
san-franciskos mcxovrebTa 20%-ze meti romelic xasiaTdeba matravmirebeli movlenis
mudmivad ganmeorebadi gancdiT _ Semawuxebeli
miwisZvridan erTi wlis Semdegac kvlav
mogonebebis, sizmrebis, halucinaciebis da
distress ganicdida (Pennebaker & Harber, disociaciuri `gamonaTebebis~ saxiT; viTardeba
1993). gaupatiurebis, sicocxlisaTvis saSiSi mov-
gaupatiurebisa da incestis msxverplni, TviT- lenebis, Zlieri dasaxiCrebis, an bunebrivi
527
katastrofebis pasuxad.
mfrinavisa da seriozuli saavtomobilo katas-
mere grZnob, rom kidev ufro meti mxardaWera aSlilobebi aReniSnebaT (Zeiss & Dickman, 1989).
gWirdeba, radgan drois gasvlasTan erTad es monacemebi amtkicebs, rom zogierTi saxis
metad acnobiereb Sens emociebs da imasac, mwvave stresisgan yvela rodi `ikurneba~ (Wortman
rom saWiroa maTTan gamklaveba. & Silver, 1989; Wortman et al., 1993).
elisi: aris momenti, roca uaryof, rom
es moxda. Sen TiTqos mTlianad iviwyeb
qronikuli stresorebi
amas.
beTi: es imdenad ararealuria, ar ginda stresze fiziologiuri reaqciebis ganxil-
daijero, rom es marTla moxda, an, rom es visas gavmijneT, erTi mxriv, mwvave, mkveTrad
SeiZleba momxdariyo; Semdeg SiSis da gamoxatuli dasawyisisa da dasasrulis mqone
brazis xangrZlivi periodi modis. da, meore mxriv, qronikuli, anu droSi ganfenili
elisi: Zalian meSinoda, rom kvlav stresorebi. rac Seexeba fsiqologiur stre-
sirbili unda damewyo (elisi sirbilSi sorebs, aq mkveTri zRvaris gavleba yovelTvis
varjiSis dros gaaupatiures). mas Semdeg, ar aris ioli. warmoidgineT, magaliTad, rom
rac gamaupatiures, sruliad Sevwyvite velosipedi mogpares. es namdvilad aris stresis
yovelgvari fizikuri varjiSi. am meoTxedSi mwvave wyaro, magram Tu mudmivad daiwyebT
isev daviwye, magram yovelTvis, roca Relvas, rom axal velosipedsac mogparaven, am
gavdivar sarbenad, SiSi ar mSordeba. gu- movlenasTan dakavSirebuli stresi SeiZleba
liscema miormagdeba. cxadia, marto ukve qronikuli gaxdes. mkvlevrebma es paterni
aRar davrbivar, magram SiSi dRemde mainc daadgines adamianebTan, romlebic seriozuli
mudmivad Tan mdevs. daavadebebiT, magaliTad, kiboTi arian avad
beTi: kidev iseTi grZnoba gaqvs, TiTqos (Anderson et al., 1994). kibos diagnoziT da mkurna-
yvela Senma megobarma giRalata. vnaxulob lobiT gamowveuli SfoTvis daZlevasTan dakavSi-
xolme sizmars, rom Cemi oTaxis gareT rebul qronikul stress SeuZlia janmrTelobis
maupatiureben. sizmarSi yvelani iyurebian ufro swrafad gauareseba, vidre sakuTriv daava-
TavianTi fanjrebidan. saxeebs Zalian debas.
naTlad vxedav. yvela Cemi megobari mravali adamianisTvis qronikuli stresi
gamofenilia fanjaraSi sayureblad, zo- sazogadoebrivi viTarebebiT da garemo pirobe-
gierTi Cemgan sul or nabijzea. yvela biTaa gamowveuli. ra kumulaciuri efeqti aqvs
xedavs ra xdeba, magram saqmeSi aravin ereva. Tqvenze mosaxleobis siWarbes, kriminals, eko-
viRviZeb da usazRvro martoobas ganvicdi nomikur pirobebs, haeris dabinZurebas, Sids-
(„Stanford Daily”, 1982). isa da terorizmis safrTxes? rogor zemoqmedeben
Tavi 13 / emocia, stresi da janmrTeloba
diT? ra SegemTxvaT guSin? albaT, arc ganqor- dasadgenad, mkvlevrebma sTxoves bavSvebis
windiT da arc avtokatastrofaSi sikvdils mSoblebs da aRmzrdelebs, daefiqsire-
gadaurCiT. ufro savaraudoa, rom dagekargaT binaT, Tu ramdenad cudad iqceodnen
rveulebi, an saxelmZRvanelo. SesaZloa, dagag- bavSvebi. Sedegebma aCvena dadebiTi kore-
viandaT mniSvnelovan Sexvedraze an dagajarimes lacia yoveldRiur usiamovnebebsa da
manqanis akrZalul adgilze dayenebisaTvis, an qcevis problemebs Soris: saSualod, bav-
kidev, xmaurianma mezobelma Zili dagifrTxoT. Svebi, romelTa cxovreba ufro metad iyo
es yvelaferi ganmeorebadi yoveldRiuri stre- datvirTuli usiamovnebebiT, qcevaSi ufro
sorebia, romlebsac adamianTa umetesoba TiTqmis met agresiasa da destruqcias avlendnen
mudmivad ganicdis. (Creasey et al.,1995).
dRiurebis gamokvlevam, romelSic saSualo
klasis warmomadgeneli saSualo asakis TeTrka- xSirad bavSvobas umankoebis xanad miviCnevT.
niani qalebi da mamakacebi iniSnavdnen dRis Tumca, es gamokvleva aCvenebs, rom zogierTi
manZilze momxdar usiamovnebebs erTi wlis bavSvi ukve ganicdis stresis garkveul dones,
ganmavlobaSi (Zireul cxovrebiseul cvlile- rac uaryofiT SedegebTanaa dakavSirebuli.
baTa da fizikur simptomTa CanawerebTan erTad), stresorebis ganxilvisas fokusirebas, Ziri-
530 gamoavlina sruliad aSkara kavSiri usiamov- Tadad, yoveldRiur usiamovnebebze vaxdendiT,
magram isic unda iTqvas, rom mravali adamiani- cifikur intervenciebs. dabolos, ganvixilavT
saTvis yoveldRiuri usiamovnebebi yoveldRiuri zogierT individualur gansxvavebas stresTan
dadebiTi gancdebiT balansirdeba (Lazarus & gamklavebis unarSi.
Lazarus, 1994). dadebiTi da uaryofiTi gancdebis
fardobiTi balansi SeiZleba gavlenas axdendes
stresis Sefaseba
janmrTelobis mdgomareobaze. magaliTad, erT-
erT gamokvlevaSi 96 mamakacs pozitiuri da stresul situaciebTan gamklavebisas pirveli
negatiuri movlenebis yoveldRiur angariSs nabijia imis gansazRvra, Tu ramdenad stresulni
sTxovdnen. am mamakacebs yoveldRiurad imunuri arian isini sinamdvileSi. kognituri Sefaseba
reaqciis siZlieresac umowmebdnen. Sedegebma stresoris kognituri interpretacia da raode-
aCvena, rom sasurveli cxovrebiseuli movlenebi nobrivi Sefasebaa. kognituri Sefaseba centra-
kavSirSi iyo ufro Zlier imunur reaqciasTan, lur rols asrulebs situaciis gansazRvraSi:
xolo arasasurveli movlenebi _ ufro sust ras moiTxovs is Cemgan, ramdenad didia safrTxe,
reaqciasTan (Stone et al., 1994). amrigad, Tu gvinda ra resursebs vflob masTan gasamklaveblad
cxovrebis Semdgomi mimdinareobis winaswar- (Lazarus,1993; Lazarus & Lazarus, 1994). zogierTi iseTi
metyveleba, yoveldRiur usiamovnebebis gaTva- stresori, rogoricaa, magaliTad, sxeulis da-
liswineba araa sakmarisi; saWiroa, vicodeT is zianeba, sakuTari almodebuli saxlis naxva,
yoveldRiuri siamovnebebic, rasac cxovreba TiTqmis yvelas mier ganicdeba, rogorc safrTxe,
gvTavazobs. Tumca, bevri sxva stresori SesaZlebelia
Cven ukve mimovixileT adamianTa cxovrebaSi sxvadasxvagvarad ganisazRvros, imisda mixedviT,
stresis mravali wyaro. fsiqologebi sakmaod Tu rogoria Tqveni piradi cxovrebiseuli
didi xnis winaTac xvdebodnen, rom am sxvadasxva viTareba, konkretuli moTxovnis mimarTeba Tqvens
tipis stresorTa gavlena, didwilad, damoki- ZiriTad miznebTan, moTxovnebTan gamklavebis
debulia imaze, Tu ramdenad efeqturad SeuZlia SesaZleblobebi da sakuTari SesaZleblobebis
adamians, Tavi gaarTvas maT. axla ganvixiloT, Sefaseba. situacia, romelic mwvave distress iwvevs
ramdenad warmatebulad Tu warumateblad erT adamianSi, SeiZleba sruliadECveulebrivi
umklavdebian adamianebi stress. ram iyos meorisaTvis. SeecadeT, miaqcioT yurad-
Reba da gaiazroT cxovrebiseuli movlenebi,
romlebsac gansxvavebulad xedavT Tqven da
stresis daZleva Tqveni megobrebi da ojaxis wevrebi: zogierTi
situacia TqvenSi, magram ara Tqvens megobrebsa
Tu cxovrebaSi stresebi gardauvalia da Tu
da ojaxis wevrebSi, stress iwvevs. sxva movlenebi
qronikul stress SeuZlia cxovrebis dangreva
maTSi iwvevs stress, TqvenSi ki ara. ratom?
da adamianis ganadgureba, aucilebelia, viswav-
riCard lazarusi, romlis kognituri Sefa-
loT stresis marTva. daZleva exeba garegan da
sebis zogadi Teoria wavumZRvareT emociebis
Sinagan moTxovnebTan gamklavebis process,
ganxilvas, moTxovnaTa kognitur SefasebaSi or
rodesac es moTxovnebi, individis aRqmis Tanax-
stadias ganasxvavebs. pirveladi Sefaseba aRwers
mad, eWvqveS ayeneben, an aRematebian mis resursebs
moTxovnis seriozulobis sawyis Sefasebas. es
(Lazarus & Folkman, 1984). daZleva SeiZleba moicav-
stresi Tqvens cxovrebaSi
rom saWiroa moqmedeba, afasebT situacias da rovani strategiebis floba adapturia, radgan,
sakuTar resursebs da axorcielebT reaqcias, savaraudod, ufro advilad moaxerxebT am
romelic adekvaturia muqaris gasaneitraleblad Sesabamisobis miRwevas da stresul movlenasTan
an Sesamcireblad. problemis gadaWris amgvari gamklavebas. metic, imis codna, rom daZlevis
mcdelobebi sasargebloa kontrolirebadi sxvadasxvagvar strategiebs flobT, dagexma-
stresorebis, anu stresorebis samarTavad, rom- rebaT, gazardoT TqvenSi realuri unari, daak-
elTa Secvla, an Semcireba SesaZlebelia aseTi mayofiloT garemodan wamosuli moTxovnebi
moqmedebiT. aseTi stresorebis magaliTebia (Bandura,1986). TviTdarwmunebas mravali streso-
avtoritaruli ufrosi, an aradamakmayofilebeli ris Zlieri zegavlenisagan SeuZlia Tqveni dacva,
niSnebi. radgan rwmena imisa, rom mzadyofnaSi gaqvT
emociaze fokusirebuli midgoma ukeTesia daZlevis resursebi, aRkveTs stresul, qaotur
arakontrolirebadi stresorebis zegavlenis reaqcias: _ `ra gavakeTo?!~
samarTavad. davuSvaT, pasuxismgebeli xarT aqamde Cven stresorebis daZlevisadmi zogad
alcheimeriT daavadebuli mSoblis movlaze. midgomebs ganvixilavdiT, axla ki warmatebuli
msgavs situaciaSi ar arsebobs `xuligani~, rom- daZlevis specifikur kognitur da socialur
lis garemodan mocilebasac SeZlebdiT; Tqven midgomebs gavecnobiT.
ver geqnebaT garegani stresuli situaciis Sec-
vlis gzebis povnis SesaZlebloba. amis nacvlad
kognituri strategiebis modificireba
SeecdebiT, SecvaloT Tqveni grZnobebi da azrebi
stresTan adaptaciis Zlieri saSualeba stre-
stresi Tqvens cxovrebaSi
_ warmoidgineT, rom Tqveni potenciuri kritiko- saxeb axali tipis gamonaTqvamebis magaliTebi,
sebi darbazSi SiSvlebi sxedan, rac namdvilad romlebic stresul situaciebTan gamklavebaSi
Seamcirebs maT SiSismomgvrel Zalas. SfoTavT gvexmareba. stresis inokulaciis treningi war-
imis gamo, rom morcxvobas ver daZlevT wveu- matebiT gamoiyeneba sxvadasxva sferoSi.
lebaze, romelsac aucileblad unda daeswroT?
xom ar mogeZebnaT vinme Tqvenze metad morcxvi
saidan
da saubris dawyebiT simorcxvis daZlevaSi
daxmarebodiT? viciT
Tqven, aseve, SegiZliaT stresis marTva imiT,
stresis inokulaciis treningi
rom SecvaloT is, rasac sakuTar Tavs eubnebiT
tkivilis samarTavad
mis Sesaxeb da SecvaloT masTan mopyrobis xerxi.
kognitur-bihevioristma fsiqoTerapevtma donald am gamokvlevaSi monawileoba 60 spor-
maiCenbaumma (Donald Meichenbaum, 1977,1985,1993) tsmenma mamakacma miiRo, romelTac spor-
SemogvTavaza samfaziani procesi, romelic amgvar tuli travmis gamo muxlis qirurgiuli
stresis inokulacias (acras) iTvaliswinebs. I operacia CautardaT. sportsmenTa naxevari
fazaSi adamianebi sakuTari realuri qcevis ukeT samkurnalo jgufSi moxvda, sadac reabi-
534 gacnobierebas cdiloben: ra iwvevs mas da ra
13.4
cxrili me-4 Tavidan, albaT, gaxsovT, rogor aris
tkivilis gancda ganpirobebuli rogorc fizio-
sakuTari Tavisadmi mimarTvis logiuri, ise fsiqologiuri faqtorebiT. gankur-
magaliTebi, romlebic xels uwyoben nebis procesSi myof sportsmenebze Catarebuli
stresis daZlevas qvemoT mocemuli eqsperimenti gviCvenebs, Tu
rogor SeiZleba daZlevis teqnikebis gamoyeneba
momzadeba
me SemiZlia SevimuSavo misi daZlevis gegma. tkivilis fsiqologiuri komponentebis zogi-
ubralod mosafiqrebelia, ra SemiZlia gavakeTo erTi aspeqtis gasakontroleblad.
amisaTvis. es nerviulobaze ukeTesi gamosavalia.
warmatebuli daZlevis kidev erTi ZiriTadi
ar aris saWiro uaryofiTi mimarTva sakuTari
Tavisadmi, iazrovne racionalurad. komponentia Tqven mier stresorze gacnobie-
rebuli kontrolis daweseba, rwmena imisa, rom
konfrontacia
erTbaSad erTi nabiji; me SemiZlia am situaciis
SegiZliaT cvlilebis Setana romelime mov-
marTva. lenis, an gancdis msvlelobaSi (Vaughan, 1993).
es SfoTva aris is, rasac eqimi Tu gjeraT, rom SegiZliaT daavadebis mimdi-
miwinaswarmetyvelebda.
es aris Sexseneba Cemi daZlevis meqanizmebis nareobaze, an daavadebis yoveldRiur simptomebze
gasavarjiSeblad. zemoqmedeba, albaT, kargad axerxebT am daava-
dawynardi; Tavs vakontroleb, nela, Rrmad isunTqe. debasTan gamklavebas (Affleck et al., 1987), magram Tu
daZleva fiqrobT, rom stresis wyaro meore pirovnebaa,
rodesac SiSi geufleba, Seisvene. romlis qcevaze gavlenas ver axdenT, an situa-
yuradReba awmyoze SeaCere, ra maqvs gasakeTebeli?
nu ecdebi SiSis mTlianad gaqrobas, SeinarCune
ciaa, romelsac ver SecvliT, izrdeba imis
marTvad doneze. albaToba, rom am qronikul viTarebas fsiqo-
amaze uaresic SeiZleboda momxdariyo. logiurad ver gaumklavdebiT (Bulman & Wortman,
ubralod, sxva rameze ifiqre.
1977). individebi, romelTac SeuZliaT stresis
TviTganmtkiceba cnobieri kontroli iseTi fataluri daavadebis
gamomivida, me SevZeli amis gakeTeba. SemTxvevaSic ki, rogoric Sidsia, amiT TavianT
iseTi cudic ar yofila, rogorsac movelodi.
marTla kmayofili var Cemi miRwevebiT. fsiqikur da fizikur janmrTelobas argeben
(Thompson et al., 1994).
sanam samomavloT gamoyenebad kontrolis am
litaciis Cveulebriv programas stresis strategiebs daimaxsovrebT, stresis daZlevis
inokulaciis treningi daemata. treningi bolo aspeqti _ socialuri ganzomileba gan-
fokusirebuli iyo gamojanmrTelebis peri- vixiloT.
odis SfoTvisa da tkivilis saxeobebze
da xels uwyobda mamakacebs zemoT aR-
socialuri mxardaWera, rogorc stresis
werili kognituri restruqturizaciis
daZlevis resursi
teqnikebis gamoyenebaSi. danarCenma ocda-
aTma mamakacma mxolod reabilitaciis socialuri mxardaWera sxvebisTvis gaweuli
standartuli kursi gaiara. samocive mona- daxmarebaa, romelic amcnobs adamians, rom igi
uyvarT, masze zrunaven, afaseben da rom igi
stresi Tqvens cxovrebaSi
60
yvelaze efeqturi
30
20 saidan
10
0 viciT
emociuri informaciuli materialuri
mxardaWeris tipi
mxardaWeris wyaroebisa da tipebis
urTierTSedareba
suraTi
13.10 Seli teilori kolegebTan erTad Seis-
wavlida sxvadasxva tipis socialuri mxa-
socialuri mxardaWeris Rirebuleba
rdaWeris efeqturobas kiboTi daava-
aRqmuli socialuri mxardaWera, rogorc diagnozis
debulebTan (Dakof & Taylor, 1990; Taylor, 1986).
funqcia
(Martin, et. al., 1994, kiboTi daavadebuli pacientebis
avadmyofebi gansxvavebulad afasebdnen
monacemebi aRebulia Dakof&Taylor, 1990). sxvadasxva saxis mxardaWeris sargebli-
anobas. isini sasargeblod Tvlidnen mxo-
ukukavSiri, informacia) uzrunvelyofa. nebis-
lod meuRleebis, da ara eqimebis, an mom-
mieri adamiani, visTanac gaqvT mniSvnelovani
vlelebis `gverdiT yofnas~. meore mxriv,
socialuri urTierToba _ iqneba es ojaxis
avadmyofebisTvis mniSvnelovani iyo infor-
wevri, megobari, TanamSromeli Tu mezobeli _
maciis an rCevis miReba kiboTi daavadebuli
SesaZloa, saWiroebis SemTxvevaSi, Tqveni so-
sxva pacientebisagan, an eqimebisagan da
cialuri mxardaWeris qselis nawili iyos.
ara -_ ojaxisgan da megobrebisagan.
mravali gamokvleva miuTiTebs stresisadmi
ganurCevlad imisa, Tu visgan _ iqnebodnen
mowyvladobis SemcirebaSi socialuri mxar-
es eqimebi, megobrebi Tu ojaxis wevrebi _
daWeris Zalaze (Cohen & McKay, 1983). rodesac
modioda Tavsmoxveuli naZaladevi xalisi
adamianebs hyavT xalxi, visac SeuZliaT mimarTon,
da daavadebis simZimis daknineba, avadmyo-
isini ukeT axerxeben rogorc sakuTar yovel-
febi Tvlidnen, rom maT es arafers argebda.
dRiur problemebTan, ise samsaxurebriv stres-
ebTan, umuSevrobasTan, ojaxis rRvevasTan,
seriozul daavadebebTan da sxva katastrofebTan 13.10 suraTze mocemulia socialuri mxar-
gamklavebas (Gottlieb, 1981; Pilisuk & Parks, 1986). so-
Tavi 13 / emocia, stresi da janmrTeloba
537
xarisxis gaumjobesebisaTvis. winamdebare Tavi
janmrTelobis fsiqologia venesuelis varaos kulturisTvis damaxasiaTe-
beli gankurnebis ritualis magaliTiT daviwyeT.
rogorc aRvwereT, mkurnali mowveuli iyo avad-
ra wvlili SeaqvT fsiqikur procesebs cudad myofi biWis sxeulSi Casaxlebuli sulebis
da kargad yofnis gancdaSi? Cven ukve war- gansadevnad. mkurnalma Seasrula tradiciuli
mogidgineT sakmarisi sabuTi imisa, rom pasuxi gankurnebis ceremonia. mSoblebma biWis gamoj-
am kiTxvaze aris: _ `sakmaod didi~. janmrTelo- anmrTeleba mkurnalis moqmedebebs miaweres
bisaTvis fsiqologiuri da socialuri faqto- (Briggs,1996).
rebis mniSvnelobis aRiarebam xeli Seuwyo axali msgavsi rwmenis arsebobas SeiZleba sxva
sferos _ janmrTelobis fsiqologiis _ gan- kulturebSic SexvdeT. magaliTad, navajoSi
viTarebas. janmrTelobis fsiqologia fsiqo- daavadebas, avadmyofobasa da kargad yofnas
logiis dargia, romelic mowodebulia imis socialur harmonias da gonebasa da sxeuls
dasadgenad, Tu rogor inarCuneben adamianebi Soris urTierTqmedebebs miawerdnen. huazos cneba
janmrTelobas; ratom xdebian isini avad da navajoSi niSnavs harmonias, sulier simSvides,
rogor reagireben avadmyofobaze (Taylor, 1986,1990). saTnoebas, idealur ojaxur urTierTobebs, mSve-
janmrTeloba gulismobs sxeulisa da gonebis nierebas xelovnebasa da xelobaSi, sxeulisa
zogad mdgomareobas, romelic aRiwereba da sulis sijansaRes. avadmyofoba ganixileba,
siZlierisa da energiulobis terminebiT. es ar rogorc borotebiT gamowveuli nebismieri
aris ubralod daavadebis an dazianebis arar- disharmoniis Sedegi, romelic isadgurebs
seboba, aramed am SemTxvevaSi saqme imas ufro adamianSi tabus darRvevis, jadoqrobis, zedmeti
exeba, Tu ramdenad kargad funqcionireben damyolobis, boroti ocnebebis gamo. tradici-
sxeulis Semadgeneli nawilebi erTad. janmrTe- uli gankurnebis ceremonia gulisxmobs avad-
lobis fsiqologiis Sesaxeb msjelobas davi- myofobis gandevnasa da janmrTelobis aRdgenas
wyebT imis aRweriT, Tu rogor scildeba avad- ara marto Samanis mkurnalobiT, aramed ojaxis
myofobis tradiciul dasavlur models is yvela wevris erToblivi ZalisxmeviT, romlebic
filosofiuri mimdinareoba, romelic safuZvlad avadmyofTan erTad cdiloben huazos mdgomare-
udevs mocemul sferos. Semdeg ganvixilavT obis dabrunebas. tomis nebismieri wevri avad-
janmrTelobis fsiqologiis wvlils daavadebisa myofobas miiCnevs ara avadmyofis pirad pasuxis-
da disfunqciis prevenciasa da mkurnalobaSi. mgeblobad (da danaSaulad), aramed ganixilavs,
rogorc ufro zogadi disharmoniis niSans,
romelic unda aRikveTos Temuri gankurnebis
janmrTelobis ritualebiT. es kulturuli orientacia garan-
Tavi 13 / emocia, stresi da janmrTeloba
janmrTelobis profilaqtika
biofsiqosocialuri modelisken cneba janmrTelobis profilaqtika niSnavs
Cven axlaxan vnaxeT, rom aradasavlur kul- zogadi strategiebisa da konkretuli taqtikis
turebSi gankurnebis praqtika xSirad sxeulsa ganviTarebas, romelic miznad isaxavs adamianTa
da gonebas Soris kavSiris arsebobas gulisxmobs. avad gaxdomis riskis gamoricxvas, an Semcirebas.
amis sapirispirod, Tanamedrove mecnieruli XXI saukuneSi avadmyofobis prevencia XX
azrovneba, ZiriTadad, biosamedicino models saukunis dasawyisisgan gansxvavebul amocanebs
eyrdnoba, romelic sxeulisa da gonebis dua- ayenebs (Matarazzo, 1984). 1900-ian wlebSi sikvdilis
listuri koncefciiT xelmZRvanelobs. am mode- upirveles mizezs infeqciuri daavadebebi
lis Tanaxmad, medicina fizikur sxeuls suli- warmoadgenda. am periodSi praqtikosma eqimebma
sagan damoukideblad mkurnalobs. goneba mniS- wamoiwyes pirveli revolucia amerikul sazo-
vnelovania mxolod emociebisa da rwmenebisaTvis gadoebrivi janmrTelobis dacvis sistemaSi.
da cota ram Tu SeuZlia gaakeTos sxeulis kvlevebis, sazogadoebrivi ganaTlebis, vaqcinebis
realobisaTvis; Tumca, droTa ganmavlobaSi ganviTarebisa da sazogadoebrivi janmrTelobis
mecnierebma daiwyes urTierTqmedebaTa tipebis standartebis cvlilebebis (rogoricaa narCe-
aRnusxva, romelTa SemTxvevaSic ar muSaobs xisti nebis kontroli da kanalizacia) saSualebiT
biosamedicino modeli. Tqven ukve naxeT maT TandaTanobiT SeZles sikvdilianobis
zogierTi maTgani: karg da cud cxovrebiseul
movlenebs SeuZliaT gavlena moaxdinon imunuri biofsiqosocialuri modeli (Biopsychosocial mo-
del) _ janmrTelobisa da avadmyofobis modeli,
sistemis funqcionirebaze; adamianebi met-
romlis mixedviT, nervuli sistemis, imunuri
janmrTelobis fsiqologia
naklebad moqnilebi arian stresis uaryofiT sistemis, qceviTi stilis, kognituri pro-
SedegebTan mimarTebaSi; adekvaturma socialurma cesebisa da garemo faqtorebis urTierTkavSirma
mxardaWeram SeiZleba Seamciros sikvdilis SeiZleba adamiani avad gaxdomis riskis winaSe
albaToba. amgvari gaazrebis Sedegad Camoyalibda daayenos.
biofsiqosocialuri modelis sami komponenti: kargad yofna (Wellness) _ optimaluri janmrTe-
`bio~ miuTiTebs biologiuri avadmyofobis rea- loba, romelic aerTianebs fizikur, inteleqtu-
lur arsebobaze, `fsiqo~ da `socialuri~ ki _ alur, emociur, sulier, socialur da garemos
sxvadasxva sferoSi sruli da aqtiuri fun-
janmrTelobis fsiqologiur da socialur
qcionirebis unars.
komponentebze.
janmrTelobis profilaqtika (Health promotion)
biofsiqosocialuri modeli fizikur jan-
_ zogadi strategiebisa da konkretuli taqtikis
mrTelobas gonebis mdgomareobasa da garemom- ganviTareba, romelic miznad isaxavs adamianTa
cvel samyarosTan akavSirebs. janmrTelobis avad gaxdomis riskis gamoricxvas, an Semcirebas.
539
didi raodenobiT miReba, mgzavroba usafrTxo-
cxrili
13.5 ebis Rvedebis gareSe, stresebiT savse cxovreba
_ yvelaferi es garkveul rols asrulebs iseTi
sikvdilis ZiriTadi mizezebi aSS-Si,
daavadebebis CamoyalibebaSi, rogorebicaa: kibo,
1998 weli
gulis daavadebebi, dambla, agreTve, ubeduri
sikvdilis
sikvdili- SemTxvevebisa da TviTmkvlelobebisas. civili-
rangi sikvdilis mizezi mizezebis
anobis
xelSemwyobi zaciis aRniSnul daavadebebTan dakavSirebuli
procenti
faqtorebi
qcevebis SecvliT mravali daavadebisa da naad-
1 31.0 gulis daavadeba DS
revi sikvdilis prevencia gaxdeba SesaZlebeli.
2 23.2 kibo DS
3 6.8 dambla DS am codnaze dayrdnobiT advilia garkveuli
4 4.8 filtvebis obstruq-
rekomendaciebis mocema, magram ufro sasurvelia,
ciuli daavadebebi S
5 4.2 yvela saxis ubeduri rom janmrTeloba iseTi kargi Cvevebis Semu-
SemTxveva A SavebiT SeinarCunoT, romlebic CamoTvlilia
1.9 mxolod avtoavariebi A
6 3.9 pnevmonia da gripi S 13.6 cxrilSi. bevri maTgani, albaT, ukve nacnobia
7 2.8 diabeti D TqvenTvis. miuxedavad amisa, janmrTelobis
8 1.3 TviTmkvleloba A
9 1.1 Tirkmlebis daavadebebi fsiqologebi gamoiyeneben fsiqologiur prin-
10 1.1 RviZlis qronikuli cipebs imis albaTobis gasazrdelad, rom Tqven
daavadeba da cirozi A
marTla gaakeTebT imas, rac TqvenTvis kargia.
* D=kveba; S =moweva; A =alkoholi amis demonstrirebis mizniT axla ganvixiloT
ori konkretuli Tema: moweva da Sidsi.
Tu Tqven aSS-Si cxovrobT, lTa raodenobis Semcireba 40%- aumjobesebs garegnobas). ro-
Tqveni mTavroba momdevno aTi dan 20%-mde; gorc ki individebi treningis
wlis gegmas gTavazobT: aSS-is • im mozrdilTa raodenobis Semdgom _ gansjisa da Senar-
janmrTelobisa da mosaxleobis gazrda 15%-dan 30%-mde, rom- Cunebis _ etapebze gadadian,
momsaxurebis departamentma lebic regularulad saSualo yuradRebis koncentracia wi-
Seqmna programa saxelwodebiT xarisxis fizikuri aqtivobiT naaRmdegobidan sargeblobaze
_ `janmrTeli adamianebi 2010~, arian dakavebulni (30 wuTi, gadainacvlebs.
sadac mocemulia konkretuli TiTqmis yoveldRe). rogor unda moaxerxoT
rekomendaciebi pirovnuli da TqvenTvis, albaT, cnobilia, gansjis wina etapis daZleva,
sazogadoebrivi janmrTelo- Tu ratom girCevT es programa Tu Tqven jer kidev ar var-
bisaTvis aucilebeli qcevebis regularulad varjiSs, anu jan- jiSobT regularulad?
Sesaxeb. programas ori zogadi mrTelobis mTavari gaumjobeseba mkvlevrebi miuTiTeben, rom
mizani aqvs: (1) gansxvavebebis miiRweva iseTi varjiSebiT, ro- adamianebs SeuZliaT iseTi
Semcireba janmrTelobis statu- goricaa: velosipediT siaruli, strategiebis daswavla, rom-
sebs Soris mosaxleobis sxva- curva, sirbili da Cqari sia- lebic saSualebas miscemT maT,
dasxva fenaSi _ moxucebSi, rulic ki. es aqtivobebi iwveven daZlion varjiSis xelisSem-
umciresobebsa da bavSvebSi da gulisa da respiratoruli sis- Sleli dabrkolebebi (Simkin &
(2) janmrTeli cxovrebis xan- temis mdgomareobis gaumjobese- Gross, 1994). Tqven SegiZliaT
grZlivobis gazrda. fsiqolo- bas, kunTebis tonusis gaZlie- zustad iseve ganixiloT var-
gebi orive miznis ganxorcie- rebas da bevri sxva sargebelic jiSis dawyeba, rogorc nebis-
lebaSi Seitanen TavianT wvlils. moaqvT janmrTelobisaTvis. mieri sxva situacia, romelic
rac Seexeba pirvel mizans, rogor SeiZleba janmrTelo- stresis dasaZlevad Tqvengan
fsiqikuri janmrTeloba Seta- bis fsiqologiis codna daex- kognitur Sefasebas moiTxovs.
nilia `janmrTelobis statusis~ maros adamians dadebiTi efeq- ecadeT dagegmoT cxovreba ise,
kategoriaSi. ukve ramdenime we- tebis miRebaSi? mkvlevrebi swav- rom varjiSi ganixilebodes,
lia fsiqologebi did energias loben, Tu vin da ratom mimarTavs rogorc jansaRi garToba.
xarjaven sazogadoebis sxva- regularul varjiSs da cdi- Tqven, aseve, unda icodeT, rom
dasxva jgufebSi fsiqikuri jan- loben gansazRvron is prog- Tqveni kolejis bevr students
mrTelobis dacvis gaumjobe- ramebi Tu strategiebi, romlebic aqvs `Cavardnebi~ rogorc kve-
Tavi 13 / emocia, stresi da janmrTeloba
sebaze. meore mizani uSualod yvelaze metad exmarebian adamia- bis, ise varjiSis Tvalsaz-
exeba kvalifikacias, rasac fsi- nebs varjiSis daiwyebasa da risiT: rodesac akademiuri
qologebi janmrTelobis pro- gagrZelebaSi (Dishman & Buckworth, stresis periodebi gaivlis,
filaqtikis sagnad miiCneven. 1997). faqtobrivad, varjiSis isini cudi kvebidan da mini-
programa `janmrTeli adamiane- dawyebisTvis mzadyofnas igive maluri varjiSidan jansaR
bi 2010~-is mizania, rom adamia- modeli miesadageba, romelic qcevas ubrundebian (Griffin et
nebma Secvalon janmrTelo- mowevisaTvis Tavis danebebisTvis al.,1993). rogor unda Camoa-
basTan dakavSirebuli qcevebi. mzadyofnis SemTxvevaSi moqme- yaliboT Tqveni azrebi ise, rom
rogorc vnaxeT, es janmrTe- debs (Myers & Roth,1997). gansjis Tavi aaridoT amgvar paterns?
lobis fsiqologiis kvlevebis wina etapze adamianTa yuradReba, scadeT daexmaroT programas
mniSvnelovani sakiTxia. ZiriTadad, koncentrirebulia im `janmrTeli adamianebi 2010~
es sakiTxi rom gavagrZeloT, winaaRmdegobebze, romlebic dasaxuli miznebis miRwevaSi.
ganvixiloT ori konkretuli xels uSlian varjiSis dawyebas www.health.gov/healthypeople
mizani programidan `janmrTeli (magaliTad, drois ukmarisoba, es `janmrTeli adamianebi
adamianebi 2010~: varjiSisas partnioris ararse- 2010~-is veb-gverdis misamarTia,
• samuSao saaTebSi fizikuri
boba), vidre im sargeblobaze, sadac SegiZliaT gaecnoT
romelic moaqvs varjiSs (maga- programis 467 konkretul mi-
aqtivobiT dakavebul mozrdi-
liTad, exmareba relaqsaciaSi,
542
zans.
inficirebidan simptomebis gamovlenamde periodi Sesabamis damokidebulebebSi, Rirebulebebsa da
(sainkubacio periodi) SeiZleba xuTi weliwadi qcevebSi. Sidsis sawinaaRmdego warmatebuli
an meti iyos. miuxedavad imisa, rom aiv virusiT intervenciisaTvis saWiroa sami komponenti (Fisher
inficirebulTa did nawils ar aqvs Sidsis et al,. 1994, 1996; Yzer et al., 1998):
samedicino diagnozi, maT mudmivi stresis qveS
informacia _ adamianebs unda miewodebo-
cxovreba uwevT, rom nebismier dros am saxifaTo
deT informacia imis Sesaxeb, Tu rogor gadadis
daavadebam SeiZleba uecrad iCinos Tavi.
Sidsi da rogor SeiZleba misi Tavidan acileba;
dResdReobiT ukve arsebobs mkurnaloba, romelic
maT unda miiRon konsultacia usafrTxo seqsis
SesaZlebels xdis Sidsis sruli siZlieriT
(magaliTad, sqesobrivi kontaqtis dros pre-
Semotevis gadavadebas, magram ar arsebobs arc
zervativis gamoyenebis Sesaxeb) da steriluri
Sidsisgan gankurnebis saSualeba da arc misi
SpricebiT sargeblobis Taobaze;
gavrcelebis Tavidan asacilebeli vaqcina.
aiv virusiT inficireba ar xdeba haeriT. motivacia _ adamianebi unda iyvnen moti-
inficirebisTvis aucilebelia sisxlTan uSua- virebulni Sidsis prevenciis ganxorciele-
lo kontaqti. zogadad, aiv virusi erTi ada- bisaTvis;
mianidan meores SeiZleba gadaedos ori gziT:
qceviTi unar-Cvevebi _ adamianebs unda
(1) sqesobrivi kontaqtis dros sisxlis an spermis
aswavlon miRebuli codnis praqtikaSi gamo-
gacvliT da (2) wamlis ineqciisaTvis gankuT-
yeneba.
vnili intravenuli nemsebisa da Spricebis
saziarod sargeblobisas. virusi, aseve, SeiZleba ratomaa aucilebeli samive komponenti?
gadavides sisxlis gadasxmiT da im samedicino adamianebi SeiZleba iyvnen Zlier motivirebulni,
procedurebiT, romlis drosac janmrTel magram ar iyvnen informirebulni da, piriqiT,
adamians SemTxveviT gadausxamen inficirebul maT SeiZleba hqondeT sakmarisi codna da
sisxls, an gadaunergaven organoebs. hemofiliiT motivacia, magram ar hqondeT saWiro unar-Cvevebi.
daavadebulma mravalma adamianma Sidsi swored
magaliTad, maT SeiZleba ar icodnen, rogor
am gziT SeiZina, Tumca, yvela adamians emuqreba
daZlion socialuri barieri da mosTxovon
SidsiT daavadebis safrTxe.
partniors prezervativis gamoyeneba (Leary et al.,
Sidsis virusiT inficirebisagan Tavis dacvis
1994). fsiqologiurma Carevam SeiZleba adamians
erTaderTi gza im cxovrebiseuli Cvevebis
roluri TamaSis gamocdileba, an sxva qceviTi
Secvlaa, romlebic riskis winaSe ayeneben
unar-Cvevebi SesZinos am barieris mniSvnelobis
adamians. es niSnavs permanentuli cvlilebebis
Semcirebis mimarTulebiT.
Setanas seqsualuri qcevis paternebsa da
wamlebTan dakavSirebuli piradi moxmarebis
sagnebis gamoyenebaSi. janmrTelobis fsiqologi mkurnaloba
tomas koatsi (Thomas Coates) im multidiscip-
mkurnaloba fokusirebulia avadmyofobis
linaruli kvlevis gundis wevria, romelic mTel
daregulirebasa da gamojanmrTelebaSi adamianis
rig fsiqologiur principebs iyenebs Sidsis
janmrTelobis fsiqologia
aris mdgomareoba, rodesac mcirdeba kunTebis nings SeuZlia ganapirobos sisxlis wnevis
daZabuloba, Tavis tvinis qerqis aqtivoba, uwyveti Semcireba (Paron et al., 1996). mkvlevrebi
guliscema da sisxlis wneva, neldeba sunTqva zustad ver gansazRvraven im fiziologiur
(Benson & Stuart, 1992; Friedman et al., 1996), iklebs
eleqtruli aqtivoba tvinSi da mcirdeba relaqsaciuri reaqcia (Relaxation response) _
garemomcveli samyarodan centralur nervul mdgomareoba, rodesac mcirdeba kunTebis da-
sistemaSi Semavali stimulebis raodenoba. Zabuloba, Tavis tvinis qerqis aqtivoba, gu-
liscema da sisxlis wneva, neldeba sunTqva.
agznebadobis amgvari dabali donis dros xdeba
stresidan gamosvla. relaqsaciuri reaqciis bioukukavSiri (Biofeedback) _ TviTregulaciis
Sesaqmnelad aucilebelia oTxi piroba: (1) wynari teqnika, romlis drosac individi aracnobieri
garemo, (2) daxuWuli Tvalebi, (3) komfortuli biologiuri procesebis nebismier kontrols
poza da (4) raime sityvisa Tu frazis gonebaSi axorcielebs. 545
wlis ganmavlobaSi yovelkvireul mxar-
damWer Terapiul jgufSi monawileobda.
es pacientebi sakuTar gamocdilebaze, kibos
sxvadasxva aspeqtebis daZlevis Taobaze
sasaubrod ikribebodnen, sadac keTil-
ganwyobil garemoSi sakuTari SiSebisa da
sxva Zlieri emociebis daufaravad gamov-
lenis saSualeba hqondaT.
marTalia, aTi wlis Semdeg ganmeorebiTi
Sexvedrisas, mTeli SerCevidan mxolod
sami iyo cocxali, magram mniSvnelovani
gansxvaveba dadasturda sicocxlis xang-
rZlivobis TvalsazrisiT im pacientebs
Soris, romlebic damatebiT gadiodnen
fsiqologiur mkurnalobas da romlebic
meqanizms, romlis saSualebiTac kanis tempera- mxolod samedicino daxmarebas iRebdnen.
turis bioukukavSiris treningi amcirebs sis- jgufur TerapiaSi monawile pacientTa
xlis wnevas. isini, aseve, ganagrZoben imis kvle- sicocxlis saSualo xangrZlivoba 36.6 Tve
vas, Tu ratom moqmedebs treningi zogierT iyo, sakontrolo jgufis pacientebisaTvis
individze, zogierTze ki _ ara (Lal et al., 1998; ki _ 18.9 Tve. kargad kontrolirebuli
Roberts & McGrady, 1996). miuxedavad amisa, Tu maRali kvlevis es Sedegebi gviCvenebs, rom
wneva SegawuxebT, medikamentozur mkurnalobas- fsiqologiurma mkurnalobam SeiZleba
Tan erTad bioukukavSiris kursis mosinjvac gavlena moaxdinos daavadebis mimdinareo-
SegiZliaT. basa da sicocxlis xangrZlivobaze (Spiegel
et al., 1989).
fsiqologiuri faqtorebis gavlena
janmrTelobaze am saxis kvlevebi gvaZlevs imeds, rom mxar-
damWeri jgufebis garemos kiboTi daavadebuli
ramdenad SeuZlia fsiqologiur faqtorebs
pacientebisaTvis sicocxlis gaxangrZliveba
_ sxeulze gonebis zegavlenas _ seriozul
SeuZlia (Walker et al., 1999). mniSvnelovani dak-
daavadebaze zemoqmedeba? sabednierod, janmrTe- virveba am SemTxvevaSi isaa, rom mkurnalobis
lobis fsiqologiaSi Catarebuli kvlevebi fsiqologiuri da biologiuri midgomebi erTad
Tavi 13 / emocia, stresi da janmrTeloba
sakmaod optimistur suraTs gvaZleven. ganvixi- unda muSaobdnen. janmrTelobis bevr fsiqologs
loT klasikuri kvleva, romelic aCvenebs, Tu miaCnia, rom samedicino mkurnaloba, tradiciul
ramdenad SeuZlia fsiqologiur procesebs kibos mkurnalobasTan erTad, fsiqologiur daxmareba-
mimdinareobis Semsubuqeba. sac unda gulisxmobdes.
dabolos, kidev erTi SeniSvna mkurnalobasTan
saidan dakavSirebiT. gqoniaT Tu ara odesme imdenad
samarcxvino saidumlo, rom veravisTvis gagim-
viciT xeliaT? Tu es asea, Turme am saidumloze saubars
SeuZlia sagrZnoblad gaaumjobesos Tqveni
socialuri mxardaWera da kiboTi
janmrTelobis mdgomareoba. es aris daskvna
daavadebul adamianTa sicocxlis
janmrTelobis fsiqologis jeims penebakeris
xangrZlivoba
(James Pennebaker, 1990,1997 et al., 1998) mravalricxo-
mkerdis kiboTi daavadebul, metasta- vani kvlevebidan. penebakerma aCvena, rom pi-
zebis mqone 86 pacients tradiciuli rovnul travmebTan, warumateblobebTan da
mkurnaloba utardeboda, 50 aseTive avad- samarcxvino, an danaSaulis gancdis gamomwvev
myofisagan Semdgari eqsperimentuli jgufi gamocdilebasTan dakavSirebuli gandevnili az-
546 ki tradiciul mkurnalobasTan erTad, erTi rebi da grZnobebi damangrevlad moqmedebs
adamianis fsiqikur da fizikur janmrTelobaze.
amgvari Sekaveba fsiqologiurad mZime gadasa-
muSavebelia da, droTa ganmavlobaSi, aryevs
sxeulis Tavdacvis unars, winaaRmdegoba gauwios
avadmyofobas. sxva adamianebisadmi ndoba aneit-
ralebs Sekavebis uaryofiT efeqts. Tavis nebaze
miSvebis gancdas Tan sdevs fizikuri da fsiqo-
logiuri janmrTelobis gaumjobeseba kvirebis
da Tveebis Semdeg. ganvixiloT emociuri gantvir-
Tvis zemoqmedeba revmatiuli arTritis mqone
adamianTa mdgomareobaze.
saidan
viciT
ferovani peizaJis aRweras. erTi SexedviT, Sirebuli stresi. janmrTelobis dacvis yvelaze
gantvirTvis jgufis pacientebi odnav energiul TanamSromelsac ki uviTardeba
uaresad grZnobdnen Tavs _ davalebam emociuri stresi mTeli rigi pirovnuli, fizi-
mravali uaryofiTi emocia aRZra. Tumca, kuri da socialuri problemebis mqone uamrav
mkurnalobidan sami Tvis Semdeg, gan- adamianTan intensiurad muSaobis Sedegad. emo-
tvirTvis jgufis wevrebi, Sesabamisad, ciuri stresis gansakuTrebul tips, romelsac
ufro nakleb fizikur disfunqcias ganic- janmrTelobisa da socialuri dacvis muSakebi
didnen _ nakleb problemebs, magaliTad ganicdian, kristina maslaCma (Christina Maslach), am
siarulSi da saxsrebis moxvraSi, vidre farTod gavrcelebuli problemis wamyvanma
sakontrolo jgufis wevrebi (Kelley et mkvlevarma, gamofitva uwoda. profesiuli gamo-
al.,1997). fitva warmoadgens sindroms, romelic emociur
gamofitvas, depersonalizacias da pirovnuli
547
fsiqologia Cvens cxovrebaSi
sakvanZo
sakiTxebi
mW
552
552
pirovneba
14
pirovnebis tipisa da niSnis
Teoriebi
• tipebiT kategorizacia
• niSnebiT aRwera • niSnebi
da memkvidreoba • winaswar-
metyveleben Tu ara niSnebi
qcevas • pirovnebis tipisa
da niSnis Teoriebis Sefaseba
fsiqologia Cvens cxovrebaSi:
ratom aris zogi adamiani
morcxvi
fsiqodinamikuri Teoriebi
• froidis Teoriss fsiqoana-
lizi • froidis Teoriis
Sefaseba • post-froidis-
tuli Teoriebi
humanisturi Teoriebi
• humanisturi Teoriebis niS-
nebi • humanisturi Teori-
ebis Sefaseba
socialuri daswavlis da
kognituri Teoriebi
• miSelis kognitur-afeqturi
pirovnebis Teoria •banduras
kognitur-socialuri daswav-
lis Teoria •kentoris soci-
aluri inteleqtis Teoria
• socialuri daswavlisa da
kognituri Teoriebis Sefa-
seba
me-s (self) Teoriebi
• me-s koncefciaTa dinamikuri
aspeqtebi • TviTSefaseba da
TviTprezentacia • me-s kul-
turuli konstruqcia
• me-s Teoriebis Sefaseba
fsiqologia XXI saukuneSi: me
internetSi
pirovnebis Teoriebis Sedareba
pirovnebis Sefaseba
• obieqturi testebi • proeq-
ciuli testebi
sakvanZo sakiTxebi
• ZiriTadi cnebebi 553
g ainteresebT, kargi mSobeli iqne-
biT Tu ara? Tqven rom freno-
logiis _ me-19 saukuneSi popula-
ruli erT-erTi Teoriis mimdevari
iyoT, nebismieri, visac SeeZleboda Tqveni Tavis
qalis moyvanilobis xeliT mosinjva, SeZlebda
am kiTxvaze pasuxis gacemas. im Teoriis mixedviT,
romelsac frenologia eyrdnoboda, tvinis
Zlierad ganviTarebuli organoebi Signidan
awvebian Tavis qalas da amozneqilobebs qmnian.
tvinis yovel organos ukavSirdeboda iseTi
niSnebi, rogoricaa: mSobliuri siyvaruli,
megobroba da brZolisunarianoba. am organoeb-
Tan asocirebuli kopis zomis SefasebiT
adamiani dauyovnebliv sakmaod bevrs Seityobda
sakuTari Tavisa Tu sxva adamianis Sesaxeb. qvemoT
mocemulia mSobliuri siyvarulis gamovlinebis
aRwera wignidan „rogor amovikiTxoT xasiaTi:
frenologiisa da fiziognomiis axali ilus-
trirebuli saxelmZRvanelo~ (saavtoro ufle- dakavSirebiT, gansakuTrebiT maSin, rodesac
bebi daculia samuel uelsis mier, 1869): isini Tqven gverdiT ar arian, xolo erT-erTi
mSobliuri siyvarulis anu filoprogeni- maTganis sikvdili TiTqmis gausaZlisi dartyma
tivobis organo moTavsebulia naTxemis Sua na- iqneboda TqvenTvis;
wilis (2. suraTi 23) da kefis gamozneqilobidan didi – Tqven gaqvT unari, Zalian giyvardeT
daaxloebiT erTi duimiT zemoT (gv. 42). Tqveni Svilebi, bevri gaakeToT da SeswiroT
maTi gulisaTvis, magram Tqven ar iqnebiT
ipoveT Sesabamisi adgili sakuTar Tavis gadaWarbebulad mzrunveli da, zogadad, ar
qalaze? rogoria is Tqveni megobrebis Tavis igrZnobT Svilebisadmi Tu Sinauri cxovele-
qalebTan SedarebiT? ai, ras ambobs zemoT bisadmi Zalian Zlier mizidulobas;
Tavi 14 / pirovneba
558
suraTi
14.2
morcxvoba rogorc niSani
niSnebma SeiZleba imoqmedon, rogorc
intervenciulma cvladebma, romlebic
akavSireben erTi SexedviT erTmaneTTan
daukavSirebel stimulebsa da maTze
pasuxebis erTobliobas.
xuTfaqtoriani modeli
kvlevebi TvalnaTliv adastureben aizenkis
Teoriis mraval aspeqts, Tumca, ukanasknel
wlebSi miRweul iqna konsensusi, rom pirovnebis
suraTi
14.3 struqturas yvelaze kargad xuTi faqtori
axasiaTebs, romlebic arasrulad emTxveva
pirovnebis aRweris wris oTxi aizenkis sam ganzomilebas (Wiggins & Pincus, 1992).
kvadrati aizenkis mixedviT miuxedavad imisa, rom pirovnebis yvela mkvle-
eqstraversiisa da neiroticizmis ori ganzomileba
vari ar emxroba am xuT faqtors (Block, 1995;
gvaZlevs wriul gamosaxulebas. aizenkma am Eysenck, 1992; Pervin, 1994), dResdReobiT swored
gamosaxulebis yoveli kvadrati hipokrates mier isini warmoadgenen kriteriums niSnis struqtu-
gansazRvruli oTxi pirovnebis tipisagan erTs
daukavSira. miuxedavad amisa, misi Teoria am ris Sesaxeb diskusiaTa umravlesobaSi.
kategoriebis farglebSi individualuri varirebis xuTfaqtoriani modelis Seqmna asaxavs
saSualebas iZleva.
mcdelobas, aRmoCenil iqnes raime struqtura
niSanTa im did siaSi, romelic amoiRes leqsiko-
(opoziciebs), rogoricaa, magaliTad, TavSekave- nidan olportma da odbertma (1996). niSnebi
buli _ komunikabeluri, mimndobi – eWviani, dayvanil iqna sinonimebis daaxloebiT 200
modunebuli – daZabuli. miuxedavad amisa, klasteramde, romlebic gamoiyeneboda niSnebis
Tanamedrove niSnis Teoriis mimdevrebi amtki- bipolaruli ganzomilebebis Sesaqmnelad;
ceben, rom pirovnebebs Soris yvelaze mniSvne- ganzomilebebisa, romlebsac aqvT maRali da
lovan gansxvavebebs 16-ze kidev ufro naklebi dabali polusebi, rogoricaa pasuxismgebliani
ganzomileba asaxavs. da upasuxismgeblo. Semdeg adamianebs sTxovdnen,
hans aizenkma (Hans Eysenck, 1973, 1990) pirovnebis SeefasebinaT sakuTari Tavi da sxva adamianebi
testirebis monacemebidan mxolod sami ZiriTadi, bipolarul ganzomilebebze da es Sefasebebi
moculobiTi ganzomileba gamoyo: eqstraversia
statistikuri damuSavebis procedurebs eqvem-
(SigniT orientirebuli gareT orientirebulis
Tavi 14 / pirovneba
ukanaskneli drois kvle- simorcxve SeiZleba ganisa- da pativiscemas (Pilkonis & Zim-
vebma gviCvena, rom kolejis zRvros, rogorc diskomforti bardo, 1979).
studentebis 50%-ze meti da/an Sekaveba iseT interper- maS ratom aris zogi adami-
sakuTar Tavs „amJamad morcxv~ sonalur situaciebSi, rom- ani morcxvi maSin, rodesac
individad miiCnevs (Carducci & lebic xels uSlis adamianis sxvebi ar arian? erTi SesaZ-
Zimbardo, 1995). maTi umetesoba interpersonaluri an profe- lebeli axsnaa buneba. kvle-
ambobs, rom morcxvoba aris siuli miznebis miRwevas. mor- vebi mowmobs, rom bavSvebis
arasasurveli mdgomareoba, cxvoba SeiZleba iyos qro- daaxloebiT 10% „ibadeba
romelsac uaryofiTi pirov- nikuli da dispoziciuri, anu morcxvi~ (Kagan, 1994). aseTi
nuli da socialuri Sedegebi warmoadgendes centralur bavSvebi dabadebidan uCve-
ufro meti aqvs, vidre dadebi- niSans adamianis TviTgansa- ulod frTxilni da Cake-
Ti efeqtebi. studentebis sxva zRvraSi. is SeiZleba iyos tilni arian ucxo xalxTan
jgufi ambobs, rom isini mcire TavSekavebuloba da so- da ucnob situaciebTan Seja-
„situaciurad morcxvebi~ ari- cialuri ucnauroba, romelic xebis dros. Semavsebeli (kom-
an da ara „dispoziciurad bevr CvenTagans ugrZvnia axal plementaruli) axsna yurad-
morcxvebi~, rogorc studente- situaciebSi, magram mas SeuZlia Rebas aRzrdaze amaxvilebs.
bis zemoxsenebuli umetesoba. gadaizardos ukiduresobaSi _ bavSvobaSi zog adamians
isini grZnoben, rom „TiTqos- adamianebis mimarT sruliad dascinian, masxrad igdeben,
da~ morcxvoben garkveul Semakavebel SiSSi (socialur an raime Secdomis gamo isini
situaciebSi, romlebic axa- fobias me-15 TavSi ganvixilavT). sazogadoebrivi gakicxvis
lia, ucnauria an socialur bevri morcxvi adamiani introve- sagani xdebian; sxvebi izrde-
zewolas Seicavs. aseTi situa- rtirebulicaa. isini upira- bian iseT ojaxebSi, sadac
tesobas aniWeben ganmarto- „siyvarulis damsaxureba~ da-
ciebia paemani ucnobTan, mar-
vebul, arasocialur moqmede- mokidebulia imaze, miaRwevs
toxelebis barebi, aseve, ro-
bebsa da garemos. arseboben Tu ara bavSvi warmatebas
desac adamians moeTxoveba,
„morcxvi eqstravertebi~, rom- garegnobisa da kargi qcevis
sazogadoebis winaSe momza-
lebic sazogadoebaSi komu- SejibrSi. mesame axsna kul-
debis gareSe imoqmedos. simor-
turas efuZneba.
cxvis mkvlevrebi gaocdnen, nikabelurni, magram pirovnu-
Seswavlili cxra qveyni-
rodesac zrdasrul adami- lad morcxvebi arian, amjo-
dan simorcxve yvelaze maRa-
anebSi aRmoaCines, rom „ara- bineben socialur aqtivobebSi
lia zog aziur qveyanaSi, gan-
morcxvi~ adamiani iSviaTi, CarTvas, aqvT socialuri una-
sakuTrebiT iaponiasa da tai-
araCveulebrivi saxeobaa Seer- rebi amis efeqturad ganxor-
vanSi, da yvelaze dabalia
Tebul StatebSi da yvela sxva cielebisaTvis, magram eWvi
israelSi (Zimbardo, 1991). es
gamokvleul qveyanaSi (Zim- eparebaT imaSi, rom namdvilad
gansxvaveba, garkveulwilad,
bardo, 1991). imsaxureben sxvebis mowonebasa
miewereba imas, rom am aziur
saidan
Tavi 14 / pirovneba
lebi qceviT gamovlinebebs, es paterni logi- arsebul konfliqtur Zalebs, romlebic ada-
kurad gamarTulia. amgvarad, Tu Tqven aRwerT mianis cvlilebasa da ganviTarebas iwveven.
sakuTar Tavs, rogorc Zalian keTilganwyobil
pirovnebas, es ar niSnavs imas, rom Tqvengan
„keTilganwyobil~ qcevas unda velodoT Tqveni
Sejameba
cxovrebis yvela momentSi. Cveni molodiniT,
Tqveni keTilganwyobileba gansxvavebuli iqneba tipis Teoriebi adamianebs aragadamfarav
sxvadasxvagvar situaciebSi maTi fsiqologiuri kategoriebad (rogoricaa pirvelad dabadebulni
maxasiaTeblebis mixedviT. magaliTad, Tqven, da Semdeg dabadebulni) yofen, raTa gakeTdes
566 SesaZloa, Zalian Tbili iyoT axloblebis winaswarmetyveleba maTi pirovnebebis Sesaxeb.
amis sapirispirod, niSnis Teoriebi axdenen
pirovnebis konceptualizacias uwyveti ganzo-
milebebis Sesabamisad. Tanamedrove mecnierebis
azriT, arsebobs xuTi universaluri faqtori,
romelic kros-kulturulad asaxavs pirovnebis
ZiriTad ganzomilebebs: eqstraversia, Tanxmo-
bisaTvis mzaoba, patiosneba, neiroticizmi da
gamocdilebisadmi Riaoba. qceviTi genetikis
kvlevis mixedviT, pirovnuli niSnebi maRali
xarisxis memkvidreobiTobiT xasiaTdeba. dRes-
dReobiT mecnierebi aRiareben, rom qcevis
konsistentobis kvleva moiTxovs rogorc pirov-
nebis, aseve situaciis fsiqologiuri maxa-
siaTeblebis zust aRweras.
froidis fsiqoanalizi
fsiqoanalitikuri Teoriis mixedviT, pirov- ltolvebi da fsiqoseqsualuri
nebis birTvs adamianis fsiqikaSi arsebuli ganviTareba
movlenebi (intrafsiqikuri movlenebi) qmnis,
nevrologiaSi samedicino praqtikam froidi
romlebic qcevis motivs warmoadgenen. xSirad
miiyvana Teoriul daSvebamde, rom im qcevebs,
adamianebi acnobiereben am motivebs, Tumca, zogi
romelTac is Tavis pacientebSi akvirdeboda,
saerTo biologiuri safuZveli hqondaT. adamia-
pirovnebis fsiqodinamikuri Teoriebi (Psycho-
dynamic personality theories) _ pirovnebis Teoriebi,
nuri moqmedebebis motivaciis wyarod man yvela
romlebic iziareben daSvebas, rom pirovnebis individSi arsebuli fsiqikuri energia miiCnia.
formireba da misi qcevis motivireba xdeba man dauSva, rom yvela adamians unda hqonoda
567
Zlieri Sinagani Zalebis mier. Tandayolili instinqtebi anu ltolvebi (drives),
romlebic warmoadgenda sxeulSi arsebuli moulodnelad pubertatis (sqesobrivi momwife-
organoebis mier Seqmnil daZabulobis sistemebs. bis) dros, aramed moqmedebs dabadebidan. igi
aqtivaciis dros energiis es wyaroebi SeiZleba amtkicebda, rom erosi TvalsaCinod vlindeba
gamovlindes mravali gansxvavebuli gziT. im siamovnebaSi, romelsac Cvilebi iReben
froidma Tavdapirvelad ori bazisuri ltol- genitaliebis da sxva mgrZnobiare areebis, anu
vis arseboba dauSva. erTi, misi azriT, dakavSi- erogenuli zonebis fizikuri stimulaciiT.
rebuli iyo TviTSenaxvasTan (iseT moTxovni- froidis fsiqoseqsualuri ganviTarebis xuTi
lebebTan, rogoricaa SimSili da wyurvili); safexuri moyvanilia cxrilSi 14.2. is Tvlida,
meores man uwoda erosi, Zala, dakavSirebuli rom seqsualuri siamovnebis fizikuri wyaro
seqsualur impulsebTan da saxeobis Senar- icvleba am mowesrigebuli progresiiT. fsiqo-
CunebasTan. am ori ltolvidan froids ufro seqsualuri ganviTarebis erT-erTi mTavari
metad seqsualuri impulsebi ainteresebda. man winaaRmdegoba, yovel SemTxvevaSi biWebisaTvis,
Zalze gaafarTova adamianis seqsualuri survi- aRmocendeba falosur stadiaze, 4-5 wlis asakSi,
lebis cneba da Sig CarTo ara marto seqsualuri rodesac bavSvma unda gadalaxos oidiposis
kavSiris survili, aramed yvela sxva siamovnebis kompleqsi. froidma am kompleqss miTiuri
miRebis an sxvebTan fizikuri kontaqtis dam- personaJis, oidiposis saxelwodeba misca,
yarebis mcdelobac. igi iyenebda termins li- romelmac SemTxveviT mokla sakuTari mama da
bido (libido) seqsualuri impulsebis energiis colad SeirTo sakuTari deda. froidis azriT,
wyaros gansasazRvrad. libido aris fsiqikuri yvela patara biWs aqvs Tandayolili impulsi,
energia, romelic migvmarTavs yvela saxis Seg- ganixilos mama, rogorc seqsualuri metoqe
rZnebiTi (sensualuri) siamovnebisaken. seqsua- dedis yuradRebisaTvis brZolaSi. radgan patara
luri impulsebi dauyovnebliv dakmayofilebas biWs ar ZaluZs mamis Secvla, oidiposis kom-
moiTxoven, iqneba es pirdapiri moqmedebebis pleqsi zogadad gadawydeba, rodesac bavSvi
Tu fantaziebisa da sizmrebis msgavsi arapir- axdens identifikacias mamis siZlieresTan
dapiri saSualebebis gziT. (froidi araTanmimdevruli iyo patara gogonebis
froidis mixedviT, erosi, rogorc farTod gamocdilebis Teoriul axsnaSi).
gansazRvruli seqsualuri ltolva, ar Cndeba froidis mixedviT, rogorc zedmeti dajil-
doeba, ise zedmeti frustracia fsiqoseqsualuri
libido (Libido) _ fsiqikuri energia, romelic
mimarTavs individs yvela tipis SegrZnebiTi, ganviTarebis romelime adreul stadiaze, fiq-
gansakuTrebiT ki, seqsualuri siamovnebisaken sacias _ ganviTarebis momdevno stadiaze nor-
malurad gadasvlis uunarobas iwvevs. rogorc
cxrili
14.2
ffsiqoseqsualuri ganviTarebis stadiebi froidis mixedviT
cxrili
14.3
egos dacvis mTavari meqanizmi
realobis uaryofa me-s dacva arasasiamovno realobisagan mis aRqmaze uaris TqmiT
Canacvleba Sekavebuli grZnobebis (rogoricaa, magaliTad, mtruloba) gadatana imaze nakleb saxifaTo
obieqtze, romelmac Tavidan gamoiwvia emocia;
fantazia frustrirebuli survilebis dakmayofileba warmosaxul miRwevebSi (gavrcelebuli
formaa „ocneba~);
identifikacia TviTRirebulebis grZnobis gaZliereba sxva (cnobil) adamianTan an sazogadoebasTan
identifikaciiT;
izolacia saziano situaciidan emociuri muxtis moSoreba an SeuTavsebeli damokidebulebis
fsiqodinamikuri Teoriebi
ufro maRali doneebisaken (rac ganxilul iqna filosofiuri tradiciebidan, romlebic mas
me-12 TavSi), Tu ufro dabal doneze aRmoce- farTo mimzidvelobas aniWeben mravali Tanamed-
nebulma defeqtebma ar CamoqaCes isini dabla. rove mecnierisa da klinicistisTvis (Schneider
humanisturi Teoriebi dispoziciuria, radgan & May, 1995).
isini adamianis Tandayolil Tvisebebze fokusir- pirovnebis optimisturi humanisturi xedva
deba, romlebic mTavar gavlenas axdenen qcevis sasiamovno siaxle iyo mravali fsiqologisaT-
mimarTulebaze. situaciuri faqtorebi ganixi- vis, romlebic froidiseuli medicinis „momwaro
leba, rogorc sirTuleebi da barierebi (rogorc dietaze~ aRizardnen. humanisturi midgomebi
Zafebi, romlebic qvemoT aCereben mibmul buS- fokusirdeba gaumjobesebaze an imaze, rom cxov-
576 tebs). rodesac aqtualizaciis tendencia reba ufro advilad mosanelebeli, misaRebi
gaxdes, da ara mtkivneuli mogonebebis gamoqeq- nebis) Teoriis sistematuri gamoyeneba cxovrebis
vaze, romlebic xandaxan umjobesia gandevnili Tanmimdevrul da gasageb ambad gardaqmnisaTvis~
darCes. humanisturi Tvalsazrisi xazs usvams (McAdams, 1988, gv. 2). ganvixiloT didi mxatvris,
yoveli adamianis SesaZleblobas, moaxdinos pablo pikasos Sesaxeb arsebuli informacia:
Tavisi sruli potencialis realizacia. pikasom bavSvobaSi ramdenime travma ganicada,
seriozuli miwisZvrisa da umcrosi dis sikvdi-
lis CaTvliT. fsiqobiografiam SeiZleba pikasos
humanisturi Teoriebis udidesi mxatvruli Semoqmedebis garkveuli
Sefaseba nawilis axna scados, rogorc am adreul trav-
froidis Teorias xSirad akritikebdnen zed- mebze misi pasuxebis samudamo danaleqi (Gardner,
metad pesimisturi SexedulebisaTvis, rom ada- 1993).
mianis buneba viTardeba konfliqtebidan, travme- rodesac ganTqmuli an istoriuli figura
bidan da SfoTvebidan. humanisturi Teoriebi fsiqobiografiis sagani xdeba, mkvlevarma SeiZ-
jansaRi pirovnebis gansadideblad gaCnda, leba gamoqveynebul Sromebs, dRiurebs da
romelic bednierebisaken da TviTaqtuali- werilebs mimarTos, rogorc sando monacemebis
zaciisaken miiltvis. Znelia, gaakritiko Teo- wyaroebs. ufro Cveulebrivi individebis Sem-
riebi, romlebic waaxaliseben da afaseben ada- TxvevaSi, mkvlevrebma SeiZleba pirdapir gamo-
mianebs, Tundac maTi Secdomebis gamo. da mainc, kiTxon cxovrebis gamocdilebebis Sesaxeb;
kritikosebi Civian, rom humanisturi Teoriebi magaliTad, cdis pirs SeiZleba sTxovon, isa-
bundovani da Znelad misawvdomia kvlevisaTvis. ubros ukanaskneli Zlieri gamocdilebis Sesaxeb:
isini svamen kiTxvas: „dazustebiT ra aris TviT- „ras fiqrobdiT da grZnobdiT? ra SeuZlia am
aqtualizacia? es Tandayolili tendenciaa Tu epizods mogviTxros imis Sesaxeb, Tu vin xarT
kulturuli konteqstiTaa Seqmnili?~ humanis- Tqven, vin iyaviT, vin SeiZleba iyoT, an rogor
turi Teoriebi ar amaxvileben yuradRebas indi- ganviTardiT droTa ganmavlobaSi?~ (McAdams &
videbis konkretul maxasiaTeblebze; isini ufro de St. Aubin, 1992, gv. 1010). damaxasiaTebeli Temebi,
metad warmoadgenen Teoriebs adamianis bunebis romlebic TxrobiTi angariSebis seriebSi
da im Tvisebebis Sesaxeb, romlebic yvela vlindeba, mxars uWers adreuli humanistebis
adamianisTvis saerToa, vidre Teoriebs individu- mier wamoyenebul pirovnebis holistur da
aluri pirovnebis Sesaxeb, an adamianTa Soris fenomenologiur versiebs _ adamianebi Tavis
gansxvavebebis safuZvlebis Sesaxeb. sxva fsiqo- identobas calkeuli moTxrobebis cxovrebis
logebi aRniSnaven, rom me-s, rogorc gamocdi- ambad gaerTianebis gziT ageben. piradi angariSebi
lebisa da qmedebis wyaros, rolis xazgasmiT fanjaraa, romlidanac SeiZleba davinaxoT, Tu
humanisturi Teoriebi uaryofen garemos mniSvne- ra warmodgena aqvT adamianebs sakuTari Tavisa
lovan cvladebs, romlebic aseve axdenen qcevaze da interpersonaluri urTierTobebis Sesaxeb
gavlenas. (Harvey et al., 1990; Shotter, 1984).
am SezRudvebis miuxedavad, humanisturi humanisturi Teoriebis mimdevrebi aqcents
tradiciidan nawilobriv momdinareobs Tanamed- akeTebdnen TiToeuli individis swrafvaze TviT-
rove kvlevis erTi tipi, romelic uSualod aqtualizaciisaken, Tumca, aRiarebdnen, rom
adamianebis warmateba am miznis miRwevaSi, nawi-
humanisturi Teoriebi
kodirebebi is gza, romliTac Tqven axdenT Tqveni Tavis, rogorc ki bobi vinmes Sexvdeba, is
sxva adamianebis, movlenebis da situaciebis cdilobs, daadginos, ramdenad
Sesaxeb informaciis kategorizacias. mdidaria es adamiani.
molodinebi da Tqveni rwmenebi socialuri samyaros Sesaxeb da gregi patiJebs megobrebs kinoSi, magram
rwmenebi konkretul situaciebSi mocemuli qmedebebis arasodes elis, rom isini `ki~-s
mosalodneli Sedegebis Sesaxeb. Tqveni ityvian.
Sexeduleba imis Sesaxeb, Tu ramdenad gaqvT
raime Sedegebis miRebis unari.
afeqtebi Tqveni grZnobebi da emociebi, fiziologiuri sindi Zalian advilad wiTldeba.
pasuxebis CaTvliT.
miznebi da Sedegebi da afeqturi mdgomareobebi, romlebic piters surs, kolejSi Tavisi klasis
Rirebulebebi TqvenTvis Rirebulia, an ar aris Rirebuli; prezidenti iyos.
Tqveni miznebi da cxovrebis gegmebi.
TviTSefaseba da TviTprezen-
tacia
Cven ukve aRvniSneT, rom zogierT adamians
uaryofiTi me-s koncefcia aqvs, romelic TvalsaCinoa, rom adamianebis umetesoba
SeiZleba aseve davaxasiaToT, rogorc dabali Zalian cdilobs TviTSefasebis da me-s kon-
TviTSefaseba. adamianis TviTSefaseba warmoad- cefciis integrirebulobis SenarCunebas (Steele,
gens me-s generalizebul Sefasebas. TviTSef- 1988). adamianebi TviTgaumjobesebis mraval
asebas SeuZlia Zlieri gavlenis moxdena azreb- formas mimarTaven (Banaji & Prentice, 1994). magali-
ze, guneba-ganwyobilebasa da qcevaze. dabali Tad, rodesac Tqven eWvi geparebaT davalebis
TviTSefaseba, nawilobriv, SeiZleba daxasiaTdes, Sesrulebis sakuTar unarSi, SesaZlebelia, TviT-
rogorc me-s Sesaxeb naklebi darwmunebuloba. uunarobis (self-handicapping) qcevas mimarToT.
rodesac maRali da dabali TviTSefasebis mqone Tqven Segnebulad uwevT sabotaJs sakuTar
individebs sTxoves, SeefasebinaT sakuTari Tavi qmedebas! am strategiis mizania, warumateblobis
ramdenime niSnis ganzomilebebis mixedviT (maga- SemTxvevaSi gqondeT gamzadebuli sapatio mi-
liTad, logikuri, inteleqtualuri da mimzid- zezi, romelic ar gulisxmobs unaris naklebobas
veli), rogorc mosalodneli iyo, dabali TviT- (Higgins et al., 1990; Jones & Berglas, 1978). ase rom, Tu
Sefasebis mqone individebma sakuTar Tavs mTli- geSiniaT imis gageba, iciT Tu ara is, rac
anobaSi ufro dabali Sefasebebi misces (Baum- saWiroa mniSvnelovani gamocdis CabarebisaTvis,
gardner, 1990), Tumca, rodesac maT Tavisi Sefa- SeiZleba mecadineobis nacvlad megobrebTan
sebebis zeda da qveda sazRvrebis Camoyalibebac gaataroT dro. am gziT Tu Tqven warmatebas ar
sTxoves, dabali TviTSefasebis monawileebma miaRwevT, SegeZlebaT amis mcire Zalisxmevaze
ufro farTo diapazoni miuTiTes _ maT me-s gadabraleba, imis gamorkvevis gareSe, gqondaT
naklebad zusti gancda hqondaT, vidre maRali Tu ara sinamdvileSi warmatebis miRwevis unari.
TviTSefasebis mqone monawileebs. ase rom,
dabali TviTSefasebis fenomenis nawili SesaZ- saidan
me-s (SELF) Teotiebi
me internetSi
sakvanZo
sakiTxebi
Teoriul koncefciebsa da froidis Teoriis bazisuri
pirovnebis tipis da pirovnebis skalebs Soris. cnebebi moicavs fsiqikur
pirovnebis niSnis tyupebisa da naSvilebi energias, rogorc qcevis-
Teoriebi bavSvebis kvlevebi naTel- Tvis biZgis mimcems da war-
zogierTi mecnieri axdens yofen, rom pirovnuli niS- mmarTvels; adreul gamoc-
adamianebis kategoriza- nebi nawilobriv memkvidre- dilebebs, rogorc pirov-
cias „sul an araferi~ obiTia. nebis mTavar msazRvrelebs
tipebis mixedviT, romle- adamianebi amJRavneben qce- mTeli sicocxlis manZilze;
bic konkretul damaxasia- viT konsistentobas, rode- fsiqikur determinizms da
Tebel qcevas ukavSirdeba. sac situaciebi ganisazR- Zlier aracnobier proce-
sxva mecnierebi pirovnebis vreba relevanturi fsiqo- sebs.
Tavi 14 / pirovneba
15
fsiqologiuri aSlilobebis
buneba
• ra aris paTologiuri
• obieqturobis problema
• istoriuli perspeqtivebi
• fsiqopaTologiis
etiologia
fsiqologiuri aSlilobebis
klasifikacia
• klasifikaciis miznebi
• DSM-IV-TR
fsiqologia Cvens cxovrebaSi:
marTla gvicavs Tu ara
Seuracxadoba
fsiqologiuri aSlilobebis
ZiriTadi tipebi
• SfoTviTi aSlilobebi
• SfoTviTi aSlilobebi:
mizezebi
• guneba-ganwyobilebis
aSlilobebi
• guneba-ganwyobilebis
aSlilobebi: mizezebi
• depresia: sqesTa Soris
gansxvavebani
• suicidi
• pirovnuli aSlilobebi
• disociaciuri
aSlilobebi
fsiqologia XXI saukuneSi:
marTla arsebobs Tu ara
internetomania
Sizofreniuli aSlilobebi
• Sizofreniis ZiriTadi
tipebi
• Sizofreniis mizezebi
fsiqikuri daavadebis daRi
(stigma)
sakvanZo sakiTxebi
• ZiriTadi cnebebi
602
m
adamianebs.
inda mogiTxroT, Tu rogoria Cvens
droSi funqcionalur Sizofreni-
kad yofna da rasTan uxdebaT Se-
jaxeba Cemnairi fsiqikuri daavadebis mqone
gveqcevian, zogjer arasworadac esmiT Cveni
gadamwyvet momentebSi. aseve reagireben ojaxi,
meuRle, megobrebi Tu socialuri samsaxurebi
Cvennairi adamianebis maTTvis jer kidev ucnob
Taviseburebebze. zogierT Cvenganze wamlebi
me 30 wlis var, marto vcxovrob da naxevar kargad moqmedebs.
ganakveTze vmuSaob, radganac Tan kolejSi SemiZlia mogiyveT im gansxvavebis Sesaxeb,
vswavlob. Cemi avadmyofobis gamo, ar maqvs meddad romelic arsebobs Cemi avadmyofobis gamo xmaursa
muSaobis ufleba, miuxedavad imisa, rom kolejSi da realur xmaurs Soris, radganac me vkiTxu-
vswavlob da pacientebis movlis gamocdilebac lobdi amis Sesaxeb da Seviswavle Cemi Tavi.
maqvs. kolejSi momsaxurebis sferoSi vspecia- viyeneb saRi azris wess. Zalian vcdilob, rom
lizdebi, raTa sxvebs problemebis mogvarebaSi davimaxsovro, Tu rogorebi arian adamianebi da
davexmaro, radganac, rodesac pirvelad gavxdi rogoria samyaro realurad, sinamdvileSi. avad-
avad, Zalian cudad viyavi da amitomac kargad myofoba amokrefs xolme Zalze sulelur da
vici, ra aris es, rogori tanjvaa es. momabezrebel absurdebs. wamlebi Zlierad
sakmaod normalurad vcxovrob da veravin moqmedebs Cemze da Cems organizmze, amitom ar
amCnevs, rom fsiqikurad var avad, sanam me TviTon maqvs ise bevri Semawuxebeli avadmyofuri sim-
ar vityvi xolme amis Sesaxeb... Cemi dac (ara ptomebi...
tyupiscali) ukve 12 weliwadia avad aris da wamlebis miRebamde halucinaciebi da absur-
uars ambobs wamlebis miRebaze, radgan uaryofs, debi nebismier sferos SeiZleboda miswvdomoda
rom es daavadeba aqvs. me 5 welia avad var. da survilisamebr Seecvala isini. wamlebis
avadmyofobis pirvel wels, rodesac vkiTxulobdi moqmedebis dawyebamde vgrZnobdi, rom es mTel
ra reaqcia gqondaT axalgazrda qalis aRtacebis, risxvis, vinc mas avadmyofis iarliys
sityvebs rom kiTxulobdiT winamdebare saxel- awebebs imis gamo, rom xandaxan gansxvavebul
mZRvanelos avtorebisadmi miwerili werilidan? qcevas axorcielebs, da mdgomareobis gasaumjo-
Tu Tqveni reaqcia Cvensas hgavs, maSin es misi besebeli medikamentebisa da Terapiis arsebobiT
mdgomareobiT gamowveuli sevdis, fsiqikuri gamowveuli imedis narevi iqneboda. es mxolod
daavadebiT gamowveul mraval problemasTan mwiri CamonaTvalia im emociebisa, romelic
gamklavebis misi dabejiTebuli surviliT euflebaT klinikaSi da kvlevebiT dakavebul 603
fsiqologebsa da fsiqiatrebs, rodesac isini giuri funqcionirebis im diapazons, romelic
fsiqikuri aSlilobebis bunebis Secnobasa da ganixileba, rogorc arajanmrTeli, an paTolo-
mkurnalobas cdiloben. giuri da romelsac xSirad fsiqopaTologias
winamdebare Tavi fsiqologiuri aSlilobe- an fsiqologiur aSlilobas uwodeben. fsiqo-
bis bunebasa da mizezebs Seexeba: ras warmoad- paTologiuri funqcionireba moicavs emociuri,
gens fsiqologiuri aSliloba, ratom viTardeba qceviTi, an azrovnebiTi procesebis darRvevebs,
da rogor aris SesaZlebeli misi ganviTarebis rasac Tan sdevs pirovnuli distresi, an rac
mizezebis axsna. Semdegi Tavi am codnazea blokavs, aferxebs mniSvnelovani miznebis miR-
agebuli da masSi aRwerilia is strategiebi, wevis SesaZleblobas. paTofsiqologia1 fsiqo-
romelic gamoiyeneba fsiqikuri daavadebebis logiuri kvlevebis is sferoa, romelic yvelaze
mkurnalobisa da profilaqtikisTvis. kvleva uSualod Seexeba azrovnebis, ganwyobilebisa
aCvenebs, rom aSS-Si axalgazrdebisa da Suaxnis da qcevis individualuri paTologiebis bunebis
moqalaqeTa 50%-s mTeli cxovrebis manZilze Secnobas.
erTxel mainc aReniSneba fsiqologiuri am qveTavs „paTologiuri~-s gansazRvrebis
aSliloba (Kessler et al., 1994). amrigad, mravali ufro detaluri ganxilviT daviwyebT, Semdeg
Tqvengani, vinc waikiTxavs am wigns, sasargeblo ki obieqturobis problemas SevexebiT. bolos
codnas miiRebs fsiqopaTologiis Sesaxeb, Tumca, ki Tvals gavadevnebT, Tu rogor viTardeboda
calkeuli faqtebiT SeuZlebelia im seriozuli es gansazRvreba kacobriobis istoriis aswleu-
zegavlenis aRwera, romelsac fsiqologiuri lebis manZilze.
aSliloba individebisa da ojaxebis yovel-
dRiur cxovrebaze axdens. mocemul TavSi,
ganvixilavT ra fsiqologiuri aSlilobebis ra aris paTologiuri
kategoriebs, SevecdebiT im realuri adamianebis ras niSnavs, rodesac vambobT, rom mocemuli
aRweras, romelTac yoveldRe uwevT am aSli- pirovneba paTologiuria, anu fsiqologiuri
lobiT cxovreba; gagiziarebT maT sityvebsa da aSlilobisgan itanjeba? rogor wyveten fsi-
gamocdilebas, rogorc es Tavis dasawyisSi qologebi da klinikaSi momuSave sxva praqti-
gavakeTeT. daviwyoT paTologiis cnebis ganxi- kosebi, Tu ra aris paTologiuri? aris ki yovel-
lviT. Tvis naTeli, Tu rodis, ra momentSi gadainac-
vlebs qceva normaluris kategoriidan paTolo-
giuris kategoriaSi? mocemuli individis fsi-
fsiqologiuri qologiuri aSlilobis Sesaxeb daskvna, Cveule-
bisamebr, individis qcevis Sefasebas efuZneba.
aSlilobebis buneba
am daskvnas garkveuli specialuri avtoritetisa
Tavi 15 / fsiqologiuri aSlilobebi
suraTi
15.1
fsiqikuri janmrTelobis kontiniumi
vinaidan normasa da paTologias Soris gansxvaveba fardobiTi ufroa, vidre absoluturi, sasargebloa
fsiqikuri janmrTelobis, rogorc kontiniumis ganxilva. erT boloSi moTavsebulia qcevebi, romlebic
gansazRvravs optimalur fsiqikur janmrTelobas; meore boloSi ki _ qcevebi, romlebic minimalur
fsiqikur janmrTelobas aRweren. maT Soris moTavsebulia TandaTanobiT mzardi araadapturi
qcevebi.
15.2
gansxvavebuli mniSvnelobebis matarebelia. suraTi
vTqvaT, mamakaci kocnis mamakacs. es SeiZleba
iyos homoseqsualistTa urTierTobis maniS-
nebeli aSS-Si, misalmebis rituali safrangeTSi
an mafiis „sasikvdilo kocna~ siciliaze. qcevis
mniSvneloba yovelTvis damokidebulia kon-
teqstze. raTa saTanadod emkurnalaT daavadebisaTvis
vnaxoT, ratom aris obieqturoba aseTi mniS-
(Chorever, 1891).
vnelovani sakiTxi. istoria savsea iseTi situ- SedarebiT axlo warsulSi sabWoTa kavSiris
aciebis magaliTebiT, romelSic paTologiuris liderebs wesad hqondaT politikuri disiden-
Sesaxeb daskvna individTa moraluri, an poli-
tebis, maTi miuRebeli devianturi ideologiis
tikuri Zalauflebis SenarCunebas emsaxureboda. gamo (sur. 15.2) fsiqikurad aSlilad gamocxadeba
magaliTisaTvis ganvixiloT 1851 wels samedi- da maTi moSorebul fsiqiatriul saavadmyo-
cino JurnalSi gamoqveynebuli statia „negroi-
foebSi xangrZlivi periodiT gagzavna.
duli rasis daavadebebi da fizikuri Tavise- Tu individs erTxel miawebeben „paTolo-
burebebi~. doqtori samuel qarTraiTi (Dr. Samuel giuris~ iarliys, adamianebs aqvT tendencia,
Cartwright) luizianas samedicino asociaciis mier
rom Semdgom mis mier ganxorcielebul qcevasac
cxrili
15.1
Tavi 15 / fsiqologiuri aSlilobebi
1981 wlis 30 marts msof- naTeni (Daniel M`Naghten) mkvle- aris ki maknaTenis wesi
lio SeZra aSS-is prezidentis lobaSi udanaSaulod cnes damnaSaveobis an udanaSaulo-
_ ronald reiganis mkvle- Seuracxadobis mizeziT. misi bis samarTliani sazomi? fsi-
lobis TiTqmis warmatebulma savaraudo msxverpli brita- qikuri daavadebebis gagebaSi
mcdelobam, romelic jon neTis premier ministri iyo. winsvlasTan erTad, mkvlev-
hiklim ganaxorciela. 1982 maknaTens swamda, rom mas Rmer- rebma ufro meti ician im
wlis ivnisSi, Sokma yvela Tma Caagona mkvleloba (man garemoebebis Sesaxeb, romel-
zRvars gadaaWarba, rodesac SemTxveviT premier ministris Sic damnaSave SesaZloa ansxva-
naficma msajulebma hinkli nacvlad misi mdivani mokla). vebdes swors mcdarisgan _
„udanaSaulod cnes Seura- bodvebis gamo igi cixis nacv- damnaSavem SesaZloa icodes,
cxadobis gamo~. ramdenad misa- lad fsiqiatriul saavadmyo- rom mis mier ganxorciele-
Rebi iyo es? ras niSnavs, rom foSi moaTavses. am verdiqtis buli qmedeba arasamarTleb-
viRac Seuracxadia? Tanmdevma risxvam biZgi misca rivi an arazneobrivi iyo,
Seuracxadoba ar aris gan- lordTa palatas, rom gamoe- magram mainc ver SeZlos moqme-
martebuli DSM-IV-TR-Si; ar kveTa mimarTuleba, e.w. makna- debis daTrgunva da misgan
arsebobs misi sayovelTao Tenis wesi, romelic gansazR- Tavis Sekaveba (disociaciis am
klinikuri gansazRvreba. me- vravda Seuracxadobis far- tipis Sesaxeb SfoTviTi aSli-
tic, Seuracxadoba popula- glebs. am wesis mixedviT, dam- lobebis ganxilvisas visaub-
ruli kulturisa da samar- naSave ver unda „xvdebodes mis rebT). xSirad, magaliTad,
Tlebrivi sistemis cnebaa. mier ganxorcielebuli qmede- fobiebis mqone adamianebma
samarTalSi Seuracxadobis bebis xasiaTsa da kategorias; ician, rom oboba maT arafers
gaTvaliswinebis praqtika 1843 anda Tu xvdeba, ar unda ico- dauSavebs, magram ar xelewi-
wlidan iRebs saTaves, rode- des, rom rasac akeTebs, ar aris febaT misi danaxvisas panikuri
sac inglisSi deniel mak- swori.~ qcevisagan Tavis Sekaveba.
tikosebs afiqrebdaT is faqti, rom fsiqo- uli qcevis moulodneli amofrqveva, SesamCnevi
logiuri aSlilobebis SemTxvevebSi yuradRebis dabneuloba da fsiqologiuri agzneba~ (gv.899);
miRma rCeboda kulturuli variaciebi. DSM-IV- aRniSnulia dasavleT afrikaSi, taitze;
TR-Si aSlilobaTa umravlesobis aRwera moicavs
informacias „specifikuri kulturuli maxasia- Koro. „moulodneli da intensiuri SfoTva
Teblebis~ Sesaxeb. metic, danarTSi aRwerilia imis Taobaze, rom penisi (an, qalebis SemTxvevaSi,
daaxloebiT 25-mde kulturasTan SeWiduli sasqeso bageebi da sarZeve jirkvlebi) mowydeba
sindromi: „ganmeorebiTi, normidan gadaxrili sxeuls, ramac SesaZloa sikvdili gamoiwvios~
qcevis adgilobrivad specifikuri paternebi (gv. 900); aRniSnulia samxreT da aRmosavleT
da Semawuxebeli gamocdileba, romelic SeiZleba aziaSi;
ukavSirdebodes, an ar ukavSirdebodes DSM-IV- Taijin Kyofusho. „individis intensiuri
Seuracxadoba (Insanity) _ samarTlebrivi (ara SiSi imis Taobaze, rom individis sxeuli, sxeu-
klinikuri) aRniSvna im mdgomareobisa, romlis lis nawilebi an funqciebi arasasiamovno, samar-
drosac individi ganixileba, rogorc iuri- cxvino, an Seuracxmyofelia sxva adamianebi-
diulad Seuracxadi, an araqmediTi, arakom- saTvis Tavisi garegnobiT, suniT, saxis gamo-
616 petenturi.
fsiqikuri daavadebis Se- lod mas Semdeg uSveben, rac Txovnebs da, Sesabamisad,
saxeb aseTi mosazreba samar- eqspertebi daadgenen, rom sazogadoebis kargad infor-
Tlebriv standartebSic iqna isini aRar arian saSiSni. dapa- mirebulobisa mis Sesaxeb,
CarTuli, ramac imoqmeda timrebisgan gansxvavebiT, xSi- aseTi sarCelebi sakmaod
hinklis SemTxvevaSi. mis rad winaswar ar aris gansa- iSviaTia (Blau et al., 1993; Lym-
nafic msajulebs miaCndaT, zRvruli, Tu ra vadiT aTav- burner & Roesch, 1999). magaliTad,
rom hinkli ar akontrolebda seben individs fsiqiatriul erT-erTi kvlevis Sedegad
Tavis qcevas, romelic msaxiob dawesebulebaSi. rogor fiq- aRmoCnda, rom baltimorSi,
judi fosteris akviatebidan robT, hinklis SemTxvevaSi merilendSi 60 432 sabral-
momdinareobda. ramdenad darwmunebulni unda debo aqtidan mxolod 190-ma
gaanTavisufles Tu ara yofiliyvnen fsiqiatrebi da damcvelma (0.31%) Seitana Seu-
hinkli? _ araviTar SemTxv- fsiqologebi, rom hinklis racxadobis sarCeli da mxo-
evaSi. igi vaSingtonis olqis gamoSvebaze Tanxmoba gane- lod 8 maTgani (4.2%) iqna
wm. elizabetis fsiqiatriul cxadebinaT? dakmayofilebuli (Janofski et al.,
klinikaSi moaTavses da 2001 hinklis SemTxvevis Sede- 1996). amgvarad, mcirea alba-
wlamde iq imyofeboda. gad mravalma sasamarTlom Toba imisa, rom Tqven odesme
faqtobrivad, Seuracxadobis, Secvala Seuracxadobis dac- mogmarTaven TxovniT, rom
rogorc dacvis, sazoga- vis arsebuli standartebi: dajdeT nafic msajulTa
doebaSi arsebuli erT-erTi ZiriTadi mimarTuleba „Seura- skamze da gansajoT, meore
ZiriTadi araswori gageba cxadobis gamo udanaSaulod adamiani Seuracxadia Tu ara,
m k v l e l e b s Ta v i s u f l a d cnobis~ verdiqtis miRebis magram warmoidgineT, rom es
darCenis saSualebas aZlevs garTuleba iyo (Appelbaum, moxda. vTqvaT, Tqven jefri
(Caplan, 1992; Silver et al., 1994). 1994). iyo Tu ara es cvli- dameris saqmis ganxilvisas
Seuracxadobis sarCeliT iyaviT msajuli, romelic
lebebi aucilebeli? praqti-
udanaSaulod miCneul in- kanibaluri ritualebiT iyo
kuli motivebidan gamomdinare,
dividTa daaxloebiT 90% dakavebuli da romelic
pasuxi TiTqmis ueWvelad aris
fsiqiatriul klinikebSi Seracxadad cnes (msajulebma
„ara~. miuxedavad im didi
uaryves Seuracxadobis dacva).
xvdeba. hinklis SemTxvevis yuradRebisa, romelsac sain-
rogor imoqmeda am TavSi mi-
msgavs SemTxvevebSi indi- formacio saSualebebSi uT-
Rebulma informaciam Tqvens
videbs sazogadoebaSi mxo- moben Seuracxadobis mo-
mosazrebebze?
specifikuri fobiebi
cxovelebis tipi TiTqmis yvela qalia bavSvoba
katebi (ailurofobia)
ZaRlebi (kinofobia)
mwerebi (inseqtofobia)
obobebi (araknofobia)
gvelebi (ofidiofobia)
mRrRnelebi (rodentofobia)
sisxlis-infeqciis-dazianebis tipi
sisxli (hematofobia)
umravlesoba qalia nebismieri asaki
nemsebi (belonofobia)
situaciuri tipidaxuruli
sivrceebi (klaustrofobia) bavSvoba an 20-iani wlebis
TiTqmis yvela qalia
rkinigza (saidrodromofobia) Sua periodi
divids SeiZleba imdenad eSinodes sxvaTa Ta 11.3%-s aReniSneba specifikuri fobia (Magee
dakvirvebis obieqtad yofnisa da uaryofis, rom et al., 1996).
warmoqmnili SfoTva sakmarisi iyos aqtivobis
realurad gasauareseblad. maSinac ki, rodesac
obsesiur-kompulsuri aSlilobebi
625
TiToeuli ZiriTadi midgoma SfoTviTi aSli-
lobebisadmi etiologiuri mozaikis mxolod
cxrili
15.3
nawils xsnis. TiToeuli mimarTulebiT mimdi- klinikuri depresiuli aSlilobis
nare gamokvlevebi naTels gaxdis mizezebs da,
maxasiaTeblebi
Sesabamisad, mkurnalobisken mimaval gzas. axla,
maxasiaTebeli magaliTi
rodesac ukve gvaqvs bazisuri codna SfoTviTi
aSlilobebis Sesaxeb, gadavideT paTologiuris disforiuli sevda, daTrgunuloba, uimedoba;
sami didi kategoriidan Semdegis ganxilvaze, ganwyobileba TiTqmis yvela Cveuli
saqmianobisadmi interesis an maTgan
romelsac, aseve, detalurad ganvixilavT. es siamovnebis miRebis unaris dakargva.
aris guneba-ganwyobilebis aSlilobebi. mada umadoba; mniSvnelovani kleba wonaSi.
Zili insomnia an hipersomnia (uZiloba an
moWarbebuli Zilianoba)
guneba-ganwyobilebis motoruli SesamCnevi Senelebuloba (motoruli
aqtivoba CamorCena) an agznebuloba.
aSlilobebi
danaSaulis usargeblobis gancda; TviT-gankicxva/
aucileblad geqnebodaT cxovrebaSi perio- gancda TviTgvema
guneba-ganwyobilebis
aSlilobebi: mizezebi
ra faqtorebi moqmedebs guneba-ganwyobilebis
aSlilobis ganviTarebaze? am kiTxvas biolo-
giuri, fsiqodinamikuri, bihevioraluri da
kognituri midgomebis poziciebidan davsvamT.
unda aRiniSnos, rom klinikuri depresiuli
15.3
aSliloba, misi gavrcelebulobis gamo, bi- suraTi
polarul aSlilobaze metad aris Seswavlili
da es garemoeba Cvens mimoxilvaSi aisaxeba. bipolaruli depresiis PET skanireba
PET skanireba maniakaluri frazis dros, depre-
biologiuri siulobasTan SedarebiT, cerebraluri glukozis
metabolozmis ufro maRal dones aCvenebs. zeda
garkveuli tipis kvlevebis Sedegebi guneba- da qveda rigze depresiul fazaSi myofi pacientis
monacemebia, Sua rigze ki _ maniakalur fazaSi
ganwyobilebis aSlilobebSi biologiur faq-
myofis.
torze migvaniSnebs. magaliTad, is faqti, rom
sxvadasxva nivTierebebiT SesaZlebelia mania- aSlilobiT avaddeba, arsebobs 67%-iani Sansi,
kaluri da depresiuli simptomebis Semsubuqeba, rom meore tyupiscalsac aRmoaCndes igive
imaze miuTiTebs, rom bipolaruli aSlilobis aSliloba. es monacemi mxolod 20%-s udris
or ukidures gamovlinebas Tavis tvinis gan- araidentur tyupebSi, romelTac ar aqvT iden-
sxvavebuli mdgomareoba udevs safuZvlad. ori turi genetikuri masala (Ciaranello & Ciaranello,
qimiuri agentis, serotoninisa da norepinef- 1991; Gershon et al., 1987). iReben ra mosazrebas gu-
rinis, Semcvelobis Semcireba depresias ukav- neba-ganwyobilebis aSlilobebis Tandayoli-
Sirdeba, momateba ki _ manias, Tumca, jerjerobiT lobis Sesaxeb, mkvlevrebi Taobidan Taobamde
ar aris aRmoCenili guneba-ganwyobilebis aS- am daavadebis gadacemaze pasuxismgebeli gene-
Tavi 15 / fsiqologiuri aSlilobebi
saidan
Taobebis manZilze gamovlindes zogierT, magram
ara yvela ojaxSi. es kanonzomiereba mkvlevrebs viciT
aSlilobis mqone da misgan Tavisufali indi-
serotonini da sezonuri afeqturi
videbis genetikuri masalis uSualod Sedarebis
aSliloba (saa)
saSualebas aZlevs. miuxedavad imisa, rom naad-
revi aRmoCnda „bipolaruli genis~ identifi- saa-is mqone pacientebi yovel saRamos,
cirebaSi warmatebis Sesaxeb pirveli moxsene- sakuTar saxlSi sinaTlis Terapiis _
bebi (Kelsoe et al., 1989), mkvlevrebi ar kargaven mkveTri manaTobeli sinaTlis orsaaTian
optimizms da Tvlian, rom es Sedarebebi moitans kurss gadiodnen. mxolod is pacientebi
im codnas, romelsac eZieben (Berrettini et al., 1997; (14-dan 12 pacienti) monawileobdnen kvle-
Ginns et al., 1992; Kelsoe et al., 1993).
suraTi
15.4
sezonuri afeqturi aSliloba
sezonuri afeqturi aSlilobis mqone individebs depresiis simptomebi xanmokledRian sezonebze aReniSnebaT.
diagramaze mocemulia maRali ukuproporciuli mimarTeba depresiis SemTxvevebsa (nawili A) da dRis
sinaTlis xangrZlivobias (nawili B) Soris 629
gankicxvis wyaros. es risxva bavSvobis gansakuT-
vis meore etapSi, romelTac sinaTlis
rebulad Zlier da damokidebul urTierTobas
Terapiam SedarebiT Seumsubuqa mdgomare-
ukavSirdeba, rogoricaa, magaliTad, mSoblisa
oba. am etapze mowmdeboda hipoTeza imis
da Svilis urTierToba, sadac ar xdeba
Sesaxeb, rom sinaTlis Terapia zegavlenas
pirovnebis moTxovnilebebisa da molodinebis
axdens Tavis tvinSi serotoninis Semcve-
dakmayofileba. mozrdilobaSi gancdili dana-
lobaze. eqsperimentuli jgufis pacien-
kargi, realuri iqneba es Tu simboluri, aaqti-
tebi Tavis tvinSi serotoninis Semcve-
urebs mtrul grZnobebs, romelic axla ukve
lobis Semcirebaze mimarTul dietaze
pirovnebis egoze miemarTeba da Sedegad depre-
dasves; sakontrolo jgufis pacientebs
siisTvis damaxasiaTebel TviTgankicxvas iwvevs.
ki serotoninis Semcvelobis SesanarCune-
beli dieta daeniSnaT. eqsperimentuli
jgufis pacientebs saa-is simptomebis re- bihevioraluri
cidivi aReniSnaT, sakontrolo jgufis
depresiis fesvebis aracnobierSi Ziebis
pacientebs ki _ ara. es faqti gvafiqre-
nacvlad, bihevioraluri midgoma pirovnebis mier
binebs, rom sinaTlis Terapia Tavdapir-
miRebuli dadebiTi da uaryofiTi ganmtkicebis
velad pasuxismgebeli iyo serotoninis
raodenobis efeqtze amaxvilebs yuradRebas
Semcvelobis aRdgenaze, ramac pacientebs
(Lewinsohn, 1975; Lewinsohn et al., 1985). am Tval-
aradepresiuli afeqtis gancdis saSualeba
sazrisis mixedviT, depresiuli grZnobebi maSin
misca, anu Tavidan aacila depresiuli
viTardeba, rodesac individi garemodan arasak-
simptomatika (Neumesiter et. al., 1997).
maris dadebiT ganmtkicebasa da bevr sasjels
iRebs danakargis, an raime sxva mniSvnelovani
cxovrebiseuli cvlilebebis Semdeg. sakmarisi
Tqven, SesaZloa, moeliT, rom adamianebma
dadebiTi ganmtkicebis gareSe pirovneba sevdiani
wamlebi unda miiRon Tavis tvinSi neiro-
da gulCaTxrobili xdeba. sevdianobis mdgomare-
gadamtanebis moqmedebaze gavlenis mosaxdenad
obas dasawyisSi sxvaTa mxridan momatebuli
(zogierT maTganze me-16 TavSi visaubrebT), Tumca,
yuradReba da TanagrZnoba ganamtkicebs (Biglan,
es kvleva aCvenebs, rom sinaTlis Terapias
1991), Tumca, Cveulebisamebr, Tavidan TanagrZno-
iseTive efeqti SeiZleba hqondes, rogorc
biT ganmsWvalul megobrebs Rlis depresiuli
zogierT fsiqoaqtiur wamals. mkurnalobis
pirovnebis uaryofiTi guneba-ganwyobileba da
orive saxeoba _ medikamenturi, an sinaTlis
damokidebulebebi da mas Tavs arideben. es
Terapia _ ganamtkicebs mosazrebas aSlilobis
etiologiaSi biologiuri wonasworobis dar- reaqcia spobs dadebiTi ganmtkicebis erT-erT
Rvevis rolis Sesaxeb. amave dros, Tu SAD-is wyaros da pirovneba ufro metad iZireba
Tavi 15 / fsiqologiuri aSlilobebi
aRwerilobaSi sakuTar Tavs icnobT, gaerkvieT depresiaSi. kvleva, aseve, aCvenebs, rom depresiul
sakuTar Tavsa da am problemaSi. adamianebs dadebiTi ukukavSiris verSefasebisa
axla vnaxoT, damatebiT ras gacnobebT guneba- da uaryofiTi ukukavSiris gadafasebis tendencia
ganwyobilebis aSlilobebis warmoSobis Sesaxeb axasiaTebT (Kennedy & Craighead, 1988; Nelson &
sami ZiriTadi fsiqologiuri midgoma. Craighead, 1977).
fsiqodinamikuri kognituri
saidan
viciT disociaciuri aSlilobebi
disociaciuri aSliloba aris identurobis,
genetika, garemo da antisocialuri mexsierebisa da cnobierebis integraciis dar-
pirovnuli aSliloba Rveva. adamianebisTvis mniSvnelovania, rom
mkvlevarTa jgufma Seadgina SerCeva, akontrolebdnen TavianT qcevas, anu emociebs,
sadac Sedioda 95 mamakaci da 102 qali, azrebsa da moqmedebebs. TviTkontrolis aR-
romlebic Svilad aiyvanes dabadebidan qmisTvis arsebiTia individualurobis SegrZneba
ramdenime dReSi. Sesabamis uwyebebSi dacu- _ me-s (self) sxvadasxva aspeqtebis SeTanxmebuloba
li monacemebi sakmaris informacias iZle- (konsistenturoba) da identurobis uwyvetoba
oda maTi biologiuri mSoblebis Sesaxeb, drosa da sivrceSi. fsiqologebs miaCniaT, rom
amitom mkvlevrebs SeeZloT daedginaT, ro- disociaciur mdgomareobaSi individebi gaurbian
636 sakuTar konfliqtebs SeTanxmebulobisa da
lilobaa, rodesac erT individSi arsebobs ori
an meti calkeuli pirovneba. yovel mocemul
momentSi erT-erTi maTgani dominanturia da
individis qcevas warmarTavs. disociaciuri
identobis aSliloba popularul enaze gaxle-
Cili pirovnebis saxeliT aris cnobili da
xandaxan mas SecdomiT Sizofreniasac (aSli-
loba, romelsac Semdeg nawilSi ganvixilavT
da vnaxavT, rom am dros pirovneba xSirad
uaresdeba, magram ar ixliCeba orad) uwodeben
xolme. dia-is SemTxvevaSi TiToeuli warmoqm-
nili pirovneba raime mniSvnelovani niSniT
originaluri me-s (self) sapirispiroa _ maT Soris
gansvlas eqneba adgili, Tu sawyisi pirovneba
sustia da seqsualurad mimzidveli, maSin erTi
pirovneba morcxvi, SeboWili iqneba, meore ki _
mfrTxali da seqsualurad gulubryvilo.
TiToeul pirovnebas Taviseburad ganumeorebeli
identoba, saxeli da qceviTi repertuari aqvs.
zogierT SemTxvevaSi yalibdeba mTeli rigi
sxvadasxva maxasiaTeblebisa, romelic pirovnebas
rTul cxovrebiseul situaciasTan gamklavebaSi
exmareba. qvemoT mocemulia nawyveti dia-is mqone
qalis „wamyvani~ pirovnebis angariSidan (Ma-
son, 1997, gv.44):
SegimCneviaT, rom imaze met axorcielebdes, rogorc aR- diagnozi. magaliTad, rogorc
dros atarebT internetSi, niSnulia DSM-IV-TR-Si. Tumca, vnaxeT, DSM-IV-TR-Si gansazR-
vidre „unda~ atarebdeT? me- internetze damokidebulobis, vrulia socialuri fobiis
gobrebTan internetis saSua- „internetomaniis~, Semo- kategoria. ufro miwanSewo-
lebiT saubari girCevniaT Tavazebuli diagnozis Sem- nili iqneboda, rom indi-
maTTan piradad urTierTobas? TxvevaSi gaugebaria, Tu vidisTvis, romelic zRudavs
internetze xarjavT dros, konkretulad romeli qcevaa sxva adamianebTan urTierTobas
romelsac sxva mniSvnelovan araadapturi im qcevaTa Soris, internet-urTierTobis sasar-
saqmianobas unda uTmobdeT, romelsac individi qselSi geblod, socialuri fobiis
rogoricaa gamocdebisTvis yofnis dros axorcielebs. diagnozi dagvesva da ara _
mzadeba an Zili? SeiZleba erT-erTi mkvlevris sityvebiT: „internetomaniis~. adamianebis
vTqvaT, rom Tqven damoki- „Tu zogierTi adamiani mija- mier internetis moWarbebulad
debuli (addicted) xarT inter- Wvulia internetze, mainc ra- gamoyenebis gzebi SeiZleba
netze? zea igi mijaWvuli?~ (Griffiths, warmoadgendes cnobili aSli-
ukanaskneli ramdenime wlis 1998, gv.72). lobebis simptomebs, Tumca,
manZilze „internetomaniis~ gadavxedoT im miznebs, ro- TavisTavad internetis Warbad
sakiTxs didi adgili eTmoba melsac emsaxureba individebis moxmareba ver kvalificirdeba,
popularul presaSi: es axali mier internetis gamoyeneba da rogorc aSliloba.
istoriebi qmnian (xSir Sem- mTeli rigi aqtivobebisa, rom- unda aRiniSnos, rom Cven
TxvevebSi) mozardi vaJis xats, liTac isini dakavebulni arian ar uarvyofT im faqtis arse-
romelic realuri samyaros xazze yofnisas. magaliTad, bobas, rom adamianTa mcire
adamianebTan kontaqtze uars adamianebi qselSi Sedian in- procenti internets pirov-
ambobs da chat-oTaxebisa da formaciis mosaZieblad, saTa- nuli, socialuri da profe-
MUD-is kiber-samyaroSi uCi- maSod da romantikuli an seq- siuli cxovrebisTvis saziano
639
loba da posttravmatuli stresis aSliloba.
generalizebuli SfoTviTi aSliloba qroni- Sizofreniuli aSlilobebi
kuli SfoTviT xasiaTdeba maSin, roca panikuri
aSliloba mwvave SfoTvas ukavSirdeba. fobiebs
axasiaTebs imdenad Zlieri iracionaluri SiSi, TiToeulma Cvenganma icis, rogoria depresi-
rom isini gansjis unarze zemoqmedeben. obse- uloba an SfoTvis gancda maSinac ki, rodesac
siebi arakontrolirebadi, damangreveli azrebia, umravlesobas ar gangvicdia es grZnobebi
kompulsiebi ki, aseve, arakontrolirebadi aSlilobisTvis damaxasiaTebeli simwvaviT. Si-
qcevebi. travmatulma movlenebma, rogoricaa zofrenia ki aris aSliloba, romelic nor-
gaupatiureba, an Rrma dazianeba, SeiZleba post- maluri funqcionirebisgan Tvisobrivad gan-
travmatuli stresis aSlilobis ganviTareba sxvavebul mdgomareobas gulisxmobs. Sizof-
gamoiwvios. mkvlevrebma aCvenes SfoTvis aS- reniuli aSliloba fsiqopaTologiis mwvave
lilobebs, genetikur faqtorebsa da Tavis tvinis formaa, romlis drosac dezintegrirebulia
paTologiebs Soris kavSiris arseboba. am aSli- pirovneba, darRveulia azrovneba da aRqma,
lobaTa fsiqologiur axsnebSi klasikuri ganpi- gasadavebulia emociebi. Sizofreniuli aS-
robebuloba da kognituri tendenciuroba lilobis mqone pirovnebebi swored iseTebi arian,
rogorsac yvelaze xSirad warmovidgenT xolme
moiazreba.
sigiJisa da Seuracxadobis Sesaxeb fiqris dros.
guneba-ganwyobilebis aSlilobebSi Sedis
SizofreniiT daavadebuli mravali adamia-
klinikuri depresiuli aSliloba _ fsiqopa-
nisTvis avadmyofoba cxovrebiseuli ganaCenia
Tologiis yvelaze gavrcelebuli forma da
ganTavisuflebis SesaZleblobis gareSe, ro-
bipolaruli aSliloba. depresia iwvevs guneba-
melsac isini ganmartoebulni da izolirebulni
ganwyobilebis, Semecnebisa da motivaciis cvli-
zidaven da iZulebulni arian yvelasgan moSo-
lebebs. bipolaruli depresiis mqone adamianebi
rebiT icxovron. miuxedavad imisa, rom Sizof-
ganicdian depresiisa da maniis periodebis
renia SedarebiT iSviaTia _ aSS-is mozrdili
monacvleobas. mkvlevrebma aCvenes, rom guneba-
mosaxleobis daaxloebiT 0.7%-s aReniSneba
ganwyobilebis aSlilobis genetikuri kompo-
cxovrebis romelime etapze (Kessler et al., 1994) _
nenti iseve ukavSirdeba depresiasa da manias,
es monacemi gulisxmobs, rom daaxloebiT ori
rogorc cvlilebebi Tavis tvinis funqci-
milioni adamiani itanjeba am yvelaze saidum-
onirebaSi. depresiis Teoriebi xSirad amax-
loebiT moculi da tragikuli fsiqikuri aSli-
vileben yuradRebas kognitur interpretaciaze, lobiT. fsiqiatriuli klinikebis adgilTa naxe-
romelsac adamianebi aZleven TavianT cxov- vari Sizofreniis mqone pacientebs ukaviaT, rad-
rebiseul gamocdilebas. seriozuli depresiis ganac mravali maTgani Tavisi cxovrebis umetes
maRali sixSire qalebSi, SesaZloa, dakavSi-
Tavi 15 / fsiqologiuri aSlilobebi
suraTi
15.5
643
xTan. magaliTad, rodesac orive mSobeli daava-
reniuli aSlilobis mqone naSvilebi cdis
debulia SizofreniiT, maT SvilebSi am aSli-
pirebis biologiurma naTesavebma azrov-
lobis gamovlenis riski 46%-s udris, mTeli
nebis aSlilobis ufro maRali maCvene-
populaciis 1%-Tan SedarebiT. rodesac mxolod
beli miiRes, vidre sakontrolo SerCevis
erTi mSobelia avad, Svilebis daavadebis riski
naSvilebi cdis pirebis biologiurma
mkveTrad mcirdeba 13%-mde. aRsaniSnavia, rom
naTesavebma. Tumca, orive SerCevis naSvi-
albaToba imisa, rom identur tyupebs orives
lebTa naTesavebi ar gansxavdebodnen er-
aRmoaCndeba Sizofrenia, daaxloebiT samjer
TmaneTisgan azrovnebis aSlilobis mi-
aRemateba araidentur tyupebSi am aSlilobis
xedviT. monacemebi gvafiqrebinebs, rom ge-
gamovlenis albaTobas.
netikuri faqtori garemos faqtorze metad
mkvlevrebi gaSvilebis SemTxvevebis Seswav-
miuTiTebs imaze, Tu vis aRmoaCndeba az-
lasac mimarTaven imis saCveneblad, rom geneti-
rovnebis aSlilobebi (Kinney et al., 1997).
kuri faqtorebi mniSvnelovan zegavlenas axdens
Sizofreniis etiologiaze (Kety et al., 1994). gan-
vixiloT kvleva, romelSic fasdeboda Sizof- TiTqmis yvela naSvilebi individi dabade-
reniis mqone pacientTa biologiur da mimReb bidan mcire xnis Semdeg daaSores TavianT bio-
naTesavebSi azrovnebis aSlilobebis SemTxve- logiur ojaxs. Sesabamisad, rasac ar unda ga-
vebis sixSire. moewvia Sizofreniis mqone gaSvilebul indi-
videbSi azrovnebis aSlilobis Zalian maRali
xarisxi da SedarebiT maRali maCvenebeli maT
saidan
biologiur naTesavebSi, ver mivakuTvnebT mas
viciT garemos faqtorTa rigs.
sxvadasxva tipis monacemebi erTiandeba da
azrovnebis aSlilobebi Sizofreniis
yalibdeba Semdegi daskvnis saxiT: zogierTi
mqone pacientTa biologiur da mimReb
individi Tandayolili, memkvidreobiT miRebuli
naTesavebSi
genetikuri masalis matarebelia, romelic mas
Sizofreniis riskis winaSe ayenebs. mkvlevrebi,
am kvlevaSi Sizofreniis mqone iseTi
romelTac surT am paTologiuri genetikuri
pacientebi aarCies, romelTac aSliloba
gaSvilebis Semdeg ganuviTardaT. sakontro-
lo SerCeva Sizofreniis mqoneTa SerCevas
cxrili
15.7
Seesabameboda sqesisa da asakis mixedviT;
azrovnebis darRvevis maCveneblebi
sakontrolo SerCevaSi Semaval cdis pirebs
Sizofreniis mqone naSvileb individebSi,
ar hqondaT fsiqiatriul klinikaSi yofnis
Tavi 15 / fsiqologiuri aSlilobebi
maRali riski
riski
N=10-50 aranairi riski
N=90-50
suraTi
15.6
Sizofreniuli aSlilobis genetikuri riski
Sizofreniis mqone mSobelTa 100 bavSvisgan Semdgar SerCevaSi 50-dan 10%-s aqvs Sizofreniis
ganmapirobebeli genetikuri struqtura. amasTan, daaxloebiT 5%-s cxovrebis sawyis etapze, 5%-s
ki Semdgom cxovrebaSi ganuviTarda aSliloba. aRsaniSnavia, rom maRali riskis mqone cdis pirTa
40% ar daavadda SizofreniiT.
650
sakvanZo
sakiTxebi
sistema fsiqopaTologiisa da da qcevis xangrZliv da xist
fsiqologiuri aSli- specifikuri SemTxvevebis zo- paternebs, romelic auaresebs
lobebis buneba gadi tipebis Sesaxeb komunika- individis funqcionirebas.
ciis saerTo, sayovelTaod mi- disociaciuri aSlilobebi
paTologiebis Sesaxeb das-
Rebul parametrebs (common gulisxmobs pirovnuli iden-
kvna keTdeba im xarisxis
shorthand) unda uzrunvelyof- tobis, mexsierebisa da cno-
mixedviT, ra xarisxiTac
des. bierebis integralurad
pirovnebis moqmedeba Tan-
yvelaze farTod miRebul sa- funqcionirebis darRvevas.
xvdeba indikatorTa er-
To b l i o b a s , r o m e l S i c diagnostiko da saklasifika-
Sedis distresi, araadek- cio sistemas DSM-IV-TR war-
veturoba, araracionalu- moadgens. Sizofreniuli aSli-
roba, araprognozireba- DSM-IV-TR xuTRerZian mraval- lobebi
doba, araSablonuroba, ganzomilebian sistemas iyenebs,
rac exmareba fsiqikuri jan- Sizofrenia fsiqopaTo-
damkvirveblis diskomfor-
mrTelobis profesionalebs im logiis mwvave formaa, ro-
ti da socialuri normebis
fsiqologiuri, fizikuri da melic xasiaTdeba aRqmis,
standartebis darRveva.
socialuri faqtorebis gan- emociebis, qcevisa da metyve-
adreul periodSi fsi-
xilvisas, romelic SesaZloa lebis ukiduresi darRveviT.
qikurad daavadebul ada-
romelime konkretul aSli- arsebobs Sizofreniis xuTi
mianebs xSirad epyrobod-
nen, rogorc demonebiT lobas Seesabamebodes. qvetipi, esenia: dezorga-
Sepyrobilebs, an arasrul- nizebuli, katatoniuri, pa-
fasovan, adamianze dabla ranoiduli, aradife ren -
mdgom arsebebs. fsiqologiuri aSli- cirebuli da rezidualuri.
fsiqikuri daavadebisadmi lobebis ZiriTadi Sizofreniis savaraudo
Tanamedrove midgomebis tipebi mizezebi, damamtkicebeli
warmoqmna daiwyo imis gac- sabuTebi aRmoCenilia sxva-
SfoTviTi aSlilobebis xuTi
nobierebiT, rom fsiqikuri dasxva faqtorebSi, maT Soris
ZiriTadi tipi arsebobs, esenia:
aSlilobebi avadmyofobaa, aris genetikuri, Tavis tvinis
generalizebuli, panikuri,
romelic mkurnalobas sa- paTologiebi da ojaxuri
fobiuri, obsesiur-kompulsuri
Wiroebs. procesebi.
da posttravmaturi stresis
arsebobs mTeli rigi mid-
aSliloba.
gomebisa, romelic fsiqo-
guneba-ganwyobilebis aS -
paTologiis etiologias fsiqikuri daavadebis
lilobebSi moiazreba emociis
ikvlevs. daRi
biologiuri midgoma Tavis darRvevebi. yvelaze gavr-
celebul afeqtur aSlilobas fsiqologiuri aSlilobis
tvinis paTologiebze, bio-
qimiur procesebsa da gene- klinikuri depresiuli aS- mqone adamianebs xSirad iseT
tikur zegavlenaze foku- liloba warmoadgens maSin, iarliyebs awebeben, ro -
roca bipolaruli aSliloba melsac ar vxvdebiT fizi-
sakvanZo sakiTxebi
sirdeba.
fsiqologiur midgomebSi gacilebiT iSviaTia. kurad daavadebuli ada-
moiazreba fsiqodinamikuri, s u ici di y v elaz e xSir ia mianebis SemTxvevaSi.
bihevioraluri, kognituri depresiis mqone adamianebSi. miuxedavad imisa, rom fsi-
da sociokulturuli mo- biologiuri da fsiqologiuri qologiuri aSlilobebis
delebi. axsna SfoTviTi da guneba- mkurnalobas dadebiT cvli-
ganwyobilebis aSlilobebis lebebamde mivyavarT, fsi-
etiologiis sxvadasxva aspeqts qikur daavadebasTan dakav-
fsiqologiuri aSli-
ganixilavs. Sirebuli daRi cxovrebis
lobebis klasifikacia
pirovnuli aSlilobebi war- xarisxze uaryofiT gavlenas
fsiqologiuri aSlilo-
bebis saklasifikacio
moadgens aRqmis, azrovnebisa axdens.
651
DSM-IV-TR posttravmatuli stresis
ZiriTadi cnebebi etiologia aSliloba
agorafobia klinikuri depresiuli stigma (daRi)
bipolaruli aSliloba aSliloba fsiqoturi aSliloba
bodva komorbidi fsiqologiuri diagnozi
generalizebuli SfoTviTi maniakaluri epizodi fsiqopaTologiuri
aSliloba midrekileba-stresis funqcionireba
guneba-ganwyobilebis hipoTeza fobia
aSliloba nevrotuli aSliloba Seuracxadoba
daswavlili umweoba obsesiur-kompulsuri Sizofreniuli aSliloba
disociaciuri amnezia aSliloba SiSi
disociaciuri aSliloba paTofsiqologia SfoTviTi aSliloba
disociaciuri identobis panikuri aSliloba socialuri fobia
aSliloba pirovnuli aSliloba specifikuri fobiebi
halucinaciebi
Tavi 15 / fsiqologiuri aSlilobebi
652
652
pirovnebis cvlilebebis Terapiebi
16
Terapiuli konteqsti
• miznebi da ZiriTadi Tera-
piebi • Terapevtebi da Te-
rapiuli garemo • istoriuli
da kulturuli konteqsti
fsiqodinamikuri Terapiebi
• froidis fsiqoanalizi
• neofroidianuli Terapiebi
fsiqologia Cvens cxovrebaSi:
sdevs Tu ara gandevnili mogonebebi
adamians mTeli cxovrebis manZilze
bihevioraluri Terapia
• kontrganpirobeba • pirobiTi
ganmamtkiceblebis marTva
• socialuri daswavlis Tera-
pia • generalizaciis teq-
nikebi
kognituri Terapiebi
• kognitur-bihevioraluri
modifikacia • mcdari warmod-
genebis Secvla
fsiqologia XXI saukuneSi: Terapia
kompiuteris saukuneSi
egzistencialur-humanisturi
Terapiebi
• klientze centrirebuli
Terapia • geStalt-Terapia
jgufuri Terapiebi
• ojaxuri wyvilebisa da
ojaxis Terapia • sazogado-
ebrivi mxardaWeris jgufebi
biosamedicino Terapiebi
• fsiqoqirurgia da eleqtro-
konvulsiuri Terapia
• farmakoTerapia
ramdenad muSaobs Terapia
• Terapiis Sedegianobis Se-
faseba • mkurnalobis Sefa-
seba • prevenciis strategiebi
sakvanZo sakiTxebi
• ZiriTadi cnebebi 653
a vtobiografiaSi „mxeci~ treisi
tomsoni (1995) aRwers 25 wlian
brZolas depresiasTan. am nawyvet-
Si tomsoni aRwers Tavis adreul urTierTobas
qalTan, romelsac sxvisi rCeviT mimarTa daxma-
intensiuri muSaoba dagvWirdeboda. ori-
xuTi weli CemTvis patimrobis tolfasi
iyo.
dasawyisSi, 1977 wlis zamTarSi, masTan
yovelkvireuli seansebi Cemi stabilurobis
rebisTvis. saSualeba iyo, radgan vicodi, rom Cems
qaotur azrebs mousmendnen da seriozulad
is fsiqoTerapevti iyo. me mas amanda
aRiqvamdnen. gasul gazafxuls dawyebulma
meihiud movixsenieb. Cven erTad unda
depresiam nel-nela iklo. gazafxulisTvis
gagvetarebina Semdgomi aTi weliwadis
Tavs vgrZnobdi ukeTesad – ara bednierad,
umetesi nawili.
magram TviTmkvlelobasTan dakavSirebuli
amanda iyo saSualo asakis, masiuri,
fiqrebi aRar mawuxebda. axla vfiqrob, rom
gemovnebiT Cacmuli, gawonasworebuli qa-
Terapia realurad amuSavda.
li. misi kilo, romelic Cems gamocdil
Tumca, rodesac Zlierma krizisma gada-
smenas ar gamoparvia, maRal sazogadoebaSi
iara, seansebi deda-Svilis xangrZliv brZo-
aRzrdaze an, sul cota, samxreTul
las daemsgavsa. amandasTan SemeZlo xmis
daxvewilobaze mianiSnebda. misi ofisi at-
amaRleba, rasac ver vaxerxebdi dedasTan.
lantis feSenebelur nawilSi, baqhedSi
saxlSi arasodes vyofilvar Cem nebaze;
mdebareobda.
dedaCems imdenad esaWiroeboda simSvide
pirvel Sexvedraze SevTanxmdiT, rom
Tavi 16 / pirovnebis cvlilebebis Terapiebi
istoriuli da kulturuli
konteqsti
rogor gimkurnalebdnen gasul saukuneebSi,
Tu fsiqologiuri problemebi SegeqmnebodaT?
Tu evropasa, an aSS-Si icxovrebdiT, metad
mosalodneli iqneboda, rom mkurnaloba uSedego
yofiliyo, Tumca, arc gavnebdaT rames. sxva
kulturebSi fsiqologiuri aSlilobebis
mkurnaloba, Cveulebisamebr, religiur da
socialur faseulobaTa ufro farTo konteqstSi
ganixileboda da ufro adamianur mopyrobasac
imsaxurebda.
mqone pirveli pacienti miiRo. momdevno 300 unda vecadoT, rom maT umartivesi saSualebebiT
wlis manZilze sulierad daavadebul pacientebs davubrunoT saRi goneba~ (Zilboorg & Henry, 1941,
jaWvebiT abamdnen, awamebdnen da garkveuli gv. 233-324).
sazRauris fasad xalxs gasarTobadac uCveneb- amerikis SeerTebul StatebSi fsiqologiuri
dnen. droTa ganmavlobaSi beTlemis transfor- darRvevebis mqone adamianebs, maTive da sazoga-
mirebuli dasaxeleba „bedlemi~2 qaosis sino- doebis usafrTxoebis mizniT, izolaciaSi amyo-
nimad iqca, hospitalSi gamefebuli saSineli febdnen, Tumca, ar mkurnalobdnen. XIX saukunis
uwesrigobisa da pacientebisadmi araadamianuri Sua wlebSi, rodesac fsiqologiam, rogorc
mopyrobis gamo (Foucault, 1975). mecnierebis dargma, garkveuli ndoba da pativis-
fsiqologiuri problemebisadmi, rogorc cema moipova, qveyanaSi „mkurnalobis kulti~
fsiqikuri daavadebebisadmi, damokidebuleba gaCnda. im periodSi Seuracxadobas garemodan
evropaSi mxolod XVIII saukunis bolosTvis momdinare stresis Sedegad miiCnevdnen, rasac
gaCnda. 1801 wels frangi eqimi filip pineli axlad ganviTarebadi qalaqebis aurzaursa da
(Philippe Pinel) werda: „fsiqikurad daavadebuli areulobas ukavSirebdnen. Sesabamisad, sigiJes
adamianebi, romlebic ar arian damnaSaveni da socialur problemad aRiqvamdnen, romelsac
iseve esaWiroeboda „fsiqikuri higieniT~ (Men-
tal Hygiene) mkurnaloba, rogorc gadamdeb fizi-
2
badlam – inglisurad ,,bad~ _ `cudi~.
658 kur daavadebas _ fizikuri higieniT.
1900-ian wlebSi kliford birsma (Clifford Beers) Kluckhohn, 1944; Marsella, 1979). magaliTad, afrikul
dasabami misca fsiqikuri higienis moZraobas. msoflmxedvelobaSi aqcenti keTdeba TanamSrom-
droTa ganmavlobaSi fsiqikurad daavadebul lobaze, urTierTdamokidebulebaze, tomis
pacientTa SezRudvas axali sareabilitacio gadarCenaze, bunebasTan erTianobasa da jgufur
mizani gamouCnda. suliT avadmyofTa TavSesaf- pasuxismgeblobaze (Nobles, 1976). fsiqikurad daa-
rebi am socialur-politikuri moZraobis Zi- vadebuli adamianebis sazogadoebidan CamoSo-
riTad elementad iqca. maT aTavsebdnen soflad, rebiT mkurnaloba ewinaaRmdegeba mravali ara-
qalaquri cxovrebis stresisgan moSorebiT evropuli kulturis azrovnebas. mraval af-
mowyobil aseT TavSesafrebSi ara marto dacvis, rikul kulturaSi gankurneba socialur konteq-
aramed mkurnalobis mizniTac (Rothman, 1971). stSi xorcieldeba; procesSi CarTulia daava-
samwuxarod, mravali aseTi TavSesafari maleve debulis rwmena, ojaxi, samuSao da Cveuli
gadaiWeda. reabilitaciis humanuri mizani uc- garemo. Terapiis procesSi jgufuri mxardaWeris
nauri adamianebis daSorebul adgilebSi mo- gamoyenebis afrikuli praqtika daixvewa da
TavsebiT Seicvala. es uzarmazari fsiqiatriuli „qselur Terapiad~ wodebul procedurad Camo-
dawesebulebebi, arasakmarisi odenobis momsaxure yalibda, sadac mkurnalobaSi CarTulia pacien-
personaliT, mcirediT Tu gansxvavdeboda dar- tis mTliani garemocva _ naTesavebis, Tanam-
Rvevebis mqone individebisTvis gankuTvnili Sromlebisa da megobrebis CaTvliT (Lambo, 1978).
konteinerisgan (Scull, 1993). 1960-iani wlebidan bevr kulturaSi fsiqikuri da fizikuri daa-
reformatorebma aseTi TavSesafrebis winaaRmdeg vadebebis mkurnaloba religiasa da jadoqrobas
daiwyes gamosvla, sul mcire, im fsiqiatriuli ukavSirdeba. gansakuTrebuli adamianebi, ro-
pacientebis deinstitucionalizaciis sasargeb- melTac Samanebs uwodeben, gansakuTrebul mis-
lod, visac ambulatoriuli mkurnalobisa da tikur Zalas floben TavianTi daavadebuli Tana-
saTanado sazogadoebrivi mxardaWeris pirobebSi moZmeebisTvis daxmarebis gasawevad. Samanizmi
normalurad SeeZloT funqcionireba. samwuxa- uZvelesi da mZlavri spiritualuri tradiciaa,
rod, mravali deinstitucionalizebuli anu romelic TiTqmis 30 aTasi wlis manZilze
fsiqiatriuli klinikidan gawerili pacienti gamoiyeneba. Samanistur tradiciaSi tanjvasa
ver iRebs saTanado daxmarebas Tavis sacxov- da avadmyofobas uZlurebis Sedegad miiCneven.
rebel adgilze. magaliTad, gamokvlevebma aCvena, kulturuli rwmenis es sistema bedisweris, an
rom seriozuli fsiqikuri daavadebis mqone 438 iRblis im uxilavi Zalebis personalizacias
individidan 24% usaxlkaro iyo (Kuno et al., 2000). axdens, romelic zemoqmedebs individis cxov-
rebaze da problemebs uqmnis mas. aseTi perso-
nalizacia borot Zalebze uSualo zemoqmedebis
kulturuli simboloebi da gankurnebis
da savaraudo saswaulmoqmedi mkurnalis mxridan
rituali
daxmarebis saSualebas iZleva (Middleton, 1967).
fsiqologiuri aSlilobebis mkurnalobis xSirad paTologiuri mdgomareoba, romelsac
istoriuli tendenciebis mimoxilva dasavluri daavadebuli adamianis Sepyrobilobis Sedegad
mosazrebebiTa da praqtikebiT Semoifargleboda, miiCneven, mkurnali Samanis Terapiuli CareviT
romelic xazs usvams individis unikalurobas, icvleba. Zrwolvis gamosawvevad da cnobierebis
damoukideblobas da warmatebasa Tu warumateb- mdgomareobis Sesacvlelad dolebze dakvra,
Terapiuli konteqsti
sizmris analizi
fsiqoanalitikosebs miaCniaT, rom sizmari
pacientis aracnobieri motivebis Sesaxeb infor-
maciis mniSvnelovan wyaros warmoadgens. ro-
wevs taxtze, SeZlebisdagvarad aTavisuflebs desac adamians sZinavs, superego SedarebiT nak-
gonebas da uwyvetad aRwers sakuTar azrebs, lebad akontrolebs ididan momdinare miuRebel
survilebs, fizikur SegrZnebebsa da warmodge- impulsebs, amitom motivebi, romelTa gamoxatvac
nebs. pacients sTxoven, rom aRweros TavSi mo- ver xerxdeba cxadSi, SeiZleba sizmris saxiT
suli nebismieri azri Tu grZnoba, ganurCevlad gamovlindes. fsiqoanalizis mixedviT, sizmars
imisa, Tu ramdenad mniSvnelovnad eCveneba is ori saxis Sinaarsi aqvs: manifesturi, anu xi-
mas. luli Sinaarsi, romelic gaRviZebis Semdeg
froids miaCnda, rom asociaciebi ganpiro- axsovs adamians da latenturi, anu faruli
bebulia da ar aris SemTxveviTi. analitikosis Sinaarsi _ realuri motivebi, romlebic gamov-
amocanaa, Tvali gaadevnos maT da ubralo lenas cdiloben, Tumca, imdenad mtkivneuli
sityvebis miRma nagulisxmevi realuri mniSvne- da miuRebelia, rom damaxinjebulad, simbo-
lobebi dainaxos. pacients Zlieri grZnobebis loebis saxiT gamoixateba. Terapevti am da-
gamoxatvis saSualeba eZleva, romelic, rogorc faruli motivebis gamovlenas sizmris analiziT
wesi, avtoritetul figurebzea mimarTuli da cdilobs; es aris Terapiuli meTodi, romelic
romelic gandevnil iqna dasjis, an samagieros gulisxmobs pirovnebis sizmris Sinaarsis gar-
mizRvis SiSiT. nebismier emociur ganmuxtvas, Cevas da miznad isaxavs safuZvlad mdebare an
Tavi 16 / pirovnebis cvlilebebis Terapiebi
romelic xdeba Terapiul garemoSi aman sxva damaxinjebuli motivebis, mniSvnelovani cxov-
procesis Sedegad, kaTarzisi ewodeba. rebiseuli gamocdilebisa da survilebis simbo-
luri mniSvnelobebis gamovlenas.
winaaRmdegoba Tavisufali asociacia (Free association) – Tera-
fsiqoanalitikosi gansakuTrebul mniSvne- piuli meTodi, rodesac pacienti uwyvetad,
gaazrebis gareSe saubrobs sakuTar azrebze,
lobas aniWebs sakiTxebs, romelTa ganxilvac
survilebze, fizikur SegrZnebebsa da war-
ar surs pacients. Tavisufali asociaciebis modgenebze.
dros garkveul momentSi pacienti avlens
kaTarzisi (Catharsis) – Zlieri, magram, rogorc
winaaRmdegobas, anu mas ar surs, an ar SeuZlia wesi, gandevnili emociebis gamoxatvis procesi.
garkveul mosazrebebze, survilebsa Tu gamoc-
winaaRmdegoba (Resistance) – fsiqoanalizis
dilebaze saubari. aseT winaaRmdegobas aracno- msvlelobisas pacients ar surs, an ar SeuZlia
biersa da cnobiers Soris barierad miiCneven. garkveul mosazrebebze, survilebsa Tu gamoc-
es masala (anu masala, romelsac barieri akavebs dilebaze saubari.
da ar amodis Tavisuflad asociacirebis dros) sizmrebis analizi (Dream analysis) – sizmrebis
xSirad individis seqsualur cxovrebas (aq Sedis fsiqoanalituri interpretacia, riTac xdeba
yvelaferi, rac mas siamovnebas aniWebs) an pacientis aracnobieri motivebisa da kon-
662 mSoblebisadmi mtrul, ganawyenebul damoki- fliqtebis wvdoma.
gadatana da kontrgadatana
fsiqoanalituri Terapiis intensiuri kursis
neofroidianuli Terapiebi
dros pacients, rogorc wesi, Terapevtis mimarT froidis mimdevrebma SeinarCunes misi mravali
emociuri reaqcia uyalibdeba. xSirad xdeba ZiriTadi idea, Tumca, zogierTma principma da
Terapevtis identificireba warsulSi gadata- praqtikulma meTodma modificieba ganicada.
nili emociuri konfliqtis centralur figu- zogadad, neofroidistebi, froidTan SedarebiT,
rasTan _ umeteswilad, mSobelTan, an seqsualur ufro met aqcents akeTeben: (1) pacientis awmyo
partniorTan. am emociur reaqcias gadatana, anu socialur garemoze (da naklebad fokusirdebian
transferi ewodeba. gavixsenoT nawyveti treisi warsulze); (2) cxovrebiseuli gamocdilebis
tomsonisa da misi Terapevtis, amandas urTier- mimdinare gavlenaze (da ara mxolod bavSvobis
Tobis Sesaxeb _ is naTlad axdenda mis iden- konfliqtebze); (3) socialuri motivaciis
tificirebas dedasTan („dedaCemi amandam Caa- rolsa da pirovnebaTSoris sasiyvarulo ur-
nacvla...~). gadatanas ewodeba dadebiTi, rodesac TierTobebze (da naklebad fokusirdebian bio-
Terapevti siyvarulis, an aRtacebis obieqti logiur instinqtebsa da egoistur moTxov-
xdeba; gadatana aris uaryofiTi, rodesac igi nilebebze); (4) egos funqcionirebis mniS-
mtruli damokidebulebis, an Suris obieqtad vnelovnebaze da me-koncefciis ganviTarebaze
iqceva. xSirad xdeba, rom pacientis damoki- (da nakleb yuradRebas aqceven idsa da super-
debuleba ambivalenturia da dadebiTi da egos Soris konfliqts).
uaryofiTi emociebis nazavs warmoadgens. gada- me-14 TavSi vaxseneT ori cnobili neofro-
tanasTan gamklaveba rTuli amocanaa analiti- idisti _ karl gustav iungi da alfred adleri.
kosisTvis, Tundac, pacientis emociuri mowyvla- SedarebiT Tanamedrove fsiqodinamikur neo-
dobis gamo. miuxedavad amisa, es aris mkur- froidianul mosazrebebzec rom Segveqmnas war-
nalobis arsebiTi da mniSvnelovani nawili. modgena, gavecnoT hari stek salivanis, melani
warsulis gamocdilebasa da damokidebulebebSi kleinisa da hainc kohutis Sromebs (froidis
realuri wyaros moZiebiTa da gacnobierebiT, wris sxva wevrebis Sesaxeb ix. Ruitenbeek, 1973).
Terapevti pacients masze gadatanili grZnobebis hari stek salivans (Harry Stack Sullivan, 1953)
interpretirebaSi exmareba (Henry et al., 1994).
miaCnia, rom froidis Teoriasa da TerapiaSi ar
aris gaTvaliswinebuli socialuri urTier-
pacientze Terapevtis reaqciaSic CarTulia
Tobebis roli da miRebis, pativiscemisa da
piradi grZnobebi. kontrgadatana, anu kontr-
siyvarulis moTxovnilebebi. misi azriT, fsi-
transferi Seexeba imas, Tu ra xdeba, rodesac
qikuri aSlilobebi moicavs ara marto trav-
Terapevts moswons, an ar moswons pacienti,
matul intrafsiqikur procesebs, aramed _ prob-
radgan pacienti mis cxovrebaSi mniSvnelovani
lemur interpersonalur urTierTobebsa da
figuris msgavsad aRiqmeba. kontrgadatanis
Zlier socialur zewolasac ki. patara bavSvs
damuSavebisas Terapevti SeiZleba sakuTari
usafrTxoebis grZnoba da sxvebis mxridan zrunva
aracnobieri mamoZravebeli Zalebis gacnob-
da siTbo esaWiroeba. SfoTva da sxva fsiqikuri
ierebamde mivides. igi pacientis „cocxal sar-
daavadebebi mSoblebTan da mniSvnelovan
fsiqodinamikuri Terapiebi
1969 wlis 22 seqtembers, Crdi- rapiis mniSvnelovan mizans am magram SeinarCuna Sinaarsi (John-
loeT kaliforniaSi, rva wlis gandevnil mogonebebiTan mimar- son et al., 1993). fsiqoTerapevtebma,
suzan neisoni gauCinarda. amave TebaSi kaTarzisis miRweva war- romelTac sjeraT gandevnili
wlis dekemberSi ipoves misi moadgens. mogonebebis, fsiqoTerapiis me-
gvami. oci wlis manZilze aravin magram gandevnili mogonebebi qanizmebis saSualebiT, SeiZleba
icoda, vin mokla igi. 1989 wels yovelTvis ar rCeba Terapevtis isini Caunergon kidec pacients
mxaris gamomZieblebs suzanis kabinetSi. ukanaskneli wlebis ( de Rivera, 2000; Sarbin, 1997) .
megobari eilin franklin-lips- manZilze masmediaSi intensiurad magaliTad, mkvlevrebma Seiswav-
keri daukavSirda. eilinma saubroben gandevnili mogonebebis les qalebi, romlebmac, saboloo
uTxra maT, rom fsiqoTerapiis STambeWdavi gacnobierebis Sem- jamSi, uari Tqves sakuTar bral-
daxmarebiT, man aRidgina didi Txvevebze. drois xangrZlivi debebze da aRiares, rom aravis
xnis win gandevnili, daviwyebu- periodis gasvlis Semdeg indivi- gauupatiurebia bavSvobaSi. es
li saSineli mogonebebi imis debi moulodnelad detalurad qalebi mixvdnen, rom maTi „mo-
Sesaxeb, Tu ra SeemTxva suzans. ixseneben SemaZrwunebel movle- gonebebi~ gaupatiurebis Sesaxeb
1990 wlis Semodgomaze eilinma nebs, rogoricaa mkvlelobebi, an ararealuri iyo. es gamokvlevebi
daadastura, rom oci wlis win bavSobaSi gadatanili seqsua- adasturebs, rom Terapevtebi
man sakuTari TvaliT naxa, rogor luri Zaladoba. SesaZlebelia, xSirad ubiZgeben pacientebs aseTi
gaaupatiura suzani misma mamam, rom es yvelaferi marTali iyos? mogonebebis aRmoCenisken da
jorj franklinma da Semdeg me-8 TavSi ganxiluli mowmeTa sityvier waxalisebas ar iSu-
sikvdilamde rogor urtya qvis mexsierebis kvleva skepticizmis reben, rodesac „mogoneba~ gamom-
keti (Marcus, 1980, Workman, 1990). safuZvels iZleva (Loftus, 1993; zeurdeba (de Rivera, 1997). aseTi
SemTxvevebi afiqrebinebs klini-
eilinma isic Tqva, rom mama mok- Loftus & Ketcham, 1994, Lynn & Payne,
cistebs, rom Seswavlil unda
vliT daemuqra, Tu vinmes uam- 1997). xsenebuli kvlevidan SegviZ-
iqnes Terapiis procesSi CarTuli
bobda nanaxis Sesaxeb. es Cveneba lia gavixsenoT, rom adamianebi
socialuri Zalebi, raTa gaar-
sakmarisi aRmoCnda imisaTvis, WeSmarit mogonebebad miiCnevdnen
kvion, Tu rogor xorcieldeba
rom jorj franklini damnaSa- xelovnuri wyarodan miRebul
Terapevtis Teoria pacientis
ved ecnoT damamZimebel viTare- informacias. es maSinac xdeboda,
realobaSi (Lynn et al., 1997).
Tavi 16 / pirovnebis cvlilebebis Terapiebi
rapias miznis misaRwevad xSirad drois xan- problemebis farTo speqtrze, sadac Sedis
grZlivi periodi sWirdeba. Tumca, xSirad ada- fobiebi, kompulsiebi (akviatebebi), depresia,
mianebi iseTi aSlilobebiT itanjebian, rome- damRupveli miswrafebebi (magaliTad, alkoho-
lic gacilebiT swraf gankurnebas saWiroebs. lizmi, an narkotikebi), agresia da delikventuri
bihevioraluri Terapia, romelsac axla ganvi- qcevebi. zogadad, bihevioraluri Terapia spe-
xilavT, simptomebisgan swafad gaTavisuflebis cifikur problemebTan ukeT muSaobs, vidre
SesaZleblobas iZleva. zogadi xasiaTis pirovnul problemebTan: fobi-
is SemTxvevaSi is gacilebiT efeqturi iqneba,
vidre _ zogadi, usagno SfoTvisas.
Sejameba Terapiebi warmoiqmna ganpirobebulobisa da
daswavlis Teoriidan, romelic pragmatuli,
fsiqodinamikuri Terapiebi zigmund froidis
aracnobieri konfliqtisa da gandevnis Teo-
qceviTi Terapia (Behavior therapy) – ixileT
riidan iReben saTaves. Terapevtebi pacientTan qcevis modifikacia.
kaTarzisis misaRwevad da fsiqikuri energiis
qcevis modifikacia (Behavior modification) – das-
gamosaTavisufleblad sxvadasxva teqnikebs wavlis principebis meToduri gamoyeneba sa-
iyeneben, maT Soris Tavisufal asociaciebs, surveli qcevis sixSiris gazrdis an arasa-
666 sizmrebis analizs da gadatanis interpretacias. sruveli qcevis sixSiris Semcirebis mizniT.
empiriuli kvlevis tradiciebzea dafuZnebuli. Cover Jones, 1924) aCvena, rom pirobiTi refleqsis
yvela cocxali organizmis umTavresi amocanaa, gamomuSavebiT, anu ganpirobebiT SesaZlebelia
daiswavlos aqtualur socialur da fizikur SiSis gadaCveva4 (qvemoT mocemuli magaliTi
garemos moTxovnebTan adaptaciis xerxebi. Tu SevadaroT patara albertis magaliTs me-7
organizmma ver daiswavla problemebis efeqtu- Tavidan).
rad daZleva, misi araadapturi reaqciebis
misi pacienti 3 wlis biWuna iyo, saxe-
koregireba SesaZlebelia daswavlis (an xelaxa-
lad piteri, romelsac gaurkveveli mize-
li daswavlis) principebze dafuZnebuli Terapi-
ziT eSinoda kurdRlebis. Terapia moi-
iT. samizne qceva ar ganixileba raime safuZvlad
cavda oTaxis erT mxares piteris gamok-
mdebare procesis simptomad. simptomi Tavad
vebas, meore mxares ki kurdReli iyo mo-
aris problema. fsiqodinamikosi Terapevtebis
Tavsebuli. mTeli rigi seansebis gan-
prognozis mixedviT, mxolod garegani qcevis
mavlobaSi kurdRels TandaTanobiT uax-
koregirebiT, realuri Sinagani problemis gamov-
lovebdnen mas. sabolood, SiSi gaqra da
lenis gareSe, mxolod simptomis Canacvlebamde
piteri Tavisuflad TamaSobda kurdRel-
mivalT, anu Tavs iCens axali fizikuri Tu
Tan.
fsiqologiuri problema. Tumca, gamokvlevebi
aCvenebs, rom bihevioraluri TerapiiT paTo- qover jonsis Semdeg bihevioristi Terapevtebi
logiuri qcevis aRkveTis Semdeg aRar xdeba kontrganpirobebis sxvadasxva teqnikebs _
axali simptomebiT misi Canacvleba (Kazdin, 1982; sistematur desensitizacias, imploziur5 Tera-
Wolpe, 1986). „piriqiT, samizne simptomebis gaqro- pias, situaciaSi daZirvas6 da aversiul7 Terapias
bis Semdeg pacientebi xSirad aRniSnavdnen, rom _ iyeneben.
sxva, naklebad mniSvnelovani simptomebic gaqra~
(Sloane et al., 1975, gv. 219).
sistematuri desensitizacia da sxva
axla ganvixiloT bihevioraluri Terapiis
eqspoziciuri Terapiebi
sxvadasxva formebi, romelTac Sveba moaqvT
daavadebuli adamianebisTvis. nervuli sistema erTdroulad ver iqneba
modunebulic (anu relaqsirebuli) da agzne-
bulic, radgan SeuZlebelia urTierTsapiris-
kontrganpirobeba piro procesebis erTdroulad aqtivireba. es
ratom SfoTavs zogierTi adamiani iseT uw- martivi debuleba centraluria reciprokuli
yinar gamRizianebelTan (anu stimulTan) Sex- (urTierT) Sekavebis TeoriisTvis, romelic
vedrisas, rogoricaa oboba, araSxamiani gveli, samxreT afrikelma fsiqiatrma jozef volpem
an socialuri kontaqti? bihevioraluri axsna SemogvTavaza (Joseph Wolpe, 1958, 1973). avtori mas
aseTia: SfoTva warmoiqmneba ganpirobebis mar- SiSebisa da fobiebis samkurnalod iyenebda.
tivi principebis mixedviT, romelic me-7 da me- volpe Tavis pacientebs kunTebis modunebas da
15 TavSi ganvixileT. Zlieri emociuri reaqciebi, Semdeg maTTvis SiSis momgvreli situaciis
romelic „yovelgvari mizezis gareSe~ angrevs warmosaxvas aswavlida. isini amas TandaTanobiT,
pirovnebis cxovrebas, xSirad ganpirobebulia anu gradualurad akeTebdnen _ Soreuli aso-
bihevioraluri Terapia
qcevaSi miRweuli cvlilebebi droTa ganmav- maT Soris sakuTari Tavisadmi wamaxalisebel
lobaSi, Terapiis dasrulebis Semdeg SeiZleba gamonaTqvamebs.
daikargos. am TandaTanobiTi danakargis Tavidan magaliTad, bihevioristma Terapevtebma Tan-
asacileblad miRebuli praqtikaa generalizaciis daTanobiTi Semcirebis meTodi 7 wlis biWu-
teqnikebis SemuSaveba da maTi Terapiul pro- nasTan muSaobisas gamoiyenebs, romelic xSirad
cedurebSi CarTva. es teqnikebi mowodebulia, paravda nivTebs Tanaklaselebs (Rosen & Rosen,
1983). biWs sjidnen, Tu Semowmebis Sedegad masTan
socialuri daswavlis Terapia
raTa maqsimalurad miuaxlovon erTmaneTs Tera-
sxva bavSvebis nivTebs poulobdnen, an „qulebiT~
piuli garemosa da realuri cxovrebis samizne
ajildovebdnen (romelTa gadacvlac SesaZle-
qceva, ganmamtkiceblebi, modelebi da stimulis
beli iyo iseT sasiamovno ganmamtkiceblebze,
moTxovnebi. magaliTad, klientebs aswavlian
rogoricaa damatebiTi dasveneba), Tu mas aseTi
qcevebs, romelic mis Cveul garemoSic gan-
nivTebi ar hqonda. dasawyisSi 15 wuTSi erTxel
mtkicdeba, iqneba es Tavazianobis gamoCena Tu
amowmebdnen. droTa ganmavlobaSi SemowmebaTa
windaxeduleba. waxaliseba eZlevaT parcialuri
ricxvi TandaTanobiT Seamcires da biWis Semow-
(nawilobrivi) ganmtkicebis ganrigiT, raTa miRe- mebebs Soris intervali 2 saaTamde gazardes,
buli Sedegi realur situaciebSic SenarCundes, sabolood ki, sruliad Sewyvites. mas Semdegac
sadac ganmtkiceba yovelTvis ar mosdevs qcevas. ki, rac sruliad Sewyvites ganmamtkiceblebiT
TandaTanobiT amcireben sagrZnobi garegani uSualo manipulacia, biWs aRaraferi mouparavs.
gamtkicebis molodins da, amasTan, aCveven soci- kognituri Terapiebis ganxilvamde, erTi
alur miRebasa da SedarebiT bunebriv Sedegebs, wuTiT SexedeT cxrils 16.2, dafiqrdiT da 675
gaiazreT, ra arsebiTi gansxvavebaa Cven mier fiqroben da rogor (kognituri procesi) fiq-
ganxilul or fsiqoTerapiul mimdinareobas _ roben adamianebi. kognituri Terapia sxvadasxva-
fsiqoanalitursa da bihevioralurs _ Soris. gvari SemecnebiTi procesebis cvlilebebsa da
kognituri gadastruqturebis sxvadasxva meTo-
debis swavlebaze fokusirdeba. am midgomis
Sejameba zogierTi nairsaxeoba me-13 TavSi ganvixileT,
rogorc stresTan gamklavebisa da janmrTelobis
adapturi qcevis sixSiris gasazrdelad da
gaumjobesebis saSualebebi. am qveTavSi aRvwerT
araadapturi qcevis sixSiris Sesamcireblad
kognituri Terapiis or ZiriTad formas: kogni-
bihevioraluri Terapia daswavlis principebs
tur bihevioralur modifikacias (sakuTari Tavis
iyenebs. kontrganpirobebis meTodebSi Sedis
rwmenis, anu TviTefeqturobis gamomuSavebis
sistematuri desensitizacia, implozia da daZ-
CaTvliT) da mcdari warmodgenebis sistemebis
irva. TiToeuli Terapiuli meTodis arsebiTi
Secvlas (depresiis kognituri Terapiisa da
nawilia eqspozicia, anu stimulis wardgena.
racionalur-emociuri Terapiis CaTvliT). Y
aversiuli Terapiisas xdeba aversiuli sti-
mulisa da arasasurveli qcevis Sewyvileba.
pirobiTi ganmamtkiceblebis marTvisas, samizne kognitur-bihevioraluri
qcevis gasaZliereblad, an Sesasusteblad, modifikacia
dadebiTi ganmtkiceba da Caqrobis strategia
gamoiyeneba. socialuri daswavlis Terapiis Cven is varT, rasac STavagonebT sakuTar
gamoyenebis erT-erTi mimarTulebaa fobiebis Tavs, rom unda viyoT da vakeTebT imas, rac
moxsna; individebs SiSis daZleva modelis gvgonia, rom unda vakeToT. es aris kongitur-
mibaZviT SeuZliaT. Terapevtebi socialuri bihevioraluri midifikaciis sawyisi piroba.
daswavlis teqnikebs socialuri unar-Cvevebis am Terapiul midgomaSi gaerTianebulia, erTi
SemuSavebis mizniTac iyeneben. mxriv, motivaciasa da qcevaze azrebisa da gan-
wyobebis gavlenis kognituri aqcenti da, meore
mxriv, qcevis modifikaciisas pirobiTi gan-
mtkicebis bihevioraluri aqcenti. arasasurveli,
kognituri Terapiebi miuRebeli qcevis paternebi modificirdeba
kognituri gadastruqturebis gziT _ sakuTar
Tavze uaryofiTi gamonaTqvamebis SecvliT
kognituri TerapiiT cdiloben problemuri
konstruqciuli, qmediTi gamonaTqvamebiT.
Tavi 16 / pirovnebis cvlilebebis Terapiebi
uaresi Tanmxlebi movlenaa misTvis damaxasia- irgvliv yvelaferi ufro sasiamovno unda iyos.
Tebeli uaryofiTi grZnobebiT cxovrebis auci- racionalur-emociuri TerapiiT momuSave
lebloba da apaTiuroba. sakuTari uaryofiTi praqtikosi aswavlis klients, Tu rogor unda
guneba-ganwyobilebis Sesaxeb akviatebuli azrebi gadaastruqturos yvela „saWiroa~, „valdebuli
mexsierebaSi acocxlebs yvelafers, rac ki xar~ da „ase unda iyos~, romelic mis qcevas
odesme cudi momxdara cxovrebaSi, rac, Tavis akontrolebs da ar aZlevs sakuTari survili-
mxriv, kidev ufro amwvavebs daTrgunulobis samebr cxovrebis saSualebas. Terapevtis
gancdas. depresiuli adamianebi samyaros dep- amocanaa, daanaxos klients, rom emociuri reaq-
resiis Savi saTvaliT uyureben _ kritikas xe- cia, romelic Tan sdevs nebismier movlenas,
daven iq, sadac ar aris; Seqebas sarkazmad aRiq- sinamdvileSi am movlenis Sesaxeb klientisTvis
vamen, rac kidev erTi „mizezia~ imisTvis, rom ucnobi warmodgenebis arsebobis Sedegia. amiT
Terapevti klientis Caketil cnobierebaSi
racionalur-emociuri Terapia (reT) (Rational- SeWras cdilobs. magaliTad, sqesobrivi aqtis
emotive therapy – RET) – pirovnebis Secvlis yov- dros orgazmis ararseboba (movlena) iwvevs
lismomcveli sistema, romelic im iracio-
daTrgunulobisa da TviTgakicxvis emociur
naluri azrebis transformacias efuZneba,
romelic iwvevs arasasurvel, Zlieri emociuri reaqcias. emociuri reaqciis gamomwvevi warmod-
muxtis mqone iseT reaqciebs, rogoricaa Zlieri genebi daaxloebiT aseTia: „ar vvargivar seq-
678 SfoTva. sualuri cxovrebisTvis, albaT, impotenti var,
radgan ise ver moviqeci, rogorc unda mov- luri krizisebisTvis _ ase fiqroben adamianis
qceuliyavi~. Terapiis dros es (da sxva) warmod- bunebisadmi humanisturi da egzistencialuri
genebi Riad ganixileba racionaluri konfron- midgomis momxreebi. es mosazrebebi gaerTianda
taciiTa da momxdari movlenis iseTi sxva Terapiis ganzogadebul saxeobaSi, romelic
mizezebis garCeviT, rogoricaa: gadaRla, alko- mimarTulia yvela adamianisTvis saerTo, yofie-
holis zemoqmedeba, mcdari warmodgenebi sqesob- rebis ZiriTad problemebze.
rivi aqtis msvlelobaze, anda mocemul dros, rogorc me-14 TavSi vnaxeT, humanisturi
an am konkretul partniorTan urTierTobis Teoriebis birTvs mTliani pirovnebis cneba
damyarebis survilis arqona. konfrontaciis warmoadgens, romelic mudmivi cvlilebisa da
teqnikas Terapiuli zemoqmedebis sxva formebi Camoyalibebis procesSi imyofeba. miuxedavad
mohyveba, romliTac xdeba dogmaturi, iracio- imisa, rom garemo da memkvidreobiToba garkveul
naluri azrovnebis Canacvleba racionaluri, SezRudvebs awesebs, adamianebi Tavad irCeven,
situaciurad ganpirobebuli ideebiT. rani iyvnen; amisaTvis qmnian faseulobaTa
racionalur-emociuri Terapia mimarTulia sistemebs da sakuTar gadawyvetilebebSi axor-
individisTvis sakuTari Rirebulebisa da poten- cieleben maT. Tumca, arCevanis Tavisuflebas
cialis SegrZnebis gaZlierebaze, romlis rea- pasuxismgeblobac axlavs Tan. vinaidan adamianebi
lizeba mas Semdeg gaxdeba SesaZlebeli, rac bolomde mainc ver acnobiereben TavianTi qcevis
igi Tavs daaRwevs pirovnuli zrdis damab- yvela SesaZlo Sedegs, SfoTva da sasowarkveTa
rkolebel mcdar warmodgenaTa sistemas. am euflebaT. maT danaSaulis gancdac stanjavT,
TvalsazrisiT, mas bevri aqvs saerTo humanistur sakuTari potencialis srulad realizebis
TerapiebTan, romelTac axla ganvixilavT. SesaZleblobebis xelidan gaSvebis gamo. egzis-
tencialuri fsiqologiis klinikisTvis gankuT-
vnili axali versia, romelic aerTianebs mis
Sejameba mravalferovan Temebsa da midgomebs, efuZneba
mosazrebas, rom Tanamedrove cxovrebis damab-
kognituri Terapiebis msvlelobisas adamiane-
neveli realoba adamianisTvis damaxasiaTebel
bis tanjvisgan gaTavisuflebas imis SecvliT
ori ZiriTadi saxis daavadebas aZlevs dasabams.
cdiloben, Tu ras da rogor fiqroben isini
depresiuli da obsesiuri sindromebi realo-
cxovrebiseul movlenebze. kognitur- bihevio-
bidan wasvlas asaxavs, sociopaTuri da narcisi-
raluri modifikaciisas icvleba arasasurveli
stuli sindromebi ki _ am realobis eqspluata-
qcevis paternebi; amisaTvis sakuTari Tavis Se-
cias (Schneider & May, 1995).
saxeb uaryofiT gamonaTqvamebs cvlian konstruq-
fsiqoTerapevtebi, romlebic praqtikaSi iye-
ciuli, qmediTi gamonaTqvamebiT. depresiis kog-
neben adamianis bunebis zogadi Teoriis princi-
egsistencialur-humanisturi Terapiebi
nituri Terapiisas aRkveTen avtomatur azrebs,
pebs, exmarebian klientebs, gansazRvron sakuTari
cvlian klientis azrebis Cveul nakads da mim-
Tavisufleba, ganicadon da daafason yvela maTi
dinare movlenebis mizezebis axsnis Cveul pater-
arsebuli, moqmedi me da mimdinare momentis,
nebs. racionalur-emociuri Terapia xels uwyobs
imwuTieri gaelvebis simdidre da mraval-
klients cnobierebaSi barierebis daZlevasa da
ferovneba; SeZlon sakuTari individualurobis
sakuTari survilebiT cxovrebis dawyebaSi.
damkvidreba da gamonaxon sakuTari potencialis
srulad realizebis (TviTaqtualizaciis) gzebi.
egzistencialur midgomaSi mniSvnelovania
egzistencialur- mimdinare cxovrebiseuli situacia, romelic
humanisturi Terapiebi pirovnebas gamocdilebaSi eZleva.
egzistencialur-humanisturma filosofiam,
aseve, dasabami misca moZraobas adamianis poten-
yoveldRiuri cxovrebis problemebi, Sinaar- cialis ganviTarebisTvis, romelic amerikis
siani adamianuri urTierTobebis arqona da iseTi SeerTebul StatebSi Camoyalibda XX saukunis
mniSvnelovani miznebis ararseboba, romel- 60-iani wlebis bolos. am moZraobaSi saSualo
TaTvisac Rirs brZola _ tipuria egzistencia- adamianis potencialis ganviTarebis meTodebi 679
fsiqologia XXI saukuneSi
egsistencialur-humanisturi Terapiebi
sakuTari SesaZleblobis realizaciisken, raTa Terapevtis amocana ZiriTadad isaa, rom klients
gaZlierdes da gaumjobesdes~ (1959, gv. 196). jansaR daxmareba gauwios im dabrkolebebis gadalax-
ganviTarebas araswori daswavlis paternebi vaSi, romelic zRudavs bunebrivad dadebiTi
abrkolebs; amasTan, pirovneba eTanxmeba sxvebis midrekilebebis gamovlenas. ZiriTadi Terapiuli
mier mis mimarT gamoTqmul Sefasebebs nacvlad strategiaa klientis grZnobebis danaxva, miReba
imisa, rom mousminos da miendos sakuTar gonebasa da gageba, rac upirobo keTilganwyobis _
da sxeuls. konfliqti, bunebrivad dadebiT me-s gankiTxvis gareSe miRebisa da pativiscemis _
xatsa da Tavsmoxveul uaryofiT kritikas Soris, atmosferoSi xdeba. Terapevtic Tavisuflad
SfoTvasa da ubedurebis gancdas badebs. es gamoxatavs klientTan sakuTar azrebsa da
konfliqti, anu Seusabamoba SeiZleba cno- grZnobebs. aseTi gulwrfelad gaxnili situa-
bierebis farglebs miRma mimdinareobdes, amitom
adamiani Tavs ubedurad da gaufasurebulad klientze centrirebuli Terapia (Client centered
grZnobs, Tumca, ar icis, ratom. therapy) – mkurnalobisadmi humanisturi midgoma,
romelic xazs usvams pirovnebis jansaR fsiqo-
rojersianuli Terapiis amocanaa iseTi Tera-
logiur zrdas; efuZneba mosazrebas, rom yvela
piuli garemos Seqmna, romelic klients saSua- adamiani xasiaTdeba TviTaqtualizaciis um-
lebas aZlevs, naxos, Tu rogor unda moiqces Tavresi tendenciiT.
681
ciis gansamtkiceblad Terapevti cdilobs, rom daumTavrebeli saqmeebis arseboba, romlebic
Tavadac ganimsWvalos klientis grZnobebiT. mas axal urTierTobebSi gadaaqvs da romelTa
aseTi empaTiisTvis saWiroa, rom Terapevti damTavreba aucilebelia pirovnuli zrdis
klients epyrobodes, rogorc pativsacem, qmediT- gasagrZeleblad. geStalt-Terapiis fuZemdebeli
unarian pirovnebas, romelic ki ar unda gani- _ fric perlzi (Fritz Perlz, 1969) Tavis klientebs
kiTxos an Seafasos, aramed romelsac unda konfliqtebTan dakavSirebuli fantaziebisa da
daexmaros sakuTari individualobis aRmoCenaSi Zlieri grZnobebis gaTamaSebas sTxovda. isini
(Meador & Rogers, 1979). aseve, aRadgendnen sakuTar sizmrebs, romelTac
Terapevtis damokidebuleba da emociuri perlzi maTi pirovnebis aracnobierSi gandevnil
stili klientis waxalisebis saSualebaa, raTa nawilad miiCnevda. perlzi ambobda: „Cven
man kidev erTxel gadaxedos pirovnuli xelaxla unda vaRiaroT da Cvenad miviRoT
konfliqtis WeSmarit wyaroebs da gaTavisufldes sakuTari pirovnebis es proecirebuli, danawev-
gavlenisgan, romelic TviTaqtualizacias rebuli nawilebi da Cvenad unda miviRoT is
abrkolebs. Tu Terapevtebi, romlebic sxva dafaruli potenciali, romelic sizmarSi iCens
TerapiebiT muSaoben, mosmenilis interpretacias Tavs~ (1969, gv. 67).
axdenen, pasuxebs, an miTiTebebs iZlevian, geStalt-Terapiuli Sexvedrebis dros xdeba
Terapevti, romelic klientze centrirebuli monawileTa waxaliseba, rom aRadginon kontaqti
TerapiiT muSaobs, mxardamWeri da monawile TavianT „WeSmarit Sinagan xmebTan~ (Hatcher &
msmenelia, romelic msjelobs da xandaxan Himelstein, 1996). geStalt-Terapiis erT-erT
formas ucvlis klientis SefasebiT gamonaTqva- yvelaze cnobil meTods carieli skamis teqnika
mebsa da gamoxatul grZnobebs. klientze cen- ewodeba: Terapevti klientTan axlos dgams
trirebuli Terapia cdilobs, rom aradireqti- cariel skams. klientma unda warmoidginos,
uli iyos _ is mxolod exmareba klients sakuTar rom skamze moTavsebulia romelime grZnoba,
TavSi garkvevasa da sakuTari me-s miRebaSi. pirovneba, obieqti an situacia. igi „esaubreba~
rojerss miaCnda, rom, Tu adamianebs sxvebTan skamze „mjdoms~. magaliTad, klientma SeiZleba
Tavisuflad urTierTobisa da sakuTari Tavis warmoidginos, rom skamze misi deda, an mama
miRebis SesaZleblobas mivcemT, maT Tavad zis; is maT mimarT gamoxatavs grZnobebs, romel-
SeeZlebaT sakuTari fsiqologiuri sijansaRis Tac sxvagvarad ar gamoxatavda. Semdeg klientma
aRdgena. am optimisturma mosazrebam da Te- SeiZleba warmoidginos, rom axla es grZnobebi
rapevtis, rogorc mzrunveli eqspertis, da „sxedan~ skamze da maT „gaesaubros~ imis Sesaxeb,
klientis, rogorc pirovnebis, humanurma urTi- Tu ra gavlena aqvT maT klientis cxovrebaze.
Tavi 16 / pirovnebis cvlilebebis Terapiebi
Terapia
jgufebis umravlesoba Sedgeba erTmaneTi-
sTvis ucxo adamianebisgan, romlebic jgufSi
droebiTi urTierTobebis dasamyareblad modian,
ramac SeiZleba garkveuli sargebeli misces
maT. ojaxuri wyvilebisa da ojaxis Terapiis
SemTxvevaSi Terapiul garemoSi Semodian
mravalmxrivi kavSirebiT gamyarebuli, ukve
arsebuli erTeulebi. 683
saidan tiuli mosmenis unar-Cvevebs, raTa partniors
grZnobebisa da azrebis naTlad gamoxatvaSi
viciT
daexmaron. qorwinebis problemebis mogvarebi-
ojaxis Terapia da mozardebis mier sTvis wyvilebis Terapia gacilebiT efeqturia,
narkotikebis moxmareba vidre individualuri Terapia mxolod erTi
partniorisTvis. amasTan, Sedegebi aCvenebs, rom
mozardebis mier narkotikebis moxma-
mcirdeba ojaxuri krizisebis raodenoba, wyvili
rebis Sesamcireblad mkvlevarTa jgufma
ki inarCunebs qorwinebas (Shadisn et al., 1993, 1995).
gadawyvita jgufuri Terapiis gamoyeneba.
ojaxuri Terapiis klienti mTliani ojaxia,
maTi ZiriTadi hipoTeza iyo: kvlevaSi
romelsac aqvs Tavisi birTvi, xolo ojaxis
monawile mozardebi maSin ufro Seamci-
TiToeuli wevri ganixileba, rogorc urTierT-
rebdnen narkotikebis moxmarebas, Tu
qmedebaTa sistemis wevri (Schwebel & Fine, 1994).
mTlianad Seicvleboda maTi ojaxuri
ojaxis fsiqoTerapevti ojaxis Sewuxebul,
garemo. amitom ojaxis Terapiis samizne
aforiaqebul wevrebTan muSaobs da maT imis
iyo rogorc mozardTa moqmedebebis gamos-
garkvevaSi exmareba, Tu ra uqmnis erT, an
woreba, ise _ mSoblebis mier gamoyenebuli
ramdenime maTgans problemebs. Terapiis mizania
aRzrdis meTodebis gaumjobeseba. eqvs-
adamianebs Soris fsiqologiuri manZilebis da
Tviani mkurnalobis kursis dasawyisisTvis
erTi mTlianis saxiT moqmedi adamianebis
ojaxebze dakvirvebam gamoavlina, rom
pirovnebaTSorisi dinamikis Secvla, rac gan-
mSoblebisTvis Cveuli uaryofiTi qcevebi
sxvavdeba calkeuli araadapturi individebis
SvilebTan urTierTobisas (magaliTad,
qcevis Secvlisgan. ganvixiloT ojaxis Terapiis
uaryofiTi emociebis gamoxatva, sityvieri
magaliTi, romelic mozardebis mier narko-
agresia) _ 72%, sWarbobda dadebiT qmedebebs
tikebis moxmarebis mizeziT ganxorcielda.
(magaliTad, optimizmisa da siyvarulis
es gamokvleva ojaxis Terapiis mniSvnelov-
gamoxatvas) _ 53%; Terapiis dasasru-
nebis TvalsaCino magaliTia. vinaidan mTel
lisTvis ki, dadebiTma urTierTobis Cve-
ojaxTan muSaobdnen, Terapiulma Carevam Secvala
vebma _ 77%, gadaaWarba uaryofiTs _ 47%.
garemos is faqtorebi, romelmac, SesaZloa, miiy-
garda amisa, im mSoblebis Svilebma, rom-
vanes kidec mozardi narkotikebis gasinjvamde
lebmac aRzrdis stilis zogadi gaum-
da moxmarebamde.
jobeseba aCvenebs, mniSvnelovnad Seamcires
ojaxis Terapias SeuZlia ojaxSi arsebuli
narkotikebis moxmareba (Schmidt et al., 1996).
daZabulobis Semcireba da calkeuli wevrebis
Tavi 16 / pirovnebis cvlilebebis Terapiebi
antidepresantebi
antidepresantebi aZliereben neirogadam-
tanebis _ norepinefrinisa da serotoninis _
aqtivobas (Holmes, 1994). tricikluri antidepre-
santebi, rogoricaa tofranili da elavili,
amcireben sinafsuri napralidan neirogadam-
tanebis ganmeorebiT STanTqmas. bicikluri anti-
depresanti prozaki amcirebs serotoninis gan-
meorebiT STanTqmas. monoaminoqsidazas (mao)
689
inhibitorebi zRudaven ferment monoaminoq- mdgomareobidan liTiumis dozebiT gamoyavT.
sidazas aqtivobas, romelic pasuxismgebelia pacientTa 60-80%-s, romlebic liTiumiT mkur-
norepinefrinis daSlaze (metabolizmze). ro- nalobdnen, gamojanmrTelebis kargi Sansi aqvT
desac mao Sekavebulia, neirogadamtanTa meti (Walden et al., 1998). Tumca, bipolaruli aSli-
raodenoba xdeba Tavisuflad xelmisawvdomi. lobis mqone im adamianebisTvis, romelTa mdgo-
antidepresantebi, Cveulebriv, warmatebiT mareoba xSirad irxeva maniakalur da depresiul
xsnian depresiis simptomebs, Tumca, gaumjobeseba periodebs Soris, liTiumi naklebad efeqturia,
ar aReniSneba pacientTa 30-40%-s (es pacientebi vidre mkurnaloba sxva preparatebiT, rogoricaa,
SeiZleba eleqtrokonvulsiuri Terapiis kan- magaliTad, valproati _ preparati, romelic
didatebi gaxdnen) (Hirschfeld, 1999). prozaks in- Tavdapirvelad gulyrebis Sesakaveblad Seiqmna.
tensiurad aqebdnen, rogorc saswaulmomqmed
wamals, romelsac sxva danarCen wamlebze ga-
anqsiolizuri saSualebebi
cilebiT mZlavri Terapiuli efeqti aqvs. zo-
gierT fsiqiatrs usityvod sjera prozakis antifsiqoturi da antidepresiuli prepara-
efeqturobis. Tavis Zalian popularul wignSi tebis msgavsad, anqsiolizuri, anu damamSvide-
„prozakis mosmena~ (Kramer, Listening to Prozac, 1993) beli saSualebebi, Cveulebriv, tvinSi neiroga-
fsiqiatri piter krameri aRwers mTel rig damtanebis aqtivobis doneebis regulacias
SemTxvevebs, rodesac pacientebma, romelTac axdens. sxvadasxva saxis SfoTviTi aSlilobis
prozaki hqondaT daniSnuli, gasaocari pirov- dros sxvadasxva saxis preparatia yvelaze efeq-
nuli cvlilebebi ganicades. magaliTisTvis turi (Spiegel et al., 2000). generalizebuli SfoT-
ganvixiloT qalbatonis SemTxveva, romelsac viTi aSliloba saukeTesod ikurneba benzodi-
krameri tezs uwodebs. tezi Tavad gaecno kra- azepinebiT, maT Soris valiumiT, an qsanaqsiT,
mers da aRuwera sakuTari mZime cxovrebiseuli romelic neirogadamtan gaem-is9 aqtiurobas
pirobebi da depresiis istoria. prozakiT or- zrdis. vinaidan gaem Semakavebel neironebs
kviriani mkurnalobis Semdeg tezi ukve sxva aregulirebs, misi aqtiurobis zrdiT mcirdeba
adamianad iqca: tvinis aqtiuroba im ubnebSi, romelic genera-
lizebul SfoTviT reaqciebs Seesabameba. pa-
Cem win iyo pacienti, romlis qcevis
nikuri aSlilobebi _ agorafobia da sxva fo-
Cveuli stili STambeWdavad Secvliliyo.
biebi _ SeiZleba ganikurnos antidepresantebiT,
is msubuqad saubrobda, aRar iyo daTrgu-
miuxedavad imisa, rom mkvlevrebma jer ar ician,
nuli da kedelze akruli; piriqiT, pepe-
Tu ra biologiuri meqanizmi udevs amas safuZ-
lasaviT dafarfatebda adamianebs Soris.
Tavi 16 / pirovnebis cvlilebebis Terapiebi
deboda. ormag brma proceduraSi, (anu eqsperimen- zRvron, Teoriis winaswarmetyvelebis Sesaba-
tatorebma ar icodnen, romeli pacienti romel misad, marTlac cvlis rames Tu ara maT mier
preparats iRebda) tricikluri antidepresanti gamoyenebuli Terapia. sqemis erT mxares xedavT
imipramini da placebo kontrolis preparati klinikaSi warmoebuli dakvirvebis Sedegebs _
gamoiyenes. rogorc medikamentebis, ise place- klinicistis sakuTar gamocdilebas axali pro-
bos SemTxvevaSi TiToeul pacients kviraSi cedurebis gamoyenebisas. Cveulebisamebr, mkur-
erTxel naxulobda fsiqiatri, romelic nalobis axali meTodebi dasawyisisTvis praq-
minimalur mxardamWer Terapias axorcieldebda. tikaSi mkacri eqsperimentuli kontrolis gareSe
Terapiis Sedegebis am samagaliTo kvlevis gamoicdeba. sqemis meore mxares Teoriis ganvi-
monacemebis erTi nawili mocemulia suraTze Tarebas xedavT. Teoria winaswarmetyvelebs im
16.2. grafiki aCvenebs, rom Rrmad depresiuli meTodebis Sesaxeb, romelmac unda gaamarTlos
pacientebis mkurnalobis TiToeuli forma ufro da imuSaos praqtikaSi, rac SeiZleba dadas-
Sedegiani iyo, vidre placebo; amasTan, anti- turdes laboratoriuli gamokvlevebiT. es ori
depresiuli medikamenti yvelaze Sedegiani saxis insaiti _ klinikuri da eqsperimentuli
aRmoCnda, fsiqodinamikurma da kongitur- _ erTiandeba da axal Terapias iZleva (Goldfried
bihevioralurma Terapiebma, Sedegianobis mixed- & Wolfe, 1996; Seligman, 1996).
viT, Sualeduri mdgomareoba daikaves (Klein & winamdebare Tavis daskvniT qveTavSi cxov-
694 Ross, 1993). Semdgom proeqtebSi mkvlevrebi afa- rebis mniSvnelovan princips SevexebiT: rogori
mkurnalobis
mimdinare
prevenciis strategiebi
statusi
ori megobari mdinaris piras seirnobda.
uecrad, mdinarem gatacebuli bavSvi
Camoatara. erT-erTi maTgani Caxta mdina-
reSi da bavSvi gadaarCina. amis Semdeg
pirveladi
klinikuri kvleva _ megobrebma ganagrZes seirnoba. moulod-
dakvirveba Teoriuli nelad, kidev erTi bavSvi Camohyva dinebas.
modeli pirveli bavSvis gadamrCeni isev gadaeSva
mdinareSi da isev gamoiyvana samSvidobos
mdinaris msxverpli. male mesame wyal-
gamocda sawyisi waRebulic gamoCnda. jer isev mSrali
kontrolis gamokvlevebi megobari swrafad gauyva mdinaris napirs
gareSe laboratoria dinebis sapirispirod. maSvelma megobarma
klinikur Si
populaciaSi gasZaxa: „ei, sad midixar?~ mSralma mego-
marma upasuxa: „vcdilob, im naZiralas
mivagno, vinc am bavSvebs wyalSi yris~
(Wolman, 1975, gv. 3).
axali
Terapia am moTxrobis morali naTelia: problemis
prevencia, anu Tavidan acileba saukeTeso gada-
wyvetaa. Cven mier ganxiluli yvela tradiciuli
Terapia iseTi adamianis Secvlazea mimarTuli,
moklevadiani romelsac ukve aqvs problema, an romelic ara-
klinikuri qmediTunariania. isini mas Semdeg iwyeben muSa-
kvlevebi obas, rac Tavs iCens problemuri qceva da es
kontroliT
gausaZlisi xdeba adamianisTvis. im droisaTvis,
rodesac adamiani mkurnalobas gadawyvets, an
iZulebuli gaxdeba, rom imkurnalos, fsiqikuri
grZelvadiani
klinikuri aSliloba ukve kargad aris „mokalaTebuli~
kvlevebi da damangrevlad moqmedebs mis yoveldRiur
kontroliT funqcionirebaze, sazogadoebriv saqmianobaze,
samsaxursa Tu profesiul zrdaze.
praqtikaSi
efeqturobis
Sefaseba
ramdenad muSaobs Terapia
suraTi
16.3
ufro Sedegiani Terapiis Seqmna
fsqiqikuri/fizikuri daavadebebis mkurna-
lobis ganvioTarebis afexurebi
garemo pirobebze yuradRebis gamaxvileba, mxrivi da rTuli amocanaa. masSi ara marto
romelic adamianebs riskis winaSe ayenebs da relevanturi mizezobrivi faqtorebis gageba
maT „risk-jgufSi myofi adamianebisgan~ mijnavs; moiazreba, aramed individualur, dawesebu-
(4) meti interesi Cveuli cxovrebiseuli garemos lebebis da samTavrobo doneebze warmoqmnili
situaciebisadmi, romelic xels uwyobs daava- winaaRmdegobis daZleva cvlilebebisken mimaval
debis ganviTarebas da naklebi _ predispo- gzaze. aucilebelia seriozuli samecniero
ziciuri maxasiaTeblebis Ziebisadmi Tavad ada- kvleviTi Zalisxmeva prevenciuli RonisZiebebis
mianebSi (Ammerman & Hersen, 1997; Kendrick et al., 1996). xangrZlivi sargeblis demonstrirebisTvis da
samedicino modeli mowodebulia daavadebuli fsiqopaTologiisadmi sazogadoebrivi jandacvis
adamianebis mkurnalobisTvis; sazogadoebrivi modelis gamoyeneba, raTa gamarTleba moeZebnos
jandacvis modeli daavadebebisa da avadmyofobis amisaTvis gaRebul xarjebs sxva problemebis
garemoSi arsebuli mizezebis gamovlenasa da winaSe, romelic, aseve, dauyovnebel gadawyvetas
aRkveTas gulisxmobs. am midgomiT, daavadebuli saWiroebs. prevenciuli programebis saboloo
sakvanZo
sakiTxebi
lilobebis gagebisa da mkur-
Terapiuli konteqsti nalobis meTodebi, rac mniS- bihevioraluri Terapiebi
Terapia diagnozis dasmas vnelovani gakveTili SeiZ- bihevioraluri Terapia
da mkurnalobis kursis leba iyos dasavluri Tera- daswavlis da ganmtkicebis
daniSvnas moiTxovs. piuli praqtikisTvis. principebs iyenebs prob-
Terapia SeiZleba iyos lemuri qcevis modifici-
samedicino, an fsiqolo- rebisas, an aRkveTisas.
giuri. fsiqodinamikuri Terapiebi kontrganpirobebis meTo-
arsebobs fsiqoTerapiis fsiqodinamikuri Terapiebi debiT xdeba uaryofiTi
o T x i Z i r i Ta d i t i p i : zigmund froidis fsiqoana- qcevebis, rogoricaa, fo-
fsiqodinamikuri, bihevio- litikuri Teoriis safuZvel- biuri reaqciebi, Canacvleba
raluri, kognituri da ze Seiqmna. ufro adapturi qcevebiT.
egzistencialur-humanis- froidi xazs usvamda aracno- fobiebis modifikaciis
turi. bieri konfqliqtebis rols yvela teqnikisTvis damaxa-
mravali sxvadasxva pro- fsiqopaTologiis etiolo- siaTebeli elementia sti-
fesionali dakavebulia giaSi. fsiqodinamikuri Tera- mulis wardgena.
fsiqoTerapiiT. piis mizani am konfliqtebis pirobiTi ganmamtkiceb-
warsulSi fsiqikuri aS- gadaWraa. lebis marTva; pirobiTi gan-
lilobebis mkurnaloba am Terapiis mniSvnelovani pirobebuloba qcevis mo-
uxeSi da araadamianuri mdgenelebia: Tavisufali aso- dificirebis mizniT gamo-
sakvanZo sakiTxebi
17
situaciis Zala
• rolebi da wesebi
• socialuri normebi
• konformuloba
• situaciis Zala: mxilebani
faruli kameriT
fsiqologia Cvens cxovrebaSi:
rogor zemoqmedeben jgufebi
gadawyvetilebis miRebaze
socialuri realobis
konstruireba
• atribuciis Teoriis
warmoSoba
• atribuciis fundamenturi
Secdoma
• sakuTari Tavisadmi
mikerZoeba
• molodinebi da TviTqmnadi
winaswarmetyveleba
• qcevebi, romlebic
amarTleben molodinebs
damokidebulebebi, maTi Secvla
da qceva
• damokidebulebebi da qcevebi
• darwmunebis procesi
• sakuTari qmedebiT
darwmuneba
• daTanxmeba
socialuri urTierTobebi
• mowoneba
• Seyvareba
fsiqologia XXI saukuneSi:
urTierTobebi da interneti
sakvanZo sakiTxebi
• ZiriTadi cnebebi
699
C ems siciliel papa salvatores
Zalian uyvarda opera, magram
metismetad Raribi iyo imisaTvis,
rom odesme Tavis axal samSobloSi – amerikis
SeerTebul StatebSi operis TeatrSi wasuliyo.
saTanadod ver Sevafase, Tu ra kargi xmebi gqoniaT,
modiT gaagrZeleT yvirili, rac SegiZliaT xma-
maRla da me TiToeul Tqvengans warmodgenisaTvis
25 cents gadagixdiT~. biWebmac yvirili daiwyes
da sirenebiviT naxevar saaTs mainc gahyvirodnen
amis nacvlad, is yovel SabaTs usmenda patara gauCereblad. papa salvatorem maT safasuri gada-
radioTi saopero gadacemebs metropoliten ope- uxada da isinic gancvifrebulebi da bednierebi
ridan, romelic Tavis fexsacmlebis SesakeTebel gaiqcnen koka-kolisa da kinosTvis naSovni fuliT.
saxelosnoSi, bronqsSi hqonda. is mTel xmaze momdevno SabaTs, rodesac isini kvlav gamo-
rTavda radios, xolo, Tu opera italiuri iyo, cxaddnen, papa salvatore gareT gamovida da
tenoris partiebis umetesobas SemsrulebelTan auwya biWebs, Tu rogor moswonda maTi Rriali,
erTad TviTonac asrulebda. Tanac papa grZnobda Tanac ufro xmamaRali, vidre operisa Tu mezob-
imis aucileblobas, rom gaenaTlebina „amerike- lad momuSave sanagve manqanebis xmaa, magram, amas-
lebi~ da isini saopero xelovnebis saswau- Tan, isic uTxra, rom erTi sawyali mewaRe iyo
lisTvis eziarebina, amitom Tavisi saxelosnos da imis saSualeba ar hqonda, rom maTTvis ise
karsac aRebda, raTa radios xma quCebs grialiT gadaexada, rogorc imsaxurebdnen da rom dRe-
mosdeboda. vandeli SousTvis mxolod 10 centis gaRebas
erT SabaT dRes, papaCemis netareba Tavxedi SeZlebda.
Tavi 17 / socialuri procesebi da urTierTobebi
biWebis jgufma daarRvia, romlebic mas sawyeni „Sen Cven patara bavSvebi xom ar ggonivarT,
epiTetebiT amkobdnen: „turtliano, saidanac bebruxanav? sulac ar vapirebT, Sous iafad
mosulxar, iq waeTrie~ da uaressac eubnebodnen. mowyobas, Seitene Seni fuli!” _ am sityvebiT
isini ise xmamaRla Rrialebdnen, rom papam isini iqaurobas moSordnen da, Tumca, isev ilan-
veRar SeZlo Tavisi sayvareli operis _ „tra- ZRebodnen, magram ufro dabal xmaze.
viatas~ mosmena. is TviTonac lanZRavda maT, magram momdevno da yvela sxva SabaTs biWebma uari
pasuxad ufro daundobel dacinvasa da abuCad Tqves beberi italieli mewaRis lanZRvaze, ro-
agdebas iRebda. garkveuli drois Semdeg biWebi melsac Ciradac ar agdebdnen da romelsac axla
wavidnen, magram papas operis dasasrulis mosmeniT arxeinad SeeZlo, yovel SabaTs Tavisi opere-
aRaranairi siamovneba miuRia. bisaTvis esmina, ise xmamaRla CaerTo, rogorc
Semdeg SabaTs, saaTis sizustiT, biWebi isev moisurvebda da Tavi ar Seewuxebina imaze fiqriT,
movidnen yviriliTa da lanZRviT. amjerad papa rom mas myudroebas daurRvevda an Seawuxebda
salvatore gareT gamovida da biWebs uTxra: „me uxeSi, crurwmenebiT savse jeelebis banda.
Tu Tqven aRtacebaSi mogiyvanaT papa sal- dayvanam iZulebulni gaxada Tavxedebi, aRar
vatores qcevam, hkiTxeT Tqvens Tavs, ratom iyo gahkarebodnen papa salvatores da mis operebs.
is ase efeqturi? ratom iyo, rom misma sawyisma rogorc ki am kiTxvebze pasuxis gacemas Seec-
safasurma – 25 centma ase Secvala situacia? debiT, socialuri fsiqologiis– fsiqologiis
700 ratom moxda, rom sawyisi safasuris 10 centamde im dargis samyaroSi moeqceviT, romelic swav-
lobs im saSualebebs, romelTa meSveobiTac donidan sazogadoebrivamde gavafarTovebT. orive
adamianebi qmnian da marTaven socialur TavSi abstraqtuli Teoria Semowmebul iqneba
situaciebs. praqtikiT da SevecdebiT, vupasuxoT kiTxvas:
socialuri fsiqologia fsiqologiis is asrulebs Tu ara fsiqologiuri codna raime
dargia, romelic Seiswavlis adamianTa Soris rols adamianebisa da sazogadoebis yoveldRiur
urTierTobebisa da urTierTdamokidebulebebis cxovrebaSi?
gavlenas maT azrebze, grZnobebze, aRqmebze,
motivebsa da qcevebze.
socialuri fsiqologebi cdiloben Cawvdnen
situaciis Zala
qcevis arss misi socialuri konteqstis far-
glebSi. socialuri konteqsti is cocsali,
moZravi qselia, romelzec socialuri cxo- „fsiqologia da cxovrebis~ wina TavebSi
velis moZraobebi, Zalisxmeva Tu mowyvladi vnaxeT, rom fsiqologebi, romlebic qcevis
adgilebi aisaxeba. ufro farTod Tu ganvmartavT, mizezebis axsnas cdilobdnen, pasuxebs Zalze
socialuri konteqsti Tavis TavSi moicavs gansxvavebul sferoebSi eZeben. zogierTi maTgani
sxvebis realur, warmosaxul an simbolur arse- genetikur faqtorebs swavlobs, sxvebi _ bio-
bobas, aqtivobebs da urTierTqmedebebs, rom- qimiur faqtorebs da tvinSi mimdinare procesebs,
lebic adamianebis Soris xorcieldeba; im so- mesameni ki yuradRebas garemos zemoqmedebaze
cialuri garemocvis maxasiaTeblebs, romelSic amaxvileben. socialur fsiqologebs sjeraT,
xorcieldeba qceva; aseve, im molodinebsa da rom qcevis ZiriTadi ganmsazRvreli mizezebi
normebs, romlebic mocemul garemoSi warmar- im socialuri situaciis maxasiaTeblebia, ro-
Taven qcevas (Sherif,1981). melSic is xorcieldeba. isini amtkiceben, rom
am da momdevno TavSi Cven socialur-fsiqo- socialuri situacia imdenad Zlierad akon-
logiuri kvlevebis ramdenime ZiriTad Temas trolebs individis qcevas, rom xSirad preva-
ganvixilavT. am Tavis pirvel nawilSi adamianis lirebs pirovnebasa da mis warsul gamocdi-
qcevis makontrolebel socialuri situaciebis lebaze, faseulobebsa da Sexedulebebze. ro-
Zalaze visaubrebT; MmimovixilavT mravali gorc papa salvatores zemoT moyvanili maga-
kvlevis masalebs, romlebiTac dasturdeba, rom liTidanac Cans, socialuri situaciis zegav-
socialuri situaciis umniSvnelo maxasiaTeb- lena imdenad yovlismomcvelia, rom amas Cven,
lebsac ki mniSvnelovani gavlenis moxdena SesaZloa, verc ki vacnobierebdeT. am qveTavSi
SeuZliaT imaze, Tu ras fiqrobT an rogor Cven im klasikur kvlevebsa da uaxles eqsperi-
moqmedebT; Semdeg im xerxebis ganxilvas Sevud- mentebs ganvixilavT, romlebic xsnian adamianis
gebiT, romliTac konstruirdeba, yalibdeba da qcevaze Znelad SesamCnev, magram Zlieri zegav-
icvleba socialuri realobis socialuri lenis mqone situaciuri cvladebis moqmedebas.
damokidebulebebi; Semdeg ki mowonebisa da
siyvarulis urTierTobebs ganvixilavT. Aam Tav-
Si giCvenebT, Tu ra gavlenas axdens fsiqolo- rolebi da wesebi
giuri kvlevebi Cvens cxovrebaze. rogorc Sem-
romeli socialuri rolebia TqvenTvis misa-
dgom, me-18 TavSi naxavT, Cven analizs pirovnuli
Rebi? socialuri roli aris socialurad gansa-
socialuri fsiqologia (Social psychology) _ zRvruli qcevis paterni, romlis ganxorciele-
basac moelian pirovnebisgan mocemul situa-
situaciis Zala
saidan
viciT
patimrebi miT nakleb winaaRmdegobas wevdnen, rac students nebismieri roli SeiZleboda rgeboda.
ufro met dominanturobas, mkacr kontrols da zedamxedvelebis rolSi myofi studentebi
mtrul damokidebulebas iCendnen mcvelebi. gancvifrebulebi miuTiTebdnen, Tu ramdenad
advilad aiTvises da miiRes sxva adamianebis
ZiriTadad, janmrTelni iyvnen da advilad makontroleblis roli. uniformis Cacmac ki
gamovidnen am mZime situaciidan. momdevno sakmarisi aRmoCnda imisaTvis, rom kolejis
periodSic maTze mravalwlianma dakvirvebebma pasiuri studentebi cixis agresiul zedamxed-
ar gamoavlina raime xangrZlivi negatiuri efeqti. velebad qceuliyvnen. ra tipis adamianad iqceviT,
monawileebma xeli Seuwyes Zalze mniSvnelovani rodesac ama Tu im rols aiRebT? sad mTavrdeba
daskvnebis gakeTebas: fiqtiur cixeSi Seqmnili Tqveni pirovnuli „me~ da sad iwyeba Tqveni
situaciis Zalam patimrebisa da zedamxedvelebis socialuri identoba?
gonebaSi axali socialuri realoba – namdvili
cixis realoba Seqmna.
stenfordis cixis eqsperimentis Sedegebis socialuri normebi
mixedviT, „patimrebisa~ da „zedamxedvelebis~ garda imisa, rom jgufs Tavisi wevrebis
qcevebi praqtikulad yvela dakvirvebad roluri qcevebis mimarT garkveuli molodinebi
situaciaSi gansxvavdeboda erTmaneTisagan (ix. aqvs, mas imasTan dakavSirebiTac aqvs molodinebi,
sur. 17.1). miuxedavad imisa, rom rolebi alal- Tu rogor unda moiqcnen jgufis wevrebi. jgufis
bedze ganawilda, nakisrma rolebma Seqmnes wevrebis mimarT socialurad misaRebi ganwyo-
704 gansxvavebebi eqsperimentSi monawile studen- bebisa da qcevebis specifikur moTxovnebs, rom-
lebic jgufis mier Camoyalibebuli manifesti- uxeSi gadaxra iqneboda msgavs ceremoniaze
rebuli, an faruli saxiT arseboben, socialuri sacurao kostumiT gamoCena.
normebi ewodeba. socialuri normebi, SesaZloa, jgufis wevrebs, yovel konkretul situaci-
qcevebis Zalze farTo speqtrs exebodes. Tu aSi, Cveulebriv, SeuZliaT gansazRvron is, Tu
Tqven demokratiuli partiis wevri mosalodne- ramdenad SeiZleba socialuri normebidan
lia, rom liberaluri politikuri Sexedulebebi gadaxra, winaaRmdeg SemTxvevaSi maT SesaZloa
gaiziaroT, xolo Tu xarT axalgazrda respubli- jgufuri iZulebis sami iseTi mtkivneuli Zalis
kelTa ricxvs ekuTvniT, maSin mosalodnelia, moqmedeba iwvnion, rogoricaa: dacinva, uaryofa
rom ufro konservatul Sexedulebebs dauWerT da xelaxali aRzrda.
mxars. socialuri normebi, agreTve, qcevis gar-
kveuli standartebis dacvasac gulisxmoben. maga-
liTad, Tu mimtani xarT, maSin Tqven momxma- konformuloba
rebels Tavazianad unda moeqceT, ganurCevlad rodesac socialur rols iRebT, an socialur
imisa, ramdenad arasasiamovno da momTxovnia is normas emorCilebiT, maSin socialuri molo-
Tqven mimarT. dinebis mimarT, garkveulwilad, konformulobas
romelime jgufisadmi mikuTvnebuloba, Cve- iCenT. konformuloba adamianebisTvis damaxa-
ulebriv, mTeli rigi iseTi normebis dacvas siaTebeli tendenciaa, daeTanxmon jgufis
niSnavs, romlebic jgufis SigniT sasurveli wevrebis qcevebsa da Sexedulebebs. ratom xarT
qcevebis ganxorcielebas aregulireben. es ori konformulebi? arsebobs pirobebi, romelTa
gziT xdeba: Tqven amCnevT jgufis yvela wevris, gavleniTac socialuri moTxovnebis ignorirebas
an maTi umravlesobis qcevebis erTgvarobas, an axdenT da damoukideblad iqceviT? socialuri
im negatiur Sedegebs akvirdebiT, romlebsac fsiqologebi ganixilaven ori tipis Zalas,
jgufis wevrebi socialuri normebis ugulebel- romelsac konformulobamde mivyavarT.
yofis SemTxvevaSi iReben.
normebi ramdenime mniSvnelovan funqcias
asruleben. mocemul jgufur situaciaSi moqmedi
normebi wevrebis orientirebas da maT Soris
socialuri interaqciebis regulirebas emsaxure-
bian. urTierTobis TiToeul monawiles SeuZlia
iwinaswarmetyvelos, Tu rogor Semova meore
monawile mocemul situaciaSi, rogor Caicvams,
ras ityvis da, aseve, isic, Tu rogori qcevebia
misgan mosalodneli, raTa jgufis sxva wevrebis
mowoneba daimsaxuros. xSirad swored imitom
grZnobT Tavs uxerxulad axal situaciaSi, rom
ar iciT, Tu rogor unda moiqceT. normidan
gadaxris SemTxvevaSi, garkveuli Semwynareb-
lobis diapazonic normis nawilia – is zogjer
sakmaod farToa, zogjer ki _ Zalze viwro.
magaliTad, mokle Sarvali da maisuri Zalze
Seuferebeli Cacmuloba iqneboda religiuri
situaciis Zala
suraTi
17.2
situaciis Zala
saidan
viciT
Tavi 17 / socialuri procesebi da urTierTobebi
711
moiqceodiT, impliciturad emijnebiT maT, magram
situaciis Zala: mxilebani amgvari socialur-fsiqologiuri kvlevebi
faruli kameriT aCvenebs, rom, analogiur SemTxvevebSi, sava-
socialurma fsiqologebma socialuri nor- raudod, Tqvenc iseve moiqceodiT, rogorc sxvebi.
mebisa da socialuri situaciebis Zalis demon- poeti jon doni werda: „aravin aris kunZuli,
strireba iseTi eqsperimentebiT scades, romlebic TiToeuli adamiani erTi mTliani kontinentis
aaSkaraveben, Tu ramdenad iolad SeiZleba saz- nawilia~. adamianebi urTierTdakavSirebulni
riani, damoukidebeli, racionaluri da sasiamovno arian saziaro situaciebiT, normebiTa da wesebiT.
adamianebis iseTi qcevis ganxorcielebamde miy- SekiTxvaze, Tu rogor moiqceodiT iseT situa-
vana, romelic Zalian Sors iqneba optimalu- ciaSi, sadac adamianebi cudad, sulelurad an
risagan. Cven ukve vnaxeT socialuri situaciis iracionalurad iqcevian, brZnuli pasuxi, albaT,
gavlenis iseTi saxe, rogoricaa socialuri roli, aseTi iqneba: „ar vici, es damokidebuli iqneba
rogor aqcevs is Cveulebriv students cixis imaze, Tu ramdenad Zlieri iqneba situacia~.
agresiul zedamxedvelad. imave principis demon- Cven mivediT seriozul daskvnamde, rom
strireba ubrali xumrobis _ faruli kameris situaciebi arsebiT rols asruleben adamianis
scenarebis _ saSualebiTac SeiZleba, romelic qcevis determinaciaSi. albaT, Tqvenc SegiZliaT
kargi intuiciis mqone socialurma fsiqologma gaixsenoT cxovrebiseuli situaciebi, romelSic
alan fantma Seqmna da ukve TiTqmis 50 welia, gaacnobiereT, rom Tqven da Tqveni megobari ar
rac warmatebiT gamoiyeneba. fantma aCvena, Tu eTanxmebiT erTmaneTs momxdari movlenis raobis
rogor zustad mihyveba adamianis buneba socialur Taobaze. momdevno TavSi ganvixilavT mosazrebas
scenars. misi gadacemebisas milionobiT tele- imis Sesaxeb, rom sxvadasxva adamianebi erTi da
mayurebeli gulianad icinis, rodesac uyurebs, imave situaciis interpretacias sxvadasxvagvarad
rom adamiani, romelic hamburgers miirTmevs, axdenen.
rogor wyvets Wamas, rogorc ki ainTeba abra
warweriT: „ar WamoT!~; rodesac adamianebi SuqniS-
nis wiTel ferze Cerdebian, romelic fexiT Sejameba
mosiaruleTaTvis gankuTvnil quCaze inTeba; socialuri situaciebi xSirad eqceva socialu-
rodesac avtomagistralze moZraobisas mZRolebi ri fsiqologebis yuradRebis centrSi, rogorc
abruneben manqanebs sagzao niSnis _ „delaveri
Tavi 17 / socialuri procesebi da urTierTobebi
luri movlenebis mizezobriv analizs. is Tvli- h. kelis miaCnia, rom adamianebi aseT daskvnebs
da, rom yvela adamiani intuituri fsiqologia, kovariaciis Sefasebebis safuZvelze akeTeben,
romelic, profesionali fsiqologis msgavsad, im adamianis Sesaxeb informaciis sami ganzomi-
adamianis bunebasa da sakuTari qcevebis mizezeb- lebis gaTvaliswinebiT, romlis qcevis axsnasac
Si garkvevas cdilobs. haideri Tvlida, rom isini cdiloben. es ganzomilebebia: gansxvavebu-
atribuciuli analizis ZiriTadi sakiTxi qcevis loba, konsistenturoba da konsensusi.
ecadoT afS-is Tavidan acileba maSin, rodesac urTierTobebs, rom isini iseT saxes iReben,
sxvebis qcevebis mizezebze fiqrobT. aseve, SegiZ- rogorsac adamianebi erTmaneTisgan elodnen.
liaT SeamowmoT xolme Tqven mier gakeTebuli warmoidgineT, rom wveulebaze midixarT da
atribuciebi da ecadoT, Tavidan aiciloT yovel- mxiarul saRamos eliT, Tqveni megobari ki amave
gvari mikerZoeba sakuTari Tavis mimarT. wveulebaze mxolod mowyenilobis molodinSia.
adamianebi jgufis wevrobis SemTxvevaSic am molodinebis gaTvaliswinebiT, SegiZliaTF
aseTive mikerZoebulobas iCenen. isini ufro warmoidginoT, Tu ramdenad gansxvavebulad
xSirad cdiloben jgufis warmatebebis sakuTar moiqceviT Tqven da Tqveni megobari? qcevis es
Tavze miweras, xolo warumateblobebSi _ jgufis gansxvavebuli formebi, Tavis mxriv, SeiZleba
sxva wevrebis dadanaSaulebas. albaT, kmayofili imis Sesabamisadac Seicvalos, Tu rogor mo-
darCebiT, rodesac gaigebT, rom es efeqti iq geqcevian sxvebi. aseT SemTxvevaSi, romel
sruldeba, sadac megobroba iwyeba. Tqvengans aqvs saRmos ufro mxiarulad gatarebis
momavalSi, rodesac jgufTan erTad raime Sansi?
saqmianobaSi CaerTvebiT, SeecadeT naxoT, ram- TviTqmnadi winaswarmetyvelebis erT-erTi
denad Seesabameba am eqsperimentis Sedegebi Tqven saukeTeso magaliTi bernard Sous piesidan _
TviTqmnadi winaswarmetyveleba (Self-filfilling proph- „pigmalionidan~ _ aris nasesxebi, romelSic
ecy) _ zogierTi momavali qcevis an movlenis quCis gogona profesor hari higinsis xelmZRva-
Sesaxeb winaswarmetyveleba, romelic dRevan- nelobiT varjiSis Sedegad aristokrat qalba-
del urTierTobebs molodinis Sesabamisad tonad iqca. socialuri molodinebis, anu pigma-
718 cvlis.
lionis efeqti gamoyenebul iqna fsiqolog
robert rozentalis (Robert Rossenthal) klasikur ciebs iZleodnen (rogorc Seqebis, aseve kritikis
eqsperimentSic, romelic skolis direqtor leo- TvalsazrisiT) gamorCeuli moswavleebis saq-
nora jeikobsonTan (Leonore Jacobson) TanamSrom- mianobaze; dabolos, maswavleblebi gamorCeul
lobiT Catarda. moswavleebs Tavis gamoCenis met SesaZleblobebs
aZlevdnen, riTac maT sakuTari Tavis rwmena
umtkicdebodaT da Tvlidnen, rom isini marTlac
saidan
iseTi kargebi iyvnen, rogorc es maswavleblebs
viciT miaCndaT.
cxadia, am situaciaSi uCveulo iyo, rom
molodinebma SeiZleba Secvalos IQ
maswavleblebs mizanmimarTulad Seuqmnes mcdari
bostonis dawyebiTi skolis maswavleb- molodinebi. am meTodologiam rozentalsa da
lebs mkvlevrebma miawodes informacia, jeikobsons TviTqmnadobis (Self-fulfilling) sruli
rom rogorc testirebebma aCvena, maTi potencialis Cvenebis saSualeba misca. Tumca,
zogierTi moswavle warmatebulia „akade- realur cxovrebaSi, mraval situaciaSi, molo-
miuri moswrebis~ TvalsazrisiT. maswavle- dinebi zust socialur aRqmebs efuZneba (Jussim,
blebi daarwmunes, rom es moswavleebi 1991). maswavleblebi, magaliTad, zogierTi mos-
saswavlo wlis ganmavlobaSi swavlaSi wavlisgan maRal akademiur moswrebas imitom
gansakuTrebul Sedegebs „miaRwevdnen~. si- elian, rom isini skolaSi ukeT momzadebulebi
namdvileSi aseTi prognozisaTvis realuri modian da, rogorc wesi, es moswavleebi ukeTes
safuZveli ar arsebobda da moswavleTa Sedegebsac aCveneben. gamokvleva, faqtobrivad,
gvarebic SemTxveviT iyo SerCeuli. miu- gvafiqrebinebs, rom TviTqmnad, winaswarmetyve-
xedavad amisa, saswavlo wlis bolos im leba gansakuTrebiT did efeqts dabali aka-
bavSvebis 30%-ma, romlebic momavali var- demiuri miRwevebis mqone moswavleebis cxov-
skvlavebis siaSi iyvnen Seyvanilni, saSu- rebaze axdens (Madon et al.,1997). rodesac maswav-
alod 22 erTeuliT gaaumjobesa TavianTi leblebi maTgan dabal maCveneblebs moelian,
IQ maCvenebeli! TiTqmis yvelam ki, sul isini ufro sustad swavloben, xolo, rodesac
mcire, 10 erTeuliT gaaumjobesa TavianTi maswavleblebi maTgan ukeTes maCveneblebs moe-
maCvenebeli. inteleqtis standartuli lian, isini marTlac aumjobeseben maT.
testiT gazomili inteleqtualuri zrdis realur saswavlo situaciebSi maswavleb-
es maCveneblebi mniSvnelovnad ufro ma- lebsa da profesorebs konkretuli mtkicebu-
Rali iyo, vidre imave skolis sxva mos- lebebi gaaCniaT _ gamocdebisa da weriTi naS-
wavleebisa, romlebic sakontrolo jgufs romebis saxiT _ moswavleTa miRwevebis Sesafa-
Seadgendnen da kvlevis dasawyisisaTvis seblad. TviTqmnadi winaswarmetyvelebis efeqti
IQ-is standartuli saSualo maCvenebeli yvelaze didia iseT situaciebSi, romlebic
saidan
viciT
damokidebulebis xelmisawvdomobis
safuZvelze saarCevno qcevis
winaswarmetyveleba
mkvlevrebma torontos raionSi (ontario,
kanada) 1990 wlis adgilobrivi arCevnebis
win da Semdeg satelefono gamokiTxva
Caatares. maT arCevnebis win amomrCevlebs
ori kiTxviT mimarTes: „rogor fiqrobT,
723
gamoxatvisas gvaxsendeba (Sia et al,. 1997). magaliTad,
cxrili
17.1 davuSvaT, rom gekiTxebian, eTanxmebiT Tu ara
debulebas: „vendobi politikosebs~. Tqveni
specifikuroba aumjobesebs
Sefaseba damokidebuli iqneba imaze, Tu romeli
damokidebulebasa da qcevas Soris
korelacias politikosi gagaxsendebaT am dros: -jorj
vaSingtoni, uinston CerCili, bil klintoni
korelacia Casaxvis
gazomili atitudebi sawinaaRmdegoabebis
Tu jorjGbuSi. Tu Cven igive kiTxvas erTi
gamoyenebasTan kviris Semdeg dagisvamT, Tqveni Sefaseba – rac
Tqvens zogad damokidebulebas gamoxatavs _
damokidebuleba Sobadobis .08 SesaZloa Seicvalos, vinaidan im momentSi,
kontrolis mimarT.
SesaZloa, sxva politikosebi gagaxsendeT.
damokidebuleba Casaxvis
sawinaaRmdego abebis
rodesac Tqveni damokidebulebebi infor-
mimarT. .32 maciis sxvadasxva qvejgufebs efuZneba, isini
damokidebuleba Casaxvis SeiZleba radikalurad Seicvalos droTa gan-
sawinaaRmdego abebis mavlobaSi. rodesac jim kerisadmi damokide-
gamoyenebis mimarT. .52 bulebas gamoTqvamT, mis romel filmze fiqrobT?
damikidebuleba Semdegi
mxolod maSin SeiZleba velodoT myar urTier-
ori wlis ganmavlobaSi
Casaxvis sawinaaRmdego Tdamokidebulebas Tqvens Sefasebebsa (goneba)
abebis gamoyenebis mimarT .57 da qcevebs (qmedebas) Soris, rodesac Tqvens
damokidebulebasTan dakavSirebuli „faqtebi~
SeniSvna: mkvlevrebma scades ewinaswarmetyvelaT qalebis
mier ori wlis ganmavlobaSi Casaxvis sawinaaRmdego droTa ganmavlobaSi stabiluri gaxdeba.
abebis gamoyenebis albaToba. rac ufro specifikur
kiTxvebs usvamdnen qalebs, miT ufro maRali iyo
damokidebulebebis aqtualur qcevasTan korelacia.
darwmunebis procesi
Cven ukve vnaxeT, rom saTanado pirobebSi
jim keris filmebisadmi ufro xelmisawvdomi damokidebulebebs ZaluZT qcevis gansazRvra. es
damokidebuleba geqnebaT, Tu misi monawileobiT kargi siaxlea maTTvis, vinc drosa da fuls
ramdenime filmi naxeT manam, sanam mis Sesaxeb xarjavs Tqvens damokidebulebebze gavlenis
raimes moismendiT an waikiTxavdiT. aseve, damo- mosaxdenad, magram sakmaod xSirad, didi sur-
Tavi 17 / socialuri procesebi da urTierTobebi
kidebulebebi ufro xelmisawvdomia maSin, ro- vilisda miuxedavad, sxvebs ar SeuZliaT Tqvens
desac isini sakmaod xSirad meordebian, anu damokidebulebebze gavlenis moxdena. Tqven
rac ufro xSirad gixdebaT maTi verbalurad teleekranze elvarekbilebian msaxiobis, romelic
formulireba. kbilis saxexi axali saSualebis reklamirebas
damokidebulebebiT ukeT xdeba qcevebis axdens, yoveli xilvis Semdeg ver SeicvliT
winaswarmetyveleba, rodesac maT specifikurobis kbilis pastas. yovelTvis ver SeicvliT poli-
erTsa da imave doneze vzomavT. ganvixiloT tikur Sexedulebebs, rogorc ki morigi kandidati
cxrilSi 17.1 warmodgenili monacemebi. am kvle- kameris win mTeli gulwrfelobiT ganacxadebs,
vaSi mkvlevrebi cdilobdnen, ewinaswarmetyve- rom arCevnebSi swored mas unda dauWiroT mxari.
laT 18-38 wlis 270 qalisgan Semdgari SerCevis Tqven garSemo mravali adamiani Tavs uflebas
mier Casaxvis sawinaaRmdego abebis gamoyenebis aZlevs da raRacaSi Tqvens darwmunebas, anu Tqveni
albaToba. cxrilidan Cans, rom, rac ufro spe- damokidebulebebis winaswarganzraxulad Secvlas
cifikuri iyo abebis gamoyenebis Sesaxeb dasmuli cdilobs. darwmunebis gansaxorcieleblad gar-
kiTxva, miT ufro maRali iyo korelacia maT kveuli pirobebis Tanxvedraa saWiro. ganvixiloT
mier realurad ganxorcielebul specifikur zogierTi maTgani.
qcevasTan (Davidson & Jaccard, 1979) (gaixseneT, rom Tavdapirvelad warmogidgenT gadamuSavebis
korelaciis koeficienti rac ufro axlosaa 1- albaTobis models1 _ darwmunebis Teorias, ro-
Tan an –1-Tan, miT ufro Zlieria kavSiri). ter- melic aRwers, Tu ramdenad albaTuria, anu
mini specifikuri im specifikur egzemplarebsac
1
724 exeba, romlebic maT mimarT damokidebulebis elaboration likelihood model.
win seqsualuri garegnobis modeli dgas, is
(gamyidveli) imedovnebs, rom Tqven bevr fiqrs
ar daiwyebT am produqtis xarisxze da SeiZenT
mas. adamianis mier gamoyenebuli centraluri
da periferiuli procesebi, garkveulwilad, maT
motivaciazea damokidebuli, kerZod, imaze, surs
da SeuZlia Tu ara adamians miRebuli damarwmu-
nebeli Setyobinebis guldasmiT gadamuSaveba.
Tu kargad daukvirdebiT Tqven irgvliv
arsebul Setyobinebebs, swrafad daaskvniT, rom
reklamis specialistebs xSirad swored imis
imedi aqvT, rom Tqven zedapirulad miudgebiT
reklamas. ratom uxdian cnobil adamianebs did
fuls reklamis specialistebi maTi produqtis
gayidvisaTvis? marTla gjeraT, rom holivudis
varskvlavebs Zalian adardebT saqalaqTaSoriso
satelefono kavSiris fasis cvlileba? savara-
ramdenad mosalodnelia, rom adamianebi TavianT udoa, reklamis specialistebi imedovneben, rom
kognitur procesebs damarwmunebeli Setyobi- Tqven Rrmad ar gaaanalizebT argumentebs da
nebis detalurad gadamuSavebisken warmarTaven gasaqans miscemT Tqvens gulTbil grZnobebs
(Petty & Cacioppo, 1986; Petty & Wegener, 1999). es msaxiobis mimarT, romelic xotbas asxams
modeli kritikulad ganasxvavebs erTmaneTisgan warmodgenil produqcias.
darwmunebis centralur da periferiul proce- axla sakuTar Tavs hkiTxeT: _ rodis xarT
sebs. centraluri procesi gulisxmobs pirobebs, motivirebulni darwmunebis centraluri pro-
romelSic adamianebi guldasmiT, zedmiwevniT cesebis gamoyenebisTvis? pasuxi mniSvnelovania
gaiazreben damarwmunebeli komunikaciis pro- rogorc maTTvis, vinc isurvebda, rom Tqven ase
cesSi miwodebul informacias imgvarad, rom moiqceT (vinaidan isini fiqroben, rom Zlieri
damokidebulebebis cvlileba miwodebuli argumentebi gaaCniaT), aseve, maTTvis, visac es
argumentebis siZlierezea damokidebuli. rode- ar surs (radganac Tqvens darwmunebas zedapi-
sac vinme cdilobs Tqvens darwmunebas, rom ruli maniSneblebiT imedovneben). moviyvanoT
erTi baloni benzini 5 dolari unda Rirdes, damarwmunebeli komunikaciis magaliTi, romelic
suraTi
saswavlebels Seexeboda. magaliTad, prin-
stoneli studentebi, romlebic prinstonis
Sesaxeb kiTxulobdnen teqsts, ufro
darwmuneba da pirovnuli Sesabamisoba
motivirebulni unda yofiliyvnen, rom studentebi kiTxulobdnen moTxrobebs, romlebSic
moqmedeba xdeboda an maT `mSobliur~ saswavlebelSi
guldasmiT waekiTxaT es teqsti da Rrmad da, amdenad, pirovnulad Sesabamisi iyo, an `sxva~
Cawvdomodnen gmirebis argumentebs. rogorc saswavlebelSi. ivaraudeboda, rom pirovnuli
17.5 suraTidan Cans, Sedegebma daadastura Sesabamisoba gamoiwvevda informaciis gaazrebis
centraluri procesesbis CarTvas da, amdenad,
es hipoTeza. studentebma gamoavlines da-
darwmunebas naklebad eqneboda adgili. faqtob-
mokidebulebebis cvlileba im argumentebis rivad, darwmunebis process adgili hqonda mxolod
mimarT, romlebic gadmocemuli iyo sxva maSin, rodesac studentebi kiTxulobdnen `sxva~
saswavlebelTan dakavSirebul moTxroba (maga-
saswalebelTan dakavSirebul moTxrobaSi
liTad, ielis universitetis studentebi ki-
(magaliTad, prinstonis versia ielis stu- Txulobdnen prinstonis versias). Sedegebi amtki-
dentebisaTvis). es niSnavs, rom, rodesac ceben varauds, rom pirovnulad Sesabamisi `mSob-
informacia ar iyo pirovnulad relevan- liuri~ saswavleblis versia studentebSi iwvevda
gaazrebis centraluri procesebis CarTvas da
turi, studentebma ar gamoiyenes infor- moTxrobaSi gadmocemuli argumentebis uaryofas
maciis gaazrebis centraluri procesebi maSin, rodesac pirovnulad Seusabamo `sxva~ sas-
argumentebis gasaazreblad da maTi zegav- wavleblis versia iwvevda gaazrebis periferiul
procesebs da moTxrobaSi mocemuli argumen-
lenis qveS moeqcnen (Prentice et al., 1997). tebisadmi daTanxmebas.
726
gziT, Tu gadacemis Sinaarsi Tavisi wyobiT, Tu rogori pirovneba xarT. mas SeuZlia
monawileebiT da a.S, ar aris TqvenTvis pirov- uCveulo, gansxvavebuli gemo gagrZnobi-
nulad Rirebuli. noT~. cdis monawileebs reklamis TiTo-
damokidebulebis tipisa da argumentis tipis euli seriis wakiTxvis Semdeg am pro-
Tanxvedra kidev erTi faqtoria, romelic gav- duqtebis mimarT TavianTi damokidebulebis
lenas axdens informaciis gadamuSavebis gzis dafiqsireba moeTxovebodaT. rogorc 17.6
arCevaze (Ajzen & Sexton, 1999). Aadre aRvniSneT, suraTidan Cans, dadasturda zemoT aRniS-
rom damokidebulebas gansazRvravs rogorc nuli Zlieri kavSiris arseboba. mona-
kognituri, ise _ emociuri gamocdileba. mkvlev- wileni maSin ufro met dadebiT arCevans
rebma aCvenes, rom damokidebulebebi maSin ufro afiqsirebdnen, rodesac Setyobinebis tipi
icvleba, rodesac reklamis specialistebi kog- (magaliTad, kognituri safuZvlis mqoneni)
nituri safuZvlis mqone arguments kognituri damokidebulebebis tips (magaliTad,
safuZvlis mqone damokidebulebas ukavSireben, kognituri safuZvlis mqone damokidebu-
emociuri safuZvlis mqone arguments ki _ lebebs) Seesabameboda (Shavitt, 1990).
emociuri safuZvlis mqone damokidebulebas.
Tu vinmesTvis damokidebulebebis Secvalas
cdilobT, es Sedegebic unda gaiTvaliswinoT. sakuTari qmedebiT darwmuneba
rogori safuZveli sWarbobs damokidebulebaSi
_ Zlieri kognituri Tu Zlieri emociuri? amis bolo qveTavSi im faqtorebs aRvwerT,
Sesabamisad, rogor unda SesZinoT Tqven mier romlebic adamianebis mier sxvebis damoki-
mofiqrebul Setyobinebas meti damajerebloba? debulebebis Secvlis unarze axdenen gavlenas.
Tumca, moqmedeben iseTi Zalebic, romlebic,
saidan
viciT
reklamisa da damokidebulebis
Tanxvedra
ra ganapirobebs Tqvens damokidebulebas
yavis markis mimarT? savaraudod, Tqveni
Sefaseba efuZneba mis gemosTan da fasTan
dakavSirebul kognitur mosazrebebs. axla
17.6
da misaloci baraTebis _ kognitur da suraTi
emociur safuZvelze damyarebuli rekla-
mebi aCvenes. kognitur safuZvelze Seqmnili emociur da kognitur safuZvelze
reklamebi ase ikiTxeboda: „namdvili yavis agebuli reklama da produqtebi
saucxoo, mZlavri gemo da surneli, ro- rodesac reklamis tipi (emociuri an kognituri
melic damzadebulia umaRlesi xarisxis safuZvlis mqone) dakavSirebulia im ganzomile-
basTan, romelic gamoxatavs produqtis arss: emo-
marcvlebisagan~. emociur safuZvelze
ciuri _ misaloci baraTebis an kognituri _ yavis
Seqmnili reklamidan ki albaT SeityobdiT, mimarT, adamianebi ufro keTilganwyobiT reagireben
rom „yava, romelsac Tqven svamT, mianiSnebs, produqtis mimaRt (skalaze, sasurveloba izomeba
-3-dan +3-mde).
727
megobris rCevis sawinaaRmdegod, sayidlad
SearCieT garkveuli tipis manqana. ratom unda
gagiCndeT eWvi Tqveni arCevanis sisworis Taobaze?
miiCneven, rom, rodesac adamianma icis, rom misi
damokidebuleba da qceva ar Tanxvdeba erTmaneTs
(sxva sityvebiT, disonansSia erTmaneTTan), anu
qceva ar Seesabameba damokidebulebas, Cndeba
uaryofis, Tavis aridebis mdgomareoba da adamiani
mis Semsubuqebas, Semcirebas cdilobs. disonansis
Semcirebis tendencia am mdgomareobis usiamov-
nebis gancdiT aqtivirdeba. manqanis markis Ser-
Cevis SemTxvevaSi, TavdacviTi pozicia – anu
Tqveni arCevanisaTvis gadaWarbebuli Rirebulebis
miniWeba _ saSualebas gaZlevT, airidoT es
usiamovno gancda da Tavi ufro Tavdajerebulad
igrZnoT (disonansma, SesaZloa, gibiZgoT, rom
megobarze cudadac ki ifiqroT).
mTel rig SemTxvevebSi, imis mizezic xdebian,
disonanss motivaciuri Zala gaaCnia. is usia-
rom adamianma sakuTari damokidebulebebic
movno grZnobis Semcirebaze mimarTuli qmedebis
Secvalos. vTqvaT, daificeT, rom ar miiRebdiT
ganxorcielebisken gibiZgebT (Wood, 2000). diso-
zedmet kaloriebs. midixarT samsaxurSi da iq
nansis Semcirebis motivacia kognituri Seusaba-
Tqveni ufrosis dabadebis dResTan dakavSirebiT
mobiT Seqmnili disonansis zomis Sesabamisad
namcxvari gxvdebaT. Tqven erT naWers miirTmevT.
izrdeba. sxva sityvebiT rom vTqvaT, rac ufro
gatexeT amiT Tqveni fici Tu ara? niSnavs es
Zlieria disonansi, miT ufro didia misi redu-
imas Tu ara, rom Tqven uaryofiTi damokide-
cirebis, anu Semcirebis motivacia. disonansis
buleba unda gqondeT sakuTari qcevisadmi? xom
klasikur eqsperimentSi kolejis studentebma
ar fiqrobT, rom mainc swored moiqeciT? ratom?
moatyues sxva studentebi da Semdeg im SemTxvevaSi
Cven aRvwerT TviTdarwmunebis or models,
ufro metad daijeres sakuTari tyuili, rodesac
disonansis Teorias da TviTaRqmis Teorias.
am qcevisaTvis sakmaod umniSvnelo jildos
Tavi 17 / socialuri procesebi da urTierTobebi
iRebdnen.
disonansis Teoria
damokidebulebebis kvlevisas erT-erTi saidan
fundamenturi daSveba isaa, rom adamianebs droTa
ganmavlobaSi maTi damokidebulebebis ucvle- viciT
lobis sjeraT (Eagly & Chaiken, 1993). konsisten-
disonansi tyuils simarTled aqcevs
turobis es tendencia gamoyenebul iqna socia-
lur fsiqologiaSi, kerZod, leon festinjeris stenfordis universitetis studentebma
(Leon Festinger, 1957) mier Camoyalibebul kognituri monawileoba miiRes Zalze mosawyeni dava-
disonansis TeoriaSi. kognituri disonansi kon- lebis SesrulebaSi. amis Semdeg eqsperimen-
fliqtis mdgomareobaa, romelsac adamiani ganic- tatorma (misi pativiscemis niSnad) maT
dis gadawyvetilebis miRebis, qcevis ganxor- sTxova, rom tyuili eTqvaT _ sxva mona-
cielebis an misi rwmenebis, grZnobebis da Ri- wileebisTvis davaleba saxalisod da sain-
rebulebebis sawinaaRmdego informacis miRebis teresod daexasiaTebinaT. amis safasurad
Semdeg. magaliTad, warmoidgineT, rom Tqven, monawileTa nawils 20 dolari gadauxades,
meore nawils ki _ 1. 20 dolari sakmarisi
kognituri disonansi (Cognitive dissonance) – Teo-
ria, romlis mixedviTac, araTavsebadi kognituri
aRmoCnda tyuilis gasamarTleblad, magram
elementebis mier Seqmnili daZabulobis gamom- 1 dolari gamarTlebis araadekvaturi iyo.
wvevi efeqtebi adamianebs ubiZgeben, moaxdinon maT kognituri disonansi gamoavlines.
728 aseTi daZabulobis Semcireba.
„davaleba mosawyeni iyo~, „me varCevdi, isini socialur garemosTan fundamenturad arian
rom tyuili yovelgvari safasuris gareSe dakavSirebulni. axdens Tu ara gavlenas kog-
meTqva,~ _ ambobdnen isini. nitur disonansze „me~-s gagebis aseTi kultu-
disonansis Sesamcireblad monawileebma, ruli gansxvavebebi?
romelTac 1 dolari gadauxades, Secvales
davalebis maTeuli Sefaseba. maT mogvi- saidan
anebiT aRniSnes, rom davaleba marTlac
saintereso iyo da kidev erTxel siamov-
viciT
nebiT Seasrulebdnen mas. SedarebisaTvis,
kultura da kognituri disonansi
im monawileebs, romlebmac 20 dolari
miiRes tyuilis TqmaSi, ar SeucvliaT eqsperimentis kanadel da iaponel
TavianTi Sefasebebi. maTTvis davaleba Zal- monawileebs sTxoves, rom 40 SemoTava-
ze mosawyeni iyo. maT mxolod „fulis zebulidan 10 maTTvis yvelaze sasurveli
gamo~ Tqves tyuili (Festinger &Cdarlsmith, kompaqt-diski aerCiaT. Semdeg maT sTxoves,
1959). rom arCeuli 10 kompaqt-diski Zalian sasur-
velidan nakleb sasurvelamde daelagebi-
naT da isini _ „sruliad ar momwons~,
rogorc am eqsperimentma aCvena, Zlieri
„Zalian momwons~ _ skalaze SeefasebinaT.
disonansis pirobebSi momxdari faqtis Semdeg
Semdeg eqsperimentatorma maT SesTavaza,
individi sakuTari qcevis gamarTlebis mimarTu-
rom erTi maTgani saxlSi wasaRebad aerCiaT,
lebiT moqmedebs da TviTdarwmunebas iwyebs. es
rogorc eqsperimentSi monawileobis
analizi metyvelebs imaze, rom damokidebu-
safasuri. amave dros, maTi arCevani rigis
lebebis Secvlis erT-erTi gza, pirvel rigSi,
Sua nawiliT SezRudes. monawileebs SeeZ-
qcevis Secvlaa. bibliuri drois brZenebma
loT, aerCiaT mexuTe an meeqvse kompaqt-
icodnen es principi. isini ravinebs avalebdnen,
diski. am arCevanis gakeTebis Semdeg maT
rom adamianebisgan ar moeTxovaT rwmenis da-
kvlav sTxoves aTive diskis ranJireba. ro-
dastureba manam, sanam isini ar ilocebdnen.
gor Seicvala ranJireba meore SemTxvevaSi,
mxolod locvis Semdeg iTxovdnen maTgan rwmenis
pirvelTan SedarebiT? disonansis Teoriis
aRiarebas. gavixsenoT winamdebare Tavis dasawyis-
mixedviT, rodesac gaazrebul arCevans
Si xsenebuli papa salvatore, romelmac ostatu-
akeTebT, vTqvaT, mexuTesa da meeqvses Soris
rad Seuqmna Tavxed biWebs disonansi.MmaT kon-
– Tqven damokidebulebebi arCevanis Sedegs
fliqturi kogniciiT upasuxes: „Cven yvirilSi
unda SeusabamoT, raTa ar gagiCndeT
rom, jobia axlave iyidoT~, „me ukve myavs iyo, vinaidan zogierTi studenti Zalze
myidveli, romelic unda mobrundes da iyidos~. didxans iRebda Sxaps.
es strategia gagrZnobinebT, rom Tqven xelidan bolos yvela instruqcia Camoxsnes da
gauSvebT sasurvel moments, Tu axlave ar SeiZenT erTma studentma aCvena, Tu rogor unda
esargeblaT SxapiT. eqsperimentatoris
ama Tu im nivTs.
asistenti Sedioda saSxapeSi, rodesac iq
aravin iyo, uSvebda wyals da Sesasvle-
modelireba lisken zurgiT dgeboda. rogorc ki vinmes
Tanxmobis miRwevis bolo magaliTisTvis kon- xmas gaigonebda, instruqciis Sesabamisad
formulobis ideas davubrundeT. rodesac ada- iwyebda dabanas _ maSinve ketavda wyals,
mianebi konformulobas avlenen, isini referen- isapneboda, ivlebda da gadioda. Sedegad,
tuli jgufis qcevas imeoreben. amrigad, Tu administraciisTvis sasurveli instruqciis
gsurT, rom adamianebi konformulebi ganxdnen, Sesrulebis maCvenebelma 49%-s miaRwia.
anu ise moiqcnen, rogorc Tqven gsurT, isini rodesac igive qcevis demonstrirebisTvis
iseT pirobebSi unda CaayenoT, sadac maTze infor- ori modeli gamoiyenes, damswreTa 67%-ma
macia imoqmedebs: qcevaSi cvlilebebis gamowveva gaimeora qceva. sawyisi instruqciis Sesru-
TvalsaCino nimuSis, modelis qcevis demonstri- lebis 6%-Tan SedarebiT es didi mateba
rebiTaa SesaZlebeli. iyo (Aronson,1990).
732
gamovlenas; yovelTvis daitoveT dro mofiqre-
bisaTvis. socialuri fsiqologiis codnam,
SesaZloa, Tqven yovelmxriv gonier momxmareblad
gaqcioT.
am TavSi xSirad gTxovdiT megobrebis warmod-
genasa da warmosaxul situaciebSi maT CarTvas.
rogor da ratom xdeba zogierTi adamiani Tqveni
megobari? Tqven, albaT, ar gagikvirdebaT, rom
socialuri fsiqologiis mniSvnelovani sferoa
socialuri urTierTobebis – adamianebsa da
adamianTa jgufebs Soris urTierTobebis _
Seswavla. axla ki pirovnebaTaSorisi mizidu-
lobis im Zalebs gavecnoT, romlebic adamianebs
erTmaneTTan aaxloebs.
mowoneba
rodesme gicdiaT garkveuliyaviT, Tu rogor
da ratom SeiZineT esa Tu is megobari? am kiTxvis
pirvel nawilze pasuxi martivia: adamianebs izi-
daven isini, vinc maTTan axlos aRmoCndnen –
Tqven imitom xedavT da xvdebiT maT, rom isini
cxovroben an muSaoben Tqven gverdiT. es faq-
tori, albaT, naklebad saWiroebs ganmartebas,
Tumca unda aRiniSnos, rom adamianebs saerTod
axasiaTebT tendencia imisa, rom adamianebi da matebasTan dakavSirebul msjelobebze. stereo-
sagnebi mxolod imitom moswondeT, rom isini tipebis socialur safuZvelze msjelobisas
xSirad xvdebian maTi mxedvelobis velSi. rac TqvenTvis, albaT, ar unda iyos gasakviri, rom
ufro xSirad xarT raimesTan an vinmesTan erTad, fizikur mimzidvelobas Tavisi roli aqvs
miT ufro giyvarT is (Zaionc,1968). xangrZlivi mowonebaSi.
urTierTobebis es efeqti niSnavs, rom mTlia-
nobaSi Tqven sul ufro da ufro metad mogewo- saidan
nebaT is adamianebi, romlebic Tqven irgvliv
arian, magram, rogorc Cven amas Semdeg davinaxavT, viciT
kompiuterebis epoqa axal mniSvnelobas aniWebs
fizikurad mimzidveli partniorebis
siaxlovis ideas. dRes mravali adamiani inarCu-
kvaldakval
nebs urTierTobas kompiuteruli qselis meSve-
obiT. SesaZloa, isini geografiulad erTmaneTi- erT klasikur gamokvlevaSi mkvlevrebma
sagan Zalze Sors iyvnen, magram ekranze gamoCe- minesotis universitetis axlad miRebul,
Tavi 17 / socialuri procesebi da urTierTobebi
urTierTobebi da interneti
iwvevs ki vinmeSi eWvs is li ambebi gaegzavnaT (Mc Kena SeefasebinaT erTmaneTi 15-
faqti, rom internetis gamo- et al., 2001). am jgufis wevrebis safexurian skalaze -7-dan
Cenam udidesi impulsi misca 63% internetiT gacnobis Sem- („Zalian ar momwons~) +7-mde
adamianebis urTierTobas da deg satelefono urTierTo- („Zalian momwons~). im mo-
maT daaxloebas? warmoidgineT bebze gadavida, 54% ki inter- nawileebma, romelTac pi-
13 wlis biWi niuiorkidan, netiT gacnobil pirovnebas rispir Sexvedramde inter-
saxelad denieli, romlis Sexvda. ori wlis Semdeg Cata- netiT urTierTobis SesaZ-
„axali megobari gogona~, aseve, rebulma gamokiTxvam aCvena, rom lebloba hqondaT, bevrad
13 wlis, reiCeli samxreT internetiT damyarebuli ur- meti urTierTsimpaTia ga-
karolinaSi imyofeba. maT ar TierTobebi isev myari iyo. moavlines (saSualod 4.70),
SeeZloT suraTebis gacvla faqtobrivad, SerCevis 15% vidre im monawileebma, ro-
internetiT. rodesac dedam daniSnuli iyo, 10% ki _ ukve melTac aseTi SesaZlebloba
dens aSS-is fostiT suraTis daqorwinebuli internet-par- ar hqondaT (saSualod 2.45).
gagzavna urCia, man upasuxa: tniorze. ratom unda momxdariyo ase?
„deda, is ar apirebs CemTvis adre aRvniSneT, rom siax- mkvlevrebi fiqroben, rom
Tavisi misamarTis mocemas~ love mowonebis erT-erTi mniS- internetiT dawyebuli ur-
(Gardner, 2000, gv. 40). cxadia, XXI vnelovani mdgenelia. auci- TierToba monawileebs sa-
saukunis bolo wlebamde lebelia, rom adamians SexvdeT, Sualebas aZlevs, naklebad
biWebis umravlesobas azradac vidre Tqven Soris mowoneba moeqcnen garegnobis gavlenis
ki ar mouvidodaT „axal an romantikuli urTierTobebi qveS. ufro metic, internetis
megobar gogonebTan~ am gziT Camoyalibdeba. zemoT ganxi- droebiTi anonimuroba, ro-
urTierTobis damyareba. modiT, luli kvlevebi aCvenebs, rom gorc Cans, amxnevebs ada-
vnaxoT, ra wvlili Seitana geografiuli daSorebulobis mianebs, ufro metad gaxsnis
Tavi 17 / socialuri procesebi da urTierTobebi
738
suraTi
17.7
sxvebis me-Si
CarTulobis skala
(IOS-Inclusion of Others in
the Self)
Tu Tqven gaqvT romantikuli sa-
siyvarulo urTierToba, romeli
diagrama gamoxatavs ukeT Tqveni
da Tqveni partnioris urTierT-
damokidebulebas? skaliT Cata-
rebuli gamokvlevebi aCveneben,
sakvanZo
sakiTxebi
socialuri percefcia de-
situaciis Zala terminirebulia Sexedule- gadamuSavebis albaTobis
adamianis azrebi da aq- bebiTa da molodinebiT. modelis Tanaxmad, darwmu-
tivobebi ganicdis si- atribuciis Teoria aRwers nebis centraluri proce-
tuaciis zemoqmedebas. im Sefasebebs, romlebsac sebi gulisxmobs argumen-
individebi TavianTi rwme- adamianebi qcevebis mizezebis tebis zedmiwevniT analizs
nebis, faseulobebisa da Taobaze akeTeben. maSin, roca periferiuli
midrekilebebis sawinaaR- zogirTi gadaxra, rogoricaa, procesebi darwmunebis pro-
mdegid iqcevian, Tu maT magaliTad, atribuciis funda- cesis garegnul maniSneb-
evalebaT garkveuli so- menturi Secdoma, sakuTari lebs exeba.
cialuri rolis Sesru- Tavisadmi mikerZoeba da TviT- damokidebulebebis sa-
leba, Tundac xelovnurad qmnadi winaswarmetyveleba, fuZvlebis tipsa da ar-
Tavi 17 / socialuri procesebi da urTierTobebi
sakvanZo sakiTxebi
741
741
socialuri fsiqologia, sazogadoeba da
kultura
18
altruizmi da
prosocialuri qceva
• altruizmis fesvebi
• prosocialuri qcevis
motivebi
• situaciis gavlenebi
prosocialur qcevaze
agresia
• evoluciuri midgoma
• individualuri
gansxvavebebi
• situaciuri gavlenebi
• kulturuli SezRudvebi
crurwmenebi
• crurwmenis sawyisebi
• stereotipebis efeqtebi
• crurwmenebis daZleva
fsiqologia XXI saukuneSi:
samyaro pataravdeba
konfliqtisa da mSvidobis
fsiqologia
• avtoritetisadmi
daqvemdebareba
• genocidisa da omis
fsiqologia
• mSvidobis fsiqologia
fsiqologia Cvens
cxovrebaSi: ratom
eziarebian adamianebi
kults
avtoris bolosityvaoba
sakvanZo sakiTxebi
• ZiriTadi cnebebi
742
f ilosofosma hana arendtma (Hannah
Arendt) 1963 wels gamoaqveyna wigni
„aihmani ierusalimSi~, romelSic
ganxiluli iyo nacist adolf aihmanis danaSa-
mSoblebis, Zmebis, debisa da megobrebis
mimarT iyo „ara mxolod normaluri, aramed
Zalze sasurvelic ki~ (gv. 25-26).
aihmanis pirovnebisAanalizis gziT arendti
ulebebi, riTac man xeli Seuwyo milionobiT
cnobil daskvnamde midis:
ebraelis mkvlelobas. aihmani iseve amarTlebda
Tavis qmedebebs, rogorc sxva nacistebi: aihmanis ubedureba is iyo, rom uamravi
adamiani hgavda mas, isini arc gaukuR-
(aihmans) kargad axsovda, rom cud xa-
marTebulebi iyvnen da arc sadistebi, isini
siaTze iyo xolme, Tuki ar SeeZlo imis
iyvnen da jerac arian SemaSfoTeblad nor-
gakeTeba, rac misi mowodeba iyo – mili-
malurebi. Cveni samarTlebrivi insti-
onobiT kacis, qalisa da bavSvis mkvleloba,
tuciebis da Sefasebis moraluri standar-
didi gulmodginebiTa da pedanturobiT
tebis TvalsazrisiT, es normaluroba ufro
(gv.25). SemaSfoTebelia, vidre yvela simxece erTad
miuxedavad amisa, ramdenad gasaocaric ar unda aRebuli, im daSvebis gamo, rom danaSaulis
iyos, arendti aihmans axasiaTebs, rogorc abso- es axali saxe mis danaSaulebebs iseTi
luturad Cveulebriv adamians: garemoebebis gavlenis qveS aqcevs, rom
misTvis SeuZlebeli xdeba sakuTari qcevis
fsiqiatrebi axasiaTebdnen mas, rogorc aramarTebulobis gageba an SegrZneba (gv.276).
„normalurs~: _ „ufro normaluri iyo, yo- rogorc Cans, (aihmanis cxovrebis) uka-
vel SemTxvevaSi ufro metad, vidre me viyavi nasknel wuTebSi man Seajama is gakveTile-
misi gamokvlevis Semdeg~, _ ganacxada erT- bi, romlebsac adamianis codvilobis mTeli
erTma maTganma. meorem ki aRmoaCina, rom nairferovneba iZleva – saSiSi gakveTilebi,
altruizmi da prosocialuri qceva
misi saerTo fsiqologiuri mdgomareoba, romlebsac SeiZleba codvis banaluroba
damokidebuleba meuRlisa da Svilebis, vuwodoT (gv. 252).
hana arendtis fraza „codvis banaluroba~ magram, rogorc Cans, is da misi reJimis sxva
XXIOsaukunis movlenebsac exmaureba. nacisturi wevrebi gadaurCebian samxedro danaSaulebebi-
holokostidan 60 wlis Semdegac ki terorizmis saTvis pasuxismgeblobas. nigeriaSi hausas da
talRebma moicva msoflio. dResac ki, roca am iorubas tomebis wevrebs Soris konfliqtis
sityvebs vwerT – 2000 wlis bolos – axlo Sedegad gasul wels aTasobiT adamiani daiRupa.
aRmosavleTi isev moicva Zaladobam, rac gamoi- Cndeba cduneba, rom es movlenebi rogorc sigiJis
xateba israelisa da palestinelebis SejaxebiT gamovlena ise ganvixiloT. yvelaferi codvil
mdinare iordanes dasavleT sanapiroze. iugos- xasiaTs mivaweroT, rogorc, vTqvaT, adolf hit-
laviaSi xalxis ajanyebas daundobeli diqta- leris SemTxvevaSi, magram arendtis analizi
toris – slobodan miloSeviCis _ damxoba mohyva, uaryofs amas. is gviCvenebs, Tu ramdenad advilad 743
SeuZliaT socialur Zalebs, aiZulon normaluri
adamiani, rom man sazareli qceva ganaxorcielos.
„fsiqologia da cxovreba~-Si im adgilamde
mivediT, sadac adamianis qcevaze socialuri
Zalebis zemoqmedebis ukiduresi SemTxvevebi unda
ganvixiloT. am Tavis zogierTi nawili sakmaod
SemaSfoTebeli iqneba, vinaidan adamianSi des-
truqciuli da arahumanuri aqtebis ganxorci-
elebis potencials naTelyofs. Cven ganvixilavT
agresiul qcevas, crurwmenebs da im pirobebs,
romlebmac, SesaZloa, genocidis aqtebamde
migviyvanos. amave dros, aRvwerT adamianuri
arsebis Tandayolil ltolvas, iyos prosocia-
luri – ganaxorcielos didsulovani altruis-
tuli aqtebi, yovelgvari jildos molodinis
gareSe. dabolos, imedi gvaqvs, es Tavi mkiTxvelSi
aRZravs optimistur azrs, rom socialuri
mecnierebebis aRmoCenebs msoflioSi mSvidobis
damyarebaSi daxmarebis gaweva SeuZliaT.
xSirad am TavSi ganxilul sakiTxebs stu-
dentebi provokaciulad da saCoTirod Tvlian.
imedi gvaqvs, rom SesaZlebloba geqnebaT, isini,
maswavlebelTan erTad, srulad ganixiloT da altruizms – iseT prosocialur qcevebs, rom-
debatebic moawyoT. Tqven am Tavis Seswavla lebsac adamianebi TavianTi sakuTari usafrTxo-
imis gagebiT unda daamTavroT, Tu rogor moq- ebisa da interesebis gaTvaliswinebis gareSe
Tavi 18 / socialuri pfsiqologia, sazogadoeba da kultura
3
naTesaobis daxmarebis 2.5
tendenciebi 2
1.5
1
0.5
0
0.50 (Zma) 0.25 (biZa) 0.125 0.00
(biZaSvili) (nacnoboba)
naTesaoba
745
vinmes davalebis Sesrulebaa saWiro. Sede- Seguebis SesaZleblobas zrdis. am evoluciuri
gebSi aqac aisaxa naTesaobis efeqti, Tumca safuZvlis gamo altruizmi ar aris adamianuri
damokidebuleba ar iyo iseTi Zlieri, arsebis unikaluri niSani. antropologebma or-
rogorc pirvel SemTxvevaSi. „sikvdil-si- mxrivi altruizmis nimuSebis identificireba
cocxlis~ scenarisas naTesaobis Sefaseba mraval saxeobaSi moaxdines, rogorebicaa, maga-
gacilebiT ukiduresia, vidre „yovel- liTad, jgufurad mcxovrebi vampiri Ramurebi
dRiuri~ scenarisas~. erTnairi Sedegebi da Simpanzeebi (Nielsen, 1994).
miiRes rogorc iaponeli, ise _ amerikeli unda aRiniSnos, rom ormxrivi altruizmis
studentebis SemTxvevaSi (Burnstein et al.,1994). cneba ver xsnis socialur cxovelebSi koopera-
ciis yvela aspeqts. mkvlevrebma moipoves mona-
cemebi, romlebic mowmoben, rom mraval situa-
am gamokvlevaSi studentebs realurad ar
ciaSi, adamianebic da cxovelebic, recipro-
moeTxovebodaT cecxlmokidebuli saxlidan
kulobis molodinis gareSe axdenen kooperirebasa
vinmes gadarCena, magram, miuxedavad amisa, SegiZ-
da resursebis ganawilebas (Matheson & Bernstein,
liaT dainaxoT, Tu ra gavlenas axdenda naTesaoba
2000; Wedekind & Milinski, 2000; Widdig et al., 2000).
maT arCevanze. Tumca, Zneli warmosadgenia, rom
magaliTad, Crdilo-dasavleT bocvanaSi da na-
romelime maTgani cnobierad fiqrobda: „me unda
mibiis mosazRvre raionebSi mcxovrebi kangis
davicva genetikuri memkvidreoba~, magram Tu
tomis warmatebuli monadireebi nanadirevis
adamianebi 18.1 suraTze warmodgenili nimuSis
xorcs TavianTi tomis sxva, nadirobaSi naklebad
mixedviT moqmedeben, es niSnavs, rom genetikuri
gawaful, wevrebs unawileben, Tumca, SeuZlebelia,
memkvidreobas daculi iqneba.
rom maTgan sapasuxod saTanado resursis miRebas
magram ra xdeba maSin, rodesac saqme ar gvaqvs
elodnen (Hawkes, 1993). am tipis dakvirvebebis
naTesaobasTan? magaliTad, ratom riskavs mZRoli
safuZvelze mkvlevrebi cdiloben, rom altruiz-
sicocxles sxva adamianebis genebis gadasarCenad?
mis asaxsnelad ufro farTo Teoriuli safuZveli
sxva nacnobebisa Tu ucnobebis mimarT ganxor-
ipovon.
cielebuli altruistuli qcevebis asaxsnelad
Tavi 18 / socialuri pfsiqologia, sazogadoeba da kultura
suraTi
18.2
saidan
viciT TviTmxilvelis Careva sagangebo
situaciis dros
rodis exmarebian adamianebi sxvebs rac ufro meti adamiania CarTuli mocemul
situaciaSi, miT naklebia SesaZlebloba, rom
eqsperimentSi kolejis studenti vaJebi romelime maTgani Caereva masSi. yvelaze swra-
fad TviTmxilvelebi reagireben ormonawilian
monawileobdnen. TiToeuli maTgani mo-
jgufebSi.
aTavses satelefono kavSiriT aRWurvil
oTaxSi da daarwmunes, rom is telefoniT
esaubreboda mezobel oTaxSi myof sxva Cans, TiToeul orkacian situaciaSi Careva
(erT an met) students. pirad problemebze saSualod 160 wamis ganmavlobaSi xor-
saubris dros cdis pirebs telefonSi cieldeboda, magram 40%-ma imaTgan, visac
esmodaT xmauri, romelic miuTiTebda sjeroda, rom didi jgufis nawils war-
imaze, rom partniors epilefsiis Seteva moadgenda, Tavi ar Seiwuxa Seqmnili si-
daewyo da moguduli xmiT iTxovda Svelas. tuaciis Sesaxeb eqsperimentatorisTvis
am „Setevis~ dros cdis piri moklebuli informaciis miwodebiT (Darley & Latane, 1968).
iyo sxva studentebTan dalaparakebis
SesaZleblobas da ar SeeZlo gaego, Tu es pasuxismgeblobis difuziis Sedegia. ro-
CeCneTis dedaqalaqSi 12-ze meti adamiani rogorc saxeoba, iseT mdgomareobaSi aRmoCnda
yumbaram imsxverpla; „rogorc mtredi, romelsac, bunebis ironiiT,
kolumbielma ajanyebulebma xelSi Caigdes yornis niskarti gamoeba~ (gv. 241).
navTobgadamamuSavebeli qarxnis aTi ucxoeli agresiis Taobaze lorencis mosazrebebis sa-
TanamSromeli. pasuxod Catarebuli kvlevebi am mosazrebebs
ori TvalsazrisiT ewinaaRmdegeba (Lore & Schultz,
am mokle CamonaTvalidanac kargad Cans, Tu 1993). jer erTi, cxovelebis sxvadasxva saxeobebis
ramdenad mravalferovania adamianebis mier bunebriv pirobebSi warmoebuli kvlevebi cxad-
erTmaneTis mimarT gamovlenili agresia. amdenad, yofen, rom bevri maTgani iseTive saxiT axor-
TqvenTvis isic gasagebi unda iyos, Tu ratom cielebs agresias, rogorc adamiani. magaliTad,
aqvs mniSvneloba fsiqologebisaTvis agresiis iseTi, erTi SexedviT, uwyinari cxovelebic ki,
mizezebis gagebas, ris saboloo mizans, cxadia, rogorebic Simpanzeebi arian, brbosaviT ikvre-
sazogadoebaSi agresiis gamovlinebebis Semcireba bian da ise klaven Tvistoms (Goodall, 1986). agre-
warmoadgens. siis sxva biologiur saxeobebSi gamovlenac
ver aris sanugeSo adamianisaTvis – Cven ubralod
gveCveneba, rom ukeTesebi varT, sinamdvileSi ki
evoluciuri midgoma
evoluciuri wyvetebis arsebobaze Zalze cota
prosocialuri qcevisadmi miZRvnil qveTavSi ram Tu miuTiTebs. meorec, gamokvlevebma aCvena,
Cven warmovaCineT evoluciis erT-erTi Tavsatexi: rom adamians sakuTari agresiis Semakavebeli
ratom xdeba, rom adamianebi Tavs swiraven sxva ufro meti meqanizmi gaaCnia, vidre amas lorenci
adamianebis keTildReobisaTvis? agresiuli
qcevis arseboba ki, ra Tqma unda, aseT kiTxvas agresia (Aggression) _ qceva, romelic sxva
ar aRZravs. evoluciis Teoriis mixedviT, individis fizikur an fsiqologiur dazianebas
iwvevs.
752 cxovelebi agresiul qcevebs axorcieleben, raTa
varaudobda. faqtobrivad, adamiani, Tavisi sanam specialuri gamokvlevebis Sedegebs ar
socialuri garemoTi ganpirobebulobiT, agre- ganvixilavT.
siis gamovlenisas arCevans akeTebs. rogorc am
qveTavSi mogvianebiT vnaxavT, kulturebSi
saidan
calkec ki aris gamoyofili is garemoebebi,
romlebSic agresia ara Tu dasaSvebia, aramed _ viciT
zogjer aucilebelic ki. Cven vityodiT, rom es
genetikisa da garemos faqtorebis
kulturebi Tavad asruleben kritikul rols
roli agresiaSi
imis gansazRvraSi, Tu ra zomiT unda gamoav-
linos adamianma agresiis „Sekavebis~ unari. mravali im meTodis gamoyenebiT, rome-
evoluciuri analizi adasturebs, rom gadar- lic wina TavebSi aRvwereT, mkvlevrebma
Cenis tendencia saxeobebis umravlesobaSi Zala- miagnes pasuxs agresiaSi genetikuri faq-
dobisadmi Tandayolil tendenciaSi gamovlin- torebis rolis Taobaze. magaliTad, maT
deba. Tumca, adamianisTvis, rogorc saxeobisTvis, Seadares identuri (monozigoturi) da
ar aqvs mniSvneloba, ramdenad metad Tu naklebad fraternaluri (dizigoturi) tyupebis
avlenen sxva saxeobebi agresiis tendencias. pirovnebebis agresiulobisadmi midreki-
Semdeg agresiis gamovlenaSi arsebul indivi- leba; sxva SemTxvevaSi, maT Seafases bu-
dualur gansxvavebebs ganvixilavT. nebrivi da aRzrdis faqtorebis roli
ayvanil bavSvebSi. erT kvlevaSi gamoye-
nebul iqna statistikuri meTodi, romelsac
individualuri gansxvavebebi meta-analizi ewodeba, raTa moexdinaT
ratom aris zogierTi individi ufro yvela im bunebrivi Tu aRzrdis faqtoris
agresiuli, vidre sxvebi? lorencis debulebaTa rolis Sefaseba, romelic Seswavlil iqna
konteqstSi TqvenTvis gasagebi xdeba, Tu ratom adre Catarebul 24 gamokvlevaSi (Miles &
aviTareben mkvlevrebi HhipoTezas, romlis Carey, 1997). (meta-analizi ufro srulad
Tanaxmadac, agresiis individualur gamovlenaSi me-16 TavSi aRvwereT). meta-analizma gamoav-
mniSvnelovan rols genetikuri komponenti lina agresiaSi genetikuri faqtorebis
asrulebs. cxadia, Tqvenc SegimCneviaT, rom mdgradi da mniSvnelovani gadafarva, ro-
agresia
zogierTi adamiani naklebad agresiuli Cans, gorc tyupebs, aseve, ayvanil bavSvebsa da
vidre sxvebi. Cveulebriv, gavrcelebulia azri, maT biologiur mSoblebs Soris. maga-
rom agresiuloba Tu Zaladobisaken midrekileba, liTad, monozigoturi tyupebi myarad
ojaxidan iwyeba. Tumca, verafers vityviT imis aCveneben maRal korelacias agresiulo-
Taobaze, agresia genetikis Sedegia Tu garemosi, 753
basTan, dizigotur tyupebTan SedarebiT.
garemo ki agresiaze, Cveulebriv, axdens
mcire, magram gazomvad gavlenas.M
frustracia-agresiis hipoTeza
„namdvilad mZime dRe iyo im dRes, bolo
registracia unda gamevlo kursze. verc
veravin vnaxe, rom damxmareboda. rodesac
meaTased miTxres: „Tqven sxva kancelarias
unda mimarToT~, _ ise gavgiJdi, rom faq-
tobrivad kari gavamtvrie~.
7 temperatura da agresia
6 suraTidan Cans Tavdasxmebis saSualo
raodenoba (sami saaTis ganmavlobaSi),
5 rogorc temperaturis Sedegi drois
4 imave periodSi (temperatura mocemulia
farengeitis skalaze). agresia mniS-
3 vnelovnad izrdeba 75 gradusidan (24°C).
2
-5 5 15 25 35 45 55 65 75 85 95 99+
temperatura
saidan
viciT
110
manZili, rodesac dcis pirebi
samxreTelebSi
80
eqsperimentuli jgufis Crdiloeli
70 da samxreTeli studentebi moaqcies
60 mcire Seuracxyofis situaciaSi. mar-
Talia, Seuracxyofis gareSe samxre-
50
Telebi ufro Tavazianebi iyvnen, mag-
40 ram Seuracxyofis SemTxvevaSi isini
30 ufro naklebad uTmobdnen gzas
kontroli Seuracxhyofa `yvinCilebis~ TamaSSi.
eqsperimentuli piroba
samxreTelebs ufro mZafri reaqciebi unda samxreTeli mamakacebi ufro mwvaved reagireben,
hqonodaT, vidre Crdiloelebs. erT-erTi rodesac saqme Rirsebas exeba, vidre Crdiloe-
sazomi, romelic mkvlevrebma gamoiyenes, lebi (Nisbett & Cohen, 1996).
iyo TamaSi „yvinCilebi~, romlis arsic
isaa, rom ori adamiani pirdapir uaxlovdeba agresiuli qcevis normebi
erTmaneTs, sanam erT-erTi ar gadauxvevs
gzidan. am SemTxvevaSi ndobiT aRWurvili aqamde migvaCnda, rom kulturebi, romlebic
piri jiqur midioda cdis pirTan da damoukidebeli „me~-s konstruqtebiT xasiaT-
Tavi 18 / socialuri pfsiqologia, sazogadoeba da kultura
gazomil iqna is manZilebi, rodesac es debian, ufro metad uwyoben xels agresiul
ukanasknelni uxvevdnen gzidan. rogorc qcevas, magram es dakvirveba mainc ar xsnis im
es 18.4 suraTidanac Cans, zomierma Seura- gamsxvavebebs mkvlelobaTa raodenobaSi, razec
cxyofam marTlac dramatuli zegavlena zemoT gvqonda saubari. evropuli kulturebi,
moaxdina samxreTelTa qcevaze. Seuracx- romlebSic mkvlelobebis raodenobebi bevrad
yofis gareSe isini, praqtikulad, ufro ufro naklebia, vidre aSS-Si, aseve, Sedian da-
Tavazianebi iyvnen, vidre Crdiloelebi moukidebeli „me~-s mqone kulturebis gafar-
da Tavazianad uTmobdnen gzas, magram Toebul wreSi. maS, ra damatebiTi kulturuli
rodesac maT mxars gahkravdnen, gacilebiT faqtorebi erTveba am procesSi?
gvian gadadiodnen gzidan (Cohen et al., 1996). erT-erTi faqtori, romelic aSS-isTvis SeiZ-
leba dadgindes, garemoSi arsebuli agresiuli
qcevebis modelebis xelmisawvdomobaa. me-7 TavSi
mravali adamiani aSS-Si iziarebs azrs, rom visaubreT imis Sesaxeb, rom bavSvebi Zalze
samxreTuli kultura ufro Tavaziania, vidre swrafad iTviseben agresiul qcevebs ufrose-
CrdiloeTis – riCmondels ufro Tavisuflad bisagan. magaliTad, rodesac bavSvebi ufrosebis
hkiTxavT gzas, vidre niu iorkels. am eqsperi- mier saTamaSo plastikuri Tojinebis cemis,
mentis Sedegebic aseTi Sexedulebebis gamoZa- xelis kvris da fexiT Sedgomis magaliTebs
xilia im azriT, rom Seuracxyofis gareSe (sakon- xedavdnen, Semdgom, Zalze didi sixSiriT,
trolo jgufi) samxreTelebi ufro adre uT- TviTonac imeorebdnen maT, vidre sakontrolo
mobdnen gzas, vidre Crdiloelebi, magram jgufis bavSvebi, romlebic ar eswrebodnen uf-
Tavazianoba gaqra Seuracxyofis SemTxvevaSi da rosebis aseT agresiul gamovlinebebs (Bandura
saqmeSi Rirsebis grZnoba CaerTo. ase rom, et al., 1963). imave TavSi Cven, aseve, mivuTiTeT, rom
damoukidebeli „me~-s iseT dasavlur kulturaSic aSS-is televizia uzarmazari odenobiT pirdapir
ki, rogoric amerikis SeerTebuli Statebia,
760 saxlSi awvdis bavSvebs agresiuli qcevis mode-
lebs, riTac xels uwyobs Zaladobis imitacias sikis oaxakas Statis ori mimdebare soflis
(Comestock & Sharrer, 1999). SesaZloa, swored aSS- magaliTi (Scott, 1992). erTi sofeli Zaladobrivia,
Sia yvelaze TvalSi sacemi satelevizio Zala- meore ki _ araZaladobrivi: pirvelSi mkvle-
doba. erT-erTma eqsperimentma daadastura, rom lobebis raodenoba meoreze xuTjer metia.
amerikeli bavSvebi gacilebiT „protelevi- soflebi erTmaneTisgan 1500 metriT arian
ziurebi~ an „televiziaze damokidebulni~ arian, daSorebulni da Zalze gvanan erTmaneTs reli-
vidre germaneli bavSvebi (Smith & Schutte, 1982). giuri da ekonomikuri TvalsazrisiT. ZaladobaSi
amdenad, aSS-Si agresiis Semcirebis erT-erT gansxvavebis erTaderTi dasaSvebi axsna isaa,
gzad bavSvebis mkacri SezRudva da maTTvis rom gansxvavebulia maTi kulturebis stabilu-
agresiis am modelebis rogorc televiziiT, robis maxasiaTeblebi. ama Tu im gziT orive
ise _ kinoSi xelmiuwvdomloba gvesaxeba. kulturam miaRwia Zaladobis garkveul dones
ra Tqma unda, mravali bavSvisTvis agresiis da is stabiluri rCeba drois garkveul period-
modeli yoveldRiur cxovrebaSic arsebobs. Si. es aris me-17 TavSi aRwerili normebis tran-
bavSvebi, SesaZloa, agresiul qcevebs TavianT smisiis (gadatanis) da prezervaciis (dacvis)
yoveldRiur cxovrebaSi xedavdnen. me-7 TavSi realur cxovrebaSi asaxuli magaliTi. analo-
aRvniSneT, rom bavSvebi, romlebic xSirad giurad, amerikis SeerTebuli Statebi, Tavisi
isjebian fizikurad, TviTonac xSirad iyeneben sakomunikacio saSualebebiT, erT Zalian did
agresias sxvebis qcevebis kontrolis mizniT. soflad iqca, romelic icavs agresiuli qcevis
bavSvebi, aseve, SesaZloa, xSirad xedavdnen normebs.
agresiul qcevebs sakuTar socialur wreSic. am qveTavSi aRvwereT agresiis gamomwvevi
magaliTad, erT-erTi eqsperimentis mizani iyo, Zalebi – dawyebuli genetikuridan da kulturu-
im bavSvebis monaTxrobebis Seswavla, romlebic liT damTavrebuli, magram rCeba kidev erTi
Seeswrnen los-anJelesis amboxebas, romelic mosazreba, romelsac jer ar SevxebivarT da
1992 wels rodnei kingis pirvel gasamarTlebas romlis Tanaxmadac, adamianebi zogjer agresiul
mohyva (Farver & frosch, 1996). es bavSvebi (gansxva- qcevas winaswarSeqmnili crurwmenebis gamo axor-
vebiT imaTgan, romlebic ar Seswrebian aRniSnul cieleben. isini, mxolod imitom, rom gan-
movlenebs) Txrobisas iyenebdnen personaJebis sxvavebul eTnikur Tu rasobriv jgufebs ekuT-
ufro mtrul aRwerebs, ufro agresiul sityvebs, vnian (anu iseT jgufebs, romlebsac uwodeben
fizikurad gamoxatul agresiul xasiaTebs da „sxvebs~), SesaZloa, agresiis msxverplni gaxdnen.
met moqmed pirebs, romlebic situaciis sam- axla crurwmenebis Temas mivubrundebiT da
arTavad, aseve, agresias mimarTavdnen. vaCvenebT, Tu saidan iReben isini saTaves da ra
aucilebelia aRvniSnoT, rom bavSvebi sasia- unda gakeTdes maT Sesamcireblad, an aRmosaf-
movno eqsperimentatorebis garemocvaSi ubralod xvrelad.
TamaSobdnen saTamaSoebiT, amboxebasTan dakav-
Sirebuli agresiuli xatebi ki maT warmosaxvaSi
arsebobda. los-anJelesis amboxebas Zaladobis Sejameba
niSnebi hqonda, magram is droSi SemosazRvruli
evoluciuri analizi mowmobs, rom agresiuli
iyo. samwuxarod, SeerTebul StatebSi mravali
qcevisadmi adamianis midrekileba aRmocendeba
qalaqeli bavSvi izrdeba iseT garemoSi, romlis-
iseT SemTxvevaSi, rodesac maT unda daicvan
Tvisac Zaladoba yoveldRiuri da qronikuli
sakuTri Tavi da sakuTari STamomavloba. eqsperi-
movlenaa (Osofsky, 1997; Schwartz & Proctor, 2000).
mentulma kvlevebma aCvena, rom agresiulobasTan
mkvlevrebi jer mxolod iwyeben im Sedegebis
dakavSirebulia sxvadasxva biologiuri da
garkvevas bavSvebis fsiqikur janmrTelobasa da
pirovnuli gansxvavebebi. rodesac adamianebi
agresiuli qcevebis gamovlenaze, rac maTTvis
agresia
crurwmenebi
1
Jigsaw technique. 767
moexdina mas Semdgom. Tanagundelebis moT- kulturaTaSorisi (kros-kulturuli) monace-
minebisa da gamamxnevebeli SeniSvnebis sapasuxod, mebis gaTvaliswinebiT, am kvlevidan Zalze cal-
karloss maT mimarT Tbili grZnobebi gauCnda saxa daskvna gamomdinareobs: gare jgufis wevrTan
da isic gaarkvia, rom premiis mopovebis ambavi megobrobas crurwmenebis gaqrobamde mivyavarT.
namdvili ar iyo. man saTanadod Seafasa rogorc ratomaa megobroba ase efeqturi? megobroba
sakuTari Tavi, ise _ Tanagundelebi (Cven si- adamianebs SesaZleblobas aZlevs, meti gaigon
xaruliT unda aRvniSnoT, rom karlosma texasSi gare jgufis wevrebis Sesaxeb, maTTan identi-
kolejis damTavrebis Semdeg swavla harvardis fikaciac ki SeiZleba moaxdinon. megobrobam,
iuridiul skolaSi gaagrZela). aseve, SesaZloa, deprovincializaciamdec migvi-
miuxedavad imisa, rom crurwmenebTan dakavSi- yvanos: es niSnavs, rom, rodesac adamianebi mets
rebuli, Cven mier moyvanili magaliTebis umrav- igeben gare jgufis normebis da Cveulebebis
lesoba aSS-is farglebSia mopovebuli, faqtob- Sesaxeb, isini nakleb „provinciulebi~ xdebian
rivad, yvela sazogadoeba ganasxvavebs Sida da sakuTar Sida jgufSi mimdinare procesebis
gare jgufebs. dabolos, am qveTavis sisruli- koreqtulobasTan mimarTebaSic.
saTvis, crurwmenebis daZlevis sakiTxis Tval- socialuri fsiqologia ar Tvlis, rom cru-
sazrisiT, Cven ganvixilavT eqsperiments, rome- rwmenebi xelis erTi mosmiT SeiZleba moispos,
lic sakiTxis internacionalur aspeqtebs exeba magram is Tanmimdevrulad dgams nabijebs maTi
da RirsSesaniSnavia Tavisi SedegebiT. Tomas yvelaze mZime Sedegebis TandaTanobiTi aR-
petigium (Thomas Pettigrew, 1997) Seiswavla daax- mofxvrisaTvis TiToeul mcire SemTxvevaSic ki.
loebiT 4000 adamianis monacemi safrangeTSi, namdvilad Rirs, gamoZebnoT dro da daakvirdeT,
niderlandebSi, inglissa da yofil dasavleT rogor SeZlebT Tqveni im crurwmenebis gamov-
germaniaSi, raTa Seemowmebina Serifis da misi linebebis daregulirebas Tqven irgvliv, rom-
kolegebis mier aRweril kvlevaSi miRebuli lebsac an Tqven axvevT Tavze sxvebs, an, piriqiT,
Sedegebi, gansakuTrebiT ki _ kontaqtis hipoTeza, sxvebisgan gixdebaT amis atana.
romelsac crurwmenebis Semcirebamde mivyavarT.
Tavi 18 / socialuri pfsiqologia, sazogadoeba da kultura
saidan Sejameba
viciT crurwmenebTan dakavSirebuli savalalo rea-
loba isaa, rom Zalze minimaluri maniSnebelic
megobroba amcirebs crurwmenebs ki sakmarisia mavne tendenciebis CamoyalibebisaTvis.
kvlevebma cxadyo, rom socialuri kategorizacia
yvela am qveyanaSi cdis pirebs sTxoves,
swrafad kravs ucxo adamianebs mWidrod
ganesazRvraT TavianTi damokidebuleba
SekavSirebul jgufebad, romlebic Sida jgufebis
garkveuli erovnuli umciresobebis mimarT
wevrebs ufro pozitiurad aRiqvamen, vidre _ gare
(magaliTad, ingliselebs ekiTxebodnen
jgufebis wevrebs. stereotipebi zRudaven adamianis
indoelebis, xolo germanelebs _ Turqebis
mier „realobis~ gancdas. Serifis eqsperimentma
Sesaxeb). maT, agreTve, sTxovdnen, miewo- dagvanaxa, rom crurwmenebi SeiZleba Semcirdes
debinaT informacia im adamianebTan kon- im programebiT, romlebic xels uwyoben saerTo
taqtebis tipis Sesaxeb, romlebic sxva
erebs, rasebs, religiebs, kulturebs an kontaqtis hipoTeza (Cotact hipothesis) – idea,
socialur klasebs ekuTvnodnen; hyavdaT rom mtrul jgufebs Soris pirdapiri kontaqti
Tu ara maT Soris megobrebi, mezoblebi amcirebs crurwmenebs.
an TanamSromlebi. kvlevis Sedegebi sakmaod asawyobi suraTebis klasebi (Jegsaw classrooms)
dramatuli iyo. rodesac adamianebi am gare – saswavlo klasebi, romlebic iyeneben asawyobi
jgufebis wevrebs axasiaTebdnen, rogorc suraTebis saxeliT cnobil meTods, romelSic
yovel moswavles eZleva mTeli dasaswavli
megobrebs, isini crurwmenebis SedarebiT
masalis mxolod nawili, romelic Semdeg jgu-
dabal dones avlendnen. fis sxva wevrebs gadaecema.
768
fsiqologia XXI saukuneSi
samyaro pataravdeba
moaxdina internetma kuveitis les, magaliTad, veb-gverdebis kunis moqalaqe, Tqven msof-
cxovrebaze (Wheeler, 1998). ro- is maxasiaTeblebi, romlebsac lios dapataravebis mowme
gorc mraval sxva qveyanaSi, ama Tu im kulturebis war- xarT. ra daskvnebs gaake-
kuveitSic interneti Tavda- momadgenlebi aniWeben upira- TebdiT amis Taobaze? ra
pirvelad akademiuri wreebis- tesobas. erTi da igive veb- kiTxvebs dausvamdiT fsiqo-
Tvis gaxda xelmisawvdomi, ker- gverdi, SesaZloa, mTeli msof- logebs?
769
miznebis miRwevas. asawyobi suraTebis meTodi maT moraluri normebi Tu ara? rogor unda
amas saklaso oTaxebSi akeTebs. kvlevebi aCveneben, avxsnaT sxvadasxva kultebis mimdevarTa mzad-
rom gansxvavebuli jgufebis wevrTa damegobreba yofna, ara marto sakuTari sicocxle xelyon,
crurwmenebis Semcirebas iwvevs. aramed sxvebic Tan gaiyolon (Tema, romelic
Semdeg rubrikaSi „fsiqologia Cvens cxovrebaSi~
iqneba ganxiluli)? ra SeiZleba iTqvas piradad
konfliqtisa da mSvidobis Tqvenze? arsebobs garemoebebi, romelTa gavle-
fsiqologia niTac Tqven SeZlebdiT, damorCilebodiT sulier
liders, mogewamlaT adamianebi da Semdeg Tavi
mogeklaT? SegiZliaT, warmoidginoT Tavi im
bolo or qveTavSi vnaxeT, rom adamianis
asobiT udanaSaulo adamianis amoxocvis monawi-
cxovrebaSi agresiasa da crurwmenebs sakmaod
led, rac amerikelma jariskacebma, zemdgom pirTa
didi adgili ukavia, magram yvelaze momakvdi-
brZanebiT, vietnamis sofel mai-laiSi ganaxor-
nebeli maTi urTierTgadakveTaa. XXI saukuneSi
cieles (Hersh,1971; Opton, 1970, 1973)? Tqveni pasuxi,
jer kidev arsebobs iseTi katastrofuli siZ-
Cveni pasuxis msgavsad, iqneba: „ara! Tqven me vin
ulvili, romelic religiuri, rasobrivi Tu
ggonivarT?!~ am qveTavis wakiTxvis Semdeg vime-
kulturuli crurwmenebis safuZvelze Cndeba.
dovnebT, rom Tqven eWvi SegeparebaT da ityviT:
ra SeiZleba gakeTdes am siZulvilis dasaZlevad?
„SesaZloa, danamdvilebiT ar vici~. moqmedi
„fsiqologia da cxovrebis~ SesavalSi Cven fsi-
socialuri Zalebis gavleniT, Tqvenc, SesaZloa,
qologebi davaxasiaTeT, rogorc „adamianebis
igive gaakeToT, rasac sxva adamianebi akeTebdnen
sakmaod optimisturi jgufi~, vinaidan maT swamT,
igive situaciaSi, rac ar unda warmoudgenlad
rom maTi Teoriebi da fsiqologiuri kvlevebis
da sazarlad geCvenebodeT maTi qceva Tqvenc
Sedegebi, SesaZloa, gamoyenebul iqnes adamianis
da im adamianebsac, romlebic im situaciaSi
cxovrebis gasaumjobeseblad. am wignis daskvniT
qveTavebSi gvsurs am optimisturi ganwyobilebis uSualod ar imyofebian.
Tavi 18 / socialuri pfsiqologia, sazogadoeba da kultura
SenarCuneba. miuxedavad imisa, rom im fsiqologiur individis qcevaze socialuri Zalebis gavle-
Zalebs SevexebiT, romlebsac damangreveli qceva nis gansakuTrebiT damarwmunebeli demonstri-
mosdevs, naTeli iqneba isic, rom arseboben iseTi reba solomon aSis mowafem, stenli milgremma
Zalebic, romlebsac xelewifebaT konstruqciuli ganaxorciela. milgremis kvlevam (1965, 1974) cxad-
cvlilebebis safuZvlis Seqmna. Cveni saboloo yo, rom meore msoflio omis dros nacistebis
mizania, mivideT mSvidobis fsiqologiis ganxil- brma morCileba imdenad maTi dispoziciuri
vamde. es aris mravalmxrivi cda imisa, rom so- maxasiaTeblebis (anu maTi gansakuTrebuli pirov-
cialuri mecnierebebis mier dagrovili codna nuli Tvisebebis an germanelebis erovnuli
gamoyenebul iqnes msoflioSi mSvidobis damyare- xasiaTis) moqmedebis Sedegi ar iyo, ramdenadac
bis da ganmtkicebis saqmeSi. swored es gaxlavT iseTi situaciuri Zalebis moqmedebisa, romelTac
optimizmis is pirveli nota, romliTac gvsurs nebismieri adamianis STanTqma SeeZlo. rogor
damTavrdes fsiqologiasTan Tqveni pirveli Sexeba. SeZlo man imis Cveneba, rasac arendtma „boro-
SeiZleba iTqvas, rom Cven viwyebT socialur tebis banaluroba~ uwoda – rodesac boroti
fsiqologiaSi yvelaze klasikuri kvlevis qmedebebi SeiZleba Cveulebrivma adamianebma
ganxilvas, romelic stenli milgremma (Stanley Caidinon, romlebic sulac ar arian ulmobelni
Milgram) Caatara, raTa Rrmad Cawvdomoda meore da ubralod gauazreblad, yovelgvari gansjis
msoflio omis saSinelebebis safuZvlebs. gareSe asruleben sxvebis brZanebebs (Arendt,
1963,1971). morCilebis kvlevis milgremiseuli
programa erT-erTi yvelaze sakamaTo programaa,
avtoritetisadmi daqvemdebareba vinaidan masSi wamoWrili sakiTxebi arsebiTad
ra aiZulebda aTasobiT nacists, damorCile- ukavSirdeba yoveldRiuri cxovrebis realobasa
bodnen hitleris brZanebebs da milionobiT da eTikur problemebs (Miller,1986; Ross & Nisbett,
ebraeli gaegzavnaT gazis kamerebSi? gaaCndaT 1991).
770
morCilebis paradigma daesajaT isini, romelTac moswavlis roli
hqondaT dakisrebuli. maT ganemartaT ZiriTadi
pirovnuli Taviseburebebisa da socialuri
wesi, romliTac unda exelmZRvanelaT da romlis
maxasiaTeblebis erTmaneTisgan gamijvnis mizniT,
mixedviT yoveli Secdomis Semdeg eleqtroSoki
milgremma laboratoriuli eqsperimentebis mTeli
unda gaeZlierebinaT, vidre ar miaRwevdnen
seria – avtoritetisadmi damorCilebis 19 labo-
dasaswavli masalis uSecdomod gadmocemas. TeTr
ratoriuli eqsperimenti Caatara, romelSic 1000-
xalaTSi gamowyobili eqsperimentatori sruli
ze meti cdis piri monawileobda. milgremis
kanonieri uflebamosilebiT aRWurvili piriviT
pirveli eqsperimentebi ielis universitetSi tar-
moqmedebda; is cdis pirebs acnobda wesebs, awes-
deboda niu heivensa da mis gareubnebSi mcxovreb
rigebda rolebis ganawilebas (mTeli seriozu-
mamakacebze, romelTac eqsperimentSi mona-
lobiT atarebda kenWisyrebs) da maswavleblebs
wileobisaTvis anazRaureba eZleodaT. mogvia-
miTiTebebs aZlevda, rom kargad SeesrulebinaT
nebiT man damorCilebis kvlevis laboratoria
dakisrebuli davaleba, rogorc ki maT yoymans
universitetidan brijportSi, koneqtikutis
an gansxvavebuli azris gamovlenis mcdelobas
StatSi gadaitana, sadac sagazeTo gancxadebebis
amCnevda. damokidebuli cvladis _ eleqtroSokis
saSualebiT agrovebda eqsperimentSi monawile-
maqsimaluri maCvenebeli aparatze 450 volti iyo,
obis msurvelebs, mosaxleobis yvela fenis, orive
romlis miRwevac mcire, 1.5-voltiani bijebiT
sqesis, asakiT, saqmianobiTa da ganaTlebis doniT
xdeboda da romelsac maswavlebeli moswavlis
gansxvavebul adamianebs.
yoveli Secdomis sapasuxod umatebda, vidre is
milgremis ZiriTadi eqsperimentuli paradigma
ar Sewyvetda „avtoritetis~ (e.i. eqsperimen-
is iyo, rom cdis pirebi CarTulni iyvnen iseT
tatoris mimarT) damorCilebas da uars ar ityoda
saqmianobaSi, romelic _ rogorc amaSi TviT
davalebis Sesrulebaze.
cdis pirebi iyvnen darwmunebulebi –sxva ada-
mianze sxvadasxva diapazonis eleqtroSokiT
zemoqmedebas iTvaliswinebda. es nebayoflobiT cdis situacia
SerCeuli xalxi darwmunebuli iyo, rom mona-
eqsperimenti ise iyo dagegmili, rom cdis
wileobda mexsierebisa da daswavlis procesis
piri iZulebuli iyo daejerebina, rom igi –
mecnierul kvlevaSi. isini daarwmunes, rom
asrulebda ra brZanebebs – tkivils ayenebda,
kvlevis mizans warmoadgenda imis garkveva, Tu
stanjavda da, SesaZloa, moekla kidec udanaSaulo
rogor moqmedebs sasjeli mexsierebaze da rogor
adamiani. TiToeul maswavlebels 45 voltis Zabvis
gaumjobesdeboda daswavlis procesi Seqebisa da
eleqtrodartyma miayenes, raTa mas warmodgena
dasjis saTanado TanafardobiT gamoyenebiT. cdis
hqonoda, Tu ra intensivobis tkivils iwvevda
pirebs, romelTac maswavleblis socialuri
771
daaTiode wlis mamakaci iyo, romelic, sxvaTa ufro moematebinaT eleqtroSokis voltaJi da
Soris, ambobda, rom guli awuxebda, magram fulis daeWiraT TiTi Rilakze, romelsac ewera: „sa-
gamo mzad iyo am proceduris gasavlelad. mas xifaToa. Zlieri Soki XXX (450 volti)~.
gverdiT oTaxSi abamdnen „eleqtroskamze~ da
maswavlebelTan Sida sakomunikacio qselis
eleqtroSoki: ho Tu ara
meSveobiT urTierTobda. moswavles evaleboda
dawyvilebuli sityvebis damaxsovreba da eqsperimentis dawyebamde milgremma 40 fsi-
wyvilidan erT-erTi sityvis dasaxeleba, rogorc qiatrs mimarTa TxovniT, raTa ewinaswar-
ki gaigebda am wyvilis meore sityvas. moswavlem, metyvelaT cdis pirTa qceva eqsperimentis
winaswar dadgenili ganrigis Sesabamisad, maleve ganmavlobaSi. maT (eqsperimentis aRweraze
daiwyo Secdomebis daSveba da maswavlebelmac dayrdnobiT) iwinaswarmetyveles, rom cdis
ar daayovna eleqtroSokis gamoyeneba. msxverplis pirebis umravlesoba ar acdeboda 150 volts,
protesti izrdeboda eleqtroSokis voltaJis 4%-ze naklebi morCilebas gamoxatavda 300 vol-
matebasTan erTad. 75 voltze man Civili da tamde da mxolod 0.1% gaagrZelebda zemoqmedebas
buzRuni daiwyo. 150-ze eqsperimentSi monawi- 450 voltamde. prognozirebisas fsiqiatrebi
leobaze uari ganacxada da ganTavisufleba eyrdnobodnen mosazrebas, rom srul morCilebas
moiTxova. 180 voltze is yviroda, rom veRar gamoavlendnen da maqsimalur eleqtroSoks
gauZlebs am tkivils. 300 voltze gahyviroda, gamoiyenebdnen mxolod garkveuli maxasia-
rom metis atana aRar SeuZlia da ganTavisuf- TeblebiT aranormaluri, sadisti adamianebi,
lebas iTxovda. bolos tiriliT laparakobda romlebsac siamovnebT sxvebisTvis tkivilis
Tavis avadmyof gulze da kioda. Tu maswavlebeli miyeneba.
yoymanobda, an uars acxadebda ufro maRali fsiqiatrebi aseT Sefasebebs afuZnebdnen
eleqtroSokis miyenebaze, eqsperimentatori mas Sexedulebaze, rom aseTi aranormaluri qcevebis
eubneboda: „eqsperimenti moiTxovs, rom Tqven ganmaxorcielebel adamianebs gaaCniaT gansakuT-
gaagrZeloT,~ an „Tqven ar gaqvT arCevani, unda rebuli dispoziciuri maxasiaTeblebi, Tumca,
Tavi 18 / socialuri pfsiqologia, sazogadoeba da kultura
suraTi
18.5
damorCileba
milgremis
eqsperimentebSi
grafiki asaxavs sustidan
Zlier damorCilebamde pro-
filebs, milgremis eqspe-
rimentebis gansxvavebul si-
tuaciebSi
774
fsiqologia Cvens cxovrebaSi
dasasrul gvinda ramdenime sityva vTqvaT arsebobis Sesaxeb, romlebic SesaZlebels xdian
gmirobaze. davuSvaT, Tqveni msgavsi adamianebis „borotebis banalurobas~, gibiZgoT kidec gmi-
umetesoba daemorCila raRac Zlier jgufur ruli qcevisken.
Zalas. Cveni azriT, Tu Tqven SegwevT unari,
win aRudgeT amas, Tqveni qceva SeiZleba Sefasdes,
rogorc gmiroba. gmiri is pirovnebaa, romelsac genocidisa da omis
SeuZlia Segnebulad, sindisidan gamomdinare fsiqologia
moqmedeba maSin, roca danarCenebi konformizms jerjerobiT Cven mxolod is gavarkvieT, rom
avlenen, an visac SeuZlia arCevani gaakeTos adamians, rogorc saxeobas, gaaCnia garkveuli
maRalzneobrivi qcevis sasargeblod, rodesac midrekileba, daemorCilos avtoritets, magram
danarCenebi mdumared gadgebian ganze, raTa adamianis bunebis am damaxasiaTebeli niSnis
borotebam Tavisuflad iboginos. SesaZloa, im Sefasebis garda, albaT, axsnas saWiroebs isic,
776 faqtma, rom Tqven iciT iseTi situaciuri Zalebis Tu ratom xdeba, rom garkveul dros da garkveul
rolSi gamoyvana kulturuli Tu politikuri
ideologiis nawils warmoadgenda, romelsac
erTnairad iziarebdnen rogorc eris liderebi,
ise _ rigiTi moqalaqeebic.
adgilas adamianTa erTi jgufi iwyebs adamianTa Zaladobas, agreTve, safuZvlad edeba sa-
meore jgufis sistematur ganadgurebas _ kuTari Tavis gamarTlebis survili – misi
genocids. ratom aris, rom Zalze xSirad erTi SeCereba niSnavs imis aRiarebas, rom misi wa-
jgufi iwyebs oms, an axorcielebs naklebad mowyeba, TavisTavad, mcdari iyo. metic, rodesac
formalur agresias meore jgufis mimarT. am esa Tu is reJimi Zaladobas mimarTavs, sxvaTa
qveTavSi Cven gavaanalizebT zogierT istoriul dumili Tanxmobad, misi qmedebebis samar-
da fsiqologiur Zalas, romelmac adamianis Tlianobis aRiarebad aRiqmeba. aseT SemTxve-
modgma uaRresad organizebuli agresiis gziT vasTan gvqonda saqme im „eTnikuri wmendiT~
waiyvana. gamowveul xocva-Jletisas, romelsac adgili
fsiqologma irvin staubma (Ervin Staub, 1989,2000) hqonda 1991 wels iugoslaviis daSlis Semdeg,
istoriidan cnobili genocidis SemTxvevebi rodesac, miuxedavad masmediaSi farTo gaSuqebisa,
Seiswavla da SemogvTavaza im kulturuli da ramdenime wlis ganmavlobaSi msoflio Tana-
fsiqologiuri Zalebis mimoxilva, romlebic megobroba araviTar zomebs ar iRebda.
SesaZlebels xdian terors:
ganvixiloT kambojis magaliTi (Hinton 1996).
suraTi
18.6
778
qmedebad aqcios (Harle, 2000; Keen, 1986). es masobrivi vnelovan fsiqologiur faqtorebs, romlebsac
socialuri zegavlena nawilobriv moicavs mo- individi mihyavs gadawyvetilebamde – miiRos
winaaRmdegis jariskacebis dehumanizaciasa daa omSi monawileoba.
maT „mtrad~ gadaqcevas. am dehumanizacias, mtris Cven SegviZlia davsvaT kiTxva: ratom swiraven
cocxal ferebSi warmosaxviT, politikuri adamianebi Tavs samSoblos? SesaZloa, es
ritorika da masmedia agvirgvinebs. rogorc ve- altruizmis ukiduresi gamovlineba iyos. gavix-
teranebi aRniSnaven, omSi yvelaze mniSvnelovani senoT zemoT aRniSnuli, rom evoluciuri mid-
iaraRi ki ara, aramed _ „sazizRari mtris~ gaSi- goma ojaxis wevrebis dacvas (anu genebis dacvas)
nagnebuli xatia. amgvarad, omis dros axalgazrda altruizmis mniSvnelovan safuZvelad miiCnevs.
jariskacebi fsiqologiurad programirdebian zogierTi mkvlevari fiqrobs, rom adamianebs
mkvlelebad swored im damaxinjebuli saxeebiT, „ojaxsa~ da „ers~ Soris kavSiri bavSvobidan
romelTac mTavroba mtris iarliys miawebebs. aqvT gaSinagnebuli (Stern, 1995). Cven vlaparakobT
xSir SemTxvevaSi es warmodgenebi ubralod Cvens „deda-samSobloze~ an „mama-samSobloze~
xelovnuri xatebi ki ar aris, aramed Rrma da varT misi „Svilebi~. nuTu es kavSiri sakma-
mentaluri xatebia, romlebsac politikosebi risia imis asaxsnelad, Tu ratom swiraven adami-
aRviveben masebSi maT dasarazmad da saomrad anebi Tavs samSoblos? nuTu adamianebi, rom-
gasaSvebad. lebic omSi midian, ise axdenen „socialuri
amis cocxali magaliTia is procesi, romel- realobis konstruirebas~, rom sjeraT, samSob-
sac aSS ganuwyvetliv axorcielebda, rodesac los dacviT isini TavianT ojaxebs icaven? Tqven,
sadam huseins hitlers adarebda 1990 wlis spar-
albaT, mixvdiT, ratom aris es kiTxvebi mniS-
seTis yureSi gaCaRebuli omis konteqstSi (Voss
vnelovani fsiqologebisaTvis.
et al., 1992). am kavSiris sazogadoebis gonebaSi
omis fsiqologiuri faqtorebis Sesaxeb dama-
CabeWdviT prezident jorj buSs da sxva poli-
tebiTi informaciis miReba im garemoebebis
tikur liderebs saSualeba eZleodaT, brZoli-
SeswavliTaa SesaZlebeli, romlebmac 1992 wels
saken moewodebinaT amerikelTa didi masebi-
serbebi agresiuli aqtebis ganxorcielebisken
saTvis. rodesac „huseini~ „hitlerad~ iqca, ufro
da bosniaSi omis dawyebisken waaqeza (White,1996).
ioli gaxda msjeloba aqtiuri samxedro moqme-
rogorc Cans, serbebi SiSobdnen, rom 1991 wels,
debebis dawyebis Sesaxeb.
iugoslaviis daSlis Semdeg, isini bosniaSi
devnil umciresobaSi aRmoCndebodnen. Cven ukve
ratom midian adamianebi omSi vnaxeT, rom ganxeTqilebis dros umciresobis
rodesac saxelmwifos liderebi omis dawyebas aseT SiSs sakmao safuZveli aqvs. ai, britaneli
Jurnalistis mier Cawerili sityvebi, romelic
demokratiuli
avtoritaruli
totalitaruli
suraTi
18.7
reJimebis tipebi da democidi
totalitaruli reJimebi metad mimarTaven democids (genocidsa da masobrivi
mkvlelobebis sxva formebs). omis msxverplTa raodenobaTa Sedareba aCvenebs,
rom mTavrobebis gamo, mSvidobian dros, bevrad ufro meti adamiani iRupeba,
vidre omis dros.
atmosferos sxva formebTan SedarebiT, Tavisi unda CaiTvalos. suraTi 18.6, aseve, gviCvenebs
fsiqologiuri upiratesoba da bevrad maRali omebSi daRupul adamianTa raodenobebs. yu-
produqtiuloba aCvena. demokratiuli stilis radReba miaqcieT, rom avtoritarul da tota-
liderebi jgufis wevrebSi ufro jansaR reaq- litarul reJimebSi mmarTvelobiT gamowveuli
ciebs aRvivebdnen maSin, rodesac avtokratuli sikvdilis aseTi raodenoba modis ara saomar
liderebi ufro destruqciul individualur moqmedebebze, aramed masobrivi mkvlelobebis
reaqciebs iwvevdnen. sxva kampaniebze.
levinis mier sacdel klasebSi miRebuli ideologiuri mosazrebebis miRma, rodesac
Sedegebi, rogorc Cans, Seesabameba realur cxov- mmarTvelobis demokratiuli sistemebi Tavis
rebaSi arsebul viTarebas. ar unda dagvaviwydes adgilzea, msoflios naklebi safiqrali aqvs,
is daskvna, rom avtokratuli liderobis stils rom mcirericxovani elitis mier ar iqnes gamo-
mohyveba mtruli urTierTobebis zrda. msgavsi
yenebuli Zala, rasac momakvdinebeli Sedegebi
magaliTebi Cven realur cxovrebaSic SegviZlia
SeiZleba mohyves.
vnaxoT. Sesabamisi tipis mTavrobebi iwveven
Tumca, imasac unda mieqces yuradReba, rom
democids – genocids da masobrivi mkvlelobebis
amiT sulac ar igulisxmeba, TiTqos demok-
sxva formebs (Rummel,1994). Tu SexedavT 18.6
ratiuli reJimebi sxvebze iSviaTad erTvebian
suraTs, dainaxavT, rom totalitaruli reJimebi,
omSi. Tumca, isic faqtia, rom erTi demokratia
rogoricaa komunisturi ruseTi da CineTi, pa-
iSviaTad eomeba meores (Maoz & Abdolali, 1989). kvle-
suxismgeblebi arian uzarmazari raodenobiT
vebma daadastura, rom demokratiuli gamgeblobis
adamianebis ganadgurebaze. avtoritaruli mTav-
qveS myofi qveynebis moqalaqeni naklebad iwo-
robebi, rogoricaa aidi aminis reJimi ugandaSi,
neben Zalis gamoyenebas meore demokratiis
naklebad sisxlismRvreli aRmoCnda. miuxedavad
imisa, rom demokratiul mTavrobebsac ver winaaRmdeg, mmarTvelobis sxva formebTan Se-
darebiT.
782 vuwodebT mTlad ucodvelebs, mmarTvelobis es
saidan (mTeli qveyana). es codna Tqvenc unda miusadagoT
Tqvens cxovrebaSi arsebul mcire da did jgufebs.
viciT
sakvanZo
sakiTxebi
imitom xorcieldeba, rom
altruizmi da adamianebs surT gazardon crurwmenebi
prosocialuri qceva sakuTari genebis dacvis Se-
xSirad uneburma minima-
saZlebloba.
mkvlevrebma scades aex- lurma maCveneblebmac ki
agresiaSi individualuri
snaT, Tu ratom axorci- SeiZleba biZgi miscen cru-
gansxvavebebi dakavSirebulia
eleben adamianebi pro- rwmenebs da sazogadoeba
rogorc genetikur memkvid-
socialur, kerZod, al- daiyos „Sida~ da „gare~
reobasTan, tvinis Hhormo-
truistul qcevebs maSinac jgufebad.
nalur funqcionirebasTan.
ki, rodesac es maT inte- stereotipebi gavlenas ax-
gansxvavebuli pirovnuli
resebs ewinaaRmdegeba. denen adamianebis mier qce-
maxasiaTeblebi saSualebas
evoluciuri midgoma xazs gvaZlevs, viwinaswarmetyve- vebisa da, saerTod, infor-
usvams memkvidreobas da loT impulsuri an instru- maciis Sefasebebze.
ormxrivobas. mentuli agresiisadmi midre- mkvlevrebma gamoavlines
adamianebi, aseve, imitom kilebebi. crurwmenebis Secvlis faq-
axorcieleben prosocia- miuxedavad imisa, rom arse- torebi iseTi situaciebis
lur qcevebs, rom ikma- bobs agresiuli qcevebis SeqmniT, sadac gansxvavebu-
yofileben sakuTar in- Semakavebeli faqtorebi, si- li jgufebis wevrebi Tanam-
teress _ emsaxuron sazo- tuacia gansazRvravs adamia- Sromlobdnen saerTo miz-
gadoebas da daicvan so- nebis swraf agresiul rea- nebis misaRwevad.
cialuri principebi. girebas. kros-kulturuli kvlevebi,
mowmis Carevis kvlevebi frustracias SeuZlia agre- aseve, miuTiTebs, rom megob-
sakvanZo sakiTxebi
786
786
leqsikoni
lebiTac wamwamovani kunTebi cvlianEBTvalis cis termini, romelic gacnobierebis gareSe mim-
brolis sisqes, rac saSualebas aZlevs, Sec- dinare aRqmas aRniSnavs.
valos fokusi axlo da Sori obieqtebisaTvis. arqetipi (Archetype) _ konkretuli gamocdilebisa
akomodacia (Accomodation) _ piaJes mixedviT, ukve Tu obieqtis universaluri, Tandayolili, pri-
arsebuli kognituri struqturebis modifi- mitiuli da simboluri warmodgena.
cirebis an gadastruqturebis procesi, raTa asakis mixedviT diskriminacia (Ageism) _ crurwmena
gaadvildes axali informaciis morgeba ukve asakovani adamianebis Sesaxeb. rasizmisa da 787
seqsizmis msgavsi uaryofiTi stereotipi asako- aSkara/TvalsaCino moZraoba (Apparent motion) _
vani adamianebis mimarT. moZraobis iluzia, rodesac erTi an meti wer-
asawyobi suraTebis klasebi (Jegsaw classrooms) – sas- tilis uwyveti anTeba-Caqroba erT moZrav werti-
wavlo klasebi, romlebic iyeneben asawyobi sura- lad aRiqmeba. aSkara/TvalsaCino moZraobis umar-
Tebis saxeliT cnobil meTods, romelSic yovel tivesi formaa Φ fenomeni
moswavles eZleva mTeli dasaswavli masalis badura (Retina) _ Tvalis ukan mdebare Sre, romelic
mxolod nawili, romelic Semdeg jgufis sxva Seicavs fotoreceptorebs da gardaqmnis sinaT-
wevrebs gadaecema. lis energias nervul reaqciaSi.
asimilacia (Assimilation) _ piaJes mixedviT, procesi, bavSvze mimarTuli metyveleba (Child-directed speech)
romlis drosac axali kognituri elementebi _ metyvelebis gansakuTrebuli forma, xazgasmiT
ergeba Zvel elementebs an modificirdeba, raTa gamokveTili da maRali intonaciiT, romelsac
ufro gamartivdes morgebis procesi; asimilacia mozrdilebi Cvil da patara bavSvebTan saubrisas
xorcieldeba akomodaciasTan erTad. iyeneben.
asociaciuri qerqi (Association cortex) – qerqis nawili, bazisuri done (Basic level) _ kategorizaciis done,
sadac umaRlesi nervuli procesebi xorcieldeba. romelic yvelaze swrafad SeiZleba amovitanoT
aqsoni (Axon) – neironis wagrZelebuli boWko, rom- mexsierebidan da gamoviyenoT yvelaze efeqturad.
lis gaswvrivac nervuli impulsebi vrceldeba bgeris siZliere (loudness) _ bgeris perceftuli
somidan terminaluri balTisaken. Tviseba, romelic gamoxatavs bgeriTi talRis
amplitudas; didi amplitudis bgeriTi talRa
atribucia (Attribution) _ msjeloba Sedegebis mizeze-
saerTod ganicdeba rogorc xmamaRali, xolo
bis Sesaxeb.
mcire amplitudis bgeriTi talRa ganicdeba
atribuciis Teoria (Attribution theory) – socialur-
rogorc xmadabali.
kognituri Teoria, romelic aRwers informaciis
bgeris tonis simaRle (Pitch) _ Tviseba, romelic
gamoyenebis gzebs, romelsac iyenebs socialuri
ZiriTadad ganisazRvreba bgeriTi talRis rxevis
aRmqmeli mizezobrivi axsnisas.
sixSiriT.
atribuciis fundamenturi Secdoma (Fundamental attri-
biosamedicino Terapiebi (Biomedical therapies) _
bution error) _ damkvirveblebis ormagi tendencia,
fsiqologiuri aSlilobebis mkurnaloba, rome-
daakninon situaciuri faqtorebis roli da
lic cvlis tvinis funqcionirebas qimiuri an
gadaafason dispoziciuri faqtorebis roli
fizikuri Carevis gziT, rogoricaa medikamentebiT
adamianis qcevaSi.
mkurnaloba, qirurgia an eleqtrokonvulsiuri
aRdgena (Retrieval) _ Senaxuli informaciis aRdgena, Terapia.
amotana mexsierebidan.
bioukukavSiri (Biofeedback) _ TviTregulaciis teq-
aRzrdis stili (Parenting style) _ meTodi, romliTac nika, romlis drosac individi aracnobieri bio-
mSoblebi zrdian Svilebs; yvelaze efeqturad logiuri procesebis nebismier kontrols axor-
iTvleba avtoritetuli stili, romelic Tanabrad cielebs.
moiazrebs momTxovnobasa da gulisxmierebas.
biofsiqosocialuri modeli (Biopsychosocial model) _
aRmavali gadamuSaveba (Bottom-up processing) _ garemo- janmrTelobisa da avadmyofobis modeli, romlis
Si xelmisawvdom sensorul informaciaze dafuZ- mixedviT, nervuli sistemis, imunuri sistemis,
nebuli perceptuli analizi. analizis Sedegebi qceviTi stilis, kognituri procesebisa da garemo
aRmavali gziT SedarebiT abstraqtul reprezen- faqtorebis urTierTkavSirma SeiZleba adamiani
taciebisken miemarTeba. avad gaxdomis riskis winaSe daayenos.
aRmoCenis etapi (Context of discovery) _ kvlevis sawyisi bipolaruli aSliloba (Bipolar disorder) _ guneba-gan-
faza, romlis ganmavlobaSic dakvirvebas, Sexedu- wyobilebis aSliloba, romelic xasiaTdeba
lebas, informacias da zogad codnas movlenis depresiisa da maniis periodebis monacvleobiT.
axleburi xedvisaken mivyavarT. bihevioraluri analizi (Behavioral Anayisis): _ fsiqo-
aRmZvrelebi (Incentives) _ eqsternaluri stimulebi logiis ganxra, romelic yuradRebas daswavli-
an waxaliseba, romlebic warmoadgenen qcevis sa da qcevis garemo determinantebze amaxvilebs.
mamotivireblebs miuxedavad imisa, rom isini biheviorizmi (Behaviorism) _ mecnieruli midgoma,
pirdapir ar ukavSirdebian biologiur moTxovni- romelic fsiqologiis Seswavlas mxolod gazom-
lebebs. vadi an dakvirvebadi qceviT farglavs.
aRqma (Perception) _ procesebi, romlebic sensorul bihevioristuli mimdinareoba (Behaviorists perspective)
leqsikoni
sion aversion) _ gadawyvetilebis miRebisagan Tavis sakuTar TavSi qaluri an mamakacuri sawyisis
aridebis tendencia; rac ufro rTulia gadawyve- gancda. is gulisxmobs sakuTari sqesis miRebas
tilebis miReba, miT metia misgan ganridebis da gacnobierebas.
albaToba. genderuli rolebi (Gender roles) _ qcevaTa da ganwyo-
gadawyvetilebis miReba (Decision making) _ alterna- baTa erToblioba, romelsac sazogadoeba ukavSi-
tivebs Soris arCevis procesi, SesaZlo variante- rebs qalad an mamakacad yofnas da romelsac
bis seleqcia da uaryofa. Riad gamoxataven calkeuli individebi. 789
genetika (Genetics) – mecniereba winaprebisgan miRebu- damatebiTi cvladi (Confounding variable) _ cvladi,
li fizikuri da fsiqologiuri Tvisebebis mem- romelic monawilis qcevaze zemoqmedebs eqspe-
kvidreobiTobis Sesaxeb. rimentatoris mier Semotanili damoukidebeli
geni (Genes) – memkvidreobiTobis fizikuri erTeuli; cvladis garda.
qromosomebis patara ubani, romelic pasuxis- damkvirveblis tendenciuroba (Observer bias) _ rea-
mgebelia Tvisebebis gadacemaze. lobis damaxinjeba, romelic damkvirveblis pi-
generalizebuli SfoTviTi aSliloba (Generalized rovnuli motivebisa da molodinebisagan momdi-
anxiety disorder) _ SfoTviTi aSliloba, rodesac nareobs.
individi ganicdis SfoTvas an nerviulobs damokidebuleba (Attitude) – adamianebis, sagnebisa da
specifikuri safrTxis an safrTxis momatni obieq- movlenebis mimarT SefasebiTi reagirebis daswav-
tis ararsebobis pirobebSi, sul mcire, eqvsi lili, SedarebiT myari tendencia.
Tvis manZilze. damokidebuli cvladi (Dependent variable) _ nebismieri
genotipi (Genotype) – organizmis genetikuri struq- cvladi, eqsperimentul garemoSi, romlis mniS-
tura, romelsac is mSoblebisagan memkvidreobiT vneloba erTi an meti damoukidebeli cvladis
iRebs. cvlilebis Sedegia.
geStalt-Terapia (Gestalt therapy) – Terapia, romelic damoukidebeli me-s gageba (Independent construals of
mimarTulia pirovnebis gamTlianebis mizniT self) _ me-s konceptualizacia, rogorc individisa,
gonebisa da sxeulis gaerTianebaze. romlis qceva, upirveles yovlisa, organi-
geStaltfsiqologia (Gestalt psychology) _ fsiqo- zebulia adamianis sakuTar da ara sxvebis, azreb-
logiuri skola, romelic amtkicebs, rom fsiqo- Tan, grZnobebTan da qmedebebTan mimarTebaSi.
logiuri fenomenis gageba mxolod maSin aris damoukidebeli cvladi (Independent variable) _ stimu-
SesaZlebeli, Tu mas organizebul, struqturul lis piroba, eqsperimentul garemoSi, romelic
mTlianobad miviCnevT da ar davanawevrebT sxva nebismieri cvladisagan damoukideblad
primitiul, martiv, perceptul elementebad. icvleba.
glia (Glia) – ujredi, romelic akavSirebs neironebs damsjeli (Punisher) – nebismieri stimuli, romelic
da aCqarebs nervul gadacemas, aSorebs dazia- amcirebs reaqciis sixSires.
nebul da daRupul neironebs, da xels uSlis darwmuneba (Persuasion) – damokidebulebebis Secvlis
sisxlSi arsebul toqsiur substanciebs, SeaR- mizanmimarTuli mcdelobebi.
wion tvinSi. dasabuTebis etapi (Context of justification) _ kvlevis is
gonebrivi asaki (Mental age) _ bines inteleqtis eta- fazaa, romelSic hipoTezis SemowmebisaTvis faq-
lonis mixedviT aris asaki, rodesac bavSvis tebia saWiro.
inteleqtualuri aqtivoba gamoxatulia im dasawyisis efeqti (Primacy effect) _ mwkrivis pirveli
saSualo asakiT, romelSic normaluri bavSvebi wevrebis ukeT daxsomeba.
aRweven gansazRvrul qulas. daskvna (Inference) _ xarveziani informaciis Sevseba
gonebrivi CamorCeniloba (Mental retardation) _ rodesac arsebuli mtkicebulebebis an rwmenis da Teoriis
individebis IQ-s qulebi meryeobs 70-75-mde safuZvelze.
intervalSi an masze naklebia; aseve, rodesac daskvniTi statistika (Inferential statistics) _ statisti-
SezRudulia cxovrebiseuli amocanebis gada- kuri procedurebi, romlebic mkvlevars saSua-
saWreli adaptaciuri Cvevebis SemuSavebis unari. lebas aZlevs gansazRvros, adasturebs mis hipo-
guneba-ganwyobilebis aSliloba (Mood disorder) _ Tzas Sedegi, Tu is mxolod SemTxveviTaa miRe-
guneba-ganwyobilebis darRveva, rogoricaa Rrma, buli.
depresia an maniasTan adgilmonacvle depresia. daswavla (Learning) _ gamocdilebaze damyarebuli
daboloebis efeqti (Recency effect) _ mwkrivis bolo procesi, romlis drosac SedarebiT mudmivad
wevrebis ukeT daxsomeba. icvleba qceva an qceviTi potenciali.
dadebiTi ganmtkiceba (Positive reinforcement) – qcevas daswavla-gamovlenis gansxvaveba (Learning-Performance
mohyveba sasargeblo stimuli, rac zrdis qcevis distinction) _ gansxvaveba imisa, Tu ra iyo daswav-
sixSiris albaTobas. lili da ra gamomJRavnda qcevaSi.
dadebiTi damsjeli (Positive Punisment) – qcevas moh- daswavlili umweoba (Learned helplessness) _ zianis
yveba aversiuli stimuli, romelic amcirebs qce- momtani stimulis arsebobis pirobebSi reaqciis
vis albaTobas. ar qonis zogadi paterni, romelic xSirad Tan
dazianeba (Damage) – tvinis qsovilis daSaveba.
leqsikoni
giuri problemebis Sefasebasa da mkurnalobaSi. arsebobs es mizezi, maSin iarsebebs qcevac da,
kognitur-bihevioraluri modifikacia (Cognitive be- piriqiT, Tu ar arsebobs es mizezi, ar iarsebebs
havior modification) _ Terapiuli midgoma, romelic qcevac.
aerTianebs motivaciasa da qcevaze azrebisa da koleqtiuri aracnobieri (Collective unconscious) _
ganwyobebis gavlenaze kognitur aqcents da, individis aracnobieris nawili, romelic Tanda-
meore mxriv, qcevis modifikaciisas pirobiTi yolilia, evoluciuradaa Camoyalibebuli da
794 ganmtkicebis bihevioralur aqcents. saerToa saxeobis yvela warmomadgenlisaTvis.
komorbidi (Comorbidity) _ erTdroulad erTze meti kristalizebuli inteleqti (Cristallized intelligence) _
aSliloba. inteleqtis aspeqti, romelSic Sedis pirovnebis
komforti kontaqtisas (Contact comfort) _ dedasTan ukve SeZenili codna da am codnis gamoyeneba-
an sxva mzrunvelTan Cvilis fizikuri siaxlo- gazrdis unari; izomeba leqsikuri maragis, ariT-
vidan momdinare komforti. metikuli da zogadi informirebulobis testebiT.
konvergencia (Convergence) _ saganze fiqsaciisas Tva- kulturuli mimdinareoba (Cultural perspective) _ aqcents
lebi, SigniT, erTmaneTisken Sebruneba. qcevis mizezebis da Sedegebis kros-kulturul
konservacia (Conservation) _ piaJes mixedviT, gaazreba sxvaobaze akeTebs.
imisa, rom, Tu araferi emateba an araferi akldeba, libido (Libido) _ fsiqikuri energia, romelic mimar-
sagnis fizikuri Tvisebebi ar icvleba maSinac ki, Tavs individs yvela tipis SegrZnebiTi, gansa-
rodesac icvleba misi garegnuli saxe. kuTrebiT ki, seqsualuri siamovnebisaken.
konsistentobis paradoqsi (Consistency pradox) _ limburi sistema (Limbic system) – Tavis tvinis regioni,
movlena, romlis drosac pirovnebis Sefasebebi romelic aregulirebs emociur qcevas, ZiriTad
sxvadasxva dros da gansxvavebuli damkvirveb- motivaciur survilebs da mexsierebas, aseve
lebis mier konsistenturia, maSin, rodesac mTavar fiziologiur funqciebs.
adamianis qcevis Sefasebebi sxvadasxva situaciebSi lokokina (Cochlea) _ smenis ZiriTadi organo; siTxiT
ar aris konsistenturi. gavsebuli spiralurad daxveuli mili, romelic
kontaqtis hipoTeza (Cotact hipothesis) – idea, rom mtrul moTavsebulia Sida yurSi.
jgufebs Soris pirdapiri kontaqti amcirebs longituduri meTodi (longitudinal design) _ kvlevis
crurwmenebs. meTodi, romlis drosac erTsa da imaive cdis
konteqstualuri gamokveTa (Contextual distinctiveness) _ pirebze warmoebs ganmeorebiTi dakvirveba droTa
Tvalsazrisi, romlis mixedviTac mwkrivis ad- ganmavlobaSi, zogjer mravali wlis manZilze.
gilmdebareobis efeqtze SeiZleba gavlena moax- ltolva (Drive) _ Sinagani mdgomareoba, romelic
dinos konteqstma da gamokveTilma warsulma aRmocendeba wonasworobis darRvevisas cxovelis
gamocdilebam. fiziologiuri moTxovnilebis sapasuxod.
kontrgadatana (Countertransference) – situacia, rodesac magnitur-rezonansuli tomografia (MRI) – tvinis
fsiqoanalitikoss pirovnuli grZnobebi uCndeba suraTebis Seqmnis meTodi, romelic magnitur
pacientis mimarT, radgan pacients sakuTar cxov- velebsa da radiotalRebs iyenebs.
rebaSi arsebuli mniSvnelovani adamianis msgavsad
maniakaluri epizodi (Manic episode) _ bipolaruli
aRiqvams.
aSlilobis komponenti, romelic xasiaTdeba
kontrganpirobeba (Counterconditioning) – Terapiuli ukiduresi aRfrTovanebisa da usazRvro eiforiis
teqnika, romliTac xdeba gamomuSavebuli axali periodebiT, grandiozulobis grZnobebiTa da
reaqciiT araadapturi reaqciis Canacvleba. azrebiT, sakmarisi mizezis da realuri pirovnuli
kontrolirebadi procesebi (Controlled processes) _ SesaZleblobebis ararsebobis pirobebSi.
procesebi, romlebic moiTxoven yuradRebas; xSi- mediana (Median) _ qula, romlis zemoT da qvemoT
rad rTulia erTdroulad erTze meti kontro- Tanabari raodenobiT qulebia moTavsebuli,
lirebadi procesis erTd ganxorcieleba.
centraluri tendenciis sazomi.
kontrolis procedurebi (Control procedures) _ meTodebi,
meditacia (Meditation) _ cnobierebis Secvlis forma,
romelTa saSualebiTac eqsperimentatori cdilobs
romelic mowodebulia TviTcnobierebis Semci-
mudmivi hqondes yvela cvladi da piroba, garda
rebis saSualebiT sakuTari Tavis Sesaxeb codnisa
ganzrax Semotanili damoukidebeli cvladisa.
da TviTSegrZnebis gaumjobesebisaTvis.
konformuloba (Conformity) – adamianebis tendencia,
memkvidreobiToba (Heredity) – niSan-Tvisebebis biolo-
moergon referentuli jgufis sxva wevrebis
giuri gadacema mSoblebidan STamomavlobaze.
qcevebs, ganwyobebsa da Rirebulebebs.
memkvidreobiTobis Sefaseba (Heritability estimate) _ mo-
konceptualuri mtkicebuleba (Consensual validation) _
cemuli Tvisebis an qcevis memkvidreobiTobis xa-
realobaze cnobieri Sexedulebebis urTierT-
risxis statistikuri Sefaseba dadgenili im
miRebaa.
individTa mixedviT, romlebic icvlebian maTi
korelaciis koeficienti (r) (Correlation coefficient) _
genetikuri msgavsebis xarisxiT.
statistika, romelic or cvlads Soris kavSiris
xarisxs aCvenebs. menarqe (Menarche) _ menstrualuri ciklis dawyeba.
korelaciis meTodi (Correlational method) _ gansazR- me-s koncefcia (Self-concept) _ adamianis unarebis da
leqsikoni
stress pattern) _ qronokuli sindromi, romelSic imisa, rom sagnebi arseboben individis mier maTi
posttravmuli emociuri reaqciebi grZeldeba gacnobierebisa da individis moqmedebisgan da-
xangrZlivi drois manZilze. moukideblad; Cvilobis asakis mniSvnelovani kog-
nevropatiuri tkivili (Neuropathic pain) _ gamowveulia nituri SenaZeni.
nervebis aranormaluri an zedmetad aqtiuri obieqt-urTierTobis Teoria (Object relation theory) –
funqcionirebiT; is nervebis dazianebis an daava- fsiqoanalitikuri Teoria, romelic momdina-
debis mizezia. reobs melani kleinis mosazrebidan imis Sesaxeb, 797
rom samyaros Cveneuli gancdis `samSeneblo optikuri nervi (Optic nerve) _ gangliozuri ujre-
agurebs~ siyvarulisa da siZulvilis obieq- debis aqsonebi, romlebic atareben informacias
tebTan _ Cveni cxovrebis mniSvnelovan adamia- Tvalidan tvinisaken.
nebTan _ urTierToba qmnis. paTofsiqologia (Abnormal psychology) _ fsiqo-
obsesiur-kompulsuri aSliloba (Obsessive-compul- logiuri kvlevis sfero, romelic fokusirdeba
sive disorder – OCD) _ fsiqikuri aSliloba, romelic gonebis, guneba-ganwyobilebisa da qcevis
xasiaTdeba obsesiebiT, anu akviatebuli, ganmeore- individualuri paTologiebis bunebis Secnobaze.
badi azrebiT, warmodgenebiT an impulsebiT, panikuri aSliloba (Panic disorder) _ SfoTviTi aSli-
romelic meordeba da ewinaaRmdegeba gandevnis loba, rodesac individi ganicdis moulodnel
mcdelobebs da kompulsiebiT, anu ganmeorebadi, mwvave panikur Setevebs, rac intensiuri daZabu-
mizanmimarTuli moqmedebebiT, romelic garkveu- lobis, SiSisa an saSinelebis grZnobiT iwyeba.
li wesebis mixedviT an ritualebis saxiT xorci- paraleluri procesebi (Parallel processes) _ ori an
eldeba. meti fsiqikuri procesi, romelic erTdroulad
odnav SesamCnevi sxvaoba (Just noticeable difference _ JND) mimdinareobs.
_ umciresi gansxvaveba or SegrZnebas Soris, rom- paraleluri formebi (Parallel forms) _ testis sxva-
lebic SeiZleba miCneul iqnen gansxvavebulebad. dasxva versiis gamoyeneba testis sandoobis
orazrovani gamosaxuleba (Ambiguity) _ perceptuli Sesafaseblad; formebis Secvla amcirebs pir-
obieqti, romelsac SeiZleba erTze meti interpre- dapiri gamoyenebis, damaxsovrebis efeqts an
tacia hqondes. individis survils, gamoavlinos konsisten-
organizaciis fsiqologi (Organizational psychologist) turoba erTi da igive amocanis mimarT.
_ aregulirebs adamianuri urTierTobebis sxva- parasimpaTikuri sistema (Parasympathetic division) –
dasxava aspeqtebs, rogoricaa TanamSromelTa avtonomiuri nervuli sistemis nawili, romelic
Soris informaciis gacvla, momsaxure person- yoveldRiur funqciebs asrulebs da inaxavs
alis socialuri da kulturuli adaptacia, sxeulis energias.
marTvis stili da unarebi, samuSaosadmi an/da pasuxismgeblobis difuzia (Diffusion of responsibility)
organizaciisadmi damokidebuleba da erTguleba, _ sagangebo pirobebSi rac ufro didia TviT-
samuSaoTi kmayofileba, stresi da gadawva/ mxilvelTa ricxvi, miT ufro naklebia TiToeuli
gamofitva da, aseve, mTlianad cxovrebis xarisxi maTganis pasuxismgebloba daxmarebis aRmoCenis
samuSaoze. TvalsazrisiT.
organizmis cvladebi (Organizamic variables) _ organiz- pasuxis sistematuri Secdoma (Response bias) _ sis-
mis qcevis Sinagani determinanti. tematuri tendencia, romelic Sedegia arasenso-
ruli xasiaTis faqtorebis zemoqmedebisa dam-
orientaciis/mimarTulebis konstantoba (Orientation
kvirvebelze da ganapirobebs garkveuli gziT
constancy) _ samyaroSi sagnebis realuri mimarTu-
reagirebas.
lebis aRqmis unari, retinaluri gamosaxulebis
mimarTulebis cvlilebis miuxedavad. pacienti (Patient) – termini gamoiyeneba im pirovnebis
aRsaniSnad, romlis mimarTac xorcieldeba Te-
ormagad brma kontroli (Double-blind control) _ eqspe-
rapiuli RonisZiebebi. mas iyeneben specialis-
rimentuli teqnika, romelic saSualebas gvaZlevs
tebi, romlebic fsiqologiuri problemebis mkur-
Tavidan aviciloT eqsperimentatoris molodinis
nalobas biosamedicino kuTxiT udgebian.
efeqti imiT, rom arc asistentma da arc monawi-
periferiuli nervuli sistema (pns) (Peripherical nervius
leebma ar ician, romel pirobaSi moxvdnen isini.
system - PNS) – nervuli sistemis nawili, romelic
ormxrivi (reciprokuli) altruizmi (Reciprocal
spinaluri da kranialuri nervebisagan Sedgeba,
altruizm) – idea, romlis Tanaxmadac adamianebi
romelTa meSveobiTac xorcieldeba kavSiri cns-
altruistul qcevebs axorcieleben imitom, rom sa da sensorul receptorebs, kunTebsa da jir-
sxvebis mxridanac maT mimarT altruistuli kvlebs Soris.
qcevebis ganxorcielebas moelian.
perceptuli konstantoba (Perceptual constancy) _ sagnis
operantruli ganpirobebuloba (Operant conditioning) xatis ucvlelad darCena, retinaluri gamosaxu-
_ daswavlis forma, romelSic reaqciis alba- lebis cvlilebis miuxedavad.
Toba icvleba Sedegebis mixedviT.
perceptuli organizacia (Perceptual organization) _
operantulobis Caqroba (Operant extinction) – rodesac procesebi, romlebic sensorul informacias
qceva aRar moaswavebs aranair Sedegs, igi aerTianeben, raTa aRqmas miscen TvalsaCino saxe
brundeba gamovlenis im sixSireze, romelzec vizualur velSi.
leqsikoni
miuri naerTebi, romelic cnobieri aRqmis droe- Tavsa da sxvebze individis orientaciaze; es
biTi SecvliT zegavlenas axdens mentalur pro- stadiebi moicavs pirovnebis ganviTarebis sqesob-
cesebsa da qcevaze. riv da socialur aspeqtebs da individisa da
fsiqobiografia (Psychobiography) _ fsiqologiuri socialuri garemos urTierTqmedebis Sedegad
(gansakuTrebiT pirovnebis) Teoriis gamoyeneba warmoqmnil socialur konfliqtebs.
individis cxovrebiseuli mimarTulebis aRwerisa fsiqoturi aSliloba (Psychotic disorder) _ mwvave
804 da axsnisaTvis. fsiqikuri aSliloba, rodesac uaresdeba indi-
vidis mier realobis aRqma, rac vlindeba da reaqciebi, romlebsac akvirdebian da iweren,
azrovnebis, emociebisa da aRqmis sferoSi war- eqskluziuri an TviTangariSiT aRwerili qceva.
moqmnil sirTuleebSi; aRar gamoiyeneba, rogorc qcevis modifikacia (Behavior modification) – daswavlis
diagnostikuri kategoria DSM-III-is Semdeg. principebis meToduri gamoyeneba sasurveli qce-
fsiqofizika (psychophysics) _ mecniereba fizikuri vis sixSiris gazrdis an arasasurveli qcevis
stimulaciisa da fsiqologiuri SegrZnebis Sesa- sixSiris Semcirebis mizniT.
tyvisobis Sesaxeb. qcevis monacemebi (Behavioral data) _ organizmis qcevis
fsiqofarmakologia (Psychopharmacology) – fsiqo- da im pirobebis aRwera, romlebSic es qceva
logiis dargi, romelic swavlobs qcevaze medi- mimdinareobs, an icvleba.
kamentebis moqmedebas. RvTismsaxuri, konsultanti (Pastoral counselor) – reli-
fsiqoqirurgia (Psychosurgery) _ fsiqologiuri giuri fenis warmomadgeneli, romelic specia-
aSlilobis Semsubuqebis an aRkveTis mizniT tvi- lizirdeba fsiqologiuri aSlilobebis mkur-
nis qsovilze ganxorcielebuli qirurgiuli nalobaSi da xSirad sulierebaze zrunvas prob-
procedurebi. lemaTa praqtikul gadawyvetasTan aerTianebs.
funqcionaluri rigidoba (Functional fixedness) – sagnis „Ruzis” evristika (Anchoring Heuristics) – zogierTi
tradiciuli xedvis Secvlis da axali funqciis movlenis an Sedegis mniSvnelobis Sesaxeb msje-
danaxvis da misi efeqturad gamoyenebis uuna- lobisas misi sawyisi mniSvnelobis gadafaseba
roba. an verSefaseba.
funqcionalizmi (Functionalism) _ swavleba, romelic ynosvis bolqvi (Olfactory bulb) _ centri, sadac ynos-
fokusirdeba organizmis garemosTan urTierT- vis receptorebi agzavnian TavianT signalebs,
qmedebis dros fsiqikisa da qcevis funqciebze. romelic ganlagebulia zustad Tavis tvinis
funqciuri magnitur-rezonansuli tomografia qerqis Sublis wilis qveviT.
(FMRI - Functional MRI) – meTodi, romelic aerTi- yuradReba (Attention) _ xelmisawvdomi perceptuli
anebs PET skanisa da mrt-s upiratesobebs da informaciis romelime nawilze cnobierebis
aRricxavs tvinSi sisxlis mimoqcevis magnitur fokusireba.
cvlilebebs. yuradRebamdeli gadamuSaveba (Preattentive processing)
qerqi (Cerebral cortex) – didi tvinis gare zedapiri. _ sensoruli informaciis gadamuSaveba, romelic
qmnadoba (Generativity) _ sakuTari Tavis garda, oja- yuradRebas specifikur obieqtze mimarTavs.
xis, samsaxuris, sazogadoebis Tu momavali Samanizmi (Shamanizm) – spiritualuri tradicia,
Taobebis interesebisTvis moRvaweobas da maTze romelic moiazrebs mkurnalobas da sulier
zrunvas gulisxmobs. rogorc wesi, qmnadoba samyarosTan kontaqts.
Zalze mniSvnelovani aspeqtia 30-40 wels miR- SegrZneba (Sensation) _ procesi, roca sensoruli
weuli adamianis ganviTarebis procesSi. receptoris gaRizianeba dasabams aZlevs nervul
qronikuli stresi (Chronic stress) _ agznebis xan- impulsebs, rac iwvevs sxeulis SigniT Tu gareT
grZlivi mdgomareoba, romlis drosac individi arsebuli pirobebis gancdas, maT gacnobierebas.
aRiqvams, rom misadmi wayenebuli moTxovnebi Semavsebeli ferebi (Complementary colours) _ ferebi,
aRemateba Sinagan da garegan resursebs, rom- romlebic mdebareoben erTmaneTis mopirdapire
lebsac igi flobs am movlenebTan dasapiris- mxars ferTa wreze; roca aditurad erevian
pireblad. erTmaneTs qmnian TeTri sinaTlis SegrZnebas.
qronologiuri asaki (Chronological age) _ individis Semakavebeli `Sesavali~ (Inhibitory inputs) – Semosuli
dabadebidan gasuli Tveebis an wlebis raodenoba. informacia, romelic neirons ubrZanebs, ar
qceva (Behavior) _ is moqmedebebi, romlis saSuale- ganimuxtos.
biTac organizmi garemos ergeba. Semecneba (Cognition) – codnis SeZenis procesi,
qceviTi dadastureba (Behavioral confirmation) – procesi, romelic moicavs yuradRebis miqcevas, gaxsenebas,
romlis meSveobiTac adamianebi iqcevian sxvebis azrovnebas; aseve, gulisxmobs procesebis Si-
specifiurad mosalodneli reaqciebis Sesaba- naarss: cnebebs da STabeWdilebebs.
misad da Semdeg am reaqciebs iyeneben TavianTi Senaxva (Storage) _ kodirebuli informaciis Sekaveba
Sexedulebebis dasadastureblad. garkveuli drois manZilze.
qceviTi Terapia (Behavior therapy) – ixileT qcevis SerCeva (Sample) _ populaciis nawili, romelic
modifikacia. eqsperimentSi monawileobisaTvis gadaarCies.
qceviTi repeticia (Behaviotal rehearsal) – procedura, SesaZlebeli me-ebi (Possible selves) _ idealuri me-
leqsikoni
romelic mowodebulia ZiriTadi unar-Cvevebis ebi, rogoric adamians surs gaxdes, me-ebi, ro-
gamomuSavebisTvis da ganmtkicebisTvis; rodesac gorebic adamians SeuZlia gaxdes da me-ebi,
CarTulia socialuri unar-Cvevebis gavarjiSebis rogoradac gaxdomis adamians eSinia; me-s kog-
programaSi, igulisxmeba, rom klienti gonebaSi nituri aRqmis komponentebi.
imeorebs sasurveli qcevis Tanmimdevrobas. Seuracxadoba (Insanity) _ samarTlebrivi (ara kli-
qcevis gazomva (Behavioral measures) _ garegani qcevebi nikuri) aRniSvna im mdgomareobisa, romlis
805
drosac individi ganixileba, rogorc iuri- cdis pirTa Soris sqema (Between subjects design) _
diulad Seuracxadi an araqmediTi, arakom- cdis pirebs SemTxveviTad anawileben eqsperimen-
petenturi. tul da sakontrolo pirobebSi.
SeZena (Acquisition) _ klasikuri ganpirobebulobis centraluri nervuli sistema (cns) (Central nervius
eqsperimentis stadia, romlis drosac ganpirobe- system - CNS) – nervuli sistemis nawili, romelic
buli reaqcia pirvlad aris gamowveuli ganpi- Tavisa da zurgis tvinisagan Sedgeba.
robebuli stimuliT. centracia (Centration) _ kognituri ganviTarebis
Sidsi (AIDS) _ SeZenili imunodeficitis sindromis winaoperaciuli stadiis dasawyisisaTvis dama-
abreviatura, sindromi gamowveulia virusiT, xasiaTebeli azrovnebis paterni, romelic xa-
romelic azianebs imunur sistemas da asustebs siaTdeba bavSvis mier erTdroulad ori per-
organizmis unars, SeebrZolos infeqcias. ceptuli faqtoris gaTvaliswinebis unaris ar-
Sida jgufebi (In-groups) – jgufebi, romlebTanac qoniT.
adamiani sakuTari Tavis identificirebas axdens. cvladi (Variable) _ nebismieri faqtori, romelic
Sidajgufuri mikerZoeba (In-group bias) – sakuTari raodenobrivad an Tvisebrivad icvleba
jgufis gadafaseba sxvasTan SedarebiT. cirkaduli ritmi (Circadian rhythm) _ organizmis aq-
Sizofreniuli aSliloba (Schizophrenic disorder) _ tivobis Sinagani saaTiT determinirebuli mdgra-
fsiqopaTologiis mwvave forma, romelic xa- di paterni, romelic, Cveulebisamebr, 24 an 25
siaTdeba integrirebuli pirovnuli funqcio- saaTs grZeldeba.
nirebis rRveviT, realobidan gasvliT, emociuri cnebebi (Concepts) _ sagnebis, an ideebis, saxeobebis,
gaukuRmarTebebiTa da azrovnebis darRveviT. an kategoriebis mentaluri reprezentaciebi.
Sinagani SeTanxmebuloba (Internal consistency) _ san- cnoba (Recognition) _ aRdgenis meTodi, romlis drosac
doobis sazomi. testis sxvadasxva nawilebis, individs moeTxoveba imis gacnobiereba, rom
rogoricaa kenti da luwi punqtebi, gamoyenebis raRac movlena swored isaa, romelic Tqven adre
Sedegad miRebuli msgavsebis xarisxi. aRiqviT (gaigoneT, an dainaxeT).
SiSi (Fear) _ racionaluri reaqcia obieqturad cnobiereba (Consciousness) _ Sinagani movlenebisa
identificirebul garegan safrTxeze, ramac da garemos pirobebis cnobierad aRqmis mdgoma-
SeiZleba aiZulos adamiani, rom gaiqces an reoba (gacnobiereba).
gadavides Setevaze Tavdacvis mizniT. gacnobierebuli kontroli (Perceived control) _
Sublis wili (Frontal lobe) – tvinis ubani, romelic pirovnebis rwmena, rom SeuZlia movlenis, an
gverdiTi napralis zemoT da centraluri Raris gancdis msvlelobis, an Sedegebis Secvla; xSirad
winaa moTavsebuli; monawileobs motorul sasargebloa stresorebTan gamklavebisas.
kontrolSi da kognitiur qmedebebSi. crurwmena (Prejudice) – winaswar daswavlili damo-
SuaSi gaxleCvis sandooba (Split-half consistency) _ tes- kidebuleba (attitude) samizne obieqtis mimarT,
tis ekvivalenturi naxevrebis SesrulebaSi mi- romelic moicavs negatiur grZnobebs (armowoneba
Rebuli qulebis Sedareba. an SiSi), negatiur Sexedulebebs (stereotipebs),
SfoTva (Anxiety) _ intensiuri emociuri reaqcia, romlebic amarTleben arsebul damokidebu-
gamowveuli winarecnobieri aRqmiT imisa, rom lebebs da qceviT ganzraxvebs, acilebul, kontro-
represirebuli konfliqti apirebs cnobierebaSi lirebul, dominirebul an ganadgurebul iqnen
amosvlas. isini, romlebic mocemul samizne jgufs gane-
SfoTviTi aSlilobebi (Anxiety disorder) _ fsiqikuri kuTvnebian.
aSlilobebi, romelic xasiaTdeba fsiqologiuri cxovelTa kognicia (Animal cognition) – cxovelebis
agznebiT, daZabulobis grZnobiT da TvalsaCino kognituri SesaZleblobebi; mkvlevrebi eZeben
mizezis gareSe warmoqmnili intensiuri daZabu- kognituri unarebis ganviTarebas sxvadsxva
lobiT. saxeobebSi, saxeobebis ierarqiis mixedviT adamia-
Caqroba (Extinction) _ ganpirobebulobaSi, ganupiro- namde.
bebeli stimulis an ganmamtkiceblis ar- arse- cxovrebiseuli cvlilebis erTeulebi (Life-change
bobis Sedegad ganpirobebuli asociaciis Se- units - LCUs) _ stresis gamokvlevebSi gamoyenebu-
susteba. li stresis donis sazomi, romelsac iwvevs
cvalebadi intervalis cxrili (Vaiable-interval sched- drois mocemul monakveTSi gancdili sxvadasxva
ule) – ganmamtkicebelTa cxrili, romelSic gan- tipis cvlileba.
mamtkicebeli miewodeba pirvelive pasuxisas Zili Tvalebis swrafi moZraobis gareSe (Non-REM
leqsikoni
cvaldi periodis gavlis Semdeg, romlis sa- anu NREM Sleep) _ periodi, rodesac mZinare ada-
Sualoc winaswar gansazRvrulia. mianTan ar fiqsirdeba Tvalebis swrafi moZraoba;
cdis pirTa SigniT sqema (Within subjects design) _ xasiaTdeba REM ZilTan SedarebiT naklebi siz-
kvlevis sqema, sadac TiToeuli cdis piri saku- mrisebri aqtivobiT.
Tari Tavis kontrolia. cdis piris eqsperimentul Zilis apnoe (Sleep apnea) _ zeda sasunTq gzebTan
pirobaSi qceva SeiZleba SevadaroT missave qce- dakavSirebuli Zilis darRveva, rac aiZulebs
806 vas am pirobamde, an mis Semdeg. adamians, rom Zilis dros sunTqva Sewyvitos.
ZiriTadi membrana (Basilar membrane) _ mdebareobs janmrTelobis xelSewyoba (Health promotion) _ zogadi
lokokinaSi, roca is modis moZraobaSi, iwvevs strategiebisa da konkretuli taqtikis ganviTa-
bewviani ujredebis stimulirebas (aRizinaebs reba, romelic miznad isaxavs adamianTa avad
maT), romlebic warmoqmnian smeniTi gaRizianebis gaxdomis riskis gamoricxvas, an Semcirebas.
nervul efeqtebs. jgufis dinamika (Group dynamics) – im jgufuri pro-
warmatebuli miaxloebebis mixedviT Seipingi cesebis kvleva, romlebic cvlian individebis
(Shaiping by successive approximations) – qceviTi meTodi, funqcionirebas.
romelic ganamtkicebs im reaqciebs, romlebic jgufuri azrovneba (Groupthink) – gadawyvetilebis
warmatebulad uaxlovdebian da maqsimalurad mimRebi jgufis tendencia, gafiltros arasasur-
axlos arian sasurvel reaqciasTan. veli monacemebi ise, rom miRweul iqnes konsen-
wesebi (Rules) – garkveul situaciaSi garkveuli susi, gansakuTrebiT maSin, Tu is lideris
saxiT moqcevis moTxovnebi. Tvalsazriss Seesabameba.
winaaRmdegoba (Resistance) – fsiqoanalizis msvlelo- jgufuri polarizacia (Group polarization) – jgufis
bisas pacients ar surs, an ar SeuZlia garkveul tendencia, miiRos iseTi gadawyvetileba, romelic
mosazrebebze, survilebsa Tu gamocdilebaze aris ufro eqstremaluri, vidre is gadawyve-
saubari. tilebebi, romlebsac cal-calke miiRebdnen imave
jgufis wevrebi.
winarecnobieri mexsiereba (Preconscious memories) _
mexsiereba, romelic mocemul momentSi ar aris jems-langes emociis Teoria (Jame-Lange theory of emo-
cnobieri, magram cnobierdeba aucileblobis tion) _ emociis periferiuli ukukavSiris Teoria,
SemTxvevaSi. romlis Tanaxmad, gamRizianebeli iwvevs qceviT
reaqcias, romelic agzavnis sxvadasxva sensorul
wonasworobis SegrZneba (vestibular sense) (TNR) infor-
da motorul ukukavSirs Tavis tvinSi da am
macias gvawvdis Cveni sxeulis orientaciis Se-
gziT qmnis specifikuri emociis grZnobas.
saxeb sivrceSi.
jvaredini Seswavlis meTodi (Cross-sectional design) _
xangrZlivi mexsiereba (Long-term memory) _ daxso-
kvlevis meTodi, romelic gulisxmobs sxvadasxva
mebis procesi, romelic uzrunvelyofs infor-
asakis adamianTa jgufebze dakvirvebasa da
maciis Senaxvas da Semdgom, nebismier dros mis
erTmaneTTan Sedarebas.
aRdgenas.
halucinacia (Hallucinations) _ mcdari aRqma, romelic
xelmisawvdomobis evristika (Availability heuristic) _
Cndeba obieqturi gamRizianeblis ararsebobis
daskvna, romelic efuZneba mexsierebaSi Tavisuf- pirobebSi.
lad xelmisawvdom informacias.
hemisferoebi (Cerebral hemispheres) – didi tvinis ori
xidi (Pons) – tvinis Reros ubani, romelic akav- naxevari, romlebic korZiani sxeuliTaa dakavSi-
Sirebs zurgisa da Tavis tvins, aseve Tavis tvinis rebuli.
sxvadasxva nawilebs.
hiperregularizacia (Overregularization) _ gramatikuli
xiluli (manifestirebuli) Sinaarsi (Manifest con- Secdoma, romelic, Cveulebriv, vlindeba adre-
tent) _ froidiseul sizmrebis analizSi sizmris uli enobrivi ganviTarebis dros da romlis
Sinaarsis zedapiruli mxare, romelic mowode- drosac enis wesebi imdenad farTod gamoiyeneba,
bulia sizmris realuri mniSvnelobis Sesa- rom xdeba araswori lingvisturi formebis
niRbad. warmoeba.
xmamaRla fiqris oqmebi (Think-aloud protocols) _ anga- hipnobiluroba (Hypnotizability) _ aCvenebs, Tu ra
riSi, romelic iqmneba Tavad cdis pirTa mier xarisxiT eqvemdebareba mocemuli individi
da aRweren mentalur procesebsa da strategiebs, standartul hipnotur STagonebas.
romelTac isini mimarTaven davalebis Sesru- hipnozi (Hypnosis) _ cnobierebis Secvlili mdgo-
lebisas. mareoba, romelic xasiaTdeba Rrma modunebiT
xuTfaqtoriani modeli (Five-factor model) _ pirovnebis (relaqsaciiT), STagonebisadmi mimReblobiT da
yovlismomcveli aRweriTi sistema, romelic aRqmis, mexsierebis, motivaciisa da TviT-
asaxavs urTierTobas zogad niSnebs, Teoriul kontrolis cvlilebebiT.
cnebebsa da pirovnebis skalebs Soris; araforma- hipoTalamusi (Hypothalamus) – tvinis struqtura,
lurad ewodeba didi xuTeuli. romelic aregulirebs motivaciur qcevas (rogo-
janmrTeloba (Health) _ sxeulisa da gonebis zogadi ricaa kveba da daleva) da homeostazs.
mdgomareoba, romelic aRiwereba simtkicisa da hipoTeza (Hypothesis) _ Semowmebadi debuleba mize-
leqsikoni
808
809
810
811
812
813
814
815
816
817
818
819
820
821