You are on page 1of 821

fsiqologiis mecniereba Cvens cxovrebaSi

ratomaa fsiqologia unika-


luri
• gansazRvrebebi
• fsiqologiis miznebi
fsiqologia Cvens cxovreba-
Si: ratomaa saWiro fsiqolo-
giis Seswavla
Tanamedrove fsiqologiis
ganviTareba
fsiqologiis istoriuli
safuZvlebi • Tanamedrove
fsiqologiis mimdinareobebi
ras akeTeben fsiqologebi
fsiqologia XXI saukuneSi:
vifiqroT momavalze
sakvanZo sakiTxebi
ZiriTadi cnebebi
S eerTebuli Statebis uzenaesma sasa-
marTlom 1954 wels brauni topekas
ganaTlebis sabWos winaaRmdeg saq-
meSi ganaCeni gamoitana, romlis mixedviTac Sav-
kaniani da TeTrkaniani bavSvebis skolebis seg-
laze metad?“, maCveneT „cudi“ Tojina“...
sul 6-9 wlis 16 bavSvi gamovkiTxe. maT-
gan aTma airCia TeTri Tojina. is yvelaze
metad moewonaT, Tanac maT es Tojina daa-
xasiaTes, rogorc „sasiamovno“. ar daga-
regacia ukanonod gamocxadda. uzenaesi sasa- viwydeT, rom es ori Tojina absolutu-
marTlos gadawyvetilebaze araviTari zemoq- rad identuria, kanis feris garda. 11-ma
medeba ar mouxdenia fsiqologebis da sxva bavSvma miiCnia, rom yavisferi Tojina cu-
socialuri mecnierebebis warmomadgenlebis Cve- dad gamoiyureba. es Sedegebi Tanxvdeba ad-
nebebs, romlebmac sasamarTlos kvlevis Sede- re miRebul rezultatebs, romelic 300-
gebi warudgines. Sedegebi naTlad metyvelebda ze met bavSvze Catarebulma gamokvlevam
imaze, rom segregirebuli swavleba Savkanian gviCvena. Sedegebi ase avxseniT: Savkaniani
bavSvebze uaryofiTad moqmedebda. mogvyavs er- bavSvi ukve 6, 7 an 8 wlis asakSi eqceva
T-erTi fsiqologis, kenet klarkis Cveneba, ro- sakuTari jgufis Sesaxeb arsebuli nega-
melmac Savkanian bavSvTa jgufi ikvlia (White- tiuri stereotipebis tyveobaSi...
man, 1993, gv. 49-51): iZulebuli var davaskvna, rom klaren-
donis sagrafos es bavSvebi iseve, rogorc
testireba Tqveni moTxovnis mixedviT ga-
nebismieri sxva adamiani, romelic aSka-
suli kviris xuTSabaTs da paraskevs Cava-
rad daqvemdebarebul statuss atarebs sa-
tare skot branCis dawyebiT skolaSi, Zi-
zogadoebaSi, pirovnuli ganviTarebis pro-
riTadad, pirvel klasSi. gamoviyene meTo-
Tavi 1 / fsiqologiis mecniereba Cvens cxovrebaSi

cesSi daziandnen. maTSi naTlad SeimCneva


di, romelzec adre gesaubreT _ yavisfe-
arastabilurobis niSnebi da, vfiqrob, rom
ri da TeTri Tojinebi, romlebic kanis
yvela fsiqologi swored amgvarad axsni-
feris garda sxva mxriv absoluturad iden-
da miRebul Sedegebs.
turia. moswavleebs furclebi vaCvene, rom-
lebzec es Tojinebi exata... xedavT, ratom hqonda am Cvenebas _ fsiqo-
bavSvebs am Tojinebs vaCvenebdi da Sem- logiuri kvlevis monaTxrobs _ didi gavle-
degi TanmimdevrobiT vusvamdi am kiTxvebs: na uzenaesi sasamarTlos gadawyvetilebaze
„maCveneT, romeli Tojina mogwonT yvela- da imaze, Tu rogor aRiqva mTeli qveynis mo-
ze metad? an romliT TamaSi gindaT yve- saxleobam segregaciis fsiqologiuri Sedege-
bi?

kenet klarkis Cveneba miuTiTebs fsiqolo- Zalebi, romlebic Cvens cxovrebas ayalibebs.
giuri kvlevis potenciur gavlenaze rogorc `fsiqologia da cxovreba~ tvinis da fsiqikis
calkeuli adamianebis, aseve sazogadoebis cxov- Sinagani sivrcidan adamianis qcevis garegan gan-
rebaze. es magaliTi am saxelmZRvanelos Ziri- zomilebamde migviyvans. SeviswavliT iseT pro-
Tad miznebze miuTiTebs: wagiyvanoT mogzauro- cesebs, romlebic azris mqone struqturas
baSi, sadac adamianuri gamocdilebis sirTu- mianiWeben Tqvens gamocdilebas; magaliTad, iseT
leebs daxvewili kvleviT gamovavlenT, es ki sakiTxebs, rogoricaa: rogor aRviqvamT samya-
2 saSualebas mogvcems ukeT vakontroloT is ros, rogor vswavlobT, vurTierTobT sxveb-
Tan, vazrovnebT, vimaxsovrebT. SevecdebiT ga- fsiqologebs kvlevis da praqtikis miznebi
varkvioT adamianis cxovrebis iseTi gamovli- da areali. wignis damTavrebis Semdeg Tqven
nebebi, rogoricaa, Tu rogor da ratom naxulo- unda iazrovnoT, rogorc fsiqologma, xolo
ben sizmrebs adamianebi, rogor uyvardebaT er- am TavSi pirvelad gaecnobiT seriozulad, Tu
TmaneTi, ratom morcxvoben, ratom arian agresi- ras unda niSnavdes es.
ulebi, ratom avaddebian fsiqikurad. da bolos,
vaCvenebT, rogor SeiZleba gamoviyenoT fsiqo-
logiuri codna, raTa gavigoT da zogierT, ma- gansazRvrebebi
galiTad, segregaciis, SemTxvevaSi SevcvaloT
mravali fsiqologi eZebs pasuxs funda-
kidec Cvens cxovrebaSi moqmedi kulturuli
mentur kiTxvaze: rogoria adamianis buneba?
Zalebi.
am kiTxvas fsiqologia imiT pasuxobs, rom
Cven, `fsiqologiis da cxovrebis~ avtorebs,
swavlobs rogorc individSi mimdinare pro-
fsiqologiis kompetenturobis gvjera. pedago-
cesebs, ise fizikur da socialur garemoSi
giuri da samecniero karieris manZilze fsiqo-
aRmocenebul Zalebs. am TvalsazrisiT, fsi-
logia sul ufro da ufro momxibvleli gaxda
qologias formalurad ganvmartavT, rogorc
CvenTvis. bolo wlebSi fsiqikuri da qcevis
individis qcevis da fsiqikuri procesebis mec-
procesebis warmmarTveli ZiriTadi meqanizme-
nierul Seswavlas. ganvixiloT am ganmarte-
bis Sesaxeb informaciis mozRvaveba moxda. Zve-
bis mniSvnelovani nawilebi. mecnieruli, qce-
li Sexedulebebi axali ideebiT icvleba, mag-
va, individi da fsiqikuri.
ram adamianis bunebis mravali momajadoebeli
fsiqologiis mecnieruli aspeqti moiTx-
mxare jer kidev amoucnobi rCeba. imedi gvaqvs,
ovs, rom fsiqologiuri daskvnebi mecnieru-
rom am mogzaurobis dasasrul Tqvenc saTu-
li meTodis principebis mixedviT mopovebul
Tad moepyrobiT fsiqologiuri codnis saku-
monacemebs efuZnebodes. mecnieruli meTodi
Tar marags.
moicavs problemis analizisa da gadaWrisaT-
mogzaurobis ZiriTadi mizani wvdomis mec- vis saWiro Tanmimdevrul nabijebs. es meTodi
nieruli wyurvili iqneba. davsvamT kiTxvebs ada- daskvnebis gamosatanad obieqturad Segrove-
mianis qcevis Sesaxeb _ rogor, ratom, ra, ro- bul monacemebs iyenebs. mecnieruli meTodis
dis da im qcevis mizezebis da Sedegebis Sesa- maxasiaTeblebs ufro dawvrilebiT me-2 TavSi
xeb, romelsac Tqven sakuTar TavSi, sxva adami- ganvixilavT, rodesac gavecnobiT, Tu rogor
anebsa da cxovelebSi aRmoaCenT; avxsniT, ra- atareben fsiqologebi kvlevas.
tom fiqrobT, grZnobT da iqceviT ase; riTi qceva is iaraRia, romlis saSualebiTac or-
gansxvavdebiT sxvebisagan, ra qmnis Tqvens uni- ganizmi garemos ergeba. qceva moqmedebaa. fsi-
kalobas da mainc, ratom iqceviT xSirad sxve- qologiis sagani, ZiriTadad, adamianis da cxo-
bis msgavsad? Tqvens CamoyalibebaSi memkvidre- velis dakvirvebadi qcevaa. sicili, tirili,
obam iTamaSa roli, Tu piradma gamocdilebam? sirbili, Sexeba qcevis is magaliTebia, rom- ratomaa fsiqologia unikaluri?
rogor Tanacxovrobs am rTul qmnilebaSi _ lebsac SeiZleba daakvirde. fsiqologebi ik-
adamianur cxovelSi _ agresia da altruizmi, vleven, ras da rogor akeTebs individi moce-
siyvaruli da siZulvili, sigiJe da Semoqmede- mul garemoSi da ufro farTo socialur da
ba? am TavSi ganvixilavT, rogor da ratom gax- kulturul konteqstSi.
da yvela es kiTxva mniSvnelovani fsiqologi- fsiqologiuri analizis sagani yvelaze
is, rogorc disciplinis miznebisaTvis. xSirad aris individi _ axalSobili, mozar-
di sportsmeni, kolejis studenti, romelic
studentur saerTo sacxovrebelSi cxovrebas
ratomaa fsiqologia egueba; Suaxnis mamakaci, romelic karieras
unikaluri? icvlis, an qali, romelmac unda gadalaxos
alchaimeris daavadebiT Sepyrobili meuRlis
TandaTanobiTi ukusvliT gamowveuli stresi.
fsiqologiis unikalobisa da erTianobis amave dros, kvlevis sagani SeiZleba iyos Sim-
dasafaseblad unda gaarkvioT, rogor esmiT panze, romelic komunikaciisaTvis saWiro sim- 3
boloebs swavlobs, labirinTSi mosiarule ciasTan da ekologiasTan dakavSirebuli fsi-
TeTri virTxa, an safrTxis signalze moreagi- qologia _ cdilobs gaaumjobesos TiTeuli
re zRvis loqora. individi mis bunebriv gare- individisa da koleqtivis cxovrebis done. fsi-
moSi, an kvleviT laboratoriaSi, kontorli- qologia inarCunebs kavSirebs filosofiasa
rebad pirobebSi unda SeviswavloT. da sxva humanitarul mecnierebebTan, xelovne-
mravali mkvlevari fsiqologi aRiarebs, rom basTan, rogorebicaa literatura da drama-
adamianis moqmedebas fsiqikuri procesebis, anu turgia.
adamianis fsiqikis muSaobis axsnis gareSe ver miuxedavad imisa, rom Tanamedrove fsiqo-
gavigebT. adamianuri aqtivobis didi nawili logiis RirsSesaniSnavi (aRsaniSnavi) siRrme
Sinagania _ azrovneba, dagegmva, msjeloba, Se- da farTo Tvalsawieri siamovnebis wyaroa uk-
moqmedeba, ocneba. mravali fsiqologisaTvis ve Camoyalibebuli specialistebisaTvis, stu-
swored fsiqikuri procesebia fsiqologiuri dentebisaTvis, vinc pirvelad ecnoba fsiqo-
Ziebis yvelaze saintereso aspeqtebi. male ga- logias, is erTgvar sirTules warmoadgens.
igebT, rom fsiqologma mkvlevrebma daxvewi- fsiqologiis saganze kidev bevria saTqme-
li teqnikebi gamoigones fsiqikuri movlene- li, magram, bevri Rirebuli informaciis waRe-
bis da procesebis Sesaswavlad, raTa es pira- ba SegiZliaT am Sesavali Tavidan. fsiqolo-
di gamocdileba sazogado gaxadon. giis sferos Seswavlis saukeTeso gzad fsi-
am sakiTxebis kombinacia fsiqologias uni- qologTa miznebis garkveva migvaCnia. modiT,
kalur sferod aqcevs. maSin, rodesac fsiqo- ganvixiloT es miznebi.
logebi ZiriTadad individebis qcevaze arian
fokusirebuli, sociologebi swavloben ada-
mianTa qcevas jgufebSi an organizaciebSi, xo-
lo anTropologebi yuradRebas amaxvileben fsiqologiis miznebi
qcevis ufro farTo konteqstze sxvadasxva kul- im fsiqologebis mizani, romlebic funda-
turaSi. miuxedavad amisa, fsiqologebi far- mentur kvlevas axorcieleben, aris qcevis aR-
Tod iyeneben sxva mecnierebebis miRwevebs. ro- wera, axsna, winaswarmetyveleba da gakontro-
gorc erT-erTi socialuri mecniereba, fsiqo- leba. gamoyenebiTi fsiqologiis warmomadgen-
logia iyenebs ekonomikas, politologias, so- lebs kidev erTi, mexuTe mizani aqvT _ adami-
ciologias da eTnologias. fsiqologebs bev- anis cxovrebis gaumjobeseba. es miznebi fsi-
ri saerTo interesi aqvT biologebTan, gansa- qologiuri saqmianobis safuZvels Seadgens.
Tavi 1 / fsiqologiis mecniereba Cvens cxovrebaSi

kuTrebiT maTTan, vinc tvinis procesebs da ra igulisxmeba TiToeul am mizanSi?


qcevis bioqimiur safuZvlebs swavlobs. fsi-
qologebs ainteresebT, Tu rogor muSaobs ada-
movlenis aRwera
mianis fsiqika, rac axlad warmoSobili kog-
nituri mecnierebebis _ kompiuteruli mecnie- fsiqologiis pirveli amocanaa zusti dak-
rebis, xelovnuri inteleqtis da gamoyenebiTi virveba qcevaze. Cveulebriv, fsiqologebi ase-
maTematikis kvlevasa da TeoriasTanaa dakav- Ti dakvirvebis Sedegad miRebul masalas mo-
Sirebuli. rogorc janmrTelobis mecniereba nacemebs uwodeben. qceviTi monacemebi aris or-
_ medicinasTan, ganaTlebasTan, iurispruden- ganizmis qcevis da im pirobebis aRwera, ro-
melSic es qceva xorcieldeba. monacemebis Seg-
fsiqologia (psychology) _ individebis qcevis da rovebisas mkvlevrebma unda airCion analizis
fsiqikuri procesebis mecnieruli Seswavla. saTanado done da SeimuSavon qcevis is sazo-
mebi, romlebic misi obeqturad Seswavlis ga-
mecnieruli meTodi (scientific method) _ im proce-
durebis wyeba, romlebic obieqturi informaci- rantias gvaZleven.
is Segrovebisa da interpretaciisaTvis gamoi- individis qcevis kvlevis mizniT analizis
yeneba, Tanac imgvarad, rom Secdoma minimumam- sxvadasxva donis gamoyeneba SeiZleba _ yve-
dea dayvanili da ganzogadeba sandoa.
qcevis monacemebi (Behavioral data) _ organizmis
qceva (behavior) _ is moqmedebebi, romlis saSua-
qcevis da im pirobebis aRwera, romlebSic es
lebiTac organizmi garemos ergeba.
4 qceva mimdinareobs, an icvleba.
laze farTo, globaluri donidan yvelaze de- lizis TiTueuli done gvaZlevs im arsebiT
talur, specifikur donemde. informacias, romlis saSualebiTac dgeba ada-
fsiqologiuri aRweris gansxvavebuli do- mianis bunebis saboloo saerTo portreti, ri-
neebic sxvadasxva kiTxvas pasuxobs. fsiqolo- si miRwevis imedic aqvT fsiqologebs.
giuri analizis yvelaze farTo doneze mkvlev- rac ar unda farTo an viwro iyos dakvir-
rebi swavloben mTliani pirovnebis qcevas vebis fokusi, fsiqologebi cdiloben, rom
rTul socialur da kulturul konteqstSi. qceva obieqturad aRweron. im faqtebis Seg-
am doneze mkvlevrebma SeiZleba Seiswavlon roveba, romlebic realurad arsebobs da ara
Zaladobis kros-kulturuli sxvaobebi, crur- iseTebisa, rogorsac mkvlevari moelis, an
wmenebis mizezebi, fsiqikuri daavadebis Sede- surs, rom iyos, upirvelesi mniSvnelobisaa. ratomaa fsiqologia unikaluri?
gebi. Semdeg doneze fsiqologebi qcevis uf- vinaidan yovel damkvirvebels dakvirvebis pro-
ro natif erTeulebs swavloben, rogoricaa cesSi sakuTari, subieqturi Tvalsazrisi Se-
SuqniSnis sinaTleze reaqciis siCqare, Tvale- aqvs _ esenia mikerZoeba, crurwmena, molo-
bis moZraoba kiTxvis dros, bavSvebis mier daS- dini _ aucilebelia, rom am Tvalsazrisma
vebuli gramatikuli Secdomebi enis Seswav- ar daamaxinjos monacemebi. rogorc Semdeg
lisas. mkvlevrebs qcevis kidev ufro mcire TavSi naxavT, fsiqologma mkvlevrebma mra-
erTeulebis Seswavla SeuZliaT. isini cdilo- valgvari meqanizmi Seqmnes obieqturobis Se-
ben Seiswavlon qcevis biologiuri safuZvle- sanarCuneblad.
bi, anu daadginon tvinis is ubnebi, romlebic
pasuxismgebelni arian sxvadasxva tipis mogo-
nebis Senaxvaze; daswavlis dros warmoSobi-
movlenis axsna
li bioqimiuri cvlilebebi, smenaze an mxedve- maSin, rodesac aRwera TvalsaCino infor-
lobaze pasuxismgebeli sensoruli gzebi. ana- macias unda eyrdnobodes, axsna aRqmulis
5
suraTi
1.1

miRma unda ixedebodes. qceviT da fsiqikur deba. rodesac fsiqologebs qcevis axsna surT,
procesebSi kanonzomierebebis aRmoCena fsi- isini TiTqmis yovelTvis iTvaliswineben ax-
qologiis mravali dargis mTavari mizania. snis orive tips. warmoidgineT, rom fsiqologs
fsiqologebs surT aRmoaCinon, rogor muSa- surs axsnas, ratom iwyebs adamiani sigaretis
obs qceva. ratom iciniT moulodnel situaci- mowevas. SesaZlebelia individi gansakuTrebiT
ebSi? ra garemoebebi ubiZgebs adamians Caidi- midrekilia riskisaken (dispoziciuri axsna), an
nos suicidi, an danaSauli? zogierTi individi ganicdis TanatolTa zewo-
fsiqologiuri axsna, ZiriTadad, aRiarebs, las (situaciuri axsna) _ an, rom orive auci-
rom qcevaTa umetesobaze gavlenas faqtorTa lebelia (kombinirebuli axsna).
kombinacia axdens. zogierTi faqtori indivi- xSirad fsiqologis mizania qcevis farTo
dis SigniT moqmedebs, rogoricaa genetikuri diapazoni safuZvlad mdebare erTi mizeziT ax-
mocemuloba, motivacia, inteleqtis done, an snas. warmoidgineT situacia, romelSic Tqveni
TviTSefaseba. qcevebis am Sinagan determinan- maswavlebeli ambobs, rom kargi niSnis misaRe-
tebs organizmuli cvladebi ewodeba, radgan bad aucilebelia gakveTilze diskusiaSi aqti-
isini organizmis Sesaxeb gvawvdis informaci- uri monawileobis miReba. Tqveni megobari yo-
Tavi 1 / fsiqologiis mecniereba Cvens cxovrebaSi

as. adamianis SemTxvevaSi am determinantebs dis- velTvis kargad swavlobs, magram gakveTilze
poziciuri cvladebi ewodeba. arsebobs, agreT- ar aqtiurobs, xels ar iwevs da ar gamoTqvams
ve, garegani faqtorebi. warmoidgineT, rom bav- Tavis azrebs da Sexedulebebs. maswavlebeli
Svi cdilobs asiamovnos maswavlebeli, raTa sayvedurobs, rom saTanadod motivirebuli araa
prizi moigos, an transportis sacobSi moxved- da miiCnevs, rom igi gonieri ar aris. igive
rili mZRoli agresiuli da mtruli xdeba. am adamiani dadis wveulebaze, magram arasodes
qcevebze did gavlenas pirovnebis gareT arse- iwvevs vinmes sacekvaod, Riad ar icavs sakuTar
buli movlenebi axdens. qcevaze garegan zegav- azrs, Tuki vinme sakiTxSi masze nakleb Caxedu-
lenas garemos anu situaciuri cvladebi ewo- li ekamaTeba, iSviaTad erTveba saubarSi suf-
rasTan. ra diagnozs dasvamdiT? safuZvlad mde-
bare romeli mizezia am tipis qcevebze pasu-
organizmuli cvladebi (organizamic variables) _ xismgebeli? mravali sxva morcxvi adamianiviT,
organizmis qcevis Sinagani determinanti. Tqveni megobaric ver axerxebs ise moiqces, ro-
dispoziciuri cvladebi (dispozitional variables) _ gorc saWiroa (Cheek, 1989, Zimbardo, 1990). aq Seg-
organizmis cvladi, anu qcevis Sinagani de- viZlia morcxvobis cneba gamoviyenoT da Tqve-
terminanti, romelic adamianebSi Cndeba. ni megobris qcevaTa mTeli diapazoni amiTi av-
garemos cvladebi (environmental variables) – gare- xsnaT.
gani zemoqmedeba qcevaze. amgvari mizez-Sedegobrivi axsnebis mosapo-
situaciuri cvladebi (situational variables) – gare- veblad mkvlevrebi xSirad sxvadasxva tipis mo-
6 gani zemoqmedeba qcevaze. nacemebis Segrovebis SemoqmedebiT process
axorcieleben. daxelovnebuli deteqtivi Ser- winaswarmetyveleba imis gagebas emyareba, Tu
lok holmsi nawyvet-nawyveti monacemebis sa- rogor aris dakavSirebuli erTmaneTTan mov-
fuZvelze akeTebda gamWriax daskvnebs. amis lenebi da varaudobs, romeli meqanizmebi akav-
msgavsad, yovelma mkvlevarma unda gamoiyenos Sirebs am movlenebs garkveul winapirobebTan.
warmosaxva da SemoqmedebiTad Serwyas is, rac mizez-Sedegobrivi winaswarmetyveleba azustebs
icis, da is, rac jer ar icis. kargad ganswav- im pirobebs, romelSic qceva Seicvleba. maga-
lul fsiqologs SeuZlia monacemebi adamia- liTad, garkveuli asakis Semdeg bavSvebsa da
nis gamocdilebis sakuTari wvdomisa da sxva maimunebSi ucnobi piris Tandaswreba SfoTvis
mecnierebis mier aRmoCenili faqtebis safuZ- niSnebs iwvevs. dakvirvebul qcevaSi gamowveu-
velze axsnas. fsiqologiuri kvlevis umete- li cvlilebebi ki SeiZleba damokidebuli iyos
soba cdilobs gansazRvros, mravali SesaZlo situaciis SigniT variaciebze, magaliTad, uc-
variantidan romeli xsnis yvelaze zustad mo- nobobis xarisxi. ucnobi imave asakis rom yofi-
cemul qcevas. liyo, ramdenic bavSvi da maimunia, nakleb SfoT-
vas miviRebdiT? kauzaluri winaswarmetyvele-
winaswarmetyveleba bis gaumjobesebis mizniT mkvlevari sistema-
turad cvlis garemo pirobebs da maT bavSvis
fsiqologiaSi winaswarmetyveleba niSnavs, reaqciaze gavlenas akvirdeba.
rom garkveuli qceva an mocemuli kavSiri ra-
Rac albaTobiT gamovlindeba. xSirad qcevis
romelime formis safuZvlad mdebare mizeze- kontroli
bis zusti axsna saSualebas aZlevs mkvlevars mravali fsiqologisaTvis kontroli cen-
zustad iwinaswarmetyvelos momavali qceva. ma-
traluri, yvelaze mniSvnelovani mizania. kon-
galiTad, Tu migvaCnia, rom Tqveni megobari
troli niSnavs, rom qceva an moxdeba, an ar
morcxvia, SegviZlia darwmunebiT viwinaswar-
moxdeba _ daviwyoT, SevinarCunoT, SevaCeroT
metyveloT, rom is uxerxulad igrZnobs Tavs,
da zemoqmedeba movaxdinoT mis formaze, Zli-
Tu ucnob adamianTan gasaubrebas vTxovT. ro-
erebaze an gamovlenis sixSireze. qcevis mi-
desac romelime qcevis an kavSiris asaxsne-
zez-Sedegobrivi axsna damajerebelia, Tu is
lad sxvadasxva axsna arsebobs, maT imis mi-
qcevis gakontrolebis saSualebas qmnis.
xedviT Seafaseben, ramdenad kargad SeuZliaT
qcevis gakontrolebis unari mniSvnelova-
zusti da amomwuravi winaswarmetyveleba. Tqven
nia, radgan is fsiqologebs saSualebas aZ-
megobars warmatebiT rom daemyarebina ucnob-
levs adamianebs cxovrebis donis gaumjobese-
Tan kontaqti, diagnozi unda Segvecvala.
baSi daexmaros. am wignSi periodulad Sexvde-
zustad iseve, rogorc dakvirveba, mecnie-
biT fsiqologebis mier gamogonil sxvadasxva
ruli winaswarmetyvelebac obieqturi da naT-
tipis Carevas im mizniT, rom daexmaron adami-
lad Camoyalibebuli unda iyos ise, rom Se-
anebs TavianTi cxovrebis problemuri aspeqte-
saZlebeli iyos misi Semowmeba da uaryofa,
bis gakontorlebaSi. me-16 Tavi, magaliTad, fsi- ratomaa fsiqologia unikaluri?
Tu faqtebi mas ar adasturebs. mecnieruli

7
qikuri daavadebebis mkurnalobas exeba. wig- interess moklebuli ar iqneba aRvniSnoT,
nSi agreTve aRwerilia, rogor SeuZliaT ada- rom gageba da ara kontroli warmoadgens mra-
mianebs aRmofxvran arajansaRi qcevebi, ro- vali aziuri da afrikuli qveynis fsiqolo-
goricaa magaliTad, sigaretis moweva; wamo- gebis saboloo mizans (Nobles 1980, Triandis
iwyon jansaRi qcevebi, rogoricaa regularu- 1990). kritikosebs miaCniaT, rom kontrolze
li varjiSi (Tavi 13). Tqven SeityobT aRzrdis yuradRebis gamaxvileba dasavlur fsiqolo-
ra stili exmareba mSoblebs SvilebTan myari giaSi im kulturuli mikerZoebis amsaxvelia,
kavSiris SenarCunebaSi (Tavi 11). ris gamo ar romelic industrializaciis, evropelTa ko-
surs ucxo adamians daexmaros sxvas ubeduri lonializmis da aSS-Si arsebuli dampyrob-
SemTxvevis dros da rogor SeiZleba am xe- luri mentalitetis Sedegia. dasavluri fsi-
lisSemSleli faqtorebis gadalaxva (Tavi 18). qologiis kontrolze fokusireba, agreTve,
aq moyvanilia mxolod ramdenime magaliTi im mamakacur midgomad iTvleba. is aseTi domi-
uricxvi situaciidan, romelSic fsiqologe- nanturi ar iqneboda, qalebs rom eTamaSaT
bi TavianT codnas iyeneben, raTa gaaumjobe- wamyvani roli fsiqologiis ganviTarebaSi (Bor-
son da gaakontrolon adamianebis cxovreba. nstein, Quina, 1989; Riger, 1992).
am TvalsazrisiT, fsiqologebi sakmaod op-
timistebi arian. mraval maTgans sjera, rom Sejameba
praqtikulad nebismieri arasasurveli qceva am Sesaval TavSi warmovadgenT `fsiqolo-
SeiZleba Seicvalos saTanado CareviT. `fsi- giis da cxovrebis~ zogierT qveTavs, romle-
qologia da cxovreba~ iziarebs am optimizms. bic specialurad SevadgineT, raTa ufro efeq-

fsiqologia Cvens cxovrebaSi

ratomaa saWiro fsiqologiis Seswavla


Tavi 1 / fsiqologiis mecniereba Cvens cxovrebaSi

am Sesavali Tavis kiTxvi- gor unda moviqce, Tu vfiq- bis~ TiTqmis yvela Tavi da
sas SeiZleba dainteresdeT, ra rob, rom deda fsiqikurad da- qveTavi cdilobs swored am-
saWiroa fsiqologia? Cveni pa- avadebuli myavs?“ „es sagani gvar kiTxvebs upasuxos. am ga-
suxi am kiTxvaze sakmaod pir- maswavlis, rogor unda mivi- mocemaSi specialuri CanarTe-
dapiria: gvjera, rom fsiqolo- Ro ukeTesi niSnebi?“); xanda- bi movaTavseT _ fsiqologia
giur kvlevas dauyovneblivi da xan es kiTxvebi presis saSua- Cvens cxovrebaSi. TiToeuli
mniSvnelovani gamoyeneba aqvs lebiT gavrcelebuli fsiqo- aseTi CanarTi pasuxobs kiTx-
yoveldRiur cxovrebaSi. `fsi- logiuri informaciiTaa ga- vas, romelic araerTxel
qologiis da cxovrebis~ erT- mowveuli („marTalia, rom rac gvsmenia studentebisagan.
erTi umTavresi mizania fsiqo- ufro didia bavSvi, miT ufro Cvens mizans warmoadgenda im
logiuri gamocdilebis pirov- konservatulia igi?“ „qalebi sakiTxebis mecnierulad ax-
nuli da sazogadoebrivi mniS- yovelTvis ukeTesi mSoblebi sna, romlebic yvelaze metad
vneloba gaaSuqos. arian, vidre kacebi?“). CvenTvis aRelvebT studentebs. imedi
yovel semestrSi vxvdebiT am kursis swavlebis sirTu- gvaqvs dagveTanxmebiT, rom
studentebs, romlebic fsiqo- le swored isaa, rom mecnie- fsiqologiis Seswavla gaam-
logiis disciplinis Sesaval ruli kvlevis is Sedegebi war- didrebs Tqvens cxovrebise-
kurss eswrebian da garkveuli moavaCinoT, romlebic mniSvne- ul gamocdilebas.
kiTxvebi uCndebaT. xandaxan es lovania studentebisaTvis.
kiTxvebi maTi sakuTari gamoc- `fsiqologiisa da cxovre-
8 dilebiTaa gamowveuli („ro-
turad aiTvisoT teqsti. Sejamebis qveTavi Tan leqtualuri vneba, romliTac Cndeboda es Te-
sdevs yoveli Tavis garkveul, msxvil infor- oriebi.
macias. amgvari Sejameba ganvlili masalis sak-
vanZo sakiTxebis ukeT gagebaSi dagexmarebaT.
yovel Tavs boloSi darTuli aqvs seqcia, ro- fsiqologiis istoriuli
melsac sakvanZo sakiTxebi ewodeba. es qveTavi safuZvlebi
teqstis wvdomis Sesamowmeblad unda gamoiye- „fsiqologias xangrZlivi warsuli, magram
noT. Tu aRmoaCenT, rom ar gesmiT Sejameba, mokle istoria aqvs“, werda eqsperimentuli
teqsts daubrundiT da Sesabamisi masala Ta- fsiqologiis erT-erTi warmomadgeneli her-
vidan waikiTxeT, sanam ar darwmundebiT, rom man ebinhausi (Hermann Ebbinghaus, 1908). mecnie-
namdvilad gesmiT teqsti. amgvari qveTavebi tes-
rebs saukuneebis ganmavlobaSi ainteresebdaT
tirebisaTvis mzadebaSi dagexmarebaT.
adamianis bunebis mravali saidumlo: rogor
aRiqvams adamiani realobas, rogoria cnobie-
Sejameba rebis buneba, saidan modis sigiJe, magram am-
gvar kiTxvebze pasuxis gacemis SesaZleblo-
fsiqologebi mecnierul meTods imisaTvis ba kvlevis saTanado iaraRis ararsebobis ga-
iyeneben, rom individebis qcevisa da fsiqiku- mo ar gaaCndaT. gavixsenoT Cvens welTaRricx-
ri procesebis Sesaxeb daskvna gaakeTon. fsi- vamde IV da V saukuneebSi berZeni filoso-
qologebs ramdenime mizani aqvT: obieqturad fosebis: sokrates, platonis da aristote-
da saTanado doneze aRweron qceva, axsnan mi- les mier dasmuli fundamenturi SekiTxvebi.
si aRmZvreli Zalebi, iwinaswarmetyvelon ro- miuxedavad imisa, rom fsiqologiis garkveu-
dis ganxorcieldeba qceva da gaakontrolon li formebi induri iogas uZveles tradicia-
is, raTa cxovrebis done gaaumjobeson. Sic arsebobda, dasavluri fsiqologiis sa-
fuZvlebi swored did berZen moazrovneTa di-
alogebSi unda veZeboT, sadac midioda msje-
loba imaze, Tu rogor muSaobs goneba, ra
Tanamedrove fsiqologiis aris Tavisufali neba, ra mimarTebaa calke-
ul moqalaqeebsa da maT saxelmwifos Soris.
ganviTareba
XIX saukunis bolosTvis mkvlevrebma sxva mec-
nierebebidan, rogorebicaa fiziologia da fi-
XXI saukuneSi CvenTvis SedarebiT advilia zika, kvlevis laboratoriuli meTodebis fsi-
ganvmartoT, ras niSnavs fsiqologia da ra qologiaSi gadmotana daiwyes, raTa pasuxi
aris fsiqologiuri kvlevis miznebi. Tumca, gaecaT filosofosebis mier dasmul am fun-
fsiqologiis Seswavlis dawyebisas mniSvnelo- damentur kiTxvebze.
vania gesmodeT is mravali Zala, romelmac Tanamedrove fsiqologiis ganviTarebaSi ga- ratomaa fsiqologia unikaluri?
Tanamedrove fsiqologiis gaCena ganapiroba. damwyveti roli vilhelm vundtma (Wilhelm
es istoriuli mimoxilva erT martiv princips Wundt) Seasrula, romelmac 1879 wels laip-
emyareba: mniSvneloba aqvs ideebs. fsiqologi- cigSi eqsperimentuli fsiqologiis pirveli
is mecnierebis ganviTarebis mTel manZilze laboratoria daaarsa. marTalia, vundti ga-
gacxarebuli kamaTi mimdinareobda fsiqolo- naTlebiT fiziologi iyo, magram samecniero
giis sagnisa da kvlevis meTodebis Sesaxeb. karieris manZilze misma interesebma sxeulis
Cveni istoriuli mimoxilva analizis or Seswvlidan fsiqikis Seswavlaze gadainacvla.
doneze ganxorcieldeba. pirvel ganyofileba- mas surda Seeswavla SegrZnebis da aRqmis
Si mimovixilavT istoriis im periods, roca ZiriTadi procesebi da martivi fsiqikuri pro-
fsiqologias safuZveli Caeyara, xolo meore cesebis siCqare. im droisaTvis, rodesac vun-
ganyofilebaSi farTod aRvwerT amJamad arse- dtma fsiqologiuri laboratoria daaarsa,
bul Svid mimdinareobas. fokusirebis orive mas ukve ganxorcielebuli hqonda kvlevaTa
donisaTvis SeecadeT warmoidginoT is inte- seria da gamoqveynebuli Tavisi `fiziologi-
9
rac ar kargavs mniSvnelobas. ganvixiloT dava
struqturalizmsa da funqcionalizms Soris.

struqturalizmi: fsiqikis Sinaarsi


rodesac fsiqologia laboratoriuli mec-
niereba gaxda da eqsperimentuli kvlevebis Ca-
tareba daiwyo, naTlad gamoCnda misi potenci-
ali _ unikaluri wvlili Seetana codnis SeZe-
naSi. vundtis laboratoriaSi cdis pirebi mar-
tiv reaqciebs („ki“-s, an „ara“-s Tqma, Rilakze
TiTis daWera) iZleodnen sxvadasxva pirobaSi
aRqmul stimulebze. radganac monacemebi sis-
tematuri da obieqturi procedurebis saSua-
lebiT iyo Segrovili, sxvebsac SeeZloT am
eqsperimentebis gameoreba. vundtis fsiqolo-
giuri tradiciis damaxasiaTebeli niSnebia aq-
centi mecnierul meTodze, zust gazomvebsa da
uri fsiqologiis safuZvlebis~ pirveli ga-
monacemTa statistikur analizze.
mocema (sul 7 aseTi gamocema iyo) (Kendler,
rodesac titCenerma vundtis fsiqologia aSS-
1987). laboratoriis gaxsnis Semdeg vundtma
Si Caitana, igi amtkicebda, rom cnobierebis
fsiqologiis studentebis aRzrda daiwyo, mis-
sakvlevad swored amgvari mecnieruli meTode-
ma mowafeTa didma raodenobam Semdeg TavianT
bi unda gamoeyenebinaT. cnobieri fsiqikuri cxov-
samSobloSi daaarsa msgavsi laboratoriebi.
rebis elementebis Seswavlis miseuli meTodi
raki fsiqologia damoukidebel discipli-
introspeqcia _ individis mier konkretuli sen-
nad Camoyalibda, CrdiloeT amerikis mraval
soruli gancdiT gamowveuli azrebis da grZno-
universitetSi fsiqologiuri laboratoriebi
bebis ganxilva iyo. titCeneri aqcents fsiqikis
gaCnda: pirveli maTgani _ jons hopkinsis uni-
Sinaarsis raobaze akeTebda da naklebad ainte-
versitetSi, 1883 wels. am adreul laborato-
resebda kiTxvebi „ratom“ da „rogor“. mis mid-
riebs vundtis gavlena etyoboda. magaliTad,
gomas struqturalizmi, anu swavleba fsiqikis
eduard titCeneri (Edward Titchener), vundtis mo-
Tavi 1 / fsiqologiis mecniereba Cvens cxovrebaSi

da qcevis struqturis Sesaxeb ewodeba.


wafe, erT-erTi pirveli fsiqologi iyo aSS-Si, struqturalizmi efuZneba varauds, rom ada-
romelmac 1892 wels kornelis universitetis mianis fsiqikuri gancda SeiZleba gavigoT, ro-
laboratoria daaarsa. Tumca, daaxloebiT amave gorc ZiriTadi komponentebis kombinacia. am mid-
dros, harvardis universitetis filosofiis gomis mizani iyo fsiqikis struqtura SegrZne-
axalgazrda profesorma, romelic medicinas bis da fsiqikuri cxovrebis sxva gancdebis Se-
swavlobda da literatura da religia ainte- madgeneli elementebis analizis gziT ekvlia.
resebda, wminda amerikuli xedva SeimuSava. ui- mravali fsiqologi struqturalizms sam fron-
liam jemsma (William James), didi romanistis, tze daesxa Tavs: (1) is reduqcionistuli iyo,
henri jemsis Zmam, or tomad gamosca „fsiqo- radganac adamianis gancdis mTeli sirTule
logiis safuZvlebi“ (1890-1950), romelic, mra- martiv SegrZnebebamde daiyvana; (2) is elemen-
vali eqspertis azriT, yvelaze mniSvnelovani taruli iyo, radgan nawilebs anu elementebs
fsiqologiuri naSromia. maleve, 1892 wels, h. erT mTelSi aerTebda da uSualod am mTel
stenli holma amerikis fsiqologTa asocia- qcevas ar swavlobda; (3) is mentalisturi iyo,
cia daaarsa. 1900 wlisTvis CrdiloeT amerika- radgan adamianis cnobieri gancdis mxolod
Si 40-ze meti fsiqologiuri laboratoria fun- verbalur aRweras swavlobda da ar iTvalis-
qcionirebda (Hilgard, 1986). winebda maT gamocdilebas, visac ar SeeZlo
fsiqologiis gaCenisTanave daiwyo debatebi Tavisi introspeqciis aRwera, maT Soris, cxo-
misi kvlevis sagnisa da meTodebis Sesaxeb. am velebs, bavSvebs da fsiqikurad daavadebul
10 debatebSi gamokveTili zogierTi sakiTxi je- adamianebs.
struqturalizmis erT-erTi mniSvnelovani daswavla uaryves da praqtikiT swavlaze gada-
alternativa gelStalt fsiqologia iyo, rom- vidnen im imediT, rom es inteleqtualur cno-
lis fuZemdebeli germaneli fsiqologi maqs bismoyvareobas aRZravda da Sedegad masalis uke-
verthaimeri (Max Wertheimer) gaxldaT. misi az- Tesi wvdoma miiReboda“ (Kendler, 1987, gv. 124).
riT, mraval movlenas fsiqika aRiqvams, ro- miuxedavad imisa, jemss dakvirvebis sjero-
gorc geStalts _ organizebul mTels da ara da, vundtis mier SemuSavebul daxvewil labo-
martivi nawilebis erTianobas. rodesac, maga- ratorul meTodebs is mcire mniSvnelobas ani-
liTad, naxats aRviqvamT, is ufro metia, vidre Webda. jemsis fsiqologiaSi arsebobda adgili
saRebavis calkeuli monasmebis erToblioba. emociebis, „me“-s, nebisyofis, Rirebulebebis, re-
rogorc me-5 TavSi vnaxavT, geStalt fsiqolo- ligiuri da mistikuri gancdebisTvisac ki. mi-
gias kvlavac aqvs gavlena aRqmis Seswavlaze. si „Tbilsisxliani“ fsiqologia aRiarebda, rom
struqturalizmis kidev erTi sapirispi- TiToeuli individi unikaluria da ver daiyva-
ro mimdinareobaa funqcionalizmi. neba formulebze an testis qulebze. jemsis-
Tvis fsiqologiis mizans axsna warmoadgenda
funqcionalizmi: da ara _ eqsperimentuli kontroli (Arkin, 1990).
mizanmimarTuli fsiqika
am mimdinareobebis memkvidreoba
uiliam jemsi titCeners eTanxmeboda, rom
fsiqologiis Seswavlis sagani cnobiereba un- miuxedavad maT Soris gansxvavebisa, struq-
da iyos, magram misTvis cnobiereba ar daiyva- turalizmis da funqcionalizmis praqtikosTa
neboda elementebze, Sinaarssa da struqtu- aRmoCenebma is inteleqtualuri konteqsti Seq-
rebze. cnobiereba aris nakadi, fsiqikis Tvi- mnes, romelSic Tanamedrove fsiqologia ganvi-
seba, romelic mudmiv urTierTqmedebaSi imyo- Tarda. amJamad fsiqologebi swavloben qcevis
feba garemosTan. adamianis cnobiereba mis ga- rogorc struqturas, ise funqcias, magaliTad,
remosTan morgebas aadvilebs, amdenad, mniS- ganvixiloT metyvelebis procesi. warmoidgineT,
vnelovania fsiqikuri procesebis moqmedebebi rom megobris kinoSi dapatiJeba gsurT. amisaT-
da funqciebi da ara Sinaarsi. vis Tqvens mier warmoTqmulma sityvebma sworad
funqcionalizmisaTvis umniSvnelovanesia unda Seasrulos Tavisi funqcia. amave dros
daswavlili Cvevebi, romlebic organizms ga- winadadebas unda hqondes swori struqtura: swo-
remosTan morgebis da efeqturad funqcioni- ri ar iqneba Tu ityviT: „ginda `varskvlavuri
rebis saSualebas aZlevs. kvlevam pasuxi un- omebi~ erTad CemTan am saRamos wamosvla?“ mety-
da gasces kiTxvas: „ra aris nebismieri qcevi- velebis procesis gagebis mizniT mecnierebi swav-
Ti aqtis funqcia an mizani?“ funqcionaliz- loben, Tu rogor axerxebs mosaubre erTmaneTs
mis skolis damaarsebeli iyo amerikeli fi- moargos sityvis mniSvneloba (funqcia) da enis

Tanamedrove fsiqologiis ganviTareba


losofosi jon diui. mis mier fsiqikuri pro- gramatikuli struqtura (Bock 1990). (enis da mety-
cesebis praqtikuli gamoyenebis mcdelobam ga- velebis zogierT process me-9 TavSi aRvwerT).
naTlebis sferoSi mniSvnelovan warmatebas am wignSi aqcents gavakeTebT rogorc struqtu-
miaRwia. misma msjelobam impulsi misca prog- raze, ise _ funqciaze, ganvixilavT rogorc kla-
resul ganaTlebas sakuTar laboratoriul sikur, ise Tanamedrove kvlevebs. fsiqologebi
skolaSi da Semdgom mTel aSS-Si: „meqanikuri mraval sxvadasxva meTods iyneben yvela indivi-
disaTvis damaxasiaTebeli zogadi movlenebisa
struqturalizmi (Srtucturalism) _ swavleba fsi- da TiToeuli individis unikaluri aspeqtebis
qikisa da qcevis Sesaxeb, sadac fsiqikuri ga- Sesaswavlad.
mocdileba gaigeba, rogorc martivi elemente-
bis an movlenebis kombinacia. Tanamedrove fsiqologiis mimdi-
funqcionalizmi (Functionalism) _ swavleba, ro- nareobebi
melic fokusirdeba organizmis garemosTan ur- ganvixiloT Tanamedrove fsiqologiis Ziri-
TierTqmedebis dros fsiqikisa da qcevis fun- Tad mimdinareobebi. TiToeuli maTgani: _ bio-
qciebze.
logiuri, fsiqodinamikuri, bihevioristuli, 11
humanisturi, kognituri, ganviTarebis da fsi- am mimarTulebis warmomadgenlebi Tvlian,
qo-kulturuli _ iZleva xedvis kuTxesa da rom fsiqologiuri da socialuri fenomenebi
daSvebebs, romelic gavlenas axdens imaze, Tu SeiZleba bioqimiuri procesebis terminebiT
ras Seiswavlian fsiqologebi da rogor: ada- aixsnas. yvelaze rTuli fenomenic ki SeiZle-
mianebs Tavisufali neba gaaCniaT, Tu memkvid- ba gagebul iqnes ufro mcire, ufro specifi-
reobiT miRebul (biologiuri determinizmi), kur erTeulebze dayvaniT. magaliTad, isini
an garemoTi ganpirobebul (garemos determi- Seecdebian axsnan, rogor kiTxulobT am wina-
nizmi) scenars asruleben? organizmi aqtiuri dadebis Semadgenel sityvebs tvinis ujredeb-
da SemoqmedebiTia, Tu meqanikuri da reaqtiu- Si mimdinare zusti fizikuri procesebis aR-
li? SesaZlebelia fsiqologiuri da socialu- weris gziT. aq qceva misi fizikuri struqtu-
ri fenomenebi fiziologiuri procesebiT aix- riT da memkvidreobiTi procesebiT ganisazR-
snas? rTuli qceva mravali ufro mcire kompo- vreba. safuZvlad mdebare biologiuri struq-
nentis jamia, Tu mas axali da gansxvavebuli turebis da procesebis SecvliT gamocdile-
Tvisebebi aqvs? fsiqologiis mimdinareoba gana- bam SeiZleba qcevac Secvalos. mkvlevrebma
pirobebs, ra eZebos, sad da ra meTodebiT. yove- SeiZleba gkiTxon: „ra cvlilebebi xdeba Tqvens
li momdevno Tavis wakiTxvisas miadevneT Tva- tvinSi, roca kiTxvas swavlobT?“ fsiqobio-
li, Tu rogor gansazRvravs qcevis mizezebs da logiuri mimarTulebis amocana qcevis anali-
Sedegebs TiToeuli aseTi mimdinareoba. zis yvelaze zust doneze gagebaa.
marTalia, fsiqologiis centralur sakiTx- mravali aseTi mkvlevari universitetebsa
ebs TiToeuli es mimdinareoba gansxvavebulad da samedicino laboratoriebSi muSaobs, sxvebi
udgeba, mravali fsiqologi sesxulobs da er- ki _ klinikebSi. pirvelebi swavloben, SeiZ-
TmaneTs uTavsebs sxvadasxva mimarTulebis cne- leba Tu ara gavaumjobesoT asakovani virTxe-
bebs. TiToeuli mimdinareoba saSualebas gvaZ- bis mexsiereba Canasaxovani virTxebis qsovi-
levs ukeT gavigoT adamianis gamocdileba. ami- lebis gadanergviT, xolo meoreni _ avtosag-
tom, aq TiToeuli mimarTulebis wvlils gan- zao SemTxvevis an daavadebis Sedegad gamow-
vixilavT, xolo mTlianobaSi isini Tanamed- veuli mexsierebis dakargvas. am mkvlevrebis
gamaerTianebelia biologiuri Zalebisagan war-
rove fsiqologias asaxaven.
moSobili qcevis aspeqtebis Seswavla.

biologiuri mimdinareoba
Tavi 1 / fsiqologiis mecniereba Cvens cxovrebaSi

fsiqodinamikuri mimdinareoba
biologiuri mimidnareobis warmomadgenlebi
fsiqodinamikuri mimarTulebis mixedviT qce-
qcevis mizezs genebis, tvinis, nervuli da en-
vas marTavs, an mis motivs warmoadgens Zlie-
dokrinuli sistemebis funqcionirebaSi eZe-
ri Sinagani Zalebi. adamianis qcevebi Tanda-
ben. organizmis funqcionireba axsnilia mis
yolili instinqtebidan, biologiuri ltol-
safuZvlad mdebare fizikuri struqturebis
vebidan, pirovnul moTxovnilebebsa da sazo-
da bioqimiuri procesebis terminebiT. gancda
gadoebis moTxovnebs Soris konfliqtis ga-
da qceva gaigeba, rogorc nervul ujredebs
daWris mcdelobidan momdinareobs. depriva-
Soris da SigniT qimiuri da eleqtruli aqti-
ciis mdgomareoba, fiziologiuri aRgzneba da
vobis Sedegi.
konfliqtebi qcevis ganxorcielebis energias
zustad iseve iZleva, rogorc naxSiri _ saw-
biologiuri perspeqtiva vavs orTqlis lokomotivisaTvis. am modelis
aa mixedviT, organizmi wyvets reagirebas, Tu mi-
si moTxovnilebebi dakmayofilebulia, misi
ltolvebi ki _ Semcirebuli. qcevis mTavari
fsiqologiuri perspeqtiva mizani daZabulobis Semcirebaa.
motivaciis fsiqodinamikuri principebi yve-
a
laze srulad venelma eqimma zigmund froid-
ma (zigmund Freud) ganaviTara XIX saukunis bo-
12
analituri Terapiis sakiTxebs. amasTanave, gak-
virvebiT aRmoaCenT, rom misi ideebi arasodes
yofila sistematuri mecnieruli kvlevis Se-
degi. nacvlad amisa, es iyo gamorCeuli Semoq-
medebiTi gonebis nayofi, romelic Sepyrobi-
li iyo adamianis azrebis, grZnobebisa da moq-
medebebis Rrmad dafaruli saidumlos amoc-
nobis surviliT.

bihevioristuli mimdinareoba
am mimdinareobis warmomadgenlebi swavlo-
ben, Tu rogor akontrolebs konkretuli ti-
pis qcevas garemos konkretuli stimuli. upir-
veles yovlisa, bihevioristebi aanalizeben ga-
remos winapirobebs, im pirobebs, romlebic win
uswrebs qcevas da organizms imisaTvis amza-
debs, moaxdinos Tu ara reagireba. Semdeg isi-
ni ganixilaven qceviT reaqcias, romelic maTi
kvlevis mTavar obieqts warmoadgens. qceva un-
da gavigoT, viwinaswarmetyveloT da gavakon-
troloT. bolos, ikvleven reaqciis dakvirve-
bad Sedegebs. bihevioristis interesis sagania,
magaliTad, rogor cvlis sagzao jarimebi (Se-
los da XX saukunis dasawyisSi. froidis ide- degi) motocikletistis marTvis stils, aiZu-
ebi fsiqikurad daavadebul pacientebTan mu- lebs mas ufro frTxilad iaros, an saerTod
Saobis Sedegad warmoiSva, magram, misi azriT, Tavi daanebos tarebas (qceviTi reaqcia).
is principebi, romlebic man avadmyofebTan aR- monacemebs bihevioristebi kontrolirebadi
moaCina, vrceldeba rogorc normalur, jan- laboratoriuli eqsperimentebidan iReben. maT
saR, ise _ paTologiur qcevaze. froidis fsi- SeiZleba eleqtronuli aparatura da kompiu-
qodinamikuri Teoriis mixedviT, pirovnebas aqeT- terebi gamoiyenon stimulis warsadgenad da
iqeT eqaCeba Sinagani da garegani Zalebi. fro- reaqciis dasafiqsireblad. isini miiCneven, rom
idis modelSi pirvelad iyo naCvenebi, rom ada- Sesaswavli fenomeni zustad unda iyos ganmar-

Tanamedrove fsiqologiis ganviTareba


mianis buneba yovelTvis ar aris racionalu- tebuli da raodenobrivad gamoxatuli. xSirad
ri; rom qcevebi SeiZleba iseTi motivebiT iyos isini cxovelebs swavloben (umetes SemTxveva-
gamowveuli, romlebic ar aris gacnobierebu-
li. froidis Semdeg es Teoria misma mimdev- bihevioristuli mimdinareoba (Behaviorists perspec-
rebma sxvadasxva mimarTulebiT ganaviTares. tive) _ am mimdinareobas ainteresebs dakvirveba-
froidis mixedviT, pirovnebis Camoyalibebis di qceva, romelic obieqturad fiqsirdeba da
periodi adreuli bavSvobaa, neofroidianeleb- dakvirvebadi qcevis mimarTeba garemos stimu-
ma gaafarToves misi Teoria da masSi socia- lebTan.
luri zemoqmedeba da urTierTqmedeba CarTes, biheviorizmi (Behaviorism) _ mecnieruli midgoma,
romelic indvidis sicocxlis ganmavlobaSi romelic fsiqologiis Seswavlas mxolod ga-
iCens Tavs. zomvadi an dakvirvebadi qceviT farglavs.
froidis ideebs didi gavlena hqonda fsi- humanisturi mimdinareoba (Humanistic perspective) _
qologiis mraval sferoze. misi wvlilis sxva- fsiqologiuri modeli, romelic aqcents indi-
dasxva aspeqts waawydebiT, rodesac gaecno- vidis fenomenur samyaroze, racionaluri arCe-
biT bavSvis ganviTarebis, sizmris, daviwyebis, vanis gakeTebisa da maqsimaluri potencialis
ganviTarebis Tandayolil unarze akeTebs.
aracnobieri motivaciis, pirovnebis da fsiqo- 13
Si mtredebs da virTxebs), radgan eqsperimen- listur midgomas aRiareben. maTi azriT, nam-
tis pirobebs aq ufro srulad gaakontrole- dvili wvdoma niSnavs individis fsiqikis, sxe-
ben, vidre adamianebis SemTxvevaSi. bihevioris- ulis da qcevis codnas socialuri da kultu-
tebi Tvlian, rom cxovelebze Seswavlili Zi- ruli faqtorebis gaTvaliswinebiT.
riTadi procesebi igivenairad mimdinareobs sxva humanisturi midgoma afarToebs fsiqolo-
saxeobebSic. giis sferos da masSi literaturis, istoriis,
biheviorizmi farTod gamoiyeneba fsiqolo- xelovnebis Seswavlidan miRebul gakveTilebs
giis praqtikaSi. mis mier moTxovnili zusti rTavs. amgvarad, fsiqologia ufro savse dis-
eqsperimentireba da cvladebis zedmiwevniTi ciplina xdeba. humanisturi fsiqologiis war-
dadgena fsiqologiis sferoTa umetesobaSi ga- momadgenlebi amboben, rom maTi midgoma aris
iziares. bihevioristebis mier cxovelebze aR- is safuari, romelic exmareba fsiqologias ada-
moCenili kanozomierebebi adamianis proble- mianis bunebis cxovelur aspeqtebze da uaryo-
mebzec gamoiyenes. bihevioristulma principeb- fiT Zalebze zemoT dadges. rogorc me-16 Tav-
ma ganaTlebisadmi ufro humanur midgomamde Si vnaxavT, humanisturma mimdinareobam didi
migviyvana (dasjis nacvlad dadebiTi ganmtki- gavlena iqonia fsiqoTerapiaSi axali midgome-
cebis gamoyeneba), Seiqmna qceviTi darReevebis bis gaCenaze.
axali tipis Terapia da utopiuri sazogadoe-
bis modelis Seqmnis instruqciebi.
kognituri mimdinareoba
kognituri revolucia fsiqologiaSi gaCnda,
humanisturi mimdinareoba rogorc biheviorizmis SezRudulobis kidev erTi
humanisturi fsiqologia 1950-ian wlebSi gaC- gamowveva. kognituri mimdinareobis centrSi dgas
nda, rogorc fsiqodinamikuri da bihevioris- adamianis Semecneba da codnis SeZenis yvela
tuli modelebis alternativa. humanisturi fsi- procesi: yuradReba, azrovneba, damaxsovreba da
qologiis mixedviT, adamianebis qcevas ar ga- gageba. kognituri mimarTulebis mixedviT ada-
napirobebs arc Sinagani, instinqturi Zalebi, mianebi moqmedeben, radgan isini azrovneben, xo-
rogorc amas froidianelebi miiCneven da arc lo azrovneben, radgan adamianebi arian.
garegani Zalebi, rogorc bihevioristebs miaC- kognitur modelSi qceva mxolod nawilob-
ndaT. adamianebi aqtiuri qmnilebebi arian, Si- rivadaa ganpirobebuli garemos winmswrebi mov-
naganad kargebi da arCevanis gakeTebis unari lenebiT da warsuli qcevebis SedegebiT, ro-
Tavi 1 / fsiqologiis mecniereba Cvens cxovrebaSi

aqvT. humanisturi mimdinareobis mixedviT, ada- gorc es bihevioristebs miaCniaT. zogierTi yve-
mianis ZiriTadi amocanaa swrafva sakuTari po- laze mniSvnelovani qceva azrovnebis sruli-
tenciis, SesaZleblobebis ganviTarebisken. ad axali da ara warsulSi gamoyenebuli gze-
humanisti fsiqologebi swavloben qcevas, bidan Cndeba. im alternativebis warmodgenis
magram ara laboratoriul pirobebSi da ara unari, romlebic sruliad gansxvavdeba imis-
mis Semadgenel elementebze an komponentebze gan, rac aris, an iyo, saSualebas aZlevs adami-
dayvaniT. isini adamianTa cxovrebis ganmavlo- ans momavlisken iswrafos da awmyo situacia
baSi gamovlenil cxovrebiseuli istoriebis gadalaxos. individi realobaze reagirebs ara
paternebs akvirdebian. biheviorisitebisgan ise, TiTqos is obieqturi samyaro iyos, aramed
mkveTrad gansxvavebiT, humanisturi fsiqolo- ise, rogorc is misi fiqrebis da warmosaxvis
giis warmomadgenlebi individis mier gancdil Sinagani samyaros subieqtur realobaSi aisa-
subieqtur samyaros swavloben da ara garega- xeba. kognituri fsiqologebisaTvis azrebi qce-
ni damkvirveblis da mkvlevris TvaliT dana- vebis rogorc Sedegi, aseve mizezia. Tu viRa-
xul obieqtur samyaros. amitom, isini fenome- cas awyenineT da nanobT, es azria, romelic
nologiuri fsiqologiis warmomadgenlebadac qcevis Sedegad gagiCndaT, xolo sinanulis gan-
iTvlebian, radgan movlenebze calkeuli moq- cdis Semdeg bodiSis moxda azris, rogorc
medi subieqtis (actor) pirad Sexedulebas swav- qcevis mizezis magaliTia.
loben. garda amisa, humanisti fsiqologebi cdi- kognituri fsiqologiis warmomadgenlebi
14 loben mTliani pirovneba Seiswavlon da ho- iseT umaRles fsiqikur procesebs swavloben,
rogoricaa aRqma, mexsiereba, enis gamoyeneba,
problemis gadaWra da gadawyvetilebis miReba
sxvadasxva doneze. maT SeiZleba ikvlion tvin-
Si sisxlis moZraobis sqema sxvadasxva tipis
kognituri amocanis gadawyvetisas, studentis
mogonebebi adreuli bavSvobis SemTxvevaze, an
sicocxlis ganmavlobaSi mexsierebis unaris
cvlilebebi. fsiqikur procesebze fokusirebis
gamo mravali mkvlevrisaTvis kognituri mimdi-
nareoba dRes fsiqologiaSi dominanturia.

evoluciuri mimdinareoba
evoluciuri mimdinareoba cdilobs Tanamed-
rove fsiqologia biologiuri mecnierebebis Zi-
riTad ideebs, Carlz darvinis bunebrivi SerCe-
vis gziT evoluciis Teorias daukavSiros. bu-
nebrivi SerCevis idea sakmaod martivia: gare-
mosTan ukeT Seguebuli organizmebi ukeTes STa-
momavlobas iZlevian (da gadascemen Tavis ge-
nebs), vidre cudad Seguebulebi. mravali Tao-
bis manZilze adaptaciis unari sul ufro da
ufro Zlierdeba da ixveweba. fsiqologiaSi evo-
wlis win damTavrda). evoluciuri fsiqolo-
luciuri mimdinareoba gulisxmobs, rom, ro-
gia evoluciuri biologiis mdidar Teoriul
gorc fsiqikuri, ise fizikuri unarebi milio-
gamocdilebas iyenebs, raTa is centraluri
nobiT wlis ganmavlobaSi viTardeboda, raTa
adaptaciuri problemebi daadginos, romlebic
konkretul adaptaciur miznebs momsaxureboda.
cocxali arsebebis winaSe dgas: mtaceblebisa
mkvlevrebi im garemo pirobebs swavloben,
da parazitebis Tavidan acileba, sakvebis Seg-
romlebSic adamianis tvini ganviTarda. adami-
roveba da gacvla, mewyvilis mopoveba da Se-
anis ganviTarebis istoriis 99% pleistoce-
narCuneba, janmrTeli bavSvebis gazrda. adap-
nis eraSi mcire jgufebad cxovrebas, nadiro-
taciuri problemebis dadgenis Semdeg evolu-
basa da SemgroveblobaSi mimdinareobda (uxe-
ciuri fsiqologia daskvnebs akeTebs im fsiqi-
Sad, ormilionwliani periodi, romelic 10 000
kuri meqanizmebis an fsiqologiuri adaptaci-
kognituri mimdinareoba (Cognitive perspective) _ fsi-

Tanamedrove fsiqologiis ganviTareba


is Sesaxeb, romelic SeiZleba am problemebis
qologiis mimdinareoba, romelic aqcents ake- gadasWrelad gaCeniliyo.
Tebs adamianis azrovnebis da codnis SeZenis evoluciuri fsiqologia sxva mimarTule-
procesebze, rogoricaa yuradReba, azrovneba, da- bebisagan, upirvels yovlisa, imiT gansxvavde-
maxsovreba, molodini, problemis gadaWra, fan- ba, rom misi ZiriTadi amxsneli principi evo-
tazia da cnobiereba. luciis ukiduresad xangrZlivi procesia. am
evoluciuri mimdinareoba (Evolutionary perspective) mimarTulebis warmomadgenlebi cdiloben ga-
_ fsiqologiis midgoma, romelic xazs usvams igon qalisa da mamakacis mier aRebuli gan-
qceviT da adapturobis mniSvnelovnebas im vara- sxvavebuli sqesobrivi rolebi, rogorc evo-
udis safuZvelze, rom fsiqikuri unarebi mili- luciis da ara Tanamedrove sazogadoebis gav-
onobiT wlis ganmavlobaSi viTardeboda, raTa
lenis produqti. imis gamo, rom evoluciuri
konkretul adaptur miznebs momsaxureboda.
fsiqologiis warmomadgenlebs ar SeuZliaT
kulturuli mimdinareoba (Cultural perspective) _ aq- eqsperimentebis Catareba, radgan evoluciis
cents qcevis mizezebis da Sedegebis kros-kul- process ver Secvlian, maT araordinaruli gze-
turul sxvaobaze akeTebs.
bis Zieba uwevT, raTa Teoriis damamtkicebeli
sabuTebi moipovon. 15
kulturuli mimdinareoba bis zogierTi debuleba arasworia. kulturis
sxvadasxvaoba da simdidre gaTvaliswinebuli
am mimdinareobis warmomadgenlebi qcevis mi-
unda iyos, rodesac adamianis gamocdilebis Se-
zezebisa da Sedegebis kros-kulturul sxvao-
saxeb daskvnebis ganzogadebas vaxdenT.
bebs swavloben. kulturuli mimdinareoba mniS-
vnelovani pasuxia im kritikaze, rom fsiqolo-
giuri kvleva xSirad zedmetad emyareba adamia- mimdinareobebis Sedareba:
nis bunebis gagebis dasavlur koncefcias da
agresiis magaliTi
ikvlevs mxolod TeTrkanian, saSualo klasis
amerikelebs (Gergen et al; 1996). kulturuli Zale- Svidive mimdinareoba s\xvadasxva daSvebazea
bis saTanado gaTvaliswineba erTi da imave eris agebuli da gansxvavebulad esmis qceva. cxril-
SigniT jgufebis Sedarebasac gulisxmobs. ma- Si 1.1 Sejamebulia es mimdinareobebi.
galiTad, mkvlevrebma SeiZleba Seiswavlon kve- magaliTisaTvis mokled ganvixiloT, rogor
biTi aSlilobebi aSS-is TeTrkanian da Savkani- axsnida TiToeuli es Teoria agresiis faqts;
an amerikel mozardebSi (ixileT me-12 Tavi). kul- imas, Tu ratom iqcevian adamianebi agresiulad.
turuli Zalebi SeiZleba aseve Sefasdes sxva- yvela es midgoma iyo gamoyenebuli agresiisa
dasxva erSi, magaliTad, moraluri msjelobe- da Zaladobis bunebis gagebis mcdelobisas. Ti-
bis Sedareba aSS-sa da indoeTSi (Tavi me-11). Toeuli mimarTulebisaTvis mogvyavs mkvlevre-
kros-kulturuli fsiqologiis warmomadgenlebs bis mier SesaZlod gamoTqmuli mosazrebebi da
ainteresebT, yvela adamians exeba arsebuli Te- SesaZlod ganxorcielebuli eqsperimentebi.
oriebi, Tu ufro viwro, specifikur populaci- biologiuri. ikvleven tvinis konkretuli
ebs. sistemebis rols agresiaSi. isini sxvadasxva re-
kros-kulturuli mimdinareoba fsiqologi- gions astimulireben da Semdeg amiT gamowve-
uri kvlevis TiTqmis yvela sferoze vrcelde- ul destruqciul moqmedebebs afiqsireben. ag-
ba: zemoqmedebs Tu ara kultura adamianis mier reTve, swavloben, raime normidan gadaxra xom
samyaros aRqmaze? ganapirobebs Tu ara ena sam- ar aris seriuli mkvlelebis tvinSi, xom ar
yaros aRqmas? rogor zemoqmedebs kultura bav- aris dakavSirebuli qalis agresia menstrua-
Svis ganviTarebaze? rogor zemoqmedebs kultu- lur ciklTan.
ruli ganwyobebi moxucebulobis asakis gamoc- fsiqodinamikuri. aanalizeben agresias, ro-
dilebaze? ganapirobebs kultura sakuTari Ta- gorc reaqcias frustraciaze, romelsac sia-
Tavi 1 / fsiqologiis mecniereba Cvens cxovrebaSi

vis aRqmas? zemoqmedebs kultura imaze, Tu ro- movnebis miRwevis procesSi Seqmnili dabrko-
gor gamoxatavs adamiani emociebs? ganapirobebs lebebi iwvevs, rogoricaa, magaliTad, usamar-
Tu ara kultura imas, Tu ra qcevebs ganaxorci- Tlo xelmZRvaneli. es mimdinareoba agresias
elebs individi? zemoqmedebs Tu ara kultura uyurebs, rogorc bavSvobaSi mSoblebis mimarT
imaze, Tu ra zomiT ganicdian adamianebi fsiqi- gancdili mtrulobis gadatanas zrdasrul asak-
kur aSlilobebs? Si.
amgvari kiTxvebis dasmiT kulturuli mimdi- bihevioristuli. adgens warsulSi Cadeni-
nareoba xSirad iseT daskvnebs gvaZlevs, rom- li agresiuli qcevebis ganmtkicebis faqtebs,
lebic sxva mimarTulebis mier wamoyenebul Te- vTqvaT, moswavlem klaselebs, an Tanatolebs
zisebs ewinaaRmdegeba. magaliTad, mkvlevarTa daartya da es zedmeti yuradRebis sagani gax-
azriT, froidis Teoriis mravali aspeqti ar da. es midgoma amtkicebs, rom bavSvebi mSoble-
miesadageba venis kulturisagan Sors mdgom sa- bisagan agresiul mopyrobas swavloben da Sem-
zogadoebebs. amgvari idea jer kidev anTropo- deg Tavis Svilebsac aseve epyrobian.
logma bronislav malinovskim (Bronislav Malinow- humanisturi. ikvlevs im pirovnul Rirebu-
ski) gamoTqva 1927 wels da froidis mamaze cen- lebebs da socialur pirobebs, romlebic xels
trirebuli Teoria axali gvineis magaliTis sa- uwyobs agresiul da TviTSemzRudav gamocdi-
fuZvelze gaakritika, sadac ojaxebi dedazea lebas da ara harmoniul ganviTarebas.
centrirebuli. amrigad, kulturuli mimdinare- kognituri. swavlobs mtrul azrebs da
oba miiCnevs, rom fsiqodinamikuri mimdinareo- fantaziebs, romelsac adamiani Zaladobis aq-
16
cxrili
1.1
Tanamedrove fsiqologiis Svidi mimdinareobis Sedareba
mimdinareoba rogor esmis qcevis kvlevis fokusi kvlevis ZiriTadi
adamianis buneba determinantebi Temebi

biologiuri pasiuri memkvidreoba, tvini da nervuli qcevis da fsiqikuri


meqanisturi bioqimiuri sistemis procesebis
procesebi procesebi bioqimiuri
safuZveli
fsiqodinamikuri instinqtiT memkvidreoba, aracnobieri qceva, rogorc
marTuli adreuli ltolvebi, aracnobieri
gamocdileba konfliqtebi motivebis garegani
gamoxatva
bihevioristuli reagirebs stimulze, garemo, konkretuli qceva da misi
SeiZleba misi Secvla stimulis Semcveli garegani reqciebi stimulebi, mizezebi
pirobebi da Sedegebi
humanisturi aqtiuri, potenciurad adamianis cxovrebis paternebi
usazRvro sakuTari gamocdileba da faseulobebi,
potencialis Tavisadmi potenciali miznebi
mqone mimarTuli
kognituri SemoqmedebiTad stimulis fsiqikuri qceviTi
aqtiuri, Semcveli procesebi, indikatorebis
reagirebs pirobebi, ena saSualebiT
stimulze fsiqikuri Seswavlili
procesebi fsiqikuri procesebi
evoluciuri plesitocenis eris adaptacia ganviTarebuli ganviTarebis
problemebis gadarCenis fisqologiuri adapturi funqciebis
gadaWraze mizniT adaptacia TvalsazrisiT
adaptirebuli ganxiluli
fsiqikuri meqanizmebi
kulturuli icvleba kulturis kulturuli damokidebulebebisa adamianis
zegavleniT normebi (attitudes) da gamocdilebis
qcevebis kros- universaluri da
kulturuli kulturulad
sqemebi specifikuri aspeqtebi

Tanamedrove fsiqologiis ganviTareba


tis yurebisas ganicdis. ikvlevs filmebSi ar-
sebuli agresiis, maT Soris pornografiuli ras akeTeben fsiqologebi
Zaladobis gavlenas iaraRis xmarebisadmi, gau-
patiurebisadmi da omisadmi damokidebulebaze.
evoluciuri. ganixilavs, ra pirobebis ga- ukve sakmarisi iciT fsiqologiis Sesaxeb,
mo gaxda agresia adapturi qceva adreuli ada- raTa is kiTxvebi CamoayaliboT, romlebic fsi-
mianebisaTvis. adgens fsiqologiur meqanizmebs, qologiuri kv levis mTel diapazons moicavs.
romlebic pasuxismgebelia agresiuli qcevis se- kiTxvebis amgvari sia rom mogemzadebinaT, sxva-
leqciur warmoSobaze. dasxva dargis fsiqologis saeqsperto sferos
kulturuli. ganixilavs, rogor avlenen SeexebodiT. 1.2 cxrilSi amgvari kiTxvebis Cve-
da xsnian agresias sxvadasxva kulturis war- neuli versiaa moyvanili Sesabamisi dargis fsi-
momadgenlebi. rogor zemoqmedeben kulturu- qologebis miTiTebiT. Tu dro gaqvT, Tqveni sa-
li Zalebi agresiuli qcevis sxvadasxva tipis kuTari kiTxvebis sia CamowereT. gadaxazeT Ti-
gamovlenis albaTobaze. Toeuli kiTxva, rogorc ki mis pasuxs amoi-
kiTxavT am wignSi. 17
cxrili
1.2
fsiqologiuri kvlevis mravalferovneba
kiTxva vin pasuxobs am kiTxvas

rogor unda gadaWran adamianebma ukeT klinikuri fsiqologiis warmomadgeneli


TavianTi yoveldRiuri problemebi? fsiqiatri fsiqologi konsultanti
(counceling psychologist) Temis fsiqologi
(community psychologist)

rogor inaxeba mogonebebi tvinSi? bio-fsiqologi fsiqofarmakologi

rogor SegviZlia vaswavloT ZaRls eqsperimentuli fsiqologiis


brZanebebis Sesruleba? warmomadgeneli qcevis analitikosi

ratom ver vixseneb yovelTvis informacias, kognituri fsiqologiis warmomadgeneli


romelic namdvilad vici? kognituri mecnierebis warmomadgeneli
ratom gansxvavdebian adamianebi pirovnebis fsiqologiis warmomadgeneli
erTmaneTisagan? qcevis genetikosi

rogor muSaobs `TanatolTa zewola~ socialuri fsiqologiis warmomadgeneli

ra ician Cvilebma samyaros Sesaxeb? ganviTarebis fsiqologiis warmomadgeneli

ratom iwvevs CemSi depresias Cemi samuSao? Sromis fsiqologiis warmomadgeneli


adamianis faqtoris fsiqologi

rogor unda moepyras maswavlebeli ganaTlebis fsiqologiis warmomadgeneli


`amrev~moswavles? skolis fsiqologi

ratom vxdebi cudad yoveli gamocdis win? janmrTelobis fsiqologiis warmomadgeneli

Seuracxadi iyo braldebuli sasamarTlo fsiqologiis warmomadgeneli


danaSaulis Cadenis dros?

ratom miWirs sunTqva kalaTburTis sportis fsiqologiis warmomadgeneli


Tavi 1 / fsiqologiis mecniereba Cvens cxovrebaSi

mniSvnelovani matCebis dros?

albaT ukve mixvdiT, rom msoflioSi Zalian logiis ufro samecniero aspeqtebzea fokusi-
bevri fsiqologia. gamokvlevebi aCvenebs, rom rebuli, vidre klinikur, mkurnalobis mxareze.
maTi raodenoba 500 000-s aWarbebs, maTgan 62-dan ar gagikvirdebaT imis gageba, rom fsiqo-
82 aTasamde fsiqologiuri kvlevis sferoSi moR- logiis kvlevac da praqtikac mamakacebis do-
vaweobs (ix. sur. 1.1). miuxedavad imisa, rom fsi- minirebiT mimdinareobda, Tumca mcire raode-
qologebis raodenoba dasavleTis industriul nobiT qalma fsiqologebma arsebiTi wvlili
qveynebSi metia, mraval sxva qveyanaSic izrdeba Seitanes am sferoSi (Russo and Denmark, 1987; Scar-
interesi fsiqologiis mimarT. fsiqologiuri mec- borough and Furomoto, 1987). 1894 wels margaret
nierebis saerTaSoriso kavSirSi 64 qveynis fsi- uoSbornma (Margaret Washburn) kornelis uni-
qologia gaerTianebuli (Rozenzweig, 1999). ameri- versiteti daamTavra da qalebSi pirvelma mi-
kis fsiqologTa asociacias (APA) 1998 wlis bo- iRo doqtoris xarisxi. man dawera cnobili
los 155 000 wevri hyavda msoflios yvela kuTx- saxelmZRvanelo „cxovelis goneba“. 1895 wels
idan (Fowler, 1999). kidev erTi saerTaSoriso or- meri kalkinsma (Mary Calkins) warCinebiT daam-
ganizacia, amerikis fsiqologTa sazogadoeba Tavra harvardis universitetis doqtorantu-
18 (APS), 16 000-ze met wevrs aerTianebs da fsiqo- ra, magram administracia mas ar aZlevda doq-
suraTi
1.2 suraTi
1.3
fsiqologTa samuSao garemo
naCvenebia sxvadasxva adgilas momuSave fsiqologTa qalebisaTvis miniWebuli fsiqologiis
procenti amerikis fsiqologTa asociaciis fsilogiis
doqtoris xarisxi
doqtoris akademiuri xarisxis mqone wevrTa Soris
Catrebuli gamokiTxvis mixedviT gasuli 30 wlis ganmavlobaSi am mxriv qalebi
upiratesobas floben

toris xarisxs. miuxedavad amisa, kalkinsi kis warmatebebs. rogorc 1.2 suraTzea naCvenebi,
warmatebuli mkvlevari da amerikis fsiqologTa doqtoris xarisxis umetesoba amJamad qalebs
asociaciis pirveli qali prezidenti gaxda. ana aqvT (Pion et al; 1996) da es tendencia XXI saukune-
froidma (Anna Freud) mniSvnelovani wvlili Se- Si myarad narCundeba (Murray and Williams, 1999).
itana fsiqoanalizis praqtikaSi. wamyvani qali rac ufro meti wvlili Seaqvs fsiqologias
mkvlevrebis Sromebs saxelmZRvaneloSi araer- adamianis Seswavlis saqmeSi, miT meti da meti
Txel SexvdebiT. adamiani _ qali da kaci, sazogadoebis yvela
Tanamedrove fsiqologiaSi qalebi da mama- segmentis warmomadgeneli misdevs am karieras.
kacebi erToblivad iziareben Teoriis da praqti- Tqven gzas adgaxarT. imedi gvaqvs, rom `fsi-
qologia da cxovreba~ Rirs mogzaurobad, ro-
melic savsea moulodneli siamovnebebiT da
samaxsovro momentebiT. daviwyoT, an, rogorc

Tanamedrove fsiqologiis ganviTareba


italielebi ityvian: „wavediT!“ (andiamo!)

Sejameba
adre fsiqologebs miaCndaT, rom fsiqolo-
giuri procesebi detreminizmis doqtriniTaa
marTuli _ fsiqikuri da fizikuri movlenebi
ganpirobebulia konkretuli mizezebiT. erT-er-
Ti adreuli midgoma, struqturalizmi, aqcents
fsiqikur Sinaarsebsa da qcevis struqturaze
akeTebda meore midgoma, funqcionalizi ki _
qcevis funqciaze.
Tanamedrove fsiqologia Svid ZiriTad mim-
dinareobas moicavs. biologiuri mimdinareoba
swavlobs mimarTebas qcevasa da tvinis meqa- 19
nizmebs Soris; fsiqodinamikuri mimarTulebi- lebisaTvis qceva gadarCenisaTvis brZolisas
saTvis qceva cnobieri da aracnobieri motiva- garemosTan Seguebis Sedegia, xolo, kultu-
ciebiTaa gamowveuli; bihevioristuli mimarTu- ruli mimarTulebisaTvis qceva da misi inter-
lebisaTvis qceva garegani stimuluri pirobebi- pretacia kulturis konteqstSi ganixileba.
Taa ganpirobebuli, humanisturi mimarTulebisaT- fsiqologebi kiTxvaTa did diapazons pa-
vis aqcenti keTdeba individis piradi zrdis Si- suxoben. fsiqologis profesia gasuli ram-
nagan unarze; kognituri mimarTulebisaTvis mTa- denime aTwleulis manZilze Seicvala, misi
varia is fsiqikuri procesebi, romlebic qceviT Tvalsawieri ufro internacionaluri gaxda
reaqciebze zemoqmedebs; evoluciuri mimarTu- da met qals moiTvlis.

fsiqologia XXI saukuneSi

vifiqroT momavalze

`fsiqologiis da cxovre- bani. Cven ver viwinaswarmety- bis Sedegad mkvlevrebs sa-
bis~ am gamocemas mokle ese- velebT, romeli sazogadoeb- Sualeba miecemaT zedmiwev-
ebi davamateT, romlebic fsi- rivi moZraoba Seipyrobs niT zustad gaarkvion, ra mi-
qologiaSi, rogorc mecnie- msoflios XXI saukuneSi, mag- marTebaa fsiqikur proceseb-
rebaSi, momxdar clilebebs ram danamdvilebiT SegviZlia sa da tvinis aqtivobas So-
aRwers XXI saukuneSi gadas- vTqvaT, rom fsiqologebi da- ris. aseve, genetikuri kvle-
vlasTan erTad. am TavSi mok- uyovnebliv reagirebas moax- vis teqnologiuri iaraRebis
led aRvwereT, Tu rogor Se- denen am sakiTxebze da maT ganviTarebam SesaZloa swra-
icvala es disciplina gasu- Seswavlas daiwyeben. fsiqo- fad Secvalos is gzebi, rom-
li 100 wlis ganmavlobaSi, logiur kvlevaze, agreTve, lebiTac mkvlevrebi acal-
gansakuTrebiT, Teoriuli mim- did gavlenas moaxdens is teq- keveben bunebisa da aRzrdis
dinareobebis kuTxiT. ras mog- nologiuri siaxleeebi, rom- zegavlenas TiToeuli indi-
Tavi 1 / fsiqologiis mecniereba Cvens cxovrebaSi

vitans Semdegi 100 weli? aS- lebic adamianebsa da kultu- vidis cxovrebaSi.
karaa, rom fsiqologiis Si- rebs Soris manZils amcirebs. am tipis sakiTxebs _ ino-
naarsi da praqtika momaval- internetis gamo XXI sauku- vaciebi fsiqologiis Sina-
Si Seicvleba. neSi didi mniSvneloba mieni- arssa da praqtikaSi _ miv-
marTalia, zogierTi sa- Weba sxvadasxva kulturis marTavT swored specialur
kiTxi, romelsac fsiqologe- msgavsebisa da sxvaobis sa- qveTavebSi _ fsiqologia
bi swavloben, droze ar aris kiTxs. XXI saukuneSi.
damokidebuli, magaliTad, teqnologiuri siaxleni
rogoria enis aTvisebis Zi- fsiqologiis kvlevis meTo- veb-gverdebi:
riTadi procesebi, magram ar- debzec iqoniebs gavlenas,
www.apa.org _ amerikis fsi-
sebobs iseTi sakiTxebic, rom- radgan fsiqikuri procesebis
qologTa asociaciis gver-
lebic konkretul dros mo- kvlevisas ukve XX saukunis
di
aqvs. magaliTad, me-17 da me-18 bolos farTod gamoiyenebo-
TavebSi ganxiluli socialu- da kompiuterebi da tvinis Se- www.psychologicalscience.org
ri fsiqologiis kvlevebis saswavli sxva mowyobilobe- _ amerikis fsiqologTa sa-
umetesoba im mecnierebma wa- bi, romlebzec vundts da mis zogadoebis gverdi
moiwyes, vinc cdilobda gae- kolegebs warmodgenac ki ar
go, ra Zalebma ganapiroba me- hqondaT. kidev ufro daxve-
ore msoflio omis saSinele- wili teqnologiuri miRweve-
20
sakvanZo
sakiTxebi
fsiqodinamikuri mimarTule- XXI saukunis dasawyisisaT-
ratomaa fsiqologia bisaTvis qceva instinqturi vis fsiqologis profesia
unikaluri ZalebiTa da Sinagani kon- moculobiT ufro interna-
fliqtebiT, cnobieri da cionaluri da praqtikose-
fsiqologia aris individe- aracnobieri motivebiTaa gan- bisa da mkvlevrebis Semad-
bis qcevis da fsiqikuri pro- pirobebuli. genlobiT ufro mravalfe-
cesebis mecnieruli Seswav- biheviorizisaTvis qceva gan- rovani gaxda.
la. pirobebulia garegani sti-
fsiqologiis mizania qcevis mulebiT. ZiriTadi cnebebi
aRwera, axsna, winaswarmety- humanisturi mimarTulebisaT-
vis mniSvnelovania raciona- ZiriTadi cnebebi yvela Tav-
veleba da gakontrolebis
luri arCevanis gakeTebis Si muqi SriftiTaa gamoyo-
xelSewyoba.
Tandayolili unari individ- fili, rom advilad SeamCni-
Si. oT, xolo yoveli Tavis bo-
kognituri mimdinareoba xazs los igive terminebi ganmeo-
Tanamedrove fsiqologi- rebiTaa mocemuli. garda ami-
usvams im fsiqikur proce-
is ganviTareba sa, yvela ZiriTadi cneba wig-
sebs, romlebic qceviT re-
aqciebze nis bolos, leqsikonSi mo-
vundtis da titCeneris Sro- cemuli, anbanis mixedviT da
zemoqmedebs.
mebidan ganviTarda struq- ganmartebulia.
evoluciuri mimdinareoba
turalizmi, romelic aq-
Tvlis, rom qceva gadarCe- biheviorizmi
cents elementaruli Seg-
nis procesSi Seguebis Se-
rZnebebisagan agebuli fsi- bihevioristuli
degad ganviTarda.
qikisa da qcevis struqtu- mimdinareoba
kulturuli mimdinareoba
raze akeTebs. biologiuri mimdinareoba
qcevas da mis interpretaci-
jemsisa da diuis mier ganvi- garemos cvladebi
as kulturul konteqstSi
Tarebuli funqcionalizmi dispoziciuri cvladebi
ganixilavs.
aqcents qcevis miRma arse-
evoluciuri mimdinareoba
bul mizanze akeTebs.
kognituri mimdinareoba
am Teoriebma Seqmnes Tana-
ras akeTeben fsiqo- kulturuli mimdinareoba
medrove fsiqologiis safuZ-
vlebi. logebi mecnieruli meTodi

Tanamedrove fsiqologiis ganviTareba


fsiqologiis Seswavlis Svi- organizmuli cvladebi
dive Tanamedrove midgoma fsiqologebi sxvadasxva sfe- situaciis cvladebi
gansxvavebulad xedavs ada- roSi muSaoben da sxvadas- struqturalizmi
mianis bunebas, qcevis deter- xva specialobis gamocdile- funqcionalizmi
minantebs, kvlevis sferosa bas eyrdnobian. fsiqologi- fsiqodinamikuri
da meTodebs. is profesiis warmomadge- mimdinareoba
biologiuri mimdinareoba neli pasuxs scems TiTqmis fsiqologia
qcevasa da tvinis meqaniz- yvela kiTxvas, romelic re-
qceva
mebs Soris mimarTebas swav- alur cxovrebiseul gamoc-
qcevis monacemebi
lobs. dilebas exeba.
humanisturi mimdinareoba

21
fsiqologiis kvlevis meTodebi

2
aRmoCenis etapi
dasabuTebis etapi:
obieqturobis dacvis
saSualebebi
• damkvirveblis
tendenciuroba da
operaciuli
gansazRvrebebi
• eqsperimentuli
meTodi:
alternatiuli axsna
da kontrolis
saWiroeba
• korelaciis meTodi
• qvezRurblovani
zemoqmedeba
fsiqologiuri gazomva
• sandooba da
validoba
• TviTangariSi
• qcevis dakvirveba da
gazomva
kvlevis eTikuri
sakiTxebi
• informirebuli
Tanxmoba
• riskis/sargeblis
Sefaseba
• ganzrax motyueba
• kvlevis Semdgomi
interviu
• cxovelTa kvleva:
mecniereba, eTika,
politika
rogor gamoviyenoT
sworad mecnieruli kvlevis
Sedegebi
fsiqologia XXI
saukuneSi: fsiqologiuri
kvleva da informaciis
afeTqeba
sakvanZo sakiTxebi
22 • ZiriTadi cnebebi
T
avis avtobiografiaSi (namdvilad xumrobT, mis-
ter feinman) (1985) nobelis premiis laureatma
fizikosma riCard feinmanma (Richard Feynman)
WianWvelebis navigaciis unaris araformaluri
gvarad SevZeli meCvenebina, rom WianWvelebs
geometriis araviTari SegrZneba ar aqvT _
isini ver xvdebodnen, sad iyo raime moTavs-
ebuli. Tu raRac erTi gziT midiodnen Saqri-
kvlevis programa aRwera (gv. 93-95): saken, ukanac aucileblad imave gziT brun-
debodnen, sxva, ufro mokle gzas ar irCevdnen.
prinstonis universitetis oTaxSi nalis
amave dros, WianWvelebma garkveuli kvali
formis rafiani fanjara mqonda. erT mSvenier
datoves SuSis slaidebze, rasac eqsperi-
dRes WianWvelebi gamoCndnen. davinteresdi,
mentebis mTeli seriebi mohyva imis Sesamow-
rogor moZraoben WianWvelebi; rogor
meblad, Tu ramden xans narCundeba es kvali,
xvdebian, saiT unda wavidnen? SeuZliaT
SeiZleba Tu ara misi advilad waSla da a.S.
erTmaneTs uTxran, sad aris saWmeli, rogorc
aRmovaCine, rom kvals mimarTuleba ar gaaCnda.
amas futkrebi akeTeben? aqvT geometriis raime
rom ameyvana WianWvela, Semetrialebina da
SegrZneba?
missave kvalze damebrunebina, is araswor gzas
axalbedasaviT viqceodi, dRes yvelam icis
daadgeboda, Tanac amas ver xvdeboda, sanam
pasuxi am kiTxvebze, magram maSin ar vicodi...
sxva WianWvelas ar Sexvdeboda.
erT eqsperimentSi fanjris rafaze SuSis
bevri mikroskopuli slaidi davalage, rom- feinmanis martivi, magram gonivruli eqsperi-
lebzec WianWvelebi win da ukan dadiodnen mentebi saSualebas aZlevdnen mas WianWvelebis
winaswar dayrili Saqris mosapoveblad. Sem- qcevis Sesaxeb cnobismoyvareoba daekmayo-
deg, Zveli slaidi axliT Sevcvale da am- filebina.

SesaZloa, Tqven arasodes gagCeniaT kiTxvebi am TavSi mowodebuli informaciis daufleba


WianWvelebis qcevis Sesaxeb, magram sxva tipis Zalian sasargeblo iqneba TqvenTvis im
kiTxvebi namdvilad gagiCndebodaT adamianis an SemTxvevaSic ki, Tu arasodes ganaxorcielebT
cxovelis qcevasTan dakavSirebiT. am TavSi mecnierul kvlevas. Cveni mizania dagexmaroT
visaubrebT imaze, Tu rogor pasuxoben fsiqo- kritikuli azrovnebis gaumjobesebaSi imiT, rom
logebi kiTxvebs, romlebic TqvenTvisac sain- gaswavloT, rogor unda dasvaT swori kiTxvebi
da SeafasoT fsiqologiuri movlenebis mize-
aRmoCenis etapi

teresoa. vnaxavT, rogor iynebs fsiqologia mec-


nierul meTodebs kvlevisaTvis. gvinda, rom zebis, Sedegebis da korelatebis Sesaxeb miRe-
gaigoT, rogor gegmaven fsiqologebi TavianT buli pasuxebi. masmediaSi gamudmebiT SexvdebiT
amgvar frazas: „kvleva aCvenebs, rom~... Tqveni
kvlevas: rogor SeiZleba rTuli da xSirad
inteleqtualuri skepticizmis daxvewis gziT
ablurduli monacemebidan azrovnebis, grZno-
dagexmarebiT kvlevis Sedegebi ufro brZnulad
bebis da qcevebis Sesaxeb myari, seriozuli das-
moixmaroT. gaCvenebT, rogor gadaWraT kamaTi
kvnebis gakeTeba.
„faqtebTan da ara polemikasTan~ (Miller, 1992).
23
aRmoCenis etapi mierebebs avlens da maTi aRmoCena kvlevis
saSualebiTaa SesaZlebeli. amitom fsiqolo-
giuri Teoria, Cveulebriv, amgvar kanonzomiere-
fsiqologiuri kvlevis procesi SeiZleba or baTa mizezebs eZebs.
Semadgenel nawilad davyoT, Tanac am Tanmimdev- Teoriam ukve cnobili faqtebi unda axsnas
robiT: ideis Camoyalibeba (aRmoCena) da misi da, amave dros, axali ideebi da hipoTezebi
Semowmeba (dasabuTeba). aRmoCenis etapi kvlevis wamoayenos. hipoTeza aris mizezebsa da Sedegebs
sawyisi fazaa, romlis ganmavlobaSic dakvirve- Soris mimarTebis Sesaxeb arsebuli Semowmebadi
bas, Sexedulebas, informacias da zogad codnas debuleba. hipoTezebs xSirad „Tu-maSin~ winas-
movlenis axleburi xedvisken mivyavarT. saidan warmetyvelebis formiT ayalibeben, konkretuli
uCndeba kiTxvebi mkvlevars? zogierTi maTgani pirobebidan gansazRvruli Sedegebis miRebis
movlenaTa, adamianTa da cxovelTa uSualo mizniT. SegviZlia, magaliTad, viwinaswarmetyve-
dakvirvebidan modis, zogierTi ukve tradiciad loT, rom, Tu bavSvebi bevr Zaladobas uyureben
qceul sakiTxebs swavlobs, romlebic fsiqo- televiziiT, maSin isini ufro agresiulad moiq-
logiaSi did, gadauWrel problemebad iTvleba. cevian TavianT TanatolebTan. kvlevam „Tu-maSin~
xSirad mkvlevrebi Zvel ideebs da maT kombi- mimarTeba unda Seamowmos. Teoriebi ukiduresad
naciebs axleburad warmoadgenen. WeSmaritad mniSvnelovania axali hipoTezebis Camoyali-
Semoqmedi moazrovnis sinji axali WeSmaritebis bebisaTvis. rodesac mecnieruli monacemebi ar
aRmoCenaa, romelic mecnierebas da sazogadoebas adasturebs hipoTezas, mkvlevarma unda gada-
ukeTesi mimarTulebiT amoZravebs. sinjos Tavisi Teoria. amrigad, Teoriasa da
fsiqologiuri Teoriebi cdiloben gaarkvion, kvlevas Soris mudmivi urTierTqmedebaa.
rogor funqcionirebs tvini, fsiqika, qceva da aRmoCenis etapis kidev erTi mniSvnelovani
garemo da ra kavSiria maT Soris. Teoria aris nawilia kvlevisaTvis saWiro saTanado Rirebu-
cnebebis organizebuli wyeba, romelic movlenas lebebi da damokidebuleba. mecniereba moiTxovs
an movlenaTa erTobliobas xsnis. fsiqologiuri Ria _ kritikul da skeptikur _ damokidebulebas
TeoriebisTvis saerTo isaa, rom isini determi- nebismieri daskvnisadmi manam, sanam is ar aris
nizmis poziciaze dganan. determinizmi gulis- miRebuli damoukidebeli mkvlevrebis mier.
xmobs, rom yvela movlena _ fizikuri, fsiqikuri Riaoba or mizans emsaxureba. pirveli: WeSmari-
da qceviTi _ ganpirobebulia konkretuli teba absoluturi ar aris, is damokidebulia
mizeziT, anu mis Sedegs warmoadgens. es mizezebi garkveul pirobebze da axali monacemebis gaCenis
SeiZleba Tavad adamianSi, an garemoSi iyos. amave SemTxvevaSi misi gadasinjva SesaZlebeli unda
dros, mkvlevrebi uSveben, rom qcevac da iyos. meore: Ria orientaciis gamo mkvlevrebi
fsiqikuri procesebic mimarTebaTa kanonzo-
Tavi 2 / fsiqologiis kvlevis meTodebi

aRmoCenis etapi (context of discovery) _ kvlevis


sawyisi fazaa, romlis ganmavlobaSic dakvir-
vebas, Sexedulebas, informacias da zogad cod-
nas movlenis axleburi xedvisaken mivyavarT.

Teoria (Theory) _ cnebaTa organizebuli wyeba,


romelic movlenas an movlenaTa erTobliobas
xsnis.
determinizmi (Determinism) _ es doqtrina gu-
lisxmobs, rom yvela movlena _ fizikuri,
fsiqikuri da qceviTi _ ganpirobebulia konkre-
tuli mizezebiT, romelTa dadgena SesaZlebelia.
hipoTeza (Hypothesis) _ Semowmebadi debuleba
mizezebsa da Sedegebs Soris mimarTebis Taobaze,
xSirad is gamoxatulia winaswarmetyvelebis imisaTvis, rom Teoria damtkicebulad CaiTvalos,
formiT, konkretul pirobas gansazRvruli Se- man unda gaiaros mkacri Semowmeba, romlis Sedegi
unda daemTxves damoukidebel eqspertTa Sedegebs.
24
degi mohyveba.
seriozulad udgebian iseT fenomenebsac ki, meTods. mecnieruli meTodi aris monacemTa Seg-
romlebisac Tavad ar sjeraT, rogoricaa, rovebisa da interpretaciis procedurebis er-
magaliTad, eqstrasensoruli aRqma (Bem, Honorton, Toblioba, romlis saSualebiTac minimumamdea
1994). dayvanili Secdomis wyaro da sando daskvnebia
mecnieruli praqtika im monacemebs emyareba, miRebuli. fsiqologia mecnierebad imdenad
romlebic gakontrolebuli dakvirvebiTa da iTvleba, ramdenadac is mecnieruli meTodis
frTxili gazomviTaa miRebuli. mecnierebis mier damkvidrebul wesebs misdevs.
samyaroSi, roca kargi monacemebi eqspertebis radganac mecnieruli kvlevis monacmebis
azrs upirispirdeba, sakiTxi monacemebis sasar- Segrovebisa da maTi analizis fazebze subieq-
geblod wydeba. saidumloeba gaZevebulia kvle- turoba minimumamde unda iqnes dayvanili, amitom
vis proceduridan, is Riaa SemowmebisaTvis, anu obieqturobis gasazrdelad gamoiyeneba specia-
sxva mkvlevrebs unda hqondeT SesaZlebloba luri damcavi saSualebebi. erT-erT maTgans
Seamowmon, gaakritikon, gaimeoron, an uaryon axsnac ki ar sWirdeba: mkvlevrebma srulad
monacemebi da meTodebi. monacemebis, Sedegebisa unda daafiqsiron monacemTa Segrovebisa da
da monacemebis Segrovebis meTodis aRwera maTgan analizis stadiebi iseTi formiT, rom sxva
gakeTebuli daksvnebisagan calke dgas. samecni- mkvlevars maTi gageba da Sefaseba SeeZlos.
ero publikaciebSi kvlevis TiToeuli nawili amitom jer aRvwerT, ra safrTxe aqvs obieq-
calke qveTavSia moyvanili da amiT mkiTxvels turobas da Semdeg ganvixilavT masTan brZolis
saSualebas aZlevs erTmaneTisagan ganasxvavos gzebs.
obieqturi monacemebi da maTi subieqturi
interpretacia. dabolos, kvleva unda gamo-
qveyndes, radgan kvlevis Sedegebi da monacemebi
ar unda daikargos, Tanac sxva mecnierebs unda
damkvirveblis tendenciuroba da
mieceT saSualeba, rom gaimeoron is.
operaciuli gansazRvrebebi
erTi da igive movlenebze dakvirvebisas
adamianebi yovelTvis erTsa da imaves ar „xe-
Sejameba daven~. am qveTavSi damkvirveblis tendeciuro-
bis problemas da misi gadaWris gzebs ganvixi-
aRmoCenis etapi kvlevis is fazaa, romelSic

dasabuTebis etapi: obieqturobis dacvis saSualebebi


lavT.
mkvlevrebi dakvirvebas, informacias da codnas
iyeneben, raTa axali ideebi da Teoriebi Camoa-
yalibon. fsiqologiuri Teoriebi cdiloben obieqturobis sirTule
gaarkvion tvins, fsiqikas, qcevasa da garemos damkvirveblis tendenciuroba pirovnuli
Soris arsebuli deterministuli mimarTeba. motivebisa da molodinebisagan gamomdinare
Secdomaa. xSirad adamianebs is esmiT da imas
xedaven, rasac moelian da ara imas, rac sinam-
dasabuTebis etapi: dvileSi xdeba (ix. sur. 2.1). ganvixiloT damkvir-
obieqturobis dacvis veblis tendenciurobis saintereso magaliTi:
XX saukunis dasawyisSi erT-erTma wamyvanma
saSualebebi
fsiqologma, hiugo miunsterbergma (Hugo Munster-
berg) mSvidobis Temaze warmoTqva sityva didi
umetes SemTxvevaSi mkvlevrebi aRmoCenidan auditoriis winaSe, romelSic Jurnalistebic
Teoriebis Semowmebaze gadadian. dasabuTebis Sediodnen. man Semdegnairad aRwera Tavisi si-
etapi kvlevis is fazaa, romelSic hipoTezis tyvis gaSuqeba mediaSi:
Sesamowmeblad faqtebis mopovebaa saWiro. es
reportiorebi dauyovnebliv moTavsdnen
ki sakmaod rTulia. fsiqologebma iseTi mona-
platformis garSemo. erT-erTma Jurnalistma
cemebi unda Seagrovon, romlebic validuri
dawera, rom auditoria imdenad iyo gaoce-
daskvnebis gakeTebis saSualebas miscemT. amisaT-
buli misi sityviT, rom srul siCumeSi
vis fsiqologebi iyeneben mokavSires: mecnierul
moismina is. meorem aRniSna, rom Cems gamos- 25
belma SesaZloa gansxvavebuli daskvnebi gamoi-
tanos erTi da igive monacemebis safuZvelze.
damkvirveblis tendenciuroba filtria, romel-
Sic informaciis nawili mniSvnelovnad iTvle-
ba, xolo danarCenis ugulvebelyofa xdeba,
radgan irelevanturad da uazrodaa miCneuli.
mkvlevrebi xSirad akvirdebian movlenebs.
yovel damkvirvebels Tavisi gamocdileba
Semoaqvs dakvirvebaSi, iseve rogorc simpatiebi
romelime Teoriisadmi. axla xedavT, ratom aCens
problemas damkvirveblis tendenciuroba. ra
SeuZliaT gaakeTon mkvlevrebma am tendenciu-
robis minimumamde dasayvanad?

problemis gadaWris saSualeba


vlas gamudmebiT wyvetda mquxare aplodis- damkvirveblis tendenciurobis minimumamde
mentebi, xolo sityvis dasrulebisas taSi dayvanis mizniT mkvlevrebi standartizacias da
wuTebis ganmavlobaSi ar wydebodao; kidev operaciul gansazRvrebebs iyeneben. standar-
erTma dawera, rom Cemi oponentis gamosvlisas tizacia niSnavs monacemTa Segrovebis yvela
gamudmebiT viRimebodio; sxvam ki aRniSna, rom fazaze Tanmimdevrulad dalagebuli da yvela-
saxe sruliad uZravi (utyvi) mqonda da er-
Tic ki ar gamiRimiao; erTma miuTiTa, rom
aRelvebisagan Zlierad gavwiTldi, xolo
meorem, rom qaRaldiviT gavTeTrdio (1908, gv.
35-36).

saintereso iqneboda marTlac gvenaxa imdro-


indeli gazeTebi da Segvemowmebina, ra kavSirSi
iyo reportaJebi avtorebis politikur Sexedu-
lebebTan. SesaZloa, maSin mivmxvdariyaviT, ratom
„dainaxes~ Jurnalistebma ase da ara sxvagvarad.
fsiqologiur eqsperimentSi damkvirveblebs
Soris sxvaoba iseTi radikaluri ar unda iyos,
Tavi 2 / fsiqologiis kvlevis meTodebi

rogorc minusterbergis SemTxvevaSi iyo, magram


es magaliTi gvaCvenebs, rom sxvadasxva damkvirve-

dasabuTebis etapi (context of justification) _ kvlevis


is fazaa, romelSic hipoTezis SemowmebisaTvis
faqtebia mosapovebeli.
mecnieruli meTodi (Scientific method) _ monacemTa
Segrovebisa da interpretaciis procedurebis
erToblioba, romlis saSualebiTac minimumamdea
dayvanili Secdomis wyaro da sando daskvnebia
miRebuli.
damkvirveblis tendenciuroba (observer bias) _
realobis damaxinjeba, romelic damkvirveblis
suraTi
2.1
pirovnuli motivebisa da molodinebisagan
damkvirveblis tendenciuroba
momdinareobs.
26 Wiqa naxevrad carielia Tu naxevrad savse?
saTvis saerTo procedurebis gamoyenebas. tes- Zaladobas uyureben telviziiT, ufro agresi-
tis an eqsperimentis yvela faza standartuli ulni iqnebian TavianT TanatolebTan. SegiZliaT
unda iyos, anu kvlevis yvela monawile erTsa dagegmoT eqsperimenti, sadac agresiis siZlieris
da imave pirobaSi unda imyofebodes. standarti- manipulirebas moaxdendiT (damoukidebeli
zacia niSnavs, rom kiTxvebs erTnairad svamT cvladi) da Semdeg naxavT, ra zomiT avlens
da pasuxebs winaswar dadgenili wesebiT aniWebT bavSvi agresias (damokidebuli cvladi). Tqveni
qulebs. Sedegebis Cawera (dafiqsireba) saSuale- eqsperimentisaTvis mniSvnelovania, rom orive
bas gvaZlevs SevadaroT isini sxva dros da cvladis _ sxvadasxva teleprogramaSi arsebuli
adgilas, sxva cdis pirebze da sxva mkvlevrebis Zaladobis raodenoba da Tqveni eqsperimentis
mier miRebul monacemebs. Tavad dakvirvebis monawileebis mier gamovlenili agresiis zoma
procedurac unda iyos standartuli. mecniereb- _ operacionalizacia moaxdinoT. ra procedu-
ma unda SeZlon TavianTi Teoriebi iseT cnebebad rebi unda gamoiyenoT, rom zustad gazomoT es
Targmnon, rom maT SeTanxmebuli mniSvneloba ori cvladi?
hqondeT. cnebebis mniSvnelobis standartizaciis fsiqologebisaTvis xSirad problemaa zogi-
strategias operacionalizacia ewodeba. opera- erTi rTuli cvladis operacionalizacia.
ciuli gansazRvreba cnebas konkretuli rogor moaxdendiT, vTqvaT, bavSvis mSobelTan
operaciebis an procedurebis terminebiT gan- urTierTobis xarisxis operacionalizacias?
martavs. eqsperimentis yvela cvlads unda (pasuxs me-11 TavSi ixilavT). fsiqologebs, ag-
hqondes operaciuli gansazRvreba. cvladi aris reTve, iseTi cvladebis operacionalizacia
nebismieri faqtori, romelic raodenobrivad uxdebaT, romelTa uSualod dakvirveba SeuZ-
an Tvisebrivad icvleba. stimulis piroba, lebelia. rogor moaxdenT TviTpativiscemis
romlic sxva nebismieri cvladisagan damouki- operacionalizacias? (ix. Tavi 14). Tu Tqven fsi-
deblad icvleba eqsperimentul garemoSi, aris qologi mkvlevari xarT da cvladis operacio-
damoukidebeli cvladi. nebismieri cvladi, rom- nalizacia moaxdineT, Tqveni kolegebi SeiZleba
lis mniSvneloba erTi an meti damoukidebeli ar dageTanxmon da CaTvalon, rom TviT-
cvladis cvlilebis Sedegia, aris damokidebuli pativiscemis Tqveneuli operacionalizacia ara-
cvladi _ is damokidebulia stimulis pirobebis sworia, magram Tu Tqveni operaciuli gansazRv-
cvlaze. reba zustia, maT ecodinebaT, rogor gaimeoron

dasabuTebis etapi: obieqturobis dacvis saSualebebi


warmovidginoT, rom gvsurs adre moyvanili da Seafason Tqveni Sroma.
hopoTezis Semowmeba: is bavSvebi, romlebic bevr

standartizacia (standardization) _ testSi, inter-


eqsperimentuli meTodi:
viuSi an eqsperimentSi monawilisadmi mopyro- alternatiuli axsna da
bis an monacemebis dafiqsirebis unificirebu-
li procedura.
kontrolis saWiroeba
operaciuli gansazRvreba (operational definition)
yoveldRiuri gamocdilebiT iciT, rom ada-
_ axdens cvladis an pirobis definicias kon-
kretuli operaciebis an procedurebis termi- mianebi erTi da igive Sedegis mraval mizezs
nebiT. dagisaxeleben. fsiqologebi imave problemis
cvladi (variable) _ nebismieri faqtori, romelic winaSe dganan, roca mizez-Sedegobriobis dad-
raodenobrivad an Tvisebrivad icvleba genaze aqvT pretenzia. mizez-Sedegobrivi oraz-
damoukidebeli cvladi (independent variable) _ rovnebis gadasalaxad mkvlevrebi eqsperimentul
eqsperimentul garemoSi stimulis piroba, ro- meTods iyeneben. isini damoukidebeli cvladis
melic sxva nebismieri cvladisagan damouki- manipulirebas axdenen, raTa naxon, ra zemoqm-
deblad icvleba. edeba eqneba amas damokidebul cvladze. am
damokidebuli cvladi (dependent variable) _ meTodis mizania, dadgindes erTi cvladis mizez-
eqsperimentul garemoSi nebismieri cvladi, rom- Sedegobrivi kavSiri meoresTan. am qveTavSi gan-
lis mniSvneloba erTi an meti damoukidebeli vixilavT alternatiuli axsnis problemas da
cvladis cvlilebis Sedegia.
misi gadaWris gzebs. 27
xdeba. warmovidginoT, magaliTad, rom televi-
obieqturobis sirTule ziiT naCvenebi Zaladobis scenebi ufro xmamaRla
rodesac fsiqologebi hipoTezas amowmeben, da meti moZraobiT mimdinareobs, vidre sxva
ukve winaswar aqvT garkveuli warmodgena imaze, tipis scenebi. aseT SemTxvevaSi, „Zaladobas~
Tu ratom SeiZleba Secvalos damoukidebeli ereva am scenebis sxva, zedapiruli aspeqtebi.
cvladis cvlilebam damokidebuli cvladi ase mkvlevars aRar SeuZlia gaarkvios, romeli
da ara sxvagvarad. magaliTad, SeiZleba iwinas- faqtori ganapirobebs agresiul qcevas.
warmetyveloT da eqsperimentulad aCvenoT, rom miuxedavad imisa, rom TiToeuli eqpserimen-
televiziiT Zaladobis yureba agresiis maRal tuli meTodi potenciurad alternatiul ax-
dones iwvevs. magram saidan iciT, rom namdvilad snaTa unikalur wyebas iwvevs, SegviZlia gan-
Zaladobis yurebaa agresiis mizezi? hipoTezis vsazRvroT ori tipis damatebiTi cvladi, ro-
yvelaze Zlieri SesaZlo mizezis dasadgenad melic TiTqmis yvela eqsperimentSi gvxvdeba.
fsiqologebi yovelTvis unda eZebdnen alterna- esenia molodinis efeqti da placebo efeqti.
tiul axsnebs. SesaZlo Sedegis rac meti alter- molodinis efeqti Cndeba maSin, roca mkvlevari
natiuli axsna arsebobs, miT naklebad viqnebiT Zalauneburad mianiSnebs monawileebs, ra tipis
darwmunebuli Tavdapirvel varaudSi. Tu kvlevis
procesSi eqsperimentatoris mier specialurad
Semotanili damoukidebeli cvladis garda
raRac sxva ereva da monacemebis interpretacias
arTulebs, mas damatebiTi cvladi ewodeba.
Tavi 2 / fsiqologiis kvlevis meTodebi

rodesac romelime qcevis efeqtis realur


mizezs damatebiTi cvladi Seereva, eqsperimenta-
toris mier monacemTa interpretacia sarisko

eqsperimentuli meTodi (experimental method) _


kvlevis meTodi, romelic damoukidebeli cvla-
diT manipulacias gulisxmobs, raTa dadgindes
misi efeqti damokidebul cvladze.
damatebiTi cvladi (confounding variable) _ cvladi,
romelic monawilis qcevaze zemoqmedebs
eqsperimentatoris mier Semotanili damouki-
debeli cvladis garda.
molodinis efeqti (Expentancy effects) _ Sedegi,
romelic maSin Cndeba, roca mkvlevari Zalaune-
burad mianiSnebs monawileebs, ra tipis qcevas
moelis maTgan, riTic mosalodnel reaqcias
28 iRebs.
qcevas moelis maTgan, riTic sasurvel reaqcias ciis Carevis gareSe icvlian qcevas. es termini
iRebs. am dros, gamomwvevi mizezi ara damoukide- medicinidan modis, im SemTxvevebis aRsaniSnavad,
beli cvladi, aramed eqsperimentatoris molo- rodesac pacientis janmrTelobis mdgomareoba
dinia. qimiurad inertuli wamlis miRebis Semdeg mainc
robert rozentalma (Robert Rothental) molodi- umjobesdeboda. janmrTelobis mdgomareobis
nis tendenciurobis fenomeni Seiswavla da naxa, gaumjobeseba xdeba rwmenis gamo, rom mkurnalo-
rogor amaxinjebs is kvlevis Sedegebs (Rosental, ba efeqturi iqneba. kvlevebiT aRmoCnda, rom
1966). zogierTma arasamedicino efeqtis mqone mkurna-
lobam pacientTa 70%-Si gamoiwvia placebo efeq-
ti (Roberts et al., 1993).
saidan
fsiqologiuri kvlevis situaciaSi placebo
viciT
efeqti Cndeba yovelTvis, roca qceviT reaqciaze
virTxebi Tqvens molodins gaamarTleben zemoqmedebas axdens pirovnebis molodini, Tu
ra gaakeTos, an ra igrZnos da ara realuri
am saxelmZRvaneloSi fsiqologiuri
gamomwvevi mizezi. gavixsenoT televiziiT
kvlevis Sedegebs gagiziarebT. Cveni das-
Zaladobis yurebisa da momatebuli agresiis
kvnebi xSirad swored mTels msoflioSi
eqsperimenti. vTqvaT, aRmoCnda, rom im cdis
Catarebuli amgvari kvlevebis Sedegebs
pirebmac maRali agresia aCvenes, visac ar
daeyrdnoba. am seqciis mizania gaecnoT
uyurebia amgvari gadacemebisaTvis. SeiZleba
eqsperimentebs, romlebic pirdapir pa-
vivarudoT, rom es adamianebi xvdebian, rom,
suxoben konkretul kiTxvebs. TiToeuli
radgan agresiis gamosavlen situaciaSi moa-
saidan viciT saSualebas gvaZlevs davi-
Tavses, maTgan agresiis gamovlenas moelian
naxoT kavSiri eqsperimentsa da mignebas
da amitom iqcevian ase. eqsperimentatorma
Soris. aq mokled ganvixlavT eqsperiments,
yovelTvis unda icodes, rom cdis pirebi
sadac Cans, rogor SeiZleba eqsperimen-
icvlian qcevas, roca ician, rom viRac ucxo
tatorma zemoqmedeba moaxdinos kvlevis
uyurebs, akvirdeba, amowmebs maT. magaliTad,
Sedegze. klasikur eqsperimentSi 12 stu-
monawileebi gansakuTrebulad grZnoben Tavs,
dents misces virTxebis jgufebi, rom-
roca kvlevaSi monawileobisaTvis SearCeven
lebisTvisac labirinTSi gasvla unda es-

dasabuTebis etapi: obieqturobis dacvis saSualebebi


da amitom gansxvavebulad iqcevian da ara
wavlebinaT. studentebis naxevars uTxres,
Cveulebrivad. amgvari efeqtic moqmedebs
rom maTi virTxebi labirinTSi kargad
kvlevis Sedegebze.
gamsvlel jiSs miekuTvneba, xolo meore
naxevars, rom maTi virTxebi labirinTSi
cudad gamsvlel jiSs miekuTvneba. sinam- problemis gadaWris saSualeba
dvileSi, orive jgufisaTvis gadacemuli radgan adamianis da cxovelis qceva rTulia
virTxebi sruliad erTnairi iyo. Sedegebi da xSirad mravali gamomwvevi mizezi aqvs, kargi
Seesabameboda studentebis molodins. karg kvlevis gegma yvela damatebiT cvlads iTva-
gamsvlelebad dasaxelebuli virTxebi liswinebs da maT gauvnebelyofas cdilobs.
cud gamsvlelebad dasaxelebul virTxeb- aseT strategias kontrolis procedurebi
ze ukeT swavlobdnen (Rosenthal & Fode, 1963). ewodeba _ meTodebi, romlebiTac mkvlevari

placebo efeqti (Placebo effect) _ maSin Cndeba,


rogor fiqrobT, rogor Seatyobines studen-
roca eqsperimentis monawileebi eqsperimentu-
tebma TavianTi molodinebi virTxebs? albaT
li manipulaciis Carevis gareSe icvlian qcevas.
xvdebiT, rom saqme kidev ufro rTuladaa, roca
adamianebze vatarebT kvlevas da ara cxovelebze. kontrolis procedurebi (Control procedures) _
molodinis efeqti aRmoCenis Sinaarss amaxin- meTodebi, romelTa saSualebiTac eqsperimenta-
jebs. tori cdilobs mudmivi hqondes yvela cvladi
placebo efeqti maSin Cndeba, roca eqsperi- da piroba, garda ganzrax Semotanili damouki-

29
mentis monawileebi eqsperimentuli manipula- debeli cvladisa.
cdilobs mudmivi hqondes yvela cvladi da salbuns, miT ufro meti albaTobiT anebebden
piroba, garda ganzrax Semotanili damoukide- Tavs mowevas (Abelin et al., 1989). amrigad, nikotinis
beli cvladisa. instruqciebi, oTaxis tempera- salbuni efeqturi saSualeba aRmoCnda, magram
tura, davalebebi, eqsperimentatoris Cacmuloba, misi zemoqmedebis naxevari placebo efeqtis
gamoyofili dro, monacemTa Caweris xerxi da damsaxurebaa, radgan mwevlebs molodini
situaciis sxva mravali detali eqsperimentis hqondaT, rom es salbuni maT uSvelidaT. sakon-
yvela monawilisaTvis erTnairi unda iyos. trolo pirobaSi miRebuli monacemebi mniSvne-
erTaderTi sxvaoba monawilis gamocdilebaSi lovan safuZvels gvaZlevs, romelsac eq-
unda iyos damoukidebeli cvladis mier Semo- sperimentis efeqts vadarebT.
tanili. vnaxoT, rogor cdiloben fsiqologebi kvlevis zogierT sqemaSi, romelsac cdis
gadaWran molodinis da placebo efeqtiT pirTa Soris sqemas uwodeben, cdis pirebs Sem-
gamowveuli problemebi. TxveviTad anawileben eqsperimentul (erTi an
warmoidgineT, rom agresiis eqsperimenti meti eqsperimentuli CareviT) da sakontrolo
gaamdidreT da masSi kidev erTi jgufi CarTeT, (eqsperimentuli Carevis gareSe) pirobebSi. cdis
romelic komediur gadacemebs uyurebda. pirebis SemTxveviTi ganawileba erT-erTi yvela-
frTxilad unda iyoT, rom, Tqveni molodine- ze efeqturi saSualebaa im damatebiTi cvla-
bidan gamomdinare, gansxvavebulad ar moepyraT debis aRmosafxvrelad, romlebic cdis pirebs
komediis da Zaladobis mayurebel monawileebs. Soris arsebuli individualuri gansxvavebebis
amdenad, sasurvelia, rom kvlevis asistentma, gamo iCens Tavs. swored amgvar sqemas vgulis-
romelmac unda Seafasos cdis pirTa agresia, xmobdiT agresiis eqsperimentSi. eqsperimentul
ar icodes, romel jgufs miekuTvneba cdis piri. da sakontrolo pirobaSi cdis pirebis Sem-
saukeTeso SemTxvevaSi, tendenciurobis aR- TxveviTi ganawileba imis did Sanss gvaZlevs,
mofxvra SesaZlebelia maSin, roca arc asis- rom orive jgufSi msgavsi cdis pirebi mox-
tents da arc monawileebs ar ecodinebaT, vdebian, radgan SemTxveviTi ganawilebisas
romel pirobaSi moxvdnen isini. am teqnikas TiToeul cdis pirs rogorc sakontrolo, aseve
ormagad brma kontroli ewodeba. mraval eqsperimentul jgufSi moxvedris erTi da igive
eqsperimentSi monawileobis ufleba ar eZlevaT albaToba aqvs. aseT SemTxvevaSi ar gamova ise,
rom eqsperimentul jgufSi mxolod Zaladobis
maT, visTvisac cnobilia kvlevis hipoTeza.
scenebis moyvaruli cdis pirebi moxvdebian
placebo efeqtis aRmosafxvrelad mkvlev-
da sakontroloSi _ Zaladobis scenebis moZule
rebs kidev erTi sakontrolo piroba SeaqvT
cdis pirebi. SemTxveviTma ganawilebam orive
eqsperimentSi, am dros Careva ar xdeba. amas
tipis adamiani unda moaxvedros TiToeul
placebo kontrols vuwodebT. placebo kon-
jgufSi. Tu Sedegad jgufebis Sedegebs Soris
troli kontrolis zogad kategoriaSi Sedis,
sxvaobas miviRebT, ufro darwmunebuli viqnebiT,
Tavi 2 / fsiqologiis kvlevis meTodebi

romelic Sedarebis saSualebas aZlevs eqsperi-


rom am sxvaobas Cveni Careva iwvevs da ara
mentators. gaixseneT gogonas istoria, ro-
cdis pirebs Soris gansxvaveba.
melsac hkiTxes, uyvarda ufrosi da, Tu ara.
man ki upasuxa: „rasTan SedarebiT?~ es kiTxva
ormagad brma kontroli (Double-blind control) _
unda daisvas da pasuxic unda gqondeT, radgan eqsperimentuli teqnika, romelic saSualebas
sxvagvarad ver gaigebT, ras niSnavs kvlevis gvaZlevs Tavidan aviciloT eqsperimentatoris
Sedegebi. davuSvaT, gaecaniT kvlevis Sedegebs, molodinis efeqti imiT, rom arc asistentma da
romlis mixedviTac, „mowevis danebebis arc monawileebma ar ician, romel pirobaSi
msurvelTa 3/4-ze metma nikotinis salbuniT moxvdnen isini.
miaRwia warmatebas~ (Andrews, 1990). ki magram, placebo kontroli (Placebo control) _ eqsperimen-
rasTan SedarebiT? sad aris sakontrolo tuli pirobaa, rodesac Careva ar xdeba da im
SemTxvevaSi gamoiyeneba, roca placebo efeqtis
jgufi? am kvlevaSi sakontrolo jgufis
saSiSroeba Cndeba.
wevrebi nikotinis gareSe salbuns atarebdnen
cdis pirTa Soris sqema (between subjects design) _
da maTma 39%-ac Tavi daaneba mowevas! metic,
cdis pirebs SemTxveviTad anawileben eqsperimen-
rac ufro didxans atarebdnen isini samedicino tul da sakontrolo pirobebSi.
30 TvalsazrisiT absoluturad usargeblo
suraTi
2.3
anonimurobiT gamowveuli agresia
da Carevis Semdeg. A-B-A sqemaSi cdis pirebi
anonimurobis efeqti mniSvnelovania: erTi da igive
bavSvebi bevrad maRal agresias avlenen anonimur
jer xvdebian safuZvlis pirobaSi (A), Semdeg
pirobebSi, vidre manam da Semdeg araanonimur eqsperimentul CarevaSi (B), xolo Semdeg isev
pirobebSi. ubrundebian safuZvlis pirobas (A). ukan,
safuZvlis pirobaSi dabruneba mkvlevars
mkvlevrebi cdiloben SemTxveviT SerCevas saSualebas aZlevs sabolood darwmundes, rom
miuaxlovdnen, roca cdis pirebs kvlevaSi cvlileba mxolod misi Carevis da ara romelime
monawileobis misaRebad iwveven. Cveulebriv, damatebiTi cvladis, magaliTad, drois gasvlis,

dasabuTebis etapi: obieqturobis dacvis saSualebebi


fsiqologiur eqsperimentSi 20-dan 100-mde cdis Sedegia.
piri monawileobs. SerCevaze miRebul Sedegebs
ki mkvlevari im populaciaze azogadebs, saidanc
miiRo es SerCeva. davuSvaT, gsurT SeamowmoT SerCeva (Sample) _ populaciis nawili, romelic
eqsperimentSi monawileobisaTvis gadaarCies.
hipoTeza, rom 6 wlis bavSvebi ufro mets
ityuebian, vidre 4 wlisebi. kvlevaSi msoflios populacia (Population) _ individTa sruli er-
Toblioba, romelzec, eqsperimentul SerCevaze
am asakis bavSvTa mxolod mcire nawils Tu
dayrdnobiT, generalizacia keTdeba.
CarTavT, margam ganzogadebis gasakeTeblad
reprezentatuli SerCeva (representative sample) _
darwmunebuli unda iyoT, rom Tqvens mier
SerCeva populaciis reprezentatulia, Tu is
SerCeuli bavSvTa jgufebi nebismieri SemTxveviT imeorebs populaciis zogad maxasiaTeblebs, ro-
SerCeuli jgufis Sesabamisi iqneba. SerCeva gorebicaa, magaliTad, sqesi, asaki da sxva.
populaciis reprezentatulia, Tu is imeorebs cdis pirTa SigniT sqema (within subjects design) _
populaciis zogad maxasiaTeblebs, rogorebicaa, kvlevis sqema, sadac TiToeuli cdis piri sa-
magaliTad, sqesi, asaki da sxva. SerCevaSi kuTari Tavis kontrolia. cdis piris eqsperi-
mxolod biWebi rom gyavdeT, ufleba ar geqnebaT, mentul pirobaSi qceva SeiZleba SevadaroT
rom gogonebze gaakeToT daskvna da a. S. missave qcevas am pirobamde, an mis Semdeg.
eqsperimentuli sqemis kidev erTi tipia cdis A-B-A sqemaSi cdis pirebi jer xvdebian safuZ-
pirebs SigniT sqema _ aq TiToeuli cdis piri vlis pirobaSi (A), Semdeg eqsperimentul Care-
vaSi (B), xolo Semdeg ubrundebian safuZvlis
sakuTari Tavis kontrolia. magaliTad, SeiZleba
pirobas.
erTmaneTs SevadaroT cdis pirTa qceva Carevamde
31
saidan akvirdebaT. mesame, arsebobs mniSvnelovani
viciT eTikuri sakiTxebi, romelTa gamoc eqsperimentis
Catareba SeuZlebeli xdeba. magaliTad, ver
bavSvebis agresiuli TamaSi A-B-A
vikvlevT, memkvidreobiT gadaecema Tu ara bavSvis
sqemaSi
Cagvris tendencia, radgan daCagruli bavSvebis
amgvari sqema iyo gamoyenebuli kvlevaSi, eqsperimentuli jgufi da aradaCagrulebis
sadac fsiqologs Semdegi hipoTezis Se- sakontrolo jgufi unda gvqondes. Semdeg
mowmeba surda: Tu bavSvebs ecodinebaT, qveTavSi kvlevis iseT meTods ganvixilavT,
rom anonimurebi arian, isini ufro advi- romelic xSirad awydeba amgvar problemebs.
lad gamoavlenen agresiul qcevas. skolis
moswavleebi dapatiJes maskaradze, iseT
wveulebaze, sadac yvela specialur kos- korelaciis meTodi
tiumSi gadacmuli modioda. bavSvebs mra-
valgvar TamaSs sTavazobdenen. rig maTgans kavSirSia inteleqti kreatulobasTan?
agresiuli qcevis gamowveva SeeZlo, rigs optimistebi ufro janmrTelebi arian Tu
_ araagresiulis. safuZvlis pirobaSi (A) pesimistebi? aris kavSiri bavSvobaSi Cagvris
bavSvebi kostiumebis gareSe TamaSobdnen, gancdasa da Semdeg fsiqikuri daavadebis gaCenas
Carevis pirobaSi (B) kostiumebi Caicves Soris? es kiTxvebi iseT cvladebs moicavs,
da Tavisi surviliT irCevdnen TamaSebs. romlebiT manipulirebas fsiqologi ase mar-
bolos, safuZvlis pirobaSi (A) dabru- tivad ver moaxerxebs, Tanac aq eTikuri mosaz-
nebisas, maT kostiumebi kvlav gaxades, rebebic erTveba. amitom, amgvar kiTxvebze pasuxis
oRond TamaSis gagrZeleba SeeZloT. gasacemad iyeneben korelaciis meTods. fsiqo-
rogorc 2.2 suraTze xedavT, Sedegebma logebi korelaciis meTodebs iyeneben, roca
daadastura kvlevis hipoTeza. bavSvebi surT gansazRvron, ra zomiTaa erTmaneTTan
bevrad ufro agresiulad iqceodnen, roca dakavSirebuli ori cvladi.
anonimurebi iyvnen (B) (Fraser, 1974). or cvlads Soris korelaciis ufro zustad
gansazRvrisaTvis fsiqologebi iyeneben statis-
aqamde aRweril kvleviT meTodologiebSi tikur sazoms, romelsac korelaciis
damoukidebeli cvladiT manipulireba da damo- koeficienti ewodeba (r). korelaciis koeficienti
kidebul cvladze misi efeqtis gazomva xdeboda. icvleba +1-dan _1-mde, sadac +1 aris sruli
marTalia, eqsperimentuli meTodi saSualebas dadebiTi korelacia, _1 _ sruli uaryofiTi
aZlevs mkvlevrebs cvladebs Soris kauzaluri korelacia, xolo 0 niSnavs, rom korelacia ar
kavSiris Sesaxeb daskvna gamoitanon, zogierT arsebobs. dadebiTi korelaciis koeficienti
Tavi 2 / fsiqologiis kvlevis meTodebi

situaciaSi am meTodis gamoyeneba arc ise sa- niSnavs, rom, Tu izrdeba erTi cvladis
survelia. upirveles yovlisa, qcevas xSirad maCveneblebi, izrdeba meore cvladis maCveneb-
xelovnurad Seqmnil garemoSi swavloben, raTa lebic. uaryofiTi korelacia niSnavs, rom erTi
advilad gaakontrolon yovelgvari situaciuri cvladis maCveneblebis zrdas meore cvladis
faqtori, samagierod, xSirad aseTi situacia maCveneblebis Semcireba mohyveba (ix. sur. 2.3).
realurisagan sakmaod Sors dgas. kritikosebis nulTan axlos myofi korelacia niSnavs, rom
azriT, gakontrolebul eqsperimentul piro- ori sazomis qulebs Soris susti kavSiria, an
bebSi kvlevisas qcevis mTeli simdidre da is saerTod ar aris. rac ufro uaxlovdeba
mravalferovneba ikargeba, radgan is mxolod korelaciis koeficienti 1-s, miT ufro Zlieria
erTi, an mcire raodenobiT cvladis da reaqciis
gamartivebul kvlevas ewireba. meore, cdis korelaciis meTodi (correlational method) _ gan-
pirebma ician, rom eqsperimentSi monawileoben sazRvravs, Tu ra zomiTaa erTmaneTTan dakavSi-
da maT cdian da zomaven. isini cdiloben imgvari rebuli ori cvladi.
reagireba moaxdnon, rogoric eqsperimentators korelaciis koeficienti (r) (correlation coefficient)
esiamovneba da, saerTod, maTi qceva gansxvave- _ statistika, romelic or cvlads Soris kav-
buli iqneba Cveulisagan, radgan ician, rom sxva Siris xarisxs aCvenebs.
32
daskvna arasworia. Zlieri korelacia mxolod
suraTi
2.4 imas miuTiTebs, rom monacemTa ori jgufi sis-
tematuradaa dakavSirebuli erTmaneTTan, magram
dadebiTi da uaryofiTi korelaciebi ar gveubneba, rom erTi cvladi iwvevs meores.
es warmosaxviTi monacemebi dadebiT da uaryofiT korelacia mizez-Sedegobrioba ar aris. kore-
korelaciebs Soris sxvaobas aCvenebs. TiToeuli wer- laciam SeiZleba asaxos SesaZlo mizez-Sedegob-
tili erT fexburTels asaxavs. (a) zogadad, rac ufro rivi efeqtidan nebismieri, an arc erTi. magali-
met burTs gaitans fexburTeli, miT met fuls gamoi-
muSavebs. ese igi, am or cvlads Soris dadebiTi Tad, stressa da produqtulobas Soris arse-
korelaciaa. (b) uaryofiTi korelaciis magaliTi. rac buli uaryofiTi korelacia SeiZleba niSnavdes,
ufro nakleb jarimas daimsaxurebs fexburTeli, miT
rom (1) saxlSi gancdili stresis gamo adamianebi
met fuls gamoimuSavebs.

dasabuTebis etapi: obieqturobis dacvis saSualebebi


uaresad muSaoben, (2) dabali produqutuloba
kavSiri or cvlads Soris. magaliTad, Tu iwvevs stress adamianebSi, (3) garkveuli tipis
mkvlevari ikvlevs muSakis produqtulobasa da adamianebi ufro metad ganicdian stress da
stress Soris kavSirs, man unda gazomos, ra uaresad muSaoben. yuradReba miaqcieT, rom
zomis stress ganicdian adamianebi cxovrebis ukanasknel SemTxvevaSi mesame cvladi iwvevs
ganmavlobaSi da rogor aisaxeba es maT mu- danarCen ors. dabolos, davuSvaT, rom axali
Saobaze. operaciulad stresi SeiZleba ganvsa- teqnologiis gamo samsaxurSi bevrad meti xma-
zRvroT, rogorc stresis kiTxvarze miRebuli uria, rac, Tavis mxriv, ufro met stress
qula, xolo produqtuloba, rogorc produq- (radganac adamianebi ver axdenen koncentracias)
ciis, saqonlis is raodenoba, romelsac adamiani da ufro dabal produqtulobas iwvevs (radgan
dReSi amzadebs. Semdeg mkvlevari am cvladebs TanamSromlebi erTmaneTTan ver urTierToben).
mraval adamianze gazomavs da maT Soris korelacia isev darCeba, magram mizez-Sedegob-
korelaciis koeficients gamoTvlis. Zlieri rioba ki _ aRar.
uaryofiTi korelacia imis maCvenebli iqneba, korelacia, SesaZloa mcdari iyos, radgan
rom stresis zrdas produqtulobis Semcireba mkvlevarma saTanado sakontrolo Sedarebebi
moyveba. Sesabamisad, Tu mkvlevarma icis ar ganaxorciela. ganvixiloT savaraudo kavSiri
romelime adamianis stresis qula, mas SeuZlia 1965 wels niu iorkSi momxdar sinaTlis Caqro-
iwinaswarmetyvelos misi produqtuloba. basa da cxra Tvis Semdeg Sobadobis maCveneblis
mkvlevarma SeiZleba kidev erTi nabiji zrdas Soris. `niu iorkelebi Zalian romanti-
gadadgas da Tqvas, rom stresis Semcireba ulebi arian, es sanTlis arqonis gamo moxda~,
produqtulobis gazrdas gamoiwvevs. amgvari _ Tqva erT-erTma mamam. saxelmwifo moxelem ki
33
es faqti amgvarad axsna: „im saRamos seqsis xedavT, ratomaa saWiro korelaciuri kvlevis
Canacvlebis yvela saSualeba _ Teatri, saloni, gamoyeneba am SemTxvevaSi? jgufebSi SemTxve-
Sexvedra, kartis TamaSi _ moispo da sxva raRa viTad ver gaanawilebT bavSvebs, romlebsac cota
darCenodaT?~ („niu iork Taimsi~, 8/11/1966). msgavsi an bevri konfliqti aqvT da-ZmasTan, unda
korelaciaa aRmoCenili, agreTve, qariSxlis da daicadoT da mxolod Semdeg dainaxavT, gamov-
sxva bunebrivi katastrofebis Semdeg. „miwis- lindeba Tu ara raime sxvaoba situaciebs Soris.
Zvram SeiZleba Sobadobis afeTqeba gamoiwvios~,
_ werda san francisko qronikli (Chen, 1990),
magram Tu ar davizarebT da am Sedegebs Soba- qvezRurblovani zemoqmedeba
dobis sezonur maCveneblebs SevadarebT,
aRmoCndeba, rom korelacia mizez-Sedegobriobad am qveTavis dasasruls gTavazobT imis
konkretul magaliTs, Tu rogor gamoiyenes
SeniRbuli damTxveva aRmoCndeba. anu, sezonsa
fsiqologiuri kvleva reklamis gamomSvebTa
da Sobadobis maCvenebels Soris namdvilad aris
korelacia da swored esaa katastrofasa da saqmianobis Sesafaseblad, romlebsac didi
survili aqvT dagarwmunoT, rom maTi produqcia
Sobadobis maCvenebels Soris korelaciis sakon-
saukeTesoa. albaT, SegxvedriaT qvezRurblovani
trolo piroba. naTelia, rom korelaciis
Sedegebs imave sifrTxliT unda movekidoT, reklamebi, romlebic gpirdebian, rom amieridan
Tqveni cxovreba sruliad Seicvleba. erTi
rogorc eqsperimentis meTodis gamoyenebisas
reklama ukeTes seqsualur cxovrebas gpirdebaT,
miRebul Sedegebs.
ar gvinda iseTi STabeWdileba dagrCeT, TiT- meore _ dabali TviTSefasebis swraf gazrdas
gTavazobT, mesame _ wonis swraf da efeqtur
qos korelaciis meTodi usargebloa. wignSi
daklebas, rogor? Zalian martivad, gamudmebiT
xSirad SevxvdebiT korelaciur kvlevebs, rom-
lebmac mniSvnelovani aRmoCenebi Semates fsi- unda usminoT kasetas, romelzec „qviSian napirze
okeanis talRebis nazi Sxapunis xmaa~ Cawerili.
qologias. madaze mosayvanad kidev erT magaliTs
qvezRurblovan zemoqmedebas xangrZlivi
gTavazobT:
istoria aqvs. miuxedavad imisa, rom es praqti-
kulad xriki iyo, 1957 wels Catarebulma gamokv-
saidan levam didi aJiotaJi gamoiwvia presis furcleb-
viciT ze. qvezRurblovani reklamis „gamomgonebeli~
amtkicebda, rom kinofilmis msvlelobisas ekran-
biWebis cudi yofaqcevis saTaveebi ze gaelvebulma warweram „iyideT batibuti!~
58%-iT meti batibutis gayidva gamoiwvia (Rogers,
garemos romeli faqtorebi xsnis, Tu
1993). uol stritis JurnalSi ewera, rom niu
ratom avlenen zogierTi 5 wlis asakis
orleanis supermarketma mniSvnelovnad Seamcira
Tavi 2 / fsiqologiis kvlevis meTodebi

biWebi problemur qcevas, xolo sxvebi ara?


qurdoba sistemaSi Semdegi qvezRurblovani
mkvlevarTa gundis azriT, amgvari sxvaobis
teqstis ganTavsebiT: „Tu moviparav, cixeSi Cav-
safuZvlebi, nawilobriv, da-Zmebs Soris
jdebi~. ohaios StatSi, toledoSi Catarebulma
destruqciul konfliqtSi unda veZeboT
satelefono gamokiTxvam aCvena, rom gamoki-
(Garcia et al., 2000). maTi azriT, da-ZmebTan
Txuli 400 mozardis 75%-s sjera, rom qvezRur-
gancdili konfliqtis done ganamtkicebs
blovani reklama warmatebiT gamoiyeneba mar-
sxva situaciebSi gamovlenil agresiul
ketingis specialistebis mier. rac ufro metad
qcevas. am mizniT, mkvlevrebma videokameriT
ganaTlebulni iyvnen respondentebi, miT ufro
gadaiRes 180 biWis da-ZmasTan TamaSi. es
metad sjerodaT maT qvezRurblovani reklamis.
TamaSebi da-Zmebs Soris konfliqtis
axla ukve gaqvT sakmarisi codna, rom
raodenobisa da intensiurobis mxriv
upasuxoT kiTxvas: namdvilad zemoqmedebs qve-
Seafases. korelaciurma analizma daadas-
zRurblovani kasetebi fsiqikur mdgomareobasa
tura varaudi, rom da-ZmasTan konfliqtis
da qcevaze? pasuxs Cven mier aRwerili eqsperi-
maRali donis mqone biWebi ufro metad
mentuli meTodis saSualebiT gavcemT (ix. sur.
avlendnen agresiul da destruqciul
2.5).
34 qcevas.
suraTi
2.5
qvezRurblovani kasetebis efeqturobis Sesamowmebeli
kvlevis eqsperimentuli gegma

eqsperimentis am gamartivebul versiaSi SerCeva populaciidanaa gakeTebuli.


cdis pirebs jer winaswar uzomaven damoukidebel cvlads, Semdeg
SemTxveviTad anawileben jgufebSi, sadac isini usmenen mexsierebis, an
TviTSefasebis teqstis Semcvel qvezRurblovan kasetas. Semdeg maT kvlav
uzomaven saTanado Tvisebebs, raTa ipovon raime Sresazlo cvlileba
damokidebul cvladSi; mexierebasa da TviTSefasebaSi. kvlevam qve-
zRurblovani darwmunebis sando zemoqmedeba ver aRmoaCina.

efeqti: placebo efeqti _ cdis pirebi


moelodnen, rom maT daexmarebodnen.
saidan
mkvlevrebma gaiTvaliswines es efeqti da
viciT
kidev erTi damoukidebeli cvladi daama-
qvezRurblovani efeqtis Sefaseba tes. orive jgufis cdis pirTa naxevars
mexsierebis kasetaze arasworad ewera
mkvlevarTa gundma gadawyvita mexsiere-

dasabuTebis etapi: obieqturobis dacvis saSualebebi


„TviTSefaseba~, xolo TviTSefasebis kase-
bis da TviTSefasebis gaumjobesebaze
taze „mexsiereba~. cdis pirebs sjerodaT,
qvezRurblovani teqstis mosmenis efeqti
rom TviTSefaseba gaumjobesdeboda, Tu
Seefasebina. kvlevaSi 18-dan 60 wlamde 237
Sesabamisi warweris mqone kasetas mous-
qali da mamakaci monawileobda. jer maT
mendnen da mexsiereba gaumjobesdeboda,
mexsiereba da TviTSefaseba Seumowmes
Tu kasetebs eqnebodaT warwera „mexsiere-
saTanado testebis da kiTxvarebis meSve-
ba~, Tumca sinamdvileSi, isini sxva kasetas
obiT da Semdeg SemTxveviTad gaanawiles
usmendnen!
or jgufSi. erT jgufs moasmenines
mexsierebis kaseta, meores _ TviTSefasebis.
isini regularulad usmendnen kasetebs 5 es daxvewili eqsperimenti sakmod konkretuli
kviris ganmavlobaSi da Semdeg laborato- rCevis micemis saSualebas gvaZlevs: nu daxar-
rias daubrundnen, rom xelmeored gae- javT fuls tyuilad, qvezRurblovani kasetebi
zomaT maTi mexsiereba (oTxi testiT) da placebo efeqtis garda arafers gvTavazobs.
TviTSefaseba (sami skaliT). mkvlevrebma `fsiqologia da cxovrebis~ mniSvnelovani miza-
ar icodnen (brma sqema), romeli cdis piri nia myar eqsperimentul meTodebze damyarebuli
romel pirobaSi moxvda (Greenwald et al., 1991). amgvari konkretuli daskvnebi mogawodoT.
am gakontrolebuli eqsperimentis Se- es eqsperimenti, agreTve, specifikur magaliTs
degebi miuTiTebs, rom arc TviTSefaseba gaZlevT cvladebis im tipebis Sesaxeb, romleb-
da arc mexsiereba sandod ar gaumjobe- sac fsiqologebi zomaven. am SemTxvevaSi saqme
sebula, Tumca gaCnda erTi, Zalian Zlieri gvqonda cdis pirebis rwmenasTan, rom maTi
mexsiereba da TviTSefaseba gaizrdeboda. Sem- 35
deg qveTavSi ufro zogadad ganvixilavT, Tu gani movlenebi da procesebi _ garegani, xolo
rogor zomaven fsiqologebi gamocdilebis piradi gamocdileba _ sazogado. Tqven ukve
sxvadasxva ganzomilebas da mniSvnelovan pro- naxeT, ramdenad mniSvnelovania sakvlevi feno-
cesebs. menis operaciuli gansazRvreba. es gansazR-
vrebebi im proceduras gvaZlevs, romliTac
xdeba sxvadasxva donis, zomis, intensiurobis
Sejameba an raodenobis cvladisaTvis raodenobrivi
mniSvnelobis mikuTvneba. arsebobs gazomvis
kvlevis procesis meore fazaa dasabuTeba.
mravali meTodi, yovel maTgans Tavisi upi-
amisaTvis fsiqologebi mecnierul meTods
ratesobani da nakli gaaCnia.
iyeneben. damkvirveblis tendenciuroba daZ-
fsiqologiuri gazomvis ganxilvas gazomvis
leulia, roca monacemTa Segrovebis procedu-
sizustis or indikators Soris gansxvavebis
rebis standartizacia da cnebebis operaciuli
ganxilviT viwyebT, esenia sandooba da vali-
gansazRvra xdeba. eqsperimentuli meTodi
doba. Semdeg ganvixilavT monacemTa Segrovebis
mkvlevrebs mizez-Sedegobrivi kavSiris kvlevis
sxvadasxva teqnikas. rogorc ar unda agro-
saSualebas aZlevs.
vebdes fsiqologi monacemebs, hipoTezis Se-
agreTve, mkvlevrebma unda gaacnobieron
samowmeblad igi saTanado statistikur mona-
alternatiuli axsnis arsebobis faqtic, ro-
cemebs unda iyenebdes. statistikur damatebaSi
goricaa molodinis da placebo efeqtebi. myari
aRwerilia, Tu rogor aanalizeben fsiqologebi
daskvnebis misaRebad isini iseT procedurebs
monacemebs. statistikuri damateba am TavTan
iyeneben, rogoricaa: ormagad brma kontroli
erTad unda ganixiloT.
da placebos kontroli. cdis pirTa Soris sqemis
dros jgufebSi cdis pirTa SemTxveviT
ganawileba kontrolis mniSvnelovani iaraRia sandooba da validoba
da sakontrolo da eqsperimentul jgufebs
Soris msgavsebis garantias gvaZlevs. cdis pir- fsiqologiuri gazomvis mizania sando da
Ta SigniT sqema moicavs A-B-A sqemas, sadac validuri daskvnebis miReba. sandooba niSnavs
monawileebi sakuTari Tavis kontrolad gamod- fsiqologiuri testirebis an eqsperimentuli
gebian. mkvlevrebi korelaciis meTodebs iye- kvlevis Sedegad miRebuli qcevis monacemebis
neben, raTa gansazRvron, ra zomiT arian erT- Sesabamisobas da sarwmunoebas. sando Sedegi
maneTTan dakavSirebuli cvladebi. korelaciis sxva dros, msgavs pirobebSi Semowmebisas unda
mniSvnelovani SezRudva isaa, rom is ar gu- gameordes. Tu sazomi instrumenti sandoa, misi
lisxmobs mizez-Sedegobriobas. eqsperimentuli ganmeorebiT gamoyenebisas msgavsi qulebi unda
meTodebi SeiZleba gamoviyenoT realuri sam- miviRoT. ganvixiloT eqsperimenti, romelmac
Tavi 2 / fsiqologiis kvlevis meTodebi

yaros zemoqmedebis SeswavlisaTvis, rogori- aCvena, rom qvezRurblovani kasetebi mxolod


caa, magaliTad, qvezRurblovani kasetebis placebo efeqts iZleva. am eqsperimentSi 237
efeqti. cdis piri iyo. eqsperimentatoris pretenzia,
rom Sedegi sandoa, niSnavs, rom daaxloebiT
igive zomis jgufze eqsperimentis gameorebis
Semdeg msgavsi Sedegebi unda miviRoT.
fsiqologiuri gazomva validoba niSnavs, rom kvleva an testireba
im fsiqologiur cvlads an Tvisebas zomavs,
romlis gazomvasac apirebda. magaliTad, bed-
radgan fsiqologiuri procesebi mravalfe- nierebis validuri sazomi saSualebas unda
rovani da rTulia, maTi gazomva siZneleebTanaa gvaZlevdes viwinaswarmetyveloT, ramdenad bed-
dakavSirebuli. zogierTi qceva advilad dak- nieri iqnebiT Tqven ama Tu im situaciaSi. va-
virvebadia, xolo sxvebi, magaliTad, SfoTva liduri eqsperimenti niSnavs, rom mkvlevars
da sizmari _ ara. amdenad, mkvlevris erT- ganzogadebis gakeTeba SeuZlia, anu Sedegebis
erTi amocanaa uxilavi xiluli gaxados, Sina-
36
gavrcoba laboratoriidan realur samyaroze.
rodesac kasetebis eqsperimentze dayrdnobiT
rCeva mogeciT, vicodiT, rom kvlevis Sedegebi
validuria. SesaZloa eqsperimenti da testi
sando iyos, magram ara _ validuri. magaliTad,
Tqveni bednierebis maCveneblad SegviZlia
Tqveni fexsacmlis zoma gamoviyenoT. es sazomi
sando iqneba (yovelTvis igive pasuxs miviRebT),
magram ara validuri. SeecadeT sandoobis da
validobis TvalsazrisiT SeafasoT is sazo-
mebi, romlebsac am wignSi SexvdebiT.

TviTangariSi
mkvlevrebs xSirad ainteresebT imgvari
gamocdilebis kvleva, romelsac uSualod ver
daakvirdebi. esenia Sinagani fsiqologiuri
mdgomareobebi _ grZnobebi, damokidebulebebi
(attitudes), Sexedulebebi. SesaZloa, es gamocdi-
leba garegani qcevac iyos, magram fsiqologi arsebobs, agreTve, daxuruli kiTxvebi, sadac
mainc ver daakvirdes mas, magaliTad, seqsua- pasuxis variantebi mocemulia, magaliTad, diax,
luri aqtivoba an kriminaluri qceva. aseT ara, ar vici.
SemTxvevebSi kvlevebi TviTangariSs (self-report interviu aris mkvlevarsa da individs Soris
measures) eyrdnoba. es aris mkvlevris mier dialogi detaluri informaciis miRebis mizniT.
dasmul kiTxvebze miRebuli werilobiTi an mTlianad standartizebuli kiTxvarisagan
zepiri verbaluri pasuxebi. arsebobs amgvari gansxvavebiT, interviu interaqtiulia. intervi-
Sefasebebis raodenobrivi saxiT gadmocemis uerma SeiZleba Secvalos kiTxvebi imisda
sando xerxebi. ase rom, fsiqologebs SeuZliaT mixedviT, Tu ras pasuxobs respondenti. kargi
sxvadasxva adamianis pasuxebi Seadaron interviuerebi socialuri interaqciis pro-
erTmaneTs. cessac iTvaliswineben da amyareben raports
TviTangariSi intervius dros an kiTxvarze _ dadebiT socialur urTierTobas responden-
miRebul pasuxebs gulisxmobs. kiTxvari an tTan, romelic ndobas da piradi informaciis
anketa kiTxvebis werilobiTi krebulia. ki- gaziarebis survils iwvevs.
Txvebis Sinaarsi SeiZleba iyos: faqtobrivi mkvlevrebi sakuTari TviTangariSis mraval-
(„Tqven amomrCeveli xarT?~); warsuli an awmyo gvar sazoms iyeneben. maT umetesobas ver
qcevis Sesaxeb (ramdens eweviT?); damokidebu- gamoviyenebT patara bavSvebTan, wera-kiTxvis
lebebisa da grZnobebis Sesaxeb („ramdenad ucodinar zrdasrulebTan, sxva enaze mola-
gakmayofilebT Tqveni samuSao?~). Ria kiTxvebi parakeebTan, gonebrivad CamorCenil adamianebTan
saSualebas aZlevs respondents Tavisuflad, da cxovelebTan, xolo iq, sadac maTi gamoyeneba
SeiZleba, SesaZloa gaCndes sandoobis da
fsiqologiuri gazomva

sakuTari sityvebiT gasces pasuxi SekiTxvas.


validobis problema. monawileebma SeiZleba
sandooba (reliability) _ xarisxi, romliTac testi ver gaigon kiTxvebi an zustad ver gaixsenon
msgavs Sedegebs iZleva yoveli gamoyenebisas, TavianTi warsuli gamocdileba. ufro metic,
instrumentis gamoyenebiT miRebuli qulebis sakuTari Tavis Sefasebaze, SesaZloa, imoqmedos
stabiluroba da Sesabamisoba socialuri sasurvelobis efeqtma. rodesac
validoba (validity) _ testi zustad imas zomavs, adamiani araswor pasuxs iZleva, raTa sakuTar
ris gazomvasac apirebda. Tavze sasurveli (xandaxan arasasurveli) STa-
TviTangariSi (self-report measures) _ adamianis mier beWdileba Seqmnas, mas SeiZleba moeridos nam-
sakuTar Tavze dakvirvebis Sedegad miRebuli dvili grZnobebis gamoxatva. Tu respondentebma
37
monacemebi. ician intervius an kiTxvaris mizani, maT
SeiZleba tyuili Tqvan, raTa miiRon samuSao,
gamovidnen saavadmyofodan an raime sxva mizans
miaRwion. intervius situacia, aseve, imis saSua-
lebas iZleva, rom tendenciurobam da mikerZoe-
bulobam gavlena moaxdinos interviueris mier
dasmul kiTxvebze da respondentis mier
gacemul pasuxebze.

qcevis dakvirveba da gazomva


fsiqologebs qcevaTa farTo speqtri ain-
teresebT. isini swavloben virTxis labirin-
TSi gavlas; bavSvs, romelic suraTs xatavs;
students, romelic leqss izepirebs, an muSas,
romelic raRac davalebas asrulebs. qcevis
sazomi garegan, dakvirvebad da dafiqsirebad
qcevebs da reaqciebs swavlobs.
qcevis Seswavlis erT-erTi ZiriTadi gzaa
dakvirveba. dakvirveba unda iyos dagegmili, bunebrivi dakvirvebis dros mkvlevari bu-
zusti da sistematuri. dakvirveba fokusirdeba nebrivad gaCenil qcevas akvirdeba, magram ar
qcevis procesze an produqtze. magaliTad, ereva masSi. magaliTad, mkvlevari SeiZleba
daswavlis eqsperimentSi mkvlevari akvirdeba calmxrivi sarkidan akvirdebodes bavSvebis
ramdenjer imeorebs cdis piri sityvebis Camo- TamaSs, romlebmac ar ician, rom maT uyureben.
naTvals (procesi) da Semdeg ramden sityvas adamianis qcevis zogierTi saxis Seswavla mxo-
aRadgens igi (produqti). uSualo dakvirve- lod bunebrivi dakvirvebiTaa SesaZlebeli,
bisaTvis sakvlevi qceva advilad dasanaxi da radgan araeTikuri an arapraqtikuli iqneba
Casaweri unda iyos. magaliTad, emociebis sxvagvarad moqceva. magaliTad, araeTikuri
laboratoriul eqsperimentSi vakvirdebiT cdis iqneba bavSvi mkacri deprivaciis pirobebSi
piris saxis gamometyvelebas, rodesac is movaTavsoT, raTa bavSvis Semdgom ganviTarebaze
emociis gamomwvev stimuls xedavs. misi zemoqmedeba SeviswavloT.
uSualo dakvirvebas xSirad teqnikas axmaren. laboratoriaSi qcevis Seswavlisas mkvle-
magaliTad, Tanamedrove fsiqologebi xSirad vari ver dainaxavs, Tu ra xangrZlivi efeqti
iyeneben kompiuterebs, raTa zustad gazomon aqvs adamianis bunebriv garemos misi qcevis
Tavi 2 / fsiqologiis kvlevis meTodebi

is dro, romelic kvlevis monawileebs sWir- rTuli paternis formirebaze. bunebrivi dakvir-
debaT, raTa sxvadasxva davaleba Seasrulon, vebis erT-erTi yvelaze Rirebuli magaliTia
rogoricaa, magaliTad, winadadebis wakiTxva, jein gudalis (Jane Goodall) Sroma (1986-1990; Pater-
an problemis gadaWra. marTalia, zusti ga- son and Goodall, 1993). gudali 30 wlis manZilze
zomvis zogi forma kompiuteris gaCenamdec ar- swavlobda Simpanzeebis qcevas afrikaSi, tan-
sebobda, kompiuterebi araCveulebrivi moqni- ganikis tbaze. igi aRniSnavs, rom 10 weliwadSi
lobis saSualebas iZleva zusti informaciis rom daemTavrebina Sroma, rogorc amas Tav-
Segrovebisa da analizisaTvis. mesame TavSi
dapirvelad apirebda, swor daskvnebs ver gaa-
uaxloes teqnologiebs aRvwerT, romlebic
keTebda:
saSualebas aZlevs mkvlevrebs qcevis Rirs-
SesaniSnavi gazomva ganaxorcielon da naxon,
Simpanzeebis da adamianebis qcevaSi mra-
rogor muSaobs tvini.
val saerTos davinaxavdiT, magram dagv-
qcevis gazomva (Behavioral measures) _ garegani qce- rCeboda STabeWdileba, rom Simpanzeebi
vebi da reaqciebi, romlebsac akvirdebian da bevrad ufro mSvidobiani arsebebi arian,
iweren, eqskluziuri an TviTangariSiT aRwerili vidre adamianebi. vinaidan kvleva pirveli
38 qceva. dekadis Semdegac gavagrZeleT, SevZeliT
dagvefiqsirebina socialuri jgufis dayo- rom enaxaT, xom ar iwvevs monawilis molodini,
fa da am or axal jgufs Soris warmoSobi- rom daexmarebian, daijeros, rom Setyobineba
li sastiki agresia. aRmoCnda, rom zogierT sasargebloa maSinac ki, roca mexsierebisa da
SemTxvevaSi Simpanzeebma SeiZleba moklan TviTSefasebis obieqturi sazomebi aCvenebda, rom
da SeWamon kidec Tavisi saxeobis warmomad- es ase ar iyo. motyueba arsodes aris kargi,
genlebi. meore mxriv, Simpanzeebma ojaxis magram rogor Seafasebdnen mkvlevrebi am
wevrebisadmi ukiduresad xangrZlivi emoci- SemTxvevaSi araswori rwmenis placebo efeqts?
uri kavSirebi gamoavlines _ kargad ganviTa- rogor unda SevadaroT kvlevis SesaZlo
rebuli kognituri unarebi da kulturuli sargebeli im xarjTan, romelsac swevs kvlevis
tradiciebis ganviTareba (Goodall, 1986, gv. 3-4). monawile, Tu procedura riskiani, tkivilis, an
kvlevis sawyis etapze bunebrivi dakvirveba stresis momyenebeli da motyuebiTia? fsiqo-
gansakuTrebiT sasargebloa. is mkvlevrebs logebi amgvar kiTxvebs gamudmebiT usvamen
movlenis sazRvrebis dadgenaSi exmareba, an sakuTar Tavs (Rosentall, 1994).
warmodgenas uqmnis, romeli iqneba mniSvne- adamianebis da cxovelebis ZiriTadi ufle-
lovani cvladi, an kavSiri. bunebrivi dakvir- bebis pativiscema yvela mkvlevris aucilebeli
vebis monacemebi mkvlevars xSirad miniSnebebs movaleobaa. am uflebebis dacvisaTvis arsebobs
aZlevs konkretuli hipoTezis, an kvlevis gegmis specialuri komitetebi, romlebic kvlevis yvela
CamoyalibebisaTvis. proeqts ixilavs da SesabamisobaSi mohyavs is
sanam fsiqologiuri gazomvis Temas davamTav- aSS-is janmrTelobis departamentis mier gamo-
rebT, xazi unda gavusvaT imas, rom mravali qveynebul mkacr instruqciebTan. universitetebs,
kvleviTi proeqti TviTangariSisa da qcevis kolejebs, saavadmyofoebs da kvleviT dawe-
dakvirvebis meTodebis kombinacias iyenebs. maga- sebulebebs reviziis sabWoebi hyavT, romlebic
liTad, mkvlevarma SeiZleba Seiswavlos, ras amgvar proeqtebs ixilaven. amerikis fsiqologTa
ambobs adamiani momavali qcevis Sesaxeb da asociaciam (1992) detaluri eTikuri standartebi
realurad rogor iqceva (ixileT me-17 Tavi). SeimuSava. ganvixiloT zogierTi maTgani.
kidev erTi: zogierTi kvleva SemTxvevis Seswav-
las warmoadgens, anu erT individze tardeba.
calke aRebuli individis intensiurma analizma
informirebuli Tanxmoba
xandaxan SeiZleba bevrad meti sayuradRebo adamianebze Catarebuli laboratoriuli
informacia mogvces, vidre didi raodenobiT kvlevis dasawyisSi monawileebs aRuweren
adamianebis kvlevam. magaliTad, me-3 TavSi proceduras, masTan dakavSirebul potenciur
SeityobT, rom tvinis dazianebis mqone cal- risks da im Sedegebs, romlis miRebasac moe-
keuli pacientebis yuradRebiT Seswavlam tvinSi lian kvlevis dasasrul. monawileebs arwmu-
enis funqciis lokalizaciis Sesaxeb Teoriebis neben, rom maTgan miRebuli informacia daculi
warmoSobas daudo safuZveli. da xelSeuxebeli iqneba gareSe pirTaTvis. maTi
Cven aRvwereT mkvlevrebis mier gamoyenebuli monacemebi dafiqsirdeba da specialur ad-
sxvadasxva tipis procedura da sazomi instru- gilze Seinaxeba; xelmisawvdomi iqneba mxolod
kvlevis eTikuri sakiTxebi

menti. Semdeg qveTavSi im eTikur standartebs mkvlevrebisaTvis, xolo, Tu mkvlevars kvlevis


ganvixilavT, romlebic am meTodebis da pro- Sedegebis moxsenebis survili gauCndeba, mona-
cedurebis gamoyenebas marTavs. wileTa Tanxmobis gareSe amas ver gaakeTebs.
monawileebs xels awerineben gancxadebaze,
sadac weria, rom kvlevis Sesaxeb sruli in-
kvlevis eTikuri sakiTxebi formacia miawodes da isini Tanaxma arian mona-
wileobaze. garda amisa, monawileebs afrTxi-
qvezRurblovani Setyobinebis efeqturobis leben, rom maT nebismier momentSi SeuZliaT
Sesamowmebel kvlevaSi mkvlevrebma monawi- datovon kvleva da oficialuri pirebis sakon-
leebi moatyues, radgan kasetebze araswori taqto monacemebs aZleven, Tu maT Civilis
warwerebi gaakeTes. maT es ganzrax Caidines, survili gauCndebaT. 39
reqciebidan da pasuxebidan mkvlevari raRac
riskis/sargeblis Sefaseba axals igebs im movlenis Sesaxeb, romelsac
swavlobs, xolo monawiles unda SevatyobinoT
fsiqologiuri kvlevis umetesoba ar aris
kvlevis miznebi, hipoTeza, SesaZlo Sedegebi da
dakavSirebuli raime riskTan, miT umetes, roca
kvlevis mosalodneli sargeblianoba. eq-
mis monawileebs rutinuli davalebebi eZlevaT,
sperimentis dasasrul yovel monawiles unda
magram aris iseTi eqsperimentebi, romlebic
CavutaroT kvlevis Semdgomi interviu, sadac
adamianis bunebis ufro pirad aspeqtebs swav-
mkvlevari maqsimalur informacias miawodebs
lobs, rogoricaa emociuri reaqcia, me-s xati,
kvlevis Sesaxeb da ar gauSvebs monawiles, sanam
konformuloba, stresi an agresia, romlebmac
ar darwmundeba, rom is aRelvebuli, dabneuli,
SeiZleba aaRelvos, an fsiqologiurad Seawuxos
an damorcxvebuli ar aris. Tu kvlevis romelime
adamiani. amitom amgvari kvlevisas riski mini-
etapze monawilis motyueba aucilebelia,
mumamde unda iyos dayvanili. monawileebs unda
eqsperimentatori dawvrilebiT uxsnis mas, ratom
SevatyobinoT riskis Sesaxeb da winaswari zomebi
gaakeTa es. dabolos, monawileebs ufleba aqvT
unda miviRoT, rom Zlier reaqciebs gavumklav-
gaauqmon TavianTi monacemebi, Tu miaCniaT, rom
deT. aseT riskian SemTxvevebSi sabWoebi yurad-
maTi uflebebi dairRva.
RebiT ixilaven, aucilebelia kvleva Tu ara,
SesaZlebelia Tu ara riskis gareSe misi Cata-
reba, ramdenad bevris momtania amgvari kvleva
cxovelTa kvleva: mecniereba,
mecnierebisa da sazogadoebisaTvis.
eTika, politika
SeiZleba Tu ara cxovelebis gamoyeneba
ganzrax motyueba fsiqologiur da samedicino kvlevebSi? es
kiTxva xSirad Zalian polarizebul pasuxebs
zogierT kvlevaSi monawileebisaTvis sruli
iwvevda. erT mxares arian mkvlevrebi, romlebic
informaciis miwodeba SeuZlebelia, radgan es
miuTiTeben, rom cxovelebze Catarebulma
kvlevis Sedegebze imoqmedebs. magaliTad, roca
kvlevebma umniSvnelovanesi aRmoCenebi misces
agresiaze televiziiT Zaladobis yurebis zemoq-
mecnierebas (Domjan and Purdy, 1995; Petrinovich, 1998).
medebas swavlobT, ar unda uTxraT Tqveni mizani
cxovelebze Catarebuli kvlevebis miRwevebia
kvlevis monawiles. zogierT mkvlevars miaCnia,
iseTi wamlebis gamogoneba da gamocda, romlebic
rom monawilis motyueba arc erT SemTxvevaSi
SfoTvas da fsiqikur daavadebebs mkurnaloben,
ar aris gamarTlebuli (Korn, 1987). amerikis fsi-
narkomaniis Sesaxeb mniSvenlovani codnis miReba
qologTa asociaciis (1992) instruqciebi amis
(Miller, 1985) da sxv. cxovelebze Catarebuli
Taobaze sakmaod naTelia: (1) kvlevas sakmarisi
kvlevebi Tavad cxovelebisaTvisac gamosadegia.
Tavi 2 / fsiqologiis kvlevis meTodebi

mecnieruli da saganmanaTleblo mniSvneloba


magaliTad, fsiqologiurma kvlevebma aCvena,
unda hqondes, rom motyueba gavamarTloT, (2)
rogor unda SevamciroT zooparkSi, galiebSi
mkvlevarma unda aCvenos, rom motyuebis gaereSe
myofi cxovelebis stresi. cxovelTa daswavlisa
mizans ver miaRwevs, (3) monawileebi arasodes
da socialuri organizaciis sferoSi gake-
unda movatyuoT im sakiTxebSi, ris gamoc maT
Tebulma mignebebma maTi volierebis ukeTesi
SeiZleba saerTod uari Tqvan monawileobaze,
dagegmareba da janmrTelobisaTvis ufro
(4) kvlevis dasasrul monawileebs unda avuxsnaT,
sasikeTo garemo pirobebis Seqmna gamoiwvia (Nicoll
ratom movatyueT. winaaRmdeg SemTxvevaSi, amgvari
et al., 1988).
eqpserimentebi SesaZloa sabWom SezRudos, an
miRwevaTa amgvari CamonaTvali ar aris
saerTod ar miiRos ( Steininger et al; 1984).
sakmarisi sabuTi cxovelTa uflebebis damcve-

kvlevis Semdgomi interviu (Debriefing) _


kvlevis Semdgomi interviu mkvlevari maqsimalur informacias miawodebs
fsiqologiur kvlevaSi monawileoba yovel- kvlevis Sesaxeb da ar gauSvebs monawiles, sa-
nam ar darwmundeba, rom is aRelvebuli,
Tvis mkvlevarsa da monawiles Soris informa-
dabneuli, an damorcxvebuli ar aris.
40 ciis ormxriv gacvlas gulisxmobs. monawilis
lebisaTvis. maTi azriT, adamianebs jer kidev Tqven ras fiqrobT? rogor SeafasebdiT
mcdarad miaCniaT, rom „homo sapiensis sxva qmni- cxovelebze Catarebuli kvlevis sargebels da
lebebisagan gamoyofa moralurad gamarTle- xarjs?
bulia~ (Bowd and Shapiro, 1993, gv. 136; Shapiro, 1998).
am Secdomis gamosasworeblad gvTavazoben „la-
boratoriuli kvlevebidan minimalurad ma-
Sejameba
nipulaciur kvlevebze gadavideT, romlebic
bunebriv da naxevrad bunebriv garemoSi tardeba~ fsiqologiurma gazomvam imgvari Sedegebi
(Bowd and Shapiro, 1993, gv. 140). yoveli specialisti unda mogvces, romlebic erTdroulad sandocaa
gansakuTrebuli sifrTxiliT unda miudges cxo- da validuric. sakuTari Tavis Sefasebis gazomva
velebis kvlevas. kiTxvarebis da interviuebis saSualebiT xdeba.
cxovelebis kvlevaSi gansakuTrebul sif- fsiqologi iyenebs, agreTve, qcevis sazomebs,
rTxileze miuTiTebs, agreTve, gamokiTxvis Sede- rogoricaa uSualo dakvirveba da bunebrivi
gebi, romelSic fsiqologiis fakultetis 1188 dakvirveba. adamianis kvlevis mniSvnelovani

rogor gamoviyenoT sworad mecnieruli kvlevis Sedegebi


studenti da amerikis fisoqologTa asociaciis eTikuri sakiTxebia informirebuli Tanxmoba,
3982 wevri monawileobda (Plous, 1996a, 1996b): kvlevis riskis da mogebis Sefaseba, ganzrax
motyuebis gamoyeneba da kvlevis Semdgomi
gamokiTxulTa daaxloebiT 80%-s miaCnia,
intervius aucilebloba. mkvlevrebma frTxilad
rom bunebriv garemoSi Catarebuli dak-
unda ganixilon cxovelebze Catarebuli kvle-
virveba dasaSvebia. ufro naklebi (30-dan
vebis eTikuri Sedegebi.
70%-mde) mxars uWers iseT kvlevebs, rom-
lebic galiaSi Casmul cxovelebze tardeba,
rac nawilobriv cxovelis tipzea damo-
kidebuli (magaliTad, virTxebi, mtredebi, rogor gamoviyenoT sworad
ZaRlebi, an primatebi). rogorc studentebma, mecnieruli kvlevis
ise, leqtorebma uaryves tkivilis mimye- Sedegebi
nebli an sikvdilis gamowvevi kvlevebi
cxovelebze.
am Tavis bolo qveTavSi ganvixilavT kri-
orive jgufis umravlesobam (daaxloebiT tikuli azrovnebis im unarebs, romlebic imi-
60%-ma) mxari dauWira fsiqologiis saswav- saTvis gWirdebaT, rom fsiqologiuri codna
lo kursebSi cxovelebis gamoyenebas, magram brZnulad moixmaroT. es nebismieri pirovne-
orive jgufSi mxolod erTma mesamedma bisaTvisaa aucilebeli Cvens dinamikur sazo-
CaTvala, rom cxovelebTan laboratoriuli gadoebaSi, im situaciaSi, romelic aRsavsea
muSaoba bakalavris xarisxis mosapovebel WeSmaritebaze pretenziebiT, „saRi gonebis~
aucilebel moTxovnad unda iyos miCneuli. mcdari miTebiTa da konkretuli interesebis 41
fsiqologia XXI saukuneSi

fsiqologiuri kvleva da informaciis afeTqeba

internetSi fsiqologii- Tavsebuli, romelTa ume- vreba~, magram, zogadad, es


sadmi miZRvnil uamrav gverds tesoba amerikis fsiqologTa procesi garantias gvaZlevs,
waawydebiT. magaliTad, Si- asociaciis, an amerikis fsi- rom JurnalTa umetesoba
zofrenia erT-erT misamarTze qologiuri sazogadoebis maRal standartebs akmayofi-
83.760 gverdze iyo naxsenebi gamocemulia. rodesac kvleva lebs.
(ix. Tavi 15). sxva misamarTze JurnalSi igzavneba, is Semow- amitom, rodesac infor-
imave Temaze 63.812 gverdi mebis rTul process gadis. macias internetSi naxavT,
vipoveT. ueWvelia, am wignis redaqcia mas 2-dan 5-mde yovelTvis dainteresdiT,
gamosvlamde es raodenoba aRiarebul specialists ug- saidan modis is, ra aris misi
kidev ufro gaizrdeba. es zavnis, romlebic naSroms wyaro. SegiZliaT internet-
monacemebi naTlad aCvenebs, detalurad ixilaven misi Si seriozuli samecniero
ratom uwodeben Tanamedrove- Te o r i u l i s a f u Z v l e b i s , Jurnalebis eleqtronuli
obas informaciis afeTqebis meTodologiis da Sedegebis versiebi ixiloT. aseve, nebis-
periods. yvela Cvenganisa- TvalsazrisiT. Tu eqspertebi mieri informacia unda Sei-
Tvis namdvili gamowvevaa am moiwoneben kvlevas, is qveyn- cavdes gamoyenebuli lite-
informaciis brZnuli mox- deba. magaliTad, 1998 wels raturis CamonaTvals da
mareba. rogor ganvsazRvroT, amerikis fsiqologTa asocia- aqedanac mixvdebiT, ramdenad
internetSi ganTavsebul ciis mier (1999) gamoqveynebul- seriozul wyarosTan gaqvT
romel informacias vendoT ma Jurnalebma mowodebuli saqme. `fsiqologia da cxov-
da romels ara? naSromebis 69% uaryves. ra rebaSi~. moyvanili informa-
biblioTekaSi bevrad uf- Tqma unda, es procesi srul- ciis sandoobaSi eWvi ar unda
ro advilia informaciis yofili ar aris, zogierTi SegeparoT, radgan yvelgnaa
wyaros gansazRvra, radgan aq Rirebuli Sroma usamarTlod m i Ti Te b u l i s a Ta n a d o
Z i r i Ta d a d s e r i o z u l i ukuigdeba, xolo zogi Seda- samecniero wyaro, amitom,
samecniero Jurnalebia mo- rebiT susti rogorRac „gaZ- internetSi muSaobisas imave
principiT imoqmedeT!
Tavi 2 / fsiqologiis kvlevis meTodebi

samsaxurSi Camdgari mikerZoebuli daskvnebiT. konsultantis jeims vikaris motyuebiTi pro-


kritikuli azrovneba niSnavs informaciis miRma pagandiT daiwyo (Rogers, 1993) da, rogorc vnaxeT,
xedvas, imis siRrmeSi Wvretas, rac zedapirze laboratoriulma kvlevam uaryo, magram es idea
ar Cans, arsSi Cawvdomas, rom garegnulma mxarem jer kidev muSaobs da adamianebi isev xarjaven
ar mogatyuoT. fuls amgvar kasetebSi!
fsiqologiuri codna fsiqologiurad dax- fsiqologiis codna monacemebze dayrdnobiT
vewili sazogadoebis moazrovne, mgrZnobiare brZnuli daskvnebis gakeTebaSi dagexmarebaT.
subieqtis yoveldRiuri cxovrebis mudmivad
yovelTvis unda ecadoT fsiqologiis Seswav-
Tanmdevi aspeqtia. samwuxarod, fsiqologiuri
lidan miRebuli formaluri codna im ara-
informaciis didi raodenoba ara mecnieruli
formalur fsiqologiur informacias miuyenoT,
wignebidan, statiebidan da kvlevebidan, aramed
romelic gars gartyiaT. dasviT kiTxvebi Tqveni
gazeTebis furclebidan, tele da radio gada-
sakuTari, an sxva adamianebis qcevis Sesaxeb,
cemebidan, popularuli fsiqologiis „bul-
pasuxebi racionaluri fsiqologiuri Teorebis
varuli~ wignebidan modis. davubrundeT fsi-
qikis qvezRurblovani kontrolis ideas. mar- safuZvleze eZebeT da TqvenTvis xelmisawvdom

42 Talia, is mogebaze orientirebuli marketingis faqtebze dayrdnobiT SeamowmeT es pasuxebi.


yovelTvis unda gaxsovdeT ramdenime zogadi eWvi SeitaneT kompleqsuri kiTxvebis mar-
wesi, romelic informaciis zRvaSi garkvevaSi tiv pasuxebSi, an rTuli problemebis da
dagexmarebaT: movlenebis martiv mizezebsa da gadaWris
gzebSi.
korelacia mizez-Sdegobrioba ar aris.
eWvi SeitaneT raime mkurnalobis, Carevis,
mniSvnelovani terminebi da cnebebi ope- an produqtis efeqturobaSi, aucileblad
raciulad unda iyos gansazRvruli ise, SeadreT is ukve arsebul saSualebas.
rom yvelas erTnairad esmodes maTi Ria da, amave dros, skeptikuri iyaviT:
mniSvneloba. aRiareT, rom daskvnaTa umetesoba ar aris
sanam Teoriis, hipoTezis an Sexedulebis naTeli da xelSesaxebi, axali damamtki-
damamtkicebel sabuTebs dauwyebT Zebnas, cebeli sabuTebi eZebeT, mzad iyaviT
sakuTari azris SecvlisaTvis.
ifiqreT, rogor SeiZleba misi uaryofa.

rogor gamoviyenoT sworad mecnieruli kvlevis Sedegebi


gvinda, amave Ria skeptikuri midgomiT ga-
yovelTvis eZebeT SemoTavazebuli axsnis
nixiloT es wigni, ar gvinda, fsiqologiis
alternatiuli variantebi, gansakuTrebiT
Seswavla TqvenTvis mxolod faqtebis aTviseba
maSin, roca axsna avtors aZlevs xels.
iyos. imedi gvaqvs, rom monawileobas miiRebT
gaxsovdeT, rom pirovnul tendenciurobas ideebis aRmoCenaSi, maT SemowmebaSi da es
SeuZlia daamaxinjos realobis aRqma. siamovnebas moganiWebT.

sakvanZo
sakiTxebi
lenis axleburi xedvi- obieqturobis dacvis
aRmoCenis etapi saken mivyavarT. mkvlevari saSualebebi
kvlevis aRmoCenis sta- Teorias da hipoTezas
es is fazaa, romelzec ide-
diaze dakvirvebas, Se- ayalibebs.
ebi mowmdeba da dastur-
xedulebas, informacias
deba, an uariyofa.
da zogad codnas mov- dasabuTebis etapi:
43
ideebis SemowmebisaTvis
mkvlevrebi mecnierul me- fsiqologiuri gazomva ZiriTadi cnebebi
Tods iyeneben. es aris fsiqologebi cdiloben ise A-B-A sqema
monacemebis imgvarad Seg- gazomon monacemebi, rom aRmoCenis etapi
roveba da interpretireba, isini sando da validuri TviTangariSi
rom Secdomebi minimumamde iyos. dasabuTebis etapi
iqnes dayvanili. fsiqologiuri kvleva damatebiTi cvladi
mkvlevrebi ebrZvian dam- moicavs sakuTari Tavis damokidebuli cvladi
kvirveblis tendenciuro- Sefasebis da qcevis damoukidebeli cvladi
bas procedurebis stan- gazomvas. damkvirveblis
dartizaciis da operaci- tendenciuroba
uli gansazRvrebebis ga- determinizmi
kvlevis eTikuri
moyenebis gziT. eqsperimentuli meTodi
sakiTxebi
kvlevis eqsperimentuli validoba
yvela mkvlevari valde- Teoria
meTodebi gansazRvravs,
bulia pativi sces kvlevis kvlevis Semdegi interviu
arsebobs Tu ara cvladebs
m o n a w i l e Ta , a r a a q v s kontrolis procedura
Soris mizez-Sedegobrivi
mniSvneloba, adamianis, Tu korelaciis koeficienti
mimarTeba.
cxovelis, ZiriTad uf- korelaciuri meTodi
mkvlevrebi alternatiul
lebebs. eTikuri da huma- mecnieruli meTodi
axsnebs kontrolis sa-
nuri mopyrobis garanti- molodinis efeqti
Tanado procedurebis
rebisaTvis SemuSavebulia operaciuli gansazRvreba
gamoyenebiT gamoricxaven.
mTeli igi damcveli saSu- ormagad brma kontroli
kvlevis korelaciuri me-
alebebi. placebo efeqti
Todi gansazRvravs, ram-
denad aris ori cvladi placebo kontroli
dakavSirebuli erTmaneT- rogor gamoviyenoT populacia
Tan. korelacia ar gulis- sworad mecnieruli reprezentatuli SerCeva
xmobs mizez-Sedegob- kvlevis Sedegebi sandooba-standartizacia
riobas. qcevis gazomva
imisaTvis, rom kvlevis Se-
SemTxvevis Seswavla
degebi sworad gamoviyenoT,
SerCeva
unda vicodeT, rogor
cvladi
viazrovnoT kritikulad
cdis pirTa Soris sqema
da rogor SevafasoT
cdis pirTa SigniT sqema
kvlevis Sedegebi.
hipoTeza

44
statistikuri damateba
statistikis gageba: monacemebis analizi da
daskvnebis Camoyalibeba

monacemebis analizi
• aRweriTi statistika
• daskvniTi statistika
rogor gamoviyenoT
sworad mecnieruli
kvlevis Sedegebi
• Ziritadi terminebi

45
r ogorc rogorc meore TavSi
aRvniSneT, fsiqologebi statis-
tikas imisaTvis iyeneben, rom Seg-
rovebul monacemebs azri mianiWon. statistika,
vies im morcxvi adamianebis Sesaxeb, romlebic
uecrad mkvlelebi gaxdnen. magaliTi:
naTesavebi, TanamSromlebi da nacnobebi
statistikuri damateba / statistikis gageba: monacemebis analizi da daskvnebis Camoyalibeba

fred kovans „wynar, sasiamovno, bavSvebis moy-


agreTve, saWiroa miRebuli daskvnebisaTvis
varul, keTil~ kacad axasiaTebdnen. fredis
raodenobrivi safuZvlis Sesaqmnelad. amdenad,
skolis yofilma direqtorma ganacxada, rom
statistikis codna dagexmarebaT daafasoT is
kovans saukeTeso niSnebi hqonda yofaqcevaSi,
procesi, romlis saSualebiTac iqmneba fsiqo-
TanamSromlobasa da religiaSi. TanamSrom-
logiuri codna. pirovnul doneze, statistikis
lis mixedviT, „kovani aravis elaparakeboda,
principebis gageba ukeTesi gadawyvetilebebis
magram xalisiT asrulebda sxvebis dava-
miRebaSi dagexmarebaT, rodesac sxvebi monacemTa
lebebsa da Txovnebs~. erTxel, valentinis
gamoyenebiT Seecdebian Segacvlevinon azrebi
dRes, kovani naxevrad avtomaturi iaraRiT
da moqmedebebi.
Sevida samsaxurSi, mokla oTxi TanamSromeli,
studentTa umetesobisaTvis statistika
policieli da Semdeg Tavi moikla.
mSrali, uintereso sagania. miuxedavad amisa,
statitikas Cvens cxovrebaSi mravalgvari es istoria sakmaod xSir movlenas asaxavs:
gamoyeneba aqvs. amis saCveneblad moviyvanT morcxvi, wynari adamiani uecrad Zaladobas
mxolod erT proeqts, dawyebuls realuri Cadis da SokSi agdebs yvelas, vinc mas icnobda.
problemiT da damTavrebuls statistikuri ra saerTo aqvs fred kovans maTTan, vinc
argumentebiT, romlebic zogadi daskvnebisaTvis moulodnelad wynari da mzrunveli adamianidan
moiSvelies. misi ganxorcieleba presis pirvel moZaladed da umowyalod gardaiqmna? ra
gverdebze moTavsebulma informaciebma gamoiw- pirovnuli TvisebebiT gamoirCevian amgvari ada-
mianebi Cvengan?

mkvlevarTa gunds hqonda varaudi, rom mor- emociebis gasakontroleblad. isini wynari,
cxvobas, sxva pirovnul maxasiaTeblebsa da pasiuri, pasuxismgebliani adamianebis STabeW-
Zaladobis qcevas Soris kavSiri unda arse- dilebas toveben rogorc bavSvobisas, aseve
bobdes (Lee et al., 1977). amitom maT daiwyes mozardobaSi. simorcxvis gamo maT Zalian axlo-
monacemebis Segroveba, romlebic amgvar kavSirs beli adamianebi ar hyavT da aravin icis, sinam-
gamoavlenda. mkvlevrebma igulisxmes, rom erTi dvileSi ras ganicdian. Semdeg, uecrad raRac
SexedviT aramoZalade adamianebi, romlebic feTqdeba. kidev erTi mcire wyena, kidev erTi
uecrad Cadian mkvlelobas, Cveulebriv, mor- mcire socialuri wnexi sakmarisia, rom naper-
cxvebi da araagresiulebi arian, TavianT vnebebs wklis roli iTamaSos da gamoaTavisuflos
da agresiebs mkacrad akontroleben. marTalia, wlebis ganmavlobaSi Cakluli Zaladoba.
cxovrebis manZilze isini mraval travmas
radgan am adamianebs ar uswavliaT, rogor
iReben, magram iSviaTad, an saerTod ar gamo-
SeiZleba pirovnebaTaSorisi konfliqtis ga-
xataven brazss, Tumca ganicdian mas. gareg-
daWra problemis ganxilvisa da molaparakebis
nulad isini TiTqosda mSvidi adamianebi arian,
gziT, fizikurad amJRavneben TavianT agresias.
46 magram SigniT brZola mimdinareobs gamalebuli
mkvlevrebma Camoayalibes hipoTeza, rom mesame kiTxvari minesotis mravalfaziani
simorcxve ufro metad axasiaTebT uecar pirovnebis sakvlevi kiTxvari iyo, romelic
mkvlelebs _ maT, visac manamde ar CaudeniaT pirovnebis mraval ganzomilebas swavlobs (ix.
raime danaSauli, an antisocialuri qceva, vidre Tavi 14), magram amJamad misi mxolod erTi, „egos
kriminal mkvlelebs, visac mkvlelobamde hqo- zekontrolis~, anu ipoqondriulobis skala
niaT Zaladobis kriminaluri qcevebis Sem- gamoiyenes, romelic aCvenebs, ramdenad akon-
Txvevebi. garda amisa, uecari mkvlelebi Tavi- trolebs adamiani impulsebs. rac ufro maRa-
anTi impulsebis ufro maRali donis kontro- lia qula, miT metia egos kontroli.
liT gamoirCevian, vidre Zaladobis Cadenas mkvlevrebma iwinaswarmetyveles, rom kriminal
Cveuli adamianebi. dabolos, maTi pasiuroba mkvlelebTan SedarebiT, uecari mkvlelebi (1)
da sxvebze damokidebuleba sqesobrivi rolebis ufro xSirad daaxasiaTebdnen sakuTar Tavs,
kiTxvarSi gamovlindeba ufro feminur da rogorc morcxvs, (2) ufro metad airCevdnen
androginul (qalis da mamakacis erTdroulad) qalis Tvisebebs, vidre mamakacisas da (3) egos
TvisebebSi, vidre kriminali mkvlelebisa. zekontrolis ufro maRal qulas miiRebdnen.
am ideebis Sesamowmeblad mkvlevrebma kali- sanam Sedegebze gadavalT, unda ganvixiloT
forniis cixeebSi testebis da kiTxvarebis ramdenime procedura, romlebic am monacemebis
Catarebis nebarTva miiRes. 19 patimari (yvela gasaanalizeblad gamoiyenes. mkvlevrebis mier
mamakaci) daTanxmda kvlevaSi monawileobis Segrovil realur monacemebs masalad gamo-
miRebaze. mkvlelobamde rig maTgans danaSa- viyenebT, raTa Tqven statistikuri analizis
ulebis mTeli seria hqonda Cadenili, xolo sxvadasxva tipi SegaswavloT.
sxvebs ar gaaCndaT kriminaluri warsuli. am
ori tipis cdis pirebisagan mkvlevrebma sami
tipis monacemi moagroves: simorcxvis qula, monacemebis analizi
sqesobrivi rolis identifikaciis qula da
impulsis kontrolis qula.
simorcxvis qula stenfordis simorcxvis mravali fsiqologi mklevrisaTvis monacemTa
kiTxvaris saSualebiT Sefasda. am kiTxvaris analizi amaRelvebeli proceduraa, radgan swo-
yvelaze mniSvnelovani punqti iyo kiTxva: red aq mJRavndeba swori iyo Tu ara misi varaudi.
„morcxvi xarT Tu ara?~, razec mocemuli iyo am qveTavSi nabij-nabij gavivliT uecari mkvle-
pasuxis ori varianti: „ki~, an „ara~. sxva kiTxvebi lebis kvlevis zogierT monacems. Tu ukve gada-
exeboda simorcxvis saxeebs da xarisxebs, aTvaliereT wigni, ricxvebi da gantolebebi na-
simorcxvis mizezebsa da sababs. naxi geqnebaT. gaxsovdeT, rom maTematika iaraRia,
meore kiTxvari iyo sandra bemis (Sandra Bem) maTematikuri simboloebi ki _ ideebisa da
sqesobrivi rolebis kiTxvari, romelic war- konceptualuri operaciebis warmodgenis mokle
moadgens zedsarTavi saxelebis sias, magaliTad, gza.
agresiuli, mosiyvarule. cdis pirma unda S.1 cxrilSi mocemulia 19 cdis pirTa mo-
upasuxos, ramdenad Seesabameba es Tvisebebi nacemebi, anu nedli qulebi _ realuri, namdvili
mas (Bem, 1974, 1981). zogierTi zedsarTavi qulebi, an sxva sazomebi. rogorc xedavT, 10
feminur, anu qalis Tvisebebs asaxavda da maTi cdis piri uecar mkvlelebs miekuTvneboda,
jami iZleoda qalis sqesobriv rols. zogierTi xolo 9 _ kriminal mkvlelebs.
monacemTa analizi

zedsarTavi mamakacis Tvisebebs asaxavda da maTi am monacemebidan raimes gageba Zalian rTulia,
jami iZleoda mamakacis sqesobriv rols. aq ubralod raRac ricxvebis grovaa mocemuli.
individis sqesobrivi rolis saboloo qulis, nebismieri mkvlevari imasve igrZnobda, rasac
romelic feminurobasa da maskulinobas Soris Tqven _ dabneulobas. ras niSnavs es qulebi?
sxvaobas asaxavda, gamoTvla Semdegnairad gansxvavdeba Tu ara erTmaneTisagan mkvlelTa
xdeboda: feminurs akldeboda maskulinuri es ori jgufi? am araorganizebuli monacemebiT
qulebi, xolo maskulinuri da feminuri qu- kiTxvaze pasuxis gacema Zalian rTulia.
lebis kombinacia individis androginulobas swored am monacemebisaTvis azris miniWebis

47
aCvenebda. mizniT gamoiyeneba statistika. aRweriTi sta-
am monacemebis tipur maxasiaTeblebs warmogvid-
cxrili
s.1 gens. garda amisa, aRweriTi statistika aCvenebs,
uecari mkvlelebis kvlevis nedli ramdenad icvleba qulebi tipuri qulis mimarT,
monacemebi anu monacemebis variabilobas _ gafantulia
qulebi, Tu erTmaneTTan axlosaa dajgufebuli.
BSRI MMPI modiT, vnaxoT, rogor iReben mkvlevrebi am
feminuroba- egos sazomebs.
patimrebi simorcxve
maskulinoba zekontroli
jgufi 1: uecari mkvlelebi
sixSireTa ganawileba
1 ki +5 17
2 ara -1 17 qulaTa ganawilebis naTlad warmosaCenad
3 ki +4 13
4 ki +61
unda avagoT sixSireTa ganawilebis mrudi, anu
17
statistikuri damateba / statistikis gageba: monacemebis analizi da daskvnebis Camoyalibeba

5 ki +19 13 imis Sejameba, Tu ramdenad xSirad Cndeba


6 ki +41 19 sxvadasxva qula. simorcxvis monacemebis
7 ara -29 14 Sejameba advilia: 9-jer gvxvdeba pasuxi diax
8 ki +23 9
9 ki -13 11
da 10-jer _ pasuxi ara. TiTqmis yvela dadebiTi
10 ki +5 14 pasuxi pirvel jgufs ekuTvnis, xolo TiTqmis
jgufi 2: kriminali mkvlelebi yvela uaryofiTi pasuxi _ meores, magram
11 ara -12 sqesobrivi rolis da egos zekontrolis
15
12 ara -14 11 monacemebi ar xvdeba „ki~-s da „ara~-s martiv
13 ki +33 14 kategoriebSi. jer ganvixiloT sqesobrivi
14 ara -8 10 rolis monacemebi. yvelaze maRali qulaa +61
15 ara -7 16
16 ara +3 11 (maqsimalurad feminuri) da yvelaze dabali
17 ara -17 6 _33 (maqsimalurad maskulinuri). 19 qulidan 9
18 ara +6 9 dadebiTia d 10 uaryofiTi, rac niSnavs, rom 9
19 ara -10 2
mkvleli SedarebiT feminuria, xolo 10 _
maskulinuri; magram rogor nawildeba es
tistika ricxobrivi monacemebis sxvadasxva
qulebi jgufebSi? sixSireTa ganawilebis
aspeqtis obieqturad aRweras niSnavs maTema-
mrudis agebisken gadadgmuli pirveli nabiji
tikuri procedurebis gamoyenebiT. Tu odesme
iqneba qulebis TanmimdevrobiT dalageba
gamogiTvliaT Tqveni niSnebis saSualo maCve-
yvelaze maRlidan yvelaze dablisaken. qulebis
nebeli, maSin aRweriTi statistika gamogi-
aseT dalagebas rangebis mixedviT mowesrigeba
yenebiaT. axsniTi statistika albaTobis Teorias
ewodeba, rac S.2 cxrilSia naCvenebi.
iyenebs, raTa sandod aCvenos, romeli Sedegebia
SemTxveviT miRebuli.
cxrili
s.2
sqesobrivi rolis qulebis rangis
aRweriTi statistika mixedviT dalageba
aRweriTi statistika monacemebSi arsebuli yvelaze maRali +61 -1
kanonzomierebis Sejamebul suraTs gvaZlevs. +41 -7
is cdis piris an cdis pirTa monacemebs, an +23 -8
+19 -10
cvladebs Soris kavSirs aRwers. amitom mkvle- -12
+6
vari ara calkeuli cdis piris monacems, aramed +5 -13
+5 -14
+4 -17
aRweriTi statistika (Descriptive statistics) _ +3 -29
statistikuri procedurebi, romlebic qulebs -33 yvelaze dabali
maTi centraluri tendenciis, variabilobis da
SeniSvna: + qulebi ufro feminuria; - qulebi ki, ufro
korelaciebis TvalsazrisiT ajamebs.
48 maskulinuri.
Semdegi nabijia amgvarad dalagebuli qu- grafikebi
lebis ufro mcire jgufebSi gaerTianeba. am ganawilebaTa aRqma xSirad bevrad advilia,
jgufebs anu kategoriebs intervalebi ewodeba. roca isini grafikebis saxiTaa warmodgenili.
mocemul kvlevaSi 10 kategoria gamoyves, TiTo- grafikis yvelaze martivi formaa svetebiani
eulSi 10 qula moxvda. mesame nabijia sixSireTa grafiki. svetebiani grafiki saSualebas
ganawilebis cxrilis ageba, sadac intervalebi gvaZlevs monacemebSi arsebuli kanonzomiereba
yvelaze maRlidan yvelaze dablisaken iqneba davinaxoT. misi gamoyenebiT SegviZlia vaCvenoT,
CamoTvlili da miTiTebuli iqneba, ramdeni ramdenad metma uecarma mkvlelma daaxasiaTa
qula moxvda TiToeul intervalSi, anu miTiTe- sakuTari Tavi, rogorc ufro morcxvi,
buli iqneba sixSire. Cveni sixSireTa ganawileba kriminal mkvlelTan SedarebiT (ix. sur. S.1).
gvaCvenebs, rom sqesobrivi rolebis qulebi
meryeobs _20-sa da +9-s Soris (ix. cxrili S.3),
xolo patimarTa qulebis umetesoba nulisagan
didad ar aris daSorebuli, rac niSnavs imas,
rom isini arc Zlierad uaryofiTia da arc
Zlierad dadebiTi.
monacemebi ukve gamoyenebadi saxiTaa war-
modegnili, axla SeiZleba maTi grafikulad
warmodgena.

suraTi
cxrili
s.3 s.1
sqesobrivi rolebis qulebis sixSireTa mkvlelTa ori jgufis simorcxve
ganawileba (svetebiani grafiki)
kategoria sixSire

+60-dan -69-mde 1
+50-dan +59-mde 0
ufro rTuli monacemebisaTvis, rogoricaa
+40-dan +49-mde 1 sqesobrivi rolis qulebi, SegviZlia gamoviye-
+30-dan +39-mde 0 noT histograma, romelic Zalian hgavs sve-
+20-dan +29-mde 1
tebian grafiks, mxolod erTi gansxvavebiT, aq
+10-dan +19-mde 1
0-dan +9-mde 5 warmodgenili kategoriebi intervalebia, anu
-10-dan -1-mde 4 TiToeuli sveti raodenobriv kategorias
-20-dan -11-mde 4 asaxavs da ara saxelwodebis kategorias. his-
-30-dan -21-mde 1
-40-dan -31-mde 1 tograma gvaZlevs ganawilebaSi qulebis vi-
zualur suraTs, romlebic intervalebSia
moTavsebuli. S.2 suraTidan naTlad Cans, rom
mkvlelTa ori jgufis sqesobrivi rolebis
monacemTa analizi

qulebi gansxvavebulia.
daskvniTi statistika (Inferential statistics) _ S.1 da S.2 suraTebidan Cans, rom simorcxvisa
statistikuri procedurebi, romlebic mkvle-
da sqesobrivi rolebis TvalsazrisiT mkvle-
vars saSualebas aZlevs gansazRvros, adastu-
rebs mis hipoTzas Sedegi, Tu is mxolod Sem-
varTa hipoTeza dadasturda: uecarma mkvle-
TxveviTaa miRebuli. lebma meti albaTobiT daaxasiaTes sakuTari
Tavi, rogorc morcxvi da ufro meti al-
sixSireTa ganawileba (Frequency distribution) _ imis
Sejameba, Tu ramdenad xSirad Cndeba TiToeuli baTobiT gamoiyenes feminuri niSnebi sakuTari
qula monacemTa mwkrivSi. Tavis aRwerisas, vidre kriminalma mkvlelebma.

49
qulebi mis garSemo jgufdeba). Cveulebriv,
fsiqologebi centraluri tendenciis sam
gansxvavebul sazoms iyeneben: modas, medianas
da saSualos.
moda iseTi qulaa, romelic bevrad ufro
xSirad Cndeba, vidre sxvebi. simorcxvis sazomis
mixedviT, uecari mkvlelebis yvelaze xSiri
pasuxi iyo „diax~ - aTi cdis piridan cxram
Tqva, rom morcxvi iyo. kriminal mkvlelebs
Soris modaluri pasuxi iyo „ara~. sqesobrivi
rolebis modaluri qula uecari mkvlele-
bisaTvis +5 iyo. SegiZliaT gviTxraT, ramdenia
egos zekontrolis qulebis moda uecari mkvle-
statistikuri damateba / statistikis gageba: monacemebis analizi da daskvnebis Camoyalibeba

lebisaTvis? moda aris centraluri tendenciis


yvelaze advilad gansasazRvri maCvenebeli,
magram xSirad is naklebad gamosadegia. am
gamousadegobis erT-erT mizezs maSin dainaxavT,
roca yuradRebas miaqcevT imas, rom egos
zekontrolis modis _17-is zemoT mxolod erTi
qulaa moTavsebuli, xolo 6 monacemi mis
qvemoTaa. miuxedavad imisa, rom 17 yvelaze xSiri
qulaa am ganawilebaSi, is SeiZleba ver asaxav-
des tipur anu centralur maCvenebels.
mediana namdvilad centraluri qulaa,
radgan ganawilebis zeda naxevars qveda naxev-
risagan gamoyofs, anu medianis zemoT da qvemoT
qulaTa erTi da igive raodenoba Tavsdeba.
medianaze maRali qulebis raodenoba igivea,
rac medianaze dabali qulebisa. rodesac
qulebis raodenoba kentia, mediana zustad Sua
qulaa, xolo luwi raodenobis SemTxvevaSi,
suraTi
s.2 ori SuaSi mdebare ori qulis gaSualeba xdeba.
Tu, magaliTad, kriminali mkvlelebis sqesob-
sqesobrivi rolebis qulebi rivi rolebis qulebs daalagebT, naxavT, rom
mediana _10-ia, mis zemoT da qvemoT Tanabari
centraluri tendenciis sazomebi raodenobis, oTx-oTxi monacemi xvdeba. uecari
aqamde qulebis ganawilebis mxolod zogadi mkvlelebisaTvis mediana +5-ia _ rigiT mexuTe
suraTi SevqmeniT. cxrilebi da grafikebi da meeqvse qulis saSualo, maTgan TiToeuli
Sedegebis ukeT gagebaSi gvexmareba, magram Cven +5-ia. medianaze ar zemoqmedebs ukiduresi
meti gvinda vicodeT, magaliTad, erTi qula, qulebi, magaliTad, uecari mkvlelebis sqesob-
romelic mTeli jgufis tipuri warmomad- rivi rolis qula +129 rom yofiliyo +61-is
genelia. es qula gansakuTrebiT sasargeblo nacvlad, mediana mainc +5 darCeboda da isev
xdeba, roca ori an meti jgufis Sedareba zeda da qveda naxevris gamyofi iqneboda.
gvsurs, radgan bevrad ufro advilia ori martivad, mediana ganawilebis SuaSi myofi
jgufis tipuri qulis Sedareba, vidre mTeli qulaa.
ganawilebebis. erT amgvar tipur qulas, ro-
melic mTeli ganawilebis reprezentaciulia, mediana (Median) _ qula, romlis zemoT da qvemoT
Tanabari raodenobiT qulebia moTavsebuli,
centraluri tendenciis sazomi ewodeba (is
centraluri tendenciis sazomi.
50 ganawilebis centrSia moTavsebuli da sxva
monacemTa wyebis aRsawerad yvelaze xSirad magaliTi migaxvedrebT, ratomaa saWiro va-
saSualo gamoiyeneba. mis gamosaTvlelad gana- riabilobis sazomebi. warmoidgineT, rom skolis
wilebis yvela qula ikribeba da iyofa maT maswavlebeli xarT. wlis dasawyisia da 30
raodenobaze. saSualos gamosaTvleli formula meoreklasels kiTxva unda aswavloT. iciT, rom
Semdegia: klasSi saSualo moswavles pirveli klasis
M=(ΣX)/N donis wignis wakiTxva unda SeeZlos da amis
mixedviT dagegmavT gakveTilebs. magram imisTvis,
am formulaSi M saSualoa, X TiToeuli in-
dividis qula, Σ (berZnuli aso sigma) mis Semdeg
rom ukeT aagoT swavlebis procesi, umjobesia
icodeT, ramdenad msgavsia an gansxvavebuli 30
moTavsebuli wevrebis jamia, xolo N qulaTa
moswavlis kiTxvis unari. Tu isini daaxloebiT
mTliani raodenobaa. radgan sqesobrivi rolebis
erT doneze arian (dabali variabiloba), SegiZ-
yvela qulis jami (X)/115-ia, xolo maTi rao-
liaT meore klasis standartuli gakveTili
denoba (N) 10, uecari mkvlelebis sqesobrivi
dagegmoT. magram, iqneb ramdenime moswavles
rolis qulebis saSualo (M) iqneba:
bevrad rTuli masalis kiTxva SeuZlia, sxvebi
M=115/10=11.5 ki Zlivs kiTxuloben (maRali variabiloba) aseT
SeecadeT, Tavad gamoTvaloT egos zekontro- SemTxvevaSi, saSualo done ar iqneba klasis
lis qula, saSualo 11.4-is toli unda iyos. reprezentaciuli da sxvadasxva tipis gakveTili
medianasagan gansxvavebiT, saSualos mniSvne- unda dagegmoT moswavleTa mravalferovani
lobaze ganawilebis yvela qulis mniSvneloba moTxovnebis dasakmayofileblad.
zemoqmedebs. ukiduresi qulis mniSvnelobis variabilobis yvelaze martivi sazomi dia-
cvlileba saSualos mniSvnelobas cvlis. pazonia, anu sixSireTa ganawilebaSi yvelaze
magaliTad, meoTxe cdis piris sqesobrivi rolis maRal da yvelaze dabal maCvenebls Soris
qula +61-is nacvlad +101 rom yofiliyo, mTeli sxvaoba. uecari mkvlelebis sqesobrivi rolis
jgufis saSualo 11.5-dan 15.6-mde gaizrdeboda. qulebisaTvis diapazoni 90-ia: (+61) _ (-29). egos
kontrolis qulebis diapazoni ki 10-ia: (+19) _
(+9). diapazonis gamosaTvlelad mxolod ori
variabiloba qulis codna gWirdebaT _ yvelaze maRlis da
ganawilebis, rogorc mTelis reprezenta- yvelaze dablis.
ciuli qulis, codnis garda, saWiroa agreTve diapazonis gamoTvla Zalian advilia, magram
vicodeT, ramdenad reprezentaciulia centra- mkvlevrebi variabilobis sxva, ufro daxvewil
luri tendenciis es sazomi. danarCeni qulebi sazomebs amjobineben, romlebic yvela qulas
masTan axlosaa, Tu gafantulia? variabilobis iTvaliswinebs da ara mxolod ukidures maCveneb-
sazomebi is statistikebia, romlebic centra- lebs. erT-erTi yvelaze farTod gamoyenebuli
luri tendenciis romelime sazomis irgvliv sazomia standartuli gadaxra, romelic qu-
qulebis ganawilebas aCvenebs. lebsa da maT saSualos Soris sxvaobis saSua-
los aCvenebs. ganawilebis standartuli gadax-
saSualo (Mean) _ qulaTa ariTmetikuli sa- ris gamosaTvlelad ganawilebis saSualo da
Sualo, centraluri tendenciis yvelaze xSi- TiToeuli qula unda icodeT. procedura Sem-
rad gamoyenebuli maCvenebeli. degia: TiToeul qulas aklebT saSualos, Semdeg
variabilobis sazomebi (Measures of variability) _ am gadaxrebis saSualos iTvliT. qvemoT moce-
monacemTa analizi

statistikebi, rogorebicaa diapazoni, an stan- mulia formula:


dartuli gadaxra, romelic aCvenebs, ramdenad
mWidrodaa ganlagebuli qulebi ganawilebaSi.
diapazoni (Range) _ ganawilebaSi yvelaze ma- σ= ∑ (X − M ) 2

Ral da yvelaze dabal qulebs Soris sxvaoba, N


variabilobis martivi sazomi.
simboloebis umetesobas ukve unda cnobdeT
standartuli gadaxra (Standard deviation – SD) _ saSualos gamosaTvleli formulidan. (X-M)
qulaTa wyebis saSualo sxvaoba maTi saSua-
niSnavs „individualur qulas gamovakloT sa-
lodan, variabilobis sazomi
Sualo~ da mas, Cveulebriv, gadaxris qulas 51
uwodeben. saSualos yovel qulas akleben da standartuli gadaxra mcirea, saSualo kargad
Sedegad miRebuli qula kvadratSi ahyavT (uar- asaxavs mTel ganawilebas. rodesac standartu-
yofiTi mniSvnelobebis gasabaTileblad). Semdeg li gadaxra didia, saSualo naklebad tipuria.
am gadaxrebis saSualos iTvlian maTi SejamebiT saSualo naklebad tipuria mTeli jgufisaTvis.
(Σ) da monacemTa raodenobaze (N) gayofiT.
simbolo miuTiTebs, rom kvadratuli fesvia
korelacia
amosaRebi masSi moTavsebuli sidididan. es
manamde ganxorcielebuli kvadratSi ayvanis fsiqologiuri monacemebis interpretaciis
gasabaTilebladaa gakeTebuli. S.4 cxrilSi kidev erTi sasargeblo iaraRia korelaciis
gamoTvlilia uecari mkvlelebis egos kon- koeficienti, romelic or cvlads Soris
trolis qulebis standartuli gadaxra. gaix- kavSiris bunebas da siZlieres zomavs (magali-
seneT, rom am qulebis saSualo 14.4-ia, e.i. swo- Tad, simaRle da wona, an sqesobrivi rolis da
red es sidide unda gamovakloT TiToeul qulas, egos zekontrolis qulebi). is gveubneba, Tu
statistikuri damateba / statistikis gageba: monacemebis analizi da daskvnebis Camoyalibeba

raTa Sesabamisi gadaxris qulebi miviRoT. ra zomiTaa dakavSirebuli erTi cvladis


qulebi meore cvladis qulebTan. Tu adamianebs
erT cvladze maRali qulebi aqvT da meore
cxrili
s.4 cvladzec imave tendencias avlenen, korelaciis
uecari mkvlelebis egos-zekontrolis koeficienti dadebiTi iqneba (nulze meti). Tu
qulebis standartuli gadaxris gamoTvla adamianebs erT cvladze maRali qulebi aqvT,
xolo meoreze _ dabali, korelaciis koefi-
cienti uaryofiTi iqneba (nulze naklebi). Tu
gadaxra (qulas kvadratSi ayvanili
qula minus saSualo) gadaxrebi (qulas minus
qulebs Soris kavSiri ar arsebobs, korelacia
(X) (X-M) saSualo)2 (X-M)2 nuls uaxlovdeba (ix. Tavi 2).
17 2.6 6.76 korelaciis koeficienti +1-dan (sruli da-
17 2.6 6.76 debiTi korelacia) _1-mde (sruli uaryofiTi
13 -1.4 1.96 korelacia) icvleba. rac ufro Sorsaa koe-
17 2.6 6.76
-1.4
ficienti nulidan nebismieri mimarTulebiT, miT
13 1.96
19 4.6 21.16 ufro mWidrod aris dakavSirebuli ori cvladi
14 -0.4 0.16 dadebiTad, an uaryofiTad. rac ufro maRalia
9 -5.6 29.16 koeficienti, miT ukeTesad viwinaswarmetyvelebT
11 -3.4 11.56
14 -0.4 0.16 cvlads, Tu meore viciT.
standartuli uecari mkvlelebis kvlevaSi korelaciis
86.4 = ∑( X −M)2 koeficienti (aRiniSneba r-iT) sqesobrivi ro-
gadaxra = SD=
∑(X −M)2 lebis qulebsa da egos kontrolis qulebs
N
Soris aris +0. 35, e.i. es qulebi dadebiTad kore-
86.40
= 86.40 = 2.94 lirebs, anu is adamianebi, romlebic ufro
10 feminurad aRiqvamen Tavs, egos ufro maRal
SD=2.94 kontrols avlenen. Tumca korelacia rom
zomieria, es imas niSnavs, rom am kavSirSi mra-
vali gamonaklisia. patimrebis TviTSefaseba rom
standartuli gadaxra gveubneba, ramdenad gagvezoma da misi egos kontrolis qulebTan
cvalebadia qulaTa erToblioba. rac ufro korelacia _0.68 rom yofiliyo, maT Soris
metia standartuli gadaxra, miT metadaa qulebi iqneboda uaryofiTi korelacia. maSin vityodiT,
gafantuli. sqesobrivi rolebis qulebis rom egos maRali kontrolis mqone adamianebs
standartuli gadaxra uecari mkvlelebisaTvis dabali TviTSefaseba aqvT, xolo kavSiri ufro
24.6, xolo kriminali mkvlelebisaTvis mxolod
10.7-ia. es aCvenebs, rom kriminalTa jgufSi korelaciis koeficienti (r) (correlation coefficient)
variabiloba naklebia. aq qulebi saSualos aris statistika, romelic or cvlads Soris
kavSiris xarisxs aCvenebs.
52 garSemo mWidrodaa dajgufebuli. rodesac
Zlieri iqneboda, vidre wina SemTxvevaSi, radgan swored am tipis kiTxvebze pasuxis gasacemad
_0.68 ufro Sorsaa nulidan, kavSiris ararse- gamoiyeneba daskvniTi statistika. is gveubneba,
bobis maCvenebeli wertilidan, vidre +0.35. Cveni monacemebidan da Cvens SerCevaze ra
daskvnebis gakeTeba SegviZlia. daskvniTi
statistika iyenebs albaTobis Teorias, raTa
daskvniTi statistika gansazRvros albaToba imisa, rom monacemebis
esa Tu is erToblioba SemTxveviTi variaciis
uecari mkvlelebis kvlevis monacemebis
Sedegia.
dasaxasiaTeblad aRweriTi statistika gamovi-
yeneT da axla ukve gvaqvs warmodgena Sedegebis
Sesaxeb. miuxedavad amisa, yvela ZiriTad kiTxvaze normaluri mrudi
pasuxi jer mainc ar gagvicia. hipoTeza gulis- imisTvis, rom gavigoT, rogor muSaobs das-
xmobda, rom uecari mkvlelebi ufro morcxvi, kvniTi statistika, unda ganvixiloT im gana-
feminuri da maRali zekontrolis mqoneebi wilebis Tvisebebi, romelsac normaluri mrudi
iqnebodnen, vidre kriminali mkvlelebi. am ori ewodeba. rodesac cvladis monacemebi (maga-
jgufis saSualo pasuxebis da variabilobis liTad, simaRle, egos kontroli an inteleqtis
Sesadareblad aRweriTi statistika gamoviyeneT koeficienti) didi raodenobiT individebisagan
da aRmoCnda, rom am jgufebs Soris marTlac miiReba, Sedegebi xSirad ise nawildeba, rogorc
aris gansxvaveba, magram sakmarisad didia es S.3 suraTze naCveneb mrudzea gamosaxuli.
gansxvavebebi? es kvleva rom gagvemeorebina sxva yuradReba miaqcieT, rom mrudi simetriulia
cdis pirebze, igive Sedegebs miviRebdiT, Tu (marcxena naxevari marjvenas sarkisebuli
miRebuli Sedegi mxolod SemTxvevis gamoa? asaxvaa) da zaris forma aqvs _ maRalia SuaSi,
rogorRac rom mogvexerxebina da uecari da sadac qulebis umetesobaa moTavsebuli da
kriminali mkvlelebis mTeli populacia Segves- dabldeba, rac ufro vSordebiT saSualos. am
wavla, saSualoebisa da standartuli gadax- tipis mruds normaluri mrudi, an normaluri
rebis mniSvnelobebi igive iqneboda? ganawileba ewodeba (gadaxril ganawilebaSi

monacemTa analizi

suraTi
s. 3
53
qulebi romelime erT bolos lagdeba, SuaSi unda Seamowmos, namdvilia es gansxvaveba, Tu
ganTavsebis nacvlad). mxolod SemTxvevis gamoa. radgan SemTxvevis
normalur mrudze medianis, modis da saSua- gamo miRebul gansxvavebebs normaluri ganawile-
los mniSvnelobebi erTi da igivea. mrudis ba aqvT, mkvlevars SeuZlia normaluri mrudi
sxvadasxva nawilSi monacemTa garkveuli procen- gamoiyenos.
ti xvdeba. suraTi S.3 stenford-bines inteleqtis sailustraciod movitanoT martivi magaliTi.
testis IQ qulebs aCvenebs. am qulebis saSualo davuSvaT, Tqvens fsiqologiis leqtors ainte-
100-ia, standartuli gadaxra ki _ 16. Tu stan- resebs, ganapirobebs Tu ara gamomcdelis sqesi
dartul gadaxrebs X RerZze moaTavsebT saSua- imas, gansxvavebuli iqneba Tu ara miRebuli niS-
lodan manZilebis aRsaniSnad, aRmoaCenT, rom nebi student qalebTan da mamakacebTan. amisaTvis,
moncemebis 68%-ze odnav meti Tavsdeba leqtori studentebs Tanabrad yofs or jgufad,
saSualosa (100) da erT standartul gadaxras erT jgufs qal gamomcdels amagrebs, xolo
Soris orive mimarTulebiT (IQ 84-sa da 116-s meores _ mamakacs. Semdeg jgufebis saSualo
statistikuri damateba / statistikis gageba: monacemebis analizi da daskvnebis Camoyalibeba

Soris). qulaTa kidev daaxloebiT 27% xvdeba qulas adarebs. es saSualo qulebi, albaT,
meore da pirveli standartuli gadaxris msgavsi, xolo maT Soris raime mcire gansxvaveba
farglebSi (IQ 68-sa da 84-s Soris) saSualos SemTxvevis Sedegi iqneba. ratom? imitom rom,
qvemoT da saSualos zemoT (IQ 116-sa da 132-s Tu es mxolod SemTxvevis gamoa da orive jgufi
Soris).Q 5%-ze naklebi xvdeba saSualodan sami erTi da igive populaciidanaa (gansxvaveba ar
standartuli gadaxris farglebSi da Zalian aris), maTi saSualo erTmaneTTan axlos unda
mcire raodenobiT qulebi rCeba am sazRvrebs iyos. viciT, rom normaluri ganawilebis mrudis
miRma _ 1%-is 1/4-mde. qveS moTavsebuli sivrcis sxvadasxva nawilSi
daskvniTi statistika aCvenebs imis albaTo- monacemebis garkveuli procenti xvdeba, amitom
bas, rom qulebi namd-vilad asaxavs imas, risi mamakaci gamomcdelis jgufis niSnebis mesamedze
gazomvac gsurT da ar aris SemTxveviTad miRebu- naklebi unda aRematebodes qali Camtareblis
li. magaliTad, meti albaTobaa, rom viRacas jgufis saSualodan erTi standartuli ga-
eqneba 105 IQ da ara 140, magram 140 IQ-s qona daxriT qvemoT da zemoT moTavsebul qulebs.
ufro mosalodnelia, vidre 35-is. albaToba imisa, rom mamakaci gamomcdelis jgu-
normaluri mrudi maSinac miiReba, roca fis saSualo qula qali gamomcdelis jgufis
monacemebi SemTxveviTi variaciis gamoa Segrove- saSualo qulebis umetesobaze sami stan-
buli. Tu monetas 10-jer aagdebT da CaiwerT, dartuli gadaxris (orive mimarTulebiT) miRma
ramdenjer gamovida aversi da ramdenjer rever- moTavsdeba, Zalian mcirea. aseTi sididis gan-
si, aRmoCndeba, rom erTic da meorec 5-jer sxvaveba rom migveRo, namdvilad darwmunebuli
gamodis. Tu ganagrZobT monetis agdebas da 10- viqnebodiT imaSi, rom sxvaoba namdvilia da,
10 agdebis 100 serias daafiqsirebT, aRmoCndeba, rogorc Cans, kavSirSia gamomcdelis sqesTan.
rom zogierT seriaSi sul aversi geqnebaT, Semdegi kiTxva iqneboda, rogor zemoqmedebs es
zogierTSi _ sul reversi, magram, umravles cvladi gamocdis qulaze.
SemTxvevaSi, geqnebaT Tanabari gayofa. yvela qali da mamakaci studentebi SemTxveviTad
1000 agdebis grafiki rom agegoT, normaluri rom gagvenawilebina TiToeul jgufSi, SesaZle-
ganawilebis mruds miiRebdiT. beli gaxdeboda analizi imisa, zemoqmedebs Tu
ara gamomcdelebs Soris arsebuli gansxvaveba
mxolod erT sqesze Tu oriveze. davuSvaT, iseTi
statistikuri sandooba
monacemebi miviReT, romlebic aCvenebs, rom
mkvlevarma, romelmac aRmoaCina, rom monacem- mamakaci gamomcdelebi qal studentebs ufro
Ta ori mwkrivis saSualos Soris gansxvavebaa, maRal niSnebs uweren, vidre qali gamomcdelebi,
normaluri mrudi (Normal curve) _ simetriuli magram mamakac studentebs orive erTnairad
mrudia, romelic mravali fsiqologiuri Tvise- afasebs. Tqvens leqtors SeuZlia statistikuri
bis amsaxveli qulebis ganawilebas aCvenebs, sa- daskvnis procedura gamoiyenos, raTa Seafasos
Sualebas aZlevs mkvlevrebs imsjelon, ramdenad is albaToba, romliTac miRebuli sxvaobebi
54
araCveulebrivia movlena, an Sedegi. mxolod SemTxvevis Sedegi SeiZleba yofiliyo.
gamoTvla sxvaobis zomas da qulebis gafantvas aris tendencia: sxvaoba isaa, rac SemTxveviT
emyareba. mxolod 100-dan 10-jer moxdeba, magram es sxvaoba
SeTanxmebis safuZvelze sxvaobas fsiqolo- ver eteva standartSi, romlis mixedviTac is
gebi „namdvilad~ miiCneven, Tu albaToba imisa, SemTxveviT 100-dan mxolod 5-jer unda moxdes
rom is SemTxveviT moxda, 100-dan 5-ze naklebia (sxvaoba simorcxveSi, romelic sxva, sixSiris
(Semdegnairad aRiniSneba: p<0.05). Tu sxvaoba am qulebisaTvis saTanado statisikuri kriteriu-
kriteriums daakmayofilebs, is sandoa. Tumca, miT iqna gaanalizebuli, maRali sandoobiT
zogierT SemTxvevaSi, ufro mkacri albaTobis gamoirCeva). amrigad, daskvniTi statistikis
doneebi gamoiyeneba, rogoricaa p<0.01 (100-dan 1- gamoyenebiT SegviZlia pasuxi gavceT im arsebiT
ze naklebi) da p<0.001 (1000-dan 1-ze naklebi). kiTxvebs, romlebiTac daviwyeT. axla TiTqmis
statistikurad sando gansxvavebiT mkvlevars gavarkvieT im adamianebis buneba, vinc uecrad
SeuZlia daskvnis gakeTeba sakvlevi qcevis morcxvi, zomieri adamianidan uecar mkvlelad
Sesaxeb. monacemTa statistikuri sandoobis Se- iqceva. Tumca, nebismieri daskvna mxolod de-
samowmeblad mravali gansxvavebuli kriteri- bulebaa imis Sesaxeb, rom gamokvleul movlenebs
umi arsebobs. konkretuli kriteriumis SerCeva Soris SesaZlo kavSiri arsebobs. zustad amisi
damokidebulia kvlevis gegmaze, monacemTa mtkiceba arasodes SegviZlia. mecnierebaSi
formasa da jgufebis zomaze. aq mxolod erT- miRebuli Sedegebi yovelTvis Riaa Semdeg
erT yvelaze gavrcelebul kriteriums, t-kri- Catarebuli da ukeTesi kvlevebis SedegebisaTvis.
teriums ganvixilavT, romelic SeiZleba gamovi-
yenoT maSin, roca mkvlevars ainteresebs, statis-
tikurad sandoa Tu ara ori jgufis saSualoebs rogor gamoviyenoT sworad
Soris sxvaoba. mecnieruli kvlevis Sedegebi
Cvens magaliTSi SegviZlia t-kriteriumi
gamoviyenoT imis Sesamowmeblad, sandod gan-
sxvavdeba Tu ara kriminali mkvlelebisa da axla ukve viciT, ra aris statistika, rogor
uecari mkvlelebis sqesobrivi rolebis qulebi da sad unda gamoviyenoT is, magram isic unda
erTmaneTisagan. S.2 suraTi aCvenebs, rom sqesob- vicodeT, rom xandaxan mas arasworad iyeneben.
rivi rolebis qulebis ganawileba sakmarisad xSirad adamianebi arasando monacemebs mxolod
gansxvavdeba imisaTvis, rom „namdvili~ iyos. Tu imitom endobian, rom isini statistikurad
saTanado gamoTvlebs CavatarebT, romlebic damuSavebulad iTvleba. sxvebi ki ujereben, an
Seafasebs sxvaobas or saSualos Soris, rogorc ar ujereben statistikosebis mier mowodebul
am or saSualos garSemo variabilobis funqcias, informacias raime produqciis, romelime poli-
vnaxavT, rom Zalian mcire Sansia _ 100-dan 5-ze tikosis, an winadadebis Sesaxeb, magram ar esmiT,
naklebi (p<0.05), rom aseTi maRali t-s mniSvneloba ras asaxaven moyvanili ricxvebi. meore Tavis
miviRoT, Tu ar arsebobs araviTari namdvili bolos ramdenime rCeva mogeciT imis Taobaze,
sxvaoba. amdenad, sxvaoba statistikurad sandoa; Tu rogor gaxdeT kvlevis brZeni momxmarebeli.
anu uecarma mkvlelebma sakuTari Tavi Seafases statistikis am mokle mimoxilvaze dayrdnobiT
rogorc ufro feminuri, vidre kriminalma SegviZlia es rCeva im situaciebzec ganvavrcoT,
mkvlelebma, xolo mkvlelebs Soris sxvaoba romlebSic adamianebi konkretul statistikur
egos zekontrolis qulebSi sando ar aRmoCnda mosazrebebs gamoTqvamen.
monacemTa analizi

(p<0.10), amitom ufro frTxilad unda visaubroT


statistikis arasworad gamoyenebis mravali
am sxvaobaze. nawinaswarmetyveleb mimarTulebaSi
gza arsebobs. kvlevis nebismier safexurze
miRebul gadawyvetilebas _ dawyebuli iqidan,
sando gansxvaveba (Signifficant difference) _ eqs- vin arian cdis pirebi, rogoraa dagegmili
perimentul jgufebs an pirobebs Soris sxvao- kvleva, romeli statistikebi gamoiyeneba da
ba, romlis SemTxveviT moxdenis albaToba nak-
rogor _ Rrma efeqti SeiZleba hqondes im
lebia, vidre miRebuli sandoobis done; fsi-
qologiaSi aseT doned iyeneben 100-dan 5-ze daskvnebze, romlebsac monacemebze dayrdno-
nakleb albaTobas, anu p<0.05. biT vakeTebT.
55
cdis pirebis SerCevas didi mniSvneloba aqvs ver moaxdenda aseT did gavlenas da saSualo
da ar unda gamogveparos, roca kvlevis Sedegebs jgufis monacemebis reprezentaciuli iqneboda.
vecnobiT. magaliTad, abortis uflebisadmi amgvari motyuebis Tavidan acilebis kargi
damokidebulebis kvleva gansxvavebul Sedegebs gzaa SerCevis zomis gaTvaliswineba. didi zomis
mogvcems imisda mixedviT, sad CavatarebT mas _ SerCevisas Secdomis albaToba naklebia. kidev
samxreTis patara fundamentalistur qalaqSi, erTi dazRvevaa centraluri tendenciis yvela
Tu niu iorkis universitetSi. aseve, erTi da sazomis _ medianis, modis da saSualos naxva.
igive gamokiTxvis Sedegebis mixedviT SeiZleba Tu isini msgavsia, Sedegebis axsna ufro sando
ori gansxvavebuli Sexedulebis mqone jgufma iqneba. kvlevis meTodologia da Sedegebi
_ abortis uflebis momxreebisa da mowi- yovelTvis yuradRebiT unda gaaanalizoT.
naaRmdegeebis _ sxvadasxva daskvna gamoitanos. SeamowmeT, moyvanilia Tu ara eqsperimentis
maSinac ki, roca cdis pirebi SemTxveviTadaa angariSSi ra zomisaa SerCeva, rogoraa gazomili
SerCeuli da meTodi sworadaa gamoyenebuli, variabiloba da sandoobis done. naxeT, ramdenad
statistikuri damateba / statistikis gageba: monacemebis analizi da daskvnebis Camoyalibeba

raTa mikerZoebas ar hqondes adgili, statistikam Seesabameba gamoyenebuli meTodi kvlevis miznebs.
SeiZleba mainc araswori Sedegi mogvces, Tu statistika fsiqologiuri kvlevis xerxema-
statisitikis ZiriTad daSvebebs davarRvevT. lia. is gamoiyeneba imisaTvis, rom gavigoT mona-
magaliTad, warmovidginoT, rom 20 adamians cemebi da ganvsazRvroT, sworia Tu ara Sedegebi.
vutarebT inteleqtis tests, maTgan 19 iRebs 90- fsiqologebi monacemTa sixSiris ganawilebas
dan 110-mde qulas, xolo erTi _ 220-s. mTeli amzadeben, iTvlian centraluri tendenciisa da
jgufis saSualo maCveneblze Zlier zemoq- variabilobis sazomebs. iyeneben korelaciis
medebas moaxdens es erTi calke mdgomi Zalian koefiecients qulaTa nakrebs Soris kavSiris
maRali monacemi. amgvari monacemebisaTvis siZlieris da mimarTulebis gansasazRvravad;
umjobesia medianis an modis gamoyeneba, romelic naxuloben, ramdenad reprezentaciulia mi-
ufro reprezentaciuli iqneba jgufis saSualo Rebuli Sedegebi da sandod gansxvavdebian Tu
inteleqtisa, vidre saSualosi. am SemTxvevaSi ara populaciisagan. statistika SeiZleba ara-
saSualo Seqmnis suraTs, rom jgufis tipur sworad, an SecdomiTac iyos gamoyenebuli da
wevrs maRali IQ aqvs. amgvari mikerZoeba SecdomaSi Seiyvanos isini, visac is ar esmis.
gansakuTrebiT kargad Cans, roca SerCevis zoma magram, roca statistika sworad da eTikurad
mcirea, magram 20-is nacvlad 2000 cdis piri aris gamoyenebuli, mkvlevars fsiqologiuri
rom gvyoloda, erTi calke mdgomi monacemi codnis gafarToebis saSualebas aZlevs.

variabilobis sazomebi sando gansxvaveba


ZiriTadi cnebebi korelaciis koeficienti saSualo
aRweriTi statistika mediana sixSireTa ganawileba
axsniTi statistika moda standartuli gadaxra
diapazoni normaluri mrudi centraluri tendenciis sazomebi

56
qcevis biologiuri safuZvlebi

3
memkvidreobiToba da
qceva
• evolucia da
bunebrivi gadarCeva
• adamianis genotipis
cvalebadoba

biologia da qceva
• movusminoT tvins
• nervuli sistema
• Tavis tvinis
struqturebi da maTi
funqciebi
• hemisferoTa
lateralizacia
• endokrinuli sistema
fsiqologia XXI
saukuneSi: miRwevebi
tvinis funqciebis
lokalizaciis sferoSi

nervuli sistema
moqmedebaSi
• neironi
• moqmedebis
potenciali
• sinafsuri gadacema
• neirotransmiterebi
da maTi funqciebi

fsiqologia Cvens
cxovrebaSi: ra gavlenas
axdens cxovrebiseuli
gamocdileba tvinze

sakvanZo sakiTxebi
• ZiriTadi cnebebi
57
r kinigzis muSas, fineas geijs, 1948
wlis 13 seqtembers ubeduri Sem-
Txveva mouvida _ moulodneli
afeTqebis Sedegad daaxloebiT erTi metri
sigrZis palo TavSi SeerWo. srul gonebaze myofi
risiT, es iyo sxva adamiani, rogorc amas misi
eqimis angariSi adasturebs:
balansi mis inteleqtualur SesaZleb-
lobebsa da cxovelur midrekilebebs Soris
dairRva. is gaxda meryevi, mouridebeli,
geiji etliT miiyvanes sastumromde, sadac man RvTisgmobis gamovlenebis momTmeni adamiani
kibeebze Tavad SeZlo asvla. momdevno ori-sami (rac mas adre ar sCveoda). Tavisi megobrebisa
kviris ganmavlobaSi igi sikvdils ebrZoda, da kolegebis mimarT araviTar pativiscemas
oqtombris Sua ricxvebidan ki misi mdgomareoba ar amJRavnebs; ver itans veranair SezRudvebs,
mudmivad umjobesdeboda. jon harlou, eqimi, an rCevebs, Tu es mis survilebs ar eTanxmeba.
romelmac es SemTxveva masaCusetis samedicino zogjer Zalian jiuti da meryevi uamrav gegmas
sazogadoebas 1968 wels moaxsena, aRniSnavda, awyobs da vidre maT ganxorcielebas daiwyebs,
rom geijis gadarCena samedicino TvalsazrisiT ukve sxva gegmebze gadadis. Tavis travmamde
saswauli iyo: is cnobili iyo, rogorc moxerxebuli da
Wkviani biznesmeni, Zalian energiuli da
es SemTxveva daaxloebiT oci wlis win
Tanmimdevruli sakuTari gegmebis aRsrule-
moxda naklebad cnobil qalaqSi (kavendiSi,
baSi. am TvalsazrisiT, misi goneba radikalu-
vermonti). SemTxveva naklebad cnobilma
rad Seicvala, imdenad cxadad, rom misi
soflis eqimma aRwera da metropolitenis
megobrebi erTxmad aRniSnavdnen: „es aRar iyo
eqimebmac Zalian didi sifrTxiliT miiRes.
geiji~ (gv. 339-340).
mravali maTgani uars ambobda daejerebina
am adamianis gadarCena, vidre maT TiTebi mis geijis Semoxveva moxda maSin, rodesac
TavSi arsebul xvrelSi ar Cayves… (harlou, mecnierebi mxolod iwyebdnen hipoTezebis Seqmnas
Tavi 3 / qcevis biologiuri safuZvlebi

1968, gv. 329). tvinis funqciebsa da kompleqsur qcevas Soris


kavSirebis arsebobis Sesaxeb. Tumca aravin
sinamdvileSi geijs saocrad msubuqi fiziku-
isurvebda geijis saxelganTqmulobis gazia-
ri dazianebebi hqonda Tumca man dakarga mxed-
rebas, misi SemTxveva dRemde SemorCa istorias,
veloba marcxena TvalSi da misi saxis marcxena
radganac is warmoadgens yvelaze ufro adreul
mxare nawilobriv paralizebuli iyo, magram dokumentirebul cnobas imis Sesaxeb, rom
misi sxeulis poza, moZraoba da metyveleba uc- fsiqologiur procesebs tvinis cxovelqmedeba
vleli darCa. Tumca, fsiqologiuri Tvalsaz- gansazRvravs.

ratom aris TiToeuli Cvengani unikaluri SemomyofTagan, Cven aRvwerT, ra rols TamaSobs
individi? fineas geijis istoriidan gamom- memkvidreobiToba Tqveni cxovrebis Camoyali-
dinare, pasuxs am kiTxvaze nawilobriv Tavis bebisa da Tqveni tvinis formirebis saqmeSi.
tvini da, ufro zogadad, Tqveni biologiuri dafiqrdiT, qcevis ra SesaZleblobebi gaaCniaT
Taviseburebebi gansazRvravs. imis gagebaSi rom adamianebs da rogor vlindeba es SesaZleb-
58 dagexmaroT, Tu ra gangasxvavebT Tqven gar- lobebi TiToeul CvenganSi?
wignis es Tavi, garkveulwilad, Tqveni bio-
logiuri potencialis mniSvnelovani aspeqtis
memkvidreobiToba da qceva
dadasturebas warmoadgens. Tqveni tvini sak-
marisad kompleqsuria imisaTvis, rom sakuTari
pirvel TavSi Cven ganvsazRvreT, rom fsiqo-
funqciebis sistematuri kontroli da koor-
logiis erT-erTi umTavresi amocanaa, Seiswav-
dinireba ganaxorcielos. ratom aris is aseTi
los adamianis qcevis mravalferovnebis gamom-
mniSvnelovani? adamianis tvins xSirad komp-
wvevi mizezebi. am mizezebis dadgenaSi dagvex-
iuters adareben. iwonis ra mxolod 1500 grams,
mareba kavSir-gansxvaveba iseT punqtebs Soris,
Tqveni tvini met ujreds Seicavs, vidre var-
rogoricaa: buneba – aRzrda; memkvidreobiToba
skvlavia Cvens galaqtikaSi – 100 miliardi
– garemo. Tqven SegiZliaT warmoidginoT, rom
ujredi, romelic erTmaneTTanaa dakavSi-
individebi agresiulni arian maTi biologiuri
rebuli da informaciis gacvlasa da Senaxvas
Taviseburebebis gamo. SesaZloa maT romelime
saocari efeqturobiT axerxebs. magram msof-
mSoblisagan memkvidreobiT ergoT agresiulo-
lioSi yvelaze ufro Zlieri kompiuteric ki
bisaken midrekileba. alternatiuli variantia
ver SeZlebs im wesebis asaxvas, romlebic mis
imis daSveba, rom yvela adamianSi agresiuloba
sakuTar operaciebs gansazRvraven. ase rom,
Tanabradaa warmodgenili da misi gamomJRavnebis
Tqven nebismier kompiuterze bevrad ufro
xarisxi damokidebulia im garemoze, sadac es
rTuli agebulebisa xarT; Tqveni cnobiereba
adamianebi aRizardnen. swori pasuxi am kiTxvaze
saSualebas gaZlevT gansazRvroT is wesebi,
Zireulad gansazRvravs imas, Tu rogor unda
romlebic Tqvens cxovelqmedebas uzrunvel-
moepyros sazogadoeba agresiul individs –
yofen. kvleva, romelsac Cven wignis am TavSi
garemos garkveuli pirobebis Zalisxmeva moax-
aRvwerT, warmoiqmna adamianis survilidan _
maros mas Tu Tavad adamianebis Tvisebebis
Seicnos sakuTari Tavi.
Secvlas. Tqven unda SegeZloT ganasxvavoT
bevri studentisaTvis es Tavi ufro did
garemos gavlena memkvidreobiTobisagan.
sirTules warmoadgens, vidre mTeli am wignis
radganac garemoze dakvirveba pirdapir
darCenili nawili. is moiTxovs Tqvengan ana-
SeiZleba, ufro advilia imis dadgena, Tu
tomiisa da mravali axali terminis swavlas,
romelic TiTqos Zalian Sorsaa im informa-
ciisagan, romelsac Tqven fsiqologiis Sesav-
lis kursSi moelodiT. miuxedavad yvelafrisa,
Tqveni biologiuri bunebis gageba dagexmarebaT
ufro kompleqsurad SeigrZnoT urTierTkavSiri
tvins, gonebas, qcevasa da garemos Soris,
romelic im gansakuTrebul SegrZnebas gansaz-
Rvravs, romelsac adamianad yofna hqvia.
am Tavis mizania, agixsnaT, Tu rogor monawi-
leobs biologia unikaluri individebis Seq-
memkvidreobiToba da qceva

mnaSi. am miznis misaRwevad Cven jer aRvwerT,


rogor gansazRvravs evolucia da memkvidreo-
biToba Tqvens biologiasa da qcevas; Semdeg
vnaxavT, rogor gvexmareba laboratoriuli da
klinikuri kvleva tvinis, nervuli da endokri-
nuli sistemebis muSaobis SeswavlaSi; amis
Semdgom ganvixilavT saintereso kavSirebs
biologiur funqciebsa da cxovrebiseul
gamocdilebas Soris. dabolos, Cven Sevis-
wavliT individebs Soris gansxvavebas tvinsa
da qcevas Soris kavSiris fonze.
59
rogor axdens is gavlenas adamianis qcevaze. vlad daedo wigns, romelic moicavda saki-
magaliTad, Tqven SegiZliaT daakvirdeT mSob- Txebs, dawyebuli geologiidan zoologiisa
lis agresiul qcevas bavSvis mimarT da war- da emociebis CaTvliT. wigni, romelmac mas
moidginoT, ra gavlenas moaxdens es momavalSi sayovelTaod gauTqva saxeli, aris 1859 wels
bavSvis agresiulobaze; Tqven SegiZliaT daak- gamocemuli `saxeobaTa warmoSoba~. am naSrom-
virdeT Warbad dasaxlebul da Rarib gare- Si darvinma Camoayaliba mecnierebis erT-erTi
mocvas, romelSic bavSvebi izrdebian da umniSvnelovanesi Teoria _ moZRvreba dedami-
dainteresdeT, SeuZlia Tu ara am garemo piro- waze sicocxlis evoluciis Sesaxeb.
bebs agresiuli qcevis gamowveva. biologiur
Zalebs, romlebic qcevas gansazRvraven,
bunebrivi gadarCeva
SeuiaraRebeli TvaliT verasdros davakvi-
rdebiT. qcevis biologia rom ukeT gaiTavisoT, darvinma Camoayaliba moZRvreba evoluciis
Cven daviwyebT zogierTi iseTi principis Sesaxeb, romelSic mogzaurobis dros Segro-
aRweriT, romelic saxeobebis qcevis potenciur
Tavi 3 / qcevis biologiuri safuZvlebi

vili dakvirvebebis Sedegebi aisaxa. erT-erTi


repertuars gansazRvravs (evoluciis Teoriis im mravalricxovan adgilTa Soris, romelic
elementebi) da Semdeg aRvwerT, Tu rogor „biglma~ moinaxula, iyo galapagosis kunZulebi
gadaecema qceviTi variaciebi Taobidan Taobas. _ vulkanuri arqipelagi samxreT amerikis dasav-
leT sanapirosTan. am kunZulebze uamravi cxo-
veli binadrobs, maT Soris amJamad `darvinis
evolucia da bunebrivi skvinCad~ cnobili frinvelis 13 saxeoba. darvini
gadarCeva dainteresda, Tu ratom arsebobda skvinCas
amdeni sxvadasxva saxeoba arqipelagze. cxadi
1831 wels Carlz darvini, romelmac koleji
iyo, rom isini kontinentidan ver gadmovidodnen,
Teologiis ganxriT daamTavra, inglisidan gem
radganac iq es saxeobebi ar binadrobdnen. man
„bigliT~ gaemgzavra xuTwlian eqspediciaSi
samxreT amerikis sanapiros Sesaswavlad. mog- bunebrivi gadarCeva (Natural selection) – darvinis
zaurobis dros darvini agrovebda yvelafers, Teoriis mixedviT, saxeobis zogierTi warmomad-
rac ki mas gzad xvdeboda: zRvis cxovelebs, genlis ukeTesi Segueba garemosadmi, saSualebas
frinvelebs, mcenareebs, namarxebs, niJarebsa aZlevs mas sxvasTan SedarebiT ufro warmate-
60 da qvebs. misi dakvirvebebis Sedegebi safuZ-
bulad gamravldes.
ivarauda, rom saxeobaTa es sxvadasxvaoba gar- Tanamedrove gamokvlevebma aCvena, rom bu-
kveuli procesis Sedegi iyo, romelsac mog- nebriv gadarCevas mokle drois ganmavlobaSic
vianebiT bunebrivi gadarCeva uwoda. ki dramatuli efeqtebis gamowveva SeuZlia.
darvinis Teoriis Tanaxmad, skvinCas yoveli peter da rozmari grantebis mier (Grant & Grant,
saxeoba saerTo winaprisagan warmoiSva. Tavidan 1989; Grant, 1986; Weiner, 1994) galapagosis arqi-
frinvelebis patara gundma daido bina kunZu- pelagis erT-erT kunZulze `darvinis skvinCebze~
lebze. isini gamravldnen erTmaneTTan Sejva- Catarebul iqna gamokvlevaTa seria, romlis
rebis gziT. droTa ganmavlobaSi, zogierTi drosac registrirebul iqna naleqebis raode-
frinveli arqipelagis sxva kunZulze gadavida. noba, sakvebis miwodeba da frinvelebis popu-
procesi, romelic Semdgom etapze ganviTarda, laciis zoma. 1976 wels populacia moicavda
bunebrivi gadarCeva iyo. sakvebi resursebi da aTasze met skvinCas. momdevno wels gamanad-
sacxovrebeli pirobebi – bunebrivi pirobebi gurebelma gvalvam mospo sakvebis maragi. patara
– mniSvnelovnad gansxvavdeba sxvadasxva kun- zomis Teslebi gamoifita, darCa mxolod didi
Zulze. zogan uxvadaa kenkra da Teslovani mce- da uxeSi. im wels frinvelTa populacia Sem-
nareebi, zogi kunZuli kaqtusebiTaa dafaruli, cirda 80%-ze metiT, Tumca, unda aRiniSnos,
xolo zogan uamravi mweria. erTi SexedviT, rom patara niskartebis mqone mcire zomis skvin-
populaciebi sxvadasxva kunZulze msgavsi iyo, Cebi ufro meti daiRupa, vidre mozrdili zomis
magram yovel kunZulze frinvelebs Soris gar- frinveli msxvili niskartiT. Sesabamisad, ro-
kveuli araerTgvarovneba SeiniSneboda. imis gorc amas darvini winaswarmetyvelebda, momdev-
gamo, rom kunZulebze sakvebi resursebis raode- no wels didi zomis frinvelTa raodenobam
noba SezRuduli iyo, skvinCebis gadarCenis imata. ratom? imitom, rom mxolod eseni, didi
Sansi izrdeboda, Tu maTi niskartis forma sxeulebiTa da msxvili niskartebiT iyvnen
ukeT iyo misadagebuli am kunZulze arsebuli sakmarisad Zlierni imisaTvis, rom epasuxaT
sakvebis mopovebasTan. magaliTad, skvinCebi, gvalviT gamowveuli garemos cvlilebebisaTvis.
romlebic kenkriTa da Teslovani mcenareebiT sainteresoa, rom 1983 wels naleqebis raodenoba
mdidar kunZulebze binadrobdnen, gadarCebod- Warbi iyo da Teslebi, gansakuTrebiT mcire
nen, Tu msxvili niskarti eqnebodaT. frinvelebi zomis, uxvad ganviTarda. Sedegad, mcire zomis
wvrili, wawvetebuli niskartiT, romelic frinvelebma raodenobiT ajobes didi zomis
mouxerxebelia Teslis gatexvisa Tu gaxsnisa- frinvelebs imitom, rom maTi niskartebi ukeT
Tvis, aseT kunZulebze iRupebodnen. yoveli kun- iyo morgebuli mcire zomis Teslebis mo-
Zulis garemo pirobebi gansazRvravda, frin- povebasTan. peter da rozmari grantebis kvlevam
velebis sawyisi populaciidan romeli gadar- aCvena, rom bunebrivi gadarCeva mniSvnelovan
Ceboda da gamravldeboda da romeli daiRu- efeqtebs drois mokle periodSic iZleva.
peboda STamomavlobis gareSe. droTa ganmav- mkvlevrebi dResac agrZeleben sxvadasxva
lobaSi aman gamoiwvia kunZulebze Zalian saxeobebis bunebriv gadarCevaze garemo piro-
gansxvavebuli populaciebis Camoyalibeba da bebis gavlenis Seswavlas, maT Soris evropul
xeli Seuwyo saerTo winaprisagan `darvinis xilis buzze (Huey et al., 200) da Tevzebis sxva-
memkvidreobiToba da qceva

skvinCebis~ sxvadasxva saxeobebis ganviTarebas. dasxva saxeobaze (Rundle et. al., 2000).
zogadad, bunebrivi gadarCevis Teoria gu-
lisxmobs, rom organizmi, romelic kargad aris
genotipi da fenotipi
Seguebuli bunebriv garemos, rogoric ar unda
iyos is, ufro met STamomavlobas tovebs, vidre skvinCebis populaciis zrda-Semcirebis maga-
naklebad Seguebuli. droTa ganmavlobaSi, or- liTi cxadyofs, Tu ratom uwodebda darvini
ganizmebi, romelTac gadarCenisaTvis saWiro evoluciis process ukeT Seguebulis gadar-
niSan-Tvisebebi gaaCniaT, ricxobrivad imateben Cenas. warmoidgineT, rom yoveli saxeobisaTvis
imaTTan SedarebiT, romelTac es niSan-Tvisebebi nebismier garemoSi uamravi saarsebo sirTule
ar aqvT. evoluciisaTvis individis warmateba moiZebneba. saxeobis is warmomadgenlebi, ro-
izomeba mis mier datovebuli STamomavlobis melTac garemosTan ukeT Sexamebuli fiziku-
raodenobiT. ri da fsiqologiuri atributebi gaaCniaT, 61
ufro advilad gadarCebian. imis gaTvalis-
winebiT, rom am atributebis gadacema SesaZloa
Taobidan TaobaSi (da garemoSi es sirTuleebi
droTa ganmavlobaSi narCundeba), saxeobis
evoluciis Sansi izrdeba.
bunebrivi gadarCevis procesis detaluri Ses-
wavlis mizniT, Cven unda SemovitanoT evolu-
ciuri Teoriis ramdenime mniSvnelovani cneba.
modiT, SevCerdeT calkeul skvinCaze, kerZodDki
im faqtze, rom am skvinCam misi mSoblebisgan
memkvidreobiT genotipi, anu genetikuri struq-
tura miiRo. konkretuli garemos konteqstSi
am genotipma gansazRvra skvinCis ganviTareba
da qceva. skvinCis garegnoba da misi qcevis
repertuari ganixileba, rogorc fenotipi. Cveni
skvinCas SemTxvevaSi genotipi gansazRvravs mo-
cemul garemo pirobebTan erTad mokle niskar-
tis fenotips. am niskartiT SesaZlebelia patara
Teslebis akrefa. yvela tipis Tesli mravlad
rom yofiliyo, maSin am fenotips gadar-
CenisaTvis araviTari mniSvneloba eqneboda,
magram, Tu davuSvebdiT, rom mxolod mcire
zomis Teslebis mopoveba yofiliyo SesaZlebeli,
maSin Cvens skvinCas msxvili niskartis mqone
skvinCebTan SedarebiT seleqciuri upiratesoba
eqneboda. mxolod didi zomis Teslebis
arsebobis pirobebSi iqneboda Cveni skvinCa
suraTi
3.1
araxelsayrel mdgomareobaSi. rogor muSaobs bunebrivi gadarCeva
mxolod gadarCenil skvinCebs SeuZliaT
garemo pirobebis cvlileba ganapirobebs saxeobis
gamravleba. memkvidreobiT TavianTi genotipis wevrebs Soris konkurencias resursebisaTvis
gadacema SeuZliaT mxolod im cxovelebs, brZolaSi. mxolod im individebs, romelTac am
romlebic mravldeba. Sesabamisad, Tuki garemoSi cvlilebebTan ukeT Seguebuli Tvisebebi gaaCniaT,
eqnebaT gadarCenisa da gamravlebis Sansi. momdevno
Tavi 3 / qcevis biologiuri safuZvlebi

mxolod mcire zomis Teslebi moipoveba, mravali TaobaSi Seguebul genetikuri struqturis mqone
Taobis Semdeg mxolod mcireniskartian skvinCebs individTa raodenoba meti iqneba.
miviRebT, Sesabamisad, mxolod mcire zomis
Teslebis mopovebis unariT. ase cvlis garemo
saxeobis qcevis SesaZlo repertuars. suraTi adamianis evolucia
3.1 warmogvidgens bunebrivi gadarCevis gamartive- Tuki gadavxedavT im garemoebebs, romlebSic
bul models. Cven SegviZlia es idea adamianis adamianis saxeobis evolucia moxda, mivxvdebiT,
evoluciasac mivusadagoT. Tu ratom warmoadgenen garkveuli fizikuri
da qceviTi Tvisebebi adamianis saxeobis bio-
logiuri kapitalis nawils. adamianis evolu-
genotipi (Genotype) – organizmis genetikuri
ciaSi bunebrivi gadarCevisTvis ori umTavresi
struqtura, romelsac is mSoblebisagan mem-
kvidreobiT iRebs.
Tviseba – bipedalizmi da encefalizacia – iyo
gadamwyveti. orivem erTad ganapiroba kacob-
fenotipi (Phenotype) – organizmis xiluli niSan-
riobis civilizaciis warmoqmna. bipedalizmi
Tvisebebi, romlebic misi genotipisa da garemos
urTierTqmedebis Sedegad yalibdeba. niSnavs or fexze amarTulad siarulis unars,
62
xolo encefalizacia – Tavis tvinis zomis moma- magaliTad, bolo 20 wlis ganmavlobaSi gan-
tebas. es ori adaptacia pasuxismgebelia ada- viTarda. miuxedavad amisa, kulturuli evolucia
mianis evoluciis umravles Tu ara, yvela miR- ver iarsebebs genotipis gareSe, romelic ko-
wevaze, kulturuli ganviTarebis CaTvliT. direbs daswavlisa da abstraqtuli azrovnebis
rodesac Cvenma winaprebma SeZles or fexze unars. kulturis arseboba – xelovnebis, li-
amarTuli siaruli, maT SeiZines garemos Ses- teraturis, musikis, samecniero codnisa da fi-
wavlisa da axali resursebis eqspluataciis lantropiuli aqtivobebis CaTvliT – SesaZ-
unari. Tavis tvinis zomis momatebasTan erTad lebelia mxolod adamianis genotipis poten-
ki maTi inteleqti gaumjobesda, maT SeiZines cialis gamo.
kompleqsuri azrovnebis, msjelobis, damaxsovre-
bisa da dagegmvis unari (Tumca unda aRiniSnos,
rom ufro didi tvinis evolucia ar warmoadgens
adamianis genotipis cvalebadoba
ufro didi inteleqtis garantias – mniSvnelo-
vani iyo is, Tu ra tipis tvinis qsovili viTar-
Tqven naxeT, rom adamianis evoluciis dros
deboda da ra adgils ikavebda is tvinis far-
upiratesoba saziaro biologiur potencials
glebSi). genotipma, romelic gansazRvravda
eniWeboda _ bipedalizmi da azrovnebisa da
Wkvian da mobilur fenotips, nel-nela gandevna
metyvelebis unari. magram am saziaro potencia-
naklebad warmatebulad adaptirebuli genoti-
lSic rCeba adgili sagrZnobi variaciebisaTvis.
pebi adamianTa genuri fondidan, ramac gamrav-
Tqvenma ded-mamam gadmogcaT mxolod nawili
lebis unari ufro Wkvian orfexa arsebebs misca.
imisa, rac maT mSoblebisgan, bebia-babuisagan
bipedalizmisa da encefalizaciis Semdeg,
da Tqveni ojaxis yvela sxva wina Taobisagan
Cveni saxeobis evoluciis gzaze yvelaze ufro
hqondaT miRebuli, ramac Sedegad mogvca Tqveni
mniSvnelovani etapi iyo metyvelebis warmoqmna
ganviTarebis unikaluri biologiuri gegma.
(Bicketron, 1990; Holden, 1998). ifiqreT, ra SeguebiTi
memkvidreobiTobis (winaprebis fizikuri da fsi-
upiratesoba SeeZlo moetana metyvelebis ganvi-
qologiuri niSan-Tvisebebis miReba) meqanizmis
Tarebas adreuli periodis adamianebisaTvis.
Semswavlel mecnierebas genetika ewodeba.
iaraRebis gakeTebisaTvis saWiro martivi miTi-
Tebebi, kargi sanadiro Tu saTevzao adgilebis
povna da saSiSroebis Tavidan acileba zogavda genetikis safuZvlebi
dros, Zalas da sicocxles. imis magivrad, rom Tqveni yoveli ujredis birTvSi moTavsebu-
yovel jerze Tavidan eswavlaT sakuTari lia genetikuri masala, romelsac dnm (dezoq-
gamocdilebidan cdisa da Secdomis meTodiT, siribonukleinis mJava) ewodeba. dnm organize-
adamianebma SeZles sxvaTa gamocdilebis bulia umcires nawilakebad, genebad. genebis
gamoyeneba. saubari, iumoric ki, aZlierebda zusti raodenoba adamianis genomSi (genTa
socialur kavSirebs bunebrivad isedac sazo- erToblioba) dRemde araa cnobili; asaxeleben
gadoebrivi saxeobis wevrebs Soris. yvelaze ricxvs 30 000-dan 150 000-mde (Pennisi, 2000). genebi
mniSvnelovania is, rom metyvelebis warmoqmna- Seicaven cilebis sinTezisaTvis saWiro in-
memkvidreobiToba da qceva

ganviTarebam SesaZlo gaxada dagrovili codnis


gadacema Taobidan Taobaze.
metyveleba warmoadgens kulturuli evo-
luciis bazas _ kulturebis tendencias, daswav-
lis gziT adapturad upasuxos garemos cvli-
lebebs. kulturulma evoluciam ganapiroba
iaraRebis warmoebis warmateba, soflis
meurneobis gaumjobeseba da industriisa da teq-
nologiebis ganviTareba da daxvewa. kulturuli
evolucia saSualebas gvaZlevs Zalian swrafad
SeveguoT garemo pirobebis cvlilebebs.
personaluri kompiuteris gamoyenebis Segueba, 63
struqciebs. es cilebi aregulireben sxeulSi genebi da qceva
mimdinare fiziologiur procesebs da gana-
Cven vnaxeT, rom evoluciurma procesma SesaZ-
pirobeben fenotipis eqspresias: sxeulis for-
lo gaxada adamianis genotipSi uamravi cvale-
mas, fizikur Zalas da bevr sxva qceviT Tvisebas.
badobis arseboba. am genotipTa urTierTqmedeba
genebi moTavsebulia struqturebze, romel-
garemosTan qmnis cvalebadobas adamianTa
Tac qromosomebi ewodebaT. Casaxvis momentSi
fenotipSi. adamianTa qcevis genetikis sferoSi
Tqven iRebT mSoblebisagan 46 qromosomas – 23-
mkvlevrebi Tanabrad iyeneben genetikisa da fsi-
s dedisgan da 23-s mamisgan. yoveli qromosoma
qologiis meTodebs, raTa Seiswavlon mizezob-
aTasobiT gens Seicavs. spermisa da kvercxuj-
rivi urTierTkavSiri niSan-TvisebaTa memkvid-
redis Serwyma Sedegad gvaZlevs genTa mravali
reobiTobasa da qcevas Soris (Maccoby, 2000;
milioni SesaZlo kombinaciidan mxolod erTs.
Plomin & Rende, 1991; Plomin et al., 1994).
sasqeso qromosomebi Seicaven informacias mam-
qceviTi genetikis logikis Sesaswavlad Cven
risa Tu mdedris fizikuri ganviTarebis Sesaxeb.
unda aRvweroT saocari aRmoCena: Tqveni su-
Tqven iRebT X qromosomas dedisgan da X an Y
bieqturi kargad yofnis – bednierebis, romel-
qromosomas mamisgan. XX kombinacia ganapirobebs
sac Tqven Tqveni cxovrebis ganmavlobaSi ganic-
mdedrobiTi Tvisebebis ganviTarebas, xolo XY
diT – safuZvels, SesaZloa, genetikuri kompo-
kombinacia – mamrobiTi Tvisebebisas.
nenti gansazRvravdes.
miuxedavad imisa, rom Tqvens dedmamiSvi-
lebTan Tqven daaxloebiT genTa 50% saerTo
gaqvT, genTa Tqveni kombinacia absoluturad saidan
unikaluria, Tuki Tqven ar gyavT erTkvercxiani viciT
tyupi. genebs Soris sxvaoba aris erT-erTi
mizezi, Tu ratom gansxvavdebiT Tqven fizi- bednierebis memkvidreobiToba
kurad da qceviTac Tqveni Zmebisa da debisagan. bednierebis genetikuri komponentis
sxva mizezi ki isaa, rom Tqven ar cxovrobT Sesaswavlad mkvlevrebma qceviTi genetikis
absoluturad identur garemoSi. fsiqologiis klasikuri meTodi gamoiyenes. maT Seis-
mniSvnelovani mizania, zemoqmedebis am or wavles monozigoturi (genetikurad iden-
wyaros Soris wonasworobis (balansis) gageba. turi, MZ) da dizigoturi (e.w. fraternuli
anu sibsebis msgavsi, DZ) tyupebis mier
sakuTari bednierebis Sefaseba. tyupebis
memkvidreobiToba (Heredity) – niSan-Tvisebebis bio- bednierebis done fasdeboda specialuri
logiuri gadacema mSoblebidan STamomavlobaze. kiTxvariT, romelSic iyo aseTi tipis
genetika (Genetics) – mecniereba winaprebisgan mi- kiTxvebic, magaliTad, „sxvebTan SedarebiT,
Tavi 3 / qcevis biologiuri safuZvlebi

Rebuli fizikuri da fsiqologiuri Tvisebebis ramdenad bednieri xarT?~mkvlevrebma


memkvidreobiTobis Sesaxeb. Seiswavles MZ da DZ pasuxebis ori seria,
dnm (dezoqsiribonukleinis mJava) (DNA – deox- rodesac respondentebi Sesabamisad 20 da
yribonucleic acid) _ genetikuri informaciis gada- 30 wlisa iyvnen. maT Caatares e.w. jvaredini
cemis fizikuri baza. analizi (sur. 3.2): 30 wlis respondentis
geni (Genes) – memkvidreobiTobis fizikuri erTe- gamonaTqvami Seadares misi tyupiscalis
uli; qromosomebis patara ubani, romelic gamonaTqvams 20 wlis asakSi. gamoirkva,
pasuxismgebelia Tvisebebis gadacemaze.
rom TiTqmis ar arsebobda korelacia DZ
sasqeso qromosoma (Sex chrolosomes) – qromosomebi, tyupebis pasuxebs Soris maSin, rodesac
sadac Tavmoyrilia mamrobiTi Tu mdedrobiTi
MZ tyupebSi pasuxebis 80%-is korelacia
Tvisebebis matarebeli genebi.
jvaredini analizis Sedegad dadasturda.
adamianis qcevis genetika (Human behavior genetics)
mecnierebis warmodgeniT, es maRali kore-
– mecniereba, romelic qcevisa da Tvisebebis
individualuri gansxvavebebis genetikur kompo- lacia SeiZleba aixsnas mxolod im daSve-
nentebs Seiswavlis. biT, rom bednierebas genetikuri komponenti
aqvs (Lykken & Tellegen, 1996).
64
sxva aspeqtebma, an gamocdilebam gansazRvros
genetikurad ganpirobebuli bednierebis gamov-
lena. identuri da dizigoturi tyupebis
magaliTi gviCvenebs, rom genomis elementebs
aqvT gavlena bednierebaze. davuSvaT, rom Tqveni
genetikuri memkvidreoba gansazRvravs, Tu
rogor afasebT momxdar movlenebs – rom Tqveni
da an Zma genetikurad ganwyobilia ufro metad
daiTrgunos umniSvnelo problemebisagan. Tqven,
SesaZloa, ufro bednieri iyoT, magram genetika
gansazRvravs, Tu rogor axdenT Tqven samyaros
interpretacias, romelic, Tavis mxriv, ganapiro-
bebs gansxvavebebs bednierebaSi, an, SesaZloa,
saSualo keTildReoba warmoadgens balanss
suraTi
3.2 pozitiuri da negatiuri emociebis gamomwvev
genebs Soris (Hamer, 1996). rogori axsnac ar
bednierebis genetikis safuZvlis unda moiZebnos, erTi ram cxadia: mSoblebisagan
Semswvleli cdis sqema miRebuli genebi ufro farTo gavlenas axdenen
mecnierebma Seiswavles korelacia erTi tyupis Tqvenze, vidre mxolod Tvalis ferisa Tu
bednierebisdoneebs Soris 20 da 30 wlis asakSi Tqveni simaRlis gansazRvra.
daimaxsovreT, rom genebSi Tqveni bedis kodi
xom ar gagikvirdaT, rom bednierebasac ki araa Cadebuli. is rom Tqven maRali xarT, ar
SesaZloa Zlieri genetikuri komponenti niSnavs, rom kalaTburTi unda iTamaSoT; is,
hqondes? Tqven, albaT, fiqrobT, rom bednierebas rom Tqven qali xarT, ar niSnavs, rom auci-
garemo ufro metad gansazRvravs. Tqven leblad bavSvebi unda gaaCinoT. yovelTvis
romantiuli urTierToba gaqvT? ramdenad gaxsovdeT, rom genotipis eqspresia mxolod
rTulia Tqveni swavlis procesi? romelia garkveul konteqstSia SesaZlebeli. fizikuri
Tqveni cxovrebis mTavari winaaRmdegobebi? zoma, magaliTad, ganpirobebulia genetikuri
mkvlevrebs miaCniaT, rom garemos aseTi masaliTa da kvebis racioniT erToblivad.
movlenebi dabadebis dros miRebuli „bed- fizikuri Zala rogorc mamakacebSi, ise qalebSi,
nierebis saSualo donis~ garkveul variaciebs SesaZloa, ganviTarebul iqnes specialuri savar-
iwvevs. analogiisaTvis gaixseneT rogor mu- jiSoebis meSveobiT. inteleqtualuri ganviTa-
Saobs Termostati. davuSvaT, Tqven temperatura reba ganpirobebulia rogorc genetikuri poten-
daayeneT 20°C-ze garemo garkveulad Secvlis cialiT, ise aRzrdis pirobebiT. verc marto
am temperaturas, magram saSualo maCvenebeli genebi da verc marto garemo ver gansazRvravs,
igive darCeba. bednierebis sakiTxis kvlevam vin xarT Tqven da ra pirovnebad CamoyalibdebiT.
aCvena, rom yovel Cvengans aqvs bednierebis adamianis qcevis genetikaSi gansakuTrebuli
memkvidreobiToba da qceva

donis raRac sawyisi maCvenebeli (analogiiT, yuradReba individualuri gansxvavebebis war-


magaliTad, 20°C, an 30°C), romelic narCundeba moSobis Seswavlas eTmoba: individualuri
mTeli cxovrebis ganmavlobaSi mimdinare genetikuri masalis ra faqtorebi gansazRvraven
movlenebis miuxedavad, magram aucilebelia, Tqveni azrovnebisa da qcevis maneras? sociobio-
rom amas geni (an genebi) gansazRvravdes? gaix- logebi cdiloben am kiTxvaze pasuxis gacemas
seneT wignis meore Tavidan: „korelacia ar aris qcevis farTo speqtris fonze. es sfero Seis-
mizezobrioba~. SesaZloa, rom individis qcevis wavlis socialur qcevas da adamianebisa da
sxva cxovelebis socialuri sistemebis evo-
sociobiologia (Sociobiology) – mecniereba, luciur safuZvlebs. modiT bednierebaSi ufro
romelic Seiswavlis adamianTa da cxovelTa meti vigulisxmoT. Cven mxolod qceviTi ge-
socialur sistemebs da sociualuri qcevis netikis kvleva aRvwereT, romelic bednierebis
65
evoluciur safuZvlebs. sferoSi individualur gansxvavebebs Seis-
puri Tvisebebisa da garemos Soris urTierT-
qmedebis gamo. adamianis evoluciaSi ori um-
Tavresi Segueba iyo _ bipedalizmi da encefa-
lizacia. metyvelebis ganviTarebam SesaZlo
gaxada swrafi kulturuli evolucia.
adamianis qceviTi genetikis mkvlevrebi Seis-
wavlian kavSirs memkvidreobiT miRebul geneb-
sa da qcevas Soris. sociobiologebi iyeneben
evoluciur midgomas saxeobebis socialuri
qcevis gagebisaTvis.

biologia da qceva

modiT, axla Cveni yuradReba adamianis geno-


tipis mniSvnelovan produqts mivapyroT _ im
biologiur sistemebs, romelTa meSveobiTac
azrovnebisa da qcevis mTel speqtrs vaxorcie-
lebT. bevrad ufro adre darvinis mogzau-
robamde, mecnierebi, filosofosebi da sxvebi
msjelobdnen, Tu ra rols asruleben biolo-
giuri sistemebi yoveldRiur cxovrebaSi.
wavlis, magram rogor SeiZleba aixsnas evo- tvinis Seswavlis istoriaSi erT-erTi umniSvne-
luciuri perspeqtividan adamianis saxeobis lovanesi figura iyo rene dekarti (1596-1650),
zogadi unari bednierebis gancdisa? basi (2000) romelmac SemogvTavaza im droisaTvis Zalzed
uSvebs, rom adamianTa bednierebaSi garkveuli radikaluri idea: adamianis sxeuli aris „cxo-
SezRudvebia „Tanamedrove da Zvel garemoebebs veluri manqana~, romelic SeiZleba mecnieru-
Soris arsebuli Seusabamobebis~ gamo. maga- lad SeviswavloT – empiriuli dakvirvebis
liTad, miuxedavad imisa, rom adamianebi mcire gziT bunebrivi kanonebis aRmoCenis meSveobiT.
zomis jgufebis konteqstSi ganviTardnen, bevri dekarti Tvlida, rom adamianis qmedeba aris
dRes did urbanul garemoSi cxovrobs, sadac meqanikuri refleqsi garemos mxridan stimu-
didi raodenobiT ucxoebiT aris garemoculi. laciis sapasuxod. man ivarauda, rom fizikuri
Tavi 3 / qcevis biologiuri safuZvlebi

Cven aRar SegvrCa mWidro kavSirebi individTa energia aagznebs grZnobis organos. stimu-
im jgufebTan, romelTanac saarsebo sivrces lirebis Semdeg grZnobis organo gadascems
viyofT; kavSirebi, romlebic gvexmareba bed- tvins agznebas „cxoveluri sulis~ meSveobiT;
nieri cxovrebis gancdaSi. ra SeiZleba gakeT- tvini, Tavis mxriv, gadascems cxovelur suls
des? miuxedavad imisa, rom Tqven ar SegiZliaT kunTebis Sesabamis jgufs, romelic moZraobiT
ukan daabrunoT am cvlilebebis gamomwvevi kul- refleqsur pasuxs axorcielebs.
turuli evolucia, Tqven SegiZliaT arsebuli refleqsis dekartiseul cnebas mecnieruli
viTarebis kompensireba Tqvens ojaxTan da megob- dasabuTeba ar hqonda 1906 wlamde, rodesac
rebTan mWidro kavSirebis damyarebiT (Buss, 2000). ser Carlz Seringtonma aRmoaCina, rom refleq-
sebis safuZvels warmoadgenen pirdapiri kav-
Sirebi sensorul da motorul nervul boW-
Sejameba koebs Soris zurgis tvinis doneze. Serington-
saxeobebi warmoiqmneba da icvleba drois ma wamoayena idea, rom nervuli sistema rogorc
ganmavlobaSi bunebrivi gadarCevis Sedegad, amagznebel (nervuli aqtivobis gaZliereba),
romelic warmoadgens organizmis unars, ise Semakavebel (nervuli aqtivobis Semcireba)
66 sxvadasxva intensivobiT gamravldes fenoti- procesebs moicavs. XX saukunis dasawyisamde
mecnierebma araferi icodnen nervuli sistemis
struqturuli erTeulis, neironis Sesaxeb. san-
tiago ramon kaxali iyo pirveli, vinc aRmoaCina
fizikuri zRvari mezobel neironebs Soris da
ganaviTara Teoria neironebs Soris informaciis
gadacemis Sesaxeb. 50 wlis Semdeg eleqtronuli
mikroskopis gamoyenebam daadastura misi ideebi.
1948 wels donald hebma ivarauda, rom tvini
ara mxolod nervuli qsovilis masaa, aramed
integrirebuli struqturebis, e.w. „ujreduli
ansamblebis~ erToblioba, romelic specifikur
funqciebs asrulebs.
dekartis Semdeg moxseniebuli mkvlevrebi
Tavs neiromecnierebs uwodeben. dRes, neiro-
mecniereba kvlevis erT-erTi yvelaze ufro
swrafad ganviTarebadi sferoa. mniSvnelovani
aRmoCenebi gamaognebeli regularobiT xdeba.
neiromecnierebis Sesaxeb Cveni saubari daiwye-
ba im teqnikuri meTodebis aRweriT, romlebsac
mkvlevrebi axali aRmoCenebisaTvis iyeneben.
Semdeg gavecnobiT nervuli sistemis zogad
struqturas, romelsac tvinis ufro detaluri meTodebi istoriul sawyiss fineas geijis Sem-
Seswavla mosdevs. dabolos, Cven gavecnobiT Txvevidan iReben, romliTac wignis es Tavi
endokrinuli sistemis moqmedebas – meore daviwyeT. geijis Tavis tvinis dazianebis Semdeg
makontrolebel biologiur sistemas, romelic qcevis dramatulma cvlilebebma eqimebs afiq-
nervul sistemasTan erTad muSaobs. rebina, rom tvini warmoadgens racionaluri
qcevisa da pirovnuli Tvisebebis safuZvels.
TiTqmis imave periodSi, rodesac geiji travmis
movusminoT tvins Semdeg mdgomareobidan gamodioda, pol broka
swavlobda tvinis rols metyvelebaSi. misi
neiromecnierebi cdiloben sxvadasxva meTo-
pirveli kvleva am sferoSi warmoadgenda ada-
debis meSveobiT Seiswavlon tvinis muSaoba –
dawyebuli operaciebiT did, TvalisaTvis mianis autofsias, romelsac Searqves „tan~
im erTaderTi sityvis mixedviT, romlis war-
dasanax struqturebze, damTavrebuli ujre-
moTqmac mas SeeZlo. brokam naxa, rom „tanis~
debiT, romelTa danaxva mxolod Zlieri
mikroskopis qveSaa SesaZlebeli. mkvlevrebis tvinis Sublis marcxena ubani Zlier dazia-
nebuli iyo. am aRmoCenam ubiZga brokas Sees-
mier gamoyenebul teqnikas analizis garkveuli
wavla im pacientebis tvini, romelTac metyve-
done Seesabameba. aq Cven ganvixilavT yvelaze
ufro xSirad gamoyenebad meTodebs, romlebic lebis darRveva hqondaT. yvela SemTxvevaSi
broka poulobda msgavs dazianebas tvinis igive
Tavis tvinis ubnebis funqciebisa Tu qcevis
ubanSi, romelsac axla `brokas are~ ewodeba.
gansazRvrisaTvisaa saWiro.
biologia da qceva

Tanamedrove mkvlevrebi kvlavac cdiloben


ipovon Sesabamisoba qcevis cvlilebebsa da
intervencia tvinSi tvinis dazianebas Soris.
mravali kvleviTi meTodi neiromecnierebaSi
tvinSi pirdapir intervencias gulisxmobs. es brokas are (Broca’s area) – Tavis tvinis ubani,
romelic azrebs metyvelebasa da/an JestebSi
neiromecniereba (Neuroscience) – moZRvreba nervu- gardaqmnis.
li sistemisa da qcevaze misi gavlenis Sesaxeb. dazianeba (Lesions) – tvinis qsovilis daSaveba.
67
moZravi katis tvinSi. Rilakze TiTis daWeriT
mas SeeZlo Canergil eleqtrodSi eleqtruli
muxtis gamowveva. hesma daaxloebiT 500 kataze
detalurad Seiswavla tvinis 4500 ubnis eleq-
truli stimulaciis Sedegebi da aRmoaCina, rom
eleqtrodis lokalizaciis mixedviT SesaZle-
beli iyo Rilakze TiTis daWeriT Zilis, sqe-
sobrivi aqtivobis, SiSisa Tu SfoTvis gamowveva
an, Sesabamisad, gamorTva. magaliTad, tvinis
gansazRvruli regionebis eleqtruli stimu-
lacia iwvevda mSvidi katebis agresiulobas.

tvinis aqtivobis registracia da


warmosaxva
zogi neiromecnieri tvinis funqciebis kar-
tirebas axdens gareSe stimulaciaze tvinis
eleqtruli aqtivobis eleqtrodebiT registra-
SemTxveviT dazianebuli tvinis SeswavlaSi ciis meSveobiT. tvinis eleqtruli aqtivoba
garkveul problemas warmoadgens is, rom mec- SesaZloa sxvadasxva sizustiT iqnes Seswav-
nierebs ar SeuZliaT Tavad gansazRvron dazia- lili. yvelaze ufro specifikur doneze mkvlev-
nebis ubani da zoma. tvinis safuZvliani Ses- rebi tvinSi ultramgrZnobiare mikroeleq-
wavlisa da qceviT Tu kognitur funqciebs trodebs aTavseben misi calkeuli ujredebis
Soris kavSirebis dadgenis mizniT mecnierebs eleqtruli aqtivobis Caweris mizniT. aseTi
sWirdebaT meTodebi, romlebic maT tvinis registracia naTels hfens individualuri
dazianebuli qsovilis zusti specifikaciis neironis aqtivobis cvlilebebs garemo stimu-
saSualebas miscems. mkvlevrebma ganaviTares laciaze sapasuxod.
meTodebi, romelTa saSualebiTac SesaZloa
zustad gansazRvruli dazianebebis gamowveva.
maT SeuZliaT, magaliTad, tvinis gansazRvruli
ubnebis mocileba, am ubnebis neironuli
kavSirebis gadaWra, an am ubnebis dazianeba
sicxis, sicivisa Tu eleqtrobis gamoyenebiT.
rogorc, albaT, mixvdiT, tvinis eqsperimentuli
Tavi 3 / qcevis biologiuri safuZvlebi

dazianeba mxolod sacdel cxovelebze, da ara


adamianebze, xorcieldeba (gaixseneT Cveni
diskusia wignis meore TavSi, rom cxovelebze
aseTi tipis eqsperimentebis eTika amJamad
umkacres kontrols eqvemdebareba). tvinis
Cveneuli gageba radikalurad Seicvala,
rodesac mecnierebma Seadares da Seiswavles
cxovelebze dazianebiTi cdebis Sedegebi
adamianebis klinikuri monacemebis Sedegebs.
garkveul pirobebSi mecnierebs SeuZliaT
tvinis funqciebis Seswavla misi ubnebis pir-
dapiri stimulaciis meSveobiT. magaliTad, XX
saukunis 50-ian wlebSi, valter hesi iyo tvinis
Rrma struqturebis eleqtruli stimulaciis
pioneri. man Canerga eleqtrodebi Tavisuflad
68
suraTi
3.3

adamianebisaTvis mecnierebi xSirad iyeneben qsovilis dazianebis risks mniSvnelovnad amci-


sxva tipis eleqtrodebs, romlebsac Tavis zeda- rebs. tvinis warmosaxva Zalian imedismomcemi
pirze aTavseben didi, integrirebuli eleqtru- meTodia misi normaluri Tu paTologiuri fun-
li aqtivobis registraciis mizniT. am eleqtro- qciebis SeswavlisaTvis (Barinaga, 1997; Posner, 1993).
debiT iwereba eleqtroencefalograma (eeg), anu pozitronul-emisiuri tomografiis (anu PET-
tvinis aqtivobis gaZlierebuli Canaweri. eeg-s skani) gamoyenebis dros cdis pirs Seuyvanen
iyeneben fsiqologiur aqtivobasa da tvinis radiaqtiur (magram ara mavne) substanciebs,
pasuxebs Soris kavSiris dasadgenad. magaliTad, romlebic tvins aRweven da garkveuli ujre-
erT eqsperimentSi pacients warmoudgenen saxe- debis mier STainTqmebian. Tavis gareT moTav-
ebis serias da sTxoven maT damaxsovrebas. eeg- sebuli Camweri xelsawyoebi am dros afiqsireben
ze aRiniSneba am dros tvinis specifikuri aqti- radiaqtiurad moniSnul ujredebs, romlebic
voba (Sommer et al., 1995). sxvadasxva kognitiuri Tu qceviTi aqtivobis
yvelaze ufro SesaniSnavia is teqnikuri drosaa aqtiuri. es infromacia gadaecema
meTodebi, romlebic Tavdapirvelad neiroqi- kompiuters, romelSic tvinis dinamiuri ruka
rurgebisaTvis iyo SemuSavebuli insultisa Tu dgeba da romelic uCvenebs, Tu sad mimdinareobs
sxva daavadebebis mkurnalobaSi daxmarebis miz- fiziologiuri aqtivobis sxvadasxva tipi.
niT. es mowyobilobebi cocxal, aqtiur tvins magnitur-rezonansuli tomografia (MRI) iye-
aCveneben invaziuri procesebis gareSe, rac nebs magnitur velebs da radiotalRebs tvinis
SigniT energiis pulsebis warmoqmnisaTvis.
eleqtroencefalograma (eeg) (Electroencephalogram radganac pulsebi sxvadasxva sixSiriTaa daye-
- EEG) – tvinis eleqtruli aqtivobis registra- nebuli, zogi atomi magnituri velis parale-
cia. lurad ganTavsdeba. rodesac magnituri pulsi
biologia da qceva

PET-skani (PET-scans) – tvinis suraTebi, romlebic iTiSeba, atomebi vibrirebas (rezonirebas) iwye-
sxvadasxva kognitiuri Tu qceviTi aqtivobis ben sawyis mdgomareobaSi dabrunebis gamo. spe-
dros cocxali tvinis aqtivobas uCveneben uj- cialuri radio iWers am signalebs da gadaaqvs
redebis mier STanTqmuli radioaqtivobis dafiq-
sirebis meSveobiT.
funqciuri magnitur-rezonansuli tomografia
magnitur-rezonansuli tomografia (MRI _ Mag- (fMRI – Functional MRI) – meTodi, romelic aer-
netic resonance imaging) – tvinis suraTebis Seqmnis Tianebs PET-skanisa da mrt-is upiratesobebs
meTodi, romelic magnitur velebsa da radio- da aRricxavs tvinis sisxlis mimoqcevis magni-
talRebs iyenebs. tur cvlilebebs.
69
informacia kompiuterSi, romelic gviCvenebs sxeulTan. suraTi 3.5 warmoadgens kavSirs cns-
sxvadasxva atomebis lokalizacias tvinSi. su- sa da pns-s Soris.
raTis meSveobiT mkvlevrebs SeuZliaT tvinis cns-is amocanaa sxeulis yvela funqciis
struqturebis dakavSireba fiziologiur pro- integrireba da koordinireba, Semosuli nerv-
cesebTan. uli informaciis gadamuSaveba da sxeulis
MRI anatomiuri detalebis warmosaxvisTvi- sxvadasxva nawilebSi pasuxebis gagzavna. cns
saa gamosadegi; PET-skani ufro detalur infor- iRebs da agzavnis nervul informacias zurgis
macias gvawvdis funqciis Sesaxeb. arsebobs tvinis (nervuli mili, romelic Tavis tvins
axali meTodi, e.w. funqciuri mrt, anu fMRI, pns-Tan akavSirebs) saSualebiT. Tavad es ner-
romelic iTavsebs orive meTodis upiratesobas vuli mili moTavsebulia xerxemlis arxSi.
tvinSi sisxlis mimoqcevis magnituri cvlile- spinaluri nervebi gamodis zurgis tvinidan
bebis registraciis meSveobiT. fMRI saSualebas xerxemlis malTa wyvilebs Soris da ukavSir-
iZleva ufro zustad SeviswavloT struqtura deba mTel sxeulSi gabneul sensorul recep-
da funqcia. mkvlevrebi iyeneben fMRI-s iseTi torebs, kunTebsa da jirkvlebs. zurgis tvini
kognitiuri funqciebis Seswavlisas, rogoricaa: aregulirebs sxeulis marcxena da marjvena
yuradReba, aRqma, metyveleba da mexsiereba nawilebis aqtivobas da pasuxismgebelia im
(Cabeza & Nyberg, 2000). martivi, swrafi refleqsebis ganxorcielebaze,
300 welze metma ganvlo mas Semdeg, rac romelTa kontrolSi Tavis tvini araa CarTuli.
dekartma daiwyo tvinis Seswavla; 100 weli magaliTad, organizms, romlis zurgisa da Ta-
gavida mas Semdeg, rac brokam daadgina, rom vis tvinebi gancalkevebulia, SeuZlia mtkivneul
tvinis garkveuli ubnebi specifikur funqciebs
asruleben. am aRmoCenebis Semdeg kulturulma
evoluciam saSualeba misca mkvlevrebs gamoi-
yenon teqnologia tvinis saidumloebebis
Sesaswavlad. wignis am Tavis darCenili nawili
suraTi
3.4
tvinis saidumloebebs eZRvneba.

nervuli sistema
nervuli sistema Sedgeba miliardobiT spe-
cializebuli nervuli ujredisagan, neiro-
nisgan da nervuli boWkoebisagan, romlebic
mTels sxeulSia gabneuli. nervuli sistema
Tavi 3 / qcevis biologiuri safuZvlebi

iyofa or mTavar nawilad: centraluri nervu-


li sistema (cns) da periferiuli nervuli
sistema (pns). cns Sedgeba Tavisa da zurgis
tvinisagan, xolo pns – im neironebisagan,
romlebic qmnian nervebs da akavSireben cns-s

centraluri nervuli sistema (cns) (Central nervius


system - CNS) – nervuli sistemis nawili, rome-
lic Tavisa da zurgis tvinisagan Sedgeba.
periferiuli nervuli sistema (pns) (Peripherical
nervius system - PNS) – nervuli sistemis nawili,
romelic spinaluri da kranialuri nervebisagan
Sedgeba, romelTa meSveobiTac xorcieldeba
kavSiri cns-sa da sensorul receptorebs, kun-
Tebsa da jirkvlebs Soris.
70
nervuli sistema suraTi
3.5
adamianis nervuli
sistemis ierarqiuli
centraluri nervuli periferiuli nervuli sistema agebuleba
sistema (nervuli qsovili Tavisa da zurgis
centraluri nervuli sistema
(Tavisa da zurgis tvini) tvinis farglebs gareT)
Sedgeba Tavisa da zurgis tvi-
nisagan. periferiuli nervuli
sistema funqciis mixedviT or
nawilad iyofa: _ somaturi
nervuli sistema akontro-
somaturi nervuli avtonomiuri nervuli lebs nebiT moZraobebs, xolo
sistema sistema avtonomiuri nervuli sistema
(sensoruli da motoruli (Sinagani sistemebi, uneblie) – Sida procesebs. avtono-
nervuli, nebiTi) miuri nervuli sistema aseve
or nawilad iyofa: _ simpa-
Tikuri nervuli sistema are-
gulirebs qcevas kritikul,
daZabul situaciebSi, xolo
simpaTikuri nawili parasimpaTikuri nawili parasimpaTikuri sistema akon-
trolebs qcevas Cveulebriv
pirobebSi.

gamaRizianebelze sapasuxod kiduris ganrideba. medebas. magaliTad, warmoidgineT rom beWdavT


miuxedavad imisa, rom intaqturi Tavis tvini werils. Tqveni TiTebis moZraoba kompiuteris
Cveulebriv pirobebSi informirebuli iqneboda klaviaturaze regulirdeba somaturi nervuli
am qmedebis Sesaxeb, organizms am reaqciis sistemis meSveobiT. roca Tqven iRebT gada-
ganxorcieleba misi Carevis gareSec SeuZlia. wyvetilebas, Tu ra daweroT, Tqveni Tavis tvini
zurgis tvinis nervebis dazianeba iwvevs agzavnis brZanebas TiTebisaken, daaWiron Sesa-
sxeulisa da qveda kidurebis damblas, rogorc bamis Rilaks. amavdroulad TiTebidan Tavis
es naCvenebia paraplegiur pacientebSi. damblis tvinSi ukukavSiris saSualebiT igzavneba infor-
gavrceleba damokidebulia imaze, Tu ra doneze macia maTi moZraobisa da poziciis Sesaxeb. Tuki
moxda zurgis tvinis dazianeba. zeda segmentebis Tqven araswor Rilaks daaWireT TiTi, somaturi
dazianeba ufro farTo damblas iwvevs. nervuli sistema atyobinebs amis Sesaxeb Tavis
miuxedavad Tavisi mmarTvelobiTi funqciisa, tvins, romelic Sesabamis koreqcias ganaxor-
cns-s ar aqvs uSualo kontaqti gare samyaros- cielebs da Tqven myisierad waSliT Secdomas
Tan; es pns-is funqciaa, miawodos mas infor- da daaWerT TiTs swor Rilaks.
macia sensoruli receptorebis saSualebiT, maga- pns-is meore nawilia avtonomiuri nervuli
liTad, Tvalebidan da yurebidan da aseve gaa- sistema (ans), romelic ZiriTad sasicocxlo
taros cns-is brZanebebi kunTebisa da sxeulis procesebs awesrigebs. es sistema 24 saaTis
sxva organoebisaken. pns ZiriTadad boWkoTa ori ganmavlobaSi muSaobs, aregulirebs ra sxeulis
tipisagan Sedgeba. somaturi nervuli sistema iseT funqciebs, romlebic Cveulebriv nebiT
aregulirebs sxeulis ConCxis kunTebis moq- kontrols ar eqvemdebareba, magaliTad, sunTqva,
saWmlis moneleba da agzneba. ans maSinac
somaturi nervuli sistema (Somatic nervous system)
biologia da qceva

muSaobs, rodesac Tqven gZinavT. is uzrunvel-


– periferiuli nervuli sistemis nawili, ro-
yofs sasicocxlo funqciebis ganxorcielebas
melic akavSirebs centralur nervul sistemas
kanisa da ConCxis kunTebTan. anesTeziisa da xangrZlivi komis drosac.
avtonomiuri nervuli sistema aregulirebs
avtonomiuri nervuli sistema (ans) (Autonomic
nervous system - ANS) – periferiuli nervuli ori tipis reaqciebs: organizmis reaqciebs
sistemis nawili, romelic akavSirebs cen- safrTxeze da organizmis cxovelqmedebas
tralur nervul sistemas gluv da gulis Cveulebriv pirobebSi. am funqciebis ganxorci-
kunTebTan da jirkvlebTan da aregulirebs elebisaTvis avtonomiuri nervuli sistema
sxeulis uneblie motorul pasuxebs. kidev or nawilad iyofa, esenia: simpaTikuri 71
da parasimpaTikuri nawilebi. es ganyofilebebi dros is amzadebs tvins „brZolisaTvis~: saWmlis
urTierTsawinaaRmdego funqciebs asruleben. moneleba wydeba, sisxli Sida organoebidan kun-
simpaTikuri nawili aregulirebs organizmis Tebisaken nawildeba, Jangbadis mowodeba Zlier-
reaqciebs daZabul situaciebSi, parasimpaTikuri deba da guliscemis sixSire matulobs. safrTxis
ki sxeulis Sida funqciebs akontrolebs mSvid gavlis Semdeg erTveba parasimpaTikuri sistema,
mdgomareobaSi. simpaTikuri sistema SeiZleba raTa ganmuxtos procesebi da organizmi wynar-
ganxilul iqnes, rogorc daZabuli mdgomare- deba. saWmlis moneleba aRdgeba, guliscema
obebis momgvarebeli – safrTxis, an stresis wynardeba da sunTqva ufro mSviddeba. parasim-
paTikuri nawili pasuxismgebelia organizmis
simpaTikuri sistema (Sympathetic division) – avto- Cveulebrivi mdgomareobis koordinirebaze, ro-
nomiuri nervuli sistemis nawili, romelic sa- goricaa ZalTa danaxarjis gabaTileba, vizua-
gangaSo situaciaSi energiis mobilizacias luri sistemis dacva (cremlisa da gugis Seviw-
axorcielebs.
roebis meSveobiT) da sxeulis energiis xangrZ-
parasimpaTikuri sistema (Parasympathetic division) – livi Senaxva. simpaTikuri da parasimpaTikuri
avtonomiuri nervuli sistemis nawili, rome-
sistemebis gansxvavebuli funqciebi 3.6 suraTzea
lic yoveldRiur funqciebs asrulebs da inaxavs
sxeulis energias. asaxuli.
Tavi 3 / qcevis biologiuri safuZvlebi

suraTi
3.6
avtonomiuri nervuli sistema
parasimpaTikuri nervuli sistema, romelic organizmis yoveldRiur Sida reaqciebsa da
qcevas aregulirebs, marcxena mxaresaa gamosaxuli; simpaTikuri nervuli sistema, romelic
imave funqciebs stresis dros axorcielebs, naCvenebia marjvena mxares. miaqcieT yuradReba
imas, rom simpaTikuri nervuli sistema zurgis tvinis siaxloves nervuli kvanZebis
72 erTobliobas, e. w. simpatikur vels qmnis.
! tvinis Rero, Talamusi da naTxemi
Tavis tvinis struqturebi da tvinis Rero yvela xerxemlian cxovels
maTi funqciebi gaaCnia. misi struqturebi aregulirebs
sxeulis Sinagan mdgomareobas (sur. 3.8). zurgis
Tavis tvini centraluri nervuli sistemis
tvinis zeda sazRvarze moTavsebuli mogrZo
yvelaze ufro mniSvnelovani nawilia. adamianis
tvini warmoadgens sunTqvis, sisxlis wnevisa
Tavis tvini sami urTierTdakavSirebuli Sri-
da guliscemis centrs. radganac es procesebi
sagan Sedgeba. yvelaze ufro Rrma regionSi,
sicocxlisaTvis aucilebelia, mogrZo tvinis
romelsac tvinis Rero ewodeba, moTavsebulia
dazianeba SeiZleba fataluri iyos. sxeulidan
iseT avtonomiur procesTa maregulirebeli
centrebi, rogoricaa guliscema, sunTqva, ylapva tvinis Rero (Brain stem) – Tavis tvinis struq-
da saWmlis moneleba. centralur Sres qmnis tura, romelic aregulirebs sxeulis ZiriTad
limburi sistema, romelic CarTulia motivaciis, sasicocxlo funqciebs.
emociisa da mexsierebis procesebis ganxorcie- mogrZo tvini (Medulla) – tvinis Reros ubani,
lebasa da kontrolSi. am or regions gars romelic akontrolebs sunTqvas, sifxizles
ekvris cerebrumi – didi tvini. tvinis swored da guliscemas.
es nawili ganagebs adamianis gonebas. didi tvi- xidi (Pons) – tvinis Reros ubani, romelic
ni da misi gare Sre, qerqi (korteqsi) axdens akavSirebs zurgisa da Tavis tvins, aseve Tavis
sensoruli informaciis integrirebas, koordina- tvinis sxvadasxva nawilebs.
cias uwevs moZraobas da axorcielebs abstraq- retikuluri formacia (Reticular formation) –
tul azrovnebasa da msjelobas (sur. 3.7). axla tvinis Reros ubani, romelic gansazRvravs
Tavis tvinis mzaobas, miiRos sensoruli
ufro guldasmiT gavecnoT Tavis tvinis am sami
informacia da pasuxismgebelia cnobierebis
ganyofilebis funqciebs. daviwyoT tvinis SenarCunebasa da gamofxizlebaze.
ReroTi, TalamusiTa da naTxemiT.

biologia da qceva

suraTi
3.7
Tavis tvinis struqturebi
Tavis tvinis ZiriTadi urTierTdakavSirebuli nawilebia: tvinis Rero, naTxemi, limburi
sistema da didi tvinis qerqi. 73
suraTi
3.8
tvinis Rero, Talamusi da
naTxemi
es struqturebi ZiriTadad sasi-
cocxlo procesebis regulaciaSia
CarTuli: sunTqva, pulsi, agzneba,
moZraoba, wonasworoba da sensoru-
li informaciis pirveladi gada-
muSaveba

Thalamus Talamusi
Pons xidi
Medulla mogrZo tvini
Cerebllum naTxemi
Reticular formation retikularuli formacia

aRmavali da tvinidan daRmavali nervuli drosac inarCunebs sifxizlis garkveul dones


boWkoebi mogrZo tvinSi jvaredindeba, rac imas (Kinomura et al., 1996). am ubnis seriozuli dazianeba
niSnavs, rom sxeulis marcxena nawilis kon- komas iwvevs.
trols tvinis marjvena mxare axorcielebs da retikuluri formaciis grZeli boWkoebi Ta-
piriqiT, sxeulis marjvena nawili tvinis mar- lamuss ukavSirdeba, romelsac Semosuli sen-
cxena nawilTanaa dakavSirebuli. uSualod soruli informacia didi tvinis qerqis Sesabamis
mogrZo tvinis Tavze moTavsebulia xidi, ubanSi gadaaqvs, sadac es informacia muSavdeba.
romelic agzavnis informacias tvinis Reros magaliTad, Talamusi gadascems informacias
sxva struqturebSi da naTxemSi (misi saxeli Tvalebidan mxedvelobis kortikalur ubans.
swored am funqcias ukavSirdeba). retikuluri neiromecnierTaTvis didi xania cnobilia, rom
(badebrivi) formacia warmoadgens nervebis xSir naTxemi, romelic tvinis RerosTanaa dakavSire-
qsels, romelic tvinis Reros darajis funqcias buli da tvinis fuZesTan mdebareobs, koor-
asrulebs. is ganapirobebs didi tvinis qerqis dinirebas uwevs sxeulis moZraobas, akon-
mzaobas, miiRos axali stimulacia da Zilis trolebs pozas da xels uwyobs wonasworobis
SenarCunebas. naTxemis dazianeba iwvevs moZ-
Talamusi (Thalamus) – Tavis tvinis nawili, ro- raobis Cveuli ritmis darRvevas, is arakoor-
Tavi 3 / qcevis biologiuri safuZvlebi

melic sensorul informacias gadascems didi


dinirebuli da wyvetili xdeba. bolo drois
tvinis qerqs.
gamokvlevebma aCvena, rom naTxemi aseve mniS-
naTxemi (Cerebellum) – Tavis tvinis nawili,
vnelovania daswavlisaTvis, anu is xels uwyobs
romelic ukavSirdeba tvinis Reros da akon-
trolebs motorul koordinacias, pozas da sxeulis moZraobis kontrolis swavlas (Baringa,
wonasworobas; aseve sxeulis moZraobis kon- 1996; Raymond et al., 1996).
trolis daswavlis unars.
limburi sistema (Limbic system) – Tavis tvinis limburi sistema
regioni, romelic aregulirebs emociur qcevas,
ZiriTad motivaciur survilebs da mexsierebas, limburi sistema akontrolebs motivirebul
aseve mTavar fiziologiur funqciebs. qcevas, emociur mdgomareobasa da mexsierebas.
hipokampi (Hippocampus) – limburi sistemis na- is aseve aregulirebs sxeulis temperaturas,
wili, romelic konkretuli mexsierebis Camo- sisxlis wnevas da sisxlSi Saqris dones;
yalibebaSi monawileobs. axorcielebs sxva Sinagan funqciaTa kontrols.
nuSisebri kompleqsi (Amygdala) – limburi sis- limburi sistema Sedgeba sami struqturisagan:
temis nawili, romelic akontrolebs emocias, hipokampi, amigdala (nuSisebri kompleqsi) da
agresiasa da emociuri mexsierebis formirebas.
74 hipoTalamusi (sur. 3.9).
suraTi
3.9

limburi sistema
limburi sistemis struqtu-
rebi mxolod ZuZumwovrebSia
warmodgenili: isini monawi-
leoben motivaciuri qcevis,
emociuri mdgradobisa da
mexsierebis procesebis
regulaciaSi.

hipokampi, romelic limburi sistemis yvelaze gamomuSavebis unari, romelic cnobierebasTan


ufro didi struqturaa, mniSvnelovan rols ar iyo dakavSirebuli. e.i., hipokampis dazianebis
TamaSobs eqsplicituri mexsierebis procesebSi Semdeg Tqven SeinarCunebT axali amocanebis
(Eichenbaum, 1999; Squire, 1992) – mexsierebis, gadawyvetis unars, magram ar geqnebaT misi
romelic Tqvens cnobierebaSi aisaxeba (ix. Tavi damaxsovrebis SesaZlebloba (ix. Tavi me-8).
8). arsebobs uamravi klinikuri monacemi, nuSisebri kompleqsi monawileobs emociebis
romelic am Sexedulebas adasturebs, kerZod, kontrolSi da emociuri mexsierebis formi-
fsiqologiis istoriaSi, albaT, yvelaze ufro rebaSi. makontrolebeli funqciis gamo, am ubnis
cnobili pacientis, h.m-is istoria. dazianebam SeiZleba agresiuli pirebis dawyna-
reba gamoiwvios (Cven fsiqoqirurgias me-16 TavSi
ganvixilavT). garda amisa, nuSisebri kompleqsis
saidan
dazianebis Sedegad ikargeba saxis emociuri
viciT
gamometyvelebis amocnobis unari (Adolphs et al.,
1994). im pirebSi, romlebsac nuSisebri kompleqsi
hipokampis dazianebis zogierTi Sedegi
aqvT dazianebuli, yvelaze ufro metad daqveiTe-
27 wlis asakSi h.m-s Cautarda operacia
bulia uaryofiTi emociebis, gansakuTrebiT ki,
epilefsiuri Setevebis sixSiris Semcire-
SiSis gamoxatuleba. mkvlevrebi varaudoben, rom
bis mizniT. operaciis dros mas hipokampi
nuSisebri kompleqsi SesaZloa gansakuTrebul
amokveTes. Sedegad, h.m-s SeeZlo mxolod
rols TamaSobdes adamianebis mier SiSisa da
Soreuli warsulis gaxseneba. man dakarga
safrTxis amocnobis unarSi (Adolphs et al., 1999).
axali informaciis Senaxvisa da misi
hipoTalamusi tvinis erT-erTi yvelaze ufro
grZelvadian mexsierebaSi gadatanis unari.
patara zomis struqturaa, Tumca umniSvne-
biologia da qceva

operaciidan didi xnis Semdegac ki pa-


lovanes rols TamaSobs Tqvens yoveldRiur
cients egona, rom jer kidev 1953 weli
aqtivobebSi. is Sedgeba mravali birTvisagan _
iyo, weliwadi, rodesac mas operacia
neironTa patara grovebisgan, romlebic mo-
Cautarda.
tivaciur qcevaSi CarTul fiziologiur pro-
cesebs aregulirebs (kveba, temperaturis regu-
hipokampis dazianebam, meore mxriv, ar gamo- lireba da sqesobrivi qceva). hipoTalamusi
iwvia implicituri mexsierebis darRveva, anu inarCunebs sxeulis Sida aris mudmivobas, anu
h.m-s SenarCunebuli hqonda axali unar-Cvevebis homeostazs. rodesac sxeulis energiis rezer-
75
suraTi
3.10
qerqi
edidi tvinis qerqis TiToeul hemisferoze oTxi wilia. TiToeuli wili
asrulebs sxvadasxva sensorul da motorul funqciebs

vebi dabalia, hipoTalamusi erTveba organizmis miiRos. rodesac sxeulis temperatura iklebs,
stimulaciaSi, raTa man sakvebi moipovos da hipoTalamusi sisxlZarRvTa SekumSvas, an mokle
uneblie moZraobebs – kankals iwvevs. hipoTala-
musi aseve aregulirebs endokrinuli sistemis
hipoTalamusi (Hypothalamus) – tvinis struqtura,
romelic aregulirebs motivaciur qcevas moqmedebas.
(rogoricaa kveba da daleva) da homeostazs.
homeostazi (Homeostasis) – sxeulis Sida aris didi tvini
Tavi 3 / qcevis biologiuri safuZvlebi

mudmivoba.
adamianebSi didi tvini faravs tvinis dar-
didi tvini (Cerebrum) – tvinis nawili, romelic
umaRles kognitur da emociur funqciebs Cenil nawils da misi masis or mesameds qmnis.
aregulirebs. misi funqciaa tvinis umaRlesi kognituri da
qerqi (Cerebral cortex) – didi tvinis gare zeda- emociuri funqciebis regulireba. didi tvinis
piri. gare fena, romelic miliardobiT neironisgan
hemisferoebi (Cerebral hemispheres) – didi tvinis Sedgeba da daaxloebiT 2,5 mm sisqis Sres qmnis,
ori naxevari, romlebic korZiani sxeuliTaa iwodeba didi tvinis qerqad. didi tvini aseve
dakavSirebuli. iyofa or, TiTqmis simetriul naxevrad, cereb-
korZiani sxeuli (Corpus callosum) – nervul ralur hemisferoebad (Cven hemisferoebs am Tavis
boWkoTa erToblioba, romelic tvinis or momdevno nawilSi ganvixilavT). ori hemisfero
hemisferos akavSirebs.
dakavSirebulia erTmaneTTan nervuli boWkoebis
Sublis wili (Frontal lobe) – tvinis ubani, msxvili masiT, romelsac korZiani sxeuli ewo-
romelic gverdiTi napralis zemoT da centra-
deba. es kavSiri hemisferoebs Soris informaciis
luri Raris winaa moTavsebuli; monawileobs
gacvlas emsaxureba.
76
motorul kontrolSi da kogntiur qmedebebSi.
suraTi
3.11
motoruli da somatosensoruli qerqi
sxeulis sxvadsxva nawilebi gansxvavdebian erTmaneTisagan mgrZnobelobiT garemo stimulaciisadmi da
tvinis kontrolisadmi. mgrZnobeloba sxeulis garkveul nawilSi damokidebulia qerqis im umnis zomaze,
romelic sxeulis am konkretul nawils akontrolebs. am suraTze adamianis sxeulis nawilebi qerqis
Sesabamisi makontrolebeli ubnebis zomebis mixedviTaa warmodgenili. rac ufro didi zomisaa suraTze
gamosaxuli sxeulis nawili, miT ufro maRalia misi mgrZnobeloba garemo stimulizaciisadmi da miT
ufroZlieria tvinis kontroli mis moZraobaze.

neiromecnierebma moniSnes orive hemisfero, wili pasuxismgebelia iseTi SegrZnebebis kon-


gamoiyenes ra ori mniSvnelovani orientiri. erTi trolze, rogoricaa Sexeba, tkivili da tem-
Rrmuli, romelsac centraluri Rari ewodeba, peratura moTavsebulia uSualod centraluri
yofs yovel hemisferos vertikalurad da meore, Raris ukan. ocipitaluri (kefis) wili, vizua-
msgavsi Rrmuli, romelsac lateraluri naprali luri informaciis bolo samizne, Tavis ukana
ewodeba, yofs TiToeul hemisferos horizon- nawilSia moTavsebuli. temporaluri (safeT-
talurad (sur. 3.10). es vertikaluri da horizon-
Txemis wili (Parietal lobe) – tvinis ubani Sublis
taluri dayofa gvexmareba gamovyoT tvinis oTxi
wilis ukan da lateraluri napralis zemoT;
ubani, anu wili, TiToeul naxevarsferoSi. Seicavs somatosensorul qerqs.
biologia da qceva

frontaluri (Sublis) wili, romelic CarTulia


kefis wili (Occipital lobe) – tvinis yvelaze ufro
motorul kontrolsa da kognitur qmedebaSi, ukana nawili; moicavs pirvelad mxedvelobiT
rogoricaa dagegmva, gadawyvetilebis miReba da qerqs.
miznebis dasaxva, moTavsebulia lateraluri safeTqlis wili (Temporal lobe) – tvinis ubani,
napralis zemoT da centraluri Raris win. am romelic lateraluri napralis qvemoTaa
ubnis dazianeba adamianis individualobis moTavsebuli; Seicavs smenis qerqs.
Secvlas iwvevs. es swored is ubani iyo, romlis motoruli qerqi (Motor cortex) – didi tvinis qerqis
dazianebamac fines geijis dramatuli cvlileba ubani, romelic akontrolebs sxeulis nebiT
gamoiwvia (Damasio et al., 1994). parietaluri (Txemis) moZraobebs.
77
qlis) wili, romelic pasuxismgebelia smenis qerqis didi nawili dakavSirebulia tuCebTan,
ganxorcielebaze, moTavsebulia lateraluri enasTan, cera da saCvenebel TiTebTan, anu
napralis qvemoT, TiToeuli hemisferos gverdiT sxeulis im nawilebTan, romlebic yvelaze ufro
zedapirze. mniSvnelovan sensorul informacias atareben
Secdoma iqneboda imis mtkiceba, rom rome- centrisken. aseve, motoruli qerqis msgavsad,
lime wili ama Tu im specifikur funqcias mar- somatosensoruli qerqis marjvena nawili
to akontrolebs. tvinis struqturebi TavianT dakavSirebulia sxeulis marcxena mxaresTan,
movaleobas erToblivad axorcieleben, muSaoben xolo marcxena mxare _ marjvena nawilTan.
erTad, rogorc integrirebuli erTeuli; ise, smeniTi informacia muSavdeba smeniT qerqSi,
rogorc simfoniuri orkestri. rodesac Tqven romelic ori safeTqlis wiliTaa warmodgenili.
recxavT WurWels, angariSobT, an saubrobT auditoruli qerqi TiToeul hemisferoSi
megobarTan, Tqveni tvini muSaobs, rogorc er- informacias orive yuridan iRebs. auditoru-
Tiani sxeuli, TiToeuli wili sxvebTan Tanam- li qerqis erTi ubani metyvelebis ganxorcie-
Sromlobs. miuxedavad amisa, neiromecnierebs lebaSi monawileobs, xolo meore ubani –
SeuZliaT tvinis oTx wilSi im ubnebis gansaz- metyvelebis gagebaSi. vizualuri informacia
Rvra, romlebic iseTi specifikuri funqciebis muSavdeba tvinis ukana nawilSi, vizualur qerq-
ganxorcielebisTvisaa aucilebeli, rogoricaa: Si, romelic kefis wilSia moTavsebuli. aq udi-
mxedveloba, smena, metyveleba da mexsiereba. maTi desi nawili eTmoba informacias, romelic
dazianebis SemTxvevaSi es funqciebic ziandeba, baduras centraluri ubnebidan modis, im
an sruliad ikargeba. adgilidan, romelic Tvalis ukana zedapirzea
sxeulis 600-ze meti nebiTi kunTis qmedeba ganlagebuli da sadac yvelaze ufro detaluri
kontroldeba motoruli qerqiT, romelic mxedvelobiTi informacia aRiqmeba.
Sublis wilSi uSualod centraluri Raris qerqis yvela ubani araa CarTuli sensoruli
winaa moTavsebuli. gaixseneT, rom tvinis erTi informaciis gadamuSavebasa da kunTebisaTvis
mxridan wamosuli brZanebebi sxeulis meore brZanebebis gacemaSi. sinamdvileSi, qerqis
mxarisTvisaa gamiznuli. garda amisa, sxeulis udidesi nawili CarTulia informaciis inter-
qveda ubnebSi moTavsebuli kunTebi, magaliTad, pretaciisa da integraciis procesebSi. iseTi
fexis TiTebi, motoruli qerqis yvelaze ufro procesebi, rogoricaa dagegmva da gadawyveti-
zemo nawilis neironebiT kontroldeba. sxeu- lebis miReba, asociaciur qerqSi xorcieldeba.
lis zeda nawilis kunTebi, rogoricaa yeli, asociaciuri ubnebi qerqis sxvadasxva nawilebSia
kontroldeba motoruli qerqis qveda nawilis gabneuli (erTi regioni 3.9 suraTzea moniSnuli).
neironebiT. rogorc 3.9 suraTze xedavT, sxeulis asociaciuri qerqi gaZlevT sxvadasxva moda-
zeda nawili bevrad ufro detalur motorul lobis sensoruli informaciis kombinirebis
Tavi 3 / qcevis biologiuri safuZvlebi

instruqciebs iRebs, vidre qveda. realurad, saSualebas, raTa garemos stimulebis Sesabamisi
motoruli qerqis ori udidesi ubani xelis sapasuxo reaqciebi daigegmos.
TiTebTanaa dakavSirebuli – gansakuTrebiT
cerasTan – da im kunTebTan, romlebic metyve- somatosensoruli qerqi (Somatosensory sortex) –
lebis procesSia CarTuli. qerqis ubnebis sidide Txemis wilis nawili, sadac sxeulis sxvadasxva
im mniSvnelobis maCvenebelia, romelic adamia- ubnebidan miRebuli sensoruli informacia
nis xeliT manipulirebisa da metyvelebis unars muSavdeba.
gaaCnia. smeniTi qerqi (Auditory cortex) – safeTqlis wilis
somatosensoruli qerqi uSualod centralu- nawili, sadac miiReba da muSavdeba smeniTi
ri Raris ukanaa moTavsebuli marcxena da mar- informacia.
jvena Txemis wilebSi. tvinis am ubanSi gadamu- mxedvelobis qerqi (Visual cortex) – kefis wilis
Savdeba informacia temperaturis, Sexebis, nawili, sadac mxedvelobiTi informaciis gada-
muSaveba mimdinareobs.
sxeulis pozisa da tkivilis Sesaxeb. motoruli
qerqis msgavsad, sensoruli qerqis zeda nawili asociaciuri qerqi (Association cortex) – qerqis na-
wili, sadac umaRlesi nervuli procesebi
sxeulis qveda nawils ukavSirdeba, xolo qveda
xorcieldeba.
78 nawili dakavSirebulia zedasTan. sensoruli
rogor muSaoben tvinis es sxvadasxva ubnebi
erTad? warmoidgineT magaliTisaTvis, ra xdeba
Tqvens tvinSi, rodesac daweril sityvas
kiTxulobT (sur. 3.12). davuSvaT, Tqveni fsi-
qologiis maswavlebeli gaZlevT qaRaldis
furcels, romelzedac sityva Sokoladi weria
da gTxovT xmamaRla warmoTqvaT es sityva.
biologiuri procesebi, romlebic am qmedebaSia
CarTuli, saocrad natifi da kompleqsuria.
neiromecnieri Tqvens verbalur qcevas ramdenime
etapad dayofda. pirvel rigSi, vizualuri
stimuli (dawerili sityva Sokoladi) aRiqmeba
nervuli ujredebis mier Tvalis baduraSi,
romlebic nervul impulsebs Talamusis gavliT dawerili sityvis wakiTxva
vizualur korteqsSi agzavnian. vizualuri
qerqidan nervuli impulsebi gadaigzavneba suraTi
3.12
safeTqlis wilis ukana ubanSi (angularuli
xveuli), sadac sityvis vizualuri kodireba mis rogor vambobT wakiTxul sityvas
akustikur kodirebas unda Seedaros. dadgindeba informacias dawerili sityvis Sesaxeb nervuli
Tu ara Sesabamisi akustikuri kodireba, is impulsebi Talamusis gavliT atareben Tvalis ba-
duradan qerqis mxedvelobiTi asociaciuri ubne-
gadaecema ubans auditorul qerqSi, romelsac
bisaken. vizualuri qerqi agzavnis nervul
`vernikes are~ ewodeba, sadac xdeba misi impulsebs safeTqlis wilis ukana nawilSi,
dekodireba da interpretacia: „ah! Sokoladi! angularul xveulSi, sadac xdeba sityvis
ar vityodi uars.~ nervuli impulsebi mere vizualuri kodis (asoebis forma da ganlageba)
Sedareba mis akustikur kodTan (JReradoba)
egzavneba brokas centrs, romelic Tavis mxriv
Sesabamisis akustikuri kodis povnis Semdeg is
agzavnis informacias motorul qerqSi, rac gadaecema smeniT qerqSi e. w. vernikes ares, sadac
tuCebis, enisa da xorxis stimulacias iwvevs xdeba am informaciis dekodireba da
interpretireba. nervuli impulsebi egzavneba
sityva Sokoladis warmosaTqmelad.
brokas ares, romelic Tavis mxriv agzavnis
es sakmaod didi mentaluri Zalisxmevaa informacias motorul qerqSi. motoruli qerqi
mxolod erTi sityvis warmoTqmisaTvis. axla uzrunvelyofs sityvis warmoTqmas tuCebis, enisa
ki warmoidgineT, ra xdeba tvinSi, rodesac Tqven da xorxis sinqronuli gaaqtivebis meSveobiT.

xmamaRla kiTxulobT wigns, an, Tundac, reklamas.


yvelaze ufro gasaocari ki isaa, rom Tqveni
tvini TiTqmis Zaldautaneblad da Zalian hemisferoTa lateralizacia
efeqturad umklavdeba am amocanas _ Targmnis
ra informaciam aiZula mecnierebi efiqraT,
ra qaRaldze arsebul aTasobiT niSans nervul
rom arsebobs garkveuli gansxvaveba Tavis tvinis
kodad; gadascems informacias tvinis sxvadasxva
hemisferoTa funqciebs Soris? gaixseneT,
ubnebs mimdinare amocanebis Sesaxeb; dabolos, rodesac pol brokam tenis autofsia Cautara,
am sityvebis gamoTqmis saSualebas gaZlevT. man tvinis dazianeba marcxena naxevarsferoSi
biologia da qceva

Cven ukve ganvixileT nervuli sistemis aRmoaCina. momdevno gamokvlevebSi brokam naxa,
yvelaze mniSvnelovani struqturebi. rodesac rom sxva pacientebSic, romelTac metyvelebis
did tvinze daviwyeT saubari, aRvniSneT, rom msgavsi darRveva hqondaT (daavadeba, romelsac
cerebraluri struqtura ori hemisferoTia dRes `brokas afazias~ uwodeben), dazianeba
warmodgenili. qcevebis farTo speqtrSi marcxena naxevarsferoSi iyo lokalizebuli.
naxevarsferoebi gansxvavebul funqciebSi igive ubnebis dazianeba tvinis marjvena
monawileoben. davubrundeT am gansxvavebebs hemisferoSi msgavs efeqts ar iwvevda. ra daskvna
Tqveni tvinis hemisferoebs Soris. SeiZleba gamovitanoT?
79
hemisferoTa Soris gansxvavebebis Seswavlis
Sansi pirvelad epilefsiis qirurgiuli wesiT
mkurnalobis dros gaCnda. mkurnalobis es
meTodi gulisxmobs korZiani sxeulis (daaxlo-
ebiT 200 milioni nervuli boWkos erToblioba,
romelic hemisferoTa Soris informaciis gac-
vlas emsaxureba) gadaWras (sur. 3.13). qirurgiuli
Carevis mizania, xeli SeuSalos epilefsiis
Tanamdevi agresiuli eleqtruli aqtivobis
orive hemisferoze gavrcelebas. operacia,
rogorc wesi, warmatebulia da pacientebis
qcevac, ZiriTadad, ucvleli rCeba. pacientebs,
romlebmac es operacia gadaitanes, xSirad
uwodeben pacientebs „gayofili tviniT~.
gancalkevebuli hemisferoebis SesaZleblo-
baTa Semowmebis mizniT rojer sperim (1968) da
suraTi
3.13 maikl gazanigam (1970) SeimuSaves iseTi meTodika,
romlis saSualebiTac SesaZlo iyo vizualuri
korZiani sxeuli
informaciis wardgineba TiToeuli hemisfero-
korziani sxeuli warmoadgens nervuli boW-
saTvis cal-calke. speris da gazanigas meTodika
koebis erTobliobas, romelic erTmaneTTan
akavsirebs didi tvinis or hemisferos. korZiani vizualuri sistemis anatomiis Taviseburebebs
sxeulis gadaWra azianebs hemosferoTa Soris emyareboda (sur. 3.14). yovel TvalSi, marjvena
komunikacias. mxedvelobiTi velidan miRebuli informacia
marcxena hemisferoSi xvdeba da, piriqiT, in-

suraTi
3.14

mxedvelobiTi informaciis
nervuli gza

mxedvelobiTi informaciis nervuli gza,


Tavi 3 / qcevis biologiuri safuZvlebi

romelic TiToeuli Tvalis Sua zedapiridan


iwyeba, jvaredinad gadadis tvinis erTi mxridan
meoreze korZiani sxeulis meSveobiT. mxedvelo-
biTi informacia Tvalis gare ubnidan ar jvare-
dindeba. korZiani sxeulis gadaWra xels uSlis
mxedvelobis marjvena velSi warmodgenili
informaciis gadacemas marjvena hemisferoSi,
xolo mxedvelobis marcxena velSi warmodge-
nili informacia ver aRwevs marcxena hemisferos.

80
suraTi
3.15
Tvalisa da xelis koordinacia
Tvalisa da xelis koordinacia normalu-
ria, Tu pacienti `gayofili tviniT~ iye-
nebs marcxena xels im obieqtis sapov-
nelad, romelic mis marcxena mxedvelobiT
velSia moqceuli, radganac orive pro-
cesis ganxorcielebas marjvena hemisfero
akontrolebs. magram, rodesac Tqven
sTxovT pacients, gamoiyenos marjvena xeli
im obieqtis asaRebad, romelic mis mar-
cxena mxedvelobiT velSia moqceuli, mas
amis gakeTeba ar SeuZlia, radganac
sensoruli informacia marjvena xelidan
marcxena hemisferos veRar aRwevs gadaW-
rili kavSiris gamo. am SemTxvevaSi cdis
piri msxlis magier Wiqas iRebs.

formacia marcxena mxedvelobiTi velidan gadae-


arsebuli obieqtebidan am ori suraTis
cema marjvena hemisferos. rogorc wesi, orive
Sesabamisi nivTebi unda SeerCia. marjvena
hemisferos Soris informaciis gacvla Zalian
xeliT man miuTiTa qaTmis Tavze, xolo
swrafad warmoebs korZiani sxeulis meSveobiT;
marcxena xeliT – Tovlis niCabze. pacienti
magram, radganac am pacientebSi korZiani sxeuli
ambobda, rom niCabi saWiroa qaTmis nar-
gadaWrili iyo, marcxena da marjvena mxedvelo-
Cenebis (da ara Tovlis) gasawmendad. rad-
biT velebSi arsebuli informacia Sesabamisad
ganac tvinis marcxena nawilma korZiani
mxolod marjvena da marcxena hemisferoebs
sxeulis gadaWris gamo ar icoda, Tu ras
gadaecemoda (sur. 3.15).
xedavda marjvena naxevarsfero, mas unda
radganac adamianTa umravlesobaSi metyvele-
aexsna, Tu ratom uTiTebda marcxena xeli
bas marcxena hemisfero akontrolebs, mas SeuZ-
niCabze, rodesac marcxena hemisfero qaTmis
lia mkvlevrebs „elaparakos~ maSin, roca mar-
fexs xedavda. marcxena hemisferos kogni-
jvena hemisfero am saSualebas moklebulia.
turma sistemam SeimuSava Teoria, romel-
komunikacia marjvena hemisferosTan miRweul
sac unda gaemarTlebina sxeulis sxva
iqna manualuri amocanebis Sesrulebis gziT:
nawilebis moqmedeba (Gazzaniga, 1985).
es amocanebi nivTebis identifikacias, SeTavsebas,
an maTgan jgufebis Sedgenas gulisxmobda da
zemoaRwerilis garda, arsebobs mravali sxva
maTi gadawyveta sityvebis gamoyenebas ar
meTodi, romelTa meSveobiTac Cven viciT, rom
saWiroebda. ganixileT „gayofili tvinis~ mqone
adamianTa umravlesobaSi metyvelebasTan da-
pacientis SemTxveva, romelic marcxena hemi-
kavSirebuli funqciebi lateralizebulia mar-
sferos iyenebs misi marcxena xelis mier Catare-
cxena hemisferoSi. funqcia lateralizebulad
buli qmedebebis aRsawerad maSin, rodesac mar-
iTvleba, Tu mis ganxorcielebaSi Tavis tvinis
cxena xels marjvena hemisfero akontrolebs.
mxolod erTi hemisfero TamaSobs wamyvan rols.
biologia da qceva

metyveleba (enis gamoyenebis unari), albaT,


saidan yvelaze ufro metad lateralizebulia fun-
viciT qciaTa Soris. neiromecnierebma aRmoaCines, rom
memarjveneebis mxolod daaxloebiT 5%-sa da
hemisferoebi moqmedebaSi caciebis 15%-Si metyvelebas marjvena hemi-
marjvena hemisferos warudgines Tov- sfero akontrolebs, xolo caciebis 15%-Si
liani peizaJi, xolo marcxenas – qaTmis metyveleba orive hemisferoTi regulirdeba
fexis gamosaxuleba. cdis pirs mis win (Rasmussen & Milner, 1977). adamianTa umravle-
sobaSi, Sesabamisad, metyveleba marcxena hemi- 81
sferos funqcias warmoadgens. Sedegad, marcxena caciebSi SesaZloa metyvelebas marjvena hemi-
naxevarsferos dazianeba iwvevs metyvelebis sfero, an orive hemisfero erTdroulad akon-
moSlas. sainteresoa, rom yru-munjTa enis trolebdes. sxva gansxvavebebi, romlebic Tavis
gamoyenebisas (romelic xelis TiTebis poziciisa tvinis funqciaTa lateralizaciis dros unda
da moZraobis mixedviT gadmoscems azrs), ganvixiloT, sqesiTaa ganpirobebuli. arsebobs
marcxena hemisferos dazianeba aseve iwvevs zogadi gansxvavebebi mamakacebisa da qalebis
darRvevebs (Corina, 1999; Hickok et al., 1996; Poizner et tvinis funqciebis principebSi (Breedlove, 1994;
al., 1991). ase rom, lateralizebulia ara metyve- Kimura, 1999). Tanamedrove meTodebis saSualebiT
leba, rogorc aseTi, aramed rogorc vokaluri, SesaZlebeli gaxda dagvenaxa sxvaoba mamakacebis
ise manualuri Jestebis warmoqmnis unari, da qalebis tvinSi sxvadasxva amocanebis gadaW-
romlebic komunikacias axorcieleben. risas. magaliTad, funqciuri mrtis saSualebiT
ar unda gegonoT, rom marcxena hemisfero Seiswavlidnen mamakacTa da qalTa tvinis
„ukeTesia~, vidre marjvena. mkvlevrebma uCvenes, aqtivobebs Soris gansxvavebebs, rodesac cdis
rom orive hemisferos erTi da igive amocanis pirebs enis mosmenisas unda gamoetanaT daskvnebi
amoxsnis gansxvavebuli „stili~ aqvs. marcxena (eriTmeba erTmaneTs tani da kani?). mamakacebSi
hemisfero ufro analitikuria da is informacias ZiriTadi aqtivoba marcxena hemisferoSi iyo
nabij-nabij amuSavebs; marjvena hemisfero ki lokalizebuli maSin, rodesac qalebSi am
ufro holisturia da is informacias mTlianad amocanis amoxsnaSi orive hemisfero TiTqmis
Tanabrad monawileobda (Shaywitz et al., 1995). aseTi
aRiqvams. orive hemisferos (misTvis damaxasiaTe-
Sedegebi kidev erTxel gvabrunebs sakiTxebTan,
beli muSaobis stiliT) kombinirebuli qmedeba
romlebic bunebisa da aRzrdis Tanafardobas
Tavi 3 / qcevis biologiuri safuZvlebi

ganapirobebs Cveni aRqmis srulyofilebas.


exeba. ibadebian mamakacebi da qalebi ukve
magaliTad, Tqven ar gagikvirdebaT imis gageba,
gansxvavebuli tviniT, Tu es modifikacia cxov-
rom marcxena hemisfero, romelic mcire deta-
rebiseuli gamocdilebis Sedegia? Semdgom
lebs yuradRebas aqcevs, wamyvan rols TamaSobs
wlebSi am kiTxvas neiromecnierTa xelT ar-
problemaTa didi nawilis gadaWraSi. amavdro-
sebuli teqnikis gamoyenebiT pasuxi unda gaeces.
ulad, marjvena hemisferos roli win iwevs,
Cven ganvixileT nervuli sistemis bevri
rodesac problemis gadaWras SemoqmedebiTi mid-
mniSvnelovani struqtura. axla ki ganvixiloT
goma sWirdeba – marjvena hemisfero gexmarebaT
endokrinuli sistema, romelic nervul sis-
mexsierebis mobilizebaSi (Bowen & Beeman, 1998). temasTan erTad sxeulis funqciebs aregulirebs.
miuxedavad imisa, rom mecnierebs SeuZliaT
darwmunebiT ganasxvavon, Tu romeli funqciebia
lateralizebuli „saSualo~ tvinSi, gaTvalis- endokrinuli sistema
winebul unda iqnes individualuri gansxvave-
adamianis genotipi gansazRvravs meore, Zal-
bebi. rodesac metyvelebis lateralizaciaze
zed specifikur maregulirebel sistemas – en-
vsaubrobdiT, Cven, aseve, vaxseneT tvinis fun-
dokrinul sistemas, raTa nervuli sistemis
82 qciaTa pirveli individualuri gansxvaveba:
muSaoba Seavsos. endokrinuli sistema jirkvle-
suraTi
3.15
Tvalisa da xelis koordinacia
hipofizi marjvniv aris warmodgenili; es mTavari jirkvalia, romelic
marcxena mxares naCvenebi jirkvlebis moqmedebas aregulirebs.
hipofizi, Tavis mxriv, kontroldeba hipoTalamusidan, romelic
limburi sistemis mniSvnelovani nawilia.

bis erTobliobas warmoadgens, romlebic gamoi- da sxeulis energetikul danaxarjebs. endokri-


muSaveben da sisxlSi gamoyofen qimiur mesin- nuli sistema uzrunvelyofs organizmis gadar-
jerebs – hormonebs (sur. 3.16). hormonebi Zlier Cenas, exmareba ra mis brZolas infeqciisa da
gavlenas axdenen organizmis yoveldRiur cxo- daavadebaTa winaaRmdeg. is xels uwyobs saxeo-
velqmedebaze, Tumca isini gansakuTrebiT mniS- bebis gadarCenas maTi seqsualuri agznebis
vnelovania sicocxlis garkveul periodebSi da regulirebis, reproduqciuli ujredebis war-
zogierTi gansakuTrebuli situaciis dros. moqmnis, meZuZur dedebSi rZis gamomuSavebis
hormonebi gavlenas axdenen sxeulis zrdaze;
isini gansazRvraven da xels uwyoben pirveladi hipofizi (Pituity gland) – moTavsebulia tvinSi,
da meoradi sasqeso niSnebis ganviTarebas; gav- gamoimuSavebs zrdis hormonebs da gavlenas
lenas axdenen sifxizlesa da yuradRebaze; war- axdens sxva endokrinuli jirkvlebis mier hor-
monebis sekreciaze.
moadgenen guneba-ganwyobilebisa da xasiaTis
Secvlis safuZvels; aregulireben metabolizms testosteroni (Testosterone) – mamakacTa sasqeso
biologia da qceva

hormoni, romelic saTesleebSi gamomuSavdeba


da astimulirebs spermis produqcias; aseve
endokrinuli sistema (Endocrine system) – jirkvle- pasuxismgebelia mamakacTa meoradi sasqeso niSan-
bis qseli, romlebic gamoimuSaveben da sisxlSi Tvisebebis Camoyalibebaze.
gamoyofen hormonebs.
estrogeni (Estrogen) – qalTa sasqeso hormoni,
hormonebi (Hormones)– qimiuri mesenjerebi, rom- romelic sakvercxeebSi gamomuSavdeba da
lebic gamomuSavdeba endokrinuli jirkvlebis pasuxismgebelia ovulaciis procesze, aseve qa-
mier, aregulireben metabolizms da gavlenas lebis reproduqciuli struqturebis ganviTa-
axdenen sxulis zrdaze, xasiaTsa da sasqeso rebasa da meoradi sasqeso niSnebis Camoyali-
niSan-Tvisebebze.
83
bebaze.
cxrili
3.1
miur process aregulireben, amis gamo maT „si-
cocxlis mesinjerebi~ ewodebaT (Carpo, 1985).
mTavari endokrinuli jirkvlebi da maT es mravalmxrivi sakomunikacio sistema akontro-
mier gamomuSavebuli hormonebis funqciebi lebs organizmSi nela, mudmivad mimdinare
procesebs, rogoricaa sisxlSi Saqris donis
gansazRvra, kalciumis Semcveloba, naxSirwyle-
jirkvali regulirebadi funqciebi bis metabolozmi da sxeulis zrda, magram ra
xdeba krizis dros? endokrinuli sistema gamo-
hipoTalamusi hipofizis hormonebis yofs sisxlSi hormon adrenalins; adrenalini
gamoyofa
energias matebs sxeuls ise, rom mas unari
wina hipofizi saTesleebi da
sakvercxeebirZis Seswevs swrafad moaxdinos reagireba safrTxeze.
gamomuSaveba rogorc adre ukve aRvniSneT, tvinis struq-
metabolizmi tura, hipoTalamusi, warmoadgens gadamrTvel
reaqcia stresze
ubans endokrinulsa da centralur nervul sis-
ukana hipofizi wylis konservacia
rZis gamoyofa temebs Soris. hipoTalamusis specializebuli
saSvilosnos SekumSva ujredebi informacias tvinis sxva ubnebidan
farisebri jirkvali metabolozmi iReben, romlebic mas ubrZaneben gamoyon sxva-
zrda da ganviTareba dasxva hormonebi hipofizSi, riTac isini asti-
paraTireoiduli kalciumis done mulireben, an akaveben sxva hormonebis sekrecias.
jirkvali
hormonebi sxeulis sxvadasxva ubnebSi gamomu-
nawlavi saWmlis moneleba
Savdeba. es „qarxnebi~ sxvadasxva hormonebs awar-
pankreasi glukozis metabolizmi
moebs, romlebic sxeulis sxvadasxva funqciebs
Tirkmelzeda „brZolisa da gaqcevis~
pasuxebi aregulireben, rogorc es 3.1 cxrilSia warmod-
jirkvali
metabolizmi genili. axla ki yvelaze ufro mniSvnelovani
sqesobrivi ltolva procesebi ganvixiloT.
qalebSi
hipofizs xSirad „mTavar jirkvals~ uwodeben,
sakvercxe qalebis sasqeso niSnebis
ganviTareba radganac is 10 sxvadasxva saxis hormons gamoimu-
kvercxujredis warmoqmna Savebs, romlebic yvela sxva endokrinuli jir-
mamakacis sasqeso kvlis sekretorul muSaobaze axdenen gavlenas.
saTesle niSnebis ganviTareba aseve, aq sinTezirdeba zrdis hormonebi. zrdis
spermis gamomuSaveba
hormonis ararseboba iwvevs sxeulis zrdis
sqesobrivi ltolva
mamakacebSi Seferxebas – qondriskacobas; misi siWarbe iwvevs
gigantizms. mamakacebSi hipofizis sekreciis pro-
Tavi 3 / qcevis biologiuri safuZvlebi

duqtebi aaqtiveben saTesleebSi testosteronis


sinTezs, romelic, Tavis mxriv, spermis gamo-
meSveobiT. ase rom, efeqturi endokrinuli muSavebas astimulirebs. hipofizi aseve monawi-
sistemis gareSe Tqven ver gadarCebiT. leobs mamakacebis meoradi sasqeso niSnebis
endokrinuli jirkvlebi sisxlSi qimiuri CamoyalibebaSi, rogoricaa sxeulis Tmis sa-
nivTierebebis doneze reagireben an maTi stimu- farvelis ganviTareba, xmis Secvla da fizikuri
lireba sxva hormonebisa Tu Tavis tvinidan moma- simwife. testosteronma SesaZloa gamoiwvios
vali nervuli impulsebis mier xdeba. amis agresiisa da seqsualuri ltolvis gaZliereba.
Sedegad hormonebi gamoiyofa sisxlSi da gadaad- qalebSi hipofizis hormonebi astimulireben
gildeba moSorebuli samizne ujredebisken, estrogenis warmoebas. estrogeni im hormona-
romelTac specifikuri receptorebi gaaCniaT. luri jaWvuri reaqciebis aucilebeli komponen-
hormonebi qimiuri regulaciis programiT gaTva- tia, romlebic ovulaciasa da qalis nayofie-
liswinebul zemoqmedebas mxolod sxeulis gene- rebas gansazRvraven. Casaxvis sawinaaRmdego zo-
tikurad gansazRvrul adgilebSi gamoavlenen. gierTi preparatis moqmedeba emyareba hipofizis
sxvadasxva, magram specifikur organoebsa Tu specialuri aqtivobis daTrgunvas, romelic hor-
84 qsovilebze gavleniT hormonebi uamrav bioqi- monebis gamomuSavebas da ganawilebas akon-
trolebs, amiT ki, saboloo jamSi, ovulaciis
procesi irRveva. nervuli sistema moqmedebaSi

adreuli periodis fiziologTa erT-erTi


Sejameba
umTavresi amocana iyo nervuli sistemis mu-
neiromecniereba cdilobs pasuxi gasces sau- Saobis principebis gageba. Tanamedrove neiro-
kunovan kiTxvas, Tu rogoria kavSiri tvinsa da mecnierebma mniSvnelovan progress miaRwies,
qcevas Soris. neiromecnierebi uamrav meTods magram isini agrZeleben muSaobas, rom am mraval-
mimarTaven tvinis funqciebis ukeT Seswavlis waxnagovani problemis yvela nawili amoxsnan.
mizniT. isini swavloben pacientebs tvinis da- wignis am qveTavSi Cveni mizania gavaanalizoT
zianebebiT, iwveven tvinis gansazRvruli ubnebis da gaverkveT, Tu rogor gadaecema Cveni grZno-
dazianebas, astimulireben tvinis regionebs, baTa organoebis mier aRqmuli informacia sxeu-
iweren tvinis aqtivobas da kompiuteruli lis sxva nawilebsa da tvins nervuli impulsebis
teqnikis daxmarebiT qmnian tvinis gamosaxu- meSveobiT. Cven viwyebT nervuli sistemis Ziri-
lebebs misi muSaobis procesSi. Tadi erTeulis, neironis, niSan-Tvisebebis gan-
nervuli sistema centralur da periferiul xilviT.
nawilebad iyofa. centraluri nervuli sistema
Sedgeba Tavisa da zurgis tvinisagan; periferi-
uli nervuli sistema Sedgeba somaturi da
neironi
avtonomiuri nervuli sistemebisagan.
Tavis tvini SeiZleba daiyos tvinis Rerod, neironi aris specializebuli ujredi, rom-
limbur sistemad da did tvinad. tvinis Rero lis funqciaa miiRos, gadaamuSavos da/an gadas-
aregulirebs ZiriTad sasicocxlo funqciebs, ces informacia sxva ujredebs sxeulis SigniT.
rogoricaa sunTqva, guliscema da saWmlis mo- arsebobs sxvadasxva formis, zomis, qimiuri
neleba. naTxemi koordinirebas uwevs sxeulis Semadgenlobisa da funqciis neironebi (ZuZum-
moZraobas da gavlenas axdens daswavlis zogi-
erT procesze. limburi sistema mniSvnelovan
rols TamaSobs motivaciis, emociebisa da
mexsierebis procesebSi. didi tvini pasuxismge-
belia metyvelebisa da azrovnebis umaRles fun-
qciebze.
kvlevam uCvena, rom didi tvinis ori hemi-
sfero sxvadasxva rols TamaSobs yoveldRiuri
funqciebis SesrulebaSi. magaliTad, adamianTa
umravlesobaSi marcxena hemisfero metyvelebas
akontrolebs. zogadad, marjvena hemisfero in-
nervuli sistema moqmedebaSi

formacias ufro holisturad aRiqvams, marcxena


ki ufro analitikuria. ori hemisferos funqcia-
Ta Sesaxeb zogadi daskvnebis gakeTebisas unda
gvaxsovdes individualuri da, maT Soris, sqe-
sobrivi gansxvavebebi.
endokrinuli sistema aris jirkvalTa qseli,
romelic gamoimuSavebs hormonebs sasicocxlo
procesebis regulirebisaTvis. suraTi
3.16
neironTa tipebi
neironi (Neuron) – nervuli sistemis ujredi, yuradReba miaqcieT dendritebis gansxvavebul formas
romelic specializebulia miiRos, gadaamuSavos da datotvis xasiaTs. isrebiT naCvenebia informaciis
da/an gadasces informacia sxva ujredebs.
85
moZraobis mimarTuleba. warmodgenilia interneironis
ori tipi.
fsiqologia XXI saukuneSi

miRwevebi tvinis funqciebis lokalizaciis saqmeSi

daafiqsireT TvalebiT luri magnituri stimulacia mizezobrioba: is, rom orive


nivTebi Tqvens garSemo, iqneb (rTMS), romelic sruliad amocanis dros aqtiuria
xe, romelic fanjaraSi Cans, axali teqnologiaa da sul tvinis erTi da igive ubnebi,
an kompiuteri Tqvens magidaze. ramodenime wlis winaT iqna ar niSnavs, rom erTi da igive
axla ki daxuWeT Tvalebi da gamoyenebuli adamianTa kog- funqcia sruldeba.
SeecadeT warmoidginoT igive nitur neiromecnierebaSi. am etapze ki erTveba rTMS,
obieqtebi. ra xdeba Tqvens romlis saSualebiTac SesaZ-
tvinSi am ori qmedebis dros? lebelia ufro zusti das-
ramdenad SesaZlebelia, rom kvnebis gakeTeba. es axali
tvinis igive ubnebi iyos Car- teqnika magnituri stimula-
Tuli orive procesSi, rom- ciis pulsebs iyenebs droe-
lebic aRqmasa da vizualur biTi, Seqcevadi „dazianebe-
warmosaxvas gulisxmobs? teq- bis~ warmoqmnisaTvis. qso-
nologiurma progresma SesaZ- vilis faqtobrivi dazianebis
lo gaxada neiromecnierTa- gareSe SesaZloa tvinis re-
Tvis am saintereso kiTxvas gionebis inaqtivacia. ra xde-
zusti pasuxi gascen. ba zolebis Sedarebisas, ro-
rogorc Tqven naxavT wig- kvlevaTa am seriaSi, cdis desac rTMS gamoyenebis Se-
nis me-4 TavSi, mecnierebma did pirebs sTxovdnen, daemaxsov- degad cdis pirebs „uzi-
warmatebebs miaRwies mxedve- raT oTxi kvadratuli gamo- anebdnen~ pirvelad vizua-
lobis nervuli safuZvlebis saxuleba da mere warmoed- lur qerqs? iseve, rogorc
SeswavlaSi. maT SeuZliaT ginaT isini daxuWuli Tva- Ria TvalebiT mxedvelobiTi
Tvali miadevnon vizualuri lebiT. cdis pirTa amocana aRqmisas, vizualuri war-
informaciis transformacias iyo, pasuxi gaecaT kiTxvebze mosaxva seriozulad fer-
Tvalebis baduradan kefis sxvadasxva gamosaxulebaSi xdeba. es ki saSualebas gvaZ-
wilis vizualur qerqamde. obieqtis zolebis fardobiTi levs davaskvnaT, rom pirve-
rogor unda gansazRvron siganis Sesaxeb. es amocana ise ladi vizualuri qerqi Car-
Tavi 3 / qcevis biologiuri safuZvlebi

mecnierebma, CarTulia Tu ara iyo SemuSavebuli, rom cdis Tulia vizualuri warmosax-
vizualuri qerqis erTi da pirebs aucileblad unda vis procesSi.
igive ubnebi, rodesac adamiani warmoedginaT vizualuri gagakvirvaT am monace-
axorcielebs vizualuri war- gamosaxuleba. pet-gamokvle- mebma? Tqven ra kiTxvebi gaqvT
mosaxvis da ara vizualuri vaSi monawileTa tvini Ses- tvinSi funqciebis gana-
aRqmis process? mkvlevarTa wavlili iyo amocanis gada- wilebis Sesaxeb? radganac
jgufma stiven koslinis wyvetis momentSi. skanma uCvena, mecnierebi agrZeleben mu-
xelmZRvanelobiT (Kosslyn et al., rom aqtiurobdnen vizualuri Saobas axali teqnologiebis
1999) gamoiyena ori meTodi: qerqis is ubnebi, romlebic gamoyenebiT, didia imis al-
pet-(pozitronul-emisiuri mxedvelobiTi stimulaciis baToba, rom Tqvens kiTxveb-
tomografia) skani, romelic drosac iaqtiurebdnen. magram sac male gaecema zusti
Cven ukve warmogidgineT, da gaixseneT wignis meore Ta- pasuxebi.
ganmeorebiTi transkrania- vidan, rom korelacia ar aris

86
wovarTa Tavis tvinSi 200-ze meti sxvadasxva dendritebis stimulaciis Sedegad (an zogierT
saxis neironia napovni), magram yvelas aqvs SemTxvevaSi, uSualod sxva neironidan) miRe-
saerTo ZiriTadi struqtura (sur. 3.17). ada- buli informaciis integrireba da misi gada-
mianis Tavis tvinSi neironTa raodenoba 100 dendritebi (Dendrites) – neironis datotvili mor-
miliardsa da 1 trilions Soris meryeobs. Cebi, romlebic Semosul informacias mim-
rogorc wesi, neironebi iReben informacias Rebloben.
erTi da gadascemen mas meore boloTi. ujredis soma (Soma) – neironis ujredis sxeuli, rome-
datotvil morCebs, romlebic Semomaval sig- lic birTvsa da citoplazmas Seicavs.
nalebs iReben, dendritebi ewodebaT. dendri- aqsoni (Axon) – neironis wagrZelebuli boWko,
tebis ZiriTadi funqciaa sensoruli recep- romlis gaswvrivac nervuli impulsebi vrcel-
torebidan an sxva ujredebidan stimulaciis deba somidan terminaluri balTisaken.
miReba. ujredis sxeuli, anu soma, Seicavs terminaluri balTa (Terminal buttons) – bolqvis-
birTvs da citoplazmas, romlebic mis sico- magvari struqtura aqsonis bolos, romelic
cxlisunarianobas gansazRvraven. somaSi xdeba Rebuloben savse buStukebs Seicavs.

nervuli sistema moqmedebaSi

suraTi
3.17
neironis mTavari struqturebi
neironi nervuli impulss dendritebis saSualebiT iRebs; Semdeg nervuli impulsi igzavneba
aqsonis gaswvriv terminaluri balTisaken, sadac sxva neironebis stimulaciisaTvis neiro-
transmiterebis gamoyofa xdeba. 87
suraTi
3.18

tkivilis ganridebis
refleqsi
am reflesis ganxorcielebaSi mxo-
lod sami neironi monawileobs: sen-
soruli, motoruli da
interneironi.

cema erTi, wagrZelebuli boWkosaTvis, romel- informacias mxolod erTi mimarTulebiT


sac aqsoni ewodeba. Tavis mxriv, aqsoni gadas- gadascemen _ dendritebidan somis gavliT aqso-
cems informacias mTel Tavis sigrZeze, rome- nis gaswvriv terminaluri balTisaken (sur. 3.18).
lic, magaliTad, zurgis tvinSi SeiZleba erT arsebobs neironTa sami mTavari jgufi. sen-
metrs aRematebodes, xolo Tavis tvinSi – soruli (mgrZnobiare) neironebi iReben infor-
milimetrze naklebi iyos. aqsonis meore bo- macias sensoruli receptorebidan da atareben
loSi ganlagebulia Semsxvilebuli, bolqvis- mas centraluri nervuli sistemisaken, recep-
Tavi 3 / qcevis biologiuri safuZvlebi

magvari struqtura, e.w. terminaluri balTa, toruli ujredebi Zalzed specializebulni


romlis saSualebiTac neirons SeuZlia mim- da mgrZnobiareni arian, magaliTad, sinaTli-
debare jirkvlebis, kunTebisa da sxva neiro- sadmi, bgerisadmi, an sxeulis poziciisadmi;
nebis stimulireba. rogorc wesi, neironebi motoruli (mamoZravebeli) neironebi atareben
informacias centraluri nervuli sistemidan
kunTebisa da jirkvlebisaken. tvinis neironTa
sensoruli neironi (Sensory neurons) – neironi,
romelic sensoruli receptorebidan infor- ZiriTad masas interneironebi qmnian, romlebic
macias centraluri nervuli sistemisken ata- gadascemen informacias sensorulidan moto-
rebs. rul an sxva interneironebs. TiToeul moto-
motoruli neironi (Motor neurons) _ neironi, ro- rul neironze tvinSi daaxloebiT 5 aTasi
melic informacias centraluri nervuli interneironi modis, romlebic tvinis ZiriTad
sistemidan kunTebisken da jirkvlebisken muSa masas qmnian (Nauta & Feirtag, 1979).
atarebs. imis saCveneblad, Tu rogor muSaobs es sami
interneironi (Interneurons) _ tvinis neironi, tipis neironi erTad, ganvixiloT tkivilisgan
romelic informacias sensorulidan sxva in- ganridebis refleqsi (sur. 3.19). rodesac kanis
ter- an motorul neironebs gadascems.
88 zedapiris siaxloves ganlagebuli tkivilis
receptorebi stimulirdeba wvetiani obieqtiT, buli gliuri ujredebi, romelTac astroci-
isini agzavnian informacias sensoruli nei- tebi ewodebaT, qmnian e.w. hemato-encefalur
ronebis saSualebiT zurgis tvinis internei- bariers, romelic warmoadgens tvinis sisxl-
ronebisaken. interneironi sapasuxod aagznebs ZarRvTa irgvliv uwyvet cximovan Sres. cximSi
motorul neirons, romelic, Tavis mxriv, uxsnadi substanciebi am bariers ver gadala-
aagznebs sxeulis Sesabamisi ubnis kunTs da xaven, radganac mravali Sxami da sxva mavne
ganaridebs mas mtkivneul gamaRizianebels. nivTiereba cximSi ar ixsneba da, Sesabamisad,
mxolod mas Semdeg, rac es neironuli aqtivoba tvinSi SeRwevac ar SeuZliaT. dabolos, nei-
ganxorcieldeba da sxeuli mocildeba mtkiv- romecnierebi sul ufro xSirad fiqroben, rom
neul obieqts, Tavis tvini iRebs informacias glia gavlenas axdens neironTa Soris komuni-
situaciis Sesaxeb. msgavs SemTxvevebSi, rodesac kaciaze im ionTa koncentraciaze zemoqmedebis
gadarCena swraf reaqciebzea damokidebuli, gziT, romlebic nervuli impulsis gatarebas
tkivilis SegrZneba mxolod mas Semdeg Cndeba, uzrunvelyofen.
rac Tqven ukve fizikurad upasuxeT safrTxes.
cxadia, incidentis Sesaxeb informacia Seinaxeba
tvinis mexsierebis sistemaSi ise, rom Semdeg
jerze Tqven gaaridebT Tavs potenciurad
moqmedebis potenciali
mtkivneul obieqts manam, vidre is Tqven gatkenT.
aqamde Cven vsaubrobdiT neironebze, rom-
tvinis neironTa qselSi gabneulia maTze
xuTjer Tu aTjer ufro meti raodenobis gli- lebic „agzavnian informacias~ da „astimuli-
uri ujredebi (glia). Tavad es sityva mom- reben~ erTmaneTs. movida dro, ufro detalurad
dinareobs berZnulidan da webos niSnavs; saxel- aRvweroT eleqtoqimiuri signalebi, romelTac
wodeba ukve miganiSnebT am ujredebis mTavar nervuli sistema iyenebs informaciis gadamuSa-
funqciebze _ isini neironebis sayrdens war- vebisa da gadacemisaTvis. swored es signalebi
moadgenen. xerxemlianebSi glias bevri mniS- warmoadgenen Tqveni codnis, grZnobebis, sur-
vnelovani funqcia aqvs. pirveli funqcia gan- vilebisa da Semoqmedebis safuZvels.
viTarebis safexurze Cndeba. gliuri ujredebi yoveli neironis mier dasmuli ZiriTadi ki-
exmarebian axalSobil neironebs ipovon maTi Txvaa: ganimuxtos Tu ara (anu upasuxos Tu
Sesabamisi lokalizacia tvinSi, meore funqciaa ara gamRizianebels)? martivad rom vTqvad,
cxovelqmedeba. rodesac neironebi ziandeba da neironebi am gadawyvetilebas iReben maTi den-
iRupeba, dazianebis ubanSi gliuri ujredebi dtrirebisa da somis mier miRebuli infor-
mravldeba da asufTavebs ujredul narCenebs; maciis kombinirebis Sedegad da imis gansazR-
maT, aseve, SeuZliaT neironTaSoris napralebSi vrisas, es signalebi maT „ganmuxtvas~ Tu „argan-
neirotransmiterebisa da sxva substanciebis muxtvas~ ubrZaneben. ufro detalurad ki,
STanTqma; mesame funqciaa izolacia. gliuri yoveli neironi iRebs amgznebi – ganimuxte! da
ujredebi zogierTi aqsonis irgvliv qmnian Semakavebeli – ar ganimuxto! – signalebis
saizolacio safarvels, romelsac mielinis balanss. neironebSi amgznebi impulsebi iwvevn
nervuli sistema moqmedebaSi

garsi ewodeba. es cximovani izolacia mniSvne- moqmedebis potencials da neironi ganimuxteba.


lovnad zrdis nervuli signalis gadacemis
siCqares; gliis meoTxe funqciaa tvinis mgrZno- moqmedebis potencialis bioqimiuri
biare neironebis dacva sisxlTan erTad Semosu- safuZveli
li toqsinuri nivTierebebisgan. specialize-
imis asaxsnelad, Tu rogor muSaobs moqmede-
glia (Glia) – ujredi, romelic akavSirebs nei- bis potenciali, Cven unda is bioqimiuri garemo
ronebs da aCqarebs nervul gadacemas, aSorebs aRvweroT, romelSic neironi arsebobs da
dazianebul da daRupul neironebs da xels uS- iRebs Semosul informacias. mTeli neironuli
lis sisxlSi arsebul toqsiur substanciebs komunikacia eleqtrulad damuxtuli nawila-
SeaRwion tvinSi. kebis, ionebis, nakadiT xorcieldeba, romelic
amgznebi „Sesavali~ (Excitatory inputs) – informacia, gamWolavs neironis membranas – Txel „kans~,
89
romelic neironSi aRwevs da iwvevs mis agznebas. romelic ujredis SigTavss garemomcveli ga-
suraTi
3.19
moqmedebis potencialis bioqimiuri safuZveli
aqsonuri membrana gamoyofs siTxeebs, romlebic gansxvavdeba natriumisa da
kaliumis ionebis SemcvelobiT. gareSe are daaxloebiT aTjer ufro met
natriumis ions Seicavs, vidre Sida. kaliumis ionebTan mimarTebaSi Tanafardoba
sawinaaRmdegoa. membranas cilovani arxebi gamWolavs, romlebic rogorc
seleqtiuri arxebi ise moqmedeben, atareben ra an mxolod natriumis, an mxolod
kaliumis ionebs. mosvenebul mdgomareobaSi rodesac nervuli impulsi ar
gadis, orive tipis arxi Caketilia da ionuri tumbo inarCunebs ionur
gadanawilebas (Signidan gareT `gamotumbavs~ natriumis ionebs da `Catumbavs~
kaliumis ionebs). aqsonis Sida are uaryofiTadaa damuxtuli 70 milivoltis
odenobiT. Tuki es Zabva Semcirdeba nervuli impulsis moaxloebis gamo,
natriumis arxebi ixsneba da natriumis ionebi Semodis aqsonSi. odnav mogvianebiT,
natriumis arxebi ixureba, ixsneba kaliumis arxebi da kaliumis ionebi gamodis

garemos, romelSic nervul ujreds SeuZlia


remosagan gamoyofs. warmoidgineT, rom nervuli
moqmedebis potencialis warmoqmna.
boWkoebi makaronia, romelic mariliani wyliTaa
nervuli ujredi iwyebs gadasvlas mosvenebis
savse da marilian supSi dacuravs. rogorc supi,
potencialidan moqmedebis potencialze amag-
ise makaronis SigniT arsebuli siTxe Seicavs
znebeli Tu Semakavebeli informaciis sapasuxod.
ionebs – natriumis (Na+), qloris (Cl-), kalci-
nebismieri tipis Semosul informacias SeuZlia
umisa (Ca+) da kaliumis (K+) atomebs, romelTac
Secvalos ionuri balansi membranis Sida da
rogorc dadebiTi (+), ise uaryofiTi (-) muxtebi
gare areebs Soris. es, aseve, iwvevs cvlilebebs
gaaCniaT (sur. 3.19). membrana, anu makaronis
ionuri arxebis funqciebSic – ujreduli mem-
zedapiri, gadamwyvet rols TamaSobs orive
branis agznebadi nawilebi, romlebic SerCeviTad
siTxeSi ingredientebis Sesabamisi balansis
uzrunvelyofen zogierTi ionis moZraobas mem-
Tavi 3 / qcevis biologiuri safuZvlebi

SenarCunebaSi. rodesac ujredi ar aris aqtiuri,


branis gavliT. Semakavebeli informacia aiZu-
anu imyofeba mosvenebul mdgomareobaSi, mis Sida
lebs ionur arxebs ufro mZafrad imuSaon da
areSi daaxloebiT aTjer ufro meti kaliumis
SeinarCunon Sida aris uaryofiTi muxti, rac
ionia, vidre gareT, xolo natriumis ionTa kon-
neirons ganmuxtvisagan daicavs. amagznebeli im-
centracia piriqiT, gareT ufro metia. membrana
srulyofili barieri araa, is saSualebas aZlevs Semakavebeli „Sesavali~ (Inhibitory inputs) – Semo-
natriumis ionebs SeaRwion ujredis SigniT. amis suli informacia, romelic neirons ubrZanebs,
aRmosafxvrelad, bunebam Seqmna satransporto ar ganimuxtos.
meqanizmebi membranis SigniT, romelic „gamotum- moqmedebis potenciali (Action potential) – nervuli
bavs~ natriums da „Catumbavs~ kaliums. am impulsi, romelic neironSi warmoiqmneba, aqsonis
tumboTa warmatebuli muSaobis Sedegad siTxe gaswvriv vrceldeba da iwvevs sinafsSi neiro-
ujredis SigniT uaryofiTadaa damuxtuli (70/ transmiterebis gamoTavisuflebas.
1 000 volti) ujredgare sivrcesTan SedarebiT. mosvenebis potenciali (Restins potential) – neiro-
es ki niSnavs, rom ujredis Sida garemo pola- nis Sida areSi arsebuli ujreduli siTxis
polarizacia, romelic uzrunvelyofs moqmede-
rizebulia. am polarizacias mosvenebis poten-
bis potencialis warmoqmnis unars.
90 ciali ewodeba. is qmnis im eleqtroqimiur
pulsacia ionuri arxebis gaxsnas iwvevs da TviTgavrcelebadia, erTxel dawyebuls, mas ar
natriumis ionebi ujredis Sida areSi Semodian, sWirdeba gareSe stimulacia.
rac mas ganmuxtvis saSualebas aZlevs. radganac sxvadasxva neironebSi aqsonis gaswvriv moq-
natriumis ionebi dadebiTi muxtis matarebelia, medebis potencialis gavrcelebis siCqare gan-
maTi Semosvla iwvevs dadebiTi da uaryofiTi sxvavebulia. yvelaze ufro swrafebSi signali
muxtebis gadanawilebis Secvlas ujreduli 200 m/wm-Si siCqariT moZraobs, yvelaze ufro
membranis gaswvriv. moqmedebis potenciali aRmo- nelSi ki – 10 sm/wm-Si. swrafi neironebis aqsonebi
cendeba maSin, rodesac amagznebeli impulsacia dafarulia mWidrod Semoxveuli mielinis gar-
sakmarisad Zlieria SemakavebelTan SedarebiT siT, romelic, rogorc ukve aRvniSneT, gliuri
da iwvevs membranis depolarizacias –70 mili- ujredebisgan Sedgeba da aqsoni emsgavseba simze
voltidan –55 milivoltamde. am dros sakmarisi acmul mokle milTa erTobliobas. milakebs
raodenobis natriumi Sedis ujredSi, raTa es Soris arsebul sivrces ranvies Seviwroveba
cvlileba gamoiwvios. ewodeba (sur. 3.17). mielinis garsian neironebSi
iwyeba Tu ara moqmedebis potencialis aR- moqmedebis potenciali „xtunavs~ erTi Seviw-
moceneba, natriumi iCqaris ujredis Sida areSi. rovebidan meoreze, riTac zogavs aqsonis yvela
Sedegad, ujredis Sida are dadebiTad imuxteba, ubanze ionuri arxebis gaxsna-daxurvisaTvis
rac neironis srul depolarizacias niSnavs. saWiro drosa da energias. mielinis garsis
Semdgom dominos efeqti iwvevs moqmedebis po- dazianeba iwvevs moqmedebis potencialis gavrce-
tencialis gavrcelebas aqsonis gaswvriv; de- lebis Senelebas da bevri problemis safuZveli
polarizaciis mowinave ubani ki aqsonis mim- xdeba. gafantuli sklerozi (MS) erT-erTi im
debare regionebSi natriumis arxebis gaxsnas saSinel daavadebaTagania, romelic aqsonebis
ganapirobebs da ionebi Semodis ujredSi. am demielinizaciiTaa gamowveuli. misTvis damaxa-
gziT – Tanamimdevruli depolarizaciiT – sig- siaTebelia ormagi gamosaxulebis aRqma, kankali,
nali vrceldeba aqsonSi (sur. 3.19). da, sabolood, dambla. gafantuli sklerozis
rogor ubrundeba neironi mis sawyis mosve- dros sxeulis specializebuli imunuri uj-
nebul mdgomareobas ganmuxtvis Semdeg? rodesac redebi Slian mielinizebuli neironebis garss
neironis Sida are dadebiTad imuxteba, natriumis da azianeben normalur sinafsur gadacemas
arxebi ixureba da ixsneba kaliumis arxebi, ka- (Joyce, 1990).
liumis ionebi gamodian gareT. kaliumis gamos- mas Semdeg, rac moqmedebis potenciali aq-
vla aRadgens neironis uaryofiT muxts. maSin, sonis garkveul ubans gaivlis, am segmentze
rodesac signali miaRwevs aqsonis bolos, ujre- yalibdeba e.w. refraqteruli periodi (sur. 3.20).
dis is nawilebi, sadac moqmedebis potenciali absoluturi refraqteruli periodis dros
warmoiqmna, ukve ubrundeba mosvenebul mdgo- momdevno stimulacia, rac ar unda intensiuri
mareobas da mzadaa momdevno stimulaciisaTvis. iyos is, ver iwvevs moqmedebis potencialis
generirebas; SefardebiTi refraqteruli peri-
odis dros neironi ganimuxteba mxolod norma-
moqmedebis potencialis maxasiaTeblebi
lurze ufro Zlieri impulsis sapasuxod. gic-
nervuli sistema moqmedebaSi

moqmedebis potencialis gavrcelebis bioqi- diaT unitazis Carecxva, rodesac is wyliT


miuri buneba mraval maxasiaTebels gansazRvravs. ivseba? unitazSi unda arsebobdes wylis kri-
moqmedebis potenciali emorCileba sul an tikuli done, rom mas Carecxvis saSualeba
arafris kanons _ moqmedebis potencialis zoma hqondes. amis msgavsad, imisaTvis, rom neironma
ar aris damokidebuli stimulaciis intensivo- aRidginos axali moqmedebis potencialis
baze, Tuki is gansazRvrul zRurbls aRwevs. generirebis unari, is unda „gadaimuxtos~ da
miaRwevs Tu ara amagznebeli impulsi zRurbls, Tavidan aicilos qvezRurblovani stimulacia.
iwyeba potencialis generireba. Tuki gaRizianeba refraqteruli periodi uzrunvelyofs moqme-
qvezRurblovania, potenciali ver aRmocendeba. debis potencialis mxolod erTi mimarTu-
sul an arafris kanonis damatebiTi Sedegia is, lebiT gavrcelebas _ mas ar SeuZlia ukan
rom moqmedebis potencialis zoma ar icvleba dabruneba, radganac aqsonis winamdebare seg-
aqsonis mTel sigrZeze _ moqmedebis potenciali mentebi refraqterul mdgomareobaSia. 91
kebis, sinafsuri vezikulebis, moZraobas aqso-
nuri daboloebis Sida membranisaken da masTan
mimagrebas. yoveli vezikulis SigniT neiro-
transmiteria moTavsebuli – bioqimiuri niv-
Tiereba, romelic sxva neironebis stimuli-
rebas iwvevs. moqmedebis potenciali aseve
iwvevs ionuri arxebis gaxsnas da kalciumis
Semosvlas aqsonur daboloebaSi, rac sinafsu-
ri vezikulebis gaskdomas da maTSi arsebuli
neirotransmiteris gamoTavisuflebas ganapi-
robebs. amis Semdeg neirotransmiteri Zalian
swrafad gadadis sinafsur napralSi da aRwevs
suraTi
3.20 postsinafsur membranas. sinafsuri gadacemis
dasrulebisaTvis, neirotransmiterebi ukavSir-
eleqtruli cvlilebebis droSi deba postsinafsur membranaze arsebul recep-
ganawileba moqmedebis potencialis torul molekulebs.
dros
neirotransmiteri ukavSirdeba receptorul
molekulas ori winapirobis Sesrulebis Sem-
natriumis ionebi, romlebic neironSi Semodis,
depolarizaciis gziT iwveven mosvenebis mdgo- deg. pirveli, sxva arc erTi neirotransmiteri,
mareobaSi arsebuli mosvenebis msubuqad uaryofiTi an qimiuri nivTiereba ar SeiZleba daukav-
potencialis Secvlas msubuqad pozitiuriT. Sirdes receptorul molekulas; meore, neiro-
rodesac neironi depolarizebulia, masSi mokle
transmiteris forma unda Seesabamebodes re-
refraqteruli periodi myardeba romlis drosac
momdevno stimulacias axali moqmedebis poten- ceptoruli molekulis formas ise, rogorc
cialis gamowveva ar SeuZlia. axali moqmedebis gasaRebi ergeba klites. Tu romelime piroba
potenciali SeiZleba aRmocendes mxolod maSin, darRveulia, neirotransmiteri ver daukavSir-
rodesac aRdgeba ionuri balansi gare da Sida deba receptors, rac imas niSnavs, rom post-
areebs Soris.
sinafsuri membranis stimulireba SeuZlebeli
iqneba. Tuki neirotransmiteri daukavSirda
receptorul molekulas, mas SeeZleba mezo-

sinafsuri gadacema
ionuri arxebi (Ion channels)– nervuli ujredis
rodesac aqsonuri potenciali daasrulebs
membranis nawilebi, romlebic ionTa SerCeviT
mis mogzaurobas aqsonis gaswvriv da miaRwevs ganvladobas uzrunvelyofen.
Tavi 3 / qcevis biologiuri safuZvlebi

terminalur balTas, man unda gadasces in-


sul an arafris kanoni (All-or-none law) – moqme-
formacia mezobel neirons, magram rogor? debis potencialis zoma ar aris stimulaciis
neironebi xom erTmaneTs ar exeba. isini sinaf- intensivobaze damokidebuli garkveuli zRur-
sebs qmnian patara sinafsuri napraliT presi- blis Semdeg.
nafsur membranasa (informaciis gadamcemi refraqteruli periodi (Refractory period) – mosve-
neironis terminaluri balTa) da postsinaf- nebis periodi, romlis ganmavlobaSic axali
sur membranas (mimRebi neironis dendtritis nervuli impulsi ver warmoiqmneba aqsonis
an somis zedapiri) Soris. rodesac moqmedebis segmentSi.
potenciali terminalur balTas aRwevs, is sinafsi (Synapse) – or neirons Soris arsebuli.
moqmedebaTa mTeli jaWvis gaaqtivebas iwvevs, sinafsuri gadacema (Synaptic transmission) – erTi
romelsac sinafsuri gadacema ewodeba da neironidan meoreze informaciis gadacemis
romelic warmoadgens informaciis gadacemas procesi sinafsuri napralis gaswvriv.
erTi neironidan meoreze sinafsuri napralis neirotransmiterebi (Neurotransmitters) – qimiuri
gavliT (sur. 3.21). sinafsuri gadacema iwyeba, mesenjerebi, romlebic neironebidan gamoiyofa,
gaivlis sinafss, aRwevs meore neirons da mis
rodesac moqmedebis potenciali aqsonur da-
92
stimulacias iwvevs.
boloebaSi iwvevs patara sferosebri buStu-
suraTi
3.21

sinafsuri gadacema
moqmedebis potenciali presinaf-
sur neironSi iwvevs neiro-
transmiterebis gamoTavisuflebas
sinafsur napralSi, risi
gadalaxvis Semdegac isini
astimulireben postsinafsur
membranaSi arsebul receptorul
molekulebs. erTi da igive
neironis SigniT SeiZleba mravali
neirotransmiteri arsebobdes.

bel neirons gadasces informacia „ganmuxtvis~ Tqven, albaT, gsurT gaigoT, ratom ganvixi-
an „arganmuxtvis~ Sesaxeb. Seasrulebs ra Tavis lavT ase detalurad nervul sistemas. es xom
funqcias, neirotransmiteri Sordeba recepto- fsiqologiis kursia, romelic Seiswavlis
rul molekulas da ukan, sinafsur napralSi qcevas, azrovnebasa da emociebs. sinamdvileSi,
gadadis. aq is an iSleba enzimebis zemoqmedebis
sinafsebi swored is biologiuri mediumebia,
Sedegad, an ukuSeiwoveba aqsonuri daboloebis
romelTa meSveobiTac yvela es qmedeba xor-
mier ganmeorebiTi gamoyenebis mizniT.
nervuli sistema moqmedebaSi

receptorul molekulaze damokidebulebiT, cieldeba. Tuki Tqven SecvliT sinafsis


neirotansmiters SeiZleba hqondes amgznebi, an normalur aqtivobas, Tqven cvliT adamianTa
Semakavebeli efeqti, e.i., erTi da igive neiro- qcevas, maT azrovnebas da grZnobebs. sinafsis
transmiteri SeiZleba iyos amgznebi erTi sinaf- muSaobis principebis gagebam SesaZlebeli
sisaTvis da Semakavebeli meorisaTvis. TiToeuli gaxada ukeT gagvego daswavlisa da mexsierebis
neironi amuSavebs miRebul informacias aTasidan meqanizmebi, emociebi, fsiqologiuri aSlilo-
aTi aTas neironTan erTad imisaTvis, rom bebi, wamaldamokidebuleba da, zogadad,
gadawyvitos, warmoqmnas Tu ara axali moqmedebis
sulieri janmrTelobis qimiuri formula. am
potenciali. swored am aTasobiT amgznebi da
TavSi miRebuli codna Tqven dagexmarebaT
Semakavebeli informaciis integracia aZlevs
saSualebas moqmedebis potencials Seqmnas gaigoT mTeli wigni _ `fsiqologia da cxov-
adamianis gamocdilebis safuZveli. reba~.
93
kavebeli neirotransmiteria. gaemi tvinis sinaf-
neirotransmiterebi da maTi
sebis daaxloebiT erT mesamedSi gamoiyeneba
funqciebi rogorc mesenjeri. gaem-mgrZnobiare neironebi
tvinSi neirotransmiteris funqcias 60-ze tvinis iseT regionebSia lokalizebuli, rogo-
meti sxvadasxva qimiuri substancia asrulebs. rebicaa: Talamusi, hipoTalamusi da kefis wili.
intensiurad Seswavlili neirotransmiterebi gaemi mniSvnelovan rols TamaSobs fsiqopaTo-
garkveul teqnikur kriteriumebs akmayofileben. logiis zogierT formaSi, akavebs ra neironul
TiToeuli maTgani gamomuSavdeba presinafsur aqtivobas. rodesac am neirotransmiteris done
aqsonur daboloebaSi da gamoTavisufldeba, iklebs, adamianebSi es damatebiT nervul aqti-
rodesac moqmedebis potenciali aRwevs am vobas iwvevs, romelic SfoTvaSi gamoixateba
daboloebas. neirotransmiteris arseboba sinaf- (Paul et al., 1986). SfoTvas xSirad benzodia-
sur napralSi iwvevs postsinafsuri membranis
zepinebis Semcveli wamlebiT mkurnaloben,
biologiur pasuxs da Tu misi gamoTavisufleba
rogoricaa valiumi da qsanaqsi, romlebic gaem
ar Sedga, Sesabamisi pasuxi ver gamoiwveva.
dones zrdian (Ballenger, 1999). benzodiazepinebi
imisaTvis, rom Tqven warmodgena SegeqmnaT, Tu
pirdapir ar ukavSirdeba gaem receptorebs,
ra gavlenas axdenen sxvadasxva neirotransmi-
samagierod isini xels uwyoben gaems Tavad
terebi qcevis regulaciaze, Cven gansaxilvelad
ufro efeqturad daukavSirdes postsinafsur
gTavazobT im neirotransmiterebs, romlebic
miCneulia yvelaze ufro mniSvnelovnad nervu- receptorul molekulebs.
li sistemis warmatebuli yoveldRiuri fun-
qcionirebisaTvis. mokle diskusia aseve SesaZ- dofamini, norepinefrini da serotonini
lebels gaxdis imis gagebas, Tu ra xdeba, rode-
kateqolaminebi warmoadgenen qimiuri sub-
sac neirotransmiterebis moqmedeba irRveva.
stanciebis klass, romelic or mniSvnelovan
acetilqolini neirotransmiters, dofaminsa da norepinefrins
Seicavs. orive maTgani umniSvnelovanes rols
acetilqolini gvxvdeba rogorc centralur,
asrulebs iseT fsiqologiur daavadebebSi,
ise periferiul nervul sistemaSi. alchaimeris
rogoricaa guneba-ganwyobilebis aSlilobebi
daavadebis (degeneraciuli daavadeba, romelic
da Sizofrenia. norepinefrini CarTulia dep-
ZiriTadad asakovan pacientebSi gvxvdeba) dros
resiis zogierT formaSi. wamlebi, romlebic
pacientebSi mexsierebis darRvevas iwvevs ace-
tvinSi am neirotransmiteris donis momatebas
tilqolinis sekretoruli neironebis dazia-
uwyoben xels, guneba-ganwyobilebis gaumjobe-
neba. acetilqolini aseve amgznebad moqmedebs
nerv-kunTovan SeerTebaSi, sadac is kunTebis sebasa da depresiis Semsubuqebas iwveven. sawi-
Tavi 3 / qcevis biologiuri safuZvlebi

SekumSvas iwvevs. mraval toqsins SeuZlia ace- naaRmdegod, normaze maRali dofaminis Semcve-
tilqolinis sinafsuri moqmedebis Secvla. maga- loba nanaxia SizofreniiT daavadebulebSi.
liTad, botulinumis toqsini, romelic ara- rogorc Tqven, albaT, ggoniaT, am daavadebis
sworad konservirebul sakvebSi xSirad gvxvde- mkurnalobis erT-erTi SesaZlebloba iqneboda
ba, wamlavs adamians, aferxebs ra acetil- iseTi wamlebis gamoyeneba, romlebic tvinSi
qolinis gamoTavisuflebas sasunTq sistemaSi; dofaminis donis Semcirebas gamoiwvevda. medi-
kurare, amazoniis indielebis mier gamoyenebuli kamentozuri mkurnalobis adreul periodSi
Sxami, romliTac isini isrebis boloebs wam- warmoiqmna saintereso, magram naklebad saxar-
laven, iwvevs sasunTqi kunTebis damblas bielo problema. wamlis maRali dozebis gamo-
acetilqolinis receptorebis blokirebis gziT, yenebam Sizofreniis winaaRmdeg gamoiwvia par-
xels uSlis ra neirotransmiteris normalur kinsonis daavadebis niSnebi – progresuli da
sinafsur aqtivobas. fataluri daavadebis, romelic moZraobis
darRvevebs iwvevs (parkinsonis daavadebis
gaemi mizezia dofaminis masinTezirebeli neironebis
gaemi (gama-amino-erbos-mJava) Tavis tvinSi yve- gamofitva). am monacemebma aiZula mecnierebi
94 laze ufro farTod gavrcelebuli Sema- daewyoT kvleva Sizofreniisa da parkinsonis
fsiqologia Cvens cxovrebaSi

ra gavlenas axdens cxovrebiseuli gamocdileba tvinze

wignis am Tavis wakiTxvi- Si mxolod ramdenime dRiT didi iyo im musikosebSi, ro-
sas Tqven axal informacias Tavsdebodnen. sxvaoba zrda- melTac violinoze dakvra
iZenT – niSnavs Tu ara es, srul virTagvebSic aRiniS- bavSvobaSi, 12 wlis asakamde
rom Tqveni tvini icvleba? neboda, anu, ara marto mzar- daiwyes.
savaraudoa! studentebi, rom- di, aramed zrdasruli vir- Tqven, albaT, ukve ifiq-
lebic pirvelad Sedian Se- Tagvebic gamdidrebul areSi reT imaze, rom cxovrebi-
xebaSi Tanamedrove neiro- moTavsebis Semdeg uCvenebdnen seul gamocdilebas SeuZlia
mecnierebasTan, xSirad inte- upiratesobas. miuxedavad imi- aseve uaryofiTi gavlena
resdebian, Tu rogor sa, rom es gamokvleva virTag- moaxdinos tvinis muSaobaze.
gavlenas axdens vebze Catarda, cdis Sedegebis gaixseneT tvinis struqtura,
cxovrebiseuli gamocdileba gadatana adamianebzec SeiZ- hipokampi, romelic Cven
maT tvinze. leba: mdidar garemos dade- manamde aRvwereT, rogorc
klasikuri cdebis seria, biTi gavlena aqvs tvinis gan- gadamwyveti struqtura kon-
romelic mark rozencvaigisa viTarebasa da muSaobaze. kretuli mexsierebis Camo-
da misi kolegebis mier iqna tvinis damasuraTebeli yalibebisaTvis. mecnierebma
Catarebuli, aCvenebs gansxva- teqnikiT SesaZlebelia Zal- uCvenes, rom qronikuli
vebebs virTagvebs Soris, zed specifikuri gansxvave- stresi – mdgomareoba, rode-
romlebic gamdidrebul da bebis aRmoCena, romlebic sac organizmis fizikuri da
gaRaribebul garemoSi aRi- cxovrebiseuli gamocdilebis fsiqologiuri resursebi
zardnen (Rosenzweig, 1996, 1999b). Sedegad Camoyalibda. mu- maqsimaluradaa daZabuli
gaRaribebul garemoSi vir- sikosebma, romlebic vio- (ix. Tavi 13) –hipokampis nei-
Tagvebi marto iyvnen moTavse- linoze ukraven, Zalian nati- ronTa dendritebis atro-
buli galiaSi; gamdidrebul fad unda akontrolon mar- fias iwvevs (McEwen, 1999;
garemoSi isini mozrdil ga- cxena xelis TiTebi. Tuki Sapolsky, 1996). rogorc Tqven,
liaSi sxvebTan erTad iyvnen Tqven daubrundebiT 3.11 su- albaT, ukve mixvdiT, amis Se-
da yoveldRiurad ecvlebo- raTs, naxavT rom sensoruli degia mexsierebis zogierTi
daT saTamaSoebi. garkveuli qerqis didi nawili TiTebs formis darRveva. magaliTad,
periodis (ramdenime kvira da eZRvneba. tvinis skanirebam virTagvebi qronikuli stre-
Tve) Semdeg mecnierebma Seis- uCvena, rom qerqis ubnebi, sis pirobebSi kargaven la-
wavles virTagvebis tvini. pasuxismgebeli marcxena xe- birinTSi orientaciis unars
Sedegebi dramatuli iyo. gam- lis TiTebze, meviolineebSi (Conrad et al., 1996). neiro-
didrebul garemoSi gaz- ufro didia, vidre sakon- mecnierebis Tanamedrove
rdili virTagvebis saSualo trolo jgufSi (Elbert et al., mimarTulebebis mniSvne-
tvini ufro mZime da msxvili 1995). es efeqti araa nanaxi lovani amocanaa im meTo-
nervuli sistema moqmedebaSi

– pozitiuri atributebi _ marjvena xelis TiTebisaTvis, debis aRmoCena, romlebic


iyo, vidre gaRaribebul gare- romelTac ar aqvT aseTi tvins uaryofiTi cxovrebi-
moSi gazrdili cxovelebisa. mniSvnelovani datvirTva vi- seuli gamocdilebisagan
SesamCnevi sxvaoba miiRweoda olinoze dakvrisas. marcxena daicaven. aseTi kvlevis
maSinac ki, rodesac vir- TiTebis reprezentacia sen- Sedegebi yvelasaTvis sasar-
Tagvebi gamdidrebul garemo- sorul qerqSi yvelaze ufro geblo iqneba.

daavadebis medikamentozuri mkurnalobis ga- nivTiereba LSD (lizerginis mJavas dieTi-


saumjobeseblad. lamidi) moqmedebs serotoninerguli neiro-
yvela neironi, romelic serotonins gamoimu- nebis efeqtebis daTrgunvis gziT. es seroto-
Savebs, moTavsebulia tvinis ReroSi, romelic ninerguli neironebi Cveulebriv sxva neironTa
agznebisa da mravali sxva avtonomiuri pro- Sekavebas iwveven, magram LCD-Ti gamowveuli
cesis regulaciaSia CarTuli. halucinogenuri Sekavebis nakleboba iwvevs cocxal da uCveulo
95
visuflebas iwvevs, araefeqturia naloqsonis
miRebisas. naloqsonis ineqciis dros akupun-
qtura da placebo kargavs Tavis Zalas, Tu
gaviTvaliswinebT, rom swored endorfinebi gana-
pirobebdnen maT zemoqmedebas.
mecnierebma uCvenes, rom iseTi airebi, rogo-
ricaa naxSirbadis monooqsidi da azotis oq-
sidi, moqmedeben rogorc neirotransmiterebi
(Barinaga, 1993). am axali klasis warmomadgenlebi
ar emorCilebian neirotransmiterebis moqmedebis
tradiciulad Camoyalibebul principebs. maga-
liTad, Cvens mier aRweril neirotransmiter-
Tagan gansxvavebiT, imis magier, rom daukav-
Sirdnen receptorul molekulebs, es airadi
transmiterebi pirdapir gamWolaven mimRebi
ujredis gare membranas. am gasaocarma aRmoCenam
emociebs, romelTagan zogi ramodenime saaTi unda dagarwmunoT, rom Tavis tvinSi jer kidev
grZeldeba. bevri antidepresanti, mag. prozaki, bevri saidumlo unda gaixsnas.
aZlierebs serotoninis aqtivobas, xels uSlis wignis am TavSi Cven mokled ganvixileT is
ra mis mocilebas sinafsuri napralidan (Ba- SesaniSnavi da araCveulebrivi samyaro, Tqveni
rondes, 1994). tvini, romelic mxolod kilonaxevars iwonis.
erTia, imis Secnoba, rom tvini akontrolebs
endorfinebi qcevas da Tqvens sulier procesebs, magram
meorea imis gageba, Tu rogor axorcielebs tvini
endorfinebi qimiur nivTierebaTa jgufia,
yvela am funqcias. neiromecnierebi CarTulni
romelTac Cveulebriv neiromodulatorebs uwo-
arian am gasaocari problemis amoxsnaSi, rom
deben. neiromodulatori aris substancia,
gaigon tvinis SigniT da garemosa da tvins Soris
romelic cvlis an amodulirebs postsinafsuri
mimdinare procesebi. Tqven axla ukve gaqvT
neironis aqtivobas. endorfinebi (Semoklebulia
sabaziso codna, romelic dagexmarebaT dama-
endogenuri morfinebi) mniSvnelovan rols
tebiTi codnis SeZenaSi.
TamaSoben emociuri qcevisa (SfoTva, SiSi,
daZabva, siamovneba) da tkivilis kontrolSi –
opiumisa da morfis msgavsi nivTierebebi tvinSi
erTi da igive receptorebs ukavSirdeba. en- Sejameba
Tavi 3 / qcevis biologiuri safuZvlebi

dorfinebs uwodeben „samoTxis gasaRebs~ maTi neironTa ZiriTadi tipebia sensoruli, moto-
siamovnebis gamomwvevi Tvisebis gamo. gamok- ruli da interneironebi. Tavis tvinis neironTa
vleul iqna SesaZlebloba, rom endorfinebi umravlesoba interneironia, romlebic garSemor-
nawilobriv mainc pasuxismgebelia tkivilis tymulia gliuri ujredebiT. neironebi ganimux-
Semamsubuqebel efeqtebze akupunqturisa da pla- teba amgznebi da Semakavebeli impulsebis Sesa-
cebos dros (Fields & Levine, 1984; Murray, 1995; bamisi balansis miRebis sapasuxod. neironebi
Watkins & Mayer, 1982). es testebi emyareba niv- sul an arafris kanonis Sesabamisad agzavnian
Tiereba naloqsonis gamoyenebas, romelic mor- informacias moqmedebis potencialis saxiT aqso-
finisa da endorfinebis receptorebis blo- nis gaswvriv. neirotransmiterebi Tavisufldeba
kirebas iwvevs. nebismieri tkivilgamayuCebeli sinafsur napralSi da gadascemen informacias
procedura, romelic endorfinebis gamoTa- mezobeli neironis receptorul molekulasTan
dakavSirebis gziT. mravali sasicocxlo pro-
aRmoCenis etapi (context of discovery) _ kvlevis cesia damokidebuli iseTi mniSvnelovani neiro-
sawyisi fazaa, romlis ganmavlobaSic dakvir- transmiterebis moqmedebaze, rogorebicaa _
vebas, Sexedulebas, informacias da zogad cod-
acetilqolamini, dofamini da serotonini.
96 nas movlenis axleburi xedvisaken mivyavarT.
sakvanZo
sakiTxebi
(ans), romelic aregulirebs hipoTalamusi akontrolebs
memkvidreobiToba da sasicocxlo procesebs. endokrinul sistemas hi-
qceva Tavis tvini Sedgeba sami ur- pofizis stimulirebis
saxeobebi warmoiqmneba da TierTdakavSirebuli Srisa- gziT.
icvleba drois ganmavlo- gan: tvinis Rero, limburi
baSi bunebrivi gadarCevis sistema da didi tvini.
Sedegad. tvinis Rero pasuxismgebelia nervuli sistema
adamianTa evoluciaSi or sunTqvaze, saWmlis mone- moqmedebaSi
fexze siarulma da encefa- lebasa da guliscemaze. neironi, nervuli siste-
lizaciam mniSvnelovani Se- limburi sistema monawile- mis ZiriTadi erTeuli,
degebi, maT Soris metyve- obs grZelvadiani mexsiere- iRebs, amuSavebs da gadas-
lebisa da kulturis ganvi- bis, agresiis, kvebiT da sqe- cems informacias sxva
Tareba, gamoiwvia. sobriv qcevebSi. neironebs, jirkvlebsa da
memkvidreobiTobis mTavari didi tvini akontrolebs kunTebs.
erTeuli genia. genebi gan- umaRles mentalur pro- neironebi gadascemen in-
sazRvraven im gavlenis Car- cesebs. formacias dendritebidan
Coebs, romelsac garemo faq- zogi funqcia lateralize- ujredis sxeulis (soma)
torebi iwvevs da romelic bulia Tavis tvinis erT ro- gavliT aqsonis gaswvriv
fenotipis cvlilebiT ga- melime hemisferoSi. maga- terminaluri balTisaken.
moixateba. liTad, adamianTa umravle- sensoruli neironebi iRe-
sobaSi metyvelebas marcxe- ben informacias speciali-
biologia da qceva na hemisfero akontrolebs. zebuli receptoruli
miuxedavad imisa, rom orive ujredebidan da agzavnian
neiromecnierebi uamrav sxva-
hemisfero erTad muSaobs, mas cns-ken. motoruli nei-
dasxva meTods iyeneben, rom
maT funqcionirebis sxvada- ronebi agzavnian infor-
tvinsa da qcevas Soris da-
sxva tipi axasiaTebT _ mar- macias cns-dan kunTebisa
mokidebuleba gaarkvion: tvi-
cxena hemisfero ufro ana- da jirkvlebisaken. inter-
nis dazianebis mqone pacien-
litikuria, marjvena ki – neironebi gadascemen in-
tTa Seswavla, tvinis gar-
holisturi. formacias sensoruli
kveuli ubnebis dazianeba,
individualuri gansxvavebe- neironebidan sxva moto-
tvinis eleqtruli stimu-
bis fonze zogadi daskvnebi rul an interneironebs.
lacia, tvinis aqtivobis
SeiZleba Seicvalos. maga- rodesac impulsaciis su-
registracia da kompiuteru-
liTad, mamakacebsa da qa- macia miaRwevs gansazR-
li teqnikis meSveobiT tvi-
lebs lateralizaciis gan- vrul zRurbls, moqmede-
nis gamosaxulebis miReba.
sxvavebuli saxeebi axasia- bis potenciali igzavneba
Tavisa da zurgis tvini cen-
TebT. aqsonis gaswvriv aqsonuri
tralur nervul sistemas
endokrinuli sistema gamo- daboloebisaken.
(cns) qmnian.
imuSavebs da sisxlis nakad-
sakvanZo sakiTxebi

sul an arafris kanons


periferiuli nervuli sis-
Si gamoyofs hormonebs. damorCilebuli moqme-
tema (pns) Sedgeba neiro-
hormonebi xels uwyoben debis potenciali aRmo-
nebisagan, romlebic cns-sa
zrdas, pirveladi da meo- cendeba, rodesac gaxsni-
da sxeuls akavSireben. pns
radi sasqeso niSnebis ganvi- li ionuri arxebi ujre-
Sedgeba somaturi nervuli
Tarebas, metabolizms, saW- dis membranis Sida da gare
sistemisagan, romelic Con-
mlis monelebasa da agzne- areebs Soris ionTa ga-
Cxis kunTebis moqmedebas
bas. nvladobas uzrunvelyofs.
aregulirebs da avtono-

97
miuri nervuli sistemisagan
neirotransmiterebi gamo- eleqtroencefalograma retikuluri formacia
Tavisufldeba sinafsur (eeg) refraqteruli periodi
napralSi. napralis gada- endokrinuli sistema safeTqlis wili
laxvis Semdeg isini uer- estrogeni sasqeso qromosomebi
Tdeba postsinafsuri mem- Talamusi sensoruli neironi
branis receptorul mo- Txemis wili simpaTikuri sistema
lekulebs. interneironi sinafsi
aagzneben Tu Seakaveben es ionuri arxebi sinafsuri gadacema
neirotransmiterebi mem- kefis wili smeniTi qerqi
branas, damokidebulia re- korZiani sxeuli soma
ceptoruli molekulis limburi sistema somatosensoruli qerqi
bunebaze. magnetur-rezonansuli somaturi nervuli sistema
tomografia (MRI) sociobiologia
memkvidreobiToba sul an arafris kanoni
ZiriTadi cnebebi mogrZo tvini tvinis Rero
adamianis qcevis genetika mosvenebis potenciali tvinis hemisferoebi
amagznebeli „Sesavali~ motoruli neironi terminaluri balTa
asociaciuri qerqi motoruli qerqi testosteroni
avtonomiuri nervuli moqmedebis potenciali fenotipi
sistema (ans) mxedvelobis qerqi funqciuri magnetur-
aqsoni naTxemi rezonansuli tomografia
brokas are neiromecniereba (fMRI)
bunebrivi gadarCeva neiromodulatori Semakavebeli „Sesavali~
genebi neironi Sublis wili
genetika neirotransmiterebi centraluri nervuli
genotipi nuSisebri kompleqsi sistema (cns)
glia parasimpaTikuri sistema xidi
dazianeba periferiuli nervuli hipoTalamusi
dendritebi sistema (pns) hipokampi
didi tvini PET (pozitronul- hipofizi
didi tvinis qerqi emisiuri tomografia) _ homeostazi
dnm (dezoqsiribonukleinis skani hormonebi
Tavi 3 / qcevis biologiuri safuZvlebi

mJava)

98
SegrZnebebi

4
samyaros sensoruli
Semecneba
• fsiqofizika
• fizikuri movlenebidan
fsiqikuri
movlenebisaken

mxedvelobis sistema
• adamianis Tvali
• guga da broli
• badura
• Tavis tvinisken mimavali
nervuli gzebi
• ferTa SegrZneba
•vizualuri obieqtebis
kompleqsuri analizi

fsiqologia XXI saukuneSi:


SeuZlia Tu ara
teqnologias dazianebuli
mxedvelobis aRdgena

smena
• bgeris fizika
• bgeris fsiqologiuri
ganzomilebebi
• smenis fiziologia

sxva SegrZnebebi
• ynosva
• gemos SegrZneba
• Sexebisa da kanis
SegrZnebebi
• wonasworobisa da
kinesTetikuri
SegrZnebebi
• tkivili
fsiqologia Cvens
cxovrebaSi: ratom iwvevs
cxare saWmeli tkivils

sakvanZo sakiTxebi
• ZiriTadi cnebebi
99
j onaTan i. mxatvari iyo. man
Tavisi warmatebuli Semoq-
medebiTi karieris ganmavlob-
miuxedavad yovelive amisa, jonaTan i-is
istoria arc ise tragikuli aRmoCnda. droTa
ganmavlobaSi igi Seegua am mdgomareobas; scada
gaegrZelebina Tavisi Semoqmedeba da Savi da
TeTri saRebavebiT daiwyo xatva. jonaTan i-is
aSi mravali abstraqtuli tilo Seqmna, romelic
kaSkaSa, cocxali ferebis didebul sinTezs war- Tayvanismcemlebma es aRiqves, rogorc misi Semoq-
moadgenda. samocdaxuTi wlis asakSi man sru- medebiTi karieris axali da saintereso etapi.
liad dakarga ferTa SegrZnebis unari Tavis maT ar icodnen, rom mxatvruli mimarTulebis
tvinis dazianebis gamo. roca is Tavis namuSev- Secvla ganpirobebuli iyo Tavis tvinis dazia-
rebs uyurebda, yovelives mxolod rux, Sav da nebiT. jonaTan i. mixvda, rom misma ucabedma
TeTr ferebSi xedavda; Tuki is adre aRiqvamda ferTa sibrmavem vizualuri samyaros axali
ferebs, romlebic misTvis Rrma pirovnuli aso- aspeqtebi gadauSala win: „Tumca, jonaTan i. ar
ciaciebis matarebeli iyo, axla igi mxolod uaryofda imas, rom bevri ram dakarga da gar-
„uswormasworo~ da „WuWyian~ laqebs xedavda. kveulwilad swuxda amis gamo, magram man igrZno,
es ar exeboda mxolod mis Semoqmedebas. cvli- rom misi mxedveloba „uaRresad daxvewili~ da
lebebi mis yoveldRiur cxovrebaSic moxda. privilegirebuli gaxda, rom is uyurebs wminda
magaliTad, man SezRuda Tavisi sakvebi meniu formebis samyaros, romelsac ar uSlis xels
mxolod Savi da TeTri saWmelebiT _ Savi zeTis- feri~ (Sacks, 1995, p.38). amrigad, miuxedavad imisa,
xili da TeTri brinji misTvis gacilebiT ufro rom jonaTan i-ma ferTa SegrZnebis unari dakar-
jansaR, normalur sakvebad gamoiyureboda, vidre ga, misma sensorulma sistemam igi uzrunvelyo
feradi sakvebi, romelsac is axla usiamovno samyaros axali versiiT, romelic mas SeeZlo
rux ferebSi aRiqvamda da ugemuri eCveneboda. aReqva da xelovnebad gadaeqcia.

dagafiqraT jonaTan i-is istoriam Tqvens


sakuTar sensorul SesaZleblobebze? daintere-
sebulxarT odesme, Tu rogor axerxebs Tqveni
Tavis tvini, romelic gamomwyvdeulia Tavis
qalis bnel, mdumare sakanSi, gangacdevinoT van
gogis naxatebis ferTa sisavse, rok-n-rolis
Tavi 4 / SegrZnebebi

swrafi melodiebi da riTmi, sazamTros maco-


cxlebeli gemo cxel zafxulSi, bavSvis kocnis
rbili Sexeba, an mindvris yvavilebis surneli
gazafxulze? am TavSi Cven vecdebiT avxsnaT,
Tu rogor axerxebs Cveni sxeuli da tvini gaer-
kves stimulaciis im nakadSi, romelic mudmivad
aris Cven garSemo _ danaxuli obieqtebSi, mosme-
nili bgerebsa da sxva mravalSi. Tqven dainaxavT,
100 Tu rogor aRgWurvaT evoluciam unariT, gamoav-
linoT gancdis sxvadasxva ganzomilebebi; Tqven Toba, raTa daikmayofiloT socialuri moTxovni-
aRmoaCenT, rom SegrZnebebs, romliTac dagajil- lebani da safrTxis gacnobiereba, raTa daic-
dovaT bunebam, Zalian rTuli meqanizmi aqvs. vaT Tavi. am moTxovnilebebis dakmayofilebi-
es Tavi Cveni gancdis ZiriTad biologiur saTvis Tqven sando informacia unda miiRoT
elementebs exeba: SegrZneba aris procesi, samyaros Sesaxeb. cxovelTa yvela saxeobam
rodesac sensoruli receptoris gaRizianeba ganaviTara informaciis Segrovebis garkveuli
dasabams aZlevs nervul impulsebs, rac sxeulis saxis specialuri meqanizmebi. adamiani ar aris
SigniT Tu gareT arsebuli pirobebis gancdas, specializebuli mxolod erT gansakuTrebul
maT gacnobierebas iwvevs. mexuTe Tavi ki exeba sensorul sferoze: Tqven ar gaqvT iseTive
perceptul procesebs, romelic dakavSirebulia srulyofili mxedveloba, rogorc, magaliTad,
centraluri nervuli sistemis ufro maRali Sevardens, iseTive maxvili smena, rogorc Ra-
donis aqtivobasTan. is SeiZleba ganisazRvros, muras da iseTive ynosva, rogorc mRrRnelebs,
rogorc sensoruli gancdis identifikacia, magram aRWurvilia sensoruli meqanizmiT, ro-
interpretacia, integracia da klasifikacia. melic mas Semomavali rTuli sensoruli sig-
Semdegi Tavis bolos Tqven gaigebT, Tu rogor nalebis farTo speqtris gadamuSavebis SesaZ-
axerxebs Tqveni Tavis tvini sxvadasxva infor- leblobas aZlevs.
maciis gaerTianebas, raTa mogawodoT samyaros sakiTxis mniSvnelovnebis gamo, sensoruli
erTi mTliani suraTis gancda. procesebis Seswavla yovelTvis inarCunebda
SegrZnebebis samyaroSi mogzaurobis dawyebam- gansakuTrebul adgils fsiqologiuri mecnie-
de, neba mogveciT, yuradReba gavamaxviloT rebis mTeli istoriis ganmavlobaSi. rodesac
SegrZnebaTa ormag funqciaze: esaa TviTgadarCena vundti (Wundt, 1907) eqsperimentuli fsiqologiis
da grZnobadoba (Sensuality). Tqveni SegrZnebebi, safuZvlebs qmnida, man mecnierebas SesTavaza
rogorc gamafrTxilebeli signali, ise gexma- idea, romlis mixedviT, SegrZnebebi da grZnobebi
rebaT, gibiZgebT swrafad imoqmedoT safrTxis elementaruli procesebia, romelTagan igeba
winaaRmdeg da warmarTavs Tqvens moqmedebas, raTa ufro rTuli gancdebi. titCenerma (Titchener, 1898)
ganicadoT TqvenTvis ufro misaRebi SegrZnebebi. es idea amerikis SeerTebul StatebSi Seitana
garda amisa, Tqveni SegrZnebebi gansazRvravs da SegrZnebam centraluri adgili daikava mis
Tqvens grZnobadobas. gZrnobadia adamiani, introspeqciul kvlevebSi cnobierebis Sinaar-
romelic gatacebulia SegrZnebebisagan miRebu- sebis Sesaxeb. rogorc mogvianebiT vnaxavT,
li siamovnebis gancdiT. grZnobadoba iwvevs SegrZnebis adreul fsiqologiur kvlevebSi,
swrafvas, miiRoT da isiamovnoT mravalferovani
ZiriTadad Seiswavleboda garemoSi mimdinare
SegrZnebebiT _ mxedvelobis, smeniTi, Sexebis,
movlenebsa da adamianTa mier am movlenebis
gemosa Tu ynosvis. roca am Tavs waikiTxavT,
gancdas Soris kavSirebi.
Tqven SeZlebT imsjeloT imaze, Tu rogor
gexmarebaT SegrZnebis meqanizmebis codna, raTa
aRmoaCinoT grZnobadobis janmrTeli survili fsiqofizika
da iswavloT, Tu rogor SeiZleba bgerebis, fe-
samyaros sensoruli Semecneba

ramdenad Zlieri unda iyos saxanZro gangaSis


rebis, sunebis, gemosa da Sexebis samyaroSi
xma qarxanaSi, raTa muSebma gaigonon is momuSave
siamovnebis miReba.
manqanebis xmaurSi? ramdenad kaSkaSa unda iyos
sinaTlis gamafrTxilebeli signali pilotis
samyaros sensoruli sakontrolo panelze, raTa misi sikaSkaSe or-
Semecneba jer aRematebodes sxva ganaTebuli obieqtebis
sikaSkaSes? ramdeni Saqari gWirdebaT Wiqa
yavaSi, raTa is TqvenTvis tkbili gaxdes? am
gare samyaros gancda zusti da Secdomebi-
SegrZneba (sensation) _ procesi, roca sensoruli
sagan Tavisufali unda iyos. sxvagvarad Tqven
receptoris gaRizianeba dasabams aZlevs nervul
ver SeZlebdiT gadarCenas; Tqven gWirdebaT: impulsebs, rac iwvevs sxeulis SigniT Tu gareT
ikveboT, raTa SeinarCunoT arseboba; TavSesafari, arsebuli pirobebis gancdas, maT gacnobierebas.
romelic dagicavT; sxva adamianebTan urTier- 101
kiTxvebze pasuxis gasacemad Cven sensoruli
gancdis intensivobis gazomva unda SegveZlos.
es aris fsiqofizikis ZiriTadi amocana _
Seiswavlos kavSiri fizikur gamRizianeblebsa
da qcevas an im fsiqikur gancdebs Soris,
romelsac es stimuli aRZravs. fsiqofizika fsi-
qologiuri mecnierebis uZvelesi sferoa (Levine
& Shefner, 1981).
yvelaze mniSvnelovani figura fsiqofizikis
istoriaSi germaneli fizikosi gustav fexneri
(Gustav Fechner, 1801-1887) iyo. man Semoitana ter-
mini fsiqofizika da Seqmna meTodika, romelic
akavSirebda fizikuri gamRizianeblis intensi-
vobas _ gazomils fizikur erTeulebSi sensoru-
li gancdis sididesTan _ gazomils fsiqologi-
ur erTeulebSi (Fechner, 1860/1966). fexneris teq-
nika erTnairia nebismieri modalobis stimuli-
saTvis _ sinaTlis, bgeriTi, ynosviTi, gemos Tu
SexebiTi gamRizianeblisaTvis. mkvlevrebi gan-
sazRvraven SegrZnebis zRurblebs da qmnian fsi-
qofizikur skalebs, romelic SegrZnebis inten-
sivobas gamRizianeblis intensivobasTan akavSi-
rebs. gazomvisas yuradRebiT myof damkvirveblebs
sTxoven, Seasrulon SemCnevis amocana, magali-
Tad, SeamCnion mkrTali Suqi bnel oTaxSi an
absoluturi zRurblebi da
Seecadon gaigonon Zalian susti bgera srul
sensoruli adaptacia
siCumeSi. cdaTa mravali seriis ganmavlobaSi
rogoria gamRizianeblis is umciresi, ususte- xdeba sxvadasxva intensivobis stimulebis gamo-
si energia, romlis SemCnevac SeuZlia orga- yeneba da TiToeul cdaSi damkvirveblebi aR-
nizms? magaliTad, ramdenad susti SeiZleba iyos niSnaven, SeamCnies Tu ara is (Tuki Tqven rodesme
toni, raTa SesaZlebeli iyos misi gagoneba? es SegifasebiaT Tqveni smenis simaxvile, maSasadame,
kiTxvebi exeba stimulaciis absolutur zRurbls Tqven monawileoba migiRiaT absoluturi zRur-
_ fizikuri energiis im minimalur raodenobas, blis gansazRvris testSi).
romelic saWiroa sensoruli gancdis warmo- absoluturi zRurblis Seswavlis Sedegebi
saqmnelad. mkvlevrebi absoluturi zRurblis SeiZleba fsiqometruli funqciis saxiT Seva-
jamoT. horizontalur RerZze gadazomilia
fsiqofizika (psychophysics) – mecniereba fizikuri gamRizianeblis intensivobebi, xolo vertika-
stimulaciisa da fsiqologiuri SegrZnebis lur RerZze _ aRebuli intensivobis mqone
Sesatyvisobis Sesaxeb.
gamRizianeblebis SemCnevaTa procenti. tipuri
absoluturi zRurbli (absolute threshold) – fizikuri fsiqometruli funqcia naCvenebia suraTze 4.1.
energiis is minimaluri raodenoba, romelic
Tavi 4 / SegrZnebebi

sinaTlis Zalian susti gamRizianeblis piro-


saWiroa sensoruli gancdis warmosaqmnelad;
bebSi SemCneva 0%-ia, xolo kaSkaSa gamRizia-
operacionalurad is ganisazRvreba, rogorc
gamRizianeblis done, romelzec xdeba sensoruli neblis pirobebSi _ 100%. erTaderTi, WeSmariti
signalis SemCneva SemTxvevaTa naxevarSi. absoluturi zRurblis arsebobis SemTxvevaSi,
fsiqometruli funqcia (psychometric function) – mosalodneli iqneboda SemCnevaTa procentis
grafiki, romelic asaxavs gamRizianeblis Sem- 0-dan 100-mde Zalian mkveTrad gadaxra da gra-
CnevaTa procents (vertikalur RerZze) gamRizia- fikic gaswordeboda wertilSi, sadac miaRwevda
neblis TiToeuli intensivobisaTvis (horizon- zRurbls. magram es ar xdeba, sul mcire, ori
talur RerZze).
102 mizezis gamo: damkvirveblebi, nawilobriv, yo-
4.1
velTvis icvlebian mcirediT, roca cdiloben cxrili
gamRizianeblis SemCnevas (yuradRebis cvli-
lebis, daRlilobis da sxva mizezebis gamo) da miaxloebiTi zRurblis nacnobi
zogjer isini dadebiTad pasuxoben gamRi- movlenebisaTvis
zianeblis ararsebobis pirobebSic (mcdari gan-
gaSis saxe, romelsac signalis SemCnevis Teoriis sensoruli
SemCnevis zRurbli
aRwerisas mokled SevexebiT). amrigad, fsiqo- modaloba

sinaTle sanTlis ali 48km manZilze srul


sibneleSi
bgera saaTis wikwiki srul siCumeSi 6m
manZilze
gemo erTi Cais kovzi Saqari 9l
wyalze

ynosva sunamos erTi wveTi gafantuli


samoTaxiani binis mTel sivrceSi
1 santimetris simaRlidan loyaze
Sexeba
daSvebuli futkris frTa
suraTi
4.1
absoluturi zRurblis gamoTvla
radganac gamRizianebli ar xdeba myseulad SesamCnevi garemo signalebisadmi SeCvevas adaptaciis
garkveul wertilSi, absoluturi zRurbli ganisaz-
procesis saSualebiT. sensoruli adaptacia aris
Rvreba, rogorc intensovoba, rodesac gamRizianebeli
sensoruli sistemebis mgrZnobiarobis daqvei-
SesamCnevi xdeba SemTxvevaTa naxevarSi.
Teba xangrZliv gaRizianebaze.1 magaliTad,
albaT, SeginiSnavT, rom mzis kaSkaSa sinaTle
metruli mrudi yovelTvis gluvi, S-formis
naklebad damabrmaveblad Cans, roca garkveuli
mrudia, romelSic aris monakveTi, sadac xdeba
periodis ganmavlobaSi gareT imyofebiT. adap-
gadasvla sruli SeumCnevadobisagan gamRizia-
taciis yvelaze sasurveli gamocdileba adamia-
neblis drodadro SemCnevadobisaken da Semdgom
nebs ynosvis sferoSi aqvT: Tu SedixarT oTaxSi,
sruli SemCnevadobisaken.
sadac mZafri suni dgas, garkveuli drois Semdeg
radganac garkveuli intensivobis gamRi-
Tqveni ynosviTi sistema adaptirdeba da sunis
zianebeli ar xdeba aSkarad SesamCnevi nebismier
SegrZnebac Semcirdeba. garemo, romelSic Tqven
dros, absoluturi zRurblis operacionaluri
cxovrobT, yovelTvis savsea mravalferovani
gansazRvreba aseTi iqneba: es aris gamRizia-
sensoruli gamRizianeblebiT. adaptaciis meqa-
neblis done, romelzec xdeba sensoruli sig-
samyaros sensoruli Semecneba
nizmi gaZlevT saSualebas, SeamCnioT da imoqme-
nalis SemCneva SemTxvevaTa naxevarSi.
doT ufro swrafad, informaciis axali wyaros
cxrilSi 4.1 naCvenebia absoluturi zRurblis
moTxovnebis Sesatyvisad.
done ramdenime nacnobi bunebrivi gamRizianeb-
lisaTvis. sxvadasxva sensoruli modalobis
zRurblebi SeiZleba analogiuri proceduriT
pasuxis sistematuri Secdoma da
gaizomos, ubralod unda Seicvalos gamRizia-
signalis SemCnevis Teoria
neblis ganzomileba.
Tumca, SesaZlebelia SemCnevis absoluturi Cven mier zemoT ganxilul TavebSi vgulis-
zRurblis gansazRvra. mniSvnelovania aRiniS- xmobdiT, rom yvela damkvirvebeli erTnairia,
nos, rom Tqveni sensoruli sistema ufro mgrZno- 1
adaptacia aris ara mxolod mgrZnobiarobis daqve-
biarea sensoruli garemos cvlilebebisadmi,
iTeba, aramed misi momatebac susti intensivobis gamRi-
vidre myari mdgomareobebisadmi. sistemebi zianeblis zemoqmedebis pirobebSi (redaqtoris Se-
iseTnairad viTardebian, rom xels uwyoben axali niSvna). 103
magram absoluturi zRurblis gazomvaze SeiZ- signalis SemCnevis Teoria aris sistemuri
leba gavlena moaxdinos, agreTve, pasuxis sis- midgoma pasuxis sistematuri Secdomis prob-
tematurma Secdomam _ sistematurma tendenciam, lemisadmi (Green & Swets, 1966). signalis SemCnevis
romlis drosac damkvirvebeli gansakuTrebuli Teoria sensorul procesebze mkacrad fokusi-
gziT reagirebs iseTi faqtorebis zemoqmedebis rebis nacvlad, yuradRebas amaxvilebs Tavad
Sedegad, romlebic ar arian dakavSirebulni msjelobis procesze gamRizianeblis arsebobisa
stimulis sensorul TvisebebTan. vTqvaT, Tu ararsebobis Sesaxeb. maSin, roca klasikuri
monawileobT eqsperimentSi, romelSic susti fsiqofizika axdens erTaderTi absoluturi
sinaTlis SemCneva gevalebaT. eqsperimentis zRurblis gansazRvras, signalis SemCnevis Teo-
pirvel seriaSi mkvlevari gaZlevT 5 dolars, ria gansazRvravs or gansxvavebul process sen-
Tuki Tqven sworad upasuxebT: „diax, aris sorul deteqciaSi: (1) sawyisi sensoruli pro-
sinaTle~. meore seriaSi, mkvlevari gaZlevT 5 cesi, romelic asaxavs damkvirveblis mgrZno-
dolars, Tuki sworad upasuxebT: „ara, ar aris biarobas gamRizianeblis siZlieris mimarT da
sinaTle~. TiToeul seriaSi Tqven jarimdebiT (2) Semdgomi gadawyvetilebis miRebis damouki-
2 dolariT nebismieri araswori pasuxisaTvis. debeli procesi, romelic asaxavs damkvirveblis
SegiZliaT warmoidginoT dajildovebis es pasuxis sistematur Secdomas.
struqtura rogor Seqmnis gadaxras pasuxis signalis SemCnevis Teoria gvTavazobs orive
sistematur SecdomaSi erTi seriidan meoreSi _ sensoruli da gadawyvetilebis _ procesis
gadasvlisas? gana ar ityviT „diax~-s ufro xSi- erTdrouli Sefasebis proceduras. ZiriTadi
rad pirvel seriaSi, vidre meoreSi maSinac ki, modeli mocemulia suraTze 4.2 susti stimuli
Tu warmodgenili stimulebi erTnairi donis warmodgenilia cdaTa naxevarSi; meore naxevarSi
SemCnevadobiT xasiaTdebian? stimuli saerTod ar aris warmodgenili. Ti-
Toeul SemTxvevaSi damkvirveblebi pasuxoben
sensoruli adaptacia (sensory adaptation) – movlena,
„diax~, roca isini fiqroben, rom stimuli war-
roca receptoruli ujredebi kargaven TavianT
modgenilia da „ara~, roca isini fiqroben, rom
Zalas, moaxdinon reagireba garkveuli periodis
ganmavlobaSi ucvlel gamRiazinebelze; is iZleva
ufro swrafi reagirebis saSualebas informaciis signalis SemCnevis Teoria (signal detection theory -
axal wyaroze. SDT) _ statistikuri midgoma pasuxis sistematuri
pasuxis sistematuri Secdoma (response bias) – Secdomisadmi, romelmac saSualeba misca
sistematuri tendencia, romelic Sedegia ara- eqsperimentators, ganesazRvra da ganecalkevebina
sensoruli xasiaTis faqtorebis zemoqmedebisa sensoruli procesebisa da individis faqtoris
damkvirvebelze da garkveuli gziT reagirebas roli erTmaneTisagan.
ganapirobebs.
Tavi 4 / SegrZnebebi

suraTi
4.2
signalis SemCnvis Teoria
matrica A gviCvenebs SesaZlo Sedegebs, roca subieqts ekiTxebian, aris Tu ara miznobrivi
stimuli mocemul cdaSi; matricebi B da C _ tipur pasuxebs, roca subieqti midrekilia `diax~
104 da `ara~ pasuxebisaken.
stimuli ar aris. rogorc naCvenebia suraTis, ciaSi. isini, Cveulebriv, amjobineben gaakeTon
A matricaze, TiToeuli pasuxi daTvlilia operacia im SemTxvevebSic ki, roca ar arian
rogorc warmatebuli damTxveva, pasuxis gamo- darwmunebulni, rom simsivne avTvisebiania da,
toveba, mcdari gangaSi, an swori reaqcia, imisda amgvarad, riskaven imiT, rom maTi pasuxi mcdari
Sesabamisad, warmodgenili iyo Tu ara stimuli gangaSi iqneba; gamotovebuli signali ki _
da pasuxobda Tu ara damkvirvebeli sworad. avTvisebianoba, SeiZleba sikvdilis mizezi
damkvirvebeli, romelic qronikulad ambobda gaxdes. sazogadod, gadawyvetilebis miRebisas
„diax~-s, iZleoda warmatebuli damTxvevebis did gaTvaliswinebuli unda iyos arsebuli faqtebi,
raodenobas da, agreTve, mcdari gangaSis did TiToeuli tipis Secdomis SefardebiTi Rire-
ricxvs, rogorc es naCvenebia B matricaze. is, buleba da TiToeuli swori gadawyvetilebis
vinc qronikulad ambobda „ara~-s, iZleoda SefardebiTi mogeba. signalis SemCnevis Teoria
rogorc warmatebuli damTxvevebis, ise, mcdari warmoadgens mniSvnelovan instruments gada-
gangaSis mcire raodenobas, rogorc es naCvenebia wyvetilebis miRebis procesebis kvlevisas.
C matricaze.
warmatebuli damTxvevebisa da mcdari ganga- sxvaobis zRurbli
Sis procentebze muSaobis procesSi mkvlevrebma
warmoidgineT, rom dagiqiravaT sasmelebis
gamoiyenes maTematikuri procedura, raTa gamoe-
kompaniam, romelsac arsebulze SesamCnevad
TvalaT cal-calke damkvirveblis mgrZnobia-
ufro tkbili kolas produqtis warmoeba surs,
robisa da pasuxis sistematuri Secdomis maC-
Tumca, rac SeiZleba naklebi Saqris damatebiT
veneblebi. es procedura SesaZleblobas iZleva
(fulis ekonomiis mizniT). Tqven gTxoven
davadginoT, aqvs Tu ara or damkvirvebels er-
gazomoT sxvaobis zRurbli, anu umciresi
Tnairi mgrZnobiaroba, miuxedavad didi gansxva-
fizikuri sxvaoba or gamRizianebels Soris,
vebisa pasuxebSi. sensoruli procesebis gamo-
romlebic SeiZleba gansazRvrul iqnes, rogorc
yofiT pasuxis sistemuri Secdomisagan, signalis
gansxvavebulebi. sxvaobis zRurblis gasazomad
SemCnevis Teoriam saSualeba misca eqsperimen-
Tqven unda gamoiyenoT gamRizianebelTa wyvili
tators, ganesazRvra da ganecalkevebina senso-
da SeekiTxoT damkvirveblebs, aris ori
ruli gamRizianeblisa da individis faqtoris
gamRizianebeli erTnairi Tu ara.
roli erTmaneTisagan saboloo pasuxis Camo-
sasmelis problemis SemTxvevaSi Tqven mia-
yalibebisas.
wodebT damkvirveblebs or kolas TiToeul
signalis SemCnevis Teoriis midgoma gvTa-
cdaSi, romelTagan erTi iqneba standartuli
vazobs gadawyvetilebis miRebis models, ro-
receptis, meore ki _ odnav ufro tkbili. TiTo-
melic SeiZleba gamoyenebul iqnes gansxvavebul
euli wyvilisaTvis individma unda Tqvas: „igivea~
konteqstSic. Zalian xSirad gadawyvetilebebi
an „gansxvavebulia~. mravali aseTi cdis Semdeg
Cvens yoveldRiur cxovrebaSi moicavs gansxva-
Tqven daxazavT fsiqometruli funqciis grafiks,
vebul jildoebs yoveli warmatebuli damTxve- sadac abscisaTa RerZze gadazomavT realur
visa da swori pasuxebisaTvis da dasjas yoveli gansxvavebebs da ordinataTa RerZze _ mis
samyaros sensoruli Semecneba

gamotovebuli signalisa da mcdari gangaSi- funqcias _ „gansxvavebulia“ pasuxebis procentebs.


saTvis. magaliTad, Tuki Tqven uaryaviT kinoSi sxvaobis zRurbli operacionalurad ganisaz-
mipatiJeba, amiT Tavidan mosawyeni saRamo (swori Rvreba, rogorc wertili, romelzec gamRizi-
uaryofa) aicileT, Tu siyvarulis gaxangr- aneblebi cnobierdebian, rogorc gansxvavebulni
Zlivebis Sansi gauSviT xelidan (signalis gamo- SemTxvevaTa naxevarSi. sxvaobis zRurblis
toveba), Tqveni gadawyvetileba, albaT, ganpiro- sidide cnobilia, rogorc odnav SesamCnevi
bebuli iqneba prognozirebuli mogebisa da sxvaoba. odnav SesamCnevi sxvaoba aris nebismi-
wagebis SefardebiT. magaliTad, Tuki „aras~ Tqma eri ori SegrZnebis fsiqologiuri gansxvavebis
stimulis arsebobis SemTxvevaSi (signalis sididis sazomi raodenobrivi erTeuli.
gamotoveba) ufro Zvirad gvijdeba, vidre „diax~ 1834 wels ernest veberma (Weber), sxvaobis
pasuxi stimulis ararsebobis SemTxvevaSi (mcda- zRurblis pirvelma mkvlevarma, aRmoaCina mniS-
ri gangaSi), „diax~ pasuxebi CvenTvis normad vnelovani damokidebuleba, romelic mocemu-
iqceva. qirurgebi xSirad arian msgavs situa- lia suraTze 4.3. davuSvaT, Tqven atarebT sxva- 105
suraTi
4.3

odnav SesamCnevi sxvaoba da veberis


kanoni
rac ufro grZelia standartuli xazi, miT
ufro didia is odenoba, romelic unda
daamatoT (DL), raTa dainaxoT odnav sesamCnevi
sxvaoba. sxvaobis zRurbli aris sigrZis namati,
romlic SesamCnevia cdaTa 50% SemTxvevaSi. Tuki
Cven am namats SevafardebT zrdadi stimulis
sigrZesTan, proporcia darCeba igive _ 1/10
standartuli sigrZisa. es namati gadazomilia
vertikalur RerZze, xolo standartuli xazis
sigrZe _ horizontalurze. miRebuli damoki-
debuleba wrfivia, rac gamoixateba swori xaziT
grafikze. Cven SegviZlia viwinaswarmetyveloT,
rom DL iqneba 0.5, roca standartuli xazis
sigrZe aris 5 milimetri.

obis zRurblis gansazRvris eqsperiments, miiRoT odnav SesamCnevi sxvaoba. 40 milimetri


romelSic gamoyenebulia 10mm sigrZis swori sigrZis standartuli xazis gamoyenebisas ki 4
xazi _ standartuli nimuSi. am eqsperimentis milimetris damateba dagWirdebaT. suraTi 4.3
Casatareblad cdis monawileebs warudgenT gviCvenebs, rom odnav SesamCnevi sxvaoba izrdeba
or xazs, romelTagan erTi aris 10mm standar- Tanabrad standartuli xazis sigrZis zrdasTan
tuli sigrZisa, meoris sigrZe ki mcired gan- erTad.
sxvavdeba standartulisagan. monawileTa amo- rac rCeba mudmivi orive grZeli da mokle
canaa, upasuxon, aris Tu ara am ori xazis xazebisaTvis, es aris namatis odenobis Sefar-
sigrZe toli. Tqven naxavT, rom sxvaobis deba xazis sigrZesTan, romelic qmnis odnav
zRurbli daaxloebiT 1 milimetria. 10 mili- SesamCnev sxvaobas. magaliTad, 1 mm/10 mm=0.1; 2
metris sigrZis xazs ganasxvaveben 11 milimetris mm/20 mm=0.1. es damokidebuleba Sejamebulia
sigrZis xazisagan SemTxvevaTa 50%-Si, magram veberis kanonSi: or stimuls Soris odnav Sesam-
20 milimetris sigrZis standartuli xazisaT- Cnevi sxvaobis Sefardeba standartuli sti-
vis 1 milimetris namati ukve arasakmarisia. mulis intensivobasTan mudmivi sididea. amrigad,
Tqven dagWirdebaT 2 milimetris damateba, raTa rac ufro didia an ufro intensiuria stan-
dartuli stimuli, miT ufro didi namatia
sxvaobis zRurbli (difference threshold) _ umciresi
fizikuri gansxvaveba or gamRizianebels Soris,
saWiro odnav SesamCnevi sxvaobis misaRebad.
romelic jer kidev SeiZleba gacnobierdes, es kanoni marTebulia nebismieri sensoruli
rogorc gansxvavebulebi; sxvaobis zRurbli sistemisaTvis. formula veberis kanonisaTvis
operacionalurad ganisazRvreba rogorc Semdegi saxis iqneba: ΔI/I=k, sadac I standartuli
wertili, romelzec gamRizianeblebi arian intensivobaa, ΔI ki namatia _ im sxvaobis
Tavi 4 / SegrZnebebi

gacnobierebuli, rogorc gansxvavebulni Sem-


odenobaa, romelic qmnis odnav SesamCnev sxva-
TxvevaTa naxevarSi.
obas. veberma aRmoaCina, rom TiToeuli stimulis
odnav SesamCnevi sxvaoba (just noticeable difference _
parametrisaTvis arsebobs misTvis damaxa-
JND) _ umciresi gansxvaveba or SegrZnebas Soris,
siaTebeli proporcia. am formulaSi k aris
romlebic SeiZleba miCneul iqnan gansxvavebu-
lebad. proporcia, anu veberis konstanta stimulis
TiToeuli parametrisaTvis (yuradRebiT gani-
veberis kanoni (Weber’s law) _ sxvaobis zRurblis
sidide standartuli gamRizianeblis intensi- xileT suraTi 4.3, raTa darwmundeT, kargad
vobis proporciulia. gaigeT Tu, ara, ra aris odnav SesamCnevi sxvaoba,
106
cxrili
4.2 fizikuri movlenebidan
fsiqikuri movlenebisaken
veberis konstantis mniSvnelobebi
stimulTa arCeuli ganzomilebisaTvis fsiqofizikis ganxilvam gagvacnobierebina
SegrZnebis umniSvnelovanesi saidumlo: rogor
stimulis veberis konstanta xdeba, rom fizikuri energia dasabams aZlevs
ganzomileba (k)
specifikur fsiqologiur gancdas? magaliTad,
bgeris sixSire 0.003 rogor aRmocendeba sinaTlis talRis sxvadasxva
sinaTlis intensivoba 0.01 sigrZisagan cisartyelas gancda? sanam speci-
0.07 fikur sensorul sferoebs ganvixilavT, zeda-
sunis koncentracia
pirulad mimovixiloT informaciis gadasvla
dawolis intensivoba 0.14
fizikuri movlenebidan _ sinaTlisa da bgeris
bgeris intensivoba 0.15
talRebidan, rTuli qimiuri nivTierebebidan
gemos koncentracia 0.20 fsiqikuri movlenebisaken _ sinaTlis, bgeris,
gemosa da ynosvis SegrZnebebisaken.
sensoruli fiziologia Seiswavlis fizikuri
veberis kanoni da is, Tu rogor arian isini movlenebis nervul movlenebad gardaqmnis
dakavSirebulni erTmaneTTan). veberis kanoni biologiur meqanizmebs. am sferos mizania,
sakmaod zustia, magram is mainc ar aris aRmoaCinos, Tu ra xdeba nervul doneze im
movlenaTa jaWvSi, romelic ganlagebulia
universaluri, magaliTad, maSin, roca stimulis
fizikuri energiidan sensorul gancdamde. erTi
intensivoba Zalian maRali xdeba.
formis fizikuri energiis, magaliTad, sinaTlis
cxrilSi 4.2 xedavT, rom veberis konstantas
gadaqcevas meore formad _ nervul impulsad,
aqvs gansxvavebuli mniSvnelobebi stimulis
transformacia ewodeba.
gansxvavebuli ganzomilebisaTvis. umciresi
vinaidan yvela tipis sensoruli informacia
mniSvneloba niSnavs imas, rom adamians SeuZlia
transformirdeba nervuli impulsebis identur
SeamCnios umciresi gansxvaveba. ase magaliTad,
tipSi, Tqveni Tavis tvini imis saSualebiT
es cxrili giCvenebT, rom Tqven SegiZliaT
ganasxvavebs sensorul informacias, rom Tavis
bgeraTa sixSire ufro meti sizustiT ganasxva- tvinis qerqis calkeul zonebs miusadagebs Ti-
voT erTmaneTisagan, vidre sinaTlis intensivo- Toeul sensorul sferos. mkvlevrebi cdiloben
bebi, rac, Tavis mxriv, ufro advilad SemCnevadia, TiToeuli am sensoruli sferosaTvis daadginon,
vidre sunisa da gemos umciresi gansxvavebani. Tu rogor xdeba fizikuri energiis transfor-
sasmelebis kompanias dasWirdeboda SedarebiT macia nervuli sistemis eleqtroqimiur aqti-
ufro didi raodenobis Saqris damateba ufro vobaSi, romelic warmoSobs Tvisobrivad (ma-
tkbili kolis warmoebisaTvis! galiTad, wiTeli _ mwvane) da raodenobrivad
(xmamaRali _ Cumi) ganxvavebul SegrZnebebs.
samyaros sensoruli Semecneba

nebismieri sensoruli sistemis moqmedebas


sensoruli fiziologia (sensory physiology) _ Seis- biZgs aZlevs garemo movlenis an gamRizianeblis
wavlis fizikuri movlenebis nervul movlenebad SemCneva. garemo gamRizianeblebis SemCneva xdeba
gadaqcevis biologiur meqanizmebs. specializirebuli sensoruli receptorebis
transformacia (transduction) _Seiswavlis erTi saSualebiT (magaliTisaTvis, ix. cxrili 4.3).
formis fizikuri energiis gardaqmnas meore sensoruli receptorebi sensoruli gamRi-
formad; magaliTad, sinaTlis transformirebas
zianeblis fizikur energias ujredis signa-
nervul impulsebad.
lebad gardaqmnian, romelic SeiZleba gadamu-
sensoruli receptorebi (sensory receptors) _
Savebul iqnes nervuli sistemis mier. ujredis
specializirebuli ujredebi; isini gadaaqceven
fizikur signalebs ujredis signalebad, rom- signalebi informacias ufro maRali donis
lebic Semdeg gadamuSavdeba nervuli sistemis neironebs awvdian, romlebic informaciis in-
mier. tegrirebas axdenen sxvadasxva deteqtoruli
107
cxrili
4.3
adamianis sensoruli sistema: fundamenturi Tvisebebi
SegrZneba stimulebi sensoruli receptori SegrZneba
organo
mxedveloba sinaTlis talRebi Tvali Cxirebi da kolbebi ferebi, obieqtebi,
teqstura, moZraoba,
siRrme

smena bgeriTitalRebi yuri ZiriTadi membranis xmauri, toni


bewviani ujredebi

Sexebis eqsternaluri kani nervuli daboloebani Sexeba, tkivili,


SegrZnebebi kontaqti kanSi (merkelis siTbo, sicive
diskebi, rufinis
sxeulebi)

ynosva aqroladi cxviri ynosvis organoebis suni (muskusi,


nivTierebebi bewviani epiTeliumi yvavilovani, damwvris,
pitnis)

gemo xsnadi nivTierebebi ena gemos bolqvebi gemo (tbili, mJave,


mlaSe, mware)

wonasworobis meqanikuri da gra- Sinagani naxevarrkalovani moZraoba sivrceSi,


SegrZneba vitaciuli Zalebi yuri arxebis bususebi da gravitaciuli
derefani miziduloba

kinesTeTikuri sxeulis moZraoba kunTebi, nervuli boWkoebi sxeulis nawilebis


SegrZnebebi myesebi, kunTebSi, myesebSi moZraoba da pozicia
saxsrebi

blokebidan. am etapze neironebi agroveben Zalaze da gansazRvrul pirobebze, rogoricaa


informacias stimulis ZiriTadi Tvisebebis damkvirveblis sensoruli adaptaciis done _
Sesaxeb, rogoricaa misi zoma, intensivoba, forma absoluturi zRurblis definicia asaxavs misi
da manZili. sensoruli sistemebis siRrmeSi in- moqmedebis cvalebadobas. signalis SemCnevis
formacia kombinirebulia ufro rTul kodebSi Teoria SemuSavda sensoruli procesebis
da is gadaecema Tavis tvinis qerqis specifikur gasamijnad pasuxebis sistematuri Secdomisagan
ubnebs, romlebic pasuxismgebelni arian Segr- damkvirveblis moqmedebaSi. fsiqofizikis mkvlev-
Znebisa da asociaciis procesebze. rebi, agreTve, dainteresebulni arian imiT, Tu
cxrilSi 4.3 mocemulia stimulebi da recep- ramdenad unda gaizardos an Semcirdes gamRizi-
torebi TiToeuli SegrZnebisaTvis. aneblis sidide, rom damkvirvebelma SeZlos
gansxvavebis aRqma. veberis kanoni asaxavs fizi-
Tavi 4 / SegrZnebebi

kuri stimulaciisa da damkvirveblis aRqmis


Sejameba cvlilebebs Soris damokidebulebebs.
sensoruli fiziologiis mizania, Seiswavlos,
fsiqofizikis mkvlevrebi swavloben damoki-
Tu ra gziT xdeba fizikuri movlenebis gadaqceva
debulebas fizikur movlenebsa da damkvir-
tvinSi mimdinare procesebad. mkvlevrebi,
veblebis mier am movlenebis fsiqologiur
agreTve, aRweren informaciis gadasvlas
gancdas Soris. damkvirveblis SegrZnebis
sensoruli receptorebidan Tavis tvinis
absoluturi zRurbli damokidebulia stimulis
qerqisaken.
108
xdeba da msxvildeba axlomdebare obieqtebze
fokusirebisas. fotoaparatSi Semomavali sinaT-
mxedvelobis sistema lis raodenobis gasakontroleblad Tqven
cvliT linzis gaxsnis xarisxs. TvalSi ki iri-
sis kunTuri diski cvlis gugis anu im xvre-
mxedveloba yvelaze rTuli, maRalganviTa-
lis sidides, romlis saSualebiTac sinaTle
rebuli da mniSvnelovani SegrZnebaa adamianisa
Semodis TvalSi. fotoaparatis ukana nawilSi
da sxva moZrav arsebaTa umravlesobisTvis. im
fotomgrZnobiare firia, romelic afiqsirebs
cxovelebs, romlebic bunebam kargi mxedvelobiT
linzaSi Semosuli sinaTlis variaciebs. ana-
daajildova, uzarmazari evoluciuri upirate-
logiurad, TvalSi sinaTle mogzaurobs mini-
sobebi aqvT. kargi mxedveloba maT exmarebaT,
sebr sxeulSi, bolos ecema baduras _ Txel
SeamCnion msxverpli an mteri Sori manZilidan.
firfitas, romelic warmoadgens Tvalis kaklis
mxedveloba SesaZleblobas aZlevs adamianebs,
ukana kedels.
gaacnobieron fizikuri garemos cvalebadi
rogorc naxeT, fotoaparatisa da Tvalis
Tvisebebi da Seusabamon mas TavianTi qceva. Tvisebebi Zalian emsgavseba erTmaneTs. axla
mxedveloba aris yvelaze kargad Seswavlili ufro detalurad ganvixiloT mxedvelobiTi
sfero SegrZnebis modalobaTa Soris. procesis komponentebi.

adamianis Tvali guga da broli


Tvali aris fotoaparati Tavis tvinisaTvis, Tvalis guga ixsneba irisSi, romelSic gadis
romelic asaxavs samyaros suraTs (ix. suraTi sinaTle. irisi aiZulebs gugas, gafarTovdes
4.4). fotoaparati samyaros linzebis saSua- an SeikumSos, raTa gaakontrolos Tvalis kak-
lebiT uyurebs, romelic axdens sinaTlis Sek- lisaken mimavali sinaTlis raodenoba. sinaT-
rebas da fokusirebas. Tvali, aseve, krebs sinaT- le, romelic gaivlis gugas, brolis mier badu-
mxedvelobis sistema

les da axdens mis fokusirebas _ sinaTle raze fokusirdeba; broli atrialebs aRqmul
Semodis rqovanaSi, Tvalis win mdebare gamWvir- obieqtebs. is gansakuTrebiT mniSvnelovania,
vale amoburcul nawilSi; Semdeg is gaivlis radganac icvlis fokuss axlo da Sorsmdebare
wina sakans, romelic savsea siTxiT _ namiT. sagnebisTvis. wamwamovan kunTebs SeuZliaT
fotoaparatis fokusirebisas Tqven amoZravebT Secvalon brolis sisqe da, aqedan gamomdinare,
mis linzas obieqtis mimarTulebiT, an aSorebT misi optikuri Tvisebebic. am process akomo-
mas. imisaTvis, rom Tvalma sinaTlis fokusireba dacia ewodeba.
moaxdinos, lobios marcvlis formis kristali normaluri akomodaciis unaris mqone adamia-
_ Tvalis broli _ icvlis Tavis formas, wvril- nebs Tvalis fokusireba sakamod did diapazon-
deba, roca fokusireba moSorebul obieqtebze Si SeuZliaT _ dawyebuli 7,5 sm manZilidan 109
suraTi
4.4

adamianis Tvalis
struqtura
rqovana, guga da broli axor-
cieleben sinaTlis fokusirebas
baduraze. baduradan nervuli
signalebi gadaecema tvins
optikuri nervis meSveobiT.

ise Sors, sanamdec SeuZliaT obieqtebis danaxva.


Tumca, uamrav adamians awuxebs akomodaciasTan
badura
dakavSirebuli problemebi. magaliTad, axlo-
mxedvelebs akomodaciis diapazoni gadaxrili Tqven uyurebT TvalebiT, magram xedavT Tavis
aqvT ufro axlos maTken da amis Sedegad maT tvinis saSualebiT. Tvali krebs sinaTles, ax-
ar SeuZliaT kargad fokusireba Sorsmdebare dens mis fokusirebas da dasabams aZlevs Tavis
sagnebze; Sorsmxedvelebs akomodaciis diapazoni tvinisaken mimaval nervul signals. amrigad,
gadaxrili aqvT maTgan Sors da amitom maT ar Tvalis yvelaze mniSvnelovani funqciaa gare
SeuZliaT normalurad fokusireba axlomdebare samyaros Sesaxeb informaciis sinaTlis tal-
obieqtebze. asakTan erTad, agreTve, izrdeba Ridan nervul impulsad gardaqmna. es xdeba
akomodaciis problemebic. broli aRar aris baduraze, Tvalis ukana mxareze. mikroskopis
iseTive sufTa, gamWvirvale da amozneqili, qveS SegiZliaT dainaxoT, rom baduras sxvada-
rogorc adre. asakis zrdasTan erTad broli sxva tipis neironebisagan Semdgari ramdenime
xdeba ufro mkvrivi, gaumWvirvale, muqi da maRalorganizebuli Sre aqvs.
brtyeli, is kargavs elastiurobas. am cvlile- sinaTlis energiis ZiriTadi gardaqmna ner-
bebis Sedegad brols aRar SeuZlia sakmarisad vul impulsad baduraze Cxirebisa da kolbebis
SekumSva, raTa dainaxos axlomdebare sagnebi. _ sinaTlis mimarT mgrZnobiare receptorebis
ormocdaxuT wels gadacilebul adamiane- saSualebiT xdeba. es fotoreceptorebi unika-
bisaTvis is uaxloesi wertili, romelzedac lurad arian ganlagebulni vizualur sistemaSi,
SeuZliaT kargad fokusireba, progresulad kargad naTdebian gare samyarodan da emijnebian
Sordeba maT. nervuli procesebis Sida samyaros. vinaidan
zogjer giwevT TiTqmis sibneleSi muSaoba da
akomodacia (accommodation) _ procesi, romlis
zogjer ki kaSkaSa ganaTebis pirobebSi, bunebam
Tavi 4 / SegrZnebebi

saSualebiTac wamwamovani kunTebi cvli-


uzrunvelgyoT sinaTlis gardaqmnis ori gziT,
anEBTvalis brolis sisqes, rac saSualebas aZ-
levs, Secvalos fokusi axlo da Sori obieq- CxirebiTa da kolbebiT (ix. sur. 4.5). 120 milioni
tebisaTvis. wvrili Cxiri moqmedebs saukeTesod susti
badura (retina) _ Tvalis ukan mdebare Sre, ro- ganaTebis pirobebSi, 7 milioni msxvili kolba
melic Seicavs fotoreceptorebs da gardaqmnis ki naTel, ferad garemoSi samuSaodaa speciali-
sinaTlis energias nervul reaqciaSi. zebuli.
fotoreceptorebi (photoreceptors) _ baduraze Tqven SegiZliaT SeigrZnoT gansxvaveba Cxi-
mdebare sinaTlisadmi mgrZnobiare receptoruli rebisa da kolbebis muSaobaSi yovelTvis, roca
110
ujredebi. daZinebis win CaaqrobT xolme Suqs. albaT
suraTi
4.5

retinaluri gzebi
es diagrama warmodgenilia tradiciuli
da Zalian gamartivebuli saxiT. is gviC-
venebs gzebs, romelic akavSirebs ner-
vuli ujredebis sam Sres retinaSi.
Semomavali sinaTle gaivlis samive
Sres, sanam miaRwevs receptorebs, rom-
lebic ganlagebulni arian Tvalis kak-
lis ukana mxareze da mimarTulni arian
sinaTlis wyaros sapirispiro mxares.
aRsaniSnavia, rom bipolaruli ujredebi
kreben impulsebs erTze meti recep-
toruli ujredidan da agzavnian Sede-
gebs gangliozuri ujredebisaken. am
ujredebidan ki nervuli impulsebi
toveben Tvals optikui nervis saSua-
lebiT da miemarTebian Semdegi gadam-
rTveli punqtisaken.

bevrjer SeginiSnavT, rom Tavidan bevrs vera- ufro meti bipolaruli ujredidan erT gan-
fers xedavT darCenili mkrTali ganaTebis pi- muxtvaSi. centraluri foveis kolbebi agzav-
robebSi, magram cota xnis Semdeg Tqveni mxedve- nian TavianT impulsebs gangliozuri ujrede-
lobis mgrZnobiaroba kvlav umjobesdeba. Tqven
ganicdiT sibnelisadmi adaptaciis process _ akomod
Tvalis mgrZnobiarobis gradualur gaumjobe-
i.
sebas ganaTebis cvlilebis Sedegad sinaTlidan
TiTqmis sibnelisaken. sibnelisadmi adaptaciis
mizezi Cxirebis amoqmedebaa. isini ufro mgrZno-
biareni xdebian, vidre kolbebi. drois gasvlis
Semdeg Cxirebi reagireben ufro nakleb sinaT-
leze, vidre kolbebi.
badurs centrTan axlos aris patara ubani,
romelsac foveas uwodeben. is mxolod mWidrod
ganlagebul kolbebs Seicavs. iq ar aris Cxirebi.
es adgili gansakuTrebiT mgrZnobiarea ferebis
mimarT, aseve, yvelaze ufro zustad uzrun-
mxedvelobis sistema

velyofs sivrciTi detalebis SemCnevas. baduras


sxva ujredebi arian pasuxismgebelni im infor-
maciis integraciaze, romlesac Cxirebidan da
kolbebidan iReben. bipolaruli ujredebi nervu-
li ujredebia, romlebic axdenen nervuli
impulsebis kombinirebas mravali recepto-
ridan da Sedegebs gangliozur ujredebSi
agzavnian. Semdeg TiToeuli gangliozuri uj-
redi axdens impulsebis integrirebas erTi an
111
suraTi
4.6
ipoveT Tqveni brma wertili
imisaTvis rom ipovoT Tqveni brma wertili, daikaveT es wigni daaxloebiT gaSlili mklavis
sigrZeze, daxuWeT Tqveni marjvena Tvali, moaxdineT fiqsireba bankis figuraze Tqveni
marcxena TvaliT da nel-nela miitaneT wigni Tqvensken Zalian axlos. rodesac dolaris
niSani iqneba Tqvens brma wertilze, is gaqreba, magram Tqven ver SeamCnevT xarvezs Tqveni
mxedvelobis velSi. analogiurad, Tuki Tqven gamoiyenebT igive proceduras da moaxdenT
Tvalis fiqsacias plus niSanze, xazi gamTliandeba maSin, roca xarvezi iqneba Tqvens brma
wertilze. orive SemTxvevaSi vizualuri sistema avsebs cariel adgils TeTri foniT,

bisaken maSin, roca baduras periferiaze mdebare robebs ar SevqmniT amisaTvis. es xdeba ori
Cxirebi da kolbebi erwymian bipolarul da mizezis gamo: pirvel rigSi, orive Tvalis brma
gangliozur ujredebs. gangliozuri ujredebis wertilebi iseTnirad arian ganlagebulni, rom
aqsonebi qmnian optikuri nervs, romelic vi- TiToeuli Tvalis receptorebi imis registra-
zualur informacias Tvalidan Tavis tvinisaken cias axdenen, rac gamorCa meore Tvals; meore
atarebs. mizezi isaa, rom Tavis tvini „avsebs~ am adgils
horizontaluri ujredebi da amakrinuli uj- Sesatyvisi sensoruli informaciiT garSemo
redebi informaciis integrirebas baduras gas- myofi areebidan.
wvriv axdenen. am ujredebis funqcia ufro metad imisaTvis, rom aRmoaCinoT brma wertili,
gamoixateba ara signalebis gagzavnaSi Tavis Tqven unda SexedoT suraTs 4.6 Semdegi pirobis
tvinisaken, aramed ujredebs Soris kavSiris dam- dacviT: es wigni daaxloebiT gaSlili mklavis
yarebaSi. horizontaluri ujredebi recepto- sigrZeze daiWireT, daxuWeT marjvena Tvali,
rebs erTmaneTTan akavSireben, amakrinuli uj- moaxdineT fiqsireba bankis figuraze marcxena
redebi ki aerTeben bipolarul ujredebs sxva TvaliT da nel-nela miitaneT wigni Tqvensken
bipolarul ujredebTan da gangliozur ujre- Zalian axlos. rodesac dolaris niSani iqneba
debs sxva gangliozur ujredebTan. Tqvens brma wertilze, is gaqreba, magram Tqven
baduras anatomiur agebulebaSi aris erTi ver SeamCnevT xarvezs Tqveni mxedvelobis velSi.
saintereso ucnauri adgili, sadac optikuri Tqveni vizualuri sistema Seavsebs cariel
nervi gamodis. am adgils optikuri diski anu adgils TeTri foniT, romelic gars akravs am
brma wertili ewodeba. is srulebiT ar Seicavs adgils. ase rom, Tqven mxolod siTeTres
Tavi 4 / SegrZnebebi

receptorul ujredebs. miuxedavad amisa, Cven „dainaxavT~, romelic realurad ar aris iq da


ver vamCnevT am xarvezs, Tuki specialur pi- ver dainaxavT fuls, romelic moaTavseT bankSi,
sanam dakargavdiT mas!
vizualuri qerqi (visual cortex) _ kefis wilis brma wertilis meore demonstraciisaTvis
nawili, romelSic xdeba vizualuri informa- SegiZliaT gamoiyenoT igive procedura da
ciis gadamuSaveba. moaxdinoT fokusireba jvarze, romelic moce-
optikuri nervi (optic nerve) _ gangliozuri uj- mulia 4.6 suraTze. Tuki wigns TvalebTan axlos
redebis aqsonebi, romlebic atareben informa- miitanT, dainaxavT rom wyvetili xazi gam-
cias Tvalidan tvinisaken.
112 Tlianda.
(qiazmaSi), romelic formiT berZnul aso χ-is
(gamoiTqmis, rogorc „xi~) mogvagonebs. aqsonebi
TiToeul optikur nervSi mxedvelobis jvare-
dinTan or konad iyofian. boWkoebis naxevari
TiToeuli baduridan sxeulis im mxareze rCeba,
romlidanac isini modian, xolo TiToeuli Tva-
lis Sida mxridan wamosuli aqsonebi gadak-
veTen erTmaneTs da agrZeleben gzas Tavis tvinis
ukana nawilisaken (ix. sur. 4.7).
boWkoebis am or konas, romelic Seicavs
aqsonebs orive Tvalidan, am adgilidan ukve
optikuri traqtebi ewodeba. optikuri traqtebi
tvinSi agzavnis informacias ujredebis ori
blokisaken. mkvlevrebi mxars uWeren Teorias,
romlis Tanaxmadac vizualuri analizi orad
iyofa: pirvelis funqcia xatebis amocnobaa, Tu
rogor gamoiyurebian obieqtebi, xolo meoris
_ adgilmdebareobis gansazRvra, Tu sad arian
obieqtebi (Rao et al., 1997; Wilson et al., 1993). vizua-
luri funqciebis dayofa ufro dramatulad
gamoiyureba, roca individebi kargaven mxed-
velobiTi qerqis nawils travmis an qirurgiuli
Carevis Sedegad. ganvixiloT Semdegi SemTxveva:
suraTi
4.7
saidan
adamianis vizualuri sistemis gzebi
viciT
diagrama gviCvenebs, rom vizualuri velidan Semo-
suli sinaTle airekleba orive baduraze da gviC- mxedvelobiTi funqciebis dayofa
venebs marSruts, romliTac nervuli Setyobineba ba-
duridan gadaigzavneba TiToeuli hemisferos orive dons 14 wlis asakidan awuxebda mwvave,
vizualur centrSi. xangrZlivi Tavis tkivilebi da marcxena
vizualur velSi sensoruli xasiaTis
sirTuleebi hqonda. roca is 34 wlis iyo,
gadawyvita gaekeTebina operacia, romlis
Tavis tvinisken mimavali drosac neiroqirurgebi amoWridnen mar-
nervuli gzebi jvena kefis wilis patara nawils. qirur-
gebi mudmivad mkurnalobdnen donis Tavis
vizualuri informaciis saboloo daniSnule- tkivilebs, magram man mTlianad dakarga
bis adgili Tavis tvinis kefis wilis is ad- mxedveloba vizualuri velis marcxena
gilia, romelic cnobilia, rogorc ZiriTadi
mxedvelobis sistema

nawilSi, radgan amokveTili nawili Sei-


mxedvelobis qerqi. miuxedavad amisa, informa- cavda pirvelad mxedvelobiT qerqs. maga-
ciis umetesi nawili, romelic tovebs baduras, liTad, roca ganaTebul laqas uCveneben
gaivlis Tavis tvinis sxva regionebs, sanam miaR- fiqsaciis wertilis marcxniv (fiqsaciis
wevs mxedvelobis qerqs. modiT, gavyveT im gzas, wertili _ esaa centraluri wertili,
romelsac vizualuri informacia gaivlis (Van romelzedac sTxoven cdis pirs Tvalebis
Essen et al., 1992). fokusirebas), igi, ubralod, ver acnobi-
gangliozuri ujredebis milionobiT aqsoni, erebs mis arsebobas.
romelic axdens TiToeuli optikuri nervis fsiqologebma sTxoves dons mainc sava-
formirebas, miemarTeba mxedvelobis jvaredinSi raudod amoecno, Tu sad mdebareobs gana- 113
Tebuli wertili marcxena xelis saCvene- gancda dafuZnebulia erTi da igive sensoruli
beli TiTis saSualebiT. Sedegebi SesaniS- informaciis sxvadasxva gziT gadamuSavebaze.
navi iyo. donma TiTqmis iseve zustad gan- rogor xdeba es transformaciebi, romlebic
sazRvra ganaTebuli laqis mdebareoba mis SesaZleblobas gaZlevT, dainaxoT vizualuri
„brma~ marcxena mxedvelobis velSi, ro- samyaros es gansxvavebuli Taviseburebani?
gorc axerxebda amas „saR~ marjvena vi-
zualur velSi. Semdgomma eqsperimentebma,
agreTve, aCvenes, rom mas SeeZlo gamoecno ferTa SegrZneba
brma velSi naCvenebi xazi vertikaluri fizikur obieqtebs aqvT saocari Tviseba _
iyo Tu horizontaluri da naCvenebi fi- isini SeiZleba sxvadasxva feris saRebavebiT
gura X iyo Tu O. testis ganmavlobaSi davxatoT. Tqven Zalian xSirad migiRiaT STa-
doni sruliad ver acnobierebda laqebis, beWdilebebi kaSkaSad Seferili obieqtebisagan
xazebis da figurebis arsebobas. is amtki- _ mwvane naZvis xeebisagan, meJolias lurji
cebda, rom ubralod, varaudiT ambobda. kvercxebisagan, magram ferebis naTel gancdas
roca dons testirebis videoCanaweri safuZvlad udevs am obieqtebisagan Tqvens
uCvenes, is gaocebuli iyo imiT, rom uTi- sensorul receptorebze sinaTlis sxivebis asax-
Tebda ganaTebul laqaze, romelsac ver va. erT-erTi pirveli, vinc es sakiTxi jer kidev
xedavda (Weiskrantz et al., 1974). 1671 wels ganixila, isaak niutoni iyo:
sxivebi (sinaTlis) sworad rom vTqvaT,
donis „mxedvelobas~, Sesabamisad, brma mxed-
ar aris Seferili. maTSi araferia, garda
veloba uwodes. misi qceva vizualurad miRebuli
informaciis Sedegad xorcieldeboda, Tumca, energiisa da ama Tu im feris SegrZnebis
aRmocenebis unarisa. aseve, bgera, iqneba es
is ver acnobierebda obieqtis arsebobas. msgavsi
zaris, musikaluri simis Tu sxva ram mJReri
Sedegebi iyo miRebuli testebSi sxva pacien-
tebTan mxedvelobiTi qerqis analogiuri dar- sxeulis, araferia, garda rxevadi moZraobisa
da haerSi araferia, garda obieqtidan gavr-
RvevebiT. es movlena adasturebs im faqts, rom
celebuli moZraobisa, ...ase rom, obieqtis
is qerqqveSa struqturebi, romlebic xeluxle-
beli rCeba dazianebuli Tavis tvinis qerqis ferebi araferia, garda unarisa, aireklos
ama Tu im saxis sxivebi ufro farTod, vidre
pirobebSi, uzrunvelyofs vizualuri analizis
danarCeni...
iseT dones, romelic Seesabameba am amocanebs,
magram gacnobierebis gareSe. Tumca, es daskvna ferebi aRmocendeba maSin, roca Tavis tvini
sakamaTo rCeba, radgan Tavis tvinis mier vi- amuSavebs informacias, romelic kodirebulia
zualuri informaciis kodirebisaTvis gamoyene- sinaTlis wyaroSi.
buli uamravi gza arsebobs (Gazzaniga et al., 1994;
Weiskrantz, 1995). rogoric ar unda iyos nervuli
talRis sigrZe da feri
meqanizmebi, es movlena adasturebs, rom mxedve-
lobis zusti funqcionireba SeiZleba cnobi- sinaTle, romelsac Tqven xedavT, mxolod
erebis gareSec ganxorcieldes. patara nawilia fizikuri ganzomilebisa, ro-
Tqven ukve naxeT, Tu rogor nawildeba is melsac eleqtromagnituri speqtri ewodeba (ix.
informacia, romelic Tvalebidan Tavis tvini- sur. 4.8). Tqveni vizualur sistema ar aris
Tavi 4 / SegrZnebebi

saken miemarTeba. mecnierebma kvlavac bevri ram aRWurvili saTanadod imisaTvis, rom dainaxos
unda Seiswavlon. arsebobs vizualuri qerqis sxva tipis talRebi speqtrSi, rogoricaa, maga-
daaxloebiT 30 anatomiuri qveganyofileba da liTad, X-sxivebi, mikrotalRebi da radio-
sxvadasxva Teoriebi am qveganyofilebebs Soris talRebi. fizikuri Tviseba, romelic ganas-
komunikaciis saxeebis Sesaxeb (Hilgetag et al., 1996). xvavebs eleqromagnituri energiis tipebs, maT
axla vizualuri samyaros calkeul aspeqtebs Soris sinaTlisasac, aris talRis sigrZe anu
davubrundeT. adamianis vizualuri sistemis erT- manZili ori uaxloesi talRis qims Soris.
erTi yvelaze saocari Tavisebureba isaa, rom xiluli sinaTlis talRis sigrZe nanometrebSi
114 Cven mier formis, feris, mdebareobis da siRrmis (metris memiliarde nawilSi) izomeba. is, rasac
fsiqologia Cvens cxovrebaSi

SeuZlia Tu ara teqnologias dazianebuli mxedvelobis aRdgena

1999 wlis dekemberSi ram- Sic is ganaTavses dabadebis Sem- mxares. es mikroprocesori
denime sainformacio saagento deg, miwodebuli iqna zedmeti stimulirebas ukeTebs gangli-
iuwyeboda, rom stiv uanderi, raodenobis Jangbadi). maSinac ki, ozur ujredebs badeSi da
romelic TiTqmis dabadebidan roca sensoruli receptorebi televizoris Tu kompiuteris
brma iyo, imedovnebda, rom wyveten TavianT arsebobas, ekranis msgavsad funqci-
Caitarebda eqsperimentul qi- vizualuri gzebis sxva ujre- onirebs: am simravlis TiTo-
rurgiul proceduras, rome- debi, rogoricaa bipolaruli da euli elements _ TiToeul
lic mis mxedvelobas aRad- gangliozuri, ganagrZoben piqsels _ SeuZlia miiRos
genda. proceduras ventai lui, arsebobas. baduras struqturis nacrisferi feris sxvadasxva
mark humaiuni (Wentai Lui, Mark mocemulobisas (ix. suraTi 4.5), elferi, raTa uzrunvelyos
Humayun) da maTi jgufis sxva es ujredebi xelmisawvdomia mxedvelobiTi SegrZnebebis
wevrebi atarebdnen (Lui et al., pirdapiri eleqtruli sti- farTo diapazoni.
2001). am proceduraSi patara mulaciisaTvis. luis, humaiunisa rogorc Tqven SegiZliaT
mikroprocesori pirdapir da maTi kolegebis mier kon- Tavad daaskvnaT, aRniSnuli
ukavSirdeboda baduras da struirebuli mikroprocesori mikroprocesori ar aRadgens
kolbebisa da Cxirebis fun- zustad amas akeTebda: is axdenda mxedvelobas srulyofilad,
qcias cvlida, romelic ar fun- eleqtrul stimulacias, ro- iseTnairad, rogorc es nagu-
qcionirebda daavadebis gamo. melic Semomaval signals ara- lisxmebi iyo statiaSi stiv
samwuxarod, uanderi Zalian funqcionirebadi kolbebisa da uanderis Sesaxeb.
xangrZlivi drois ganmav- Cxirebis nacvlad agzavnida. informaciis is raodenoba,
lobaSi iyo brma da amitom ar mTlian sistemas, romelic romelsac uzrunvelyofs es
iyo kargi kandidati am pro- cnobilia, rogorc mraval- xelsawyo, sakmaod SezRudu-
cedurisaTvis. Tumca, es teqnika elementiani xelovnuri retina- lia imasTan SedarebiT, rasac
imeds aZlevda maT, visac vi- luri mikroprocesori (multiple- Tqven Cveulebriv iRebT Tqveni
zualuri sistemis jaWvis didi unit artificial retinal chipset MARC), uamravi kolbebidan da Cxire-
nawili jer kidev dauzianebeli ramdenime komponenti aqvs, rome- bidan. miuxedavad amisa, am
hqondaT. lic funqcionirebs rogorc eqsperimentis monawileebs
brma adamianTa umravlesobis Tvalis kaklis gareT, ise _ SeeZloT martivi gamosaxule-
dabrmavebis mizezi maT ba- SigniT. magaliTad, miniaturuli bebisa da formebis identi-
duraze mdebare receptoruli videokamera gamosaxulebas ficireba. arsebobs imedi, rom
ujredebis _ kolbebisa da garemodan iWers. es gamosaxu- es mikroprocesori aRadgens
Cxirebis kvdoma _ degenera- leba muSavdeba da igzavneba mxedvelobas iseT doneze, rom
ciuli daavadeba gaxda (uan- mikroprocesorisaken, romelic adamianebi SeZleben imoZraon
deris sibrmave gamowveuli iyo qirurgiulad aris implanti- sakuTar garemoSi da gaarCion
imiT, rom inkubatorSi, romel- rebuli baduraze Tvalis ukana didi zomis SriftiT dabeW-
dili teqsti. uamravi adamia-
nisaTvis mTel msoflioSi,
romelsac daavadebis gamo
mxedvelobis sistema

dazianebuli aqvs Cxirebi da


kolbebi, MARS msgavsi teqno-
logiebis ganviTarebam SeiZ-
leba SeunarCunos mxedveloba.
vebgverdi: www.ece.ncsu.edu/er/
erl_eye.html

115
leSi, romelic mxolod erTi talRis sigrZes
(magaliTad, lazeris gamosxiveba) Seicavs, feris
tonis fsiqologiuri gancda Seesabameba pir-
dapir sinaTlis talRis sigrZis fizikur gan-
zomilebas. suraTi 4.9 gviCvenebs, Tu rogor aris
ferTa tonebi ganlagebuli ferTa wreSi. is
ferebi, romlebic aRiqmebian, rogorc erTmaneTis
msgavsni, mosazRvre ferebia. es Tanamimdevroba
asaxavs speqtrSi ferebis Tanamimdevrobas. si-
maZRre feris SegrZnebis Tvisebaa, romelic
gamoxatavs imas, Tu ramdenad wmindaa feri.
Seurevel ferebs aqvs yvelaze meti simaZRre;
Tqven xedavT, rogorc sinaTles, aris talRis Sereul, arasufTa, pastelur ferebs aqvT
sigrZis diapazoni 400-dan 700 nanometramde. simaZRris saSualo raodenoba; rux fers aqvs
garkveuli fizikuri talRebis sinaTlis sxive- nulovani simaZRre. sikaSkaSe feris Tvisebaa,
bidan aRmocendeba garkveuli feris gancda, romelic gulisxmobs sinaTlis intensivobas.
magaliTad, iisferi-lurji ufro mokle sigr- TeTr fers aqvs yvelaze meti sikaSkaSe; Savs _
Ziani talRebisagan speqtris erT boloSi da yvelaze naklebi. roca vaanalizebT ferTa Seg-
wiTeli-narinjisferi _ ufro grZelis sigrZis rZnebis am Tvisebebs, aRsaniSnavia erTi garemoeba:
talRebisagan speqtris meore boloSi. amrigad, adamianebs SeuZliaT vizualurad ganasxvavon
sinaTle fizikurad talRis sigrZis terminebiT
aRiwereba da ara _ ferebiT; ferebi mxolod feris toni (hue) _ feris Tviseba, romelic
Tqvens sensorul sistemaSi arsebobs, rogorc gulisxmobs sinaTlis feris Tvisobriv gancdas.
talRis sigrZeTa interpretacia. simaZRre (saturation) _ feris Tviseba, romelic
feris gancda sami ZiriTadi TvisebiT xasiaT- gamoxatavs imas, Tu ramdenad wmindaa feri.
deba: feris toni, simaZRre da sikaSkaSe. feris sikaSkaSe (brightness) _ feris Tviseba, romelic
toni aris Tviseba, romelic gulisxmobs sinaT- gulisxmobs sinaTlis intensivobas.
lis feris Tvisobriv gancdas. martiv sinaT-

suraTi
4.8
eleqtromagnituri
speqtri
vizualur sistemas SeuZlia
SeigrZnos talris sigrZis
mxolod mcire diapazoni
eleqtromagnitur speqtrSi.
Tqven SeigrZnobT talRis
sigrZis im diapazons, ro-
Tavi 4 / SegrZnebebi

melic naxatze gadidebulad


aris mocemuli, rogorc
ferebs iisferidan wiTli-
saken.

116
suraTi
4.9

ferTa wre
ferebi ganlagebula maTi msgavsebis
mixedviT. Semavsebeli ferebi ganla-
gebula erTmaneTis mopirdapire mxares.
Semavsebeli ferebis Sereva warmoqmnis
neitralur rux an TeTr sinaTles
centrSi. ricxvebi TiToeuli feris
tonis gaswvriv miuTiTebs speqtraluri
ferebis talRis sigrZis mniSvnelo-
baze, im ferebisa, romlebic moTavse-
bulia mxedvelobiTi mgrZnobelobis
diapazonSi. araspeqtraluri feris
toni miiReba mokle da grZeli sigrZis
speqtraluri talRis sigrZeTa SereviT.

erTmaneTisagan daaxloebiT 7 milioni sxvadasxva talRis sigrZeebs, romlebic ferTa wris


feri! miuxedavad amisa, adamianTa umravlesobas mopirdapire mxareebzea ganlagebuli, Semav-
ar SeuZlia ferTa garkveul kategorias mi- sebeli ferebi ewodeba. isini Serevisas TeTri
akuTvnos maTi didi nawili. feris SegrZnebas iwveven. gindaT Tavad dar-
modiT, avxsnaT ramdenime movlena ferTa wmundeT Semavsebeli ferebis arsebobaSi? gani-
gancdis Tqveni yoveldRiuri gamocdilebidan. xileT suraTi 4.10. mwvane-yviTeli-Savi droSa
Tqven, albaT, iciT isaak niutonis aRmoCenis negatiuri Tanamimdevari kvalis gancdas mog-
Sesaxeb, rom mzis sinaTle krebs yvela sigrZis cemT (Tanamimdevar kvals ewodeba negatiuri,
sinaTlis talRas: Tqven SegiZliaT gaimeoroT radgan is sawyisi feris sapirispiroa). am mov-
niutonis cda prizmis gamoyenebiT da mzis sxivi lenas feradi mxedvelobis Teoriebis ganxil-
ferTa srul cisartyelad daSaloT. prizmis
saSualebiT gaigebT, rom sxvadasxva sigrZis Semavsebeli ferebi (complementary colours) _ ferebi,
talRaTa swori kombinacia TeTr fers war- romlebic mdebareoben ferTa wreze da er-
TmaneTis mopirdapire mxares auditurad Sere-
moqmnis. sxvadasxva sigrZis talRaTa Serwymas
visas TeTri sinaTlis SegrZnebas iwvevdnen.
damatebiT ferTa Sereva ewodeba. kidev erTxel
SexedeT suraTs 4.9.

suraTi
4.10
mxedvelobis sistema

negatiuri optikuri kvali


mzera daafiqsireTmwvane-Sav-yvi-
Teli droSis centrSi sul cota
30 wamis ganmavlobaSi; Semdeg
mzera gadaitaneT TeTr qaRaldze
da daafiqsireT is furclis
centrSi an kedelze. CaatareT es
cda megobrebze.

117
visas avxsniT, roca daJinebiT daacqerdebiT yvelaze xSiria nawilobriv ferTa sibrmavis
raime fers sakmaod didxans, Tqveni recepto- is saxe, roca adamians uWirs mwvane da wiTeli
rebis arasrul gadaRlamde da Semdeg mzeras ferebis garCeva, gansakuTrebiT, Tu isini susti
TeTr zedapirze gadaitanT, Tqven sawyisi feris simaZRris arian. ufro iSviaTad gvxvdeba xalxi,
Semavsebel fers dainaxavT. romelic erTmaneTSi yviTel da lurj ferebs
albaT, SeginiSnavT Tanmimdevari kvali Tqvens urevs. yvelaze iSviaTi ki sruli ferTa sibrmavis
yoveldRiur cxovrebaSi ferTa gancdisas. Tumca, SemTxvevebia, roca adamiani saerTod ver arCevs
gancdebis didi nawili ar warmoiqmneba Semav- ferebs da mxolod sinaTlis xarisxis sxvada-
sebeli ferebidan. Tqven, SesaZloa, droda-dro sxva variacias xedavs (mister i-is SemTxveva,
erTobiT naxatSi feradi fanqrebisa da sa- romelic naxsenebi iyo am Tavis dasawyisSi,
Rebavebis kombinirebiT. feri, romelsac xedavT, sakmaod uCveuloa, radgan misi ferTa sruli
roca uyurebT feradi fanqrebiT daxatul raime sibrmave Tavis tvinis dazianebiT iyo gamowveuli
obieqts an sxva ferad zedapirs, sinaTlis tal- 65 wlis asakSi). imis gasagebad, gaqvT Tu ara
Ris sigrZea, romelic ar aris STanTqmuli zeda- raime defeqti ferTa SegrZnebaSi, SexedeT
piris mier. miuxedavad imisa, rom yviTeli saRe- suraTs 4.11. Tuki Tqven dainaxavT cifrebs 1-s
bavi gamoiyureba umetes SemTxvevaSi yviTlad, da 5-s am wertilebis erTobliobaSi, Tqveni
zogierTi sigrZis talRa ar airekleba, rac qmnis feradi mxedveloba, albaT, normaluria. Tuki
mwvane feris SegrZnebas. analogiurad, lurji dainaxavT kidev raimes, albaT, gaxasiaTebT, sul
saRebavi saSualebas aZlevs garkveuli sigrZis cota, ferTa nawilobrivi sibrmave (CautareT
talRebs ar aireklon, rac iwvevs lurjisa da es testi sxvebsac, kerZod, imaT, visac FferTa
cotaodeni mwvanis SegrZnebas. roca yviTeli da sibrmave axasiaTebs da gaigebT, ras xedaven isini
lurji ferebi kombinirebuli, yviTeli STanTqavs am testSi). axla vnaxoT, Tu rogor xsnian mecni-
lurjs da lurji STanTqavs yviTels. da erTad- erebi ferTa aRqmis iseT faqtebs, rogoricaa
erTi feri, romelic darCeba STaunTqmeli _ Semavsebeli ferebi da ferTa sibrmave.
gamoiyureba mwvaned! am movlenas substraqciuli
(substractive) ferTa Sereva1 ewodeba. darCenili
ferTa SegrZnebis Teoriebi
talRis sigrZe _ STaunTqmeli talRis sigrZe
aris arekvlili da swored is aZlevs ferebis ferTa SegrZnebis pirveli mecnieruli Teoria
narevs im fers, romelsac Tqven aRiqvamT. SemoTavazebuli iyo ser tomas iungis (Sir Tho-
zogierTi es kanoni ar vrceldeba im ada- mas Young) mier 1800 wels. is amtkicebda, rom
mianebze, romlebic dabadebuli arian feris arsebobs feris SemgrZnebi sami tipis receptori
SegrZnebis garkveuli anomaliiT. ferTa sib- normaluri mxedvelobis mqone adamianis TvalSi,
rmave aris ferebis garCevisYnawilobrivi an romelic warmoqmnis fsiqologiurad pirvelad
sruli uunaroba. mwvane, wiTeli da Savi feris SegrZnebebs: wiTels, mwvanesa da lurjs. yvela
droSaze Tvalebis fiqsirebisas Tqven ar danarCeni feri, misi azriT, am sami pirveladi
gagiCndebaT negatiuri optikuri kvali, Tuki ferisagan miiReboda, rogorc Semavsebeli fe-
ferTa sibrmave gaqvT. ferTa sibrmave, Cveulebriv, rebis an ori mosazRvre feris kombinaciis
memkvidreobiT gadaecema. es defeqti dakavSi- Sedegi. iungis Teoria Semdgom gaaumjobesa da
rebulia X qromosomis genTan. radgan mamakacebs gaafarTova herman von helmholcma (Hermann von
mxolod erTi X qromosoma aqvT, maT am rece- Helmholtz) da cnobili gaxda, rogorc iung-hel-
Tavi 4 / SegrZnebebi

siuli Taviseburebis gamovlenis ufro meti mholcis triqromatuli Teoria.2


Sansi aqvT, vidre qalebs. qalebs defeqturi triqromatuli Teoria sakmaod damajereblad
geni orive X qromosomaze unda hqondeT, rom xsnida adamianis ferTa SegrZnebebs da ferTa
gamouvlindeT ferTa sibrmave. kavkasiel sibrmavesac (am Teoriis Tanaxmad, ferTa sibr-
mamakacTa 8%-s da qalTa 0.5%-ze naklebs mavis SemTxvevaSi adamianebs mxolod erTi an
axasiaTebT ferTa sibrmave (Coren et al., 1999). ori tipis receptorebi aqvT). Tumca, sxva mov-

1 2
qarTul fsiqologiur literaturaSi naxsenebia, qarTul fsiqologiur literaturaSi moxseniebulia,
118 rogorc ferTa Serevis meore kanoni (red. SeniSvna). rogorc `sami komponentis Teoria~ (red. SeniSvna).
suraTi
4.11

ferTa sibrmavis testi


pirovneba, romelsac ar SeuZlia
wiTeli da mwvane ferebis gansxvaveba,
ver SeZlebs figuraSi damaluli
cifrebis identificirebas. ras xedavT?
Tu k i T q v e n x e d a v T r i c x v 1 7 - s
wertilebis simravleSi, Tqveni ferTa
SegrZneba albaT normaluria.

lenebi ar aixsneba aseve kargad am Teoriis heringis TeoriaSi ferTa sibrmavis tipebi qmnian
mier. ratom warmoqmnis erTi feris mimarT adap- wyvilebs, radgan ferTa SegrZnebis sistema
tacia negatiur Tanamimdevar kvals? ratom aqvT realurad aris Seqmnili sapirispiro wyvi-
nawilobrivi ferTa sibrmavis mqone adamianebs lebisagan da ara erTi pirveladi ferisagan.
sirTuleebi yovelTvis ferTa wyvilebis garCe- mravali wlis manZilze kamaTobdnen mecnie-
visas: wiTlisa da mwvanis, lurjisa da yviT- rebi am Teoriebis Rirsebis Sesaxeb. sabolood
lis? maT aRiares, rom es Teoriebi realurad ar
am kiTxvebze pasuxis gacema gaxda qvakuT- ewinaaRmdegebian erTmaneTs. isini ubralod
xedi ferTa SegrZnebis meore TeoriisaTvis, procesis or sxvadasxva etaps aRweren, romelic
romelic SemoTavazebuli iyo evald heringis Seesabameba suqcesiur fiziologiur struq-
(Ewald Hering) mier 1800-iani wlebis bolos. misi turebs mxedvelobiT sistemaSi (Hurvich & Jameson,
sawinaaRmdego procesis Teoriis Tanaxmad, 1974). axla viciT, rom marTlac arsebobs sami
nebismieri feris SegrZneba sami ZiriTadi sis- tipis kolbebi, Tumca, am kolbebidan TiToeuli
temisgan miiReba, romelTagan TiToeuli Seicavs garkveuli sigrZis talRebis diapazonze rea-
or sawinaaRmdego elements: wiTeli mwvanis girebs da mainc arsebobs talRis is sigrZe,
sapirispirod, lurji yviTlis sapirispirod da romlis mimarTac TiToeuli maTgani yvelaze
Savi (arc erTi feri) TeTris (yvela feri) metad aris mgrZnobiare.
sapirispirod. heringi fiqrobda, rom ferebi
mxedvelobis sistema

warmoqmnian maTi Semavsebeli feris mqone


saidan
Tanamimdevar kvals, roca am sistemis erTi
viciT
elementi gadaiRleba (xangrZlivi stimulaciis
pirobebSi) da, amrigad, gaizrdeba misi opo- kolbebi upiratesobas aniWeben
nenturi elementis SefardebiTi wvlili. garkveuli talRis sigrZes
triqromatuli Teoriis (trichromatic theory) Tanax- mxedvelobiTi procesebis mkvlevrebma
mad, arsebobs feris SemgrZnebi receptorebis ganaviTares teqnika, romlis saSuale-
sami tipi, romlebic warmoqmnian pirveladi biTac xdeba calkeuli kolbebis eleq-
ferebis _ wiTlis, mwvanis da lurjis Segr- truli aqtivobis analizi. maimuni makakas
Znebas.
kolbis ujredebi „gamowovil~ iqna 119
specialuri minis miliT, romlis dia- wiTel-mwvane oponenturi sistemis fiziologiur
metric iyo adamianis Tmis Reris diamet- baziss. sxva gangliozuri ujredebi qmnian
ris 1/25-ze naklebi. sxvadasxva sigrZis lurj-yviTel oponentur sistemas. sistema
sinaTlis talRas anaTebdnen milSi, TeTri-Savi Tqven mier ferebis simaZRrisa da
eleqtruli signalis Zalas, romelsac sinaTlis xarisxis aRqmaSi monawileobs.
gamoasxivebda kolbis ujredebi, jer
zrdidnen da Semdeg zomavdnen. am teq-
nikis gamoyenebiT mkvlevrebma aRmoaCines, vizualuri obieqtebis
rom zogierTi ujredi yvelaze kargad kompleqsuri analizi
reagirebs 435 nanometris (nm) sigrZis
samyaros ferebis aRqma mxolod mcire
talRis diapazonSi („lurji~ ujredebi),
nawilia im kompleqsuri amocanisa, romelic
zogi _ 535 nanometris („mwvane~ ujredebi)
Tqveni vizualuri sistemis winaSe dgas. Tuki
da zogi ki 570 nanometris („wiTeli~
fexburTis burTis daWera an krazanebis
ujredebi) sigrZis talRis diapazonSi
budisTvis Tavis arideba gindaT, Tqven unda
(Baylor, 1987).
SeamCnioT am obieqtebis iersaxe an forma, maTi
siRrme an daSoreba da maTi moZraoba sivrceSi.
am tipis kolbebis reaqcia eTanxmeba iungisa Tqveni vizualuri sistema moicavs ramdenime
da helmholcis hipoTezas, rom ferTa SegrZneba gancalkevebul da damoukidebel qvesistemas,
sami tipis mxedvelobiT receptorebs efuZneba. romelic erTi da igive retinaluri xatis
adamianebs, romlebTac axasiaTebT ferTa sibr- sxvadasxva aspeqts aanalizebs. neironebis
mave, aqvT erTi an meti am tipis receptoruli calkeul jgufebs aqvT unikaluri Tvisebebi,
kolbebis defeqti. dasabami misces feris, formis, kontrastis,
Cven, agreTve, viciT, rom retinaluri gan- moZraobisa da teqsturis aRqmas (Livingstone &
gliozuri ujredebi axdens am sami tipis kol- Hubel, 1988; Vinjie& Gallant, 2000). Tumca, Tqveni aRqma,
bebidan gamomavali signalis kombinirebas he- saboloo jamSi, erTian vizualur suraTs
ringis sawinaaRmdego procesebis Teoriis Ta- warmoadgens. Tqven mier misi danaxva ganpiro-
naxmad (De Valois & Jacobs, 1968). sawinaaRmdego bebulia uamravi nervuli gzebiT Tqvens vizua-
procesebis Teoriis Tanamedrove versiiT, lur sistemaSi, romelic normalur pirobebSi
romelsac mxars uWeren leo harviCi da doroti uaRresad faqizadaa koordinirebuli (Merigan
jamesoni (Leo Hurvich & Dorothea Jameson, 1974), ferTa & Maunsell, 1993).
TiToeuli wyvilis ori wevri erTmaneTis Tqven SeiZleba gaigoT, Tu rogor mimdina-
sapirispirod (arian oponentebi), moqmedebs ner- reobs rTuli vizualuri analizi erTi faqtis
vuli Sekavebis procesis saSualebiT. zogierTi magaliTze: vizualuri nervuli gzebis TiToul
gangliozuri ujredi aRmgzneb signals sinaT- doneze ujredebi reagireben seleqtiurad vi-
lidan iRebs, romelic wiTlad Cans da Sekavebis zualuri velis mxolod specifiur nawilebze.
signals im sinaTlidan, romelic mwvaned Cans. magaliTad, adre aRvniSneT, rom TiToeuli re-
sistemis sxva ujredebs aRgznebisa da Sekavebis tinaluri gangliozuri ujredi mravali recep-
procesebis sapirispiro wesrigi aqvT. gangli- toruli ujredidan miRebul informacias aer-
ozuri ujredebis es ori tipi erTad qmnis Tianebs. ujredis receptoruli veli es aris
Tavi 4 / SegrZnebebi

adgili vizualur velSi, saidanac is iRebs


sawinaaRmdego procesebis Teoria (opponent-pro- stimulacias.
cess theory) _ nebismieri feris SegrZneba miiReba retinaluri gangliozuri ujredebis recep-
sami sistemisagan, romelTagan TiToeuli Sei- toruli veli ori tipisaa (ix. sur. 4.12, A da B
cavs or „oponentur~ elements (wiTeli mwvanis
nawilebi): (1) is ujredebi, romelTa stimulacia
sapirispirod, lurji yviTlis sapirispirod da
Savi TeTris sapirispirod). velis centrSi aRagznebs ujreds, romlis
stimulacia garSemo mdebare nawilebSi masSi
receptoruli veli (receptive field) _ adgili
mxedvelobiT velSi, saidanac mocemuli gan- Sekavebis process iwvevs; (2) ujredebi sapiris-
piro organizaciiT _ Sekavebis procesiT cen-
120
gliozuri ujredi iRebs informacias.
suraTi
4.12
gangliozuri da qerquli ujredebis receptoruli velebi
ujredis receptoruli veli aris vizualuri velis are, romlidanac is iRebs stimulacias.
baduras gangliozuri ujredebis receptoruli velebi aris wriuli formis (A, B); mxedvelobiTi
qerqis umartivesi ujredebi garkveuli mimarTulebiTaa wagrZelebuli (C, D, E, F). orive SemTxvevaSi,
is adgili, sadac sinaTle aRagznebs ujreds, aRniSnulia plus niSniT da sadac iwvevs Sekavebis
process, aRniSnulia minus niSniT. amasTanave, stimuli, romelic yvelaze metad aRagznebs
ujreds, aris is, romelSic areebi, sadac sinaTle aRmgznebia (aRniSnulia `+~ niSniT), aris

trSi da aRgznebis procesiT periferiaze. gan- am qerquli ujredebis receptoruli velebi,


gliozuri ujredebi mis centrsa da peri- maT aRmoaCines ujredebis organizacia, romelic
ferias Soris stimulaciis sxvaobaze reagi- ufro zustad reagirebda garkveul vizualur
reben. isini yvelaze metad aRigznebian sti- stimulaciaze (Hubel & Wiesel, 1962, 1979).
mulebis kontrastiT; on-centris mqone uj- erTi tipis qerquli ujredebi, martivi
redebi yvelaze Zlierad ganimuxtebian naTel ujredebi yvelaze Zlierad reagirebdnen gan-
laqaze, romelsac bneli sazRvrebi aqvs, xolo sazRvruli, maTTvis „gamorCeuli~ orientaciis
off-centris mqone ujredebi energiulad gani- mqone sinaTlis zolebze (ix. sur. 4.12). kom-
muxtebian bnel laqaze, romelsac naTeli sa- pleqsur ujredebs, agreTve, hqondaT arCeuli
zRvrebi aqvs. erTnairi ganaTeba ki centrisa da erTi, maTTvis „gamorCeuli~ orientacia, magram
periferiis aqtivobis gabaTilebas iwvevs da isini moZraobis garkveul mimarTulebasac irCev-
ujredi ar aris imdenad aRgznebuli, rogorc dnen. hiperkompleqsuri ujredebi ki specia-
es naTeli laqis SemTxvevaSi xdeba. lizebulni iyvnen gansazRvruli orientaciisa
axla Tqven gaecaniT vizualuri informaciis da sigrZis mqone moZrav zolebze an moZrav
gadamuSavebis Taviseburebebs receptoruli da kuTxeebze. ujredebi gansxvavebuli saxis in-
gangliozuri ujredebis doneze, magram ra xdeba formacias agzavnian Tavis tvinis ufro maRali
vizualuri sistemis ufro maRal doneebze? donis mxedvelobiT centrebSi, rac maqsi-
pirveli naSromi am sferoSi devid hiubelsa
mxedvelobis sistema

malurad exmareba tvins obieqtebis cnobaSi.


da torsten vizels (David Hubel & Torsten Wiesel) _ am nawilSi yuradReba gavamaxvileTG vizua-
sensoruli procesebis fiziologebs _ ekuT- luri sistemis reaqciaze garemodan miRebuli
vniT. 1981 wels maT nobelis premia moipoves gaRizianebisas. mexuTe TavSi davinaxavT, rom
receptoruli velebis ujredebis Seswavli- adamianTa aRqma Zalian xSirad warmoadgens
saTvis mxedvelobiT qerqSi. vizelma da hiubelma garemodan miRebuli informaciis _ sinaTlis
moaxerxes katis mxedvelobiTi qerqis calkeuli talRebis, romelic aRwevs Tvals _ da infor-
ujredebis ganmuxtvis registracia, romlebic maciis Sida wyaros kombinacias _ codnas,
vizualur velSi moZrav laqebsa da zolebze romelic ukve Senaxulia tvinSi.
reagirebdnen. roca hiubelma da vizelma agegmes axla bgeraTa samyaro ganvixiloT. 121
tebis, magaliTad, kedlebis miRma arian moTav-
Sejameba
sebulni.
adamianis Tvali fotoaparatis msgavsad miuxedavad imisa, rom mxedveloba ufro
funqcionirebs: sinaTle fokusirdeba Tvalis srulyofili saSualebaa im obieqtis identifi-
brolis mier baduraze. swored baduraze xdeba cirebisaTvis, romelic erTxel mainc moxvda
sinaTlis energiis ZiriTadi gardaqmna nervul mxedvelobis velSi, vidre smena, Cven xSirad
aqtivobad. baduraze mdebare receptorebi – mxolod imitom vxedavT obieqtebs, rom Cvenma
Cxirebi _ susti ganaTebis pirobebSi funqcio- yurebma Tvalebs swori mimarTuleba miuTiTes.
nireben, kolbebi ki naTel, ferad garemoSi smeniTi procesebis ganxilvas im fizikuri ener-
samuSaod da sivrciTi detalebis garCevaSi giis saxeebis ganxilviT daviwyebT, romelic
specializdebian. baduradan miRebuli infor- Cvens yurebamde aRwevs.
macia Tavis tvinisaken agrZelebs gzas gada-
muSavebis doneebis mTeli seriis gavliT, ro-
melTa saSualebiT xdeba informaciis seleqcia bgeris fizika
obieqtebis identifikaciisa da maTi mdebareobis SemohkariT taSi; daustvineT; daakakuneT
gansazRvris mizniT. brma mxedvelobis fenomenma fanqriT magidaze. ratom warmoqmnis es moqme-
vizualuri analizis gansxvavebuli tipebis debebi bgerebs? amis mizezi isaa, rom isini
arseboba daadastura. obieqtebis rxevas iwveven. rxevis energia gada-
feris aRqma ganpirobebulia sinaTlis tal- ecema garemos, Cveulebriv, haers, rogorc ki
Ris sxvadasxva sigrZiT da mas sami ZiriTadi rxevadi obieqtebi ubiZgeben garemos mole-
Tviseba axasiaTebs: feris toni, simaZRre da kulebs. amiT gamowveuli wnevis mcire cvli-
sikaSkaSe. ferTa Serevis niutonis kanonebis lebebi vrceldeba rxevadi obieqtidan garemoSi
Tanaxmad, sxvadasxva sigrZis talRis kombinacia sinusoiduri talRebis erTobliobis saxiT,
gansxvavebuli feris SegrZnebas qmnis. ferTa romelic 335 metri wamSi siCqariT moZraobs
sibrmave sxvadasxva xarisxisaa. iSviaTia ferTa (ix. sur. 4.13). bgera ar SeiZleba gaCndes srul
sruli sibrmave. feradi mxedvelobis mkvlevrebi vakuumSi (magaliTad, kosmosur sivrceSi), radgan
mxars uWeren rogorc triqromatul Teorias, iq ar aris haeris molekulebi, romelTac aamoZ-
ise, oponent-procesualur Teorias. vizualur ravebda rxevadi obieqti.
sistemas sami tipis kolbebi aqvs, romlebic sinusoidur talRas ori ZiriTadi fizikuri
upiratesobas aniWeben gansxvavebuli talRis Tviseba aqvs, romelic gansazRvravs mis JRera-
sigrZeebs. es sami tipis kolbebi erTiandebian dobas, esenia: ixSire da amplituda. sixSire
informaciis gadamuSavebis ufro maRal doneze izomeba rxevaTa im raodenobiT, romelsac
da dasabams aZleven oponent-procesualur asrulebs talRa drois mocemul SualedSi.
fenomens. rxeva, rogorc miTiTebulia suraTze 4.13, aris
vizualuri analizis zogierTi saxe gangli- manZili marcxnidan marjvniv erTi talRis
ozuri ujredebis receptorul velebs efuZneba, pikidan momdevno talRis pikamde. bgeris sixSire,
zogi ki ufro maRali donis ujredebis mier Cveulebriv, gamoisaxeba hercebSi (hc), romelic
arCeul specializacias _ obieqtTa mdebareobis, zomavs rxevaTa raodenobas erT wamSi. amplituda
orientaciis da moZraobis mimarTulebis mixed- zomavs bgeriTi talRis siZlieris fizikur
viT. Tvisebas _ simaRles pikidan dadablebamde.
Tavi 4 / SegrZnebebi

amplituda ganisazRvreba bgeris wnevis an ener-


giis erTeulebiT.
smena
Tqven mier samyaros gancdisas smena da bgeris fsiqologiuri
mxedveloba erTmaneTis Semavsebel funqciebs ganzomilebebi
asrulebs. Tqven xSirad gesmiT stimulebi, sanam sixSirisa da amplitudis fizikuri Tvisebebi
dainaxavT maT, gansakuTrebiT maSin, Tuki isini dasabams aZlevs bgeris sam ZiriTad ganzo-
122 Tqven ukan mdebareoben an gaumWvirvale obieq-
sixSiris skalis dabali maCveneblebisas six-
Siris zrda mxolod ramdenime herciT iwvevs
bgeriTi tonis SesamCnev cvlilebas, xolo
sixSiris skalis maRali maCveneblebis Sem-
TxvevaSi, Tqven gacilebiT metad unda gazardoT
sixSire, raTa SeamCnioT gansxvaveba sixSireSi.
magaliTad, fortepianos ori yvelaze dabali
noti erTmaneTisagan mxolod 1.6 herciT gan-
sxvavdeba maSin, roca ori yvelaze maRali noti
gansxvavdeba 235 herciT. es aris odnav SesamCnevi
sxvaobis kidev erTi magaliTi fsiqofizikaSi.

bgeris siZliere
bgeris siZliere anu fizikuri intensivoba
misi amplitudiT ganisazRvreba. didi ampli-
suraTi
4.13 tudis bgeriTi talRebi ganicdeba, rogorc
xmamaRali, mcire amplitudisa ki _ rogorc
sinusoiduri talRis warmodgena xmadabali. adamianis smeniTi sistema mgrZno-
sinusoiduri talRis ori ZiriTadi Tviseba aris biarea fizikuri intensivobebis uzarmazari
sixSire _ rxevaTa raodenoba drois fiqsirebul diapazonis mimarT.
erTeulSi da misi amplituda _ rxevis vertikaluri
majis saaTis wikwikis xma, romelic daaxlo-
diapazoni.
ebiT 6 metris manZilidan gvesmis, intensivobis
qveda zRvarze mdebareobs. es aris sistemis
milebas1 _ bgeris tonis simaRles, siZlieresa absoluturi zRurbli. Tuki is ufro mgrZno-
da tembrs. axla detalurad ganvixiloT es biarea, SeiZleba gaigonoT sisxlis moZraobis
movlenebi. xmac Tqvens yurebSi. intensivobis zeda zRvarze
mdebared ki SeiZleba ganvixiloT reaqtiuli
bgeris tonis simaRle TviTmfrinavis xma, romelic daaxloebiT 90
metris simaRleze mifrinavs. es xma imdenad
bgeris tonis simaRle ganisazRvreba bgeriTi
Zlieri iqneba, rom tkivilsac ki gamoiwvevs
talRis rxevis sixSiriT. maRali sixSireebi
yurebSi. bgeris wnevis fizikuri erTeulebis
warmoqmnian maRal tonebs, dabali sixSireebi
terminebiT, reaqtiuli TviTmfrinavi warmoqmnis
ki _ dabal tonebs. sufTa2 tonebis mimarT
bgeriT talRas, romelic miliardjer ufro
adamianis mgrZnobiaroba 20 hercis sixSiridan
Zlieria, vidre saaTis wikwiki.
20 000 h e r c i s s i x S i r e m d e d i a p a z o n S i
radgan smeniTi diapazoni Zalian didia, bge-
cvalebadobs. 20 hercze dabali sixSireebi
ris fizikuri intensivobis diapazoni, Cveu-
adamianma SeiZleba vibraciis saxiT SeigrZnos
lebriv, ufro SefardebiTi, vidre absoluturi
ufro Sexebis, vidre bgeris saSualebiT. Tqven
odenobis erTeulebiT gamoixateba. bgeris wneva
advilad warmoidgenT, Tu ramdenad didia es
diapazoni, Tuki gaiTvaliswinebT, rom
fortepianos 88 klaviSi mxolod 30 hercidan bgeris tonis simaRle (pitch) _ Tviseba, romelic,
4000 hercamde sixSiris diapazons faravs. ZiriTadad, bgeriTi talRis rxevis sixSiriT
rogorc fsiqofizikidan gaxsovT, kavSiri ganisazRvreba.
sixSiresa (fizikur realobas) da bgeriT tons bgeris siZliere (loudness) _ bgeris perceptuli
(fsiqologiur efeqts) Soris ar aris wrfivi. Tviseba, romelic gamoxatavs bgeriTi talRis
smena

amplitudas; didi amplitudis bgeriTi talRa


1
saerTod ganicdeba rogorc xmamaRali, xolo
Tvisebas (mTargmnelis SeniSvna)
2
mcire amplitudis bgeriTi talRa _ rogorc
sufTa tonebs, agreTve, martiv tonebs, an wminda
xmadabali.
tonebs uwodeben (mTargmnelis SeniSvna). 123
_ misi amplitudis donis maCvenebeli, rac iwvevs
xmamaRlobis gancdas _ izomeba erTeuliT,
romelsac decibali (db) ewodeba. suraTze 4.14
naCvenebia zogierTi tipuri bunebrivi bgeris
intensivobis sidide decibalebiT da bgeris
wnevis Sesatyvisi erTeulebiT (dini/sm2) Seda-
rebisaTvis.
rogorc xedavT, or bgeras, romelic 20 de-
cibaliT gansxvavdeba erTmaneTisagan, aqvT
bgeris wnevis Sefardeba 10/1 proporciiT. aRsa-
niSnavia, rom 90 decibalze xmamaRalma bgerebma
SeiZleba smenis dakargva gamoiwvios. es maTi
eqspoziciis xangrZlivobazea damokidebuli.

tembri
bgeris tembri rTuli bgeris talRis kom-
ponentebs asaxavs. tembri aris is, rac gana-
sxvavebs, magaliTad, fortepianos xmas fleitis
xmisagan. fizikuri stimulebis mcire raodenoba,
magaliTad, kamertoni gamoscems sufTa tons,
romelic erTi sinusoiduri talRisgan Sedgeba.
sufTa tons mxolod erTi sixSire da erTi
amplituda aqvs. bgeraTa umetesoba realur
cxovrebaSi ar aris sufTa toni. isini kompleq- 4.15 naCvenebia rTuli talRebis formebi,
suri talRebia, romlebic sixSirisa da ampli- romelic ramdenime nacnob bgeras Seesatyviseba.
tudis garkveul kombinacias Seicaven. suraTze 4.15 suraTze mocemuli grafiki gviCvenebs
bgeraTa speqtrs fortepianos noti „mi~-sTvis

suraTi
4.14

nacnobi bgerebis doneebi decibalebSi


naxazze naCvenebia bgeraTa diapazoni decba-
lebSi, romelzedac reagirebs adamianis
smeniTi aparati absoluturi zRurblidan
raketis gafrenis xmamde. decibalebi
gamoTvlilia bgeris wnevis saSualebiT,
Tavi 4 / SegrZnebebi

romelic aris bgeriTi talRis amplitudis


donis maCvenebeli da zogadad Seesatyviseba
imas, rasac adamiani ganicdis, rogorc bgeris
xmamaRlobas.

124
suraTi
4.15
nacnobi bgerebis talRis formebi
es naxazi gviCvenebs nacnobi bgerebis talRis formebsa da bgeris speqtrs pianinos noti `mi~-saTvis.
ZiriTadi talRis sigrZe aris nawarmoebi ZiriTadi sixSirisagan, am SemTxvevaSi 256 herci, magram pianinos
simebi, agreTve, vibrirebs ufro maRal sixSireebzec (romelic cnobilia, rogorc obertonebi anu harmonikebi).
isini qmnian kbilanebs talRis nimuSze. es damatebiTi sixsireebi identificirebulia bgeriT speqtrSi.

(pirveli oqtava); yvela sixSires, romelic romelic JRers ise, rogorc noti „mi~ forte-
realurad warmodgenilia am notSi da maT pianoze.
amplitudebs. bgerebs, romelTac Tqven xmaurs uwodebT,
kompleqsur tonSi, rogoricaa magaliTad, ar aqvT ZiriTadi sixSireebisa da harmonikebis
noti „mi~, yvelaze dabali sixSire (daaxloebiT naTeli, martivi struqtura. xmauri Seicavs
256 hc) pasuxismgebelia im tonze, romelic Tqven mraval sixSires, romelic ar aris sistematurad
gesmiT. mas ZiriTad tons uwodeben, ufro maRali dakavSirebuli erTmaneTTan. magaliTad, stacio-
sixSiris tonebs ki _ harmonikebs, an obertonebs; naruli xmauri, romelic Tqven radiosadgurebs
smenasakvanZo sakiTxebi

maTi sixSire ramdenjerme aRemateba ZiriTadi Soris gesmiT, Seicavs yvela smenadi sixSiris
rxevis sixSires. sruli bgera, romelic Tqven energias; Tqven mas aRiqvamT ise, TiTqos ar
gesmiT, ZiriTadi bgerebisa da harmonikebis hqondes simaRle, radgan mas ar aqvs ZiriTadi
erToblivi moqmedebis Sedegad warmoiqmneba, sixSire.
rogorc naCvenebia speqtrSi. Tuki am sixSiris
sufTa tonebi da intensivobebi erTmaneTs
daemateba, amis Sedegad Tqven gaigonebT bgeras, smenis fiziologia
axla Tqven ukve gaqvT garkveuli informacia
tembri (timbre) _ smeniTi SegrZnebis Tviseba, bgeraTa fsiqologiuri gancdebis fizikuri
romelic asaxavs bgeriTi talRis sirTules. safuZvlebis Sesaxeb. axla ganvixiloT, Tu
125
rogor aRmocendeba es gancdebi smeniTi sistemis ZiriTadi membranis meqanikur rxevas; (3) es
fiziologiuri aqtivobisagan. pirvel rigSi, rxevebi gardaiqmneba eleqtrul impulsebad da
vnaxoT, Tu rogor muSaobs yuri. Semdeg ganvi- (4) impulsebi gadaigzavneba smeniT qerqSi. TiTo-
xilavT zogierT Teorias smeniT sistemaSi bge- euli es transformacia ufro detalurad ganvi-
riTi tonis simaRlis kodirebisa da bgerebis xiloT.
lokalizaciis Sesaxeb. pirveli transformaciisas haeris rxevadi
molekulebi Sedian yurebSi (ix. suraTi 4.16).
zogierTi bgera Sedis pirdapir yuris gareTa
smenis sistema
sasmen milSi da zogi ki _ gareTa yuridan anu
Tqven ukve iciT, rom sensoruli procesebi niJaridan arekvlis Semdeg. bgeriTi talRa
axdens eqsternaluri energiis formebis gar- mogzaurobs sasmeni milis gaswvriv gareTa yuris
daqmnas nervul impulsebad. imisaTvis, rom gavliT, sanam ar miaRwevs milis bolos. aq is
gaigonoT, unda moxdes ZiriTadi energiis oTxi ejaxeba Txel membranas, romelsac dafis apks
transformacia (ix. sur. 4.16): (1) haerSi gavrce- uwodeben. bgeriTi talRis wnevis cvlilebebs
lebuli talRebi unda gardaiqmnas siTxis tal- dafis apki moZraobaSi mohyavs. dafis apki
Rebad, romelic moTavsebulia yuris lo- gadascems rxevas gare yuridan Sua yurSi, RruSi,
kokinaSi; (2) siTxis talRebi Semdeg iwveven romelic Seicavs sam umciresi zomis Zvals

suraTi
4.16
Tavi 4 / SegrZnebebi

adamianis yuris agebuleba


bgeriTi talRebi miemarTeba gareTa yuris, anu niJaris saSualebiT, gareTa
sasmeni milis gavliT da iwvevs dafis apkis rxevas, am rxevas moqmedebaSi
mohyavs Sua yuris patara Zvlebi _ CaquCi, grdemli da uzangi. meqanikuri
rxevebi gadaecema ovaluri sarkmlis saSualebiT lokokinas. maT
moZraobaSi mohyavT mis RruSi arsebuli siTxe.patara bewviani ujredebi
ganlagebuli arian ZiriTadi membranis gaswvriv lokokinaSi da irxevian
siTxis moZraobaze, riTac axdenen maTTan uSualod dakavSirebuli
nervuli daboloebebis stimulirebas. amis Semdeg meqanikuri energia
126 gardaiqmneba nervul energiaSi da egzavneba tvins smeniTi nervis
saSualebiT.
romelic mdebareobs ovalur sarkmelTan, lo-
kokinas fuZesTan axlos, lokokinaSi mdebare
siTxe iwvevs ZiriTadi membranis talRisebr
moZraobas (rogorc zemoT iyo naxsenebi, „zRvis
talRebs~).
energiis mesame gardaqmnisas ZiriTadi membra-
nis talRisebri moZraoba arxevs masTan dakav-
Sirebul patara bewvian ujredebs. bewviani
ujredebi smeniTi sistemis receptoruli uj-
redebia. bewviani ujredebis rxeva nervuli
daboloebebis stimulirebas iwvevs da axdens
ZiriTadi membranis meqanikuri rxevebis gardaq-
mnas nervul aqtivobaSi.
sabolood, energiis meoTxe gardaqmnisas,
boWkoebis konaSi gamavali nervuli impulsebi
toveben lokokinas. es boWkoebi warmoadgenen
smenis nervs. isini xvdebian Tavis tvinis fuZeSi
mdebare lokokinas birTvebs. vizualur sis-
temaSi nervebis gadakveTis msgavsad, erTi
yuridan momavali gaRizianeba gadaecema Tavis
adamianis sxeulSi: CaquCs, grdemls da uzangs. tvinis orive nawils. smeniTi signalebi gaiv-
es Zvlebi ayalibeben meqanikur jaWvs, romelic lian sxva birTvebis mTel rigs da miaRweven
gadascems rxevas da axdens mis koncentrirebas smeniT qerqs, romelic Tavis tvinis naxevar-
dafis apkidan smenis ZiriTadi organosaken _ sferoebis safeTqlis wilSi mdebareobs. am
lokokinisaken, romelic moTavsebulia Sida signalebis maRali donis gadamuSaveba smeniT
yurSi. qerqSi iwyeba (rogorc Semdeg naxavT, yuris sxva
meore transformaciisas, romelic loko- nawilebi, romelic gamosaxulia suraTze 4.16,
kinaSi xdeba, haerSi gavrcelebuli talRebi sxva SegrZnebebis aRmocenebaSi monawileoben).
gadaiqceva „zRvis talRebad~. lokokina siTxiT
es oTxi gardaqmna srulyofilad momuSave
gavsebuli spiralurad daxveuli milia. mas aqvs
smeniT sistemaSi xdeba. milionobiT adamians
membrana, romelic cnobilia ZiriTadi membranis
aqvs darRvevebi smeniTi sistemaSi. arsebobs
saxeliT. is ganTavsebulia mis Sua nawilSi
smeniTi darRvevebis ori zogadi tipi, TiToeuli
mTeli sigrZis gaswvriv. roca irxeva uzangi,
gamowveulia smeniTi sistemis erTi an meti
komponentis defeqtiT. naklebad seriozuli
lokokina (cochlea) _ smenis ZiriTadi organo;
siTxiT gavsebuli spiralurad daxveuli mili, dazianebaa siyrue, romelic dakavSirebulia
romelic moTavsebulia Sida yurSi. lokokinisaken haeris rxevebis gamtarobasTan.
ZiriTadi membrana (basilar membrane) _ mdebareobs am tipis dazianebis dros xSirad Sua yuris
lokokinaSi, roca is modis moZraobaSi, iwvevs Zvlebi ar funqcionirebs Sesabamisad. am de-
bewviani ujredebis stimulirebas (aRizinaebs
feqtis gamosworeba SesaZlebelia mikroqirur-
maT), romlebic warmoqmnian smeniTi gaRiziane-
bis nervul efeqtebs. giuli gziT xelovnuri grdemlisa da uzangis
smenis nervi (auditory nerve) _ atarebs impulss CasmiT. ufro seriozuli tipis dazianebaa ner-
lokokinidan tvinSi mdebare lokokinis bir- vuli siyrue, anu defeqti im nervul meqaniz-
smena

TvebSi. mebSi, romelic warmoqmnis nervul impulsebs


smeniTi qerqi (auditory cortex) _ safeTqlis wilis yurSi an gadaaqvs isini smeniT qerqSi. smeniTi
are, romelic iRebs da amuSavebs smeniT infor- qerqis dazianeba, agreTve, warmoqmnis nervul
macias.
siyrues. 127
bgeriTi tonis aRqmis Teoriebi
arsebobs ori gansxvavebuli Teoria, romelic
xsnis, Tu rogor xdeba smeniT sistemaSi bgeriTi
talRis gardaqmna bgeriTi tonis SegrZnebad:
adgilis Teoria da sixSiris Teoria.
adgilis Teoria Tavidan SemoTavazebuli iyo
fon herman helmholcis (Hermann von Helmholtz)
mier 1800 wels da Semdeg georg von bekesis
(Georg von Bekesy) mier iqna modificirebuli,
gadamuSavebuli da Semowmebuli. man am
kvlevisaTvis 1961 wels nobelis premia aiRo.
adgilis Teoria efuZneba im faqts, rom ZiriTadi
membrana moZraobs, roca bgeriTi talRa Semodis suraTi
4.17
Sida yurSi. sxvadasxva sixSire ZiriTadi mem-
branis gaswvriv garkveuli adgilis amoZravebas zalpis principi
iwvevs. maRali sixSiris tonebi yvelaze did smeniTi nervuli ujredebis jamur koleqtiur
talRur moZraobas iwveven lokokinis fuZesTan, aqtivobas aqvs igive struqtura, rac Semosul bgeriT
talRas, maSinac ki, roca TiToeul calkeul boWkos
sadac ovaluri da mrgvali sarkmlebi arian SeiZleba ar hqondes sakmarisad swrafi ganmuxtva,
ganlagebulni. dabali sixSiris tonebi yvelaze rom Tan axldes bgeriTi talRis struqturas.
did talRur moZraobas iwveven ZiriTadi
membranis mopirdapire boloSi. amrigad, adgi- ar SeuZlia ganmuxtva ufro meti siCqariT, vidre
lis Teoria amtikicebs, rom bgeriTi tonis simaR- 1000-jer wamSi. amis gamo, erT neirons ar SeuZlia
lis aRqma damokidebulia ZiriTadi membranis ganasxvavos 1000 hercze meti sixSiris bgerebi,
im garkveul adgilze, romelic yvelaze metad rasac Cveni smeniTi sistema sakmaod kargad
Riziandeba. axerxebs. es SezRudva SeiZleba daiZlios e.w.
meore, sixSiris Teoria, bgeriTi tonis simaR- zalpis principiT, romelic xsnis imas, Tu ra
les ZiriTadi membranis rxevis siswrafiT xsnis. xdeba maRal sixSireebze. rogorc naCvenebia
es Teoria varaudobs, rom 100 hercis sixSiris suraTze 4.17, ramdenime neirons kombinirebuli
bgeriTi talRa iwvevs ZiriTadi membranis rxevas moqmedebiT, anu zalpSi, SeuZlia ganimuxtos im
100-jer wamSi. sixSiris Teoria, agreTve, am- sixSireze, romelic Seesabameba 2000 hc, 3000 hc
tkicebs, rom ZiriTadi membranis rxevebi iwveven da a.S. sixSiris tonebs (Wever, 1949).
neironebis ganmuxtvas imave siCqariT, ase rom, rogorc ferTa SegrZnebis triqromatuli da
ganmuxtvis siCqare bgeriTi tonis simaRlis sawinaaRmdego procesebis Teoriebi, ise, adgi-
nervuli kodia. erTi problema, romelic am dros lisa da sixSiris Teoriebi sargeblobs warma-
Cndeba, isaa, rom individualur neironebs ar tebiT mxolod bgeraTa tonis simaRlis gancdis
SeuZliaT im siswrafiT ganmuxtva, rom maRali sxvadasxva aspeqtebisaTvis. iTvleba, rom
bgerebi warmoadginon, radgan arc erT maTgans sixSiris Teoria kargad xsnis 5000 hercze ufro
dabali sixSireebis kodirebas. ufro maRali
sixSireebisaTvis neironebs ar SeuZliaT ise
adgilis Teoria (place theory) _ sxvadasxva
swrafad da zustad ganmuxtva, rom adekvaturad
Tavi 4 / SegrZnebebi

sixSiris toni qmnis aqtivaciis maqsimums Ziri-


Tadi membranis sxvadasxva adgilebSi, ris Se- moaxerxon signalis kodireba, zalpSic ki.
degad bgeriTi tonis simaRle SeiZleba kodire-
buli iyos im adgilis mixedviT, romlis aqti- zalpis principi (volley principle) _ esaa sixSiris
vaciac moxda. Teoriis ganvrcoba, romelic amtkicebs, rom,
sixSiris Teoria (frequency theory) _ toni war- roca bgeriTi talRis sixSire aRemateba im six-
moqmnis im siCqaris rxevas ZiriTad membranaSi, Sires, romliTac calkeul neirons SeuZlia
romelic ekvivalenturia misi sixSirisa, ris ganmuxtva, ramdenime neironi ganimuxteba erTad,
Sedegad, bgeriTi tonis simaRle SeiZleba rogorc jgufi, Semosuli bgeris tonis simaR-
128 kodirebuli iyos nervuli reaqciis sixSiriT. lis Sesatyvisi sixSiriT.
adgilis Teoria ufro warmatebulad xsnis erTi saxeobis Ramuras SeuZlia eqolokaciis
bgeriTi tonis simaRlis aRqmas 1000 hercze ufro saSualebiT ganasxvavos obieqtebi, romlebic
maRali sixSireebisaTvis. 1000 hercze ufro erTmaneTisagan mxolod 0.3 milimetriT arian
dabali sixSireebisaTvis ZiriTadi membrana daSorebulni (Simmons et al., 1998). miuxedavad imisa,
imdenad farTod irxeva, rom mas ar SeuZlia rom adamians ar gaaCnia es specialuri unari,
uzrunvelyos signalis gansxvaveba nervuli is mainc iyenebs bgerebs obieqtebis adgilmde-
receptorebisaTvis, romelTaTvis ZiriTadi bareobis gansazRvrisaTvis sivrceSi, gansakuT-
membranis rxeva bgeriTi tonis simaRlis rebiT maSin, roca maTi danaxva gaZnelebulia.
gansxvavebis saSualebaa. 1000 hercidan 5000 es ori meqanizmis gamoyenebiT xerxdeba: im drois
hercamde sixSiris diapazonSi orive meqanizmi SedarebiTi SefasebiT, romelic saWiroa bgeris
muSaobs. rTuli sensoruli amocana or sistemas misaRwevad TiToeul yurTan da im bgerebis
Soris iyofa; isini erTad gvTavazoben ufro intensivobis SedarebiTi SefasebiT, romlebic
maRal sensorul sizustes, vidre es SeeZlo aRweven TiToeul yurTan (Middlebrooks &Green, 1991;
uzrunveleyo mxolod erT sistemas. Cven Semdeg Phillips, 1993).
davinaxavT, rom adamiani flobs, agreTve, or pirveli meqanizmi Seicavs neironebs, rom-
SeTanxmebul nervul sistemas, romelic mas lebic adareben im droebs erTmaneTs, rac
garemoSi bgeraTa lokalizaciis amocanis sWirdeba Semomaval bgeriT signals TiToeul
gadawyvetaSi exmareba. yurTan misaRwevad. magaliTad, bgera, romelic
lokalizdeba marjvena mxares, marjvena yurs
ufro adre miaRwevs, vidre _ marcxenas (ix. wer-
bgeraTa lokalizacia
tili B suraTze 4.18). smeniTi sistemis neironebi
delfinebi da Ramurebi ar iyeneben mxed- specializebulni arian am gansxvavebis Sem-
velobas obieqtTa adgilmdebareobis gan- Cnevaze. Tavis tvini iyenebs am gansxvavebas droSi,
sazRvrisas Rrma wylis Tu mRvimis sibneleSi. raTa gaakeTos sivrceSi bgeris SesaZlo
amis nacvlad, isini sargebloben eqolokaciiT lokalizaciis zusti Sefaseba.
_ agzavnian maRali sixSiris bgerebs, romlebic meore meqanizmi efuZneba im princips, rom
aireklebian obieqtebis mier, riTac qmnian bgeras aqvs odnav ufro didi intensivoba im
ukukavSirs da iZlevian informacias obieq- yurSi, romelsac is pirvelad miaRwevs, radgan
tebamde manZilis, maTi adgilmdebareobis, adamianis Tavi TviTon qmnis bgeriT Crdils,
zomebis, teqsturis da moZraobis Sesaxeb. erT- romelic asustebs signals. intensivobis es
gansxvaveba damokidebulia im bgeriTi tonis
talRis sigrZis SedarebiT zomaze, romelic
aRwevs adamianis Tavamde. grZeli talRebi, anu
dabali sixSiris tonebi, faqtobrivad, inten-
sivobis araviTar gansxvavebas ar gviCveneben
maSin, roca mokle talRebis, maRali sixSiris
tonebis intensivobebis gansxvaveba savsebiT
gazomvadia. adamianis tvinSi aris ujredebi,
romlebic specializdebian im signalebis inten-
sivobebis gansxvavebis SemCnevaze, romelic or
yurSi aRmocendeba.
magram ra xdeba maSin, roca bgeris wyaro
Tanabrad aris daSorebuli orive yuridan, maSin
suraTi
4.18 xom ar SeiZleba arsebobdes arc droSi da arc
intensivobaSi gansxvaveba? swored aseTi situa-
smena

droiTi Seusabamoba da bgeris ciaa gamosaxuli suraTze 4.18. bgera, romelic


lokalizacia
A wertilidan vrceldeba, Tanabrad aris daSo-
bgeraTa sivrceSi lokalizaciis gansazRvris
rebuli orive yuridan. daxuWuli TvalebiT
mizniT Tavis tvini iyenebs gansxvavebas droSi,
SeuZlebeli iqneba misi lokalizaciis zusti 129
da gansxvavebas intensivobaSi, romelsac aRiqvams
TiToeuli yuri.

sxva SegrZnebebi

Cven yvelaze didi dro davuTmeT mxed-


velobisa da smeniTi procesebis ganxilvas, rad-
gan es sakiTxebi yvelaze ukeT aris Seswavlili
mecnierTa mier, magram sxva SegrZnebebic
mniSvnelovan rols asruleben adamianis TviT-
gadarCenis da, aseve, garemos dauflebis unarSi.
Cven mokled ganvixilavT sxva SegrZnebebs.

ynosva
Tqven, albaT, SegiZliaT warmoidginoT si-
tuacia, roca bednieri iqnebodiT ynosvis Segr-
Znebis dakargviT: gyoliaT rodisme ZaRli,
romelsac waugia skunsTan brZola? magram Tavi-
gansazRvra. ase rom, Tqven unda SemoabrunoT dan rom aviciloT skunsis sunis gancda, Cven,
Tavi da yurebis mdebareoba SecvaloT ise, rom agreTve, unda davkargoT vardis surnelis,
daarRvioT simetria, es SesaZlebels gaxdis cxeli popkornis, zRvidan momavali sunis
miiRoT bgeris lokalizaciis gansazRvrisaTvis SegrZnebis unari. suni _ kargi Tu cudi _
aucilebeli informacia. pirvelad Tavis arsebobas receptoris cilebTan
urTierTqmedebisas gvatyobinebs, romelic
ynosvis bususebis membranaze mdebareobs (ix.
sur. 4.19). mas SeuZlia miiRos nivTierebis
Sejameba
mxolod rva molekula, raTa dasabami misces
bgeriTi talRis sixSirisa da amplitudis erT-erTs am nervuli impulsebidan, magram, sul
kombinacia dasabams aZlevs bgeriTi tonis mcire, 40 nervuli daboloeba unda iyos
simaRlis, siZlierisa da tembris aRqmas. smeniTi stimulirebuli, raTa SeigrZnoT nivTierebis
informacia ramdenime transformacias ganicdis suni. es nervuli impulsebi sunis Sesaxeb
yuridan Tavis tvinisaken mimaval gzaze _ informacias ynosvis bolqvSi agzavnian, romelic
bgeriTi talRa gardaiqmneba siTxis talRebad, ganlagebulia receptorebis zemoT da Sublis
romlebic warmoqmnian nervul reaqcias. bgeriTi wilis qvemoT. ynosviTi procesi iwyeba qimiuri
tonis simaRlis aRqma axsnilia ori meqanizmis nivTierebis SesvliT ynosviTi neironebis ionur
kombinaciiT. adgilis Teoria amtkicebs, rom arxebSi, es ki, rogorc naxsenebi iyo mesame TavSi,
sxvadasxva simaRlis mqone bgera warmoSobs
Tavi 4 / SegrZnebebi

ZiriTadi membranis gansxvavebuli adgilebis


ynosvis bolqvi (olfactory bulb) _ centri, sadac
moZraobas; sixSiris Teoria amtkicebs, rom bge- ynosvis receptorebi agzavnian TavianT signa-
riTi tonis sxvadasxva simaRle iwvevs ZiriTadi lebs, romelic ganlagebulia zustad Tavis
membranis misTvis Sesatyvisi siCqariT rxevas. tvinis qerqis Sublis wilis qveviT.
bgeris lokalizaciac moicavs, sul mcire, or feromenebi (pheromones) _ qimiuri signalebi,
gansxvavebul process: Tavis tvinSi aris uj- romelsac gamoyofen organizmebi mocemuli sa-
redebi, romlebic amCneven gansxvavebas droSi, xeobis sxva wevrebTan urTierTobis dasamyareb-
rac sWirdeba bgeras TiToeul yurTan misaRwevad lad; xSirad funqcionireben, rogorc distan-
130 turi seqsualuri mimzidvelebi.
suraTi
4.19
ynosvis receptorebi

iwvevs moqmedi potencialis aRmocenebas (Restrepo safrTxis, teritoriuli sazRvrebisa da sakvebi


et al., 1990). wyaros signalebi. magaliTad, sxvadasxva saxe-
ynosvis SegrZneba erT-erTi im mcire funqcia- obis mwerebis mamri gamoyofs feromenebs, riTac
Tagania nervul sistemaSi, romelic aris TviT- atyobinebs mdedrebs, rom is mzadaa Sewyvile-
ganaxlebadi: roca Tqveni ynosvis receptorebi bisaTvis (Farine et al., 1996; Minckley et al., 1991).
daberdebian da mokvdebian, maT axali ujredebi ynosvis SegrZnebis mniSvneloba icvleba
cvlis, romelic axal kavSirebs ayalibebs saxeobaTa Soris. ZaRlebs, virTxebs, mwerebsa
ynosvis bolqvTan (Farman, 1992). da sxva bevr cocxal arsebas, visTvisac ynosva
ynosva, rogorc Cans, ganviTarda, rogorc umniSvnelovanesia TviTgadarCenisaTvis, gaci-
sistema, romelic emsaxureboda sakvebis aRmo- lebiT maxvili ynosva aqvs, vidre adamians. maTi
Cenasa da adgilmdebareobis gansazRvras (Mon- Tavis tvinis SedarebiT didi nawili emsaxureba
crieff, 1951). Zalian bevri saxeobisaTvis ynosva, ynosvis SegrZnebas. adamianebi ynosvas, rogorc
agreTve, gamoiyeneboda safrTxis potenciuri Cans, ZiriTadad, gemosTan kavSirSi iyeneben, raTa
wyaros aRmosaCenad. is am funqcias kargad ipovon da airCion sakvebi, magram arsebobs iseTi
asrulebda, radgan organizmebi ar unda Sesu- faqtebic, rom adamianebic gamoyofen da
liyvnen pirdapir kontaqtSi sxva organizmebTan, SeigrZnoben feromenebis msgavs nivTierebebs
sxva SegrZnebebi

raTa daeynosaT isini. garda amisa, ynosva SeiZ- (Jacob & McClintock, 2000). amas gvafiqrebinebs,
leba aqtiuri komunikaciis mZlavri forma iyos. magaliTad, is faqti, rom, droTa ganmavlobaSi
zogierTi saxeobis cxovelebi erTmaneTTan axlo megobrebis menstrualuri cikli qalTa
qimiuri signalebis gamoyofiTa da aRmoCeniT saerTo sacxovrebelSi sinqronizacias iwyebs
Sedian kontaqtSi. am qimiur signalebs fero- (McClintock, 1971; Stern & McClintock, 1998). es
menebs uwodeben. feromenebi qimiuri nivTiere- sinqronizacia qimiuri signalebiT aixsneba,
bebia, romlebic gamoiyeneba erTi saxeobis far- romlis SegrZnebac xdeba ynosvis saSualebiT
glebSi, rogorc seqsualuri mgrZnobelobis, (Cutler et al., 1986; Preti et al., 1986). mecnierebi, agreTve, 131
amtkiceben, rom ynosva SeiZleba garkveul rols
TamaSobdes seqsualuri aqtivobisadmi adamianis
mzaobaSi.

saidan
viciT
asrulebs Tu ara ynosva raime rols
adamianis seqsualur aqtivobaSi
kvlevaSi 289 qali monawileobda. maT
unda SeefasebinaT androstenonis, mama-
kacis oflis ZiriTadi komponentis suni.
qalebis umetesoba suns afasebda, rogorc
„arasasiamovnos~ an „aramimzidvels~. am
zogadi kanonzomierebidan gamonaklisi
iyvnen is qalebi, romelTac ovulacia
hqondaT. sunis maTeuli Sefasebebi ufro
neitralur iyo. ra daskvna SeiZleba
gavakeToT? mkvlevrebi varaudoben, rom cxvirsacobis gakeTeba Wamis dros saWmels ukar-
qalebi, romelTac ovulacia da, Sesa- gavs gemos, ris Sedegadac yvela kerZs erTnairi
bamisad, dafexmZimebis ufro didi Sansi gemo aqvs, rac bevrad ukeTesia, vidre maTi
hqondaT, naklebad savaraudoa, rom winaaR- sakuTari gemo!
mdegobas gauweven mamakacTa seqsualur Tqveni enis zedapiri dafarulia gemos dvri-
iniciativas mxolod maTi arasasiamovno lebiT, romelic mas uswormasworo iers aZlevs.
bunebrivi sunis gamo (Grammer, 1993). am dvrilebis didi nawili gemos receptoruli
ujredebis jgufebs Seicavs, romelsac gemos
bolqvebs uwodeben (ix. sur. 4.20). gemos recep-
albaT, gagaocaT ynosvis SegrZnebis mniSvne-
toris erTi ujredis Canaweri gviCvenebs, rom
lobam adamianis seqsualur cxovrebaSi.
individualuri receptoruli ujredebi yvelaze
kargad reagireben gemos oTxi Tvisebidan erT-
erTze: tkbilze, mJaveze, mwaresa an mlaSeze
gemos SegrZneba (Frank & Nowlis, 1989). gasul wlebSi mkvlevrebma
aRmoaCines gemos mexuTe, ZiriTadi Tvisebis
sakvebisa da Rvinis gurmanebs aqvT kargad
receptorebi _ umami (umami) (Chaudhari et al., 2000).
ganviTarebuli unari, SeamCnion odnavi gan-
umami natriumis glutamatia (MGS), romelsac
sxvaveba gemoSi, Tumca, maTi umetesoba amisaTvis
xSirad umateben aziur saWmelebs da bunebrivad
realurad ynosvas iyenebs da ara _ gemos Segr-
gvxvdeba cilebiT mdidar sakvebSi, rogoricaa
Znebas. roca Tqven WamT, ynosvisa da gemos Segr-
xorci, zRvis produqtebi da Zveli yveli. Tumca,
Znebebi mWidrod TanamSromloben erTmaneTTan.
am xuTi Tvisebis receptoruli ujredebi mci-
roca gaciebuli xarT, sakvebi ugemuri geCvenebaT,
rediT sxva gemozec reagireben, „saukeTeso~ reaq-
radgan Tqveni cxviris Sesasvlelebi bloki-
Tavi 4 / SegrZnebebi

cia yvelaze sworad asaxavs Tvisebas. rogorc


rebulia da dakarguli gaqvT ynosva. Tavad
Cans, gemos am ZiriTadi klasebisTvis gardaqmnis
SegiZliaT darwmundeT amaSi: cxvirze xelwa-
sistemebi erTmaneTisgan damoukideblad arse-
Werilma SeecadeT ipovoT gansxvaveba erTnairi
bobs (Bartoshuk &Beauchamp, 1994).
teqsturis, magram gansxvavebuli sunis mqone
gemos SegrZnebis receptorebi SeiZleba da-
sakvebs Soris, magaliTad, vaSlisa da karto-
ziandnen alkoholis, sigaretis bolis, mJavis
filis um naWrebs Soris. im saerTo sacxovrebel-
Sedegad. sabednierod, gemos SegrZnebis recep-
Si mcxovrebi zogierTi studentis azriT, rome-
torebi ramdenime dReSi erTxel icvleba _ ufro
lic saxelganTqmuli iyo Tavisi cudi sakvebiT,
132 xSirad, vidre ynosvis receptorebi. marTlac,
suraTi
4.20
gemos receptorebi
nawili A gviCvenebs dvrilebis ganawilebas enis zeda mxareze.
nawili B gviCvenebs erT dvrils, romelic naxatze gadidebulia, raTa gamoCndes calkeuli gemos bolqvebi.
nawili C gviCvenebs gadidebulad erT-erT gemos bolqvs.

gemos SegrZnebis sistema dazianebis mimarT metad maSin arian aqtiurebi, roca raime patara
yvelaze didi winaaRmdegobis unarianobiT obieqti awveba kans. Tqven, albaT, gagikvirdebaT,
gamoirCeva, sxva SegrZnebebTan SedarebiT. Zalian roca gaigebT, rom siTbosa da sicivis SegrZne-
iSviaTia SemTxveva, rom vinmem srulebiT, samu- bebisaTvis gansxvavebuli receptorebi arsebobs.
damod dakargos gemos SegrZneba (Bartoshuk, 1990). Tqven ar gaqvT erTi receptori, romelic
moqmedebs Termometris msgavsad. Tqveni Tavis
tvini siTbosa da sicivis calkeuli signalebis
Sexebisa da kanis SegrZnebebi integrirebas axdens, raTa akontrolos garemos
temperaturuli cvlilebebi.
kani SesaniSnavad adaptirebadi organoa.
garda imisa, rom is gicavT zedapiris kanis mgrZnobiaroba wnevisadmi Zalian farTo
dazianebisagan, gamoSrobisagan, gexmarebaT diapazonSi icvleba sxeulis sxvadasxva ubanze.
temperaturis regulaciaSi. is Seicavs nervul magaliTad, Tqven 10-jer ufro zustad gan-
daboloebebs, romlebic warmoSoben wnevis, sazRvravT stimulis lokalizacias TiTebis
siTbosa da sicivis SegZnebebs. am SegrZnebebs wverebze, vidre _ zurgze. sxeulis sxvadasxva
kanis SegrZnebebi ewodebaT. nawilis mgrZnobiarobis gansxvavebuloba gan-
radganac Tqven didi raodenobiT sensorul pirobebulia nervuli daboloebebis simWid-
sxva SegrZnebebi

informacias iRebT kanis saSualebiT, sxeulis roviT garkveul ubnebSi da, agreTve, sensoruli
zedapirTan axlos gansxvavebuli tipis mravali qerqis didi farTobiT, romelic maT See-
receptoruli ujredi funqcionirebs (ix. sur. satyviseba. mesame TavSi naxeT, rom mgrZno-
4.21). naxatze gamosaxuli TiToeuli tipis recep- biaroba udidesia iq, sadac es yvelaze metad
tori kanTan sxvadasxva tipis kontaqtze rea- gWirdebaT _ saxeze, enasa da xelebze. zusti
girebs (Sekular & Blake, 1994). meisneris sxeulebi sensoruli ukukavSiri sxeulis am nawilebidan
yvelaze kargad reagireben maSin, roca raime uzrunvelyofs Wamis, laparakis da aRqmis
exaxuneba kans, xolo merkelis diskebi yvelaze procesebis efeqtur mimdinareobas.
133
suraTi
4.21

kanis SegrZnebaTa
receptorebi
ramdenime sxvadasxva tipis
receptori aris pasuxismgebeli
kanis SegrZnebaTa gancdaze,
rogorica Sexebis, siTbosa da
sicivis SegrZnebebi. magaliTad,
meisneris sxeulebi yvelaze
kargad reagireben raime
obieqtis gaxaxunebaze kanis
m i m a r T, m e r k e l i s d i s k e b i
yvelaze aqtiurni arian patara
obieqtebis kanze dawolis
mimarT.

kanis mgrZnobelobis erTi aspeqti centralur deba. is damokidebulia daswavlil asociaciebsa


rols adamianur urTierTobebSi asrulebs: esaa da sensoruli receptorebis koncentraciaze
Sexeba. Sexebis saSualebiT Tqven gadascemT mocemul adgilze.
sxvebs Tqvens survils, miiRoT an gasceT sim- Sexeba SeiZleba garkveul rols TamaSobdes
Svide, mxardaWera, siyvaruli da vneba. Sexebis TviTgadarCenis procesSi. magaliTad, naadrevad
adgils didi mniSvneloba aqvs erotiuli an dabadebuli bavSvebi, romelTac saavadmyofoSi
seqsualuri SegrZnebis aRmocenebaSi. am Tval- 45 wuTis ganmavlobaSi yoveldRiuri masaJi
sazrisiT gansakuTrebiT mgrZnobiare adgilebs utardebodaT, fizikurad da gonebrivad gaci-
erogenuli zonebi ewodeba. sxva mgrZnobiare lebiT ufro swrafad izrdebodnen da viTarde-
Tavi 4 / SegrZnebebi

erotiuli adgilebis aRgznebis potenciali bodnen im TanatolebTan SedarebiT, romelTac


interindividualuri gansxvavebulobiT xasiaT- ar utardebodaT masaJi (Field & Schanberg, 1990).
virTxebze Catarebuli kvleva gviCvenebs, rom
kanis SegrZnebebi (cutaneous senses) _ wnevis, siT- energiuli stimulacia aTavisuflebs zrdis
bosa da sicivis SegrZnebebi.
hormonebs da aaqtiurebs zrdis ferments _
erogenuli zonebi (erogeneous zones) _ kanis zeda- dekarboqsilazas (ODC - onithine decarboxylase) Tavis
piris adgilebi, romlebic gansakuTrebiT mgrZno- tvinsa da sxva sasicocxlo organoebSi. is naSi-
biareni arian gaRizianebisadmi da warmoSoben
erebi, romlebic sicocxlis pirvel wlebSi
erotiul da seqsualur SegrZnebebs.
134 xSirad ayavdaT xelSi, ufro janmrTelebi arian
mTeli cxovrebis manZilze. sakontrolo jgufis
cxovelebTan SedarebiT, stimulirebuli naSi-
erebi gamoirCeodnen stresisadmi ufro meti
winaaRmdegobis gawevis unariT, ufro nela ber-
debodnen, maTi Tavis tvinis ujredebi ki ufro
didxans inarCunebdnen sicocxlisunarianobas
da ukeTesi mexsiereba hqondaT (Meany et al., 1998).
aqedan gamomdinare, praqtikuli rekomendacia
aseTia: SeexeT xSirad imaT, viszedac zrunavT
da sxvebic waaxaliseT, rom Tqvenc Segexon
xSirad – es ara marto siamovnebas moggvriT,
aramed gaaumjobesebs rogorc Tqvens, agreTve,
maT janmrTelobasac (Montague, 1986).

wonasworobisa da kinesteTikuri
SegrZnebebi
wonasworobis da kinesTetikuri SegrZnebebi xSirad ecemian, axasiaTebT Tavbruxveva. miuxeda-
TqvenTvis SeiZleba ucnobic ki iyos, radganc vad amisa, aseTi adamianebis umravlesoba, bolos
maT ara aqvT receptorebi, romelTa danaxva da bolos, mainc axerxebs am naklis kompensi-
SeiZleba, rogorc magaliTad, Tvalebis, yurebis rebas imiT, rom ufro metad eyrdnoba vizualur
an cxviris. wonasworobis SegrZneba sivrceSi informacias. gulisreva moZraobisas maSin aRmo-
Cveni sxeulis, gansakuTrebiT, Tavis orientaciis cendeba, rodesac vizualuri sistemidan moma-
SegrZnebas gvaZlevs. am informacias gvawvdian vali signalebi konfliqtSi Sedis vestibula-
receptorebi, patara bususebi, romelnic Sida ruli aparatidan wamosul signalebTan. moZrav
yurSi _ siTxiT savse parkuWebsa da arxebSi transportSi kiTxvisas adamianebs xSirad uCn-
mdebareoben. es bususebi ixreba, roca siTxe debaT gulisrevis SegrZneba. amis mizezi isaa,
moZraobs da awveba maT, es ki maSin xdeba, roca rom vizualuri signalebi uZravi obieqtidan
Tavs swrafad amoZravebT. parkuWi da tiki modis, xolo vestibularuli SegrZnebebi _
gatyobinebT informacias sworxazovani moZra- moZravi obieqtidan. mZRolebs iSviaTad emar-
obis aCqarebisa da Senelebis Sesaxeb (ix. sur. TebaT es avadmyofoba, radgan isini xedaven da
4.16). sami arxi, romelTac naxevarrkalovan grZnoben kidec moZraobas.
arxebs uwodeben, erTmaneTis mimarT marTi rasac ar unda akeTebdeT, idgeT verti-
kuTxiTaa ganlagebulni, rac saSualebas kalurad, xatavdeT Tu varjiSobdeT, Tqvens tvins
gvaZlevs miviRoT informacia nebismieri sWirdeba zusti informacia Tqveni sxeulis
mimarTulebiT moZraobis Sesaxeb _ Tu rogor poziciisa Tu misi nawilebis sivrciTi mimar-
moZraobs Tavi, roca vtrialdebiT, roca vaqnevT Tebisa da moZraobis Sesaxeb. kinesTetikuri
mas, an gverdze gadavxriT. SegrZneba uzrunvelyofs mudmiv sensorul uku-
adamianebi, romlebmac ubeduri SemTxvevebisa kavSirs sxeulis motoruli aqtivobis Sesaxeb.
Tu avadmyofobis gamo dakarges wonasworobis amis gareSe Tqven ver SeZlebdiT nebismieri moZ-
sxva SegrZnebebi

SegrZneba, sakmod dezorientirebulni arian, raobebis didi nawilis koordinirebas.


Tqven gaqvT kinesTetikuri informaciis ori
wonasworobis SegrZneba (vestibular sense) _ in- wyaro: receptorebi, romlebic mdebareoben
formacias gvawvdis Cveni sxeulis orientaciis saxsrebSi da receptorebi, romlebic mdeba-
Sesaxeb sivrceSi. reoben kunTebsa da myesebSi. saxsrebSi mdebare
kinesTetikuri SegrZneba (kinesthetic sense) _ in- receptorebi reagireben im daWimulobaze,
formacias gvawvdis Cveni sxeulisa da misi na- romelic Tan axlavs kidurebis sxvadasxva po-
wilebis moZraobisa da mdgomareobis Sesaxeb. zicias da daWimulobis cvlilebebze, rasac 135
gamRizianeblebiT stimulaciaze, romelic
sakmaod intensiuria, raTa qsovilis dazianeba
gamoiwvios an mas safrTxe Seuqmnas. xarT Tu
ara srulebiT kmayofili aseTi kargad gan-
viTarebuli tkivilis SegrZnebiT? Tqveni pasuxi,
albaT, orive iqneba _ „ki~-c da „ara~-c. „ki~-s
SemTxvevaSi tkivilis SegrZneba mniSvnelovania
Tqveni gadarCenisTvis. adamianebi, romelTac
dabadebidan dakarguli aqvT tkivilis Segr-
Znebis unari, xSirad iReben sxeulis sxvadasxva
dazianebebs, romelTa Tavidan acileba SesaZ-
lebeli iqneboda, Tuki Tavis tvini SeZlebda
maT gafrTxilebas mosalodneli safrTxis
Sesaxeb (Larner et al., 1994). maTi magaliTi gasagebs
xdis tkivilis SegrZnebis, rogorc dacvis
signalis mniSvnelobas _ is gafrTxilebT
potenciuri zianis Sesaxeb. „aras~ upasuxebT,
radgan zogjer aris momentebi, roca Tqven
bednieri iqnebodiT, rom SegZlebodaT tkivilis
SegrZnebis gamorTva. 50 milionze meti adamiani
aSS-Si itanjeba mudmivi, qronikuli tkiviliT.
samedicino xarjebi tkivilis gasayuCeblad
da dakarguli samuSao dReebi weliwadSi 70
miliard dolaradaa Sefasebuli (Turk, 1994).
rogorc Cans, uwyveti, qronikuli tkivili
iwvevs saxsrebis moZraobebi. kunTebsa da myesebSi xSirad iwvevs mwvave depresias da mizezia imisa,
mdebare receptorebi reagireben im daZabulobis rom aseTi tkivilebis mqone adamianebi uar-
cvlilebebze, romelic Tan axlavs kunTebis yofiTad afaseben TavianT cxovrebas (Banks &
SekumSvasa da gafarToebas. Kerns, 1996). gasagebia, rom mecnierebs ainteresebT
Tavis tvini xSirad axdens kinesTetikuri tkivilis SegrZnebis gamomwvevi meqanizmebis
SegrZnebebidan miRebuli informaciis integ- Seswavla, raTa daeuflon misi Semcirebis
rirebas Sexebis SegrZnebidan miRebul infor- teqnikas.
maciasTan. Tavis tvins ar SeuZlia, magaliTad,
im signalebis srulyofili gaazreba, romelic tkivilis meqanizmebi
TiToeuli TiTidan modis, Tuki mas zustad ar
TiTqmis yvela cxoveli ibadeba ama Tu im
ecodineba TiTebis mdebareoba erTmaneTis mimarT.
tipis tkivilis dacviTi sistemiT, romelic
warmoidgineT, rom, raRac sagnebs daxuWuli
iwvevs avtomaturad garkveuli stimulebisagan
TvalebiT agrovebT. Sexebis SegrZneba gaZlevT
gaqcevis refleqss. roca stimulis intensivoba
saSualebas, mixvdeT, aris Tu ara aRebuli
zeda zRurbls miaRwevs, organizmi gaqceviT
obieqti qva, magram kinesTetikuri SegrZneba
Tavi 4 / SegrZnebebi

pasuxobs, ra Tqma unda, Tuki SeuZlia es. garda


giqmniT warmodgenas mis sidideze.
amisa, is swrafad swavlobs tkivilis gamomwvevi

tkivili
tkivili (pain) _ organizmis reaqcia mavne zemoq-
zemoT Sexebis SegrZnebis garkveuli aspeqtebi
medebis mqone gamRizianeblebis stimulaciaze,
ganvixileT. Tqven iciT, rom fizikuri kontaqtis romelic aris sakmaod intensiuri, raTa gamoiw-
garkveuli formebi tkivils iwveven. tkivili vios qsovilis dazianeba an Seuqmnas mas safr-
aris organizmis reaqcia mavne zemoqmedebis mqone Txe.
136
stimulebis identificirebas da SeZlebisada-
gvarad Tavidan icilebs maT.
arsebobs ori saxis tkivilis SegrZneba:
nocicepturi da nevropaTiuri. nocicepturi
tkivili aris uaryofiTi SegrZneba, romelsac
mavne zemoqmedebis mqone gamRizianebeli iwvevs.
magaliTad, es aris SegrZneba, romelic gagiC-
ndebaT cxel qurasTan Sexebisas. kanSi mdebare
specialuri nervuli daboloeba agzavnis tki-
vilis Setyobinebas Tqveni xelidan zeviT,
zurgis tvinis gavliT Tavis tvinisaken. xelis
ukan gamoweviT SegiZliaT am tipis tkivilis
Sewyveta. nevropaTiuri tkivili gamowveulia
nervebis aranormaluri gadaWarbebuli funqcio-
nirebiT. is aRmocendeba dazianebuli an daava-
debuli nervebidan, risi mizezicaa, magaliTad,
ubeduri SemTxveva an kibo. medikamentebs da
mkurnalobis sxva saSualebebs, romlebic awyna-
reben nervebs, aseTi tipis tkivilebis Semsubu-
qeba SeuZliaT.
mecnierebma im specifikuri receptorebis
gansazRvra daiwyes, romlebic reagireben safarvelis gareSe. zurgis tvinTan dawyebuli
tkivilis gamomwvev stimulebze. maT aRmoaCines, impulsebi gadaecema Talamuss da Semdeg _ Tavis
rom z o g i e r Ti receptori mxolod tvinis qerqs, sadac xdeba tkivilis lokali-
temperaturaze reagirebs, zogierTi _ qimiur zaciisa da intensivobis gansazRvra, dazianebis
nivTierebebze, sxvebi ki _ meqanikur stimulebze. mniSvnelovnebis Sefaseba da samoqmedo gegmis
arsebobs receptorebi, romlebic tkivilis dasaxva.
gamomwvevi stimulebis kombinaciaze reagireben.
tkivilis boWkoebis qseli qmnis SesaniSnav bades,
tkivilis fsiqologia
romelic mTel sxeuls faravs. periferiuli
nervuli boWkoebi tkivilis signalebs centra- emociuri reaqciebi, konteqstualuri faqto-
lur nervul sistemaSi ori gziT agzavnian: rebi da situaciis interpretacia SeiZleba
swrafi gamtarunarianobis nervuli boWkoebiT, iseTive mniSvnelovan rols asrulebdes tki-
romlebic dafarulni arian mieliniT da neli, vilis gancdaSi, rogorc realuri fizikuri
ufro patara nervuli boWkoebiT, mielinis stimuli (Price, 2000; Turk, 1994). fsiqologiuri
procesebis mniSvnelobas tkivilis gancdaSi
naTlad gviCvenebs Semdegi ori ukiduresi Sem-
nocicefturi tkivili (nociceptive pain) _ gamowve- Txveva: erTi, roca aris tkivili, magram ar ar-
ulia mavne zemoqmedebis mqone eqsternaluri sebobs misi gamomwvevi fizikuri stimuli da
stimuliT; kanSi arsebuli specializebuli meore, roca ar aris tkivili, miuxedavad didi
nervuli daboloebebi agzavnian tkivilis
intensivobis tkivilis gamomwvevi stimulis
Sesaxeb Setyobinebas kanidan zurgis tvinis
sxva SegrZnebebi

gavliT Tavis tvinSi. arsebobisa. magaliTad, im adamianTa 10%-ze meti,


romelTac amputirebuli aqvT kidurebi, uCivian
nevropaTiuri tkivili (neuropathic pain) _gamowve-
ulia nervebis aranormaluri an zedmetad mwvave da qronikul tkivilebs im kidurSi,
aqtiuri funqcionirebiT; is nervebis dazianebis romelic maT aRar aqvT. amas fantomuri kiduris
an daavadebis mizezia. fenomeni ewodeba (Melzack, 1992). amis sapiris-
fantomuri kiduris fenomeni (phantom limb phenom- pirod, zogierT individs, romelic monawi-
enon) _ mwvave da qronikuli tkivilis SegrZneba leobs religiur ritualebSi, SeuZlia tkivi-
amputirebul kidurSi. lis SegrZnebis blokireba tkivilis gamom-
137
fsiqologia Cvens cxovrebaSi

ratom iwvevs cxare saWmeli tkivils?

gqoniaT odesme aseTi gamoc- adamianebi, romelTac bevri siaTebdaT, gadarCenis ufro
dileba? Tqven miirTmevT ro- gemos bolqvebi aqvT, ufro meti Sansi hqondaT. radganac
melime Zalian cxare kerZs Ci- Zlier tkivils ganicdian kafsa- degustatoris statusi gene-
nur an tailandur restoranSi cinisagan. im individebs, romel- tikuria, am aspeqtSi gansxva-
da SemTxveviT CakbiCeT Zalze Tac bevri gemos bolqvebi aqvT, veba ukve patara bavSvebSic
cxare wiwaka. am momentSi is superdegustatorebi daarqves SeimCneva (Anliken et al., 1991).
siamovneba, romelsac sakvebi- (Bartoshuk, 1993), xolo maT, visac xuTidan Svid wlamde super-
sgan iRebT, Zlier tkivilad ufro mcire raodenebiT aqvT es degustatori bavSvebi upira-
gadaiqceva. Tuki aseT ram receptorebi _ nondegustato- tesobas aniWeben rZes yvelTan
odesme SegmTxveviaT, Tqven rebi. individTa es ori jgufi SedarebiT da piriqiT _
iciT, rom gemos sferoSi ar- ar gansxvavdeba erTmaneTisagan nondegustatorebi _ yvels
sebobs kavSiri maT Soris, rac mravali gemos SegrZnebebis rZesTan SedarebiT. ratom?
ganiWebT siamovnebas da tki- mixedviT _ Tqven SeiZleba arc superdegustatorebi rZes
vils. ganvixiloT es damoki- icodeT superdegustatori aRiq vamen, rogorc ufro
debuleba. xarT, nondegustatori Tu raRac Tbils da yvels _ rogorc
fiziologiurad advilia Sualeduri. gansxvaveba mxolod ufro mwares, vidre nonde-
imis axsna, Tu ratom iwvevs cxa- garkveuli qimiuri nivTiere- gustatorebi. amrigad, gene-
re wiwaka tkivils. Tqvens enaze bebis, magaliTad, kafsacinis tikuri gansxvavebebi gvexma-
arsebuli gemos bolqvebi mimarT mgrZnobiarobaSi vlin- reba avxsnaT, Tu ratom aqvs
dakavSirebulia nocicepturi deba. zogierT bavSvs ase gamo-
tkivilis boWkoebTan (Bartoshuk, gemos bolqvebis simWidrovis xatuli gemos Taviseburebani.
1993). amrigad, erTi da igive mixedviT interindividualuri magram, modiT davubrundeT
qimiurma nivTierebam SeiZleba sxvaoba genetikuri aRmoCnda restornis kerZs, romelmac
gaaRizianos rogorc gemos (Bartoshuk et al., 1994). qalebi ufro tkivilis SegrZneba gamoiwvia.
bolqvebSi mdebare recep- xSirad arian superdegusta- albaT, SegimCneviaT, rom
torebi, ise, masTan Zalian torebi, vidre kacebi. super- tkivilis SegrZneba TandaTan
axlos mdebare tkivilis boW- degustatorebi, saerTod, ufro qreba. am mxriv, pirSi ganla-
koebi (Caterina et al., 2000). cxare mgrZnobiareni arian mware qimi- gebuli tkivilis receptorebi
wiwakis SemTxvevaSi, es nivTie- uri nivTierebebis mimarT (sim- moqmedebs sxva sensoruli
rebaa kafsacini. Tuki Tqven ware damaxasiaTebelia sawam- receptorebis msgavsad: droTa
gsurT isiamovnoT cxare sakve- lavTa didi umravlesobisaTvis). ganmavlobaSi Tqven adap-
biT, unda SeecadoT sakvebSi radganac qals yovelTvis ufro tirdebiT mudmivi stimu-
SeinarCunoT am nivTierebis meti pasuxismgebloba ekisre- laciis mimarT. albaT Zalian
saWiro koncentracia ise, rom boda STamomavlobis gazrdasa kargia, rom sensorul proce-
man ufro metad gaaRizianos da kvebaSi evoluciis manZilze, sebs tkivilis Semsubuqebis
Tqveni gemos receptorebi, im qalebis bavSvebs, romlebsac funqciac aqvT da mas saWiro
vidre tkivilis receptorebi. meti gemos mgrZnobiaroba axa- momentSi gvTavazoben xolme.
albaT gainteresebT, ratom
gansxvavdebian adamianebi erTma-
neTisagan cxare sakvebis mimarT
Tavi 4 / SegrZnebebi

damokidebulebis mixedviT? maT


ukvirT xolme, ro ca maT
megobrebs SeuZliaT an ar
SeuZliaT cxare sakvebis Wama.
am gansxvavebis asaxsnelad
kvlav fiziologias mivmarToT.
rac ufro metia gemos bol-
qvebi, miT ufro metia tkivilis (a) (b)
receptorebic. amitom ufro
138 didia imis albaToba, rom is
wvevi intensiuri stimulaciis pirobebSic, tebs, rom adamianebi xSirad ganicdian tkivils
rogoricaa, magaliTad, cxel nakverCxlebze Zalian mcire intensivobis an ararsebuli fi-
siaruli an nemsiT sxeulis gaxvreta. zikuri gamRizianeblis pirobebSi: am SemTxv-
saerTod, tkivilis SegrZnebaze did gavlenas evaSi tkivilis gancda mxolod tvinSia aRmo-
axdens konteqsti da reagirebis SeZenili Cvevebi. cenebuli.
vinaidan tkivili fsiqologiuri reaqciebis erT- is, Tu rogor aRiqvamT tkivils, ras eubnebiT
erTi saxea, is SeiZleba Seicvalos iseTi mis Sesaxeb sxvebs da rogor reagirebT tkivil-
mkurnalobis Sedegad, romelic fsiqikur pro- gamayuCeblebze, Tqven fsiqologiur mdgo-
cesebze iseTi zemoqmedebas iyenebs, rogoricaa mareobas ufro asaxavs, vidre tkivilis
hipnozi, Rrma relaqsacia, yuradRebis gadatana. gamomwvevi gamRizianeblis intensivobas. is,
magaliTad, anesTeziis gareSe mSobiarobis mo- rasac Tqven aRiqvamT, SeiZleba iyos sakmaod
samzadebeli lamazes (Lamaze) meTodiT samSobiaro gansxvavebuli da zogjer srulebiTac
tkivilebis Semcirebas ramdenime aseTi meTodis damoukidebeli imasagan, Tu ras SeigrZnobT,
kombinaciiT cdiloben. lamazes sunTqviTi rogorc amis Sesaxeb mexuTe TavSi visaubrebT,
varjiSebi mSobiares relaqsaciaSi exmareba da romelic aRqmis fsiqologias eZRvneba.
yuradReba gadaaqvs tkivilis adgilidan.
yuradRebis gadatanis, sasiamovno warmodgenebis,
Setyobinebebis gamoyeneba qmnis rbil, sasargeblo
Sejameba
Semxvedr stimulacias da meuRlisa Tu megobris
socialuri mxardaWera _ yvelaferi erTad momaval ynosvis SegrZnebis nervuli impulsebi aRmo-
dedas am mtkivneul situaciaze kontrolis Zlier cendeba maSin, roca haerSi arsebuli qimiuri
gancdas aZlevs. nivTiereba kontaqtSi Seva ynosvis bususebTan.
ynosva did rols asrulebs seqsualuri qcevis
ra gavlenas axdens tkivilis SegrZnebaze
regulaciasa da sxva mniSvnelovani funqciebis
fsiqologiuri konteqstSi? erT-erTi Teoria,
ganxorcielebaSi. ynosvisa da gemos sistemebi
romelic tkivilis Semcirebis gzebs exeba, cno-
SeTanxmebulad moqmedebs sakvebi produqtebis
bilia karibWis kontrolis Teoriis saxeliT
umravlesobis SegrZnebisas. gemo warmoadgens
(Ronald Mezlack, 1973, 1980). am Teoriis mixedviT,
Sesatyvisi gemos bolqvebis reaqciebis nazavs
zurgis tvinis ujredebi moqmedeben rogorc nev-
sitkboze, simJaveze, simwaresa da simlaSeze.
rologiuri kari, romelic xels uSlis
Tqven SegiZliaT ganicadoT wnevis, siTbosa
tkivilis zogierTi signalis Tavis tvinSi
da sicivis SegrZnebebi kanSi moTavsebuli
SeRwevas da mis blokirebas axdens, zogierTs
receptoruli ujredebis saSualebiT. Sexeba
ki _ atarebs. Tavis tvini da kanis receptorebi
mniSvnelovan rols asrulebs komunikaciasa da
signals zurgis tvinisken agzavnian, raTa man
gadarCenis procesSi. wonasworobis SegrZneba
gaaRos an daketos es kari. Tavis tvinidan
uzrunvelyofs Tqveni Tavisa da sxeulis orien-
swored es daRmavali signali uzrunvelyofs
tacias sivrceSi. kinesTetikuri SegrZneba pa-
fsiqologiur konteqsts, romelic axlavs Tan
suxismgebelia sxeulis sxvadasxva nawilebis
tkivils. gasul wlebSi melzakma (Melzack, 1999)
poziciaze da gexmarebaT nebismieri moZraobebis
warmoadgina ganaxlebuli Teoria _ tkivilis
koordinirebaSi.
neiromatriculi Teoria, romelic xsnis im faq-
Tqven ganicdiT nociceptur tkivils mavne
karibWis kontrolis Teoria (gate-control theory) stimulis zemoqmedebis SemTxvevaSi da nevro-
sxva SegrZnebebi

_ exeba tkivilis Semcirebas, romelic xdeba paTiur tkivils _ nervebis aranormaluri fun-
maSin, roca zurgis tvinis garkveuli ujredebi qcionirebis dros. fsiqologiuri konteqsti,
moqmedebs rogorc kari, uSlis xels tkivilis nawilobriv, gansazRvravs tkivilis gancdis in-
gavrcelebas da misi zogierTi signalis blok-
tensivobas.
irebas axdens, zogierTs ki agzavnis Tavis tvin-
Si.

139
sakvanZo
sakiTxebi
sxvadasxva aspeqtebi, rogo- ynosva cxviris RruSi ganla-
samyaros sensoruli ricaa sagnebis garegnuli gebuli, sunisadmi mgrZno-
saxe da maTi mdebareoba. biare ujredebiT xorciel-
Semecneba sinaTlis talRis sigrZe war- deba.
imis gamo, rom sensoruli moadgens gamRizianebels gemos receptorebi gemos
procesebi mniSvnelovan ferTa SegrZnebisaTvis. bolqvebia, romlebic mo-
rols asruleben Cven mier feris SegrZnebebi gansxvavdeba Tavsebulni arian gemos
samyaros SemecnebaSi, mec- t o n i T, s i m a Z R r i Ta d a dvrilebSi, ZiriTadad, ena-
nierebi fsiqologiis gan- sikaSkaSiT. ze.
viTarebis adreul etapebzec ferTa SegrZnebis Teoriebi Sexebis SegrZneba gulis-
swavlobdnen SegrZnebebs. aerTianebs sami feris Sem- xmobs dawolisa da tem-
fsiqofizika swavlobs fi- grZnebi receptoris triqro- peraturul SegrZnebebs.
zikur gamRizianebelze fsi- matul Teorias da sawinaaR- wonasworobis SegrZneba gaZ-
qologiur reaqcias. mec- mdego procesebis Teorias, levT informacias sxeulis
nierebi zomaven absolu- romelic sawinaaRmdego ele- moZraobis mimarTulebisa da
tursa da sxvaobis zRur- mentebis kompoziciis ideas siswrafis Sesaxeb.
blebs. eyrdnoba. kinesTetikuri SegrZneba gaZ-
signalis aRmoCena saSuale- gamRizianeblis TvisebaTa aR- levT informacias sxeulis
bas aZlevs mkvlevrebs gamo- moCena baduris ujredebisa nawilebis mdebareobis Se-
yon erTmaneTisagan SegrZne- da ufro maRali donis vi- saxeb da gexmarebaT moZ-
bis simaxvile da pasuxis zualuri centrebis moqmede- raobis koordinirebaSi.
sistematuri Secdoma. biT xdeba. tkivili aris organizmis
fsiqofizikis mkvlevrebma dacviTi reaqcia poten-
gansazRvres kavSiri gamRi- ciurad mavne zemoqmedebis
zianeblis fizikur inten- smena mqone gamRizianebelze.
sivobasa da fsiqologiur smenis SegrZneba warmoiqmneba tkivilis fiziologiuri
efeqts Soris maTematikuri bgeriTi talRiT, romelsac reaqcia moicavs sensorul
funqciis saSualebiT. gaaCna sixSire, amplituda da reaqcias tkivilis gamom-
SegrZneba gamRizianeblis fi- sirTule. wvevi gamRizianeblis mxares
zikur energias nervul ko- lokokinaSi bgeriTi talRebi da nervul impulsebs,
dad gardaqmnis. transformirdebian siTxis romlebic moZraoben Tavis
mecnierebi cdiloben Seiswav- moZraobad, romelic amoZ- tvinsa da zurgis tvins
lon informaciis dinebis ravebs ZiriTad membranas. Zi- Soris.
procesi sensoruli recepto- riTadi membranis bewvebi ner- tkivili aris nawilobriv
r e b i d a n Ta v i s t v i n i s vul impulsebs gadascemen fsiqologiuri reaqciac. is
qerqisaken. smeniT qerqs. SeiZleba Seicvalos mkur-
adgilis Teoria saukeTesod nalobiT, romelic aqcents
xsnis maRali sixSireebis ko- akeTebs fsiqikur procesebze
mxedvelobiTi sistema direbas, sixSiris Teoria ki da gadaaqvs yuradReba.
baduraze mdebare fotore- _ dabali sixSireebis kodi-
ceptorebi, romelTac kol- rebas.
bebsa da Cxirebs uwodeben, bgeris warmoSobis mimarTu- ZiriTadi cnebebi
sinaTlis energias nervul lebis gansazRvrisaTvis moq- absoluturi zRurbli
impulsad gardaqmnian. medebs ori tipis nervuli akomodacia
baduras gangliozuri uj- meqanizmi _ bgeraTa intensi- amakrinuli ujredebi
redebi axdenen recepto- adgilis Teoria
Tavi 4 / SegrZnebebi

vobisa da im drois Sedareba,


rebidan da bipolaruli uj- romelic bgeriT signals Ti- badura
redebidan momavali signalis Toeul yurTan misaRwevad bgeris siZliere
integrirebas. maTi aqsonebi bgeris tonis simaRle
sWirdeba.
warmoqmnian optikur nervebs, bipolaruli ujredebi
romlebic mxedvelobis gangliozuri ujredebi
sxva SegrZnebebi erogenuli zonebi
j v a r e d i n Ta n xvdebian
absoluturi zRurbli
erTmaneTs. ynosvisa da gemos SegrZnebebi veberis kanoni
vizualuri informacia gana- nivTierebaTa qimiur Tvisebeb- zalpis principi
wilebulia tvinis sxvadasxva ze reagireben da erTad kanis SegrZnebebi
ubnebSi, sadac muSavdeba moqmedeben, roca adamiani karibWis kontrolis Teoria
140 vizualuri garemos eZebs da irCevs sakvebs.
kinesTetikuri SegrZneba sensoruli fiziologia fantomuri kiduris fenomeni
kolbebi sibnelisadmi adaptacia feris simaZRre
lokokina signalis SemCnevis Teoria feromonebi
mxedvelobis qerqi sikaSkaSe fovea
nevropaTiuri tkivili feris toni fotoreceptorebi
nocicefTuri tkivili sixSiris Teoria fsiqometruli funqcia
odnav SesamCnevi sxvaoba smeniTi nervi fsiqofizika
optikuri nervi smeniTi qerqi ynosvis bolqvi
pasuxis sistematuri Secdoma sxvaobis zRurbli SegrZneba
receptoruli veli tembri Semavsebeli ferebi
sawinaaRmdego procesebis tkivili Cxirebi
Teoria transformacia ZiriTadi membrana
sensoruli adaptacia triqromatuli Teoria wonasworobis SegrZneba
sensoruli receptorebi

sakvanZo sakiTxebi

141
aRqma

5
SegrZneba, organizeba,
identifikacia da cnoba
• proqsimaluri da
distaluri stimulebi
• realoba, orazrov-
neba da iluziebi •
aRqmis Semswavleli
midgomebi
fsiqologia XXI
saukuneSi: virtualuri
realoba

yuradRebis procesebi
• seleqciuri (SerCe-
viTi) yuradReba
• yuradReba da sagnebi
garemoSi
aRqmis organizaciis
procesebi
• figura, foni da
dasrulebuloba
(Sevsebuloba)
• perceptuli dajgu-
febis principebi
• sivrciTi da droiTi
integracia
• moZraobis aRqma
• siRrmis aRqma
• aRqmis konstantoba

fsiqologia Cvens
cxovrebaSi: rogor
iWerT mfrinav burTs

identifikacia da cnoba
• aRmavali da daRmava-
li procesebi
• sagnebis cnoba
• molodinis da kon-
teqstis gavlena
• bolo gakveTili
sakvanZo sakiTxebi
• ZiriTadi cnebebi
142
g anvixiloT kengis SemTxveva, ro-
melic ekvatoruli afrikis fij-
mis kulturidan iyo. kengs mTeli
cxovreba xSir tropikul tyeebSi
hqonda gatarebuli. erT dRes mas SesaZlebloba
amasobaSi manqanaSi CavsxediT da im adgili-
saken daveSviT, sadac cxovelebi Zovdnen. kengi
akvirdeboda, ufro da ufro rogor diddebodnen
isini da, Tumca, yvela fijmelis msgavsad,
Tavadac guladi iyo, mainc CemTan axlos
mieca, pirvelad emogzaura manqaniT gaSlil gadmojda da Caibutbuta, rom es raRac
velze anTropolog kolin tarnbulTan (Colin jadoqroba iyo... bolos, roca kengi mixvda, rom
Turnbull) erTad. mogvianebiT tarnbulma aRwera cxovelebi marTla bizonebi iynen, ukve aRar
kengis reaqciebi: eSinoda, Tumca, kvlav afiqrebda, ratom iyvnen
isini ase patarebi, an marTla patarebi iyvnen
kengma gadaxeda velebs da im adgils, sadac da uceb gaizardnen, Tu es yvelaferi raRac
ramdenime milis moSorebiT asiode bizoni Zovda. oini iyo (Turnbull 1961, gv. 305).
man mkiTxa, ra mwerebi iyvnen isini, razedac
vupasuxe, rom isini bizonebi iyvnen, Tanac misTvis kengis ambavi sakmaod naTlad gviCvenebs
cnobil tyis bizonebze orjer ufro didebi. gamocdilebis gavlenas aRqmaze. radgan kengma
kengma xmamaRla gaicina da miTxra, rom es si- cxovreba tropikul tyeebSi gaatara, mas ar
sulele aRar meTqva da kvlav igive kiTxva da- hqonda saTanado codna, raTa dauyovnebliv moex-
misva. mere, radgan sakmaod Wkvian kompanionad dina sensoruli informaciis _ Sori manZiliT
ar mimiCnia, TavisTvis laparakobda da cdi- daSorebuli obieqtebidan TvalebSi areklili
lobda, bizonebi sxvadasxva WianWvelebisa da sinaTlis _ interpretacia. am TavSi SeiswavliT,

SegrZneba, organizeba, identificireba da cnoba


xoWoebisaTvis miemsgavsebina, romlebic mas rogor moqmedebs codna adamianis SesaZleb-
manamde enaxa. lobebsa da aRqmaze.

me-4 TavSi vnaxeT, rom garemo savsea sinaTlisa aris im procesebis erToblioba, romlebic
da bgeris talRebiT. Tumca, miuxedavad amisa, sensorul xatSi awesrigeben informacias da
maTi saxiT mainc ar ganicdiT samyaros. Tqven am informaciis, rogorc gare sinamdviliT
sinaTlis talRas ki ar `xedavT~, aramed _ warmoqmnilis, gancdas uzrunvelyofen. es
plakats kedelze, bgeris talRa ki ar `gesmiT~, procesebi interpretaciis umaRles dones
aramed musika iqve myofi radiodan. SegrZnebiT uzrunvelyofs, rac saSualebas gvaZlevs,
iwyeba sinamdvilis uSualo asaxva, magram kidev warmatebiT gaverkveT garemoSi.
meti raRac sxvaa saWiro, rom stimuli azriani SegrZnebasa da aRqmas Soris kavSiris ukeT
da saintereso gaxdes da, rac mTavaria, sa- gagebis mizniT gTavazobT martiv, TvalsaCino
Sualeba mogeceT, efeqturad upasuxoT mas. aRqma magaliTs. daiWireT xeli saxis win, rac SeiZ-
leba Sors. Semdeg is nela miuaxloveT saxes.
aRqma (Perception) _ procesebi, romlebic sensorul saxesTan miaxloebisas xeli sul ufro da ufro
xatSi awesrigeben informacias da am informa- met vizualur vels faravs. Sedegad, SeiZleba
ciis, rogorc samganzomilebiani garesinam- veRar dainaxoT plakati xelis ukan, kedelze.
dviliT warmoqmnilis, gancdas uzrunvelyofen.
rogor faravs xeli plakats? xeli gadidda 143
Tu plakati dapataravda? Tqveni pasuxi iqneba: maT sam safexurad yofen: SegrZneba, perceptuli
`ra Tqma unda, ara!~ es magaliTi gviCvenebs organizacia da identifikacia/sagnebis cnoba.
SegrZnebebs da aRqmas Soris gansxvavebas. xeli rogorc me-4 TavSi vnaxeT, SegrZneba niSnavs
imitom faravs plakats, rom saxesTan miaxlo- nervul kodebSi fizikuri energiis gardaqmnas,
ebisas is SedarebiT did gamosaxulebas qmnis romelsac tvini acnobierebs. magaliTad, Segr-
baduraze. es aRqmis procesebia, romlebic, ba- ZnebiT viRebT vizualuri velis Sesaxeb bazisur
duraze miRebuli gamosaxulebis zomebis cvli- monacemebs. baduris ujredebi imgvarad arian
lebis miuxedavad, saSualebas gaZlevT gaigoT, mowyobilni, rom gaarCion sagnis konturebi da
rom xelis da plakatis realuri zomebi ar kontrastebi, Tumca, mxolod sustad reagireben
icvleba. ucvlel, mudmiv stimulirebaze (gaRizianebaze).
SeiZleba iTqvas, rom aRqma SegrZnebas aZlevs tvinis qerqis ujredebi sawyis niSnebs retinis
azrs. perceptuli procesebi mniSvnelobas iReben Semavali informaciidan iReben.
mudmivad cvalebadi, xSirad qaoturi Semavali perceptuli organizacia Semdegi safexuria,
sensoruli informaciidan (input) da mas sta- rodesac sagnis Sinagani gamosaxuleba formir-
biluri, mowesrigebuli perceptuli xatebis deba da garegani stimulis aRqma yalibdeba.
saxiT awesrigeben. perceptuli xati aris is, rac Sinagani gamosaxuleba gvawvdis samyaros
aRqmulia (fenomenologiuri an gancdiTi), aRqmis zedapirul monaxazs. mxedvelobis SemTxvevaSi
procesis Sedegi. is fizikuri sagani an recep- perceptuli procesebiT xdeba obieqtis sava-
torSi sagnis xati ki ar aris, aramed perceptuli raudo zomis, formis, moZraobis, daSorebis da
aqtivobis fsiqologiuri Sedegia. amrigad, xelis orientaciis Sefaseba. es Sefasebebi efuZneba
aRqma, retinaluri gamosaxulebis zomebis goniT gaTvlas, romelic adamianis warsul
cvlilebis miuxedavad, ucvleli rCeba, radgan codnas mocemul grZnobad realobasa da
interpretacia ucvleli perceptuli aqtivobiT stimulTan aerTianebs, misi (stimulis) per-
mimdinareobs. umetesad, aRqma da SegrZneba imdenad ceptuli Sinaarsis farglebSi. aRqmisas xdeba
Zaldautaneblad, uwyvetad da avtomaturad xdeba, sagnis perceptSi iseTi martivi sensoruli
rom mas TavisTavad procesad miviCnevT. Cveni niSnebis sinTezi (integracia da kombinacia),
mizania, am TavSi gagacnoT procesebi, romlebic rogoricaa sagnis feri, konturebi da xazebi.
saSualebas gvaZleven, saTanadod avxsnaT samyaro sagnis amocnoba Semdgom xdeba. es fsiqikuri
aseTi aSkara ZaldautaneblobiT. Tavdapirvelad aqtivobebi swrafad da mizanmimarTulad,
vizualur sferoSi mimdinare perceptul pro- gacnobierebis gareSe xorcieldeba.
cesebs ganvixilavT. Aam or safexurs Soris gansxvavebis ufro
naTlad gasagebad ganvixiloT doqtor riCar-
dsis avadmyofobis SemTxveva, romlis tvinis
dazianebam perceptuli procesebi daamaxinja,
SegrZneba, organizeba, Tumca SegrZneba ucvleli darCa.
identificireba da cnoba
saidan
viciT
termini aRqma, misi farTo mniSvnelobiT,
niSnavs garemoSi sagnebis da movlenebis wvdomis SegrZnebis da perceptuli organizaciis
zogad process, raTa SevigrZnoT isini, gavigoT, darRveva
movaxdinoT identifikacia, mivakuTvnoT raime doqtori riCardsi iyo ganaTlebuli
Tavi 5 / aRqma

kategorias da movemzadoT maTze reagirebi- da didi gamocdilebis mqone fsiqologi.


saTvis. aRqmis procesebis ukeT gagebis mizniT samwuxarod, mas tvinis dazianeba hqonda,
romelmac vizualuri gancdis Secvla
perceptuli organizacia (Perceptual organization) _ gamoiwvia. rogorc Cans, ar dazianda tvinis
procesebi, romlebic sensorul informacias aer-
metyvelebis centrebi, ase rom, mas SeeZlo
Tianeben, raTa aRqmas miscen TvalsaCino saxe vi-
zualur velSi. sakmaod naTlad aRewera Tavisi sakmaod
144
uCveulo vizualuri gamocdileba. mokled perceptuli organizacia uwyvetad mimdinareobs,
rom vTqvaT, tvinis dazianebam imoqmeda miuxedavad imisa, rom ver acnobierebT maT
sensoruli monacemebis sworad gaerTi- moqmedebas.
anebis unarze. magaliTad, doqtor ri- identifikacia da cnoba am klasifikaciaSi
Cardsi aRwerda, rom, Tu igi xedavda rTul mesame safexuria, rodesac perceptul xats
(kompleqsur) obieqts, rogoricaa adamiani mniSvneloba eZleva. mrgvali sagnebi burTebad,
da mis vizualur velSi axlomaxlo kidev monetebad, saaTebad, forToxlebad an mTvareebad
ramdenime adamiani iyo, igi zogjer ada- `gadaiqceva~. adamianebi SeiZleba identifi-
mianis nawilebs gancalkevebulad xedavda, cirdnen qalad an kacad, megobrad an mtrad,
romlebic ar erTiandebodnen erT gamo- naTesavad an rok-varskvlavad. am etapze per-
saxulebaSi. mas, aseve, uWirda erTi da ceptuli SekiTxva: `ras hgavs es sagani?~ icvleba
imave movlenis xmisa da gamosaxulebis identifikaciis SekiTxviT: `ra aris sagani?~
gaerTianeba. rodesac vinme mReroda, mas dabolos, cnobis SekiTxviT: _ `ra aris sagnis
SeeZlo daenaxa piris moZraoba da gaegona funqcia?~ imisTvis, rom raimes identifikacia
xma, magram ise, TiTqos xma dublirdeboda movaxdinoT, vicnoT da gavarkvioT, ra ewodeba
araswori CanaweriT, raime ucxo filmSi. mas, anda rogor SeiZleba vireagiroT masze,
movlenis nawilebi rom erTianobaSi dae- maRali donis kognituri procesebia saWiro,
naxa, doqtor riCardss sWirdeboda raime romlis mimdinareobaze gavlenas axdens Cveni
Cveulebrivi faqtori, romelic `webos~ Teoriebi, mexsiereba, Rirebulebebi, rwmenebi,
msgavsad imoqmedebda. magaliTad, Tu da- obieqtTan dakavSirebuli atitudebi.
nawevrebuli adamianis yvela nawili erTi amrigad, mokled mimovixileT informaciis
mimarTulebiT imoZravebda, riCardsi nawi- gadamuSavebis safexurebi, romlebic perceptuli
lebs kvlav gaerTianebulad, dasru- samyaros azriani gagebis saSualebas gvaZleven.
lebuli adamianis saxiT aRiqvamda. Tumca, radgan me-4 Tavi SegrZnebebs Seexeboda, am TavSi
perceptul `webos~ zogjer SeiZleba raime met yuradRebas davuTmobT aRqmis aspeqtebs
absurduli konfiguracia Seeqmna. doqtor fizikuri energiis sawyisi transformaciis Sem-
riCardsi erTnairi feris obieqtebs, ro- deg. yoveldRiur cxovrebaSi aRqma sruliad
goricaa, magaliTad, banani, limoni, kanaris Zaldautaneblad mimdinareobs. Semdegi qveTavis
Citi, gaerTianebulad dainaxavda maSinac dasawyisSi SevecdebiT, dagarwmunoT, rom rea-
ki, Tu isini sivrceSi gancalkevebulni lurad sakmaod daxvewil informaciis gadamu-

SegrZneba, organizeba, identificireba da cnoba


iqnebodnen. brboSi adamianebi Serwymulad Savebas, did gonebriv samuSaos asrulebT, raTa
moeCveneboda, Tu isini erTnairi feris tan- sabolood `siadvilis~ am iluziamde mixvideT.
sacmelSi iqnebodnen gamowyobilni. doq-
tor riCardsi garemos danawevrebulad,
fragmentulad da ucnaurad ganicdida, proqsimaluri da distaluri
rac absoluturad gansxvavdeboda norma- stimulebi
luri gancdisagan (Marcel, 1983).
warmoidgineT, rom Tqven xarT 5.1.A suraTze
gamosaxuli pirovneba, romelic oTaxs moxer-
problema doqtor riCardsis TvalebSi ar xebuli skamidan akvirdeba. oTaxSi moTavsebuli
iyo, arc stimulis niSnebis analizis unarSi – sagnebidan areklili sinaTlis nawili Tva-
igi zustad xedavda sagnis nawilebs da Tvi- lebamde aRwevs da Tvalis baduraze qmnis gamo-
sebebs. misi problema sinTezSi iyo, anu mas ar saxulebebs. suraTi 5.1.B gviCvenebs, Tu ras davi-
SeeZlo sensoruli informaciis nawilebis ise naxavdiT oTaxSi yofnisas marcxena TvaliT
gaerTianeba, rom mxedvelobis velSi calkeuli (marjvniv CanaWdevi aris Tqveni cxviri, qvemo
movlena erTianad, TvalsaCinod aReqva. doqtor
riCardsis SemTxveva naTels xdis aRqmasa da
identifikacia da cnoba (Identification and recognition)
SegrZnebis procesebs Soris gansxvavebas. is, _ perceptuli xatisaTvis azris micemis gzebi.
aseve, giCvenebT, rom sensoruli analizi da
145
kideze ki _ xeli da muxli). ramdenad Seesabameba
retinaluri gamosaxuleba garemos, romelmac
is Seqmna?
erT-erTi Zalze mniSvnelovani gansxvaveba maT
Soris isaa, rom baduraze miRebuli gamosaxu-
leba organzomilebiania maSin, roca Tavad
garemo samganzomilebiania. am gansxvavebas bevri
Sedegi mohyveba. magaliTad, SevadaroT sur. 5.1.A-
ze mocemuli obieqtebis formebi baduraze
miRebuli gamosaxulebebis formebs (sur. 5.1.C).
magidas, noxs, fanjaras da suraTs realur
samyaroSi marTkuTxa forma aqvs, magram
retinaluri gamosaxulebebidan mxolod
fanjras aqvs aseTi forma. suraTis xati aris
trapecia, magidis Tavis xati _ arawesieri
oTxkuTxa figura da xaliCis xati, faqtobrivad
_ sami gancalkevebuli regioni ocze meti
gansxvavebuli aspeqtiT! da, kvlav, Cveni
Tavdapirveli perceptuli Tavsatexi _ rogor
baduraze mis optikur gamosaxulebas _ proqsima-
aRviqvamT yvela am obieqts, rogorc erTian,
luri stimuli (damkvirvebelTan axlos).
standartul marTkuTxa formis sagnebs?
Cveni msjelobis ZiriTadi azri ufro mka-
situacia aq cota ufro rTulia. Tqven, albaT,
fiod SeiZleba Semdegnairad CamovayaliboT: risi
SeniSnavT, rom bevri ram, rasac oTaxSi aRiqvamT,
aRqmac gvsurs, aris distaluri stimuli –
ar aris mocemuli retinalur gamosaxulebebSi.
garemoSi mocemuli `realuri~ sagani, xolo
magaliTad, Tqven aRiqvamT vertikalur zRvars
stimuli, romlidanac informacia unda miviRoT,
or kedels Soris, romelic mTel iataks mihyveba,
aris proqsimaluri stimuli – baduraze miRe-
magram zRvris retinaluri gamosaxuleba magidis
buli sagnis gamosaxuleba. SeiZleba iTqvas, rom
TavTan wydeba; aseve, retinalur gamosaxulebaze
aRqmis ZiriTadi amocanaa proqsimalur stimulSi
noxis nawilebi magidiTaa dafaruli, Tumca,
mocemuli informaciidan distaluri stimulis
miuxedavad amisa, Tqven noxs aRiqvamT, rogorc
gansazRvra. es exeba aRqmis sxvadasxva mo-
erTian, daunawevrebel marTkuTxeds. faqtob-
rivad, rodesac ganixilavT yvela gansxvavebas dalobas. _ smenas, Sexebas, gemos da a.S. aRqma
garemos obieqtebsa da baduraze maT Sesabamis moicavs procesebs, romlebic iyeneben proqsi-
gamosaxulebebs Soris, SeiZleba gagikvirdeT, maluri stimulebis informacias, raTa mogvawo-
rom Tqven samyaros amdagvarad aRiqvamT. don informacia distaluri stimulis Tvise-
samyaroSi fizikur sagansa da baduraze mis bebze.
optikur gamosaxulebas Soris gansxvaveba im- rom vnaxoT, distaluri da proqsimaluri
denad didia da mniSvnelovani, rom fsiqologebi stimulebi rogor ergebian aRqmis me-3 safexurs,
maT aRqmis or gansxvavebul stimulad miiCneven. ganvixiloT sur. 5.1-ze gamosaxuli erT-erTi
rogorc es sur. 5.2-zea mocemuli, garemoSi mo- obieqti, kedelze dakidebuli suraTi. sensorul
cemul fizikur sagans ewodeba distaluri sti- safexurze es suraTi Seesabameba baduras
muli (damkvirveblidan daSorebuli), xolo gamosaxulebaze organzomilebian trapecias;
misi zeda da qveda kideebi marjvniv erTmaneTs
distaluri stimuli (Distal stimulus) _ proqsimaluri
Tavi 5 / aRqma

uaxlovdebian da marjvena da marcxena kideebi


stimulisagan, anu baduraze optikuri gamo-
saxulebisagan gansxvavebiT, aRqmis procesSi sxvadasxva sigrZisaa. es proqsimaluri stimulia.
samyaroSi mocemuli fizikuri sagani. perceptuli organizaciis safexurze am tra-
proqsimaluri stimuli (Proximal stimulus) _ dis-
pecias xedavT, rogorc samganzomilebian sivr-
taluri stimulisagan, anu samyaroSi fizikuri ceSi gadaxril marTkuTxeds. mis zeda da qveda
sagnisagan gansxvavebiT, baduraze miRebuli op- kideebs aRiqvamT, rogorc paralelurs, rom-
146 tikuri gamosaxuleba. lebic marjvna mxares daxrilebi arian, marjvena
suraTi
5.1

retinaluri gamosaxulebebis interpretacia


vizualuri aRqmis mTavari amocanaa proqsimaluri stimulidan
(sagnisagan Seqmnili retinaluri gamosaxuleba) moaxdinos
distaluri stimulis (garemoSi arsebuli realuri sagani)
interpretacia da identifikacia.

da marcxena kideebs ki _ tolad. perceptuli marTkuTxa obieqtSi amoicnobT suraTs. 5.3


procesebi qmnis hipoTezebs distaluri stimulis suraTze mocemulia blok-sqema, romelic am
fizikuri Tvisebebis Sesaxeb. Semdeg ukve saWiroa movlenebis Tanmimdevrobas gviCvenebs. procesebi,
stimulis identifikacia. cnobis etapze am romelTac informacia erTi safexuridan
meoreze gadaaqvT, blokebs Soris isrebiTaa

SegrZneba, organizeba, identificireba da cnoba


gamosaxuli. am TavSi ganvixilavT yvela
interaqcias, romelic naxazzea mocemuli.

realoba, orazrovneba da
iluziebi
aRqmis funqcia ganvsazRvreT, rogorc
proqsimaluri stimulidan distaluri stimulis
identifikacia. am funqciis Sesabamisi percep-
tuli meqanizmebis gacnobamde ganvixiloT
garemoSi mocemuli stimulebis is aspeqtebi,
suraTi
5.2 romlebic aRqmas kompleqsurs xdian. esenia:
orazrovani stimulebi da iluziebi.
distaluri da proqsimaluri stimulebi
distaluri stimuli aris garemoSi arsebuli orazrovneba
fizikuri stimuli, proqsimaluri ki _ sensoruli
aqtivobis forma, romelic distaluri stimuliTaa aRqmis ZiriTadi amocana samyaroze zusti
gansazRvruli, rogorc suraTzea naCvenebi, proqsi-
warmodgenis Seqmnaa. swori reaqcia garemoSi
maluri stimuli SeiZleba hgavdes distalur stimuls,
magram isini gansxvavebuli movlenebi arian. sagnebisa da movlebis zust aRqmazea damo-
147
suraTi
5.3

SegrZnebis, perceptuli
organizaciis da
identifikacia/cnobis
safexurebi

diagrama gviCvenebs procesebs,


romlebic Semosuli informa-
ciis transformacias axdenen
SegrZnebis, perceptuli orga-
nizaciis da identifikacia/cno-
bis safexurebze. aRqmis aRma-
vali procesebi (qvemodan zem-
oT) maSin erTvebian, rodesac
Semosuli sensoruli infor-
maciidan perceptuli gamosa-
xuleba yalibdeba; daRmavali
procesebi (zemodan qvemoT) im
SemTxvevaSi moqmedeben, rodesac
perceptul gamosaxulebaze gav-
lenas axdens warsuli codna,
motivacia da fsiqikuri fun-
qcionirebis sxva aspeqtebi.

kidebuli. magaliTad, xeze moZravi arseba alternatiul figuras. aseve, SevniSnavT, rom
vefxvia? es yovelTvis advili gasarkvevi ar mas Semdeg, rac orive figuras dainaxavT,
aris. daakvirdiT TeTr da Sav laqebs 5.4 orazrovani figuris yurebisas am alternativebs
suraTze. ra figuraa es? SeecadeT stimuli SenacvlebiT (xan erTs, xan meores) aRiqvamT.
figura gamoyoT fonidan da dainaxoT mimavali orazrovani figurebis es perceptuli labiloba
dalmatineli. ZaRli Zneli dasanaxia, radgan
is ereva fons da konturebic gamokveTili ar
aris (SeniSvna: ZaRli naxatis marjvniv aris, Tavi
centrisaken aqvs mimarTuli). es stimuli
orazrovania, radgan kritikuli informacia
aklia, misi nawilebi uCveulodaa ganlagebuli
da Cveuli struqtura ar Cans. orazrovneba
aRqmis gagebisTvis mniSvnelovani cnebaa. is
gviCvenebs, rom sensorul safexurze mocemuli
calkeuli xati SeiZleba mravalnairad inter-
pretirdes aRqmisa da identifikaciis safe-
xurebze.
5.5 suraTze mocemulia orazrovani figurebis
Tavi 5 / aRqma

sami magaliTi. TiToeuli maTganis ornairad

5.4
interpretaciaa SesaZlebeli. daakvirdiT suraTi
TiToeul gamosaxulebas, sanam ar dainaxavT or
orazrovani suraTi
orazrovani gamosaxuleba (Ambiguity) _ perceptu-
ras xedavT suraTze? SeecadeT, dainaxoT mimavali
li obieqti, romelsac SeiZleba erTze meti
dalmatineli.
148 interpretacia hqondes.
suraTi
5.5
perceptuli orazrovneba
TiToeuli nimuSis orgvari interpretaciaa SesaZlebeli, magram orives erTdroulad gancda ar
SegiZliaT. amCnevT, rogor enacvlebian es SesaZleblobebi erTmaneTs?

(arastabiloba) maTi erT-erTi yvelaze mniS- misi loyebi, cxviri da nikapia. rogorc ki
vnelovani maxasiaTebelia. dainaxavT volteris biusts dalis am suraTze,
larkani/profilebi da nekeris kubi oraz- gagiCndebaT survili imis codnisa, Tu sadaa
rovani figurebis nimuSebia perceptuli orga- frangi filosofosis figura damaluli.
nizaciis safexurze. am erTi da igive figurebs normaluri aRqmis erT-erTi yvelaze funda-
Tqven orgvarad aRiqvamT. larkani/profilebi menturi Tvisebaa garemos orazrovnebis da
SeiZleba dainaxoT, rogorc Savi fonis centrSi gaurkvevlobis naTeli interpretaciiT Secvla,
moTavsebuli TeTri sagani, an ori Savi sagani raTa Tavdajerebuli moqmedeba SevZloT. cvli-
maT Soris gamyofi TeTri sivrciT. nekeris lebebiTa da aramdgradobiT savse samyaroSi
kubi SeiZleba dainaxoT, rogorc samganzomi- perceptuli sistema unda akmayofilebdes
lebiani carieli kubi an Tqvengan qvemoT da mdgradobis da stabilobis miRwevis moTxov-
marcxniv kuTxiT an Tqvengan zemoT marjvniv nilebas.
kuTxiT. cxadia, kubisa da larnaki/profilebis
orazrovani alternativebi erTi da imave sti-
muli xatiT arian gamowveulni, Tumca sti-

SegrZneba, organizeba, identificireba da cnoba


mulebis orazrovnebas samganzomilebian sivr-
ceSi figurebis specifikuri wyoba ganapirobebs.
kurdReli/ixvi figura orazrovnebis nimuSia
cnobis etapze. orive SemTxvevaSi is erTi da
igive fizikur figurad aRiqmeba. Tumca, vinaidan
figura Sereuli tipis informacias moicavs,
SesaZlo alternativebis gamoyofa da klasi-
fikacia mis orazrovnebas iwvevs.
bevrma gamoCenilma mxatvarma gamoiyena aRqmis
orazrovneba, rogorc mniSvnelovani Semoq-
medebiTi saSualeba Tavis namuSevrebSi. maga-
liTad, salvador dalis monaTa bazari vol-
teris uCinari biustiT (ix. sur. 5.6). es namuSevari
suraTi
5.6
kompleqsur orazrovnebas gviCvenebs. suraTis
mTeli nawili radikalurad gansxavevebulad orazrovneba mxatvrobaSi
unda interpretirdes, raTa davinaxoT frangi salvador dalis am naxats ewodeba `monaTa bazari
filosofosis volteris `dafaruli~ biusti. volteris uCinari biustiT~. xedavT volters? dali
erT-erTi im Tanamedrove mxatvarTagania, romlebmac
TeTri ca qveda TaRis qveS volteris Subli da
Tavis namuSevrebSi orazrovneba gamoiyenes.
Tmaa. ori qalbatonis kabis TeTri nawili _ 149
iluziebi sityva `iluzia~-s igive fuZe aqvs, rac `Seu-
sabamo~-s, `uazro~-s, `sasacilo~-s (ludicrous). ori-
orazrovani stimulebi perceptul sistemebs
ve warmodgeba laTinuri sityvidan illudere, rac
rTul amocanas uyeneben _ ramdenime SesaZleb-
naSnavs dacinvas, masxrad agdebas. erTnair
lobidan amoicnon erTi unikaluri figura.
iluziebs ganicdis adamianTa umetesoba erTsa
orazrovani stimulebis interpretaciis siswore
da imave perceptul situaciaSi, sensoruli
an simcdare, Ceveulebriv, konteqstzea damo-
sistemis msgavsi fiziologiis da samyaroSi
kidebuli. rodesac perceptuli sistema sti-
sagnebis msgavsad gancdis gamo (rogorc me-6
mulis struqturas mkveTrad amaxinjebs da
TavSi vnaxavT, iluziebi gansxvavdeba haluci-
cvlis, Tqven iluzias ganicdiT.
naciebisagan halucinacia aris aragavrcelebuli
Tavi 5 / aRqma

suraTi
5.7
xuTi iluzia gonebis savarjiSo
TiToeuli nimuSi gviCvenebs aRqmis iluziebis gamomwvev pirobebs. mkvlevrebi xSirad iyeneben iluziebs
TavianTi Teoriebis Sesamowmeblad. es Teoriebi xsnian, perceptul sistemebSi, romlebic, Cveulebriv, sakmaod
150 zustad muSaoben, gansakuTrebul SemTxvevaSi rogor warmoiqmneba iluziebi.
perceptuli damaxinjeba, rac adamianis uCveulo konceptualuri gansxvaveba SegrZnebebs, per
fizikuri an fsiqikuri mdgomareobiTaa gamowve- ceptul organizacias da identifikacias Soris
uli). ganvixiloT 5.7 suraTze warmodgenili da dagvexmaron aRqmis garkveuli fundamenturi
klasikuri iluziebi, Tumca, CvenTvis ufro ad- Tvisebebis gagebaSi.
vilia, vizualuri iluziebis ganxilva. iluzi- mkvlevrebi xSirad igoneben axal iluziebs
ebi arsebobs sxva iseT sensorul modalobebSic, an iyeneben Zvels, raTa perceptuli gadamuSavebis
rogoricaa smena (Bregman 1981; Saberi 1966; Shepard mniSvnelovani Taviseburebebi gviCvenon. ganvi-
& Jordan,1984) da gemo (Todrank & Bartoslu, 1991). xiloT miuler-laieris iluziis sxvadasxva
mas Semdeg, rac 1854-55 wels j. opelma (J.J.Oppel) versia, romelic 5.8 suraTzea mocemuli. versia
iluziebis pirveli mecnieruli analizi gamo- A pirvelad franc miuler-laierma (Muller-Lyer)
aqveyna, aTasobiT statia daiwera iluziebze 1889 wels ganixila naSromSi optikuri ilu-
bunebaSi, SegrZnebebSi, aRqmasa da xelovnebaSi. ziebis Sesaxeb. Semdegi versiebi miulerma da
opelis mokrZalebuli wvlili iluziebis Ses- misma kolegebma 1900 wlamde Seqmnes. TiToeul
wavlaSi iyo xazebis ubralo rigi, romelic SemTxvevaSi monakveTebis sigrZe (an B versiaSi
ufro grZeli Canda, roca segmentebad iyo da- kuTxeebis wveroebs Soris manZili) Tanabaria.
yofili (varianti a), vidre maSin, roca mxolod adamianebs xSirad ukvirT es faqti, Tqven ki
bolo xazebi iyo mocemuli (varianti b). gadasamowmeblad SegiZliaT gazomoT. imis miu-
| | | | | | | | | | | | | | | (a) xedavad, rom es iluzia sakmaod didi xnis
| | (b) winaa aRmoCenili da mkvlevrebmac mravaljer
opelma Tavis naSroms geometriuli optikuri
iluzia (Illusion) _ stimulis paternis gancda,
iluziebis Seswavla uwoda. iluziebi miuTiTebs romelic aSkarad mcdaria, Tumca, igives ganic-
perceptul xatsa da realobas Soris gan- dian sxva adamianebic igive perceptul gare-
sxvavebaze. maT SeiZleba gviCvenon abstraqtuli moSi.

SegrZneba, organizeba, identificireba da cnoba

suraTi
5.8
miuler-laieris iluziis variaciebi
miuler-laieris iluziis yvela mocemuli variacia 1900 wlamde Seiqmna. aRiqvamT
sigrZeebs Soris gansxvavebas TiToeul SemTxvevaSi? aRqmis mkvlevrebma iluziebis
axsna Teoriebis SeqmniT scades. 151
scades axsna, misi warmoSobis Sesaxeb Teoriebi ucnauroba ar aris. isini fsiqologiuri Teo-
icvleba (Green & Nelson, 1997). misi simtkice, rac riebisaTvis mniSvnelovan monacemebs iZlevian.
ufro didi sigrZis iluziis advilad SeqmnaSi amrigad, mkvlevrebs mxolod iluziebi ki ar
gamoixateba, vizualuri gadamuSavebis sferoSi ainteresebT, aramed im garemoebebis Seswavlac,
Teoretikosebs axal problemebs uqmnis. es romlebSic aRqma samyaroze zust informacias
magaliTi gviCvenebs, rom iluziebi ubralod iZleva.

fsiqologia XXI saukuneSi

virtualuri realoba

ai, saukunis dasawyisis te- roSi yofnis gancdis Seqmnaa. periferiidan. sainteresoa,
leSouebisa da filmebisTvis yofna ramdenime ganzomilebaze rogor xdeba es virtualur
tipuri siuJeti: qali da mama- ganisazRvreba, maT Soris aris samyaroSi? mkvlevrebma aRmoa-
kaci personaJebi xvdebian ko- monawilis CarTva socialurad Cines, rom monawileebi ukeT
mpiuteriT Seqmnil virtualur mdidar an interaqciul ambavSi inarCunebdnen gzis saval na-
samyaroSi, rasac dramatuli (Lombard & Ditton, 1997), Tumca, wils, rodesac ekrani perife-
Sedegebi mosdevs. magaliTad, aRqmis TvalsazrisiT, vir- riul informacias iZleoda,
`matricaSi~ (Tu filmi ar tualur samyaroSi yofnis Tumca, ar iyo saWiro, rom es
gaqvT nanaxi, azri ara aqvs SegrZneba, rogorc wesi, damo- periferiuli informacia, rea-
Semdegi winadadebis wakiTxvas) kidebulia virtualur sam- luri samyaros gancdis analo-
mTavari personaJi aRmoaCens, yaroSi CaZirvaze, rac percep- giurad, Zalze detaluri
rom yvelaferi, rac tulad realurad aRiqmeba. yofiliyo. es aRmoCenebi
`realurad~ miaCnia, sinam- bolo wlebSi mkvlevrebma vizualuri ekranebis
dvileSi superkompiuterebis daiwyes im perceptuli infor- dizainisTvis mniSvnelovan
mier Seqmnili detalurad maciis sistematuri Seswavla, informacias iZleva. am tipis
damuSavebuli virtualuri romelic saWiroa virtualur eqsperimenti gvarwmunebs, rom
realobaa da es superkompiu- samyaroSi TiTqmis srulyo- mxolod vizualuri velis
terebi akontroleben pla- filad yofnis uzrunvelsa- centri saWiroebs Zlier deta-
netas. sabednierod, CvenTvis yofad. yofnis Sesafaseblad lizacias. periferiuli in-
xelmisawvdomi virtualuri mkvlevrebi xSirad zomaven, ram- formacia mniSvnelovania, mag-
realobis versiebi jerjero- denad kargad SeuZlia adamians ram misi Sevseba SeiZleba glo-
biT sakmaod uwyinaria _ Cven amocanis Sesruleba sxvadasxva baluri vizualuri struq-
sakmaod iolad SegviZlia vir- perceptuli konfiguraciis mqo- turiT.
tualuri garemosgan Tavis ne virtualur samyaroSi (Nash ueWvelia, rom ramdenime we-
daRweva atraqcionebsa da ga- et al., 2000; Nichols et al., 2000). liwadSi virtualuri samyaro
sarTob centrebSi. virtua- ganvixiloT proeqti, romel- kidev ufro mimzidveli gax-
luri realobis gancdis xa- Sic ikvlies vizualuri gamosa- deba _ mkvlevrebsa da gamom-
risxis gaumjobeseba xSirad xulebis zemoqmedeba simula- goneblebs ukeT ecodinebaT,
damokidebulia mkvlevrebis torSi manqanis marTvis unarze. rogor daarwmunon Tqveni
unarze, Seqmnan perceptuli am amocanas mkvlevrebma gzis sa- perceptuli sistemebi
sistemis SecdomaSi Sesayvani vali nawilis SenarCuneba (lane kompiuteriT Seqmnili samya-
axali saSualebebi. virtua- keeping ) uwodes (Kappe et al., 1999). ros `realurobaSi~.
luri realobis Semqmnelebi monawileebi ukeT inarCunebdnen
gzis saval nawils, rodesac Web sites
Tavi 5 / aRqma

cdiloben, perceptuli pro-


cesebis mniSvnelovani kvleve- ekrani perceptuli gada- www.hitl.washington.ed/
bidan miRebuli codna sru- muSavebisaTvis saintereso projects/knowlege-base/onthenet. html,
liad axali samyaros cxovel realur samyaroseul monacemebs (veb-gverdi, romelic vir-
gancdebSi gadmoitanon. i Z l e o d a . g a v i x s e n o T, r o m tualur realobaze moicavs
mravali virtualuri rea- realuri samyaros gancdisas monacemebs)
lobis sistemis mizani monawi- informacias iRebT rogorc www.vrs.org.uk (virtualu-
leTaTvis virtualur samya- yuradRebis centridan, ise _ ri sazogadoebis veb-gverdi)
152
iluziebi yoveldRiur cxovrebaSi
aRqmis Semswavleli midgomebi
iluziebi Cveni cxovrebis ganuyreli nawilia.
Tqven ukve gaecaniT aRqmis ramdenime arsebiT
ganvixiloT Cveni planeta `dedamiwis~ yovel-
kiTxvas: rogor aRadgens perceptuli sistema
dRiuri gamocdileba~. Tqven xedavT
informacias garemos struqturis Sesaxeb?
mzis `amosvlas~ da `Casvlas~, Tumca iciT, rom
rogor xdeba perceptuli orazrovnebis
mze dasabamidan mzis sistemis centrSia moTav- problemis gadaWra? ratom Cndeba iluziebi? am
sebuli. albaT, gasagebia, ratom iyo udidesi kiTxvebze pasuxis gacemamde, saWiroa ukeT
simamacis gamovlena qristefore kolumbis da gaverkveT im TeoriebSi, romelTac mniSvnelovani
sxva zRvaosnebis mxridan, rom uareyoT adgili ukaviaT aRqmis kvlevaSi.
dedamiwis sibrtyelis aSkara iluzia da misi am Teoriebs Soris arsebuli gansxvavebebis
erT-erTi kidisaken gaecuraT. aseve, roca savse danaxva SesaZlebelia me-3 TavSi, sadac saubaria
mTvarea caze, geCvenebaT, rom sadac ar unda Tandayolilis (nativizmis) da SeZenilis
waxvideT, is Tan mogyvebaT, Tumca, iciT, rom es (empirizmis) urTierTgamijvnaze. sakiTxi ase dgas:
ase ara aris. esec iluziaa, romlsac Tqven ra raodenobis sawyisi SesaZleblobebis
Tvalebsa da mTvares Soris arsebuli udidesi matarebelia Tqveni genotipi. rogorc nativistma
SeiZleba amtkicoT, rom samyaroSi garkveuli
manZili iwvevs. saqme isaa, rom mTvaridan
tipis Sinagani codniT an tvinis struqturebiT
areklili sinaTlis sxivebi Tqveni moZraobis
SedixarT, romelic samyaros interpretaciaSi
mimarTulebis mimarT ZiriTadad paraleluri
gexmarebaT; an, rogorc empiristma, SeiZleba
da perpendikularuli rCeba, mniSvneloba ara
amtkicoT, rom samyaroSi SedixarT, rogorc
aqvs, Tu sad midixarT. sufTa dafa, mzad imisaTvis rom SeiswavloT
adamianebs SeuZliaT iluziebis kontroli perceptuli samyaro. Tanamedrove Teoritikosebis
sasurveli efeqtebis misaRwevad. arqiteqtorebi umravlesoba Tanxmdeba imaze, rom samyaros
da interieris dizainrebi aRqmis principebs gancdisTvis mniSvnelovania Tandayolilisa da
iyeneben sivrceSi sagnebis Sesaqmnelad, rom- SeZenilis kombinacia, Tumca, vnaxavT, rom isini
lebic maT realur zomebze ufro didad an ver Tanxmdebian am kombinaciis balansze.
mcired gamoiyurebian. mcire zomis bina ufro
farTod gamoCndeba, Tu mas naTeli ferebiT helmholcis klasikuri Teoria
SeRebaven, avejiT ar gadatvirTaven da patara
1866 wels herman fon helmholci (Hermann von

SegrZneba, organizeba, identificireba da cnoba


dabal taxtebs, skamebs da magidebs kedlis Helmholtz) aRqmaSi gamocdilebis, anu SeZenilis
gaswvriv ki ar ganalageben, aramed _ oTaxis mniSvnelovnebis pozicias icavda. misi Teoriis
centrSi. nasaSi (NASA) sivrciT programebSi mixedviT, nervul sistemaze moqmedi, xSirad
momuSave fsiqologebma aRqmaze garemos gavlena orazrovani stimulebis interpretaciisas
gamoikvlies, raTa kosmosuri xomaldis Sida gansakuTrebuli mniSvneloba fsiqikur procesebs
sivrce ise moewyoT, rom mas sasiamovno eniWeba. garemos Sesaxeb warsulSi miRebuli
sensoruli Tvisebebi hqonoda. dekoraciebisa codnis safuZvelze damkvirvebeli qmnis hipo-
da ganaTebis reJisorebi kinosa da Teatralur Tezebs, anu varaudebs imis Taobaze, Tu rogoria
xelovnebaSi ganzrax qmnian iluziebs filmebsa esa Tu is sagani sinamdvileSi. magaliTad, tyeSi
da scenaze. am iluziebidan zogi ufro sasur- moulodnelad danaxul oTxfexa arsebas, albaT,
ZaRlad ufro miiCnevT, vidre _ mglad. amdenad,
velia, vidre sxvebi. Cven, Cveulebriv, mogvwons
aRqma induqciuri procesia – konkretuli, sava-
kargad mowyobili garemo. mkvlevrebi swored
raudo kerZo xatidan daskvnis gakeTeba sagnebis
imitom ikvleven iluziebs, rom ukeT axsnan
an movlenebis zogad klasze xdeba, romelsac
aRqmis moqmedebis kanonzomiereba. iluziebi ki,
SeiZleba es konkretuli xati miekuTvnebodes.
Tavis mxriv, gvarwmuneben, rom perceptuli radgan es procesi cnobierebis monawileobis
sistemebiT yovelTvis srulyofilad ver miiReba gareSe mimdinareobs, helmholcma mas aracno-
proqsimaluri stimulidan distaluri stimuli. bieri daskvna (unconscious inference) uwoda. es
153
daskvniTi procesi, Cveulebriv, zustad struqturidan da fiziologiidan gamomdinare
muSaobs, Tumca, SeiZleba perceptuli iluziebi (Semdeg qveTavSi ganvixilavT geStaltistebis
warmoiqmnas, rodesac uCveulo garemoeba erTi mier SemoTavazebul, perceptuli organizaciis
da igive stimulis mravalnairi interpretaciis magaliTebs).
saSualebas iZleva, an, rodesac axlis nacvlad
Zveli da nacnobi gziT xdeba interpretacia.
gibsonis ekologiuri optika
helmholcis Teoria aRqmas or etapad yofs.
pirvel, analitikur etapze grZnobis organoebi jeims gibsonma (James Gibson, 1966, 1979) da
fundamenturi SegrZnebebis doneze axdenen elinor gibsonma (Eleanor Gibson) aRqmisadmi
samyaros analizs; meore, sinTezis, safexurze Zalze mniSvnelovani midgoma SemogvTavazes.
xdeba am sensoruli elementebis gaerTianeba gibsoni aRqmas organizmis struqturis Sedegad
da sinTezireba obieqtebis da maTi Tvisebebis ki ar miiCnevda, aramed fiqrobda, rom misi
aRqmis saxiT. helmholcis Teoriis mixedviT, ukeT gageba uSualo garemos (anu misi ekolo-
Cven SegrZnebebis interpretacias garemodan giis) analiziT iyo SesaZlebeli. erT-erTi
miRebuli gamocdilebis safuZvelze vaxdenT. avtoris TqmiT, gibsonis midgoma aseTi iyo:
Cveni interpretaciebi, faqtobrivad, Cveni `ar ikiTxoT, ra aris Tqvens TavSi, ikiTxeT _
percepciis (aRqmis) Sesaxeb informirebul vara- ris SigniTaa Tqveni Tavi~ (Mace, 1977). gibsonis
udebs warmoadgens. ekologiuri optikis Teoria garegani stimu-
lebis Tvisebebs ufro met yuradRebas aqcevda,
geStaltmidgoma vidre im meqanizmebs, romliTac am stimulebis
aRqma xdeba. es midgoma radikalurad gan-
geStaltfsiqologia, romelic XX saukunis sxvavdeboda manamde arsebuli yvela Teo-
II naxevarSi germaniaSi Camoyalibda, did riisgan. gibsonis koncefciaSi aRqma gagebulia,
yuradRebas uTmobda perceptul gamocdilebaSi rogorc garemos aqtiuri gamokvleva. rodesac
Tandayolili struqturebis rols. geStalt- damkvirvebeli garemoSi moZraobs, baduraze
fsiqologiis gamoCenili warmomadgenlebi: stimulaciis paterni mudmivad icvleba drosa
kurt kofka (Kurt Koffka, 1935), volfgang keleri da sivrceSi. ekologiuri optikis Teoria
(Wolfgang Kohler, 1947) da maqs verThaimeri (Max cdilobda, ganesazRvra garemos Sesaxeb is
Wertheimer, 1923) amtkicebdnen, rom fsiqologiuri informacia, romelic xelmisawvdomi iqneboda
fenomenis gageba mxolod maSin aris SesaZle- moZravi damkvirveblis TvalisaTvis. gibsonis
beli, Tu mas organizebul, struqturul mimdevari Teoritikosebi Tanxmdebian imaze, rom
mTlianobad miviCnevT da ar davanawevrebT perceptuli sistemebi ganuviTardaT organiz-
primitiul, martiv perceptul elementebad. mebs, romlebic rTul da cvalebad garemoSi
germanuli termini geStalti miaxloebiT aqtiurebi iyvnen _ moipovebdnen sakvebs, wyals,
`formas~, `mTlians~, `konfiguracias~ an `arss~
niSnavs. geStaltistebma uaryves fsiqologiaSi
arsebuli atomisturi Tvalsazrisi. isini amtki-
cebdnen, rom mTeli gacilebiT metia, vidre aracnobieri daskvna (Unconscious inference) _ helm-
misi nawilebis ubralo meqanikuri jami. magali- holcis termini, romelic gacnobierebis gareSe
Tad, roca musikas vusmenT, mTlian melodias mimdinare aRqmas aRniSnavs.
aRviqvamT, miuxedavad imisa, rom is calkeuli geStaltfsiqologia (Gestalt psychology) _ fsiqo-
bgerebisagan Sedgeba. geStaltfsiqologiis logiuri skola, romelic amtkicebs, rom fsiqo-
mixedviT, samyaros holsturi aRqmis Camoya- logiuri fenomenis gageba mxolod maSin aris
Tavi 5 / aRqma

SesaZlebeli, Tu mas organizebul, struqturul


libeba ganpirobebulia Tavis tvinis qerqis
mTlianobad miviCnevT da ar davanawevrebT pro-
(korteqsis) funqcionirebis TaviseburebiT. Cven mitiul, martiv, perceptul elementebad.
CvenTvis Cveuli gziT imitom vawesrigebT sen-
ekologiuri optikis Teoria (Theory of ecological
sorul informacias, rom es Semomavali optics) _ aRqmis Teoria, romelic xazs usvams
sensoruli informaciis organizebis umar- sastimulo informaciis mravalferovnebas da
tivesi da yvelaze ekonomiuri gzaa, tvinis aRqmas garemos aqtiur gamokvlevad miiCnevs.
154
mewyvilesa da TavSesafars (Gibson, 1979; Greeno,
1994; Nakayama, 1994).
gibsonis mixedviT, kiTxvaze _ `rogor swav-
lob garemos?~ pasuxi sakmaod advilia. Tqven
garemodan pirdapir iRebT informacias senso-
ruli informaciis invariantuli anu stabi-
luri Tvisebebis Sesaxeb. am SemTxvevaSi araa
saWiro perceptuli daskvnis maRali donis
sistemebis hipoTeturi konstruqtebis Seqmna _
aRqma pirdapir, uSualod xdeba. miuxedavad
imisa, rom garemoSi arsebuli TiToeuli sagnis
retinaluri zoma da forma icvleba damkvir-
veblidan sagnis daSorebulobisa da xedvis
kuTxis mixedviT, cvlilebebi SemTxveviTi ar
aris. metic, es cvlilebebi sistematuria da
sagnidan areklili sinaTlis ZiriTadi Tvi-
sebebi ar icvleba (invariantulia) aRqmis
kuTxisa da daSorebis aseTi cvlilebis piro- xmdebian maT Soris balansze. helmholci xazs
bebSic ki. vizualuri sistema isea mowyobili, usvamda gamocdilebis mniSvnelovnebas da
rom amCnevs am invariantulobas. adamianebi iseT varaudobda, rom aRqmis didi nawili ara-
garemoSi viTardebodnen, sadac swored inva- cnobier daskvnas efuZneboda. geStalt-midgoma
riantobis aRqmas hqonda sasicocxlo mniS- aRniSnavda, rom perceptuli gamocdileba
vneloba. ganxilul unda yofiliyo, rogorc mTeli da
amrigad, Tqven ukve gaecaniT im Teoriebs, aRqmaSi Tandayolili procesebis rols uWerda
romlebic mkvlevrebma perceptuli procesebis mxars; jeims gibsoniseuli midgoma ki xazs
asaxsnelad Seqmnes. am procesebis gacnobamde usvamda damkvirveblis, rogorc aqtiuri
ganvixiloT, rogor xdeba samyaroSi xel- subieqtis rols da did mniSvnelobas aniWebda
misawvdomi informaciis mcire nawilis SerCeva garemodan wamosul invariantul informacias.
da misTvis yuradRebis mipyroba.

yuradRebis procesebi
Sejameba
aRqmis mTliani procesi SeiZleba sam safe- SeecadeT, Tqvens irgvliv aRmoaCinoT aTi
xurad daiyos: SegrZneba, perceptuli organi- ram, romelic am momentamde ar SegimCneviaT.
zacia da identifikacia/cnoba. vizualuri SeamCnieT laqa kedelze? saaTis wikwiki? Tu
aRqmis ZiriTadi amocanaa distaluri stimulis garemos Zalze yuradRebiT davakvirdebiT,
(garemoSi arsebuli realuri obieqtis) identi- aRmovaCenT, rom aTasobiT sagania irgvliv,
fikacia da interpretacia, proqsimaluri romlisTvisac yuradRebis miqceva SeiZleboda.
yuradRebis procesebi

stimulidan (obieqtis retinaluri gamosaxule- zogadad, rac metad mivaqcevT yuradRebas sagns
bidan) miRebuli informaciis safuZvelze. Tu movlenas, metis aRqmasa da gagebas SevZlebT
orazrovan figurebs mxolod erTi interpre- masze. amitom aris yuradReba aRmis Seswav-
tacia aqvs sensorul doneze, mravali SesaZlo lisas mniSvnelovani Tema. yuradRebis fokusi
interpretacia ki _ organizaciis da identifi- gansazRvravs, ra tipis informacia iqneba yve-
kaciis doneze. iluziebi SezRudvebs uqmnian laze xelmisawvdomi perceptuli procese-
perceptuli procesebis Sesaxeb Teoriebs.
aRqmis Teoriebi, Cveulebriv, Tanxmdebian yuradReba (Attention) _ xelmisawvdomi perceptuli
imaze, rom perceptuli unari Tandayolili da informaciis romelime nawilze cnobierebis
155
SeZenili procesebis Sedegia, Tumca, ver Tan- fokusireba.
bisaTvis. rogorc qvemoT vnaxavT, mkvlevrebi SegiZliaT eqspliciturad airCioT calkeuli
Seecadnen gaerkviaT, Tu garemodan momdinare obieqtebi Sesaswavlad. stimuliT gamowveuli
ra tipis stimulebs eqceva Cveni yuradReba SerCeva maSin xdeba, rodesac stimulis _
da ra wvlili Seaqvs yuradRebas stimulebis garemoSi arsebuli obieqtebis _ maxasiaTeblebi
gancdaSi. Tavdapirvelad ganvixilavT, rogor TavisTavad, avtomaturad iqceven yuradRebas,
funqcionirebs yuradReba seleqciurad, raTa Tqveni, rogorc damkvirveblis, miznebisagan
garemoSi garkveul sagnebsa da movlenebs meti damoukideblad. stimuliT gamowveuli SerCeva
mniSvnelovneba mianiWos. iqneba, magaliTad, Tu saWesTan mjdomi SuqniSanze
gaCerdebiT da ocnebebSi waxvalT; SuqniSnis
seleqciuri (SerCeviTi) yuradReba moulodneli cvlileba _ wiTeli Suqidan
mwvaneze _ gansakuTrebuli koncentraciis
am qveTavis dasawyisSi gTxoveT, yuradReba
gareSec miiqcevs Tqvens yuradRebas.
migeqciaT ramdenime sagnisaTvis, romlebic
sainteresoa, ra kavSiria am or process
manamde ar SegimCneviaT. es eqsperimenti gviCve-
Soris. kvlevebi aCvenebs, rom garkveul pi-
nebs yuradRebis mniSvnelovan funqcias, rac
robebSi mainc, stimuliT gamowveuli yuradReba
Semavali sensoruli masalis garkveuli nawilis
Warbobs mizniT marTul seleqcias.
SerCevaSi gamoixateba. es nawili Semdeg gada-
muSavdeba. vnaxoT, rogor virCevT, samyaros ro-
mel nawils (subset) mivaqcioT yuradReba da ra saidan
Sedegi mosdevs am gadawyvetilebas CvenTvis io- viciT
lad xelmisawvdomi informaciis TvalsazrisiT.
konkurencia procesebs Soris, romlebic
yuradRebis fokusirebasac gansazRvraven
yuradRebis faqtorebi
mkvlevrebma Seqmnes vizualuri ekranebi,
rogor virCevT sagnebs, romlebic Cveni romlebic mizniT marTul SerCevasa da
yuradRebis centrSi eqcevian? am kiTxvaze pasuxs stimuliT gamowveul yuradRebas konku-
ori komponenti aqvs. maT mizniT marTul seleq- renciul pirobebSi ayenebdnen (Theeuwes et
cias (goal-derected) da stimuliT gamowveul al., 1998). rogorc 5.9 suraTis A nawilzea
yuradRebis mipyrobas (stimulus-driven capture) mocemuli, eqsperimentis TiToeuli sinjis
uwodeben1 (Jantis, 1993). mizniT marTuli SerCevi- dasawyisSi cdis pirebs uCvenebdnen vi-
sas Tqveni miznebidan gamomdinare irCevT, Tu zualur ekrans, romelzedac mocemuli
romel obieqts miaqcioT yuradReba. cxadia, rom iyo 6 nacrisferi wre SigniT Cawerili
cifriT 8. erTi wamis Semdeg ekrani icv-
leboda. seriebis meore naxevarSi, rogorc
1
qarTul fsiqologiaSi: aRqmis subieqturi da B nawilzea mocemuli, erTi wris garda
obieqturi faqtorebi (redaqtoris SeniSvna). yvela wre wiTeli feris gaxda. cdis
pirebis amocana iyo, SeexedaT darCenili
nacrisferi wrisTvis da eTqvaT, masSi
mizniT marTuli seleqcia (Goal-directed selection)
Cveulebrivi C ewera, Tu Sebrunebuli. cdis
_ gansazRvravs imas, Tu adamianebi ratom ir-
Ceven Semomavali sensoruli informaciis raRac pirebi am amocanis Sesrulebisas mizniT
nawils Semdegi gadamuSavebisaTvis. SerCeva marTul SerCevas iyenebdnen. maT ganzrax,
adamianis miznebidan gamomdinare xdeba. mizanmimarTulad gadahqondaT yuradReba
darCenil nacrisfer wreze. axla ganvixi-
Tavi 5 / aRqma

stimuliT gamowveuli yuradRebis mipyroba


(Stimulus-driven capture) _ gansazRvravs imas, Tu loT 5.9 suraTis C nawili. am SemTxvevaSi,
adamianebi ratom irCeven sensoruli Semomavali romelic cdebis meore naxevars war-
informaciis raRac nawils Semdegi gadamuSa- moadgens, vizualur mwkrivs axali ele-
vebisaTvis; xdeba maSin, rodesac stimulebis
menti daemata _ wiTeli wre. axali
niSnebi (sagnebi garemoSi) avtomaturad ipyroben
yuradRebas, adamianis kerZo miznebisgan damou- obieqtebi im saxis stimulebs miekuTvneba,
kideblad. romlebic, Cveulebriv, stimuliT gamow-
156
veul SerCevas iwveven. Cveulebriv piro-
bebSi mosalodneli iqneboda, rom cdis
pirebi mzeras am axal obieqtze gadai-
tandnen, Tumca, am konkretul eqsperimentSi
maT es ar moeTxovebodaT. maT isev
sTxovdnen, daefiqsirebinaT mxolod erTi
nacrisferi wris Sinaarsi. Dda ra xde-
boda? cdis pirebi ar aqcevdnen yuradRebas
wiTel wres? faqtobrivad, umetes Sem-
TxvevaSi axali obieqti avtomaturad
iqcevda cdis pirTa yuradRebas, miuxedavad
imisa, rom is sruliad ar Seesabameboda
eqsperimentatoris mier maTTvis dasaxul
mizans.

es fenomeni SeiZleba stimuliT gamowveul


SerCevad miviCnioT, radgan is aRmqmelis miznebis
sapirispirod moqmedebs. cxadia, monawileebi
ukeT Seasrulebdnen amocanas, Tu yuradRebas
ar miaqcevdnen wiTel wres, magram maTi ig-
suraTi
5.9
norireba SeuZlebelia (miuxedavad imisa, rom
monawileebs TiTqmis yovelTvis urCevniaT, rac yuradRebis gamomwvevi procesebi
SeiZleba kargad Seasrulon mkvlevris mier am eqsperimentis TiToeuli seriis dasawyisSi, cdis
dasaxuli amocana). mniSvnelovani zogadi daskvna pirebi uyurebdnen ekrans, romelzec gamosaxuli iyo
eqvsi nacrisferi wre (nawili A). rodesac ekrani
isaa, rom Cveni perceptuli sistema isea
icvleboda, cdis pirebis amocana iyo, eTqvaT, darCenil
mowyobili, rom yuradReba avtomaturad eqceva nacrisfer wreSi rogori C iyo Cawerili. seriis
garemoSi gamoCenil axal sagnebs (Yantis & Jonides, naxevarSi ekranze ar iyo axali obieqtebi (nawili B),
1996). meore naxevarSi ki _ iyo (nawili C). miuxedavad imisa,
rom cdis pirebis amocana iyo erTi nacrisferi wrisTvis
yuradRebis miqceva, axali obieqti gamoCenisTanave
yuradRebis miRma darCenili informacia avtomaturad ipyrobda maT yuradRebas.

Tu Tqven SerCeviTad miaqcieT yuradReba


perceptuli ekranis romelime nawils, sakuTari munikacio arxs, informaciis sruli gadamuSa-
miznebidan an stimulis Tvisebebidan gamom- vebis SezRuduli SesaZlebloba aqvs. amis gamo
dinare, ra bedi eweva yuradRebis miRma darCenil saWiroa, rom yuradRebam mkacrad daareguliros
informacias? warmoidgineT, rom usmenT leqcias, Semavali sensoruli informaciis cnobierebaSi
Tqvengan orive mxares ki adamianebi saubroben. gadasvla. yuradReba aviwroebs kognitur sis-
rogor SeZlebT mihyveT leqciis Sinaarss? ra temaSi Semavali informaciis nakads, filtravs
gesmiT saubridan? SeiZleba rame iseTs mokraT garkveul nawils da danarCen informacias
yuradRebis procesebi

yuri romelime saubris SinaarsSi, rac leq- Semdeg safexurze uSvebs. yuradRebis filtris
ciidan Tqveni yuradRebis gadanacvlebas Teoria (filter theory) amtkicebs, rom Semomavali
gamoiwvevs? informaciis seleqcia misi mniSvnelobis wvdo-
am kiTxvebiT pirvelad ronald broudbenTi mamde xdeba.
(Ronald Brodbent, 1958) dainteresda. igi tvins sako- filtris Teoriis Sesamowmeblad mkvlev-
munikacio arxs _ telefonis xazs an kompiuteris rebma laboratoriaSi Seqmnes realuri cxov-
kavSirebs _ adarebda, romelic aqtiurad rebiseuli situacia, sadac Semomavali infor-
gadaamuSavebs da gadascems informacias. broud- maciis mravali wyaro gvaqvs. amisaTvis maT
benTis Teoriis mixedviT, tvins, rogorc sako- gamoiyenes dixotomiuri mosmenis meTodi. am
eqsperimentSi monawileebs ukeTiaT yursas- 157
menebi, romelSic erTdroulad usmenen or
Caweril informacias. TiToeul yurSi
g a n s x v a v e b u l i informacia miewodebaT.
monawileebs eZlevaT instruqcia,
eqsperimentators gadascen mxolod erT-erTi
Setyobineba da ar mousminon meore yurSi
miwodebul informacias. am proceduras
uwodeben yuradRebamiqceuli informaciis
daCrdilvas (ix. sur. 5.10).
filtris Teoriis mosazreba eWvqveS dadga,
rodesac aRmoCnda, rom zogierTi msmeneli
ixsenebda iseT momentebs, romelTa gaxsenebasac
ver SeZlebda, yuradRebas mTlianad rom
gaefiltra ignorirebuli masala (Cherry, 1953).

5.10
sanimuSod ganvixiloT sakuTari saxelis maga- suraTi
liTi. adamianebi xSirad amboben, rom yuri mok-
res sakuTar saxels xmaurian oTaxSi maSinac
diqotomiuri mosmenis amocana
ki, roca isini sxva saubarSi iyvnen CarTulni.
amas koqteilis wveulebis fenomens (cocktail party cdis piri erTdroulad ismens sxvadasxva cifrebs
TiToeul yurSi: 2 (marcxena), 7 (marjvena), 6 (marcxena),
phenomenon) uwodeben.
9 (marjvena), 1 (marcxena), 5 (marjvena). igi mosmenils
ambobs swor rigad _ 261 da 795. xolo, rodesac sTxoven,
mousminos mxolod marjvena yurSi miwodebul masalas,
saidan cdis piri ambobs mxolod 795-s.
viciT

gvWirdeba Tu ara yuradReba sakuTari gones (da mxolod es jgufi), saxelis ga-
saxelis gasagonad? gonebis Semdeg maSinve ferxdebodnen (Wood
& Cowan, 1995a).
cdis pirebi erTdroulad ismendnen ori
adamianis xmas, romlebic erTmarcvliani
es Sedegebi gviCvenebs, rom sakuTari saxeli
sityvebis mwkrivs kiTxulobdnen. maT
aucileblobiT ar iqcevs yuradRebas, vinaidan
sTxovdnen, yuradReba mieqciaT mxolod
msmenelTa 2/3-ma ver gaigona is. miuxedevad amisa,
marjvena yurSi miwodebuli infor-
Sedegebi naTlad gviCvenebs, rom mainc xdeba
maciisaTvis da sityvebi maqsimalurad
ignorirebuli arxis garkveulwilad gaazre-
zustad gaemeorebinaT. eqsperimentis mim-
buli analizi – sxva SemTxvevaSi msmenelTa 1/3
dinareobis garkveul momentSi TiToeul
verasodes miaqcevda yuradRebas sakuTar saxels.
monawiles (sakontrolo jgufis garda)
aseTi tipis eqsperimentis safuZvelze mkvlev-
sxva sityvebTan erTad asmeninebdnen sa-
rebi varaudoben, rom yuradRebis miRma darCeni-
kuTar saxels im yurSi, romelSic mowo-
li informacia garkveulwilad mainc gadamuSav-
debuli informaciisTvis yuradReba ar
deba, magram imdenad ara, rom cnobierebis
unda mieqciaT. sainteresoa, gaigones Tu
sazRvrebs miaRwios (Woods & Cowan, 1995). infor-
ar maT sakuTari saxelebi? cdis pirTa
macia mxolod im SemTxvevaSi miiqcevs yurad-
daaxloebiT 1/3-ma (34%-ma), romelsac
Tavi 5 / aRqma

saxels ukiTxavdnen, gaigona sakuTari


saxeli, Tumca maT ver gaigones verc erTi diqotomiuri mosmena (Dichotic listening) _ eqsperi-
mentuli meTodi, rodesac gansxvavebuli audia-
sxva saxeli iseve, rogorc sakontrolo
luri stimuli miewodeba TiToeul yurs.
jgufis cdis pirebma (romelTac saxelebs
yuradRebamdeli gadamuSaveba (Preattentive process-
ar ukiTxavdnen). garda amisa, damCrdilavi
ing) _ sensoruli informaciis gadamuSaveba,
qmedebis (shadowing performance) gamo, mona-
romelic yuradRebas specifikur obieqtze
158
wileebi, romlebmac sakuTari saxeli gai- mimarTavs.
Rebas, Tu yuradRebis miRma darCenili infor- moZebnoT rame wiTeli. axla scadeT, ipovoT
maciis maxasiaTeblebi sakmarisad gamodiferen- rame alisferi;
cirebuli iqneba, magaliTad, Tu es iqneba msme- moZebnoT rame oTxkuTxedi. axla scadeT,
nelis saxeli (yuradRebasa da cnobierebas ipovoT rame mrgvali;
Soris kavSirs me-6 TavSi davubrundebiT). zogadi
moZebnoT rame lurji, Semdeg scadeT, ipo-
principi isaa, rom yuradRebis miRma darCenili
voT rame, rac mrgvalic iqneba da lurjic.
informaciis arsebobis Sesaxeb araferi viciT.
amrigad, gasagebia, ratomaa saxifaTo yuradRebis TiToeul SemTxvevaSi risi povna ufro gagiZ-
gadanacvleba mocemul momentSi aqtualuri neldaT? mkvlevrebi irwmunebian, rom alisfris
amocanidan, an miznidan. Tu yuradRebas ver povna ufro advilia, vidre wiTlis (Treisman &
miaqcevT garkveul informacias, magaliTad, Gormican, 1988); oTxkuTxedis ufro advilia,
profesoris leqcias, masala TavisTvis darCeba vidre _ mrgvalis (Kim & Cave, 1995) da rame erTi
da Tqven ver moismenT mas! niSniT gansazRvruli ufro advilia, vidre ori
axla vnaxoT, ra roli ekisreba yuradRebas _ niSniT gansazRvrulis (Treisman & Sato, 1990). ro-
garemoSi sagnebis moZebnasa da maT sworad gor fiqrobT, ratom aris ase? Tqven es-esaa
identificirebaSi. gaecaniT yuradRebamdeli gadamuSavebis (preatten-
tive processing) zogierT maxasiaTebels, rac gan-
sxvavdeba gadamuSavebis im procesebisagan, rom-
yuradReba da sagnebi garemoSi lebic yuradRebas saWiroeben.
yuradRebis erT-erTi ZiriTadi funqciaa xma- miuxedavad imisa, rom cnobieri mexsiereba
urian vizualur garemoSi konkretuli obieq- da sagnebis cnoba yuradRebas saWiroebs, infor-
tebis moZebna. am meqanizmis sanaxavad sakmaod maciis sakmaod rTuli gadamuSaveba yuradRebisa
martivi eqsperimentis Catareba SeiZleba. dadeT da cnobierebis gareSec xdeba (Kubovy et al., 1999).
wigni erTi wuTiT da SeecadeT: gadamuSavebis am adreul etaps yuradRebamdeli
gadamuSaveba ewodeba, radgan is Semomaval

suraTi
5.11
yuradReba da vizualuri
Zebna
(A) ipoveT erTi gamorCeuli niS-
niT gansxvavebuli sagani, SegiZ-
liaT gamoiyenoT paraleluri Zeb-
na (gadasinjva).
(B) ipoveT sagani niSnebis erTob-
liobis mixedviT, unda gamoiyenoT
seriuli Zebna.
yuradRebis procesebi

(C) vinaidan paraleluri Zebna


gamoiyeneba, moZebnas erTnairi dro
sWirdeba yuradRebis gamfantvelis
raodenobis miuxedavad.
(D) seriul Zebnaze yuradRebis
gamfantvelebis raodenoba axdens
gavlenas. D nawilSi Zebna ufro
swrafad xdeba, vidre B-Si.

159
sensorul masalaze yuradRebis miqcevamde, (Zebnisas) TeTri T TeTri L-gan gamoyos. Tqven
sensoruli receptorebidan tvinSi Sesvlis- kvlav SegiZliaT gamoiyenoT paraleluri
Tanave, moqmedebs. gadasinjvis SesaZlebloba da ugulvelyoT
yuradRebamdeli gadamuSavebis saSualebiT yvela Savi T, magram Semdeg mogiwevT yvela TeTri
advilad vpoulobT mxolod erTi niSniT simbolos saTiTaod an seriulad gadasinjva.
gamorCeul sagnebs (Treisman & Sato, 1990; Wolfe, 1992). es gamocdileba gansxvavdeba garemoSi erT-
SexedeT 5.11 suraTis A nawils. SegiZliaT, droulad wiTeli da wriuli sagnis povnis
ipovoT TeTri T? es aris oTaxSi, Tqvens irgvliv, gamocdilebisgan. yuradRebamdeli gadamuSaveba
lurji obieqtebis povnis msgavsi amocana. saSualebas gaZlevT, swrafad ipovoT wiTeli
yuradRebamdeli gadamuSaveba saSualebas gaZ- feris an mrgvali formis sagnebi; igi garemos
levT, paralelurad gadasinjoT garemo erTi marTuli gadasinjvis saSualebas iZleva (Wolfe,
calkeuli gamorCeuli niSnis mixedviT. es 1994; Wolfe & Gancarz, 1996). am TvalsazrisiT, Tqven
niSnavs, rom Tqven SegiZliaT erTdroulad gada- mainc gWirdebaT TiToeul saganze indi-
sinjoT ekranis mTeli zedapiri. am paraleluri vidualurad yuradRebis miqceva, raTa gansazR-
gadasinjvis Sedegad yuradReba erT saTanado vroT, Seesabameba Tu ara is ori niSnis kom-
obieqtze koncentrirdeba, Tumca, yuradReba binacias _ wiTelsa da mrgvals.
miaqcieT, rom yvela calkeuli niSani Tanabrad mkvlevrebi ganasxvaveben paralelur da
gamorCeuli ar aris. bevri adamianisaTvis kvad- seriul Zebnas imis gansazRvriT, Tu ramdenad
ratis povna ufro advilia, vidre _ wris, albaT Znelia samiznes povna, romelic yuradRebis
imitom, rom marTkuTxedis kuTxeebi gamokve- gamfantvelebis (distractors) raodenobis funqcias
Tilia (Kim & Cave, 1995). adamianebis umetesoba warmoadgens. davuSvaT, gTxovT, moZebnoT ekranze
ufro advilad poulobs ZiriTadi ferisgan TeTr T xuTi Savi T-s garemocvaSi (rogorc 5.11
gansxvavebul fers, rogorc, magaliTad, alis- suraTis C nawilSia) da 34 Savi T-s garemocvaSi
feri gansxvavdeba wiTlisagan, albaT imitom, (rogorc A nawilSia). radgan Tqven am ori
rom aseTi feri gansxvavebulia garemos nor- amocanis Sesruleba paralelulad SegiZliaT,
misagan (Treisman & Gormican, 1988 ). TiToeul SemTxvevaSi TeTri T-s povnas daax-
calkeul niSnebs Soris aSkara gansxvavebis loebiT erTnairi dro dasWirdeba. meore mxriv,
miuxedavad, mainc gagiWirdebaT maTi kombina- rodesac am suraTze B nawilidan D nawilze
ciebis aRmoCena. ganvixiloT 5.11 suraTis B marTuli gadasinjva (Guided search) _
nawili. kidev erTxel scadeT TeTri T-s povna.
ar geCvenebaT, rom es ufro Znelia? am
SemTxvevaSi yuradRebis sistema ar aris aRWur-
vili imisaTvis, rom paraleluri gadasinjvisas

suraTi
5.12

orferiani sagnis moZebna


(A) moZebneT yviTeli da lurji sagani.
(B) moZebneT yviTeli saxli lurji
Tavi 5 / aRqma

fanjrebiT.
(A) moZebna Zalian mouxerxebelia,
rodesac sagnis ori nawilis ori feris
erTobliobaa mosaZebni.
(B) moZebna ufro advilia, rodesac
mTeli sagnis feris da misi erT-erTi
nawilis feris erTobliobaa mosaZebni.

160
gadaxvalT, igrZnobT, rom D nawilSi ufro Sejameba
advilad poulobT TeTr T-s. Tqven TiToeuli
garemoSi stimulebs SerCeviTad (seleqci-
TeTri elementisaTvis seriulad yuradRebis
urad) aqcevT yuradRebas mizniT marTuli
miqceva giwevT, ase rom, TiToeuli TeTri
seleqciis gamo an imitom, rom stimulebidan
elementi, romelsac uyurebT (sanam sasurvels
raRac iqcevs Tqvens yuradRebas, esaa stimuliT
ipoviT) damatebiT dros garTmevT.
gamowveuli SerCeva. yuradRebis filtris Teo-
mkvlevrebs SeuZliaT am logikis gamoyeneba
riis mixedviT, tvins SezRuduli SesaZleblo-
perceptuli samyaros sxva iseTi aspeqtebis
bebi aqvs. yuradRebis miRma darCenili infor-
aRmosaCenad, romlebic SeiZleba yuradRebamdel
macia iSviaTad cnobierdeba. yuradRebamdeli
gadamuSavebas saWiroebdnen. ganvixiloT 5.12
gadamuSaveba saSualebas gaZlevT, garemoSi
suraTis A nawili: SeecadeT, ipovoT yviTeli
ipovoT sagnebi, romlebic SeiZleba erTi gamor-
da Savi sagnebi. B nawilSi SeecadeT, ipovoT
Ceuli niSniT identificirdnen.
yviTeli saxli lurji fanjrebiT. meore amocana
ufro advili ar iyo vidre pirveli? davalebis
Sesrulebze nakleb gavlenas axdenen yuradRebis
damatebiTi gamfantvelebi (extre distractors), aRqmis organizaciis
rodesac ori feri CarTulia sagnis nawilebsa procesebi
da mTlianSi (Wolfe et al., 1994). am saxis magaliTebi
gvarwmunebs, rom yuradRebamdeli gadamuSaveba
garemoSi sagnebis sapovnelad SedarebiT daxve- warmoidgineT ramdenad uwesrigo iqneboda
wil (kargad damuSavebuli meqanizmis mqone) samyaro, rom ar SegvZleboda milioni retina-
daxmarebas gvTavazobs. luri receptoridan miRebuli informaciis
axla ukve SegviZlia martivi niSnebis gadamu- Tavmoyra da organizeba. TvalebTan moZravi da
Savebidan mTliani sagnebisa da garemos aRqmis mbrunavi ferebis daukavSirebeli nawilebis
ganxilvaze gadavideT. kaleidoskopi geqnebodaT. procesebs, romlebic
sensorul informacias aerTianebs Tanmimdev-
ruli aRqmis misaRebad, perceptuli organiza-
ciis procesebi ewodeba. Cven ukve viciT, rom,
rasac adamiani aseTi perceptuli gadamuSavebis
Sedegad ganicdis, percepti (aRqmis xati)
ewodeba.
magaliTad, 5.13 suraTze mocemuli organzomi-
lebiani geometriuli kompoziciis perceptuli

suraTi
5.13

organzomilebiani geometriuli
figuris percepti

rogoria am geometriuli figuris Tqveni


percepti?

161
suraTi
5.14
subieqturi konturebi,
romlebic kuTxeebs avseben
xedavT am suraTze gamosaxul
naZvis xes da or, erTmaneTze
dadebul samkuTxeds?
samkuTxedebi rom ararealuria
amaSi darwmunebiT, Tu or kuTxes
cera TiTebiT dafaravT.
subieqturi konturebis SeqmniT,
perceptuli organizebis procesebi
stimulSi figurasa da fons
gamoyofs.

xati, albaT, sam diagonalur rigad ganlagebuli figuris fonidan win wamoweulad danaxvis
figurebia, romelTagan I rigi kvadratebisgan tendencia Zalze Zlieria. faqtobrivad, es
Sedgeba, II – isrebisgan da III– rombebisgan. amaSi maSinac xdeba, rodesac figura realurad ar
TiTqos araferia ucnauri, Tumca, rogorc wina arsebobs. 5.14 suraTis pirvel gamosaxulebaSi
TavSi aRvniSneT, aRqmis yvela es, erTi SexedviT, Tqven, albaT, xedavT naZvis xes fonze, romelic
TavisTavadi procesi daxvewili, natifi TeTr zedapirze mocemul ramdenime Sav wres
gadamuSavebiT aris gaadvilebuli. mravali warmoadgens. Tumca, SevniSnavT, rom aq aranairi
organizaciuli procesi, romelsac am qveTavSi naZvis xe ar arsebobs. figura Sedgeba mxolod
ganvixilavT, pirvelad geStaltistebma aRweres. 3 gancalkevebuli Savi figurisa da xazebisagan.
isini amtkicebdnen, rom aRqma damokidebulia Tqven iluzorulad xedavT win wamoweul TeTr
organizaciis kanonebze, anu im martiv princi- samkuTxeds, radgan Savi gamosaxulebebis kideebi
pebze, romelTa saSualebiTac sagnis formebs isea ganlagebuli, rom mTliani TeTri sam-
an gamosaxulebebs aRviqvamT. kuTxedi geCvenebaT. 5.14 suraTis meore gamosa-
xuleba qmnis erTi dasrulebuli samkuTxedis
iluzias, romelic meores adevs, Tumca, realu-
figura, foni da rad arc erTi arsebobs.
dasrulebuloba (Sevsebuloba) am magaliTSi, rogorc Cans, figura-fonis
ratom aRviqvamT 5.13 suraTs CvenTvis Cveuli organizaciis sami donea: TeTri naZvis xe, Savi
gziT? am gamosaxulebis aRqmisas organizaciuli wreebi da ufro farTo TeTri zedapiri am
procesi mas figurad da fonad yofs. figura yvelafris ukan. aRvniSnavT, rom stimulSi TeTr
Cans, rogorc sagnismagvari win wamoweuli are, ares Tqven perceptulad yofT or gansxvavebul
xolo foni _ rogorc sivrce, romelzec figura regionad: TeTr samkuTxedad da TeTr fonad. am
devs. 5.13 suraTze muq adgilebs, albaT, figurad gayofis adgilze aRiqvamT iluzorul kon-
aRiqvamT, naTel adgils _ fonad. Tumca, es turebs. isini realurad arseboben ara dis-
stimuli SeiZleba sxvagvaradac dainaxoT talur stimulSi, aramed _ mxolod Tqvens
figurisa da fonis SenacvlebiT, rogorc amas subieqtur gamocdilebaSi. iluzoruli
orazrovani larnaki/profilebis SemTxvevaSi konturebi pirvelad 1900 wels aRweres, magram
akeTebdiT. amisaTvis, SeecadeT, dainaxoT TeTri yvela saidumlo jer mainc ar aris amoxsnili
sivrce, rogorc didi TeTri furceli, romel- (Lesher, 1995).
Tavi 5 / aRqma

zedac ganlagebuli 9 amoWrili figuridan Savi am suraTebze TeTri samkuTxedis aRqma kidev
foni moCans. erT mZlavr organizaciul process – dasru-
lebulobas (Sevsebulobas) _ gviCvenebs. dasru-
figura (Figure) _ fonisagan gansxvavebuli, sag-
nismagvari win wamoweuli are vizualur velSi.
iluziuri konturebi ( ) _
foni (Ground) _ sivrce vizualur velSi, ro-
162 melzec figura devs
suraTi
5.15

dajgufebis fenomeni
TiToeul mwkrivs, B nawilidan
G-mde, garkveuli saxiT daj-
gufebulad a R v i q v a m T,
geStaltis dajgufebis
sxvadasxva principebidan
gamomdinare.

lebuloba (Sevsebuloba) daumTavrebel figu- Seiswavla. verThaimeri damkvirveblebs uCvenebda


rebs damTavrebulad, dasrulebulad (Sevse- martivi geometriuli figurebis wyebas. cvlida
bulad) gvanaxebs. miuxedavad imisa, rom sti- ra calkeul faqtors da akvirdeboda, rogor
mulSi mxolod kuTxeebia mocemuli, Cveni moqmedebda is figuraTa struqturis aRqmaze,
perceptuli sistema avsebs kuTxeebs Soris verThaimerma SeZlo dajgufebis wesebis
arsebul sivrces (qmnis konturebs), rac figuras Camoayalibeba. 5.15 suraTze mocemulia ramdenime
dasrulebul naZvis xed aqcevs. dasrulebu- wesis ilustracia. A nawilSi mocemulia Tanab-
lobis procesis saSualebiT SesaZlebelia rad daSorebuli wreebis mwkrivebi, romlebic
stimulebis dasrulebulad, balansirebulad SeiZleba sxvadasxvagvarad dajgufdes. Tqven
da simetriulad aRqma, maSinac ki, rodesac SeiZleba erTnairi warmatebiT dainaxoT am
saxezea gansvla, disbalansi da asimetria. wreebis svetebi an rigebi. Tumca, rodesac
intervali mcirediT icvleba ise, rom wreebs
Soris horizontaluri intervali vertikalur
perceptuli dajgufebis intervalze naklebia (rogorc es B nawilzea
principebi mocemuli), Tqven erTmniSvnelovnad horizon-
5.13 suraTze mocemuli gamosaxuleba Tqven talur mwkrivebad organizebul wreebs xedavT.
aRiqviT 9 figurad, romlebic rigebadaa rodesac intervalebis cvlilebisas vertika-
dajgufebuli. TiToeuli maTgani agebulia luri intervali ufro naklebia (rogorc C
diagonaluri xazebis gaswvriv ganlagebuli 3 nawilzea mocemuli), Tqven wreebs vertikalur
identuri gamosaxulebisagan. rogor ajgufebs svetebad ganlagebulad aRiqvamT. es 3 saxis
vizualuri sistema am obieqtebs da ra faqtorebi dajgufeba verThaimeris siaxlovis kanonis aRqmis organizaciis procesebi

gansazRvraven mas? ilustracias warmoadgens. rodesac sxva


dajgufebis sakiTxi pirvelad farTod danarCeni pirobebi ucvlelia, erTmaneTTan
geStaltfsiqologma maqs verThaimerma (1923) yvelaze axlos ganlagebuli elementebi
(yvelaze proqsimalurebi) erTad jgufdeba.
figura (Figure) _ fonisagan gansxvavebuli, sag- geStaltistebma aseTi Sedegebi imiT axsnes,
nismagvari win wamoweuli are vizualur velSi. rom mTliani stimulis paterni garkveulad
foni (Ground) _ sivrce vizualur velSi, ro- gansazRvravs misi nawilebis ganlagebas. sxva
melzec figura devs sityvebiT rom vTqvaT, mTliani percepti
gansxvavdeba misi nawilebis ubralo meqanikuri
jamisgan.
5.15 suraTis D nawilSi, intervalis nacvlad
feri icvleboda. miuxedavad imisa, rom wreebs
Soris intervali Tanabaria, vizualuri sistema
163
avtomaturad ganalagebs stimuls rigebad, fe- lebi (Carlson-Radvansky & Irwin, 1995; Irwin, 1991,
rebis msgavsebis gamo. E nawilSi wreebs svetebad Simons, 2000). faqtobrivad, damkvirveblebi
ganlagebuls xedavT, msgavsi zomebis gamo, F xandaxan ver afiqsireben, rodis icvleba
nawilSi ki _ rigebad ganlagebuls, formisa mTliani obieqti erTi fiqsaciidan meore
da orientaciis msgavsebis gamo. dajgufebis es fiqsaciaze.
efeqtebi SeiZleba gaerTiandes msgavsebis ka-
noniT, rac imaSi gamoixateba, rom sxva Tanabar
pirobebSi, msgavsi elementebi erTad jgufdeba.
saidan
rodesac vizualur velSi elementebi
moZraoben, erTnairi mimarTulebiT moZraoba viciT
elementebis dajgufebas iwvevs. saerTo bedis
ra dainaxeT axlaxan
kanonis mixedviT, sxva Tanabar pirobebSi,
erTnairi mimarTulebiTa da tempiT moZravi ele- eqsperimentis erT-erT seriaSi cdis
mentebi erTad jgufdeba. Tu G nawilSi yvela pirebi ori wamis ganmavlobaSi uyurebdnen
svetis wertili zeviT imoZravebda, gamosa- suraTze 5 nacnobi obieqtis mwkrivs.
xulebebs Tqven svetebad daajgufebdiT, moZ- daaxloebiT 4 wm-is Semdeg isini uyu-
raobis mimarTulebis msgavsebis gamo. igive rebdnen meore mwkrivs. seriebis naxevarSi
efeqtia baletis SemTxvevaSi, rodesac ramdenime meore mwkrivi pirvelis identuri iyo.
mocekvave sxvebisagan gansxvavebulad moZraobs. seriebis meore naxevarSi, rogorc es 5.16
gavixsenoT doqtor riCardsis SemTxveva _ sagani suraTis A nawilzea mocemuli, meore rigi
mis vizualur velSi sworad organizdeboda, pirvelisgan sami variantidan erT-erTi
rodesac igi moZraobda, rogorc erTi mTliani. saxiT gansxvavdeboda: erTi sagani Tvi-
misi SemTxveva naTels xdis saerTo bedis mZlavr sobrivad icvleboda (magaliTad, pirvel
organizaciul gavlenas. mwkrivSi stepleri Seicvala gasaRebiT),
orma saganma Seicvala mdebareoba da
sagnebis mTeli wyeba axali konfiguraciiT
sivrciTi da droiTi integracia ganlagda. cdis pirebs unda eTqvaT, rigebi
geStaltis yvela wesi, romelic aqamde gan- iseTive iyo Tu gansxvavebuli. Tqven
vixileT, dagarwmunebdaT, rom aRqma, umetes- SeiZleba ifiqroT, rom es ioli amocanaa.
wilad, warmoadgens samyaros `sworad~ rogor SeiZleba ver SeniSnoT, rom step-
gaerTianebul nawilebs, Tumca, xSirad Tqven leri gasaxsneliT Seicvala? miuxedavad
ar SegiZliaT aRiqvaT mTliani movlena Tvalis amisa, rogorc naCvenebia 5.16 suraTis B
erTi SevlebiT an fiqsaciiT (gaixseneT saubari nawilze, aRmoCnda, rom identurobisa da
yuradRebis Sesaxeb). rasac mocemul momentSi gadanacvlebis cvlilebebis SemTxvevaSi
aRiqvamT, xSirad yvela mimarTulebiT ganvr- amocnobis maCvenebeli Zalze dabali iyo.
cobili, Tvaluwvdeneli vizualuri samyarodan cdis pirebi ver `xedavdnen~ mTel rig
miRebuli SezRuduli, SemWidroebuli STa- Zalze aSkara cvlilebebs (Simons, 1996).
beWdilebaa. garemoze sruli warmodgenis Sesaq-
mnelad, sivrciTi da droiTi integraciaa sa- bevr adamians aocebs aseTi Sedegi. warmoud-
Wiro, anu Tqven unda SekriboT sivrcis sxva- genelia, rom Cven informaciis gadamuSavebis
dasxva adgilidan fiqsirebuli informacia imdenad mwir resurss vflobT situaciis deta-
Tavi 5 / aRqma

drois sxvadasxva momentSi. lebis Sesanaxad, rom verc ki SevniSneT, rogor


SeiZleba gagikvirdeT, magram vizualuri Seicvala stepleri gasaxsneliT. pasuxi, nawi-
sistema ar qmnis (`Tavs ar iwuxebs~) TiToeuli lobriv, SeiZleba is iyos, rom samyaro Tavad
momentis zustad amsaxvel, Tanamimdevrul, aris, zogadad, informaciis mudmivi, stabiluri
integrirebul suraTs. mkvlevrebi irwmunebian, wyaro (O’Regan, 1992). ubralod, ar aris saWiro
rom garemoze TiToeuli fiqsaciiT vizualur iseTi informaciis damaxsovreba, romelic mud-
mexsierebaSi ar inaxeba zusti, mciredi deta-
164
mivad xelmisawvdomia garemoSi; amitom arc
suraTi
5.16
cvlilebis SeumCnevloba
(A) eqsperimentis monawileebs ekiTxebodnen, meore gamosaxuleba pirvelis msgavsi iyo Tu gansxvavebuli. (B)
roca gamosaxulebaze sagani icvleboda an ori sagani akldeboda, cdis pirebi xSirad ver afiqsirebdnen
cvlilebebs. isini TiTqmis yovelTvis sworad mxolod maSin miuTiTebdnen, roca mTliani konfiguracia icvleboda.

mogvepoveba procesebi, romelebic, Cveulebriv, obis aRqmaa. ganvixiloT 5.18 suraTze mocemuli
amis saSualebas mogvcemda. ori gamosaxuleba. davuSvaT, es individi idga,
erT-erTi saintereso Sedegi, romelic sxvada- sanam Tqven uaxlovdebodiT mas. Tqvens baduraze
sxva fiqsaciidan miRebul informacias SeiZleba miRebuli misi gamosaxulebis zoma miaxlo-
mohyves, iluziebia, romelTac `SeuZlebel~ ebasTan erTad izrdeba. retinaluri gamosaxu-
sagnebs uwodeben (5.17 suraTze mocemuli obieq- lebis zrdis xarisxi individTan miaxloebis
tebi). magaliTad, sagnis kuTxeebisa da gverdebis temps giCvenebT (Gibson, 1979).
TiToeuli fiqsacia samganzomilebiani samkuTxe- axla, davuSvaT, Tqven garda yvela sxva sagani
dis interpretacias iwvevs (gamosaxuleba A), moZraobs. moZraobis aRqma, formisa da
Tumca, rodesac cdilobT mis erT mTlianobaSi orientaciis aRqmis msgavsad, xSirad aTvlis
aRqmis organizaciis procesebi

gaerTianebas, nawilebi kargad ver ergeba sistemazea damokidebuli. Tu Tqven dajdebiT


erTmaneTs (gamosaxuleba B). C gamosaxulebas Cabnelebul oTaxSi da mzeras daafiqsirebT
ori ganStoeba aqvs, romelic, sanam kargad ar sinaTlis umoZrao laqaze, romelic ganaTebul,
daakvirdebiT, rogorRac gadaiqceva samkbilad; win da ukan Zalian nela moZrav oTxkuTxedzea
D gamosaxulebaze perceptuli kibe dausru- moTavsebuli, Tqven umoZrao oTxkuTxedze win
leblad adis da Camodis. da ukan moZrav wertils aRiqvamT. es iluzia,
romelsac moCvenebiTi moZraoba (induced motion)
ewodeba, maSinac xdeba, rodesac mzeras
moZraobis aRqma sakmaod uZravad afiqsirebT wertilze.
moZraobis deteqtori ujredebi saerTod ar
aRqmis erT-erTi saxeoba, romelic samyarodan aRigzneba uZravi wertiliT, Tumca sakmaod
miRebuli sxvadasxva, swrafad cvalebadi STabeW- mZlavrad Riziandeba oTxkuTxedis moZravi
165
dilebebis urTierTSedarebas saWiroebs, moZra- xazebiT. imisaTvis, rom wertili moZravad
suraTi
5.17

SeuZlebeli figurebi
r o d e s a c a m p o b i e q t e b s u y u r e b T,
Ti To e u l i calkeuli fiqsacia
garwmunebT, rom is samganzomilebiani
figuraa. mxolod, Tu ecdebiT sxvadasxva
f i q s a c i e b i s g a e r Ti a n e b a s , m a S i n
aRmoaCenT, rom isini SeuZlebeli
sagnebia.

dainaxoT, saWiroa perceptuli organizaciis SedarebiT patara figurisaTvis. Tqven, albaT,


umaRlesi done, romelzec wertili da misi codnis gareSec bevrjer geqnebaT gancdili
nagulisxmevi moZraoba oTxkuTxedis aTvlis moCvenebiTi moZraoba. xSirad gveCvenebaT, rom
sistemaSi aRiqmeba. mTvare (romelic TiTqmis uZravia) moZraobs
rogorc Cans, vizualur sistemas axasiaTebs RrublebSi maSin, roca, faqtobrivad, Rrub-
Zlieri tendencia, didi, SemosazRvruli lebi moZraoben. mTvaris irgvliv Tavmoyrili
figura aiRos aTvlis sistemad masSi mocemuli Rrublebi iseve qmnian mTvaris moCvenebiTi

suraTi
5.18
kaci, romelic
giaxlovdebaT
stimulTan miaxloebisas
erTad izrdeba misi
gamosaxulebis zoma
Tavi 5 / aRqma

Tqvens baduraze.

166
moZraobis iluzias, rogorc oTxkuTxedi
wertilis moZraobisas (Rock, 1983; 1986). yofil-
xarT odesme matarebelSi, romelic Zalian nela
iwyebs moZraobas? ar mogCvenebiaT, TiTqos
sadguris baqanze filebi an Tqven gverdiT
gaCerebuli matarebeli sawinaaRmdego mimar-
TulebiT moZraobs?
moZraobis kidev erT iluzias, romelic moZ-
raobis aRqmaSi umaRlesi donis organizaciuli
procesebis CarTulobas adasturebs, aSkara/
TvalsaCino moZraobas (apparent motion) uwodeben.
aSkara/TvalsaCino moZraobis umartivesi formaa
Φ fenomeni (phi phenomenon). es fenomeni maSin
SeiniSneba, rodesac vizualuri velis sxvadasxva
adgilze sinaTlis ori uZravi laqa monac-
vleobiT inTeba da qreba daaxloebiT 4-5-jer
wamSi tempiT. igive efeqtia gare sareklamo
niSnebsa da diskoganaTebis ekranebze. sinaTlis
Senacvlebis am SedarebiT dabali tempis
miuxedavad, gveCveneba, rom erTi sinaTle win
da ukan moZraobs or pozicias Soris. traeq-
toria, romelic erT wertils meoresTan aer-
Tebs, SeiZleba mravalgvarad warmovidginoT.
Tumca, adamiani, Cveulebriv, xedavs umartives
traeqtorias _ or wertils Soris swor xazs
(Gutting& Proffitt, 1982; Shepard, 1984). unda aRiniSnos,
rom pirdapiri xazis es principi Tavsmoxveulia,
rodesac damkvirvebels monacvleobiT uCveneben
moZravi adamianis sxvadasxva gamosaxulebas; siRrmis aRqma
Semdeg vizualuri sistema Tavad aRadgens aqamde mxolod sibrtyeze mocemul organzo-
adamianis normaluri biologiuri moZraobis milebian paternebs ganvixilavdiT, yoveldRiuri
traeqtorias (Shiffar, 1994; Stevens et al., 2000). aRqma ki sagnebs samganzomilebian sivrceSi
moicavs. samive sivrciTi ganzomilebis aRqmas aRqmis organizaciis procesebi
sasicocxlo mniSvneloba aqvs CvenTvis, raTa
moCvenebiTi moZraoba (Induced motion) _ iluzia, ro-
mivuaxlovdeT sasurvel obieqtebs, magaliTad,
desac moZrav aTvliT sistemaSi uZravi wertili
moZravad gveCveneba, Tavad aTvlis sistema ki _ saintereso adamianebs an karg sakvebs da Tavi
uZravad. avaridoT imas, rac saSiSia, magaliTad, manqaniT
aSkara/TvalsaCino moZraoba (Apparent motion) _ swrafad siaruls an waqceul roials. sivrcis
moZraobis iluzia, rodesac erTi an meti aRqma saWiroebs zust informacias rogorc
wertilis uwyveti anTeba-Caqroba erT moZrav siRrmeze (manZili Cvengan obieqtamde), ise _
wertilad aRiqmeba. aSkara/TvalsaCino moZraobis mimarTulebaze. smena gvexmareba mimarTulebis
umartivesi formaa Φ fenomeni. gansazRvraSi, magram _ ara siRrmis gansa-
Φ fenomeni (Phi phenomenon) _ aSkara/TvalsaCino zRvraSi.
moZraobis umartivesi forma, moZraobis ilu- siRrmis aRqmis ganxilvisas unda gaviTva-
zia, rodesac erTi an meti uZravi sinaTle,
liswinoT, rom vizualuri sistema iyenebs
romelic uwyvetad qreba da inTeba, erT moZrav
retinalur gamosaxulebas, romelsac mxolod
167
sinaTled aRiqmeba.
rebiaT). siRrmis interpretacia manZilis Sesaxeb
informaciis mraval wyaros eyrdnoba (maT
xSirad siRrmis maniSneblebsac uwodeben), ro-
melTa Sorisaa binokularuli maniSneblebi,
moZraobis maniSneblebi da piqtoruli (gamosa-
xulebis) maniSneblebi.

binokularuli da moZraobis
maniSneblebi
suraTi
5.19
odesme dainteresebulxarT, ratom gaqvT ori
siRrmis orazrovneba
Tvali da ara erTi? meore Tvals saTadarigoze
A wrfis nebismieri wertili baduraze erTi da igive meti funqcia aqvs _ is siRrmis Sesaxeb saukeTeso,
a wertilze proeqcirdeba. B wrfis nebismieri wer-
tili baduraze b wertils qmnis. aseve, A da B wrfeebis
fasdaudebel informacias gvawvdis. binokula-
SemaerTebeli nebismieri monakveTi identur gamo- ruli siRrmis Sesaxeb informacia ori wyarodan
saxulebas Seqmnis baduraze. am suraTidan SeiZleba miiReba: retinaluri disparati (disparaty) da
davinaxoT, ratom iqmneba siRrmis orazrovneba: _
konvergencia.
sxvadasxva manZiliT daSorebuli sagnebi erTnair
retinalur gamosaxulebebs qmnian. vinaidan Tvalebi daaxloebiT 5-6 santimetriT
aris erTmaneTisagan horizontalurad daSore-
ori ganzomileba aqvs _ vertikaluri da buli, isini samyaros odnav gansxvavebul suraTs
horizontaluri. imis saCveneblad, Tu ra iReben. amaSi dasarwmuneblad, scadeT Semdegi
problemas qmnis organzomilebiani badura eqsperimenti. jer daxuWeT marcxena Tvali da
samganzomilebiani aRqmisas, ganvixiloT 5.19 gaaxileT marjvena, raTa ori saCvenebeli TiTi
suraTi. rodesac sinaTle aRizianebs baduras patara daSorebul sagans gausworoT. erTi TiTi
a wertilSi, Cven ar viciT, is a1 poziciidan ecema, daikaveT mklavis sigrZeze, meore _ saxesTan
Tu a2-dan. faqtobrivad, is SeiZleba dacemuliyo daaxloebiT 30 sm–is daSorebiT; axla daxuWeT
A wrfeze arsebuli nebismieri wertilidan, marjvena Tvali da gaaxileT marcxena, Tan
radgan sinaTle am wrfis yvela wertilidan ganagrZeT daSorebul saganze fiqsacia. ra
erTsa da imave retinalur ujredze aisaxeba. mouvida TiTebis pozicias? meore TvaliT ver
aseve, B wrfis yvela wertili erTsa da imave xedavT TiTebs daSorebul obieqtze gaswo-
retinalur wertilze _ b wertilze _ proeq- rebulad, radgan is odnav gansxvavebul suraTs
cirdeba. metic, monakveTi, romelic A wrfis iRebs.
nebismier wertils B wrfis nebismier wertil- Tvalebis baduraze miRebuli gamosaxu-
Tan aerTebs (magaliTad, monakveTi a1b2 an a2b1), lebebis horizontalur poziciebs Soris
baduraze erTi da igive gamosaxulebas Seqmnis. Seusabamobas retinaluri disparati ewodeba.
Sedegad, baduraze miRebuli gamosaxuleba is siRrmis Sesaxeb gvawvdis informacias, radgan
siRrmis TvalsazrisiT orazrovania: is SeiZleba Seusabamobis, anu gansxvavebis odenoba Cvensa
warmoqmniliyo sxvadasxva manZiliT daSorebuli da obieqts Soris manZilzea damokidebuli (ix.
nebismieri obieqtisgan. sur. 5.20). magaliTad, rodesac Tvali daxuWeT,
5.5 suraTze gamosaxuli nekeris kubis ori ufro axlos myofi TiTi daSorda mklavis
SesaZlo xedi, aseve, siRrmis TvalsazrisiT, sigrZeze gaCerebul TiTs.
orazrovnebis Sedegia. is faqti, rom garkveulma rodesac orive TvaliT iyurebiT, Tqven mier
Tavi 5 / aRqma

pirobebma SeiZleba aRqmis orazrovneba gamo- danaxul saganTa umravlesoba Tvalebis baduras
iwvion, gviCvenebs, rom siRrmis aRsaqmelad saWi- sxvadasxva adgils aRizianebs. Tu erTi da igive
roa Semomavali sensoruli masalis inter- obieqtis orive baduraze miRebul gamosaxu-
pretacia da rom es interpretacia zogjer lebebs Soris Seusabamoba sakmaod mcirea,
SeiZleba mcdari iyos (TqvenTvis es gasagebi vizualuri sistema maT erTi obieqtis siRrmiT
iqneba, Tu erTxel mainc mogiqneviaT Cogani aRqmaSi aerTianebs (Tumca, Tu Tvalebis gadak-
168 burTisTvis da mxolod haerisTvis mogixved- veTisas ori gamosaxuleba Zalian gansxvavdeba
suraTi
5.20

retinaluri disparati

retinaluri disparati
or sagans Soris siRrmeSi
daSorebasTan erTad iz-
rdeba.

erTmaneTisgan, realurad gaorebul gamosa- mxolod gamosadegi. rodesac ufro did


xulebas dainaxavT). Tu davfiqrdebiT, mivxvdebiT, manZilze daSorebul sagans uWvretT, kuTxuri
rom Cveni vizualuri sistema sruliad gasaocar gansxvaveba TiTqmis SeumCnevelia, radgan am
rames akeTes: iRebs or gansxvavebul retinalur dros Tvalebi TiTqmis paralelur mdgomare-
gamosaxulebas, adarebs maT erTmaneTs Sesabamisi obaSia.
nawilebis horizontaluri wanacvlebis dasad-
genad (binokularuli disparati) da qmnis sagnis
erTian percepcias siRrmeSi. faqtobrivad, vi-
zualuri sistema or gamosaxulebas Soris Seu-
sabamobas samganzomilebiani samyaros siRrmed
(mesame ganzomilebad) aRiqvams.
siRrmeze sxva binokularul informacias
konvergencia iZleva. obieqtze fiqsaciisas
Tvalebi, garkveulwilad, SigniT brundeba (ix.
sur. 5.21). rodesac sagans Zalian axlos _
saxesTan ramdenime santimetrze _ vuyurebT,
Tvalebi erTmaneTisken sakmaod unda Sebrundes,
raTa orive TvalSi dafiqsirdes erTi da igive
gamosaxuleba. Tqven realurad SegiZliaT aRqmis organizaciis procesebi
Tvalebis konvergenciis naxva, Tu daakvirdebiT
megobars, romelic koncentrirdeba jer sakmaod
daSorebul saganze da Semdeg _ ramdenime
santimetriT daSorebulze. Tvalis kunTebidan
miRebul informacias tvini siRrmeze daskvnis
gasakeTeblad iyenebs, Tumca, Tvalebis kunTe-
bidan konvergenciaze miRebuli informacia
suraTi
5.21
siRrmis aRsaqmelad daaxloebiT 3.5 metrzea
siRrmis konvergenciuli maniSnebeli
retinaluri disparati (Retinal disparity) - Tvalebis
rodesac sagani TqvenTan axlosaa, Tvalebi metad
baduraze gamosaxulebebis horizontalur pozi-
unda Sebrundes, vidre Zalian daSorebuli sagnis
ciebs Soris Seusabamoba.
SemTxvevaSi. tvini iyenebs Tvalebis kunTebidan
konvergencia (Convergence) - saganze fiqsaciisas miRebul informacias, raTa konvergencia siRrmis
Tvalebis SigniT, erTmaneTisken Sebruneba. maniSneblad gamoiyenos.
169
imis sailustraciod, Tu rogor gvawvdis moZ-
raoba (kidev erTi wyaro) siRrmeze informacias,
vcadoT Semdegi: wina SemTxvevis msgavsad, axlac
daxuWeT erTi Tvali da ori saCvenebeli TiTi
gausworeT daSorebul sagans; Semdeg Tavi
gadaswieT gverdze, amasTan, SeinarCuneT obieq-
tze fiqsacia da TiTebis uZravi pozicia. Tavis
moZraobisas TiTebsac moZravad xedavT, magram
axlos myofi TiTi ufro Sors inacvlebs da
swrafad, vidre _ daSorebuli TiTi. fiqsire-
buli obieqti ki saerTod ar moZraobs. siRrmeze
informaciis am wyaros fardobiTi moZraobis
paralaqsi (relative motion parallax) ewodeba. moZra-
obis paralaqsi imitom gvawvdis siRrmeze infor-
macias, rom moZraobisas sagnebis fardobiTi
daSoreba gansazRvravs maTi retinaluri gamo-
saxulebebis moZraobis odenobas da mimar-
Tulebas. Semdeg, manqaniT mgzavrobisas SegiZ-
liaT fanjridan moZraobis paralaqss daakvir-
deT. moZravi manqanidan daSorebuli sagnebi uf-
ro uZravad mogeCvenebaT, vidre _ SedarebiT
axlos myofni.

suraTi
5.22
piqtoruli (gamosaxulebis)
siRrmis maniSnebeli
maniSneblebi
ra vizualuri maniSneblebiT askvniT, rom
davuSvaT, xedavT mxolod erTi TvaliT. es qali gisosebs miRmaa?
SeZlebdiT siRrmis aRqmas? faqtobrivad,
siRrmeze informacia erTi TvaliTac miiReba.
baduras zedapirze proecirdeba. esenia: fardo-
am wyaroebs piqtoruli (gamosaxulebis) maniS-
biTi sidide, wrfivi perspeqtiva, teqsturis
neblebi ewodebaT, radgan isini naxatebSi aRmo- gradientebi. fardobiTi sidide eyrdnoba sinaT-
Cenili siRrmis Sesaxeb informaciis matareblebi
lis proeqciis ZiriTad princips _ erTi da
arian. mxatvrebi, romlebic samganzomilebian
igive zomis, magram sxvadasxva manZiliT daSo-
gamosaxulebebs qmnian (organzomilebian rebuli sagnebi gansxvavebul gamosaxulebebs
qaRaldze an tiloze), daxelovnebulni arian
qmnian baduraze. uaxloesi sagani qmnis yvelaze
piqtoruli maniSneblebis gamoyenebaSi.
did gamosaxulebas, yvelaze daSorebuli ki _
gadafarva (interposition) an okluzia (occlusion) yvelaze mcires. am wess sididisa da manZilis
Tavs iCens maSin, rodesac gaumWvirvale obieqti
urTierTmimarTebis wesi ewodeba. rogorc 5.23
faravs meore obieqtis nawils (sur. 5.22). gada-
suraTidan Cans, Tu erTnairi obieqtebis mwkrivs
farviT viRebT informacias, rom gadafaruli uyurebT, yvelaze patara obieqtebs yvelaze
sagani ufro Sorsaa, vidre _ gadamfaravi.
daSorebulad aRiqvamT.
Tavi 5 / aRqma

gadamfaravi zedapiri, aseve, axdens sinaTlis


wrfivi perspeqtivac siRrmis maniSnebelia,
blokirebas da warmoqmnis Crdilebs, rac siRr- romelic, aseve, sididisa da manZilis urTierT-
meze informaciis damatebiT wyarod SeiZleba
iqnes gamoyenebuli. fardobiTi moZraobis paralaqsi (Relative motion
piqtoruli informaciis damatebiTi sami parallax) _ siRrmeze informaciis wyaro, rodesac
damkvirveblidan sagnebis fardobiTi daSoreba
wyaro ukavSirdeba meTodebs, romliTac sinaTle
gansazRvravs Sesabamisi retinaluri gamosaxu-
samganzomilebiani samyarodan organzomilebiani
170 lebebis moZraobis odenobas da mimarTulebas.
suraTi
5.23
fardobiTi sidide, rogorc siRrmis maniSnebeli

axlos myofi sagnebi ufro did gamosaxulebas


qmnian baduraze; amitom rodesac erTnairi sagnebis
rigs uyurebT, SedarebiT patara sagnebs ufro Sors
myofad aRiqvamT, vidre SedarebiT dids.

mimarTebazea damokidebuli. rodesac para-


leluri xazebi (gansazRvrebis mixedviT, ragind
grZeli xazebi, romlebic mTel sigrZeze Tana-
brad arian daSorebuli erTmaneTisgan) siRr-
misken midian, retinalur gamosaxulebaSi suraTi
5.24
horizontis wertilisken ixrebian da erTdebian
(ix. sur. 5.24). am mniSvnelovani faqtis gamoxatvis ponzos iluzia
meTodi pirvelad, klasikuri epoqis Semdeg,
renesansis epoqis italielma mxatvrebma xel-
axla 1425 wels aRmoaCines, riTac siRrmis
srulad gamoxatva SeZles (Vasari, 1568; 1967). am
aRmoCenamde isini iyenebdnen gadafarvas, Crdi-
lebs da fardobiT sidides, magram ar SeeZloT SeiZleba sididisa da manZilis urTierTmi-
realisturi scenebis gamoxatva, sadac obieqtebi marTebis kidev erT gamovlinebad miviCnioT. am
sxvadasxva siRrmeSi iqneboda ganlagebulni. magaliTSi, erTeulebi, romlebic teqsturas
vizualuri sistemis mier konvergirebuli qmnian, miT ufro mcirdebian, rac ufro Sors
xazebis interpretacia ponzos iluzias qmnis gadadian siRrmeSi, vizualuri sistema ki am
(rac, aseve, naCvenebia 5.24 suraTze). zeda xazi Semcirebul marcvlebs samganzomilebian sivr-
ufro grZeli Cans, vinaidan konvergirebuli ceSi ufro daSorebulad gvawvdis. gibsons aRqmis organizaciis procesebi
gverdebi, wrfivi perspeqtivis mixedviT, siRrmeSi (Gibson, 1966, 1979) miaCnda, rom teqsturisa da
gadaxril paralelur xazebad aRiqmeba (inter- siRrmis urTierTmimarTeba perceptul garemoSi
pretirdeba). amitom siRrmeSi mimavali zeda xazi arsebuli erT-erTi mudmivaa.
Tqven ufro daSorebuli geCvenebaT da TqvenTvis, albaT, ukve naTelia, rom siRrmis
Sesabamisad, grZelic. baduraze erTnair gamosa- aRqmisaTvis informaciis mravali wyaro arse-
xulebebs warmoqmnis ori obieqti, Tu SedarebiT bobs. normaluri mxedvelobis pirobebSi, am
daSorebuli obieqti ufro didi zomis iqneba, wyaroebidan miRebuli informacia garemos erT
vidre _ axlos myofi. mTlian, TvalsaCino gamosaxulebaSi erTian-
teqsturis gradientebic siRrmis maniSneb- deba. Tqven aRiqvamT siRrmes da ara siRrmis
lebs iZleva, radgan zedapiris siRrmeSi proqsimalur stimulSi mocemul, sxvadasxva
ganvrcobasTan erTad izrdeba teqsturis sim- maniSnebels. sxva sityvebiT rom vTqvaT, vizu-
kvrivec. 5.25 suraTze gamosaxuli xorblis yana aluri sistema avtomaturad, cnobierebisgan
teqsturis siRrmis maniSneblis magaliTia. es damoukideblad iyenebs sivrcis iseT maniS- 171
suraTi
5.25
teqsturis, rogorc siRrmis maniSneblis, magaliTebi

neblebs, rogoricaa: _ diferencialuri zogadad, SegrZnebis receptorebSi stimu-


moZraoba, gadafarva da fardobiTi sidide laciis cvlilebis miuxedavad, Tqven samyaros
rTuli gaTvlis sawarmoeblad, rac samgan- xedavT, rogorc ucvlels, mdgrads da sta-
zomilebian garemoSi siRrmis aRqmas uzrun- bilurs. fsiqologebi am fenomens aRqmis (per-
ceptul) konstantobas uwodeben. uxeSad rom
velyofs.
vTqvaT, Tqven aRiqvamT distaluri stimulebis,
Cveulebriv, mdgrad Tvisebebs da araproqsi-
maluri stimulebis Tvisebebs, romlebic Tavisa
aRqmis konstantoba da Tvalebis moZraobisas mudmivad icvleba.
vizualuri aRqmis kidev erTi mniSvnelovani sasicocxlo mniSvneloba aqvs samyaroSi arse-
Tvisebis gamosavlenad, gTxovT, gamoiyenoT es buli obieqtebis mudmivi da stabiluri Tvi-
saxelmZRvanelo. dadeT saxelmZRvanelo magi- sebebis aRqmas, sinaTlis paternebis Tvisebebis
daze da Tavi ramdenime santimetris manZilze im uTvalavi variaciis miuxedavad, romelic
miuaxloeT mas. Semdeg aswieT Tavi da daub- Tvalebis stimulirebas axdens. aRqmis umTav-
rundiT kiTxvis normalur mdgomareobas. xom resi amocanaa, garemos ucvleli (invariantuli)
Tvisebebis aRmoCena, maTi retinaluri gamosa-
ver SeniSneT wignis zomis cvlileba, miuxedavad
xulebebis variaciebis miuxedavad. axla vnaxavT,
imisa, rom axlo manZilidan is baduras ufro
rogor xdeba es sididis, formisa da orientaciis
did nawils aRizianebda, vidre Sori manZilidan?
SemTxvevaSi.
axla wigni vertikalurad daiWireT da Tavi
saaTis isris mimarTulebiT amoZraveT. am dros
sididis da formis konstantoba
Tavi 5 / aRqma

baduraze wignis gamosaxuleba saaTis sawinaaR-


mdego mimarTulebiT brunavs, Tumca, mas kvlav ra gansazRvravs sagnis sididis aRqmas? sagnis
vertikalurad aRiqvamT. realur sidides, nawilobriv, baduraze misi
Sesatyvisi gamosaxulebis sididis safuZvelze
perceptuli konstantoba (Perceptual constancy) _ aRviqvamT. Tumca, wigniT Catarebuli eqsperi-
sagnis xatis ucvlelad darCena, retinaluri menti gviCvenebs, rom baduraze gamosaxulebis
172 gamosaxulebis cvlilebis miuxedavad. zoma damokidebulia rogorc wignis realur
romelsac Tqvengan Tanabari manZiliT daSore-
buli ori ukana kuTxe aqvs. amdenad, tanias
realur simaRles orive SemTxvevaSi baduraze
gamosaxulebis konsistenturad aRiqvamT. rea-
sidideze, ise _ Tvalidan mis daSorebaze. ro- lurad tania ar aris Tanabari manZiliT da-
gorc iciT, daSorebaze informacias siRrmis Sorebuli, radgan eimsis oTaxi gonebamaxvilur
sxvadasxva maniSnebliT viRebT. sagnis sididis iluzias qmnis. is gveCveneba marTkuTxa formis
aRsaqmelad vizualuri sistema am informacias oTaxad, sinamdvileSi ki agebulia aramarTkuTxa
aerTianebs xatis sididis Sesaxeb retinalur zedapirebiT, romlebic siRrmesa da simaRleSi
informaciasTan. sagnis sidide, Cveulebriv, araTanabari zomis kuTxeebs qmnian, rogorc es
distaluri stimulis zomas Seesabameba. sididis fotos Tanmxleb naxazzea mocemuli. oTaxis
konstantoba niSnavs sagnis realuri sididis marjvena kuTxeSi myofi nebismieri adamianis
aRqmis unars, baduraze misi gamosaxulebis retinaluri gamosaxuleba ufro didi iqneba,
cvlilebisda miuxedavad. radgan igi orjer ufro axlos iqneba damkvir-
Tu sagnis sidide manZilis maniSneblebis vebelTan, vidre oTaxis marcxena kuTxeSi myofi aRqmis organizaciis procesebi
gaTvaliswinebiT aRiqmeba, maSin manZilze zusti adamiani (iluziis misaRebad ekrans erTi TvaliT
informaciis arqonis SemTxvevaSi, mas yovelTvis unda SexedoT saWvretidan. suraTi 5.26 swored
damaxinjebulad aRviqvamT. erT-erTi aseTi aqedan aris gadaRebuli. Tu Tqven oTaxis
iluzia xdeba eimsis oTaxSi, romelic 5.26 yurebisas mis irgvliv imoZravebT, vizualuri
suraTzea mocemuli. Tavis 120 sm simaRlis sistema zust informacias miiRebs oTaxis
gogonasTan, tania zimbardosTan SedarebiT, 180 uCveulo struqturaze).
sm simaRlis Tqveni avtori Zalze dabali Cans kidev erTi saSualeba, romliTac perceptuli
oTaxis marcxena kuTxeSi, Tumca, uCveulod sistema sagnis realur sidideze gvawvdis
maRalia marjvena kuTxeSi. am iluziis mizezi informacias, msgavsi formis obieqtebis
isaa, rom Tqven oTaxs oTxkuTxedad aRiqvamT, sididis Sesaxeb warsuli codnis gamoyenebaa.
magaliTad, saxlis, xis, an ZaRlis formis
sididis konstantoba (Size constancy) _ sagnis
aRqmisTanave, warmodgena geqmnebaT TiToeuli
realuri sididis aRqma, misi retinaluri gamo-
maTganis zomaze, Tumca, SeiZleba arc ki
173
saxulebebis cvlilebis miuxedavad.
icodeT, ra manZili gaSorebT maTTan. rodesac
fsiqologia Cvens cxovrebaSi

rogor iWerT mfrinav buraTs

odesme gqoniaT aseTi gamoc- moZravi burTi warmoqmnis (ix. vizualuri aRqmis ra aspeq-
dileba: Tqven dgaxarT Sors zemoT: invariantobis ganxilva tebis konsatantobis Senar-
marcxena mindorze, gesmiT Cog- gibsonis midgomaSi). mkvlevarTa Cunebas cdilobdnen isini
nis dartymis xma da xedavT erTi jgufi irwmuneba, rom mo- (Tqven, albaT axla gixariaT,
beisbolis burTs, romelic TamaSeebi sirbilis dros im rom realur cxovrebaSi am
Tqvenken mofrinavs? saidan gzas irCeven, romelzec verti- amocanis gadasaWrelad ar
iciT, Tu saiT unda gaiqceT kalur ganzomilebaSi burTis gWirdebaT aRqmis perceptuli
burTis dasaWerad? Tu Tavad moZraobis vizualuri aRqma problemis maTematikis gageba).
arasodes giTamaSiaT autfil- konsistenturi rCeba (Dannemiller mkvlevrebma aRmoaCines, rom
dze, jer kidev gaqvT saSualeba, et al., 1996). mkvlevarTa meore moTamaSeebis umetesoba burTis
gaocdeT romelime moTamaSis jgufis mixedviT ki, moTamaSeebi daWeras or fazad yofs (Jacobs
S Ta m b e W d a v i Ta m a S i T. irCeven gzas, romelic sirbilis et al, 1996; McBeath, 1996); I faza
sainteresoa, rogor xvdeba igi dros im kuTxis SenarCunebis axlaxan ganvixileT _ swrafad
saWiro adgilas saWiro dros? gaqceva saWiro adgilas mosax-
agdebuli burTis daWeris vedrad; II fazaze moTamaSeebi
situacias aRqmis mkvlevrebi, aneleben moZraobas da
sruliad samarTlianad, rTul SeiZleba saerTod gaCerdnen
percepciaTa rigs miakuTvneben: k i d e c . Ta m a S i s II f a z a S i
`burTis moaxloebis paterni adgilmdebareobisa da siRrmis
moicavs yvela ZiriTad sivr- maniSneblebi erTveba, radgan
ciTi mdebareobas da siRrmis burTi swrafad uaxlovdeba
maniSnebels, romlis gaTvalis- xelTaTmans. rodesac mo-
wineba ar xdeba traeqtoriis TamaSes burTi ukve xel-
bolo monakveTamde~ (McBeath et TaTmanSi aqvs, moqmedeba xSi-
al., 1995, gv.569). amis miuxedavad, rad jer kidev ar aris dam-
adamianebi sakmaod kargad Tavrebuli: man rac SeiZleba
iWeren burTebs. mkvlevrebis swrafad unda Seagdos burTi
amocana iyo iseTi Teoriis ukan infildze, rom mowi-
Seqmna, romelic erTmaneTTan naaRmdegem qula ar miiRos da
daakavSirebda gamoTvlebiT saSualebas aZlevs, romliTac ar dawinaurdes. amrigad,
miRebul sirTulesa da praq- b u r Ti f o n Ta n m i m a r Te b S i moTamaSeebi xSirad asruleben
tikul siadviles (gavixsenoT, konsistenturad moZraobs burTis daWeris kompleqsur
rom Tavis dasawyisSi miznad (McBeath et al., 1995, 1996). rogor moqmedebas da, amave dros,
davsaxeT, agvexsna, Tu rogor xdeba am Teoriebis Semowmeba? yuradRebas aqceven garemos
qmnis perceptuli procesebi rogorc wesi, mkvlevrebi video- mniSvnelovan aspeqtebs.
siadvilis iluzias). kameriT iweren, rogor iWeren SegiZliaT, cota xniT mowy-
ra tipis vizualuri maniS- moTamaSeebi maT mier gaSvebuli deT swavlas da burTiT iTa-
neblebis safuZvelze ikvlevT burTebs. kvlevis Semdegi etapia maSoT? es aRqmis am speci-
gzas burTisaken? mkvlevrebma moTamaSeebis moqmedebisTvis fikuri problemis Sesaxeb
gamoyves invariantuli maniS- maTematikuri funqciebis morgeba, sakuTari Sexedulebebis Camo-
neblebis 2 tipi, romelsac raTa vnaxoT, burTis frenis yalibebaSi dagexmarebaT
Tavi 5 / aRqma

warsuli gamocdileba Zalze daSorebul nacnob swored es gamocdileba udevs safuZvlad am


obieqtebze ver gawvdiT informacias, sididis Tavis dasawyisSi mocemul ambavs kengis Sesaxeb.
konstantoba SeiZleba dairRves. am problemas SegaxsenebT, rom kengma, romelmac mTeli
waawydebiT, rodesac adamianebs caTambjenis cxovreba xSir tyeebSi gaatara, ver aRiqva
saxuravidan gadaxedavT da isini WianWvelebad moSorebiT mobalaxe bizonebis gamosaxulebebi.
174 mogeCvenebaT. ucnob perceptul garemoSi kengi Tavdapirvelad
suraTi
5.26
eimsis oTaxi
eimsis oTaxi isea agebuli, rom erTi TvaliT saWvretidan xdeba misi dakvirveba;
fotoebic am moxerxebuli adgilidanaa gadaRebuli. eimsis oTaxi agebulia ara-
marTkuTxa zedapirebiT, romlebic araTanabar kuTxeebs qmnian siRrmesa da
simaRleSi. saWvretidan dakvirvebisas vizualuri sistema mas Cveulebriv oTaxad
aRiqvams da tania da filip zimbardoebis simaRleebis uCveulo aRqmas iwvevs.

Seecada, misTvis ucxo aRqma cnobili konteq- dilebis saTanado perceptuli interpretaciis
stisTvis moergo da ivarauda, rom pawawina SesaZleblobas miscemda.
daSorebuli wertilebi mwerebi iyo. vinaidan formis konstantoba mWidrod ukavSirdeba
mas ar hqonda Sori manZilidan bizonebis aRqmis sididis konstantobas. Tqven sworad aRiqvamT
warsuli gamocdileba, ar hqonda sididis obieqtis realur formas maSinac ki, rodesac
konstantobis safuZvelic da radgan swrafad sagani Sebrunebulia da Tavad obieqtisagan
moZravi manqana cxovelebs uaxlovdeboda da arsebiTad gansxvavebuli saxis retinalur gamo-
retinaluri gamosaxulebebi TandaTan did- saxulebas qmnis. magaliTad, daxrili oTx-
deboda, kengi ganicdida SemaSfoTebel iluzias, kuTxedi baduraze trapeciis formis gamosa-
rom cxovelebi zomaSi icvlebodnen. Cven xulebas qmnis, daxrili wre _ elifsis formis
SegviZlia vivaraudoT, rom droTa ganmavlobaSi gamosaxulebas (ix. sur. 5.27). miuxedavad amisa,
kengi, tarbulis msgavsad, SeZlebda bizonebis Tqven zustad aRiqvamT maT formebs _ sivrceSi
danaxvas. miRebuli codna mas sensoruli gamoc- daxril wres an oTxkuTxeds. rodesac siRrmeze
swori informaciaa xelmisawvdomi, vizualur
formis konstantoba (Shape constancy) _ sagnebis sistemas obieqtis realuri formis gansazRvra
realuri formis aRqmis unari retinaluri
Tqvengan obieqtis sxvadasxva nawilebis daSo-
gamosaxulebis zomebis cvlilebis miuxedavad.
rebis gaTvaliswinebiTac SeuZlia.
aRqmis organizaciis procesebi

suraTi
5.27
formis konstantoba
monetis brunvisas misi xati icvleba _ gadaiqceva elifsad, Semdeg TandaTan
viwrovdeba da Txel marTkuTxeds emsgavseba, Semdeg kvlav elifsad
gadaiqceva da dasasrul _ wred. am cvlilebebisda miuxedavad, igi
yovelTvis mrgval monetad aRiqmeba. 175
am suraTebidan romeli gamoxatavs
madonas gancdas mas Semdeg, rac
MTV-m uari Tqva misi ukanaskneli
klipis gaSvebaze?

orientaciis konstantoba erT nawils saTanado mimarTulebiT abrunebT,


Tu wignis yurebisas Tavs gverdze gadaxriT, danarCen nawilebs jer kidev moubruneblad
garemo gadaxrilad ar mogeCvenebaT. orientaciis aRiqvamT. SexedeT popvarskvlavis _ madonas or
konstantoba aris sayaroSi sagnebis realuri Semobrunebul fotosuraTs. Tqven, albaT,
orientaciiis aRqma, baduraze maTi orientaciis amCnevT, rom erTi-erTi maTgani odnav aris
cvlilebis miuxedavad. orientaciis konstan- Secvlili pirsa da TvalebTan, magram suraTebi
toba eyrdnoba Sida yuris vestibularuli sakmaod hgavs erTmaneTs. axla wigni SemoabruneT
sistemidan miRebul informacias (ganxilulia da kvlav SexedeT fotosuraTebs. igive foto-
me-4 TavSi) Tavis daxrilobaze. vestibularuli suraTebi absoluturad gansxvavebulad gamoi-
sistemidan miRebuli informaciisa da reti- yureba. erTze isev madonaa, meoreze ki _
naluri orientaciis kombinirebiT, Cveni vizu- amazrzeni monstria, romelic sakuTar dedasac
aluri sistema, Cveulebriv, garemoSi arsebuli ar eyvareboda! Tqven ver SeniSneT es aSkara
obieqtis zust aRqmas ayalibebs. gansxvaveba wignis amobrunebamde, SesaZloa
nacnob garemoSi warsuli gamocdileba rea- imitom rom ver SeZeliT saxis yvela nawilis
lur orientaciaze damatebiT informacias iZ- erTdroulad amobruneba. amobrunebuli
leva. Tumca, Tqven SeiZleba gagiWirdeT rTuli samyaros sworad danaxvas da saxeebis uCveuli
da ucnobi figurebis amocnoba, Tu isini orientaciaSi aRqmas wlebis manZilze
uCveulo orientaciiTaa mocemuli (ix. sur. 5. perceptuli treiningi sWirdeba.
28). rodesac figura rTulia da sxvadasxva
nawilebisagan Sedgeba, orientaciis aRsaqmelad
feris konstantoba
TiToeuli nawilis mimarTuleba cal-calke
unda moawesrigoT (Rock, 1986). ase rom, sanam ganvixiloT suraTi 5.29. rodesac suraTze
gamosaxul aguris kedels uyurebT, zog agurs
orientaciis/mimarTulebis konstantoba (Orien- ufro muq wiTlad da zogs Ria wiTlad ki ar
tation constancy) _ samyaroSi sagnebis realuri aRiqvamT, aramed aRiqvamT kedels, romelSic
Tavi 5 / aRqma

mimarTulebis aRqmis unari, retinaluri gamo- yvela aguri erTnairi ferisaa da zogierTi
saxulebis mimarTulebis cvlilebis miuxedavad. maTgani CrdilSia moqceuli (Goldstein, 1959). esaa
feris konstantoba (Lightness constancy) _ ganaTebis feris konstantobis magaliTi: feris kon-
xarisxis cvalebad pirobebSi obieqtebis si- stantoba aris ganaTebis xarisxis cvalebad
TeTris, siruxis an siSavis ucvlelad aRqmis pirobebSi obieqtebis siTeTris, siruxis an
tendencia. siSavis ucvlelad aRqmis tendencia.
176
suraTi
5.28 suraTi
5.29
90 gradusiT Semobrunebuli afrika feris konstantoba
cnobiT Semobrunebul afrikis kontinents? feris konstantoba gexmarebaT imis gagebaSi,
xSirad, sakmaod Znelia naklebad nacnobi ratom aRiqvamT kedels erTnairi agurebiT
figurebi uCveulo orientaciaSi icnoT. agebuls.

adre ganxiluli yvela sxva konstantobis gufebis ramdenime principi Camoayalibes, maT
msgavsad, feris konstantobasac sakmaod xSirad Soris, siaxlovis, msgavsebis da msgavsi bedis
ganvicdiT yoveldRiur cxovrebaSi. magaliTad, principebi.
davuSvaT, gacviaT TeTri maisuri da bneli perceptuli procesebi samyarodan axal
oTaxidan naTel, mzis SuqiT ganaTebul quCaSi informacias yoveli calkeuli fiqsaciiT iRe-
gadixarT. mzis sinaTleze maisuridan gacilebiT ben. baduras stimulaciis paterni moZraobis
meti sinaTle airekleba Tqvens Tvalebze, vidre maniSneblebs iZleva. siRrmis aRqma informaciis
_ bnel oTaxSi, Tumca, orive SemTxvevaSi is mravali konvergenciuli wyarodan yalibdeba.
TiTqmis erTnairad naTlad geCvenebaT. aq,
binokularuli disparati da konvergencia
faqtobrivad, feris konstantoba moqmedebs,
siRrmis binokularuli maniSneblebia, romel-
radgan sagnidan areklili sinaTlis procen-
Tac Tvalebis horizontaluri mdgomareoba
tuli raodenoba daaxloebiT igive rCeba, sinaT-
iwvevs. fardobiTi moZraobis paralaqsi sagnebis
lis absoluturi odenoba ki icvleba. naTeli
TeTri maisuri ireklavs arsebuli sinaTlis fardobiT daSorebulobaze iZleva informacias.
80-90%-s, Savi jinsi – daaxloebiT 5%-s, amitom, mxatvrebi iyeneben iseT piqtorul maniSneblebs,
rodesac maT erTi da igive situaciaSi vxedavT, rogoricaa: gadafarva, wrfivi perspeqtiva da
maisuri yovelTvis ufro naTeli Cans, vidre teqsturis gradientebi, raTa organzomilebian
jinsi. naxatebze samganzomilebiani gamosaxuleba
aRqmis organizaciis procesebi

amrigad, am qveTavSi ganvixileT mTeli rigi Seqmnan.


organizaciuli procesebi, romlebic aRqmis zomis konstantobas aRviqvamT daSorebis
procesSi monawileoben. am Tavis bolo qveTavSi maniSneblebisa da nacnobi sagnebis sididis
ganvixilavT identifikaciisa da cnobis pro- Sesaxeb warsuli codnis gamoyenebiT; formis
cesebs, romlebic mniSvnelobas aZleven garemos konstantobas xels uwyobs siRrmis Sesaxeb
sagnebsa da movlenebs.
informacia. orientaciis konstantoba efuZneba
vestibularul SegrZnebebsa da sagnis realuri
orientaciis Sesaxeb warsul codnas; feris
Sejameba konstantoba imitom arsebobs, rom nebismieri
figuris fonis win aRqmis tendencia imdenad ganaTebis pirobebSi sagnebi maTze dacemuli
Zlieria, rom iluzorul konturebis aRqmas sinaTlis met-naklebad erTi da igive procen-
iwvevs. geStaltfisqologebma perceptuli daj- tul raodenobas ireklaven. 177
identifikacia da cnoba suraTi
5.30
`drudlebi~
aqamde aRwerili perceptuli procesebi (Droodles)
distaluri stimulis fizikuri Tvisebebis _
es ra cxovelia? xedavT
samganzomilebian sivrceSi sagnebis poziciis,
(A) gamosaxulebaSi Cits,
zomis, formis, teqsturisa da feris _ Sesaxeb romelmac mozrdili Wia-
sakmaod zusti informaciis wyarod SeiZleba yela daiWira (B)-Si ki _
miviCnioT. miuxedavad amisa, mxolod am infor- Jirafis kisers? es orive
suraTi SeiZleba Tqven-
maciis safuZvelze mainc ar gecodinebodaT,
Tvis raRac Zalian nacno-
ra sagnebTan gaqvT saqme, an ginaxavT Tu ara bis gamosaxulebad miviC-
isini odesme; garemos imitom aRiqvamT nacnobad, nioT, Tumca, maT, rogorc
rom SegiZliaT adre nanaxi sagnebis cnoba da wesi, ver cnobT saiden-
tifikacio informaciis
identifikacia. ase rom ar iyos, Tqveni gamoc- arqonis gamo, Tumca sak-
dileba ucxo planetaze mogzaurobas daem- marisia am informaciis
sgavseboda, sadac yvelaferi ucxo iqneboda _ mowodeba, rom iolad
amoicnoT isini.
ar gecodinebodaT, ra geWamaT, ra dagexuraT
Tavze, ras gasclodiT an rogor ageTvalaT
bevr SemTxvevaSi, perceptuli identifikaciis
dro. identifikacia da cnoba perceptul xats
gasaioleblad, SesaZlebelia ukve xelT arse-
mniSvnelobas, sazriss aZleven.
buli informaciis gamoyeneba. magaliTad, zoo-
parkSi namdvilad icnobT zogierTi saxeobis
cxovels. iq metad geqnebaT vefxvis naxvis
aRmavali da daRmavali molodini, vidre Tqveni saxlis ukana ezoSi.
procesebi rodesac molodinebi gavlenas axdens aRqmaze,
sagnis identifikaciisas amJamad nanaxi war- fenomens daRmavali gadamuSaveba (`zemodan qve-
sulSi miRebul, Senaxul codnas unda moT~) ewodeba. daRmaval gadamuSavebas samyaros
SeadaroT. sensoruli monacemebis garemodan aRqmaSi warsuli gamocdileba, codna, motivebi
miRebas da tvinSi gadagzavnas amorCevisa (ex- da kulturuli foni Semoaqvs. daRmavali
traction) da analizisaTvis aRmavali gadamuSaveba gadamuSavebisas umaRlesi fsiqikuri funqcio-
(`qvemodan zemoT~) ewodeba. aRmavali nireba gavlenas axedns sagnebisa da movlenebis
gadamuSaveba empiriul realobas efuZneba da gagebaze. daRmaval procesebs konceptualurad
informaciis mcire nawilebs Seexeba. is (anu cnebebis doneze, an hipoTeziT) aRZrul
stimulis konkretul fizikur niSnebs abstraq- gadamuSavebasac uwodeben, radgan mexsierebaSi
tul xatebad gardaqmnis. am tipis gadamuSavebas Senaxuli cnebebi gavlenas axdens sensoruli
monacemebiT aRZrul gadamuSavebasac (data driven monacemebis interpretaciaze. daRmavali proce-
processing) uwodeben, radgan identifikaciis sebis mniSvnelovnebis Cveneba SeiZleba naxatebiT,
sawyis wertils garemodan miRebuli monacemebi romelTac `drudlebi~ (droodles) ewodeba (Price,
warmoadgens. 1953, 1980). dasaxelebebis gareSe es naxatebi
yovelgvar azrs moklebulia; Tumca, rogorc
aRmavali gadamuSaveba (Bottom-up processing) _ gare- ki moxdeba maTi identificireba, advilad
moSi xelmisawvdom sensorul informaciaze da-
davinaxavT maTSi Cadebul azrsac (ix. sur. 5.30).
fuZnebuli perceptuli analizi. analizis Se-
Tavi 5 / aRqma

degebi aRmavali gziT SedarebiT abstraqtul rep- aRmavali da daRmavali procesebis ukeT gar-
rezentaciebisken miemarTeba. Cevis mizniT, metyvelebis aRqmas mivubrundeT.
daRmavali gadamuSaveba (Top-down processing) _ per- Tqven uTuod geqnebodaT SemTxveva, rodesac
ceptuli procesebi, rodesac adamianis warsuli gicdiaT saubris gagrZeleba Zalian xmaurian
gamocdileba, codna, molodinebi, motivacia da wveulebaze. aseT situaciaSi Tqven mier war-
konteqsti gavlenas axdens aRqmuli obieqtis moTqmuli yvela sityva erTmniSvnelovnad ver
178
interpretaciasa da klasifikaciaze. aRwevs mosaubris yuramde. Tqveni naTqvamis
nawils uTuod dafaravs Caxveleba, xmauriani laferi sakmaod swrafad xdeba _ savaraudo
musika da sicili. miuxedavad amisa, adamianebi sityvebis aRmavali identifikacia da yvelaze
iSviaTad acnobiereben, rom isini fizikur sig- albaTuri swori variantis daRmavali SerCeva
nalebs xarvezebiT iReben. am fenomens fonemuri – Tqven veRar igebT, rom bgera `Z~ gamoto-
rekonstruqcia ewodeba (Warren, 1970). rogorc vebulia. perceptuli sistema garwmunebT, rom
me-11 TavSi vnaxavT, fonema aris bgeris mini- sityva dasrulebuli iyo (Samuel, 1997). Semdgom,
maluri, Sinaarsiani erTeuli enaSi. fonemuri xmaurian garemoSi moxvedrisas, kmayofili iqne-
rekonstruqcia xdeba maSin, rodesac adamianebi biT, rom perceptuli procesebi ase efeqturad
daRmaval gadamuSavebas gamotovili fonemebis avseben bgerebs!
Sesavsebad iyeneben. msmenelebs xSirad uWirT informaciis gadamuSavebis daRmavali proce-
gansazRvra, maT xmauriT nawilobrivad dafa-
sebis bolo magaliTad 5.31 suraTze gamosaxuli
ruli sityvebi esmiT, Tu sityvebi esmiT xmaur-
adamianebi ganvixiloT. Tu maTi popularoba
Tan erTad, romelic zed edeba mTel signals,
xanmokle ar iyo, Tqven SeZlebT maT cnobas,
Tumca, ar faravs mas.
magram aseTebi arian isini realurad? albaT,
davuSvaT, xmaurian wveulebaze Tqveni megob-
ara, yovel SemTxvevaSi, saukeTeso wlebSi mainc.
ris naTqvami ise wydeba, rom Tqven yuramde
am karikaturebis identifikaciis unari mowmobs,
mxolod aRwevs _ `saxlSi unda wavide (xmauri)
aRli myavs gasaseirnebeli~. Tu xmauri faravs rom samyaros aRqma mxolod sensoruli recep-
bgera `Z~-s, mosalodnelia, ifiqroT, rom mar- torebidan Semosul aRmaval informaciaze ar
Tlac srulad gaigoneT sityva `ZaRli~. sain- aris damokidebuli. Tqveni codnis _ daRmavali
teresoa, ratom? Cven gvaqvs calkeuli bgerebi, informaciisa da danaxulis _ aRmavali infor-
romlebic sityvebs qmnian da Tavad sityvebi. maciis gaerTianebis unari am karikaturebSi
roca bgerebi /a/, /R/, /l/ da /i/ Sedian am edi merfisa da hilari klintonis cnobis saSua-
sistemaSi, isini aRmavali gziT, sityvis doneze, lebas gaZlevT. faqtobrivad, kvleva gviCvenebs,
gvawvdian informacias. amis safuZvelze gviya- rom karikaturebis amocnoba ufro advilia,
libdeba versiebi, Tu ra SeiZleboda eTqva mego- vidre cnobili adamianebis ufro `zusti~ gamo-
bars. Semdeg ukve daRmavali procesebi erTveba. xatulebebisa, radgan karikaturebSi is maxa-
konteqsti gexmarebaT, arsebuli versiebidan siaTeblebia gamokveTili, romlebic adamians
`ZaRli~ SearCioT, rogorc am frazisTvis gamorCeuls xdis (Mauro & Kubovy, 1992; Rhodes
yvelaze Sesaferisi sityva. vinaidan es yve- et al., 1997).

suraTi
5.31 aRqmis organizaciis procesebi

rogor cnobT am cnobil


adamianebs?
cnobT TiToeul maTgans? am
adamianebis saxeebis nacnobobis
safuZvelze _ daRmavali
gadamuSaveba _ am karikaturebSi
`realur~ adamianebs amoicnobT.

179
identifikaciis procesi gulisxmobs perceptSi
sagnebis cnoba mocemuli informaciis Sedarebas katis mexsie-
rebiT xatTan, magram rogor xorcieldeba es
metyvelebis aRqmis magaliTidan SeiZleba
Sedareba? erT-erTi variantia, rom sxvadasxva
gadavideT zogad midgomaze, romelic mkvlev-
sagnebis mexsierebiTi xatebi moicaven sagnis
rebma sagnis cnobis aRmaval procesebSi Semoi-
Semadgenel komponentebs da informacias am
tanes. maT gamoyves safexurebi, romelTac per-
komponentebis urTierTkavSirze (Marr & Mishihara,
ceptuli sistemebi mTliani perceptuli xatis
1978). irvin bidermanis mixedviT (Irvin Biederman,
cnobisaTvis iyeneben. enis SemTxvevaSi, metyve-
1987; Hummel & Biederman, 1992), yvela obieqti
lebisas aRqmis procesebi, calkeuli sityvebis
SeiZleba Sedgebodes geometriuli ionebis anu
amosacnobad, aerTianebs bgeraTa Tanmimdev-
geonebisagan. geonebi ar aris formebis didi an
robebis Sesaxeb garemodan miRebul informacias.
SemTxveviTi erToblioba. bidermani irwmuneboda,
ra erTeulebiT agebT samyaroSi arsebuli
rom yoveli 36 geonis erTianoba Semdegi wesiT
obieqtebis reprezentaciebs? magaliTad, rogor
SeiZleba ganisazRvros: TiToeuli samganzomi-
wyvetT, rom nacrisferi ucnauri formis, saSua-
lebiani geoni qmnis organzomilebiani baduras
lo zomis bewviani arseba namdvilad kataa?
stimulaciis unikalur paterns. es unikalurobis
savaraudod, Tqven gaqvT katis mexsierebiTi xati.
wesi saSualebas unda gvaZlevdes, sensoruli
stimulaciis paternidan mivxvdeT, ra sagania
garemoSi mocemuli. 5.32 suraTze naCvenebia, Tu
rogor aris SesaZlebeli standartuli nawile-
bisgan obieqtebis ageba.
mkvlevrebma aCvenes, rom aseT nawilebs
realuri mniSvneloba aqvT sagnis cnobisaTvis.
amisaTvis isini cdis pirebs uCvenebdnen
danawevrebuli sagnebis suraTebs, sadac srulad
iyo, an ar iyo mocemuli Semadgeneli nawilebi
(Biederman, 1987; Biederman & Cooper, 1991). 5.33 suraTis
pirvel svetSi mocemulia Cveulebrivi sagnebis
konturebi. Sua svetSi igive obieqtebi
xarvezebiTaa mocemuli, rac jer kidev iZleva
nawilebis cnobis da maTi urTierTkavSiris
gagebis saSualebas. marjvena svetSi xarvezebi
xels gviSlis komponentebisa da maT Soris
kavSiris aRmoCenaSi. gveTanxmebiT, rom mesame
svetSi mxolod monaxazis saxiT mocemuli
obieqtebis cnoba yvelaze Znelia? kontrasti
gvarwmunebs, rom obieqtis cnoba SezRuduli
informaciiTac SesaZlebelia (fonemebis aRdgenis
msgavsad), magram mxolod im SemTxvevaSi, Tu
informacia aucilebel komponentebs Seicavs.
miuxedavad amisa, mxolod komponentebis
suraTi
5.32 amocnoba yovelTvis ver iqneba sakmarisi
Tavi 5 / aRqma

obieqtis sacnobad (Hayward & Williams, 2000; Tarr,


cnoba komponentebis safuZvelze 1994). erT-erTi siZnele, rogorc es 5.34 suraTzea
suraTze mocemulia samganzomilebiani obieqtebis mocemuli, isaa, rom obieqtebs xSirad sruliad
Semadgeneli nawilebi da maTi gaerTianebis nimuSebi. gansxvavebuli persepeqtivebidan xedavT. sagnis
figuris zeda naxevarSi mocemuli obieqtebi
Semadgeneli nawilebi SeiZleba sruliad
sxvadasxva zomis cilindrebiTaa agebuli; figuris
qveda naxevarSi ki, ramdenime sxvadasxva nawilis gansxvavebulad Candes sxvadasxva perspeqtividan.
180 gaerTianebiT nacnobi obieqtebia agebuli. am siZnelis dasaZlevad calkeuli ZiriTadi
suraTi
5.33
nawilebis gavleba obieqtis cnobaze
Sua svetSi vizualuri informaciis xarvezebi
nawilebs ar azianebs, marjvena svetSi ki _ azia-
nebs. gveTanxmebiT, rom Sua svetSi ufro advilia
suraTi
5.34
obieqtebis cnoba?
erTi da igive obieqti sxvadasxva
perspeqtivisaTvis unda SeinaxoT calkeuli perspeqtividan
mexsierebiTi xatebi, romelTac standartuli
sxvadasxva perspeqtividan Tqven sagnis sxvadasxva
sagnebis ganxilvisas gamoiyenebT (Tarr & Pinker, nawils xedavT. am sirTulis dasaZlevad Tqven rTuli
1989). rodesac garemoSi romelime obieqts figuris mraval xats inaxavT mexsierebaSi.
xedavT, SeiZleba gonebaSi perceptis transfor-
mireba mogiwioT, raTa gaarkvioT, zustad nacnobi adamianebi moulodnel adgilas,
Seesabameba Tu ara is romelime am xats. amrigad, magaliTad, sxva qalaqSi, an sxva socialur
nacrisfer, ucnauri formis, saSualo zomis jgufSi? gacilebiT meti droa saWiro maT
aRqmis organizaciis procesebi
bewvian cxovelSi rom kata amoicnoT, is unda sacnobad am situaciaSi da xandaxan arc ki
amoicnoT, rogorc garkveuli rakursiT moce- xarT darwmunebuli, rom Nnamdvilad isini arian.
muli geonebis Sesatyvisi kombinacia. saqme is ki ar aris, rom isini gansxvavebulad
gamoiyurebian, aramed konteqstia sxva _ Tqven
ar eliT maT am situaciaSi. sivrciTi da droiTi
molodinis da konteqstis konteqsti, romelSic sagnebi amoicnoba,
gavlena mniSvnelovan informaciul wyaros warmoadgens.
nacrisfer, saSualo zomis, ucnauri formis konteqstidan gamomdinare, Tqven geqmnebaT
bewvian arsebas ufro advilad icnobT, Tu mas molodini, Tu ra obieqtebis naxvaa mosalod-
Cveul adgilas, Tqven saxlSi naxavT. es aRqmis neli, an moulodneli irgvliv.
daRmavali aspeqtia: molodinebma SeiZleba perceptuli organizacia damokidebulia
gavlena moaxdinon aRqmaze da danaxulis rogorc molodinze, ise _ sagnis xilvad Tvi-
interpretaciaze. odesme, SemTxveviT, ginaxavT sebebze. sagnis cnoba aris konstruqciuli 181
interpretaciis procesi _ identifikacia
SeiZleba Seicvalos imis mixedviT, rac ukve
iciT, Tu sad xarT da ras xedavT irgvliv.
waikiTxeT Semdegi sityvebi:

THE CAT sworia? axla isev SexedeT TiToeuli


sityvis Sua asos. es ori aso zustad erTnairia,
Tumca, pirvels aRiqvamT rogorc H-s da meores,
rogorc A-s, ratom? naTelia, rom aRqmaze suraTi
5.36B
gavlena moaxdina inglisuri sityvebis codnam.
konteqsti, romelsac qmnis T_E, metad SesaZ- xandazmuli qalbatoni
lebels xdis H-s da naklebad SesaZlebels _
roca Zveli wesebi ver ergeba axal situacias.
A-s maSin, roca C_T konteqstisTvis sawinaaRmde-
amas me-9 TavSi vnaxavT, problemis gadawyvetis
goa swori.
procesis Seswavlisas. perceptuli seti aris
mkvlevrebma araerTxel daasabuTes aRqmaze
mocemul konteqstSi garkveuli stimulis
konteqstisa da molodinis gavlena setis Ses-
SeniSvnisTvis mzaoba. magaliTad, axalbeda
wavliT. seti (set) aris stimulis garkveuli saxiT
dedisaTvis es SeiZleba bavSvis tirilis
aRqmis da masze reagirebis droebiTi mzaoba.
gagoneba iyos.
arsebobs sami tipis seti: motoruli, fsi-
xSirad seti gvaiZulebs, SevcvaloT orazro-
qologiuri da perceptuli. motoruli seti aris
vani stimulis interpretacia. SexedeT sityvaTa
mza, swrafi pasuxis gasacemad mzaoba. morbenali
am or rigs:
varjiSobs motoruli setis daxvewaze, raTa
sastarto gasrolis xmaze rac SeiZleba swrafad bebia, babua, da, Zma, deda, ma?a
gamovides sastarto blokidan. fsiqologiuri ana, sofo, nino, Tea, nata, ma?a
seti aris mzaoba. ganixiloT iseTi situacia,
rogoricaa amocanis gadaWra, an TamaSi, das- waikiTxeT CamonaTvali? ra sityva mogividaT
wavlili wesebis, instruqciebis, molodinebis, TavSi TiToeul SemTxvevaSi `ma?a~-s wakiTxvisas?
an Cvevebis daxmarebiT. fsiqologiurma setma Tu Tqven `mama~ da `maia/maka~ gaifiqreT, es imitom
SeiZleba Tavidan agvaridos amocanis gadawyveta, moxda, rom sityvaTa CamonaTvaliT SegimuSavdaT
seti, romelmac sityvebis Zebnisas garkveuli
mimarTulebiT warmarTa Tqveni mexsiereba.
saxeldebam SeiZleba Seqmnas konteqsti, ro-
melic orazrovani figurisTvis perceptul sets
iZleva. Tqven ukve naxeT, azrs moklebuli `dud-
lebi~ (doodles) rogor gadaiqca azrian obieq-
tebad. yuradRebiT SexedeT qalis gamosaxulebas
5.35 A suraTze. Tqvenma megobarma (da ara Tqven)
naxos suraTi 5.35 B. Semdeg erTad SexedeT 5.35C
Tavi 5 / aRqma

suraTs. ras xedavs TiToeuli Tqvengani? iqonia


Tu ara raime gavlena mocemuli saxeldebuli
orazrovani gamosaxulebebis naxvam am gamo-
saxulebis aRqmaze? Tqven SegiZliaT, eqsperi-
suraTi
5.36A menti sxvebze gaimeoroT da naxoT, iRebT Tu
axalgazrda lamazi ara igive Sedegebs.

182 qali
xSirad asrulebs or gansxvavebul rols,
romelic SeiZleba SevadaroT azartul TamaSsa
da interieris dizains. rogorc azartuli
moTamaSe, aRmqmeli mowadinebulia, niZlavi
dados, rom mocemul Semaval sensorul masalas
warsuli gamocdilebisa da personaluri
Teoriebis terminebiT gaigebs. rogorc mgznebare,
sakuTar saqmeze Seyvarebuli interieris
dizaineri, aRmqmeli mudmivad cdilobs
stimulebis ise organizebas, rom isini ukeT
moergon situacias da metad urTierTdakavSi-
rebulad gamoiyurebodnen. araTavsebadi da
suraTi
5.36C mouwesrigebeli xatebi ukuigdeba da naTeli,
sufTa da Tanmimdevruli xazebiT Canacvldeba.
axla ras xedavT? aRqmis procesi rom mTlianad aRmavali
yofiliyo, Tqven erT, aq da amJamad mocemul
konkretul realobas iqnebodiT mijaWvu-
imisaTvis, rom konteqstma aRqmaze moaxdinos
li.…SegeZlebodaT Tqveni gancdebis fiqsireba,
gavlena, saWiroa: mexsiereba ise iyos organi-
magram ver gadaitandiT maT momavalSi, verc
zebuli, rom konkretul situaciebTan dakav-
samyaros dainaxavdiT gansxvavebulad sxvadasxva
Sirebuli informacia saWiro dros xdebodes
situaciaSi. perceptuli gadamuSaveba mxolod
xelmisawvdomi. sxva sityvebiT, saTanado (an
daRmavali procesi rom yofiliyo, Tqven
arasaTanado) molodinebis Camosayalibeblad
daikargebodiT sakuTari molodinebisa da
Tqven unda SegeZloT mexsierebaSi Senaxuli
imedebis, fantaziis samyaroSi. am or ukidu-
codnis gamoyeneba. zogjer `mexsierebiTac~ iseve
resobas Soris saTanado balansiT miiRweva
xedavT, rogorc TvalebiT. me-8 TavSi ganvixi-
aRqmis ZiriTadi mizani: samyaros iseTi gancda,
lavT mexsierebis Tvisebebs, romlebic SesaZle-
romelic optimalurad emsaxureba adamianis,
bels xdis aRqmaze konteqstis gavlenas.
rogorc biologiuri da socialuri arsebis
(romelic moZraobs da egueba socialur da
fizikur garemos), moTxovnilebebs.
bolo gakveTili
am TavSi naswavlis Sesajameblad, yuradRebiT
SexedeT 5.3 suraTs. Tqven ukve gaqvT mTeli sqemis
gasagebad saWiro codna. 5.3 suraTis ganxilva,
Sejameba
aseve, dagarwmunebT, rom mniSvnelovani daskvna, identifikacia da cnoba moicavs aRmaval da
romelic aRqmis Seswavlidan unda miiRoT, isaa, daRmaval procesebs, romlebic erToblivi
aRqmis organizaciis procesebi

rom mastimulirebeli movlenis sapasuxo moqmedebiT samyaros naTel, TvalsaCino gagebas


perceptuli gamocdileba pirovnebis, rogorc uzrunvelyofen. sagnis amocnoba iwyeba sagnis
mTelis, reaqcias warmoadgens. sensoruli Semadgenel nawilebad, anu geonebad dayofiT.
receptorebis gaRizianebiT miRebuli infor- obieqtis amosacnobad nawilebis codna xSirad
maciis garda, saboloo aRqma damokidebulia rakursis, anu xedvis kuTxis codnasac saWiroebs.
imaze, Tu vin xarT, visTan erTad xarT, ra gindaT, sivrciTi da droiTi konteqsti, romelSic
ras eliT da ra Rirebulebebi gaqvT. aRmqmeli sagania mocemuli, ayalibebs molodins; is
gavlenas axdens sagnis cnobis unarze. mkvlev-
seti (Set) _ stimulis aRqmis da masze garkveuli rebma aRqmaze konteqstis gavlena setis
saxiT reagirebis droebiTi mzaoba. efeqtebis SeswavliT daasabuTes.

183
sakvanZo
sakiTxebi

sistemis uZravad da masSi


SegrZneba, organizeba, yuradRebis procesebi mocemuli nawilebis moZ-
identificireba da yuradReba aris Semavali ravad aRqmis tendencia.
cnoba sensoruli informaciis baduras organzomilebiani
perceptuli sistemebi ubra- nawilis SerCevisa da danar- informaciis samganzo-
lod ki ar iReben gare Cenis ignorirebis unari. milebiani siRrmis aRqmad
samyaroze informacias, ara- pirovnuli miznebi da ga- gardasaqmnelad vizu-
med aqtiurad axdenen mis remoSi arsebuli sagnebis aluri sistema iyenebs
intepretaciasa da orga- Tvisebebi gansazRvraven Cve- iseT informacias, rogo-
nizacias. ni yuradRebis mimarTule- ricaa: obieqtis zoma da
aRqma samsafexuriani pro- bas. obieqtamde manZili.
cesia. is Sedgeba SegrZne- yuradRebis miRma darCenili Tqven gaxasiaTebT obieq-
bis, perceptuli organi- informacia Zalze mcired tebis zomis, formis,
zaciisa da identifikacia- moqmedebs mimdinare gamoc- orientaciisa da feris
cnobis safexurebisgan. dilebaze. mixedviT ucvlelad aR-
gadamuSavebis sensorul sa- yuradRebamdeli gadamuSave- qmis tendencia.
fexurze fizikuri energia ba vizualuri garemos efeq-
gardaiqmneba nervul ener- turad gadasinjvis saSua-
giad da sensorul gancdad. lebas iZleva. identifikacia da cnoba
organizaciis safexurze per- perceptuli gadamuSavebis
ceptuli procesebi Segr- bolo safexurze, rodesac
Znebebs TvalsaCino xatebad organizaciuli xdeba obieqtis identi-
aerTianebs da sagnebis da procesebi aRqmaSi fikacia da cnoba, per-
paternebis aRqmas ganapiro- cepti mniSvnelobas iZens
organizaciuli procesebi
bebs. sensoruli monacemebis Se- aRmavali da daRmavali
identifikaciisa da cnobis gadamuSavebis erToblivi
sabamis aRqmis xatebs qmni-
safexurze sagnebis percep- an. moqmedebiT.
tebi dardeba mexsierebiT konteqstma, molodinebma,
es procesebi perceptebs fo-
xatebs, raTa isini amovic- nidan win wamoweul figu- perceptulma masalam
noT rogorc nacnobi da az- SeiZleba gansazRvros
rebad aerTianebs.
riani sagnebi. TqvenTvis damaxasiaTebelia dausrulebeli orazro-
aRqmis amocanaa distaluri vani monacemebis erTi
dausrulebeli figurebis
(eqsternaluri) stimulis dasrulebulad danaxvisa mimarTulebiT amocnoba,
gansazRvra proqsimaluri meore, Tanabrad SesaZleb-
da calkeuli obieqtebis
(sensoruli) stimuliT mo- msgavsebis mixedviT dajgu- lis, nacvlad.
wodebuli informaciidan. amgvarad, aRqma eyrdnoba
febis tendencia.
orazrovneba iqmneba maSin, TqvenTvis damaxasiaTebelia rogorc warsul codnas
rodesac SesaZlebelia er- da molodins, ise _ sen-
tendencia _ aq da amJamad
Ti da igive sensoruli in- mocemuli sivrciTi da sorul stimuls.
Tavi 5 / aRqma

formaciis sxvadasxva per- droiTi konteqstidan ga-


ceptebSi (xatebSi) organi- momdinare _ moaxdinoT sag- ZiriTadi cnebebi
zeba. nis nawilebis organizeba da
aracnobieri daskvna
perceptuli iluziebis Se- interpretireba.
aRmavali gadamuSaveba
saxeb codnam SeiZleba Se- Tqven, aseve, gaxasiaTebT
aRqma
zRudos Cveulebrivi percep- realuri sensoruli sti-
aRqmis konstantoba
184 tuli procesebi. mulis miuxedavad, aTvlis
aSkara moZraoba ganaTebis konstantoba proqsimaluri stimuli
konvergencia geStalt-fsiqologia retinaluri disparati
daRmavali gadamuSaveba identifikacia da cnoba fardobiTi moZraobis
dasrulebuloba iluzia paralaqsi
(Sevsebuloba) iluzoruli konturebi seti
distaluri stimuli marTuli gadasinjva siaxlovis kanoni
diqotomiuri mosmena mizanmimarTuli SerCeva stimuliT aRZruli
ekologiuri optikis moCvenebiTi moZraoba seleqcia
Teoria msgavsebis kanoni yuradReba
Φ fenomeni msgavsi bedis kanoni yuradRebamdeli
figura orazrovneba gadamuSaveba
foni orientaciis konstantoba sididis konstantoba
formis konstantoba perceptuli organizeba

sakvanZo sakiTxebi

185
goneba, cnobiereba da Secvlili
mdgomareobebi

6
cnobierebis Sinaarsi
• gacnobiereba da
cnobiereba
• cnobierebis
xelmisawvdomoba
• cnobierebis
Sinaarsebis kvleva
cnobierebis funqciebi
• cnobierebis
gamoyeneba
• cnobierebis fun-
qciebis kvleva
fsiqologia Cvens
cxovrebaSi: rodis
uyalibdebaT bavSvebs
cnobiereba

Zili da sizmari
• cirkaduli ritmebi
• Zilis cikli
• ratom Zili?
• Zilis darRvevebi
• sizmari: gonebis
Teatri
fsiqologia XXI
saukuneSi: 24/7 cxovrebis
stili da Zili

cnobierebis Secvlili
mdgomareobebi
• dakvirvebadi sizmrebi
• hipnozi
• meditacia
• halucinaciebi
• religiuri eqstazi
• cnobierebis Semc-
vleli nivTierebebi

sakvanZo sakiTxebi
• ZiriTadi cnebebi

186
g anvixiloT N.N-is SemTxveva _
axalgazrda kanadeli mamakaci,
romelsac avtokatastrofis Se-
degad Tavis tvini dauzianda. fsi-
qolog endel tulvingis (Endel
dRis saqmianobis Sesaxeb ekiTxebodnen, is
pasuxobda, rom ar icoda. Tu hkiTxavdnen, ras
apirebda SemdgomSi an ras gaakeTebda xval,
misi pasuxi igive iyo _ man ar icoda...
rodesac sxvadasxva SemTxvevebSi sTxovdnen
NN. N-s, aRewera is „sicariele~, romelic mis
Tulving, 1985) aRweris mixedviT, N. N-ma am travmis
gonebaSi isadgurebda „xvalis~ Sesaxeb fiq-
Sedegad mravali iseTi gamocdilebis miRebis
risas, is ambobda, rom es „Zilismagvari mdgo-
unari dakarga, rasac qvemoT aRvwerT da
mareobaa~ anda „didi sicarielea~. Tu sTxov-
cnobierebas vuwodebT. magaliTad, miuxedavad
dnen analogiis terminebiT aRewera es mdgo-
imisa, rom N. N-ma „mcire ram icis Tavisi war-
mareoba, igi ambobda, rom „es hgavs situacias,
sulidan, vTqvaT, romel wels gadavida misi ojaxi
rodesac cariel oTaxSi moxvedril adamians
amJamindel sacxovrebel adgilas; im skolebis
oTaxSi ararsebuli skamis povnas sTxoven~.
saxelebi, romlebSic swavlobda anda sad
sxva SemTxvevaSi is ambobda, rom „es tbis
atarebda zafxuls skolis periodSi, mas ar
SuagulSi curvas hgavs, sadac araferia
SeuZlia gaixsenos romelime konkretuli movlena
irgvliv xelCasaWidi~. rodesac guSindeli
Tavisi warsulidan~ (gv. 4). tulvingi wers:
saqmianobis Sesaxeb fiqrisas gonebaSi Seqmnili
N.N-s ar hqonda problemebi qronologiur mdgomareobis aRweras sTxovdnen, is ambobda,
drosTan dakavSirebiT. is kargad erkveoda rom „raRacnairi sicarielea~. N.N amas mSvidad
drois erTeulebsa da maT Soris arsebul da uSfoTvelad akvirdeba yovelgvari emociis
mimarTebebSi. zedmiwevniT SeeZlo qrono- gareSe. mxolod maSin, rodesac ekiTxebodnen
logiuri drois grafikulad gamosaxva, Tumca, ratom ar ukvirs, rom „iq araferia~, rodesac
drois Sesaxeb abstraqtuli codnis sruliad is fiqrobs guSindelsa Tu xvalindelze, is
sapirispirod, ukiduresad darRveuli hqonda amJRavnebda mcireoden, xanmokle aJitacias da
subieqturi drois cnobiereba. rodesac wina sustad aRmoxdeboda gaocebis SeZaxili.

SegiZliaT Tqveni Tavi warmoidginoT N.N-is „gonebaSi~, TiTqosda visxdeT da teqsts vki-
cnobierebis Sinaarsi

adgilze, rodesac sakuTari warsulisa an mo- TxulobdeT. metic, Tavs ukeTesad vigrZnobT,
mavlis Sesaxeb fiqrs cdilobT da mxolod Tu vityviT, rom azrebi Cveni cnobierebidan da
„sicarieles~ awydebiT? modiT, erTi wuTiT tvinis iseTi ubnebidan momdinareobs, romelic
ifiqreT raime erT-erT mniSvnelovan movlenaze manamde ar iyo cnobieri, magram mainc ibadeba
Tqveni warsulidan; axla dafiqrdiT, Tu ra kiTxva: mainc rogor mogvdis garkveuli azrebi
SeiZleba moxdes xval an zeg? saidan modis TavSi (gonebaSi)? ganvixilavT ki realurad
warsulis es mogonebebi an warmodgenebi mo- sxvadasxva mogonebebs an momavlis variantebs?
mavlis Sesaxeb? miuxedavad imisa, rom Cvens sxvagvarad rom vTqvaT, cnobierad vaxorcielebT
tvinSi didi informacia inaxeba, naklebad al- arCevans? Tu azrebi garkveuli aracnobieri
baTuria, rom es azrebi iseve mogvdiodes operaciebis meSveobiT rogorRac Cndebian Cvens 187
cnobierebaSi? ra SesaZleblobebi gagvaCnia Cven,
cnobierebis Sinaarsi
romelic N.N-ma ase tragikulad dakarga?
Tu yuradRebiT davakvirdebiT, ras warmoad-
gens normaluri individisaTvis azrebis Camo- Tavdapirvelad unda aRiniSnos, rom termini
yalibebis martivi aqti, intuiturad ukve Segveq- „cnobiereba~ orazrovania. is SeiZleba gamo-
mneba warmodgena am meeqvse Tavis ZiriTadi viyenoT rogorc gonebis zogadi mdgomareobis,
Temebis Sesaxeb. am TavSi SevecdebiT vupasuxoT ise misi specifikuri Sinaarsebis aRsaniSnad.
Semdeg kiTxvebs: ra aris Cveulebrivi gac- zogjer vambobT, rom „cnobier~ mdgomareobaSi
nobiereba? ra ganapirobebs Cveni cnobierebis viyaviT „aracnobieris~ sapirispirod (magali-
Sinaarsebs? risTvis gvWirdeba cnobiereba? Tad, anesTeziis an Zilis dros); sxva SemTxvevaSi
SeuZliaT Tu ara realuri zegavlenis moxdena vambobT, rom cnobier mdgomareobaSi varT. anu
aracnobier fsiqikur movlenebs Cvens azrebze, vacnobierebT konkretul informacias an moq-
emociebsa da qcevaze? rogor icvleba cnobiereba medebas. aq naTlad Cans garkveuli Tanmimdevroba
dRe-Ramis ganmavlobaSi da rogor SegviZlia _ imisaTvis, rom vacnobierebdeT raime konkre-
mizanmimarTulad vcvaloT Cveni cnobierebis tul informacias, cnobier mdgomareobaSi unda
mdgomareoba? imedismomcemi fsiqologi, aseve, vimyofebodeT. am TavSi, rodesac visaubrebT
dainteresdeba, Tu rogor aris SesaZlebeli cnobierebis Sinaarsebze, mxedvelobaSi gveqneba
gonebis aspeqtebis mecnieruli Seswavla, rogor is informacia, romelsac vacnobierebT, romlis
xdeba Sinaganis gareT gamotana da, piriqiT, Sesaxebac viciT.
sazogadoebrivis pirovnulad qceva (interna-
lizacia) da rogor aris SesaZlebeli subieq-
turi gamocdilebis zedmiwevniTi gazomva?
gacnobiereba da cnobiereba
Cven analizs cnobierebis Sinaarsebisa da
funqciebis ganxilviT daviwyebT, amasTan, yurad- adreul fsiqologiur kvlevaTa nawili cno-
Rebas gavamaxvilebT adamianis gonebaze. Seve- bierebis Sinaarsebs eZRvneboda. XIX saukunis
cdebiT dagexmaroT filosofosTa, fsiqologTa dasawyisSi TandaTanobiT daSorda ra fsiqo-
da neiromecnierebebisTvis uZvelesi problemis logia filosofias, is Camoyalibda, rogorc
Tavi 6 / goneba, cnobiereba da Secvlili mdgomareobebi

gagebaSi: ra damokidebulebaa Tavis tvinsa da cnobierebis, gonebis Sesaxeb mecniereba. vundti


gonebas Soris. Semdeg gadavinacvlebT im regu- da titCeneri introspeqciis meTods iyenebdnen
larul cvlilebebze, romelsac ganvicdiT oc- cnobieri fsiqikis Sinaarsebis sakvlevad, ui-
nebis, fantaziis, Zilisa da sizmrebis dros. liam jemsi ki sakuTari cnobierebis nakadis
dabolos, vnaxavT, Tu rogor icvleba cnobiereba kvleviT iyo dakavebuli (ix. Tavi 1). faqtobrivad,
hipnozis, meditaciis, religiuri ritualebisa misi klasikuri naSromis _ „fsiqologia~ (1892w.)
da narkotikebis zemoqmedebis Sedegad. pirvel gverdze jemsi fsiqologias ganmartavs,

188
rogorc „mecnierebas cnobierebis, rogorc ase- romelic gvanTavisuflebs realur obieqtebsa
Tis, mdgomareobebis aRwerisa da axsnis Sesaxeb.~ da mimdinare movlenebze mijaWvulobisgan. am
Cveulebrivi fxizeli cnobiereba moicavs doneze SegviZlia vimsjeloT da movaxdinoT
Cvens aRqmebs, azrebs, grZnobebs, warmodgenebsa manipulireba obieqtebiT maTi aryofnis piro-
da survilebs mocemul momentSi, anu mTel bebSi, warmovisaxoT axali formebi da gamo-
mentalur aqtivobas, razec vaxdenT yuradRebis viyenoT ukve nacnobi formebi an paternebi, dav-
koncentracias. Cven vacnobierebT Tavad moqme- gegmoT/SevqmnaT utopiebi. cnobierebis umaRlesi
debas, romelsac vaxorcielebT da im faqtsac, donea TviTcnobiereba, Semecneba (gacnobiereba)
rom vaxorcielebT am qmedebas. xandaxan imasac imisa, rom pirovnulad gancdil movlenebs
vacnobierebT, rom sxvebi akvirdebian, afaseben avtobiografiuli xasiaTi aqvs. TviTcnobiereba
da reagireben Cven mier ganxorcielebul qce- gvaZlevs pirovnuli istoriisa da identurobis
vebze. sakuTari Tavis SegrZneba modis gamoc- SegrZnebas. cnobierebis am doneze, Tu Cvens
dilebidan, romelsac privilegirebuli „Sina- gamocdilebaSi samyaro arsebobs, rogorc
gani~ poziciidan sakuTar Tavze dakvirvebiT naTeli, Tanmimdevruli da prognozirebadi ram,
viRebT. es sxvadasxvagvari gonebrivi aqtivobebi, maSin TandaTanobiT gviyalibdeba amis Sesatyvisi
erTad aRebuli, qmnian cnobierebis Sinaarss _ molodinebi da es molodinebi aRgvWuravs
yvela am gamocdilebas cnobierad aRviqvamT awmyoSi saukeTeso mimdinare qmedebiT da momav-
drois garkveul momentSi (Natsouias, 1998). lis dagegmvas axdens. gavixsenoT N.N-is Sem-
axla ufro zustad SegviZlia ganvsazRvroT Txveva, riTac daviwyeT saubari, romelic Tavis
cnobierebis sami sxvadasxva done. isini pirobi- dazianebis Sedegad TiTqmis mTlianad TviT-
Tad Seesatyviseba: (1) bazisuri done _ Sinagani cnobierebis gareSe darCa (tulvingi, 1985). mas
da garegani samyaros cnobiereba; (2) meore done ar gaaCnda rogorc pirovnuli drois per-
_ imis asaxva, gaazreba, rasac vacnobierebT da speqtiva, ise _ droSi ganfenili sakuTari av-
(3) mesame, umaRlesi done sakuTari Tavis, rogorc tobiografiis cnobiereba.
cnobieri, moazrovne individis, gacnobiereba.
bazisur doneze cnobiereba warmoadgens imis cnobiereba (Consciousness) _ Sinagani movlenebisa
gacnobierebas, rom Cven aRviqvamT da vreagirebT da garemos pirobebis cnobierad aRqmis mdgo-
mareoba (gacnobiereba).
xelmisawvdom perceptul informaciaze. am do-
neze Cven vacnobierebT saaTis wikwiks da TviTcnobiereba (Self-awareness) _ cnobierebis
umaRlesi done, pirovnulad gancdili movlene-
SimSilis odnav SesamCnev SegrZnebas. meore
bis avtobiografiuli xasiaTis Semecneba.
doneze cnobiereba simbolur codnas eyrdnoba,

cnobierebis Sinaarsi

189
winarecnobieri mexsiereba
cnobierebis xelmisawvdomoba
mogonebebi, romlebic mxolod mas Semdeg
Cven ganvsazRvreT informaciis zogadi ti-
xdeba cnobierebisaTvis xelmisawvdomi, rac
pebi, romelic SesaZloa gacnobierdes garkveul
raRac warmarTavs Cvens yuradRebas maTze, wina-
adgilze da garkveul droSi, magram ra gana-
recnobieri mogonebebis saxeliT aris cnobili.
pirobebs imas, Tu ra cnobierdeba swored am
momentSi? magaliTad, am wuTSi acnobierebT Tu mogonebebi uzarmazari moculobis mqone in-
ara Tqvens sunTqvas? albaT, ara. sunTqvis kon- formaciasTan erTad inaxeba, rogoricaa, maga-
troli aracnobieri procesebis nawilia. fiq- liTad, enebis, sportis an geografiis zogadi
robT Tu ara Tqvens bolo Svebulebaze an codna da mogonebebi pirovnulad gancdili
„hamletis~ avtorze? albaT, isev ara. aseTi az- movlenebis Sesaxeb. winarecnobieri mexsiereba
rebis kontroli winarecnobieri mexsierebis na- SeumCnevlad arsebobs Cvens gonebaSi manam, sanam
wilia. acnobierebT Tu ara iseT fonur xma- ar Seiqmneba maTi cnobierad arsebobis
urebs, rogoricaa saaTis wikwiki, transportis saWiroebis situacia (rogorc maSin, rodesac
moZraobis xma an naTuris zuzuni? sakmaod mniSvnelovani warsuli movlenis mogoneba
rTuli iqneba am yvelafris gacnobiereba (aRqma) gTxoveT). mexsierebis Sesaxeb dawvrilebiT me-
da Tan sruli koncentraciis SenarCuneba am
8 TavSi visaubrebT.
Tavis Sinaarsze. yvela es stimuli yuradRebis
miRma darCenili informaciis nawilia. dabolos,
arsebobs aracnobieri informacia, romelic yuradRebis miRma darCenili informacia
Znelad xelmisawvdomia cnobieri aRqmisaTvis.
nebismier mocemul momentSi uricxvi
aseT informacias miekuTvneba, magaliTad, gra-
raodenobis stimuliT varT garSemortymulni.
matikuli wesebi, romelic SesaZlebels xdis
rogorc me-5 TavSi iTqva, Cven mxolod maT mcire
winadadebis mniSvnelobis gagebas. axla cal-
nawilze SegviZlia yuradRebis fokusireba. raze
calke ganvixiloT cnobierebis TiToeuli tipi.
movaxdenT fokusirebas da, amasTanave, romeli
mogonebebi gacocxldeba, mniSvnelovnad aris
aracnobieri procesebi
damokidebuli imaze, Tu ra gvaqvs cnobierebaSi.
es aris mTeli rigi aracnobieri sxeulebrivi Tumca, xandaxan SeiniSneba iseTi informaciis
aqtiobebisa, romlebic Zalze iSviaTad Tu iWreba aracnobieri reprezentacia, romelic ar xvdeba
cnobierebaSi. aracnobieri procesebis muSaobis yuradRebis fokusSi. gavixsenoT magaliTi me-5
magaliTia sisxlis wnevis regulacia. nervuli Tavidan: xmaurian wveulebaze cdilobT yurad-
sistema adevnebs ra Tvalyurs fiziologiur
Rebis koncentrirebas TqvenTvis mimzidvel
informacias, uwyvetad afiqsirebs mimdinare
TariRze da am dros uyuradRebod stovebT iqve
cvlilebebs da Sesabamisad reagirebs maTze
mimdinare saubars manam, sanam Tqvens saxels ar
yovelgvari gacnobierebis gareSe. garkveul
mohkravT yurs. moulodnelad aRmoaCenT, rom,
SemTxvevebSi, zogierTi Cveulebrivi aracnobieri
aqtivoba SeiZleba cnobieri gaxdes. magaliTad, rogorRac, gaucnobiereblad usmendiT am
SeiZleba miznad davisaxoT sunTqvis cnobieri saubars da xmaurSi gaarCieT kidec garkveuli
gakontroleba. miuxedavad amisa, nervuli sistema konkretuli signali (Wood & Cowan, 1995a).
mraval mniSvnelovan funqcias uzrunvelyofs
cnobierebis yovelgvari procesis gareSe.
aracnobieri
aracnobieri (Nonconscioes) _ informacia, rome- Cven, Cveulebisamebr, vafiqsirebT aracnobieri
lic, Cveulebriv, xelmiuwvdomelia cnobierebi-
saTvis an mexsierebisaTvis.
informaciis arsebobas, rodesac ver vxsniT
zogierT qcevas cnobieri Zalebis moqmedebiT
winarecnobieri mexsiereba (Preconscious memories)
_ mexsiereba, romelic mocemul momentSi ar aris qcevis mimdinareobis momentSi. aracnobieri
cnobieri, magram cnobierdeba aucileblobis Zalebis Sesaxeb pirveli Teoria zigmund fro-
190 SemTxvevaSi. ids ekuTvnis, romlis Tanaxmadac, garkveuli
cxovrebiseuli gamocdileba _ travmuli mogo- rom winadadebis gageba ufro gaadvilda am
nebebi da tabuirebuli survilebi _ imdenad konteqstSi? Tu gaiolda, es imitom, rom Cvenma
SiSis momgvrelia, rom specifikuri mentaluri aracnobierma enobrivma procesebma gamoiyena
procesebi (romelTac me-14 TavSi ganvixilavT), damatebiTi konteqsti da Zalze swrafad gaakeTa
permanentulad devnian maT cnobierebidan. arCevani sityva bark-is or mniSvnelobas Soris.
froidis mixedviT, rodesac originaluri, miuRe- am magaliTiT kargad Cans, rom cnobieri donis
beli ideebi da motivebi gandevnilia, anu cnobi- miRma moqmedi procesebi xSirad axdenen gavlenas
erebis farglebs miRmaa, azrebTan asocirebuli Cvens qcevaze; am SemTxvevaSi, amis ilustraciaa
Zlieri gancdebi isev inarCuneben TavianT Zalas is simsubuqe, romliTac mivediT winadadebis
da zegavlenas axdenen qcevaze. aracnobieris swor gagebamde. amgvarad, Cven TandaTanobiT
froidiseuli „aRmoCena~ ewinaaRmdegeba dasav- gadavinacvleT cnobierebis Sinaarsis ganxil-
luri azris xangrZliv tradicias. ingliseli vidan cnobierebis funqciebis ganxilvaze. sanam
filosofos lokis (1690/1975) gonebis Sesaxeb detalurad ganvixilavT am sakiTxs, mokled
dawerili klasikuri naSromis „ese adamianis aRvwerT or gzas, romliTac SesaZlebelia cno-
Semecnebis Sesaxeb~ _ gamoqveynebis Semdeg, mo- bierebis Sinaarsis Seswavla.
azrovneTa umravlesoba miiCnevda, rom raci-
onaluri arsebebis damaxasiaTebelia sakuTari
gonebis yvela aqtivobaze xelmisawvdomoba. fro- cnobierebis Sinaarsebis kvleva
idis pirveladi hipoTeza aracnobieri mentaluri
cnobierebis Seswavlis mizniT mkvlevrebs
procesebis arsebobis Sesaxeb Seuracxmyofelad
unda SeemuSavebinaT meTodologia, romlis
da aRmaSfoTeblad iTvleboda mis Tanamed-
saSualebiTac SesaZlebeli xdeba Rrma piradu-
roveTa Soris (Dennett, 1987). (Cven kvlav davub-
li gamocdilebis gazomva. erTi meTodi vundtisa
rundebiT froidis ideebs me-14 TavSi, rodesac
da titCeneris introspeqciis meTodis axali
visaubrebT pirovnebis unikalurobis Sesaxeb).
versiaa: eqsperimentis monawileebs eZlevaT
dResdReobiT mravali fsiqologi iyenebs
mTeli rigi davalebebi da moeTxovebaT xmamaRla
termins aracnobieri, im informaciisa da pro-
msjeloba da laparaki am davalebaTa Ses-
cesebis aRsaniSnad, romelic ufro sasurveli
rulebis procesSi. isini SesaZleblobis fa-
da misaRebia, vidre azrebi, romelic, froidis
rglebSi maqsimalurad detalurad aRweren
Tanaxmad, gandevnas eqvemdebareba. magaliTad,
davalebis Sesrulebisas TavSi mosuli azrebis
mravali enobrivi procesi aracnobier procesebs
Tanmimdevrobas. cdis pirTa angariSebi, e.w.
eyrdnoba. ganvixiloT winadadeba (Vu et al., 2000):
xmamaRla fiqris oqmebi, gamoiyeneba mentaluri
She investigated bark.1 rogor movaxdenT am wina-
strategiebisa da codnis reprezentaciebis
dadebis interpretirebas? warmovidgenT qals,
dokumentirebisaTvis, romelTac monawileebi
romelic ZaRls akvirdeba Tu qals, romelic
davalebis Sesrulebisas iyeneben. es oqmebi, aseve,
xes aTvalierebs? vinaidan sityva bark oraz-
davalebis aRqmasa da masTan gamklavebas Soris
rovania da winadadebis konteqsti didad ver
gvexmareba, Cven mxolod SegviZlia vivaraudoT,
Tu risi Tqma undoda avtors. axla ganvixiloT
cnobierebis Sinaarsi

xmamaRla fiqris oqmebi (Think-aloud protocols) -


igive winadadeba ufro farTo konteqstSi: The angariSi, romelic iqmneba Tavad cdis pirTa
botanist looked for a fungus. She investigated bark.2 amCnevT, mier da aRweren mentalur procesebsa da
strategiebs, romelTac isini mimarTaven dava-
lebis Sesrulebisas.
1
bark inglisuri sityva, romelsac ori mniSvneloba
gamocdilebidan nimuSebis SerCevis meTodi (Ex-
aqvs: (1) yefa da (2) merqani. vinaidan qarTulad am sityvas
ori sxvadasxva mniSvneloba Seesabameba, SeuZlebeli iyo perience-sampling method) - eqsperimentuli meTodi,
am etapze winadadebis Targmna. amitom mizanSewonilad romelic exmareba mkvlevrebs cnobierebis ti-
miviCnieT originaluri variantis motana. puri Sinaarsebis aRweraSi; cdis pirebs eva-
2
botanikosi aTvalierebda xavss, is ikvlevda
lebaT signalis miRebisTanave daafiqsiron Ta-
vianTi azrebi da grZnobebi.
xis merqans. 191
arsebuli ganxsvavebebis dafiqsirebis saSua- gansxvavebebi dafiqsirda gogonebsa da
lebas aZlevs mkvlevrebs (Ericsson & Simon, 1993). vaJebs Soris: Tu peijeris signalis miRebis
gamocdilebidan nimuSebis SerCevis meTodSi momentSi ar imyofebodnen megobrebis
monawileebi aRWurvilni arian mowyobilobiT, wreSi, gogonebTan ufro meti iyo orive
romliTac iReben signals imis Sesaxeb, Tu rodis sqesis megobrebze fiqris albaToba, vidre
unda daiwyon angariSis keTeba TavianTi azrebisa vaJebTan. mkvlevrebi varaudoben, rom
da grZnobebis Sesaxeb. magaliTad, erT-erT sqesTa Soris es gansxvavebebi miuTiTebs
SemTxvevaSi cdis pirebs eleqtronul peijerebs da prognozirebs im faqts, rom qalebi
aZleven. radiogadamcemi sxvadasxva SemTxveviT mozrdil asakSi mets iReben inter-
SerCeuli drois SualedebSi axdens peijeris personaluri urTierTobebidan.
aqtivizacias dReSi erTxel an ufro xSirad.
rodesac modis peijeris signali, cdis pirebs
am magaliTidan kargad Cans, Tu rogor SeuZ-
evalebaT iseT kiTxvebze pasuxis gacema, rogo-
liaT mkvlevrebs gamocdilebiT SerCevis
ricaa, magaliTad, „ramdenad axerxebdiT kon-
meTodis gamoyeneba cnobierebis calkeuli
centrirebas?~ am gziT mkvlevrebi axerxeben cdis
tipuri Sinaarsebis gasaerTianeblad.
pirTa azrebis, cnobierebisa da yuradRebis kon-
centrirebis mimarTulebebis yoveldRiuri,
Cveuli paternebis Sesaxeb Canawerebis mopovebas
(Csikszentmihalyi, 1990).
Sejameba
cnobiereba SeiZleba sam doneze ganisazRvros:
saidan Sinagani da garegani samyaros gacnobiereba, imis
viciT gaazrebis SesaZlebloba, rasac vacnobierebT
(aRviqvamT) da sakuTari Tavis, rogorc cnobieri,
ras fiqroben mozardebi moazrovne arsebis gancda. mravali sxeulebrivi
gaixseneT Tqveni mozardobis periodi. procesi, rogoricaa, magaliTad, sunTqva, Cve-
ra Temebi ikavebdnen, ZiriTadad, Tqvens ulebriv, aracnobieria. Cven vflobT uzarmazar
cnobierebas? am kiTxvaze pasuxis gasacemad informacias, romelic inaxeba mexsierebaSi; es
Tavi 6 / goneba, cnobiereba da Secvlili mdgomareobebi

mkvlevarTa jgufma 218 moswavle eleqtro- ukanaskneli ki winarecnobiers warmoadgens,


nuli peijerebiT aRWurva, romelic Sem- saidanac moTxovnisTanave SeiZleba gadavides
TxveviT signalebs iZleoda azrebisa da saWiro informacia cnobierSi. yuradRebis miRma
grZnobebis aRweris dasawyisis maniSneb- darCenili informacia aris garemoSi arsebul
lad (Richard et al., 1998). moswavleTa stimulTa didi raodenoba, romelsac cnobierad
gamocdilebidan nimuSi sul orjer SeirCa ar vaqcevT yuradRebas. Tu froidi aracnobiers
oTxi wlis manZilze. pirveli periodi iyo gandevnil mogonebebTan akavSirebda, Tanamedrove
V-dan VIII klasis CaTvliT, meore _ IX-dan mkvlevrebi afarToeben aracnobieris cnebas da
XII klasis CaTvliT. eqsperimentis aseTi masSi informaciisa da procesebis mraval sa-
gegma asakis matebasTan erTad mozardTa xeobas moiazreben. fsiqologebi cnobierebis
cnobierebis Sinaarsis cvlilebebis dafiq- Sinaarsis Sesaswavlad iyeneben iseT teqnikebs,
sirebis saSualebas iZleoda. mkvlevrebs rogoricaa xmamaRali fiqris oqmebi da gamoc-
gansakuTrebiT ainteresebdaT wyvilSi dilebiT SerCevis meTodi.
urTierTobebi mozardobis periodSi,
amitom detalurad ikvlevdnen, Tu ras
fiqrobdnen mozardebi megobrebis Sesaxeb.
kvlevis Sedegebis Tanaxmad, asakis
cnobierebis funqciebi
matebasTan erTad azrebi, ZiriTadad,
sapirispiro sqeszea mimarTuli. Tu me-5-6
rodesac vsvamT kiTxvas cnobierebis fun-
klaselebis mxolod 1% fiqrobs sapiris-
qciebis Sesaxeb, vcdilobT gavigoT, Tu risTvis
piro sqesze, merve klasSi es ricxvi 5.8%-
gvWirdeba cnobiereba _ ras matebs is Cvens ada-
mde izrdeba. kvlevaSi, aseve, saintereso
192 mianur gamocdilebas? am Tavis dasawyisSi gan-
xiluli N.N-is SemTxveva ramdenime mniSvnelovan vdgavarT. uiliam jemsi aRwerda informaciis
miniSnebas iZleva dasmul kiTxvaze pasuxis did raodenobas, romelic SegrZnebis recep-
gacemis mimarTulebiT. warsulisa da momavlis torebs ejaxeba, rogorc yvela mxridan mom-
gancdis gareSe N.N-is cxovrebis mniSvnelovani dinare „mozuzune, mzardi qaosi~. gvarkvevs ra
aspeqtebi ubralod sicarieliT icvleba. am stimulTa mravalferovnebaSi, cnobiereba
qveTavSi ufro srulad ganvixilavT cnobierebis garemosTan adaptaciaSi gvexmareba. amas is sami
mniSvnelovnebis sakiTxs adamianis gadarCenisa sxvadasxva gziT axorcielebs:
da socialuri funqcionirebisaTvis. pirveli. cnobiereba amcirebs Semaval sti-
mulTa nakads SemCneuli da yuradRebis centrSi
moxvedrili stimulebis raodenobis SezRudviT.
cnobierebis gamoyeneba cnobierebis es SemzRudavi funqcia gamoricxavs
adamianis cnobiereba evoluciur garemoSi imwuTieri miznebisa da amocanebisaTvis Seusa-
yvelaze mtrulad ganwyobil ZalasTan _ sxva bamo informaciis did nawils. yvelaferi, rac
adamianebTan Widilsa da SejibrSi gamoiwrTo. fasdeba, rogorc „Seusabamo~, gadaiqceva fonur
adamianis goneba, SesaZloa, ganviTarda, rogorc xmaurad da ignorirdeba, cnobieri aRqma ki
adamianTa winaprebis ukiduresi sociobilu- „relevantur~ gamRizianeblebze, anu im signa-
robis Sedegi, rac, savaraudod, mtaceblebisgan lebze fokusirdeba, romelTac viRebT da
jgufuri Tavdacvisa da resursebis ufro vpasuxobT.
efeqturad mopovebis ZiriTad saSualebas meore. cnobiereba axorcielebs seleqciuri
warmoadgenda. Tumca, mWidro jgufuri cxovreba (SerCeviTi) Senaxvis funqcias. mas Semdeg, rac
axal moTxovnebs qmnis rogorc TanamSromlobis, mTeli Semavali sensoruli masala gadamu-
ise konkurenciisaTvis. bunebrivi gadarCeva Savdeba perceptul doneze da gardaiqmneba ufro
wyalobda maT, vinc azrovnebda, gegmavda da mcire raodenobis cnobad paternebad da
warmoisaxavda alternatiul realobebs, rac kategoriebad, cnobiereba saSualebas gvaZlevs
naTesaobis erTad Sekvrisa da mtrebze gamar- SevarCioT da SevinaxoT is stimulebi, romelTa
jvebis winapirobas qmnida. isini, visac ufro analizi, interpretacia da maTze reagireba
adaptirebuli goneba aRmoaCnda da vinc Seqmna gvsurs momavalSi. cnobiereba movlenaTa da
sametyvelo ena da Sromis iaraRebi, gamar- pirovnuli saWiroebisTvis Sesatyvisi da
jvebulni gamovidnen gadarCenisaTvis brZolaSi araSesatyvisi gamocdilebis klasificirebis
da moipoves udidesi jildo _ gadarCnen, saSualebas gvaZlevs zogierTi maTganis arCeviTa
SeinarCunes sicocxle da, sabednierod, is da zogierTis ignorirebiT.
Cvenamdec moitanes (Donald, 1995; Mcphail, 1998). mesame. cnobierebis mesame funqciaa SeCereba,
vinaidan cnobierebam evolucia ganicada, ar alternativebis gaazreba, ganxilva da sxvadasxva
unda gagvikvirdes, rom is uzrunvelyofs sa- SesaZlo Sedegebis warmosaxva warsul codnaze
xeobis gadarCenisTvis saWiro mTel rig fun- dayrdnobiT. es damgegmarebeli anu aRmasruleb-
qciebs (Baars, 1997; Baars & McGovern, 1994; Cheney & eli makontrolebeli funqcia Zlieri survi-
Seyfarth, 1990; Ornstein, 1991). cnobiereba, aseve, lebis daTrgunvis SesaZleblobas gvaZlevs,
mniSvnelovan rols asrulebs pirovnuli da rodesac isini ewinaaRmdegebian moralur, eTikur
an praqtikul miznebs. am saxis cnobierebis
cnobierebis funqciebi

saerTo kulturuli realobebis SeqmnaSi.


gareSe SimSilis SegrZnebis gaCenisTanave, Se-
gadarCenaSi daxmareba saZloa, pirvelive danaxuli sakvebi, magaliTad,
vaSli moviparoT. gvaZlevs ra cnobiereba farTo
biologiuri TvalsazrisiT, savaraudod, cno- droiT perspeqtivas, romelSic unda ganxor-
bierebis ganviTareba miznad isaxavda indivi- cieldes potenciuri qceva, Cven SegviZlia
disaTvis garemodan momdinare informaciis warsulisa da momavlis abstraqtuli reprezen-
miRebasa da am informaciaze dayrdnobiT moq- taciebis moxmoba mimdinare gadawyvetilebebze
medebis saukeTeso da maqsimalurad efeqturi gavlenis mosaxdenad. yovelive zemoT Tqmulidan
gegmis SedgenaSi daxmarebas. Cveulebisamebr, Cven gamomdinare, cnobiereba cxovrebis cvalebadi
193
informaciuli gadatvirTvis safrTxis winaSe moTxovnebis sapasuxod moqnili, adekvaturi
piriqiT, vinaidan mocemuli kulturis adamianebi
mraval msgavs gamocdilebas floben, maT xSirad
realobis amsaxveli msgavsi konstruqtebi uya-
libdebaT. realobis kulturuli konstruqtebi
warmoadgens samyaros Sesaxeb mosazrebaTa er-
Tobliobas, romelsac iziarebs mocemuli
jgufis wevrTa umravlesoba. rodesac
sazogadoebis wevri kulturuli konstruqtis
Sesatyvis realobis pirovnul konstruqts
aviTarebs, mas iRebs kultura da, amave dros,
is Tavad xdeba kulturuli konstruqti.
realobis cnobieri konstruqtebis ur-
TierTmiRebas SeTanxmebul mtkicebulebas uwo-
deben.

saidan
viciT
reaqciebis ganxorcielebis did SesaZleblobas
iZleva. SeTanxmebuli mtkicebulebis funqcia
germanel moqalaqeebs aCerebdnen quCaSi
realobis pirovnuli da kulturuli uSualod damkrZalavi biuros win, an
misgan daaxloebiT 100 metris manZilze.
konstruqtebi
mkvlevrebi varaudobdnen, rom damkrZalavi
ar arsebobs ori adamiani, romelic situaciis biuros TvalTaxedvis areSi yofna ada-
sruliad erTnair interpretacias mogvcemda. mianebSi maTi sasrulobis (mokvdaobis)
Tavi 6 / goneba, cnobiereba da Secvlili mdgomareobebi

realobis personaluri konstruqti warmoadgens gancdas gaamZafrebda da Sedegad ufro


mimdinare situaciebis Cveneul unikalur inter- metad aiZulebda maT SeTanxmebul mtki-
pretacias, romelic zogad codnas, warsuli cebulebaSi eZebnaT komforti. rodesac
gamocdilebis mogonebebs, awmyo moTxovnebs, adamianebi imyofebian mdgomareobaSi,
Rirebulebebs, rwmenebsa da momavlis miznebs romelsac mkvlevrebi „egzistencialur
eyrdnoba. TiToeuli pirovneba garemodan mom- terors~ uwodeben, Teoriis mixedviT,
dinare stimulTa garkveul, sxvebisgan gansxva- adamianebs saerTo, sayovelTao kul-
vebul maxasiaTeblebs uTmobs yuradRebas, rad- turuli rwmenebi da ganwyobebi aerTianebT.
ganac realobis misi pirovnuli konstruqti am mtkicebis Sedegi isaa, rom damkrZavali
unikaluri, Semosuli masalis SerCevis Sedegad biuros xedvis pirobebi individebs maTi
aris warmoqmnili. rodesac realobis pirovnuli ganwyobebis kulturuli normebisadmi
konstruqti SedarebiT stabiluria, Cveni „me~-s ufro miaxloebulad aRqmisken ubiZgebda.
gancda droSi uwyvetobas iZens. am kvlevaSi cdis pirebs sTxovdnen
realobis pirovnul konstruqtTa Soris in- SeefasebinaT, Tu sxva germaneli moqa-
dividualuri gansxvavebebi ufro didia im Sem- laqeebi ramdenad gaiziarebdnen maT
TxvevaSi, rodesac adamianebi izrdebian gan- mosazrebebs saemigracio politikis Secv-
sxvavebul kulturebSi, cxovroben erTi kul- lis Sesaxeb. umciresobaSi myofi indivi-
turis farglebSi gansxvavebul garemoSi an debi konsensusis TavianT Sefasebas 10%-
gansxvavebuli amocanebi dgas maT winaSe da, ze metiT zrdidnen, rodesac isini uSua-
konceptualuri mtkicebuleba (Consensual validation) lod damkrZalavi biuros win imyofe-
_ realobaze cnobieri Sexedulebebis urTierT- bodnen, vidre am dawesebulebidan 100
metrze daSorebulni (Pyszczynski et al., 1996).
194
miRebaa.
fsiqologia Cvens cxovrebaSi

rodis uyalibdebaT bavSvebs cnobiereba

didad albaTuria, rom cxov- asaxuli gamosaxuleba TviTon ze webovan qaRalds. zogierT
rebis garkveul etapze aris? am kiTxvaze pasuxis b a v S v s p i r d a p i r e Te r S i
axalSobilisaTvis, an Zalian gasacemad mkvlevrebi sTxovdnen aCvenebdnen TavianT Tavebs
patara bavSvisaTvis SegexedaT dedebs, rom TavianTi Svile- webovanaTi: maT SeeZloT dae-
da dainteresebuliyaviT: „netav, bisaTvis cxvirze waesvaT pomada naxaT TavianTi webovanqaRal-
ra xdeba mis TavSi?~ xSirad es ise, rom bavSvebs ar scodnodaT diani Tma im saqmianobis pro-
kiTxva gardaiqmneba cnobie- amis Sesaxeb; es iyo laqiani cesSi, riTic iyvnen dakave-
rebis Sesaxeb sakiTxad: rodis cxviris testi (nose dot test). bulni. danarCenebi ki sam-
iwyebs bavSvi sakuTari Tavis, bavSvebi sakmaod adreul asakSi wuTiani Sualedis Semdeg
rogorc aseTis, gacnobierebas? amCneven sarkis zogierT uyurebdnen Canawers: isini
mkvlevrebi fiqroben, rom Tvisebas. magaliTad, 6 Tvemde naxulobdnen sakuTar Tavs
bavSvebi Tavdapirvelad iZenen bavSvebi cdiloben miswvdnen da Tmaze webovani qaRaldiT uax-
subieqtur „me~-s da mxolod Seexon sarkeSi asaxuli gamo- loesi warsulidan. pirvel
amis Semdeg _ obieqtur „me~-s saxulebis nawilebs; mxolod 18 jgufSi bavSvebis orma mesa-
(Lewis, 1991; 1999). Tvis Semdeg bavSvebi ikideben medma moikida Tavze xeli
bavSvebi maSin iZenen xels cxvirze, rodesac cxvirze maSin, rodesac meore jgufSi
subieqtur „me~-s anu subieqtur laqa aqvT (Bertenthal & Fischer, 1978). mxolod erTma mesamedma
TviTcnobierebas, rodesac naTelia, rom am asakamde bavSvebi gaakeTa es. faqtobrivad, mxo-
maTTvis naTeli xdeba, rom ar fiqroben (nebismieri formiT):
isini gamocalkevebulni arian lod 4 wlis asakis Semdeg
„es me var sarkeSi; ra ucnauri bavSvebi axerxeben, rom naxon
sxvebisgan. bavSvs aqvs SesaZ- wiTeli niSani maqvs cxvirze?~
lebloba imisa, rom gare sam- uaxloesi warsulis Canaweri
maSinac ki, roca bavSvebi war-
yaro aqcios cnobieri dakvir- da daiWiron kavSiri Tmis we-
matebiT asruleben laqiani
vebis obieqtad. bovan qaRaldTan. rogorc Cans,
cxviris tests, mainc ar aqvT
bavSvebi maSin iZenen obi- bavSvebisTvis sakmaod rTulia
bolomde „me~-s Camoyalibebuli
eqtur „me~-s anu obieqtur awmyoSi mimdinare movlenis
gancda. maT jer kidev ar aqvT
TviTcnobierebas, rodesac maT Sesaxeb daskvnebis gakeTeba
Camoyalibebuli drois
eZlevaT saSualeba imisa, rom warsulis, Tundac uaxloesi
komponentis mqone obieqturi
TavianTi cnobiereba mimarTon warsulis, reprezentaciebze
„me~-s Sesaxeb idea anu sakuTar
sakuTar Tavze anu, rodesac dayrdnobiT. gagakvirvaT am
Tavze, rogorc warsulSi, aw-
SeuZliaT sakuTari Tavis Sedegebma? Tu yofilxarT 2-3
myosa da momavalSi uwyvetad
cnobieri analizis obieqtad wlis bavSvTan erTad, ge-
arsebulze fiqris unari. la-
qceva. bavSvebs SeuZliaT ga- codinebaT, rom man mSvenivrad
qiani cxviris procedurasTan
iazron, rom „ician, rom ician~ icis, vin aris da ras akeTebs.
an „axsovT, rom axsovT~. bav- adaptaciis Seswavla mkvlevrebs
kvlevis Sedegebi aCvenebs, Tu
Svebis mier obieqturi TviT- „me~-s droSi ganfenilobis
ramdenad realuria bavSve-
cnobierebis SeZenis Sesaxeb kvlevis saSualebas aZlevs
bisTvis daswavla da, Sesa-
klasikuri kvleva eyrdnoba (Povinelli et al., 1996). am kvlevaSi
videofirze iRebdnen 30-42 Tvis bamisad, ramdenad marTlac
sarkesTan qcevas. mkvlevrebs rTulia Cveni, mozrdilebis
ainteresebdaT: rodis iwyebs bavSvebs, rodesac eqsperi-
mentatori Cumad awebebda Tmeb- cnobiereba.
bavSvi mixvedras, rom sarkeSi

kvlevis es Sedegebi adasturebs im daSvebas, grZnobebis SeWris pirobebSi ufro metad esa-
rom individebs SeTanxmebuli mtkicebuleba maT WiroebaT. kulturul rwmenebTan da ganwyobebTan
cnobierebaSi mokvdaobis/sakuTari sasrulobis cnobieri Tanxmobis miReba amsubuqebs am grZno-
bebs. 195
nebis SemuSavebiT. amgvarad, iseTi sityvaTa
cnobierebis funqciebis kvleva wyvilebis seriis warmoTqmis Semdeg, rogoricaa
cnobierebis mravali funqcia moicavs im- ball doze, bell dark da bean deck, cdis pirma SesaZloa
plicitur Sedarebebs, romelic aracnobieri darn boze-is nacvlad SecdomiT barn door war-
rCeba. amitom mravali cnobieri procesi xSirad moTqvas. eqsperimenti amocanisgan damoukidebeli
zemoqmedebs an Tavad ganicdis aracnobieri situaciuri cvladebis Secvlis Sedegad bgeris
procesebis zemoqmedebas. cnobierebis funqciebis garkveuli saxiT cvlilebis albaTobaze cno-
Sesaswavlad mkvlevrebs xSirad ainteresebT bieri an aracnobieri zemoqmedebebis Sefasebis
cnobierisa da aracnobieris mier qcevaze saSualebas iZleva. magaliTad, cdis pirebSi
ganxorcielebul zegavlenaTa Soris gansxva- ufro albaTuri iyo daeSvaT Secdoma bad shock
vebebi. maT mravali meTodi Seqmnes imis saCveneb- (shad bock-is nacvlad), rodesac maT sjerodaT,
lad, Tu rogor zemoqmedeben aracnobieri pro- rom eqsperimentis dros xandaxan mtkivneul
cesebi cnobier qcevaze (Nelson, 1996; Westen, 1998). eleqtrul Soks miiRebdnen (Motley & Baars, 1979).
magaliTad, mkvlevrebi iyeneben laboratori- aseve, mamakac cdis pirebSi meti iyo SecdomiT
ulad gamowveuli predispoziciis Sedegad bge- good lags-is (lood gegs-is nacvlad) warmoTqmis
raTa gadanacvlebis meTods _ SLIP (Spoonerisms of albaToba, rodesac maTTan mimzidveli gareg-
Laboratory-Induced Predisposition _ laboratoriulad nobis eqsperimentatori qali muSaobda. es
gamowveuli winaswari mzaobis spunerizmi) _ Sedegebi wamocdenebis formirebaSi aracno-
imis gansasazRvrad, Tu rogor moqmedebs aracno- bieris wvlilze miuTiTebs.
bieri Zalebi metyvelebaSi wamocdenebis alba- cnobier da aracnobier procesebs Soris
Tobaze (Baars et al., 1992). SLIP procedura eqsperi- urTierTmimarTebis sakvlevi meore gzaa maTi
mentators wamocdenebis gamowvevis saSualebas dapirispireba (Jecoby et al., 1999). ganvixiloT
aZlevs bgeraTa garkveuli paternebis molodi- kvleva, romelSic iqmneba aseTi dapirispireba.
Tavi 6 / goneba, cnobiereba da Secvlili mdgomareobebi

suraTi
4.2

aracnobieri mogo-
nebebis zegavlena
saxelis cnobilad
aRqmaze

196
saidan mimarTebas. ikvleven ra cnobierebis funqciebs,
mkvlevrebi xSirad qmnian paradigmebs cnobier
viciT
da aracnobier procesebs Soris urTierTobebis
cnobieri da aracnobieri procesebi Sesafaseblad da sakvlevad.
erTmaneTis sawinaaRmdegod
ganvixiloT 6.1 suraTze warmodgenili
eqsperimenti: am situaciaSi cdis pirebs
Zili da sizmari
moeTxovebaT miakuTvnon saxeli „adrian
mari~ cnobilTa an ucnobTa kategorias. TiTqmis yoveldRe Tqven ganicdiT cno-
arCevanis gakeTebamde isini xmamaRla ki- bierebis Rrma cvlilebebs: rodesac gadawyvetT,
Txuloben saxelTa grZel sias (sadac „ad- rom Tqveni dRe dasrulda, Tqven ganewyobiT
rian maric~ aris naxsenebi) situaciaSi, ZilisaTvis da sanam gZinavT, ueWvelad xedavT
romelSic ar eZlevaT saxelebze srulad sizmrebs. cxovrebis mesameds ZilSi vatarebT,
koncentrirebis saSualeba. rodesac cdis rodesac kunTebi „paralizebulia~, tvini ki
pirebi waradgenen Tavian daskvnebs, maT sxvadasxva aqtivobebiT aris dakavebuli. am
afrTxileben, rom maT mier wakiTxuli nawils Zil-RviZilis zogadi biologiuri rit-
siidan aravin iyo cnobili pirovneba. am- mis ganxilviT daviwyebT. Semdeg ufro deta-
gvarad, Tu saxeli siidan nacnobi aRmoC- lurad visaubrebT Zilis fsiqologiaze. bolos
ndeboda, isini iZulebulni iqnebodnen is ganvixilavT ZilTan Sewyvilebul ZiriTad
ucnobad CaeTvalaT. axla warmovidginoT, gonebriv aqtivobas _ sizmars da SevecdebiT
rom cdis pirebi miadgnen saxels „adrian gavarkvioT, Tu ra rols asrulebs sizmari ada-
mari~. Tu maT SeuZliaT am saxelis Sesaxeb mianis fsiqologiaSi.
cnobieri mogonebis povna, maT ecodinebaT,
rom is warmodgenil siaSi imyofeboda da,
amgvarad, ityvian, rom „adrian mari~ ar
cirkaduli ritmebi
aris cnobili. Tu isini ver aRmoaCenen
cnobier mogonebas, maT savaraudod eqnebaT yvela cocxali arseba ganicdis dRe-Ramis
zogadi grZnoba imisa, rom „sadRac gau- bunebrivi ritmis zemoqmedebas. Cveni sxeuli
goniaT es saxeli adre~ da ityvian, rom sinqronizdeba drois ciklTan, romelic cir-
„adrian mari~ cnobili saxelia. es fenomeni kaduli ritmis saxeliT aris cnobili: sisxlis
cnobier („Tqvi ara!~) da aracnobier (Tqvi wneva, metaboluri procesebi, guliscemis six-
diax!) procesebs Soris dapirispirebaa. Sire, sxeulis temperatura da hormonaluri
faqtobrivad, cdis pirebi metad midre- aqtivoba Sinagani saaTis mixedviT icvleba
kilni arian Tqvan, rom „adrian mari~ (Moore-Ede et al., 1982). es aqtivobebi, umeteswilad,
cnobili personaa da amiT naTels xdian, dRis ganmavlobaSi, Cveulebisamebr, SuadRiT
rom aracnobieri mexsiereba gavlenas ax- aRweven cxovelqmedebis piks da maqsimalurad
dens maT msjelobaze (Jacoby et al., 1989). mcirdebian RamiT Zilis dros. kvlevebi aCvenebs,
rom organizmSi arsebuli saaTi zustad ar
emTxveva saaTs kedelze: garegani saaTis yovel-
gvari miniSnebebis gareSe, adamianis Sinaganma
Sejameba
Zili da sizmari

„tempis momcemma~ daamkvidra 24.18-saaTiani cikli


cnobiereba gadarCenaSi gvexmareba imiT, rom (Czeisler et al., 1999). mzis amosvla yoveldRiurad
_ amcirebs Semomavali stimulebis nakads; gvexmareba 24-saaTian ciklTan SeguebaSi. mzis
gansazRvravs, Tu romeli stimuli unda iqnes sinaTlis Sesaxeb informacias TvaliT viRebT,
Senaxuli da SesaZlo Sedegebis gaTvaliswinebiT
cirkaduli ritmi (Circadian rhythm) _ organizmis
iZleva moqmedebebis dagegmvis saSualebas. aqtivobis Sinagani saaTiT determinirebuli
cnobiereba, aseve, adamianis realobis pirovnul mdgradi paterni, romelic, Cveulebisamebr, 24
da kulturul konstruqtebs Soris amyarebs an 25 saaTs grZeldeba.
197
magram cirkaduli ritmis maregulirebeli re- mdgomareobaSi xangrZlivad yofna ufro advi-
ceptori ar aris igive, romelic samyaros lia, vidre adre daZineba). rodesac janmrTeli
danaxvis SesaZleblobas gvaZlevs cxovelebi Cxi- moxaliseebi gadaafrines evropidan aSS-Si da
rebisa da kolbebis gareSec (ix. Tavi 4) grZnoben ukan, Cveuli qcevebis aRdgena dasavleTis
sinaTles, rac maT cirkaduli ritmis Senar- mimarTulebiT mogzaurobis Semdeg oridan oTx
Cunebis saSualebas aZlevs (Freedman et al., 1999). dRemde gaxda SesaZlebeli maSin, roca aRmosav-
biologiur da garemos saaTebs Soris gan- leTisken mogzaurobis Semdeg amas 9 dRe das-
svlis gamomwvevi cvlilebebi moqmedebs imaze, Wirda (Klein & Wegmann, 1974).
Tu rogor vigrZnobT Tavs da rogor moviqceviT
(Moore-Ede, 1993). aseTi gansvlebis warmoqmnis yve-
laze dramatuli magaliTebi xangrZlivi mogzau- Zilis cikli
robebis dros xdeba. rodesac adamianebi ga-
cirkaduli ritmis erTi mesamedi qceviT
dafrindebian sxvadasxva drois sartyelSi, maT
uZraobas eTmoba, romelsac Zils vuwodebT.
SeiZleba ganicadon e.w. Jet lag3, anu daerRveT
bevri ram, rac Zilis Sesaxeb aris cnobili,
dReRamuri ritmi; es aris mdgomareoba, romel-
tvinis eleqtrul aqtivobas ukavSirdeba. Zilis
sac axlavs gadaRliloba, dauZleveli Zilia-
kvlevaSi meTodologiuri gardatexa 1937 wels
noba da Sedegad Zil-RviZilis uCveulo ganrigi.
Tavi 6 / goneba, cnobiereba da Secvlili mdgomareobebi

moxda, rodesac gamoiyenes teqnologia, romelic


Jet lag Tavs iCens, radganac Sinagani cirkaduli
mZinare adamianis Tavis tvinis eleqtruli aq-
ritmi vardeba Cveuli droiTi garemos fazidan
tivobis eleqtroencefalogramis (eeg) saxiT Ca-
(Redfern et al., 1994). magaliTad, Cveni sxeuli ambobs,
weris saSualebas iZleoda. eeg uzrunvelyofs
rom Ramis 2 saaTia da, Sesabamisad, mravali
Zilisa da RviZilis periodebSi adamianis Tavis
fsiqologiuri parametris mixedviT funqcioni-
tvinis aqtivobis cvlilebebis obieqtur da
rebis yvelaze pasiuri periodia, rodesac ad-
mimdinare gazomvas. eeg-s saSualebiT mkvlevrebma
gilobrivi dro Cvengan SuadRis Sesabamis aqti-
aRmoaCines, rom Tavis tvinis talRebi icvleba
vobas moiTxovs. Jet lag pilotTa gansakuTrebuli
Zilis ganmavlobaSi da es cvla sistematur,
problemaa _ mniSvnelovan rols asrulebs
Tanmimdevrul da prognozirebad xasiaTs ata-
pilotTa mier daSvebul SecdomebSi, romelic
rebs (Loomis et al., 1937). Zilis sferoSi Semdegi
ubeduri SemTxvevebis mizezi xdeba (Coleman, 1986).
mniSvnelovani aRmoCena iyo Tvalebis swrafi
ra cvladebi zemoqmedeben Jet lag-ze? yvelaze
moZraobis (REM – rapid eye movement) dafiqsireba,
mniSvnelovani cvladia mogzaurobis mimarTu-
romelic garkveuli intervalebiT periodulad
leba da gadakveTil droiT sartyelTa rao-
iCens Tavs Zilis ganmavlobaSi (Aserinsky &
denoba. aRmosavleTisken mogzauroba met Jet lag-
Kleitman, 1953). periods, rodesac mZinare adamians
s qmnis, vidre dasavleTisken, radganac Cveni
ar aReniSneba REM-i, Tvalebis swrafi moZraobis
biologiuri saaTi ufro iolad SeiZleba
gareSe Zils (non-REM anu NREM) uwodeben.
gaxangrZlivdes, vidre Semcirdes, rogorc amas
mogvianebiT vnaxavT, rom REM da NREM Zili
aRmosavleTisken mogzauroba iTxovs (RviZilis
mniSvnelovan funqciebs asruleben Ramis erT-
3
dReRamuri ritmis darRveva ramdenime droiTi erTi umniSvnelovanesi aqtivobisaTvis _ siz-
sartylis swrafad gadakveTis, magaliTad, gadafrenis mrisaTvis.
198 Sedegad.
7 cw/hercamde Tavis tvinis talRebs aCvenebs.
meore fazis manZilze miRebuli eeg-is Zilis
RerZs uwodeben, rodesac eleqtruli aqtivoba
wuTSi 12-16 cw/hercia. Zilis Semdeg or fazaze
(faza 3 da 4) gadavdivarT relaqsirebuli Zilis
Zalian Rrma mdgomareobaSi anu Zalze Rrmad
gvZinavs. Tavis tvinis talRebi neldeba 1-2 cw/
hercamde, mcirdeba, aseve, sunTqvisa da gulis-
cemis sixSire. bolo fazaze isev matulobs
Tavis tvinis eleqtruli aqtivoba da eeg-is Cana-
weri 1 da 2 fazebis Canawers emsgavseba. swored
am fazaze aqvs adgili REM Zils da vxedavT
sizmars (ix. sur. 6.2). (vinaidan REM Zilis dros
Cawerili eeg mRviZari adamianis Canawers hgavs,
REM Zils paradoqsalur Zilsac uwodeben).
Zilis pirveli oTxi fazis gavlas, romelic
mTlianobaSi NREM Zils qmnis, daaxloebiT 90
wT sWirdeba, REM Zili ki daaxloebiT 10 wT-s
grZeldeba. Ramis Zilis ganmavlobaSi am 100
wT-ian cikls 4-6-jer gavdivarT (ix. sur. 6.3).
TiToeul ciklSi Rrma ZilisTvis (3 da 4 faze-
bisTvis) gankuTvnili dro mcirdeba, xolo REM
Zilze daxarjuli dro izrdeba. bolo ciklSi
ukve TiTqmis 1 sT-s vuTmobT REM Zils. mTlia-
suraTi
6.2 nobaSi Zilis 75-80% NREM Zils eTmoba, 20-25%
eeg-is paterni gansxvavebulia Ramis ki - REM Zils.
Zilis sxvadasxva fazaze yvelas ar sZinavs erTnairi xangrZlivobiT.
Zilis TiToeuli stadia Tavis tvinis aqtivobis
miuxedavad imisa, rom adamianebisaTvis arsebobs
Taviseburi paterniT xasiaTdeba. Zilis genetikurad ganpirobebuli saWiroeba,
Zilis realuri `raodenoba~, romelsac iRebs
axla Tvali gavadevnoT Cveni Tavis tvinis TiToeuli individi, cnobieri qmedebebis mniS-
aqtivobas Ramis ganmavlobaSi. rogorc ki da- vnelovan zegavlenas ganicdis. adamianebi aq-
saZineblad mzadebas daviwyebT, eeg daafiqsirebs, tiurad akontroleben Zilis xangrZlivobas
rom Tavis tvinis talRebis sixSirea daaxloebiT sxvadasxva saSualebebiT, rogoricaa gvian
14 cikli wamSi (cw/herci). rodesac komfor- daZineba an maRviZaris gamoyeneba. Zilis xan-
tulad movewyobiT sawolSi da movdundebiT, grZlivobas, aseve, akontrolebs cirkaduli
Tavis tvinis talRebi Senelebas daiwyebs 8-12 ritmi; amitom aris, rom daZinebis dro (anu
cw/hercamde. rodesac CagveZineba, iwyeba Zilis rodis viZinebT) gavlenas axdens Zilis xangrZli-
cikli, romlis TiToeuli faza gansxvavebul vobaze. NREM da REM Zilis adekvaturi, sakma-
eeg-is paterns aCvenebs. pirvel fazaze eeg 3-dan risi raodenobis miReba mxolod maSin aris
SesaZlebeli, rodesac standartirebuli gvaqvs
Zili da sizmari

Tvalebis swrafi moZraoba (Rapid eye movement –


REM) _ im fazis qceviTi gamovlineba, romlis daZinebisa da gaRviZebis dro mTeli kviris
drosac mZinare adamiani sizmrismagvar gonebriv manZilze, dasvenebis dReebis CaTvliT. am Sem-
aqtivobas axorcielebs. TxvevaSi metia albaToba imisa, rom sawolSi
Zili Tvalebis swrafi moZraobis gareSe (Non- gatarebuli dro uaxlovdeba Cveni cirkaduli
REM anu NREM sleep) _ periodi, rodesac mZinare ritmis Zilis fazas.
adamianTan ar fiqsirdeba Tvalebis swrafi Cveni interesis Semdgomi sagania Zilis pa-
moZraoba; xasiaTdeba REM ZilTan SedarebiT ternis is TvalSi sacemi cvlilebebi, romelsac
naklebi sizmrisebri aqtivobiT.
adgili aqvs individis cxovrebis manZilze (ix. 199
suraTi
6.3

Zilis fazebi
Zilis fazebis tipuri
paterni e r Ti Ramis
ganmavlobaSi.

sur. 6.4). am qveyanaze cxovrebas dReSi 16 saaTiani ratom Zili?


ZiliT viwyebT, romlis TiTqmis naxevars REM
adamianebsa da cxovelebSi Zilis fazebis
ZilSi vatarebT. 50 wlis asakSi SeiZleba mxo-
Tanmimdevruli ganviTareba gvafiqrebinebs, rom
lod 6 sT eZinos adamians da mTeli am drois
arsebobs Zilis evoluciuri safuZveli da
mxolos 20% eTmobodes REM Zils. axalgazrdebs,
biologiuri saWiroeba. adamianebi sakmaod
Cveulebriv, 7-8 saaTi sZinavT, romelSic 20%
kargad funqcionireben, rodesac 7-8 saaTi
REM Zils ukavia.
Tavi 6 / goneba, cnobiereba da Secvlili mdgomareobebi

suraTi
6.4

adamianis Zilis
paterni cxovrebis
ganmavlobaSi
grafikze naCvenebia, Tu
rogor icvleba asakis ma-
tebasTan erTad yovel-
dRiuri REM Zilisa da
NREM Zilis procentuli
Tanafardoba. yuradReba
miaqcieT, rom REM Zilis
xangrZlivoba mniSvne-
lovnad iklebs wlebis
matebasTan erTad, xolo
NREM Zilis
xangrZlivobis Semcireba
naklebad mkveTria.

200
sZinavT Ramis ganmavlobaSi (Harrison & Horne, 1996). Soris Tvalebis moZraobis uzrunvelsayofad
ratom sZinavT adamianebs amdeni da ra funqciebs saWiro kavSiris Camoyalibebaze. REM Zili qmnis
emsaxureba NREM da REM Zilis saxeobebi? Tavis tvinis iseT funqcionalur struqturebs,
NREM Zilis ori umTavresi funqcia SeiZleba romlebic aucilebelia motoruli Cvevebis
iyos Senaxva (konservacia) da aRdgena. Zili daswavlisaTvis. REM Zilma, aseve, SeiZleba
cxovelebs gakveuli drois ganmavlobaSi ener- garkveuli roli Seasrulos ganwyobilebisa da
giis dazogvis, Senaxvis saSualebas aZlevs, ro- emociebis SenarCunebaSi. garda amisa, is SeiZleba
desac ar aris sakvebis mopovebis, wyvilis povnis saWiro iyos mogonebebis Senaxvisa da mimdinare
an Sromis aucilebloba (Allison & Cicchetti, 1976; gamocdilebis ukve arsebul mogonebebTan da
Cartwtright, 1982; Webb, 1974). meore mxriv, Zili ganwyobebTan TanxmobaSi moyvanisaTvis (Cartwright,
ramdenime gziT aRdgenis SesaZleblobas aZlevs 1978; Dement, 1976). fsiqologiuri TvalsazrisiT,
sxeuls. Zilis dros sinTezirdeba dRis ganmav- mkvlevrebi fiqroben, rom REM Zili aucile-
lobaSi daxarjuli neirotransmiterebisa da belia NREM Zilis Semdeg Tavis tvinis balansis
neiromodulatorebis saWiro raodenoba, postsi- aRdgenisaTvis: NREM ZilisTvis damaxasiaTebeli
nafsur receptorebs ki mgrZnobelobis optima- Tavis tvinis aqtivobis Cveulma tipma SeiZleba
lur doneze dabrunebis saSualeba eZleva Secvalos Tavis tvinis balansi imgvarad, rom
(Porkka-Heiskanen et al., 1997; Rainnie et al., 1994). kvlevis aucilebeli gaxdes normasTan dabruneba REM
Sedegebi, aseve, mowmobs, rom Tavis tvinis ener- Zilis meSveobiT (Benington & heller, 1994).
giis wyaro xelaxla ivseba NREM Zilis dros
(Benington & Heller, 1995).
Tu Ramis ganmavlobaSi ganvicdiT REM Zilis Zilis darRvevebi
deprivacias, Semdeg Rames CveulebrivTan Seda- mSvenieria, rodesac yovelTvis SegviZlia Ra-
rebiT xangrZlivi REM Zili gveqneba, vinaidan miT kargad daZineba. samwuxarod, mravali ada-
REM Zilic emsaxureba garkveul aucilebel miani itanjeba Zilis darRvevebiT, rac seri-
funqciebs. mTel rig saintereso, Tumca, jerje- ozulad moqmedebs maT pirad cxovrebasa da
robiT arasrulad warmodgenil sargebels REM samsaxureobriv saqmianobaze. darRveul Zils
Zils miakuTvneben (Moffitt et al., 1993). magaliTad, socialuri Sedegebic SeiZleba hqondes. adamia-
rogorc Cans, Cvilobis periodSi REM Zili nebi, romelTa samuSao ganrigi RamiT gadaad-
pasuxs agebs nervul daboloebebsa da kunTebs gilebas saWiroebs, mTeli kviris ganmavlobaSi
erTxel mainc Tvlemen samuSao adgilze.
msoflioSi zogierTi yvelaze seriozuli indus-
triuli ubeduri SemTxveva. magaliTad, Cerno-
bilis katastrofa, gvian saRamos saaTebSi moxda.
ambobdnen, rom es SemTxvevebi imitom moxda, rom
Zilis ukmarisobis gamo pasuxismgebelma perso-
nalma optimalurad ver Seasrula Tavisi fun-
qcia. vinaidan Zilis darRvevebi mniSvelovania
mravali studentis cxovrebaSic, aq maTzec
visaubrebT. teqstis kiTxvisas gaxsovdeT, rom
Zilis darRveva varirebs siRrmis, simwvavis mi-
Zili da sizmari

xedviT; Sesabamisad, darRvevebis mizezic vari-


rebs biologiur Tu fsiqologiur Zalebs Soris.

insomnia
rodesac adamianebi ukmayofiloni arian
TavianTi Zilis odenobiT an xarisxiT, isini
insomniisgan itanjebian. saTanadod daZinebaSi
qronikuli warumatebloba xasiaTdeba swrafad 201
verdaZinebiT, Zilis ganmavlobaSi xSiri adgo- axdens daavadebul individebze (Broughton &
mebiT an diliT adre gaRviZebiT. ukanasknel Broughton, 1994). narkoleptikisTvis gamosavals
gamokiTxvaSi 18 da meti wlis mozrdilebis 58% warmoadgens Tavisi daavadebis bunebis garkveva
aRniSnavs, rom bolo wlis manZilze yoveli da socialuri mxardaWeris jgufSi Sesvla.
kviris ganmavlobaSi ramdenime RamiT an ufro
xSirad ganucdia insomnia (National Sleep Founda-
Zilis apnoe
tion, 2000). insomnia kompleqsuri darRvevaa,
romelsac fsiqologiuri, garemo pirobebi da Zilis apnoe aris zeda sasunTq gzebTan
mravali biologiuri faqtori ganapirobebs dakavSirebuli Zilis darRveva, rodesac adamiani
(Spielman & Glovinsky, 1997). laboratoriul piro- Zilis dros wyvets sunTqvas. rodesac es xdeba,
bebSi insomniis mqone individebis Seswavlisas sisxlSi mcirdeba Jangbadis raodenoba da
maTi realuri Zilis xarisxi da raodenoba gamomuSavdeba damxmare (sasignalo) hormonebi,
mniSvnelovnad icvleboda, normaluri Zilidan rac, Tavis mxriv, aiZulebs adamians, rom
darRveulamde. mkvlevrebma aRmoaCines, rom gaiRviZos da ganaaxlos sunTqva. miuxedavad
insomniis mqone mravali individi, romelic imisa, rom umravlesobasTan iSviaTad gvxvdeba
uZilobas uCioda, realurad Zilis sruliad apnoes aseTi Ramis epizodebi, Zilis apnoeTi
normalur fiziologiur paterns avlenda, daavadebul zogierT adamianTan asamde aseTi
Tumca, es mdgomareoba subieqturad insomniad cikli meordeba yoveli Ramis ganmavlobaSi.
aRiqmeboda da aRiwereboda. aseve, kuriozulia apnoes epizodi zogjer aSinebs mZinare adamians,
aRmoCena, rom Zilis darRvevis mqone zogierTi Tumca, xSirad es epizodi imdenad xanmoklea,
adamiani ar uCivis insomnias (Trinder, 1988). amgvari rom igi ver akavSirebs moWarbebul Zilianobas
gansvla imisa Sedegia, Tu adamianebi rogor am epizodebTan (Orr, 1997). magaliTisaTvis ganvi-
sxvadasxvagvarad axdenen fxizeli Zilis inter- xiloT cnobili fsiqologis SemTxveva, romel-
pretirebas, magaliTad, SeiZleba mocemul ada- sac gamouvleneli Zilis apnoes Sedegad ar
mians fxizeli Zili adrindelTan SedarebiT SeeZlo RviZilis mdgomareobaSi yofiliyo leq-
ufro xSiri da stresuli eCvenebodes da ar ciebisa da mecnieruli Sexvedrebis dros. ro-
axsovdes Rrmad rom eZina. desac mas meuRlem acnoba Ramis darRveuli
Tavi 6 / goneba, cnobiereba da Secvlili mdgomareobebi

qcevis Sesaxeb, man mimarTa Zilis darRvevebis


klinikas, sadac warmatebiT imkurnala da gada-
narkolefsia irCina kariera (Zimbardo, personal communication, 1991).
narkolefsia Zilis darRvevaa, romelic dRis sxva analogiur SemTxvevebSi adamianebi kargaven
ganmavlobaSi perioduli ZiliT xasiaTdeba samuSaos, megobrebs da zogjer meuRleebsac
(Aldrich, 1992). is xSirad katapleqsiasTan4 kom- ki, radganac maTi qceva dRis ganmavlobaSi Zalze
binaciaSi iCens Tavs, ris Sedegadac adamiani darRveulia Ramis periodis darRvevis gamo.
moulodnelad Zirs ecema. narkoleptikebi TiT- Zilis dros apnoe xSiria naadrevad daba-
qmis daZinebisTanave gadadian REM ZilSi. REM debul/dRenaklul axalSobilebSic, romlebic
ZilSi aseTi swrafi gadasvla maT ganacdevinebs xandaxan sunTqvis ganaxlebisaTvis fizikur
da cnobierad aRaqmevinebs sizmris naTel, mkafio stimulirebas saWiroeben. srulad Camoyali-
xatebs, zogjer ki _ SemaSinebel halucinaciebs. bebuli sasunTqi sistemis arqonis gamo aseT
narkolefsia 2000-dan mxolod erT adamianTan
insomnia (Insomnia) - normalurad daZinebis qro-
gvxvdeba. vinaidan narkolefsia gavrcelebulia
nikuli uunaroba; simptomebSi Sedis sirTu-
ojaxebSi, mecnierebi askvnian, rom daavadebas leebi daZinebisas, xSiri gaRviZeba, gaRviZebis
genetikuri safuZveli aqvs (Mignot, 1998). surT Semdeg CaZinebis unaris arqona, diliT adre
ra uecrad Zilad mivardnis gamo uxerxu- gaRviZeba.
lobisaTvis Tavis arideba, narkolefsia xSirad narkolefsia (Narcolepsy) - Zilis darRveva, rome-
uaryofiT socialur da fsiqologiur gavlenas lic xasiaTdeba dRis ganmavlobaSi daZinebis
dauZleveli moTxovnilebiT.
4
katapleqsia _ kunTebis sisuste an kunTebze Zilis apnoe (Sleep apnea) - zeda sasunTq gzebTan
kontrolis dakargva, rac emociur aRgznebas (sicili, dakavSirebuli Zilis darRveva, rac aiZulebs
202 risxva, SiSi, gaoceba an SimSili) axlavs Tan. adamians, rom Zilis dros sunTqva Sewyvitos.
Cvilebs intensiuri Terapiis ganyofilebaSi warmetyvelebis, fizikosebisa da fsiqoanali-
monitorze aerTeben imdeni xniT, ramden xansac tikosebis interesis sferos warmoadgenda, dRes-
grZeldeba problemebi. dReobiT mecnieruli kvlevebis erT-erTi mniS-
vnelovani mimarTulebaa. sizmris kvlevaTa
umravlesoba Zilis laboratoriebSi daiwyo,
dRis Zilianoba
sadac eqsperimentatorebs SeeZloT Tvali
aSS-is Zilis darRvevebis centrebSi mosul edevnebinaT da CaeweraT mZinare adamianis REM
pacientTa umravlesoba dRis ganmavlobaSi da NREM Zilis periodebi. miuxedavad imisa,
moWarbebul Zilianobas uCivis. aSS-Si 1154 rom individebi ufro met sizmrebs yvebodnen,
mozrdilidan 43% miuTiTebs, rom yovelTviurad Tu REM periodSi aRviZebdnen maT, gaRviZebulTa
ramdenime dRe, an ufro xangrZlivi periodi, 80%-Si NREM Zilis drosac aqvs adgili
imdenad eZinebaT, rom irRveva maTi Cveuli dRis sizmrebs. amas mowmobs am periodSi gaRviZebulTa
aqtivobebi; 20% miuTiTebs, rom dRis Zilianoba 54% (Foulkes, 1962). NREM mdgomareobasTan
ramdenime dRis an yovelkvireulad negatiuri dakavSirebuli sizmrebi naklebad xasiaTdeba
movlenaa maTi dRis saqmianobebisaTvis (National emociuri CarTulobis mqone SinaarsebiT. maTSi
Sleep Foundation, 2000). moWarbebuli Zilianoba Warbobs sensoruli xatebiT naklebad datvir-
iwvevs sifrTxilis dakargvas, reaqciis drois Tuli dRis azrebi. Tumca, NREM Zilis siz-
gazrdas da motoruli da kognituri amocanebis mrebis raodenoba izrdeba Zilis darRvevebis
Sesrulebis xarisxis gauaresebas. adreul kvle- SemTxvevaSi da janmrTel mZinare adamianTan
vebSi moWarbebuli Zilianobis mqone pacientTa gviani dilis saaTebSi (Kondo et al., 1989).
TiTqmis naxevari aRniSnavda, rom xvdebodnen imis gamo, rom sizmari aseT mniSvnelovan
avtosagzao SemTxvevebSi, xolo naxevarze mets adgils ikavebs adamianebis fsiqikur cxovrebaSi,
samuSaoze hqonda ubeduri SemTxveva, zog faqtobrivad, yvela kultura mivida erT ki-
SemTxvevaSi seriozulic ki (Roth et al., 1989). Txvamde: aqvs Tu ara am sizmrebs raime mniS-
Zilis deprivaciis darRvevis Sesaxeb doku- vneloba? umravles SemTxvevaSi pasuxia „diax,
menturi filmis Sleep Alert-is momzadebisas fsiqo- aqvs~. amitomac kulturaTa umravlesobaSi
logi jeims maasi aRniSnavda, rom „arseboben arsebobs rwmena, rom ase Tu ise sizmrebs mniS-
adamianebi, romlebic zombebis msgavsad dadian~ vnelovani pirovnuli da kulturuli mniSvne-
(Maas, 1998). man ikvlia pilotebi, romlebic loba aqvs. axla ganvixilavT sizmrebisaTvis
aRniSnavdnen, rom muSaobis periodSi Tvlemdnen mniSvnelobis miniWebis zogierT gzas.
xanmokle periodebiT. maasis mixedviT, damamTav-
rebeli klasebis moswavleTa 30%-mde erTxel
sizmrebis froidiseuli analizi
mainc iZinebs gakveTilze. garkveuli xarisxis
Zilianoba mosalodnelia, rodesac individebis Tanamedrove dasavlur kulturaSi yvelaze
cxovrebis stili an samuSaos Taviseburebani cnobili Teoria sizmrebis Sesaxeb zigmund
xels uSlis sakmaris Ramis Zils. Tumca, moWar- froids ekuTvnis. froidi sizmrebs „warmaval
bebul Zilianobas xSirad fiziologiuri safuZ- fsiqozsa~ da „yovelRameul sigiJes~ uwodebda.
veli aqvs da aseT pacientebs samedicino dax- aseve is sizmrebs „aracnobierisken mimaval
mareba esaWiroebaT (White & Mitler, 1997). samefo gzad~ miiCnevda. sizmrebis analizi
fsiqoanalizis qvakuTxedad aris warmodgenili
mis klasikur naSromSi „sizmrebis interpre-
Zili da sizmari

sizmari: gonebis Teatri tacia~ (1900). froidis mixedviT, sizmris Sinaarsi


Cveni cxovrebis yoveli Cveulebrivi Ramis Zlieri, aracnobieri, gandevnili survilebis
ganmavlobaSi sizmrebis rTul samyaroSi simboluri gamoxatulebaa. es survilebi siz-
vxvdebiT. Tu sizmrebi erT dros mxolod winas- marSi SeniRbuli, dafaruli saxiT gveZleva,
radganac maT ukan iseTi akrZaluli survilebi
dRis Zilianoba (Daytime sleepiness) - moWarbebuli
Zilianoba dRis aqtivobebis dros; Zilis dar-
imaleba, rogoricaa, magaliTad, sapirispiro sqe-
Rvevis centrebSi misul pacientTa ZiriTadi sis mSoblisadmi seqsualuri ltolva. sizmarSi
Civili. ori dinamikuri Zala moqmedebs. esenia survili
203
fsiqologia XXI saukuneSi

24/7 cxovrebis stili da Zili

aTi an oci wlis win cota zrdis sasiamovno saqmianobebis vuyureb televizors, an var
ram iyo, rac SeiZleboda ge- raodenobas. wignis avtorebi internetSi.~ Tqvenc eTanxmebiT
keTebina SuaRamis Semdeg. sa- mzad arian aRiaron, rom qselSi amas?Cven ar vcdilobT, uari
Siano davalebis Sesrulebis mogzaurobis Sewyvetas mizanmi- gaTqmevinoT internetis moxma-
Semdeg moswavleebsa da studen- marTulad erCiaT uZilod yof- rebaze. Cven mxolod gTava-
tebs unda amoerCiaT. _ tele- na. mravali mkvlevris azriT, zobT dakvirvebis Sedegebs,
vizorisTvis eyurebinaT Tu internetis qseli 24/7 arsebobas romlis Tanaxmadac, axal teq-
daeZinaT. amis sapirispirod, XX mxolod auaresebs. isini wlebis nologiebs xSirad uZilobis
saukunis bolo aTwleulma manZilze SfoTavdnen imis gamo, axali mizezebi sdevs Tan.
moitana intenretis arseboba da rom mozardebsa da kolejis uZilobas mravali seriozuli
masTan erTad 24/7 stimulaciis studentebs ar eZinaT sakmarisi Sedegi mohyveba: zogierTi
uzrunvelyofa. dRisa da Ramis drois manZilze (Dement & Vaug- maTgania dabali niSnebi, prob-
nebismier momentSi Cven han, 1999; Wolfson & Carskadon, 1998). lemebi samsaxurSi da avto-
SegviZlia vimogzauroT an miuxedavad imisa, rom eqsper- sagzao SemTxvevebi. metic,
visaubroT (Chat oTaxebSi) in- tebis Tanaxmad, nebismier ada- mecnierebs SeuZliaT iseTi
ternetis saSualebiT. Cven Seg- mians esaWiroeba 8-saaTiani Zi- abebis Seqmna, romelic Zi-
viZlia vasrulebdeT Ramis li, Zilis nacionaluri sazo- lisgan Tavis Sekavebis saSua-
vaxSams berlinSi, koneqtikutSi gadoebis mier 2000 wels Catare- lebas mogvcems, Tumca, vera-
(aSS) da vesaubrebodeT vinmes, buli gamokiTxvis Sedegad feri gaaqrobs Zilis saWiro-
vinc miirTmevs adreul sauzmes gamoirkva, rom 18-dan 29 wlamde ebas. Tqven unda gansazRvroT,
berlinSi, germaniaSi. inter- asakis adamianebSi saSualo maC- Tu ra pirovnuli nabijebi
netis gafarToeba SeiZleba da- venebeli arasodes Tanxvdeba am unda gadadgaT, rom XXI sau-
vaxasiaToT, rogorc Zilisadmi standarts. kviris dReebis man- kune TqvenTvisac ar iqces
Tavi 6 / goneba, cnobiereba da Secvlili mdgomareobebi

adamianebis ambivalenturi (or- Zilze am asakis individTa Zi- uZilobis saukuned.


magi) - siyvaruli-siZulvilis - lis saSualo xangrZlivobaa 6,8
damokidebuleba. adamianebs saaTi; dasvenebis dReebSi, kvi- veb-gverdebi:
uyvarT Zili, radganac das- ris bolos es maCvenebeli 7,8 www.sleepfoundation.org
venebulebi kargad grZnoben Tavs saaTamde izrdeba. ueWvelia, rom Zilis nacionaluri sazoga-
(xolo roca eZinebaT _ saSin- kolejis studentTa umravle- doebis gverdi.
lad). rogorc vnaxavT am TavSi, soba gamocdebTan da sakurso www.stanford.edu/~dement, es
Cvens sxeuls efeqturad fun- naSormebis dawerasTan dakavSi- gverdi Seqmnilia Zilis
qcionirebisaTvis Zili sWirdeba. rebuli stresis gamo kargavs kvlevis pioneris, uiliam de-
Tumca, adamianebs sZulT Zili, Zils (Mutphy & Archer, 1996). Tumca, mentis mier, romelic gvTa-
radganac uamravi sasiamovno ram gamokiTxvaSi monawile 18-29 vazobs didi raodenobiT Zi-
arsebobs, romliTac SeuZliaT wlis asakis adamianTa 55% lis Sesaxeb ZiriTad infor-
dakavdnen RviZilis mdgomare- daeTanxma debulebas: „xSirad maciasa da kavSirebs.
obaSi. interneti mniSvnelovnad mRviZavs gvianobamde, radganac

da cenzura, anu dacva survilisagan. cenzura Sinaarsi realuri istoriis misaRebi versiaa,
axorcielebs dafaruli mniSvnelobis, anu faruli Sinaarsi ki socialurad an pirovnulad
latenturi (faruli) Sinaarsis gardasaxvas miuRebeli variantia, Tumca, ufro realisturia
sizmris manifestirebul (xilul) Sinaarsad; es yovelgvari damaxinjebis gareSe.
ukanaskneli ki damaxinjebis procesis Sedegad froidis mixedviT, sizmris interpretacia
im saxis sizmrad yalibdeba, romelsac xedavs ukumimarTulebiT muSaobas moiTxovs xiluli
mZinare adamiani. Sinaarsis damaxinjebis am pro- Sinaarsidan faruli Sinaarsisken. fsiqoana-
204 cess froidi sizmris muSaobas uwodebs. xiluli litikosisaTvis, romelic sizmrebis analizs
pacientis problemebis garkvevisa da maTi sizmrebis interpretaciisadmi
mkurnalobisaTvis iyenebs, sizmrebi naTels xdis aradasavluri midgoma
pacientis aracnobier survilebs, am survilebTan
dasavlur kulturaSi adamianTa umravlesoba
SeWidul SiSebsa da im dacviTi meqanizmebis
arasodes fiqrobs seriozulad sizmrebis
Taviseburebebs, romelTac iyenebs pacienti
Sesaxeb fsiqologiis fakultetze moxvedramde
survilebsa da SiSebs Soris warmoqmnil fsi-
an Terapiis dawyebamde; mraval aradasavlur
qikur konfliqtTan gasamklaveblad. froids
kulturaSi ki, piriqiT, sizmrebis interpretacia
miaCnda, rom sizmarSi warmodgenili simboloebi
kulturis ganuyofeli nawilia (Lewis, 1995; Ted-
da metaforebi orgvar _ idiosinkrezul _ cal-
lock, 1987). ganvixiloT ekvadoris arCuris tomis
keuli individebisTvis specifikur da univer-
indielTa yoveldRiuri cxovreba (Schlitz, 1997,
salur, mravali maTgani ki seqsualuri xasiaTis
gv. 2):
mqone mniSvnelobas atarebs:
sxva Cveulebrivi dReebis msgavsad,
yuTebi, CanTebi, skivrebi, karadebi da
(soflis) mamakacebi patara wreSi sxdebian...
Rumelebi, aseve, carieli, CaRrmavebuli
isini wina Ramis sizmrebs uyvebian erTma-
sagnebi, gemebi da nebismieri saxis tran-
neTs. sizmrebis gaziarebis es yoveldRi-
sporti ganasaxierebs saSvilosnos. siz-
uri rituali arsebiTia arCuris tomis
marSi oTaxebi, Cveulebriv, qalis simbo-
mcxovrebTaTvis. maT swamT, rom TiToeuli
loa; Tu sizmarSi maTSi Semavali da ga-
sizmari ara mxolod sizmris mnaxveli-
mavali sxvadasxva gzac aris warmodgenili,
saTvis, aramed mTeli tomisTvis aris
maSin interpretacia naklebad iwvevs eWvs...
mniSvnelovani. individualuri gamocdileba
sizmarSi sadac oTaxebis mTel rigs gaviv-
koleqtivis moqmedebas emsaxureba.
liT, bordeli an haremia warmodgenili...
didad albaTuria, rom yovelgvari rTuli aseTi dilis Sekrebebze TiToeuli individi
manqanuri danadgari da aparatura sizmarSi Tavis sizmars hyveba, danarCenebi ki TavianT
genitaliebis simbolizaciaa (da, rogorc interpretacias sTavazoben im imediT, rom
wesi, mamakacis genitaliebis) (Freud, 1900/ miaRweven SeTanxmebas, konsensuss sizmris
1965, gv. 389-391). mniSvnelobis gagebaSi. rwmena imis Sesaxeb, rom
individi sizmars „mTeli tomisTvis~ xedavs,
sizmrebis interpretaciis froidiseuli
ewinaaRmdegeba froidis mier SemoTavazebul
Teoria sizmris simbolikas adamianis fsiqo-
mosazrebas, rom sizmari individis aracnobi-
logiis zogad Teorias ukavSirebs. miuxedavad
erisken mimavali „samefo gzaa~.
imisa, rom mkvlevrebma ver moipoves sizmris
bevr kulturaSi miRebulia, rom adamianTa
faruli da xiluli Sinaarsis Sesaxeb am Teo-
garkveuli jgufi sizmrebis interpretaciis
riis damadasturebeli empiriuli monacemebi,
gansakuTrebul Zalasa da unars flobs. maga-
sizmrebis fsiqologiuri mniSvnelovnebis xaz-
liTisTvis maias indielebi SeiZleba ganvixi-
gasmam mimarTuleba misca sizmris Sinaarsis
loT, romlebic meqsikis, gvatemalas, belazisa
Tanamedrove kvlevebs (Domhoff, 1996; Fisher &
da gondurasis sxvadasxva nawilebSi cxovroben.
Greenberg, 1987).
maias kulturaSi Samanebis funqciaa sizmrebis
faruli Sinaarsi (Latent content) _ froidiseul interpretacia. faqtobrivad, maias zogierT sub-
sizmrebis analizSi sizmris dafaruli azri. jgufSi Samanebs am rolisaTvis maSin irCeven,
Zili da sizmari

xiluli (manifestirebuli) Sinaarsi (Manifest con- rodesac maT esizmrebaT RvTaeba, romelic
tent) _ froidiseul sizmrebis analizSi sizmris SamanTa mowodebas amcnobs maT. am axlad
Sinaarsis zedapiruli mxare, romelic arCeuli Samanebidan momdinareobs religiuri
mowodebulia sizmris realuri mniSvnelobis ritualebis Sesaxeb instruqciebic, romlebsac
SesaniRbad.
isini, Tavis mxriv, sizmris xilvebidan iReben.
sizmris muSaoba (Dream work) _ froidiseul siz- miuxedavad imisa, rom Samanebi da sxva religiuri
mrebis analizSi procesi, romliTac Sinagani figurebi floben sizmrebis interpretaciisTvis
cenzura sizmris farul Sinaarss xilul Si-
saWiro codnas, Cveulebrivi, rigiTi adamianebic
205
naarsad gardaqmnis.
hyvebian da ganixilaven sizmrebs. sizmris kulturuli tradiciis mniSvnelovani kompo-
mnaxvelebs, Cveulebriv, SuaRamisas aRviZeben nentia.
meuRleebi; zogierT tomSi dedebi diliT
ekiTxebian Svilebs sizmrebis Sesaxeb. Cvens
sizmris Sinaarsis fiziologiuri
droSi maias tomis adamianebi samoqalaqo omis
Teoriebi
msxverplad iqcnen sakuTar miwaze; mravali
adamiani daiRupa an devnilad iqca. anTropolog sizmrebis interpretaciisadmi dasavluri Tu
barbara Tedlokis mixedviT, „sizmrebisa da aradasavluri midgomis amosaval wertils war-
xilvebisadmi momatebulma yuradRebam SeaZle- moadgens is faqti, rom sizmari Seicavs infor-
bina maT, rom SeenarCunebinaT kavSiri winapreb- macias, romelsac realuri Rirebuleba aqvs
Tan da wminda miwa, romelzec cxovrobdnen~ calkeuli pirovnebisTvis Tu eTnikuri jgufi-
(Tedlock,1992, gv. 471). saTvis. es mosazreba eWvqveS dgeba biologiuri
mraval iseT aradasavlur kulturul jguf- safuZvlis mqone TeoriebSi. gavixsenoT, rom
Si, sadac pativiscemiT epyrobian sizmrebs, zogierTi mkvlevari Tvlis, rom arsebobs REM
droiTi perspeqtiva arsebiTad gansxvavebulad Zilis fiziologiuri saWiroeba, raTa Tavis
moiazreba. froidis Teoria sizmris interpreta- tvini Tavdapirvel mdgomareobas daubrundes
ciisas warsulze, bavSvobis gamocdilebasa da NREM Zilis dros momxdari cvlilebebis Semdeg
(Benington & heller, 1994). aris Tu ara sizmari
gandevnil survilebzea orientirebuli; mraval
mxolod Tavis tvinis sxva aqtivobebis gverdiTi
sxva kulturaSi ki sizmari momavlis winaswar-
movlena, romelsac ar gaaCnia TavisTavadi
metyvelebad iTvleba (Basso, 1987). magaliTad,
mniSvneloba? ganvixiloT j. alan hobsonisa da
eTiopiisa da sudanis sazRvarTan arsebuli
robert makqarlis (Allan Hobsob & Robert McCarley,
regionis _ ingesanas maRlobis (Ingessana Hills)
1977; Hobson, 1988) mier SemoTavazebuli aqtivacia-
xalxSi dResaswaulebis TariRebis SerCeva
sinTezis modeli. am modelis mixedviT, nervuli
sizmriseuli xilvebis safuZvelze xdeba. re-
signali warmoiqmneba tvinis ReroSi da axdens
ligiuri adgilebis mflobelebs maTi mamebi
Tavis tvinis qerqis ubnebis stimulirebas. es
da sxva winaprebi ecxadebaT sizmrebSi da
eleqtruli ganmuxtva avtomaturad xorciel-
amcnoben, rom „dResaswaulis gamocxadebis
Tavi 6 / goneba, cnobiereba da Secvlili mdgomareobebi

deba daaxloebiT yovel 90 wuTSi erTxel da


droa.~ sxva jgufebi sizmris simboloebsa da
30 wT-is ganmavlobaSi inarCunebs aqtivobas,
maT mniSvnelobaTa Soris kulturulad ganpiro-
riTac aixsneba REM da NREM Zilis ciklebis
bebul sistemebs floben. ganvixiloT centra-
monacvleoba. es ganmuxtvebi aaqtiurebs
luri braziliis kapolos tomis indielTa
winatvinsa da qerqis mimdebare ubnebs da, aqedan
interpretaciebi (Jedrej, 1995, p.104):
gamomdinare, acocxlebs mogonebebsa da indi-
Tu gvesizmreba, rom cecxlSi viwviT, vidis warsul gamocdilebasTan asocirebul
mogvianebiT raime veluri arseba gvikbens, faqtebs. hobsonisa da makqarlis TvalsazrisiT,
magaliTad, oboba an mkbenari mweri. ar arsebobs araviTari logikuri kavSirebi,
rodesac sizmarSi qalebTan gvaqvs Sinagani mniSvnelobebi da koherentuli pater-
seqsi, cxadSi Cven Zalze warmatebulad nebi am eleqtruli „signalebis~ SemTxveviT
viTevzavebT. amofrqvevebs Soris.
rodesac biWi ganmartoebulia da mas mosazreba imis Sesaxeb, rom sizmrebi SemTxve-
esizmreba, rom xeze micocavs, an meores viTi signalebis Sedegia, ewinaaRmdegeba siz-
esizmreba grZeli gza, isini didxans ico- mrebis Sinaarsis kvlevebs (Domhoff, 1999). am
cxleben. aseve iqneba maSinac, rodesac kvlevebis mixedviT, pirvel rigSi, sizmris
gvesizmreba, rom tyeSi farTo mdinareze Sinaarsi didi raodenobiT moicavs mZinare
gadavdivarT. adamianis dRis problemebs. magaliTisTvis
gavixsenoT zemoT ganxiluli kvleva, romelSic
daakvirdiT, rom TiToeuli am interpreta- naCvenebi iyo igive da sapirispiro sqesis me-
ciaTagani momavlisken iyureba. sizmris inter- gobrebis Sesaxeb vaJebisa da gogonebis azrebs
Soris ganxsvavebebi (Richards et al., 1998). msgavsi
206 pretaciisas momavalze orientireba mdidari
sqesobrivi gansxvavebebi gamoavlina 9-15 wlis xSirad xedavs Ramis koSmars, zogjer yovel
mozardTa sizmrebis Seswavlamac (Strauch & RamiTac ki. bavSvebSi, magaliTad, ufro metia
Lederpogen, 1999). sxva tipis Sedegebmac eWvqveS Ramis koSmarebis gamovlenis albaToba, vidre
daayena mosazreba sizmrebis, rogorc mxolod mozrdilebSi (Mindell, 1997). garda amisa,
SemTxveviTi signalebis Sedegebis, Sesaxeb: adamianebs, romelTac iseTi travmuli gamoc-
mozrdil asakSi individis sizmrebis Sinaarsebi dileba aqvT, rogoricaa gaupatiureba an omi,
TiTqmis ucvleli rCeba. sizmrebis eqsperti SesaZloa ganmeorebadi koSmarebi hqondeT, rac
uiliam domhofi (William Domhoff, 1999, gv. 207) maT gadatanili travmuli movlenis zogierTi
fiqrobs, rom „mozrdilebSi wlebisa da aspeqtis gacocxlebas aiZulebs. kolejis
aTwleulebis manZilze sizmrebis Sinaarsebis studentebTan, romelTac san-franciskos didi
ucvleloba ar Seesabameba Teorias, romelic miwisZvra hqondaT gadatanili, orjer meti iyo
sizmars Tavis tvinis qerqis saukeTeso reaqciad Ramis koSmarebis arsebobis albaToba, vidre
miiCnevs, romelic Tan sdevs tvinis Rerodan sakontrolo jgufis studentebTan, romelTac
momdinare SemTxveviTi stimulebis mier pe- ar hqondaT aseTi gamocdileba. amasTan, cxadia,
riodul dabombvas.~ Cven, albaT, Tavad unda rom koSmarebis umravlesoba miwisZvris daman-
vzidoT Cveni sizmrebis tvirTi _ SevecadoT grevel Sedegebs Seexeboda (Wood et al., 1992).
gaRviZebisTanave yoveldRiurad CaviweroT Ramis koSmarebi SeiZleba ganvixiloT Zilis,
sizmrebi da vnaxoT, Tu ramdenad ukavSirdeba rogorc cnobierebis yoveldRiuri cvlilebis,
isini dRis sazrunavs da ramdenad icvleba Tu zeda zRvari. qvemoT visaubrebT im garemoebebze,
ar icvleba maTi Sinaarsebi droTa ganmavlobaSi. romelSic individi mizanmimarTulad cdilobs
sizmrebis kidev erTi saintereso aspeqti: yoveldRiuri gamocdilebis farglebis miRma
drodadro mravali adamianisgan gvsmenia, rom gasvlas.
bevri mniSvnelovani problemis gadawyveta Tu
saintereso axali ideebi sizmarSi mouvidaT
TavSi (Shepard, 1978). gTavazobT mxolod ramdenime
Sejameba
magaliTs frederik kilule gvamcnobs, rom ben-
zinis qimiuri struqtura sizmarSi naxa: gvelis- cirkaduli ritmi gulisxmobs biologiuri
magvarma molukulurma jaWvma uecrad piri Caav- saaTis muSaobas. Tavis tvinis aqtivobis
lo sakuTar kuds da gaCnda rgoli. elas houm paternebi mniSvnelovnad icvleba Ramis Zilis
naxa sizmari: mas Seuties Subebma, romelTac manZilze, rasac Tan axlavs dilasTan miax-
wamaxvilebul mxares naxvreti hqondaT. am loebul yovel axal ciklSi REM Zilis
sizmarma ubiZga mas, rom daesrulebina sakeravi procentuli momateba (NREM Zilis odenobis
manqanis gamogoneba. iseTi kompozitorebi, ro- klebis sapirispirod). adamianisTvis sakmarisi
gorebic iyvnen mocarti da Sumani, aRniSnav- Zilisa da REM da NREM Zilis Tanafardoba
dnen, rom mniSvnelovani musikaluri ideebi asakisa da cxovrebis pirobebis mixedviT ic-
sizmrebSi mosdiodaT. vleba. Zili emsaxureba Senaxvisa da aRdgenis
funqciebs. milionobiT adamiani itanjeba Zilis
iseTi darRvevebisgan, rogorebicaa insomnia,
Ramis koSmarebi
narkolefsia, Zilis apnoe da dRis Zilianoba.
Tu sizmari gvaSinebs imiT, rom umweoni mraval kulturaSi swamT sizmris Sinaarsis
vxdebiT, an situacia Cvens kontrols aRar mniSvnelovnebis. sizmrebis interpretaciis
Zili da sizmari

eqvemdebareba, maSin Tqven Ramis koSmari dag- yvelaze cnobili dasavluri Teoria zigmund
sizmrebiaT. adamianTa umravlesobisaTvis Ramis froids ekuTvnis. sizmrebis interpretacia
koSmarebi SedarebiT iSviaTia. 220 studentisgan Zalze gavrcelebulia aradasavlur kultu-
Semdgar SerCevaSi, romlebic iwerdnen sizmrebs, rebSi, sadac miRebulia, rom sizmris simboloebi
yoveldRiurad Ramis koSmarebis saSualo misi mnaxvelis momavlis Sesaxeb informaciis
sixSire (orkviriani periodis mixedviT) iyo daax- matarebelia. zogierTi fiziologi mkvlevari
loebiT 24 erTi wlis manZilze (Wood & Bootzin, fiqrobs, rom sizmris Sinaarsi Tavis tvinis
1990). Tumca, zogierTi adamiani gacilebiT SemTxveviTi signalebidan momdinareobs, magram 207
am mosazrebas ewinaaRmdegeba sizmris eyrdnoba winmswreb kvlevas, romelmac
Sinaarsebis analizis kvlevebi. Ramis koSmarebs aCvena, rom REM Zilis zogierTi Tvalebis
gansakuTrebiT SemaSinebel sizmrebs uwodeben. moZraoba Tanxvdeba mZinare adamianis
mzeris mimarTulebas. aqedan gamomdinare,
mkvlevrebi sTxovdnen dakvirvebadi siz-
mrebis gamocdilebis mqone adamianebs, rom
cnobierebis Semcvleli ganexorcielebinaT Tvalebis nebismieri
mdgomareobebi (gaazrebuli, mizanmimarTuli) moZraobebis
calkeuli paternebi, rodesac isini
gaacnobierebdnen, rom sizmars xedavdnen.
nebismier kulturaSi adamianebs ar akmayo-
dagegmili Tvalebis moZraobis signalebi
filebT fxizeli cnobierebis Cveulebrivi
Cndeboda REM Zilis deteqtoris Cana-
cvlilebebi. maT ganaviTares garkveuli teq-
werebSi da amiT xdeboda demonstrireba
nikebi, romliTac SesaZlebeli xdeba cnobie-
imisa, rom eqsperimentis monawileni mar-
rebis nacnobi mdgomareobebis miRma gasvla da
Tlac dakvirvebad sizmrebs xedavdnen REM
cnobierebis Secvlil mdgomareobebSi gadasvla.
Zilis periodSi (LaBerge et al., 1981).
zogierTi aseTi praqtika individualuria,
rogoricaa, magaliTad, rekreaciuli prepara-
tebis miReba; zogierTi ki, rogoricaa garkveuli dakvirvebadi sizmrebis gamowvevis mravali
religiuri praqtika, warmoadgens cnobieri meTodi arsebobs. magaliTad, dakvirvebadi
gamocdilebis Cveuli sazRvrebidan gasvlis sizmrebis zogierT kvlevaSi mZinare adamianebs
jgufur mcdelobas. Cven mimovixilavT iseT ukeTeben specialur saTvales, romelSic REM
sxvadasxva gamocdilebas, romelSic cnobierebis Zilis dafiqsirebisas wiTeli sinaTle inTeba.
Secvlili mdgomareobebi mTeli rigi procedu- cdis dawyebamde monawileebma iswavles, rom
rebiT miiRweva. wiTeli sinaTlis gamoCenisas unda gaacnobieron,
rom sizmars xedaven (LaBerge & Levitan, 1995).
acnobiereben ra, rom sizmars xedaven da, amasTanave,
dakvirvebadi sizmrebi isev sZinavT, cdis pirebi dakvirvebadi sizmrebis
Tavi 6 / goneba, cnobiereba da Secvlili mdgomareobebi

mdgomareobaSi gadadian, romelSic SeuZliaT


aris Tu ara SesaZlebeli, vacnobierebdeT,
TavianTi sizmrebis gakontroleba, maTi Si-
rom sizmars vxedavT, rodesac vxedavT sizmars?
naarsebis warmarTva pirovnuli miznebis Se-
dakvirvebadi sizmrebis Teoriis momxreebi
sabamisad da TavianTi mimdinare survilebis
gvaCveneben, rom cnobierebis SenarCuneba sizmris
Sesabamisad sizmris dasruleba. dakvirvebadi
xedvis procesSi swavlebadi da regularuli
sizmris naxvis SesaZlebloba matulobs, Tu
praqtikiT gavarjiSebadi unaria, romelic
mZinare adamians sjera, rom SesaZlebelia aseTi
mZinare adamians sizmris mimarTulebis kon-
sizmrebi da regularulad iyenebs maT gamomwvev
trolis saSualebas aZlevs (Gackenbach & LaBerge,
teqnikas (LaBerge & Rheingold, 1990). iseTi mkvlevari,
1988; LaBerge & DeGarcia, 2000).
rogoricaa, magaliTad, stefan labergi, amtkicebs,
rom sizmrebis „arakontrolirebad~ movlenebze
saidan kontrolis ganmtkiceba jansaRi qcevaa, radganac
es zrdis TviTdarwmunebulobis xarisxs da axdens
viciT individisaTvis dadebiTi gamocdilebis gene-
rirebas. Tumca, zogierTi Terapevti, romelic
dakvirvebadi sizmrebis eqsperimentuli
sizmrebis analizs pacientis problemebis ukeT
realoba
gagebis mizniT iyenebs, ewinaaRmdegeba aseT pro
stefan labergma da misma kolegebma dakvirvebadi sizmrebi (Lucid dreaming) - Teoria,
ganaviTares meTodologia, romelic dak- romlis Tanaxmadac, sizmris xedvis procesis
virvebadi sizmrebis realobis gadamow- cnobieri aRqma daswavladi unaria, romelic
mebis saSualebas iZleva. demonstracia iZleva sizmris mimarTulebisa da Sinaarsis
208 kontrolis saSualebas.
Zili aranairad ar monawileobs hipnozSi, Tu
ar CavTvliT imas, rom zogjer Rrmad relaq-
sirebuli adamianebi garegnulad Zilis magvar
mdgomareobaSi imyofebian (Tu adamians marTlac
sZinavs, maSin is ar reagirebs hipnozze). ufro
zustad Tu ganvsazRvravT, hipnozi aris cno-
bierebis Secvlili mdgomareoba, romelic
xasiaTdeba zogierTi adamianis gansakuTrebuli
unariT _ moaxdinos STagonebaze reagireba,
rasac Tan axlavs aRqmis, mexsierebis, moti-
vaciisa da TviTkontrolis gancdis cvlilebebi
(Orne, 1980). imyofebian ra hipnotur mdgomareobaSi,
monawileebi momatebuli STagonebadobiT
xasiaTdebian hipnotizioris STagonebis mimarT
_ isini xSirad grZnoben, rom maTi qceva yovel-
gvari ganzraxvisa da cnobieri Zalisxmevis ga-
reSe xorcieldeba (Hilgard, 1968).
mkvlevrebi xSirad ver aRweven Tanxmobas
hipnozis dros moqmedi fsiqologiuri meqa-
nizmebis Taobaze (Kirsch & Lynn, 1995, 1998).
zogierTi adreuli Teoriis mixedviT, hipnozis
zemoqmedebis qveS myofi individebi transis
mdgomareobaSi gadadian, romelic didad
gansxvavdeba fxizeli cnobierebis mdgomare-
obisgan. sxva Teoriebis Tanaxmad, hipnozi sxva
araferia, Tu ara momatebuli motivacia.
arsebobs Teoriebi, romelTa azriT hipnozi
socialuri roluri TamaSis nairsaxeoba, pla-
cebo reaqciis saxeobaa hipnotizioris mowo-
cedurebs, radgan es procedurebi arRvevs nebis dasamsaxureblad (ix. Tavi 2). faqtobrivad,
sizmris bunebriv mimdinareobas. mkvlevrebma gamoricxes mosazreba imis Sesaxeb,
rom hipnozi gansakuTrebul, transismagvar

cnobierebebis Semcvleli mdgomareobebi


cvlilebebs iwvevs cnobierebaSi. Tumca, vina-
hipnozi idan individebs hipnoturi zegavlenis gareSec
SeuZliaT hipnoturi mdgomareobisaTvis dama-
sazogadoebaSi garcelebulia azri, rom
xasiaTebeli qceviTi paternebis ganxorcieleba,
hipnotiziori mZlavr Zalas flobs mis nebayof-
lobiT Tu uneblie monawileebze. ramdenad naTeli xdeba, rom hipnozs motivaciuri an
placebo procesebis garda sxva damatebiTi
marTebulia es mosazreba hipnozis Sesaxeb? ra
efeqtebic gaaCnia. hipnoturi stimulaciisa da
aris hipnozi, ra mniSvnelovani niSnebiT
xasiaTdeba da rogoria misi sasargeblo/ hipnobilurobis ganxilvis Semdeg aRvwerT mis
zogierT efeqts.
validuri fsiqologiuri gamoyeneba? termini
hipnozi hipnos-idan, berZnul miTologiaSi
Zilis RmerTis saxelidan, momdinareobs. Tumca, hipnoturi stimulacia da
hipnobiluroba
hipnozi (Hypnosis) - cnobierebis Secvlili mdgo-
hipnozi hipnoturi stimulaciiT (hypnotic in-
mareoba, romelic xasiaTdeba Rrma modunebiT
(relaqsaciiT), STagonebisadmi mimReblobiT da duction) iwyeba. es aris mosamzadebel aqtivobaTa
aRqmis, mexsierebis, motivaciisa da TviTkon- erToblioba, romelsac minimumamde dahyavs
trolis cvlilebebiT. garegani gamRizianeblebi da monawileebs mxo-
209
lod SeTavazebul stimulebze amaxvilebinebs
yuradRebas da STaagonebs, rom isini cnobierebis
gansakuTrebul mdgomareobaSi gadasasvlelad
emzadebian. mosamzadebeli aqtivobebi gulis-
xmobs garkveuli gamocdilebis warmodgenas an
movlenebisa da reaqciebis vizualizacias.
ganmeorebadi praqtikis SemTxvevaSi mosam-
zadebeli procedurebi daswavlili signalis
funqcias iZens, Sesabamisad, monawileebi swrafad
gadadian hipnotur mdgomareobaSi. STagonebis
tipuri procedurebi moicavs Rrma relaqsaciis
mdgomareobis SeTavazebas, Tumca zogierTi
suraTi
6.5
adamiani iseTi aqtiuri, qmediTi stimulaciiTac
pirvelad gamowveuli hipnozis done
hipnotizirdeba, rogoricaa velosipediT
siarulis warmodgena (Banyai & Hilgard, 1976). grafiki gviCvenebs hipnoturi zemoqmedebis qveS pir-
velad moxvedrili 533 individis Sedegebs. hipnobi-
hipnozis scenuri warmodgenebi gviqmnian
luroba stanfordis hipnoturi damyolobis 12-de-
STabeWdilebas, rom hipnozis Zala hipnoti- bulebian skalaze gaizoma.
ziorisgan momdinareobs, Tumca, hipnozis erTad-
erTi umniSvnelovanesi faqtoria monawilis hipnobiluroba SedarebiT stabiluri maxasia-
unari Tu „niWi~ imisa, rom hipnozs daeqvemde- Tebelia. mozrdilebSi es maCvenebeli, faqtob-
baros. hipnobiluroba gviCvenebs, Tu ra xaris- rivad, ucvleli rCeba 10 wlis ganmavlobaSi
xiT eqvemdebareba individi hipnoturi reaqciebis sxvadasxva dros Catarebuli gazomvebis dros
gancdis standartul instruqciebs. arsebobs (Morgan et al., 1974). kolejSi hipnobilurobis tes-
individualur gansxvavebaTa farTo speqtri, tirebaSi monawile 50 cdis pirs (qalebi da
STagonebadobis sruli arqonidan totalur kacebi) 25 wlis Semdeg Cautarda ganmeorebiTi
STagonebadobamde. testireba da miRebuli Sedegebi mniSvnelovnad
suraTi 6.5 gviCvenebs kolejis studentTa korelirebda (koeficientiT 0.71) adrindel
Tavi 6 / goneba, cnobiereba da Secvlili mdgomareobebi

procentul ganawilebas hipnobilurobis xaris- monacemebTan (Piccione et al., 1989). bavSvebi ufro
xis mixedviT, rodesac maT pirvelad gaiares STagonebadni arian, vidre mozrdilebi; hipno-
hipnoturi stimulaciis testi. ras niSnavs am turi STagonebadoba maqsimums aRwevs mozar-
skalaze „maRali~ an „Zalian maRali~ maCvene- dobis periodSi da Semdeg mcirdeba. arsebobs
beli? testis dasrulebis Semdeg hipnotiziori garkveuli monacemebi hipnobilurobis geneti-
iZleoda posthipnotur instruqciaTa serias, kuri determinantebis Sesaxeb. kerZod, identuri
romelic TiToeuli individis qcevas Seexeboda. tyupebis maCveneblebi ufro uaxlovdeba erTma-
rodesac hipnotiziori eubneboda, rom maTi neTs, vidre araidenturi tyupebis (Morgan et al.,
gaSlili xelebi rkinis naWrad iqceoda, Zalze 1970). miuxedavad imisa, rom hipnobiluroba Seda-
hipnotizirebuli individebi ver axerxebdnen rebiT stabiluria, is ar korelirebs arc erT
xelebis moxras. Sesabamisi instruqciis SemTxve- iseT pirovnul maxasiaTebelTan, rogoricaa mim-
vaSi maT SeeZloT xeli gaeqniaT ararsebuli ndobloba an konformuloba (Fromm & Shor, 1979;
mwerisaTvis. aseve, Zalze hipnotizirebul indi- Kirch & Lynn, 1995). metic, hipnobiluroba moiazrebs
videbs ar SeeZloT „ara~-s niSnad Tavis gaqneva, hipnotur mdgomareobaSi mTlianad CarTvis
Tu hipnotiziori eubneboda, rom maT aRar unikalur kognitur unars.
SeeZloT amis gakeTeba. hipnobilurobis „daba-
li~ maCveneblis mqone studentebi TiTqmis ar
hipnozis efeqtebi
avlendnen msgavs reaqciebs.
hipnobilurobis gazomvis proceduris
hipnobiluroba (Hypnotizability) - aCvenebs, Tu ra aRwerisas saubari gvqonda hipnozis zogierT
xarisxiT eqvemdebareba mocemuli individi stan- standartul efeqtze: hipnoturi zemoqmedebis
dartul hipnotur STagonebas.
210 qveS individebi reagireben motoruli SesaZleb-
lobebisa (magaliTad, maT xelebs ver xridnen) xdeba. namdvilad hipnotizirebuli indi-
da perceptuli gamocdilebis (magaliTad, maT videbi gamocdilebaTa farTo speqtrs aRwe-
eCvenebodaT buzebi) Sesaxeb miTiTebebze. Tumca, ren: isini TavianT realur gamocdilebas-
rogor unda davrwmundeT, rom es qcevebi Tan miaxloebul gancdebs ufro hyvebian,
hipnozis gansakuTrebuli SesaZleblobebidan vidre imas, risi gagonebac surs maTi azriT
momdinareobs da ar aris monawilis Zlieri eqsperimentators ( Reed et al., 1996).
survili, rom daimsaxuros hipnotizioris mo-
woneba? am mniSvnelovan kiTxvaze pasuxis gasa-
am SemTxvevaSi simuliantebi arasworad
cemad mkvlevrebi xSirad atareben eqsperimentebs,
varaudoben, rom rac unda ganecadaT, realuri
romelSic erTmaneTs adareben da upirispireben
hipnozi iyo. aseTi tipis eqsperimentebidan
namdvilad hipnotizirebul individebsa da
naTeli xdeba, Tu konkretulad ra damoukidebeli
simuliantebs.
wvlili Seaqvs hipnozs adamianis gamocdilebaSi.
hipnozis erT-erTi Rirebuleba, romelzec
ar kamaToben, tkivilis Semcirebis unaria
saidan (hipnoturi analgezia). Cveni goneba winaswari
viciT ganWvretiTa da SiSiT aZlierebs tkivilis
stimulebs. am fsiqologiuri efeqtis Semcireba
hipnozi metia, vidre simulacia
hipnoziT aris SesaZlebeli (Chaves, 1999). tki-
eqsperimentSi studentTa ori jgufi vilis kontroli sxvadasxva hipnoturi STa-
monawileobda. erTi jgufi realurad iqna gonebiT miiRweva: sxeulis mtkivneuli nawilis
hipnotizirebuli. meore jgufs hipnozis araorganulad (xis an plastikatisgan gake-
simulirebis instruqcia misces: pirveli Tebulad) an mTliani sxeulisgan gancal-
eqsperimentatoris instruqciis Tanaxmad, kevebulad warmodgena, gonebis ganTavisufleba
maT unda moetyuebinaT meore eqsperimen- sxeulisgan da drois sxvadasxvagvarad `dama-
tatori da daerwmunebinaT igi, rom mar- xinjeba~. adamianebs maSinac ki SeuZliaT
Tlac hipnotozirebulni iyvnen. amis tkivilis gakontroleba, rodesac yvela azri
Semdeg orive jgufs waredgina tonebis da warmodgena gandevnilia cnobierebidan
seriebi da moeTxova am tonebis simaRlis (Hargadon et al., 1995). hipnozi gansakuTrebiT
Sefaseba. eqsperimentis mniSvenlovani Rirebulia qirurgiuli pacientebisaTvis, ro-
nawili iyo moTxovnis instruqcia, romel- melTanac SeuZlebelia sruli anesTeziis miR-
Sic cdis pirebs eubnebodnen, Tu ra unda weva, dedisTvis fiziologiuri mSobiarobis
ganecadaT (Reed et al., 1996, p.143).

cnobierebebis Semcvleli mdgomareobebi


dros da simsivniani pacientebisTvis, romlebic
daavadebasTan da mis mkurnalobasTan dakavSi-
isini, visac erTjerze metad waredgina
rebul tkivilTan gamklavebas swavloben. TviT-
toni, midrekilni iyvnen hipnotur mdgo-
hipnozi (autohipnozi) tkivilis kontrolisadmi
mareobaSi darCenisken, rac mniSvnelovnad
saukeTeso midgomaa, radganac pacients tkivilis
amcirebs maT mier gagonili bgeris inten-
gamoCenisTanave SeuZlia kontrolis gaZliereba.
sivobas. Tqven, albaT, am bolo cdaze isev
erT-erT kvlevaSi ikvlies metastazuri simsivnis
hipnotur mdgomareobaSi dabrundebiT da
mqone 86 qali, romlebic tkivils TviThipnoziT
amitom Zalze mcire bgeras gaigonebT.
akontrolebdnen. aRmoCnda, rom maTTan tkivili
savaraudoa, rom is saerTodac ver gaigo-
orjer naklebi iyo, vidre sakontrolo jgufSi
noT.
(Spiegel et al., 1989).
mkvlevrebi tkivilis Semcirebis faqtebiT
Tu hipnozis yvela efeqts eqsperimen-
aCveneben, rom hipnozis efeqtebi scildeba
tatoris moTxovnebis Sesabamisad indi-
monawileTa eqsperimentatoris an Tavad maTi
vidis moqmedebis survils mivawerT, unda
molodinebis Sesabamisad moqcevis survils.
movelodeT, rom hipnotizirebuli da simu-
Zalze hipnotizirebad individebTan tkivilis
lianti monawileebi msgavsad unda asru-
Semcireba hipnoturi STagonebiT ufro efeqtu-
lebdnen moTxovnebs, realurad ki ase ar 211
rad miiRweva, vidre tkivilis Semamcirebeli es mxolod im pirovnebis an pirovnebaTa
sxva teqnikebiT (Miller & Bowers, 1993). hipnobilurobis Sedegia, romelic hipnoturi
zemoqmedebis qveS imyofeba. hipnozSi yofna ar
niSnavs pirovnuli kontrolis dakargvas;
saidan
faqtobrivad, hipnozSi yofnis gamocdileba
viciT individs kontrolis gavarjiSebis axali gzebis
daswavlis saSualebas aZlevs _ hipnotiziori
hipnozi amcirebs tkivils
SeiZleba mwvrTnels SevadaroT, romelic
moxaliseebs Camouyalibes kunTebis au-
wvrTnis subieqts, romelic axorcielebs qcevas.
taneli tkivili. individebis mier tkivi-
es yvelaferi kargad unda gvaxsovdes, rodesac
lis amtanoba eqsperimentTa sam seriaSi vuyurebT scenaze gaTamaSebul sanaxaobas, sadac
izomeboda: (1) Zalze mamotivirebeli
adamianebi ucnaur qmedebebs axorcieleben
instruqciebiT; (2) hipnoturi analgeziis
hipnoturi zemoqmedebis qveS. scenis hipno-
gamowveviT da (3) placebo kafsulis tiziori imiT qmnis cocxal sanaxaobas, rom
gadaylapviT, romelic cdis pirebs eZle-
egzgibicionisturi maxasiaTeblebis mqone ada-
odaT, rogorc tkivilis momxsneli. (1) da
mianebs sxvebis TandaswrebiT iseT qcevebs
(2) seriebs Soris gansxvaveba hipnozis im axorcielebinebs, rasac adamianTa umravlesoba
efeqtis Sefasebis saSualebas iZleoda,
arasodes ar gaakeTebda. mkvlevrebisa da
romelic cdis piris mier instruqciaTa
TerapevtebisaTvis hipnozi warmoadgens teqnikas,
kargad Sesrulebis survilisgan damouki- romliTac SesaZlebelia cnobierebis SesaZ-
deblad miiRweoda. (2) da (3) seriebs Soris
leblobebis gamokvleva da modificireba.
gansxvaveba imis demonstrirebis saSualebas
iZleoda, rom hipnozi placebo efeqtze
metia. eqsperimentatorma, romelic atarebda meditacia
testirebas, ar icoda, Tu romel cdis
aRmosavluri mravali religia da tradi-
pirebs hqondaT miRebuli placebo kafsula
ciuli fsiqologiuri mimdinareoba muSaobs
da arasworad egona, rom yvela hipnoturi
cnobierebis gamocalkevebaze yoveldRiuri,
Tavi 6 / goneba, cnobiereba da Secvlili mdgomareobebi

analgeziis qveS iyo. aRmoCnda, rom 24 cdis


aqtualuri safiqralebisgan. isini cdiloben
piridan naxevari cdis pirebisa Zalzed
mentalur da spiritualur „me~-ze Sinagani
hipnobilurebi iyvnen, danarCen naxevars
fokusirebis miRwevas. meditacia warmoadgens
ki dabali maCvenebeli hqonda hipnobilu-
cnobierebis Secvlis formas, romelic mowo-
robis skalaze.placebo abebi mniSvnelovan-
debulia Rrma simSvidis mdgomareobis miRwevis
wilad amcirebda tkivils yvela monawiles-
saSualebiT sakuTari Tavis Sesaxeb codnisa da
Tan, motivaciuri instruqciebis xarisxi-
subieqturi keTildReobis, kargad yofnis
sagan damoukideblad. amasTan, hipnozis mo-
gaRrmavebisTvis. meditaciis dros pirovneba
lodini tkivilis Sesamcireblad, aseve,
SeiZleba fokusirdebodes da iwesrigebdes
yvela monawilesTan iZleoda mniSvnelovan
sunTqvas, iRebdes garkveul pozebs (iogas po-
efeqts – placebo molodinis efeqti. Tumca,
zebi), minimumamde dahyavdes garegani stimulacia,
Zalze hipnobilur monawileebSi tkivilis
axdendes specifikuri mentaluri xatebis generi-
amtanoba hipnoturi analgeziis gamowvevis
rebas an aTavisuflebdes gonebas yovelgvari
periodSi gacilebiT meti iyo, vidre nak-
azrisagan.
lebad hipnobilurebTan da vidre sxva
garkveulwilad sakamaTod rCeba meditaciis
nebismier danarCen mdgomareobaSi _ hipnozi
gazomvadi efeqtebi. kritikosTa TvalsazrisiT,
ar iyo mxolod placebo (McGlashan et al.,
TiTqmis ar arsebobs fsiqologiuri sxvaoba
1978).

meditacia (Meditation) - cnobierebis Secvlis for-


dabolos erTi SeniSvna hipnozis Sesaxeb: ma, romelic mowodebulia TviTcnobierebis Sem-
hipnozis Zala ar momdinareobs hipnotizioris cirebis saSualebiT sakuTari Tavis Sesaxeb
codnisa da TviTSegrZnebis gaumjobesebisaTvis.
212 gansakuTrebuli SesaZleblobidan Tu unaridan;
akrZalvebisgan. zogierTi mkvlevari fiqrobs,
rom meditaciis regularuli praqtika afarToebs
gonebis farglebs dasavluri fsiqologiis mier
aRiarebuli sazRvrebs miRma da mis Sedegad
SesaZlebelia gazomvadi inteleqtisa (IQ; ix.
Tavi 10) da kognituri unarebis (Cranson et al.,
1991) maCveneblis zrda. meditaciis wamyvani
budisti maswavlebeli naT hani (Nhat Hanh, 1991)
gvirCevs, gavacnobieroT sakuTari sunTqva,
ubralod davakvirdeT Cven irgvliv arsebul
garemos da davgegmoT yoveldRiuri moqmedebebi,
rac fsiqologiuri wonasworobisken maval
gzaze dagvayenebs.

halucinaciebi
uCveulo pirobebSi SesaZloa adgili hqondes
cnobierebis damaxinjebas, rodesac individi
xedavs an esmis is, rac awmyoSi realurad/
obieqturad ar aris mocemuli. halucinacia
aris naTeli aRqma, romelic Cndeba obieqturi
stimulaciis ararsebobis pirobebSi; es aris
individis Secvlili realobis mentaluri kon-
normalur „TvaldaxuWul~ modunebul mdgo- struqcia. halucinaciebi gansxvavdeba ilu-
mareobasa da meditaciis konkretul proce- ziebisgan, romelic realuri stimulis percep-
durebs Soris (Holmes, 1984). Tumca, meditaciis tuli damaxinjebaa. ganvixiloT suraTi 6.6.
damcvelebi amtkiceben, rom meditaciis realuri masze adamianTa umravlesoba samkuTxeds xedavs,
fiziologia SeiZleba daxasiaTdes, rogorc Tumca, is „realurad~ ar aris gamosaxuli. am
mSvidi sifxizle anu minimaluri sxeulebrivi
aRgznebis, magram maqsimaluri cnobierebis
mdgomareoba (Dillbeck & Orme-Johnson, 1987; Morrell,
1986). amrigad, meditacia, sul mcire, Seamcirebs

cnobierebebis Semcvleli mdgomareobebi


SfoTvas, gansakuTrebiT maTTan, visac stresul
garemoSi uwevs funqcionireba (Anderson et al.,
1999; Shapiro et al., 1998). Tumca, meditaciuri praq-
tikis mizani gacilebiT metia, vidre Tavis
droebiTi daRweva daZabulobisgan. meditaciis
praqtikosebis Tanaxmad, rodesac aseT praqtikas
regularuli xasiaTi aqvs, meditaciis zogierT
formas xelewifeba cnobierebis gaZliereba,

6.6
gaciskrovnebis miRwevaSi daxmarebis gaweva imiT, suraTi
rom individs saSualeba misces nacnobi sagnebis
axleburad danaxvisa da aZlevs aRqmisa da es iluziaa da ara halucinacia!
azrovnebis ganTavisuflebis SesaZleblobas
miuxedavad imisa, rom realurad ar arsebobs,
avtomaturi, kargad daswavlili paternebis adamianTa umravlesoba am suraTze samkuTxeds
xedavs. halucinaciebis SemTxvevaSic adamianebi
halucinacia (Hallucinations) - mcdari aRqma, rome- ararsebuls aRiqvamen, Tumca halucinaciebi
lic Cndeba obieqturi gamRizianeblis arar- individebis cnobierebis Secvlili mdgomare-
obidan warmoiqmneba da ara perceptuli proce-
sebobis pirobebSi.
sebisgan. 213
faqts halucinacias ver vuwodebT, radganac,
rogorc avxseniT mexuTe TavSi, samkuTxedi Cven religiuri eqstazi
mier samyaros aRqmis normaluri procesebis meditacia, locva, marxva da spiritualuri
Sedegad „Cndeba~. Cven ver gavaqrobT am komunikacia religiuri gamocdilebis gaZli-
iluzorul samkuTxeds imiT, Tu gavixsenebT, erebas, intensifikacias emsaxureba. uiliam
rom is ar aris realuri. iluziisgan gansxva- jemsisaTvis (1902) religiuri gamocdileba war-
vebiT, halucinaciebi individualuri gamocdi- moadgens unikalur fsiqologiur gamocdilebas,
lebaa, romelsac ar iziareben igive situaciaSi romelic xasiaTdeba movlenebis erTaderTobisa
moxvedrili sxva adamianebi. zogierTi halu- da dakavSirebulobis, gamocdilebis realu-
cinacia xanmoklea; Tu pirovneba sakuTari robisa da mkafioobis gancdiT, agreTve komu-
TavisTvis halucinaciis ararealurobis swrafad nikaciis unaris arqoniT, sxva sityvebiT rom
dafiqsirebas SeZlebs realobasTan misi dapiris- vTqvaT, mTliani gamocdilebis xasiaTiT. mra-
pirebiT, halucinaciuri gancda savaraudod vali adamianisaTvis religiuri gamocdileba
dasruldeba. Tumca, zog SemTxvevebSi individebi namdvilad ar warmoadgens maTi Cveulebrivi
ver axerxeben halucinaciebis „realurobis~ cnobierebis nawils.
daZlevas da es halucinaciebi maT cxovrebaze TiTqmis ar moiZebneba apalaCias wminda
zemoqmedeben (Siegel, 1992). aCrdilis (Holy Ghost) tomis xalxis religiur
halucinaciebs xels uwyobs momatebuli gamocdilebaze ufro Zlieri religiuri gamoc-
agznebadoba, intensiuri saWiroebis mdgomareoba dileba. maTi rwmenebi da qcevebi cnobierebis
an SemaSinebeli azrebis gandevnis uunaroba. unikalur formas qmnis, romelic maT gansakuT-
isini maSinac Cndeba, rodesac tvini uCveulo, rebuli qcevebis ganxorcielebis saSualebas
iSviaTi gamRizianeblis zemoqmedebas ganicdis, aZlevs. RvTismsaxurebisas maT Sxamiani gvelebi
magaliTad, maRali sicxis, epilefsiuri gulyris da cecxli uWiravT xelSi, svamen striqninis
an Sakikis dros; aseve, mZime gonebrivi aSlilo- sawamlavs. am qcevebisTvis mosamzadeblad usmenen
bis mqone pacientebTan, romelnic ise reagireben grZel qadagebebs da monawileoben xmamaRal,
Sinagan mentalur movlenebze, TiTqos isini yuradRebis mimzidvel simRerebsa, velur
garegani sensoruli gamRizianeblebi iyos. trialsa da cekvebSi:
Tavi 6 / goneba, cnobiereba da Secvlili mdgomareobebi

xSirad halucinaciebs iseTi fsiqoaqtiuri


enTuziazmi SeiZleba Zaladobis zRvars
nivTierebebic iwvevs, rogoricaa LSD da peioti
miuaxlovdes... wevrebi Wylopineben da ir-
da, aseve, halucinaciebi axlavs alkoholze
uaris Tqmas mwvave alkoholizmis SemTxvevebSi
(aseT halucinaciebs delirium tremens-s uwodeben,
DTs). am qimiurad gamowveuli halucinaciebis
arsebobas tvinze nivTierebaTa pirdapiri zemoq-
medeba uwyobs xels.
zogierT kulturul da religiur garemoSi
halucinaciebi sasurveli da mniSvnelovani
movlenaa (Siegel, 1992). am pirobebSi halucinaciebi
mistikur xilvad, gamocxadebad aRiqmeba, rac
maT mnaxvels gansakuTrebul statuss aniWebs.
amgvarad, sxvadasxva garemo pirobebSi
spiritualur ZalebTan aSkara kontaqtis erTi
da igive mkafio aRqma SeiZleba ganixilebodes,
rogorc sulieri avadmyofobis an rogorc
gansakuTrebuli niWis maniSnebeli. xSirad aseTi
gonebrivi statusis Sefaseba Tanabrad aris
damokidebuli rogorc damkvirveblis Sefasebaze,
ise Tavad perceptuli gamocdilebis Sinaarsze.
214
xevian da glosolaliis (lingvistur Si- Tavi socialur situaciebSi an ganicadon cno-
naarss moklebuli xelovnurad Seqmnili bierebis Secvlili mdgomareobebi. as welze
ena) gaurkvevel, eqstazur „axal enaze~ meti xnis win uiliam jemsi, romlis citirebac
metyvelebaze gadadian... maTi xelebi Cven ukve ramodenimejer movaxdineT, rogorc
erTmniSvnelovnad civia, cecxlis xelSi amerikaSi fsiqologiis damfuZneblis, aRwerda
daWeris Semdegac ki. es situacia SesaZloa cnobierebis Semcvlel nivTierebebze mis mier
Tanxvdebodes sxva religiur kulturebSi Catarebul eqsperimentebs. azotis oqsidis
arsebuli transuli mdgomareobebis kvle- SesunTqvis Semdeg jemsi aRniSnavda, rom „am
vebis monacemebs. es mexsierebis arqoniT, mdgomareobis umniSvnelovanesi momentia Zlieri
TiTqmis sensoruli amneziiTac SeiZleba metafizikuri iluminaciis moWarbebuli aR-
aixsnas, ris sailustraciod mkvlevrebs magznebeli SegrZneba. WeSmariteba TiTqmis
gvelebisa da cecxlis xelSi mWerTa ma- uxilavi movlenebis siRrmeSia da amavdroulad
galiTebi mohyavT (Watterlond, 1983, gv. 53, 55) Riaa dakvirvebisaTvis. goneba myisierad da
TvalSisacemi sisxartiT wvdeba arsebulis
gvelis xelSi damWerTa religiuri jgufis
yvela logikur mimarTebas da amis analogi ar
wevrebis fsiqologiurma kvlevam aCvena, rom
moiZebneba normalur cnobierebaSi; ver gavav-
isini kargad adaptirebuli, gawonasworebuli
lebT paralels normaluri cnobierebis fun-
adamianebi arian, romlebic jgufSi yofniT
qcionirebasTan~ (James, 1882, p.186). amgvarad, cno-
Zlier fsiqologiur da socialur mxardaWeras
bierebis Seswavlisadmi jemsis interesi cno-
iReben. „sulis momaswaveblebis~ ritualSi mo-
bierebis TviTgamowveuli Secvlili mdgo-
nawileoba „maTTvis personaluri jildos tol-
mareobis kvlevamde gafarTovda.
fasia, romelsac maTi cxovrebis verc erTi
cnobierebis Secvlis mizniT nivTierebebis
aspeqti ver gautoldeba~ (Watterlond, 1983).
gamoyenebis popularizacia aldos haqslis (Aldos
Huxley, 1954) publikaciis _ „aRqmis karibWis~ gamoq-
veynebis Semdeg daiwyo. haqsli sakuTar cnobie-
cnobierebis Semcvleli
rebaze meskaliniT eqsperimentirebda. misi wignis
nivTierebebi gamosvlidan ramdenime aTwleulis Semdeg, 1998
adamianebi antikuri xanidan iyenebdnen wels Catarebuli gamokiTxvis Sedegebis mixed-
sxvadasxva nivTierebebs realobis aRqmis viT, romelSic 12 wlidan zemoT asakis daaxlo-
Sesacvlelad. arsebobs arqeologiuri mona- ebiT 25 500 moqalaqe monawileobda, aSS-is mo-
cemebi, rom aSS-is samxreT-dasavleTsa da meq- qalaqeTa 6,2% aRniSnavda, rom ukanaskneli erTi
sikaSi 10 000 wlis manZilze uwyvetad iyenebdnen wlis manZilze miRebuli hqonda erTi an meti
„Rrma Zilis marcvlebs~ (sophora seed) anu akrZaluli nivTiereba (Substance Abuse and Mental

cnobierebebis Semcvleli mdgomareobebi


meskalis5 marcvals. antikuri actekebi ludSi Health Services Administration - SAMHSA, 1999). sixSire
azavebdnen meskalis marcvlebs. antikuri xanidan gacilebiT maRali iyo gviani mozardobis asakSi:
moyolebuli, CrdiloeT da samxreT amerikis 16-17 wlis mozardebis 16,4% da 18-20 wlis mo-
mcxovreblebis ritualebis nawils Seadgenda zardebis 19,9% aRniSnavda narkotikebis romelime
Teonanaqtalis, fsilocibis sokos gadaylapva, tipis moxmarebas. garda amisa, SerCevis 51,7%
romelic „RmerTebis sxeulis~ saxeliTac aris gamokiTxvamde erTi wlis ganmavlobaSi xandaxan
cnobili. am sokos mcire dozebi naTel iRebda alkohols, 27,7% ki - eweoda sigarets. es
halucinaciebs iwvevs. monacemebi xsnis imas, Tu ratom dgas auci-
dasavlur kulturebSi narkotikebi garTo- leblobiT mecnierTa dRis wesrigSi narkotike-
basTan, dasvenebasTan ufro asocirdeba, vidre bis gamoyenebis mizezebisa da Sedegebis kvleva.
jgufur sakralur ritualebTan. adamianebi mTel
msoflioSi iReben narkotikebs, raTa modundnen,
damokidebuleba da miCveva
gaumklavdnen stresebs, Tavi aaridon arsebuli
realobis usiamovnebebs, komfortulad igrZnon fsiqoaqtiuri nivTierebebi qimiuri naerTebia,
romelic cnobieri aRqmis droebiTi SecvliT
215
5 zegavlenas axdens mentalur procesebsa da
erTgvari narkotiki.
qcevaze. xvdebian ra tvinSi, ejaWvebian sinafsis mimarT ganviTardes. nivTierebaze damokidebu-
receptorebs da garkveuli reaqciebis blo- lebis Sedegad adamianis cxovrebis stili
kirebas an stimulirebas axdenen. amiT safuZ- imdenad fokusirdeba narkotikis miRebis ir-
vlianad cvlian tvinis sakomunikacio sistemas, gvliv, rom izRudeba an mcirdeba misi fun-
zemoqmedeben aRqmaze, mexsierebaze, guneba- qcionirebis SesaZlebloba. garda amisa, nar-
ganwyobilebasa da qcevaze. mocemuli nivTie- kotikis miRebis yoveldRiuri Cvevis Sesanar-
rebebis gaxangrZlivebuli gamoyenebis Sedegad Cuneblad da danaxarjebis dasafarad xSirad
viTardeba tolerantoba, anu imave efeqtis ubiZgebs nivTierebaze damokidebul individs
misaRwevad ufro da ufro meti doza xdeba qurdobisken, yaCaRobisken, prostituciisken an
saWiro (tolerantobis zogierT fsiqologiur narkotikebiT vaWrobisken. dResdReobiT
safuZvelze me-7 TavSi visaubrebT). toleran- narkotikebze miCvevis Tanmxlebi yvelaze mo-
tobas Tan sdevs fiziologiuri damokidebuleba, makvdinebeli safrTxea hipodermuli nemsebis
procesi, romlis drosac organizmi eCveva da Tanaziari moxmarebis Sedegad SidsiT daavadebis
damokidebuli xdeba mocemul nivTierebaze, saSiSroeba; intravenuri narkotikebis momxma-
nawilobriv imitom, rom narkotikis xSiri arse- reblebma sruliad gauazreblad SeiZleba
bobiT, SemcvelobiT gamoifiteba neirotran- `gauziaron~ organizmis siTxe imaTac, visac es
smiterebi. tolerantobisa da damokidebulobis momakvdinebeli daavadeba aqvT.
tragikuli Sedegia miCveva. adamians, romelic mozardebi emociuri stresebisgan Tavis daR-
miCveulia mocemul nivTierebaze, organizmSi wevisa da yoveldRiur stresorebTan gasam-
esaWiroeba narkotiki da Tu nivTiereba ar aris klaveblad akrZaluli nivTierebebis gamoyenebis
damangreveli, mtkivneuli simptomebiT (kankali, Semdeg xangrZlivi uaryofiTi SedegebiT itan-
oflianoba, gulisreva da alkoholis arar- jebian.
sebobis zogierT SemTxvevaSi ki sikvdili) itan-
jeba.
Tu individi mocemuli nivTierebis gamoyene- saidan
bas imdenad sasurvelad da sasiamovnod miiCnevs, viciT
rom viTardeba swrafva, Zlieri survili (miCvevis
Tavi 6 / goneba, cnobiereba da Secvlili mdgomareobebi

an miCvevis gareSe), mdgomareobas fsiqologiur nivTierebebis borotad gamoyenebis


damokidebulebas uwodeben. fsiqologiuri Sedegebi
damokidebuleba SeiZleba nebismieri nivTierebis mozardebis mier narkotikebis moxma-
rebis rvawliani kvleva 1976 wels daiwyo.
fsiqoaqtiuri nivTierebebi (Psychoactive drugs) - gamokvlevaSi monawileobda damamTavre-
qimiuri naerTebi, romelic cnobieri aRqmis beli klasis 1634 moswavle los anjele-
droebiTi SecvliT zegavlenas axdens mentalur sidan. sruli yovelwliuri monacemebi
procesebsa da qcevaze.
Seikriba 739 monawileze. maT Soris 10%-
tolerantoba (Tolerance) - situacia, romelic ze naklebi regularulad an qronikulad
nivTierebis xangrZlivi gamoyenebis Sedegad
moixmarda narkotikebs, 10%-ze naklebs ki
iqmneba, rodesac igive efeqtis misaRwevad in-
divids ufro da ufro meti doza sWirdeba. saerTod ar hqonda narkotikebTan aranairi
Sexeba. miRebuli Sedegebis dayofa oTx
fiziologiuri damokidebuleba (Psysiological de-
pendence) - procesi, rodesac organizmi eCveva jgufad gaxda SesaZlebeli (Newcomb &
da damokidebuli xdeba mocemul nivTierebaze. Bentler, 1988; Stacy et al., 1991):
miCveva (Addiction) - mdgomareoba, rodesac orga- narkotikis yoveldRiuri moxmareba
nizmi iTxovs narkotiks, raTa funqcionireba uaryofiTad moqmedebda pirovnul da so-
SeZlos, mis arqonaze yovelgvari fizikuri da cialur adaptaciaze, arRvevda urTier-
fsiqologiuri reaqciebis gareSe; xSirad Tan Tobebs, amcirebda swavlis potencials,
sdevs tolerantobasa da damokidebulobas. zrdida kriminals Zaladobis gareSe da
fsiqologiuri damokidebuleba (Psychological de- xels uwyobda dezorganizebul azrov-
pendence) - narkotikis fsiqologiuri saWiroeba nebas.
an survili.
216
Zlieri nivTierebebi, rogoricaa sinamdvilisgan gamocalkevebulad grZnobs Tavs.
stimulatorebi da narkotikebi, zrdida halucinogenuri nivTierebebi moqmedeben tvinSi
suiciduri da TviTdamangreveli azrebis specifikur receptorul ubnebze, qimiur neiro-
sixSires da amcirebda socialur mxar- transmiterze _ serotoninze (Aghajanian & Marek,
daWeras, riTac xels uwyobda martoobas. 1993).
nivTierebis efeqtebi icvleboda maTi kanafi fsiqoaqtiuri efeqtis mqone mcenarea.
tipisa da kombinirebuli gamoyenebis Sesa- misi aqtiuri ingredientia THC, romelic
tyvisad. ase, magaliTad, kokaini zrdida napovnia rogorc haSiSsa (mcenaris dafxvnili
konfrontacias da asustebda axlo urTier- fisi) da, aseve, marixuanaSi (mcenaris gamxmari
Tobebs, Tumca, fsiqologiuri da fizikuri foTlebi da yvavilebi). THC-s SesunTqviT
janmrTelobisaTvis yvelaze damangrevel gamowveuli gancdebis buneba damokidebulia
efeqts Zlieri nivTierebebisa da sigaretis dozirebaze: mcire dozebi iwvevs msubuq, sa-
kombinacia iZleoda. siamovno gabruebas, didi dozebi ki _ xangrZliv
moulodneli iyo, rom mozardebTan, halucinogenur reaqciebs. regularuli gamo-
romlebic zomierad iRebdnen alkohols yenebis SemTxvevaSi aRiniSneba eiforia, kargad
da sxvas arafers (aranair narkotiks), aRi- yofnis gancda, sivrcisa da drois aRqmis rRveva
niSneboda momatebuli socialuri integ- da, ra Tqma unda, sxeulidan gasvlis gancdebi.
racia da TviTpativiscema. es mozardebi Tumca, konteqstidan gamomdinare, SesaZloa
Tavis TanatolebTan SedarebiT ukeTesad negatiur efeqtsac hqondes adgili _ SiSi, SfoTva
adaptirebulni SeiZleba yofiliyvnen. da dabneuloba. mkvlevrebma wlebis manZilze
icodnen, rom kanafinoidebi, marixuanas aqtiuri
qimiuri naerTebi, Semakaveblad moqmedebs tvinis
specifikur receptorebze; es kanafinoiduri
fsiqoaqtiur nivTierebaTa saxeebi
receptorebi hipokampSi, anu mexsierebaze pasuxis-
gavrcelebuli fsiqoaqtiuri nivTierebebis mgebel Tavis tvinis ubnebSia ganlagebuli.
nusxa mocemulia 6.1 cxrilSi (me-16 TavSi sxva mxolod bolo aTwleulSi iqna nakvlevi axlad
tipis fsiqoaqtiur nivTierebebze visaubrebT, aRmoCenili anandamidi _ neirotransmiteri,
romlebic fsiqikuri aSlilobebis dasaZlevad romelic, aseve, Semakavebel efeqts axdens igive
gamoiyeneba). Cven mokled mimovixilavT, Tu rogor receptorebze (Di Marzo et al., 1994; Staht, 1998). ami-
aRwevs TiToeul klasSi Semavali nivTierebebi tomac aRweven kanafinoidebi cnobierebis Semcv-
maTTvis damaxasiaTebel fiziologiur da lel efeqts anandamidisadmi (tvinSi bunebrivad
fsiqologiur gavlenas; garda amisa, SevexebiT arsebuli nivTierebisadmi) mgrZnobiare tvinis

cnobierebebis Semcvleli mdgomareobebi


nivTierebebis borotad gamoyenebis pirovnul ubnebze. garda amisa, mecnierebma aRmoaCines,
da socialur Sedegebs. rom Sokoladi Seicavs nivTierebas, romelic
cnobierebis yvelaze fundamentur cvli- gavlenas axdens tvinis mier anandamidis mox-
lebebs iwvevs nivTierebebi, romlebic halu- marebaze (di Tomaso et al., 1996) Sokoladis
cinogenebis an fsiqodelikebis saxeliT aris molekulebma SeiZleba Seakavos kanafinoiduri
cnobili. es nivTierebebi cvlis rogorc ga- receptorebi an zemoqmedeba moaxdinos nervuli
regani samyaros, ise Sinagani cnobierebis aRqmas. reaqciebis zomaze. es molekulebi ar aris aR-
rogorc dasaxelebidan Cans, es nivTierebebi moCenili TeTr SokoladSi, riTac SeiZleba
xSirad iwveven halucinaciebs da `me~-sa da avxsnaT is faqti, rom adamianebs ufro xSirad
`ara me~-s Soris sazRvrebis gaqrobas. oTxi undebaT rZisa da Savi Sokoladi.
yvelaze cnobili halucinogenia meskalini opiatebi, rogoricaa heroini da morfini,
(miiReba kaqtusisgan), fsilocibini (miiReba Trgunavs fizikur mgrZnobelobasa da gamRizia-
sokosgan) da LSD da PCP (sinTezirdeba neblebze sapasuxo reaqciebs. heroinis intra-
laboratoriebSi). PCP, anu angelozis mtveri, venuri miRebis Tavdapirveli efeqtia siamov-
iwvevs gansakuTrebulad ucnaur disociaciur nebaSi gadaSveba _ yvela safiqralisa da sxeu-
reaqciebs, romlis drosac adamians ekargeba lebrivi moTxovnebis gacnobierebis adgils ei-
tkivilis SegrZneba, ibneva da garSemo arsebuli foriis grZnoba ikavebs. heroinis moxmareba 217
cxrili
6.1
fsiqoaqtiuri nivTierebebi: samedicino gamoyeneba, xangrZlivoba da
damokidebuleba
efeqtis damokidebuleba
samedicino gamoyeneba xangrZlivoba
(saaTebSi) fsiqologiuri fiziologiuri
opiatebi (narkotikebi)
morfini tkivilgamayuCebeli 3-6 maRali maRali
heroini kvlevis procesSi 3-6 maRali maRali
kodeini tkivilgamayuCebeli,
xvelis aRmkveTi 3-6 zomieri zomieri
haluciogeni
LSD ara 8-12 ara ar aris cnobili
PCP (penciklidini) veterinaruli
anesTetiki varirebs ar aris cnobili maRali
meskalini (peioti) ara 8-12 ara ar aris cnobili
fsilocibini ara 4-6 ar aris cnobili ar aris cnobili
kanafi (marixuana) qimioTerapiis
Tanmxlebi gulisrevis
aRmkveTi 2-4 msubuqad zomieri ar aris cnobili
depresantebi
barbituratebi sedatiuri, Zilis
(magaliTad, wamali, anesTetiki,
seqonali) antikonvulsanti 1-16 zomierad maRali zomierad maRali
benzodiazepini SfoTvis Semamcire-
(magaliTad, valiumi) beli, sedatiuri,
Zilis wamali,
antikonvulsanti 4-8 msubuqad zomieri msubuqad zomieri
alkoholi antiseptiki 1-5 zomieri zomieri
Tavi 6 / goneba, cnobiereba da Secvlili mdgomareobebi

stimulatorebi
amfetamini hiperkinezia, narko-
lefsia, wonis kon-
troli 2-4 maRali maRali
kokaini ara 1-2 maRali maRali
nikotini nikotinis saReWi
rezini mowevisTvis
Tavis dasanebeblad varirebs msubuqad maRali zomierad maRali
kofeini wonis kontroli,
stimulanti mwvave
respiratoruli
sirTuleebisas,
analgetiki 4-5 ar aris cnobili zomieri

xSirad iwvevs miCvevas. me-3 TavSi aRvniSneT, romelic tvinSi bunebrivad arsebuli niv-
rom tvini Seicavs endorfinebs (endogenur Tierebebis msgavsi qimiuri TvisebebiT xasiaT-
morfinebs), romelic mZlavr zegavlenas axdens deba. rodesac nervuli receptorebi xelovnulad
guneba-ganwyobilebaze, tkivilsa da siamovnebis stimulirdeba cnobierebis Semcvleli nivTie-
gancdaze. opiumisa da morfinis msgavsi nar- rebebiT, tvini kargavs faqiz balanss.
kotikebi tvinis igive receptorul ubnebs depresantebSi Sedis barbituratebi da,
ikavebs (Harrison et al., 1998; Reisine, 1995). amrigad, gansakuTrebiT AaRsaniSnavia, alkoholi. am
opiatebi da marixuana (rogorc zemoT aRiniSna) nivTierebebs axasiaTebT gonebrivi da fizikuri
imitom aRweven maTTvis damaxasiaTebel efeqtebs, aqtivobis daTrgunva (Seneleba) centralur
218 rom isini Seicaven iseT aqtiur komponentebs, nervul sistemaSi nervuli impulsebis gadacemis
zemoqmedebs GABA-s aqtivobaze (De Witte, 1996).
mcire dozis SemTxvevaSi alkoholma SeiZleba
gamoiwvios relaqsacia da mozrdilTa reaq-
ciebis siswrafis mcired gaumjobeseba, Tumca,
organizms mxolod mcire odenobis alkoholTan
SeuZlia gamklaveba. didi raodenobiT alkoholi
xanmokle periodSi iwvevs centraluri nervuli
sistemis gadatvirTvas. avtosagzao da ubeduri
SemTxvevebi 6-jer ufro xSiria adamianebTan,
romelTa sisxlSic 0,10% alkoholis Semcve-
lobaa, vidre maTTan, visTanac es maCvenebeli
2-jer naklebia. alkoholuri intoqsikaciis
meore Sedegi, romelsac wvlili Seaqvs ubedur
SemTxvevebSi, Tvalis gugebis gafarToebaa, rasac
Tan sdevs RamiT xedvis problemebi. rodesac
sisxlSi alkoholis Semcveloba 0,15% aRwevs,
adgili aqvs momatebul negatiur zemoqmedebas
azrovnebaze, mexsierebasa da gansjis unarze,
rasac Tan axlavs emociuri arastabiluroba
da motoruli koordinaciis rRveva.
alkoholis moxmareba umTavresi socialuri
problemaa aSS-Si. alkoholTan dakavSirebuli
avtokatastrofebi 15-25 wlis adamianTa sikv-
dilianobis wamyvani mizezia. rodesac smis
Sekavebis an Semcirebis saSualebiT. depresan- raodenoba da sixSire zemoqmedebs samsaxurze,
tebis moqmedebis efeqti, nawilobriv, miiRweva auaresebs socialur da ojaxur urTierTobebs
sinafsebSi nervuli komunikaciisTvis xelis da seriozul problemebs uqmnis janmrTelobas.
SewyobiT, sadac gamoiyeneba GABA neirotras- aseTi viTarebis Sesatyvisi diagnozia alko-
miteri (Dehaney & Sah, 1999; Malizia & Nutt, 1995). GABA holizmi. fizikuri damokidebuloba, toleran-
xSirad nervuli gadacemebis Semakaveblis fun- toba da miCveva _ es yvelaferi xangrZlivi
qcias asrulebs, riTac aixsneba depresantebis intensiuri smis fonze viTardeba. zogierTi
Semakavebeli efeqtebi. barbituratebi Zalze individisTvis alkoholizmi smaze uaris Tqmis

cnobierebebis Secvlili mdgomareobebi


saxifaTo SeiZleba iyos. 15-wlian kvlevaSi unaris arqonasTan asocirdeba; zogierTisTvis
gamovlinda, rom narkotikebis dozis gadametebis ki, alkoholizmi gamoixateba ramodenime Wiqis
SemTxvevaTa daaxloebiT naxevari barbitu- Semdeg smis SeCerebis unaris arqonaSi. 1998
ratebze modioda (Howard, 1984). yvelaze xSirad wels Catarebuli gamokiTxvis monacemebis
daniSvnadi depresantebi, rogoricaa valiumi Tanaxmad, 18-25 wlis respodentTa 13,8%-s aRe-
da qsanaqsi, mniSvnelovanwilad xasiaTdeba niSneboda intensiuri sma, anu isini svamdnen 5
miCvevis ganviTarebis SesaZleblobiT (Miller, 1999). da met Wiqas erT jerze/dalevaze yovel xuT
alkoholi iyo erT-erTi pirveli fsiqo- an met dReSi erTxel erTi Tvis ganmavlobaSi
aqtiuri nivTiereba, romelic farTod gamoiye- (SAMHSA, 1999), Tumca, yvela asakis respodentTa
neboda uxsovari droidan. misi gavlenis qveS saSualo maCvenebeli mamakacebTan (9,7%) gaci-
myofi adamianebi sulelebi, xmaurianebi, megob- lebiT maRali iyo, vidre qalebTan (2,4%).
rulebi da enawylianebi xdebian; zogierTi stimulatorebs, rogoricaa amfetamini da
maTgani agresiuli da moZalade xdeba, zogi ki kokaini, aRgznebisa da eiforiis mdgomareobis
iTrguneba da depresiul gancdebSi iZireba. gamowvevis mizniT iReben. stimulatorebi
mkvlevrebma dRemde ar ician, Tu konkretulad moqmedeben tvinSi iseTi neirotrasmiterebis
rogor moqmedebs alkoholi tvinze, Tumca, sxva donis momatebiT, rogoricaa norepinefrini,
depresantebis msgavsad, rogorc Cans, isic serotonini da dopamini. magaliTad, stimula- 219
torebi akaveben tvinSi im molekulebis moqme- romelic Tavs kargad gvagrZnobinebs raime
debas, romelTac, Cveulebriv, dopamini gamohyavs kargis/sworad gakeTebis Semdeg; rac gvagrZno-
sinafsebidan (Giros et al., 1996). kokainiT xangrZlivi binebs, rom yvelaferi wesrigSia _ fenomeni,
sargebloba iwvevs cvlilebebs tvinis siamov- romelic xels uwyobs gadarCenas. samwuxarod,
nebis gancdaze pasuxismgebel sistemaSi (Gawin, nikotini tvinis igive receptorebs aRizianebs,
1991). stimulatorebis zemoqmedeba sam sxvadasxva romelic gvatyobinebs, rom yvelaferi kargadaa,
efeqts iwvevs: momatebuli TviTdarwmunebuloba, roca veweviT, Tumca, realurad es ase ar aris.
moWarbebuli energia da hiperaqtiuroba da nikotinis mier janmrTelobaze uaryofiTi
eiforiasTan miaxloebuli guneba-ganwyobileba. zemoqmedeba mTlianobaSi didad aRemateba yvela
intensiuri momxmareblebi ganicdian SemaSinebel sxva fsiqoaqtiuri nivTierebis zemoqmedebas
halucinaciebs da uviTardebaT rwmena imisa, rom erTad, heroinis, kokainisa da alkoholis CaT-
sxvebi maTTvis tkivilis miyenebas cdiloben. vliT. sazogadoebrivi janmrTelobis samsaxuris
am rwmenebs paranoidalur iluziebs uwodeben. monacemebis Tanaxmad, weliwadSi 400 000
kokainis moxmarebis Tanmxleb gansakuTrebul sikvdili sigaretis mizeziT xdeba. miuxedavad
safrTxes eiforiul aRmafrenasa da Zalze imisa, rom moweva Seuqcevadi avadmyofobisa da
depresiul Cavardnebs Soris arsebuli kontrasti sikvdilis mTavari mizezia, is legalizebulia
qmnis. es garemoeba aiZulebs kokainis momxma- da yovelwliurad milionebi ixarjeba sigaretis
reblebs, rom yovelgvari kontrolis gareSe reklamirebaze. 60 mln amerikeli jer kidev
gazardon narkotikis moxmarebis sixSire da mwevelia, Tumca, mowevis sawinaaRmdego
dozebi. kokainis yvelaze sufTa formaa crack-i, kampaniebi garkveul Sedegs aRwevs da mcirdeba
gansakuTrebiT damangreveli quCis narkotiki, mwevelTa saerTo raodenoba (SAMHSA, 1995).
romelic swrafad abruebs da swrafadve kargavs yovelwliurad 2,1 milioni adamiani iwyebs
moqmedebis Zalas. vinaidan mcire odenobiT da mowevas da maTi umravlesoba 18 welze naklebi
iafad iyideba, es nivTiereba yovelTvis xel- asakisaa. es, nawilobriv, warmatebuli sareklamo
misawvdomia Raribebisa da axalgazrdebisaTvis; kampaniis Sedegi SeiZleba iyos, romelic xSirad
crack-i mraval socialur jgufs angrevs. swored axalgazrdobazea mimarTuli: mozardTa
ori stimulatori, romelTac xSirad ar Soris mwevelTa raodenobis mniSvnelovani
Tavi 6 / goneba, cnobiereba da Secvlili mdgomareobebi

aRviqvamT fsiqoaqtiur nivTierebebad, aris momateba mTeli rigi sareklamo kampaniebis


kofeini da nikotini. SeiZleba sakuTari gamoc- Sedegad moxda (Pierce & Gilpin, 1995).
dilebidan vicodeT, rom ori finjani magari es Tavi N.N-is SemTxvevis ganxilviT daviwyeT
yava an Cai sakmarisi raodenobis kofeins Seicavs da SevecadeT mis gamocdilebasTan Segvedarebina
imisaTvis, rom Rrma zegavlena moaxdinos gulze, warsulis mogonebisa da momavlis dagegmvis
sisxlsa da cirkularul funqciebze da daZine- Cveni unari. es magaliTi imis saCveneblad
basTan dakavSirebuli problemebi Segviqmnas. warmovadgineT, Tu rogor badebs Cven mier
TambaqoSi aRmoCenili qimiuri naerTi nikotini ganxorcielebuli sruliad Cveulebrivi aqti-
sakmarisad Zlieri stimulatoria, romelsac vobebi cnobierebis Sesaxeb zogierT saintereso
adgilobrivi amerikeli Samanebi maRali koncen- SekiTxvas: saidan modis Cveni azrebi? rogor
traciiT iyenebdnen mistikuri mdgomareobebisa Cndeba isini? sad inaxeba es azrebi? axla ukve
da transis gamosawvevad; Tumca, zogierTi viciT zogierTi Teoria, romelic pasuxs gascems
Tanamedrove momxmareblisgan gansxvavebiT, maT am kiTxvebs da viciT, rogor unda SevZloT am
icodnen, rom nikotini miCvevas iwvevs da did TeoriaTa gadamowmeba. Cven vnaxeT, rom
sifrTxiles iCendnen misi moxmarebisas. miCvevis cnobiereba, saboloo jamSi, saSualebas gvaZ-
gamomwvevi sxva nivTierebebis msgavsad, nikotini levs, rom gvqondes mTeli rigi gamocdilebisa,
tvinSi bunebrivad gamomuSavebul qimiur rac adamianad gvaqcevs.
naerTebs hgavs. kvlevebiT dadgenilia tvinis aseve, ganvixileT cnobierebis ufro da ufro
moqmedebis is regionebi, romelic pasuxismge- naklebad Cveuli gamoyenebis SemTxvevebi. Cven
belia nikotinsa da kokainze miCvevis ganviTare- davsviT kiTxva: ratom arian adamianebi
baze (Pich et al., 1997). nikotinSi Semavali qimiuri ukmayofiloni yoveldRiuri Cveuli cnobie-
220 naerTebi im receptorebis stimulirebas axdens, rebiT da ratom eZeben misi Secvlis mraval-
ferovan gzebs? Cveulebriv, ZiriTadi fokusi dvilad hipnozirebuli adamianebisa da simu-
arsebuli amocanebis mimdinare moTxovnebsa da liantebis reaqciebs, raTa gaimijnos hipnozis
situaciebze gakeTda, Tumca, Cveni cnobierebis originaluri efeqti hipnotizioris gulis mosa-
realobidan gamomdinare, SezRudvebsac vac- gebad ganxorcielebuli qcevebisagan. hipnotizmi
nobierebT; aseve, vacnobierebT, rom SezRudulia gansakuTrebuli mZlavri teqnikaa tkivilis
Cveni gamocdilebis diapazoni da siRrme, rac Sasamcireblad. adamianebs xSirad aqvT „faruli
arsebuli potencialis srulad gamovlenis damkvirveblis~ gamocdileba, rac gulisxmobs
SesaZleblobas gvarTmevs. drodadro, albaT, hipnozis zemoqmedebis qveS yofnisas movlenebis
sevda Segvipyrobs Cveuli realobis farglebs farul, aracnobier aRqmas.
miRma gaRwevis Zlieri survilis gamo da Cveuli meditaciiT SesaZlebelia cnobierebis cvli-
usafrTxo stabilurobis nacvlad Tavisuflebis lebebisa da sxva tipis kognituri winsvlis
ganusazRvrelobas varCevT. ganxorcieleba. halucinaciebi warmoadgens
mkafio perceptul gamocdilebas garegani gam-
Rizianeblis ararsebobis pirobebSi. zogierTi
Sejameba adamiani flobs religiur gamocdilebas, ro-
melic ar aris Cveulebrivi cnobierebis nawili.
nebismieri kulturis warmomadgenlebi eZieben
cnobierebis Secvlis mizniT nivTierebebis,
cnobierebis Secvlis saSualebebs. dakvirvebadi
rogorc eqstraordinaluri saSualebebis,
sizmrebis mqone adamianebi acnobiereben, rom
gamoyeneba xSirad saxifaToa, radganac arsebobs
sZinavT da SeuZliaT sizmris dasasrulis kon-
albaToba miCvevis ganviTarebis da zogjer
trolireba. adamianebi erTmaneTisgan gansxvav-
sikvdilisac ki. narkotikebi centralur nervul
debian imiT, Tu ramdenad eqvemdebarebian hip-
sistemaze neirotrasmiterebis stimulirebiT,
nozis zemoqmedebas. mkvlevrebi adareben nam-
daTrgunviT an SecvliT zemoqmedeben.

sakvanZo
sakiTxebi
aracnobierisgan da cno- procesebs Soris arsebul
cnobierebis Sinaarsi
bieri aRqmisgan; urTierTmimarTebas.
 cnobiereba gonebis Si-  sakvlevi teqnikebi, ro-
naarsebis gacnobierebas, goricaa xmamaRla fiqris
maT Sesaxeb codnas war- oqmebi da eqsperimentis Zili da sizmari
cirkaduli ritmi asaxavs
moadgens; SerCeva cnobierebis Si-
 arsebobs cnobierebis naarsis Sesaswavlad gamo- biologiuri saaTis moq-
sami done: (1) samyaros iyeneba. medebas;
bazisuri cnobiereba, (2) Ramis Zilis ganmavlobaSi
gaazreba imisa, Tu ras icvleba Tavis tvinis aq-
cnobierebis
vacnobierebT da (3) tivobis paternebi. REM
sakvanZo sakiTxebi

funqciebi
TviTcnobiereba;
 cnobiereba gvexmareba ga- Zili xasiaTdeba Tvale-
 RviZili periodis cno- bis swrafi moZraobiT da
darCenaSi da gvaZlevs re-
bierebis Sinaarsi gan- Tanxvdeba mkafio sizmre-
alobis pirovnuli da
sxvavdeba aracnobieri bis periods. mTliani Zi-
kulturuli konstruq-
procesebisgan, winare-
tebis Seqmnis SesaZleb- lis daaxloebiT 1/4 REM
cnobieri mexsierebisgan, Zilia 4-5 calkeuli pe-
lobas;
yuradRebis miRma dar-
 mkvlevrebi swavloben riodis ganmavlobaSi;
Cenili informaciisgan,
cnobier da aracnobier
221
221
Zilis raodenoba da REM TierebaTa ricxvSi Sedis:
da NREM Zilis Tanafar- cnobierebis Secvli- halucinogenebi, opiatebi,
doba asakTan erTad ic- li mdgomareobebi depresantebi da stimula-
vleba;  dakvirvebadi sizmrebi torebi.
REM da NREM Zili sxva- aris gacnobiereba imisa,
dasxva funqciebs emsa- rom sizmars vxedavT da
xureba, Senaxvisa da aR-
ZiriTadi sakiTxebi
mimarTulia sizmris kon-
dgenis CaTvliT; aracnobieri
trolze.
Zilis darRvevebi, ro- hipnozi cnobierebis Sec-
gamocdilebis SerCevis
goricaa insomnia, narko- meTodi
vlili mdgomareobaa, ro-
lefsia da Zilis apnoe dakvirvebadi sizmrebi
melic xasiaTdeba STago-
uaryofiT gavlenas ax- dRis Zilianoba
nebaze reaqciis saxiT hip-
dens dRis manZilze ada- Tvalebis swrafi
notizirebuli adamianebis
mianis funqcionirebis moZraobiT Zili (REM)
aRqmis, mexsierebis, mo-
unarze. dRis Zilianoba, Tvalebis swrafi
tivaciisa da TviTkontro-
aseve, farTod gavrce- moZraobis gareSe Zili
lis SecvliT.
(NREM)
lebuli seriozuli prob- meditacia cvlis cnobier
lemaa; TviTcnobiereba
funqcionirebas ritualu-
froidi Tvlida, rom ri praqtikis saSualebiT,
insomnia
sizmrebis Sinaarsi ara- meditacia
romelic garegani saz-
cnobieri masalaa, romel- midrekileba
runavebidan Sinagan gamoc-
mac gaiara sizmris cen- narkolefsia
dilebaze gadaanacvlebs
zura; sizmris muSaoba
yuradRebas.
sxva kulturebSi sizmre-  halucinaciebi naTeli aR-
tolerantoba
bis interpretacia regu- faruli Sinaarsi
qmaa, romelic Cndeba obi-
larulad xdeba da amas fsiqoaqtiuri nivTierebebi
eqturi gamRizianeblebis
gansakuTrebuli kultu- fsiqologiuri
ararsebobis pirobebSi.
damokidebuleba
ruli rolis mqone ada- zogierT kulturul jguf-
mianebi axorcieleben. in- SeTanxmebuli validizacia
Si adamianebi intensiur re-
terpretacia momavlis wi- cirkaduli ritmi
ligiur gamocdilebas ga-
cnobiereba
Tavi 6 / goneba, cnobiereba da Secvlili mdgomareobebi

naswarmetyvelebis fun- nicdian.


winarecnobieri mexsiereba
qcias emsaxureba. fsiqoaqtiuri nivTiere-
sizmris zogierTi Teo- bebi, cvlian ra nervuli
Zili apnoe
ria maTi wyaroebis bio- xiluli Sinaarsi
sistemis aqtivobas, zemoq-
logiur warmomavlobaze xmamaRla fiqris oqmi
medeben mentalur proce-
amaxvilebs yuradRebas, halucinaciebi
sebze cnobierebis droe-
Tumca, es Teoriebi sru- hipnobiluroba
biTi SecvliT.
hipnozi
lad ar Tanxvdeba siz- cnobierebis cvlilebebis
mris Sinaarsebs. gamomwvev fsiqoaqtiur niv-

222
222
daswavla da qceviTi analizi

7
daswavlis unaris kvleva
• ra aris daswavla
• biheviorizmi da
bihevioraluri
analizi

klasikuri ganpiro-
bebuloba
• pavlovis saocari
dakvirvebebi
• ganpirobebulobis
procesi
• SeZena
• klasikuri ganpiro-
bebulobis gamoyeneba
operantuli
ganpirobebuloba:
swavleba Sedegebis Sesaxeb
• efeqtis kanoni
• qcevis eqsperi-
mentuli analizi
• pirobiTi ganmtkiceba
• ganmamtkicebelTa
Tvisebebi
• ganmamtkicebelTa
cxrilebi
• qcevis formireba
(Seipingi)
fsiqologia Cvens
cxovrebaSi: afuWebs Tu
ara bavSvs dausjeloba

biologia da daswavla
• instinqturi swrafva
• gemos aversiiT
daswavla

kogniciis gavlena daswav-


laze
• cxovelTa kognicia
• dakvirvebiT daswav-
la
sakvanZo sakiTxebi
• ZiriTadi cnebebi
223
T avis wignSi _ „jadoqari loren-
co~ _ mwerali robert franklin
lesli daSavebuli cisferi Cxik-
vis, lorencos Tavgadasavals aRwers, romelic
leslis ojaxis stumari gaxldaT. stumrobis
onkanis qveS meWira, man raRac „amoilu-
RluRa~ da fexebis rtyma daiwyo.
me is linoleumian iatakze gadmovsvi,
vinaidan sveli frTebiT gadmofrenis
uflebas ver mivcemdi. leam mas win sarke
epizodSi lorenco iseT rames swavlobs, rac daudo, raTa lorencos kargad daenaxa, Tu
bevri TqvenganisaTvis SeiZleba nacnobi iyos: rogor gamoiyureboda. es is gamadidebeli
rodesac lorencom miaRwia im asaks, sarke iyo, romelsac mamakacebi maSin
romelsac Cven mozrdilobas veZaxiT, didi iyeneben, rodesac ulvaSebs iWrian. Cvenma
dResaswauli movawyveT da misi megobari damwuxrebulma lorencom iribad gaxeda
adamianebi moviwvieT. erTma Cemma megobarma sarkes Tavisi damZimebuli quTuToebidan,
am dResaswauls „Cxikvis bari micva~ (Bar waibarbaca da Senelebuli moZraobiT Zirs
Mitzvah) uwoda. sufra savse iyo lorencos daemxo. mas Semdeg, rac saswrafod galiaSi
sayvareli kerZebiT, rasac davumateT Rvino, moaTavses, kidev ufro saSinlad gamoiyu-
funTuSa da Sebolili oraguli. wveulebis reboda.
bolos leam (leslis meuRlem) lorenco meore dilas erTic ar daukvnesia. Cvenma
samzareuloSi Rvinis Wiqebis narCenebTan TavgadasavlebiT aRsavse Citma axali praq-
miyuJuli aRmoaCina. mis Zaxilze yvela tikuli codna SeiZina. veterinaris gamo-
stumari saswrafod Secvivda samzareuloSi, Zaxebisa Semrcxva, amitom me da lea vuv-
raTa sakuTari TvaliT enaxa danis saxe- lidiT nabaxusev frinvels.
lurze mofarTxale Citi. misi mTvrali mas Semdeg, lorencom samudamod Seaqcia
Wyipini kasetis Senelebuli CanaweriviT zurgi sasmels, miuxedavad dResaswaulebisa.
Tavi 7 / daswavla da qceviTi analizi

JRerda. ukan gaCoCebuli, is TaviT Cavarda man im sakvebzec ki Tqva uari, romelic
samzareulos niJaraSi, romelic naxevrad RviniT mzaddeboda. misi TavSekaveba ar
savse iyo WurWlis sarecxi siTxiT. rodesac iyo absurduli.

am sabediswero SemTxvevis Semdeg ratom matebiT SegiZliaT sakuTar Tavs dausvaT


erideba lorenco Rvinos? pasuxi, romelic SekiTxva: rogor euflebiT axal asociaciebs?
savaraudod gvafiqrdeba, isaa, rom man axali fsiqologebi didi xania dainteresebulebi
asociacia daiswavla – leslis sityvebiT, man arian ganpirobebulobiT, anu im meqanizmebiT,
„praqtikuli codna SeiZina~, romelic SeiZleba romelTa saSualebiTac qceva da movlena
kidev araerTxel gamoiyenos cxovrebis manZilze. dakavSirebulia erTmaneTTan. winamdebare TavSi
dameTanxmebiT, STambeWdavia, Tu rogor iswavla
lorencom Wkua da dainteresdebiT kidec, ra ganpirobebuloba (conditioning) - gzebi, romliTac
meqanizmiT moxda es. rogor aiTvisa lorencom movlenebi, stimulebi da qceva asocirdeba
224 es axali asociacia ase advilad? igive war- erTmaneTTan.
ganixileba ganpirobebulobis ori ZiriTadi tipi:
klasikuri ganpirobebuloba da operantuli
ganpirobebuloba. TiToeuli maTgani organizmis
gansxvavebul reaqciasa da informaciis gada-
muSavebis formas warmoadgens. ganpirobebulobis
TiToeuli formisaTvis aRvwerT ara marto
ZiriTad meqanizmebs, romlebic mas marTaven
laboratoriis pirobebSi, aramed yoveldRiur
cxovrebaSi misi gamoyenebis magaliTebsac.
sanam ganpirobebulobis am formebs ganvixi-
lavT, daswavlis fenomens evoluciuri pozi-
ciidan unda SevxedoT. daswavla, umetesad,
genetikuradaa CvenSi Cadebuli, iseve, rogorc
Cveni gamocdilebis sxva mravali aspeqti. ada-
mianebi, iseve, rogorc sxva organizmebi, memkvid-
reobiT iReben daswavlis unars. daswavlis
unarebi gansxvavdeba genetikuri kodis mixedviT.
iseT arsebebs, rogorebicaa qvewarmavlebi da cvlileba qcevaSi an qceviT
amfibiebi, daswavlis unari garemosTan urTi- potencialSi
erTobiT umtkicdebaT da swavloben kidec cotas.
aSkaraa, rom daswavlis procesi maSin SeiZ-
maTi gadarCena damokidebulia iseT garemoSi
leba CaiTvalos ganxorcielebulad, rodesac
cxovrebaze, sadac maTi Tandayolili unarebiT,
Sedegi gvaqvs saxeze, magaliTad, SegiZliaT
upasuxon garemos ama Tu im movlenas, isini an
manqanis marTva an mikrotalRovani Rumelis gamo-
iReben imas, rac sWirdebaT, an ganeridebian arasa-
yeneba. SeuZlebelia, davakvirdeT uSualod
survels.. sxva cxovelebSi, adamianebis CaTvliT,
daswavlis process, radgan, Cveulebriv, am proce-
genebs gacilebiT ufro mcire roli aqvT garemo-
siT gamowveuli cvlilebebi tvinSi ar Cans,
qcevis urTierTqmedebis ganpirobebaSi da gaci-
magram daswavlis procesis arseboba aSkara xdeba
lebiT elastiuri da variabiluria daswavlasTan
qcevis ganmtkicebiT. Tumca, miuxedavad amisa,
mimarTebaSi. cxovelebs SeswevT unari, daiswav-
xSirad qcevaSi ar vlindeba, rac naswavlia.
lon imis mixedviT, Tu rogor icvleba garemo
xSirad, agreTve, adamians aqvs zogadi ganwyobebi,
maTi qcevis, moqmedebis Sedegad. ar unda
magaliTad, damokidebuleba Tanamedrove xelov-
dagvaviwydes, rom genetikurad mxolod daswavlis
nebisadmi an aRmosavluri filosofiis codna,
unars viRebT. rogor moxdeba am unaris reali-
rac ar vlindeba gazomvad moqmedebebSi. aseT
zacia, es genebze ukve aRaraa damokidebuli.
SemTxvevebSi, miRweulia potencia qceviTi cvli-
lebisaTvis, radgan naswavlia damokidebuleba
da Rirebulebebi, romlebic gavlenas axdenen
daswavlis unaris kvleva im literaturis SerCevaze, rasac adamiani kiTxu-
daswavlis unaris kvleva

lobs, agreTve, Tavisufali drois gatarebis


formaze. esaa saxecvlili daswavlis magaliTi
am kvlevis dasawyebad saWiroa, upirvelesad,
– sxvaoba naswavlsa da qcevaSi gamoxatuls Soris.
ganvsazRvroT daswavlis cneba.

SedarebiT mudmivi cvlileba


ra aris daswavla imisaTvis, rom aRvweroT, rogorc naswavli,
daswavla aris procesi, romlis Sedegadac daswavlili qceva an qceviTi potenciali unda
viRebT SedarebiT stabilur, mudmiv cvlilebas iyos stabiluri da mudmivi sxvadasxva SemTxve-
qcevaSi an qcevis potencialSi da romelic damya- vaSi. magaliTad, Tu erTxel viswavleT curva,
rebulia gamocdilebaze. Tumca, am gansazRvrebaSi yvela SemTxvevaSi SevZlebT am codnis gamoye-
gamoiyofa sami kritikuli nawili. nebas, viqnebiT zRvaze Tu sacurao auzze. aRsa- 225
niSnavia, rom stabiluri cvlileba araa yovel-
Tvis mudmivi cvlileba. magaliTad, SeiZleba
gavxdeT badros sakmaod kargi mtyorcneli mo-
cemuli droisaTvis, magram Tuki Tavs davanebebT
am sports, gansazRvruli drois Semdeg SevniS-
navT, rom ise kargad veRar vflobT mas, Tumca,
xelaxla swavlis SemTxvevaSi igrZnoba is siadvi-
le, romliTac daswavla xdeba, TiTqos codnis
raRac nawili Senaxulia warsuli gamocdilebis
Sedegad. am konteqstSi cvlileba SeiZleba
mudmivi iyos.

gamocdilebaze dafuZnebuli procesi


daswavla mxolod gamocdilebiT SeiZleba.
gamocdileba gulisxmobs informaciis miRebas
(Sefasebas da transformacias) da reagirebas,
rac gavlenas axdens garemoze. daswavla Sedgeba
bilia, rogorc biheviorizmi. daaxloebiT 50
mexsierebis gakveTilebis Sedegad aRmocenebuli
wlis manZilze amerikul fsiqologiaSi domi-
sapasuxo reaqciisagan. naswavli qceva ar gulis-
nirebda bihevioristuli tradiciebi, romlebic
xmobs cvlilebas fizikuri momwifebis an tvinis
gamoxatuli iyo uotsonis mier 1919 wels ga-
ganviTarebis SemTxvevaSi, organizmis asakis mate-
mosul wignSi _ „fsiqologia bihevioristis
basTan erTad, agreTve, avadmyofobis an tvinis
gadmosaxedidan~. igi amtkicebda, rom intros-
dazianebis dros. zogierT xangrZliv cvlilebas
peqcia – adamianebis verbaluri moxsenebebi maTi
qcevaSi sWirdeba gamocdilebisa da momwifebis,
gancdebis, xatebisa da SegrZnebebis Sesaxeb, ar
mzadyofnis kombinacia. magaliTad, warmovid-
iyo misaRebi saSualeba qcevis Sesaswavlad,
ginoT skala, romelzec asaxulia, ra asakSi
rogorc zedmetad subieqturi meTodi. rogor
iwyebs bavSvi tualetis damoukideblad gamoye-
unda ganesazRvraT mecnierebs aseTi TviTdak-
nebas. yovelgvari cda am Cvevis daswavlisa im
virvebebis sizuste? magram Tuki introspeqcia
asakamde, romelSic kanonzomieria am unaris
uaryofilia, raRa iqneboda fsiqologiis sagani?
SemuSaveba, anu sanam bavSvi sakmarisad ar ganvi-
uotsonis pasuxi am kiTxvaze iyo dakvirvebadi
Tardeba, amao iqneba. fsiqologebi gansakuTrebiT
qceva. misi sityvebiT: „cnobierebis mdgomare-
dainteresebulebi arian imiT, Tu qcevis ra
obebi, egreT wodebuli spiritualizmis feno-
aspeqtebi SeiZleba Seicvalos da ra meqaniz-
Tavi 7 / daswavla da qceviTi analizi

meni, araa obieqturad gansazRvradi da am mizeziT


mebiT SeiZleba ganxorcieldes es cvlilebebi.
verasodes gaxdeba monacemi mecnierebisaTvis~
(Watson, 1919, gv. 1). uotsonma, aseve, gansazRvra
fsiqologiis ZiriTadi mizani, rogorc „qcevis
biheviorizmi da bihevioraluri
kontroli da prognozi~ (Watson, 1913, gv. 158).
analizi
skinerma (B.F. Skinner, 1904-1990) ufro ganavrco
Tanamedrove fsiqologiaSi daswavlis Teo- uotsonis ideebi. misi pozicia cnobilia, ro-
riebis didi nawili saTaves jon uotsonis gorc radikaluri biheviorizmi. man aRiara, rom
(John Watson, 1878 -1958) Sromebidan iRebs. uotsonma evoluciis Sedegad yoveli saxeoba aRWurvilia
daaarsa fsiqologiuri skola, romelic cno- qcevaTa gansazRvruli paternebiT. Tavis yvelaze
daswavla (Learning) - gamocdilebaze damyarebuli
popularul wignSi _ „Tavisuflebisa da
procesi, romlis drosac SedarebiT mudmivad Rirsebis miRma~ (1972) _ igi amtkicebs, rom am
icvleba qceva an qceviTi potenciali. paternebis miRma arsebuli yvela saxis qceva
daswavla-gamovlenis gansxvaveba (Learning-Perfor- ganxilul unda iqnes, rogorc daswavlis mar-
mance distinction) - gansxvaveba imisa, Tu ra iyo tivi formebi.
226 daswavlili da ra gamomJRavnda qcevaSi.
skinerma wamoiwyo kvleva, romelic miiyvanda meTodebisa da sferos gafarToebiT SeviswavloT.
mas am poziciis formulirebamde. 1924 wels amocana isaa, rom aRmoaCinon universaluri
gamosuli uotsonis wignis _ „biheviorizmis~ kanonzomierebebi, romlebic saerToa cxovelTa
_ wakiTxvis Semdeg skineri swavlas agrZelebs yvela saxeobisaTvis, adamianebis CaTvliT.
harvardSi. igi eTanxmeba uotsons Sinagani mkvlevrebi askvnian, rom daswavlis procesi
mdgomareobebisa da fsiqikuri movlenebis ar- yvela saxeobaSi gvxvdeba, ra Tqma unda, sxvadasxva
arsebobaSi, Tumca, aqcents ufro metad akeTebs formiT, magram SenarCunebuli ZiriTadi maxa-
ara maTi, rogorc monacemebis, gamoyenebis siaTeblebiT. amitom kvlevebi cxovelebze
SeuZleblobaze, aramed maT, rogorc qcevis xSirad xvdeboda kritikis qarcecxlSi. das-
gamomwvevi mizezebis ararsebobaze (Skinner, 1990). wavlis kompleqsuri formebi martivi procesebis
sxva sityvebiT, igi Tvlis, rom fsiqikuri kombinacias warmoadgenen. bihevioraluri ana-
movlenebi, rogorebicaa azrovneba da warmosaxva, lizi cdilobs aRmoaCinos is ZiriTadi prin-
ar iwveven qcevas, metic, isini, Tavis mxriv, cipebi, romelTa mixedviT adamianis qceva icv-
ganixilebian, rogorc qcevis formebi, romlebic leba gamocdilebis Sesabamisad. ZiriTadi aq-
garemo stimuliTaa ganpirobebuli. magaliTad, centi ki qcevasa da garemo movlenebs Soris
vaSimSiloT mtredi 24 saaTis ganmavlobaSi; kavSirze keTdeba da ara _ qcevasa da fsiqikur
movaTavsoT mowyobilobaSi, sadac mas SeuZlia, movlenebs Soris kavSirze.
niskartis patara diskze dakakunebiT moipovos
sakvebi. aRmovaCenT, rom is swored ase akeTebs.
skineri am SemTxvevaSi daasabuTebda, rom mtredis
Sejameba
qceva ganpirobebulia garemo movlenebiT –
SimSiliT da sakvebis, rogorc ganmamtkiceblis, daswavla aris procesi, romelic SedarebiT
gamoyenebiT. SimSilis subieqturi gancda, mdgradi qcevis an qceviTi potencialis cvli-
romlis pirdapir Seswavla an gazomva ar lebidan momdinareobs da gamocdilebas emyareba.
SeiZleba, ar aris am qcevis mizezi, es qceva qceviTi analizi amodis uotsonisa da skineris
mxolod deprivaciis Sedegia. amitom arafris Teoriebidan da yuradRebas amaxvilebs daswavlisa
mTqmelia imis daskvna, rom mtredma SimSilis da qcevis garemo determinantebze.
an sakvebis mopovebis surviliT daiwyo diskze
kakuni. imisaTvis, rom avxsnaT, ras akeTebs si-
namdvileSi mtredi, ar aris saWiro misi Sinagani
klasikuri ganpirobebuloba
fsiqologiuri mdgomareobis garkveva. saWiroa,
ubralod, gavecnoT daswavlis martiv princi-
pebs, romlebic saSualebas aZlevs mtreds, aso- warmoidgineT, rom kinoSi xarT da saSinele-
ciacia daamyaros qcevasa da jildos Soris. baTa films uyurebT. filmis gmiri daxurul
esaa skineris biheviorizmis sakvanZo wertili kars uaxlovdeba, musika iZabeba, Tqven ki giC-
(Delprato & Midgley, 1992). ndebaT survili, iyviroT „ar Sexvide!~ amasobaSi
klasikuri ganpirobebuloba

swored es Sexeduleba daedo safuZvlad aRmoaCenT, rom guliscema aCqarebuli gaqvT, SeiZ-
bihevioralur analizs, fsiqologiis im sferos, leba gaiofloT kidec, magram ratom? raRacna-
romelic aqcents daswavlisa da qcevis garemo irad Tqvenma sxeulma iswavla fiziologiuri
determinantebis aRmoCenaze akeTebs (Grant Evans, reaqciis warmoSoba (guliscema), rodesac erTi
1994). sazogadod, bihevioraluri analizi garemo movlena dakavSirebulia meoresTan (da-
cdilobs imis damtkicebas, rom adamianuri Zabuli musika saSiS vizualur efeqtTan). am
buneba SeiZleba sabunebismetyvelo mecnierebebis tipis daswavla cnobilia, rogorc klasikuri
ganpirobebuloba, daswavlis ZiriTadi forma,
romelSic erTi stimuli an movlena gvamcnobs,
bihevioraluri analizi (Behavioral Analysis) - fsi- winaswarmetyvelebs sxva stimulis an movlenis
qologiis ganxra, romelic yuradRebas daswav- gamovlenas. organizmi swavlobs axal asociacias
lisa da qcevis garemo determinantebze amax-
or stimuls Soris – pirvelsa, romelic adre
vilebs.
ar iwvevda reaqcias, da meores Soris, romelmac 227
gamoiwvia reaqcia. rogorc naxavT, Tqven gaqvT daiwyo. aRmoCnda, rom nebismieri stimuli,
Tandayolili unari, sxartad daawyviloT mov- romelic sistematurad win uswrebda saWmlis
lenebi garemoSi asociaciis principiT, es ki miRebas, nerwyvis gamoyofas iwvevda. sruliad
qceviTi midrekilebaa. SemTxveviT, pavlovma aRmoaCina, rom daswavla
Sedegia erTmaneTTan asocirebuli ori sti-
mulisa.
pavlovis saocari dakvirvebebi pavlovSi, rogorc mecnierSi, am fenomenis
klasikuri ganpirobebulobis pirvel radika- mimarT cnobismoyvareobam gaiRviZa. man arafrad
lur kvlevas Tamamad SeiZleba ewodos fsiqolo- CaTvala im droisaTvis udidesi fiziologis,
giis yvelaze cnobili saswauli. rus fiziologs, ser Carlz Seringtonis rCeva, Tavi daenebebina
ivan pavlovs (1849-1936) miznad ar dausaxavs am suleluri axirebisaTvis. pavlovma miatova
klasikuri ganpirobebulobis, an sxva fizio- Tavisi kvleva gadamuSavebis Sesaxeb da amiT
loguri fenomenis kvleva. klasikur ganpirobe- samudamod Secvala fsiqologiuri azrovnebis
bulobas igi SemTxveviT, saWmlis momnelebeli mimarTuleba (Pavlov, 1928). mTeli darCenili
sistemis kvlevisas waawyda, risTvisac 1904 wels sicocxlis manZilze igi agrZelebda im cvla-
nobelis premia miiRo. debis Zebnas, romlebic gavlenas axdenen kla-
pavlovs gamiznuli hqonda, gamoekvlia gada-
muSavebis procesi ZaRlebSi, maT jirkvlebsa da
saWmlis momnelebel organoebSi milebis CadgmiT
(ix. sur. 7.1). igi am teqnikiT gamoyofili sekretis
raodenobas gansazRvras da gaanalizebas SeZ-
Tavi 7 / daswavla da qceviTi analizi

lebda. sekreciis gamosawvevad pavlovis asis-


tenti ZaRls pirSi damuSavebul xorcs udebda.
es procedura meordeboda gansazRruli rao-
denobiT, ris Semdegac pavlovma aRmoaCina, rom
ZaRls nerwyvi gamoeyofoda manam, sanam mis pirSi
xorci moxvdeboda, ubralod saWmlis danaxvaze
da asistentis danaxvazec ki. metic, ZaRlma
nerwyvis gamoyofa ukve misi nabijebis xmazec
suraTi
7.1
klasikuri ganpirobebuloba (Classical Conditioning)
- daswavlis tipi, romelSic qceva (ganpirobebu-
pavlovis eqsperimenti
li reaqcia) gamowveulia stimuliT (ganpirobe-
buli stimuli), romelic, Tavis mxriv, gan- Tavis eqsperimentSi pavlovma gamoiyena sxvadasxva
mtkicebulia biologiurad mniSvnelovan sti- neitraluri stimuli: xmebi, zari, Suqi da metronomi.
mulTan asociaciis gamo (ganupirobebeli sti- eqsperimentatori iyenebda erT-erTs am stimulTagan
da sakvebs, nerwyvs agrovebdnen specialuri milis
228
muli).
saSualebiT.
sikurad ganpirobebul qcevaze. klasikuri gan- damokidebulia ganupirobebel stimulTan
pirobebuloba, agreTve, pavloviseul ganpiro- asociaciaze. ramdenime cdis Semdeg ganpirobebul
bebulobad iwodeba, radgan ganpirobebulobis stimuls mohyveba reaqcia, romelsac ewodeba
fenomeni swored mis aRmoCenad iTvleba. ganpirobebuli reaqcia (CR). Zalian xSirad,
pavlovis mniSvnelovanma kvleviTma gamoc- ganpirobebuli reaqcia hgavs ganupirobebel
dilebam mas saSualeba misca, martivi strate- reaqcias. magaliTad, pavlovis ZaRlebisaTvis
giuli gegma aerCia, raTa ZaRlebSi nerwyvis orive reaqcia nerwyvis gamoyofa iyo. Tumca,
gamoyofa ganepirobebina. eqsperimentebSi ZaRli zogierT SemTxvevaSi, ganpirobebuli reaqcia
sagangebo mowyobilobaSi iyo moTavsebuli, sadac bevrad gansxvavdeba ganupirobebeli reaqciisagan:
regularuli intervalebiT iRebda stimuls ganpirobebuli reaqcia warmoadgens nebismier
zaris saxiT, ris Semdegac mas garkveuli pasuxs, rac, Tavis mxriv, daswavlis Sedegia.
raodenobis sakvebi eZleoda. aRsaniSnavia, rom amgvarad, buneba uzrunvelgvyofs ganupi-
ZaRlisaTvis aranairi kavSiri ar arsebobda zarsa robebeli stimuli-reaqciiT, magram daswavla
da sakvebs Soris. erTaderTi reaqcia zaris klasikuri ganpirobebulobis meSveobiT ganpi-
pirvel gagebaze saorientacio refleqsi iyo – robebuli stimuli-reaqciis kavSirs qmnis.
ZaRlma yurebi dacqvita da Tavi miatriala xmis
wyaros dasadgenad. Tumca, zarisa da sakvebis
miwodebis ganmeorebiTma dawyvilebam gamoiwvia ganpirobebulobis procesi
saorientacio refleqsis Sewyveta da nerwyvis
rogor viRebT ganupirobebeli da ganpiro-
gamoyofa.
bebuli stimulebis damTxveviT klasikuri
fenomeni, rasac pavlovi Tavis adrindel
ganpirobebulobis efeqts? ramdenad myifea
kvlevebSi akvirdeboda, SemTxveviTi ar iyo. is
daswavla? ramdenad myaria asociaciebi? am TavSi
SeiZleba kontrolirebuli pirobebiT yofiliyo
vupasuxebT im kiTxvebs, romlebic ibadeba cxo-
gamowveuli. imis dasamtkiceblad, rom es zogadi
velTa saxeobebze Catarebuli sxvadasxva kvlevis
efeqti iyo, pavlovma zaris garda gamoiyena
Sedegad.
mravalnairi stimuli, rogoricaa: naTura, eJvani,
metronomi. refleqsi (Reflex) _ specifikuri stimuliT ga-
klasikuri ganpirobebulobis birTvad ref- mowveuli dauswavleli pasuxi, romelsac bio-
leqsebi unda CaiTvalos. refleqsi aris logiuri mniSvneloba aqvs organizmisaTvis.
dauswavleli pasuxi, reaqcia, magaliTad, nerwyvis ganupirobebeli stimuli (Unconditioned stimulus)
gamoyofa, Tvalebis xamxami da misTanani. yvela _ klasikur ganpirobebulobaSi stimuli, ro-
refleqsi bunebrivadaa gamowveuli specifikuri melic iwvevs ganupirobebel reaqcias, pasuxs.
stimuliT, romelic biologiurad aqtualuria ganupirobebeli reaqcia (Unconditioned response)
organizmisaTvis. nebismier stimuls, romelic _ klasikur ganpirobebulobaSi ganupirobebeli
bunebrivad iwvevs refleqsur qcevas, ganupiro- stimulis mier gamowveuli reaqcia winaswari
bebeli stimuli ewodeba, radgan swavla araa varjiSis an daswavlis gareSe.
ganpirobebuli stimuli (Conditioned stimulus) _
klasikuri ganpirobebuloba

stimulis kontrolisaTvis aucilebeli piroba.


qceva, romelic gamowveulia ganupirobebeli klasikur ganpirobebulobaSi aqamde neitraluri
stimuli, romelic iwvevs ganpirobebul reaq-
stimuliT, ganupirobebeli qcevaa.
cias.
tipuri, klasikuri ganpirobebulobis eqsperi-
ganpirobebuli reaqcia (Conditioned response) _
mentSi (sur. 7.2) neitraluri stimuli, magaliTad,
klasikur ganpirobebulobaSi reaqcia, romelic
sinaTle, zari da a.S., romelsac, Cveulebriv, aRmocendeba aqamde neitraluri stimulis sa-
aranairi mniSvneloba ara aqvs refleqsuri fuZvelze. es xdeba imis Sedegad, rom neit-
qcevisaTvis, meordeba wyvilSi ganupirobebel raluri stimuli Sewyvilebulia ganupirobebel
stimulTan ise, rom ganupirobebeli stimuli stimulTan.
mohyveba neitralur stimuls. neitralur sti- SeZena (Acquisition) _ klasikuri ganpirobebu-
muls, magaliTad, zars, dawyvilebuls ganu- lobis eqsperimentis stadia, romlis drosac
pirobebel stimulTan, ewodeba ganpirobebuli ganpirobebuli reaqcia pirvelad aris gamow-
veuli ganpirobebuli stimuliT.
stimuli (CS), radgan misi Zala, gamoiwvios qceva, 229
suraTi
7.2

klasikuri ganpirobebulobis ZiriTadi maxasiaTeblebi


ganpirobebulobis procesamde, ganupirobebeli stimuli (UCS) bunebrivad iwvevs ganupirobebel
reaqcias (UCS). neitralur stimuls ara aqvs gamomwvevi efeqti. ganpirobebulobis procesis dros
neitraluri stimuli wyvildeba ganupirobebel stimulTan. amgvari dawyvilebis Sedegad neitraluri
stimuli gadaiqceva ganpirobebul stimulad da ganpirobebul reaqcias iwvevs, romelic ganupirobebeli
reaqciis msgavsia.
Tavi 7 / daswavla da qceviTi analizi

SeZena da Caqroba unda gamovlindnen imisaTvis, rom organizmma


isini dakavSirebulad aRiqvas (am wesis gamonak-
ganupirobebeli da ganpirobebuli stimulebi,
liss mogvianebiT aRvwerT sxva TavSi gemos
saerTod, ramdenjermeE unda dawyvildes, vidre
aversiis daswavlasTan dakavSirebiT). mkvle-
ganpirobebuli stimuli ganpirobebul reaqcias
vrebma SeimuSaves oTxi droiTi paterni or
ar gamoiwvevs (sur. 7.3, nawili 1). ganupirobebeli
stimuls Soris, rogorc es naCvenebia suraTze
da ganpirobebuli stimulebis sistematuri
7.4 (Hearst, 1988). yvelaze farTod gavrcelebuli
dawyvilebiT, ganpirobebuli reaqcia aRmocen-
tipia Seferxebuli ganpirobebuloba, romelSic
deba mzardi sixSiriT da amitom SegviZlia
ganpirobebuli stimuli Cndeba da narCundeba
vTqvaT, rom organizmma SeiZina ganpirobebuli
manam, sanam ar gamovlindeba ganupirobebeli
reaqcia.
stimuli. kvalis ganpirobebulobaSi ganpirobe-
klasikur ganpirobebulobaSi, iseve, rogorc
buli stimuli Sewyvetilia, sanam gamovlindeba
kargi anekdotis moyolis dros, dro Zalian
ganupirobebeli stimuli. kvalSi igulisxmeba
mniSvnelovania. ganpirobebuli da ganupiro-
is gavlena Tu nakvalevi, rac SeiZleba organiz-
bebeli stimulebi droSi ukiduresad axlos
230 mze daetovebina ganpirobebul stimuls. Tan-
suraTi
7.3
SeZena, Caqroba da spontanuri
aRdgena klasikur
ganpirobebulobaSi
SeZenis dros (CS+UCS) ganpirobebuli
stimulis siZliere swrafad matulobs.
Caqrobis dros, roca ganupirobebeli
stimuli aRar moyveba ganpirobebul
stimuls, ganpirobebuli reaqciis siZ-
liere nulamde Camodis. ganpirobebulma
reaqciam SeiZleba Tavi iCinos mcire
Sesvenebis Semdeg, maSinac ki, roca ga-
nupirobebeli stimuli ar arsebobs.
ganpirobebuli reaqciis xelaxal gamo-
Cenas spontanuri aRdgena ewodeba.

xvedril ganpirobebulobaSi orive stimuli digmaSi, anu mokle intervaliT or stimuls


gamovlenilia erTdroulad, xolo, droSi gada- Soris. Tumca, zusti dro, romelic saWiroa
weul ganpirobebulobaSi, ganpirobebuli sti- ganpirobebulobis aRmocenebisaTvis, damoki-
muli gamovlenilia ganupirobeblis Semdeg. debulia ramdenime faqtorze, magaliTad, ganpi-
ganpirobebuloba, Cveulebriv, yvelaze efeq- robebuli stimulis intensivobasa da ganpi-
turia Seferxebuli ganpirobebulobis para- robebul reaqciaze. SevCerdeT ganpirobebul
reaqciaze. magaliTad, iseTi kunTuri reaqcii-
saTvis, rogoricaa Tvalebis xamxami, erTwamiani
an naklebi intervalia saukeTeso; visceraluri
reaqciebisaTvis, rogoricaa guliscema da
nerwyvis gamoyofa, intervali SeiZleba 10-15
wamamde gaizardos. ganpirobebuli SiSis aRmo-
cenebisaTvis ki saWiroa kidev ufro didi
intervali, wamebi da, zogjer, wuTebic ki.
ganpirobebuloba iSviaTad aRmocendeba
Tanxvedri an droSi gadaweuli procesebis dros.
droSi gadaweuli ganpirobebulobis aRmoceneba
SeiZleba ramdenime wyviluri gamovlinebis
Semdeg SevityoT, magram igi maleve qreba, radgan
cxoveli swavlobs, rom ganpirobebul stimuls
mohyveba ganupirobebeli stimuli. orive
SemTxvevaSi ganpirobebuloba sustia, radgan
klasikuri ganpirobebuloba

ganpirobebuli stimuli ar niSnavs ganupiro-


beblis aRmocenebas (winaswarmetyvelebisa da
SemTxveviTobis mniSvnelobas momdevno TavSi
suraTi
7.4 davubrundebiT).
magram ra emarTeba ganpirobebul stimuls
(magaliTad, xmas), romelic aRar winaswar-
ganpirobebuli da ganupirobebeli
stimulebis oTxi variacia droSi metyvelebs ganupirobebel stimuls (saWmlis
fxvnils). aseT garemoebaSi ganpirobebuli
mkvlevrebi daakvirdnen oTx SesaZlo droiT
ganawilebas ganpirobebul da ganupirobebel reaqcia (nerwyvis gamoyofa) droTa ganmavlobaSi
stimulebs Soris. ganpirobebuloba yvelaze sustdeba da TandaTan saerTod aRar vlindeba.
efeqturia Seferxebul ganpirobebulobaSi rodesac ganpirobebuli reaqcia saerTod aRar
ganpirobebul da ganupirobebel stimulebs
Soris mcire intervaliT. 231
suraTi
7.5
stimulis ganzogadebis gradientebi
saSualo mwvaneze ganpirobebulobis aRmocenebis Semdeg subieqti reagirebs msgavsi Tvisebis
mqone stimulzec, rogorc es naCvenebia sqemis A nawilSi, sust generalizaciaSi. magram,
rodesac subieqts miewodeba ferebis ufro farTo speqtri, reaqciebi miT ufro sustdeba, rac
ufro Sorsaa miwodebuli feri sawyisi stimulisagan. ganzogadebis gradienti xdeba Zalian
Zlieri, rogorc es sqemis B nawilSia mocemuli. eqsperimentators SeuZlia ganzogadebis
gradientis Secvla subieqtisTvis diskriminaciuli wvrTnis Catarebis Semdeg. aseT SemTxvevaSi
saSualo mwvane stimuli dawyvildeboda ganupirobebel stimulTan.

vlindeba ganpirobebuli stimulis an ganupi- rodesac sawyisi dawyvileba aRdgenilia,


robebeli stimulis Semdeg, adgili aqvs Caqrobis Caqrobis Semdeg, ganpirobebuli stimuli
process (ix. sur. 7.3, nawili 2). ganpirobebuli sagrZnoblad Zlierdeba. es uecari daswavla
reaqciebis mudmivoba araa organizmis qceviTi dakavSirebulia im maragTan, romelic pirvelad
repertuaris ZiriTadi aspeqti; Tumca, ganpi- daswavlam gamoiwvia da amitom amjerad naklebi
robebulma reaqciam SeiZleba susti formiT droa saWiro axali asociaciis asaTviseblad.
Segvaxsenos Tavi, Tuki ganpirobebuli stimuli ase rom, zogierTma eqsperimentulma asociaciam
marto aRmocendeba (ix. sur. 7.3, nawili 3).
Tavi 7 / daswavla da qceviTi analizi

pavlovi am movlenas gansazRvruli drois Sem-


deg, ganupirobebeli stimulis eqspoziciis ga-
reSe swavlobda da mas spontanuri droebiTi
aRmoceneba uwoda.

Caqroba (Extinction) _ ganpirobebulobaSi, ganu-


pirobebeli stimulis an ganmamtkiceblis ara-
rsebobis Sedegad ganpirobebuli asociaciis
Sesusteba.
spontanuri aRdgena (Spontaneous recovery) _ Camqra-
li ganpirobebuli reaqciis xelaxali gamov-
lena garkveuli periodis Semdeg.
stimulis generalizeba (Stimulus generalization) _
ganpirobebuli stimulis avtomaturi gavrcoba
yvela im msgavs stimulze, romelic ar yofila
232 Sewyvilebuli ganupirobebel stimulTan.
SeiZleba Caqrobis Semdegac Seaxsenos organizms stimulis diskriminacia aris procesi, romlis
Tavi. sxva sityvebiT, Caqrobam mxolod Seasusta drosac organizmi swavlobs, gansxvavebuli
daswavlili asociaciis gamovlena da ara reaqcia moaxdinos erTi da imave saxis gan-
saerTod amoSala mocemuli paterni. swored sxvavebul stimulebze (magaliTad, gansxvaveba
amitom unda gavmijnoT daswavla da gamovlenis wyalsa da zeTs Soris). organizmis mier
xarisxi daswavlis sawyis ganmartebaSi. stimulis diskriminaciis daswavla SeiZleba
eqsperimentuli procesiT, romlis drosac sxva-
dasxva intensivobis zaris SemTxvevaSi mxolod,
stimulis ganzogadeba (generalizacia)
magaliTad, 1,200 herci sixSiris zars mohyveba
davuSvaT, ZaRlma iswavla, rom garkveuli ganupirobebeli stimuli, xolo sxvebi mis
sixSiris zaris xma niSnavs sakvebis miRebas. gareSe meordebian. ganpirobebulobis pirvel
specifikuria Tu ara ZaRlis reaqcia mxolod etapze ganpirobebuli stimulis msgavsi sti-
am stimulis mimarT? araa gasakviri, magram am muli msgavs reaqcias, Tumca arc ise Zliers,
kiTxvis pasuxia „ara~. zogadad, radgan erTxel warmoSobs. diskriminaciis treningis gagrZe-
gansazRvrulma ganpirobebulma stimulma gamo- lebasTan erTad reaqcia sxva msgavs stimulebze
iwvia gansazRvruli ganpirobebuli reaqcia, iklebs. organizmi TandaTan swavlobs, romeli
msgavsma stimulma SeiZleba imave warmatebiT stimuli moaswavebs ganupirobebel stimuls
gamoiwvios msgavsi reaqcia. magaliTad, Tu da romeli _ ara.
ganpirobebuloba dakavSirebuli iyo maRali organizmma rom qceva optimalurad, saWiro
sixSiris mqone zarTan, dabali sixSirec gamo- drosa da adgilas gamoavlinos, unda arsebobdes
iwvevda ganpirobebul reaqcias. bavSvs, romelsac balansi stimulis diskriminaciasa da ganzoga-
ukbens didi ZaRli, am SemTxvevis Semdeg patara debas Soris. ar aris saWiro, bevri dro daeTmos
ZaRlebisac SeeSindeba. am avtomatur dawyvilebas stimulis diskriminacias; amasobaSi, SesaZloa
stimulisa, romelic arasdros yofila dakav- mtaceblis arseboba gamogvrCes da arc zedmeti
Sirebuli ganupirobebel reaqciasTan, stimulis reaqciaa saWiro, raTa yvela Crdili ar gva-
ganzogadeba ewodeba. rac ufro mimsgavsebulia Sinebdes. klasikuri ganpirobebuloba organizms
mocemuli stimuli sawyis ganpirobebul sti- uzrunvelyofs meqanizmiT, romelic saSualebas
mulTan, miT ufro Zlieri iqneba reaqcia. ro- aZlevs am ukanasknels, Sesabamisad reagirebdes
desac reaqciis siZliere izomeba mocemul gan- garemos struqturebze (Garcia, 1990).
zomilebaSi yoveli SemTxvevisaTvis, cxadi xdeba
generalizaciis gradienti (ix. sur. 7.5).
generalizaciis gradientis arsebobam Tavad SeZena
unda gvikarnaxos klasikuri ganpirobebulobis
am qveTavSi ufro vrclad ganvixilavT im
meqanizmi yoveldRiur gamocdilebaSi. radgan
pirobebs, romlebic saWiroa klasikuri gan-
mniSvnelovani stimuli bunebaSi iSviaTad
pirobebulobisaTvis. aqamde Cven klasikurad
vlindeba zustad erTi da imave formiT, sti-
ganpirobebuli reaqciebis SeZena aRvwereT, Tum-
mulis ganzogadebis faqtori afarToebs daswav-
klasikuri ganpirobebuloba

ca ar agvixsnia es fenomeni. pavlovi Tvlida,


lis speqtrs sawyisi gamocdilebis miRmac. am-
rom klasikuri ganpirobebuloba ganpirobebuli
gvarad, axali movlena SieZleba aRqmul iqnes,
da ganupirobebeli stimulebis dawyvilebis Se-
rogorc imave Sinaarsis an qceviTi mniSvnelobis
degia. misi azriT, Tu reaqcia klasikuradaa
mqone, miuxedavad aSkara gansxvavebebisa.
ganpirobebuli, ganpirobebuli da ganupirobe-
beli stimulebi TiTqmis erTdroulad unda
stimulis diskriminacia gamovlindnen, anu adgili hqondes droSi
zogierT garemoebaSi mniSvnelovania, rom
stimulis diskriminacia (stimulus discrimination) _
reaqcia mxolod stimulis mcire raodenobaze
ganpirobebulobis procesi, romlis drosac or-
aRmocendes. organizmma ar unda gadatvirTos ganizmi swavlobs, gansxvavebulad upasuxos gam-
sakuTari Tavi imiT, rom yvelanairi cxovelisgan Rizianebels (stimuls), romelic ganpirobebuli
stimulisagan raime ganzomilebiT gansxvavdeba.
233
garbodes, romelic namdvil mtacebels waagavs.
Tanxvedras. Tumca, Tanamedrove kvlevebma
erTgvarad Secvales es Sexeduleba.

pirobiTi ganmtkiceba
klasikur ganpirobebulobaSi dominanti 1960
wlamde pavlovis Teoria iyo. 1960 wels robert
reskorlam (Robert Rescorla 1966) Caatara erTob
mravlismTqmeli eqsperimenti, romelSic ZaRli
gamoiyena, rogorc cdis subieqti. reskorlas
eqsperimentSi zari (ganpirobebuli stimuli)
emTxveoda Soks (ganupirobebeli stimuli), rac,
Tu pavlovi sworad msjelobda, sakmarisi

7.6
iqneboda klasikuri ganpirobebulobis aRmocene- suraTi
bisaTvis.

saidan
viciT

klasikuri ganpirobebulobis
mniSvneloba
wvrTnis Semdeg ZaRlebi kvlav moaTavses
eqsperimentis pirvel fazaSi reskorla
saeqsperimento yuTebSi. zari, romelic Soks
wvrTnida ZaRlebs _ gadamxtariyvnen ba-
moaswavebda, axla periodulad rekavda.
rierze ise, rom aridebodnen masSi gamaval
ZaRlebi SemTxveviTi SerCevidan (ganpiro-
eleqtroSoks (sur. 7.6). Tu ZaRli ver
bebuli-ganupirobebeli kavSiri) xtebodnen
SeZlebda gadaxtomas, iRebda eleqtroSoks;
meti sixSiriT, vidre ZaRlebi meore Ser-
Tu gadaxtomas moaxerxebda, eleqtroSoks
Cevidan (sur. 7.8).
airidebda. ZaRlebis gadaxtomis sixSires
reskorla iyenebda SiSis ganpirobebulobis
gasazomad. amgvarad, garda imisa, rom ganpirobebuli
rodesac ZaRlebma daiswavles barierze stimuli droSi Tanxvedrili unda iyos ganu-
xtoma, reskorlam isini or jgufad dayo pirobebelTan, is, agreTve, sandod unda moas-
wavebdes ganupirobebel stimuls – es ori piroba
Tavi 7 / daswavla da qceviTi analizi

da axali amocana dausaxa. SemTxveviT Ser-


Cevas ganupirobebeli stimuli (Soki) spon- aucilebelia imisaTvis, rom adgili hqondes
tanurad da ganpirobebuli stimulisagan klasikur ganpirobebulobas (Rescorla, 1988). es
(zarisgan) (sur. 7.7) damoukideblad eZleoda. aRmoCena sakmaod mniSvnelovania. cxovrebiseul
miuxedavad imisa, rom ganpirobebuli da situaciebSi, sadac daswavla exmareba adamians
ganupirobebeli stimulebi xSirad vlin- adaptaciaSi, stimuli gacilebiT ufro difu-
debodnen droSi erTmaneTTan axlos an zuria, vidre laboratoriaSi.
erTad, isini SemTxveviT, droebiT iyvnen
Tanxvedrilni _ ganupirobebeli stimuli
SeiZleba imave warmatebiT ganpirobebuli informatiuloba
stimulis gareSec gamovleniliyo, xolo reskorlas kvlevam aCvena, rom pirobiTi
sakontrolo jgufisaTvis ganupirobebeli ganmtkiceba gadamwyvet rols TamaSobs klasikur
stimuli yovelTvis mohyveboda ganpi- ganpirobebulobaSi. leon kaminma (Leon Kamin,
robebul stimuls. amgvarad, am jgufisTvis 1969) aCvena, rom ganpirobebuli stimuli (CS)
zari sando momaswavebeli iyo eleqtro- SeiZleba informatiuli iyos (ix. sur. 7.9).
Sokisa.
234
suraTi
7.7

reskorlas procedura albaTobis demonstrirebisaTvis


SemTxveviTi SerCevisaTvis 5-wamiani zarebi (ganpirobebuli stimuli) da 5-wamiani Soki (ganu-
pirobebeli stimuli) eqsperimentis manZilze SemTxveviT, spontanurad iyo miwodebuli. pirobiTi
ganmtkicebis jgufis ZaRlebma gamoscades mxolod zarebi da Soki, romelic ukve mosalodneli
iyo zaris Semdeg. mxolod am jgufis ZaRlebma iswavles asociacia ganupirobebel da ganpirobebul
stimulebs Soris.

saidan
viciT

informatiulobasac aqvs mniSvneloba


kaminis kvlevaSi CarTuli iyo virTxebis
2 jgufi. eqsperimentuli jgufi pirvelad
iwvrTneboda saxelurisTvis xelis daWe-
raSi zaris rekvis dros (ganpirobebuli
stimuli) Sokis Tavidan asacileblad (ga-
nupirobebeli stimuli). amis Semdeg eqs-
periments daemata kidev erTi ganpiro-
bebuli stimuli – sinaTle. amjerad ganu-
pirobebel stimuls ukve ori ganpirobebu-
li stimuli moaswavebda – zari da sinaT-
le. sakontrolo jgufSi vlindeboda
klasikuri ganpirobebuloba

mxolod zari-sinaTle-Sokis Tanxvedra, anu


am jgufSi zari ar moaswavebda Soks. amis
Semdeg kaminma Seamowma orive jgufSi SiSis
suraTi
7.8
ganpirobebuloba mxolod Suqze an mxolod
zarze. Tu pirobiTi ganmtkiceba sakmarisia pirobiTi ganmtkicebis roli
klasikuri ganpirobebulobis asaxsnelad, klasikur ganpirobebulobaSi
maSin virTxebis orive jgufs erTnairad
reskorlam aCvena, rom ZaRlebi, romlebic pi-
unda epasuxa zarsa da Suqze, magram eqspe- robiTi ganmamtkicebeli-upirobo ganmamtkice-
rimentuli virTxebi reagirebdnen mxolod belis pirobebSi iwvrTnebodnen, anu pirobiTi
zarze da ara _ sinaTleze, roca sakontro- ganmtkicebis kavSiriT, ufro metad xtebodnen
lo jgufSi virTxebs erTnairi reaqcia (SiSi metad iyo ganpirobebuli), vidre ZaRlebi
upirobod ganmtkicebis kavSiriT.
hqondaT sinaTlesa da zarze (Kamin, 1969).
235
suraTi
7.9

kaminis procedura
dablokvis efeqti-
saTvis
eqsperimentuli jgufis vir-
Txebs jer unda epasuxaT zarze
(CS1) Semdeg ki _ zarsa (CS1)
da sinaTleze (CS2), virTxebs
sakontrolo jgufSi unda
epasuxaT mxolod sust Suqsa
da zarze. roca Semowmda ganpi-
robebuloba mxolod zarze
da mxolod sinaTleze, marto
sakontrolo jgufis virTxebs
hqondaT reaqcia orive sti-
mulze. kaminis mixedviT, eqspe-
rimentulma virTxebma imitom
ar upasuxes sinaTles, rom is
aranair axal informacias ar
Seicavda ganupirobebeli sti-
mulis gamovlenis Sesaxeb;
zaris efeqtma dabloka sinaT-
lis efeqti.

kaminma eqsperimentebis Sedegebi ganpiro- miT ufro didia misi SemCnevis albaToba. Tu
bebuli stimulis informatiulobis konteqstSi gindaT, rom kargi ganpirobebuloba miiRoT,
axsna. eqsperimentuli virTxebisaTvis zarTan unda warmoadginoT Zlieri, ucxo stimuli
dakavSirebulma gamocdilebam aqtualoba dau- ucnob garemoSi, an Zlieri, nacnobi stimuli
karga zars, rogorc ganupirobebeli stimulis ucxo situaciaSi (Kalat, 1974; Lubow et al., 1976).
momaswavebels. virTxebisTvis sinaTle SeiZle- cxadi xdeba, rom klasikuri ganpirobebuloba
boda arc arsebuliyo, radgan is aranair dama- bevrad ufro rTuli meqanizmia, vidre amas
tebiT informacias ar iZleoda. pirveli ganpi- pavlovi warmoidgenda. neitraluri stimuli
Tavi 7 / daswavla da qceviTi analizi

robebuli stimulis unars, Seamciros meores efeqtur ganpirobebul stimulad iqceva mxolod
informatiuloba, blokireba ewodeba. virTxebis maSin, Tu is erTdroulad Tanxvedrili da,
sakontrolo jgufisaTvis zari da sinaTle amasTan, informatiulia. modiT, axla yuradReba
erTnairad informatiuli iyo, maT ar hqondaT im cxovrebiseul situaciaze mivmarToT, ro-
warsuli gamocdileba dakavSirebuli romelime melSic klasikuri ganpirobebuloba did rols
maTganTan, amitom erTma ar Seamcira meores asrulebs.
informatiuloba. informatiuloba xsnis, ratom
vlindeba ganpirobebuloba yvelaze xSirad
maSin, rodesac ganpirobebuli stimuli upiris- klasikuri ganpirobebulobis
pirdeba garemoSi arsebul sxva mraval stimuls.
gamoyeneba
rac ufro intensiuria da konkretulia stimuli,
klasikuri ganpirobebulobis codna gvex-
blokireba (Blocking) – fenomeni, romlis drosac mareba, gavigoT yoveldRiuri qceva. magaliTad,
organizmi ar daiswavlis axal stimuls, radgan ra roli aqvs mas emociebsa da upiratesobaTa
axali stimuli warmodgenilia ukve arsebul miniWebaSi, sxvadasxva nivTierebebTan damokide-
efeqtur signalTan erTad.
236 bulebaSi; dabolos, rogor SeiZleba klasikuri
klasikuri ganpirobebulobis erT-erTi yve-
laze aqtiurad Seswavlili aspeqti SiSis
ganpirobebulobaa. biheviorizmis sawyis etapze
jon uotsonma da misma kolegam rozalin rai-
nerma daadastures, rom SiSis reaqciebis ume-
tesoba unda gavigoT, rogorc neitraluri sti-
mulis dawyvileba raime SiSis momgvrelTan. am
ideis dasamtkiceblad maT Caatares eqsperimenti
patara albertze.

saidan
viciT
ganpirobebuloba gamoviyenoT imunologiuri
patara albertis SeZenili SiSi
funqciis gasamdidreblad.
uotsonma da rainerma (1920) alberti
daaSines patara TeTri virTxiT, romelic
emociebi da upiratesobebis miniWeba
Tavidan Zalian moswonda. maT TeTri vir-
gavixsenoT magaliTi saSinelebaTa filmis Txis gamoCena daawyviles aversiul ganup-
Sesaxeb. am SemTxvevaSi aracnobierad daviswav- irobebel stimulTan – bavSvis uknidan
leT asociacia SemaSinebel musikasa (ganpiro- momdinare xmaurTan, romelic gamowveuli
bebuli stimuli) da gansazRvrul movlenebs iyo liTonis firfitaze CaquCis dartymiT.
Soris (ganupirobebeli stimuli – movlenebi, SekrTomis ganupirobebeli reaqcia da
romelbic refleqsur reaqciebs iwveven). Tu emociuri distresi gaxda mizezi daswav-
kargad CavuRrmavdebiT, aRmoCndeba, rom bevr lisa: alberti SiSiT reagirebda TeTri
movlenaze gvaqvs Zlieri emociuri reaqcia, ris virTxis danaxvaze ukve 7 cdis Semdeg. emo-
mizezsac xSirad ver vxsniT. SeiZleba Tu ara, ciuri ganpirobebuloba ganzogadda qceviT
es klasikuri ganpirobebulobis Sedegi iyos? ganpirobebulobaSi, radgan albertma is-
ganvixiloT situaciebi (Rozin and Fallon, 1987; Rozin wavla virTxisaTvis Tavis arideba, misgan
at all 1986): gaqceva. amis Semdeg bavSvis SiSi ganzogadda
 SeWamdiT Tu ara gaurkvevel sakvebs, romel- saerTod bewvian sagnebze – baWiaze, ZaRlze
sac ubralod ZaRlis sasqeso organos forma da santa klausis niRabzec ki. albertis
aqvs? dedam, romelic meddad muSaobda imave
 dalevdiT Tu ara wylisa da Saqris xsnars, hospitalSi, sadac eqsperimenti tardeboda,
Tuki Saqari Cayares im yuTidan romelsac Sec- manamde waiyvana igi, vidre mas SiSs
klasikuri ganpirobebuloba

domiT ewera „Sxami~? mouxsnidnen, amitom aravin icis, ra bedi


 dalevdiT Tu ara vaSlis wvens, romelSic ewia mas (Harris, 1979).
sterilizebuli tarakani tivtivebs?
Tu yovel situaciaze upasuxebT „araviTar axla cnobilia, rom ganpirobebuli SiSi
SemTxvevaSi~, es imas niSnavs, rom klasikurma Zalian gamZlea. drois gasvlasTan erTad ada-
ganpirobebulobam Tavisi roli iTamaSa. kla- mians SeiZleba daaviwydes kidec, ratom vlindeba
sikurad ganpirobebuli reaqcia: _ „es sazizR- reaqcia. ganpirobebuli SiSi SeiZleba arsebob-
robaa~ an „saxifaToa~, Sedegia aqamde miRebuli des wlebis manZilze, maSinac ki, roca sawyisi
codnisa Tu gamocdilebisa. vinaidan klasikurad ganupirobebeli stimuli aRarasodes aRmoce-
ganpirobebuli reaqcia araa cnobierad gaCenili nebula gamocdilebaSi. magaliTad, mkvlevrebma
azris Sedegi, Zalian Znelia is cnobieri mizez- daadastures, rom meore msoflio omidan 15
SedegobriobiT CavaqroT. wlis gasvlis Semdeg, veteran mezRvaurebs jer
237
agrZelebs Zlieri emociebis gamowvevas vete-
ranebSi (Edwards & Acker, 1962).
sainteresoa, rom, Tu Zlieri SiSia CarTuli,
ganpirobebulobas SeiZleba adgili hqondes
neitraluri stimulisa da ganupirobebeli
stimulis mxolod erTxel dawyvilebiT. erTi
travmatuli movlena SeiZleba ganapirobebdes
fizikur, emociur da kognitur reaqciebs – es
SeiZleba mTeli cxovreba gagrZeldes. maga-
liTad, erTi Cveni megobari mZime avariaSi moyva
Weqa-quxilis dros. axla yovel jerze, rodesac
is saWesTan zis da wvimdeba, ewyeba panikuri
SiSi im donemde, rom zogjer manqanasac aCerebs
da elodeba, sanam wvima gadaiRebs. erTxel igi
manqanis ukana nawilSi gadacocda da pirisaxiT
qveviT daemxo wvimis Sewyvetamde. me-16 TavSi
vnaxavT, rom Terapevtebma SeimuSaves mkurnalobis
gzebi iseTi saxis SiSebisaTvis, romlebic
TiTqos uaryofdnen klasikuri ganpirobebu-
kidev hqondaT reaqcia „safrTxis niSanze~ – lobis efeqturobas.
omis dros mezRvaurebs sabrZolad gongi yovelive zemoT moTxrobili ar niSnavs, rom
uxmobda – wuTSi 100-jer darekili zari. es mxolod uaryofiTi reaqciebia klasikurad
gansakuTrebuli smeniTi paterni, romelic Tavis ganpirobebuli. piriqiT, bednierebisa da
droze sandod moaswavebda safrTxes, axlac aRfrTovanebis reaqciebic SeiZleba ganvixiloT,
rogorc klasikurad ganpirobebuli. cxadia, rom
reklamis Semqmnelebi swored klasikuri ganpi-
robebulobis meqanizms eyrdnobian, rogorc
dadebiT Zalas. magaliTad, isini amyareben
asociaciebs TavianT produqtsa da vnebas Soris
(jinsebi, sunamoebi da a.S.); isini imedovneben,
rom maTi reklamebis verbaluri elementebi,
magaliTad, „seqsualuri~, adamianebisa Tu situa-
ciebis aRsawerad, imoqmedeben ganupirobebli
Tavi 7 / daswavla da qceviTi analizi

stimulisa da reaqciis gamosavlenad. maT


gaTvlili aqvT, rom produqti TavisTavad iqceva
ganpirobebul stimulad, xolo misi yidvis
procesi – ganpirobebul reaqciad. imisaTvis,
rom moviZioT dadebiTi emociebis meti maga-
liTebi, sakmarisia, davfiqrdeT im momentebze,
rodis gvaqvs dadebiTi gancdebisa da emociebis
mozRvaveba, magaliTad, roca xangrZlivi
mogzaurobis Semdeg saxlSi vbrundebiT.

nivTierebebze damokidebulebis daswavla


ganvixiloT erTi SemTxveva: manhetenze ipoves
kacis cxedari, romelsac mklavSi CarCenili
hqonda Sprici. sikvdilis mizezad narkotikis
238 zedmeti doza daasaxeles, magram aRmoCnda, rom
es kaci regularulad iRebda gacilebiT ufro fazaSi yvela virTxas ganuviTarda mimReb-
did dozebs, vidre man sikvdilis win miiRo. am loba heroinis mimarT. sakontrolo dRes
SemTxvevam aaforiaqa mkvlevrebi – rogor yvela virTxam miiRo heroinis Cveulebrivze
SeiZleboda aseT dozas moekla organizmi, didi, TiTqmis orjer meti doza. virTxebis
romelsac am nivTierebis sakmaod didi naxevars heroini ukve miRebuli hqonda,
mimRebloba hqonda? xolo meore naxevars ganpirobebulobi-
pavlovma (1927) da mogvianebiT misma kolegam saTvis eZleoda deqstrozi. ukanaskneli
bikovma (1957) aRmoaCines, rom mimRebloba jgufidan mokvda orjer meti (64) virTxa,
narkotikebis mimarT SeiZleba maSin ganviTardes, vidre pirvelidan (32).
rodesac adamiani elodeba wamlis farma-
kologiur moqmedebas. Tanamedrove mkvlevarma
savaraudod, virTxebi, romlebic iRebdnen
Sefard sigelma (Shepard Siegel) daxvewa es ideebi.
heroins, ufro momzadebulebi iyvnen am poten-
igi Tvlida, rom is garemo, romelSic gamoi-
ciurad saxifaTo situaciisaTvis, radgan
yeneba wamali, aqcevs mas ganpirobebul sti-
konteqstma (ganpirobebuli stimuli 1) gamoiwvia
mulad im situaciisaTvis, romelSic organizmi
iseTi fiziologiuri reaqcia (ganpirobebuli
ewinaaRmdegeba wamlis Cveul efeqts. wamlis
reaqcia 1) romelmac winaaRmdegoba gauwia wamlis
miRebisas wamali (ganupirobebeli stimuli)
tipur efeqts (Poulos & Cappell, 1991).
iwvevs gansazRvrul fiziologiur reaqciebs,
imis gamosakvlevad, igive process SeiZleba
razec organizmi reagirebs sawinaaRmdegod
Tu ara adgili hqondes adamianebSi, sigelma da
homeostazis damyarebis mizniT (ix. Tavi 3).
misma kolegebma gamokiTxes heroinze damokide-
swored esaa am SemTxvevaSi ganupirobebeli
bulni, romlebic araerTxel sikvdilis piras
reaqcia. droTa ganmavlobaSi kompensatoruli
iyvnen misulni zedmeti dozis gamo. aTidan
reaqciac ganpirobebuli reaqcia xdeba. es
Svid SemTxvevaSi wamali miRebuli iyo axal
niSnavs, rom garemoSi, romelic, Cveulebriv,
da ucxo garemoSi (Siegel, 1984). miuxedavad imisa,
asocirebulia wamlis gamoyenebasTan (ganpirobe-
rom es aranair monacemebs ar gvaZlevs, cxadi
buli stimuli), organizmi fiziologiurad
xdeba, rom doza, romlis mimarTac individs
amzadebs Tavs (ganpirobebuli reaqcia) wamlis
SemuSavebuli aqvs mimRebloba, SeiZleba zedmet,
mosalodneli efeqtebisaTvis. mimRebloba Cndeba
momakvdinebel dozad iqces ucxo garemoSi. es
imitom, rom individis mier moxmarebuli wamali
analizi gveubneba, rom manhetenze napovn kacs
metia kompensatorul reaqciaze, sanam daiwyeba
arasodes gaukeTebia wamali swored im adgilas,
raime saxis „dadebiTi~ efeqti. mzardi doza
sadac igi ipoves.
niSnavs, rom izrdeba kompensatoruli reaqciac.
miuxedavad imisa, rom mocemuli kvleva
sigelma es ideebi gamoscada laboratoriaSi,
exeboda heroins, klasikuri ganpirobebuloba
gamoumuSava ra virTxebs mimRebloba heroinis
mniSvnelovani komponentia sxvadasxva wamlis
mimarT.
mimarT mimReblobis gazrdaSi (Goodison & Siegel,
1995; Poulos & Cappell, 1991; Siegel, 1999). ase rom, igive
klasikuri ganpirobebuloba

saidan sawyisebi, romlebsac pavlovi swavlobda


ZaRlebis, zarebis da nerwyvis gamoyofasTan
viciT
dakavSirebiT, gvexmareba, avxsnaT zogierTi
narkotikul nivTierebebze meqanizmi adamianis narkotikul nivTierebebze
damokidebulebis ganpirobebulobis damokidebulebisa.
aspeqtebi
erT-erT kvlevaSi sigelma da misma klasikuri ganpirobebulobis gamoyeneba
kolegebma gamoiwvies virTxebSi heroinis adreul, 1980-ian wlebSi mkvlevrebma gaakeTes
ineqciis molodini – erT SemTxvevaSi (gan- aRmoCena, rom daswavlis procesebma SeiZleba
pirobebuli stimuli 1) da deqstrozis gavlena iqonion organizmis imunur sistemaze.
(tkbili Saqari) – meoreSi (ganpirobebuli istoriulad dadasturebulia, rom imunolo-
stimuli 2) (Siegel et al., 1982). wvrTnis pirvel giuri reaqciebi _ antisxeulebis swrafi gamo- 239
muSaveba, raTa SeebrZolos im substanciebs, Cuneblad. kvlevis axalma sferom, fsiqoneiro-
romlebic organizms vneben _ arsebobda. eq- imunologiam Seiswavla aseTi tipis Sedegebi.
sperimentebma ganpirobebulobaze daadastures am kvlevaSi Sedis fsiqologia, centraluri
am daskvnebis mcdaroba. nervuli sistema da imunuri sistema (Ader &
Cohen, 1993; Coe, 1999).
am axali dargis mizania, aRmoaCinos axali
saidan teqnika, romelic saSualebas miscems ganpiro-
viciT bebulobas, Secvalos is medikamenturi dozebi,
romlebsac xSirad seriozuli gverdiTi mov-
klasikuri ganpirobebuloba da lenebi aqvT. aderma da misma kolegam antoni
imunologiuri funqcia suxmanma, aRmoaCines, rom maRali wnevis mqone
robert aderma da nikolas kohenma (Rob- pacientebs, romlebsac mouxsnes wamlebi, magram
ert Ader and Nicholas Cohen, 1981) virTxebs as- mkurnalobdnen placeboTi, wneva ufro didxans
wavles saxarinis (ganpirobebuli stimuli) SeunarCundaT normis farglebSi, vidre maT,
asocireba ciklofosfamidTan (ganupi- romlebic ar iRebdnen placebo abebs (Suchman
robebeli stimuli), wamalTan, romelic & Ader, 1989). rogor SeeZlo inertul abebs
asustebs imunur sistemas. sakontrolo moexsna maRali wnevis problema? pasuxi viciT
jgufi iRebda mxolod saxarins. mogvia- winamdebare Tavidan, romelic exeboda narko-
nebiT, roca virTxebis orive jgufs misces tikuli nivTierebis mimarT mimReblobas. war-
saxarini, im virTxebSi, romlebSic saxa- moidgineT rutina, romelic viTardeba wamlis
rini ciklofosfamidis asociacias iwvev- regularulad miRebis dros. wamlis miRebis
da, warmoiSva metad naklebi antisxeulebi es rituali SeiZleba aRviqvaT, rogorc ganpi-
ucxo ujredebis mimarT, vidre sakontrolo robebuli stimuli, romelic moaswavebs ganupi-
jgufis virTxebSi. amgvarad, daswavlili robebel stimuls – wamlis miRebas. mxolod
asociacia sakmarisi aRmoCnda imisaTvis, Tavad am aqtma SeiZleba Seamciros sisxlis
rom Seemcirebina imuniteti da virTxebi wneva. amgvarad, placebo, romelic ubralod
ufro mowyvladi gaexada sxvadasxva daa- qmnis rituals, iwvevs sasargeblo organul
vadebebis mimarT. daswavlis efeqti im- reaqcias.
denad Zlieri iyo, rom zogierTi virTxa imisaTvis, rom kvlevis Sedegi samkurnalo
mokvda mxolod saxarinis xsnaris dalevis meTodad iqces, mkvlevrebi unda darwmundnen,
Semdeg.
fsiqoneiroimunologia (Psychoneuroimmunology)
– kvlevis dargi, romelic swavlobs interaqcias
aseTma Sedegebma SeiZleba advilad migviyvanos iseT fiziologiur procesebs Soris, rogo-
Tavi 7 / daswavla da qceviTi analizi

im daskvnamde, rom saWiroa klasikuri ganpiro- rebicaa reaqcia stresze da imunuri sistemis
funqcionireba.
bebulobis aRmofxvra imunuri sistemis Sesanar-

240
rom wamlis uaryofiTi efeqtebic ar gamovlin- imaze, Tu rogor cvlis qcevas dajildoeba da
deba ganpirobebulobis Sedegad. dasja, ukve erTi nabijiT win xarT operantuli
mkvlevrebs imedi aqvT, rom SeimuSaveben ganpirobebulobis sakiTxSi.
teqnikas, romelic ganavrcobs da gazrdis imunur
reaqciebs klasikuri ganpirobebulobis meSve-
obiT. Sejameba
mas Semdeg, rac pavlovma SemTxveviT aRmoaCina
saidan klasikuri ganpirobebulobis ZiriTadi prin-
viciT cipebi, mTeli Tavisi darCenili kariera im
specifikur cvladebs dauTmo, romlebic
imunuri reaqciis ganpirobebuli ganpirobebulobaze axdenen gavlenas. klasikur
gaumjobeseba ganpirobebulobaSi ganupirobebeli stimuli
mecnierebis jgufma Seqmna ganpirobebu- iwvevs refleqsur qcevas, romelsac ganupirobe-
lobis situacia, romelSic saxarinis gemo beli pasuxi, reaqcia ewodeba (unconditioned re-
dawyvilda lisozimTan, nivTierebasTan, sponse). manamde neitraluri, ganpirobebuli
romelic iwvevs reaqcias virTxis imunur stimulis ganupirobebel stimulTan Sewyvile-
sistemaSi. am paradigmaSi saxarini asru- bis Semdeg, ganpirobebuli stimuli iwvevs
lebda ganpirobebuli stimulis rols, ganpirobebul reaqcias. drois faqtors didi
xolo lisozimi – ganupirobebeli stimu- mniSvneloba aqvs ganpirobebuli reaqciis SeZe-
lisas. dawyvileba mxolod erTxel moxda. nisaTvis. stimulis generalizacias maSin aqvs
miuxedavad amisa, rodesac virTxebis erT adgili, rodesac ganpirobebuli stimulis
jgufs saxariniT gazavebuli wamali mis- msgavsi gamRizianebeli ganpirobebul reaqcias
ces, magram lisozimis gareSe, maT orga- iwvevs. cxovelebis gawvrTna SesaZlebelia ise,
nizmebs hqondaT iseTive Zlieri imunuri rom maT gadalaxon generalizacia da SeZlon
reaqcia, rogoric meore jgufs, romelsac Sesatyvisi da Seusatyvisi ganpirobebuli sti-
mxolod lisizimi miewoda (Alvarez-Borda

operantuli ganpirobebuloba: swavlebis Sedegebis Sesaxeb


mulis garCeva, gansxvaveba. klasikurad ganpi-
et al., 1995). robebuli reaqciebis SeZena damokidebulia gan-
pirobebul da ganupirobebel stimulebs Soris
kontingentursa da informatiul damokidebu-
es eqsmperimenti TvalsaCinoebaa imisa, rom
lebaze. cxovrebiseuli magaliTebi klasikuri
mxolod erTi epizodi, sadac ganpirobebuli
ganpirobebulobisa gvxvdeba emociebis, narko-
stimuli asocirebuli iyo ganupirobebel
tikul nivTierebebisadmi mimReblobisa da
stimulTan, sakmarisi aRmoCnda imisTvis, rom
fsiqoneiroimunologiis sferoebSi.
imunuri reaqcia mxolod ganpirobebul sti-
mulze warmoSobiliyo. amgvarad, cxadi xdeba
klasikuri ganpirobebulobis potencia imunuri
sistemis gasaZliereblad.
operantuli ganpirobebulo-
vidre „fsiqologia da cxovrebas~ waikiTxav- ba: swavleba Sedegebis
diT, albaT Zalian cota ram icodiT klasikuri Sesaxeb
ganpirobebulobis Sesaxeb, Tu ar CavTvliT
bundovan warmodgenas pavlovsa da mis ZaRlebze.
vimedovnebT, rom ukve sakmaod kargad gaecaniT davbrundeT kinoTeatrSi: saSinelebaTa filmi
damTavrda da Tqven gaWirvebiT adeqiT Tqveni
daswavlis am saxeobas, raTa daafasoT misi
adgilidan. megobari, visTan erTadac uyureT
mniSvneloba Tqvens yoveldRiur cxovrebaSi.
Semdegi Cveni gansjis sagani iqneba daswavlis films, gekiTxebaT, rogor imoqmeda filmma. Tqven
pasuxobT: „me viswavle, rom saSinelebaTa filmze
iseTi saxeoba, romlis Sesaxebac, savaraudod,
aRar unda wamovide~. albaT, marTali xarT, magram
meti gifiqriaT, vidre fsiqologiis kursis Ses-
wavlas daiwyebdiT. Tu odesme mainc gifiqriaT ra saxis daswavlaa es? pasuxs kidev erTxel

241
gadavyavarT XX saukunis dasawyisSi.
kavSiri (S-R). amgvarad, katebma iswavles iseTi
reaqciis gamovlena, (magaliTad, Rilakze an
kvanZze kawvra) romelic gansazRvruli stimu-
lis pirobebSi (datyveveba labirinTSi) miiyvans
maT sasurvel miznamde (momentaluri Tavisuf-
leba). gaiTvaliswineT, rom S-R kavSiris daswav-
la TandaTanobiT moxda da, amasTan, cdisa da
Secdomis meTodiT. etapobrivad, is qcevebi,
romelTac dadebiTi Sedegi hqondaT, gaxSirda,
isini TandaTan iqcen dominantur reaqciebad,
rodesac cxoveli kvlav xvdeboda labirinTSi.
Torndaikma am kavSirs qcevasa da mis Sedegs
Soris efeqtis kanoni uwoda: reaqcia damakmayofi-
lebeli SedegiT iZens met albaTobas miznis
miRwevisas, vidre is reaqcia, romelic arasasu-
rvel Sedegs iwvevs.
suraTi
7.10
qcevis eqsperimentuli analizi
skinerma aiTvisa Torndaikis Sexeduleba imis
Taobaze, rom garemo Sedegebi Zlier efeqts
axdens qcevaze. man SeimuSava kvlevis programa,
romlis mizanic iyo stimulis ganpirobebu-
lobis sistematuri variaciebis migneba, im meqa-
efeqtis kanoni nizmisa, romelic ganapirobebs gansazRvruli
qcevis did albaTobas sxvadasxva garemo
daaxloebiT imave dros, roca pavlovi mu-
pirobebSi.
Saobda ZaRlebTan klasikur ganpirobebulobaze,
eduard Torndaiki (Edward L. Thorndike, 1898) bunebrivi monacemebi qcevis mecnie-
akvirdeboda katebs, romlebsac unda epovaT rebaSi gansazRvruli qcevis gamovlinebaa
gamosasvleli yuTi-labirinTebidan (sur. 7.10). gansazRvrul dros. eqperimentuli ana-
Torndaikma male gamoaqveyna kidec Tavisi dak- lizi ikvlevs albaTobas sixSiris an
virvebebis Sedegebi da daskvnebi. Tavdapirvelad reaqciis xarisxis terminebiT. eqsperimen-
katebi ibrZvian mxolod datyvevebis winaaRmdeg, tuli analizis amocanaa, aRmoaCinos yve-
Tavi 7 / daswavla da qceviTi analizi

magram, radgan erTxel maTma romeliRac im- la is cvladi, romelzec damokidebulia


pulsurma moqmedebam gamoiwvia karis gaReba, reaqciis sixSire (Skinner, 1966, gv. 213-214).
„yvela warumatebeli da gamousadegari impulsebi skineris analizi ufro eqsperimentuli iyo,
CaixSo da win wamowia mxolod isini, romelsac vidre Teoriuli: Teoretikosebi xelmZRvane-
SeiZleba katebi mieyvana sasurvel Sedegamde~ loben derivaciebiTa da winaswametyvelebebiT
(Thorndike, 1898, gv. 13). sakuTari Teoriebidan, magram iseTi empiristebi,
ra iswavles Torndaikis katebma? Torndaikis rogoric skineri iyo, eyrdnobian mxolod
analizis mixedviT, daswavla iyo asociacia realur, konkretul monacemebs. isini iwyeben
situaciis stimulsa da reaqcias Soris, rome- eqperimentis konteqstSi monacemebis SegrovebiT
lic iswavla cxovelma, anu stimuli-reaqcia da ar arian mijaWvulni romelime Teorias.
imisaTvis, rom qceva eqsperimentulad gaeana-
efeqtis kanoni (Law of effect) _ daswavlis Zi-
riTadi kanoni, romlis mixedviTac stimulis
lizebina, skinerma ganaviTara operantuli gan-
Zala, gamoavlinos reaqcia, Zlierdeba, rodesac pirobebulobis procedura. igi manipulirebda
reaqcias mohyveba jildo da sustdeba, rodesac organizmis Qqcevis SedegiT imisaTvis, rom mi-
242 mas ar mohyveba jildo. Rebuli efeqti daenaxa. operantulia nebismieri
mavlod igi ufro mets iRuRunebs. operantuli
ganpirobebuloba amgvarad cvlis sxvadasxva
operantuli qcevis albaTobas imdenad, ram-
denadac isini, faqtobrivad, garemo Sedegebis
funqciebad gvevlinebian.
Tavisi axali eqsperimentuli analizis ga-
sagrZeleblad, skinerma Seqmna aparati, romlis
meSveobiTac is akontrolebda qcevis Sedegs.
mis mier Seqmnili operantuli kabina gamosaxu-
lia suraTze 7.11 da naCvenebia, agreTve, rogor
funqcionirebs is. rodesac virTxa gamoimuSavebs
qcevis im meqanizms, romelic eqperimentators
aqvs gansazRvruli, virTxa aWers Rilaks da
sanacvlod iRebs sakvebs. es meqanizmi sa-
Sualebas aZlevs mkvlevars, ikvlios is cvla-
debi, romlebic gavlenas axdenen daswavlaze
an dauswavlelobaze. magaliTad, Tuki Rilakis
daWeriT virTxa mxolod im SemTxvevaSi miiRebs
sakvebs, roca kabinas Semouvlis (Seipingis
suraTi
7.11 procesiT, romelsac mogvianebiT SevexebiT), is
swrafad iswavlis, rom Rilakis daWeramde ka-
operantuli kabina binas unda Semouaros.
sagangebo aparatSi Rilakze daWera iwvevs sakvebis operantul eqsperimentebSi did interess
mowodebas virTxisTvis. iwvevs is periodi, romlis ganmavlobaSic
cxovels SeiZleba gansazRvruli qcevis paterni
qceva, romelic SemuSavebulia organizmis mier
axsovdes. mkvlevrebma Caiweres paterni da misi

operantuli ganpirobebuloba: swavlebis Sedegebis Sesaxeb


da SeiZleba daxasiaTdes im dakvirvebadi,
yoveli gamovlena eqperimentis ganmavlobaSi.
konkretuli gavleniT, rasac axdens garemoze.
es meTodologia saSualebas miscemda skiners,
sityvasityviT, operantuli niSnavs garemoze
gaerkvia pirobiTi ganmtkicebis efeqti cxovelis
gavlenas, misiT operirebas (Skinner, 1938). operan-
qcevaze.
tuli qceva ar aRmocendeba gansazRvruli sti-
muliT, rogorc es klasikur ganpirobebulobaSia.
mtredebi kenkaven, virTxebi eZeben sakvebs, pirobiTi ganmtkiceba
bavSvebi tirian, zogi adamiani laparakisas pirobiTi ganmtkiceba aris myari kavSiri
xelebs iyenebs, zogs ki ena ebmis. am qcevaTa reaqciasa da garemos im cvlilebas Soris,
albaToba momavalSi SeiZleba gaizardos an romelsac es reaqcia iwvevs.
Semcirdes im Sedegebis mixedviT, rac maT magaliTad, warmovidginoT eqsperimenti,
mohyveba. magaliTisaTvis, Tu bavSvi RuRuniT romelSic mtredis mier firfitis kenkvas
aCqarebs sasurvel kontaqts mSoblebTan, samo- (reaqcia) mohyveba marcvlebis miwodeba (Se-
sabamisi cvlileba garemoSi). es myari kavSiri
operantuli ganpirobebuloba (Operant condition- anu pirobiTi ganmtkiceba, Cveulebriv, iwvevs
ing) _ daswavlis forma, romelSic reaqciis kenkvis intensivobis gazrdas. imisaTvis, rom
albaToba icvleba Sedegebis mixedviT. gavzardoT mxolod kenkvis qcevis sixSire,
operantuli qceva (Operant Behavior) _ organizmis marcvlebi unda mivawodoT mxolod kenkvis
mier ganxorcielebuli qceva, romelic SeiZleba
Semdeg. miwodeba unda moxdes mkacrad kenkvis
mis mier garemoSi moxdenili TvalsaCino
cvlilebis terminebiT aRiweros. gansazRvruli periodis Semdeg da ara Tavis
mitrialebisa da daxris qcevebis Semdeg.
pirobiTi ganmtkiceba (Reinforcement contingency)
_ myari kavSiri reaqciasa da garemos im cvli- skineris Sromaze dayrdnobiT, Tanamedrove
lebebs Soris, romlebsac es reaqcia iwvevs. bihevioraluri analizi cdilobs, qceva axsnas
243
pirobiTi ganmtkicebis konteqstSi. modiT, ufro Sedegi iqneba sakvebis miwodeba. adamianebi
axlos gavecnoT imas, Tu ra iqna aRmoCenili kvlavac mohyvebian anekdotebs, Tuki amis Sedegad
am pirobiT ganmamtkiceblebTan dakavSirebiT. miiReben xalxis sicilsa da aRfrTovanebas,
rac, Tavis mxriv, maT siamovnebas aniWebs. mov-
lenas, rodesac qcevas aversiuli stimulis
dadebiTi da uaryofiTi ganmtkiceba
CamoSoreba mohyveba, uaryofiTi ganmtkiceba
davuSvaT, SegipyroT ideam, rom Tqveni virTxa ewodeba. magaliTad, adamiani, romelsac marwyvi
galiaSi wreze arbeninoT. aseTi qcevis sixSiris ar uyvars, ganaxorcielebs qcevas, romelic mas
gasazrdelad saWiroa ganmamtkiceblis gamo- aaridebs marwyvis Wamas. qolgis gamoyeneba wvimis
yeneba. ganmamtkicebeli aris nebismieri stimuli, dros imisaTvis, rom ar davsveldeT, klasikuri
romelic myaradaa qcevasTan dakavSirebuli da magaliTia uaryofiTi ganmtkicebis efeqtisa.
zrdis am qcevis gamovlenis sixSires droTa am SemTxvevaSi aversiuli stimulia dasveleba.
ganmavlobaSi. dasja aris damsjelis miwodeba qolgis gamoyenebiT ki Cven Tavidan vicilebT
garkveul reaqciaze. mas.
ganmamtkiceblebi yovelTvis empiriuladaa manqanis usafrTxoebis Rvedis signalic, er-
gansazRvruli im efeqtis mixedviT, romelsac Tgvarad, uaryofiTi ganmamtkiceblis funqcias
is qcevis sixSiris albaTobaze axdens. Tu Tqven asrulebs; misi damamcirebeli, Semawuxebeli
irgvliv samyaros gadaxedavT, aRmoaCenT sti- xmis gaCereba SeiZleba, Tu mZRoli Rveds
mulTa sam klass: (1) stimuli, romlis mimarTac gadaiWers.
neitralurad xarT ganwyobili; (2) stimuli, imisaTvis, rom cxadad gavarCioT erTmane-
romelic gizidavT da (3) stimuli, romelic Tisgan dadebiTi da uaryofiTi ganmtkiceba,
aversiulia, anu cdilobT, Tavi aaridoT maT. davimaxsovroT Semdegi kanonzomiereba: orive
cxadia, rom am stimulTa klasebis Semadgenloba – dadebiTi da uaryofiTi ganmtkiceba zrdis
gansxvavebuli iqneba TiToeuli individisaTvis. im reaqciis albaTobas, romelic win uswrebs
is, Tu ra aris mimzidveli da ra aversiuli, maT. dadebiTi ganmtkiceba zrdis reaqciis
individualuri organizmis qceviT ganisazRv- albaTobas sasargeblo stimulis miwodebiT,
reba. magaliTad, marwyvi. miuxedavad imisa, rom xolo uaryofiTi ganmtkiceba akeTebs imaves,
marwyvi saerTod gemrielad iTvleba, zogierTi oRond sapirispiro meqanizmiT, aversiuli sti-
mas saWmelad uvargisad Tvlis. Tu aseT adamians mulis CamocilebiT, SemcirebiT an SeferxebiT.
SesTavazebT marwyvs, konkretul qcevaze pasuxad gavixsenoT, rom klasikur ganpirobebulobaSi
miiRebT principulad gansxvavebul Sedegs, Tu ganupirobebeli stimuli aRar mogvewodeba,
vidre maSin, marwyvi moyvaruls rom SesTavazoT. ganpirobebuli reaqcia TandaTan qreba. igive
movlenas, rodesac qcevas sasargeblo sti- kanonzomiereba ZalaSia operantuli ganpi-
mulis miwodeba mohyveba, dadebiTi ganmtkiceba
Tavi 7 / daswavla da qceviTi analizi

robebulobis SemTxvevaSi: Tu ganmamtkicebeli


ewodeba. virTxa Semouvlis yuTs, Tuki am qcevis mcirdeba an saerTod Camocilebulia, adgili
aqvs operantul Caqrobas. amgvarad, Tuki qceva
ganmamtkicebeli (Reinforcer) _
aRar iwvevs mosalodnel efeqtsa da Sedegs, is
dadebiTi ganmtkiceba (Positive reinforcement) _
brundeba im doneze, romelzec iyo operantul
uaryofiTi ganmtkiceba (Negative reinforcement)) _ ganpirobebulobamde. sakuTar Tavze dakvirvebisas
iwvevs.
araa Zneli, aRmovaCinoT qcevebi, romlebic
operatiuli Caqroba (Operant extinction
garkveuli periodi ganmtkicebuli iyo da Semdeg
Caqra. Tu gqoniaT SemTxveva, rom telefonis
aparatSi fulis Cagdebisas moneta gaWedila,
ver gilaparakiaT da dagirtyamT avtomatisTvis?
Tuki am dros fuli Cavardeba avtomatSi, Tqven
sxva drosac gaimorebT imave qcevas, radgan man
erTxel ukve moitana Sedegi. magram momavalSi,
Tuki Tqveni cda uSedegod dasrulda, es qcevac
244 Caqreba.
dadebiTi da uaryofiTi dasja cebis meSveobiT gansazRvruli stimuli,
romelic win uswrebs reaqcias – diskriminaciul
albaT icnobT qcevis Caqrobis sxva teqnikasac
stimuls – qmnis am qcevis konteqsts. organizmi
– dasjas. damsjelia nebismieri stimuli,
swavlobs, rom raime stimulis TandaswrebiT
romelic droTa ganmavlobaSi amcirebs ama Tu
mis qcevas gansazRvruli efeqti aqvs garemoze.
im reaqcias. dasja aris damsjelis miwodeba,
magaliTad, quCaSi mwvane Suqis anTebisas
rasac mohyveba reaqcia. dadebiTi da uaryofiTi
ganmtkicebulia quCis gadakveTa; magram rodesac
dasja iseve SegviZlia ganvsazRvroT, rogorc
anTia wiTeli, aseTi qceva SeiZleba daisajos
dadebiTi da uaryofiTi ganmtkiceba. rodesac
– amas SeiZleba Sedegad mohyves jarima an
qcevas moyveba aversiuli stimuli, movlenas
ubeduri SemTxveva. skinerma SeimuSava stimuli-
ewodeba dadebiTi dasja (dadebiTi SegiZlia
qceva-Sedegi formula, rogorc sampirobiani
daimaxsovroT, rogorc raRac, rac situacias
albaToba (contigency, ix. cxrili 7.1) da Tvlida,
emateba). magaliTad, cxeli Rumelis Sexeba iwvevs
rom swored es formula xsnida adamianis
tkivils, rac „sjis~ masze adre aRmocenebul
qmedebis did nawils (Skinner, 1953). cxrilSi 7.1
qcevas, amitom momavalSi nakleb savaraudoa,
aRwerilia, Tu rogor SeiZleba sampirobianma
rom cxel Rumels xeliT SeexoT. movlenas,
albaTobam axsnas sxvadasxva ramdenime tipis
rodesac qcevas moyveba sasargeblo, sasurveli
qceva.
stimulis Camocileba, uaryofiT dasjas vu-
laboratoriul pirobebSi qcevis SedegebiT
wodebT (uaryofiTi SegiZliaT daimaxsovroT,
manipulirebiT, diskriminaciuli stimulis
rogorc raime, rac akldeba situacias). amgvarad,
miwodebiT SegviZlia vakontroloT qceva.
rodesac mSobeli sjis bavSvs imisTvis, rom
magaliTad, mtreds SeiZleba mivawodoT sakvebi
man daartya patara Zmas, bavSvi swavlobs, rom
diskis kenkvisas mxolod mwvane Suqis da ara
meored Zmas aRar unda daartyas. romeli dasja
wiTeli Suqis anTebis SemTxvevaSi. mwvane Suqi
xsnis, ratom aRar gindaT saSinelebaTa filmis
am SemTxvevaSi diskriminaciuli stimulia,
naxva?
romelic sazRvravs im SemTxvevas, roca mtredma
miuxedavad imisa, rom dasja da ganmtkiceba
unda akenkos, xolo wiTeli Suqi aris dis-

operantuli ganpirobebuloba: swavlebis Sedegebis Sesaxeb


Zalian axlos mdgomi cnebebia, isini mniSvne-
kriminaciuli stimuli, romelic sazRvravs im
lovnad gansxvavdebian erTmaneTisagan. amaze,
SemTxvevas, roca mtredma ar unda akenkos.
pirvel rigSi, is migvaniSnebs, rom maT sxvadasxva
organizmi swrafad swavlobs pirobebis garCevas,
terminebiT aRvniSnavT. gansazRvrebis mixedviT,
reagirebs regularulad mxolod erT stimulze
dasja yovelTvis amcirebs qcevas, gantkiceba
da ar reagirebs meoreze. sampirobiani albaTobis
ki yovelTvis zrdis mas. magaliTad, zogierT
komponentebis kontroliT SegviZlia qceva
adamians awuxebs Tavis mwvave tkivili, Tu miiRo
konkretul konteqstSi CavsvaT.
kofeinis Semcveli sasmeli. Tavis tkivili aris
stimuli, romelic dadebiTad sjis yavis dalevis
damsjeli (Punisher) – nebismieri stimuli, rome-
qcevas. Tumca, Tavis tkivilis dros xalxi lic amcirebs reaqciis sixSires.
xSirad mimarTavs wamlebs tkivilis Casaqrobad.
dadebiTi damsjeli (Positive Punishment) – qcevas
wamlis efeqti aris stimuli, romelic uaryo- mohyveba aversiuli stimuli, romelic amcirebs
fiTad ganamtkicebs wamlis miRebas (sur. 7.12). qcevis albaTobas.
uaryofiTi damsjeli (Negative Punishment) – qcevas
mohyveba sasurveli stimulis Camocileba, riTac
diskriminaciuli stimuli da
mcirdeba am qcevis albaToba.
ganzogadeba
diskriminaciuli stimuli (Discriminative Stimu-
nakleb savaraudoa, qcevis albaTobis Secvla lus) – stimuli, romelic moaswavebs ganmtkicebas,
yovelTvis gvindodes an gvWirdebodes. SeiZleba radgan konkretuli qceva dadebiTad iyo gan-
qcevis albaTobis Secvla dagvWirdes konkretul mtkicebuli.
konteqstSi. magaliTad, xSirad gvinda gavzardoT sampirobiani albaToba (Three Term Coningency) –
imis albaToba, rom bavSvi wynarad ijdeba meqanizmi, romliTac organizmi swavlobs, rom
konkretuli stimulis SemTxvevaSi misi qceva
saklaso oTaxSi gakveTilis ganmavlobaSi.
gavlenas moaxdens garemoze.
konkretuli asociaciebiT, dasjis an ganmtki- 245
suraTi
7.12

operantuli ganpirobe-
buloba Tqvens
cxovrebaSi

organizmi, agreTve, ganazogadebs reaqcias rodesac ganmamtkiceblebi ar arian pi-


sxva stimulzec, romelic diskriminaciuli robiTi, maSin maT naklebi efeqti aqvT
stimulis msgavsia. Tuki erTxel reaqcia qcevaze. magaliTad, Tuki mSobeli kargi
ganmtkicda diskriminaciuli stimuliT, msgavsi saqcielisTvis iseve aqebs Svils, rogorc
stimulic SeiZleba iqces diskriminaciul cudi saqcielisTvis, bavSvi ar iswavlis
Tavi 7 / daswavla da qceviTi analizi

stimulad da igive reaqcia gamoiwvios. maga- kargad moqcevas, Tumca, dadebiTi gan-
liTad, mtredebi, romlebic gawvrTnes, rom diski mtkicebis gamo, SeZleba gaizardos sxva
mxolod mwvane Suqis SemTxvevaSi unda ekenkaT, qcevebis sixSire (ra qcevebi SeiZleba iyos
mainc akenkaven gansxvavebuli tonis mwvane Suqis es?).
SemTxvevaSic. analogiurad, Cven ganvazogadebT
rogor unda gansazRvroT konteqsti,
mwvanis sxvadasxva tonebs SuqniSanze.
romelSic qceva adekvaturi an ara-
adekvaturia? gvaxsovdeT, rom iSviaTad
ganmtkicebis albaTobis gamoyeneba gvinda qcevis yvela aspeqtisa da gamov-
lenis Secvla. gavixsenoT magaliTi, ro-
Tu mzad xarT, rom Tqveni codna samuSaod
melSic mSobels undoda bavSvis sasur-
gamoiyenoT, gaiTvaliswineT Semdegi rCevebi:
veli qcevis gazrda klasSi. am SemTxvevaSi
rogor gansazRvravdiT im qcevas, romelic unda ganvsazRvroT diskriminaciuli sti-
gindaT, rom ganamtkicoT an CaaqroT? muli da vikvlioT, ramdenad farTod iq-
amisaTvis mizanSi amoiReT specifikuri neba sasurveli reaqcia ganzogadebuli
qceva, romlis sixSiris Secvlac gindaT. msgavs stimulze. Tu, magaliTad, bavSvma
246
cxrili
7.1
sampirobiani albaToba: damokidebuleba diskriminaciul stimuls, qcevasa da
Sedegs Soris
diskriminaciuli Sedegi
reaqcia
stimuli

operantuli ganpirobebuloba: swavlebis Sedegebis Sesaxeb


iswavla klasSi wynarad jdoma, ganzogad-
deba Tu ara es qceva sxva seriozul
situaciebSic?
gangimtkicebiaT Tu ara raime qceva Sem-
TxveviT? davuSvaT, gsurT romelime qcevis
Caqroba. sanam mimarTavT dasjis meqanizms,
rogorc qcevis Semcirebis saSualebas
(ufro dawvrilebiT seqciaSi „fsiqologia
Cvens cxovrebaSi~), unda SeamowmoT, SegiZ-
liaT Tu ara moZebnoT ganmamtkiceblebi
am qcevisTvis. Tu SeZlebT, moaxerxebT,
rom am ganmamtkiceblebis SezRudviT mo-
cemuli qceva CaaqroT. warmoidgineT,
magaliTad, rom axalgazrda ymawvili av-
lens didi raodenobiT tantrums. hkiT-
xeT sakuTars Tavs: „me xom ar ganvamtkice
es tantrumebi, rodesac zedmet yuradRebas
vaqcevdi mis kivils?~ Tu asea, tantrumis
Semcireba ganmtkicebis SemcirebiT SegiZ-
247
fsiqologia Cvens cxovrebaSi

afuWebs Tu ara bavSvs dausjeloba?

gjeraT Tu ara, rom ,,gauw- vas Soris iyo. xalxuri sib- arasodes iyenebdnen fizikur
keplaoba bavSvs afuWebs~, anu rZnis sawinaaRmdegod, bevri dasjas. 68% bavSvebisa ityipe-
bavSvebi, romlebic zogjer Teoritikosis azriT, Tu mSob- bodnen dedebis mier. danarCeni
mainc ar gaiwkeplebian, sabo- lebi iyeneben fizikur agresias 26% ki ufro intensiurad is-
lood gafuWdebian? Tu Tqven Svilebis winaaRmdeg, im Sem- jeboda fizikurad, dedebi maT
am gamonaTqvamis gjeraT, Tqven TxvevaSic ki, Tu is gamoiyeneba an muStebiT urtyamdnen, an
emsgavsebiT amerikel mSobelTa araSesatyvisi qcevis Sesacvle- mujlugunebs wahkravdnen
umetesobas. 991 amerikeli mSob- lad, agresia gvevlineba bavSve- xolme.
lidan 35%-ma aRiara fizikuri bisaTvis qcevis modelad, rac dedebis gamokiTxvidan 6
dasjis (magaliTad, mityepa, situaciurad sxva individebis Tvis Semdeg, daakvirdnen am
Semortyma) gamoyeneba Tavis 1-2 qcevis kontrolSi vlindeba. ase bavSvebis urTierTobas Tana-
wlis SvilebTan, xolo 94% rom, savaraudod, bavSvebi saku- tolebTan. mkvlevrebma daa-
iyenebda fizikur dasjas Tavis Tari mSoblebisgan swavloben fiqsires bavSvebis agresia
3-4 wlis asakis bavSvebTan (Stra- fizikuri agresiis gamoyenebas Tanatolebis mimarT. maga-
us & Stewart;1999). mSobelTa sxva, (Cven ufro mets vityviT mode- liTad, roca isini braz-
449-kacian jgufSi mSoblebis lirebiT swavlis Sesaxeb mo- debodnen, dascinodnen an
93% TviTon isjebodnen bavSvo- gvianebiT, TavSi ,,dakvirvebiT scemdnen maT. TiToeuli bav-
baSi fizikurad da 87% eTan- swavla~). rogor gamovikvlioT Svi saaTobrivad iRebda qulas
xmeboda dasjis am formas (Bun- es hipoTeza? agresiuli qcevisaTvis. rac
tain-Ricklefs et al;1994). Tqven xedavT, erT-erT kvlevaSi, sadac in- ufro intensiur dasjas axor-
rom mityepa sakmaod xSirad dianasa da tenesis 273 sabavSvo cielebdnen mSoblebi, miT
dasjis meTodia da adamianebi, baRis aRsazrdeli monawile- ufro agresiulebi iyvnen maTi
ZiriTadad, iyeneben mas, rogorc obda, mSoblebs sTxoves, Se- Svilebi. es monacemebi gvar-
dasjis formas, magram ra aris evsoT kiTxvari imis Sesaxeb, wmunebs, rom bavSvebi agre-
dasjis am formis Sedegi? Tu fizikuri dasjis ra for- siul qcevas TavianTi mSob-
mkvlevrebma daiwyes amaze mebs iyenebdnen sakuTar bav- lebisgan daiswavlian. Tqven
pasuxis gacema im SesaZlo kav- SvebTan mimarTebaSi (Strassberg SeiZleba ifiqroT, rom es
Siris ZiebiT, rac mSoblebis et al;1994). aqcenti bavSvebis de- bavSvebi SeiZleba TavisTavad
mier fizikuri dasjis gamoyene- debze iyo gakeTebuli. bavSvebis iyvnen agresiulebi. sxva kvle-
basa da bavSvis agresiul qce- 6%-s hyavda dedebi, romlebic va gviCvenebs, rom es ase ar
Tavi 7 / daswavla da qceviTi analizi

liaT. ukeTesia, Caqrobis kombinireba dade- truqciul qcevas. Tu SegimCneviaT, rogoraa


biT ganmtkicebasTan. ganmtkicebuli morcxvobis qceva, miuxedavad
imisa, rom morcxv adamians sulac ar unda,
qceviTi analitikosebi askvnian, rom nebis-
iyos morcxvi. ra Tqma unda, SeuZlebelia, yovel-
mieri qceva, romelic ewinaaRmdegeba Caqrobas,
Tvis davadginoT, ra ganmamtkicebeli moqmedebs
jer kidev eqvemdebareba ganmtkicebas. nebismieri
garemodan ama Tu im qcevaze. Tumca, rodesac
qceva, amtkiceben isini, rac unda ucnauri an
qceva xdeba metad an naklebad albaTuri,
sasacilo iyos, SeiZleba avxsnaT ganmtkicebiT.
SegiZliaT cotaodeni qceviTi analizis Cata-
magaliTad, fsiqikuri aSlilobebis simptomebi
rebac scadoT.
zogjer imitom narCundeba, rom adamiani iRebs
rekomendebulia, rom, rac SeiZleba met Sem-
yuradRebas, TanagrZnobas da Tavisufldeba
TxvevaSi, qcevis Sesacvlelad gamoviyenoT
Cveulebrivi pasuxismgeblobebisgan, rac ganmtki-
dadebiTi ganmtkiceba. vnaxoT, rogor SeiZleba
cebaa da meti araferi. es meoradi sargebeli
avamoqmedoT sxvadasxva sagnebi da aqtivobebi,
ganamtkicebs iracionalur da, zogjer, TviTdes-
248 rogorc ganmamtkiceblebi.
a r i s ( Chess & Thomas; 1984). jgufebSi: depresia, suicidi, • es unda iyos pasuxi spe-
savaraudod, simarTlis marcva- alkoholizmi, sakuTari bav- cifikur arasasurvel
li, SesaZloa, imaSic iyos, rom Svebis mimarT fizikuri Seu- qcevaze da arasodes _
,,cudi~ bavSvebi ufro xSirad racxyofa, (kacebTan) colebis p i r o v n u l
imsaxureben fizikur dasjas. es cema. mkvlevrebma daaskvnes, rom maxasiaTebelze;
kvleva cxadyofs, rom fizikuri „nebismieri fizikuri dasjis • limitirebuli unda
dasja ar gvaZlevs sasurvel gamoyenebis Sewyveta mniSvne- iyos im situaciis
Sedegs da ver aswavlis ,,cud~ lovan faqtorad gvevlineba Sesatyvisad, sadac
bavSvebs imas, Tu rogor gaxdnen bavSvTa fizikuri Seuracxyofis, reaqcias aqvs adgili;
ukeTesebi (Mahoney et al; 2000). depresiis, suicidis da alko- • Sedgebodes dasjisagan
Tu Cven jer kidev ver da- holizmis pirvelad prevenci- da ara _ fizikuri
garwmuneT, rom fizikuri dasja aSi~ (gv. 558). tkivilisagan.
araswori strategiaa mSoblebis Cven gvjera, konkretuli ma-
ufrTxildiT: sakmaod xSi-
mxridan, modiT ganvixiloT ki- galiTebiT dagarwmuneT, rom bav-
rad, mizezi, ris gamoc bevri
dev erTi kvlevis Sedegebi. Svebis gatyepa ar aris Sesa-
mSobeli dasjas iyenebs, aris
analizi dafuZnebulia erT-er- tyvisi an efeqturi aRzrdis
is, rom dauyovnebliv wydeba
Ti mizanmimarTuli proeqtis strategia. aRsaniSnavia, rom
bavSvis arasasurveli qceva.
monacemebze, romelic ikvlev- Cveni mizani ar aris nebismieri
mSobeli aRwevs ra Tavis
da 6002 amerikul ojaxs, raTa dasjis akrZalva. SesaZloa,
xanmokle mizans, imavdro-
SeeswavlaT maTi ojaxuri Zala- arsebobdes situaciebi, sadac
ulad, bavSvis myiseuli reaq-
dobis Sedegebi. am kvlevaSi bavSvis arasasurveli qcevis
cia ganamtkicebs mSoblis
mecnierebi dainteresebulni SemaCereblad mxolod dasja
damsjelobiT qcevas (Grant &
iyvnen gardatexis asakis bav- gvevlineba. kvleva gviCvenebs,
Evans, 1994), magram Sedegi
Svebze ganxorcielebuli fizi- rom dasja unda iTvaliswi-
aseTia _ ,,xanmokle sargebeli,
kuri dasjis gavleniT maT nebdes garkveul pirobebs (Wal-
xangrZlivi tkivili~. mSob-
momaval cxovrebaze (Straus & ters & Grusec, 1977).
lebma moTmineba unda gamoi-

operantuli ganpirobebuloba: swavlebis Sedegebis Sesaxeb


Kantor; 1994). Sedegebi sakmaod dasja unda iyos:
Cinon da Tavi Seikavon xanmok-
dramatuli gamodga. mokled
• swrafi da xanmokle; le ganmtkicebisagan sakuTari
rom vTqvaT, 50% aRiarebda, rom
• unda gamoiyenoT imwamsve, Svilebis Soreuli interese-
maT fizikurad sjidnen Tine-
rogorc ki reaqcias aqvs bis gamo.
ijerobisas (58% _ biWi, 44% _
adgili;
gogo). maT, visac sjidnen, mog-
• intensivoba unda iyos li-
vianebiT hqondaT problemebi.
mitirebuli;
isini Semdeg xvdebodnen risk

vityviT, rom qcevis Sedegebi ar yofila realuri


ganmamtkiceblebi).
ganmamtkicebelTa Tvisebebi
ganmamtkiceblebi operantuli ganpirobebu-
pirobiTi ganmamtkiceblebi
lobis energiis brokerebad SeiZleba CaiTvalos
— isini cvlian an inarCuneben qcevas. ganmamtki- roca am qveyanas moevlineT, auracxeli pirve-
ceblebs bevri saintereso da kompleqsuri ladi ganmamtkicebeli dagxvdaT, magaliTad,
Tviseba aqvT. isini SeiZleba daswavlil iqnen wyali da saWmeli, romelTa ganmamtkicebluri
gamocdilebis Sedegad da ar iyvnen biologi- Taviseburebani bunebiT iyo gansazRvruli.
urad ganpirobebuli da, SesaZloa, mogvevlinon droTa ganmavlobaSi bunebrivi stimuli asocir-
aqtivobebad da ara raime sagnebad. zog Sem- da pirvelad ganmamtkicebelTan da axla, ro-
TxvevaSi, Cveuli Zlieri ganmamtkicebeli, SesaZ- gorc pirobiTi ganmamtkicebeli, ise gvevlineba
loa, ar aRmoCndes sakmarisi imisaTvis, raTa operantuli reaqciebis dros. faqtobrivad,
dominanturi qceva Seicvalos (aseT SemTxvevaSi adamianis qcevis umetes wilze gavlenas xSirad
249
sxvadasxva tipis pirobiTi ganmamtkicebeli
axdens da iSviaTad _ biologiuri pirveladi
ganmamtkicebeli. fuli, niSnebi, mxardaWeris
gamomxatveli Rimili, oqrosferi varskvlavebi
da bevri sxva simbolo im pirobiT ganmamtkice-
belTa ricxvSi Sedis, romlebic Cvens qcevas
gansazRvraven.
faqtobrivad, nebismieri stimuli SeiZleba
iqces pirobiT ganmamtkiceblad, Tu is pirvelad
stimuls dauwyvildeba. erT eqsperimentSi
gamoyenebuli iyo martivi Jetonebi cxovelTa
swavlebis dros.
maswavleblebma da eqsperimentatorebma daad-
gines, rom pirobiTi ganmamtkicebeli ufro mar-
tivi gamosayenebelia da gacilebiT efeqturicaa,
vidre pirveladi ganmamtkicebeli. vinaidan: (1)
ramodenime pirveladi ganmamtkicebeli yovel-
Tvisaa klasSi maSin, roca nebismieri stimulis
gamovlena, romelsac maswavlebeli akontro-
lebs, SesaZloa gamoyenebul iqnes pirobiT
ganmamtkiceblad; (2) swrafad SeiZleba maTi
gacema; (3) isini advilad gadasatania; (4) maTi
ganmtkicebis efeqti ufro swrafia, radgan is
damokidebulia ganmamtkiceblis miRebaze da ara
biologiur ganpirobebulobaze, rogorc es
pirveladi ganmamtkiceblis drosaa.
saidan
zogierT dawesebulebaSi, magaliTad, fsiqiat-
riul saavadmyofoSi an narkologiur dispan- viciT
serSi, Jetonebis ekonomika am principebs emyareba.
pirobiTi ganmamtkicebeli
sasurveli qcevebi (magaliTad, medikamentis
SimpanzeebisTvis
miReba) kargad ganimarteba da roca es qceva
gamovlindeba, Jetonis saxiT sazRauri gaicema Simpanzeebs aswavles problemis gada-
wyveta qiSmiSis, rogorc pirobiTi gan-
momsaxure personalis mier. mogvianebiT, es
mamtkiceblis gamoyenebiT. Semdeg qiSmiSi
Tavi 7 / daswavla da qceviTi analizi

Jetonebi pacientma SeiZleba gadacvalos sxva


tipis jildoze an privilegiaze (Kazdin, 1994; JetonebiT Caanacvles. rogorc ki Jetonebi
gamoCnda, maimunebma moTminebiT daiwyes
Martin& Pear,1999). ganmamtkicebelTa es sistema
muSaoba sakuTari ,,fulis~ mosapoveblad.
gansakuTrebiT efeqturia pacientis qcevis
modificirebisTvis Tavis movlis qcevis Tval- maT mogvianebiT SeeZloT, gadaecvalaT
Jetonebi qiSmiSze (Cowles; 1937).
sazrisiT; gansakuTrebiT mniSvnelovania maTi
pozitiuri socialuri urTierTobebis gazrdis
TvalsazrisiT.
savaraudo aqtivobebi, rogorc
dadebiTi ganmamtkiceblebi
pirveladi ganmamtkicebeli (Primary reinforcers) _
davuSvaT, rom Tqven gsurT bavSvs raRac
biologiurad gansazRvruli ganmamtkicebeli
gaakeTebinoT; ar gindaT, mas gadauxadoT an
_ saWmeli da wyali.
misceT oqros varskvlavi da amitom sTavazobT
pirobiTi ganmamtkicebeli (Conditioned reinforc-
garigebas: ,,roca saSinao davalebas daasruleb,
ers) – klasikuri ganpirobebulobis mixedviT
yofili neitraluri stimuli, romelic ganmam- SegiZlia kompiuteruli TamaSi iTamaSo~. Tqven
250 tkiceblad iqca. mier gamoyenebuli ,,kompiuteruli TamaSi~
mocemul situaciaSi premakis principad gvev- axla xedavT, Tu rogor SeiZleba gamoiyenoT
lineba, romelic david premakma (David Premak) premakis principi dabali sixSiris qcevaSi
1965 wels aRmoaCina. premakis mixedviT, ufro bavSvebis CasarTavad. socialurad aqtiuri
metad albaTuri aqtivoba (qceva, romelsac Cveul bavSvisaTvis amxanagebTan TamaSi ganamtkicebs
garemoSi gamovlenis meti albaToba aqvs), davalebis Sesrulebis naklebad sasiamovno
SesaZloa, gamoviyenoT naklebad albaTuri qcevas. morcxvi bavSvisTvis ki axali wignis
qcevis ganmamtkiceblad. Tavis sawyis kvlevaSi wakiTxva SeiZleba gamoviyenoT sxva bavSvebTan
premakma aRmoaCina, rom wyliT deprivirebulma TamaSis qcevis ganmamtkiceblad. nebismieri
virTxebma savarjiSo borblis datrialebis aqtivoba SeiZleba gamoyenebul iqnes ganmamtki-
mizniT sirbili iswavles maSin, roca am aqti- ceblad da es zrdis imis albaTobas, rom miR-
vobas wylis daleva mohyveboda da, piriqiT, weul iqneba im qcevis sixSiris mateba, rac
savarjiSoTi deprivirebuli virTxebi zrdidnen konkretul SemTxvevaSi naklebad albaTuria.
wylis smis qcevas. premakis mixedviT, ganmamtki-
ceblad organizmisTvis mniSvnelovani nebis-
mieri qceva an aqtivoba SeiZleba mogvevlinos. ganmamtkicebelTa cxrilebi
premakis principi xSirad gamoiyeneba gansakuT-
ra xdeba maSin, roca Tqven ar gindaT, rom
rebiT bavSvTa instituciebis iseTi qcevis
Tqvens Sinaur cxovels ganumtkicoT raime
sixSiris gasazrdelad, rogoricaa mSvidad jdo-
konkretuli qceva? axalgazrda skiners mouwia
ma da vinmes saubris mosmena. qvemoT aRwerilia
Tavis laboratoriaSi erTi kviriT yofna ise,
erTi klasikuri SemTxveva.
rom ar hqonda sakmarisi kvebiTi ganmamtkicebeli
Tavisi mSromeli virTxebisaTvis. is ekonomias
saidan akeTebda da virTxebs saWmlis natexebs raRac
viciT intervaliT aZlevda. miuxedavad imisa, Tu
ramdenjer daaWerdnen isini TaTs Rilaks, met
bavSvebi imuSaveben imisaTvis, rom sakvebs veRar iRebdnen. aRmoCnda, rom virTxebi

operantuli ganpirobebuloba: swavlebis Sedegebis Sesaxeb


iTamaSon ufro metad reagirebdnen am parcialur ganmam-
Caatares kvleva, romlis drosac klasSi tkicebelTa formaze, vidre mudmivmoqmed gan-
gamoyofili iyo droiTi intervalebi, ro- mtkicebaze. rogor fiqrobT, ra mouvidaT cxo-
ca bavSvebi mSvidad uyurebdnen dafas da velebs, roca isini qcevis Caqrobis safrTxis
zogjer esmodaT zaris xma. zaris xmas winaSe aRmoCndnen da meti saWmeli aRar iyo?
mohyveboda instruqcia: „gaiqeciT da iy- is virTxebi, romelTa qcevac ufro iSviaTad
vireT~.Mmoswavleebi dauyovnebliv wamox- ganmtkicdeboda, gacilebiT intensiurad aWer-
tebodnen da darbodnen klasSi, yvirodnen dnen GTaTs Rilaks, vidre isini, romlebsac
da erTobodnen. ramdenime wuTSi Semdegi ganmamtkicebeli yovel jerze eZleodaT.
signali afrTxilebda maT, rom dabrune- skineri, raRac, Zalian mniSvnelovans miuax-
buliyvnen TavianT adgilebze. mogvianebiT lovda.
bavSvebs aZlevdnen Jetonebs dabali am parcialuri ganmamtkiceblis efeqturobam
sixSiris qcevis — maTematikis mecadine- migviyvana kvlevamde ganmamtkicebelTa gansxva-
obisTvis. bavSvebs Jetonebi saSualebas vebuli intensivobiT miwodebis Sesaxeb (ix.
aZlevda, CarTuliyvnen SedarebiT maRali sur. 7.13). Tqven TviTon gangicdiaT ganmamtki-
aqtivobis qcevaSi, rogoricaa saTamaSo- ceblis gansxvavebuli efeqtis roli sakuTar
ebiT TamaSi. am tipis proceduriT kon- cxovrebaSi. roca Tqven xels swevT klasSi,
troli SesaniSnavad ganxorcielda ramo- maswavlebeli xan giZaxebT da xan _ ara. realur
denime dReSi (homme et al,1963). cxovrebaSi an laboratoriaSi ganmamtkicebeli
SeiZleba miwodebul iqnes rogorc propor-
sxva tipis saklaso programa, sadac maswavleb- ciuli ganmamtkiceblis forma — ramdenime
lebis mier xSirad gamoiyeneboda dasja, cema konkretuli reaqciis Semdeg; an ganmamtkicebeli
intervalebiT — roca ganmtkiceba drois raRac
da yvirili, Cavarda. 251
intervalis Semdeg gaicema. TiToeul SemTxvevaSi
SeiZleba adgili hqondes fiqsirebul an varia-
bilur ganmtkicebas. axla Cven viciT parcialuri
ganmamtkiceblis efeqtis Sesaxeb da aRmoCnda,
rom parcialurad ganmtkicebuli qceva metad
gamZlea Caqrobis mimarT, vidre Tanmimdevrulad
ganmtkicebuli (Bitterman, 1975). modi vnaxoT, sxva
ra saintereso aRmoCenebi gaakeTes mkvlevrebma
ganmamtkicebelTa sxvadasxva cxrilebTan dakav-
SirebiT.

fiqsirebuli proporciis (dozis)


cxrilebi
fiqsirebuli ganmamtkiceblis cxrilebSi
ganmamtkicebeli gaicema mas Semdeg, rac or-
ganizmi gamoavlens reaqciaTa fiqsirebul ode-
nobas. roca ganmtkicebas mohyveba erTi reaqcia,
cxrils ewodeba fiqsirebuli proporcia-1 (fp-
1; es aris Tanmimdevrulad ganmtkicebis cxrili).
roca ganmamtkicebeli mosdevs yovel 25-e
reaqcias, cxrils ewodeba fp-25. fiqsirebuli
suraTi
7.13
ganmamtkicebelTa cxrilebi (
fiqsirebuli ganmamtkicebeli ganmamtkicebelTa cxrilebi
verbaluri proporcia qcevis gansxvavebuli paternebi yalibdeba ganmamtki-
cebelTa oTxi cxrilis gamoyenebiT. grafikebze
arsebuli aRniSvnebi imaze miuTiTeben, Tu rodis
miewodeba ganmamtkicebeli.

proporciis cxrilebi iZleva reaqciis maRal


xarisxs, radgan reaqciasa da ganmtkicebas Soris
pirdapiri korelaciaa. mtreds SeuZlia,
garkveuli drois ganmavlobaSi, imdeni sakvebi
Tavi 7 / daswavla da qceviTi analizi

miiRos, ramdenic unda, Tu sakmarisad xSirad


akenkavs. rac ufro maRalia proporcia, miT
metia pauza TiToeuli ganmamtkiceblis Semdeg.
fiqsirebuli intervalis cxrili (fixed-interval
schedule) – ganmamtkicebelTa cxrili, romelSic ganmamtkiceblis misaRebad meti sapasuxo reaq-
ganmamtkicebeli miewodeba fiqsirebuli drois ciebis miRebis moTxovniT proporciis Semci-
gasvlidan pirvelive sapasuxo reaqciisas. rebam im SemTxvevaSi, roca cxoveli gawvrTni-
cvalebadi intervalis cxrili (vaiable-interval li da momzadebuli ar aris amisaTvis, SeiZleba
schedule) – ganmamtkicebelTa cxrili, romelSic migviyvanos Caqrobamde. bevri adamiani gayidvebis
ganmamtkicebeli miewodeba pirvelive pasuxisas industriaSi fp cxrilebs mimarTavs: maT manamde
cvladi periodis gavlis Semdeg, romlis saSu- unda gayidon saqonlis gansazRvruli raodeno-
aloc winaswar gansazRvrulia. ba, vidre jamagirs aiReben.
warmatebuli miaxloebebis mixedviT Seipingi
(shaiping by successive approximations) – qceviTi variabiluri proporciis cxrili
meTodi, romelic ganamtkicebs im reaqciebs,
romlebic warmatebulad uaxlovdebian da variabiluri proporciis cxrilSi winaswar
maqsimalurad axlos arian sasurvel reaqcias- gansazRvrulia ganmamtkicebelTa Soris reaq-
252 Tan. ciaTa raodenoba. vp-10 cxrili niSnavs, rom
saSualod yovel 10 reaqcias mohyveba ganmamtki-
cebeli, magram ganmtkicebas SeiZleba adgili qcevis formireba (Seipingi)
hqondes mxolod erTi reaqciis an 20 reaqciis erT-erT eqsperimentSi Cven vilaparakeT virT-
Semdeg. aseTi saxiT ganmtkicebuli qceva sakmaod xebze, romlebic Rilaks aWerdnen TaTs saWmlis
rezistentulia Caqrobis mimarT. davuSvaT, Tqven misaRebad. Rilakis daWera daswavlili qcevaa.
mtredTan muSaoba daiwyeT vp-5 cxriliT da Tu mas operantul kameraSi movaTavsebT, albaT,
Semdeg gadaxvediT vp-110-ze. mtredi akenkavs 12000 ar daaWers saxelurs TaTs spontanurad. virTxas
marcvals saaTSi da ase gagrZeldeba saaTebis naswavli aqvs Tavisi TaTebis sxvadasxva gziT
manZilze, ganmamtkicebelTa gareSec ki. azar- gamoyeneba, magram saxeluri sxva dros arasodes
tuli TamaSebic SegviZlia vp cxrilebis kon- Camouwevia. rogor vaswavloT virTxas qcevebi,
trols daqvemdebarebulad miviCnioT. am princips romlebic, savaraudod, iSviaTad vlindebian?
emyareba saTamaSo manqanebis principi _ masSi Tqven moifiqreT ganmtkicebis gza, optimaluri
monetis Cagdebis Semdeg ar iciT, rodis miiRebT sakvebi, ganmamtkicebelTa cxrilic gaqvT (fp-1),
Sedegs, romelsac eliT da kvlav agdebT da rogor moviqceT axla? imisaTvis, rom Tqven
agdebT monetebs. vp cxrili gayenebT gamocanis aswavloT axali rTuli qceva, unda gamoiyenoT
winaSe – rodis mova jildo. Tqven gjeraT, rom Seipingi warmatebuli miaxloebebis mixedviT.
is Semdegi Tqveni reaqciis TandarTuli iqneba am dros Tqven ganamtkicebT nebismier qcevas,
da ara ufro mogvianebiT (Rachlin, 1990). romelic warmatebulia da Tanac miaxloebuli
saboloo mizanTan.
es ase keTdeba. jer unda moaxdinoT virTxis
fiqsirebuli intervalis cxrili
saWmliT deprivireba erTi dRis ganmavlobaSi.
roca saqme gvaqvs fiqsirebuli intervalis deprivaciis gareSe saWmelma SeiZleba ar imu-
cxrilTan, ganmamtkicebeli miewodeba pirveli Saos, rogorc ganmamtkicebelma. Semdeg Tqven
reaqciis Semdeg, anu fiqsirebuli drois gasvlis sistematurad aTavsebT sakvebs kabinis erT
Semdeg. FI-10 cxrilSi, magaliTad, roca subieqti kuTxeSi ise, rom virTxa mas xedavdes. axla Tqven
iRebs ganmtkicebas, unda gavides 10 wami, sanam SegiZliaT daiwyoT Seipingi imiT, rom sakvebis

operantuli ganpirobebuloba: swavlebis Sedegebis Sesaxeb


meore reaqcia ganmtkicdeba _ reaqciaTa raode- miwodebis sixSire daukavSiroT virTxis
nobisda miuxedavad. specifikur qceviT reaqcias, magaliTad, karis
saxelurTan misvlas. saWmeli virTxas miewodeba
mxolod maSin, roca is ufro axlos midis karis
cvalebadi intervalis cxrili
saxelurTan. ganmamtkicebeli ki im SemTxvevaSi
cvalebadi intervalis cxrilSi saSualo gaicema, Tu virTxa exeba mas, xolo saWmlis
intervali winaswar aris gansazRvruli. magali- misaRebad man unda saxelurs daaWiros. am dros
Tad, ci-20 cxrilSi ganmamtkicebeli miewodeba, virTxa swavlobs, rom saxeluris Camoweva misTvis
saSualod, yovel 20 wamSi erTxel. es forma sakvebis momtania. ase rom, SeipingisTvis Tqven
iwvevs saSualo siswrafiT, magram Zalian stabi- unda gansazRvroT progresis etapebi samizne qce-
luri qcevis formis Camoyalibebas. Caqroba am vis Sesatyvisad da gamoiyenoT diferencirebuli
dros etapobrivi da Zalian nelia. erT Sem- ganmtkiceba TiToeuli etapis formirebisaTvis.
TxvevaSi mtredma 18 000-jer akenka pirveli 4 axla ganvixiloT sxva SemTxveva, roca Seipin-
saaTis ganmavlobaSi mas Semdeg, rac ganmtkiceba gi gamoyenebul iqna patara autisti bavSvis
Sewyda da 168 saaTi dasWirda am qcevis srul cxovrebis pirobebis gasaumjobeseblad.
gaqrobas (Ferster & Skiner, 1957). SegiZliaT CaTva-
loT, rom ci-20 cxrili sakuTar Tavze gaqvT
saidan
gamocdili, Tu gyoliaT leqtori, romelic
araregularulad, moulodnelad gitarebdaT viciT
koloqviumebs. yoveldRe emzadebodiT momavali qcevis formireba autist bavSvTan
gakveTilisaTvis? pacienti 3 wlis biWi iyo, romelsac
dausves autizmis diagnozi. mas hqonda
normaluri socialuri da verbaluri 253
qcevis deficiti. xSirad axorcielebda
tantumebs da sakuTari Tavis damazianebel
qcevebs. kataraqtis operaciis Semdeg man
uari Tqva saTvaleebis tarebaze, rac
Zlier mniSvnelovani iyo misi mxedvelobi-
saTvis. pirvelad mas eZleoda kanfeti
saTamaSos Wyvitinis Semdeg. ase rom,
saWmelTan asociaciis fonze es xma piro-
biTi ganmtkiceba gaxda. Semdeg treningi
gagrZelda uSuSo saTvalis CarCoTi.
Tavidan Wyvitini ismoda maSin, roca patara
saTvalis CarCos xelSi iRebda, male es
xma ismoda mas Semdeg, rac CarCo xelSi
yovndeboda, bolos _ roca bavSvs ekeTa
saTvale. nel-nela biWi jildovdebida
maSin, roca mas TvalTan axlos mihqonda
CarCo. ramodenime kviraSi bavSvma daiwyo
CarCos Tavze wamocma da male sworad
moirgo Tvalebze. treningis Semdeg etapze
bavSvma iswavla saTvalis tareba dReSi
12 saaTis ganmavlobaSi (Wolf et al., 1964).

axla davubrundeT Cvens virTxas. vTqvaT, Tqven


mogindaT aswavloT virTxas galiaSi wreze
sirbili. rogor gegmas ganaxorcielebdiT am
SemTxvevaSi? ra SeiZleba iyos is miaxloebuli
qceva saboloo mizanTan, romelsac Tqven ebuloba, romelTac yvelaze xSirad iyeneben
dasawyisSi ganamtkicebdiT? SesaZloa, Tqven daswavlisas cxovelebTan. cdebs mecnierebi
Tavidan ganamtkicoT saWiro mimarTulebiT Tavis axorcielebdnen ZaRlebze, katebze, virTxebze
mibrunebis qcevac ki. Semdeg Tqven virTxas da mtredebze. aRsaniSnavia, rom adamianebic
saWmeli im SemTxvevaSi unda misceT, Tu is msgavs qcevas axorcieleben. saboloo jamSi,
mTel tans miabrunebs saWiro mimarTulebiT. mkvlevrebi mividnen daskvnamde, rom daswavla
ras gaakeTebdiT amis Semdeg? bevr situaciaSi modificirdeba garkveuli
Tavi 7 / daswavla da qceviTi analizi

daswavlis ori forma ganvixileT — klasi- saxeobis biologiuri da kognituri SesaZleb-


kuri ganpirobebuloba da operantuli ganpirob- lobebiT. axla Cven gadavalT im procesebis

254
ganxilvaze, romlebic daswavlis zogad kanonebs leba aris swored is SezRudva, rac saxeobas
SemosazRvraven. memkvidreobiT gadaecema. es iZulebebi SeiZleba
gamoyenebuli iqnes cxovelTa sensorul, qceviT
da kognitur unarTa mimarTebaSi. ganvixilavT
Sejameba kvlevis or sferos, romelic cxadyofs, rom
Torndaikisa da skineris mier aRmoCenili qceva-garemo kavSiri organizmis genotipiTaa
operantuli ganpirobebulobis meTodika marTavs ganpirobebuli _ instinqturi swrafva da gemos
organizmis qcevis Sedegebs ise, rom imoqmedos aversiiT swavla.
Zireul qcevaze. dadebiTi da uaryofiTi ganmtki-
ceba zrdis qcevis gamovlenis albaTobas.
ganmasxvavebel stimulze muSaoba amcirebs instinqturi swrafva
generalizacias samizne qcevis miRma. ganpirobe-
cxadia, ginaxavT cxovelebi, romlebic
buli ganmamtkicebeli gacilebiT did gavlenas
aTasgvar ileTebs akeTeben. cirkSi da tele-
axdens adamianis qcevaze, vidre pirveladi ganmam-
ekranze. zogierTi cxoveli beisbols, ping-
tkicebeli. premakis principi gvamcnobs, rom
pongs TamaSobs, zogi manqanas atarebs. wlebis
metad albaTi aqtivoba SeiZleba iqnes gamo-
manZilze keler brelandi da marion brelandi
yenebuli naklebad albaTi aqtivobis gansamtki-
iyenebdnen operantuli ganpirobebulobis teq-
ceblad. ganmamtkicebelTa sxvadasxva cxrilebi
nikebs, rom gamoewvrTnaT aTasobiT sxvadasxva
reaqciaTa gansxvavebul paternebs gansazRvraven.
saxeobis cxoveli. brelandebs sjerodaT, rom
Seipingi moiTxovs, rom samizne qcevasTan
zogadi principebi, romlebic laboratoriuli
warmatebulad miaxloeba diferencialurad
kvlevebidan gamomdinareobda, realuradac
iqnes ganmtkicebuli.
imuSavebda da nebismieri reaqcia an jildo
niSnavda cxovelis kontrols laboratoriis
gareT.
biologia da daswavla Tumca, wvrTnis raRac etapze zogierTi
cxoveli „cudad moqcevas~ iwyebda. magaliTad,
enoti iwvrTneboda, rom aeRo moneta, Caegdo
is Sexeduleba, rom daswavlis ZiriTadi yulabaSi da amiT gamoemuSavebina sakvebi, magram
principebi adamianebTan da cxovelebTan msgavsia, enoti maSinve ar iRebda monetas da ori monetis
pirvelad ingliselma filosofosma david iumma aRebis Semdeg ganpirobebuloba saerTod
(David Hume) 1748 wels wamoayena. man Tqva, rom wydeboda, anu enoti saerTod aRar iRebda
„nebismieri Teoria, romliTac Cven gagebis monetebs. samagierod, is xeliT xexavda yvela
operaciebs vxsniT adamianSi, raRac damatebiT monetas erTad, tenida yulabaSi da Semdeg iqidan
mniSvnelobas SeiZens, Tu vnaxavT, rom igive iRebda. aris Tu ara es ucnauri? enotebs xSirad
fenomeni msgavsad aixsneba yvela danarCen axasiaTebT xexvisa da recxvis qceva, rodesac
cxovelTanac~ (Hume, 1748/1951, gv.104). maT sayvarel sakvebs moipoveben niJarebidan.
am Tvalsazrisis mimzidveli simartive amis msgavsad, rodesac Rorebs wvrTnidnen, raTa
kamaTis sagani gaxda, rodesac 1960-ian wlebSi gamomuSavebuli monetebi did yulabaSi CaeyaraT,
biologia da daswavla

fsiqologebma aRmoaCines sxvadasxva kanonzo- isini Zirs yridnen am monetebs, jer dingiT
mierebebi da SezRudvebi ganpirobebulobis ynosavdnen da mere haerSi agdebdnen. isev
ganzogadebasTan dakavSirebiT (Bailey & Bailey, 1993; ismis kiTxva, unda CaiTvalos Tu ara cxovelis
Garcia, 1993; Todd & Morris, 1992-1993). mesame Tavidan es qceva ucnaurad an sakvirvelad? Rorebi
Tqven ukve icnobT im ideas, rom cxovelebis zustad ase iqcevian saWmlis mopovebisas, radgan
ganviTareba iyo reaqcia gadarCenis saWiroebaze. qcevis es repertuari maT memkvidreobiT aqvT
bevri sxvaoba saxeobebs Soris swored adap- miRebuli.
taciiT SeiZleba aixsnas. zustad aseTive evo- aseTma gamocdilebam daarwmuna brelandebi,
luciuri perspeqtiviT vudgebiT daswavlis rom, miuxedavad imisa, rom raRac etapamde
unars (Leger, 1992). daswavlis biologiuri iZu- cxovelebma daiswavles operantuli reaqciebi,
255
daswavlili qceva iswrafvis instinqturi qce- davuSvaT, Tqven gTxoves, SeimuSaoT strategia
visaken droTa ganmavlobaSi. am tendencias maT ucnobi nivTierebebis degustaciisaTvis. Tqven
instinqturi swrafva uwodes (Breland & Breland, rom gqondeT virTxis qcevis memkvidruli
1951, 1961). cxovelebis qceva ar aixsneba operantu- paterni, am dros uaRresad frTxilad iqnebodiT.
li principebiT, magram savsebiT gasagebi xdeba, rodesac isini awydebian axal sakvebs an surnels,
Tuki am qcevas saxeobebisTvis damaxasiaTebeli Zalian frTxiloben da Zalian patara raode-
memkvidruli qcevis paternebis konteqstSi nobas iReben gasasinjad. Tuki es nivTiereba
ganvixilavT. es tendencia cvlis qcevas, romelic maT arafers dauSavebs, Semdeg ubrundebian da
SemuSavebulia operantuli ganpirobebulobiT. miirTmeven. magram, Tu eqsperimentSi CavrTavT
cxovelTa swavlebis kvlevaTa umetesoba fo- iseT nivTierebas, romelic avad xdis virTxebs,
kusirebuli iyo Sesatyvisad misawvdomi stimu- maSin isini am nivTierebas arasdros aRar mieka-
lebisaTvis winaswari ganxilvis safuZvelze rebian. am fenomens ewodeba gemos aversiiT das-
SerCeul reaqciebze. brelandebis Teoria cxad- wavla. am genetikur unars _ sakvebis gasinjvas
yofs, rom SeuZlebelia daswavlis yvela as- da daswavlas, romeli sakvebia usafrTxo da
peqtis gakontroleba. qcevebi SeiZleba met- romelia toqsikuri, didi Rirebuleba aqvs.
naklebad advilad Sesacvleli iyos, rogorc gaixseneT Cxikvi lorenco. rogorc Cans, misTvis
cxovelis Cveulebrivi, genetikurad daprogra- Rvinis gemo aversiuli gaxda mas Semdeg, rac man
mebuli reaqcia garemoze. ganpirobebuloba maSin „simTvraleSi~ gamoscada.
iqneba efeqturi, rodesac samizne reaqcia biolo- gemos aversiiT daswavla Zalze Zlieri meqa-
giurad aqtualuria cxovelisaTvis. magaliTad, nizmia. gansxvavebiT klasikuri ganpirobebulobis
ra cvlilebaa saWiro imisTvis, rom Rorma mon- sxva aspeqtebisagan, gemos aversiiT daswavla
eta yulabaSi Caagdos? Tu es qceva dawyvilebul mxolod erTjeradi dawyvilebiT xdeba. wyvil-
iqneba wylis miwodebasTan, mowyurebuli Rori deba ganpirobebuli stimuli (axali sakvebi/
bevrad swrafad daiswavlis am rutinas. surneli) da misi Sedegi (ganupirobebli stimu-
lis – elementis, romelic, faqtobrivad, iwvevs
avadmyofobas – Sedegi). es debuleba WeSmariti
gemos aversiiT daswavla rCeba didi droiTi intervalebis drosac (12
am wignis avtorebma ramdenime aRiareba unda saaTi da meti, dro, romlis SualedSi virTxa
gaakeTon: erT-erT maTgans dResac zaravs Roris iRebs nivTierebas da avad xdeba). sabolood,
xorcisa da muxudos Wamis warmodgenaze, xolo gansxvavebiT klasikurad ganpirobebuli asoci-
meores zustad aseTive reaqcia aqvs popkornze. aciebisagan, romlebic sakmaod myifea, gemos
Cven mZimed avad gavxdiT zemoT CamoTvlili aversiiT daswavla myari xdeba erTi gamocdile-
sakvebis miRebis Semdeg. nakleb savaraudoa, rom bis Semdegac. kidev erTxel, imisaTvis, rom
Tavi 7 / daswavla da qceviTi analizi

Cven avad am sakvebis gamo gavxdiT, Tumca, aseTi gavigoT klasikuri ganpirobebulobis normaTa
reaqcia mainc SemogvrCa. imisaTvis, rom avxsnaT darRvevebi, unda gaiTvaliswinoT is, Tu raoden
es fenomeni, mivmarToT isev cxovelebs. dramatulad moiTxoven es meqanizmebi gadarCenas.
jon garsiam, fsiqologma, romelmac pirvelad
daswavlis biologiuri iZuleba (Biological con- daafiqsira gemos aversiiT daswavla laborato-
straints on learning) – nebismieri limiti organizmis
riaSi da misma kolegam, robert kolingma, es
daswavlis SesaZleblobaze, romelic gansa-
fenomeni gamoiyenes imisaTvis, rom TvalsaCino
zRvrulia erTi saxeobis individebis mem-
kvidruli sensorul-kognituri unarebiT. gaexadaT cxovelebis mzadyofna konkretuli
asociaciebis daswavlisaTvis. mkvlevrebma aR-
instinqturi swrafva (Instinctual drift) _ daswav-
lili qcevis tendencia, droTa ganmavlobaSi moaCines, rom zogierTi ganpirobebuli stimuli-
instinqtur qmedebaSi gadavides. ganupirobebeli stimuli kombinaciebi SeiZleba
gemos aversiiT daswavla (Taste-aversion learning) klasikurad iyos ganpirobebuli cxovelTa kon-
– daswavlis biologiuri kanonzomiereba, kretul saxeobebSi.
romelSic organizmi swavlobs avadmyofobis
gamomwvevi sakvebisagan Tavis aridebas.

256
saidan
viciT
stimulisa da Sedegebis Tanxvdena
garsiasa da kolingis eqsperimentis pir-
vel fazaSi virTxebi jer ecnobodnen
situacias, romelSic milis alokva iwvevda
sam ganpirobebul stimuls: saxariniT Seza-
vebul wyals, xmaurs da Zlier sinaTles.
meore fazaSi, rodesac virTxebi mils
lokavdnen, maTi naxevari iRebda mxolod
tkbil wyals, xolo meore naxevari – suraTi
7.14
xmaurs, sinaTles da sufTa wyals. Semdeg
orive jgufi daiyo: TiToeuli jgufis Tandayolili unarebi
erTi naxevari moxvda eleqtruli Sokis garsias da kolingis kvlevebma (1966) aCvena, rom
zemoqmedebis qveS, rac tkivils iwvevda, virTxebs aqvT Tandayolili unari, gansazRvruli
stimuli daakavSiron gansazRvrul SedegTan.
xolo meore naxevari ki radiaciuli virTxebi eridebodnen saxarins, roca is avad-
dasxivebis qveS, rac iwvevda avadmyofobasa myofobas moaswavebda da ara Soks da piriqiT _
da gulisrevas. wylis is raodenoba, ro- ferad wyalsac eridebodnen, radgan Soks moas-
wavebda da ar eridebodnen, rodesac mas avad-
melic virTxebma pirvel fazaSi dalies, myofoba mohyveboda.
Seadares meore fazaSi daleuli wylis
raodenobas. raodenoba sagrZnoblad mcir-
deboda, rodesac surnelovani wyali aso- rom koiotebma Sewyviton cxvris xocva, jon
cirdeboda avadmyofobasTan (gemos aversia) garsiam da misma kolegebma daawyves batknis
da rodesac xmauri da sinaTle asocir- toqsikuri xorci, romelic gaxveuli iyo cxvris
deboda tkivilTan. Tumca, qcevaSi mxolod tyavSi. toqsikuri xorciT koiotebi daavaddnen
patara cvlileba SeiniSneboda ori sxva da ganuviTardaT zizRi batknis xorcis mimarT.
pirobis SemTxvevaSi: rodesac surneli amis Semdeg cxvris danaxvaze isini Setevis
moaswavebda tkivils, an, rodesac Zlieri magivrad ukan ixevdnen.
sinaTle, xmauri da wyali moaswavebda gemos aversiis erT-erTi yvelaze seriozuli
avadmyofobas (ix. sur. 7.14). aspeqti Tavs iCens kiboTi daavadebul pacien-
tebSi, romlebic veRar uZleben Cveulebriv
sakvebs qimioTerapiisa da misgan gamowveuli
miRebuli Sedegebi cxadyofs, rom virTxebs
gulisrevis gamo.
aqvT Tandayolili unari, asociacia daamyaron
konkretul stimulsa da konkretul Sedegs
Soris (Garcia & Koelling, 1966). ganpirobebulobis saidan
zogierTi aspeqti, aqedan gamomdinare, damokide- viciT
bulia ara marto stimulsa da qcevas Soris
biologia da daswavla

kavSirze, aramed imazec, Tu rogor dispozicias mkerdis simsivnis mqone pacientebSi


avlens organizmi genetikurad am stimulis gemos arideba
mimarT mocemul garemoSi (Barker et al., 1978).
22 qalisagan Semdgarma jgufma, romel-
cxovelebs aqvT memkvidruli klasifikacia im
sac dasmuli hqonda mkerdis kibos diag-
stimulebisa, romeli SeiZleba moaswavebdes
nozi, gviambo sakuTari kvebiTi priori-
safrTxes da romeli – jildos. amitom eqperi-
tetebis Sesaxeb qimioTerapiis rva kursis
mentatorebi, romlebic ecdebian am paternebis
ganmavlobaSi, romelTa Sorisac Sualedi
darRvevas, bevrs verafers miaRweven.
sami kvira iyo. qalebma CamoTvales yvela-
mkvlevrebma gemos aversiiT daswavlis meqaniz-
feri, rasac Wamdnen 24 saaTis manZilze
mis praqtikaSi gadmotanac scades. imisaTvis,
257
Terapiamde da Terapiis Semdeg. isini
ranJirebas ukeTebdnen sakvebsa da sasmels
1-dan (Zalian armowoneba) 9-mde (Zalian
mowoneba). mkvlevrebi aversiis gamovlenas
maSin aRiarebdnen, Tuki sakvebis Sefaseba
4 quliT daecemoda. aRmoCnda, rom qalebis
46%-s ganuviTarda aversia, sul mcire,
erTi sakvebis mimarT. Tumca, aversiebi,
romlebic Cndeboda Terapiis pirveli ori
kviris ganmavlobaSi, xanmokle iyo. cxadi
gaxda, rom, virTxebisagan gansxvavebiT,
pacientebi arCevdnen, rom gulisreva
Terapiis Sedegi iyo da ara sakvebisa, rom-
lis Semdgomi gasinjvisas ganpirobebuli
aversia qreboda (Jacobsen et al., 1993).

imis garkveviT, rom aversia SeiZleba klasi-


kurad iyos ganpirobebuli, mkvlevrebs SeuZliaT,
SeimuSavon amis Sesamcirebeli saSualebebi (Ber-
stein, 1991). magaliTad, kiboTi daavadebul bavSvebs
sakvebi qimioTerapiamde miawodes. amasTan, miwode-
bul kanfetebs an nayins sruliad specifikuri
surneli hqonda anu aversia swored am surnelis
mimarT yalibdeboda. amgvarad, bavSvebs SeeZloT,
kvlavac eWamaT sayvareli surnelis mqone kanfeti
an nayini. mkvlevrebma aRmoaCines sxva aspeqtebic
pacientebSi, rac klasikuradaa ganpirobebuli.
bevr pacients gulisreva ewyeboda qimioTerapiis
seansis dawyebamde. is garemo da ganwyoba, romel-
Sic isini mkurnalobdnen, ganpirobebul sti-
mulad iqca (Tomoyasu et al., 1996). amgvari efeqtebis
safuZvlebis gaanalizeba mkvlevrebs mkurnalobis
meTodikis SemuSavebis saSualebas aZlevs. kidev
Tavi 7 / daswavla da qceviTi analizi

erTxel _ ganpirobebulobaSi amgvari gavlenis Sejameba


efeqtebis safuZvlebis codna mkvlevrebs saSua-
instinqturi swrafvis fenomeni gulisxmobs,
lebas aZlevs, SeimuSaon amave efeqtebis sawinaaR-
rom organizmebi limitirebulni arian im
mdego mkurnaloba.
TvalsazrisiT, UTu ras daiswavlian saxeobidan
axla cxadi xdeba, ratom unda iyvnen Tanamed-
gamomdinare instinqtTa gamo. gemos aversia
rove qceviTi analitikosebi yuradRebiT reaqciis
imdenad Zlieria zogierT cxovelTan, rom is
im tipebis mimarT, romlebic ama Tu im saxeo-
permanentulad daiswavleba ganpirobebuli
bisaTvis ufro Sesaferisebi arian dasaswavlad
stimulisa da ganupirobebeli stimulis erT-
(Todd and Morris 1992). Tu Tqven gindaT moxuc ZaRls
jeradi SewyvilebiTac ki. qimioTerapiaze myof
aswavloT xrikebi, mainc ver SecvliT mis
adamianTa umetesoba ganicdis ganpirobebul
genetikurad ganpirobebul qceviT potencials.
gemos aversias. mkvlevrebi cdiloben, gamoigonon
Cveni disciplina ar aris srulyofili, ramdena-
klasikur ganpirobebulobaze dayrdnobili me-
dac jer ar SevxebivarT daswavlis iseT formebs,
Todebi, raTa Tavidan aicilon, an gaauqmon es
romlebic umaRles kognitur procesebs moiTxo-
aversiebi.
ven. axla swored aseTi saxis daswavlas SevexoT.
258
kogniciis gavlena
daswavlaze

rogorc aRiniSna, qcevis Zalian didi speqtri


SeiZleba aixsnas, rogorc daswavlis martivi
procesis Sedegi. Cndeba kiTxva: arseboben Tu
ara daswavlis iseTi tipebi, romlebsac ufro
kompleqsuri kognituri unarebi sWirdebaT?
kognicia aris nebismieri fsiqikuri aqtivoba,
romelic CarTulia codnis gadamuSavebisa da
warmoCenis iseT procesebSi, rogorebicaa:
azrovneba, mexsiereba, aRqma da metyveleba. amitom
axla ganvixilavT daswavlis iseT formebs,
romlebic ar SeiZleba aixsnas mxolod kla-
sikuri an operantuli ganpirobebulobiT. aqedan
gamomdinare, iTvleba, rom qceva, nawilobriv,
kognituri procesebis Sedegia.
suraTi
7.15
cxovelTa kognicia kognituri rukebi labirinTebSi
am TavSi ganvixileT daswavlis wesebi vir- siarulis daswavlisas
Txebis, ZaRlebis da mtredebis magaliTze. cdis pirebma upiratesoba pirdapir gzas (gza 1)
mkvlevrebma daadgines, rom ara mxolod klasi- mianiWes labirinTSi, roca is Tavisufali iyo.
roca es gza daibloka A blokiT, isini meore
kuri da operantuli ganpirobebulobiT SeiZ- gzaze gadavidnen. roca gamoCnda B bloki, vir-
leba sxvadasxva saxeobebis unarebis ganzoga- Txebma Cveulebriv mesame gza airCies. maTi qcevaa
deba (Wasserman, 1993-1994). Tavis evoluciis Teo- aCvenebda, rom saWmlis mopovebis kognituri ruka
gaaCndaT.
riaSi Carlz darvinma ganacxada, rom kognituri
unarebi izrdeba da viTardeba cxovelTa fi-
zikur formasTan erTad. amitom axla ganvixi- kognitur rukas – labirinTis zedxeds, nacvlad
lavT cxoveluri daswavlis or, erTob STambeW- imisa, rom brmad daewyoT gamosavlis Zebna cdisa
dav, tips, romelic miuTiTebs cxovelTa kogni- da Secdomis meTodiT (Edward Tolman, 1948).
tur unarebze. tolmenis Sedegebma aCvena, rom ganpirobebuloba
Seicavs gacilebiT ufro mets, vidre ubralod
asociaciur dawyvilebas. is moicavs daswavlas
kognituri rukebi
da, Semdeg, am daswavlili masalis warmoCenas
kogniciis gavlena daswavlaze

edvard tolmeni (Edward Tolman, 1886-1959) iyo qceviT konteqstSi.


pirveli, vinc daiwyo kognituri procesebis tolmenis tradiciiT gagrZelebulma kvlevam
kvleva cxovelebSi sxvadasxva eqsperimentuli gamoavlina sivrcobrivi mexsierebis gasaocari
situaciebis gamogonebiT, romlebSic meqanikuri, unari CitebSi, futkrebSi, virTxebSi, sxva cxo-
erTi-erTze asociaciebi ver axsnida cxovelis velebsa da adamianebSic ki (Tolman, 1948). kog-
qcevas. daakvirdiT 7.15 suraTs. tolmenma da
misma studentebma aCvenes, rom, rodesac la- cxovelTa kognicia (Animal cognition) – cxovelebis
birinTSi blokirebulia Tavdapirveli biliki, kognituri SesaZleblobebi; mkvlevrebi eZeben
virTxebi iq adreuli gamocdilebiT airCeven kognituri unarebis ganviTarebas sxvadasxva
umokles gzas gamosvlisaTvis, miuxedavad imisa, saxeobebSi, saxeobebis ierarqiis mixedviT, ada-
rom aranairi ganmtkiceba ar miuRiaT (Tolman & mianamde.
Honzik, 1930). Tumca, virTxebi iqceodnen ise, kognituri ruka (Cognitive map) – fizikuri sivr-
TiTqos isini emorCilebodnen gansazRvrl cis gonebrivi reprezentacia.
259
nituri rukis gasagebad yuradReba unda mivaq-
cioT im funqciebs, romlebsac isini emsaxu-
rebian:
cxovelebi sivrcobriv mexsierebas iyeneben
sakuTari garemos Tvisebebis amosacnobad;
maTTvis mniSvnelovani samizne obieqte-
bis misagnebad;
garemoSi sakuTari rutinis dasagegmad.
Tqven SegiZliaT dainaxoT kognituri ru-
kebis sxvadasxva funqcia frinvelTa sxvadasxva
saxeobebSi. es frinvelebi inaxaven saWmels far-
To arealze, magram unari aqvT, zustad miagnon
saWmels saWiroebis SemTxvevaSi.
klarkis TxilCita Cempionia saWmlis
gadanaxvaSi. gvian zafxulSi es frinveli
marxavs 6000 fiWvis Tesls amerikis samxreT-
dasavleT nawilis mTebSi. isini marcvals
momaval gazafxulze eZeben, anu maSin,
rodesac damaluli sakvebi sWirdebaT
bartyebisaTvis (Shettleworth, 1993, gv. 180).
Citebi ara mxolod dafrinaven erT gansa-
zRvrul garemoSi, aramed, TuUgaumarTlaT,
me-11 TavSi aRvniSnavT, rom metyvelebis
marcvlebs ki ar esevian, isini miwaSi flaven
dawyebisas bavSvebisTvis erT-erT mTavar amo-
maT nawils da gansazRvruli drois Semdeg
canad iTvleba axali cnebebisa da kategoriebis
84% sizustiT brundebian am adgilze (Kamil &
daswavla. magram aRmoCnda, rom bavSvebi ar arian
Balda, 1990). isini kargad agneben im adgilebsac,
erTaderTi arsebebi, romelTac am amocanis
sadac adre hqondaT marcvlebi, magram isini
daZleva SeuZliaT. mkvlevrebma aRmoaCines, rom
ukve carielia. Citebis is saxeobebi, romlebic
mtredebs aqvT kognituri unari, gamoiyenon
didad arian damokidebulni gadamalul sakvebze,
konceptualuri gansxvavebebi.
qceviT maRla dganan maTTan yvelaze axlomdgom
saxeobebTanac ki. aranairi gansxvaveba qcevis
warmatebulobas Soris araa am saxeobisTvis, saidan
Tavi 7 / daswavla da qceviTi analizi

romelic samalavis magivrad laboratoriaSi viciT


sivrcobriv eqsperimentSi monawileobs (Kamil et
al., 1997). amasTan, gavixsenoT, rom am Citebis mtredebi gadawyvetilebebs
qceva – samalavSi marcvlebis damalva araa kategorizaciis struqturis mixedviT
ganmtkicebuli. isini mxolod im SemTxvevaSi iReben
miagneben gadamalul sakvebs, Tuki maTi kogni- edvard vasermanma da misma kolegebma
turi ruka SenarCundeba. (1992) warmoudgines mtredebs adamianebis,
yvavilebis, manqanebis da skamebis fotoebi.
konceptualuri qceva yoveli mtredisTvis oTxi cneba dayofili
iyo or ufro did kategoriad (sur. 7.16).
kognituri rukebi, nawilobriv, exmareba cxo-
magaliTad, erTi mtredi miiRebda sakvebs,
velebs garemoSi orientaciaSi, magram sxva ra
Tuki niskarts daartyamda narinjisfer
kognituri procesebi unda hqondeT cxovelebs
Rilaks adamianis an manqanis Cvenebis
da raSi unda iyenebdnen maT?
Semdeg da wiTel Rilaks _ yvavilis an
260 skamis Cvenebis Semdeg. mtredebma iswavles
adekvaturad reagireba da maTi 80% swori virTxebisagan. roca Cven, adamianebi, axal sakvebs
feris Rilaks urtyamda niskarts. wvrTnis vsinjavT, yovelTvis gvaqvs konteqsti. es
meore fazaSi mtreds axali reaqcia unda konteqsti imas gulisxmobs, rom viciT, sxva
SeemuSavebina ufro mcire kategoriis Ti- adamianebma ukve gasinjes da moewonaT igive
Toeuli suraTisTvis. amgvarad, mtreds sakvebi. Tqveni „saWmlis Wamis qceva~ sxva
unda daertya mwvane RilakisTvis adamianis adamianebis codnis paternebiTaa ganmtkicebuli.
suraTis miwodebisas da TeTrze – skamis es magaliTi gviCvenebs, rom adamianebs SeuZliaT
fotos Cvenebisas. amjeradac, mtredebis daiswavlon sxvebis gamocdilebaze dayrdnobiT,
80%-ma Tavi gaarTva amocanas. risTvisac isini kognitur unarebs gamoiyeneben.
Sesabamisad, Cven vcvliT sakuTar qcevas sxvebis
gamocdilebis mixedviT.
magram ra xdeba, rodesac miewodebaT yvavilis
Zalian xSirad, socialuri daswavla im
an manqanis suraTi da uwevT, airCion mwvane, an
situaciebSi iCens Tavs, sadac daswavla ar
TeTri Rilaki? maT ar aqvT ganmtkicebis aranairi
aris gamowveuli tradiciuli ganpirobe-
gamocdileba, Sesabamisad Cven ar SegviZlia
bulobis TeoriiT. adamianebi ubralod sxvebze
daswavlis procesze dafuZnebuli qcevis winas-
dakvirvebiT swavloben, anu, Tu adamiani uyurebs,
warmetyveleba. ras izamdiT Tqven, Tu msgavs
Tu rogor daisaja an waxalisda sxva raRac
situaciaSi aRmoCndebodiT? albaT, eqsperimentis
qcevisTvis, cdilobs igive qceva gaimeoros an
pirvel fazaSi Tqven daiswavlidiT, rom yva-
Seikavos Tavi. amas dakvirvebiT daswavla hqvia.
vilebi da skamebi erTad moiazreba. eqsperimentis
asaniSnavia, rom Cveni kognicia dakvirvebiT
meore fazaSi ki iswavlidiT, rom unda gamo-
daswavlisas garkveul molodinebs gamoimu-
amJRavnoT erTi an ori reaqcia yvavilis Ti-
Savebs. roca models (adamians, romelic raRac
Toeul fotoze. roca saqme skamebze midgeboda,
qcevas axorcielebs) vuyurebT, Cven vfiqrobT,
Tqven, albaT, igive reaqcia geqnebodaT, rac
rom, Tu zustad imas gavimeorebT, rasac modeli
yvavilze gqondaT. igives akeTeben mtredebic.
akeTebs, igive jildos miviRebT an iseve
testebis triadebis 60-70 procentSi maT
davisjebiT. umcrosi Svili SesaZloa ukeT
gamoiyenes „kategorizaciis~ msgavsi informacia.
iqceodes, vidre ufrosi, radgan man ufrosis
Secdomebze iswavla.
daswavlis amgvari unari, razec zemoT iyo
dakvirvebiT daswavla saubari, sakmaod momgebiania. aRaraa saWiro im
imisaTvis, rom daswavlis axal formas cdisa da Secdomis meTodis mravalgzis gamo-
gavecnoT, albaT, kargi iqneba SevexoT sakiTxs yeneba, rom raime viswavloT. sxvebis Secdo-
adamianebis da virTxebis mier axali sakvebis mebis mixedviT SeiZleba daskvnebis gakeTeba.
SerCevasTan dakavSirebiT. virTxebi gacilebiT dakvirvebiT daswavla (Observational lerning) –
frTxilebi arian am sakiTxTan mimarTebaSi,
vidre adamianebi, ZiriTadad im mizezis gamo,
kogniciis gavlena daswavlaze

rom akliaT mniSvnelovani informacia sxva

suraTi
7.16
kategoriebis swavla mtredebTan
wvrTnis pirveli faza mtredebs aswavlis,
Tu romeli cneba erTiandeba msxvil kate-
goriaSi. meore faza aswavlis axal reaqcias
kategoriis cnebebis naxevarze. testirebis
faza aCvenebs generalizacias, romelsac
adgili aqvs axali kategoriis cnebebTan
mimarTebaSi (es erTi magaliTia sxvadasxva
mtredebTan stimulisa da reaqciis sxvadasxva
kombinaciisa).
261
adamianis mier dakvirvebiT daswavlis kla- teresoa, ra cvladebi gansazRvraven imas, Tu
sikur magaliTebs adgili hqonda albert ban- romeli modeli moaxdens gavlenas Cvenze?
duras laboratoriaSi. mas Semdeg, rac bavSvebma kvlevebma aCvena (Baldwin &Baldwin, 1973, Bandura,
uyures mozrdili modelis mier Tojinis cemas 1977), rom modeli gansakuTrebiT didi gavlenis
da Cqmetas, mogvianebiT maT igive qceva gamoam- mqonea, roca:
JRavnes. amasTan, sxva bavSvebma, romelTac ar adgili aqvs qcevis Sedegebis ganmtkicebas;
unaxavT es qceva, msgavsi agresia ar gamoavlines modeli aRiqmeba dadebiTad, moswonT da
(Bandura et al., 1963). kvlevebma aCvena, rom bavSvebi endobian;
agresiuli qcevis imitacias maSinac ki axdendnen, arsebobs msgavseba modelisa da damkvirveb-
roca multiplikaciur filmSi qcevas akvirde- lis Tvisebebs Soris;
bodnen. damkvirvebeli iRebs jildos modelis
amgvarad, Cven prosocialur (daxmarebis) da qcevaze yuradRebis miqcevisaTvis;
antisocialur (dazianebis) qcevas modelebze modelis qceva xiluli da TvalSisacemia
dakvirvebis Sedegad vswavlobT. amasTan, Cven – is cxadad gamoirCeva sxva modelebisagan;
garSemo sakmaod bevri modeli arsebobs. sain- damkvirveblis kompetenturobis xarisxzea
damokidebuli qcevis wamowyeba.
mizezTa am CamonaTvalis gagebisaTvis, warmo-
idgineT sakuTari Tavi modelis situaciaSi da
naxavT, ra roli aqvs TiToeul erTeuls am
siidan. magaliTad, warmoidgineT, rom uyurebT
viRacas, vinc paraSutiT gadmoxtomas swavlobs;
an gaixseneT, rogor SeiZleba vinmem iswavlos
mafiis srulfasovan wevrad yofna mxolod
sxvaTa dakvirvebiT.
radgan xalxi ase efeqturad swavlobs mo-
delisagan, advili gasagebia televiziis didi
nawili ratom muSaobs swored qceviT gavlenaze:
axdens Tu ara gavlenas telemayureblebze is,
rasac uyureben televizorSi jildosa da
dasjis saxiT? gansakuTrebuli yuradReba mieqca
Zaladobis faqtebis Cvenebas televiziiT –
mkvleloba, gaupatiureba, qurdoba, terorizmi
da TviTmkvleloba – Sedegad ki bavSvebis da
Tavi 7 / daswavla da qceviTi analizi

mozrdilebis qceva. xels uwyobs Tu ara


Zaladobis Cveneba Zaladobis imitacias?
fsiqologiuri kvlevebis mixedviT, pasuxi am
kiTxvaze dadebiTia zogierTi xalxisTvis,
gansakuTrebiT SeerTebul StatebSi (Comstock &
Scharer, 1999). kvlevis ramdenime aTwleulis
Semdeg gamoikveTa sami saSualeba, romliTac
televizia uaryofiT gavlenas axdens mayureb-
lis cxovrebaze (Smith & Donnerstein, 1998): pirvel
rigSi, Zaladobis yureba zrdis agresiul qcevas.
es asociacia gansakuTrebiT mniSvnelovania
bavSvebisaTvis _ agresiuli Cvevebis SeZena
Zaladobis adreul asakSi xilviT, SeiZleba
antisocialur qcevaSi gadaizardos ufro
gviandel asakSi; meorec, xdeba yoveldRiur
262
cxovrebaSi Zaladobis gamovlenis araswori lon prosocialuri da damxmare qceva, Tuki
raodenobrivi Sefaseba. mayurebeli SeiZleba amis magaliTs televiziiT naxaven (Rosenkoetter,
Seipyros SiSma, rom TviTonac ar gaxdes Zala- 1999; Singer & Singer, 1990). seriozulad unda mivud-
--dobis msxverpli sinamdvileSi; mesame, Za- geT im azrs, rom bavSvebi swavloben televi-
ladobis yurebam SeiZleba migviyvanos desen- ziidan imas, rasac uyureben, amitom mSobeli
sitizaciamde – emociur aSlilobasa da distre- an momvleli unda zrunavdes bavSvisaTvis
samde. ganvixiloT disensitizaciis laborato- programebis SerCevaze.
riuli magaliTi. dakvirvebiT swavlis analizi avlens or
kanonzomierebas: qcevaze did gavlenas axdens
ganmtkiceba da, agreTve, adamianis kognituri
saidan SesaZleblobebi, romlebsac isini iyeneben qce-
viciT vis Sesacvlelad. es midgoma qcevis kvlevaSi
yvelaze mZlavri aRmoCnda (Bandura, 1986). me-16
mediaZaladoba cxovrebiseuli agresiis TavSi Cven vnaxavT warmatebul Terapiis progra-
mimarT tolerantobas ayalibebs mebs.
davubrundeT saSinelebaTa filmis naxvas.
meoTxe da mexuTe kursis 42 studentidan
rogor SeiZleba qceviTma analizma axsnas Tqveni
TiToeuli Seiyvanes eqsperimentul oTax-
gamocdileba?
Si, sadac unda eyurebinaT an Zaladobis
Tu Tqven filmze megobris rCevis gamo
scenebiani filmi „karates Svili~, an
waxvediT, e.i. uneblie ganmtkicebas daemorCileT;
araagresiuli sportuli sanaxaoba 1984
Tu kinoTeatrSi moxvdiT imitom, rom es Tqveni
wlis zafxulis olimpiadidan. am kasete-
Cveuli rutinaa, aq kognituri rukis gavlenis
bis yurebis Semdeg studentebi daajeres,
efeqti SeimCneva; Tu SemaSinebelma musikam Tqven
rom axla isini naxavdnen namdvil ambebs,
SegaSfoTaT da dagafiqraT gmirebis bedze, es
rac Cumad gadaRebuli iyo videoze da
klasikuri ganpirobebulobis efeqtia, magram,
maxlobel oTaxSi paralelurad xdeboda.
Tu Tqveni mcdeloba, gesiamovnaT filmiT,
sinamdvileSi es iyo videoCanaweri, romel-
damTavrda imiT, rom aRarasodes mogindebaT
Sic ori bavSvi (6 wlis) jer TamaSobs
saSinelebaTa filmis naxva, es dasjis Sedegia.
oTaxSi, xolo Semdeg nel-nela xdeba
mzad xarT kinoTeatrSi dasabruneblad?
erTmaneTis mimarT agresiuli. studentebs
instruqciaSi neba darTes, moeZebnaT eqs-
perimentatori, Tuki SeSfoTdebodnen imiT,
rasac videoze uyurebdnen. studentebma, Sejameba
romlebsac „karates Svili~ hqondaT
mkvlevrebma daswavlis kognituri formebi
nanaxi, orjer ufro metxans uyures Cana-
aRmoaCines, romlebic klasikuri da operantuli
wers, vidre maT, vinc olimpiur TamaSebs
ganpirobebulobiT ar aixsneba. kognituri rukebi
kogniciis gavlena daswavlaze
uyura. amgvarad, mkvlevrebma daaskvnes, rom
cxovelebs moqmedebisa da gadarCenis saSualebas
Zaladobis scenebis yurebam gamoiwvia meti
aZleven rTul garemoSi. mtredebs SeuZliaT,
tolerantoba namdvili agresiis mimarT
daiswavlon konceptualur gansxvavebebze day-
(Molitor & Hirsch, 1994).
rdnobiT gansxvavebis gakeTeba, rac percep-
tualur ganmansxvaveblebze ar aris damoki-
Tqven SeiZleba ifiqroT, rom esaa laborato- debuli. qceviTi daswavlis Sedegebidan
riuli kvlevis mcire efeqti, magram warmoid- gamomdinare, adamianebi da cxovelebi swavloben
gineT mTeli im Zaladobis gavlena, risi yurebis axal qcevebs cxovrebiseul „sibrZneze~ day-
saSualebac bavSvebs televiziiT aqvT. gaiTva- rdnobiT. adamianebi prosocialur da antiso-
liswineT, rom bavSvebma SeiZleba, agreTve, iswav- cialur qcevebs modelirebiT daiswavlian.

263
sakvanZo
sakiTxebi
daswavla  imisTvis, rom adgili hqondes  sacdeli aqtivobebi ise
 daswavla iwvevs Sedare- klasikur ganpirobebulobas, funqcionirebs, rogorc
biT mudmiv cvlilebas saWiroa ganpirobebul da dadebiTi ganmtkiceba.DEGAD
qcvaSi an gamocdilebze ganupirobebel stimulTa  qcevaze gavlenas ganmam-
damyarebul qceviT po- Soris uwyveti, informati- tkicebelTa Semdegi cxri-
tenciaSi. uli kavSiris arseboba. lebi axdenen: fiqsirebuli
 bihevioristebs sjeraT,  klasikuri ganpirobebuloba proporciis cxrili, vari-
rom qcevaTa umetesoba xsnis narkotikis mimarT abeluri proporciis cxri-
SesaZloa axsnil iqnes tolerantulobas da mraval li, fiqsirebuli interva-
daswavlis martivi pro- emociur reaqcias. igi aseve lis da variabeluri in-
cedurebiT. gamoyenebul iqna imunuri tervalis cxrilebi.
maT aseve sjeraT, rom ne- sistemis funqcionirebis  kompleqsuri reaqciebi Se-
bismieri cocxali orga- Sesacvlelad. saZloa Seipingis Sedegad
nizmisTvis daswavlis iqnes daswavlili.
erTnairi principebia ga- operantuli ganpiro-
mosadegi. bebuloba: swavleba biologia da daswavla
Sedegebis Sesaxeb  kvlevebis mixedviT daswav-
klasikuri ganpiro-  Torndaikma aCvena, rom kom- la SesaZloa konstruire-
bebuloba: daswavlis fortuli, sasiamovno Sede- bul iqnes saxeobis speci-
ganmsazRvreli gebis gamomwvev qcevebs aqvT fikurobidan gamomdinare.
niSnebi gameorebis tendencia.  instiqtebma SeiZleba zog-
 klasikur ganpirobebulo-  skineris qceviT-analizuri jer gadasZalos Sedegi-
baSi pirveli wvlili midgoba eyrdnoba ganmamtki- ganmtkicebis procesi.
pavlovma Seitana Semdegi ceblis ganpirobebulobiT  gemos aversiiT daswavlis
aRmoCeniT: ganupirobe- manipulirebas da qcevaze am mixedviT, zogierTi saxeoba
beli stimuli ganupi- gavlenis Seswavlas. genetikurad mzadaa asocia-
robebel reaqcias iwvevs.  qcevebis umetesoba dadebiTi ciis zogierTi formebis-
ganupirobebel stimul- da uaryofiTi ganmtkicebis Tvis.
Tan dawyvilebuli neit- Sedegad yalibdeba. da nak-
raluri stimuli gan- lebad yalibdeba dadebiTi kogniciis gavlena
pirobebul stimulad an uaryofiTi dasjis Sede- daswavlaze
Tavi 7 / daswavla da qceviTi analizi

gad.
gadaiqceva, romelic  daswavlis zogierTi forma
Tavis mxriv iwvevs ganpi-  konteqstualurad Sesatyvisi
ufro rTul, kompleqsur
robebul reaqcias. qceva aixsneba Semdegi gan-
procesebs asaxavs, vidre
 Caqrobas maSin aqvs ad- pirobebulobiT: ganmasxva-
klasikuri an operantuli
gili, roca ganupirobebe- vebeli stimuli – qceva _
ganpirobebulobaa.
qcevis Sedegi.
li stimuli aRar mohyveba  cxovelebi kognitur rukebs
ganpirobebul stimuls.  pirveladi ganmamtkiceblebi
SeimuSaveben da Semdeg maT
 stimulis generalizacia is stimulebia, romlebic
rTul garemoSi funqcio-
movlenaa, roca ganpiro- ganmamtkiceblad gvevline-
nirebisTvis iyeneben.
bian maSinac ki, roca or-
bebuli stimulis msgavsi  konceptualuri qceva sa-
stimuli iwvevs ganpiro- ganizms maTTan dakavSirebiT
Sualebas aZlevs cxovelebs,
bebul reaqcias. aranairi gamocdileba ar
generalizeba moaxdinon ga-
 ganmasxvavebeli daswavla hqonia. ganpirobebuli gan-
remos struqturis Sesaxeb.
mamtkiceblebi pirvelad
aviwroebs im ganpirobe-  qcevebi xan waxalisdeba da
buli stimulebis speqtrs, ganmamtkiceblebTan asocire-
xan isjeba. adamianebs da
romlebzec reagirebs biT formirdeba.
cxovelebs dakvirvebiT
organizmi.
264
swavla SeuZliaT.
264
spontanuri aRdgena dadebiTi damsjeli
ZiriTadi sakiTxebi stimulis generalizeba uaryofiTi damsjeli
stimulis diskriminacia diskriminaciuli stimuli
ganpirobebuloba blokireba pirveladi
daswavla efeqtis kanoni ganmamtkicebeli
klasikuri operantuli pirobiTi ganmamtkicebeli
ganpirobebuloba ganpirobebuloba fiqsirebuli intervalis
refleqsi operantuli qceva cxrili
ganupirobebeli stimuli pirobiTi ganmtkiceba cvalebadi intervalis
ganupirobebeli reaqcia ganmamtkicebeli cxrili
ganpirobebuli stimuli dadebiTi ganmtkiceba daswavlis biologiuri
ganpirobebuli reaqcia uaryofiTi ganmtkiceba iZuleba
SeZena operantulobis Caqroba instinqturi swrafva
Caqroba damsjeli

sakvanZo sakiTxebi

265
mexsiereba

8
ra aris mexsiereba
• ebinghausi zomavs mex-
sierebas • mexsierebis
tipebi • mexsierebis
procesebi
sensoruli mexsiereba
• xatiseburi mexsiereba
• eqo-mexsiereba

xanmokle mexsiereba da muSa


mexsiereba
• xanmokle mexsierebis
moculobis SezRudu-
loba • muSa mexsiereba
xangrZlivi mexsiereba
• kodireba da Senaxva
• konteqsti da kodireba
• mogonebis mimniSnebeli
• kodirebis da aRdgenis
procesi • arastruqtu-
ruli informaciis
daxsomebis gaumjobeseba
• metamexsiereba
fsiqologia Cvens cxov-
rebaSi: rogor SeioZleba
mexsierebis gamokvlevebi
dagexmaroT gamocdebisTvis
mzadebaSi
xangrZlivi mexsierebis
struqturebi
• mexsierebis struqturebi
• mexsierebis struq-
turebis gamoyeneba •
mogoneba, rogorc
rekonstruqciuli pro-
cesi
fsiqologiaXXI saukuneSi:
adamianis da kompiuteris
mexsiereba
mexsierebis biologiuri
aspeqtebi
• engramis ZiebaSi
• tvinis suraTi (ska-
nireba)
sakvanZo sakiTxebi
266 • ZiriTadi cnebebi
T avis avtobiografias marlon
brando Tavisi cxovrebis yvelaze
adreuli epizodis gaxsenebiT
iwyebs: „rodesac Tvals vavleb Cemi cxovrebis
ganvlil wlebs da vcdilob gavixseno warsuli,
safexurze da daviwye lodini. rogorc Cans,
gazafxuli iyo, radgan Cveni saxlis win mdgom
maRal xes yvavilebis, WriWinis frTebis msgavsi,
bumbuli cvioda. uqaro amindi iyo, bumbuli
haerSi dafarfatebda da nel-nela ecemoda miwaze.
naTlad araferi magondeba da, mainc, im drois me kisermoRrecili da pirdaRebuli maT
Cemi pirveli mogoneba ukavSirdeba, asaks, moZraobas miwaze daSvebamde vadevnebdi Tvals
rodesac sul pawawina viyavi; im rodesac Tavis da xeli mqonda gawvdili, raTa erTi bumbuli
asaks bavSvebi verc acnobiereben. maxsovs, er- mainc dameWira, magram isini ostaturad uvlidnen
Txel diliT, Tvalebi rom gavaxile, nacrisfer gverds Cems xels. ase mivacilebdi yovel
bind-bundSi mimovixede da mivxvdi, rom ermis bumbuls miwamde da mere isev axali saswaulis
(brandos momvlels) jer kidev eZina. rogorRac molodinSi zeviT mivapyrobdi xolme mzeras.
Cavicvi da nabij-nabij daviwye saxlis win mze ealerseboda Cems oqrosfer Tmebs.
kibeze Casvla _ yovel safexurze marcxena fexs swored es molodini axali saswaulisa iyo
vdgamdi da radgan sandlebis Sekvra ver yvelaze tkbili mogoneba Cemi cxovrebis 65
movaxerxe, fratun-fratuniT mivaRwie karis wlis manZilze~.
zRurbls. Camovjeqi 32-e quCis win mzeSi, kibis

mexsierebis Sesaxeb am Tavis kiTxvis dawyebis gamocdilebas? Tqven xom saubris gagrZelebasac
win kargi iqneba, Tu gaixsenebT raime movlenas ver SeZlebT da verc satelevizio gadacemis
Tqveni cxovrebis yvelaze adreuli periodidan. azrs gaigebT. yvelaferi sruliad ucnobad
rodis moxda is? iseve naTlad gaxsovT es mogeCvenebaT, TiTqos yvelafers pirvelad xedavT
movlena, rogorc marlon brandos? Tqvens da TiTqos arasodes adre araviTari azri ar
mogonebaze moaxdina Tu ara gavlena igive gqoniaT TavSi. rogor fiqrobT, SesaZlebelia
movlenis Sesaxeb sxvebis monaTxrobma? nebismieri moqmedebis ganxorcieleba mexsierebis
axla warmoidgineT, ra moxdeboda, moulod- gareSe?
nelad rom aRmogeCinaT, rom dakargeT mexsiereba Tu am sakiTxis Sesaxeb adre arasodes gifiqri-
da araferi gaxsovT warsulidan - arc xalxi,
ra aris mexsiereba?

aT, es imas niSnavs, rom, rogorc Cans, Tqveni


romelTac icnobdiT da arc movlenebi, romelic mexsiereba Tavis funqcias mSvenivrad asrulebs
Tavs gadagxdaT; ar gaxsovT, rogor gamoiyureba da rom Tqven Tqvens mexsierebas iseve udgebiT,
dedaTqveni; dagaviwydaT, ra xdeboda Tqvens rogorc zogierT sxeulebriv procesebs, magali-
dabadebis dReze, rodesac aTi wlis gaxdiT. Tad, sunTqvis, an kuW-nawlavis sistemebs, romel-
Tqveni pirovnebidan warsulis amgvari amoSlis Ta moqmedebac, normalur pirobebSi, Tqveni cno-
pirobebSi Tqveni raobac, Tqveni TviTidentobac bieri Carevis gareSe mimdinareobs. magram aqac,
daikargeba da ver ityviT, vin xarT, ras warmoad- iseve, rogorc kuWis tkivilis Tu alergiis
genT. davuSvaT, dakargeT axali STabeWdilebebis SemTxvevaSi, Tqvens mexsierebas maSin aqcevT
dafiqsirebis unari. ra mouva Tqvens uaxles yuradRebas, Tu raRac arasworad xdeba, 267
darwmundebiT, Tu raoden araCveulebrivi ram
aris mexsiereba.
dabolos: ramdenadac es Tavi mexsierebas
exeba, modiT, Tqveni mexsiereba Tavidanve CavrToT
saqmeSi. Cven gvinda, rom Tqven daixsomoT ricxvi
37. gaakeTeT yvelaferi, rac saWiroa am ricxvis,
37-is dasaxsomeblad. diax, es iqneba testi.

ra aris mexsiereba

mexsiereba aris informaciis Senaxvisa da


aRdgenis unari. am TavSi mexsierebas ganvixi-
lavT, rogorc informaciis gadamuSavebis erT-
erTi formas. mTeli Cveni yuradReba mimarTuli
iqneba imaze, rom gaCvenoT, Tu rogor aRibeWdeba
informacia Cvens mexsierebaSi da rogor gvavi-
wydeba is (sxva sityvebiT, rogor Semodis infor-
macia mexsierebis sistemaSi da rogor gamodis
am sistemidan). informaciis aRbeWdvisa da aR-
dgenis procesebis ganxilva SesaZleblobas mog-
cemT, daazustoT, Tu ra aris mexsiereba. Cven
daviwyebT 1885 wels gamoqveynebuli pirveli
mecnieruli gamokvleviT mexsierebis Sesaxeb,
Semdeg ki ganvixilavT Tanamedrove mkvlevarTa
mier gamoyofil mexsierebis gansxvavebul for-
magaliTad, gaviwydebaT manqanis gasaRebi, mniS- mebs.
vnelovani TariRi, pasuxi gamomcdelis Seki-
Txvaze, romelic namdvilad iswavleT da ico-
diT. ra Tqma unda, es SemTxvevebi Zalian usia- ebinghausi zomavs mexsierebas
movnod ganicdeba, magram, isic unda gaacnobi-
eroT, rom adamianis tvini saSualod informaci- ramdenad sworia Semdegi debuleba: „masala
is 100 trilion bits itevs. mexsierebidan gar- swrafad gvaviwydeba, Tu is ar aris gaazrebuli
kveuli informaciis amosatanad ki, jer am uzar- da mimarTebaSi moyvanili sxva masalasTan, xolo
mazari moculobis gadaxedva unda moxdes. ami- Semdeg ganmeorebebiT ar aris ganmtkicebuli~.
tomac, ar unda gagikvirdeT, rom zogjer pasuxis sxva sityvebiT, Tu naCqarevad daiswavliT
saWiroebisamebr swrafi amotana ver xerxdeba. masalas, ramdenime dReSi am masalis didi
Cveni mizania, am TavSi agixsnaT, Tu rogor nawili dagaviwydebaT. es mniSvnelovani da
ixsomebT amdens da ratom iviwyebT zogjer uaRresad aqtualuri dakvirveba germanel
Tavi 8 / mexsiereba

imas, rac icodiT. visaubrebT yoveldRiur cxov- fsiqologs, herman ebinghauss ekuTvnis, romelmac
rebaSi daxsomebasa da daviwyebaze. gaecnobiT amgvar kanonzomierebaTa mTeli seria daadgina,
fsiqologiis monacemebs mexsierebis sxvadasxava ramac, Tavis mxriv, mis mier mexsierebis axali
formebis arsebobis da muSaobis Sesaxeb. vime- mecnieruli mimarTulebis Seqmna ganapiroba.
dovnebT, rom mexsierebis Sesaxeb mravalri- ebinghausis es dakvirvebebi damatebiTi sabuTi
cxovani faqtiuri masalis gacnobis Semdeg Tqven iyo mexsierebis Sesaswavlad empiriuli kvle-
vebis upiratesobis saCveneblad, magram amisTvis
mexsiereba (Memory) _ informaciis kodirebis, aucilebeli iyo axali meTodologia da ebin-
268 Senaxvisa da aRdgenis fsiqikuri unari. ghausmac brwyinvaled gaarTva Tavi am amocanas
_ Seqmna mexsierebis kvlevis meTodebi. igi saTvis. Tu mwkrivis aRdgenas naklebi ganmeoreba
iyenebda uazro marcvlebs, romlebic ori Tan- sWirdeboda, vidre Tavidan dasaswavlad iyo
xmovnisa da SuaSi erTi xmovnisgan Sedgeboda, saWiro, iTvleboda, rom informacia Senaxuli
magaliTad, ceg an das. is azrian marcvlebTan iyo da swored amis gamo dasWirda xelmeored
SedarebiT, magaliTad, ZaR, upiratesobas uazro daswavlas naklebi dro.
marcvlebs aniWebda, radgan Tvlida, rom amiT
sufTa mexsierebis kvlevas SeZlebda, Tavisufals
saidan
pirovnebis adrindeli gamocdilebis gavlenebisa
da asociaciebisgan. ebinghausi ara mxolod mkvle- viciT
vari iyo, aramed cdis piric sakuTar eqspe-
ebinghausis daviwyebis mrudi
rimentebSi. igi Tavis Tavze atarebda cdebs da
Tavis Sedegebs TviTonve amowmebda (zomavda). Tu ebinghauss Tavidan 12 ganmeoreba
dasaxsomebeli amocana gansxvavebuli sigrZis sWirdeboda mwkrivis dasaswavlad, xolo
masalis daswavlaSi mdgomareobda. ebinghausi 9 ganmeoreba _ mravali dRis Semdeg xel-
ikvlevda uSualo mexsierebas, sadac amocanis meored dasaswavlad, ekonomiis koeficien-
daxsomeba masalis meqanikur ganmeorebaze iyo ti 25% iqneboda (12-9=3 anu 25%). am pro-
damokidebuli. ceduris gamoyenebiT igi zomavda gansxvave-
ebinghausi Tavis eqsperiments iwyebda uazro bul droiT SualedSi mexsierebaSi Sena-
marcvlebisgan Sedgenili mwkrivis kiTxviT, xuli informaciis raodenobas. mrudi, ro-
pirveli marcvlidan bolo marcvlamde (TiToe- melic man miiRo, gamosaxulia 8.1 suraTze.
uli marcvlis kiTxva zustad dadgenili peri- rogorc xedavT, masalis swraf daviwyebas
odulobiT xeboda). am proceduras imeorebda adgili aqvs daswavlis Semdeg pirvel
manam, sanam mwkrivis igive TanamimdevrobiT aR- dReebSi, xolo Semdeg daviwyebis tempi
dgenas SeZlebda. es ukanaskneli daswavlis TandaTan klebulobs. ebinghausis mrudi
kriteriumad iTvleboda. amis Semdeg xangrZlivi tipuria uSualo mexsierebaze Catarebuli
drois manZilze igi pirveli mwkrivisgan gan- yvela eqsperimentuli monacemisTvis.
sxvavebuli marcvlebisgan Sedgenil mwkrivebs
swavlobda. bolos ebinghausi isev Tavdapirvel
mwkrivs ubrundeboda da ganmeorebebis im rao- ebinghausis gavleniT, fsiqologebi ramdeni-
denobas zomavda, romelic saWiro iyo am mwkri- me aTeuli wlis manZilze Seiswavlidnen uazro
vis uSecdomo (igive TanmimdevrobiT) aRdgeni- marcvalTa daxsomebis da mogonebis procesebs.
mexsierebis am, SeZlebisdagvarad, sufTa formis
Seswavlisas, mkvlevrebi imedovnebdnen, rom
ipovidnen im ZiriTad, bazisur principebs, ro-
melTa daxmarebiTac mexsierebis ufro rTuli
procesebis axsna iqneboda SesaZlebeli. mkvlev-
rebi dRemde cdiloben am bazisuri procesebis
dadgenas, Tumca, axla yuradReba azriani masalis
daxsomebazea gadatanili _ informaciis im saxe-
obaze, romelsac yoveldRiur cxovrebaSi aqvs
ra aris mexsiereba?

adgili.

suraTi
8.1 mexsierebis tipebi
ebinghausis daviwyebis mrudi rodesac mexsierebis Sesaxeb iwyebT fiqrs,
mrudze gamosaxulia uazro marcvalTa daxsomebis pirveli, rac mogdiT TavSi, aris is situaciebi,
raodenoba individTa mier ekonomiis meTodis gamoye- romelSic Tqven iyenebT Tqvens mexsierebas _
nebiT 30 dRis ganmavlobaSi. mrudi swrafad eSveba igonebT Tqvens sayvarel films, meore msoflio
269
qveviT da Semdeg daaxloebiT erT doneze Cerdeba.
omis dawyebis TariRs da a.S. faqtobrivad,
suraTi
8.2

ra Secdomaa daSvebuli
am suraTze?
Tu baWia uceb gadmoxteba magi-
didan da Tqven gaifiqrebT _
`ra unda baWias samzareuloSi?~
amis mizezi Tqveni mexsierebis
procesebis mier samzareulos
situaciis aracnobieri gadamu-
Savebaa, romelic baWias samza-
reulosTvis zedmet elementad
miiCnevs.

mexsierebis erT-erTi umniSvnelovanesi funqcia es magaliTi kargad gviCvenebs gansxvavebas


isaa, rom Tqvens individualur Tu sazogadoeb- mexsierebis gamoyenebis implicitur da eq-
riv warsul gamocdilebaSi SesaZlebeli gaxdes splicitur unarebs Soris. Tqven mier kurdRlis
saWiro informaciis cnobieri moZieba, magram SemCneva implicituri mexsierebis funqcia iyo,
mexsierebis mniSvneloba gacilebiT ufro metia. radgan Tqveni mexsierebis procesebma samza-
masze dayrdnobiT SesaZlebeli xdeba yovelgvari reulos Sesaxeb codna naxatis interpretacias
Zalisxmevis gareSe bevri yoveldRiuri saqmis yovelgvari gansakuTrebuli Zalisxmevis gareSe
Sesruleba. magaliTad, rodesac quCaSi manqanis daukavSira, magram axla Tu gkiTxavT: _ ra aklia
saWesTan zixarT, gza, maRaziebi quCis orive samzareulos am suraTze? am kiTxvaze pasuxis
mxares nacnobi, Cveulebrivia TqvenTvis. es gasacemad eqsplicituri mexsierebis amoqmedeba
mexsierebis meore mniSvnelovani funqciaa, ro- dagWirdebaT. gagiCndebaT kiTxvebi: _ rogoria
melic cnobierebis Caurevlad moqmedebs. mex- tipuri samzareulo? ra aklia? (gaifiqreT
sierebis tipebis ganxilvisas giCvenebT, Tu ro- onkanze an gazquraze?). amrigad, rodesac saWiro
gor muSaobs mexsiereba am funqciebis gansaxor- xdeba mexsierebaSi Senaxuli informaciis gamo-
cieleblad, xSirad aracnobier donezec. yeneba, es SeiZleba moxdes zogjer impliciturad
_ informacia amodis cnobieri Zalisxmevis
gareSe, zogjer ki _ eqspliciturad _ informaciis
implicituri da eqsplicituri amosatanad cnobieri Zalisxmevaa saWiro.
mexsiereba aseTive gansxvavebas aqvs adgili ara mxolod
ganvixiloT suraTi 8.2. ra Secdomaa daSve- warsulis aRdgenis, aramed axali informaciis
buli am suraTze? pirveli, ramac gagakvirvaT, miRebis, anu aRbeWdvis (kodirebis) procesSic.
cocxali kurdRelia samzareuloSi, magram saidan iciT, ra xdeba samzareuloSi? rodesme
saidan modis es gancda? Tqven, albaT, ar dagiswavliaT ra unda xdebodes samzareuloSi,
CamouvliT TiToeul sagans da ar ikiTxavT: _ an rogor unda gamoiyurebodes is? albaT, ara.
Tavi 8 / mexsiereba

es samzareuloSi unda iyos? an _ es kabinetSi ufro savaraudoa, rom es codna Tqven ara-
unda iyos? cnobierad SeiZineT da, piriqiT, samzareuloSi
arsebuli bevri sagnis saxeli, albaT, eqspli-
mexsierebis eqsplicituri gamoyeneba (Explicit uses
citurad daixsomeT. rogorc me-11 TavSi vnaxavT,
of memoty) _ cnobieri Zalisxmeva mexsierebidan
informaciis aRdgenisa.
asociaciebis damyareba sityvebsa da Sinaarss
Soris bavSvobaSi, eqsplicituri mexsierebis
mexsierebis implicituri gamoyeneba (Umplicit uses
procesebze dayrdnobiT xdeba. Tqven daimax-
of memory) _ kodirebis da aRdgenis procesebis
gaucnobiereblad informaciis daxsomeba da sovreT sityva macivari imitom, rom odesRac

270 aRdgena.
viRacam migaqcevinaT yuradReba am sityvaze,
rogorc am konkretuli sagnis saxelze.
es gansxvaveba implicitur da eqsplicitur
mexsierebas Soris Zalian afarTovebs mexsie-
rebis Sesaxeb Sesaswavl sakiTxTa diapazons
(Buchner & Wipich, 2000; Roediger, 1990). tradiciulad,
ebinghausis Semdeg, mkvlevarTa umravlesoba
eqsplicitur mexsierebas Seiswavlida. eqsperi-
mentatorebi, Cveulebriv, informaciis daxso-
mebas Txovdnen cdis pirebs, xolo mexsierebis
Teoriebis mizani iyo, aexsnaT am pirobebSi
daxsomebis da daviwyebis faqtebi da kanon-
zomierebani. axla ki, rogorc Semdgom am Tavis
gacnobisas vnaxavT, Seiqmna meTodebi impli-
cituri mexsierebis Sesaswavladac. amrigad, axla droSi mimdinareobaze amaxvileben yuradRebas
ufro ukeT SegviZlia gavigoT mexsierebis (Anderson, 1996, Anderson et al., 1999): rogor xdeba
saWiroebis da gamoyenebis mravalferovneba. axla gadasvla garkveuli aqtivobis Sesaxeb dekla-
ukve viciT, rom informaciis aRbeWdvis da raciuli faqtebis CamonaTvalidan igive aqti-
aRdgenis procesebSi monawileobs rogorc vobis aracnobier, avtomatur Sesrulebaze? an
eqsplicituri, ise implicituri mexsiereba (Toth., ratom xdeba, rom Cvevis gamomuSavebis Semdeg
et al., 1994). axla ganvixiloT sxva kriteriumis xSirad gviZneldeba am Cvevis gamomuSavebis
safuZvelze gamoyofili mexsierebis formebi. procesis met-naklebad detaluri gaxseneba da
deklaraciuli faqtebis aRdgena, romelic, Tavis
droze, safuZvlad daedo am Cvevis SemuSavebas.
deklaraciuli da proceduruli
am fenomenis TvalsaCinod warmosadgenad
mexsiereba
gavarCioT Semdegi martivi moqmedeba - telefonze
SegiZliaT stvena? aba, midiT, daustvineT; nomris akrefa. Tavidan, rodesac telefonze
Tu stvena ar SegiZliaT, maSin TiTebi daat- darekvas cdilobdiT, gixdebodaT yoveli cifris
kacuneT. mexsierebis romeli formaa pasuxis- akrefis win dafiqreba, anu moqmedebdiT dekla-
mgebeli am moqmedebebze? Tqven SeiZleba gaxsovT raciuli faqtebiT:
kidec, rogor swavlobdiT am moqmedebebs, magram Tavidan unda avkrifo 2,
axla amas yovelgvari Zalisxmevis gareSe ake- Semdeg unda avkrifo 3,
TebT. zemoT moyvanili eqsplicituri da im- Semdeg isev 3
plicituri mexsierebis Sesaxeb magaliTebi da a.S.
faqtebisa da movlenebis daxsomebas exeba, magram, Tu sakmaod xSirad mogiwiaT am nomris
romelsac deklaraciuli mexsiereba ewodeba, akrefa, ukve aRar anawevrebT telefonis nomers
magram, rogorc vxedavT, gvaqvs mexsiereba imisac, cnobierebaSi calkeul cifrebad, aramed
Tu rogor unda vimoqmedoT, an gavakeToT raime, erTianad, uswrafesad, meqanikurad krefT nomers.
rac proceduruli mexsierebis kompetenciaa. am process codnis kompilacia ewodeba (Ander-
ramdenadac am Tavis didi nawili faqtebis da son, 1987). praqtikis Sedegad Tqven SegiZliaT
ra aris mexsiereba?

movlenebis daxsomebas da mogonebas exeba, sxvadasxva moqmedebebis TanmimdevrobiT Sed-


saWiroa imis ganxilvac, Tu rogor viZenT raimes
gakeTebis, an raRac moqmedebis Sesrulebis unars. deklaraciuli mexsiereba (Declarative memory) _
mimarTulia faqtebisa da movlenebis daxso-
proceduruli mexsiereba mimarTulia im
mebaze.
gzebis daxsomebaze, romelic raime moqmedebis
proceduruli mexsiereba (Procedural memory) _
Sesrulebas, an raimes gakeTebas ganapirobebs.
mimarTulia imaze, Tu rogor unda Sesruldes
is safuZvlad udevs perceptuli, kognituri da moqmedeba; rogor, ra gziT unda moxdes per-
motoruli Cvevebis SeZenas. proceduruli ceptuli, kognituri da motoruli Cvevebis
mexsierebis Teoriebi yvelaze xSirad daswavlis SeZena da gamoyeneba.
271
genili sakmaod rTuli moqmedeba cnobierebis formaciis cnobierebaSi amotanas, an mis
Carevis gareSe SeasruloT, magram, amave dros, gamoyenebas warmoadgens. martivad rom vTqvaT,
Tqven ver ixsenebT cnobierad am moqmedebis kodirebas Semoaqvs informacia sacavSi (Senaxva),
calkeul mdgenelebs. Tu isev telefonis maga- akavebs mas, sanam saWiroeba moiTxovs, xolo
liTs davubrundebiT, arc ise iSviaTad, SeiZleba aRdgenas amoaqvs is. axla ufro vrclad ganvi-
SegxvdeT adamiani, romelmac SeiZleba ver xiloT TiToeuli maTgani.
gaixsenos telefonis nomeri, sanam akrefis kodireba saSualebas iZleva, rom mexsierebaSi
imitacias ar gaakeTebs. codnis kompilacia is gare samyaroSi arsebuli sagnebisa da movlenebis
maxasiaTebelia, romlis gamoc proceduruli Sesaxeb warmodgenebi Seiqmnas. mexsierebis
mexsiereba sxva formebSi ar agerevaT. Tu odesme warmodgena Cveulebrivi warmodgenis analo-
Tqvens mSoblebs (an nebismier pirovnebas) giuria. vTqvaT, me mainteresebs rogoria is sau-
ucdiaT TqvenTvis manqanis tarebis swavleba, keTeso saCuqari, romelic Tqven bolo dabadebis
SeiZleba miaqcieT kidec yuradReba, rom dReze miiReT (igulisxmeba, rom es saCuqari
miuxedavad imisa, rom mSoblebi TviTon SeiZleba Tan ar gaqvT). ras gaakeTebT amisTvis? Tqven
Zalian kargi mZRolebic iyvnen, mainc ver SeZles agviwerT am nivTs, mis Tvisebebs. SeiZleba
kargad da sworad gadmoecaT manqanis marTvi- dagvixatoT, an imitacia gaakeToT, rogor iyenebT.
sTvis aucilebel moqmedebaTa Tanmimdevroba. yvela SemTxvevaSi es iqneba realurad arsebulis
Tqven, albaT, imisTvisac migiqceviaT yurad- mxolod warmodgena. miuxedavad imisa, rom arc
Reba, rom codnis kompilacia, zogjer, Sec- erTi maTgani ar aris originalis identuri,
domebis mizezic xdeba. magaliTad, Tu Tqven TiToeuli maTgani mainc garkveul codnas gvaw-
xSirad gixdebaT kompiuterze inglisurad beW- vdis am saCuqris yvelaze mniSvnelovan aspeq-
dva da, SeiZleba iTqvas, rom gawafuli mbeWdavi tebze. mexsierebis warmodgenebi zustad aseve
xarT, udaod SeuwuxebixarT the-s problemas. moqmedeben. maTSi Senaxulia warsuli gamoc-
proceduruli mexsierebis gareSe cxovreba dilebis yvelaze mniSvnelovani niSnebi, rac
uaRresad garTuldeboda, radgan TiToeuli SesaZleblobas gvaZlevs ganviaxloT, warmovid-
moqmedebis Sesruleba yovel jerze nabij-nabij ginoT warsuli gamocdileba.
mogiwevdaT da, miuxedavad amisa, yovelTvis, Tu informacia aRbeWdilia mexsierebaSi, misi
rodesac SecdomiT dabeWdavT, advilad gaarCevT Senaxva drois garkveuli periodis ganmavlobaSi
am Secdomis mizezi ucodinarobaa Tu meqanikuri moxdeba. Senaxvis procesSi Tavis tvinis struq-
Secdoma. turis xanmokle da xangrZlivi cvlilebebi
xdeba. am Tavis bolos vnaxavT, Tu rogor
cdiloben mkvlevrebi daazuston Tavis tvinis
mexsierebis procesebi is adgilebi, sadac xdeba axali da Zveli
informaciis Senaxva. garda amisa, vnaxavT, ra
mexsierebis nebismieri forma moiTxovs sami
xdeba amneziis gansakuTrebul SemTxvevaSi,
saxis mnemur moqmedebas: aRbeWdvas (kodirebas),
rodesac individebi kargaven axali informaciis
Senaxvas da aRdgenas. kodireba aris informaciis
Senaxvis unars.
gadamuSavebis pirveli safexuri, romelic in-
aRdgena ki aginazRaurebT yvela mis winmswreb
formaciis mexsierebis sistemaSi Semosvlas
Zalisxmevas. aRdgenis process SeuZlia wamebSi
emsaxureba. Senaxva akavebs informacias garkv-
uzrunvelyos adre aRbeWdili informaciis
euli drois manZilze. aRdgena Senaxuli in-
Tavi 8 / mexsiereba

migneba da amotana. SegiZliaT gaixsenoT, ra


uswrebs win Senaxvas: _ kodireba Tu dekodireba?
kodireba (Encoding) _ procesi, romlis saSua- axla Zalian advilia amaze pasuxi, magram aseve
lebiTac mexsierebaSi formirdeba mentaluri swrafad gaixsenebT, ras moiazrebs dekodirebis
reprezentaciebi. cneba da aseve darwmunebuli iqnebiT Tqveni
Senaxva (Storage) _ kodirebuli informaciis Se- pasuxis sisworeSi am momentidan ramdenime Tvis
kaveba garkveuli drois manZilze. Semdeg? sakiTxi, Tu rogor aris SesaZlebeli
aRdgena (Retrieval) _ Senaxuli informaciis aR- erTi biti specifikuri informaciis amotana
272 dgena, amotana mexsierebidan. mexsierebaSi arsebuli uzarmazari raodenobis
suraTi
8.3
informaciis gadasvla xangrZliv mexsierebaSi da misi
aRdgena
mexsierebis TeoriebSi aRwerilia informaciis gadasvla xangrZliv
mexsierebaSi da iqidan misi cnobierebaSi amotana Tu gamoiyeneba. TeoriebSi
informaciis Tavdapirveli aRbeWdva miewereba sensorul da xangrZliv
mexsierebas; informaciis gadasvla xangrZliv mexsierebaSi _ Senaxvas,
xolo informaciis gadmosvla ukan _ muSa mexsierebaSi _ aRdgenas

informaciidan, udides interess iwvevs im


fsiqologTa Soris, romelTa mizanic aris imis Sejameba
garkveva, Tu rogor muSaobs mexsiereba da rogor mexsierebas ganvsazRvravT, rogorc infor-
SeiZleba misi gaumjobeseba. maciis gadamuSavebis process. fsiqologebi
marTalia, kodirebis, Senaxvisa da aRdgenis, Seiswavlian mexsierebis sistemaSi informaciis
rogorc damoukidebeli mnemuri procesebis, Sesvlasa da gamosvlas. ebinghausi iyo mex-
daxasiaTeba SedarebiT advilia, magram am sam sierebis pirveli mkvlevari, romelmac Seqmna
process Soris urTierTmoqmedeba sakmaod rTu- kvlevis meTodologia da aRmoaCina daviwyebis
lia. magaliTad, imisaTvis, rom Tqvens mex- siswrafis fundamenturi kanonzomierebani. arse-
sierebaSi vefxvis aRbeWdva moxdes, saWiroa, rom bobs mogonebis eqsplicituri da implicituri
vefxvis cneba gqondeT; aseve, imisaTvis, rom formebi. mexsierebis zogierTi forma Seicavs
mexsierebaSi Cajdes Semdegi winadadeba: _ „is deklaraciul mexsierebas _ faqtebis Sesaxeb
iseTive patiosania, rogorc benediqt arnoldi~, codnas. zogierTi forma ki _ procedurul
saWiroa, rom TiToeuli sityvis mniSvneloba informacias _ codnas, rogor Sesruldes esa
gavixsenoT, unda vicodeT inglisuri gramatikis Tu is amocana. kodirebis, Senaxvisa da aRdgenis
wesebi, romlebic sityvebs winadadebebad kravs, Zireuli procesebi kompleqsurad moqmedeben
dabolos, Sesabamis kulturasTan dakavSirebul da gvexmarebian axali gamocdilebis SeZenasa
informaciasac unda vflobdeT, kerZod, Tu da gamoyenebaSi.
rogori patiosani iyo benediqt arnoldi,
revoluciuri omis es cnobili moRalate.
axla Tqven ukve mzad xarT, ufro Rrmad
gaecnoT informaciis kodirebis, Senaxvisa da sensoruli mexsiereba
aRdgenis procesebs. Semdgom Cven xanmokle
mexsierebis formebs ganvixilavT, sensoruli
mexsierebiT daviwyebT da xangrZlivi mexsie- daviwyoT mexsierebis zogierTi formis si-
sustis demonstraciiT. 8.4 suraTze sakmaod
sensoruli mexsiereba

rebis formebze gadavalT (sur. 8.3); agixsniT,


rogor vixsomebT da ratom gvaviwydeba. Cveni rTuli vizualuri scenaa gamosaxuli. gTxovT,
mizania, rom samudamod gaacnobieroT, Tu sad momentalurad (daaxloebiT 10 wamis ganmavlo-
da rogor iyenebT Tqvens mexsierebas. vimedovnebT, baSi) SexedoT mas da Semdeg furceli daafaroT.
rom es Tqveni mexsierebis zogierTi aspeqtis amis Semdeg ramdenime kiTxvas dagisvamT
gamosworebaSi dagexmarebaT. suraTTan dakavSirebiT:

sensoruli mexsiereba (Sensory memory) _

273
suraTi
8.4

ramdens daixsomebT am
scenidan?
aTi wamis ganmavlobaSi uyureT am
naxats, Semdeg furceli daafareT
da ecadeT, upasuxoT teqstSi
dasmul SekiTxvebs. Cveulebriv,
xatiseburi mexsiereba mxedvelo-
biTi velidan mcire xniT mxolod
wamier xats inaxavs.

1. ra iaraRi uWiravs patara biWs suraTis


qveda nawilSi? xatiseburi mexsiereba
2. ras akeTebs kaci suraTis zeda nawilis mexsierebis mkvlevrebma sensorul mexsierebas
SuaSi? sensorul sferoSi xatiseburi mexsiereba uwodes
3. suraTis dabal marjvena kuTxeSi qals (Naisser, 1967). xatiseburi mexsiereba umciresi
qolga marjvena xelSi uWiravs Tu marcxenaSi? drois ganmavlobaSi inaxavs aRqmuli informa-
am kiTxvebze pasuxis gasacemad, albaT, su- ciis Zalian did raodenobas. xatiseburi mexsie-
raTze xelmeored daxedva mogindebaT, ara? reba, anu xati daaxloebiT wamis naxevars
sabednierod, amgvari, xelmeored gadaxedvis grZeldeba. pirvelad masze dakvirveba moxda
SesaZlebloba Cadebulia Tqvens mexsierebaSi. eqsperimentSi, sadac cdis pirebs, ekranze wamis
fsiqologebi varaudoben, rom sensoruli mexuTedis ganmavlobaSi miwodebuli informa-
mexsiereba yovel sensorul modalobas gaaCnia. ciis aRdgena evalebodaT.
TiToeuli sensoruli mexsiereba gamRizia-
neblis fizikur Tvisebas wamis, an wamze naklebi
saidan
Tavi 8 / mexsiereba

drois ganmavlobaSi inaxavs. es mexsiereba kidev


ufro afarToebs garemodan informaciis miRebis viciT
SesaZleblobas. am azris naTelsayofad mxedve-
lobiT da smeniT sensorul mexsierebaze Cata- xatiseburi mexsiereba
rebul ramdenime gamokvlevas moviyvanT. jorj sperlingi (1969-1963) cdis pirebs
awvdida asoebsa da cifrebisgan Sedgenil
xatiseburi mexsiereba (Iconic memory) _ sam mwkrivs

274
7 1 V F Semdeg odnav dagvianebiT xdeboda. 8.5 suraTze
X L 5 3 Cans, rom intervalis gaxangrZliveba nulidan
B 4 W 7 erT wamamde aRdgenili wevrebis raodenobas
amcirebs. fsiqologebma zustad gamoiangariSes
cdis pirebs sTxovdnen ori gansxvave-
is dro, romelic xatiseburi mexsierebidan in-
buli amocanis Sesrulebas. masalis mTli-
formaciis waSlas sWirdeba (Gegenfurtner & Sperling,
anad aRdgenis SemTxvevaSi maT unda aRed-
1993; Loftus et al., 1992). imisTvis, rom maqsimalurad
ginaT maqsimaluri raodenoba, rasac SeZ-
cota ram daikargos Cveni mxedvelobiTi sam-
lebdnen. Cveulebriv, am SemTxvevaSi daax-
yarodan, mexsierebis procesebma Zalian swrafad
loebiT oTxi wevris aRdgena xdeboda.
unda gadaitanon informacia ufro myar sacavSi.
cdis pirTa meore nawils masalis nawi-
gaiTvaliswineT, rom xatiseburi mexsiereba
lobriv aRdgenas sTxovdnen, anu am dros
ar aris fotografiuli mexsierebis sinonimi,
maT mxolod erTi mwkrivi unda aRedginaT.
rogorc amas SeiZleba zogierTi Tvlides. fo-
masalis miwodebis Semdeg gaismoda daba-
tografiuli mexsierebis teqnikuri cnebaa
li, saSualo, an maRali bgeriTi signali,
eideturi warmodgena: _ xalxs, romelsac gaaCnia
romelic cdis pirs miuTiTebda, romeli
eideturi warmodgenebi, SeuZlia ufro didi
mwkrivi unda aRedginaT. sperlingma daad-
xnis ganmavlobaSi, vidre xatisebur mexsierebas,
gina, rom ganurCevlad imisa, romeli mwkri-
detalebSi aRadginos suraTi _ TiTqos aRiqvams
vis aRdgenas mosTxovdnen, cdis pirebi am
da aRwers mas. „xalxi~ realurad bavSvebia,
mwkrivs srulad aRadgendnen.
radgan dadgenil iqna, rom bavSvTa Soris 8%,
xolo mozrdilTa Soris 0%-ia eidetikosi (Neath,
imis gamo, rom cdis pirebs zustad SeeZloT 1998). ar arsebobs met-naklebad damakmayofile-
aRedginaT bgeriTi signalis Sesabamisi nebis- beli Teoria, romelic axsnida, Tu ratom qreba
mieri mwkrivi, sperlingma daaskvna, rom mTeli asakTan erTad eideturi warmodgenebi (Crowder,
miwodebuli informacia xatisebur mexsierebaSi 1992). miuxedavad amisa, Tu Tqven, am wignis
gadadis. es miuTiTebs am ukanasknelis did mkiTxveli, damamTavrebeli klasis moswavle
moculobaze. amave dros, masalis sruli da an kolejis studenti xarT, Tqven namdvilad
nawilobrivi aRdgenis meTodiT gansxvavebuli ar geqnebaT eideturi warmodgenebi.
raodenobiT masalis aRdgena gviCvenebs, rom
informaciis swrafi daviwyeba xdeba: masalis
sruli aRdgenis moTxovnis SemTxvevaSi cdis eqo-mexsiereba
pirebs ar SeeZloT xatisebur mexsierebaSi
bgerebze sensorul mexsierebas eqo-mexsiereba
asaxuli mTeli informaciis srulad mogoneba.
ewodeba. eqo mexsiereba, iseve rogorc xati-
es dadasturda eqsperimentSi, romlis drosac
seburi, mcire xniT inaxavs ufro met infor-
bgeriTi signalis miwodeba masalis eqspoziciis

suraTi
8.5
sensoruli mexsiereba

mogoneba nawilobrivi aRdgenis


meTodiT
uwyveti mrudi gviCvenebs nawilobrivi
aRdgenis meTodiT daxsomebuli masalis
saSualo raodenobas rogorc uSualod
miwodebis Semdeg, ise mogvianebiT. Sedare-
bisTvis, wyvetili xaziT mocemulia masa-
lis mogoneba sruli aRdgenis meTodiT
(sperlingi, 1960).

275
macias, vidre daviwyebamde misi aRdgenis unari yuradReba imas miaqcieT, rom moqmedi fizi-
gaaCnia adamians (Crowder & Morton, 1969; Darvin et al., kuri gamRizianebeli erTi da igive iyo, magram
1967). eqo-mexsiereba, xatisebur mexsierebasTan mxolod maSin irRveoda eqo-mexsiereba, rodesac
SedarebiT, 5-10 wamiT metxans grZeldeba. misi cdis pirebi mwkrivis da mee-s kategorizacias
aseTi xangrZlivoba SeiZleba droSi bgeraTa axdendnen (asoebsac da sufiqssac adamianis xmiT
Tanmimdevari urTierTdakavSirebis gzebs davu- wakiTxulad miiCnevdnen). amrigad, kodirebis
kavSiroT. magaliTad, rodesac vusmenT wina- da Senaxvis ukve uadres safexurze mniSvneloba
dadebas, yoveli bgeris Tanmimdevari Semosvla aqvs informaciis gadamuSavebas.
xdeba Cvens yurSi. eqo-mexsiereba gvexmareba, Tqven, albaT, dasvamT kiTxvas: ratom aqvs
rom es calkeuli bgerebi mTlianobebad Seikras. sensorul mexsierebas ori ZiriTadi niSani –
eqo-mexsierebaze Catarebulma gamokvlevebma wamebis manZilze grZeldeba da advilad irRveva.
gamoavlina sensoruli mexsierebis meore mniS- saqme isaa, rom es niSnebi garemosTan Cvens
vnelovani Tviseba: axlad Semosuli informacia urTierTobas asaxavs. Cvenze mudmivad moqmedebs
advilad gandevnis winas. Tu vinme sityvaTa axali mxedvelobiTi da smeniTi gamRizianeb-
mwkrivs gikiTxavT, yoveli axali sityva gadaaad- lebi. es axali informacia gadamuSavebas moi-
gilebs winas eqo-mexsierebaSi. mkvlevrebi Tavi- Txovs. sensoruli mexsierebis xangrZlivoba
danve darwmunebulni iyvnen, rom bgeraTa msgav- sakmarisia imisaTvis, rom garemos cvalebadoba
seba gansazRvravs sityvaTa amovardnas eqo- asaxos, magram arc imdenad Zlieria, rom winaaR-
mexsierebidan (Crowder, 1976), magram axla ukve mdegoba gauwios axal sensorul STabeWdi-
viciT, rom amis mizezi msmenelis mier smeniTi lebebs. Cven Semdgom mexsierebis gadamuSavebis
gamRizianeblebis kategorizaciac SeiZleba iyo im saxeebs ganvixilavT, romlebic SesaZlebels
(Ayres et al., 1979). garedan smeniTi informaciis xdian ufro xangrZlivi droiT daxsomebas.
Semosvlisas Tqven am gamRizianeblebis nakadis
nawilebad dayofas axdenT _ gansazRvravT, ro-
meli bgerebi erTiandeba mTlianobebad. eqo- Sejameba
mexsiereba damokidebulia imaze, Tu rogor aj-
sensoruli mexsiereba garemodan informaciis
gufebT smeniTi modalobiT Semosul gamo-
Semosvlas uzrunvelyofs. xatiseburi mexsiereba
cdilebas (LeCompte & Watkins, 1995).
mxedvelobiTi mexsierebis formaa, romelic
SesaZleblobas gvaZlevs didi raodenobis
saidan informacia umciresi drois manZilze SevinaxoT.
eqo _ mexsiereba asaxavs gamRizianeblebs, Tumca,
viciT
is ufro didxans grZeldeba, vidre xatiseburi
kategorizacia gavlenas axdens eqo- mexsiereba, mas axali informacia ufro advilad
mexsierebaze arRvevs.

studentebze Catarda mexsierebis eqspe-


rimenti, sadac maT ekiTxebodaT asoTa
mwkrivi, romelsac sufiqsi mosdevda. xanmokle mexsiereba da muSa
sufiqsi yovelTvis erTi saxis iyo da
mexsiereba
JRerda, rogorc Txis kikini _ mee. eqs-
Tavi 8 / mexsiereba

perimentis erT seriaSi monawile cdis


pirebi darwmunebulni iyvnen, rom es xma sanam am Tavis wakiTxvas daiwyebdiT, Tqven,
namdvilad cxvars ekuTvnoda, xolo meore SeiZleba, arc icodiT, rom xatiseburi da eqo-
seriaSi ki darwmunebulni iyvnen, rom am mexsiereba gqondaT, magram SeiZleba icodiT
xmas adamiani gamoscemda (rac, marTlac, kidec, rom gagaCniaT mexsierebis iseTi forma,
ase iyo). aRmoCnda, rom sufiqsi mxolod
im SemTxvevebSi Sedioda eqo-mexsierebaSi, eqo-mexsiereba (Echoic memory) _ mexsiereba,
Tu cdis pirebi Tvlidnen, rom xma ada-
276 mianis iyo (Neath et al., 1993).
romelic mxolod xanmokle droiT informaciis operaciebs, romlebic xels Seuwyoben Zebnis
Senaxvas uzrunvelyofs. ganvixiloT Zalian procesis warmatebiT dasrulebas. ganxilva
Cveulebrivi SemTxveva, rodesac satelefono xanmokle mexsierebaze saubriT daviwyoT.
wignSi amoikiTxeT nacnobis telefonis nomeri.
Tu es nomeri dakavebulia, Tqven isev dagWirdebaT
telefonebis wignSi Caxedva. es magaliTi gasa- xanmokle mexsierebis
gebs xdis, Tu ratom gamoyves mkvlevrebma mex- moculobis SezRuduloba
sierebis calke forma, romelsac xanmokle mex- xanmokle mexsierebis ZiriTadi funqcia erT-
siereba uwodes. jeradi aRqmiT informaciis uSualo aRbeWdvaa
Tqven ar unda warmoidginoT, rom xanmokle cnobierebaSi. me-5 TavSi aRvniSneT, rom yurad-
mexsiereba specialuri adgilia, sadac dax- Rebis funqcia gare samyarodan garkveul obieq-
somebuli masala Sedis; is meqanizmi ufroa, tTa da movlenaTa seleqciaa. ramdenadac Tqveni
romelic SemecnebiT SesaZleblobebs warmod- yuradRebis moculoba SezRudulia, imdenad,
genaTa momcro sqemaze uyris Tavs (Covan, 1999; SezRuduli iqneba xanmokle mexsierebaSi Semo-
Shiffrin, 1993), magram xanmokle mexsierebis resur- suli informaciis raodenoba. xanmokle mexsie-
sebi Zalian cvalebadi da aramyaria. Tu te- rebis SezRudul moculobas yuradRebis SezRu-
lefonis nomris magaliTs gavixsenebT, imisTvis, duloba ganapirobebs.
rom ar dagaviwydeT informacia (am SemTxvevaSi xanmokle mexsierebis moculobis dasadgenad
telefonis nomeri), Tqven sagangebo zomebi unda mkvlevrebma uSualo mexsierebis testi gamoi-
miiRoT, raTa ufro saimedod aRbeWdoT is. Cven yenes. SeiZleba, odesaRac Tqvenc SegisrulebiaT
ufro farTod xanmokle mexsierebis im tipis msgavsi amocana:
SesaZleblobebs gavecnobiT, romelic eqspli- erTxel waikiTxeT mocemuli cifrebi, xolo
cituri mexsierebis ganxorcielebas uwyobs Semdeg CamowereT igive TanmimdevrobiT, ram-
xels. amas imitom vusvamT xazs, rom implicituri densac SeZlebT:
mexsierebis xanmokle formebis Seswavla mkvlev-
8 1 7 3 4 9 4 2 8 5
rebma mxolod axla daiwyes (McKone & Trynes,
ramdeni CamowereT sworad?
1999). winaswari monacemebiT, implicitur mexsie-
axla waikiTxeT asoebisgan Semdgari mwkrivi
rebasac SeiZleba gaaCndes xanmokle forma, sai-
da, aseve, ramdensac SeZlebT, aRadgineT igive
danac informacia implicituri mexsierebis
TanmimdevrobiT.
xangrZliv formaSi gadava.
amave qveTavSi Cven informaciis mexsierebaSi I M R S O F L P T Z B
gadamuSavebis kidev erT formas SevexebiT, ramdeni aRadgineT sworad?
romelic azrebisa da qcevebis Tanmimdevar da Tu Tqven sxva adamianebisgan ar gamoirCeviT,

xanmokle mexsiereba da muSa mexsiereba


yovelwuTier mimdinareobas gansazRvravs. es daaxloebiT xuTidan cxra erTeuls aRadgenT.
aris muSa mexsiereba. rogorc vnaxavT, muSa jorj mileris (George Miller, 1976) mixedviT, ada-
mexsiereba gamoiyeneba iseTi amocanebis Sesas- miani saSualod ixsomebs Svid (plus, an minus
ruleblad, rogoricaa metyveleba da msjeloba or) erTeuls, romelsac igi „magiur cifrs~
(Baddeley, 1986). davuSvaT, Tqven cdilobT, daix- uwodebda. es vrceldeba SemTxveviTi wesiT
somoT telefonis nomeri da iwyebT fanqris ganlagebuli cifrebis, asoebis, marcvlebis,
da qaRaldis Zebnas, raTa CaiweroT is. Tqveni sityvebis da nebismier azrian Tu nacnob
xanmokle mexsiereba gaZlevT SesaZleblobas, masalaze.
SeaCeroT telefonis nomeri Tqvens mexsierebaSi, uSualo mexsierebis testiT xanmokle mexsie-
muSa mexsiereba ki arCevs da iyenebs im fsiqikur rebis SesaZleblobebi gadafasebulia, radganac
cdis pirebs SesaZlebloba aqvT, amocanis
xanmokle mexsiereba (Short-term memory (STM) _ mex- Sesasruleblad sxva wyaroebic gamoiyenon. gaix-
siereba, seneT, magaliTad, rom eqo-mexsiereba SesaZ-
leblobas gaZlevT, xmamaRla wakiTxuli masa-
lidan ukeT daixsomoT bolo ramdenime wevri
277
(Tu sufiqsi ar erTvis Tan). arsebobs faqtorebi, da gansxvavebuli droiTi intervalebis
romlebic amcireben xanmokle mexsierebis gamoyenebiT mraval cdis pirze Catarda.
moculobas oridan oTxamdec ki (Crowder, 1976), rogorc 8.6 suraTze Cans, aRdgenili
magram Tu mxolod es aris is raodenoba, riTac masalis raodenoba sul ufro iklebs
iwyebT informaciis SeZenas, maSin ratom aris, aRbeWdvasa da mogonebas Soris, drois
rom xSirad verc amCnevT Tqveni mexsierebis zrdasTan erTad. sami wamis Semdeg ukve
aseT SezRudulobas? adgili hqonda daviwyebas, 18 wamis Semdeg
ki cdis pirebs aRaraferi axsovdaT.
ganmeorebis SesaZleblobis ararsebobis
xanmokle mexsierebis SemTxvevaSi aRdgenili masalis raodenoba
mcirdeba drois gasvlasTan erTad (Pater-
mniSvneloba
son & Paterson, 1959).
miuxedavad imisa, rom xanmokle mexsierebis
moculoba sakmaod SezRudulia, es mexsiereba
Sedegi aradamakmayofilebelia imis gamo, rom
Tavis funqcias mainc warmatebiT asrulebs ori
informaciis ganmeoreba ar moxda. aradamakma-
mizezis gamo: pirveli, mas aqvs informaciis
yofilebelia imitomac, rom moxda am informa-
ganmtkicebis SesaZlebloba ganmeorebebisa da
ciis distraqtoris masalasTan interferencia
dajgufebis saSualebiT da, meore, xanmokle
(interferenciaze Cven Semdgom vimsjelebT).
mexsierebidan informaciis amotana Zalian swra-
Tqven, albaT, SegimCneviaT, rom rodesac
fad xdeba.
wveulebaze pirovnebas gacnoben, is Tavis saxels
da gvars geubnebaT, romelic xSirad swrafadve
ganmeoreba gaviwydebaT. erT-erTi ZiriTadi mizezi amisa
Tqven, albaT, SegimCneviaT, rom saukeTeso isaa, rom saWiroa dro am saxelisa da gvaris
gza Tqveni nacnobis erTxel amokiTxuli tele- ganmeorebisaTvis. aba, scadeT, rodesac gagac-
fonis nomris daxsomebisaTvis ramdenjerme misi
gonebaSi (an xmamaRla) ganmeorebaa. daxsomebis
am teqnikas SemaCerebeli ganmeoreba ewodeba.
ra mosdis ganmeorebis gareSe informacias,
kargad Cans erT-erT maxvilgonier eqsperimentSi.

saidan
viciT

xanmokle mexsierebaSi ganmeorebis


gareSe informaciis daviwyeba xdeba
cdis pirebs ukiTxaven sam Tanxmovans,
magaliTad, F, C da V-s. maT es Tanxmovnebi
gansxvavebuli droiTi intervalis Semdeg
unda aRadginon, romlis xangrZlivoba 3-
Tavi 8 / mexsiereba

dan 18 wamamde meryeobs. ganmeorebis


Tavidan asacileblad, kodirebasa da suraTi
8.6
aRdgenas Soris CarTulia xelis SemSleli
amocana (distraqtori): cdis pirebs aZ- xanmokle mexsiereba ganmeorebis
leven samniSna ricxvs da avaleben ukuRma gareSe
daiTvalon samis gamoklebiT manam, sanam rodesac intervali stimulis miwodebasa da
im sami Tanxmovnis aRdgenis niSans mis- aRdgenas Soris sxva amocaniT aris Sevsebuli
(distraqtoriT), mexsierebis moculoba mcirdeba,
278
cemen. eqsperimenti sxvadasxva Tanxmovnebis
ramdenadac intervali izrdeba.
noben adamians, manam, sanam saubars gaagrZeleb- saidan
deT, gaimeoreT ramdenjerme misi saxeli da
viciT
gvari.
amrigad, SegviZlia davaskvnaT, rom ganmeoreba dajgufebis (Chanking) upiratesoba
dagexmarebaT, raTa SevinarCunoT informacia
S.F-is oqmi gviCvenebs mis gonebamaxvi-
xanmokle mexsierebaSi. magram, Tu es informacia
lobas. ramdenadac is grZel distanciebze
sakmaod rTulia, an didia gasameoreblad, maSin
darboda, man SeamCnia, rom mwkrivis bevri
mis SenarCunebaSi dajgufebis strategia dagex-
cifri SeiZleba dajgufebuliyo, rogorc
marebaT.
garbenis dro sxvadasxva distanciaze. maga-
liTad, man moaxdina 34925614935 mwkrivis
dajgufeba (Chunking) Semdegi saxiT dekodireba: - 3:49,2 aris
jgufi (Chank) azris matarebeli informaciis sarekordo dro; 56,14 aris 10 milis distan-
erTeulia (Anderson, 1996). es erTeuli SeiZleba ciaze garbenis dro; 9,35 sWirdeba 2 milis
erTi aso an erTi cifri, an ramdenime wevrisgan garbenas. Semdgom dasaxsomebeli mwkrivis
Semdgari jgufi, sityvac da winadadebac ki iyos. dasajgufeblad S.F. iyenebda, agreTve, asaks,
magaliTad, cifrebis es Tanmimdevroba 1 9 8 4 oTxi RirSesaniSnav TariRebs, specialur cif-
erTeulisgan Sedgeba da Tavisuflad jdeba robriv kodebs. aseve, SeeZlo mas Tavisi
xanmokle mexsierebis moculobaSi. magram Tu xangrZlivi mexsiereba gamoeyenebina, raTa
Tqven am cifrebs aRiqvamT, rogorc weliwads grZeli, SemTxveviTi wesiT dalagebuli
(1984 weli), an jorj orvelis wignis _ „1984" wevrebi azrian jgufebad gaeerTianebina.
saTaurs, maSin es erTi erTeuli iqneba da Tqvens magram, amave dros, S.F-s asoebze saSualo
xanmokle mexsierebaSi sxva masalisTvisac dagr- mexsiereba hqonda, radgan ar hqonda gamo-
CebaT adgili. dajgufeba (Chunking), msgavsebis muSavebuli asoTa mwkrivis dajgufebis
an sxva maorganizebeli principis safuZvelze, araviTari strategia (Chase & Ericsson, 1981;
dasaxsomebeli masalis patar-patara jgufebad Ericsson & Chase, 1982).
rekonfiguraciis an xangrZliv mexsierebaSi
Senaxul informaciaze dayrdnobiT ufro didi S.F-is msgavsad, Tqvenc SegiZliaT, axlad
jgufebis (patterns) Seqmnis procesia (Baddeley, 1994). Semosuli informaciis gadastruqtureba moax-
ramdeni erTeulisgan Sedgeba cifrebis mwkrivi dinoT Tqveni pirovnuli gamocdilebidan gamom-
_ 19411917186518121776? dinare (magaliTad, daukavSiroT is megobrebis,
im SemTxvevaSi, Tu erTeulad ganixilavT an naTesavebis asaks), an daukavSiroT axali masala
TiToeul cifrs, Tqveni pasuxi iqneba „20“, xolo Tqvens xangrZliv mexsierebaSi arsebul kodebs.

xanmokle mexsiereba da muSa mexsiereba


Tu am Tanmimdevrobas gaanawilebT amerikis maSinac ki, rodesac Tqven ver SeZeliT Tqvens
SeerTebul Statebis istoriaSi momxdari omebis xangrZliv mexsierebaSi arsebuli wesebis,
mixedviT, pasuxi iqneba „5~. Tu Tqven meore mniSvnelobebis Tu kodebis gamoyeneba, am stra-
strategias airCevT, erTi Tvalis gadavlebiTac tegiiT sargebloba mainc SesaZlebelia. SegiZ-
Zalian gagiadvildebaT igive TnmimdevrobiT am liaT daajgufoT ritmis, riTmis, an droiTi
mwkrivis aRdgena, xolo Tu am mwkrivs, rogorc intervalebis mixedviT (magaliTad, 181379256460-
20 damoukidebeli erTeulisgan Semgars ganixi- dan miiRebT 4 erTeuls: 181, 379, 256 da 460).
lavT, ara Tu misi TanmimdevrobiT, aramed srulad yoveldRiuri gamocdilebidan Tqven iciT, rom
aRdgenasac verafriT SeZlebT. aseTi dajgufebis principi mSvenivrad muSaobs
Tqveni xanmokle mexsierebis moculoba telefonis nomris damaxsovrebisas.
aucileblad gaizrdeba, Tu Tqven didi mocu-
lobis masalis ramdenime jgufSi gaerTianebis xanmokle mexsierebidan informaciis
gzas monaxavT. cnobil pirovnebas S. F-s (igi aRdgena
gamoCenili mrboleli iyo) 84 cifris daxsomeba
ganmeorebasa da dajgufebazea damokidebuli,
SeeZlo maTi distanciis garbenis droTa mixedviT
Tu rogor aRibeWdeba informacia, raTa uzrun-
dajgufebis safuZvelze.
velyofil iqnes misi Senaxva, magram am 279
cifrebs Soris ar iyo. Stenbergma daiT-
strategiuli midgomis gareSec aRmoCnda, rom
vala es dro da aRmoCnda, rom testuri
xanmokle mexsierebidan masalis aRdgena Zalian
masalis aRbeWdvasa da Semdeg pasuxs sWir-
efeqturia. saul Stenbergis klasikur gamok-
deboda 400 miliwami, xolo 35 miliwami _
vlevaTa seriaSi (Saul Sternberg, 1966, 1969) gamoye-
am gamRizianeblis (cifris) mexsierebaSi
nebuli iyo amocana, romelic naTelyofda im
Senaxul informaciasTan Sedarebas. erTi
did siswrafes, romliTac cdis pirebi xanmokle
wami sWirdeba 30 aseT Sedarebas. rogorc
mexsierebaSi Semosul informacias afasebdnen.
vxedavT, xanmokle mexsierebidan infor-
maciis aRdgena araCveulebrivad efeqturi
saidan aRmoCnda.
viciT
miuxedavad imisa, rom Stenbergis Sedegebis
xanmokle mexsierebidan masalis asaxsnelad gansxvavaebuli Teoriebi iyo Semo-
efeqturi aRdgena Tavazebuli (Ratcliff, 1978. Townsend, 1971, 1990),
cdis pirebs didi raodenobiT Catare- yvela Tanxmdeba, rom xanmokle mexsierebidan
buli cdebis TiToeul jerze eZleodaT informaciis amotana Zalian swrafad xdeba.
dasaxsomebeli masala, romelic erTidan modiT, gavakeToT garkveuli daskvnebi am aRmo-
eqvsamde erTeuls moicavda, magaliTad, Cenidan da paraleli gavavloT did samecniero
cifrebs 52946. cdidan cdamde es masala biblioTekasTan. mocemul biblioTekaSi wig-
icvleboda imis mixedviT, Tu romeli da nebis didi raodenobaa (aRsaqmel STabeWdilebaTa
ramdeni cifri iyo miwodebuli. TiToeuli didi raodenoba), magram, Tqvenda samwuxarod,
saxis masalis miwodebis Semdeg Stenbergi yovel jerze mxolod sami wigniT sargeblobis
maSinve sTavazobda erT gamosacdel tests ufleba gaqvT (xanmokle mexsierebis SezRuduli
– cifrs, romlis Sesaxebac cdis pirebs moculoba). davuSvaT, rom yoveli msurveli
unda eTqvaT, Sedioda Tu ara es cifri wigns Zalian swrafad kiTxulobs (xanmokle
uSualod mis mier aRqmul masalaSi.
Tavi 8 / mexsiereba

damokidebuli cvladi cnobis siswrafe


muSa mexsiereba (Working memory) _ mexsierebis
iyo. ramdenad swrafad SeeZlo cdis pirs
unari, romelic gamoiyeneba, rogorc iseTi
daeWira xeli Rilakze, romelzec aRniS-
amocanebis Tanmxlebi, rogoricaa mizezobrioba
nuli iyo „diax~, raTa daedasturebina, da metyveleba. Sedgeba fonologiuri yulfis,
rom axsovda, rom es cifri iyo dasaxso- sivrciT-vizualuri matricisa da centraluri
mebel masalaSi da daeWira xeli Rilakze aRmasruleblisagan.
aRniSvniT „ara~, raTa eCvenebina, rom dar- dajgufeba (Chunking) _ informaciis calkeul
wmunebuli iyo, rom es cifri miwodebul wevrTa dajgufebis procesi msgavsebis an sxva
280 maorganizebeli principis safuZvelze.
meoreSi da paralelurad ukuRma iTvaloT samis
gamoklebiT 132-dan, am SemTxvevaSi Tqven mex-
sierebas ufro met moTxovnebs uyenebT. mkvlev-
rebma gaaanalizes mexsierebis is funqciebi,
romlebic yoveldRiur cxovrebaSi gWirdebaT
da Seqmnes Teoria muSa mexsierebis Sesaxeb,
sadac es ukanaskneli klasikuri xanmokle mexsie-
rebis formad ganixiles (Healy & McNamara, 1996).
alan bedlim da misma kolegebma (Alan Baddeley,
1986, 1992; Baddeley, Andrade, 2000) muSa mexsierebaSi
sami komponenti gamoyves:
fonologiuri sacavi: masSi xdeba enaze
(metyvelebaze) dafuZnebuli informaciis Semos-
vla da misi gamoyeneba. fonologiuri sacavi
ratom aris informaciis aRdgena xanmokle
mexsierebidan biblioTekaSi wignis nawilobriv emTxveva xanmokle mexsierebas. ro-
monaxvis analogiuri? desac daxsomebis mizniT imeorebiT am wuTSi
mosmenil TqvenTvis ucnob telefonis nomers,
am dros fonologiuri sacavis moqmedebas
mexsierebidan informaciis amotanis siswrafe). eyrdnobiT;
aseTi unaris gamo Tqven mSvenivrad isargeblebT mxedvelobiT-sivrciTi sqema: _ is fonolo-
biblioTekiT da iSviaTad gaacnobierebT bib- giuri sacavis msgavs funqcias asrulebs, oRond
lioTekaSi moqmed ganawess sami wignis gatanis sivrciTi da mxedvelobiTi STbeWdilebebis
Sesaxeb. Tqveni xanmokle mexsierebac msgavs mimarT. Tu, magaliTad, vinme gkiTxavT, ramdeni
samuSaos asrulebs informaciis miRebasa da merxia Tqvens auditoriaSi, Tqven mxedvelobiT-
efeqtur aRdgenas Soris. sivrciTi sqemis SesaZleblobebs iyenebT audi-
toriis warmosadgenad da Semdeg iTvliT mer-
xebis raodenobas;
centraluri aRmasrulebeli _ aq xdeba
muSa mexsiereba yuradRebaze kontroli da fonologiuri saca-
Cven gansakuTrebiT gavamaxvileT yuradReba vidan da sivrciT-mxedvelobiTi sqemidan
xanmokle mexsierebaze da im rolze, romelsac miRebuli informaciis koordinacia. yovelTvis,
xanmokle mexsiereba asrulebs axali infor- rodesac gaqvT amocana, romelic fsiqikur pro-
maciis eqspliciturad aRbeWdvis procesSi. ro- cesTa koordinacias moiTxovs, Tqven centra-

xanmokle mexsiereba da muSa mexsiereba


gorc adre aRvniSneT, Tqven gWirdebaT kidev luri aRmasruleblis funqcias eyrdnobiT,
iseTi mexsiereba, romelic mudmiv aqtivobaSia romelic warmarTavs Tqvens fsiqikur SesaZleb-
da nebismier momentSi nebismieri Tqveni moqme- lobebs amocanis sxvadasxva aspeqtis gadasa-
debis ganxorcielebis SesaZleblobas mogcemT, wyvetad (am sakiTxs me-9 TavSi davubrundebiT).
mexsierebis im formebisgan gansxvavebiT, rome-
xanmokle mexsierebis muSa mexsierebis cnebis
lic faqtebis aRbeWdvas udevs safuZvlad. amave
ufro farTo konteqstSi Seyvana amtkicebs im
dros, aucilebelia mexsierebis TvalsaCino
mosazrebas, rom xanmokle mexsiereba procesia
Sedegis gamovlenamde mimdinare procesebic.
da ara _ lokaluri adgili. SemecnebiTi saqmia-
gaxsovT, albaT, am Tavis dasawyisSi Cven gTxoveT
noba, magaliTad, metyvelebis procesi Tu
dagexsomebinaT ricxvi. SegiZliaT moigonoT
problemuri situaciis gadawyvetis msgavsi kog-
es ricxvi? Tu SeZeliT misi mogoneba, maSasadame,
nituri aqtioba, bevri gansxvavebuli elementis
Tqven aqtiurad warmoidgineT daxsomebuli
swraf da Tanmimdevar amoqmedebas da CarTvas
ricxvi – es mexsierebis sxva funqciaa. Tu Cven
moiTxovs. muSa mexsiereba SegiZliaT ganixiloT,
gTxovT, gaakeToT raRac ufro rTuli, maga-
rogorc aucilebeli elementebis sagangebo da
liTad, gadaisroloT burTi erTi xelidan
xanmokle mobilizacia. Tu gindaT, ukeT daak-
281
individs, mecnierebi mas gansxvavebul amoca-
cxrili
8.1 nebze SesaZlo pasuxTa prognozirebisaTvis
iyeneben.
muSa mexsierebis moculobis teqsti
waikiTxeT es winadadebebi xmamaRla da Semdeg saidan
scadeT gaixsenoT TiToeuli winadadebis bolo
sityvebi. viciT
kaci patronobda gogonas, rodesac is skolis
moswavle iyo, xolo, roca studenti gaxda, muSa mexsierebis moculoba gavlenas
mosvenebas aRar aZlevda. axdens teqstis daxsomebaze
mas hqonda gawelili Tavis qala, romelic mis
mecnierebma gamoyves individTa sami
mxrebze ise idga, rogorc msxali langarze.
jgufi, romelTagan TiToeuls, Sesabamisad,
cifruli eleqtronikis nawarmi mniSvnelovan
hqonda maRali, saSualo da dabali mex-
rols Seasrulebs Tqvens momavalSi.
sierebis moculoba. TiToeul cdis pirs
taqsim auxvia miCiganis prospeqtze, saidanac tbis
sruli xedi iSleboda.
sTxovdnen waekiTxaT moTxroba „mSvenieri
Zveli saxlis~ Sesaxeb, erTi mxriv,
bolosdabolos, roca man Tvalebi gaaxila,
triumfis sxivic da gabrazebis Crdilic ukve myidvelis da, meore mxriv, mZarcvelis
gamqraliyo. poziciidan. moTxrobaSi aRwerili sagnebi
da faqtebi savsebiT sakmarisi iyo rogorc
wyaro: deinmeni & karpenteri, 1980.
erTi, ise meore poziciis gansamtkiceblad.
magaliTad, saxlis moZvelebul saxuravs
virdeT romelime fizikur obieqts, SegiZliaT upirispirdeboda monetebis Zveli koleq-
ufro metad gamokveToT is; muSa mexsierebas cia. mkvlevrebs ainteresebdaT, ra gavlenas
Tqveni fsiqikuri obieqtebis _ mexsierebis moaxdenda maT mexsierebaze is pozicia,
warmodgenebis naTlad asaxvac SeuZlia. muSa romelic maT moTxrobis kiTxvisas hqon-
mexsiereba koordinacias uwevs, agreTve, am daT. cdis pirebs sTxovdnen, orjer aRed-
obieqtebTan dakavSirebul aqtivobebs. ginaT moTxroba – erTxel Tavdapirveli
mecnierebma daamtkices, rom muSa mexsierebis poziciis mixedviT (myidveli an mZarcveli)
mixedviT adamianebi individualurad gan- da Semdeg meore poziciis safuZvelze
sxvavdebian erTmaneTisgan (Daneman, Merikle, 1956; (axla warmoidgine, rom xar...). cdis pirebs,
Jenkins et. al., 1999). erT-erTi ZiriTadi kriteriumi romelTac mexsierebis didi moculoba
amis dasadgenad muSa mexsierebis moculobaa. hqondaT, meore poziciidanac sakmao
am mizniT, mkvlevrebi cdis pirebs winadadebaTa masalis aRdgena SeeZloT, rac ver SeZles
seriis xmamaRla wakiTxvas da, Semdeg, TiToeuli sxva cdis pirebma (Lee-Sammons & Whitney,
winadadebis bolo sityvebis aRdgenas sTxoven. 1991).
8.1 cxrilSi sacdelad warmogidgenT ramdenime
aseT winadadebas. am amocanis Sesruleba arc
mkvlevrebma daaskvnes, rom mcire da saSualo
ise martivia. dadgenilia, rom maT, vinc saSua-
moculobis mexsierebis mqone cdis pirebi Tavi-
lod 4 an met erTeuls ixsomebs, kargi mexsie-
danve irCeven pozicias da am poziciidan xdeba,
rebis moculoba aqvT, xolo Tu 2,5 erTeuls an
ZiriTadad, moTxrobis informaciis gadamuSaveba.
naklebs ixsomebs - mcire moculoba. es gansxva-
Tavi 8 / mexsiereba

didi moculobis cdis pirebs ki SeuZliaT orive


vebuli amocanebis gamoyenebiT Catarebuli
poziciis safuZvelze am informaciis gadamu-
mravali cdidan gamoyvanili saSualo monacemia.
Saveba. eqsperimentebi, romlebSic muSa mexsier-
ase rom, 8.1 cxrilSi motanili testidan amaze
ebis moculoba izomeba, xels uwyobs imis
mets sakuTari Tavis Sesaxeb verafers SeityobT.
garkvevas, Tu ra gansazRvravs mexsierebis SesaZ-
imis gamo, rom muSa mexsierebis moculoba imis
leblobebis gamoyenebis individualur gansxva-
sazomia, Tu Tavisi xanmokle kognituri pro-
vebebs.
cesebis gamoyenebis ra SesaZleblobebi aqvs
282
dabolos: muSa mexsierebis mier xdeba Tqveni rodesac fsiqologebi xangrZlivi mexsierebis
fsiqologiuri awmyos SeCereba. swored misi Sesaxeb saubroben, isini gulisxmoben, rom
saSualebiT Semodis konteqstSi axali infor- daxsomebuli Sinaarsi da STabeWdileba xSirad
macia, damoukidebli epizodebis erTmaneTTan SeiZleba mTeli sicocxlis manZilze axsovdes
dakavSireba da erTian Sinaarsad Sekvra. is adamians. aqedan gamomdinare, Teoriam unda axsnas
gaZlevT SesaZleblobas, cvalebadi situaciis ara mxolod is, Tu rogor inaxeba informacia
Sesabamisad, mudmivad ganaaxloT, SeavsoT Tqveni didi xniT, aramed isic, Tu rogor SeuZlia
STabeWdilebebi Tu warmodgenebi da gamokveToT mexsierebas misi aRdgena-gamoyenebac. xangrZlivi
arsebiTi momentebi saubarSi. es yvelaferi mexsiereba SegrZnebebis da xanmokle mexsierebis
simarTlea, radgan muSa mexsiereba gamtaris gziT miRebuli nebismieri saxis gamocdilebis
rols TamaSobs Semosul informaciasa da xan- sacavia. masSi Sedis movlenebi, informacia,
grZliv mexsierebas Soris. axla gadavideT dro- emociebi, Cvevebi, sityvebi, kategoriebi, wesebi
Si ufro gamZle mexsierebis formebis ganxil- da msjelobebi. xangrZlivi mexsiereba inaxavs
vaze. pirovnebis mTlian codnas samyarosa da sakuTari
Tavis Sesaxeb.
fsiqologebisTvis cnobilia, rom xSirad
ufro advilia xangrZlivi droiT daxsomeba,
Sejameba
Tu mis Sesaxeb winaswar garkveuli azri gaqvs.
xanmokle mexsierebis funqcia eqsplicituri winaswari informacia gexmarebaT da erTgvari
saxiT informaciis pirveladi aRbeWdvaa. xan- sqemis rols TamaSobs Semosuli informaciis
mokle mexsiereba oridan oTxamde erTeuls itevs. ukeT gagebisTvis. daskvnis saxiT mexsierebis
ganmeorebas SeuZlia informaciis SeCereba xan- Sesaxeb Cven Semdegi unda giTxraT: Tqveni
mokle mexsierebaSi. moculoba izrdeba, Tu mexsiereba gacilebiT ukeTesi iqneba, Tu is
informacia azrobriv nawilebad dajgufdeba. pirobebi, romelSic informaciis aRbeWvda moxda,
informaciis amotana xanmokle mexsierebidan daemTxveva an maqsimalurad Tanxvdeba im pirobebs,
swrafad xdeba. klasikuri xanmokle mexsierebis romelSic mis aRdgenas cdilobT. amis Sesaxeb
cneba Secvala ufro farTo, muSa mexsierebis mogvianebiT visaubrebT.
cnebam. muSa mexsierebis sami komponenti asaxavs
adamianis mier gamocdilebis SeZenis mudmiv
process. konteqsti da kodireba
manam, sanam kodirebasa da aRdgenas Soris

xangrZlivi mexsiereba: kodireba da Senaxva


Sesabamisobas SevexebodeT, gvinda ganvixiloT
xangrZlivi mexsiereba: fenomeni, romelsac „konteqstis Soks~ uwodeben.
kodireba da Senaxva xalxiT gavsebul oTaxSi dainaxeT pirovneba,
romelsac grZnobT, rom namdvilad icnobT,
magram ver mogigonebiaT vin aris da mxolod
ramden xans inaxeba informacia mexsierebaSi? met-naklebad xangrZlivi da zrdilobiani
ganvixiloT 90 wlis qalis mexsiereba, romelsac dakvirvebis Semdeg gaxsendebaT misi vinaoba.
TvalnaTliv axsovs san franciskoSi 1906 wels imasac acnobierebT, rom gagiWirdaT misi mogo-
momxdari miwisZvra da xanZari, romelic am neba, radgan mas adre sxva konteqstSi SexvdiT.
miwisZvras mohyva. mas zustad axsovs, Tu ras ras akeTebs fostaSi werilebis ganyofilebaSi
ganicdida, rodesac igi sxva bavSvebTan erTad mosamsaxure qali Tqveni saukeTeso megobris
mirboda yuresTan didi brezentis tomrebis wveulebaze? Tu gqoniaT Tqvens gamocdilebaSi
wyliT asavsebad. Semdeg mama arTmevda am svel aseTi SemTxveva, mixvdebiT ra moiazreba
tomrebs da asxamda saxuravze im imediT, rom
saxls xanZrisgan gadaarCenda. veraviTarma xangrZlivi mexsiereba (Long-term memory) _
Semdgomma STabeWdilebebma ver waSala is SiSi daxsomebis procesi, romelic uzrunvelyofs
informaciis Senaxvas da, Semdgom, nebismier
da SfoTva, romelic am patara gogonam ganicada,
dros mis aRdgenas.
rodesac xedavda, Tu rogor ingreoda qalaqi. 283
kodirebis specifikurobis principSi: - mexsiereba
yvelaze efeqturad maSin moqmedebs, rodesac
aRdgenis procesis konteqsti kodirebis konteq-
sts emTxveva. vnaxoT, Tu rogor moaxdines mecnie-
rebma am principis demonstrireba.

kodirebis specifikuroba
ra mniSvneloba aqvs konkretul konteqstSi
informaciis swavlas? pirvelad endel tulving-
ma da donald tompsonma 1973 wels moaxdines
kodirebis specifikurobis mniSvnelobis demon-
strireba, rodesac mogonebasa da cnobas Soris
Cveuli urTierTdamokidebulebis sawinaaRmdego
Sedegi miiRes.

saidan
rodesac quCaSi moZraobis wese-
viciT bis daRvevis Semdeg SexvdebiT
am kacs, ratom ver cnobT? mas
kodirebis specifikuroba gavlenas xom wveulebaze SexvdiT?
axdens cnobasa da mogonebaze
Zneli iyo misi aRdgena, roca konteqsti sityva
cdis pirebs sTxoven, daiswavlon TeTriT Seicvala. Tuki aseT mniSvnelovan
sityvaTa mwkrivebi, magaliTad, vagoni _ cvlilebas konteqstis es minimaluri cvlileba
Savi, magram, amave dros, afrTxileben, rom iZleva, warmoidgineT yoveldRiur cxovrebaSi
maT unda daixsomon wyvilis mxolod meore arsebuli rTuli konteqstebis cvalebadoba
sityva. eqsperimentis Semdeg stadiaze maT ramdenad did efeqts gamoiwvevs.
sTxoven sityvaze TeTri oTx Tavisufal mecnierebma SeZles mexsierebaze konteqstis
asociacias. es sityva specialurad aris sakmaod Zlieri gavlenis eqsperimentuli gamow-
SerCeuli imisTvis, rom am asociaciaTa veva. erT-erT aseT eqsperimentSi myvinTavebi
Soris sityva Savi aRmoCndes. amis Semdeg swavlobdnen sityvaTa mwkrivs zRvis napirze
cdis pirebs sTxoven, icnon am asociaci- da wyalqveS. Semdeg ki imave sityvaTa Semowmeba
ebSi is sityva, romelTa daxsomebac maT am or konteqstSi (napirze da wyalqveS) xdeboda.
eqsperimentis pirvel fazaSi wyvilebidan aRmoCnda, rom daxsomebis efeqturoba 50%-iT
moeTxovebodaT. cdis pirebma mxolod 54%- meti iyo, rodesac kodireba da aRdgena erTnair
is mogoneba SeZles. xolo maSin, rodesac pirobebSi, erT konteqstSi xdeboda, Tumca, TviT
wyvilis pirveli wevri dausaxeles, 61 % masalas araferi saerTo ar hqonda arc napirTan
aRadgines. da arc yvinTvasTan (Gooden & Baddeleyi, 1975). aseve,
daxsomeba ukeTesia, Tu masalis aRdgenisas Tan-
mxlebi musika igivea, rac daxsomebisas (Balch &
Tavi 8 / mexsiereba

ratom iyo mogoneba ukeTesi, vidre cnoba?


tulvingis da tomsonis mixedviT, amis mizezi Lewis, 1996). Sabis eqsperimentSi daxsomebis efeq-
konteqstis Secvlaa. cdis pirebisTvis, rom- turoba ufro maRali iyo, rodesac Sokoladis
lebmac sityva Savi daixsomes vagonis konteqstSi, sunis fonze xdeboda daxsomeba da aRdgena (Schab,
1990). sunsa da konteqstis efeqts Soris
kodirebis specifikuroba (Encoding specificity) _
urTierTkavSirze Catarebulma eqsperimentebma
es principi gulisxmobs, rom aRdgenili infor-
maciis raodenoba matulobs, Tu daxsomebis da gamoavlina, rom yoveldRiur cxovrebaSi
aRdgenis procesSi erTi da igive mimniSneblebi gansxvavebuli suni gansxvavebul gavlenas axdens
284 moqmedeben. konteqstis efeqtze.
saidan am gamokvlevebSi naTlad gamoCnda, rom ara
yovelgvari suni monawileobs konteqstis efeq-
viciT
tSi. sunis mniSvneloba SeiZleba sxvadasxva
mkveTri suni mimniSneblis rols konteqstSi icvlebodes. tkbileulobis maRa-
asrulebs ziaSi SeiZleba vanilma Tavisi Zala, rogorc
konteqstis elementma, dakargos.
romeli sunia ufro mniSvnelovani
mexsierebis konteqstis efeqtisTvis? am
mimarTulebiT sxvadasxva sunelis gamoye- rigSi adgilmdebareobis efeqti
nebiT ramdenime eqsperimenti Catarda. erT konteqstis efeqti Cven, aseve, SeiZleba
SemTxvevaSi es iyo cdis pirebisTvis mexsierebis erT-erTi klasikuri kanonzomierebis
sruliad ucxo, uCveulo sunis matarebeli – rigSi adgilmdebareobis efeqtis asaxsnelad
osmantusi (aziuri warmoSobis mcenareul- gamoviyenoT. davuSvaT, Tqven unda daiswavloT
kenkrovani mcenare; Herz, 1997, gv. 375), Cveu- sityvaTa mwkrivi. Tu Cven gTxovT, gaixsenoT
lebrivi, nacnobi suni, magram uCveulo TanmimdevrobiT es sityvebi, raodenoba, romel-
kvleviTi laboratoriisTvis (vanili) da sac Tqven aRadgenT, Sesabamisi iqneba 8.7 suraTze
laboratoriisTvis Cveuli (fiWvis) suni. gamosaxuli Sedegisa: _ Tqven mSvenivrad aRadgenT
hipoTezis mixedviT, mxolod ori suni mwkrivis dasawyisidan (dasawyisis efeqti) da
miipyrobda yuradRebas Tavisi siaxliTa bolodan ramdenime sityvas (daboloebis efeqti).
da uCveulobiT da kodirebis procesSi mwkrivis Sua nawilidan ki erTi-ori sityva
CaerTveboda. hipoTeza dadasturda. miu- gagaxsendebaT. 8.7 suraTze gamosaxuli kanon-
xedavad imisa, rom kodirebasa da aRdgenas zomiereba zogadia mexsierebis, rogorc Tavisu-
Soris 48 saaTi gavida, cdis pirebi mniSvne- fali wesiT aRdgenili masalis mimarT (gaix-
lovnad met sityvas ixsomebdnen (20- seneT, ramdeni sityvis gaxsenebasac SeZlebT),
sityviani mwkrividan), rodesac aRdgenis ise igive TanmimdevrobiT aRdgenis instruqciis
dros igive suni iyo oTaxSi, rac aRbeWd- SemTxvevaSi (gaixseneT igive TanmimdevrobiT,
visas, magram es mxolod osmantuss da ra TanmimdevrobiTac moismineT) da, agreTve,
vanils exeboda (Herz, 1996). sxvadasxva raodenobis – 6, 10, 15 sityvaTa mwkrivis

xangrZlivi mexsiereba: kodireba da Senaxva

suraTi
8.7
mwkrivSi adgilmdebareobis efeqti
mrudi gviCvenebs adgilmdebareobis efeqtis zogad kanonzomierebas. studentebs sTxoven, gaixsenon gansxvavebuli
sigrZis sityvaTa (6, 10, 15 sityva) mwkrivebi an seriuli aRdgenis wesiT (gaixseneT sityvebi imave TanmimdevrobiT,

285
ra TanmimdevrobiTac moismineT), an Tavisufali aRdgenis wesiT (gaixseneT, ramdensac SeZlebT). TiToeul mrudze
kargad Cans, rom daxsomeba ukeTesia dasawyisSi (dasawyisis efeqti) da boloSi (daboloebis efeqti).
suraTi
8.8
konteqstis mixedviT
gansxvaveba
Tqven SegiZliaT Tqvens mex-
sierebaSi informacia mata-
reblis liandagis msgavsad
warmoidginoT. A nawilis ana-
logiurad, SegiZliaT ifiq-
roT, rom didi xnis win Tqvens
mexsierebaSi Semosuli in-
formacia erTmaneTzea mWid-
rod miwyobili, rogorc
moSorebiT ganlagebuli lian-
dagis `Spalebi~, B nawilSi
ki vxedavT, rom am efeqtis
acilebis erT-erTi gzaa adre
miRebuli es `Spalebi~ erTma-
neTisgan proporciulad da-
Sorebulad ganvalagoT. aseve,
SegiZliaT Zveli informacia
gamokveToT fsiqologiurad
gansxvavebuli mniSvnelobebis
miniWebis gziT.

daxsomebis dros (Jahnke, 1965). mecnierebma daad- vebis gasagebad SeiZleba dasvaT kiTxva: „ramdenad
gines, rom dasawyisis da daboloebis efeqti gansxvavdeboda situacia (konteqsti), romelSic
bevr satesto situaciaSic moqmedebs (Crowder, me miviRe informacia, im situaciisgan, romel-
1976; Neath, 1993). ra dRea dRes? daijerebT, rom Sic me unda aRvadgino is?~ SevCerdeT dabo-
erTi wamiT ufro swrafad upasuxebT am kiTxvaze loebis efeqtze. 8.8 suraTze mocemulia vizua-
kviris dasawyisSi da bolos, vidre Sua kviraSi luri gamokveTilobis magaliTi. warmoidgineT,
(Koriat & Fischoff, 1974)? rom suraTze Tqven matareblis liandags xedavT.
mrudis aseTi forma mwkrivis wevrebis gan- Tqveni yuradReba liandagis bolozea (suraTis
sxvavebuli konteqstualuri mniSvnelobiT, Tqve- ukana nawilze) mimarTuli da xedavT, rom
ni cxovrebiseuli gamocdilebis Sinaarsebis boloSi, horizontze liandagebis Zelebi TiT-
gansxvavebuli mniSvnelobiT da sxva faqtorebiT qos uerTdebian erTmaneTs, Tumca, Tanabrad arian
aixsneba (Knoedler et al., 1999, Marks & Crowder, 1997; sivrceSi daSorebulni. Cven ki SegviZlia vTqvaT,
Neath & Knoedler, 1994). konteqstualuri gansxva- rom wina nawilSi ganlagebuli liandagebi
gvecema TvalSi da is Tqveni (liandagis bolos-
rigSi adgilmdebareobis efeqti (Serial position gan) konteqstisgan gansxvavebulia. axla war-
effect) _ mexsierebidan informaciis aRdgenis pro- moidgineT, rom gindaT, moigonoT bolos nanaxi
cesis maxasiaTebeli, rodesac mwkrivis dasa-
aTi kinosuraTi. am SemTxvevaSic liandagis
wyisi da bolo wevrebis ukeT mogoneba xdeba,
vidre mwkrivis Sua wevrebisa.
msgavsi situacia gvaqvs. umravles SemTxvevaSi,
Tqven bolo suraTs ukeT warmoidgenT, radganac
dasawyisis efeqti (primacy effect) _ mwkrivis pirve-
Tavi 8 / mexsiereba

Tqven gamoyofT erTmaneTSi areuli suraTebidan


li wevrebis ukeT daxsomeba.
imas, romelic ufro axlo warsuls miekuTvneba.
daboloebis efeqti (recency effect) _ mwkrivis bolo
am logikas Tu gavyvebiT, „Sua~ informacia ukeT
wevrebis ukeT daxsomeba.
daxsomebadi gaxdeba, Tu mas ufro gamovkveTavT
konteqstualuri gamokveTa (contextual distinctive-
(erTmaneTSi areuli aRar iqneba). es idea gaT-
ness) _ Tvalsazrisi, romlis mixedviTac mwkri-
vis adgilmdebareobis efeqtze SeiZleba gavlena valiswinebulia 8.8B suraTze, sadac liandagebi
moaxdinos konteqstma da gamokveTilma warsulma erTmaneTisgan Tanabrad arian daSorebulni.
gamocdilebam.
286
saidan klasikuri eqsperimenti mexsierebaze da amitom
gTxovT daimaxsovroT sityvaTa ramdenime wyvili.
viciT
gaimeoreT da daiswavleT es wyvilebi manam,
mwkrivis elementebis gamokveTa sanam eqvsives samjer uSecdomod zepirad ar
ityviT:
imisaTvis, rom matareblis liandagebi
Tanabrad daSorebuli davinaxoT, saWiroa, vaSli – navi
liandagis Zelebi Tanabrad davaSoroT qudi – Zvali
erTmaneTs. samagierod, nakls davinaxavT. velosipedi – saaTi
mecnierebma es logika mexsierebis eqspe- Tagvi – xe
rimentSi gamoiyenes, gaatares ra analogia burTi – saxli
sivrcesa da dros Soris. cdis pirebs yuri – sabani
sTxovdnen, daexsomebinaT asoTa mwkrivebi,
magram gansxvavebuli droiTi intervalis Tu Tqven ukve daiswavleT sityvaTa wyvilebi,
pirobebSi. drois es cvlileba Semdeg- am tests kidev ufro sainteresos gavxdiT. axla
nairad xorcieldeboda: _ cdis pirebs unda gvWirdeba Senaxvis intervali – dro, romlis
waekiTxaT SemTxveviTi ricxvebis garkve- ganmavlobaSic unda SeinaxoT informacia
uli raodenoba, romelic kompiuteris mexsierebaSi. modiT, drois gayvanis mizniT,
ekranze asoebs Soris Cndeboda. Cveulebriv visaubroT zogierT proceduraze, romelsac
pirobebSi, A nawilis msgavsad, 8.8 suraTze Tqveni mexsierebis Sesamowmeblad gamoviyenebT.
or wyvils Sua ori cifri Cndeboda. pro- Tqven SeiZleba gadawyvitoT, rom gaxsovT, an
porciul pirobebSi ki (B nawilis msgavsad) ar gaxsovT raRac da mexsierebis romeli meTo-
pirvel wyvils Soris 4 cifri iyo, xolo diTac ar unda Segamowmon, erTnair Sedegs
bolo wyvilebs Soris – arc erTi. amis miiRebT. es ar aris ase. magaliTad, Cven vnaxavT,
Sedegad wina cifrebi ufro gamokveTili rom implicituri da eqsplicituri mexsierebis
unda yofiliyo iseve, rogorc liandagis testebi sruliad gansxvavebul Sedegebs gvaZ-
SemTxvevaSi moSorebuli Zeli Canda ufro leven. jerjerobiT ganvixiloT eqsplicituri
Sors. marTlac, cdis pirebi ukeT ixsomeb- mexsierebis ori meTodi: mogoneba da cnoba.
dnen Soreul (adre aRqmul) masals im mogonebis dros xdeba adre miwodebuli
SemTxvevaSi, rodesac es wevrebi ukeT informaciis reproduqcia. „ra aris rigSi adgil-
iyvnen gamokveTilni (Neath & Crowder, 1990). mdebareobis efeqti?~ es kiTxva mogonebis kiTxvaa.
cnobis dros ki imis gacnobiereba xdeba, rom

xangrZlivi mexsiereba: kodireba da Senaxva


raRac movlena swored isaa, romelic Tqven
es eqsperimenti imaze miuTiTebs, rom stan-
adre aRiqviT (gaigoneT an dainaxeT). „ra ewodeba
dartuli daboloebis efeqts adgili aqvs imi-
mxedvelobiT sensorul mexsierebas: (1) eqo; (2)
tom, rom mwkrivis bolo wevrebi ukve avtoma-
engrama; (3) xati Tu (4) abstraqtuli kodi?~ es
turad gamokveTilia. igive principiT SeiZleba
ki cnobis kiTxvaa. cnoba da mogoneba Tqvens
avxsnaT dasawyisis efeqti: _ yovel jerze Tqven
yoveldRiur eqsplicitur mexsierebasac ukavSir-
raRac axals iwyebT, axal konteqsts qmniT. am
deba. kriminaluri pirovnebis dasadgenad poli-
axal konteqstSi pirveli ramdenime mocemulobaa
cia mogonebis meTods iyenebs, rodesac dazara-
gamokveTili. amrigad, dasawyisis da daboloebis
efeqti SegiZliaT ganixiloT, rogorc erTi da lebuls sTxovs aRweros da moigonos borot-
igive liandagis mimarT ori pozicia _ TiTo- moqmedis specifikuri niSnebi: _ „rame ucnauri
euli TiTo bolodan.
mogoneba (Recall) _ aRdgenis meTodi, romlis
drosac individs moeTxoveba adre miwodebuli
informaciis reproduqcia.
mogonebis mimniSneblebi cnoba (Recognition) _ aRdgenis meTodi, romlis
ramdenadac Cven vagrZelebT aRbeWdvasa da drosac individs moeTxoveba imis gacnobiereba,
mogonebaze saubars, droa Tqveni mexsierebac rom raRac movlena swored isaa, romelic Tqven
CavrToT muSaobaSi. vecdebiT gavimeoroT adre aRiqviT (gaigoneT, an dainaxeT).
287
xom ar SeniSneT Tavdamsxmelis garegnobaSi?~ gamocnobanas TamaSi iqneba, magram Tu ikiTxavs:
xolo, rodesac dazaralebuls uCveneben eWvmi- „vin iyo klaudiusis Semdeg imperatori?~ am
tanilTa fotoebs da ramdenimes Soris unda kiTxvaze Tqven maSinve upasuxebT – „neroni~.
amoicnos konkretuli Tavdamsxmeli, an TviTon davubrundeT isev mogonebasa da cnobas.
borotmoqmeds uCveneben policiis ganyofile- mexsierebis orive testi moiTxovs mimniSneblebs,
baSi, maSin cnobasTan gvaqvs saqme. magram cnobis mimniSneblebi gacilebiT Sede-
axla gamoviyenoT es ori procedura, raTa giania. mogonebis SemTxvevaSi Tqven mxolod
SevamowmoT, Tu rogor daimaxsovreT sityvaTa mimniSnebels unda miendoT, radgan is migiTi-
wyvilebi ramdenime wuTis win. daasruleT TebT informaciaze. cnobis SemTxvevaSi ki naxe-
sityvaTa wyvili: vari saqme gakeTebulia. rodesac uyurebT si-
tyvaTa wyvils Tagvi _ xe, Tqven mxolod „ki~
qudi _ ? velosipedi _ ? yuri _ ?
an „ara~ unda upasuxoT kiTxvas: „es aris, adre
SegiZliaT SearCioT is wyvilebi, romlebic rac vnaxe (Tu viswavle?)?~ vidre maSin, rodesac
daiswavleT? pasuxobT: Tagvi _ ?; „ra vnaxe (ra viswavle)?~
rogorc xedavT, cnobis testi mniSvnelovnad
vaSli _ bavSvi Tagvi _ xe burTi _ saxli
gagiadvileT, magram axla warmoidgineT, rom
vaSli _ navi Tagvi _ ena burTi _ mTa
amis nacvlad adre mocemul wyvilebs areulad
vaSli _ boTli Tagvi _ karavi burTi _ rqa
gaZlevT. romelia amaTgan swori:
cnobis testi ufro advilia Tu mogonebis?
qudi _ saaTi yuri _ navi
asec unda iyos. axla am Sedegis axsna mogonebis
qudi _ Zvali yuri _ sabani
mimniSneblebis daxmarebiT vcadoT.
mogonebis mimniSneblebs uwodeben im saSua- axla Tqven unda icnoT ara swored is sityva,
lebebs, romlebic mexsierebaSi garkveuli in- romelic adre naxeT, aramed misi Sesabamisi
formaciis moZebnaSi gexmarebaT. es mimniSnebeli konteqstic (Cven isev gavixsenebT konteqstis
SeiZleba modiodes garemodan, rogorc, vTqvaT, ideas). Tu Tqven xSirad gagikeTebiaT mravlobiTi
provokaciuli kiTxvebi („mexsierebis romel arCevanis testi, gecodinebaT, rogori cbieri
principebs daukavSirebdiT sperlingis da SeiZleba iyos cnobis situacia, magram umravles
Stenbergis kvlevebs?~), an, SeiZleba, Tqven SemTxvevaSi Tqveni cnobis Sedegebi ukeTesi
TviTon SeqmnaT („sad minaxavs igi adre?~). Tqven iqneba, vidre mogonebis, radgan mogonebis
yovelTvis cdilobT, eqspliciturad gaixsenoT. mimniSneblebi cnobis SemTxvevaSi ufro mizan-
amas garkveuli mizniT akeTebT da am mizans mimarTulia. axla mogonebis mimniSneblebis
xSirad mogonebis mimniSneblis saSualebiT zogierT sxva aspeqtsac gavecnoT.
aRwevT. ar unda gagikvirdeT, rom advili iqneba
gaxseneba Tu Zneli, damokidebulia mimniS-
epizoduri da semantikuri mexsiereba
nebelze. Tu Tqveni megobari gkiTxavT, „vin
aris is imperatori, ver vigoneb?~ Tqven unda Cven ukve aRvniSneT, rom mexsierebis gansxvave-
gamoicnoT vis gulisxmobs (faqtobrivad, es buli formebi arsebobs. Tqven gaqvT rogorc
implicituri da eqsplicituri, ise deklaraci-
uli da proceduruli mexsiereba. Cven SegviZlia
mogonebis mimniSneblebi (Retrieval cues) _ Signidan
sxva ganzomilebac SemovitanoT, romlis mixed-
an garedan momdinare stimulebi, romlebic gvex-
Tavi 8 / mexsiereba

viTac deklaraciuli mexsierebis formebi gamo-


marebian mexsierebaSi garkveuli informaciis
moZebnaSi. iyofa im mimniSneblebis gansxvavebis safuZ-
velze, romlebic aucilebelia informaciis
epizoduri mexsiereba (Episodic memories) _ xangr-
Zlivi mexsiereba avtobiografiuli xasiaTis mexsierebidan amosatanad. kanadelma fsiqologma
movlenebisTvis da im konteqstisTvis, sadac endel tulvingma (Endel Tulving) 1972 wels
es movlenebi xdeba. pirvelma miuTiTa deklaraciuli mexsierebis
semantikuri mexsiereba (Semantic memories) _ geneti- epizodur da semantikur formaze.
kuri, kategoriuli mexsiereba, rogoricaa si- epizoduri mexsiereba individualurad ina-
288 tyvebis mniSvnelobebi da cnebebi. xavs pirovnebis mier gancdil movlenebs.
viwydeT bevri faqti, romelic aRar ukavSirdeba
im situacias, romelSic is aRiqviT Tu dais-
wavleT. saukeTeso strategia im SemTxvevaSi,
rodesac ver igonebT semantikuri mexsierebidan
informacias, isaa, rom mas, rogorc epizodurs,
ise miudgeT. Tu etyviT Tqvens Tavs: „vici, rom
romaeli imperatorebis saxelebi dasavleTis
civilizaciis speckursSi viswavle~, es dagex-
marebaT gamonaxoT mimniSneblebi, romlebic
mexsierebaSi am TeTr laqas Segivseben.

interferencia
rodesac gTxoveT, dageswavlaT wyvilovani
asociaciebi, faqtobrivad, es iyo epizoduri
pirovnulad mniSvnelovani movlenebi, maga-
liTad, wlebis manZilze unaxav megobarTan mexsiereba. davuSvaT, axla sxva saxis epizoduri
Sexvedra, epizoduri mexsierebis kuTvnile- mexsierebis amoqmedebas gTxovT. kidev erTxel
baa. semantikuri mexsierebidan romeli in- scadeT daiswavloT sityvaTa es wyvilebi ise,
formacia Seedreba am SexvedriT gamowveul
sixaruls?
rom uSecdomod SeZloT samjer maTi ganmeoreba:

vaSli – qurdi
magaliTad, Tqveni yvelaze bednieri dabadebis
qudi – wre
dRe, an pirveli kocna Tqvens epizodur mexsie-
Tagvi – Jurnali
rebaSia Senaxuli. imisaTvis, rom gaixsenoT
velosipedi – saxuravi
esa Tu is movlena, Tqven gWirdebaT mimniS-
burTi – bavSvi
neblebi, romlebic gizusteben am movlenis dros
yuri – centi
_ rodis moxda is, an ra konteqstSi hqonda mas
adgili. informaciis kodirebaze bevrad aris rogor midis saqme? albaT, SeamCnevdiT, rom
damokidebuli, SeZlebT Tu ara ama Tu im mov- wyvilis yoveli pirveli sityva axal sityvasTan
lenis gaxsenebas. magaliTad, SeZlebT, gaixsenoT aris dakavSirebuli. Zneli iyo am axali wyvi-
Tqven mier kbilebis meaTed gamoxexvis stili lebis daswavla? rogor fiqrobT, Zvelad daswav-
riTi gansxvavdeboda meTerTmeted kbilebis lilis mogoneba axla ufro gagiWirdebaT (aba,

xangrZlivi mexsiereba: kodireba da Senaxva


gamoxexvisgan? scadeT)? orive SemTxvevaSi pasuxi erTia _
yvelaferi, rac Tqven iciT, Tavidan garkveul „Znelia~. es patara savarjiSo mimniSneblis
konteqstTan erTad Semodis, magram aris in- axal aspeqtze _ interferenciaze miuTiTebs. in-
formaciaTa garkveuli raodenoba, romelsac terferencias adgili aqvs maSin, rodesac mim-
uceb poulobT sruliad gansxvavebul konteq- niSnebeli ver moqmedebs efeqturad da ver
stebSi. am saxis informaciebi mexsierebaSi maTi aRadgens Sesabamis informacias. rac ufro didia
Sesabamis drosa Tu adgilTan mikuTvnebis da am specifikur mimniSnebelze SesaZlo pasuxTa
mimarTebis gareSe amodis. es semantikuri mex- raodenoba, miT ufro Znelia erTi swori pasuxis
siereba _ zogadi, kategoriuli mexsierebaa, aRdgena (Bower et al., 1994; Chandler & Gargano, 1995).
rogorc, magaliTad, sityvebis Tu cnebebis Cven ukve mogiyvaneT magaliTi yoveldRiuri
mniSvnelobebi. adamianTa umravlesobisaTvis cxovrebidan, rodesac gTxoveT, gangesxvavebinaT
iseTi faqtebi, rogoric aris E=MC2, an pasuxi kbilis gamoxexvis epizodebi. mogonebebi er-
kiTxvaze _ „romelia safrangeTis dedaqalaqi?~ TmaneTSi airia, moxda interferencia. proaq-
specialur miTiTebas, Tu rodis, an ra si-
tuaciaSi SeiZina man es codna, ar moiTxovs. interferencia (Interference) _ mexsierebis fenomeni,
ra Tqma unda, es ar niSnavs imas, rom Tqveni romelic maSin xdeba, rodesac mogonebis mimniS-
semantikuri mexsiereba yovelTvis saimedoa. Tqven neblebi ver miuTiTeben efeqturad erT kon-
mSvenivrad acnobierebT, rom SeiZleba daga- kretul movlenaze.
289
tiuli interferencia (proaqtiuli _ „Semdgomze romelTac xangrZliv mexsierebaSi informaciis
moqmedi~) niSnavs, rom informacia, romelic miReba da aRdgena emyareba. Cven vnaxavT, rom am
warsulSi SeiZineT, aZnelebs axali informaciis SemTxvevaSi saukeTeso Sedegi miiRweva, radgan
aRbeWdvas. retroaqtiuli interferencia (retro- kodirebisa da aRdgenis procesebi emTxveva
aqtiuri _ „winaze moqmedi~) ki imaze miuTiTebs, erTmaneTs.
rom axali informacia xels uSlis Zveli infor-
maciis aRdgenas. sityvaTa wyvilebi, romlebic
gadamuSavebis doneebi
Tqven daiswavleT, orive saxis interferencias
moicavs. aseve, orive saxis interferenciasTan daviwyoT iqidan, rom informaciis gadamuSa-
geqnebaT saqme, Tu xSirad icvliT telefonis veba – yuradRebis forma, romelsac Tqven
nomers. Tavidan telefonis axali nomris informaciis kodirebis procesSi iyenebT –
daxsomeba giWirT _ Zveli „amoxteba~ xolme gavlenas axdens Tqven mier informaciis daxso-
(proaqtiuli interferencia), magram rodesac mebaze. gadamuSavebis doneebis Teoriis mixedviT,
bolos da bolos kargad daimaxsovrebT axal rac ufro Rrma doneze xdeba informaciis
nomers, SeiZleba aRmoaCinoT, rom aRar gaxsovT gadamuSaveba, miT ufro ukeT daamaxsovrdeba is
Zveli, Tumca, wlebis manZilze iyenebdiT mas adamians (Craik & Lockhart, 1972; Lockhart & Craik,
(retroaqtiuri interferencia). 1990). Tu gadamuSaveba masalis analizs, Seda-
rogorc mexsierebis bevri movlenis, maT rebebs, interpretacias da sxva saxis gadamuSa-
Soris, interferenciis Seswavlac, pirvelad vebebs moicavs, daxsomebis efeqti ukeTesi iqneba.
ebinghausma daiwyo, romelic TviTon swavlobda gadamuSavebis siRrme xSirad ganisazRvreba,
uazro marcvalTa wyvilebs. man aRmoaCina, rom rogorc msjelobis saxeobebi dasaxsomebeli
daswavlilis 65% ar axsovda. 50 wlis Semdegac eqsperimentuli masalis mimarT. ganvixiloT
aRmoCnda, rom nordvesternis universitetis sityva yurZeni. Cven SegviZlia gTxovoT, fizikur
studentebs, romlebmac ebinghausis eqsperi- doneze warmarToT msjeloba: _ ra feris melniT
mentebi gaimeores, igive Sedegebi hqondaT. is aris es sityva dawerili? an riTmas miaqcioT
mwkrivebi, romelTac studentebi ufro adre yuradReba _ eriTmeba is sityva berZens? an
swavlobdenen da amisTvis mravaljer imeoreb- mniSvnelobaze gaamaxviloT yuradReba: magali-
dnen, aRdgenisas axlad naswavl mwkrivebSi Tad, imaze, rom is xilia. albaT, SeamCnieT, rom
ereodaT (interferencia) (Underwood, 1948, 1949). yoveli momdevno SekiTxva am sityvis sul ufro
gavixsenoT, ras vusvamdiT Cven mudam xazs: _ Rrma gadamuSavebas moiTxovs _ met sityvebTan
mogonebisTvis gadamwyvetia kodirebasa da dakavSireba gWirdebaT (Lockhart & Craik, 1990).
aRdgenas Soris Tanxvedra. am Tavis Semdgomi gadamuSavebis Teoriis nakli isaa, rom mec-
ori nawilis gacnobisas naxavT, rogor ukavSir- nierebs yovelTvis ar SeuZliaT daazuston,
deba nawilebi erTmaneTs mogonebis gansaxor- Tu ratom vakuTvnebT gadamuSavebis zogierT
cieleblad: konteqsti, romelSic cdilobT, process zedapiruls da zogierTs ki _ Rrmas.
warsuli movlenis aRdgenas, TviTon gamodis, am saxis gadamuSavebis SemTxvevaSic ki Sedegebi
rogorc mogonebis mimniSneblis wyaro, xolo, miuTiTebs, rom procesebs, romelTac iyenebT
rodesac ar Tanxvdeba kodirebis konteqsti mo- informaciis kodirebisTvis, gavlena aqvT imaze,
gonebis konteqsts, aRdgenisas Semotanil SeZlebT Tu ara am informaciis aRdgenas.
mimniSnebels ar SeuZlia da xelsac ki uSlis axla ki vnaxavT, rom kodirebis da aRdgenis
procesebs Soris damTxveva gansakuTrebiT
Tavi 8 / mexsiereba

mexsierebaSi saZiebeli movlenis povnas.


mniSvnelovan rols asrulebs implicitur
mexsierebaSi.
kodirebis da aRdgenis
procesebi gadamuSaveba da implicituri mexsiereba
Cven vnaxeT, rom kodirebis konteqstisa da Cven ukve aRvniSneT, rom gansxvaveba eqspli-
aRdgenis konteqstebis urTierTdamTxveva gadam- citur da implicitur mexsierebas Soris ko-
wyvet rols TamaSobs mexsierebisTvis. axla direbis da aRdgenis gansxvavebaSi mdgomareobs
290 davazustoT es daskvna im procesebis ganxilviT, (Roediger, 1990; Schacter et al., 1993). sxva pirobebTan
erTad, erT-erTi pirobaa, magaliTad, rom Tqven zustad iseve, rogorc martorqis SemTxvevaSi,
impliciturad SegiZliaT aRadginoT masala, swor pasuxs TiToeul amocanaze gansazRvravs
romelic Tavidan eqspliciturad gqondaT adre miwodebuli mwkrivis sityvebi. amave dros,
aRbeWdili. ase xdeba, rodesac saxeliT mimar- yvelaze sayuradRebo isaa, rom eqsperimentatori
TavT Tqvens saukeTeso megobars da saxelis cdis piris yuradRebas specialurad ar warmar-
gasaxseneblad araviTari Zalisxmeva ar gWir- Tavs Sesabamisobaze adre mwkrivSi arsebul
debaT. zustad aseve implicituri mexsierebis sityvebsa da axali amocanis pasuxebs Soris –
yvelaze aSkara gamovlenasTan gvaqvs saqme, swored amitom aris mexsiereba implicituri.
rodesac implicituri kodirebis da implici- implicituri mexsierebis Sesafaseblad
turi aRdgenis procesebis damTxveva xdeba. amas mkvlevrebi im cdis pirTa Sedegebs, romlebmac
gadatanis Sesabamisi gadamuSaveba (Transfer-ap- gaiares eqsperimentis pirveli stadia da
propriate pocessing) ewodeba: daxsomebis efeqti Seafases sityvebi sasiamovno-usiamovno mniSvne-
yvelaze maRalia, rodesac kodirebis procesSi lobis mixedviT (magaliTad, martorqa) udareb-
warmoebuli gadamuSaveba gadadis da gamoiyeneba dnen imaT monacemebs, visac es pirveli stadia
aRdgenis procesebSi (Roediger, 1989). Tu ramdenad ar gauvlia. suraTi 8.9 gviCvenebs, Tu ra gavlenas
efeqturia es saSualeba, amas ramdenime meTodis axdens implicituri mexsiereba sityvebze:
aRweris safuZvelze vnaxavT, romelic impli- procenti gviCvenebs, Tu ramdeni sityva aRadgines
citur mexsierebaSi gamoiyeneba; Semdeg ki sworad cdis pirebma im sityvebidan, romlebic
giCvenebT, Tu rogor xdeba kodirebisa da pirvelad miwodebul mwkrivebSi iyo, imasTan
aRdgenis procesebis urTierTSeTanxmeba. SedarebiT, romelic am mwkrivebSi ar iyo.
axla ganvixiloT implicituri mexsierebis sxvadasxva cdis pirebs sityvaTa sxvadasxva
Semowmebis tipuri eqsperimenti: _ mkvlevrebi mwkrivebi miewodeboda. yoveli davalebis
studentebs sityvaTa mwkrivs aZlevdnen da SemTxvevaSi xedavT, rom upiratesoba adre nanax
sTxovdnen 1-dan (yvelaze naklebad sasiamovno) sityvebs eniWebaT, maSinac ki, rodesac cdis
5-mde (yvelaze metad sasiamovno) quliT skalaze pirebs mxolod sasiamovno-usiamovno mniSvne-
SeefasebinaT, Tu ramdenad sasiamovno mniS- lobis mixedviT moeTxovebaT maTi Sefaseba. am
vneloba hqonda TiToeul maTgans (Rajaram & upiratesobas praimings (Priming) uwodeben, radgan
Roediger, 1993). eqsperimentis am pirveli fazis winaswar sityvis aRqma TiTqos amzadebs da
Semdeg cdis pirTa mexsiereba Semdegi oTxidan xels uwyobs Semdgomi gamocdilebis miRebas.
erT-erTi implicituri mexsierebis amocaniT mexsierebis zogierTi amocanis SemTxvevaSi
mowmdeboda (davuSvaT, erT-erT mwkrivSi aris praimingis efeqti kviraze metxans grZeldeba

xangrZlivi mexsiereba: kodireba da Senaxva


sityva martorqa):
(Sloman et al., 1988).
fragmentuli sityvis Sevseba. cdis pirs axla davubrundeT kodirebasa da aRdgenas
eZleva fragmentuli sityva —rt-rq-, romelic Soris Tanxvdenis sakiTxs. implicituri mexsie-
man TavSi mosuli pirvelive sityviT unda rebis oTxive testi masSi mocemuli informaciis
Seavsos. fizikuri maxasiaTeblebis Tanxvedras gulis-
sityvis fuZis Sevseba. cdis pirs evaleba xmobs. sxva sityvebiT, ra procesebic moqmedebs
Seavsos sityvis fuZe, magaliTad, mar______,
gadamuSavebis doneebis Teoria (Levels-of-pro-
TavSi mosuli pirveli sityviT.
cessing theory) _ am Teoriis mixedviT, rac ufro
sityvis identifikacia. cdis pirebs moni- Rrma doneze xdeba informaciis gadamuSaveba,
torze eZlevaT sityvaTa rigi iseTi siswrafiT, miT ufro ukeT daamaxsovrdeba igi adamians.
rom naTlad TiToeulis aRqma ver SeZlon, magram gadatanis Sesabamisi gadamuSaveba (Transfer-ap-
unda gamoicnon es sityvebi. am SemTxvevaSi erT- proptiate processing) _ Tvalsazrisi, romlis mi-
erTi sityva iqneba martorqa. xedviTac mogoneba saukeTesoa, rodesac impli-
anagrama. cdis pirebs eZlevaT igive sityva, cituri kodirebis da implicituri aRdgenis
magram areuli asoebiT, magaliTad, qatorarma procesebis damTxveva xdeba.
da maT unda daasaxelon pirveli azriani sityva, praimingi (Priming) _ implicituri mexsierebis
romelic TavSi mouvaT. Sefasebisas upiratesoba, romelic adre gagonil
sityvas, an nanax situacias eniWeba. 291
suraTi
8.9

impicituri mexsierebis
testze praimingi
praimingi gviCvenebs sxvadasxva amoca-
nebiT manipulirebas sakontrolo si-
tyvebze. gavlenis zogierTi implici-
turi testiT SesaZlebelia praimingis
gamovlena kviraze meti xnis Semdeg.

martorqis kodirebis procesSi, igive procesebi kategoriis asociaciis testi mniSvne-


ganapirobeben sityvis fuZis mar______s lobas efuZneba. Sesabamisad, mkvlevarTa
Sevsebas, magram arsebobs sxva _ kategoriuli hipoTeza is iyo, rom kategoriis asocia-
asociaciis testi, romelic mniSvnelobas, cnebas ciis testSi praimings eqneboda adgili,
efuZneba da ara _ fizikuri maxasiaTeblebis Tu Sedegebma hipoTeza daadastura. aseve,
Tanxvedras. davuSvaT, gaZlevT „miTologiuri fizikuri maxasiaTeblebis mixedviT masa-
qmnilebebis~ gvarovnul cnebas da gTxovT, lis damuSavebas praimingi mosdevs mxolod
daasaxeloT am kategoriis imdeni Semadgeneli, im testebSi, romelic masalis fizikuri
ramdensac SeZlebT mokle drois ganmavlobaSi, maxasiaTeblebiT damuSavebas gulisxmobs
magram Tu Tqven mogindebaT TqvaT „martorqa~ (Srinivas & Roediger, 1990).
imis gamo, rom is adre mowodebul sityvaTa
mwkrivSi (Tumca, gansxvavebul konteqstSi) amoi-
am tipis kvlevebi asabuTeben gadatanis
kiTxeT, saqme implicitur mexsierebasTan gveqneba.
Sesabamisi gadamuSavebis Sesaxeb Tvalsazriss:
Tu fizikuri maxasiaTeblebis da mniSvnelo-
Tu Tqven informaciis kodirebisTvis gadamuSa-
bis praimingze damyarebul implicituri mex-
vebis garkveul tips, magaliTad, fizikur an
sierebis or gansxvavebul tests gamoviyenebT,
mniSvnelobis mixedviT analizs iyenebT, maSin
vnaxavT kavSirs kodirebasa da aRdgenas Soris.
am informaciis aRdgena yvelaze efeqturi iqneba,
Tu am dros analizis igive tips gamoiyenebT
saidan (Park & Gabrieli 1995; Rajaram et al., 1998; Weldon et al.,
1995). adre Cven aseTi azri gamovTqviT: mogoneba
viciT yvelaze efeqturia maSin, rodesac pirobebi,
romelSic moxda informaciis kodireba, emTxveva
praimings adgili aqvs, rodesac
pirobebs, romelSic unda moxdes aRdgena. am
gadamuSavebis formaTa Tanxvdena xdeba
TavSi am azris dasasabuTebeli faqtebi war-
mexsierebis mkvlevrebma Caatares eqspe- mogidgineT. axla vnaxoT, rogor SeiZleba kodi-
Tavi 8 / mexsiereba

rimenti, raTa eCvenebinaT, rom implicituri rebisa da aRdgenis Teoriis Semdgomi gamoyeneba.
mexsierebis gansxvavebul formaSi gansxva-
vebuli tipis gadamuSavebas aqvs adgili.
cdis pirebs eZleodaT sityvaTa rigi arastruqturuli informaciis
instruqciiT, rom an mniSvnelobis mixed-
daxsomebis gaumjobeseba
viT (sasiamovno Sinaarsisaa sityva Tu
usiamovno), an fizikuri maxasiaTeblebis am nawilis wakiTxvis Semdeg Tqven ukve unda
mixedviT (ramden Tanxmovans Seicavs sityva) gagaCndeT garkveuli azri imis Sesaxeb, Tu
292 daemuSavebinaT masala. gaixseneT, rom rogor unda gaiumjobesoT yoveldRiuri mex-
siereba – meti daimaxsovroT da naklebi saSualebaa Tqveni moTxrobis mxedvelobiTi
daiviwyoT. qveTavi „fsiqologia Cvens cxov- warmodgenebiT gamdidreba. mxedvelobiTi
rebaSi~ dagexmarebaT, Tu rogor gamoiyenoT es warmodgenebi Zalian efeqturia mogonebisTvis,
codna swavlasTan mimarTebaSi. Tqven ukve iciT, radgan erTdroulad ormagi kodirebis _
rom informaciis aRdgena yvelaze ukeT xdeba, verbaluris da mxedvelobiTis _ SesaZleblobas
Tu mas igive konteqstSi igonebT, an gadamuSa- iZleva (Paivio, 1972).
vebis igive tips iyenebT, romelic masalis gadamamuSavebeli ganmeoreba, aseve, SesaZleb-
Tavdapirvelad aRbeWdvis dros gamoiyeneT, magram lobas iZleva, dagicvaT mwkrivis Semdgomi
aq garkveulwilad gansxvavebul viTarebasTan efeqtisagan. magaliTad, rodesac pasuxis gacemis
gvaqvs saqme da amis gagebaSi Cven dagexmarebiT. rigi an dro dgeba, xSirad adamians ar axsovs,
saqme exeba arastruqturirebul an SemTxveviT ra Tqva uSualod misma winamorbedma. Tu odesme
informacias. gqoniaT situacia, sadac wreSi myofs erT-
warmoidgineT, rom maRaziaSi muSaobT gamyid- droulad ramdenime adamians gacnoben, advilad
velad. Tqven unda daimaxsovroT uamravi ram, gasagebi iqneba ra igulisxmeba am efeqtSi. ra
rasac myidveli Tqvengan moiTxovs: „mwvane erqva Tqven pirdapir mdgom qals? am efeqtis
maisurian qals baRSi samuSao Sarvali da mizezi sakuTari saxelis, an sakuTari SeniSvnis
fexsacmlebi unda; cisferSarvlian mamakacs _ 2 Tqmaze yuradRebis gadatanaa (Bond et al., 1991).
cali brtyeltuCa, 6 cali 0,25 zomis xraxni da amis Tavidan asacileblad saWiroa gadama-
saRebavis safxeki.~ es situacia Zalian hgavs muSavebeli ganmeoreba. gadaitaneT yuradReba
eqsperimentis situacias, sadac Tqven dawyvile- mopirdapire qalis saxelze da roca gaigonebT
buli asociaciebi unda dagemaxsovrebinaT. „liza~, TqviT _ „icinis, rogorc mona liza~.
rogor daixsomeT sityvaTa wyvilebi, romlebic
wina TavSi iyo warmodgenili? amocana, albaT,
mnemonika
cota geZnelaT, radgan wyvilebi TqvenTvis
gansakuTrebul azrs moklebuli iyo. mniSvnelo- mexsierebis gaumjobesebis Semdegi saSualebaa
bas moklebuli informaciis daxsomeba Znelia. specialuri strategiebis Seqmna, romelTac
imisaTvis, rom ar SegeSaloT, romel myidvels mnemonikuri xerxi ewodeba (berZnuli sityvidan
ra misceT, saWiroa iseTi asociaciebis damyareba, „moigone~). mnemonika moicavs rCevebs, romlebic
rom SemTxveviToba maqsimalurad gamoiricxos. xels uwyoben faqtebis grZeli mwkrivis aRbeWd-
vas nacnob da adre aRbeWdil informaciasTan
dakavSirebis gziT. bevri mnemonikuri xerxi mza
gadamamuSavebeli ganmeoreba

xangrZlivi mexsiereba: kodireba da Senaxva


mimniSneblebs iZleva, romelTac wesrigSi moh-
aRbeWdvis gansamtkiceblad gamoyenebul yavT SemTxveviTi informacia.
ZiriTad strategias gadamamuSavebeli ganmeoreba ganvixiloT lokusis meTodi, romelic pir-
ewodeba. am teqnikis ZiriTadi idea isaa, rom, velad berZenma oratorma gamoiyena. lokusi
rodesac informaciis aRbeWdvisas masalas niSnavs „adgils~. lokusis meTodi niSnavs
imeorebT, amiT misi gadamuSavebis SesaZleb- sityvis Tu movlenis adgilis mixedviT dax-
lobac izrdeba. gadamuSavebis erT-erTi gzaa somebas da aRdgenas, xolo oratorisTvis _
araSemTxveviTi, azriani asociaciebis damyareba xangrZlivi moxsenebis calkeuli nawilebis
sityvebs Soris. magaliTad, Tu gindaT, daimax- nacnob adgilebTan dakavSirebas. imisaTvis, rom
sovroT sityvaTa wyvili Tagvi – xe, unda
warmoidginoT xeze amZvrali Tagvi, romelic
gadamamuSavebeli ganmeoreba (Elaborative rehearsal)
eZebs yvels. mogoneba ukeTesi iqneba, Tu infor-
_ mexsierebis gazrdis meTodi, romliTac xdeba
maciis calkeul nawilebs patara moTxrobis dasamaxsovrebeli informaciis gamdidreba.
saxes miscemT (Bower, 1972). SegiZliaT, maRaziis
mnemonikuri xerxebi (Mnemonics) _ strategiebi
SemTxvevaSi swrafad moifiqroT moTxroba, sadac an saSualebebi, romlebic xels uwyoben
TiToeul myidvels Tavisi moTxovnebiT adgils faqtebis grZeli mwkrivis aRbeWdvas nacnob
miuCendiT (amas patara praqtika sWirdeba). Tqven, da adre aRbeWdil informaciasTan dakavSirebis
gziT.
albaT, mixvdiT kidec, rom, aseve, Zalian kargi
293
suraTi
4.2

lokusis meTodi
lokusis meTodSi Tqven akavSirebT
dasamaxsovrebel sityvas (magaliTad,
sayidlebiis siidan) nacnob adgi-
lebTan (magaliTad, institutidan
saxlisken mimaval gzaze).

daimaxsovroT, ra gaqvT wamosaRebi supermar-


ketidan, gonebaSi isini saTiTaod unda gana-
metamexsiereba
lagoT im gzaze, romliTac institutSi midi-
xarT. Semdeg, mogonebisas „CamouvliT~ maT da davuSvaT, iseT situaciaSi xarT, rom raRacis
gaixsenebT (ix. sur. 8.10). mogoneba gWirdebaT. Tqven akeTebT yvelafers,
mimniSnebeli sityvis meTodi hgavs lokusis rom gamoiyenoT mimniSneblebi, romlebic
meTods, Tumca gansxvaveba isaa, rom mwkrivis kodirebis situacias asaxaven, magram mainc
wevrebs mimniSneblebs ukavSirebT da ara verafers igonebT. nawilobriv, imis mizezi, rom
adgilebs. am meTodisTvis tipuri mimniSneblebi aseT Zalisxmevas axmarT mogonebas, Tqveni dar-
gariTmuli strofebia, sadac sityvebi cifrebs wmunebulobaa, rom Tqven flobT am informacias,
eriTmeba. magaliTad: erTi-skveri; ori-lori, magram, gacnobierebuli Tu gaqvT, ras warmoad-
Tavi 8 / mexsiereba

sami-skami da sxv. SemTxveviTi informaciis gens Tqveni mexsiereba? iciT, Tu rogor muSaobs
daxsomebis gasaRebi informaciis iseTi saxiT Tqveni mexsiereba? an saidan iciT, rom am
dalagebaa, rom mimniSneblebma gagiadvilon informacias flobT? es metamexsierebis kiTxve-
aRdgena. bia. metamexsierebis mTavari kiTxvaa: _ rodis da
ratom inaxeba mexsierebaSi gancda imisa, rom
metamexsiereba (Metamemory) _ implicituri an vici.
eqsplicituri codna mexsierebis unarebis da
pirveli, vinc Seiswavla es gancda, iyo
mexsierebis efeqturi strategiebis Sesaxeb;
j.T. harti (J. T. Hart, 1965), romelmac kvleva daiwyo
294 mexsierebis Semecneba.
imiT, rom studentebs usvamda kiTxvebs zogadi
fsiqologia Cvens cxovrebaSi

rogor SeiZleba mexsierebis gamokvlevebi


dagexmaroT gamocdebisTvis mzadebaSi

yvelaze xSirad studentebi mwkrivSi adgilmdebareobis axsovs Tavisi mnemonikuri


mexsierebis Sesaxeb gamokvle- efeqti. adgilmdebareobis xerxi, romelic gamoiyena
vebis wakiTxvis Semdeg svamen efeqtis mruds Tu gavixsenebT, fsiqologiis SesavalSi ven-
kiTxvas: _ „rogor gamoviyeno vnaxavT, rom masalis SuaSi tramedialuri hipoTala-
miRebuli informacia swrafad?~ ganlagebuli informacia yve- musis, romlis abreviaturac
„rogor momexmareba es gamokv- laze cudad gvamaxsovrdeba. laTinurad aris VMH, da-
levebi momavali gamocdebis- faqtobrivad, studentebs ufro samaxsovreblad. es iyo Very
Tvis mzadebaSi?~ vnaxoT, ra kargad axsovT leqciis dasawyi- Much Hungry, magram rogorc
tipis rCevebi SeiZleba gamoviy- si da bolo, vidre Sua nawili me-12 TavSi naxavT, es mnemo-
vanoT am gamokvlevebidan: (Holen & Oaster, 1976; Jensen, 1962). nikuri xerxi mas Semdeg ukve
rodesac leqciaze xarT, eca- aRar aris iseTi zusti.
kodirebis specifikuroba. deT, swored leqciis Sua na- gadamamuSavebeli ganmeoreba
rogorc gaxsovT, kodirebis wils miaqcioT gansakuTre- ki xels SegiwyobT naswavli
specifikurobis principi gu- buli yuradReba. swavlis dros kidev ufro ganamtkicoT;
lisxmobs, rom mogonebis Tqven ganskuTrebuli Zalis-
konteqsti, anu pirobebi, ro- xmeva unda gamoiyenoT masalis metamexsiereba. am sferoSi
melSic mogoneba xdeba, daem- daswavlisaTvis, magram ecadeT, warmoebulma gamokvlevebma
Txves kodirebis konteqsts. rom masala yovelTvis erTi gviCvena, rom adamianebi kar-
swavlis procesSi konteqsti da imave TanmimdevrobiT ar gad grZnoben, Tu ra ician
xSirad „informaciis gan- iswavloT. imasac miaqcieT yu- da ra _ ara. rodesac Tqven
sxvavebul konteqstsac~ niS- radReba, rom es Tavi mex- gamocdaze xarT, sadac dro
navs. Tu Tqven yovelTvis sierebis Sesaxeb wignis SuaSia SezRudulia, Tqven unda
erTsa da imave konteqstSi ganlagebuli. Tu Tqven mTeli miuSvaT Tqveni intuicia da
swavlobT, gagiWirdebaT sxva wigni gaqvT Casabarebeli, maSin andoT mas drois ganawi-
konteqstSi misi aRdgena. ase mis swavlas meti Zalisxmeva leba. magaliTad, SegiZliaT
magaliTad, Tu profesori unda moaxmaroT, vidre dasa- bileTis mTeli kiTxvebi

xangrZlivi mexsiereba: kodireba da Senaxva


odnav sxvagvarad dagisvamT wyis, an bolo Tavebs; uceb gadaikiTxoT da naxoT,
kiTxvas, SeiZleba daibneT rogor grZnobT, romeli
gadamamuSavebeli ganmeoreba
da ver upasuxoT, amitom sakiTxi iciT ukeT. aris
da mnemonikuri xerxebi. zog-
Tqven swavlis procesSi iseTi gamocdebic, sadac
jer, gamocdisTvis mzadebis
konteqstebi unda cvaloT. yvela kiTxvaze pasuxi saval-
procesSi iseTi gancda giCn-
gadaawyveT masala, dausviT debulo ki ara, SerCeviTia,
debaT, TiTqos daulagebel,
Tqvens Tavs sxvadasxva ki- magram pasuxi siswrafes
arastruqturirebul masalas
Txvebi, scadeT masalaSi axa- moiTxovs. aqac Tqvens intu-
swavlobT. vTqvaT, Tqven swav-
li kombinaciebis Seqmna, mag- icias unda endoT da im
lobT tvinis gansxvavebuli
ram Tu mainc SeferxdebiT kiTxvebs unda upasuxoT,
nawilebis funqciebs. am Sem-
gamocdaze, scadeT gamoi- romelTa pasuxis siswore-
TxvevaSi Tqven TviTon unda
yenoT rac SeiZleba meti Sic darwmunebuli xarT.
ipovoT masalis gadamuSavebis
mimniSnebeli, raTa pirve- imedi gvaqvs, rom axla met-
efeqturi gza _ an mxedve-
ladi konteqsti aRadginoT: naklebad gasagebia, Tu ro-
lobiTi warmodgenebi daix-
_ „es xom igivea, rac xan- gor SeiZleba mexsierebaSi
mareT, an winadadebebSi Car-
mokle mexsierebis leqciaze Catarebuli gamokvlevebi
TeT, an TiToeul cnebas pa-
movismine~; gamocdebisTvis warmatebiT
tara istoria daukavSireT. am
momzadebaSi dagexmaroT.
wignis erT-erT avtors dRemde
295
ganaTlebidan. magaliTad, gekiTxebiT: _ „mzis xis wvdomas. amrigad, Tu kiTxva: _ „ra erqva
sistemaSi romeli planetaa yvelaze didi?~ iciT beThovens?~, TqvenSi advilad aRZravs infor-
am kiTxvaze pasuxi? Tu ar iciT, rogor moiq- macias, romelic, Tqveni azriT, am kiTxvaze
ceodiT, romel pasuxs airCevdiT am situaciaSi: swor pasuxTan aris dakavSirebuli, Tqven
„miuxedavad imisa, rom axla ar maxsovs pasuxi, gagiCndebaT gancda, rom swor pasuxs advilad
vici, rom ramdenimeAaraswor pasuxs Soris gamoicnobT (Koriat, 1993, 1995).
avirCevdi swors~. msgavs kiTxvebs usvamda harti
orive Teorias gaaCnia empiriuli dasabuTeba
Tavis cdis pirebs. pasuxebSi darwmunebuloba
da oriveSi igulisxmeba, rom Tqven SegiZliaT
maT 1-dan, („sakmaod darwmunebuli var, rom ver
endoT Tqvens grZnobas, rodesac darwmunebuli
avirCev sworad mravlobiTi arCevanidan~), 6-de
xarT, rom iciT raRac (mogvianebiT Cven
qulebiT unda SeefasebinaT („savsebiT darwmu-
SevexebiT mowmis Cvenebebze Catarebul gamok-
nebuli var, rom sworad avirCev~). Tqven rogor
vlevebs, romelic am zogadi wesidan gamonak-
gaanawilebdiT qulebs? ai, es alternativebi:
lisebze miuTiTebs).
a. plutoni Tqven ukve garkveuli codna gaqvT imis
b. venera Sesaxeb, Tu rogor aRibeWdeba da rogor aRdgeba
g. dedamiwa informacia Tqvens mexsierebaSi. Tqven iciT,
d. iupiteri Tu ras niSnavs aRbeWdvisa da aRdgenis situa-
Tu Tqven yuradRebiT daakvirdebiT darwmune- ciebis „kargi Tanxvedra~. Semdeg qveTavSi mex-
bulobis – „vgrZnob, rom vici~ gancdas, maSin sierebis procesebidan gadavinacvlebT mexsi-
swor pasuxs im SemTxvevaSi daasaxelebT („d~- erebis Sinaarsebze, anu imaze, Tu ra xdeba
s), Tu Sefaseba iqneba 6, xolo mis aRniSnvas mexsierebaSi.
naklebi albaToba eqneba, Tu Sefaseba 1 iqneba
(sando pasuxi rom miviRoT, ra Tqma unda,
kiTxvaTa didi raodenobaa saWiro). hartis mixed-
Sejameba
viT, visac 1 quliT aqvs Tavisi darwmunebuloba
Sefasebuli, 30%-iT nakleb swor pasuxebs iZleva xangrZlivi mexsierebis Teoriebma unda axsnan,
maSin, rodesac 6 qula 75%-ian warmatebas Tu rogor xdeba codnis SeZena da Senaxva
uzrunvelyofs. es faqtebi miuTiTebs imaze, rom mexsierebaSi mTeli cxovrebis manZilze. kodire-
„vgrZnob, rom vici~ gancda SeiZleba zusti bis specifikurobis principis mixedviT, informa-
indikatori iyos. ciis yvelaze kargad aRdgena xdeba maSin,
metamexsierebis Sesaxeb gamokvlevebi mimar- rodesac konteqsti, romelSic xdeba kodireba,
Tulia rogorc im procesebze, romlebic emTxveva aRdgenis pirobebs. mwkrivSi adgil-
„vgrZnob, rom vici~ gancdas iwveven, aseve imaze, mdebareobis efeqts iwvevs TiToeuli STabeW-
Tu rogor miiRweva Sefasebis sizuste (Koriat & dilebis (sityva, movlena da a.S) mogonebis
Levy-Sadot, 1999; Metcalfe, 2000). konteqstebs Soris gansxvaveba.
Tqven daxsomebuls mimniSneblebiT eZebT.
mimniSneblis nacnobobis hipoTezis mixed-
cnoba xSirad ufro advilia, vidre mogoneba,
viT, adamianebi Tavisi „vgrZnob, rom vici~
radgan am SemTxvevaSi mimniSneblebi met
gancdis dros mimniSneblis nacnobobas emya-
informacias Seicaven. epizodur mexsierebaSi
rebian. magaliTad, rodesac gekiTxebian: _ „ra
daxsomeba aRbeWdvis konteqstTan mimarTebaSi
Tavi 8 / mexsiereba

erqva beThovens?~, Tu Tqven adre gagigiaT mis


xdeba. semantikur mexsierebaSi ki informaciis
Sesaxeb, SeiZleba gagiCndeT azri, rom ramdenime
aRbeWdvis garkveul epizodTan mimarTeba dakar-
alternatividan amoicnobT mis saxels anu swor
gulia. interferencia SeiZleba iyos proaqti-
pasuxs (Metcalfe et. al., 1993; Reder & Ritter, 1992; Schwartz
uri, rodesac Zveli informacia ereva da xels
& Metcalfe, 1992).
uSlis axlis aRbeWdvas, an retroaqtiuri,
misawvdomobis hipoTezis mixedviT, adamiani rodesac axali informacia ereva Zvels.
cdilobs arasruli informaciidan swori pasu- informaciis gadamuSavebis Teoriis mixedviT,

296
informaciis ufro Rrma gadamuSaveba mis ukeTes
daxsomebas iwvevs. implicitur mexsierebaze wuTs, nebismieri sagnis aRqmisas Tu moqmedebisas,
Catarebuli kvlevebis mixedviT, aRbeWdvis da ambobdeT: _ „es is aris, rac samzareulos nivTebs
mogonebis procesebis damTxveva iwvevs praimings. miekuTvneba.~ garemosTan urTierTobis Cveuleb-
Tqven SegiZliaT gaiumjobesoT mexsiereba rivi gamocdilebiT Tqveni mexsierebis struqtu-
gadamamuSavebeli ganmeorebis da mnemonikuri raSi garemos struqturebi aisaxeba. ganvixiloT
xerxebis daxmarebiT. metamexsierebisTvis spe- mexsierebis struqturaTa formebi, romelic
cifikuri msjelobebi Tqveni mexsierebis Sesaxeb Camoyalibda Tqveni garemosTan yoveldRiuri
tipuri da zustia. urTierTobis procesSi.

kategorizacia da cnebebi
xangrZlivi mexsierebis daviwyoT me-11 TavSi ganxiluli movleniT
struqturebi – im gonebrivi ZalisxmeviT, romelic saWiroa,
raTa bavSvma daimaxsovros, magaliTad, sityva
ZaRlis mniSvneloba. imisaTvis, rom es sityva
aqamde Cven mier motanil yvela magaliTSi mniSvnelobis matarebeli iyos bavSvisTvis, mas
gTxovdiT, rom dagemaxsovrebinaT an aRgedginaT unda hqondes unari, daimaxsovros yvela is
izolirebuli an erTmaneTTan daukavSirebeli situacia, romelSic es sityva gamoiyeneba da,
informaciis erTeulebi. is, rasac Tqven umrav- agreTve, informacia konteqstis Sesaxeb. am gziT
les SemTxvevaSi aRadgendiT, organizebuli bavSvi aRmoaCens, ra aris ZiriTadi arsi: _
codnis nawilebi iyo. gaixseneT, magaliTad, bewviani arseba, romelsac oTxi fexi aqvs, niSnavs
rodesac gTxoveT gemsjelaT, iyo Tu ara yurZeni ZaRls. bavSvma unda Seimecnos, rom ZaRli
xili, Tqven daufiqreblad gaeciT dadebiTi ewodeba ara erT konkretul cxovels, aramed
pasuxi, magram ras ityviT avokadoze an tyemalze? amgvar cocxal arsebaTa mTel kategorias.
am TavSi Cven SeviswavliT, Tu rogoraa dakav- individualuri gamocdilebis kategorizaciis
Sirebuli am tipis pasuxis siZneleebi mexsie-
unari – erTi da igive qcevis ganxorcieleba
rebaSi informaciis struqturirebis xasiaTTan mis mimarT, an erTi da igive saxelis darqmeva
da gzebTan; vimsjelebT, agreTve, imis Sesaxeb, _ moazrovne organizmis erT-erTi yvelaze bazi-
Tu rogor gexmarebaT mexsierebaSi organizebuli
suri da mniSvnelovani unaria (Mervis & Rosch,
codna ama Tu im informaciis swrafad gaxsene- 1981).
baSi. Tqven mier gamoyofili kategoriebis gonebaSi
reprezentacias cnebebi ewodeba. cneba ZaRli,
magaliTad, ewodeba bavSvis mier ZaRlTan
mexsierebis struqturebi dakavSirebuli cxovrebiseuli gamocdilebis

xangrZlivi mexsierebis struqturebi


mexsierebis ZiriTadi funqcia msgavsi STabeW- mexsierebaSi SekavSirebas da Senaxvas (rogorc
dilebebis erTmaneTTan dakavSirebaa, raTa me-11 TavSi vnaxavT, Tu bavSvs jer kidev ar aqvs
garemosTan urTierTobis procesSi SeZloT misi dazustebuli ZaRlis mniSvneloba, es cneba
gamoyeneba (gaixseneT martivi gansazRvreba me-5 SeiZleba iseT niSnebsac moicavdes, romelic
TavSi aRqmis funqciis Sesaxeb). Tqven cxovrobT mozrdilebma SeiZleba am cnebisTvis Seusabamod
samyaroSi, romelic savsea uTvalavi indivi- CaTvalon.). Tqven SeZenili gaqvT uamravi cneba.
dualuri STabeWdilebebiT da movlenebiT, gaqvT sagnebis da qcevebis kategoriebi, maga-
romelTa mudmivi gacxrilva da maTi informaciis liTad, sakuWnao da fexburTi. cnebebi SeiZleba
iseT mcire, martiv erTobliobad dayvana asaxavdes Tvisebebs, magaliTad, wiTeli an didi;
gWirdebaT, romlis marTvasac SeZlebT. amave abstraqtul ideebs, magaliTad, WeSmariteba an
dros, Tqven ar gWirdebaT samyaroSi garkveuli siyvaruli; mimarTebebs, magaliTad, ufro Wkviani,
struqturis mosaZebnad yovel jerze cnobie- vidre. TiToeuli cneba Tqven mier samyarosTan
rebis CarTva. rogorc implicituri mexsierebis urTierTobiT SeZenili mTlianobebad Camoyali-
ganxilvisas vnaxeT, warmoudgenelia, rom yovel bebuli gamocdilebis reprezentaciaa.
297
Ti adrec iyo miwodebuli, zogierTi axali
iyo da gansxvavdeboda prototipisgan. iyo,
agreTve, prototipis suraTi, romelic
gansxvavdeboda pirvelad miwodebuli pro-
totipisgan. cdis pirebs evalebodaT gamoe-
cnoT, Tu romeli suraTi hqondaT maT
adre miwodebisas nanaxi.
kargad gamoikveTa sami Sedegi, romelic
mocemulia suraTze 8.1. cdis pirebi cnob-
dnen yvela im suraTs, romelic adre
hqondaT nanaxi, maSinac ki, rodesac maTgan
prototipTan mxolod 25%-s hqonda
msgavseba. axal suraTebze miuTiTebdnen,
rom axali iyo da cnobis xarisxi proto-
tipTan mimarTebiT ganisazRvreboda. cdis
pirebi dabolos, yvelaze darwmunebulni
iyvnen axali prototipis ucnobobaSi (Solso
& McCarthy, 1981).

am eqsperimentSi cdis pirebi ise moqmedebdnen,


TiTqos gaaerTianes yvela saxe, romelic ki
unaxavT, raTa prototipuli konstruqti SeeqmnaT.
kategoriebis, Tavisi TvisebebiTurT, proto-
tipebi iqmneba mTeli Tqveni gamocdilebidan,
amitom prototipebi yovel wuTs SeiZleba
icvlebodes da mdidrdebodes axali kategoriiT.
aqedan gamomdinare, mecnierebi mividnen im
daskvnamde, rom konkretuli kategoriisTvis
prototipebi
prototipis reprezentacia gonebaSi SeiZleba
im ZaRlebs Soris, romlebic Tqven ginaxavT, ar gqondeT. ufro savaraudoa, rom prototipi
romels warmoidgenT, rodesac waikiTxavT TviTon calkeul egzemplarebSi, rogorc
winadadebas: _ „ZaRli xravs Zvals~. SegiZliaT saSualo raRac moqmedebs (Hintzman, 1986; Nosofsly
konkretuli ZaRli daasaxeloT? Tu romelime et al., 1992). magaliTad, yvela ZaRli, romelic ki
tipuri ZaRli warmogidgebaT, romelic yvela am momentisTvis ginaxavT, ayalibebs prototipu-
nanaxi ZaRlebis saSualos – prototips war- li ZaRlis Tqveneul cnebas. ufro metic, Tu
moadgens? ganvixiloT eqsperimenti, romelic Tqven saRamos gaxvediT quCaSi da dainaxeT erTi,
dagvexmareba am kiTxvaze pasuxis gacemaSi. an ori ZaRli, Tqveni prototipi SeiZleba odnav
Seicvalos kidec.
is, rom Tqven gaqvT unari, iseT kategorias,
saidan rogorc, vTqvaT, ZaRlia, prototipi mounaxoT,
Tavi 8 / mexsiereba

viciT gaZlevT SesaZleblobas icnoT kategoriis met-


naklebad tipuri warmomadgenlebi _ rac ufro
prototipebis Camoyalibeba meti Tviseba aqvs saerTo kategoriis calkeul
cdis pirebs uCvenebdnen calkeuli
cnebebi (concepts) _ sagnebis, an ideebis saxe-
adamianis saxeebis suraTebs, romlebic
obebis, an kategoriebis mentaluri reprezen-
sxvadasxva xarisxiT gansxvavdebodnen pro- taciebi.
totipisgan (sur. 8.11); Semdeg maT aCveneb-
prototipi (Prototype) _ kategoriis yvelaze rep-
dnen saxeebis meore jgufs. zogierTi sura-
298 rezentaciuli magaliTi.
suraTi
8.11
A prototipuli saxe da calkeuli saxeebi
B prototipebis, Zveli da axali saxeebis prototipuli Sefaseba
(A) saxis 75% emTxveva prototips, 50%-s aqvs gansxvavebuli Tmebi da Tvalebi, 25%-s mxolod Tvalebi aqvs
saerTo, dabolos, 0% aqvs saerTo prototipTan. (B) cdis pirebs sTxoven Seafason, aqvT Tu ara nanaxi adre
es saxe. yvelaze maRali darwmunebulobis xarisxi aris prototipis mimarT, romelic adre arasodes
unaxavT; daaxloebiT Tanabaria darwmunebulobis xarisxi adre nanaxi saxeebis mimarT; axali saxeebis
SemTxvevaSi cdis pirTa darwmunebulobis xarisxi klebulobda prototipisgan misi msgavsebis SemcirebasTan
erTad.

wevrebs erTmaneTTan, miT ufro tipurni arian am SemTxvevaSi ufro advilia yvavisTvis, rogorc
isini. es kargad Cans, magaliTad, frinvelis frinvelisTvis, adgilis povna, vidre siraqle-
kategoriis ganxilvisas. ris gamo iTvleba yvavi misTvis (Tu, ra Tqma unda, Tqveni cxovrebis

xangrZlivi mexsierebis struqturebi


tipur frinvelad, xolo siraqlema, an pingvini manZilze didxans ar gicxovriT siraqlemebis
atipurad? pasuxi ganisazRvreba im xarisxiT, garemocvaSi).
riTac es qmnilebebi hgvanan im kategoriis
warmomadgenlebs, romelTac Tqvens mexsierebaSi ierarqiebi da bazisuri doneebi
frinvelis kategoriaSi aerTianebT. kategoriis
cnebebi da maTi prototipebi damoukideblad
wevrTa tipuroba ki, Tu rogor Seesabameba raRac
ar aRmocendeba. rogorc suraTi 8.12 gviCvenebs,
Tqvens prototips, yoveldRiuri cxovrebidan
cnebebi SeiZleba azrian organizaciebad gaer-
momdinareobs. gamokvlevebma gamoavlines, rom
Tiandenen. iseT did kategorias, rogoricaa
xalxi ufro swrafad reagirebs kategoriis tipur
cxoveli, gaaCnia qvekategoriebi _ frinveli da
warmomadgenlebze, vidre uCveuloze. Tqveni
Tevzi, romlebic, Tavis mxriv, moicaven saxeobebs:
reaqciis dro kiTxvaze, aris Tu ara yvavi
iadoni, siraqlema, zvigeni da oraguli. Tavis
frinveli, ufro swrafi iqneba, vidre is, rom
mxriv, cxovelis kategoriac aris qvekategoria
siraqlema frinvelia (Rosch, 1976). kidev erTxel
ufro didi kategoriisa _ cocxali arsebebi.
vimeorebT, rom es efeqti damokidebulia Tqvens
cnebebi dakavSirebulia sxva saxis informacias-
gamocdilebaze frinvelTa kategoriis mimarT.
299
fsiqologia XXI saukuneSi

adamianis da kompiuteris mexsiereba

rodesac kompiuterisa da deba. is gvTavazobs imis defi- adamianis mexsierebas cnebebi


adamianis SesaZleblobebs nicias, Tu ra aris cneba. ra- marTaven da ara sityvebi. ro-
adareben, xSirad iseTi STa- tom aris kompiuteris mexsie- desac Tqvens mexsierebaSi ko-
beWdileba rCeba, rom kompiu- rebidan es pasuxebi adamianis direbis specifikurobis Sesa-
teri jobnis adamians. kom- mexsierebisgan gansxvavebuli? xeb eZebT pasuxs, ar aqvs mniS-
piuteris mexsierebas bevrad Cven adamianis mexsierebis (mo- vneloba ras ityviT, „mkvle-
meti – aTasobiT da milio- gonebis) or Taviseburebas gamov- vars~ Tu „eqspermentators~,
nobiT _ biti informaciis yofT, romelic kompiuterTan „aRmomCens~ Tu „Semqmnels~.
Senaxva SeuZlia, vidre Cvens SedarebiT misi upiratesobis cneba aamoqmedebs TiToeul
mexsierebas, magram adamianis ilustrirebas axdens.pirveli: sityvas, rogorc mimniSnebels.
mexsierebas erTi iseTi Tvi- rogorc ukve gaecaniT, adamianis kompiuters ki saqme mxolod
seba aqvs, romelic mis mexsie- mexsiereba efeqturad iyenebs sityvebTan aqvs. magaliTad,
rebas ufro maRla ayenebs. Sinaarsobriv mimniSneblebs, rodesac Cven Google.com-s
procesebi, romlebic SesaZ- romlebic saZiebel informa- veubnebiT, Secvalos „aRmom-
leblobas gvaZleven, movigo- ciazea mimarTuli. is uzrun- Ceni~ „SemqmneliT~, is gvaZ-
noT specifikuri informacia, velyofs imas, rom aRdgenili levs bmuls mexsierebis Teo-
xSirad bevrad ufro efeqtu- informaciis Sinaarsi kiTxvis riaSi garkveuli gverdis mi-
ria, vidre kompiuterSi Zebnis Sinaarss Seesabamebodes. kompiu- TiTebiT. „mkvlevris~ Secvla
procedura.davuSvaT, Tqvens teri ki, piriqiT, ar iTvalis- „eqsperimentatoriT~ gvaZlevs,
megobars Tqveni gamocda unda winebs konteqsts da ufro si- rogorc pirveli bmulis Sem-
am Tavis mixedviT da geki- tyvis viwro mniSvnelobazea TxvevaSi, gverds saTauriT:
TxebaT: „romelma mkvlevrebma orientirebuli. magaliTad, Tu „talRebi, pulsi, neironuli
Semoitanes kodirebis speci- Cven „kodirebis specifikuro- masis Teoria~. es patara eqspe-
fikurobis cneba?~ Tqven Se- bas~ veZebT Google.com-Si an rimenti kargad uCvenebs, Tu
giZliaT gasceT swori pasuxi ASKJeeves-Si, TiToeuli maTgani kompiuteri, adamianis mexsie-
(tulvingi da tomsoni), mcda- maSinve gadmogviSlis gverds, rebisgan gansxvavebiT, rogor
ri pasuxi (soerlingi), an romelzec iqneba pasuxi pirvel ufro metadaa damokidebuli
TqvaT, rom ar iciT. albaT, kiTxvaze. kompiuterSi maZieb- sityvebze, vidre cnebebze.axla
ar gindaT, gasceT iseTi pa- lisTvis kiTxvis nawilebs, rom- mainc Tu grZnobT mcireoden
suxi, romelsac araviTari kav- lebic konteqstis dasazusteb- upiratesobas kompiuterTan
Siri ar aqvs kiTxvasTan. ro- lad iqneba mimarTuli (romelma SedarebiT? SegiZliaT, ramde-
gor ggoniaT, ra xdeba, ro- mkvlevrebma Semoitanes), aSkarad nime wuTi dauTmoT imaze
desac am kiTxvaze pasuxis gace- uaryofiTi gavlena eqneba Ziebis fiqrs, Tu rogor SeiZleba
mis davalebas manqanas aZlevT? efeqturobaze. kompiuterSi bev- adamianis mexsierebis es Tvi-
pirveli veb-gverdi, romelsac ri pasuxis mosaZebnad Zalian sebebi kompiutersac gadasceT.
Google.com gvTavazobs, Sem- Znelia CarTo konteqsti ise, rom veb-gverdebi:
degia: „aris Tu ara HIV-is izo- kompiuterma gaurkveveli mimar- www.google.com
lacia miRweuli. meore mcde- TulebiT ar gagagzavnos. meore: www.AskJeeves.com
Tavi 8 / mexsiereba

loba AskJeeves. com-s ukavSir-

Tanac: Tqvens mexsierebaSi Senaxulia codna imis rizacias. maT bazisur doneebs uwodeben (Rosch,
Sesaxeb, rom zogierTi frinveli iWmeva, zogi 1973, 1978). magaliTad, rodesac Tqven bazarSi
saSiSia, zogi ki nacionaluri simboloa. yidulobT vaSls, SegiZliaT ifiqroT masze,
rogorc vxedavT, ierarqiebSi garkveuli rogorc xilis erT-erT saxeobaze, romlis
safexuri arsebobs, romelzec adamianebi ukeT mniSvnelobac Zalian farToa, an rogorc Saf-
300 moiazreben obieqtebs da axdenen maT katego- ranze, rac specifikuri da viwro mniSvnelobisaa.
suraTi
8.12
cnebaTa ierarqiulad organizebuli struqtura
kategoria cxoveli SeiZleba daiyos iseT qvekategoriebad, rogoricaa frinveli da Tevzi,
TiToeuli qvekategoria SeiZleba kidev daiyos. zogierTi informacia (aqvs kani) gaaCnia ierarqiis
yvela dones; sxva informacia (magaliTad, SeuZlia simRera) mxolod dabali donis cnebebs
SeiZleba hqondes (magaliTad, iadons).

bazisuri done ki aris vaSli. Tqven rom gaCvenon rac Tqven gWirdebaT, aris iseTi saxis rep-
am obieqtis suraTi da gkiTxon, ra aris es, rezentacia mexsierebaSi, romelic samzareulos
Tqven ufro swrafad upasuxebT, rom es vaSlia individualur cnebas _ macivris, WurWlis sa-
(da ara xilis romelime konkretuli saxeoba). recxi niJaris Tu gazquris Sesaxeb codnas _
bazisur dones prototipis gamowvevis meti Zala gaaerTianebs ufro did struqturaSi. sqema aris
aqvs. Tqven vaSlis cnebasTan meti Sexeba da cnebiTi CarCo, an codnaTa klasteri sagnebis,
gamocdileba gaqvT, vidre mis specifikur adamianebis da situaciis Sesaxeb. sqemebi aris

xangrZlivi mexsierebis struqturebi


jiSebTan. Tqven rom vaSlebis gamomyvani iyoT, „codnaTa Sekvrebi~, romlebSic garemos struq-
bazisuri done am ierarqiaSi ufro dabali turis Sesaxeb rTuli ganzogadebebia aRbeWdili.
geqnebodaT. Tqven gaqvT samzareulos da sawoli oTaxis
sqema, samarSruto taqsis mZRolis da profe-
soris, qeifisa da banketis sqemebi. SegiZliaT,
sqemebi
Cven vnaxeT, rom cnebebi mexsierebis ierar-
bazisuri done (Basic level) _ kategorizaciis done,
qiaSi agurebis funqcias asruleben. maT es roli
romelic yvelaze swrafad SeiZleba amovitanoT
ufro rTul kompleqsebSic aqvT. gaixseneT
mexsierebidan da gamoviyenoT yvelaze efeq-
suraTi 8.2. saidan xvdebiT instinqturad, rom turad.
baWiis adgili ar aris samzareuloSi? Cven adre
sqemebi (Schemas) _ obieqtebis, xalxis, an situa-
ukve aRvniSneT, rom es procesi implicitur
ciis Sesaxeb konceptualuri CarCoebi, an cod-
mexsierebas emyareba, magram Cven ar gviTqvams, nis „klasterebi~, codnis erTeulebi, romlebic
Tu mexsierebis romeli struqtura iyo amisTvis moicaven garemos struqturebis Sesaxeb ganzo-
gamoyenebuli. ufro zustad rom vTqvaT, is, gadebebs. 301
davuSvaT, Cven winaswar mogamzadeT imisTvis,
rom dainaxavdiT ixvs, anu Tu Tqven SeusabamebT
naxatis niSnebs Tqvens sqematur molodinebs
am niSnebis mimarT, dainaxavT ixvs. igive moxdeba
baWiis mimarTac, Tu geqnebaT baWiis molodini.
Cven viyenebT mexsierebaSi arsebul informacias,
raTa gavamarTloT molodini.
Tqven gaqvT, agreTve, mexsierebis struqturebi,
romlebic gavlenas axdenen Tqvens aRqmasa da
suraTi
8.13 mogonebaze (Cantor & Mischel, 1979; Levy et al., 1999).
magaliTad, Tqven, albaT, ukve geqnebaT kbilis
cnobis iluzia eqimis, sakulto beladebis, ekologistebis da
ixvi Tu kurdReli maSvelebis cnebebi. Tu TqvenTvis ucnob pirov-
nebaze getyvian, rom is erT-erTi am profesiis
warmomadgenelia, Tqveni stereotipuli warmod-
ramdenime wuTi dauTmoT da dafiqrdeT, Tu ra gena miawers mas konkretul pirovnul maxasia-
da rogor aris am kategoriebSi ganzogadebuli. Teblebs an Sesabamis qcevebs. socialuri fsiqo-
erTi ram, rasac SeamCnevdiT, isaa, rom Tqveni logebis mier dadgenil iqna, rom enas da
sqema ar moicavs Tqveni cvalebadi gamocdilebis sityvebsac SeuZliaT, garkveuli gavlena moax-
yvela individualur detals. Tu prototipi dinon am cnebaTa interpersonalur gamoyenebaze.
kategoriebis Sesaxeb Tqveni gamocdilebebis es gamokvleva gviCvenebs, rom mexsierebis struq-
saSualoa, sqemaSi warmodgenilia garemoSi turebs SeuZliaT, gavlena moaxdinon samyaros
situaciaTa Sesaxeb Tqveni gamocdielebebis Sesaxeb Tqvens azrTa msvlelobaze: _ Tqveni awmyo
saSualo. iseve, rogorc prototipebi, Tqveni gamocdileba warsuli gamocdilebiT aris
sqemebic cvalebadia da cxovrebiseul movle- Seferili da es ukanaskneli cvlis Tqvens molo-
nebTan erTad icvleba (Rumelhart et al., 1986). Tqveni dinebs momavlis mimarT. male, aseve, naxavT,
sqemac mxolod im detalebs moicavs, romelsac rom xSirad erTi da igive mizeziT, cnebebi da
gansakuTrebuli yuradReba dauTmeT. magaliTad, sqemebi SeiZleba xels uSlides zust mogonebas.
rodesac ekiTxebiT, ra aris warmodgenili, ra
xatia Tu weria ocTeTrian monetaze, studentebi
arasodes amboben, rom masze iremia gamoxatuli, mogoneba, rogorc
Tumca, es gamosaxuleba yvela monetazea (Rubin rekonstruqiuli procesi
& Kontis, 1983). aba, SeamowmeT! amrigad, Tqveni
axla ganvixiloT sxva mniSvnelovani saSua-
sqema inaxavs zustad imas, rac SeamCnieT garemoSi.
leba, romelSic gamoiyeneba mexsierebis struq-
axla ki ganvixiloT yvela is gza, romelSic
tura. bevr SemTxvevaSi, rodesac gTxoven, moigo-
cnebebs da sqemebs iyenebT.
noT garkveuli informacia, Tqven ver axerxebT
amas. amis nacvlad, Tqven rekonstruqcias ukeTebT
informacias ufro zogadi saxiT Senaxuli cod-
mexsierebis struqturebis nidan. rekonstruqciuli mexsierebis naTel-
gamoyeneba sayofad ganvixiloT Semdegi sami kiTxva:
Tavi 8 / mexsiereba

modiT, vnaxoT, Tu rogor moqmedebs mexsie-


me-3 TavSi aris Tu ar sityva „da~?
rebis zogierTi struqtura. Tqvenma sqemam
SeasaZlebloba mogcaT, uyoymanoT mimxvda- 1991 weli Seicavs Tu ara 7 ivlisis dRes?
riyaviT, rom baWiis adgili samzareuloSi ar sunTqavdiT guSin @2.05 –sa da 2.10 wuTs
aris. axla gaixseneT me-5 Tavi, sadac ganvixileT, Soris?
Tu ra gavlenas axdens adrindeli codna oraz-
Tqven, albaT, samive kiTxvas dadebiT pasuxs
rovani figuris interpretaciaze. gaxsovT es
gascemT yovelgvari meryeobis gareSe, magram,
figura (sur. 8.13)? ras xedavT _ ixvs Tu baWias?
302 ra Tqma unda, am movlenebis konkretuli epi-
zoduri mexsiereba ar geqnebaT (im SemTxvevebis
gamoklebiT, Tu, magaliTad, vinme 7 ivliss ar
aris dabadebuli da misTvis es gansakuTrebuli
dRea). am kiTxvebze pasuxis gasacemad Tqven
unda gamoiyenoT zogadi codna, raTa rekon-
struqcia gaukeToT mas da ivaraudoT, ra SeiZ-
leba momxdariyo. rekonstruqciis es procesi
ufro detalurad gavarCioT.

rekonstruqciuli mexsierebis sizuste


Tu adamianebi zogjer codnis zogierTi
aspeqtis rekonstruqcias axdenen zusti mona-
cemebis aRdgenis nacvlad, maSin mosalodnelia,
aRmovaCinoT SemTxvevebi, rodesac rekonstrui-
rebuli mogonebis faqtebi gansxvavebul iqneba
realuri suraTisgan, anu mexsierebis Secdomebs
eqneba adgili. mexsierebis Secdomis erT-erTi
yvelaze STambeWdavi demonstracia sakmaod
Zvelia. klasikur naSromSi _ „mogoneba: eqsperi-
mentuli da socialuri fsiqologiis gamokvle- miyvnen ra bartletis kvals, Tanamedrove
vebi~ (1932) _ ser frederik bartleti ikvlevda mkvlevrebma Seiswavles mexsierebis darRvevebis
sakiTxs, Tu rogor moqmedebs warsuli gamocdi- mravalferovneba, romelTac adgili aqvT
leba axlad SeZenili informaciis mogonebaze. mogonebis konstruqciuli procesebis gamoye-
bartleti studentebs sTxovda, daemaxsovrebinaT nebis dros (Bergman & Roediger, 1999). magaliTad,
gansxvavebuli kulturis Tqmulebebi da legen- mkvlevarTa erTma jgufma gamoavlina kanonzo-
debi. yvelaze cnobilia misi masala „sulebis miereba, romelsac „sapnis operis~ efeqti uwoda
brZola~. (Owens et al., 1979). erTi epizodi am gamokvlevis
bartletma aRmoaCina, rom misi studentebis masalidan:
mier gaxsenebuli Sinaarsi gansxvavdeboda ori-
nensi mivida koqteilis wveulebaze. man
ginalisgan, anu imisgan, rasac awvdidnen dasamax-
mimoixeda oTaxSi, raTa iq myofni SeeTva-
sovreblad. Sinaarsis damaxinjeba sami saxis
rekonstruqciul process moicavda: lierebina. igi sasaubrod miuaxlovda Tavis
profesors. man icoda, rac unda eTqva

xangrZlivi mexsierebis struqturebi


donis daweva (leveling) _ moTxrobis gamar- misTvis, magram nerviulobda amaze. stumar-
tiveba; Ta erTma jgufma Saradebis TamaSi daiwyo.
gamokveTa _ garkveuli detalebis gansakuT- nensi zeviT avida cota mosamagreblad.
rebuli gaSuqeba; koniaki ki kargi iyo, magram mas ar aintere-
sebda, Tu raze saubrobda iq stumrebis
asimilacia _ detalebis Secvla ise, rom
nawili. cota xnis Semdeg, sakmarisiao,
isini ukeTes SesabamisobaSi mosuliyvnen sakuTar
gadawyvita man da datova wveuleba.
codnasTan.
axla warmoidgineT rogor gansxvavebulad
amrigad, cdis pirebi ixsenebdnen moTxrobas
aRiqvamT am nawyvets, Tu Tqven cdis pirTa
da maTTvis ucnob sityvebs Tavisi kulturisTvis
Cveuli sityvebiT cvlidnen: _ navi kanoes nac-
vlad, Tevzaoba _ selapebze nadirobis magivrad. rekonstruqciuli mexsiereba (Reconstructive
bartletis cdis pirebi, aseve, xSirad cvlidnen memory) _ mexsierebis konkretuli reprezen-
moTxrobis Sinaarssac, raTa SeemcirebinaT taciebis ararsebobis pirobebSi Senaxuli
codnis zogad tipebze dayrdnobiT informaciis
zebunebrivi Zalebis Sesaxeb frazebi, romelic
maTi kulturisTvis ar iyo damaxasiaTebeli.
erTad ganlagebis procesi.
303
meore jgufSi aRmoCndebiT, romelTac winaswar rekonstruqcias ukeTebs (Clark & Gerrig, 1990) da
es Sesavali waakiTxes: SegiZliaT sityvasityviT moitanoT is, an misi
dedaazri gadmosceT. am gadawyvetilebas Tqven
nensim gaRviZebisas isev sisuste igrZno
Tqveni sityvidan gamomdinare iRebT. mkvlevrebma
da gaukvirda, marTla fexmZimed iyo Tu
gviCvenes, rom mexsierebis gamoyeneba am miznebis
ara. rogor unda uTxras profesors, rac
cvlasTan erTad icvleba.
dainaxa?
axla xelaxla miubrundiT pirvel nawyvets
da xelaxla waikiTxeT. cdis pirebisaTvis am saidan
winasityvaobis arsebobas Tu ararsebobas gadam-
viciT
wyveti mniSvneloba aqvs maTi mexsierebisaTvis.
rodesac sTxovT, moigonon Sinaarsi, an icnon miznebi gavlenas axdenen mexsierebaze
nawyvetebi, isini, romelTac wakiTxuli aqvT
cdis pirebs aCvenebdnen wuTnaxevari
Sesavalic da, aqedan gamomdinare, TavSi mosdiT
xangrZliobis scenas videofilmidan da
„arasasurveli fexmZimobis~ sqema, ufro metad
sTxovdnen daemaxsovrebinaT dialogi am
imas aRadgenen an icnoben, romelic nensis
nawyvetidan. maT 45 wuTi eZleodaT, rac
fexmZimobas ukavSirdeba. cdis pirTa mier sqemis
sakmarisi iyo imisaTvis, rom TiToeul
gamoyeneba iwvevs Sinaarsis Sesabamis da mosa-
maTgans sakmaod zustad aRedgina dialo-
lodnel damaxinjebas.
gis teqsti. cdis pirebi or jgufad gayves.
magram unda gvaxsovdes da mniSvnelovanicaa,
TiToeul students dialogis Sinaarsi
rom rogorc me-5 TavSi, rodesac aRqmis ilu-
sxva studentisTvis unda gadaeca, magram
ziebze vsaubrobdiT, fsiqologebs procesebis
erT jgufs sTxovdnen es moTxroba
normaluri operaciebis saCveneblad xSirad
maqsimalurad zusti yofiliyo (teqstTan
iseTi pirobebi da situaciebi mohyavT, romlebic
axlos), xolo, meore jgufs ki sTxovdnen,
Secdomebs iwveven. iseve, rogorc aRqmis ilu-
rac SeiZleba saintereso yofiliyo maTi
ziebi ar gaiZuleben realurad kedelSi gasvlas,
monaTxrobi. is cdispirebi, romlebsac
mexsierebis „iluziebic~ Zalian iSviaTad Tu
maqsimaluri sizustiT aRdgenis instruq-
SegiSliT xels yoveldRiur cxovrebasa da
cia hqondaT, 99%-iT, sityvasityviT aRad-
saqmianobaSi.
gendnen dialogs maSin, rodesac meore
mexsierebis es damaxinjebebi SegiZliaT gani-
jgufis cdis pirebma dialogis mxolod
xiloT, rogorc Cveulebriv, Zalian kargad
62% aRadgines. miuxedavad imisa, rom orive
momuSave procesTa Tanmdevi movlena. faqtob-
jgufis wevrebma dialogis teqsti Zalian
rivad, Tqven umravles SemTxvevaSi garkveuli
kargad daimaxsovres, meore jgufma, ubra-
epizodis detalebis aRdgena arc ki gWirdebaT,
lod, arCia, rom ufro saintereso iqne-
movlenaTa arsis aRdgena rekonstruqciiTac
boda, Tu yvelafers ar uambobda sxvas
mSvenivrad xerxdeba.
(Wadi, Klark, 1993).
cota vrclad SevexoT im Tvalsazriss, rom-
lis mixedviTac, detalebis aRdgena yovelTvis
ver xerxdeba. imisaTvis, rom vnaxoT, rogor es Sedegi gviCvenebs, rom Cveni informaciis
SeuZlia rekonstruqcia ganicados mexsierebam, zustad aRdgenaze daxarjuli Zalisxmeva gare-
Tavi 8 / mexsiereba

raTa moergos mogonebis sagans Tu mizans, moebebzea damokidebuli. Tu Tqven TvliT, rom
gamoviyenoT citatebis SemTxveva. arcTu valdebuli xarT, zustad moigonoT ra moxda,
iSviaTia SemTxveva, rodesac gindaT Tqveni Tqven amas gaakeTebT _ obieqtur monacems
sityva Tu moxseneba gaamdidroT sxvisi gamo- waradgenT, an aRiarebT da ityviT, rom ar gaxsovT.
naTqvamiT, magaliTad, SeiZleba TqvaT: „gaixseneT, zogierT cxovrebiseul situaciaSi, marTlac,
Cveni fsiqologiis profesori rom gveubneboda sakmarisia imis ubralo rekonstruqcia, rac
_ „korelacia mizezobriobas ar niSnavso~. moxda anu met-naklebad zusti aRdgena. es Tqveni
rodesac vinmes sityvidan citatas iyenebT, Tqven gadasawyvetia. magram arsebobs erTi sfero, sadac
304 arCevT aspeqtebs, romlebsac Tqveni mexsiereba Tqven udao pasuxismgebloba gekisrebaT imis
sinamdvileSi Camsxvreuli minebi filmSi ar
iyo. miuxedavad amisa, pirveli jgufis cdis
pirTa mesamedma aRniSna, rom dainaxa SuSis
namsxvrevebi, xolo meore jgufidan ki mxolod
14%-ma daasastura es. amrigad, movlenis Semdgom
informacias arsebiTi gavlena aqvs mowmis
Cvenebaze.
movlenis Semdgomma informaciam SeiZleba
daamaxinjos mowmis mexsiereba maSinac ki, ro-
desac cdis pirs gacnobierebuli aqvs, rom
eqsperimentatori SeiZleba ecados mis SecdomaSi
Seyvanas. is ver axerxebs Tavisi mexsierebis
namdvili wyaros garCevas; veRar xedavs gansxva-
aRdgenis sizusteze, Tu ra moxda. ganvixiloT vebas movlenasa da mis Semdgom informacias
mowmis mexsiereba. Soris (Johnson et al., 1993; Weingardt et al., 1995).
rogorc mosalodneli iyo, rodesac adamians
ramdenjerme warudgenen mcdar informacias, igi
mowmis mexsiereba
swored mas miiCnevs ufro namdvilad (Mitchell
mowme sasamarTloze debs fics _ „Tqvas & Zaragoza, 1996), Tumca, garkveuli winaaRmdegoba
simarTle da mxolod simarTle~. am TavSi Cven arsebobs am movlenis axsniTi meqanizmebis
vnaxavT, rom mexsiereba zusti iqneba Tu mcdari, dadgenaSi (Lindsay, 1993; Loftus, 1992; Schreiber &
damokidebulia imaze, Tu rogor aris informacia Sergent, 1998). Semdgomi informaciis gavleniT
aRbeWdili da emTxveva Tu ara aRdgenis pirobebi mowmis Cvenebis Secvlis tendencia dadgenilad
aRbeWdvis pirobebs. vinaidan fsiqologebma iTvleba. es gamokvlevebi adastureben im azrs,
ician, rom adamianebma SeiZleba ver Tqvan rom Tqveni mexsiereba icvleba _ rekonstruqcias
„simarTle~ maSinac ki, rodesac es Zalian surT, ganicdis warsuli gamocdilebis sxvadasxva
maT yuradReba mowmis mexsierebaze gaamaxviles elementebis gavleniT.
da misi Seswavla daiwyes. maTi mizani gamoZi- Cven ganvixileT aRbeWdvis, Senaxvisa da
ebisTvis xelSewyoba da iseTi meTodis moZebnaa, aRdgenis bevri mniSvnelovani Tavisebureba.
romelic mowmis Cvenebis sizustes uzrun- dasasrul, mexsierebis am funqciebis biologiur
velyofs. safuZvlebs ganvixilavT.
am mimarTulebiT mniSvnelovani gamokvlevebi
iqna Catarebuli elizabet loftusis da misi
kolegebis mier (Elizabeth Loftus et al., 1979, 1992).
Sejameba
xangrZlivi mexsierebis struqturebi
maTi gamokvlevis ZiriTadi daskvna is iyo, rom
mowmis mexsiereba (Cveneba) Zalian advilad mexsierebis ZiriTadi funqciaa msgavsi gamoc-
icvleboda Semdgomi informaciebis gavleniT. dilebis erTmaneTTan dakavSireba, raTa garemoSi
magaliTad, cdis pirebs uCvenebdnen films, sadac ukeT gaverkveT. cnebebi mentalur kategoriebs
avtokatastrofa xdeboda - ori manqana erTmaneTs warmoadgenen. prototipebi iqmneba mTel Cvens
ejaxeboda da sTxovdnen, ganesazRvraT manqanebis gamocdilebaze dayrdnobiT kategoriis wevrebis
siCqare (Loftus & Palmer, 1974). maT erT nawils CaTvliT da, amdenad, yoveli axali wevris
kiTxvas Semdegnairad usvamdnen: „ramdenad aRqmasTan erTad TviTonac icvleba. iqmneba
swrafad moZraobdnen manqanebi Sejaxebisas?~ erTgvari bazisuri done, romlis daxmarebiTac
xolo meore nawils ki ekiTxebodnen: „ra siCqa- adamianebi ukeT axdenen kategorizacias da ukeT
riT moZraobdnen manqanebi, rodesac isini er- gaiazreben movlenebs. sqemebsa da konceptualur
TmaneTs Seejaxnen?~ pirvel SekiTxvaze cdis CarCoebSi gamocdilebis mozrdili monakveTebis
pirebis pasuxi saSualod 100km/sT iyo, meore kanonzomierebebi ukeT Cans, vidre cnebebi.
kiTxvaze ki _ 80km/sT. erTi kviris Semdeg maT rodesac informaciis zusti aRdgena ver
xerxdeba, misi rekonstruqcia xdeba. rekonstruq-
ekiTxebodnen: „dainaxeT Camsxvreuli minebi?~
305
ciaze sqema axdens gavlenas. mecnierebma gviC- amokveTda xolme da amowmebda labirinTSi nas-
venes, rom mexsierebis gamoyeneba komunikaciis wavl qcevas. man daadgina, rom tvinis dazianebiT
miznis cvlilebasTan erTad icvleba. mowmis gamowveuli mexsierebis darRveva amokveTili
Cveneba aucileblad moiTxovs zust mexsierebas, qsovilis zomis proporciuli iyo. darRveva
magram gamokvlevebma aCvena, rom is mowyvladia miT ufro Zlieri iyo, tvinis rac ufro didi
damaxinjebebisadmi movlenis Semdgomi infor- nawili iyo dazianebuli. amave dros, mexsie-
maciis gavleniT. rebaze gavlenas ar axdenda is, Tu tvinis ra
nawili iqneboda dazianebuli. leSlis mixedviT,
engrama tvinis erT konkretul ubanSi ki ar
Tavsdeba, aramed mTel tvinze vrceldeba.
mexsierebis biologiuri leSlim imitom ver SeZlo engramis loka-
aspeqtebi lizacia, rom martiv situaciaSi mexsierebis
sxvadasxva forma erTdroulad monawileobs.
labirinTis swavla moicavs sivrciT, mxedve-
droa, gTxovoT, gaixsenoT ricxvi, romelic lobiT da ynosviT gamRizianeblebs. neiro-
Tqven mexsierebis Sesaxeb Tavis dawyebisas unda mecnierebis mtkicebiT, rTuli, kompleqsuri
dagemaxsovrebinaT. SegiZliaT moigonoT? ratom, informaciis daxsomeba mraval neironul sis-
ra mizniT CagitareT aseTi savarjiSo? ifiqreT temaSia ganawilebuli maSin, rodesac diskre-
im unaris biologiur safuZvlebze, romelic tuli codna calke gadamuSavdeba _ tvinis mxo-
SesaZleblobas gaZlevT, nebismieri informacia lod SezRudul ubnebSi lokalizdeba (Marko-
monaxoT da moigonoT. rogor akeTebT amas? witsch, 2000; Rolls, 2000).
aRbeWdva mexsierebaSi Tqvens tvinSi garkveul mexsiereba moicavs oTx ZiriTad nervul
cvlilebebs gulisxmobs. Tu Tqven gindaT, rom struqturas:
es informacia, sul mcire, am Tavis bolomde
naTxemi – mniSvnelovan rols TamaSobs
dagamaxsovrdeT, am cvlilebas permanentuli
proceduruli mexsierebisTvis, romelic ganmeo-
xasiaTi unda hqondes. rodesme dagisvamT kiTxva
rebas saWiroebs da klasikuri ganpirobebisTvis;
Tqveni TavisTvis, Tu rogor aris es SesaZle-
zoliani sxeuli – wina tvinis kompleqsuri
beli? Cveni Txovnis mizezi, dagemaxsovrebinaT
struqtura. Cvevis Camoyalibebisa da „stimuli-
nebismieri ricxvi, swored es iyo, anu is, rom
reaqcia~ kavSirebis savaraudo safuZvelia;
gagegoT, Tu raoden didi mniSvneloba aqvs
didi tvinis qerqi _ pasuxismgebelia senso-
biologias mexsierebisTvis. axla cota ufro
ruli mexsierebas da SegrZnebebs Soris
Rrmad ganvixiloT es sakiTxi.
asociaciebize;
nuSisebri kompleqsi _ pasuxismgebelia
faqtebis, TariRebis, saxelebis deklaraciul
engramis ZiebaSi
mexsierebaze, agreTve, emociuri STabeWdilebebis
modiT, gavixsenoT wignis dasawyisSi Tqven- daxsomebaze.
Tvis mowodebuli testi, ufro zustad, Seva-
tvinis sxva nawilebs, rogoricaa: Talamusi,
mowmoT Tqveni mexsiereba. 37 xom is ricxvia,
bazaluri winatvini da prefrontaluri kor-
romlis damaxsovrebac gTxoveT. rogor unda
teqsi, agreTve, gaaCniaT saSualebebi mexsierebis
ganvsazRvroT, Tqvens tvinSi sad aRibeWda is?
Tavi 8 / mexsiereba

sxvadasxva tipis formirebisTvis.


karl leSlim (Karl Lashly, 1929, 1950), romelmac
me-3 TavSi tvinis anatomia ganvixileT. axla
Seqmna pirveli wigni mexsierebis anatomiis
ganvixiloT is neirofsiqologiuri meTodebi,
Sesaxeb, es sakiTxi engramis _ tvinSi mexsierebis
romelic SesaZleblobas gvaZleven gamovitanoT
fizikuri warmomadgenlis _ Ziebas daukavSira.
daskvnebi im rolis Sesaxeb, romelsac tvinis
leSli virTagvebs labirinTSi gavlas aswav-
specifikuri struqturebi asruleben mexsierebis
lida, Semdeg maT tvinis calkeul nawilebs
muSaobaSi. Cven ori tipis gamokvlevebs SevexebiT.
engrama (Engram) _ mexsierebis fizikuri kvali pirvel rigSi, visaubrebT „bunebriv eqspe-
306 tvinSi. rimentze~, romelsac tvinis bunebrivi daziane-
suraTi
4.16
tvinis struqtura ........
ii

bisas vxvdebiT, Semdeg ki im axal teqnikur winadadebebi aRar axsovs; satelevizio gada-
saSualebebs aRvwerT, romelTac mkvlevrebi cemidan azri ver gamoaqvs, sanam reklamis
tvinSi mimdinare mexsierebis procesebis Sesaxeb ganmavlobaSi aqtiurad ar moigonebs da gai-
codnis gasaRrmaveblad iyeneben. meorebs oriode wuTis win nanaxs.
mecnierebi sargebloben nikis msgavsi pacien-
tebiT, radgan „bunebriv eqsperimentad~ Tvlian
amnezia aseT SemTxvevebs. nikis msgavsi tvinis dazianebis
1960 wels, sahaero Zalebis radarebis axal- adgilis dakavSirebam qcevis deficitTan saSu-
gazrda teqnikosi niki a. saSineli dazianebis aleba misca mkvlevrebs daedginaT mexsierebis mexsierebis biologiuri aspeqtebi
msxverpli gaxda, ramac Zireulad Secvala misi sxvadasxva formebis mimarTeba tvinis garkveul
cxovreba. ubnebTan. Tavis mxriv, niks jer kidev axsovs
niki magidasTan ijda, misi mezobeli ki moqmedebebi, anu ara aqvs darRveuli procedu-
miniaturuli safarikao daSniT TamaSobda. ruli mexsiereba, Tumca, deklaraciuli mexsie-
moulodnelad niki wamodga da Semotrialda – reba aRar funqcionirebs. ase magaliTad, mas
swored im dros, rodesac misma amxanagma moiqnia axsovs, rogor unda aurios sxvadasxva masala,
daSna. daSna nikis marjvena nestos moxvda da magram ar axsovs ra komponentebia am narevSi.
moZraoba marcxena tvinis mimarTulebiT ganag- eqsplicituri mexsierebis darRvevis es faqtebi
rZo. am SemTxvevam igi seriozulad daaziana. naTlad miuTiTeben imaze, rom eqsplicitur da
yvelaze mZime problema amnezia, xangrZlivi implicitur mexsierebaSi tvinis gansxvavebuli
droiT mexsierebis dakargva iyo. amneziis gamo ubnebia CarTuli.
niks yvelaferi aRqmisTanave aviwydeba; wignSi amnezia (Amnesia) _ mexsierebis dakargva .........
ramdenime abzacis wakiTxvis Semdeg pirveli
307
axla ganvixiloT mexsierebis sxva dayofa, is faqtebi, rom tvinis dazianebis zogierTi
romelic SeiZleba gansxvavebul anatomiur forma azianebs eqsplicitur da ara implicitur
struqturas davukavSiroT. gamokvlevebis Se- mexsierebas, SesaZleblobas aZlevs fsiqologebs,
degad aRmoCnda, rom hipokampis dazianebis dros amtkicon, rom mexsierebis es ori forma gan-
eqsplicituri mexsiereba irRveva da ara _ sxvavebul kanonzomierebebs avlens kodirebisa
implicituri (Squire, 1992). da aRdgenis procesebSi. ganvixiloT, magaliTad,
is gzebi, riTac adamianebi amyareben asociaciebs
iseT winadadebasTan, rogoricaa _ „medicina
saidan
arCens enabluobas~. Cven ukve viciT zemoT
viciT moyvanili gamokvlevidan, rom amneziis mqone
individebi iZenen codnas eqsplicituri cnobie-
amneziis dros implicituri mexsiereba rebis gareSe, magram ramdenad SeuZliaT codnis
daculia SeZena sityvebs Soris asociaciuri kavSirebis
gamokvlevaTaHerT seriaSi monawileob- Sesaxeb? erTi pasuxi, romelic im individis
dnen cdis pirebi, romelTac korsakovis monacemebs ukavSirdeba (Rajaram, Coslett, 2000),
sindromis (qronikuli alkoholizmi) romlis inicialebicaa C.V. da romlis amneziac
Sedegad dazianebuli hqondaT hipokampi. gamowveulia Sublis wilis nawilis, kerZod,
rogorc amneziis mqone pacientebis, ise medialuri temporaluri lobis dazianebiT,
janmrTelebis jgufs awvdidnen sityvaTa aris – „ara~. miuxedavad imisa, rom C.V. percep-
mwkrivs da sTxovdnen, SeefasebinaT emo- tul implicitur mexsierebas avlenda, mas ar
ciuri TavalsazrisiT, romeli sityva mos- hqonda konceptualuri implicituri mexsiereba.
wondaT da romeli – ara. maTi mexsie- es Sedegi miuTiTebs imaze, rom eqsplicituri
rebis Sesamowmeblad iyenebdnen or tests. mexsierebis gareSe garkveuli tipis asociaciebis
erT SemTxvevaSi cdis pirebs eZleodaT SeZena SeuZlebelia. am tipis gamokvlevebi
sityvis dasawyisi marcvali, romelic SesaZleblobas aZleven mecnierebs, ukeT
unda SeevsoT TavSi mosuli pirvelive Cawvdnen mexsierebis biologiur safuZvlebs
sityviT (Sevsebis testi), meore testSi da mexsierebis procesebis organizacias.
ki marcvali mimniSneblis rols TamaSob-
da, radgan cdis pirs masze dayrdnobiT
unda moegonebina Sesabamisi sityva wa- tvinis suraTi (skanireba)
kiTxuli mwkrividan (mimniSnebliT mogo- fsiqologebma didi codna daagroves
nebis testi). mimniSnebel testSi amneziis anatomiasa da mexsierebas Soris kavSiris Sesaxeb
mqone pacientebi naklebs igonebdnen, vidre amneziis mqone individebze dakvirvebis gziT,
janmrTelebi, magram sityvis Sevsebis magram tvinis gadaRebis teqnikam SesaZlebeli
testSi pacientebis da janmrTelebis gaxada janmrTeli cdis pirebis mexsierebis
mexsierebis moculoba Tanabari iyo (Graf procesebis Seswavla (Niberg, Cabeza, 2000) (SegiZ-
et al., 1984). liaT gadaxedoT me-3 Tavs, sadac saubaria
gadaRebis teqnikis Sesaxeb). magaliTad, PET-
es Sedegi imaze miuTiTebs, rom korsakovis skanis saSualebiT endel tulvingma da misma
sindromiT gamowveuli tvinis dazianeba gav- kolegebma (Nyberg et al., 1996; Tulving et al., 1994)
Tavi 8 / mexsiereba

lenas axdens eqsplicitur mexsierebaze, xolo daadgines, rom epizoduri informaciis kodi-
implicitur mexsierebas ucvlelad tovebs. rebisa da aRdgenis dros tvinis ori naxevar-
mecnierebma daadgines, rom es gavlena SeiZleba sfero gansxvavebuli aqtivobiT xasiaTdeba. es
sakmaod xangrZlivi iyos (Cave & Squire, 1992). gamokvlevebi iseTivea, rogorc mexsierebis stan-
gamokvlevebiT implicituri mexsiereba 7 dRis dartuli gamokvlevebi, im gansxvavebiT, rom
Semdeg gamovlinda. hipokampis mniSvnelovani kodirebisa da aRdgenis procesSi cdis pirTa
dazianebis SemTxvevaSic implicituri mexsiereba sisxlis mimoqcevis skanireba xdeba PET-iT. am
ar irRveva. gamokvlevebSi gamovlinda tvinis Zlieri
308 aqtivoba marcxena prefrontalur korteqsSi
epizoduri informaciis kodirebis dros, xolo xdeba (Brewe et al., 1998; Wagner et al.,1998). am
marjvena prefrontalur korteqsSi tvinis gaZ- gamokvlevebSi cdis pirebs martivad unda
lierebul aqtivobas adgili hqonda epizoduri SeefasebinaT sityvebi an siuJetebi (scenebi).
informaciis aRdgenis dros. amrigad, anatomiuri (magaliTad, abstraqtulia Tu konkretulia esa
sxvaobac gamovlinda im konceptualuri sxvao- Tu is sityva). am amocanis Sesrulebis dros
bebis garda, romelic kogniturma fsiqologebma cdis pirebs skanirebas ukeTebdnen magnituri
aRmoaCines. rezonansiT, raTa gamoevlinaT tvinis aqtivobis
funqcionaluri magnituri rezonansiT (fMRI) ubnebi. skanirebam gasaocari ram uCvena: -
warmoebulma gamokvlevebmac gamoavlina mexsie- prefrontaluri qerqis da parahipokampuli
rebis operaciebis tvinSi ganawilebis mniSvne- (hipokampTan axlos mdebare) qerqis is ubnebi
lovani detalebi (Gabrieli, 1996, 1997). iyo ukeT ganaTebuli, romelTa Sesabamisi
sityvebis Tu siuJetebis Sefasebac ukeT SeZles.
am axal gamokvlevebSi gamoCnda mexsierebis
saidan
SemuSavebis pirveli periodis biologiuri
viciT safuZvlebi.
skanirebis Sedegebi gviCvenebs, rom sxvadasxva
tvini da kodirebis operaciebi
disciplinis mecnierebma erTad unda imuSaon,
magnituri rezonansiT gamokvlevis raTa srulad Cawvdnen mexsierebis procesebis
dros cdis pirebs mexsierebis eqsperimen- kanonzomierebebs. fsiqologebi adamianis
tebi utardebodaT. maT proeqtoriT mexsierebis Sesaxeb monacemebs moipoveben, rac
ekranze miewodebodaT sityvebi, romlebsac Semdgom neirofsiqologebisTvis masalaa tvinis
xedavdnen Tavs zemoT sarkeSi da eva- Sesabamisi struqturebis aRmosaCenad. amave dros,
lebodaT, TiToeuli sityvis Sesaxeb ori fiziologebis monacemebi koreqcias ukeTeben
tipis msjeloba ewarmoebinaT: _ seman- fsiqologiur Teoriebs informaciis kodirebis,
tikuri: _ „es sityva, (magaliTad, „skami~, Senaxvisa da aRdgenis Sesaxeb. am sferoSi
an „siyvaruli~) abstaraqtulia, Tu kon- momuSave mecnierebi saerTo ZalisxmeviT did
kretuli?~ an perceptuli _ „es sityva, warmatebebs uzrunvelyofen mexsierebis proce-
(magaliTad, „ndoba~ an „wigni~) fanqriT sebis kvlevaSi.
aris dawerili, Tu melniT?~ funqcio-
naluri magnituri rezonansiT gamokvlevam
gviCvena, rom marcxena prefrontaluri
qerqis midamoSi (frontaluri qerqis Sejameba
aramotoruli ubani) semantikuri kodire-
karl leSlim, romelic pirveli iyo, vinc
bis ufro maRal aqtivacias aqvs adgili,
engramebis Zieba daiwyo, aRmoaCina, rom mexsiereba
mexsierebis biologiuri aspeqtebi
vidre perceptuli kodirebis SemTxvevaSi
mTel tvins moicavs. tvinis mravali struqturaa
(Gabrieli et al., 1996).
CarTuli swavlisa da mexsierebis procesebSi.
amneziis mqone pacientebze gamokvlevebma
mecnierebi varaudoben, rom qerqis am ubnis
daamtkica, rom implicituri da eqsplicituri
aqtivacias semantikuri kodireba iwvevs marcxena
procesebis ganxorcielebaSi gansxvavebuli
naxevarsferos metyvelebasTan kavSiris gamo (ix.
struqturebi monawileoben. tvinis skanirebis
Tavi 3).
teqnika SesaZleblobas iZleva ganisazRvros
ramdenime axali gamokvleva tvinis specifi-
janmrTel adamianTan mexsierebis procesTa
kuri regionebis Seswavlas mieZRvna, romelTa
biologiuri safuZvlebi.
aqtivacia axali mexsierebis Camoyalibebis dros

309
sakvanZo
sakiTxebi
ra aris mexsiereba  xanmokle mexsierebis mo- lebs mxolod Sesabamis
 kognituri fsiqolo- culoba SeiZleba gaizardos informaciasTan (mexsiere-
giis warmomadgenlebi dasaxsomebeli wevrebis basTan) ar mivyavarT.
ganixilaven mexsierebas, azrian jgufebad dalagebis  rac ufro Rrmad aris gadamu-
rogorc informaciis Sedegad. Savebuli informacia, miT
gadamuSavebis process.  aRdgenis procesi xanmokle ukeTesia daxsomeba.
 mexsiereba, romelic moi- mexsierebidan efeqturad implicituri mexsierebis-
Txovs cnobier Zalisxme- xorcieldeba. Tvis mniSvneloba aqvs, rom
vas, aris eqsplicituri.  muSa mexsierebis farTo gageba kodirebis da aRdgenis pro-
aracnobieri mexsiereba xanmokle mexsierebas moi- cesebi msgavsi iyos.
implicituria. cavs.  mexsiereba SeiZleba gavium-
 deklaraciuli mexsie-  muSa mexsierebis sami kompo- jobesoT gadamamuSavebeli
reba uzrunvelyofs faq- nenti xels uwyobs gare samya- ganmeorebiT da mnemonikuri
tebis daxsomebas. proce- rodan gamocdilebis yovel- xerxebiT.
duruli mexsiereba ki wuTier asaxvas.  Cveulebriv, darwmunebu-
unarebis SemuSavebas. lobis gancdas zustad SeuZ-
 mexsierebas xSirad gani- lia mexsierebaSi infor-
xilaven, rogorc kodi-
xangrZlivi mexsiereba. maciis arsebobis winaswar-
rebis, Senaxvis da aRdge-
kodireba da aRdgena metyveleba.
nis samsafexurian pro-  xangrZlivi mexsiereba moi-
cess. cavs Tqvens srul codnas
samyarosa da Tqveni Tavis xangrZlivi mexsiere-
Sesaxeb; is TiTqmis ganu- bis struqturebi
sensoruli mexsiereba sazRvreli moculobisaa.  cnebebi aris azrovnebis-
 sensoruli mexsierebis  Tqveni gaxsenebis unaris Tvis mexsierebis saSeni
sistema didi moculobis, pirobaa kodirebisa da aR- agurebi. maTi Camoyalibeba
magram Zalian mcire xan- dgenis pirobebis damTxveva. xdeba, rodesac mexsiere-
grZlivobisaa.  swavlisa da aRdgenis kon- baSi Camoyalibdeba saerTo
 xatiseburi mexsiereba teqstebs Soris damTxveva niSnebis mqone obieqtebis,
mxedvelobiT vels wa- ganapirobebs aRdgenas. an azrTa jgufebi.
mebis ganmavlobaSi aCe-  adgilmdebareobis mrudis  prototipi warmoadgens
rebs. Tavisebureba aixsneba kon- cnebis saSualo egzem-
 eqo-mexsiereba smeniT gam- teqstebs Soris gansxvavebiT. plars.
Rizianeblebs inaxavs.  mogonebis mimniSneblebi  cnebebi xSirad ierarqi-
xels uwyoben xangrZliv mex- ulad arian dalagebulni
sierebaSi informaciis mo- zogadidan kerZosaken.
xanmokle mexsiereba Zebnas.  sqema ufro zogadi kog-
da muSa mexsiereba  epizodur mexsierebas iseTi nituri klasteria.
 xanmokle mexsierebas Se- movlenebis daxsomebasTan  mexsierebis yvela es zogadi
Tavi 8 / mexsiereba

zRuduli moculoba aqvs aqvs saqme, romlebic pi- struqtura gamoiyeneba axa-
da swrafad qreba gan- rovnebis subieqtur gamoc- li informaciis molodi-
meorebis SesaZleblobis dilebaSi monawileobdnen. nebisa da interpretaciis
ararsebobis pirobebSi. semantikuri mexsiereba si- konteqstisTvis.
 ganmeoreba masalas xan- tyvebisa da cnebebis ar-  mogoneba mxolod angariSi
mokle mexsierebaSi aCe- sebiTi mniSvnelobebis Sesa- ar aris, is rekonstruq-
rebs. xeb mexsierebaa. ciuli da seleqciuri pro-
 interferencias maSin aqvs cesia.
adgili, rodesac mimniSneb-
310
310
 wina gamocdileba da  tvinis skanirebis teqnikam gadamuSavebis doneebis
miznebi gavlenas axdens udidesi roli Seasrula Teoria
mogonebaze. mexsierebis kodirebis da xangrZlivi mexsiereba
 axalma informaciam SeiZ- aRdgenis procesebSi tvi- mexsiereba
leba Secvalos mogoneba nis monawileobis Sesaxeb metamexsiereba
da amiT mowmis Cveneba codnis mopovebaSi. mnemonika
arasando gaxados, Tu mas dasawyisis efeqti
axali movlenis Semdgo- praimingi
mi informacia Seereva. ZiriTadi sakiTxebi proceduruli mexsiereba
amnezia prototipi
bazisuri done mogoneba
mexsierebis biolo- dajgufeba mwkrivis daboloebis
giuri aspeqtebi cnebebi efeqti
konteqstis mixedviT
 tvinis gansxvavebuli cnoba
gansxvaveba rekonstruqciuli
struqturebi (hipokampis,
deklaraciuli mexsiereba mexsiereba
amigdalas, cerebelumis
eqo-mexsiereba aRdgena
da cerebruli korteq-
gadamamuSavebeli mimniSneblebi
sis CarTviT) monawile-
ganmeoreba sqemebi
oben sxvadasva tipis
kodireba semantikuri mexsiereba
mexsierebaSi.
kodirebis specifikuroba
 eqsperimentebi amneziis sensoruli mexsiereba
engrama adgilmdebareobis efeqti
mqone pacientebze daex-
epizoduri mexsiereba
mara mkvlevrebs imis xanmokle mexsiereba
mexsierebis eqsplicituri
garkvevaSi, Tu rogor sacavi
gamoyeneba
xdeba gansxvavebuli ti- gadatanis Sesabamisi
xatiseburi mexsiereba
pis mexsierebis Camoya- gadamuSaveba
mexsierebis implicituri
libeba da tvinSi maTi muSa mexsiereba
gamoyeneba
ganawileba.
interferencia

sakvanZo sakiTxebi

311
311
kognituri procesebi

9
kognituri procesebis
Seswavla
• fsiqikuri procesebis
aRmoCena
• fsiqikuri procesebi da
resursebii
metyveleba
• eqspresiuli metyveleba
• impresiuli metyveleba
• metyveleba, azrovneba
da kultura
fsiqologia Cvens cxov-
rebaSi: SeuZliaT Tu ara
cxovelebs enis Seswavla

vizualuri Semecneba
• vizualuri
reprezentaciebis
gamoyeneba
• verbaluri da
vizualuri
reprezentaciebis
kombinireba

problemis gadaWra da
azrovneba
• problemis gadawyveta
• deduqciuri azrovneba
• induqciuri azrovneba
fsiqologiaXXI saukuneSi:
eqspert-sistemebi da medicina
msjeloba da gadawyvetilebis
miReba
• evristika da msjeloba
• gadawyvetilebis miRebis
fsiqologia
sakvanZo sakiTxebi
• ZiriTadi cnebebi
312
r odesac TojiniT vTamaSobdi, mi-
sis salivanma [elen keleris
maswavlebeli] xelze damawera
sityva `T-o-j-i-n-a~ (doll). me damainteresa TiTebis
am TamaSma da Sevecade gamemeorebina... ar vicodi,
Cemma maswavlebelma xeli wylis nakadSi Cama-
yofina. roca erT xelze civi wylis nakadi
Semexo, man meore xelis gulze damawera sityva
`wyali~ jer nela, Semdeg ufro swrafad. me
wynarad vijeqi da mTeli gulisyuriT Sevig-
rZnobdi misis salivanis TiTebis moZraobas.
rom vambobdi sityvas; saerTod ar vicodi, rom
sityva arsebobs, me ubralod TiTebiT vTa- uecrad dameufla bundovani amaRelvebeli
maSobdi. gancda, TiTqos raRac daviwyebuli brundeboda;
erTxel, rodesac axali TojiniT vTamaSobdi, da rogorRac enis saidumlos farda aexada. maSin
misis salivanma aiRo Cemi Zveli Tojina, Camisva mivxvdi, rom `w-y-a-l-i~ aris is mSvenieri grili
kalTaSi da aso-aso miTxra `T-o-j-i-n-a~ da See- raRac, xelebze rom mexeboda. am cocxalma si-
cada mivexvedrebine, rom orive `T-o-j-i-n-a~ iyo. tyvam gamoafxizla Cemi suli, mianiWa mas sinaTle,
manamde, cota xniT adre, veWidavebodiT sityvebs imedi, sixaruli da Tavisufleba. Tumca, siZne-
`t-a-l-a-x-i~ da `w-y-a-l-i~. misis salivani cdi- leebi amiT ar dasrulebula, magram es siZneleebi
lobda, mivexvedrebine, rom `t-a-l-a-x-i~ aris ukve advilad gvardeboda.
talaxi da `w-y-a-l-i~ aris wyali, magram me es saxli swavlis dauokebeli surviliT
kvlav mereoda es ori... davtove. ukve yvelafers hqonda Tavisi saxeli
Cven saxlis garSemo biliks mivuyvebodiT da da TiToeuli axal azrs badebda. saxlSi dab-
mcenaris surneliT vtkbebodiT, romelic saxlis runebisas yvela sagani, romelsac ki vexebodi,
kedlebs faravda. viRac wyals avsebda. sicocxliT iyo gamsWvaluli (Keller, 1902/1990,
gv.15-16).

elen keleris avtobiografiis _ `Cemi cxov- ganuwyvetliv mimdinareobs, magram adamiani-


kognituri procesebis Seswavla
rebis ambavi~ _ am nawyvetSi avtori aRwers saTvis SeumCneveli rCeba. miuxedavad amisa,
enisa da azris gamoRviZebis mniSvnelovan deta- metyvelebisa da abstraqtuli azrovnebis unars
lebs. erTi wlis asakSi elenma gadaitana gaur- xSirad ganixilaven, rogorc adamianuri yofis
kveveli daavadeba, romlis Sedegadac man dakarga arsebiT niSans. Tumca, roca kargad Camoya-
mxedveloba da smena. sami TviT adre, sanam mas libebuli moxseneba ipyrobs Tqvens guls, an
Svidi weli Seusruldeboda, mis cxovrebaSi rodesac deteqtiur istoriaSi gamomZiebeli
gaCnda ana salivani _ misi maswavlebeli. ramdenime samxilze awyobs danaSaulis gaxsnis
salivanma SeZlo SeWriliyo keleris wyvdiadSi virtuozul logikas, Cven vacnobierebT Semec-
da, rogorc avtori aRniSnavs, saSualeba misca nebiTi aqtiobis inteleqtualur triumfs.
gamoecada `azris dabrunebasTan dakavSirebuli termini Semecneba SemecnebiTi procesebis
mRelvareba.~ yvela formas aerTianebs. rogorc 9.1 suraTzea
Tqven, albaT, arasdros dagWirvebiaT ase cxa- naCvenebi, kognituri procesebis Seswavla
dad aRgeqvaT sakuTari kognituri procesebi. es adamianis fsiqikuri cxovrebis Seswavlas gulis-
procesebi, rogorc wesi, cnobier mdgomareobaSi xmobs (me-5 TavSi ganxilulia 9.1 suraTze 313
kognituri
fsiqologia

fiqri da
grZnoba ena inteleqti yuradReba mexsiereba problemebis
gadaWra

suraTi
9.1
kognituri fsiqologiis sfero
kognituri fsiqologebi Seiswavlian umaRlesi fsiqikuri funqciebis Semdeg sakiTxebs: _ rogor xdeba
adamianis mier codnis SeZena da am codnis gamoyeneba garemos gagebisa da gardaqmnis mizniT.

aRwerili zogierTi sakiTxi). kognicia (Semec-


neba) aerTianebs rogorc Sinaarsebs, ise pro- momijnave sferoebSi erTi da imave sakiTxis
cesebs. SinaarsebSi moiazreba is, rac Tqven irgvliv arsebul codnaze. TiToeuli am sferos
iciT _ cnebebi, faqtebi, wesebi, mogonebebi: warmomadgenlebs SesaZlebloba aqvT, erTmaneTs
`ZaRli ZuZumwovaria~; „wiTeli sinaTle niSnavs monacemebi da aRmoCenebi gauziaron. me-8 TavSi
`sdeq~; `saxlidan wavedi 18 wlis asakSi~. kogni- Tqven naxeT, Tu rogoraa SesaZlebeli, mexsie-
turi procesebis saSualebiT Tqven manipu- rebis biologiuri safuZvlebis Sesaxeb sxvada-
lirebT im fsiqikuri SinaarsebiT, romlebic sxva kvlevebis gamoyenebiT, mexsierebis Teori-
gare samyaros interpretaciisa da cxovrebi- ebis daxvewa: kognituri mecnierebis arsi kargad
seuli dilemebis dros racionaluri gadawyveti- gamoCnda muSaobis procesSi. Teoriebis umrav-
lebis miRebis saSualebas gaZlevT.
fsiqologiaSi Semecnebas kognituri fsiqo-
logiis specialistebi Seiswavlian. bolo sami
aTwleulis ganmavlobaSi kognitur fsiqolo-
giasTan erTad am sakiTxebze muSaobdnen ukve
axali interdisciplinaruli sferos _ kognitu-
ri mecnierebis warmomadgenlebic (ix. sur. 9.2).
kognituri mecniereba fokusirebulia sxvadasxva

kognituri procesebi (Cognitive processes) – iseTi


umaRlesi fsiqikuri procesebi, rogoricaa: aR-
Tavi 9 / kognituri procesebi

qma, mexsiereba, metyveleba, problemis gadawyveta


da abstraqtuli azrovneba.
Semecneba (Cognition) – codnis SeZenis procesi,
romelic moicavs yuradRebis miqcevas, gaxse-
nebas, azrovnebas; aseve, gulisxmobs procesebis
Sinaarss: cnebebs da STabeWdilebebs.
kognituri fsiqologia (Cognitive Psychology) –
mecniereba, romelic Seiswavlis umaRles fsi-
suraTi
9.2
qikur procesebs – yuradRebas, enis gamoyenebas,
aRqmas, problemis gadaWras da azrovnebas. kognituri mecnierebis sfero
kognituri mecniereba (Cognitive science) – in- kognituri mecniereba warmoadgens filosofiis,
neiromecnierebis, lingvistikis, kognituri
formaciis gadamuSavebis procesebisa da sis-
fsiqologiis da kompiuteruli mecnierebis
temebis kvlevis interdisciplinaruli sfero.
314 (xelovnuri inteleqtis) rTul kombinacias.
lesoba, romelsac winamdebare TavSi ganvixi-
lavT, sxvadasxva momijnave specialistebis
cxrili
9.1
urTierTTanamSromlobis Sedegadaa Seqmnili.
Semecnebis Seswavlas kognituri procesebis dondersis fsikuri procesebis analizi
kvlevis mokle aRweriT daviwyebT _ rogor cdi- (qarTuli varianti)
loben mkvlevrebi kognituri funqcionirebis CainiSneT TiToeul davalebaze daxarjuli
Sinagani procesebis gazomvas; Semdeg ganvixi- dro (wamebSi). davalebebi SeasruleT mocemuli
lavT kognituri fsiqologiis kvlevis ZiriTad TanmimdevrobiT. imuSaveT SeZlebisdagvarad
sakiTxebs, romlebsac praqtikuli gamoyeneba swrafad.
aqvT: metyveleba, vizualuri Semecneba, prob-
davaleba 1: yvela didad daweril asos
lemis gadaWra, azrovneba, msjeloba da gadawyve- daawereT Tavze „s~
tilebis miReba.
iyo arabeTs rostevan,
mefe RmrTisagan sviani,
maRali, uxvi, mdabali,
laSqar-mravali ymiani
kognituri procesebis dro: __________
Seswavla
davaleba 2: didad daweril xmovnebs
daawereT Tavze „v~, xolo didad daweril
rogor SeiZleba Semecnebis Seswavla? pirve- Tanxmovnebs „s~
li, rac TavSi mogivaT, isaa, rom kognituri iyo arabeTs rostevan,
procesebi Tavis tvinTanaa dakavSirebuli. Tqven mefe RmrTisagan sviani,
SegiZliaT dainaxoT masSi Sesuli informacia, maRali, uxvi, mdabali,
magaliTad, fraza `damireke~ da daakvirdeT Sedegs laSqar-mravali ymiani
dro: ___________
_ darekes; magram rogor SegiZliaT moaxdinoT
im moqmedebebis identifikacia, romlebic frazas davaleba 3: yvela didad daweril asos
Tqvens reaqciasTan akavSirebs? rogor SegiZliaT daawereT Tavze „v~
gaigoT, ra moxda am SualedSi _ romeli
iyo arabeTs rostevan,
kognituri procesebisa da fsiqikuri reprezen- mefe RmrTisagan sviani,
taciebis aqtivacias efuZneba Tqveni reaqcia? am maRali, uxvi, mdabali,
TavSi aRwerilia logikuri analizis is tipebi, laSqar-mravali ymiani
romelTa safuZvelzec SesaZlebeli gaxda dro:__________
kognituri fsiqologiis mecnieruli Seswavla.

CamoTvaloT safexurebi, romlebic gaiareT


fsiqikuri procesebis aRmoCena davalebis Sesasruleblad. CamonaTvali daax- kognituri procesebis Seswavla
loebiT aseTi iqneba:
fsiqikuri procesebis Seswavlis erT-erTi
ZiriTadi meTodologia Seiqmna 1868 wels holan- a. gansazRvreT, niSani didia Tu patara;
dieli fsiqologis f. dondersis (F.C. Donders) b. Tu didia, daawereT Tavze „s~.
mier. `fsiqikuri procesebis siswrafis~ Seswav- ramdeni xani dagWirdaT meore davalebis
lis mizniT dondersma Seqmna eqsperimentuli Sesasruleblad? am savarjiSos Sesasruleblad
davalebebi, romelTa warmatebiT Sesrulebis studentebis umravlesobas naxevari wuTiT meti
dros SesaZlebeli gaxdeboda gonebrivi safe- an kidev ufro meti dro sWirdebaT. es gasagebi
xurebis gamoyofa (Lachman et al., 1979). cxrilSi gaxdeba, rogorc ki aucilebel safexurebs
9.1 mocemulia eqsperimenti, romelSic daculia CamovTvliT:
dondersis logika. sanam kiTxvas gaagrZelebdeT,
a. gansazRvreT niSani didia Tu patara;
gTxovT, SeasruloT TiToeuli davaleba.
b. gansazRvreT didi aso xmovania Tu
ramdeni xani dagWirdaTEpirveli davalebis
Tanxmovani;
Sesasruleblad? warmoidgineT, rom Tqven unda 315
g. Tu Tanxmovania, daawereT Tavze „s~, Tu xSirad iyeneben reaqciis dros _ drois xan-
xmovania, daawereT „v~. grZlivobas, romelic cdis pirs sWirdeba kon-
kretuli davalebis Sesasruleblad. dondersis
amgvarad, pirveli davalebidan meoreze
ZiriTadi debuleba, rom damatebiTi fsiqikuri
gadasvlisas Cven davamateT ori gonebrivi
procesi saWiroebs damatebiT dros, kvlav
safexuri, romlebic SegviZlia ganvsazRvroT,
fundamentur wanamZRvars warmoadgens kognitur
rogorc stimulTa kategorizacia (xmovani Tu
fsiqologiaSi Catarebul kvlevaTa umetesobaSi.
Tanxmovani) da pasuxis arCeva (v-s Tu s-s dawera).
vnaxoT, rogor ganviTarda es mosazreba ukanas-
pirveli davaleba stimulTa kategorizaciis
kneli 130 wlis ganmavlobaSi.
erT safexurs moiTxovs, meore davaleba ki _
aseTi kategorizaciis or safexurs da, agreTve,
or pasuxs Soris arCevanis gakeTebas. vinaidan
meore davalebaSi yvelafris gakeTeba giwevT,
fsiqikuri procesebi da
rac pirvel davalebaSi gaakeTeT da kidev metis,
resursebi
amitomac meore davalebis SesrulebisTvis meti kognitur fsiqologiaSi momuSave specia-
droa saWiro. es iyo dondersis mosazrebis listebis mier iseTi umaRlesi kognituri pro-
ZiriTadi arsi: damatebiTi gonebrivi safexuri cesebis Semadgenel komponentebad (calkeul
(operacia) yovelTvis met dros saWiroebs procesebad) daSla, rogoricaa metyveleba da
SesrulebisTvis. albaT, gainteresebT, ratom problemis gadaWra, kubebiT TamaSs waagavs.
SemovitaneT mesame davaleba. es eqsperimentis TiToeuli kubi warmoadgens gansxvavebul
Catarebis aucilebeli proceduraa. Cven unda komponents (process, romlis ganxorcielebac
davrwmundeT, rom pirveli da meore davalebis unda moxdes). aqtivobis mizania gansazRvros
Sesrulebaze daxarjul droebs Soris sxvaoba TiToeuli kubis forma da zoma da kubebi ise
ar aris ganpirobebuli imiT, rom v–s daweras moargos erTmaneTs, rom mTliani procesi
sWirdeba meti dro, vidre s–s daweras. mesame ganxorcieldes. dondersis davalebebSi Tqven
davalebas ufro naklebi dro unda sWirdebodes, naxavT, rom kubebi SeiZleba daewyos mwkrivSi
vidre meores (Tqvens SemTxvevaSic ase iyo, ara?) (ix. sur. 9.3., nawili A). erT safexurs pirdapir
Tavdapirvelad donderss imedi hqonda, rom mohyveba meore. kubebis metaforuli gamoyeneba
Tavis proceduras sxvadasxva fsiqikuri proce- saSualebas gvaZlevs, davinaxoT, rom SesaZle-
sebis xangrZlivobis zusti SefasebisaTvis gamoi- belia ramdenime procesis erTdrouli mimdina-
yenebda. misi meTodis gamoyenebiT Tqven SegeZ- reoba (nawili B). es ori suraTi warmoadgens
loT, gamogekloT pirveli davalebis Sesrule- me-5 TavSi aRweril seriul da paralelur
bisaTvis daxarjuli dro meore davalebaze procesebs Soris gansxvavebis ilustracias.
daxarjuli droisaTvis da gangesazRvraT Tqven xedavT, rom vizualuri Zieba zogierT
stumulis kategorizaciisa da pasuxis arCevi- SemTxvevaSi SeiZleba warimarTos paralelurad
sTvis saWiro dro. Tu Tqven SeqmniT davalebas, _ rigSi mocemuli yvela elementis Semowmeba
romelic mxolod stimulis kategorizacias SesaZlebelia erTdroulad, xolo sxva tipis
Tavi 9 / kognituri procesebi

saWiroebs (xolo pasuxis arCeva ar iqneba saWiro, Zieba moiTxovs TiToeuli elementis seriul
rogorc es dondersma gaakeTa), maSin Tqven gadamuSavebas. Semowmeba unda moxdes cal-calke,
SegiZliaT mianiWoT ricxvebi _ garkveuli dro erTimeoris miyolebiT.
_ calkeul process. amgvarad, SesaZloa, sti- procesebis paraleluri Tu seriuli mimdi-
mulis kategorizacias sWirdebodes 100 miliwami nareobis identifikaciis mizniT fsiqologebi
(wamis measedi), xolo pasuxis arCevas _ 150 xSirad iyeneben reaqciis dros, Tumca, 9.3
miliwami. suraTis me-3 nawilSi mocemuli magaliTi
kognitur fsiqologiaSi momuSave specialis- dagarwmunebT, rom es meTodi yovelTvis ar
tebi aRar iyeneben gamoklebis meTods, radganac amarTlebs. warmoidgineT, rom gvaqvs davaleba,
nebismieri procesisaTvis saWiro dro damokide- romelic, savaraudod, or process moicavs. Tu
bulia davalebis detalebze. Tumca, mkvlevrebi Cven gvecodineba mxolod am procesebis
mihyvebian dondersis ZiriTad logikas. isini mimdinareobis dro, verasodes ganvsazRvravT
316
suraTi
9.3
umaRlesi kognituri
procesebis analizi
kognituri fsiqologebi cdiloben, gan-
sazRvron im fsiqikuri procesebis iden-
turoba da organizacia, romlebic umaR-
lesi kognituri procesebis (maRali donis
kognituri aqtivobebis) saSen masalas
warmoadgenen;
(A) dondersis davalebis avtoriseuli
versia moiTxovs, rom, sul cota, 3 procesi
Tanmimdevrulad ganxorcieldes;
(B) zogierTi procesi mimdinareobs se-
riulad, anu Tanmimdevrulad; zogierTi
ki erTdroulad, erTmaneTis paralelurad;
(C) davalebis Sesrulebaze daxarjuli
dro yovelTvis ar aZlevs mkvlevrebs
saSualebas, gansazRvron procesebis para-
leluri Tu seriuli mimdinareoba.

rom megobarTan erTad midixarT saswavlebelSi.


maTi mimdinareobis specifikas zustad, anu ar
Cveulebriv, TqvenTvis advilia, iaroT pirdapir
viqnebiT darwmunebulni, Tanmimdevrulad
da Tan isaubroT _ am dros gadaadgilebisa da
mimdinareobs es ori procesi TuU erTdroulad.
metyvelebis procesi paralelurad mimdinareobs;
kognituri fsiqologiis kvlevis erT-erT mniS-
magram ra moxdeba, Tu moulodnelad trotuarze
vnelovan problemas warmoadgens davalebis
gubeebs dainaxavT? gubeebs Soris gzis gasak-
iseTi pirobebis Seqmna, romlebic saSualebas
vlevad, SesaZlebelia, Tqven SewyvitoT saubari. kognituri procesebis Seswavla
miscems eqsperimentators, gansazRvros uamravi
axla gadaadgilebis procesi moiTxovs dama-
SesaZlo konfiguraciidan blokebis swori
tebiT resursebs gegmis SesamuSaveblad; metyve-
varianti. savarjiSos meore davalebaSi (rome-
lebis procesi ki momentalurad ferxdeba.
lic Tqven axlaxan gaakeTeT) Cven SegviZlia
am magaliTSi ZiriTadi daSveba isaa, rom
darwmunebulebi viyoT, rom procesebi seriulia,
adamianebs gadamuSavebis SezRuduli resursebi
radgan erTi aqtivoba Tanmimdevrulad moiTxovs
aqvT, romelTa gadanawilebac unda moxdes
Semdeg aqtivobas. magaliTad, Tqven ar SegiZliaT
sxvadasxva davalebaze (Kahneman, 1973; Navon &
moaxdinoT reagireba (moemzadoT s-s an v-s
dasawerad), sanam ar gansazRvravT, Tu rogori seriuli procesebi (Serial processes) _ ori an
unda iyos pasuxi. meti fsiqikuri procesi, romelic Tanmimdevru-
Teoretikosebi procesebis seriuli da para- lad, erTmaneTis Semdeg mimdinareobs.
leluri mimdinareobis gansazRvras xSirad paraleluri procesebi (Parallel processes) _ ori
aqtivobaSi CarTul fsiqikur resursebze moTxov- an meti fsiqikuri procesi, romelic erT-
317
nis xarisxis SefasebiT cdiloben. warmoidgineT, droulad mimdinareobs.
cxrili
9.2
ricxvebis gadamuSaveba
dasviT raime niSani fizikurad gansxvavebuli
wyvilebis Tavze, iqneba es ricxvebis Tu sityvebis
wyvilebi (e.i. unda aRniSnoT 4-6 da oTxi-eqvsi).
SeecadeT, gansazRvroT, romeli sia ufro rTulia.
sia A.

8-8 cxra-rva 1-2 rva-rva


2-1 8-9 9-9 2-2
ori-ori erTi-ori cxra-cxra rva-cxra
erTi-erTi 1-1 ori-erTi 9-8
sia B.

1-1 cxra-ori erTi-erTi cxra-cxra


2-9 rva-ori 9-9 1-9
cxra-erTi 8-8 rva-rva cxra-erTi
2-2 1-8 2-8 ori-ori

Gopher, 1979). am resursebis gadanawilebaze Tqveni


yuradRebaa pasuxismgebeli. me-5 TavSi yuradReba
ganxilulia, rogorc procesebis erToblioba, paralelurad, masSi cnobieri CarTulobis
romelic saSualebas gvaZlevs konkretul situa- gareSe.
ciaSi amovarCioT CvenTvis saWiro perceptuli qvemoT moyvanilia avtomaturi procesebis
informacia. am SemTxvevaSi termini yuradReba magaliTi. dasawyisisTvis gTxovT, SeasruloT
gulisxmobs seleqcias. Tumca, gasarkvevia, 9.2 cxrilSi mocemuli davaleba. rTuli iyo
romeli fsiqikuri procesi unda iqnes amor- Tu ara A sia, B siasTan SedarebiT?
Ceuli, rogorc gadamuSavebis resursis mimRebi.
aqve unda aRiniSnos kidev erTi sirTule
saidan
yvela procesi ar saWiroebs erTnair resurss.
faqtobrivad, Cven SegviZlia ganvsazRvroT, viciT
avtomaturia procesi Tu saWiroebs kontrols
(Shiffrin & Schneider, 1977). kontrolirebadi pro- Tqven ar SegiZliaT uaryoT ricxvebis
cesebi saWiroebs yuradRebas, avtomaturi pro- `mniSvneloba~
cesebi ki, rogorc wesi _ ara. erTdroulad cdis pirebs sTxoves, SeefasebinaT 9.2
Tavi 9 / kognituri procesebi

erTze meti kontrolirebadi procesis ganxor- cxrilSi ricxvebs Soris gansxvaveba. mi-
cieleba Zalian rTulia, radganac isini ufro Rebuli Sedegebis mixedviT, cdis pirebs
met resurss moiTxoven; avtomaturi procesebis bevrad ufro uWirT, roca ricxvebi axlos
Sesruleba ki SesaZlebelia sxva davalebis mdgomni arian (magaliTad, 1-2) vidre maSin,
roca maT Soris didi intervalia (magali-
Tad, rva-erTi), ganurCevlad imisa, Tu ra
kontrolirebadi procesebi (Controlled processes)
formiTaa cifrebi mocemuli _ arabuliT
_ procesebi, romlebic moiTxoven yuradRebas;
xSirad rTulia erTdroulad erTze meti Tu sityvebiT. miaqcieT yuradReba, rom
kontrolirebadi procesis erTd ganxorcieleba. pirvel siaSi mocemulia gansxvavebuli
avtomaturi procesebi (Automatic processes) _ wyvilebi, romelTa Sorisac mcire inter-
procesebi, romlebic ar moiTxoven yuradRebas, valebia, xolo meore siaSi mocemul wyvi-
maTi ganxorcieleba SesaZlebelia sxva moqme- lebs Soris intervali didia, amitom
318 debis paralelurad. pirveli sia ufro Zneli unda yofiliyo.
magram, ratom unda moexdina ricxvebis axla Tqven xvdebiT fsiqikuri procesebis
siaxloves gavlena maTi fizikuri msgav- logikas. rTuli saazrovno amocanebis gadaWris
sebis gansazRvraze? erTi-ori da erTi- mimdinareobis axsnis mizniT, Teoretikosebi
cxra fizikuri gansxvavebulobis xarisxis gvTavazoben modelebs, romlebSic kombini-
mixedviT TiTqmis identuria. mkvlevrebi rebulia rogorc seriuli da paraleluri, ise
varaudoben, rom, rodesac xedavT 2-1 an kontrolirebadi da avtomaturi procesebi.
ori, Zalauneburad fiqrobT Sesabamis kognitur-fsiqologiur kvlevaTa umravlesobis
raodenobaze, maSinac ki, rodesac es xels mizania iseTi eqsperimentuli situaciis Seqmna,
uSlis davalebis Sesrulebas. am dros romelic daadasturebs aseTi modelebis TiTo-
xdeba ricxvis mniSvnelobis avtomaturi euli komponentis arsebobas. axla, rodesac
Sefaseba, miuxedavad imisa, rom, es ar ukve naTelia kognitur-fsiqologiuri kvlevis
gvWirdeba an ar gvinda (Dohaene & Akhavein, logika fsiqikuri procesebis Seswavlisas, droa
1995). gadavideT ufro konkretul sakiTxebze. Cven
saSualeba gveqneba, ganvixiloT konkretuli
kognituri procesebi muSaobis procesSi. davi-
bavSvobidan, albaT, gaxsovT, rogor eufle-
wyebT metyvelebis gamoyenebiT.
bodiT raodenobas da ricxvis cnebebs. axla
kavSiri ricxvsa da raodenobas Soris imdenad
avtomaturi gaxda, rom misgan Tavis daRweva
TiTqmis SeuZlebelia. zemoT moyvanili Sejameba
davalebidan Cans, rom avtomaturi procesebi
kognitur fsiqologiaSi da kognitur mecnie-
mniSvnelovnadaa damokidebuli mexsierebis
rebaSi momuSave specialistebi Seiswavlian
efeqtur gamoyenebaze (Logan, 1988,1992). iqneba
fsiqikur procesebsa da struqturebs, romlebic
obieqti „2~ Tu „ori~ – aRqmulis mexsierebaSi
saSualebas aZlevs adamians, gamoiyenos ena,
gadamuSaveba uzrunvelyofs informacias rao-
gadaWras problema da miiRos gadawyvetileba.
denobis Sesaxeb.
dondersma pirvelma Seqmna kognituri davalebis
axla es informacia kontrolirebadi da
calkeul Semadgenel procesebad gaanalizebis
avtomaturi procesebis Sesaxeb, gamoviyenoT
meTodi. Tanamedrove mkvlevrebi fsiqikuri
erTdrouli siarulisa da saubris situaciis
aqtivobis komponentebis gansazRvris mizniT
gansaxilvelad. swor gzaze siarulis dros
Seiswavlian seriuli da paraleluri procesebis
ori moqmedeba xels ar uSlis erTmaneTs, rac
komponentebs, sxvadasxva donis avtomatur da
imaze miuTiTebs, rom swor gzaze siaruli da
kontrolirebad procesebs.
laparaki SedarebiT avtomaturi aqtivobebia;
Tumca, gubeebis gamoCenisTanave situacia ic-
vleba, rac gaiZulebT gzis mravali varian-
tidan airCioT erT-erTi _ unda gadawyvitoT,
metyveleba
saiT waxvideT da ra TqvaT.
radganac Tqven ar SegiZliaT orive moqme- SuaRamea da karze viRac akakunebs. kars aRebT
debis erTdroulad Sesruleba, Tqveni yurad- da iq aravin aris; ucbad SeamCnieT, rom Zirs
Reba „CixSi eqceva~ (Pashler, 1992,4). konverti devs, konvertSi ki furcelia, romel-
es magaliTi cxadyofs, ratom xdeba kontro- zec weria: „kata xaliCazea~. ras geubnebaT es
lirebadi da avtomaturi procesebis xarisxis Setyobineba? ra SegviZlia SevcvaloT, rom es
da ara zusti kategoriebis mixedviT gansazRvra. Setyobineba gasagebi gaxdes TqvenTvis? am
metyveleba

pirobebis garTulebis SemTxvevaSi is, rac SemTxvevaSi yvelaze advilia, mogawodoT Sesa-
avtomaturi iyo, ukve yuradRebis kontrols bamisi konteqsti. warmoidgineT, rom Tqven sai-
saWiroebs. amgvarad, konteqstidan gamomdinare, dumlo agenti xarT da instruqciebs yovel-
esa Tu is procesi SeiZleba met-nakleb yurad- Tvis aseTi ucnauri saxiT iRebT. maSin Tqven
Rebas iTxovdes. gecodinebaT, rom „kata~ aris Tqveni kontaqti,

319
xolo „xaliCaze yofna~ sabrZolo adgils
niSnavs, e.i. Tqven unda waxvideT.
magram imisaTvis, rom fraza _ „kata xali-
Cazea~ _ gasagebi iyos, sulac ar aris auci-
lebeli, saidumlo agenti iyoT. mas SeiZleba
sxvadasxva mniSvneloba hqondes.
warmoidgineT, rom Tqveni kata xaliCaze
karis win mxolod maSin wveba da gelodebaT,
roca gareT gasvla surs. rodesac Tqven Tqveni
ojaxis romelime wevrs eubnebiT „kata xali-
Cazea~, Tqven gulisxmobT: _ „SegiZlia, kata
gareT gauSva?~
warmoidgineT, rom Tqvens megobars surs suraTi
9.4
manqanis gamoyvana farexidan da SiSobs, radgan
ar icis, sad aris kata. am dros Tqven eubnebiT: eqspresiuli metyveleba
„kata xaliCazea~ da am sityvebSi gulisxmobT, SegiZliaT aRuweroT suraTi Tqvens megobars?
rom katas safrTxe ar emuqreba da mas SeuZlia ras SecvlidiT, Tqveni megobari rom brma
manqanis gamoyvana. iyos?

warmoidgineT, rom gsurT SeajibroT


Tqveni kata da Tqveni megobris ZaRli. am dros metyveleba), ise mosaubris mier nagulisxmevi
Tqven ambobT: „kata xaliCazea~, riTac miuTiTebT, azris gagebaze (impresiuli metyveleba):
rom „kata isvenebs da ar surs sirbili~. nagulisxmevi azris gamosaTqmelad ro-
Tavi 9 / kognituri procesebi

aRweril magaliTebSi mocemulia gansxvaveba gor iyenebs mosaubre swor sityvebs;


winadadebis azrsa da mosaubris mier nagulis- rogor igebs msmeneli mosaubris mier
xmev azrs, sazriss Soris (Grice, 1968). metyvelebis nagulisxmev azrs.
gamoyenebis Seswavlisas fsiqologebi aqcents
akeTeben rogorc produqciaze (eqspresiuli
eqspresiuli metyveleba
SexedeT 9.4 suraTs da SeecadeT, ramodenime
eqspresiuli metyveleba (Lenguage production) –
is, rasac adamianebi amboben, aniSneben an weren; sityviT aRweroT is. ris Tqmas apirebT? axla
am Sinaarsebis gadmocemis procesi. warmoidgineT, rom igigve suraTi unda aRuweroT
msmenelis gaTvaliswineba (Audience design) _ brma adamians. ras SecvlidiT? gWirdebaT Tu
konkretul auditoriaze gaTvlili Sinaarsis ara meore SemTxvevaSi gonebis ufro meti daZabva?
320 formirebis procesi. eqspresiuli metyvelebis Seswavlisas aqcenti
cxrili
9.3
graisis aqsiomebi eqspresiuli metyvelebis Sesaxeb
1. raodenoba: Setyobineba unda iyos imdenad informaciuli, ramdenis moTxovnac aris. nu miawodebT imaze met
informacias, vidre mogeTxovebaT.
rCeva mosaubrisaTvis: Tqven unda ecadoT, gansazRvroT, realurad ra raodenobis informacia esaWiroeba Tqvens
msmenels. amisaTvis SeiZleba saWiro gaxdes winaswar imis gansazRvra, Tu ra icis msmenelma.
2. xarisxi: SeecadeT, ilaparakoT simarTle. ar TqvaT iseTi ram, rac mcdari ggoniaT da risi damadasturebeli
faqtebic ar gaqvT.
rCeva mosaubrisaTvis: rodesac Tqven laparakobT, msmeneli elodeba Tqven mier miwodebuli informaciis
dadasturebas. TiToeuli gamonaTqvamis dagegmvis dros mofiqrebuli unda gqondeT misi damadasturebeli
faqtebi.
3. mimarTeba: Tanmimdevruloba.
rCeva mosaubrisaTvis: rodesac raimes ambobT, darwmunebuli unda iyoT, rom msmenelisaTvis gasagebia kavSiri
Tqven mier miwodebul Setyobinebasa da manamde miwodebul informacias Soris. Tu cvliT saubris Tema anu
Tqven mier Camoyalibebuli azri pirdapir kavSirSi ar aris wina informaciasTan, Tqven unda auxsnaT, ris
Sesaxeb saubrobT.
4. stili: ilaparakeT zustad da garkveviT; moerideT orazrovani frazebis gamoyenebas. teqsti agebul unda iqnes
mokle da gamarTuli winadadebebiT.
rCeva mosaubrisaTvis: Tqven valdebuli xarT ilaparakoT SeZlebisdagvarad garkveviT, Tumca, ara xarT dazRveuli
Secdomebisagan. rogorc yuradRebiani da gulisxmieri mosaubre, unda darwmundeT, rom msmenelebma sworad
gaiges, risi Tqmac gsurdaT.

5. Cans Tu ara qvemoT mocemul dialogSi, ramdenad iyenebs daTo graisis aqsiomebs?

ras amboben? ra SeiZleba ifiqros daTom?

giorgi: yofilxar niu-iorkSi? ar vici ratom mekiTxeba, amitom, albaT, ufro meti
daTo: erTxel, 1992 wels. unda vuTxra, vidre, ubralod `ho~.
giorgi: wasvlas vapireb, magram meSinia ar ver vetyvi, rom sanerviulo araferi aqvs, mainc ar
gamZarcvon. damijerebs. ra SeiZleba vuTxra iseTi, rac
daTo: Cemi azriT, iq bevri usafrTxo adgilia. simarTles hgavs da Tanac daamSvidebs?
Tu vetyvi, rom sastumroSi ar gavCerebulvar,
giorgi: sastumro rogori iyo?
SeiZleba ifiqros, rom sxvagan gavaTie Rame. iseTi
daTo: RamiT ar davrCenilvarT.
ram unda vuTxra, rac gasagebs gaxdis, ratom ar
SemiZlia kiTxvaze pasuxis gacema.
wasvla ar minda, magram ar minda uaris Tqma uxeSad
giorgi: ar ginda, erTad wavideT?
gamomivides. mixvdeba giorgi, rom Tavs varideb?
daTo: ar vici, unda vnaxo, ramdenad SevZleb
(Tavis daZvrenas vcdilob)
wamosvlas.

giorgi: aa . . .
gaeba maxeSi.
daTo: hm

keTdeba rogorc metyvelebis produqciaze (ras msmenelis gaTvaliswineba


irCeven adamianebi mocemul momentSi saTqmelad),
Cven SemogTavazeT, aRgeweraT 9.4 suraTi
ise, im procesebze, romlebic Setyobinebebs,
normaluri mxedvelobis mqone da brma ada-
gamonaTqvamebs udevs safuZvlad. metyveleba ar
metyveleba

mianisTvis im mizniT, rom gamonaTqvami konkre-


gulisxmobs mxolod zepir metyvelebas; metyve-
tuli msmenelis gaTvaliswinebiT dagegegmaT.
lebaa, agreTve, wera da JestebiT saubari. advi-
nebismier SemTxvevaSi saubrisas unda gaiTvalis-
lad gasagebad saxelmZRvaneloSi gamoyenebulia
winoT, vin aris Tqveni msmeneli da is infor-
sityvebi: mosaubre – is, vinc metyvelebs anu
macia, romelic unda miawodoT auditoriis
wers an laparakobs (igulisxmeba JestebiT
wevrebs (Clark, 1992, 1996). magaliTad, Tqven, albaT,
laparakic) da msmeneli – is, vinc ismens (igebs). 321
TavSi azrad ar mogivaT vinmes uTxraT, rom gasagebi iyos imitom, rom Tqven da Tqveni
`kata xaliCazea~, Tu man ar icis, rom kata megobari mcire jgufis wevrebi xarT, romelsac
xaliCaze mxolod maSin wveba, rodesac gareT aleqsic miekuTvneba (jgufis wevroba), an,
gasvla surs. msmenelis gaTvaliswinebis wesi, SesaZloa imitom, rom adre Tqven ukve aRniSneT
romelic TanamSromlobis princips emyareba, aleqsis arseboba (lingvisturi Tanaarseboba),
pirvelad filosofosma h. pol graisma (H. Paul an, sulac, imitom, rom aleqsi iqve dgas oTaxSi
Grice) Semoitana. graisi TanamSromlobis prin- (fizikuri Tanaarseboba).
cips ganixilavs, rogorc mosaubris instruqcias,
gamonaTqvami aagos mimdinare saubris pirobebisa saidan
da mniSvnelobis mixedviT.
am instruqciis arsis gasagebad graisma Camoa- viciT
yaliba oTxi aqsioma, romelsac gulisxmieri
eqspresiul metyvelebaze gavlenas axdens
da yuradRebiani mosaubreebi iyeneben. 9.3. cxril-
jgufis wevroba
Si warmodgenilia TiToeuli aqsioma da SeTx-
eqsperimentulLpirobebSi mkvlevrebi
zuli dialogi, sadac naCvenebia metyvelebis
studentebs sTxovdnen, SeesrulebinaT
dros aRwerili aqsiomebis gavlena pasuxebis
Sedarebis davaleba ise, rom winaswar ara-
SerCevaze. rogorc 9.3 cxrilidan Cans, karg
fers eubnebodnen. eqsperimentators win
mosaubres unda SeeZlos, gaTvalos, Tu ra
ewyo gansazRvruli TanmimdevrobiT 16 Ria
SeiZleba icodes da gaigos misma msmenelma.
baraTi (4X4) niu-iorkis xedebiT da mas
amgvarad, Tqven ar etyviT Tqvens megobars: „dRes
ise unda aRewera suraTebi, rom cdis pirebs
aleqsisTan erTad vsadilob~, Tu darwmunebuli
swori TanmimdevrobiT daelagebinaT isini.
ara xarT, rom man icis, vin aris aleqsi. garda
eqsperimentatori da cdis piri erTmaneTs
amisa, TqvenTvis da Tqveni megobrisTvis nacnob
ver xedavdnen, Tumca, maT hqondaT saubris
yvela aleqss Soris mxolod erTs axsenebT am
SesaZlebloba. eqsperimentators swrafad
konteqstSi (sadilad sxvasTan erTad ar
SeeZlo ganesazRvra, icnobda Tu ara c.p.
waxvalT); anu „saerTo codnaSi~ arsebobs vinme
niu-iorks. rodesac isini niu-iorkis mcxov-
aleqsi, romelic cnobilia rogorc TqvenTvis,
reblebs esaubrebodnen baraTebis aRsa-
ise _ Tqveni megobrisaTvis. herbert klarks da
werad, isini ufro metad iyenebdnen saku-
qeTrin marSals (Herbert Klark, Kethrine Marshal, 1981)
Tar saxelebs: „es aris sitikorpis Senoba~,
miaCniaT, rom „saerTo codna~ informaciis sam
vidre zogad maxasiaTeblebs: „es aris
wyaros eyrdnoba:
maRali Senoba samkuTxa saxuraviT~ (Clark,
jgufis wevroba – sxvadasxva sididis jgu- 1987).
fis wevrebi Semoklebul msjelobebs iyeneben,
roca azri eyrdnoba jgufis wevrebis saerTo
ufro dawvrilebiT ganvixiloT jgufis
gamocdilebas da gasagebia misi wevrebisTvis;
wevroba. warmoidgineT, rom vinmes pirvelad
lingvisturi Tanaarseboba – saubrisas
Tavi 9 / kognituri procesebi

xvdebiT. Tu Tqven gsurT, rom yuradRebiani da


adamianebi ukve ganxilul informacias (wina gulisxmieri mosaubre iyoT, pirvel rigSi unda
saubrebis dros) miiCneven „saerTo codnis~ gaarkvioT ra sazogadoebas (jgufs) ekuTvnis
nawilad; igi. amgvarad, mosaubre laparakis dros iTvalis-
fizikuri Tanaarseboba – roca mosaubre winebs Tavis molodins msmenelis Sesaxeb (Tu
da msmeneli fizikurad erT situaciaSi imyofe- ra iqneba misTvis gasagebi). adamianebs SeuZliaT
bian da Sexeba aqvT erTsa da imave obieqtebTan. TiTqmis zustad gansazRvron, ra SeiZleba
es gulisxmobs rogorc saubris garemos (sivrces, icodnen sakuTari jgufis wevrebma, Tumca,
romelSic saubari mimdinareobs), ise _ maT tendencia aqvT dauSvan, rom sxvebisTvisac
garSemomyof adamianebs. cnobilia is, rac TviTon ician (Fussel & Kraus,
1992). msmenelis codnis zusti gansazRvra SesaZ-
amrigad, rodesac Tqven axsenebT aleqsis: lebels xdis eqspresiuli metyvelebis adek-
„me dRes aleqsisTan erTad vsadilob~, SesaZloa,
322 vatur regulacias.Y
daakvirdiT, Tu ramdenad detaluri infor-
macia unda miawodoT quCaSi adamians, romelic
cxrili
9.4
gzis miswavlebas gTxovT. aZlevT Tu ara
Secdomebi gamonaTqvamis dagegmvaSi
konkretul kiTxvebs (magaliTad, iciT, sad aris
meria?), cdilobT Tu ara misi Cacmulobidan dagegmvis doneebi:
da metyvelebidan gamomdinare, gansazRvroT,  mosaubrem unda airCios sityvebi, romlebic
saidan aris igi da ramdenad dawvrilebiT unda saukeTesod gamoxataven mis azrs.

aRuweroT gza. Tu mosaubres enaze ori sityva adgas, magaliTad,


`movifiqre~ da `movigone~, SeiZleba Tqvas _
Cven ganvixileT eqspresiuli metyveleba
`movifone~.
Setyobinebis doneze. rogorc vnaxeT, gamona-
Tqvamis formireba damokidebulia msmenelze,  mosaubrem arCeuli sityvebi sworad unda daalagos
da gaaerTianos winadadebaSi.
romelsac esaubrebiT. axla ganvixiloT fsiqi-
kuri procesebi, romlebic saSualebas gaZlevT, radgan adamiani gegmavs gamonaTqvams, rogorc mTlian
erTeuls, SesaZloa, moxdes sityvebis gadanacvleba.
gamoTqvaT azri. cxviridan sisxli wamskda → sisxlidan cxviri
wamskda.
lamazi gogos kaba → gogos lamazi kaba.
metyveleba da Secdomebi
 mosaubrem bgerebi unda gaaerTianos sityvebSi,
gindaT saxeli gaiTqvaT? gavixsenoT v.a. romelTa Tqmasac apirebs.
spuneri (Reverend W.A. Spooner) oqsfordis
radganac adamianebi gamonaTqvams winaswar gegmaven,
universitetidan, romlis saxelis mixedviTac, SeiZleba moxdes bgeraTa gadanacvleba.
ori an meti sityvis pirveli marcvlebis gada- cali xeli → xali celi.
nacvlebas spunerizmi ewoda. riverend spunerma
es saxeli samarTlianad daimsaxura. zarmac
students semestris gacdenis SemTxvevaSi frazis li Secdomebis mxolod bunebriv pirobebSi
„You have wasted the whole term~ („Sen mTeli semes- dakvirvebiT da maTi aRnusxviT. maT Seiswavles
tri gaacdine~) nacvlad eubneboda: _ „You have eqsperimentul pirobebSi metyvelebis Secdome-
tasted the whole worm~ _ („Sen mTeli matli SeWame~) bis xelovnurad gamowvevis sxvadasxva xerxebi
(waste – gacdena; taste _ gemos gasinjva, term _ (Bock, 1996).
semestri). spunerizmi metyvelebis Secdomebis am teqnikis gamoyenebiT SesaZlebeli gaxda
erT-erTi saxeobaa, romelsac saubris dros moqnili eqspresiuli metyvelebis safuZvlad
vuSvebT. es Secdomebi gasagebs xdis azris gamoT- mdebare rogorc procesebis, ise reprezen-
qmis dagegmvis process. rogorc 9.4 cxrilidan taciebis met-naklebi gageba.
Cans, gamonaTqvamis dagegmva ramodenime erTma-
procesebi. gaixseneT me-6 TavSi ganxi-
neTisgan gansxvavebul doneze xdeba, romelTagan
luli xelovnurad Seqmnili predispoziciuli
TiToeulze SeiZleba gamovlindes metyvelebis
spunerizmi. es teqnika cdis pirebs ubiZgebs,
Secdomebi (Bock&levet, 1994; Rapp&Goldrick, 2000).
laparakis dros dauSvan spunerizmiseuli Sec-
gasaocaria, magram aRwerili Secdomebi, rogorc
domebi (baars, 1992). cdis pirebs sTxoven, waiki-
Cans, ar unda iyos SemTxveviTi – isini gasagebi
Txon dawyvilebul sityvaTa sia, romlebsac
xdeba, Tu gaviTvaliswinebT sasaubro enis
msgavsi fonematuri struqtura aqvT:L
struqturas. mosaubrem SeiZleba gadaanacvlos
styvebis pirveli asoebi – „tips of the slung~– buzi-fuli
nacvlad „slips of the sung~-isa, magram arasodes baRi-fari
ityvis „tlips of the sung~, radganac am SemTxvevaSi boli-foni
metyveleba

irRveva inglisuri enis marTlweris wesi, bedi-fexi


romlis mixedviTac sityvis TavSi arasodes
Semdeg ki sTxoven, xmamaRla Tqvan „feri-
gvxvdeba „tl~(Fromkin, 1980).
beri~. rig SemTxvevebSi zogierTi cdis piri
metyvelebis Teoriuli modelebis agebisas
manamde wakiTxuli sityvebis gavleniT ambobs
didi mniSvneloba eniWeba metyvelebis Secdomebs,
„beri-feri~.
amitom mkvlevrebi ar Semoifarglebian aRniSnu-
323
am teqnikebis gamoyenebiT mkvlevrebs saSua- SeiZleba erTmaneTisgan gansxvavebuli azris
leba eZlevaT, Seiswavlon mosaubris mier Sec- gamosaxatad. Tqven, rogorc msmeneli, rogor
domebis daSvebis albaTobaze moqmedi faqtorebi. airCevT mxolod erT azrs? metyvelebis gagebaze
magaliTad, spunerizmis msgavsi Secdomebis saubars orazrovani mniSvnelobis problemis
albaToba izrdeba, rodesac bgerebis gadaad- ufro detaluri ganxilviT daviwyebT.
gileba realur sityvebs gvaZlevs (Baars et al.,
1975; Stemberger, 1992); amgvarad, „feri-beri~-s magi-
orazrovnebis daZleva
vrad „beri-feri~-s Tqmis albaToba ufro metia,
vidre, magaliTad, „coli-qmari~-s magivrad ras niSnavs sityva bari? TavSi, albaT, misi
„qmoli-cari~-s Tqmis albaToba. msgavsi Sedegebi ori mniSvneloba mainc mogividaT: erTi,
savaraudos xdis, rom metyvelebaSi CarTuli romelic dakavSirebulia miwaTmoqmedebasTan
zogierTi kognituri procesi uzrunvelyofs (sasoflo-sameurneo saqmianobasTan) da meore,
kognituri Secdomis gamovlenas da gasworebas. romelic dakavSirebulia kafesTan. warmoid-
es procesebi ar gvaZleven iseTi Secdomebis gineT, rom vinme geubnebaT: `mas aqvs bari~,
daSvebis uflebas, romlebic konkretuli rogor xvdebiT, ra igulisxmeba am konkretul
enisaTvis miuRebeli da ararealuri sityvebis SemTxvevaSi? Tqven unda SeZloT am or mniSvne-
gamoTqmas gulisxmobs. lobas Soris arsebuli leqsikuri orazrovnebis
daZleva. Tu dafiqrdebiT, aRmoaCenT, rom zo-
reprezentaciebi. erT-erTi eqsperimentis
gierTi kognituri procesis gamoyenebiT, konteq-
dros cdis pirebs sTxovdnen wyvil-wyvilad
stidan gamomdinare cdilobT sityvis orazrov-
waekiTxaT idiomaturi gamoTqmebi, magaliTad,
nebis daZlevas. ris Sesaxeb saubrobdiT manamde
shoot the breeze – raise the roof (bevri laparaki –
_ samuSao iaraRebze Tu gasarTob adgilebze.
aurzauris atexva); ori wamis Semdeg ki sTxov-
es farTo konteqsti unda dagexmaroT sityvis
dnen, rac SeiZleba swrafad gaexsenebinaT erT-
ori mniSvnelobidan erT-erTis arCevaSi, magram
erTi. droSi SezRudvis pirobebSi cdis pirebi
rogor?
zogierT SemTxvevaSi urevdnen ori frazis
sanam am kiTxvaze pasuxs gavcemdeT, gagacnobT
sityvebs da iZaxdnen shoot the roof. Secdomis
orazrovnebis kidev erT tips. ras niSnavs es
daSvebis albaToba am SemTxvevaSi ufro didia,
winadadeba: `ninos da giorgis dedas gadasces
vidre zemoT aRweril SemTxvevaSi, radgan bolo
daxmareba.~ Tqven SeiZleba gaigoT misi mxolod
or gamonaTqvams erTnairi mniSvneloba aqvs. es
erTi mniSvneloba, magram am SemTxvevaSi saqme
Sedegebi miuTiTebs, rom erTnairi mniSvnelobis
gvaqvs struqturul orazrovnebasTan. (Akmajian
mqone idiomebiT reprezentaciebi erTmaneTTan
et al., 1990) (ix. suraTi 9.5). lingvistebi winadade-
aris mexsierebaSi dakavSirebuli: rodesac
bis struqturis sailustraciod xSirad iyeneben
adamiani apirebs Tqvas erTi idioma, msgavsi
diagramebs. I nawilSi warmodgenilia winada-
mniSvnelobis mqone idiomis reprezentaciulma
debis _ `kata xaliCazea~ _ analizi. am winada-
kavSirma SeiZleba ganapirobos kombinirebuli
debis struqtura Zalian martivia. II da III
Secdomis aRmoceneba (Cutling & Bock, 1977).
nawilSi ki warmodgenilia winadadebis _ `ninos
Tavi 9 / kognituri procesebi

Cven ganvixileT zogierTi faqtori, romelic da giorgis dedas gadasces daxmareba~ _ ori
ganapirobebs ama Tu im gamonaTqvamis warmoTqmas gansxvavebuli mniSvnelobis SedarebiT rTuli
da zogierTi procesi, romelic xels uwyobs struqtura. II nawilSi gakeTebuli analizis
maT aqtivizacias. axla ki SevexoT msmenelebs, mixedviT, fraza `ninos da giorgis~ exeba dedas,
romlebic mosaubris mier nagulisxmev azrs erT adamians _ ori bavSvis dedas gadasces
igeben. daxmareba. III nawilSi warmodgenili analizis
mixedviT, winadadebaSi gamoyofilia ori qvem-
debare _ `ninos~ da `giorgis dedas~, e.i. or
impresiuli metyveleba adamians gadasces daxmareba. romeli mniSvnelo-
warmoidgineT, rom mosaubre ambobs: `kata biT igebT winadadebas, rodesac mas pirvelad
xaliCazea.~ Tqven ukve iciT, rom, konteqstidan kiTxulobT? rogorc xedavT, am SemTxvevaSic
324 gamomdinare, am gamonaTqvamis gamoyeneba winadadebas ori mniSvneloba aqvs da Cven vub-
suraTi
9.5

winadadebis
struqtura
winadadebis gramatikuli
struqturis TvalsaCino
ilustraciis mizniT, lin-
gvistebi xSirad iyeneben
diagramebs. I struqtura
warmoadgens winadadebis _
`kata xaliCazea~ _ struqtu-
rul analizs; II da III struq-
tura ki gviCvenebs, rom
winadadeba _ `ninos da gior-
gis dedas gadasces dax-
mareba~ _ ori erTmaneTisagan
gansxvavebuli struqturuli
analiziT SeiZleba iyos war-
modgenili. vis gadasces
daxmareba? or adamians Tu
erTs?

rundebiT igive kiTxvas, romelic leqsikuri nebuli yvavili, iseve, rogorc meore winada-
orazrovnebis dros gaCnda: rogor gansazRvravs debaSi. mesame winadadebis pirvel nawilSi aRwe-
konteqsti erTi mniSvnelobis amorCevas ori an rilia situacia, romelic qmnis konteqsts meore
meti SesaZlo variantidan? winadadebisTvis _ `yvavili aqvs~. es magaliTebi
davubrundeT leqsikur orazrovnebas (sityvis gviCvenebs, rom Tqven iTvaliswinebT miniSnebis
orazrovnebas), ganvixiloT Semdegi winadadeba: sxvadasxva tips. konteqstis mixedviT msmeneli
„anas yvavili aqvs~. momentalurad gansazRvravs orazrovani sityvis
ra aris am SemTxvevaSi yvavili? warmoidgineT, mniSvnelobas (Binder & Morris, 1995; Sereno, 1995).
rom TavSi leqsikoni gaqvT. yvavilis mniSvne- struqturuli orazrovnebis daZleva konteqstis
loba, albaT, aseTi iqneba: mixedviT xdeba (MacDonald, 1993; Shapiro et al., 1993;
gansazRvreba 1: mcenare. Trueswell, 1996). erTmaneTisgan gansxvavebul aseT
gansazRvreba 2: infeqciuri daavadeba. gramatikul struqturebs Soris swrafi arCevis
am winadadebiT gadmocemuli informacia ar SesaZleblobas konteqsti iZleva.
gvaZlevs saSualebas, SesaZlo ori mniSvnelo- modiT, Cvens magaliTs davubrundeT, romelic
bidan avirCioT erT-erTi. rogorc kvlevis pirvelad ganvixileT da romelic sakmaod
Sedegebi adasturebs, aseTi tipis winadadebis
wakiTxvis Semdeg mexsierebisTvis misawvdomi
xdeba sityvis orive mniSvneloba (Vu et al., 1998).
konkretul situaciaSi sityvis mniSvnelobis
gansazRvrisaTvis saWiroa konteqstis gaTvalis-
wineba, magram rogor gvexmareba is mniSvnelobis
arCevaSi? kvlevebis mixedviT aRmoCnda, rom
konteqsti uzrunvelyofs azris gagebis ramdenime
(tipis) saSualebas (Vu et al., 1998, 2000). ganvixiloT
metyveleba

Semdegi magaliTebi:
1. ana avadaa yvaviliT;
2. ana krefda yvavilebs;
3. ana ver mova. mas yvavili aqvs.
pirvel winadadebaSi zmnis mixedviT, SesaZ-
loa ganvsazRvroT, ra mniSvnelobiTaa gamoye- 325
vnaxeT, rom sityvasityviT versia axlo
cxrili
9.5 kavSirSia sityvebis pirdapir mniSvne-
lobasTan. igive gamonaTqvamis arapir-
orazrovani gamonaTqvamis pirdapiri dapiri versia mas sarkastul mniSvnelobas
da sarkastuli interpretacia aniWebs. axla gamoviyenoT zemoT aRniS-
pirdapiri mniSvnelobiT naxmari gamonaTqvami nuli modelebi leqsikuri orazrovnebis
ilustraciis mizniT. Tu mkiTxveli infor-
marta dis saxlSi mivida stumrad. gareT yinavda da
marta Zalian bednieri iyo, rom saxlamde miaRwia. man macias sityvasityviT amuSavebs konstan-
uTxra das: „Seni saxli Zalian myudroa, ra mSvenieria turi rigis (Tanmimdevrobis) mixedviT,
aq da rogor Tbila~. maSin mosalodnelia, rom Tavdapirvelad
igi Seecdeba gamonaTqvamis pirdapiri mniS-
sarkastuli moTxovna
vnelobis gagebas. Tu es gza warumatebeli
tonis amxanagi, romelTanac cxovrobs igi, yovelTvis aRmoCndeba, mkiTxveli gamonaTqvamis sxva
Rias tovebs misaRebi oTxis fanjaras, maSinac ki, mniSvnelobas ganixilavs (Crice 1975; 1978;
rodesac gareT yinavs. tonis mravaljeradi Txovna –
daeketa fanjara – uSedego iyo; erTxel fanjara Ria Searle, 1979a). am modelis mixedviT, moTxovnis
iyo, tonis ar sjeroda, rom mis amxanags ar scioda da da sarkastuli gamonaTqvamis gagebas ufro
uTxra amxanags: „ra mSvenieria aq da rogor Tbila~.
meti dro sWirdeba, vidre pirdapiri gamo-
naTqvamis. mkiTxvelisTvis ki ufro advilia
orazrovania: `kata xaliCazea~. am SemTxvevaSi sarkastuli gamonaTqvamis gageba, vidre
orazrovneba ganpirobebulia Tavad SinaarsiT pirdapiris. kvlevebis safuZvelze dad-
da ara calkeuli sityvebiT an winadadebis ginda, rom mkiTxvelebi ufro swrafad
struqturiT. mkvlevrebma aRmoaCines, rom kon- igeben sarkastul moTxovnas, vidre igive
teqstis mixedviT gadawyobis kanoni am Sem- gamonaTqvamis pirdapir mniSvnelobas (Gibbs,
TxvevaSic moqmedebs (Gibbs, 1994). 1986).
SegviZlia davaskvnaT, rom metyvelebis
procesSi adamiani orazrovnebis dasaZlevad
efeqturad iyenebs konteqsts. am dros sruli
ra gvesmis
SeTanxmebulobaa naTqvamsa da msmenelis mier orazrovnebis daZlevis Sesaxeb saubrisas
gagebul azrs Soris. metyvelebis procesis aqcenti gavakeTeT imaze, Tu ras vigebT. axla
ganxilvisas Cven gamovyaviT e.w. „msmenelis yuradRebas gavamaxvilebT naTqvamis gagebaze,
gaTvaliswineba~ _ procesebi, romelTa saSuale- Sesabamisad, kiTxvas ase davsvamT: rodis Cndeba
biTac mosaubre mimdinare situaciis Sesatyvis mexsierebaSi reprezentaciebi _ frazis Tu
gamonaTqvams irCevs. impresiuli metyvelebis mTliani teqstis gagebis dros? magaliTad, ra
analizis safuZvelze dadginda, rom msmenels inaxeba mexsierebaSi, rodesac Tqven gaigebT
aqvs molodini, rom mosaubre sworad metyvelebs. ukve nacnob frazas: `kata xaliCazea~. kvlevebis
amrigad, msmenelisaTvis mizanSewonilia, naT- safuZvelze dadginda, rom mniSvnelobis mqone
Tavi 9 / kognituri procesebi

qvami fraza gaiazros konteqstidan gamomdinare. reprezentaciebi warmodgenilia bazisuri


erTeulebiT, romlebsac propoziciebs uwodeben
(Clark & Clark, 1877; Kintsh, 1974). propozicia
saidan
gamonaTqvamis ZiriTadi azria. winadadebis _
viciT `kata xaliCazea~ _ ZiriTadi azri isaa, rom
raRac wevs raRacaze. am frazis wakiTxvisas
konteqsti gvexmareba arapirdapiri
Tqven gamoyofT propozicias ze da cdilobT,
mniSvnelobis gagebaSi
gaigoT katasa da xaliCas Soris arsebuli
ganvixiloT gamonaTqvami: „aq mSvenieria mimarTeba, romelic gamoxatulia am propoziciiT.
da Tbila~. ras niSnavs es? rogorc 9.5 propoziciebis Cawera xSirad ase xdeba: ze
cxrilidan Cans, SesaZlebelia, am tipis (kata, xaliCa). mravali gamonaTqvami erTze met
martiv gamonaTqvamebs sxvadasxva istoriis propozicias Seicavs. ganvixiloT Semdegi
326 SeTxzviT sxvadasxva azri mivaniWoT. Cven
winadadeba: `kata uyurebda Tagvs, romelic SeZvra mocemuli, vidre maSin, rodesac mas sxva
taxtis qveS~. aq pirveli Semadgeneli propo- propoziciidan amoRebuli sityva uZRoda
ziciaa qveS (Tagvi, taxti). aqedan vawyobT: win. es Sedegi cxadyofs, rom cnebebi _
SeZvra [(Tagvi, qveS (Tagvi, taxti)]; sabolood „mavzoleumi~ da „moedani~ erTad iyo
ki miviRebT: uyurebda [kata, SeZvra (Tagvi, qveS warmodgenili mexsierebaSi (Ratclif &McKoon,
(Tagvi, taxti))]. 1978).

qveS (Tagvi, taxti)


rodisme SegimCneviaT, rom Zalian Znelia
SeZvra [Tagvi, qveS (Tagvi, taxti)]
vinmes naTqvamis zustad damaxsovreba? SesaZloa,
uyurebda [kata, SeZvra (Tagvi, qveS (Tagvi,
gicdiaT zustad (sityvasityviT) dagemaxsov-
taxti))]
rebinaT raime fraza filmidan da saxlSi dab-
rogor SegviZlia SevamowmoT, rom mniSvne- runebuls aRmogiCeniaT, rom aqedan mxolod
lobis fsiqikuri propoziciebi marTlac ase zogadi azri gaxsovT. es magaliTi miuTiTebs,
muSaobs? metyvelebis fsiqologiis sferoSi Tu ratom ar aris srulyofili sityvasityviT
Catarebuli zogierTi kvleva miznad isaxavda, damaxsovreba. imitom, rom erT-erTi ZiriTadi
eCvenebina propoziciuli reprezentaciebis operacia, romelsac Tqveni metyveleba axor-
roli metyvelebis gagebaSi (Kintsch, 1974). rogorc cielebs, propoziciebis gamoyofas gulixmobs,
kvlevebis safuZvelze dadginda, Tu frazaSi xolo propoziciebis zusti Tanmimdevroba
ori sityva ekuTvnis erTsa da imave propozicias, swrafad ikargeba Cvens mexsierebaSi (magaliTad,
mexsierebaSi maTi warmodgena xdeba erTdrou- „kata misdevs Tagvs~ _ „Tagvi gaurbis katas~).
lad, maSinac ki, rodesac isini erTad ar dganan mexsierebaSi Senaxuli yvela propozicia ar
winadadebaSi. aRmocendeba zustad miRebuli informaciis
safuZvelze. msmenelebi xarvezebis Sevsebas
daskvniT axerxeben, logikuri daSvevebis gakeTeba
saidan SesaZlebelia mexsierebaSi arsebuli informa-
viciT ciis safuZvelze. ganvixiloT ori winadadeba:
me sakonditroSi mivdivar TeasTan Sesaxved-
propoziciebi qmnian mexsierebis rad.
struqturas igi Sempirda, rom miyidis namcxvars.
ganvixiloT winadadeba: „mavzoleumi, imisaTvis, rom es winadadeba gaigoT, saWiroa,
sadac mefe ganisvenebda, moedans gadah- sul cota, ori daskvnis gakeTeba. Tqven unda
yurebda~. miuxedavad imisa, rom am wina- gaarkvioT, vin aris `igi~ meore winadadebaSi
dadebaSi mavzoleumi da moedani erTmane- da rogor aris maRaziaSi wasvla dakavSirebuli
Tisgan daSorebulia, propoziciuli ana- dapirebasTan, rom giyidian namcxvars. megobari,
lizi gvafiqrebinebs, rom isini mexsie- vinc es winadadeba giTxraT, vTqvaT, darwmune-
rebaSi erTad unda Seikribos propozi- bulia, rom Tqven SegiZliaT am ori momentis
ciaSi gadahyurebda (mavzoleumi, moedani). gaTvaliswineba. Tqven arasodes getyvian: _ `me
am analizis Sesamowmeblad mkvlevrebma mivdivar sakonditroSi TeasTan Sesaxvedrad;
cdis pirebs warudgines sityvebis Camo- igi _ Teas vgulisxmob _ Sempirda, rom miyidis
naTvali da sTxoves, ganesazRvraT, iyo Tu namcxvars da sakonditro aris maRazia, sadac
ara TiToeuli sityva winadadebaSi. gemrieli namcxvrebi iyideba~. mosaubre yovel-
zogierT cdis pirs CamonaTvalSi mavzo- Tvis Tvlis, rom msmeneli TavisTavad, varaudiT
metyveleba

leumi uSualod moednis Semdeg miewoda, akeTebs daskvnebs miRebuli informaciidan.


zogs ki _ sxva propoziciidan amoRebuli uamravi gamokvleva mieZRvna imis garkvevas,
sityvis Semdeg. pasuxi _ „diax, iyo Tu ra saxis daskvnebs akeTeben msmenelebi regu-
mavzoleumi~ gacilebiT swrafad modioda daskvna (Inference) _ xarveziani informaciis
im SemTxvevaSi, rodesac CamonaTvalSi Sevseba arsebuli mtkicebulebebis an rwmenis
mavzoleumi uSualod moednis Semdeg iyo
327
da Teoriis safuZvelze.
fsiqologia Cvens cxovrebaSi

SeuZliaT Tu ara cxovelebs enis Seswavla

Tqven, ra Tqma unda, gina-


xavT filmi, an satelevizio
Sou, sadac cxovelebi Cveu-
lebriv saubroben adamianeb-
Tan. gaxsovT mister edi _
molaparake cxeni? SesaZle-
belia es realur cxovrebaSi?
am sakiTxis kvleva gasuli
saukunis 20-iani wlebidan
daiwyo; fsiqologebma scades
SimpanzeebisaTvis eswavlebi-
naT laparaki. radganac Sim-
panzeebs ar gaaCniaT lapara-
kisaTvis Sesaferisi sametyve-
lo aparati, mkvlevrebi iZu-
lebulni gaxdnen, komuni-
kaciis damyarebis sxva meTo-
debi moeZebnaT. magaliTad, cema) (Premark, 1971). am eqsperi- azriani gamoyeneba. aseve, mniS-
Simpanzes, saxelad vaSos, as- mentebis Sedegebma azrTa sxva- vnelobaTa umetesoba, rac mie-
wavles amerikuli niSnebis dasxvaoba warmoSva (Seidenberg & wereba maimunis gamonaTqvams,
enis gamartivebuli varianti Pebitto, 1979). kritikosebi dainte- xom ar Cndeba adamianis da
(Gardner & Gardner, 1969); Sim- resdnen Semdegi sakiTxebiT: ara maimunis TavSi.
panzes, saxelad saras ki daas- Simpanzeebis mier simboloebis ukanaskneli wlebis ganmav-
wavles simboloebiT manipu- an Jestebis SemTxveviTi kombi- lobaSi siu sevij-rumbaum (Sue
lacia (simboloebi aRniS- naciebis (magaliTad, vaSo bo- Savage-Rumbaugh, 1998) da misma
navdnen iseT cnebebs, rogo- diSi, Sen meti daleva) gamo- kolegebma Caatares kvleva,
ricaa, magaliTad, vaSli, mi- yeneba aris Tu ara metyvelebis romlis Sedegadac gamoikveTa

larulad (Gerrig, 1993; Graesser et al., 1994; McKoon & aRniSna, rom es iyo dana. Tumca, kvlevis
Ratcliff, 1992). aRmoCnda, rom nebismieri gamonaT- Sedegebis mixedviT dadginda, rom am da msgavsi
Tavi 9 / kognituri procesebi

qvamis SemTxvevaSi potenciuri daskvnebis tipis winadadebebis kiTxvis bunebriv pirobebSi


raodenoba SeuzRudavia. magaliTad, vinaidan adamianebs TavSi ar mosdiT cneba `dana~ (Dosher
Tqven iciT, rom Tea aris adamiani, Tqven SegiZ- & Corbett, 1982). kvlevis aseTi Sedegebi adasturebs,
liaT gaifiqroT, rom mas aqvs guli, RviZli, rom sakmaod sando daskvnebis gakeTebac ki ar
filtvebi da a.S. magram Tqven, albaT, es TavSi xdeba avtomaturad, magaliTad, viRaca daWres
azrad ar mogivaT maSin, rodesac vinme geubnebaT: daniT. daskvnebis umetesoba, romlebsac Tqven
`me sakonditroSi mivdivar TeasTan Sesaxvedrad~. akeTebT, daaxloebiT iseTivea, rogorc wina
kvlevebis safuZvelze dadginda, rom msmenelebi winadadebis SemTxvevaSi, romelic gulisxmobs
sakmao sifrTxiliT ekidebian daskvnebis gake- mimarTebis damyarebas `Teasa~ da nacvalsaxel
Tebas. ganvixiloT Semdegi winadadeba: `arqi- `igi~-s Soris da `sakonditrosa~ da `namcxvars~
teqtorma daWra kaci~. Soris. aseTi daskvnebi saSualebas gaZlevT,
rodesac cdis pirebs ekiTxebodnen, ra iaraRi gamoiyenoT im informaciis reprezentacia,
328 igulisxmeboda am winadadebaSi, umravlesobam romelsac mosaubre gadmogcemT.
ufro zusti monacemebi Simpan- miani enis adreuli aTvisebis SeuZliaT xmis Secvla _
zeebis metyvelebis unaris Se- periodSi (ix. Tavi 11). kvlevis mdedri maimunebi saSiSroebis
saxeb. sevij-rumbau, ZiriTadad, safuZvelze dadginda, rom dros ufro maRali sixSiris
bonobos jiSis Simpanzeebze Simpanze-panpanzesac ki SeuZlia xmebs gamoscemen, roca Tavis
muSaobda, romlebic, evolu- zogierTi inglisuri sityvis STa m o m a v a l m a i m u n e b Ta n
ciuri TvalsazrisiT, ufro mniSvnelobis daufleba, Tumca, erTad arian, vidre sxvebTan.
axlos arian adamianTan, vidre bonobos jiSis maimuns – panba- vervetis jiSis maimunebs ar
Cveulebrivi Simpanzeebi. aRsa- niSas bevrad ufro meti sityvis SeuZliaT msmenelis codnis
niSnavia, rom bonobos jiSis daswavlis unari aqvs (Brake & gaTvaliswineba da, aqedan
orma maimunma, kinzim da muli- Savage-Rumbaugh, 1995). gamomdinare, xmis Secvla:
kam kvlevis procesSi spon- bonobos jiSis maimunebze mi- eqsperimentul pirobebSi
tanurad aiTvises plastma- Rebuli Sedegebi gasaocaria, Seqmnili saSiSroebis Sem-
sisagan damzadebuli simbolo- Tumca, metyvelebis unarisa da TxvevaSi deda vervetebi
ebis mniSvneloba; maT ar sityvis ubralod gamoyenebas erTsa da imave xmebs gamos-
dasWirdaT rTuli treningi. Soris didi gansxvavebaa. gavix- cemen marto yofnis drosac
isini simboloebis mniSvne- senoT e.w. msmenelTa gaTvalis- da maSinac, roca maTi STam-
lobebs avtomaturad daeuf- wineba. SeuZliaT cxovelebs in- omavali safrTxis momaswave-
lnen adamianebsa da bonobos formaciis Secvla auditoriaze beli movlenis TviTmxilve-
jiSis maimunebs Soris komuni- morgebis mizniT? mkvlevrebma lia. mkvlevrebma daadgines,
kaciis procesze dakvirvebisas. gadawyvites, pasuxi gaecaT am rom adamiani erTaderTi
garda amisa, maT esmiT zogier- kiTxvaze. doroTi Cenim da ro- cocxali arsebaa, romelsac
Ti inglisuri sityvis mniS- bert seifarsTma (Dorothy Cheney, SeuZlia sxvisi codnis gaT-
vneloba, magaliTad, kanzas Robert Seyfarth, 1990) didi kvleva valiswineba da, Sesabamisad,
SeuZlia sityvis gagonebaze Caatares. isini vervetis jiSis qcevis Secvla (Povinelli &
dados misi Sesabamisi simbo- maimunebis komunikaciur unarebs Prince, 1998).
lo an foto. mkvlevrebma swavlobdnen. sxvadasxva tipis rogorc naxeT, Simpanzesa
bonobosa da Simpanzes jiSis saSiSroebis, magaliTad, leo- da bonobos jiSis maimunebs
ori maimunisaTvis Seqmnes pardis, arwivis an gvelis moax- gaaCniaT adamianis msgavsi
pirobebi, sadac maimunebi loebis dros es maimunebi metyvelebisaTvis aucile-
metyvelebis iseT gamocdi- gansxvavebul xmebs gamoscemen. beli zogierTi, magram ara
lebas iRebdnen, rogorc ada- maT auditoriidan gamomdinare yvela unari.

metyvelebis ganxilvam gviCvena, ramdeni ram araerTgzis ganixilaven. es kiTxva rom ufro
esaWiroeba mosaubres, raTa warmoTqvas swori konkretuli iyos, gagacnobT kros-lingvistur
winadadeba Sesabamis dros da msmenels, raTa magaliTs. warmoidgineT, rom bavSvma dainaxa,
sworad gaigos mosaubris mier nagulisxmevi rogor isrola mamamisma burTi. Tu bavSvi
azri. Cven, rogorc wesi, amas ar vacnobierebT. inglisurenovania, ityoda: _ Daddy threw the ball –
rogor ggoniaT, kargad aris agebuli Tqveni `mamam isrola burTi~, xolo Tu bavSvi Turqul-
kognituri procesebis muSaobis meqanizmebi? enovania, maSin ityoda Topu babam atti. rogor
fiqrobT, am winadadebebSi erTi da igive azria
mocemuli da mxolod sityvebia gansxvavebuli?
metyveleba

metyveleba, azrovneba da es mTlad ase ar aris: -ti sufiqsi Turquli


kultura winadadebis boloSi miuTuTebs, rom mosaubre
Tu swavlobT, an iciT ucxo ena? Tu asea, movlenis TviTmxilvelia; roca mosaubre
rogor ggoniaT, or enaze Tqven gansxvavebulad gagonils hyveba, maSin winadadeba mis sufiqsiT
fiqrobT? axdens Tu ara gavlenas ena azrov- mTavrdeba, anu iqneboda atmis. inglisur enaze
nebaze? es is kiTxvaa, romelsac mkvlevrebi mosaubre adamianebi samyaros ar yofen im
329
movlenebis mixedviT, romlebic sakuTari raodenobaa. lingvisturi analizis safuZvelze
TvaliT ixiles da romlebic sxva wyaroebidanaa dadginda, rom inglisur enaSi ferTa 11 dasa-
cnobili (Slobin, 1982; Slobin & Aksu, 1982). SesaZ- xelebaa (Savi, TeTri, wiTeli, yviTeli, mwvane,
lebelia Tu ara, rom ori enis gansxvavebulma lurji, yavisferi, mewamuli, vardisferi, stafi-
gramatikulma moTxovnebma gavlena moaxdinos losferi, nacrisferi), xolo zogierT enaSi,
azrovnebis stilze? Turquli da inglisuri magaliTad, papua axal gvineaze mcxovrebTa enaSi,
enis SemTxvevaSi am kiTxvaze pasuxi ucnobia. romelsac dani ewodeba, ferTa ori dasaxeleba
xom ar gsurT CaataroT kvleva? es gansxvaveba arsebobs _ Savi da TeTri (muqi da Ria) (Berlin &
gasagebs xdis azrovnebaze enis potenciuri Kay, 1969). uorfi miiCnevs, rom adamiani `samyaros
zegavlenis sakiTxiT dainteresebas. mSobliuri enis safuZvelze adiferencirebs~
am sakiTxis mecnieruli Seswavla edvard (1956 gv. 213): mkvlevrebi varaudoben, rom ferTa
sepirma (Edward Sapir) da misma studentma benjamen dasaxelebis raodenoba (2 an 11), SesaZloa,
lii uorfma (Benjamin Lee Whort) daiwyes. kros- gavlenas axdendes sxvadasxva enaze mosaubre
lingvisturi kvlevebis safuZvelze miRebul adamianebis mier ferebis klasifikaciis una-
Sedegebze dayrdnobiT avtorebma daaskvnes, rom rebze.
enaSi gansxvavebebi azrSi gansxvavebebs Semdgomi kvlevebis Sedegebis analizis safuZ-
ganapirobebs. sepiri aRniSnavs: velze dadginda, rom sxvadaxsva enaze molaparake
adamianebi erTnairad asruleben ferebis klasi-
„Cven vxedavT da gansxvavebulad gan-
fikaciis davalebebs. es monacemebi eWvqveS
vicdiT movlenebs, radganac Cveni sazo-
ayeneben mtkicebas lingvisturi determinizmis
gadoebis enobrivi Cvevebi interpretaciis
Sesaxeb, Tumca, mkvlevrebi mainc iziareben azrs
gansazRvruli arCevanisadmi gangvawyobs~
SedarebiT susti gavlenis Sesaxeb – metyve-
(Sapir, 1941/1964, gv. 69)
lebaSi gansxavebebs kognituri gansxvavebebi
sepirma da uorfma es daskvna maT mier Cata- sdevs Tan.
rebuli kvlevebis Sedegebis safuZvelze gaakeTes.
uorfma Camoayaliba ori hipoTeza, romlebic
sepir-uorfis hipoTezis saxeliTaa cnobili (ix.
saidan
Brown, 1976). viciT
 lingvisturi fardobiToba _ enebs Soris metyveleba gavlenas axdens ferebis
arsebuli struqturuli gansxvavebebi aisaxeba klasifikaciaze
am enebze molaparake individebis gansxvavebul mkvlevrebma cdis pirebs sTxoves, See-
aralingvistur kognitur unarebze. mowmebinaT sami feris wiri. ferebi aRe-
 lingvisturi determinizmi – enis struq- buli iyo lurjidan mwvanemde speqtrul
diapazonSi. cdis pirebs evalebodaT, gane-
tura Zlier gavlenas axdens da, SesaZloa,
sazRvraT, sami elferidan yvelaze metad
mTlianadac gansazRvravdes am enaze molaparake
romeli gansxvavdeboda danarCeni orisagan.
individebis mier samyaros aRqmasa da azrovnebas.
Tavi 9 / kognituri procesebi

cdis pirTa erTi jgufi warmodgenili


am ori hipoTezidan lingvisturi deter- iyo inglisurenovani individebiT (ingli-
minizmi SedarebiT ufro Zlieria, radgan is sur enaSi arsebobs mwvanisa da lurjis
amtkicebs, rom ena, faqtobrivad, gansazRvravs leqsikurad gansxvavebuli erTeulebi),
azrovnebas. Tanamedrove mecnierebma – fsiqo- xolo meore – CrdiloeT meqsikaSi mcxov-
logebma, lingvistebma da anTropologebma rebi individebiT, romlebic tarahumaras
araerTgzis scades kvlevis zusti meTodebis enaze laparakoben. am enaSi lurjisa da
Seqmna am hipoTezis gadasamowmeblad (Gumperz & mwvane elferis aRsaniSnad arsebobs
Levinson, 1996). mxolod erTi sityva – Siyoname. mkvlevrebi
ganvixiloT azrovnebaze enis gavlenis erT- varaudobdnen, rom, Tu sepir-uorfis
erTi aspeqti. SesaZloa, gagikvirdeT, rom sxva- hipoTeza marTalia, maSin inglisurenovani
dasxva enaSi ferTa dasaxelebis gansxvavebuli individebi SeZlebdnen lurjisa da mwva-
330
nis zRvarTan axlomyofi elferis garCevas, sadac mniSvneloba vizualur xatzec aris
radganac inglisur enaSi arsebobs sityve- damokidebuli.
bi mwvane (green) da lurji (blue); xolo
imis gamo, rom tarahumaras enaSi aseTi
gansxvavebuli erTeulebi ar arsebobs, am Sejameba
enaze molaparake cdis pirebi ver SeZle-
saubrisas adamianebi cdiloben, iyvnen
bdnen mosazRvre elferebis garCevas (Key
gulisxmierebi da yuradRebianebi. Sesabamisi
& Kempton, 1984, p.68). miRebuli Sedegebi
msmenelis arseboba saerTo codnis gaTva-
adasturebs sepir-uorfis hipoTezas: ferTa
liswinebas moiTxovs. spunerizmi da metyvelebis
triadis Sesaxeb msjelobis dros ingli-
sxva Secdomebi SesaZlebels xdis swori
surenovani cdis pirebi arCeven sxvadasxva
frazebisa da gamonaTqvamebis dagegmvisa da
elferebs, tarahumaras enaze molaparake
Sesworebis procesebis met-nakleb gagebas.
individebi ki _ vera.
orazrovani sityvebis, struqturebisa da gamo-
naTqvamebis gasagebad, mniSvnelobebis SesaZlo
msoflioSi aTasobiT enaa, romelTa Soris variantebidan swori arCevanis gasakeTeblad
uamravi saintereso gansxvavebaa, rogorc es msmenelebi iyeneben konteqsts. fsiqikuri
Turquli da inglisuri enebis magaliTze reprezentaciebi propoziciebis garSemo yalib-
giCveneT. Sesabamisad, arsebobs uamravi sakiTxi deba. miRebuli informaciisagan ufro metis
(hipoTeza), romelic Semdgom kvlevas saWiroebs gasagebad, msmenelebs uxdebaT daskvnebis
(gerrig &Banaji, 1994; Hunt & aGnoli, 1991; Smith, 1996). gakeTeba, romlebic ar atareben SemTxveviT
savaraudoa, rom azrovnebaze ar aisaxeba enebs xasiaTs. sepir-uorfis hipoTezis Tanaxmad, enebi,
Soris arsebuli bevri iseTi leqsikuri da romlebzec adamianebi laparakoben, gansazRv-
gramatikuli gansxvaveba, rogoricaa, gansxvaveba raven adamianis mier samyaros aRqmasa da gaaz-
sityvebsa da struqturebs Soris. miuxedavad rebas. am hipoTezis zogierTi damadasturebeli
imisa, rom Cven kulturuli gansxvavebebi aRvwe- faqti ferebze Catarebul eqsperimentebSi
reT „fsiqologia da cxovrebaSi~, mizanSe- gamovlinda. mkvlevrebis winaSe kvlav dgas enebs
wonili iqneba, gaviTvaliswinoT lingvisturi Soris arsebuli uamravi gansxvavebis Seswavlis
fardobiTobisa da determinizmis sakiTxebi. Tu sakiTxi, romelic, SesaZloa, gavlenas axdendes
gaviTvaliswinebT, rom bevr situaciaSi gan- azrovnebaze.
sxvavebuli kulturis warmomadgenlebi er-
TmaneTisagan gansxvavebul enebze laparakoben,
SegviZlia davsvaT sakiTxi kulturul gansxva-
vebze metyvelebis gavlenis Sesaxeb. vizualuri Semecneba
axla sityvebis saSualebiT azris gadacemis
sakiTxidan gadavideT im pirobebis ganxilvaze,
9.6 suraTze mocemulia winadadebis _ „kata
xaliCazea~ _ reprezentaciis ori nimuSi. ro-
melia TqvenTvis ufro misaRebi? Tu winadadebas
lingvistur propoziciebze dayrdnobiT gaiaz-
vizualuri Semecneba

rebT, orive sworia – orive suraTze kata


xaliaCazea. miuxedavad amisa, TqvenTvis, albaT,
ufro misaRebi A variantia, radgan am wina-
dadebis gagebisas savaraudoa, rom zustad am
suraTis Sesabamisi scena warmogidgebaT (Searle,
1979b). ras fiqrobT meore suraTis Sesaxeb?
cota ucnauria, ara? ase ggoniaT, kata sadacaa
daecema. es SfoTva imitom Cndeba, rom Tqven
SegiZliaT situacia gaiazroT suraTebze day-
331
es magaliTebi imisaTvis movitaneT, rom
Tqvenc vizualuri xatebiT azrovneba scadoT,
Tumca, maTiT manipulaciis unars yovelgvari
mcdelobis gareSec regularulad iyenebT.
ganvixiloT klasikuri eqsperimenti, sadac cdis
pirebs sTxovdnen, moexdinaT vizualuri xatebis
warmodgenaSi „datrialeba~.

saidan
viciT

gonebaSi rotacia fizikuri rotaciis


msgavsia
cdis pirebs miewodebodaT sxvadasxva
kuTxiT daxrili laTinuri aso „R~-sa da
misi sarkiseburi aslis (rusuli „ß~) nimuSebi
(ix. sur 9.7). asos miwodebisTanave cdis pirs
suraTi
9.6 evaleboda, ganesazRvra miwodebuli nimuSi
vizualuri reprezentaciebi „R~ iyo, Tu misi sarkisebuli asli. aRmoCnda,
rom gadawyvetilebis miRebaze daxarjuli
aris Tu ara orive kata xaliCaze? dro da daxrilobis kuTxis sidide pirdapir-
proporciul kavSirSia – rac ufro metad
rdnobiT da zustad warmoidginoT, ra SeiZleba
aris mobrunebuli grafema, miT ufro meti
moxdes. am nawilSi Cven azrovnebaze vizualuri
dro sWirdeba mis identifikacias. miRebuli
xatebisa da procesebis gavlenas ganvixilavT.
Sedegebi mowmobs, rom, cdis pirebi cdiloben,
warmoidginon figura da moatrialon is verti-
kalur mdgomareobamde garkveuli fiqsirebu-
vizualuri reprezentaciebis li siCqariT, ris Semdegac iReben gadawyveti-
gamoyeneba lebas. rotaciis siCqaris erTnairi maCveneb-
kacobrioba icnobs warmodgenis safuZvelze lebi miuTiTebs, rom gonebaSi rotacia fizi-
gakeTebul uamrav mniSvnelovan aRmoCenas kuri rotaciis msgavsi procesia (Shepard&
(Shepard, 1978). gaixseneT f. a. kekule (Cven igi Cooper, 1982).
ukve vaxseneT me-6 TavSi), romelmac benzolis
qimiuri agebuleba aRmoaCina. muSaobis dros
adamianebi Zalian xSirad iyeneben gonebaSi
kekule xSirad cdilobda, warmoedgina mocekvave
rotaciis unars. rogorc me-5 TavSi naxeT, xSirad
Tavi 9 / kognituri procesebi

atomebi, romlebic molekulaTa erT jaWvSi


sagnebis aRqma TqvenTvis ucnobi kuTxidan
erTiandebodnen. benzolis rkali man sizmarSi
gixdebaT. gonebaSi rotacia saSualebas gaZlevT,
aRmoaCina, roca gvelismagvarma molekulaTa
SecvaloT sagnis aRqmuli xati da moargoT
jaWvma sakuTar kuds piri Caavlo da wre Sekra.
xats, romelic Tqvens mexsierebaSi inaxeba
maikl faradei, romelmac magnitizmis uamravi
(Srinivas, 1995; Tarr, 1994; Tarr&Rinker, 1989). magaliTad,
Tviseba aRmoaCina, naklebad erkveoda maTema-
9.6 suraTze mocemuli figuris aRqmisas Tqven,
tikaSi, magram cxoveli warmodgenebi hqonda
albaT, daatrialeT figura, raTa amogecnoT
magnituri Tvisebebis Sesaxeb. rogorc amboben,
is, rogorc kata (an iqneb Tavi moatrialeT?).
albert ainStaini mTlianad vizualuri xatebis
vizualuri xatebis gamoyeneba SegiZliaT,
terminebiT azrovnebda da mxolod maTze
agreTve, zogierTi tipis kiTxvebze pasuxis
dayrdnobiT gakeTebuli aRmoCenebis Semdeg
gacemis mizniT. warmoidgineT, rom gekiTxebian:
gadmoscemda maT maTematikuri simboloebisa da
„golfis saTamaSo burTi ufro didia Tu ping-
332 sityvebis saSualebiT.
suraTi
9.7
sxvadasxva kuTxiT daxrili
`R~, romelic warmodgenis
Sesafaseblad gamoiyenes

cdis pirebs SemTxveviTi Tanmimdevro-


biT miewodebodaT figurebi da
moeTxovebodaT, rac SeiZleba swrafad
ganesazRvraT, ra iyo miwodebuli _
`R~ Tu misi sarkiseburi asli. rac
ufro metad iyo figura gadaxrili
vertikaluri mdgomareobidan, miT
ufro meti iyo reaqciis dro.

pongis?~ Tu Tqven ar gaxsovT, SegiZliaT dnen, warmoedginaT navis kidev erTi de-
erTdroulad warmoidginoT maTi vizualuri tali, magaliTad, saqare mina an Ruza.
xatebi. sagnis xatis aseTi gamoyenebis SemTxve- aRmoCnda, rom Ruzis „dasanaxad~ (warmosad-
vaSic, mas bevri saerTo aqvs realurad aRqmul genad) cdis pirebs ufro meti dro sWiro
saganTan. axlosaa ZravasTan, vidre Ruza. reaqciis
droebs Soris gansxvaveba adasturebs, rom
adamianebi iseve aTvaliereben vizualur
saidan
xatebs, rogorc realur sagnebs (Kosslyn,
viciT 1980).

vizualuri xatebis skanireba


ganvixiloT Semdegi problema:
erT-erTi kvlevis dros cdis pirebs
sTxovdnen, daemaxsovrebinaT rTuli fi- warmoidgineT, rom gaqvT carieli, didi
gura, kerZod, motoriani navi (ix. sur 9.8). furceli da gadakeceT is Suaze (miiRebT
Semdeg sTxovdnen, warmoedginaT TvalsaCi- or gverds), kidev gadakeceT Suaze (oTxi
nod da yuradReba SeeCerebinaT erT-erT gverdi) da ganagrZeT ase, sanam 50-jer ar
detalze, magaliTad, Zravaze; Semdeg sTxov-

suraTi
9.8

warmodgenis vizualuri
skanireba
vizualuri Semecneba

333
gadakecavT. rogor ggoniaT, ra sisqis sivrciTi fsiqikuri modeli realuri sivrciTi
iqneba Tqveni qaRaldi (Adams, 1986)? gamocdilebis niSnebs (Rinck et al., 1997).
warmoidgineT, rom kiTxulobT saintereso
pasuxi aseTia: daaxloebiT 50 milioni mili
nawyvets moTxrobidan:
(250 x 0.028 diumi – qaRaldis sisqe), daaxloebiT
dedamiwidan mzemde manZilis naxevari. Tqven, operaSi megobrebTan erTad sxedxarT.
albaT, ufro naklebi gegonaT. Tqveni warmodgena Tqveni mosvlis mizania, SexvdeT da
gadaitvirTa warmosadgeni informaciiT. esaubroT maRali wris warmomadgenlebs
da saintereso adamianebs. axla dgaxarT
eleganturi aivnis moajirTan, romelic
verbaluri da vizualuri parters gadahyurebs. zustad Tqven ukan,
Tvalis simaRleze, aivnis kedelze Cuqur-
reprezentaciebis kombinireba Tmebiani lampa kidia. lampis fexi, rome-
Cven, ZiriTadad, yuradReba gavamaxvileT lic kedelzea mimagrebuli, mTlianad
vizualuri reprezentaciebis im tipebze, ro- mooqrovilia (Franklin&Tvresky, 1990, gv. 65).
melTa Camoyalibeba xdeba garemoSi arsebuli
seriul eqsperimentebSi cdis pirebi (mkiTxve-
vizualuri stimulis mexsierebaSi xatis saxiT
lebi) teqstebs swavlobdnen, romlebSic
gadataniT, an misi warmodgenis SemTxvevaSi – detalurad iyo aRwerili damkvirveblis garSemo
mexsierebidan amotaniT. vizualur xatebs Tqven
arsebuli sagnebis ganlageba (Franklin & Tvresky,
xSirad qmniT verbaluri informaciis safuZvel-
1990). mkvlevrebs surdaT eCvenebinaT, rom go-
ze. magaliTad, miuxedavad imisa, rom realurad nebaSi warmodgenili arsebuli obieqtebis
arasodes ginaxavT, Tqven SegiZliaT warmoidgi-
sivrceSi ganlageba gansazRvravs am sivrcis
noT kata, romelsac sami kudi aqvs. verbaluri
Sesaxeb informaciis mexsierebidan amotanis sis-
informacia saSualebas gaZlevT, SeqmnaT vizua- wrafes. (sur. 9.9.) cdis pirebi ufro swrafad
luri reprezentacia. gansakuTrebiT mniSvne-
pasuxoben kiTxvaze: „ra aris Tqven win~, vidre
lovania verbaluri informaciis xatovani war-
kiTxvaze: „ra aris Tqven ukan~, miuxedavad imisa,
modgenis unari mxatvruli literaturis kiTxvis rom TiToeuli obieqti erTnairi sizustiT iyo
dros, romelic sivrciT detalebs Seicavs.
aRwerili.
ganvixiloT nawyveti moTxrobidan: _ „ganzra-
am Sedegebis gageba Zalian advilia, Tu
xvidan mkvlelobamde~: dauSvebT, rom kiTxvis dros aRmocenebuli
mdelo sididiT CogburTis ori kortis reprezentaciebi saSualebas gaZlevT „moxvdeT
zomis iyo, sqeli balaxiTa da xavsiT scenaze~; Tqven SegiZliaT verbaluri gamocdi-
dafaruli. misi erTi nawili SroSanebiT leba gardaqmnaT vizualur sivrciT gamocdi-
iyo mofenili, garSemortymuli xeebis qveS lebad.
ki enZelebi mimofantuliyo. mdelos erT zogadad, Tqven garSemo arsebul samyaroze
mxares mayvliTa da ayvavebuli vardebis fiqris dros, TiTqmis yovelTvis gixdebaT in-
ekliani buCqnariT dafaruli patara gora- formaciis vizualuri da verbaluri reprezen-
Tavi 9 / kognituri procesebi

ki esazRvreboda. bondi gars uvlida taciebis Sejereba. Tu gindaT darwmundeT amaSi,


goraks da daJinebiT iyureboda buCqebs scadeT msoflio rukis daxatva. rogor apirebT
Soris, magram iq araferi Canda, garda amis gakeTebas? zogierTi ram TqvenTvis cnobi-
gorakis miwiani zedapirisa (Flemming, 1959 lia vizualuri gamocdilebiT, magaliTad, Tqven
gv. 19-20). daaxloebiT iciT afrikis kontinentis moxazu-
loba, radganac is nanaxi gaqvT. Tqveni naxatis
scadeT, warmogedginaT scena da daxmare-
zogierTi detali ki verbalur informacias
bodiT bonds safrTxis moZebnaSi? (is mas ipovis).
eyrdnoba, anu, SeiZleba gaxsovdeT, rom iaponia
kiTxvis dros, aRwerili detalebis warmodgenis
ramodenime kunZulisagan Sedgeba, Tumca,
mizniT, SegiZliaT sivrciTi fsiqikuri modeli
SeiZleba ar icodeT, sad unda daxatoT is.
SeqmnaT (Zwaan & Radvansky,1998). mkvlevrebi
erT-erTi gamokvlevis dros, romelic 49
araerTxel dainteresdnen, Tu rogor asaxavs
334 qveyanaSi Catarda, 79 qalaqSi macxovrebel 4000
daxatuli rukebi. es rukebi gviCvenebs, Tu ra
xdeba, roca verbaluri perspeqtiva – Cemi saxli
unda iyos centrSi – gavlenas axdens vizualur
reprezentaciaze.
am nawilSi vnaxeT, rom Cveni vizualuri
procesebi da reprezentaciebi Seavsebs verbalur
unarebs. informaciis miRebis es ori tipi
yoveldRiurad aRmocenebuli moTxovnebisa da
amocanebis gadaWris damatebiT saSualebebs
warmoadgens. axla ki ganvixiloT is sferoebi,
sadac xdeba vizualuri da verbaluri reprezen-
taciebis gamoyeneba problemuri situaciis
daZlevis dros. es sakiTxebia: problemis gadaWra
da azrovneba.

Sejameba
adamianebs SeuZliaT vizualuri reprezen-
taciebis gamoyeneba sagnis gonebaSi rotacii-
saTvis. adamianebi warmodgenil xatebs aTvalie-
reben ise, rogorc realur sagnebs. vizualuri
da verbaluri informaciis SejerebiT adamianebs
SeuZliaT srulyofili fsiqikuri reprezenta-
ciebis Seqmna.
suraTi
9.9

problemebis gadaWra da
azrovneba

warmoidgineT erTi Cveulebrivi cxovrebiseu-


li situacia: Tqven SemTxveviT CageketaT Tqveni
students sTxoves, daexataT msoflio ruka saxlis, oTaxis an manqanis kari da gareT darCiT.
(Saarinen, 1987). kvlevis mizani iyo imis dadgena, rogor moiqceviT am SemTxvevaSi? moifiqreT, problemis gadaWra da azrovneba
Tu rogoria kulturaTa Soris sxvaoba msoflios Tu ra ,,gonebriv nabijebs~ gadadgamdiT am
vizualizaciis mixedviT; is mSvidobis xelSewyo- problemis dasaZlevad. es ,,gonebrivi nabijebi~
basac isaxavda miznad. aucileblad gulisxmobs kognitur procesebs,
kvlevis safuZvelze dadginda, rom umravles romlebic problemis gadwyvetasa da azrovnebas
SemTxvevaSi warmosaxuli msoflio fokusi- ganapirobeben. dasaxuli miznis misaRwevad es
rebulia evropaze – evropa mocemulia naxatis
centrSi, xolo mis garSemo ganlagebulia problemis gadawyveta (Problem solving) _ azrov-
nebis procesi, romelic mimarTulia konkre-
sxvadasxva qveynebi. es SesaZlebelia ganpiro-
tuli problemis gadawyvetaze, romelic sawyisi
bebuli iyos imiT, rom saukuneebis ganmavlobaSi momentidan miznis miRwevamde mimdinareobs
geografiis saxelmZRvaneloebSi warmodgenil mTeli rigi fsiqikuri operaciebis saSualebiT.
rukebze evropa rukis centrSia. Tumca, dafiq- msjeloba (Reasoning) _ azrovnebis procesi,
sirda kulturaze orientirebuli rukebic. 9.10 rodesac vaskvniT faqtebis erTobliobaze day-
da 9.11 suraTebze warmodgenilia CikagoSi da rdnobiT; mocemul mizanze an obieqtze mimar-
avstraliaSi mcxovrebi studentebis mier Tuli azrovnebis procesi. 335
suraTi
9.10

orive aqtioba saWiroebs mocemuli axali borotma arsebam _ sfinqsma _ Tebes xalxs am
informaciis dakavSirebas mexsierebaSi arsebul amocanis amoxsna ubrZana, xolo sanam vinme mis
informaciasTan. Cven ganvixilavT problemis amoxsnas SeZlebda, xalxi misi tiranuli mmar-
gadawyvetis sxvadasxva aspeqtsa da azrovnebis Tvelobis qveS icxovrebda. oidiposma gamocanis
or formas _ deduqciursa da induqciurs. elementebSi metaforebi amoicno _ dila, SuadRe
da mwuxri adamianis cxovrebis sxvadasxva
periodebs warmoadgens. bavSvi xoxavs siarulis
problemis gadawyveta dawyebamde, amdenad, igi oTxze dadis; mozrdili
adamiani ki _ or fexze, xolo moxucebulobaSi
,,ra arsebaa, romelic diliT oTx fexze
adamiani, miuxedavad imisa, rom or fexze dadis,
dadis, SuadRisas _ orze, xolo mzis Casvlis
siarulisas yavarjensac iyenebs, e.i. sam fexze
Semdeg _ samze?~ berZnuli miTologiis Tanaxmad,
dadis. oidiposis pasuxi iyo _ ,,adamiani~.

suraTi
9.11

yuradReba miaqcieT _ msof-


Tavi 9 / kognituri procesebi

lio avstraliaze centri-


rebulad aris warmodgenili.
axla vin aris qvemoT?

336
mareobasa da sasurvel mizans Soris. magaliTad,
materialur gaWirvebas ganicdiT da fulis Sovna
gsurT; TqvenTvis cnobilia, agreTve, ra SegiZ-
liaT (an gindaT) gaakeToT problemis dasaZ-
levad. magaliTad, Tqven SeecdebiT SeTavsebiT
raime samsaxuris Sovnas da ar daiwyebT jibis
qurdobas. problemis formaluri gansazRvra
sam elements moicavs (Newell & Simon, 1972).
problema ganisazRvreba:
1. Tavdapirveli mdgomareobiT _ arasruli
informacia an aradamakmayofilebeli pirobebi;
2. mizniT _ informacia an pirobebi Tqven-
Tvis sasurveli garemos Sesaxeb;
3. operaciaTa TanmimdevrobiT _ is sava-
raudo safexurebi, romlebsac gaivliT mocemu-
li mdgomareobebidan sasurveli miznis misaR-
wevad.
am sami elementis erTobliobiT ganisazR-
vreba problemuri situacia. ilustraciis mizniT
problemis gadawyveta SegviZlia SevadaroT
labirinTSi gzis povnas (problemuri situacia),
Tumca, Cveni yoveldRiuri problemebi ar romelic sawyisi wertilidan (Tavdapirveli
aris oidiposis gamocanasaviT rTuli, magram mdgomareoba) sasurvel wertilamde gadaadgi-
problemis gadaWra yoveldRiuri cxovrebis lebas (mizani) gulisxmobs. am dros Tqven
ZiriTadi nawilia. Tqven gamudmebiT awydebiT gixdebaT dasaSvebi operaciebis ganxorcieleba.
problemebs, romelTa gadawyvetac gixdebaT: problemebis gadaWrisas sawyisi siZneleebis
rogor movaxerxoT samuSaosa da movaleobebis umravlesoba im SemTxvevaSi Cndeba, Tu am sami
Sesruleba drois gansazRvrul periodSi; elementidan romelime ar aris sakmarisad
rogor mivaRwioT warmatebas gasaubrebaze; gansazRvruli (Simon, 1973). kargad gansazRvruli
rogor gavwyvitoT urTierToba arasasurvel problema saxelmZRvaneloSi mocemul problemas
pirovnebasTan da a.S. mravali problema dakav- hgavs, romelSic garkveviTaa warmodgenili
Sirebulia realur codnasa da TqvenTvis saWiro sawyisi mdgomareoba, mizani da operaciebi,
informacias Soris gansvlasTan. rodesac prob- romelic miznis misaRwevadaa saWiro. Tqveni
lemas wyvetT, Tqven amcirebT am gansvlas saWiro amocanaa, mixvdeT, Tu rogor gamoiyenoT ope-
informaciis mopovebiT. problemis daZlevis raciebi pasuxis misaRebad. cudad gansazRvruli
problemis gadaWra da azrovneba
arsis ukeT gasagebad, SeecadeT gadaWraT 9.12 problema ki saxlis dizainis Seqmnas, romanis
suraTze mocemuli problemebi. fsiqologiuri daweras an Sidsis mkurnalobis meTodis aRmo-
kvlevis Sedegebis gacnoba saSualebas mogcemT, Cenas hgavs, sadac naTlad ar aris gamoyofili
naTeli warmodgena SeiqmnaT problemis gada- sawyisi mdgomareoba, mizani da operaciebi. aseT
wyvetis Taviseburebebis SesaxebAda, SesaZloa, SemTxvevaSi, pirvel rigSi, saWiroa problemis
TqvenTvis saintereso rCevebic miiRoT, rom- arsis zusti gansazRvra _ misi sawyisi mdgo-
lebic davalebis Sesrulebis gaumjobesebaSi
problemuri situacia (Problem space) _ elementebi,
dagexmarebaT.
romlebic qmnian problemas: sawyisi mdgomareoba
_ arasruli informacia an pirovnebisaTvis
problemuri situacia aradamakmayofilebeli pirobebi; mizani _ in-
formacia an mdgomareoba, romelsac eswrafvis
rogor gansazRvravT problemas realur adamiani; operaciebis erToblioba _ pirovnebis
cxovrebiseul pirobebSi? Cveulebriv, Tqven mier sawyisi mdgomareobidan sasurvel miznamde
acnobierebT gansxvavebas Tqvens arsebul mdgo- misaRwevad gavlili safexurebi.
337
(A) SegiZliaT daakavSiroT yvela wertili erTmaneTTan oTxi swori xazis
gavlebiT ise, rom kalami furclidan ar aiRoT?
(B) 6 futis simaRlis milSi romelic fizikis laboratoriaSi iatakzea
mimagrebuli, Caagdes 3 cali ping-pongis burTi. rogor amoiRebdiT burTebs
milidan?
(C) Wadrakis dafas ori mopirdapire kuTxidan moaciles TiTo ujra, darCa
62 ujra. Tqven gaqvT 31 cali dominos koWi, TiToeuli or ujras faravs.
scadeT mTlianad dafaroT Wadrakis zedapiri dominos koWebiT?
(D) Werze erTmaneTis daSorebiT ori Tokia Camokidebuli ise, rom, Tu
xels erTi Tokis bolos mokidebT, meores veRar miwvdebiT. Tqven gevalebaT
miwvdeT meore Tokis bolos da gadaabaT isini erTmaneTs?
(E) Tqven gaqvT sanTeli, Wikartebi da asanTis Rerebi asanTis yuTSi.
daamagreT anTebuli sanTeli karze.
(F) gadasawyveti gaqvT `3 wylis qilis~ problema. SegiZliaT mxolod 3
qilis gamoyenebiT (wylis raodenoba gansazRvruli ar aris) miiRoT yovel
konkretul SemTxvevaSi wylis gansazRvruli raodenoba?

suraTi
9.12
SegiZliaT gadaWraT es problemebi? (nawili I)
scadeT amocanebis amoxsna (pasuxebi mocemulia suraTze 9.13. nu naxavT
pasuxebs, sanam TviTon ar ecdebiT am problemebis gadawyvetas.)
Tavi 9 / kognituri procesebi

mareobis, idealuri gadawyvetis da miznis miR- fexureobrivi procedura, romelic yovelTvis


wevis SesaZlo saSualebebis dadgena. gvaZlevs swor pasuxs (konkretuli tipis prob-
rogorc Tqveni gamocdilebidan iciT, maSinac lemebis gadasaWrelad). Tu algebrul wesebs
ki, rodesac sawyisi mdgomareoba da saboloo sworad gamoiyenebT, aucileblad miiRebT x-is
mizani kargad aris gansazRvruli, mainc Znelia swor mniSvnelobas (e.i. 3 da -4). algoriTmi
swori operaciebis (moqmedebebis) moZebna miznis saketis kodis daviwyebis SemTxvevaSic dagex-
misaRwevad. Tu Tqveni gamocdilebidan gaix- marebaT. Tu Tqven TanmimdevrobiT cdiT sxva-
senebT maTematikis gakveTils, darwmundebiT, dasxva variantebs (magaliTad, 1, 2, 3; 1, 2, 4),
rom es marTlac asea. magaliTad, maswavlebelma gasaRebs aucileblad miagnebT, Tumca, amisTvis,
mogcaT formula x2+x-12=0 da gTxovaT, gansazR- SesaZloa, Zalian didi dro dagWirdeT. algo-
vroT x-is mniSvneloba. ras akeTebT amisaTvis? riTmis gamoyeneba ufro efeqturia kargad
am algebruli amocanis gadasawyvetad SegiZliaT gansazRvruli problemis gadasaWrelad, sadac
338 gamoiyenoT algoriTmi _ Tanmimdevruli, sa- naTlad aris gamoyofili sawyisi mdgomareoba
da mizani, vidre cudad gansazRvruli problemis SeiZleba mixvideT daskvnamde, rom „uamravi ram
SemTxvevaSi. aris erTdroulad gasaTvaliswinebeli.~ prob-
rodesac algoriTmis gamoyeneba SeuZle- lemis gadawyvetis procesebze dakvirvebas zus-
belia, adamianebi xSirad iyeneben evristikul tad imave daskvnamde mivyavarT. xSirad prob-
meTodebsa da strategiebs, romlebic efuZneba lemis gadaWras aZnelebs is, rom misi gadawyvetis
praqtikul saqmianobasa da gamocdilebas. gonebrivi moTxovnebi aRemateba gadamuSavebis
warmoidgineT, rom kiTxulobT deteqtivs sai- arsebul resursebs (Kotovsky et al., 1985; Kotovsky &
dumlo mkvlelobis Sesaxeb da gsurT gaar- Simon, 1990). problemis dasaZlevad saWiroa mTeli
kvioT, vin mokla mdidari komersanti. Tqven, rigi Tanmimdevruli operaciebis dagegmva. Tu
SesaZloa, gamoricxoT, rom igi ufrosma msaxurma moqmedebaTa es rigi an TviTon gegmaSi mocemuli
mokla, radgan Tqveni gamocdilebiT migaCniaT, TiToeuli moqmedeba metad rTulia, SesaZloa,
rom avtori ar mimarTavda Sinaarsis aseT verc ki dainaxoT sawyisi mdgomareobidan sabo-
banalur ganviTarebas. rogorc Semdeg vnaxavT, loo miznamde misaRwevi gza. rogor SegiZliaT
evristika warmoadgens msjelobisa da gadawyve- am SesaZlo problemis gadaWra?
tilebis miRebis mniSvnelovan aspeqts. problemis gadawyvetis gaumjobesebisaTvis
mkvlevrebi dainteresdnen problemur situa- didi mniSvneloba aqvs Tqveni resursebis
ciaSi adamianebis mier algoriTmisa da evris- Sesabamisi, realurad ganxorcielebadi gegmis
tikis gamoyenebiT. azrovnebis safexurebis SemuSavebas.
Sesaswavlad isini xSirad mimarTavdnen xmama- Tu Tqven regularulad gixdebaT erTi tipis
Rali fiqris meTods, romelic fiqris verba- problemebis gadaWra, maSin mizanSewonili iqneba
lizacias gulisxmobs (Ericson & Simon, 1993). daeufloT daZlevis procesSi gamoyenebul
magaliTad, mkvlevrebma gadawyvites, SeeswavlaT komponentebs, rac ganapirobebs procesis avtoma-
is fsiqikuri procesebi, romelTa saSualebiTac tizacias da nakleb Zalisxmevas (Kotovsky et al.,
cdis pirebi wyvetdnen Wadrakis dafis prob- 1985). davuSvaT, taqsis mZRolad muSaobT niu-
lemas (suraTi 9.10, nawili C) (Kaplan & Simon, iorkSi da yoveldRiurad gixdebaT manqanebiT
1990). qvemoT mocemulia erT-erTi cdis piris gadaWedil quCebSi pikis saaTis dros moZraoba.
xmamaRali fiqris oqmis Canaweri, sadac igi SegiZliaT qalaqis sxvdasxva monakveTSi gan-
akeTebs mniSvnelovan daskvnas, rom problemis sxvavebuli sapasuxo reaqciebi gamoimuSavoT.
gadaWra SeuZlebelia, Tu igi koWebs mxolod ase rom, Tu droTa ganmavlobaSi gadayvetilebis
vertikalurad an horizontalurad daalagebs mza komponentebi geqnebaT, Tqven mTel yurad-
(dafas vardisferi da Savi ujrebi hqonda). Rebas gzas miapyrobT. magaliTad, mgzavrs misi
ayvanis adgilzeve gadaaxdevinebT mgzavrobis
,,...ase carieli adgili rCeba... es mok-
safasurs, Semdeg ki SeZlebT mTeli Tqveni
lea,uhhh... vardisferi ufro metia, vidre
yuradReba moZraobaze gadaitanoT.
Savi;imisaTvis, rom Sevavso, saWiroa
gagacnobT warsuli gamocdilebis awmyoSi
SevaerTo ori vardisferi, magram amas ver problemis gadaWra da azrovneba
gamoyenebis erT-erT saukeTeso magaliTs. msof-
vizam imitom, rom isini diagonalzea... es
ixureba? .... (Kaplan & Simon, 1990 gv. 388). algoriTmi (Algorithm) _ Tanmimdevruli, safe-
cdis piri mixvda, rom mizans ver miaRwevda, xureobrivi procedura, romlis saSualebiTac
vpoulobT swor pasuxs konkretuli tipis
Tu dominoebs sul horizontalurad an ver-
problemis gadasaWrelad.
tikalurad daalagebda. xSirad mkvlevrebi cdis
evristika (Heuristics) _ kognituri strategia an
pirTa azrovnebis Canawerebs problemis gadaWris
,,praqtikuli meTodi~ romelic xSirad gamoi-
modelis amosaval wertilad iyeneben (Simon, yeneba rogorc Semoklebuli gza rTuli amo-
1979, 1989). canis gadasaWrelad.
xmamaRali fiqris meTodi (Think-aloud protocols)
problemis gadaWris gaumjobeseba _

ra uSlis xels problemis gadawyvetas? Tu


gamoiyenebT Tqvens yoveldRiur gamocdilebas,
339
suraTi
9.13
SegiZliaT gadaWraT es problemebi? (nawili II)
aq mocemulia amocanebis amoxsnis gza. Tqven rogor amoxseniT? radgan
pasuxebi naTelia, SegviZlia visaubroT imaze, Tu ra arTulebs am
amocanebs.

lio Cempions, gari kasparovs SeuZlia Wadrakis lemuri situaciis adekvaturi reprezentaciis
figurebis wamgebiani ganlagebis poziciebis mniSvnelobaSi. Tqven unda mixvdeT, rom milidan
gansazRvra da TiToeul SemTxvevaSi gamocdili ping-pongis burTebis amosaRebad ar aris saWiro
strategiis gamoyeneba, rac mas saSualebas aZlevs milSi SeRweva. erTamaneTisagan moSorebiT
erTdroulad ramdenime oponenti daamarcxos Camokidebuli Tokis boloebis SesaerTeblad
(Gobet & Simon, 1996).
rig SemTxvevaSi sasargeblo reprezentaciis cxrili
9.6
povna problemis sruliad axal WrilSi gaaz-
rebis saSualebas iZleva. waikiTxeT 9.6 cxrilSi gamocana `beri~
mocemuli amocana. rogor apirebT am amocanis
erT diliT, zustad mzis amosvlisas budisti
amoxsnas? dafiqrdiT, sanam kiTxvas gaagrZe- beri iwyebs asvlas maRal mTaze. mTis biliki
Tavi 9 / kognituri procesebi

lebdeT. Tu Tqven am problemis mosagvareblad viwroa, daaxloebiT erTi Tu ori nabijis siganis.
maTematikuri xerxebis gamoyeneba scadeT, war- spiraliviT daklaknili biliki mTis mwverva-
matebas ver miaRwevdiT. am SemTxvevaSi ukeTesi lisaken miemarTeba. beri xSirad Cerdeba dasasve-
neblad, Wams gamxmar xils da taZarSi mzis
iqneba warmoidginoT ori beri, romelTagan erTi
Casvlamde cota xniT adre midis. ramdenime dRis
mTis wveridan Camodis, meore ki - adis (Adams, marxvisa da meditaciis Semdeg, isev mzis amos-
1986). isini xom erT wertilSi Sexvdebian er- vlisas, beri igive bilikiT mTidan qvemoT eSveba,
TmaneTs (ix. sur. 9.14)? axla ori beri SecvaleT isev xSirad Cerdeba Sesasveneblad. qvemoT Camos-
erTiT. azrobrivad es erTi da igivea, e.i. amocana vlisas misi siarulis saSualo siCqare bevrad
aRemateba qvemodan zemoT asvlis siCqares. daam-
damtkicebulia. amocanis aseT gamartivebas
tkiceT, rom bilikze aris wert-ili, sadac beri
uzrunvelyofs swori – vizualuri da ara ver- zustad erTsa da imave dros imyofeboda asvli-
baluri an maTematikuri reprezentaciis gamo- sasac da Camosvlisasac
yeneba. Tu 9.12 suraTze mocemul amocanebs
(pasuxi ix. sur. 9.14-ze).
340 gadaxedavT, kidev erTxel darwmundebiT prob-
suraTi
9.14
gamocana `beri~-s
amoxsna
A suraTze naCvenebia ori
beri. erTi moZraobs qve-
modan zemoT, meore _
zemodan qvemoT. B suraTze
warmodgenilia maTi Sex-
vedris adgili dRis erTsa
da imave momentSi. axla
SecvaleT ori beri erTiT;
amocana damtkicebulia.

ki saWiroa yuradReba miaqcioT Tokis qveS, restoranSi sakre-dito baraTiT, „American Ex-
iatakze myof erT-erT sagans da gamoiyenoT is, press~, sargebloba?~ restornis mepatrone gpa-
rogorc simZime. anTebuli sanTlis karze dasa- suxobT: „Cven yvela ZiriTad sakredito baraTs
magreblad ki aucilebelia asanTis kolofi viRebT~. am pasuxis Semdeg SegiZliaT daaskvnaT,
gamoiyenoT, rogorc Sandali, xolo sanTeli rom isini Tqvens sakredito ba-raTsac miiReben.
unda gamoiyenoT, erTi mxriv, rogorc iaraRi, ratom? am SemTxvevaSi SegviZlia vixelmZRva-
xolo, meore mxriv, sagani, romelic unda neloT silogizmiT (ori winadadebidan gake-
miamagroT karze. bolo ori problema funqcio- Tebuli logikuri daskvniT), romelic berZenma
naluri rigidobis fenomenis ilustraciaa (ix. filosofosma aristotelem 2000 wlis win mogvca:
sur. 9.13) (Duncker, 1945; Maier, 1931). funqcionaluri wanamZRvari 1. restorani iRebs yvela ZiriTad
rigidoba xels uSlis sagnis tradiciulad sakredito baraTs;
miRebuli Tvisebebis ugulebelyofas da misi
wanamZRvari 2. „American Express~ aris ZiriTadi
axali Tvisebebis Tu funqciis danaxvas, riTac
sakredito ba-raTi;
uaryofiT gavlenas axdens problemis gadaWraze.
rodesac problemur situaciaSi aRmoCndebiT, daskvna: restorani miiRebs baraTs „American
pirvel rigSi, daukvirdiT, rogor warmoidgenT Express~.
mas; xom ar arsebobs misi gaazrebis an daZlevis aristotele ikvlevda, Tu ra logikuri mimar-
gansxvavebuli an ukeTesi gzebi? Tu sityvebi Teba arsebobda winadadebebs Soris, romlebic
ar gSveliT, SeecadeT, es problema naxatis realur daskvnamde migviyvanda. deduqciuri
saxiT warmoidginoT. mosinjeT Tqveni variantebi azrovneba logikuri wesebis sworad gamoyenebas problemis gadaWra da azrovneba
_ naxeT, Tu romeli funqciis Secvlaa SesaZle- gulisxmobs. Cven sakredito baraTis magaliTi
beli axali kombinaciis misaRebad. moviyvaneT, raTa gveCvenebina, rom gvaqvs
rodesac raime problemis gadaWras cdilobT, logikuri daskvnis gakeTebis unari, romelsac
rogorc wesi, Tqven fiqrobT, anu azrovnebT. logikuri, deduqciuri mtkicebulebis forma
qvemoT ganvixilavT azrovnebis erT-erT formas, gaaCnia. miuxedavad amisa, fsiqologebi ikvleven,
romelsac deduqciuri azrovneba ewodeba.
funqcionaluri rigidoba (Functional fixedness) –
sagnis tradiciuli xedvis Secvlis da axali
deduqciuri azrovneba funqciis danaxvis da misi efeqturad gamoyenebis
unaris arqona.
warmoidgineT, rom midixarT restoranSi da
deduqciuri azrovneba (Deductive reasoning) –
fulis gadaxdas Tqveni erTaderTi sakredito
azrovnebis forma, romelic ori an meti
baraTiT _ „American Express~ _ apirebT. rekavT wanamZRvridan logikuri daskvnis gakeTebis
restoranSi da ekiTxebiT: „SeiZleba Tqvens unars gulisxmobs.
341
gvaqvs Tu ara deduqciuri azrovnebis forma-
luri wesebi (Schaeken et al., 2000). es masStaburi
kvleva gvafiqrebinebs, rom, SesaZloa, marTlac
gagvaCnia zogadi logikuri azrovnebis unari,
magram realur samyaroSi deduqciur azrovnebaze
gavlenas axdens specifikuri codna samyaros
Sesaxeb da konkretul problemasTan dakavSi-
rebuli reprezentaciuli resursebi.
modiT, es msjeloba qvemoT mocemul daskvnaze
ganvavrcoT da vnaxoT, Tu ra gavlenas axdens
codna deduqciur azrovnebaze. ganvixiloT
Semdegi silogizmi:
wanamZRvari 1. yvelafers, rasac aqvs Zrava,
sWirdeba benzini;
wanamZRvari 2. avtomobilebs sWirdebaT ben-
zini;
daskvna: avtomobilebs aqvT Zrava.
rogor fiqrobT, sworia es daskvna? logikis
wesebis Tanaxmad — ara, radgan pirveli
wanamZRvari Riad tovebs im faqts, rom zogierT
Tu arsebobs iseTi damajerebeli daskvna,
sagans, romelsac ara aqvs Zrava, agreTve,
romelic Seesabameba adamianis gonebaSi prob-
sWirdeba benzini. siZnele isaa, rom is, rac
lemis reprezentacias, es daskvna WeSmaritad
arasworia logikur problemaSi, ar aris auci-
miiCneva. avtomobilis SemTxvevaSi, codna avto-
lebeli, rom mcdari iyos realur cxovrebaSic.
mobilebis Sesaxeb aZnelebs am daskvnis uar-
e.i., Tu Tqven mxolod pirvel da meore
yofas. Tumca, roca monawileebs misces zustad
wanamZRvarSi mocemul informacias flobT da
es wanamZRvrebi da sTxoves, gaekeTebinaT daskvna,
Tqven mas ganixilavT ubralod, rogorc for-
daaxloebiT naxevarma SeZlo sworad ganesazRvra,
maluri logikis savarjiSos, maSin es daskvna
rom am formulirebiT swor daskvnas ver gamoi-
mcdaria. miuxedavad amisa, rodesac cdis pirebi
tanda. amrigad, codnas, SesaZloa, ufro naklebi
msjeloben, gamomdinareobs Tu ara daskvna
gavlena hqondes Tqveni sakuTari azrovnebis
logikurad ori wanamZR-vridan, isini dadebiTi
procesebze, vidre Tqven mier sxvisi daskvnebis
pasuxisken ufro maSin ixrebian, rodesac daskvna
Sefasebaze (Rips, 1990).
avtomobils exeba, vidre, rodesac raime uazro
logikuri azrovnebis iseTi formaluri in-
termini gamoiyeneba (Markovitz & Nantel, 1989).
struqciebi, romlebic aq aris aRwerili,
aseTi Sedegi rwmenis efeqtis naTel magaliTs
amcirebs rwmenis gavlenas daskvnaze (Evans et
Tavi 9 / kognituri procesebi

warmoadgens. rwmenis efeqti gulisxmobs, rom


al., 1994).
adamianebi WeSmaritad miiCneven im daskvnebs,
azrovnebis unars gamocdilebac aumjobesebs.
romelTaTvisac SeuZliaT realuri samyaros
amaSi dasarwmuneblad SeadareT, Tu ro-gor
misaRebi modelis konstruireba (ageba), xolo
asrulebT erTsa da imave davalebas abstraqtuli
mcdarad Tvlian im daskvnebs, romelTaTvisac
azrovnebis saSualebiT da samyaros Sesaxeb
amis gakeTeba uWirT (Evans et al., 1983; Janis & Frick,
realuri codnis gamoyenebiT.
1943; Newstead et al., 1992).
warmoidgineT, rom erT rigSi dalagebulia
rwmenis efeqti (elief-bias effect) – situacia, 4 baraTi, romelTagan TiToeulze weria „A~,
romelsac pirovnebis codna, ganwyoba, Rire- „D~, „4", „7" ise, rogorc es 9.15 suraTzea war-
bulebebi amaxinjebs da romelic cvlis az- modgenili. romeli baraTi unda gadmoabrunoT,
rovnebis process, aiZulebs mas miiRos mcdari rom SeamowmoT wesi: „Tu baraTis erT mxares
argumentebi.
342 xmovania, mis meore mxares iqneba luwi ricxvi~
suraTi
9.15
abstraqtuli da sagnobrivi azrovneba
Tqven gevalebaT gadmoabrunoT zeda rigSi mocemuli baraTebidan is baraTebi,
romelTa saSualebiTac SeamowmebT wess: `Tu baraTis erT mxares mocemulia
xmovani, mis meore mxares iqneba luwi ricxvi~. qveda rigSi mocemuli
baraTebidan unda gadmoabrunoT is baraTebi, romlebic saSualebas mogcemT,
SeamowmoT Semdegi wesi: `Tu momxmarebeli apirebs alkoholuri sasmelis
dalevas, igi 18 wlis mainc unda iyos~. rogorc wesi, cdis pirebi meore

(Jihnson-Laird & Wason, 1977). ras izamdiT? umrav- alkoholuri sasmelis dalevas, igi 18 wlis
lesoba fiqrobs, rom unda gadmoabrunos baraTi mainc unda iyos~ (CHeng & Holyoak, 1985).
„ A~ — rac sworia da baraTi „4", rac arasworia. am SemTxvevaSi, albaT, maSinve mixvdiT, romeli
mocemuli wesis mcdarobis dasamtkiceblad baraTebi unda gadmoabrunoT: „17" da „ludis
araviTari mniSvneloba ar aqvs baraTs „4", amitom daleva~. realur cxovrebaSi msgavsi problemis
mis gadmobrunebas azri ar aqvs (xvdebiT, ratom?); dros SegiZliaT azrovnebis pragmatuli sqema
Tqven unda gadmoabrunoT baraTi „7" da Tu gamoiyenoT. rogorc me-8 TavSi aRvwereT, sqemebis
naxavT, rom mis meore mxares mocemulia xmovani, Camoyalibeba xdeba gamocdilebis Sedegad. Tqven
gamodis, rom wesi ar aris swori. akrZalvebis didi gamocdileba gaqvT. gaixseneT
am davalebas veisonis seleqciis davalebas is dro, rodesac geubnebodnen: „televizors
(Wason selection task) uwodeben, romelic eWvqveS ver uyureb, sanam saSinao davalebas ar Seas-
ayenebs adamianis efeqturad azrovnebis unars. ruleb~. aseTi tipis interaqciebis procesSi
es negatiuri azri Semdgom modificirebul iqna Tqven imuSavebT gonivrul sqemas. realur
ori mimarTulebiT. pirveli: mkvlevrebma gamoT- cxovrebiseul situaciaSi, sadac erTmaneTTan
qves varaudi, rom, SesaZloa, cdis pirebi bara- kavSirSia asaki da sma, xdeba am sqemis aqtivacia,
Tebis Sesamowmeblad iyeneben aradeduqciur xolo pirobiT situaciaSi, romelic luw ri-
strategias, ris gamoc isini ufro adastureben, cxvebsa da xmovnebs akavSirebs, sqemis aqtivacia
problemis gadaWra da azrovneba
vidre uaryofen wesSi asaxuli mimarTebis ar xdeba. amitom aseTi pirobiTi tipis dava-
ganzogadebas. miuxedavad imisa, rom am stra- lebebi ar iZleva deduqciuri azrovnebis unaris
tegias mcdar deduqciur azrovnebamde mivyavarT, saTanadod Sefasebis saSualebas.
realur situaciaSi is mizanSewonilia mimarTe- aRsaniSnavia, rom ukanaskneli kvlevebis Se-
bebis Sesaswavlad da gadawyvetilebis misaRebad degad gaCnda akrZalvebis procesSi sqemebis
(Oaksford, Chater, 1994; Oaksford et al., 1997). SeZenis azris alternatiuli idea.
meore: deduqciuri azrovnebis gamoyeneba zemoT aRwerili davalebis 3 wlis asakis
ufro efeqturia, rodesac cdis pirebs saSualeba bavSvebisaTvis modificirebuli variantis Cata-
aqvT, rom veisonis davalebis Sesrulebis dros rebis dros aRmoCnda, rom maT kargad SeuZliaT
gamoiyenon samyaros Sesaxeb realuri codna wesis gageba, Tu ra aris nebadarTuli da ra –
(Holyoak & Spellman, 1993). warmoi-dgineT, Tqven akrZaluli. es Sedegebi savaraudos xdis, rom
gTxoves 9.13 suraTis qveda rigSi mocemul akrZalvis situaciis gaazreba, SesaZloa, Tan-
baraTebze logikuri davalebis Sesruleba. unda dayolili iyos (Cummins, 1996). radgan is ar
SeamowmoT wesi: „Tu momxmarebeli apirebs aris damokidebuli socialur normebze, SesaZ- 343
loa, warmoadgendes genetikuri informaciis uecrad ar gauCinardeba (an Tu iswavliT, Tqveni
nawils, romelic memkvidreobiT gadaecema ada- codna ar gauCinardeba testirebis dros).
mians, rogorc socialur arsebas (Cummins, 1999). dabolos, am TavSi ganvixileT daskvnis ti-
am nawilis dasawyisSi aRvwereT situacia, pebi, romlebic adamianis saubridan gamom-
saidanac Tqven swor deduqciur daskvnas dinareoben. Tqveni varaudi, rom igi namdvilad
akeTebdiT sakredito baraTis gamoyenebis maRali wris warmomadgenelia, misi metyvelebis
Sesaxeb. samwuxarod, cxovrebaSi arsebobs uamravi maneridan gamomdinare, induqciuri azrovnebis
SemTxveva, rodesac SeuZlebelia swori daskvnis nimuSs warmoadgens.
gakeTeba, sakmaod sando wanamZRvrebidanac ki. realur cxovrebaSi problemis gadaWris
axla, ganvixilavT am magaliTis axal versias, unari xSirad induqciur azrovnebazea damoki-
romelic Tqvengan gansxvavebuli formis az- debuli. davubrundeT isev Cvens magaliTs. Tqven
rovnebas moiTxovs. SemTxveviT CageketaT kari da gareT darCiT.
ras moimoqmedebT am SemTxvevaSi? warsulSi aseT
dros miRebuli gadawyvetilebis gaxseneba
pirveli mizanSewonili nabijia. am process
induqciuri azrovneba
problemis analogiuri gadawyveta ewodeba. Aam
warmoidgineT aseTi situacia: mixvediT dros Tqven iwyebT awmyo da warsul situaciebs
restoranSi da mxolod maSin gagaxsendaT, Soris saerTos Ziebas (Holyoak & Nisbett, 1988;
SegemowmebinaT, gaqvT Tu ara sakmarisi naRdi Holyoak & Thagard, 1997). `karis Caketvis da gareT
fuli. aRmoaCineT, rom Tqveni sakredito baraTis darCenis~ warsuli gamocdilebis safuZvelze
_ „American Express~ _ gamoyeneba mogiwevT, magram SeiZleba gagaxsendeT zogadi wesi _ `iseTi
restornis gareT ar aris gancxadeba restoranSi adamianebis moZebna, romelTac aqvT gasaRebi~.
sakredito baraTiT sargeblobis Taobaze. am wesiT SeiaraRebuli, Tqven iwyebT am adamia-
restornis fanjrebidan moCans kargad Cacmuli nebis gamoyofas da fiqrs, Tu rogor ipovoT
momxmarebeli. meniuSi ki xedavT, rom fasebi isini (Ross & Kenedy, 1990), risTvisac SeiZleba
sakmaod maRalia. mxedvelobaSi iRebT ra Tqven dagWirdeT im meTodis gaxseneba, romelic Tqveni
garSemomyofTa maRal materialur mdgomareobas, megobrebis mosaZebnad SeimuSaveT. am problemis
mocemul situaciaze dakvirveba gafiqrebinebT, gadaWra imitom geadvilebaT, rom Tqven ukve
rom es restorani miiRebs Tqvens sakredito mieCvieT warsuli gamocdilebis gamoyenebas _
baraTs. es aris deduqciuri daskvna, radganac induqciuri azrovneba saSualebas gaZlevT,
is Tqvens varauds emyareba da ara _ logikur gamoiyenoT gamocdili meTodebi da swrafad
wanamZRvars. Tqveni daskvna ki induqciuri az- gadaWraT axali problemebi.
rovnebis nimuSia, rodesac azrovneba gulisxmobs problemis analogiuri gadawyvetis Sesaxeb
savaraudo (da ara sando) daskvnebs mocemul kvlevebs xSirad saganmanaTleblo mniSvneloba
situaciaze dayrdnobiT. aqvT (Kolodnery, 1977), magaliTad, Tqveni maTema-
Cven ukve SemogTavazeT induqciuri azrov- tikisa da sabunebismetyvelo mecnierebis maswav-
nebis ramdenime nimuSi. me-5 da me-8 TavebSi
Tavi 9 / kognituri procesebi

leblebi gacnoben ramdenime amocanas Tavisi


vnaxeT, rom adamianebi warsulSi dagrovil in- amonaxsniT. amocanebi ukve damuSavebuli pasu-
formacias iyeneben awmyosa da momavlis gansa- xebiT mocemulia saxelmZRvaneloebSic. Semdgom
zRvris mizniT. Tqven induqciur azrovnebas Tqven gixdebaT msgavsi tipis amocanebis amoxsna,
Semdeg SemTxvevebSi iyenebT: haerSi popkornis romlebsac, savaraudod, daZlevT. aseTi midgoma
surnelis safuZvelze askvniT, rom viRac emyareba im mosazrebas, rom Tqven gamoiyenebT
popkorns akeTebs; induqciur azrovnebas iyenebT, induqciur azrovnebas da SeZlebT Zveli meTo-
Tu daeTanxmebiT azrs, rom asoebi am furcelze debis gamoyenebas axali problemebis dasaZlevad.
mkvlevrebi Seecadnen, ganesazRvraT is pirobebi,
induqciuri azrovneba (Inductive reasoning) –
azrovnebis forma, romelic misawvdom mtkice- romlebSic moswavleebi warsuli gamocdilebis
bulebaze da warsul gamocdilebaze dayrdno- maqsimalurad gamoyenebas SeZlebdnen (Lorett &
biT garkveuli albaTobiT daskvnis gakeTebas Anderson, 1994; Novick & Holyoak, 1991). zogadi
344 gulisxmobs. daskvna, romelic maT gamoitanes, gulisxmobs,
rom moswavleebs analogiis mosaZebnad xSirad ganapirobebs am gansxvavebas? rogorc Cans,
daxmareba sWirdebaT. imisaTvis, rom moswavlem warsuli gamocdilebis eqsplicituri Sex-
SeZlos axal problemaSi Zveli problemis senebisas (magaliTad, gaixseneT, rogor
mniSvnelobis danaxva, xSirad saWiroa damatebiTi gamodis wylis nakadi sarwyavi milidan),
waxaliseba — miniSnebisa da mimarTulebis cdis pirebi iwyeben induqciur azrovnebas,
micema (Ross & Kennedy, 1990). modiT ganvixiloT Tumca, am Sexsenebis gareSe isini fiqroben,
magaliTi. rom „miamituri fizikis~ kanonidan gamom-
dinare, milidan gamosvlis Semdeg wylis
saidan nakadi ganagrZobs cirkularul moZraobas
(Catrambone et al., 1995).
viciT

msgavsebebis mosaZebnad adamianebs am eqsperimentSi kargad Cans, rom adamianebis


xSirad daxmareba sWirdebaT umravlesobas problemis gadaWrisas sWirdeba
Sexseneba (miTiTeba), rom gamoiyenon induqciuri
daakvirdiT 9.16 suraTis I nawilSi mo-
azrovneba.
cemul figuras. warmoidgineT, rom viRacam
Tqven SeiZleba ar mogwonT, rom aseTi Sex-
milis zeda bolodan Caasxa wyali. ra
seneba xSirad aucilebelia — maswavleblebi
mimarTulebiT wava wylis nakadi milis
da saxelmZRvaneloebi iSviaTad iZlevian aseT
qveda bolodan gamosvlis Semdeg? SegiZ-
miniSnebebs. ra unda qnaT? SeecadeT, Tqven
liaT gamoiyenoT meore nawilSi mocemuli
TviTon, SeZlebisdagvarad, moZebnoT konkretuli
nimuSebi. ganvixiloT odnav Secvlili
analogia; SeecadeT, gansazRvroT problemis
varianti. warmoidgineT, rom viRacam milis
struqtura da gamoiyenoT msgavsi struqturis
TavSi Slangi daamagra. cvlis es rames?
mqone, TqvenTvis ukve nacnobi problemis
cdis pirebs pirvelad sTxovdnen, daexataT
daZlevis meTodi.
wylis nakadis mimarTuleba, romliTac,
rac ufro zustad da sworad gaqvT gagebuli
maTi azriT, wyali wavidoda milidan gamos-
Zveli problemis komponentebi da struqtura,
vlis Semdeg. Semdgom sTxovdnen, amoerCiaT
miT ufro advilia Zvel da axal problemebs
is suraTi, romelic yvelaze metad hgavda
Soris msgavsebis danaxva da gadawyvetilebis
maT naxats. erT-erT eqsperimentSi, sadac
meTodis morgeba. manamde ki SegiZliaT, endoT
pirobebSi ar iyo mocemuli Slangi, cdis
fsiqolog-eqsperimentatorebs da maT mier
pirTa mxolod 30%-ma gasca swori pasuxi
miRebuli Sedegebi maswavleblebs da saxel-
(f varianti), xolo Slangis Semotanis
mZRvanelos avtorebs gauziaroT.
Semdeg es ricxvi 75%-mde gaizarda. ra

problemis gadaWra da azrovneba


suraTi
9.16
ra mimarTulebiT wava
wyali
warmoidgineT, rom suraTis pir-
vel nawilSi daxatuli mowyo-
bilobidan gamodis wylis nakadi.
rogor ggoniaT, ra mimarTulebiT
wava wyali? daxateT. Semdeg ki,
meore nawilSi warmodgenili
nimuSebidan airCieT erT-erTi,
romelic yvelaze metad hgavs
Tqvens naxats.

345
induqciur azrovnebasTan dakavSirebiT kidev mivmarTavT. Cven aRvwereT zogierTi mniSv-
erTi ram unda aRvniSnoT. xSirad SesaZlebelia nelovani kvlevis Sedegebi, romlebic dakavSi-
efeqturi gadawyvetilebis ganmeorebiT gamo- rebulia gansjisa da gadawyvetilebis miRebis
yeneba, magram rig SemTxvevebSi, roca Zvel da procesebTan; agreTve SemogTavazeT, Tu rogor
axal situacias Soris kritikuli gansxvavebaa, unda gamoiyenoT es Sedegebi TqvenTvis mniSvne-
warsulze damokidebulebam SeiZleba xeli lovan situaciaSi.
SeuSalos axali problemis daZlevas. 9.12
suraTze aRwerili wylis qilebis amocana amis
klasikur magaliTs warmoadgens. am SemTxvevaSi
Sejameba
warsul gamocdilebaze damokidebulebis gamo
SeiZleba amocana saerTod ver amoxsnaT (Luchins, problemuri situacia moicavs Tavdapirvel
1942). pirveli ori amocanis „F~ nawilSi Tqven mdgomareobas, mizans da mTel rig operaciebs,
aRmoaCenT, rom pasuxis misaRebad arsebobs romelTa saSualebiTac Tavdapirveli mdgo-
zogadi formula B-A-2(C). bunebrivia, rom mesame mareobidan individi aRwevs mizans. problemis
amocanis amoxsnisas isev SeecdebiT mis gamo- daZleva ufro efeqturia, roca adamianebi
yenebas da naxavT, rom am formuliT mesame gadawyvetilebis komponentebs gamocdian da
amocana ar amoixsneba. am SemTxvevaSi unda sasargeblo reprezentaciebs pouloben. deduq-
gaavsoT „A~ qila da gadmoasxaT imdeni, rom ciuri azrovnebis gamoyenebiT sando daskvnebs
Seivsos „C~ qila, ris Semdegac dagrCebaT wylis viRebT. kvlevis Sedegebis safuZvelze dadginda,
saWiro raodenoba. Tu Tqven ver mixvdiT, es rom adamianebi yovelTvis ar arian Tanmimdev-
rogor unda gagekeTebinaT da amocanis amo- rulni deduqciuri azrovnebis dros. magaliTad,
saxsnelad pirvel formulas iyenebdiT, es imas isini tyuvdebian rwmenis gavleniT, Tumca,
niSnavs, rom SegeqmnaT im gamocdili wesis „akrZalvebis~ situaciaSi deduqciuri azrovne-
gamoyenebis fsiqikuri ganwyoba, romelmac war- bis efeqturoba imatebs.
mateba mogitanaT. ganwyoba - es aris fsiqikuri induqciuri azrovneba warsuli gamocdilebis
aqtivobis, azrovnebis Tu Cvevis winmswrebi generalizacias moiTxovs. induqcias didi
mdgomareoba, romelsac garkveuli pirobebis gamoyeneba aqvs analogiuri problemis gadaWris
zemoqmedebiT SeuZlia aRqmisa da problemis dros, rodesac adamianebi cdiloben, ipovon
gadaWris xarisxisa da siswrafis gazrda. Tumca, misi analogiuri Zveli problema, romlis daZ-
maSin, rodesac azrovnebisa da moqmedebis Zveli levis gzebic maTTvis ukve cnobilia.
xerxebi axal situaciaSi ar aris produqtiuli,
maT SeuZliaT fsiqikuri aqtebis Seferxeba da
damaxinjeba. rodesac problemur situaciaze
fiqris dros gaiWedebiT, daixieT ukan da hkiTxeT msjeloba da
sakuTar Tavs _ warsuli warmateba xom ar gadawyvetilebis miReba
ganapirobebs Tqveni xedvis SezRudvas?
Tavi 9 / kognituri procesebi

problemis gadaWrisas gaiTvaliswineT prob-


lemuri situaciebisa da maTi daZlevis rac
msjelobisa da gadawyvetilebis miRebis
SeiZleba farTo speqtri, rac ufro Semoqme-
Sesaxeb saubars Tqveni yoveldRiuri gamoc-
debiTs gaxdis daZlevis process.
dilebis erT-erTi yvelaze didi WeSmaritebiT
am nawilSi Cven problemis gadawyvetisa da
daviwyebT: Tqven cxovrobT samyaroSi, romelic
azrovnebis sxvadasxva tipebi da konkretuli
savsea gaurkvevlobiT. gadaixdiT Tu ara 9
etapebi ganvixileT, romlebic realur pirobebSi
dolars im filmis sanaxavad, romelic SeiZleba
moqmedebis gaumjobesebis mizniT unda gaiaroT.
an mogewonoT an _ ara? gamocdis win Tqveni
am Tavis bolo nawilSi Cvenc imave strategias
Canawerebis swavlas amjobinebT Tu saxel-
mZRvanelos xelaxla gadakiTxvas? mzad xarT
fsiqikuri ganwyoba (Mental set) _ axali prob-
Tu ara CaebaT xangrZliv urTierTobebSi? radgan
lemis dasaZlevad wina problemis daZlevis
momavlis Sesaxeb mxolod varaudi SegiZliaT
346
stilis, saSualebis gamoyenebis tendencia.
fsiqologia XXI saukuneSi

eqspert-sistemebi da medicina

Tu odesme gqoniaT seri- 1976). am programis muSaoba spert-sistemebi erTad uyris


ozuli samedicino konsulta- eyrdnoba ,,Tu – maSin~ wesebs, Tavs ama Tu im sferoSi dagro-
cia eqimTan, Tavad yofil- romelTa saSualebiTac xdeba vil codnas. aseTi tipis sis-
xarT im situaciis monawile, wanamZRvrebisa da am sferoSi temebSi mocemulia ara mxo-
roca individis msjelobasa momuSave specialistebis evris- lod faqtebi, aramed maT am
da problemis gadaWris unars tikul codnaze (magaliTad, faqtebze dayrdnobiT SeuZ-
udidesi mniSvneloba aqvs. praqtikaze) damyarebuli das- liaT „azrovneba~. mecnierebi
Tqvens janmrTelobaze pa- kvnebis dakavSireba. realuri cdiloben iseTi sistemebis
suxismgebelma pirma unda samedicino diagnozis msgavsad, Seqmnas, romlebic uzrunvel-
moaxdinos Tqven mier CamoT- MYCIN sistemis saSualebiT yofen axsnas, Tu ratom unda
vlili simptomebis erTob- SesaZlebelia wanamZRvrebisa daakavSiros momxmarebelma
liobis (paternis) identifi- (magaliTad, pacientis sisxlis (janmrTelobis dacvis mu-
kacia da daadginos daavadebis analizis pasuxis) da konkre- Sakma) faqtebis garkveuli
gamomwvevi mizezi; miRebuli tuli daskvnis (magaliTad, erToblioba konkretul das-
daskvnis safuZvelze indi- diagnozis an mkurnalobis kvnebTan (Chandrasckaran& Mittal,
vidma samoqmedo gegma unda rekomendaciebis) dakavSireba. 1999).
SeimuSavos. am procesSi mo- programas, aseve, SeuZlia gviC- axla pacientis TvaliT
cemuli sirTuleebidan gamom- venos (moTxovnis SemTxvevaSi), SevxedoT am yvelafers. ram-
dinare, warmoidgineT raoden Tu rogor mivida igi saboloo denadac XXI saukuneSi eq-
Znelia zustad Tqveni daava- daskvnamde. miuxedavad imisa, rom spert-sistemebis mniSvne-
debis simptomebis aRwera ise, es sistema arasodes gamouye- lovni gaumjobeseba xdeba,
rom sxvebisaTvis gasagebi nebiaT praqtikaSi, Tanamedrove Tqven SeiZleba SexvdeT eqims,
iyos. swored amitom kognitur mkvlevrebis mier Seqmnili romelic Seitans Tqvens kon-
mecnierebaTa mimdevrebi ram- msgavsi programebi inarCuneben kretul monacemebs kompi-
denime welia muSaoben kompi- igive princips – rekomenda- uterSi da sakuTari codnis
uterul programebze, romle- ciebis garda momxmarebels garda eqspert-sistemaSi mo-
bic mniSvnelovan daxmarebas miawodon informacia „azrov- cemul codnasac gaiTvalis-
uwevs eqimebsa da janmrTe- nebis procesebis~ Sesaxeb (Chae, winebs.
lobis dacvis personals 1998; Hudson & Cohen, 2000). veb-gverdebi:
diagnostikasa da mkuranlo- faqtia, rom am programebis http://smi.stanford.edu e s

msjeloba da gadawyvetilebis miReba


bis dagegmvaSi. SesaZlebloba – daadginos aris stenfordis samedicino
am programebs ,,eqspert- daavadebis gamomwvevi mizezebi, informatikis veb-gverdi, sa-
sistemebs~ uwodeben, rom- mkurnalobis procesis warma- dac ganTavsebulia infor-
lebic profesionalTa mier tebis mniSvnelovani komponen- macia mkvlevarTa jgufis
problemebis gadaWris simu- tia. warmoidgineT, magaliTad, Sesaxeb, romlebmac ganaxor-
laciaa, arsebuli codnis eqimi, romelic iyenebs samedi- cieles mTeli rigi proeq-
gaTvaliswinebiT. sistema cino eqspert-sistemas. rogorc tebi medicinasa da eqsper-
MYCIN, romelic SemuSavebul eqimma, Tqven SeiZleba ar tul sistemebTan dakavSi-
iqna 1970-ian wlebSi, safuZ- aRiaroT, rom romelime kompi- rebiT.
vlad daedo mecnierul kvle- uterul programas SeuZlia www.cis.upenn.edu/~traumaid
vaTa did nawils am sferoSi. Tqvenze ukeTesad gansazRvros „TraumAID~ aris programa,
igi Seiqmna, rogorc infeq- daavadeba da Secvalos Tqveni romelic Seiqmna kritikul
ciur daavadebaTa diagnos- codna da mravalwliani gamoc- situaciaSi eqimTa dasax-
tikisa da mkurnalobis dam- dileba, Tumca, mniSvnelovania mareblad. veb-gverdze ganTav-
xmare saSualeba (Shortliffe, imis gaTvaliswineba, rom eq- sebulia eqspert-sistemebis
sademonstracio versiebi.

347
da radgan TiTqmis arasodes gagaCniaT sruli momavali kvirisaTvis; gadawyvetilebis miReba
codna warsulis Sesaxeb, Tqven Zalian iSviaTad mWidrod ukavSirdeba qceviT moqmedebas. davub-
SeiZleba iyoT darwmunebuli, rom sworad rundeT azrovnebis am ori tipis kvlevas.
imsjeleT, an swori gadawyvetileba miiReT.
amgvarad, msjelobisa da gadawyvetilebis
miRebis procesebi unda uzrunvelyofdnen evristika da msjeloba
ganusazRvrelobis Semcirebas. kognituri romelia msjelobis saukeTeso gza? warmoid-
fsiqoloogiis erT-erTi fuZemdebeli herbert gineT, rom Tqven gekiTxebian: mogewonaT Tu
saimoni (Herbert Simon) wers: ,,im rTul garemosTan ara filmi? am kiTxvaze sapasuxod Tqven mogiwevT
SedarebiT, romelSic adamians uxdeba cxovreba, cxrilis Sevseba, romlis erT mxares aRniSnavT,
misi azrovnebis Zala metad mokrZalebulia~. Tu ra mogewonaT filmSi, xolo, meore mxares
is unda dakmayofildes problemebis ,,sakmaod – ra ar mogewonaT da naxavT, romeli sveti
kargi~ gadawyvetiTa da moqmedebebis ,,sakmaod gamogivaT ufro grZeli. imisaTvis, rom Tqveni
kargi~ gegmiT (1979, gv. 3). Aaqedan gamomdinare, Sefaseba ufro zusti iyos, Tqven kargad unda
saimoni varaudobs, rom azrovnebis procesebi awon-dawonoT yoveli debulebis wili TiToeul
imarTeba SezRuduli racionalurobiT. SesaZ- mxares, maTi mniSvnelobis gaTvaliswinebiT
loa, Tqveni msjeloba da gadawyvetileba ar (magaliTad, TqvenTvis SeiZleba ufro mniSvne-
iyos yovelTvis maqsimalurad kargi da racio- lovani iyos ,,msaxiobis Sesruleba~ (plusebis
naluri, rac ganpirobebulia SezRuduli mxare), vidre _ ,,gaxmovanebis efeqtebi~ (minusebis
resursebis iseT situaciaSi gamoyenebiT, mxare). Tu mTel am proceduras gaivliT, Tqven
romelic swraf moqmedebas moiTxovs. SegiZliaT darwmunebuli iyoT msjelobaSi,
sanam SezRuduli racionalurobis Sedegebis magram es mxolod savarjiSoa, romelsac
ufro detalur analizze gadavidodeT, ganvi- iSviaTad akeTebT. realur cxovrebSi Tqven ufro
xiloT gansxvaveba msjelobasa da gadawyve- xSirad da swrafad giwevT msjeloba. Tqven ar
tilebis miRebis procesebs Soris. msjelobis gaqvT dro, anda sakmarisi informacia amgvari
procesSi Tqven ayalibebT mosazrebebs, gamo- formaluri procedurisaTvis. ras akeTebT amis
gaqvT daskvnebi da axdenT adamianebisa da nacvlad? am kiTxvaze pasuxis gacema pirvelad
movlenebis kritikul Sefasebas; xSirad Tqven amos tverskim da daniel kanemanma scades (Amos
msjelobT spontanurad, motivaciis gareSe. Tversky & Daniel Kahneman). isini amtkicebdnen, rom
gadawyvetilebis miReba ki ramdenime alterna- msjeloba eyrdnoba analizis ufro evristikul,
tividan erT-erTis amorCevas, SesaZlo varian- vidre formalur meTodebs. rogorc zemoT iyo
tebis seleqciasa da uaryofas gulisxmobs. aRniSnuli, evristika warmoadgens aramecnierul,
msjeloba da gadawyvetilebis miReba or urTier- praqtikul meTods, romelic amcirebs msjelobis
TdakavSirebul process warmoadgens. magaliTad, (gadawyvetilebis miRebis) sirTules.
SeiZleba viRacas SexvdeT wveulebaze da ra SemTxvevaSi iyeneben adamianebi am praq-
xanmokle saubrisa da cekvis Semdeg es adamiani tikul, gamocdilebaze damyarebul meTodebs?
Tavi 9 / kognituri procesebi

CaTvaloT saintereso, Wkvian, patiosan da rogorc qvemoT naxavT, mkvlevrebi upiratesobas


gulwrfel pirovnebad. Semdeg Tqven SeiZleba aniWeben im garemo pirobebis aRweras, sadac
gadawyvitoT, rom danarCeni dro wveulebaze aRniSnuli meTodebis gamoyeneba ganapirobebs
gaataroT masTan erTad da daTqvaT Sexvedra Secdomis daSvebas. am eqsperimentebis logika
aseTia: rogorc aRqmis iluziebis SeswavliT
msjeloba (Judjment) _ procesi, romlis saSua-
lebiTac adamianebi ayalibeben mosazrebebs, SeiZleba aRqmis bunebis gageba da mexsierebis
akeTeben daskvnebs da axdenen adamianebis an Seswavla – mexsierebis darRvevebis SeswavliT,
movlenebis kritikul Sefasebas xelmisawvdom aseve SesaZlebelia msjelobis procesebis
masalaze dayrdnobiT; fsiqikuri aqtivobis Se- Seswavla mcdari msjelobebis SeswavliT
degi. (Kahneman, 1991). rogorc mexsierebis, aRqmisa da
gadawyvetilebis miReba (Decision making) _ alter- sxva fsiqikuri procesebis SemTxvevaSi, am dro-
nativebs Soris arCevis procesi, SesaZlo varian- sac erTmaneTSi ar unda agerioT meTodi da
348 tebis seleqcia da uaryofa.
daskvna. miuxedavad imisa, rom aRqma ar aris sityvis dasawyisSi, vidre SuaSi. realurad ki
srulyofili da fsiqologebs SeuZliaT dagar- ,,k~ orjer ufro xSirad gvxvdeba sityvis SuaSi
wmunon Tqveni aRqmis mcdarobaSi, kedelze ver (inglisur enaSi).
ivliT; Sesabamisad, miuxedavad evristikuli ratom hgonia adamianebis umravlesobas, rom
msjelobebis gamo aRmocenebuli Secdomebisa, ,,k~ aso ufro xSirad gvxvdeba sityvis TavSi?
Tqven ar ejaxebiT kognituri SezRudvis ba- es pasuxi ganpirobebulia mexsierebaSi arsebuli
rierebs. xelmisawvdomi informaciiT. gacilebiT advilia
niSnavs Tu ara es imas, rom Tqven sruliad im sityvebis mofiqreba, romlebic ,,k~-Ti iwyeba,
komfortulad grZnobT Tavs, roca aseTi tipis vidre im sityvebisa, romlebSic ,,k~ mesame
Secdomebs uSvebT? am SemTxvevaSi aRqmasTan adgilzea. am SemTxvevaSi Tqvens daskvnaze,
Sedareba garkveulwilad araadekvaturia. aRqmis rogorc Cans, gavlenas axdens misawvdomobis
iluziebis umravlesoba ar aris codnaze damo- evristika _ Tqveni daskvna emyareba im infor-
kidebuli. Tqven yovelTvis mzad xarT, aRiaroT macias, romelic ufro misawvdomia mexsierebi-
miuler-laieris iluziis (ix. Tavi 5) xazebis saTvis da umravles SemTxvevaSi swor daskvnamde
sigrZeTa sxvadasxvaoba, miuxedavad imisa, rom mivyavarT, amitom ganixileba, rogorc swori.
iciT, isini erTi sigrZisani arian, xolo, Tu Tu, magaliTad, Tqven fiqrobT, rom boulingi
iciT, rom Tqvens gamocdilebaze damyarebuli ufro usafrTxoa, vidre paraSutiT xtoma, Tqveni
msjeloba zedapirul xasiaTs atarebs, Se- daskvna emyareba misawvdomobis evristikas.
giZliaT Tavidan aiciloT zogierTi tipis problemebi warmoiqmneba mxolod im SemTxvevaSi,
Secdoma. inteleqtualuri unarebi ar ganapi- roca: (1) mexsierebaSi tendenciuri informaciis
robeben Secdomebis Tavidan acilebas (zogierT aqtivacia xdeba; (2) mexsierebaSi Senaxuli
SemTxvevebSi Zalian Wkviani adamianebic ki informacia ar aris zusti. ganvixiloT am
uSveben Secdomebs), specifikuri treningebis SesaZlo problemebis magaliTi.
saSualebiT SesaZlebelia msjelobis gaumjo- amocana, romelSic cdis pirebs „k~ asos
beseba. am nawilSi Cven swored am unarebis Semcveli sityvebis raodenobis gansazRvra
efeqturobis zrdis ramodenime saSualebas gan- evalebaT, misawvdomobaze dafuZnebuli araswori
vixilavT. davubrundeT evristikis sam tips: msjelobis (daskvnis) karg magaliTs warmoadgens.
misawvdomobas, reprezentatulobas da „Ruzis~ mexsierebaSi sityvebis organizaciidan gamom-
evristikas. dinare, bevrad ufro advilia sityvebis gaxseneba,
roca gansazRvrulia maTi pirveli aso. ganvi-
xiloT yoveldRiuri cxovrebisTvis damaxa-
misawvdomobis evristika
siaTebeli kidev erTi msjeloba.
gTxovT, moifiqroT pasuxi Zalian martiv

msjeloba da gadawyvetilebis miReba


kiTxvaze (Cveni azriT, naklebad mosalodnelia
swori pasuxi da amitom ar gTavazobT rTul
saidan
amocanas, raTa uxerxul mdgomareobaSi ar viciT
CavardeT). warmoidgineT, rom gevalebaT mo-
Txrobis patara monakveTis wakiTxva; rogor guneba-ganwyobileba gavlenas axdens
ggoniaT, am nawvyetSi romeli sityva iqneba ufro mexsierebis xelmisawvdomobaze
meti: sityva, romelic iwyeba aso ,,k~-Ti mkvlevrebs surdaT eCvenebinaT, Tu ra
(magaliTad, kalaTa), Tu sityva, sadac aso ,,k~ zegavlena SeiZleba moaxdinos guneba-
mesame adgilzea? (magaliTad, nakrZali). Tu Tqven ganwyobilebam adamianis msjelobaze. cdis
tverskisa da kanemanis cdis pirebis msgavsad pirebs evalebodaT, waekiTxaT sasiamovno
fiqrobT (Amos Tversky & Daniel Kahneman 1973), maSin da usiamovno informacia, rac ganapiro-
Tqven daaskvniT, rom ,,k~ ufro metad gvxvdeba bebda Sesabamisi guneba-ganwyobilebis
Seqmnas. Semdeg ki sTxovdnen dadebiTi da
xelmisawvdomobis evristika (Availability heuris- uaryofiTi movlenebis, magaliTad, sasia-
tic) _ daskvna, romelic efuZneba mexsierebaSi movno saRamos da mtkivneuli Wrilobis
349
Tavisuflad xelmisawvdom informacias.
misawvdomobasTan, rogorc msjelobis evris-
gaxsenebas da, aseve, msgavsi movlenebis
tikasTan, dakavSirebuli meore sirTule Tavs
ganmeorebis albaTobis gansazRvras uax-
iCens im SemTxvevaSi, roca masze gavlenas axdens
loesi eqvsi Tvis ganmavlobaSi. miRebuli
mexsierebaSi arsebuli informacia. erT-erTi
Sedegebis analizis safuZvelze dadginda,
kvlevis dros Seiswavlidnen kavSirs tele-
rom warsuli movlenebis gaxsenebaze
vizoris yurebasa da SeerTebuli Statebis
gavlenas axdens guneba-ganwyobileba,
mosaxleobis saSualo keTildReobis Sefasebas
xolo am ukanasknelis Sesabamisi mogo-
Soris (O’Guinn & Shrum, 1997). adamianebi, romlebic
nebebi gansazRvravs momavlis Sesaxeb
ufro xSirad uyureben „dinastiisa~ da „dalasis~
msjelobas. karg guneba-ganwyobilebaze
tipis serialebs, fiqroben, rom bevr amerikel
myofi cdis pirebi ixsenebdnen sasiamovno
diasaxliss aqvs televizori an hyvas mosamsa-
movlenebs da fiqrobdnen, rom momavalSi
xureebi. mkvlevrebis azriT, es korelacia imiT
ufro meti sasiamovno da naklebi usia-
aixsneba, rom satelevizio programebi qmnis
movno movlena moxdeboda (MacLeod &
keTildReobis ararealur warmodgenas, romelic
Campbell, 1992).
advilad misawvdomia mudmivi mayureblisaTvis.
ganvixiloT meore magaliTi: adamianis msjeloba
am eqsperimentiT naCvenebia, Tu ra gavlenas sxvadasxva qveynis mosaxleobis Sesaxeb (Brown
axdens msjelobaze mexsierebisaTvis xelmisaw- & Siegler, 1992). SegiZliaT Tu ara ganalagoT es
vdomi informaciis tipi. mniSvnelovan samomavlo oTxi qveyana mosaxleobis raodenobis mixedviT
sakiTxebze msjelobisas unda gaiTvaliswinoT mciredan didisken:
guneba-ganwyobilebis gavlena TqvenTvis misaw- a. SvedeTi
vdom informaciaze da hkiTxoT sakuTar Tavs:
b. indonezia
,,aris Tu ara raime specifikuri Cems guneba-
c. israeli
ganwyobilebaSi, rac gavlenas moaxdens mex-
sierebidan amotanil informaciaze?~ d. nigeria
kvlevebis safuZvelze dadginda, rom, rac
ufro meti icis adamianma qveynis Sesaxeb, miT
ufro maRalia mis mier populaciis raodenobis
Sefaseba. garda amisa, mniSvnelovani korelaciaa
qveynebis Sesaxeb codnasa da imas Soris, Tu
ramdenjer iyo is naxsenebi ,,niu iork taims~-is
statiebSi mimdinare wels (sxvaTa Soris, swori
pasuxia: israeli, SvedeTi, nigeria, indonezia.
SegiyvanaT Tu ara SecdomaSi misawvdomobam)?
rogorc Cans, Znelia endoT Tqvens kognitur
procesebs, radgan masmedia TqvenTvis xarveziani
Tavi 9 / kognituri procesebi

monacemebis mowodebas uzrunvelyofs. miuxe-


davad amisa, mniSvnelovani daskvnis gamotanamde,
informaciis wyaros gadamowmebiT Tqven SegiZ-
liaT Tavi daaRwioT misawvdomobis gavlenas.
darwmunebuli xarT, rom rasac fiqrobT, Tqven-
Tvis namdvilad cnobilia?

reprezentaciuli evristika
rodesac msjeloba reprezentaciul evris-
tikas eyrdnoba, Tqven iTvaliswinebT kategoriis
arsebiT niSnebs. magaliTad, Tu sagani an
350 movlena am Tu im kategoriisaTvis damaxa-
warmatebul ierusalimel iurists, kolegebis ganvixiloT, magaliTad, 9.17. suraTze mocemu-
azriT, axirebuli xasiaTi aqvs, ris gamoc ar
li warmatebuli iuristis daxasiaTeba. gaiTva-
SeuZlia jgufSi muSaoba. warmatebul karieras
isini mis konkurentunarianobasa da energiulobas liswineT zemoT aRwerili eqsperimentis Sede-
ukavSireben. igi gamxdari, saSualo simaRlis ada- gebi Tqvens yoveldRiur cxovrebaSi. nu `gamoeki-
miania; yuradRebas aqcevs sakuTar garegnobas da
aris amayi. kviraSi ramdenime saaTs uTmobs Tavisi debiT~ yvelaze tipur reprezentatul arCevans,
sayvareli sportis saxeobas. sportis romeli sa- sanam ar SeiswavliT yvela danarCeni alter-
xeobiTaa igi dakavebuli?
nativis struqturas.
a. swrafi siaruliT
b. burTis TamaSiT
c. CogburTiT saidan
d. msubuqi aTletizmiT da mindvris TamaSebiT
viciT

reprezentatuloba gavlenas axdens


msjelobaze
erT-erT eqsperimentSi cdis pirebs mie-
savaraudod
sworia ufro metis wodebodaT 9.17 suraTze mocemuli pasu-
momcveli kategoria. xebis CamonaTvali da eZleodaT 45 do-
laris mogebis SesaZlebloba. amisaTvis
maT swori pasuxisaTvis unda mieniWebinaT
cifri `1". Tqven romel variants amoir-

9.17
suraTi CevdiT? Tu Tqvenc iseve fiqrobT, rogorc
monawileTa umravlesoba, Tqven dakargavT
45 dolars, radgan Tqveni pasuxi iqneba
reprezentaciuli evristikis `CogburTi~ da ara `burTiT TamaSebi~.
gamoyeneba
9.17 suraTis qveda nawilidan Cans, Tu
reprezentaciuli evristikis gavleniT umrav- ratom ver iqneba CogburTi kargi fsoni.
lesoba miiCnevs, rom advokatis sayvareli
sporti CogburTia, Tumca, rogorc suraTzea is Sedis `burTiT TamaSebis~ kategoriaSi.
naCvenebi, ufro sworia `burTiT TamaSebis~ cdis pirebis azriT, CogburTi ukeTesi
dasaxeleba, radgan igi CogburTsac moicavs.
pasuxia, radgan mas aqvs sportuli TamaSis
yvela is Tviseba, romelsac iuristi
siaTebeli niSniT xasiaTdeba, misi am kategori- iTamaSebda (upiratesobas mianiWebda). rep-
isadmi mikuTvneba xdeba. evristikis es tipi rezentatulobaze dafuZnebuli es msje-
nacnobi unda iyos TqvenTvis. is gulisxmobs loba monawileebs ubiZgebs, ugulebelyon

msjeloba da gadawyvetilebis miReba


warsuli gamocdilebis safuZvelze msjelobis sxva tipis informacia, kerZod, kategoriis
agebas mocemul, msgavs pirobebSi, rac induq- struqtura. am pasuxis amorCevis SemTxve-
ciuri daskvnis arss warmoadgens. vaSi mogebuli Tanxa 45 dolaria (Bar-Hille
urTierTSeTanxmebuli maxasiaTeblebisa da & Neter, 1993).
kategoriebis Sesaxeb informaciis arsebobis
dros, mizanSewonilia msjelobis ageba msgav-
ganvixiloT reprezentatulobis meore maga-
sebis mixedviT. amrigad, gadawyvetilebis miRe-
liTi, romelsac, agreTve SeuZlia gavlena moax-
bisas, SeudgeT Tu ara varjiSs sportis iseT
dinos Tqven mier dadebul fsonebze. warmoid-
axal saxeobaSi, rogorica paraSutiT xtoma,
gineT, SesaZlebloba geZlevaT, monawileoba
mizanSewonili iqneba gansazRvroT, Tu ramdenad
miiRoT latareis gaTamaSebaSi. gasamarjveblad
hgavs is sportul saxeobaTa im kategorias,
romelic adre gizidavdaT. Tumca, rogorc reprezentaciuli evristika -(Representativeness
qvemoT naxavT, msgavsebam SeiZleba SecdomaSi heuristic) – kognituri strategia, romelic
SegiyvanoT, Tu misi gavleniT yuradRebas ar miakuTvnebs obieqts garkveul kategorias, am
miaqcevT sxva mniSvnelovan informacias (Kahne- kategoriisaTvis damaxasiaTebeli ramdenime
mean & Tversky, 1973). niSnis safuZvelze.
351
Tqven unda SearCioT sam mocemul ricxvSi gamravlebas, rac ukve sakmaod did ricxvs
cifrTa swori Tanmimdevroba, anu am cifrebidan gaZlevT. Semdegi moqmedebis SesrulebiT Tqven
romelze Rirs, Tqveni azriT, fsonis dadeba? isev nawilobriv pasuxs miiRebT da ganagrZobT
859 101 333 magaliTis amoxsnas. tverski da kanemani (Amos
Tversky & Daniel Kahneman, 1974) eqsperimentis mona-
574 948 772
wileebs aZlevdnen identuri problemis or
Tu Tqven moTamaSeebis umravlesobas hgavxarT,
variants. pirveli variantis SemTxvevaSi pasu-
Tavs aaridebT im ricxvebs, romlebSic cifrebi
xebis mediana Seadgenda 512-s, xolo meore va-
meordeba, radgan nakleb savaraudoa, rom es
riatis SemTxvevaSi _ 2,250-s (swori pasuxia 40320).
ricxvebi SemTxveviTi Tanmimdevrobis reprezen-
rogorc Cans, nawilobrivi Sefaseba (5 wamis
tatuli iyos. sinamdvileSi samcifriani ri-
ganmavlobaSi Sesrulebuli moqmedebebis pasuxi)
cxvebis 27%-s, sadac TiToeuli cifri aRebulia
gavlenas axdens saboloo Sefasebaze: rac ufro
SemTxveviTad diapazonidan 0-dan 9-is CaTvliT,
didia nawilobrivi (arasruli) pasuxi, miT ufro
eqneba ganmeorebiTi cifrebi. miuxedavad amisa,
didia saboloo Sefaseba. A
gaTamaSebaSi „Indiana pick-3" 15 dRis ganmavlobaSi
am martivi magaliTis amoxsniT Cven davasa-
monawileTa mxolod 12.6%-ma airCia ricxvi
buTeT „Ruzis~ efeqtis arseboba. raime movlenis
ganmeorebadi cifrebiT (Holtgraves & Skeel, 1992).
an Sedegis Sesaxeb msjeloba, romelic emyareba
imis gamo, rom azartuli TamaSebis situaciebis
„Ruzis~ evristikas, sakmarisi ar aris. misi
umravlesoba winaswar mofiqrebulia, umjobesia,
gamoyeneba ganapirobebs Sedegis realuri mniS-
maT sifrTxiliT moekidoT. umeteswilad, ada-
vnelobis gadafasebas an verSefasebas. „Ruzis~
mianebs imedi aqvT, rom reprezentatulobis mixe-
evristikis gamoyeneba mizanSewonili ar aris,
dviT da ara realur albaTobaze dayrdnobiT
roca Tavdapirveli Sefaseba Seicavs mocemuli
gaakeTeben momgebian arCevans.
msjelobisaTvis WeSmaritad relevantur in-
formacias. miuxedavad amisa, im SemTxvevaSic
„Ruza amoRebulia!~ ki, roca mocemuli informacia aSkarad naklebad
mniSvnelovani an saerTod usargebloa, ada-
evristikis mesame formis gasacnobad, scadeT
mianebi „Ruzis~ efeqtis Zlier zegavlenas
azrovnebis eqsperimentis Catareba. daiwyeT
ganicdian.
qvemoT mocemuli magaliTis amoxsna da 5 wamis
Semdeg dawereT miaxloebiTi pasuxi.
1 x 2 x 3 x 4 x 5 x 6 x 7 x 8 = _____
saidan

5 wamSi Tqven, albaT, SeZlebT ramdenime


viciT
moqmedebis Sesrulebas da miiRebT arasrul
SemTxveviTi `Ruza~ cvlis Sefasebas
pasuxs, SesaZloa, 24-s, Semdeg ki gamoiyvanT
saboloo pasuxs. erT-erT eqsperimentSi studentebs mia-
axla scadeT Semdegi magaliTis amoxsna: niWes pirobiTi saidentifikacio nomrebi
Tavi 9 / kognituri procesebi

(1,928-dan 1,935-mde), romlebic instruqciis


8 x 7 x 6 x 5 x 4 x 3 x 2 x 1 = _____
mixedviT unda gadaeweraT Tavis kiTxva-
im SemTxvevaSic ki, Tu Tqven SeamCnevT, rom rebze (sakontrolo jgufis studentebi
es sapirispiro mimarTulebiT dalagebuli igive ar iRebdnen nomrebs). am ricxvze studen-
ricxvebia, naxavT, rom miRebuli Sedegi sakmaod tebis yuradRebis gasamaxvileblad sxvada-
gansxavebuli iqneba. albaT, magaliTis amoxsnas sxva saSualebas (magaliTad, sTxovdnen
daiwyebT Semdegi moqmedebis SesrulebiT - 8 X 7 aReniSnaT, iyo Tu ara is 1,940-ze meti)
da miiRebT 56-s; Semdeg, SeecdebiT 56-is 6-ze mimarTavdnen, magram saidentifikacio no-
meri naTlad iyo gansazRvruli, rogorc
„Ruzis~ evristika (Anchoring Heuristics) – zogier- sxva nebismieri pasuxisTvis irelevanturi.
Ti movlenis an Sedegis mniSvnelobis Sesaxeb mogvianebiT, studentebs sTxovdnen, Seefa-
msjelobisas misi sawyisi mniSvnelobis gada- sebinaT adgilobriv sainformacio broSu-
352
faseba an verSefaseba.
raSi mocemul eqimTa ricxvi. pasuxebze gadawyvetilebis miRebis
aSkara gavlena moaxdina absoluturad
fsiqologia
irelevanturma, pirobiTma „Ruzam~. studen-
tebi, romlebmac yuradReba gaamaxviles warmogidgenT gadawyvetilebis miRebaze
pirobiT saidentifikacio nomrebze, fiq- fsiqologiuri faqtorebis gavlenis TvalsaCino
roben, rom broSuraSi mocemuli eqimebis magaliTs. ganvixiloT problema, romelic
raodenoba didia – 631, vidre sakontrolo mocemulia 9.7 cxrilis pirvel nawilSi. waiki-
jgufis studentebis – 219. im SemTxvevaSic TxeT instruqcia da airCieT A an B varianti.
ki, roca studentebs specialurad afrTxi- axla am problemis meore naSilSi warmodgenil
lebdnen, rom saidentifikacio nomerma variants gaecaniT. xom ar SecvlidiT arCevans?
SeiZleba gavlena moaxdinos Sefasebaze, eqsperimentul pirobebSi studentebi kiTxu-
maTi Sefaseba gacilebiT maRali iyo (539), lobdnen am problemis erT-erT versias (Shafir,
vidre sakontrolo jgufSi gaerTianebul 1993). roca maT pirvel nawilSi ekiTxebodnen,
studentTa mier micemuli Sefaseba (219) Tu romel variants amjobinebdnen, studentebis
(Wilson et al., 1996.). 67% irCveda B variants, xolo, rodesac studen-
tebs sTxovdnen, gaeuqmebinaT arCevani, es
maCvenebeli 52%-mde ecemoda (48% auqmebs B vari-
es ukanaskneli Sedegebi namdvilad imsaxu- ants). ratom aris es cvlileba ucnauri? Tu
reben yuradRebas: gafrTxilebac ki ar aRmoCnda yuradRebiT gadaxedavT problemis orive versias,
sakmarisi. gamyidvelebi Zalian xSirad iyeneben naxavT, rom maT Soris araviTari gansxvaveba ar
„Ruzis~ efeqts, roca cdiloben dagarwmunon, aris. erTi SexedviT, Tqven SeiZleba ifiqroT,
iyidoT produqcia. magaliTad, Tqven apirebT rom msgavsma informaciam imave gadawyveti-
axali magnotofonis yidvas. gamyidvelma SeiZ- lebamde unda migiyvanoT, magram adamianebi ase
leba giTxraT: ,,Tqven varaudobT 1 000 an 2 000 ar iqcevian. rogorc Cans, ,,upiratesobis~
dolaris gadaxdas, ara?~ mas Semdeg, rac maRal miniWebis SemTxvevaSi adamianTa yuradReba
fasze ganewyobiT, realuri fasi (magaliTad koncentrirebulia arCevanis pozitiur mxareebze
599, 99 dolari) ukve mizanSewonilad geCvenebaT. _ Tqven agrovebT aSkara damamtkicebel sabuTebs
vfiqrobT, am nawilis wakiTxva dagexmarebaT, raRacis sasargeblod maSin, roca ,,gauqmebis~
Tavidan aiciloT „Ruzis~ uaryofiTi gavlena; moTxovnis SemTxvevaSi yuradRebis koncentri-
rac mTavaria, Tqven gafrTxilebuli xarT, reba arCevanis negatiur aspeqtebze xdeba _
rom windaxeduleba gamoiCinoT. Tqven agrovebT informacias raRacis winaaRmdeg.
msjelobisas Tqven iyenebT evristikis iseT amitom, SesaZloa, Tqveni gadawyvetileba
saxeebs, rogoricaa: xelmisawvdomoba, reprezen- Seicvalos.

msjeloba da gadawyvetilebis miReba


taciuloba da „Ruza~, radgan umravles Sem- aseTi sworxazovani magaliTi gviCvenebs, rom
TxvevaSi isini efeqturi da misaRebi msjelobis gadawyvetilebis miRebaze did gavlenas axdens
SesaZleblobas gaZlevT. situaciis gaurkvev- kiTxvis formulireba (Solvic, 1995), swored amitom
lobidan da Tqveni SezRuduli resursebidan saWiroa gadawyvetilebis miRebis fsiqologiuri
gamomdinare, Tqven, garkveulwilad, maqsimums aspeqtebis codna. Tqven unda SegeZloT Tqveni
akeTebT. Cven giCveneT, rom evristikam SeiZleba gadawyvetilebis Semowmeba, raTa darwmundeT,
Secdomamde migiyvanoT. mniSvnelovani daskvnis eqvemdebareba Tu ara is detalur analizs. am
gakeTebis dros SeecadeT gamoiyenoT es codna SemTxvevaSi Tqven SegiZliaT hkiTxoT sakuTar
da SeamowmoT sakuTari azrovnebis procesebi. Tavs: ,,rogor Seicvleboda Cemi arCevani ama Tu
gansakuTrebiT kritikulad miudeqiT sxvebis im variantis uaryofis da ara arCevis Sem-
SesaZlo mcdelobas, winaswari ganzraxviT ze- TxvevaSi?~ Tu romelime konkretul arCevans
gavlena moaxdinon Tqvens msjelobaze. axla erT SemTxvevaSi aniWebT upiratesobas, xolo
ganvixiloT gadawvetilebis miReba, rac xSirad meore SemTxvevaSi uaryofT, es imas niSnavs,
swored am msjelobis safuZvelze xdeba. rom mas aqvs rogorc dadebiTi, ise uaryofiTi

353
cxrili
9.7
fsiqologiuri faqtorebis gavlena gadawyvetilebis miRebaze

nawili 1: upiratesobis miniWeba nawili 2: uaryofa

1. warmoidgineT, rom sagazafxulo Svebulebis 2. warmoidgineT, rom sagazafxulo Svebulebis dros


dros apirebT erTi kviriT sadme Tbil apirebT erTi kviriT sadme Tbil adgilas wasvlas.
adgilas wasvlas. Tqven gaqvT ori arCevani, Tqven gaqvT ori arCevani, romelic iafi gijdebaT.
romelic iafi gijdebaT. turistul bro- Tqven orive dajavSnuli gaqvT, magram erT-erTi
SuraSi am ori adgilis Sesaxeb mocemuli unda gaauqmoT. turistul broSuraSi am ori adgi-
informacia sakmaod mwiria. mocemul infor- lis Sesaxeb mocemuli informacia sakmaod mwiria.
maciaze dayrdnobiT, romel adgils amoir- mocemul informaciaze dayrdnobiT romeli adgi-
CevdiT dasasveneblad? lis javSans gaauqmebdiT?

adgili A saSualo amindi adgili A saSualo amindi


saSualo sanapiro saSualo sanapiro
saSualo donis sastumro saSualo donis sastumro
wylis zomieri temperatura wylis zomieri temperatura
RamiT zomieri garToba RamiT zomieri garToba

adgili B bevri mzis sxivebi adgili B bevri mzis sxivebi


brwyinvale sanapiroebi da brwyinvale sanapiroebi da
marjnis rifebi marjnis rifebi
ultraTanamedrove sastumro ultraTanamedrove sastumro
Zalian civi wyali Zalian civi wyali
Zalian Zlieri qari Zalian Zlieri qari
RamiT aranairi garToba RamiT aranairi garToba

mxareebi. bolos dasviT kiTxva: `misaRebia Tu


dolariT gazrdas, maSin rogor xasiaTze dad-
ara es arCevani?~ es Tqveni kritikuli azrovnebis
gebiT? uecrad SeiZleba iseTi gancda dageuf-
unarebis ganviTarebis mniSvnelovan safexurs
loT, TiTqos fuli dakargeT, radgan 1 000
warmoadgens.
dolari gacilebiT naklebia, vidre Tqven elo-
arCevanis forma diT; Tumca, orive SemTxvevaSi 1 000 dolariT
gadawyvetilebis miRebis erT-erT yvelaze mets miiRebdiT weliwadSi _ obieqturad, Tqven
bunebriv gzas imis gansazRvra warmoadgens, Tu zustad erTnair mdgomareobaSi iqnebodiT, magram
romeli arCevani mogvitans udides sargebels, fsiqologiuri efeqti Zalian gansxvavebulia.
an umcires danakargs. ase rom, Tu SemogTavazeben ai, ratom aris mniSvnelovani orientirebi
5 an 10 dolars, yovelgvari yoymanis gareSe gadawyvetilebis miRebisas (Kahneman, 1992). ras
mixvdebiT, rom ukeTesia 10 dolaris arCeva. ganvixilavT mogebad da ras _ danakargad,
situacias arTulebs is, rom sargeblis da dana- nawilobriv, ganisazRvreba molodinebiT 1 000
dolaris an 10 000 dolaris momateba _ romelzec
Tavi 9 / kognituri procesebi

kargis aRqma xSirad damokidebulia imaze, Tu


ra formiTaa arCevani mocemuli. „forma~ warmoad- orientirebulia adamiani (am SemTxvevaSi gada-
gens arCevanis detalur aRweras. warmoidgineT, wyvetileba SeiZleba exebodes samsaxurSi dar-
rom gekiTxebian: `ramdenad gagaxarebdaT xel- Cenas).
fasis gazrda 1 000 dolariT?~ Tu Tqven ar axla ganvixiloT SedarebiT rTuli maga-
elodebodiT xelfasis momatebas, es didi miRweva liTi, romelSic `formireba~ ufro mniSvne-
iqneba da Zalian gagabednierebT, magram manamde lovan gavlenas axdens gadawyvetilebis mi-
Tu ramdenimejer Segpirdnen xelfasis 10 000 Rebaze. 9.8 cxrilSi Tqven filtvis simsivnis
mkurnalobis meTodis arCeva gevalebaT _
operacia an radioTerapia. pirvelad waikiTxeT
forma (Frame) – arCevanis gansakuTrebuli aRwera.
gadawyvetilebis miRebaze da arCevanis gake- `gadarCenis~ formiT warmodgenili problema
Tebaze gavlenas axdens arCevanis formulireba, da airCieT mkurnalobis strategia; Semdeg ki
354 misi ama Tu im kuTxiT warmodgena. `sikvdilianobis~ formiT gadmocemuli igive
problema da naxeT, SecvliT Tu ara Tqvens
arCevans. yuradReba miaqcieT, rom monacemebi
obieqturad erTi da igivea, gansxvaveba mxolod
statistikuri monacemebis aRweraSia, romelic
mkurnalobis TiToeuli meTodisaTvis gadarCenis
an sikvdilianobis terminebiTaa warmodgenili.
cdis pirebis mier mkurnalobis meTodis arCe-
vaze mniSvnelovan gavlenas axdens mogebaze da
danakargze fokusireba. problemis `gadarCenis~
formiT miwodebis SemTxvevaSi radioTerapias
cdis pirTa 18% irCevs, `sikvdilianobis~ kuTxiT
miwodebis SemTxvevaSi ki – 44%. `formirebis~
es efeqti erTnair gavlenas axdens gadawyve- wakiTxvis Semdeg maTi rekomendacia iyo
tilebis miRebaze klinikuri pacientebis, sta- daaxloebiT 78,968 dolaris odenobis ja-
tistikis mcodne biznes studentebisa da gamoc- rima (Dunegenm 1996). rogorc xedavT,
dili eqimebis jgufebSi (McNeil et al., 1982). ramdenime sityvam mniSvnelovani gavlena
es magaliTi mniSvnelovania imdenad, ram- iqonia gadayvetilebis miRebaze.
denadac masSi asaxulia Tqveni realuri cxov-
rebisaTvis damaxasiaTebeli gaurkvevloba. rogor SegviZlia aseTi Sedegebis sakuTar
cxovrebaSi gamoyeneba? realur samyaroSi
gadawyvetilebis miReba gixdebaT, romelic
saidan momavlis Sesaxeb Tqvens sakuTar an sxvebis
viciT mosazrebas (varauds) eyrdnoba. aseT SemTxvevebSi,
scadeT problemis rogorc mogebis, ise wagebis
msjeloba cudi saqmianobis Sesaxeb kuTxiT ganxilva. warmoidgineT, magaliTad, rom
warmoidgineT, rom Tqven gTxoven, mo-
nawileoba miiRoT disciplinarul komi-
siaSi, romelmac unda gadawyvitos, Tu ra
cxrili
9.8
TanxiT daajarimos kompania, romelic rek-
lamis saSualebiT mcdar informacias formirebis (gadmocemis) efeqti
avrcelebda. moaxdens Tu ara gavlenas gadarCena
sakiTxis miwodebis forma Tqvens gada-
operacia. 100 adamianidan postoperaciul periodSi
wyvetilebaze? eqsperimentSi kompaniis jer kidev cocxalia 90, erTi wlis Semdeg – 68, xolo

msjeloba da gadawyvetilebis miReba


saqmianoba warmodgenili iyo erT Sem- xuTi wlis Semdeg _ mxolod 34.

TxvevaSi dadebiTi kuTxiT (magaliTad, radioTerapia. radioTerapiiT mkurnalobis procesSi


100 adamianidan yvela cocxali rCeba; erTi wlis Semdeg
,,20%-ia imis Sansi, rom organizaciam ar cocxalia 77 adamiani, xolo xuTi wlis Semdeg – 22.
icoda reklamaSi mcdari informaciis mkurnalobis romel meTods airCevdiT: operacias Tu
Sesaxeb~), xolo, meore SemTxvevaSi - nega- radioTerapias?
tiuri kuTxiT (magaliTad, `80%-ia imis sikvdilianoba
Sansi, rom organizaciam icoda reklamaSi
operacia. 100 adamianidan operaciis dros an mis Sem-
mcdari informaciis Sesaxeb~). xedavT, rom dgom periodSi iRupeba 10 adamiani, operaciidan erTi
orive gancxadeba zustad erTi da igive wlis ganmavlobaSi – 32, xuTi wlis ganmavlobaSi ki –
66.
informacias gvawodebs? cdis pirebi,
romlebic kiTxulobdnen pozitiuri radioTerapia. radioTerapiiT mkurnalobis procesSi
100 adamianidan arc erTi ar daRupula; mkurnalobidan
kuTxiT miwodebul gancxadebas, iZleodnen erTi wlis ganmavlobaSi daiRupa 23 adamiani, 5 wlis
daaxloebiT 40,153 dolaris odenobis ganmavlobaSi ki – 78.

jarimis rekomendacias maSin, roca nega- mkurnalobis romel meTods airCevdiT: operacias Tu
radioTerapias?
tiuri formiT miwodebuli gancxadebis
355
gatareba, romelsac dRemde warmateba moaqvs~ ;
cxrili
9.9 oponents SeuZlia mis sawinaaRmdegod Tqvas,
rom ,,mas eSinia axali ideebis.~ erTi kandidati
gadawyvetilebis aversia SeiZleba ambobdes: ,,es politika ekonomiur
A. warmoidgineT, rom Tqven `sidipleeris~ yidvas aRmavlobamde migviyvans.~ misi oponenti ki
apirebT, magram gadawyvetili ar gaqvT, Tu romeli SeiZleba SeewinaaRmdegos: ,,es politika sazianoa
modeli iyidoT. maRaziaSi, sadac gamocxadebulia
erTdRiani fasdakleba. isini gTavazoben popu- garemosaTvis.~ xSir SemTxvevaSi orive marTals
laruli firmis _ SONY-s `sidipleers~ sul raRac ambobs _ erTi da igive politika SeiZleba
99 dolarad, rac sakmaod iafia mis Tavdapirvel
fasTan SedarebiT. rogor moiqceviT? ekonomikisaTvis kargi aRmoCndes, magram gare-
1. iyidiT SONY-s `sidipleers~. mosTvis _ saziano. aseT dros formis damajereb-
lobas mniSvnelovnad gansazRvravs adamianis
daicdiT, sanam ar gaerkveviT sxva modelebSi.
biografia (Tversky & Kahneman, 1981; Vaughan & Seifert,
B. warmoidgineT, rom Tqven `sidipleeris~ yidvas 1992). amgvarad, gadawyvetilebis miRebaze
apirebT, magram gadawyvetili ar gaqvT, romeli
modeli iyidoT. maRaziaSi, sadac gamocxadebulia gamonaTqvamis formulirebis gavlenis codna
erTdRiani fasdakleba, gTavazoben popularul dagexmarebaT imis gagebaSi, Tu ra ganapirobebs
firmis _ SONY-s `sidipleers~ sul raRac 99
dolarad da umaRlesi xarisxis AIWA `sidipleers~ msgavs situaciebSi erTmaneTisagan radikalurad
159 dolarad. orive modelis fasi bevrad ufro gansxvavebuli gadawyvetilebebis miRebas. Tu
dabalia maT Tavdapirvel fasTan SedarebiT. rogor
moiqceviT? Tqven sxva adamianebis qcevis gagebis survili
gaqvT, SeecadeT ifiqroT imaze, Tu rogor
1. iyidiT AIWA -s `sidipleers~.
moaxdines am adamianebma gadawyvetilebis for-
2. iyidiT SONY-s `sidipleers~.
mireba.
daicdiT, sanam ar gaerkveviT sxva modelebSi.

gadawyvetilebisTvis Tavis arideba


Tqven axali manqanis yidvas apirebT. gamyidveli (aversia)
Seecdeba, yvelaferi warmogidginoT mogebis
kuTxiT: `qsenoni~-s 78%-s SekeTeba ar sWirdeba warmoidgineT, rom Tqven didi Sromis Semdeg
pirveli wlis ganmavlobaSi!~ Tqven SegiZliaT sxvadasxva kuTxiT SeafaseT alternativebi. ra
mis mier mowodebuli informaciis perefrazi- moxdeba Semdeg? SeiZleba aRmoaCinoT, rom ar
reba: ,,22%-s esaWiroeba SekeTeba pirvel wels!~ gindaT gadawyvetilebis miReba. 9.9. cxrilSi
cvlis Tu ara axali formulireba Tqven mier aRwerilia iseTi pirobebi, romlebmac SeiZleba
situaciis aRqmas? es savarjiSoa, romelic rea- gamoiwvion gadawyvetilebis miRebis survilis
lur cxovrebaSi gamogadgebaT. dakargva. ganvixiloT A nawilSi mocemuli
manqanis gamyidvelis SemTxveva im situaciis situacia, ras airCevdiT? mkvlevrebma aRmoaCines,
saukeTeso magaliTia, rodesac viRac cdilobs rom mxolod cdis pirTa 34% ambobs, rom
informaciis iseTi formiT mowodebas, romelic moicdian, sanam ufro met informacias ar
saSualebas miscems mas, sasurveli gavlena miiReben (Tversky & Shafir, 1992); axla ganvixiloT
B nawilSi aRwerili odnav Secvlili situacia.
Tavi 9 / kognituri procesebi

moaxdinos Tqvens gadawyvetilebaze. aseTi ram


sistematurad xdeba Cvens cxovrebaSi. magaliTad, gsurT Tu ara Tqveni arCevanis Secvla? sinam-
yovelTvis, arCevnebis moaxloebisas, ori mowi- dvileSi cdis pirTa 46%, vinc es varianti
naaRmdege kandidati cdilobs sakuTari Tavisa waikiTxa, ambobs, rom daicdis, sanam damatebiT
da sxvadasxva sakiTxebis Sesaxeb informacia informacias ar miiRebs. ra xdeba? (rogor ggo-
warmoadginos ise, rom amomrCevelTa simpaTia niaT, ratom?) Cveulebriv, Tqven eliT, rom axali
daimsaxuros. erTma kandidatma SeiZleba Tqvas: alternativis damateba Seamcirebs sxva alter-
`vTvli, rom unda gavagrZelo im politikis nativis xvedriT wils. Tu magaliTad, poli-
tikur arenaze Semodis mesame kandidati, sava-
gadawyvetilebisTvis Tavis arideba (aversia)
raudoa, rom igi xmebis garkveul raodenobas
(Decision aversion) _ gadawyvetilebis miRebisagan
waarTmevs pirvel ors; Tumca, am SemTxvevaSi
Tavis aridebis tendencia; rac ufro rTulia
gadawyvetilebis miReba, miT metia misgan gan- mesame SesaZleblobis gaCena 12%-iT zrdis erT-
356 ridebis albaToba. erTi pirveli arCevanis xvedriT wils. ra xdeba?
aseTi Sedegi SesaZlebelia im SemTxvevaSi, TviTon gadawyvitoT TqvenTvis mniSvnelovani
roca Znelia gadawyvetilebis miReba. rodesac problemebi. nu daarwmunebT sakuTar Tavs imaSi,
cdis pirebs miewodebodaT problemis iseTi rom Zalian rTuli problemis winaSe dgaxarT
varianti, sadac maT damatebiT, dabalxarisxiani da ar SegiZliaT gadawyvetilebis miReba.
`sidipleeris~ arCevis SesaZlebloba aqvT, ZiriTadad iqonieT Tqvens kognitur procesebze
monawileTa mxolod 24% ambobs, rom daicdian, damyarebuli msjelobebis imedi da gamoiyeneT
sanam axal informacias ar miiReben. am maCve- isini Sesaferisi arCevanis gasakeTeblad!
neblis Semcireba (da ara gazrda) imiT aixsneba, am Tavis dasawyisSi Cven movitaneT citata
rom `sonis~ arCeva advilia, Tumca, arCevanis elen keleris publikaciidan _ ,,azris
gakeTeba `sonis~ SedarebiT iaffasian modelsa dabrunebiT gancdili mRelvareba~; Semdeg
da umaRlesi xarisxis `aivas~ Soris rTulia. ganvixileT sxvadaxsva kognituri procesi _
ufro mosaxerxebelia, gadavdoT gadawyveti- metyveleba, vizualuri Semecneba, problemis
lebis miReba da davelodoT axal informacias. gadaWra, azrovneba, msjeloba da gadwyvetilebis
miuxedavad individualuri gansxvavebebisa, miReba _ da vimedovnebT, rom Tqven dafiqrdebiT
adamianTa umravlesobisaTvis damaxasiaTebelia im sixarulze, romelsac es unarebi ganiWebT.
gadawyvetilebis miRebis Tavidan acilebis SeecadeT, isargebloT elen keleris gamocdi-
sakmaod Zlieri tendencia, rac ganpirobebulia lebiT da ar moepyroT Tqvens SemecnebiT pro-
ramdenime fsiqologiuri faqtoris zemoqmedebiT cesebs, rogorc TavisTavad arsebuls; ifiqreT
(Bettie et al., 1994): Tqveni azrovnebis Sesaxeb, daasabuTeT Tqveni
 adamianebs ar uyvarT iseTi gadawyvetilebis argumentebi da a.S. Tqven asaxavT adamianuri
miReba, romlis Sedegadac zogs eqneba meti yofis arss.
sasurveli keTildReoba, zogs ki – naklebi;

 adamianebs SeuZliaT, winaswar ganWvriton, Sejameba


rogor inaneben, Tu maT mier gakeTebuli arCevani
msjelobaze Catarebuli gamokvlevebi gviC-
ufro cudi aRmoCndeba, vidre is, romelic maT
venebs, rom adamianebi ufro xSirad eyrdnobian
ar gaakeTes;
evristikul da ara formalur analizs. evris-
 adamianebs ar surT, pasuxismgebelni iyvnen tikis xelmisawvdomoba gulisxmobs, rom
im gadawyvetilebaze, romelsac SeiZleba cudi adamianebi akeTeben daskvnas im informaciis
Sedegi hqondes; safuZvelze, romelic Tavisuflad misawvdomia
 adamianebs ar moswonT gadawyvetilebis mexsierebaSi. evristikis reprezentatulobis
miReba sxvebis magivrad. mixedviT, daskvna emyareba ama Tu im sagnis an
movlenis ama Tu im kategoriis arsebiTi niS-

msjeloba da gadawyvetilebis miReba


im pirobebis gansazRvris mizniT, romlebSic nebis gansazRvras. `Ruzis~ evristikis mixedviT,
adamianebi eZeben gadawyvetilebas, SegviZlia adamianebis msjelobis Sefasebis dazusteba
am ukanaskneli debulebis sapirispiros formu- sawyisi sidididan gamomdinare xdeba. kiTxvis
lireba. ramdenadac adamianebs ar uyvarT forma gavlenas axdens gadawyvetilebis miRebaze.
gadawyvetilebis miReba, isini ukeT grZnoben mkvlevrebi Tvlian, rom gadawyvetilebis
Tavs, Tu amas maT magivrad sxva gaakeTebs. es sirTule ganapirobebs gadawyvetilebisadmi
yovelTvis unda gaiTvaliswinoT. SeecadeT, antipatiur damokidebulebas.

357
sakvanZo
sakiTxebi
kogniciis Seswavla vizualuri kognicia SeiZleba SecdomaSi Segviy-
vizualuri reprezentaciebi vanos. gadawyvetilebis
kognitur fsiqologiaSi
SesaZloa gamoyenebul iqnes miRebaze gavlenas axdens
momuSave specialistebi
propoziciuli reprezenta- arCevanis SesaZlo varian-
Seiswavlian fsiqikur
ciebis Sesavsebad. tebis formireba.
procesebs da struqtu-
vizualuri reprezentaciebi fsiqologiuri zemoqmedebis
rebs, romlebic safuZ-
garemos vizualuri aspeq- gamo adamianebi avlenen
vlad udevs adamianis
tebis gaazrebis saSualebas rTuli gadawyvetilebis
aRqmis, metyvelebis, az-
rovnebis, problemis ga- gvaZlevs. miRebis ganridebis tenden-
daWris, msjelobisa da adamianebi qmnian vizualur cias.
gadawyvetilebis miRebis reprezentaciebs, romlebSic
unarebs. gaerTianebulia rogorc
im fsiqikuri procesebis verbaluri, ise vizualuri
ZiriTadi sakiTxebi
gamoyofis mizniT, rom- informacia. avtomaturi procesebi
lebic rTuli amocanis azrovneba
Sesrulebas udevs safuZ- algoriTmi
vlad, mkvlevrebi mimar- problemis gadaWra da gadawyvetilebis aversia
Taven reaqciis drois azrovneba gadawyvetilebis miReba
gazomvas. deduqciuri azrovneba
adamianebma unda gansazRvron
evristika
sawyisi mdgomareoba, mizani
eqspresiuli metyveleba
da is operaciebi, romlebic
metyveleba varaudi
saSualebas miscemT, sawyisi
adamianebs SeuZliaT az- induqciuri azrovneba
mdgomareobidan miaRwion
ris gamoTqma da naTqva- kognituri procesebi
mizans.
mis gageba. kognituri fsiqologia
logikur wesebze damyare-
gamonaTqvamis Sinaarsis kognituri mecnierebebi
buli wanamZRvrebis safuZ-
gansazRvra xdeba audito- kontrolirebadi procesebi
velze gakeTebuli daskvna
riis gaTvaliswinebiT. misawvdomobis evristika
deduqciuri azrovnebaa.
metyvelebis Secdomebi msmenelis gaTvaliswineba
induqciuri azrovneba gulis-
naTels hfens metyvele- msjeloba
xmobs daskvnis gakeTebas
bis dagegmvis bevr pro- paraleluri procesebi
xdomilebis albaTobis gaT-
cess. problemis gadaWra
valiswinebiT.
gamonaTqvamis Sinaarsis problemuri situacia
gageba – orazrovnebis reprezentaciuli evristika
seriuli procesebi
Tavi 9 / kognituri procesebi

daZleva – xdeba konteq- msjeloba da


stis mixedviT. forma
gadawyvetilebis miReba
mniSvnelobis mexsiere- funqcionaluri rigidoba
msjeloba da gadawyvetile- fsiqikuri ganwyoba
baSi Senaxuli reprezen-
bis miReba, ZiriTadad, efuZ- Ruzis evristika
taciebi efuZneba propo-
neba evristikas, romelic Semecneba
ziciebs, xolo maTi Sev-
adamians gadawyvetilebis xmamaRali fiqris oqmi
seba xdeba daskvniT (vara-
swrafad miRebis saSualebas avtomaturi procesebi
udiT).
aZlevs. azrovneba
ena, romelzec adamianebi
misawvdomobis, reprezenta- algoriTmi
laparakoben, SesaZloa
tulobisa da „Ruzis efeq- gadawyvetilebis aversia
gavlenas axdendes maT az-
tis~ arasworma gamoyenebam
rovnebaze.

358
358
inteleqti da inteleqtis Sefaseba

10
ra aris Sefaseba
• Sefasebis istoria
• formaluri Sefasebis
ZiriTadi niSnebi

inteleqtis Sefaseba
• inteleqtis testebis
istoriuli safuZvlebi
• IQ testebi
fsiqologia XXi saukeneSi:
Sefaseba internebtiT

inteleqtis Teoriebi
• inteleqtis fsiqomet-
riuli Teoria
• sternbergis inteleqtis
triarqiuli Teoria
• gardneris mravlobiTi
inteleqti da emociuri
inteleqti
inteleqtis politika
• jgufuri Sedarebebis
istoria
• memkvidreobiToba da IQ
• garemo da IQ
• kultura da IQ testebis
validoba
SemoqmedebiToba
• kreatulobis Sefaseba
da kavSiri inteleqtTan
• gansakuTrebuli
kreatuloba da
SeSliloba
Sefaseba da sazogadoeba
sakvanZo sakiTxebi
• ZiriTadi cnebebi 359
a dre, naklebad rTul droSi, imi-
saTvis, rom xeloba geswavlaT
da saqmianoba dagewyoT, ucvleli
gza Segirdidan ostatamde unda gagevloT. Tqven
bunebrivi procesis Sedegad gaxdebodiT sando
dizaineri, Tqven SeiZleba testis Sesruleba
dagavalon.
imis dadgenis mizniT, Tu zustad ras moiTxo-
ven damqiraveblebi da profesiuli organiza-
ciebi TavianTi TanamSromlebisa da wevrebisgan
xelosani da ar dagWirdebodaT nerviuloba da, sxvaTa Soris, imis dasadgenad, Tu ra saxis
imis gamo, rom gamxdariyaviT `serTificirebuli~ samuSaos Seveferebi me yvelaze metad, ocda-
da ori nomeri fanqriT SemogexazaT pasuxebi TerTmeti samsaxurebrivi Tu praqtikuli testi
`WeSmaritia~ an `mcdaria~ fsiqologiuri tes- gaviare. testebis klasifikacia metad mraval-
tis punqtze _ `me upiratesobas vaniWeb maRal ferovani iyo _ barmenebisaTvis, safosto manqanis
qalebs~. ara, mWedeli imitom iyo mWedeli, rom meqanikosebisaTvis, radiodiqtorebisaTvis, samog-
ubralod mWedeli iyo; meduqne vaWrobda, Tvle- zauro agentebisaTvis, geologebisaTvis, sagareo
bis ostati ki Tvlebs Wedavda. dRevandel, uwyebaTa moxeleTaTvis da federaluri gamoZi-
superracionalur da postindustriul samya- ebis biuros agentebisaTvis.
roSi Cven ricxvebs ufro vendobiT, vidre gamoc- Cemi Sedegebi yovelTvis ar iyo damaimedebeli.
dilebas, amitom nebismier Semosavlian sferoSi me Tavi gavarTvi mxolod sam tests.
muSaobisaTvis _ iqneba es iuristi Tu interieris
Tavi 10 / inteleqti da inteleqtis Sefaseba

nawarmoebSi, `Tqven aRarasodes mouvliT umetes skolebSi maswavleblebi da administra-


ZaRlebs am qalaqSi~, eseisti henri alfordi torebi Tqveni cxovrebis adreul periodSi
(Henry Alford, 1993) zogierT im testsa da gamocdas cdiloben Tqveni inteleqtis gazomvas. yvelaze
aRwers, romelic man Semosavliani samsaxuris xSirad mizani imis gansazRvraa, Tu saklaso
Zebnisas gaiara. nebismierisaTvis, visac didi davalebebi ramdenad Seesabameba moswavleebis
gza gauvlia samsaxuris ZiebaSi, misTvis kargad inteleqtualur SesaZleblobebs, rac maT
nacnobi iqneba alfordis mier aRwerili iumo- garkveul moTxovnebs uyenebs, Tumca, rogorc
ristuli SemTxvevebi. damqiraveblebi TiToeuli Tqven, albaT, ukve SeniSneT, adamianis cxovrebaze
kandidatis `SesaZleblobis~ gansasazRvrad inteleqtis testirebis gavlena saklaso oTaxis
sxvadasxva tests iyeneben. zogjer Zalian Znelia farglebs scildeba.
testsa da samuSaos Soris kavSiris danaxva, am TavSi inteleqtis Sefasebis safuZvlebsa
Tumca, TiTqmis yovelTvis arseboben eqspertebi, da gamoyenebas SeviswavliT. mimovixilavT im
romlebic arwmuneben kompanias, rom testi zomavs wvlils, romelic fsiqologebma inteleqtis
relevantur gansxvavebebs kandidatebs Soris. sferoSi individualuri gansxvavebebis gagebaSi
Tu Tqven aSS-Si gaizardeT, savaraudoa, rom Seitanes. aseve, vimsjelebT azrTa im sxvada-
Tqveni `SesaZleblobebi~ bevrad ufro adre sxvaobaze, romelic aucileblad aRmocendeba,
gazomiliyo, vidre samsaxurs daiwyebdiT _ rodesac adamianebi am gansxvavebebis axsnas
360
iwyeben. Cveni yuradRebis centrSi iqneba, Tu
rogor muSaobs inteleqtis testebi, ra xdis
nebismier tests vargisad da ratom aris, rom
isini yovelTvis ar asruleben im saqmes,
romlisTvisac arian gankuTvnilni. dabolos,
davasrulebT piradi CanaweriT, romelSic
ganvixilavT fsiqologiuri Sefasebis rols
sazogadoebaSi.
Cvens fsiqologiuri Sefasebis zogadi gamo-
yenebis mokle mimoxilviT daviwyebT.

ra aris Sefaseba

fsiqologiuri Sefaseba gulisxmobs indi-


vidTa unarebis, qcevebisa da pirovnuli
maxasiaTeblebis Sesafaseblad zustad dadge-
nili procedurebis gamoyenebas. fsiqologiuri testebi saxelmwifo samoqalaqo samsaxurSi
Sefaseba xSirad ganixileba, rogorc indivi- daqiravebuli moxeleebis kompetenturobis
dualuri gansxvavebebis gazomva, radgan Sefa- gamosavlenad gamoiyeneboda iseT sferoebSi,
sebaTa umravlesoba adgens, Tu riTi gansxvav- rogoricaa iurisprudencia, samxedro saqme,
deba, an emsgavseba individi sxvebs mocemuli agronomia (an sasoflo-sameurneo saqme) da
niSnis mixedviT. fsiqologiuri testirebis geografia. mingis dinastiis periodSi (Cv. w.
ZiriTadi maxasiaTeblebis detalur ganxilvamde aR-iT 1368-1664ww.) saxelmwifo moxeleebis SerCeva
mokled mimovixiloT Sefasebis istoria. es samsafexuriani obieqturi SerCevis proceduraSi
istoriuli eqskursi dagexmarebaT, gaigoT miRebuli Sdegebis safuZvelze xdeboda. pirvel
Sefasebis rogorc sargebeli, ise SezRudvebi; etapze gamocdebi adgilobriv doneze tardeboda.
aseve, xels SegiwyobT, SeafasoT am sakiTxis im adamianebis 4%, romlebic warmatebiT abareb-
irgvliv arsebuli zogierTi dava. dnen gamocdebs, gamocdis meore etapze gadadiod-
nen, anu cxra dRisa da Ramis ganmavlobaSi
werdnen narkvevebs klasikur nawarmoebebze.
Sefasebis istoria mxolod 5%-s imaTgan, vinc abarebda am gamocdas,
ufleba eZleoda, gasuliyo testirebis saboloo
SefasebisTvis gankuTvnili formaluri etapze, romelic qveynis dedaqalaqSi tardeboda.
testebisa da meTodikebis ganviTareba SedarebiT
1800-iani wlebis dasawyisSi CineTSi arsebu-
axali saqmea dasavlur fsiqologiaSi, romelic
li SerCevis proceduras britaneli diploma-
farTo asparezze mxolod 1990-iani wlebis tebi da misionerebi akvirdebodnen da aRwerdnen.
dasawyisSi gamovida. Tumca, didi xniT adre,
Zalian male britaneTSi, mogvianebiT ki ameri-
vidre dasavluri fsiqologia daiwyebda adamian-
kaSi, saxelmwifi samoqalaqo samsaxuris per-
Ta Sesafasebeli testebis gamogonebas, Sefasebis sonalis SerCevisaTvis danergil iqna Cinuri
ra aris Sefaseba

meTodebi ukve arsebobda antikur CineTSi.


sistemis modificirebuli versiebi (Wiggins,1973).
faqtobrivad, CineTSi 4000 wlis win gamoiye-
inteleqtis testirebis ganviTarebis istoria-
neboda sakmaod daxvewili programa saxelmwifo Si erT-erTi mTavari adgili uWiravs inglisel
samoqalaqo samsaxurSi misaRebi moxeleebis
testirebisaTvis. saxelmwifo moxeleebs Tavian-
fsiqologiuri Sefaseba (Psychological assessment)
Ti kompetenturobis gamovlena yovel mesame
_ individTa unarebis, qcevisa da pirovnuli
wels moeTxovebodaT zepir gamocdaze. ori
maxasiaTeblebis Sesafasebelad arsebuli gan-
aTasi wlis Semdeg, hanis dinastiis dros, weriTi sazRvruli procedurebi. 361
aristokrats, ser frensis galtons (Sir Francis memkvidreobiTia, xolo aRzrdas minimaluri
Galton). misi wigni `geniosobis memkvidreobiToba~ gavlena aqvs inteleqtze. misi azriT, inteleqti
1869 wels gamoqveynda, romelmac mniSvnelovani darviniseul saxeobaTa SeguebasTan da, garkveul-
gavlena moaxdina testirebis meTodebis, wilad, moralur RirebulebebTan aris dakavSi-
Teoriebisa da praqtikis Semdgom ganviTarebaze. rebuli. galtoni cdilobda sazogadoebrivi
galtoni, romelic Carlz darvinis naTesavi politika genetikurad `uaresi~ (inferioruli)
iyo, adamianis qcevis Seswavlisas misi evoluci- da `saukeTeso~ (superioruli) adamianis cnebaze
is Teoriis gamoyenebas cdilobda. mas aintere- daefuZnebina. man Camoayaliba evgenikuri moZ-
sebda, Tu rogor da ratom gansxvavdebian raoba, romelic, evoluciuri Teoriis gamoye-
adamianebi erTmaneTisagan maTTvis damaxasiaTe- nebiT, adamianTa modgmis gaumjobesebas uWerda
beli unarebis mixedviT; agreTve, akvirvebda mxars da dadebiTad iyo ganwyobili biolo-
is, rom zogierTi adamiani niWieri da warmate- giurad superioruli adamianebis gamravlebisa
buli iyo, rogorc TviTon, xolo zogierTi ki da inferioruli adamianebis mxridan STamomav-
_ ara. lobaze uaris Tqmisadmi. galtoni werda: `arse-
galtoni iyo pirveli, romelmac wamoayena bobs mosazreba, xSir SemTxvevaSi sakmaod
oTxi mniSvnelovani idea inteleqtis Sefasebis usafuZvlo, inferioruli rasis TandaTanobiT
Sesaxeb. pirvelis mixedviT inteleqtis mixedviT gadaSendebis ideis gaumarTleblobis Sesaxeb~
gansxvaveba raodenobrivia da inteleqtis (Galton, 1883/1907, gv. 200).
xarisxis terminebiT aRiwereba. sxva sityvebiT es sakamaTo mosazrebebi mogvianebiT im
rom vTqvaT, maT Soris gansxvavebis dasafiqsireb- adamianebmac gamoTqves, romlebic Tvlidnen,
lad raodenobrivi mniSvnelobebi SeiZleba rom inteleqtualuri (superioruli) rasa
mieniWos adamianebis inteleqtis doneebs. meore, naklebad inteleqtualebis (inferiorebis) xarj-
adamianebs Soris inteleqtis mixedviT gansxva- ze unda gamravldes. am ideebis damcvelTa Soris
vebebi zaris formis mruds, anu normalur iyvnen amerikeli fsiqologebi godardi (Goddard)
ganawilebas qmnis. zaris formis mrudze adamian- da termeni (Terman), romelTa Teoriebsac
Ta umravlesobis maCvenebeli ganawilebis Sua mogvianebiT ganvixilavT. aseve, visaubrebT
nawilSi grovdeba da mxolod mcire nawilia nacisti diqtatoris, adolf hitleris Teoriis
moTavsebuli ganawilebis ukidures _ geniosobis Sesaxebac. garda amisa, am TavSi vnaxavT, rom es
da mentaluri deficitis aRmniSvnel _ werti- elitaruli ideebi dResac aqtualuria.
lebTan axlos (zaris formis mruds mogvianebiT ser frensis galtonma safuZveli Cauyara
davubrundebiT). mesame, inteleqtis, anu goneb- inteleqtis Tanamedrove Sefasebas. axla ganvi-
Tavi 10 / inteleqti da inteleqtis Sefaseba

rivi unarebis gazomva SesaZlebelia obieqturi xiloT formaluri SefasebisaTvis damaxasia-


testebiT, romelTa TiToeul kiTxvas mxolod Tebeli Taviseburebebi.
erTi swori pasuxi aqvs. meoTxe, testis ori
jgufis maCveneblebs Soris arsebuli mimarTebis
zustad gansazRvra SeiZleba statistikuri formaluri Sefasebis
proceduriT, romelsac galtonma korelacia ZiriTadi niSnebi
uwoda da romelic dResdReobiT korelaciis
formaluri Sefasebis procedura, romelic
saxeliTaa cnobili.
gulisxmobs individebis klasifikacias, an maT
samwuxarod, galtonis mravali idea mniSvne-
SerCevas, sam moTxovnas unda akmayofilebdes.
lovani kamaTis sagnad iqca. magaliTad, mas
Sefasebis instrumenti unda iyos (1) sando, (2)
miaCnda, rom geniosoba memkvidreobiT gadaece-
validuri da (3) standartizirebuli. Tu
moda. misi azriT, talanti, an `sidiade~
Sefasebis instrumenti am moTxovnebs ar akma-
formaluri Sefaseba (Formal assessment) _ sis- yofilebs, maSin miRebuli Sedegebi sando ar
tematuri procedurebi da gazomvebi, romelic iqneba. miuxedavad imisa, rom winamdebare Tavi
gavarjiSebuli profesionalebis mier gamoiyene-
inteleqtis Sefasebas Seexeba, formaluri
ba individebis funqcionirebis, unarebis, qce-
vebis (Cvevebis) an fsiqikuri mdgomareobis Sesas- Sefasebis qvemoT aRwerili procedura yvela
saxis fsiqologiuri testirebis dros gamoi-
362
wavlad.
rom aranairi urTierTkavSiri ar arsebobs
pirveli da meore testirebis maCveneblebs
Soris. aseT SemTxvevaSi, Tu cdis pirma
pirvelad umaRlesi qulebi miiRo, meored
SeiZleba sruliad gansxvavebuli Sedegi aCvenos.
korelaciis koeficientis zrdasTan (idealur
+1.00-Tan miaxloebasTan) erTad testis sandoobac
izrdeba.
sandoobis Sefasebis kidev ori gza arsebobs.
pirveli, erTi da imave testis nacvlad cdis
pirs testis urTierTSemcvlel, paralelur
formebs aZleven. paraleluri formebis gamoye-
neba amcirebs amocanebis damaxsovrebis gavlenis
SesaZleblobasa da individis survils, Tanamim-
devruli Candes erTi testidan meoreze gadas-
vlisas. sandoobis meore sazomi Sinagani SeTan-
yeneba. imisaTvis, rom am principebis farTo xmebulobaa, romelic erTi da igive testis
gamoyeneba gasagebi gaxdes, ganvixilavT magali- pasuxebis Sesabamisobas gulisxmobs. magaliTad,
Tebs rogorc inteleqtis testirebidan, ise _ SegviZlia erTmaneTs SevadaroT luwi da kenti
fsiqologiuri Sefasebis sxva sferoebidan. davalebebis Sesrulebis Sedegad miRebuli
qulebi. sando testis TiToeuli nawilisaTvis
erTnairi qulebi miiReba. am SemTxvevaSi SeiZ-
sandooba
leba iTqvas, rom testi Sinagani SeTanxmebulo-
sandooba gviCvenebs, esa Tu is Sefasebis bis maRali doniT xasiTdeba, rac SuaSi gax-
instrumenti ramdenad iZleva sando monacemebs. leCvis sandoobis meTodiT miiRweva.
Tu diliT abazanaSi samjer aiwonebiT da umetes SemTxvevaSi sando unda iyos ara
sasawori samjerve sxvadasxva Sedegs giCvenebT, marto TavisdaTavad sazomi instrumenti, aramed
ifiqrebT, rom is ar muSaobs. Tqven SegiZliaT am instrumentis gamoyenebis meTodebic. davuSvaT,
TqvaT, rom is ar aris sando, vinaidan ver
iRebT myar maCvenebels; Tu awonvebs Soris
sandooba (Reliability) _ xarisxi, romelic uzrun-
kargad danayrdebiT, maSin, bunebrivia, aRar
velyofs erTnair qulebs testis nebismier dros
geqnebaT molodini imisa, rom saswori erTsa
gamoyenebisas, instrumentis mier qulebis sta-
da imave wonas aCvenebs. gazomvis meTodebi bilurobas an konsistenturobas.
mxolod im SemTxvevaSi SeiZleba CaiTvalos
test-retestuli sandooba (Test-retest reliability) _
sandod an arasandod, Tu ucvleli darCeba erTi da igive cdis pirze erTi da igive tes-
gasazomi sidide. tis sxvadasxva dros Catarebis Sedegad miRebul
testis sandoobis dasadgenad aucilebelia qulebs Soris arsebuli korelaciis sazomi.
test-retestuli sandoobis gansazRvra. es aris paraleluri formebi (Parallel forms) _ testis
korelacia zoma, romelic arsebobs erTsa da sxvadasxva versiis gamoyeneba testis sandoobis
imave cdis pirze, erTi da igive testis sxvadasxva Sesafaseblad; formebis Secvla amcirebs
dros Catarebis Sedegad miRebul maCveneblebs pirdapiri gamoyenebis, damaxsovrebis efeqts
ra aris Sefaseba

an individis survils, gamoavlinos konsisten-


Soris. sruliad sando testis korelaciis
turoba erTi da igive amocanis mimarT.
koeficientia +1.00, rac niSnavs imas, rom orive
Sinagani SeTanxmebuloba (Internal consistency) _
SemTxvevaSi erTnair maCveneblebs viRebT. Tu
sandoobis sazomi. testis sxvadasxva nawilebis,
cdis pirebma pirveli testirebisas miiRes rogoricaa kenti da luwi punqtebi, Sesru-
yvelaze maRali, an dabali qulebi, maSin igives lebaSi miRebuli qulebis msgavsebis xarisxi.
miiReben meore testirebis Sedegadac. sruliad SuaSi gaxleCvis sandooba (Split-half consistency)
arasando testis maCveneblebs Soris korelaciis _ testis ekvivalenturi naxevrebis SesrulebaSi
koeficienti 0.00-is tolia, rac niSnavs imas, miRebuli qulebis Sedareba.
363
doba asaxavs testis mier im qcevebisa Tu
Sedegebis zusti prognozirebis SesaZleblobas,
romelic dakavSirebulia testis mizanTan, an
mis formasTan. arsebobs validobis sami Ziri-
Tadi tipi: TvalsaCino validoba, validoba
kriteriumis mixedviT da konstruqtuli va-
lidoba.
validobis pirveli tipi testis Sinaarss
eyrdnoba. Tu testis amocanebi uSualod ukav-
Sirdeba interesis sagans, maSin tests gaaCnia
TvalsaCino validoba. aseT testebSi Zalian
pirdapir da martivad aris mocemuli is kiTxvebi,
mkvlevrebs saklaso oTaxSi bavSvebis dakvirveba romlebic maT Semqmnelebs ainteresebdaT.
magaliTad, ramdenad aRelvebuli xarT? xarT
surdaT maTi agresiuli TamaSis donis Sesa-
faseblad. amisaTvis maT SeiZleba SeeqmnaT Tu ara kreatuli? adamianisgan, romelic
kodirebuli sqema, romelic saTanado gansxva- testirebaSi monawileobs, elian, rom is Zalze
zustad da patiosnad upasuxebs testSi dasmul
vebis dadgenis saSualebas miscemda. es sqema
maSin iqneboda sando, Tu igive bavSvebze sxvebi SekiTxvebs. samwuxarod, TvalsaCino validoba
awarmoebdnen dakvirvebas da igive Sefasebas xSirad ar aris sakmarisi zusti gazomvisTvis.
pirveli rigSi, adamianebi SeiZleba arazustad
miscemdnen. swored amitom aucilebelia im
adamianebis momzadeba, romelTac SemdgomSi aRiqvamdnen sakuTar Tavs, an SeiZleba ar icodnen,
fsiqologiuri Sefasebis ganxorcieleba mou- sxvebTan Sedarebisas rogor Seafason sakuTari
Tavi. meore, rodesac testi sakmaod zustad
wevT. isini aucileblad unda flobdnen saTana-
do formiT gansxvavebis dadgenis sistemebis zomavs ama Tu im maxasiaTebels, is Semsru-
gamoyenebis unarebs. leblebs maTTvis sasurveli STabeWdilebis
moxdenis saSualebas aZlevs. ganvixiloT
fsiqikuri problemebis mqone hospitalizi-
validoba rebuli pacientebis klasikuri SemTxveva, romel-
testis validoba aris is, Tu ra xarisxiT Tac ar surdaT klinikis nacnobi, mowesrigebuli
zomavs testi imas, risi gazomvac surs eqsperts. garemodan wasvla.
inteleqtis validuri testi zomavs am maxasiaTe-
Tavi 10 / inteleqti da inteleqtis Sefaseba

bels da Sesrulebis winaswarmetyvelebis saidan


saSualebas iZleva im situaciebSi, romelSic
mniSvnelovan rols inteleqti asrulebs. krea- viciT
tulobis validuri sazomiT miRebuli qulebi
pacientebi manipulireben
realur kreatulobas gviCvenebs da ara xatvis
fsiqiatrebis SefasebebiT
unars an guneba-ganwyobilebas. zogadad, vali-
fsiqiatriuli klinikis personali
SizofreniiT didi xnis ganmavlobaSi
validoba (Validity) – gviCvenebs, Tu ramdenad daavadebul pacientebs ekiTxeboda,
zomavs testi imas, ris gasazomadac iyo mi-
ramdenad mZime iyo maTi mdgomareoba.
wodebuli.
rodesac maT ekiTxebodnen, iyvnen Tu ara
TvalsaCino validoba (Face validity) _ xarisxi,
isini imdenad kargad, rom saerTo palataSi
Tu ramdenad aris testis amocanebi uSualod
gadaeyvanaT, pacientebi, ZiriTadad,
dakavSirebuli gasazom cvladTan
dadebiT Sefasebas iZleodnen. Tumca,
validoba kriteriumis mixedviT (Criterion valigity)
rodesac interviu stacionaridan
_ xarisxi, Tu ramdenad Seesabameba gansazRv-
ruli kriteriumis mixedviT miRebuli testis gawerisTvis mzaobis Sefasebas isaxavda
Sedegebi Sesafasebeli maxasiaTeblis zogierT miznad, maSin maTi pasuxi uaryofiTi iyo,
364 sxva kriteriums.
gvecodineba, kidev romel kriteriumebTan ko-
vinaidan maT ar surdaT wasvla. im
relirebs an ar korelirebs mocemuli testi,
fsiqiatrebma, romlebic pacientebis
maSin raime axlis danaxvas SevZlebT kriteri-
intervius Sedegebs ajamebdnen, araferi
umebSi, maTi agebis koncefciebsa Tu adamianis
icodnen intervius miznis eqsperimentuli
qcevis sirTuleSi. vTqvaT, qmniT tests samedi-
variaciis Sesaxeb, amitom im pacientebis
cino fakultetis studentebis stresTan gam-
mdgomareobas ufro mZimed afasebdnen,
klavebis unaris gasazomad; Semdeg aRmoaCenT,
romlebic ufro negatiur Sefasebas
rom am testSi miRebuli qulebi korelirebs
iZleodnen da amiT maT stacionaridan
studentebis mier mecadineobis procesSi war-
gaSvebaze uars ambobdnen. amrigad,
moqmnili stresuli situaciebis daZlevis un-
pacientebma Sefasebis sasurveli Sedegi
arTan. amasTan, varaudobdiT, rom testi, aseve,
miiRes. fsiqiatrebis Sefasebaze SeiZleba
korelaciaSi iqneba im stresuli situaciebis
im mosazrebamac imoqmeda, rom, Tu vinmes
daZlevis unarTan, romelTa gadalaxvac uwevT
fsiqiatriul klinikaSi surda darCena,
studentebs gadaudebeli samedicino daxmareb-
maSin misi mdgomareoba mZime unda yofiliyo
is samsaxurSi muSaobisas, Tumca es varaudi ar
(Braginsky & Braginsky,1967).
dagidasturdaT. vinaidan nawilobriv ganisa-
zRvra testis validoba, raRac axalic SeityveT
am magaliTidan Cans, rom testis Semqmnele- Tqven testis Sesaxeb: (a) ra pirobebSia is vali-
bi ar unda daeyrdnon mxolod TvalsaCino vali- duri da (b) misi agebis koncefciis Sesaxeb _
dobis mqone sazoms. axla ganvixiloT vali- sxvadasxva kategoriis stresors gansxvavebul
dobis sxva tipebi, romlebic SesaZlebels xdian Sedegebamde mivyavarT. amis Semdeg testis ko-
zogierTi SezRudvis daZlevas. reqtirebas akeTebT ise, rom masSi iTvaliswinebT
testis kriteriumis mixedviT validobis gadaudebeli samedicino daxmarebis samsaxur-
(cnobilia, aseve, rogorc prognostuli vali- Si muSaobisTvis specifikur stresorebs.
doba) misaRwevad fsiqologebi erTmaneTs dafiqrdiT im kavSiris Sesaxeb, romelic
adareben cdis pirebis mier erT testSi miRe- sandoobasa da validobas Soris arsebobs. san-
bul qulebsa da sxva (imave parametrTan dakav- dooba izomeba imiT, Tu ramdenad korelirebs
Sirebuli) standartis an kriteriumis mixed- testi sakuTar TavTan (sxvadasxva dros gamoye-
viT miRebul qulebs. magaliTad, Tu testis nebisas), xolo validoba _ imiT, Tu ra xarisx-
mizania kolejSi warmatebulobis prognozire- iT korelirebs testi raime garegan faqtorTan
ba, maSin kolejis miRebuli niSnebi Sesabamisi (sxva testi, qceviTi kriteriumi an eqspertis
kriteriumi iqneba. Tu testis qulebi kore- Sefaseba). Cveulebriv, Tu testi ar aris sando,
lirebs kolejis niSnebTan, maSin testi vali- is arc validuria, radgan Tu testi ver
duria kriteriumis mixedviT. testis avtorebis winaswarmetyvelebs sakuTari Tavis Sesaxeb, is
ZiriTadi amocana Sesabamisi gazomvadi krite- ver iwinaswarmetyvelebs verafers sxvas. magali-
riumis povnaa. Tu erTxel ukve naCvenebia Se- Tad, Tu Tqven klasSi erT dRes agresiulobis
fasebis instrumentis kriteriumis mixedviT testi Catarda da miRebuli qulebi ar aRmoCn-
validoba, maSin mkvlevrebi sandod miiCneven da korelaciaSi meore dRes Catarebuli parale-
mas da kidev gamoiyeneben Semdgomi prognozire- luri formis qulebTan (arasandoobis magali-
bisaTvis. swored am logikiT iTxovs kolejis Ti), naklebad savaraudoa, rom romelime dRes
mimRebi komisia SAT-is qulebs. warsulSi SAT- miRebuli Sedegebis mixedviT iTqvas, Tu rome-
ra aris Sefaseba

is qulebi dadebiTad korelirebda kolejSi li studenti Cxubobda an kamaTobda yvelaze


swavlis zogierT aspeqtTan, amitom adminis- xSirad gasul kviras. bolos da bolos am ori
tracias maTze dayrdnobiT kolejSi Tqveni testis qulebze dayrdnobiT erTnair winaswar-
momavali karieris prognozireba SeeZlo. metyvelebasac ki ver gavakeTebdiT! meores mxriv,
pirobebi, romelSic testi validuria, Sei- savsebiT SesaZlebelia, rom testi iyos sando,
Zleba Zalze specifikuri iyos, amitom yovelTvis magram _ aravaliduri. magaliTad, Tu inteleq-
saWiroa testis mimarT daisvas kiTxva: `risTvis tis sazomad mozrdili adamianis simaRlis
aris is mowodebuli, risTvisaa validuri?~ Tu gamoyenebas gadavwyvetT, albaT, iolad mixvdeb- 365
iqneba Tqveni depresiulobis xarisxis inter-
pretireba.
Tu Tqven unarebis testi gagikeTebiaT, tes-
tis normebsac naxavdiT. testis normebi
giCvenebT, Tu ramdenad Seesabameba Tqveni qulebi
sxvebis qulebs da gexmarebaT imis dadgenaSi,
Tu ramdenad axlosaa Tqveni Sedegi normatiuli
populaciis SedegTan. individis qulebis
interpretaciisaTvis yvelaze gamosadegia
jgufis normebis codna, rodesac Sesadarebeli
jgufi testirebuli individebis iseTi ZiriTadi
TvisebebiT xasiaTdeba, rogoricaa: asaki,
socialuri klasi, kultura da gamocdileba.
imisaTvis, rom normebs azri hqondes, saWiroa,
rom erTi da igive testi yvela cdis pirma
erTnair, standartizirebul pirobebSi Seas-
rulos. standartizacia aris testirebis
meTodikis erTnairad, erTnair pirobebSi
gamoyeneba yvela cdis piris mimarT. stan-
iT, ratom SeiZleba, rom es sazomi iyos sando, dartizaciis aucilebloba Zalze TvalsaCinoa,
magram aravaliduri. magram praqtikaSi misi dacva yovelTvis ar
xerxdeba. zogs meti dro eZleva, zogs _ ufro
naTeli da detaluri instruqcia; zogs aqvs
normebi da standartizacia
SekiTxvis dasmis ufleba anda metad motivi-
amrigad, gvaqvs sando da validuri testi, rebulebi arian davalebis ukeT SesrulebisTvis.
magram sxvadasxva testis Sedegebis interpre- ganvixiloT erT-erTi Cvenganis gamocdileba:
taciisaTvis isev gvWirdeba normebi. magaliTad,
depresiulobis xarisxis gamovlenisTvis mowo- ielis universitetis magistraturaSi
debul testSi 18 qula miiReT. rogorc fiqrobT, swavlisas saSualo skolis moswavleebSi
ras niSnavs es? ramdenad depresiuli xarT _ gamocdebTan dakavSirebuli SfoTvis donis
msubuqad, saSualod Tu saerTod ar xarT gasazomad skalas viyenebdi. testirebis
Tavi 10 / inteleqti da inteleqtis Sefaseba

depresiuli? miRebuli Sedegis mniSvnelobis dawyebamde erT-erTma maswavlebelma Tavis


gasagebad, is sxva studentebis tipur qulebs, moswavleebs uTxra: `Tqven es mSvenieri
anu statistikur normebs unda Sedardes. tes- mamakaci axal TamaSs geTamaSebaT, romelic
tis normebi saWiroa imisaTvis, rom gaigoT, kiTxvebis dasmas gulisxmobs. es TamaSi
Cveulebriv, ra diapazonSi nawildeba Tqveni Cven gagvamxiarulebs~. meore maswavlebelma
asakisa da sqesis studentebis mier miRebuli ki Tavis moswavleebs ase mimarTa: `ielis
qulebi da rogoria maTi gasaSualoebuli qula. universitetidan mosuli es fsiqologi
es Seqmnis konteqts, romelSic SesaZlebeli apirebs testis Catarebas im mizniT, rom
gaigos, Tu ras fiqrobT. imedi maqvs, kargad
SeasrulebT da aCvenebT, Tu ramdenad
normebi (Norms) _ standartizirebulia indi- kargia Cveni klasi~ (Zimbardo, personal com-
videbis didi jgufebis gazomvis safuZvelze. munication, 1958).
normebi saWiroa imisaTvis, rom SevadaroT
individisa da ama Tu im gansazRvruli jgufis SeZlebdiT am ori klasis bavSvebis qulebis
normebi. pirdapir Sedarebas, romelic erTi testiT iqna
standartizacia (Stanradtization) – testirebis miRebuli? am kiTxvaze pasuxi uaryofiTia, vina-
erTnairi procedurebis nakrebi TiToeuli cdis idan testi ar gamoiyenes standartizirebuli
pirisaTvis, iqneba es interviu, eqsperimenti
formiT. am SemTxvevaSi meore klasis bavSvebis
Tu monacemebis registracia.
366
qulebi gamocdebTan dakavSirebuli SfoTvis
testSi ufro maRali iyo (albaT, es sruliad
inteleqtis Sefaseba
ar gikvirT). rodesac Sefasebis procedurebSi
naTlad ar aris mocemuli miTiTebebi testis
ramdenad gonieri xarT Tqven an Tqveni
Catarebisa da miRebuli qulebis daTvlis gza,
megobrebi? am kiTxvaze pasuxis gacema inteleqtis
maSin gaZneldeba testis Sedegebis mniSvnelo-
gansazRvriT unda daiwyoT. es advili amocana
bebis interpretacia an imaze saubari, Tu ra
ar aris, magram inteleqtis mkvlevarTa 52-kaciani
mimarTebaSia es Sedegebi nebismier normatiuli
jgufi mainc SeTanxmda aseT zogad gansazRvre-
SedegebTan.
baze: `inteleqti aris Zalze zogadi gonebrivi
axla ganvixileT zogierTi im sakiTxTagani,
SesaZlebloba, romelic, sxva komponentebTan
romelic aRelvebT mkvlevrebs, rodesac isini
erTad, moicavs logikuri msjelobis, dagegmvis,
qmnian tests da cdiloben gansazRvron sinam-
problemaTa gadaWris, abstraqtuli azrovnebis,
dvileSi zomavs Tu ara testi imas, risi gazom-
rTuli ideebis wvdomis, swrafad daswavlisa
vac surT. isini darwmunebulebi unda iyvnen
da gamocdilebis miRebis unars~ (Gottfredson,1997a,
testis sandoobasa da validobaSi; MmaT, aseve,
gv.13). SesaZleblobebis am farTo speqtrs Tu
unda daadginon testirebis standartuli
gaviTvaliswinebT, maSinve naTeli gaxdeba, ratom
pirobebi, mxolod amis Sedegad miRebul normebs
aris inteleqtis gazomva kamaTis sagani. is, Tu
aqvs azri. nebismieri testis qulebi unda
rogor axdenen Teoretikosebi inteleqtis da
Sefasdes sandoobisa da validobis terminebiT.
umaRlesi fsiqikuri funqciebis konceptuali-
aseve, unda Sefasdes Sesrulebis normebi da
zebas, mniSvnelovnad gansazRvravs im xerxs,
standartizaciis pirobebi, romelSic testi
riTac isini mis gazomvas cdiloben (Sternberg,
Catarda.
1994). zogierT fsiqologs miaCnia, rom adamianis
Aaxla mzad varT, rom davubrundeT inteleq-
inteleqti SeiZleba raodenobrivad ganisa-
tis gazomvas.
zRvros da dayvanil iqnes erT garkveul qulaze;
sxvebi amtkiceben, rom inteleqti mravali
komponentisgan Sedgeba, romelic cal-calke
Sejameba unda gaizomos; arian iseTebic, romlebic
amboben, rom sinamdvileSi arsebobs inteleqtis
fsiqologiuri Sefaseba fokusirebulia in-
ramdenime gansxvavebuli saxe, rac gamocdilebis
dividualur gansxvavebebze, aseve, imis Seswav-
sxvadasxva sferos Seesabameba.
laze, Tu riTi gansxvavdeba an hgavs erTi indi-
am qveTavSi aRvwerT, Tu rogor ukavSirdeba
vidi sxvebs. Sefasebis formebi antikur CineTSi
inteleqtis testebi inteleqtis sxvadasxva
Seiqmna. dasavlur samyaroSi pirvelad frensis
koncefciebs. daviwyoT istoriuli konteqstis
galtonma Seqmna da gamoiyena Teoria inteleqtis
ganxilviT, romelSic aRmocenda inteleqtisadmi
testirebis Sesaxeb. samwuxarod, masve ekuTvnis
da misi gazomvisadmi interesi.
miTi biologiurad `saukeTeso~ (superioruli)
da `uaresi~ (inferioruli) adamianebis Sesaxeb.
testebi gamoyenebadia, Tu: (a) isini validuria, inteleqtis testebis
anu sxvadasxva dros am testis Sesrulebisas istoriuli safuZvlebi
inteleqtis Sefaseba

erTi da igive adamiani erTsa da imave qulebs


iRebs da (b) iZleva sando, zust informacias 1905 wels gamoqveynda inteleqtis sakvlevi
im konstruqtis Sesaxeb, ris gasazomadac Seiqmna. pirveli qmediTi testi. alfred bine (Alfred
aseve, mniSvnelovania, rom testis Catarebis Binet) gamoexmaura safrangeTis saxalxo ganaT-
procedura iyos standartizirebuli da mi- lebis ministris mowodebas, SeeqmnaT ufro efeq-
Rebuli qulebi Sedardes Sesabamisi populaciis
inteleqti (Intelligence) _ gamocdilebidan sar-
normas.
geblis miRebisa da garemos Sesaxeb mocemuli
informaciis farglebis garRvevis zogadi
unari.
367
turi saswavlo meTodebi ganviTarebaSi Sefer- qulas, am bavSvis gonebrivi asaki iqneba 5,
xebebis mqone bavSvebisaTvis. bine da misi kolega ganurCevlad imisa, Tu rogoria misi qronolo-
Teofil simoni (Theophil Simon) fiqrobdnen, rom giuri asaki, anu dabadebidan gasuli wlebis
saswavlo programis Sesadgenad aucilebeli raodenoba.
iyo bavSvebis inteleqtualuri unaris gazomva. bines midgoma oTxi mniSvnelovani niSan-
man scada inteleqtis obieqturi testis TvisebiT xasiaTdeba. pirveli, man am testis
SemuSaveba, romelsac gamoiyenebdnen ganviTa- qulebi gaiazra, rogorc inteleqtis mimdinare
rebaSi Seferxebebis mqone bavSvebis klasi- ganviTarebulobis Sefaseba da ara rogorc
ficirebisaTvis da normaluri moswavleebisgan Sinagani inteleqtis sazomi; meore, mas testis
maT gamosarCevad. igi imedovnebda, rom amgvari qulebis im bavSvebis gamosavlenad gamoyeneba
testis arseboba saSualebas miscemda skolas, surda, romlebic specialur daxmarebas saWiro-
naklebad dayrdnoboda maswavlebelTa mier eben da ara maTi stigmatizaciisTvis.; mesame,
moswavleTa sakmaod subieqtur da xSirad igi xazs usvamda, rom varjiSsa da ganviTarebis
tendenciur Sefasebebs. pirobebs SeuZlia inteleqtze zemoqmedeba da
inteleqtualuri aqtivobis raodenobrivi ganviTarebaSi Seferxebebis mqone bavSvebis
maCveneblis gamosaTvlelad anu gasazomad binem inteleqtis im sferoebis dadgenas cdilobda,
Seadgina asakze orientirebuli amocanebi, anu romlebSic specialuri ganaTlebis daxmarebiT
testuri davalebebi, romelTa mixedviTac gaumjobesdeboda am bavSvebis SesaZleblobebi.
SesaZlebeli iqneboda didi raodenobiT dabolos, man testi empiriulad aago _ Seagrova
bavSvebis pasuxebs urTierTSedareba. testSi monacemebi, rom enaxa ramdenad validuri iyo
Sesatani davalebebis SerCeva ise xdeboda, rom Seqmnili testi da ar ucdia misi dakavSireba
SesaZlebeli yofiliyo TiToeul maTganze gace- inteleqtis romelime konkretul TeoriasTan.
muli pasuxis obieqturad sworad an arasworad inteleqtis testis SemuSavebaSi bines war-
miCneva; davalebebi Sinaarsobrivi TvalsazrisiT matebam didi gavlena moaxdina SeerTebul
mravalferovani da bavSvebis saarsebo pirobebis StatebSi, sadac istoriuli movlenebisa da
Taviseburebebis gavlenisgan maqsimalurad socialur-politikuri Zalebis unikalurma kom-
Tavisufali unda yofiliyo da davalebis binaciam ganapiroba interesi gonebrivi unarebis
Sesrulebisas unda Sefasebuliyo ara masalis gazomvisadmi. XX saukunis dasawyisisaTvis
meqanikuri daxsomebis, aramed _ msjelobisa da SeerTebul StatebSi sicocxle Cqefda da
daskvnebis gakeTebis unari (Binet, 1911). duRda. globaluri ekonomikuri, socialuri
testireba sxvadasxva asakis bavSvebs Cautar- da politikuri viTarebebis gamo qveyanaSi
Tavi 10 / inteleqti da inteleqtis Sefaseba

daT da dadginda TiToeuli asakis normalurad milionobiT emigranti Sedioda. sayovelTao


ganviTarebuli bavSvebisTvis tipuri saSualo ganaTlebis axalma kanonma skolebi moswavle-
qula. Semdeg TiToeuli konkretuli bavSvis ebiT aavso. emigranti mozrdilebisa da skolis
Sesruleba Seadares am asakis sxva bavSvebis moswavleebis identificirebis, dokumentirebisa
saSualo maCvenebels. testis Sedegebi gamoisaxa da klasificirebisTvis saWiro iyo Sefasebis
saSualo asakis terminebiT, sadac normalurad meTodikebi (Chapman,1988). pirveli msoflio omis
ganviTarebuli bavSvebi konkretul qulas dawyebis Semdeg milionobiT moxalise gaemarTa
iRebdnen. am sazoms gonebrivi asaki ewoda. gamwvevi punqtebisaken. rekrutirebis samsaxuris
magaliTad, rodesac bavSvis mier miRebuli qula TanamSromlebs uamravi msurvelidan unda
utoldeba xuTi wlis bavSvTa jgufis saSualo amoerCiaT isini, vinc swrafad SeZlebda axali
masalis aTvisebas da vinc specialuri sameTauro
gonebrivi asaki (Mental age) _ bines inteleqtis
kursebis gavlis Semdeg warmatebiT gaarTmevda
sazomis mixedviT aris asaki, romelSic bavSvis
inteleqtualuri aqtioba im saSualo asakiT Tavs meTauris samuSaos. amisaTvis inteleqtua-
gamoixateba, romelSic normaluri ganviTarebis luri unarebis axali, araverbaluri, jgufuri
bavSvebi gansazRvrul qulas iReben. testebi 1.7 milionze met axalwveulTan gamoi-
qronologiuri asaki (Chronological age) _ in- yenes. gamoCenil fsiqologTa jgufi, romelSic
dividis dabadebidan gasuli Tveebisa da wlebis Sediodnen luis termeni (Lewis Terman), eduard
368 raodenoba. Torndaiki (Edward Thorndik) da robert ierksi
(Robert Yerkis), gamoexmaurnen omis wlebis sagan- koeficienti, anu IQ (termini, romelic 1914
gebo viTarebas da es testebi sul raRac erT wels Sternma Semoitana). IQ aris gonebrivi
TveSi Seqmnes (Lennon,1985). asakis Sefardeba qronologiur asakTan, gamrav-
am farTomasStabiani testirebis programis lebuli 100-ze:
Sedegad amerikis sazogadoebisaTvis misaRebi
IQ = gonebrivi asaki ÷ qronologiuri
gaxda azri, rom inteleqtis testebs SeuZliaT
asaki 100
adamianTa diferencireba liderobis unarisa
da sxva socialurad mniSvnelovani maxasiaTeb- bavSvs, romlis qronologiuri asaki 8 welia
lebis mixedviT, ramac xeli Seuwyo maT farTo da romlis testis qulebma aCvena gonebrivi
gamoyenebas skolebsa da sawarmoebSi. Sefaseba asaki 10 weli, IQ 125 (10:8×100=125) eqneba, xolo
ganixileboda, rogorc qaotur sazogadoebaSi igive qronologiuri asakis bavSvs, romelmac
wesrigis Setanis saSualeba. aseve, es iyo sakmaod testi 6 wlis bavSvis doneze Seasrula, IQ 75
iafi, demokratiuli xerxi im adamianTa gamodife- (6:8×100=75) eqneba; individebs, romlebmac
rencirebisa, visac ganaTlebidan da samxedro Seasrules Tavisi asakisaTvis Sesabamisi
meTaurTa treningidan garkveuli codnis miReba gonebrivi testi, IQ 100 eqnebaT. amrigad, 100
SeeZlo. inteleqtis farTomasStabiani testi- qula saSualo IQ-ad iqna miCneuli.Q
rebis gamoyenebis gasaioleblad mkvlevrebi stenford-bines axali testi male gadaiqca
Zalas ar iSurebdnen da farTo gamoyenebis klinikuri fsiqologiis, fsiqoTerapiis da
mqone testur procedurebs qmnidnen. saswavlo konsultirebis standartul instru-
mentad. es testi Seicavs mTel rig subtestebs,
romelic konkretul gonebriv asakzea mor-
IQ testebi gebuli da romelTac mcire reviziaTa Cau-
tardaT 1937, 1960 da 1972 wlebSi, raTa
miuxedavad imisa, rom binem inteleqtis stan-
miRweuliyo sami mizani: _ (1) mcirewlovani
dartizebuli gazomva safrangeTSi daiwyo, sul
× bavSvebisa da Zalze gonieri zrdasrulebis IQ-
male am saqmeSi wamyvani poziciebi aSS-is
is gasazomad gafarToebuliyo testis diapazoni;
fsiqologebma daikaves. maT SeimuSaves, agreTve,
(2) ganaxlebuliyo leqsikuri maragis punqtebi,
IQ, anu inteleqtis koeficienti. IQ inteleqtis
romelTa sirTule sazogadoebaSi momxdar
ricxobrivi, standartizebuli sazomia. amJamad
cvlilebaTa kvaldakval icvleba; (3) ganaxle-
farTod gamoiyeneba individualuri gamoyene-
buliyo normebisa da asakis Sesabamisi saSualo
bisTvis mowodebuli IQ-testis ori jgufi:
qulebi (Terman&Merril,1937,1960,1972.). stenford-
stenford-binesa (Stanford-Binet) da veqsleris
bines testis ukanaskneli, me-4 gamocema (Torndike
skalebi (Wechsler).
et al.,1986) testis validobis gaumjobesebis mizans
emsaxureba, romelTac uzrunvelyofs IQ-s zust
stenford-bines inteleqtis skala gazomvas rogorc Sesrulebis normaluri rangis
luis termenma (Lewis Terman), stenfordis mqone individebisaTvis, ise, `fsiqikuri funqcio-
universitetis sajaro skolis yofilma adminis- nirebis problemebis mqone~, an niWieri indivi-
tratorma, Rirseulad daafasa inteleqtis debisaTvis (Laurent et al.,1992).
gazomvis bineseuli meTodis mniSvneloba. miaqcieT yuradReba, rom IQ qulebi ukve aRar
inteleqtis Sefaseba

aTasobiT bavSvisaTvis am testis miwodebiT miiReba gonebrivi asakis qronologiur asakze


man moaxdina bines testis adaptireba aSS-is gayofiT. Tu tests dRes CaitarebT, Tqveni qulebi
skolis moswavleebisaTvis, standartizeba gau-
keTa testis gamoyenebas da SeimuSava asakobrivi inteleqtis koeficienti (IQ) (Intelligence quotient)
normebi. 1916 wels man gamoaqveyna bines testis _ indeqsi, romelic miRebulia inteleqtis
stenfordiseuli revizirebuli varianti, standartizebuli testebidan; pirvelad IQ
gamoiTvleboda individis gonebrivi asakis
romelic, Cveulebriv, moixsenieba, rogorc sten-
qronologiur asakze gayofiT da Semdeg 100-ze
ford-bines inteleqtis skala (Terman, 1916). gamravlebiT; amJamad pirdapir gamoiTvleba,
am axali testiT termenma safuZveli moamzada rogorc IQ testis qula.
iseTi cnebisTvis, rogoricaa inteleqtis 369
Sejamdeba da pirdapir moxdeba maTi Sedareba
Tavis marTvis sferoebSi~, an `gonebrivi CamorCe-
Tqveni asakis sxva adamianTa qulebTan. 100-is
nilobis mqone pirovneba, romelic komunik-
toli IQ aris `saSualo~ da gviCvenebs, rom
aciasa da socialur CvevebSi mcire mxardaWeras
Tqveni asakis adamianTa 50% ufro dabal qulebs
saWiroebs~ (American Association on Mental Retarda-
agrovebs (ix. sur. 10.1). 90-sa da 110-s Soris
tion AAMR,1992. gv.34).
moTavsebuli qulebi `normaa~, xolo maTze meti
(120 da zemoT) _ `umaRlesi~. rodesac 18 wlamde
asakis individebi agroveben validur IQ qulebs veqsleris inteleqtis skala
70-dan 75-mde, an ufro qvemoT, isini gonebrivi david veqsleri (David Wechsler), romelic niu
CamorCenilobis erT-erT kriteriums Seesaba- iorkis belviu hospitalSi muSaobda, Tvlida,
mebian, magram, rogorc 10.1 cxrilSia naCvenebi, rom mozrdilTa inteleqtis gazomvis procedura
gonebrivad CamorCenilebad rom CaiTvalon, naklebad unda yofiliyo verbalur debulebebze
individebma cxovrebiseul amocanebTan dakavSi- damokidebuli. 1939 wels man gamoaqveyna veqsler-
Tavi 10 / inteleqti da inteleqtis Sefaseba

rebuli adaptaciuri Cvevebis SeZenis SezRu- belvius inteleqtis skala, romelSic verba-
duli unaric unda gamoavlinon (American Asso- luri subtestebi kombinirebuli iyo araverba-
ciation on Mental Retardation AAMR,1992). adreul lur, anu praqtikuli Sesrulebis subtestebTan.
wlebSi IQ qulebi msubuqi, zomieri, Zlieri da amrigad, mTliani IQ qulebis garda, adamianebs
Rrma gonebrivi CamorCenilobis klasificirebi- damatebiT miecaT maTi verbaluri da araverba-
saTvis gamoiyeneboda (ix. sur. 10.1.), magram, luri IQ-is damoukidebeli Sefasebebi. 1955 wels,
adaptaciur Cvevebze Tanamedrove Sexedulebam mcireodeni cvlilebebis Semdeg, tests Seecvala
eqspertebs am terminologiis uaryofa ukarnaxa saxelwodeba da `veqsleris inteleqtis skala
iseTi ufro zusti aRwerebis sasargeblod, mozrdilTaTvis~ _ WAIS ewoda, xolo dResdRe-
rogoricaa `gonebrivi CamorCenilobis mqone obiT misi gadasinjuli versia cnobilia, ro-
pirovneba, romelic eqstensiur mxardaWeras gorc _ WAIS-R (Wechsler, 1981).
saWiroebs socialuri unarebisa da sakuTari WAIS-R-Si eqvsi verbaluri subtestia: infor-
mirebuloba, leqsikuri maragi, gageba, ariTmeti-
gonebrivi CamorCeniloba (Mental retardation) _ kuli unarebi, msgavsebebi (gansazRvra, Tu ratom
rodesac individebis IQ qulebi meryeobs 70-
aris ori sagani msgavsi) da ricxvebis rigi
75-mde intervalSi an masze naklebia, aseve,
rodesac SezRudulia cxovrebiseuli amoca- (eqsperimentatoris mier warmoTqmul ricxvTa
nebis gadasaWreli adaptaciuri Cvevebis Se- seriis gameoreba). es testebi aris rogorc
370 muSavebis unari. werilobiTi, ise _ zepiri. praqtikuli Sesru-
cxrili
10.1
gonebrivi CamorCenilovbis diagnozi
gonebrivi CamorCenilobis diagnozis dasma SesaZlebelia im SemTxvevaSi, Tu:
• individis IQ aris daaxloebiT 70-75 an ufro dabali;
• dasturdeba mniSvnelovani unarSezRuduloba 2, an meti saadaptacio unaris sferoSi; es sferoebia:
komunikacia _ lingvisturi da aralingvisturi (magaliTad, saxis gamometyveleba) saSualebebiT
informaciis gagebisa da gamoxatvis unarTan dakavSirebuli Cvevebi;
Tavis movla _ tualetis, kvebis, Cacmis, higienis da garegnobaze zrunvis Cvevebi;
saojaxo yofa _ saxlSi funqcionirebis Cvevebi, rogoric aris saojaxo meurneobis gaZRola da
yoveldRiuri saqmianobis dagegmva;
socialuri _ sxva adamianebTan socialuri urTierTobis unarebi;
komunaluri resursebiT sargebloba _ komunaluri resursebiT sargeblobis unari, rogoric aris
sasursaTo maRaziaSi sayidlebze siaruli da sazogadoebrivi transportis gamoyeneba;
sakuTari Tavis marTva _ gadawyvetilebis miRebisa da daxmarebis moZiebasTan dakavSirebuli unar-
Cvevebi;
janmrTeloba da usafrTxoeba _ sakuTari janmrTelobisa da usafrTxoebis SenarCunebasTan dakav-
Sirebuli Cvevebi;
funqcionaluri mimarTulebis codna _ akademiuri sagnebis aTvisebasTan dakavSirebuli unarebi
(rogoric aris kiTxva da maTematika), rasac wvlili Seaqvs damoukidebeli cxovrebisas miznis ganxor-
cielebaSi;
Tavisufali dro (mocaleoba) _ Tavisufali drois gamoyenebisa da dasvenebis interesebTan
dakavSirebuli unar-Cvevebi;
samuSao _ nawilobrivi an sruli datvirTviT muSaobasTan dakavSirebuli unarebi.
• CamorCeniloba vlindeba 18 wlamde asakSi.

wyaro: American Association on Mental Retardation AAMR, 1992,p24,40-41.

lebis xuTi subtesti moicavs masaliT mani- veqsleris skolamdeli da dawyebiTi klasebis
pulirebas, praqtikulad ar aris sityvebi. maga- bavSvebis inteleqtis skala _ gadasinjulia
liTad, kuburebis awyobis testSi individs (WPPSI-R, Wechsler, 1989) 4-dan 6.5 wlis bav-
baraTebze gamosaxuli nimuSis gameoreba evaleba, SvebisaTvis. orive testis bolo reviziebma
risTvisac igi kuburebis ferad mxareebs usa- masala ufro feradovani, Tanamedrove da bav-
dagebs erTmaneTs. cifrebi-simboloebis testSi SvebisaTvis sasiamovno gaxada. orive testma
mocemulia gasaRebi, romelic 9 simbolos 9 daamtkica, rom sando da validur sazoms
cifrs usadagebs da amocana meore gverdze warmoadgens (Little,1992; Sattler& Atkinson,1993).
moTavsebuli simboloebisaTvis Sesabamisi WAIS-R, WISC-III da WPPSI-R qmnian inteleqtis
cifrebis miweraSi mdgomareobs. praqtikuli testebis ojaxs, romelic gvaZlevs verbalur
Sesrulebis danarCen testebSi Sedis suraTebis IQ-s, Sesrulebis IQ-s da sruli skalis IQ-s yovel
dalageba, suraTebis dasruleba da obieqtis asakobriv doneze. garda amisa, isini gvawvdian
ageba. Tu CaitarebT WAIS-R-s, TerTmetive subtestebis Sedarebad qulebs, rac saSualebas
inteleqtis Sefaseba

subtesti unda SeasruloT da sami saxis qula aZlevs mkvlevrebs Tvali gaadevnon ufro
_ verbaluri IQ, Sesrulebis IQ da mTliani, specifikuri inteleqtualuri unarebis droSi
anu sruli skalis IQ _ miiRoT. 10.2 cxrilSi ganviTarebas. amis gamo veqsleris skalebi
mocemulia magaliTebi imisa, Tu ra tipis gansakuTrebiT Rirebulia, rodesac erTi da
kiTxvebs SexvdebiT WAIS-R-Si. WAIS-R gankuT- igive individi testirebas gansxvavebul asakSi
vnilia 18 da meti wlis adamianebisaTvis, magram gadis, magaliTad, rodesac mimdinareobs gan-
msgavsi testebi SemuSavebulia bavSvebisaTvisac sxvavebuli saswavlo-saganmanaTleblo progra-
(sur. 10.2). veqsleris inteleqtis skala bavSve- mebis Sedegad bavSvis mier miRweuli warmatebis
bisaTvis _ mesame gamocema (WISC-III; Wechsler, monitoringi.
1991) morgebulia 6-dan 17 wlamde bavSvebze da 371
cxrili
10.2
WAIS-R testis analogiuri sakiTxebi
da problemebi
verbaluri subtesti
informirebuloba vin dawera `didi geTsbi~?
gageba ras niSnavs, roca
adamianebi amboben: `feri
fersa - madli RmerTsa~.
ariTmetika Tu kinos bileTSi 8.5
dolari gadaixade da
batibutSi - 2.5 dolari,
maSin ocdolarianidan
xurda ramdeni unda
dagibrunon?
msgavseba riTi hgavs erTmaneTs
TviTmfrinavi da wyalqveSa
navi?
ricxvTa rigi gaimeore Semdegi ricxvebi:
3 2 7 5 9
leqsikur maragi ras niSnavs `paeqroba~?

Sesrulebis subtesti
ricxobrivi simbolo eqsperimentatori cdis pirs
awvdis gasaRebs, romelic
ricxvebs (magaliTad, 1, 2, 3)
simboloebs (magaliTad, Ö,
È , ) uTanadebs. cdis piri
suraTi
10.2
sqemis Sesavsebad iyenebs
gasaRebs, romelzec mxolod
ricxvebi an simboloebia
mocemuli.
suraTis dasruleba cdis piri aTvalierebs
suraTs da ambobs, ra aklia
mas (magaliTad, cxeni
fafaris gareSe)
kuburebis nimuSi cdis piri iyenebs kuburebs,
Tavi 10 / inteleqti da inteleqtis Sefaseba

rom gamomcdelis mier tebiT daxmarebas saWiroebdnen. binem wamoayena


mowodebuli nimuSi
gaimeoros. winadadeba, rom TiToeuli bavSvi klasi-
suraTebis dalageba cdis piri alagebs muyaos ficirebuli yofiliyo misi gonebrivi asakis
suraTebis serias iseTi
mixedviT. IQ qulebi gamoiTvleba, rogorc
TanmimdevrobiT, TiTqos
moTxrobas hyveba; funqcia _ gonebrivi asaki gayofili qronolo-
obieqtis ageba giur asakze. luis termenma da david veqslerma
eqsperimentatori awvdis
cdis pirs muyaos firfi-
IQ-s axali gasazomi instrumentebi SeimuSaves.
tebis nawilebs, romelic
cdis pirma ise unda daa-
lagos, rom nacnobi sagnis
suraTi miiRos. inteleqtis Teoriebi

Sejameba Cven ganvixileT inteleqtis gazomvis zogi-


erTi xerxi. amJamad Tqven ukve SegiZliaT hkiTxoT
inteleqtis Tanamedrove testireba saTaves sakuTar Tavs: daadgens Tu ara es testebi
iRebs alfred bines mcdelobidan, romelsac yovelive imas, rasac sityva inteleqti gulis-
is iseTi moswavleebis gamosavlenad axor- xmobs? daadgens Tu ara es testebi yvela im
372
cielebda, romlebic skolaSi swavlisas dama- unars, rac, Tqveni azriT, Tqvenive inteleqts
fsiqologia XXI saukuneSi

Sefaseba internetiT

inteleqtis Sesaxeb Tavis ori mas `sakmaod normaluris~ dartul pirobebSi gaakeTa.
wakiTxvis Semdeg studentebs kategoriaSi aTavsebs, ori ki _ magaliTad, testSi Sedis
xSirad uCndebaT interesi sazRvris marjvniv, `maRalin- kiTxvebi, romlebic leqsikur
imisa, Tu Tavad rogor gaar- teleqtualebSi~. aqedan gamom- marags saWiroebs. rogor
Tmeven Tavs IQ testebs. Cvens dinare, SeiZleba vivaraudoT, SeiZleba viyoT darwmunebuli,
droSi sakamaod advilia rom testis Sedegebi ar aris rom vinmem Tavisi qulebis
ewvioT romelime veb-gverds, gansakuTrebiT sando. gazrdis mizniT Cveulebrivi
amoirCioT testi da miiRoT Tu testebi ar aris sando, an eleqtronuli leqsikoniT
garkveuli qulebi. niSnavs Tu isini verc validuri iqneba. da- ar isargebla (`Sexede dediko,
ara rames miRebuli qulebi? vuSvaT, rom Cven SemTxvevaSi yovelTvis vambobdi, rom
am kiTxvas pasuxs im zogierTi testebi sando iyo. ganvixiloT geniosi var!~)?
cnebis mimoxilviT gavcemT, yvela SemTxveva, rodesac da- interneti TqvenTvis uz-
romelsac am TavSi gaecaniT. veWvdebodiT maT validobaSi: runvelyofs rogorc IQ-is,
analizisaTvis monacemebi poindeqsteris qulebi gamoTv- ise sxva unarebisa da pirov-
dagvWirda da Cvens megobars, lili iyo misi Sedegis (20 ki- nuli konstruqtis Sefasebis
romelsac pirobiTad poin- Txvaze miRebuli swori pasuxe- uamrav SesaZleblobas. Tqven
deqsters vuwodebT, CvenTvis bis raodenoba) im individebis unda gamoiyenoT am TavSi
internetSi mudmivad arsebuli SedegebTan SedarebiT, vinc masze miRebuli codna imisTvis, rom
ramdenime IQ-testis gakeTeba adre iyo am saitze da Seasrula frTxilad SeafasoT interne-
vTxoveT. mis mier gaxsnil is testebi. qulebis 10.1 suraTze tiT miRebuli qulebis sando-
pirvelive veb-gverdze oTxi mocemuli zaris formis ganawi- oba da validoba.
sxvadasxva testi ido, ramac lebaze gadataniT veb-gverdi IQ- amasobaSi, poindeqsteri
sandoobis Sefasebis SesaZ- s afasebs. ra problemasTan internetSi mocemuli IQ-
lebloba mogvca. gavixsenoT, gvaqvs aq saqme? pirveli, Cven ar testebis daJinebul momxmareb-
rom sandooba konsistentiu- gvaqvs safuZveli gvjerodes, rom lad gadaiqca. `evropul IQ-
robas exeba: gvaZlevs Tu ara veb-gverdze Sesul adamianTa testebze~ misma saukeTeso
msgavs qulebs is testebi, saSualo IQ (gazomili tradi- qulam 159-s miaRwia. igi ir-
romlebic iTvleba rom, faq- ciuli, sando arainternetuli wmuneba, rom 159 qula IQ-is
tobrivad, erTsa da imave rames testiT) 100-is (wesiT, rogorc validuri sazomia. Tqvenc
zomavs. poindeqsterma Semdegi unda iyos) toli iqneba. iqneb darwunebuli xarT amaSi?
qulebi miiRo: 116, 117, 129 da adgili hqonda TviTSerCevas im veb-gverdebi:
130. Tu 10.1 suraTs davubrun- adamianebis mxridan, vinc veb-  www.2h.com/Tests/iq.phtml _
debiT, vnaxavT, rom misi qu- gverdze mocemuli testi Seas- veb-gverdi, sadac didi rao-
lebi saSualoze maRalia (ra rula? meore, Cven araviTari denobiT testebia mocemuli;
kargia poindeqsterisaTis!), safuZveli ar gvaqvs vivaraudoT,  www.majon.com/iq.html --_
magram miRebuli qulebidan rom testi yvelam erTnair stan- mravali testi erT saitze.
inteleqtis Teoriebi

Seadgens? am sakiTxebis gaazrebaSi rom dagexma-


roT, inteleqtis Teoriebs ganvixilavT. TiToe- inteleqtis fsiqometruli
uli Teoriis gacnobisas hkiTxeT sakuTar Tavs: Teoriebi
moxerxebulad igrZnobdnen Tu ara Tavs misi
inteleqtis fsiqometruli Teoriebi, Ziri-
momxreebi, Tu maTi inteleqtis gasazomad IQ-s
Tadad, imave filosofiur velSi warmoiSva, ro-
gamoiyenebdnen.
melmac IQ testebs misca dasabami. fsiqometria
373
fsiqologiis dargia, romelic fsiqikuri funq- specifikur unarTan, rasac spirmenma s uwoda.
ciebis testirebas emsaxureba. mis mraval aspeqts magaliTad, leqsikur da ariTmetikul testSi
Sorisaa pirovnebis diagnostikuri Sefaseba, miRebuli Sedegebi damokidebulia rogorc
inteleqtis Sefaseba da ganwyobebis gazomva. zogad inteleqtze, ise am sferosaTvis damaxasia-
amrigad, fsiqometruli midgomebi mWidro Tebel specifikur unarebze.
kavSirSia testirebis meTodebTan. es Teoriebi raimond ketelma (Raymond Cattel, 1963) faqto-
ikvlevs statistikur mimarTebebs unarebis ruli analizis ufro mowinave teqnikis gamoyene-
gansxvavebul sazomebs Soris, magaliTad, WAIS- biT daadgina, rom zogadi inteleqti SeiZleba
R-is 11 subtests Soris da Semdeg am mimarTebaTa daiyos or, SedarebiT damoukidebel komponentad,
safuZvelze adamianis inteleqtis Sesaxeb romelsac man kristalizebuli da fluiduri
daskvnebi gamoaqvs. teqnikas, romelic amisaTvis inteleqti uwoda. kristalizebuli inteleqti
yvelaze xSirad gamoiyeneba, faqtoruli analizi moicavs individis mier ukve aTvisebul codnas
ewodeba. es aris statistikuri procedura, da am codnis gazrda-gamoyenebis unars; is
romelic parametrebis, klasterebisa da faqto- izomeba leqsikuri, ariTmetikuli da zogadi
rebis ufro mcire raodenobis identificirebas informirebulobis testebiT. fluiduri inte-
axdens damoukidebel cvladTa ufro didi leqti rTuli mimarTebebis xedvisa da prob-
erTobliobis SigniT. faqtoruli analizis lemebis gadaWris unaria; is izomeba kuburebis
mizani sakvlevi koncefciis ZiriTadi fsiqolo- nimuSisa da sivrcobrivi vizualizaciis teste-
giuri parametrebis dadgenaa. cxadia, statis- biT, romlebSic problemis gadasaWrelad saWiro
tikuri procedura mxolod statistikur fonuri informacia daskvniT miiReba. Tval-
mudmivebs adgens; am mudmivebis axsna da maTi saCino kristalizebuli inteleqti saSualebas
dasabuTeba ukve fsiqologebis saqmea. gaZlevT, kargad gaarTvaT Tavi cxovrebis
Carlz spirmenma (Charles Spearman) pirvelma mimdinare, konkretul gamowvevebs; fluiduri
gamoiyena faqtoruli analizi inteleqtis kvle- inteleqti ki gexmarebaT, ieriSi miitanoT axal,
vis sferoSi, rac sakmaod STambeWdavi iyo. man abstraqtul problemebze.
aRmoaCina, rom individTa mier inteleqtis joi pol gilfordma (J.P.Guilford, 1961) faqto-
sxvadasxvagvari testebis Sesrulebis Sedegad ruli analizi inteleqtTan dakavSirebuli
miRebuli qulebi kargad korelirebs erTmaneT- mravali amocanis moTxovnaTa Sesaswavlad gamo-
Tan. aqedan gamomdinare, man daaskvna, rom iyena. inteleqtis struqturis miseul modelSi
arsebobs zogadi inteleqtis faqtori, anu gamoyofilia inteleqtualuri amocanebis sami
faqtori g, romelic gonebrivi aqtiobis ganxor- niSan-Tviseba: Sinaarsi, anu informaciis tipi;
Tavi 10 / inteleqti da inteleqtis Sefaseba

cielebas udevs safuZvlad (Spearman,1927). yoveli produqti, anu forma, romliTac informacia
calkeuli sfero, aseve, dakavSirebulia Tavis aris warmodgenili da operacia _ Sesrulebuli
gonebrivi moqmedebebis tipi.
fsiqometria (Psychometrics) _ fsiqologiis dar- rogorc 10.3 suraTi gviCvenebs, am modelSi
gi, romelic gonebrivi SesaZleblobebis testi- mocemulia xuTi saxis Sinaarsi: mxedvelobiTi,
rebaSi specializirdeba.
smeniTi, simboluri, semantikuri da qceviTi;
g _ spirmenis mixedviT, zogadi inteleqtis eqvsi saxis produqti: erTeulebi, klasebi,
faqtori, romelic safuZvlad udevs yovelgvar
mimarTebebi, sistemebi, transformaciebi da
inteleqtualur aqtiobas.
implikaciebi; xuTi saxis operacia: Sefaseba,
kristalizebuli inteleqti (Cristallized intelli- konvergentuli produqcia, divergentuli pro-
gence) _ inteleqtis komponenti, romelSic
duqcia, mexsiereba da Semecneba. inteleqtis
Sedis pirovnebis mier SeZenili codna da am
codnis gazrda-gamoyenebis unari; izomeba leq- mier Sesrulebuli TiToeuli amocana SeiZleba
sikuri maragis, ariTmetikuli da zogadi infor- ganisazRvros masSi Cadebuli Sinaarsis, pro-
mirebulobis testebiT. duqtebis da operaciebis mixedviT. garda amisa,
fluiduri inteleqti (Fluid intelligence) _ inte- gilfordi fiqrobs, rom yoveli kombinacia
leqtis komponenti, romelic moicavs rTuli Sinaarsi-produqti-operacia (yoveli mcire kubi
mimarTebebis danaxvisa da problemebis gadaWris modelSi) gansxvavebul gonebriv unars warmoad-
374
unars. gens. magaliTad, rogorc naCvenebia 10.2 suraTze,
suraTi
10.3

inteleqtis struqtura
inteleqtis struqtuis am modelSi j. p. gil-
fordi (J. P. Guilford) gamoyofs inteleqtualuri
amocanebis sam maxasiaTebels _ Sinaarss, anu
informaciis tips; produqts, anu formas
romliTac warmodgenilia informacia da
operacias, anu ganxorcielebuli gonebrivi
aqtivobis tips. inteleqtis mier Sesrulebuli
TiToeuli amocana SeiZleba dadgindes masSi
CarTuli Sinaarsis, produqtebis da opera-
ciebis mixedviT. magaliTad, leqsikuri testi
adgens semantikuri Sinaarsis mqone erTeu-
lebis Semecnebis unars.

leqsikuri testi adgens semantikuri Sinaarsis ayalibebs triarqiul _ samnawilian _ Teo-


mqone erTeulebis Semecnebis unars, xolo rias.Dmis mier mowodebuli inteleqtis sami
sacekvao nomris daswavla qceviTi sistemebis saxe _ komponenturi, empiriuli da konteqstu-
mexsierebas saWiroebs. aluri _ efeqturi Sesrulebis daxasiaTebis
es Teoriuli modeli qimiur elementTa perio- gansxvavebul xerxebs warmoadgens.
duli sistemis analogiuria. amgvari sistematu- komponenturi inteleqti ganisazRvreba kom-
ri sqemis meSveobiT inteleqtis faqtorebi, ponentebis, anu saazrovno procesebis meSve-
qimiuri elementebis msgavsad, SesaZlebelia maT obiT, romlebic safuZvlad udevs azrovnebas
aRmoCenamde iqnen postulirebuli. 1961 wels, da problemebis gadawyvetas. sternbergi asa-
rodesac gilfordma es modeli warmoadgina, xelebs sami tipis komponents, romelTac cen-
cnobili iyo daaxloebiT 40 inteleqtualuri traluri mniSvneloba aqvT informaciis gadamu-
unari. mas Semdeg mkvlevrebma 100-ze meti unari SavebaSi: (1) codnis SeZenis komponentebi axali
aRweres, rac gilfordis inteleqtis koncefciis faqtebis dasaswavlad; (2) Sesrulebis komponen-
prognostikur unarze metyvelebs (Guilford, 1985). tebi problemis gadaWris strategiebisa da
gilfordis Semdeg mravalma fsiqologma teqnikisaTvis; (3) metakognituri komponentebi
gaafarTova inteleqtis koncefcia imisaTvis, strategiebis SerCevisa da warmatebisaken moma-
rom maT Teoriebs ufro meti ram moecva, vidre vali procesis monitoringisaTvis. axla Tqveni
tradiciuli IQ testebis mixedviT gamovlenili komponenturi inteleqtis asamoqmedeblad
SesaZleblobebia. amJamad ganvixilavT or gvsurs, rom scadoT 10.3- cxrilSi mocemuli
inteleqtis Teoriebi

Teorias, romelic scildeba IQ-is farglebs. savarjiSos Sesruleba.


rogor amoxseniT anagramebi? anagramebis
amosaxsnelad, ZiriTadad, Sesrulebis kompone-
sternbergis inteleqtis ntebis da metakognituri komponentebis gamo-
triarqiuli Teoria yeneba dagWirdebaT. Sesrulebis komponentebi
is komponentebia, romelTa saSualebiTac
robert sternbergic (Robert Sternberg, 1985, 1988) gonebaSi asoebiT manipulireba SegiZliaT;
xazs usvams problemebis gadaWraSi kognituri metakognituri komponentebi gadawyvetilebis
procesebis mniSvnelobas, rogorc misi ufro mosaZebni strategiebis arsebobis saSualebas
zogadi inteleqtis Teoriis nawils. sternbergi 375
rom adamianTa jgufi avariis Semdeg mZime
cxrili
10.3 mdgomareobaSi aRmoCnda. Tqven unda endoT
jgufis im wevris gonierebas, romelic yvelaze
komponenturi inteleqtis gamoyenebis swrafad SeZlebs Sinisken mimavali gzis moZeb-
unari nas. sxva viTarebaSi Tqven gonierad unda miiC-
qvemoT mocemulia anagramebi, areuli sityvebis sia. nioT im adamianis qceva, romelsac rutinuli
rac SeiZleba swrafad moZebneT TiToeuli anagramis
amoxsna (Sternberg,1986).
amocanebis avtomaturi Sesruleba SeuZlia. Tu,
magaliTad, adamianTa jgufi yoveldRiurad erTsa
1. H-U-L-A-G __________
da imave amocanebs asrulebs, Tqvenze yvelaze
2. P-T-T-M-E __________
did STabeWdilebas is adamiani moaxdens, ro-
3. T-R-H-O-S __________
melic amocanebis warmatebiT Sesrulebas `axali
4. T-N-K-H-G-I __________
ideebis umciresi raodenobiT~ moaxerxebs.
5. T-E-W-I-R __________
konteqstualuri inteleqti nebismier tipis
6. L-L-A-O-W __________
saqmis praqtikul mogvarebaSi vlindeba. is axal
7. R-I-D-E-V __________
da gansxvavebul viTarebebTan (konteqstebTan)
8. O-C-C-H-U __________
adaptirebis, Sesatyvisi situaciebis SerCevisa
9. T-E-N-R-E __________
da Tqveni moTxovnilebebis Sesabamisi efeqturi
10. C-I-B-A-S __________
garemos Seqmnis unars gulisxmobs. konteqstu-
amoxsna mocemulia am Tavis bolos. aluri inteleqti isaa, rasac adamianebi `gaqe-
qilobas~ da `saqmis alRos~ uwodeben. gamokv-
iZleva. ganvixiloT anagrama T-R-H-O-S. rogor levebma aCvena, rom adamianebs SeiZleba hqondeT
gardaqmniT mas SHORT-ad? dasawyisisTvis sau- maRali konteqstualuri inteleqti maRali IQ-s
keTeso strategia iqneba TanxmovanTa SeTan- gareSe.
xmebebis mosinjva, romlebic xSiria inglisur
enaSi, rogoricaa S-H da T-H. strategiebis
SerCeva metakognitur komponentebs saWiroebs, saidan
maTi ganxorcieleba ki _ Sesrulebis komponen- viciT
tebs. yuradReba miaqcieT, rom kargi strategia
zogjer ar amarTlebs. ganvixiloT anagrama T- konteqstualuri inteleqti ipodromze
N-K-H-G-I. bevr adamians uWirs am anagramis
IQ-sa da winaRobebiT rbolaSi cxenebis
amoxsna, radgan K-N ar aris is kombinacia,
Tavi 10 / inteleqti da inteleqtis Sefaseba

warmatebas Soris mimarTebis dasadgenad


romliTac inglisuri sityvebi xSirad iwyeba,
mkvlevrebma ipodromis mudmivi klientebi
xolo T-H _ xSiria.YTqvenc xom didxans cdi-
SearCies. 30-kaciani jgufi daiyo eqsper-
lobdiT am anagramis iseT sityvad gardaqmnas,
tebad da araeqspertebad, maTi winaswar-
romelic T-H-iT iwyeba?
metyvelebis safuZvelze, Tu romel cxenebs
sxvadasxva amocanis Semadgenel komponentebad
eqneboda gamarjvebis saukeTeso Sansi.
daSliT mkvlevrebs SeuZliaT, zustad gansa-
miuxedavad imisa, rom orive jgufis IQ
zRvron procesebi, romlebic gansxvavebuli IQ-
saSualo 100-is farglebSi iyo da TiTqmis
is mqone individebis mier testSi miRebul
araviTari korelacia ar arsebobda IQ-sa
Sedegebs Soris sxvaobas ganapirobeben. maga-
da eqspertobas Soris, eqspertebma Sem-
liTad, mkvlevrebma SeiZleba aRmoaCinon, rom
TxvevaTa 93%-Si sworad daasaxeles pirvel
maRali IQ-is mqone moswavleTa metakognituri
adgilze gasuli cxeni, araeqspertebma ki
komponenti maT garkveuli tipis problemis
_ SemTxvevaTa mxolod 33%-Si. mkvlevrebma
gadasaWrelad gansxvavebuli strategiebis
isic aCvenes, rom eqspertebi TavianT zust
SerCevas karnaxobs, dabali IQ-is mqone Tana-
Sefasebebs im xerxiT asrulebdnen, romelic
tolebisgan gansxvavebiT.
rTul statistikur procedurebs waagavda
empiriuli inteleqti gulisxmobs adamianis
(Ceci & Liker, 1986).
unars, gaumklavdes or ukiduresobas _ axal da
376 rutinul problemebs. warmoidgineT, magaliTad,
vinaidan TiToeuli cxeni, mTeli rigi para- Seqmnas, romelTa meSveobiTac TiToeuli
metrebis mixedviT (Cveuli siswrafe, miRebuli adamianis Sedegi SeiZleba `gonivrulad gamo-
prizebi, sarbeni asparezis mdgomareoba, mxedris iyurebodes~.
unarianoba da a.S.), cvladebis gansxvavebul
kombinacias warmoadgens, eqspertebis warmateba
msgavsi situaciebis ubralo gameorebas ver gardneris mravlobiTi
miewereba; ufro savaraudoa, rom maT ganuvi- inteleqti da emociuri
TardaT STambeWdavi unarebi, romelic maT
inteleqti
garemos specifikurad esadageba.
sternbergis triarqiul TeoriaSi aRiare- hovard gardnerma (Howard Gardnner, 1983,1999)
bulia, rom IQ qulebi inteleqtualur qcevas SemogvTavaza Teoria, romelSic inteleqtis
ver asaxaven srulad da nacadia imaze metis cnebis Sinaarsi scildeba IQ testebSi gaTva-
gakeTeba, vidre individebisTvis maRali da liswinebul unarebs. gardneri gamoyofs in-
dabali IQ-is iarliyebis miniWebaa.YdavuSvaT, teleqtis mraval saxeobas, romelic adamianis
mkvlevrebma gaiges, rom `aragonier~ adamianebs gamocdilebis farTo speqtrs moicavs. TiToeul
garkveuli amocanebi imitom uZneldebaT, rom am unars gansxvavebuli Rirebuleba eniWeba
ver axerxeben mTeli relevanturi informaciis adamianTa sazogadoebebSi imis mixedviT, Tu
kodirebas. aseTi adamianebi SeZleben `gonivrul~ ras miiCnevs saWirod, sasargeblod da faseulad
Sesrulebas, Tuki am konkretul komponents mocemuli sazogadoeba. rogorc 10.4 cxrilSia
gaivarjiSeben. amrigad, savsebiT SesaZlebelia naCvenebi, igi inteleqtis rva saxes gamoyofs.
komponenturi inteleqtis gaZliereba. stern- gardneri amtkicebs, rom dasavluri sazo-
bergs, agreTve, miaCnia, rom adamianebs SeuZliaT gadoeba wina planze ayenebs pirveli ori saxis
empiriuli da konteqstualuri inteleqtis inteleqts, xolo aradasavlur sazogadoebaSi
gaumjobeseba (Sternberg, 1986). Tu Sesatyvisad xSirad sxva saxeebia Rirebuli. magaliTad,
gaigeben qcevis safuZvlad mdebare komponentur mikroneziaSi, karolinis kunZulze, mezRvaurs
inteleqtis Teoriebi

process, mkvlevrebi SeZleben iseTi teqnikebis unda SeeZlos did manZilebze zRvaosnoba rukis
gareSe, mxolod sivrcobrivi inteleqtisa da
emociuri inteleqti (Emotional intelligence) _ inte- sxeulebrivi kinesTetikuri inteleqtis gamo-
leqtis tipi, romelSic Sedis Semdegi unarebi: yenebiT. es unarebi am sazogadoebaSi ufro
emociaTa zusti da Sesatyvisi aRqma, gageba da fasobs, vidre valdebulebis dokumentis Sedgena.
gamoxatva; azrovnebis gasaioleblad emociebis balis kunZulze, sadac artistuli warmodgena
gamoyeneba; emociis gageba da analizi; emociuri
yoveldRiuri cxovrebis nawilia, talantebi
codnis efeqturad gamoyeneba da sakuTari
da musikaluri inteleqti, romelic rTuli
emociebis regulireba rogorc emociuri, ise _
inteleqtualuri zrdis xelSesawyobad. sacekvao ileTebis koordinirebaSi monawileobs,
gansakuTrebiT dafasebulia. interpersonalur 377
cxrili
10.4
gardneris inteleqtis rva saxe
inteleqti saboloo statusi ZiriTadi komponentebi
logikur- mecnieri logikuri da ricxobrivi paternebisadmi
maTematikuri maTematikosi mgrZnobeloba da maTi garCevis unari, msje-
lobis grZeli jaWvis agebis unari.
lingvisturi poeti sityvaTa bgerebis, riTmebisa da mniSvnelo-
Jurnalisti bebisadmi mgrZnobeloba; enis gansxvavebuli
funqciebisadmi mgrZnobeloba.

sabunebismetyvelo biologi mgrZnobeloba cxovelTa saxeobebs Siris


bunebrivi garemos gansxvavebebisadmi; cocxal arsebebTan
mkvlevari saTuTad mopyrobis unari.

musikaluri kompozitori ritmis, simaRlis da tembris Seqmnisa da


mevioline dafasebis unari; musikaluri gamomsa-
xvelobebis formebis codna

sivrcobrivi navigatori vizualur-sivrcobrivi samyaros zustad


moqandake aRqmis da sakuTari sawyisi aRqmebis
transformirebis unari.

sxeulebriv- sakuTari sxeulebrivi moZraobebis marTvis


mocekvave
kinesTetikuri da obieqtebTan marjved urTierTobis unari.
aTleti
pirovnebaTSorisi sxva adamianTa guneba-ganwyobilebis, tempera-
fsiqoTerapevti
mentis, motivebis da survilebis garCevisa da
saqonlis gasaRebis
maTze Sesatyvisi reagirebis unarebi.
muSaki
Sidapirovnuli sakuTari grZnobebis misawvdomoba da maT
sakuTari Tavis
Soris sxvaobis povnis unari da maT Sesaty-
detalurad mcodne
visad qcevis warmarTva; sakuTari Zlieri da
pirovneba
susti mxareebis, survilebisa da gonebrivi
SesaZleblobebis codna.

inteleqts ufro wamyvani adgili uWiravs Tadi komponentis mqone inteleqti (Mayer &
koleqtivistur sazogadoebaSi, rogoricaa ia- Salovely, 1007; Mayer et al., 2000). es komponentebia:
Tavi 10 / inteleqti da inteleqtis Sefaseba

ponia, sadac aqcentirebulia TanamSromloba


emociebis zustad da Sesatyvisad aRqmis,
da komunaluri cxovreba, vidre iseT individua-
Sefasebis da gamoxatvis unari;
listur sazogadoebaSi, rogoricaa aSS (Tri-
andis,1990). azrovnebis gasaioleblad emociebis gamo-
inteleqtis am saxeobaTa Sesafaseblad qaRal- yenebis unari;
disa da fanqris testebi _ martivi raodenobrivi emociebis gagebisa d analizis, agreTve,
sazomebi _ arasakmarisia. inteleqtis gardne- emociuri codnis efeqturad gamoyenebis unari;
riseuli Teoria moiTxovs, rom mas daakvirdnen emociuri da inteleqtualuri zrdis xelSe-
da Seafason mTel rig cxovrebiseul situaciebSi sawyobad sakuTari emociebis regulirebis unari.
da, aseve, cxovrebiseul mcire epizodebSi,
romelic inteleqtis tradiciul testebSia am gansazRvrebaSi asaxulia axali Tvalsaz-
mocemuli. risi emociebis pozitiuri rolis Sesaxeb inte-
bolo wlebSi mkvlevrebma inteleqtis iseTi leqtis funqcionirebasTan mimarTebaSi _ emo-
tipis kvleva daiwyes, rogoricaa emociuri ciebs SeuZliaT azrovneba ufro gonieri gaxa-
inteleqti, romelic gardneriseul interper- don, adamianebs SeuZliaT gonierad gaiazron
sonaluri da intrapersonaluri inteleqtis sakuTari da sxvaTa emociebi.
cnebebs ukavSirdeba (ix. cxrili 10.4). emociuri ganvixiloT situacia, rodesac maswavlebeli
inteleqti ganisazRvreba, rogorc oTxi Ziri- Tqvens klass usvams SekiTxvas: `ra erqva stam-
378 buls Zvelad~? miuxedavad imisa, rom tomi xedavs,
pamelam xeli aiwia, igi adgilidan wamoiZaxebs gadoebrivi viTarebebis ganxilvisaTvis, rac
pasuxs _ `konstantinopoli~. Tqven gesmiT, rom inteleqtis Temas esoden sadaos xdis.
pamela gabrazebulia, radgan tomma mas `dideba
waarTva~. Tqven SeiZleba TvlideT, rom toms
aqvs maRali IQ, magram ara EQ _ IQ-is emociuri
Sejameba
oreuli (Goleman,1995). Cven mier pamelas grZno-
bebis gageba _ EQ-is erT-erTi magaliTia. mkvlev- Carlz spirmens miaCnda, rom inteleqti
rebi Seudgnen sazomi instrumentebis Seqmnas, Sedgeba zogadi unarisagan, romelsac man uwoda
romlebic, maTi rwmeniT, EQ-is sando da g da sxvadasxva sferos Sesabamisad specifikuri
validuri sazomebi iqneba. unarebisagan, romlic aRniSna s-iT. sxva
fsiqometrikosma mkvlevrebma inteleqtis sxva
mdgenelebis kvleva scades.
saidan sternbergma gamoTqva varaudi, rom adamianebs
viciT sami saxis inteleqti aqvT: komponenturi,
empiriuli da konteqstualuri. gardnerma gaa-
EQ-is gazomva farTova inteleqtis gansazRvreba da masSi rva
503 mozrdilisa da 229 mozardisagan tipis inteleqti gaaerTiana, romlebic IQ-is
Semdgarma SerCevam Seavso `mravalfaq- tradiciuli testebiT gamovlenil unarebs
toriani emociuri inteleqtis skala~, scildeba. emociuri inteleqti asaxavs indivi-
romelic individebisagan emociur prob- dis unars, efeqturad gamoiyenos da gaigos
lemaTa seriis gadaWris iseTi variantebis emociebi.
warmodgenas moiTxovs, rogoricaa mo-
cemuli situaciiT aRZruli emociebis
dadgena. monawileTa pasuxebi Sefasda
rogorc eqspertTa msjelobebTan, ise yvela
inteleqtis politika
im adamianis erTsulovan msjelobebTan
mimarTebaSi, romlebmac skala Seavses. EQ-
Cven vnaxeT, rom inteleqtis Tanamedrove
is qulebi mxolod zomier korelaciaSi
koncefciebi ewinaaRmdegeba IQ-is testSi
iyo IQ-is qulebTan rogorc mozrdilebTan,
miRebul qulebsa da pirovnebis inteleqts
ise _ mozardebTan. es adasturebs, rom EQ
Soris arsebul mWidro kavSirs, magram dasavlur
zomavs IQ-is tradiciuli sazomebisgan
sazogadoebaSi IQ testebi mainc rCeba inte-
gansxvavebul unarebs. mozrdilebi ufro
leqtis yvelaze gavrcelebul sazomad. IQ
maRal qulebs iReben, vidre mozardebi,
testirebis gavrcelebulobisa da IQ qulebis
rac metyvelebs imaze, rom EQ mniS-
xelmisawvdomobis gamo advilia sxvadasxva
vnelovani garemoseuli komponentia. dabo-
jgufebis Sedareba maTi `saSualo~ IQ-is
los, emociuri inteleqtis am axal ska-
mixedviT. aSS-Si aseTi eTnikuri da rasobrivi
laze qalebs emociebis aRqmaSi gacilebiT
jgufuri Sedarebebi xSirad gamoiyeneboda,
didi upiratesoba hqondaT, vidre mamakacebs
rogorc umciresobaTa warmomadgenlebis Tan-
(Mayer et al., 1999).
inteleqtis politika

Sobili genetikuri arasrulfasovnebis damadas-


turebeli sabuTi. Cven mokled mimovixilavT
Tqveni azriT, ratom unda hqondeT qalebs IQ testebis qulaTa gamoyenebis praqtikas
mamakacebze ufro maRali EQ? xom ar fiqrobT, zogierTi jgufis gonebrivi arasrulfasovnebis
rom amas buneba (qalis evoluciuri momzadeba maCveneblad. Semdeg ganvixilavT sakiTxs _ buneba
garkveuli rolebisaTvis) an aRzrda (qalTa Tu aRzrda, anu ra aris inteleqtSi da inteleq-
socializacia metad emociur arsebebad) ganagebs tis testebis SesrulebaSi bunebiT moniWebuli
(Brody,1997; Eisenberg et al., Lafrance&Banaji,1992)? da ra _ aRzrdis Sedegi. Tqven naxavT, rom
inteleqtis testirebis da inteleqtis Teo- fsiqologiaSi es politikurad yvelaze cvale-
riebis mimoxilvam safuZveli moamzada im sazo- EQ – IQ-s oreuli _ emociuri inteleqti.
379
badi sakiTxia, vinaidan saemigracio kvotebis, icnobdnen dominantur enas da kulturas,
ganaTlebis resursebisa da sxva sakiTxebi romelsac eyrdnoba IQ testebi, radganac axali
SeiZleba aigos imaze, Tu rogor aris inter- Casulebi iyvnen (ramdenime aTeuli wlis Semdeg
pretirebuli jgufuri IQ-is monacemebi. IQ testebSi gamovlenili es jgufuri sxvaobebi
mTlianad gaqra, magram Teoria inteleqtis
sferoSi rasobrivi sxvaobebis Sesaxeb ganag-
rZobda arsebobas).
jgufuri Sedarebebis istoria
godardi da sxvebi (1917) dabali IQ-is eTnikur
1990-iani wlebis daswyisSi fsiqologi henri warmomavlobasTan ubralo dakavSirebaze Sors
godardi (Henry Goddard) amtkicebda, rom yvela wavidnen. dabal IQ-Tan dakavSirebul uaryofiT
emigrants unda Cautardes gonebrivi unarebis Tvisebebs maT moraluri uRirsoba, fsiqikuri
testireba da maT, visac `fsiqikuri defeqti~ defeqturoba da amoraluri socialuri qceva
aRmoaCndeba, `SerCeviT aekrZalos qveyanaSi daumates. maTi Tvalsazrisis dasabuTeba cudi
Semosvla~. amgvar Sexedulebebs Tavisi wvlilis reputaciis mqone ori ojaxis _ jukis ojaxisa
Setana SeeZlo emigrantTa zogierTi jgufis da kilikakis ojaxis _ klinikuri Seswavlidan
qveyanaSi SeSvebisadmi mtruli nacionaluri momdinareobda. am ojaxis ramdenime Taobis
damokidebulebis SeqmnaSi (Cronbach,1975; Seswavla TiTqosda aCvenebda, rom ojaxur
McPherson,1985; Sokal,1987). marTlac, 1924 wels genebSi daTesili cudi Tesli uciloblad
kongresma miiRo aqti, romelic zRudavda defeqtur STamomavlobas mogvcemda. godardma
emigracias da emigrantebisaTvis awesebda igive daaskvna kilikakTa ojaxis klinikuri Ses-
inteleqtis testebis gavlas niu iorkis wavlidanac. maT ojaxur xes hqonda erTi `kargi
navsadgurSive, an elisis kunZulze moxved- Teslis~ da meore `cudi Teslis~ mxareebi (am
risTanave. ebrael, italiel, rus da sxva gamokvlevaSi ojaxs saxeli godardma Searqva,
erovnebis emigrantTa didi nawili IQ testebis rac berZnulad karg-cuds niSnavs). martin ki-
safuZvelze klasificirebul iqna, rogorc likaks, revoluciuri omis jariskacs, ara-
`Wkuasusti~. zogierTma fsiqologma es sta- kanonieri vaJi hyavda qalTan, romelic aRweris
tistikuri monacemebi imis sabuTad miiCnia, rom Tanaxmad, gonebrivad CamorCenili iyo. maTma
emigrantebi samxreTi da aRmosavleTi evropidan kavSirma, saboloo jamSi, 480 STamomavali mogvca.
genetikurad ufro dabal safexurze imyofebod- godardma aqedan 143 `defeqturad~, 46 ki _
nen, vidre CrdiloeT da dasavleTevropuli `normalurad~ miiCnia. ojaxis danarCeni wevrebi-
warmomavlobis emigrantebi (Ruch,1937). Tumca, saTvis ki aRmoaCina, rom maTTvis Cveuli ram
Tavi 10 / inteleqti da inteleqtis Sefaseba

es `arasrulfasovani~ jgufebi yvelaze cudad iyo danaSauli, alkoholizmi, fsiqikuri aSli-

380
lobebi da kanondarRvevis SemTxvevebi. amis sa- davarwmunoT…sazogadoeba, rom maT ar unda
pirispirod, rodesac martin kilikakma meored mieceT reproduqciis ufleba, Tumca, ev-
`karg qalTan~ iqorwina, am kavSirma mogvca 496 genikis TvalsazrisiT, maTi araCveuleb-
STamomavali, saidanac mxolod sami iqna rivad swrafi gamravlebis gamo, isini seri-
`defeqturad~ aRiarebuli. godardma isic naxa, ozul problemas qmnian (Terman,1916, gv. 91-
rom am maRalxarisxovani kavSiris mravali 92).
STamomavali `gamoCenili adamiani~ gaxda (Godard,
saxelebi Seicvala, magram problema igive
1914). igi mivida im azramde, rom memkvidre-
darCa. dResac SeerTebul StatebSi afro-
obiTobam dadebiTi mxridan gansazRvra in-
amerikelebi da laTinosebi standartizebul
teleqti, genialoba da gamoCeniloba, xolo
inteleqtis testebSi, saSualod, ufro dabal
uaryofiTi mxridan _ delikventoba, alkoho-
qulebs iReben, vidre azieli amerikelebi da
lizmi, seqsualuri amoraloba, gonebrivi
TeTrkanianebi. cxadia, yvela jgufSi arian
CamorCeniloba da siRatakec ki (McPherson,1985).
individebi, romelTa IQ qulebi umaRles (da
udables) poluss Seesabameba. rogoraa SesaZ-
saidan lebeli IQ-is qulebSi aseTi jgufuri gan-
sxvavebebis interpretireba? SeerTebul StatebSi
viciT
da did britaneTSi arsebuli tradiciis
genetikurad arasrulfasovani ojaxebi mixedviT, es gansxvavebebi genetikur arasrul-
fasovnebas (bunebas) miewereba. mas Semdeg, rac
ityobinebodnen, rom (dawyebuli 1875
IQ-is maCveneblebSi genetikuri gansxvavebebis
wlidan) mokvleul iqna niu iorkis Statis
realurobaze vimsjelebT, ganvixilavT meore
`jukis sisxlis~ mqone ojaxebis 2000-ze
SesaZleblobas, romlis mixedviT, garemo
meti wevri, radganac am ojaxs damyarebuli
pirobebis nairgvaroba (aRzrda) mniSvnelovan
hqonda gonebriv ganviTarebaSi CamorCen-
gavlenas axdens IQ-ze. TiToeuli axsnis an maTi
ilobis, kanondarRvevisa da danaSaulis
kombinaciis dasabuTebas mniSvnelovani socia-
samarcxvino rekordi. am ojaxis 458 wevrma
luri, ekonomikuri da politikuri Sedegebi
ver SeZlo skolaSi swavla gonebrivi
mohyveba.
unarebis arqonis gamo. 171 kriminaluri
warsulis adamiani aRmoCnda, xolo maTi
sanaTesaos aseulobiT wevri `glaxaki,
TavaSvebuli da meZavi~ iyo. daaskvnes, rom memkvidreobiToba da IQ
memkvidreobiToba am saSineli ojaxis wevr-
rogor SeuZliaT mkvlevrebs inteleqtis
Ta samarcxvino ganviTarebis wamyvani faq-
genetikuri gansazRvrulobis xarisxis dadgena?
tori iyo.
am kiTxvaze nebismieri pasuxi mkvlevrebisgan
inteleqtis indeqsad garkveuli sazomis SerCevas
genetikuri arasrulfasovnebis godardiseuli moiTxovs. amrigad, sakiTxi is ki araa, axdens
argumenti Semdgom ganamtkicaFim faqtma, rom Tu ara memkvidreobiToba inteleqtze gavlenas,
pirveli msoflio omis dros armiaSi gamo- aramed is, umetes SemTxvevaSi, msgavsia Tu ara
ojaxur xeTa SigniT IQ maCvenebeli. am konkretul
inteleqtis politika

yenebul inteleqtis testebSi afro-amerikelebi


da sxva rasobrivi umciresobebi nakleb qulebs kiTxvaze pasuxis gasacemad, mkvlevrebs sWirdebaT
iRebdnen, vidre TeTrkaniani umravlesoba. luis saerTo genebisa da saerTo garemos gavlenaTa
termenma, romelmac didad Seuwyo xeli aSS-Si erTmaneTisgan gancalkeveba. amisTvis mowode-
IQ testirebas, Zalze aramecnieruli komentari buli erT-erTi meTodia identuri (monozi-
gaukeTa monacemebs, romelic misive daxmarebiT goturi) da araidenturi (dizigoturi) tyupebis
aSS-Si mcxovrebi rasobrivi umciresobebisgan da sxvadasxva donis genetikuri gadafarvis
Segrovda: naTesavTa funqcionirebis Sedareba. 10.3 suraTze
warmodgenilia individTa IQ-is qulaTa Soris
`maTi siClunge, rogorc Cans, rasobr-
korelaciebi maTi genetikuri naTesaobis done-
ivia... amJamad ar Cans raime SesaZlebloba, 381
suraTi
10.4
memkvidreobiToba da IQ
am suraTze warmodgenilia korelaciebi erTad gazrdili (erTsa da imave garemoSi), identuri (monozigoturi)
da araidenturi (dizigoturi) tyupebis IQ qulaTa Soris. Sedarebis mizniT suraTze, agreTve, mocemulia
siblingebis (debisa da Zmebis) da biologiuri da arabiologiuri mSoblebisa da Svilebis monacemebi.
monacemebi aCvenebs orive faqtoris _ genetikuris (ricxvebi, romlebic weria `genetikuri naTesaobis~
qveS, azusteben genetikuri masalis gadafarvas) da garemos (ricxvebi, miwerili saerTo Sinauri garemos
qveS, aCveneben, garemo igive iyo [1] Tu gansxvavebuli [0]), mniSvnelobas. magaliTad, identuri tyupebi
aCveneben ufro maRal korelacias IQ-s Soris, vidre araidenturi tyupebi, anu saxezea genetikuri
gavlena, magram orive tipis tyupebi avlenen ufro maRal korelaciebs, rodesac isini erTad arian
gazrdili, anu saxezea garemos gavlena.

ebis mixedviT (Plomin & Petrill,1997). rogorc xedavT,


Tavi 10 / inteleqti da inteleqtis Sefaseba

es maCvenebeli miiReba mocemuli populaciis


rac ufro didia genetikuri msgavseba, miT metia (magaliTad, kolejis studentebi, an fsiqikurad
IQ-is msgavseba (am monacemebSi yuradReba unda daavadebuli adamianebi) yvela testuri qulis
miaqcioT imas, rom garemos zegavlena erTad variaciis gamoTvliTYda Semdeg imis dadgeniT,
gazrdilTa IQ-is didi msgavsebis saxiTac Tu mTliani variaciidan ra wili aqvs genetikur,
gamovlinda). anu memkvidreobiT faqtorebs. es genetikuri
mkvlevrebi amgvar Sedegebs IQ-is memkvidre- gadafarvis sxvadasxva donis mqone adamianTa
obiTobis Sesafaseblad iyeneben. romelime niSan- SedarebiT keTdeba. mkvlevrebi, romlebmac IQ-
Tvisebis, magaliTad, inteleqtis memkvidreobiT is memkvidreobiT gadacemis Sesaxeb Catarebuli
gadacemis SesaZlebloba im niSan-Tvisebis tes- mravali gamokvleva Seiswavles, askvnian, rom
turi qulebis variabilobis Sefardebas emyareba, IQ qulebis variaciis daaxloebiT 50% geneti-
rac SeiZleba genetikur faqtorebs mieweros. kuri nakrebiTaa gamowveuli (Grigorenko, 2000;
Neisser et al., 1996; Plomin & Petrill, 1997), magram yvelaze
memkvidreobiTobis Sefaseba (Heritability estimate) saintereso, albaT, isaa, rom memkvidreoboTobis
_ mocemuli Tvisebis an qcevis memkvidre- wili imatebs cxovrebis ganmavlobaSi: memkvid-
obiTobis xarisxis statistikuri Sefaseba reobiToba daaxloebiT 40%-s utoldeba 4-6 wlis
dadgenili im individTa mixedviT, romlebic
bavSvebTan, Tumca daaxloebiT 60%-mde izrdeba
icvlebian maTi genetikuri msgavsebis xarisxiT.
382 adreul mozardobaSi da daaxloebiT 80%-s
jgufSi Semaval individTa genetikur arasrul-
fasovnebas? pasuxi erTmniSvnelovania _ `ara!~
memkvidreobiToba erTi konkretuli jgufis
SigniT ganxorcielebul gazomvas efuZneba. is
ar gamodgeba jgufTaSorisi gansxvavebebis
interpretirebisTvis, ganurCevlad imisa, Tu
ramdenad didia maT Soris gansxvaveba obieqturi
testis monacemebis mixedviT. memkvidreobis
maCveneblebi individTa mocemuli populaciis
Sesaxeb mxolod gasaSualoebul warmodgenaTa
ricxvs ganekuTvneba. maSinac ki, roca iciT,
rom simaRle, magaliTad, memkvidreobiTobis
maRali maCvenebliT xasiaTdeba (daaxloebiT
90%), mainc ver gansazRvravT imas, Tu ramdenadaa
Tqveni simaRle genetikurad ganpirobebuli.
igive argumenti gamodgeba IQ-saTvis: -miuxedavad
inteleqtis memkvidreobiTobis maRali maCveneb-
lebisa, ver ganvsazRvravT konkretuli indi-
vidis IQ-Si, an jgufTaSoris saSualo IQ-Si
genetikis gavlenas. is faqti, rom IQ testSi
erTi rasobrivi Tu eTnikuri jgufi nakleb
qulebs iRebs, vidre meore, ar unda niSnavdes
imas, rom am jgufebs Soris gansxvaveba geneti-
aRwevs ufros mozrdilebTan! bevrs gaukvirda kuri warmoSobisaa maSinac ki, rodesac memkvid-
es Sedegi, radgan, intuiturad, asakis matebasTan reobiTobis maCvenebeli (romelic jgufSi iyo
erTad garemos sul ufro meti da ara naklebi dadgenili) IQ qulebisaTvis maRalia.
gavlena unda hqondes. intuiciasTan am Seusabamo meore mizezi, Tu ratom ar SeiZleba geneti-
Sedegs mkvlevrebi aseT axsnas aZleven: `SesaZ- kuri nakrebi srulad iyos pasuxismgebeli jguf-
lebelia, genetikuri dispoziciebi gvibiZgeben TaSoris sxvaobaze, am gansxvavebaTa SefardebiT
im garemosken, romelic Cveni genetikuri sidides exeba. saSualo gansxvavebis miuxedavad,
midrekilebebis aqcentirebas axdens da Sedegad arsebobs mniSvnelovani Tanxvedra TiToeuli
cxovrebis ganmavlobaSi momatebul memkvid- jgufis qulebis ganawilebaSi: jgufebs Soris
rulobas viRebT~ (Plomin & Petrill,1997. gv. 51).A gansxvaveba, TiToeul jgufSi individebis
kvlav davubrundeT im wertils _ testuri qulebs Soris gansxvavebebTan SedarebiT, mcirea
qulebis sxvaobas afro-amerikelebsa da TeTr- (Loehlin, 2000; Suzuki&Valencia, 1997). zogadad,
kanian amerikelebs Soris _ saidanac genetikuri gansxvavebebi sxvadasxva rasobrivi jgufis genur
analizi winaaRmdegobrivi xdeba. miuxedavad nakrebSi umniSvneloa erTi da igive jgufis
imisa, rom ramdenime aTeuli wlis winaT es wevrebs Soris arsebul genetikur gansxvavebeb-
sxvaoba IQ-is 15 qulas Seadgenda, TeTrkanianTa Tan SedarebiT (Could, 1981; Zuckerman, 1990). metic,
inteleqtis politika

da SavkanianTa qulebi garkveuli drois Semdeg aSS-Si rasa xSirad ufro socialuri konstruq-
erTmaneTs dauaxlovda. ase rom, Tanamedrove tia, vidre biologiuri. ganvixiloT golfis
indikatorebis mixedviT, sxvaoba 7-10 qulas Soris SesaniSnavi axalgazrda moTamaSis taiger vudsis
Tavsdeba (Nisbett, 1995, 1998, Williams & Ceci, 1997), (Tiger Woods) SemTxveva, romelsac xSirad af-
Tumca, sxvaobis Semcireba garemos gavlenaze rikel amerikelad moixsenieben da amiT uares
miuTiTebs. es sxvaoba bevr adamians mainc pirobebSi ayeneben mas, Tumca, misi realuri
afiqrebinebs, rom rasebs Soris dauZleveli warmomavloba gacilebiT rTulia (misi winap-
genetikuri gansxvavebebi arsebobs (Hernnstein rebi TeTrkaniani, Savkaniani, tai, Cineli da
&Murrey, 1994), magram, maSinac ki, Tu IQ memkvid- adgilobrivi amerikelebi iyvnen). vudsi Sesa-
reobiTia, asaxavs ki es sxvaoba dabalqulian niSnavi magaliTia imisa, Tu ramdenad ar 383
Seesatyviseba sazogadoebrivi Sexeduleba remo pirobebi IQ-is maCveneblebSi aseTi
biologiur realobas. aseT SemTxvevaSi arsebobs wyvetebis arsebobaSi.
seriozuli safrTxe, rom sxvadasxva sazoga-
doebrivad gamijnuli jgufebis gansxvavebebi
IQ-is mixedviT ganxilul iqnes, rogorc bio- garemo da IQ
logiuri faqtorebiT ganpirobebuli gansxvave- vinaidan memkvidreobiTobis maCveneblebi 1.0-
bebi (Suzuki & Valencia, 1997). ze naklebia, vaskvniT, rom nebismieri individis
mkvlevrebma gamonaxes am Sexedulebis kvle- IQ-ze mxolod genetikuri memkvidreoba ar aris
vebis saSualebiT Semowmebis gzebi. eqsperimentSi pasuxismgebeli. garemo IQ-zec unda axdendes
monawileobdnen Savkaniani amerikelebi, romel- gavlenas. rogor SeiZleba ganvsazRvroT, gare-
Tac TeTrkaniani amerikeli an evropeli mSob- mos romeli aspeqtia IQ-sTvis mniSvnelovani?
lebi hyavdaT. aSS-Si „Savi~ mosaxleobis 20-30% garemos romeli maxasiaTebeli moqmedebs IQ
Sefasebulia, rogorc evropuli warmomavlobis testSi maRali qulebis miRebis SesaZleblobaze
mqone, rac Sereuli qorwinebis Sedegia. qmnis (Beiser & Gotowiec, 2000; Ceci, 1999; Rowe, 1997; Suzuki &
Tu ara gansxvavebas IQ-Si is, Tu ramdenad aris Valencia, 1997.)? garemo warmoadgens stimulTa
datvirTuli evropuli geniT `Savi~ individi? rTul (kompleqsur) nakrebs, romelic icvleba
im Tvalsazrisis mixedviT, romelic genebs mravali ganzomilebis mixedviT rogorc fizi-
yovelives qvekuTxedad miiCnevs, es cvlis kuri, ise _ socialuri TvalsazrisiT da SeiZ-
viTarebas, Tumca, monacemebi gviCveneben, rom leba gansxvavebulad aRiqmebodes adamianebis
memkvidreobiT miRebul evropeiodulobasa da mier. aucilebeli ar aris, rom erTi da igive
IQ-s Soris korelacia Zalze sustia (mraval- ojaxis bavSvebi erTnair kritikul (arsebiTi
ricxovan kvlevebSi es maCvenebeli mxolod 0.15- mniSvnelobis mqone) fsiqologiur garemoSi
s Seadgens). es samarTliania yvela SemTxvevaSi, imyofebodnen. gaixseneT, rogor izrdebodiT
ganurCevlad imisa, Tu romeli maxasiaTebeli _ Tqven ojaxSi; Tu gyavT da-Zma, aqcevdnen Tu
kanis feri Tu sisxlis jgufi _ gamoiyeneba ara maT erTnair yuradRebas mSoblebi? icvle-
rasobrivi aRrevis maCveneblad. im germaneli boda Tu ara stresuli pirobebi droTa ganmav-
bavSvebis IQ maCveneblebis Sedarebam, romelTa lobaSi? Seicvala Tu ara Tqveni ojaxis finan-
mamebi Savkaniani da TeTrkaniani samxedroebi suri SesaZleblobebi? an xom ar Seicvala Tqveni
iyvnen, ar gamoavlina gansxvaveba maT Soris. mSoblebis ojaxuri mdgomareoba? naTelia, rom
amasTanave, `Savkaniani-TeTrkaniani~ kavSiris garemo bevri komponentisgan Sedgeba da es
Sedegad gaCenil bavSvebs rva quliT maRali komponentebi mudmivad urTierTqmedeben da
Tavi 10 / inteleqti da inteleqtis Sefaseba

Sedegi hqondaT im SemTxvevebSi, rodesac deda icvlebian droTa ganmavlobaSi. aqedan gamomdi-
iyo TeTrkaniani. am gansxvavebis savaraudo axsna nare, sakmaod rTulia fsiqologebisaTvis imis
isaa, rom deda ufro metad monawileobs bavSvis gansazRvra, Tu sinamdvileSi ra saxis garemo
inteleqtualuri socializaciis procesSi, vidre pirobebi _ zrunva, stresi, siRaribe, janmrTe-
mama da, cxadia, es gansxvaveba ar unda mieweros loba, omi da a.S _ axdens gavlenas IQ-ze.
genetikur faqtors, radgan Svilis genetikuri umravles SemTxvevaSi mkvlevarTa yuradRebis
monacemebi orive mSoblis genetikiTaa centrSi iyo garemos ufro globaluri sazomebi,
ganpirobebuli (Loehlin, 2000; Nisbert,1998). iseTebi, rogoricaa, magaliTad, ojaxis socio-
genetika mniSvnelovan rols asrulebs indi- ekonomikuri statusi. erT-erT farTomasStabian
vidis IQ-is formirebaSi, iseve rogorc mis bevr longitudur kvlevaSi, romelSic 26 000-ze meti
sxva maxasiaTebelsa da unarze. miuxedavad amisa, bavSvi Seiswavles, bavSvis IQ-is saukeTeso
Cven vamtkicebT, rom rasobriv da eTnikur winaswarmetyveli 4 wlis asakSi ojaxis socioeko-
jgufebs Soris IQ-is mixedviT arsebuli gan- nomikuri statusi da dedis ganaTlebis done
sxvavebebis memkvidreobiT axsna SeuZlebelia. iyo, rac erTnairad WeSmariti aRmoCnda afri-
is aucilebeli, magram arasakmarisi pirobaa keli, amerikeli da kavkasieli bavSvebisaTvis
amgvari maCveneblebis misaRebad. axla ganvi- (Broman et al., 1975). analogiurad, 10.5 suraTze
xiloT, Tu ra rols SeiZleba asrulebdes ga- naCvenebia socialuri klasis zogadi gavlena
384 IQ-ze.
mniSvnelovnad ganapirobos bavSvis daqveiTebuli
inteleqti. Ratak ojaxebSi dabadebuli bavSvebi
xSirad cudad ikvebebian, bevri maTgani skolaSi
mSieri midis, amitom naklebad axerxebs dava-
lebebze koncentracias. amasTanave, Raribi
ojaxebi ganicdian wignebis, Jurnal-gazeTebis,
kompiuterebis da sxva im nivTebis naklebobas,
romlebic xels uwyoben adamianis gonebriv
ganviTarebas. `orientacia gadarCenaze~ nakleb
drosa da energias utovebs Rarib mSoblebs,
gansakuTrebiT ki martoxelebs, rom iTamaSon
bavSvebTan da moaxdinon maTi inteleqtualuri
stimulacia, rac, Tavis mxriv, Zalze uaryofiTad
moqmedebs bavSvebis mier iseTi davalebebis
Sesrulebaze, rogoricaa standartuli IQ
suraTi
10.5 testebi.
dabolos, gaWirvebaSi mcxovrebi adamianebi
memkvidreobas, garemosa da IQ-s Soris garkveul daRs atareben Cvens sazogadoebaSi
arsebuli urTierTdamokidebulebaa iseve, rogorc msoflios umravles qveyanaSi,
grafikze asaxulia memkvidreobisa da garemos wvlili rasobrivad iseT homogenur sazogadoebaSic ki,
IQ qulebSi. mamebs da vaJebs hqondaT erTnairi IQ- rogoric iaponiaa. magaliTad, burakaminis _ am
ebi (memkvidreobiTobis gavlena), magram rogorc
sazogadoebis yvelaze dabali kastis wevris _
mamebis, ise vaJebis IQ dakavSirebuli iyo socialur
klasTan (garemos gavlena). IQ, sxva iaponelebTan SedarebiT, 15 quliT
dabalia (Ogbu, 1987). im jgufis socialurma
daRma, romelsac individi miekuTvneba, SeiZleba
ratom moqmedebs socialuri klasi IQ-ze? uaryofiTad imoqmedos mis TviTdarwmunebu-
simdidres, iseve rogorc siRatakes, SeuZlia lobaze da araxelsayreli gavlena moaxdinos
inteleqtualur funqcionirebaze sxvadsxvagvari testis Sedegebsa da saskolo miRwevebze, amitom
gavlenis moxdena. maTgan yvelaze aSkara jan- bavSvebis xelsayrel pirobebSi gazrdis Sem-
mrTelobis da ganaTlebis uzrunvelyofis TxvevaSi TvalsaCino unda iyos garemos uSualo
pirobebia. orsulobis dros sustma janmrTe- gavlena IQ-ze.
lobam da dabadebisas mcire wonam SeiZleba

inteleqtis politika

385
suraTi
10.6

naSvilebi bavSvebis IQ qulebi


saSualo klasis TeTrkaniani ojaxebis mier naS-
vileb Savkanian da Sereuli rasis bavSvebs hqon-
daT saSualoze maRali IQ, radgan bavSvebi arian
im jgufebis wevrebi, romlebisTvisac damaxasiaTe-
belia saSualoze dabali Sedegebi. miRebuli mo-
nacemebi aCveneben garemo pirobebis gavlenas IQ-
ze.

saidan Start~ federalurma mTavrobam pirvelad 1965 wels


daafinansa. is gankuTvnili iyo `mcire SesaZ-
viciT
leblobebis mqone ojaxebis bavSvebis fizikuri
garemos gavlena IQ-ze janmrTelobis, ganviTarebis, socialuri,
saganmanaTleblo da emociuri mdgomareobis
mkvlevrebi swavlobdnen bavSvebis or
gasaumjobeseblad; garda amisa, specialuri
jgufs, romlebic naSvilebi iyvnen 2 wlis
mxardamWeri samsaxurebis saSualebiT zrdida
asakSi saSualo klasis TeTrkaniani mSob-
ojaxebis SesaZleblobas, ezrunaT sakuTar
lebis mier (Moore, 1986). erTi jgufis
Svilebze~ (Kassebaum, 1994, gv. 123). Head Start prog-
bavSvebis (9 bavSvi) orive biologiuri
ramis arsi iyo ara bavSvebis gadayvana privile-
mSobeli Savkaniani iyo, xolo meore jgu-
girebul pirobebSi, aramed im pirobebis gaum-
fis bavSvebs (14 bavSvi) erTi biologiuri
jobeseba, romelSic isini daibadnen da izrde-
mSobeli Savkaniani hyavdaT, meore ki _
bodnen. aRniSnuli programis mixedviT, bavSvebi
TeTrkaniani. 7-dan 10 wlamde asakSi
iReben specialur skolamdel ganaTlebas,
veqsleris inteleqtis skalis gamoyenebiT
yoveldRe normalurad ikvebebian, maTi mSoblebi
afasebdnen TiToeuli bavSvis IQ-s.
Tavi 10 / inteleqti da inteleqtis Sefaseba

iReben janmrTelobasTan da bavSvis aRzrdasTan


im bavSvebis saSualo IQ, romlebsac
dakavSirebul rCevebs. am programis efeqturobis
orive mSobeli Savkaniani hyavdaT, 108.7
pirveli Sefasebebi fokusirebuli iyo inteleq-
iyo, xolo Sereuli bavSvebis IQ _ 107.2.
tis testebis da miRwevis sxva sazomebis mixed-
rogorc naCvenebia 10.6 suraTze, es maCveneb-
viT miRebuli Sedegebis gaumjobesebaze. faqtob-
lebi saSualoze maRalia afrikeli ameri-
rivad, programaSi CarTvidan sul ramdenime
kelebisaTvis (Lynn,1996).
kviris Semdeg bavSvebis IQ 10 quliT gaizarda.
samwuxarod, programis datovebis Semdeg, maTi
unda aRiniSnos, rom individualur gansxvave- IQ maCveneblebi isev mcirdeboda (Barnett, 1998;
bas qmnis ara rasa, aramed ekonomikuri, jan- Zigler&Muenchow, 1992; Zigler&Styfco, 1994). am
mrTelobis da ganaTlebis uzrunvelyofis modelidan SesaZlebelia ori daskvnis gamotana:
resursebi, romelic, rogorc Cven sazogadoebaSi, IQ-ze SeiZleba gavlena moaxdinos garemom, magram
ise bevr sxva qveyanaSi, dakavSirebulia rasobriv xelsayreli garemo pirobebi unda iyos xan-
mikuTvnebulobasTan. grZlivi. nebismier SemTxvevaSi, Head Start prog-
praqtikulad, ukanaskneli 30 wlis ganmavlo- ramis SedarebiT gviandelma Sefasebebma
baSi mkvlevrebi am Sedegis saxelmwifoebriv gadalaxa Tavdapirveli viwro interesi mxolod
doneze ganzogadebas cdiloben. programa `Head IQ-is mimarT.
386
empiriuli literaturidan... viRebT arapirdapiri gziT, Secvalos ra individis
rogorc karg, ise _ cud ambebs. cudi motivebi da rwmenebi. isini, visac maRali IQ
ambavi isaa, rom arc HHead Start-s da arc aqvT, ufro metad mosalodnelia, rom warma-
nebismier sxva skolamdel programas ar tebulni iyvnen skolaSi, gaxdnen swavlisadmi
SeuZlia bavSvebis dacva siRatakis daman- ufro motivirebulni, orientirebulni miRweva-
greveli zemoqmedebisagan. adreul inter- ze da optimisturad uyuron sakuTar SesaZleblo-
vencias ubralod ar SeuZlia cxovrebis bebs, rom Tavs gaarTmeven nebismier siZneles.
cudi pirobebis, aradamakmayifolebeli aseve, bavSvebs, romelTac dabali IQ aqvT,
kvebisa da jandacvis, uaryofiTi roluri SeiZleba `Tan sdevdes~ dabali donis skolebi
modelebisa da dabali donis skolebis da programebi, ramac, SeiZleba, garkveulwilad,
daZleva. dadebiTi mxare ki isaa, rom pro- imoqmedos maT TviTdarwmunebulobaze studento-
gramebs SeuZlia bavSvebis momzadeba bis periodSic ki. amgvarad, IQ-ma SeiZleba
skolisaTvis da, Sesabamisad, amiT exmare- ganicados garemos gavlena, magram, amave dros,
ba maT daZlevisa da adaptaciis unarebis IQ-s, Tavis mxriv, SeuZlia axali garemo piro-
ganviTarebaSi, rac SesaZleblobas mis- bebis _ rogorc ukeTesis, ise uaresis _ Seqmna.
cems maT, cxovrebaSi miaRwion saukeTe- amgvarad, IQ-Sefaseba SeiZleba sabediswero
sos Tu ara, ukeTes Sedegebs mainc gaxdes bavSvisaTvis da gansazRvros misi bedi
(Zigler&Styfco,1994, gv.129). inteleqtSi bavSvis ZiriTadi genetikuri una-
rebis wvlilis miuxedavad.
Tu Cven gamoviyenebT inteleqtis ufro farTo
miuxedavad imisa, rom dadasturda IQ testebis
gansazRvrebas, romelic scildeba ubralod
validoba maTi ZiriTadi mimarTulebiT gamoye-
verbalur da araverbalur davalebebs inte-
nebisaTvis, bevri damkvirvebeli jer kidev
leqtis testebSi, garemo faqtorebis gavlena
eWvqveS ayenebs maT validobas sxvadasxva
ufro naTeli gaxdeba. xelsayreli, mxardamWeri
kulturuli da rasobrivi jgufebis Sedarebisas
garemo mniSvnelovnad gansazRvravs warmatebebs
(Greenfield, 1997; Samuda, 1998; Serpell, 2000). testebis
inteleqtualur, saskolo miRwevebsa da situa-
da testirebis mravali forma SeiZleba ar
ciur adaptaciaSi.
Tanxvdebodes inteleqtis kulturul gagebas,
an saTanado qcevas. ganvixiloT klasSi uar-
kultura da IQ testebis yofiTi Sefasebis erTi magaliTi:
validoba rodesac laTinoamerikeli warmoSobis
adamianebi, albaT, naklebad izrunebdnen IQ emigranti mSoblebis bavSvebi amerikul
qulebze, rom ar iTvaliwinebdnen Semdeg sasar- skolaSi wavidnen, isini gagebaze ufro
geblo prognozs: mravalricxovanma kvlevebma metad iyvnen orientirebulni, vidre _
aCvena, rom IQ qulebs sakmaod validurad laparakze; maswavleblis avtoritetis
SeuZliaT iseTi sakiTxebis prognozireba, ro- pativiscemaze, vidre _ sakuTari azrebis
goricaa saskolo niSnebi, profesiuli sta- gamoxatvaze, rasac maTi uaryofiTi akade-
tusi da sakuTari Tavis warmoCenis xarisxi miuri Sefaseba mohyva. maSasadame, erT
mraval sxvadasxva samuSaoze (Brody, 1997b; kulturaSi Rirebuli komunikaciis for-
inteleqtis politika

Gottfredson, 1997b). am Sedegebidan gamomdinare, IQ ma _ pativiscemiT mosmena _ gaxda uary-


testebi validurad zomavs inteleqtualur ofiTi Sefasebis safuZveli iseTi sko-
SesaZleblobebs, romlebic Zalian mniSvne- lis pirobebSi, sadac TviTdajerebuli,
lovania individis mier sxvadasxva saxis warmate- mtkice laparaki komunikaciis Rirebul
bis miRwevisTvis; es ki, Tavis mxriv, metad formad aris miCneuli.
Rirebulia dasavluri kulturebisaTvis _ IQ-
am emigrantma bavSvebma unda iswavlon, Tu
is saSualebiT gazomili inteleqti uSualo
rogor moiqcnen amerikul skolaSi ise, rom
gavlenas axdens warmatebaze. gansxvavebebma IQ-
daarwmunon maswavleblebi TavianT gonierebaSi.
Si, aseve, SeiZleba imoqmedos akademiur mos-
erT-erTi standartuli piroba imisa, rom IQ
wrebasa da samuSaos Sesrulebis xarisxze
testebs sifrTxiliT ekidebian, maTi tendenci- 387
urobaa, romelic mimarTulia sxvadasxva
studentebs. rogorc 10.7 suraTis A nawilze
kulturis wevrebis winaaRmdeg, an sasargeblod.
xedavT, miRebulma Sedegebma es prognozi
kritikosebi aRniSnaven, rom jgufebs Soris
daadastura. rodesac Savkaniani studentebi
gansxvavebebs IQ qulebSi iwvevs sistematuri
darwmunebulni iyvnen, rom testSi miRebu-
mikerZoeba testis kiTxvebSi, rac maT ara-
li qulebis mixedviT vinmes maTi inteleq-
validursa da usamarTlos xdis umciresobebTan
tis Sesaxeb SeeZlo emsjela, isini dava-
mimarTebaSi. maSinac ki, rodesac testebis
lebebs uaresad asrulebdnen (Steel &
Sedgenisas gaTvaliswinebulia kulturuli
Aronson, 1995). stereotipuli muqariT
faqtori, masSi mainc gvxvdeba rasobrivi
gamowveuli logika muSaobs nebismier
xarvezebi (Neisser et al., 1996). faqtobrivad, es
jgufSi, romlis mimarTac arsebobs ara-
sakiTxi SeiZleba testis konteqsts ufro
srulfasovnebis stereotipi. magaliTad,
ukavSirdebodes, vidre testis Sinaarss. klaud
stereotipis mixedviT, qalebs, mamakacebTan
stili (Claude Steel, 1997; Steel & Aronson, 1995, 1998)
SedarebiT, maTematikis aTvisebis naklebi
aRniSnavda, rom adamianebis mier unarebis
unari aqvT. rogorc 10.7 suraTis B nawilze
testebis Sesrulebaze gavlenas axdens ste-
Cans, rTulma maTematikurma testma sqesis
reotipuli muqara (cnobili, agreTve, stereo-
mixedviT gansxvavebuli Sedegebi mxolod
tipuli mowyvladobis saxelwodebiT) _ safrTxe
maSin aCvena, rodesac studentebs eubne-
imisa, rom SeiZleba dadasturdes negatiuri
bodnen, rom aseTi gansxvavebebi SeiZleba
stereotipi garkveuli jgufis Sesaxeb. klaud
yofiliyo (Steel, 1997), anu testze muSaobis
stilis gamokvlevebis mixedviT, imis rwmenam,
dawyebamde. rodesac studentebi acno-
rom situaciaSi moqmedebs uaryofiTi stere-
bierebdnen TavianT sqesobriv ganxva-
otipi, SeiZleba gamoiwvios im cudi maCveneblis
vebulobas, studentebs eubnebodnen, rom
miReba, romelic stereotipSi moiazreboda.
warsulSi aseTma testma aCvena sqesis
mixedviT gansxvaveba. swored igive moxda
saidan am studentebis SemTxvevaSic.

viciT
yuradReba miaqcieT, rom TiToeul am kvlevaSi
stereotipuli muqaris moqmedeba mniSvnelovania, Tu rogor afasebs situacias
testis Semsrulebeli. mxolod im SemTxvevaSi,
erT-erT kvlevaSi gamosaSvebi kursis
rodesac adamianebs sjeraT, rom situacia exeba
Savkaniani da TeTrkaniani studentebi stereotips, magaliTad, rodesac miaCniaT, rom
Tavi 10 / inteleqti da inteleqtis Sefaseba

cdilobdnen epasuxaT magistraturaSi


inteleqtis am testiT maTi stereotipulad
misaReb standartul testSi Semavali
cudi Sedegebi gamovlindeba, maT mier davale-
kiTxvebis msgavsi Zalze rTuli kiTxve- bebis Sesruleba uaresdeba. SesaZlebelia Tu
bisTvis, romlebic enis kargad codnas
ara IQ-is gazomva stereotipuli muqaris aRmoce-
moiTxovda. studentebis naxevars uTxres,
nebis gareSe? Tu es SeuZlebelia, mkvlevrebi
rom am kiTxvebze gacemuli pasuxebis verasodes SeZleben inteleqtualuri unarebis
mixedviT imsjelebdnen maTi inteleqtua-
adekvaturad Sefasebas.
luri unarebis Sesaxeb, meore naxevarma
dabolos, kidev erTi mosazreba inteleqti-
ki icoda, rom am eqsperimentiT amocanis sa da kulturis Sesaxeb. zogadad, aSS-is kul-
gadaWris procesSi CarTul fsiqologiur
tura individualuri gansxvavebebis axsnisas
faqtorebs ikvlevdnen. stereotipuli
tendenciuria da am gansxvavebebis genetikuri
muqaris Teoriis mixedviT, SedarebiT faqtoriT axsnisken ixreba. harold stivenson-
dabali Sedegebi unda hqonodaT im stu-
ma da misma kolegebma (Harold Stevenson, 1993)
dentebs, romelTac situaciam Seuqmna
ramdenime weli dauTmes Cineli, iaponeli da
stereotipuli muqara, anu pirveli jgufis
(maT icodnen, rom fasdeboda inte- stereotipuli muqara (Stereotype threat) _ safrTxe
leqtualuri SesaZleblobebi) Savkanian imisa, rom SeiZleba dadasturdes negatiuri
stereotipi garkveuli jgufis Sesaxeb.
388
suraTi
10.7
stereotipuli muqara
stereotipul muqaras adgili aqvs maSin, rodesac adamianebi Tvlian, rom negatiuri
stereotipebi marTebulia mimdinare testirebis pirobebSi. (A) erT kvlevaSi swavloben
stereotips: afro-amerikelebs dabali qulebi aqvT inteleqtis testebSi. cdis pirebis
_ Savkaniani da TeTri studentis _ naxevarma icoda, rom testi diagnostikuri iyo da
zomavda maT inteleqtualur SesaZleblobas. cdis pirebis meore naxevars ar hqonda es
informacia. jgufSi, romelmac icoda, rom testi diagnostikuri iyo, maTi Sesruleba
uaresdeboda (mosalodnel SesrulebaSi ukve arsebuli gansxvavebebis gamosaricxad
gamoiyeneboda cdis pirTa SAT qulebi). (B) meore kvlevaSi swavlobdnen stereotips:
qalebi dabal qulebs iReben matematikis gamocdebze. cdis pirebis _ qali da mamakaci
studentebis naxevars eubnebodnen, rom maTematikis testma wina SemTxvevaSi aCvena gen-
deruli gansxvavebebi SedegebSi. cdis pirebis meore naxevari aseT informacias ar
Rebulobda. rodesac qalebi fiqrobdnen, rom testma SeiZleba genderuli TvalsazrisiT
gansxvavebuli Sedegebi aCvenos, maSin maTi Sesruleba uaresdeboda.

amerikeli bavSvebis maTematikuri miRwevebis SeiZleba, rom am Sexedulebebma amerikelebi


kvlevas. 1980 wels azieli bavSvebi sagrZno- miiyvanos daskvnamde, rom azielebi genetikuri
blad jobnidnen TavianT amerikel Tanatolebs. upiratesobiT unda xasiaTdebodnen maTematikis
1990 wels es intervali SenarCunebuli iyo: aTvisebaSi. vinaidan aseTi rwmena saxelmwifo
`Cineli bavSvebis mxolod 4.1%-s da iaponeli politikaze aisaxeba, magaliTad, ra Tanxaa
bavSvebis 10.3%-s hqonda iseTive dabali qule- saWiro imisaTvis, rom amerikelebi daeuflon
bi, rogoric _ saSualo amerikel bavSvs~. niS- maTematikas maSin, rodesac ar aqvT am sagnis
navs Tu ara es imas, rom azieli bavSvebi gene- Seswavlis unari. Zalian mniSvnelovania zus-
tikuri upiratesobiT xasiaTdebian? faqtobri- ti mecnieruli monacemebis gaanalizeba, raTa
inteleqtis politika

vad, ufro mosalodneli iyo, rom adamianebi ganisazRvros, risi Secvlaa SesaZlebeli goneb-
aSS-Si am kiTxvas dadebiTad upasuxebdnen. rode- rivi SesaZleblobebis gamovlenaSi da risi _
sac stivensoni da misi kolegebi sTxovdnen ara.
aziel da amerikel studentebs, maswavleblebs
da mSoblebs mieTiTebinaT, Tu ra ufro mniS-
Sejameba
vnelovani iyo maTTvis: `bejiTad mecadineoba~
Tu `Tandayolili goniereba~, azieli respon- godardma xeli Seuwyo zogierTi rasobrivi
dentebi aqcents `bejiTad mecadineobaze~ da eTnikuri jgufebis genetikuri inferiulo-
akeTebdnen, amerikeli respondentebi ki _ `Tan- bis aRiarebis warumatebeli tradiciis damkvi-
drebas. qcevis genetikurma analizma IQ-Si
dayolil gonierebaze~. axla xedavT, Tu rogor 389
mravalricxovani genetikuri komponenti aCvena. duqtebi fasdeba, rogorc SemoqmedebiTi da
Tumca, IQ-is gazomvas xSirad politikuri elf- SevamowmebT inteleqtTan maT kavSirs, Semdeg
eri dakravs, IQ-is mixedviT miRebuli raso- ganvixilavT gansakuTrebuli (an uCveulo)
brivi gansxvavebebis gamo. mkvlevrebma daadg- kreatulobis pirobebs da maT kavSirs SeSli-
ines garemos faqtorebi, romlebic mniSvnelo- lobasTan. vnaxavT, ra SeiZleba viswavloT
van gavlenas axdenen IQ-ze. miuxedavad imisa, gansakuTrebuli SemoqmedebiTi unarebiT dajil-
rom IQ-s sakmaod validurad SeuZlia iseTi doebuli adamianebisagan.
cxovrebiseuli Sedegebis prognozireba, rogor-
icaa warmatebebi skolasa da samsaxurSi, misi
gazomvebi SeiZleba aravaliduri iyos sxvadasxva kreatulobis Sefaseba da
rasobrivi da kulturuli jgufebis SemTxveva- kavSiri inteleqtTan
Si. magaliTad, zogierTi jgufi inteleqtu-
rogor SeiZleba imis gansazRvra, adamianebi
aluri SesaZleblobebis gazomvisas stereotipu-
(SedarebiT) kreatulebi arian Tu ara? bevri
li muqaris zemoqmedebas ganicdis.
midgoma divergentul azrovnebaze fokusirdeba,
romelic ganisazRvreba, rogorc problemis
sxvadasxvagvari uCveulo gadawyvetis unari.
kiTxvebi, romelebic zomaven divergentul
SemoqmedebiToba
azrovnebas, saSualebas aZleven testis
Semsrulebels naTlad gamoavlinos sxarti da
sanam inteleqtisa da misi gazomvis Temas moqnili azrovneba (Torrance, 1974; Wallah & Kogan,
davasrulebT, mivubrundeT iseT sakiTxs, 1965):
rogoricaa kreatuloba, anu SemoqmedebiToba. daasaxeleT yvela sagani, romelic, Tqveni
kreatuloba aris iseTi ideebis generirebisa azriT, oTxkuTxedia;
da produqtebis Seqmnis unari, romlebic axali
sami wuTis ganmavlobaSi daasaxeleT rac
da aqtualuria mocemul pirobebSi (Sternbeg &
SeiZleba meti TeTri feris, saWmelad vargisi
Lubart, 1999). ganvixiloT borblis gamogonebis
sagnebi;
magaliTi. es meqanizmi axali iyo, radgan ucnob
gamomgoneblamde aravis unaxavs, Tu ra sargeblis daasaxeleT aguris gamoyenebis yvela
miReba SeiZleboda gagorebuli sagnebisgan. es SesaZlo varianti, rac TavSi azrad mogivaT.
gamogoneba pirobebis adekvaturi iyo, radgan
pasuxebi fasdeba iseTi ganzomilebebis mixed-
Tavi 10 / inteleqti da inteleqtis Sefaseba

Zalze cxadi iyo misi gamoyenebis SesaZlebloba.


viT, rogoricaa (1) sisxarte _ gansxvavebuli
pirobebTan Sesatyvisobis gareSe, axali ideebi
ideebis saerTo raodenoba; (2) unikaluroba _
xSirad ucnaurad da uadgilod aRiqmeba.
im ideebis raodenoba, romelic Sesabamis
kreatulobas gonebrivi SesaZleblobebisadmi
SerCevaSi aravis gamouTqvams da (3) uCveuloba
miZRvnil TavSi ganvixilavT, vinaidan bevri
_ im ideebis raodenoba, romelic gamoTqva
adamiani aRiarebs inteleqtsa da kreatulobas
mocemuli SerCevis, vTqvaT, 5%-ze naklebma
Soris mWidro kavSiris arsebobas. am varaudis
(Runco,1991).
dasamtkiceblad, upirveles yovlisa, Semoqmede-
rodesac kreatulobas am gziT afaseben,
biTi unarebis Sefaseba unda SegveZlos, xolo
SesaZlebelia miRebuli maCveneblis Sedareba
Semdeg _ kreatulobasa da inteleqts Soris
sxva sazomebTan da maT Soris kavSiris dadgena.
kavSiris dadgena. amrigad, jer ganvixilavT
xSirad mkvlevrebi afasebdnen kavSirs divergen-
meTodebs, romelTa saSualebiT ideebi an pro-
tuli azrovnebis sazomebsa da IQ-s Soris.
saxezea zogadi suraTi: or sazoms Soris ar-
kreatuloba (Creativity) – iseTi ideebis generi- sebobs susti an zomieri korelacia, rodesac
rebisa da produqtebis Seqmnis unari, romlebic IQ aris 120 qulamde, 120 qulaze zemoT ki
axali da aqtualuria mocemul pirobebSi. korelacia mcirdeba (Sternberg & O’Hara, 1999).
divergentuli azrovneba (Divergent thinking) _ ratom unda xdebodes ase? erT-erTi mkvlevari
390 fiqrobs rom `inteleqtis~ garkveuli done
suraTi
10.8

iZleva SemoqmedebiTobis amoqmedebis SesaZleb- gansakuTrebiT SemoqmedebiTi adamianis dasaxe-


lobas, magram ar axdens mis stimulacias (Perkins, lebas? savaraudoa, rom Tqveni pasuxi, nawi-
1998, gv. 319). sxva sityvebiT, inteleqtis gansa- lobriv, damokidebuli iqneba im sferoze,
zRvruli done saSualebas aZlevs pirovnebas, romelSic moRvaweobT da, nawilobriv, Tqvens
iyos kreatuli, magram man SeiZleba ver gamoi- prioritetebze. fsiqologebma SeiZleba daasaxe-
yenos es SesaZlebloba. lon zigmund froidi; ferweriT, musikiT an
SemoqmedebiTi azrovnebis mkvlevrebi xSirad cekviT dainteresebulma adamianebma SeiZleba
aRniSnaven, rom divergentuli azrovnebis daasaxelon pablo pikaso, igor stravinski an
testebi Zalian mWidrod ukavSirdeba inteleqtis marta grahami. SesaZlebelia Tu ara aseTi
testirebis tradiciasa da TviTon IQ testebs individebis pirovnebebs Soris im saerTo
(ramac SeiZleba axsnas maRali korelacia 120 maxasiaTeblebis aRmoCena, romelic gansakuT-
IQ-s farglebSi) (Lubart,1994). kriteriumiT _ rebuli SemoqmedebiTobis winaswarmetyvelebis
kreatuli-arakreatuli _ adamianTa Sefasebis saSualebas mogvcems? hovard gardnerma (Howard
gansxvavebul midgomas warmoadgens maT mier Gardner, 1993) airCia is individebi, romelTa
gansazRvruli SemoqmedebiTi produqtis _ eqstraordinaruli unarebi Cven mier adre
naxatis, leqsis an patara moTxrobis Seqmna. ganxiluli inteleqtis rva tipis relevanturi
eqspertebs SeuZliaT Seafason TiToeuli pro- iyo. maT Soris iyvnen froidi, pikaso, stravinski
duqtis kreatulobis xarisxi. gamokvlevebma da grahami. gardneris analizma saSualeba misca
aCvena, rom eqspertebi sakmaod erTsulovanni mas, Seeqmna tipuri Semoqmedis cxovrebiseuli
arian produqtis kreatulobis Sefasebisas gamocdilebis portreti, romelsac man E.C.
(Amabile, 1983). maT SeiZleba sakmaod zustad uwoda.
Seafason adamianebi naklebi an meti kreatulobis
E.C. aRebs problemuri sferosa da
mixedviT.
SemoqmedebiToba

gansakuTrebuli interesebis samefos kars,


romelic mas gaukvalav gzaze ayenebs. es
gansakuTrebuli kreatuloba aris uaRresad sapasuxismgeblo momenti.
am wuTidan E.C. izolirebulia Tanato-
da SeSliloba
lebisgan da, ZiriTadad, damoukideblad
arseboben gansakuTrebuli adamianebi, unda imuSaos. is grZnobs, rom raRac
romlebic SemoqmedebiTobis etalonebs aRmoCenis zRvarze imyofeba, romelic jer
warmoadgenen. vin gaxsendebaT, roca gTxoven TviTonac ar aqvs gaazrebuli. am kritikul
391
momentSi E.C. miiltvis rogorc kognituri,
vidre _ depresiul fazaSi (saSualod 2.7),
ise _ emociuri mxardaWerisken, amiT is
Tumca, es kavSiri gacilebiT susti iyo
Tavisi mdgomareobis SenarCunebas axerxebs.
nawarmoebebis xarisxis Sefasebisas. mania-
amgvari mxardaWeris gareSe igi SeiZleba
kalur periodSi Seqmnili nawarmoebebi
Zalisa da energiisagan daicalos (Gardner,
xarisxiT ar sjobnida depresiul periodSi
1993, gv. 361).
Seqmnil nawarmoebebs.

am pasaJis dasasrul gardneri moixseniebs veisbergis kvleva gvafiqrebinebs, rom SeS-


tipur SemoqmedTa erT-erT yvelaze zogad liloba (gamovlenili maniis saxiT) mniSv-
stereotips _ maTi cxovreba esazRvreba, zogjer nelovnad zemoqmedebs motivaciaze. individi
ki gulisxmobs SeSlilobas. ideas imis Sesaxeb, imorCilebs maniis Semotevas da bevrs qmnis.
rom udidesi SemoqmedebiToba mWidrod ukav- Tu pirovneba garkveuli talantiT gamoirCeva,
Sirdeba SeSlilobas, didi xnis istoria aqvs am periodSi Seqmnili zogierTi, magram ara
da platonis saxels ukavSirdeba (Kessel, 1989). yvela, nawarmoebi brwyinvale iqneba, Tumca,
SedarebiT Tanamedrove periodSi krepelini (1921) xarisxiT ar iqneba sxva periodebSi Seqmnil
aRniSnavda, rom `maniakalur-depresiuli sigiJiT nawarmoebebze ukeTesi. istoriuli SemTxvevebis
Sepyrobili~, anu bipolaruli aSlilobis mqone yuradRebiT Seswavlam, romelic Semoqmede-
individebi maniakalur fazaSi qmnian azris biTobasa da SeSlilobas Soris arsebul gar-
Tavisuflad dinebis1 pirobebs, rac xels uwyobs kveuli xarisxis kavSirze metyvelebs, eqsperti
did SemoqmedebiTobas. rogorc me-15 TavSi albert rotenbergi (Albert Rothengerg) miiyvana
vnaxavT, mania xasiaTdeba xangrZlivi agznebis daskvnamde, rom `mcdari da romantiulia Se-
periodebiT. adamians amaRlebuli ganwyobileba xeduleba, romlis mixedviTac, TiTqos, adamianebi
aqvs da eqspansiuri qceviT, TavSeukaveblobiT TviTon unda daitanjon, rom SeZlon sxvebis
xasiaTdeba. arsebobs mosazreba, rom xelovnebisa mwuxarebisa da tanjvis gageba~ (Rothenberg, 1990,
da humanitaruli mecnierebebis mravali gv.164).
gamoCenili moRvawe swored guneba-ganwyobilebis mas mere, rac adamianma miiRo informacia
aseTi aSlilobiT xasiaTdeba (Keiger,1993), magram, gansakuTrebul kreatulobis Sesaxeb, ra SeiZ-
rogor unda gansazRvron mkvlevrebma, imoqmeda
Tu ara fsiqikurma daavadebam am individebis
azrovnebis realur procesze?
Tavi 10 / inteleqti da inteleqtis Sefaseba

saidan
viciT
kreatuloba da mania
aRniSnul kiTxvaze pasuxis gasacemad
kreatulobis mkvlevarma robert veisbergma
(Robert Weisberg, 1994, 1996) Seiswavla kom-
pozitor robert Sumanis Semoqmedeba,
romelsac bipolaruli aSlilobis diag-
nozi hqonda. garkveuli monacemebi maniasa
da SemoqmedebiTobas Soris navaraudevi
kavSiris sasargeblod metyvelebs. Sumanma
gacilebiT meti nawarmoebi Seqmna mania-
kaluri fazis wlebSi (saSualod 12.3),

1
392 Free flowing though processes.
leba iswavlos man aqedan. Tqven SeiZleba
mibaZoT riskis gawevis models; uaRresad krea-
tuli adamianebi mzad arian dadgnen `gaukvalav
gzaze~. aseve, SegiZliaT gaiziaroT momzadebis
modeli. gansakuTrebuli kreatulobiT dajil-
doebuli adamianebi wlebs uTmoben im sferoSi
daxelovnebas, romelSic saukeTesoni iqnebian
(Weisberg,1986). SesaZlebelia gaiziaroT Sinagani
motivaciis modeli (Pattern of intrinsic motivation).
SemoqmedebiTi adamianebi gulmodgined asrule-
ben mocemul davalebebs, radgan siamovnebas da
kmayofilebas aniWebT is, rasac isini qmnian
(Collins & Amabile, 1999). Tu Tqvens cxovrebaSi
SeZlebT am sami modelis sakuTar Tavze
morgebas, maSin moaxerxebT Tqveni SemoqmedebiTi
unarebis metad gamovlenas.
axla ukve iciT is xerxebi, romelTa saSua-
lebiT fsiqologebi afaseben da xsnian indi-
vidualur gansxvavebebs, romelebic arseboben
inteleqtsa da kreatulobas Soris, Tumca,
ueWvelia, iciT, rom adamianis gasagebad gaci-
lebiT metia saWiro, vidre codna misi inteleq-
tualobisa da SemoqmedebiTobis xarisxis Se-
saxeb. Semdeg qveTavSi ganvixilavT im xerxebs,
romliTac fsiqologebi iReben informacias im
pirovnuli Tvisebebis diapazonis Sesaxeb, rom-
lebic TiToeuli individis unikalurobas Semfaseblebis subieqturi daskvnebis ufro
gansazRvravs. obieqturi sazomebiT SecvliT, romlebic
sakmaod zedmiwevniT, guldasmiTaa agebuli da
Riaa kritikuli SefasebisaTvis. swored am
mizanma misca dasabami alfred bines pionerul
Sejameba
Sromas. bines da sxvebs miaCndaT, rom testireba
kreatuloba divergentuli azrovnebis tes- xels Seuwyobda sazogadoebis demokratizacias
tebiT izomeba. zogierTi Sexedulebis sawinaaR- da Seamcirebda sqesis, rasis, erovnebis, privile-
mdegod, ar dadasturda mWidro kavSiri Semoq- giebis, an fizikuri garegnobis SemTxveviT
medebiTobasa da SeSlilobas Soris, Tumca, kriteriumebze dafuZnebul gadawyvetilebebs,
SemoqmedebiToba moiTxovs garkveuli riskis Tumca, am amaRlebuli miznebis miuxedavad,
gawevas, momzadebasa da motivacias.
Sefaseba da sazogadoeba

fsiqologiaSi ar arsebobs Sefasebaze ufro


sakamaTo sfero. polemika ZiriTad sam eTikur
sakiTxs exeba: (1) testze dafuZnebuli gadawyveti-
lebebis samarTlianobas, (2) ganaTlebis
Sefaseba da sazogadoeba Sesafasebeli testebis vargisianobasa da (3)
testis qulebis gamoyenebas individebis
garkveul kategoriebSi gaerTianebis mizniT.
fsiqologiuri Sefasebis ZiriTadi mizani
testirebis procesis kritikosebi aRniSnaven,
adamianebis zustad Sefasebaa, rac eqspertebis
rom zogierTebisTvis testirebis sazRauri, an
mier gakeTebul SeZlebisdagvarad uSecdobo
uaryofiTi Sedegebi ufro metia, vidre
daskvebSi aisaxeba. am miznis miRweva SesaZlebe-
sxvebisaTvis (Bond, 1995). sazRauri sakmaod
lia maswavleblebis, damqiraveblebis da sxva
maRalia, magaliTad, rodesac testi, romelzec 393
umciresobaTa jgufebma dabali qulebi miiRes, damokidebuleba miuTiTebs imaze, Tu ramdenad
ar aZlevs maT garkveul samuSaoebis Sesrulebis saSiSi SeiZleba iyos, rodesac testis Sedegebi
uflebas. zogierT qalaqSi saxelmwifo samo- ganaTlebaze ufro mniSvnelovani xdeba.
qalaqo samsaxurSi damlageblad muSaobis mesame eTikuri problema isaa, rom testis
dasawyebad, msurvelma unda gaiaros verbaluri Sedegebi SeiZleba Seucvlel iarliyad iqces.
testi da ara _ ufro adekvaturi fizikuri adamianebi sakmaod xSirad aRiqvamen sakuTar
unarebis testi. mkvlevar uiliam benksis (Will- Tavs 110-is toli IQ-is mqone individebad, an B
iam Banks) mixedviT, am strategiis mizani sxva- qulis mimReb studentebad, TiTqos es maCveneb-
dasxva umciresobebis samuSaoebze ardaSvebaa lebi, an qulebi maT Sublze aweriaT. amgvari
(1990). zogjer umciresobaTa warmomadgenlebi iarliyebi SeiZleba maTi winsvlis damabrko-
testSi cud Sedegebs iZleodnen, radgan maTi leblad iqces, radgan adamianebi ijereben, rom
Sedegebi arasaTanado normebis mixedviT fas- maTi gonebrivi da pirovnuli maxasiaTeblebi
deboda. garda amisa, erTi jgufis kandida- fiqsirebuli da ucvlelia; rom maT ar SeuZ-
tebisaTvis SemTxveviT dadgenili gamsvleli liaT sakuTari SesaZleblobebis gaumjobeseba;
qulebi SeiZleba sxvebis mimarT iqnes gamoyene- testSi miRebulma dabalma qulebma SeiZleba
buli SerCevis Sesaxeb gadawyvetilebis miRe- uaryofiTad imoqmedos maT motivaciaze da
bisas maSin, rodesac realurad ufro dabali Seasustos TviTefeqturobis gancda. garkveuli
gamsvleli qula iqneboda samarTliani da, Sesa- jgufebis arasrulfasovnad miCneva IQ monace-
bamisad, samuSaoze daqiravebasTan dakavSirebiT mebis mixdeviT testirebis kidev erTi uaryofiTi
miRebuli gadawyvetileba swori iqneboda. aRsa- Sedegia. isini, vinc ase sajarod arian `daRdas-
niSnavia isic, rom testirebaze gadaWarbebuli mulebi~, ijereben imas, rasac `eqspertebi~
dayrdnoba kadrebis avtomatur SerCevas amboben maT Sesaxeb. amitom skola da ganaTleba
ganapirobebs, Tumca, zogjer sazogadoeba SeiZ- ar miaCniaT maTi cxovrebis gaumjobesebis
leba ufro mogebuli darCes, Tu samuSaos saSualebad.
aRwerilobebi adamianTa moTxovnilebebisa da testebis Sedegebisadmi xelSeuxebeli sta-
unarebis gaTvaliswinebiT modificirdeba. tusis miniWebis aseTi tendencia vrceldeba
meore eTikur sakiTxs warmoadgens is, rom rogorc sazogadoebriv, ise _ pirovnul doneze.
testireba ara mxolod studentebis Sefasebas rodesac testis Sedegebi individis pirovnuli
axdens, aramed ganaTlebis formirebaSic Tvisebebis, mdgomareobebis, araadaptirebulobis,
garkveul rols asrulebs. saskolo sistemis konfliqtisa da paTologiis iarliyad iqceva,
xarisxsa da maswavlebelTa efeqturobaze xSirad adamianebi gansakuTrebuli bavSvebis `aranor-
Tavi 10 / inteleqti da inteleqtis Sefaseba

msjeloben imaze dayrdnobiT, Tu ramdenad malurobaze~ ufro iwyeben fiqrs, vidre ganaT-
warmatebiT asruleben maTi moswavleebi miRwevis lebis sistemaze, romelic saWiroebs programebis
standartul testebs. TviT maswavlebelTa imgvar modificirebas, rom TiToeul moswavleze
xelfasebic ki SeiZleba damokidebuli iyos morgebuli iyos. iarliyebs wina planze devian-
testebis Sedegebze, ramac skolebSi xeli Seuwyo turi pirovnenebi ufro gamoyavs, vidre maTi
TaRliTobasTan dakavSirebul skandalebs. garemos disfunqciuri aspeqtebi. iseT indivi-
magaliTad potomakSi (Potomac, Maryland) dawyebiTi dualistur sazogadoebebSi, rogoric, maga-
skolis direqtori gadadga, rodesac gamoaSkarav- liTad, amerikis SeerTebuli Statebia, adamia-
da mtkicebulebebi imis Sesaxeb, rom testis nebis umravlesoba mzad aris adamianis warmateba
Sedegebis gaumjobesebis mizniT skolis mexuTe- da warumatebloba arasworad miaweros mas da,
klaselebma iseTi saxis daxmareba miiRes, rogo- amave dros, saTanadod ar Seafasos garemo
ricaa damatebiTi dro da testis xelmeored pirobebis zegavlena. Cven vkicxavT adamians
Sesruleba (Thomas & Wingert, 2000). es faqtebi warumateblobisaTvis da amiT sazogadoebis
TviTon moswavleebma gamoavlines, romelTac danaSauls vamsubuqebT. Cven vaqebT pirovnebas
mSoblebs uTxres, rom skolaSi maT TaRliTuri warmatebisaTvis da amitomac ar vaRiarebT
qcevis ganxorcieleba sTxoves. bavSvebi gaoce- sxvadasxva sazogadoebriv gavlenas, romelmac
bulni iyvnen ufrosebis qceviT da mSoblebs SesaZlebeli gaxada misi warmateba. Cven unda
394 maTi qcevis axsnas sTxovdnen. bavSvebis amgvari vaRiaroT, Tu rogorebi arian adamianebi amJamad,
rac imis Sedegia, Tu sad imyofebodnen, sad CemTvis Sansis mosacemad, rodesac maT
Camoyalibdnen da ra mimdinare situacia axdens mier dafinansebuli kandidati (gordon
gavlenas maT qcevaze. boueri, amJamad cnobili fsiqologi)
es Tavi gvinda fil zimbardos piradi we- sxvagan wavida staJirebaze.
riliT davasruloT, romelic SeiZleba STago- warmatebebi karierasa da cxovrebaSi
nebis wyarod iqces im studentebisaTvis, gacilebiT mets moiTxovs, vidre mxolod
romlebic kargad ver arTmeven Tavs obieqtur standartizebuli testebiT gazomili
testebs: unarebi, SesaZleblobebi da maxasiaTeb-
lebia. miuxedavad imisa, rom testebs
miuxedavad Cemi, rogorc profesionali
SeuZliaT imis prognozireba, Tu saSualod
fsiqologis, warmatebuli karierisa, Cem
ramdenad kargi Sedegi eqnebaT adamianebs,
mier mravali wlis win gakeTebulma tes-
nebismieri mocemuli individis SemTxvevaSi
tebma sul sxva ram iwinaswarmetyvela.
SeiZleba adgili hqondes Secdomas.
miuxedavad imisa, rom warCinebuli kursdam-
adamianebma SeiZleba uaryon testis qu-
Tavrebuli viyavi, romelmac umaRlesi
lebis pesimisturi prognozi, rodesac
akademiuri moswrebiT (Summa Cum Laude)
mizandasaxulobiT, warmosaxviT, imediT,
davamTavre, erTaderTi Sefaseba (niSani)
pirovnuli siamayiT da intensiuri Zalis-
C miviRe fsiqologiis SesavalSi, sadac
xmeviT gaaumjobeseben TavianT monacemebs.
gamocda mxolod mravaljeradi arCevanis
albaT, metad mniSvnelovania, gjerodeT
testiT Catarda. Tavdapirvelad uari
sakuTari Tavis, vidre _ testis Sedegebis.
miTxres ielis universitetSi staJirebaze.,
Semdeg rezervSi Camricxes da bolos
uxalisod mimiRes. es, nawilobriv, gamowve-
uli iyo imiT, rom Cemi maTematikis qulebi Sejameba
fsiqologiis fakultetis mier dawesebul miuxedavad imisa, rom fsiqologiuri tes-
zRvarze naklebi iyo, magram mogvianebiT tireba xSir SemTxvevaSi sasargebloa indivi-
aRmovaCine, rom es nawilobriv gamowveuli disaTvis, jer kidev aris testebis upasuxis-
iyo imiTac, rom profesor-maswavleblebma mgeblod gamoyenebis SemTxvevebi. kritikosebs
Cemi pasuxebisa da sxva mtkicebulebebis awuxebT iseTi sakiTxebi, rogoricaa testis
mixedviT, romelic naxes Cems gancxadebasa Sedegebze dafuZnebuli gadawyvetilebebis
da testebSi, ivaraudes, rom zangi viyavi. samarTlianoba, testebis vargisianoba saganmanaT-
am monacemebma uaryofiTad imoqmeda maT leblo praqtikis Sesafaseblad da testebis
daskvnebze Cemi SesaZleblobis _ mimeRwia Sedegebis gamoyeneba adamianTa garkveul kate-
warmatebisaTvis fsiqologiaSi _ Sesaxeb. goriebad daxarixebisaTvis.
sabednierod, zogierTi maTgani mzad iyo

sakvanZo
sakvanZo sakiTxebi

sakiTxebi
CineTidan iRebs. am sferoSi standartizirebuli. sando
ra aris Sefaseba mniSvnelovani wvlili sazomi gvaZlevs Sesabamis
fsiqologiur Sefasebas Seitana ser frensis gal- Sedegebs. validuri sazomi
xangrZlivi istoria aqvs tonma. afasebs im Tvisebebs, romelTa
da dasabams antikuri Sefasebis instrumenti unda gasazomadac Seiqmna testi.
iyos sando, validuri da

395
standartizirebuli testis stenbergi ganasxvavebs inte-
Catareba da Sedegebis Seja- leqtis komponentur, empi- Sefaseba da
meba yovelTvis erTi da riul da konteqstualur sazogadoeba
igive gziT xdeba. normebis aspeqtebs. miuxedavad imisa, rom teste-
arseboba saSualebas gvaZ- gardnerma daadgina inte- bi xSirad sasargeblod
levs, SevadaroT pirovnebis leqtis rva tipi, romelic gamoiyeneba momavali Sesru-
qulebi igive asakis, sqesis moicavs da scildeba kidec lebis winaswarmetyvele-
da kulturis individTa standartuli IQ sazomebiT bisaTvis, maTi Sedegebi ar
saSualo maCvenebels. gazomvad inteleqtis for- unda ganapirobebdes indi-
mebs. Tanamedrove kvlevebi vidis ganviTarebisa da
fokusirebulia emociur in- cvlilebebis ganxorciele-
inteleqtis Sefaseba teleqtze. bis SesaZleblobis SezRud-
XX saukunis oTxmocda- vas.
aTiani wlebis dasawyisSi rodesac Sefasebis Sedegebi
safrangeTSi alfred binem inteleqtis politika momavalSi gavlenas axdens
safuZveli Cauyara inte- Tavdapirvelad inteleqtis individis cxovrebaze, gamo-
leqtis obieqturi testi- testebi eTnikuri da rasob- yenebuli teqnikebi unda
rebis ganviTarebas. qulebi rivi jgufebis Sesaxeb uar- iyos sando da validuri
mocemuli iyo gonebrivi yofiTi gancxadebebis gasake- rogorc am individTan, ise
asakis terminebiT da bav- Teblad gamoiyeneboda. _ gamoyenebis mizanTan
Svebis funqcionirebis ar- IQ-is maRali memkvidreo- mimarTebaSi.
sebul dones asaxavda. biTobis gamo zogierTi
aSS-Si termenma Seqmna sten- mkvlevari garkveuli rasob-
ZiriTadi cnebebi
ford-bines inteleqtis ska- rivi da kulturuli jgufe-
qronologiuri asaki
la da moaxdina IQ-is cnebis bis dabal Sedegebs maT
kreatuloba
popularizacia. Tandayolil arasrulfa- kriteriumis validoba
veqslerma Seqmna specia- sovnebas miawers. kristalizebuli inteleqti
luri inteleqtis testebi araxelsayreli garemo piro- divergentuli azrovneba
mozrdilebisTvis, skolam- bebiT da stereotipuli muqa- emociuri inteleqtiQ
deli da saskolo asakis riT aixsneba zogierTi jgu- TvalsaCino validoba
bavSvebisaTvis. fis dabali IQ qulebi. gamok- fluiduri inteleqti
vleva aCvenebs, rom jgufuri formaluri Sefaseba
gansxvavebebi SeiZleba ganpi- memkvidreobiTobis
inteleqtis Teoriebi robebuli iyos garemo faq- maCvenebeli
IQ-is fsiqometriulma ana- torebiT. inteleqti
lizma aCvena, rom zogierT inteleqtis koeficienti (IQ)
Tavi 10 / inteleqti da inteleqtis Sefaseba

ZiriTad unars, rogoricaa Sinagani SeTanxmebuloba


inteleqtis fluiduri da SemoqmedebiToba gonebrivi asaki
kristaluri aspeqti, gar- xSir SemTxvevaSi kreatulo- gonebrivi CamorCeniloba
kveuli wvlili Seaqvs IQ bis Sefaseba divergentuli normebi
qulebSi. azrovnebis testebis saSua- paraleluri formebi
Tanamedrove Teoriebi Za- lebiT xdeba. prognozirebadi validuroba
lian farTod ganixilaven gansakuTrebiT kreatuli ada- fsiqologiuri Sefaseba
da zomaven inteleqts, mianebi midian riskze, gadian fsiqometria
msjeloben ra im unarebsa momzadebas da uaRresad mo- sandooba
da insaitebze, romelTac tivirebulni arian. SuaSi gaxleCvis sandooba
standartizeba
adamianebi sxvadasxva amo- ar dadasturda kavSiri krea-
stereotipuli muqara
canis gadasaWrelad iyene- tulobasa da SeSlilobas
test-retestuli sandooba
ben. Soris.
validoba

10.3 cxrilSi mocemuli anagramis gadawyveta


1. Laugh 6. Allow
2. Tempt 7. Drive
3. Short 8. Cough
4. Knight 9. Enter
396
396 5. Write 10. Basic
adamianis ganviTareba cxovrebis manZilze

11
ganviTarebis Seswavla da axsna
• ganviTarebis aRwera • ganvi-
Tarebis axsna
fizikuri ganviTareba cxovrebis
manZilze
• ganviTareba Canasaxisa da
adreuli bavSvobis periodSi
• fizikuri ganviTareba mozar-
dobaSi • fizikuri cvlile-
bebi mozrdilobaSi
kognituri ganviTareba cxovrebis
manZilze
• piaJes aRmoCenebi kognituri
ganviTarebis Sesaxeb • adre-
uli kognituri ganviTarebis
Tanamedrove midgomebi
• kognituri ganviTareba moz-
rdilobaSi
enis aTviseba
• sityvebisa da metyvelebis
aRqma • sityvebis mniSvnelo-
baTa daswavla • gramatikis
Seswavla
socialuri ganviTareba cxovrebis
manZilze
• eriksonis fsiqosocialuri
stadiebi • socialuri gan-
viTareba bavSvobaSi • soci-
aluri ganviTareba mozar-
dobaSi • socialuri ganvi-
Tareba mozrdilobaSi
fsiqologia Cvens cxovrebaSi: ra
gavlenas axdens baga-baRi bavSvis
ganviTarebaze
genderuli ganviTareba
• sqesi da genderi • genderuli
rolebis aTviseba
moraluri ganviTareba
• moraluri gansjis stadiebi
kolbergis mixedviT • gende-
robisa da kulturis gavlena
moralur gansjaze • viswav-
loT sworad da warmate-
bulad dabereba
sakvanZo sakiTxebi
• ZiriTadi cnebebi 397
v fiqrob, rom Cemnair bavSvobas yve-
la inatrebda. mamaCemi eqimi iyo
da deda _ sadazRvevo agenti. Tan-
daTan finansuri mdgomareoba umjobesdeboda
rom migtyepon. samagierod, yuradRebas mainc
miiqcev ramiT.
is, rac me minda, rom gavakeTo, Cemi sakuTari
skolis gaxsnaa. aTi wlis Semdeg Cems Tavs
da es yvelas moswonda, magram aravis rCeboda skolaSi vxedav, magram ara Cveulebriv saklaso
dro ojaxisaTvis. gesmiT risi Tqma minda? mama oTaxSi, aramed skolaSi, romelSic ar iqneba
cdilobda eSova fuli da eyida dedasTvis asaxuli Cveni politikuri da ekonomikuri siste-
„mersedesi~, gvelis tyavis fexsacmeli da sxva mis mankierebani. es sistema xom viRacaze upi-
msgavsi ram, magram ojaxisTvis aravis ecala. ratesobis mopovebas gulisxmobs.
ase rom, Tqven warmoidgineT, me, ZiriTadad, Cemi skola ubralod Tanasworuflebiani
garemosgan vswavlobdi yvelafers. vswavlobdi maswavleblebis skola iqneba _ TeTrkaniani,
mezobeli bavSvebisagan. Savkaniani, laTino-amerikeli, Cineli, nebis-
vinaidan ojaxisTvis dro aravis hqonda, me mieri, radgan es yvelaferi sulier aRzevebas
yvela araswori saqcielisaTvis visjebodi, mag- da Tavisuflebas emsaxureba. araviTari komer-
ram arasodes viRebdi Seqebas kargi qcevis gamo. cia. fuliT SeiZleba iyido didi „mersedesi~
es mudam ase iyo. maS, Caidine raime onavroba, da vila, magram Tu Seni suli daukmayofilebe-
Tavi 11 / adamianis ganviTareba cxovrebis manZilze

lia, Sen mainc ubeduri pirovneba xar.

es aris atlantaSi mcxovrebi 16 wlis afro- nazavs daefuZneba. bavSvi, albaT, namdvilad
amerikelis, derilis, sityvebi. aSkaraa, rom iswavlis enas, magram is SeiZleba iyos an ar
movlenebma, romelTac misi warsuli ganapirobes, iyos niWieri mwerali. Tqveni winaswarmetyve-
misi samomavlo miswrafebebic ganapirobes (Good- leba, aseve, SeiZleba Tandayolilisa da garemo
millie, 1993, gv. 28-29). rogor mivida derili aseT pirobebis gaTvaliswinebas daefuZnos: Tu orive
daskvnamde? rogor viTardeboda misi azrovneba mSobeli niWieri mwerali iyo, Tqven SeiZleba
wlebis ganmavlobaSi? me-11 TavSi Cven Sevec- ifiqroT, rom bavSvic, aseve, literaturuli
debiT, gaviazroT im ZalaTa moqmedeba, romlebic niWiT iqneba dajildoebuli. bavSvs rom ganaT-
individTa cxovrebas mTeli sicocxlis manZilze leba mdidrul garemocvaSi hqonoda miRebuli,
ayalibeben. Tqven SeiZleba gefiqraT, rom misi akademiuri
warmoidgineT, rom xelSi axalSobili moswreba gadaaWarbebda mSoblebisas. am TavSi
giWiravT. ramdenad zustad SegiZliaT gansa- Cven aRvwerT ganviTarebis fsiqologiis Teo-
zRvroT, rogori iqneba igi erTi wlis Semdeg? riebs, romlebic saSualebas gvaZlevs, sistemu-
xuTi wlis Semdeg? TxuTmetis? ormocdaaTis? rad gaviazroT, Tu ra tipis prognozis gakeTeba
samocdaaTis? oTxmocdaaTis? Tqveni winaswar- SegviZlia axalSobilis momavlis Sesaxeb.
398 metyveleba, albaT, zogadisa da konkretulis
bunebaze sicocxlis ganmavlobaSi da, aseve, im
cxrili
11.1 specifikur amocanebze, romelTa winaSec ada-
mianebi dgebian cxovrebis garkveul etapebze.
ganviTarebis safexurebi axla gavarkvioT, ras niSnavs ganviTarebis Ses-
safexuri asaki wavla.
Canasaxovani dabadebis wina periodi
(prenataluri)
Cvili bavSvoba dabadebidan 18 Tvemde
ganviTarebis Seswavla da
adreuli bavSvoba daaxloebiT 18 Tvidan 6 wlamde axsna
gviani bavSvoba daaxloebiT 6 wlidan 13 wlamde
mozardoba daaxloebiT 13 wlidan 20 wlamde
axalgazrdoba 1 daaxloebiT 20 wlidan 30 wlamde warmoidgineT, rom gTxoveT yvela im cvli-
mowifuloba daaxloebiT 30 wlidan 65 wlamde lebis siis Sedgena, romelic, Tqveni azriT,
xnovani daaxloebiT 65 wlidan zeviT bolo erTi wlis ganmavlobaSi ganicadeT. ras
CawerdiT am siaSi? xom ar CaerTeT fizikuri
gajansaRebis axal programaSi? an xom ar
ganviTarebis fsiqologia aris fsiqologiis gankurnebulxarT raime daavadebisagan? xom ar
sfero, romelic Seiswavlis cvlilebebs adamia- gagCeniaT raime axali hobi an interesi? megobar-
nis fizikur da fsiqologiur funqcionirebaSi Ta axali wre xom ar SegiZeniaT? vinmes gansakuT-
Casaxvidan sicocxlis bolomde. ganviTarebis rebiT xom ar dauaxlovdiT? rodesac ganviTa-
fsiqologebis amocanaa, gaarkvion, rogor da rebas aRvwerT, Cven mis konceptualizacias
ratom icvlebian organizmebi drois ganmav- cvlilebis terminebiT vaxdenT. Cven gTxoveT
lobaSi da aRweron da axsnan es cvlilebebi. sakuTar cxovrebaSi momxdar cvlilebebze
mkvlevrebi swavloben drois periodebs, romelTa fiqri, raTa dagvenaxvebina, rom cvlileba TiT-
ganmavlobaSic pirvelad iCens Tavs sxvadasxva qmis yovelTvis niSnavs kompromiss. xSirad
unarebi da funqciebi da akvirdebian, Tu rogor adamianebi cxovrebas ganixilaven, rogorc, Zi-
icvleba es unarebi. ZiriTadi winapirobaa is, riTadad, SeZenis process (ukeTesobisaken svlas)
rom adamianis fsiqikuri funqcionireba, socia- bavSvobaSi da, piriqiT, dakargvis process (da-
luri urTierTobebi da sxva sasicocxlod au- nakargs, uaresobisaken svlas) xandazmul asakSi.
cilebeli aspeqtebi viTardeba da icvleba mTeli ganviTarebis Cveneuli perspeqtiva aqcents
cxovrebis ganmavlobaSi. cxrili 11.1 miaxloebiT imaze akeTebs, rom arCevanebi da, Sesabamisad,
gviCvenebs sicocxlis ZiriTad periodebs. mogebebi da danakargebi ganviTarebis yvela etaps
am TavSi warmogidgenT, Tu rogor ikvleven axasiaTebs (Dixon 1999; Uttal & Perlmutter, 1989).
mkvlevrebi ganviTarebas da rogor warmoadgenen magaliTad, rodesac adamianebi cxovrebis Tanam-
im Teoriebs, romelTa saSualebiTac cdiloben gzavrs irCeven, isini Tmoben farTo arCevanis
saSualebas, magram iZenen usafrTxoebas. rodesac ganviTarebis Seswavla da axsna
droTa ganmavlobaSi momxdari cvlilebebis
axsnas. Semdeg Tqvens cxovrebiseul gamocdi- adamianebi berdebian da pensiaze gadian, isini
lebebs sxvadasxva sferoebad davyofT da Tmoben statuss, magram iZenen Tavisufal dros.
TiToeuli maTganis gaTvaliswinebiT ganvixi- agreTve, didi mniSvnaloba aqvs imas, rom
lavT ganviTarebas. Tavis dasawyisSi Cven yurad- ganviTareba ar ganixiloT, rogorc pasiuri
Rebas fizikur, kognitur da enobriv ganviTa- procesi. Tqven dainaxavT, rom ganviTarebis bevri
rebaze SevaCerebT. Semdeg ki yuradRebas gavamax- cvlileba individisgan garemoSi aqtiur CarTvas
vilebT socialuri urTierTobebis cvalebad moiTxovs (Bronfenbenner, 1999; Bronfenbenner & Ceci,
1994).
1
ganviTarebis fsiqologia (Developmental psychol-
cxrilSi mocemuli Semdegi sami kategoria erTian-
deba ufro did kategoriaSi da ewodeba mozrdiloba.
originaluri teqstis mixedviT aris: mozrdiloba, ogy) _ fsiqologiis dargi, romelic swavlobs
sadac Sedis: (1) adreuli mozrdiloba _ aq: axal- fizikuri da fsiqologiuri procesebis urTi-
gazrdoba, (2) Suaxnis mozrdiloba _ aq: mowifuloba erTqmedebas da ganviTarebis stadiebs mTeli
da (3) gviani mozrdiloba _ aq: xnovani. (mTargmnelis
SeniSvna)
cxovrebis manZilze ganviTarebis poziciidan. 399
axla, vnaxoT, rogor aRweren mkvlevrebi gan- models iyeneben. longituduri meTodis gamo-
viTarebis cvlilebebs. yenebisas erTi da igive individebi mravali
wlis ganmavlobaSi sistematuri dakvirvebisa
da testirebis qveS imyofebian. magaliTad,
ganviTarebis aRwera mkvlevrebs SeuZliaT ramdenime Tvis ganmav-
imisaTvis, rom aRvweroT cvlileba, pirveli lobaSi kviraSi ramdenjerme ikvlion erTi da
sasargeblo nabiji iqneba, davadginoT, Tu ras igive bavSvebi, raTa, rac SeiZleba zustad
warmoadgens da rogor gamoiyureba saSualo daafiqsiron is momenti, roca TiToeuli bavSvi
adamiani garkveul asakSi garegnobis, gonebrivi mza strategiis gamoyenebas daiwyebs ariTme-
SesaZleblobebis da sxva faqtorebis mixedviT. tikuli amocanebis gadasawyvetad (Siegler & Crowley,
normatiuli kvlevebi cdiloben, aRweron konkre- 1991). cvlilebis momentis gamoyofiT mkvlevrebs
tuli asakis, an ganviTarebis konkretuli etapis SeuZliaT ukeTesad dainaxon, Tu, kerZod, ra
maxasiaTeblebi. sxvadasxva asakis individTa sis- uswrebs win ama Tu im cvlilebas. mkvlevrebi
tematuri testirebis gziT, mkvlevrebi adgenen longitudur meTods, aseve, xSirad iyeneben
ganviTarebis TvalSisacem Tvisebebs. bevr adami- individualuri gansxvavebebis Sesaswavlad.
anze dakvirvebis safuZvelze es monacemebi uzrun- sxvadasxva adamianis cxovrebis mimarTulebisa
velyofen normebs _ ganviTarebis, an miRwevis da Sedegebis ukeT gasagebad mkvlevrebma SeiZ-
standartul paternebs, romelic didi raode- leba Seafason mTeli rigi SesaZlo mizezobrivi
nobiT adamianebze dakvirvebiT aris miRebuli. faqtorebisa, romelic cxovrebis adreul
normatiuli standartebis saSualebiT fsiqo- periodSi moqmedebs da naxon, ra gavlenas axdens
logebi erTmaneTisgan mijnaven qronologiur es faqtorebi calkeuli individis cxovrebaze.
asaks _ pirovnebis dabadebidan gasuli Tveebisa grZelvadiani gamokvlevis upiratesoba isaa,
Tu wlebis raodenobas da ganviTarebis asaks _ rom, vinaidan cdis pirebi, ZiriTadad, erTgvar
qronologiur asaks, rodesac adamianebis umrav- sicialur-ekonomikur pirobebSi erTsa da imave
lesoba avlens fizikuri da gonebrivi ganviTa- socialur-ekonomikur periodSi cxovroben,
rebis garkveul dones. sami wlis bavSvi, rome- SevZlebT asakTan dakavSirebuli cvlilebebis
lic metyvelebs, rogorc saSualo 5 wlis bavSvi, dafiqsirebas da isini ar agvereva socialuri
iTvleba, rom metyvelebis ganviTarebis mixedviT pirobebis cvalebadobaSi (Schaie, 1989). am meTodis
Tavi 11 / adamianis ganviTareba cxovrebis manZilze

is 5 wlisaa. normebi uzrunvelyofs standartul minusi ki isaa, rom ganzogadeba SeiZleba gakeT-
baziss, romlis safuZvelzec SesaZlebeli xdeba des mxolod imave kohortaze, anu kvlevaSi Car-
individebisa da jgufebis urTierTSedareba. Tuli subieqtebis analogiur periodSi daba-
cvlilebaTa SesaZlo meqanizmis gasagebad debul adamianebze. amasTanave, longituduri
ganviTarebis fsiqologebi kvlevis ramdenime kvlevebi Zviri jdeba, radgan Znelia cdis
pirebze dakvirveba drois xangrZlivi monakve-
normatiuli kvleva (normative investigation) _ Tebis manZilze da, Tanac, monacemebi advilad
gulisxmobs gansazRvruli asakisa Tu ganvi- SeiZleba daikargos cdis pirTa kvlevidan gas-
Tarebis safexurisaTvis damaxasiaTebeli Tvi-
vlis an gauCinarebis gamo.
sebebis aRweras.
ganviTarebis kvlevaTa umravlesoba e. w. jva-
qronologiuri asaki (chronological age) _ indi-
redini Seswavlis meTods iyenebs, sadac sxva-
vidis dabadebidan gasuli Tveebis an wlebis
dasxva qronologiuri asakis mqone cdis pirTa
raodenoba.
jgufebze erTdroulad dakvirvebac xdeba da
ganviTarebis asaki (developmental age) _ qrono-
urTierTSedarebac. Sedegad, mkvlevars SeuZlia
logiuri asaki, romlis drosac bavSvebis umrav-
lesoba amJRavnebs fizikuri Tu gonebrivi daaskvnas im qceviTi gansxvavebebis Taobaze,
ganviTarebis garkveul dones. romlebic, SesaZloa, dakavSirebuli iyos
longituduri meTodi (longitudinal design) _ kvle- asakobriv cvlilebebTan. magaliTad, mkvlevrebma
vis meTodi, romlis drosac erTsa da imave imis Sesaswavlad, Tu rogor uzrunvelyofen
cdis pirebze warmoebs ganmeorebiTi dakvirveba erTmaneTisTvis megobrebi socialur mxarda-
droTa ganmavlobaSi, zogjer mravali wlis Weras, maT SeiZleba erTnairi laboratoriuli
400
manZilze. davalebebi miscen 11, 15 19 wlis mozardTa
wyvilebs (Denton & Zarbatany, 1996). jvaredini mianebi gansxvavdebian TavianTi Tanatolebisgan,
Seswavlis meTodis nakli momdinareobs iqidan, romlebic 1970-ian wlebSi gaizardnen, rogorc
rom erTmaneTs sxvadasxva qronologiuri asakis epoqis, ise _ ganviTarebis stadiebis Tavisebu-
individebi dardeba. asakobrivi cvlilebebis rebebiT.
Sefasebisas gaugebrobas qmnis sxvadasxva Taobaze TiToeuli meTodologia asakis matebasTan
moqmedi gansxvavebuli socialur-politikuri dakavSirebuli cvlilebis aRweris saSualebas
pirobebi. Sesabamisad, 10 da 18 wlis individTa iZleva, magram rogor xdeba cvlilebis mTliani
SerCevebis SedarebiTi Seswavlisas, romelic paternis axsna? axla am sakiTxs ganvixilavT.
axla tardeba, SeiZleba gairkves, rom es ada-

jvaredini Seswavlis meTodi (cross-sectional de- ganviTarebis axsna


sign) _ kvlevis meTodi, romelic gulisxmobs
sxvadasxva asakis adamianTa jgufebze dakvir- TiTqmis yvela bavSvi eufleba enas, Tumca,
vebasa da erTmaneTTan Sedarebas. TiToeuli bavSvi amas odnav gansxvavebulad
akeTebs. marTalia, mozardTa umravlesoba ufro
ganviTarebis Seswavla da axsna

401
racionalurad azrovnebs, vidre maTze umcro- bavSvoba adamianTan kontaqtis gareSe gaatara,
sebi, magram gvxvdebian iseTebic, romlebic Ta- namdvili adamiani gamxdariyo?
vianT Tanatolebze ukeT azrovneben. ganviTare- axalgazrda eqimma, Jan mark itardma (Jean Marc
bis asaxsnelad aucilebelia rogorc cvli- Itard) rTuli amocanis Sesruleba daisaxa miznad
lebaTa universaluri, saerTo aspeqtebis, aseve, _ aRezarda da civilizaciisTvis eziarebina
TiToeuli individisTvis damaxasiaTebeli veluri biWi, romelsac man viqtori daarqva.
specifikuri, unikaluri aspeqtebis gaTvalis- Tavidan itardis intensiuri swavlebis programa
wineba. warmatebuli Canda. viqtori mosiyvarule da
ganviTarebis Teoriebs Soris yvelaze mkveTri zrdilobian bavSvad iqca da miTiTebebis
gansvla bavSvobaSi mimdinare cvlilebebs ukav- Sesrulebac iswavla. Tumca, xuTi wlis Semdeg
Sirdeba. sakiTxi isaa, Tu rogor jobia axal- progresi SeCerda da itardi iZulebuli gaxda,
Sobilsa da, vTqvaT, 10 wlis bavSvs Soris ar- Seewyvita eqsperimenti (Itard, 1802/1962). ra gaxda
sebuli mkveTri siRrmiseuli ganxvavebebis axsna: warumateblobis mizezi: buneba Tu aRzrda?
ramdenad aris aseTi ganviTareba ganpirobebuli SesaZloa, Cvili viqtori imitom miatoves bedis
memkvidreobiT (bunebiT) da ramdenad _ daswavlis anabara, rom ar viTardeboda. Tu marTlac es
SedegiT (garemo)? didi xania, rac filosofosebi, iyo mizezi, nebismieri varjiSi mxolod garkveul
fsiqologebi da pedagogebi Tandayolili- farglebSi iqneboda Sedegiani. Tu es ase ar
SeZenilis dapirispirebaze, memkvidreobiTobisa iyo, daexmareboda Tu ara swavlebis Tanamedrove
da daswavlis fardobiT mniSvnelovnebaze meTodebi biWs ufro srulad ganviTarebaSi, vidre
kamaToben. erT mxares arian isini, visac mianCia, es itardis meTodebma SeZlo (Harlen Lane, 1976,
rom adamiani yovelgvari codnisa da SesaZ- 1986)? erT-erTi specialisti, romelmac viqtoris
leblobebis gareSe ibadeba da rom gamocdileba, istoria Seiswavla, fiqrobs, rom es SemTxveva
daswavlis formiT, waruSlel kvals tovebs naTlad gviCvenebs adreuli socialuri kontaq-
axalSobilis Camouyalibebeli gonebis sufTa tebis gadamwyvet rols komunikaciur da gonebriv
dafaze (laTinurad tabula rasa). es mosazreba, ganviTarebaSi.
romelic britanelma filosofosma jon lokma dResdReobiT mkvlevrebi bunebisa da aRzrdis
(John Locke) wamoayena, empirizmis saxeliT aris gavlenis Sesaswavlad mTel rig meTodebs floben
cnobili. adamianis ganviTareba gamocdilebas da aRar sWirdebaT bunebis iseTi samwuxaro
Tavi 11 / adamianis ganviTareba cxovrebis manZilze

miewereba. empiristebs miaCniaT, rom adamianis eqsperimentebis gamoyeneba, rogoric viqtoris


ganviTarebas aRzrda warmarTavs. mecnierTa SemTxveva iyo. Cven viciT, rom lokisa da rusos
Soric, vinc ar eTanxmeboda maT, iyo frangi ukiduresi poziciebi usamarTloa adamianis
filosofosi Jan-Jak ruso (Jean-Jacques Rousseau). qcevis mravalferovnebis mimarT. TiTqmis nebis-
is nativistur poziciaze idga da Tvlida, rom mieri rTuli qceva ganpirobebulia rogorc
buneba, anu evoluciuri memkvidreoba, romelsac individualuri biologiuri memkvidreobiT, ise
flobs TiToeuli bavSvi, misi ganviTarebis sqemas _ piradi gamocdilebiT. Cveni survilia, bunebisa
ganapirobebs. da aRzrdis urTierTqmedebas aseT WrilSi
empiricistebsa da nativistebs Soris kamaTi SexedoT: memkvidreobiToba uzrunvelyofs poten-
gamwvavda, rodesac 1798 wels safrangeTSi, sofel cials; gamocdileba gansazRvravs am potencialis
aveironis maxloblad tyeSi ipoves, savaraudod, ganxorcielebis mimarTulebas. wimandebare TavSi
cxovelebis gazrdili biWi. iTvleboda, rom am davinaxavT, Tu rogor viTardeba da realizdeba
12 wlis velur bavSvSi, romelic cnobili gaxda, potenciali unikaluri adamianebis cxovrebaSi.
rogorc veluri biWi aveironidan, imaleboda
pasuxebi adamianis bunebis Sesaxeb arsebiT
kiTxvebze: SeeZlo ki am bavSvs mas Semdeg, rac Sejameba
buneba-aRzrdis dapirispireba (nature-nurture con- ganviTarebis fsiqologebi gvTavazoben Teo-
troversy) _ kamaTi qcevisa da ganviTarebis gan- riebs, raTa axsnan, Tu rogor da ratom icvlebian
sazRvraSi Tandayolilisa (bunebis) da SeZenili
adamianebi cxovrebis ganmavlobaSi. calkeuli
gamocdilebis (aRzrdis) fardobiTi mniSvne-
asakisa da grZelvadiani ganviTarebis etapebis
402 lovnebis Sesaxeb.
Taviseburebebis aRsawerad mkvlevrebi normatiul
kvlevebs iyeneben. longituduri kvlevebi in-
dividebis erT garkveul jgufs xangrZlivi drois
manZilze Seiswavlian; jvaredini meTodebi sxva-
dasxva asakobriv jgufebs erTdroulad ikvleven.
filosofosebi da fsiqologebi odiTganve
kamaTobdnen ganviTarebis cvlilebebis gan-
sazRvraSi Tandayolilisa da SeZenilis far-
dobiT mniSvnelovnebaze. dResdReobiT mkvle-
varTa umravlesoba ganviTarebas ganixilavs,
rogorc bunebisa da aRzrdis urTierTqmedebas.

ganviTarebasTan erTad, nayofis Tavis


tvini wuTSi axal 250 000 neirons
warmoSobs. ramdenad unda iyos Tavis
fizikuri ganviTareba tvini ganviTarebuli bavSvis dabade-
cxovrebis manZilze bisas?

SesaZleblobas, romelsac bavSvi ker kidev


ganviTarebis mravali tipi, romelsac am TavSi dabadebamde flobs. dasasrul, visaubrebT
aRvwerT, dasadgenad da gansasazRvrad garkveul bavSvobis asakis mniSvnelovan fizikur cvli-
specialur codnas moiTxovs. magaliTad, Tqven lebebze.
SeiZleba verc ki SegemCniaT socialuri
ganviTarebis mniSvnelovani momentebi manam, sanam fizikuri ganviTareba saSvilosnoSi
aq ar waikiTxavdiT maT Sesaxeb. Tumca, adamianis
ganviTarebaze saubars im sferos ganxilviT nebismieri bavSvis yvelaze adreuli funqcio-
daviwyebT, sadac cvlilebebi xSirad Zalze nirebis formaa guliscema. guliscema iwyeba
TvalsaCinoa: esaa fizikuri ganviTareba. ueW- Canasaxovan periodSi, dabadebamde, roca embrioni
velia, rom Tqven uzarmazari fizikuri cvli- 3 kviris da 20 mm sigrZisaa. reaqcia stimulaciaze
lebebi ganicadeT mas Semdeg, rac am qveyanas 6 kviris asakSi SeiniSneba, roca embrioni jer
moevlineT. es cvlilebebi Tqveni cxovrebis ar aris 2,5 sm sigrZis. spontanuri moZraobebi
bolomde gagrZeldeba. vinaidan fizikuri SeimCneva 8 kviris asakSi (Carmichael, 1970; Humprey,
cvlilebebi uamravia, Cven mxolod im cvlile- 1970).

fizikuri ganviTareba cxovrebis manZilze


bebze SevaCerebT yuradRebas, romlebic fsiqo- 8 kviris Semdeg ganviTarebad embrions nayofi
logiur ganviTarebaze zemoqmedeben. (fetusi) ewodeba. Casaxvidan daaxloebiT 16 kviris
Semdeg deda nayofis moZraobebs grZnobs. am
droisaTvis nayofi daaxloebiT 23 sm sigrZisaa
ganviTareba Canasaxisa da (dabadebisas saSualo sigrZe 50 sm-ia). vinaidan
adreuli bavSvobis periodSi Tavis tvini muclad yofnis dros izrdeba, is
wuTSi 250 000 axal neirons warmoqmnis.
Tqven cxovrebas unikaluri genetikuri po- dabadebis momentisaTvis maTi ricxvi 100
tencialiT iwyebT: Casaxvis momentSi mamakacis miliardze mets aRwevs (Cowan, 1979). adamianebSi
spermatozoidma gaanayofiera qalis kvercx- da sxva mraval ZuZumwovarSi ujredebis es
ujredi da warmoiqmna erTi ujredi _ zigota; gavrceleba da neironebis migracia Sesabamisi
Tqven dedisgan miiReT yvela normaluri ada-
mianis sxeulis ujredisTvis damaxasiaTebeli fizikuri ganviTareba (physical development) _
46 qromosomis erTi naxevari, mamisagan ki _ Casaxvidan mTeli cxovrebis manZilze mimdinare
meore naxevari. am qveTavSi detalurad ganvi- sxeulebrivi cvlilebebi, momwifeba da zrda.
xilavT fizikur ganviTarebas Canasaxovan zigota (zygote) _ erTi ujredi, romelic
periodSi _ Casaxvis momentidan dabadebis momen- warmoiqmneba spermatozoidis mier kvercx-
ujredis ganayofierebis Sedegad.
tamde. agreTve, aRvwerT zogierT sensorul
403
suraTi
11,1
adamianis tvinis
ganviTareba
cxra Tvis manZilze, ro-
melic dabadebas uswrebs
win, tvinSi srulad grov-
deba 100 miliard neironze
meti.
Tavi 11 / adamianis ganviTareba cxovrebis manZilze

adgilebisken swored Canasaxovan periodSi xdeba,


maSin, roca aqsonebisa da dendritebis gan-
totebis ganviTarebis procesebi, ZiriTadad,
dabadebis Semdeg iwyeba (Kolb, 1989). suraTi 11.1
gviCvenebs Tavis tvinis ganviTarebis Tanmim-
devrobas 25 dRidan 9 Tvemde.
orsulobis pirveli Tveebis ganmavlobaSi
iseT faqtorebs, rogoricaa araswori kveba,
infeqcia, radiacia an narkotikebis moxmareba,
bavSvis sxeulis struqturisa da organoebis
normaluri ganviTarebis darRveva SeiZleba
mohyves. magaliTad, rodesac Casaxvidan ori an
oTxi kviris Semdeg deda wiTuriT inficirdeba,
50%-ia imis albaToba, rom bavSvze es iseTi
uaryofiTi Sedegebis saxiT aisaxeba, rogoricaa
gonebrivi CamorCeniloba, mxedvelobis dazia-
neba, gulis defeqtebi, an siyrue. Tu inficireba
sxva dros xdeba, maSin arasasurveli efeqtis
albaToba mniSvnelovnad naklebia (22% _ meore
404 Tveze, 8% _ mesameze) (Murata, 1992). aseve, dedebi,
romlebic senzitiur periodSi, anu, rodesac
nayofi gansakuTrebiT mowyvladia, garkveul
nivTierebebs moixmaren, magaliTad, alkohols,
TavianT jer ardabadebul Svilebs tvinis da
sxva organoebis Tu sxeulis nawilebis dazia-
nebis riskis winaSe ayeneben (Goodlet & Johnson,
1999; Jacobson, 1993; Roebuck, 1999). magaliTad, saxis
anomaliebis ganviTareba yvelaze xSirad orsu-
lobis pirveli ori Tvis ganmavlobaSi dedis
mier alkoholis moxmarebis Sedegia (Coles, 1994).
garda amisa, sigaretis mweveli dedebic riskis
qveS ayeneben TavianT Svilebs, gansakuTrebiT
orsulobis meore naxevarSi. orsulobis dros
moweva zrdis mkvdrad Sobis, naadrevad mSobia-
robis da bavSvis nakluli woniT dabadebis
risks. faqtobrivad, im qalebs, romlebic orsu-
lobis dros iZulebulni arian, CaisunTqon
Tambaqos kvamli, aseve, SeiZleba hyavdeT
naklebwoniani bavSvebi (Dejin-Karllson et al., 1998).
orsulobisas zogierTma nivTierebam praqti-
kulad nebismier dros SeiZleba miayenos ziani
nayofs. magaliTad, kokaini placentaSi aRwevs biheviorizmis fuZemdebeli jon uotsoni aR-
da Canasaxis ganviTarebis Seferxeba SeuZlia. werda Cvils, rogorc „sicocxlisunarian,
mozrdilebSi kokaini sisxlZarRvebis Seviwro- mofarTxale xorcis naWers, romelsac ramdenime
vebas iwvevs. orsul qalebSi kokaini aferxebs martivi reaqciis ganxorcieleba SeuZlia~. Tu
placentaSi sisxlis moZraobas da nayofis es marTalia, albaT, gagikvirdebaT imis gageba,
JangbadiT momaragebas. Jangbadis seriozuli rom dabadebidan ramdenime wamSi axalSobili
SimSilis Sedegad SeiZleba gaskdes kidec na- grZnobis organoebiT informaciis miRebis da
yofis Tavis tvinis sisxlZarRvebi. aseTma pre- masze reagirebis gasaocar unars avlens. SeiZleba
natalurma insultebma SeiZleba samudamo fsi- iTqvas, rom bavSvebi momarTulebi arian ga-
qikuri arasrulfasovneba gamoiwvios (Chasnoff, darCenisaTvis~ da kargad arian adaptirebulni,
1998; Koren, 1998). kvleva aCvenebs, rom kokaini

fizikuri ganviTareba cxovrebis manZilze


raTa reagireba moaxdinon maTze mzrunvel
yvelaze metad Tavis tvinis im sistemebs azianebs, mozrdilebze da imoqmedon irgvliv myof
romlebic yuradRebis marTvaze ageben pasuxs: adamianebze.
bavSvebi, romlebmac muclad yofnisas kokainis magaliTad, Cvilebs dabadebamdec SeuZliaT
zemoqmedeba ganicades, SeiZleba mTeli cxov- bgerebis gagoneba, Sesabamisad, isini mzad arian
rebis manZilze uSedegod ewinaaRmdegebodnen dabadebis Semdeg garkveul bgerebze reagire-
maTTvis uintereso mxedvelobiT da smeniT da bisTvis. axalSobilebs, sxva qalebis xmebze
gamRizianeblebze yuradRebis gadatanas. metad, dedis xmis mosmena urCevniaT, rac
am magaliTebiT gvsurda, gveCvenebina, rom gvafiqrebinebs, rom muclad yofnisas isini
sxeulsa da tvins bavSvis dabadebamdec ki dedis xmis cnobas swavloben (Decasper & Fifer,
ayalibebs bunebisa da garemos urTierTqmedeba. 1980). mkvlevrebma isic daasabuTes, rom axalSo-
bilebi TavianTi dedebis imgvarad Secvlil
xmas cnoben, rogoric bunebrivad aRwevs
bavSvebi momarTulni arian
saSvilosnoSi, anu dedis sxeulis qsovilebis
gadarCenisaTvis
gavlis Sedegad Secvlils (anu zogierTi
ra SesaZleblobebia Cadebuli sxeulsa da sixSiris bgerebi ifiltreba) (Spence & Decasper,
tvinSi dabadebisas? Cven miveCvieT azrs, rom 1987; Spence & Freeman, 1996). ase rom, axalSobilebi
axalSobili sruliad umweo da ususuria. cnoben im xmebs, romlebic axlosaa maT Cana- 405
saxovan gamocdilebasTan. samwuxarod, maT saidan
mamebisagan arasakmarisi bgeriTi gamocdileba
viciT
aqvT: axalSobilebi saerTod ar aqceven yurad-
Rebas mamis xmas (Decasper & Prescott, 1984). oTxi axalSobilebi da maTi dedebis saxeebi
Tvis asakSic ki, axalSobilebi mamis xmas ver
oTxi dRis Cvilebi moaTavses qafovani
arCeven ucxo mamakacis xmisagan (Ward & Cooper,
masaliT damzadebul specialur savar-
1999).
ZelSi, romelic usafrTxod iWerda bavSvs
Cvilebi TiTqmis dabadebisTanave iwyeben
da, amasTan, Tavis aqeT-iqiT trialis
mxedvelobiT sistemebis gamoyenebasac: daba-
saSualebas aZlevda. savarZlebis win
debidan sul ramdenime wuTSi bavSvs ukve Ria
moTavsebuli iyo nacrisferi ekrani, ro-
aqvs Tvalebi, Tavs abrunebs xmis mimarTulebiT
melzec amoWrili iyo ori sarkmeli.
da cnobismoyvareobiT eZebs am xmis wyaros.
eqsperimentis dros erT sarkmelSi dedis
miuxedavad amisa, Cvilis mxedveloba sustadaa
saxe Canda, meoreSi ki _ ucnobi adamianis
ganviTarebuli, sxva SegrZnebebTan SedarebiT.
(ucnobi qali ise iyo SerCeuli, rom
mozrdilTa mxedvelobis simaxvile daaxloebiT
bundovnad hgavda dedas). dedasa da ucnob
40-jer ukeTesia, vidre axalSobilebisa (Sireteanu,
qals eZleodaT instruqcia, rom See-
1999). mxedvelobis simaxvile swrafad umjobes-
narCunebinaT saxis neitraluri gamome-
deba bavSvis sicocxlis pirveli 6 Tvis gan-
tyveleba da ar elaparakaT an emoZravaT.
mavlobaSi. axalSobilebi, agreTve, cudad
aRmoCnda, rom cdis ganmavlobaSi bavSvebi
aRiqvamen samyaros sam ganzomilebaSi: mxolod
orjer met xans uyurebdnen TavianT dedebs,
4 Tvis asakSi SeuZliaT maT orive TvaliT
vidre ucnobebs (Pascalis, 1995).
miRebuli informaciis Sejereba da siRrmisa
da manZilis aRqma. kargi mxedveloba _ kontras-
tis aRqma, mxedvelobis simaxvile da ferebis es Sedegi gviCvenebs, rom bavSvebi Zalze
garCeva _ Tvalis receptoruli velis centrSi adreul asakSive floben mniSvnelovan infor-
uamravi fotoreceptoruli ujredis funqcioni- macias garemos Sesaxeb: es aris dedis saxis
rebas da Tvalis optikis saTanadod ganviTarebas nakvTebi. axla xedavT, Tu ratom vuwodeT Cvilebs
moiTxovs (ix. Tavi 4). mravali am komponentTagani `gadarCenisaTvis momarTulebi~.
Tavi 11 / adamianis ganviTareba cxovrebis manZilze

mosamwifebelia Cvilis mxedvelobis sistemaSi. rogorc ki bavSvebi garemoSi moZraobas


kargi mxedvelobisaTvis, aseve, saWiroa, rom Tavis daiwyeben, isini swrafad iZenen sxva perceptul
tvinis vizualur qerqSi arsebul uamrav neirons unarebs. magaliTad, eleonor gibsonisa (Eleanor
Soris urTierTqmedeba vizualur gamocdilebas Gibson) da riCard uolqis (Richard Walk) kla-
Seesabamebodes (Maurer, 1999). dabadebisas sikurma kvlevam (1960) aCvena, Tu rogor
neironebs Soris arasakmarisi urTierTqmedebaa. reagirebdnen bavSvebi siRrmis Sesaxeb infor-
bavSvebs kargi mxedvelobis gareSec SeuZliaT maciaze. kvlevaSi gamoyenebuli iyo mowyobiloba,
garkveuli gamRizianeblebis erTmaneTisagan romelsac vizualur ufskruls uwodeben. es
garCeva. mkvlevarTa Soris erT-erTi pirvelTagani iyo gluvi SuSis zedapiris SuaSi moTavsebuli
_ robert fanci (Robert Fantz, 1963) akvirdeboda gaumWvirvale sibrtye. didi da mcire siRrmeebis
rom 4 Tvis bavSvebs ukonturo obieqtebze metad Sesaqmnelad gamoiyeneboda kubokruli qsovili,
konturiani obieqtebis yureba erCivnaT, martiv rogorc naCvenebia suraTze 11.2. Tavdapirvel
obieqtebze metad _ rTulis da arasworad eqsperimentSi gibsonma da uolqma aCvenes, rom
ganlagebuli nakvTebis mqone saxeebze metad _ bavSvebi yovelgvari yoymanis gareSe mixoxaven
mTliani, Cveulebrivi saxeebis. ufro gviandelma SuSis SuaSi mdebare sibrtyidan mcire siRrmis
kvlevebma cxadyo, rom bavSvebi dabadebidanve mimarTulebiT, magram uars amboben didi
adamianis saxeebs metad aniWeben upiratesobas, siRrmisken wasvlaze.
vidre vizualurad msgavs gamosaxulebebs (Valenza Semdgomma kvlevebma aCvena, rom siRrmis SiSi
et al., 1996). faqtobrivad, 4 dRis asakSi xoxvis gamocdilebidan momdinareobda: bavSvebs,
axalSobilebi cnoben dedis saxes. romelTac ukve dawyebuli hqondaT xoxva,
406
suraTi
11.3
sicocxlis pirveli ori aTwleulis
ganmavlobaSi zrdis modeli
sicocxlis pirveli wlis ganmavlobaSi Zalian swra-
fad izrdeba neironTa raodenoba. es procesi bevrad
swrafad mimdinareobs, vidre zogadi fizikuri zrda.
amis sapirispirod, sqesobrivi momwifeba ar xdeba
mozardobis periodamde.

struqturisaTvis. Tqven, albaT, SegimCneviaT,


rom patarebi Tavkombalebs hgvanan. dabadebisas
bavSvis Tavi ukve mozrdilis Tavis zomis
TiTqmis 60%-s, xolo sakuTari sxeulis sigrZis
meoTxeds Seadgens (Bayley, 1956). dabadebidan eqvs

fizikuri ganviTareba cxovrebis manZilze


suraTi
11.2
vizualuri ufskruli
rodesac bavSvi mis irgvliv garemoSi xoxvis gamoc-
dilebas iRebs, igi ‚vizualuri ufskrulis~ Rrma
mxaris SiSs avlens.

eSinodaT siRrmis, xolo maT Tanatolebs, rom-


lebic jer ar xoxavdnen _ ar eSinodaT (Cam-
pos, 1992). amgvarad, simaRlis SiSi ar aris
sruliad Tandayolili, aramed viTardeba maSin,
rodesac bavSvi Tavad iwyebs garemos Seswavlas.

zrda da momwifeba bavSvobaSi


axalSobilebi saocrad swrafad icvlebian,
Tumca, rogorc 11.3 suraTzea naCvenebi, fizikuri
zrdis tempi erTnairi ar aris yvela fizikuri
407
suraTi
11.4
moZraobis unars ganviTarebis Tanmimdevroba
siarulis unaris ganviTareba ar moiTxovs specialur swavlebas. is TavisiT viTardeba garkveuli
TanmimdevrobiT, rac Cveni saxeobis yvela fizikurad normalurad ganviTarebuli wevrebisTvisaa
damaxasiaTebeli. im kulturebSi, sadac bavSvebis stimulirebas adreul asakSi axdenen, patarebi
siaruls ufro adre iwyeben (Shirley, 1931).
Tavi 11 / adamianis ganviTareba cxovrebis manZilze

TveSi Cvilis sxeulis wona ormagdeba, xolo faqtorebis urTierTqmedebiT. magaliTad, ro-
erT weliwadSi _ sammagdeba. ori wlis asakSi gorc 11.4 suraTzea mocemuli, gadaadgilebis
bavSvis tani misi saboloo (mozrdilobis dros unaris ganviTarebisas bavSvi specialuri var-
miRweuli) sigrZis naxevars udris. mozardobamde jiSis gareSe swavlobs siaruls. es Tanmimdev-
genitaliebi mcireoden cvlilebas ganicdian roba saerToa bavSvebis umravlesobisTvis,
da Semdeg ki swrafad viTardebian zrdasrulis umciresobam ki SeiZleba gamotovos romelime
proporciebamde. safexuri an sakuTari originaluri Tanmimdev-
bavSvTa umravlesobisaTvis fizikur zrdas robiT ganviTardes. miuxedavad amisa, im kultu-
Tan sdevs motoruli unarebis momwifeba. rebSi, sadac naklebi fizikuri stimulacia
momwifeba aris maTTvis Cveul garemoSi saxeo- aqvT, bavSvebi siaruls SedarebiT gvian iwyeben.
bebis warmomadgenelTa tipuri zrdis procesi. magaliTad, amerikeli indielebi bavSvebs mWid-
momwifebis Cveuli Tanmimdevroba, romelsac rod Sekrul zurgze mosakidebeli artaxiT
axalSobili gadis, ganpirobebulia Tandayo- atareben, romelic aferxebs siarulis swavlas,
lili biologiuri maxasiaTeblebisa da garemo Tumca, rogorc ki bavSvi ganTavisufldeba misgan,
igi lokomociis ganviTarebis zustad igive
momwifeba (maturation) _ ganviTarebis ganmavlo- safexurebs gaivlis. amrigad, SeiZleba vTqvaT,
baSi memkvidreobis uwyveti gavlena; saxeobe- rom yvela janmrTel axalSobils fizikuri
bisTvis damaxasiaTebeli, asakTan dakavSirebuli ganviTarebis erTnairi potenciali aqvs.
fizikuri da qceviTi cvlilebebi.

408
lodnelia 11-dan 15 wlamde periodSi. biWebSi
fizikuri ganviTareba cocxali spermis warmoeba pirvelad, saSualod,
mozardobaSi 12-14 wlis asakSi xdeba, Tumca, aqac SesaZlebelia
bavSvobis dasrulebis pirveli konkretuli droSi variacia. am fizikur cvlilebebs xSirad
maCvenebelia pubertatis energiis mozRvaveba. Tan sdevs sakuTari seqsualuri SegrZnebebis
gogonebSi daaxloebiT 10 wlis asakisTvis da gacnobiereba. seqsualuri motivaciis warmoqmnas
biWebSi daaxloebiT 12 wlis asakisTvis zrdis me-12 TavSi ganvixilavT.
hormonebi sisxlSi gadasvlas iwyebs. ramdenime sqesobriv momwifebasTan dakavSirebuli
wlis ganmavlobaSi mozardi SeiZleba weli- fizikuri cvlilebebi gavlenas axdens mozardis
wadSi 7-14-sm-iT gaizardos da sagrZnoblad moi- fsiqologiuri ganviTarebis sxva aspeqtebze. es
matos wonaSi. mozardis sxeuli erTbaSad ar cvlilebebi xSirad ubiZgebs mas, rom didi
aRwevs mozrdilis proporciebs. Tavdapirvelad yuradReba dauTmos sakuTar garegnobas. uzar-
zrdasrulis zomamde izrdeba fexis terfebi mazari fizikuri cvlilebebi da gaZlierebuli
da xelis mtevnebi, Semdeg _ Tavad xelebi da aqcenti Tanatolebis mxridan aRiarebaze in-
fexebi, xolo torsi yvelaze nela viTardeba. dividis mier sakuTari sxeulis xatiT dainte-
amgvarad, individis sxeulis forma mozardobis resebas, sakuTari garegnobis subieqtur xedvas
ganmavlobaSi ramdenjerme icvleba. aZlierebs. aTi sxvadasxva qveynis mozardebze
energiis mozRvavebis dawyebidan ori-sami Catarebuli kvlevis monacemebma (maT Soris iyo
wlis Semdeg dgeba pubertati, anu sqesobrivi aSS, bangaladeSi, TurqeTi da taivani) cxadyo,
simwife (laTinuri sityva pubertas niSnavs rom gogonebis 38% da biWebis 27% sakuTar Tavs
„TmebiT dafaruls~ da miuTiTebs fexebsa da uSnod da aramimzidvelad Tvlis (Offer et al.,
xelebze, iRliebsa da genitalur areebSi Tmis 1988). moWarbebulma wuxilma sakuTar garegnobasa
safaris ganviTarebaze). biWebisTvis sqesobrivi da socialuri me-s sxva aspetebze zogierTi
momwifeba cocxali spermis warmoebiT, xolo mozardi gogona SeiZleba TviTgvemamde miiyvanos
gogonebisTvis _ menarqeTi, anu menstruaciiT (Striegel-Moore & Cachelin, 1999). fizikur srulyofi-
iwyeba. aSS-Si menarqes saSualo asaki 12-13 welia, lebaze TavianTi araswori warmodgenis Sesaba-
Tumca, misi dawyeba normis farglebSi mosa- misi formebis miRwevis mcdelobiT mozardma
gogonebma SeiZleba seriozuli kvebiTi aSli-
loba ganiviTaron, rogoricaa anoreqsia, rac
SimSilobas gulisxmobs, da bulimia, romelic
sakvebis usazRvro raodenobiT STanTqmasa da

fizikuri ganviTareba cxovrebis manZilze


Semdeg kuW-nawlavis iZulebiT gawmendas ukavSir-
deba (me-12 TavSi ufro dawvrilebiT gavarCevT
kvebiT aSlilobebs). sabednierod, am problemaTa
gamwvavebis periodi adreul mozardobaSi mTavr-
deba. mozardebi TandaTanobiT eCvevian TavianT
garegnobas.
mozardobis periodis dasrulebis Semdeg
Tqveni sxeuli erTxel kidev aRwevs cxovrebis

pubertati (puberty) _ sqesobrivi momwifebis


miRweva. misi maCvenebeli gogonebTan aris
menarqes (pirveli menstruacia), xolo biWebTan
_ cocxali spermis warmoebisa da eakulaciis
unari.
menarqe (menarche) _ menstrualuri ciklis da-
wyeba.
sxeulis xati (body image) _ sakuTari sxeulis
409
garegnobis subieqturi aRqma.
im xanas, rodesac biologiuri cvlilebebi talRis sigrZis ferebi _ iisferis, lurjisa
SedarebiT naklebad xdeba. Tqven SegiZliaT da mwvanis sxvadasxva elferi. brolis sixistem
Tavad imoqmedoT sakuTar sxeulze sxvadasxva SeiZleba gaaZnelos axlos myofi obieqtebis
saSualebebiT _ dietiTa da varjiSiT. cvli- danaxva. aseve, is gavlenas axdens sibnelesTan
lebebis Semdegi nakadi, romelic asakis moma- adaptaciaze, rac asakovan adamianebs RamiT xedvis
tebis Sedegia, mowifulobasa da xnovanobaze problemas uqmnis. mxedvelobis cvlilebebis
(anu zrdasrulobis Sua da bolo periodze) umravlesoba koreqtirdeba linzebiT.
modis.
smena
fizikuri cvlilebebi smenis dakargva gavrcelebuli movlenaa 60
mozrdilobaSi wlis da ufrosi asakis adamianebSi. Cveulebriv,
asakovan adamianebs uWirT maRali sixSiris bge-
asakis matebasTan dakavSirebuli yvelaze
rebis aRqma (Corso, 1977). es gauareseba, Cveulebriv,
SesamCnevi zogierTi cvlileba fizikur gareg-
mamakacebTan ufro metad vlindeba, vidre qa-
nobasa da SesaZleblobebs exeba. asakis moma-
lebTan. moxucebs SeiZleba didi dro dasWirdeT
tebasTan erTad kanze naoWebi Cndeba, Tma
sxvisi laparakis gasagebad, gansakuTrebiT
Txeldeba da WaRaravdeba, simaRle ki 2-5 sm-iT
maRali tonalobis xmis SemTxvevaSi. (ucnauria,
iklebs. aseve, mcirdeba SegrZnebis organoebis
magram asakis matebasTan erTad adamianis xma
mgrZnobeloba. es cvlilebebi moulodnelad
wvrildeba xmis iogebis gaxistebis Sedegad).
ar Cndeba 65 wlis asakSi. isini TandaTanobiT,
smenis Sesusteba SeiZleba TandaTanobiT da
axalgazrdobidanve viTardeba. sanam asakTan
individisTvis SeumCnevlad xdebodes, sanam
dakavSirebul zogad cvlilebebs aRvwerdeT,
ukidures formas ar miiRebs. amasTan, maSinac
ufro zogadi xasiaTis mosazrebas gamovTqvamT:
ki, rodesac adamianebi xvdebian, rom yruvdebian,
mravali fizikuri cvlileba ara asakis, aramed
maT SeiZleba uaryon es faqti, radgan smenis
umoqmedobis Sedegia; gamokvlevebi adasturebs
dakargva daberebis arasasurvel niSnad iTvleba.
sayovelTaod cnobil andazas: „Tu ar gamoiyeneb,
smenis dakargvis zogierTi fsiqologiuri as-
dakargav~. xanSiSesuli adamianebi, romlebic
peqtis daZleva sasmeni aparatis daxmarebiT SeiZ-
sistematurad varjiSoben (an iwyeben varjiSs),
Tavi 11 / adamianis ganviTareba cxovrebis manZilze

leba. agreTve, unda vicodeT, rom asakis mate-


SedarebiT nakleb siZneleebs awydebian, romel-
basTan erTad, an moxucebTan urTierTobisas
sac xSirad xnovanebis gardauval Sedegad miiC-
gvexmareba dabali toniT saubari, mkafiod
neven (aRsaniSnavia, rom Cven zustad imave
metyveleba da fonuri xmauris Semcireba.
daskvnamde mivalT mowifulobis da xnovanebis
kognituri da socialuri aspeqtebis ganxil-
visas). modiT, axla is, TiTqmis gardauvali, reproduqciuli da sqesobrivi
cvlilebebi ganvixiloT, romlebic xSirad funqcionireba
zemoqmedeben imaze, Tu ras da rogor fiqroben Cven vnaxeT, rom sqesobrivi simwife repro-
zrdasruli adamianebi sakuTar cxovrebaze. duqciuli funqcionirebis dasawyiss niSnavs.
Sua da xanSiSesul asakSi reproduqciis SesaZ-
mxedveloba lebloba iklebs. daaxloebiT 50 wlisTvis
qalebis umravlesobas menopauza, anu mestru-
65 wels gadacilebul adamianTa umravlesoba
aciisa da ovulaciis Sewyveta axasiaTebs.
grZnobs mxedvelobis funqciis garkveul
mamakacebi naklebad mkveTri cvlilebebiT
Sesustebas (Carter, 1982; Pitts, 1982). asakTan erTad
xasiaTdebian, Tumca, 40 wlis Semdeg sicocxlis-
adamianis Tvalis broli yviTldeba da naklebad
unariani spermis raodenoba mcirdeba, 60 wlis
elastiuri xdeba. iTvleba, rom brolis
Semdeg ki saTesle siTxis moculoba iklebs.
gayviTlebis gamo zogierT xanSiSesuls uWirs
ra Tqma unda, es cvlilebebi, ZiriTadad,
ferebis garCeva. zogierTi moxucisTvis
reproduqcias exeba. asakis momateba da fizikuri
gansakuTrebiT Znelad gasarCevi xdeba dabali
cvlilebebi aucileblobiT ar iwvevs seqsua-
410
kognituri ganviTareba
cxovrebis manZilze

rogor icvleba cxovrebis manZilze indi-


vidis mier fizikuri da socialuri garemos
gageba? kognituri ganviTareba Seiswavlis go-
nebriv procesebsa da produqtebs, romlebic
warmoiqmneba da icvleba droTa ganmavlobaSi.
vinaidan mkvlevrebi gansakuTrebiT aRfrTo-
vanebulni iyvnen kognituri SesaZleblobebis
Zalze adreuli ganviTarebiT, ZiriTad yurad-
Rebas kognituri ganviTarebis adreul stadiebs
davuTmobT, Tumca, zogierT im aRmoCenasac
aRvwerT, romelic mozrdilobis wlebs ukav-
Sirdeba.
kognituri ganviTarebis ganxilvas Sveica-
rieli fsiqologis _ Jan piaJes novatoruli
luri gamocdilebis sxva aspeqtebis gauaresebas naSromis aRweriT daviwyebT.
(Levine, 1998; Levy, 1994). sinamdvileSi, seqsi cxov-
rebis erT-erTi jansaRi siamovnebaa, romelsac
SeuZlia asakovani adamianis cxovrebis xarisxis
piaJes aRmoCenebi kognituri
gaumjobeseba, radgan is aRmgnebia, xels uwyobs ganviTarebis Sesaxeb
fizikur varjiSs, fantaziis stimulirebas ax- TiTqmis 50 wlis ganmavlobaSi Jan piaJe (Jean
dens da socialuri urTierTqmedebis sasico- Piaget, 1929, 1954, 1977) aviTarebda Teoriebs imis
cxlo mniSvnelobis mqone formas warmoadgens. Sesaxeb, Tu rogor azrovneben, fiqroben da
Cven ukve mokled mimovixileT adamianis wyveten amocanebs bavSvebi. piaJes interesi
fizikuri ganviTarebis ZiriTadi momentebi. axla kognituri ganviTarebisadmi, albaT, misma
vnaxoT, rogor yalibdeba warmodgena gare
samyaros Sesaxeb.
kognituri ganviTareba (cognitive development) _

kognituri ganviTareba cxovrebis manZilze


Semecnebis procesis ganviTareba, romelic
moicavs warmosaxvas, aRqmas, azrovnebasa da
Sejameba amocanis gadawyvetas.

bavSvebi amqveynad sensoruli unarebiT sqemebi (schemes) _ piaJes termini im kognituri


struqturebis aRsaniSnad, romelic viTardeba
ibadebian, rac maT informaciis miRebisa da
bavSvis mier samyaros interpretirebasa da
socialuri urTierTobebis ganviTarebis garemosadmi adaptaciasTan erTad.
saSualebas aZlevs. fizikur zrdas, Cveulebriv,
asimilacia (assimilation) _ piaJes mixedviT, pro-
motoruli unarebis momwifeba axlavs Tan. cesi, romlis drosac axali kognituri ele-
mozardobis periodSi individebi pubertatis mentebi ergeba Zvel elementebs an modi-
xanas gadian. isini xSirad zedmet yuradRebas ficirdeba, raTa ufro gamartivdes morgebis
uTmoben sakuari sxeulis xats. zrdasrulobis procesi; asimilacia xorcieldeba akomoda-
periodis zogierTi fizikuri cvlileba ara ciasTan erTad.
daberebis fizikuri procesis, aramed funqciebis akomodacia (accomodation) _ piaJes mixedviT, ukve
gamouyeneblobis, umoqmedobis Sedegia. Tumca, arsebuli kognituri struqturebis modifi-
cirebis an gadastruqturebis procesi, raTa
asakis matebasTan erTad, adamianTa umravlesobas
gaadvildes axali informaciis morgeba ukve
aReniSneba cvlilebebi mxedvelobaSi, smenasa arsebulTan; akomodacia xorcieldeba asimila-
da sqesobriv funqciebSi. ciasTan erTad.
411
sakuTarma inteleqtualurad aqtiurma bavSvobam da formas. boTlTan adaptaciis procesSi Cvili
ganapiroba. man 10 wlis asakSi gamoaqveyna pir- jer kidev iyenebs ucvleli Tanmimdevrobis
veli statia, 14 wlis asakSi ki muzeumis ku- mraval komponents (asimilacia), magram man,
ratoris Tanamdeboba SesTavazes (Brainerd, 1996). adrindelTan SedarebiT, gansxvavebulad unda
adreuli gonebrivi ganviTarebis Sesaxeb kom- moiqcios pirSi boTlis sawovara da ise Sei-
pleqsuri Teoriebis SesamuSaveblad piaJe sa- wovos sakvebi; amasTan, boTlis gansxvavebuli
kuTar SvilebTan da sxva bavSvebTan inter- kuTxiT daWerac unda iswavlos (akomodacia).
viuirebasa da martiv demonstraciebs iyenebda. boTlidan sawrupze da Semdeg finjanze gadas-
mas ainteresebda ara im informaciis moculoba, vlis nabijebi ufro met akomodacias saWiroebs,
romelsac bavSvebi flobdnen, aramed is, Tu Tumca, kvlav eyrdnoba manamde SeZenil unarebs.
rogor azrovnebdnen isini da rogor icvleboda piaJe kognitur ganviTarebas asimilaciisa da
fizikuri realobis Sinagani reprezentaciebi akomodaciis swored aseTi monacvleobis Se-
ganviTarebis sxvadasxva stadiaze. degad miiCnevs. asimilaciisa da akomodaciis
balansirebuli gamoyeneba saSualebas aZlevs
bavSvs, rom misi qceva da codna naklebad iyos
asakobrivi cvlilebebis elementebi
damokidebuli konkretul garegan realobaze
gonebriv struqturebs, romelTa saSualebi- da metad daeyrdnos abstraqtul azrovnebas.
Tac adamiani samyaros interpretirebas axdens,
piaJem sqemebi uwoda. sqemebi asakobrivi cvli-
kognituri ganviTarebis stadiebi
lebebis elementebi _ „samSeneblo agurebia~.
Cvilis pirvelad sqemebs piaJem sensomotoruli piaJes miaCnda, rom bavSvis kognituri ganvi-
inteleqti uwoda. es aris azrovnebis struq- Tareba SeiZleba oTx Tanmimdevrul, calkeul
turebi da programebi, romlebic iseT sen- stadiad daiyos (ix. cxrili 11.2). iTvleba, rom
somotorul Tanmimdevrobas warmarTavs, ro- yvela bavSi erTi da igive TanmimdevrobiT gadis
goricaa: wova, yureba, taceba, xelis kvra. praq- am stadiebs, Tumca, zog bavSvs SeiZleba meti
tikasTan erTad, elementaruli sqemebi erTian- dro dasWirdes romelime konkretuli stadiis
deba, integrirdeba da nawildeba qcevis TandaTa- gasavlelad, zogs ki _ naklebi.
nobiT garTulebad mravalferovan paternebSi. sensomotoruli stadia. sensomotoruli
Tavi 11 / adamianis ganviTareba cxovrebis manZilze

aseTi paternis magaliTia, rodesac sasurveli stadia dabadebidan daaxloebiT 2 wlamde


sagnis xelSi asaRebad bavSvi xels kravs grZeldeba. pirvel TveebSi Cvilis qcevis umetesi
arasasurvel sagans, romelic efarebas mas. piaJes nawili Tandayolil sqemaTa SezRudul erTob-
mixedviT, kognituri zrdisTvis aucilebelia liobas efuZneba, rogoricaa: wova, yureba, taceba
ori bazisuri procesis erToblivi muSaoba – da xelis kvra. pirveli wlis ganmavlobaSi
asimilacia da akomodacia. asimilaciiT xdeba sensomotoruli unarebi umjobesdeba, kombi-
garemodan momdinare axali informaciis modifi- nirebuli, koordinirebuli xdeba da erTiandeba
cireba, raTa es ukanaskneli SesabamisobaSi (magaliTad, wova da taceba, yureba da mani-
movides ukve nacnob gamocdilebasTan. Semosuli pulireba). Cvilis mier sakuTari moqmedebis
sensoruli informaciis struqturizaciisTvis garemoze asaxvis aRmoCenasTan erTad, es unarebi
bavSvi mimarTavs arsebul sqemebs. akomodaciis TandaTan ufro mravalferovani xdeba.
SemTxvevaSi ki, piriqiT, axali informaciis ufro Cvilobis periodis yvelaze mniSvnelovani
srulad asaxsnelad gadastruqturdeba an kognituri SenaZenia iseTi obieqtebis mentaluri
modificirdeba bavSvis ukve arsebuli sqemebi. reprezentaciebis Seqmnis unari, romelTanac
warmoidgineT, rogor unda SeZlos bavSvma bavSvs ar aqvs uSualo sensomotoruli kontaqti.
dedis ZuZus wovidan jer boTlis sawovaras obieqtTa mudmivoba niSnavs bavSvis mier imis
wovaze, Semdeg siTxis sawrupiT Sewovaze da gagebas, rom sagnebi arseboben da moqmedeben
bolos finjnidan dalevaze gadasvla. Tavda- misi qcevisa da mis mier maTi arsebobis gac-
pirveli woviTi reaqcia Tandayolili ref- nobierebisgan damoukideblad. sicocxlis
leqsia, magram is ise unda modificirdes, rom pirvel TveebSi bavSvebi sagnebs Tvals ayoleben,
412 bavSvis tuCebi moergos dedis kertis zomasa magram, rodesac sagnebi maTi mxedvelobis
garda amisa, winaoperaciul stadiaze bavSvebi
cxrili
11.1 xasiaTdebian centraciiT – obieqtebis percep-
tulad gamokveTil Tvisebebze yuradRebis
piJes kognituri ganviTarebis
miqcevis tendenciiT. centraciis TvalsaCino
safexurebi
magaliTia piaJes klasikuri eqsperimenti, sadac
maxasiaTeblebi da man aCvena, rom bavSvs ar SeuZlia imis gageba,
stadia/asaki
ZiriTadi miRwevebi
rom siTxis moculoba ar icvleba WurWlis
sensomotoruli (0-2) bavSvi cxovrebas iwyebs mcire zomisa da formis cvlasTan erTad.
raodenobis sensomotoruli
TanmimdevrobiT. mas uviTardeba
obieqtis mudmivoba da
simboluri azrovnebis
saidan
sawyisebi.
viciT
operaciamdeli (2-7) bavSvis azrovneba xasiaTdeba
egocentrizmiTa da
centraciiT. mas uumjobesdeba piaJe gviCvenebs centracias
simboluri azrovnebis
gamoyenebis unari. rodesac Tanabari moculobis limonaTs
konkretuli bavSvi wvdeba konservaciis asxamen or erTnair WiqaSi, 5 da 7 wlis
operaciebis (7-11) gagebas. mas SeuZlia azrovneba bavSvebi adastureben, rom Wiqebi Tanabari
konkretul fizikur sagnebTan
mimarTebaSi.
odenobis siTxes Seicaven. Tumca, rodesac
formaluri bavSvs uviTardeba abstraq- limonaTs erT-erTi Wiqidan viwro, maRal
operaciebis (11’!) tuli da hipoTeturi WurWelSi gadaasxamen, maTi azrebi gan-
azrovnebis unari.
sxvavebuli xdeba. 5 wlis bavSvebma ician,
rom maRal WiqaSi igive limonaTi asxia,
Tumca, amboben, rom is axla meti gaxda. 7
velidan qrebian, isini TiTqos bavSvis gonebi- wlisani ki sworad amtkiceben, rom maT
danac uCinardebian. Tumca, daaxloebiT 3 Tvis raodenobebs Soris sxvaoba ar aris.
asakSi bavSvebi im adgils isev uyureben, sadac
sagani gaqra. 8-dan 12 Tvemde bavSvebi iwyeben piaJe gviCvenebs, rom patara bavSvebi fokusi-
gamqrali sagnis Zebnas. 2 wlis asakisaTvis rebuli arian percepturad gamokveTil erT
bavSvebi ukve darwmunebulni arian, rom sagnebi Tvisebaze _ WiqaSi Casxmuli limonaTis doneze.
maTi mxedvelobis velis miRmac arseboben (Flavell, didi bavSvebi iTvaliswineben orives _ simaR-
1985). les da siganes _ da sworad askvnian, rom

kognituri ganviTareba cxovrebis manZilze


winaoperaciuli stadia. winaoperaciuli rasac xedaven, ar aris realoba.
stadia daaxloebiT 2-dan 7 wlis asakamde grZel- konkretuli operaciebis stadia. konkre-
deba. ganviTarebis am periodSi didi kognituri tuli operaciebis stadia daaxloebiT 7-dan 11
winsvlaa fizikur mocemulobas moklebuli obi-
eqtebis gonebaSi warmodgenis gaumjobesebuli obieqtTa mudmivoba (object permanence) _ mixvedra
unari. am SenaZenis gamoklebiT, winaoperaciul imisa, rom sagnebi arseboben individis mier
stadias piaJe aRwers imis mixedviT, Tu risi amis gacnobierebisa da individis moqmedebisgan
damoukideblad; Cvilobis asakis mniSvnelovani
gakeTeba ar SeuZliaT bavSvebs. ase magaliTad,
kognituri SenaZeni.
piaJes miaCnda, rom patara bavSvebis winaopera-
egocentrizmi (egocentrism) _ kognituri ganvi-
ciuli azrovneba egocentrizmiT, anu bavSvis
Tarebis winaoperaciul stadiaze patara bavSvis
mier sxva adamianis Tvalsazrisis gaziarebis mier sxva adamianis Tvalsazrisis gaziarebis
unaris arqoniT xasiaTdeba. Tqven, albaT, unaris arqona.
SeginiSnavT egocentrizmis gamovlineba, Tu centracia (centration) _ kognituri ganviTarebis
gagonili gaqvT, rogor elaparakebian ori wlis winaoperaciuli stadiis dasawyisisaTvis dama-
bavSvebi sxva bavSvebs. am asakis bavSvebi xSirad xasiaTebeli azrovnebis paterni, romelic xa-
sakuTar TavTan ufro laparakoben, vidre garSe- siaTdeba bavSvis mier erTdroulad ori per-
momyofebTan. ceptuli faqtoris gaTvaliswinebis unaris ar-
qoniT.
413
wlamde grZeldeba. am stadiaze bavSvs ukve gakeTeba („adami yvelaze maRalia~), Tu problema
SeuZlia gonebrivi operaciebis _ gonebaSi mxolod sityvierad aris aRwerili. uSualo,
ganxorcielebuli moqmedebebis _ Sesruleba, fizikuri dakvirvebis gareSe fardobiTi simaR-
romlidanac saTaves iRebs logikuri azrovneba. lis gansazRvris (da msgavsi problemebis gada-
winaoperaciul da konkretuli operaciebis sta- wyvetis) unaris arqona gvafiqrebinebs, rom
diebs xSirad upirispireben erTmaneTs, radganac abstraqtuli azrovneba jer kidev momwifebis
konkretuli operaciebis stadiaze bavSvebi stadiazea konkretuli operaciebis periodSi.
axerxeben imas, rasac ver axerxebdnen wina- limonaTis eqsperimenti gviCvenebs konkre-
operaciul stadiaze. konkretuli operaciebi tuli operaciebis stadiis kidev erT maxasia-
bavSvs fizikuri moqmedebis gonebriviT Canac- Tebels. 7 wlis bavSvebs ukve aTvisebuli aqvT
vlebis saSualebas aZlevs. magaliTad, Tu bavSvi is, rasac piaJe konservacias, anu Senaxvas uwo-
xedavs, rom adami lindaze maRalia, xolo debs. maT ician, rom, Tu araferi emateba an
mogvianebiT xedavs, rom linda taniaze maRalia, araferi akldeba, sagnis fizikuri Tvisebebi
bavSvs SeuZlia daaskvnas, rom am samidan adami ar icvleba maSinac ki, rodesac icvleba misi
yvelaze maRalia _ am sami individis fizikurad garegnuli saxe. 11.5 suraTze mocemulia piaJes
datolebisa da gadawyobis gareSe. Tumca, bavSvs cdis magaliTebi, romelic sxvadasxva ganzo-
jer kidev ar SeuZlia saTanado daskvnis milebaSi konservacias Seexeba. erT-erTi axlad
SeZenili operacia, romlis gamoyenebac SeuZ-
konservacia (conservation) _ piaJes mixedviT,
Tavi 11 / adamianis ganviTareba cxovrebis manZilze

liaT bavSvebs konservaciaze amocanebis Ses-


gaazreba imisa, rom, Tu araferi emateba an
araferi akldeba, sagnis fizikuri Tvisebebi rulebisas, aris Seqcevadoba. es aris bavSvis
ar icvleba maSinac ki, rodesac icvleba misi mier imis gageba, rom fizikuri moqmedebebi da
garegnuli saxe. gonebrivi operaciebi SeiZleba Seqcevadi iyos.

414
suraTi
11.3
konservaciis testi

kognituri ganviTareba cxovrebis manZilze


bavSvma SeiZleba daaskvnas, rom raodenoba ver mecnieris msgavsad, SeuZliaT, Tanmimdevrulad
Seicvleboda, radganac, Tu fizikur moqmedebas scadon TiToeuli SesaZlebloba. garda amisa,
SevaqcevT _ limonaTs ukan gadavasxamT sawyis maT ukve SeuZliaT gaumjobesebuli deduqciuri
WurWelSi _ orive moculoba isev erTnairi azrovnebis im tipebis gamoyeneba, romelzec me-
gamoCndeba. 9 TavSi visaubreT. TavianTi umcrosi da-
formaluri operaciebis stadia. forma- Zmebisgan gansxvavebiT, mozardebs SeuZliaT
luri operaciebis stadia daaxloebiT 11 wlis abstraqtuli wanamZRvrebidan („Tu A, maSin B~
asakidan iwyeba. kognituri ganviTarebis am bolo da „ara B~) msjelobiT mividnen logikur
stadiaze bavSvis azrovneba abstraqtuli xdeba. daskvnamde („ara A~).
mozardebs SeuZliaT imis danaxva, rom maT mier
aRqmuli konkretuli realoba mxolod erT-
erTi variantia realobis ramdenime SesaZlo
adreuli kognituri ganviTa-
warmosaxvidan da SeuZliaT WeSmaritebis, samar-
rebis Tanamedrove midgomebi
Tlianobisa da yofierebis siRrmiseul sakiTxeb- piaJes Teoria kognituri ganviTarebis gagebis
ze fiqri da msjeloba. isini problemebs sis- klasikur aTvlis wertilad rCeba (Flavell, 1996;
temurad wyveten: mas Semdeg, rac miaRweven Lourenco & Machado, 1996; Scholnik et al., 1999); Tumca,
formaluri operaciebis stadias, bavSvebs, Tanamedrove mkvlevrebma bavSvis kognituri una- 415
rebis Seswavlis ufro moqnili meTodebi Seimu- iweoda (ise, rom maT SeeZloT imis danaxva,
Saves. axla vnaxoT, Tu rogor daxvewes mra- rom ekranis miRma araferi iyo) da isev
valferovanma axalma kreatulma meTodebma piaJes eSveboda. Semdeg daxril sibrtyeze gor-
daskvnebi bavSvis SesaZleblobebis Taobaze. deboda patara vagoni, sademonstracio
yuTis gavliT, siCqaris Semcirebis gareSe,
bavSvis ganviTarebis sensomotoruli uCinardeboda ekranis ukan, Semdeg gamoC-
stadiis gadaxedva ndeboda ekranis meore mxridan da sabo-
lood gamodioda sademonstracio yuTis
piaJes Tanaxmad, obieqtTa mudmivobis gancdis
marjvena mxares (ix. sur. 11.6).
ganviTareba 2 wlis bavSvis umTavresi miRwevaa.
mas Semdeg, rac Cvilebi mieCvivnen am
Tumca, kvlevis Tanamedrove meTodebi gva-
movlenas, maT naxes movlenaTa ganviTarebis
fiqrebinebs, rom 3 Tvis bavSvebs da, SesaZloa,
ori testuri, sacdeli varianti: miCvevaSi
ufro patarebsac ki, ukve ganviTarebuli aqvT
aisaxeba reaqciis Sesusteba, rodesac sti-
am cnebis zogierTi aspeqti. rogorc Cans, maT
muli mravaljer meordeba. orive sacdel
esmiT ZiriTadi principi _ erTi myari sagani
movlenaSi ekrani zemoT iweoda da sademon-
ver gaivlis meore myar saganSi. es mniSvnelovani
stracio yuTSi Cvilebi xedavdnen kubs,
aRmoCena mkvlevar rene baiarJans ekuTvnis (Renée
amasTan, gansxvavdeboda misi adgilmdeba-
Baillargeon, 1987a, 1987b; Baillargeon & DeVos, 1991). mis
reoba. SesaZlebel movlenaSi kubi moTav-
erT-erT cdaSi Cvilma bavSvebma gakvirveba gamo-
sebuli iyo sademonstracio yuTis ukana
xates, rodesac Tvali gaadevnes movlenaTa
kedlisken, im bilikis miRma, sadac vagons
SeuZlebel Tanmimdevrobas.
unda gaevlo; amitom vagons Tavisuflad
SeeZlo sademonstracio yuTis gavliT
saidan gagoreba. SeuZlebel movlenaSi kubi
moTavsebuli iyo bilikis Sua nawilze
viciT
ise, rom momaval vagons gzas gadauRobavda.
Cvilebi Tvals adevneben SeuZlebel miuxedavad amisa, movlenis ganviTarebisas
movlenebs Cvilebi xedavdnen, rom vagoni daubrko-

Cvilebi isxdnen farTo sademonstracio


Tavi 11 / adamianis ganviTareba cxovrebis manZilze

1
yuTis1 win. pirdapir maT win moTavsebuli display box –zemodan gaxsnili da/an erTi kedlis
iyo patara ekrani. am ekranis marcxniv gareSe yuTi, romelic gamoiyeneba savaWro darbazSi
mdebareobda daxrili sibrtye. Cvilebi gasayidi nivTebis dasawyobad. SeiZleba iTargmnos,
rogorc „daxli~ (mTargmnelis SeniSvna).
xedavdnen Semdeg movlenas: ekrani zemoT

suraTi
11.6
SeCvevisa da testuri
movlenebis sqematuri
reprezentacia
SeCvevis fazaze mcirdeba Cvilis
interesi movlenis mimarT. sacdel
SemTxvevaSi maTi interesi ganaxlda
SeuZlebeli movleniT.

416
saidan
viciT

patara bavSvebis codna sxvebis codnis


Sesaxeb
4-5 wlis bavSvebs sTxoves, SeefasebinaT
6 Tvis Cvilis (anas), 4 wlis bavSvisa
(maris) da mozrdilis (siuzenis) codna.
TiToeuli individis Sesaxeb bavSvebs
ekiTxebodnen: „icis Tu ara man, rogor
gamoiyureba cxoveli, romelsac spilos
eZaxian?~ da „icis Tu ara man, rogor
gamoiyureba cxoveli, romelsac lemurs
eZaxian?~ bavSvebi axerxebdnen, eTqvaT, vis
ra ecodineboda: Cvils ar ecodineboda
spilos Sesaxeb, magram bavSvs ecodineboda;
arc Cvils da arc bavSvs ar ecodinebodaT
lemuris Sesaxeb; mozrdils ki orives
Sesaxeb ecodineboda. am paternis mixedviT,
bavSvebi ar msjeloben mxolod sakuTari
codnis safuZvelze (magaliTad, is, rom
leblad gadioda sadmonstracio yuTs.
maT ician spilos Sesaxeb, magram ara _
isini „SeuZlebel~ movlenas SedarebiT
lemuris Sesaxeb). isini aucileblobiT
didxans adevnebdnen Tvals, rac gvafiqre-
ar azrovneben egocentrulad (Taylor et al.,
binebs, rom is akvirvebda maT _ arRvevda
1991).
maTTvis ukve Cveul warmodgenas movlenis
mimdinareobis Sesaxeb (Baillargeon, 1986).
bavSvebs komunikaciis formis Secvlac SeuZ-
liaT msmenelis tipis mixedviT. 2 wlis bavSvTan
Cvili bavSvebis gakvirvebas ver miviCnevT saTamaSos Sesaxeb saubrisas 4 wlis bavSvi ufro
imis dasturad, rom maT srulad aiTvises mokle da martiv gamoTqmebs iyenebs, vidre
TanatolTan an mozrdilTan (Shatz & Gelman, 1973).

kognituri ganviTareba cxovrebis manZilze


obieqtTa mudmivobis cneba. maT SeiZleba mxolod
icodnen, rom raRac ar aris wesrigSi, imis aseTi tipis adaptacia kvlav migviTiTebs, rom
codnis gareSe, Tu ra aris es raRac (Lourenço & egocentrizms Tavisi sazRvrebi aqvs.
Machado, 1996). miuxedavad amisa, baiarJanis kvleva
gvafiqrebinebs, rom Zalze patara bavSvebic ki bavSvebis sayrdeni Teoriebi
floben fizikuri samyaros Sesaxeb mniSvnelovan
piaJes Teoria im stadiebis irgvliv aris
codnas.
agebuli, romlis drosac bavSvis azrovnebaSi
umniSvnelovanesi cvlilebebi xdeba. mogvianebiT
bavSvis ganviTarebis winaoperaciuli mkvlevrebma ganixiles idea imis Sesaxeb, rom
stadiis gadaxedva cvlilebebi ramdenime ZiriTadi sferodan TiTo-
eulSi gancalkevebulad, erTmaneTisgan damou-
gavixsenoT, rom piaJes azriT, winaoperaciul
kideblad xdeba, imis Sesabamisad, Tu ramdenad
stadiaze bavSvis azrovnebas egocentrizmi
aqvs bavSvs ganviTarebuli sayrdeni Teoriebi
axasiaTebs. Tumca, mkvlevrebma aCvenes, rom
_ sawyisi struqturebi, romliTac isini cdi-
bavSvebi SeiZleba saTanadod mgrZnobiareni
loben samyarosTan urTierTobiT miRebuli
iyvnen sxvebis mimarT. magaliTad, bavSvebs sakmaod
gamocdilebis axsnas (Carey, 1985; Wellman & Gelman,
kargad esmiT, ra ician maT da ra ician sxvebma.
1992; Wellman & Inagaki, 1997). magaliTad, isini
417
sakuTar gamocdilebebs fsiqikuri mdgomare- bavSvebi internalizaciis procesiT viTar-
obebis Tvisebebis Sesaxeb gonebis TeoriaSi, debian: isini codnas socialuri garemodan is-
anu gulubryvilo fsiqologiaSi agroveben. ase rutaven, romelic seriozurad aisaxeba maTi
ukeT SeuZliaT sakuTari da sxvaTa azrovnebis kognituri unarebis ganviTarebaze.
procesebis gageba. socialurma Teoriam, romelic pirvelad
mkvlevrebma Seiswavles zogadmecnieruli vigotskim SemogvTavaza, dadastureba pova ganvi-
warmodgenebis ganviTareba, magaliTad, rogor Tarebis kros-kulturul kvlevebSi. vinaidan
gadaaqvT bavSvebs biologiuri Tvisebebi erTi piaJes Teoriam asakobrivi ganviTarebis saki-
saxeobidan meoreze. rodesac 4 wlis bavSvebs TxebiT dakavebul fsiqologTa yuradReba miip-
ekiTxebodnen, dasaxelebuli cxovelebidan yro, bevri maTgani cdilobda, rom piaJes mier
romels eZina, an hqonda Zvlebi, isini msjelobas mofiqrebuli davalebebi gansxvavebul kultu-
yvelaze xSirad adamianTan cxovelis msgavsebaze rebSi bavSvebis kognituri ganviTarebis Sesas-
afuZnebdnen (Carey, 1985). magaliTad, 4 wlis wavlad gamoeyenebina (Rogoff & Chavajay, 1995). am
bavSvebis umravlesobam es Tvisebebi („Zili~ kvlevebma TandaTanobiT eWvqveS daayena piaJes
da „Zvlebis qona~) ZaRls ufro miakuTvna, vidre mtkicebulebaTa universaluroba, ramdenadac,
Tevzs, Tevzs ki _ ufro metad, vidre _ mwerebs. magaliTad, mraval kulturaSi adamianebma ver
droTa ganmavlobaSi bavSvebma adamianTan aCvenes, rom kognitur ganviTarebaSi miRweuli
msgavsebaze dafuZnebuli Teoria unda Secvalon hqondaT formaluri operaciebis stadiisTvis.
TeoriiT, romelic cxovelTa samyaroSi ufro mogvianebiT piaJem Tavad gamoTqva mosazreba,
gamokveTilis struqturis arsebobas aRiarebs; rom mis mier formalur operaciebad wodebuli
magaliTad, maT unda aiTvison formaluri specifikuri miRwevebi, SesaZloa, bavSvis mier
gansxvaveba xerxemlianTa da uxerxemloTa Soris, miRebul garkveuli tipis mecnierul ganaT-
raTa gansazRvron, ra tipis cxovelebs aqvT lebaze ufro metad aris damokidebuli, vidre
Zvlebi. aseve, 3 da 4 wlis bavSvebs esmiT, rom kognituri ganviTarebis biologiurad deter-
is, rac obieqtebis SigniTaa, zemoqmedebs maT mirebuli stadiebis Tanmimdevrobaze (Lourenço
funqciaze, Tumca, maT jer zustad ar ician, ra & Machado, 1996).
aris SigniT (Wellman & Gelman, 1991). amgvarad, internalizaciis vigotskiseuli cneba im
miuxedavad imisa, rom 3 da 4 wlis bavSvebma gavlenis axsnaSi gvexmareba, romelsac kultu-
Tavi 11 / adamianis ganviTareba cxovrebis manZilze

zustad ar ician, ra aris ZaRlSi, isini sru- ruli garemo axdens adamianis kognitur gan-
liad darwmunebulni arian, rom ZaRli Sewyvets viTarebaze. bavSvis SemecnebiTi unarebi ise
ZaRlad yofnas, Tu yvelafers amovacliT, rac viTardeba, rom mas mocemul kulturaSi dafa-
SigniT aqvs. Tu SevxedavT TiToeul sferoSi sebuli funqciebis Sesruleba SeeZlos (Serpell
dagrovil codnas, vnaxavT, rom bavSvebi qmnian & Boykin, 1994; Serpell, 2000). piaJem, magaliTad, Seqmna
zogad Teorias da Semdeg maTi warmatebuli iseTi amocanebi, sadac asaxaulia misi sakuTari
daxvewisaTvis axali gamocdilebis farTo warmodgena saTanado da sasargeblo kognitur
diapazons iyeneben. moqmedebebze. sxva kulturebs urCevniaT, rom
maTma bavSvebma sxva mimarTulebiT miaRwion
warmatebas. piaJes bavSvebi rom imis mixedviT
socialuri da kulturuli gavlena
SeefasebinaT, Tu ramdenad kargad aiTvises maT
kognitur ganviTarebaze
is rTuli kognituri unarebi, romelic Zafis
piaJes TeoriaSi kognituri ganviTareba, dasagrexad aris saWiro, isini, albaT, gonebrivad
ZiriTadad, bavSvis Sinagani momwifebis pro-
duqtia. garemo Zalze mcirediT zemoqmedebs sayrdeni Teoriebi (foundational theories) _ sawyisi
bavSvis kognituri unarebis ganviTarebaze. Tum- struqturebi, romliTac isini cdiloben
ca, Tanamedrove mkvlevrebma daiwyes kongitur samyarosTan urTierTobiT miRebuli gamocdi-
ganviTarebaSi socialuri urTierTqmedebebis lebis axsnas.
rolis Seswavla. am kvlevaTa umravlesoba internalizacia (internalization) _ vigotskis mi-
saTaves iRebs rusi fsiqologis lev vigotskis xedviT, bavSvebis mier socialuri konteqstidan
(Lev Vigotsky) Teoriebidan. vigotski Tvlida, rom codnas Sesrutvis, aTvisebis procesi.
418
CamorCenilebis STabeWdilebas datovebdnen, komponentebad davyofT, romelic aerTianebs,
gvatemalas maias tomis bavSvebTan SedarebiT erTi mxriv, verbalur SesaZleblobebs (krista-
(Rogoff, 1990). kognituri ganviTarebis kros-kul- lizebuli inteleqti) da, meore mxriv, swrafad
turul kvlevebs araerTxel daudasturebia is da safuZvlianad swavlis unarebs (fluiduri
faqti, rom skola did rols asrulebs imaSi, inteleqti), vnaxavT, rom fluiduri inteleqti
Tu rogor warmatebas miaRweven bavSvebi piaJes mniSvnelovnad uaresdeba asakTan erTad (Baltes
amocanebis SesrulebaSi (Rogoff & Chavajay, 1995). & Staudinger, 1993). es cvlileba, didwilad,
aseTi aRmoCenebi fsiqologebma kognitur gan- informaciis gadamuSavebis procesebis siswrafis
viTarebaSi garemosa da bunebis rolis gansa- zogad Semcirebas ukavSirdeba: mniSvnelovnad
sazRvrad unda gamoiyenon. mcirdeba iseTi inteleqtualuri amocanebis
asakobrivi cvlilebebi, romelzec axlaxan Sesrulebis unari drois mokle periodSi, ro-
visaubreT, Zalze STambeWdavia. ioli SesamCnevia, melic mravali kognituri procesis monawile-
rom 12 wlis mozardi iseT kognitur SesaZ- obas saWiroebs, asakovan adamianebs sagrZnoblad
leblobebs flobs, razec erTi wlis pataras uWirT (Salthouse, 1996).
warmodgenac ki ar aqvs. axla ki gadavinacvloT magram yvela cvlileba ar aris mimarTuli
SedarebiT naklebad SesamCnev cvlilebebze, funqcionirebis gauaresebisken. magaliTad, dRes-
romlebic mozrdilobis periodisTvis aris dReobiT fsiqologebi asakTan erTad SeZenili
damaxasiaTebeli. sibrZnis _ cxovrebis ZiriTad sferoebSi
gamocdilebis _ Seswavlas cdiloben. sibrZne
gulisxmobs mdidari cxovrebiseuli gamocdi-
kognituri ganviTareba lebidan momdinare kompetenturobas cxovrebis
mozrdilobaSi fundamentur sferoebSi (Baltes & Staudinger, 2000).
rodesac vakvirdebodiT, rogor viTardeboda 11.3 cxrilSi mocemulia codnis zogierTi tipi,
kognituri unarebi bavSvobidan mozardobisken, romelic sibrZnes gansazRvravs (Smith & Baltes,
SevamCnieT, rom am dros mimdinare cvlilebebi, 1990). SegiZliaT, naxoT, rom codnis TiToeuli
Cveulebriv, „ukeTesobisken Secvlas~ niSnavda. es forma xangrZlivi da Sinaarsiani cxovrebis
rodesac gviani mozrdilobis periods, anu manZilze grovdeba. garda amisa, sibereSi ada-
xnovanebas vaRwevT, kulturuli stereotipebi mianebi mniSvnelovnad gansxvavdebian erTmane-
migviTiTeben, rom „cvlileba~ „uaresisken Sec- Tisagan inteleqtualuri SesaZleblobebis
vlas~ gulisxmobs (Parr & Seigert, 1993). miuxedavad mixedviT. kvlevebi aCvenebs, rom xandazmulebi,
imisa, rom adamianebs sjeraT, rom mowifulobas romlebic garemosgan Zlieri stimulaciisken

kognituri ganviTareba cxovrebis manZilze


da xnovanebas zogadi gauareseba moaqvs, isini iswrafvian, metad arian midrekilni kognituri
am periodisgan mainc moelian garkveuli saxis unarebis maRali donis SenarCunebisken.
dadebiT Zvrebs (Dixon, 1999). danakargebisa da
SenaZenebis urTierTmonacvleobis saCveneblad,

11.3
vnaxoT, ra TaviseburebebiT xasiaTdeba am pe- cxrili
riodSi inteleqti da mexsiereba.
sibrZnis maxasiaTeblebi
mdidari faqtobrivi codna. cxovrebiseuli piro-
inteleqti bebisa da situaciebis Sesaxeb zogadi da konkretuli
codna.
naklebad moipoveba janmrTel xandazmulTa mdidari proceduruli codna. cxovrebiseuli sa-
zogadi kognituri unarebis gauaresebis Sesaxeb kiTxebis Sesaxeb rCevebisa da gansjis strategiebis
zogadi da specifikuri codna.
mosazrebis damadasturebeli monacemebi. mosax-
cxovrebiseuli konteqstualizmi. cxovrebiseuli
leobis mxolod daaxloebiT 5%-s aReniSneba situaciebis da droSi (ganviTarebaSi) ganfenili
kognituri funqcionirebis seriozuli gaua- urTierTobebis Sesaxeb codna.

reseba. rodesac xnovanebis gamo xdeba kognituri ganusazRvreloba. cxovrebis SedarebiTi ganusazR-
vrelobisa da araprognozirebadobis da maTTan gam-
funqcionirebis gauareseba, es, rogorc wesi, klavebis gzebis codna.
mxolod zogierT unars exeba. Tu inteleqts
419
saidan
viciT

rodesac profesorebi berdebian


kaliforniis berklis universitetis
60-dan 71 wlamde 22 asakovani profeso-
risagan Semdgari jgufi inteleqtualuri
funqcionirebis TvalsazrisiT Sedarda
axalgazrda kolegebis (30-dan 59 wlamde)
jgufs da maTive asakis xandazmulTa sakon-
trolo jgufs. profesorebma Seasrules
mTeli rigi gansxvavebuli testebisa, rom-
lebic kognituri funqcionirebis sxva-
dasxva aspeqts Seexeboda. zogierT testSi
(magaliTad, asociaciuri wyvilebis das-
wavlis testSi) xandazmulma profesorebma
asakTan dakavSirebuli gauaresebis tipuri
paterni aCvenes. Tumca, sxva testebi maT
iseve Seasrules, rogorc maTma axalgazrda
kolegebma. magaliTad, maT erTnairad
dakarge~ (an ivarjiSe mis ukan dasabruneblad)
SeZles audio-CanaweriT miwodebuli mo-
saTanado mowodebaa brZeni asakovani adamiani-
Txrobebis mosmena da maTi Sinaarsis aR-
saTvis.
dgena. asakovani individebis sakontrolo
rogor unda gaumklavdnen warmatebulad
jgufma am amocanis Sesrulebisas asakTan
xandazmuli adamianebi asakis matebis Tanmxleb
dakavSirebuli „tipuri~ gauareseba gamoav-
gardauval cvlilebebs? warmatebuli dabereba
lina. rogor SegviZlia avxsnaT asakovan
SeiZleba moiazrebdes SenaZenebidan maqsimaluri
profesorebTan SenarCunebuli kognituri
sargeblis miRebasa da xandazmulobis Tanmxle-
unarebis arseboba? mkvlevrebis azriT,
Tavi 11 / adamianis ganviTareba cxovrebis manZilze

bi gardauvali danakargebis zemoqmedebis SeZ-


profesorebis saqmianoba, romelic maTgan
lebisdagvarad Semcirebas. warmatebuli dabe-
intensiur gonebriv aqtivobas moiTxovs,
rebis es strategia, romelic fsiqologebma
SesaZloa, icavdes maT siberisTvis tipuri
pol baltesma (Paul Baltes) da margaret baltesma
zogierTi danakargisgan (Shimamura et al., 1995).
(Margaret Baltes) SemogvTavazes, cnobilia saxel-
wodebiT seleqciuri optimizacia kompensaciiT
kvlevis aseTma Sedegma profesoroba xom ar (Baltes et al., 1992; Freund & Baltes, 1998). seleqciuri
mogandomaT? sxva kvlevebi aCvenebs, rom ar Rirs niSnavs, rom adamianebi Tavad amcireben dasaxuli
aseT ukiduresobaSi gadavardna. mniSvnelovani miznebis raodenobasa da diapazons. optimizacia
daskvna isaa, rom aucilebelia vamuSaoT da gulisxmobs adamianebis mier sakuTari unarebis
vavarjiSoT goneba. uorner Saim (Warner Schaie) gavarjiSebasa da daxvewas maTTvis prioritetul
da misma kolegebma aCvenes, rom gavarjiSebis sferoebSi. kompensacia ki niSnavs individTa
programebis saSualebiT xandazmul adamianebs mxridan danakargTan gamklavebis alternatuli
zogierTi kognituri unaris gauaresebis Tavidan gzebis gamoyenebas: magaliTad, iseTi garemos
acilebac ki SeuZliaT (Schaie, 1994; Schaie & Willis, SerCeva, sadac xandazmulebs gulisxmierad
1986). rogorc Cans, inteleqtualuri SesaZleb- eqcevian. ganvixiloT Semdegi magaliTi:
lobebis ukmarisoba, romelic ar aris dakav-
Sirebuli informaciis gadamuSavebis siswra- rodesac pianist artur rubinSteins
fesTan, SesaZloa, ginpirobebuli iyos umoq- satelevizio interviuSi hkiTxes, Tu
medobiT da ara _ daberebiT (Hultsch et al., 1999). rogor moaxerxa man, rom aseT xandazmul
420 kidev erTxel mivediT daskvnamde: „gamoiyene an asakSic warmatebuli pianisti yofiliyo,
man daasaxela sami strategia: (1) sibereSi rwmena _ mexsierebis aucileblobiT gauarese-
nakleb nawarmoebebs asrulebda. (2) Ti- bis Sesaxeb _ auaresebs (Hertzog et al., 1990; Levy &
Toeul nawarmoebs ufro xSirad asrulebda Langer, 1994). mkvlevrebi agrZeleben TiToeuli
da (3) dakvrisas igi swrafi monakveTebis dasaxelebuli faqtoris fardobiTi wvlilis
win met ritardandos (tempis Senelebas) Sefasebas.
akeTebda, raTa nawarmoebis swrafi mona- mexsierebis gauaresebis zogierTi forma
kveTi imaze swrafad mosCveneboda msmenels, calsaxad biologiuri warmoSobisaa. asakovani
vidre is realurad iyo. swored es aris adamianebi, romlebic alcheimeris daavadebiT
seleqciis (naklebi nawarmoebi), opti- arian daavadebulni, TandaTanobiT kargaven
mizaciis (meti praqtika) da kompensaciis mexsierebas da pirovnebis degradaciiT xasiaT-
(tempSi kontrastebis gamoyeneba) maga- debian. es daavadeba 65 wels gadacilebul
liTebi (Baltes, 1993, gv. 590). amerikelTa daaxloebiT 10%-s aReniSneba, ro-
melTagan daaxloebiT naxevari 85 welze metisaa.
maT Sorisaa, rogorc cnobili gaxda 1994 wlis
mexsiereba noemberSi, amerikis yofili prezidenti ronald
xandazmulebi xSirad uCivian mexsierebas _ reigani (Evans et al., 1989). alcheimeris daavadeba,
veRar imaxsovreben adrindeliviT kargad. mex- erTi SexedviT, TiTqosda uwyinrad iwyeba _
sierebis testebSi 60 wels gadacilebuli adreul stadiebze erTaderTi TvalsaCino
adamianebi marTlac uares Sedegebs aCveneben, simptomi SeiZleba mexsierebis gauareseba iyos,
vidre 20 wlis da metis mozrdilebi (Craik, 1994; Tumca, mis ganviTarebas Tan axlavs pirovnebis
Hultsch et al., 1998). asakis matebasTan erTad mex- ganuxreli degradacia. daavadebis msxverpls
sierebis daqveiTebas uaRresad ganaTlebuli SeiZleba aReniSnebodes gradualuri pirovnuli
da sxva mxriv kargi gonebrivi SesaZleblobebis cvlilebebi, rogoricaa: apaTia, spontanurobis
mqone adamianebic ganicdian (Zelinski et al., 1993). dakargva da garSemomyofebTan urTierTobis
dabereba, rogorc Cans, ar aqveiTebs zogadi survilis arqona. Semdgom stadiebze alcheimeris
codnisa da didi xnis win momxdari cxovre- daavadebis mqone adamianebi SeiZleba sruliad
biseuli movlenebis Sesaxeb informaciis gax- Caiketnon sakuTar TavSi da uyuradReboni
senebis unars. saxelebisa da saxeebis cnobis gaxdnen, maT SeiZleba sakuTari meuRlisa da
kvlevaSi Suaxnis mozrdilebma SeZles Tanakla- Svilebis saxelebic ki daaviwydeT. cxadia, rom
selebis 90%-is cnoba saskolo albomSi skolis mexsierebis aseTi gauareseba gacilebiT safuZ-
damTavrebidan 35 wlis Semdeg maSin, roca vliani da tragikulia, vidre mexsierebis xan-

kognituri ganviTareba cxovrebis manZilze


skolis damTavrebidan 50 wlis Semdeg asakovan dazmulobisTvis Cveuli gauareseba.
individebs jer kidev SeeZloT Tanaklaselebis axla ki, zogadi kognituri ganviTarebidan
70-80%-is cnoba (Craik, 1999; Giambra & Arenberg, 1993). ufro konkretul sakiTxebze gadavinacvloT da
mkvlevrebs jerjerobiT ar SeuZliaT im vnaxoT, rogorc xdeba enis aTviseba.
meqanizmebis amomwuravad da saTanadod aRwera,
romelic safuZvlad udevs asakovani adamianebis sibrZne (wisdom) _ mdidari cxovrebiseuli ga-
mexsierebis daqveiTebas (Craik, 1999). TeoriaTa mocdilebidan momdinare kompetenturoba cxov-
rebis fundamentur sferoebSi.
erTi nawili aqcents axalgazrdebisa da xandaz-
mulebis mier informaciis organizebisa da seleqciuri optimizacia kompensaciiT (selec-
tive optimization with compensation) _ warmatebuli
gadamuSavebis gzebis gansxvavebulobebze akeTebs. daberebis strategia, romlis saSualebiTac
meore nawili ki miuTiTebs xandazmulTa Sem- adamiani maqsimalurad zrdis SenaZens da
cirebul unarze, yuradReba miaqcion infor- amcirebs asakTan dakavSirebul danakargs.
macias. arsebobs Teoriebi, romlebic tvinSi alchaimeris daavadeba (Alzheimer’s disease) _ Tavis
mimdinare im neirobiologiur cvlilebebs swav- tvinis qronikuli organuli sindromi, romelic
lobs, romlebic mexsierebaSi fizikur kvals xasiaTdeba mexsierebis TandaTanobiTi daqve-
iTebiT, inteleqtualuri unarebis SemcirebiT
toveben. mkvlevrebi imasac fiqroben, rom da pirovnebis degradaciiT.
xandazmulTa mexsierebis muSaobas Tavad maTi
421
Sejameba enis aTviseba
Jan piaJe Tvlida, rom bavSvebi garemodan
miRebuli informaciis asimilaciisa da akomo-
aRsaniSnavi faqtia, rom 6 wlis asakisaTvis
daciisTvis gonebriv struqturebs iyeneben,
bavSvebs ukve SeuZliaT metyvelebis danawevreba
romelTac man sqemebi uwoda. piaJem kognituri
mis Semadgenel bgeriT da mniSvnelobiT
ganviTarebis oTxi stadia gamoyo: senso-
erTeulebad; bgerebis sityvebad, sityvebis ki _
motoruli stadia, rodesac bavSvebi aRweven
azrian winadadebebad gaerTianebis wesebis
obieqtTa mudmivobis cnebas; winaoperaciuli
gamoyeneba, romlebic TviTonve aRmoaCines da
stadia, rodesac bavSvebis azrovnebas egocen-
aqtiuri monawileobis miReba Tanmimdevrul
trizmi da centracia axasiaTebs; konkretuli
saubarSi. bavSvebis SesaniSnavma enobrivma
operaciebis stadia, rodesac bavSvebs ukve
miRwevebma mkvlevarTa umravlesobas ubiZga, rom
SeuZliaT konkretuli gonebrivi operaciebis
daTanxmebuloyvnen mosazrebas _ enis swavlis
damaxsovreba da Sesruleba; formaluri opera-
unars biologiuri safuZveli aqvs (pinker, 1994).
ciebis stadia, rodesac bavSvebs SeuZliaT
Tumca, imisda mixedviT, Tu sad daibada bavSvi,
abstraqtulad da logikurad azrovneba.
mis mSobliur enad SeiZleba iqces msoflioSi
Tamanedrove mkvlevrebma daxvewes piaJes
arsebuli 4000 sxvadasxva enidan nebismieri.
Teoriis elementebi. magaliTad, obieqtTa mud-
amasTan, bavSvebi momzadebulni arian orive _
mivobis garkveul aspeqtebs bavSvebi sicocxlis
sametyvelo da Jestebis _ enis Sesaswavlad. es
pirveli Tveebidanve aRweven. winaoperaciul
niSnavs, rom enis swavlisken Tandayolili
stadiaze myofi bavSvebi aucileblobiT ar arian
midrekileba sakmaod Zlieri da, amasTanave,
egocentrulebi. mkvlevrebi, aseve, varaudoben,
moqnili unda iyos (Meier, 1991).
rom cvlilebebi ramdenime ZiriTadi sferodan
imis asaxsnelad, Tu rogor arian bavSvebi
TiToeulSi gancalkevebulad, erTmaneTisgan
aseTi gawafulebi enis aTvisebaSi, Cven aRvwerT
damoukideblad xdeba, imis Sesabamisad, Tu
faqts, romelic adasturebs mosazrebas enis
ramdenad aqvs bavSvs ganviTarebuli sayrdeni
aTvisebis unaris Tandayolilobis Sesaxeb.
Teoriebi _ sawyisi struqturebi, romliTac
amasTan, garemos rolzec visaubrebT _ bavSvebi
isini cdiloben samyarosTan urTierTobiT miRe-
xom im konkretul, mkacrad gansazRvrul enas
Tavi 11 / adamianis ganviTareba cxovrebis manZilze

buli gamocdilebis axsnas. dabolos, aucile-


swavloben, romelic maT irgvliv garemoSi
belia piaJes Teoriis ganxilva kulturul kon-
gamoiyeneba. cxrili 11.4 warmodgenas gviqmnis
teqstSi. mraval kulturaSi fasobs kognituri
sxvadasxva saxis codnaze, romelic bavSvebma
unarebi, romlebic sruliad gansxvavdeba im
unda aiTvison salaparako Tu Jestebis enis
unarebisgan, romelTac Tanamedrove kognituri
swavlisas. Tqven SegiZliaT gadaxedoT me-9 Tavis
ganviTarebis mkvlevrebi Seiswavlian.
qveTavs enis gamoyenebis Sesaxeb da gaixsenoT,
kognituri unarebis gauareseba mozrdilebSi,
rogor iyeneben mozrdilebi codnis am tipebs
ZiriTadad, kognituri procesebis zogadi Se-
saubris dros.
nelebiT aixsneba. Tumca, asakovanma adamianebma
SeiZleba am movlenis kompensacia im sibrZniTa
da gamocdilebiT moaxdinon, romelic maT sityvebisa da metyvelebis
droTa ganmavlobaSi SeiZines. amasTan, kognituri aRqma
funqcionirebis maRali donis SenarCuneba maT
gonebrivi aqtiurobiTac SeuZliaT. asakovan warmoidgineT, rom axalSobili xarT da
adamianTa umravlesoba ganicdis mexsierebis saSineli yayani da zuzuni gesmiT. rogor
gauaresebas, Tumca, aseTi danakargi umniSvneloa daiwyebT imis gacnobierebas, rom zogierTi
iseT gauaresebasTan SedarebiT, rac alcheimeris maTgani relevanturia sxva adamianebTan urTier-
daavadebas axlavs. TobisTvis? bavSvis pirveli nabiji konkretuli
enis aTvisebisas bgerebs Soris im gansxvavebebis

422
enaSi daaxloebiT 45 sxvadasxva calkeuli
cxrili
11.4 fonemaa. warmoidgineT, rom gesmiT sityvebi right
(ufleba) da light (sinaTle). Tu inglisuri
enis struqtura TqvenTvis mSobliuri enaa, ar gagiWirdebaT
gansxvavebis gagoneba _ inglisur enaSi /r/ da /
l/ gansxvavebuli fonemebia, magram Tu Tqven
mxolod iaponur enaze saubrobT, ver gaigebT
gansxvavebas am or sityvas Soris, radgan /r/ da
/l/ ar aris gansxvavebuli fonemebi iaponur enaSi.
ismis kiTxva: inglisurad molaparakeni iZenen
am gansxvavebis gagebis unars Tu iaponurad
molaparakeni kargaven mas?
aseT kiTxvaze pasuxis gasacemad mkvlevrebs
iseTi meTodebis SemuSaveba dasWirdaT, rom-
liTac SesaZlebeli iqneboda enobrivi infor-
maciis miReba bavSvebisgan, romlebic jer ar
laparakoben.

saidan
viciT

SesaZlebelia Tu ara hindis aRqma


dabadebisTanave
me-7 TavSi aRwerili operantuli gan-
pirobebulobis principebis gamoyenebiT,
mkvlevrebi aswavlian Cvilebs xmis wya-
rosken Tavis Sebrunebas, rodesac isini
SeamCneven metyvelebis erTi bgeris Sec-
vlas meore bgeriT. waxaliseba (jildo),
romelic ganamtkicebs am qcevas, ganaTebul
yuTSi moTavsebuli patara saTamaSo cxo-
velia, romelic taSs ukravs da dolze
abraxunebs. cda isea mowyobili, rom cvli-
lebis SemCnevisTanave bavSvebma aucileb-
lad miabrunon Tavi xmis wyarosken. bavS-
vebis mier gansxvavebis aRqmis unaris gasa-
SemCnevaa, romlebic azrianad gamoiyeneba am zomad, mkvlevrebi aRnusxavdnen, Tu ra
enaSi (niSnebis enebis SemTxvevaSi bavSvma unda sixSiriT abrunebdnen isini Tavs cvli-
SeamCnios gansxvavebebi, magaliTad, xelebis lebis SemTxvevaSi.
poziciebs Soris). TiToeuli sametyvelo ena janet uerkeri da misi kolegebi (werker,
Sedgeba mTeli rigi SesaZlebeli gansxvavebe- 1991; werker & lalond, 1988) am meTodiT
enis aTviseba

bisagan, romelTa warmoqmna SeuZlia adamianis


vokalur traqts. arc erTi ena ar iyenebs yvela fonemebi (phonemes) _ metyvelebis minimaluri
im salaparako-bgeriT kontrasts, romelic erTeuli nebismier enaSi, romelic azrobriv
SeiZleba wamoiqmnas. enaSi mniSvnelobis mqone gasxvavebas qmnis eqspresiuli da impresiuli
minimalur erTeuls fonemas uwodeben. inglisur metyvelebisas; r da l ori gansxvavebuli
fonemaa inglisurSi da qarTulSi, Tumca, erTi
1
originaluri varianti: bin _ pin fonemis sxvadasxva variantia iaponurSi.
423
xasiaTebeli Taviseburebebi arsebobs bevr, magram
ikvlevdnen metyvelebis aRqmis unaris Tan-
ara yvela kulturaSi (fernald & morikawa, 1993;
dayolil safuZvels _ es aris /r/-/l/ saki-
fernald et al. , 1989; ingram, 1995). bavSvze mimarTul
Txis nairsaxeoba, romelic Cven zemoT
metyvelebas SeuZlia, daexmaros maT enis aT-
ganvixileT. uerkeri swavlobda bgeriT
visebaSi, vinaidan misi saSualebiT bavSvebi
gansxvavebebs, romlebic ixmareba hindiSi,
interesdebian da yuradRebas aqceven imas, rasac
magram ara inglisurSi _ gansxvavebebs,
mSoblebi eubnebian maT. garda amisa, aseTi
romlebic arTuleben hindis aTvisebas
metyvelebis bgeriTi paterni xazs usvams emo-
inglisurad molaparake zrdasrulebis-
ciur Sinaarss, rac xels uwyobs bavSvsa da
Tvis. uerkerma da misma kolegebma gazomes
masze mzrunvel mozrdils Soris emociuri
Cvilebis, romlebic swavlobdnen ingli-
kavSiris damyarebas (trainor et al., 2000).
sursa da hindis, da, aseve, inglisurad da
ra asakidan SeuZliaT bavSvebs bgeraTa pater-
hindize molaparake zrdasrulebis mier
nebis _ sityvebis _ mravaljeradi gameorebis
hindis fonemebis gansxvavebis unari. maT
SemCneva maTze mimarTul metyvelebis nakadSi?
aRmoaCines, rom yvela Cvili 8 Tvis asa-
es aris pirveli didi nabiji enis aTvisebisas:
kamde, ganurCevlad imisa, Tu romel enas
Tqven ver iswavliT imas, rom sityva ZaRli
swavlobda, amCnevda am gansxvavebebs. Tumca,
raRac kavSirSia im bewvian arsebasTan, romlis
8 Tveze ufrosi asakis Cvilebis da mozr-
gamoCenis drosac am sityvas amboben, vidre ar
dilebis SemTxvevaSi mxolod maT SeeZloT
daafiqsirebT, rom bgeraTa paterni ZaRli
hindis bgeriTi kontraqtebis garCeva, vinc
gamoiyeneba maSin, roca saxezea bewviani arseba.
swavlobda hindis an ukve laparakobda am
Cvilebi, saSualod, 6-7,5 Tvis asakidan avlenen
enaze.
ganmeorebadi bgerebis mniSvnelobis wvdomis
unars (jusczyk & aslin, 1995), Tumca, erTi gansakuT-
aseTi kvleva dabejiTebiT gvafiqrebinebs, rebuli sityvis aRqmis unari bavSvebs ori TviT
rom cxovrebas salaparako enebisTvis mniS- ufro adre, daaxloebiT 4,5 Tvis asakSi uCndebaT:
vnelovani bgeriTi kontrastebis aRqmis Tanda- am droisaTvis isini aSkara upiratesobas aniWeben
yolili unariT viwyebT, Tumca, maleve vkargavT sakuTar saxels (Mandel et al., 1995).
im zogierTi kontrastis aRqmis unars, romelic
Tavi 11 / adamianis ganviTareba cxovrebis manZilze

ar arsebobs enaSi, romlis swavlasac viwyebT


(werker & tees, 1999). sityvebis mniSvnelobaTa
metyvelebis aRqmis am biologiurad ganpiro- daswavla
bebuli dasawyisis paralelurad, bevr bavSvs rogorc ki SeZlebdiT bgerebis warmoqmnisa
garemoc uwyobs xels da dasawyisisTvis nakl- da movlenebis Tanxvedris dafiqsirebas, Tqven
ebad moiTxovs misgan gamarTul metyvelebas. mzad iqnebodiT sityvebis mniSvnelobebis
mraval kulturaSi mozrdilebi Cvil da patara asaTviseblad. udaoa, rom bavSvebi brwyinvaled
bavSvebTan saubrisas enis gansakuTrebul, moz- swavloben sityvebis mniSvnelobebs. daaxloebiT
rdilTa metyvelebisgan gansxvavebul formas 18 Tvis asakSi maTi sityvebis maragi gasaocari
iyeneben. es aris xazgasmiT gamokveTilad da siswrafiT izrdeba. mkvlevrebi am periods
maRali intonaciiT metyveleba, romelic for- dasaxelebebis afeTqebis, anu dasaxelebaTa
malurad cnobilia, rogorc bavSvze mimarTuli raodenobis swrafi zrdis periods uwodeben,
metyveleba (child-directed speech). an naklebad ofi- radgan bavSvebi daCqarebuli tempiT iwyeben
cialuri saxelwodebiT _ dedebis an mSoblebis axali sityvebis, gansakuTrebiT sagnebis dasa-
ena. bavSvze mimarTuli metyvelebisTvis dama- xelebebis aTvisebas (ix. suraTi 11.7). 6 wlis
asakisaTvis saSualod bavSvs daaxloebiT 14000
bavSvze mimarTuli metyveleba (child-directed spe-
ech) _ metyvelebis gansakuTrebuli forma, xaz- sityva esmis (Templin, 1957). Tu davuSvebT, rom am
gasmiT gamokveTil da maRali intonaciiT, ro- sityvebis umravlesoba 18 Tvidan 6 wlamde
melsac mozrdilebi Cvil da patara bavSvebTan asakSia naswavli, miviRebT, rom bavSvi erT
saubrisas iyeneben dReSi cxra sityvas swavlobs, anu sifxizlis
424
Cven vvaraudobT, rom bavSvebi naturalistebis
msgavsad moqmedeben. isini ayalibeben hipoTezebs
imis Sesaxeb, Tu ras SeiZleba niSnavdes TiTo-
euli axali sityva. magaliTad, SegviZlia vnaxoT,
Tu rogor aqtiurad muSaobs maTi naturalisturi
goneba, rodesac isini Zalian afarToveben si-
tyvis mniSvnelobas _ erT sityvas iyeneben
obieqtTa farTo speqtris aRsaniSnad. maT SeuZ-
liaT sityva ZaRliT aRniSnon yvela cxoveli,
an sityviT mTvare _ yvela mrgvali obieqti,
saaTisa da monetebis CaTvliT. sxva SemTxvevebSi,
bavSvebs SeuZliaT Seaviwrovon sityvis mniS-
vneloba _ CaTvalon, magaliTad, rom ZaRli
suraTi
11.7 mxolod maTi ojaxis ZaRls niSnavs.
bavSvis leqsikonis gamdidreba Tumca, mosazreba imis Sesaxeb, rom bavSvebi
hipoTezebs qmnian, ar xsnis, Tu ratom arian
bavSvis mier gamoyenebuli sityvebis raodenoba
swrafad izrdeba wlinaxevridan 6 wlis asakamde. bavSvebi gacilebiT metad midrekilni imis
mocemuli kvleva aCvenebs bavSvebis sityvaTa saSualo warmodgenisken, rom ZaRli Seesabameba mTlian
marags 6-Tviani intervalebiT. cxovels da ara, magaliTad, mis marcxena wina
(wyaro: B.A. Moskowitz, 1978. The acquisition of language.
TaTs. mkvlevrebi varaudoben, rom bavSvebis
scientific American, Inc.)
hipoTezebi SezRudulia Tandayolili princi-
yovel erT saaTSi _ TiTqmis erT sityvas (Carey, pebiT (Clark, 1987, 1993; Markman, 1989). ganvixiloT,
1978). rogor aris es SesaZlebeli? magaliTad, urTierTgamoricxvis principi, ro-
warmoidgineT situacia: bavSvi da misi mama melic gulisxmobs, rom bavSvebi ise iqcevian,
parkSi seirnoben, mama uTiTebs raRacaze da TiTqos TiToeul sagans mxolod erTi dasa-
ambobs: „es aris ZaRli~. bavSvma unda gada- xeleba unda hqondes. rogor zRudavs es principi
wyvitos, Tu samyaros romel nawils ekuTvnis bavSvebis hipoTezas? normalur pirobebSi
ZaRli. es ar aris ioli saqme (Quine, 1960). iqneb bavSvebi midrekilni arian, CaTvalon, rom axali
ZaRli niSnavs „nebismier oTxfexa qmnilebas~, sityva aRniSnavs mTlian sagans. amavdroulad,
„cxovelis qurqs~, „cxovelis tyavs~ an kidev roca maT ukve ician raime mTliani sagnis
sxva uamrav mniSvnelobas, romelic marTali dasaxeleba, magaliTad, telefoni, isini iyeneben
iqneba yovel jerze, roca vinme ZaRlze miu- urTierTgamoricxvas da aviTareben hipoTezas,
TiTebs. yvela SesaZleblobis gaTvaliswinebiT, rom maTTvis ucnobi sityva, magaliTad, yurmili
rogor axerxeben bavSvebi TiToeuli sityvis unda aRniSnavdes sagnis romelime nawils (Liit-
mniSvnelobis dadgenas? schwager & Markman, 1994; Markman & Wachtel, 1988).
enis aTviseba

425
bavSvis hipoTeza, umeteswilad, sworia xolme. ararsebobis miuxedavad _ gamarTuli gramati-
urTierTgamoricxva xsnis, Tu ratom brazdebian kuli struqtura SeiZina: „Camoyalibebuli enis,
2 wlis bavSvebi, roca maT saxanZro manqanas rogorc orientiris, arsebobis an ararsebobis
deda saxanZro satvirTos uwodebs. pirobebSi, bavSvebi, rogorc Cans, „mzad~ arian
struqturebis ZiebisTvis, sul mcire, sityvis
da winadadebis doneze, rodesac aviTareben
gramatikis Seswavla informaciis gacvlis sistemebs~ (Goldin-Meadow
bavSvebis mier mniSvnelobebis aTvisebis & Mylander, 190, gv. 351).
asaxsnelad isini davaxasiaTeT, rogorc natura- rogor unda gaarkvion mkvlevrebma, konkretu-
listebi, romelTa hipoTezebi SezRudulia lad romeli codnaa Tandayolili? am sakiTxi-
Tandayolili principebiT. igive analogiis sadmi yvelaze nayofieri midgomaa enis aTvisebis
gamoyeneba SeiZleba bavSvebis mier wesebis, Seswavla mravali enis masalaze dayrdnobiT
romelTa meSveobiTac mniSvnelobebi erTiandeba anu kros-linglisturad. imis garkveviT, Tu ra
ufro did erTeulebad, anu gramatikis _ aTvi- uadvildebaT da ra uZneldebaT bavSvebs msof-
sebis aRsawerad. bavSvisTvis siZneles is qmnis, lios mravali enis aTvisebisas, mkvlevrebs SeuZ-
rom sxvadasxva enebs sxvadasxva wesebi aqvT. liaT gansazRvron, savaraudod, gramatikis ro-
magaliTad, inglisurSi winadadebis tipuri wyo- meli nawilebi eyrdnoba yvelaze metad Sinagan
baa subieqti-zmna-obieqti, iaponurSi ki — subieq- predispoziciebs.
ti-obieqti-zmna. bavSvebma unda gaarkvion, ra aq vubrundebiT mosazrebas bavSvis, rogorc
tipis wyoba gamoiyeneba im enaSi, romelic maT naturalistis, Sesaxeb. bavSvebi konkretuli
irgvliv gamoiyeneba. rogor akeTeben isini amas? enis Seswavlis amocanis Sesrulebisas Tandayo-
dResdReobiT mkvlevarTa umravlesobas miaC- lil SezRudvebs iyeneben. den slobinma (Dan
nia, rom am kiTxvaze pasuxi, ZiriTadad, adamianis Slobin) es warmmarTveli principebi gansazRvra,
genomSi unda veZioT. lingvisti noam xomski rogorc saxelmZRvanelo principebis erTob-
(Noam Chomsky; 1965, 1975), magaliTad, amtkicebs, lioba, romelic bavSvis enis Seqmnis unars
rom bavSvebi ibadebian gonebrivi struqturebiT, qmnis. slobinis Teoriis (1985) mixedviT, saxel-
romelic aiolebs enis gagebas da am enis saSua- mZRvanelo principebi bavSvisTvis mimarTulebis
lebiT azris gadmocemas. gramatikis aseTi bio- mimcemis (direqtivebis) formas iRebs. magaliTad,
Tavi 11 / adamianis ganviTareba cxovrebis manZilze

logiuri safuZvlis dasabuTebas uzrunvelyofen operaciuli principi, romelic bavSvs iseTi


bavSvebi, romlebic mkafiod Camoyalibebuli sityvebis aRmoCenaSi exmareba, romlebic erTad
gramatikuli wesebis auxsnelad srulad floben gamoiyeneba maTgan sityvaTSeTanxmebebis Sed-
enis gramatikul struqturas. magaliTad, mkvlev- genaSi, aseTia: „sityvaTa kategoriebisa da
rebma Seiswavles yru bavSvebi, romelTa siyruec funqcionaluri elementebis kategoriebis dad-
imdenad mZime iyo, rom ar SeeZloT zepiri genili mimdevrobis, romlebic erTad Cndebian
metyvelebis aTviseba, mSoblebma ki ar uzrunvel- konkretuli propoziciis tipis gamoxatvisas,
yves maTTvis Jestebis enis srulad swavleba mocemuli propoziciis tipis aRmniSvnelTan
(Goldin-Meadow & Mylander, 1990, 1998). am bavSvebma erTad mexsierebaSi Senaxva~ (gv. 1252). martivad
sakuTari niSnebis enis gamogoneba daiwyes da rom vTqvaT, es saxelmZRvanelo principi gveub-
am Jestebis enam _ misTvis garemoSi sayrdenis neba, rom bavSvebma unda daicvan sityvebis
warmoTqmis Tanmimdevrobisa da maT mier gamo-
enis Seqmnis unari (language-making capacity) _ xatuli mniSvnelobebis urTierTmimarTeba.
Tandayolili saxelmZRvanelo principebi, rom- slobinma saxelmZRvanelo principebi sxvadasxva
lebsac bavSvebi iyeneben enis Seswavlis amo-
enis mravali mkvlevris mier mowodebuli mona-
canis Sesrulebisas.
hiperregularizacia (overregularization) _ grama- cemebis Sejamebis safuZvelze gamoiyvana. imis
tikuli Secdoma, romelic, Cveulebriv, vlin- saCveneblad, Tu rogor muSaobs es principebi,
deba adreuli enobrivi ganviTarebis dros da Cven inglisuri enis magaliTebs gamoviyenebT.
romlis drosac enis wesebi imdenad farTod vnaxoT, ra SeuZliaT inglisur enaze mola-
gamoiyeneba, rom xdeba araswori lingvisturi parake bavSvebs daaxloebiT ori wlis asakSi,
formebis warmoeba.
426 orsityviani winadadebebis stadiaze, rodesac
suraTi
11.8

gramatikis aTviseba
mravali bavSvi Tvlis, rom
‚Mary was followed by the lamb~
(meris gahyva kravi) da ‚ary
followed the lamb~ (meri gahyva
kravs) eri da igive mniS-
vnelobis mqone winadade-
bebia.

isini sityvebis kombinaciebis gamoyenebas iwye- piri) wayva (moqmedeba) Tavis kravs (obieqti) (ix.
ben. am TvalsazrisiT, bavSvebis metyveleba te- sur. 11.8). droTa ganmavlobaSi bavSvebma unda
legrafulia, radgan, ZiriTadad, arsebiTi saxe- gamoiyenon sxva saxelmZRvanelo principebi, raTa
lebisa da zmnebisgan Sedgenil mokle, martivi aRmoaCinon, rom wesidan „moqmedi piri – moqmedeba
mimdevrobebis erTobliobas warmoadgens. teleg- _ obieqti~ gamonaklisebic arsebobs.
raful metyvelebas aklia iseTi damxmare si- axla ganvixiloT saxelmZRvanelo principi,
tyvebi, rogoricaa: the, andAda of (artikli, kav- romelsac slobinma gavrcoba uwoda da romelic
Siri da windebuli), romlebic sityvebsa da moiTxovs, rom bavSvebma erTi da igive azrobrivi
ideebs Soris kavSiris gamoxatvaSi gvexmareba. erTeulis, anu morfemis gamoyeneba scadon erTi
magaliTad, Allgone milk1 telegrafuli frazaa. da imave cnebis aRsaniSnad. aseTi cnebebis
orsityviani gamonaTqvamebis gasagebad moz- magaliTebia kuTvnilebiTi brunva, warsuli dro
rdilebi im konteqsts unda icnobdnen, sadac da mimdinare moqmedeba. inglisur enaSi TiTo-
iTqva es sityvebi. „Tanya ball~ (tania burTi), euli dasaxelebuli forma gamoixateba sityvis
magaliTad, SeiZleba niSnavdes: „tanias unda fuZeze iseTi gramatikuli morfemis damatebis
burTi~ an „tania isvris burTs~. miuxedavad amisa, gziT, rogoricaa, magaliTad, -`s (maria’s), -ed (called)
orsityviani winadadebebis stadiaze myofi bav- da -ing (laughing). daakvirdiT, TiToeuli dasaxe-
Svebi amtkiceben, rom maT garkveulwilad aiTvises lebuli bgeris damateba arsebiT saxelze an
inglisuri gramatika. saxelmZRvanelo principebi zmnaze rogor cvlis mis mniSvnelobas.
saSualebas aZlevs maT, aRmoaCinon, rom ingli- bavSvebi gavrcobis msgavs saxelmZRvanelo
surSi mniSvneloba aqvs sityvebis wyobas da rom principebs am morfemebis funqcionirebis Sesaxeb
sami aucilebeli elementia: moqmedi piri – hipoTezebis Camosayalibeblad iyeneben. Tumca,
moqmedeba _ obieqti (subieqti-zmna-obieqti), vinaidan es principi moiTxovs, rom bavSvma unda
romlebic am mimdevrobiT aris dalagebuli. am scados yvela konkretuli SemTxvevis erTnairad
enis aTviseba

„aRmoCenis~ dasasturebaa, rodesac bavSvebi ara- aRniSvna, is xSirad uSvebs Secdomas _ axdens
sworad igeben aseT winadadebas: `Mary was followed hiperregulacias. magaliTad, iswavlis ra bavSvi
by her little lamb to school~ (meris wayva misi patara inglisurSi warsuli drois warmoebas zmnaze
kravi skolaSi) maTi interpretaciaa: meri (moqmedi ed-is damatebiT, is amatebs ed-s yvela zmnas da
qmnis iseT sityvebs, rogoricaa doed da breaked
1
Allgone milk – All milk is all gone – mTeli rZe (rac gvqonda) (arawesieri zmnebi, romelTa warsuli forma ed-
gaTavda. is damatebiT ar iwarmoeba). swavlobs ra bavSvi 427
mravlobiTi ricxvis warmoebis wess (-s-is an -z- kros-lingvisturi kvlevebi exmareba mkvlev-
is damateba sityvis bolos), is isev zedmetad rebs, gansazRvron, gramatikis romeli nawilebi
afarTovebs wess da qmnis iseT sityvebs, ro- eyrdnoba yvelaze metad Sinagan predispoziciebs.
goricaa foots, mouses (gamonaklisi SemTxvevebi, enis Seqmnis unari warmoadgens saxelmZRvanelo
rodesac mravlobiTi ricxvi –s, an –z-is dama- principebis erTobliobas, romelic marTavs
tebiT ar iwarmoeba). hiperregularizacia gan- bavSvebis mier maT garemocvisTvis Cveuli enis
sakuTrebiT saintereso Secdomaa, radgan is, gaanalizebis process.
Cveulebriv, vlindeba mas Semdeg, rac bavSvebs
ukve naswavli aqvT raRac da zmnebisa da
arsebiTi saxelebis swor formebs iyeneben.
bavSvebi jer zmnis swor formebs (magaliTad,
socialuri ganviTareba
came da went) iyeneben, albaT, imitom, rom isini cxovrebis manZilze
swavloben maT, rogorc calkeul terminolo-
giur elementebs, magram, roca isini warsuli
Cven vnaxeT, rogor icvleba adamiani daba-
drois (past-tense-is) ZiriTad wess swavloben,
isini mas im zmnebis mimarTac iyeneben, romlebic debidan xandazmulobamde fizikuri da kogni-
wesidan gamonakliss warmoadgenen, anu im si- turi TvalsazrisiT. am qveTavSi ganvixilavT
tyvebis mimarT, romlebsac manamde sworad gamoT- socialur ganviTarebas: rogor icvleba indi-
qvamdnen1. droTa ganmavlobaSi bavSvebi sxva vidis socialuri urTierTobebi da molodinebi
saxelmZRvanelo principebs iyeneben am droebiTi sicocxlis manZilze. Cven vnaxavT, rom socia-
gaugebrobis dasaZlevad. luri da kulturuli garemo urTierTqmedebs
bavSvebis mier enis aTviseba mniSvnelovan biologiur asakTan da cxovrebis TiToeul
gavlenas axdens maT socialur urTierTobebze. periods misTvis damaxasiaTebeli gamowvevebiTa
es unda davimaxsovroT, vinaidan socialuri da ganmtkicebebiT uzrunvelyofs.
ganviTarebis ganxilvas viwyebT, romelic mTeli socialuri ganviTarebis ganxilvisas gan-
cxovrebis manZilze mimdinareobs. sakuTrebulad mniSvnelovania imis codna, Tu
rogor zemoqmedebs kultura da garemo Cveni
cxovrebis garkveul aspeqtebze. magaliTad,
ekonomikuri gaWirvebis pirobebSi mcxovrebi
Sejameba
Tavi 11 / adamianis ganviTareba cxovrebis manZilze

adamianebi eqvemdebarebian garkveuli tipis


mkvlevarTa umravlesoba iziarebs mosazrebas, stresebs, rac ar xdeba ganviTarebis „normalur~
rom bavSvebi enis Seswavlis biologiurad pirobebSi (Crockett & Silbereisen, 2000; Leventhal &
ganpirobebuli unariT ibadebian. am ideis dama- Brooks-Gunn, 2000). aSS-sa da msoflios sxva
dasturebel monacemebs iZlevian eqsperimentebi, qveynebSi arsebuli tendenciebi ganviTarebis
romlebic aCveneben, rom bavSvebs aqvT fonemuri fsiqologebs valdebuls xdis, gaiTvaliswinon
kontrastebis aRqmis Tandayolili unari, maT is gamorCeuli garemoebebi, sadac uwevs cxovreba
Soris iseTi kontrastebis, romelic ar gamoi- mraval bavSvs, mozardsa Tu mozrdils _
yeneba maTi garemosTvis Cveul enaSi. 7,5 Tvis garemoebebi, romlebic mudmivad safrTxes uqmnis
asakisaTvis bavSvebi cnoben ganmeorebad bgerebs. maT fsiqikas, usafrTxoebas da sicocxles
es unari saSualebas aZlevs maT, daiwyon sityvaTa (Dryfoss, 1990; Huston et al., 1994; Ladd & Cairns, 1996).
mniSvnelobebis aTviseba. mkvlevrebi Tvlian, garda amisa, amerikuli kultura Tavs axvevs
rom axali sityvebis mniSvnelobebs bavSvebi im cxovrebis sxvadasxva stils qalebsa da mama-
hipoTezebis SeqmniTa da gadasinjviT swavloben, kacebs da umciresobaTa warmomadgenlebs. maga-
romlebic ganpirobebulia iseTi Tandayolili liTad, xandazmuli qalebi ufro xSirad imyo-
principebiT, rogoricaa urTierTgamoricxva. febian arasaxarbielo ekonomikur mdgomareobaSi,
1
qarTulSi amis magaliTia, rodesac bavSvebi socialuri ganviTareba (social development) _ gza,
amboben „sebobs~ da ara „arsebobs~, radgan maT ukve romliTac icvleba individis socialuri
naswavli aqvT, rom „ar~ uaryofis gamomxatvelia da urTierTobebi da molodinebi cxovrebis
fiqroben, rom „ar~-is gamokleba uaryofiT mtkicebas ganmavlobaSi.
428 dadebiTad aqcevs (mTargmnelis SeniSvna).
vidre xandazmuli mamakacebi; xandazmuli afro-
amerikeli qalebi kidev ufro cud mdgomareobaSi
arian, vidre maTive asakis TeTrkaniani qalebi
(Carstensen & Rasupathi, 1993). es gansxvavebebi Tana-
medrove amerikul sazogadoebaSi arsebuli
struqturuli uTanasworobis uSualo Sedegia.
rodesac vaskvniT „saSualo~ cxovrebis mim-
dinareobis Taobaze, ar unda dagvaviwydes _
kultura karnaxobs zogierT individs, rom gan-
sxvavdebodes am normidan. rodesac aRvwerT im
fsiqologiur siZneleebs, romelsac „Cveuleb-
rivi~ individi awydeba, unda gaxsovdeT, rom
mravali individi gansakuTrebuli, iSviaTi gamo-
wvevebis winaSe dgas. mkvlevrebis daniSnulebaa,
aRweron Tanamedrove problemebis gavlena adami-
anze da SeimuSavon meTodebi, romliTac Seamsu-
buqeben yvelaze usiamovno Sedegebs. naTelia,
rom saWiroa seriozuli reformebis gatareba
ukeTesi janmrTelobis dacvis sistemis, socia-
luri uzrunvelyofis programebisa da socialu-
ri daxmarebis politikis asamoqmedeblad da
dasaregulireblad. fsiqologebi daxmarebas
gagviweven ojaxebisa da maTi bavSvebis saukeTeso
interesebis gansazRvraSi (Scarr & Eisenberg, 1993). TiToeuli stadia xasiaTdeba konkretuli kri-
socialuri ganviTarebis ganxilvisas saSualeba zisiTa Tu konfliqtiT. miuxedavad imisa, rom
gveqneba, davubrundeT kulturis gavlenis sa- arc erTi konfliqti ar amoiwureba bolomde,
kiTxs. aucilebelia, individma sakmarisad gadaWras
gaxsovdeT, rom ganvlili wlebi da kul- TiToeuli maTgani, raTa warmatebiT gaumklavdes
turiT ganpirobebuli socialuri gamocdileba Semdgomi stadiebis konfliqtebs.
erToblivad gansazRvraven adamianebis cxov- eriksonis mier aRwerili cxovrebiseuli
rebiseul amocanebs. socialuri ganviTarebis ciklis pirvel stadiaze Cvils, mzrunvel mozar-

socialuri ganviTareba cxovrebis manZilze


ganxilvas daviwyebT erik eriksonis cxovrebis debTan urTierTobaSi, unda Camouyalibdes
ciklis TeoriiT, romelic naTlad warmogviCens garemosadmi ndobis bazisuri grZnoba. ndoba
im gamowvevebsa da SenaZenebs, romelsac cxov- mSobelTan Zlieri mijaWvulobis bunebrivi maxa-
rebiseuli ciklis TiToeul did monakveTze siaTebelia, romelic bavSvs sakvebiT, siTboTi
viRebT. da fizikuri siaxloviT uzrunvelyofs. Tumca,
Tu ar aris dakmayofilebuli bavSvis bazisuri
moTxovnilebebi; Tu mas aklia movla, fizikuri
eriksonis fsiqosocialuri siaxlove, siTbo da, aseve, Tu is xSirad rCeba
stadiebi masze mzrunvelis gareSe, SesaZloa, mas ganuvi-
erik eriksonma (Erik Erikson), zigmund froidis
fsiqosocialuri stadiebi (psychosocial stages)
qaliSvilis, ana froidis mowafem, SemogvTavaza _ erik eriksonis SemoTavazebuli ganviTarebis
Teoria, romlis mixedviTac yovelma individma Tanmimdevruli stadiebi, romelic fokusirdeba
warmatebiT unda gaiaros mTeli rigi fsiqo- sakuTar Tavsa da sxvebze individis orien-
socialuri stadiebisa, romelTaganac TiToeuli taciaze; es stadiebi moicavs pirovnebis gan-
mas garkveuli konfliqtis, an krizisis winaSe viTarebis sqesobriv da socialur aspeqtebs
da individisa da socialuri garemos urTier-
ayenebs. eriksonma cxovrebis ciklis rva sta-
Tqmedebis Sedegad warmoqmnil socialur
dia gamoyo. rogorc naCvenebia cxrilSi 11.5, konfliqtebs.
429
cxrili
11.5
fsiqosocialuri ganviTarebis stadiebi eriksonis mixedviT
miaxloebiTi krizisi warmatebuli gadawyveta warumatebeli gadawyveta
asaki

0-1,5 ndoba undoblobis usafrTxoebis bazisuri gancda daucveloba, SfoTva


winaaRmdeg
1,5-3 avtonomia eWvis Tavis aRqma momqmedad, romelsac movlenebis kontrolis
winaaRmdeg xelewifeba sakuTari sxeulis SeuZleblobis gancda
kontroli da romelic flobs
situacias
3-6 iniciativa danaSaulis sakuTar TavSi, rogorc sakuTari Rirsebis gan-
grZnobis winaaRmdeg iniciatorsa da SemoqmedSi, cdis ararseboba
darwmunebuloba
6-pubertati kompetenturoba bazisuri socialuri da sakuTar TavSi daurwmu-
arasrulfasovnebis inteleqtualuri unarebis nebuloba, marcxis gancda
winaaRmdeg adekvaturoba
mozardoba ego-identuroba sakuTari Tavis, rogorc sakuTari pirovnebis
rolebis aRrevis pirovnebis, sasiamovno, danawevrebulobis gancda;
winaaRmdeg damakmayofilebeli gancda sakuTar me-ze cvalebadi
da bundovani warmodgena
axalgazrdoba intimuroba izolaciis meore adamianTan daaxloebisa da martoobis da
winaaRmdeg erTgulad darCenis unari gancalkevebis gancda;
axlo urTierTobis
saWiroebis uaryofa
saSualo asaki qmnadoba1 uZraobis2 sakuTari Tavis garda ojaxze, sakuTari survilebis
winaaRmdeg sazogadoebaze, momaval Taobaze damkayofilebaze zrunva;
zrunvis unari momavalze orientaciis
ararseboba
xandazmuloba mTlianoba3 saso- mTlianobis gancda, zogadi sicarielis, gamousade-
warkveTis winaaRmdeg kmayofileba cxovrebiT garobis gancda, imed-
gacrueba
Tavi 11 / adamianis ganviTareba cxovrebis manZilze

Tardes undoblobis, daucvelobisa da SfoTvis amocanebis miRwevisa da axali unarebis SeZenis


yovlismomcveli gancda. xalisi. winasaskolo periodis dasasruls bav-
fexis adgmasa da laparakis dawyebasTan erTad, Svi, romelsac ukve ganviTarebuli aqvs ndobis
farTovdeba bavSvis mier gamokvleuli sivrce bazisuri grZnoba jer uaxloesi garemocvis,
da is intensiurad iwyebs obieqtebis (da xandaxan Semdeg ki sakuTari Tavisadmi, SeZlebs inicia-
adamianebis) Seswavlasa da manipulirebas (xe- tivis gamoCenas rogorc gonebriv, ise moto-
liT mosinjvas, datrialebas, gadmobrunebas). rul aqtivobaSi. imisda mixedviT, Tu rogor
am moqmedebebiT mas unda Camouyalibdes avto- reagireben mSoblebi bavSvis mxridan aseTi
nomiis da sakuTari qmedunarianobisa da Rir- iniciativebis gamoCenaze, isini waaxaliseben
seulobis gancda. am stadiaze zedmetma SezRudvam Tavisuflebisa da sakuTar TavSi darwmune-
da kritikulobam, SesaZloa, migviyvanos bavSvis bulobis SegrZnebas, rac aucilebelia ganvi-
mier sakuTar ZalebSi daeWvebamde, xolo iseTma Tarebis Semdegi safexurisTvis, an aRZraven
moTxovnebma, romlebic mis SesaZleblobebs danaSaulis gancdas da mozrdilTa samyaroSi
aRemateba, rogoricaa, magaliTad, TviTmom- „daupatiJebel stumrad~ agrZnobineben Tavs.
saxurebis Cvevebis naadrevi da/an zedmetad dawyebiTi skolis periodSi bavSvi, romelmac
mkacri moTxovna, SesaZloa, mas daukargos axali warmatebiT daZlia wina stadiebis krizisebi,
1
mzad aris, rom gare samyaros SemTxveviTi
Generativity.
2
Stagnation
Ziebidan da gadasinjvidan gadavides kompeten-
430 3
ego-integrity turobisa da Sromisunarianobis sistematur
ganviTarebaze. skola da sporti _ inteleq- xnovanebis (gviani mozrdilobis) krizisia
tualuri da motoruli unarebis ganviTarebis, konfliqti pirovnul mTlianobasa da sasowar-
TanatolebTan urTierToba ki socialuri una- kveTas Soris. nebismieri ganvlili stadiis
rebis ganviTarebis saSualebas iZleva. am mimar- krizisis gadawyveta xnier adamians amzadebs
TulebebiT warmatebul mcdelobebs bavSvi imisaTvis, rom warsuls sinanulis gareSe Sexe-
kompetenturobis gancdamde mihyavs. Tu am dos da pirovnuli mTlianobis sasiamovno gan-
stadiaze bavSvi Semsruleblis nacvlad mayu- cda daeuflos. Tu adrindeli krizisebi gada-
rebelis rolSi aRmoCndeba, an marcxs ganicdis, uWrelia, xolo miswrafebebi ausrulebel sur-
SesaZloa, mas arasrulfasovnebis SegrZneba vilebadve darCa, individs sasowarkveTileba,
ganuviTardes, rac, Tavis mxriv, amcirebs Sem- ganvlili cxovrebis amaoebisa da sakuTari
dgomi cxovrebiseuli stadiebis moTxovnaTa gamousadegrobis SegrZneba eufleba.
dakmayofilebis unars.
eriksons miaCnda, rom mozardobis ZiriTadi
krizisi sakuTari individualurobis, anu iden-
tobis aRmoCenaa, rasac sxvadasxva wreSi gansxva- socialuri ganviTareba
vebuli rolebis Sesrulebis aucileblobiT bavSvobaSi
gamowveuli gaurkvevloba abrkolebs. am krizisis
bavSvis sicocxlis SenarCuneba damoki-
gadawyveta individs sakuTari pirovnebis mTlia-
debulia sxva adamianebTan Sinaarsiani da
nobis gancdis CamoyalibebaSi exmareba; waruma-
efeqtur urTierTobebis damyarebaze. socia-
tebloba ki, Sesabamisad, sakuTar Tavze, rogorc
lizacia mTeli cxovrebis manZilze mimdinare
aramyari birTvis mqone pirovnebis Sesaxeb,
procesia, rodesac individis qcevis paternebi,
warmodgenis mizezi xdeba.
Rirebulebebi, standartebi, unarebi, ganwyobebi
axalgazrdobis (adreuli mozrdilobis)
da motivebi iseT formas iReben, romelic
ZiriTadi krizisi intimurobasa da izolacias
misaRebi iqneba mocemuli sazogadoebisTvis.
Soris konfliqtis gadaWraa. am konfliqtis
procesSi mravali adamiani (naTesavebi, megobrebi,
warmatebuli gadawyvetis Sedegia sxva adami-
maswavleblebi) da instituciaa (skolebi, RvTis
anebTan sruli emociuri, zneobrivi da seqsua-
msaxurebis adgilebi) CarTuli, romelTa ze-
luri urTierTobebis damyarebisa da SenarCune-
bis unaris ganviTareba. aseTi urTierTobebi gavlenis Sedegadac iTvisebs individi socia-
TavisTavad gulisxmobs zogierTi pirovnuli lurad misaReb Rirebulebebsa da qcevis sta-
prioritetis daTmobas, kompromiss, sakuTar ndartebs. Tumca, socializaciis yvelaze mniS-
vnelovani maregulirebeli da ganmapirobebeli

socialuri ganviTareba cxovrebis manZilze


Tavze garkveuli pasuxismgeblobebis aRebas da
meore adamianis (partnioris) ganmartoebulobisa Tavad ojaxia. ojaxis cneba icvleba, vinaidan
da damoukideblobis garkveuli xarisxiT Senar- dResdReobiT mravali bavSvi izrdeba viTarebaSi,
Cunebas. am krizisis daZlevisas warumateblobas romelic gansxvavdeba ojaxis standartuli _
individi izolaciamde da sxvebTan harmoniuri deda, mama, da-Zmebi _ struqturisgan: zogierTi
urTierTobebis unaris arqonamde mihyavs. bavSvi martoxela mSoblis ojaxSi izrdeba,
socialuri zrdis Semdegi SesaZlebloba, zogi ki _ mravali Taobisagan Semdgar ojaxSi.
romelic, Cveulebriv, mowifulobaSi (Suaxnis ganurCevlad ojaxis konfiguraciisa, is exmareba
mozrdilobaSi) eZleva adamians, generaciuloba, individs sxvebze reagirebis ZiriTadi paternebis
anu produqtulobaa. 30-40 wlis asakSi adamianebi CamoyalibebaSi, romlebic, Tavis mxriv, sxva
sakuTar Tavsa da sakuTar partniorze fiqris adamianebTan damokidebulebis cxovrebiseuli
sazRvrebs scdebian da zrunvas iwyeben ojaxis stilis safuZveli xdeba.
wevrebze, samuSaoze, sazogadoebasa da momaval
Taobaze. isini, visac wina stadiebis krizisebi socializacia (socialization) _ cxovrebis manZil-
ar aqvT daZleuli, kvlav sakuTari moTxovnile- ze mimdinare procesi, romlis saSualebiTac
bebis dakmayofilebiT arian dakavebulni, eWvqveS individis qcevis paternebi, Rirebulebebi, stan-
dartebi, unarebi da ganwyobebi iseT formas
ayeneben warsulis miRwevebs da miRebul ga-
iReben, romelic misaRebi iqneba mocemuli
dawyvetilebebs da usafrTxoebis fasad inarCu-
431
sazogadoebisTvis.
neben Tavisuflebas.
mijaWvuloba adamianebs bavSvisa da mozrdilis kavSiris
gasamyareblad ufro rTuli signalebi esaWiro-
socialuri ganviTareba bavSvsa da dedas,
ebaT. Cvilis mier gamocemuli miaxloeba-daSo-
mamas, an sxva mudmiv mzrunvels Soris mWidro
rebis signalebi _ rogoricaa: Rimili, tirili,
emociuri urTierTobis damyarebiT iwyeba. am
bgerebis gamocema _ rogorc Cans, Tandayolili
Zlier, xangrZliv, socialur-emociur urTier-
qcevebia, romliTac Cvili agebinebs sxvebs, rom
Tobas mijaWvuloba ewodeba. vinaidan bavSvebs
yuradReba miaqcion (Campos et al., 1991). magaliTad,
ar SeuZliaT Tavis gamokveba da dacva, mijaWvu-
cxra Tvis bavSvi SerCeviT uRimis maT, viszec
lobis yvelze adreuli funqcia bavSvisTvis
surs gavlenis moxdena (Jones et al., 1991). cxadia,
sicocxlis SenarCunebaa. cxovelTa samyaros
warmatebuli mijaWvuloba ara aris damoki-
zogierT saxeobaSi axalSobils avtomaturad
debuli mxolod Cvilis mier signalebis (ro-
ebeWdeba mexsierebaSi pirvelive moZrav obieqti,
goricaa, magaliTad, Rimili) gamocemis unarze,
romelsac is xedavs, an romlis xmac esmis
aramed _ mozrdilis mier am signalebis gar-
(Johnson & Gottlieb, 1981). amas imprintingi ewodeba.
Cevisa da maTze reagirebis unarzec. vis SeuZlia,
imprintingi swrafad xdeba ganviTarebis kriti-
rom winaaRmdegoba gauwios Cvilis Rimils?
kul periodSi da Znelia misi Secvla. imprin-
jon boulbis (John Bowlby, 1973), adamianTa Soris
tingis aseTi avtomaturoba zogjer SeiZleba
mijaWvulobis ganviTarebis gavleniani Teore-
problemuri iyos. eTologma konrad lorencma
tikosis, mixedviT, Cvilebi im individebs ejaW-
(Konrad Lorenz) aCvena, rom adamianis gazrdili
vebian, romlebic Tanmimdevrulad da saTanadod
batis Wukebi adamians miejaWvebian da ara
pasuxoben maT signalebs.
TavianTi saxeobis romelime warmomadgenels.
mijaWvulobis Sefasebis erT-erTi yvelaze
sabednierod, bunebriv pirobebSi batis Wukebi,
gavrcelebuli meTodia meri einsvorsisa (Mary
dabadebisTanave pirvelad, umetesad, sxva batebs
Ainsworth) da misi kolegebis SemuSavebuli
xedaven.
ucnobi situaciis testi (Ainsworth et al., 1978).
adamianis Svili naklebad aris damokidebuli
erT-erT pirvel standartul epizodSi bavSvi
instinqtur mijaWvulobaze, miuxedavad imisa,
saTamaSoebiT savse ucnob oTaxSi SehyavT. dedis
rom dResdReobiT mraval samSobiaro saxlSi
Tandaswrebis pirobebSi bavSvs saSualeba eZleva,
mijaWvulobis ganviTarebis waxalisebas axalSo-
ukeT Seiswavlos oTaxi da iTamaSos. ramdenime
bilis dedis mucelze moTavsebiT cdiloben.
Tavi 11 / adamianis ganviTareba cxovrebis manZilze

wuTis Semdeg oTaxSi ucnobi adamiani Semodis,


esaubreba dedas da uaxlovdeba bavSvs. Semdeg
deda tovebs oTaxs. xanmokle ganSorebis Semdeg
deda oTaxSi brundeba, deda da Svili xvdeba
erTmaneTs da ucnobi gadis. mkvlevrebma aR-
moaCines, rom am testze bavSvebis reaqciebi sam
ZiriTad kategoriad iyofa (Ainsworth et al., 1978):
• myarad mijaWvuli bavSvebi oTaxidan mSoblis
gasvlaze garkveuli distresiT reagireben.
misi dabrunebis Semdeg ki siaxlovisken,
komfortisken da kontaqtisken iswrafvian
da TandaTanobiT ubrundebian TamaSs.

mijaWvuloba (attachment) _ emociuri urTierToba


bavSvsa da masze regularulad mzrunvel
mozrdils Soris.
imprintingi (imprinting) _ daswavlis primitiuli
forma, rodesac axalSobili cxoveli ukan mis-
devs da ejaWveba pirvelive moZrav obieqts,
romelsac xedavs an romlis xmac esmis.
432
• aramyarad mijaWvuli _ ganridebadi bavSvebi maTi aramyarad mijaWvuli Tanatolebi. adreul
indiferentulebi Canan da SeiZleba aqti- wlebSi mijaWvulobis xarisxisa da Semdgomi
urad aaridon Tavi mSobels, an misi ig- qcevis aseTive kavSiri gamovlinda 10 wlis
norireba moaxdinon. bavSvebsa (Urban et al., 1991) da mozardebSi (Weinfield
et al., 1997). es monacemebi gvafiqrebinebs, rom
• aramyarad mijaWvuli _ ambivalenturi/
mijaWvulobis xarisxs, romelic ucnobi situa-
rezistentuli bavSvebi brazdebian da Sfo-
ciebis testiT gamovlinda, namdvilad grZel-
Taven, roca mSobeli oTaxidan gadis; misi
vadiani Sedegebi aqvs. me-17 TavSi vnaxavT, rom
dabrunebisas veRar mSviddebian da ubraz-
mkvlevrebi mijaWvulobis sazomebs mozrdil-
debian da ewinaaRmdegebian mas, Tumca, masTan
Ta sasiyvarulo urTierTobebis prognozirebis-
kontaqtis survilsac gamoxataven.
Tvisac iyeneben.
Cven vnaxeT, rom mijaWvuloba sakmaod mniS-
aSS-is mosaxleobis saSualo fenebis ojaxe-
vnelovania axalgazrda sicocxlisaTvis. sando
bidan Semdgari SerCevevis gamokvlevam aCvena,
mijaWvuloba mozrdilTan, romelic sayrdensa
rom Cvili bavSvebis daaxloebiT 70% myarad
da socialur mxardaWeras sTavazobs bavSvs,
mijaWvulTa kategorias ganekuTvneba, aramyarad
mas prosocialur qcevaTa Seswavlis winapirobas
mijaWvuli bavSvebis daaxloebiT 20% moTavsda
uqmnis. is saSualebas aZlevs bavSvs, iswavlos
ganridebadis kategoriaSi, 10% ki _ rezisten-
gariskva, axal situaciebSi CarTva da Rrma
tulis kategoriaSi. aSS-isgan iseT gansxvavebul
pirovnuli urTierTobebis damyareba. axla ki
qveynebSi, rogoricaa: SvedeTi, israeli, iaponia
vnaxoT, risi gakeTeba SeuZliaT mSoblebs imi-
da CineTi, mijaWvulobis urTierTobebis kros-
saTvis, rom xeli Seuwyon am myari mijaWvulobis
kulturulma kvlevam mijaWvulobis konkretuli
erTob mniSvnelovani grZnobis Camoyalibebas.
tipebis sakmarisad mdgradi prevalireba gamoav-
lina (Van Ijzendoorn & Kroonenberg, 1988). TiToeul
qveyanaSi bavSvebis umetesoba myarad mijaWvulia. mSoblebis mier gamoyenebuli aRzrdis
kulturuli gansxvavebuloba yvelaze metad stilebi da dadgenili qcevis wesebi
arasando, aramyarad mijaWvulobis sxvadasxva
TiToeuli bavSvi sakuTari temperamentis
tipis prioritetulobaze aisaxa. garda amisa,
Sesabamisad iqceva mSoblebTan urTierTobisas:
mkvlevrebma gamoavlines maRali xarisxis SeTan-
mSoblebi, romelTac erTze meti Svili hyavT,
xmebuloba ucnobi situaciebis testiTa da
xSirad aRniSnaven, Tu ramdenad ganxvavdebodnen
bavSvebze da maT dedebze saxlis Cveul garemoSi
maTi Svilebi erTmaneTisgan adreuli asakidanve.
dakvirvebis Sedegebze dayrdnobiT Sedgenil

socialuri ganviTareba cxovrebis manZilze


bavSvis ama Tu im temperamentma mSoblebis
klasifikaciebs Soris (Pederson & Morgan, 1996).
saukeTeso (an uaresi) mcdelobebi SeiZleba mou-
ucnobi situaciebis testis monacemebze
dafuZnebuli kategoriebi prognostulad Rire-
buli aRmoCnda _ maT Zalze zustad SeeZloT
bavSvis Semdgomi qcevis prognozireba mTel
rig situaciebSi. es gansakuTrebiT exeboda im
sazRvars/gamyofs, romelic myarad da aramyarad
mijaWvul bavSvebs erTmaneTisgan mijnavda.
magaliTad, grZelvadianma kvlevebma aCvena, rom
bavSvebi, romlebic 15 Tvis asakSi ucnobi situa-
ciis testSi sando an arasando mijaWvulo-
bisTvis damaxasiaTebel qcevas axorcielebdnen,
skolaSi qcevis mixedviT mkveTrad gansxvav-
debodnen 8-9 wlis asakSi (Bohlin et al., 2000). 15
Tvis asakSi myarad mijaWvuli bavSvebi ufro
popularulebi iyvnen da naklebad SfoTavdnen
sazogadoebaSi TavianTi adgilis gamo, vidre
433
suraTi
11.9
aRzrdis stilebis klasifikacia
aRzrdis stilebis klasificireba ori
ganzomilebis mixedviT SeiZleba, esaa: mom-
Txovneloba _ mSoblis survili, Seas-
rulos sazogadoebis warmomadgenlisa da
am sazogadoebaSi miRebuli normebis
bavSvisTvis gadamcemis roli; gulis-
xmiereba _ mSoblis mier bavSvis indivi-
dualobis aRiareba. avtoritetuli sti-
li yvelaze metad ayalibebs efeqtur
mSobel-Svilis kavSirs.

lodnel Sedegebamde miiyvanos. mkvlevrebi aRia- cirebis SesaZleblobas, riTac xels uwyoben
reben, rom bavSvebis temperamenti da mSoblebis TviTregulaciis unaris ganviTarebas (Gray &
qceva gavlenas axdenen erTmaneTze, rac, Tavis Steinberg, 1999). aseTi avtoritetuli stili yve-
mxriv, bavSvis ganviTarebaze aisaxeba, magaliTad, laze metad ayalibebs efeqtur mSobeli-Svilis
mijaWvulobis xarisxis saxiT: ramdenadac mSob- kavSirs. amis sapirispirod, rogorc mocemulia
lebi zemoqmedeben Tavian Svilebze, imdenad suraTze 11.9, aRzrdis avtoritaruli stilis
Svilebi zemoqmedeben maTze (Collins et al., 2000). SemTxvevaSi mSoblebi Tavisi Svilebisgan dis-
da mainc, temperamentuli sxvaobebis fonze, ciplinirebulobas iTxoven da naklebad uT-
mkvlevrebma daadgines mSoblebis mier gamoyene- moben yuradRebas maT damoukideblobas; momTmeni
uli aRzrdis stili, romelic, Cveulebriv, stilis SemTxvevaSi _ gulisxmierebi arian Svi-
yvelaze met sargebels iZleva. mocemuli stili lebis mimarT, Tumca, ver axerxeben im sazo-
ori ganzomilebis _ momTxovnelobisa da gulis- gadoebrivi wesebis struqturebis swavlebas,
xmierebis _ urTierTkveTis wertilSi mdebareobs romliTac unda icxovron maT; uyuradRebo stili
(Maccoby & Martin, 1983). „momTxovnelobaSi moiaz- ki imiT gamoirCeva, rom mSoblebi arc discip-
Tavi 11 / adamianis ganviTareba cxovrebis manZilze

reba mSoblis survili, Seasrulos sazoga- linirebulobas iTxoven Svilebisgan da arc


doebis warmomadgenlisa da am sazogadoebSi maTi individualurobisadmi iCenen did interess.
miRebuli normebis bavSvisTvis gadamcemis roli, erTnairi aRzrdis zogadi stilis mqone mSob-
gulisxmierebaSi ki _ mSoblis mier bavSvis lebic ki sxvadasxvagvar prioritets aniWeben
individualobis aRiareba~ (Darling & Steinberg, 1993, socializaciis miznebs, romelic mniSvnelovnad
gv. 492). rogorc naCvenebia suraTze 11.9, avtori- miaCniaT TavianTi SvilebiTvis. mSoblebis mier
tetuli mSoblebi saTanado moTxovnebs uyeneben dadgenili qcevis wesebi momdinareobs mkafiod
TavianT Svilebs: isini maTgan moiTxoven qcevis dasaxuli miznebidan (Darling & Steinberg, 1993).
miRebuli normebisadmi Sesatyvisobas, magram aqedan gamomdinare, avtoritetuli mSoblebi,
Tavadac gulisxmierad epyrobian maT _ isini romelTac surT, rom bavSvebma kargad iswavlon
yovelTvis utoveben bavSvebs urTierTobis ini- skolaSi, saxlSi iseT garemos qmnian, sadac
bavSvebi mixvdebian, Tu ratom eswrafvian mSob-
lebi amas. bavSvebi ecdebian, rom kargad iswav-
aRzrdis stili (parenting style) _ meTodi, rom-
liTac mSoblebi zrdian Svilebs; yvelaze efeq- lon skolaSi, radgan isini efeqturad ganawyves
turad iTvleba avtoritetuli stili, romelic am miznisTvis; aCvenes, Tu rogor exmareba
Tanabrad moiazrebs momTxovnelobasa da adamians codna sazogadoebaSi cxovrebisas.
gulisxmierebas. Tumca, vinaidan yvela avtoritetuli mSobeli
mSoblebis mier dadgenili qcevis wesebi (paren- ar aris swavlaze orientirebuli, SeuZlebelia
ting practices) _ konkretuli aRmzrdelobiTi bavSvis saskolo warmatebis prognozireba
qceva, romelic konkretuli aRmzrdelobiTi mxolod mSoblis stilze dayrdnobiT (Steinberg
et al., 1992). mSoblebis zogadi ganwyobebi da maTi
miznebis Sesabamisad yalibdeba.
434
konkretuli qcevebi mniSvnelovania maTi ndeboda, makakebi stimulis gamosakvlevad
Svilebis cxovrebis mimarTulebis gansazRvris- TandaTanobiT bedavdnen „dedisgan~ moSorebas
Tvis. da kvlevis ganaxlebamde isev qsovilisgan
mosiyvarule mozrdilebTan mWidro urTierT- damzadebul „dedasTan~ brundebodnen.
qmedeba bavSvis pirveli nabijia normaluri harlousa da misi kolegebis Semdgomma kvle-
socializaciisa da jansaRi fizikuri ganviTa- vebma aCvena, rom surogat dedasTan Zlieri
rebisken. vinaidan pirveli momvlelisadmi Tav- mijaWvulobis formireba maimunebSi arasakmarisi
dapirveli mijaWvuloba mogvianebiT ganivrcoba iyo jansaRi socialuri ganviTarebisaTvis.
ojaxis sxva wevrebzec, es ukanasknelnic xdebian Tavdapirvelad eqsperimentatorebma ifiqres, rom
bavSvisTvis misabaZi modelebi azrovnebisa da patara makakebi qsovilis surogat dedasTan
qcevis axali meTodebis aTvisebis procesSi. am normalurad viTardebodnen, Tumca, Zalze gans-
adreuli mijaWvulobebidan bavSvebi aviTareben xvavebuli suraTi miiRes, rodesac am pirobebSi
sakuTar moTxovnilebebsa da sxva adamianebis gazrdil mdedr maimunebs Tavad mouwiaT dedis
moTxovnilebebze reagirebis unars. rolis Sesruleba. maimunebs, romelTac adreul
asakSi ar hqondaT sxva maimunebTan urTierTobis
saSualeba, gauWirdaT normaluri socialuri
komforti kontaqtisas da socialuri
da seqsualuri urTierTobebis damyareba moz-
gamocdileba
rdilobaSi.
ras iReben bavSvebi mijaWvulobis kavSiris- primatebis mkvlevarma stefen suomim (Stephen
gan? zigmund froidis da sxva fsiqologebis Suomi, 1999; Champoux et al., 1995) aCvena, rom emo-
Tanaxmad, bavSvebi imitom ejaWvebian mSoblebs, ciurad mowyvladi Cvili makakis mzrunvel deda-
rom isini maT sakvebiT uzrunvelyofen _ akma- ze gaSvileba arsebiTad cvlida mis cxovrebas.
yofileben bavSvis upirveles bazisur moTxov- suomi aRniSnavs, rom maimunebi, romlebsac
nilebas. am mosazrebas mijaWvulobis SimSilis gansakuTrebiT mosiyvarule da mzrunveli dedebi
Teorias uwodeben. es Teoria rom swori iyos, zrdian, maimunTa gundis daCagruli da ukana
bavSvebs keTildReobisTvis saTanadod gamokvebis planze gadaweuli wevrebidan Tamam, komuni-
garda araferi dasWirdebodaT. gavs es simarTles? kabelur mamr maimunebad izrdebian, romlebic
hari harlous (Harry Harlow, 1965) ar sjeroda,
rom SimSilis Teoria xsnida mijaWvulobis
mniSvnelovnebas. am Teoriis Sesamowmeblad man
gamoTqva sakuTari hipoTeza, rom Cvilebi SeiZ-

socialuri ganviTareba cxovrebis manZilze


leba imaTac miejaWvon, visTanac kontaqtisas
komfortulad igrZnoben Tavs (Harlow & Zimmerman,
1958). man makakebi dabadebisTanave moaSora dedebs
da moaTavsa galiebSi, sadac maT ori xelovnuri
„deda~ daxvdaT. erTi maTgani mavTulisgan iyo
damzadebuli, meore ki _ xaoiani qsovilisgan.
harloum aRmoaCina, rom patara makakebma qso-
vilis `dedasTan~ axlos daibudes da cota
dros atarebdnen mavTulis `dedasTan~. es
maSinac ki ase xdeboda, rodesac rZes maT mxo-
lod mavTulis `deda~ aZlevda. rodesac saSiSi
stimuli (magaliTad, dolze mobraxune saTamaSo
daTunia) gamoCndeboda, patara makakebi qso-
vilisgan damzadebul „dedasTan~ garbodnen.
rodesac axali saintereso stimuli gamoC-
komforti kontaqtisas (contact comfort) _ dedasTan
an sxva mzrunvelTan Cvilis fizikuri siaxlo-
vidan momdinare komforti.
435
fsiqologia Cvens cxovrebaSi

ra gavlenas axdens baga-baRi bavSvis ganviTarebaze

rodesac fsiqologebma Cven ukve movxazeT is kon- lobas aZlevda (Burchinal et


pirvelad daiwyes socialuri teqsti, sadac SesaZlebelia al., 1997; Clarke-Stewart, 1991, 1993).
ganviTarebis Seswavla, im pirveli SekiTxvis interpreti- gonebriv ganviTarebas xels
Cvil bavSvTa umravlesoba, reba: Tu bavSvsa da mSobels uwyobs baga-baRebSi saganma-
romelTa qcevasac efuZneboda Soris mijaWvulobas gadam- naTleblo da TamaSis aqtio-
maTi daskvnebi, mTeli dRe- wyveti mniSvneloba aqvs, baTa farTo speqtri, socia-
ebis manZilze dedebTan im- nebismieri movlena (rogori- lur ganviTarebas ki _ so-
yofebodnen TavianT saxlebSi. caa, magaliTad, baga-baRi), ro- cialuri urTierTqmedebebis
Tumca, ukanaskneli ramdenime melic arRvevs am mijaWvulo- farTo arCevani, rasac mok-
aTwleulis manZilze sazo- bas, cudia Tu ara bavSvisTvis? lebulni arian saxlebSi
gadoebis moTxovnebi Seic- am kiTxvaze pasuxia: „yvelafris myofi bavSvebi.
vala da aucilebeli gaxda, gaTvaliswinebiT, ara~ (Scarr, Tumca, arsebobs ori mi-
rom dedebis gacilebiT met 1998). am kiTxvaze pasuxis gasa- zezi, ris gamoc pasuxs „ara~
raodenobas emuSava saxlis cemad, mkvlevrebi, Cveulebriv, unda daematos „yvelafris
gareT. amis Sedegad bevri bav- erTmaneTs adarebdnen saxlSi gaTvaliswinebiT~. pirveli
Svi mravali saaTis da zog- gazrdil da baga-baRSi gaz- isaa, rom bavSvebi gansxvav-
jer TiTqmis mTeli adreuli rdil bavSvebs gonebrivi da debian erTmaneTisgan saxlis
bavSvobis ganmavlobaSi ver socialuri ganviTarebis mixed- gareT zrunvaze reagirebis
ganicdis mSoblebis gavlenas. viT. maT aRmoaCines, rom bav- mixedviT. meore, arsebobs
mkvlevrebma, am cvlilebidan Svebi, romlebic baga-baRebSi mravalgvari baga-baRi. aqedan
gamomdinare, ori SekiTxva atarebdnen dros, xSirad upi- gamomdinare, kargisa da cu-
dasves: (1) ra dadebiT an uar- rates mdgomareobaSi imyo- dis Ziebis nacvlad, mkvlev-
yofiT gavlenas axdens baga- febodnen am parametrebis mi- rebi dainteresdnen imiT, Tu
baRi bavSvis ganviTarebaze? xedviT, pirvel rigSi, imitom, rogori unda iyos xarisxiani
(2) rogori unda iyos opti- rom baga-baRebi maT ganvi- aRzrda konkretuli bavSve-
bisTvis (Zaslow, 1991).
Tavi 11 / adamianis ganviTareba cxovrebis manZilze

maluri baga-baRi? Tarebis ufro met SesaZleb-

momwifebis periodSi erT-erTi pirvelni toveben Tobebis nakleboba gavlenas axdens bavSvis
gunds, raTa Tavad gaikvlion gza da sakuTari fizikur ganviTarebaze da sicocxlis Senar-
adgili daimkvidron axal gundSi. aseTi jva- Cunebazec ki. 1915 wels jon hopkinisis hospi-
redini aRzrda maT im informaciiTa da gadar- talSi eqimma daafiqsira, rom normaluri fizi-
Cenis unar-CvevebiT amaragebs, romelic auci- kuri zrunvis miuxedavad, baltimoris upatrono
lebelia sxva maimunebis mxardaWeris mosapo- bavSvTa saxlebSi moxvedrili bavSvebis 90%
veblad da gundSi maRali socialuri statusis sicocxlis pirvelive wels gardaicvala. mom-
SesanarCuneblad. axla vnaxoT, rogor aris devno ocdaaTi wlis ganmavlobaSi hospita-
SesaZlebeli maimunebze Catarebuli eqsperi- lizirebul bavSvebze Catarebulma kvlevebma
mentebidan miRebuli codnis gamoyeneba, rodesac aCvena, rom normaluri kvebis miuxedavad, bavSvebi
saqme adamianis deprivacias exeba. xSirad avadmyofobdnen respiratoruli infeq-
ciebiT, ucnobi etiologiis cieb-cxelebiT, ver
socialuri deprivacia imatebdnen wonaSi da fiziologiuri mdgo-
mareobis gauaresebis zogadi simptomebi aReniS-
samwuxarod, zogjer sazogadoebebi qmnian nebodaT (Bowlby, 1969; Sherrod et al., 1978). aSS-isa
pirobebs, sadac bavSvebi moklebulni arian da kanadis upatrono bavSvTa saxlebSi myof
kontaqtis komforts. mravalma kvlevam aCvena, mcirewlovan bavSvebze Catarebulma sxva kvlevam
436
rom adreul bavSvobaSi mWidro, Tbili urTier- gamoavlina mwvave emociuri da fizikuri aS-
baga-baRebis eqspertma cxadi gakveTilebi daerTveba damokidebuleba unda Seic-
alison klark-stiuartma (Ali- Tan. valos. pirvel rigSi, ada-
son Clarke-Sewart, 1993) Seajama bavSvebs unda aswav- mianebma unda miiRon arse-
am sakiTxis Sesaxeb arsebuli lidnen socialuri proble- buli realoba da aRiaron,
samecniero literatura da mebis gadawyvetis unar-Cvevebs. rom bavSvebis mzardi rao-
mogvca principebi, romlis garda amisa, klark-stiu- denoba izrdeba baga-baRebSi
mixedviTac unda vixelmZRva- artma SemogvTavaza, rom baga- da, Sesabamisad, sazogadoebam
neloT baga-baRebis xaris- baRis aRmzrdelebs kargi energia am baRebis xarisxis
xianobis gansazRvrisas. qve- mSoblebis Tvisebebic unda gaumjobesebisaken unda war-
moT mocemuli zogierTi re- hqondeT. marTos (Fuller et al., 1996; Scarr et
komendacia bavSvebis fizikur aRmzrdelebi unda pasu- al., 1990). meore, adamianebma
komforts exeba: xobdnen bavSvebis moTxov- Zalisxmeva ar unda daiSuron
baga-baRi fizikurad kom- nilebebs da aqtiurad unda „momuSave dedis~ da Tavad
fortuli da usafrTxo unda iyvnen CarTulni maT saqmia- baga-baRis mimarT araswori
iyos. nobebSi. damokidebulebis dasaZlevad
yovel eqvs an Svid bav- aRmzrdelebi gaumar- (Hoffman, 1989). Tuki fsiqo-
Svze unda iyos, sul mcire, Tleblad ar unda zRudav- logebi gaavrceleben sazo-
erTi aRmzrdeli (meti 3 dnen bavSvebs. gadoebaSi azrs imis Sesaxeb,
wlamde asakis bavSvebisTvis). aRmzrdelebs unda SeeZ- rom baga-baRi bavSvs arana-
danarCeni rekomendaciebi loT bavSvebis individualur irad ar vnebs, aramed, pir-
dRis zrunvis centrebis mu- moTxovnilebebs Soris gan- iqiT, SesaZloa, xelic ki Seu-
Saobis saganmanaTleblo da sxvavebebis danaxva. wyos mis ganviTarebas, mSob-
fsiqologiur aspeqtebs See- Tu es kriteriumebi dak- lebic naklebad inerviu-
xeba. mayofilebulia, baga-baRSi loben imis gamo, rom uwevT
bavSvebs unda hqondeT nebismieri bavSvis miyvana bavSvis baga-baRSi miyvana.
TamaSebis Tavisuflad arCe- SeiZleba, romlis mSoblebi stresis aseTi Semcireba mxo-
vis saSualeba, romelsac saxlis gareT muSaoben. baga- lod gaaumjobesebs bavSvis
drodadro TvalsaCino da baRi marTlac efeqturi rom mTlian fsiqologiur ga-
gaxdes, sazogadoebis zogadi remos.

socialuri ganviTareba cxovrebis manZilze


lilobebi da maRali sikvdilianoba, miuxedavad ma aRniSna, rom gamocdilebaSi hqonda romelime
kargi kvebisa da samedicino momsaxurebisa (Spitz tipis Zaladoba. am jgufidan daaxloebiT 80%-
& Wolf, 1946). s aReniSneboda erTi an meti fsiqiatriuli
socialur ganviTarebaze arasasurveli gare- aSlilobis simptomebi (Silverman et al., 1996).
moc zemoqmedebs. 1-dan 3 wlamde asakis Zaladobis bavSvze Zaladobis SemTxvevebis arseboba
aT msxverplze Catarebulma erT-erTma kvlevam fsiqologebs Zalze mniSvnelovani amocanis
aCvena, rom bavSvebi saTanadod ar reagirebdnen winaSe ayenebs: unda ganisazRvros, rogori Careva
Tanatolis distresze. rodesac erTi bavSvi iqneba bavSvebisTvis saukeTeso. aSS-Si daaxlo-
ganawyenebulia da tiris, Cveulebriv, misi Tana- ebiT 500 aTasi bavSvi da mozardi wamoyvanilia
tolebi wuxdebian da TanaugrZnoben mas, an ojaxidan da mTavrobis mier dafinansebul
Tavadac sevdiandebian. amis sapirispirod, Zala- garkveuli tipis garemoSi cxovrobs (magaliTad,
dobis msxverpli bavSvebi ufro metad reagi- gaSvilebulia, an imyofeba mcire zomis bavSvTa
rebdnen SiSiT, braziTa da fizikuri SetevebiT saxlSi) (Shealy, 1995). rogor ggoniaT, yovelTvis
(Main & George, 1985). sxva kvlevaSi Seiswavles uxariaT bavSvebs, roca moZalade ojaxebs aSo-
kavSiri bavSvobisdroindel fizikur da seqsua- reben? am kiTxvaze pasuxis gacema Zalian rTulia,
lur Zaladobasa da mozrdilobaSi fsiqikuri vinaidan Zaladobis msxverpl bavSvebsac ki
janmrTelobis mdgomareobas Soris. 375 axal- axasiaTebT TavianTi mzrunvelebisadmi mijaW-
gazrda mozrdilisgan Semdgari SerCevidan 11%- vulobis ganviTareba. bavSvebma SeiZleba Sei- 437
narCunon erTguleba sakuTari biologiuri oja- miuTiTebs. ana froidi werda, rom „normaluroba
xisadmi da imedovnebdnen, rom yvelaferi mogvar- mozardobis periodSi TavisTavad aranorma-
deba, Tu ukan daabruneben (Poulin, 1985). swored luria~ (1958, p. 275).
amitom dResdReobiT bevri mkvlevari cdilobs kulturuli anTropologiis ori pioneri
Carevis iseTi programebis SemuSavebas, raTa margaret midi (Margaret Mead, 1928) da ruT
moxerxdes ojaxis SenarCuneba da bavSvis ojaxSi benediqti (Ruth Benedict, 1938) Tvlidnen, rom
dabruneba im garemoebebis Secvlis gziT, „qariSxlisa da stresis~ Teoria gamousadegaria
romlebic iwveven Zaladobas (Gillespie et al., 1995; mravali aradasavluri kulturisaTvis. maT
Skibinski, 1995). aRweres kulturebi, sadac bavSvebi TandaTa-
am TavSi vnaxeT, Tu ra gavlenas axdens nobiT, yovelgvari araprognozirebadi stresuli
bavSvobis gamocdileba Semdgom socialur ganvi- gardamavali periodisa da vnebaTaRelvis gareSe,
Tarebaze. axla ki gadavinacvloT cxovrebis mozrdilebisTvis Cveul ufro da ufro met
Semdgom periodis _ mozardobis ganxilvaze. pasuxismgeblobebs iReben sakuTar Tavze. mxo-
lod mas Semdeg daiwyes fsiqologebma vnebaTa-
Relvis Teoriis eWvqveS dayeneba, rac dasavluri
socialuri ganviTareba kulturis mozardebis farTomasStabiani kvle-
mozardobaSi vebi Catarda. am kvlevebis Sedegebi adasturebda
am Tavis dasawyisSi mozardobisas mimdinare Semdegs: _ mozardTa mcire raodenoba Tu ga-
fizikuri da kognituri cvlilebebis Sesaxeb nicdis im Sinagan mRelvarebasa da araprogno-
visaubreT. winamdebare qveTavSi vnaxavT, rom es zirebad qcevas, romelTac maT miaweren (Offer &
cvlilebebi fonad edeba socialur gamocdi- Schonert-Reichl, 1992). cxrilSi 11.6 mocemulia 20
lebas. vinaidan individma ukve miaRwia fizikuri aTasze meti mozardis fsiqologiuri adaptaciis
da gonebrivi simwifis garkveul dones, mis kvlevis ZiriTadi Sedegebi (Offer et al., 1981a).
winaSe axali socialuri da pirovnuli prob- samwuxarod, im mozardebs, romlebic Znelad
lemebi dgeba. pirvel rigSi, ganvixilavT, zoga- eguebian cvalebad pirobebs, mosalodnelia, rom
dad, mozardobis gamocdilebas da Semdeg ki _ mogvianebiT, mozrdilobaSic axasiaTebdeT
mozardis cvalebad socialur samyaros. aseTive sirTuleebi (Offer et al., 1998; Stattin &
Magnusson, 1996). ganvixiloT gamokvleva, ro-
Tavi 11 / adamianis ganviTareba cxovrebis manZilze

melmac aCvena Zlieri kavSiri mozardTa qceviT


mozardoba problemebsa da mozrdilobaSi ganxorcielebul
mozardoba tradiciulad ganixileboda, ro- kriminalur qcevas Soris.
gorc cxovrebis mSfoTvare periodi, romelic
ganwyobilebis ukiduresi cvlilebebiTa da
cxrili
11.6
rTuli, araprognozirebadi qceviT – „qariS-
xliTa da stresiT~ _ xasiaTdeba. es mosazreba
normaluri mozardis fsiqologiuri me
me-19 saukunis dasasrulisa da me-20 saukunis mozardTa procenti,
debuleba romelic eTanxmeba
dasawyisis romantikos mwerlebTanac, maT Soris
TiToeul debulebas
goeTesTanac, gvxvdeba. mozardobis „qariSxliTa
da stresiT~ Teorias intensiurad icavda j. normalur pirobebSi Tavs
mSvidad vgrZnob. 91
stenli holi (G. Stenley Hall) _ Tanamedrove epoqis
siamovnebas viReb cxovre-
pirveli fsiqologi, romelic dawvrilebiT bisagan. 90
werda mozardebis ganviTarebaze (1904). holis Cveulebriv, Tavs vakon-
troleb. 90
Semdeg am mosazrebis ZiriTadi damcvelebi iyvnen
fsiqoanalizis Teoretikosebi, romlebic froi- Tavs janmrTelad da
86
Zlierad vgrZnob.
dis tradiciis farglebSi muSaobdnen (maga-
ZiriTadad, bednieri var. 85
liTad, Blos, 1965; Freud, 1946, 1958). zogierTi maT-
kargi xumroba maSinac
gani amtkicebda, rom aseTi vnebaTa qariSxali maniWebs siamovnebas, roca
mozardobis ara mxolod normaluri nawilia, sevdiani, mowyenili var. 83

438 aramed misi ararseboba ganviTarebis Seferxebaze


saidan
viciT

mozardTa agresiulobis Sedegebi


farTomasStabian longitudur kvlevaSi
10-13 wlis mozardebs Seiswavlidnen, rom-
lebic SvedeTis tipuri qalaqis skolaSi
swavlobdnen. maT yofaqcevis daxasiaTebasa
(maswavleblebis daxasiaTebebis mixedviT)
da biologiur funqcionirebas adarebdnen
maT mier cxovrebis Semdgom periodSi (18-
26 wlis asakSi) kriminaluri qcevis, an
sxva saxis antisocialuri qmedebebis
ganxorcielebis albaTobas. im biWebTan,
romlebic adreul agresiulobasa da
suraTi
11.10
mousvenrobas (hiperaqtiurobas) avlendnen,
gacilebiT metad iyo mosalodneli iseT mozardobis agresiuloba da
mozrdilad Camoyalibeba, romelic sis-
mozrdilobis kriminaluri qceva
xlis samarTlis danaSauls Caidenda. gar- grafikze mocemulia individTa raodenoba,
romelTac 13 wlis asakSi agresiulobis sxva-
da amisa, adreuli adaptaciis problemebis
dasxva dones miaRwies da maT mier 18-26 wlis
ufro mZime paternebi korelirebda adap- asakSi kriminaluri qcevis Cadenis procenti.
taciis iseT problemebTan, rogoricaa lo- kriminaluri qceva seriozulad iqna miCneu-
Toba da fsiqiatriuli zedamxedvelobis li, Tu Sesabamisi samarTlebrivi sanqcia Sve-
deTis kanonebis mixedviT, sul mcire, erTi
qveS yofna. suraTi 11.10 gviCvenebs, Tu
TviT Tavisuflebis aRkveTas gulisxmobda.
ramdenad ukavSirdeba adreuli agresiu-
loba mozrdilis kriminalur qcevas
(Magnusson, 1987; Magnusson & Bergman, 1990). rebis rolebis Secvlaze fokusirdebian (Bukowski
et al., 1998; Paikoff, 1991). ukve vnaxeT, rom mozr-
dilebisadmi mijaWvuloba dabadebis Semdeg ma-
aqedan gamomdinare, mozardTa problemebi ar leve yalibdeba. aseve, bavSvebs adreuli asakidan
unda miewerebodes „qariSxlisa da stresis~
hyavT megobrebi. mozardoba pirveli periodia,

socialuri ganviTareba cxovrebis manZilze


miTs; es ar iqneboda swori. imis gaTvaliswi-
rodesac Tanatolebi ecilebian mSoblebs
nebiT, rom mozardebi suicidis maRali riskiT
pirovnebis ganwyobebisa da qcevebis formirebaSi.
xasiaTdebian, yvelam, vinc urTierTobs aseT
TanatolebTan urTierTobis procesSi mozardebi
mozardebTan, gulwrfeli yuradReba unda
TandaTanobiT sazRvraven TavianTi ganviTa-
miaqcios maT (Garland & Zigler, 1993).
rebadi identobebis socialur komponents _
mozardobis zogadi gamocdilebis ganxilvis
sazRvraven, rogor adamianebad surT yofna da
Semdeg gadavideT ufro konkretul sakiTxze –
rogori urTierTobebi surT, rom hqondeT (Berndt,
rogor mimdinareobs mozardobisas identobis
1992; Hartup, 1996). amitom mozardebi da maTi
(pirovnuli individualurobis) formireba. cxov-
megobrebi xSirad mWidrod Sekrul jgufebs
rebis ciklis eriksoniseul TeoriaSi mozar-
qmnian, magaliTad, rodesac saqme exeba narko-
dobis ZiriTadi amocanaa namdvili identobis
tikebis miRebas (Dinges & Oetting, 1993).
aRmoCena. Cven vnaxavT, Tu ra gavlenas axdens
vinaidan mozardobaSi Tanatolebis jgufi
socialuri urTierTobebi da momavlis miznebi
socialuri mxardaWeris mzardi mniSvnelovnebis
identobis gancdis formirebaSi.
wyarod iqceva, matulobs maTgan SesaZlo
uaryofiT gamowveuli SfoTvac. amis Sedegad
socialuri urTierTobebi viTardeba Tanatolebis faseulobebisadmi da
mozardTa socialuri ganviTarebis kvlevebSi qcevebisadmi damyoloba _ Tanatolebis zewola,
ojaxisa (an mozardze mzrunvelisa) da megob- romlisac ase eSiniaT mSoblebs da romelic 439
Tavis piks daaxloebiT 12-13 wlis asakSi aRwevs saidan
(Brown, 1989). Tanatolebis mxridan zewolis viciT
SesaZleblobis gamo, mSoblebi xSirad ganicdian,
rom maT konkurencia unda gauwion sakuTari mozardisa da mSoblebis konfliqtebi
Svilis megobrebs, raTa daicvan isini saziano hon-kongSi
ganwyobebisa da qcevebis ganviTarebisgan. Tumca, erTnairia Tu ara sxvadasxva kulturaSi
simarTlesTan ufro axlos dgas is faqti, rom mozardebis konfliqtebi mSoblebTan?
zogadad, mozardebi, cxovrebiseuli gamoc- mkvlevrebi hon-kongSi mcxovrebi Cineli
dilebis sxvadasxva kategoriis Sesaxeb saubroben mozardebis konfliqtebiT dainteresdnen,
mSoblebTan da TanatolebTan. magaliTad, vinaidan dasavlur kulturebTan SedarebiT,
mozardebi miuTiTeben, rom maT skolaSi miR- Cinuri kultura nakleb aqcents akeTebs
weuli warmatebebis ganxilva gansakuTrebiT avtonomiurobaze (Semdgom TavebSi ufro
urCevniaT mSoblebTan da ara _ megobrebTan, dawvrilebiT visaubrebT kulturul gan-
Tumca, megobrebTan gacilebiT meti xalisiT sxvavebebze). meSvide, mecxre da meTormete
saubroben paemanze momxdar ambebsa da seqsze, klaselebs sTxoves, SeedginaT mSoblebTan
vidre _ mSoblebTan (Youniss & Smollar, 1985). amrigad, arsebuli maTTvis aqtualuri konfliqtebis
Tavi 11 / adamianis ganviTareba cxovrebis manZilze

mSoblebma, romelTac surT sakuTari Svilebis sia da ganesazRvraT maTi simwvave da


megobrebTan „Sejibri~ garkveul sferoebSi, unda sixSire. maT, aseve, sTxoves, gaemarTlebinaT
gamoZebnon saSualebebi, romliTac sakuTar TavianTi qceva konfliqtur situaciaSi:
mozard Svilebs „megobrebis~ Temebze aalapa- „ratom fiqrobT, rom SegiZliaT amis
rakeben. gakeTeba (an argakeTeba)~? Cineli mozar-
garda amisa, mSoblebisa da maTi mozardi debisTvis Cveuli iyo saSualo sixSirisa
Svilebis urTierToba, romelSic mSobeli erTad- da simwvavis konfliqtebi, ZiriTadad,
erTi da upirobo avtoritetia, unda gadaizardos dedebTan, iseTi yoveldRiuri sakiTxebis
iseT urTierTobaSi, romelSic mozards keTil- Taobaze, rogoricaa telefoniT laparaki
gonierad eZleva damoukidebloba, anu avtonomia da televizoris yureba. amasTanave, maT
mniSvnelovani gadawyvetilebebis miRebisas (Allen mier poziciis gamarTleba, ZiriTadad,
& Land, 1999; Holmbeck & O’Donnell, 1991). aseTi asaxavda damoukideblobis damkvidrebis
gadasvla Zneli iqneba im mSoblebisTvis, rom- moTxovnilebas an sakuTari individualu-
lebic, miuxedavad imisa, rom aRiareben maTi robis gamokveTis mcdelobas sakuTari gada-
Svilis mozrdil adamianad Camoyalibebas da wyvetilebebis miRebis saSualebiT. amgva-
saSualebas aZleven mas, rom maTgan gansxvavebuli rad, im kulturebSic ki, sadac naklebad
mosazrebebi hqondes, mainc iZlevian araswori aris aqcentirebuli mozardTa avtonomia,
nabijebis gadadgmis _ araswori gadawyveti- mSoblebsa da mozardebs Soris kon-
lebebis miRebis uflebas, ramac SeiZleba arasa- fliqtebi xSirad mainc individualurobis
surveli gavlena iqonios mis momavalze. damkvidrebis survilis irgvliv fokusir-
deba (Yau & Smetana, 1996).
440
winamdebare gamokvleva ganamtkicebs mosazre- momatebasTan erTad: _ jer ganaTleba unda
bas imis Taobaze, rom mozardobis periodSi miiRon, Semdeg profesias unda daeuflon, bolos
Svilisa da mSoblis urTierToba maSin icvleba, ki ojaxi unda Seqmnan. TiToeul dasaxelebul
rodesac Svili ufro naklebad xdeba damo- etapze miznebis formireba genderuli rolebis,
kidebuli mSoblebis avtoritetze. miuxedavad ojaxuri garemosa da arsebuli resursebis
imisa, rom mozardobis wlebSi, garkveulwilad, gaTvaliswinebiT xdeba.
icvleba megobrebTan damokidebuleba (Shulman, cxadia, yvela mozardi erTsa da imaves ar
1993), es cvlilebebi mozardebis erTmaneTze elodeba momavlisgan. mkvlevrebma Seiswavles
damokidebulebis momatebas ufro asaxavs, vidre is socialuri da pirovnuli procesebi, rom-
urTierTobaSi (Tanasworuflebianobis Tvalsaz- liTac SesaZlebelia ganisazRvros, Tu rogor
risiT) poziciebis cvlilebas. amrigad, mSobeli- isaxaven mozardebi miznebs.
Svilis urTierTobaSi konfliqtis ufro meti
potencialia Cadebuli, vidre _ Tanatolebis
saidan
urTierTobaSi.
identobis ganviTareba, saboloo jamSi, mozar- viciT
disagan iseTi damoukidebeli Sexedulebebisa
miswrafebebisa da molodinebis
da prioritetebis Camoyalibebas iTxovs, romel-
socialuri konteqsti
Sic gaTvaliswinebul iqneba mSoblebisa da
Tanatolebis poziciebi, Tumca, ar iqneba maTi mkvlevrebis jgufma Seiswavla mcire
ubralo asaxva. mTavaria, rom mozardma garemoSi da saSualoSemosavliani ojaxebidan gamo-
socialuri mxardaWeris stabiluri wyaro suli biWebis profesiuli miswrafebebi
ipovos (Bacher et al., 1997; Fuligni, 1997). amgvari so- da molodinebi. miswrafebebi gulisxmobda
cialuri mxardaWera mas momavlis dagegmvis imas, Tu ra samuSaos airCevdnen biWebi
saSualebas miscems. swored am sakiTxs ganvi- „nebismieri samuSaos arCeva rom SeeZloT~,
xilavT qvemoT. roca gaizrdebian; molodinebi ki _ iseT
samuSaos, romelsac „savaraudod miiReben~,
roca gaizrdebian. kvlevaSi monawileob-
momavlis miznebi
dnen Raribi da mdidari ubnebis skolebis
mozardoba aris periodi, rodesac individma meore, meoTxe, meeqvse da merveklaselebi.
seriozulad unda gasces pasuxi maradiul suraTi 11.11 gviCvenebs miswrafebebsa da
SekiTxvas: „vin unda iyo, roca gaizrdebi?~ molodinebs iseTi saqmianobebis mimarT,

socialuri ganviTareba cxovrebis manZilze


albaT, gaxsovT, rom es Tavi 16 wlis biWis romelic ar gulisxobs fizikur Sromas
fiqriT daviwyeT imis Taobaze, Tu ra eloda (magaliTad, mosamarTle an eqimi). Tumca,
mas momavalSi, warsulidan gamomdinare. kiTxva ar aris gasakviri, rom Raribi ubnebis
„vin unda iyo~? TavisTavad asaxavs gavrcelebul bavSvebs naklebi molodinebi hqondaT.
daSvebas, rom individebis identobas, nawi- yuradReba miaqcieT, rom am asakSi maT
lobriv, maTi miznebi ganamtkicebs. momavali miswrafebebis maCvenebelic dabali hqon-
profesiis arCeva, magaliTad, identobis formi- daT. sxva sityvebiT rom vTqvaT, Raribi
rebis ZiriTad sakiTxebs moicavs: esaa individis ubnebidan gamosul bavSvebs azradac ki
SesaZleblobebisa da interesebis Sefaseba, ar mosdiodaT iseT samuSaoze ocneba, rom-
realuri alternativebis moazrebisa da arCevanis lis miRebis SesaZleblobaSi ar iyvnen
gakeTebis da misi realurad ganxorcielebis darwmunebulni (Cook et al., 1996).
unari. mozardebs sakuTari momavali piradi da
sazogadoebrivi TvalsazrisiT afiqrebs. isini cxadia, Tu mozardebs ar aqvT miswrafeba
Relaven rogorc sakuTari saqmianobisa da samuSaosadmi, isini verc miiReben mas. ra unda
ojaxis, ise _ ekonomikuri kolafsis globaluri gakeTdes Raribi ubnebidan gamosuli bavSvebis
safrTxis, an birTvuli omis gamo (Nurmi, 1991). miswrafebebisa da molodinebis Sesacvlelad?
garda amisa, mozardebi mZafrad SeigrZnoben, am kvlevis Sedegebi gvafiqrebinebs, rom bavSvebis
Tu rogor unda ganviTardes maTi cxovreba asakis molodinebze gavlenas axdenda maTi molodini 441
suraTi
11.11
profesiuli miswrafebebi da
molodinebi
Raribi da saSualo Semosavlis mqone
ojaxebidan gamosul biWebs hkiTxes,
Tu rogor samuSaos isurvebdnen isi-
ni momavalSi yvelaze metad (miswrafe-
bebi) da, maTi azriT, rogor samuSaos
iSovidnen (molodinebi) realurad.
Sedegebis mixedviT, Raribi ojaxebidan
gamosul biWebs ara mxolod mokrZa-
lebuli molodinebi, aramed nakle-
bad ambiciuri miswrafebebic aqvT.

ganaTlebasTan dakavSirebiT, anu molodini cemis moTxovnilebaSi gadaizrdeba. sxva


imisa, Tu ramdenad hqondaT saganmanaTleblo Teoretikosebi am moTxovnilebebs afiliaciis
sarbielze winsvlis unari. Sesabamisad, Raribi an socialuri miRebis da miRwevis an kompeten-
ubnebidan gamosuli bavSvebis mier momavlis turobis moTxovnilebas uwodeben. yvela es
aRqmis Secvla, saboloo jamSi, saganmanaTleblo Teoria iziarebs mosazrebas imis Sesaxeb, rom
reformas saWiroebs, romelic SesaZleblobas mozrdiloba aris periodi, rodesac gansakuT-
miscems yvela moswavles, irwmunos swavlis rebulad mniSvnelovania socialuri urTierTo-
mniSvneloba da Sedegianoba. bebi da pirovnuli miRwevebi.
mozardobis dasasruls arCeulma miznebma _
intimuroba
Tavi 11 / adamianis ganviTareba cxovrebis manZilze

rogori ganaTleba miiRos da ra profesias


daeuflos _ SeiZleba arsebiTi gavlena moax- eriksoni intimurobas aRwerda, rogorc meore
dinos mozardis momavalze. Tumca, identobis adamianisadmi srul emociur, seqsualur da
yvela aspeqtis msgavsad, miznebis dasaxvis moralur ndobas. intimurobisTvis, romelic
gaazreba ukeTesi iqneba cxovrebis mTliani SeiZleba axasiaTebdes rogorc megobrul, ise
ciklis konteqstSi. mozardobisas miRweuli _ sasiyvarulo urTierTobebs, aucilebelia gax-
warmatebebi safuZvels umzadebs mozrdili sniloba, gambedaoba, eTikuri Zala da, Cveu-
adamianis ganviTarebas. lebriv, meore adamianis survilebisadmi gar-
kveuli damyoloba. kvlevebi adasturebs erik-
sonis hipoTezas imis Taobaze, rom socialuri
socialuri ganviTareba intimuroba fsiqologiuri keTildReobis gan-
mozrdilobaSi cdis winapirobaa mTeli mozrdili cxovrebis
manZilze (Ishii-Kuntz, 1990). suraTi 11.12 gviCvenebs,
eriksonma mozrdilobis periodisTvis ori rom am dros ojaxis wevrebTan da megobrebTan
mTavari amocana dasaxa: intimuroba da produq- urTierToba periodulad anacvlebs erTmaneTs,
tuloba. froidma gansazRvra zrdasrulobis rac adamianis mier sakuTari keTildReobis
moTxovnilebebi _ Lieben und Arbeiten _ siyvaruli sakmaod mdgrad gancdas ganapirobebs. mxardaWe-
da samuSao. abraham masloum (1968, 1970) cxovrebis
am periodis moTxovnilebebi aRwera, rogorc intimuroba (intimacy) _ meore adamianisadmi sru-
siyvaruli da mikuTvnebuloba, romelic dak- lad _ emociurad, seqsualurad da moralurad
442 mayofilebis SemTxvevaSi warmatebisa da pativis- _ mindobis unari.
suraTi
11.12

socialuri urTierTobe-
bis gavlena keTildRe-
obaze
mTeli cxovrebis manZilze oja-
xis wevrebTan da megobrebTan ur-
TierToba periodulad anacvlebs
erTmaneTs, rac ganapirobebs ada-
mianTa mier sakuTari keTildReo-
bis sakmaod mdgrad gancdas.

ris am wyaroebis urTierTmonacvleoba, nawi- da inarCuneben xangrZliv urTierTobebs homoseq-


lobriv, asaxavs TiToeul asakobriv periodTan sualuri wyvilebi (James & Murphy, 1998). gamokvle-
dakavSirebul mniSvnelovan cxovrebiseul vebis Tanaxmad, heteroseqsualTa da homo-
movlenebs. vnaxoT, ra kavSirebia es. seqsualTa urTierTobebis SenarCunebis stra-
axalgazrdoba aris periodi, rodesac mravali tegiebi sakmaod msgavsia: orive tipis wyvilebi,
adamiani qmnis ojaxs, an sxva saxis stabilur magaliTad, siaxlovis SenarCunebas funqciebis
urTierTobebs amyarebs. Sesabamisad, jgufi, ganawilebiTa da erToblivi saqmianobiT cdilo-
romelsac ojaxi hqvia, farTovdeba. istoriulad, ben (Haas & Stafford, 1998). Tumca, maTdami arakeTil-
mozrdilTa urTierTobebisa da ojaxebis kvle- ganwyobili sazogadoebisTvis winaaRmdegobis
vebis umravlesoba fokusirebuli iyo `standar- gasawevad, homoseqsualur wyvilebs mTeli rigi
tul~ konfiguraciaze: deda, mama da bavSvebiT damatebiTi zomebis miReba uwevT, magaliTad,
savse saxli. Tumca, vinaidan adamianebis ojaxebis sazogadoebaSi yofnisas sakuTari urTierTobis
realoba icvleba, mkvlevrebi Seecadnen, dafarva. zogierT heteroseqsualur wyvilsac
aReweraT da SeeswavlaT am cvlilebis Sedegebi mudmivad uwevs dausrulebeli dabrkolebebis
(Mason et al., 1998). magaliTad, dResdReobiT gadalaxva sazogadoebis mxridan aRiarebis

socialuri ganviTareba cxovrebis manZilze


kvlevebi fokusirdeba imaze, Tu rogor amyareben mosapoveblad. gamokvlevebi aCvenebs, rom
intereTnikuri wyvilebic awydebian crurwmenebs,
rac uaryofiTad moqmedebs da amcirebs xan-
grZlivi urTierTobebis SenarCunebis SesaZleb-
lobas (Chan & Wethington, 1998; Wilson & Jacobson,
1995).
TiToeuli saxis aseTi urTierToba zrdis
ojaxis rols zrdasruli adamianebis socialur
cxovrebaSi. ojaxi maSinac farTovdeba, rodesac
wyvili Tavis cxovrebaSi bavSvebis CarTvas
gadawyvets. SeiZleba gagikvirdeT, magram bavSvis
dabadebam, SesaZloa, safrTxe Seuqmnas wyvilis
bednierebas. ratom unda iyos ase? mkvlevrebi
daakvirdnen, Tu rogor icvlebian qalebi da
mamakacebi bavSvis gaCenis Semdeg da rogor
iReben mSoblis rols (Cowan & Cowan, 1998, 2000).
warsulisgan gansxvavebiT, Tanamedrove dasavlur
sazogadoebaSi qorwineba, xSir SemTxvevaSi, 443
qalisa da mamakacis Tanasworobis princips qorwinebis SenarCunebis Sedegebi qalisTvis
efuZneba. Tumca, bavSvis dabadebam qals da mama- ufro mZimea, vidre mamakacisTvis.
kacs ufro tradiciuli genderuli rolebis
Sesrulebisken SeiZleba ubiZgos. cols SeiZleba
saidan
zedmet tvirTad daawves bavSvis movla, qmars ki
_ gazrdili ojaxis materialuri uzrunvelyo- viciT
fa. sabolood, Sedegi SeiZleba is iyos, rom
cudi qorwinebis Sedegebi
bavSvis dabadebis Semdeg qorwineba arc ise sasi-
amovno aRmoCndes orive meuRlisTvis (Cowan et mkvlevrebma Seiswavles 82 Suaxnis wyvi-
al., 1985). miuxedavad imisa, rom naklebad aris li (sadac ufrosi meuRle 40-50 wlis
nakvlevi (orive sqesis) homoseqsualuri wyvi- iyo), romlebic, sul mcire, 15 wlis daqor-
lebi, romlebic bavSvebs zrdian, arsebuli mona- winebulni iyvnen da 74 asakovani wyvili
cemebis mixedviT, rogorc mosalodnelia, maT (sadac ufrosi meuRle 60-70 wlis iyo),
naklebad awuxebT genderuli rolebis ganawi- romlebic, sul mcire, 35 wlis daqor-
lebis sakiTxi mSoblis funqciebTan mimarTebaSi winebulni iyvnen. TiToeuli asakobrivi
da, Sesabamisad, naklebad aisaxeba kidec es maT jgufi or jgufad daiyo: qorwinebiT
urTierTobaze. kmayofilni da qorwinebiT ukmayofiloni.
bevri heteroseqsualuri wyvilisaTvis qorwi- mkvlevrebma Seiswavles maTi fsiqikuri
nebiT kmayofileba mcirdeba konfliqtebis gamo, da fizikuri janmrTelobis mdgomareoba.
rodesac Svili an Svilebi mozardobis peri- kvlevam aCvena, rom qorwinebiT kmayo-
odSi imyofebian. kulturuli stereotipebis fileba didad ar zemoqmedebda mamakacebze,
miuxedavad, mSoblebi xSirad mouTmenlad Tumca, qalebis SemTxvevaSi fizikuri da
elodebian, rodesac umcrosi Svilic wava sax- fsiqikuri janmrTeloba SedarebiT gauare-
lidan da isini „cariel budeSi~ darCebian sebuli iyo qorwinebiT ukmayofiloTa
(Lowenthal & Chiriboga, 1972). mSoblebi yvelaze met jgufSi (Levenson et al., 1985).
siamovnebasa da sixaruls maSin iReben Svileb-
Tan urTierTobiT, rodesac isini erT WerqveS ratom aisaxeba cudi qorwineba ufro metad
aRar cxovroben (Levenson et al., 1993). xom ar qalebze? mkvlevrebi varaudoben, rom qalebi
Tavi 11 / adamianis ganviTareba cxovrebis manZilze

gadaifiqreT bavSvebis gaCena? imedia, ara. Cveni ufro metad iReben sakuTar Tavze arajansaRi
mizani, rogorc yovelTvis, im gamokvlevebis qorwinebis gaumjobesebaze pasuxismgeblobas,
Sedegebis Tqvenamde motanaa, romelic Tqveni maSin, roca mamakacebi konfliqtidan ganze
sakuTari cxovrebis mosalodneli paternebis gadgomas amjobineben. rogorc me-13 TavSi vnaxavT,
codnasa da interpretirebaSi dagexmarebaT. Tqven mudmivi winaaRmdegobiT gamowveulma stresma
SegiZliaT gaiazroT, Tu ra nabijebis gadadgma SeiZleba seriozuli ziani miayenos janmrTe-
SegiZliaT, raTa sanatrelma Svilma ar dagingri- lobas. amasTan, yuradReba miaqcieT, rom qalebTan
oT siamovneba, romelsac urTierTobiT iRebT. ufro metia albaToba imisa, rom meuRleze
Tuki, zogadad, qorwineba ufro metad didxans icxovron, vidre mamakacTan. xSirad es
bednieri xdeba, rodesac col-qmari gviani niSnavs, rom maT unda gaiaron ori periodi –
zrdasrulobis periodis miaRwevs, yvelam unda arajanmrTel moxucebul qmarze zrunvis da
ecados qorwinebis SenarCunebas am dromde? glovisa da finansuri arastabilurobis (Carsten-
mkvlevrebs surT, rom Tavidanve SeeZloT imis sen & Pasupathi., 1993). mozrdilTa ganviTarebis
garkveva, Tu romeli wyvili ar ewyoba erTmaneTs, sxva sakiTxebis msgavsad, mkvlevrebi mxolod
magaliTad, urTierTobis Camoyalibebuli axla iwyeben xandazmulobaSi siaxlovis im
paternebis mixedviT, da romel wyvilebs SeuZ- Taviseburebebis kvlevas, rac homoseqsualur
liaT im or mesamedSi moxvedrisTvis Tavis da sxva aranormatiul urTierTobebs axasiaTebs.
arideba, romelic dResdReobiT ganqorwinebiT meuRlis an partnioris gardacvalebaze msje-
mTavrdeba (Gottman, 1994; Karney & Bradbury 1995). lobisas isev mivediT erT-erT mizezamde, rom-
Tumca, erTi ram cxadia: aradamakmayofilebeli liTac garSemomyofebTan urTierTobis aqcenti
444
cxovrebis bolosken ojaxidan megobrebze gadai- leblobas aZlevs, rac ganvlili siymawvilis
nacvlebs (ix. suraTi 11.12). moxucebulobaze bunebrivi nostalgiis anazRaurebaa.
stereotipuli mosazrebis mixedviT, xnovani
adamianebi ufro metad ganmartoebulebi xdebian. saidan
miuxedavad imisa, rom isini SeiZleba marTlac
mcire raodenobis adamianebTan urTierTobdnen, viciT
am urTierTobaTa buneba ise icvleba, rom sru-
cxovrebis Sedegebi da qmnadoba
liad akmayofilebs intimurobis moTxovnilebas.
am tendencias kargad asaxavs seleqciuri XX saukunis ocdaaTiani wlebidan
socialuri urTierTobebis Teoria, romlis jorj vailantma (George Vaillant) inter-
mixedviTac, asakis momatebasTan erTad adamianebi viuirebisa da dakvirvebis meTodiT Seis-
ufro seleqciurebi (SerCeviTni) xdebian im wavla 95 uaRresad inteleqtualuri mama-
socialuri partniorebis arCevisas, vinc maT kacis pirovnuli ganviTareba kolejis dam-
emociur moTxovnilebebs akamyofilebs. laura Tavrebidan 30 wlis ganmavlobaSi. droTa
karstensenis (Laura Carstensen, 1991, 1998) mixedviT, ganmavlobaSi mravalma maTganma udidesi
SerCeviTi urTierToba, SesaZloa, emociuri cvlilebebi ganicada da maTi gviandeli
gamocdilebis regulirebisa da fizikuri qceva xSirad sruliad gansxvavdeboda
energiis dazogvis praqtikuli saSualeba iyos. kolejSi yofnis dros Cveuli qcevisgan.
xandazmulebi aqtiurad arian CarTulni zo- interviu moicavda kiTxvebs fizikuri jan-
gierTi adamianis, kerZod, ojaxis wevrebisa da mrTelobis, socialuri urTierTobebis da
didi xnis megobrebis cxovrebaSi. samsaxurebrivi miRwevebis Sesaxeb. 30wli-
modiT, es qveTavi imave mosazrebiT davas- ani periodis dasrulebis Semdeg SearCies
ruloT, romliTac daviwyeT: socialuri in- da erTmaneTs Seadares saukeTeso da uaresi
timuroba, anu siaxlove fsiqologiuri keTil- Sedegebis mqone mamakacTa 30-30 kaciani
dReobis winapirobas warmoadgens. gadamwyveti ori jgufi (ix. cxrili 11.7). saukeTeso
mniSvneloba aqvs socialuri urTierTobebis miRwevebis mqone mamakacebi cxovrebis Sua
xarisxs da ara raodenobas. xanSi SesvlasTan periodSi dakavebulni iyvnen qmnadobis
erTad, adamianebi intimurobis moTxovnilebis amocanebiT, iRebdnen ra sxvebze pasuxis-
dacvas iseTi adamianebis arCeviT cdiloben, mgeblobas da garkveuli wvlili Seh-
romlebic saukeTesod SeZleben emociuri mxar- qondaT sazogadoebis ganviTarebaSi. maTi
daWeris uzrunvelyofas. pirovnuli momwifebuloba maTi Svilebis

socialuri ganviTareba cxovrebis manZilze


axla ganvixiloT mozrdilis ganviTarebis ganviTarebasac ukavSirdeboda – pirovnu-
lad metad momwifebul mamebs ukeT SeeZ-
meore aspeqti _ qmnadoba.
loT TavianTi SvilebisTvis gare samya-
rosTan adaptaciaSi saTanado daxmarebis
qmnadoba gaweva (Vaillant, 1997).
adamianebs, romlebmac intimuri urTierTo-
bebis myari safuZveli Seqmnes, ufro metad seleqciuri socialuri urTierTobebis Teoria
SeuZliaT yuradRebis warmarTva qmnadobaze, rac, (selective social interaction theory) _ mosazreba, rom-
sakuTari Tavis garda, ojaxis, samsaxuris, sazo- lis mixedviTac, asakis matebasTan erTad ada-
gadoebis Tu momavali Taobebis interesebisTvis mianebi ufro seleqciurebi (SerCeviTni) xdebian
im socialuri partniorebis arCevisas, vinc
moRvaweobas da maTze zrunvas gulisxmobs.
maT emociur moTxovnilebebs akmayofilebs.
rogorc wesi, qmnadoba Zalze mniSvnelovani
aspeqtia 30-40 wels miRweuli adamianis qmnadoba (generativity) _ sakuTari Tavis garda,
ganviTarebis procesSi (McAdams & de St. Aubin, ojaxis, samsaxuris, sazogadoebis Tu momavali
1998). ufro didi masStabis miRwevebsa da nayo- Taobebis interesebisTvis moRvaweobas da maTze
fierebaze orientacia adamianebs fsiqologiuri zrunvas gulisxmobs. rogorc wesi, qmnadoba
keTildReobis gancdis damkvidrebis SesaZ- Zalze mniSvnelovani aspeqtia 30-40 wels miR-
weuli adamianis ganviTarebis procesSi.
445
cxrili
11.7
saukeTeso da uaresi miRwevebis mqone cdis pirebs Soris sxvaoba fsiqosocialuri
mowifulobis faqtorebis mixedviT
saukeTeso uaresi
miRwevebi miRwevebi
(30 piri) (30 piri)

pirovnebis mTlianobis gancda kolejSi, romelic kolejSi swavlis


dros qvemodan mexuTe procentils miekuTvneba 0% 33%
dedis dominireba zrdasrulobis periodSi 0% 40%
megobrobis/megobrebis nakleboba 50 wlis asakSi 0% 57%
dauqorwinebloba 30 wlis asakisaTvis 3% 37%
pesimizmi, sakuTar TavSi daurwmunebloba, pasiuroba da seqsis SiSi 50
wlis asakSi 3% 50%
bavSvobaSi Raribi garemo 17% 47%
samuSao, romelsac amJamad asrulebT, naklebad gulisxmobs
xelmZRvanelis movaleobebis Sesrulebas 20% 93%
cdis pirebi, romelTa profesiuli arCevani mamasTan idenTifikacias
asaxavs 60% 27%
Svilebis miRwevebi aRiwereba, rogorc kargi an saukeTeso. 66% 23%

es kvleva gviCvenebs qmnadobis winapirobebs: fliqti mTlianobasa da sasowarkveTas Soris.


saukeTeso miRwevebis mqone mamakacebs cxovrebis monacemebi saSualebas gvaZlevs, vTqvaT, rom
sxva aspeqtebi sakmarisad stabiluri (mogva- arc ise bevri xnovani adamiani uyurebs ganvlil
rebuli) unda hqonodaT, raTa maT TavianTi cxovrebas sasowarkveTiT. maT umravlesobaSi
resursebi gareT, momaval Taobebze miemarTaT. ganvlili cxovreba da momavali mTlianobis
Tavi 11 / adamianis ganviTareba cxovrebis manZilze

rodesac Suaxnis (saSualo asaki 52 weli) da gancdasa da kmayofilebas badebs.


xnier (saSualo asaki 74 weli) adamianebs hkiTxes,
Tu ras niSnavda cxovrebasTan kargad adapti-
gviani mozrdilobis kulturuli
rebuli pirovneba, orive jgufSi yvelaze xSiri
konteqsti
pasuxi iyo „sxvebze orientirebuli~ _ mzrun-
veli, TanamgrZnobi da kargi urTierTobebis Cven mier ganxiluli kvlevebi, romlebic
mqone (Ryff, 1989). es aris qmnadobis arsi. axalgazrdobas, mowifulobasa da xnovanebas
modiT, isic aRvniSnoT, rom xanSi Sesul Seexeboda, gviCvenebs, rom ganviTareba uwyveti
adamianTa umravlesoba ganvlil cxovrebas procesi ufroa, vidre wyvetili. ar arsebobs
keTildReobis im gancdiT uyurebs, romelic konkretuli momenti, rodesac adamiani ucbad
ucvlelad gamohyva axalgazrdobis wlebidan moxucebulad iqceva. miuxedavad amisa, aSkaraa,
(Carstensen & Freund, 1994). rogorc socialuri rom cxovrebis ukanaskneli periodis Sesaxeb
urTierTobebis ganxilvisas vnaxeT, xnovanoba arsebobs kulturiT ganpirobebuli Zlieri
is periodia, rodesac xdeba miznebis wanacvleba; rwmenebi da molodinebi (Featherstone & Wernick,
prioritetebi icvleba, roca naTelia, rom 1995). mkvlevrebma dokumenturad daafiqsires es
momavali arc ise usazRvro da usasruloa. Tumca, molodinebi. maT moagroves stereotipebi,
prioritetebis aseTi cvlis fonze xnovani romlebic student-axalgazrdebs hqondaT
adamianebi inarCuneben TavianTi cxovrebis TavianTi bebiebisa da babuebis Taobis war-
faseulobis gancdas. mozrdilobis ukanaskneli momadgenlebis mimarT. am kvlevam aCvena, rom
krizisi eriksonma gansazRvra, rogorc kon- axalgazrdebs araerTi stereotipi aqvT moxu-
446
cebis mimarT (Brewer et. al., 1981; Brewer & Lui, 1989).
es „patara moxuci qali~ gadarCenisaTvis
moxucebisadmi damokidebuleba icvleba ste-
ibrZoda axalgazrdebis, Zlierebisa da
reotipidan stereotipamde. axalgazrda mozr-
sicocxliT savseTaTvis Seqmnil sam-
dilebs SedarebiT dadebiTi damokidebuleba
yaroSi. mas ar SeeZlo qilis gaxsna,
aqvT „srulyofili bebiisadmi an babuisadmi~
saweri kalmis xelSi daWera, warwerebis
da SedarebiT uaryofiTi _ „uRimRamo~ moxu-
wakiTxva, avtobusis kibeze asvla. siswra-
cisadmi (Schmidt & Boland, 1986). miuxedavad amisa,
fis, xmaurisa da Crdilebis samyaro aSineb-
zogadi stereotipi uaryofiTia, gansakuTrebiT
da mas. rodesac daxmareba sWirdeboda,
fizikuri mimzidvelobisa da gonebrivi SesaZleb-
iSviaTad Tu gauwodebda vinme xels; xSirad
lobebis daqveiTebis mimarT (Kite & Johnson, 1988;
dascinodnen moxucebulobis da mowyvla-
Sharps et al., 1998).
dobis gamo; igi mozardTa jgufis sastiki
asakovani adamianebis mimarT uaryofiTi
Tavdasxmis msxverplic ki gaxda (Moore,
stereotipis erT-erTi Sedegia konkretuli cru-
1990).
rwmena, romelsac asakis mixedviT diskriminacias
anu eijizms uwodeben. mas Tan sdevs xandazmulTa
diskriminacia, rac zRudavs maT SesaZleblobebs, muris gamocdileba ganamtkicebs azrs, rom
axdens maT izolirebas da xels uwyobs sakuTar sazogadoeba rogorc fizikuri, ise _ socialuri
Tavze uaryofiTi warmodgenis Seqmnas. xSirad TvalsazrisiT, xandazmulobis winaaRmdeg aris
fsiqologebi Tavad arian damnaSaveni aseTi momarTuli.
diskriminaciis gavrcelebaSi im terminologiis Cven cxovrebis mTliani cikli mimovixileT:
gamo, romelsac isini iyeneben (Schaie, 1993). ganvixileT bavSvobis, mozardobisa da mozrdi-
ukanaskneli 40 wlis ganmavlobaSi dawerili lobis socialuri da pirovnuli aspeqtebi.
139 studenturi naSromis Seswavlam aCvena, rom mocemuli Tavis dasasruls ganvixilavT or
mravalma studentma arc ki CarTo masSi moxu- calkeul sferos, sadac droTa ganmavlobaSi
cebulobis periodi an warmoadgina stereo- icvleba miRebuli gamocdileba; esaa genderuli
tipuli mosazrebebi xanSiSesul adamianebze ganviTareba da moraluri ganviTareba.
(Whitbourne & Hulicka, 1990). asakis mixedviT
diskriminaciis ufro STambeWdavi da naTeli
magaliTia erT-erTi Jurnalistis piradi gamoc-
Sejameba
dileba, romelic mizanmimarTulad droebiT
„moxucad gadaiqca~. kulrutulma da istoriulma gansxvavebebma

socialuri ganviTareba cxovrebis manZilze


SeiZleba arsebiTi gavlena moaxdinos imaze,
Tu rogor aRiqvamen da gaiazreben adamianebi
saidan TavianTi cxovrebis socialur aspeqtebs. erik
viciT eriksonma SemogvTavaza cxovrebis ciklis,
rogorc krizisebis Tanmimdevrobis, koncefcia:
asakis mixedviT diskriminaciis cxovrebis TiToeuli fazaze individi dgeba
gamocdileba dilemis winaSe, romelic man warmatebiT unda
pet muri grimis daxmarebiT 85 wlis gadaWras, raTa efeqtur gaumklavdes Semdgomi
qalbatonad iqca. man Semoiara aSS-is 100- fazebis konfliqtebs.
ze meti qalaqis quCebi imis gasarkvevad,
Tu ras niSnavda moxucebulad yofna ame-
asakis mixedviT diskriminacia (ageism) _ cru-
rikaSi. bundovanma kontaqturma linzebma rwmena asakovani adamianebis Sesaxeb, rasizmisa
da yuris sacobebma mas mxedveloba da da seqsizmis msgavsi uaryofiTi stereotipi
smena gauuaresa; erTmaneTze gadabmuli asakovani adamianebis mimarT.
fexebiT siaruli uWirda; misi TiTebi ki sqesobrivi gansxvavebebi (sex differences) _ bio-
zed daxveuli webovani lentis gamo logiuri safuZvlis mqone maxasiaTeblebi,
arTritian TiTebze odnav moqnili iyo. romlebic mamrobiT sqess ganasxvavebs mded-
robiTi sqesisgan.
447
mTeli cxovrebis manZilze mimdinare socia-
lizaciis procesi, umetesad, ojaxis wevrebTan genderuli ganviTareba
bavSvebis urTierTobiT iwyeba. patara bavSvebi
Zalian adreuli asakidan reagireben da ur-
is, rasac bavSvebis umravlesoba adreul
TierTqmedeben maTze mzrunvel adamianebTan.
asakSi igebs, isaa, rom maT socialur samyaroSi
ucnobi situaciebis testi Seiqmna mSoblebze
ori kategoriis adamianebi arian: mdedrobiTi
bavSvebis mijaWvulobis Sesafaseblad. myari
sqesis da mamrobiTi sqesis. aRsaniSnavia, rom
mijaWvulobis mqone bavSvebi Semdgomi socia-
pirveli gansxvaveba, rasac bavSvebi amCneven,
lurad ufro kompetenturebi arian. mSoblebis
mTlianad socialuria: isini anatomiis gacno-
mier gamoyenebuli aRzrdis stilebis kvlevis
bamde gacilebiT adre SeigrZnoben sqesobriv
mixedviT, aRzrdis avtoritetuli stili
gansxvavebebs. vinaidan Tqven mozrdili adamiani
mSobeli-Svilis kavSiris warmoqmnis yvelaze
xarT, romelmac anatomiac icis da isic esmis,
didi albaTobiT xasiaTdeba. mijaWvulobis
rom sqesobrivi ganxvavebebi fizikur gansxvave-
gamocdilebis arqona socialur ganviTarebaze
bulobaze metia, SegiZliaT, dafiqrdeT am
moqmedebs. hari harlous maimunebze Catarebulma
gansxvavebebis warmomavlobaze. romeli maTgania
eqsperimentebma aCvena, rom udedo maimunebs ar
biologiiT gaSualebuli Sedegi? romelia
hqondaT socialuri unar-Cvevebi. adamianis
socializaciis Sedegi? rogor igeben gogonebi
SemTxvevaSi, adreul asakSi mosiyvarule ur-
da biWebi im gansxvavebuli molodinebis Sesaxeb,
TierTobebis arqona zemoqmedebs fizikur da
romelTac maT TavianTi kultura da sazo-
socialur ganviTarebaze.
gadoeba uyenebs?
kros-kulturuli kvlevebis mixedviT, mozar-
doba aucileblobiT ar xasiaTdeba qariSxliTa
da stresiT. mozardobaSi Tanatolebis mosaz- sqesi da genderi
rebebi mravali sakiTxis Sesaxeb konkurencias
uwevs mSoblebis gavlenas. mozardebma unda biologiuri safuZvlis mqone maxasiaTeblebs,
daimkvidron avtonomia mSoblebis avtori- romlebic mamrobiT sqess ganasxvavebs mded-
tetisgan. isini Relaven TavianT momavalze robiTi sqesisgan, sqesobrivi gansxvavebebi
rogorc pirovnul, ise _ sazogadoebriv doneze. ewodeba. am maxasiaTeblebSi Sedis gansxvavebuli
reproduqciuli funqciebi, hormonaluri da ana-
Tavi 11 / adamianis ganviTareba cxovrebis manZilze

mozardebis miswrafebebsa da molodinebze


gavlenas axdens maTi cxovrebiseuli pirobebi. tomiuri sxvaobebi. es gansxvavebebi univer-
mozrdiloba periodia, rodesac dRis saluria, biologiurad aris ganpirobebuli da
wesrigSi urTierTobebi da miRwevebi dgas. ar eqvemdebareba socialur zegavlenas. droTa
intimuroba SeiZleba axasiaTebdes rogorc ganmavlobaSi maT garkveuli tradiciuli
megobrul, ise _ sasiyvarulo urTierTobebs. socialuri rolebis Camoyalibebac ganapirobes.
adamianebi cxovrebis sxvadasxva etapze sxva- magaliTad, vinaidan qalebs SeeZloT bavSvebis
dasxva TanafardobiT iReben socialur mxar- ZuZuTi gamokveba, preistoriul adamianebs
daWeras ojaxisgan da megobrebisgan. xanSi SeiZleba gadaewyvitaT, rom qali ojaxTan axlos
SesvlasTan erTad, adamianebi ufro seleqciurebi unda yofiliyo da Svilebze unda ezruna, ma-
xdebian urTierTobebis SerCevisas. zrda- makacs ki unda enadira ojaxisaTvis sakvebis
mosapoveblad (Rossi, 1984).
srulobis kidev erTi amocanaa qmnadoba – sxvaTa
sqesobrivi gansxvavebebiT SeiZleba aixsnas
keTildReobaze mimarTuli qceva. zogadad,
isic, rom Cvilobis Semdeg biWebi fizikurad
studenti-axalgazrdoba moxucebisadmi uaryo-
ufro aqtiurebi da agresiulebi arian, vidre
fiTi stereotipiT xasiaTdeba, ramac SeiZleba
gogonebi. mTel msoflioSi biWebs ufro metad
saziano gavlena iqonios maT gamocdilebaze.
axasiaTebT uxeSi TamaSebisken midrekileba, vidre

448
is kros-genderulad miCneuli qcevebis mimarT.
genderuli identifikacia aris individis mier
sakuTar TavSi qaluri, an mamakacuri sawyisis
gancda. is gulisxmobs sakuTari sqesis miRebas
da gacnobierebas. sqesis gacnobiereba sakmaod
adreul asakSi iwyeba. 10-dan 14 Tvemde asakis
bavSvebi ukve aniWeben upiratesobas im video-
Canawers, romelzec maTive sqesis bavSvis moZra-
obaa asaxuli (Kujawski & Bower, 1993). genderuli
rolebi qcevaTa paternebia, romelic mocemul
sazogadoebaSi misaRebad iTvleba mdedrobiTi
sqesis da mamrobiTi sqesis adamianebisaTvis.
ZiriTadad, isini gansazRvraven, Tu ra axasiaTebT
mamakacebs da ra _ qalebs.
mkvlevrebi, romlebic mdedrobiTi da mam-
robiTi sqesis warmomadgenelTa Soris arsebul
gansxvavebebs Seiswavlian, xSirad cdiloben,
gogonebs. es gansxvaveba, nawilobriv, sqesobriv gansazRvron, Tu romelia maTgan Tandayolili
hormonebs ukavSirdeba _ biologiurma da romeli _ SeZenili. sxva sityvebiT rom
faqtorebma SeiZleba ganapirobos qceviTi vTqvaT, romeli maxasiaTeblebia biologiurad
dispoziciebi (Collaer & Hines, 1995; Maccoby, 1980). ganpirobebuli da romeli _ mocemuli kulturis
mkvlevrebma ician, rom sqesobrivi hormonebi farglebSi gogonebisa da biWebis sociali-
zemoqmedebs socialur TamaSze, radganac zaciis Sedegi. yuradReba miaqcieT, _ patara
axalgazrda mdedr da mamr virTxebsa da bavSvebs Tavad miaCniaT, rom biologia gansa-
maimunebze dakvirvebam igive qceviTi gansxvavebebi zRvravs beds.
gamoavlina, rac adamianebSi (Meany et al., 1988).
mamri cxovelebi fizikuri TamaSis energiul
saidan
formebs mimarTaven, rac msxvil motorul
aqtivobas gulisxmobs. mdedri cxovelebi ki viciT
iseTi moqmedebebiT arian dakavebulni, romelic
rogor esmiT bavSvebs sqesobrivi
wvril motorul unar-Cvevebs saWiroebs.
gansxvavebebi
biologiuri sqesisgan gansxvavebiT, genderi
fsiqologiuri fenomenia da moiazrebs sqesTan 4, 5, 8, 9 da 10 wlis bavSvebs sTxoves,
dakavSirebul daswavlil qcevebsa da ganwyobebs. evaraudaT, Tu rogor moiqceoda 10 wlis
kulturebi gansxvavdebian erTmaneTisgan imiT, personaJi krisi an peti. yvela bavSvs
Tu ramdenad Zlierad ukavSirdeba genderi uTxres, rom es personaJi Caiyvanes lamaz
yoveldRiur saqmianobebs da ramdenad momTmenia kunZulze, Tumca, zog maTgans uTxres,
rom krisi an peti am gancalkevebul
genderi (gender) _ fsiqologiuri fenomeni, ro-
genderuli ganviTareba

kunZulze mxolod misive sqesis (magali-


melSic moiazreba mamakacebisa da qalebis sqes-
Tad, krisi biWi iyo da yvela misi gam-
Tan dakavSirebuli daswavlili qcevebi da gan-
wyobebi. zrdeli mamrobiTi sqesis iyo) an mxolod
misi sawinaaRmdego sqesis adamianebma
genderuli identoba (gender identity) _ individis
mier sakuTar TavSi qaluri an mamakacuri sa-
gazardes (magaliTad, krisi biWi iyo da
wyisis gancda. is gulisxmobs sakuTari sqesis yvela misi gamzrdeli ki _ mdedrobiTi
miRebas da gacnobierebas. sqesis). ra gavlena moaxdina aRwerilma
genderuli rolebi (gender roles) _ qcevaTa da pirobebma 4-10 wlis bavSvebis mier krisis
ganwyobaTa erToblioba, romelsac sazogadoeba an petis sqesisTvis tipuri qcevis Sesaxeb
ukavSirebs qalad an mamakacad yofnas da ro- gamoTqmul varaudebze? 9 wlamde bavSvebs
melsac Riad gamoxataven calkeuli individebi. 449
Tavad cdiloben sakuTari genderuli identobis
miaCndaT, rom personaJi ganaxorcielebda
damkvidrebas, anu romelime socialuri sqe-
mocemuli sqesisTvis damaxasiaTebel
sisadmi sakuTari Tavis mikuTvnebas. mTlia-
qcevas, ganurCevlad socialuri konteq-
nobaSi, rogorc Cans, isini ufro metad arian
stisa. magaliTad, umcrosi asakis bavSvebi
momarTulni maTi sqesisTvis Sesatyvisi qcevis
fiqrobdnen, rom miuxedavad imisa, Tu vin
„scenaris~ Sesasruleblad, vidre maTi ufrosi
iqneboda misi aRmzrdeli, erTnairad
da-Zmebi (Levy & Fivush, 1993).
endomeboda biWs kriss _ mexanZreoba da
Cven vTqviT, rom genderuli rolebis aTviseba
gogona kriss ki _ eqTnoba. ufrosi bavSvebi
kulturul konteqstSi xdeba. axla ganvixiloT
ki, piriqiT, msjelobisas iTvaliswi-
is Zalebi, romelic dasabams aZlevs maT.
nebdnen im socialur garemos, sadac
gaizarda dasaxelebuli personaJi: (ro-
gorc gogona, ise _ biWi) krisis mier genderuli rolebis aTviseba
profesiis arCevaze gavlenas axdenda aR-
mzrdelis sqesi da, amasTan, misi sakuTari udidesi nawili imisa, rasac adamianebi
sqesic (Taylor, 1996). qalisTvis Tu mamakacisTvis damaxasiaTeblad
miiCneven, kulturis mier aris Seqmnili (Leaper,
2000). bevri mkvlevari Tvlis, rom genderuli
es Sedegebi gviCvenebs, rom bavSvebi saTanadod
rolebis aTviseba dabadebidan iwyeba. erT-erT
ver afaseben garemos gavlenas imaze, Tu rogor
kvlevaSi mSoblebi TavianT axalSobil gogonebs
yalibdeba biWebsa da gogonebs Soris gan-
iseTi sityvebiT aRwerdnen, rogoricaa: patara,
sxvavebebi. amasTan, es Sedegebi Tanxvdeba aRmo-
nazi, lamazi da susti. amis sapirispirod, axal-
Cenas, rom 2-dan 6 wlamde bavSvebi, rogorc
Sobili biWebis aRsawerad mSoblebi iyenebdnen
Cans, ufro mkveTrad da xistad aRiqvamen so-
iseT sityvebs, rogoricaa: magari, Zlieri, win-
cialur sqess, vidre mozrdilebi (Stern & Karraker,
daxeduli da koordinirebuli. sinamdvileSi
1989). rodesac am asakis bavSvebs neitralurad
bavSvebi wonis, simaRlisa da janmrTelobis
Cacmul Cvilebs aCveneben, umcrosi asakis
mdgomareobis mixedviT arafriT gansxvavdebod-
bavSvebis msjeloba, mozrdilebTan SedarebiT,
nen erTmaneTisagan (Rubin et al., 1974). mSoblebi
ucvlelad eyrdnoba SemTxveviT aRniSvnebs
TavianT vaJebsa da qaliSvilebs gansxvavebul
„gogo~ Tu „biWi~. umcrosi bavSvebis mZafri
Tavi 11 / adamianis ganviTareba cxovrebis manZilze

tansacmels acmeven, gansxvavebul saTamaSoebs


reaqciebi, SesaZloa, ukavSirdebodes imas, rom
aZleven da gansxvavebulad epyrobian (Rheingold
isini swored im asakSi imyofebian, rodesac
& Cook, 1974). 18 Tvis bavSvebis mSoblebi mid-
rekilni arian, rom ufro dadebiTad upasuxon
Svilebs, roca isini sqesisTvis Cveuli saTa-
maSoTi TamaSoben. magaliTad, erT eqsperimentSi
mamebi nakleb dadebiT ukukavSirs aZlevdnen
biWebs, rodesac isini gogonebisTvis tipuri
saTamaSoebiT TamaSobdnen (Fagot & Hagan, 1991).
zogadad, bavSvebi mSoblebisgan waxalisebas
iReben, rom sqesisTvis Sesatyvisi TamaSebiT
dakavdnen (Lytton & Romney, 1991; Witt, 1997).
mSoblebi ar arian erTaderTni, romlebic
bavSvebs genderuli rolebis aTvisebaSi uwyoben
xels. eleonor makkobi (Eleanor Maccoby, 1998)
amtkicebs, magaliTad, rom mSoblebis mier
genderuli rolebis swavleba ar aris mxolod
saTanado qcevebisa da qcevis normebis gadacemis
procesi. man aRmoaCina imis mtkicebulebani,
rom TamaSis stili da prioritetebi saTamaSoe-
450 bis arCevisas, faqtobrivad, didad ar aris da-
mokidebuli mSoblebis prioritetebsa da ro- biWebis jgufebi ufro dominanturobaze arian
lebze. umcrosi asakis bavSvebi segregacio- mimarTulni _ vin visze Zlieria, vidre go-
nistebi arian, anu isini eZeben da pouloben gonebisgan Semdgari jgufebi. gogonebis jgufebi,
Tavisive sqesis Tanatolebs maSinac ki, rodesac Cveulebriv, ufro dainteresebulni arian saerTo
mSoblebi ar adevneben Tvals da maSinac, roca TanxmobiT, vidre Zalauflebis damyarebiT. Sesa-
maT gogonebisa da biWebisgan Semdgar jgufebSi bamisad, gogonebi da biWebi sxvadasxva fsiqo-
TamaSisken mouwodeben. makkobis miaCnia, rom logiur garemoSi izrdebian, rac ayalibebs
bavSvebis genderul qcevebs Soris mravali samyaros maTeul xedvasa da problemebTan
gansxvaveba TanatolebTan urTierTobis Sedegia. gamklavebis gzebs.
Cven mokled mimovixileT, Tu rogor da ratom
ganicdian gansxvavebulad gogonebi da biWebi
saidan
socialur ganviTarebas. Semdeg qveTavSi vnaxavT,
viciT rom zogierTi mkvlevris mixedviT, genderi
moralur ganviTarebazec axdens gavlenas.
gogonebisa da biWebis TamaSis
struqtura
imis gasagebad, Tu rogor moqmedebs Sejameba
TanatolebTan urTierToba da rogor xdeba
miuxedavad imisa, rom sqesobrivi gansxvavebebi
genderuli rolebis aTviseba, mkvlevrebma
biologiuri fenomenia, kulturac ganapirobebs
daiwyes imis detaluri Seswavla, Tu riTi
genderul gansxvavebebs. informacias genderuli
gansxvavdeboda erTmaneTisgan gogonebisa
gansxvavebebis Sesaxeb bavSvebi adreuli asakidan
da biWebis TamaSebi. erT-erT gamokvlevaSi
iReben. genderuli rolebis zogierT aspeqts
Seiswavles, Tu rogor TamaSobdnen 4 da 6
adamianebi, nawilobriv, mSoblebisgan iZenen,
wlis bavSvebi Tavisisve sqesis jgufebSi
gansakuTrebiT maSin, rodesac mSoblebi bavSvis
meore bavSvTan, anu diadaSi, an mTel
aRzrdis tradiciul paternebs irCeven. garda
jgufTan erTad. mkvlevrebma bavSvebis
amisa, genderul rolebs bavSvebi Tavisive sqesis
TamaSebi videofirze Caiweres da Semdeg
Tanatolebis qcevis sxvadasxva normebis gada-
yvela maTi interaqciis kategorizacia
RebiT iTviseben.
moaxdines. aRmoCnda, rom gogonebi da biWebi
Tanabrad TamaSobdnen diadebSi, Tumca,
gogonebi TiToeul Tanatols ufro
didxans eTamaSebodnen, vidre biWebi (anu moraluri ganviTareba
biWebi ufro xSirad icvlidnen partniors),
SesaZloa imitom, rom gogonebs ufro met-
xans SeuZliaT yuradRebis koncentrireba. Cven ukve vnaxeT, Tu ramdenad mniSvnelovania
am bavSvebidan mxolod 6 wlis biWebi cxovrebis manZilze axlosocialuri urTier-
iyvnen dakavebulni iseTi TamaSebiT, sadac Tobebis damyareba. axla ganvixiloT kidev erTi
mTeli jgufi iyo CarTuli (Benenson et al., aspeqti, kerZod ki is, Tu ras niSnavs socialuri
1997). jgufis nawilad yofna. xSir SemTxvevaSi Cveni
moraluri ganviTareba

sakuTari qceva ara piradi saWiroebebis, aramed


mkvlevrebma ver axsnes srulad, Tu ratom
sazogadoebis moTxovnilebebis gaTvaliswinebiT
iwyeben 6 wlis biWebi jgufur TamaSebs, 6 wlis
unda SevafasoT. es aris moraluri qcevis sa-
gogonebi ki _ ara. rogorc yovelTvis, rTulia
fuZveli. moraluroba aris rwmenaTa, faseu-
garkveva, ra ganapirobebs amas _ biologia (sqe-
sobrivi gansxvaveba) Tu molodinebi, romelic moraluroba (morality) _ rwmenaTa da faseulo-
ufrosebs SeaqvT biWebisa da gogonebis TamaSSi baTa sistema, romelic iZleva garantias, rom
(genderuli gansxvaveba). maSinac ki, rodesac individi Seasrulebs Tavis valdebulebas sazo-
gadoebis sxva wevrebis winaSe da moiqceva ise,
gogonebi iwyeben jgufur TamaSs, es jgufebi
rom winaaRmdegobaSi ar movides sxvaTa uf-
gansxvavdeba biWebis jgufebisgan. magaliTad, lebebTan da interesebTan.
451
lobaTa da ZiriTad msjelobaTa sistema ada-
ganzraxvebi. konkretul scenarSi (magali-
mianis moqmedebis sisworisa Tu mcdarobis Se-
Tad, cxovelis mofereba da cxovelis cema)
saxeb. sazogadoebas sWirdeba, rom bavSvebi
qmedebebi ganisazRvreboda, rogorc da-
Camoyalibdnen iseT mozrdilebad, romlebic
debiTi, an uaryofiTi; aseve ganisazRvre-
miiReben moralur faseulobaTa sistemas da
boda Sedegebic (magaliTad, cxoveli
romelTa qcevas moraluri principebi warmar-
tiroda, an cxoveli icinoda). ganzraxvebis
Tavs (Killen & Hart, 1999). Tumca, rogorc iciT, is,
varirebisTvis mkvlevrebma zogierTi qceva
rac moraluri Tu amoraluri qcevaa konkretul
winaswar ganzraxulad warmoaCines, zogi-
situaciaSi, SeiZleba sazogadoebaSi gacxa-
erTi _ SemTxvevas miaweres (magaliTad,
rebuli kamaTis sagnad iqces. SesaZloa, swored
moqmedma pirma cxovels ganzrax daarya,
amitom ver vuwodebT SemTxveviTobas imas, rom
an SemTxveviT mouvida es). bavSvebs sTxoves,
moraluri ganviTarebis Seswavlis Sedegad miRe-
SeefasebinaT, Tu ramdenad iyo maTTvis
buli monacemebic winaaRmdegobrivi aRmoCnda.
es qceva misaRebi. amisaTvis maT erT-erTi
kamaTi lourens kolbergis fundamenturi gamok-
unda aerCiaT mocemuli xuTi saxidan, ro-
vleviT iwyeba.
melTagan TiToeuli aRniSnavda Sefasebas
„Zalian, Zalian cudidan~ „Zalian, Zalian
moraluri gansjis stadiebi kargamde~. umcrosma bavSvebma qcevisadmi
mimReblobis Sefaseba TiTqmis mTlianad
kolbergis mixedviT
Sedegze daafuZnes; mxolod 5 wlis
lourens kolbergma (Lawrence Kohlberg, 1964, 1981) bavSvebma gaiTvaliswines ganzraxvebi. Tum-
moraluri ganviTarebis Teoria moraluri gan- ca, rodesac bavSvebs hkiTxes, unda das-
sjis Seswavlaze aago. moraluri gansja aris jiliyo Tu ara moqmedi piri, umcros bav-
adamianTa msjeloba imis Sesaxeb, Tu garkveul SvTa umravlesobam gaiTvaliswina moqmedi
situaciaSi romeli moqmedebaa swori da romeli piris ganzraxvebi (Zelazo et al., 1996).
_ araswori. kolbergis Teoria Camoyalibda
Jan piaJes (1965) adreuli mosazrebebis gavleniT,
romelic cdilobda moraluri gansjis gan- es monacemebi gvafiqrebinebs, rom kognituri
viTarebis dakavSirebas bavSvis zogadkognitur unarebis ganviTarebasTan erTad bavSvebs uvi-
Tavi 11 / adamianis ganviTareba cxovrebis manZilze

ganviTarebasTan. piaJes azriT, imis mixedviT, TardebaT imis unari, rom yuradReba miaqcion
Tu kognituri zrdis romel stadiaze imyofeba, ara mxolod Sedegebs, aramed ganixilon orive
bavSvi sxvadasxva wonas akuTvnebs moqmedebis _ Sedegebica da ganzraxvebic. Tumca, qcevis
Sedegs da moqmedi piris ganzraxvas. magaliTad, mimReblobis Sesaxeb msjelobisa da dasjis
bavSvisTvis, romelic winaoperaciul stadiaze aucileblobis Sesaxeb msjelobis gansxva-
imyofeba, is, visac uneburad gautydeba aTi vebuloba miuTiTebs imaze, rom umcrosi asakis
Wiqa, ufro „celqi da urCia~, vidre is, vinc bavSvebs moraluri gansjis zogierTi tipi ufro
ganzrax daamsxvrevs erT Wiqas. bavSvis zrdasTan meti faqtoris gaTvaliswinebis saSualebas
erTad, moqmedi piris zraxvebi ufro mets iwonis aZlevs. rogorc wina TavSi vnaxeT, is, Tu ris
moralurobis Sesaxeb miseul gansjaSi. gakeTebas sTxoven bavSvebs, nawilobriv, gana-
pirobebs imas, Tu ramdenad „momwifebulebi~
Canan isini.
saidan moraluri ganviTarebis stadiebis gansasa-
viciT zRvrad, kolbergma ganavrco piaJes Tvalsazrisi.
TiToeul stadiaze moralurobis Sesaxeb
kognituri ganviTareba da msjeloba msjeloba gansxvavebul safuZvlze aigeba (ix.
moralurobis Sesaxeb cxrili 11.8). moraluri msjelobis umdablesi
3, 4 da 5 wlis bavSvebs sTxoves, mora- done dafuZnebulia sakuTar interesebze maSin,
luri TvalsazrisiT SeefasebinaT adamia- roca umaRlesi done mimarTulia socialur
nebis qceva, romelic sami parametris mixed- sikeTeze, piradi sargeblisgan damoukideblad.
452 viT varirebda: qmedebebi, Sedegebi da am stadiebis dasasabuTeblad kolbergma gamo-
cxrili
11.8
fsiqosocialuri ganviTarebis stadiebi eriksonis mixedviT

doneebi da etapebi moraluri argumentacia

1. pirobiTamdeli moraluroba
stadia 1: orientacia siamovnebaze/tkivilze tkivilis acileba an gaqceva
stadia 2: orientacia wageba-mogebaze;
urTierTsamarTlianoba _ Tvali Tvalis win jildoebis miReba
2. pirobiTi moraluroba
stadia 3: orientacia Seqebaze („kargi bavSvi“) Seqebis damsaxurebis da gamtyunebis Tavidan
stadia 4: orientacia kanonsa da wesrigze acilebawesebis dacva, mTavrobisgan gakicxvis acileba
3. principuli moraluroba
stadia 5: orientacia socialur kontraqtze sazogadoebis keTildReobis gaumjobesebisTvis
xelSewyoba
stadia 6: orientacia eTikur principebze samarTlianobis miRweva da TviTgankicxvis acileba
etapi 7: orientacia globalur, msoflio principebze iyo marTali universaluri principebis winaSe da Tavs
grZnobde samyaros nawilad, romelic scildeba
socialur normebs

iyena dilemaTa seria, sadac erTmaneTs sxvadasxva kolbergis stadiuri modeli oTxi principiT
moraluri principebi upirispirdeba. xelmZRvanelobs: (1) yovel mocemul momentSi
individi SeiZleba iyos ganviTarebis mxolod
erT dilemaSi mamakaci, saxelad hansi, romelime erT stadiaze; (2) yvela gaivlis am
colisTvis garkveuli wamlis Sovnas stadiebs dadgenili TanmimdevrobiT; (3) yoveli
cdilobs, romelic mas kibosTan brZolaSi Semdegi stadia ufro mravlismomcveli da
daexmareba. unamuso gamyidveli hanss am rTulia, vidre wina; (4) igive stadiebi gvxvdeba
wamals mxolod im SemTxvevaSi mihyidis, yvela kulturaSi. kolbergma stadiuri ganvi-
Tu igi aTjer met fuls gadauxdis, vidre Tarebis aseTi filosofia piaJesgan aiRo.
TviTon aqvs micemuli. es gacilebiT didi faqtobrivad, ganviTareba 1-3 stadiebze Tanxvdeba
Tanxaa, vidre hanss aqvs da vidre SeuZlia, normaluri kognituri ganviTarebis stadiebs.
rom iSovos. sasowarkveTili hansi gamyid- stadiebi Tanmimdevrulad mihyveba erTmaneTs
vlis maRaziaSi iWreba da colisaTvis da yoveli Semdegi stadia ufro metad daxvewili
wamals iparavs. unda gaakeTos hansma es kognituri unarebiT xasiaTdeba, vidre wina.
Tu ara? ratom? interviueri azustebs, Tu TiTqmis yvela bavSvi aRwevs mesame stadias 13
ra mizezebis gamo miiRo cdis pirma gada- wlis asakSi.
wyvetileba da Semdeg ajamebs da axarisxebs kolbergis Teoriis irgvliv kamaTi, Ziri-
miRebul pasuxebs. Tadad, mesame stadiis Semdeg iwyeba. Tavdapir-
velad kolbergs miaCnda, rom adamianebi Tana-
daxarisxeba efuZneba im mizezebs, Tu ratom
moraluri ganviTareba

zomierad da ganuxrelad agrZeleben moralur


miiRo pirovnebam aseTi gadawyvetileba da ara ganviTarebas mesame stadiis Semdeg, Tumca, yvela
TviTon gadawyvetilebas. magaliTad, is, vinc maTgani ver aRwevs 4-7 stadiebs. faqtobrivad,
Tqva, rom hanss unda moepara wamali, radgan is bevri mozrdili arasodes aRwevs mexuTe stadias
valdebuli iyo momakvdavi colis winaSe, an ar da mxolod zogierTebs xelewifebaT kidev ufro
unda moepara, radgan is valdebuli iyo, daecva win wasvla. kolbergis gviandeli stadiebis
kanoni (miuxedavad misi piradi grZnobebisa), Sinaarsi subieqturad gamoiyureba da Zneli
cdilobs, rom Seesabamebodes dadgenil val- gasagebia, Tu rogor aris yoveli Semdgomi
debulebebs da amitom ganviTarebis mixedviT stadia ufro mravlismomcveli da garTulebuli.
me-4 stadiaze imyofeba. magaliTad, moraluri gansjis safuZveli meeqvse
453
stadiaze _ „TviTgankicxvis acileba~, ar gamoi- sqesobrivi gansxvavebebi moralur msjelobaSi
yureba calsaxad ufro rTulad, vidre moraluri (Baumrind, 1986; Walker, 1984, 1986; Woods, 1996).
gansjis safuZveli mexuTe stadiaze _ „sazo- miuxedavad imisa, rom qalebi da mamakacebi
gadoebis keTildReobis gaumjobesebisTvis xel- SeiZleba sxvadasxva procesebis gavliT mividnen
Sewyoba~. garda amisa, ufro maRali stadiebi moraluri ganviTarebis maRal stadiebamde,
ar aris yvela kulturaSi (Eckensberger & Zimba, mozrdilobaSi maT mier ganxorcielebuli
1997). axla mivubrundeT kolbergis Teoriis aqtualuri msjelobebi uaRresad msgavsia
vrcel Tanamedrove kritikas, romelic sqesisa (Boldizar et al., 1989). arsebobs versia, rom genderuli
da kulturis ganxilvidan momdinareobs. gansxvavebebi marTlac mniSvnelovania gansakuT-
rebuli „wminda qaluri~ da „wminda mamakacuri~
socialuri situaciebisaTvis. Tumca, rodesac
genderisa da kulturis qalebsa da mamakacebs erTi da igive moraluri
gavlena moralur gansjaze dilemebis gadawyvetis mizezebis Sesaxeb eki-
Txebian, isini zrunvasa da samarTlianobaze
kolbergis Teoriis kritikosTa umravlesoba
dafuZnebul pasuxTa Zalze msgavs paternebs
mis unikalurobas ar eTanxmeba. mis moRvaweobis
iZlevian (Clopton & Sorell, 1993).
gviandeli etapebi gansakuTrebuli kritikis
amrigad, Cven SegviZlia, rom mozardebis
obieqti xdeba, radgan mis imdroindel naS-
msjeloba moraluri dilemebis Sesaxeb dava-
romebSi ar aris asaxuli faqti, rom zrdasruli
xasiaToT, rogorc samarTlianobis mosaz-
pirovnebis moraluri Sexedulebebi SesaZloa
rebebisa da zrunvis mosazrebebis nazavi. es
asaxavdes gansxvavebul, magram mainc Zireul
nazavi SenarCundeba cxovrebis udidesi nawilis
moralur principebs. cnobil kritikul naS-
manZilze. Tumca, rogorc mosalodnelia, mora-
romSi qerol giliganma (Carol Gilligan, 1982)
lur gansjaze aisaxeba mozrdilis kognitur
miuTiTa, rom kolbergis originaluri naSromi
sistemaSi momxdari cvlilebebi. erT-erTi
mxolod biWebze Catarebul dakvirvebas efuZ-
mniSvnelovani cvlileba gviani mozrdilobis
neboda. igi matkicebs, rom kvlevis amgvar mid-
periodisTvis isaa, rom gansjisas individebs
gomaSi ugulebelyofilia potenciuri gansxva-
aqcenti konkretuli situaciebis detalebidan
vebebi mamakacebisa da qalebis Cveulebriv mo-
zogad principebze gadaaqvT. Sesabamisad, am
ralur Sexedulebebs Soris. giligans miaCnia,
Tavi 11 / adamianis ganviTareba cxovrebis manZilze

asakSi isini moralur gansjaze metad zogad


rom qalTa moraluri ganvitareba sxvebze
sazogadoebriv interesebs (magaliTad, „ras
zrunvis standarts efuZneba da TviTrealizaciis
ambobs kanoni?~) ufro iTvaliswineben, vidre
safexurisaken miiwevs, maSin, rodesac mamakacebi
konkretul dilemebs (magaliTad, „SeiZleba am
TavianT msjelobas samarTlianobis standartze
SemTxvevaSi gamonaklisis daSveba?~) (Pratt et al.,
dayrdnobiT ageben. amrigad, giliganis Teoria
1988).
afarToebs kolbergis mosazrebebs im moraluri
yuradReba miaqcieT, rom moralur argumenta-
Sexedulebebis arealze, romelic bavSvobis
ciaSi sqesobrivi gansxvavebebis Sesaxeb kamaTi,
Semdgomi moraluri Sexedulebebis relevanturi
ZiriTadad, isev dasavluri kulturebisTvis
SeiZleba iyos. miuxedavad imisa, rom Cven
damaxasiaTebeli moraluri argumentaciis
vafasebT mis wvlils, gamokvlevam gviCvena, rom
irgvliv mimdinareobs. kros-kulturulma kvle-
man arasworad gansazRvra moraluri Sexe-
vam am sakiTxis Sesaxeb arsebuli yvela mona-
dulebebis unikaluri stilebi mamakcebisa da
cemis seriozuli kritikis safuZveli Seqmna.
qalebisaTvis. ganvixiloT mtkicebuleba:
kulturaTa Sedarebam aCvena: SeuZlebelic ki
zogierTma kvlevam aCvena, rom qalebi ise
aris, rom universalurad gamovacxadoT situa-
axdenen moraluri gadawyvetilebebis for-
ciaTa erToblioba, sadac moraluri msjeloba
mirebas, rom SeinarCunon harmonia socialur
relevanturi iqneba. ganvixiloT aseTi situacia:
urTierTobebSi, mamakacebi ki ufro metad sa-
gzis napirze xedavT ucnobs, romelsac avto-
marTlianobis dacvas iTvaliswineben (Lyons,
manqanaze saburavi daeSva. unda gaCerdeT Tu
1983). miuxedavad amisa, mkvlevrebi agrZeleben
ara dasaxmareblad? davuSvaT, TvliT, rom „ara~.
kamaTs imis Taobaze, arsebobs Tu ara saerTod
454 amoraluria es? Tu Tqven aSS-Si gaizardeT,
suraTi
11.13

kros-kulturuli pasuxebi
moraluri dilemebis magaliTebze
skolis moswavleebs da zrdasrulebs indoeTsa
da amerikis SeerTebul StatebSi hkiTxes, maTi
azriT, romel gzas airCevdnen personaJebi
moraluri dilemebis gadaWrisas. indoelma
monawileebma airCies is variantebi, sadac
(kanonierebis dacvaze metad) prioriteti
pirovnebaTSoris pasuxismgeblobas eniWeboda.

albaT, ifiqrebdiT, rom aseT situaciaSi dax- rul valdebulebebs. Tu Tqven dasavlur
marebis gaweva adamianis pirovnuli arCevania _ kulturaSi gaizardeT, albaT, ar ifiqrebT
yvelam Tavad unda gadawyvitos, amitom amaSi pirovnebaTSoris pasuxismgeblobaze mora-
araferia amoraluri. meore mxriv, Tu Tqven luris kategoriebiT: saqorwino beWdebis
indusad aRizardeT indoeTSi _ kulturaSi, vermitana samwuxaro iqneboda, magram ara
romelic gacilebiT met mniSvnelobas aniWebs _ amoraluri. Tumca, rogorc axlaxan aR-
urTierTdamokidebulebas da urTierTdaxmarebas, vniSneT, indusTa kulturisTvis, zogadad,
savaraudod, unda gefiqraT, rom daxmarebaze meore adamianis winaSe valdebuleba mora-
uaris Tqma amoraluri iqneboda (Miller et al., 1990). luris kategoriebs miekuTvneba. amis gamo
ganvixiloT kvleva, romelSic erTmaneTs mkvlevrebma iwinaswarmetyveles, rom indo-
adarebdnen sxvadasxva kulturis moralur eli respondentebi ufro met upiratesobas
msjelobebs. mianiWebdnen pirovnebaTSoris pasuxismgeb-
lobas, vidre amerikelebi. rogorc 11.13
saidan suraTze Cans, sami asakobrivi jgufis
indoeli respondentebi ufro metad
viciT irCevdnen im variants, sadac upiratesoba
kanoniereba pirovnebaTaSorisi swored pirovnebaTSoris pasuxismgeblobas
pasuxismgeblobis winaaRmdeg eniWeboda (Miller & Bersoff, 1992).

moraluri gansjis kvlevisTvis cdis


pirebi moiwvies ori adgilidan: koneqti- am magaliTidan cxadi xdeba, Tu ra rols
kutis Statis qalaq niu heivenidan (aSS) asrulebs kultura moraluris da amoraluris
da samxreT indoeTis qalaq misoridan. gansazRvraSi. Tu Tqven amerikis SeerTebul
dasavluri da indusuri kulturis am war- StatebSi gaizardeT, SeiZleba gagikvirdeT, Tu
momadgenlebs sTxoves, gamoexataT reaqcia ramdenad Rrmad swamT indoelebs, rom megob-
moraluri ganviTareba

movlenaTa ganviTarebaze, sadac kanonis risTvis micemuli dapireba unda Sesruldes –


dacva pirovnebaTSoris pasuxismgeblobas sjobs moiparo, vidre beWdebis gareSe mixvide
upirispirdeboda. davuSvaT, Tqveni sauke- qorwilSi. yuradReba miaqcieT, rom kulturuli
Teso megobris qorwilSi saqorwino beW- normebis es gansxvaveba scildeba am ori qveynis,
debis mitanis erTaderTi gza TqvenTvis indoeTisa da aSS-is, farglebs. rogorc Semdeg
matareblis bileTis sayidlad fulis TavebSi ufro vrclad vnaxavT, amerikis Seer-
moparva iyo. kanonierebis dacvis principi Tebuli Statebi da indoeTi tipuri dasavluri
gulisxmobs, rom ar unda moiparoT; pirov- da aradasavluri qveynebia, romlebic mimar-
nebaTSorisi pasuxismgeblobis principi Tulni arian, Sesabamisad, calkeuli individebis
ki moiTxovs, rom pativi unda sceT megob-
455
keTildReobasa da koleqtivis keTildReobaze.
daberebasTan, sinamdvileSi unarebis gamouye-
Sejameba
neblobis, umoqmedobis da ara maTi daqveiTebis
piaJes msgavsad, kolbergma Camoayaliba mo- an gauaresebis Sedegia. Cveni pirveli rCevaa _
raluri msjelobis stadiuri ganviTarebis SeinarCuneT es unarebi!
Teoria. giligani akritikebda kolbergis Teo- Cven, agreTve, vTqviT, rom warmatebuli dabe-
rias imis gamo, rom is yuradRebis miRma tovebda rebis erT-erTi nawilia seleqciuri optimi-
im faqts, rom moraluri msjeloba safuZvelSive zacia da kompensacia (baltes et al., 1992; freund &
gansxvavebuli iyo qalebTan da mamakacebTan. baltes, 1998). albaT, gagaxsendaT, rom seleqciuri
Tumca, ufro gviandelma kvlevebma cxadyo, rom niSnavs individis mier miRwevadi amocanebis
mozrdilTa umravlesoba samarTlianobisa da dasaxvas. optimizacia gulisxmobs individisTvis
zrunvis principebis nazaviT xelmZRvanelobs. prioritetul sferoebSi mis ganviTarebas da
kros-kulturulma kvlevam aCvena, rom sxvadasxva gavarjiSebas. kompensacia niSnavs danakargebis
kulturaSi sxvadasxva standartebiT ganisazR- Sesamcireblad individis mier alternatiuli
vreba, Tu romeli situaciebi da qcevebia mo- xerxebis gamoyenebas. am TavSi vnaxeT, rom
raluri Tu amoraluri. asakovani adamianebi iseT megobrebs irCeven,
romlebic maTTvis emociuri mxardaWeris opti-
malur dones uzrunvelyofen; droTa ganmav-
viswavloT sworad da lobaSi unda icvlebodes megobrebis SerCeva,
raTa kompensirebul iqnes sikvdiliT Tu sxva
warmatebulad dabereba mizeziT dakarguli megobrebi (carstensen, 1998;
lang & carstensen, 1994). miuxedavad imisa, rom
seleqciuri optimizacia daberebis procesis
axla mokled mimovixiloT winamdebare TavSi
Seswavlisas gaCnda, is kargi meTodia im gada-
ganxiluli zogierTi sakiTxi, raTa SevadginoT
wyvetilebebis amosarCevad, romelic cxovrebis
rekomendaciebi sworad da warmatebulad dabe-
manZilze unda miiRoT. yovelTvis unda ecadoT
rebisTvis. Tavis dasawyisSi girCieT, rom ganvi-
iseTi miznebis dasaxvas, romelic yvelaze metad
Tareba gangexilaT, rogorc cvlileba, romel-
mniSvnelovania TqvenTvis; am miznebis gaTvalis-
sac yovelTvis axlavs SenaZenebi da danakargebi.
winebiT moaxdinoT Tqveni qmedebebis opti-
aseTi xedvis kuTxidan, cxovrebaSi keTil-
Tavi 11 / adamianis ganviTareba cxovrebis manZilze

mizacia da eZioT SemovliTi gzebi, Tu miznisken


dReobis miRwevis xerxia SenaZenebis gazrda da
mimaval gzaze dabrkolebebi gxvdebaT. es aris
danakargebis Semcireba. Cven vnaxeT, rom wesi
Cveni saboloo rCeva, romelic mTeli cxovrebis
„gamoiyene an dakarge~ exeba rogorc fizikur
manZilze ganviTarebas Seexeba. vimedovnebT, rom
formas, ise _ gonebriv SesaZleblobebs. mravali
brZnulad da warmatebiT daberdebiT.
cvlileba, romelic stereotipulad asocirdeba

sakvanZo
sakiTxebi
gorc Tandayolil, ise _ desac bavSvi jer kidev dedis
ganviTarebis Seswav- SeZenil maxasiaTeblebze. mucelSi imyofeba.
la da axsna axalSobilebi da Cvilebi Se-
cvlilebaTa aRsawerad saZleblobaTa sakmaod farTo
mkvlevrebi normatiuli, fizikuri ganviTareba speqtrs floben: isini momar-
longituduri da jvare- Tulebi arian gadarCenisaTvis.
cxovrebis manZilze
dini kvlevebis monacemebs sqesobrivi momwifebisas mozar-
garemos faqtorebs maSinac debma SeiZleba gadaWarbebuli
iyeneben.
ki SeuZliaT fizikur gan- yuradReba dauTmon TavianTi
ganviTareba cxovrebis man-
456
456 Zilze damokidebulia ro-
viTarebaze zemoqmedeba, ro- sxeulis xats.
gviani zrdasrulobis zo- TierTobebis CamoyalibebiT
gierTi fizikuri cvlile- enis aTviseba da samomavlo amocanebis
ba gamouyeneblobis da ara bevri mkvlevari darwmunebu- dasaxviT.
gardauvali daberebis Sede- lia, rom adamianebs aqvT mozrdilobis ZiriTadi
gia. enis Seqmnis Tandayolili amocanebi intimurobasa da
unari. nebismier SemTxvevaSi, qmnadobis moTxovnilebebs
enis aTvisebis procesis mniS- efuZneba.
kognituri ganviTare- adamianebi socialurad nak-
vnelovani pirobaa zrda-
ba cxovrebis lebad aqtiurebi xdebian
srul metyvel adamianebTan
manZilze asakSi Sesvlisas, radgan
urTierToba.
piaJes ZiriTadi ideebi naturalistebis msgavsad, SerCeviTad inarCuneben mxo-
kognituri ganviTarebis Se- bavSvebi aviTareben hipo- lod im urTierTobebs, rom-
saxeb: sqemebis ganviTare- Tezebs maTi enis mniSvnelo- lebic emociurad metad
ba, asimilacia, akomodacia bebisa da gramatikis Sesaxeb. mniSvnelovania maTTvis.
da wyvetili ganviTarebis es hipoTezebi xSirad gansa- adamianebi TavianT cxov-
oTxstadiuri Teoria. es zRvrulia Tandayolili rebas afaseben, nawilobriv,
oTxi stadiaa: sensomotor- principebiT. sxvebis cxovrebaSi Ta-
uli, winaoperaciuli, kon- vianTi dadebiTi wvlilis
kretuli operaciebis da Setanis unaris mixedviT.
formaluri operaciebis. socialuri ganviTareba xandazmul adamianTa mi-
gviandelma originalurma cxovrebis manZilze marT uaryofiTi stereo-
kvlevebma cxadyo, rom Cvi- socialuri ganviTareba kon- tipebi asakis mixedviT dis-
lebi da patara bavSvebi uf- kretul kulturul konteq- kriminacias, anu eijizms
ro metad arian ganviTare- stSi xdeba. iwvevs.
buli, vidre amas piaJe varau- asakobrivi cvlilebebis Cve-
dobda. uli mimdinareobidan gadax-
mkvlevrebi varaudoben, rom veva xSirad kulturiT gan- genderuli ganviTa-
bavSvebi aviTareben sayrden pirobebuli garemo pirobe- reba
Teoriebs, romliTac ori- bis Sedegia. genderi fsiqologiuri fe-
entireben sxvadasxva fsiqo- erik eriksonma cxovrebis nomenia, romelic gulis-
logiur da fizikur sfer- cikli gansazRvra, rogorc xmobs biologiuri sqesiT
oSi da romelic droTa krizisebis seria, romlebic gansazRvruli qcevebisa da
ganmavlobaSi icvleba. individma unda daZlios. ganwyobebis daswavlas.
kros-kulturulma kvleveb- socializacia aris procesi, genderuli rolebis aT-
ma kiTxvis niSnis qveS daay- rodesac bavSvebi iTviseben viseba dabadebidanve iwyeba.
ena kognituri ganviTarebis im faseulobebsa da qcevebs, socializaciisTvis xelis-
Teoriebis universaloba. romlebic mocemul sazo- Semwyobi mTeli rigi faqto-
kognituri funqcionirebis gadoebaSi sasurvelad iT-
rebi ganamtkiceben gende-
asakTan dakavSirebuli daq- vleba.
rul stereotipebs.
veiTeba, rogorc wesi, mxo- socializacia momvlelTan
lod zogierT unars exeba. Cvilis mijaWvulobis ganvi-
mkvlevrebis Tanaxmad, zo- Tarebidan iwyeba. moraluri ganviTareba
gierTi kognituri defici- mijaWvulobis ganuviTareb-
loba mravalricxovan fizi- kolbergma gansazRvra mo-
ti gamowveulia unaris ga-
kur da fsiqologiur prob- raluri ganviTarebis sta-
mouyeneblobiT da ara gar-
lemebs iwvevs. diebi.
dauvali daberebiT.
bavSvobaSi aRmzrdelobiTi moraluri argumentaciis
kognituri sistemis war-
sakvanZo sakiTxebi

zemoqmedebis ararsebobas gviandel kvlevebSi gaT-


matebulad daberebaze SeiZ-
SeuZlia socialuri gan- valiswinebul iqna sqesob-
leba saubari, rodesac ada-
viTarebis Seferxeba. rivi da kulturuli gan-
mianebi axdenen funqcio-
gamokvlevebi aCvenebs, rom sxvavebani.
nirebis optimizacias saq-
mozardTa umravlesoba kmayo- sxvadasxva kulturebi sxva-
mianobis maTTvis yvelaze
filia Tavisi cxovrebiT. dasxva standartebis mixed-
prioritetuli sferos amor-
mozardebma unda ganaviTaron viT afaseben, Tu romeli
CeviTa da arsebuli resur-
pirovnuli indenturoba Ta- situaciebi da qcevebi CaiT-
sebiT danakargebis kompen-
natolebTan da mSoblebTan valos moralurad Tu amo-
sirebiT.
komfortuli socialuri ur- ralurad.
457
457
enis Seqmnis unari seleqciuri socialuri
ZiriTadi cnebebi zigota urTierTobebis Teoria
imprintingi sibrZne
akomodacia internalizacia socializacia
alcheimeris daavadeba intimuroba socialuri ganviTareba
asimilacia kognituri ganviTareba sqemebi
mSoblebis mier konservacia genderi
dadgenili qcevis wesebi komforti kontaqtisas sqesobrivi gansxvavebebi
mSoblebis mier longituduri kvlevis genderuli identoba
gamoyenebuli aRzrdis meTodi genderuli rolebi
stilebi menarqe sqesobrivi simwife
bavSvze mimarTuli metyve- mijaWvuloba sxeulis xati
leba momwifeba fizikuri ganviTareba
buneba-aRzrdis dapiris- moraluroba fonemebi
pireba normatiuli kvlevebi fsiqosocialuri stadiebi
ganviTarebis asaki obieqtis mudmivoba qmnadoba
ganviTarebis fsiqologia sayrdeni Teoriebi qronologiuri asaki
egocentrizmi seleqciuri optimizacia centracia
asakis mixedviT diskrimi- kompensaciiT jvaredini Seswavlis meTodi
nacia, anu eijizmi hi perregularizacia
Tavi 11 / adamianis ganviTareba cxovrebis manZilze

458
458
motivacia

12
ra aris motivacia
• motivaciis koncef-
ciebis funqciebi
• motivaciis wyaroebi
kveba
• kvebis fiziologia
• kvebis fsiqologia
fsiqologia XXI
saukuneSi: genebi da
simsuqne
seqsualuri qceva
• cxovelebis seqsua-
luri qceva
• adamianis seqsualu-
ri agzneba da reaq-
ciebi
• seqsualuri qcevis
evolucia
• seqsualuri qcevis
normebi
• homoseqsualoba
pirovnuli miRwevis
motivacia
• miRwevis moTxov-
nileba
• warmatebisa da
marcxis atribucia
• Sromisa da orga-
nizaciuli fsiqo-
logia
fsiqologia Cvens
cxovrebaSi: SeuZlia Tu
ara fsiqologias kari-
eris arCevaSi daxmareba
moTxovnilebaTa
ierarqia
sakvanZo sakiTxebi
• ZiriTadi cnebebi
459
J urnalisti rebeka stefensi (Rebe-
cca Stephens) everestze asvlas aR-
wers 1994 wels gamocemul wignSi,
,,msoflios mwvervalze~. wignis dasawyisSi
,,momdevno dilas gavogndi: _ iq, sadac adre
Cemi neka TiTi iyo, maxinji msuqani sosisi
moCanda, burTiviT gasiebuli da siTxiT savse,
TiTis meore saxsridan wveramde. ,,ra sisulele
vrcladaa moTxrobili everestis dapyrobis iyo amis gakeTeba~, _ buzRuniT Tqva Tanamgzavr-
survilis Sesaxeb: ma mTamsvlelma. rogor SemeZlo aseTi suleli,
daudevari da araseriozuli vyofiliyavi? es
,,everestis romantika _ ai, ra mxiblavda iyo meore xarisxis moyinva...
da mizidavda. mwvervalze rom avediT, sul me Cems karavSi wavbodialdi, pirquS martoo-
cota, orasi an samasi adamiani mainc baSi msurda yofna. vcdilobdi, menugeSebina
viyaviT _ sxvadasxva erovnebis, sarwmu- sakuTari Tavi. ,,yvelaferi kargad iqneba,~ _
noebis da rasis warmomadgeneli. TiToeul Tqva eqimma, magram rogor SemeZlo ar mefiqra,
Cvengans mwvervalze asvlis dauZleveli rom TiTi axla romc momrCenoda, Semdeg mainc
survili amoZravebda. everesti yvelaze ufro mgrZnobiare iqneboda. es ambavi 20 000
maRali adgilia msoflioSi da uamravi futis (7800 metris) simaRleze moxda. ra mox-
mizezi arsebobs, romelic misken iseve deboda 29 000 futze (11300 metrze), sadac ufro
izidavs adamianebs, rogorc CrdiloeT Tu yinavda? sadac Jangbadi da, Sesabamisad,
samxreT polusisken da okeanis siRr- winaaRmdegobis gawevis unari naklebi iyo?
meebisken~. Rirda ki mwvervalis dapyroba aseT Zvir _
sakuTari TiTis dakargvis _ fasad? cota xans
mogvinebiaT, rodesac Tavs iCens mwvervalze davfiqrdi da sakmaod mSvidad, da Cemda
asvlisTvis damaxasiaTebeli daZabuloba da gasaocrad, davaskveni is, rasac verasodes
safrTxe, am ,,romantikas~ pirquSi realoba cvlis. warmovidgendi, Tundac erTi Tvis win: TiTi
miuxedavad amisa, avtori gasaocar daskvnamde arc ise didi sazRauri iyo _ rogorme iolad
mas Semdeg midis, rac TiTi daiziana: gaval nekis gareSec~ (gv.90-91).
Tavi 12 / motivacia

Tqveni Tavi rebeka stefensis adgilze war- valze asvlas? ra aris es _ gamarjveba Tu raime
moidgineT. warmogidgeniaT, ramdenad Zlierad sxva mizani? ra gaiZulebT, iyoT daJinebulni,
unda gindodeT miznis miRweva, rom gadawyvitoT: jiutni, Seupovarni miznis miRwevisas, miuxedavad
,,iolad gaval nekis gareSec~. arsebobs raime im didi Zalisxmevisa, tkivilisa da finansuri
mizani, romlis gamoc sicocxles daTmobdiT? danaxarjebisa, ris fasadac es Seupovroba jdeba?
sami adamiani daiRupa yinulis cicabo daRmar- dabolos, didxans ecdebiT sasurveli miznis
Tebze rebeka stefens mTaze asvlis dros... ratom miRwevas, Tu maleve daanebebT mcdelobas Tavs?
surT adamianebs ase gariskva? ra gansazRvravs Tqveni yoveldRiuri cxovreba savsea situaci-
460 imas, Sewiravs Tu ara adamiani Tavs mTis mwver- ebiT, rodesac adamianebi motivaciur faqtorebs
rogoricaa SimSili, xSirad konkurencias uwevs
pirovnuli kontrolisa da garSemomyofTa sim-
patiis mopovebis moTxovnilebas, rac kvebiTi
paternis TaviseburebebiTacaa ganpirobebuli.
am Tavs im ZiriTadi sakiTxebis ganxilviT
daviwyebT, romlebic aucilebelia motivaciis
kvlevisa da bunebis gasagebad. meore qveTavSi
farTod mimovixilavT motivaciis sam tips,
romelTaganac TiToeuli sxvadasxvagvarad mniS-
vnelovania da icvleba im xarisxiT, ra xaris-
xiTac biologiuri da fsiqologiuri faqtorebi
moqmedeben maTze. motivaciis es sami tipia:
SimSili, seqsi da pirovnuli miRweva.

ra aris motivacia
mimarTaven im movlenaTa asaxsnelad, rac moxda,
an ar moxda. SeiZleba moisminoT, rogor eubneba
maRaziis ufrosi Tavis gamyidvelebs: ,,Tqven motivacia warmoadgens yvela im procesis
unda SeecadoT, ufro bejiTad imuSavoT, rom ganzogadebul termins, romelic CarTulia fizi-
saqoneli gayidoT.~ megobari SeiZleba saidum- kuri da fsiqologiuri aqtivobebis dawyebaSi,
lod gagendoT, rom gamocdaze imitom CaiWra, mimarTulebis micemasa da marTvaSi. sityva mo-
rom profesori arasodes uqmnida mas sakmaris tivacia warmodgeba laTinuri sityvidan movere,
motivacias. SeiZleba waikiTxoT deteqtiuri rac ,,moZraobas~ niSnavs. organizmebi moZraoben
moTxroba, SeecadoT danaSaulis motivis war- garkveuli stimulebisa da aqtivobebis mimar-
modgenas da mkvlelis povniT daikmayofiloT TulebiT da gaurbian garkveul stimulebs, maTi
deteqtivis saidumlos amoxsnis survili. milio- mimzidvelobis da saZulvelobis Sesabamisad.
nobiT adamianis msgavsad, SeiZleba Tqvenc ver motivaciis Teoriebi xsnis rogorc cxovelTa
SordebiT teleekrans da yoveldRe uyurebT TiToeuli saxeobis, adamianebis CaTvliT, ,,moZra-
teleserialebs iseTi motivebis gamosavlenad, obis~ zogad paternebs da gvawvdis informacias
rogoricaa siZunwe, Zalaufleba da gataceba. TiToeuli saxeobis calkeuli wevrebis fun-
fsiqologiis mkvlevarTa amocana motivaciis qcionirebasa da prioritetebze. motivaciis ana-
aseTi magaliTebisTvis Teoriuli safuZvlis lizi im sxvadasxva gzebis ganxilviT daviwyoT,
uzrunvelyofaa. rogor SeuZlia motivaciur romliTac motivacia, Cveulebriv, xsnis da winas-
mdgomareobas sportuli Sejibris Tu gamocdis warmetyvelebs individulur da saxeobriv qcevas.
Sedegebze zemoqmedeba? ratom imatebs zogierTi
adamiani wonaSi da ratomaa, rom zogierTi lamis
sikvdilis piramde midis SimSiliT? gansazR-
motivaciis koncefciebis
vravs Tu ara Cven seqsualur qcevas genetikuri funqciebi
memkvidreoba? am TavSi SeityobT, rom adamianis fsiqologebi motivaciis koncefciebis xuT
ra aris motivacia

moqmedebebi motivirebulia sxvadasxva moTxovni- ZiriTad daniSnulebas gamoyofen:


lebebiT _ dawyebuli iseTi fundamentaluri  qcevis dakavSireba biologiasTan _ Tqven,
fiziologiuri moTxovnilebebiT, rogoricaa rogorc biologiuri organizmi, flobT rTul
SimSili da wyurvili da damTavrebuli iseTi
fsiqologiuri moTxovnilebebiT, rogoricaa motivacia (Motivation) _ fizikuri da fsiqikuri
aqtivobebis dawyebis, mimarTulebis micemis da
pirovnuli miRweva. amasTanave, Tqven naxavT,
marTvis procesi; moicavs meqanizmebs, romlebic
rom xSirad arc ise iolia fsiqologiisa da
CarTulia erTi aqtivobisaTvis meoresTan Se-
fiziologiis erTmaneTisgan gamijvna. magali- darebiT upiratesobis miniWebaSi da energiasa
Tad, xandaxan iseTi biologiuri moTxovnileba, da mdgradobas sZens reaqciebs. 461
Sinagan meqanizmebs, romlebic aregulireben mocemuli qcevis aRsaZvrelad, an (3) qcevaze
Tqveni sxeulis funqcionirebas da sicocxlis gavlenas axdens narkotikebi, alkoholi da in-
SenarCunebaSi gexmarebian. ratom adeqiT sawo- tensiuri emociebi. amrigad, motivaciis Teo-
lidan am dilas? Tqven, albaT, gSiodaT, gwyu- rias qcevis potenciuri mizezebis erTmaneTisgan
rodaT an gciodaT. TiToeul am SemTxvevaSi gansxvaveba unda SeeZlos.
daukmayofileblobis Sinagani mdgomareoba
 araxelsayreli pirobebis miuxedavad miz-
sxeuls moqmedebisken ubiZgebs, rac qmnis mo-
nisken mimavali subieqtis Seupovrobisa da da-
tivacias TqvenTvis, rom ganaxorcieloT qmedeba
Jinebulobis axsna _ gavixsenoT amonaridi rebeka
Tqveni sxeulis balansis aRsadgenad.
stefensis wignidan, romliTac daviwyeT winam-
 qcevis cvalebadobis axsna _ ratom asru- debare Tavi. ratom xdeba, rom mZimed da sasik-
lebT erTi da igive davalebas erT dRes kargad vdilod daWrili adamianebi xSirad mainc ag-
da meore dRes cudad? ratomaa, rom erTi bavSvi rZeleben mTaze asvlas? motivaciis Seswavlis
gacilebiT ukeT arTmevs Tavs sakonkurso bolo mizezi imis axsnaa, Tu ratom axorcielebs
davalebas, vidre meore, romelsac igive unarebi organizmi qcevas, rodesac gacilebiT martivi
da codna gaaCnia? fsiqologebi maSin iyeneben iqneboda am qcevis ganxorcielebisgan Tavis
motivaciur axsnas, rodesac adamianis mier Sekaveba. motivacia gvexmareba, rom droulad
davalebis an raime sxva moqmedebis Sesrulebis mivideT samsaxurSi an leqciaze maSinac ki,
cvalebedoba ucvlel situaciaSi ver aixsneba rodesac amis Zala ukve aRar Segvwevs. motivacia
unarebis, gamocdilebisa Tu praqtikis gansxva- gvexmareba, rom mTeli ZaliT gavagrZeloT
vebulobiT an SemTxveviTobiT. Tu Tqven dRes TamaSi maSinac ki, roca vagebT da vacnobierebT,
diliT adre adeqiT damatebiT samecadinod, rom mogeba SeuZlebelia.
xolo Tqveni megobari _ ara, es Tqveni da
Tqveni megobris gansxvavebul motivaciur axla ukve gaqvT zogadi warmodgena im
mdgomareobebs SeiZleba mivaweroT. pirobebze, romelSic fsiqologebi qcevis
winaswarmetyvelebisa da axsnisaTvis motivaciis
 subieqtis Sinagan mdgomareobaze daskvnis cnebas mimarTaven. motivaciis konkretuli
gakeTeba imaze dayrdnobiT, Tu rogor iqceva
sakiTxebis ganxilvamde, mis zogad wyaroebs
is sazogadoebaSi _ Tqven xedavT, rom viRac
gavecnoT.
skamze zis da icinis. rogor axsniT am qcevas?
rogorc profesionali fsiqologebi, ise _
specialuri fsiqologiuri ganaTlebis armqone
adamianebi erTnairad gadainacvleben qcevaze motivaciis wyaroebi
dakvirvebidan mis gamomwvev Sinagan mizezebze
1999 wels velosipedistma lans armstrongma
daskvnisken. adamianebi mudmivad axdenen qcevis
(Lans Armstrong) „tur de franses~ Sejibri moigo.
interpretacias savaraudo mizezebis terminebiT
sportis istoriaSi es sportsmenis profesiul
_ ratom moxda es swored ise, rogorc moxda?
sportSi dabrunebis erT-erTi SesaniSnavi maga-
igive wesi ZalaSia Tqveni qcevis mimarTac. Tqven
liTi iyo. 1996 wels mas testikularuli sim-
xSirad cdilobT imis garkvevas, Tqveni qceva
sivnis diagnozi dausves, romelic filtvebsa
garedanaa motivirebuli Tu Signidan.
da tvinze vrceldeboda. agresiuli qimioTe-
 imis garkveva, Tu vis ekisreba moqmedebebze
Tavi 12 / motivacia

rapiis kursis dasrulebis Semdeg armstrongma


pasuxismgebloba _ pirovnuli pasuxismgeblobis varjiSis ganaxleba gadawyvita. sam weliwadSi
cneba ZiriTadia religiis, kanonisa da eTiki- man msoflios yvelaze prestiJul SejibrSi
saTvis. pirovnuli pasuxismgebloba gulisxmobs gaimarjva; 2000 wels man kvlav moigo „tur de
Sinagan motivacias da qmedebebis gakontrolebis franse~. cilismwameblebi ambobdnen, rom mar-
unars. adamianebi naklebad pasuxismgeblebi arian Sruti, romelzec armstrongma gaimarjva, arc
sakuTar moqmedebebze, rodesac: (1) ar fiqroben, ise rTuli iyo. 2000 wlis gamarjvebam daamtkica,
rom maT qcevas uaryofiTi Sedegebi eqneba, (2) rom lanss SeeZlo msoflios saukeTeso velom-
eqsternaluri (garegani) Zalebi sakmaod Zlieria rbolelebis daZleva.
462
Tqven SeZlebdiT imis gakeTebas, rac lans filebloba Sinagan gauwonasworeblobas qmnis,
armstrongma gaakeTa? SeZlebdiT seriozuli wonasworobas arRvevs, anu daZabulobas qmnis.
avadmyofobis Semdeg dabrunebas da Tqveni es ltolva organizms daZabulobis Semcire-
sxeulisTvis arcTu ise ioli amocanis dasaxvas? bisken, anu reduqciisken ubiZgebs. rodesac
xom ar fiqrobT, rom, rac ar unda yofiliyo ltolva dakmayofildeba an Semcirdeba, ho-
misi qcevis mamotivirebeli, is Tavad masSi meostazi aRdgeba da organizmi wyvets moqmedebas.
iyo? saWiroa Tu ara gansakuTrebuli cxov- amgvarad, halis mixedviT, rodesac cxovels
rebiseuli gamocdileba aseTi SeupovrobisaT- mravali saaTis ganmavlobaSi ar miewodeba
vis, Tu es garegani, situaciuri faqtorebis sakvebi, aRmocendeba SimSilis mdgomareoba, rac
Sedegi iyo? moiqceva Tu ara adamianTa um- sakvebis moZiebisa da gamokvebis qcevis mamo-
ravlesoba aseve analogiur situaciaSi? aris tivirebeli xdeba. cxovelis reaqcia, romelsac
Tu ara misi qceva pirovnebisa da situaciis sakvebis moZiebis mizani aqvs, ganmtkicdeba,
maxasiaTeblebis urTierTqmedebis Sedegi? mo- vinaidan is sakvebis miRebis Sedegad daZabulobis
tivaciis wyaroebis ukeT gasarkvevad, vnaxoT, Semcirebas ukavSirdeba.
ra gansxvavebaa internalur (Sinagan) da eqster- SeuZlia Tu ara daZabulobis Semcirebis
nalur (garegan) Zalebs Soris. daviwyoT im Teorias yvela motivirebuli qcevis axsna?
Teoriebis ganxilviT, romlebic qcevis garkveul cxadia, ara. warmovidginoT virTxebis jgufi,
tipebs internaluri, biologiuri impulsebiT romelsac ar awvdidnen sakvebs da wyals.
xsnis. daZabulobis Semcirebis Teoriis mixedviT,
winaswar SeiZleba imis Tqma, rom isini pirveli
SesaZleblobisTanave daleven wyals an SeWamen
ltolvebi da aRmZvrelebi
sakvebs. Tumca, rodesac aseTi virTxebi axal
motivaciis zogierTi forma Zalze martivad garemoSi xvdebian, sadac uamravi saWmeli da
gamoiyureba: Tu SimSils grZnobT, WamT. Tu sasmelia, isini garemos gamokvlevasa da da-
gwyuriaT _ svamT. Teoria, romlis mixedviTad zvervas amjobineben da maSinve ar garbian saW-
mravali mniSvnelovani qceva motivirebulia
ra aris motivacia

Sinagani ltolvebiT, yvelaze srulad klark ltolva (Drive) _ Sinagani mdgomareoba, romelic
aRmocendeba wonasworobis darRvevisas cxovelis
halma (Clark Hall, 1943, 1952) daamuSava. halis azriT,
fiziologiuri moTxovnilebis sapasuxod.
ltolva Sinagani mdgomareobaa, romelic cxo-
homeostazi (Homeostasis) _ sxeulis Sinagani mdgo-
velis fiziologiuri moTxovnilebis sapasuxod
mareobis mudmivoba an wonasworoba.
aRmocendeba. organizmi iseTi biologiuri
aRmZvrelebi (incentives) _ eqsternaluri stimu-
maxasiaTeblebis wonasworobis, anu homeostazis
lebi an waxaliseba, romlebic warmoadgenen
SenarCunebas cdilobs, rogoricaa: sxeulis tem- qcevis mamotivireblebs, miuxedavad imisa, rom
peratura da energiis miwodeba (ix. Tavi 3). isini pirdapir ar ukavSirdebian biologiur
ltolva aRmocendeba maSin, rodesac daukmayo- moTxovnilebebs.
463
12.1
mlisa da sasmelisken, isini mxolod cnobis- cxrili
moyvareobis dakmayofilebis Semdeg iwyeben Wamas
da smas (Berlyne, 1960; Fewler, 1965; Zimbardo & metamotivaciuri mdgomareobebis oTxi
Montogomery, 1957). gamokvlevaTa sxva seriaSi axal- wyvilis ZiriTadi maxasiaTeblebi
gazrda maimunebi did drosa da energias
xarjavdnen maT garemoSi arsebuli mowyobi- Telikuri paraTelikuri
lobebiTa da axali obieqtebiT manipulaciaze seriozuli mxiaruli
mizanze orientirebuli aqtivobaze orientirebuli
da, rogorc Canda, amas yovelgvari garegani wa- cxovrobs am momentiT
upiratesobas aniWebs
xalisebis gareSe, ,,garTobiT, maimunobiT~ winaswar dagegmvas
siamovnebis misaRebad akeTebdnen (Harlow et al., 1950). Tavs aridebs SfoTvas eZebs aRgznebas, aRfrTova-
nebas
es eqsperimentebi gviCvenebs, rom qceva ar surs progresi da surs mxiaruleba da
aris motivirebuli mxolod Sinagani ltolve- miRweva garToba

biT: qceva motivirebulia, aseve, aRmZvrelebiT konformisti negativisti

_ garegani stimulebiT an waxalisebiT, romelic damyoli meamboxe


surs wesebis dacva surs wesebis darRveva
pirdapir ar ukavSirdeba biologiur moTxovni- tradiciuli aratradiciuli
lebebs. rodesac maimunebi da virTxebi gare- sasiamovno gabrazebuli
surs morgeba surs damoukidebloba
moSi mocemul obieqtebze iyvnen momarTulni
da ara Sinagan mdgomareobebze, es gviCvenebda, mbrZanebloba TanagrZnoba (simpaTia)

rom maT qcevas aRmZvrelebi marTavda. asevea Zalauflebaze zrunvaze orientirebuli


orientirebuli
adamianis qcevis SemTxvevaSic _ mas mravalgvari cxovrebas brZolad cxovrebas TanamSromlobad
aRmZvreli akontrolebs. ratom daZvrebiT miiCnevs miiCnevs
mkacri azrovneba mgrZnobiare
internetSi RamiT tkbilad daZinebis nacvlad? kontrolze sikeTeze
ratom uyurebT films, romelic, iciT, rom Se- koncentrirebuli koncentrirebuli
surs dominantoba surs sinaze da mofereba
gaSinebT da aRgaSfoTebT? ratom miirTmevT tkbi-
leuls wveulebaze, roca ukve kargad danayre- auturi aloikuri

buli brZandebiT? TiToeul am SemTxvevSi ga- upiratesad sakuTar upiratesad sxvebze


Tavzekoncentrirebuloba koncentrirebuloba
remos elementebi aRmZvrelis rols asruleben, egocentruli sxvebTan identifikacia
romelic qcevis ganxorcielebisken gibiZgebT. sakuTar grZnobebze sxvebis grZnobebze
koncentracia koncentracia
Tqven ukve iciT, rom qceva motivaciis garegani
da Sinagani wyaroebidan iRebs saTaves. miuxeda-
vad imisa, rom virTxebi SeiZleba sakvebis lebs urTierTsapirispiro mdgomareobebi qmnian.
miRebisa da wylis dalevis qcevis ganxorci- Teoriis mixedviT, drois nebismier mocemul
elebis biologiur iZulebas ganicdidnen, isini momentSi TiToeul wyvilSi gaerTianebuli ori
axali garemos gamokvlevis impulssac emor- mdgomareobidan mxolod erTi SeiZleba ar-
Cilebian. axla ganvixiloT motivaciisadmi Tana- sebobdes realurad. Tu gadaxedavT cxrils,
medrove midgoma _ reversiis Teoria, romelSic naxavT, rogor gansazRvravs TiToeuli wyvili
gansakuTrebuli yuradReba konkurentuli araTavsebad motivaciur mdgomareobebs. maga-
motivaciuri mdgomareobebis Seswavlas eTmoba. liTad, warmoidgineT nebismieri situacia,
romelic samsaxurs ukavSirdeba. ra gsurT mo-
cemul momentSi: situaciaze morgeba Tu damo-
Tavi 12 / motivacia

reversiis, anu araTavsebadi ukidebloba? sakuTari grZnobebis mixedviT moq-


mdgomareobebis Teoria medeba Tu sxvebis grZnobebze yuradRebis mip-
ukanasknel wlebSi maikl afterma (Michael yroba? am Teorias reversiis anu araTavsebadi
Apter, 1989; aseve, ix. Frey, 1997) da misma kolegebma, mdgomareobebis Teoria ewodeba. is adamianuri
ganaviTares axali Teoria, romelic uaryofs
reversiis Teoria (Reversal theory) _ Teoria, ro-
motivaciis, rogorc daZabulobis Semcirebis,
melic xsnis adamianis motivacias erTi meta-
ideas. amis nacvlad, es Teoria uSvebs, rom motivaciuri mgomareobidan meore, sapirispiro
arsebobs metamotivaciuri mdgomareobis oTxi mdgomareobaSi reversiis (gadasvlis) termi-
464 wyvili. rogorc naCvenebia cxrilSi 12.1, wyvi- nebiT.
motivaciis axsnas erTi mdgomareobidan meore,
aRgzneba ganicdeba, rogorc Zlieri aR-
sawinaaRmdego mdgomareobaze reversiis (gadas-
frTovaneba. amgvarad, Telikuri mdgo-
vlis) terminebiT cdilobs. ganvixiloT para-
mareobidan paraTelikurSi gadasvla ag-
Telikuri da Telikuri kontrastuli mdgo-
znebis imave doneze iwvevs Zlieri SfoT-
mareobebi. Tqven paraTelikur mdgomareobaSi
vidan did siamovnebaze gadarTvas.Aamgvari
xarT, rodesac iseT qcevebs axorcielebT, rom-
pirdapiri gadarTvis arsebobis Sesamow-
lebsac siamovnebis moniWebis garda sxva mizani
meblad mkvlevrebma monacemebi para-
ar gaaCniaT, xolo Telikur mdgomareobaSi xarT,
SutistTa ori klubis wevrebisgan aag-
rodesac iseT qceves axorcielebT, romlebic
roves. klubis wevrebi aRniSnavdnen SfoT-
mniSvnelovania TqvenTvis ara mxolod mocemul
visa da aRfrTovanebis grZnobas gadax-
momentSi. magaliTad, am konkretul mocemul
tomamde, xtomis manZilze da daSvebis
momentSi, albaT, Telikur mdgomareobaSi imyo-
Semdeg. monacemebma aSkara reversia aCvena:
febiT, radgan saxelmZRvanelos kiTxulobT _
gadaxtomamde isini SfoTavdnen (magram ar
Tqven gsurT masalis daswavla, raTa kargad
iyvnen aRfrTovanebulni). mas Semdeg, rac
CaabaroT gamocda. Tu Tqven wasaxemseblad an
paraSuti ixsneboda, isini aRfrTova-
axali diskis mosasmenad SewyvetT mecadineobas,
nebulni iyvnen (magram aRar SfoTavdnen).
amiT TiTqmis mTlianad gadaerTvebiT paraTe-
arsebuli aRgzneba ar qreboda _ is maSinve
likur mdgomareobaSi. reversiis Teoria, faqtob-
iZenda sxva Sinaarss, rogorc ki paraSutis-
rivad, gveubneba, rom Tqven yovelTvis imyofebiT
ti Telikuri mdgomareobidan paraTelikur
erT an meore mdgomareobaSi, magram ara _ ori-
mdgomareobaSi gadadioda (Apter & Batler, 1997).
veSi erTad.
drodadro Tqven SesaZloa Zalze naTlad
SeigrZnoT am TeoriiT nawinaswarmetyvelebi reversiis Teoria gvawvdis motivaciis sain-
reversiis tipebi. reversiis erTi gansakuTrebiT tereso zogad midgomas. axla ganvixilavT moti-
TvalsaCino forma iseTi maRalriskiani aqti- vaciis kvlevis sxva tradicias, romelic kon-
vobebiT dakavebul adamianebs axasiaTebT, ro- centrirebulia biologiuri saxeobebisTvis
goricaa paraSutiT xtoma. xedavT, rogor xsnis damaxasiaTebel instinqtur qcevaze.
reversiis Teoria paraSutistTa monaTxrobs?
instinqturi qceva da daswavla

saidan ratom iqcevian organizmebi swored ase da


ara sxvagvarad? pasuxis erTi nawili isaa, rom
viciT biologiuri saxeobis qcevis zogierT aspeqts
instinqtebi, anu winaswar daprogramebuli ten-
SfoTvidan aRfrTovanebaze gadasvla
denciebi marTavs, romlebsac arsebiTi mniS-
ratom xtebian adamianebi Tavisi nebiT vneloba aqvT saxeobis gadarCenisaTvis. instin-
TviTmfrinavidan da amtkiceben, rom es qtebi uzrunvelyofen qcevis repertuars, ro-
maT garTobisTvis gaakeTes? Zalian Znelia melic TiToeuli cxovelis genetikuri memkvid-
am qcevis gageba daZabulobis Semcirebis reobis nawils warmoadgens. oraguli aTasobiT
Teoriis gamoyenebiT, radgan TviTmfri- mils zustad im nakadulSi dasabruneblad
ra aris motivacia

navidan gadaxtomis molodini daZabu- curavs, sadac daibada; is dinebis sawinaaRmdegod


lobas ki ar amcirebs, aramed, piriqiT _ micuravs, CanCqerebs axteba da zustad daniSnul
zrdis. reversiis Teoriis Tanaxmad, para- adgilze midis, sadac gadarCenili mdedri da
SutiT gadaxtoma Telikuri mdgomareo- mamri oragulebi Sewyvilebis ritualur qcevas
bidan paraTelikur mdgomareobaSi ga- asruleben, ganayofierebuli qviriTis dayris
dasvlis SemTxvevaa. gadaxtomamde, Telikur Semdeg ki iRupebian. momavalSi, rodesac dro
mdgomareobaSi adamianis mier gancdili
aRgznebis maRali done SfoTvas badebs. instinqti (Instinct) _ winaswar daprogramebuli
tendencia, romelsac arsebiTi mniSvneloba aqvs
paraTelikur mdgomareobaSi ki Zlieri
saxeobis gadarCenisaTvis.
465
simpaTia, socialuroba, TavSekavebuloba da
siyvaruli. jemsisTvis orive _ rogorc cxo-
veluri, ise adamianuri _ instinqtebi miznobrivi
iyo. sxva sityvebiT rom vTqvaT, mniSvnelovan
miznebs emsaxurebodnen, anu mniSvnelovan
funqciebs asruleben organizmis garemosTan
adaptaciis procesSi.
zigmund froidma (Sigmund Freud, 1915) Semogv-
Tavaza mosazreba imis Taobaze, rom adamianis
gamocdilebaSi arsebuli ltolvebi aRmocendeba
sicocxlis (maT Soris seqsualuri) da sikv-
dilis (maT Soris agresiis) instinqtebidan.
mas miaCnda, rom instinqturi impulsebi war-
marTavs fsiqikur energias sxeulebrivi moTxov-
nilebebis dasakmayofileblad. daZabuloba
aRmocendeba maSin, rodesac energia ver
ganitvirTeba; es daZabuloba ubiZgebs adamians
aqtivobisken an/da obieqtisken, romelic
Seamcirebs mas. magaliTad, froidis azriT, sico-
cxlisa da sikvdilis instinqtebi moqmedeben
gacilebiT dabal doneze, vidre cnobierebis
donea (anu Rrmad aracnobierSi), Tumca, maTi
gavlena cnobier azrebze, grZnobebsa da qmede-
bebze Zalian Zlieria imis gamo, rom instinqtebi
mniSvnelovani cxovrebiseuli gadawyvetile-
bebis miRebisken ubiZgebdnen adamianebs (Cven am
mosazrebas vrclad ganvixilavT me-14 TavSi).
dadgeba, axalgazrda Taoba dauyveba dinebas, 1920-ian wlebSi fsiqologebma Seadgines
raTa icxovros okeaneSi manam, sanam ramdenime adamianis 10 000 instinqtisgan Semdgari sia
wlis Semdeg am uwyvet dramaSi maTi monawilebis (Bernard, 1924), Tumca, amave periodSi adamianuri
dro ar mova. aseTive STambeWdavi moqmedebebi instinqtis, rogorc adamianis qcevis universa-
SeiZleba vnaxoT cxovelTa mraval saxeobaSi. luri amxsnelis, cneba eWvis qveS dadga da
futkari sakvebis adgilmdebareobis Sesaxeb kritikis sagnadac iqca. kros-kulturulma
Setyobinebas sxva futkrebs gadascems; WianWve- anTropologebma ruT benediqtma (Ruth Bendict,
laTa armia sinqronizebulad dadis sanadirod, 1959) da margaret midma (Margaret Mead, 1939)
Citebi budeebs aSeneben, obobebi zustad iseve sxvadasxva kulturaSi uamravi qceviTi variacia
xlarTaven da qsoven rTul qselebs, rogorc aRmoaCines. maTi dakvirveba ewinaaRmdegeboda
maTi mSoblebi da winaprebi akeTebdnen amas. im Teoriebs, romlebic mxolod Tandayolili
adamianis qcevis adreuli Teoriebi midre- instinqtebis universalurobaze saubrobdnen.
kilni iyvnen adamianisTvis instinqtebis mniS- instinqtebis adreuli TeoriebisTvis yvela-
Tavi 12 / motivacia

vnelobis gadafasebisken. uiliam jemsi (William ze metad damangreveli iyo bihevioristebis


James, 1890) gamoTqvamda mosazrebas, rom ada- empiriuli demonstraciebi imisa, rom mniSvne-
mianebi yvela sxva cxovelze metad eyrdnobian lovani qcevebi da emociebi daswavlili ufro
instinqtur qcevas (Tumca, adamianis instinqtebi, iyo, vidre Tandayolili. aseT demonstraciebs
rogorc wesi, ar vlindeboda qcevaTa fiqsi- Tqven me-7 Tavidan icnobT, sadac naxeT, rom
rebuli paternebis saxiT). biologiuri instin- adamianebi da cxovelebi erTnairad mgrZnobia-
qtebis garda, romlebic adamians cxovelebTan reni arian imis mimarT, Tu rogor ukavSirdeba
saerTo aqvs, moqmedebaSi Semodis, agreTve, iseTi erTmaneTs stimulebi da reaqciebi garemoSi.
466 ZiriTadi socialuri instinqtebi, rogorebicaa: Tu gsurT axsnaT, ratom axorcielebs zogierTi
cxoveli mocemul qcevas da zogierTi _ ara, usafrTxoebis da komfortis gancda iyo: saxli
Tqven ar gesaWiroebaT sxva arafris codna, iq iyo, sadac misi guli imyofeboda. simamace,
garda imisa, rom erTi cxovelis qceva ganmtkicda, romelic loms surda; Wkua, romelsac safrTxo-
xolo meoris _ ara. aseT pirobebSi saerTod bela eswrafvoda da emociebi, romelzec rkinis
ar gWirdebaT calke motivaciis axsna (anu xis mWreli ocnebobda, is Tvisebebia, romelTac
Secdoma iqneboda gveTqva, rom erTi cxoveli isini ukve flobdnen. maT am Tvisebebze unda
„motivirebulia~, xolo meore _ ara). ifiqron ara rogorc Sinagan mdgomareobebze,
Tumca, gavixsenoT: me-7 TavSi isic vnaxeT, aramed rogorc im dadebiT urTierTobebze,
rom qcevis tipebi, romelTac cxovelebi ufro romlebic ukve hqondaT sxvebTan. jadoqari ozis
iolad daiswavlian, determinirebulia moce- qveynidan aSkarad erT-erTi pirveli kognitur
muli saxeobisTvis specifikuri instinqtebiT. fsiqologia, vinaidan man aRiara adamianis
amitom TiToeuli cxoveli daswavlili da azrovnebis procesis mniSvnelovneba misi
instinqturi qcevebis kombinacias axorcielebs. miznebis da am miznebis misaRwevad ganxorci-
amrigad, Tu Tqven gTxoven cxovelis qcevis elebuli qcevis determinaciaSi.
axsnas an winaswarmetyvelebas, Tqven ori ramis Tanamedrove fsiqologebi iyeneben kognitur
codna dagWirdebaT, kerZod, konkretuli moce- analizs mTeli rigi pirovnuli da socialuri
muli cxovelis istoriidan unda icodeT: (1) qcevebis mamotivirebeli Zalebis Sesaswavlad.
romeli adapturi qcevaa organizmis genetikuri isini iziareben jadoqris mosazrebas, rom ada-
memkvidreobis nawili da (2) garemoSi arsebuli mianis mniSvnelovani motivacia aRmocendeba
asociaciebis rogori unikaluri erToblioba ara gare samyaros obieqturi realobidan, aramed
aqvs organizms gamocdilebaSi? aseT SemTxve- realobis subieqturi interpretaciebidan.
vebSi motivaciis funqcia im gavlenas eniWeba, dajildovebis ganmamtkicebeli efeqti ikargeba,
romelsac warsulis movlenebi axdenen mimdi- Tu ver xedavT, rom Tqvenma qmedebam ganapiroba
nare qcevaze. es jildo. is, rasac axla akeTebT, xSirad
kidev erTxel gadavxedoT me-7 Tavs: Cven kontroldeba: (1) imiT, rac, Tqveni azriT, pa-
vnaxeT, rom kogniturad orientirebulma mkvlev- suxismgebeli iyo warsulSi gancdil warma-
rebma eWvqveS daayenes mosazreba imis Taobaze, tebasa da marcxze; (2) imiT, risi gakeTebac
rom instinqtebi da ganmtkicebebis istoria gjeraT, rom SegiZliaT da (3) imiT, rasac
sakmarisia cxovelis qcevis yvela detalis ganWvretT winaswar, anu Tqveni qmedebis Sedegis
asaxsnelad. axla vnaxoT, ra rols asruleben danaxviT. kognituri midgoma xsnis, Tu ratom
motivaciaSi molodinebi da SemecnebiTi aqti- arian adamianebi xSirad motivirebulni momavali
vobebi. movlenebis molodinebiT.
qcevis motivirebaSi molodinebis mniSvne-
loba julian roterma (Julian Rotter, 1954) daamuSava
molodinebi da kognituri midgomebi
socialuri daswavlis TeoriaSi (Cven SevexeT
motivaciisadmi
socialur daswavlas, rodesac me-7 TavSi
ganvixiloT ,,jadoqari ozis qveynidan~, ro- dakvirvebiT daswavlas ganvixilavdiT). rote-
gorc motivaciis fsiqologiuri kvleva. doroTi risaTvis albaToba imisa, rom Tqven ganaxorcie-
da misi sami megobari kargad gaisarjnen lebT mocemuli qcevas (vTqvaT, gamocdisTvis
zurmuxtis qalaqamde misaRwevad: maT daZlies moemzadebiT da ar waxvalT wveulebaze) deter-
ra aris motivacia

barierebi da SeewinaaRmdegnen Tavs datexil minirebulia, anu ganpirobebulia im dasaxuli


yvela ubedurebas. isini amas imis molodiniT miznis (kargi niSnis miRebis) miRwevis molo-
akeTebdnen, rom jadoqari maT imas miscemda, diniT, romelic am aqtivobas mohyveba da imiT,
rac akldaT. amis nacvlad saocarma (da brZenma) Tu ra pirovnuli Rirebuleba aqvs am mizans
jadoqarma daanaxa, rom Tavad maT, da ara
jadoqars, yovelTvis xelewifebodaT TavianTi
socialuri daswavlis Teoria (Social learning
sanukvari survilebis asruleba. doroTisTvis
theory) _ daswavlis Teoria, romelic xazs usvams
saxli ar warmoadgenda konkretul adgils; es dakvirvebisa da sxvebis mier ganxorcielebuli
misTvis sayvarel adamianebTan yofniT miRebuli qcevis mibaZvis mniSvnelobas. 467
TqvenTvis. molodinebsa da realobas Soris
Sejameba
gansvlam SeiZleba individs makoregirebeli
qcevis ganxorcielebisken ubiZgos (Festinger, 1957. fsiqologebi motivaciis koncefciebs imisaT-
Lewin, 1936). magaliTad, Tu aRmoaCenT, rom Tqveni vis iyeneben, rom erTmaneTTan daakavSiron bio-
qceva ar Seesabameba im jgufis standartebs, logia da qceva, axsnan qcevis cvalebadoba,
romelsac miekuTvnebiT, Tqven SesaZloa moti- daaskvnan zogadi qmedebebidan kerZo mdgoma-
virebuli iyoT Tqveni qcevis Secvlaze, raTa reobis Sesaxeb subieqtisTvis qcevaze pasu-
ukeT moergoT jgufs. xismgeblobis dasakisreblad da im Seupovrobisa
rogor ukavSirdeba molodinebi motivaciis da daJinebulobis asaxsnelad, romelsac ada-
garegan da Sinagan Zalebs? fric haiderma (Fritz mianebi iCenen miznis miRwevisas araxelsayreli
Heider, 1958) gamoTqva mosazreba, rom Tqveni qcevis garemo pirobebis miuxedavad. motivaciis Teo-
Sedegi (magaliTad, cudi niSani) SeiZleba iseT riebi cdiloben imis garkvevas, Tu romeli
motivaciuri Zala momdinareobs organizmSi
dispoziciur Zalebs mieweros, rogoricaa Zalis-
arsebuli Sinagani wyaroebidan da romeli _
xmevis arqona an arasakmari goniereba, anda
organizmis gareT arsebuli garegani wyaroebidan
iseT situaciur Zalebs, rogoricaa, magaliTad,
_ garemos an kulturuli faqtorebidan.
arasamarTliani gamocda anda tendenciuri
ltolvebis Teoria xazs usmevs motivaciaSi
maswavlebeli. amgvari atribucia gavlenas
daZabulobis Semcirebis mniSvnelobas. rogorc
axdens Tqvens momaval qcevaze. Tqven ufro
wesi, qceva garegani aRmZvrelebiTacaa moti-
bejiTad iSromebT, Tu CaTvliT, rom miRebuli
virebuli, romlebic ar ukavSirdeba fizio-
cudi niSani Zalisxmevis arqonis Sedegia, magram
logiur moTxovnilebebs. reversiis Teoriis
SeiZleba Tavi mianeboT yvelafers, Tu CaTvliT,
mixedviT, motivacia marTavs sapirispiro meta-
rom miRebuli cudi niSani usamarTlobis an
motivaciur mdgomareobebs. saxeobisaTvis speci-
SesaZleblobebis arqonis Sedegs warmoadgens
fikuri instinqturi qceva warmoiqmneba rogorc
(Dweck, 1975). amgvarad, motivaciis wyaros
Sinagani, aseve garegani faqtorebiT. motivaciis
identifikacia, rogorc gareganis an Sinaganis,
kognituri Teoria koncentrirebulia adamianis
SeiZleba, nawilobriv, damokidebuli iyos rea-
molodinebze da imaze, Tu rogor axdens adamiani
lobis sakuTar subieqtur interpretaciaze.
samyaros daxarisxebas dispoziciuri Tu situa-
kidev erTxel gadavxedoT motivaciis sxva-
ciuri Zalebis mixedviT.
dasxva wyaroebs. Cven daviwyeT dakvirvebidan,
rom mkvlevrebs SeuZliaT qcevis gamowvevis
Sinagani da garegani faqtorebis erTmaneTisgan
gamijvna. ltolvebi, instinqtebi da daswavlis kveba
istoriebi _ yvela warmoadgens motivaciis
Sinagan wyaros, romelic gavlenas axdens qce-
gaakeTeT prognozi Semdegi situaciis ganviTa-
vaze Sesabamisi garegani stimulis arsebobis
rebis Sesaxeb. fsiqologiis Sesaval kursze
pirobebSi. rodesac adamianebi sakuTari qcevis
Cawerili erT-erTi studentisTvis picis naWris
Sesaxeb iwyeben msjelobas, molodini imisa,
SeTavazebas vapirebT. rogor fiqrobT, ramdenad
Tu ra unda moxdes an SeiZleba moxdes, moti-
mosalodnelia, rom es studenti uars ar ityvis
vaciis uzrunvelyofas iwyebs. adamianma zogier-
Tavi 12 / motivacia

da miirTmevs picis naWers? ar gindaT, gamoic-


Ti motivacia SeiZleba sakuTar Tavs miaweros,
noT? Tqveni pasuxi, albaT, aseTi iqneba: ,,me
zogi ki _ gare samyaros.
mWirdeba ufro meti informacia~. bolo qveTavSi
Cven axla movxazeT ZiriTadi CarCo moti-
gaCveneT, Tu rogor unda moaxdinoT TqvenTvis
vaciis cnebis gagebisaTvis. winamdebare Tavis
saWiro damatebiTi informaciis miRebis organi-
danarCen nawilSi ganvixilavT qcevis sam tips,
zeba aseTi prognozis gamoTqmamde. Tqven dagWir-
romelzec gavlenas axdens motivaciebis ur-
debodaT Sinagani codna, anu informacia am
TierTqmedeba _ esaa kveba, seqsualuri qceva da
studentis Sesaxeb _ ramdeni aqvs ukve naWami
pirovnuli miRweva.

468
mas? cdilobs Tu ara dietis dacvas? Tqven, rodesac kuWi ikumSeboda, haeri amodioda buS-
aseve, dagWirdebodaT garegani codna, anu praq- tidan da gadaxrida mowyobilobis kalams. uoS-
tikuli xasiaTis informacia. pica gemrielia bornis mier aRniSnuli, SimSiliT gamowveuli
Tu ara? hyavs Tu ara students megobrebi, ro- tkivilis SegrZneba Seesabameboda kuWis Zlier
melTac gauyofs picas da Tan gaesaubreba? SekumSvebs, magram ara _ gafarToebebs. qenoni
rogorc xedavT, ukve, garkveulwilad, gavaana- fiqrobda, rom daamtkica SimSilis grZnobis
lizeT is Zalebi, romlebmac SeiZleba gavlena formirebaSi kuWis spazmebis monawileoba.
moaxdinos iseT martiv Sedegzec ki, rogoricaa miuxedavad imisa, rom qenonisa da uoSbornis
studentis mier picis SeWma. daviwyoT zogierTi procedura erTob gonebamaxviluri iyo, Sedgomma
fiziologiuri procesis ganxilviT, romliTac kvlevebma aCvena, rom SimSilis SesagrZnobad
evoluciam sakvebis miRebis samarTavad aRgvWurva. kuWis SekumSva ar warmoadgenda aucilebel
pirobas. carieli kuWis mqone cxovelis sisxlSi
Saqris SeyvaniT Cerdeba kuWis SekumSvebi, Tumca
kvebis fiziologia amis Semdeg ar qreboda SimSilis grZnoba.
rodis gaZlevT Tqveni sxeuli niSans, rom pacientebi, romlebsac mTlianad amokveTili
Wamis droa? Tqven aRWurvili xarT meqanizmebis hqondaT kuWi, isev ganicdidnen SimSilis grZno-
mTeli rigiT, romlebic SimSilisa da simaZRris basTan dakavSirebul tkivils (Janowitz & Grosman,
fizikur gancdas qmnian (Logue, 1991). sakvebis 1950), xolo kuWis gareSe darCenili virTxebi
efeqturad misaRebad organizmi aRWurvili unda mainc daiswavlidnen labirinTs sakvebiT
iyos meqanizmebiT, romlebic asruleben oTx dajildoebis pirobebSi (Penick et al., 1963). amrigad,
amocanas: (1) sakvebis Sinagani moTxovnilebis miuxedavad imisa, rom kuWSi gaCenili SegrZneba
dafiqsireba; (2) kvebiTiO qcevis dawyeba da SeiZleba garkveul rols asrulebdes adamianis
organizeba; (3) miRebuli sakvebis xarisxisa da mier SimSilis gancdaSi, is amomwuravad mainc
raodenobis Semowmeba; (4) im momentis dafiqsireba, ver xsnis, Tu rogor afiqsirebs sxeuli sakvebis
rodesac sakmarisia miRebuli sakvebi da kvebis moTxovnilebas da rogor xdeba motivirebuli
Sewyveta. mkvlevrebma scades am procesebis axsna sakvebis miRebisTvis.
maTi sxeulis sxvadasxva nawilis iseT perife- carieli kuWi aucileblobiT ar SeigrZnobs
riul meqanizmebTan dakavSirebiT, rogoricaa SimSils, magram wyvets Tu ara sakvebis miRebas
kuWis SekumSva, anda tvinis iseT centralur „savse~ kuWi? kvlevebma aCvena, rom sakvebiT
meqanizmebTan, rogorica hipoTalamusis funqcio- (magram ara gaberili buStiT) Sevsebis gamo
nireba. ganvixiloT es procesebi ufro dawvri- kuWis gafarToeba individs sakvebis miRebis
lebiT. Sewyvetas aiZulebs (Logue, 1991). amrigad, orga-
nizmi mgrZnobiarea kuWis wnevis wyaros mimarT.
sakvebis piris RruSi yofnis SegrZneba, aseve,
periferiuli reaqciebi
warmoadgens simaZRris maniSneblebis perife-
saidan modis SimSilis grZnoba? gvigzavnis riul wyaros. es maniSneblebi pirdapir ukavSir-
Tu ara kuWi ubedurebis signalebs imis misa- deba danayrebulobis, anu sisavsis gancdas.
TiTeblad, rom is carielia? pirveli fizio- SeiZleba SeginiSnavT, rom danayrebis Semdeg
logi, vinc amis garkvevas Seecada, uolter naklebi enTuziazmiT aRiqvamT Tqveni sayvareli
qenoni (Walter Canon, 1934) iyo. mas miaCnda, rom kerZis gemosac ki. am fenomens sensorul-
carieli kuWis peristaltika SimSilis grZnobis specifikuri simaZRre ewodeba. kaloriuli da
erTaderT safuZvels warmoadgenda. am hipoTezis cilebiT mdidari sakvebi ufro Zlier simaZRres
Sesamowmeblad qenonis erT-erTma gabedulma iwvevs, vidre naklebad kaloriuli da cilebis
studentma a. l. uoSbornma (A.L.Washburn) wi- naklebi Semcvelobis mqone sakvebi (Johnson &
naswari gavarjiSebis Semdeg rezinis milze Vicers, 1993; Vandewaters & Vickers, 1996). am tipis sakve-
kveba

mimagrebuli gasaberi buSti gadaylapa. milis bisadmi „swrafvis~ aseTi dauyovnebeli Semci-
meore bolo uerTdeboda mowyobilobas, ro- reba SeiZleba organizmis mier sakvebis miRebis
melic haeris wnevis cvlebadobas afiqsirebda. regulirebis erT-erT saSualeba iyos. Tumca,
Semdeg qenonma buSti studentis kuWSi gabera. sityva ,,specifikuri~ sensorul-specifikur 469
lateraluri hipoTalamusi daziandeba (an
ventromedialuri hipoTalamusi stimulirdes),
cxoveli nakleb sakvebs moixmars. am dakvirvebam
ganapiroba orcentriani modelis aRmoceneba,
sadac lateraluri hipoTalamusi iTvleboda
,,SimSilis~ centrad, xolo ventromedialuri
hipoTalamusi _ ,,simaZRred~.
Tumca, droTa ganmavlobaSi dagrovili mona-
cemebiT ver dadasturda am Teoriis siswore
(Martin et al., 1991; Rolls, 1994). magaliTad, daziane-
buli vmh-is mqone virTxebi Warbad STanTqaven
mxolod im sakvebs, romelic gemrielad eCvene-
baT. isini intensiurad arideben Tavs ugemur
sakvebs. amrigad, vmh ver iqneba ubralod centri,
simaZRreSi imaze miuTiTebs, rom simaZRre Zalze romelic gadascems signalebs: ,,kidev Wame~, an
uSualodaa damokidebuli im konkretul sakvebze, ,,aRar Wamo~, _ signali damokidebulia sakvebis
romelsac iRebT. rodesac adamianebs mraval- tipze. faqtobrivad, vmh-is rRvevam SeiZleba,
ferovani da sxvadasxva gemos mqone sakvebiT nawilobriv, gavlena moaxdinos sakvebze Cveu-
kvebaven da ara erTi romelime konkretuliT, lebrivi refleqsuri reaqciis moWarbebaze
romelsac erTi, Tundac maTi sayvareli, gemo (Powley, 1977). Tu virTxebis Cveulebrivi refleq-
aqvs, isini ufro mets Wamen (Rolls et al., 1981). suri reaqcia gemriel sakvebze am sakvebis SeWmaa,
Sesabamisad, sakvebis gemos mravalferovneba, moWarbebuli refleqsuri reaqcia uzomod Wama
romelic ase damaxasiaTebelia trapezisTvis, iqneba. Tu virTxa refleqsurad Tavs aridebs
sadac ramdenime kerZi Tanmimdevrulad cvlis ugemuri sakvebis miRebas daxrCobiT an RebinebiT,
erTmaneTs, SeiZleba dabrkolebad iqces sxva moWarbebulma refleqsurma reaqciam mas SeiZleba
sxeulebrivi signalebisTvis, romlebic atyobi- saerTod sakvebis miRebaze aTqmevinos uari.
neben organizms, rom man ukve sakmarisad miirTva. yuradReba SevaCeroT imaze, Tu rogor asru-
axla gavecnoT Tavis tvinis im meqanizmebs, leben vmh da lh tvinidan miRebul davalebas.
romlebic CarTulia sakvebis miRebis qcevaSi yvelaze mniSvnelovani informaciis nawili,
da sadac erTad iyris Tavs periferiuli romelsac vmh da lh iyeneben sakvebis miRebis
wyaroebidan wamosuli informacia. regulaciaSi, maTTan sisxlis nakadTan erTad
midis (Woods et al., 1998) Saqari (romelic sisxlSi
glukozis saxiTaa warmodgenili) da cximebi
centraluri reaqciebi
warmoadgens energiis wyaros metaboluri pro-
rogorc xSirad xdeba xolme, martivma cesebisaTvis. sakvebis miRebis procesis dawyebis
Teoriebma Tavis tvinis im centrebis Sesaxeb, ori ZiriTadi signali modis im receptorebidan,
sadac iwyeba da mTavrdeba sakvebis miRebis romlebic Tval-yurs adevneben Saqrisa da
procesi, adgili dauTmo ufro rTul Teoriebs. cximebis Semcvelobas sisxlSi. rodesac meta-
yvelaze adreuli Teoriebi, sadac saubari iyo boluri procesebisaTvis saWiro glukozis
sakvebis miRebis marTvaSi tvinis rolze, la- maragi mcirea an saerTod ar aris, RviZlis
Tavi 12 / motivacia

teraluri hipoTalamusisa (lh) da ventrome- ujredebis receptorebidan signali gadaecema


dialuri hipoTalamusis (vmh) funqcionirebaze lh-s, sadac glukozis maZiebeli neironebi am
dakvirvebis Sedegad miRebul monacemebze informaciis sapasuxod cvlian aqtivobas. sxva
(hipoTalamusis adgilmdebareoba naCvenebia hipoTalamurma neironebma SeiZleba aRmoaCinon
suraTze 3.10.) aigeboda. gamokvlevebma aCvena, Tavisufali cximovani mJavebis an insulinis
rom, Tu ventromedialuri hipoTalamusi dazia- donis cvlileba sisxlSi.EerTad es neironebi
nebulia (an lateraluri hipoTalamusi sti- ganapirobeben madis aRmZvreli sistemebis
mulirebulia), cxoveli met sakvebs moixmars, gaaqtivebas hipoTalamusis lateralur zonaSi
470 magram, Tu Tanmimdevroba ise Sebrundeba, rom da iwyeben SimSilis dakmayofilebze mimarTul
qcevas. imis signali, rom sisxlSi mravladaa cdiloben miRebuli sakvebis raodenobisa da
glukoza da cximovani mJavebi, vmh-isTvis ragvarobis kontrols, raTa Seicvalon sxeulis
sakvebis miRebis qcevis Sewyvetis maniSnebelia. formebi imis Sesabamisad, rasac isini pirovnul
amrigad, vnaxeT, rom sxeulSi gvaqvs sistemebi, Tu socialur idealad Tvlian.
romlebic pasuxismgebelia imaze, rom Cven wuxarT sakuTari wonis gamo? apirebT dietis
daviwyoT da davasruloT sakvebis miReba. Tumca, dacvas? Tu Tqven qalbatoni brZandebiT, albaT,
mdidari piradi gamocdilebidan TiTqmis Tqveni pasuxi iqneba „diax~, Tumca, dResdReobiT
darwmunebiT gecodinebaT, rom Tqveni sakvebis amerikel mamakacTa umravlesobac SfoTavs
moTxovnileba ar aris damokidebuli mxolod sakuTari wonis gamo _ qalebis 52% da mamakacebis
Tqveni sxeulidan wamosul signalebze. vnaxoT, 37% uCivis zedmet wonas (Brownell & Robin, 1994),
ra fsiqologiur faqtorebi gvibiZgeben, rom sinamdvileSi ki qalebis daaxloebiT 24% da
bevri an cota mivirTvaT. mamakacebis 31% iTvleba zedmeti wonis matare-
belad, ase rom, isev Seusabamobaa (kerZod, kvlav
qalebis SemTxvevaSi) adamianebis realur wonasa
kvebis fsiqologia da am realobis maTeul aRqmas Soris. Semdeg
qveTavSi ganvixilavT simsuqnisa da dietis
Tqven iciT, rom Tqveni sxeuli aRWurvilia mizezebsa da Sedegebs. Semdeg aRvwerT, Tu
mravali meqanizmiT, romlebic aregulireben rogor aris SesaZlebeli sxeulis wonasa da
miRebuli sakvebis raodenobas, magram mxolod xatze moWarbebuli zrunvis Sedegad, ukiduresi
maSin miirTmevT, roca gSiaT? Tqveni pasuxi, reaqciis saxiT, kvebis darRvevebis ganviTareba.
albaT, iqneba: ,,ra Tqma unda, ara!~ Tu gadaxedavT
ukanasknel or dRes, SesaZloa, gaixsenoT
simsuqne da dieta
ramdenime SemTxveva, roca Tqven mier sakvebis
miRebas cota ram hqonda saerTo SimSilTan. ratom suqdeba zogierTi adamiani? kiTxulobT
magaliTad, SeerTebul StatebSi miRebulia ra „fsiqologia da cxovrebas~, albaT, TqvenTvis
dReSi samjer Wama, rac sakvebis miRebis ar unda iyos axali, rom pasuxi nawilobriv
socialuri normebiT dadgenil dros ufro bunebaSi da nawilobriv aRzrdaSi unda veZioT.
Tanxvdeba, vidre sxeulidan wamosul signalebs. qveTavSi ,,fsiqologia XXI saukuneSi~ aRwerilia
metic, xSirad adamianebi misaReb sakvebs socia- SemTxveva, rodesac didi gavlena moaxdina
luri Tu kulturuli normebis gaTvaliswi- „bunebam~. zogierTi adamiani genetikurad aris
nebiT irCeven. daTanxmdebiT Tu ara, rom sadilad midrekili simsuqnisaken. Tumca, biologiuri
ufasod miirTvaT kiborCxala? Tqveni pasuxi, midrekilebac ki SeiZleba ar iyos sakmarisi
albaT, damokidebuli iqneba, magaliTad, imaze, imisaTvis, rom konkretul adamians gasuqeba
morwmune ebraeli (am SemTxvevaSi uars ityodiT) ,,aiZulo~. biologiis garda mniSvneloba aqvs
xarT Tu vegetarianeli (am SemTxvevaSi Tqveni imas, Tu ras da rogor fiqrobs adamiani sakvebsa
pasuxi isev damokidebuli iqneboda imaze, xarT da sakvebis miRebasTan dakavSirebul qcevaze.
Tu ara iseTi vegetarianeli, romelic miirTmevs simsuqnis fsiqologiuri aspeqtebis adreuli
zRvis produqtebs). es magaliTi gviCvenebs, Tu kvlevebi mimarTuli iyo imis garkvevaze, Tu
ratom ar aris sakvebis miReba mxolod fizio- ramdenad aqcevs msuqani adamiani yuradRebas
logiur signalebze reagireba. sxeulis Sinagan SimSils da ara _ garemoSi
socialuri da kulturuli SezRudvebis mocemul sakvebs (Schachter, 1971a). arsebobda
farglebs Tu gavcdebiT, kidev ratom SeiZleba, mosazreba, rom, rodesac sakvebi xelmisawvdomi
rom sakvebis miReba ar ukavSirdebodes SimSilis da xilulia, msuqani adamiani ugulebelyofs
SegrZnebas? Tu adamianTa umravlesobas gavxarT, sakuTari sxeulidan momdinare signalebs. Tumca,
albaT, ar iqnebodiT gulgrili imis mimarT, es Teoria aradamakmayofilebeli aRmoCnda,
ramdenadac Tavad simsuqneSi yovelTvis ar
kveba

Tu rogor moqmedebs Tqven mier miRebuli sakvebi


moiazreba kvebiTi qcevis paternebi (Robin, 1981).
Tqveni sxeulis formasa da zomaze. kvebis fsi-
sxva sityvebiT, yvela Warbwoniani adamiani
qologiaze saubrisas did yuradRebas davuTmobT
fsiqologiurad erTnairad ar aRiqvams, Tu riTi
im viTarebebis ganxilvas, romelSic adamianebi
da rogor ikvebeba. vnaxoT, ratom. 471
fsiqologia XXI saukuneSi

genebi da simsuqne

XXI saukune mecnierTa red es ukanasknelni xvdebian (Campield et al., 1998). zogierTi
STambeWdavi gancxadebiT wonis momatebis risk-jgufSi. adre ganxorcielebuli mcde-
daiwyo. mkvlevrebma, rom- ukanasknel xanebSi mkvlev- loba uSedego aRmoCnda.
lebic muSaobdnen proeqtSi rebma aRmoaCines zogierTi kvlevis dros leptiniT
„adamianis genomi~, ganacxades, realuri genetikuri meqanizmi, manipulirebam jer kidev ver
rom isini Zalian axlos iy- romlebic individis simsuq- moaxdina mniSvnelovani gav-
vnen adamianis genomis qimiuri nisadmi midrekilebas ganapi- lena wonaSi daklebaze. Tum-
safuZvlis sawyisi suraTis robeben (Comuzzie & Allison, 1998; ca, genetikuri kvlevebisa da
dadgenasTan. am proeqtis Gura, 2000). magaliTad, identi- aRmoCenebis uwyveti win-
saboloo mizani im genebis ficirebul iqna geni, romelic svlis procesSi mecnierebi
sruli aRwera iyo, romliTac akontrolebs Tavis tvinSi agrZeleben axali hipoTeze-
genomi aigeba. am proeqtma signalis gadacemas, rom sakve- bis Seqmnas imis Taobaze, Tu
mecnierebs Semata rwmena imi- bis miRebis procesSi sakmarisi rogor SeiZleba wonis regu-
sa, rom isini SeZlebdnen ada- raodenobiT cximebi iqna Se- laciis fiziologiur meqa-
mianis sicocxlisa da keTil- naxuli organizmSi _ individ- nizmebSi Careva (Gura, 2000).
dReobisTvis saziano mTeli ma unda Sewyvitos Wama (Zhang yvelaze optimisturad gan-
rigi daavadebebis genetikuri et al., 1994). es geni, romelsac wyobili mkvlevrebic ki
safuZvlis dadgenas. leptini uwodes, Tu ar gaaq- gvafrTxileben: ,,axali medi-
erT-erTi darRveva, ro- tiurdeba, individi gaagrZe- kamenturi preparatebi yvela-
melsac genetikuri safuZveli lebs Wamas, amis potenciuri ze Sedegiani maSin iqneba,
aqvs, simsuqnea. mkvlevrebma Sedegi ki simsuqne iqneba. rodesac maT damxmare saSua-
mogvawodes uamravi sabuTi faqtobrivad, mkvlevrebma aR- lebad (da ara Camnacvl-
imis dasadastureblad, rom moaCines, rom msuqan adamianTa eblad) gamoviyenebT mZimewo-
adamianebi ibadebian Tanda- Zalian mcire raodenobas aRe- niani adamianebis cxovrebis
yolili midrekilebebiT me- niSneba am genis mutacia, ri- stilis Sesacvlelad, raTa
ti Tu naklebi wonisken. maga- Tac, rogorc Cans, SeiZleba gaumjobesdes maTi organiz-
liTad, identuri tyupebis aixsnas kidec maTi Warbi wona mis metaboluri procesebi,
Seswavlam gamoavlina didi (Jackson et al., 1997; Montague et al., janmrTeloba da cxovrebis
msgavseba maT wonas Soris 1997). vinaidan aseTi mutacia xarisxi~ (Campfield et al., 1998,
(Allison et al., 1994; Stunkard et al., Zalian iSviaTia, is ver axsnis gv. 1987). sxva sityvebiT rom
1990). am msgavsebis nawili Warbi wonis uamrav sxvadasxva- vTqvaT, imisgan damoukideb-
SeiZleba aixsnas im aRmoCeniT, gvar SemTxvevas. miuxedavad lad, Tu ramdenad SevZlebT
rom ZiriTadi funqciebis bunebis Secnobas, yovelTvis
amisa, mtkicebulebam, rom
unda gvaxsovdes, rom aRzrda
uzrunvelsayofad individis leptini garkveul rols as-
jer kidev asrulebs gadam-
sxeulis mier kaloriebis rulebs wonis regulaciaSi,
wyvet rols Cveni cxovrebis
dawvis intensioba, anu meta- mkvlevrebs biZgi misca wonas-
mimarTulebis gansazRvraSi.
boluri procesebis inten- Tan dakavSirebuli sxva genebis
Tavi 12 / motivacia

veb-gverdebi:
sioba mosvenebis mdgomareo- moZiebisa da SeswavlisaTvis.
www.ornl.gov/hgmis/ aSS-is
baSi, aseve, bevrad aris damo- mocemuli genetikuri kvleva
mTavrobis vrceli veb gver-
kidebuli memkvidreobaze (Bou- imeds iZleva, rom moiZebneba
di, sadac mocemulia proeq-
chard et al., 1989). amrigad, zogi- simsuqnis problemis axleburi
tis, „adamianis genomi~, Sede-
erT adamians Cveulebrivi gadawyveta. magaliTad, mkvlev-
gebi.
yoveldRiuri saqmianobis rebi imedovneben, rom genebsa www.loop.com/~bkrentzman/
drosac ki didi raodenobiT da wonis regulacias Soris index.html am gverdze mocemu-
kaloriebis dawvis Tandayo- kavSiris aRmoCena maT axali lia samecniero moxsenebebi
lili predispozicia axasia- medikamenturi mkurnalobis simsuqnesa da wonis kontro-
472 Tebs, zogierTs ki _ ara. swo- Seqmnis saSualebas miscems lis Sesaxeb.
Janet polivim da piter hermanma (Janet Polivy
moadgenda. Semdeg orive jgufs sTxovdnen,
& Peter Herman) ivaraudes, rom gadamwyveti
rom eqsperimentis dawyebamde Seesrule-
ganzomileba, romelic safuZvlad udevs kvebis
binaT davaleba gemos aRqmis Sesamow-
fsiqologias, SezRuduloba-SeuzRudaobaa (Polivy
meblad. am cdis sastimulo masala iyo
& Herman, 1975). SezRuduli mWamelebi yovelTvis
maRaziaSi nayidi gemrieli namcxvrebi da
sazRvraven sakvebis raodenobas, romlis miRebis
„eqsperimentatoris bebiis gamomcxvari,
uflebac SeiZleba miscen Tavs. isini qroniku-
misi mtkicebis miuxedavad~ ugemuri nam-
lad dietaze arian da gamudmebiT wuxan sakvebis
cxvrebi (Polivy et al., 1994, gv. 507). cdis pirTa
gamo. miuxedavad imisa, rom msuqani adamianebi
gafrTxilebis gareSe, eqsperimentatorebi
SeiZleba ufro xSirad aRniSnavdnen aseTi
aRnusxavdnen, Tu romeli da ramdeni nam-
azrebisa da qcevebis arsebobas, individi SeiZ-
cxvari SeWama TiToeulma maTganma.
leba SezRuduli mWameli iyos misi sxeulis
gamokvlevis Sedegebi mocemulia cxril-
zomisgan damoukideblad. rogor imateben
Si 12.2. rodesac SeuzRudavi mWamelebi
adamianebi wonaSi, Tu gamudmebiT dietaze arian?
SfoTavdnen, isini orive tipis (gemrielsac
mkvlevrebi varaudoben, rom rodesac SezRudul
da ugemursac) namcxvrebs ufro cotas
mWamelebs aRaraferi akavebT _ rodesac
Wamdnen. rogorc Cans, SfoTva, garkveul-
cxovrebiseuli pirobebi aiZuleben SezRudvebis
wilad, Trgunavda maT SimSils. Tumca,
moxsnas, isini TavSeukavebelni xdebian da uars
mSfoTvare SezRuduli mWamelebi orive
ar amboben maRalkaloriuli sakvebiT savse suf-
tipis namcxvars ufro meti raodenobiT
rebze. TavSeukavebloba yvelaze xSiria maSin,
Wamdnen. amgvarad, am qalbatonebSi SfoTva
rodesac SezRuduli mWamelebi iseT stresul
zogad TavSeukaveblobas im namcxvrebis
mdgomareobaSi imyofebian, romelic maT SesaZ-
mimarTac ki iwvevda, romlebic arc ise
leblobebsa da TviTSefasebas uSualod exeba
gamrielad iyo miCneuli (polivy et al., 1994).
(Greeno & Wing, 1994; Tanofsky-kraff et al., 2000).

am eqsperimentSi mcireodeni gamowveva TviT-


SefasebisTvis _ mokle sityviT gamosvlis
saidan albaToba, romelic unda Sefasebuliyo, SezRu-
viciT dul mWamel qalebSi ufro meti sakvebis miRebas
iwvevda, vidre SeuzRudav mWamelebSi. am kvlevam
SfoTvis gavlena SezRudul da aCvena, rom, zogadad, SezRuduli mWamelebi
SuzRudav mWamelebze mxolod maSin iReben Warb sakvebs, rodesac
sakvebTan da dietasTan dakavSirebuli grZnoben, rom maT fsiqologiur keTildReobas
qcevisa da azrebis sakuTari Sefasebis safrTxe emuqreba, Tumca aRsaniSnavia, rom
mixedviT kolejis 96 studenti gogona
or jgufad gayves: SezRudul (42 cdis
piri) da SeuzRudav (54 cdis piri) mWa- cxrili
12.2
melebad. studentTa naxevars eubnebodnen,
rom maT orwuTiani improvizebuli si- SeWmuli namcxvrebis saSualo
tyviT gamosvla mouwevdaT, riTic Sefas- raodenoba
deboda, Tu ramdenad kargad metyvelebdnen. SeuzRudavi SezRuduli
gansxvaveba
davalebis Sesrulebis molodini maTSi mWamelebi mWamelebi
Zlier SfoTvas aRZravda. monawileTa meore
gemrieli namcxvrebi
nawilma icoda, rom monawileobdnen eqspe- sakontrolo jgufi 6.2 5.1 -1.1
rimentSi, romlis mizani iyo qsovilis 5.1 7.6 +2.5
kveba

mSfoTvare jgufi
aRqmis Semowmeba SexebiT, rac dabali ugemuri namcxvrebi
SfoTvis winapirobas qmnida. amitom cdis sakontrolo jgufi 3.0 2.6 -0.4
pirTa es nawili sakontrolo jgufs war- mSfoTvare jgufi 2.7 3.7 +1.0

473
msgavsad ar moqmedebs fizikuri keTildReobis
kvebiTi aSlilobebi da sxeulis xati
darRvevis saSiSroeba (Heatherton et al., 1991). Warbi
sakvebis miRebis qceva saSualebas aZlevs am qveTavs kvebis fsiqologiuri aspeqtebis
SezRudul mWamels, rom gadaerTos im Seura- ganxilviT daviwyebT. unda aRiniSnos, rom im
cxyofidan, romelic mis TviTSefasebas miayenes. adamianTa jgufi, romelic sakuTar Tavs Warbi
rodesac SezRudul mWamelebs eubnebodnen, rom wonis matareblad Tvlis, ufro didia, vidre
maT ver SeZles problemis gadaWris amocanis im adamianTa jgufi, romelic marTlac Warbi
Sesruleba, isini aRar Wamdnen zedmets; Tu maT wonisaa. rodesac gansvla adamianis sakuTari
sakuTar qcevaze dakvirvebas aiZulebdnen _ sxeulis aRqmasa da mis realur zomas Soris
ayurebinebdnen maTi warumatebeli mcdelobis sakmaod izrdeba, is SeiZleba kvebiTi aSli-
videoCanawers (Heatherton et al., 1993). rodesac am lobebis risk-jgufs miekuTvnebodes. anoreqsiis
cdis pirebs ar aiZulebdnen sakuTari waruma- diagnostireba xdeba maSin, rodesac individi
teblobis yurebas, isini Wamdnen orjer met iwonis misi mosalodneli wonis 85%-ze naklebs,
nayins, vidre videofiris yurebis dros. yurad- magram mainc Zalian eSinia gasuqebis (DSM-IV,
Reba miaqcieT, rom SezRuduli kvebis gamokvle- 1994). is adamianebi, romelTac bulimiis diag-
vaTa umravlesobaSi qalebi monawileoben. amitom nozi aqvT, xasiaTdebian „Rormucelobis~ Sete-
mcire ram aris cnobili mamakacTa kvebiTi vebiT _ sakvebis intensiuri da arakontro-
paternebis Sesaxeb (Greeno & Wing, 1994). lirebadi STanTqmis periodebiT, romelsac Tan
SezRuduli kvebis Teoria gvawvdis mosazre- sdevs Warbi kaloriebisgan sxeulis gawmenda _
bebs imis Taobaze, Tu ratom uZneldebaT adamia- TviTgamowveuli Rebineba, safaRaraTo saSuale-
nebs wonis dakleba mas Semdeg, rac ukve gaxdnen bebis moxmareba, SimSiloba da a. S. (DSM-IV,
Warbi wonis matarebelni. bevri Warbwoniani 1994). anoreqsiis mqone adamianebs SeiZleba
adamiani aRniSnavs, rom mudmivad dietaze im- bulimiis Setevebic axasiaTebdeT. maT SeiZleba
Tavi 12 / motivacia

yofeba _ isini xSirad SezRuduli mWamelebi


arian. Tu maT cxovrebaSi stresuli movlena
anoreqsia (Anorexia nevrosa) _ kvebiTi aSliloba,
moxdeba, rac TavSeukaveblobis winapirobas Seq- romlis drosac inidividi iwonis misi mosa-
mnis, uzomod kveba iolad gamoiwvevs wonis lodneli wonis 85%-ze naklebs, magram ganag-
momatebas. amrigad, paradoqsia, magram mudmivad rZobs sakvebis miRebis kontrols, radgan Tavs
dietaze yofnas SeuZlia wonis momatebis gamow- Warbi wonis mqoned aRiqvams.
veva da ara _ dakleba. momdevno qveTavSi vnaxavT, bulimia (Bulimia nevrosa) _ kvebiTi aSliloba,
Tu rogor xdeba, rom igive fsiqologiur Zalebs romelic xasiaTdeba uzomo raodenobis sakve-
bis miRebiT, rasac Tan sdevs miRebuli kalori-
adamianebi janmrTelobisTvis da sicocxlisTvis
474
ebisagan organizmis gawmendis RonisZiebebi.
saSiS kvebiT aSlilobebamde mihyavs.
uzomod STanTqan sakvebi da Semdeg gaiwmindon
am kvlevam aCvena, rom miuxedavad imisa,
kuWi miRebuli kaloriebis Sewovis Sesam-
rom orive qveynis kolejis asakis mamakacTa
cireblad. ramdenadac organizmi sistematurad
TiTqmis Tanabari raodenoba erTxel mainc
SimSilobs da uZlurdeba, am orive sindroms
yofila dietaze (aSS _ 5.3%; hana _ 6.1%),
SeiZleba seriozuli samedicino Sedegebi moh-
amerikaSi mcxovrebi qalebis gacilebiT
yves. droTa ganmavlobaSi am diagnozebis mqone
didi nawili (43.5%) icavs dietas, vidre _
adamianebi SeiZleba sikvdilamdec ki mividnen.
hanaSi mcxovrebi qalebis (13.3%). garda
me-11 TavSi aRvniSneT, rom mozardi gogonebi
amisa, studentebs sTxovdnen, rom 12.1
gansakuTrebiT eqvemdebarebian kvebiTi aSlilo-
suraTze wardgenili figurebidan amoer-
bebis ganviTarebis risks (Striet-Moore & Cachelin,
CiaT is figura, romelsac isini idealurad
1999). anoreqsia mozardobis dasasrulisa da
miiCnevdnen mamakacisa da qalisaTvis.
axalgazrda qalebis daaxloebiT 0.5-1.0%-s
studentebis saSualo maCveneblebi war-
aReniSneba (DSM-IV, 1994). amave asakobrivi jgufis
modgenilia suraTze 12.2, sadac SegiZliaT
qalebis 1-3% buliimiT itanjeba (DSM-IV, 1994;
naxoT, rom mamakacis sxeulebis maCveneblebi
Rand & Kuldau, 1992). qalebSi orive daavadeba 10-
SedarebiT ucvlelia imis miuxedavad, Tu
jer ufro xSiria, vidre mamakacebSi.
vin afasebda (kaci Tu qali) da romeli
ratom iklaven Tavs adamianebi SimSiliT da
qveynis warmomadgeneli iyo is. SeadareT
ratom aris maT Soris amdeni qali? arsebobs
erTmaneTs 12.1. suraTze mocemuli saSualo
garkveuli mtkicebulebebi imisa, rom kvebiTi
maCveneblebi: „idealuri~ mamakaci imyofeba
aSlilobebisadmi midrekileba SeiZleba gene-
M5-sa da M6-s Soris, magram uaxlovdeba
tikurad gadaicemodes (Strober, 1992), Tumca, gamok-
M5-s, xolo idealuri qalis sxeuli,
vlevaTa didi nawili fokusirebulia idealuri
rogorc wesi, icvleba erTi sruli quliT
wonis Sesaxeb qalebis warmodgenaze, romelsac
imis mixedviT, Tu romeli qveynis warmomad-
sazogadoeba da media qmnis (Wertheim et al., 1997).
genlebi afaseben. amerikeli studentebi-
ase magaliTad, bevri Jurnali, romelic specia-
sTvis idealuria F5-ze odnav ufro gam-
lurad qalebisTvis gamodis, udides mniSvnelobas
xdari, hanelebi ki _ irCeven F6-Tan axlos
aniWebs wonis daklebas, rasac ver vityviT
myof figuras (Cogen et al., 1996).
mamakacebisTvis gankuTvnil Jurnalebze (Andersen
& DiDomenico, 19192). amrigad, qalebis warmodgenam,
rom isini Warbi wonis matarebelni arian, SeiZ- rogor SeiZleba am gansxvavebebis axsna? mkvle-
leba ufro meti mxardaWera miiRos sazogado- varTa azriT, hanaSi, iseve rogorc sxva afrikul
ebidan da kulturidan, vidre mamakacebma. qveynebSi, yvela ver miscems Tavs uflebas, rom
mosazreba imis Sesaxeb, rom kvebiTi aSlilobebi, zedmeti wonis matarebeli iyos. ,,simsuqne iq
nawilobriv, kulturul stereotipebs sdevs Tan, simdidresTan da Zalze uzrunvelyofilobasTan
mTeli rigi kvlevebiT dadasturda, romlebSic asocirdeba~ (Cogan et al., 1996, gv. 98). rogorc 12.2.
mniSvnelovani kulturuli gansxvavebebi gamov- suraTze xedavT, dadebiTi kavSiri sxeulis
linda. zomasa da xelsayrel pirobebs Soris marTebu-
lia konkretulad qalebisTvis da konkretulad
haneli mamakacebis azriT.
saidan amerikis SeerTebul Statebis farglebSic
viciT iolia sxeulis zomaze msjelobis mixedviT
gansxvavebuli jgufebis povna. magaliTad,
rogor aRiqvamen sxeulis zomas mozardi gogonebis didi jgufis gamokvlevam
sxvadasxva kulturebSi cxadyo, rom afroamerikeli gogonebi gacilebiT
vermontis universitetis 219 studenti komforulad grZnoben Tavs sakuTari sxeulis
kveba

da hanis universitetis 349 studenti zomebis gamo, vidre _ TeTrkanianebi (Parker et al.,
gamokiTxes kvebasTan da dietis dacvasTan 1995; Rand & Kuldau, 1990; Rucer & Cash, 1992). aseve,
dakavSirebuli Cvevebisa da qcevebis Sesaxeb. rodesac kolejis Savkaniani da TeTrkaniani
studenti gogonebi afasebdnen gamxdari, saSualo
475
suraTi
12.1

msjeloba sxeulis zomis Sesaxeb


Tqveni azriT, romeli suraTi warmoadgens
yvelaze zustad qalis ideals aSS-Si?
mamakacebis ideals?

da msuqani modelebis fotosuraTebs, mxolod da kidev erTi saboloo SeniSvna: Tqven


TeTri gogonebi aZlevdnen didi zomis modelebs amJamad ukve xarT konkretuli kulturis war-
dabal Sefasebas (gamxdar da saSualo zomis momadgeneli, romelic xels uwyobs kvebiTi
modelebTan SedarebiT) iseTi parametrebis mi- aSlilobebis ganviTarebas. umaRlesi skolis
xedviT, rogoricaa momxibvleloba, inteleqti da kolejis student gogonebs ufro metad aqvT
da popularoba (Hebl & Heatherton, 1998). aqedan midrekileba bulimiisa da anoreqsiisadmi, vidre
gamomdinare, Tqven, albaT, ar gagikvirdebaT, maT, vinc ar arian studentebi. kolejSi swav-
roca SeityobT, rom TeTrkaniani qalbatonebi lisas gogonebs SeuZliaT or survils Soris
ufro metad arian midrekilni kvebiTi aSli- _ gamoiyurebodnen momxiblavad da SeWamon da
lobebisken, vidre afromerikelebi. miuxedavad dalion megobrebTan erTad _ warmoqmnili
imisa, rom ar arsebobs zusti monacemebi, rome- daZabulobis ganmuxtva imiT, rom jer imxiaru-
lic asaxavda am ori populaciis gamocdilebas lon wveulebaze megobrebTan erTad da Semdeg
kvebiT aSlilobebTan mimarTebaSi, didi rao- „ganiwmindon~ _ ganTavisufldnen miRebuli
denobiT kvlevebis mimoxilva mowmobs, rom kaloriebisagan (Rand & Kuldau, 1992). Tqven unda
afroamerikeli qalebi naklebad eqvemdebarebian icodeT, rom kolejis cxovreba SeiZleba aseTi
maT (Crago et al., 1996). kidev ufro cotaa iseTi safrTxis winaSe gayenebdeT.
kvlevebi, sadac sxva rasobrivi da eTnikuri
Tavi 12 / motivacia

jgufebia Seswavlili, Tumca arsebuli monace-


mebi aCvenebs, rom kvebiTi aSlilobebi kidev Sejameba
ufro naklebad gvxvdeba aziuri warmoSobis
SimSils gansazRvravs rogorc periferiuli
amerikelebTan (TeTrkanianebTan SedarebiT),
reaqciebi, rogoricaa sensorul-specifikuri
magram Tanabrad _ espanuri warmoSobis amerike-
simaZRre, aseve centraluri reaqciebi, rogo-
lebTan da TeTrkanianebTan. yoveli moZiebuli
ricaa hipoTalamusis aris aqtivacia. Warbi
SedegisTvis mkvlevrebi cdiloben, rom kul-
wonisadmi midrekilebaze gavlenas axdens mem-
turuli faseulobebi sxeulis zomasa da dietis
kvidreoba. fsiqologiuri faqtorebi, aseve,
476 dacvas daukavSiron.
suraTi
12.2
sxeulis zomis aRqma sxvadasxva kulturaSi
vermontis universitetis da hanas universitetis studentebma aRniSnes, Tu
romeli figura suraTze (12.1) miaCniaT mamakacis da qalis idealur sxeulad.

mniSvnelovan rols asruleben imis gansazR- qcevaze? rodesac hkiTxes, Tu ra sixSiriT fiq-
vraSi, Tu ramdens da rodis SeWams adamiani. robdnen seqsze, mamakacebis 54%-ma da qalebis
mkvlevrebi aRweren kvebiT qcevas, rogorc 19%-ma aRniSna, rom, sul mcire, dReSi erTxel
SezRuduls da SeuzRudavs. SezRuduli mWameli mainc mosdiodaT TavSi seqsualuri xasiaTis
uzomo raodenobis sakvebis miRebis tendenciiT azrebi (Michel et al., 1994). rogor SegviZlia avxsnaT
xasiaTdeba, rodesac safrTxe emuqreba mis seqsze fiqris aseTi sixSire? rogor ukavSirdeba
fsiqologiur keTildReobas. kvebiTi aSli- azrebi seqsis Sesaxeb seqsualur qcevas?
lobebi yvelaze metad mozard gogonebTan motivaciis sakiTxi am SemTxvevaSic rCeba
gvxdeba. rogorc wesi, Sefasebaze, romelic sakiTxad imis Sesaxeb, Tu ratom iwyeben ada-
iwvevs mozardTan kvebiTi aSlilobis ganvi- mianebi garkveuli qcevebis ganxorcielebas.
Tarebas, gavlenas axdens mis subkulturaSi rogorc ukve viciT, seqsualuri qceva biolo-
gavrcelebuli damokidebuleba sxeulis zomi- giurad mxolod gamravlebisTvisaa aucilebeli,
sadmi. magaliTad, afroamerikeli qalbatonebi Tumca, Tu kveba arsebiTia individis gadarCe-
naklebad wuxdebian sakuTari sxeulis zomis nisTvis, amas ver vityviT seqsze. zogierTi
gamo da isini ufro naklebad eqvemdebarebian cxoveli da adamiani mTeli cxovrebis manZilze
kvebiT aSlilobebs. martoxela rCeba da es araviTar TvalsaCino
zians ar ayenebs mis yoveldRiur funqcionirebas;
Tumca, reproduqcia arsebiTia mTliani saxeobis
seqsualuri qceva gadarCenisaTvis. STamomavlobis gaCenisTvis rom
seqsualuri qceva

namdvilad gaweuliyo Zalisxmeva, bunebam seq-


sualuri stimulacia gansakuTrebiT sasiamovno
Tqveni sxeulis fiziologia gaiZulebT, rom gaxada. orgazmi uZlieresi ganmamtkicebelia
yovel dRe ifiqrobT kvebaze, magram ra SeiZleba im energiis sazRaurad, romelic Sewyvilebis
iTqvas seqsis Sesaxeb? martivia seqsis biolo- dros ixarjeba.
giuri funqciis gansazRvra; es gamravlebaa (rep- siamovnebis miRebis es SesaZlebloba seqsua-
roduqciaa), magram ramdenad aixsneba am mizniT lur qcevas iseT motivaciur Zalas aniWebs,
is sixSire, ra sixSiriTac fiqrobT seqsualur romelic gacilebiT aRemateba Tavad reproduq- 477
ciis moTxovnilebas. seqsualuri dakmayofilebis udevs stereotipuli seqsualuri qcevis prog-
misaRwevad individi mravalferovan qcevebs nozirebad paterns mocemuli saxeobis yvela
axorcielebs. miuxedavavd amisa, seqsualur wevrisaTvis. Tu, magaliTad, virTxebis erTi
motivacias garegani wyaroc aqvs. kultura adgens wyvilis Sewyvilebis Tanmimdevroba naxeT, maSin
misaRebi seqsualuri qcevis normebsa da stan- ukve iciT, Tu rogor iqcevian danarCenebi. mdedri
dartebs. Tu adamianTa umravlesoba cdilobs virTxa mkeTri moZraobiT midis mamris mimar-
am normebis Sesabamisi qcevebis ganxorcielebas, TulebiT da mis yuradRebas iqcevs. Semdeg mamri
zogierTi adamiani seqsualur dakmayofilebas, Tvals miadevnebs gaqceul mdedrs. mdedri
upiratesad, am normebis darRveviT aRwevs. uecrad Cerdeba da zemoT wevs sxeulis ukana
am qveTavSi Cven jer vnaxavT, Tu ra aris nawils, mamri Sedis masSi, swrafad axorcielebs
cnobili seqsualuri ltolvebisa da dawyvi- friqciebs da gamodis. mdedri uecari moZraobiT
lebis qcevis Sesaxeb cxovelebSi, Semdeg ki isev gaurbis mas da Tavidan iwyeba rbola,
adamianis seqsualurobis Sesaxeb calkeul romelic calkeuli intromisiebiT eakulaciamde
sakiTxebze SevaCerebT Tqvens yuradRebas. 10-20-jer wydeba. amis Semdeg mamri cota xniT
isvenebs da mTeli seqsualuri cikli isev
Tavidan iwyeba. primatebic aseve xanmokled
cxovelebis seqsualuri qceva (daaxloebiT 15 wamis ganmavlobaSi) wyvildebian.
cxovelebis seqsualuri qcevis pirveladi siasamurebis dawyvileba neli da xangrZlivia
motivacia reproduqciaa. im saxeobebisTvis, da daaxloebiT rva saaTi grZeldeba. mtaceblebs,
romlebic seqss reproduqciisTvis iyeneben, magaliTad, loms xangrZlivi dawyvilebis ri-
evoluciam Seqmna ori saxis sqesi: mamrobiTi tualiT tkboba axasiaTebs: arc meti, arc nak-
da mdedrobiTi. mdedrebi gamoimuSaveben didi lebi, yovel naxevar saaTSi erTxel oTxi Tan-
zomis kvercxujredebs (romelic momaragebulia mimdevruli dRis manZilze, xolo maTi msxverp-
embrionis zrdisTvis sakmarisi energiiT), mam- lis, magaliTad, antilopebis Sewyvileba mxo-
rebi ki _ moZraobis unaris mqone (kvercxuj- lod ramdenime wams grZldeba da Zalian xSirad
redSi gadaadgilebisTvis) spermatozoidebs. es sirbilis dros xdeba (Ford & Beach, 1951).
orive sqesis individma ise unda moaxdinos seqsualuri aRgzneba xSirad gare samyaroSi
moqmedebebis sinqronizacia, rom spermatozoidi arsebuli stimulebiT iwyeba. bevri saxeobisTvis
da kvercxujredi saTanado pirobebSi Sexvdnen potenciuri partnioris mier ritualuri
erTmaneTs da moxdes Casaxva. qcevebis Wvreta da Tanmxlebis xmebis gagoneba
seqsualuri aRgzneba upiratesad fiziolo- aucilebel pirobas warmoadgens seqsualuri
giuri procesebiT aris ganpirobebuli. cxove- raeqciisTvis. metic, iseT sxvadasxvagvar saxeo-
lebi, ZiriTadad, im hormonebis nakadis sapasuxod bebSi, rogoricaa cxvari, xari da virTxa, axali
emzadebian dasawyvileblad, romlebsac hipo- mdedri partnioris gamoCena gavlenas axdens
fizis jirkvali akontrolebs da romlebsac mamris seqsualur qcevaze. mamrma, romelmac ukve
sasqeso jirkvlebi _ gonadebi gamoimuSavebs. miaRwia seqsualur dakmayofilebas erT mdedr
mamrebSi am hormons androgens uwodeben da is partniorTan, SeiZleba ganaaxlos seqsualuri
uwyvetad gamomuSavdeba saWiro raodenobiT. aqtivoba, roca mis win axali mdedri gamoCndeba
Sesabamisad, mamrebi hormonalurad TiTqmis (Dewsbury, 1981). seqsualuri aRgznebisTvis Sexe-
nebismier dros mzad arian SewyvilebisTvis. ba, gemo da ynosva, aseve, garegani stimulis
Tavi 12 / motivacia

Tumca, mravali saxeobis mdedrSi sqesobrivi rols asrulebs. rogorc me-4 TavSi iyo aRwe-
hormoni estrogeni, rogorc wesi, dReebis an rili, zogierTi saxeoba qimiur signalebs _
Tveebis regularuli droiTi cikliT, an sezo- feromonebs gamoyofs, romlebic, xandaxan didi
nuri cvlilebebis mixedviT gamomuSavdeba. amas- manZilidanac ki izidavs Tayvanismcemlebs (Farine
Tan, mdedrebi yovelTvis ar arian hormonalurad et al., 1996; Minckley et al., 1991). bevr saxeobaSi mdedri
mzad SewyvilebisTvis. maSin gamoyofs feromonebs, rodesac is yvelaze
es hormonebi moqmedebs rogorc tvinis, ise metadaa ganayofierebisTvis mzad, hormonebis
_ genitalur qsovilebze da xSirad safuZvlad koncentracia da seqsualuri interesi ki piks
478 aRwevs. amave saxeobis mamrebisTvis es gamoyo-
suraTi
12.3
mdedri gupebis partnioris arCeva
mdedri gupebi, `eqsperimentul~ jgufSi
xedaven sxva mdedrs naklebad narinjisferi
mamri gupis axlos. mdedri gupebi `sakon-
trolo~ jgufSi ver akvirdebian sxva mded-
ris arCevans. monacemebi cxadyofs, rom
arsebobs kompromisi bunebasa da gawvrTnas
Soris. Seferilobis mixedviT naklebi gan-
sxvavebis SemTxvevaSi mdedri gupi irCevs
im mamrs, romelic sxva mdedrma ukve airCia.
Tumca, roca SeferilobaSi gansvla uki-
duresi xdeba (40%), mdedrebi cvlian
arCevans bunebis sasargeblod _ irCeven
narinjisfer mamrs.

fili nivTierebebi upirobo gamRizianebelia mdedris siaxloves SeniSnes. sainteresoa,


aRgznebisa da yuradRebis miqcevisTvis. maT ra xdeba maSin, roca buneba (,,metad
memkvidreobiT miiRes am stimulebiT aRgzne- narinjisferi Tevzis arCeva~) da aRzrda
bisken midrekileba. rodesac datyvevebuli mamri (,,sxva mdedris mier arCeulis arCeva~)
mamaka rezusi mezobel galiaSi myofi, Sewyvi- upirispirdeba erTmaneTs? am kiTxvaze pa-
lebisTvis momzadebuli mdedris suns iynosavs, suxis gasacemad mkvlevrebma iseTi mamri
is mTeli rigi saTanado fiziologiuri cvli- gupebi gamozardes, romlebic erTmaneTi-
lebebiT, maT Soris saTesle jirkvlebis zomis sgan gansxvavdebodnen mTliani narinjis-
momatebiT, reagirebs, rac sqesobrivi aqtisTvis feri Seferilobis 0%-dan 40%-mde. ,,eq-
mzaobaze miuTiTeben (Hopson, 1979). sperimentuli~ jgufis mdedri gupebi uyu-
miuxedavad imisa, rom seqsualuri reaqcia rebdnen sxva mdedr gupebs, romlebic
cxovelebSi mniSvnelovanwilad Tandayolili narinjisfrad naklebad Seferili mamri
biologiuri ZalebiT aris ganpirobebuli, is gupebis gverdiT imyofebodnen, sakontro-
kvlav tovebs adgils ,,kulturuli~ aspeqte- lo jgufis mdedrebi ki ver xedavdnen
bisaTvis, romlebic gavlenas axdenen Sewyvi- Sewyvilebis qcevas. suraTi 12.3 gviCvenebs
lebis arCevanze. magaliTisTvis ganvixiloT bunebisa da aRzrdis dapirispirebis Se-
Tevzebis erT-erTi saxeobis _ gupebis SemTxveva. degs. Seferilobis mixedviT mcire gansxva-
vebis SemTxvevaSi mdedri gupebi im mewyvi-
les irCeven, romelic sxvis mier ukve
saidan
iqna arCeuli. Tumca, roca gansxvaveba gaci-
viciT lebiT mkveTri xdeba (daaxloebiT 40%),
mdedrebi ,,bunebis~ sasargeblod cvlian
buneba da aRzrda mdedri gupebis
arCevans da ufro metad narinjisfer
partnioris SerCevisas
seqsualuri qceva

partniors irCeven (Dugatkin, 1996).


umetes SemTxvevebSi mdedri gupebi
mdinare pariadan (trinidadSi) upirate-
gagikvirdaT, roca gaigeT, rom akvariumSi
sobas aniWeben mamrebs, romelTa Seferi-
mcxovrebi es uwyinari Tevzebi yuradRebas aq-
lobaSic narinjisferi Warbobs; Tumca,
ceven imas, Tu sxva Tevzi vis CaTvlis sasurvelad
rodesac ori mamri erTnairad narinjis-
an arasasurvelad? am eqsperimentma mogvimzada
fradaa Seferili, mdedri gupebi am oridan
safuZveli imisaTvis, rom adamianis seqsualobis
ufro xSirad irCeven imas, romelic sxva
Sesaxeb ganvagrZoT saubari. qvemoT vnaxavT, rom
479
mkvlevrebi darwmunebulni arian, rom adamianis reaqciebs, magram mravali wlis ganmavlobaSi
seqsualur reaqcias (ganxiluli magaliTis akrZaluli iyo adamianebis mier ganxorcie-
msgavsad) ayalibebs rogorc Cveni evoluciuri lebuli msgavsi qcevebis Seswavla. uiliam
ganviTarebis istoria, ise _ Cvens irgvliv myofi mastersma da virjinia jonsonma (William Master
adamianebis prioritetebi. & Virjinia Johnson, 1966, 1970, 1976) daarRvies es
tradiciuli tabu. maT daamkvidres da daakanones
adamianis seqsualobis kvleva imiT, rom labo-
adamianis seqsualuri agzneba ratoriul pirobebSi uSualod akvirdebodnen
da reaqciebi da aRricxavdnen im fiziologiur kanonzo-
hormonaluri aqtivoba, romelic esoden mierebebs, romlebic Tan sdevda adamianebis
mniSvnelovania biologiuri saxeobebis seqsua- mier uwyvetad ganxorcielebul seqsualur
luri qcevis regulaciisas, Zalze mcirediT moqmedebebs. amiT isini ikvlevdnen ara imas,
moqmedebs mravali mamakacisa da qalis seqsua- Tu ras amboben adamianebi seqsis Sesaxeb, aramed
lur mzaobasa da sqesobrivi ltolvis dakmayo- imas, Tu rogor reagireben da iqcevian isini
filebaze (Bancrft, 1978). qalebSi hormonebi mniS- sinamdvileSi.
vnelovan rols asruleben ovulaciisa da seqsualur stimulaciaze adamianebis reaq-
menstruaciis ciklis kontrolSi, Tumca, normis ciebis uSualod Sesaswavlad mastersma da
farglebSi hormonTa SemcvelobaSi indivi- jonsonma ganaxorcieles sakontrolo labo-
dualuri gansxvavebebi ar gansazRvravs seqsu- ratoriuli dakvirveba aTasobiT moxalise
aluri aqtivobis sixSiresa da xarisxs. mamaka- mamakacsa da qalze masturbaciisa da sqesobrivi
cebisTvis hormoni testosteroni aucilebelia aqtis aTobiT aTasi seqsualuri reaqciis ciklis
seqsualuri aRgznebisa da sqesobrivi aqtis dros. am kvlevebis Sedegad miiRes oTxi Zalze
ganxorcielebisTvis. 18-dan, sul mcire, 60 mniSvnelovani daskvna: (1) mamakacebi da qalebi
wlamde janmrTel mamakacTa umravlesobas seqsualuri reaqciebis msgavsi paternebiT
sisxlSi imdeni testosteroni aqvs, ramdenic xasiaTdebian; (2) miuxedavad imisa, rom seqsualuri
sruliad sakmarisia normaluri seqsualuri reaqciis ciklis fazebis Tanmimdevroba orive
ltolvebis aRsaZravad. testosteronis raode- sqesSi msgavsia, qalebi ufro cvalebadni arian
nobis individualuri variacia normis fargleb- _ isini midrekilni arian ufro neli, xSirad
Si ar ukavSirdeba imas, Tu rogor xorcieldeba ki _ ufro xangrZlivi reaqciisken; (3) drois
seqsualuri qcevebi. Tanabar periodebSi bevr qals SeuZlia
adamianebSi seqsualuri agzneba aRelvebisa mravaljeradi orgazmis gancda maSin, roca
da daZabulobis motivaciuri mdgomareobaa, mamakacebTan es iSviaTad xdeba; (4) penisis zoma
romelsac erotikul stimulze fiziologiuri aranairad ukavSirdeba seqsualur moqmedebebTan
da kognituri reaqcia iwvevs. erotikuli sti- asocirebul arc erT aspeqts (garda didi penisis
muli, romelic SeiZleba iyos fizikuri an qonasTan Tavad mamakacis damokidebulebisa).
fsiqologiuri, iwvevs seqsualur mRelvarebas adamianis seqsualuri reaqciis ciklSi oTx
da vnebis gancdas. erotikuli stimulebiT fazas gamoyofen, esenia: _ agzneba, plato, or-
gamowveuli seqsualuri aRgzneba reducirdeba gazmi da gadawyveta (ix. sur. 12.4).
seqsualuri aqtivobiT, romelsac individi agznebis anu ltolvis fazaSi (romelic
Tavi 12 / motivacia

damakmayofilebel moqmedebaTa erTobliobad ramdenime wuTidan erT saaTamde da metxans


aRiqvams, gansakuTrebiT orgazmis miRwevis grZeldeba) menjis areSi mimdinareobs vaskula-
SemTxvevaSi. ruli (sisxlZarRvovani) cvlilebebi. penisi
mkvlevrebi aTwleulebis manZilze swavloben magrdeba da swordeba, klitori ibereba; sisxli
cxovelebis sqesobriv moqmedebebsa da seqsualur da sxva siTxeebi avsebs sakvercxeebsa da vagi-
nas; sxeuli wiTldeba, anu Cndeba seqsualuri
seqsualuri agzneba (Sexual arousal) _ aRgznebisa
siwiTle.
da daZabulobis motivaciuri mdgomareoba,
romlic aRmocendeba erotikul stimulebze
fiziologiuri da kognituri reaqciebiT.
480
suraTi
12.4

adamianis seqsualuri
reaqciebis fazebi
mamakacebsa da qalebs seqsualuri reaqciis
fazebis msgavsi paternebi aqvT. ZiriTadad
gansxvavebulia dro, romelic saWiroa
TiToeuli fazis misaRwevad, da didi al-
baToba imisa, rom qalebi miaRweven mraval-
jerad orgazms.

platos fazaSi miiRweva agznebis maqsima- sixSire ecema. erTi orgazmis Semdeg mamakacTa
luri (Tumca, cvalebadi) done. swrafad izrdeba umravlesoba Sedis refleqtorul periodSi (anu
guliscema da sisxlis wneva, xSirdeba sunTqva, isini ar reagireben seqsualur stimulaciaze),
Zlierdeba jirkvlebis sekrecia, izrdeba romelic ramdenime wuTidan ramdenime saaTamde
nebismieri da uneblie kunTuri daZabuloba grZeldeba. am drois manZilze kidev erTi
mTel sxeulSi. matulobs vaginaluri siTxis orgazmis miRweva SeuZlebelia. mdgradi aR-
gamoyofa da ibereba mkerdi. gznebis mqone zogierT qals SeuZlia mrava-
jeradi orgazmis gancda sakmaod swrafi Tanmim-
orgazmis fazaSi mamakacebi da qalebi devrobiT.
ganicdian manamde mzardi seqsualuri daZabu-
lobis gantvirTvis Zalze intensiur sasiamovno miuxedavad imisa, rom mastersisa da jonsonis
gancdas. orgazmi xasiaTdeba ritmuli SekumSve- kvleva seqsualuri reaqciebis fiziologiaze
biT, romlebic warmoiqmneba daaxloebiT yovel fokusirdeboda, maTi yvelaze mniSvnelovani
rva-aT wamSi erTxel genitalur areSi. rogorc aRmoCena, albaT, rogorc aRgznebaSi, ise _
mamakacebSi, ise qalebSi sunTqvis sixSire da dakmayofilebaSi fsiqologiuri procesebis
sisxlis wneva Zalian maRalia, guliscema ki _ centraluri rolis dadgena iyo. maT aCvenes,
ormagdeba. mamakacebSi pulsirebadi SekumSvebi rom seqsualuri reaqciebis problemebs fsi-
iwvevs eakulacias, anu spermis amofrqvevas. qologiuri mizezebi ufro xSirad aqvs, vidre
fiziologiuri. Sesabamisad, SesaZlebelia maTi
gadawyvetis, anu dasrulebis fazaSi sxeuli modificireba an Terapiis saSualebiT daZleva.
TandaTanobiT ubrundeba normalur, aRgznebam- gansakuTrebuli Civilis sagania seqsualuri
del mdgomareobas, sisxlis wneva da guliscemis reaqciis ciklis dasrulebisa da dakmayo-
filebis miRwevis unaris arqona. xSirad am
uZlurebis wyaros warmoadgens pirovnuli
problemebiT datvirTuloba, SiSi seqsualuri
aqtivobis Sedegebis gamo; SfoTva imis gamo, Tu
rogor Seafasebs partniori individis seqsua-
lur moqmedebebs; aracnobieri danaSaulis gancda
anda uaryofiTi azrebi. Tumca, cudi kveba,
seqsualuri qceva

daRliloba, stresi da alkoholis didi rao-


denobiT gamoyeneba an narkotikebi, agreTve,
amcirebs seqsualur ltolvebsa da maTi dakma-
yofilebis unars.
Cven mimovixileT adamianis seqsualurobis
da seqsualuri aRgznebis zogierTi fizio-
logiuri aspeqti, magram jer ar gvisaubria im
Zalebze, romlebic ganapirobeben seqsualur
481
qcevebSi arsebul gansxvavebebs. daviwyebT im romelic mdedri cxovelis winaSe dgas, maRal-
mosazrebiT, rom reproduqcia, rogorc mizani, xarisxiani mamris moZebnaa, raTa uzrunvelyos
mamakacebisa da qalebisaTvis seqsualuri qcevis saukeTeso, yvelaze janmrTeli STamomavloba
gansxvavebul paternebs uzrunvelyofs. sakuTari SezRuduli raodenobis kvercxujre-
debidan. ufro metic, adamianis STamomavlobas
imdenad didi dro sWirdeba momwifebisaTvis
seqsualuri qcevis evolucia da imdenad umweoa, sanam izrdeba, rom saWiroebs
Cven ukve vnaxeT, rom cxovelebSi seqsualuri arsebiT wvlils da zrunvas mSoblebis mxridan
qcevis paterni, ZiriTadad, evoluciiT aris (Trivers, 1972; Wright, 1994). Tevzebisa da obobe-
ganmtkicebuli. umTavresi mizania reproduqcia bisagan gansxvavebiT, romlebic ubralod deben
_ saxeobis gadarCena da SenarCuneba, seqsualuri kvercxebs da toveben maT, dedebma da mamebma
qceva ki Zalze ritualizebuli da stereoti- Svilebis gasazrdelad dro da energia unda
pulia. SeiZleba, rom igive vamtkicoT adamianis daxarjon. amgvarad, qals esaWiroeba ara mxolod
seqsualuri qcevis zogadi paternebis Sesaxebac? yvelaze didi, yvelaze Zlieri, yvelaze Wkviani,
evoluciis sakiTxze momuSave fsiqologebma yvelaze maRali statusis mqone da yvelaze
Seamowmes mosazreba imis Sesaxeb, rom mamakacma momxibvleli mewyvile, aramed mas, aseve, sWirdeba
da qalma gamoimuSaves gansxvavebuli strate- yvelaze erTguli da yvelaze pasuxismgebliani
giebi, romelic safuZvlad udevs seqsualur partniori, romelic mas maTi saerTo bavSvebis
qcevas (Buss, 1999; Wright, 1994). am strategiebis gazrdaSi daexmareba.
aRsawerad adamianis reproduqciis zogierTi erT-erTma evoluciurma fsiqologma, devid
realiis gaxseneba dagvWirdeba. mamakacebi SeZ- bassma (David Buss, 1999; Buss & Schmitt, 1993) gamoTqva
lebdnen weliwadSi asobiT reproduqciis aqtis mosazreba, rom mamakaci da qali sxvadasxva
ganxorcielebas, Tu moZebnidnen Sewyvilebis strategiebs, emociebsa da motivaciebs aviTareben
sakmarisi raodenobis mosurnes. bavSvis Casax- moklevadiani da grZelvadiani Sewyvilebe-
visTvis maT mxolod erTi Cais kovzi sperma da bisTvis. mamakacTan cdunebisa da mitovebis
ramdenimewuTiani sqesobrivi kavSiri moeTxo- strategia, rac erTgulebisa da valdebulebis
vebaT. qalebs SeuZliaT weliwadSi mxolod Cvenebasa da Semdeg mitovebas gulisxmobs, mok-
erTxel ganaxorcielon reproduqcia da Semdeg levadiani kontaqtebisTvis gankuTvnili stra-
TiToeul bavSvs auracxeli dro da energia tegiaa; erTgulad darCenisa da STamomavlobaze
unda dauTmon (sxvaTa Soris, msoflio rekordi zrunvis strategia ki _ grZelvadiania. qalis
imisa, Tu ramdenjer SeuZlia qals bavSvis gaCena, SemTxvevaSi im erTguli mamakacis moxibvlis
aris 50, magram mamakacebSi es ricxvi gacilebiT strategia, romelic masTan darCeba da bavSvebis
metia. morokanis despots, mefe ismail sisxlis- aRzdaSi daexmareba, grZelvadiani strategiaa.
mRvrels 7000 Svili hyavda, CineTis pirveli bevrs kamaToben imis Sesaxeb, Tu rogoria
imperatorze ki amboben, rom 3000 bavSvis mama moklevadiani Sewyvilebis strategia qalTan.
iyo. cxadia, orives didi haramxana hqonda). erTni amtkiceben, rom mouwesrigebel, SemTxveviT
amrigad, roca mizani reproduqciaa, kvercx- sqesobriv kavSirebs, evoluciuri TvalsazrisiT,
ujredebis resursi SezRudulia da amitom arasodes moutania qalebisTvis sargebeli _
mamrebs konkurencia uwevT ganayofierebis isini SeiZleba dafexmZimdnen da, asaTan, ar
Tavi 12 / motivacia

SesaZleblobis mosapoveblad. mTavari problema, iyvnen darwmunebulni, rom mamakaci Semdgom


romelic mamri cxovelis winaSe dgas, misi izrunebs masze da mis STamomavlobaze. qalebi,
STamomavlobis ricxvis SeZlebisdagvarad rogorc Cans, ufro naklebad arian dainterese-
gazrdaa, rac aseve didi raodenobis mdedrebTan bulni SemTxveviTi seqsiT, vidre mamakacebi
SewyvilebiT miiRweva, magram ZiriTadi problema,
(Buss& scmitt, 1993). meoreni amtkiceben, rom
moklevadiani kavSirebi mraval (gansakuTrebiT
mSobliuri zrunva da wvlili (Parental invest- ki xanSi Sesul da mdidar) mamakacTan dauyov-
ment) _ dro da energia, romelic unda daxarjon
nebeli dajildovebis sanacvlod nazRaurdeba
mSoblebma TavianTi STamomavlobis aRsazrde-
imiT, rom uzrunvelyofs moklevadian gadarCenas.
482 lad.
mkvlevrebma evoluciuri Teoriis progno- Tavdes Cveni evoluciuri istoria adamianis
zebis mravali damadasturebeli sabuTi moipoves. cxovrebis mniSvnelovan aspeqtebs.
magaliTisTvis ganvixiloT kvlevebi, romelTa miuxedavad imisa, rom gamokvleva adasturebs
saSualebiTac Seamowmes, Tu ra gavlenas axdenda adamianis seqsualuri qcevis evoluciuri axsnis
Casaxvis SesaZlebloba qalis msjelobaze mraval prognozs, sxva Teoretikosebi Tvlian,
mamakacis saxis momxibvlelobis Sesaxeb. rom aseT axsnaSi saTanadod ar aris Sefasebuli
kulturis roli (Angier, 1999). magaliTad, qalebi
ufro meti erotikuli plastikurobiT xasiaT-
saidan
debian, vidre mamakacebi: qalebi seqsualur
viciT reaqciebsa da seqsualur qcevaSi met mravalfe-
rovnebas avlenen, vidre mamakacebi (Baumeister,
qalebis mier mamakacis saxeebisadmi
2000). es variaciebi, rogorc Cans, didwilad,
upiratesobis miniWeba
kulturuli SezRudvebis Sedegs warmoadgens
mamakacis romel saxes CaTvlis konkre- (Hyde & Dukik, 2000). gavixsenoT 1960-iani wlebis
tuli qali mimzidvelad? mkvlevarTa jgu- „seqsualuri revolucia~. cvlilebebi seqsua-
fma Camoayaliba hipoTeza, romlis mixed- lur qcevaSi mohyva qalTa mzard mzaobas _
viTac am kiTxvaze pasuxi, nawilobriv, damo- daemyarebinaT SemTxveviTi seqsualuri kavSirebi.
kidebulia qalis menstrualuri ciklis cxadia, Seicvala ara qalebis evoluciuri
fazaze (Penton-Voak et al., 1999; Penton-Voak & istoria, aramedEmaT mier seqsualuri ltolve-
Perrett, 2000). mamakacebis saxeebs, romlebic bis gamoxatvisadmi sazogadoebis damokidebu-
eqsperimentSi gamoiyeneboda, kompiuteris leba.
daxmarebiT ise cvlidnen, rom mieRoT miuxedavad imisa, rom evoluciuri midgoma
diapazoni SedarebiT maskulinuri saxidan adamianis seqsualuri qcevis zogierT aspeqts
SedarebiT feminur saxemde. rodesac xsnis, kritikosebi mogviwodeben, rom yuradReba
qalebs „grZelvadiani urTierTobisTvis~ mivaqcioT am qcevis kulturiT ganpirobebul
sTxovdnen yvelaze mimzidveli saxis variabilurobas (cvalebadobas). seqsualuri
amorCevas, isini upiratesobas aniWebdnen qcevis normebi Zalze mgrZnobiarea droisa da
im saxes, romelsac SedarebiT feminuri adgilis mimarT. swored am normebze visaubrebT
Sexeduleba hqonda: rogorc Canda, mamakacis qvemoT.
ufro metad feminuri saxe metyvelebda
imaze, rom is sando da saimedo partniori
iqneboda grZelvadian urTierTobaSi. seqsualuri qcevis normebi
Tumca, arCevani „moklevadiani urTierTo- rogoria saSualo adamianis seqsualuri
bisTvis~ damokidebuli iyo qalis men- cxovreba? adamianis seqsualuri qcevis mec-
strualur ciklis fazaze. is qalebi, rom- nierul kvlevas, romelic 1940-ian wlebSi
lebic menstrualuri ciklis im fazaSi daiwyo, pirveli mniSvnelovani biZgi alfred
imyofebodnen, rodesac yvelaze maRalia kinsis da misi kolegebis naSromma misca (Alfred
dafexmZimebis riski, arCevans SedarebiT Kinsey, 1948, 1953). maT daaxloebiT 17 aTasi
maskulinur saxeze aCerebdnen. rogorc amerikeli gamokiTxes maTi seqsualuri qcevis
Cans, dafexmZimebis SesaZleblobam gadaanac- Taobaze da aRmoaCines sazogadoebisTvis gamaog-
seqsualuri qceva

vla qalebis arCevani im saxidan, romelic nebeli faqti: garkveuli qcevebi, romlebic
ityobineboda, rom misi mflobeli „kargi manamde iSviaTad da paTologiuradac ki iT-
mzrunveli~ iqneboda, im saxeze, romelic vleboda, realurad sakmaod farTod iyo gavr-
metyvelebda, rom misi mflobels ,,kargi celebuli, an, sul mcire, fiqsirdeboda, rom
genebi~ hqonda. arsebobda. ukanasknel wlebSi mkvlevrebma Caa-
tares gamokiTxvaTa seria seqsualuri qcevis
am gamokvlevaSi prioritetebs Seiswavlidnen Cveuli, didi regularobiT ganxorcielebadi
da ara realur seqsualur qcevas; Tumca, is formebis Sesaxeb. miRebul Sedegebs farTod
mainc gviCvenebs, Tu rogor SeiZleba warmar- da xmauriT aSuqebda masmedia. cxrilSi 12.3 483
cxrili
12.3
seqsualuri aqtivoba mozrdil amerikelebSi, 1994*
seqsualuri partniorebis raodenoba 18 wlis asakidan
(TiToeuli kategoriaSi monacemi warmodgenilia procentebiT)

0 1 2-10 10 da meti
mamakacebi 3 26 44 33
qalebi 3 31 56 9
25-29 weli 2 25 53 19
55-59 weli 1 40 43 15
saSualo ganaTleba 3 30 49 17
kolejis ganaTleba 2 24 50 24

seqsualuri aqtiobis sixSire bolo 12 Tvis manZilze


(TiToeuli kategoriaSi monacemi warmodgenilia procentebiT)

arc erTi weliwadSi ramdenjerme TveSi ramdenjerme kviraSi orjer an metjer


mamakacebi 14 16 37 34
qalebi 10 18 36 37
mamakacebi
25-29 weli 7 15 31 47
55-59 weli 11 22 43 23
qalebi
25-29 weli 5 10 38 47
55-59 weli 30 22 35 13
mamakacebi
saSualo skola 10 15 34 41
koleji 9 18 38 35
qalebi
saSualo skola 11 16 38 36
koleji 14 17 37 33

*monacemebi efuZneba SemTxveviTad SerCeuli 18 wlis da zemoT asakis 3432 respondentisgan Semdgari SerCevis gamokiTxvas.

mocemulia erT-erTi farTomasStabiani gamoki- kulturis wevri. Cven ukve vTqviT, rom seqsua-
TxviT miRebuli monacemebi (Michael et al., 1994). luri qcevis zogierTi zogadi ,,qaluri~ da
mkvlevrebi mTel rig SekiTxvebs svamdnen. ,,mamakacuri~ aspeqti SeiZleba warmoadgendes
cxrilSi pasuxebis mxolod mcire nawilia war- adamianTa modgmis evoluciis produqts. miu-
modgenili. SegiZliaT miuTiToT saintereso xadavad amisa, sxvadasxva kulturebi gansa-
tendenciebze? magaliTad, Tqven SeiZleba sain- zRvraven qcevaTa rigs, romelTac seqsualuri
teresod CaTvaloT, rom 55-59 wlis adamianebi impulsebis gamoxatvisaTvis saTanadod da
ufro xSirad aRniSnaven, rom 18 wlis asakidan misaRebad miiCneven. seqsualuri qcevis scenarebi
Tavi 12 / motivacia

erT partniorTan arian, vidre 25-29 wlis seqsualuri reaqciebis ganxorcielebis socia-
adamianebi. aseTi Sedegi gvafiqrebinebs, rom lurad (sazogadoebaSi) daswavlili programebia,
seqsualuri qcevis normebi Seicvala ukanaskneli romlebSic Sedis (rogorc wesi, uTqmeli)
aTwleulebis manZilze. miTiTebebi, Tu ra, rodis, sad da rogor unda
seqsualuri qcevis es normebi imis nawilia, gakeTdes; visTan da riTi unda gakeTdes;
rasac Tqven iTvisebT, rogorc garkveuli dabolos, ratom unda gakeTdes (Gegnon, 1977). am
scenarebis sxvadasxva aspeqtebi Sekrebilia
seqsualuri qcevis scenarebi (Sexual scripts) _
seqsualuri pasuxismgeblobis socialurad cxovrebis manZilze socialuri urTierTqme-
debebis procesSi. seqsualuri qcevis Cveneul
484 daswavlili programa.
scenarebSi realizebuli ganwyobebi da faseu- partniorTan (Sesabamisad, 47% da 24%). amasTan,
lobebi seqsualuri motivaciis garegan wyaros ufro metma mamakacma aRniSna, rom hqonia seqsi
warmoadgens: scenari gvTavazobs qcevis tipebs, yovelgvari kontracepciis gareSe (Sesabamisad,
romelTa ganxorcieleba SesaZlebelia an 78% da 64%).
aucilebelia. kolejis studentebis seqsualuri qcevis
scenari warmoadgens socialuri normebidan mkvlevrebma gamoavlines kidev erTi sfero,
momdinare miTiTebebis (ra aris swori da romelSic mamakacebisa da qalebis seqsualuri
miRebuli), individualuri molodinebis da qcevis scenarebi mniSvnelovnad ewinaaRmdegeba
warsulSi daswavlil qcevaTa prioritetuli erTmaneTs. esaa paemanze gaupatiureba. paemanze
Tanmimdevrobis kombinacias. seqsualuri qcevis gaupatiurebas uwodeben iseT situaciebs, ro-
Tqveneul scenarTa ricxvSi Sedis scenarebi desac individs nacnobi adamiani aiZulebs
ara mxolod imis Sesaxeb, Tu, Tqveni azriT, sqesobrivi kavSiris damyarebas. erT-erT gamo-
risi gakeTeba iqneboda misaRebi da drouli kiTxvaSi mkvlevrebi interesdebodnen, hqondaT
Tqveni mxridan, aramed isic, Tu ras eliT Tu ara respondentebs maTze mimarTuli seq-
Tqveni seqsualuri partniorisgan. rodesac ar sualuri agresiis gamocdileba. sul gamoikiTxa
aRiareben scenarebis arsebobas, ar ganixilaven 341 qali, romelTa 78%-ma aRniSna, rom isini
anda ar axdenen maT sinqronizacias, scenarebs yofilan seqsualuri agresiis garkveuli
Soris gansxvavebam SeiZleba gaarTulos, da formis msxverplni. daaxloebiT 15% aRniSnavs,
problemuri gaxados partniorebis urTierT- rom paemnis situaciam ubiZga maT seqsualuri
Segueba. kavSiris damyarebisken (Muehlenhard & Linton, 1987).
yuradReba SevaCeroT kolejis studentebi- rodesac mamakacebs hkiTxes, Tu vin aris damnaSave
sTvis Cveul seqsualur qcevebze. mkvlevrebi paemnis situaciaSi momxdar Zaladobaze, maT,
xSirad interesdebian imiT, Tu ratom axor- qalebTan SedarebiT, metwilad msxverpli (anu
cieleben individebi riskian seqsualur urTier- gaupatiurebuli qali) daasaxeles (Bell et al., 1994;
Tobebs iseT pirobebSi, roca dafexmZimebis an Ryckman et al., 1998).
veneriuli daavadebis gadadebis safrTxe ar- paemanze Zaladobis kvlevebma aCvena, rom mama-
sebobs. evoluciisa da seqsualuri gansxvave- kacTa da qalTa seqsualuri scenarebi mniSvne-
bebis sakiTxebis ganxilvis fonze ar gagikvir- lovnad gansxvavdeba erTmaneTisgan simboluri
debaT, Tu getyviT, rom mamakacebi ufro metad winaaRmdegobis gamovlenis TvalsazrisiT. esaa
axorcieleben riskian qcevas, vidre qalebi (Pop- qalis mier gaweuli susti winaaRmdegoba seqsu-
pen, 1995). kolejis studentebis erT SerCevaSi alur Tavdasxmaze, sabolood jamSi sqesobrivi
ufro metma mamakacma, vidre qalma (Sesabamisad, kavSiris daSvebis ganzraxvis miuxedavad. Zalian
77% da 14%), ganacxada, rom isini barebSi sava- cota qali _ daaxloebiT 5% aRniSnavs, rom
raudo seqsualuri partnioris gacnobis mizniT gauweviaT simboluri winaaRmdegoba, Tumca,
Sediodnen da maT hqoniaT seqsi axlad gacnobil mamakacTa 60% miuTiTebs, rom, sul mcire,
erTxel mainc Sexvedria simboluri winaaR-
mdegobaM(Marx & Gross, 1995). am or monacems Soris
arsebul gansxvavebaSi, rogorc Cans, paemanze
gaupatiurebis mravali SemTxveva aisaxeba.
mkvlevrebi varaudoben, rom zogierTi mamakaci
simbolur winaaRmdegobas seqsualuri TamaSis
seqsualuri qceva

nawilad miiCnevs da ar aRiqvams mas, rogorc


qalis realuri SeSfoTebis niSans. mniSvne-
lovania, rom mamakacebma gaigon _ sinamdvileSi
qalebi iSviaTad Tvlian amas TamaSad; maTi
winaaRmdegoba realuria.

gaupatiureba paemanze (Date rape) _ ewodeba iseT


situaciebs, rodesac individs nacnobi adamiani
aiZulebs sqesobrivi kavSiris damyarebas. 485
seqsualuri motivaciis ganxilvisas Cveni lebis dakmayofilebisadmi, albaT, verc iqneba
yuradRebis miRma darCa seqsualuri gamoc- SesaZlebeli homoseqsualuri SemTxvevebis rao-
dilebis seriozuli da mniSvnelovani kategoria denobis zusti Sefaseba, radgan adamianebi
_ homoseqsualizmi. seqsualuri motivaciis am moeridebian mkvlevrebTan gulaxdilobas.
qveTavs homoseqsual qalebsa (lesboselebsa) qvemoT homoseqsualizmisa da heteroseqsua-
da mamakacebze saubriT davasrulebT. es kidev lizmis wyaroebs ganvixilavT. aseve, mimovixi-
erT saSualebas mogcemT, dainaxoT, Tu rogor lavT gamokvlevas, romelic homoseqsualuri
marTavs seqsualur qcevas Sinagan da garegan qcevisadmi sazogadoebisa da pirovnul damo-
motivaciur ZalTa urTierTqmedeba. kidebulebas Seexeba.

homoseqsualoba homoseqsualizmi: buneba da aRzrda


evoluciisa da seqsualuri qcevis ganxilvis
Cven aqamde vsaubrobdiT motivaciaze, romlis
Semdeg gasakviri ar unda iyos, Tu getyviT, rom
gamoc adamianebi garkveul farglebSi axor-
cieleben seqsualur qcevebs. am konteqstSive kvlevebis monacemebis mixedviT, seqsualuri
SegviZlia ganvixiloT homoseqsualizmis ar- prioritetebi, nawilobriv genetikuradaa ganpi-
seboba. homoseqsualizmis, rogorc heteroseq- robebuli. rogorc xSirad xdeba, mkvlevrebma
sualobidan gadaxriT „gamowveuli~ qcevebis es mosazreba im kvlevebze dayrdnobiT gamoTqves,
erTobliobad warmodgenis nacvlad, seqsualuri romelSic erTmaneTs adarebdnen monozigotur
motivaciis Cven mier warmoebulma ganxilvam (genetikurad identur) da dizigotur (romel-
unda daganaxoT, rom yvela seqsualur qcevas Tac, da-Zmis msgavsad, genebis naxevari aqvT
„iwvevs~ raRac. am TvalsazrisiT, homoseqsua- identuri) tyupebs. rodesac orive tyupiscals
lizmsa da heteroseqsualizms msgavsi moti- erTnairi orientacia aqvs _ homoseqsualuri
vaciuri Zalebi ganapirobebs. arc erTi maTgani an heteroseqsualuri, maTi sqesobrivi qceva
ar warmoadgens motivirebul gadaxras meorisgan. Tanxvdeba erTmaneTs. Tu erT-erTi tyupiscali
seqsualuri qcevebis kvlevaTa umravlesobaSi homoseqsualia, meore ki _ heteroseqsuali, maTi
homoseqsualizmis SemTxvevebis gamovlenaTa seqsualuri qcevac gansxvavebuli iqneba. homo-
zusti raodenobis miRebas cdilobdnen. Aadreul seqsuali mamakacebisa da lesboseli qalebis
kvlevebSi alfred kinsma aRmoaCina, rom misi Seswavlam mniSvnelovnad meti Tanxvedra aCvena
SerCevis mamakacTa 37%-s hqonda homoseqsualuri monozigotur tyupebSi, vidre dizigotur
gamocdilebis, sul mcire, erTi SemTxveva, xolo tyupebSi (Bailey & Pillard, 1991; Bailey et al., 1993). am
4%-s _ mxolod homoseqsualuri gamocdileba kvlevebSi eqsperimentatorebi tyupebidan
(procentuli maCveneblebi qalebisTvis mcire- moiZiebdnen calkeul homoseqsual mamakacebsa
diT naklebi iyo). SedarebiT gviandel kvlevebSi da qalebs da Semdeg maTgan iRebdnen infor-
cdilobdnen, erTmaneTisgan ganerCiaT homoseq- macias maTi tyupiscalebis an da-Zmebis seqsua-
sualuri survilebi da maTi dakmayofilebisTvis luri orientaciebis Sesaxeb. Sedegebi gamaog-
ganxorcielebuli qmedebebi. maiklma da misma nebeli iyo. qalebSi monozigoturi tyupebis
kolegebma (1994) aRmoaCines, rom maT SerCevaSi 48%-is orive tyupiscali lesboseli iyo, di-
qalebis daaxloebiT 4%-s seqsualurad izidavda zigoturis ki _ 16%-is orive tyupiscali (Bailey
maTive sqesis warmomadgeneli, magram SerCevis et al., 1993). mamakacebSi monozigoturi tyupebis
Tavi 12 / motivacia

mxolod 2%-s hqonda meore qalTan sqesobrivi 52%-is orive tyupiscali homoseqsuali iyo,
urTierToba uaxloesi erTi wlis ganmavlobaSi. dizigoturis ki _ 22%-is orive tyupiscali
aseve, maT kvlevaSi monawile mamakacTa 6%-s (Bailey &Pillard, 1991). miuxedavad imisa, rom
seqsualurad izidavda sxva mamakaci, magram kvlav monozigoturi tyupebi SeiZleba ufro metad
SerCevis mxolod 2% aRniSnavda, rom bolo msgavs pirobebSi izrdebodnen, vidre dizigo-
erTi wlis ganmavlobaSi hqonda realuri turebi, mSoblebi, SesaZloa, orives erTnairad
seqsualuri kontaqti meore mamakacTan. ramdenad epyrobodnen, rac seriozul safuZvels gvaZlevs
marTalia es ricxvebi? sanam sazogadoeba mtru- vifiqroT, rom seqsualuri orientacia SeiZleba,
486 lad iqneba ganwyobili homoseqsualuri survi- nawilobriv, genetikurad iyos ganpirobebuli.
bemis Teoriis mixedviT, ,,egzotikuri gadaiqceva
erotikulad~. sakuTari gansxvavebulobis gancda
emociur aRgznebas iwvevs. droTa ganmavlobaSi
es aRgzneba erotikulad gadaiqceva. magaliTad,
Tu patara gogona imitom grZnobs Tavs sxva
gogonebisgan gansxvavebulad, rom mas ar surs
gogonebisTvis tipuri saqmianoba, droTa gan-
mavlobaSi misi emociuri aRgzneba homoseqsua-
lur grZnobebad gadaiqceva. yuradReba miaqcieT,
rom bemis Teoria emxroba mosazrebas, rom
homoseqsualizmi da heteroseqsualizmi erTi
da igive mizezebidan momdinareobs: orive Sem-
TxvevaSi sqesi, romelsac bavSvi sakuTari sqe-
sisgan gansxvavebulad aRiqvams, droTa gan-
mavlobaSi erotikul mimzidvelobas iZens. miu-
xedavad imisa, rom Tavisi Teoriis sasargeblod
bems mravali monacemi moaqvs, is jerjerobiT
mainc axalia da ucnaurad gamoiyureba. momdevno
ramdenime weliwadSi vnaxavT, Tu rogor wari-
marTeba am Teoriis bedi, rodesac mkvlevrebi
Seafaseben masSi gamoTqmul sxvadasxva mosaz-
flobdnen ra aseT monacemebs, mkvlevrebma rebebs.
daiwyes im genebis erTobliobis moZieba, rom-
lebic SeiZleba homoseqsualuri Tu hetero-
seqsualuri orientaciis warmoqmnas ganapiro- sazogadoeba da homoseqsualizmi
bebdes (Baileyet al., 1999; Hamer et al., 1993; Rice et al., davuSvaT, bemi marTalia, rodesac ambobs,
1999) amrigad, ganapirobebs Tu ara biologia rom bavSvobis gamocdilebas udidesi mniS-
Tqvens seqsualur beds? Semdgomma kvlevebma vneloba aqvs. yvela adamiani bavSvobaSi ga-
SeiZleba ganamtkicos an Seasustos gamoTqmuli nmtkicebuli midrekilebebis mixedviT moqme-
hipoTeza, magram naTlad Cans, rom homoseqsua- debs? is, rac yvelaze metad ganasxvavebs homo-
lurobisa da heteroseqsualurobis zogierTi seqsualurobas heteroseqsualurobisgan, albaT,
aspeqti wmindad biologiuri faqtorebis sazogadoebis sxvadasxva wreebSi miRebuli
gavleniT warmoiqmneba (Glabue, 1994; LeVay, 1996). mudmivi mtrobaa homoseqsualurobis gamovline-
socialurma fsiqologma deril bemma (Daryl bebisadmi (Herek, 1998). 363 gamokiTxuli mozar-
Bem, 1996; 2000) gamoTqva varaudi, rom biologia didan 68% ,,aucileblad~ an ,,nawilobriv~ dae-
pirdapir gavlenas ar axdens seqsualur prio- Tanxma debulebas _ ,,seqsi or mamakacs Soris
ritetebze, Tumca, gaSualebulad moqmedebs aSkara garyvnilebaa~. maTi 64% ,,aucileblad~
umcrosi asakis bavSvebis temperamentsa da
an ,,nawilobriv~ daeTanxma debulebas _ ,,seqsi
aqtiobebze. gavixsenoT me-11 Tavidan, rom
or qals Soris aSkara garyvnilebaa~ (Herek,
mkvlevrebis dakvirvebiT, gogonebi da biWebi
1994). homoseqsualebis mimarT Zalze uaryofiT
seqsualuri qceva

sxvadasxvagvarad TamaSoben. biWebs, magaliTad,


damokidebulebas mkvlevrebma homofobia uwodes.
uxeSi da aqtiuri TamaSebi ufro metad izidavT.
bolodroindeli kvlevebi mowmobs, rom zogier-
bemis Teoriis Tanaxmad, imisda mixedviT, Tu
Ti im mamakacTagani, romelic ukiduresi homo-
romel _ TavianTi sqesisTvis tipur Tu atipur
fobiuri ganwyobiT xasiaTdeba, faqtobrivad,
_ TamaSebSi monawileoben bavSvebi, isini
Tavad aRigzneba homoseqsualuri xasiaTis
eCvevian Tavisive an sapirispiro sqesis Tanato-
masaliT.
lebisgan sakuTari gansxvavebulobis SegrZnebas.

487
saidan garda amisa, homoseqsual individTa umravlesoba
SfoTavs ara Tavisi homoseqsualobis, aramed
viciT
imis gamo, rom mudmivad uxdebaT sakuTari seq-
niRbavs Tu ara homofobia sualuri identurobis gamovlena („saaSkaraoze
homoseqsualur interess gamosvla~), an dafarva („sakuTar naWuWSi jdoma~)
sakuTar ojaxTan, megobrebTan da Tanam-
kvlevaSi kolejis 64 mamakaci studenti
SromlebTan (D,Augelli, 1993). 1973 wels amerikis
monawileobda, romelTagan TiToeuli sa-
fsiqiatriulma asociaciam xma misca homoseqsua-
kuTar Tavs afasebda, rogorc ,,calsaxad
lizmis fsiqologiur aSlilobaTa nusxidan
heteroseqsuals~. studentebma 25 debule-
amoRebas; 1975 wels igive gaimeora amerikis
biani kiTxvari Seavses, romelic homofo-
fsiqologiurma asociaciam (Morin & Rothblum, 1991).
biis xarisxs zomavda. am kiTxvaris mona-
aseTi naCqarevi nabiji im monacemebze day-
cemebis mixedviT, 29 studenti arahomofo-
rdnobiT gadaidga, romelTa mixedviTac, homo-
bikad, 35 studenti _ homofobikad miiCnies.
seqsualTa umravlesoba bednieri, produqtuli
eqsperimentis Semdeg fazaSi studentebs
adamianebi iyvnen, romelTac sulac ar surdaT
aCvenes heteroseqsualuri, lesbosuri da
sakuTari seqsualuri orientaciis Secvla im
mamakacTa homoseqsualuri aqtebis video-
SemTxvevaSic ki, Tu ,,magiuri abi~ SesaZlebels
Canawerebi. Canawerebze TiToeuli studen-
gaxdida amas (Bell & Weinberg, 1978; Siegeman, 1972).
tis reaqcia izomeboda mowyobilobiT, ro-
am monacemebis mixedviT, homoseqsualobasTan
melic afiqsirebda misi penisis garSemo-
dakavSirebuli stresi, umeteswilad, ganpi-
werilobis cvlilebebs. monacemebis mi-
robebulia ara Tavad seqsualuri motivaciiT
xedviT, ar gansxvavdeboda heteroseqsualur
_ homoseqsualebisTvis sruliad misaRebia
da lesbosur aqtebze homofobikTa da
sakuTari orientacia, aramed seqsualuri mo-
arahomofobikTa reaqciebi, Tumca, homofo-
tivaciis gamovlenaze sxva adamianebis reaqcie-
bikur mamakacebs mniSvnelovnad meti aR-
biT. rogorc mosalodneli iyo, homoseqsuali
gzneba aReniSnebodaT mamakacTa homoseq- mamakacebi da lesboseli qalebi iseve fiqroben
sualuri aqtebis yurebisas (Adams et al., 1996). da zrunaven sasiyvarulo urTierTobebis dam-
yarebasa da SenarCunebaze, rogorc heteroseq-
es kvleva gvafiqrebinebs, rom zogierTi sualebi (D’Augelli, 1993).
mamakacis Zalian Zlieri uaryofiTi damokide- orive sqesis homoseqsualTa ,,saaSkaraoze
buleba homoseqsualurobis mimarT, nawilobriv, gamosvlisTvis~ mzaoba SeiZleba pirveli nabiji
SeiZleba momdinareobdes iqidan, rom maT ar gaxdes sazogadoebis mxridan maTdami mtrobis
surT sxva mamakacebisadmi sakuTari seqsualuri Semcirebisken. gamokvlevebma aCvena, rom adamianTa
ltolvebis arsebobis aRiareba. ganwyoba homoseqsuali adamianebis mimarT
homoseqsualTa umravlesoba droTa ganmav- gacilebiT naklebad uaryofiTia, Tu isini icno-
lobaSi acnobierebs, rom isini eltvian Tavisive ben am jgufSi Semaval individebs. faqtobrivad,
sqesis warmomadgenlebs sazogadoebrivi homo- rac ufro met homoseqsuals icnobs individi
saSualod, miT ufro keTilganwobilia misi
fobiis, mtruli damokidebulebis pirobebSi,
damokidebuleba maTdami (Herek & Capitanio, 1996)
aseTma pirobebma ki SeiZleba gaarTulos am
(rodesac me-18 TavSi crurwmenebis Temas gan-
Tavi 12 / motivacia

ltolvebis dakmayofileba. faqtobrivad, mra-


vixilavT, kvlav vnaxavT, Tu rogor mihyavs
vali homoseqsuali mamakaci da lesboseli qali
umciresobasTan urTierTobas adamiani maTdami
ganicdis imas, rasac SeZenili homofobia, anu
gacilebiT dadebiT ganwyobamde). icnobT
SeZenili homonegativizmi ewodeba (Allen & Oleson,
romelime homoseqsual mamakacs, lesbosels an
1999; Ross & Rosser, 1996; Shidlo, 1994). a s e T
biseqsuals? rogor Seicvala Tqveni ganwyobebi
SemTxvevebSi SeiZleba warmoiqmnas fsiqolo-
maTTan urTierTobis Sedegad? iqneb, Tqven Tavad
giuri distresi, radgan (orive sqesis) homoseq-
xarT homoseqsuali an biseqsuali? ra gavlena
sual individs SeZenili (interiorizebuli)
moaxdina an SeiZleba moaxdinos sxvebze imis
aqvs sazogadoebis uaryofiTi damokidebuleba.
488
codnam, rom Tqven homoseqsuali xarT?
homoseqsualobis es mokle mimoxilva saSua-
lebas gvaZlevs ganvamtkicoT Cveni mTavari pirovnuli miRwevis
daskvna adamianis seqsualuri motivaciis Sesaxeb. motivacia
seqsualuri qcevis zogierTi impulsi Signidan
momdinareobs _ memkvidreobiT miRebuli genebi
da saxeobis evolucia uzrunvelgvyofs homo- ratom aRwevs zogierTi adamiani warmatebas,
seqsualuri da heteroseqsualuri qcevis Sinagani zogierTi ki warumatebelia? magaliTad, ratom
modelebiT; Tumca, garegani garemo1 aseve war- SeuZliaT zogierTebs lamanSis srutis gada-
moadgens seqsualuri motivaciis wyaros. Tqven curva, sxvebi ki sevdianad napiridan iqneven
daiswavliT, rom zogierTi stimuli gansakuT- xels? albaT, daapirebT, rom zogierTi es
rebiT mimzidvelia, xolo qcevis esa Tu is gansxvaveba iseTi genetikuri faqtorebiT axsnaT,
forma misaRebia socialuri kulturis far- rogoricaa sxeulis wyoba da Tqven marTali
glebSi. homoseqsualobis SemTxvevaSi garegani iqnebiT, magram Tqven isic iciT, rom zogierTi
sazogadoebrivi normebi SeiZleba Sinagani adamiani ubralod ufro metad aris dain-
bunebis karnaxis sapirispirod moqmedebdes. teresebuli lamanSis srutis gadacurviT, vidre
axla mniSvnelovani motivaciis mesame maga- sxvebi. amrigad, Cven vubrundebiT motivaciis
liTis ganxilvaze gadavideT. vnaxoT, ra Zalebi kvlevis erT-erT ZiriTad mizezs. amjerad
ganawyobs individs fardobiTi warmatebisTvis yuradReba im motivaciur Zalebze SevaCeroT,
an marcxisTvis. romlebic sxvadasxva adamianebs pirovnuli
miRwevis sxvadasxva donisken ubiZgeben.
dasawyisisTvis ganvixiloT konstruqti, romel-
sac miRwevis moTxovnileba ewodeba.
Sejameba
cxovelebis seqsualur qcevas, ZiriTadad,
hormonebi marTavs. miuxedavad amisa, mewyvilis miRwevis moTxovnileba
arCevanze gavlenas axdens garemos faqtorebi.
jer kidev 1938 wels henri mareim (Henry Murray)
mastersma da jonsonma pirvelebma ikvlies
ganacxada adamianTan miRwevis moTxovnilebis
adamianis seqsualuri reaqciebi, romlebic
arsebobis Sesaxeb. miRwevis moTxovnilebis Zala
SeiZleba Semdeg fazebad daiyos: agzneba, plato,
gansxvavebulia sxvadasxva adamianTan da gavlenas
orgazmi da gadawyveta. evoluciuri fsiqologebi
axdens maT mier warmatebis miRwevis da sakuTari
cdiloben mamakacebisa da qalebis seqsualuri
moRvaweobis Sefasebis tendenciaze. devid
qcevebis paternebis axsnas reproduqciis rea-
maklelandma da misma kolegebma (David McCLelland,
liebTan dakavSirebul, gansxvavebul strate-
1953) am moTxovnilebis siZlieris gazomvis
giebze dayrdnobiT. garkeuli tipis seqsualuri
meTodika SeimuSaves da sxvadasxva sazogadoebaSi
qcevebi kolejis studentebs riskis winaSe aye-
miRwevis motivaciis siZlieres, motivaciis
nebs. qalis an mamakacis seqsualuri scenarebis pirovnuli miRwevis motivacia
SeuTavseblobis erT-erTi Sedegi paemanze
gaupatiureba SeiZleba iyos. heteroseqsualobis
msgavsad, homoseqsualoba viTardeba rogorc
garegani, ise Sinagani motivaciuri Zalebis
gavlenis Sedegad. mravali homoseqsuali mama-
kacisa da lesboseli qalisTvis yvelaze mZime
tvirTs sazogadoebriv homofobiasTan gamklaveba
warmoadgens.

1
External environment – igulisxmeba yvelaferi is, rac
arsebobs adamianis gareT. amis sapirispiroa Sinagani
garemo, anu is, rac adamianis SigniTaa (mTargmnelis
SeniSvna),
489
wamaxalisebel pirobebsa da samuSao pirobebSi
mis Sedegebs Soris kavSirs ikvlevdnen. miRwevis
moTxovnilebis siZlieris dasadgenad maklela-
ndi kvlevis monawileTa fantazias iyenebda.
monawileebs waredginebodaT e.w. Tematuri
apercepciis testis (Tat) bundovani suraTebis
seria da moeTxovebodaT maT mixedviT moTxro-
bebis Sedgena. maT unda aReweraT, Tu ra xdeboda
suraTze, savaraudod, rogor ganviTardeboda
movlenebi momavalSi da rogor dasruldeboda.
navaraudevi iyo, rom isini Seqmnil siuJetebSi
TavianTi faseulobebis, interesebisa da moti-
vebis proecirebas moaxdendnen. maklelandis
sityvebiT: „Tu gsurT, rom icodeT, ra xdeba
suraTi
12.5
adamianis TavSi, ar hkiTxoT mas amis Sesaxeb,
Tat-is suraTis alternatiuli
radgan mas ar SeuZlia yovelTvis zustad
interpretaciebi
giTxraT. dainteresdiT misi fantaziebiT da moTxroba, romelic miRwevis maRal
ocnebebiT. Tu amas garkveuli drois manZilze moTxovnilebaze miuTiTebs
gaakeTebT, aRmoaCenT im Temebs, romelsac misi am biWunam es-es aris daamTavra violinoze dakvris
goneba kvlav da kvlav ubrundeba. am Temebis gakveTili. is kmayofilia im SedegebiT, rasac ukve miaRwia
da mas ukve sjera, rom misi winsvla Rirs mis mier
gamoyeneba misi qmedebebis asaxsnelad SeiZleba~ gaRebul msxverplad. sakoncerto mevioline rom gaxdes,
(David McCLelland, 1971, gv.5). man unda daTmos mravali Cveulebrivi adamianuri
saqmianoba, raTa yoveldRe ramdenime saaTi imecadinos.
im moTxrobebze dayrdnobiT, romelsac
miuxedavad imisa, rom man icis _ gacilebiT met fuls
monawileni yvebodnen wardgenili Tat-is iSovis mamamisis bizness Tu mihyofs xels, misTvis
suraTebis mixedviT, maklelandma SeimuSava gacilebiT sainteresoa, rom gaxdes didi mevioline da
siamovneba da sixaruli mianiWos adamianebs Tavisi musikiT.
gazomvis erTeulebi adamianis ramdenime moTxov- is yovelTvis ganaaxlebs Tavis mcdelobas, radac ar
nilebisTvis, maT Soris Zalauflebis, afila- unda daujdes mas es.
ciisa da miRwevis moTxovnilebebisTvis. miRwevis
moTxroba, romelic miRwevis dabal
moTxovnileba pirobiTad aRiniSneba, rogorc n moTxovnilebaze miuTiTebs
Ach2. is asaxavs individualur gansxvavebebs imaSi, biWunas xelSi uWiravs Zmis violino da surs, rom
Tu ramdenad mniSvnelovania individisTvis miz- TviTonac icodes dakvra. magram icis, rom ar aqvs
gakveTilebisTvis saWiro dro, energia da fuli. is
nis dasaxva da mis misaRwevad Sroma. suraTze
wuxs Zmis gamo, radgan man uari Tqva uamrav gasarTobze,
12.5. mocemul magaliTSi warmodgenilia ori raTa emecadina, emecadina da kvlav emecadina. Zalian
siuJeti, romelic Tat-is erTi da imave suraTis kargi iqneboda erT dres umaRlesi klasis musikosad
gaRviZeboda, magram es ase ar xdeba. realobaa mosawyeni
mixedviT Seqmnes miRwevis maRali da dabali mecadineoba, yovelgvari mxiarulebis gareSe da didi
moTxovnilebebis mqone individebma. rogorc albaToba imisa, rom iyo kidev erTi Cveulebrivi
laboratoriulma, ise realuri cxovrebiseuli orkestranti, romelic erT-erT patara qalaqSi ukravs.

situaciebis kvlevebma daadastures am sazomis


validuroba.
Tematuri apercepciis testi _ Tat (Thematic
magaliTad, n Ach maRali maCveneblebis mqone
Apperception Test – TAT) _ proeqciuli testi,
Tavi 12 / motivacia

individebi ufro metad miiweven zemoT, vidre romelSic individs garkveuli TanmimdevrobiT
dabali maCveneblebis mqoneni. n Ach-is maRali waredgineba suraTebi (romlebic mravalgvari
maCveneblebis mqone vaJiSvilebi profesiul interpretaciis SesaZleblobas iZleva) da
asparezze metad aRweven TavianT mamebze ufro moeTxoveba TiToeuli maTganis mixedviT
moTxrobis mofiqreba.
maRal statuss, vidre is vaJiSvilebi, romlebic
n Ach-is dabali maCveneblebiT xasiaTdebian miRwevis moTxovnileba (Need for achievement – n
(McLaland et al., 1976). n Ach-is maRali maCveneblebis Ach) _ savaraudod, adamianis ZiriTadi moTxov-
nileba _ miznis miRwevisaken swrafvis _ ro-
2 melic qmnis adamianis azrebisa da qcevebis
n Ach – n eed for Ach ievement.
490 farTo speqtris motivaciur safuZvels.
mqone qalebsa da mamakacebs 31 wlis asakSi
miRebasa da tualetiT sargeblobas. mak-
Sromis ufro maRali anazRaureba aqvT, vidre n
lelandma da francma CaTvales, rom bav-
Achh-is dabali maCveneblebis mqone adamianebs
Svebi ganicdidnen Zlier zewolas miznis
41 wlis asakSi (McLeland & Franz, 1992). migviTiTebs
miRwevisTvis im SemTxvevaSi, Tu maT
Tu ara es monacemebi imaze, rom maRali n Ach-
mSoblebi sakvebis miRebasa da tualetiT
is individebi yovelTvis mzad arian gulmodgine
sargeblobas mkacri wesebiT aswavlidnen.
SromisTvis? cxadia, ara. Tu maRali n Ach-is
mTlianobaSi aRiniSneboda dadebiTi
mqone individebs wardgenili amocana rTulad
korelacia miznis miRwevisTvis bavSvobaSi
eCvenebaT, isini maleve anebeben Tavs mis
gancdil Zlier zewolasa da Semdgom
gadawyvetas (Feather, 1961). is, rac namdvilad
mozrdilobaSi maRal n Ach-s Soris. garda
tipuri Cans maRali n Ach-is mqone individebi-
amisa, im bavSvebis wliuri Semosavali,
sTvis, efeqtianobis, Sedegianobis wyurvilia
romlebic miznis miRwevisTvis Zlier
_ igive Sedegis miReba naklebi ZalisxmeviT.
zewolas ganicdidnen, mozrdilobaSi
Tu ajobeben Tanatolebs da ukeTes Sedegebs
daaxloebiT $10.000-iT ufro mets Seadgenda,
aCveneben, es SeiZleba imitom moxdes, rom isini
vidre maTi Tanatolebis wliuri Semo-
Zalian afaseben gaweuli Zalisxmevis ukukav-
savali, romelTac ar hqondaT bavSvobaSi
Sirsac, romlis mixedviTac msjeloben sakuTari
aseTi gamocdileba.
warmatebulobis Sesaxeb. Sromis anazRaureba,
rogorc warmatebulobis xarisxis maCvenebeli,
sakmaod konkretuli sazomia (MacCleland, 161, es monacemebi gvafiqrebinebs, rom Tqveni
McLeland &Franz, 1992). miRwevis moTxovnilebis xarisxi SeiZleba Tqveni
rogor warmoiqmneba miRwevis maRali moTxov- cxovrebis pirvelive wlebSi Camoyalibebuliyo.
nileba? mkvlevrebi dainteresdnen imiT, Tu ram-
denad SesaZlebelia, rom mSoblebis mier gamo-
yenebulma aRzrdis stilma ganapirobos Svi-
lebSi miRwevis maRali Tu dabali moTxov-
warmatebisa da marcxis
nilebis ganviTareba. qvemoT warmodgenilia atribucia
bostoneli bavSvebis jgufis longituduri miRwevis moTxovnileba ar aris erTaderTi
analiziT miRebuli monacemebi. cvladi, romelic pirovnul warmatebaSi
dainteresebulobaze axdens gavlenas. rom
saidan vnaxoT, ratom, ganvixiloT hipoTeturi magaliTi.
warmoidgineT, rom gyavT ori megobari, romlebic
viciT erTsa da imave sagans swavloben. pirveli
semestris Sualedur gamocdaSi orivem miiRo
aRzrdis meTodebi da miRwevis
Sefaseba „C~. rogor fiqrobT, erTnairad iqnebian
moTxovnileba pirovnuli miRwevis motivacia
isini motivirebulni, rom bejiTad imecadinon
devid maklelandma da kerol francma
(Devid McLeland & Cakol Franz, 1992) erTmaneTs
Seadares, erTi mxriv, monacemebi aRzrdis
meTodebis Sesaxeb, romlebic 1951 wels
agrovda, rodesac kvlevaSi monawile
bavSvebi daaxloebiT 5 wlisani iyvnen
da, meore mxriv, monacemebi n Ach-isa da
Semosavlis Sesaxeb, romlebic 1987-1988
wlebSi agrovda, rodesac kvlevis mona-
wileni ukve 41 wlisani iyvnen. 1951 wels
mSoblebs sTxovdnen, aReniSnaT, Tu rogor
aswavlidnen TavianT Svilebs sakvebis
491
rom isini bejiTad iSromeben momdevno gamoc-
disTvis, xolo, Tu isini warumateblobis atri-
bucias sust mexsierebaze axdenen, savaraudoa,
rom naklebad gulmodgineni iqnebian momavalSi.
kontrolis lokusi ar aris erTaderTi
ganzomileba, romelzec SeiZleba varirebdes
atribucia (Peterson & Selingman, 1984). Cven aseTi
kiTxvac SegviZlia davsvaT: ,,ramdenad ucvleli
(stabiluri) da mdgradia an cvalebadi (arasta-
biluri) da aramdgradia mizezobrivi faqtori
droTa ganmavlobaSi?~ pasuxi gvaZlevs ganzomi-
suraTi
12.6 lebas ucvleli-cvalebadi (stabiluri-ara-
stabiluri); an SegviZlia vikiTxoT: ,,ramdenad
qcevis Sedegebis mizezebis atribucia aris mizezobrivi faqtori Zalze konkretuli
(specifikuri) da SezRuduli mkafiod gansazRvru-
oTxi SesaZlo Sedegi momdinareobs qcevis atribuciis
mxolod ori wyarodan: kontrolis lokusidan da im li amocaniT an situaciiT, anda zogadi
situaciidan, romelSic qceva xorcieldeba. Se- (globaluri) da farTod gamoyenebadi sxvadasxva
saZleblobiT atribucia ekuTvnis kombinacias Si-
garemoebebisa da amocanebis SemTxvevaSi?~ pasuxi
nagani-ucvleli, ZalisxmeviT atribucia _ kombinacias
Sinagani-cvalebadi; rTuli amocana (testi) _ rodesac gvaZlevs ganzomilebas zogadi-konkretuli
uSveb garegani ucvleli Zalebis moqmedebas, iRbali (globaluri-specifikuri).
_ kombinacias garegani-cvalebadi.
12.6 suraTze mocemulia magaliTi imisa, Tu
rogor SeiZleba urTierTqmedebdes kontrolis
meore semestris Sualeduri gamocdisTvis? am lokusi da stabiluroba. yuradReba SevaCeroT
kiTxvaze pasuxi, nawilobriv, damokidebulia gamocdaze miRebuli Sefasebis atribuciaze.
imaze, Tu rogor axsnas mouZebnis TiToeuli Tqvenma megobrebma miRebuli Sefasebebi SeiZ-
maTgani miRebul Sefasebas. leba iseTi Sinagani faqtorebis Sedegad miiC-
magaliTad, ganvixiloT kontrolis lokusis nion, rogoricaa SesaZlebloba (ucvleli pirov-
mniSvneloba (Rotter, 1954). orientacia kontrolis nuli maxasiaTebeli) an Zalisxmeva (cvalebadi
lokusze, anu imaze, Tu sad mdebareobs momxdaris pirovnuli Tviseba); anda miRebuli Sefaseba
mizezi _ aris warmodgena imis Sesaxeb, rom maT SeiZleba iseTi garegani faqtorebiT
Tqveni moqmedebebis Sedegebi damokidebulia gamowveulad CaTvalon, rogoricaa: amocanis
Tqven mierve ganxorcielebul qmedebebze sirTule, sxva adamianebis moqmedeba (ucvleli
(orientacia internalur, anu Sinagan kontrol- situaciuri problema) an iRbali (cvalebadi
ze) Tu garemos faqtorebze (orientacia eqster- garegani maxasiaTebeli). imisda mixedviT, Tu
nalur, anu garegan kontrolze). zemoT motanil ra xasiaTis atribucia mouZebnes TavianT warma-
magaliTSi „C~-s miReba Tqvenma megobarma SeiZ- tebasa Tu marcxs, maTi emocia, savaraudod,
leba miaweros garegan (Senobis gareT mimdinare erT-erTi im emociaTagani iqneba, romelic
mSeneblobis xmurs gamocdis msvlelobisas) an warmodgenilia cxrilSi 12.4. mniSvnelovani aq
Sinagan (sust mexsierebas) mizezs. atribucia isaa, rom interpretaciis tipi imoqmedebs
aris msjeloba Sedegebis mizezebis Sesaxeb rogorc emociebze, ise Semdgom motivaciaze _
Tavi 12 / motivacia

(atribuciis Teorias ufro vrclad me-17 TavSi ufro bejiTad mecadineobaze, an SromisTvis
ganvixilavT.) mocemul SemTxvevaSi atribuciam Tavis danebebaze _ warmatebisa Tu marcxis
SeiZleba gavlena moaxdinos motivaciaze. Tu realuri mizezisgan damoukideblad.
Tqveni megobrebi darwmunebulni arian, rom aqamde ganvixilavdiT im SesaZleblobas,
gamocdaze miRebuli niSani SeiZleba mSeneb- rodesac Tqveni orive megobari erTnairad xsnis
lobis xmaurs mieweros, metad mosalodnelia, maT mier miRebul „C~ Sefasebas, magram Zalze
mosalodnelia, rom isini gansxvavebul axsnebs
atribucia (Attribution) _ msjeloba Sedegebis mogvcemen. erT-erTma es SeiZleba raime garegans
492
mizezebis Sesaxeb. (,,profesorma arasamarTlianad Caatara gamocda~)
12.4
cxrili individs depresiis riskis winaSe ayenebs (da
depresiis erT-erTi simptomia Semcirebuli
atribuciaze damokidebuli emociuri motivacia). axla ki vnaxoT, rogor SeuZlia
reaqciebi axsnis stils, rom semestris bolos Tqvenma
erT-erTma megobarma „A~, meorem ki _ „F~ Sefaseba
Tqveni grZnobebi warmatebasa da marcxTan dakav-
SirebiT damokidebulia atribuciis im stilze, ro- miiRos. selingmeni da misi gundi cdilobdnen
melsac axdenT Sedegebis mizezebis mixedviT. ma- aexsnaT, Tu ratom SeuZlia erT adamians marcxis
galiTad, Tqven amayobT warmatebiT maSin, roca am sawinaaRmdegod moqmedeba, meores ki _ ara.
warmatebas sakuTar unarebs miawerT, da daTrgunuli
aRmoCnda, rom saidumlo ingredienti nacnobi
xarT, Tu marcxs SesaZleblobis arqonis Sedegad
aRiqvamT; anda ganicdiT madlierebis grZnobas, da, erTi SexedviT, martivi ram iyo _ optimizmi
rodesac Tqven mier miRweul warmatebas sxvaTa moq- da pesimizmi. aRsaniSnavia, rom samyaros xedvis
medebas miawerT da brazobT, roca sxvebi migaCniaT es ori gansxvavebuli gza gavlenas axdens moti-
Tqveni marcxis mizezad.
vaciaze, guneba-ganwyobasa da qcevaze.
emociuri reaqciebi
atribuciis pesimisturi stili mimarTulia
atribucia warmateba marcxi marcxis Sinagani warmoSobis mizezebze. garda
SesaZlebloba kompetenturoba arakompetenturoba amisa, cudi situacia da individis roli mis
darwmunebuloba brZolaze uaris gamowvevaSi ucvlelad da zogadad (stabilurad
siamaye Tqma da globalurad) miiCneva: ,,me amas ver Sevcvli
daTrgunuloba
da es gavlenas moaxdens yvelaferze.~ atribuciis
Zalisxmeva Semsubuqeba braleulobis
optimisturi stili marcxs garegani mizezebis
kmayofileba gancda
Sedegad ganixilavs: ,,testi arasamarTliani iyo~,
moduneba sircxvili
SiSi xolo movlenebi cvalebadi (arastabiluri) an
modificirebadia da konkretuli (specifikuri):
sxvaTa madliereba brazi
moqmedeba mrisxaneba ,,Tu met Zalisxmeva gavwev, momavalSi ukeTesad
gakvirveba
gavarTmev Tavs da es erTi warumatebloba
bedi gakvirveba
sindisis qenjna gaoceba gavlenas ver moaxdens imaze, Tu rogor Sevas-
ruleb CemTvis mniSvnelovan sxva davalebas~.
es mizezobrivi axsnebi sapirispirod brun-
miaweros, meorem ki _ raime Sinagans („ar var deba, rodesac warmatebaze vsaubrobT. optimisti
imdenad Wkviani, rom davZlio es sagani~). mkvlev- iRebs srul pirovnul Sinagan-ucvlel-zogad
rebma aCvenes, rom is, Tu rogor xsnian adamianebi pasuxismgeblobas warmatebaze, xolo pesimisti
maT cxovrebaSi mimdinare movlenebs _ banqoSi Tavis warmatebas garegan-cvalebad-zogad an
mogebidan dawyebuli paemnis SeTavazebaze uaris konkretul faqtorebs miawers. vinaidan is
TqmiT damTavrebuli _ SeiZleba maT cxovrebise- Tvlis, rom ganwirulia marcxisTvis, pesimisti
ul, Cveul atribuciul stilad iqces (Haines et ufro cudad asrulebs davalebas, vidre
al., 1999). Tqveni warmatebebisa da marcxebis axsnis mosalodnelia misi SesaZleblobebis obieqturi
pirovnuli miRwevis motivacia

stilma SeiZleba gavlena moaxdinos Tqvens sazomebidan gamomdinare. ZiriTadad, kvlevebi


motivaciaze, guneba-ganwyobilebasa da saTana- adastureben optimizmisa da pesimizmis Sesaxeb
dod moqmedebis unarzec ki. ramdenime wlis aseTi ganzogadebis siswores. magaliTad, erT-
manZilze mkvlevari martin selingmeni (Martin erT kvlevaSi zomavdnen 130 mamakacis axsnis
Selingman) Seiswavlida, Tu rogor moqmedebs stils, romlebic Sesyidvebis agentebad muSaob-
adamianebis axsnis stili _ maTi optimizmisa dnen gaerTianebuli samefos wamyvan sadezRveo
Tu pesimizmis xarisxi _ maT aqtiurobasa da kompaniaSi (Corr & GGray, 1996). aRmoCnda, rom is
pasiurobaze da imazec, Seupovrad midian miz- mamakacebi, romlebic atribuciis SedarebiT
nisken isini Tu iolad nebdebian, riskaven Tu dadebiTi stiliT xasiaTdebodnen, ufro met
frTxilad moqmedeben (Selingman, 1991). garigebebs debdnen. yoveldRiur cxovrebaSi
me-15 TavSi vnaxavT, rom Sinagani-zogadi- movlenebis interpretacia gavlenas axdens
ucvleli (internaluri-globaluri-stabiluri) optimistTa da pesimistTa samomavlo amocanebis
axsnis stili (,,me arasodes viqcevi sworad~) Sesrulebis motivaciis doneze. 493
am qveTavis dasasruls ganvixiloT erT-erTi SesaZleblobebs ukavSirdeboda. sakontro-
kvleva, romelic gviCvenebs mizezobrivi atri- lo jgufs ar aReniSneboda aseTi cvli-
buciis gavlenas saswavlo garemoSi. lebebi (Luzzo et al., 1996).
imis gamo, rom atribucia gavlenas
saidan axdens motivaciaze, cotaodeni infor-
maciis miwodebam karieris arCevanis Sesaxeb
viciT
didi gavlena iqonia momavlis Sesaxeb
atribuciis reorientacia profesiuli studentTa mosazrebebze.
moRvaweobis SesaZleblobebTan
mimarTebaSi Cven vTvliT, rom fsiqologiuri kvleva am
rodesac kolejs amTavrebT, SeZlebis- mimarTulebiT TqvenTvis sasargeblo aRmoCndeba.
dagvarad saukeTeso samuSaos miReba gsurT, Tqven SegiZliaT gamoimuSaoT Tqveni warmatebisa
magram rogor fiqrobT, rogor moxdeba da marcxis axsnis optimisturi stili. SegiZ-
es? karg samuSaoze mowyobas Tqveni sa- liaT situaciaSi SesaZlo mizezebis moZiebiT
kuTari ostatobiTa da iniciativianobiT Tavidan aiciloT warumateblobebis uaryofiTi,
(Sinagani atribucia) apirebT, Tu SemTxve- stabiluri dispoziciuri atribucia. dabolos,
viTi pirobebisa da kargi iRblis wyalo- nu miscemT droebiT Cavardnebs uflebas, rom
biT (garegani atribucia)? mkvlevrebi vara- SegiryioT motivacia. Tqven SegiZliaT gamoi-
udoben, rom is studentebi, romelTac yenoT gamokvlevebze damyarebuli es rCeva Tqveni
sjeraT, rom Tavad ganapirobeben sakuTar cxovrebis gasaumjobeseblad _ rasac yovelTvis
profesiul warmatebas, ufro metad axor- SegaxseneT am wignSi.
cieleben TavianT profesiul miswrafebebs.
am TvalsazrisiT, ra SeiZleba gakeTdes
studentebis wasaxaliseblad, rom maT
Sromisa da organizaciuli
garegani atribucia SinaganiT Secvalon? fsiqologia
mkvlevarTa jgufma SeimuSava Carevis warmovidginoT, rom Tqveni pozitiuri
meTodi, romelsac atribuciis reorien- filosofia dagexmaraT, did korporaciaSi
tacia uwoda. studentTa jgufs, romelTac dagewyoT muSaoba. SegviZlia zustad viwinas-
miaCndaT, rom maTze mcire ram iyo damo- warmetyveloT, ramdenad motivirebuli iqnebiT,
kidebuli karieraSi winsvlis Tvalsaz- Tu gvecodineba Tqveni miRwevis moTxovnilebis
risiT, ayurebinebdnen videokasetas, romel- maCvenebeli an axsnis stili? Tqveni motivaciis
zec Cawerili iyo maTi universitetis done, nawilobriv, damokidebuli iqneba im zogad
kursdamTavrebuli qalisa da mamakacis dia- konteqstze _ wesebsa da adamianebze, sadac
logi. eqsperimentuli jgufisTvis gankuT- muSaobT. aRiarebs ra im faqts, rom samuSao
vnili dialogi Seexeboda imas, Tu rogor garemo rTuli socialuri sistemaa, organizaci-
miiRes maT gadawyvetileba karieris Tao- uli fsiqologi swavlobs adamianuri urTierTo-
baze: ,,rac ufro vizrdebodi, metad vac- bebis sxvadasxava aspeqtebs, rogoricaa: Tanam-
nobierebdi, rom nebismieri ram, rac Cemi SromelTa Soris informaciis gacvla, momsaxure
karierisTvis mniSvnelovani da Rirebuli
Tavi 12 / motivacia

iqneboda, Cemgan bejiTad Sromasa da organizaciis fsiqologi (Organizational psycholo-


Zalisxmevas moiTxovda~ (Luzzo et al., 1996, gist) _ swavlobs adamianuri urTierTobebis
gv. 417). sakontrolo jgufi ar iRebda sxvadasxva aspeqtebs, rogoricaa: TanamSromel-
aseT informacias. am xanmokle Carevis Ta Soris informaciis gacvla, momsaxure per-
sonalis socialuri da kulturuli adaptacia,
Semdeg eqsperimentuli jgufis wevrebma
marTvis stili da unarebi, samuSaosadmi an/
gamoavlines ufro metad internaluri da organizaciisadmi damokidebuleba da er-
kontrolis lokusi karieris arCevisas Tguleba, samuSaoTi kmayofileba, stresi da
da, aseve, Semdgom ufro metad CaerTvnen gamofitva da, aseve, samuSao pirobebSi mTli-
494 saqmianobaSi, romelic profesiuli zrdis anad cxovrebis xarisxi.
saqmianobasa da fulad danaxarjs) da Semosa-
vals (rasac iReben samuSaos Sesrulebis Se-
degad), Semdeg ki adareben maT TanamSromelTa
xarjebsa da Semosavals. rodesac a muSakis
danaxarjisa da Semosavlis Tanafardoba
utoldeba b muSakis danaxarjisa da Semosavlis
Tanafardobas (danaxarji a ÷ Semosavali a =
danaxarji b ÷ Semosavali b), maSin a muSaki
dakmayofilebulia. ukmayofileba Cndeba maSin,
rodesac es proporcia irRveva. vinaidan
uTanasworobis am grZnobis atana Zalian Znelia,
muSakebi motivirebulni xdebian, rom aRadginon
es proporcia imiT, rom saTanadod Secvalon
danaxarjebi da Semosavali. es SeiZleba iyos
qceviTi cvlilebebi (magaliTad, danaxarjis
personalis socialuri da kulturuli adap- Semcireba SromiTi saqmianobis Semcirebis
tacia, marTvis stili da unarebi, samuSaosadmi xarjze da Semosavlis gazrda Sromis anazRa-
an/da organizaciisadmi damokidebuleba da urebis momatebis moTxovniT) an fsiqologiuri
erTguleba, samuSaoTi kmayofileba, stresi da cvlilebebi (magaliTad, danaxarjis _ „Cemi
gamofitva da, aseve, samuSao pirobebSi mTlianad samuSao arcTu ise kargia,~ an Semosavlis _
cxovrebis xarisxi. rogorc biznes konsul- „gamimarTla, rom yoveli kviris bolos viReb
tantebi, organizaciuli fsiqologebi daxmarebas xelfass, romlis imedzec SemiZlia viyo,~
uweven organizaciebs momsaxure personalis Rirebulebis axleburi interpretacia).
dasaqmebaSi, SerCevasa da momzadebaSi. garda SeginiSnavT usamarTlobis, an samarTlia-
amisa, isini amuSaveben rekomendaciebs samuSaos nobis Sedegebi Tqvens samuSao situaciebSi?
gadastruqturebis Sesaxeb, raTa SesaZlebeli ganvixiloT situacia, rodesac Tqveni Tanam-
gaxdes calkeuli TanamSromlebisadmi misi ukeT Sromeli ukeTes samuSaoze gadadis. ras ganic-
morgeba. samuSao garemos gaumjobesebis mizniT diT am dros? samarTlianobis Teoriis mixedviT,
organizaciuli fsiqologebi iyeneben marTvis, Tqven SeiZleba grZnobdeT, rom usamarTlod
gadawyvetilebis miRebisa da ganviTarebis dagtoves arasasurvel samuSaoze. faqtobrivad,
Teoriebs. rodesac muSaki ise midis samsaxuridan, rom is
ganvixiloT ori Teoria, romelic organizaci- ukmayofilebas gamoxatavs am samuSaos mimarT,
ulma fsiqologebma SeimuSaves samuSao adgilze darCenili TanamSromlebi midrekilni arian
arsebuli motivaciis gasagebad. samarTlianobis naklebi produqtulobisken _ isini amcireben
Teoria da molodinis Teoria cdiloben axsnan Sromis nayofierebas, raTa aRadginon darRveuli
Tanasworoba da samarTlianoba (Sheeman, 1993).
pirovnuli miRwevis motivacia
da iwinaswarmetyvelon, Tu rogor moiqcevian
adamianebi sxvadasxva samuSao pirobebSi. am Tu Tqven xelmZRvanelis Tanamdebobaze mogiwevT
Teoriebis Tanaxmad, muSakebi dakavebulni arian muSaoba, unda ecadoT, rom Tavidan aiciloT
garkveuli SemecnebiTi saqmianobiT, rogoricaa aseTi damokidebulebis damkvidreba imiT, rom
samarTlianobis Sefaseba sakuTari socialuri daakmayofiloT Tqveni TanamSromlebis samar-
mdgomareobis sxva muSakebis socialur mdgo- Tlianobis fsiqologiuri moTxovnilebebi.
mareobasTan Sedarebis gziT, an mosalodneli
waxalisebis Sefaseba, romelic maT mier samarTlianobis Teoria (Equity theory) _ samuSao
motivaciis kognituri Teoria, romlis mixedviT,
Sesrulebul samuSaos ukavSirdeba.
muSaki motivirebulia TanamSromlebTan samar-
samarTlianobis Teoria gulisxmobs, rom mu- Tliani an Tanasworuflebiani urTierTobis
Saki motivirebulia TanamSromlebTan samar- SenarCunebaze; agreTve, am Teoriis mixedviT,
Tliani an Tanasworuflebiani urTierTobis samarTliania is urTierTobebi, rodesac mona-
SenarCunebaze (Adams, 1965). muSakebi aRniSnaven wileTa danaxarji maTi Semosavlis propor-
maT mier samuSaosTvis gaRebul xarjebs (SromiT ciulia.
495
magaliTad, ar unda dagaviwydeT „saTanado wesrigSia Tu romelime nawili gaumarTavia.
axsnis~ sargeblianoba. magaliTad, davuSvaT, rom muSakebi mividnen im
molodinis Teoriis mixedviT, muSaki moti- daskvnamde, rom maT Zalisxmevasa da amisTvis
virebulia maSin, rodesac is elodeba, rom miRebul anazRaurebas Soris arasakmarisi Tana-
misi Zalisxmeva da Sroma misTvis sasurvel fardobaa. rogor SecvlidiT samuSao pirobebs,
Sedegs gamoiRebs (Harder, 1991; Porte & Lawler, 1968; raTa aRgedginaT instrumentalurobis maRali
Vroom, 1964). sxva sityvebiT, adamianebi Seasru- Rirebuleba?
leben im samuSaos, romelsac mimzidvelad winamdebare qveTavis daskvnis saxiT gTava-
(romelsac Tan sdevs sasurveli Sedegebi) da zobT gamafrTxilebel SeniSvnas samuSao ga-
Sesrulebadad CaTvlian. molodinis TeoriaSi remoSi miRwevisa da motivaciis Sesaxeb. rodesac
aqcenti keTdeba sam komponentze, esenia: mo- pirovnul gadawyvetilebas iRebT, Tu ramdenad
lodini, instrumentaluroba da valentoba. mo- gulmodgined da dabejiTebiT SegiZliaT Sroma
lodini asaxavs imis mosalodnel albaTobas, Tqvens profesiul asparezze, yuradRebiT
rom muSakis Zalisxmevis Sedegi iqneba mis mier gadaxedeT Tqveni cxovrebis sxva aspeqtebsac.
samuSaos garkveuli xarisxiT Sesruleba. rogorc momdevno TavSi vnaxavT, agresiulma
instrumentaluroba niSnavs, rom samuSaos Ses- swrafvam warmatebisken SeiZleba garkveulwilad
ruleba gamoiRebs garkveul Sedegs, rogoricaa, xeli SegiSaloT xangrZlivad da janmrTelad
magaliTad, Sromis anazRaureba an jildo. cxovrebaSi.
valentoba gulisxmobs konkretuli Sedegis
mimzidvelobas muSakisTvis. konkretul samuSao
situaciaSi am sami komponentisTvis sxvadasxva Sejameba
kombinaciis warmodgena SegiZliaT. Tqven
fsiqologebi zomaven miRwevis moTxovnilebas,
SeiZleba gaqvT samuSao, sadac didia albaToba
raTa gamoTqvan varaudebi imis Sesaxeb, Tu
imisa, rom dagajildoeben warmatebuli
rogor warimarTeba adamianis cxovreba da ra
muSaobisTvis (maRali instrumentaluroba),
elis mas. motivaciaze gavlenas axdens mi-
magram naklebia albaToba imisa, rom samuSaos
zezobrivi atribucia, romelic SeiZleba moi-
warmatebulad SeasrulebT (dabali molodini),
cavdes konkretul an zogad, ucvlel an cvalebad
an naklebia albaToba imisa, rom miRebuli
da Sinagan an garegan faqtorebs. mkvlevrebma
jildo Rirebuli iqneba (dabali valentoba).
gansazRvres axsnis optimisturi da pesimisturi
molodinis Teoriis Tanaxmad, muSaki afasebs
stilebi, romelic gavlenas axdens imaze, Tu
am sami komponentis albaTobebs da aerTianebs
rogor asruleben adamianebi dasaxul amocanebs
maT maTi calkeuli mniSvnelobebis gadamrav-
da ramdenad dabejiTebiT akeTeben amas. orga-
lebiT. yvelaze maRali donis motivacia gvaqvs
nizaciuli fsiqologebis interesTa sferoSi
maSin, rodesac didia samive komponentis al-
Sedis samuSao adgilze moqmedi mamotivirebeli
baToba, xolo dabali motivacia miiReba maSin,
faqtorebi. samarTlianobis da molodinis Te-
rodesac samidan erT-erTi komponentis albaToba
oriebi aRweren, Tu rogor moqmedebs muSakis
nulis tolia.
mosazrebebi samuSao situaciis Sesaxeb mis
xedavT, rogor SeiZleba dagexmaroT molo-
motivaciasa da Sromis Sedegebze.
dinis Teoriis analizi, Tu xelmZRvanelis Ta-
namdebobaze mogiwevT muSaoba? Tqven unda
Tavi 12 / motivacia

iswavloT molodinis, instrumentalurobisa da


valentobis naTlad warmodgena; aseve, unda moTxovnilebaTa ierarqia
SegeZloT gansazRvra _ am suraTSi yvelaferi

molodinis Teoria (Expectancy theory) _ samuSao bolo sam qveTavSi motivaciis specifikur
motivaciis Teoria, romlis mixedviT, muSaki tipebze da qcevis specifikur tipebze SevaCereT
motivirebulia maSin, roca elis, rom misi Tqveni yuradReba. Tavis dasasruls isev da-
Zalisxmeva da samuSaos Sesruleba sasurvel vubrundeT motivaciis ufro zogad mniSvne-
Sedegs gamoiRebs.
496 lobas. Cven gvsurs zogadi warmodgena SegiqmnaT
fsiqologia Cvens cxovrebaSi

SeuZlia Tu ara fsiqologias karieris arCevaSi daxmareba

Tu Tqven odesme gqoniaT tebiT adgens kavSirs adamianebis rebuli kulturiT gamoirCe-
iseTi samsaxuri, romelic ar mier mowonebul da armowonebul vian (Judge & Cable, 1997) am tipis
mogwondaT, albaT, bevri geco- saqmianobebsa da Sesabamis pro- kvlevebi gvTavazoben imis ax-
dinebaT imis Sesaxeb, Tu ras fesiebs Soris (Donnay &Borgen, snas, Tu ratom ar aris sakma-
niSnavs, itanjebodeT motiva- 1996). Tu Tqven SeavsebT am tests, risi martoden Cveni motiva-
ciis naklebobiT: autanelia profesiuli konsultanti SeZl- ciuri mdgomareobebi, rodesac
Tavad azri samsaxurSi misvlis ebs informaciis mowodebas im profesiul warmatebas exeba
Sesaxeb; TiToeuli wuTi saaTad samuSaoebis Sesaxeb, romlebic saqme. am dros, aseve, aranakleb
geCvenebaT. warmatebuli kari- tipuria Tqveni interesebis msgav- mniSvnelovania is, Tu ramdenad
eris erT-erTi mniSvnelovani si interesebis mqone adamianebis- Tanxvdeba erTmaneTs miznis
nawilia iseTi samuSao garemos Tvis, radgan es is samuSaoa, ro- miRwevis Cveneuli meTodebi da
moZebna, sadac Sesasrulebeli melic namdvilad mogewonebaT. organizaciis prioritetebi.
samuSao da misTvis miRebuli davuSvaT, miiReT aseTi rCeva sanam im samuSaoze fiqrobT,
anazRaureba Tqveni motivaciuri imis Taobaze, Tu ra profesias romelic miznebis miRwevis
moTxovnilebebis Sesatyvisi unda daeufloT. rogor unda motivacias SegiqmniT, warmo-
iqneba. albaT, ar gagikvirdebaT, amoirCioT is konkretuli kom- gidgenT kidev erT gasaTvalis-
rom mkvlevrebi swavlobdnen pania, sadac imuSavebT da rogor winebel faqtors: cxovrebis
profesiuli mowodebisa da unda SegarCioT man Tqven? bolo sxva mravali aspeqtis msgav-
adamianebis pirovnuli Tvi- periodSi kadrebis SerCevis fsi- sad, profesiul interess, ro-
sebebis, faseulobebsa da mo- qologiis mkvlevrebma didi gorc Cans, genetikuri faqto-
Txovnilebebis urTierTTan- yuradReba dauTmes pirovneba- ric gansazRvravs. erT-erT
xvedris sakiTxebs. organizaciis morgebis cnebas, kvlevaSi sxvadasxva ojaxSi
profesiuli warmatebis miR- romlis mizania adamianisa da gazrdil identur da araiden-
wevis motivaciis SesanarCuneb- damqiravebeli organizaciis Tav- tur tyupebs sTxoves, SeevsoT
lad Tqveni interesebisa da sebadobis maqsimizacia (Borman et (strongis profesiuli intere-
TqvenTvis faseuli miznebis al., 1997; Kristof, 1996; Van Vianen, 2000). sebis kiTxvaris msgavsi) pro-
Sesatyvisi samuSao unda gqon- erT-erTi kvleva fokusirebuli fesiuli interesebis ori ki-
deT. profesiuli interesis iyo TanamSromelTa pirovnuli Txvari (Moloney et al., 1991). am
farTod gavrcelebuli sazomia Taviseburebebisa da organiza- kiTxvarebis monacemebis mixed-
strongis profesiuli intere- ciis ,,kulturis~ morgebaze. ma- viT, saSualo korelacia iden-
sebis kiTxvari, romelic eduard galiTisTvis aviRoT pirovnuli turi tyupebisTvis iyo 0,38 da
strongs (Edward Strong) ekuTvnis. faqtori, romelsac Tanxmobi- 0,47; araidenturi tyupebisTvis
testis Sesaqmnelad man gamoki- saTvis mzaoba ewodeba. masSi ki _ mxolod 0,05 da 0,06. gaiT-
Txa sxvadasxva profesiis ma- moazrebuli kontiniumis ori uki- valiswineT, rom es tyupebi ar
makacTa jgufebi im saqmianobebs duresobaa: ,,TanamgrZnobi, keTili izrdebodnen erT ojaxSi! Tu
Sesaxeb, romlebic maT mos- da mosiyvarule~ da ,,civi, kapasi Tqven gadawyvetT, rom dedis
moTxovnilebaTa ierarqia

wondaT, an ar moswondaT. Semdeg, da sastiki~ (ix. Tavi 14). SevxedoT an mamis profesiul kvals
skalis misaRebad, im respo- organizaciebisTvis damaxasia- mihyveT, SeiZleba aRmoCndes,
dentTa mier gacemuli pasuxebi, Tebeli kulturebis kontinium- rom es sulac ar aris mxolod
romlebic warmatebulni iyven sac mxardamWeridan da jgufze garemos Sedegi.
konkretul profesiebSi, Sea- orientirebulidan agresiul da maS ase, romeli profesi-
dara Cveulebrivi respondenti Sedegebze orientirebulamde. uli gza SegiqmniT warmatebis
mamakacebis pasuxebs. xedavT rogor wrfivad lagdeba miRwevis motivacias? rogorc
testis Semdeg versiebs (maT es maxasiaTeblebi? mkvlevrebi mravalricxovani cxovrebise-
Soris 1994 wels redaqti- varaudoben, rom samuSos is ma- uli dilemis SemTxvevaSi, aqac
rebuls) daemata qalebisTvis Zieblebi, romelTac maRali maC- Caatares fsiqologebma kvle-
relevanturi skalebi da axali venebeli aqvT TanxmobisaTvis vebi, romlebic am mniSvnelo-
profesiebi (Harmon et al., 1994). mzaobis mixedviT, amjobineben vani gadawyvetilebis miRebaSi
strongis profesiuli intere- organizaciebs, romlebic mxar- dagexmarebaT.
sebis kiTxvari sakmaod warma- damWeri da jgufze orienti- 497
transcendenturi
moTxovnilebebi
kosmiuri daniSnulebis
Secnobis sulieri
moTxovnilebebi

TviTaqtualizaciis
moTxovnileba
potencialis srulad
gamoyenebis moTxovnileba,
gansazRvruli mizenisken
swrafva

esTetikuri moTxovnilebebi
mSvenierebisa da
wesrigis moTxovnileba

SemecnebiTi moTxovnilebebi
codnis, gagebis,
siaxlis moTxovnilebebi

pativiscemis moTxovnileba
darwmunebulobis, sakuTari
Tavis faseulobisa da
kompetenturobis,
TviTpativiscemisa da sxvaTa
mxridan pativiscemis
moTxovnileba

mijaWvulobis moTxovnileba
Tanaziarobis, afilaciis
moTxovnileba; moTxovnileba
imisa, rom giyvardeT da
uyvardeT nilebebi, raTa SesaZlebeli gaxdes momdevno
usafrTxoebis moTxovnileba
doneze gadasvla. am ierarqiis safuZvelSi mde-
usafrTxoebis, komfortis, bareobs iseTi biologiuri moTxovnilebebi,
uSfoTvelobis, SiSisgan
Tavisuflebis moTxovnileba rogoricaa: SimSili da wyurvili. sxva nebis-
mieri moTxovnilebis amoqmedebamde jer es
biologiuri oTxovnilebebi moTxovnilebebi unda dakmayofildes. rodesac
sakvebis, sasmelis, Jangbadis,
dasvenebis, seqsis, daZabulobis biologiuri moTxovnilebebi daJinebiT iTxoven
moxsnis moTxovnilebebi
dakmayofilebas, sxva moTxovnilebebi SeCere-
bulia da isini veranairad aisaxebian Cvens
suraTi
12.7 qcevaze. roca biologiuri moTxovnilebebi dak-
mayofilebulia, Tqvens motivacias Semdegi
maslous moTxovnilebaTa ierarqia donis moTxovnileba qmnis _ es aris usafr-
Txoebis moTxovnileba. rodesac aRar SfoTavT
im Zalebze, romlebic, SesaZloa, warmarTavdnen SesaZlo safrTxis gamo, Tqveni motivaciis
Tqvens cxovrebas. ganmapirobebeli mijaWvulobis moTxovnileba
humanist-fsiqologma abraham masloum (Abraham xdeba _ Tanaziarobis, afilaciis moTxovnileba;
Maslow, 1970) Seqmna Teoria, romlis mixedviTac moTxovnileba imisa, rom giyvardeT da uyvardeT.
bazisuri motivebi qmnian moTxovnilebaTa ierar- Tu kargad gamokvebili xarT, Tavs usafrTxod
qias, sadac moTxovnilebebi dalagebulia marti- grZnobT da gaqvT socialuri mikuTvnebulobis
vidan umaRlesisken, rogorc es naCvenebia su- gancda, Tqven gadainacvlebT pativiscemis
raTze 12.7. maslous mixedviT, unda dakma- moTxovnilebaze _ moTxovnileba sakuTari TavSi
Tavi 12 / motivacia

yofildes ierarqiis TiToeuli donis moTxov- kompetenturi da efeqturi adamianis danaxvisa,


romelsac SeuZlia imis gakeTeba, rac saWiroa
moTxovnilebebis ierarqia (Hierarchi of needs) _ sxvaTa mxridan pativiscemis mosapoveblad.
maslous Sexeduleba, rom bazisuri adamianuri adamianebi moazrovne arsebebi arian, rTuli
motivebi qmnis ierarqias da, rom moTxovnileba
tviniT, romelic azris stimulacias saWiroebs.
ierarqiis TiToeul doneze garkveuli in-
tensiobiT unda dakmayofildes, romlis Se- Tqven Zlieri SemecnebiTi moTxovnilebebi
degadac SesaZlebeli iqneba momdevno donis gamoZravebT: Tqveni warsulis codna, mimdinare
miRweva. es moTxovnilebebi progresirdeba ba- arsebobis Tavsatexis wvdoma da momavlis wi-
zisuri biologiuri moTxovnilebebidan tran- naswarganWvreta gsurT. swored am moTxovnile-
498 scedenturobisaken. bebis Zala ubiZgebs mecnierebs, rom mTeli
TavianTi sicocxle siaxleebis aRmoCenas miu- moTxovnileba. yovelTvis SegviZlia aseTi
ZRvnan. maslous ierarqiis Semdeg doneze dadebiTi xedvis SenarCuneba? monacemebi cxad-
mSvenierebisa da wesrigisken swrafva Tavsdeba, yofs, rom ara. maslous mier aRwerili moTxov-
romelic warmodgenilia esTetikuris moTxov- nilebebis garda, Cven vxedavT, rom adamianebs
nilebis saxiT, romelic adamianis SemoqmedebiTi axasiaTebT Zalauflebis gamovlenis, dominan-
mxaris gamovlenis SesaZleblobas iZleva. tobisa da agresiis gamoxatvis moTxovnilebebi.
ierarqiis mwvervalze imyofebian adamianebi garda amisa, Cveni sakuTari gamocdilebidan
_ gamokvebilni, safrTxisgan daculni, visac viciT, rom maslous zusti, mkacri ierarqia
uyvarT da vinc uyvarT, sakuTar ZalebSi dar- SeiZleba xSirad dairRves. magaliTad, SegviZlia,
wmunebulni, moazrovneni da Semoqmedni. es rom yuradReba ar mivaqcioT SimSils maSin,
adamianebi gascdnen elementaruli adamianuri rodesac ufro maRali donis moTxovnilebis
moTxovnilebebis farglebs sakuTari potencia- dakmayofilebiT varT motivirebulni. Tumca,
lis sruli ganviTarebisken swrafvidan, anu aseTi SezRudvebis pirobebSic ki, vimedovnebT,
TviTaqtualizaciidan gamomdinare. aseTi TviT- rom maslous sqema Tqveni mamotivirebeli
aqtualizebuli pirovneba, sxva dadebiTi swrafvebis sxvadasxva aspeqtis garkveulwilad
Tvisebebis garda, kargad icnobs, esmis sakuTari mowesrigebaSi dagexmarebaT.
Tavis da iseTad iRebs mas, rogoric aris; Cven grZeli gza ganvvleT mas Semdeg, rac
socialurad gulisxmieria, SemoqmedebiTia, Ta- everestze rebeka stefensis usiamovnebebiT savse
visufalia, Riaa siaxleebisa da gamowvevebisadmi. asvla ganvixileT. Cven aRvwereT kvebis da
maslous ierarqiaSi kidev erTi safexuria, SimSilis fsiqologia da adamianis seqsualobis
romelic scildeba individualuri potencialis evolucia da socialuri ganzomilebebi. Cven
sruli ganviTarebis farglebs; esaa transceden- gamovikvlieT individualuri gansxvavebebi
turis moTxovnileba, romelmac adamiani SeiZ- pirovnuli miRwevebis TvalsazrisiT, avxseniT
leba cnobierebis umaRles mdgomareobebamde pirovnuli warmateba. am sakiTxebis ganxilvisas
da samyaroSi sakuTari daniSnulebis kosmiur Tqven naxeT, Tu ra rTulad urTierTqmedeben
xedvamde miiyvanos. Zalze cota adamiani Tu buneba da aRzrda rogorc saxeobis, ise _
axerxebs sakuTari me-s sazRvris gadabijebas individualur doneze. am mTeli informaciis
da sulier ZalebTan aseTi erTianobis miRwevas. gaTvaliswinebiT, ra axali ideebi da mosazre-
maslous Teoria adamianis motivaciis gansa- bebi gagiCndaT rebeka stefensis qcevis Sesaxeb?
kuTrebiT popularul xedvas warmoadgens. xedavT Tu ara axla ufro srulad, Tu ratom
Teoriis ZiriTad birTvs warmoadgens mosazreba, xdeba, rom zogierTi adamianisTvis neka TiTis
rom TiToeul adamians aqvs ganviTarebisa da dakargva arc ise didi sazRauri SeiZleba iyos
sakuTari potencialis maqsimalurad realizebis sanukvari miznis miRwevisTvis?

sakvanZo
sakvanZo sakiTxebi

sakiTxebi
motivaciuri analizi gvex- sayreli pirobebis miuxedavad.
motivaciis cneba mareba avxsnaT, Tu rogor ltolvebis Teoria ayalibebs
motivacia dinamikuri ukavSirdeba erTmaneTs bio- motivaciis, rogorc daZabu-
cnebaa, romelic gamoi- logiuri da qceviTi pro- lobis Semcirebis cnebas.
yeneba qcevisaTvis mimar- cesebi da ratom iswrafvian adamianebi motivirebulni arian
Tulebis mimcemi proce- adamianebi miznebisken dab- aRmZvrelebiT _ garegani sti-
sebis aRsawerad. rkolebebisa da araxel- mulebiT, romlebic ar ukavSir-
499
· debian fiziologiur mo- cxovelebSi seqsualuri remoSi adamianis funqcio-
Txovnilebebs. ltolvebi mkacrad kon- nirebaze motivaciis gavlenas.
reversiis Teoria gamoyofs troldeba hormonebiT.
metamotivaciuri mdgo- mastersisa da jonsonis
mareobebis opoziciur wyvi- Sromam mogvawoda pirveli moTxovnilebebis
lebs. monacemebi qalisa da ma- ierarqia
instinqtebis Teoriis mi- makacis seqsualuri reaq- abraham maslous azriT, mo-
xedviT, motivacia xSirad ciebis ciklis Sesaxeb. Txovnilebebi SeiZleba ier-
e y r d n o b a Ta n d a y o l i l evoluciuri fsiqologebis arqiulad dalagdes.
stereotipul reaqciebs. azriT, adamianTa seqsualuri miuxedavad imisa, rom ada-
socialuri da kognituri qceva asaxavs Sewyvilebis mianis motivacia ufro rTu-
fsiqologebi xazs usvamen sxvadasxva strategiebs qa- lia, maslous Teoria gvawv-
individis mier situaciis lebisa da mamakacebisaTvis. dis samuSao CarCos motiva-
aRqmas, interpretaciasa da seqsualur scenarebSi gan- ciuri Zalebis dasajameblad.
masze reaqcias. sxvavebebma SeiZleba seri-
ozuli gaugebroba gamoiw-
vios da Zaladobamde mogvi- ZiriTadi cnebebi
kveba yvanos.
sxeuli flobs mTel rig homoseqsualizmi da hete- anoreqsia
meqanizmebs kvebis procesis roseqsualizmi determi- atribucia
dawyebisa da Sewyveti- nirebulia rogorc gene- bulimia
saTvis. tikiT, ise pirovnuli da gaupatiureba
Tu msuqani adamiani SezRu- socialuri garemoTi. ltolvebi
duli mWameli xdeba, misma Tanasworobis Teoria
dietam SeiZleba wonis molodinis Teoria
momateba ufro gamoiwvios, pirovnuli miRwevis moTxovnilebaTa ierarqia
vidre _ dakleba. motivacia homeostazi
kvebiTi aSliloba jan- adamianebs aqvT miRwevis aRmZvrelebi
m r Te l o b i s T v i s d a s i - mravali moTxovnileba. miR- instinqtebi
cocxlisaTvis saSiSi daa- wevis moTxovnileba gavle- motivacia
vadebaa, romelic SeiZleba nas axdens imaze, Tu rogor miRwevis moTxovnileba
kulturuli gavlenisa da axdens adamiani warmatebisa
organizaciis fsiqologia
sxeulis xatis darRveuli da marcxis interpretacias.
mSobliuri zrunva da
aRqmis Sedegad aRmocendes. ori atribuciuri stili _
wvlili
optimizmi da pesimizmi _
reversiis Teoria
iwvevs gansxvavebul damo-
seqsualuri qceva kidebulebebs miRwevisadmi seqsualuri agzneba
da gavlenas axdens moti- seqsualuri scenarebi
evoluciuri Teoriidan
gamomdinare, seqsi STamo- vaciaze. socialuri daswavlis
mavlobis producirebis organizaciuli fsiqolo- Teoria
meqanizmia. gebi swavloben samuSao ga- Tematuri apercepciis testi
Tavi 12 / motivacia

396
500
emocia, stresi, da janmrTeloba

13
emociebi
• bazisuri emociebi da
kultura
• emociebis Teoriebi
• emociebis funqciebi
stresi Tqvens cxovrebaSi
• fiziologiri reaqciebi
stresze
• fsiqologiuri reaqciebi
stresze
• stresis daZleva
janmrTelobis fsiqologia
• janmrTelobis biofsiqo-
socialuri modeli
• janmrTelobis profilaq-
tika
• mkurnaloba
• `profesiuli gamofitva~ da
janmrTelobis dacvis
sistema
fsiqologia XXI saukuneSi:
janmrTeli adamianebi 2010
wlisaTvis

fsiqologia Cvens cxovrebaSi:


axdens Tu ara gavlenas pirovnuli
Tvisebebi janmrTelobaze

sakvanZo sakiTxebi
• ZiriTadi cnebebi
501
6 wlis biWi, venesuelis varaos kul-
turis warmomadgeneli, maRali si-
cxiTa da sasunTqi gzebis anTebiT
gaxda avad. misma ojaxma es avadmyofoba
hebus _ sagvareulo sulebs daukavSira. bavSvis
sxeulidan hebus gansadevnad moiwvies mkurnali
me var is, vinc Sen dagamSvidebs,
me var is, vinc gagiSvebs aqedan.
me axlave CagWideb xels da mogaqcev Cems
mklavebSi.
me var is, vinc CagWidebs xels.
me CavWideb xels Sens sxeuls, me gagiSveb
Samani _ visidatu. visidatum Caatara xangrZlivi aqedan,
rituali, romlis ZiriTad nawils ganmkurnebeli me gagiSveb aqedan, me gagiSveb aqedan,
simRera warmoadgenda. qvemoT mocemulia im me gagiSveb aqedan, me gagiSveb mTeli kanidan,
teqstis nawili, romelsac visidatu asrulebda: me gagiSveb kanidan da xorcidan,
Sen (hebu) CaeWide mas, CaeWide mas, me gagiSveb xorcidan,
CaeWide mas TavSi, me var is, vinc gamoiyvans hebus,
Seni cieb-cxelebiT, me var is, vinc gamoiyvans hebus,
Seni cieb-cxelebiT, me var is, vinc gamoiyvans hebus,
Seni sneulebebiT, Seni ZaliT, romliTac me var is, vinc Sen gagiSvebs.
SegiZlia Wkuidan SeSalo adamiani.
me var is, vinc icis patara qvebis cieb- meore diliT bavSvs sicxem dauklo. ojaxi
cxeleba, darwmunebuli iyo, rom warumatebeli mkurna-
me var is, vinc Sen gicnobs, lobis SemTxvevaSi bavSvi daiRupeboda (Briggs,1996).
Tavi 13 / emocia, stresi da janmrTeloba

Tu Tqven dasavlur kulturaSi gaizardeT, dasawyisisaTvis, gTxovT, warmoidginoT nak-


TqvenTvis Zneli dasajerebeli iqneba, rom raime lebad damabneveli situacia. davuSvaT, zustad
kavSiri arsebobda ritualsa _ visidatus ur- am wuTs gekiTxebiT: „ras grZnobT?~ rogor
TierTobas hebus sulebTan _ da bavSvis gamo- upasuxebdiT am SekiTxvas? arsebobs informaciis,
janmrTelebas Soris. Tumca, vimedovnebT, rom sul mcire, sami gansxvavebuli tipi, romlis
am Tavis bolos SevZlebT amgvari skeptikuri mowodebac SegiZliaT. pirveli, Tqven SegiZliaT
damokidebulebis Semcirebas. Cven gvinda gagvimxiloT Tqveni guneba-ganwyobileba, anu
gavafarTovoT Tqveni warmodgenebi imis Sesaxeb, emociebi, romelsac ganicdiT: gixariaT, radgan
Tu ra kavSirSi arian erTmaneTTan suli da iciT, rom am Tavis wakiTxvas moaswrebT wveu-
sxeuli. varaos gankurnebis ritualSi swored lebaze wasvlamde; brazobT, radgan Tqvenma uf-
im Temas vxvdebiT, romelsac am TavSi gamovyofT rosma axlaxan giyviraT telefonSi; meore,
da ganvixilavT: ra gziT SeuZlia iseT fsiqikur SesaZloa, ufro zogadi pasuxi gagvceT gancdili
mdgomareobas, rogoric Zlieri emociaa, gavlena stresis siZlieris Sesaxeb: iseTi gancda gaqvT,
moaxdinos fizikuri janmrTelobis mdgoma- TiTqos yvela gasakeTebeli davalebis Ses-
502 reobaze. rulebas moaxerxebT, Tu grZnobT, rom gadatvir-
Tuli xarT? mesame, Tqven SeiZleba gviamboT
Tqveni fsiqikuri an fizikuri janmrTelobis emociebi
Sesaxeb: grZnobT, rom avad xdebiT, Tu kargad
yofnis zogadi gancda geuflebaT?
am TavSi ganxilulia urTierTmimarTeba warmoidgineT, rogori iqneboda Tqveni cxov-
pasuxis sam SesaZlo variants Soris SekiTxvaze reba, rom SegeZloT fiqri da moqmedeba, magram
_ `rogor grZnobT Tavs?~ pasuxebi ukavSirdeba ara _ grZnoba. mzad xarT, daTmoT SiSis gancdis
emociebs, stress da janmrTelobas. unari satrfos kocniT gamowveuli vnebis xar-
emociebi adamianis gamocdilebis qvakuTxedia. jze? daTmobdiT mowyenilobas mxiarulebis
isini adamianebTan urTierTobis process amdid- xarjze? ra Tqma unda, es cudi garigeba iqneboda,
reben, xolo mexsierebis Sinaarsebs Tvisob- romelsac maleve inanebdiT. Cven vnaxavT, rom
riobasa da mniSvnelobas aniWeben. am TavSi Cven emociebi mTel rig mniSvnelovan funqciebs
ganvixilavT emociebis gancdasa da maT fun- asruleben. daviwyoT imiT, rom SemogTavazebT
qciebs, magram ra xdeba maSin, rodesac emociis emociis gansazRvrebas da aRvwerT emociuri
moTxovnebi biologiur da fsiqikur SesaZleb- gamocdilebis safuZvlebs.
lobebs aRemateba? SesaZloa gadaitvirToT da Tqven, SesaZloa, emocia mxolod grZnobad
veRar moaxerxoT cxovrebiseul stresorebTan CaTvaloT: `me vgrZnob bednierebas~, an `vgrZnob
gamklaveba. am TavSi aseve ganxilul iqneba, Tu brazs,~ magram Cven am mniSvnelovani cnebis
ra gavlenas axdens stresi adamianze da rogor ufro mravlismomcveli gansazRvreba gvWirdeba,
aris SesaZlebeli misi daZleva; dabolos, gava- romelic moicavs rogorc sxeuls, ise suls.
farTovebT Cvens fokuss da ganvixilavT fsiqo- Tanamedrove fsiqologebi emocias gansazRvraven,
logiis wvlils janmrTelobisa da avadmyofobis rogorc sxeulebrivi da mentaluri cvlile-
kvlevaSi. janmrTelobis fsiqologebi ikvleven, bebis rTul paterns, romelic moicavs fizio-
Tu rogor axdens gavlenas avadmyofobis ganviTa- logiur agznebas, grZnobebs, kognitur procesebsa
rebaze garemo, socialuri da fsiqologiuri da qceviT reaqciebs, romlebic pirovnulad
procesebi. mniSvnelovnad aRqmul situaciebze sapasuxod
janmrTelobis fsiqologebi, aseve, iyeneben Cndeba. imisaTvis, rom naTeli gaxdes, risTvis
fsiqologiur procesebsa da principebs avad- aris saWiro yvela es komponenti, warmoidgineT
myofobis mkurnalobisa da prevenciisaTvis. amave situacia, romelSic Tavs Zalian bednierad
dros, SeimuSaveben pirovnuli keTildReobis grZnobT. Tqveni fiziologiuri agzneba gamoi-
gaumjobesebis strategiebs. es gza _ emociebidan,
stresis gavliT, janmrTelobamde, Seqmnis emocia (emotion) – cvlilebaTa rTuli paterni,
romelic moicavs fiziologiur agznebas, grZno-
konteqsts, romelSic SesaZlebeli iqneba varaos
bebs, kognitur procesebsa da qcevas; warmoadgens
gankurnebis ritualis Zalis gageba. pasuxs situaciaze, romelic pirovnulad mniS-
daviwyoT emociebis Sinaarsisa da mniSvne- vnelovnad aris aRqmuli.
lobis ganxilviT.
emociebi

503
xateba mSvid guliscemaSi. Tqveni grZnoba iqneba aris Tu ara zogierTi emociuri reaqcia
dadebiTi. emociasTan dakavSirebuli kognituri Tandayolili
procesebi moicavs interpretaciebs, mogonebebsa Tu sakiTxisadmi evoluciuri midgoma marTe-
da molodinebs, romlebic saSualebas gaZleven, bulia, savaraudoa, rom mTeli msoflios bav-
gansazRvroT situacia, rogorc bednieri. Tqveni SvebSi emociuri reaqciebis erTi da igive pa-
TvalsaCino qceviTi reaqcia, SesaZloa, iyos ternebi gamovlindeba (Izard,1994). silvan tomkinsi
eqspresiuli (Rimili) an/da qcevaze orientire- (Silvan Tomkins, 1962, 1981) erT-erTi pirveli fsi-
buli (sayvarel adamianTan Caxuteba). emociebis qologi iyo, romelmac xazi gausva uSualo,
Cveneul gagebaSi SevecdebiT, rom yvela es TanSobili, aradaswavlili afeqturi (emociuri)
komponenti _ agzneba, grZnobebi, azrebi da qceva reaqciebis universalobas. man xazi gausva imas,
_ gavaerTianoT. rom Cvilebi yovelgvari winaswari swavlis
gareSe Zlier xmaurs SiSiT, an sunTqvis garTu-
lebiT pasuxoben; isini TiTqos winaswar arian
bazisuri emociebi da kultura mzad, rom garkveul stimulebs upasuxon emo-
warmoidgineT, rom erT oTaxSi gansxvavebuli ciuri reaqciiT, romelic imdenad zogadia, rom
kulturis warmomadgenlebi SekribeT. ra iqneba pirobebis sakmaod farTo speqtrs Seesabameba.
saerTo maT mier emociebis gancdaSi? Tav- kros-kulturulma gamokvlevebma daadastura
varaudi, rom zogierTi emociuri pasuxi sakmaod
dapirvelad pasuxisaTvis SegviZlia mivmarToT
msgavsia erTmaneTisagan Zalian gansxvavebuli
Carlz darvinis wigns „emociebis gamoxatva
kulturebis bavSvebTan.
adamiansa da cxovelebSi” (1872/1965). darvini
Tvlida, rom emociebi ganviTarda adamianisaTvis
da ara mxolod adamianisaTvis, damaxasiaTebeli saidan
struqturebisa da funqciebis sxva mniSvnelovani
viciT
aspeqtebis ganviTarebasTan erTad. mas ainte-
resebda emociebis adapturi funqcia, romelic, kros-kulturuli emociuri reaqciebi
misi azriT, warmoadgens ara gaurkvevel, ara- CvilebTan
prognozirebad pirovnul mdgomareobas, aramed
eqsperimenti Catarda 5 da 12 Tvis asakis
adamianis Tavis tvinis moqmedebis saxeobisaTvis
iaponel da amerikel bavSvebze. eqsperimen-
damaxasiaTebeli Zalian specifikuri, koordini-
tatorebi cdis pirebs saxlebSi ewvivnen
rebuli moqmedebis formas. darvini emociebs
da Semdegi procedura Cautares: bavSvebs
gansazRvravda TanSobil, specifikur mentalur
Tavi 13 / emocia, stresi da janmrTeloba

xels avlebdnen majebSi da xelebs jvare-


mdgomareobad, romelic garemoSi ganmeorebadi
dinad abjendnen mucelze. eqsperimen-
situaciebis garkveul jgufTan gasamklaveblad
tatorebi videofirze iwerdnen TiToeuli
aris mowodebuli. saxeobis ganviTarebis isto- bavSvis reaqcias. orive kulturis bavSvebi
riis manZilze adamianebs Tavs esxmodnen, uyvar- saxis kunTebs erTnairi paterniT amoZra-
debodaT, uCndebodaT Svilebi, isini ebrZodnen vebdnen, rac distresis Zalian msgavsi
erTmaneTs, awydebodnen partnioris Ralats, gamoxatviT mTavrdeboda. amerikelma da
iyvnen sayvareli adamianebis sikvdilis momswreni iaponelma bavSvebma gamoavlines, agreTve,
– da es yvelaferi uTvalavjer momxdara. amrigad, negatiuri vokalizaciisa da fizikuri
unda vivaraudoT, rom garkveuli tipis emociuri winaaRmdegobis erTnairi done (Carmas et
reaqciebi adamianis saxeobis yvela wevrTan unda al.,1992).
aRmocenebuliyo. mkvlevrebma emociebis universa-
lobis Sesaxeb ganacxadi axalSobilebis emociur marTalia, am eqsperimentiT dadasturda mniS-
reaqciebsa da sxvadasxva kulturebSi saxis vnelovani kros-kulturuli Sesabamisoba, magram
gamometyvelebis erTgvarovnebaze dakvirvebiT ufro axalma gamokvlevebma garkveuli gansxva-
Seamowmes. vebebic gamoavlina. erT-erTi gamokvlevis mi-
xedviT, 11 Tvis Cineli bavSvebi emociurad ufro
504
nakleb eqspresiulebi iyvnen, vidre maTi iaponeli universaluria Tu ara emociuri
da amerikeli Tanatolebi (Carmas et al.,1998). es eqspresiebi
Sedegebi mowmobs, rom kultura sicocxlis ukve
rogorc vnaxeT, bavSvebi avlenen da aRiqvamen
Zalian adreul etapze iwyebs moqmedebas da
standartul emociur eqspresiebs. Tu es asea,
gavlenas axdens Tandayolil emociur reaqciebze.
maSin mosalodnelia, rom Zalian gansxvavebuli
yuradReba miaqcieT imas, rom Cvilebs, rogorc
kulturebis zrdasrul warmomadgenlebs hqondeT
Cans, aqvT sxvaTa saxis gamometyvelebis interpre-
msgavsi warmodgena imaze, Tu rogor xdeba
taciis Tandayolili unaric. erT-erT eqsperi-
emociebis gadacema saxis gamometyvelebiT.
mentSi 4-dan 6 Tvemde bavSvebs ganmeorebiTi
pol ekmanis (Paul Ekman) mixedviT, romelic
prezentaciis gziT aCvevdnen garkveuli emociebis
saxis eqspresiis bunebis wamyvan mkvlevrad iT-
gamomxatvel saxeebs. SeCvevis faqti imiT
vleba, yvela adamianis `saxis ena~ garkveul-
dasturdeboda, rom bavSvebs TandaTan uqrebodaT
wilad emTxveva erTmaneTs (Ekman, 1984,1994). ekmanma
interesi am saxeebisadmi. es saxeebi SerCeul
da misma TanamSromlebma daadastures is, rasac
iqna gaocebis, SiSisa da brazis gamomxatveli
jer kidev darvini varaudobda, rom emociuri
suraTebis seriidan (ix. Tavi 11, SeCvevis proce-
eqspresiebis garkveuli nawili adamianis saxeo-
durebis magaliTebi bavSvebSi). Semdeg, rodesac
bisaTvis universaluria, savaraudod, imitom,
bavSvebs gansxvavebuli emociis gamomxatvel fotos
rom es emociuri eqspresiebi Cveni evoluciuri
aCvenebdnen, isini ganaxlebuli interesiT pasu-
memkvidreobis Tandayolil Semadgenel nawilebs
xobdnen masze. savaraudoa, rom es eqspresiebi
warmoadgenen. sanam gaagrZelebdeT kiTxvas, daak-
maTTvis `ucnauri~ iyo da gaocebis, SiSisa da
virdiT 13.1 suraTs. naxeT, ramdenad zustad
brazis eqspresiebisagan `gansxvavebulad gamoiyu-
reboda~ aseT adreul asakSic ki (Serrano et al.,
SegiZliaT icnoT am Svidi universaluri emoci-
1992). aseve, aRsaniSnavia, rom bavSvebi ufro is gamoxatuleba (Ekman & Friesen, 1986).
dadebiT qcevas avlenen (magaliTad, moaxloebis arsebobs mniSvnelovani sabuTebi imisa, rom
moZraobebi da Rimili) mxiaruli eqspresiis am Svid eqspresias erTnairad cnoben da avlenen
mimarT da ufro negatiur qcevas (magaliTad, mTel msoflioSi bednierebis, gaocebis, brazis,
ganridebis moZraobebi da warbebis SeWmuxna) zizRis, SiSis, sevdis da siZulvilis emociebze
brazis eqsperesiis mimarT. es gvaZlevs safuZ- sapasuxod. mkvlevrebi, romlebic kros-kulturul
vels, vivaraudoT, rom bavSvebi ara marto cnoben gansxvavebebs ikvleven, sTxovdnen sxvadasxva
am gamometyvelebebs, aramed Zalian adreul asakSi kulturis warmomadgenlebs, moexdinaT standar-
xvdebian maT `mniSvnelobas~ (Serrano et al., 1995). tul fotosuraTebze mocemul eqspresiebTan

suraTi
13.1
emociuri eqspresi-
ebis Sefasebebi
SeusabameT qvemoT CamoT-
vlili Svidi emociis aRmniS-
vneli termini aq naCveneb
saxeebs: _ SiSi, zizRi, bed-
niereba, gaoceba, siZulvili,
brazi da sevda.
emociebi

pasuxebi mocemulia am Tavis


bolos.

505
dakavSirebuli emociebis identifikacia. adamia- ufro gviandel gamokvlevebSi Seadares sxva-
nebs zogadad SeuZliaT Svid emociasTan dakav- dasxva kulturebis _ ungreTis, iaponiis, po-
Sirebuli eqspresiis identificireba. loneTis, sumatras, amerikisa da vietnamis _
warmomadgenelTa mier saxis eqspresiebis Sefa-
sebebi. am gansxvavebul populaciebs Soris
saidan dadasturda sakmaod didi Tanxvedra (Biehl et al.,
1997). aqedan zogadi daskvna isaa, rom adamianebi
viciT mTel msoflioSi, miuxedavad kulturuli gan-
sxvavebebisa, rasis, sqesis, an ganaTlebisa, Zi-
saxis gamometyvelebis
riTad emociebs daaxloebiT erTnairad gamo-
kros-kulturuli aRqma xataven da aqvT unari, gamoicnon, Tu ra emociebs
erT-erT gamokvlevaSi axali gvineis dam- ganicdian sxvebi, kiTxuloben ra amas maTi saxis
werlobis armqone kulturis (fores kul- gamometyvelebaze.
turis) warmomadgenlebi, romlebsac am gaiTvaliswineT, rom universalobis pretenzia
eqsperimentamde TiTqmis araviTari Sexeba mxolod Svid ZiriTad emocias exeba. ekmani da
ar hqoniaT dasavlelebTan da dasavlur misi kolegebi ar amtkiceben, rom yvela saxis
kulturasTan, zustad axdendnen evropei- emociis eqspresia universaluria, an, rom sxva-
duli saxeebis mier gamoxatuli emociebis dasxva kulturebSi yvela emocias erTnairad
identifikacias (sur. 13.1). mocemuli cdis gamoxataven (Ekman, 1994). ekmani (1972) Tavis
pirebi amas eqspresiis im situaciebTan Sexedulebas universalobis Sesaxeb neiro-
dakavSirebiT axerxebdnen, romlebSic igive kulturul Teorias uwodebs, raTa asaxos tvinisa
emocia hqoniaT gancdili. magaliTad, me- (evoluciis produqti) da kulturis erToblivi
5 foto (SiSi), cdis pirebis pasuxebis wvlili emociis eqspresiaSi. tvini gansazRvravs,
mixedviT, gamoxatavs situacias, rodesac romelma saxis kunTma unda imoZraos konkretuli
gareuli taxi mogdevs da Tan ara gaqvs eqspresiis gamosavlenad, rodesac garkveuli
Subi, xolo me-6 foto (sevda) - Seni emocia aRmocendeba. Tumca, gansxvavebuli
Svilis sikvdils gaxsenebs. cdis pirebi kulturebi, universaluri biologiis miRma,
daabnia mxolod gaocebisa (me-2 foto) da emociis eqspresias Tavis daRs asvamen. Cven
SiSis erTmaneTisagan gansxvavebam, radgan, aRvniSneT kulturis garkveuli gavlena fores
tomis warmomadgenlebisa da aSS-is studentebis
rogorc Cans, am xalxs, ZiriTadad, SiSi
pasuxebis urTierTSedarebis kvlevis aRwerisas.
eufleba, rodesac raime aocebT.
zemoT aRniSnuli eqvsi qveynis warmomadgenlebze
Semdeg mkvlevrebma igive kulturis sxva
Catarebulma SedarebiTma kvlevam, arsebuli
Tavi 13 / emocia, stresi da janmrTeloba

warmomadgenlebs (romlebsac eqsperimentis


zogadi Sesabamisobis garda, garkveuli gansxva-
pirvel nawilSi ar miuRiaT monawileoba)
vebebi gamoavlina qveynebs Soris (Biehl et al., 1997).
sTxoves im eqspresiebis modelireba, rom-
magaliTad, iaponel mozrdilebs ufro cudad
lebsac isini CamoTvlilTagan eqvsi (si-
SeeZloT brazis identifikacia, vidre ameri-
Zulvili gamoricxes) emociis gadmosacemad
kelebs, ungrelebs, polonelebsa da vietnamel
iyenebdnen. rodesac amerikel studentebs
cdis pirebs. vietnamelebs ki uWirdaT zizRis
aCvenes fores tomis warmomadgenlebis
identifikacia yvela sxva qveynis warmomad-
saxis gamometyvelebebis videoCanawerebi,
genelTan SedarebiT.
maT zustad moaxerxes eqspresiebis iden-
ratom unda Cndebodes es gansxvavebebi? axla
tificireba _ erTi gamonaklisiT. ar aris
ganvixiloT kulturis gavlena emociurobaze.
gasakviri, rom amerikelebs uWirdaT erTma-
neTisagan gaerCiaT fores aborigenebis
mier gansaxierebuli SiSi da gaoceba, anu rogor zemoqmedebs kultura emociur
igive emociebi, romelic fores warmomad- eqspresiaze
genlebs dasavlelebis eqspresiaSi abnevda adamianebs mTel msoflioSi SesaZloa hqondeT
(Ekman & Friesen, 1971). erTnairi genetikuri memkvidreoba, rac gan-
506 sazRvravs emociuri eqspresiis garkveul erT-
gvarovnebas. magram, amave dros, sxvadasxva griotebi ki yvirodnen yvelas magivrad
kulturebs emociebis marTvis sxvadasxva stan- (Irvine, 1990, gv.146).
dartebi aqvT. emociuri pasuxebis zogierTi
forma, saxis eqspresiebic ki, unikaluria TiTo- warmoidgineT Tqveni Tavi, rogor moiqceodiT
euli kulturisaTvis. kultura awesebs socia- msgavs situaciaSi? albaT, ufro gagiadvildebaT
lur wesebs, Tu rodis aqvT adamianebs garkveuli Tqveni Tavis griotis adgilze dayeneba, vidre
emociebis gamovlenis ufleba da socialurad warCinebuli qalebis adgilze. pasuxi, cxadia,
ramdenad Sesaferisia garkveuli tipis emociis isaa, rom warCinebulma qalebma aiTvises emociuri
gamovlena mocemuli kategoriis adamianisaTvis eqspresiis kulturuli normebi, romelic maTgan
konkretul viTarebaSi (Masquita & Frijda, 1992; Ratner, nebismieri TvalsaCino reaqciis dafarvas
2000). ganvixiloT sami kulturis magaliTi, moiTxovs.
romelSic emociebis gamoxatva dasavluri nor- emociuri eqspresiis sferoSi kulturuli
mebisagan gansxvavebulad xdeba. daviwyoT gansxvavebebis meore magaliTs warmoadgens
afrikuli kulturiT. SemTxveva, romelic am wignis erT-erTi avtoris
senegalis volofis tomis warmomadgenlebi cxovrebaSi moxda. igi gaaoca warmoSobiT
cxovroben sazogadoebaSi, sadac adamianebs sirieli amerikeli amxanagis panaSvidze qalebis
Soris statusisa da Zalauflebis mxriv gan- jgufma, romelic moTqma-godebas iwyebda
sxvaveba Zalian mkacrad aris gansazRvruli. am samZimarze misuli adamianis darbazSi Sesvlisas.
kulturis maRali kastis warmomadgenlebisagan am adamianis gasvlisTanave isini umalve wyvet-
emociebis gamoxatvis Zlier Sekavebas elian; dnen tirils da jgufur godebas xelaxla iwyeb-
dabali kastis warmomadgenlebisagan mosalod- dnen, rodesac Semdegi momsvleli Semodioda.
nelia emociaTa ufro meti cvalebadobis rogor SeiZleba amgvari qcevis axsna? imis gamo,
gamovlena, kerZod, laparakia kastaze, romelsac rom gardacvlilis ojaxis wevrebisTvis Zalian
griotebi ewodeba. griotebi zogjer, faqtob- Znelia Zlieri emociuri daZabulobis Senar-
rivad, iZulebulni arian, gamoxaton warCinebu- Cuneba panaSvidebis (sami dRe-Ramis) ganmavlobaSi,
lebisaTvis `Seuferebeli~ emociebi. isini profesional damtireblebs qiraoben,
romlebic maT nacvlad gamoxataven saTanado
erT dRes qalebis jgufi (xuTi war- Zlier emociebs yovel axlad mosulTan. es
Cinebuli da ori grioti) Seikribnen
emociebi

gavrcelebuli praqtikaa xmelTaSuazRvisa da


qalaqis piras wyalsacavTan. am dros maT axlo aRmosavleTis kulturebis rig qveynebSi.
Tvalwin viRac qali wyalSi gadaxta. yvela mesame magaliTisaTvis saWiroa, erTmaneTisagan
qali Sezara aSkara TviTmkvlelobis ganvasxvavoT individualisturi da koleqti-
mcdelobis danaxvam. warCinebulebma visturi kulturebi. individualistur kultu-
mdumared ganicades es ambavi, xolo rebSi wina planzea individis moTxovnilebebi,
507
xolo koleqtivistur kulturaSi _ jgufis
moTxovnilebebi (Triandis, 1994, 1995). maSin, rodesac
individualistebi uSualo, gadaudebel pirov-
nul jildos, Tavisuflebas, Tanasworobas, pirov-
nul siamovnebasa da mravalferovan, amaRelvebel
cxovrebas eswrafvian, koleqtivistebi upirates
Rirebulebas aniWeben TviTdisciplinasa da
cxovrebaSi adgilis damkvidrebas, mSoblebisa
da sxva ufrosebis pativiscemas, imijis dacvasa
da Sromas Soreuli miznebisTvis, romliTac
mTeli jgufi isargeblebs. mkvlevrebi miiCneven,
rom es kulturuli orientacia gavlenas unda
axdendes emociis eqspresiaze.

saidan
viciT
suraTi
13.2
emociis eqspresia individualistur da
koleqtivistur sazogadoebebSi emociuri eqspresia sxvadasxva
kulturebSi
ra xdeba maSin, rodesac erTi adamiani
amerikel (individualisturi kultura) da kosta-
uaryofiT emocias avlens sxva adamianis
rikel (koleqtivisturi kultura) studentebs
an adamianTa jgufis mimarT? xSirad sTxovdnen, aReniSnaT, ramdenad kargad igrZnobdnen
situacia socialurad sakmaod uxerxul Tavs dadebiTi da uaryofiTi emociebis gamoxatvis
saxes iRebs. situacia nakleb problemuria, SemTxvevaSi im adamianis mimarT, romelic maTSi am
emocias gamoiwvevda. studentebi pasuxebs aRniS-
Tu saqme individualisturi sazogadoebis
navdnen skalaze, romelic ranJirebuli iyo 0-dan
warmomadgenels exeba, romelic dasaSvebad (Zalze arakomfortulad) 5-mde (Zalze komfor-
miiCnevs uaryofiTi emociebis gamovlenis tulad). dadebiTi emociebis SemTxvevaSi aRmoCnda,
SesaZleblobas sakuTari damoukideblobis rom individualisturi kulturis warmomadgenlebi
uaryofiTi emociebis gamoxatvisas Tavs ukeT
dasacavad, magram Tu saqme gvaqvs koleqti- grZnobdnen, vidre koleqtivisturi kulturis
visturi sazogadoebis warmomadgenelTan, warmomadgeneli studentebi.
maSin, SesaZloa, man Tavi Seikavos uar-
Tavi 13 / emocia, stresi da janmrTeloba

yofiTi emociebis gamovlenisagan, raTa sakuTar mdgomareobas bevrad ufro kom-


Tavi aaridos jgufSi uTanxmoebis gamow- fortulad afasebdnen uaryofiTi emociebis
vevas. am msjelobis Sesamowmeblad mkvlev- gamoxatvis dros, vidre kosta-rikelebi
rebma SearCies studenti fsiqologebi (Stephan et al.,1996).
amerikisa (individualisturi kultura) da
kosta-rikis (koleqtivisturi kultura) Semdgom, rodesac uaryofiT emocias gamoxa-
universitetebidan. isini cdis pirebs tavT, magaliTad, brazs megobris mimarT, dafiq-
ekiTxebodnen, Tu ramdenad komfortulad rdiT, Tu ramdenad asaxavs Tqveni damokidebuleba
igrZnobdnen Tavs garkveuli dadebiTi da
am SemTxvevisadmi kulturul Rirebulebebs.
uaryofiTi emociebis gamoxatvis Semdeg
rodesac saqme emociuri paternebis tipebs
im adamianis mimarT, romelic `gamoiwvevda
exeba, romlebic, SesaZloa, adamianis arsebobis
maTSi am emocias~. 13.2 suraTze warmodgeni-
manZilze ganviTarda, yovelTvis unda gaxsovdeT,
lia Sedegebi. rogorc xedavT, kulturuli
rom ukanaskneli sityva kulturas ekuTvnis.
gansxvaveba ar gamovlenila dadebiTi
dasavluri warmodgenebi imis Sesaxeb, Tu ra
emociebis SemTxvevaSi, Tumca, rogorc mo-
aris aucilebeli, an gardauvali emociis
salodneli iyo, amerikeli studentebi
eqspresiaSi, daRdasmulia amerikuli kulturiT
508
iseve, rogorc sxva warmodgenebi sxva sazoga- sxeuls mosalodneli safrTxisaTvis. simpa-
doebebis kulturebiT. rogorc xedavT, emociis tikuri nervuli sistema pasuxismgebelia adre-
eqspresiis gansxvavebul standartebs sxvadasxva nalinis gamommuSavebeli jirkvlebidan hor-
kulturuli warmomavlobis adamianebs Soris monebis (epinerfinisa da norepinerfinis) gamo-
gaugebrobebis warmoqmna SeuZlia. yofaze, rac, Tavis mxriv, Sinagani organoebidan
Cven vnaxeT, rom emociur situaciebze sisxlis Saqris gamoyofas, sisxlis wnevis awevas
garkveuli fiziologiuri pasuxebi, rogoricaa iwvevs da nerwyvisa da oflis gamoyofas aZli-
Rimili da grimasa, SesaZloa Tandayolili iyos. erebs. krizisis gadavlis Semdeg dasamSvideblad
axla ganvixiloT Teoriebi, romlebic cdi- parasimpatikuri nervuli sistema akavebs gamaaq-
loben, daakavSiron erTmaneTTan sxva fizio- tiurebeli hormonebis gamoyofas. agzneba grZel-
logiuri reaqciebi da maTi fsiqologiuri deba Zlieri emociuri aqtivaciis gancdis Semdeg
interpretaciebi. cota xnis ganmavlobaSic, radgan zogierTi
hormoni agrZelebs sisxlSi cirkulacias.
rogorc vnaxavT emociis konkretuli Teori-
emociis Teoriebi ebis aRwerisas, mkvlevrebi ganixilaven sakiTxs:
zogadad, emociis Teoriebi cdiloben, axsnan _ `iwvevs Tu ara konkretuli emociuri gancda
urTierTmimarTeba emociis gancdis fiziolo- avtonomiur nervul sistemaSi aqtivobis gan-
giur da fsiqologiur aspeqtebs Soris. am Tavs sxvavebul paternebs?~ kros-kulturuli gamok-
im reaqciebis ganxilviT viwyebT, romlebsac vlevebis mixedviT, pasuxi am SekiTxvaze dade-
sxeuli emociurad relevantur situaciebSi biTia.
iZleva. Semdeg mimovixilavT Teoriebs, romlebic
ikvleven, Tu rogor uwyoben xels es fiziolo- saidan
giuri reaqciebi emociis fsiqologiur gancdas.
viciT

emociis fiziologia aqvT Tu ara sxvadasxva emociebs


ra xdeba, rodesac Zlier emocias ganicdiT? avtonomiuri aqtivobis gansxvavebuli
guliscema xSirdeba, sunTqvis sixSire matulobs, paternebi
piri giSrebaT, kunTebi iZabeba da, SesaZloa, davuSvaT, grZnobT gaocebas, SiSs an
agakankaloT kidec. garda am SesamCnevi cvli- zizRs, magram ar gindaT amis gamxela.
lebebisa, bevri sxva SeumCneveli cvlilebac SegviZlia Tu ara, rom gavzomoT avto-
xdeba. yvela es reaqcia emsaxureba sxeulis nomiuri nervuli sistemis reaqcia da zus-
mobilizebas moqmedebisaTvis, raTa garkveuli tad davaskvnaT, ras grZnobT? pol ekmanma
zomebi iqnes miRebuli emociis wyaros mimarT. da misma kolegebma (1983) am SekiTxvaze
axla ganvixiloT maTi warmoSoba. pasuxis gacema SeerTebuli Statebis
avtonomiuri nervuli sistema sxeuls emo- profesional msaxiobebze dakvirvebis gziT
ciuri reaqciebisaTvis amzadebs misi rogorc gadawyvites. mkvlevrebi zomavdnen iseT
simpatikuri, ise parasimpatikuri nawilebis avtonomiur reaqciebs, rogoricaa gulis-
amoqmedebiT (ix. Tavi 3). am nawilebs Soris cema da kanis temperatura, rodesac msaxio-
balansi gamRizianeblis xarisxsa da intensi- bebi emociebsa da emociis eqspresiebs
vobazea damokidebuli. susti, usiamovno stimu- TamaSobdnen. am gazomvebma sxvadasxva
laciis SemTxvevaSi ufro aqtiuria simpatikuri emociisaTvis gansxvavebuli paternebi ga-
nawili; susti, sasiamovno stimulaciis dros _ moavlines. magaliTad, mwuxareba xasiaT-
emociebi

parasimpatikuri nawili. nebismieri tipis ufro deboda guliscemis gaxSirebiT maSin, roca
Zlieri stimulaciis SemTxvevaSi orive nawili sixaruli, piriqiT, _ SemcirebiT; marTa-
ufro Zlierad aris CarTuli. fiziologiurad lia, SiSic da brazic iwvevs guliscemis
Zlieri emociebi, rogoricaa SiSi an brazi gaxSirebas, magram brazis dros aRiniS-
sxeulis saswrafo reagirebis sistemas aaqtiu- neboda kanis maRali temperatura, xolo
rebs, romelic swrafad da SeumCnevlad amzadebs 509
gamometyvelebis amsaxvel suraTebs uyureben,
SiSis SemTxvevaSi _ kanis dabali tempe-
marcxena amigdala (tvinis TiToeul nawils
ratura.
calke amigdala aqvs) gaZlierebul aqtivobas
ramdenad aris SesaZlebeli am mona-
avlens eqspresiis intensivobis zrdasTan erTad
cemebis sxvadasxva kulturebze ganzoga-
da, piriqiT, mxiaruli saxis gamometyveleba igive
deba? mkvlevarTa igive jgufma Caatara sxva
struqturis naklebad gaaqtiurebas iwvevs (Mor-
kvleva, romelSic amerikeli qalebi da
ris et al., 1996). ganvixiloT erTi qalbatonis, d.r-
kacebi Seadares minankabus kacebs dasavleT
is magaliTi, romelsac epilefsiuri gulyrebis
sumatradan. am kulturis warmomadgenle-
gakontrolebis mcdelobisas marcxena da mar-
bisTvis socialuri norma uaryofiTi
jvena amigdala dauzianes. operaciis Sedegi is
emociebis dafarvaa. mkvlevrebs aintereseb-
iyo, rom d.r-s Zalian uWirda SiSisa da brazis
daT, eqnebodaT Tu ara maTac iseTive
emociebis aRqma, rodesac es emociebi saxis
bazisuri avtonomiuri paterni negatiuri
gamometyvelebiT, an xmis intonaciiT gamoixa-
emociebisaTvis, rogoric amerikel mamaka-
teboda (Scott et al., 1997). warmoidgineT, rogori
cebs im SemTxvevaSic ki, rodesac Zalian
iqneboda Tqveni cxovreba, rom aRar SegeZloT
mcire gamocdileba hqondaT emociebis
adamianebis gageba, rodesac isini uaryofiTi
gamoxatvisa? miRebuli Sedegebis mixedviT,
emociebis gadmocemas cdiloben.
am or kulturas Soris msgavsebis maRali
emociur gancdaSi korteqsi Tavisi Sida
done gamovlinda. aman mkvlevrebi miiyvana
nervuli qselebiT da sxeulis sxva nawilebTan
im azramde, rom avtonomiuri aqtivobis
kavSirebiT monawileobs. korteqsi uzrunvelyofs
paternebi `Cveni saerTo biologiuri
asociaciebisa da mogonebebis gamowvevas da
memkvidreobis ganviTarebis mniSvnelovani
maTTvis mniSvnelobebis miniWebas, rac aerTianebs
nawilia~ (Levenson et al., 1992, gv. 986)
fsiqologiur gamocdilebasa da biologiur
pasuxebs. kvlevebSi, romlebSic tvinis skanirebis
am eqsperimentebis mixedviT, sxvadasxva teqnikas iyeneben, sxvadasxva emociebTan garkve-
kulturis warmomadgenlebi swavloben sxvadasxva uli reaqciebis dakavSireba daiwyes. magaliTad,
Ria reaqciebis SemuSavebas erTi da igive PET-skanireba (ix. Tavi 3) gamoyenebul iqna imis
bazisuri sxeulebrivi gamocdilebisaTvis _ sademonstraciod, rom sixaruli da mwuxareba
yviriT Tu Cumad itanjebiT, rodesac brazobT? ar aris korteqsis erTsa da imave nawilSi
axla avtonomiuri nervuli sistemidan cen- aRmocenebuli urTierTsapirispiro reaqciebi.
tralur nervul sistemaze gadavinacvloT. metic, es urTierTsapirispiro emociebi tvinis
agznebis orive (hormonaluri da nervuli) aspeqti gansxvavebul nawilebSi Zlier aqtivacias iwvevs
(George et al.,1995). PET-skanireba, aseve, gamoyenebul
Tavi 13 / emocia, stresi da janmrTeloba

hipoTalamusis da limburi sistemis mier


kontroldeba. isini warmoadgenen makontro- iqna emociuri gancdis Sedegad tvinSi mimdinare
lebel sistemebs emociebisa da Tavdasxmis,
Tavdacvisa da gaqcevis paternebisaTvis. neiro-
anatomiuri kvleva gansakuTrebiT fokusirebulia
amigdalaze, rogorc limburi sistemis nawilze,
romelic moqmedebs, rogorc emociebis karibWe
da rogorc mexsierebis filtri. amigdala yove-
live amas SegrZnebebis gziT miRebuli infor-
maciisaTvis mniSvnelobis miniWebiT akeTebs. is
gansakuTrebiT Zlierad moqmedebs uaryofiTi
gancdebisaTvis mniSvnelobis miniWebisas. maga-
liTad, rodesac adamianebi SeSinebuli saxis

amigdala (Amygdala) _ limburi sistemis nawili,


romelic akontrolebs emocias, agresiasa da
510
emociuri mexsierebis formirebas.
rad ufro adre aristotele amtkicebda, rom es
Tanmimdevroba sapirispiroa _ grZnoba Cndeba
sxeulis reaqciis Semdeg; jemsma es azri ase
Camoayaliba: `mowyenilebi varT, radgan vtiriT;
vbrazobT, radgan Tavs vesxmiT; SeSinebulni
varT, radgan vkankalebT~ (James, 1890/1950, gv. 450).
mosazreba imis Sesaxeb, rom emocia sxeulebrivi
ukukavSiris Sedegia, jems-langes emociis Teo-
riis saxelwodebiT gaxda cnobili (karl lange
iyo danieli mecnieri, romelmac, jemsis msgav-
sad, igive ideebi wamoayena imave wels). am Teoriis
mixedviT, stimulis aRqma iwvevs avtonomiur
fiziologiur agznebas da sxva sxeulebriv
reaqciebs, rasac specifikuri emociis gancdamde
mivyavarT (ix. suraTi 13.3). jems-langes Teoria
periferiul Teoriad iTvleba, radgan yvelaze
procesebis Sesaswavlad, romlebic Sinagan mniSvnelovan rols aniWebs emociis jaWvSi vis-
stimulaciaze sapasuxod Cndeba (emociebiT ceralur reaqciebs, anu avtonomiuri nervuli
datvirTuli mogonebebis aqtivacia), garegani sistemis aqtivobas, rac periferiulia centra-
stimulaciisagan gansxvavebiT (emociurad dat- lur nervul sistemasTan SedarebiT.
virTuli movlenebis Semcveli filmebis yureba)
(Reiman et al., 1997). skanirebis es meTodi mkvlevrebs
kenon-bardis centraluri nervuli
tvinis im ubnebis identificirebis saSualebas
procesebis Teoria
aZlevs, romlebic emociuri stimulaciis wya-
rosagan damoukideblad aqtivirdeba, im gar- fiziologma uolter kenonma (Walter Canon,
kveuli ubnebisgan gansxvavebiT, romelTa aqti- 1927, 1929) uaryo periferiuli Teoria, centra-
vacia mkacradaa SeWiduli konkretuli reaqciis luri nervuli sistemis moqmedebisadmi centra-
gamomwvev konkretuli tipis stimulTan. maga- listuri midgomis sasargeblod. kenonma da sxva
liTad, amigdalaSi ufro meti aqtivoba dadas- kritikosebma wamoayenes mTeli rigi SeniSvnebisa
turda filmisagan aRZruli emociebis SemTxve- jems-langes Teoriis mimarT (Leventhal, 1980). isini
vaSi, vidre mogonebebiT aRZruli emociebisas. aRniSnavdnen, magaliTad, rom visceraluri moq-
mkvlevrebi dRemde cdiloben axsnan, Tu ratom medeba irelevanturia emociis gancdisaTvis:
Cndeba es gansxvavebebi _ PET-skanirebis teqnika eqsperimentSi cxovelebs (mas Semdeg, rac visceras
uamrav faqts iZleva da es faqtebi gamaerTianebel qirurgiulad acalkevebdnen centraluri ner-
Teorias elian. vuli sistemisagan) SeeZloT gamRizianebelze
amrigad, vnaxeT, rom sxeuli uzrunvelyofs emociuri pasuxebis gacema. isini, aseve, amtkiceb-
reaqciebs situaciebze, romlebSic emociebi dnen, rom avtonomiuri nervuli sistemis reaq-
relevanturia, magram saidan viciT, romeli ciebi, rogorc wesi, Zalian nelia imisaTvis,
grZnoba romel fiziologiur reaqcias ukavSir- rom wamis measedebSi swrafad aRmocenebuli
deba? axla ganvixilavT sam Teorias, romelic emociebis wyaros warmoadgendnen. kenonis mixed-
am SekiTxvaze pasuxis gacemas cdilobs. viT, emocia moiTxovs, rom tvinma iSuamdgomlos
Semosul stimulaciasa da masze miRebul

jems-langes sxeulebrivi reaqciis Teoria jems-langes emociis Teoria (Jame-Lange theory


emociebi

erTi SexedviT TiTqos aSkaraa da yvela of emotion) _ emociis periferiuli ukukavSiris


Teoria, romlis Tanaxmad, gamRizianebeli iw-
daeTanxmeboda im azrs, rom emociebi win uswrebs
vevs qceviT reaqcias, romelic agzavnis sxva-
reaqciebs: magaliTad, viRacas uyviriT (reaqcia), dasxva sensorul da motorul ukukavSirs Tavis
radgan gabrazebuli xarT (emocia). 100-ze meti tvinSi da am gziT qmnis specifikuri emociis
wlis win uiliam jemsi (William James), xolo bev- grZnobas.
511
jems-langes kenon-bardis kognituri Sefasebis
Teoria Teoria Teoria

gamRizianebeli gamRizianebeli gamRizianebeli

tvinis aqtivacia da gadamuSaveba fiziologiuri


gaRizineba moqmedeba agzneba

aRqmuli agzneba, gaRizineba moqmedeba agznebisa da stimulis


moqmedebis Sefaseba situaciis
interpretacia konteqstis mixedviT
emociuri
gancda

emociuri
gancda emociuri
gancda

suraTi
13.3

sami Teoriis Sedareba


emociis klasikuri Teoriebi emociis sxvadasxva komponentebs exeba. am TeoriebSi, aseve, gansxvavebulad
ganixileba procesis mimdinareoba stimulidan emociis gancdamde. jems-langes TeoriaSi movlena
amoqmedebs rogorc avtonomiur agznebas, ise, bihevioralur aqtivobas, Semdeg xdeba maTi aRqma, rac
bolos specifikuri emociuri gancdis saxiT vlindeba. kenon-bardis TeoriaSi xdeba stimulis
gadamuSaveba tvinis sxvadasxva nawilebSi, rac Semdeg warmarTavs agznebis, qcevisa da emociuri
gamocdilebis simultanur reaqciebs. kognituri Sefasebis TeoriaSi rogorc sastimulo movlenebi,
ise fiziologiuri agzneba kogniturad fasdeba situaciis gasaRebisa da konteqstis faqtorebis
mixedviT. emociuri gancda aRmocendeba agznebis donisa da kognoturi Sefasebis xasaiTis
urTierTqmedebis safuZvelze.

reaqcias Soris. Talamusidan wamosuli signa- fiziologiur agznebasa da emociis gancdas,


lebi iyofa da miemarTeba korteqsis erT nawilSi romlebic erTmaneTs ar ganapirobeben (ix. suraTi
emociuri grZnobis, xolo meore nawilSi _ 13.3). Tu raime iwvevs TqvenSi gabrazebas, gulis-
Tavi 13 / emocia, stresi da janmrTeloba

emociuri eqspresiis aRmosaceneblad. cema gagixSirdebaT da, amave dros, Sesabamisi


kidev erTma fiziologma, filip bardma (Philip azric giCndebaT _ `rogor gamabrazes!~ _ magram
Bard), aseve, daaskvna, rom visceraluri reaqciebi sxeuli da goneba ar karnaxoben erTmaneTs, rogori
ar uswrebs win emociis gancdas; ufro zustad, unda iyos TiToeuli maTganis reaqcia.
emociis gamomwvev stimuls aqvs ori simultanuri kenon-bardis Teoria sxeulebrivi da fsi-
efeqti: erTi mxriv, is iwvevs sxeulebriv agznebas qikuri reaqciebis erTmaneTisgan damoukideb-
simpatikuri nervuli sistemis gavliT da, meore lobaze saubrobs. qvemoT vnaxavT, rom emociis
mxriv, dasabams aZlevs emociis subieqtur gancdas Tanamedrove Teoriebi uaryofen debulebas imis
korteqsis gavliT. am ori fiziologis Sexedu- Sesaxeb, rom es reaqciebi aucileblad damouki-
lebebi gaerTianda kenon-bardis emociis Teoriis debelia erTmaneTisagan.
saxelwodebiT, romelic amtkicebs, rom emociis
stimuli iwvevs or gansxvavebul reaqcias _
emociis kognituri Sefasebis Teoriebi
kenon-bardis emociis Teoria (Cannon-Bard theory imis gamo, rom agznebis simptomebi da Sinagani
on emotion) _ am Teoriis mixedviT, emociuri mdgomareobebi bevri sxvadasxva emociisaTvis
stimuli iwvevs or erTdroul reaqcias _ ag-
msgavsia, arsebobs maTi aRrevis SesaZlebloba,
znebasa da emociis gancdas, romlebic erTmaneTs
gansakuTrebiT maSin, rodesac maTi gancda
512 ar ganapirobeben.
orazrovan, araerTmniSvnelovan, an axal situa-
kreatulobaze da xidis gadalaxvis Semdeg
ciaSi xdeba. stenli Saxteris (Stanley Schachter)
cdis pir mamakacebs mokle moTxrobis
mixedviT (1971b), emociis gancda warmoadgens
daweras sTxovda orazrovani suraTis Se-
fiziologiuri agznebisa da kognituri Sefasebis
saxeb, romelSic qali figurirebda. eqspe-
erToblivi moqmedebis Sedegs. orive komponenti
rimentatori damatebiT sTavazobda cdis
aucilebelia emociis aRmocenebisaTvis. savarau-
pirebs, Tu survili eqnebodaT, daerekaT
doa, rom yvela agzneba zogadi, aradifer-
masTan gamokvlevis Sesaxeb ufro meti
encirebuli da pirveli nabijia emociis mimdi-
informaciis misaRebad. cdis pirebi, rom-
nareobaSi. Cven vaxdenT fiziologiuri agznebis
lebmac saxifaTo xidze gaiares, ufro meti
Sefasebas, raTa ganvsazRvroT, Tu ras vgrZnobT,
seqsualuri saxeebis Semcvel moTxrobebs
romeli emociis iarliyia yvelaze Sesaferisi
werdnen da am jgufidan oTxjer meti cdis
da ras niSnavs Cveni reaqcia im konkretul
piri urekavda eqsperimentators, meore
situaciaSi, romelSic agznebis gancda Cndeba.
jgufis cdis pirebTan (anu, vinc usafrTxo
riCard lazarusi (Richard Lazarus, 1991, 1995; Lazarus
xidze gaiara) SedarebiT. imis saCveneblad,
& Lazarus, 1994) kognituri Sefasebis modelis
rom agzneba damoukidebeli cvladi iyo,
erT-erTi wamyvani avtori, amtkicebs, rom
romelic gavlenas axdenda mcdar emociur
`emociuri gancda SeuZlebelia gagebul iqnes,
interpretaciaze, mkvlevarTa jgufma gamoyo
rogorc mxolod pirovnebaSi, an Tavis tvinSi
mamrobiTi sqesis cdis pirebis kidev erTi
mimdinare procesi. is moicavs mimdinare transaq-
jgufi, romelsac saSiS xidze gavlidan
ciebs garemosTan, romlis Sefasebac xdeba~
10 wT-is an meti drois Semdeg gasaubreba
(Lazarus, 1984a, gv. 124). lazarusi, aseve, xazs
utardeboda. es dro sakmarisia fizikuri
usvams imas, rom Sefaseba xSirad cnobieri
agznebis simptomebis Sesasusteblad. dam-
gaazrebis gareSe Cndeba. Tu arsebobs warsulis
Svidebuli cdis pirebis es jgufi ar av-
gamocdileba, romelic emocias situaciasTan
lenda seqsualuri reaqciebis niSnebs, ag-
akavSirebs (`isev es usiamovno tipi modis,
znebuli cdis pirebisagan gansxvavebiT
romelsac adrec Sevxvedrivar~), agznebis inter-
(Dutton & Aron, 1974).
pretaciisaTvis aRar aris saWiro damatebiT
garegani pirobebis sagangebod Zebna. es Tvalsaz-
risi cnobili gaxda, rogorc emociis kognituri am situaciaSi mamrobiTi sqesis cdis pirebi
Sefasebis Teoria (ix. suraTi 13.3). midiodnen emociur daskvnamde (`me mainteresebs
am Teoriis Sesamowmeblad eqsperimentatorebi es qali~), romelic emyareboda agznebis wyaros
qmnidnen situaciebs, romlebSic mocemuli iyo mcdar atribucias (`aRmagznebs qali da ara
miniSnebebi garemodan, romlebsac, Tavis mxriv, saxifaTo xidi~). msgavs eqsperimentSi studentebs
unda uzrunveleyoT individis mier agznebis orwuTiani aerobikis varjiSis Semdeg unda
etiketireba. aReweraT sakuTari mdgomareoba. rodesac cdis

kognituri Sefaseba (Cognitive appraisal) _ emocieb-


saidan Tan mimarTebaSi procesi, romlis meSveobiTac
fiziologiuri agzneba gaiazreba im konkretul
viciT garemoebaTa mixedviT, romelSic is iyo gan-
cdili. agreTve, stresoris amocnoba da Sefa-
agzneba da mcdari emociuri seba, raTa dadgindes safrTxis sidide da misi
interpretacia daZlevisaTvis saWiro resursebi da Sesatyvisi
daZlevis strategiebi.
mkvlevari qali vankuverSi (kanada)
emociebi

intervius iRebda mamakacebisgan, romlebmac emociis kognituri Sefasebis Teoria (Cognitive


appraisal theory of emotion) _ am Teoriis mixedviT,
es-es iyo gaiares ori xididan erT-erTze.
emociis gancda warmoadgens fiziologiuri
erTi xidi usafrTxo da myari iyo, meore agznebisa da kognituri Sefasebis erTobliv
_ saxifaTo da moryeuli. eqsperimentators Sedegs. kognituri Sefaseba emsaxureba imas,
viTom ainteresebda peizaJis gavlena Tu rogor moxdeba gaurkveveli, orazrovani
Sinagani mdgomareobis `etiketireba~. 513
pirebi sakuTar mdgomareobas uSualod varjiSis beli iyo. cdis pirebs ki mainc SeeZloT upira-
damTavrebis Semdeg aRwerdnen, naklebad aRniS- tesobis miniWeba zogierTi stimulisaTvis, am
navdnen Zlieri emociebis arsebobas. am SemTxve- arCevanis mizezis gacnobierebis gareSe. stimu-
vaSi maT ufro advilad SeeZloT sakuTari agzneba lebi, romlebsac yvelaze xSirad imeorebdnen
daekavSirebinaT da aexsnaT varjiSiT, vidre prezentaciis dros, met mowonebas imsaxurebda.
emociuri mdgomareobiT, xolo, rodesac cdis amrigad, naCveneb iqna, rom es gaZlierebuli
pirebi sakuTar emociur mdgomareobas varjiSis mowoneba Tavs iCenda stimulebis cnobieri
damTavrebidan garkveuli drois gasvlis Semdeg cnobis gareSe.
aRwerdnen, ris gamoc varjiSi naklebad relevan- amrigad, umjobesi iqneba davaskvnaT, rom
turad eCvenebodaT gaxangrZlivebul agznebasTan kognituri Sefaseba emociuri gancdis mniSvne-
mimarTebaSi, isini Zlieri emociebis arsebobas lovani, magram ara _ erTaderTi, procesia (Izard,
aRniSnavdnen (Sinclair et al., 1994). 1993). mTel rig pirobebSi Tqven, SesaZloa, mar-
kognituri Sefasebis Teoriis zogierTi Tlac daakvirdeT garemos (aracnobierad mainc),
aspeqti mecnierebma eWvis qveS daayenes. magaliTad, raTa axsnaT Tqveni grZnobebi. zog SemTxvevaSi
Tqven zemoT SeityveT, rom agznebis mdgomareo- ki Tqveni emociuri gancda SesaZloa evoluciis
bebi _ avtonomiuri nervuli sistemis aqtivoba Sedegad Camoyalibebuli Sinagani kavSirebis
_ romelic Tan axlavs sxvadasxva emociebs, kontrols eqvemdebarebodes. fiziologiuri pa-
erTmaneTis identuri ar aris (Levenson et al., suxi, am SemTxvevaSi, ar saWiroebs interpretacias.
1992). amrigad, zogierTi emociuri gancdisaTvis gansxvavebuli gzebis arseboba, romlebsac
interpretacia, SesaZloa, arc iyos aucilebeli; emociur gancdamde mivyavarT, gvafiqrebinebs,
garda amisa, Zlieri agznebis gancda yovelgvari rom emociebi mTel rig funqciebs asruleben.
aSkara mizezis gareSe ar iwvevs neitralur, axla es funqciebi ganvixiloT.
aradiferencirebul mdgomareobas, rogorc es
Teoriis mixedviT iTvleba. erTi wamiT SeCerdiT
da warmoidgineT, rom zustad axla guliscema emociis funqciebi
uecrad gagixSirdaT, sunTqva zedapiruli da risTvis gvaqvs emociebi? ra funqcias asru-
xSiri gagixdaT, gulmkerdis kunTebi dageZabaT leben emociebi CvenTvis? am SekiTxvaze pasuxis
da xelisgulebi gagiofliandaT. rogor inter- gacemaSi, SesaZloa, dagvexmaros Cveni cxovre-
pretacias gaukeTebdiT am simptomebs? SesaZloa, bidan erTi dRis gaxseneba da imis warmodgena,
ucnaurad mogeCvenoT, magram Turme adamianebi, Tu ramdenad gansxvavebuli iqneboda Cveni
sazogadod, gaurkvevel fizikur agznebas xsnian, cxovreba emociebis gancdis, an gagebis unaris
rogorc uaryofiTs, rogorc niSans, rom raRac gareSe. axla ganvixiloT emociis zogierTi
Tavi 13 / emocia, stresi da janmrTeloba

ar aris wesrigSi. dabolos, adamianebis mxridan funqcia, romelsac is, mkvlevarTa azriT, Cvens
amgvari axsnis mcdeloba mimarTulia imaze, rom cxovrebaSi asrulebs.
moxdes stimulis dadgena, romelic axsnis, an
daadasturebs am negatiur interpretacias (Mar-
motivacia da agzneba
shal & Zimbardo, 1979; Maslach, 1979).
kognituri Sefasebis Teoriis kidev erTi warmoidgineT aseTi SemTxveva: pirvelad Caic-
kritika robert zaioncs (Robert Zajonc) ekuTvnis, viT axali svitri da misi nakeri mxarze irRveva.
romelmac aRwera iseTi pirobebi, romelSic ratom mibrundebiT maRaziaSi da moiTxovT
SesaZlebelia raRacisTvis upiratesobis miniWeba kompensacias? me-12 Tavis Tanaxmad, es SemTxveva
msjelobis gareSe da grZnobis gancda misi unda ganvixiloT, rogorc sakiTxi motivaciis
mizezis gacnobierebis gareSe (Zajonc, 1980, 2000). Sesaxeb. Tu am moqmedebis Tqveneuli pasuxi iqneba:
wamieri eqspoziciis efeqtis eqsperimentebis `radgan me Zalian gavbrazdebi~, an `radgan saso-
seriaSi cdis pirebs aCvenebdnen sxvadasxva warkveTa dameufleba~, aqedan naTeli xdeba, rom
stimuls, rogoricaa ucxo sityvebi, iaponuri emociebi xSirad iZlevian impulss moqmedebi-
ieroglifebi, ricxvebis seriebi da ucxo saxeebi. saTvis; emociebs aqvT motivaciuri funqcia,
es stimulebi imdenad swrafad miewodebodaT iwveven ra adamianSi moqmedebis ganxorcie-
514 cdis pirebs, rom maTi cnobieri aRqma SeuZle- lebisaken swrafvas garkveuli realurad gan-
cdili, an warmosaxuli movlenebis sapasuxod. debis saukeTeso SesrulebisaTvis. zogierTi da-
amis Semdeg emociebi warmarTaven qcevas gar- valeba ukeT sruldeba, rodesac agznebis maRali
kveuli miznebisaken. sxva adamianis siyvaruli- done gvaqvs, zogierTi ki SedarebiT saSualo
saTvis, SesaZloa, gaakeToT yvelaferi, raTa mo- dones saWiroebs. zogierTi amocanis SemTxvevaSi,
xibloT, iyoT masTan axlos da daicvaT igi. rodesac agzneba SedarebiT dabalia, davalebis
sakuTar principebs, an qveynis siyvaruls, Se- Sesruleba maqsimaluria, agznebis donis gasa-
saZloa, sicocxlec SeswiroT. Rebi amocanis sirTulea. Zneli an rTuli amoca-
axla ganvixiloT SemTxvevebi, rodesac emo- nebis warmatebiT gadaWrisaTvis saWiro agznebis
cias Tqvenze gabatoneba da gakontroleba xel- optimaluri done kontiniumis dabal mxares
ewifeba. yofilxarT odesme iseTi gabrazebuli, mdebareobs. sirTulis Semcirebasa da amocanis
rodesac gigrZvniaT, rom ar SegwevT raime gamartivebasTan erTad davalebis Sesrulebis
moqmedebis Sesrulebis unari? rogorc ukve optimaluri done _ done, romelic saWiroa
vnaxeT, emociur situaciebze fiziologiuri yvelaze efeqturi SesrulebisaTvis _ matulobs.
agznebiT pasuxobT. mecnierebi varaudoben, rom am mimarTebas ierks-dodsonis kanoni (Yerkes-Dodson
agznebasa da raime moqmedebis Sesrulebas Soris Law) ewodeba, romlis mixedviTac, rTuli amo-
mimarTeba gadmobrunebuli laTinuri U-s formis canebis Sesrulebis efeqturoba mcirdeba ag-
funqcias (∩) mihyveba (Hebb, 1955). es mrudi znebis matebasTan erTad maSin, roca martivi
winaswarmetyvelebs, rom Zalian sustma, an Zalian amocanebis Sesrulebis efeqturoba izrdeba
Zlierma agznebam SeiZleba daaqveiTos moqmedebis agznebis matebasTan erTad (Yerkes & Dodson, 1908).
Sesrulebis xarisxi. zedmetad susti fizio- amrigad, emociis mniSvnelovan funqcias war-
logiuri stimulaciis SemTxvevaSi, SesaZloa, moadgens moqmedebisTvis impulsis micema, rac
ver moaxerxoT Tqveni qcevis efeqturad organi- mniSvnelovani miznebisaken moZraobis dawyebas
zeba (Bexton et al., 1954). zedmetad Zlieri sti- niSnavs. fiziologiuri agzneba, romelsac emo-
mulaciis dros, SesaZloa, emociam gadafaros ciuri situaciebi iwvevs, saWiroa optimaluri
kognicia. Sesrulebis gansaxorcieleblad, magram sifrTxi-
suraTze 13.4 naCvenebia mimarTeba agznebasa
ierks-dodsonis kanoni (Yerkes-Dodson law) _ ko-
da Sesrulebas Soris. suraTze, aseve, gansazRv- relacia amocanis Sesrulebasa da agznebis
rulia optimaluri agznebis donis cneba moqme- optimalur dones Soris.

suraTi
13.4
emociebi

ierks-dodsonis kanoni
Sesruleba varirebs agznebis donisa da amocanis sirTulis mixedviT. advili, an martivi amocanebis
SemTxvevaSi agznebis SedarebiT ufro maRali done zrdis Sesrulebis efeqturobas maSin, roca
rTuli da Zneli amocanebisaTvis agznebis ufro dabali done aris optimaluri. agznebis saSualo
done. zogadad, yvelaze ukeTesia saSualo sirTulis amocanebisaTvis. gadmobrunebuli laTinuri
U-s formis funqciebi gviCvenebs, rom Sesruleba yvelaze uaresia agznebis rogorc yvelaze dabal,
ise _ yvelaze maRal wertilebze. 515
lea saWiro, raTa emociebs ar mivceT imdenad negatiur guneba-ganwyobilebas Txovnis formu-
gaZlierebis saSualeba, rom davalebis Sesruleba lirebaze.
mrudis qvemoT daSvebul mxareze moxvdes.

saidan
emociebis socialuri funqciebi
viciT
socialur doneze emociebi socialuri inte-
raqciebis regulatoris funqcias asruleben. guneba-ganwyobileba gavlenas axdens
rogorc dadebiTi socialuri makavSirebeli, metyvelebaze
isini gvaaxloeben zogierT adamianTan, xolo
eqsperimentis monawileebi uyurebdnen
rogorc uaryofiTi socialuri gamRizianeblebi,
moklemetraJian filmebs, romlebic maT
gvaSoreben zogierT adamians. Cven ganveridebiT
ayenebda mxiarul, neitralur an sevdian
mas, vinc ganrisxebulia; Cven vuaxlovdebiT ada-
guneba-ganwyobilebaze. mas Semdeg, rac
mians, romelic RimiliT, gafarToebuli gugebiT
guneba-ganwyobileba SeeqmnebodaT, eqspe-
da gamamxnevebeli mzeriT gvagrZnobinebs, rom
rimentatori TiToeul cdis pirs kvlevis
mzadaa Cven misaRebad. SesaZloa, davfaroT sxva
sastimulo masalis Canaweris motanas ava-
adamianis mimarT Zlieri negatiuri emociebi
lebda asistentisagan, romelic gverdiT
Tavi 13 / emocia, stresi da janmrTeloba

misi statusis, an Zalauflebis gamo. gavixsenoT


oTaxSi imyofeboda. iwerdnen mimarTvebs,
d.r., romelmac dakarga amigdalas funqcia da,
romlebsac cdis pirebi asistentisadmi
masTan erTad, brazisa da SiSis aRqmis unari
Txovnis Camosayalibeblad iyenebdnen.
(Scott et al., 1997). rodesac adre ganvixileT d.r-is
Semfaseblebi (romlebmac ar icodnen,
SemTxveva, gTxoveT, warmogedginaT, rogori
romeli cdis piri rogor gunebaze iyo)
iqneboda cxovreba, rom ar SegeZloT adamianebis
TiToeul Txovnas Tavazianobis mixedviT
gageba, rodesac isini uaryofiTi emociebis gad-
afasebdnen. rogorc 13.5 suraTzea naCvenebi,
mocemas cdiloben. magaliTad, ra moxdeba, rom
guneba-ganwyobilebas didi zegavlena hqon-
ar gqondeT sxvebisagan imis gagebis unari, rom
da Tavazianobaze _ mowyenili cdis pirebi
situacia saSiSia? an, rom Tqvenma qcevam sxvaSi
yvelaze Tavazianebi iyvnen; isini yvelaze
brazis reaqcia gamoiwvia? d.r-ma amigdalaSi
TavSekavebulebi aRmoCndnen sxvebis mimarT
garkveuli funqciis dakargvasTan erTad Tavis
kategoriuli (potenciurad araTavaziani)
socialur garemoSi srulyofilad funqcioni-
moTxovnebis wayenebaSi (Forgas, 1999).
rebis unaric dakarga.
gancdil emociebs Zlieri gavlena aqvs imaze,
Tu rogor moqmedebT socialur viTarebebSi. daakvirdiT Tqvens sakuTar cxovrebas: ufro
riskianebi xarT socialur situaciebSi, rodesac
516 ganvixiloT, ra gavlena aqvs pozitiur, an
eubnebodnen, maTi kargi megobari, ojaxis wevri,
an romantikuli partniori iyo. is, Tu rogor
grZnobT Tavs, mniSvnelovanwilad damokidebulia
imaze, ramdenad SegiZliaT Tqveni socialuri
valdebulebebis Sesruleba.

emociebis gavlena kognitur aqtivobaze


emociebi kognitur funqciebs emsaxureba imiT,
rom gavlenas axdens Tqveni yuradRebis velSi
moxvedril nebismier obieqtsa Tu movlenaze;
imaze, Tu rogor aRiqvamT sakuTar Tavs da sxvebs
da rogor xsniT da ixsenebT cxovrebiseuli
situaciebis sxvadasxva Taviseburebebs. mkvlev-
rebma aCvenes, rom emociur mdgomareobebs swav-
laze, mexsierebaze, socialur msjelobaze, das-
suraTi
13.5 kvnasa da kreatulobaze SeuZliaT zemoqmedeba
(Bredley 1994; Forgas, 1995, 2000). emociuri reaqciebi
guneba-ganwyobilebis gavlena mniSvnelovan rols asruleben cxovrebiseuli
Tavazianobaze gamocdilebis organizebasa da kategorizaciaSi.
informaciis gadamuSavebaSi emociebis rolis
mxiarul, neitralur da cud gunebaze myofi
cdis pirebi TxovniT mimarTavdnen ucnobs. kvleva gordon bauerma (Gordon Bower, 1981, 1991) da
Semfaseblebi adgenen TiToeuli Txovnis misma studentebma daiwyes. baueris Teoriis
Tavazianobis xarisxs 1-dan (araTavaziani) 7 _ mixedviT, rodesac adamiani garkveul emocias
(Tavaziani) safexurian skalaze. cud, mowyenil
gunebaze myofi cdis pirebis Txovna ufro
ganicdis garkveul situaciaSi, es emocia mexsie-
Tavaziani aRmoCnda (magaliTad: `fails xom rebaSi inaxeba mis Tanmxleb sxva movlenebTan
ver momcemdiT?~ da ara _ `stimulis faili erTad, rogorc imave konteqstis nawili. mexsie-
mWirdeba!~). rebis reprezentaciis es paterni ganapirobebs
guneba-ganwyobilebis kongruentul gadamuSavebas
karg, mxiarul gunebaze xarT? ufro frTxilebi da masze damokidebul mexsierebas. guneba-gan-
xarT cud, mowyenil gunebaze? wyobilebis Sesabamis (kongruentul) gadamu-
mkvlevrebi emociis gavlenaze saubrisas SavebasTan maSin gvaqvs saqme, rodesac adamiani
prosocialuri qcevis stimulirebazec miuTi- SerCeviTad mgrZnobiarea imis mimarT, rom
Teben (Hoffman, 1986; Isen, 1984; Schroeder et al., 1995). gadaamuSaos da aRadginos informacia, romelic
rodesac adamianebs Tavs kargad agrZnobineben, mis mimdinare guneba-ganwyobilebas Tanxvdeba.
maSin ufro mosalodnelia, rom isini CaerTon masalas, romelic dominirebuli guneba-
sxvadasxva altruistul qcevaSi (Carlson et al., ganwyobilebis Sesabamisia, ufro metad amCneven
1988). rodesac erT-erT gamokvlevaSi cdis pirebs da aqceven yuradRebas; ufro Rrmad da Sinaarsianad
garkveul danaSaulSi damnaSaved agrZnobinebdnen gadaamuSaveben (Giligan & Bower, 1984). guneba-
Tavs, isini momavalSi daxmarebis gawevis mzaobas ganwyobilebaze damokidebuli mexsiereba exeba
gamoTqvamdnen, savaraudod, sakuTari danaSaulis pirobebs, romelSic adamians uadvildeba infor-
Sesamsubuqeblad (Carlsmit & Gross, 1969). amis maciis gaxseneba; rodesac misi guneba gaxsenebis
msgavsad, is, Tu rogor grZnobs Tavs adamiani, momentSi Tanxvdeba im gunebas, romelic mas
informaciis damaxsovrebis dros hqonda (Eich,
emociebi

damokidebulia imaze, Tu ramdenad prosocialuri


iyo misi qceva. magaliTad, rodesac adamianebi 1995; Eich & Macaulay, 2000).
ixsenebdnen iseT situaciebs, romelSic uari axla ganvixiloT kvleva, romelSic mocemu-
uTxres sxvas daxmarebis gawevaze, maT guneba lia rogorc guneba-ganwyobilebis Sesabamisi
ufuWdebodaT (Williamson et al., 1996). es, ZiriTadad, gaxsenebis, ise masze damokidebuli damaxsovrebis
maSin xdeboda, rodesac adamiani, romelsac uars magaliTebi.
517
saidan gaixseneT Cveni diskusia kodirebis Tavisebu-
rebebis Sesaxeb (me-8 Tavi). guneba-ganwyobi-
viciT
lebasTan dakavSirebul am monacemebs mivyavarT
guneba-ganwyobileba da im azramde, rom mogonebebis kodirebisaTvis
avtobiografiuli mexsiereba mniSvnelovan konteqstualur TvisebaTa nusxaSi
saWiroa emociebis damateba.
am kvlevaSi iyenebdnen ori tipis musikas
dabolos, ukanaskneli SeniSvna guneba-gan-
_ mxiarulsa da mowyenils _ sasiamovno
wyobilebasa da kognicias Soris urTierTmimar-
da usiamovno guneba-ganwyobilebis Sesaqmne-
TebasTan dakavSirebiT. mkvlevrebma Tanmimdev-
lad. mas Semdeg, rac cdis pirebs Sesabamis
rulad aCvenes, rom dadebiTi afeqti _ sasiamovno
gunebas Seuqmnidnen, maT awvdidnen 16 neit-
guneba-ganwyobileba _ azrovnebisa da problemis
ralur sityva-gamRizianebels da sTxov-
gadawyvetis met efeqturobasa da kreatulobas
dnen, rom am sityvebze sapasuxod gaexse-
ganapirobebs (Isen et al., 1987). ganvixiloT kvleva,
nebinaT SemTxvevebi sakuTari cxovrebidan.
romelSic eqimebs sTxovdnen problemebis
magaliTad, cdis pirs aCvenebdnen sityvas
gadaWras, rac kreatulobis garkveul dones moi-
`vardi~ da mas rac SeiZleba swrafad unda
Txovda. cdis pirebs, romlebic zomierad sasia-
gaexsenebina raime sakuTari cxovrebidan.
movno gunebaze daayenes (eqsperimentatori cdis
monacemebma aCvena guneba-ganwyobilebis
pir eqimebs kanfetebs Cuqnida), sagrZnoblad
Sesabamisi gaxsenebis arseboba: karg, sa-
ukeTesi Sedegi hqondaT kreatulobis testSi,
siamovno gunebaze myofi cdis pirebis
vidre sakontrolo jgufis eqimebs (anu maT,
mogonebebis 72% Sefasebul iqna, rogorc
vinc winaswar ar iRebda saCuqars) (Estrada et al.,
dadebiTi mogonebebi, xolo cud, usiamovno
1994). Tqven SegiZliaT am tipis aRmoCenebis uSua-
gunebaze myofi cdis pirebisa _ mxolod
lod gamoyeneba. Tqven ufro efeqturad da
52%.
kreatulad SegiZliaT saSinao davalebis Ses-
guneba-ganwyobilebaze damokidebuli
ruleba, Tu kargi guneba-ganwyobilebis Senar-
mexsierebis Sesaswavlad igive cdis pirebi
Cunebas SeZlebT. Tqven, SesaZloa, gagiCndeT
ori dRis Semdeg kvlav Sekribes labo-
azri: `rogor unda SevinarCuno kargi guneba-
ratoriaSi da isev musikiT Seuqmnes guneba-
ganwyobileba, roca amdeni saqme maqvs gasakeTe-
ganwyobileba. cdis pirTa erT nawils
beli?~ axla SevexebiT stress da imas, Tu rogor
eqsperimentis orive nawilSi erTnairi
SegviZlia masTan gamklaveba. agreTve, vnaxavT,
guneba-ganwyobileba Seuqmnes (magaliTad,
Tu rogor aris SesaZlebeli sakuTari grZnobebis
orive cdaSi sasiamovno gunebaze daayenes);
kontroli kogniciiT.
Tavi 13 / emocia, stresi da janmrTeloba

cdis pirTa meore nawils ki sxvadasxva


guneba-ganwyobilebas uqmnidnen (magaliTad,
pirvel cdaSi usiamovno gunebaze ayeneb-
dnen, meoreSi _ sasiamovnoze). Tu mexsiereba
Sejameba
marTlac guneba-ganwyobilebaze iyo damo- Carlz darvinma wamoayena idea, rom emociebi
kidebuli, cdis pirebi, romlebsac orive garkveuli kategoriis ganmeorebad situaciebze
cdaSi erTnair gunebas uqmnidnen, ufro sapasuxod ganviTarda. kros-kulturulma gamok-
met informacias unda ixsenebdnen, vidre vlevebma ganamtkica evoluciuri midgoma, uz-
cdis pirebi, romlebsac gansxvavebul gune- runvelyo ra is faqtebiT, rom saxis eqspresiebi
bas uqmnidnen. miRebuli monacemebiT da maTi cnoba universaluria. miuxedavad amisa,
swored aseTi paterni gamovlinda: cdis kulturebs aqvT gansxvavebuli normebi imis
pirebi, orive cdaSi erTnairi guneba-gan- Sesaxeb, Tu rogor da sad aris SesaZlebeli
wyobilebiT, ixsenebdnen wina cdaSi gax- emociebis gamovlena. avtonomiuri nervuli
senebulis 35%-s, xolo gansxvavebuli gu- sistema, limburi sistema da korteqsis nawilebi
nebis mqone cdis pirebi _ wina cdis mogo- garkveul rols TamaSoben emociis fiziolo-
nebebis mxolod 26%-s (Eich et al., 1994). giaSi. emociis Teoriebi cdiloben, gansazRvron
kauzaluri urTierTkavSiri fiziologiur
518
agznebasa da individis emociur gancdebs Soris.
Tanamedrove Teoriebi ufro da ufro xSirad
aRniSnaven, rom kognicia, Sefasebis saxiT, gar-
kveul rols TamaSobs grZnobebis interpreta-
ciaSi. emociebi xSirad adamianebis motivirebas
emsaxurebian; isini, aseve, asruleben garkveul
rols socialuri urTierTobebis regulaciasa
da kognituri procesebis Sinaarsisa da efeqtu-
robis gansazRvraSi.

stresi Tqvens cxovrebaSi

davuSvaT, gTxovT, gaixsenoT, rogor `grZnob-


diT Tavs~ dRis ganmavlobaSi. Tqven SeiZleba
gviTxraT, rom drodadro sixaruls, sevdas,
brazs, gakvirvebas da a.S. ganicdidiT; magram
aris kidev erTi grZnoba, romelsac adamianebi
xSirad adareben erTgvar xmaurs, romelic fonad
gasdevs maTi yoveldRiuri gancdebis umetesobas
da es aris stresi (Sapolsky, 1994). Tanamedrove
industriuli sazogadoeba cxovrebis swraf,
cvalebad temps amkvidrebs. adamianebi xSirad
iZulebulni arian, erTdroulad bevri ram
akeTon; isini wuxan, rom maTi momavali bun-
dovania da rom ojaxisa da garTobisaTvis dro
ar rCebaT. viqnebodiT ki ukeT stresis gareSe?
ustreso cxovreba gamowvevebs ar gvTavazobs _
arc dasaZlev sirTuleebs, arc dasapyrob didaturis wardgenas gTxoven. aseT SemTxvevebSi
sferoebs da arc raime saWiroebas, rom davxvewoT individis reaqcia cvlilebis ganxorcielebis
goneba da ganvaviTaroT Cveni SesaZleblobebi. moTxovnaze ramdenime doneze mimdinare _ fizio-
yoveli organizmi gare sinamdvilidan da sa- logiur, qceviT, emociur da kognitur _ reaqci-
kuTari moTxovnilebebidan momdinare gamowvevebs aTa sxvadasxva kombinaciiT iqmneba. rogori
awydeba. organizmma es problemebi aucileblad reaqcia SeiZleba gqondeT zemoT CamoTvlil
unda gadaWras, raTa gadarCes da ganviTardes. TiToeul stresorze?
stresi aris organizmis mier ganxorcielebul 13.6 suraTze mocemulia stresis mimdinare-
stresi Tqvens cxovrebaSi

reaqciaTa paterni im mastimulirebeli movlenis obis elementebi. am qveTavSi SevecdebiT, naTeli


mimarT, romelic urRvevs wonasworobas, gamoc- wamodgena SegiqmnaT suraTze mocemul yvela
das uwyobs mas, an aRemateba misi daZlevis maxasiaTebelze. daviwyebT stresorebze zogadi
unars. mastimulirebeli movlenebi moicavs fiziologiuri reaqciebis ganxilviT; Semdeg
mravalferovan garegan da Sinagan viTarebebs,
romelTa krebiTi saxelwodebaa stresorebi. stresi (Stress) _ specifikuri da araspecifikuri
stresori aris mastimulirebeli movlena, reaqciebis paterni, ganxorcielebuli organiz-
mis mier mastimulirebeli obieqtis mimarT,
romelic organizmisgan garkveul adaptaciur
romelic arRvevs mis wonasworobas, gamocdas
reaqcias moiTxovs. magaliTad, Tqveni manqanis uwyobs, an aRemateba misi daZlevis unars.
win velosipedisti zigzagebiT moZraobs, profe-
stresori (Stressor)_ Sinagani an garegani mov-
sorma semestruli gamocdis TariRi gadmogiwiaT, lena an stimuli, romelic iwvevs stress.
klasis prezidentis arCevnebSi sakuTari kan- 519
suraTi
13.6
stresis modeli
stresuli situaciis kognituri interpretacia-Sefaseba urTierTqmedebs stresorTan
da masTan dasapirispireblad arsebul fizikur, socialur da pirovnul resursebTan.
sxvadasxva safrTxeze individi gansxvavebul doneebze reagirebs: fiziologiur,
qceviT da kognitur doneebze. zogierTi reaqcia adaptaciuri bunebis mqonea, zogierTi
ki _ araadaptaciuri da xSirad momakvdinebelic ki SeiZleba aRmoCndes.

aRvwerT sxvadasxva kategoriis stresorTa cal- sakontrolo wera gaqvT? albaT, TqvenSi es
keul efeqtebs. dabolos, ganvixilavT sxvadasxva garkveul stress gamoiwvevs, magram ras unda
meTods, romelTa gamoyenebiTac SegiZliaT Tavi niSnavdes es Tqveni sxeulebrivi reaqciebisaT-
Tavi 13 / emocia, stresi da janmrTeloba

gaarTvaT stresebs Tqvens cxovrebaSi. vis? im fiziologiur reaqciaTagan, riTac emo-


ciur situaciebs aRvwerT, bevri maTgani stresis
yoveldRiur magaliTebsac Seesabameba. agznebis
fiziologiuri reaqciebi
iseTi droebiTi mdgomareobebi, romlebic
stresze naTlad gamoxatuli dasawyisiT da dasasruliT
rogori iqneba Tqveni reaqcia, rodesac Se- xasiaTdeba, mwvave stresis magaliTebs warmoad-
dixarT klasSi da moulodnelad igebT, rom gens. qronikuli stresi ki, piriqiT, agznebis
droSi ganfenili mdgomareobaa, sadac waye-
mwvave stresi (Acute stress) _ agznebis gardamava- nebuli moTxovnebi, individis aRqmiT, aRemateba
li mdgomareoba, Cveulebriv, dawyebisa da mis xelT arsebul stresTan gasamklaveblad
dasrulebis aSkarad gamoxatuli paternebiT. saWiro Sinagan da garegan resursebs. qronikuli
qronikuli stresi (Chronic stress) _ agznebis stresis magaliTi SeiZleba iyos mudmivi frus-
xangrZlivi mdgomareoba, romlis drosac in- tracia imis gamo, rom ver axerxebT gamonaxoT
dividi aRiqvams, rom misadmi wayenebuli mo- dro, raTa gaakeToT yvelaferi is, rac gsurT.
Txovnebi aRemateba Sinagan da garegan resur-
modiT, vnaxoT, rogor reagirebs sxeuli am
sebs, romlebsac igi flobs am movlenebTan
dasapirispireblad. gansxvavebuli tipis stresebze.
520
damxmare reaqciebi mwvave safrTxeze isaTvis. tiroTropuli hormoni (tTh) asti-
mulirebs farisebr jirkvals, romelic or-
1920-ian wlebSi uolter kenonma pirvelad
ganizms meti energiiT uzrunvelyofs; adreno-
aRwera mecnierulad, Tu rogor reagireben
kortikotrofuli hormoni (akth), romelic cno-
cxovelebi da adamianebi safrTxeze. man aRmoa-
bilia, rogorc `stresis Hhormoni”, astimulirebs
Cina, rom nervul qsovilebsa da jirkvlebSi
Tirkmelzeda jirkvlis garegan nawils, rasac
aqtivoba garkveuli TanmimdevrobiT xorciel-
mohyveba metaboluri procesebis makontrolebel
deba, raTa sxeuli moemzados garkveuli reaqcii-
hormonTa gamoyofa da Saqris gadasvla RviZlidan
saTvis _ TavdacvisaTvis da brZolisaTvis, an
sisxlSi. akth sxvadasxva organoebsac awvdis
usafrTxo adgilisken gaqcevisaTvis. kenonma am
signalebs, rom gamoiyos daaxloebiT 30 sxva-
ormag stresul reaqcias brZola an gaqcevis
dasxva dasaxelebis hormoni, romelTagan
reaqcia uwoda. am stresuli reaqciis centri
TiToeuli garkveul rols asrulebs sxeulis
hipoTalamusSi mdebareobs, romelic mraval
brZolisTvis momzadebaSi. sxeulis fiziolo-
emociur reaqciaSi monawileobs. hipoTalamuss
giuri reaqcia stresze naCvenebia 13.7 suraTze.
zogjer stresis centrad miiCneven sagangebo
janmrTelobis fsiqologiis warmomadgenlis
viTarebebSi Sesrulebuli ormagi funqciis gamo:
Seli teilorisa (Shelley Taylor) da misi kolegebis
_ (1) is akontrolebs avtonomiur nervul
bolodroindeli analizi (2000) aCvenebs, rom
sistemas (ans) da (2) axdens hipofizis jirkvlis
stresze fiziologiur reaqciebs, SesaZloa,
aqtivirebas.
gansxvavebuli Sedegebi hqondes mdedrobiTi da
ans sxeulis organoTa moqmedebas areguli-
mamrobiTi sqesis arsebebisaTvis. teilori da
rebs. stresul viTarebaSi sunTqva xSirdeba da
misi kolegebi gamoTqvamen varauds, rom qalebi
Rrmavdeba, guliscema xSirdeba, sisxlZarRvebi
ar ganicdian brZolas an gaqcevis reaqcias;
viwrovdeba da sisxlis wneva zemoT iwevs. am
metic, am mkvlevarTa Tanaxmad, ufro savaraudoa,
Sinagan cvlilebebTan erTad farTovdeba yelisa
rom stresorebi qalebs zrunvisa da movlis
da cxviris sasunTqi gzebi, raTa filtvebs meti
reaqciis gamovlenisaken ubiZgeben: stresis dros
haeri miewodos da, amave dros, saxeze Zlieri
qalebi uzrunvelyofen Tavisi Svilebis usafr-
emociis eqspresia Cndeba. gluv kunTebs miewodeba
Txoebas maTi moTxovnilebebis dakmayofilebaze
signalebi zogierTi iseTi sxeulebrivi fun-
zrunviT; qalebi uvlian Tavisi socialuri
qciis SesaCereblad, rogoricaa, magaliTad,
jgufis wevrebs imave mizniT _ Semcirdes maTi
saWmlis moneleba, rogorc sagangebo viTare-
STamomavlobis mowyvladoba. albaT, SeamCnevT,
bisaTvis mzadebis situaciis Seusabamo moqmedeba.
rom stresze reagirebis sqesobrivi gansxvavebebis
avtonomiuri nervuli sistemis kidev erT
es analizi esadageba adamianis qcevis Cven mier
funqcias stresis dros adrenalinis gamoyofa
zemoT ganxilul evoluciur Tvalsazriss. maga-
warmoadgens. is signals awvdis Tirkmelzeda
liTad, rodesac me-12 TavSi adamianis seqsualur
jirkvlebis Sida nawils, adrenalur medulas
qcevas ganvixilavdiT, aRvniSneT, rom gansxvave-
(mogrZo tvini), romelic gamoyofs or hormons
_ epinefrinsa da norepinefrins, romlebic, Tavis
mxriv, signals awvdian mTel rig organoebs, brZola an gaqcevis reaqcia (Fight-or-flight respon-
stresi Tqvens cxovrebaSi

raTa Seasrulon sakuTari specializebuli se) _ Sinagan aqtivobaTa Tanmimdevroba, romelic


amoqmeddeba, rodesac organizmi safrTxis wi-
funqciebi. elenTa gamoimuSavebs ufro met wiTel
naSe aRmoCndeba; amzadebs sxeuls brZolisa
burTulebs (raTa Wrilobis SemTxvevaSi sisxlis
da SetevisaTvis an usafrTxo adgilas gaqce-
Sededebas Seuwyos xeli), xolo Zvlis tvini visaTvis. bolodroindeli monacemebis Tanax-
stimulirdeba, gamoimuSavos ufro meti TeTri mad, es reaqcia mxolod mamrobiTi sqesisaTvis
burTulebi (raTa SeebrZolos SesaZlo infeq- aris damaxasiaTebeli.
cias); RviZli stimulirdeba, gamoimuSavos meti dacvisa da zrunvis reaqcia (Tend-and-befriend
Saqari sxeulis energiiT mosamarageblad. response) _ stresorze reaqcia, romelic, sava-
hipofizi hipoTalamusidan mosul signalebze raudod, tipuria mdedrobiTi sqesisaTvis. stre-
ori hormonis gamoyofiT reagirebs, romlebsac sorebi ubiZgeben mdedrs daicvas Svilebi da
SeuerTdes socialur jgufebs mowyvladobis
sasicocxlo mniSvneloba aqvT stresze reaqci-
Sesamcireblad.
521
suraTi
13.7
sxeulis reaqcia stresze
stresi mTel rig fiziologiur cvlilebebs iwvevs Tqvens sxeulSi.

bulia qalisa da mamakacis dawyvilebis strate- garedan wamosuli safrTxis dasaxvedrad, amJamad
giebi, nawilobriv, im fardobiTi rolebis gamo, ukve kontrproduqtulia, anu mavne Sedegebis
rasac qalebi da mamakacebi evoluciis manZilze momtania mravali Tanamedrove tipis fsiqolo-
bavSvis aRzrdaSi asrulebdnen. aq mocemuli giuri stresorebis SemTxvevaSi. es marTlac
azric arsebiTad igivea _ Svilis aRzrdaSi asea. rogorc Semdeg vnaxavT, bevri adamiani
qalebisa da mamakacebis gansxvavebuli evolu- cxovrebas qronikuli stresis pirobebSi atarebs.
Tavi 13 / emocia, stresi da janmrTeloba

ciuri rolebis gamo stresze pirveladi


fiziologiuri reaqciebi maTSi sruliad gan-
zogadi adaptaciuri sindromi (zas) da
sxvavebul qcevas iwvevs.
qronikuli stresi
samwuxarod, rogorc reaqcia `brZola an
gaqceva~, ise reaqcia _ `zrunva da movla~, nak- pirveli Tanamedrove mkvlevari, romelmac
lebad gamosadegia Tanamedrove cxovrebaSi. sxeulze xangrZlivi, Zlieri stresis moqmedebis
mravali stresori, romlis zemoqmedebas yovel- efeqtebi ikvlia, kanadeli endokrinologi hans
dRiurad ganicdian rogorc qalebi, ise kacebi, selie (Hans Selye) iyo. 1930-iani wlebis meore
stresze fiziologiur reaqcias sruliad ara- naxevridan selie aRwerda laboratoriuli
adaptaciurs xdis. warmoidgineT, magaliTad, rom cxovelebis rTul reaqciebs iseT mavne agentebze,
rTul gamocdas abarebT da dro swrafad garbis. rogoricaa: baqteriuli infeqciebi, toqsinebi,
garda gamaxvilebuli yuradRebisa, rac stresze travma, moZraobis SezRudva, sicxe, sicive da
Tqveni reaqciebidan marTlac Rirebulia, sxva a.S. selies stresis Teoriis Tanaxmad, mraval
danarCen fiziologiur cvlilebebs kargi sxvadasxva saxis stresors SeuZlia erTnairi
araferi moaqvs: ar arsebobs is, visac unda reaqciis, anu zogadi sxeulebrivi reaqciis
SeebrZoloT, an viszec unda izrunoT da a.S. gamowveva. yoveli stresori moiTxovs adaptacias
522 reaqciebi, romlebic saxeobebs CamouyalibdaT _ organizmma unda SeinarCunos, an aRidginos
magaliTad, rom akth monawileobs stresze
xanmokle reaqciaSi, magram xangrZlivi moqmedebis
pirobebSi is amcirebs bunebrivi mkvleli ujre-
debis unars, mospos kibos ujredebi da sico-
cxlisaTvis saSiSi sxva infeqciebi. roca sxeuli
qronikulad stresis mdgomareobaSia, `stresis
hormonebis~ Warbi gamomuSaveba safrTxes uqmnis
imunuri sistemis integrirebulobas. zogadi
adaptaciuri sindromis amgvari gageba Rirebuli
aRmoCnda fsiqosomaturi darRvevebis asaxsnelad
_ daavadebebisa, romlebic mxolod fizikuri
mizezebiT ver aixsneba, im eqimebis gasakvirad,
romlebic stress arasdros miiCnevdnen daava-
debis mizezad. is, rac kargad emsaxureba sxeuls
mwvave stresTan Sesagueblad, asustebs qronikul
stresze sxeulis reaqcias.
selies gamokvleva daavadebas warmogvidgens,
rogorc gardauval reaqcias stresze. Tumca,
integrirebuloba da janmrTeloba. stresorebze mogvianebiT vnaxavT, rom Tqveni fsiqologiuri
reaqcia seliem aRwera, rogorc zogadi adap- interpretacia _ Tu ra aris stresuli da ra
taciuri sindromi (zas), romelic moicavs sam ara, Tu rogor afasebT potenciurad stresul
stadias: gangaSis reaqcias, winaaRmdegobis sta- movlenebs _ gavlenas axdens sxeulis fizio-
diasa da gamofitvis stadias (Selye, 1976a, 19976b). logiur reaqciaze. sxeulze stresis gavlenis
gangaSis reaqciebi sxeulebrivi agznebis xan- Sesaxeb sruli warmodgenis Sesaqmnelad saWiroa
mokle periodebia, romlebic sxeuls energiuli selies fundamenturi fiziologiuri Teoriis
aqtivobisaTvis amzadeben. Tu stresori droSia kombinireba fsiqologiuri faqtorebis Sesaxeb
ganfenili, sxeuli gadadis winaaRmdegobis mogvianebiT Catarebul gamokvlevebTan.
stadiaze _ zomieri agznebis mdgomareobaSi.
winaaRmdegobis stadiis ganmavlobaSi organizms
SeuZlia erTxans kidev aitanos da winaaRmdegoba fsiqologiuri reaqciebi
gauwios gaWianurebuli stresorebis damangrevel stresze
moqmedebas, magram Tu stresori sakmaod xan- fsiqologiuri reaqcia stresze avtomaturi,
grZlivi da intensiuria, xdeba sxeulis resur- winaswargansazRvruli, Tandayolili reaqciaa,
sebis amowurva da organizmi gamofitvis sta- rac, Cveulebriv, ver kontroldeba cnobierad.
diaze gadadis. es sami stadia gamosaxuli da miuxedavad imisa, rom bevri fsiqologiuri
ganmartebulia 13.8 suraTze. reaqcia naswavlia, an SeZenilia, isini damoki-
seliem daadgina ramdenime safrTxe, romelic debulia samyaros aRqmasa da interpretaciaze.
stresi Tqvens cxovrebaSi

gamofitvis stadias ukavSirdeba. gavixsenoT, am qveTavSi ganvixilavT fsiqologiur pasuxebs


stresorebis iseT kategoriebze, rogoricaa:
zogadi adaptaciuri sindromi (General adapta- mniSvnelovani cxovrebiseuli cvlilebebi da
tion syndrome - GAS) _ araspecifikur adaptaciur travmatuli movlenebi.
fiziologiur meqanizmTa paterni, romelic
vlindeba TiTqmis yovelgvari seriozuli stre-
soris xangrZlivi muqaris sapasuxod. umniSvnelovanesi cxovrebiseuli
movlenebi
fsiqosomaturi darRvevebi (Psychosomatic disor-
ders) _ fizikuri darRvevebi, romlebic mZafr- cxovrebiseul situaciaSi momxdari umniSvne-
deba, an imTaviTve miewereba xangrZliv moqmed lovanesi cvlilebebi mravali adamianisaTvis
stress Tu sxva fsiqologiur mizezebs, an
stresis safuZvels warmoadgens. iseTi sasurveli
Zlierdeba maTi zegavleniT.
movlenebic ki, rogoricaa, magaliTad, latariaSi 523
suraTi
13.8
zogadi adaptaciuri sindromi
stresoris gamoCenis Semdeg sxeulis winaaRmdegoba mcirdeba, sanam gangaSis saTanado reaqciis
fiziologiuri cvlilebebi ar daabrunebs mas normalur doneze. Tu stresoris moqmedeba grZeldeba,
gangaSis reaqciis sxeulebrivi niSnebi, faqtobrivad qreba; konkretuli stresoris mimarT winaaRmdegoba
iwvevs normaze maRla, magram ecema sxva danarCeni stresorebis mimarT. es adaptaciuri winaaRmdegoba
sxeuls funqcionirebis normalur doneze abrunebs. stresoris xangrZlivi zemoqmedebis Semdeg adaptacia
irRveva, gangaSis niSnebi xelaxla iCens Tavs. stresorebis zegavlena Seuqcevadia da individi xdeba
avad da SeiZleba daiRupos kidec.
Tavi 13 / emocia, stresi da janmrTeloba

mogeba an samsaxurSi dawinaureba, SeiZleba


SiroT, saWiroa rogorc pozitiuri, ise negatiuri
cxovrebis Cveuli msvlelobis Zireul cvli-
cvlilebebis gaTvaliswineba.
lebas da axal moTxovnebTan adaptacias moi-
cxovrebiseuli movlenebis gavlena fsiqikur
Txovdes. gavixsenoT, ojaxuri bednierebis paterni,
da fizikur janmrTelobaze seriozuli kvlevis
romelic me-11 TavSi aRvwereT. marTalia, bavSvis
sagnad iqca. kvleva 1960-ian wlebSi daiwyo, ro-
dabadeba daqorwinebuli wyvilis cxovrebaSi erT-
desac socialuri readaptaciis Sefasebis skala
erTi yvelaze sasurveli cvlilebaa, magram,
_ SRRS (Social Readjustment Rating Scale) SeimuSaves.
amasTanave, es movlena Zlieri stresis wyarocaa,
esaa sakmaod martivi instrumenti adaptaciis
vinaidan, garkveulad, aqveiTebs qorwinebiT gamow-
donis Sesafaseblad, romelic moiTxovs adamianis
veul kmayofilebas (Cowan & Cowan, 1988; Levenson
cxovrebaSi momxdari sxvadasxvagvari _ rogorc
et al., 1993). amrigad, rodesac cdilobT, stresi
sasiamovno, ise usiamovno _ cvlilebebis ran-
Tqvens cxovrebaSi momxdar cvlilebebs daukav-
Jirebas. es skala SemuSavda sxvadasxva profesiis,
socialuri mdgomareobis da a.S. zrdasrul ada-
cxovrebiseuli cvlilebis erTeulebi (Life-
change units - LCUs) _ stresis gamokvlevebSi mianTa pasuxebis safuZvelze, romlebsac sTxoves,
gamoyenebuli stresis donis sazomi, romelsac mieTiTebinaT cxovrebiseul movlenaTa nusxidan
iwvevs drois mocemul monakveTSi gancdili romeli exeboda piradad maT. es mozrdili ada-
524 sxvadasxva tipis cvlileba. mianebi TiToeuli cvlilebisaTvis saWiro
13.1
cxrili readaptaciis sidides afasebdnen qorwinebasTan
mimarTebaSi, romelsac pirobiTad mieniWa cxov-
stresis skala studentebisaTvis rebiseul cvlilebaTa 50 erTeuli. Semdeg mkvlev-
stresis skala studentebisaTvis warmoadgens Hholmsisa rebma gamoTvales individis mier gancdil cxov-
da raihis socialuri readaptaciis Sefasebis skalis rebiseul cvlilebaTa erTeulebis jami, rac
adaptirebul variants. yovel movlenas eniWeba qula,
romelic warmoadgens readaptaciis sidides, rac individis mier gancdili stresis odenobis
cxovrebiseuli cvlilebis sapasuxod unda ganaxor- sazomad gamoiyenes (Holms & Rahe, 1967). 1990-ian
cielos pirovnebam. isini, vinc 300 da met qulas wlebSi SRRS-ma modernizeba ganicada. mkvlevrebma
agroveben, janmrTelobis mxriv maRali riskis mqoneni
arian. 150-300 qulis mqoneTa Sansi _ ganicadon jan- gamoiyenes igive procedura: sTxoves monawileebs,
mrTelobis mdgomareobis seriozuli cvlileba ori SeefasebinaT cxovrebiseuli movlenebiT gamowve-
wlis ganmavlobaSi _ aris 50/50. uli stresi qorwinebasTan mimarTebaSi (Miller &
cxovrebiseuli Rahe, 1997). modernizebul variantSi LCU-is
movlena cvlilebis
Sefasebebi 45%-iT gaizarda Tavdapirvel maCveneb-
erTeulebi
lebTan SedarebiT, anu 1990-iani wlebis gamok-
ojaxis wevris sikvdili 100 vlevaTa monawileebi ambobdnen, rom mTlianobaSi
uaxloesi megobris sikvdili 73
mSobelTa ganqorwineba 65
isini ganicdidnen stresis gacilebiT maRal
patimroba 63 donebs, vidre 1960-iani wlebis gamokvlevaTa
sxeulis seriozuli dazianeba, an monawileebi. amave dros, 1990-iani wlebis gamok-
avadmyofoba 63
daqorwineba 58 vlevebSi monawile qalebi cxovrebaSi meti stre-
samsaxuridan daTxovna 50 sis gancdas aRniSnavdnen, vidre mamakacebi.
mniSvnelovan saganSi CaWra 47
ojaxis wevris janmrTelobis
cxrili 13.1 warmoadgens am skalis modifici-
mdgomareobis Secvla 45 rebul variants kolejis studentebisaTvis. sanam
orsuloba 45 mas waikiTxavdeT, SeCerdiT da SeamowmeT Tqveni
seqsualuri problemebi 44
seriozuli uTanxmoeba axlo stresis done studentebisaTvis gansazRvrul
megobarTan 40 stresis skalaze. rogoria Tqveni LCU-is qulebi.
finansuri statusis Secvla 39
specializaciis ZiriTadi sagnis
mkvlevrebma mravali xerxi aRmoaCines cxov-
Secvla 39 rebiseul movlenebsa da janmrTelobis mdgo-
problemebi mSoblebTan 39 mareobas Soris mimarTebis gamosavlenad. erT-
axali partniori _ `gerlfrend~, an
`boyfriend~ 38 erT gamokvlevaSi monawile moxaliseebi nebayo-
saswavlo datvirTvis gazrda 37 flobiT Tanxmdebodnen surdos gamomwvevi viru-
gansakuTrebuli piradi miRwevebi 36
pirveli kursis pirveli semestri
siT inficirebaze. is monawileebi, romlebsac
kolejSi 35 negatiur cxovrebiseul movlenaTa koeficienti
sacxovrebeli pirobebis Secvla 31 jgufis saSualosTan mimarTebaSi ufro maRali
seriozuli uTanxmoeba
maswavlebelTan 30 aRmoaCndaT, 10%-iT meti albaTobiT surdoTi
mosalodnelze dabali niSnebis marTlac avaddebodnen (Cohen et al., 1993). moifiqreT
miReba 29
Zilis Cvevebis Secvla 29
msgavsi kvleva, romelsac uSualo kavSiri eqneba
socialur aqtivobaTa Secvla 29 Tqven mier mecadineobis dagegmvis mizniT gake-
stresi Tqvens cxovrebaSi

kvebis Cvevebis Secvla 28 Tebul arCevanTan.


manqanasTan dakavSirebuli
qronikuli problemebi 26
ojaxuri Sexvedrebis sixSiris
Secvla 26 saidan
Zalian bevri gacdenili
mecadineoba 26 viciT
kolejis gamocvla 24
erTze meti Caubarebeli sagani 23 saqmis gadadebisaTvis janmrTelobiT
moZraobis wesebis umniSvnelo gadaxdili safasuri
darRvevebi 20
Cemi pirveli monacemi rodesac profesori sakurso naSroms
sul ................................... (TariRi)
gaZlevT, rac stresuli movlenaa yoveli
Cemi meore monacemi
sul .......................................... (TariRi) studentis cxovrebaSi, rogor iqceviT: _
Cemi mesame monacemi maSinve iwyebT mis Sesrulebaze zrunvas
sul .......................................... (TariRi) 525
suraTi
13.9
saqmis gadadebisaTvis janmrTe-
lobiT gaRebuli safasuri
mkvlevrebma daadgines, rom arsebobs stu-
dentTa ori kategoria: saqmis gadamdeblebi
da saqmis argadamdebeli studentebi. studen-
tebs sTxoves, ecnobebinaT, semestris dasa-
wyisSi da semestris bolos fizikuri daa-
vadebis ramdeni simptomi hqondaT. semestris
bolosaTvis yvela students simptomTa mateba
aReniSneboda, magram rogorc vvaraudobdiT,
saqmis gadadebis moyvarulebi aRniSnavdnen
gacilebiT met simptoms, vidre maTi saqmis
argadamdebi Tanatolebi.

Tu bolo wuTisaTvis gadadebT mas? fsi- semestris dasawyisSi stresisagan Tavis aridebas
qologebma SeimuSaves sazomi instrumenti semestris bolosaken fizikur daavadebaTa mkveT-
_ saqmis gadadebis zogadi skala (Lay, 1986), ri zrda mosdevs. gamodis, rom isini, savaraudod,
raTa ganesxvavebinaT erTmaneTisagan isini, cudad grZnoben Tavs swored im momentSi, roca
vinc, Cveulebriv, bolo wuTisaTvis moi- janmrTelad yofna esaWiroebaT, raTa yvela
toveben saqmes _ `saqmis gadamdeblebi~ da dawyebuli saqme warmatebiT daasrulon! kargad
vinc amas arasodes akeTebs _ `saqmis daufiqrdiT am Sedegebs, rodesac TiToeuli
argadamdeblebi~. mkvlevrebma es skala semestrisaTvis moqmedebis sakuTar gegmas
studentebs Seavsebines, romlebic jan- SeimuSavebT. Tu migaCniaT, rom saqmes, Cveulebriv,
mrTelobis fsiqologiis kurss gadiodnen bolosaTvis itovebT, sasurvelia, konsultacia
da romlebsac sakurso naSromi unda war- miiRoT fsiqologTan, an saswavleblis konsul-
moedginaT semestris bolos. am studentebs tantTan, rom qceva SeicvaloT. Tqveni niSnebi
sTxoves, aReniSnaT, semestris dasawyisSi da janmrTeloba sasworze devs!
da semestris bolos fizikuri daavadebis
ramden simptoms ganicdidnen. ar yofila katastrofuli da travmuli movlenebi
moulodneli, rom `saqmis gadamdeblebi~
movlena, romelic negatiuria da, amasTanave,
Tavi 13 / emocia, stresi da janmrTeloba

abarebdnen Tavis naSroms ufro gvian, vidre


umarTavi, moulodneli da gaugebari, gansa-
`saqmis argadamdeblebi~ da uares niSnebsac
kuTrebiT Zlier stress iwvevs. yvela es piroba
iRebdnen. 13.9 suraTi asaxavs saqmis gada-
gansakuTrebiT TvalnaTliv Cans katastrofuli
debis gavlenas fizikur janmrTelobaze.
movlenebis SemTxvevaSi. fil zimbardo ixsenebs,
rogorc vxedavT, `saqmis gadamdeblebi~
rom igi 1989 wels beisbolSi msoflios Cempi-
semestris dasawyisSi aRniSnavdnen avad-
onats eswreboda, rodesac katastrofuli mi-
myofobis nakleb, xolo semestris bolos
wisZvra moxda:
_ met simptoms, vidre maTi `saqmis
argadamdebeli~ Tanatolebi (Tice & Bau- `davikaveT Tu ara me da Cemma samma
meister, 1997). Svilma adgilebi san-franciskos qen-
delstik parkSi, orkestrma dakvra daiwyo.
am gamokvlevidan Cans, rom yvela cxovrebi- uecrad mTelma stadionma ryeva daiwyo,
seuli movlena adamianebze erTnair zegavlenas sinaTle yvelgan gamoirTo da tablo
ar axdens. `saqmis argadamdeblebi~ saqmes Cabnelda. 6 000 mayurebeli sruliad da-
dauyovnebliv iwyeben da, amdenad, stress da dumda.
avadmyofobis simptomebs semestris dasawyisSi swored am wuTebSi Zlieri miwisZvra
526 ganicdian. magram `saqmis gadamdeblebis~ mier moxda. Cvens gverdiT mjdom kacs por-
tatuli televizori aRmoaCnda, romelSic trofebis dros gadarCenilebi, omis veteranebi
sxvadasxva adgilebSi gaCenil xanZars, da sxvebi, romelTac matravmirebeli movlenebi
Cangreul xidebs, gzebze momxdar avariebs piradad ganicades, SeiZleba emociurad reagire-
da uamrav daRupul adamians aCvenebdnen.~ bdnen posttravmuli stresis aSlilobiT (PTSD).
posttravmuli stresis aSliloba stresze reaq-
miwisZvridan sul mokle xanSi fsiqologTa ciaa, romlis drosac individi itanjeba mat-
gundi Seudga imis Seswavlas, Tu rogor umklav- ravmirebeli movlenis mudmivi, akviatebuli gan-
deboda xalxi katastrofas. cdiT, magaliTad, e.w. `fleSbekebis~, anu warsuli
san-franciskos katastrofaze adamianTa reaq- mogonebebis uecari gacocxlebis, an Ramis koS-
ciebis ganzogadeba daexmara fsiqologebs axali marebis formiT (DSM-IV, 1994). es adamianebi emo-
katastrofis _ oklahoma sitis dabombvis _ ciurad indiferentulni xdebian yoveldRiur
Sedegebis SemsubuqebaSi (Krug et al., 1996; Parson, movlenaTa da sxva adamianTa mimarT. sabolood,
1995). am reaqciiT gamowveul emociur tkivils SeuZlia
gamoiwvios sxvadasxvagvar simptomTa mateba,
saidan rogoricaa: Zilis problemebi, gadarCenis gamo
danaSaulis gancda, yuradRebis koncentraciis
viciT daqveiTeba da Zalze Zlieri SekrTomis reaqcia.
seqsualuri Zaladobis msxverplni xSirad
miwisZvris fsiqologiuri Sedegebi
avlenen posttravmuli stresis mraval niSans
gamokvlevisTvis daaxloebiT 800 res- (Acierno et al., 1999). gaupatiurebidan 2 kviris Semdeg
pondenti SemTxveviTobis principiT Sear- Catarebul gamokiTxvebSi gaupatiurebis msxver-
Cies san-franciskos zonidan da ramdenime plTa 94%-s daesva posttravmuli stresis diag-
moSorebuli qalaqidan. respondentebs in- nozi; Zaladobidan 12 kviris Semdeg msxverplTa
terviu utardebodaT miwisZvridan 1, 2, 3, 6, 51%-is mdgomareoba kvlav am diagnozs Seesaba-
8, 16, 28, an 50 kviris Semdeg. isini aTwuTian meboda (Foa & Riggs, 1995). qvemoT mocemuli nawyveti
satelefono gamokiTxvaSi saubrobdnen kolejis ori studentis saubridan gaupatiu-
sakuTari gancdebis, socialuri qcevisa rebis Semdgomi Sokis Sesaxeb metad Zlier da
da janmrTelobis mdgomareobis Sesaxeb. xanier emociebs gvacnobs.
san-franciskos mkvidrTa Soris dadginda
stresze reaqciis sami gansxvavebuli faza: elisi: SokSi karga xnis manZilze viyavi,
sagangebo viTarebis fazaSi (pirveli sami- SemeZlo laparaki faqtze, rom gaupati-
oTxi kvira) socialuri kontaqti, SiSi urebis msxverpli var, magram emociebma
da miwisZvris Sesaxeb akviatebuli azrebi Tavi mxolod erTi Tvis Semdeg iCina.
gaizarda; Sekavebis faza (samidan rva beTi: pirveli ori kviris manZilze CemTan
kviramde) xasiaTdeboda miwisZvris Sesaxeb iyo xalxi, vinc SerCeuli myavda Cemi ambis
fiqrisa da laparakis uecari SemcirebiT, mosayolad da romlebmac Zalze, Zalze didi
magram, samagierod, xdeboda stresTan mxardaWera aRmomiCines; ori kviris Semdeg
stresi Tqvens cxovrebaSi

dakavSirebuli iseTi arapirdapiri reaqci- ki maT TiTqos aseTi ram sTqves: `Zalian
ebis gazrda, rogoricaa miwisZvrasTan kargi, is ukve gamovida mdgomareobidan da
dakavSirebuli sizmrebi da uneblie azrebi; Cven SegviZlia wavideT~, magram mere da
adaptaciis fazaSi (ori Tve da meti) ka-
tastrofis fsiqologiurma efeqtma TiTqos posttravmuli stresis aSliloba (Posttraumatic
gadaiara adamianTa umravlesobaSi, Tumca, stress disorder - PTSD) _ SfoTviTi aSliloba,
san-franciskos mcxovrebTa 20%-ze meti romelic xasiaTdeba matravmirebeli movlenis
mudmivad ganmeorebadi gancdiT _ Semawuxebeli
miwisZvridan erTi wlis Semdegac kvlav
mogonebebis, sizmrebis, halucinaciebis da
distress ganicdida (Pennebaker & Harber, disociaciuri `gamonaTebebis~ saxiT; viTardeba
1993). gaupatiurebis, sicocxlisaTvis saSiSi mov-
gaupatiurebisa da incestis msxverplni, TviT- lenebis, Zlieri dasaxiCrebis, an bunebrivi
527
katastrofebis pasuxad.
mfrinavisa da seriozuli saavtomobilo katas-
mere grZnob, rom kidev ufro meti mxardaWera aSlilobebi aReniSnebaT (Zeiss & Dickman, 1989).
gWirdeba, radgan drois gasvlasTan erTad es monacemebi amtkicebs, rom zogierTi saxis
metad acnobiereb Sens emociebs da imasac, mwvave stresisgan yvela rodi `ikurneba~ (Wortman
rom saWiroa maTTan gamklaveba. & Silver, 1989; Wortman et al., 1993).
elisi: aris momenti, roca uaryof, rom
es moxda. Sen TiTqos mTlianad iviwyeb
qronikuli stresorebi
amas.
beTi: es imdenad ararealuria, ar ginda stresze fiziologiuri reaqciebis ganxil-
daijero, rom es marTla moxda, an, rom es visas gavmijneT, erTi mxriv, mwvave, mkveTrad
SeiZleba momxdariyo; Semdeg SiSis da gamoxatuli dasawyisisa da dasasrulis mqone
brazis xangrZlivi periodi modis. da, meore mxriv, qronikuli, anu droSi ganfenili
elisi: Zalian meSinoda, rom kvlav stresorebi. rac Seexeba fsiqologiur stre-
sirbili unda damewyo (elisi sirbilSi sorebs, aq mkveTri zRvaris gavleba yovelTvis
varjiSis dros gaaupatiures). mas Semdeg, ar aris ioli. warmoidgineT, magaliTad, rom
rac gamaupatiures, sruliad Sevwyvite velosipedi mogpares. es namdvilad aris stresis
yovelgvari fizikuri varjiSi. am meoTxedSi mwvave wyaro, magram Tu mudmivad daiwyebT
isev daviwye, magram yovelTvis, roca Relvas, rom axal velosipedsac mogparaven, am
gavdivar sarbenad, SiSi ar mSordeba. gu- movlenasTan dakavSirebuli stresi SeiZleba
liscema miormagdeba. cxadia, marto ukve qronikuli gaxdes. mkvlevrebma es paterni
aRar davrbivar, magram SiSi dRemde mainc daadgines adamianebTan, romlebic seriozuli
mudmivad Tan mdevs. daavadebebiT, magaliTad, kiboTi arian avad
beTi: kidev iseTi grZnoba gaqvs, TiTqos (Anderson et al., 1994). kibos diagnoziT da mkurna-
yvela Senma megobarma giRalata. vnaxulob lobiT gamowveuli SfoTvis daZlevasTan dakavSi-
xolme sizmars, rom Cemi oTaxis gareT rebul qronikul stress SeuZlia janmrTelobis
maupatiureben. sizmarSi yvelani iyurebian ufro swrafad gauareseba, vidre sakuTriv daava-
TavianTi fanjrebidan. saxeebs Zalian debas.
naTlad vxedav. yvela Cemi megobari mravali adamianisTvis qronikuli stresi
gamofenilia fanjaraSi sayureblad, zo- sazogadoebrivi viTarebebiT da garemo pirobe-
gierTi Cemgan sul or nabijzea. yvela biTaa gamowveuli. ra kumulaciuri efeqti aqvs
xedavs ra xdeba, magram saqmeSi aravin ereva. Tqvenze mosaxleobis siWarbes, kriminals, eko-
viRviZeb da usazRvro martoobas ganvicdi nomikur pirobebs, haeris dabinZurebas, Sids-
(„Stanford Daily”, 1982). isa da terorizmis safrTxes? rogor zemoqmedeben
Tavi 13 / emocia, stresi da janmrTeloba

aRniSnuli da garemos sxva stresorebi Tqvens


posttravmuli stresis emociuri reaqciebi
fsiqologiur kargad yofnaze? adamianTa
SeiZleba mwvave formiT gamovlindes uSualod
zogierTi jgufi Tavisi socialur-ekonomikuri
katastrofis Semdeg da ramdenime TveSi Sem-
statusis an rasobrivi identobis gamo ganicdis
cirdes. am reaqciebma SeiZleba, aseve, ganagrZon
qronikul stress, rasac aSkara gavlena aqvs
arseboba da Camoyalibdnen qronikul sindromad,
zogadad kargad yofnaze (Contrada et al., 2000; Stone,
romelsac rezidualuri (narCeni) stresis
2000; Williams, 1999). afro-amerikelebs, magaliTad,
paterni ewodeba (Silver & Wortman, 1980). es SeiZleba
gul-sisxlZarRvTa daavadebebis gacilebiT ufro
Tveebis da wlebis manZilzec gagrZeldes. kli-
maRali koeficienti aqvT, vidre TeTrkanian
nikosebi dResac xvdebian meore msoflio omisa
amerikelebs. gamokvlevebi cxadyofs, rom amis
da koreis omis veteranebs, romlebsac narCeni,
ZiriTadi mizezi ar aris genetikuri gansxva-
anu rezidualuri posttravmuli stresis
vebebi. sisxlis maRali wneva (hipertenzia) afro-
amerikelTa Soris, rogorc Cans, qronikuli stre-
rezidualuri (narCeni) stresis paterni (Re- sis Sedegia, romelsac iwvevs maT mimarT ar-
sidual stress pattern) _ qronokuli sindromi, sebuli diskriminaciuli rasobrivi crurwmena
romelSic posttravmuli emociuri reaqciebi _ dabalstatusiani samuSao, SezRuduli ganaT-
grZeldeba xangrZlivi drois manZilze.
528 leba, samuSaos uSedego Zebna da dabali so-
cialur-ekonomikuri statusi (Anderson et al.,1992; fizikuri, fsiqologiuri da kognituri
Klag et al., 1991). hipertenziis mizezia frustraciebi, funqcionirebis gauaresebas iwvevs (Lynch
romelic gamowveulia mniSvnelovani, ZiriTadi et al., 1997).
cxovrebiseuli miznebis miRwevis fuWi mcde- ekonomikuri siduxWire ganisazRvreba,
lobiT; is ar ukavSirdeba genetikur faqtors. rogorc siRaribis federalur donesTan
analogiurad, qronikuli stresi, romelsac SedarebiT 200%-ze naklebi ojaxis Semosav-
socialur-ekonomikurad araxelsayrel piro- lis qona. 1994 wlis gamokvlevebiT dadgin-
bebSi myofi qalebi ganicdian, Seicavs naadrevi da, rom ekonomikuri siduxWiris periodebi
mSobiarobisa da mcirewoniani bavSvis gaCenis mozrdilma adamianebma, ZiriTadad, 1965-
safrTxes (Lobel, 1994; Lobel et al.,1992). amgvarad, 1983 wlebSi ganicades da rom yvelaze
siRaribisa da rasobrivi crurwmenebis pirobebSi meti problema maT yoveldRiuri cxovrebis
dabadebuli bavSvebi, SesaZloa, cxovrebas gaci- iseT ZiriTad aqtivobebTan hqondaT, ro-
lebiT meti riskis pirobebSi iwyeben, vidre goricaa: saWmlis momzadeba, sayidlebi da
maTi privilegirebuli Tanatolebi. fizikuri sisufTavis SenarCuneba. msgavsi
E efeqtebi fsiqologiur da kognitur fun-
saidan qcionirebaSic gamovlinda. ekonomikuri
siduxWiris periodis armqone adamianebTan
viciT SedarebiT siRaribis mdgomareobaSi samjer
namyofi adamianebi samjer ufro xSirad
xangrZlivi ekonomikuri siduxWiris
ganicdidnen klinikuri depresiis simpto-
damangreveli Sedegebi
mebs, xuTjer ufro xSirad fasdebodnen,
gamokvlevaTa did nawilSi, romelic rogorc cinikurad mtrulad ganwyobilni
aCvenebs, rom dabali Semosavali dakav- da optimizms moklebulebi da oTxjer
Sirebulia janmrTelobis cud mdgoma- ufro xSirad uCiodnen sirTuleebs kogni-
stresi Tqvens cxovrebaSi

reobasTan, Semosavali mxolod erTxel tur funqcionirebaSi. imis dasamtkiceblad,


izomeboda. miRebuli korelaciebi, SesaZ- rom es Sedegebi gamowveulia ekonomikuri
loa, ver afiqsireben mravalwliani si- siduxWiriT da ara _ sawyisi cudi janmrTe-
Raribis kumulaciur efeqts da, aseve, lobiT, mkvlevrebma warmoadgines monace-
SeiZleba sapirispiro mizez-Sedegobriv mebi im monawileTa Sesaxeb, romelTa
kavSirs asaxavdnen _ cudi janmrTeloba janmrTelobis mdgomareoba 1965 wlis
iwvevs siRaribes. bolodroindelma gamok- sawyisi gazomvebis dros Sefasebuli iyo,
vlevam, romelSic ekonomikuri siduxWire rogorc kargi an Zalian kargi. mkvlevrebma
1000-ze met respondentTan sami aTeuli daaskvnes, rom bolodroindeli ekonomi-
wlis manZilze izomeboda, cxadad aCvena, kuri da politikuri strategia zrdis
rom xangrZlivi ekonomikuri siduxWire araTanabar Semosavlebis ricxvs da sul
529
nebebsa da janmrTelobis problemebs Soris:
ufro met bavSvs aiZulebs, icxovros
rac ufro xSir da intensiur usiamovnebebs
xangrZliv siRaribeSi, rac tovebs `fi-
aRniSnavdnen adamianebi, miT uaresi iyo maTi
zikur, fsiqologiur da kognitur anabeWds,
fizikuri da fsiqikuri janmrTelobis mdgoma-
riTac yoveldRiuri cxovrebis xarisxi
reoba (Lazarus,1981; 1984b). yoveldRiuri usiamov-
qveiTdeba~ (gv. 1895).
nebebis klebas kargad yofnis gancdis gaZliereba
mohyveba (Chamberlain & Zika, 1990). mkvlevrebma
am gamokvlevis monacemTa gacnobis Semdeg
aCvenes, rom yoveldRiuri usiamovnebebi
gakvirvebas aRar unda iwvevdes is, rom qronikul
uaryofiT moqmedebas cxovrebis sakmaod adreuli
stress SeuZlia bavSvis inteleqtualur ganviTa-
etapebidan iwyeben.
rebazec iqonios gavlena. ganvixiloT gamok-
vleva, romelSic adgendnen stresis dones 6-
dan 16 wlamde bavSvebis jgufSi da, amasTan, saidan
zomavdnen maT inteleqts IQ testis meSveobiT
viciT
(ix. Tavi 10). monacemebis mixedviT, gamovlinda
uaryofiTi korelacia stressa da verbalur sabavSvo baRis aRsazrdelebis mier
gaazrebas Soris IQ testSi: saSualod, rac ufro gancdili yoveldRiuri usiamovnebebi
maRalia stresis done am bavSvebis cxovrebaSi,
mkvlevrebma sTxoves sabavSvo baRis 74
miT uaresia maTi Sedegebi am parametris mixedviT
(Plante & Sykora, 1994). rogorc xedavT, qronikuli
aRsazrdels, aReweraT TavianTi yovel-
dRiuri usiamovnebebi. am informaciis
stresis maRal dones mavne zegavlena aqvs
mosapoveblad mkvlevrebi ekiTxebodnen
bavSvebis kognitur aqtivobaze. es monacemebi
bavSvebs, moxda Tu ara bolo erTi Tvis
imasac gvafiqrebinebs, rom stresis zogierTi
manZilze iseTi ram maT cxovrebaSi, rogo-
mavne efeqti socialuri gadawyvetilebebiT unda
ricaa `raRacis dakargva~, an `vinmeze
ganeitraldes.
gabrazeba~. mas Semdeg, rac ganisazRvra,
moxda Tu ara TiToeuli es movlena,
yoveldRiuri usiamovnebebi bavSvebs ekiTxebodnen, imoqmeda Tu ara
dagveTanxmebiT, rom sayvarel adamianTan maTze am movlenam cudad. ase rom, yovel-
urTierTobis gawyvetas, miwisZvras an diskri- dRiuri usiamovnebebis sazomSi aisaxeboda,
minaciul crurwmenas namdvilad SeuZlia Tu ramdenad ganicdida bavSvi TiToeuli
stresis gamowveva, magram ras ityviT ufro sust am movlenisagan gamowveul stress. bav-
stresorebze, romlebsac yoveldRiurad ganic- Svebze yoveldRiuri stresebis zegavlenis
Tavi 13 / emocia, stresi da janmrTeloba

diT? ra SegemTxvaT guSin? albaT, arc ganqor- dasadgenad, mkvlevrebma sTxoves bavSvebis
windiT da arc avtokatastrofaSi sikvdils mSoblebs da aRmzrdelebs, daefiqsire-
gadaurCiT. ufro savaraudoa, rom dagekargaT binaT, Tu ramdenad cudad iqceodnen
rveulebi, an saxelmZRvanelo. SesaZloa, dagag- bavSvebi. Sedegebma aCvena dadebiTi kore-
viandaT mniSvnelovan Sexvedraze an dagajarimes lacia yoveldRiur usiamovnebebsa da
manqanis akrZalul adgilze dayenebisaTvis, an qcevis problemebs Soris: saSualod, bav-
kidev, xmaurianma mezobelma Zili dagifrTxoT. Svebi, romelTa cxovreba ufro metad iyo
es yvelaferi ganmeorebadi yoveldRiuri stre- datvirTuli usiamovnebebiT, qcevaSi ufro
sorebia, romlebsac adamianTa umetesoba TiTqmis met agresiasa da destruqcias avlendnen
mudmivad ganicdis. (Creasey et al.,1995).
dRiurebis gamokvlevam, romelSic saSualo
klasis warmomadgeneli saSualo asakis TeTrka- xSirad bavSvobas umankoebis xanad miviCnevT.
niani qalebi da mamakacebi iniSnavdnen dRis Tumca, es gamokvleva aCvenebs, rom zogierTi
manZilze momxdar usiamovnebebs erTi wlis bavSvi ukve ganicdis stresis garkveul dones,
ganmavlobaSi (Zireul cxovrebiseul cvlile- rac uaryofiT SedegebTanaa dakavSirebuli.
baTa da fizikur simptomTa CanawerebTan erTad), stresorebis ganxilvisas fokusirebas, Ziri-
530 gamoavlina sruliad aSkara kavSiri usiamov- Tadad, yoveldRiur usiamovnebebze vaxdendiT,
magram isic unda iTqvas, rom mravali adamiani- cifikur intervenciebs. dabolos, ganvixilavT
saTvis yoveldRiuri usiamovnebebi yoveldRiuri zogierT individualur gansxvavebas stresTan
dadebiTi gancdebiT balansirdeba (Lazarus & gamklavebis unarSi.
Lazarus, 1994). dadebiTi da uaryofiTi gancdebis
fardobiTi balansi SeiZleba gavlenas axdendes
stresis Sefaseba
janmrTelobis mdgomareobaze. magaliTad, erT-
erT gamokvlevaSi 96 mamakacs pozitiuri da stresul situaciebTan gamklavebisas pirveli
negatiuri movlenebis yoveldRiur angariSs nabijia imis gansazRvra, Tu ramdenad stresulni
sTxovdnen. am mamakacebs yoveldRiurad imunuri arian isini sinamdvileSi. kognituri Sefaseba
reaqciis siZlieresac umowmebdnen. Sedegebma stresoris kognituri interpretacia da raode-
aCvena, rom sasurveli cxovrebiseuli movlenebi nobrivi Sefasebaa. kognituri Sefaseba centra-
kavSirSi iyo ufro Zlier imunur reaqciasTan, lur rols asrulebs situaciis gansazRvraSi:
xolo arasasurveli movlenebi _ ufro sust ras moiTxovs is Cemgan, ramdenad didia safrTxe,
reaqciasTan (Stone et al., 1994). amrigad, Tu gvinda ra resursebs vflob masTan gasamklaveblad
cxovrebis Semdgomi mimdinareobis winaswar- (Lazarus,1993; Lazarus & Lazarus, 1994). zogierTi iseTi
metyveleba, yoveldRiur usiamovnebebis gaTva- stresori, rogoricaa, magaliTad, sxeulis da-
liswineba araa sakmarisi; saWiroa, vicodeT is zianeba, sakuTari almodebuli saxlis naxva,
yoveldRiuri siamovnebebic, rasac cxovreba TiTqmis yvelas mier ganicdeba, rogorc safrTxe,
gvTavazobs. Tumca, bevri sxva stresori SesaZlebelia
Cven ukve mimovixileT adamianTa cxovrebaSi sxvadasxvagvarad ganisazRvros, imisda mixedviT,
stresis mravali wyaro. fsiqologebi sakmaod Tu rogoria Tqveni piradi cxovrebiseuli
didi xnis winaTac xvdebodnen, rom am sxvadasxva viTareba, konkretuli moTxovnis mimarTeba Tqvens
tipis stresorTa gavlena, didwilad, damoki- ZiriTad miznebTan, moTxovnebTan gamklavebis
debulia imaze, Tu ramdenad efeqturad SeuZlia SesaZleblobebi da sakuTari SesaZleblobebis
adamians, Tavi gaarTvas maT. axla ganvixiloT, Sefaseba. situacia, romelic mwvave distress iwvevs
ramdenad warmatebulad Tu warumateblad erT adamianSi, SeiZleba sruliadECveulebrivi
umklavdebian adamianebi stress. ram iyos meorisaTvis. SeecadeT, miaqcioT yurad-
Reba da gaiazroT cxovrebiseuli movlenebi,
romlebsac gansxvavebulad xedavT Tqven da
stresis daZleva Tqveni megobrebi da ojaxis wevrebi: zogierTi
situacia TqvenSi, magram ara Tqvens megobrebsa
Tu cxovrebaSi stresebi gardauvalia da Tu
da ojaxis wevrebSi, stress iwvevs. sxva movlenebi
qronikul stress SeuZlia cxovrebis dangreva
maTSi iwvevs stress, TqvenSi ki ara. ratom?
da adamianis ganadgureba, aucilebelia, viswav-
riCard lazarusi, romlis kognituri Sefa-
loT stresis marTva. daZleva exeba garegan da
sebis zogadi Teoria wavumZRvareT emociebis
Sinagan moTxovnebTan gamklavebis process,
ganxilvas, moTxovnaTa kognitur SefasebaSi or
rodesac es moTxovnebi, individis aRqmis Tanax-
stadias ganasxvavebs. pirveladi Sefaseba aRwers
mad, eWvqveS ayeneben, an aRematebian mis resursebs
moTxovnis seriozulobis sawyis Sefasebas. es
(Lazarus & Folkman, 1984). daZleva SeiZleba moicav-
stresi Tqvens cxovrebaSi

Sefaseba iwyeba kiTxvebiT: _ `ra xdeba?~ da `es


des qceviT, emociur an motivaciur reaqciebsa
CemTvis kargia, stresulia Tu CemTan araviTari
da azrebs. am qveTavs imis aRweriT daviwyebT,
kavSiri aqvs?~ Tu pasuxi meore kiTxvaze aris
Tu rogor zemoqmedebs kognituri Sefaseba imaze,
`stresulia~, Tqven afasebT stresoris poten-
rac ganicdeba, rogorc stresori. Semdeg gan-
ciur zemoqmedebas da arkvevT, ziani ukve
vixilavT daZlevis reaqciaTa tipebs; aRvwerT
arsebobs, Tu is mxolod savaraudoa da saWiroa
rogorc daZlevis zogad principebs, ise spe-
Tu ara qcevis ganxorcieleba (ix. cxrili 13.2).
daZleva (Coping) _ im garegan da Sinagan mo- Tu gadawyvetT, rom raRac unda iRonoT, iwyeba
TxovnebTan gamklavebis procesi, romelic meoradi Sefaseba. afasebT stresul viTarebasTan
aRiqmeba, rogorc safrTxis, an muqaris Semcve- gasamklaveblad Tqvens xelT arsebul pirovnul
li, an dauZleveli. da socialur resursebs da gansazRvravT saWiro
531
an fizikur stresorze. Tu karg fizikur formaSi
cxrili
13.2 xarT, maSin ukeT gaumklavdebiT stresors, vidre
maSin, roca ar xarT karg formaSi. SegiZliaT
mtkice gadawyvetilebis gamotanis/
naxoT, Tu ramdenad Seesabameba kognituri Se-
kognituri Sefasebis safexurebi
faseba Semamsubuqebeli cvladis gansazRvrebasac.
safexuri sakvanZo kiTxvebi is, Tu rogor SeafasebT stresors, momavalSi
1. gamowvevis Sefaseba riski seriozulia, gansazRvravs imas, Tu ra tipis daZlevis reaqci-
Tuki ar Sevicvlebi? ebis gamoyeneba dagWirdebaT. axla ganvixiloT
2. alternativebis es alternativa misa- daZlevis reaqciebis zogadi tipebi.
mimoxilva Rebi saSualebaa
gamowvevasTan
dasapirispireblad?
sakmarisad ganvixile
Cems xelT arsebuli daZlevis reaqciaTa tipebi
alternativebi?
3. alternativebis awon- romeli alternativaa warmoidgineT, rom mniSvnelovani gamocdis
dawona saukeTeso? dro axlovdeba. Tqven ifiqreT amis Sesaxeb,
akmayofilebs saukeTeso
alternativa arsebiT SeafaseT situacia da sruliad darwmunebuli
moTxovnebs? xarT, rom es stresuli situaciaa. risi gakeTeba
4. fiqri valdebulebis ganvaxorcielo SegiZliaT? mniSvnelovania imis aRniSvna, rom
aRebaze saukeTeso alternativa
da sxvebsac gavumxilo? daZleva SeiZleba win uswrebdes potenciurad
5. arCeul poziciaze riski seriozulia, stresul movlenas anticipatoruli daZlevis
myarad dgoma Tuki ar Sevicvlebi? formiT (Folkman, 1984). rogor unda gaumklavdeT
6. uaryofiTi ukukav- riski seriozulia,
Siris miuxedavad Tuki Sevicvlebi?
mosalodneli gamocdiT gamowveul stress?
rogor unda uTxraT mSoblebs, rom skolidan
gagricxes, an Seyvarebuls, rom igi aRar giyvarT?
moqmedebis SesaZleblobebs. Sefaseba grZeldeba stresuli situaciis anticipacia (anu winaswar
manam, sanam xdeba gamklavebis reaqciebis mo- warmosaxva) uamrav azrsa da grZnobas aRZravs,
sinjva. Tu pirveli reaqciebi araefeqturia da romelic Tavad SeiZleba iyos stresis gamomwvevi.
stresi narCundeba, iwyeba axali reaqciebi da ase xdeba intervius, sityviT gamosvlis, an ucnob
fasdeba maTi efeqturobac. adamianTan Sexvedrisas. saWiroa icodeT, rogor
kognituri Sefaseba stresis Semamsubuqebeli gaarTvaT Tavi stresul situacias.
cvladis magaliTia. stresis Semamsubuqebeli ganasxvaveben daZlevis or ZiriTad gzas imisda
cvladebi is cvladebia, romlebic cvlian mixedviT, Tu ra aris mizani: problemasTan
stresoris zemoqmedebas konkretuli tipis
Tavi 13 / emocia, stresi da janmrTeloba

uSaulo dapirispireba _ problemaze mimarTuli


stresul reaqciaze. Semamsubuqebeli cvladebi daZleva Tu stresiT gamowveuli diskomfortis
filtravs, an saxes ucvlis stresorebis Cveul Semcireba _ emociaze fokusirebuli daZleva
zemoqmedebas individis reaqciebze. magaliTad, (Billings & Moos,1982; Lazarusrus & Folkman,1984). am ori
Tqveni daRlilobis done da zogadi janmrTe- ZiriTadi midgomis ramdenime qvekategoria
lobis statusi Semamsubuqebeli cvladebia, mocemulia cxrilSi 13.3.
romlebic gavlenas axdenen imaze, Tu rogori daviwyoT problemaze mimarTuli daZleviT.
iqneba Tqveni reaqcia mocemul fsiqologiur `wavavloT xars rqebSi xeli,~ _ Cveulebriv,
ase aRiwereba problemuri situaciisTvis mzad-
stresis Semamsubuqebeli cvladebi (Stress mod- yofnis strategia. es midgoma moicavs yvela
erator variables) _ cvladebi, romlebic cvlian
strategias, romelic gamiznulia stresorebTan
mimarTebas stresorsa da mocemuli tipis stre-
sul reaqcias Soris. Ria qceviT uSualod dasapirispireblad; aseve,
problemis racionalurad gadaWris aqtivobebs.
anticipatoruli daZleva (Anticipatory coping) _
potenciurad saSiS movlenamde ganxorciele- xuligans an gaumklavdebiT, an gaeqceviT; ecdebiT
buli mcdelobebi, gadailaxos, Semcirdes, an mis mosyidvas qrTamiT, an sxva ramiT; Tqven
asatani gaxdes Seusabamoba aRqmul moTxovnebsa koncentrirdebiT gadasawyvet problemaze, an
da xelT arsebul resursebs Soris. stresis gamomwvev faqtorze; Tqven acnobierebT,
532
cxrili
13.3
daZlevis strategiebis taqsonomia
daZlevis strategiis tipi magaliTi

problemaze mimarTuli daZleva


stresoris Secvla, an misdami sakuTari brZola (safrTxis ganadgureba, moSoreba, an
damokidebulebis Secvla uSualo Sesusteba)gaqceva (safrTxisgan distancireba)brZolisa Tu
moqmedebebiT an/da problemis gadaWris gaqcevis variantebis SerCvea (molaparakeba, garigeba,
aqtivobebiT kompromisi)momavali stresis prevencia (sakuTari
winaaRmdegobis gawevis unaris gazrda, an anticipirebuli
stresoris Zalis Semcireba).
emociaze mimarTuli daZleva
me-s cvlileba imgvari moqmedebebiT, somatikaze mimarTuli aqtivobebi (SfoTvis sawinaaRmdego
romlebic ukeT agrZnobinebs adamians Tavs medikamentebis, relaqsaciis, bio-ukukavSiris
stresoris cvlilebis gareSe. gamoyeneba)kognitur sferoze mimarTuli aqtivobebi
(dagegmili garTobebi, fantaziebi, fiqrebi sakuTar
Tavze)Terapia damatebiTi SiSis gamomwvevi cnobieri, an
aracnobieri procesebis dasaregulireblad.

rom saWiroa moqmedeba, afasebT situacias da rovani strategiebis floba adapturia, radgan,
sakuTar resursebs da axorcielebT reaqcias, savaraudod, ufro advilad moaxerxebT am
romelic adekvaturia muqaris gasaneitraleblad Sesabamisobis miRwevas da stresul movlenasTan
an Sesamcireblad. problemis gadaWris amgvari gamklavebas. metic, imis codna, rom daZlevis
mcdelobebi sasargebloa kontrolirebadi sxvadasxvagvar strategiebs flobT, dagexma-
stresorebis, anu stresorebis samarTavad, rom- rebaT, gazardoT TqvenSi realuri unari, daak-
elTa Secvla, an Semcireba SesaZlebelia aseTi mayofiloT garemodan wamosuli moTxovnebi
moqmedebiT. aseTi stresorebis magaliTebia (Bandura,1986). TviTdarwmunebas mravali streso-
avtoritaruli ufrosi, an aradamakmayofilebeli ris Zlieri zegavlenisagan SeuZlia Tqveni dacva,
niSnebi. radgan rwmena imisa, rom mzadyofnaSi gaqvT
emociaze fokusirebuli midgoma ukeTesia daZlevis resursebi, aRkveTs stresul, qaotur
arakontrolirebadi stresorebis zegavlenis reaqcias: _ `ra gavakeTo?!~
samarTavad. davuSvaT, pasuxismgebeli xarT aqamde Cven stresorebis daZlevisadmi zogad
alcheimeriT daavadebuli mSoblis movlaze. midgomebs ganvixilavdiT, axla ki warmatebuli
msgavs situaciaSi ar arsebobs `xuligani~, rom- daZlevis specifikur kognitur da socialur
lis garemodan mocilebasac SeZlebdiT; Tqven midgomebs gavecnobiT.
ver geqnebaT garegani stresuli situaciis Sec-
vlis gzebis povnis SesaZlebloba. amis nacvlad
kognituri strategiebis modificireba
SeecdebiT, SecvaloT Tqveni grZnobebi da azrebi
stresTan adaptaciis Zlieri saSualeba stre-
stresi Tqvens cxovrebaSi

mis Sesaxeb imiT, rom alcheimeriT daavadebu-


lebze mzrunvelTa mxardaWeris jgufebSi gaer- sorebis Tqveneuli Sefasebebisa da maTi daZ-
TiandebiT, an relaqsaciis teqnikas daeuflebiT. levis Sesaxeb TavdacviTi kogniciebis Secvlaa.
es midgoma isev daZlevis strategias ganekuT- Tqven sxvagvarad unda gaiazroT mocemuli
vneba, radgan acnobierebT, rom Tqvens kargad situacia, Tqveni roli masSi da is kauzaluri
yofnas safrTxe emuqreba da am safrTxis Sem- atribuciebi, romlebsac arasasurveli Sedegis
cirebas cdilobT. asaxsnelad akeTebT. stresis fsiqikuri daZlevis
daZleva aris viTareba, romelSic, rac ufro ori gza arsebobs: sakuTriv stresorTa bunebis
met gansxvavebul strategias flobT, miT uke- gadafaseba da stresze sakuTar reaqciaTa Sesaxeb
Tesia (Taylor & Clark, 1986). daZleva rom warmatebuli codnis restruqturireba.
iyos, Tqveni resursebi aRqmul moTxovnas unda Cven ukve visaubreT imis Sesaxeb, rom adamia-
Seesabamebodes. amrigad, daZlevis mravalfe- nebi maT cxovrebaSi stresis gancdas, nawi-
533
Sedegebi moaqvs. amis gakeTebis saukeTeso xerxi
yoveldRiuri Canawerebis warmoebaa. es Canawerebi
adamianebs sakuTari problemebis mizezebisa da
Sedegebis terminebiT axlebur gaazrebaSi ex-
mareba da aZliereben maTi kontrolis gancdas.
SeiZleba aRmoaCinoT, magaliTad, rom Tqveni
niSnebi cudia (stresori), radgan yovelTvis
cota dros itovebT davalebis kargad Sesas-
ruleblad; II fazaSi adamianebi axali qcevebis
identificirebas iwyeben, romlebic aRkveTen
araadaptaciur, TviTdestruqciul qcevebs. albaT,
fiqsirebuli `samecadino dro~ unda gamoyoT,
an Ramis satelefono zarebi 10 wuTamde daiyvanoT;
III fazaSi, adapturi qcevebis ganxorcielebis
Semdeg, individebi afaseben TavianTi axali
qcevis Sedegebs, aqamde ganxorcielebuli da-
makninebeli Sinagani dialogis gareSe. nacvlad
imisa, rom uTxran sakuTar Tavs: `gamimarTla,
rom profesorma swored maSin gamiZaxa, roca
teqsti wakiTxuli mqonda~, isini amboben: `mixa-
ria, rom momzadebuli viyavi profesoris Seki-
TxvisaTvis. araCveulebrivia, rodesac mas Wkvia-
lobriv, cxovrebiseuli movlenebis Sefasebis nurad SegiZlia upasuxo~.
Sesabamisad akontroleben (Lazarus & Lazarus, 1994). es samfaziani midgoma reaqciebisa da sakuTari
garkveuli stresorebis Sesaxeb gansxvavebulad Tavis Sesaxeb gamonaTqvamebis inicirebas gulis-
fiqris swavla, maTTvis saxelis Secvla, an xmobs, romlebic SeuTavsebelia aqamde ganxor-
maTi warmosaxva naklebad saSiS (an, Tundac, cielebul damakninebel azrebTan. am gzis arCevis
sasacilo) konteqstSi warmoadgens kognituri Semdeg adamianebi acnobiereben, rom icvlebian
gadafasebis formas, rasac stresis Semcireba da mxolod sakuTar Tavs unda umadlodnen am
SeuZlia. RelavT imis gamo, rom sityviT unda cvlilebas, romelic momavali warmatebebis sa-
gamoxvideT didi, mkacri auditoriis winaSe? windaria.
stresoris gadafasebis erT-erTi teqnika aseTia: 13.4 cxrilSi mocemulia sakuTari Tavis Se-
Tavi 13 / emocia, stresi da janmrTeloba

_ warmoidgineT, rom Tqveni potenciuri kritiko- saxeb axali tipis gamonaTqvamebis magaliTebi,
sebi darbazSi SiSvlebi sxedan, rac namdvilad romlebic stresul situaciebTan gamklavebaSi
Seamcirebs maT SiSismomgvrel Zalas. SfoTavT gvexmareba. stresis inokulaciis treningi war-
imis gamo, rom morcxvobas ver daZlevT wveu- matebiT gamoiyeneba sxvadasxva sferoSi.
lebaze, romelsac aucileblad unda daeswroT?
xom ar mogeZebnaT vinme Tqvenze metad morcxvi
saidan
da saubris dawyebiT simorcxvis daZlevaSi
daxmarebodiT? viciT
Tqven, aseve, SegiZliaT stresis marTva imiT,
stresis inokulaciis treningi
rom SecvaloT is, rasac sakuTar Tavs eubnebiT
tkivilis samarTavad
mis Sesaxeb da SecvaloT masTan mopyrobis xerxi.
kognitur-bihevioristma fsiqoTerapevtma donald am gamokvlevaSi monawileoba 60 spor-
maiCenbaumma (Donald Meichenbaum, 1977,1985,1993) tsmenma mamakacma miiRo, romelTac spor-
SemogvTavaza samfaziani procesi, romelic amgvar tuli travmis gamo muxlis qirurgiuli
stresis inokulacias (acras) iTvaliswinebs. I operacia CautardaT. sportsmenTa naxevari
fazaSi adamianebi sakuTari realuri qcevis ukeT samkurnalo jgufSi moxvda, sadac reabi-
534 gacnobierebas cdiloben: ra iwvevs mas da ra
13.4
cxrili me-4 Tavidan, albaT, gaxsovT, rogor aris
tkivilis gancda ganpirobebuli rogorc fizio-
sakuTari Tavisadmi mimarTvis logiuri, ise fsiqologiuri faqtorebiT. gankur-
magaliTebi, romlebic xels uwyoben nebis procesSi myof sportsmenebze Catarebuli
stresis daZlevas qvemoT mocemuli eqsperimenti gviCvenebs, Tu
rogor SeiZleba daZlevis teqnikebis gamoyeneba
momzadeba
me SemiZlia SevimuSavo misi daZlevis gegma. tkivilis fsiqologiuri komponentebis zogi-
ubralod mosafiqrebelia, ra SemiZlia gavakeTo erTi aspeqtis gasakontroleblad.
amisaTvis. es nerviulobaze ukeTesi gamosavalia.
warmatebuli daZlevis kidev erTi ZiriTadi
ar aris saWiro uaryofiTi mimarTva sakuTari
Tavisadmi, iazrovne racionalurad. komponentia Tqven mier stresorze gacnobie-
rebuli kontrolis daweseba, rwmena imisa, rom
konfrontacia
erTbaSad erTi nabiji; me SemiZlia am situaciis
SegiZliaT cvlilebis Setana romelime mov-
marTva. lenis, an gancdis msvlelobaSi (Vaughan, 1993).
es SfoTva aris is, rasac eqimi Tu gjeraT, rom SegiZliaT daavadebis mimdi-
miwinaswarmetyvelebda.
es aris Sexseneba Cemi daZlevis meqanizmebis nareobaze, an daavadebis yoveldRiur simptomebze
gasavarjiSeblad. zemoqmedeba, albaT, kargad axerxebT am daava-
dawynardi; Tavs vakontroleb, nela, Rrmad isunTqe. debasTan gamklavebas (Affleck et al., 1987), magram Tu
daZleva fiqrobT, rom stresis wyaro meore pirovnebaa,
rodesac SiSi geufleba, Seisvene. romlis qcevaze gavlenas ver axdenT, an situa-
yuradReba awmyoze SeaCere, ra maqvs gasakeTebeli?
nu ecdebi SiSis mTlianad gaqrobas, SeinarCune
ciaa, romelsac ver SecvliT, izrdeba imis
marTvad doneze. albaToba, rom am qronikul viTarebas fsiqo-
amaze uaresic SeiZleboda momxdariyo. logiurad ver gaumklavdebiT (Bulman & Wortman,
ubralod, sxva rameze ifiqre.
1977). individebi, romelTac SeuZliaT stresis
TviTganmtkiceba cnobieri kontroli iseTi fataluri daavadebis
gamomivida, me SevZeli amis gakeTeba. SemTxvevaSic ki, rogoric Sidsia, amiT TavianT
iseTi cudic ar yofila, rogorsac movelodi.
marTla kmayofili var Cemi miRwevebiT. fsiqikur da fizikur janmrTelobas argeben
(Thompson et al., 1994).
sanam samomavloT gamoyenebad kontrolis am
litaciis Cveulebriv programas stresis strategiebs daimaxsovrebT, stresis daZlevis
inokulaciis treningi daemata. treningi bolo aspeqti _ socialuri ganzomileba gan-
fokusirebuli iyo gamojanmrTelebis peri- vixiloT.
odis SfoTvisa da tkivilis saxeobebze
da xels uwyobda mamakacebs zemoT aR-
socialuri mxardaWera, rogorc stresis
werili kognituri restruqturizaciis
daZlevis resursi
teqnikebis gamoyenebaSi. danarCenma ocda-
aTma mamakacma mxolod reabilitaciis socialuri mxardaWera sxvebisTvis gaweuli
standartuli kursi gaiara. samocive mona- daxmarebaa, romelic amcnobs adamians, rom igi
uyvarT, masze zrunaven, afaseben da rom igi
stresi Tqvens cxovrebaSi

wiles sTxoves, moewodebinaT tkivilis


gancdis subieqturi Sefasebebi mkurna- sxva adamianebTan urTierTobisa da urTierT-
lobis dawyebamde da Semdeg aTive fizio- valdebulebebis qselSia CarTuli (Cohen & Syme,
Terapiuli sesiis win. miuxedavad imisa, 1985).Dsocioemociuri mxardaWeris am formebis
rom samkurnalo da sakontrolo jgufebi garda garSemomyof adamianebs SeuZliaT
didad ar gansxvavdebodnen erTmaneTisgan materialuri (fuli, transporti, bina) da
mkurnalobis dawyebamde an pirveli informaciuli mxardaWeris (rCeva, pirovnuli
testuri sesiis dros, danarCeni cxra Tera- gacnobierebuli kontroli (Perceived control) _
piuli sesiis ganmavlobaSi inokulaciis pirovnebis rwmena, rom SeuZlia movlenis, an
jgufis cdis pirebi gacilebiT nakleb gancdis msvlelobis, an Sedegebis Secvla;
tkivils aRniSnavdnen, vidre sakontrolo xSirad sasargebloa stresorebTan gamkla-
jgufis cdis pirebi (Ross & Berger,1996). vebisas.
535
arakatastrofuli qronikulad daavadebuli pacientebi mkvlevrebi cdiloben imis dadgenas, Tu ra
kiboTi daavadebuli pacienebi
tipis mxardaWeraa yvelaze sasargeblo sxvadasxva
specifikuri movlenis dros (Helgeson & Cohen,1996;
socialuri daxmarebis

60
yvelaze efeqturi

50 Kuijer et al., 2000).


40
%

30
20 saidan
10
0 viciT
emociuri informaciuli materialuri

mxardaWeris tipi
mxardaWeris wyaroebisa da tipebis
urTierTSedareba
suraTi
13.10 Seli teilori kolegebTan erTad Seis-
wavlida sxvadasxva tipis socialuri mxa-
socialuri mxardaWeris Rirebuleba
rdaWeris efeqturobas kiboTi daava-
aRqmuli socialuri mxardaWera, rogorc diagnozis
debulebTan (Dakof & Taylor, 1990; Taylor, 1986).
funqcia
(Martin, et. al., 1994, kiboTi daavadebuli pacientebis
avadmyofebi gansxvavebulad afasebdnen
monacemebi aRebulia Dakof&Taylor, 1990). sxvadasxva saxis mxardaWeris sargebli-
anobas. isini sasargeblod Tvlidnen mxo-
ukukavSiri, informacia) uzrunvelyofa. nebis-
lod meuRleebis, da ara eqimebis, an mom-
mieri adamiani, visTanac gaqvT mniSvnelovani
vlelebis `gverdiT yofnas~. meore mxriv,
socialuri urTierToba _ iqneba es ojaxis
avadmyofebisTvis mniSvnelovani iyo infor-
wevri, megobari, TanamSromeli Tu mezobeli _
maciis an rCevis miReba kiboTi daavadebuli
SesaZloa, saWiroebis SemTxvevaSi, Tqveni so-
sxva pacientebisagan, an eqimebisagan da
cialuri mxardaWeris qselis nawili iyos.
ara -_ ojaxisgan da megobrebisagan.
mravali gamokvleva miuTiTebs stresisadmi
ganurCevlad imisa, Tu visgan _ iqnebodnen
mowyvladobis SemcirebaSi socialuri mxar-
es eqimebi, megobrebi Tu ojaxis wevrebi _
daWeris Zalaze (Cohen & McKay, 1983). rodesac
modioda Tavsmoxveuli naZaladevi xalisi
adamianebs hyavT xalxi, visac SeuZliaT mimarTon,
da daavadebis simZimis daknineba, avadmyo-
isini ukeT axerxeben rogorc sakuTar yovel-
febi Tvlidnen, rom maT es arafers argebda.
dRiur problemebTan, ise samsaxurebriv stres-
ebTan, umuSevrobasTan, ojaxis rRvevasTan,
seriozul daavadebebTan da sxva katastrofebTan 13.10 suraTze mocemulia socialuri mxar-
gamklavebas (Gottlieb, 1981; Pilisuk & Parks, 1986). so-
Tavi 13 / emocia, stresi da janmrTeloba

daWeris tipebis Sedareba efeqturobis mixedviT


cialuri mxardaWeris pozitiuri efeqtebi kibos da iseTi arakatastrofuli daavadebebis
scildeba stresuli movlenebis daregulirebas; mqone pacientebTan, rogoricaa: qronikuli Tavis
maT SeuZliaT diagnostirebuli daavadebisagan tkivili an gaRizianebuli kuW-nawlavis sin-
gankurnebis gaumjobeseba da daavadebiT gamow- dromi (Martini et al., 1994). monacemebi kidev erTxel
veuli sikvdilis riskis Semcireba (House et al.,1988 mowmobs, rom socialuri mxardaWeris optimaluri
Kulik & Mahler, 1989). erT-erT gamokvlevaSi Tir- tipi stresis sxvadasxva wyarosTvis gansxva-
kmlis mZime daavadebis mqone avadmyofTa sikvdi- vebulia. SegiZliaT moifiqroT mizezebi, Tu
lianobis koeficienti Seiswavleboda (Christensen ratom unda iyos emociuri mxardaWera ufro
et al., 1994). miRebuli Sedegebis mixedviT, ojaxis sasargeblo kiboTi daavadebulTaTvis, vidre
mxardaWeris sazomze miRebuli qulis erTi arc ise mZime daavadebebis mqone avadmyofe-
erTeuliT mateba sikvdilis albaTobis 13%-ian bisaTvis?
klebas ukavSirdeba.Q mkvlevrebi, agreTve, cdiloben gansazRvron,
Tu rodis iwveven mxardaWeris wyaroebi realurad
socialuri mxardaWera (Social support) _ sxva
adamianebis mier pirovnebisTvis stresTan gam- SfoTvis gazrdas. magaliTad, Tu vinme daJinebiT
klavebis mizniT gaweuli materialuri, socio- gTavazobT eqimTan daniSnul Sexvedraze an
kolejSi gasaubrebaze wamoyolas maSin, roca
536
emociuri da informaciuli mxardaWera.
Tqven marto wasvla girCevniaT, amis gamo SeiZ- saWiroebis SemTxvevaSi sxvebi Tqvens gverdiT
leba damatebiTi SfoTva ganicadoT (Coyne et al., aRmoCndebian maSinac ki, Tu stresis gancdisas
1988); aseve, mZime daavadebis mqone avadmyofebma, faqtobrivad arc ki mimarTavT maT daxmare-
SesaZloa, ver gaamarTlon maT socialur wreSi bisaTvis. erT-erTi yvelaze mniSvnelovani Setyo-
Semavali adamianebis molodinebi. bineba `fsiqologia da cxovrebidan~ isaa, rom
yovelTvis unda imuSaoT, rogorc socialuri
mxardaWeris qselis Semadgenelma rgolma da
saidan
arasodes misceT Tavs ufleba, iyoT socialurad
viciT izolirebuli.
stresze msjelobisas Cven araerTxel aRvniS-
molodinebi da qronikul
neT stresis gavlena fizikur da fsiqologiur
daavadebasTan adaptacia
keTildReobaze. axla uSualod ganvixilavT,
mkvlevrebi amowmebdnen, Tu ra gavlenas Tu rogor iyeneben fsiqologebi avadmyofobisa
axdens avadmyofebis mier garSemomyof da janmrTelobis sakiTxebis Sesaxeb gamokvle-
adamianTa molodinebis aRqma daavadebasTan vebiT miRebul codnas.
maT adaptaciaze. avadmyofebs Tirkmlebis
daavadebis bolo stadia hqondaT, yvelas
sWirdeboda dializi. mkvlevrebi sTxovdnen
Sejameba
maT, rom skalaze (`srulebiT ar veTan-
xmebi~-dan `srulebiT veTanxmebi~-mde) stress iwvevs stresorebi _ stimulebi, rom-
SeefasebinaT iseTi debulebebi, rogoricaa, lebic organizmisagan garkveul reaqcias mo-
magaliTad, `xandaxan vgrZnob, rom Cemi iTxoven. stresi iwvevs fiziologiur pasuxebs,
ojaxi da megobrebi moelian Cemgan, rom romlebic amzadeben organizms moqmedebisaTvis.
gacilebiT ukeT moverevi Cems daavadebas, rodesac amgvari pasuxebi zedmetia, safrTxe
vidre es realurad SemiZlia~ da `zogjer eqmneba imunur sistemas, ramac SesaZloa gamoiw-
vfiqrob, rom Cemi ojaxi da megobrebi vios fsiqosomaturi daavadebebi. sxvadasxva saxis
moelian Cemgan sakuTar mkurnalobaze meti stresors, rogoricaa: cxovrebiseuli cvli-
pasuxismgeblobis aRebas, vidre es rea- lebebi, yoveldRiuri usiamovnebebi, matravmi-
lurad SemiZlia~. mkvlevrebi, aseve, zo- rebeli movlenebi, sxvadasxva saxis fsiqolo-
mavdnen, Tu ramdenad kargad axerxebdnen giuri efeqti aqvs.
pacientebi avadmyofobis daZlevas. Sede- stresis daZleva xSirad maSin iwyeba, rodesac
gebma aCvena Zlieri dadebiTi korelacia adamianebi moTxovnis gansazRvris mizniT
molodinebsa da distresis xarisxs Soris. afaseben situacias. safrTxis mimarT adamianebi
magaliTad, pacientebTan, romlebic sa- iyeneben stresis daZlevis problemaze orien-
kuTari ojaxisa da megobrebis molodinebs tirebul, an emociaze orientirebul gzebs. maT,
aRiqvamdnen, rogorc gadaWarbebuls, ufro aseve, SeuZliaT, stresTan gamklaveba stresoris
mosalodneli iyo Civili depresiisa da xelaxali SefasebiT, an stresze reaqciebis
cxovrebis dabali xarisxis Sesaxeb (Hatchett
stresi Tqvens cxovrebaSi

Sesaxeb codnis restruqturizaciiT. stresis


et al.,1997). inokulaciis (acris) treningi kogniciaTa res-
truqturizaciis erT-erTi programaa. adamianebi
rogorc Cans, pacientebis megobrebi da ojaxis ukeTesad axerxeben stresis daZlevas, rodesac
wevrebi yvelafers akeTebdnen maTTvis mxar- grZnoben, rom akontroleben situacias. socia-
daWeris uzrunvelsayofad, Tumca, maTi molo- luri mxardaWera saukeTesoa maSin, rodesac is
dinebi pacientebisadmi zrdida am ukanasknelTa individis moTxovnebs Tanxvdeba. socialuri
distress. interaqcia, SesaZloa, uaryofiTi iyos, rodesac
efeqturi socialuri mxardaWeris qselis adamianebi grZnoben, rom maT ar SeuZliaT
nawilad yofna niSnavs Tqvens rwmenas, rom arsebuli molodinebis gamarTleba.

537
xarisxis gaumjobesebisaTvis. winamdebare Tavi
janmrTelobis fsiqologia venesuelis varaos kulturisTvis damaxasiaTe-
beli gankurnebis ritualis magaliTiT daviwyeT.
rogorc aRvwereT, mkurnali mowveuli iyo avad-
ra wvlili SeaqvT fsiqikur procesebs cudad myofi biWis sxeulSi Casaxlebuli sulebis
da kargad yofnis gancdaSi? Cven ukve war- gansadevnad. mkurnalma Seasrula tradiciuli
mogidgineT sakmarisi sabuTi imisa, rom pasuxi gankurnebis ceremonia. mSoblebma biWis gamoj-
am kiTxvaze aris: _ `sakmaod didi~. janmrTelo- anmrTeleba mkurnalis moqmedebebs miaweres
bisaTvis fsiqologiuri da socialuri faqto- (Briggs,1996).
rebis mniSvnelobis aRiarebam xeli Seuwyo axali msgavsi rwmenis arsebobas SeiZleba sxva
sferos _ janmrTelobis fsiqologiis _ gan- kulturebSic SexvdeT. magaliTad, navajoSi
viTarebas. janmrTelobis fsiqologia fsiqo- daavadebas, avadmyofobasa da kargad yofnas
logiis dargia, romelic mowodebulia imis socialur harmonias da gonebasa da sxeuls
dasadgenad, Tu rogor inarCuneben adamianebi Soris urTierTqmedebebs miawerdnen. huazos cneba
janmrTelobas; ratom xdebian isini avad da navajoSi niSnavs harmonias, sulier simSvides,
rogor reagireben avadmyofobaze (Taylor, 1986,1990). saTnoebas, idealur ojaxur urTierTobebs, mSve-
janmrTeloba gulismobs sxeulisa da gonebis nierebas xelovnebasa da xelobaSi, sxeulisa
zogad mdgomareobas, romelic aRiwereba da sulis sijansaRes. avadmyofoba ganixileba,
siZlierisa da energiulobis terminebiT. es ar rogorc borotebiT gamowveuli nebismieri
aris ubralod daavadebis an dazianebis arar- disharmoniis Sedegi, romelic isadgurebs
seboba, aramed am SemTxvevaSi saqme imas ufro adamianSi tabus darRvevis, jadoqrobis, zedmeti
exeba, Tu ramdenad kargad funqcionireben damyolobis, boroti ocnebebis gamo. tradici-
sxeulis Semadgeneli nawilebi erTad. janmrTe- uli gankurnebis ceremonia gulisxmobs avad-
lobis fsiqologiis Sesaxeb msjelobas davi- myofobis gandevnasa da janmrTelobis aRdgenas
wyebT imis aRweriT, Tu rogor scildeba avad- ara marto Samanis mkurnalobiT, aramed ojaxis
myofobis tradiciul dasavlur models is yvela wevris erToblivi ZalisxmeviT, romlebic
filosofiuri mimdinareoba, romelic safuZvlad avadmyofTan erTad cdiloben huazos mdgomare-
udevs mocemul sferos. Semdeg ganvixilavT obis dabrunebas. tomis nebismieri wevri avad-
janmrTelobis fsiqologiis wvlils daavadebisa myofobas miiCnevs ara avadmyofis pirad pasuxis-
da disfunqciis prevenciasa da mkurnalobaSi. mgeblobad (da danaSaulad), aramed ganixilavs,
rogorc ufro zogadi disharmoniis niSans,
romelic unda aRikveTos Temuri gankurnebis
janmrTelobis ritualebiT. es kulturuli orientacia garan-
Tavi 13 / emocia, stresi da janmrTeloba

biofsiqosocialuri modeli tias iZleva, rom Zlieri socialuri mxardaWeris


qseli avtomaturad daexmareba pacients.
janmrTelobis fsiqologia janmrTelobis
biofsiqosocialuri modeliT xelmZRvanelobs. janmrTelobis fsiqologia (Health psychology)
am midgomis safuZvlebs mraval aradasavlur _ fsiqologiis dargi, romelic mowodebulia
kulturaSi vxvdebiT. sanam biofsiqosocialuri imis dasadgenad, Tu rogor inarCuneben ada-
mianebi janmrTelobas, ratom xdebian isini
modelis gansazRvrebas CamovayalibebdeT,
avad da rogor reagireben avadmyofobaze.
ganvixiloT zogierTi aradasavluri tradicia.
janmrTeloba (Health) _ sxeulisa da gonebis
zogadi mdgomareoba, romelic aRiwereba sim-
janmrTelobis dacvis tradiciuli tkicisa da energiulobis terminebiT. es ar
praqtika aris ubralod daavadebis, an dazianebis ar-
arseboba.
fsiqologiuri principebi avadmyofobis
huazo (Hozho) _ navajos (Navajo) kulturaSi
mkurnalobasa da janmrTelobis SenarCunebaSi arsebuli cneba, romelic niSnavs harmonias,
yvela droSi gamoiyeneboda. bevr kulturaSi sulier simSvides, saTnoebas, idealur ojaxur
esmiT sazogadoebrivi janmrTelobisa da urTierTobebs, mSvenierebas xelovnebasa da
538 relaqsaciis ritualebis mniSvneloba cxovrebis xelobaSi da sxeulisa da sulis sijansaRes.
fsiqologi janmrTelobas ganixilavs, rogorc
dinamikur mravalganzomilebian movlenas.
optimaluri janmrTeloba, anu kargad yofna
(wellness) moicavs Tqveni cxovrebis fizikur,
inteleqtualur, emociur, sulier, socialur
da garemos aspeqtebs. rodesac daavadebis
prevenciis, an adreul etapze misi gamovlenis
mizniT garkveul qmedebebs axorcielebT, Tqven
janmrTelobis sakeTildReod iqceviT. janmrTe-
lobis fsiqologiis zogad mizans warmoadgens
fsiqologiuri codnis gamoyeneba kargad yofnasa
da janmrTelobasTan dakavSirebuli pozitiuri
qcevis xelSewyobisaTvis. ganvixiloT aRniSnul
mizanTan dakavSirebuli Teoriebi da kvlevebi.

janmrTelobis profilaqtika
biofsiqosocialuri modelisken cneba janmrTelobis profilaqtika niSnavs
Cven axlaxan vnaxeT, rom aradasavlur kul- zogadi strategiebisa da konkretuli taqtikis
turebSi gankurnebis praqtika xSirad sxeulsa ganviTarebas, romelic miznad isaxavs adamianTa
da gonebas Soris kavSiris arsebobas gulisxmobs. avad gaxdomis riskis gamoricxvas, an Semcirebas.
amis sapirispirod, Tanamedrove mecnieruli XXI saukuneSi avadmyofobis prevencia XX
azrovneba, ZiriTadad, biosamedicino models saukunis dasawyisisgan gansxvavebul amocanebs
eyrdnoba, romelic sxeulisa da gonebis dua- ayenebs (Matarazzo, 1984). 1900-ian wlebSi sikvdilis
listuri koncefciiT xelmZRvanelobs. am mode- upirveles mizezs infeqciuri daavadebebi
lis Tanaxmad, medicina fizikur sxeuls suli- warmoadgenda. am periodSi praqtikosma eqimebma
sagan damoukideblad mkurnalobs. goneba mniS- wamoiwyes pirveli revolucia amerikul sazo-
vnelovania mxolod emociebisa da rwmenebisaTvis gadoebrivi janmrTelobis dacvis sistemaSi.
da cota ram Tu SeuZlia gaakeTos sxeulis kvlevebis, sazogadoebrivi ganaTlebis, vaqcinebis
realobisaTvis; Tumca, droTa ganmavlobaSi ganviTarebisa da sazogadoebrivi janmrTelobis
mecnierebma daiwyes urTierTqmedebaTa tipebis standartebis cvlilebebis (rogoricaa narCe-
aRnusxva, romelTa SemTxvevaSic ar muSaobs xisti nebis kontroli da kanalizacia) saSualebiT
biosamedicino modeli. Tqven ukve naxeT maT TandaTanobiT SeZles sikvdilianobis
zogierTi maTgani: karg da cud cxovrebiseul
movlenebs SeuZliaT gavlena moaxdinon imunuri biofsiqosocialuri modeli (Biopsychosocial mo-
del) _ janmrTelobisa da avadmyofobis modeli,
sistemis funqcionirebaze; adamianebi met-
romlis mixedviT, nervuli sistemis, imunuri
janmrTelobis fsiqologia

naklebad moqnilebi arian stresis uaryofiT sistemis, qceviTi stilis, kognituri pro-
SedegebTan mimarTebaSi; adekvaturma socialurma cesebisa da garemo faqtorebis urTierTkavSirma
mxardaWeram SeiZleba Seamciros sikvdilis SeiZleba adamiani avad gaxdomis riskis winaSe
albaToba. amgvari gaazrebis Sedegad Camoyalibda daayenos.
biofsiqosocialuri modelis sami komponenti: kargad yofna (Wellness) _ optimaluri janmrTe-
`bio~ miuTiTebs biologiuri avadmyofobis rea- loba, romelic aerTianebs fizikur, inteleqtu-
lur arsebobaze, `fsiqo~ da `socialuri~ ki _ alur, emociur, sulier, socialur da garemos
sxvadasxva sferoSi sruli da aqtiuri fun-
janmrTelobis fsiqologiur da socialur
qcionirebis unars.
komponentebze.
janmrTelobis profilaqtika (Health promotion)
biofsiqosocialuri modeli fizikur jan-
_ zogadi strategiebisa da konkretuli taqtikis
mrTelobas gonebis mdgomareobasa da garemom- ganviTareba, romelic miznad isaxavs adamianTa
cvel samyarosTan akavSirebs. janmrTelobis avad gaxdomis riskis gamoricxvas, an Semcirebas.
539
didi raodenobiT miReba, mgzavroba usafrTxo-
cxrili
13.5 ebis Rvedebis gareSe, stresebiT savse cxovreba
_ yvelaferi es garkveul rols asrulebs iseTi
sikvdilis ZiriTadi mizezebi aSS-Si,
daavadebebis CamoyalibebaSi, rogorebicaa: kibo,
1998 weli
gulis daavadebebi, dambla, agreTve, ubeduri
sikvdilis
sikvdili- SemTxvevebisa da TviTmkvlelobebisas. civili-
rangi sikvdilis mizezi mizezebis
anobis
xelSemwyobi zaciis aRniSnul daavadebebTan dakavSirebuli
procenti
faqtorebi
qcevebis SecvliT mravali daavadebisa da naad-
1 31.0 gulis daavadeba DS
revi sikvdilis prevencia gaxdeba SesaZlebeli.
2 23.2 kibo DS
3 6.8 dambla DS am codnaze dayrdnobiT advilia garkveuli
4 4.8 filtvebis obstruq-
rekomendaciebis mocema, magram ufro sasurvelia,
ciuli daavadebebi S
5 4.2 yvela saxis ubeduri rom janmrTeloba iseTi kargi Cvevebis Semu-
SemTxveva A SavebiT SeinarCunoT, romlebic CamoTvlilia
1.9 mxolod avtoavariebi A
6 3.9 pnevmonia da gripi S 13.6 cxrilSi. bevri maTgani, albaT, ukve nacnobia
7 2.8 diabeti D TqvenTvis. miuxedavad amisa, janmrTelobis
8 1.3 TviTmkvleloba A
9 1.1 Tirkmlebis daavadebebi fsiqologebi gamoiyeneben fsiqologiur prin-
10 1.1 RviZlis qronikuli cipebs imis albaTobis gasazrdelad, rom Tqven
daavadeba da cirozi A
marTla gaakeTebT imas, rac TqvenTvis kargia.
* D=kveba; S =moweva; A =alkoholi amis demonstrirebis mizniT axla ganvixiloT
ori konkretuli Tema: moweva da Sidsi.

mniSvnelovnad Semcireba iseTi daavadebebis


moweva
SemTxvevaSi, rogoricaa: gripi, tuberkulozi,
poliomieliti, wiTela da yvavili. SeuZlebelia imis warmodgena, rom nebismierma,
Tu mkvlevrebs cxovrebis xarisxis gaumjo- vinc ki waikiTxa es wigni, ar icoda, rom Tambaqos
besebSi surT wvlilis Setana, cxovrebis moweva Zalian saxifaToa. yovelwliurad
stilTan dakavSirebuli faqtorebiT gamowveuli daaxloebiT 400 000 adamiani kvdeba mowevasTan
sikvdilianobis Semcirebas unda ecadon (ix. dakavSirebuli daavadebebiT. aSS-Si yovel-
cxrili 13.5). sigaretis moweva, Warbi wona, wliurad kiboTi gardacvalebis SemTxvevaTa 30%-
cximisa da qolesterinis didi raodenobiT ze meti swored Tambaqos moxmarebiTaa gamowveuli
Semcveli sakvebisa da alkoholiani sasmelebis (Skaar et al., 1997). miuxedavad amisa, 60 milioni
adamiani aSS-Si jer kidev mwevelia. mwevelTa
Tavi 13 / emocia, stresi da janmrTeloba

70% ambobs, rom surs mowevisTvis Tavis danebeba,


cxrili
13.6 magram ver axerxebs (daavadebaTa kontrolisa
da prevenciis centri, 1997). janmrTelobis
aTi nabiji pirovnuli keTildReobisaken fsiqologebs ainteresebT orive sakiTxi: (1)
1. regularulad ivarjiSeT.
2. miiReT noyieri, balansirebuli sakvebi (mdidari ratom iwyeben adamianebi mowevas _ amiT
bostneuliT, xiliT, marcvleuliT, naklebi cximiTa fsiqologebi SeZleben mis prevencias da (2)
da qolesteriniT).
3. SeinarCuneT optimaluri wona.
rogor daexmaron adamianebs mowevisaTvis Tavis
4. iZineT 7-8 saaTi Ramis ganmavlobaSi, daisveneT danebebaSi _ riTic adamianebi SeZleben miiRon
yoveldRe.
5. mgzavrobisas isargebleT usafrTxoebis RvedebiT
`eqsmwevelad~ gadaqcevasTan dakavSirebuli
da velosipedis CafxutiT. mniSvnelovani sargebeli.
6. ar moswioT sigareti da ar miiRoT narkotikebi. analizi imisa, Tu ratom iwyebs zogierTi
7. zomierad, an saerTod ar miiRoT alkoholi.
8. iqonieT mxolod daculi, usafrTxo sqesobrivi adamiani Tambaqos mowevas, pirovnul Tvisebebsa
urTierTobebi. da socialur faqtorebze fokusirdeba. individTa
9. regularulad gaiareT samedicino-
stomatologiuri Semowmebebi; daicaviT samedicino erT-erT tips, romelTanac Tambaqos moweva
reJimi. asocirdeba SegrZnebaTa maZieblebi uwodes
10. CamoiyalibeT optimisturi damokidebuleba da
SeiZineT megobrebi. (Zuckerman,1988); ufro mosalodnelia, rom aseTma
540 individebma sarisko qmedebebi ganaxorcielon.
erT-erT gamokvlevaSi qalebisa da mamakacebis logiurad mzad iqneba janmrTelobis sakeTil-
pirovnuli Tvisebebis Sefasebis monacemebi, dReo qcevis gansaxorcieleblad.
romlebic XX saukunis 60-ian wlebSi (1964-1967) mowevis Sewyvetaze mimarTuli warmatebuli
miiRes, Seadares XX saukunis 80-iani wlebis mkurnaloba mwevelis rogorc fiziologiuri,
bolos (1987-1991) maT `mweveli-aramwevelis~ ise fsiqologiuri moTxovnilebebis dakmayofil-
qcevas. qalebi da mamakacebi, romlebic 60-ian ebas moiTxovs (Tsoh et al., 1997; U.S. Department of
wlebSi sakuTar Tavs axasiaTebdnen, rogorc health and Human Services, 2000). fiziologiur
SegrZnebebis maZieblebs, 20-25 wlis Semdeg ufro doneze mwevelebi saukeTesod eqvemdebarebian
mosalodneli iyo, rom mwevelebi yofiliyvnen nikotinis Semcvleli Terapiis iseT efeqtur
(Lipkus et al., 1994). savaraudoa, rom pirovnuli formas, rogoricaa nikotinis plastiri da
faqtorebi mWidrod ukavSirdeba zogierTi nikotinis saReWi rezinebi. fsiqologiur doneze
jgufis wevrebis Sefasebebs; anu, miuxedavad mwevelebma unda gaiazron, rom arsebobs uamravi
imisa, an swored imitom, rom moweva mavnebelia eqsmweveli da rom TambaqosaTvis Tavis danebeba
janmrTelobisaTvis, is `magaria~ (Leary et al., 1994). SesaZlebelia. garda amisa, mwevelma unda
es gansakuTrebiT mozardebSi SeiZleba iyos daiswavlos Zlieri ltolvis daZlevis stra-
ase. janmrTelobis fsiqologebi Tvlian, rom tegiebi, romelic Tan axlavs TambaqosaTvis Tavis
mowevis warmatebuli prevencia mowevis Sefasebis danebebis mcdelobebs. mkurnaloba xSirad moi-
Secvlas _ `magaridan~ `cudisken~ _ gulisxmobs. cavs Cven mier adre aRweril daZlevis kognitur
ukeTesia, Tu saerTod ar daiwyebT mowevas, xerxebs, romlebic saSualebas aZleven adamians,
magram rogor SeiZleba daexmaros TambaqosaTvis Seamsubuqos masze mravali stresoris zemoqme-
Tavis danebebis swavlaSi Catarebuli kvlevebi deba. mowevasTan dakavSirebiT adamianebs as-
maT, vinc ukve eweva? miuxedavad imisa, rom bevrma wavlian, Tu rogor moZebnon Tavis daRwevis
adamianma uSedegod scada mowevisTvis Tavis gzebi situaciebidan, romlebmac SeiZleba kvlav
danebeba, daaxloebiT 35 milionma amerikelma gauRviZon mowevis Jini.
samudamod mainc daaneba Tavi mowevas. 90%-ma es
damoukideblad, specialuri samkurnalo prog-
Sidsi
ramebis gareSe SeZlo. mkvlevrebma gansazRvres
is etapebi, romelsac adamianebi gadian, rac Sidsi _ es aris SeZenili imunodeficitis
TambaqosaTvis Tavis danebebis mzard mzadyofnas sindromi. miuxedavad imisa, rom aTasobiT
mowmobs (DiClemente et al., 1991; Prochaska et al., 1993): adamiani kvdeba am saSineli daavadebiT, mravali
adamiani cxovrobs aiv infeqciiT. aiv (adamianis
gansjis wina periodi _ mweveli jer ar imunodeficitis virusi) aris virusi, romelic
fiqrobs mowevisTvis Tavis danebebaze; anadgurebs sisxlis TeTr ujredebs (T limfo-
gansja _ mweveli fiqrobs mowevisTvis citebs), riTac azianebs imunur sistemas da
Tavis danebebaze, Tumca, jer ar axorcielebs asustebs sxeulis unars, SeebrZolos sxva daava-
cvlilebebs qcevaSi; debebs. individi mowyvladi xdeba mTeli rigi
momzadeba _ mweveli ukve mzad aris, rom sxva virusuli da baqteriuli infeqciebis mi-
janmrTelobis fsiqologia

Tavi daanebos mowevas; marT, ramac SeiZleba sicocxlisaTvis iseTi


moqmedeba _ mweveli axorcielebs saSiSi daavadebebi gamoiwvios, rogoricaa: kibo,
gansazRvrul qmedebebs dasaxuli qceviTi meningiti da pnevmonia. virusiT Tavdapirveli
miznebis misaRwevad;
Sidsi (AIDS) _ SeZenili imunodeficitis sin-
SenarCuneba _ axla mweveli ukve aramwe-
dromis abreviatura, sindromi gamowveulia
velia da cdilobs am mdgomareobis SenarCunebas. virusiT, romelic azianebs imunur sistemas da
asustebs organizmis unars, SeebrZolos infeq-
mocemuli analizi gvafiqrebinebs, rom yvela cias.
mweveli fsiqologiurad erTnairi ar aris mo-
aiv (HIV)_ adamianis imunodeficitis virusi,
wevisTvis Tavis danebebis sakiTxSi. intervencia romelic azianebs sisxlis TeTr ujredebs
imgvarad unda iyos dagegmili, rom manamde (limfocitebs), riTac asustebs organizmis
zrdides mwevelis mzadyofnis, sanam is fsiqo- imunur sistemas; aiv infeqcia iwvevs Sidss.
541
fsiqologia XXI saukuneSi

janmrTeli adamianebi 2010 wlisaTvis

Tu Tqven aSS-Si cxovrobT, lTa raodenobis Semcireba 40%- aumjobesebs garegnobas). ro-
Tqveni mTavroba momdevno aTi dan 20%-mde; gorc ki individebi treningis
wlis gegmas gTavazobT: aSS-is • im mozrdilTa raodenobis Semdgom _ gansjisa da Senar-
janmrTelobisa da mosaxleobis gazrda 15%-dan 30%-mde, rom- Cunebis _ etapebze gadadian,
momsaxurebis departamentma lebic regularulad saSualo yuradRebis koncentracia wi-
Seqmna programa saxelwodebiT xarisxis fizikuri aqtivobiT naaRmdegobidan sargeblobaze
_ `janmrTeli adamianebi 2010~, arian dakavebulni (30 wuTi, gadainacvlebs.
sadac mocemulia konkretuli TiTqmis yoveldRe). rogor unda moaxerxoT
rekomendaciebi pirovnuli da TqvenTvis, albaT, cnobilia, gansjis wina etapis daZleva,
sazogadoebrivi janmrTelo- Tu ratom girCevT es programa Tu Tqven jer kidev ar var-
bisaTvis aucilebeli qcevebis regularulad varjiSs, anu jan- jiSobT regularulad?
Sesaxeb. programas ori zogadi mrTelobis mTavari gaumjobeseba mkvlevrebi miuTiTeben, rom
mizani aqvs: (1) gansxvavebebis miiRweva iseTi varjiSebiT, ro- adamianebs SeuZliaT iseTi
Semcireba janmrTelobis statu- goricaa: velosipediT siaruli, strategiebis daswavla, rom-
sebs Soris mosaxleobis sxva- curva, sirbili da Cqari sia- lebic saSualebas miscemT maT,
dasxva fenaSi _ moxucebSi, rulic ki. es aqtivobebi iwveven daZlion varjiSis xelisSem-
umciresobebsa da bavSvebSi da gulisa da respiratoruli sis- Sleli dabrkolebebi (Simkin &
(2) janmrTeli cxovrebis xan- temis mdgomareobis gaumjobese- Gross, 1994). Tqven SegiZliaT
grZlivobis gazrda. fsiqolo- bas, kunTebis tonusis gaZlie- zustad iseve ganixiloT var-
gebi orive miznis ganxorcie- rebas da bevri sxva sargebelic jiSis dawyeba, rogorc nebis-
lebaSi Seitanen TavianT wvlils. moaqvT janmrTelobisaTvis. mieri sxva situacia, romelic
rac Seexeba pirvel mizans, rogor SeiZleba janmrTelo- stresis dasaZlevad Tqvengan
fsiqikuri janmrTeloba Seta- bis fsiqologiis codna daex- kognitur Sefasebas moiTxovs.
nilia `janmrTelobis statusis~ maros adamians dadebiTi efeq- ecadeT dagegmoT cxovreba ise,
kategoriaSi. ukve ramdenime we- tebis miRebaSi? mkvlevrebi swav- rom varjiSi ganixilebodes,
lia fsiqologebi did energias loben, Tu vin da ratom mimarTavs rogorc jansaRi garToba.
xarjaven sazogadoebis sxva- regularul varjiSs da cdi- Tqven, aseve, unda icodeT, rom
dasxva jgufebSi fsiqikuri jan- loben gansazRvron is prog- Tqveni kolejis bevr students
mrTelobis dacvis gaumjobe- ramebi Tu strategiebi, romlebic aqvs `Cavardnebi~ rogorc kve-
Tavi 13 / emocia, stresi da janmrTeloba

sebaze. meore mizani uSualod yvelaze metad exmarebian adamia- bis, ise varjiSis Tvalsaz-
exeba kvalifikacias, rasac fsi- nebs varjiSis daiwyebasa da risiT: rodesac akademiuri
qologebi janmrTelobis pro- gagrZelebaSi (Dishman & Buckworth, stresis periodebi gaivlis,
filaqtikis sagnad miiCneven. 1997). faqtobrivad, varjiSis isini cudi kvebidan da mini-
programa `janmrTeli adamiane- dawyebisTvis mzadyofnas igive maluri varjiSidan jansaR
bi 2010~-is mizania, rom adamia- modeli miesadageba, romelic qcevas ubrundebian (Griffin et
nebma Secvalon janmrTelo- mowevisaTvis Tavis danebebisTvis al.,1993). rogor unda Camoa-
basTan dakavSirebuli qcevebi. mzadyofnis SemTxvevaSi moqme- yaliboT Tqveni azrebi ise, rom
rogorc vnaxeT, es janmrTe- debs (Myers & Roth,1997). gansjis Tavi aaridoT amgvar paterns?
lobis fsiqologiis kvlevebis wina etapze adamianTa yuradReba, scadeT daexmaroT programas
mniSvnelovani sakiTxia. ZiriTadad, koncentrirebulia im `janmrTeli adamianebi 2010~
es sakiTxi rom gavagrZeloT, winaaRmdegobebze, romlebic dasaxuli miznebis miRwevaSi.
ganvixiloT ori konkretuli xels uSlian varjiSis dawyebas www.health.gov/healthypeople
mizani programidan `janmrTeli (magaliTad, drois ukmarisoba, es `janmrTeli adamianebi
adamianebi 2010~: varjiSisas partnioris ararse- 2010~-is veb-gverdis misamarTia,
• samuSao saaTebSi fizikuri
boba), vidre im sargeblobaze, sadac SegiZliaT gaecnoT
romelic moaqvs varjiSs (maga- programis 467 konkretul mi-
aqtivobiT dakavebul mozrdi-
liTad, exmareba relaqsaciaSi,
542
zans.
inficirebidan simptomebis gamovlenamde periodi Sesabamis damokidebulebebSi, Rirebulebebsa da
(sainkubacio periodi) SeiZleba xuTi weliwadi qcevebSi. Sidsis sawinaaRmdego warmatebuli
an meti iyos. miuxedavad imisa, rom aiv virusiT intervenciisaTvis saWiroa sami komponenti (Fisher
inficirebulTa did nawils ar aqvs Sidsis et al,. 1994, 1996; Yzer et al., 1998):
samedicino diagnozi, maT mudmivi stresis qveS
informacia _ adamianebs unda miewodebo-
cxovreba uwevT, rom nebismier dros am saxifaTo
deT informacia imis Sesaxeb, Tu rogor gadadis
daavadebam SeiZleba uecrad iCinos Tavi.
Sidsi da rogor SeiZleba misi Tavidan acileba;
dResdReobiT ukve arsebobs mkurnaloba, romelic
maT unda miiRon konsultacia usafrTxo seqsis
SesaZlebels xdis Sidsis sruli siZlieriT
(magaliTad, sqesobrivi kontaqtis dros pre-
Semotevis gadavadebas, magram ar arsebobs arc
zervativis gamoyenebis Sesaxeb) da steriluri
Sidsisgan gankurnebis saSualeba da arc misi
SpricebiT sargeblobis Taobaze;
gavrcelebis Tavidan asacilebeli vaqcina.
aiv virusiT inficireba ar xdeba haeriT. motivacia _ adamianebi unda iyvnen moti-
inficirebisTvis aucilebelia sisxlTan uSua- virebulni Sidsis prevenciis ganxorciele-
lo kontaqti. zogadad, aiv virusi erTi ada- bisaTvis;
mianidan meores SeiZleba gadaedos ori gziT:
qceviTi unar-Cvevebi _ adamianebs unda
(1) sqesobrivi kontaqtis dros sisxlis an spermis
aswavlon miRebuli codnis praqtikaSi gamo-
gacvliT da (2) wamlis ineqciisaTvis gankuT-
yeneba.
vnili intravenuli nemsebisa da Spricebis
saziarod sargeblobisas. virusi, aseve, SeiZleba ratomaa aucilebeli samive komponenti?
gadavides sisxlis gadasxmiT da im samedicino adamianebi SeiZleba iyvnen Zlier motivirebulni,
procedurebiT, romlis drosac janmrTel magram ar iyvnen informirebulni da, piriqiT,
adamians SemTxveviT gadausxamen inficirebul maT SeiZleba hqondeT sakmarisi codna da
sisxls, an gadaunergaven organoebs. hemofiliiT motivacia, magram ar hqondeT saWiro unar-Cvevebi.
daavadebulma mravalma adamianma Sidsi swored
magaliTad, maT SeiZleba ar icodnen, rogor
am gziT SeiZina, Tumca, yvela adamians emuqreba
daZlion socialuri barieri da mosTxovon
SidsiT daavadebis safrTxe.
partniors prezervativis gamoyeneba (Leary et al.,
Sidsis virusiT inficirebisagan Tavis dacvis
1994). fsiqologiurma Carevam SeiZleba adamians
erTaderTi gza im cxovrebiseuli Cvevebis
roluri TamaSis gamocdileba, an sxva qceviTi
Secvlaa, romlebic riskis winaSe ayeneben
unar-Cvevebi SesZinos am barieris mniSvnelobis
adamians. es niSnavs permanentuli cvlilebebis
Semcirebis mimarTulebiT.
Setanas seqsualuri qcevis paternebsa da
wamlebTan dakavSirebuli piradi moxmarebis
sagnebis gamoyenebaSi. janmrTelobis fsiqologi mkurnaloba
tomas koatsi (Thomas Coates) im multidiscip-
mkurnaloba fokusirebulia avadmyofobis
linaruli kvlevis gundis wevria, romelic mTel
daregulirebasa da gamojanmrTelebaSi adamianis
rig fsiqologiur principebs iyenebs Sidsis
janmrTelobis fsiqologia

Semdgomi gavrcelebis Tavidan asacileblad daxmarebaze. Cven ganvixilavT mkurnalobis sam


(Catania et al,. 1994; Coates, 1990; Ekstrand&Coates, 1990; aspeqts. Tavdapirvelad ganvixilavT fsiqologis
Kegeles et a,,. 1996). gundis muSaoba moicavs rols pacientTa mxardaWeraSi, rac jandacvis
gamoyenebiTi fsiqologiis mraval iseT aspeqts, specialistis daniSnuli reJimis Sesrulebis
rogoricaa: fsiqologiuri risk-faqtorebis aucileblobaSi mis darwmunebas gulisxmobs.
Sefaseba, bihevioraluri intervenciebis ganvi- Semdeg ganvixilavT im xerxebs, romlebic
Tareba, Temis liderebis treningi adamianebis saSualebas aZleven adamianebs, zustad gamoiyenon
ukeT ganaTlebis mizniT janmrTeli sqesobrivi fsiqologiuri teqnikebi sxeulis reaqciebis
da wamlebis moxmarebis qcevasTan dakavSirebiT, gasakontroleblad. bolos ganvixilavT maga-
daxmareba sareklamo da sainformacio kampaniebis liTebs, romlebSic gonebas mniSvnelovani
SeqmnaSi da cvlilebebis sistematuri Sefaseba wvlilis Setana SeuZlia sxeulis gankurnebaSi.
543
pacientis mier samkurnalo reJimis dacva warmodgenil paterns. sust makontroleb-
pacientebs xSirad uniSnaven mkurnalobis lebTan SedarebiT, Zlier makontro-
garkveul reJims. es SeiZleba moicavdes leblebs sakuTar avadmyofobaze arasak-
samkurnalo kursebs, cvlilebebs kvebaSi, woliTi marisi kontrolis gancda hqondaT da
reJimis periodebs da varjiSebs; aseve, iseT naklebadac eqvemdebarebodnen eqimis mier
damatebiT procedurebs, rogoricaa: ganmeorebiTi daniSnul mkurnalobis reJims (Christensen
Semowmeba, sareabilitacio treningi da qimio- et al., 1997).
Terapia. mkurnalobis reJimis darRveva erT-erTi
seriozuli problemaa janmrTelobis dacvis am kvlevis wakiTxvamde SeiZleba fiqrobdiT,
sferoSi (Clark & Becker, 1998). pacientTa daumor- rom is, vinc Zalian koncentrirebulia sakuTar
Cileblobis xarisxi mkurnalobis zogierTi avadmyofobaze, ukeT mouvlis sakuTar Tavs. amis
reJimis SemTxvevaSi SeiZleba 50%-s aWarbebdes. nacvlad, miRebuli monacemebi gviCvenebs, rom
Tanamedrove kvlevebi fokusirebulia im indivi- avadmyofobaze Zalian Zlieri fokusirebiT
dualuri gansxvavebebis dadgenaze, romelTac adamians SeiZleba avadmyofoba ufro uaresad
zogierTi individi mihyavs mkurnalobis reJi- eCvenebodes, vidre sinamdvileSia da, amdenad,
misadmi morCilebamde, zogierTi ki _ ara. mkurnalobis uimedobis amgvari gancda saWiro
qmedebebis ganxorcielebis Zalas arTmevdes.
kvlevebma aCvena, rom janmrTelobis dacvis
saidan
specialistebs SeuZliaT zomebis miReba pa-
viciT cientis reJimisadmi daqvemdebarebis gasaum-
jobeseblad. pacientebi ufro kmayofilebi arian
pacientTa damyoloba hemodializi- sakuTari janmrTelobis dacviT, roca sjeraT,
sadmi rom mkurnalobis efeqturoba aRemateba maT
mkvlevrebma Seiswavles, Tu ramdenad safasurs; aseve, metia albaToba, rom individi
mniSvnelovania yuradRebis makontrole- mihyveba mkurnalobis reJims, rodesac mkurnali
beli stili pacientis mier reJimis eqimi mas informacias gasagebad awvdis; rwmun-
damyolobisTvis. avadmyofobisas zogierTi deba, rom pacientma gaigo misi naTqvami, Tava-
adamiani gansakuTrebul yuradRebas aqcevs zianad moqmedebs, mzrunvelobasa da mxardaWeras
avadmyofobis yvela aspeqts; aseT indi- avlens. garda amisa, janmrTelobis specia-
videbs Zlier makontroleblebs uwodeben, listebma unda gaiTvaliswinon kulturuli da
romelTagan gansxvavebiT, susti makon- socialuri normebis roli mkurnalobis pro-
troleblebi naklebad axdenen yuradRebis cesSi da, saWiroebis SemTxvevaSi, CarTon masSi
Tavi 13 / emocia, stresi da janmrTeloba

fokusirebas avadmyofobaze. erTi SexedviT, ojaxis wevrebi da megobrebi. zogierTi eqimi,


SesaZloa, saSiSad ar mogeCvenoT Zlier romelic kritikulad afasebs sakuTari pro-
makontroleblad yofna, Tumca, yuradRebis fesiis moZvelebul damokidebulebas biosame-
fokusis Zlieri Seviwrovebis gamo, Zlier dicino modelze, amtkicebs, rom eqimebs unda
makontroleblebs aqvT sakuTari avad- aswavlon samedicino daxmarebis gaweva mkurna-
myofobis gazviadebulad Sefasebis ten- lobis mizniT (Siegel, 1988). fsiqologiur kvle-
dencia. amis gamo maT sakuTar avadmyofo- vebze dayrdnobiT, pacientis damyolobis gan-
baze arasakmarisi kontrolis gancda aqvT, viTarebis strategiebi, aseve, gamoiyeneba eqimi-
ramac mkvlevrebis azriT, SeiZleba gaar- pacientis TanamSromlobis deficitis dasaZ-
Tulos maTi mkurnalobis reJimisadmi dam- levad (Putnametal.,1994; Zimbardo & Leippe, 1991).
yoloba. aRniSnul kvlevaSi mkvlevrebi
afasebdnen pacientebs rogorc yuradRebis gonebis CarTva sxeulis gankurnvaSi
makontrolebeli stilis, ise maT mier
sul ufro xSirad mkurnaloba, romelsac
aRqmuli kontrolisa da mkurnalobis re-
unda daeqvemdebaron pacientebi, fsiqologiur
Jimisadmi damyolobis mixedviT. kvlevis
komponentebs moicavs. axla ukve bevr mkvlevars
Sedegebi Seesabameboda mkvlevarTa mier
544 miaCnia, rom fsiqologiur strategiebs SeuZliaT
mravaljeradi gameoreba. pirveli sami mdgomare-
oba amcirebs nervul sistemaSi Semaval sig-
nals, xolo meoTxe _ asustebs mis Sinagan
stimulacias.
bioukukavSiri TviTregulaciis teqnikaa, ro-
melic sxvadasxva daniSnulebiT gamoiyeneba,
magaliTad, sisxlis wnevis kontrolis, Sublis
kunTebis relaqsaciisa (wneviT gamowveuli Tavis
tkivilisas) da Zlieri gawiTlebis Semcirebis-
Tvisac ki. am teqnikis Semqmnelis, fsiqolog
nil mileris (Neal Miller, 1978) mixedviT, biouku-
kavSiri aris procedura, romliTac adamiani
igebs, Cveulebriv, sust an Sinagan reaqciebs
mkafio garegani signalebis mowodebiT. pacients
SesaZlebloba eZleva, `dainaxos~ sakuTari
sxeulis reaqciebi, romelTa monitoringi da
janmrTelobis gaumjobeseba. magaliTad, bevri gaZliereba saTanado xelsawyoebiT xdeba. es
adamiani stresze daZabulobiT reagirebs, rac ukanasknelni sxeulis reaqciebs sxvadasxva inten-
kunTebis daZabvasa da sisxlis wnevis momatebas sivobis sinaTlis an bgeriT signalebad gar-
iwvevs. sabednierod, mravali winaaRmdegoba daqmnian; amis Semdeg pacientis amocanas garegani
datvirTvaze SeiZleba gakontroldes iseTi signalebis donis kontroli warmoadgens.
fsiqologiuri teqnikebiT, rogoricaa relaqsa- ganvixiloT bioukukavSiris gamoyenebis erT-
cia da bioukukavSiri. erTi magaliTi. odesme SegimCneviaT, rom,
meditaciis saSualebiT relaqsacias uZvelesi rodesac modunebuli xarT, xelebi Tbili gaqvT,
fesvebi aqvs msoflios mraval kulturaSi. xolo rodesac SfoTavT, xelebi gicivdebaT?
aRmosavlur kulturebSi saukuneebis manZilze faqtobrivad, xelebis temperatura imis niSania,
mimarTavdnen gonebis damSvidebisa da sxeulis rom sxeuli stresis zemoqmedebis qveSaa.
daZabulobis moxsnis xerxebs. dResdReobiT bioukukavSiris seansze kvlevis monawileebs
iaponiidan da indoeTidan Semosuli Zenis dis- eZlevaT ukukavSiri xelis mtevnisa da TiTebis
ciplinisa (aq igulisxmeba cxovrebis Zeniseuli temperaturis Sesaxeb da sTxoven, scadon misi
wesi da ara Zeni, rogorc filosofiuri gazrda. magaliTad, erT kvlevaSi monawileebs
moZRvreba an saswavlo disciplina) da iogas SeeZloT, daenaxaT TavianTi TiTebis tempera-
varjiSebi yoveldRiuri cxovrebis nawils war- turis ricxobrivi maCvenebeli. bioukukavSiris
moadgenen bevri adamianisaTvis rogorc am kursis Semdeg maT SeeZloT TiTis saSualo
qveynebSi, ise, gansakuTrebiT, dasavleTSi. sruli temperaturis 79,8F-dan 87.4°F-mde (Roberts & McGrady,
relaqsacia Zliermoqmed antistresul reaqcias 1996) gazrda. ratom xdeba es? kvlevam aCvena, rom
warmoadgens. organizmis relaqsaciuri reaqcia kanis gaTbobis gamosawvev bioukukavSiris tre-
janmrTelobis fsiqologia

aris mdgomareoba, rodesac mcirdeba kunTebis nings SeuZlia ganapirobos sisxlis wnevis
daZabuloba, Tavis tvinis qerqis aqtivoba, uwyveti Semcireba (Paron et al., 1996). mkvlevrebi
guliscema da sisxlis wneva, neldeba sunTqva zustad ver gansazRvraven im fiziologiur
(Benson & Stuart, 1992; Friedman et al., 1996), iklebs
eleqtruli aqtivoba tvinSi da mcirdeba relaqsaciuri reaqcia (Relaxation response) _
garemomcveli samyarodan centralur nervul mdgomareoba, rodesac mcirdeba kunTebis da-
sistemaSi Semavali stimulebis raodenoba. Zabuloba, Tavis tvinis qerqis aqtivoba, gu-
liscema da sisxlis wneva, neldeba sunTqva.
agznebadobis amgvari dabali donis dros xdeba
stresidan gamosvla. relaqsaciuri reaqciis bioukukavSiri (Biofeedback) _ TviTregulaciis
Sesaqmnelad aucilebelia oTxi piroba: (1) wynari teqnika, romlis drosac individi aracnobieri
garemo, (2) daxuWuli Tvalebi, (3) komfortuli biologiuri procesebis nebismier kontrols
poza da (4) raime sityvisa Tu frazis gonebaSi axorcielebs. 545
wlis ganmavlobaSi yovelkvireul mxar-
damWer Terapiul jgufSi monawileobda.
es pacientebi sakuTar gamocdilebaze, kibos
sxvadasxva aspeqtebis daZlevis Taobaze
sasaubrod ikribebodnen, sadac keTil-
ganwyobil garemoSi sakuTari SiSebisa da
sxva Zlieri emociebis daufaravad gamov-
lenis saSualeba hqondaT.
marTalia, aTi wlis Semdeg ganmeorebiTi
Sexvedrisas, mTeli SerCevidan mxolod
sami iyo cocxali, magram mniSvnelovani
gansxvaveba dadasturda sicocxlis xang-
rZlivobis TvalsazrisiT im pacientebs
Soris, romlebic damatebiT gadiodnen
fsiqologiur mkurnalobas da romlebic
meqanizms, romlis saSualebiTac kanis tempera- mxolod samedicino daxmarebas iRebdnen.
turis bioukukavSiris treningi amcirebs sis- jgufur TerapiaSi monawile pacientTa
xlis wnevas. isini, aseve, ganagrZoben imis kvle- sicocxlis saSualo xangrZlivoba 36.6 Tve
vas, Tu ratom moqmedebs treningi zogierT iyo, sakontrolo jgufis pacientebisaTvis
individze, zogierTze ki _ ara (Lal et al., 1998; ki _ 18.9 Tve. kargad kontrolirebuli
Roberts & McGrady, 1996). miuxedavad amisa, Tu maRali kvlevis es Sedegebi gviCvenebs, rom
wneva SegawuxebT, medikamentozur mkurnalobas- fsiqologiurma mkurnalobam SeiZleba
Tan erTad bioukukavSiris kursis mosinjvac gavlena moaxdinos daavadebis mimdinareo-
SegiZliaT. basa da sicocxlis xangrZlivobaze (Spiegel
et al., 1989).
fsiqologiuri faqtorebis gavlena
janmrTelobaze am saxis kvlevebi gvaZlevs imeds, rom mxar-
damWeri jgufebis garemos kiboTi daavadebuli
ramdenad SeuZlia fsiqologiur faqtorebs
pacientebisaTvis sicocxlis gaxangrZliveba
_ sxeulze gonebis zegavlenas _ seriozul
SeuZlia (Walker et al., 1999). mniSvnelovani dak-
daavadebaze zemoqmedeba? sabednierod, janmrTe- virveba am SemTxvevaSi isaa, rom mkurnalobis
lobis fsiqologiaSi Catarebuli kvlevebi fsiqologiuri da biologiuri midgomebi erTad
Tavi 13 / emocia, stresi da janmrTeloba

sakmaod optimistur suraTs gvaZleven. ganvixi- unda muSaobdnen. janmrTelobis bevr fsiqologs
loT klasikuri kvleva, romelic aCvenebs, Tu miaCnia, rom samedicino mkurnaloba, tradiciul
ramdenad SeuZlia fsiqologiur procesebs kibos mkurnalobasTan erTad, fsiqologiur daxmareba-
mimdinareobis Semsubuqeba. sac unda gulisxmobdes.
dabolos, kidev erTi SeniSvna mkurnalobasTan
saidan dakavSirebiT. gqoniaT Tu ara odesme imdenad
samarcxvino saidumlo, rom veravisTvis gagim-
viciT xeliaT? Tu es asea, Turme am saidumloze saubars
SeuZlia sagrZnoblad gaaumjobesos Tqveni
socialuri mxardaWera da kiboTi
janmrTelobis mdgomareoba. es aris daskvna
daavadebul adamianTa sicocxlis
janmrTelobis fsiqologis jeims penebakeris
xangrZlivoba
(James Pennebaker, 1990,1997 et al., 1998) mravalricxo-
mkerdis kiboTi daavadebul, metasta- vani kvlevebidan. penebakerma aCvena, rom pi-
zebis mqone 86 pacients tradiciuli rovnul travmebTan, warumateblobebTan da
mkurnaloba utardeboda, 50 aseTive avad- samarcxvino, an danaSaulis gancdis gamomwvev
myofisagan Semdgari eqsperimentuli jgufi gamocdilebasTan dakavSirebuli gandevnili az-
546 ki tradiciul mkurnalobasTan erTad, erTi rebi da grZnobebi damangrevlad moqmedebs
adamianis fsiqikur da fizikur janmrTelobaze.
amgvari Sekaveba fsiqologiurad mZime gadasa-
muSavebelia da, droTa ganmavlobaSi, aryevs
sxeulis Tavdacvis unars, winaaRmdegoba gauwios
avadmyofobas. sxva adamianebisadmi ndoba aneit-
ralebs Sekavebis uaryofiT efeqts. Tavis nebaze
miSvebis gancdas Tan sdevs fizikuri da fsiqo-
logiuri janmrTelobis gaumjobeseba kvirebis
da Tveebis Semdeg. ganvixiloT emociuri gantvir-
Tvis zemoqmedeba revmatiuli arTritis mqone
adamianTa mdgomareobaze.

saidan
viciT

emociuri gantvirTvis dadebiTi


gavlena janmrTelobaze
kvlevaSi revmatiuli arTritiT daavade-
buli 72 adamiani monawileobda. es daava-
deba iwvevs periferiuli saxsrebis qroni-
kul anTebas, romelsac Tan axlavs tki-
vili da Sromis unaris dakargva. mkvlev-
rebi varaudobdnen, rom emociuri gantvir- gantvirTvis jgufis pacientebisaTvis Seda-
Tvis seansebs SeiZleboda xeli Seewyo am rebiT martivma moqmedebam grZnobebis gamosav-
daavadebasTan dakavSirebuli stresis Sem- lenad _ ganmartoebiT magnitofonTan, odnav
cirebisTvis da, aqedan gamomdinare, gaaumjobesa maTi fizikuri funqcionireba.
yoveldRiuri funqcionirebis zogierTi
problemis SemsubuqebisTvis. pacientebis
`profesiuli gamofitva~ da
naxevari gantvirTvis jgufs miakuTvnes;
isini yoveldRe, oTxi dRis ganmavlobaSi,
janmrTelobis dacvis sistema
15 wT-iT magnitifonze iwerdnen sakuTar, janmrTelobis fsiqologiis bolo amocanas
stresul movlenebTan dakavSirebul warmoadgens rekomendaciebis SemuSaveba, rom-
yvelaze Rrma grZnobebs. sakontrolo lebic janmrTelobis dacvis sitemis mowyobas
jgufi zustad igive dros andomebda neit- exeba. mkvlevrebma, magaliTad, Seiswavles jan-
raluri davalebis Sesrulebas _ mraval- mrTelobis dacvis muSakis saqmianobasTan dakav-
janmrTelobis fsiqologia

ferovani peizaJis aRweras. erTi SexedviT, Sirebuli stresi. janmrTelobis dacvis yvelaze
gantvirTvis jgufis pacientebi odnav energiul TanamSromelsac ki uviTardeba
uaresad grZnobdnen Tavs _ davalebam emociuri stresi mTeli rigi pirovnuli, fizi-
mravali uaryofiTi emocia aRZra. Tumca, kuri da socialuri problemebis mqone uamrav
mkurnalobidan sami Tvis Semdeg, gan- adamianTan intensiurad muSaobis Sedegad. emo-
tvirTvis jgufis wevrebi, Sesabamisad, ciuri stresis gansakuTrebul tips, romelsac
ufro nakleb fizikur disfunqcias ganic- janmrTelobisa da socialuri dacvis muSakebi
didnen _ nakleb problemebs, magaliTad ganicdian, kristina maslaCma (Christina Maslach), am
siarulSi da saxsrebis moxvraSi, vidre farTod gavrcelebuli problemis wamyvanma
sakontrolo jgufis wevrebi (Kelley et mkvlevarma, gamofitva uwoda. profesiuli gamo-
al.,1997). fitva warmoadgens sindroms, romelic emociur
gamofitvas, depersonalizacias da pirovnuli
547
fsiqologia Cvens cxovrebaSi

axdens Tu ara gavlenas pirovnuli Tvisebebi janmrTelobaze

SegxvedriaT warmatebaze domis SesaZleblobas, gansakuT- cebdnen, rom adamianebs, rom-


orientirebuli adamiani, ro- rebiT, gulis koronarul lebic A tipis qceviT paterns
melic arafrad agdebs dabrko- daavadebebs Soris (Friedman & avlenen, sxvebTan SedarebiT
lebebs? misi klaselebis Rosenman, 1974). am mkvlevrebma gacilebiT ufro xSirad awu-
umravlesoba aRiarebs, rom daadgines ori qceviTi pater- xebT gulis daavadebebi (Fried-
gulis Seteva mas 20 wlamde ni, romlebsac tipi A da tipi man & Rosenman, 1974; Jenkins,
daemarTeba. gavxarT am pirov- B uwodes. 1976).
nebas? rogorc iciT, zogi ada- A tipis qceviTi paterni aris gamokvlevebSi didi yurad-
miani savse cxovrebiT cxov- qcevisa da emociebis rTuli Reba eTmoba individebs, rom-
robs, sxvebi ufro nel temps paterni, romelic ukidures lebic xasiaTdebian A tipis
amjobineben. SeiZleba dagain- metoqeobas, agresiulobas, qceviTi paterniT. gamokvle-
teresoT, ramdenad zemoqmedebs mouTmenlobas, sulswrafobasa vebis mixedviT aRmoCnda, rom
individualuri gansxvavebebi da mtrul ganwyobas gulis- A tipis qceva gulis daava-
janmrTelobaze. erTmniS - xmobs. A tipis adamianebi xSi- debebTan erTad bevr sxva
vnelovnad mowmobs, rom pasuxi rad ukmayofiloni arian saku- Tanmdev avadmyofobasTanaa
am kiTxvaze dadebiTia. ganvi- Tari cxovrebis ZiriTadi mxare- dakavSirebuli (Suls & Marco,
xiloT ramdenime maTgani. ebiT, uaRresad konkurenciulni 1990; Vahtera et al., 2000). amJamad
1950-ian wlebSi maier frid- da ambiciurni da, ZiriTadad, kvlevebi A tipis qceviTi pa-
mani (Meyer Friedman) da rei martoxelebi arian; B tipis ternis im specifikuri ele-
rouzmeni (Ray Rosenman) miuTi- qceviTi paterni aris yvelaferi mentebis gamovlenazea foku-
Tebdnen imaze, rasac adamianebi is, rac ar aris A tipi, anu am sirebuli, romlebic yvelaze
jer kidev antikuri xanidan tipis individebi naklebad xSirad ayeneben adamianebs
varaudobdnen: arsebobs kavSiri mtrulad ganwyobilni arian, safrTxis winaSe. pirovnuli
pirovnuli maxasiaTeblebis ar uyvarT konkurencia da a.S. maxasiaTeblebidan yvelaze
erTobliobasa da avad gax- fridmani da rouzmeni amtki- meti `toqsikurobiT~ mtruli

realizaciis Semcirebas gulisxmobs, rasac romelTac moeTxovebaT Zalze intensiuri ur-


Tavi 13 / emocia, stresi da janmrTeloba

xSirad ganicdian im profesiis warmomadgenlebi, TierToba pacientebTan, klientebTan an sazoga-


doebasTan. praqtikosi eqimebi TandaTanobiT
A tipis qceviTi paterni (Type A behavior pattern) _ kargaven pacientebis mimarT mzrunvelobisa da
qcevisa da emociebis rTuli paterni, romelic TanagrZnobis gancdis unars da maT SeiZleba
moicavs gadaWarbebulad gamoxatul Sejibrs,
sakmaod ugulod da, zogjer, arahumanuradac ki
agresias, mouTmenlobasa da mtrul damokide-
bulebas. mtruli damokidebuleba zrdis gulis moeqcnen, ris gamoc Tavs cudad grZnoben da
koronarul daavadebaTa risks. ganicdian sakuTar warumateblobas. gamofitva
B tipis qceviTi paterni (Type B behavior pattern) _AA samsaxuris xSiri gacdeniTa da kadrebis dena-
tipis qceviT paternTan SedarebiT, qcevisa da dobiT, samuSaos Sesrulebis gauaresebiT, Tanam-
emociaTa naklebad konkurenciuli, naklebad SromlebTan cudi urTierTobebiT, ojaxSi prob-
agresiuli da naklebad mtruli paterni.
lemebiTa da janmrTelobis cudi mdgomareobiT
C tipis qceviTi paterni (Type C behavior pattern) _
vlindeba (Leiter & Maslach, 1988; Maslach, 1982; Maslach
qcevaTa erToblioba, romelic saSualebas
gvaZlevs viwinaswarmetyveloT, romel individebs & Hlorian, 1988; Schaufeli et al., 1993). dRes muSa-mosam-
aqvT kiboTi daavadebis meti albaToba, an visTan saxureTa Soris gamofitvis sindromma arnaxul
ufro swrafad ganviTardeba es avadmyofoba. es dones miaRwia, rac organizaciuli Semcirebis,
qceviTi paterni gulisxmobs pasiur Seguebas da samuSaos restruqturizaciisa da fuladi moge-
TavSewirvas.
548 bisadmi da ara _ TanamSromelTa motivaciisa
ganwyoba gamoirCeva (Carmelli & pis qcevaTa paterni, saSualebas zogadad, C tipis individe-
Swan, 1996; Fredrickson et al., 2000; mogvcems viwinaswarmetyveloT, bisaTvis damaxasiaTebeli `pa-
Smith, 1992). mtrulma ganwyobam romel individebs aqvT kiboTi siuri miReba~ avadmyofo-
SeiZleba janmrTelobaze ze- daavadebis meti albaToba, an bisadmi saukeTeso midgoma ar
moqmedeba moaxdinos rogorc visTan ufro swrafad ganviTar- aris. davubrundeT optimizmis
fiziologiurad _ iwvevs ra deba es avadmyofoba (Eysenck, 1994; cnebas, romelic me-12 TavSi
sxeulis stresuli reaqciebis Temoshok & Dreher,1992). qcevis C tipi ganvixileT. Cven vnaxeT, rom
qronikul zeagznebadobas, ise gulisxmobs iseTi Tvisebebis optimistebi warumateblobas
fsiqologiurad _ iwvevs ra arsebobas, rogorebicaa: gulis- garegan mizezebsa da arasta-
mtrulad ganwyobil adamianebSi xmiereba, simtkice, an sakuTari bilur cvalebad movlenebs
janmrTelobis mdgomareobis Tavis msxverplad gaReba, Tanam- miaweren (Seligman, 1991). daZ-
gauaresebas da socialuri mxar- Sromloba da sxvaTa gulis levis es stili Zlier gav-
daWerisagan Tavis aridebas. mogeba, moridebuloba, moTmineba, lenas axdens optimistTa
sasixaruloa is faqti, rom avtoritetebisadmi morCileba da keTildReobaze. mkvlevrebma
bihevioraluri Terapia A tipis uaryofiTi emociebis, gansakuT- daamtkices optimizmis gavlena
qceviTi paternis Sesasusteblad, rebiT, brazis argamovlena (Temo- imunuri sistemis moqmedebaze
umravles SemTxvevaSi warmatebu- shok, 1990 p.209). C tipis qceviT (Segerstrom et al., 1998). optimist
li iyo (Friedman et al., 1986; Thoresen paterns ar Seesatyviseba `meb- adamianebs avadmyofobis
& Powell,1992). Tu sakuTar TavSi rZoli suli~, romelmac SeiZ- naklebi fizikuri simptomebi
mtrul ganwyobas aRmoaCenT, leba xeli Seuwyos kibos, an sxva aqvT, ufro swrafad axerxeben
sakuTari janmrTelobis dasa- romelime seriozuli avadmyo- garkveuli avadmyofobebisgan
cavad am tipis Carevas unda fobis mimdinareobis Senelebas. gamojanmrTelebas, zogadad
mimarToT. `mebrZoli sulis~ zemoqmedeba ufro janmrTelebi arian da
zemoT aRniSnuli tipi A da mkvlevrebma aRmoaCines SidsiT ufro metxans cxovroben
misi sawinaaRmdego tipi B daavadebul pacientebTan (Reed et (Peterson et al., 1998). dadebiTi
mkvlevrebma qcevasa da gulis al., 1994). individebi, romlebic samomavlo perspeqtivebi sxe-
koronarul daavadebebs Soris sakuTari sikvdilis gardauva- ulze qronikuli stresis
zemoqmedebis SemcirebaSi
kavSiris asaxsnelad Seqmnes. lobas ar eguebodnen, ufro
dagexmarebaT da sasargeblo
cota xnis win mkvlevrebma metxans cocxlobdnen, vidre
qcevebis ganxorcielebis al-
miuTiTes, rom kidev erTi, C ti- isini, vinc beds Seegua.
baTobas gazrdis.

da erTgulebisadmi gansakuTrebuli daintere- gadatvirTva. am urTierTobis xarisxze moqmedi


sebis Sedegia. amdenad, gamofitva mxolod muSa- kidev erTi faqtoria pacientebTan uSualo
mosamsaxureTa da janmrTelobaze mzrunvelTa kontaqtis odenoba. pacientebTan mudmiv uSualo
problema ar aris, is organizaciul gaumarTao- kontaqtSi muSaobis xangrZlivobas ukavSirdeba
bazec miuTiTebs, rac organizaciuli miznebis, gamofitvis siZliere. es gansakuTrebiT exeba
Rirebulebebis, samuSaos moculobis da waxa- SemTxvevebs, rodesac kontaqti rTuli da
janmrTelobis fsiqologia

damTrgunvelia, magaliTad, kontaqti momakvdav


lisebis struqturis gadasinjvas moiTxovs (Leiter
pacientebTan (Catalan et al., 1996). aseTi gaxan-
& Maslach, 2000; Maslach & Leiter, 1997).
grZlivebuli kontaqtebiT gamowveuli emociuri
ra rekomendaciebis mocema SeiZleba? gamo-
daZabulobis Semcireba mTeli rigi saSua-
fitvis gamovlenasa da xarisxze moqmedebs mTeli
lebebiTaa SesaZlebeli, anu eqimebs SeuZliaT,
rigi socialuri da situaciuri faqtorebisa,
ise Secvalon TavianTi samuSao ganrigi, rom
romlebic arapirdapirad moicaven misi Tavidan
droebiT ganeridon amgvar stresul situaciebs.
acilebisa an Semcirebis gzebsac (Leiter & Mas-
lach,2000; Prosser et al., 1997). magaliTad, eqimi-pa- profesiuli gamofitva (Job burnout) _ sindromi,
cientis urTierTobis xarisxze mniSvnelovnad romelic gulisxmobs emociur gamofitvas, de-
moqmedebs eqimis mier miRebul pacientTa personalizacias da pirovnuli realizaciis
Semcirebas, romelsac xSirad ganicdian isini,
raodenoba; rac ufro didia pacientTa raodenoba,
romlebic Zlieri stresis pirobebSi muSaoben.
miT metia kognituri, sensoruli da emociuri 549
maT SeuZliaT individualur kontaqts jgufuri 5. yovelTvis miiReT qeba miRwevebisa da war-
daxmareba arCion da SeuZliaT yvela Sansis matebebisTvis (da gauziareT Tqveni dade-
gamoyeneba gaweuli ZalisxmevisaTvis pozitiuri biTi grZnobebi sxvebs). aRricxuli gqondeT
ukukavSiris misaRebad. yvela is Tviseba, romelic erTaderTad da
ganumeoreblad gaqcevT da romelic SegiZ-
liaT SesTavazoT sxvebs. magaliTad, mor-
rCevebi janmrTelobasTan cxvma adamianma SeiZleba kargi samsaxuri
dakavSirebiT gauwios molaparakes, Tu misi yuradRebiani
msmeneli gaxdeba. gacnobierebuli gqondeT
dadga saboloo rCevis mocemis dro. nacvlad
Tqveni pirovnuli siZlieris wyaro da
stresis an avadmyofobis molodinisa da Semdeg
Tqvens xelT arsebuli daZlevis saSua-
masze reagirebisa, dasaxeT miznebi da dagegmeT
lebebi;
cxovreba ise, rom janmrTelobisaTvis mtkice
safuZveli SeqmnaT. cxra safexuri meti bedni- 6. rodesac grZnobT, rom emociebze kontrols
erebisa da ukeTesi fsiqikuri janmrTelobisaken kargavT, ganerideT situacias fizikuri
dagexmarebaT ufro aqtiurad marToT sakuTari wasvliT; sakuTari Tavi sxvis adgilze war-
cxovreba da SeqmnaT ufro pozitiuri fsiqo- moidgineT konfliqtur situaciaSi. amJamad
logiuri garemo rogorc TqvenTvis, ise sxve- gadaulaxavi problemebis gadaWris gzebis
bisaTvis. aRniSnuli nabijebi warmoidgineT, aRmosaCenad warmosaxva momavlisken mimar-
rogorc wlis ganmavlobaSi gansaxorcielebeli TeT, an esaubreT gulisxmier mosaubres.
programa: mieciT Tqvens Tavs emociebis gancdisa da
gamoxatvis saSualeba;
1. arasodes TqvaT cudi sakuTar Tavze. iseT
faqtorebSi eZebeT Tqveni ubedurebis 7. gaxsovdeT, zogjer warumatebloba da
mizezebi, romelTa Secvla SesaZlebelia imedgacrueba gicavT kidec siyalbisagan.
momavali moqmedebiT. sakuTar TavTan da SeiZleba miganiSnebdnen, rom Tqveni miznebi
sxvebTan gamoiyeneT mxolod konstruqciuli sazianoa TqvenTvis, an SeiZleba dagifaron
kritika _ Tu ra unda gakeTdes gansxvave- momavali dacemisagan. iswavleT Secdomebze.
bulad Semdeg sasurveli Sedegis misaRebad; miiReT warumatebloba aRiarebiT `me davuSvi
Secdoma~ da ganagrZeT gza. nebismieri
2. SeadareT sakuTari reaqciebi, azrebi da
ubeduri SemTxveva, warumatebloba, an imedis
grZnobebi Tqveni megobrebis, TanamSrom-
gacrueba, potenciurad, gardaqmnis, Secvlis
lebis da ojaxis wevrebisas, raTa SeamowmoT
mSvenieri SesaZleblobaa.
sakuTari adeqvaturoba da pasuxebis rele-
8. Tu aRmoaCenT, rom ver exmarebiT sakuTar
Tavi 13 / emocia, stresi da janmrTeloba

vanturoba Sesabamisi socialuri normebis


mimarT; Tavs, an sxvas sulier tanjvasTan gam-
klavebaSi, mimarTeT kvalificiuri specia-
3. gyavdeT ramdenime axlo megobari, romlebsac
listis rCevas. zogjer fsiqologiurad
sakuTar grZnobebs, sixaruls da mwuxarebas
miCneuli problema, sinamdvileSi, SeiZleba
gauziarebT. izruneT socialur mxardaWeris
fizikuri iyos da piriqiT;
qselTa SenarCunebasa da gafarToebaze;
9. danergeT jansaRi gasarTobebi. gamoyaviT
4. SeimuSaveT drois balansirebuli gancda,
dro dasvenebisTvis, meditaciisaTvis,
rac gagiadvilebT im moTxovnebze koncen-
masaJisaTvis, franis gaSvebisaTvis; iseTi
tracias, romlebsac giyenebT davaleba,
aqtivobebisaTvis, romlebic SegiZliaT
situacia da sakuTari Tavi. iyaviT orien-
akeToT martom da romelTa saSualebiTac
tirebuli momavalze, rodesac raRacis
SegiZliaT ukeT CawvdeT da daafasoT
gakeTebaa saWiro. iyaviT orientirebuli
sakuTari Tavi.
awmyoze, rodesac mizani miRweulia da
siamovnebis miRebis droa da warsulze maS ase, rogor grZnobT Tavs? Tu arsebul
orientirebuli imisaTvis, rom ar mowydeT stresorebs cud gunebaze dayeneba SeuZliaT,
Tqvens fesvebs; imedi gvaqvs, Tqven SeZlebT kognituri gada-
550 fasebis gamoyenebas maTi zemoqmedebis Semcirebis
mizniT. Tu avad xarT, imedi gvaqvs, SeZlebT gamoyenebas cdiloben, romlebic adamianebs
fsiqikis unaris gamoyenebas gankurnebis daCqare- daarwmuneben Tavi aaridon arajansaR qcevebs,
bis mizniT. yovelTvis saTanadod SeafaseT am magaliTad, Tambaqos mowevas. mkvlevrebma, aseve,
gansxvavebul `grZnobaTa~ Zala, raTa akontro- ganaviTares SidsTan brZolis qceviTi cvlile-
loT sakuTari cxovreba. gamoiyeneT es Zala. bebis kompleqsuri programebi. mkurnalobisadmi
janmrTelobis fsiqologiis midgoma gulisxmobs
imis analizs, Tu ratom eqvemdebarebian, an ar
Sejameba
eqvemdebarebian adamianebi mkurnalobis reJims.
aradasavlur kulturebSi gonebaze fsiqo- kvlevebiT, aseve, dadginda sxvadasxva xerxebi,
logiuri zemoqmedebis gamoyenebis xangrZlivi
romliTac SeiZleba gonebis Zalis gamoyeneba
tradicia arsebobs. janmrTelobis biofsiqoso-
sxeulze zemoqmedebis mosaxdenad. janmrTelobis
cialur modelSi asaxulia samive komponentis
dacvis samsaxuri iseTi unda iyos, rom eqimebma
_ biologiuris, fsiqologiuris da socialuris
SeZlon, Tavi aaridon gamofitvas da darCnen
_ wvlili janmrTelobaSi. janmrTelobis fsi-
sakuTari saqmiTa da klientebiT gatacebulni.
qologebi iseTi fsiqologiuri meTodebis

sakvanZo
sakiTxebi

emociebi asruleben mo- kognituri Sefaseba stresis


emocia
tivaciur, socialur da ZiriTadi Semamsubuqebeli
emocia aris cvlilebaTa cvladia.
kognitur funqciebs.
rTuli paterni, romelic daZlevis strategiebi an
moicavs fiziologiur
problemaze fokusirdebian
agznebas, kognitur Sefa- stresi Tqvens cxovre- (uSualo moqmedebebiT), an
sebas da qceviT da eqs- baSi emociis daregulirebas
presiul reaqciebs.
stresi SeiZleba gamoiwvios cdiloben (arapirdapiri
rogorc evoluciis Se-
uaryofiTma, an dadebiTma gziT, an Tavis aridebiT).
degi, bazisuri emociuri
movlenebma. stresTa umrav- stresTan gasamklaveblad
reaqciebi yvela ada-
lesobis safuZvelia cvli- SeiZleba kognituri gada-
mianisTvis saerToa.
leba da garemos biolo- fasebisa da gadastruq-
sxvadasxva kulturebs
turebis gamoyeneba.
emociebis gamoxatvis giur, fizikur da socialur
socialuri mxardaWera,
marTebulobis gansxva- moTxovnebTan adaptaciis
aseve, stresis mniSvnelo-
vebuli standartebi aqvT. saWiroeba.
vani Semasustebelia manam,
klasikuri Teoriebi emo- fiziologiuri reaqciebi
sanam pirobebs Seesabameba.
ciuri pasuxis iseT as- stresze regulirdeba hi-
peqtze amaxvileben yurad- poTalamusis, hormonaluri
sakvanZo sakiTxebi

Rebas, rogoricaa, maga- da nervuli sistemebis rTu- janmrTelobis fsiqo-


liTad, periferiuli sxe- li urTierTqmedebiT. logia
ulebrivi reaqciebi, an stresoris tipisa da droSi
janmrTelobis fsiqologia
centraluri nervuli misi moqmedebis mixedviT, avadmyofobis mkurnalobasa
sistemis procesebi. stresma, SesaZloa, gamoiw- da prevencias eZRvneba.
SedarebiT Tanamedrove vios msubuqi aSliloba, an janmrTelobisa da avad-
Teoriebi xazs usvamen seriozuli problemebi Se- myofobis biofsiqosocia-
agznebis Sefasebas. uqmnas janmrTelobas. luri modeli adgens kav-
551
551
Sirebs avadmyofobis fi- garemoSi saTanado si- posttravmuli stresis
zikur, emociur da garemo tuaciuri cvlilebebis aSliloba
faqtorebs Soris. ganxorcielebiT. rezidualuri (narCeni)
avadmyofobis prevencia stresis paterni
XXI saukuneSi mimarTulia daZleva
ZiriTadi cnebebi
stresis Semamsubuqebeli
cxovrebis wesis ganmsazR- emocia cvladebi
vrel iseT faqtorebze, amigdala anticipatoruli daZleva
rogorebicaa: moweva, kveba, jems-langes emociis gacnobierebuli
varjiSi da Sidsis ga- Teoria kontroli
dadebis safrTxe. kenon-bardis emociis socialuri mxardaWera
avadmyofobis fsiqosocia- Teoria janmrTelobis
luri mkurnaloba paci- kognituri Sefaseba fsiqologia
entis mkurnalobas sxva emociis kognituri janmrTeloba
ganzomilebas matebs. Sefasebis Teoria huazo
individebi, romlebic ierks-dodsonis kanoni biofsiqosocialuri
stresi modeli
xasiaTdebian, rogorc
stresori
tipi A, tipi B da tipi C, kargad yofna
mwvave stresi janmrTelobis
optimisturi qceviTi
qronikuli stresi profilaqtika
paterniT avadmyofobis brZola an gaqcevis Sidsi
albaTobas gansxvavebu- reaqcia aiv
lad ganicdian. dacvisa da zrunvis relaqsaciuri reaqcia
janmrTelobis dacvis reaqcia bioukukavSiri
TanamSromlebi gamofit- zogadi adaptaciuri profesiuli gamofitva
vis riskis qveS imyofe- sindromi A tipis qceviTi paterni
bian, rac SeiZleba Sem- fsiqosomaturi darRvevebi B tipis qceviTi paterni
cirdes maT mxardamWer cxovrebiseuli cvlilebis C tipis qceviTi paterni
erTeulebi
Tavi 13 / emocia, stresi da janmrTeloba

mW

552
552
pirovneba

14
pirovnebis tipisa da niSnis
Teoriebi
• tipebiT kategorizacia
• niSnebiT aRwera • niSnebi
da memkvidreoba • winaswar-
metyveleben Tu ara niSnebi
qcevas • pirovnebis tipisa
da niSnis Teoriebis Sefaseba
fsiqologia Cvens cxovrebaSi:
ratom aris zogi adamiani
morcxvi
fsiqodinamikuri Teoriebi
• froidis Teoriss fsiqoana-
lizi • froidis Teoriis
Sefaseba • post-froidis-
tuli Teoriebi
humanisturi Teoriebi
• humanisturi Teoriebis niS-
nebi • humanisturi Teori-
ebis Sefaseba
socialuri daswavlis da
kognituri Teoriebi
• miSelis kognitur-afeqturi
pirovnebis Teoria •banduras
kognitur-socialuri daswav-
lis Teoria •kentoris soci-
aluri inteleqtis Teoria
• socialuri daswavlisa da
kognituri Teoriebis Sefa-
seba
me-s (self) Teoriebi
• me-s koncefciaTa dinamikuri
aspeqtebi • TviTSefaseba da
TviTprezentacia • me-s kul-
turuli konstruqcia
• me-s Teoriebis Sefaseba
fsiqologia XXI saukuneSi: me
internetSi
pirovnebis Teoriebis Sedareba
pirovnebis Sefaseba
• obieqturi testebi • proeq-
ciuli testebi
sakvanZo sakiTxebi
• ZiriTadi cnebebi 553
g ainteresebT, kargi mSobeli iqne-
biT Tu ara? Tqven rom freno-
logiis _ me-19 saukuneSi popula-
ruli erT-erTi Teoriis mimdevari
iyoT, nebismieri, visac SeeZleboda Tqveni Tavis
qalis moyvanilobis xeliT mosinjva, SeZlebda
am kiTxvaze pasuxis gacemas. im Teoriis mixedviT,
romelsac frenologia eyrdnoboda, tvinis
Zlierad ganviTarebuli organoebi Signidan
awvebian Tavis qalas da amozneqilobebs qmnian.
tvinis yovel organos ukavSirdeboda iseTi
niSnebi, rogoricaa: mSobliuri siyvaruli,
megobroba da brZolisunarianoba. am organoeb-
Tan asocirebuli kopis zomis SefasebiT
adamiani dauyovnebliv sakmaod bevrs Seityobda
sakuTari Tavisa Tu sxva adamianis Sesaxeb. qvemoT
mocemulia mSobliuri siyvarulis gamovlinebis
aRwera wignidan „rogor amovikiTxoT xasiaTi:
frenologiisa da fiziognomiis axali ilus-
trirebuli saxelmZRvanelo~ (saavtoro ufle- dakavSirebiT, gansakuTrebiT maSin, rodesac
bebi daculia samuel uelsis mier, 1869): isini Tqven gverdiT ar arian, xolo erT-erTi
mSobliuri siyvarulis anu filoprogeni- maTganis sikvdili TiTqmis gausaZlisi dartyma
tivobis organo moTavsebulia naTxemis Sua na- iqneboda TqvenTvis;
wilis (2. suraTi 23) da kefis gamozneqilobidan didi – Tqven gaqvT unari, Zalian giyvardeT
daaxloebiT erTi duimiT zemoT (gv. 42). Tqveni Svilebi, bevri gaakeToT da SeswiroT
maTi gulisaTvis, magram Tqven ar iqnebiT
ipoveT Sesabamisi adgili sakuTar Tavis gadaWarbebulad mzrunveli da, zogadad, ar
qalaze? rogoria is Tqveni megobrebis Tavis igrZnobT Svilebisadmi Tu Sinauri cxovele-
qalebTan SedarebiT? ai, ras ambobs zemoT bisadmi Zalian Zlier mizidulobas;
Tavi 14 / pirovneba

dasaxelebuli saxelmZRvanelo imaze, Tu rogo- saSualo zomis – Tqven sakmaod indiferen-


ri mSobeli iqnebiT Tqven, Tqveni mSobliuri tuli xarT Tqveni sakuTari Svilebis mimarTac
siyvarulis organos zomaze dayrdnobiT: ki, Tu saerTod gyavT isini, da civi yvela
Zalian didi – Tqveni siyvaruli bavSvebisa sxvis mimarT; cotas atana SegiZliaT maTgan da
da Sinauri cxovelebis mimarT Rrmaa. rogorc ar gaqvT miznad maTi siyvarulis mopoveba. Tqven
mSobeli, Tqven gaakerpebT Tqvens STamomavlobas ar gaRelvebT Sinauri cxovelebi;
da, SesaZlebelia, gaaTamamoT kidevac ganebivre- mcire zomis – Tqven midrekilni xarT, iyoT
biTa da mavne waqezebiT, an dajerebis nacvlad civi da indiferentuli sakuTari Svilebis
mbrZaneblobis uflebis micemiT. Tu Tqven mimarT da gamoxatoT aSkara antipatia sxvisi
554 Svilebi gyavT, mudmiv SfoTvas ganicdiT maTTan
Svilebis mimarT (gv. 160-161).
Tu Tqven ver xvdebiT, ratom unda iyos
kavSiri Tqveni Tavis qalis formasa da mSob-
liuri siyvarulis unars Soris, maSin gagexar-
debaT imis gageba, rom frenologia savsebiT
diskreditirebul iqna, Tumca, is impulsi, rasac
is eyrdnoboda, dResac arsebobs da sakmaod
Zlieria. fsiqologebi eZeben martiv, magram
efeqtur gzebs adamianTa kategorizaciisaTvis;
maT surT, rom am kategorizaciebma maT imis
winaswarmetyvelebis saSualeba misces, Tu ro-
gori reaqcia eqnebaT da rogor moiqcevian es
adamianebi sxvadasxva situaciaSi. es aris pi-
rovnebis Teoriebis arsebiTi mizani – gansa-
zRvron adamianTa Soris gansxvavebebi, rac maT
cxovrebiseuli mimarTulebebis winaswarmetyve-
lebis saSualebas miscems.
mdidari cxovrebiseuli gamocdilebidan,
albaT, Zlieri intuicia gaqvT Camoyalibebuli
imasTan dakavSirebiT, Tu rogor funqcionirebs
pirovneba. rogoria Tqveni pirovnebis Teoria?
gaixseneT vinme, visac WeSmaritad endobiT; axla turis, warmoSobisa da pirovnebasTan kavSirSi
_ is, visac piradad icnobT da TqvenTvis misabaZi myofi movlenebis gagebasa da (2) qcevisa da
magaliTia. warmoidgineT im adamianis Tvisebebi, cxovrebiseuli movlenebis winaswarmetyvele-
visTanac mTeli darCenili sicocxlis gatarebas baSi imaze dayrdnobiT, rac viciT pirovnebis
isurvebdiT da Semdeg imisa, visac dasanaxadac Sesaxeb. gansxvavebuli Teoriebi gansxvavebul
ver itanT. TiToeul SemTxvevaSi pirveli, rac winaswarmetyvelebebs akeTeben imis Taobaze, Tu
dauyovnebliv mogvdis TavSi, es iseTi pirovnuli rogor pasuxoben da rogor eguebian adamianebi
Tvisebebia, rogoricaa: patiosneba, sandooba, konkretul pirobebs.
keTilSobileba, agresiuloba, uxasiaToba an sanam zogierTi mTavari Teoriuli midgomis
pesimizmi. jer kidev bavSvobaSi, albaT, Seimu- ganxilvas SevudgebodeT, unda davsvaT kiTxva:
SaveT da iyenebdiT pirovnebis Sefasebis sakuTar _ ratom arsebobs amdeni gansxvavebuli (da
sistemas; cdilobdiT, gangesazRvraT, vin xSirad urTierTsawinaaRmdego) Teoria? pirov-
iqneboda axal klasSi Tqveni megobari Tu mteri; nebisadmi midgomebSi Teoretikosebi gansxvavde-

pirovnebis tipisa da niSnis Teoriebi


SeimuSavebdiT mSoblebTan da maswavleblebTan bian amosavali wertilis da monacemTa wyaroebis
gamklavebis teqnikebs imisda mixedviT, Tu rogor mixedviT, aseve imiT, Tu rogor cdiloben
amoikiTxavdiT maT pirovnebas. gansxvavebuli saxis fenomenebis axsnas. zogi
fsiqologebi pirovnebas mravalnairad gansa- dainteresebulia konkretuli pirovnebis struq-
zRvraven, magram yvela gansazRvrebisaTvis turiT, zogi ki _ imiT, Tu rogor ganviTarda
saerToa ori ZiriTadi cneba: unikaloba da es pirovneba da rogor gaagrZelebs igi zrdas.
qcevis maxasiaTebeli paternebi. Cven ganvsazR- zogs ainteresebs, ras akeTeben adamianebi, spe-
vravT pirovnebas, rogorc unikaluri fsiqolo- cifikur qcevebsa Tu mniSvnelovan cxovrebiseul
giuri Tvisebebis rTul erTobliobas, romelic movlenebTan dakavSirebiT maSin, rodesac sxvebi
gansxvavebul situaciebSi da sxvadasxva dros swavloben imas, Tu ras grZnoben adamianebi am
gavlenas axdens individis qcevis damaxasiaTebel dros. dabolos, zogi Teoria cdilobs axsnas
paternebze. pirovnebis Teoriebi warmoadgenen
pirovneba (Personality) _ individis unikaluri
hipoTetur debulebebs individualuri pirov-
fsiqologiuri Tvisebebi, romlebic droTa
nebebis struqturisa da funqcionirebis Sesaxeb. ganmavlobaSi gavlenas axdens damaxasiaTebeli
isini gvexmarebian fsiqologiis miznebidan ori qceviTi (rogorc Ria, ise faruli) paternebis
mTavari amocanis gadaWraSi: (1) pirovnebis struq- speqtrze gansxvavebul situaciebSi. 555
fsiqologiuri problemebis mqone adamianebis
pirovneba, sxvebi ki yuradRebas janmrTel
individebze amaxvileben. ase rom, yoveli Teoria
raimes gvaswavlis pirovnebis Sesaxeb, erTad ki
maT bevris ramis moTxroba SeuZliaT adamianis
bunebis Sesaxeb.
am TavSi Cveni mizani iqneba, mogawodoT
zogadi midgoma, Tu rogor unda gesmodeT
pirovnebasTan Tqveni yoveldRiuri gamocdileba.
Tumca, sanam daviwyebdeT, daufiqrdiT Semdeg
kiTxvebs: Tqveni pirovnebis rogor portrets
Seqmnidnen fsiqologebi, Tqven rom SeeswavleT?
romel adreul gamocdilebas gamoyofdnen isini,
rogorc Tqvens dRevandel qcevasa da azrov-
nebaSi wvlilis Semtans? Tqveni awmyo cxovrebis
romeli pirobebi axdens Zlier gavlenas Tqvens
azrebsa da qcevaze? ra gansxvavebaa Tqvensa da
mraval sxva pirovnebas Soris, romlebic imave
situaciaSi xvdebian, rogorSic Tqven? es Tavi
dagexmarebaT am SekiTxvebze ufro zusti
pasuxebis formulirebaSi. fsiqologebma tipebsa da niSnebs Soris am
Semdgom ramdenime qveTavSi pirovnebisadmi gansxvavebaTa asaxvisaTvis Seqmnes.
Semdeg Teoriul midgomebs ganvixilavT: tipisa
da niSnis, fsiqodinamikurs, humanisturs, socia-
luri daswavlis, kognitursa da me-s (self-is) tipebis kategorizacia
analizs. am Tavs Sefasebis im zogierTi teqnikis Cven yovelTvis vaxdenT adamianebis katego-
aRweriT davasrulebT, romlebsac fsiqologebi rizacias ganmasxvavebeli maxasiaTeblebis mi-
pirovnebis gagebisa da aRwerisaTvis iyeneben. xedviT. esenia: kolejis klasi, akademiuri
specializacia, sqesi da rasa. pirovnebis zogi
Teoretikosi adamianebs gansxvavebul, ara-
pirovnebis tipisa da niSnis urTierTgadamfarav kategoriebad ajgufebs,
romlebsac pirovnebis tipebi ewodeba. pirov-
Teoriebi
nebis tipebi „sul an araferi~ fenomenebia da
ar gamoixateba ama Tu im xarisxiT: Tu adamiani
ori yvelaze Zveli mcdeloba pirovnebis erT tips miekuTvneba, is SeuZlebelia miekuT-
aRwerisa aris: adamianebis klasificireba cal- vnebodes nebismier sxva tips arsebul sistemaSi.
keuli tipebis SezRudul raodenobad da im bevr adamians moswons pirovnebis tipebis
xarisxis gazomva, ra xarisxiTac isini SeiZleba gamoyeneba yoveldRiur cxovrebaSi, radgan isini
aRiweros gansxvavebuli niSnebiT. rogorc Cans, gviadvileben sxva adamianebis Secnobis rTul
Tavi 14 / pirovneba

adamianebs aqvT bunebrivi tendencia, sakuTari process.


da sxvebis qceva sxvadasxva kategoriebs miakuT- erT-erTi yvelaze adreuli tipebis Teoria
vnon. modiT, ganvixiloT Teoriebi, romlebic Cvens welTaRricxvamde mexuTe saukunes ekuTvnis.
misi avtoria hipokrate, berZeni eqimi, romelmac
medicinas hipokrates fici SesZina. misi Teoriis
pirovnebis tipebi (Personality types) _ pirovnuli
maxasiaTeblebis calkeuli paternebi, rom- mixedviT, adamianis sxeuli Seicavs oTx ZiriTad
lebic gamoiyeneba adamianebis kategoriebisadmi siTxes anu humors, romelTaganac TiToeuli
mikuTvnebisaTvis; ara xarisxobrivi, aramed asocirebulia garkveul temperamentTan, emo-
Tvisebrivi gansxvavebebi, romlebic adamianebis ciebisa da qcevis paternTan. individis pirovneba
556 gansasxvaveblad ixmareba. damokidebulia imaze, Tu romeli humori Warbobs
mis sxeulSi. hipokratem daawyvila sxeulis ufro mogvianebiT, frenk saloueim (Frank
humorebi pirovnebis temperamentebTan Semdegi Sulloway, 1996) SemogvTavaza dabadebis rigze
sqemis mixedviT: damyarebuli, Tanamedrove tipebis Teoria. Tqven
sisxli _ sangvinikuri temperamenti: mxiaru- pirveli (an erTaderTi) Svili xarT Tqvens
li da aqtiuri; ojaxSi Tu mogvianebiT dabadebuli? imdenad,
flegma _ flegmaturi temperamenti: apaTiuri ramdenadac dabadebis rigis mixedviT adamians
da modunebuli; mxolod erTi pozicia SeiZleba hqondes,
Savi naRveli _ melanqoliuri temperamenti: saloueis Teoria akmayofilebs tipis Teoriis
naRvliani da Sefiqrianebuli; kriteriumebs (uCveulo ojaxuri kombinaciebis
yviTeli naRveli _ qolerikuli tempera- mqone adamianebisaTvis – magaliTad, rodesac
menti: gaRizianebadi da agznebadi. or bavSvs Soris Zalian didi asakobrivi
hipokrates Teoriis saukuneebis ganmavlobaSi sxvaobaa – salouei mainc gvawvdis individebis
sjerodaT, Sua saukuneebis CaTvliT, Tumca man kategorizaciis gzebs). dabadebis rigze damya-
ver gauZlo Tanamedrove mecnierebis moTxovnebs rebul winaswarmetyvelebebSi salouei efuZneba
(miuxedavad amisa, Cven vnaxavT hipokrates tem- darvinis ideas, rom organizmebi xdebian gan-
peramentebis Tanamedrove gamoZaxils hans ai- sxvavebulni, raTa ipovon is niSa, romelic
zenkis niSnis TeoriaSi). maT gadarCenis saSualebas miscems. saloueis
Cvens droSi uiliam Seldonma (William Sheldon, mixedviT, pirvelad dabadebulebs ukve gamza-
1942) Seqmna tipis Teoria, romelic sxeulis debuli niSa aqvT _ maT Tavidanve aqvT Tavisi
agebulebas ukavSirebda temperaments; Teoria, mSoblebis siyvaruli da yuradReba; isini cdi-
romelic jer kidev popularulia da popula- loben amis SenarCunebas mSoblebTan identi-
rul sainformacio saSualebebSi aisaxeba. man fikaciisa da maTdami damorCilebis gziT. amis
adamianebi sam kategoriad dayo maTi sxeulebrivi sapirispirod, ufro gvian dabadebul bavSvebs
agebulebis mixedviT. es kategoriebia: endo- sWirdebaT gansxvavebuli niSis moZebna – iseTis,
morfuli (msuqani, rbili, mrgvali), mezomor- sadac isini ase gamokveTilad ar mihyvebian
fuli (kunTiani, oTxkuTxedi, Zlieri) da Tavisi mSoblebis magaliTs. amis Sedegad,
eqtomorfuli (gamxdari, grZeli, susti). Sel- mogvianebiT dabadebulebs salouei axasiaTebs,
donis azriT, endomorfebi arian relaqsirebuli, rogorc „ajanyebisaTvis dabadebulebs~; „isini
socialurni da uyvarT Wama. mezomorfebi arian cdiloben, warmatebas miaRwion iseT sferoebSi,
sxeulebrivad ganviTarebuli adamianebi, aRsavse sadac ufros debs Tu Zmebs ara aqvT ukve
energiiT, gambedaobiT da axasiaTebT asertiuli1 mopovebuli upiratesoba. gvian dabadebulebi
tendenciebi. eqtomorfebi arian gonebrivad tipurad aviTareben Riaobas gamocdilebisadmi
ganviTarebuli, artistuli da introverti – gamosadeg strategias yvelasaTvis, visac surs

pirovnebis tipisa da niSnis Teoriebi


adamianebi; maTTvis ufro damaxasiaTebelia cxovrebaSi axali da warmatebuli niSis povna~.
fiqri cxovrebis Sesaxeb, vidre cxovrebiT (gv. 353). im winaswarmetyvelebis Sesamowmeblad,
sargebloba an masze aqtiuri zemoqmedeba. rom gvian dabadebulni siaxleebs miesalmebian
garkveuli drois ganmavlobaSi Seldonis maSin, rodesac pirvelebi status-qvos amjobi-
Teoria imdenad gavleniani iyo, rom gadaRebul neben, saloueim Seiswavla mecnieruli, istori-
iqna SeerTebuli Statebis ieilisa da ueslis uli da kulturuli revoluciebi, Semdeg ki
msgavsi kolejebis aTasobiT studentis SiSveli gansazRvra im mravali istoriuli da Tanamed-
„pozis~ foto, raTa mkvlevrebs SesaZlebloba rove figuris dabadebis rigi, vinc mxars uWerda
hqonodaT, SeeswavlaT sxeulis tipsa da cxov- Tu ewinaaRmdegeboda am revoluciebs. 14.1
rebiseul faqtorebs Soris kavSiri. Tumca, hipok- suraTze naCvenebia, Tu ra xarisxiT uWerdnen
rates bevrad ufro adreuli Teoriis msgavsad, mxars mecnierebaSi arsebul 23 liberalur
Seldonis sxeulis tipebis Teoriac Zalian Teorias pirvelad da mogvianebiT dabadebuli
dabali Rirebulebis aRmoCnda individis qcevis mecnierebi. rogorc xedavT, yvela zomis ojaxis
winaswarmetyvelebis TvalsazrisiT (Tyler, 1965). SemTxvevaSi, mosalodneli iyo, rom gvian
dabadebulebi ufro dauWerdnen mxars inovaciur
1
assertive – dadebiTi, Tavdajerebuli. Teorias, vidre pirvelad dabadebulni. gyavT 557
suraTi
14.1

dabadebis rigi da mecnieruli


inovaciebis mxardaWera
frenk saloueim gamoikvlia 23 inovaciuri Teoria
da gansazRvra 1218 mecnieris dabadebis rigi,
romlebmac miiRes an uaryves es Teoriebi. nebis-
mieri zomis ojaxisaTvis, gvian dabadebulni
ufro iRebdnen inovaciur Teorias, vidre pir-
velad dabadebulni.

Tu ara Zmebi da debi? SegiZliaT Tu ara ipovoT niSnebiT aRwera


aseTi magaliTi Tqvens sakuTar ojaxSi?
tipis Teoriebis daSvebis mixedviT, adamianebi
icnobT Tu ara adamianebs, visac miakuTvneb-
Seesatyvisebian arsebul calkeul, wyvetil
diT garkveul „tips~? moicavs Tu ara „tipi~
kategoriebs. aseTi kategoriebia, magaliTad,
yvelafers, rac ki unda vicodeT pirovnebis
pirvelad da mogvianebiT dabadebulebi. amis
Sesaxeb? xSirad tipis Teoriebi TiTqos ugul-
sapirispirod, niSnis Teoriebi gvTavazoben
vebelyofen adamianTa pirovnebebis ufro faqiz
uwyvet ganzomilebebs, rogoricaa inteleqti,
aspeqtebs. modiT, gavecnoT Teoriebs, romlebic
an keTilganwyoba. niSnebi aris uwyveti Tvisebebi
ufro meti moqnilobis SesaZleblobas iZlevian,
an atributebi, romlebic winaswar ganawyoben
radgan adamianebs ganasxvaveben niSnebis da ara
individebs, rom isini Tanamimdevrulad moiqcnen
tipebis mixedviT.
gansxvavebul situaciebSi. magaliTad, SesaZle-
belia erT dRes Tqven patiosneba gamoamJRavnoT
niSani (Trait) _ myari pirovnuli Tvisebebi an
dakarguli safulis dabrunebiT da meore dRes
atributebi, romlebic gavlenas axdenen qcevaze
gansxvavebul situaciebSi. – imiT, rom ar moityuoT gamocdaze. niSnis
Tavi 14 / pirovneba

558
suraTi
14.2
morcxvoba rogorc niSani
niSnebma SeiZleba imoqmedon, rogorc
intervenciulma cvladebma, romlebic
akavSireben erTi SexedviT erTmaneTTan
daukavSirebel stimulebsa da maTze
pasuxebis erTobliobas.

Teoriis zogierTi momxre niSnebs gansazRvravs, adamians ganumeorebel mTlianobad aqcevda,


rogorc predispoziciebs, romlebic qcevas amitom igi mxars uWerda calkeul/erTeul
iwveven, Tumca ufro konservatiuli mecnierebi SemTxvevaTa Seswavlis meTodis gamoyenebas (case
niSnebs iyeneben mxolod rogorc aRweriT study).
ganzomilebebs, romlebic ubralod ajameben individis qcevis mTavar ganmsazRvrelad
dakvirvebis obieqtad arsebuli qcevis paternebs. olports pirovnebis struqtura ufro esaxeboda,
modiT, gavecnoT niSnis cnobil Teoriebs. vidre garemo pirobebi. „erTi da igive cecxli
adnobs karaqs da xarSavs kvercxs~ – am frazas
igi iyenebda imis saCveneblad, rom erTsa da
olportis niSnis Teoria
imave stimuls gansxvavebuli moqmedeba aqvs
gordon olporti (Gordon Allport, 1937, 1961, sxvadasxva individze. mravali Tanamedrove
1966) ganixilavda niSnebs, rogorc pirovnebis niSnis Teoria olportiseul tradicias mihyveba.
samSeneblo masalas da individualobis Camoya-
libebis wyaros. olportis mixedviT, niSnebi
universaluri niSnebis ganzomilebebis
uzrunvelyofen qcevis SeTanxmebulobas (koheren-
gansazRvra
tulobas), radgan isini akavSireben da erT-
gvarovans xdian pirovnebis reaqciebs mraval- 1936 wels gordon olportma da misma kolegam
gvarovan stimulebze. niSnebma SeiZleba imoq- h. s. odbertma Caatares leqsikonis kvleva da
medon, rogorc intervenciulma cvladebma, inglisur enaSi individualuri gansxvavebebis
romlebic akavSireben erTi SexedviT erTmaneT- aRmweri 18 000-ze meti zedsarTavi saxeli
Tan daukavSirebel stimulebsa da maTze aRmoaCines. mas Semdeg mkvlevrebi cdiloben,
pasuxebis erTobliobas (ix. sur. 14.2). gansazRvron niSnebis aseTi usazRvro sityvaTa
olportma gamoyo sami saxis niSnebi: kardi- maragis safuZvlad myofi Zireuli ganzomi-
naluri, centraluri da meoradi. kardinaluria lebebi. isini cdiloben, daadginon, Tu ramdeni

pirovnebis tipisa da niSnis Teoriebi


niSnebi, romelTa garSemoc agebs adamiani Tavis ganzomileba arsebobs da maTgan romlebi
cxovrebas. deda terezasaTvis kardinaluri miscemen fsiqologebs yvela individis gamosa-
niSani sxvisi keTildReobisaTvis sakuTari Tavis degi, universaluri daxasiaTebis Seqmnis
Sewirva iqneboda. yvela adamians ar uviTardeba saSualebas.
aseTi yovlismomcveli kardinaluri niSnebi, reimond ketelma (Raymond Cattell, 1979) niSanTa
samagierod, centraluri niSnebi, rogoricaa, bazisuri ganzomilebebis amomwuravi erToblio-
magaliTad, patiosneba an optimizmi, pirovnebis bis dadgena scada, risTvisac amosaval werti-
mTavar maxasiaTeblebs warmoadgenen. meoradi lad olportisa da odbertis zedsarTavi
niSnebi specifiuri pirovnuli Tvisebebia, saxelebis sia gamoiyena. kvlevis Sedegad ke-
romlebic individis qcevis winaswarmetyve- telma ivarauda, rom pirovnebas gansazRvravs
lebaSi gvexmareba, magram naklebad gamosadegia 16 faqtori da maT ganmsazRvreli niSnebi uwoda,
individis pirovnebis gagebisaTvis. meoradi radgan, misi azriT, isini warmoadgenen im
niSnebis magaliTebia is, Tu rogor sakvebsa da ganmsazRvrel wyaros, romelic dgas zedapirze
tansacmels aniWebs adamiani upiratesobas. arsebuli qcevebis ukan da romelsac Cven pirov-
olports ainteresebda am sami tipis niSnebis nebad aRviqvamT. ketelis 16 faqtori moicavda
unikaluri kombinaciebis aRmoCena, rac yovel iseT mniSvnelovan qceviT dapirispirebebs
559
dadgenili pirovnebis tipebisgan erT-erTs,
Tumca, aizenkis niSnis Teoria am kategoriebSi
individualuri varirebis saSualebas iZleva.
individi SeiZleba yvelgan aRmoCndes wreze,
Zalian introvertirebulidan Zalian eqstraver-
tirebulamde da Zalian labiluridan (nevro-
tulidan) Zalian stabiluramde. wreze CamoT-
vlili niSnebi adamianebs swored am ori
ganzomilebis kombinaciebiT aRweren. magaliTad,
Zalian eqstravertirebuli da met-naklebad
labiluri adamiani mosalodnelia, rom impul-
suri iyos.

xuTfaqtoriani modeli
kvlevebi TvalnaTliv adastureben aizenkis
Teoriis mraval aspeqts, Tumca, ukanasknel
wlebSi miRweul iqna konsensusi, rom pirovnebis
suraTi
14.3 struqturas yvelaze kargad xuTi faqtori
axasiaTebs, romlebic arasrulad emTxveva
pirovnebis aRweris wris oTxi aizenkis sam ganzomilebas (Wiggins & Pincus, 1992).
kvadrati aizenkis mixedviT miuxedavad imisa, rom pirovnebis yvela mkvle-
eqstraversiisa da neiroticizmis ori ganzomileba
vari ar emxroba am xuT faqtors (Block, 1995;
gvaZlevs wriul gamosaxulebas. aizenkma am Eysenck, 1992; Pervin, 1994), dResdReobiT swored
gamosaxulebis yoveli kvadrati hipokrates mier isini warmoadgenen kriteriums niSnis struqtu-
gansazRvruli oTxi pirovnebis tipisagan erTs
daukavSira. miuxedavad amisa, misi Teoria am ris Sesaxeb diskusiaTa umravlesobaSi.
kategoriebis farglebSi individualuri varirebis xuTfaqtoriani modelis Seqmna asaxavs
saSualebas iZleva.
mcdelobas, aRmoCenil iqnes raime struqtura
niSanTa im did siaSi, romelic amoiRes leqsiko-
(opoziciebs), rogoricaa, magaliTad, TavSekave- nidan olportma da odbertma (1996). niSnebi
buli _ komunikabeluri, mimndobi – eWviani, dayvanil iqna sinonimebis daaxloebiT 200
modunebuli – daZabuli. miuxedavad amisa, klasteramde, romlebic gamoiyeneboda niSnebis
Tanamedrove niSnis Teoriis mimdevrebi amtki- bipolaruli ganzomilebebis Sesaqmnelad;
ceben, rom pirovnebebs Soris yvelaze mniSvne- ganzomilebebisa, romlebsac aqvT maRali da
lovan gansxvavebebs 16-ze kidev ufro naklebi dabali polusebi, rogoricaa pasuxismgebliani
ganzomileba asaxavs. da upasuxismgeblo. Semdeg adamianebs sTxovdnen,
hans aizenkma (Hans Eysenck, 1973, 1990) pirovnebis SeefasebinaT sakuTari Tavi da sxva adamianebi
testirebis monacemebidan mxolod sami ZiriTadi, bipolarul ganzomilebebze da es Sefasebebi
moculobiTi ganzomileba gamoyo: eqstraversia
statistikuri damuSavebis procedurebs eqvem-
(SigniT orientirebuli gareT orientirebulis
Tavi 14 / pirovneba

debareboda imis gansasazRvrad, Tu rogor iyo


sapirispirod), neiroticizmi (emociurad stabi-
erTmaneTTan dakavSirebuli sinonimuri klas-
luri emociurad labiluris sapirispirod) da
terebi. am meTodis gamoyenebiT ramdenime
fsiqoticizmi (gulisxmieri da yuradRebiani
damoukidebeli kvleviTi jgufi erTsa da imave
agresiulisa da antisocialuris sapirispirod).
daskvnamde mivida: im niSnebis safuZvlad,
rogorc naCvenebia suraTze 14.3, aizenkma
romlebsac adamianebi gamoiyeneben sakuTari
moaxdina ori ganzomilebis – eqstraversiisa
Tavis da sxvebis aRsawerad, arsebobs mxolod
da neiroticizmis kombinireba, raTa maTi wreze
demonstracia SeZleboda. misi azriT, wris xuTi bazisuri ganzomileba (Norman, 1963, 1967;
Tupes & Christal, 1961).
560 TiToeuli seqtori warmoadgens hipokrates mier
14.1
cxrili strirebisaTvis mkvlevrebi gascdnen Tavis kvle-
vebSi inglisur enas: xuTfaqtoriani struq-
xuTfaqtoriani modeli tura gameorda ramdenime enaSi germanulis,
portugaliuris, ivriTis, Cinuris, koreulis
faqtori bipolaruli gansazRvreba
da iaponuris CaTvliT (McCrae & Costa, 1997). xuTi
eqstraversia laparakis moyvaruli, energiuli faqtori ar aris mowodebuli, rom Seanacvlos
da asertiuli wynaris,
TavSekavebulisa da morcxvis mravali specifikuri niSnis termini, romelsac
sapirispirod mniSvnelobis sakuTari niuansi da elferi aqvs.
TanxmobisaTvis TanamgrZnobi, keTili da ufro sworad rom vTqvaT, is gamokveTs taqso-
mzaoba mosiyvarule civis, kapasisa da nomias _ klasifikaciis sistemas, romelic saSua-
sastikis sapirispirod
lebas gvaZlevs, aRvweroT yvela Cveni nacnobi
patiosneba organizebuli, pasuxismgebliani
da frTxili uyuradRebos, adamiani ise, rom gamovxatoT is mniSvnelovani
frivolurisa da ganzomilebebi, romlebiTac isini gansxvavdebian.
upasuxismgeblos sapirispirod
mniSvnelovania, xazi gavusvaT imas, rom
neiroticizmi stabiluri, mSvidi da kmayofili
xuTfaqtoriani modeli, didwilad, aRweriTia.
SfoTianis, arastabilurisa da
temperamentianis sapirispirod faqtorebi Seiqmna niSnebis terminTa klaste-
gamocdilebisadmi kreatuli, inteleqtualuri da rebis statistikuri analizis Sedegad da ara
Riaoba gonebagaxsnili martivis, Teoriis safuZvelze, romelic ambobda: „es aris
faqtorebi, romlebic unda arsebobdes~ (Ozer &
zedapirulisa da ugunuris
sapirispirod
Reise, 1994). xuTfaqtoriani modelis momxreebma
daiwyes am Teoriuli dasabuTebis Zieba. maga-
xuTi ganzomileba Zalian farToa, radgan liTad, maT scades, xuTi ganzomileba interaq-
TiToeuli erT did kategoriaSi aTavsebs bevr ciaTa im Tanmimdevrul tipebTan daekavSirebinaT,
niSans, romelTac unikaluri erTmniSvnelovani romlebic adamianebs hqondaT erTmaneTTan da
konotacia, magram saerTo Tema aqvT. pirovnebis gare samyarosTan kacobriobis evoluciis
am xuT ganzomilebas amJamad xuTfaqtoriani manZilze (Costa & McCrae, 1992a; McCrae et al., 2000).
modeli ewodeba, an, araformalurad, didi evoluciuri safuZveli dagvexmareboda, agvexsna
xuTeuli (the Big Five) (McCrae & Costa, 1999). xuTi xuTi faqtoris universaluroba gansxvavebul
faqtori Sejamebulia cxrilSi 14.1. Tqven er- kulturebSi. Tu es axsna sworia, SesaZlebelia,
Txel kidev SeniSnavT, rom TiToeuli ganzomi- evoluciis mier Camoyalibebuli adamianuri
leba bipolarulia _ ganzomilebis saxelwode- gamocdilebis sxva aspeqtebis msgavsad, niSnebi
bis mniSvnelobis tolfasi terminebi aRweren erTi Taobidan meores gadaeces. ganvixiloT es
maRal poluss, xolo misi sawinaaRmdego termi- debuleba.

pirovnebis tipisa da niSnis Teoriebi


nebi ki _ dabals.
xuTfaqtoriani modelis ganzomilebebi 1960-
ian wlebSi Segrovebuli masalidan warmoiSva, niSnebi da memkvidreoba
sadac gamoiyeneboda zedsarTavi saxelebis Tqven, albaT, gagigiaT, rom adamianebi aseT
ramdenime gansxvavebuli nakrebi, mravali gan- frazebs amboben xolme: „jimi artistulia,
sxvavebuli SerCeva da SefasebiTi davaleba. Tavisi dedis msgavsad~, an, „meri misi babuasaviT
mas Semdeg Zalian msgavsi ganzomilebebi jiutia~, an, SesaZloa, frustrirebulad gig-
aRmoaCines pirovnebis kiTxvarebSi, intervius rZvniaT Tavi, radganac Tqvens da-ZmaSi gamaRi-
kiTxvarebsa da sxva monacemebSi (Costa & McCrae, zianebeli Tvisebebi swored isinia, romlebis
1992a; Digman, 1990; Wiggins & Pincus, 1992). gamosworebac sakuTar TavSi gsurT. modiT, gan-
xuTfaqtoriani modelis universalurobis demon- vixiloT pirovnuli niSnebis memkvidreobiTobis
xuTfaqtoriani modeli (Five-factor model) _
damadasturebeli TvalsaCino magaliTebi.
pirovnebis yovlismomcveli aRweriTi sistema, gaixseneT, rom bihevioristuli genetika aris
romelic asaxavs urTierTobas zogad niSnebs, mecniereba, romelic Seiswvlis, Tu ra xarisxiT
Teoriul cnebebsa da pirovnebis skalebs Soris; gadaecema pirovnuli niSnebi da qceviTi pater-
araformalurad ewodeba didi xuTeuli. nebi memkvidreobiT. pirovnebaze genetikis 561
nierTa jgufma germanidan da poloneTidan
Seagrova pirovnuli niSnebis monacemebi
660 monozigoturi da 304 dizigoturi
tyupis wyvilebze. monacemebi miRebul iqna
rogorc TviTangariSis (anu tyupebi av-
sebdnen im tipis pirovnebis kiTxvarebs,
romelTac mogvianebiT SevexebiT am TavSi),
ise axlobelTa Sefasebebis (anu megobrebi
da ojaxis wevrebi adgendnen erTi an meore
tyupiscalis Sefasebebs) meSveobiT. zo-
gadad, adrindel kvlevebSi mxolod
TviTangariSis monacemebs iyenebdnen. mem-
kvidreobiTobis kvlevebis kritikosebi
Tvlidnen, rom monozigotur da dizigotur
tyupebs SesaZlebelia hqondeT gadaxrebi,
rodesac isini sakuTar Tavs adareben Tavis
tyupiscals, an sxva individs. axlobelTa
gavlenis gansasazRvrad mkvlevrebi swavloben
Sefasebebis CarTva amcirebs imis alba-
pirovnul niSnebs erTi ojaxis wevrebisa, rom-
Tobas, rom memkvidreobiTobis maRali
lebsac msgavsi genebis gansxvavebuli propor-
maCveneblebi tyupebis TviTangariSis
ciebi aqvT da erTsa da imave an gansxvavebul
pirdapiri Sedegia. faqtobrivad, yvela
garemoSi gaizardnen. magaliTad, Tu pirovnuli
SemTxvevaSi monozigoturi tyupebis
niSani socialuroba genetikurad gadaecema,
pirovnebebi Sefasebul iqna, rogorc ufro
maSin is ufro maRal korelaciaSi unda iyos
msgavsi, vidre dizigoturi tyupebisa.
identur, monozigotur tyupebSi (romelTa
TviTSefasebebma gamoavlina tyupTa Soris
genebic 100%-iT emTxveva), vidre araidentur,
korelaciebis aseTi maCveneblebi: 0.52
dizigotur tyupebSi an sxva da-ZmaSi (romelTa
(monozigoturi) da 0.23 (dizigoturi).
genebic saSualod 50%-iT emTxveva).
rogorc TviTangariSis, ise axlobelTa
memkvidreobiTobis kvlevebi gviCvenebs, rom
monacemebis gamoyenebiT mkvlevrebma aC-
TiTqmis yvela pirovnuli niSani ganicdis
venes mniSvnelovani memkvidreobiTi maCve-
genetikuri faqtorebis gavlenas (Lehlin et al., 1998).
neblebi xuTfaqtoriani modeliT gansazR-
msgavs Sedegebs iZleva iseTi kvlevebic, sadac
vruli yoveli faqtoris mxriv (Remann et
mravali gansxvavebuli gazomvis teqnika gamoiye-
al., 1997).
neba, miuxedavad imisa, zomaven isini ufro farTo
niSnebs, rogoricaa eqstraversia da neiroticiz- kvlav SexedeT cxrils 14.1. xuTi faqtoris
mi, Tu specifikur niSnebs, rogoricaa TviTkon- romeli polusebia TqvenTvis yvelaze Sesabamisi?
troli an socialuroba. ganvixiloT erTi SegiZliaT ipovoT msgavseba Tqvensa da Tqvens
sanimuSo kvleva: mSoblebs Soris?
mkvlevrebi kvlav muSaoben memkvidreobiTobis
saidan kvlevebis gaumjobesebaze. magaliTad, radganac
Tavi 14 / pirovneba

tyupebi da sxva da-Zma, rogorc wesi, erTad


viciT izrdebian, maT saerTo ojaxuri garemo aqvT,
ramac SesaZloa maTi pirovnebebis korelacia
xuTi faqtoris memkvidreobiToba
gamoiwvios. naSvilebi bavSvebis kvlevebi ki
Tqven axlaxan pirovnebis xuTfaqtorian gamoiyeneba imisaTvis, rom gaizomos gansxvaveba
models gaecaniT. mkvlevrebma yuradReba bavSvebis niSnebis korelaciebisa maTi biolo-
miaqcies sakiTxs: arsebobs Tu ara am giuri mSoblebis niSnebTan da aRmzrdeli
modeliT gansazRvruli faqtorebis gene- mSoblebis niSnebTan. naSvilebi bavSvebis kvle-
562 tikuri safuZveli. erT-erT kvlevaSi mec- vebis monacemebidan, aseve, naTelia is, Tu raoden
mniSvnelovania pirovnul niSnebSi genetikuri veblis SefasebasTan, romelic icnobs mas sxva
faqtoris wvlili (Bouchard, 1994). situaciidan. movlenas, rodesac pirovnebis
Sefasebebi sxvadasxva dros da gansxvavebuli
damkvirveblebis mier konsistenturia, xolo
winaswarmetyveleben Tu ara adamianis qcevis Sefasebebi sxvadasxva situa-
niSnebi qcevas ciebSi ar aris konsistenturi, konsistentobis
warmoidgineT, rom gTxoves, amoirCioT raime paradoqss (Consistency paradox) uwodeben (Mischel,
pirovnuli niSnis aRmniSvneli termini, ro- 1968).
melic, Tqveni rwmeniT, gansakuTrebiT kargad konsistentobis paradoqsis aRmoCenas kvleva-
SegesabamebaT. magaliTad, Tqven SegiZliaT Ta didi raodenoba mohyva (mimoxilvisTvis ix.
gviTxraT, rom Tqven Zalian keTilganwyobili Cervone & Shoda, 1999). droTa ganmavlobaSi
xarT. ra viciT Cven axla? Tu pirovnebis Teoriebi miRweul iqna konsensusi, rom qceviTi arakonsis-
gvaZleven saSualebas, viwinaswarmetyveloT tentoba gamovlinda didwilad imis gamo, rom
qceva, ra prognozi SegviZlia gavakeToT im situaciebi arasworad iyo kategorizebuli:
codniT, rom Tqvens Tavs afasebT, rogorc paradoqsi qreba, rodesac mecnierebi marTebulad
Zalian keTilganwyobils? rogor SegviZlia daaxarisxeben situaciaTa fsiqologiur maxasia-
ganvsazRvroT Tqveni mosazrebis validuroba? Teblebis (Mischel & Shoda, 1995, 1999). magaliTad,
modiT, gamovikvlioT es sakiTxi. dauSviT, rom Tqven gsurT qceviTi konsis-
erTi idea, romelic SesaZloa gagiCndeT, tentobis Sefaseba imis gansazRvriT, iqceva Tu
Semdegia: codna imisa, rom pirovneba SeiZleba ara Tqveni megobari umetesad erTnairad yvela
daxasiaTebul iqnes konkretuli niSniT, saSua- wveulebaze, romelsac igi eswreba. mosalod-
lebas mogcemT, iwinaswarmetyveloT misi qceva nelia, aRmoaCinoT, rom misi qceva mniSvnelovnad
gansxvavebul situaciebSi. amgvarad, Cven Tqvengan cvalebadobs, Tu Tqveni analizis done mxolod
moveliT keTilganwyobil qcevas yvela si- „wveulebebia~. saWiroa, gansazRvroT, Tu romeli
tuaciaSi, Tumca, 1920-ian wlebSi ramdenime fsiqologiurad relevanturi maxasiaTeblebi
mkvlevari, romlebmac miznad daisaxes niSnebTan yofen wveulebebs gansxvavebul kategoriebad.
dakavSirebul qcevaze dakvirveba gansxvavebul SesaZloa, Tqveni megobari uxerxulad grZnobs
situaciebSi, gancvifrebuli iyo, radgan mcire Tavs iseT situaciebSi, sadac misgan ucxoebi-
TvalsaCinoeba aRmoaCines situaciebis mixedviT saTvis piradi informaciis gaziarebas moelian.
qcevis konsistenturobis mxriv. magaliTad, sko- Sedegad, zogierT wveulebaze (sadac misgan
lis moswavleebSi mxolod susti korelacia piradi informaciis gaziarebas moelian) is
iqna aRmoCenili patiosnebis niSanTan savarau- SeiZleba Zalian arakeTilganwyobilad gamoi-

pirovnebis tipisa da niSnis Teoriebi


dod dakavSirebul or iseT qcevas Soris, yurebodes, xolo sxva wveulebebze (sadac amas
rogoricaa tyuilis Tqma da TaRliToba misgan ar moelian) _ sakmaod keTilganwyobilad.
gamocdis Cabarebisas (Hartshorne & May, 1928). amave dros, sxva iseTma situaciebma, romlebic
msgavsi Sedegebi miiRes sxva mkvlevrebmac, misgan gulaxdilobas moiTxovs, rogoricaa
romlebic iseTi niSnebis kros-situaciur interviu samsaxurSi miRebisas, SeiZleba, aseve,
Tanmimdevrulobas (konsistenturobas) swavlob- gamoiwvion negatiuri qceva. amdenad, konsis-
dnen, rogorebicaa introversia an punqtualoba tentoba gamoixateba imiT, Tu ra gziT gamoiwveven
(Dudycha, 1936; Newcomb, 1929). situaciis maxasiaTeblebi adamianebis gansxva-
Tu niSnebTan dakavSirebuli qceva ar aris vebul reaqciebs.
kros-situaciurad konsistenturi, anu, Tu ada-
mianebis qceva icvleba gansxvavebul situaciebSi, konsistentobis paradoqsi (Consistency pradox) _
ratom aRiqvamT Tqvens sakuTar da sxvebis movlena, romlis drosac pirovnebis Sefasebebi
pirovnebebs, rogorc SedarebiT mdgrads? kidev sxvadasxva dros da gansxvavebuli damkvir-
ufro damabnevelia, rom pirovnebis Sefaseba im veblebis mier konsistenturia, maSin, rodesac
adamianis qcevis Sefasebebi sxvadasxva situ-
damkvirveblis mier, romelic individs erTi
aciebSi ar aris konsistenturi.
situaciidan icnobs, korelaciaSia im damkvir- 563
fsiqologia Cvens cxovrebaSi

ratom aris zogi adamiani morcxvi?

ukanaskneli drois kvle- simorcxve SeiZleba ganisa- da pativiscemas (Pilkonis & Zim-
vebma gviCvena, rom kolejis zRvros, rogorc diskomforti bardo, 1979).
studentebis 50%-ze meti da/an Sekaveba iseT interper- maS ratom aris zogi adami-
sakuTar Tavs „amJamad morcxv~ sonalur situaciebSi, rom- ani morcxvi maSin, rodesac
individad miiCnevs (Carducci & lebic xels uSlis adamianis sxvebi ar arian? erTi SesaZ-
Zimbardo, 1995). maTi umetesoba interpersonaluri an profe- lebeli axsnaa buneba. kvle-
ambobs, rom morcxvoba aris siuli miznebis miRwevas. mor- vebi mowmobs, rom bavSvebis
arasasurveli mdgomareoba, cxvoba SeiZleba iyos qro- daaxloebiT 10% „ibadeba
romelsac uaryofiTi pirov- nikuli da dispoziciuri, anu morcxvi~ (Kagan, 1994). aseTi
nuli da socialuri Sedegebi warmoadgendes centralur bavSvebi dabadebidan uCve-
ufro meti aqvs, vidre dadebi- niSans adamianis TviTgansa- ulod frTxilni da Cake-
Ti efeqtebi. studentebis sxva zRvraSi. is SeiZleba iyos tilni arian ucxo xalxTan
jgufi ambobs, rom isini mcire TavSekavebuloba da so- da ucnob situaciebTan Seja-
„situaciurad morcxvebi~ ari- cialuri ucnauroba, romelic xebis dros. Semavsebeli (kom-
an da ara „dispoziciurad bevr CvenTagans ugrZvnia axal plementaruli) axsna yurad-
morcxvebi~, rogorc studente- situaciebSi, magram mas SeuZlia Rebas aRzrdaze amaxvilebs.
bis zemoxsenebuli umetesoba. gadaizardos ukiduresobaSi _ bavSvobaSi zog adamians
isini grZnoben, rom „TiTqos- adamianebis mimarT sruliad dascinian, masxrad igdeben,
da~ morcxvoben garkveul Semakavebel SiSSi (socialur an raime Secdomis gamo isini
situaciebSi, romlebic axa- fobias me-15 TavSi ganvixilavT). sazogadoebrivi gakicxvis
lia, ucnauria an socialur bevri morcxvi adamiani introve- sagani xdebian; sxvebi izrde-
zewolas Seicavs. aseTi situa- rtirebulicaa. isini upira- bian iseT ojaxebSi, sadac
tesobas aniWeben ganmarto- „siyvarulis damsaxureba~ da-
ciebia paemani ucnobTan, mar-
vebul, arasocialur moqmede- mokidebulia imaze, miaRwevs
toxelebis barebi, aseve, ro-
bebsa da garemos. arseboben Tu ara bavSvi warmatebas
desac adamians moeTxoveba,
„morcxvi eqstravertebi~, rom- garegnobisa da kargi qcevis
sazogadoebis winaSe momza-
lebic sazogadoebaSi komu- SejibrSi. mesame axsna kul-
debis gareSe imoqmedos. simor-
turas efuZneba.
cxvis mkvlevrebi gaocdnen, nikabelurni, magram pirovnu-
Seswavlili cxra qveyni-
rodesac zrdasrul adami- lad morcxvebi arian, amjo-
dan simorcxve yvelaze maRa-
anebSi aRmoaCines, rom „ara- bineben socialur aqtivobebSi
lia zog aziur qveyanaSi, gan-
morcxvi~ adamiani iSviaTi, CarTvas, aqvT socialuri una-
sakuTrebiT iaponiasa da tai-
araCveulebrivi saxeobaa Seer- rebi amis efeqturad ganxor-
vanSi, da yvelaze dabalia
Tebul StatebSi da yvela sxva cielebisaTvis, magram eWvi
israelSi (Zimbardo, 1991). es
gamokvleul qveyanaSi (Zim- eparebaT imaSi, rom namdvilad
gansxvaveba, garkveulwilad,
bardo, 1991). imsaxureben sxvebis mowonebasa
miewereba imas, rom am aziur

saidan
Tavi 14 / pirovneba

modiT, ganvixiloT kvleva, romelSic mra-


valferovani situaciebis fsiqologiur maxasia-
viciT
Teblebs swavlobdnen. kvlevaSi ganixileboda
is aqtivobebi, romlebsac bavSvebi sazafxulo konsistentoba verbalur agresiaSi
banakSi axorcieleben.
es kvleva Catarda 6-dan 12-wlamde
simorcxve (Shyness) _ individis diskomforti bavSvebis jgufze, romlebic socialuri
da/an Sekaveba iseT interpersonalur situa- adaptaciis problemebis mqone bavSvebisaTvis
ciebSi, romlebic xels uSlis interperso- mowyobil sazafxulo banakSi gaagzavnes.
naluri an profesiuli miznebis miRwevas.
mkvlevrebs surdaT enaxaT, Tu ramdenad
564
qveynebSi kultura ganapi- luri diskomforti da izo- aRaravin ifiqrebs, rom Tqven
robebs avtoritetisadmi da- lacia. arsebobs ramdenime morcxvi xarT;
morCilebas da sircxvilis martivi koncefcia da taq- nu daimdablebT Tavs,
gancdas, Tu adamianma socia- tika, romelTa Sesaxeb fiq- aramed ifiqreT imaze, Tu ra
luri Secdoma dauSva; xolo rsa da gamoyenebis cdasac SeiZleba gaakeToT Semdeg,
israelSi, amis sapirispi- v Ta v a z o b T m o r c x v s t u - rom TqvenTvis sasurveli
rod, Tu adamiani riskze mi- dentebs (ix. Zimbardo, 1991): Sedegi miiRoT;
dis, es kulturulad waxa- gaacnobiereT, rom mar- yuradReba gaamaxvileT
lisebulia da danaSaulis to Tqven ar xarT morcxvi; i m a z e , r o m s x v e b s Ta v i
gancda eqsternalizire- yvela sxva adamiani Tavisi komfortulad agrZnobinoT.
bulia (Pines & Zimbardo, 1978). morcxvobiT ufro Tqveni
gansakuTrebiT swored is
meoTxe axsna nawilobriv ex- sxva morcxvi adamianebi mo-
msgavsia, vidre Tqvengan gan-
maureba bolo dros Seer- ZebneT. es Seamcirebs Tqvens
sxvavebuli;
Tebul StatebSi simorcxvis TviTcnobirebas, rogorc
simorcxve SeiZleba ma-
prevalentobis zrdas: axal- morcxvi pirovnebis;
Sinac ki Seicvalos, rodesac
gazrdebi intensiurad arian gaivarjiSeT meditaci-
masSi genetikuri komponentia
aSi, relaqsaciasa da idea-
CarTulni eleqtronul teq- CarTuli, magram es moiTxovs
luri scenaris gonebriv vi-
nologiebTan muSaobaSi. di- Tavdadebasa da Secvlis
zualizaciaSi, sanam aRmoC-
di drois gatareba, rogorc ganzraxvas iseve, rogorc ne-
ndebiT situaciaSi, rome-
wesi, simartoveSi, televiz- bismieri xangrZlivad ar-
lic, Cveulebriv, aZlierebs
oris yurebaSi, videoTa- sebuli Cveva, romlis Sec-
Tqvens simorcxves.
maSebSi, internetis Tvali- vlac gsurT;
Tu Tqven morcxvi xarT,
erebasa da eleqtronuli ivarjiSeT gaRimebaSi da
vimedovnebT, rom gaiziarebT
fostis gzavnaSi socialur mxedvelobiTi kontaqtis dam-
am rCevebs. studentebi, rom-
izolacias iwvevs da am- yarebaSi adamianTa umravle- lebmac gaiTvaliswines es
cirebs yoveldRiur piris- sobasTan, visac xvdebiT; rCevebi, ganTavisufldnen
pir kontaqts. internetis ilaparakeT laRad, xma- morcxvobis tyveobidan da
intensiur gamoyenebas aqvs maRali da mkafio xmiT, gan- „axali TavisuflebebiT~
potenciali, adamianebs Tavi sakuTrebiT maSin, rodesac savse cxovrebaSi Seabijes.
agrZnobinos martoxelad, Tqvens saxels eubnebiT vinmes es aris martivi fsiqolo-
izolirebulad da ufro an informaciis miReba gsurT; giis cxovrebaSi gamoyenebis
morcxvad (Kraut et al., 1998; Nie iyaviT pirveli, vinc Se- erT-erTi upiratesoba. Tuki
& Erbring, 2000). kiTxvas dasvams an komentars Tqven morcxvi ar xarT,
rodesac simorcxve sul gaakeTebs axal socialur SegiZliaT waaxalisoT Tqve-
ufro Zlierdeba, is adamia- situaciaSi. saTqmelad mom- ni morcxvi megobrebi da
nis cxovrebis axal da axal zadebuli gqondeT raime ojaxis wevrebi, raTa maT am

pirovnebis tipisa da niSnis Teoriebi


aspeqtebSi iWreba, amcirebs saintereso da TqviT es pir- gziT Secvalon Tavisi cxov-
socialur siamovnebebs da velma; yvela afasebs adamians, reba (Henderson & Zimbardo,
maqsimumamde mihyavs socia- vinc „yinuls gaalRobs~, da 1998).

zustad SeeZloT maT im situaciaTa Txovs frustraciis atanis unars), fizikuri


winaswarmetyveleba, romlebSic calkeuli siZliere (moiTxovs fizikur siZlieres,
bavSvebi agresiul qcevas gamoavlendnen. amtanobas) da motoruli koordinacia
am winaswarmetyvelebaTa `gasakeTeblad~ (moiTxovs xelisa da sxeulis moZraobebis
mkvlevrebma Seagroves monacemebi banakis koordinaciis unars). magaliTad, curva
sxvadasxva situaciebis arsebiTi maxasiaTeb- moiTxovs fizikur siZlieresa da koor-
lebis Sesaxeb, moTxovnis im tipebis dinacias, magram SedarebiT mcire TviTregu-
mixedviT, romlebsac isini bavSvs uyenebdnen: lacias. amis sapirispirod, Tevzaoba moto-
kognituri (moiTxovs logikuri azrovnebis rul koordinaciasTan erTad moiTxovs
unars), socialuri (moiTxovs sxvebis winaSe maRali donis TviTregulacias.
saubris unars), TviTregulatoruli (moi- 565
yuradReba miaqcieT im erTeulebs, sadamdec mimarT, magram oficialuri _ Tqveni profeso-
mividnen mkvlevrebi, raTa situaciebis rele- rebis mimarT.
vanturi maxasiaTeblebi gamoeyvanaT. aseTi
taqsonomia maT aZlevs iseTi gansxvavebebis
gamovlenis saSualebas, rogoricaa „sonias uWirs tipisa da niSnis Teoriebis
gamklaveba iseT situaciebTan, romlebsac Sefaseba
maRali kognituri moTxovna aqvT. swored amitom Cven vnaxeT, rom tipisa da niSnis Teoriebi
xdeba is verbalurad agresiuli aseT situa- mkvlevrebs SesaZleblobas aZlevs, mogvcen
ciebSi~. Cven aRmovaCenT konsistentobas, rodesac gansxvavebuli pirovnebebis lakonuri aRwera,
pirovnebis („is ver umklavdeba kognitur Tumca, es Teoriebi gakritikebul iqna, radgan
moTxovnebs~) da situaciis („es situacia Seicavs isini zogadad ar xsnian imas, Tu rogor war-
kognitur moTxovnas~) swori aRwera gvaqvs. moiqmneba qceva an rogor viTardeba pirovneba.
debatebma konsistentobis Sesaxeb aiZula isini mxolod gansazRvraven da aRweren maxa-
niSnis Teoretikosebi, ufro zustad ganesa- siaTeblebs, romlebic korelaciaSia qcevasTan.
zRvraT niSnebi _ dazustebiT gamoeyoT, Tu miuxedavad imisa, rom Tanamedrove niSnis
qcevis romeli jgufebi unda iyos dakavSirebuli Teoriis warmomadgenlebi cdiloben, Seexon am
pirovnul niSnebTan da romel situaciebSi. sakiTxebs, niSnis Teoriebi, rogorc wesi, aR-
niSani SeiZleba gamoxatul iqnes gansxvavebuli weren amJamad arsebuli pirovnebis struqturis
qcevis meSveobiT gansxvavebul situaciebSi da statikur, an, ukidures SemTxvevaSi, sta-
gansxvavebul asakSi, magram, ramdenadac niSnis bilizebul xats. amis sapirispirod, pirovnebis
Teoria winaswarmetyvelebs imas, Tu ra gziT fsiqodinamikuri Teoriebi, romlebsac Cven axla
iwvevs situaciebis fsiqologiuri maxasiaTeb- ganvixilavT, xazs usvamen individis SigniT
Tavi 14 / pirovneba

lebi qceviT gamovlinebebs, es paterni logi- arsebul konfliqtur Zalebs, romlebic ada-
kurad gamarTulia. amgvarad, Tu Tqven aRwerT mianis cvlilebasa da ganviTarebas iwveven.
sakuTar Tavs, rogorc Zalian keTilganwyobil
pirovnebas, es ar niSnavs imas, rom Tqvengan
„keTilganwyobil~ qcevas unda velodoT Tqveni
Sejameba
cxovrebis yvela momentSi. Cveni molodiniT,
Tqveni keTilganwyobileba gansxvavebuli iqneba tipis Teoriebi adamianebs aragadamfarav
sxvadasxvagvar situaciebSi maTi fsiqologiuri kategoriebad (rogoricaa pirvelad dabadebulni
maxasiaTeblebis mixedviT. magaliTad, Tqven, da Semdeg dabadebulni) yofen, raTa gakeTdes
566 SesaZloa, Zalian Tbili iyoT axloblebis winaswarmetyveleba maTi pirovnebebis Sesaxeb.
amis sapirispirod, niSnis Teoriebi axdenen
pirovnebis konceptualizacias uwyveti ganzo-
milebebis Sesabamisad. Tanamedrove mecnierebis
azriT, arsebobs xuTi universaluri faqtori,
romelic kros-kulturulad asaxavs pirovnebis
ZiriTad ganzomilebebs: eqstraversia, Tanxmo-
bisaTvis mzaoba, patiosneba, neiroticizmi da
gamocdilebisadmi Riaoba. qceviTi genetikis
kvlevis mixedviT, pirovnuli niSnebi maRali
xarisxis memkvidreobiTobiT xasiaTdeba. dRes-
dReobiT mecnierebi aRiareben, rom qcevis
konsistentobis kvleva moiTxovs rogorc pirov-
nebis, aseve situaciis fsiqologiuri maxa-
siaTeblebis zust aRweras.

motivacia aracnobier donezec moqmedebs. am


fsiqodinamikuri Teoriebi
midgomis fsiqodinamikuri buneba momdinareobs
misi aqcentidan qcevis am Sida wyaroebze, iseve,
pirovnebis yvela fsiqodinamikuri Teoriis- rogorc am Sida Zalebs Soris konfliqtebze.
aTvis saerToa daSveba, rom Zlieri Sinagani froidisaTvis yovelgvar qcevas aqvs motivi,
Zalebi ayalibeben pirovnebas da qcevis moti- mas ar iwvevs SemTxveviTi movlenebi; yvela
virebas axdenen. zigmund froids (Sigmund Freud), moqmedeba gansazRvrulia motivebiT. nebismier
fsiqodinamikuri Teoriebis fuZemdebels, misi adamianur moqmedebas aqvs mizezi da mizani,
biografi ernest jonsi „fsiqikis darvins~ uwo- romelic SeiZleba aRmoCenil iqnes azrebis
debs (1953). froidis pirovnebis Teoria gabe- asociaciebis, sizmrebis, Secdomebisa da Sinagan
dulad cdilobs axsnas pirovnebis ganviTarebis vnebebze metyveli sxva qceviTi miniSnebebis
sawyisi wyaroebi da mimarTuleba, fsiqikis bu- analizis Sedegad. pirovnebis Sesaxeb froidis
neba, paTologiuri pirovneba da Terapiis meS- hipoTezebis pirveladi monacemebi miRebul iqna
veobiT pirovnebis Secvlis gzebi. aq yuradRebas Terapiis procesSi myof individualur pacien-
mxolod normalur pirovnebaze gavamaxvilebT. tebze warmoebuli klinikuri dakvirvebebidan
froidis Sexedulebebi fsiqopaTologiasa da da SemTxvevebis siRrmiseuli Seswavlidan.
mkurnalobaze me-15 da me-16 TavebSi iqneba fsiqikuri aSlilobebis mqone adamianebis in-
ganxiluli, ris Semdegac am Teoriebis kritikasa tensiuri Seswavlis Sedegad man ganaviTara
da gadamuSavebis mcdelobebs aRvwerT. normaluri pirovnebis Teoria. modiT, ganvi-
xiloT froidis Teoriis zogierTi yvelaze
mniSvnelovani aspeqti.
fsiqodinamikuri Teoriebi

froidis fsiqoanalizi
fsiqoanalitikuri Teoriis mixedviT, pirov- ltolvebi da fsiqoseqsualuri
nebis birTvs adamianis fsiqikaSi arsebuli ganviTareba
movlenebi (intrafsiqikuri movlenebi) qmnis,
nevrologiaSi samedicino praqtikam froidi
romlebic qcevis motivs warmoadgenen. xSirad
miiyvana Teoriul daSvebamde, rom im qcevebs,
adamianebi acnobiereben am motivebs, Tumca, zogi
romelTac is Tavis pacientebSi akvirdeboda,
saerTo biologiuri safuZveli hqondaT. adamia-
pirovnebis fsiqodinamikuri Teoriebi (Psycho-
dynamic personality theories) _ pirovnebis Teoriebi,
nuri moqmedebebis motivaciis wyarod man yvela
romlebic iziareben daSvebas, rom pirovnebis individSi arsebuli fsiqikuri energia miiCnia.
formireba da misi qcevis motivireba xdeba man dauSva, rom yvela adamians unda hqonoda
567
Zlieri Sinagani Zalebis mier. Tandayolili instinqtebi anu ltolvebi (drives),
romlebic warmoadgenda sxeulSi arsebuli moulodnelad pubertatis (sqesobrivi momwife-
organoebis mier Seqmnil daZabulobis sistemebs. bis) dros, aramed moqmedebs dabadebidan. igi
aqtivaciis dros energiis es wyaroebi SeiZleba amtkicebda, rom erosi TvalsaCinod vlindeba
gamovlindes mravali gansxvavebuli gziT. im siamovnebaSi, romelsac Cvilebi iReben
froidma Tavdapirvelad ori bazisuri ltol- genitaliebis da sxva mgrZnobiare areebis, anu
vis arseboba dauSva. erTi, misi azriT, dakavSi- erogenuli zonebis fizikuri stimulaciiT.
rebuli iyo TviTSenaxvasTan (iseT moTxovni- froidis fsiqoseqsualuri ganviTarebis xuTi
lebebTan, rogoricaa SimSili da wyurvili); safexuri moyvanilia cxrilSi 14.2. is Tvlida,
meores man uwoda erosi, Zala, dakavSirebuli rom seqsualuri siamovnebis fizikuri wyaro
seqsualur impulsebTan da saxeobis Senar- icvleba am mowesrigebuli progresiiT. fsiqo-
CunebasTan. am ori ltolvidan froids ufro seqsualuri ganviTarebis erT-erTi mTavari
metad seqsualuri impulsebi ainteresebda. man winaaRmdegoba, yovel SemTxvevaSi biWebisaTvis,
Zalze gaafarTova adamianis seqsualuri survi- aRmocendeba falosur stadiaze, 4-5 wlis asakSi,
lebis cneba da Sig CarTo ara marto seqsualuri rodesac bavSvma unda gadalaxos oidiposis
kavSiris survili, aramed yvela sxva siamovnebis kompleqsi. froidma am kompleqss miTiuri
miRebis an sxvebTan fizikuri kontaqtis dam- personaJis, oidiposis saxelwodeba misca,
yarebis mcdelobac. igi iyenebda termins li- romelmac SemTxveviT mokla sakuTari mama da
bido (libido) seqsualuri impulsebis energiis colad SeirTo sakuTari deda. froidis azriT,
wyaros gansasazRvrad. libido aris fsiqikuri yvela patara biWs aqvs Tandayolili impulsi,
energia, romelic migvmarTavs yvela saxis Seg- ganixilos mama, rogorc seqsualuri metoqe
rZnebiTi (sensualuri) siamovnebisaken. seqsua- dedis yuradRebisaTvis brZolaSi. radgan patara
luri impulsebi dauyovnebliv dakmayofilebas biWs ar ZaluZs mamis Secvla, oidiposis kom-
moiTxoven, iqneba es pirdapiri moqmedebebis pleqsi zogadad gadawydeba, rodesac bavSvi
Tu fantaziebisa da sizmrebis msgavsi arapir- axdens identifikacias mamis siZlieresTan
dapiri saSualebebis gziT. (froidi araTanmimdevruli iyo patara gogonebis
froidis mixedviT, erosi, rogorc farTod gamocdilebis Teoriul axsnaSi).
gansazRvruli seqsualuri ltolva, ar Cndeba froidis mixedviT, rogorc zedmeti dajil-
doeba, ise zedmeti frustracia fsiqoseqsualuri
libido (Libido) _ fsiqikuri energia, romelic
mimarTavs individs yvela tipis SegrZnebiTi, ganviTarebis romelime adreul stadiaze, fiq-
gansakuTrebiT ki, seqsualuri siamovnebisaken sacias _ ganviTarebis momdevno stadiaze nor-
malurad gadasvlis uunarobas iwvevs. rogorc

cxrili
14.2
ffsiqoseqsualuri ganviTarebis stadiebi froidis mixedviT

stadia asaki erogenuli mTavari ganviTarebadi mizani am stadiaze fiqsirebuli bavSvebis


zonebi (konfliqtis potenciuri wyaro) zogierTi maxasiaTebeli zrdasrulobaSi
oraluri 0-1 piri, tuCebi, ZuZuTi kvebis Sewyveta oraluri qceva, rogoricaa moweva, zedmeti
ena kveba, inertuloba da miamitoba
Tavi 14 / pirovneba

analuri 2-3 anusi tualetis varjiSi/ qoTanze akuratuloba (meToduroba), Zunwoba,


miCveva jiutoba, an sapirispiro

falosuri 4-5 genitaliebi oidiposis kompleqsi pativmoyvareoba, ugunuroba, an sapirispiro

latenturi 6-12 ar arsebobs dacviTi meqanizmebis arc erTi: Cveulebriv, fiqsacia am


specifikuri ganviTareba safexurze ar xdeba
are
genitaluri 13-18 genitaliebi mowifuli seqsualuri zrdasrulebma, vinc normalurad moaxdina
urTierToba adreuli stadiebis integrireba, unda
ganaviTaron sxvebis mimarT gulwrfeli
interesi da mowifuli seqsualoba.
568
naCvenebia cxrilSi 14.2, sxvadasxva stadiebze akeTebT da ras aRiqvamT, romlis Sesaxebac
fiqsaciam zrdasrulobaSi SeiZleba warmoqmnas Tqven sruli codna gaqvT, magram arsebobs, aseve,
mravalferovani pirovnuli maxasiaTeblebi. faruli, latenturi Sinaarsic. nevrotuli
fiqsaciis cneba xsnis imas, Tu ratom aniWebda (SfoTviT gamowveuli) simptomebis, sizmrebis,
froidi adreul gamocdilebebs aseT mniSvne- werilobiTi da metyvelebiTi mcdari qmedebebis
lobas pirovnebis mTlianobaSi. igi Tvlida, mniSvneloba azrovnebisa da informaciis
rom fsiqoseqsualuri ganviTarebis adreul gadamuSavebis aracnobier doneze unda veZioT.
safexurebze miRebul gamocdilebas udidesi dRes bevri fsiqologi aracnobieris am cnebas
gavlena hqonda pirovnebis Camoyalibebaze da froidis yvelaze mniSvnelovan wvlilad miiC-
zrdasrulis qceviT paternebze. nevs fsiqologiis mecnierebaSi. agreTve, Tana-
medrove literaturisa da dramaturgiis bevri
nimuSi ikvlevs aracnobieri procesebis gavlenas
fsiqikuri determinizmi
adamianis qcevaze.
fiqsaciis cneba pirvel warmodgenas gviqmnis froidis mixedviT, CvenSi arsebuli impul-
froidis mosazrebaze, rom adreuli konfliq- sebi, romlebic CvenTvis miuRebelia, mainc
tebi Semdgomi qcevis gansazRvras uwyobs xels. cdiloben gamoxatvis gzis povnas. froidiseuli
fsiqikuri determinizmi warmoadgens daSvebas, mcdari qmedeba xdeba, rodesac Cveni saubari an
rom yvela fsiqikuri da qceviTi reaqcia qceva gascems aracnobier survils. magaliTad,
(simptomi) gansazRvrulia adreuli gamocdile- am wignis erT-erTi avtori valdebuli iyo,
biT. froidis azriT, simptomebi ar aris Sem- samadlobelo baraTi daewera, Tumca is ar iyo
TxveviTi movlenebi, piriqiT, isini mniSvnelov- didad kmayofili megobris saxlSi gatarebuli
nad aris dakavSirebuli cxovrebis mniSvnelovan SabaT-kviriT; igi apirebda, daewera: „mixaria,
movlenebTan. rom aseTi magari dro gavatareT erTad~.
fsiqikuri determinizmis rwmenam miiyvana miuxedavad amisa, sakmaod usiamovno satelefono
froidi iqamde, rom man gansakuTrebiT gamoyo saubris dros megobarma Seatyobina, rom
aracnobieri _ sacavi informaciisa, romelic sinamdvileSi mas dauweria: „mixaria, rom aseTi
xelmiuwvdomelia cnobierebisaTvis. sxva avto- nagavi dro gavatareT erTad~.2 xedavT, Tu rogor
rebs ganxiluli hqondaT aracnobieris kon- SeuZlia „magari~-s „nagavi~-T Secvlas aracno-
struqti, magram froidma adamianuri fiqrebis, bieri survili gamoxatos? aracnobieri moti-
grZnobebis da moqmedebebis aracnobieri vaciis cneba axal ganzomilebas matebs pi-
determinantis cneba adamianis cxovrebis rovnebas, ramdenadac uSvebs fsiqikuri funqci-
centrSi moaTavsa. misi azriT, qceva SeiZleba onirebis ufro did sirTules.
motivirebul iqnes ltolvebiT, romelTa Cven ganvixileT froidis Teoriis zogierTi
Sesaxebac adamianma araferi icis. Tqven SeiZleba ZiriTadi aspeqti. axla vnaxoT, Tu ra wvlili
moqmedebdeT mizezis codnis gareSe, an Tqveni SeaqvT maT pirovnebis struqturaSi.
moqmedebebis WeSmariti mizezis wvdomis
SesaZleblobis gareSe. arsebobs Tqveni qcevis
pirovnebis struqtura
fsiqodinamikuri Teoriebi

manifestirebuli Sinaarsi _ ras ambobT, ras


froidis TeoriaSi pirovnuli gansxvavebebi
fiqsacia (Fixation) _ mdgomareoba, rodesac im gansxvavebuli gzebidan warmoiqmneba,
adamiani rCeba mijaWvuli iseT obieqtebsa Tu
romlebiTac adamianebi umklavdebian Tavis
moqmedebebze, romlebic fsiqoseqsualuri
ganviTarebis adreul safexurs ufro Seesabameba.
ZiriTad ltolvebs. am gansxvavebebis asaxsnelad
froidma warmogvidgina uwyveti brZola
fsiqikuri determinizmi (Psychic determinism) _
pirovnebis or antagonistur nawils _ idsa da
daSveba, rom fsiqikuri da qceviTi reaqciebi
gansazRvrulia adrindeli gamocdilebiT. superegos _ Soris, romelsac aSualebs me-s
mesame aspeqti _ ego. miuxedavad imisa, rom am
aracnobieri (Unconscious) _ fsiqikis sfero,
sadac inaxeba cnobierebidan gandevnili, rep- sam aspeqts ise ganvixilavT, TiTqos isini
resirebuli survilebi da primitiuli impul- 2
`I ’m glad we got to spend a junk of time together~ nacvlad
sebi `I’m glad we got to spend a chunk of time together~. 569
gancalkevebuli arsebebi iyvnen, gaxsovdeT, rom siamovnebas mianiWebs maSin, rodesac superego
froidisTvis isini mxolod gansxvavebul fsi- daJinebiT iTxovs imis gakeTebas, rac sworia.
qikur procesebs warmoadgendnen; igi ar gan- ego aris me-s realobaze dafuZnebuli aspeqti,
sazRvravda gansakuTrebul mdebareobebs tvinSi romelic gansjis, agvarebs konfliqtebs idis
idisaTvis, egosaTvis da superegosaTvis. impulsebsa da superegos moTxovnebs Soris.
idi aris ZiriTadi ltolvebis sacavi. is ego warmoadgens individis pirad Sexedulebebs
iracionalurad operirebs, moqmedebs impul- fizikur da socialur realobaze, mis cnobier
surad da ubiZgebs gamoxatvisaken da dauyov- warmodgenebs qcevis mizezebsa da Sedegebze.
nebeli siamovnebisaken imis gaTvaliswinebis egos saqmianobis nawilia iseTi moqmedebebis
gareSe, aris Tu ara is, rac mas surs realurad arCeva, romlebic daakmayofilebs idis impulsebs
SesaZlebeli, socialurad sasurveli anda arasasurveli samomavlo Sedegebis gamowvevis
moralurad misaRebi. ids marTavs siamovnebis gareSe. egos marTavs realobis principi, ro-
principi, siamovnebis umarTavi Zieba, gansa- melic racionalur arCevans siamovnebis miRebis
kuTrebiT seqsualuri, fizikuri da emociuri moTxovnebze maRla ayenebs. amgvarad, ego
siamovnebisa, romelic unda iyos gancdili aq Seakavebs gamocdaze motyuebis impulss, am
da amJamad, Semdgom Sedegebze zrunvis gareSe. tyuilSi gamoWeris SemTxvevaSi samomavlo
superego warmoadgens individis mier sazo- Sedegze zrunvis gamo, da is Caanacvlebs am
gadoebisagan naswavli Rirebulebebis sacavs, impulss momavalSi ufro kargad swavlis, an
moraluri damokidebulebebis CaTvliT. super- maswavleblis simpaTiis gamowvevis gadawyve-
ego, uxeSad rom vTqvaT, sindisis zogad cnebas tilebiT. rodesac idi da superego konfliqtSi
Seesabameba. is viTardeba, rodesac bavSvi imyofebian, ego iseT kompromiss poulobs,
sakuTar Rirebulebebad iRebs mSoblebis da romelic nawilobriv daakmayofilebs orives;
sxva ufrosebis akrZalvebs socialurad arasa- Tumca, rodesac idis da superegos zewola
survel qcevasTan dakavSirebiT. es aris unda-s Zlierdeba, egosaTvis ufro Zneli xdeba
da ar unda-s Sinagani xma. superego, aseve, moicavs optimaluri kompromisebis gamoZebna.
egos ideals, individis warmodgenas iseT
pirovnebaze, rogoradac Camoyalibebas igi unda
represia (gandevna) da egos dacva
cdilobdes. amdenad, superego xSirad kon-
fliqtSia idTan. ids unda imis gakeTeba, rac xandaxan idsa da superegos Soris kompromisi
idis gegmebis srul CaSlas gulisxmobs. uki-
idi (Id) _ pirovnebis primitiuli, aracnobieri duresi, eqstremaluri survilebi ganidevnebian
nawili, romelic iracionalurad funqcio- cnobieridan aracnobierSi. represia, anu gan-
nirebs da impulsurad moqmedebs siamovnebis devna fsiqologiuri procesia, romelic icavs
misaRwevad.
individs gamoxatvisaTvis miuRebeli da/an
superego (Superego) _ pirovnebis aspeqti, rom- saxifaTo impulsebis, ideebisa Tu mogonebebis
elic warmoadgens sazogadoebrivi Rirebule-
gamo gancdilis ukiduresi SfoTvisa an
bebis, standartebisa da moralis internali-
danaSaulis gancdisagan. egom araferi icis
zacias.
rogorc gandevnili fsiqikuri Sinaarsis, aseve
ego (Ego) _ pirovnebis aspeqti, romelic monawi-
im procesis Sesaxeb, romliTac represia inaxavs
leobs TviTdacvaSi da mimarTavs instinqtur
ltolvebsa da impulsebs Sesabamis arxebSi. informacias cnobieris farglebs gareT. rep-
Tavi 14 / pirovneba

resia ganixileba erT-erT ZiriTad saSualebad


represia anu gandevna (Repression) _ ZiriTadi
dacvis meqanizmi, romliTac mtkivneuli an im mravalTa Soris, romlebiTac ego icavs Tavs
danaSaulis gancdis gamomwvevi azrebi, grZno- muqaris Semcveli impulsebisa da ideebis
bebi an mogonebebi ganidevneba cnobierebidan. mozRvavebisagan.
egos dacvis meqanizmebi (Ego defence mechanisms) egos dacvis meqanizmebi aris fsiqikuri
_ fsiqikuri strategiebi (cnobieri an ara- strategiebi, romlebsac ego idis gamoxatvis
cnobieri), romlebsac ego iyenebs cxovrebis maZiebel impulsebsa da superegos mier am
normaluri mimdinareobisas gancdili kon- impulsebis uaryofis moTxovnebs Soris arsebuli
fliqtebisagan TavdacvisaTvis.
570 yoveldRiuri konfliqtebisagan Tavis dasacavad
iyenebs (ix. cxrili 14.3). fsiqoanalitikur dacva! droa, amoqmeddes dacvis meore xazi, egos
TeoriaSi iTvleba, rom am meqanizmebs sasi- erTi an meti dacvis meqanizmi, romlebic
cocxlo mniSvneloba aqvT individis fsiqolo- Seamcireben SfoTvas da gandevnian arasasiamovno
giur gamklavebaSi Zlier Sinagan konfliq- impulsebs ukan aracnobierSi. magaliTad, dedam,
tebTan. maTi gamoyenebiT pirovnebas SeuZlia romelsac ar moswons Tavisi vaJiSvili da ar
SeinarCunos sakuTari me-s sasiamovno, mosaxer- surs masze zrunva, SeiZleba gamoiyenos reaqciis
xebeli xati da, aseve, misaRebi socialuri xati. formacia, romelic mis miuRebel impulss
magaliTad, Tu bavSvs Zlieri siZulvilis sawinaaRmdegoSi gadaiyvans: „me ar mZuls Cemi
grZnoba aqvs mamis mimarT, romelic, Tu bavSvi~ gaxdeba „me miyvars Cemi bavSvi. xedavT,
gamoxatvis gzas naxavs, saxifaTo iqneba, gandevna rogori siyvaruliT vzrunav masze?~ dacvis
moagvarebs amas, SeiZleba sZlios mas. Semdgom aseTi xerxebi SfoTvis SemsubuqebaSi gadamwyvet,
es mtruli impulsi cnobierad aRar iTxovs gamklavebis funqcias asruleben.
dakmayofilebas da misi arsebobac ki ar aris Tu dacviTi meqanizmebi gvicaven SfoTvisagan,
aRiarebuli. Tumca, miuxedavad imisa, rom ratom aris, rom maT mainc SeiZleba uaryofiTi
impulsi ar Cans da misi xmac ar ismis, is ar Sedegebi mogvitanon? ramdenad gamosadegic ar
gaqra; es grZnobebi kvlavac TamaSoben rols unda iyvnen isini, egos dacvis meqanizmebi
pirovnebis funqcionirebaSi. magaliTad, mamasTan imTaviTve Tavis motyuebaa. maTi gadaWarbebuli
Zlieri identifikaciiT bavSvma SeiZleba aimaR- gamoyenebis SemTxvevaSi isini ufro met prob-
los TviTRirebulebis gancda da Seamciros lemebs iwveven, vidre wyveten. fsiqologiurad
aracnobieri SiSi, rom masSi mtrul ganzraxvas arajansaRia didi droisa da fsiqikuri energiis
aRmoaCenen. daxarjva miuRebeli impulsebis lavirebaSi,
froidis TeoriaSi SfoTva aris intensiuri dafarvasa da sxva arxisken warmarTvaSi SfoTvis
emociuri pasuxi, aRZruli maSin, rodesac
SfoTva (Anxiety) _ intensiuri emociuri reaqcia,
gandevnili konfliqti apirebs cnobierSi gamowveuli winarecnobieri aRqmiT imisa, rom
amosvlas. SfoTva xifaTis niSania: _ gandevna represirebuli konfliqti apirebs cnobie-
ar muSaobs! inTeba wiTeli Suqi! saWiroa meti rebaSi amosvlas.

cxrili
14.3
egos dacvis mTavari meqanizmi
realobis uaryofa me-s dacva arasasiamovno realobisagan mis aRqmaze uaris TqmiT
Canacvleba Sekavebuli grZnobebis (rogoricaa, magaliTad, mtruloba) gadatana imaze nakleb saxifaTo
obieqtze, romelmac Tavidan gamoiwvia emocia;
fantazia frustrirebuli survilebis dakmayofileba warmosaxul miRwevebSi (gavrcelebuli
formaa „ocneba~);
identifikacia TviTRirebulebis grZnobis gaZliereba sxva (cnobil) adamianTan an sazogadoebasTan
identifikaciiT;
izolacia saziano situaciidan emociuri muxtis moSoreba an SeuTavsebeli damokidebulebis
fsiqodinamikuri Teoriebi

danawevreba logikurad dakavSirebul nawilebad (SeCereba konfliqturi


damokidebulebebisa, romlebic arasodes warmogvidgeboda, rogorc erTdrouli an
erTmaneTTan dakavSirebuli). aseve uwodeben danawevrebas;
proeqcia sakuTari sirTuleebisaTvis bralis sxvebze gadatana an sakuTari „akrZaluli~
survilebis sxvebisaTvis mikuTvneba;
racionalizacia imis damtkicebis mcdeloba, rom sakuTari qceva „racionaluria~ da gamarTlebadi da,
amdenad, sakuTarsa da sxvebis mowonebas imsaxurebs;
reaqciis formacia saxifaTo survilebis gamoxatvis SeCereba sawinaaRmdego damokidebulebisa da qcevis
tipebis ganxorcielebiT da maTi rogorc `barierebis~ gamoyenebiT;
regresia ganviTarebis adreul doneze dabruneba, rac gulisxmobs ufro bavSvur pasuxebsa da,
rogorc wesi, aspiraciis ufro dabal dones;
represia mtkivneuli an saxifaTo azrebis gandevna cnobieridan, maTi aracnobierSi Senaxva. es
iTvleba yvelaze Zireul dacvis meqanizmad;
sublimacia frustrirebuli seqsualuri survilebis dakmayofileba an maTgan ganTavisufleba
kulturaSi socialurad miRebuli CanacvlebiTi araseqsualuri moqmedebebiT.
571
Semcirebis mizniT. aseTi qmedeba cota energias Tan seqsualuri kontaqtis survils) mas mini-
tovebs produqtuli cxovrebisaTvis da damak- mumamde dahyavs am gamocdilebis mniSvneloba;
mayofilebeli adamianuri urTierTobebisTvis. mesame _ am Teorias androcentruli (mamakacze-
zogierTi fsiqikuri daavadeba SfoTvis Sem- centrirebuli) gadaxra aqvs, radganac is normad
cirebisaTvis dacvis meqnizmebis gadaWarbebuli kacis models iyenebs da arc ki cdilobs,
gamoyenebis Sedegia, rogorc fsiqikuri aSli- gansazRvros, Tu ra gansxvaveba SeiZleba arse-
lobebisadmi miZRvnil TavSi vnaxavT. bobdes qalebis SemTxvevaSi.
miuxedavad zemoTqmulisa, froidis Teoriis
zogierTi aspeqti axlac aRiarebulia, ramdena-
froidis Teoriis Sefaseba dac isini modificirda da gaumjobesda empiri-
Cven didi adgili davuTmeT fsiqoanali- uli kvlevebis Sedegad. magaliTad, me-6 TavSi
tikuri Teoriis aRweras, radgan froidis ideebs vnaxeT, rom Tanamedrove mecnierebi sistematurad
uzarmazari gavlena hqonda imaze, Tu ras ikvleven aracnobieris cnebas (Baars & McGovern,
fiqrobs mravali fsiqologi pirovnebis nor- 1996; Westen, 1998). es kvlevebi aCvenebs, rom
maluri da paTologiuri aspeqtebis Sesaxeb, Cveni yoveldRiuri gamocdilebis did nawils
Tumca, froidis cnebebs ufro meti kritikosi Cveni cnobierebis miRma myofi procesebi
hyavs fsiqologTa Soris, vidre momxre. ras ayalibeben. es Sedegebi adasturebs froidis
efuZneba maTi kritika? zogad koncefcias, magram asustebs kavSirs
pirvel rigSi, fsiqoanalitikuri cnebebi aracnobier procesebsa da fsiqopaTologias
bundovania da ar aris operaciulad gansazRvru- Soris: _ aracnobieri codna sulac ar gamoiw-
li; rTulia Teoriis didi nawilis mecnieru- vevs SfoTvas an tanjvas. aseve, mkvlevrebma
lad Sefaseba, radgan SeuZlebelia zogierTi daadastures fsiqikis zogierTi Cvevis arseboba,
misi centraluri hipoTezis uaryofa da, amdenad, romlebsac froidma dacvis meqanizmebi uwoda
froidis Teoria saeWvo xdeba. rogor unda iyos (Hentschel et al., 1993; Singer, 1990).
pirdapiri gziT Seswavlili cnebebi libido,
pirovnebis struqtura da infantiluri seqsua- saidan
luri impulsebis represia?
meore, amave sakiTxTan dakavSirebuli kritika viciT
isaa, rom froidis Teoria warmoadgens karg individualuri gansxvavebebi dacvis
monaTxrobs, magram cud mecnierebas. is sandod meqanizmebis gamoyenebaSi
ver winaswarmetyvelebs, ra moxdeba; is retros-
peqtulad gamoiyeneba mas Semdeg, rac movlenebi zemoT davuSviT, rom mosalodnelia,
moxda. pirovnebis gagebisaTvis fsiqoanaliti- individebma gamoiyenon dacvis meqanizmebi
kuri Teoriis gamoyeneba, rogorc wesi, moicavs maSin, rodesac isini SfoTvas ganicdian.
istoriul rekonstruqcias da ara _ SesaZlebeli mkvlevrebma es hipoTeza mravalferovani
moqmedebebis da winaswarmetyvelebadi Sedegebis meTodebiT Seamowmes. erT-erTi mkvlevari
mecnierul konstruqcias. garda amisa, mimdinare swavlobda im xarisxs, romliTac axal-
qcevis istoriuli warmoSobis gadaWarbebuli gazrda mozrdili (23 wlis) adamianebis
xazgasmiT es Teoria ar uTmobs yuradRebas jgufma miaRwia zrdasrulobis stabilur
identobas (gaixseneT me-11 Tavidan, rom
Tavi 14 / pirovneba

amJamindel stimulebs, romlebic SeiZleba


iwvevdnen da inarCunebdnen qcevas. erik eriksonis mixedviT, identobis gan-
arsebobs froidis Teoriis kidev sami mTavari sazRvra aris „krizisi~, romelic adamia-
kritika: pirveli _ is ganviTarebis Teoriaa, nebma mozardobis dasrulebisaTvis unda
magram arasodes moicavda bavSvebze dakvirvebebsa gadalaxon). am jgufis zogierT individs
da kvlevebs; meore _ travmatuli gamocdilebis miRweuli hqonda identuroba, zogi ki jer
(rogoricaa bavSvebis Seuracxyofa) Sesaxeb kidev krizisis mdgomareobaSi iyo. Tu es
mogonebebis reinterpretaciiT da maTTvis fanta- krizisi SfoTvas iwvevs, Cveni molodini
ziebis darqmeviT (rac efuZneba bavSvis mSobel- unda yofiliyo, rom krizisSi myofi jgufi
572 ufro xSirad gamoiyenebda dacvis meqaniz-
koreqtivebi pirovnebis fsiqoanalitikur
mebs. am hipoTezis Sesamowmeblad, mkvlevari
xedvaSi. zogadad, am post-froidianelebma
sTxovda axalgazrdebs, SeeTxzaT moTxro-
Semdegi cvlilebebi Semoitanes:
bebi Tematuri apercefciis testis bara-
Tebze dayrdnobiT (ix. Tavi 12). cdis pirTa maT meti aqcenti gaakeTes egos funqciebze,
monaTxrobebi gaaanalizes iseTi dacvis egos dacvebis, me-s ganviTarebis, cnobieri
meqanizmebis aRmosaCenad, rogoricaa uar- azrovnebis procesebisa da pirovnebis Zalauf-
yofa da proeqcia (ix. cxrili 14.3). ana- lebis CaTvliT;
lizma daadastura hipoTeza: _ im indi- maTi azriT, socialuri cvladebi (kul-
videbis SemTxvevaSi, visac jer miRweuli tura, ojaxi da Tanatolebi) ufro did rols
ar hqonda identoba, TvalsaCino iyo meti TamaSoben pirovnebis CamoyalibebaSi;
midrekileba dacvis meqanizmebis gamoyene- isini nakleb aqcents akeTeben zogadi seq-
bisaken (Cramer, 1997). sualuri impulsebis, anu libidos energiis
mniSvnelobaze;
me-13 TavSi aRwerili stresis daZlevis zo- maT pirovnebis ganviTareba bavSvobis miRma
gierTi stili dacvis meqanizmebis zogad mTeli sicocxlis manZilze ganavrces.
kategoriaSi xvdeba. Tqven SeiZleba gaixsenoT,
Cven mimovixilavT alfred adleris, karen
rom pirovnul travmebTan, danaSaulis an
hornis da karl iungis Teoriebis sakvanZo
sircxvilis gamocdilebasTan dakavSirebuli
debulebebs.
azrebisa da grZnobebis Sekavebam SeiZleba gama-
alfred adlerma (Alfred Adler, 1929) uaryo
nadgurebeli zemoqmedeba moaxdinos fsiqikur
erosisa da siamovnebis principis mniSvneloba.
da fizikur janmrTelobaze (Pennebaker, 1990; Petrie
adleris azriT, umweo, sxvebze damokidebuli
et al., 1998). es aRmoCenebi exmaureba froidis
patara bavSvis msgavsad, yvela adamiani ganicdis
mosazrebebs, rom represirebul fsiqikur
inferiorobis (anu arasrulfasovnebis) grZno-
masalas SeuZlia fsiqikuri distresis gamowveva.
bas. is amtkicebda, rom yvelas cxovrebaSi domi-
froidis Teoria normaluri da paTologiuri
nirebs am grZnobis daZlevis gzebis Zieba. ada-
pirovnebis funqcionirebis Sesaxeb yvelaze ufro
mianebi axdenen am grZnobis kompensacias adek-
rTuli, yovlismomcveli da daumarcxebeli
vaturobis grZnobis miRweviT an, ufro xSirad,
xedvaa maSinac ki, rodesac misi winaswarmetyve-
gadaWarbebiT kompensacias superiorobis (anu
lebebi mcdaria. yvela sxva Teoriis msgavsad,
Warbi TviTSefasebis) miRwevis mcdelobiT.
froidis Teorias saukeTesod epyrobian, rogorc
pirovneba struqturirebulia am miswrafebis
Teorias, romelic unda dadasturdes, an ar
irgvliv; adamianebi cxovrebis stils inferio-
dadasturdes misi Semadgeneli elementebis
robis bazisuri, yovlismomcveli grZnobis daZ-
mixedviT. froidi inarCunebs gavlenas Tana-
levis konkretul gzebze dayrdnobiT aviTareben.
medrove fsiqologiaze, radgan zogi misi idea
pirovnebis konfliqti Cndeba eqsternaluri
farTodaa miRebuli, sxvebi ki uaryofil iqna.
garemoebebis zewolasa da adekvaturobisaken
misi Teoriis zogierTi adreuli revizia misi
internalur miswrafebas Soris SeuTavseblobis
studentebis wreSi daiwyo. vnaxoT, Tu rogor
fsiqodinamikuri Teoriebi

gamo da ara adamianis SigniT SejibrebaSi myofi


cdilobdnen isini froidis mosazrebebis Ses-
impulsebis gamo.
worebas.
karen horni (Karen Horney) fsiqoanalitikur
skolaSi aRizarda, magram ramdenime mimarTule-
post-froidistuli Teoriebi biT ganudga orTodoqsul froidistul Teorias.
igi daupirispirda froidis falocentristul
zogierTma maTganma, vinc froidis Semdeg aqcents penisis mniSvnelobaze da Seqmna Teoria,
movida kvleviT asparezze, SeinarCuna pirovnebis romlis mixedviTac mamakacuri Suri orsulobis,
miseuli xedva, rogorc brZolis velisa, ro- dedobis, mkerdisa da ZuZuTi kvebis mimarT
melzec aracnobieri sawyisi impulsebi ebrZvian biWebisa da kacebis aracnobieris dinamikur
socialur Rirebulebebs, Tumca, froidis inte- Zalas warmoadgens. am „saSvilosnos Surs~ mih-
leqtualuri STamomavlebidan bevrma Seitana yavs mamakacebi qalebis gaufasurebisken da
573
xelovnebis formebisa da simboloebis intuitur
gagebas, romlebic yofis universalur arqetipebs
warmoadgenen. arqetipi aris konkretuli gamoc-
dilebis an obieqtis primitiuli simboluri
warmodgena, reprezentacia. yoveli arqetipi
asocirebulia mis Sesaxeb grZnobisa da fiqris,
an misi gansakuTrebuli gziT gancdis instin-
qtur tendenciasTan. iungma mravali arqetipi
moiyvana istoriidan da miTologiidan: mze Rmer-
Ti, gmiri, dedamiwa. animusi iyo mamrobiTi arqe-
tipi maSin, rodesac anima _ mdedrobiTi da
yvela qali da kaci ganicdida orive arqetips
gansxvavebuli xarisxiT. me-s arqetipia mandala,
anu jadosnuri wre, romelic simbolurad asa-
xavs erTianobisa da mTlianobisken swrafvas
(Jung, 1973).
iungs janmrTeli, integrirebuli pirovneba
warmoedgina, rogorc iseTi urTierTsawinaaR-
mdego Zalebis balansireba, rogoricaa masku-
linuri agresia da femininuri mgrZnobiaroba.
pirovnebis, rogorc dinamikur balansSi myofi
kreatul muSaobaze mimarTuli aracnobieri kompensatoruli Sinagani Zalebis konstelaciis,
impulsebiT gadaWarbebuli kompensaciisaken. xedvas analitikuri fsiqologia ewoda. garda
hornim, aseve, froidze metad gausva xazi kul- amisa, iungma uaryo libidos pirveladi mniS-
turul faqtorebs da yuradReba gaamaxvila vneloba, romelic esoden centraluri iyo
amJamindeli xasiaTis struqturaze da ara _ froidis TeoriisaTvis. man daamata ori Tanabrad
infantilur seqsualobaze (Horney, 1937, 1939). Zlieri aracnobieri instinqti: qmnis, kreatu-
vinaidan hornim humanisturi Teoriebis ganviTa- lobis moTxovnileba da koherentul, mTlian
rebazec moaxdina gavlena, mis ideebs Semdeg individad Camoyalibebis moTxovnileba. Semdeg
qveTavSi davubrundebiT. qveTavSi humanisturi Teoriebis Sesaxeb vnaxavT
karl iungma (Carl Jung, 1959) didad gaafarTova am meore moTxovnilebis paralels TviTaqtuali-
aracnobieris cneba. misTvis aracnobieri ar zaciis cnebaSi.
iyo SezRuduli individis unikaluri cxov-
rebiseuli gamocdilebiT, aramed, aseve, aRsav-
se iyo Zireuli fsiqologiuri WeSmaritebebiT,
Sejameba
romelsac mTeli adamianuri rasa iziarebs,
koleqtiuri aracnobieriT. koleqtiuri aracno- froidis fsiqoanalitikuri Teoria yuradRe-
bieri xsnis Tqven mier primitiuli miTebis, bas amaxvilebs ideaze, rom yvela qceva motivire-
bulia da motivacia xSirad aracnobier doneze
koleqtiuri aracnobieri (Collective unconscious) operirebs. libido warmoadgens motivaciis
Tavi 14 / pirovneba

_ individis aracnobieris nawili, romelic mniSvnelovan wyaros. pirovnebis ganviTarebasTan


Tandayolilia, evoluciuradaa Camoyalibebuli erTad seqsualuri energia gamoixateba eroge-
da saerToa saxeobis yvela warmomadgenlisaTvis.
nuli zonebis TanmimdevrobiT. im pacientebis
arqetipi (Archetype) _ konkretuli gamocdile- SeswavliT, romelTa simptomebi adreuli
bisa Tu obieqtis universaluri, Tandayolili,
cxovrebis movlenebs asaxavdnen, froidma
primitiuli da simboluri warmodgena.
Camoayaliba fsiqikuri determinizmis Teoria.
analitikuri fsiqologia (Analytic pshycology) _
misi Teoriis mixedviT, superegos moraluri
fsiqologiis mimarTuleba, romelic pirovnebas
ganixilavs, rogorc dinamikur balansSi myofi winamZRoloba da egos realuri bazisi cdi-
loben, Seamciron idis Seupovari miswrafeba
574 kompensatoruli Sinagani Zalebis konstelacias.
seqsualuri, emociuri da fizikuri siamovne- desac adamiani grZnobs, rom mowonebis damsa-
bisaken. egos dacvis meqanizmebi SesaZleblobas xurebisTvis garkveul movaleobebsa Tu pirobebs
aZleven pirovnebas, daZlios Zlieri Sinagani unda akmayofilebdes. magaliTad, karl rojersi
konfliqtebiT gamowveuli SfoTva. miuxedavad (Carl Rogers, 1947, 1951, 1977) xazs usvams upirobo
imisa, rom froidis Teoriis bevrma aspeqtma dadebiTi ganwyobis mniSvnelobas bavSvebis
ver gauZlo kritikas, aracnobierisa da dacvis aRzrdis dros. igi Tvlida, rom bavSvebma unda
meqanizmebis msgavsma cnebebma aRiareba pova igrZnon, rom isini yovelTvis eyvarebaT da
mraval fsiqologs Soris. froidis mimdevrebma, moewonebaT, miuxedavad maTi Secdomebisa da
rogorebic arian: adleri, horni da iungi, misi cudi qcevisa; rom maT ar sWirdebaT Tavisi
Teoriis ramdenime Sesworeba da damateba mSoblebis siyvarulis damsaxureba. misi reko-
SemogvTavazes. mendaciiT, rodesac bavSvi cudad iqceva, mSob-
lebma xazi unda gausvan, rom maT qceva ar
moswonT da ara _ TviTon bavSvi. upirobo
dadebiTi ganwyoba mniSvnelovania zrdasrul
humanisturi Teoriebi
asakSic, radganac nerviuloba imis Sesaxeb,
movwonvarT sxvebs Tu ara, xels uSlis TviTa-
pirovnebisadmi humanisturi midgoma xasiaT- qtualizacias. rogorc mozrdil adamians, Tqven
deba individis piradi da cnobieri gamoc- gWirdebaT gasceT da miiRoT upirobo dadebiTi
dilebis integraciisa da zrdis potencialis ganwyoba im adamianebisagan, visTanac axlos
mimarT interesiT. yvela humanisturi Teoriis xarT. rac yvelaze mniSvnelovania, saWiroa
ZiriTadi niSania yuradRebis gamaxvileba TviT- grZnobdeT upirobo dadebiT TviTpativiscemas,
aqtualizaciisaken swrafvaze; TviTaqtualizacia anu sakuTari Tavis mimReblobas, miuxedavad im
ki mudmivi swrafvaa sakuTari arsebuli poten- sisusteebisa, romelTa Secvlas SeiZleba cdi-
cialis realizaciisaken _ unarebis da niWis lobT.
srulad ganviTarebisaken. am qveTavSi naxavT, miuxedavad imisa, rom mas xSirad ar miageben
Tu rogor Camoayalibes humanisturi Teoriis saTanado pativs, karen horni kidev erTi cen-
mimdevrebma TviTaqtualizaciis es cneba. garda traluri Teoretikosia, romlis ideebmac gana-
amisa, TqvenTvis naTeli gaxdeba, Tu ra damate- piroba humanisturi fsiqologiis dafuZneba
biTi niSnebi ganasxvaveben humanistur Teoriebs (Frager & Fadiman, 1998). horni darwmunda, rom
pirovnebis Teoriebis sxva tipebisagan. adamianebs aqvT „namdvili me~, romelic aqtuali-
zaciisaTvis xelSemwyob iseT garemo pirobebs
moiTxovs, rogoricaa: siTbos atmosfero, sxvebis
humanisturi Teoriebis niSnebi keTilganwyoba da mSoblebis siyvaruli bavSvis,
rogorc „konkretuli individis~ mimarT (Horney,
pirovnebis humanisturi Teoriis mimdevrebis
1945, 1950). rodesac ar arsebobs aRzrdis aseTi
azriT, rogorebic arian karl rojersi, abraham
xelSemwyobi pirobebi, bavSvi aviTarebs bazisur
maslou da karen horni, qcevis motivacia
SfoTvas, romelic akavebs realuri grZnobebis
momdinareobs pirovnebis unikaluri (rogorc
gamoxatvis spontanurobas da xels uSlis
Tandayolili, ise SeZenili) tendenciebidan,
sxvebTan efeqtur urTierTobas. Tavisi bazisuri
humanisturi Teoriebi

ganviTardes da Seicvalos TviTaqtualizaciis


miznisaken mimavali dadebiTi mimarTulebebiT.
TviTaqtualizacia (Self-actualization) _ pirovnebis
gaixseneT me-12 Tavidan, rom masloum TviTaq- fsiqologiis cneba, romelic exeba adamianis
tualizacia Tavisi moTxovnilebebis ierarqiis mudmiv swrafvas sakuTari potencialis reali-
kenweroSi moaTavsa. TviTganxorcielebisaken zaciisaken da Tandayolili niWisa da unarebis
swrafva konstruqtuli warmmarTveli Zalaa, ganviTarebisaken.
romelic zogadad yovel adamians dadebiTi upirobo dadebiTi ganwyoba (Unconditional posi-
qcevisaken da me-s srulyofisaken mimarTavs. tive regard) _ individis sruli siyvaruli da
TviTaqtualizaciisken swrafva xandaxan mimRebloba sxva adamianis mier, magaliTad,
bavSvisa mSoblis mier, yvelanairi pirobis
konfliqtSi modis sakuTari da sxvebis mowonebis
moTxovnilebasTan, gansakuTrebiT maSin, ro-
gareSe.
575
SfoTvis dasaZlevad individebi interper- gaTavisufldeba uaryofiTi situaciuri pirobe-
sonaluri an intrafsiqikur dacvebs mimarTaven. bisagan, man aqtiurad unda warmarTos adamianebi
interpersonaluri dacvebi warmoqmnian moZra- sasargeblo, dadebiTad moqmedi situaciebis
obas sxvebisken (rac gamoixateba gadaWarbebuli arCevisaken. Tumca, humanisturi Teoriebi ar aris
TanxmobisaTvis mzaobisa da TviTSekavebiTi dispoziciuri im gagebiT, romliTac _ niSnis
moqmedebebis meSveobiT), sxvebis winaaRmdeg (rac anda fsiqodinamikuri Teoriebi. am ukanaskneli
gamoixateba agresiuli, ampartavani, an narcisis- Sexedulebebis mixedviT, pirovnuli dispoziciebi
tuli gadawyvetilebebiT) an sxvebisagan (rac qcevaSi kvlav da kvlav warmoCenili ganmeorebadi
gamoixateba gankerZoebulobis meSveobiT). in- Temebia. humanisturi dispoziciebi specifikurad
trafsiqikuri dacvebi muSaoben, raTa Camoaya- mimarTulia kreatulobisa da zrdisaken. yovel
libon ararealuri idealizebuli me-s xati, jerze, rodesac humanisturi dispozicia
romelsac Sedegad mosdevs „didebis Zieba~ am xorcieldeba, pirovneba odnav icvleba, ase rom,
xatis gasamarTleblad da siamayis sistema, dispozicia arasodes gamoixateba orjer, erTi
romelic eqvemdebareba qcevis rigidul wesebs, da imave saxiT. droTa ganmavlobaSi humanistur
raTa Seesabamebodes am grandiozul TviTSefa- dispoziciebs mihyavT individi TviTaqtuali-
sebas. aseTi adamianebi xSirad „unda-s tiraniis~ zaciisaken, am motivebis yvelaze wminda gamo-
qveS cxovroben da sakuTari Tavis mimarT humanisturi Teoriebi fenomenologiuria, radgan
wayenebuli aqvT iseTi movaleobebi, rogoricaa: isini xazs usvamen individis Tvalsazriss da
„me srulyofili, keTilSobili, mimzidveli, realobis subieqtur xedvas da ara damkvirveb-
mamaci unda viyo~ da a.S. hornis azriT, humanis- lisa Tu Terapevtis obieqtur mosazrebas. ase
turi Terapiis mizani iyo, daxmareboda individs rom, humanisturi fsiqologi yovelTvis cdilobs
TviTrealizaciis miRwevaSi da xeli Seewyo yoveli adamianis unikaluri Sexedulebis danax-
adamianis bunebaSi Tandayolili konstruqciuli vas. es xedva awmyoze orientirebuli xedvacaa;
ZalebisaTvis, romlebic exmarebian TviTgan- warsuli gavlenebi mniSvnelovania mxolod im
xorcielebisaken swrafvas. TvalsazrisiT, rom maT adamiani dRevandel
TviTaqtualizacia, anu namdvili me-s mimar- situaciamde moiyvanes, xolo momavali warmoad-
TulebiT progresis aqcentireba warmoadgens gens misaRwev miznebs. amdenad, fsiqodinamikuri
maslous, rojersisa da hornis Teoriebis mniS- Teoriebisgan gansxvavebiT, humanisturi Teoriebi
vnelovan aspeqts. garda amisa, humanisturi ar Tvlian, rom adamianebis awmyo qcevas
Teoriebi aRweril iqna, rogorc holisturi, aracnobierad warmarTavs warsuli gamocdileba.
dispoziciuri, fenomenologiuri da egzistencia- dabolos, iseTi mecnieris azriT, rogoricaa
luri. vnaxoT, ra aris amis mizezi. rolo mei (Rollo May, 1975), humanistur Teoriebs
humanisturi Teoriebi holisturia, radgan aqvT egzistencialuri aspeqti; isini yuradRebas
adamianebis calkeul qmedebebs mTliani pirov- amaxvileben maRal fsiqikur procesebze, rom-
nebebis terminebiT xsnian. adamianebi ar ganixi- lebic xsnian mimdinare gamocdilebas da sa-
lebian, rogorc jami calkeuli niSnebisa, rom- Sualebas aZleven individs Seesabamebodes, an
lebic saTiTaod axdenen sxvadasxvagvar gavlenas daTrgunul iqnes yofierebis yoveldRiuri
qcevaze. maslous azriT, adamianebi arsebiTad problemebiT. es egzistencialuri perspeqtiva
motivirebulni arian moTxovnilebebis ierarqiis momdinareobs rogorc literaturuli, ise
Tavi 14 / pirovneba

ufro maRali doneebisaken (rac ganxilul iqna filosofiuri tradiciebidan, romlebic mas
me-12 TavSi), Tu ufro dabal doneze aRmoce- farTo mimzidvelobas aniWeben mravali Tanamed-
nebulma defeqtebma ar CamoqaCes isini dabla. rove mecnierisa da klinicistisTvis (Schneider
humanisturi Teoriebi dispoziciuria, radgan & May, 1995).
isini adamianis Tandayolil Tvisebebze fokusir- pirovnebis optimisturi humanisturi xedva
deba, romlebic mTavar gavlenas axdenen qcevis sasiamovno siaxle iyo mravali fsiqologisaT-
mimarTulebaze. situaciuri faqtorebi ganixi- vis, romlebic froidiseuli medicinis „momwaro
leba, rogorc sirTuleebi da barierebi (rogorc dietaze~ aRizardnen. humanisturi midgomebi
Zafebi, romlebic qvemoT aCereben mibmul buS- fokusirdeba gaumjobesebaze an imaze, rom cxov-
576 tebs). rodesac aqtualizaciis tendencia reba ufro advilad mosanelebeli, misaRebi
gaxdes, da ara mtkivneuli mogonebebis gamoqeq- nebis) Teoriis sistematuri gamoyeneba cxovrebis
vaze, romlebic xandaxan umjobesia gandevnili Tanmimdevrul da gasageb ambad gardaqmnisaTvis~
darCes. humanisturi Tvalsazrisi xazs usvams (McAdams, 1988, gv. 2). ganvixiloT didi mxatvris,
yoveli adamianis SesaZleblobas, moaxdinos pablo pikasos Sesaxeb arsebuli informacia:
Tavisi sruli potencialis realizacia. pikasom bavSvobaSi ramdenime travma ganicada,
seriozuli miwisZvrisa da umcrosi dis sikvdi-
lis CaTvliT. fsiqobiografiam SeiZleba pikasos
humanisturi Teoriebis udidesi mxatvruli Semoqmedebis garkveuli
Sefaseba nawilis axna scados, rogorc am adreul trav-
froidis Teorias xSirad akritikebdnen zed- mebze misi pasuxebis samudamo danaleqi (Gardner,
metad pesimisturi SexedulebisaTvis, rom ada- 1993).
mianis buneba viTardeba konfliqtebidan, travme- rodesac ganTqmuli an istoriuli figura
bidan da SfoTvebidan. humanisturi Teoriebi fsiqobiografiis sagani xdeba, mkvlevarma SeiZ-
jansaRi pirovnebis gansadideblad gaCnda, leba gamoqveynebul Sromebs, dRiurebs da
romelic bednierebisaken da TviTaqtuali- werilebs mimarTos, rogorc sando monacemebis
zaciisaken miiltvis. Znelia, gaakritiko Teo- wyaroebs. ufro Cveulebrivi individebis Sem-
riebi, romlebic waaxaliseben da afaseben ada- TxvevaSi, mkvlevrebma SeiZleba pirdapir gamo-
mianebs, Tundac maTi Secdomebis gamo. da mainc, kiTxon cxovrebis gamocdilebebis Sesaxeb;
kritikosebi Civian, rom humanisturi Teoriebi magaliTad, cdis pirs SeiZleba sTxovon, isa-
bundovani da Znelad misawvdomia kvlevisaTvis. ubros ukanaskneli Zlieri gamocdilebis Sesaxeb:
isini svamen kiTxvas: „dazustebiT ra aris TviT- „ras fiqrobdiT da grZnobdiT? ra SeuZlia am
aqtualizacia? es Tandayolili tendenciaa Tu epizods mogviTxros imis Sesaxeb, Tu vin xarT
kulturuli konteqstiTaa Seqmnili?~ humanis- Tqven, vin iyaviT, vin SeiZleba iyoT, an rogor
turi Teoriebi ar amaxvileben yuradRebas indi- ganviTardiT droTa ganmavlobaSi?~ (McAdams &
videbis konkretul maxasiaTeblebze; isini ufro de St. Aubin, 1992, gv. 1010). damaxasiaTebeli Temebi,
metad warmoadgenen Teoriebs adamianis bunebis romlebic TxrobiTi angariSebis seriebSi
da im Tvisebebis Sesaxeb, romlebic yvela vlindeba, mxars uWers adreuli humanistebis
adamianisTvis saerToa, vidre Teoriebs individu- mier wamoyenebul pirovnebis holistur da
aluri pirovnebis Sesaxeb, an adamianTa Soris fenomenologiur versiebs _ adamianebi Tavis
gansxvavebebis safuZvlebis Sesaxeb. sxva fsiqo- identobas calkeuli moTxrobebis cxovrebis
logebi aRniSnaven, rom me-s, rogorc gamocdi- ambad gaerTianebis gziT ageben. piradi angariSebi
lebisa da qmedebis wyaros, rolis xazgasmiT fanjaraa, romlidanac SeiZleba davinaxoT, Tu
humanisturi Teoriebi uaryofen garemos mniSvne- ra warmodgena aqvT adamianebs sakuTari Tavisa
lovan cvladebs, romlebic aseve axdenen qcevaze da interpersonaluri urTierTobebis Sesaxeb
gavlenas. (Harvey et al., 1990; Shotter, 1984).
am SezRudvebis miuxedavad, humanisturi humanisturi Teoriebis mimdevrebi aqcents
tradiciidan nawilobriv momdinareobs Tanamed- akeTebdnen TiToeuli individis swrafvaze TviT-
rove kvlevis erTi tipi, romelic uSualod aqtualizaciisaken, Tumca, aRiarebdnen, rom
adamianebis warmateba am miznis miRwevaSi, nawi-
humanisturi Teoriebi

koncentrirdeba individualur moTxrobebze, anu


cxovrebis istoriebze (Baumeister, 1994; McAdams, lobriv, gansazRvrulia maTi garemos realiebiT.
1996; Rosenwald & Ochberg, 1992). fsiqobiografiis axla ganvixilavT Teoriebs, romlebic uSualod
Sesadgenad individis cxovrebis detalebis exebian individebis qcevas, romelic maTi
gagebaSi fsiqologiuri Teoriis gamoyenebis garemos gavleniT yalibdeba.
tradiciis sawyiss SeiZleba froidis mier leo-
nardo da vinCis analizSi mivakvlioT (Freud, fsiqobiografia (Psychobiography) _ fsiqolo-
1910/957; ix. Elms, 1988, froidis naSromis kriti- giuri (gansakuTrebiT pirovnebis) Teoriis ga-
kisaTvis). fsiqobiografia ganisazRvreba, ro- moyeneba individis cxovrebiseuli mimarTu-
gorc „fsiqologiuri (gansakuTrebiT, pirov- lebis aRwerisa da axsnisaTvis.
577
ganvixiloT pirovnebis bihevioristuli kon-
Sejameba
cefcia, romelic ielis universitetis fsiqo-
humanisturi Teoriis mimdevrebi, rogorebic logebis gundma Seqmna jon dolardisa da nil
arian maslou, rojersi da horni, Tvlidnen, mileris meTaurobiT (John Dollard, Neal Miller, 1950).
rom qceva motivirebulia pozitiuri gziT dolardma da milerma Semoitanes iseTi cnebebi,
ganviTarebisa da cvlilebis bazisuri surviliT, rogorebicaa: daswavlili ltolvebi, pasuxebis
rac TviTaqtualizaciisaken moZraobas gulis- Sekaveba da daswavlili qcevis paternebi.
xmobs. pirovnebis humanisturi Teoriebi ho- froidis msgavsad, maT xazi gausves daZabulobis
listuria, dispoziciuri, fenomenologiuri da da daZabulobis Semcirebis ganmamtkicebeli
egzistencialuri. kritikosebis azriT, humanis- (siamovnebis momgvreli) Sedegebis motivaciuri
turi Teoriebis zogi centraluri cneba cudad Zalebis rols. organizmebi moqmedeben, raTa
aris gansazRvruli; es Teoriebi ar iTvalis- Seamciron daukmayofilebeli moTxovnilebebiT
winebs adamianebis cxovrebaze garemos gavlenas. gamowveuli daZabuloba. is qceva, romelic
Tanamedrove mecnierebi agrZeleben humanistur warmatebiT amcirebs aseT daZabulobebs, meor-
tradicias im xerxebze fokusirebiT, romlebi- deba da droTa ganmavlobaSi daswavlil Cvevad
Tac individebi qmnian Tanmimdevrul mTlian gadaiqceva, romelic ganmtkicebulia ganmeo-
suraTs Tavisi cxovrebis mravali epizodisagan. rebiTi daZabulobis SemcirebiT. dolardma da
milerma, aseve, aCvenes, rom adamianma SeiZleba
iswavlos socialuri imitaciis (mibaZvis) gziT,
socialuri daswavlis da anu sxvebis qcevaze dakvirvebiT ise, rom sapasuxo
qmedebis faqtobrivad ganxorcielebis auci-
kognituri Teoriebi lebloba ar iqmneba. warmoidgineT, rom patara
biWi xedavs, rom mis ufros das kanfets aZleven,
rodesac is mirbis saxlSi dabrunebuli mamis
Cven mier aqamde ganxiluli yvela Teorii-
Sesaxvedrad; umcrosma Zmam SeiZleba imave qcevis
saTvis saerToa aqcenti hipoTetur Sinagan
ganxorcieleba daiwyos. imitaciis ideam gaafar-
meqanizmebze _ niSnebze, instinqtebze, impulseb-
Tova is gzebi, romlebiTac, fsiqologebis war-
ze, TviTaqtualizaciisaken swrafvaze, romlebic
modgeniT, daiswavleba efeqturi an destruqci-
biZgs aZleven qcevas da warmoqmnian funqcionire-
uli qceva. pirovneba warmogvidgeba, rogorc am
badi pirovnebis baziss. miuxedavad amisa, rac
daswavlil qcevaTa jami.
aklia am Teoriebis umetesobas, esaa myari kavSiri
Tanamedrove socialuri daswavlisa da
pirovnebasa da konkretul qcevas Soris. maga-
kognituri Teoriebi xSirad iziareben dolar-
liTad, fsiqodinamikuri da humanisturi Teo-
riebi gvawvdian monacemebs mTliani pirovnebis
Sesaxeb, magram ar winaswarmetyveleben speci-
fikur qmedebebs. pirovnebis Teoriis kidev erTi
mimarTuleba imis safuZvelze warmoiSva, rom
yuradReba gamaxvilda qcevaSi individualur
gansxvavebebze. gaixseneT me-7 Tavidan, rom ada-
mianis qcevis didi nawili SeiZleba garemos
Tavi 14 / pirovneba

pirobebze dayrdnobiT viwinaswarmetyveloT.


daswavlis Teoriis mimdevari fsiqologebi miu-
TiTeben garemos pirobebze, romlebic akontro-
leben qcevas. pirovneba ganixileba, rogorc
Ria da faruli pasuxebis jami, romlebic didi
albaTobiT gamowveulia individis moqmedebaTa
ganmtkicebebis istoriiT. daswavlis Teoriis
mixedviT, adamianebi gansxvavdebian, radgan maT
578 gansxvavebuli ganmtkicebebis istoria aqvT.
disa da mileris mosazrebas, rom qcevaze gav- is yovelTvis Zalian keTilganwyobilia,
lenas axdens garemos pirobebi, Tumca, es rodesac vinmes pirvelad xvdeba da, aseve,
Teoriebi erTi nabijiT win midian da xazs imaSic, rom savaraudoa, is sakmaod uxeSi
usvamen kognituri da bihevioraluri procesebis da arakeTilganwyobili gaxdes, rodesac
mniSvnelobas, riTic moqmed sxeuls moazrovne am adamianTan meti drois gatareba uwevs.
gonebas, fsiqikas ubruneben. isini, vinc pirov- meore mxriv, jimi unikaluria imiT, rom
nebis kognituri Teoriebi Seqmna, aRniSnaven, is, rogorc wesi, morcxvi da mSvidia im
rom arsebobs mniSvnelovani individualuri adamianebTan, visac kargad ar icnobs,
gansxvavebebi imaSi, Tu rogor fiqroben da magram Zalian komunikabeluri xdeba,
gansazRvraven adamianebi nebismier eqsternalur rogorc ki maT kargad gaicnobs (Shoda et
(garegan) situacias. kognituri Teoriebi yurad- al., 1993a, gv. 1023).
Rebas amaxvileben im fsiqikur procesebze,
Cven rom gvecada jonisa da jimis keTilgan-
romelTa meSveobiTac adamianebi Tavis Seg-
wyobis gaSualeba, albaT, daaxloebiT msgavs
rZnebebs da aRqmebs realobis Sesaxeb organi-
maCveneblebs miviRebdiT am niSnis mixedviT,
zebul STabeWdilebad gardaqmnian. humanisturi
magram am SemTxvevaSi ver daviWerdiT mniSvne-
Teoriebis msgavsad, kognituri Teoriebi xazs
lovan gansxvavebas maT qcevaSi. miSelis mixedviT
usvamen, rom Tqven monawileobT sakuTari pirov-
(1973; Mischel & Shoda, 1995), is, Tu rogor vpasu-
nebis SeqmnaSi. magaliTad, Tqven, ZiriTadad,
xobT garemos specifikur movlenaze, damokide-
aqtiurad irCevT Tqvens garemos da ara mxolod
bulia 14.4 cxrilSi gansazRvrul cvladebze.
pasiurad reagirebT masze. Tqven afasebT alter-
xedavT, Tu ra gavlena eqneboda yovel CamoT-
nativebs da irCevT iseT garemos, romelSic
vlil cvlads imaze, Tu ra gziT imoqmedebda
moqmedebT da Tqvenze moqmedeben; Tqven irCevT
adamiani konkretul situaciaSi? Cven mogawodeT
situaciebs, romlebisganac moeliT, rom isini
magaliTebi TiToeul cvladze. scadeT, warmoid-
TqvenTvis ganmamtkicebeli iqneba da cdilobT,
ginoT situacia, romelSic Tqven cxrilSi
Tavidan aiciloT isini, romlebic ar gakmayo-
fileben da bundovania. magaliTad, Tqven xSirad moyvanili personaJebisgan gansxvavebulad moiq-
arCevT, kidev erTxel mixvideT im restoranSi, ceodiT, radgan Tqven maTgan erTi konkretuli
sadac adre gemrieli kerZi miirTviT da yovel- cvladis mixedviT gansxvavdebiT. SeiZleba
Tvis ar cdilobT axali adgilis mosinjvas. gainteresebT, Tu ra gansazRvravs am cvladebis
modiT, axla davaxasiaToT am midgomis ufro bunebas konkretuli individisTvis. miSelis

socialuri daswavlis da kognituri Teoriebi


konkretuli magaliTebi. Cven ganvixilavT azriT, isini warmoadgenen am adamianis dakvirve-
uolter miSelis, albert bandurasa da nensi bebis, aseve misi sxva adamianebTan da fizikuri
kentoris Teoriebs. garemos usulo aspeqtebTan interaqciebis isto-
riis Sedegs (Mischel, 1973).

miSelis kognitur-afeqturi saidan


pirovnebis Teoria
viciT
uolter miSelma (Walter Mischel) ganaviTara
pirovnebis kognituri bazisis gavlenis Teoria. qcevis paternebi
miSeli aRniSnavs, rom adamianebi aqtiurad
am proeqtis erTi kvleva qcevis konsis-
monawileoben garemosTan Tavisi interaqciebis
tentobis ganxilvisas aRvwereT. kidev erTi
kognitur organizaciaSi. misi midgoma xazs
kvleva Seiswavlis bavSvebis reaqciebs
usvams imas, Tu ramdenad mniSvnelovania imis
gansxvavebul fsiqologiur situaciebze.
gageba, rogor Cndeba qceva, rogorc adamianebsa
es situaciebia: (1) sxva bavSvis mier
da situaciebs Soris interaqciebis funqcia
dadebiTi socialuri kontaqtis wamowyeba,
(Mischel & Shoda, 1995, 1999). ganvixiloT magaliTi:
an (2) ufrosis mier gafrTxileba raime
jonis pirovnebis unikaloba yvelaze moqmedebis Sewyvetis Taobaze. bavSvebis
naTlad SeiZleba davinaxoT imaSi, rom reaqciebi kodirebul iqna iseT kategori- 579
cxrili
14.4
pirovnebis cvladebi miSelis pirovnebis kognitur-afeqtur TeoriaSi
cvladi gansazRvreba magaliTi

kodirebebi is gza, romliTac Tqven axdenT Tqveni Tavis, rogorc ki bobi vinmes Sexvdeba, is
sxva adamianebis, movlenebis da situaciebis cdilobs, daadginos, ramdenad
Sesaxeb informaciis kategorizacias. mdidaria es adamiani.
molodinebi da Tqveni rwmenebi socialuri samyaros Sesaxeb da gregi patiJebs megobrebs kinoSi, magram
rwmenebi konkretul situaciebSi mocemuli qmedebebis arasodes elis, rom isini `ki~-s
mosalodneli Sedegebis Sesaxeb. Tqveni ityvian.
Sexeduleba imis Sesaxeb, Tu ramdenad gaqvT
raime Sedegebis miRebis unari.
afeqtebi Tqveni grZnobebi da emociebi, fiziologiuri sindi Zalian advilad wiTldeba.
pasuxebis CaTvliT.
miznebi da Sedegebi da afeqturi mdgomareobebi, romlebic piters surs, kolejSi Tavisi klasis
Rirebulebebi TqvenTvis Rirebulia, an ar aris Rirebuli; prezidenti iyos.
Tqveni miznebi da cxovrebis gegmebi.

kompetenciebi qcevebi, romelTa Sesruleba Tqven SegiZliaT iani laparakobs inglisurad,


da TviTregula- da gegmebi kognituri da qceviTi Sedegebis frangulad, rusulad da iaponurad da
toruli gegmebi misaRebad. varaudobs, rom gaeroSi imuSavebs.

ebad, rogoricaa: „prosocialurad lapa-


rakobda~, an „daemorCila, an dauTmo~.
garda amisa, zafxulis bolos banakis
konsultantebs sTxoves, bavSvebi daexa-
siTebinaT, rogorc „agresiuli~, „Caketi-
li~, an „keTilganwyobili~. ra infor-
macia gamoiyenes maT am Sefasebebis gasake-
Teblad? magaliTisaTvis, ganvixiloT
damorCilebis an daTmobis qceva. bavSvebi,
romlebic banakidan wamosvlisas daaxa-
siaTes, rogorc keTilganwyobili, morCi-
lebi iyvnen im situaciaSi, rodesac maT
ufrosi aZlevda gafrTxilebas, xolo
bavSvebi, romlebic banakidan wamosvlisas
daaxasiaTes, rogorc Caketili, morCilebi
iyvnen im situaciaSi, rodesac maT Tanato-
lebi aRizianebdnen, an dascinodnen (Shoda
Cveni warmodgenebi sxva adamianebis pirovnuli
et al., 1993b).
maxasiaTeblebis Sesaxeb modis ara saSualos
aRebidan, aramed dakvirvebidan, Tu rogor iwvevs
miSelma da misma kolegebma gvaCvenes qcevis gansxvavebuli situaciebi gansxvavebul qcevas
Tavi 14 / pirovneba

paternebis mniSvneloba sazafxulo banakSi bav- (Shoda & Mischel, 1993).


Svebis gamocdilebebis savele kvlevebiT. am
Sedegebidan gamomdinare, bavSvebis damorCilebis
saSualo maCveneblebis codna bevrs verafers banduras kognitur-socialuri
gvetyvis maTi pirovnebis Sesaxeb. Tqven unda daswavlis Teoria
icodeT, ra situaciaSi moxda damorCileba imi- pirovnebisadmi socialuri daswavlis midgo-
saTvis, rom gaigoT, Tu ratom miiRo erTma mis wamyvani mkvlevaria albert bandura (Albert
bavSvma keTilganwyobilis Sefaseba da meorem Bandura, 1986, 1999). is cnobilia Teoriuli naSro-
_ Caketilis. miSeli xazgasmiT aRniSnavs, rom
580 mebiTa da bavSvebisa da zrdasrulebis farTo
gamoikvlioT yvela komponenti, Tu gsurT mTli-
anad gaigoT adamianis qceva, pirovneba da socia-
luri ekologia (Bandura, 1999; ix. sur. 14.4). am-
gvarad, magaliTad, Tu Tqven Warbi wona gaqvT,
SeiZleba ar airCioT msubuqi aTletikiT dakaveba,
magram, Tu sacurao auzis maxloblad cxovrobT,
SeiZleba curva arCioT; Tu Tqven komunikabeluri
xarT, gaesaubrebiT auzTan myof adamianebs da
amiT ufro socialur atmosferos SeqmniT, rac,
Tavis mxriv, garemos ufro sasiamovnos gaxdis.
es erTi magaliTia adamians, adgilsa da qcevas
Soris reciprokuli determinizmisa.
me-7 Tavidan SeiZleba gagaxsendeT, rom ban-
duras socialuri daswavlis Teoria xazs usvams
dakvirvebiT swavlas, rogorc process, romliTac
suraTi
14.4 adamiani cvlis Tavis qcevas sxva adamianis qcevaze
dakvirvebis safuZvelze. dakvirvebiT swavlis
reciprokuli determinizmi meSveobiT bavSvebi da mozrdilebi Tavisi
reciprokuli determinizmis mixedviT individi, socialuri garemos Sesaxeb informaciis udides
misi qceva da garemo erTmaneTTan urTierTqmedeben,
raTa gavlena moaxdinon da Secvalon sxva kompo- speqtrs iZenen. dakvirvebiT swavlis meSveobiT
nentebi. Tqven swavlobT, Tu ra aris Sesabamisi, adek-
vaturi, ra jildovdeba da ras mohyveba dasja
kvlevebiT (gaixseneT me-7 Tavidan bavSvebis an ignorireba. vinaidan Tqven SegiZliaT mex-
agresiuli qcevis kvlevebi). am midgomaSi sierebis gamoyeneba da garegan movlenebze fiqri,
gaerTianebulia daswavlis principebi da soci- Tqven SegiZliaT, iwinaswarmetyveloT Tqveni
alur garemoSi adamianur interaqciebze aqcenti. qmedebebis SesaZlebeli Sedegebi maTi realurad
socialuri daswavlis kuTxiT adamianebs ar ganxorcielebis gareSe. Tqven SegiZliaT SeiZi-
marTavs Sinagani Zalebi, magram, amave dros, isini noT unarebi, damokidebulebebi da rwmenebi ub-
arc garemos gavlenis qveS myofi ususuri mari- ralod imaze dakvirvebiT, Tu ras akeTeben sxvebi
onetebi arian. socialuri daswavlis midgoma da ra Sedegebi mohyveba amas.

socialuri daswavlis da kognituri Teoriebi


xazs usvams kognitur procesebs, romlebic banduras Teoriis Camoyalibebis procesSi
CarTulia qcevis sxvadasxva paternebis Camo- (1997) misi erT-erTi centraluri cneba TviT-
yalibebaSi da, Sesabamisad, pirovnuli Tvise- efeqturoba gaxda. TviTefeqturoba aris rwmena
bebis SeZenasa da maTi SenarCunebis procesSi. imisa, rom adamians SeuZlia konkretul situa-
banduras Teoria miuTiTebs individualuri ciaSi adekvaturad moqceva. Tqveni TviTefeqtu-
faqtorebis, qcevis da garemos stimulebis rTul robis SegrZneba mravalgzis axdens gavlenas
urTierTqmedebaze. yovel maTgans SeuZlia sxvebze Tqvens aRqmebze, motivaciasa da qcevaze. Tqven
zemoqmedeba an maTi Secvla. cvlilebis mimar- arc ki cdilobT raimes gakeTebas an SesaZleb-
Tuleba iSviaTad aris calmxrivi _ is recipro- lobis gamoyenebas, rodesac elodebiT, rom
kulia. Tqvens qcevaze SeiZleba gavlena moaxdinos
reciprokuli determinizmi (Reciprocal determin-
Tqvenma damokidebulebebma (atitudebma), rwmenebma,
ism) _ albert banduras socialuri daswavlis
Sexedulebebma an ganmtkicebebis winamorbedma Teoriis cneba, romelic ukavSirdeba mosaz-
istoriam, iseve, rogorc garemoSi arsebulma rebas, rom individs, mis qcevas da garemos
stimulebma. iman, rasac Tqven akeTebT, SeiZleba stimulebs Soris arsebobs rTuli recip-
gavlena moaxdinos garemoze, xolo garemom da rokuli urTierTqmedeba da rom TiToeuli am
Tqvens qcevaze mowodebulma ukukavSirma SeiZleba komponentebidan moqmedebs sxvebze.
Tqveni pirovnebis mniSvnelovan aspeqtebze TviTefeqturoba (Self-efficacy) _ rwmenebis (mosaz-
imoqmedos. es mniSvnelovani cneba _ reciprokuli rebebis) erToblioba, rom adamians SeuZlia
adekvaturad moqceva konkretul situaciaSi.
determinizmi _ gulisxmobs, rom Tqven unda 581
araefeqturi iqnebiT. Tqven eridebiT situaciebs,
bavSvebis, ise maTi mSoblebis TviTefeq-
rodesac Tavs adekvaturad ar grZnobT. maSinac
turobis donis gavlena bavSvebis akade-
ki, rodesac, realobaSi Tqven gaqvT unari da
miur miRwevebze. TviTefeqturobis gasa-
survilic, SeiZleba ar SeasruloT moTxovnili
zomad bavSvebic da mSoblebic aR-
qmedeba, an ar gaagrZeloT davalebis warmatebiT
niSnavdnen Tavis Tanxmobas debulebaTa
Sesrulebis mcdeloba, Tu fiqrobT, rom gakliaT
seriebze. bavSvebisaTvis debulebebi exe-
is, rac amisaTvis saWiroa.
boda maT mosazrebebs saskolo muSaobasTan
faqtobrivi Sesrulebebis miRma TviTefeqtu-
gamklavebis sakuTari unarebis Sesaxeb;
robis SefasebisaTvis arsebobs informaciis
aseve, maT mosazrebebs, Tu ramdenad aqvT
kidev sami wyaro:
unari, moaxdinon TavianTi garemos struq-
sxvisi gamocdileba _ Tqveni dakvirveba turireba swavlis gasaadvileblad, magali-
sxvebis moqmedebaze; Tad, „ramdenad kargad gamogdiT maswavleb-
darwmuneba _ sxvebma SeiZleba dagarwmunon, lebisTvis daxmarebis Txovna, rodesac
rom Tqven SegiZliaT raimes gakeTeba, an Tqven saskolo samuSaos Sesruleba giZnel-
SeiZleba sakuTari Tavi daarwmunoT amaSi; debaT?~ mozrdilebisTvis debulebebi
ukavSirdeboda maT unarebs, moexdinaT
Tqveni emociuri agznebis monitoringi,
TavianT bavSvebSi saskolo samuSaosadmi
rodesac fiqrobT davalebis Sesaxeb an rodesac
interesisa da misi Sesrulebis motivacia,
iwyebT mis Sesrulebas; magaliTad, SfoTva
magaliTad, „ra SegiZliaT gaakeToT, raTa
migvaniSnebs efeqturobis dabal molodinze;
daexmaroT Tqvens bavSvebs saskolo
Relva migvaniSnebs warmatebis molodinze.
samuSaoze bejiTad muSaobaSi?~ mkvlevrebs
TviTefeqturobis Sefaseba gavlenas axdens bavSvebis maswavleblebma maTi akademiuri
imaze, Tu ra Zalisxmevas xarjavT da ramden miRwevebis Sefaseba miawodes. Sedegebma
xans cdilobT warmatebis miRwevas, Tu cxov- aCvena rogorc mSoblebis, ise bavSvebis
rebiseuli situaciebis farTo speqtrSi sirTu- TviTefeqturobis rwmenebis mniSvnelovani
leebi aRmocendeba (Bandura, 1997; Cervone, 2000; gavlena miRwevebze. kerZod, mSoblebis
Schwarzer, 1992). magaliTad, is, Tu ramdenad rwmenas, rom maT aqvT unari, SeunarCunon
energiulad da Seupovrad swavlobT am Tavs, bavSvebs mimarTuleba, wvlili Sehqonda
SeiZleba ufro metad damokidebuli iyos Tqveni bavSvebis rwmenaSi, rom maT didi miRwevebi
TviTefeqturobis gancdaze, vidre realur unar- eqnebodaT; Tavis mxriv, bavSvebis rwmenebi
ze (Zimmerman et al., 1992). warmatebis an waru- zusti aRmoCnda _ TviTefeqturobis Zlieri
mateblobis molodinebze SeiZleba imoqmedos rwmenebi korelaciaSi iyo faqtobriv
ganxorcielebuli qcevis efeqturobis Sesaxeb maRal miRwevebTan.
mowodebulma ukukavSirma, magram am molodinebs,
aseve, SeuZliaT Seqmnan winaswargansazRvruli
am kvlevidan Cans, Tu ramdenad mniSvnelo-
ukukavSiri da amdenad iqcnen TviTSesrulebad
winaswarmetyvelebad. modiT, es aRmoCena aka- vania gvjerodes, rom SegviZlia warmatebis
demiur miRwevas mivusadagoT. miRweva. kerZod, Tu Tqven gegmavT, gaxdeT
mSobeli, an Tu ukve gyavT Svilebi, unda ifiqroT
imaze, Tu rogor ganaviTaroT Tqvens SvilebSi
Tavi 14 / pirovneba

saidan gancda, rom maT efeqturi kontroli aqvT


viciT sakuTar swavlaze.
banduras TviTefeqturobis Teoria, aseve,
TviTefeqturoba da bavSvebis aRiarebs garemos mniSvnelobas. warumateblobis
akademiuri miRwevebi Tu warmatebis molodinebi da Sesatyvisi
banduram da misma kolegebma (1996) ik- gadawyvetilebebi mcdelobis Sewyvetis Tu
vlies 11-dan 14 wlamde 279 bavSvi romis Seupovrad gagrZelebis Sesaxeb SeiZleba efuZ-
maxloblad dasaxlebuli punqtidan. am nebodes imis aRqmas, Tu rogoria garemo _
582 kvlevis mizani iyo, eCvenebina rogorc xelSemwyobi Tu araxelSemwyobi da, aseve,
suraTi
14.5

banduras TviTefeqturobis modeli


am modelis mixedviT, efeqturobis molodinebi
moTavsebulia adamiansa da mis qcevas Soris,
Sedegis molodinebi ki _ qcevasa da mis mosa-
lodnel Sedegebs Soris.

sakuTari adekvaturobis Tu araadekvaturobis Tu ra gamocdileba SemoaqvT socialuri da


aRqmas. aseT molodinebs Sedegze dafuZnebul pirovnuli problemebis gadawyvetis amocanebSi;
molodinebs uwodeben. suraTi 14.5 gviCvenebs,
miznebis ganxorcielebis strategiebi.
Tu rogor eTanxmeba erTmaneTs banduras Teoriis
adamianebs aqvT problemebis gadawyvetis
nawilebi. qceviTi Sedegebi damokidebulia adami-
gansxvavebuli damaxasiaTebeli strategiebi.
anebis mier rogorc sakuTari unarebis, aseve
garemos aRqmaze. xedavT, Tu rogor urTierTqmedebs es sami
ganzomileba, raTa warmoiqmnas qcevis gan-
sxvavebuli paternebi, romelTac Tqven aRiqvamT,
kentoris socialuri rogorc pirovnebas? Tqven SeiZleba icnobT
inteleqtis Teoria or adamians, romelTac erTnairi zogadi cxov-
winamorbed kognitur da socialur Teoriebze rebis mizani aqvT _ SeiZleba orivesTvis Rire-
dayrdnobiT nensi kentorma (Nancy Cantor) da bulebas warmoadgens kargi niSnebis miReba,
misma kolegebma pirovnebis socialuri inte- magram imis mixedviT, Tu ra ician maT da rogor
leqtis Teoria Camoayalibes (Cantor & Kihlstrom, SeuZliaT am codnis gamoyeneba, maTi myisieri
1987; Kihlstrom & Cantor, 2000). socialuri inteleqti gadawyvetilebebi qcevis Sesaxeb SeiZleba Zalian
exeba im gamocdilebas, romelic adamianebs gansxvavebuli iyos. erT maTgans, SesaZloa,

socialuri daswavlis da kognituri Teoriebi


SemoaqvT cxovrebiseuli amocanebis sakuTar swavlis naTeli (eqsplicituri) strategiebi
gancdaSi. Teoria gansazRvravs individualuri aswavles, meore ki Zlivs axerxebs amas spe-
gansxvavebebis sam tips: cialuri daxmarebis gareSe. socialuri in-
teleqtis Teoria axal xedvas gvawvdis imis
cxovrebiseuli miznebis arCevani. adamianebi Sesaxeb, Tu rogor winaswargansazRvravs pirov-
gasxvavdebian imisda mixedviT, Tu cxovrebis neba konsistentobas: drois mocemul periodSi
romeli miznebi Tu amocanebia maTTvis yvelaze konsistentoba SeiZleba aRmovaCinoT adamianebis
mniSvnelovani. magaliTad, kolejis studentebi miznebSi, codnasa da strategiebSi.
xSirad Relaven „kargi niSnebis miRebis~, an modiT, ganvixiloT konkretuli garemoebebi,
„megobrebis SeZenis da SenarCunebis~ Sesaxeb. romlebSic adamianebis gansxvavebuli miznebi
aris Tu ara am miznebidan erT-erTi TqvenTvis iwveven gansxvavebul Sedegebs: _ mkvlevrebma
ufro mniSvnelovani, vidre meore? adamianebis aCvenes, rom siaxlovis miznebs gavlena aqvT
miznebi droTa ganmavlobaSi SeiZleba Seic- urTierTobebisgan miRebul dakmayofilebaze.
valos. Tqveni aTi wlis winandeli miznebi,
albaT, gansxvavdeba rogorc dRevandeli, ise socialuri inteleqti (Social intelligence) _ pirov-
momavali miznebisagan; nebis Teoria, romelic exeba im gamocdilebas,
romelic adamianebs SemoaqvT cxovrebiseuli
socialuri interaqciebis Sesabamisi
amocanebis sakuTar gancdaSi.
codna. adamianebi gansxvavdebian imis mixedviT,
583
saidan im droisgan, romlis gatarebac SeuZliaT Tavis
partniorebTan. SedarebisaTvis, ufro susti
viciT
siaxlovis miznebis mqoneT, SesaZloa, ar
siaxlovis miznebi sasiyvarulo SeeZloT sakmarisi koncentracia, raTa uxvi
urTierTobebSi interaqciebis gareSe SeenarCunebinaT damakmayo-
filebeli urTierToba. am SemTxvevaSi, Tqven
rodesac zogi adamiani sasiyvarulo
SegiZliaT amoicnoT pirovneba im konsisten-
urTierTobas iwyebs, misi umTavresi miza-
turobiT, romliTac adamianebi axlo urTierTo-
nia siaxlovis Seqmna _ maT surT, aRmoC-
bebSi iqcevian.
ndnen iseT garemoSi, sadac SeZleben
urTierTdamokidebulebis gamovlenas da
TviTgaxsnas; sxva adamianebi ki daintere- socialuri daswavlisa da
sebulni arian imiT, rom hqondeT urTi- kognituri Teoriebis Sefaseba
erTobebi, magram maTTvis es urTierTobebi
sasurveli moqmedebebisken (magaliTad, socialuri daswavlisa da kognituri Teori-
wveulebebisken, sqesobrivi urTierTo- ebis winaaRmdeg gamoTqmuli kritikis erT-erTi
bebisken) mimaval gzas ufro warmoadgens, Tvalsazrisi isaa, rom isini xSirad ugulebel-
vidre siaxlovisken. siaxlovis miznis yofen emociebs, rogorc pirovnebis mniSvnelovan
siZliereSi am gansxvavebebis Sesafaseblad komponents. fsiqodinamikur TeoriebSi SfoTvis
mkvlevrebma sTxoves 60 students, epasuxaT msgavsi emociebi centralur rols TamaSoben.
iseTi debulebebisTvis, rogoricaa: socialuri daswavlisa da kognitur TeoriebSi
„sasiyvarulo urTierTobaSi vcdilob Cemi emociebi ganixileba mxolod, rogorc azrebisa
yvelaze siRrmiseuli azrebisa da grZnob- da qcevis Tanmdevi produqti, an ubralod gaer-
ebis gaziarebas~ (Sanderson & Cantor, 1997). Tianebulia sxva tipis azrebTan, nacvlad imisa,
studentebma iseTi faqtebic aRniSnes, ro- rom maT damoukidebeli mniSvneloba mieweros.
goricaa, magaliTad, dro, romelsac isini maTTvis, visi azriTac emociebi centraluria
realurad atarebdnen Tavis partniorebTan pirovnebis funqcionirebaSi, es seriozuli nak-
gansxvavebul situaciebSi, iseve, rogorc lia. kognitur Teoriebs imis gamoc akritikeben,
sakuTari dakmayofileba urTierTobebiT. rom isini srulad ar aRiareben aracnobieri
monacemebma naTeli suraTi aCvena: im ada- motivaciis gavlenas qcevasa da emociebze.
mianebis dakmayofileba urTierTobebisgan, kritikis meore Tvalsazrisi pirovnuli kon-
romlebsac ufro Zlieri siaxlovis miz- struqtebisa da kompetenciebis Seqmnis gzis
nebi hqondaT, naklebad iyo damokidebuli axsnebis bundovanebazea fokusirebuli. kogni-
im drois xangrZlivobaze, romlis gata- turi Teoriis mimdevrebs xSirad bevri araferi
rebac maT realurad SeeZloT Tavis par- hqondaT saTqmeli zrdasruli pirovnebis ganvi-
tniorebTan. maTi Sefaseba urTierTo- TarebiTi warmomavlobis Sesaxeb; maTi aqcenti
bebisgan miRebuli dakmayofilebisa Seda- individis mier qcevis awmyo garemoebebis aRqmaze
rebiT maRali iyo, miuxedavad imisa, bevr Crdilavs individis istorias. es kritika kelis
dros atarebdnen isini erTad Tu cotas. (Kelly) Teoriazea mimarTuli, romelic aRweril
SedarebisaTvis, ufro susti siaxlovis iqna ufro, rogorc konceptualuri sistema,
Tavi 14 / pirovneba

miznebis mqone individebis dakmayofileba vidre, rogorc Teoria, radgan is fokusirebulia


urTierTobebisagan SedarebiT dabali iyo, struqturaze da procesebze da TiTqmis arafers
rodesac isini cota dros atarebdnen ambobs pirovnuli konstruqtebis Sinaarsze.
partniorebTan. am kritikis miuxedavad, pirovnebis kognitur
Teoriebs mTavari wvlili ekuTvniT Tanamedrove
xedavT, rogor gamomdinareobs es paterni azrovnebaSi: kelis Teoriam gavlena moaxdina
individis miznebisagan? ufro Zlieri siaxlovis didi raodenobiT kognitur Terapevtebze.
miznebis mqone adamianebi Zlierad motivi- miSelis mier situaciis maxasiaTeblebis gac-
584
rebulni arian, rom rac SeiZleba meti miiRon nobierebam moitana ori komponentis interaqciis
ukeTesi gageba: imisa, Tu ra Semoaqvs adamians megobrebisaTvis da ojaxisaTvis konsistenturi,
qceviT garemoSi imasTan, rasac iwvevs adamianSi myari me-s warmoCenas? ra gavlena aqvs dadebiT
qceviTi garemo; banduras ideebma gamoiwvia da uaryofiT gamocdilebas imaze, Tu ras
maswavleblebis mier moswavleebis ganaTlebis fiqrobT sakuTari me-s Sesaxeb? am kiTxvebis
gaumjobeseba da daexmara maT warmatebisaTvis ganxilvas mokle istoriuli mimoxilviT davi-
mieRwiaT janmrTelobis, biznesis da sportis wyebT.
sferoSi; dabolos, kentoris Teoriam pirovnebis me-s analizis Tavgamodebuli adreuli damcve-
konsistentobis Zieba cxovrebiseuli miznebisa lia uiliam jemsi (William James, 1890). jemsma me-
da socialuri strategiebis doneze gadaiyvana. gamocdilebis sami komponenti gamoyo: materia-
mogawodaT Tu ara pirovnebis am kogniturma luri me (sxeulebrivi me, garSemomyofi fizikuri
Teoriebma axali ideebi Tqveni sakuTari pi- sagnebis darad), socialuri me (Tqveni codna
rovnebis da qcevis Sesaxeb? Tqven nel-nela imis Sesaxeb Tu rogor gxedaven sxvebi) da
naxavT, Tu rogor daiwyebT sakuTari Tavis sulieri me (me, romelic Tvalyurs adevnebs
gansazRvras nawilobriv garemosTan interaq- pirad azrebsa da grZnobebs). jemss sjeroda,
ciebze dayrdnobiT. axla SevudgebiT im Teo- rom yvelaferi, rasac adamiani ukavSirebs Tavis
riebis ganxilvas, romlebic kidev ufro Sors identobas, garkveuli azriT misi me-s nawili
wagiyvanen Tqveni Tavis gansazRvraSi. xdeba. amiT aixsneba, Tu ratom aqvT adamianebs
TavdacviTi reaqcia, rodesac akritikeben maT
megobrebs an ojaxis wevrebs _ maTi me-s nawilebs.
Sejameba me-s koncefcia, aseve, centraluri iyo fsiqodina-
mikuri TeoriebisaTvis. me-insaiti fsiqoanali-
socialuri daswavlis da kognituri Teori-
tikuri mkurnalobis mniSvnelovani nawili iyo
ebi iziareben mosazrebas, rom adamianebis
froidis TeoriaSi; iungi ki xazs usvamda imas,
moqmedebebze gavlenas axdenen garemos SemTxve-
rom me-s srulyofili ganviTarebisaTvis adamianma
viTi maxasiaTeblebi: uolter miSelis azriT,
misi cnobieri da aracnobieri cxovrebis yvela
garemos specifikur movlenebs adamianebi pasu-
aspeqtis miReba da integracia unda moaxdinos.
xoben sakuTar kodirebebze, molodinebze da
rogor ganixilaven me-s Tanamedrove TeoriaSi?
Sexedulebebze, emociebze, miznebsa da Rirebu-
Cven jer aRvwerT me-s kognitur aspeqtebs: me-s
lebebze, unarebsa da TviTmaregulirebel geg-
koncefciebs da SesaZlebel me-ebs; Semdeg
mebze dayrdnobiT; albert banduram warmoadgina
ganvixilavT, Tu ra gzebiT warudgenen ada-
adamianis, garemos da qcevis reciprokuli ur-
mianebi samyaros Tavis me-s; dabolos, SevexebiT
TierTqmedebis Teoria. TviTefeqturoba udides
mniSvnelovan sakiTxs, Tu rogor gansxvavdeba
rols TamaSobs adamianebis mier ganxorciele-
me-ze Sexedulebebi kulturebis mixedviT.
buli qcevebis gansazRvraSi; nensi kentoris
Teoriis mixedviT, adamianebi gansxvavdebian
cxovrebis miznebis arCevis, Tavisi codnisa da me-s koncefciaTa dinamikuri
im strategiebis mixedviT, romlebsac TavianTi aspeqtebi
miznebis misaRwevad iyeneben.
me-s koncefcia warmoadgens dinamikur fsiqi-
kur struqturas, romelic axdens intraperso-
me-s (SELF) Teotiebi

naluri da interpersonaluri qcevebisa da


me-s (SELF) Teoriebi procesebis motivirebas, interpretirebas, orga-
nizebas, mediacias da regulacias. me-s koncefcia
mraval komponents moicavs. maT Sorisaa: _ Tqveni
mivadeqiT pirovnebis Teoriebs, romlebic
mogonebebi sakuTari Tavis Sesaxeb; mosazrebebi
yvelaze metad uSualod pirovnulia: isini pir-
Tqveni niSan-Tvisebebis, motivebis, Rirebule-
dapir exebian imas, Tu rogor marTavs TiToeuli
individi mis me-s. ra aris Tqveni me-s koncefcia? me-s koncefcia (Self-concept) _ adamianis una-
ras fiqrobT, Tanmimdevrulad reagirebs Tu rebis da atributebis Sesaxeb misi fsiqikuri
585
ara samyaroze Tqveni me? cdilobT Tu ara Tqveni modeli.
bebis da unarebis Sesaxeb; idealuri me, rogoric
rogoradac gaxdomisa gveSinia~ (Markus & Nurius,
yvelaze metad gsurT, rom gaxdeT; SesaZlebeli
1986, gv. 954). SesaZlebel me-ebs wvlili SeaqvT
me-ebi, rogoradac gaxdomas SesaZleblad ga-
qcevis motivirebaSi _ isini biZgs aZleven moq-
nixilavT; Tqveni Tavis dadebiTi, an uaryofiTi
medebas da, amave dros, iZlevian imis ganxilvis
Sefasebebi (TviTSefaseba) da warmodgenebi imis
SesaZleblobas, Tu ra mimarTulebebi SeuZlia
Sesaxeb, Tu ras fiqroben Tqvenze sxvebi (Brown,
aiRos Tqvenma me-m _ ukeTesi Tu uaresi.
1009; McGuire & McGuire, 1988). me-8 TavSi ganvixileT
ganvixiloT individebis mosazrebebi mSob-
sqemebi, rogorc „codnis paketebi~, romlebic
lobisaTvis mzaobis Sesaxeb.
garemos struqturis Sesaxeb kompleqsur gan-
zogadebebs ganasaxiereben. Tqveni me-s koncefcia
Seicavs sqemebs me-s Sesaxeb _ me-sqemebs, rom- saidan
lebic saSualebas gaZlevT, sakuTari Tavis viciT
Sesaxeb informaciis organizeba moaxdinoT,
iseve, rogorc sxva sqemebi gaZleven saSualebas, SesaZlebeli me, rogorc mSobeli
marToT Tqveni gamocdilebis sxva aspeqtebi
mkvlevrebis jgufma Seqmna Sefasebis
(Markus, 1977), Tumca, me-sqemebi ara mxolod imaze
instrumenti, romelic gamiznuli iyo im
axdenen gavlenas, Tu rogor gadaamuSavebT
xarisxis gazomvisaTvis, romliTac axal-
sakuTari Tavis Sesaxeb informacias. kvleva gvi-
gazrda mozrdil adamianebs SeeZloT
Cvenebs, rom es sqemebi, romlebsac xSirad iye-
sakuTari Tavis mSoblad warmodgena (Bloom,
nebT sakuTari qcevis interpretaciisaTvis,
et al., 1999). kvlevaSi monawile 683-ma kole-
imazec axdens gavlenas, Tu rogor gadaamuSavebT
jis studentma gasca pasuxi „srulebiT
sxva adamianebis Sesaxeb informacias (Cantor &
ar Semesabameba - Zalian Semesabameba~
Kihlstrom, 1987; Markus & Smith, 1981). amgvarad, sxva
skalis mixedviT iseT debulebebs, rogo-
adamianebis moqmedebebis interpretacias Tqven
ricaa „momavalSi iseT adamianad vxedav
imis safuZvelze axdenT, rac iciT da risic
Tavs, romelic SesaZloa daqorwindes,
gjeraT sakuTari Tavis Sesaxeb.
magram ar moisurvebs Svilebis yolas~.
me-s kognituri aRqmis kidev erTi mniSvne-
im mizniT, rom studentebi ver mimxvda-
lovani komponenti SeiZleba iyos sxva SesaZle-
riyvnen kvlevis mizans, mSoblobis Sesa-
beli me-ebi, romlebsac Tqvens amJamindel me-s
bamisi debulebebi gabneuli iyo ufro
koncefcias adarebT. hezel markusma (Hazel Markus)
Tavi 14 / pirovneba

grZel kiTxvarSi. kiTxvaris Sevsebis Sem-


da misma kolegebma SesaZlebeli me-ebi gan-
deg TiToeul students eniWeboda mSoblis
sazRvres, rogorc „idealuri me-ebi, rogorebic
SesaZlebeli me-s qula (parent possible-self
Zalian gvinda gavxdeT. esenia, aseve, me-ebi,
score - PPS). saSualod, qalebi da mamakacebi
rogorebic SegviZlia, rom gavxdeT da me-ebi,
ar gasxvavdebodnen am qulebis mixedviT,
SesaZlebeli me-ebi (Possible selves) _ idealuri Tumca, mkvlevrebma gamoyves rogorc
me-ebi, rogoric adamians surs gaxdes, me-ebi, qalebis, ise mamakacebis qvejgufebi, rom-
rogorebic adamians SeuZlia gaxdes da me-ebi, lebmac gansakuTrebiT maRali da gansakuT-
rogoradac gaxdomis adamians eSinia; me-s rebiT dabali qulebi miiRes. am qvejgu-
586
kognituri aRqmis komponentebi.
febis adamianebma Sefasebebi misces bav-
Svebis videoCanawerebs, sadac bavSvebis
qceva bednieridan nerviulamde icvleboda.
maRali PPS-is mqone studentebma, Sesaba-
misad, ufro dadebiTad Seafases bavSvebi,
vidre dabali PPS-is mqone studentebma.

SegiZliaT gamoZebnoT mizezebi, ris gamoc


adamianis unars, warmoidginos Tavisi Tavi mSob-
lad, SesaZlebelia gavlena hqondes am adamianis
mier bavSvis qcevis interpretaciaze?

TviTSefaseba da TviTprezen-
tacia
Cven ukve aRvniSneT, rom zogierT adamians
uaryofiTi me-s koncefcia aqvs, romelic TvalsaCinoa, rom adamianebis umetesoba
SeiZleba aseve davaxasiaToT, rogorc dabali Zalian cdilobs TviTSefasebis da me-s kon-
TviTSefaseba. adamianis TviTSefaseba warmoad- cefciis integrirebulobis SenarCunebas (Steele,
gens me-s generalizebul Sefasebas. TviTSef- 1988). adamianebi TviTgaumjobesebis mraval
asebas SeuZlia Zlieri gavlenis moxdena azreb- formas mimarTaven (Banaji & Prentice, 1994). magali-
ze, guneba-ganwyobilebasa da qcevaze. dabali Tad, rodesac Tqven eWvi geparebaT davalebis
TviTSefaseba, nawilobriv, SeiZleba daxasiaTdes, Sesrulebis sakuTar unarSi, SesaZlebelia, TviT-
rogorc me-s Sesaxeb naklebi darwmunebuloba. uunarobis (self-handicapping) qcevas mimarToT.
rodesac maRali da dabali TviTSefasebis mqone Tqven Segnebulad uwevT sabotaJs sakuTar
individebs sTxoves, SeefasebinaT sakuTari Tavi qmedebas! am strategiis mizania, warumateblobis
ramdenime niSnis ganzomilebebis mixedviT (maga- SemTxvevaSi gqondeT gamzadebuli sapatio mi-
liTad, logikuri, inteleqtualuri da mimzid- zezi, romelic ar gulisxmobs unaris naklebobas
veli), rogorc mosalodneli iyo, dabali TviT- (Higgins et al., 1990; Jones & Berglas, 1978). ase rom, Tu
Sefasebis mqone individebma sakuTar Tavs mTli- geSiniaT imis gageba, iciT Tu ara is, rac
anobaSi ufro dabali Sefasebebi misces (Baum- saWiroa mniSvnelovani gamocdis CabarebisaTvis,
gardner, 1990), Tumca, rodesac maT Tavisi Sefa- SeiZleba mecadineobis nacvlad megobrebTan
sebebis zeda da qveda sazRvrebis Camoyalibebac gaataroT dro. am gziT Tu Tqven warmatebas ar
sTxoves, dabali TviTSefasebis monawileebma miaRwevT, SegeZlebaT amis mcire Zalisxmevaze
ufro farTo diapazoni miuTiTes _ maT me-s gadabraleba, imis gamorkvevis gareSe, gqondaT
naklebad zusti gancda hqondaT, vidre maRali Tu ara sinamdvileSi warmatebis miRwevis unari.
TviTSefasebis mqone monawileebs. ase rom,
dabali TviTSefasebis fenomenis nawili SesaZ- saidan
me-s (SELF) Teotiebi

lebelia iyos grZnoba, rom Tqven ubralod


bevri ar iciT Tqveni me-s Sesaxeb, rac aZnelebs viciT
imis winaswarmetyvelebas, miaRwevs Tu ara ada-
TviTuunaroba kolejis studentebSi
miani warmatebas cxovrebiseul miswrafebebSi.
orma mkvlevarma sTxova kolejis stu-
TviTSefaseba (Self-esteem) _ me-s mimarT ganzoga- dentebs, daefiqsirebinaT TavianTi pozicia
debuli SefasebiTi damokidebuleba, romelic („veTanxmebi/ar veTanxmebi~) TviTuunarobis
gavlenas axdens rogorc guneba-ganwyobilebaze, gamzomvel debulebebTan mimarTebaSi: _
aseve qcevaze da romelic Zlier zemoqmedebs „me bevrad mets gavakeTebdi, Tu mets
individualuri da socialuri qcevebis speqtrze.
vecdebodi~; „mgoni, ufro metad xasiaTs 587
daqvemdebarebuli adamiani var, vidre sxve- cxrili
14.5
bis umetesoba~; „vcdilob, saqmeebi ukanas-
knel wuTamde gadavdo~. pirveli gamocdis varjiSis saSualo xangrZlivoba
win studentebs hkiTxes, Tu ra niSani maRali da dabali TviTSefasebis
iqneboda maTTvis sasurveli. gamocdis mqone adamianebisaTvis
Semdeg maT mcdari pasuxebi _ „sasurvelze~ TviTSefaseba sajarod damkvirveblis gareSe
naxevari quliT ufro dabali niSani _
Seatyobines (magaliTad, Tu maT „4" isurves, maRali 123 448
uTxres, rom maT „4_~ miiRes). am momentSi dabali 257 387
mkvlevrebma Seafases studentebis TviT- -134 +61
Sefaseba. Tu TviTuunaroba icavs TviTSe-
SeniSvna: xangrZlivoba gazomilia wamebSi.
fasebas, unda gvqonoda molodini, rom
maRali TviTuunarobis mqone adamianebis sakiTxebi gvexmareba, avxsnaT maRali da dabali
TviTSefaseba nakleb zians ganicdida, TviTSefasebis mqone individebs Soris qceviTi
rodesac maT aradamakmayofilebeli niS- gansxvavebebi (Baumeister et al., 1989). maRali TviT-
nebi miiRes. es zustad is paternia, rome- Sefasebis adamianebi samyaros sakuTar Tavs
lic gamoavlines kvlevis mamrobiTi sqesis warudgenen, rogorc ambiciur, agresiul, riskze
minawileebma: maRali TviTuunaroba dakav- wamsvlel adamians; dabali TviTSefasebis
Sirebuli iyo maRal TviTSefasebasTan, adamianebi ki _ rogorc frTxils da windaxe-
Tumca, qal studentebSi ar gamovlinda duls. mniSvnelovania, rom es pozicia gankuT-
raime korelacia TviTuunarobasa da TviT- vnilia sajarod wardgenisTvis, anu misi e.w.
Sefasebas Soris. mkvlevrebis mosazrebiT, „momxmarebeli~ sazogadoeba unda iyos.
mamakacebs me-s xifaTisagan dacvis ufro
Zlieri tendencia aqvT (Rhodewalt & Hill, 1995).
saidan
viciT
ganixileT am kvlevis Sedegebi Tqvens saku-
Tar qcevasTan mimarTebaSi. mimarTavT Tu ara TviTSefasebis sajaro saxe
Tqven TviTuunarobas? im SemTxvevaSic ki, Tu
maRali da dabali TviTSefasebis mona-
es icavs Tqvens TviTSefasebas (gansakuTrebiT
wileebs TamaSSi gavarjiSebis SesaZleb-
Tu Tqven mamakaci xarT), es mainc aisaxeba Tqvens
loba imdeni xniT miecaT, ramdenic maT
niSnebze (sxvaTa Soris, mas Semdeg, rac kvleva
surdaT. amis Semdeg maT ori wuTis
dasrulda, mkvlevrebi dawvrilebiT gaesaubrnen
ganmavlobaSi unda eTamaSaT. monawileebis
monawileebs, rac motyuebis miznis axsnasa da
nawili eqsperimentatoris dakvirvebis qveS
namdvili niSnebis miwodebas moicavda).
varjiSobda, meore nawili ki _ damkvirveb-
TviTuunarobis fenomeni, aseve, migviTiTebs,
lis gareSe. orive SemTxvevaSi gaizoma
rom TviTSefasebis mniSvnelovani aspeqtebi
dro, romelic maT gavarjiSebaSi gaatares
TviTprezentaciasTanaa dakavSirebuli. TviTuu-
(gazomva moxda Riad eqsperimentatoris
naroba ufro metad aris mosalodneli maSin,
daswrebis SemTxvevaSi da SeumCnevlad _
rodesac adamianebma ician, rom Sedegebi sajarod
misi aryofnis SemTxvevaSi). Sedegebi naC-
xelmisawvdomi iqneba (Self, 1990). asea Tu ise,
Tavi 14 / pirovneba

venebia cxrilSi 14.5. sajaroobis Sem-


rogor unda ifiqros vinmem cudad Tqven Sesaxeb,
TxvevaSi, maRali TviTSefasebis individebi
rodesac winaaRmdegoba, romelic Tqven SegxvdaT,
daaxloebiT imis naxevar dros varji-
esoden TvalsaCinoa? TviTprezentaciis msgavsi
Sobdnen, rasac dabali TviTSefasebis
TviTuunaroba (self-handicapping) _ warumateblo- mqone monawileebi. damkvirveblis gareSe
bis molodinis SemTxvevaSi iseTi qceviTi varjiSis SemTxvevaSi Sedegi Sebrunebuli
reaqciebisa da qcevis axsnis ganviTarebis pro- iyo _ isini ufro didxans varjiSobdnen,
cesi, romlebic minimumde daiyvans unarebis
vidre dabali TviTSefasebis individebi
deficits, rogorc warumateblobis SesaZlebel
(Tice & Baumeister, 1990).
588 mizezs.
es Sedegi gasagebia TviTprezentaciis Tval-
sazrisiT. maRali TviTSefasebis adamianebs SeiZ-
leba surdeT ise gamoCndnen, TiTqos warmatebas
Zalian mcire momzadebis Sedegadac ki aRweven
(„Cemnair adamians ar sWirdeba varjiSi!~) da
Tuki isini warmatebas ver miaRweven, SeiZleba
kvlavac mimarTon TviTuunarobas („Tqven xom
naxeT, ra cota vivarjiSe!~).

me-s kulturuli konstruqcia


aqamde Cveni msjeloba me-s relevantur
konstruqtebs exeboda, rogoricaa TviTSefaseba
da SesaZlebeli me-ebi, romlebic sakmaod farTod
gamoiyeneba adamianebSi. me-s mkvlevrebma imis
Seswavlac daiwyes, Tu ra gavlenas axdens me-s
koncefciasa da me-s ganviTarebaze gansxvavebuli
kulturuli zewola. Tu Tqven dasavlur kul- danaxvas, rogorc garemomcveli socialuri
turaSi gaizardeT, Cven mier aqamde ganxiluli urTierTobis nawilisa da imis aRiarebas, rom
kvleva ar SegiqmnidaT diskomforts: Teoriebi adamianis qceva gansazRvrulia, damokidebulia
da konstruqtebi Seesabameba imas, Tu rogor da didwilad organizebulia imiT, Tu ras
moiazreben dasavluri kulturebi me-s, Tumca, aRiqvams moqmedi piri sxvebis azrebad, grZno-
im tipis kultura, saidanac aRmocendeba dasav- bebad da moqmedebebad~ (Markus & Kitayama, 1991,
luri me _ individualisturi kultura _ umci- gv. 227).
resobas warmoadgens msoflios mosaxleobis mkvlevrebma mravalgzis daadastures am
gaTvaliswinebiT, romlis daaxloebiT 70% gansxvavebebis realuroba da Sedegebi.
koleqtivistur kulturebs moicavs. individua- me-s erT-erT kros-kulturul kvlevaSi
listuri kulturebi xazs usvamen individis gamoiyenes gazomvis instrumenti saxelwodebiT
moTxovnilebebs maSin, rodesac koleqtivisturi oci debulebis testi (Twenty Statements Test - TST)
kulturebi jgufis moTxovnilebebzea fokusire- (Kuhn & McPartland, 1954). am testis Catarebisas
buli (Triandis, 1994, 1995). es yovlismomcveli monawileebs sTxoven 20 gansxvavebuli pasuxi
aqcenti mniSvnelovnad moqmedebs imaze, Tu gascen SekiTxvas _ „vin var me?~ rogorc
rogor moiazrebs am kulturebis yoveli wevri naCvenebia cxrilSi 14.6, am SekiTxvaze pasuxebi,
Tavis me-s. hezel markusi da Sinobu kitaiama rogorc wesi, eqvs gansxvavebul kategoriad
(1991; Kitayama et al., 1995; Markus et al., 1997) amtki- iyofa. cxrilSi, aseve, warmodgenilia kvlevis
cebdnen, rom yoveli kultura me-s gansxvavebul
gagebas (construals) aZlevs safuZvels: damoukidebeli me-s gageba (Independent construals
of self) _ me-s konceptualizacia, rogorc in-
individualisturi kulturebi mxars uWeren dividisa, romlis qceva, upirveles yovlisa,
damoukidebeli me-s gagebas _ „damoukideblobis organizebulia adamianis sakuTar, da ara sxvebis,
me-s (SELF) Teotiebi

kulturuli miznis miRweva moiTxovs sakuTari azrebTan, grZnobebTan da qmedebebTan mimar-


Tavis ganmartebas, rogorc individisa, romlis TebaSi.
qceva organizebulia da, ZiriTadad, adamianis urTierTdamokidebuli me-s gageba (Interdepen-
sakuTar, da ara sxvebis, azrebTan, grZnobebTan dent construals of self) _ me-s konceptualizacia,
da qmedebebTan mimarTebaSi xdeba mniSvnelovani~ rogorc garemomcveli socialuri urTierTobis
(Markus & Kitayama, 1991, gv. 226).
nawilisa; imis aRiareba, rom adamianis qceva
gansazRvrulia, damokidebulia da didwilad
koleqtivisturi kulturebi mxars uWeren organizebulia imiT, Tu ras aRiqvams moqmedi
urTierTdamokidebuli me-s gagebas _ „urTierT- piri sxvebis azrebad, grZnobebad da moqme-
debebad.
damokidebulebis gancda iwvevs sakuTari Tavis 589
cxrili
14.6
oci debulebis testis (TST) pasuxebis kros-kulturuli Sedareba _ pasuxebis
procenti TiToeul kategoriaSi
indielebi amerikelebi
kategoria magaliTi mamr. mdedr. mamr. mdedr.
socialuri identoba me var studentime var Svili
34 28 26 26
ideologiuri rwmenebi me mjera, rom yvela adamiani kargia
me mwams RmerTis 2 2 2 1
interesebi me miyvars fortepianoze dakvrame siamovnebas
maniWebs axali adgilebis monaxuleba 7 16 6 5
ambiciebi me minda gavxde eqimime minda meti viswavlo
fsiqologiaSi 11 15 2 2
me-Sefasebebi me patiosani da Sromismoyvare var
me maRali adamiani var 35 33 64 65
me vRelav momavlis Taobaze
sxva me xmauriani megobrebi myavs 11 6 1 0
me myavs ZaRli

Sedegebi, sadac TST-s Sesrulebas sTxovdnen es kvlevebi gviCvenebs, rom kulturebi,


daaxloebiT 300 students SeerTebuli State- romlebsac adamianebi miekuTvnebian, did
bidan da indoeTidan (Dhawan et al., 1995). udidesi gavlenas axdens imaze, Tu rogor esmiT maT
gansxvavebaa cxrilSi im raodenobis mixedviT, Tavisi me. Tqven ukve waikiTxeT am gagebis
romliTac adamianebi me-Sefasebebs akeTebdnen. Sedegebis Sesaxeb zemoT moyvanil TavebSi.
amerikelebi ufro xSirad akeTebdnen amas, rac magaliTad, me-11 Tavidan gaigeT, rom kultura
Seesabameba maTi me-s damoukidebel gancdas; gavlenas axdens moralur msjelobebze (Miller &
indoelma studentebma gamoTqves bevrad ufro Bersoff, 1992), me-13 Tavidan ki is, rom kultura
naklebi me-Sefasebebi da, Tavisi urTierTdamo- zemoqmedebas axdens emociur gamoxatulebebze
kidebuli me-s gancdis Sesabamisad, airCies (Stephan et al., 1996). Tqven mogvianebiT kvlav
ramdenadme ufro meti debulebebi socialuri SexvdebiT am gansxvavebas amave saxelmZRva-
identobis Sesaxeb. miaqcieT yuradReba, rom neloSi, rodesac SevexebiT sakiTxs, moqmedebs
qalebsa da mamakacebs Soris gansxvavebebi jamSi Tu ara me-s gageba siyvarulis Sesaxeb mosaz-
sakmaod mcirea _ kultura ufro metad mniS- rebebze (ix. me-17 Tavi). axla ki gaecaniT kvlevas,
vnelovania. daufiqrdiT, Tu rogor moqmedebs romelic gansakuTrebiT mniSvnelovania me-s
koleqtivisturi kulturebis me-s koncefciebze Sesaxeb TeoriebTan dakavSirebiT.
dasavluri kulturis Semotana. erT kvlevaSi
Sedarebulia kenielebis TST-s pasuxebi, romlebic
saidan
praqtikulad ar ganicdian dasavluri kulturis
gavlenas _ samburus da maasais mwyemsebis tomebis viciT
warmomadgenlebis _ im kenielebis pasuxebTan,
kultura, TviTgaumjobeseba da
Tavi 14 / pirovneba

vinc gadasaxlda dasavluri tipis dedaqalaq


TviTkritika
nairobiSi. aRmoCnda, rom tomis wevrTa pasuxebis
daaxloebiT 82%, nairobiSi momuSaveTa pasuxebis zemoT movitaneT magaliTi, rom ada-
mxolod 58% da nairobis universitetis studen- mianebi dasavlur kulturebSi TviTgau-
tTa pasuxebSi mxolod 17% TST-ze socialur mjobesebas _ TviTSefasebaSi dadebiTi
pasuxebs warmoadgenda (Ma & Schoeneman, 1997). am cvlilebebis Setanas cdiloben, Tumca
paternidan gamomdinare, rodesac qveyanas Se- es, rogorc wesi, ar Sedis koleqtivisturi
moaqvs dasavluri produqtebi, man SeiZleba me- kulturis warmomadgenlis dRis wesrigSi.
s dasavluri gagebac Semoitanos. amis nacvlad, urTierTdamokidebuli me-s
590
gagebis arseboba SeiZleba dakavSirebul studentebis mier aRwerili situaciebi
iqnes TviTkritikasTan. individi cdilobs yvelaze kargad uwyobda xels amerikelebis
koleqtivis gaumjobesebas sakuTari indivi- TviTgaumjobesebas; analogiurad, iaponeli
dualuri miRwevebis mimarT kritikuli studentebis mier aRwerili situaciebi
damokidebulebiT. am ideebis Sesamowmeblad yvelaze kargad uwyobda xels iaponelebis
mkvlevrebis jgufma sTxova iaponel TviTkritikas. dabolos, SeerTebul State-
studentebs _ koleqtivisturi kulturis bSi mcxovrebi iaponeli studentebi ram-
warmomadgenlebs da amerikel studentebs denadme nakleb TviTkritikulni iyvnen,
_ individualisturi kulturis warmomad- vidre maTi iaponiaSi mcxovrebi Tanamema-
genlebs, aReweraT rac SeiZleba meti si- muleebi. aq SeiZleba aisaxebodes amerikuli
tuacia, rodesac maTi TviTSefaseba gaizar- kulturis gavlena iaponelebze maTi ame-
da an Semcirda. warmatebis situaciebi rikaSi yofnis dros an im studentebis
aRwerili iyo iseTi debulebebiT, rogo- TviTSerCeva, romlebic fiqrobdnen, rom
ricaa: „rodesac gamocdaSi an diplomis SesabamisobaSi movidodnen amerikis kul-
dacvisas saukeTeso Sefaseba miviRe~; wa- turasTan aSS-Si yofnis dros (Kitayama et
rumateblobis situaciebs ki iseTi debu- al., 1997).
lebebi aRwerdnen, rogoricaa: „rodesac
damzadebulia iaponiaSi
beisbolis Cems sayvarel gunds an msaxiobs
damzadebulia aSS-Si
sajarod akritikeben~. momdevno fazaSi
0.6
T vi T S ef as eb i s S ed ar eb i T i

studentebis sam axal jgufs _ 63 iaponel


0.4
students kiotodan da 88 iaponel stu-
dents, romlebic droebiT swavloben 0.2
zrda

oregonis universitetSi (iujini) da 102 0

kavkasiuri TeTri rasis students oregonis -0.2

universitetidan _ sTxoves, waekiTxaT -0.4


situaciebis aRwerebi da ecadaT sakuTari -0.6
Tavis am situaciebSi warmodgena; Semdeg iaponia (kioto) iaponia (iujini) aSS (iujini)
respondentis kultura
ki mieTiTebinaT, imoqmedebda Tu ara si-
tuacia maT TviTSefasebaze da Tu ki, ra
mimarTulebiT (anu Semcirdeboda, Tu
suraTi
14.6
gaizrdeboda). Semdeg maT es moqmedebis
xarisxi oTxsafexurian skalaze (romelzec kultura TviTgaumjobeseba da
1 niSnavda „sustad~, xolo 4 _ „Zlierad~) TviTkritika
unda SeefasebinaT. proeqtis pirvel fazaSi amerikelma da iaponelma
studentebma aRweres warmatebis da warumateblobis
eqsperimentis Sedegebi warmodgenilia
situaciebi. TiToeul kulturaSi warmoSobil situa-
suraTze 14.6. pirvel rigSi, miaqcieT yurad- ciebs uwodes `amerikaSi damzadebuli~ da `iaponiaSi
Reba, rom iaponeli studentebi rogorc damzadebuli~ situaciebi. meore fazaSi studentebma
orive kulturidan, iseve, rogorc studentebma iapo-
iaponiaSi, ise amerikaSi ufro metad aR- niidan, romlebic imyofebian amerikaSi, Seafases, Tu
niSnavdnen TviTSefasebis Semcirebas. es rogor imoqmedebda maT TviTSefasebaze am situaciebSi
moxvedra. saSualod, iaponeli studentebi ufro ori-
me-s (SELF) Teotiebi

aRmoCena Seesatyviseba im gansxvavebas,


entirebulni iyvnen TviTkritikaze, TviTSefasebaSi
romelic damoukidebeli me-s da urTierT- uaryofiTi cvlilebebiT, maSin, rodesac amerikeli
damokidebuli me-s gagebebs Soris gavakeTeT. studentebi ufro orientirebulni iyvnen TviTgaum-
jobesebaze, TviTSefasebaSi dadebiTi cvlilebebiT. Se-
meore, TviTkritikis efeqti ufro didia degebi, ufro mniSvnelovani iyo, rodesac situaciebi
iaponel studentebSi, xolo TviTgaum- Sesabamis qveyanaSi warmoiSoboda. svetebSi moyvanili
ricxvebi warmoadgenen im studentebis procents, rom-
jobesebisa _ amerikel studentebSi maSin,
lebmac dominanturi tendencia gamoavlines (magaliTad,
rodesac situacia warmoiqneba anu, rogorc iaponeli studentebis 86%-ma gamoavlina TviTkritika,
mkvlevrebi amboben, situacia „damzade- rodesac pasuxobda `iaponiaSi damzadebul~ situaciebs
maSin, rodesac amerikeli studentebis 87%-ma gamoavlina
bulia~ maT mSobliur qveyanaSi. es niSnavs, TviTgaumjobeseba, rodesac `amerikaSi damzadebul~
rom proeqtis pirvel fazaSi amerikeli situaciebs pasuxobda). 591
fsiqologia XXI saukuneSi

me internetSi

yvelaze rTuli SekiTxva, netis anonimurobis gamoyeneba, iyo marginalizebuli seqsua-


romelsac adamianebi sakuTar r a Ta gamoxaton axali luri identobis
Tavs usvamen internetSi Ses- interesebi an gamoikvlion axa- pirebisaTvis, rogorebic ari-
vlis win, Semdegia _ vin unda li ideebi im SiSis gareSe, an homoseqsualebi. mkvlev-
viyo me dRes? internetSi romelic realuri samyarosaT- rebma moaxerxes anonimuri
cxovrebis erT-erTi yvelaze vis damaxasiaTebeli SedegebiT monacemebis Segroveba am
kargad dokumentirebuli as- aris gamowveuli. radikaluri jgufebis aqtiuri
peqtia is, rom adaminebi Ta- cvlilebebis gareSe (magali- monawileebisagan (McKenna &
visTvis axal identobebs Tad, imis gancxadebis gareSe, Bargh, 1998). monacemebidan
igoneben ( McKenna & Bargh, rom igi qalia da ara mamakaci) gamomdinare, am jgufebSi
2000; Reid, 1998) . r o d e s a c adamians SeuZlia, gamocados monawileobam gazarda TviT-
adamiani CeTis oTaxSi Sedis, SesaZlebeli me-ebi, romlebic mimRebloba. faqtobrivad,
man SeiZleba gadawyvitos, rom SeiZleba ufro axlos iyos respondentebis 37%-ma jguf-
urCevnia kaci iyos da ara mis idealur me-sTan. metic, Si monawileobis Sedegad
_qali, Savkaniani da ara _ internetis anonimuroba SesaZ- sxvebs marginalizebuli
TeTri, 40 wlis da ara _ 18- leblobas aZlevs adamianebs, identobis saidumloeba
is, an warmatebuli aRmasru- ufro meti gamoamJRavnon gauziares.
lebeli struqturis muSaki sakuTari me-s Sesaxeb, vidre Cven yuradRebas vamaxvi-
da ara _ kolejis meorekur- isini sxva pirobebSi moisur- lebdiT internetis dadebiT
seli studenti. mravali vebdnen. gaixseneT me-13 Ta- aspeqtebze: adamianebis unar-
adamianis cxovrebaSi inter- vidan, rom adamianebi dadebiT ze, gaaRrmavon me-s gaazreba
nets Zalian naTlad Semoaqvs Sedegebs iReben janmrTelobis da CaerTon TviTgaxsnaSi,
SesaZlebeli me-ebis koncef- TvalsazrisiT, rodesac isini rasac janmrTelobasTan da
cia. modiT, yuradReba gavama- emociurad ixsnebian (Penne- TviTmimReblobasTan dakav-
xviloT am internetis me-ebis baker, 1990). interneti aseTi Sirebuli Sedegebi mohyveba,
zogierT dadebiT Sedegze. gamomJRavnebebis farTo SesaZ- magram, ra Tqma unda, ar-
mravali adamiani Tvlis, leblobebs gvTavazobs. ada- sebobs garkveuli saSiS-
rom „realur~ cxovrebaSi mianebs SeuZliaT ipovon spe- roebebic. anonimurobam SeiZ-
sakmaod SezRudulia TviT- cializebuli CeTis oTaxebi leba adamianebi sakuTari
gamoxatvaSi: ganmeorebadi an jgufebi, romlebic Riad cxovrebis iseT fragmen-
interaqciebi ojaxTan, megob- marTaven forumebs, sadac Tavi- taciamde miiyvanos, romelic
rebTan, ufrosebTan da Tanam- sufladaa SesaZlebeli sa- disadaptaciis qcevas gamoiw-
SromlebTan moiTxovs misgan kuTari Tavis nebismierad war- vevs (Reid, 1998). Cven adrec
konsistenturi iyos, rac SeiZ- moCena da socialur mxarda- aRvniSneT, rom zogi mkvle-
leba ar Seesabamebodes im Weris miRebac. vari morcxvobis prevalen-
pirovnebas, romelic mas surs, mkvlevrebma faqtobrivad
Tavi 14 / pirovneba

tobis zrdas internetis


rom iyos. adamianebisaTvis daadastures is, rom adamianebis xelmisawvdomobas miawers da
sakmaod Znelia gamocdilebis unars, gamoxaton sakuTari Tavis mainc, imedia, rom adamianebis
axal sferoebSi gadasvla, faruli aspeqtebi, SeuZlia umetesoba sargebels naxavs
maTi yoveldRiuri socia- gamoiwvios TviTmimReblobis im SesaZleblobebisgan, rom-
luri konteqstis zewolis gazrda. erT kvlevaSi moiZies lebsac, gazviadebis gareSe,
gaTvaliswinebiT. interneti informacia adamianebisgan, iZleva interneti TviTga-
asustebs am socialur kon- romlebic internetis iseT mokvlevis TvalsazrisiT.
teqsts (McKenna & Bargh, 2000). jgufebSi monawileobdnen,
adamianebs SeuZliaT inter- romlebic gaTvaliswinebuli
592
Tu Tqven dasavlur kulturaSi gaizardeT, SesaZlebel me-ebs, raTa Seadaron, rogorebi
SeiZleba es Sedegebi TqvenTvis Znelad gasagebi arian axla da rogorebi SeiZleba iyvnen
iyos. ratom unda iyos adamianebisaTvis sakuTari momavalSi. TviTSefaseba warmoadgens me-s zogad
TviTSefasebis gakritikeba ufro bunebrivi, Sefasebas; mas SeuZlia Zlierad imoqmedos
vidre gaumjobeseba? pasuxi, ra Tqma unda, isaa, azrebze, guneba-ganwobilebasa da qcevaze. ada-
rom me am TviTSefasebaSi ar aris imave mniS- mianebi TviTuunarobas TviTSefasebis dasacavad
vneblobis matarebeli. koleqtivisturi kultu- mimarTaven. kros-kulturul kvlevaSiAyuradReba
ris warmomadgenlebisTvis mniSvnelovania is, gamaxvilda imaze, Tu rogor ubiZgebs individu-
Tu rogor ukavSirdeba me koleqtivs. momdevno alisturi da koleqtivisturi kulturebi me-s
ramdenime dReSi Tqven SegiZliaT SeecadoT gansxvavebuli gagebis warmoqmnas. individua-
ganicadoT me-s orive gageba, Tu daakvirdebiT listuri kulturebis warmomadgenlebs axa-
imas, rogor moqmedebs Tqvens garSemo mimdinare siaTebT damoukidebeli me-s, xolo koleqti-
movlenebi Tqvens me-ze, rogorc individze da visturi kulturebis warmomadgenlebs _ ur-
Tqvens me-ze, rogorc ufro farTo socialuri TierTdamokidebuli me-s gageba. es gagebebi
struqturis wevrze. moqmedeben imaze, Tu rogor afaseben Tavis Tavs
adamianebi da rogor aregulireben Tavis TviT-
Sefasebas. me-s Teoriebis kritikosebis azriT,
me-s Teoriebis Sefaseba isini yovelTvis ar iZlevian qcevis winaswar-
me-s Teoriebi warmatebiT afiqsireben adamia- metyvelebis SesaZleblobas da sakmarisad ar
nebis koncefciebs sakuTari pirovnebis Sesaxeb aRiareben pirovnebis genetikur aspeqtebs.
da imas, Tu rogor surT maT sxvebis mier iyvnen
aRqmuli. ufro metic, me-s kros-kulturul
gagebaTa kvlevam didi gavlena iqonia imaze, pirovnebis Teoriebis
Tu rogor afaseben fsiqologebi Tavisi Teorie-
Sedareba
bis universalobas. miuxedavad amisa, is, vinc
akritikebs me-s Teoriis pirovnebisadmi midgomas,
gmobs imas, rom am midgomas sazRvrebi ar aqvs. ar arsebobs pirovnebis erTiani, unifici-
ramdenadac amdeni ram aris me-s da me-s kon- rebuli Teoria, romelsac fsiqologebis ume-
cefciis relevanturi, yovelTvis ar aris na- tesoba daeTanxmeboda. mravalferovani Teoriebis
Teli, romeli faqtorebia yvelaze mniSvnelo-
ganxilvisas araerTxel gamovlinda maT Soris
vani qcevis winaswarmetyvelebisaTvis. garda
ramdenime gansxvaveba, rac ZiriTad daSvebebSi
amisa, me-s xazgasma, rogorc socialuri
mdgomareobs. sasargeblo iqneboda Segvejamebina
konstruqtisa, srulad ar Seesabameba im faqts,
xuTi yvelaze mniSvnelovani gansxvaveba
rom pirovnebis zogierTi aspeqti SeiZleba
pirovnebis Sesaxeb daSvebebSi da is midgomebi,
memkvidreobiT gadaeces. iseve, rogorc Cven mier
romlebic safuZvlad udevs yovel am daSvebas: pirovnebis Teoriebis Sedareba
aRweril sxva TeoriebSi, me-s Teoriebi aRweren
mxolod zogierT rames, magram ara yvelafers 1. memkvidreoba Tu garemo. rogorc naxeT qveTavSi
iqidan, rac Tqven pirovnebad gesaxebaT. fsiqologia da cxovreba, am gansxvavebas, aseve,
buneba Tu aRzrda ewodeba. ra ufro mniSvne-
lovania pirovnebis ganviTarebisaTvis: gene-
Sejameba tikuri da biologiuri faqtorebi Tu garemos
gavlenebi? pirovnebis niSnis Teoriebi
me-s koncefciebi warmoadgens mexsierebis
iyofoda am sakiTxTan dakavSirebiT. froidis
struqturebs, romlebic moicaven sqemebs me-s
Teoria Zlieradaa damokidebuli memkvidreo-
Sesaxeb da marTaven imas, Tu rogor gadaamuSaveben
adamianebi informacias sakuTari Tavis da sxvebis biTobaze; humanisturi, socialuri daswavlis,
Sesaxeb. rogorc Cans, adamianebs TviTSemowmeba kognituri da me-s Teoriebi xazs usvamen
urCevniaT maSinac ki, rodesac Semowmebuli me-s garemos, rogorc qcevis determinants, an
garemosTan urTierTqmedebas, rogorc pirov-
koncefcia uaryofiTia. adamianebi iyeneben
593
nebis ganviTarebisa da pirovnebaTa Soris dinamikuri Teoriebi amateben Zlier Zravas da
gansxvavebebis wyaros; sawvavs, raTa es manqana amuSavdes. humanisturi
Teoriebi adamians mZRolis adgilze aTavseben.
2. daswavlis procesebi Tu qcevis Tandayolili
socialuri daswavlis Teoriebi uzrunvelyofen
wesebi. romel mosazrebas unda mieniWos
saWes, mimarTulebis signalebsa da sxva sare-
upiratesoba: imas, rom pirovneba icvleba
gulacio mowyobilobas. kognituri Teoriebi
daswavlis gziT, Tu rom pirovnebis ganvi-
amateben Sexsenebebs, rom fsiqikuri ruka, romel-
Tareba mihyveba Sinagan gegmas? pirovnebis
sac mZRoli irCevs mogzaurobisaTvis, gavlenas
niSnis Teoriebi kvlav sxvadasxva azrs
axdens imaze, Tu rogor aris dagegmili, orga-
emxroba am kiTxvasTan dakavSirebiT. froidis
nizebuli da damaxsovrebuli mogzauroba. dabo-
Teoria mxars uWers Sinagani determinaciis
los, me-s Teoriebi axseneben mZRols, rom
Tvalsazriss maSin, rodesac humanistebi
gaiTvaliswinos is STabeWdileba, romelsac misi
ayalibeben optimistur azrs, rom gamocdi-
manqanis tarebis unari gavlenas axdens mis
leba cvlis adamianebs. socialuri das-
mgzavrebsa da fexiT mosiaruleebze.
wavlis, kognituri da me-s Teoriebi aSkarad
imisTvis, rom davasruloT pirovnebis Sesaxeb
mxars uWeren im Tvalsazriss, rom qceva da
mimoxilva, axla ganvixiloT is, Tu rogor xdeba
pirovneba icvleba daswavlili gamocdilebis
pirovnebis Sefaseba. Cven aRvwerT zogierT gzas,
Sedegad;
romliTac fsiqologebi iZieben informacias
3. aqcenti warsulze, awmyosa Tu momavalze. pirovnebis im maxasiaTeblebis speqtris Sesaxeb,
pirovnebis niSnis Teoriebi xazs usvamen war- romelic yovel individs unikalobas aniWebs.
sul mizezebs, Tandayolilsa Tu daswavlils;
froidis Teoria aqcents akeTebs adreul
bavSvobaSi momxdar warsul movlenebze; Sejameba
socialuri daswavlis Teoriebi fokusire-
pirovnebis Teoriebi gansxvavdeba imiT, Tu
bulia warsul ganmtkicebebze da awmyo Sem-
rogor aqcents akeTeben isini memkvidreobiTobaze
TxveviTobebze; humanisturi Teoriebi mniS-
garemosTan SedarebiT; daswavlis procesebze
vnelobas aniWebs awmyo realobas an momavlis
qcevis Tandayolil wesebTan SedarebiT; warsul
miznebs, xolo kognituri da me-s Teoriebi
mizezebze, awmyo qcevaze Tu momaval miznebze;
fokusirebulia warsulsa da awmyoze (da
cnobierebaze aracnobierTan SedarebiT da
momavalzec, Tu CarTulia miznis dadgena).
dispoziciebze situaciebTan SedarebiT. yoveli
4. cnobieri Tu aracnobieri. froidis Teoria Teoria gansxvavebul midgomas iZleva pirovnebis
mniSvnelobas aniWebs aracnobier procesebs, Secnobis TvalsazrisiT.
humanisturi, socialuri dawavlis da
kognituri Teoriebi ki _ cnobier procesebs.
pirovnebis niSnis Teoria mcire yuradRebas pirovnebis Sefaseba
uTmobs am gansxvavebas, me-s Teoriebs ki am
mxriv gamokveTili pozicia ar gaaCniaT;
dafiqrdiT im maxasiaTeblebze, romlebiTac
5. Sinagani dispozicia Tu garemos situacia.
Tavi 14 / pirovneba

Tqveni saukeTeso megobrebisgan gansxvavdebiT.


socialuri daswavlis Teoriebi xazs usvamen
fsiqologebs ainteresebT gansxvavebuli Tvi-
situaciur faqtorebs; niSnis Teoriebi win
sebebi, romlebic axasiaTebs erT individs,
wamosweven dispoziciur faqtorebs, xolo
asxvavebs erT adamians sxvebisagan an asxvavebs
sxvebi uSveben interaqcias pirovnebiseul
erT jgufSi myof adamianebs sxva jgufis
da situaciur cvladebs Soris.
wevrebisagan (magaliTad, morcxv adamians
pirovnebis Teoriis yovel tips gansxvavebuli Tamamisagan anda paranoiduls _ normalurisagan).
wvlili Seaqvs pirovnebis SemecnebaSi. niSnis pirovnebis gagebisa da aRweris am mcdelobebs
Teoriebi gvawvdian nusxas, romelic aRwers safuZvlad ori daSveba udevs: pirveli is, rom
594 pirovnebis nawilebsa da struqturebs. fsiqo- arsebobs individebis pirovnuli maxasiaTeblebi,
romlebic maT qcevas koherentulobas aniWebs yeneba Cveulebriv, praqtikulad janmrTel mosax-
da, meore, rom es maxasiaTeblebi SeiZleba Se- leobasTan muSaobisas.
fasdes an gaizomos. es daSvebebi xorcSesxmulia
pirovnebis testebSi, romlebic SeiZleba MMPI
obieqtur da subieqtur testebad davyoT.
MMPI Seiqmna minesotas universitetSi 1930-
ian wlebSi fsiqolog starke heTeueisa da
obieqturi testebi fsiqiatr j. r. makkinlis mier (Hathaway &
McKinley, 1940, 1943). misi ZiriTadi mizania indi-
pirovnebis obieqtur testebSi Sefasebis
videbis diagnostireba fsiqiatriuli kategorie-
micema (qulebis miniWeba) da maTi gamoyeneba
bis mixedviT. pirveli testi 550 debulebisagan
SedarebiT martivia da kargad gansazRvrul
Sedgeboda, romelTac individebi axarisxebdnen,
wesebs emorCileba. zogierT obieqtur testSi
rogorc maTTvis marTebuls an mcdars, an
Sefaseba da interpretaciac ki kompiuteruli
pasuxobdnen _ `ar SemiZlia pasuxis gacema~. am
programebiT xorcieldeba. saboloo Sefaseba,
debulebaTa erTobliobidan SemuSavda skalebi,
rogorc wesi, erTniSna ricxvia, romelic
romlebic fsiqiatriul dawesebulebebSi pacien-
erTaderTi ganzomilebis gaswvriv (rogoricaa
tebis mier gamovlenili problemebis saxeobebs
adaptacia-disadaptacia) Tavsdeba, an sxvadasxva
Seesabameboda.
niSnebis qulaTa erTobliobis gaswvriv (rogo-
MMPI-s skalebi ar hgavda sxva arsebul pirov-
ricaa: impulsuroba, damokidebuleba an eq-
nebis testebs, radganac isini empiriuli stra-
straversia). es monacemebi SedarebaSi mohyavT
tegiis gamoyenebiT SemuSavda da ara intuitiuri,
normatiuli SerCevis monacemebTan.
Teoriuli midgomiT, romelic im dros domi-
TviTangariSis kiTxvari aris obieqturi
nirebda (gaixseneT Cveni adrindeli diskusia
testi, romelSic individebi pasuxoben kiTxvaTa
testis Teoriuli da empiriuli konstruqciis
seriebs maTi azrebis, grZnobebisa da moqmede-
Sesaxeb). debulebebi mxolod im SemTxvevaSi
bebis Sesaxeb. erT-erTi pirveli TviTangariSis
rCeboda skalaze, Tu isini aSkarad ganasxva-
kiTxvari, vudvorTsis pirovnuli monacemebis
vebdnen or jgufs, magaliTad, Sizofreniul
furceli _ Woodworth Personal Data Sheet (Seqmnili
pacientebs da normalur sakontrolo jgufs.
1917 wels) Seicavda amis msgavs kiTxvebs: „RamiT
TiToeul debulebas unda eCvenebina misi
xSirad geSiniaT xolme?~ (DuBois, 1970). dResdRe-
validuroba imiT, rom mas TiToeuli jgufis
obiT pirovnebis kiTxvaris Sevsebisas adamiani
wevrebi erTnairad upasuxebdnen, xolo ori
kiTxulobs debulebaTa seriebs da aRniSnavs,
jgufis wevrebi _ gansxvavebulad. amgvarad,
Tu ramdenad Seesabameba, an ramdenad damaxasia-
debulebebi SerCeuli iyo ara Teoriul safuZ-
Tebelia misTvis TiToeuli maTgani.
velze (imis mixedviT, Tu rogor mniSvnelobas
yvelaze xSirad gamoiyeneba minesotas multi-
atarebdnen isini eqspertebisTvis), aramed empi-
fazuri pirovnebis kiTxvari _ Minnesota Multipha-
riul safuZvelze (imis mixedviT, ganasxvavebdnen
sic Personality Inventory, anu MMPI (Dahlstrom et al.,
Tu ara isini or jgufs).
1975). is mraval klinikur dawesebulebaSi gamoi-
MMPI-is aqvs 10 klinikuri skala. TiToeuli
yeneba pacientebis diagnostirebis damxmare
Seqmnilia imisTvis, rom gansakuTrebuli klini-
instrumentad da maTi mkurnalobis mimarTu-
kuri jgufebi (rogoricaa SizofreniiT daava-
pirovnebis Sefaseba

lebis misacemad. am kiTxvaris maxasiaTeblebisa


debuli individebi) ganvasxvavoT normaluri
da misi gamoyenebis ganxilvis Semdeg mokled
sakontrolo jgufisagan. testi, aseve, Seicavs
SevexebiT NEO pirovnebis kiTxvars (NEO Person-
validurobis skalebs, romlebic gamoavlens
ality Inventory - NEO-PI), romelic farTod gamoi-
iseT saeWvo pasuxebs, rogoricaa: aSkara sicrue,
uyuradReboba, Tavdacva, anda aragulwrfeloba.
pirovnebis kiTxvari (Personality inventory) – TviT-
MMPI-is interpretaciisas, is, vinc tests ata-
angariSis meTodika, romelic gamoiyeneba pirov-
nebis Sesafaseblad da moicavs debulebaTa rebs, pirvel rigSi, amowmebs validurobis
CamonaTvals pirovnebis azrebis, grZnobebisa skalebs, raTa darwmundes, rom testze miRebuli
da qcevebis Sesaxeb. pasuxebi validuria da Semdeg uyurebs danarCen
595
cxrili
14.6 klinikuri da Sinaarsobrivi skalebi mocemulia
cxrilebSi 14.7 da 14.8. Tqven SeamCnevT, rom
MMPI- 2 klinikuri skalebi klinikuri skalebis umetesoba zomavs ramdenime
urTierTdakavSirebul cnebas da rom Sinaarso-
ipoqondria (Hs): paTologiuri SfoTva sxeulebrivi
funqciebis Sesaxeb brivi skalebis saxelwodebebi martivi da
depresia (D): pesimizmi, uimedoba, moqmedebisa da naTelia.
azrovnebis Seneleba MMPI-2-is upiratesobebia misi Catarebis
konversiuli isteria (Hy): mentaluri problemebis simartive, ekonomiuroba da misi vargisianoba
aracnobieri gamoyeneba konfliqtebisa Tu fsiqopaTologiis diagnostirebisas (Butcher &
pasuxismgeblobis Tavidan acilebis mizniT
Rouse, 1996). garda amisa, debulebaTa erToblioba
asocialuri fsiqopaTia (Pd): socialuri normebis
ignorireba; zedapiruli emociebi; mravali mizniT SeiZleba iqnes gamoyenebuli.
gamocdilebidan sargeblis miRebis unaris magaliTad, Tqven SegiZliaT SeadginoT krea-
arqona
tulobis skala individebis kreatuli da ara-
maskulinoba-feminuroba (Mf): mamakacebsa da qalebs kreatuli jgufebis moZebniTa da MMPI-dan im
Soris gansxvavebebi
debulebebis gansazRvriT, romlebsac maT
paranoiduloba (Pa): iWvneuloba, gandidebis an devnis
mania gansxvavebulad upasuxes. wlebis ganmavlobaSi
fsiqasTenia (Pt): obsesiebi; kompulsiebi; SiSebi;
fsiqologebma am gziT asobiT specialuri
danaSaulis gancda; gadauwyveteloba daniSnulebis skala Seadgines da gansazRvres
Sizofrenia (Sc): ucnauroba, uCveuli azrebi an qceva; maTi validuroba. mkvlevrebisaTvis MMPI-is erT-
sakuTar TavSi Caketva; halucinaciebi; iluziebi erTi yvelaze mimzidveli maxasiaTebelia misi
hipomania (Ma): emociuri agznebuloba; ideebis profilebis uzarmazari arqivi, Segrovebuli
araTanmimdevruloba; moWarbebuli aqtivoba
50-ze meti wlis manZilze. radganac yvela es
adamiani standartizebulad iqna Semowmebuli
erTsa da imave debulebebze, isini SeiZleba
SevadaroT rogorc tradiciuli klinikuri
maCveneblebs. maCveneblebis paterni _ romelia skalebis mixedviT, ise specialuri daniSnulebis
yvelaze maRali, rogor gansxvavdeba isini skalebis mixedviT (Cveni axali „kreatulobis~
erTmaneTisgan _ qmnis „MMPI-is profils~. skalis msgavsad). MMPI-is es arqivebi mkvlevrebs
individualuri profilebi dardeba konkretuli saSualebas aZlevs, Seamowmon hipoTezebi MMPI-
jgufebisaTvis damaxasiaTebel iseT profilebs, ze, romlebic mravali wliT adre iyo Cata-
rogoricaa, magaliTad, kriminalebi da azartuli
moTamaSeebi.
1980-ian wlebSi MMPI Zireulad gadasijes
cxrili
14.8
da axla mas MMPI-2 ewodeba (Butcher et al., 1989;
MMPI- 2 Sinaarsobrivi skalebi
Butcher & Williams, 1992; Greene, 1991). MMPI-2-s
SfoTva antisocialuri qmedebebi
axasiaTebs ganaxlebuli ena, misi Sinaarsi uke-
SiSebi tipi A (adamiani, romelic
Tesad asaxavs Tanamedrove problemebs da uzomod bevrs muSaobs)
monacemebi normebisaTvis axal populaciebSi obsesiuroba dabali TviTSefaseba/
Segrovda. garda amisa, MMPI-2-Si damatebulia (akviatebuli azrebi) TviTpativiscema
Tavi 14 / pirovneba

15 axali Sinaarsobrivi skala, romelic gamoi- depresia socialuri diskomforti


yvanes, nawilobriv, Teoriuli meTodis gamoye- janmrTelobasTan ojaxuri problemebi
dakavSirebuli
nebiT. 15 klinikurad relevanturi Temidan sazrunavebi
(rogoricaa SfoTva an ojaxuri problemebi) ucnauri azrebi muSaobis dros
TiToeulisaTvis debulebebi SeirCa or safuZ- winaaRmdegobebi
velze dayrdnobiT _ iyo Tu ara isini Teori- gabrazeba /risxva mkurnalobis uaryofiTi
ulad dakavSirebuli TemasTan da qmnidnen Tu indikatorebi (uaryofiTi
damokidebuleba eqimebisa da
ara statistikurad homogenur skalas, rac mkurnalobis mimarT)
niSnavda imas, rom TiToeuli skala zomavs cinizmi antisocialuri qmedebebi
596 erTaderT, unificirebul cnebas. MMPI-2-is
rebuli, SesaZloa, bevrad adre, vidre gaCndeboda skalad: SfoTva, mtruloba, depresia, morcxvoba,
warmodgena gasazomi konstruqtis Sesaxeb. impulsuroba da mowyvladoba. bevrma kvlevam
MMPI-2-sac aqvs Tavisi kritika. magaliTad, aCvena, rom NEO PI-is ganzomilebebi homogenuria,
misi klinikuri skalebi heterogenurobis gamo axasiaTebT maRali sandooba da kargi konstruq-
(isini erTdroulad ramdenime parametrs zomaven) tuli da kriteriumis mixedviT validoba (Costa
gaakritikes. aseve, mkvlevrebi Tvlian, rom & McCrae, 1992a; Furnham et al., 1997). NEO PI
cvlilebebi, romlebic Sevida Sesworebul gamoiyeneba cxovrebis manZilze pirovnebis
MMPI-2-Si sawyis MMPI-sTan SedarebiT, ar aris stabilobisa da cvalebadobis Sesaswavlad
sakmarisi pirovnebis Teoriis winsvlis asax- iseve, rogorc pirovnuli maxasiaTeblebis mimar-
visaTvis; testi kvlav axlos dgas Tavis empi- Tebis sakvlevad fizikur janmrTelobasTan da
riul warmoSobasTan (Helmes & Reddon, 1993). mravalferovan cxovrebiseul movlenebTan,
SesaZlebelia, MMPI-2 gaakritikon im SemTxve- rogoricaa warmatebuli kariera, anda adreuli
vaSic, rodesac adamianebi sxvadasxva mizniT gasvla pensiaze.
cdiloben mis gamoyenebas. magaliTad, MMPI-2- xuTfaqtorian modelze dafuZnebuli axali
is depresiis skala aRwevs validurobis misaReb kiTxvari, didi xuTeulis kiTxvari _ Big Five
dones (Boone, 1994); amis sapirispirod, wamalda- Questionnaire (BFQ) Seiqmna im mizniT, rom gansxva-
mokidebulebis (substance abuse) winaswarmetyve- vebul kulturebs Soris validuroba yofiliyo.
lebisadmi miZRvnili skalebi ar aris iseTi skala italiaSi SeimuSaves, magram mas msgavsi
validuri, rogorc ufro specifikuri Sefasebis fsiqometruli maCveneblebi aqvs amerikuli da
instrumentebi (Svanum et al., 1994). rogorc nebis- espanuri populaciebisaTvis da Sesabamisi
mieri Sefasebis instrumentis SemTxvevaSi, normebi franguli, germanuli, Cexuri, ungruli
mkvlevrebma didi sifrTxiliT unda Seafason da polonuri TargmanebisaTvisac dgindeba
MMPI-isa da MMPI-2-is gamoyenebis sandooba da (Barbaranelli et al., 1997; Caprara et al., 1993). miuxedavad
validuroba yovel konkretul SemTxvevaSi imisa, rom BFQ maRal korelaciaSia NEO PI-sTan,
(Greene et al., 1997). is mniSvnelovanwilad gansxvavdeba misgan.
pirovnebis es kiTxvarebi Seqmnili iyo kli- faqtori 1 masSi figurirebs, rogorc „energia~
nikuri problemebis mqone individebis Sefa- an „aqtivoba~ da ara „eqstraversia~ (damTmobobis
sebisaTvis. momdevno or qveTavSi Cven aRvwerT socialur aspeqtebTan gadafarvis Sesamci-
zogadad pirovnebis (ara pacientebis) Sefa- reblad). BFQ Seicavs skalebs imis Sesamowmeb-
sebisaTvis ufro Sesabamis instrumentebs. lad, xom ar ixreba respondentis pasuxebi
socialurad sasurveli pasuxebisaken. is NEO
PI-ze martivia, radganac mxolod ori calkeuli
NEO PI
skala aqvs TiToeuli faqtorisaTvis. magaliTad,
NEO pirovnebis kiTxvari (NEO Personality Inven- „energia~ Sedgeba „dinamizmisa~’ da „dominan-
tory _ NEO PI) aseve Seiqmna pirovnebis maxasia- tobis~ skalebisagan; pirveli intrapersona-
Teblebis Sesafaseblad araklinikuri mozrdi- luria, meore ki _ interpersonaluri. ramdena-
lebis populaciaSi. is zomavs pirovnebis xuT- dac fsiqologia sul ufro globaluri xdeba,
faqtorian models, romelic zemoT ganvixileT. Sefasebis aseTi instrumentebi, romlebic erTna-
Tu NEO PI CagitardaT, Tqven miiRebdiT profilis irad kargad muSaoben enobrivi da erovnuli
furcels, romelic giCvenebdaT Tqvens standar- barierebis miuxedavad, arsebiTia mniSvnelovani
pirovnebis Sefaseba

tizebul maCveneblebs did normatiul SerCe- kros-kulturuli kvlevebis warmoebisaTvis


vasTan mimarTebaSi xuTi ZiriTadi ganzomile- pirovnebisa da socialur fsiqologiaSi.
bidan TiToeulze: neiroticizmi, eqstraversia,
Riaoba, TanxmobisaTvis mzaoba da patiosneba
(Costa & McCrae, 1985). NEO PI-is gadasinjuli proeqciuli testebi
versia afasebs 30 calkeul niSans, romelic
rodesme Tu SegixedavT RrublisaTvis da
organizebulia xuTi ZiriTadi faqtoris mixed-
saxe an cxovelis konturi daginaxavT? Tu Tqvens
viT (Costa & McCrae, 1992b). magaliTad, neiroti-
megobrebs sTxovdiT, SeexedaT, maT SeiZleba
cizmis ganzomileba dayofilia eqvs calkeul
daenaxaT dayrdnobili SiSveli figura an 597
drakoni. msgavs fenomens eyrdnobian fsiqolo- diaSi, hong-kongsa da iaponiaSi, vidre MMPI-is
gebi pirovnebis SefasebisaTvis proeqciuli msgavsi obieqturi testebi (Piotrowski et al., 1993).
testebis gamoyenebisas. xSirad ver xerxdeba obieqturi testebis
rogorc axlaxan vnaxeT, obieqtur testebs adekvaturi Targmani da adekvaturi standar-
oridan erTi forma aqvT: isini an respondentebs tizeba araamerikul populaciebze. proeqciuli
debulebebis seriebs sTavazoben da sTxoven testebi naklebad mgrZnobiarea enobrivi
maT, martivi pasuxi gascen (rogoricaa „WeS- cvlilebebis mimarT, Tumca, radganac isini
maritia~, „mcdaria~, an „ar SemiZlia pasuxis ase gavrcelebulia, kritikosebi xSirad eWvoben,
gacema~), an sakuTari Tavis Sefasebas sTxoven rom maT aravalidurad gamoiyeneben. ori yvelaze
garkveuli ganzomilebebis mixedviT (rogoricaa metad gavrcelebuli testis _ rorSaxis testisa
„mSfoTvare-mSvidi~). amgvarad, respondenti iZu- (Rorschach test) da Tematuri apercefciis testis
lebulia, airCios winaswargansazRvruli pasuxe- (Thematic Apperception Test -TAT) ganxilvisas Cven
bidan erT-erTi. amis sapirispirod, proeqciuli validurobis am sakiTxebs SevexebiT.
testebi ar Seicaven pasuxebis winaswargan-
sazRvrul diapazons. proeqciul testSi pirov-
rorSaxis testi
nebas warudgenen stimulebis seriebs, romlebic
ganzrax bundovani/orazrovania. aseTia, maga- rorSaxis testSi, romelic 1921 wels Seimu-
liTad, abstraqtuli nimuSebi, dausrulebeli Sava Sveicarelma fsiqiatrma herman rorSaxma
suraTebi, an naxatebi, romelTa interpretaciac (Hermann Rorschach) bundovani stimulebi war-
mravalnairad aris SesaZlebeli. adamians SeiZ- modgenilia simetriuli melnis laqebis saxiT
leba sTxovon, aRweros abstraqciebi, daas- (Rorschach, 1942). zogi maTgani Sav-TeTria da
rulos suraTebi an moyves naxatebis Sesaxeb zogi _ feradi (ix. sur. 14.7). testis msvlelo-
istoriebi. proeqciuli testebi pirvelad fsi- bisas respondents uCveneben laqas da ekiTxebian:
qoanalitikosebma gamoiyenes, romlebic ime- „ra SeiZleba es iyos~? respondentebs arwmuneben,
dovnebdnen, rom aseTi testebi maTi pacientebis rom ar arsebobs swori an mcdari pasuxebi
aracnobier pirovnul dinamikas gamoavlendnen. (Exner, 1974). mkvlevrebi zedmiwevniT afiqsireben,
vinaidan stimulebi bundovania/orazrovania, ras amboben adamianebi, ramdeni dro sWirdebaT
maTze gacemuli pasuxebi, nawilobriv, gansa- pasuxis gasacemad, mTlianad ra dro exarjeba
zRvrulia imiT, rac adamians Semoaqvs situa- respondents TiTo laqaze da rogor uWiravs
ciaSi, saxeldobr, Sinagani grZnobebi, piradi mas baraTi. Semdeg, meore fazaSi, romelsac
motivebi da konfliqtebi cxovrebis gamocdi- gamokiTxva ewodeba, respondents axseneben wina
lebidan. es pirovnuli, idiosinkratuli pasuxebs da sTxoven, detalurad daamuSavos
(damaxasiaTebeli, ganmasxvavebeli) aspeqtebi, rom- isini.
lebic proecirebulia stimulebze, pirovnebis
Semfasebels mravalferovani interpretaciis
gakeTebis saSualebas aZlevs.
proeqciuli testebi Sefasebis im instru-
mentTa ricxvs miekuTvneba, romlebsac yvelaze
xSirad iyeneben praqtikosi fsiqologebi (Butcher
& Rouse, 1996; Lubin et al., 1984; Piotrowski et al., 1985);
Tavi 14 / pirovneba

aseve, isini ufro xSirad gamoiyeneba SeerTebuli


Statebis farglebs gareT, magaliTad, holan-

proeqciuli testi (Projective tests) _ pirovnebis suraTi


14.7
Sefasebis meTodi, romelSic individs uCveneben
orazrovani/abstraqtuli stimulebis erTob- melnis laqa, msgavsi imisa,
liobas da sTxoven maTi mniSvnelobis inter- romelsac iyeneben rorSaxis
pretacias; iTvleba, rom individis pasuxebi testSi
avlens mis Sinagan grZnobebs, motivebsa da
ras xedavT? am laqis Tqveneburi interpre-
598
konfliqtebs. tacia asaxavs Tu ara raimes Tqveni xasiaTidan?
pasuxebi sami ZiriTadi maxasiaTeblis mixedviT
fasdeba: (1) lokacia, anu pasuxSi aRniSnuli
baraTis nawili _ mTlian stimuls exeba res-
pondenti Tu mis nawils da aRniSnuli deta-
lebis zomebi; (2) pasuxis Sinaarsi _ danaxuli
obieqtis da moqmedebebis buneba da (3) deter-
minantebi _ baraTis romelma aspeqtebma (rogo-
ricaa, feri da Crdilebi) misca biZgi pasuxs.
Semfaseblebma, aseve, SeiZleba aRniSnon, rogori
iyo pasuxebi: originaluri da unikaluri, Tu
popularuli da konformuli.
Tqven SesaZlebelia ifiqroT, rom melnis
bundovani laqebi biZgs miscemen iseTi pasuxebis
mravalferovnebas, romlebic interpretacias
ar eqvemdebarebian. sinamdvileSi, mkvlevrebma
Seqmnes rorSaxis pasuxebis yovlismomcveli
Sefasebis sistema, romelic gansxvavebul tes-
tis Camtareblebs Soris mniSvnelovani Sedarebis
gakeTebis saSualebas iZleva (Exner, 1991, 1993;
Exner & Weiner, 1994). Sefasebis es sistema azustebs
suraTi
14.8
Sinaarsobrivi pasuxebis iseT zogad kategoriebs,
rogoricaa mTliani adamiani (pasuxi moicavs, Tat testis nimuSi
an gulisxmobs adamianis figuris formas) da
sisxli (pasuxi moicavs adamianis, an cxovelis rilia adamianebi, romlebic cxovrobdnen mova-
sisxls). pasuxebis nimuSebi warmatebiT daukav- leobebis mixedviT da Tu ambebi moyolil iqna
Sires rogorc normaluri pirovnebis maxasia- seriozulad da dalagebulad. gaixseneT me-12
Teblebs, fsiqopaTologias. da mainc, Sefasebis Tavidan, rom TAT xSirad gamoiyeneboda indi-
sistemasTan da rorSaxis testTan dakavSirebiT vidualuri gansxvavebebis gamosavlenad iseT
mainc rCeba garkveuli winaaRmdegoba (Exner, 1996; dominantur moTxovnilebebSi, rogoricaa Zala-
Meyer, 2000; Wood et al., 1996a, 1996b). uflebis, afilaciis da miRwevis moTxovnileba
(McClelland, 1961). kvlevis aTwleulebis ganmav-
lobaSi TAT damkvidrda, rogorc miRwevis
TAT (Thematic Apperception Test) – Tematuri
moTxovnilebis validuri sazomi (Sprangler, 1992).
apercefciis testi
Cven SemogTavazebT ramdenime daskvniT
henri mareis (Henry Murrey) mier 1938 wels SeniSvnas pirovnebis Sefasebis sakiTxTan dakav-
Seqmnil Tematuri apercefciis testSi respon- SirebiT. dainaxeT Tu ara kavSiri am pirovnebis
dentebs uCveneben orazrovani scenebis suraTebs Sefasebis instrumentebsa da zemoT ganxilul
da sTxoven, Seqmnan am scenebis Sesaxeb istoriebi, pirovnebis Teoriebs Soris? Cveni daskvna iyo,
romlebic aRwers, Tu ra adamianebi moqmedeben rom Teoriebis TiToeuli tipi saukeTesod
da fiqroben am scenebSi, ram gamoiwvia TiTo-
pirovnebis Sefaseba

aSuqebda adamianuri gamocdilebis gansxvavebul


euli movlena da rogor dasruldeba yoveli aspeqtebs. pirovnebis testebis Sesaxebac msgavsi
situacia (ix. sur. 14.8). pirovneba, romelic daskvnis gamotana SegviZlia _ yovel maTgans
atarebs TAT-s, afasebs rogorc istoriebis aqvs potenciali, mogvawodos individis pi-
struqturasa da Sinaarss, ise ambis momyoli rovnebaSi unikaluri Cawvdomis SesaZlebloba.
individis qcevas, raTa aRmoaCinos respondentis klinicistebi pirovnebis Sefasebisas yvelaze
zogierTi ZiriTadi problema, motivacia da xSirad testebis kombinacias iyeneben; rorSaxi
pirovnuli maxasiaTebeli. magaliTad, eqsperi- da MMPI, magaliTad, SeiZleba komplementarulad
mentatorma SesaZloa Seafasos pirovneba, rogorc ganvixiloT (Butcher & Rouse, 1996; Lubin et al., 1984;
patiosani, Tu mis mier moyolil ambavSi aRwe- Piotrowski et al., 1985). xSirad pirobebi iseTia, 599
rom profilebi, romlebic miiReba obieqtur, CarCos, romlis farglebSic SegiZliaT am ki-
kompiuterul analizze dayrdnobiTac ki, saSua- Txvebze pasuxebis Camoyalibeba. dauSviT, rom
lebas iZleva, gakeTdes specifikuri Sedegebis axla marTlac dadga is dro, rodesac Tqveni
zusti winaswarmetyveleba. sxva pirobebSi kli- fsiqologiuri portreti unda daxatoT. saidan
nikurma eqspertizam da daxelovnebulma intu- daiwyebdiT?
iciam unda Seavson obieqturi normebi. praqti-
kaSi saukeTeso winaswarmetyveleba maSin xdeba,
rodesac kombinirebulia sxvadasxva midgomis
Sejameba
Zlieri mxareebi.
Tavis dasawyisSi vTqviT, rom pirovnebas ver pirovnebis obieqturi testebi moicaven
gavzomavT mis Tavze gamoburculobebis Seg- Catarebisa da Sefasebis SedarebiT standartul
rZnebiT, Tumca, Cven, aseve, gTxoveT, gefiqraT da gansazRvrul teqnikas. MMPI-2-s Tanamedrove
garkveul sakiTxebze: Tu fsiqologebi Tqven ena da Sinaarsi axasiaTebs, rac klinikuri
Segiswavlidnen, Tqveni pirovnebis rogor por- Teoriisa da Sefasebis winsvlas asaxavs. NEO-PI
trets daxatavdnen isini? romel adreul gamoc- da BFQ zomaven normaluri pirovnebis funqci-
dilebebs gamoyofdnen, rogorc Tqvens qcevasa onirebis aspeqtebs. proeqciuli testebi indi-
da fiqrebze gavlenis mqones? ra pirobebi ze- videbs warudgenen bundovan stimulebs, raTa
moqmedebs Zlierad Tqvens azrebsa da qcevaze gamoavlinon Sinagani gancdebi, motivebi da
amJamindel cxovrebaSi? ra gangasxvavebT sxva konfliqtebi. mkvlevrebma gamoimuSaves rorSaxis
individebisgan, romlebic mraval Tqvens msgavs melnis laqebze pasuxebis Sefasebis yovlismom-
situaciaSi funqcionireben? axla xvdebiT, rom cveli sistema. TAT warmoadgens miRwevis mo-
pirovnebis Teoriebis yoveli tipi iZleva zogad Txovnilebis validur sazoms.

sakvanZo
sakiTxebi
Teoriul koncefciebsa da froidis Teoriis bazisuri
pirovnebis tipis da pirovnebis skalebs Soris. cnebebi moicavs fsiqikur
pirovnebis niSnis tyupebisa da naSvilebi energias, rogorc qcevis-
Teoriebi bavSvebis kvlevebi naTel- Tvis biZgis mimcems da war-
zogierTi mecnieri axdens yofen, rom pirovnuli niS- mmarTvels; adreul gamoc-
adamianebis kategoriza- nebi nawilobriv memkvidre- dilebebs, rogorc pirov-
cias „sul an araferi~ obiTia. nebis mTavar msazRvrelebs
tipebis mixedviT, romle- adamianebi amJRavneben qce- mTeli sicocxlis manZilze;
bic konkretul damaxasia- viT konsistentobas, rode- fsiqikur determinizms da
Tebel qcevas ukavSirdeba. sac situaciebi ganisazR- Zlier aracnobier proce-
sxva mecnierebi pirovnebis vreba relevanturi fsiqo- sebs.
Tavi 14 / pirovneba

Semadgenel agurebad miiC- logiuri maxasiaTeblebis pirovnebis struqtura Sed-


neven pirovnul niSnebs _ mixedviT. geba idisagan, superegosagan
uwyveti ganzomilebebis da maTi Semarigebeli ego-
gaswvriv arsebul maxasia- fsiqodinamikuri sagan.
Teblebs. Teoriebi miuRebeli impulsebi rep-
xuTfaqtoriani modeli froidis fsiqodinamikuri resirdeba da viTardeba
warmoadgens pirovnebis Teoria adamianuri motiva- egos dacvis meqanizmebi
aRweriT sistemas, rome- ciis wyarod instinqtur SfoTvis Sesamcireblad da
lic asaxavs urTierTobas biologiur energias miiC- TviTSefasebis SesanarCu-
600
600 zogad pirovnul niSnebs, nevs. neblad.
postfroidistebma, rogo- klinikuri problemebis
rebic arian adleri, horni me-s (self-is) Teoriebi diagnostikisaTvis gamoi-
da iungi, ufro metad gaa- me-s Teoriebi fokusirebulia yeneba.
maxviles yuradReba egos me-s koncefciis mniSvne- NEO-PI da BFQ pirovnebis
funqcionirebaze da soci- lobaze pirovnebis sruli ufro axali obieqturi
alur cvladebze da nak- SecnobisaTvis. testebia, romlebic zomaven
lebad _ seqsualur ltol- me-s koncefcia aris dina- pirovnebis xuT ZiriTad
vebze. maT pirovnebis gan- mikuri mentaluri struqtu- ganzomilebas.
viTareba mTeli cxovrebis ra, romelic axdens pirovnu- pirovnebis proeqciul tes-
manZilze mimdinare pro- li da interpersonaluri tebSi adamianebs sTxoven,
cesad miaCniaT. qcevisa da procesebis mo- upasuxon bundovan stimu-
tivacias, interpretacias, lebs.
organizebas, mediacias da ori mniSvnelovani pro-
humanisturi Teoriebi regulacias. eqciuli testia rorSaxis
humanisturi Teoriebi mravali individualuri testi da TAT.
fokusirebulia TviTaq- gansxvaveba aisaxeba Cveul
tualizaciaze _ individis xerxebSi, romlebiTac ada-
potencialis zrdaze.
ZiriTadi cnebebi
mianebi warmoadgenen sakuTar
es Teoriebi holisturi, Tavs socialur situaciebSi. analitikuri fsiqologia
dispozociuri, fenomeno- kros-kulturuli kvlevidan SfoTva
logiuri da egzistencia- arqetipi
gamomdinare, individua -
luria. koleqtiuri aracnobieri
listuri kulturebi xels
humanisturi tradiciis konsistentobis paradoqsi
uwyoben damoukidebeli me-s
Tanamedrove Teoriebi fo- ego
gagebas, xolo koleqtivis-
egos dacvis meqanizmebi
kusirebulia individis turi kulturebi _ urTierT-
xuTfaqtoriani modeli
cxovrebiseul ambebze. damokidebuli me-s gagebas.
fiqsacia
idi
socialuri daswavlis damoukidebeli me-s gageba
pirovnebis Teoriebis
da kognituri Teoriebi urTierTdamokidebuli me-s
Sedareba
gageba
socialuri daswavlis pirovnebis Teoriebi SeiZ- libido
Teoriis mimdevrebi qcevaSi leba erTmaneTs davupiris- pirovneba
da pirovnebebs Soris in- piroT im mxriv, Tu rogor pirovnebis kiTxvari
dividualur gansxvavebebs aqcents akeTeben isini mem- pirovnebis tipebi
ganixilaven, rogorc gan- kvidreobiTobaze garemosTan SesaZlebeli me-ebi
sxvavebuli ganmtkicebebis SedarebiT; daswavlis pro- proeqciuli testi
gamocdilebis Sedegs. cesebze qcevis Tandayolil fsiqikuri determinizmi
kognituri Teoriis mim- wesebTan SedarebiT; warsul fsiqobiografia
devrebi xazs usvamen aRqmasa mizezebze, awmyo qcevaze Tu pirovnebis
da garemos subieqtur inter- momaval miznebze; cnobi- fsiqodina-mikuri Teoriebi
pretaciaSi individualur erebze aracnobierTan Seda- reciprokuli determinizmi
gansxvavebebs. rebiT da dispoziciebze represia
uolter miSelma ikvlia situaciebTan SedarebiT. TviTaqtualizacia
qcevis safuZvlebi, rogorc TiToeul Teorias gansxva- me-s koncefcia
adamianebsa da situaciebs
sakvanZo sakiTxebi

vebuli wvlili Seaqvs pi- TviTefeqturoba


Soris urTierTobebi. rovnebis SecnobaSi. TviTpativiscema
albert banduram aRwera TviTmavnebloba
reciprokuli determinizmi morcxvoba
adamianebs, garemos da qcevas pirovnebis Sefaseba socialuri inteleqti
Soris. pirovnebis maxasiaTeblebi superego
nensi kentoris Teoriam xa- fasdeba rogorc obieqturi, niSnebi
zi gausva miznebis, codnis ise _ proeqciuli testebiT. upirobo dadebiTi
da strategiebis gavlenas yvelaze gavrcelebuli pativiscema
adamianebis qcevaze. obieqturi testi, MMPI-2, aracnobieri
601
601
fsiqologiuri aSlilobebi

15
fsiqologiuri aSlilobebis
buneba
• ra aris paTologiuri
• obieqturobis problema
• istoriuli perspeqtivebi
• fsiqopaTologiis
etiologia
fsiqologiuri aSlilobebis
klasifikacia
• klasifikaciis miznebi
• DSM-IV-TR
fsiqologia Cvens cxovrebaSi:
marTla gvicavs Tu ara
Seuracxadoba
fsiqologiuri aSlilobebis
ZiriTadi tipebi
• SfoTviTi aSlilobebi
• SfoTviTi aSlilobebi:
mizezebi
• guneba-ganwyobilebis
aSlilobebi
• guneba-ganwyobilebis
aSlilobebi: mizezebi
• depresia: sqesTa Soris
gansxvavebani
• suicidi
• pirovnuli aSlilobebi
• disociaciuri
aSlilobebi
fsiqologia XXI saukuneSi:
marTla arsebobs Tu ara
internetomania
Sizofreniuli aSlilobebi
• Sizofreniis ZiriTadi
tipebi
• Sizofreniis mizezebi
fsiqikuri daavadebis daRi
(stigma)
sakvanZo sakiTxebi
• ZiriTadi cnebebi
602
m
adamianebs.
inda mogiTxroT, Tu rogoria Cvens
droSi funqcionalur Sizofreni-
kad yofna da rasTan uxdebaT Se-
jaxeba Cemnairi fsiqikuri daavadebis mqone
gveqcevian, zogjer arasworadac esmiT Cveni
gadamwyvet momentebSi. aseve reagireben ojaxi,
meuRle, megobrebi Tu socialuri samsaxurebi
Cvennairi adamianebis maTTvis jer kidev ucnob
Taviseburebebze. zogierT Cvenganze wamlebi
me 30 wlis var, marto vcxovrob da naxevar kargad moqmedebs.
ganakveTze vmuSaob, radganac Tan kolejSi SemiZlia mogiyveT im gansxvavebis Sesaxeb,
vswavlob. Cemi avadmyofobis gamo, ar maqvs meddad romelic arsebobs Cemi avadmyofobis gamo xmaursa
muSaobis ufleba, miuxedavad imisa, rom kolejSi da realur xmaurs Soris, radganac me vkiTxu-
vswavlob da pacientebis movlis gamocdilebac lobdi amis Sesaxeb da Seviswavle Cemi Tavi.
maqvs. kolejSi momsaxurebis sferoSi vspecia- viyeneb saRi azris wess. Zalian vcdilob, rom
lizdebi, raTa sxvebs problemebis mogvarebaSi davimaxsovro, Tu rogorebi arian adamianebi da
davexmaro, radganac, rodesac pirvelad gavxdi rogoria samyaro realurad, sinamdvileSi. avad-
avad, Zalian cudad viyavi da amitomac kargad myofoba amokrefs xolme Zalze sulelur da
vici, ra aris es, rogori tanjvaa es. momabezrebel absurdebs. wamlebi Zlierad
sakmaod normalurad vcxovrob da veravin moqmedebs Cemze da Cems organizmze, amitom ar
amCnevs, rom fsiqikurad var avad, sanam me TviTon maqvs ise bevri Semawuxebeli avadmyofuri sim-
ar vityvi xolme amis Sesaxeb... Cemi dac (ara ptomebi...
tyupiscali) ukve 12 weliwadia avad aris da wamlebis miRebamde halucinaciebi da absur-
uars ambobs wamlebis miRebaze, radgan uaryofs, debi nebismier sferos SeiZleboda miswvdomoda
rom es daavadeba aqvs. me 5 welia avad var. da survilisamebr Seecvala isini. wamlebis
avadmyofobis pirvel wels, rodesac vkiTxulobdi moqmedebis dawyebamde vgrZnobdi, rom es mTel

fsiqologiuri aSlilobebis buneba


wigns „arasodes Segpirebivar vardebis baRnars~, tvins eufleboda da vyvirodi, vtirodi da
davrwmundi, rom marTlac avad viyavi. Semdeg mindoda Cemi gonebisa da cxovrebis dabruneba...
gamovkeTdi antifsiqoturi medikamentebis wya- nebismiers, visac cxovrebaSi raimes miRweva
lobiT. Cemi azriT, pacientsac da sazogadoebasac surs, sakuTari Tavis damkvidrebis SesaZlebloba
ganaTleba sWirdeba fsiqikur daavadebebSi, esaWiroeba. avadmyofi adamianis garda, me pirov-
radganac adamianebi dagvcinian da arasworad nebac var.

ra reaqcia gqondaT axalgazrda qalis aRtacebis, risxvis, vinc mas avadmyofis iarliys
sityvebs rom kiTxulobdiT winamdebare saxel- awebebs imis gamo, rom xandaxan gansxvavebul
mZRvanelos avtorebisadmi miwerili werilidan? qcevas axorcielebs, da mdgomareobis gasaumjo-
Tu Tqveni reaqcia Cvensas hgavs, maSin es misi besebeli medikamentebisa da Terapiis arsebobiT
mdgomareobiT gamowveuli sevdis, fsiqikuri gamowveuli imedis narevi iqneboda. es mxolod
daavadebiT gamowveul mraval problemasTan mwiri CamonaTvalia im emociebisa, romelic
gamklavebis misi dabejiTebuli surviliT euflebaT klinikaSi da kvlevebiT dakavebul 603
fsiqologebsa da fsiqiatrebs, rodesac isini giuri funqcionirebis im diapazons, romelic
fsiqikuri aSlilobebis bunebis Secnobasa da ganixileba, rogorc arajanmrTeli, an paTolo-
mkurnalobas cdiloben. giuri da romelsac xSirad fsiqopaTologias
winamdebare Tavi fsiqologiuri aSlilobe- an fsiqologiur aSlilobas uwodeben. fsiqo-
bis bunebasa da mizezebs Seexeba: ras warmoad- paTologiuri funqcionireba moicavs emociuri,
gens fsiqologiuri aSliloba, ratom viTardeba qceviTi, an azrovnebiTi procesebis darRvevebs,
da rogor aris SesaZlebeli misi ganviTarebis rasac Tan sdevs pirovnuli distresi, an rac
mizezebis axsna. Semdegi Tavi am codnazea blokavs, aferxebs mniSvnelovani miznebis miR-
agebuli da masSi aRwerilia is strategiebi, wevis SesaZleblobas. paTofsiqologia1 fsiqo-
romelic gamoiyeneba fsiqikuri daavadebebis logiuri kvlevebis is sferoa, romelic yvelaze
mkurnalobisa da profilaqtikisTvis. kvleva uSualod Seexeba azrovnebis, ganwyobilebisa
aCvenebs, rom aSS-Si axalgazrdebisa da Suaxnis da qcevis individualuri paTologiebis bunebis
moqalaqeTa 50%-s mTeli cxovrebis manZilze Secnobas.
erTxel mainc aReniSneba fsiqologiuri am qveTavs „paTologiuri~-s gansazRvrebis
aSliloba (Kessler et al., 1994). amrigad, mravali ufro detaluri ganxilviT daviwyebT, Semdeg
Tqvengani, vinc waikiTxavs am wigns, sasargeblo ki obieqturobis problemas SevexebiT. bolos
codnas miiRebs fsiqopaTologiis Sesaxeb, Tumca, ki Tvals gavadevnebT, Tu rogor viTardeboda
calkeuli faqtebiT SeuZlebelia im seriozuli es gansazRvreba kacobriobis istoriis aswleu-
zegavlenis aRwera, romelsac fsiqologiuri lebis manZilze.
aSliloba individebisa da ojaxebis yovel-
dRiur cxovrebaze axdens. mocemul TavSi,
ganvixilavT ra fsiqologiuri aSlilobebis ra aris paTologiuri
kategoriebs, SevecdebiT im realuri adamianebis ras niSnavs, rodesac vambobT, rom mocemuli
aRweras, romelTac yoveldRe uwevT am aSli- pirovneba paTologiuria, anu fsiqologiuri
lobiT cxovreba; gagiziarebT maT sityvebsa da aSlilobisgan itanjeba? rogor wyveten fsi-
gamocdilebas, rogorc es Tavis dasawyisSi qologebi da klinikaSi momuSave sxva praqti-
gavakeTeT. daviwyoT paTologiis cnebis ganxi- kosebi, Tu ra aris paTologiuri? aris ki yovel-
lviT. Tvis naTeli, Tu rodis, ra momentSi gadainac-
vlebs qceva normaluris kategoriidan paTolo-
giuris kategoriaSi? mocemuli individis fsi-
fsiqologiuri qologiuri aSlilobis Sesaxeb daskvna, Cveule-
bisamebr, individis qcevis Sefasebas efuZneba.
aSlilobebis buneba
am daskvnas garkveuli specialuri avtoritetisa
Tavi 15 / fsiqologiuri aSlilobebi

da Zalauflebis mqone adamianebi akeTeben. am


rodesme ginerviuliaT zedmetad? yofilxarT fenomenis aRsawerad gamoyenebuli terminebi,
daTrgunuli an SeSfoTebuli yovelgvari rea- rogoricaa fsiqikuri aSliloba, fsiqikuri daa-
luri mizezis gareSe? SegSinebiaT iseTi ramis, vadeba Tu paTologia, damokidebulia konkretul
ris Sesaxebac danamdvilebiT icodiT, rom ar Tvalsazrisze, Semfaseblis codnasa da mis
iyo saSiSi? gifiqriaT TviTmkvlelobaze? migima- kulturul gamocdilebaze, situaciasa da im
rTavT alkoholisTvis an narkotikebisTvis prob-
lemisgan Tavis dasaRwevad? TiTqmis yvela fsiqopaTologiuri funqcionireba (Psychopato-
Cvengani erT-erT kiTxvaze mainc gascemda dadebiT logical functioning) _ darRvevebi emociur, qceviT
pasuxs, rac imaze miuTiTebs, rom TiTqmis yvela an azrovnebis procesebSi, rasac Tan sdevs
pirovnuli distresi an mniSvnelovani miznebis
Cvengans ganucdia fsiqologiuri aSlilobis
miRwevis SesaZleblobebis blokireba.
simptomebi. winamdebare Tavi Seexeba fsiqolo-
paTofsiqologia (Abnormal psychology) _ fsiqo-
logiuri kvlevis sfero, romelic fokusirdeba
1
Abnormal Psychology – iTargmna, rogorc „paTofsi- gonebis, guneba-ganwyobilebisa da qcevis in-
qologia~, romelSic moiazreba fsiqologiuri aSli- dividualuri paTologiebis bunebis Secnobaze.
604 lobebi da qcevis darRvevebi (mTargmnelis SeniSvna).
ekargebodes qcevaze. bavSvi, romelic yovel-
gvari TvalsaCino mizezis gareSe muSts ur-
tyams fanjaras, araprognozirebad qcevas
axorcielebs;
5. araSablonuroba da statistikuri iSviaToba.
individis mier ganxorcielebuli qceva sta-
tistikur iSviaTobas warmoadgens da misaRebi
an sasurveli qcevis socialur standartebs
arRvevs. Tumca, mxolod statistikur uCve-
ulobas ar mivyavarT paTologiuris fsi-
qologiur daskvnamde. magaliTad, geniosebis
inteleqtis done ukiduresad iSviaTia, magram
es sasurveladac aris miCneuli. meore mxriv,
ukiduresad dabali inteleqti, aseve, iSvia-
Tobaa, magram es arasasurvelad iTvleba;
pirovnebis statusze, romlis Sesaxebac keTdeba
amitom xSirad mas paTologiuris kategorias
daskvna.
miakuTvneben;
ganvixiloT Svidi kriteriumi, romelic qce-
visaTvis „paTologiuris~ statusis misaniWeblad 6. damkvirveblis diskomforti. individi dis-
SeiZleba gamoviyenoT (DSM-IV-TR, 2000; Rosenhan komforts uqmnis sxvebs imiT, rom garkveulad
& Seligman, 1989). afrTxobs an distress badebs maTSi. Sua
quCaSi mimavali, sakuTar TavTan xmamaRal
1. distresi an uunaroba. individi ganicdis
kamaTSi CarTuli qali damkvirveblis
pirovnul distress, an axorcielebs usar-
diskomforts iwvevs mZRolSi, romelic
geblo qcevas, rasac Tan sdevs fizikuri an
misTvis gverdis avlas cdilobs;
fsiqologiuri gauaresebis riski, an qcevis
Tavisuflad, nebismierad ganxorcielebis 7. zneobrivi da idealuri standartebis rRveva.
SesaZleblobis dakargva. magaliTad, mamakacs, individi arRvevs molodins imis Taobaze,
romelic ver gadis saxlidan oflis mosvlis Tu rogor unda moiqces socialuri normebis
gareSe, ar SeeZleba mimdinare cxovrebiseuli gaTvaliswinebiT. am kriteriumis mixedviT,
miznebis miRweva; adamianebs SeiZleba paTologiuri vuwodoT,
Tu maT ar surT muSaoba anda ar swamT
2. araadekvaturoba. individis qceva abrkolebs
RmerTis. paTologiuris es kriteriumi rele-
miznis miRwevas, ar emsaxureba pirovnul ke-
vanturia samarTlebriv situaciebSic. am
TildReobas, an Zalian aferxebs sxvaTa miz-
Temas eZRvneba CanarTi „fsiqologia Cvens
nebsa da sazogadoebis moTxovnilebebs. in-
cxovrebaSi~.
dividi, romelic imdenad svams, rom ar SeuZ-
lia samuSaos SenarCuneba, an romelic safr- SegiZliaT dainaxoT, Tu ratom ar aris paTo-
Txis winaSe ayenebs sxvebs Tavisi problemiT, logiuris es kriteriumebi myisierad aSkara yve-
araadekvatur qcevas axorcielebs; la damkvirveblisTvis? ganvixiloT mxolod
bolo kriteriumi. fsiqikurad avad xarT, Tu ar
3. araracionaluroba/iracionaluroba. individi
gsurT muSaoba maSinac ki, rodesac es paTolo-
moqmedebs an laparakobs sxvebisTvis gaugeb-
giurad iTvleba sazogadoebis normebis mixedviT?
rad, an araracionalurad. adamiani, romelic
an ganvixiloT ufro seriozuli simptomi. Cvens
pasuxobs obieqtur realobaSi ararsebul
kulturaSi „cudia~, Tu halucinaciebi gvaqvs,
xmebs, araracionalurad, anu iracionalurad
radganac isini fsiqikuri darRvevis niSnebad
iqceva;
aRiqmeba, magram es „kargia~ im kulturebSi, sadac
4. araprognozirebadoba. individi araprogno- halucinaciebi interpretirdeba, rogorc spiri-
zirebadad, an araTanmimdevrulad iqceva si- tualuri Zalebdan momdinare mistikuri xilvebi.
tuaciidan situaciaSi, TiTqos kontroli sworia es daskvna? winamdebare Tavis bolos
605
optimaluri minimaluri
fsiqikuri fsiqikuri
janmrTeloba janmrTeloba

individualuri, jgufuri da individualuri, jgufuri da


garemos faqtorebi erTad garemos faqtorebi erTmaneTTan
efeqturad muSaobs da konfliqtSi modian da iwveven:
uzrunvelyofs: • subieqtur distress;
• subieqtur kargad yofnas; • gonebrivi SesaZleblobebis
• optimalur ganviTarebas da gauaresebas an arasakmaris
gonebrivi SesaZleblobebis ganviTarebas;
gamoyenebas; • warumateblobas miznis
• marTlmsajulebasTan miRwevaSi;
Tavsebadi miznebis miRwevas; • destruqciul qcevas;
• fundamenturi Tanasworobis • usamarTlobis ganmtkicebas.
mdgomareobebs.

suraTi
15.1
fsiqikuri janmrTelobis kontiniumi
vinaidan normasa da paTologias Soris gansxvaveba fardobiTi ufroa, vidre absoluturi, sasargebloa
fsiqikuri janmrTelobis, rogorc kontiniumis ganxilva. erT boloSi moTavsebulia qcevebi, romlebic
gansazRvravs optimalur fsiqikur janmrTelobas; meore boloSi ki _ qcevebi, romlebic minimalur
fsiqikur janmrTelobas aRweren. maT Soris moTavsebulia TandaTanobiT mzardi araadapturi
qcevebi.

ganvixilavT zogierT uaryofiT Sedegsa da bisda miuxedavad, ar unda viyoymanoT, rodesac


safrTxes, romelic aseTi sazogadoebis mier am ukidures qcevas paTologiuris kategoriaSi
regulirebad msjelobebsa da maTze dafuZnebul movaTavsebT. isic marTalia, rom arc erTi calke
gadawyvetilebebs ukavSirdeba. aRebuli kriteriumi TavisTavad ar aris sakma-
Cven ufro meti darwmunebulobiT mivakuT- risi piroba imisaTvis, rom paTologiuri qcevis
vnebT qcevas paTologiuris kategorias, rodesac yvela SemTxveva ganvasxvavoT normis farglebSi
gvaqvs da dasabuTebulia erTze meti indikatori. arsebuli qcevis variaciebisgan. normalursa da
rac ufro ukiduresad da mkveTrad aris gamo- paTologiurs Soris gansxvaveba ar aris imdenad
xatuli indikatorebi, miT ufro metad dar- qcevis or damoukidebel tips Soris arsebuli
wmunebulni SeiZleba viyoT, rom isini paTo- gansvla (gansxvaveba), ramdenadac is xarisxi, ra
logiur mdgomareobaze miuTiTeben. arc erTi am xarisxiTac pirovnebis qmedeba Tanxvdeba
kriteriumTagani ar aris aucilebeli piroba, paTologiuris SeTanxmebul kriteriumTa
romelic saerTo iqneboda paTologiuris yvela erTobliobas. umjobesia, fsiqikuri aSliloba
SemTxvevisTvis. magaliTad, saqmis ganxilvisas, ganvixiloT, rogorc kontiniumi fsiqikur jan-
romelic stenfordis damamTavrebeli kursis mrTelobasa da fsiqikur daavadebas Soris, ro-
studentis mier Cadenil mkvlelobas Seexeboda, gorc naCvenebia suraTze 15.1.
aRweraSi ar iyo arc danaSaulis grZnoba da ramdenad misaRebia TqvenTvis paTologiuris
arc sindisis qenjna; am studentma ki CaquCiT Sesaxeb es mosazrebebi? miuxedavad imisa, rom
mokla maTematikis profesori da Semdeg misi kriteriumebi sakmarisad mkafiodaa gamokveTili,
kabinetis karze gaakeTa warwera: „dRes ar aris fsiqologebs mainc afiqrebT obieqturobis prob-
606 miRebis saaTebi~. pirovnuli tanjvis ararsebo- lema.
obieqturobis problema
gadawyvetileba imis Sesaxeb, rom mocemul
individs fsiqologiurad aSlili, an paTolo-
giuri vuwodoT, yovelTvis qcevis Sesaxeb
msjelobas warmoadgens. mravali mkvlevris
mizania am msjelobebisTvis obieqturobis mini-
Weba, yovelgvari mikerZoebis gareSe. zogierTi
fsiqologiuri aSlilobisaTvis, rogoricaa,
magaliTad, depresia an Sizofrenia, diagnozi
xSirad akmayofilebs obieqturobis standartebs.
sxva SemTxvevebi ufro metad problemuria.
rogorc vnaxeT fsiqologiis Seswavlisas, qcevis
mniSvneloba erTdroulad ganpirobebulia misi
SinaarsiTa da misi konteqstiT. erTi da igive
moqmedeba sxvadasxva garemoSi sruliad

15.2
gansxvavebuli mniSvnelobebis matarebelia. suraTi
vTqvaT, mamakaci kocnis mamakacs. es SeiZleba
iyos homoseqsualistTa urTierTobis maniS-
nebeli aSS-Si, misalmebis rituali safrangeTSi
an mafiis „sasikvdilo kocna~ siciliaze. qcevis
mniSvneloba yovelTvis damokidebulia kon-
teqstze. raTa saTanadod emkurnalaT daavadebisaTvis
vnaxoT, ratom aris obieqturoba aseTi mniS-
(Chorever, 1891).
vnelovani sakiTxi. istoria savsea iseTi situ- SedarebiT axlo warsulSi sabWoTa kavSiris
aciebis magaliTebiT, romelSic paTologiuris liderebs wesad hqondaT politikuri disiden-
Sesaxeb daskvna individTa moraluri, an poli-
tebis, maTi miuRebeli devianturi ideologiis
tikuri Zalauflebis SenarCunebas emsaxureboda. gamo (sur. 15.2) fsiqikurad aSlilad gamocxadeba
magaliTisaTvis ganvixiloT 1851 wels samedi- da maTi moSorebul fsiqiatriul saavadmyo-
cino JurnalSi gamoqveynebuli statia „negroi-
foebSi xangrZlivi periodiT gagzavna.
duli rasis daavadebebi da fizikuri Tavise- Tu individs erTxel miawebeben „paTolo-
burebebi~. doqtori samuel qarTraiTi (Dr. Samuel giuris~ iarliys, adamianebs aqvT tendencia,
Cartwright) luizianas samedicino asociaciis mier
rom Semdgom mis mier ganxorcielebul qcevasac

fsiqologiuri aSlilobebis buneba


iyo daniSnuli afrikuli warmoSobis amerikeli am daskvnis Sesabamisi interpretacia miscen.
monebis „ucnauri~ praqtikis kvlevis komitetis devid rozenhanma (David Rozenhan) da misma
Tavmjdomared. kvlevis Sedegad dagrovil iqna
kolegebma aCvenes, rom SeiZleba SeuZlebeli
monobis praqtikis gasamarTlebeli „utyuari iyos „Seracxadad~ yofna „Seuracxad adgilze~.
mecnieruli mtkicebulebani~. aRmoCenil iqna
zogierTi „daavadeba~, romelic manamde ucnobi
iyo TeTrkanianTa rasisaTvis. erT-erTi aRmoCena saidan
is iyo, rom Savkanianebi TiTqosda daavadebulni viciT
iyvnen sensoruli daavadebiT, rac maT „dasjisas
tkivilisadmi ugrZnobs xdida~ (amitom ar unda Seracxadad darCena „Seuracxad~
daezogaT isini). komitetma, aseve, aRmoaCina adgilze
daavadeba drapetomania (drapetomania), anu Tavi-
rozenhanma da Svidma Seracxadma ada-
suflebis Ziebis mania _ fsiqikuri aSliloba,
mianma sxvadasxva fsiqiatriul saavadmyo-
romelic batonisgan gaqcevas aiZulebda zo-
foSi moaxerxes pacientis statusiT mox-
gierT monas. saWiro iyo gaqceuli monebis daWera,
vedra erTi simptomis _ halucinaciebis
607
_ simulirebiT. rvave fsevdopacients mi- individebi TavianT qcevas paTologiurad, an
Rebisas paranoiduli Sizofreniis an mani- garemosadmi mcired Seguebulad miiCneven.
akalur-depresiuli aSlilobis diagnozi amgvarad, am msjelobas mivyavarT mosazrebamde,
dausves. miRebis Semdeg isini sruliad rom SeuZlebelia arsebobdes paTologiuris
normalurad iqceodnen, Tumca, rozenhanis sruliad obieqturi Sefaseba. fsiqologiuri
dakvirvebis mixedviT, rodesac Seracxadi aSlilobis TiToeuli tipis aRwerisas unda
adamiani Seuracxad adgilze xvdeba, ufro SeecadoT imis gagebas, Tu ratom sjeraT
metad mosalodnelia, rom isic Seuracxa- klinicistebs, rom simptomTa erToblioba, rom-
dad miiCnion; misi nebismieri qcevis xela- liTac warmodgenilia qceviTi paterni, indi-
xali interpretireba konteqstis Sesaba- vidisTvis ufro seriozuli movlenaa, vidre
misad xdeba. fsevdopacientebi raciona- ubralod socialuri normebis darRveva.
lurad rom uxsnidnen saavadmyofos Tanam- fsiqologiuri aSlilobebis konteqstze
Sromlebs TavianT situacias, maT „inte- Seqmnili warmodgenis dasasruleblad axla
leqtualuri~ dacvis gamoyenebas miawer- paTologiuris cnebisa da paTologiuri qcevis
dnen, dakvirvebebis Canawerebis warmoebas mkurnalobis zogierT istoriul moments
ki „Caweris sindromad~ miiCnevdnen. fsev- SevexebiT. amis Semdeg ki im zogad mizezobriv
dopacientebma TiTqmis sami kvira gaatares faqtorebs mivubrundebiT, romelTac mkvlevrebi
palatebSi da arc erTi CauTvliaT saavad- paTologiuris gamomwvev Zalebad miiCneven.
myofos TanamSromlebs Seracxadad. ro-
desac maT sabolood daixsnes Tavi (mxo-
lod meuRleebisa da kolegebis daxma-
istoriuli perspeqtivebi
rebiT), saavadmyofodan gawerisas maTi istoriis manZilze adamianebs eSinodaT
diagnozi isev „Sizofrenia~ iyo, Tumca, fsiqologiuri aSlilobebis, radgan eSmaks
„remisiis periodSi~; amrigad, maTi simpto- ukavSirebdnen maT. am SiSis gamo isini agresi-
mebi aRar iyo aqtualuri. ulad epyrobodnen avadmyofebs da gadamwyvet
zomebs iRebdnen yvela im qcevis aRmosafxvre-
lad, romelsac ucnaurad, an paTologiurad
rozenhanis kvlevebma aCvena, Tu rogoraa miiCnevdnen. adamianebi, romlebic aseT qcevebs
damokidebuli paTologiebis Sesaxeb mosazreba axorcielebdnen, sapyrobileebSi xvdebodnen da
Tavad qcevis miRma arsebul faqtorebze. ganwirulni iyvnen radikaluri samedicino mkur-
fsiqiatr tomas szaszis (Thomas Szasz) Tval- nalobisTvis. fsiqikur avadmyofobasa da eSmaks
sazrisiT, fsiqikuri daavadeba arc ki arsebobs Soris kavSiris arsebobis Sesaxeb crurwmenebi
_ es „miTia~ (1961, 1977, 1995). igi amtkicebs, rom iseTive Zvelia, rogorc kacobriobis istoria.
Tavi 15 / fsiqologiuri aSlilobebi

fsiqikuri daavadebis arsebobis damadastu- arqeologebs aRmoCenili aqvT preistoriuli


reblad gamoyenebuli simptomebi mxolod da gaxvretili Tavis qalebi. es aRmoCenebi,
mxolod samedicino iarliyebia, romelic soci- SesaZloa, miuTiTebdes Cvens winaprebSi arse-
alur problemebSi _ devianturi (normidan ga- bul rwmenaze, rom aseTi naxvretebi individSi
daxrili) adamianebis mier socialuri normebis Casaxlebul demonebs gaqcevis saSualebas
darRvevaSi _ profesiuli Carevis sanqcias aZlevda.
iZleva. erTxel daasvamen ra daRs, am adamianebs Semdgom, Sua saukuneebSi arsebuli Selocvebi
maTi „gansxvavebulobis~ problemis gamo an mowodebuli iyo isteriis Sesamsubuqeblad, rom-
rbilad da Tbilad eqcevian, an uxeSad da lis simptomebi iyo paralizeba an tkivilebi,
sastikad, arsebuli „status-qvos~ darRvevis Tavbrusxvevebi, koWloba da sibrmave. Tavdapir-
safrTxis gareSe. velad fiqrobdnen, rom isteriiT mxolod qalebi
klinicistTa mcire jgufi Tu midis ase Sors, avaddebodnen, daavadebis mizezs ki eSmakis kon-
ZiriTadad, imitom, rom kvlevaTa da mkurnalo- trolis, zegavlenis qveS moqceuli moxetiale
baTa didi nawili pirovnuli distresis gagebasa saSvilosno warmoadgenda (Veith, 1965). miaqcieT
da Semsubuqebaze fokusirdeba. winamdebare TavSi yuradReba, rogor Cans qvemoT warmodgenil Se-
608 aRweril aSlilobaTa umetesobis SemTxvevaSi
locvaSi rwmena fsiqologiur aSlilobebSi leebSi. axla vnaxoT, rogor daiwyo am mdgomare-
demonuri Zalebis rolis Sesaxeb. obis Secvla.

o, saSov, saSov, saSov, cilindrulo


saSov, wiTelo saSov, TeTro saSov, msuqano samedicino modelis warmoqmna
saSov, sisxlmdeno saSov, farTo saSov, XVIII saukunis meore naxevarSi paTologiuri
gaberilo saSov, o, demonuro... mogiwodeb qcevis mimarT axali damokidebuleba gaCnda _
Sen, o, saSov, wminda samebis saxeliT adamianebma fsiqologiuri problemebis mqone
dabrunde im adgilze, saidanac arc unda individTa avadmyofebad, daavadebiT datanju-
daiZra da arc waxvide... da dabrunde lebad ufro daiwyes aRqma, vidre Sepyrobilebad
risxvis gareSe im adgilze, sadac Tavda-
an uzneoebad. amis Sedegad TandaTanobiT
pirvelad dagafuZna maRalma RmerTma
SeuracxadebisTvis keTilganwyobili pirobebis
(Zilboorg and Henry, 1941, citirebulia Nietzel
Sesaqmnelad mTeli rigi reformebi ganxorci-
et al.-Si, 1991, gv.19).
elda. filip pineli (Philippe Pinel, 1745-1826) erT-
1692 wels salemis kolonia masaCusetSi mra- erTi pirveli klinicisti iyo, romelmac am
val axalgazrda qals aReniSneboda konvulsiebi, ideebis gamoyenebiT fsiqologiuri sirTuleebis
pirRebineba da sisuste. isini aRwerdnen Sebo- klasifikaciis sistemis ganviTarebis mcdeloba
Wilobis, Cxvletisa da dakbenilobis SegrZne- ganaxorciela da sayrdenad aiRo mosazreba imis
bebs. mravali maTgani droebiT dabrmavda an Sesaxeb, rom azrovnebis, guneba-ganwyobilebisa
dayruvda; zogierTebi haerSi frenis xilvebsa da qcevis aSlilobebi bevrad hgavs fizikur,

fsiqologiuri aSlilobebis buneba


da SegrZnebebs aRwerdnen. aseTma ucnaurma organul daavadebebs. aseTi sistemis mixedviT,
simptomebma axsnis farTomasStabian Ziebas STa- TiToeul daavadebas gaaCnia damaxasiaTebel
beres suli. mravali adamiani Tvlida, rom simptomTa erToblioba, romelic ganasxvavebs
simptomebi eSmakis moqmedebis Sedegs warmoad- mas sxva aSlilobisgan da janmrTeli funqci-
genda, rasac is miwieri grZneulebis Zalisxme- onirebisgan. aSlilobebi klasificirebulia
viT axalgazrda qalebis gonebasa da sxeulze dakvirvebadi simptomebis paternebis, darRvevis
zemoqmedebiT aRwevda. am Teoriebs jadoqrobis dasawyisisTvis arsebuli pirobebis, aSlilobis
panika da grZneulebad wodebuli 20-ze meti bunebrivi mimdinareobisa da mkurnalobisadmi
qalis egzekucia mohyva. daqvemdebarebulobis mixedviT. aseTma saklasifi-
XVIII saukunemde dasavlur sazogadoebebSi kacio sistemebma, bunebismetyvelTa mier gamoyene-
fsiqikurad daavadebul adamianebs ugono qmnile- buli biologiuri saklasifikacio sistemebis
bebad miiCnevdnen, romelTa gakontroleba mxo- Seqmnis Semdeg, modelireba ganicada da mo-
lod jaWvebiTa da fizikuri discipliniT iyo wodebuli iyo klinicistebisTvis gavrcelebu-
SesaZlebeli. saavadmyofoebSi zrunvis nacvlad li aSlilobebis gacilebiT iolad amocnobaSi
maT damnaSaveebTan erTad amyofebdnen sapyrobi- daxmarebis gasawevad.
609
1896 wels germanelma fsiqiatrma emil kre- boda misi aRmomCenis sapativcemulod (Darnton,
pelinma (Emil Kraepelin, 1855-1926) Seqmna fsiqolo- 1968; Pattie, 1994).
giuri aSlilobebis pirveli realurad amomwu- miuxedavad imisa, rom mesmeris zogadi Teoria
ravi klasifikacia. vinaidan swamda, rom fsi- cxoveluri magnetizmis Sesaxeb diskrediti-
qologiur problemebs fizikuri safuZveli rebul iqna, hipnozis miseuli teqnika mravalma
hqonda, man samedicino diagnozis suliskveTebiT mkvlevarma gadaiRo da aiTvisa. maT Soris iyo
aRwera fsiqologiuri diagnostirebisa da cnobili frangi nevrologi Jan Sarko (Jean
klasifikaciis procesi; im suliskveTebiT, rome- Charcot, 1825-1893). Sarkom aRmoaCina, rom isteriis
lic dResdReobiTac arsebobs (Rosenhan & zogierTi simptomis likvidireba, rogoricaa,
Seligman, 1989). misi Sexedulebebi yvelaze iolad magaliTad, kidurebis paralizeba, SesaZlebelia,
da swrafad damkvidrda fsiqiatrebis terminolo- rodesac pacienti hipnoturi zemoqmedebis qveS
giaSi _ saubaria fsiqikur daavadebaze da imyofeba. hipnozs janmrTel individebSi
fsiqikurad daavadebuli pacientebis mkurnalo- isteriis simptomebis gamowvevac ki SeuZlia,
baze maTi daavadebuli tvinebis gankurnebis riTac kargad aCvenebs fsiqologiuri faqtorebis
imediT. rols im problemebis warmoqmnaSi, romelTac
mxolod fizikuri safuZvlis mqoned miiCnevdnen.
Tavi 15 / fsiqologiuri aSlilobebi

Sarkos erT-erTma studentma, zigmund


fsiqologiuri modelebis warmoqmna
froidma ganagrZo hipnoziT eqsperimentireba.
samedicino midgomis alternatiuli mimdina- igi am eqsperimentebs pirovnebisa da paTologiis
reoba paTologiuri qcevis fsiqologiur Sesaxeb Tavisi fsiqodinamikuri Teoriis Semu-
mizezebsa da mkurnalobaze fokusirdeba. es SavebisTvis iyenebda, romelic, aseve, axdens
mosazreba kargad gamoikveTa XVIII saukunis zegavlenas fsiqopaTologiis bunebisa da mize-
dasasrulisaTvis, rasac xeli Seuwyo franc zebis Sesaxeb Tanamedrove Teoriebze (man Semdgom
mesmeris (Franz Mesmer, 1734-1815) STambeWdavma Sewyvita praqtikaSi hipnoTerapiis gamoyeneba
Sromebma. mesmers miaCnda, rom mraval aSlilo- da xeli mihyo fsiqoanalizs, rogorc fsiqo-
bas, maT Soris isteriasac, mis mier cxovelur logiuri aSlilobebis mkurnalobis meTods).
magnetizmad wodebuli idumalebiT moculi paTologiuris Sesaxeb Tanamedrove mosazre-
Zalis nakadSi gaCenili darRvevebi iwvevda. bebi, umravles SemTxvevaSi, fsiqikuri daava-
man aRmoaCina cxoveluri magnetizmis Seswavlis debebis samedicino da fsiqologiuri mode-
ramdenime axali teqnika, maT Soris erT-erTi lebis aspeqtTa kombinirebul variants warmoad-
TandaTanobiT cnobili gaxda, rogorc hipnotiz- gens. qvemoT swored paTologiuris mizezebis
610 mi, rac, Tavdapirvelad, mesmerizmad moixsenie- axsnis am ZiriTad saxeebze visaubrebT.
fsiqologiuri midgomebi
fsiqopaTologiis etiologia
fsiqologiuri midgomebi fsiqopaTologiis
etiologia exeba fsiqologiuri da samedici- ganviTarebaSi fsiqologiuri da socialuri
no problemebis ganviTarebis mizezebsa da faqtorebis rolze fokusirdeba. am midgomebSi
xelSemwyob faqtorebs. Tu viciT, ratom Cndeba fsiqologiuri aSlilobebis safuZvlad pirov-
aSliloba, saidan momdinareobs is da ra zegav- nul gamocdilebas, travmebs, konfliqtebsa da
lenas axdens azrovnebaze, emociebsa da qceviT garemos faqtorebs miiCneven. Cven ganvixilavT
procesebze, SesaZlebeli xdeba mkurnalobis paTologiis sam ZiriTad fsiqologiur mod-
da, saukeTeso SemTxvevaSi, misi prevenciis axali els: fsiqodinamikurs, bihevioralursa da kog-
gzebis povna. TiToeuli aSlilobis ganxilvisas niturs.
mniSvnelovani sakiTxi iqneba mizezebis analizi. fsiqodinamikuri modeli. biologiuri midgo-
qvemoT mizezobrivi faqtorebis or did mis msgavsad, fsiqodinamikuri modelis mixedviT,
kategoriaze _ biologiursa da fsiqologiurze fsiqopaTologiis mizezebi pirovnebis SigniTaa
_ visaubrebT. lokalizebuli, Tumca, zigmund froidis (am
modelis avtoris) mixedviT, Sinagani faqtorebi
biologiuri midgomebi fsiqologiuri ufroa, vidre biologiuri.
rogorc wina TavebSi aRvniSneT, froids miaCnda,
samedicino modelis tradiciebze Camoyali-
rom mravali fsiqologiuri aSliloba yvela
bebuli Tanamedrove biologiuri midgomis
adamianisaTvis damaxasiaTebeli fsiqikuri kon-
daSvebis Tanaxmad, fsiqologiuri darRvevebi
fliqtebisa da egos dacviTi reaqciebis „nor-
gamowveulia bazisuri biologiuri faqtorebiT.
maluri~ procesebis gamZafrebis Sedegia. fsiqo-
biologi mkvlevrebi da klinicistebi xSirad
dinamikuri modelis mixedviT, adreuli bavSvobis
ikvleven Tavis tvinis struqturul anomaliebs,
gamocdileba orives ayalibebs _ normalur
biologiur procesebsa da genetikur zegavle-
da paTologiur qcevasac.
nebs.
fsiqodinamikuri modelis Tanaxmad, qceva
Tavis tvini rTuli organoa, romlis ur-
xSir SemTxvevebSi gaucnobierebeli ltolvebiTa
TierTdakavSirebuli elementebi myife balansSi
da survilebiTaa motivirebuli. fsiqopaTo-
imyofebian erTmaneTTan. mis qimiur gadamtanebSi
logiis simptomebi gaucnobierebeli konfliqte-
_ neirogadamtanebSi, an mis qsovilSi momxdar
bidan da azrebidan iRebs saTaves. Tu aracnobieri
mcireoden cvlilebasac ki SeiZleba mniSvne-
konfliqtur mdgomareobaSi imyofeba da savsea
lovani Sedegi mohyves. am cvlilebebis mizezi
daZabulobiT, pirovnebas SfoTva da sxva
mravali ram SeiZleba iyos, maT Soris genetikuri
aSlilobebi Seawuxebs. am fsiqikur konfliqtTa
faqtorebi, Tavis tvinis dazianeba da infeqcia.
umravlesoba idis araracionaluri, siamovnebis
wina TavebSi vnaxeT, rom Tanamedrove teqno-

fsiqologiuri aSlilobebis buneba


maZiebeli impulsebisa da superegodan momdinare
logia fsiqikuri janmrTelobis profesiona-
internalizebuli socialuri iZulebebis ur-
lebs, qirurgiuli Carevis gareSe, cocxali
TierTdapirispirebis Sedegad warmoiqmneba.
individebis Tavis tvinis struqturisa da spe-
Cveulebisamebr, am dapirispirebaSi momrigeblis
cifikuri bioqimiuri procesebis dakvirvebis
rols ego asrulebs, Tumca, bavSvobaSi paTo-
saSualebas aZlevs. am teqnikis gamoyenebiT
logiis ganviTarebam SeiZleba Seasustos mis
biologiurad orientirebuli mkvlevrebi axal
mier am funqciis Sesrulebis SesaZlebloba.
kavSirebs ikvleven fsiqologiur aSlilobebsa
erTmaneTTan konfliqtSi myofi motivebisTvis
da Tavis tvinis specifikur anomaliebs Soris.
da SfoTvisTvis Tavis aridebas individebi
amasTanave, qceviTi genetikis sferoSi mimdinare
dacvis iseTi meqanizmebis SemuSavebiT cdiloben,
miRwevebma gaaumjobesa specifikur genebsa da
rogoricaa, magaliTad, gandevna, an uaryofa.
fsiqologiur aSlilobebs Soris kavSirebis
dacvis meqanizmebis moWarbebulad gamoyenebas
dadgenis SesaZlebloba. SevecdebiT ra paTolo-
Tan sdevs realobis damaxinjeba, an TviTdaman-
giuris sxvadasxva formebis bunebis Secnobas,
winamdebare TavSi biologiuri axsnis sxvadasxva etiologia (Etiology) _ aSlilobis ganviTarebis
mizezebi, an masTan dakavSirebuli faqtorebi.
tips mimovixilavT. 611
greveli qcevebi. individma SeiZleba imdenad kulturis rols paTologiuri qcevis gansazR-
didi raodenobis fsiqikuri energia daxarjos vrasa da etiologiaSi. Cven ukve SevexeT diagnos-
SfoTvisa da konfliqtisgan Tavis dasacavad, tirebaze kulturis zegavlenas, rodesac obieq-
rom mcireodeni energiaRa darCes nayofieri da turobis problemaze vsaubrobdiT. Cven vTqviT,
komfortuli cxovrebisTvis. rom sxvadasxva kulturaSi erTsa da imave qcevas
bihevioraluri modeli. xazs usvamen ra sxvadasxva interpretacia SeiZleba hqondes:
dakvirvebad reaqciebs, bihevioristebi naklebad zRurbli, romelzec garkveuli qcevis tipi
saubroben hipoTetur fsiqodinamikur proce- individisTvis adaptaciaSi problemebis Semqmne-
sebze. maT miaCniaT, rom paTologiuri qcevis li gaxdeba, nawilobriv, mis kulturul konteq-
SeZena janmrTeli qcevis msgavsad _ daswavlisa stzea damokidebuli. rac Seexeba etiologias,
da ganmtkicebis meSveobiT _ xdeba. isini gansakuTrebuli kulturuli garemo pirobebi,
yuradRebis miRma toveben Sinagan fsiqologiur sadac cxovroben adamianebi, SeiZleba gansazR-
fenomenebsa da adreuli bavSvobis gamocdilebas, vravdes im pirobebs, romlebic xels uwyoben
Tumca, xazs usvamen mimdinare qcevasa da mimdi- fsiqopaTologiis calkeuli tipebis an qveti-
nare mdgomareobebs da im ganmamtkiceblebs, pebis gamoyofas. Cven mogvianebiT, klasifikaciis
romlebic inarCuneben qcevas. fsiqologiuri Sesaxeb qveTavSi, visaubrebT aseT, kulturasTan
aSlilobebis simptomebi individebis mier TviT- SeWidul sindromebze.
damangreveli an araefeqturi qcevebis daswavlis axla ukve SegiqmeniT zogadi warmodgena im
Sedegad warmoiqmneba. nebismieri arasasurveli, ZiriTad midgomebze, romlebsac mkvlevrebi
paTologiuri qcevis garemoSi arsebuli Sem- fsiqikuri daavadebis warmoqmnis Sesaxeb gvTava-
TxveviTi ganmamtkiceblebis moZiebiT mkvlev- zoben. unda aRiniSnos, rom, miaCniaT ra fsiqopa-
rebs, an klinicistebs SeuZliaT maT Secvlaze Tologia mTeli rigi biologiuri da fsiqolo-
mimarTuli mkurnalobis gzebis dasaxva da giuri faqtorebis rTuli urTierTqmedebis
arasasurveli qcevis Caqroba. araadapturi qceviT Sedegad, Tanamedrove mkvlevrebi ufro da ufro
gamowveuli procesebis kvlevisas bihevioristebi metad ikaveben interaqcionistul pozicias. ase
klasikuri da operantuli ganpirobebis mode- magaliTad, genetikurma predispoziciam neiro-
lebs eyrdnobian (ix. Tavi 7). gadamtanebis, an hormonebis doneze zemoqmedebiT
kognituri modeli. fsiqopaTologiisadmi kog- SeiZleba mowyvladi gaxados pirovneba fsiqolo-
nitur midgomas xSirad bihevioralur Tvalsaz- giuri aSlilobisadmi, magram aSlilobis sru-
risTan erTad iyeneben. kognituri midgomis mixed- lad ganviTarebisTvis fsiqologiuri an socia-
viT, fsiqologiuri aSlilobebis saTaveebs luri stresi, an daswavlili qceva iyos saWiro.
yovelTvis ver aRmovaCenT obieqturad arsebuli Semdeg nawilSi im mcdelobebze gveqneba
garemos stimulebSi, ganmamtkiceblebsa da saubari, romelic ganxorcielda aSlilobebis
TvalsaCino reaqciebSi. mniSvneloba aqvs imas, sxvadasxva kategoriebis klasificirebisa da
Tavi 15 / fsiqologiuri aSlilobebi

Tu rogor aRiqvamen adamianebi sakuTar Tavsa da aRwerisaTvis.


garemos da ras fiqroben maT Sesaxeb. kognitur
cvladebs Soris, romelTac SeiZleba sworad an
arasworad warmarTon adapturi qceva, aris
Sejameba
pirovnebis mier mniSvnelovani ganmamtkiceblebis
gakontrolebis xarisxis subieqturi aRqma, sa- paTologia ganisazRvreba mTeli rigi krite-
frTxis momtan movlenebTan gamklavebis SesaZ- riumebis gaTvaliswinebiT: distresi, an uuna-
leblobis pirovnuli rwmena da movlenebis roba, araadapturoba, araracionaluroba, ara-
interpretacia situaciuri Tu pirovnuli faqto- prognozirebadoba, araSablonuroba da statis-
rebis terminebiT. kognituri midgomis mixedviT, tikuri iSviaToba, damkvirveblis doskomforti
fsiqologiuri problemebi realuri situaciis da zneobrivi da idealuri standartebis rRveva.
aRqmis damaxinjebis, mcdari msjelobebis, an arc erTi am kriteriumTagani ar aris aucile-
problemis gadawyvetis uSedego mcdelobebis beli da sakmarisi piroba fsiqikuri daavadebis
Sedegia. gansazRvrisaTvis. mkvlevrebis upirvelesi
sociokulturuli midgoma. fsiqopaTologiis mizania fsiqologiuri aSlilobebisadmi
612 Sesaxeb sociokulturuli mosazreba xazs usvams obieqturi mosazrebebis Camoyalibeba; es mizani
rTulia, radganac paTologiuris Sesaxeb das- zedmiwevniT aRweras imdenad, ramdenadac sxva
kvnebi xSirad aris damokidebuli konteqstze. kriteriumebi exmareba praqtikosebs imis gada-
kacobriobis TiTqmis mTeli istoriis manZilze wyvetaSi, aris Tu ara pirovnebis qceva gar-
fsiqikurad daavadebul adamianebs arasworad kveuli aSlilobis maniSnebeli.
epyrobodnen, anda sapyrobileebSi amwyvdevdnen.
mas Semdeg ganviTarda maTdami midgomis Seda-
rebiT adamianuri meTodebi, rac iseTma adamia- klasifikaciis miznebi
nebma, rogorebic iyvnen pineli, mesmeri da imisaTvis, rom maqsimalurad sasargeblo
krepelini, am aSlilobebis daavadebebad gan- iyos, diagnostikuri sistema Semdeg sam sarge-
xilva daiwyes. es daavadebebi kategorizaciasa bels unda iZleodes:
da mkurnalobas eqvemdebarebodnen. fsiqikuri
daavadebis etiologiis asaxsnelad Tanamedrove  saerTo stenografiuli ena. klinikosTa
mkvlevrebi, Cveulebisamebr, biologiuri da da fsiqopaTologiis sferoSi momuSave mkvlevar-
fsiqologiuri faqtorebis interaqciul mod- Ta Soris swrafi da gasagebi urTierTobisTvis
els mimarTaven xolme. praqtikosebi sayovelTaod SeTanxmebuli mniS-
vnelobebis mqone terminebs eZeben. diagnos-
tikuri kategoria, rogoricaa depresia, didi
raodenobis kompleqsur informacias aerTianebs,
fsiqologiuri romelSic Sedis damaxasiaTebeli simptomebi
aSlilobebis klasifikacia da aSlilobis tipuri mimdinareoba. klinikur
garemoSi, rogoricaa, klinikebi da saavadmyo-
foebi, diagnostikuri sistema fsiqikuri jan-
ratom aris sasargeblo fsiqologiuri aSli-
mrTelobis profesionalebs ufro efeqturi ko-
lobebis klasifikaciis sistemis arseboba? ra
munikaciis saSualebas aZlevs im adamianebis
upiratesobebs iZleva paTologiuris amomwuravi
Sesaxeb, visac exmarebian. fsiqopaTologiis
Sefasebis gziT misi sxvadasxva tipebis erTmane-
sxvadasxva aspeqtebis kvlevisas an mkurnalobis
Tisgan gamijvna? fsiqologiuri diagnozi aris
programebis Sefasebisas mkvlevrebi unda SeTan-
paTologiurisTvis dakvirvebadi qcevis paternis
xmdnen dasakvirvebeli aSlilobis Taobaze.
klasificirebisa da kategorizaciis Sedegad
micemuli iarliyi garkveuli diagnostikuri  etiologiis gageba. idealur SemTxvevaSi,
sistemis farglebSi. aseTi diagnozis miReba konkretuli aSlilobis diagnozma naTeli unda
gacilebiT ufro rTulia, vidre samedicino mohfinos simptomebis gamomwvev mizezebs.

fsiqologiuri aSlilobebis klasifikacia


diagnozis. samedicino konteqstSi diagnosti- samwuxarod, mravali fsiqologiuri aSlilobis
rebisas eqims iseT fizikur monacemebze SeuZlia etiologiis Sesaxeb arsebiTi uTanxmoebis an
dayrdnoba, rogoricaa, magaliTad, rentgenis sakmarisi informaciis uqonlobis gamo Znelia
suraTi, sisxlis analizi da biofsia. fsiqolo- am miznis miRweva.
giuri aSlilobebis SemTxvevaSi diagnozisTvis  mkurnalobis dagegmva. diagnozma, aseve,
saWiro monacemebs individis moqmedebis inter- unda gvikarnaxos, Tu mkurnalobis ra tipebi
pretaciidan viRebT. klinikosTa maqsimaluri unda gamoviyenoT konkretuli aSlilobisaTvis.
SeTanxmebulobisa (konsistenturobis) da maT mkvlevrebma da klinikosebma aRmoaCines, rom
diagnostikur Sefasebebs Soris Tanmimdevru- garkveuli mkurnaloba an Terapia ufro efeqtu-
lobis misaRwevad, fsiqologebma diagnosti- rad moqmedebs garkveuli tipis fsiqologiur
rebisa da klasifikaciis sistema ganaviTares, aSlilobebze. magaliTad, Sizofreniis dros
romelic uzrunvelyofs simptomebis detalur, sakmaod efeqturi medikamentebi sruliad
usargebloa da zogjer ufro amZimebs kidec
fsiqologiuri diagnozi (Psychological diagnosis) mdgomareobas depresiis SemTxvevaSi. mkurnalo-
_ fsiqologiuri paTologiisTvis dakvirvebuli bebis efeqturobisa da specifikurobis Sesaxeb
qcevis paternis klasificirebisa da katego- codnis Semdgomi gaRrmaveba daaCqarebs da ufro
rizaciis Sedegad micemuli iarliyi garkveuli
sandos gaxdis diagnostirebis process, rac
diagnostikuri sistemis farglebSi.
metad mniSvnelovania. 613
DSM-IV-TR DSM-is pirveli versia, romelic 1952 wels
gamoCnda (DSM-I), ramdenime aTeul fsiqikur daa-
amerikis SeerTebul StatebSi yvelaze far-
vadebas moicavda. 1968 wels gamosuli, gada-
Tod miRebuli saklasifikacio sqema amerikis
sinjuli DSM-II ufro metad Seesatyviseboda
fsiqiatriul asociacias ekuTvnis. mas fsiqikuri
meore popularul sistemas _ msoflio janmrTe-
aSlilobebis diagnostikuri da statistikuri
lobis organizaciis daavadebaTa internaciona-
saxelmZRvanelo ewodeba. meoTxe gamocemis (DSM-
lur klasifikacias (ICD _ International Classifica-
IV, 1994) „teqsturi gadasinjva~ 2000 wels gamoq-
tion of Diseases). DSM-is meoTxe gamocema (DSM-IV,
veynda da mas klinikosebi da mkvlevrebi DSM-
1994) komitetebisa da mecnierebis ramdenime-
IV-TR-is saxeliT icnoben. masSi klasifici-
wliani intensiuri muSaobis Semdeg gamovida.
rebulia, gansazRvrulia da aRwerilia 200-ze
cvlilebebis gansaxorcieleblad (1987 wels
meti fsiqikuri aSliloba.
gamosul DSM-III-R-Si) am komitetebma dawvrile-
fsiqologiuri aSlilobebisadmi midgomebis
biT ganixiles fsiqopaTologiaSi dagrovili
mravalferovnebiT gamowveuli diagnostikuri
gamokvlevebis uzarmazari raodenoba da, aseve,
sirTuleebis Sesamcireblad DSM-IV-TR-Si yurad-
Seamowmes, Tu ramdenad muSaobda SemoTavazebuli
Reba simptomTa paternebis aRwerasa da aSli-
cvlilebebi realur klinikur pirobebSi. DSM-
lobebis mimdinareobebze ufro metad aris
IV, aseve, srulad Seesabameba ACD-is meaTe
gamaxvilebuli, vidre etiologiur Teoriebsa
gamocemas. DSM-IV-TR-Si (2000), DSM-IV-is teqstur
da mkurnalobis strategiebze. wmindad aRweriTi
gadasinjvaSi, axali kvlevebis Sedegebic aris
xasiaTis terminebi klinikosebsa da mkvlevrebs
mocemuli, Tumca, saerTod ar aris Secvlili
problemebis aRsawerad sayovelTao, saerTo enis
DSM-IV-is klasifikaciis struqtura.
gamoyenebis saSualebas aZlevs nacvlad imisa,
fsiqologiur aSlilobasTan SesaZlo kavSir-
rom SeTanxmebis miuRwevlad datovon Sexvedrebi
Si myofi fsiqologiuri, socialuri da fizikuri
da ikvlion, Tu romeli Teoriuli modeli
faqtorebis ganxilvisas klinikosebis dasax-
ukeT xsnis arsebul problemebs.
mareblad DSM-IV-TR ganzomilebebs, anu RerZebs
DSM-IV-TR _ amerikis fsiqiatriuli asociaciis iyenebs, romlebzec mocemulia informacia yvela
amJamad momqmedi diagnostikuri da statistikuri am faqtoris Sesaxeb (ix. cxrili 15.1).
saxelmZRvanelo, romelSic klasificirebulia, ZiriTad klinikur aSlilobaTa umravlesoba
ganmartebulia da aRwerilia fsiqikuri aSli-
I RerZzea moTavsebuli. aq Sedis yvela aSli-
lobebi.
loba, gonebrivi CamorCenilobis garda, romelic

cxrili
15.1
Tavi 15 / fsiqologiuri aSlilobebi

DSM-IV-TR-is xuTi RerZi


RerZebi informaciis klasi aRwera
RerZi I klinikuri aSlilobebi es fsiqikuri aSlilobebi warmoadgens qceviTi an
fsiqologiuri problemebis simptomebs, an paternebs, romelic,
rogorc wesi, mtkivneulia da auaresebs funqcionirebas
romelime sferoSi. aq Setanilia aSlilobebi, romlebic Tavs
iCens Cvilobis, bavSvobis an Wabukobis periodSi.
RerZi II (a) pirovnuli aSlilobebi samyaros aRqmisa da masze reagirebis disfunqcionaluri
(b) gonebrivi CamorCeniloba paternebi.
RerZi III zogadi samedicino am RerZze warmodgenilia fizikuri problemebi, romelic
mdgomareobebi ukavSirdeba I da II RerZebze aRwerili fsiqologiuri
aSlilobebis gagebas, an mkurnalobas.
RerZi IV fsiqosocialuri da garemos am RerZze warmodgenilia is fsiqosocialuri da garemos
problemebi stresorebi, romelmac SeiZleba zegavlena moaxdinos
aSlilobis diagnostirebasa da mkurnalobaze da
gamojanmrTelebis albaTobaze.
RerZi V funqcionirebis mTlianobiTi am RerZze warmodgenilia fsiqologiur, socialur da
Sefaseba profesionalur sferoebSi individis mimdinare funqcionirebis
erTiani done.
614
bavSvobaSi iCens Tavs. II RerZze mocemulia an daZlevis araadekvaturi strategiebiT. fsi-
rogorc gonebrivi CamorCeniloba, aseve, pirov- qoturi aSlilobebi, anu fsiqozebi nevrotuli
nuli aSlilobebi. es problemebi SeiZleba Tan problemebisgan gansxvavebulad moiazreboda
sdevdes I RerZis aSlilobebs. III RerZi moicavs rogorc xarisxis, ise _ simwvavis mixedviT.
informacias zogadi samedicino mdgomareobis miaCndaT, rom fsiqoturi qceva mniSvnelovan-
Sesaxeb, rogoricaa, magaliTad, diabeti, rac wilad gadis socialuri normebis farglebidan
SeiZleba relevanturi iyos I an II RerZze gan- da mas Tan axlavs racionaluri azrovnebisa
Tavsebuli aSlilobis gagebisas, an mkurna- da zogadad emociur da azrovnebis procesebSi
lobisas. IV da V RerZebi uzrunvelyofs dama- arsebiTi, Rrma darRvevebi. DSM-III-is sakonsul-
tebiT informacias, romelic SeiZleba sasargeb- tacio komitetebi xvdebodnen, rom terminebi
lo iyos konkretuli individisTvis mkurnalo- nevrotuli aSlilobebi da fsiqoturi aSlilo-
bis kursis dagegmvisas, an prognozis Sefasebisas bebi Zalze ganzogadda Sinaarsis TvalsazrisiT
(momavali cvlilebebis winaswar ganWvretisas). da usargeblo gaxda, rogorc diagnostikuri
IV RerZi afasebs fsiqosocialur da garemodan kategoria (Tumca, am terminebs mravali fsiqiat-
momdinare problemebs, romlebmac SeiZleba ri da fsiqologi isev iyenebs pirovnebis darRve-
axsnas pacientis stresuli reaqciebi, an stres- vebis zogadi donis aRsawerad).
Tan misi gamklavebis resursebi. V RerZze kli- DSM-is gamocemebis manZilze calkeuli
nikosebi afaseben individis funqcionirebis diagnozebic erTveboda da akldeboda CamonaT-
saerTo, zogad dones. DSM-IV-TR-is sistemis vals. amis erT-erTi saukeTeso magaliTia homo-
sruli diagnozi TiToeuli RerZis ganxilvas seqsualoba. SegiZliaT gaixsenoT XII Tavidan,
unda moicavdes. rom 1973 wels amerikis fsiqiatriulma asociaciam
xma misca fsiqologiuri aSlilobebis nusxidan
homoseqsualurobis amoRebas. im dromde homo-
diagnostikuri kategoriebis
seqsualoba DSM-Si Setanili iyo, rogorc
ganviTareba
fsiqikuri daavadeba.
diagnostikuri kategoriebi da maTi organize- fsiqiatri eqspertebis mosazrebebis Secvla
bisa da warmodgenisTvis gamoyenebuli meTodebi kvlevebis Sedegebma gamoiwvia, romelmac aCvena
DSM-is yovel gadanisjvaSi icvleboda. es homoseqsuali mamakacebisa da lesboseli
cvlilebebi fsiqikuri janmrTelobis eqsperte- qalebis, zogadad, fsiqikuri janmrTeloba.
bis umravlesobis mosazrebaTa cvlilebebs dResdReobiT homoseqsualobas ubralod
asaxavs imis Taobaze, Tu konkretulad risgan seqsualuri TviTgamoxatvis erT-erT variantad
miiCneven. is mxolod maSin Tanxvdeba DSM-IV-

fsiqologiuri aSlilobebis klasifikacia


Sedgeba fsiqologiuri aSliloba da sad unda
gaiaros zRvarma aSlilobaTa sxvadasxva tipebs TR-is diagnozs, rodesac individs aReniSneba
Soris. aseve, maTSi asaxulia sazogadoebaSi „mdgradi da SesamCnevi distresi seqsualur
paTologiuris Sesaxeb arsebuli mosazrebebis orientaciasTan dakavSirebiT~ (DSM-IV-TR, 2000,
cvlilebebi.
TiToeuli DSM-is gadasinjvis procesSi
gamoiricxa zogierTi diagnostikuri kategoria, nevrotuli aSliloba (Neurotic disorder) _ fsi-
qikuri aSliloba, romlis drosac pirovnebas
zogierTi ki, piriqiT, daemata kidec. magaliTad,
ar aReniSneba Tavis tvinis paTologiebi da ar
DSM-III-is (1980w.) SesavalSi amoRebulia nevro- avlens moWarbebul, mkveTrad gamoxatul
tul da fsiqotur aSlilobebs Soris gansxva- iracionalur azrovnebas, an ar arRvevs qcevis
vebis tradiciuli ganmarteba. nevrotuli aSli- ZiriTad normebs, Tumca, ganicdis subieqtur
lobebi, anu nevrozebi Tavdapirvelad gaigeboda, distress. es kategoria gadmotanilia DSM-III-
rogorc SedarebiT zogadi fsiqologiuri dan.
problemebi, romlis drosac pirovnebas ar aRe- fsiqoturi aSliloba (Psychotic disorder) _ mwvave
niSneboda tvinis paTologiis niSnebi, Warbad fsiqikuri aSliloba, rodesac uaresdeba indi-
vidis mier realobis aRqma, rac vlindeba azrov-
araracionaluri azrovneba da ar arRvevda
nebis, emociebisa da aRqmis sferoSi warmoqmnil
ZiriTad normebs, Tumca, ganicdida subieqtur sirTuleebSi; aRar gamoiyeneba, rogorc
distress, an xasiaTdeboda TviTdamangreveli diagnostikuri kategoria DSM-III-is Semdeg. 615
fsiqologia Cvens cxovrebaSi

marTla gvicavs Tu ara Seuracxadoba

1981 wlis 30 marts msof- naTeni (Daniel M`Naghten) mkvle- aris ki maknaTenis wesi
lio SeZra aSS-is prezidentis lobaSi udanaSaulod cnes damnaSaveobis an udanaSaulo-
_ ronald reiganis mkvle- Seuracxadobis mizeziT. misi bis samarTliani sazomi? fsi-
lobis TiTqmis warmatebulma savaraudo msxverpli brita- qikuri daavadebebis gagebaSi
mcdelobam, romelic jon neTis premier ministri iyo. winsvlasTan erTad, mkvlev-
hiklim ganaxorciela. 1982 maknaTens swamda, rom mas Rmer- rebma ufro meti ician im
wlis ivnisSi, Sokma yvela Tma Caagona mkvleloba (man garemoebebis Sesaxeb, romel-
zRvars gadaaWarba, rodesac SemTxveviT premier ministris Sic damnaSave SesaZloa ansxva-
naficma msajulebma hinkli nacvlad misi mdivani mokla). vebdes swors mcdarisgan _
„udanaSaulod cnes Seura- bodvebis gamo igi cixis nacv- damnaSavem SesaZloa icodes,
cxadobis gamo~. ramdenad misa- lad fsiqiatriul saavadmyo- rom mis mier ganxorciele-
Rebi iyo es? ras niSnavs, rom foSi moaTavses. am verdiqtis buli qmedeba arasamarTleb-
viRac Seuracxadia? Tanmdevma risxvam biZgi misca rivi an arazneobrivi iyo,
Seuracxadoba ar aris gan- lordTa palatas, rom gamoe- magram mainc ver SeZlos moqme-
martebuli DSM-IV-TR-Si; ar kveTa mimarTuleba, e.w. makna- debis daTrgunva da misgan
arsebobs misi sayovelTao Tenis wesi, romelic gansazR- Tavis Sekaveba (disociaciis am
klinikuri gansazRvreba. me- vravda Seuracxadobis far- tipis Sesaxeb SfoTviTi aSli-
tic, Seuracxadoba popula- glebs. am wesis mixedviT, dam- lobebis ganxilvisas visaub-
ruli kulturisa da samar- naSave ver unda „xvdebodes mis rebT). xSirad, magaliTad,
Tlebrivi sistemis cnebaa. mier ganxorcielebuli qmede- fobiebis mqone adamianebma
samarTalSi Seuracxadobis bebis xasiaTsa da kategorias; ician, rom oboba maT arafers
gaTvaliswinebis praqtika 1843 anda Tu xvdeba, ar unda ico- dauSavebs, magram ar xelewi-
wlidan iRebs saTaves, rode- des, rom rasac akeTebs, ar aris febaT misi danaxvisas panikuri
sac inglisSi deniel mak- swori.~ qcevisagan Tavis Sekaveba.

gv.582). diagnostikuri kriteriumi, cxadia, gamo- is garkveul diagnostikur kategorias~ (DSM-


iyeneba im homoseqsualebis mimarT, visac awuxebs IV-TR, 2000, gv.898). qvemoT moyvanilia ramdenime
es problema. magaliTi:
dabolos, DSM-is adreuli gamocemebis kri-  Boufee delirante. „aJitirebuli da agresi-
Tavi 15 / fsiqologiuri aSlilobebi

tikosebs afiqrebdaT is faqti, rom fsiqo- uli qcevis moulodneli amofrqveva, SesamCnevi
logiuri aSlilobebis SemTxvevebSi yuradRebis dabneuloba da fsiqologiuri agzneba~ (gv.899);
miRma rCeboda kulturuli variaciebi. DSM-IV- aRniSnulia dasavleT afrikaSi, taitze;
TR-Si aSlilobaTa umravlesobis aRwera moicavs
informacias „specifikuri kulturuli maxasia-  Koro. „moulodneli da intensiuri SfoTva
Teblebis~ Sesaxeb. metic, danarTSi aRwerilia imis Taobaze, rom penisi (an, qalebis SemTxvevaSi,
daaxloebiT 25-mde kulturasTan SeWiduli sasqeso bageebi da sarZeve jirkvlebi) mowydeba
sindromi: „ganmeorebiTi, normidan gadaxrili sxeuls, ramac SesaZloa sikvdili gamoiwvios~
qcevis adgilobrivad specifikuri paternebi (gv. 900); aRniSnulia samxreT da aRmosavleT
da Semawuxebeli gamocdileba, romelic SeiZleba aziaSi;
ukavSirdebodes, an ar ukavSirdebodes DSM-IV-  Taijin Kyofusho. „individis intensiuri
Seuracxadoba (Insanity) _ samarTlebrivi (ara SiSi imis Taobaze, rom individis sxeuli, sxeu-
klinikuri) aRniSvna im mdgomareobisa, romlis lis nawilebi an funqciebi arasasiamovno, samar-
drosac individi ganixileba, rogorc iuri- cxvino, an Seuracxmyofelia sxva adamianebi-
diulad Seuracxadi, an araqmediTi, arakom- saTvis Tavisi garegnobiT, suniT, saxis gamo-
616 petenturi.
fsiqikuri daavadebis Se- lod mas Semdeg uSveben, rac Txovnebs da, Sesabamisad,
saxeb aseTi mosazreba samar- eqspertebi daadgenen, rom sazogadoebis kargad infor-
Tlebriv standartebSic iqna isini aRar arian saSiSni. dapa- mirebulobisa mis Sesaxeb,
CarTuli, ramac imoqmeda timrebisgan gansxvavebiT, xSi- aseTi sarCelebi sakmaod
hinklis SemTxvevaSi. mis rad winaswar ar aris gansa- iSviaTia (Blau et al., 1993; Lym-
nafic msajulebs miaCndaT, zRvruli, Tu ra vadiT aTav- burner & Roesch, 1999). magaliTad,
rom hinkli ar akontrolebda seben individs fsiqiatriul erT-erTi kvlevis Sedegad
Tavis qcevas, romelic msaxiob dawesebulebaSi. rogor fiq- aRmoCnda, rom baltimorSi,
judi fosteris akviatebidan robT, hinklis SemTxvevaSi merilendSi 60 432 sabral-
momdinareobda. ramdenad darwmunebulni unda debo aqtidan mxolod 190-ma
gaanTavisufles Tu ara yofiliyvnen fsiqiatrebi da damcvelma (0.31%) Seitana Seu-
hinkli? _ araviTar SemTxv- fsiqologebi, rom hinklis racxadobis sarCeli da mxo-
evaSi. igi vaSingtonis olqis gamoSvebaze Tanxmoba gane- lod 8 maTgani (4.2%) iqna
wm. elizabetis fsiqiatriul cxadebinaT? dakmayofilebuli (Janofski et al.,
klinikaSi moaTavses da 2001 hinklis SemTxvevis Sede- 1996). amgvarad, mcirea alba-
wlamde iq imyofeboda. gad mravalma sasamarTlom Toba imisa, rom Tqven odesme
faqtobrivad, Seuracxadobis, Secvala Seuracxadobis dac- mogmarTaven TxovniT, rom
rogorc dacvis, sazoga- vis arsebuli standartebi: dajdeT nafic msajulTa
doebaSi arsebuli erT-erTi ZiriTadi mimarTuleba „Seura- skamze da gansajoT, meore
ZiriTadi araswori gageba cxadobis gamo udanaSaulod adamiani Seuracxadia Tu ara,
m k v l e l e b s Ta v i s u f l a d cnobis~ verdiqtis miRebis magram warmoidgineT, rom es
darCenis saSualebas aZlevs garTuleba iyo (Appelbaum, moxda. vTqvaT, Tqven jefri
(Caplan, 1992; Silver et al., 1994). 1994). iyo Tu ara es cvli- dameris saqmis ganxilvisas
Seuracxadobis sarCeliT iyaviT msajuli, romelic
lebebi aucilebeli? praqti-
udanaSaulod miCneul in- kanibaluri ritualebiT iyo
kuli motivebidan gamomdinare,
dividTa daaxloebiT 90% dakavebuli da romelic
pasuxi TiTqmis ueWvelad aris
fsiqiatriul klinikebSi Seracxadad cnes (msajulebma
„ara~. miuxedavad im didi
uaryves Seuracxadobis dacva).
xvdeba. hinklis SemTxvevis yuradRebisa, romelsac sain-
rogor imoqmeda am TavSi mi-
msgavs SemTxvevebSi indi- formacio saSualebebSi uT-
Rebulma informaciam Tqvens
videbs sazogadoebaSi mxo- moben Seuracxadobis mo-
mosazrebebze?

metyvelebiT an moZraobiT~ (gv. 903); aRniSnulia


fsiqologiuri

fsiqologiuri aSlilobebis ZiriTadi tipebi


iaponiaSi.
aRvwerT ra fsiqologiuri aSlilobis Ti- aSlilobebis ZiriTadi
Toeul ZiriTad formas, mniSvnelovania gvax- tipebi
sovdes, rom erTsa da imave qcevas yvela kultura
ar miiCnevs erTnairad normalurad an paTo-
logiurad. mas Semdeg, rac aRvwereT paTologiuris
Sesaxeb msjelobis ZiriTadi farglebi, miva-
deqiT ZiriTad informacias _ iseTi ZiriTadi
Sejameba fsiqologiuri aSlilobebis mizezebsa da
fsiqologiuri aSlilobebis klasificirebis Sedegebs, rogoricaa SfoTva, depresia da Sizof-
mizania rogorc sxvadasxva aSlilobebis aRwe- renia. TiToeuli kategoriis SemTxvevaSi jer
risa da ganxilvis sayovelTaod miRebuli ste- aRvwerT, ras ganicdian Tavad daavadebuli
nografiuli enis uzrunvelyofa, ise _ etio- individebi da rogor aRiqvamen maT damkvir-
logiisa da mkurnalobis gegmis dadgena. DSM- veblebi. Semdeg ganvixilavT, Tu rogor xsnian
IV-TR warmoadgens yvelaze farTod gamoyenebad etiologiisadmi biologiuri da fsiqologiuri
saklasifikacio sistemas; mTeli informacia xuT midgomebi am aSlilobebis ganviTarebas.
RerZzea mocemuli. diagnostikuri kategoriebi arsebobs fsiqopaTologiis mTeli rigi sxva
droTa ganmavlobaSi ganviTarda, raTa sistema kategoriebi, romelTa ganxilvasac ver davuT-
ufro Tanmimdevruli da gamosadegi gamxdariyo. mobT dros, Tumca, qvemoT mocemulia maT Soris 617
yvelaze mniSvnelovanTa Sesaxeb mokle, Semaja- aris cnobili (morbidulobas daavadebis arse-
mebeli informacia. bobas uwodeben, komorbidulobas ki _ daavade-
baTa Tanaarsebobas). NCS-Si dadginda, rom
 nivTierebebis gamoyenebis aSlilobebi
individTa 56%-s, romelic Tvlida, rom aqvT
moicavs alkoholsa da qimiur nivTierebebze
erTi aSliloba, realurad erTdroeulad ori
damokidebulebasa da maT borotad gamoyenebas.
an meti aSliloba aReniSneboda. mkvlevrebma
nivTierebebis borotad gamoyenebis Sesaxeb
sxvadasxva fsiqologiuri aSlilobebis komorbi-
mravali sakiTxi cnobierebis mdgomareobebis
dulobis paternebis intensiuri Seswavla dai-
uaxloes konteqstSi ganvixileT (ix. Tavi 6).
wyes.
 somatoformul aSlilobebSi Sedis gaecnobiT ra sxvadasxva fsiqologiuri
fizikuri (somaturi) simptomebi, rogoricaa: darRvevebisaTvis tipur simptomebsa da gamocdi-
kidurebis paralizeba, an tkivilebi, fizikuri lebebs, gagiCndebaT grZnoba, rom zogierTi
mizezis gareSe. es kategoria moicavs isteriad maxasiaTebeli Tqvenc, yovel SemTxvevaSi
wodebul simptomebs. xandaxan mainc, an Tqvens irgvliv arsebul
 seqsualuri aSlilobebi seqsualuri romelime Tqvens nacnobsac axasiaTebs. Cven mier
Sekavebisa da disfunqciis problemebsa da aRwerili zogierTi aSliloba arc ise iSviaTad
deviantur seqsualur praqtikas moiazrebs. gvxvdeba, amitom gasakviri iqneba, Tu isini
sruliad ucxod mogeCvenebaT. bevrs axasiaTebs
 aSlilobebi, romlis diagnostireba,
adamianuri sisusteebi, romelTac konkretuli
Cveulebisamebr, CvilobaSi, bavSvobaSi, an
fsiqologiuri aSlilobis kriteriumTa nusxaSi
WabukobaSi xdeba, moicavs gonebriv Camor-
SexvdebiT. am msgavsebebis gacnobiereba xels
Cenilobas, komunikaciur aSlilobebs, rogori-
Seuwyobs paTofsiqologiis gagebas, magram unda
caa: enabluoba da autizmi.
gaxsovdeT, nebismieri aSlilobis diagnozi
 kvebis aSlilobebi, rogoricaa: anoreqsia mTel rig kriteriumebzea damokidebuli da
da bulimia, me-12 TavSia ganxiluli. fsiqikuri janmrTelobis gamocdil profesi-
onalebs saWiroebs. gTxovT, winaaRmdegoba
winamdebare TavSi SevafasebT im sixSires,
gauwioT cdunebas da ar gamoiyenoT axlad
ra sixSiriTac aReniSnebaT individebs calkeuli
SeZenili codna megobrebisTvis da ojaxis wevre-
fsiqologiuri aSlilobebi. monacemebi miRebu-
bisTvis paTologiuris diagnozis dasasmelad.
lia kvlevebidan, romelSic 20 000-ze meti
Cven dawvrilebiT ganvixilavT SfoTvasa da
adamiani monawileobda da, Sesabamisad, fsiqikuri
depresias da SedarebiT mokled visaubrebT
janmrTelobis Sesaxeb istoriebi populaciis
pirovnul aSlilobebsa da disociaciur aSli-
didi SerCevebidan aris miRebuli. diagramebSi
lobebze.
asaxulia sxvadasxva aSlilobebis gavrceleba
Tavi 15 / fsiqologiuri aSlilobebi

erTi Tvis, erTi wlis da mTeli cxovrebis


periodSi (Kessler et al., 1994; Regier et al., 1993a, 1993b).
citirebuli diagramebi da cxrilebi aRebulia SfoTviTi aSlilobebi
National Comorbidity Study-dan (NCS), romelSic 15- garkveul cxovrebiseul situaciebSi TiTo-
dan 54 wlamde 8 098 amerikeli monawileobda eul Cvengans ganucdia SfoTva an SiSi. Tumca,
(Kessler et al., 1994). miuxedavad imisa, rom am SerCevas zogierTi adamianisTvis SfoTva imdenad prob-
„mozrdilebad~ movixseniebT, unda aRvniSnoT, lemuri xdeba, rom efeqturad funqcionirebasa
rom masSi monawileobdnen mozardebi da ar da yoveldRiuri cxovrebiT tkbobaSi uSlis
monawileobdnen ufrosi asakis mozrdilebi. xels. dadgenilia, rom mozrdili mosaxleobis
aseve, aRsaniSnavia, rom xSir SemTxvevaSi erTsa TiTqmis 25%-s drodadro aReniSneba sxvadasxva
da imave individebs cxovrebis garkveul etapze SfoTviTi aSlilobebisTvis damaxasiaTebeli
erTdroulad erTze meti aSliloba aReniS- simptomebi (Kessler et al., 1994). TiToeul am
nebodaT. es fenomeni komorbidulobis saxeliT aSlilobaSi SfoTva gadamwyvet rols asrulebs,
komorbidi (Comorbidity) _ erTdroulad erTze Tumca, isini erTmaneTisgan gansxvavdebian
meti aSliloba. SfoTvis gancdis xarisxiT, SfoTvis simwvaviT/
618
panikuri aSliloba
generalizebuli SfoTviTi aSlilobisTvis
damaxasiaTebeli SfoTvis qronikulad arsebobi-
sgan gansxvavebiT, panikuri aSlilobis mqone
adamianebi ganicdian moulodneli, mwvave panikis
Setevebs, romelic mxolod ramdenime wuTi
SeiZleba grZeldebodes. es Setevebi intensiuri
daZabulobis, SiSis, an saSinelebis grZnobebiT
iwyeba. am grZnobebs Tan axlavs SfoTvis
fizikuri simptomebi, maT Soris TviTregu-
lirebadi hiperaqtiuroba (rogoricaa aCqarebuli
guliscema), Tavbrusxveva, gonebis dakargva da
xuTvis, an daxrCobis SegrZnebebi. Setevebi mou-
lodnelia im TvalsazrisiT, rom maT ar iwvevs
raime konkretuli situacia.
qvemoT mocemuli panikis Setevis dros gake-
siRrmiTa da misi gamomwvevi situaciebiT. Cven
Tebuli komentari dagexmarebaT imis SefasebaSi,
mimovixilavT ZiriTad kategoriebs, esenia: gene-
Tu ra sixSiriT ganicdis am aSlilobis mqone
ralizebuli SfoTviTi aSliloba, panikuri aS-
es pirovneba panikis Setevebs:
liloba, fobiuri aSliloba, obsesiur-kompul-
suri aSliloba da posttravmatuli stresis o, me ver gavakeTeb amas. veravin da-
aSliloba. mexmareba, veravin SeZlebs am grZnobis
gagebas. es hgavs grZnobas, romelic Txe-
midan fexis TiTebamde gagirbens sxeulSi
generalizebuli SfoTviTi aSliloba
da me mZuls es grZnoba. Zalze SeSinebuli
rodesac pirovneba drois umetes nawils, var... TiTqos vkvdebi, an raRac msgavsi
sul mcire, eqvsi Tvis manZilze, SfoTvaSi, an (Muskin & Fyer, 1981, gv.81).
nerviulobaSi atarebs, klinikosebi mas genera-
lizebuli SfoTviTi aSlilobis diagnozs panikuri aSlilobis diagnostireba maSin
usvamen. xSirad SfoTva specifikur cxovrebi- xdeba, rodesac individs aReniSneba panikis
ganmeorebiTi moulodneli Setevebi da, amas-

fsiqologiuri aSlilobebis ZiriTadi tipebi


seul situaciazea fokusirebuli, rogoricaa:
ararealuri SfoTva finansebis, an sayvareli Tanave, intensiurad nerviulobs Semdgomi
adamianis kargad yofnis Taobaze. SfoTvis Setevebis ganviTarebis SesaZleblobaze.
gamoxatvis gzebi _ specifikuri simptomebi _
varirebs pirovnebidan pirovnebamde, magram SfoTviTi aSlilobebi (Anxiety disorder) _ fsiqi-
generalizebuli SfoTvis diagnozis dasmisaTvis kuri aSlilobebi, romelic xasiaTdeba fsiqo-
pacients, sul mcire, sami sxva simptomic unda logiuri agznebiT, daZabulobis grZnobiT da
TvalsaCino mizezis gareSe warmoqmnili inten-
aReniSnebodes, rogoricaa: kunTebis daZabuloba,
siuri daZabulobiT.
gadaRliloba, mousvenroba, susti koncentracia,
generalizebuli SfoTviTi aSliloba (Gener-
gaRizianebadoba, an Zilis problemebi.
alized anxiety disorder) _ SfoTviTi aSliloba,
generalizebuli SfoTviTi aSliloba fun- rodesac individi ganicdis SfoTvas an ner-
qcionirebis gauaresebas iwvevs, radganac SeuZ- viulobs specifikuri safrTxis an safrTxis
lebelia pirovnebis nerviulobis gakontro- momatni obieqtis ar- arsebobis pirobebSi, sul
leba, an gverdze gadadeba. SfoTvis wyaroebze mcire, eqvsi Tvis manZilze.
koncentrirebis gamo individi veRar uTmobs panikuri aSliloba (Panic disorder) _ SfoTviTi
sakmaris yuradRebas socialur Tu samsaxu- aSliloba, rodesac individi ganicdis mou-
reobriv valdebulebebs. am sirTuleebs aSli- lodnel mwvave panikur Setevebs, rac inten-
siuri daZabulobis, SiSisa, an saSinelebis
lobasTan dakavSirebuli fizikuri simptomebic
grZnobiT iwyeba.
erTvis Tan.
619
DSM-IV-TR-is mixedviT, panikuri aSlilobis Setevaze Tavdacvis mizniT. amis sapirispirod,
diagnostireba unda moxdes agorafobiis Tan- fobiis mqone adamians aReniSneba specifikuri
mxlebi arsebobis, an ararsebobis SemTxvevaSi. obieqtis, moqmedebis, an situaciis mdgradi da
agorafobia iseT xalxmraval adgilebSi, an araracionaluri SiSi, romelic moWarbebulo-
Ria sivrceSi yofnis ukiduresi SiSia, saidanac biTa da umizezobiT xasiaTdeba da realobas
gaqceva rTuli, an samarcxvino SeiZleba iyos. safrTxis momtanad aRaqmevinebs adamians.
agorafobiis mqone individebs, rogorc wesi, mraval adamians aSfoTebs obobebi, an gvelebi
aSinebT iseTi adgilebi, rogoricaa: _ xalx- (an mravalarCevniani testebic ki). es msubuqi
mravali oTaxebi, saseirno adgilebi, avtobusebi SiSebi ar aferxebs individTa yoveldRiur
da avtomagistralebi. maT xSirad eSiniaT, rom, saqmianobas. Tumca, fobiebi zegavlenas axdens
Tu saxlis gareT SeeqmnebaT garkveuli adaptaciaze, mniSvnelovan distress iwvevs da
sirTuleebi, rogoricaa Sardis Seukavebloba miznebis miRwevisaTvis aucilebel moqmedebebs
Sardis buStze kontrolis dakargvis gamo, an aferxebs. Zalze speficikurma, aSkarad SezRu-
panikis Setevis simptomebi, SeuZlebeli iqneba dulma fobiamac ki SeiZleba udidesi gavlena
daxmarebis miReba samarcxvino situaciaSi moaxdinos konkretuli individis cxovrebaze.
aRmoCndebian. es SiSebi zRudavs maT Tavisuf- DSM-IV-TR-Si fobiebis ori kategoriaa aRwerili:
lebas, ukidures SemTxvevebSi ki sakuTari socialuri fobiebi da specifikuri fobiebi
saxlebis patimrebad gadaiqcevian xolme. (ix. cxrili 15.2).
SeniSneT, Tu ratom aris dakavSirebuli socialuri fobia aris mdgradi da iraciona-
agorafobia panikur aSlilobasTan? panikis luri SiSi, romelic warmoiqmneba iseTi
Setevebis mqone zogierTi (magram ara yvela) sazogadoebrivi situaciis winaswar warmodge-
adamianisTvis momavali Setevis saSiSroeba _ nisas, romelSic individi SeiZleba sxvaTa
umweobis grZnoba misi dawyebisas _ SeiZleba dakvirvebis obieqti gaxdes. socialuri fobiis
sakmarisi gaxdes CaketilobisTvis. agorafobiis mqone adamians samarcxvino qcevis ganxorcie-
mqone pirovnebam SeiZleba datovos saxlis lebis eSinia. pirovneba acnobierebs, rom SiSi
usafrTxo garemo, magram TiTqmis yovelTvis moWarbebuli da safuZvels moklebulia, magram
ukiduresi SfoTvis TanxlebiT. SiSi mainc aiZulebs mas, rom Tavi aaridos
iseT situaciebs, sadac arsebobs sxvaTa dakvir-
vebis obieqtad gaxdomis SesaZlebloba.
fobiebi
socialuri fobia xSirad TviT-damakmayo-
SiSi aris racionaluri reaqcia obieqturad filebel winaswar ganWvretas gulisxmobs. in-
identificirebul garegan safrTxeze (rogoricaa
xanZari, an yaCaRoba quCaSi), ramac SeiZleba
agorafobia (Agoraphobia) _ iseT xalxmraval
aiZulos adamiani, rom gaiqces, an gadavides
Tavi 15 / fsiqologiuri aSlilobebi

adgilebSi, an Ria sivrceSi yofnis ukiduresi


SiSi, saidanac gaqceva SeiZleba rTuli, an
samarcxvino iyos.
SiSi (Fear) _ racionaluri reaqcia obieqturad
identificirebul garegan safrTxeze, ramac
SeiZleba aiZulos adamiani, rom gaiqces, an
gadavides Setevaze Tavdacvis mizniT.
fobia (Phobia) _ specifikuri obieqtis, aqtivobis,
an situaciis mdgradi da iracionaluri SiSi,
romelic moWarbebulobiTa da umizezobiT
xasiaTdeba; romelic realobas safrTxis
momtanad aRaqmevinebs adamians.
socialuri fobia (Social phobia) _ mdgradi da
iracionaluri SiSi, romelic warmoiqmneba
iseTi sazogadoebrivi situaciis winaswar
warmodgenisas, romelSic individi sxvaTa dak-
620
virvebis obieqti SeiZleba gaxdes.
cxrili
15.2
gavrcelebuli fobiebi
ZiriTadi tipebi sqesobrivi gansxvaveba gamovlenis tipuri asaki
socialuri fobiebi (raime damamcireblis
keTebis dros dakvirvebis obieqtad yofnis umravlesoba qalia mozardobis periodi
SiSi)

specifikuri fobiebi
cxovelebis tipi TiTqmis yvela qalia bavSvoba
katebi (ailurofobia)
ZaRlebi (kinofobia)
mwerebi (inseqtofobia)
obobebi (araknofobia)
gvelebi (ofidiofobia)
mRrRnelebi (rodentofobia)

bunebrivi garemos tipi


umravlesoba an TiTqmis bavSvoba
Stormebi (brontofobia) yvela qalia
simaRleebi (akrofobia)

sisxlis-infeqciis-dazianebis tipi
sisxli (hematofobia)
umravlesoba qalia nebismieri asaki
nemsebi (belonofobia)

situaciuri tipidaxuruli
sivrceebi (klaustrofobia) bavSvoba an 20-iani wlebis
TiTqmis yvela qalia
rkinigza (saidrodromofobia) Sua periodi

divids SeiZleba imdenad eSinodes sxvaTa Ta 11.3%-s aReniSneba specifikuri fobia (Magee
dakvirvebis obieqtad yofnisa da uaryofis, rom et al., 1996).
warmoqmnili SfoTva sakmarisi iyos aqtivobis
realurad gasauareseblad. maSinac ki, rodesac
obsesiur-kompulsuri aSlilobebi

fsiqologiuri aSlilobebis ZiriTadi tipebi


socialuri fobiis mqone adamianebi warmate-
bulni arian socialur garemoSi, isini ar uSveben, SfoTviTi aSlilobebis mqone zogierTi
rom warmateba dadebiTad aisaxos maTze (Wallace & adamiani iketeba azrebisa da qcevebis specifikur
Alden, 1997). amerikel mozrdilTa 13.3%-s aReniSneba paternebSi.
socialuri fobia (Magee et al., 1996).
mxolod raRac erTi wlis win 17 wlis
specifikuri fobiebi Tavs iCenen zogierT
jimi mravalmxrivi niWiT dajildoebuli
sxvadasxva tipis obieqtebze, an situaciebze
da farTo interesebis mqone normaluri
reaqciis saxiT. rogorc naCvenebia 15.2 cxrilSi,
Wabuki iyo. Semdeg, TiTqmis erTbaSad,
specifikuri fobiebi dayofilia ramdenime
fsiqologiuri uunarobis gamo, martosul
qvetipad. magaliTad, cxoveluri tipis specifi-
gariyulad, socialuri cxovrebidan ga-
kuri fobiis mqone individs SeiZleba obobebze
moTiSulad iqca. kerZod, mas banaobis
hqondes fobiuri reaqciebi. TiToeul SemTxve-
akviateba (obsesia) ganuviTarda. aikviata
vaSi fobiuri reaqcia SemaSinebeli obieqtis
ra azri, rom WuWyiani iyo, ganurCevlad
realurad arsebobisas, an warmodgenisas war-
imisa, Tu ras SeigrZnobda, man drois udi-
moiqmneba. kvlevis mixedviT, amerikel mozrdil-
desi nawilis gatareba warmosaxviTi WuW-
specifikuri fobiebi (Specific phobias) _ fobiebi, yis CamobanaSi daiwyo. Tavdapirvelad da-
romlebic Tavs iCenen specifikuri tipis obi- banvis rituali mxolod dasvenebis dReeb-
eqtebze, an situaciebze reaqciis saxiT. sa da saRamoebs ikavebda, magram male am
621
qcevam imdenad daikava mTeli misi dro, moicavs dabanvis dauZlevel swrafvas, sinaTlis,
rom skolis mitovebasac ki aiZulebda. an sxva xelsawyoebis gamorTulobis gadamowmebas
da sagnebisa da sakuTrebis gadaTvlas.
jimi itanjeboda mdgomareobisgan, romelic
obsesiur-kompulsuri aSlilobis mqone in-
obsesiur-kompulsuri aSlilobis saxeliT aris
dividebi, sawyis periodSi mainc, ewinaaRmde-
cnobili (obsessive-compulsive disorder _ OCD), ro-
gebian kompulsiebs. simSvidis mdgomareobaSi
melic, monacemebis mixedviT, amerikel
ar vlindeba kompulsiebis arseboba, Tumca,
mozrdilTa 2.5%-s aReniSneba cxovrebis rome-
SfoTvis gaCenisTanave, dauZleveli xdeba
lime etapze (DSM-IV-TR). obsesiebi (akviatebebi)
daZabulobis Semcirebaze mimarTuli ritualuri
aris azrebi, xatebi an impulsebi (rogoric
kompulsuri qcevis Zala. tkivilis nawili, ro-
iyo jimis rwmena imis Sesaxeb, rom WuWyiani
melsac am fsiqikuri problemis mqone adamia-
iyo), romelic maTi gandevnis mcdelobisda
nebi ganicdian, obsesiebis iracionalurobis,
miuxedavad, mainc meordeba an narCundeba. ob-
an moWarbebulobis da maTi Semcirebis unaris
sesiebi ganicdeba, rogorc arasasurveli SeWra
arqonis gacnobierebiT gamowveuli frustra-
cnobierebaSi; isini suleluri, an autanelia
ciidan momdinareobs.
da miuRebelia im pirovnebisTvis, vinc ganicdis
maT. Tqven SeiZleba gqondeT garkveuli tipis
msubuqi obsesiebis gamocdileba, rogoricaa posttravmatuli stresis aSliloba
wvrilmani safiqralebis akviatebebi, vTqvaT, XIII TavSi warmogidgineT diskusia or qal-
„namdvilad Cavkete kari?~ an „gamovrTe Tu ara batons Soris, romlebic jer kidev ebrZodnen
gazqura?~ obsesiur-kompulsuri aSlilobis mqo- gaupatiurebis Sedegebs. saubari asaxavda ori
ne adamianTa obsesiuri azrebi gacilebiT metad qalbatonis mimdinare SfoTvas. erTi ambobda,
iZulebiTia, met distress iwvevs da SeiZleba rom „SiSisa da risxvis xangrZlivi periodi~
imoqmedos socialur da profesiul saqmiano- gaiara da esizmreboda, Tu rogor esxmodnen
baze. Tavs saerTo saZineblis win, megobrebi ki idgnen,
kompulsiebi (iZulebebi) ganmeorebiTi, mizan- uyurebdnen da ar fiqrobdnen dasaxmareblad
mimarTuli moqmedebebia (rogoric iyo jimis misvlas. meores, romelic sirbilis (varjiSis)
banaoba), romelic obsesiebze sapasuxod xor- dros gaaupatiures, isev eSinoda sirbilis
cieldeba garkveuli wesebis mixedviT, an ri- ganaxlebis: „yovelTvis, roca sarbenad mivdivar,
tualebis saxiT. kompulsuri qceva SiSis mudmivad meSinia. majiscema miormagdeba. cxadia,
momgvrel raime situaciasTan dakavSirebuli marto aRar davdivar sarbenad, magram SiSi jer
diskomfortis Sesamcireblad, an aRsakveTad isev rCeba~. am qalbatonebs posttravmatuli
xorcieldeba, magram is an mizanSeuwonelia, an stresis aSliloba (posttraumatic stress disorder _
_ aSkarad moWarbebuli. tipuri kompulsiebi PTSD) aqvT. es aris SfoTviTi aSliloba, ro-
Tavi 15 / fsiqologiuri aSlilobebi

melic xasiaTdeba travmatuli movlenis ganmeo-


obsesiur-kompulsuri aSliloba (Obsessive-com-
rebadi mdgradi gancdebiT, Tanmxlebi distresis
pulsive disorder – OCD) _ fsiqikuri aSliloba,
romelic xasiaTdeba obsesiebiT, anu akviate- gamomwvevi mogonebebiT, sizmrebiT, halucinaci-
buli, ganmeorebadi azrebiT, warmodgenebiT ebiTa da disociaciuri xatebiT, anu e.w. fleS-
an impulsebiT, romelic meordeba da ewinaaR- beqebiT (flashbacks). individebs PTSD SeiZleba
mdegeba gandevnis mcdelobebs da kompulsiebiT, ganuviTardeT gaupatiurebaze, sicocxlisaTvis
anu ganmeorebadi, mizanmimarTuli moqmedebebiT, safrTxis momtan cxovrebiseul movlenebze, an
romelic garkveuli wesebis mixedviT, an ri-
Zlier dazianebaze, travmaze, anda stiqiur
tualebis saxiT xorcieldeba.
ubedurebaze reaqciis saxiT (Davidson et al., 1991;
posttravmatuli stresis aSliloba (Posttrau-
Kairbank et al., 1993; Foa & Riggs, 1995; Green, 1994).
matic stress disorder – PTSD) SfoTviTi aSliloba,
romelic xasiaTdeba travmatuli movlenis gan- adamianebs PTSD SeiZleba ganuviTardeT, rodesac
meorebadi mdgradi gancdebiT, Tanmxlebi di- Tavad arian travmis msxverplni, an rodesac
stresis gamomwvevi mogonebebiT, sizmrebiT, ha- xdebian msxverplis mowmeni. arsebobs albaToba
lucinaciebiTa da disociaciuri xatebiT/ imisa, rom PTSD-is mqone adamianebs amavdroulad
fleSbeqebiT (flashbacks).
622 sxva fsiqopaTologiebic aReniSnebodeT, rogo-
ricaa klinikuri depresia, nivTierebebis boro- ufro metad gavrcelebuli, vidre sxva safrTxe-
tad gamoyenebis problemebi da seqsualuri dis- ebis, magaliTad, eleqtroobis, SiSebi. vinaidan
funqciebi. mravali SiSi saerToa sxvadasxva kulturisTvis,
kvleva aCvenebs, rom amerikel mozrdilTa SemoTavazebul iqna mosazreba, rom evoluciuri
daaxloebiT 8% cxovrebis manZilze erTxel warsulis garkveul etapze garkveuli SiSebi
mainc avaddeba PTSD-iT (DSM-IV-TR, 2000). mTlia- zrdida Cveni winaprebis gadarCenis Sansebs.
nobaSi mTeli mosaxleobis daaxloebiT sami SesaZloa, evoluciur warsulSi adamianebs Tan-
meoTxedi ganicdis movlenas, romelic SeiZleba dayolili hqondaT seriozuli safrTxis ga-
travmatulad miviCnioT, rogoricaa: seriozuli momwvevi nebismieri ramis SiSi. am mzaobis hipo-
ubeduri SemTxveva, stiqiuri ubedureba an Tezis Tanaxmad, CvenSi mocemulia erTxel Sema-
fizikuri Zaladoba (Green, 1994). kolejis studen- Sineblad aRqmul stimulze swrafad da „daufiq-
tTa SerCevis 84%-ma aRniSna, rom gamocdilebaSi reblad~ reagirebis evoluciuri tendencia
hqondaT, sul mcire, erTi travmatuli movlena; (Ohman, 1986; Seligman, 1971); Tumca, es hipoTeza ar
daaxloebiT erTma mesamedma ki _ oTxi da meti xsnis im obieqtebze, an situaciebze reaqciis
aseTi calkeuli movlena daasaxela (Vrana & saxiT ganviTarebul fobiebs, romelTac evolu-
Lauterbach, 1994). miuxedavad imisa, rom mamakacebi ciuri istoriis manZilze ar hqoniaT gadarCe-
da qalebi Tanabari sixSiriT ganicdian travma- nisTvis mniSvneloba, rogoricaa, magaliTad,
tul movlenebs, qalebSi orjer metia PTSD-is nemsebis, manqanis tarebis an liftebis SiSi.
ganviTarebis albaToba, vidre mamakacebSi (Breslau SfoTvis simptomebis garkveuli medikamen-
et al., 1997). mamakacebisgan gansxvavebiT, qalebTan tebiT aRkveTis an, piriqiT, gamowvevis SesaZ-
gansakuTrebiT didia albaToba imisa, rom lebloba SfoTviT aSlilobebSi biologiuri
bavSvobaSi miRebuli travmis Sedegad ganvi- faqtoris rolis damadasturebel monacemebs
Tardes PTSD. mkvlevrebi jer kidev cdiloben iZleva (Holland et al., 1999; Klerman et al., 1994). maga-
am sqesobrivi gansxvavebis gagebas. liTad, gavixsenoT me-3 Tavidan, rom Tavis tvinSi
posttravmatuli stresis aSliloba Zalian GABA neirogadamtanis Semcvelobis Semcirebisas
arRvevs individis cxovrebas. rogor umklavde- adamianebi xSirad ganicdian SfoTvas. rogorc
bian mkvlevrebi PTSD-isa da sxva SfoTviTi me-16 TavSi vnaxavT, GABA-is Semcvelobaze moqmedi
aSlilobebis wyaroebis aRmoCenis rTul amoca- nivTierebebi warmatebiT gamoiyeneba SfoTviTi
nas? wyaroebis, mizezebis gagena fsiqologiuri aSlilobebis mkurnalobisas. mkvlevrebi isev
distresis Semsubuqebis imeds iZleva. agrZeleben am aSlilobebis Tavis tvinSi ar-

fsiqologiuri aSlilobebis ZiriTadi tipebi


sebuli safuZvlebis sakvlevi teqnikebis Seqmnas
(Malizia, 1999). magaliTad, PET- skanirebam gamoavlina
SfoTviTi aSlilobebi: gansxvaveba panikuri aSlilobis mqone da sa-
mizezebi kontrolo jgufis individTa GABA receptorebis
rogor xsnian fsiqologebi SfoTviTi aSli- funqcionirebas Soris (Malizia et al., 1998). es
lobebis ganviTarebas? qvemoT ganxilul TiTo- gansxvavebebi SeiZleba panikuri aSlilobis
eul etiologiur midgomaSi (biologiuri, fsi- warmoqmnis axsnaSi dagvexmaros. MRI teqnikis
qodinamikuri, bihevioraluri da kognituri) saSualebiT OCD-s mqone pacientTa Tavis tvinSi
erTmaneTisgan gansxvavebul faqtorebze keTdeba gamovlenil iqna Zalze farTod gavrcelebuli
aqcenti. vnaxoT, Tu rogor Seaqvs TiToeul paTologiebi, kerZod, mielinizirebuli nervuli
maTgans Tavisi ganumeorebeli wvlili SfoT- boWkoebis gacilebiT naklebi raodenoba, vidre
viTi aSlilobebis bunebis garkvevaSi. normalur Tavis tvinSi (Jenike et al., 1996). mkvlev-
rebi dResdReobiTac cdiloben OCD-s simpto-
mebsa da Tavis tvinis paTologiebs Soris damo-
biologiuri kidebulebis gagebas.
sxvadasxva mkvlevrebs miaCniaT, rom SfoTvas dabolos, identuri da araidenturi tyupebis
biologiuri safuZvlebi aqvs. erT-erTi Teoria Seswavla SfoTviTi aSlilobis xuTi katego-
cdilobs axsnas, Tu ratom aris garkveuli riidan oTxisadmi midrekilebis genetikur safuZ-
fobiebi, vTqvaT, obobebis an simaRleebis SiSi, vels iZleva (Skre et al., 1993). magaliTad, identuri 623
tyupebis wyvilSi panikuri aSlilobis ganviTa- momdinare, sawyisi TemisTvis Tavis aridebis
rebis albaToba orjer metia, igive aSlilobis saSualebas warmoadgens.
araidentur tyupebTan ganviTarebis albaTo-
basTan SedarebiT. SfoTviTi aSlilobebis
bihevioraluri
erTaderT tips, romelsac ar gaaCnia genetikuri
faqtoris wvlilis damadasturebeli monacemebi, SfoTvis bihevioraluri axsnebi fokusirdeba
fobiebi warmoadgens, sadac garemos faqtorebi imaze, Tu rogor xdeba SfoTviTi aSlilobebis
ufro metad aris CarTuli. simptomebis gamomuSaveba da ganmtkiceba.
mkvlevrebi ar eZeben safuZvelSi myof aracnobier
konfliqtebs, an adreuli bavSvobis gamocdi-
fsiqodinamikuri lebebs, radganac SeuZlebelia am fenomenebis
fsiqodinamikuri modeli amodis daSvebidan, pirdapir dakvirveba. rogorc me-7 TavSi vnaxeT,
rom SfoTviTi aSlilobebis simptomebi war- bihevioristuli Teoriebi xSirad xsnian fobi-
sulis fsiqikuri konfliqtebidan, an SiSebidan ebis ganviTarebas, romelTac klasikurad gan-
momdinareobs. simptomebi fsiqologiuri tki- pirobebul SiSebad miiCneven. gavixsenoT patara
vilisgan individis dacvis mcdelobebs warmoad- alberti, romelsac jon vatsonma da rozali
gens. amgvarad, panikuri Setevebi aracnobieri reinerma TeTri virTxis SiSi ganuviTares.
konfliqtebis cnobierSi SeWris Sedegia. maga- bihevioraluri axsnis Tanaxmad, manamde neit-
liTad, davuSvaT, bavSvi cnobieridan gandevnis raluri obieqti, an situacia SemaSinebel gamoc-
saxlis rTuli garemodan gaqcevis survils. dilebasTan Sewyvilebis saSualebiT fobiis
Semdgom cxovrebaSi obieqtma, an situaciam, stimulad gadaiqceva. magaliTad, Tu deda bavSvis
romelic simbolizebuli saxiT gamoxatavs gvelTan miaxloebisas yviris gafrTxilebis
konfliqts, SeiZleba fobiis gaaqtiureba moax- niSnad, bavSvs SeiZleba gvelebis fobia Camou-
dinos. xidi, magaliTad, SeiZleba im gzis sim- yalibdes. am gamocdilebis Semdeg gvelebze
bolizacia iyos, romelic man unda gaiaros fiqrmac ki SeiZleba gamoiwvios SiSis talRa.
saxlis samyarodan gare samyaroSi gasasvlelad. fobias inarCunebs SfoTvis Semcireba/reduqcia,
amitom xidis danaxvam aracnobieri konfliqti rasac adgili aqvs SemaSinebeli situaciisTvis
SeiZleba cnobierSi amoitanos, rasac fobiebis- Tavis aridebis SemTxvevaSi.
Tvis damaxasiaTebeli SiSi da SfoTva mohyveba obsesiur-kompulsuri aSlilobis biheviora-
Tan. xidebisTvis Tavis arideba iqneba bavSvobaSi luri analizi aCvenebs, rom kompulsur qcevas
SeuZlia akviatebul (obsesiur) azrebTan dakav-
saxlSi miRebul gamocdilebasTan dakavSire-
Sirebuli SfoTvis Semcireba, riTic xdeba
buli SfoTvisgan Tavisuflad darCenis sim-
kompulsuri qcevis ganmtkiceba. magaliTad, Tu
boluri mcdeloba.
qals nagavze xelis mokidebiT mowamvlis
Tavi 15 / fsiqologiuri aSlilobebi

obsesiur-kompulsuri aSlilobebis SemTxveva-


(kontaminaciis) eSinia, xelebis dabana Seamci-
Si, obsesiuri qceva ganixileba, rogorc masTan
rebs SfoTvas, rac, Sesabamisad, ganmamtki-
dakavSirebuli, SemaSinebeli survilebis, an
cebelic iqneba. fobiebis msgavsad, obsesiur-
konfliqtebis mier warmoqmnili SfoTvis gada-
kompulsuri aSlilobebis SenarCuneba SfoTvis
nacvlebis mcdeloba. obsesiis, romelic sim-
Semcirebis, anu reduqciis saSualebiT xdeba,
bolurad akrZalul impulss gamoxatavs, Canac-
rac Tan sdevs kompulsur qcevebs.
vlebiT pirovneba garkveul Semsubuqebas aRwevs.
magaliTad, zemoT aRwerili jimis mier gancdili
WuWyis akviatebuli (obsesiuri) SiSi SeiZleba kognituri
seqsualurad aqtiurad yofnis survilsa da SfoTvis Taobaze kognituri mosazrebebi
sakuTari reputaciis „gaWuWyianebis~ SiSs Soris yuradRebas amaxvilebs im perceptul procesebsa
warmoqmnili konfliqtidan momdinareobdes. da ganwyobebze, romelmac SeiZleba daamaxinjos
kompulsuri saqmianoba, romelic mcire ritua- pirovnebis winaSe arsebuli safrTxis miseuli
luri moqmedebebis Sesrulebas gulisxmobs, Sefaseba. man SeiZleba an gadaafasos safrTxis
individisTvis, aseve, aracnobieri konfliqtidan xasiaTi an realuroba, an saTanadod ver
624
Seafasos safrTxisadmi efeqturad gamklavebis saidan
sakuTari SesaZleblobebi. magaliTad, socia-
viciT
luri fobiis mqone adamianma farTo auditoriis
winaSe sityviT gamosvlis win SeiZleba xeli SfoTvasTan dakavSirebuli sityvebis
Seuwyos SfoTvas: gadamuSaveba da panikuri aSliloba

ra moxdeba, Tu damaviwydeba, ra unda kognituri Teoriebis mixedviT, SfoT-


vTqva? sulelad gamovCndebi mTeli am viTi aSlilobebis mqone adamianebi moma-
xalxis winaSe. Semdeg ufro metad avner- tebul mgrZnobelobas unda avlendnen
viuldebi da gaoflianebas daviwyeb, xma safrTxesTan dakavSirebul cnebebze. pani-
amikankaldeba da kidev ufro sulelurad kuri aSlilobis mqone individebisTvis
gamovCndebi. roca ar unda mnaxon am am cnebebSi panikis Setevis fiziologiuri,
adamianebma am wuTidan, maT vemaxsovrebi, sxeulTan dakavSirebuli simptomebi Sedis,
rogorc suleli adamiani, romelic si- magaliTad, Tavbrusxveva, gonebis dakargva
tyviT gamosvlas cdilobda. da Sekavebuli sunTqva. panikuri aSli-
lobis mqone individebs mkvlevarTa jgufi
SfoTviTi aSlilobebis mqone adamianebs warudgenda sityvebis rogorc am katego-
TavianTi distresi xSirad gardauvali ubedu- rias, ise _ sakontrolo CamonaTvals (maga-
rebis maniSneblad miaCniaT. maTma reaqciam liTad, delikaturi, neli da megobruli)
SeiZleba Caketili wre Sekras: pirovnebas eSinia Zalze xanmokle drois, daaxloebiT wamis
ubedurebis, romelic SfoTvis momatebas iwvevs; 1/100-is ganmavlobaSi. cdis pirebs evale-
es ki, Tavis mxriv, amZafrebs SfoTvis SegrZnebas bodaT TiToeul cdaSi wardgenili si-
da ganamtkicebs pirovnebis SiSebs (Beck & Emery, tyvebis aRdgena. panikuri aSlilobis mqone
1985). cdis pirTa Sedegebi dardeboda sakon-
es kognituri axsna fsiqologebma SfoTvi- trolo jgufSi miRebul Sedegebs. kogni-
sadmi mgrZnobelobis gazomviT Seamowmes: indi- turi Teoriis hipoTezis mixedviT, mxolod
videbs sjeraT, rom iseT sxeulebriv simptomebs, panikuri aSlilobis mqone cdis pirebi
rogoricaa zedapiruli da xSiri sunTqva, an SeZlebdnen sxeulTan dakavSirebuli si-
gaxSirebuli guliscema, SeiZleba damRupveli tyvebis CamonaTvalidan ufro metis
Sedegebi mohyves. SfoTvisadmi maRali mgrZno- cnobas, vidre sakontrolo jgufSi. es
belobis mqone adamianebs axasiaTebT daTanxmebis hipoTeza dadasturda: panikuri aSlilobis

fsiqologiuri aSlilobebis ZiriTadi tipebi


tendencia iseT debulebebze, rogoricaa _ mqone pacientebma sxeulTan dakavSirebuli
„rodesac vamCnev, rom guliscema mixSirdeba, kategoriidan 2.6-ze meti sityva icnes
vnerviulob, rom SeiZleba gulis Seteva damemar- maSin, roca janmrTelma sakontrolo
Tos.~ erT-erT kvlevaSi mkvlevrebi afasebdnen jgufma _ mxolod 0.7 sityva (Pauli et al.,
im studentTa jgufis mgrZnobelobas SfoT- 1997).
visadmi, romelic aSS-is sahaero akademiis kadet-
Ta ZiriTadi wvrTnis stresul kurss gadioda. kvlevis Sedegad, aseve, dadginda, rom SfoTvis
am studentTa daaxloebiT 20%-s, romelsac mqone pacientebi xels uwyoben SfoTvis Senar-
SfoTvisadmi mgrZnobelobis 90 procentilze Cunebas kognituri tendenciurobiT, rac wina
maRali maCvenebeli daudginda, xuTkviriani planze swevs da metad gamokveTils xdis
kursis ganmavlobaSi aReniSneboda panikis Seteva, SemaSinebel stimuls. es Sedegebi gvafiqre-
mTliani jgufis darCenili nawilis 6%-isgan binebs, rom SfoTvis mqone pacientebs, SesaZloa,
gansxvavebiT (Schmidt et al., 1997). es monacemebi yuradRebisa da informaciis gaSifvris ten-
gvafiqrebinebs, rom zogierT individs imis gamo dencia axasiaTebT, rac gansakuTrebiT zrdis
SeiZleba daemarTos panikis Seteva, rom igi SemaSinebeli stimulis SemCnevis albaTobas
sakuTar sxeulebriv agznebas SiSis mniSvnelo- maSinac ki, rodesac es stimuli mxolod wamis
bis mqoned miiCnevs. 1/100-s grZeldeba.

625
TiToeuli ZiriTadi midgoma SfoTviTi aSli-
lobebisadmi etiologiuri mozaikis mxolod
cxrili
15.3
nawils xsnis. TiToeuli mimarTulebiT mimdi- klinikuri depresiuli aSlilobis
nare gamokvlevebi naTels gaxdis mizezebs da,
maxasiaTeblebi
Sesabamisad, mkurnalobisken mimaval gzas. axla,
maxasiaTebeli magaliTi
rodesac ukve gvaqvs bazisuri codna SfoTviTi
aSlilobebis Sesaxeb, gadavideT paTologiuris disforiuli sevda, daTrgunuloba, uimedoba;
sami didi kategoriidan Semdegis ganxilvaze, ganwyobileba TiTqmis yvela Cveuli
saqmianobisadmi interesis an maTgan
romelsac, aseve, detalurad ganvixilavT. es siamovnebis miRebis unaris dakargva.
aris guneba-ganwyobilebis aSlilobebi. mada umadoba; mniSvnelovani kleba wonaSi.
Zili insomnia an hipersomnia (uZiloba an
moWarbebuli Zilianoba)
guneba-ganwyobilebis motoruli SesamCnevi Senelebuloba (motoruli
aqtivoba CamorCena) an agznebuloba.
aSlilobebi
danaSaulis usargeblobis gancda; TviT-gankicxva/
aucileblad geqnebodaT cxovrebaSi perio- gancda TviTgvema

debi, rodesac Tavs saSinlad daTrgunulad, an koncentracia azrovnebisa da koncentrirebis


Semcirebuli unari; gulmaviwyoba.
warmoudgenlad bednierad grZnobdiT. Tumca,
suicidi akviatebuli fiqri sikvdilis
zogierTi adamianis SemTxvevaSi ganwyobilebis Sesaxeb; suiciduri ideebi an
ukiduresi gamovlinebebi arRvevs maTi cxovrebis mcdelobebi.
normalur ritms. guneba-ganwyobilebis aSli-
loba warmoadgens emociur darRvevas, rogori-
caa Rrma depresia an depresia, romelic maniasTan wevaSi warumateblobis gamo. es sevdiani grZnobebi
monacvleobiT iCens Tavs. mkvlevrebma daadgines, mxolod erTi simptomia im simptomTa Soris,
rom mozrdilTa daaxloebiT 19%-s aReniSneba romelsac ganicdian klinikuri depresiuli
guneba-ganwyobilebis aSlilobebi (Kessler et al., aSlilobis mqone individebi (ix. cxrili 15.3).
1994). Cven aRvwerT or ZiriTad kategorias: kli- depresiis diagnozis mqone individebi erTma-
nikur depresiul aSlilobasa da bipolarul neTisgan arsebuli simptomebis siRrmiTa da
aSlilobas. xangrZlivobiT gansxvavdebian. Tu mravali maT-
gani cxovrebis garkveuli etapis mxolod ram-
denime kviris manZilze ebrZvis klinikur dep-
klinikuri depresiuli aSliloba resias, arseboben iseTebic, visTvisac es epizo-
depresias fsiqopaTologiaSi surdos analo- dur, an qronikul xasiaTs atarebs wlebis ganmav-
gad miiCneven, radganac Zalze xSirad emarTebaT lobaSi. guneba-ganwyobilebis aSlilobebis
gavrcelebis statistikis mixedviT, qalTa 21%-
Tavi 15 / fsiqologiuri aSlilobebi

adamianebs da cxovrebis garkveul periodSi


TiTqmis yvela Cvengans ganucdia sruli aSli- sa da mamakacTa 13%-s cxovrebis ganmavlobaSi
lobisTvis damaxasiaTebeli niSnebi. ama Tu im erTxel mainc aReniSneba klinikuri depresia
periodSi nebismier Cvengans udardia da uglovia (Kessler et al., 1994).
sayvareli adamianis dakargva, an sevdiani da depresia uzarmazar fasad ujdeba Tavad daava-
ganawyenebuli yofila sasurveli miznis miR- debuls, mis ojaxsa da sazogadoebas. evropaSi
Catarebul erT-erT gamokvlevaSi gamovlinda,
rom rekurentuli depresiis mqone adamianebi
guneba-ganwyobilebis aSliloba (Mood disorder)
mTeli TavianTi mozrdili cxovrebis mexuTeds
_ guneba-ganwyobilebis darRveva, rogoricaa
Rrma depresia, an maniasTan adgilmonacvle klinikebSi atareben, xolo maTi 20% simptomebis
depresia. gamo sruliad araqmediTunariania da veRar
klinikuri depresiuli aSliloba (Major depres- axerxebs samuSaoze dabrunebas (Holden, 1986). aSS-
sive disorder) _ guneba-ganwyobilebis aSliloba, is fsiqiatriul klinikebSi yvela diagnosti-
romelic xasiaTdeba droSi ganfenili daT- rebul daavadebaTa umravlesobas depresia
rgunulobis intensiuri grZnobiT bipolaruli warmoadgens, magram jer isev miaCniaT, rom es
626 depresiis maniakaluri fazis gareSe. ar aris diagnostirebisa da mkurnalobis sruli
iZleva nebismier dapirebas da SeuZlia yvela-
fris darigeba-gaCuqeba.
semi kolejis 20 wlis studentia, romelsac
maniakaluri epizodis simptomebi aReniSneba:

bolo periodSi semi Tavs fantastiurad


grZnobda. mas imdeni energia hqonda, rom
TiTqmis arasodes sWirdeboda Zili da
igi sruliad darwmunebuli iyo, rom
skolaSi saukeTeso moswavlea. mas aner-
viulebda, rodesac vinme Zalze nela iq-
ceoda; maT ar SeeZloT misi monologebis
brwyinvalebis gageba da aravis xele-
wifeboda misi tempiT cxovreba. sems hqonda
finansebTan dakavSirebuli aRmafrTova-
nebeli ideebi da ver xvdeboda, ratom ar
cdilobdnen misi megobrebi mis gegmebSi
CarTvas.

rodesac mania Semcirebas iwyebs, semis msgavsi


adamianebi maT mier dauokeblobis periodSi
Seqmnili usiamovnebebisa da zianis gamosworebas
cdiloben. amgvarad, maniakaluri epizodi
TiTqmis yovelTvis Rrma depresiuli periodiT
suraTi. klinikuri depresiuli aSlilobis mqo- icvleba.
ne individTa naxevarze naklebi Tu iRebs raime bipolaruli aSlilobebisas guneba-ganwyo-
saxis profesiul daxmarebas (Regier et al., 1993b). bilebis darRvevebis xangrZlivoba da sixSire
pirovnebidan pirovnebamde varirebs. zogierT
bipolaruli aSliloba maTgans normaluri funqcionirebis xangrZlivi
periodebi aqvT, romelTac drodadro xanmokle
bipolaruli aSliloba xasiaTdeba Rrma dep-
maniakaluri, an depresiuli epizodebi wyvets,
resiuli periodebis maniakalur epizodebTan

fsiqologiuri aSlilobebis ZiriTadi tipebi


Tumca arsebobs adamianTa mcire raodenoba,
monacvleobiT. maniakalur epizodSi pirovneba,
romelTac gansakuTrebiT ar gaumarTlaT da
rogorc wesi, uCveulod mxned da eqspansiurad
romelTa cxovrebaSi maniakalur epizodebs
iqceva da aseve grZnobs Tavs, Tumca, xandaxan
pirdapir klinikuri depresia cvlis, Semdeg
individis wamyvani ganwyobileba gaRizianeba-
isev maniakaluri faza brundeba da ase uwyvetad
doba ufroa, vidre aweuli guneba-ganwyobileba
viTardeba dausrulebeli cikli, romelic an-
da enTuziazmi, gansakuTrebiT ki maSin, roca
grevs da anadgurebs Tavad am aSlilobis mqone
igi ramenairad winaaRmdegobas grZnobs. mania-
adamianebs, maT ojaxebs, megobrebsa da Tanam-
kalur periodSi individi xSirad ganicdis
Sromlebs. maniakalur periodSi maT SeiZleba
moWarbebul TviTpativiscemas, an ararealur
rwmenas imisa, rom igi gansakuTrebul SesaZleb- bipolaruli aSliloba (Bipolar disorder) _ guneba-
lobebsa da Zalas flobs. individs SeiZleba ganwyobilebis aSliloba, romelic xasiaTdeba
depresiisa da maniis periodebis monacvleobiT.
aReniSnebodes Zilis moTxovnilebis mkveTri
Semcireba da SeiZleba Warbad iyos dakavebuli maniakaluri epizodi (Manic episode) _ bipo-
laruli aSlilobis komponenti, romelic
samsaxureobrivi Tu sxva socialuri, an siamov-
xasiaTdeba ukiduresi aRfrTovanebisa da usa-
nebis momtani saqmianobiT. Sepyrobilia ra ma-
zRvro eiforiis periodebiT, grandiozulobis
niakaluri ganwyobilebiT, individi avlens usa- grZnobebiTa da azrebiT, sakmarisi mizezis da
fuZvlo optimizms, midis usargeblo riskze, realuri pirovnuli SesaZleblobebis ar-
arsebobis pirobebSi
627
waagon mTeli danazogi, an ucnobebs guluxvi
saCuqrebi daurigon, rac gaamZafrebs danaSaulis
grZnobas Semdgom depresiul fazaze. bipola-
ruli aSliloba gacilebiT iSviaTia, vidre
klinikuri depresiuli aSliloba. is mozrdil-
Ta 1.6%-Tan aRiniSneba da Tanabrad nawildeba
mamakacebsa da qalebs Soris (Kessler et al., 1994).

guneba-ganwyobilebis
aSlilobebi: mizezebi
ra faqtorebi moqmedebs guneba-ganwyobilebis
aSlilobis ganviTarebaze? am kiTxvas biolo-
giuri, fsiqodinamikuri, bihevioraluri da
kognituri midgomebis poziciebidan davsvamT.
unda aRiniSnos, rom klinikuri depresiuli

15.3
aSliloba, misi gavrcelebulobis gamo, bi- suraTi
polarul aSlilobaze metad aris Seswavlili
da es garemoeba Cvens mimoxilvaSi aisaxeba. bipolaruli depresiis PET skanireba
PET skanireba maniakaluri frazis dros, depre-
biologiuri siulobasTan SedarebiT, cerebraluri glukozis
metabolozmis ufro maRal dones aCvenebs. zeda
garkveuli tipis kvlevebis Sedegebi guneba- da qveda rigze depresiul fazaSi myofi pacientis
monacemebia, Sua rigze ki _ maniakalur fazaSi
ganwyobilebis aSlilobebSi biologiur faq-
myofis.
torze migvaniSnebs. magaliTad, is faqti, rom
sxvadasxva nivTierebebiT SesaZlebelia mania- aSlilobiT avaddeba, arsebobs 67%-iani Sansi,
kaluri da depresiuli simptomebis Semsubuqeba, rom meore tyupiscalsac aRmoaCndes igive
imaze miuTiTebs, rom bipolaruli aSlilobis aSliloba. es monacemi mxolod 20%-s udris
or ukidures gamovlinebas Tavis tvinis gan- araidentur tyupebSi, romelTac ar aqvT iden-
sxvavebuli mdgomareoba udevs safuZvlad. ori turi genetikuri masala (Ciaranello & Ciaranello,
qimiuri agentis, serotoninisa da norepinef- 1991; Gershon et al., 1987). iReben ra mosazrebas gu-
rinis, Semcvelobis Semcireba depresias ukav- neba-ganwyobilebis aSlilobebis Tandayoli-
Sirdeba, momateba ki _ manias, Tumca, jerjerobiT lobis Sesaxeb, mkvlevrebi Taobidan Taobamde
ar aris aRmoCenili guneba-ganwyobilebis aS- am daavadebis gadacemaze pasuxismgebeli gene-
Tavi 15 / fsiqologiuri aSlilobebi

lilobebis zusti bioqimiuri meqanizmi (Duman tikuri masalis konkretuli lokalizaciis


et al., 1997). mkvlevrebi PET skanirebas iyeneben adgilis dadgenas cdiloben.
maniakalur da depresiul fazebze Tavis tvinSi kvlevaTa erT-erT seria pensilvaniaSi emiSebis
cerebraluri glukozis (saqaridis saxeoba, Temis warmomadgenelTa bipolaruli aSlilobis
romelic energiis gamosanTavisufleblad gamoi- paternze iyo mimarTuli (Egeland et al., 1987). emiSebi
yeneba) metabolizmSi sxvaobis dasadgenad (ix. aseTi kvlevebisTvis idealuri monawileebi
sur. 15.3), magram aseTi gansxvavebebi ganwyobi- arian maTi didi ojaxebis, detaluri genea-
lebis ori mdgomareobis Sedegi ufro SeiZleba logiuri Canawerebis warmoebis, genetikurad
iyos, vidre mizezi. izolirebulobisa da maT Soris iseTi qceviTi
matulobs monacemebi imis Sesaxeb, rom faqtorebis iSviaTobis gamo, rogoricaa, alko-
guneba-ganwyobilebis aSlilobaze genetikuri holizmi da Zaladoba, (romelic zegavlenas
faqtorebi axdens gavlenas (McGue & Christensen, moaxdenda monacemebze). am religiuri seqtis
1997). tyupebis Seswavlam aCvena, rom, Tu iden- yvela 15 000 wevri XVIII saukunis dasawyisSi
turi tyupebidan erT-erTi guneba-ganwyobilebis evropidan migrirebuli 30 wyvilis STamoma-
628 valia. aris tendencia, rom bipolaruli depresia
fsiqologiuri aSlilobis erT-erTi tipis
gagebisadmi biologiuri midgomis TvalSisacemi
magaliTi depresiis uCveulo formis kvlevidan
modis. zogierT adamians regularulad eufleba
depresia zamTris TveebSi, gansakuTrebiT grZeli
skandinaviuri zamTris dros, rodesac dRe
xanmoklea (ix. sur. 15.4). guneba-ganwyobilebis
am darRvevas samarTlianad uwodes sezonuri
afeqturi aSliloba _ saa (anu SAD _ seasonal
affective disorder). mkvlevrebma Seqmnes Terapiuli
teqnika, romelic sruliad efeqturad amsubuqebs
SAD-s _ pacientebs sistematurad waredgine-
bodaT mkveTri TeTri manaTobeli sinaTle (Blehar
& Rosental, 1989). mkvlevrebi amtkiceben, rom
sinaTliT Terapias SeuZlia zegavlena moax-
dinos neirogadamtan serotoninze, romelic,
rogorc zemoT aRiniSna, depresiis gamomwvev
faqtorad aris miCneuli.

saidan
Taobebis manZilze gamovlindes zogierT, magram
ara yvela ojaxSi. es kanonzomiereba mkvlevrebs viciT
aSlilobis mqone da misgan Tavisufali indi-
serotonini da sezonuri afeqturi
videbis genetikuri masalis uSualod Sedarebis
aSliloba (saa)
saSualebas aZlevs. miuxedavad imisa, rom naad-
revi aRmoCnda „bipolaruli genis~ identifi- saa-is mqone pacientebi yovel saRamos,
cirebaSi warmatebis Sesaxeb pirveli moxsene- sakuTar saxlSi sinaTlis Terapiis _
bebi (Kelsoe et al., 1989), mkvlevrebi ar kargaven mkveTri manaTobeli sinaTlis orsaaTian
optimizms da Tvlian, rom es Sedarebebi moitans kurss gadiodnen. mxolod is pacientebi
im codnas, romelsac eZieben (Berrettini et al., 1997; (14-dan 12 pacienti) monawileobdnen kvle-
Ginns et al., 1992; Kelsoe et al., 1993).

fsiqologiuri aSlilobebis ZiriTadi tipebi

suraTi
15.4
sezonuri afeqturi aSliloba
sezonuri afeqturi aSlilobis mqone individebs depresiis simptomebi xanmokledRian sezonebze aReniSnebaT.
diagramaze mocemulia maRali ukuproporciuli mimarTeba depresiis SemTxvevebsa (nawili A) da dRis
sinaTlis xangrZlivobias (nawili B) Soris 629
gankicxvis wyaros. es risxva bavSvobis gansakuT-
vis meore etapSi, romelTac sinaTlis
rebulad Zlier da damokidebul urTierTobas
Terapiam SedarebiT Seumsubuqa mdgomare-
ukavSirdeba, rogoricaa, magaliTad, mSoblisa
oba. am etapze mowmdeboda hipoTeza imis
da Svilis urTierToba, sadac ar xdeba
Sesaxeb, rom sinaTlis Terapia zegavlenas
pirovnebis moTxovnilebebisa da molodinebis
axdens Tavis tvinSi serotoninis Semcve-
dakmayofileba. mozrdilobaSi gancdili dana-
lobaze. eqsperimentuli jgufis pacien-
kargi, realuri iqneba es Tu simboluri, aaqti-
tebi Tavis tvinSi serotoninis Semcve-
urebs mtrul grZnobebs, romelic axla ukve
lobis Semcirebaze mimarTul dietaze
pirovnebis egoze miemarTeba da Sedegad depre-
dasves; sakontrolo jgufis pacientebs
siisTvis damaxasiaTebel TviTgankicxvas iwvevs.
ki serotoninis Semcvelobis SesanarCune-
beli dieta daeniSnaT. eqsperimentuli
jgufis pacientebs saa-is simptomebis re- bihevioraluri
cidivi aReniSnaT, sakontrolo jgufis
depresiis fesvebis aracnobierSi Ziebis
pacientebs ki _ ara. es faqti gvafiqre-
nacvlad, bihevioraluri midgoma pirovnebis mier
binebs, rom sinaTlis Terapia Tavdapir-
miRebuli dadebiTi da uaryofiTi ganmtkicebis
velad pasuxismgebeli iyo serotoninis
raodenobis efeqtze amaxvilebs yuradRebas
Semcvelobis aRdgenaze, ramac pacientebs
(Lewinsohn, 1975; Lewinsohn et al., 1985). am Tval-
aradepresiuli afeqtis gancdis saSualeba
sazrisis mixedviT, depresiuli grZnobebi maSin
misca, anu Tavidan aacila depresiuli
viTardeba, rodesac individi garemodan arasak-
simptomatika (Neumesiter et. al., 1997).
maris dadebiT ganmtkicebasa da bevr sasjels
iRebs danakargis, an raime sxva mniSvnelovani
cxovrebiseuli cvlilebebis Semdeg. sakmarisi
Tqven, SesaZloa, moeliT, rom adamianebma
dadebiTi ganmtkicebis gareSe pirovneba sevdiani
wamlebi unda miiRon Tavis tvinSi neiro-
da gulCaTxrobili xdeba. sevdianobis mdgomare-
gadamtanebis moqmedebaze gavlenis mosaxdenad
obas dasawyisSi sxvaTa mxridan momatebuli
(zogierT maTganze me-16 TavSi visaubrebT), Tumca,
yuradReba da TanagrZnoba ganamtkicebs (Biglan,
es kvleva aCvenebs, rom sinaTlis Terapias
1991), Tumca, Cveulebisamebr, Tavidan TanagrZno-
iseTive efeqti SeiZleba hqondes, rogorc
biT ganmsWvalul megobrebs Rlis depresiuli
zogierT fsiqoaqtiur wamals. mkurnalobis
pirovnebis uaryofiTi guneba-ganwyobileba da
orive saxeoba _ medikamenturi, an sinaTlis
damokidebulebebi da mas Tavs arideben. es
Terapia _ ganamtkicebs mosazrebas aSlilobis
etiologiaSi biologiuri wonasworobis dar- reaqcia spobs dadebiTi ganmtkicebis erT-erT
Rvevis rolis Sesaxeb. amave dros, Tu SAD-is wyaros da pirovneba ufro metad iZireba
Tavi 15 / fsiqologiuri aSlilobebi

aRwerilobaSi sakuTar Tavs icnobT, gaerkvieT depresiaSi. kvleva, aseve, aCvenebs, rom depresiul
sakuTar Tavsa da am problemaSi. adamianebs dadebiTi ukukavSiris verSefasebisa
axla vnaxoT, damatebiT ras gacnobebT guneba- da uaryofiTi ukukavSiris gadafasebis tendencia
ganwyobilebis aSlilobebis warmoSobis Sesaxeb axasiaTebT (Kennedy & Craighead, 1988; Nelson &
sami ZiriTadi fsiqologiuri midgoma. Craighead, 1977).

fsiqodinamikuri kognituri

fsiqodinamikuri midgomis mixedviT, depre- kognituri midgomis farglebSi depresiis


siis ganviTarebaSi gadamwyvet rols aracno- Sesaxeb ori Teoria arsebobs. erTi Teoriis
bieri konfliqtebi da bavSvobidan momdinare mixedviT, aRqmis sqemebis Camoyalibebas uar-
mtruli grZnobebi asrulebs. froids depresiul yofiTi (negatiuri) kognituri sqema (ix. Tavi 5)
adamianebTan TviTkritikasa da danaSaulis ganapirobebs _ adamianebs uaryofiTi mosazre-
grZnobasTan uxdeboda Sejaxeba. mas miaCnda, bebi SeeqmnaT maT cxovrebaSi mimdinare im
rom Tavdapirvelad sxvaze, Semdeg ki sakuTar movlenebze, romelzec pasuxismgeblobas grZno-
630 Tavze mimarTuli risxva warmoadgenda am TviT- ben. meore, axsnis stilis Teoria miiCnevs, rom
ganviTarda kvlevidan, romelSic naCvenebi iyo
depresiismagvari simptomebi ZaRlebSi (mogvia-
nebiT ki, sxva saxeobebSic). seligmeni da maieri
(1967) ZaRlebze mtkivneuli da gardauvali
eleqtroSokiT zemoqmedebdnen: rac ar unda
eqnaT ZaRlebs, Sokisgan gaqcevis gza ar
arsebobda. ZaRlebs ganuviTardaT, rogorc
seligmenma da maierma uwodes, daswavlili
umweoba. daswavlili umweoba sami tipis defi-
citiT xasiaTdeba: motivaciuri deficitiT _
ZaRlebi ar Cqarobdnen cnobili moqmedebebis
dawyebas; emociuri deficitiT _ isini rigi-
dulni, gulgrilni, SeSinebulni da ubedurni
Candnen; kognituri deficitiT _ isini cudad
iTvisebdnen axal situaciebs. iseT situaciaSic
ki, sadac eZleodaT SokisTvis Tavis aridebis
SesaZlebloba, isini ar daiswavlidnen aseT
qcevas (Maier & Seligman, 1976).
seligmens miaCnda, rom depresiuli adamiane-
depresias iwvevs individis rwmena imisa, rom bic daswavlili umweobis mdgomareobaSi imyo-
igi sakmaod, an saerTod ver akontrolebs febian: isini elian, rom, rac ar unda gaakeTon,
sakuTari cxovrebis mniSvnelovan movlenebs. yvelaferi uSedego iqneba (Abramson et al., 1978;
TiToeuli am modelTagani xsnis depresiuli Peterson & Seligman, 1984, Seligman, 1975); Tumca, am
gamocdilebis zogierT aspeqts. ganvixiloT mdgomareobis warmoqmna didad aris damoki-
TiToeuli maTgani. debuli imaze, Tu rogor xsnis individi mis
aaron bekma (Aaron Beck, 1983, 1985, 1988), dep- cxovrebaSi mimdinare movlenebs. rogorc me-12
resiis wamyvanma mkvlevarma, ganaviTara kognituri TavSi iTqva, arsebobs axsnis stilis sami
sqemebis Teoria. bekis mixedviT, depresiuli ganzomileba: Sinagani-garegani (internaluri-
adamianebi sami tipis uaryofiTi kogniciiT eqsternaluri), zogadi-konkretuli (globa-
gamoirCevian, rasac igi depresiul kognitur luri-specifikuri) da ucvleli-cvalebadi

fsiqologiuri aSlilobebis ZiriTadi tipebi


triadas uwodebs. esaa uaryofiTi Sexeduleba (stabiluri-arastabiluri). vTqvaT, fsiqologiis
sakuTar Tavze, mimdinare movlenebsa da moma- gamocdaze dabali Sefaseba miiReT. Tqven
valze. depresiul adamianebs axasiaTebT ten- gamocdis uaryofiT Sedegs Sinagan faqtors
dencia imisa, rom sakuTari Tavi garkveuli miawerT („me suleli var~), rac ufro dagasev-
TvalsazrisiT araadekvaturad, an naklovanad dianebT, vidre garegani faqtori („gamocda
aRiqvan, mimdinare movlenebs mouZebnon uar- namdvilad Zneli iyo~), ramac SeiZleba ganga-
yofiTi axsna da sjerodeT mtanjveli da sir- risxoT. Sedegis asaxsnelad Tqven SegeZloT
TuleebiT aRsavse momavlis. uaryofiTi az- inteleqtze metad cvalebadi Sinagani mdgo-
rovnebis paterni Crdilavs yvela gancdas da mareoba agerCiaT. nacvlad imisa, rom is Sinagani,
depresiis kidev erT maxasiaTebels qmnis. indi- ucvleli faqtorisTvis (sisulele) migeweraT,
vidi, romelic yovelTvis uaryofiT Sedegs moe- romelic zogad, anu Sors mimaval gavlenas
lis, ver iqneba motivirebuli raime miznis axdens, Tqven SemoifargleT fsiqologiis
miRwevaze, rasac Tan sdevs depresiis gamokveTili gamocdasTan an kursTan dakavSirebuli axsniT
maxasiaTebeli _ nebisyofis paralizeba.
daswavlili umweoba (Learned helplessness) _
axsnis stilis Teoriis mixedviT, romelic
zianis momtani stimulis arsebobis pirobebSi
martin seligmens (Martin Seligman) (ix. Tavi 12) reaqciis ar, qonis zogadi paterni, romelic
ekuTvnis, individebs sjeraT, sworad an mcdarad, xSirad Tan erTvis mdgomareobas, rodesac
rom ar SeuZliaT maTTvis mniSvnelovani individi ganicdis araSemTxveviTi, gardauvali
momavlis gakontroleba. seligmenis Teoria uaryofiTi stimulis zemoqmedebas.
631
(„me ar vvargivar fsiqologiis kursisaTvis~).
Sefasebis wakiTxviT; dabali TviTpati-
axsnis stilis Teoriis Tanaxmad, individebi,
viscemis mqone individebTanac gamovlinda
romlebic warumateblobas Sinagan, ucvlel da
uryofiTi ukukavSiris miRebisken midre-
zogad mizezebs miaweren, mowyvladni arian
kileba maSin, roca maRali TviTSefasebis
depresiisadmi. es prognozi mravalgzis dadas-
mqone individebi aSkarad dadebiT uku-
turda (Peterson & Seligman, 1984; Seligman, 1991).
kavSirs aniWebdnen upiratesobas. cxrili
depresiis orive kognituri TeoriisTvis
15.4 imasac aCvenebs, Tu ramdenad zustad
misaRebia mosazreba imis Sesaxeb, rom is stili,
miaCndaT TiToeul jgufs daxasiaTebebis
romliTac depresiuli adamianebi ganixilaven
dadebiToba da uaryofiToba.
sakuTar Tavsa da maT cxovrebaSi mimdinare
miaqcieT yuradReba, rom mxolod depre-
movlenebs, maT depresiul mdgomareobaSi am-
siul cdis pirebs sjerodaT, rom uaryo-
yofebs. magaliTad, adamianebs, zogadad, axa-
fiTi daxasiaTeba ufro zusti iyo (Giesler
siaTebT TviTdadasturebis, anu maTi me-
et al., 1996).
koncefciis Sesatyvisi informaciis moZiebis
tendencia (Swann, 1990, 1997). am tendencias uar-
yofiTi Sedegebi moaqvs depresiuli ada- Tqven SeiZleba moelodiT, rom depresiuli
mianebisaTvis. adamianebi „sakuTari Tavis amowevas~ Seecde-
bodnen dadebiTi ukukavSiris moZiebiT. es
eqsperimenti aCvenebs, rom, piriqiT, isini
saidan TavianTi depresiis Sesabamis informacias eZeben,
viciT romelic TiTqmis ueWvelad xels uwyobs
depresiis SenarCunebas.
TviTdadastureba da depresia me-16 TavSi vnaxavT, rom depresiis kognituri
mkvlevrebma erTmaneTisgan ganarCies Teoriebidan miRebulma codnam biZgi misca
individTa sami jgufi: erTi jgufi dep- Terapiis warmatebuli formebis Seqmnas. amJamad
resiuli iyo, meore jgufi _ aradepre- depresiis Seswavlis ori sxva mniSvnelovani
siuli, magram xasiaTdeboda dabali TviT- aspeqti arsebobs: didi gansxvaveba mamakacebsa
pativiscemiT da mesame jgufi, romelic, da qalebSi depresiis gavrcelebaSi da kavSiri
aseve, aradepresiuli iyo da xasiaTdeboda depresiasa da suicids (TviTmkvlelobas) Soris.
maRali TviTpativiscemiT. TiToeuli jgu-
fis cdis pirebma interviusTvis mosamza-
debel etapze mTel rig kiTxvarebze gasces
cxrili
15.4
pasuxi. interviuze cdis pirebs uTxres, TviTangariSi da depresia
Tavi 15 / fsiqologiuri aSlilobebi

rom am kiTxvarebs orma studentma gasca


pasuxi da TiToeulze daiwera „pirovnebis depre- dabali TviT- dabali TviT-
siuli pativiscema pativiscema
daxasiaTeba~, rasac win uZRvoda sruli
pirovnuli Sefaseba. realurad, cdis pirebs negatiuri
Sefasebis
miawodes erTi da igive daxasiaTeba _ erTi 82 64 25
amorCevis
dadebiTi („es pirovneba kargad damkvid-
procenti
rebuli, TviTdarwmunebuli da bednieria~ arCeuli
da a.S.) da erTi uaryofiTi („es pirovneba daxasiaTebis
ubeduria, daurwmunebelia, arakomfor- sizuste *
tulad grZnobs Tavs sxvebTan~ da a.S.). •dadebiTi 5.67 6.60 9.70
daxasiaTeba
cdis pirebs moeTxovebodaT, amoerCiaT, Tu
•uaryofiTi
romel srul Sefasebas waikiTxavdnen. 7.89 6.48 2.45
daxasiaTeba
Sedegebi 15.4 cxrilSia mocemuli. rogorc •Sereuli -2.22 0.12 7.25
xedavT, depresiuli cdis pirebi araTa-
*sizustis reitingi 11-qulian skalaze gakeTda misi
nabrad iyvnen dainteresebulni uaryofiTi saerTod ararsebobidan (1) maqsimalur (11) sizustemde.
632
gamokvlevebi miuTiTebs, rom depresiis mizezi
depresia: sqesTa Soris SeiZleba faqtorTa rTuli kombinacia iyos da
gansxvavebani rom „normaluri~ qcevidan depresiisken mravali
depresiis kvlevis erT-erTi centraluri gza midis.
sakiTxia is, Tu ratom emarTebaT qalebs
depresia mamakacebze orjer xSirad. suzan nolen-
suicidi
hoeqsemas (Susan Nolen-Hoeksema, 1990; Nolen-Hoeksema
et al., 1999) gonebamaxviluri SemoTavazeba Seexeba „gadarCenisa da warmatebis miRwevis survili
reaqciis stils, romliTac mamakacebi da qalebi damsxvreuli da ganadgurebulia... dgeba dro,
uaryofiT guneba-ganwyobilebaze dgebian. am rodesac yvelaferi kargavs brwyinvalebas,
mosazrebis mixedviT, rodesac qalebi ganicdian rodesac ikargeba imedis sxivi~ (Shneidman, 1987,
sevdas, maT TavianTi grZnobebis SesaZlo gv.57). suicidaluri axalgazrda mamakacis am
mizezebze fiqrisken midrekileba axasiaTebT; sevdian gamonaTqvamSi nebismieri fsiqologiuri
mamakacebi ki, piriqiT, aqtiurad cdiloben aSlilobis ukiduresi Sedegi _ suicidia (TviT-
depresiuli grZnobebis Tavidan moSorebas sxva mkvleloba) asaxuli. miuxedavad imisa, rom
rameze yuradRebis gadataniT, an fizikuri depresiul adamianTa umravlesoba ar iklavs
saqmianobebis wamowyebiT, romlis drosac aRar Tavs, analizi aCvenebs, rom mTlianad ganxor-
fiqroben mimdinare emociur mdgomareobaze. am cielebul TviTmkvlelobaTa 50-80% depresiul
modelis Tanaxmad, qalebisTvis damaxasiaTebeli adamianTa mier ganxorcielebul mcdelobebze
metad Cafiqrebuli, gansjiTi (ruminative) reaqciis modis (Shneidman, 1985). mTlianad aSS-is mosax-
stili, TavianT problemebze akviatebulad leobaSi oficialurad TviTmkvlelobad miCneul
fiqris tendencia zrdis maT mowyvladobas sikvdilTa raodenoba daaxloebiT 30 000-s
depresiisadmi (Butler & Nolen-Hoeksema, 1994). kog- Seadgens. miaweren ra mraval TviTmkvlelobas
nituri midgomis Tanaxmad, uaryofiT ganwyo- ubedur SemTxvevebs, an sxva mizezebs, realuri
bilebaze yuradRebis gamaxvileba aZlierebs raodenoba, albaT, ufro metia. miuxedavad imisa,
fiqrs uaryofiTi movlenebis Sesaxeb, rac, Tavis rom TviTmkvleloba aSS-is yvela asakis mosaxle-
mxriv, zrdis uaryofiTi grZnobebis raodenobasa obaSi sikvdilianobis merve wamyvani mizezia,
da/an intensiurobas. kvleviT dasturdeba, rom SemTxvevaTa mesamedi 15-dan 24 wlis asakamde
individebSi, romlebic zogadad msjeloben, adamianebze modis (Murphy, 2000). TiToeul ganxor-
fiqroben depresiaze, ufro mosalodnelia mwvave cielebul TviTmkvlelobaze 8-20 suicidaluri

fsiqologiuri aSlilobebis ZiriTadi tipebi


depresiuli epizodebis ganviTareba (Just & Al-
loy, 1997; Nolen-Hoeksema et al., 1993). qalTa da
mamakacTa Soris reaqciis stilis mixedviT
arsebuli gansxvaveba qalebs bavSvobaSi
depresiis ganviTarebis didi risks uqmnis (Nolen-
Hoeksema & Girgus, 1994).
amerikis fsiqologTa asociaciis iniciativiT
depresiisas sqesobrivi gansxvavebebis kvlevis
gadasinjvam aCvena, rom depresiis maRali riski
qalebSi SeiZleba gagebul iqnes mxolod,
rogorc mTeli rigi fsiqologiuri, socialuri,
ekonomikuri da biologiuri faqtorebis ur-
TierTqmedebis Sedegi (McGrath et al., 1990). mraval
kulturaSi zogierTi am faqtorTagani qalad
yofnis gamocdilebas ukavSirdeba, raSic moiaz-
reba qalebze fizikuri da seqsualuri Zala-
dobis, an siRaribeSi cxovrebisa da bavSvebisa
da asakovani mSoblebis momvlelis funqciebis
Semsruleblis ufro meti albaToba. aseTi 633
mcdeloba modis. kolejis 594 pirvelkurselTa upirveles yovlisa, Tavdasxma, cema, gaupatiureba
gamokvlevam aCvena, rom 26%-s nafiqri hqonda an dapatimreba. metic, homoseqsuali da lesbo-
TviTmkvlelobaze ukanaskneli 12 Tvis manZilze, seli mozardebi ufro meti riskis winaSe dganan,
2%-ma realurad scada Tavis mokvla amave pe- vidre danarCenebi (Radkowsky & Siegel, 1997; Remafedi,
riodSi, 10%-s ki cxovrebis garkveul periodSi 1999). suicidis aseTi maRali sixSire ueWvelad
ganxorcielebuli hqonda Tavis mokvlis mcde- asaxavs homoseqsualuri orientaciisadmi Seda-
loba (Meehan et al., 1992). vinaidan depresias qaleb- rebiT nakleb socialur mxardaWeras. TviTmkvle-
Si ufro xSirad vxvdebiT, ar aris gasakviri, loba ukiduresi reaqciaa, romelsac gansakuT-
rom qalebi Tavis mokvlas samjer ufro xSirad rebiT maSin aqvs adgili, rodesac mozards ar
cdiloben, vidre mamakacebi; Tumca, mamakacebis SeuZlia sxvebisaTvis daxmarebis Txovna.
mier ganxorcielebuli mcdeloba ufro xSirad mozardTa suicidi aris ara imwuTieri ze-
aris warmatebuli. am gansxvavebas iwvevs is gavlenis Sedegad, impulsurad ganxorcielebuli
faqti, rom mamakacebi ufro xSirad iyeneben aqti, aramed, Cveulebisamebr, Sinagani areu-
cecxlsasrol iaraRs, qalebi ki mimarTaven lobisa da garegani usiamovnebebis periodis
naklebad mtkivneul saSualebebs, rogoricaa, finaluri stadia. suicidis axalgazrda msxver-
magaliTad, saZile abebi (Berman & Jobes, 1991). plTa umravlesoba acnobebs sxvebs, an wers
bolo aTwleulebis erT-erT sagangaSo socia- Tavisi ganzraxvis Sesaxeb. amrigad, TviTmkvle-
lur problemas mozardTa suicidi warmoadgens. lobis Sesaxeb saubari yovelTvis seriozulad
yovel cxra wuTSi erTi mozardi cdilobs unda iqnes miRebuli (Marttunen et al., 1998).
Tavis mokvlas da yovel 90 wuTSi mcdeloba suiciduri azrovnebisa da gancdebis amocnoba,
warmatebulia. yovel kviraSi 1 000 mozardis ramac SeiZleba warmoqmnas, an gaaZlieros aseTi
mier Tavis mokvlis mcdelobidan 125 aRwevs destruqciuli azrebi, pirveli nabijia preven-
mizans. 1960 wlidan amerikel mozardebSi ciis mimarTulebiT. fsiqologi edvin Sneidmeni
TviTmkvlelobis sixSire 200-dan 300%-mde gaizar- (Edwin Shneidmen, 1999), romelmac 40 weliwadi
da (Garland & Zigler, 1993). Tavgamodebuli mcdelobe- miuZRvna suiciduri tendenciebis mqone
bisda miuxedavad, mozard vaJebSi oTxjer metia adamianebis Seswavlasa da mkurnalobas, askvnis,
warmatebuli suicidis SemTxvevebi, vidre mozard rom „suicidi aRelvebuli da Seviwroebuli
gogonebSi (Bingham et al., 1994). sainteresoa, rom gonebis mier autaneli da dausrulebeli tki-
afrikuli warmoSobis amerikelebis orive sqesis vilis pirobebSi ganxorcielebuli Tavganwir-
mozardebSi gacilebiT naklebia TviTmkvle- vis aqtia... faqtia, rom Cven SegviZlia tkivilis
lobis sixSire, TeTrkanianebTan SedarebiT, daameba, uaryofili moTxovnilebebis dakmayo-
miuxedavad imisa, rom ar arsebobs am monacemebis fileba da suicidur azrovnebamde Seviwroebu-
zusti axsna (Bingham et al., 1994; Murphy, 2000). es lobis Semcireba~ (1987, gv.58). suiciduri
ganzraxvebis niSnebisadmi mgrZnobiaroba da
Tavi 15 / fsiqologiuri aSlilobebi

rasobrivi gansxvaveba mTeli cxovrebis manZilze


grZeldeba. monacemebis rasobrivma, sqesisa da sakmarisi Carevis uzrunvelyofa arsebiTia
asakis niSnis mixedviT Sedarebam aCvena, rom rogorc mozardi, ise mowifuli adamianebis
TviTmkvlelobis yvelaze maRali riskis winaSe sicocxlis gadasarCenad, romelTac sruli
TeTrkaniani mowifuli mamakacebi dganan, yvelaze TviTganadgurebis garda ver ipoves sirTulee-
mcire riskis winaSe ki _ afrikuli warmoSobis bisgan Tavis daRwevis sxva saSualeba.
amerikeli qalebi. miuxedavad imisa, rom, rogorc zemoT aR-
cxovrebis rogori stili ubiZgebs mozardebs vniSneT, TviTmkvlelobis sixSire, zogadad,
TviTmkvlelobis mcdelobisken? orive sqesis- araTeTrkanianebSi ufro dabalia TeTrkania-
Tvis winmswreb travmatul movlenas axlo nebTan SedarebiT, arsebobs erTi gansacvif-
urTierTobis rRveva warmoadgens (Gould et al., rebeli gamonaklisi: adgilobriv amerikel
1996). sxva mniSvnelovanma movlenebma, romelic mozardebSi TviTmkvlelobis sixSire xuTjer
sircxvilisa da danaSaulis grZnobas iwvevs, aRemateba mTeli mosaxleobis mozardebis
SeiZleba daTrgunos moumwifebeli ego da Sesabamis maCvenebels. suicidi TviTganadgure-
mozardma TviTmkvlelobis mcdeloba gana- baze mimarTuli qcevis erT-erTi formaa da
634 xorcielos. aseT movlenaTa ricxvSi Sedis, aSS-is adgilobriv amerikul TemebSi miRebuli
destruqciuli qcevis nawils warmoadgens Teatraluri pirovnuli aSliloba moWarbe-
(Strickland, 1997). adgilobrivi amerikeli fsi- buli emociurobiTa da yuradRebis ZiebiT xa-
qologi tereza lafroboizi (Teresa LaFromboise), siaTdeba. am aSlilobis mqone adamianebs yo-
romelic am problemas ikvlevda da profilaq- velTvis yuradRebis centrSi surT yofna da
tikisa da mkurnalobis strategiebi ganaviTara, Tu ver aRweven amas, yuradRebis misapyrobad
Tavis tomSi mozardTa suicidis socialur raime araadekvaturis gakeTeba SeuZliaT. isini
mizezebze saubrobs. farTod gavrcelebul didi TeatralurobiT ayeneben TavianT mo-
siRatakesa da umuSevrobasTan erTad, suicidis Txovnebs, Tumca, naklebad interesdebian uku-
sixSires ganapirobebs „ojaxebis ngreva, sayovel- kavSiriT; amasTanave, umniSvnelo movlenebzec
Tao gaWirveba, didi raodenobis danakargebi moWarbebuli emociurobiT reagireben.
(es SeiZleba iyos sikvdili, ojaxidan wasvla narcisuli pirovnuli aSlilobis mqone
an ganqorwineba), nivTierebebis borotad gamoye- adamianebi sakuTari mniSvnelobis moWarbebuli
neba, ojaxebis momatebuli aramdgradoba da grZnobiT, warmatebisa da Zalis fantaziebis
mniSvnelovani mzrunvelis dapatimreba~ (LaFrom- siWarbiTa da mudmivi aRtacebis obieqtad yofnis
boise, 1988, gv.9). garda amisa, adgilobriv ameri- moTxovnilebiT gamoirCevian. am adamianebs
kelebs sjeraT, rom sulier samyaroSi myof xSirad eqmnebaT problemebi pirovnebaTSoris
TavianT winaprebTan uwyveti kavSiriT cxovreba urTierTobebSi; maT aqvT tendencia, rom
gulisxmobs, rom sikvdili arc ise saSiSia. sxvebTan ormxrivi pasuxismgeblobis gareSe
Cven ukve mimovixileT fsiqopaTologiis ori gansakuTrebuli keTilganwyobis, uflebebis
ZiriTadi klasi: SfoTviTi aSlilobebi da gu- mqoned igrZnon Tavi da sxva adamianebi sakuTari
neba-ganwyobilebis aSlilobebi. sanam Sizofre- miznebisaTvis gamoiyenon. garda amisa, uWirT
niaze visaubrebdeT, mokled ganvixiloT pirov- sxvaTa grZnobebis SemCneva da Tanagancda.
nuli aSlilobebi da disociaciuri aSli- antisocialuri pirovnuli aSliloba gamoir-
lobebi. Ceva upasuxismgeblo, an ukanono qcevebis
xangrZlivi paterniT, romelic arRvevs socia-
lur normebs. Cveul qcevaTa rigSi Sedis
pirovnuli aSlilobebi sicrue, qurdoba da Cxubi. antisocialuri
pirovnuli aSliloba warmoadgens aRqmis, pirovnuli aSlilobis mqone adamianebs xSirad
azrovnebisa da qcevis xangrZliv (qronikul), ar scxveniaT da ar awuxebT sindisis qenjna
xist, araadaptur paterns, romelic seriozulad maT mier Cadenili zianismomtani qcevebis gamo.

fsiqologiuri aSlilobebis ZiriTadi tipebi


auaresebs individis funqcionirebis SesaZleb- socialuri normebis darRveva cxovrebis ad-
lobas socialur da sxva garemoSi da SeuZlia reuli periodidan iwyeba, es SeiZleba iyos
mniSvnelovani distresis gamowveva. misi amoc- klasSi areulobebis gamowveva, CxubebSi CarTva
noba, Cveulebriv, siWabukis an adreuli mowifu- da saxlidan gaqceva. es moqmedebebi sxvaTa
lobis asakSi xdeba SesaZlebeli. pirovnuli uflebebisadmi gulgrilobiT gamoirCeva. anti-
aSlilobis mravali saxeoba arsebobs (DSM-IV- socialur pirovnul aSlilobas xSirad sxva
TR-Si mocemulia 10 sxvadasxva tipis pirovnuli paTologiebic axlavs Tan. magaliTad, erT-erT
aSliloba). Cven ganvixilavT oTx maTgans: para- kvlevaSi individTa daaxloebiT 25%-s, romelic
noidul, Teatralur, narcisul da antisocia- akmayofilebda opiumis borotad gamoyenebis
lur pirovnul aSlilobas. kriteriums, antisocialuri pirovnuli aSli-
paranoiduli pirovnuli aSlilobis mqone lobac daudginda (Brooner et al., 1997).
adamianebs maTTan kontaqtSi myofi pirovnebebis miuxedavad imisa, rom pirovnuli aSlilobebi
motivebisadmi undoblobis da eWvianobis ufro naklebad aris Seswavlili, vidre sxva
mdgradi paterni axasiaTebT. isini eWvoben, rom
sxva adamianebi maTTvis zianis miyenebasa da pirovnuli aSliloba (Personality disorder) _ aR-
motyuebas cdiloben. maT SeuZliaT sruliad qmis, azrovnebisa da qcevis qronikuli, xisti,
araadapturi paterni, romelic seriozulad
uwyinar situaciebs faruli usiamovno mniSvne-
auaresebs individis funqcionirebis SesaZleb-
loba mouZebnon; moelian, rom maTi megobrebi, lobas socialur da sxva garemoSi.
meuRle an mSoblebi uRalateben maT. 635
mel cdis pirTa mSoblebs aReniSnebodaT
antisocialuri pirovnuli aSliloba. es
monacemebi aSlilobaSi genetikuri faqto-
ris wvlilis Sefasebis saSualebas iZle-
oda. mkvlevrebma mimRebi ojaxebis cxov-
rebis pirobebis, garemoebebis Sesaxebac
moipoves informacia: interviuirebis saSua-
lebiT sazRvravdnen, Tu romeli cdis
pirebi gaizardnen mimReb mSoblebTan
araxelsayrel garemoSi; magaliTad, vis
hqonda qorwinebis, iuridiuli, nivTiere-
bebze, an alkoholze damokidebulebis
problemebi. es monacemebi antisocialur
pirovnul aSlilobaSi garemos wvlilis
Sefasebis SesaZleblobas iZleoda. Sede-
gebma aCvena, rom mniSvnelovani iyo orive
tipis zegavlena: aSlilobis mqone biolo-
giuri mSoblebis SvilebTan, an araxel-
sayrel garemoSi gazrdil cdispirebTan,
saSualod, ufro meti iyo antisocialuri
pirovnuli aSlilobis albaToba (Cadoret
et al., 1995).
tipis aSlilobebi, aris monacemebi, romelic
am aSlilobebSi genetikuri komponentis arse-
bobaze miuTiTebs (Livesley et al., 1993; Nigg & Gold- am Sedegebidan vxedavT, rom antisocialuri
smith, 1994). Tu pirovnuli maxasiaTeblebis pirovnuli aSlilobis ganviTarebis riskis wi-
Tandayolilobis Sesaxeb msjelobas gavixsenebT naSe pirovneba SeiZleba bunebam an aRzrdam,
me-14 Tavidan, ar unda gagvikvirdes, rom am genetikurma an garemos faqtorebma daayenos.
maxasiaTeblebis mqone aSlilobebic Tanda- amave dros, es aSliloba ar uviTardeboda im
yolilia. arsebobs pirovnuli aSlilobebis adamians, romlis mSoblebsac aReniSnebodaT
gamomwvev garemo pirobebze mimarTuli kvlevebic pirovnuli aSlilobebi, an romelic rTul
(Norden et al., 1995; Paris, 1997). ganvixiloT genetikisa garemo pirobebSi izrdeboda. mkvlevrebs kvlav
da garemos urTierTqmedebebi, romlebic antiso- surT imis garkveva, Tu ra ganapirobebs zogierTi
adamianis mowyvladobasa da zogierTis moqni-
Tavi 15 / fsiqologiuri aSlilobebi

cialur pirovnul aSlilobas iwveven.


lobas.

saidan
viciT disociaciuri aSlilobebi
disociaciuri aSliloba aris identurobis,
genetika, garemo da antisocialuri mexsierebisa da cnobierebis integraciis dar-
pirovnuli aSliloba Rveva. adamianebisTvis mniSvnelovania, rom
mkvlevarTa jgufma Seadgina SerCeva, akontrolebdnen TavianT qcevas, anu emociebs,
sadac Sedioda 95 mamakaci da 102 qali, azrebsa da moqmedebebs. TviTkontrolis aR-
romlebic Svilad aiyvanes dabadebidan qmisTvis arsebiTia individualurobis SegrZneba
ramdenime dReSi. Sesabamis uwyebebSi dacu- _ me-s (self) sxvadasxva aspeqtebis SeTanxmebuloba
li monacemebi sakmaris informacias iZle- (konsistenturoba) da identurobis uwyvetoba
oda maTi biologiuri mSoblebis Sesaxeb, drosa da sivrceSi. fsiqologebs miaCniaT, rom
amitom mkvlevrebs SeeZloT daedginaT, ro- disociaciur mdgomareobaSi individebi gaurbian
636 sakuTar konfliqtebs SeTanxmebulobisa da
lilobaa, rodesac erT individSi arsebobs ori
an meti calkeuli pirovneba. yovel mocemul
momentSi erT-erTi maTgani dominanturia da
individis qcevas warmarTavs. disociaciuri
identobis aSliloba popularul enaze gaxle-
Cili pirovnebis saxeliT aris cnobili da
xandaxan mas SecdomiT Sizofreniasac (aSli-
loba, romelsac Semdeg nawilSi ganvixilavT
da vnaxavT, rom am dros pirovneba xSirad
uaresdeba, magram ar ixliCeba orad) uwodeben
xolme. dia-is SemTxvevaSi TiToeuli warmoqm-
nili pirovneba raime mniSvnelovani niSniT
originaluri me-s (self) sapirispiroa _ maT Soris
gansvlas eqneba adgili, Tu sawyisi pirovneba
sustia da seqsualurad mimzidveli, maSin erTi
pirovneba morcxvi, SeboWili iqneba, meore ki _
mfrTxali da seqsualurad gulubryvilo.
TiToeul pirovnebas Taviseburad ganumeorebeli
identoba, saxeli da qceviTi repertuari aqvs.
zogierT SemTxvevaSi yalibdeba mTeli rigi
sxvadasxva maxasiaTeblebisa, romelic pirovnebas
rTul cxovrebiseul situaciasTan gamklavebaSi
exmareba. qvemoT mocemulia nawyveti dia-is mqone
qalis „wamyvani~ pirovnebis angariSidan (Ma-
son, 1997, gv.44):

rogorc talRebi atrialebs okeanes


uwyvetobis daTmobis gziT da uaryofen sakuTari Signidan gareT da gadaalagebs wyals,
Tavis nawilebs. yovelgvari organuli disfun- sxvadasxva CvenTagani trialebs wreze, mo-
qciis ararsebobis pirobebSi fsiqologiuri dis da midis miqcevasaviT da miedineba
faqtorebiT gamowveul process, romelic zogjer mSvidad, zogjer _ mSfoTvared.

fsiqologiuri aSlilobebis ZiriTadi tipebi


mniSvnelovani pirovnuli gamocdilebis davi- bavSvi aferadebs flomasterebiT. igi
wyebaSi mdgomareobs, disociaciur amnezias gverdze iweva da adgils administrators
uwodeben da is disociaciis erT-erTi magali- uTmobs, romelic bankis angariSs aTan-
Tia. fsiqologebma daiwyes monacemebis Segroveba
imis Sesaxeb, Tu ra xarisxiT SeiZleba axldes disociaciuri aSliloba (Dissociative disorder) _
Tan mexsierebis aseTi danawevreba (disociacia) pirovnuli aSliloba, romelsac axasiaTebs
bavSvobaSi seqsualuri da fizikuri Zaladobis identurobis, mexsierebisa da cnobierebis in-
SemTxvevebs (Spiegel & Cardena, 1991). mwvave/Rrma tegraciis darRveva.
travmis sxva tipebi, rogoricaa 1991 wels disociaciuri amnezia (Dissociative amnesia) _
oklendsa da berkliSi (kaliforniis Stati) mniSvnelovani pirovnuli gamocdilebis gax-
momxdari xanZari, romelmac 25 sicocxle Se- senebis unaris arqona, romlis mizezia fsiqo-
logiuri faqtorebi, yovelgvari organuli
iwira da milion dolarze meti zarali moitana,
disfunqciis arsebobis gareSe.
aseve iwvevs disociaciis simptomebs (Koopmen
et al., 1996).
disociaciuri identobis aSliloba (dia) (Dis-
sociative identity disorder – DID) _ disociaciuri
disociaciuri identobis aSliloba (dia) fsiqikuri aSliloba, rodesac erT individSi
(Dissociative Identity Disorder _ DID), warsulSi cnobi- arsebobs ori an meti calkeuli pirovneba;
li Sedgenili pirovnuli aSliloba (multiple warsulSi cnobili iyo, rogorc Sedgenili
personality disorder), disociaciuri fsiqikuri aS- (multiple) pirovnuli aSliloba.
637
xmebs. mcire xnis Semdeg mkvdari Cvili
iwevs win da umoZraod wevs iatakze. igi
cxrili
15.5
droebiT ase rCeba, magram aravis swydeba
Seuracxyofis Sesaxeb gamokiTxvis
guli _ es misi droa. cocxali Cvili
Sedegebi: disociaciuri identobis
xoxavs da Cerdeba mtverSi amogangluli.
aSlilobisa (DID) da depresiis
mzareuli sami dRis saWmels amzadebs da Sedareba
TiToeuls calke paketSi alagebs _ Cven kiTxvaris debuleba DID (%) depresia (%)
yvelas sxvadasxva midrekilebebi, mis-
wrafebebi da antipaTiebi gvaqvs. SeSine- Seuracxyofis
SemTxveva 98 54
buli „me~ xmamaRla yviris, daWrili _
tipebi
kvnesis, mgloviare _ moTqvams. fizikuri 82 24
seqsualuri 86 25
SegiZliaT Tqveni Tavi daayanoT am qalis
fsiqologiuri 86 42
adgilze da warmoidginoT, rogori iqneba amdeni uaryofa 54 21
„pirovnebebis~ _ bavSvis, mkvdari Cvilis, co- yvela zemoT
cxali Cvilis, mzareulisa da a.S. _ erT TavSi CamoTvlili erTad 47 6
moTavseba? fizikuri da
seqsualuri 74 14
zogierT fsiqologs miaCnia, rom disocia- (N=355) (N=235)
ciuri aSlilobis mqone pirovnebis Semadgenili
pirovnebebis ganviTareba gadarCenis arsebiT
funqcias emsaxureba. dia-is msxverpli SeiZleba iyo dia-is mqone individTa gamocdilebasTan
ecemaT, daemwyvdiaT, an mietovebinaT im SedarebiT (Schultz et al., 1989). miuxedavad imisa,
adamianebs, visac, savaraudod, uyvarda igi; maT, rom es monacemebi da zemoT moyvanili pirov-
viszec imdenad iyvnen damokidebulni, rom ar nuli angariSebi eWvgareSea, mravali fsiqologi
SeeZloT maTTan SebrZoleba, maTgan wasvla da mainc skeptikurad uyurebs dia-is diagnozs
maTi SeZulebac ki. fsiqodinamikuri Tvalsaz- (Lilienfeld et al., 1999; Spanos, 1994). ar arsebobs sando
risis mixedviT, es msxverplebi danawevrebis monacemebi am aSlilobis gavrcelebis Sesaxeb
(disociaciis) saSualebiT simbolurad gaeqcnen (DSM-IV-TR, 2000). skeptikosebi xSirad gamoTqvamen
gadatanil saSinelebas. ufro Zlieri Sinagani masazrebas, rom Terapevtebs, visac „swamT~ dia-
xasiaTebis SeqmniT maT daicves TavianTi ego is arsebobis, SeuZliaT misi Seqmna _ es Tera-
arsebuli travmatuli situaciisagan. rogorc pevtebi TavianT pacientebTan, xSirad hipnoturi
wesi, dia-is msxverpls warmoadgenen qalebi, zemoqmedebisas, saTanado kiTxvebis dasmiT biZgs
romlebic bavSvobaSi, xangrZlivi periodis aZleven Semadgenili pirovnebebis „warmoqmnas~.
ganmavlobaSi fizikurad, an seqsualurad iqnen sxva fsiqologebs miaCniaT, rom sakmarisi
Tavi 15 / fsiqologiuri aSlilobebi

Zalze Seuracxyofilni mSoblebis, naTesavebis, monacemebi arsebobs dia-is diagnozis sasargeb-


an axlo megobrebis mier. erT kvlevaSi kiTxvaris lod, romelic aCvenebs, rom is ar aris mxolod
saSualebiT mopovebul iqna 448 klinikosis gulmodgine Terapevtebis mier Seqmnili pro-
monacemi, romelTac gamocdilebaSi hqondaT duqti (Gleaves, 1996). yvelaze uwyinari daskvna
disociaciuri identobis aSlilobisa da kli- Semdegi SeiZleba iyos: dia-is diagnozis mqone
nikuri depresiis (gamoiyeneboda Sesadareblad) adamianTa jgufSi zogi SemTxveva namdvilia,
SemTxvevebze muSaoba. rogorc 15.5 cxrilSia WerSmaritia maSin, rodesac zogierTi SemTxveva
naCvenebi, dia-is 355 SemTxvevaSi wamyvani ma- Terapevtisgan aris gaCenili.
xasiaTebelia Seuracxyofa, romelic TiTqmis
yvelasaTvis saerToa da romelsac adgili aqvs
3 wlis asakidan da aT welze metxans grZel- Sejameba
deba. miuxedavad imisa, rom 235 depresiul
SfoTviTi aSlilobebi xuT kategoriad iyofa:
pacientTanac aRiniSneboda Seuracxyofis xSiri
generalizebuli SfoTviTi aSliloba, panikuri
SemTxvevebi, es maCvenebeli mniSvnelovnad mcire
aSliloba, fobiebi, obsesiur-kompulsuri aSli-
638
fsiqologia XXI saukuneSi

marTla arsebobs Tu ara `internetomania~?

SegimCneviaT, rom imaze met axorcielebdes, rogorc aR- diagnozi. magaliTad, rogorc
dros atarebT internetSi, niSnulia DSM-IV-TR-Si. Tumca, vnaxeT, DSM-IV-TR-Si gansazR-
vidre „unda~ atarebdeT? me- internetze damokidebulobis, vrulia socialuri fobiis
gobrebTan internetis saSua- „internetomaniis~, Semo- kategoria. ufro miwanSewo-
lebiT saubari girCevniaT Tavazebuli diagnozis Sem- nili iqneboda, rom indi-
maTTan piradad urTierTobas? TxvevaSi gaugebaria, Tu vidisTvis, romelic zRudavs
internetze xarjavT dros, konkretulad romeli qcevaa sxva adamianebTan urTierTobas
romelsac sxva mniSvnelovan araadapturi im qcevaTa Soris, internet-urTierTobis sasar-
saqmianobas unda uTmobdeT, romelsac individi qselSi geblod, socialuri fobiis
rogoricaa gamocdebisTvis yofnis dros axorcielebs. diagnozi dagvesva da ara _
mzadeba an Zili? SeiZleba erT-erTi mkvlevris sityvebiT: „internetomaniis~. adamianebis
vTqvaT, rom Tqven damoki- „Tu zogierTi adamiani mija- mier internetis moWarbebulad
debuli (addicted) xarT inter- Wvulia internetze, mainc ra- gamoyenebis gzebi SeiZleba
netze? zea igi mijaWvuli?~ (Griffiths, warmoadgendes cnobili aSli-
ukanaskneli ramdenime wlis 1998, gv.72). lobebis simptomebs, Tumca,
manZilze „internetomaniis~ gadavxedoT im miznebs, ro- TavisTavad internetis Warbad
sakiTxs didi adgili eTmoba melsac emsaxureba individebis moxmareba ver kvalificirdeba,
popularul presaSi: es axali mier internetis gamoyeneba da rogorc aSliloba.
istoriebi qmnian (xSir Sem- mTeli rigi aqtivobebisa, rom- unda aRiniSnos, rom Cven
TxvevebSi) mozardi vaJis xats, liTac isini dakavebulni arian ar uarvyofT im faqtis arse-
romelic realuri samyaros xazze yofnisas. magaliTad, bobas, rom adamianTa mcire
adamianebTan kontaqtze uars adamianebi qselSi Sedian in- procenti internets pirov-
ambobs da chat-oTaxebisa da formaciis mosaZieblad, saTa- nuli, socialuri da profe-
MUD-is kiber-samyaroSi uCi- maSod da romantikuli an seq- siuli cxovrebisTvis saziano

fsiqologiuri aSlilobebis ZiriTadi tipebi


nardeba. zogierT mkvlevars sualuri partniorebis sapov- gzebiT iyenebs. magaliTad,
aRmoCenili aqvs realuri nelad. SeuZliaT ki adamianebs, kvlevebi aCvenebs, rom adami-
SemTxvevebi, romelic Tan- damokidebulni gaxdnen miz- anebi, romlebic intensiurad
xvdeba sainformacio saSua- nebisa da aqtivobebis er- iyeneben internets, izoli-
lebebSi Seqmnil aseT xats. Tobliobaze, romelTac „in- rebulad da martosulad
maT „internetomaniis~ diag- terntomaniis~ diagnozs usa- grZnoben Tavs (Kraut et al., 1998;
nozi miusadages (magaliTad, dageben? Tu arsebobs inter- Nie & Erbring, 2000). Tumca, risi
Young, 1998). sxva mkvlevrebi netis gamoyenebis ufro spe- frTxilad SemoTavazeba da
ufro skeptikurni rCebian am cifikuri aspeqtebi, romelic gaazrebac gvsurs, aris mosaz-
diagnozis, rogorc fsiqopa- fsiqologiuri Seguebis prob- reba imis Sesaxeb, rom arsebobs
Tologiis calkeuli tipis, lemebs iwvevs? Tu es ukanas- internetis zogadi maxasia-
mimarT. vnaxoT, ratom. kneli mosazreba sworia, maSin Teblebi, romelic fsiqopaTo-
rogorc aRvwereT, fsiqo- arsebobs albaToba imisa, rom logiis specifikur formas
paTologiis TiToeuli ti- mocemul individs aRmoaCndeba iwvevs da am fsiqopaTologias
pisaTvis aucilebelia, rom f s i q i k u r i j a n m r Te l o b i s samarTlianad uwodeben inter-
individi aSkarad specifikuri profesionalebis mier ukve netze damokidebulebas _
tipis araadaptur qcevebs dadgenili ufro specifikuri „internetomanias~.

639
loba da posttravmatuli stresis aSliloba.
generalizebuli SfoTviTi aSliloba qroni- Sizofreniuli aSlilobebi
kuli SfoTviT xasiaTdeba maSin, roca panikuri
aSliloba mwvave SfoTvas ukavSirdeba. fobiebs
axasiaTebs imdenad Zlieri iracionaluri SiSi, TiToeulma Cvenganma icis, rogoria depresi-
rom isini gansjis unarze zemoqmedeben. obse- uloba an SfoTvis gancda maSinac ki, rodesac
siebi arakontrolirebadi, damangreveli azrebia, umravlesobas ar gangvicdia es grZnobebi
kompulsiebi ki, aseve, arakontrolirebadi aSlilobisTvis damaxasiaTebeli simwvaviT. Si-
qcevebi. travmatulma movlenebma, rogoricaa zofrenia ki aris aSliloba, romelic nor-
gaupatiureba, an Rrma dazianeba, SeiZleba post- maluri funqcionirebisgan Tvisobrivad gan-
travmatuli stresis aSlilobis ganviTareba sxvavebul mdgomareobas gulisxmobs. Sizof-
gamoiwvios. mkvlevrebma aCvenes SfoTvis aS- reniuli aSliloba fsiqopaTologiis mwvave
lilobebs, genetikur faqtorebsa da Tavis tvinis formaa, romlis drosac dezintegrirebulia
paTologiebs Soris kavSiris arseboba. am aSli- pirovneba, darRveulia azrovneba da aRqma,
lobaTa fsiqologiur axsnebSi klasikuri ganpi- gasadavebulia emociebi. Sizofreniuli aS-
robebuloba da kognituri tendenciuroba lilobis mqone pirovnebebi swored iseTebi arian,
rogorsac yvelaze xSirad warmovidgenT xolme
moiazreba.
sigiJisa da Seuracxadobis Sesaxeb fiqris dros.
guneba-ganwyobilebis aSlilobebSi Sedis
SizofreniiT daavadebuli mravali adamia-
klinikuri depresiuli aSliloba _ fsiqopa-
nisTvis avadmyofoba cxovrebiseuli ganaCenia
Tologiis yvelaze gavrcelebuli forma da
ganTavisuflebis SesaZleblobis gareSe, ro-
bipolaruli aSliloba. depresia iwvevs guneba-
melsac isini ganmartoebulni da izolirebulni
ganwyobilebis, Semecnebisa da motivaciis cvli-
zidaven da iZulebulni arian yvelasgan moSo-
lebebs. bipolaruli depresiis mqone adamianebi
rebiT icxovron. miuxedavad imisa, rom Sizof-
ganicdian depresiisa da maniis periodebis
renia SedarebiT iSviaTia _ aSS-is mozrdili
monacvleobas. mkvlevrebma aCvenes, rom guneba-
mosaxleobis daaxloebiT 0.7%-s aReniSneba
ganwyobilebis aSlilobis genetikuri kompo-
cxovrebis romelime etapze (Kessler et al., 1994) _
nenti iseve ukavSirdeba depresiasa da manias,
es monacemi gulisxmobs, rom daaxloebiT ori
rogorc cvlilebebi Tavis tvinis funqci-
milioni adamiani itanjeba am yvelaze saidum-
onirebaSi. depresiis Teoriebi xSirad amax-
loebiT moculi da tragikuli fsiqikuri aSli-
vileben yuradRebas kognitur interpretaciaze, lobiT. fsiqiatriuli klinikebis adgilTa naxe-
romelsac adamianebi aZleven TavianT cxov- vari Sizofreniis mqone pacientebs ukaviaT, rad-
rebiseul gamocdilebas. seriozuli depresiis ganac mravali maTgani Tavisi cxovrebis umetes
maRali sixSire qalebSi, SesaZloa, dakavSi-
Tavi 15 / fsiqologiuri aSlilobebi

nawils saavadmyofoSi atarebs, „normalur~


rebuli iyos qalebisa da mamakacebis mier cxovrebaSi odesme dabrunebis mcire imediT.
depresiaze reagirebis gansxvavebul gzebTan. mark voneguti (Mark Vonnegut), mweral kurt
depresiuli individebi sakmaod xSirad fiqroben vonegutis vaJiSvili, 25 wlisac ar iyo, rodesac
TviTmkvlelobaze. Sizofreniis simptomebma iCina Tavi. „samoTxis
pirovnuli aSlilobebi azrovnebisa da eqspresSi~ (Eden Express, 1975) igi sakuTari
qcevis araadapturi formebia; isini SeiZleba gamocdilebidan mogviTxrobs realobidan
imdenad Rrma iyos, rom ziani miayenos normalur gasvlisa da saboloo gamojanmrTelebis Sesaxeb.
funqcionirebas socialur da profesiul erTxel, xexilis gasxvlisas misma realobam
garemoSi. disociaciuri aSlilobebi identobis damaxinjeba daiwyo:
mTlianobis darRvevebia. miuxedavad imisa, rom
mkvlevrebi disociaciuri identobis aSlilobis damainteresa, tkivils xom ar vayenebdi
xeebs da mobodiSeba daviwye. TiToeulma
mizezad bavSvobaSi gadatanil seqsualur
maTganma pirovnebis saxe miiRo. damain-
Seuracxyofas miiCneven, aSlilobis gavrce-
teresa, romelimes movwondi Tu ara.
lebuloba sakamaTo rCeba.
640 mTlianad mSTanTqa TiToeuli xis Tvali-
erebam da daviwye SemCneva, rom isini yo-
velTvis imdenad msubuqad anaTebdnen, rom
cxrili
15.6
rbili, Signidan momdinare sinaTlis na-
Sizofreniuli aSlilobis ti pebi
Teba totebis irgvliv ifrqveoda; da saida-
nRac warmoudgenlad danaoWebuli, gar- Sizofreniis tipebi ZiriTadi simptomebi
damavalferebiani saxe movida. Tavidan
dezorganizebuli araadekvaturi/araSesatyvisi
mxolod ganusazRvrel manZilze myof qceva da emociebi;
patara wertilad moCanda, igi win moiwevda araTanmimdevruli metyveleba.

da bolos uzarmazari gaxda. mis garda katatoniuri gayinuli, rigiduli an


iolad agznebadi qceva.
veRarafers vxedavdi. guli gamiCerda. dro
paranoiduli grandiozulobis an devnis
usasrulod gaiWima. saxis Tavidan moSo- mania.
reba vcade, magram man damcina... misTvis aradiferencirebuli simptomebTa Sereuli nakrebi
TvalebSi Sexedva vcade da gavacnobiere, azrovnebis aSlilobebiTa
da sxva tipis
rom fexqveS miwa gamomecala (1975, gv. 96). maxasiaTeblebiT.
rezidualuri ar aris warmodgenili
vonegutis aRwera garkveul warmodgenas Segiq- ZiriTadi simptomebi, Tumca,
mniT Sizofreniis simptomebze. aRiniSneba aSlilobis
ganaxlebis Tanmxlebi,
Sizofreniis samyaroSi azrovneba aralogi- meorexarisxovani simptomebi.
kuri xdeba; ideaTa Soris asociaciebi Soreuli
da yovelgvar sqemas moklebulia. xSirad
individs, rogoricaa, magaliTad, mark voneguti,
aRiniSneba halucinaciebi, romelic warmosaxviT
Sizofreniis mxolod erTi, an ori mwvave faza
sensorul aRqmebs _ xatebs, sunebs an, yvelze
aReniSneba da Semdeg normalur, Cveul cxovrebas
xSirad, bgerebs (Cveulebriv, xmebs) moicavs da
ubrundeba. sxvebs, romelTac xSirad qronikul
romelTac pacientebi realurad miiCneven.
avadmyofebad miiCneven, axasiaTebT ganmeorebadi
pirovnebas SeiZleba esmodes xma, romelic uwyvet
mwvave fazebi uaryofiTi simptomebis xanmokle
komentars ukeTebs mis qcevas, an ramdenime xmis
periodebiT an calkeuli mwvave fazebi uaryo-
saubari; damaxasiaTebelia bodvebic _ cru, an
fiTi simptomebis xangrZlivi periodebiT. yve-
iracionaluri rwmena, romelsac adgili aqvs
laze metad `darRveuli~ individebic ki ar
sawinaaRmdegos naTlad arsebobis pirobebSi.
imyofebian mudmivad mwvave bodviT mdgomareobaSi.
metyveleba SeiZleba araTanmimdevruli gaxdes
_ erTmaneTTan daukavSirebeli, an gamogonili

fsiqologiuri aSlilobebis ZiriTadi tipebi


sityvebis „sityvier salaTas~ daemsgavsos, an Sizofreniis ZiriTadi tipebi
individi sulac damunjdes. emociebs gasadaveba
SizofreniisTvis damaxasiaTebeli simptome-
axasiaTebs, qreba maTi garegani gamoxatuleba,
bis mravalferovnebis gamo, mkvlevrebi mas
an SeiZleba situaciis Seusabamo iyos. fsiqomo-
calkeuli tipebis erTobliobad miiCneven da
toruli qceva SeiZleba dezorganizebuli (gri-
ara _ erTeul aSlilobad. 15.6 cxrilSi moce-
masebi, ucnauri manerebi), poza ki _ rigiduli
mulia Sizofreniis xuTi yvelaze gavrcelebuli
gaxdes. mxolod zogierTi simptomis arsebobis
qvetipi.
SemTxvevaSic ki mosalodnelia profesiuli
funqcionirebisa da pirovnebaTSorisi urTier- Sizofreniuli aSliloba (Schizophrenic disorder)
Tobebis gauareseba, radganac pacienti socia- _ fsiqopaTologiis mwvave forma, romelic
lurad gariyuli, an emociurad gulgrili xdeba. xasiaTdeba integrirebuli pirovnuli funqcio-
fsiqologebi simptomebs dadebiT da uaryofiT nirebis rRveviT, realobidan gasvliT, emociuri
kategoriebSi aTavseben. Sizofreniis mwvave anu gaukuRmarTebebiTa da azrovnebis darRveviT.
aqtiuri fazis dros gamokveTilia dadebiTi halucinacia (Hallucinations) _ cru, aRqma, ro-
simptomebi _ halucinaciebi, bodvebi, araTanmim- melsac adgili aqvs obieqturi gamRizianeblis
ararsebobis pirobebSi.
devruloba da dezorganizebuli qceva, sxva
dros ki uaryofiTi simptomebi _ socialuri bodva (Delusions) _ cru an iracionaluri rwmena,
romelsac adgili aqvs sawinaaRmdegos naTlad
gariyuloba da gasadavebuli emociebi. zogierT
arsebobis pirobebSi. 641
dezorganizebuli tipi periodis manZilze da ar/an sustad reagireben
garemoSi mimdinare movlenebze. sxva dros es
Sizofreniis am qvetipis SemTxvevaSi individs
pacientebi moWarbebuli motoruli aqtivobiT
araTanmimdevruli azrovneba da moWarbebulad
xasiaTdebian, romelic aSkarad umiznod da
ucnauri da dezorganizebuli qceva axasiaTebs.
garegani gamRizianeblebis zemoqmedebis gareSe
emociebi gasadavebuli, an situaciis Seusabamoa.
xorcieldeba. katatoniur tips ukiduresi nega-
xSirad pirovneba sulelurad an bavSvurad
tivizmic axasiaTebs, romelic aSkarad aramo-
iqceva, magaliTad, xiTxiTebs yovelvgari Tval-
tivirebulad ewinaaRmdegeba yvela instruqcias.
saCino mizezis gareSe. metyveleba SeiZleba im-
denad araTanmimdevruli da uCveulo sityve-
biTa da daumTavrebeli winadadebebiT aRsavse paranoiduli tipi
gaxdes, rom dairRves sxva adamianebTan komuni-
Sizofreniis am tipis mqone adamianebs rTuli
kacia. Tu adgili aqvs bodvebs an halucinaciebs,
da sistematuri bodvebi axasiaTebT, romlebic
isini ar Seexeba gasageb Temas.
garkveul Temebzea mimarTuli:
mister f.b. 30 wels mitanebuli hospita-  devnis bodva. individebi grZnoben, rom
lizebuli fsiqikuri pacienti iyo. ro- maT mudmivad uTvalTvaleben, SeTqmulebas
desac mas saxeli hkiTxes, man upasuxa, uwyoben da rom maT sicocxles safrTxe emuqreba.
rom cdilobda mis daviwyebas, radganac
 grandiozulobis bodva. individebs sje-
yovelTvis atirebda Tavisi saxelis
raT, rom isini mniSvnelovani da amaRlebuli
gagoneba. Semdeg igi ramdenime wuTis
arsebani arian _ milionerebi, didi gamomgo-
ganmavlobaSi gulamoskvniT tiroda. ro-
neblebi an religiuri figurebi, rogoricaa,
desac raime seriozulisa da sevdianis
magaliTad, ieso qriste. devnis bodvas SeiZleba
Sesaxeb hkiTxes, mister f.b.-ma xiTxiTi
grandiozulobis bodva axldes Tan _ individi
da sicili daiwyo. rodesac hkiTxes mniS-
didi pirovnebaa, magram mas mudmivad ewinaaR-
vneloba andazisa “When the cat’s away, the
mdegebian eSmakeuli Zalebi.
mice will play~2, man upasuxa: „nakleb adgils
ikavebs. katam ar icis, ras akeTebs Tagvi  eWvianobis bodva. individi yovelgvari
da Tagvma ar icis, ras akeTebs kata. kata mizezis gareSe darwmunebulia, rom megobrebi
ufro saeWvo mxares warmoadgens, vidre Ralatoben mas. isini igoneben TavianTi Teoriis
Tagvi. dumbo kargi biWi iyo. man dainaxa, Sesatyvis monacemebs da „adastureben~ bodvis
rac katam gaakeTa, Tavisi Tavi katasTan simarTles.
daayena, amrigad, xalxi aRar Sexedavda
paranoiduli Sizofreniis mqone individeb-
maT, rogorc komediantebs~ (Zimbardo, Per-
Tan simptomebis gamovlena, Sizofreniuli aS-
sonal Communication, 1957).
Tavi 15 / fsiqologiuri aSlilobebi

lilobis sxva tipebis simptomebTan SedarebiT,


mister f.b-is maneruloba, depersonalize- cxovrebis ufro gviandel periodSi iwyeba.
buli, araTanmimdevruli metyveleba da bodvebi paranoiduli Sizofreniis mqone individebi
am tipis Sizofreniis ZiriTadi niSnebia. iSviaTad axorcieleben aSkarad dezorganizebul
qcevas, Tumca, maTi qceva daZabuli da sruliad
formaluria.
katatoniuri tipi
Sizofreniis katatoniuri tipis wamyvani
aradiferencirebuli tipi
maxasiaTebelia motoruli aqtivobis darRveva.
xandaxan am aSlilobis mqone adamianebi stu- Sizofreniis es krebiTi kategoria aRwers
porSi arian gayinulni. individebi umoZraod, pirovnebas, romelsac aReniSneba gamokveTili
xSirad ucnaur pozebSi, rCebian xangrZlivi bodvebi, halucinaciebi, araTanmimdevruli
metyveleba, an Zalze dezorganizebuli qceva,
2
sityva-sityviTi qarTuli Targmani ase JRers: rac erTze meti tipis kriteriumebs, an gaur-
„rodesac kata midis, Tagvebi TamaSoben~; Sinaarsobrivad
_ „uZaRlo qveyanaSi katebs ayefeben.~ (mTargmnelis
kvevel, bundovan tips Seesabameba. individis
642 SeniSvna) mier gancdil simptomTa am nazavSi ar xdeba
sxvadasxva Sizofreniuli reaqciebis erTmaneTi- gzebis SecnobaSi sxvadasxva midgomebis mier
sgan gamodiferencireba. Setanil wvlils.

rezidualuri tipi genetikuri midgomebi


rezidualuri tipis diagnozis mqone indivi- didi xania cnobilia, rom Sifozrenias oja-
debs, Cveulebisamebr, Sizofreniis ZiriTadi xebSi gavrcelebis tendencia axasiaTebs (Bleuler,
ganvlili epizodi awuxebT, Tumca, amasTanave, 1978; Kallmann, 1946). kvlevis sami damoukidebeli
Tavisufalni arian iseTi ZiriTadi simptome- mimarTuleba _ ojaxebis kvleva, tyupebis kvleva
bisgan, rogoricaa halucinaciebi an bodvebi. da gaSvilebis SemTxvevebis Seswavla _ erTsa
aSlilobis arseboba Tanmxlebi, meorexaris- da imave daskvnamde midis: Sizofreniis gamov-
xovani, dadebiTi an gasadavebuli afeqtis msgavsi lenis albaToba im individebTan ufro metia,
uaryofiTi simptomebiT vlindeba. rezidualuri visac genetikuri kavSiri aqvs am aSlilobis
tipis diagnozi SeiZleba miuTiTebdes imaze, mqone adamianTan, vidre maTTan, visac ar aqvs
rom pirovnebis avadmyofoba remisiis fazaSi aseTi naTesauri kavSiri (Kendler & Diehl, 1993; Tsuang,
Sedis, anu faruli xdeba. 2000). 15.5 suraTze mocemulia sxvadasxva tipis
naTesavebisgan Sizofreniis miRebis riskis
xarisxis maCveneblebi. es monacemebi Sizofreniis
Sizofreniis mizezebi mkvlevarma irving gotesmanma (Irving Gottesman, 1991)
dasavleT evropaSi 1920-1987 wlebSi Caratebuli
sxvadasxva etiologiuri midgoma Sizofreniis
TiTqmis 40 sando kvlevis Sedegebis gaerTianebiT
Zalze gansxvavebul sawyis mizezebze, misi
miiRo da maqsimalurad viwro kategoriebSi
ganviTarebis sxvadasxva gzebsa da mkurnalobis
moaTavsa. rogorc xedavT, monacemebi genetikuri
sxvadasxva mimarTulebebze miuTiTebs. gadavxe-
naTesaobis xarisxis mixedviT aris dalagebuli,
doT Sizofreniuli aSlilobis ganviTarebis
rac maRal korelaciaSi imyofeba riskis xaris-

suraTi
15.5

fsiqologiuri aSlilobebis ZiriTadi tipebi


Sizofreniis
ganviTarebis
genetikuri riski
grafikze naCvenebia Sizofre-
niis ganviTarebis riskis saSua-
lo maCveneblebi. monacemebi
mogrovda ojaxebisa da tyu-
pebis kvlevebiT, romelic ev-
ropis mosaxleobaSi ganxor-
cielda 1920-1987 wlebSi; gamov-
linda maRali korelacia ris-
kis xarisxsa da genetikuri na-
Tesaobis xarisxs Soris.

643
xTan. magaliTad, rodesac orive mSobeli daava-
reniuli aSlilobis mqone naSvilebi cdis
debulia SizofreniiT, maT SvilebSi am aSli-
pirebis biologiurma naTesavebma azrov-
lobis gamovlenis riski 46%-s udris, mTeli
nebis aSlilobis ufro maRali maCvene-
populaciis 1%-Tan SedarebiT. rodesac mxolod
beli miiRes, vidre sakontrolo SerCevis
erTi mSobelia avad, Svilebis daavadebis riski
naSvilebi cdis pirebis biologiurma
mkveTrad mcirdeba 13%-mde. aRsaniSnavia, rom
naTesavebma. Tumca, orive SerCevis naSvi-
albaToba imisa, rom identur tyupebs orives
lebTa naTesavebi ar gansxavdebodnen er-
aRmoaCndeba Sizofrenia, daaxloebiT samjer
TmaneTisgan azrovnebis aSlilobis mi-
aRemateba araidentur tyupebSi am aSlilobis
xedviT. monacemebi gvafiqrebinebs, rom ge-
gamovlenis albaTobas.
netikuri faqtori garemos faqtorze metad
mkvlevrebi gaSvilebis SemTxvevebis Seswav-
miuTiTebs imaze, Tu vis aRmoaCndeba az-
lasac mimarTaven imis saCveneblad, rom geneti-
rovnebis aSlilobebi (Kinney et al., 1997).
kuri faqtorebi mniSvnelovan zegavlenas axdens
Sizofreniis etiologiaze (Kety et al., 1994). gan-
vixiloT kvleva, romelSic fasdeboda Sizof- TiTqmis yvela naSvilebi individi dabade-
reniis mqone pacientTa biologiur da mimReb bidan mcire xnis Semdeg daaSores TavianT bio-
naTesavebSi azrovnebis aSlilobebis SemTxve- logiur ojaxs. Sesabamisad, rasac ar unda ga-
vebis sixSire. moewvia Sizofreniis mqone gaSvilebul indi-
videbSi azrovnebis aSlilobis Zalian maRali
xarisxi da SedarebiT maRali maCvenebeli maT
saidan
biologiur naTesavebSi, ver mivakuTvnebT mas
viciT garemos faqtorTa rigs.
sxvadasxva tipis monacemebi erTiandeba da
azrovnebis aSlilobebi Sizofreniis
yalibdeba Semdegi daskvnis saxiT: zogierTi
mqone pacientTa biologiur da mimReb
individi Tandayolili, memkvidreobiT miRebuli
naTesavebSi
genetikuri masalis matarebelia, romelic mas
Sizofreniis riskis winaSe ayenebs. mkvlevrebi,
am kvlevaSi Sizofreniis mqone iseTi
romelTac surT am paTologiuri genetikuri
pacientebi aarCies, romelTac aSliloba
gaSvilebis Semdeg ganuviTardaT. sakontro-
lo SerCeva Sizofreniis mqoneTa SerCevas
cxrili
15.7
Seesabameboda sqesisa da asakis mixedviT;
azrovnebis darRvevis maCveneblebi
sakontrolo SerCevaSi Semaval cdis pirebs
Sizofreniis mqone naSvileb individebSi,
ar hqondaT fsiqiatriul klinikaSi yofnis
Tavi 15 / fsiqologiuri aSlilobebi

sakontrolo SerCevis naSvileb


gamocdileba. Caweres eqsperimentuli da individebsa da maT naTesavebSi
sakontrolo SerCevebis cdis pirTa da
maTi biologiuri naTesavebis metyveleba, azrovnebis darRvevis indeqsi

genetikis mniSvnelovnebis Sesafaseblad Sizofreniis sakontrolo


da maTi mimRebi naTesavebis metyveleba, mqone naSvilebi SerCevis gansxva-
individebi naSvilebi veba
garemos mniSvnelovnobis Sesafaseblad. individebi
am verbalur masalaze dayrdnobiT, Ti- Tavad naSvilebi
individebi 4.82 1.15 3.67
Toeul individs (aseve, mSoblebsa da
maTi biolo-
naTesavebs) mieniWa azrovnebis aSlilobis 1.37 0.38
giuri naTesavebi 0.99
maCvenebeli, risTvisac gamoyenebul iqna maTi biolo-
azrovnebis aSlilobis indeqsi (Thought giuri dedmami-
Dosirder Index _ TDI). Sedegebi mocemulia 15.7 Svilebi da
naxevrad ded-
cxrilSi _ TDI-is yvelaze maRali maCvene- mamiSvilebi 1.44 0.82 0.62
beli metad darRveul azrovnebaze miu- maTi mimRebi
naTesavebi 1.11 1.31 -0.20
TiTebs. Sedegebi aCvenebs, rom Sizof-
644
SizofrenikTa
sawyisi etapi Svilebi
N=100

maRali riski
riski
N=10-50 aranairi riski
N=90-50

fsiqikuri Sizofreniki araSizofreniki araSizofreniki


janmrTeloba 30 N=5 N=5-45 N=90-50
wlis asakSi

fsiqikuri Sizofreniki, Sizofreniki, ara ara


janmrTeloba
adreuli gviani Sizofreniki, Sizofreniki,
riskis
dasawyisi dasawyisi
periodis
bolos N=5 N=5 N=0-40 N=90-50

suraTi
15.6
Sizofreniuli aSlilobis genetikuri riski
Sizofreniis mqone mSobelTa 100 bavSvisgan Semdgar SerCevaSi 50-dan 10%-s aqvs Sizofreniis
ganmapirobebeli genetikuri struqtura. amasTan, daaxloebiT 5%-s cxovrebis sawyis etapze, 5%-s
ki Semdgom cxovrebaSi ganuviTarda aSliloba. aRsaniSnavia, rom maRali riskis mqone cdis pirTa
40% ar daavadda SizofreniiT.

hypothesis) saxeliT aris cnobili. am hipoTezis

fsiqologiuri aSlilobebis ZiriTadi tipebi


masalis gamocalkeveba, emiSebis populaciaSi
bipolaruli daavadebis genetikuri wyaroebis Tanaxmad, genetikuri faqtorebi riskis winaSe
kvlevis ganxilvisas aRwerili midgomis msgavs ayenebs individs, magram maT garemos stresis
pozicias ikaveben. kvlevis mizania genebis im faqtorebic unda daerTos, raTa potenciurma
wilis dadgena, romelic aSlilobis mqone in- riskma gamovlenili (manifestirebuli) Sizof-
dividebs misgan Tavisufali individebisgan ga- reniuli aSlilobis saxe miiRos. ganvixileT
nasxvavebs. mkvlevrebi progress aRweven genTa ra Sizofreniis biologiuri aspeqtebi, axla
im kombinaciebis aRmoCenaSi, romelic adamianebs am aSlilobis warmoqmnis damaCqarebeli garemos
Sizofreniis riskis winaSe ayenebs (Brzustowicz stresorebis tipebze visaubrebT.
et al., 2000).
miuxedavad imisa, rom genetikur msgavsebasa
Tavs tvinis funqcionireba da
da Sizofreniis risks Soris ueWvelad maRali
biologiuri maniSneblebi
korelaciaa, yvelaze didi genetikuri msgavsebis
jgufebSic ki, risk-faqtori 50%-ze naklebia arsebobs Sizofreniisadmi meore biologiuri
(ix. sur. 15.6). es imaze metyvelebs, rom genebis midgoma, romelic am aSlilobis mqone individTa
rolis garda, garemos pirobebic aucilebelia Tavis tvinSi arsebuli darRvevebis ZiebiT aris
aSlilobis ganviTarebisaTvis. Sizofreniis dakavebuli. am mimarTulebiT warmoebul kvle-
mizezis Sesaxeb farTod gavrcelebuli hipoTeza vaTa umravlesoba Tavis tvinis gamosaxvis teq-
midrekileba-stresis hipoTezis (diathesis-stress nikebs eyrdnoba (ix. Tavi 3), romelic Sizof-
645
reniis mqone da sakontrolo SerCevis norma- biologiuri maniSnebeli „daavadebis gazomvadi
luri individebis Tavis tvinis struqturisa indikatoria, romelic SeiZleba iyos, an arc
da funqcionirebis uSulod Sedarebis saSua- iyos, mizezobrivi~ (Szymaski et al., gv. 99). sxva
lebas iZleva (Gur & Pearlson, 1993; Marsh et al., 1997; sityvebiT rom vTqvaT, biologiuri maniSnebeli
Vita et al., 2000). magaliTad, magnituri rezonansis SeiZleba korelirebdes daavadebasTan, Tumca,
procedura imis saCveneblad gamoiyeneba, rom ar iwvevdes mis ganviTarebas. dResdReobiT ar
Sizofreniis mqone individTa 50%-ze mets ga- aris cnobili arc erTi maniSnebeli, romelic
didebuli aqvs parkuWebi _ Tavis tvinis struq- zustad iwinaswarmetyvelebda Sizofrenias, mag-
turebi, romelSic miedineba cerebrospinaluri ram maniSneblebs didi potenciuri Rirebuleba
siTxe (Degreef et al., 1992). bavSvobaSi gamovlenili aqvT diagnostirebisa da kvlevisaTvis. magali-
Sizofreniis mqone individebTan mozardobis Tad, Sizofreniis mqone pirovnebebTan ufro
periodSi aRiniSneba parkuWebis zomis progre- metad mosalodnelia vizualuri velis Tva-
suli zrda (Rapoport et al., 1997). garda amisa, gamo- lierebisas Tvalebis moZraobis disfunqciis
saxvis teqnikebiT dadgenilia, rom Sizofreniis gamovlena, vidre Cveulebriv adamianebTan.
mqone individebs sakontrolo jgufisgan gansxva- SesaZlebelia am biologiuri maniSneblis
vebuli Tavis tvinis aqtivobis paternebi SeiZle- raodenobrivi Sefaseba da es Sefaseba ojaxebSi
ba axasiaTebdeT. magaliTad, erT-erT kvlevaSi
Sizofreniis arsebobas ukavSirdeba (Clementz &
Seswavlil iqna identuri tyupebis SemTxvevebi,
Sweeney, 1990; Lencer et al., 2000). mkvlevrebi agrZe-
rodesac erT-erTi an orive tyupiscali Sizofre-
leben kvlevas Tvalebis moZraobis im specifi-
niiT iyo daavadebuli (Berman et al., 1992). mxolod
kuri elementebis aRmoCenis mimarTulebiT,
Tavi 15 / fsiqologiuri aSlilobebi

im individebs aReniSnebodaT Tavis tvinis Sub-


romelic maqsimalurad zustad ganasxvavebs
lis wilebis dabali aqtivoba normasTan Seda-
Sizofreniis mqone individebs sxva fsiqikuri
rebiT, romelTac realurad hqondaT Sizofrenia.
aSlilobebis mqone individebisgan (Katsanis et
kvlevis aseTi sqemiT „genetika~ konstantad
al., 1997; Sweeney et al., 1994). biologiuri maniS-
iqceva, rac am aSlilobis kidev erTi biolo-
neblebis zusti codna mkvlevrebs am aSlilobis
giuri aspeqtis gamovlenis saSualebas iZleva.
ganviTarebis risk-jgufebis gamovlenaSi daex-
mkvlevrebi agrZeleben Sizofreniis biolo-
mareba.
giuri maniSneblebis CamonaTvalis Sevsebas.
Sizofreniis simptomTa farTo speqtrTan
midrekileba-stresis hipoTeza (Diathesis-stress gacnobis Semdeg, albaT, aRar gikvirT biolo-
hypothesis) _ hipoTeza zogierTi aSlilobis giuri darRvevebis Sesabamisi diapazonis arse-
mizezis Sesaxeb, rogoricaa Sizofrenia, romlis boba, romelic SeiZleba Sizofreniis mizezs
mixedviTac, individSi genetikuri faqtorebi
an Sedegs warmoadgendes. rogor uwyobs xels
qmnian garkveuli aSlilobisadmi midrekilebas,
magram garemo pirobebidan momdinare stresulma garemos maxasiaTeblebi risk-jgufSi Semaval
faqtorebma biZgi unda misces am potencias, adamianebs daavadebis ganviTarebaSi?
raTa gamovlindes.
646
ojaxuri urTierToba, rogorc stresori isini zomaven ojaxis funqcionirebas, raTa naxon,
Tu romeli paterni uZRvis win Sizofreniis
rogorc Znelia imis mtkiceba, rom Zalze
ganviTarebas, an mis ganmeorebas momavalSi. ma-
specifikuri biologiuri faqtori Sizofreniis
galiTad, erT-erTi kvleva Seexeboda pacientTa
sakmarisi mizezia, aseve, ver vityviT gadaWriT,
rom fsiqologiuri faqtori aucilebeli pirobaa naTesavebis empaTiis unars, rac maT mier pa-
amisaTvis. sociologebi, ojaxis Terapevtebi da cientebis guneba-ganwyobilebis mdgomareobis
fsiqologebi ikvleven ojaxSi roluri urTi- wvdomisa da gagebis SesaZleblobaSi gamoixa-
erTobebisa da komunikaciis stilis gavlenas teboda (Giron & Gomez-Beneyto, 1998). ori wlis
Sizofreniis ganviTarebaze. gamokvlevis mizania Semdeg im pacientebTan ufro meti iyo Sizof-
garemos im pirobebis dadgena, romelic zrdis reniis simptomTa gameorebis albaToba, romelTa
Sizofreniis albaTobas da risk-jgufSi Semavali naTesavebsac empaTiis dabali done aReniSnebodaT.
individebis dacva am pirobebisgan. am kvlevis Sedegebi Tanxvdeba sxva kvlevebiT
mkvlevrebs gaaCniaT im TeoriaTa empiriuli miRebul monacemebs, romlis Tanaxmadac, ojaxis
dasabuTeba, romlebic xazs usvams mSoblebis faqtori mniSvnelovan rols asrulebs individis
urTierTobaSi gadaxrebis (deviaciebis) zegav- funqcionirebaSi simptomebis pirvelad gamoCenis
lenas Sizofreniis ganviTarebaze (Milkowitz, 1994; Semdeg.
Wearden et al., 2000). am gadaxrebSi Sedis ojaxSi
saerTo yuradRebis ganawilebis SeuZlebloba; saidan
mSoblebis mier ojaxis danarCeni wevrebis
mosazrebebis gaTvaliswinebis an gasagebi da
viciT
zusti komunikaciis sirTuleebi. kvlevebi aCve-
emociis gamoxatva da simptomis
nebs, rom, im ojaxis metyvelebis paternebi, sadac
gameoreba
Sizofreniis mqone wevri cxovrobs, naklebi
gulisxmierebiTa da naklebi interpersonaluri Sizofreniis dros ojaxuri komuni-
mgrZnobelobiT xasiaTdeba, vidre Cveulebrivi kaciis rolis Sesaswavlad, mkvlevrebma
ojaxebis. gansazRvres cneba emociis gamoxatva. emo-
gadauWreli rCeba sakiTxi: devianturi ojaxis ciis gamoxatvis maRali xarisxis mqoned
struqtura Sizofreniis mizezia, Sizofreniis miiCnevdnen ojaxebs, Tu pacientis mimarT
simptomebis mqone individze reaqciaa, Tu erTic mravlad gamoiTqmeboda kritikuli komen-
aris da meorec (Rosenfarb et al., 1995)? am kiTxvaze tarebi, Tu ojaxis wevrebi Warbad iyvnen

fsiqologiuri aSlilobebis ZiriTadi tipebi


pasuxis gasacemad mkvlevrebi prospeqtul (moma- CarTulni pacientis cxovrebaSi (vTqvaT,
valze orientirebul) kvlevebs axorcieleben: iyvnen zedmetad mzrunvelni da momabez-
rebelni) da Tu maT zogadad arakeTilgan-
wyobili damokidebuleba hqondaT pa-
cientisadmi. erT kvlevaSi Segrovda
monacemebi Sizofreniis mqone 65 pacientis
ojaxis Sesaxeb, romlebic SedarebiT
stabilur periodebSi saxlSi cxovrobdnen.
TiToeuli ojaxi fasdeboda emociis gamo-
xatvis moculobis mixedviT: rodesac cxra
Tvis Semdeg Seafases pacientTa mdgoma-
reoba, emociis gamoxatvis maRali xarisxis
mqone ojaxebSi mcxovreb pacientTa 50%-s
aReniSneboda ganmeorebiTi simptomatika
maSin, roca analogiuri mdgomareoba emo-
ciis gamoxatvis dabali xarisxis mqone
ojaxebSi mcxovreb pacientTa mxolod 17%-
Tan dafiqsirda. Tumca, emociis gamoxatvis
647
zogierTi aspeqti sasargeblo aRmoCnda katatoniuri, paranoiduli, aradiferencirebuli
pacientebisaTvis. is pacientebi, romelTa da rezidualuri. arsebobs Sizofreniis geneti-
ojaxebic metad iyvnen CarTulni mis kurad gadacemis utyuari dasabuTeba. garda amisa,
cxovrebaSi, cxra Tvis Semdeg socialurad mkvlevrebma am aSlilobasTan SeWiduli Tavis
ukeT Seguebulni aRmoCndnen. albaT, tvinis anomaliebi da sxva biologiuri maniS-
rigiduli ojaxuri garemo arTulebs saa- neblebic aRmoaCines. ojaxuri urTierTobebis
vadmyofodan gare samyaroSi gasvlas (King garkveulma paternebma, maT Soris emociis ga-
& Dixon, 1996). moxatvam, SeiZleba xeli Seuwyos Sizofreniuli
aSlilobis warmoqmnas, mimdinareobas an
gameorebas.
es kvleva imeorebs zogad models: Svilebis
mimarT mSoblebis kritikis, mtruli damoki-
debulebisa da momabezreblobis SemcirebasTan
erTad, Sesabamisad, mcirdeba mwvave Sizofre- fsiqikuri daavadebis daRi
niuli simptomebis gameorebis sixSire da ganmeo- (stigma)
rebiTi hospitalizaciis saWiroeba (Wearden et
al., 2000). qveteqsti isaa, rom mkurnaloba mimar-
Tul unda iqnes mTel ojaxze, rogorc sistemaze, winamdebare Tavis erT-erT umniSvnelovanes
raTa Seicvalos daavadebuli Svilisadmi damo- amocanas fsiqikuri daavadebis, rogorc gasaidum-
kidebulebis stili. loebulisa da mistikuris, Sesaxeb warmodgenis
Sizofreniis Cven mier ganxiluli mTeli gabaTileba warmoadgenda. es dagexmarebaT,
rigi interpretaciebis da mniSvnelovani kvle- gaigoT, rom paTologiuri qceva sinamdvileSi
vebis miuxedavad Riad darCenili kiTxvebi gviC- sruliad Cveulebrivi da gavrcelebuli mov-
venebs, Tu ramdenad bevria kidev Sesaswavli am lenaa. fsiqologiuri aSlilobebis mqone ada-
mZlavri fsiqologiuri aSlilobis Sesaxeb. mianebs xSirad devianturis (normidan gadax-
garTulebul gagebas iwvevs is faqti, rom rilis) iarliys awebeben; sazogadoeba Zvir sa-
Sizofreniad wodebuli fenomeni, albaT, uke- zRaurs moiTxovs maTgan, vinc scildeba misi
Tesia ganvixiloT, rogorc aSlilobaTa jgufi, normis farglebs. Tumca, devianturis iarliyi
TiToeuli SesaZlo calkeuli mizezebiT. gene- ar Seesatyviseba arsebul realobas: rodesac
tikuri midrekileba, Tavis tvinSi mimdinare aSS-is axalgazrda da Sua asakis mozrdilebis
problemebi da ojaxuri urTierTobebi _ TiTo- 50%-s cxovrebis manZilze erTxel mainc aReniS-
euli maTgani ganisazRreba, rogorc monawile, neba romelime fsiqiatriuli aSliloba (Kessler
sul mcire, zogierT SemTxvevaSi. mkvlevrebs et al., 1994). fsiqopaTologia, statistikurad mainc,
jer kidev gansasazRvri aqvT im elementTa SedarebiT normis farglebSi Tavsdeba.
Tavi 15 / fsiqologiuri aSlilobebi

kombinirebis konkretuli gzebi, romelTac „normalur cxovrebaSi~ fsiqopaTologiis


Sifozreniis ganviTarebamde mivyavarT. SeWris sixSiris dadgenisda miuxedavad, fsiqo-
logiuri aSlilobebis mqone adamianebs xSirad
iseT daRs asvamen, romelsac ar vxvdebiT fi-
Sejameba zikurad daavadebulTa SemTxvevaSi. daRi (stigma)
samarcxvino niSania; fsiqologiur konteqstSi
Sizofreniis simptomebSi Sedis aralogikuri
es aris pirovnebisadmi uaryofiTi damoki-
azrovneba, halucinaciebi, bodvebi, araTanmim-
debulebebis erToblioba, romelic mijnavs mas,
devruli metyveleba, gasadavebuli emociebi da
rogorc miuRebels (clausen, 1981). gavixsenoT Tavis
dezorganizebuli fsiqomotoruli qceva. arse-
dasawyisSi citirebuli sityvebi: „pacientsa
bobs Sizofreniis xuTi tipi: dezorganizebuli,
da sazogadoebas ganaTleba sWirdebaT fsiqikuri
daavadebis Sesaxeb, radganac adamianebi dagvci-
daRi (Stigma) _ individze, an jgufze adamianebis
nian da arasworad gveqcevian, zogjer araswora-
uaryofiTi reaqcia garkveuli savaraudo ara-
srulfasovnebis, an gansxvavebulobis gamo, rac dac esmiT Cveni gadamwyvet momentebSi~. sxva
damamcireblad moqmedebs maTze. gamojanmrTelebuli pacienti wers: _ „CemTvis
648
fsiqikuri daavadebis daRi iseTive damangreveli fsiqikuri daavadebis gamocdilebas sxvebi
iyo, rogorc Tavad saavadmyofoSi yofna~. igi maTTvis tkivilis misayeneblad iyenebdnen.
cxadad aRwers Tavis pirad gamocdilebas: mxolod 6%-s ar hqonia uaryofis SemTxvevebi
(Link et al., 1997). mamakacTa am jgufma mkurnalobis
fsiqikuri daavadebis mizeziT saavadmyo-
erTwliani kursi gaiara, rasac maTi fsiqikuri
foSi moxvedramde SesaSuri cxovrebiT
janmrTelobis mniSvnelovani gaumjobeseba
vcxovrobdi. Cemi albomi savse iyo jil-
mohyva, Tumca, wlis bolos ar aRiniSneboda
doebiT, premiebiTa da mosawvevebiT... fsi-
cvlilebebi maT mier daRis aRqmaSi: miuxedavad
qikuri daavadebis krizisi birTvul afeT-
maTi funqcionirebis gaumjobesebisa, pacientebs
qebasaviT iyo Cems cxovrebaSi. yvelaferi,
ukve aRar hqondaT garemosgan keTilad mopyrobis
rac manamde vicodi da siamovnebas mani-
molodini. am tipis kvlevam aCvena, rom mraval
Webda, moulodnelad Seicvala, ucnauri
adamians ambivalenturi, gaorebuli damokide-
bunebrivi ukuprocesis msgavsad _ mSve-
buleba aqvs fsiqikuri aSlilobebisadmi: dax-
nieri peplidan Wuprisken. es iyo nawi-
marebisken swrafva da aSlilobis mqone adami-
lobriv arCeulis, nawilobriv _ Tavsmox-
anTa problemebisTvis iarliyis miwebebis daS-
veuli Cemi cxovrebis xarisxis Sekaveba,
veba. aseT damokidebulebas Semsubuqebac moaqvs
SezRudva, Caketva. mravaljeradma uar-
da daRic; mkurnaloba aumjobesebs cxovrebis
yofam, Cems irgvliv arsebuli sxvebis
xarisxs, daRi ki, amave dros, auaresebs mas
mouqnelobam da Cemma sakuTarma diskom-
fortma da TviTcnobierebam ganmartoebuli (Rosenfield, 1997).
Caketilobisken mibiZga. damatebiT sirTules qmnis is faqti, rom
fsiqikuri daavadebisgan gamojanmrTe- fsiqikuri daavadebis mqone adamianebi xSirad
leba da misi Sedegebi brZolas moicavda axdenen uaryofis molodinebis internalizacias
_ brZolas winaaRmdeg Cemi sakuTari sxe- (gaSinagnebas),3 ramac, Tavis mxriv, SeiZleba uar-
ulisa, romelic energiisgan daclilad yofiTi urTierTqmedeba gamoiwvios (Link et al.,
da amtanobas moklebulad gamoiyureboda, 1997). ganvixiloT qvemoT aRwerili klasikuri
da sazogadoebisa, romelic uxalisod eqsperimenti.
miRebda (Houghtin 1980, gv. 7-8).

fsiqologiuri darRvevebis mqone adamiane-


saidan
bisadmi uaryofiT damokidebulebas mravali viciT
wyaro aqvs: masobrivi informaciis saSualebebi
fsiqiatriul pacientebs Zaladobis Semcveli uaryofis molodini
danaSaulisken midrekilebas miaweren; miRebulia 29 mamakacma, romlebic manamde fsiqikuri
xumroba fsiqikurad daavadebul adamianebze; daavadebis mizeziT iyvnen klinikaSi mo-

fsiqikuri daavadebis damRa (stigma)


ojaxebi uaryofen erT-erTi wevris fsiqikur Tavsebulni, sakuTari surviliT miiRes
sirTuleebs; samarTlebrivi terminologia xazs monawileoba winamdebare kvlevaSi. maT
usvams fsiqikur uunarobas. garda amisa, ada- icodnen, rom kvleva yofil fsiqiatriul
mianebi Tavad asvamen sakuTar Tavs daRs imiT, pacientebTan samuSaos povnasTan dakav-
rom malaven arsebul fsiqologiur sirTuleebs, Sirebul sirTuleebs exeboda. cdis pirebs
an fsiqiatriul klinikaSi yofnis gamocdilebas. acnobes, rom maT saqmiani dawesebulebidan
mkvlevrebma daadgines mTeli rigi gzebisa, mowveul kadrebis momzadebis specia-
romliTac fsiqikuri daavadebis daRi uaryo- listTan, trenerTan mouwevdaT urTier-
fiTad zemoqmedebs adamianTa cxovrebaze (Farina Toba. cdis pirTa erT naxevars uTxres,
et al., 1996; Wright et al., 2000). fsiqikuri daavadebis
mizeziT klinikaSi moxvedrili 84 mamakacisgan 3
internalizacia _ gaSinagneba da ara _ gaTaviseba,
Semdgar SerCevaSi 6%-ma aRniSna, rom saavad- radgan gaTaviseba niSnavs cnobierebis komponentis
myofoSi moxvedris gamo dakarga samuSao; 10%-s arsebobas _ adamiani cnobierad iTavisebs informacias,
uari uTxres binis an oTaxis daqiravebaze; 37%-s xolo gaSinagneba gulisxmobs iracionaluri kompo-
nentis arsebobas, romelic cnobierebis miRma, avtoma-
sxvebi Tavs aridebdnen; 45% aRniSnavda, rom turad Semodis. 649
waikiTxes Sizofreniisgan gankurnebuli jimis
rom trenerma icoda maTi statusis (yo-
Sesaxeb, ufro optimisturad uyurebdnen mis
fili fsiqiatriuli pacientebi) Sesaxeb;
momavals im SemTxvevaSi, rodesac maT ukve
meore naxevars ki uTxres, rom treners
hqondaT fsiqikuri aSlilobis mqone individTan
isini saavadmyofoSi myof samedicino, an
urTierTobis gamocdileba (Penn et al., 1999). aseve,
qirurgiul pacientebad miaCnda. realurad,
studentebis mier Sizofreniis mqone pacien-
„treneri~ eqsperimentatoris mokavSire
tebisgan momdinare safrTxis Sefaseba SedarebiT
iyo, romelmac araferi icoda imaze, Tu
naklebi iyo, Tu maT gamocdilebaSi hqondaT
ra icodnen cdis pirebma misi codnis
maTTan urTierToba (Penn et al., 1999). vimedovnebT,
Sesaxeb. amgvarad, man ar icoda, Tu romeli
rom winamdebare da Semdeg TavTan gacnoba
cdis piri fiqrobda, rom mas hqonda infor-
dagexmarebaT Tqveni mosazrebebis (Tu ras
macia maTi eqspacientobis Sesaxeb. Sesa-
niSnavs, iyo fsiqikurad avad da ras niSnavs
bamisad, nebismieri gansxvaveba urTier-
iyo „gankurnebuli~) modifikaciasa da fsiqi-
TobaSi im drois ganmavlobaSi, romelic
kurad daavadebuli individebis mimarT toleran-
erTad unda gaetarebinaT cdis pirebsa da
tulobisa da TanagrZnobis momatebaSi.
eqsperimentatoris asistents, SeiZleboda
fsiqopaTologiasTan gacnobisas Tqven
cdis pirTa molodinebisTvis migvewera.
SegeZloT SegeTvisebinaT normis, realobisa
aRmoCnda, rom pacientebi, romelTac
da socialuri Rirebulebebis cnebebi. fsiqolo-
sjerodaT, rom eqsfsiqiatriuli pacien-
giuri aSlilobebis Secnobis, mkurnalobisa
tebis iarliys atarebdnen, naklebs lapa-
da, saukeTeso SemTxvevaSi, profilaqtikis gzebis
rakobdnen sesiis ganmavlobaSi da efeq-
Ziebisas mkvlevrebi ara marto exmarebian maT,
turad warmoadgines Tavi erToblivi amo-
vinc itanjeba am aSlilobebisgan da cxovre-
canis Sesrulebisas. metic, am jgufis cdis
biseuli sixarulis miRma rCeba, aramed afar-
pirebs asistentma ufro „daZabuli da
Toeben adamianis bunebis fundamentur gagebas.
mSfoTvare~ uwoda imis codnis gareSe,
rogor axdenen fsiqologebi da fsiqiatrebi
Tu romel jgufs miekuTvnebodnen isini
araswori fsiqikuri procesebis sworad warmar-
(Farina et al., 1971).
Tvas da usargeblo qcevebis Secvlas? amas
Terapevtebisadmi miZRvnil Semdeg TavSi vnaxavT.
aq mniSvnelovania daskvna, rom adamianebma,
romelTac sjeraT, rom sxvebma maT „fsiqikuri
daavadebis~ iarliyi miawebes, SeiZleba imgvarad Sejameba
Secvalon urTierTqmedeba, rom WeSmariti fsiqikurad daavadebulad wodebuli mravali
diskomforti SeeqmnaT _ uaryofis molodinma adamiani itanjeba stigmisgan. stigmam pirovneba-
Tavi 15 / fsiqologiuri aSlilobebi

SeiZleba warmoSvas uaryofa; fsiqikuri daavadeba TSorisi da sazogadoebrivi gaucxoebis sxvada-


kidev erT samwuxaro TviTqmnad winaswarmatyve- sxva forma SeiZleba warmoqmnas. pacientebi mkur-
lebad SeiZleba iqces. nalobis Sedegad fsiqikuri daavadebis Semsu-
bolo SeniSnva daRis Sesaxeb: kvlevam aCvena, buqebis SemTxvevaSic ki ganicdian stigmis ze-
rom im adamianTa damokidebulebebi, visac moqmedebas. metic, Tavad pacientebis molo-
warsulSi kontaqti hqonia fsiqikuri daavadebis dinebma maTze sxvebis SesaZlo reaqciebis Tao-
mqone adamianTan, naklebad ganicdis daRis baze, SeiZleba gamoiwvios is uaryofiTi reaq-
moqmedebas. magaliTad, studentebi, romlebmac ciebi, risic ase eSiniaT maT.

650
sakvanZo
sakiTxebi
sistema fsiqopaTologiisa da da qcevis xangrZliv da xist
fsiqologiuri aSli- specifikuri SemTxvevebis zo- paternebs, romelic auaresebs
lobebis buneba gadi tipebis Sesaxeb komunika- individis funqcionirebas.
ciis saerTo, sayovelTaod mi- disociaciuri aSlilobebi
paTologiebis Sesaxeb das-
Rebul parametrebs (common gulisxmobs pirovnuli iden-
kvna keTdeba im xarisxis
shorthand) unda uzrunvelyof- tobis, mexsierebisa da cno-
mixedviT, ra xarisxiTac
des. bierebis integralurad
pirovnebis moqmedeba Tan-
yvelaze farTod miRebul sa- funqcionirebis darRvevas.
xvdeba indikatorTa er-
To b l i o b a s , r o m e l S i c diagnostiko da saklasifika-
Sedis distresi, araadek- cio sistemas DSM-IV-TR war-
veturoba, araracionalu- moadgens. Sizofreniuli aSli-
roba, araprognozireba- DSM-IV-TR xuTRerZian mraval- lobebi
doba, araSablonuroba, ganzomilebian sistemas iyenebs,
rac exmareba fsiqikuri jan- Sizofrenia fsiqopaTo-
damkvirveblis diskomfor-
mrTelobis profesionalebs im logiis mwvave formaa, ro-
ti da socialuri normebis
fsiqologiuri, fizikuri da melic xasiaTdeba aRqmis,
standartebis darRveva.
socialuri faqtorebis gan- emociebis, qcevisa da metyve-
adreul periodSi fsi-
xilvisas, romelic SesaZloa lebis ukiduresi darRveviT.
qikurad daavadebul ada-
romelime konkretul aSli- arsebobs Sizofreniis xuTi
mianebs xSirad epyrobod-
nen, rogorc demonebiT lobas Seesabamebodes. qvetipi, esenia: dezorga-
Sepyrobilebs, an arasrul- nizebuli, katatoniuri, pa-
fasovan, adamianze dabla ranoiduli, aradife ren -
mdgom arsebebs. fsiqologiuri aSli- cirebuli da rezidualuri.
fsiqikuri daavadebisadmi lobebis ZiriTadi Sizofreniis savaraudo
Tanamedrove midgomebis tipebi mizezebi, damamtkicebeli
warmoqmna daiwyo imis gac- sabuTebi aRmoCenilia sxva-
SfoTviTi aSlilobebis xuTi
nobierebiT, rom fsiqikuri dasxva faqtorebSi, maT Soris
ZiriTadi tipi arsebobs, esenia:
aSlilobebi avadmyofobaa, aris genetikuri, Tavis tvinis
generalizebuli, panikuri,
romelic mkurnalobas sa- paTologiebi da ojaxuri
fobiuri, obsesiur-kompulsuri
Wiroebs. procesebi.
da posttravmaturi stresis
arsebobs mTeli rigi mid-
aSliloba.
gomebisa, romelic fsiqo-
guneba-ganwyobilebis aS -
paTologiis etiologias fsiqikuri daavadebis
lilobebSi moiazreba emociis
ikvlevs. daRi
biologiuri midgoma Tavis darRvevebi. yvelaze gavr-
celebul afeqtur aSlilobas fsiqologiuri aSlilobis
tvinis paTologiebze, bio-
qimiur procesebsa da gene- klinikuri depresiuli aS- mqone adamianebs xSirad iseT
tikur zegavlenaze foku- liloba warmoadgens maSin, iarliyebs awebeben, ro -
roca bipolaruli aSliloba melsac ar vxvdebiT fizi-
sakvanZo sakiTxebi

sirdeba.
fsiqologiur midgomebSi gacilebiT iSviaTia. kurad daavadebuli ada-
moiazreba fsiqodinamikuri, s u ici di y v elaz e xSir ia mianebis SemTxvevaSi.
bihevioraluri, kognituri depresiis mqone adamianebSi. miuxedavad imisa, rom fsi-
da sociokulturuli mo- biologiuri da fsiqologiuri qologiuri aSlilobebis
delebi. axsna SfoTviTi da guneba- mkurnalobas dadebiT cvli-
ganwyobilebis aSlilobebis lebebamde mivyavarT, fsi-
etiologiis sxvadasxva aspeqts qikur daavadebasTan dakav-
fsiqologiuri aSli-
ganixilavs. Sirebuli daRi cxovrebis
lobebis klasifikacia
pirovnuli aSlilobebi war- xarisxze uaryofiT gavlenas
fsiqologiuri aSlilo-
bebis saklasifikacio
moadgens aRqmis, azrovnebisa axdens.
651
DSM-IV-TR posttravmatuli stresis
ZiriTadi cnebebi etiologia aSliloba
agorafobia klinikuri depresiuli stigma (daRi)
bipolaruli aSliloba aSliloba fsiqoturi aSliloba
bodva komorbidi fsiqologiuri diagnozi
generalizebuli SfoTviTi maniakaluri epizodi fsiqopaTologiuri
aSliloba midrekileba-stresis funqcionireba
guneba-ganwyobilebis hipoTeza fobia
aSliloba nevrotuli aSliloba Seuracxadoba
daswavlili umweoba obsesiur-kompulsuri Sizofreniuli aSliloba
disociaciuri amnezia aSliloba SiSi
disociaciuri aSliloba paTofsiqologia SfoTviTi aSliloba
disociaciuri identobis panikuri aSliloba socialuri fobia
aSliloba pirovnuli aSliloba specifikuri fobiebi
halucinaciebi
Tavi 15 / fsiqologiuri aSlilobebi

652
652
pirovnebis cvlilebebis Terapiebi

16
Terapiuli konteqsti
• miznebi da ZiriTadi Tera-
piebi • Terapevtebi da Te-
rapiuli garemo • istoriuli
da kulturuli konteqsti
fsiqodinamikuri Terapiebi
• froidis fsiqoanalizi
• neofroidianuli Terapiebi
fsiqologia Cvens cxovrebaSi:
sdevs Tu ara gandevnili mogonebebi
adamians mTeli cxovrebis manZilze
bihevioraluri Terapia
• kontrganpirobeba • pirobiTi
ganmamtkiceblebis marTva
• socialuri daswavlis Tera-
pia • generalizaciis teq-
nikebi
kognituri Terapiebi
• kognitur-bihevioraluri
modifikacia • mcdari warmod-
genebis Secvla
fsiqologia XXI saukuneSi: Terapia
kompiuteris saukuneSi
egzistencialur-humanisturi
Terapiebi
• klientze centrirebuli
Terapia • geStalt-Terapia
jgufuri Terapiebi
• ojaxuri wyvilebisa da
ojaxis Terapia • sazogado-
ebrivi mxardaWeris jgufebi
biosamedicino Terapiebi
• fsiqoqirurgia da eleqtro-
konvulsiuri Terapia
• farmakoTerapia
ramdenad muSaobs Terapia
• Terapiis Sedegianobis Se-
faseba • mkurnalobis Sefa-
seba • prevenciis strategiebi
sakvanZo sakiTxebi
• ZiriTadi cnebebi 653
a vtobiografiaSi „mxeci~ treisi
tomsoni (1995) aRwers 25 wlian
brZolas depresiasTan. am nawyvet-
Si tomsoni aRwers Tavis adreul urTierTobas
qalTan, romelsac sxvisi rCeviT mimarTa daxma-
intensiuri muSaoba dagvWirdeboda. ori-
xuTi weli CemTvis patimrobis tolfasi
iyo.
dasawyisSi, 1977 wlis zamTarSi, masTan
yovelkvireuli seansebi Cemi stabilurobis
rebisTvis. saSualeba iyo, radgan vicodi, rom Cems
qaotur azrebs mousmendnen da seriozulad
is fsiqoTerapevti iyo. me mas amanda
aRiqvamdnen. gasul gazafxuls dawyebulma
meihiud movixsenieb. Cven erTad unda
depresiam nel-nela iklo. gazafxulisTvis
gagvetarebina Semdgomi aTi weliwadis
Tavs vgrZnobdi ukeTesad – ara bednierad,
umetesi nawili.
magram TviTmkvlelobasTan dakavSirebuli
amanda iyo saSualo asakis, masiuri,
fiqrebi aRar mawuxebda. axla vfiqrob, rom
gemovnebiT Cacmuli, gawonasworebuli qa-
Terapia realurad amuSavda.
li. misi kilo, romelic Cems gamocdil
Tumca, rodesac Zlierma krizisma gada-
smenas ar gamoparvia, maRal sazogadoebaSi
iara, seansebi deda-Svilis xangrZliv brZo-
aRzrdaze an, sul cota, samxreTul
las daemsgavsa. amandasTan SemeZlo xmis
daxvewilobaze mianiSnebda. misi ofisi at-
amaRleba, rasac ver vaxerxebdi dedasTan.
lantis feSenebelur nawilSi, baqhedSi
saxlSi arasodes vyofilvar Cem nebaze;
mdebareobda.
dedaCems imdenad esaWiroeboda simSvide
pirvel Sexvedraze SevTanxmdiT, rom
Tavi 16 / pirovnebis cvlilebebis Terapiebi

da usafrTxoeba, rom mozardisTvis Cveuli


Semxvdeboda kviraSi erTxel, oTxSabaTobiT,
gasarTobebi _ lawiraki biWebi, Cum-Cumad
saaTSi ormocdaTxuTmeti dolaris safa-
kanafis moweva, uxeSi, uxamsi musika _ anad-
surad.
gurebda mas, dedaCemi amandam Caanacvla...
amanda Wkviani da kompetenturi qali
amandas imisTvis uxdida dedaCemi fuls,
Canda, romelsac SeeZlo CemTvis daxmarebis
rom CemTvis gaeZlo. es Taviseburad Sesa-
gaweva. magram, rogorc Tavad miTxra, Terapia
niSnavi sistema iyo _ erTgvari pasiur-
ar iqneboda advili da oridan xuT wlamde
agresiuli janyi (gv. 62-65).

am nawyvetSi mocemulia pirovnuli cvli- Tobebi pirovnuli urTierTobebia. amandas,


lebebis Terapiis mravali TvalsaCino maxasia- fsiqoTerapevts, hqonda garkveuli Tvisebebi,
Tebeli. umniSvnelovanesia, rom, tomsonis TqmiT, romlebic dasawyisSi dadebiTad moqmedebda
man fsiqoTerapiuli kursis Sedegad Tavi ukeT tomsonis fsiqikur janmrTelobaze, magram Tera-
igrZno, Tumca, es ar iyo myisieri Sedegi. tom- piis msvlelobisas, amave Tvisebebma igi tom-
sonis depresia imdenad damangreveli iyo, rom sonis dedis `Semcvlelad~ aqcia.
mas uwyveti mkurnaloba esaWiroeboda. aseve, winamdebare TavSi SevexebiT TiToeul dasaxe-
654 monaTxrobidan Cans, rom Terapiuli urTier- lebul Temas. ganvixilavT Terapiis tipebs, rom-
lebic pirovnuli kontrolis aRdgenaSi exma- 3. problemis Semdgomi ganviTarebis prognozi-
reba mTeli rigi aSlilobebis mqone adamianebs. reba, anu Sefaseba mkurnalobis SemTxvevaSi
davsvamT mravlismomcvel kiTxvebs: ra gavlenas da mkurnalobis gareSe.
axdens istoriuli, kulturuli da socialuri 4. mkurnalobis garkveuli formebis SerCeva
Zalebi fsiqologiuri aSlilobebis mkurna- da ganxorcieleba, romliTac SesaZlebeli
lobaze? rogor urTierTmoqmedebs erTmaneTTan gaxdeba Semawuxebeli simptomebis Semcireba
Teoria, kvleva da praqtika, rodesac mkvlevrebi an gaqroba da, Tu moxerxda, maTi mizezebis
qmnian da amowmeben mkurnalobis meTodebs? mospobac.
rogor vimoqmedoT racionalurobas moklebul
Tu tvins kompiuters SevadarebT, SeiZleba
gonebaze, rogor SevcvaloT arakontrolirebadi
iTqvas, rom fsiqikuri problemebi Tavs iCens
qceva da emociebi, rogor gamovasworoT tvinis
an hardware-Si, an _ software-Si, romelic aprog-
anomaliebi?
ramebs mis funqcionirebas. fsiqikuri aSlilo-
winamdebare TavSi ganxilulia Terapiis
bebis mkurnalobis ori ZiriTadi tipi mimar-
ZiriTadi tipebi, romelsac iyeneben janmrTe-
Tulia an erTze, an _ meoreze.
lobis dacvis sferoSi dakavebuli Tanamedrove
biosamedicino Terapiebi fokusirdeba hard-
profesionalebi. esenia fsiqoanalizi, qcevis
ware-is, anu im meqanizmebis Secvlaze, romelic
modifikacia, kognituri cvlilebebi, humanis-
safuZvlad udevs centraluri nervuli sistemis
turi Terapia da farmakoTerapia. Cven ganvixi-
moqmedebas. mas farTod iyeneben fsiqiatrebi
lavT am meTodebis moqmedebis principebs. garda
da eqimebi, rodesac tvinis funqcionirebis
amisa, SevafasebT, Tu ramdenad sandoa TiToeuli
Secvlas cdiloben qimiuri an fizikuri in-
saxis Terapiis warmatebulobis Sesaxeb mtkice-
tervenciebiT; aq Sedis qirurgia, eleqtroSoki
bulebebi.
da medikamentebi, romlebic uSualod zemoqme-
debs tvini-sxeulis kavSirze.
fsiqologiuri Terapiebi, romelTac erTad
Terapiuli konteqsti fsiqoTerapias uwodeben, software-is Secvlazea
orientirebuli; misi samiznea adamianebis mier
mcdarad daswavlili sityvebi, azrebi, inter-
fsiqikuri aSlilobebis samkurnalod mraval- pretaciebi da ukukavSiri, romelic ganapirobebs
gvari Terapia arsebobs. mravali mizezis gamo yoveldRiuri cxovrebis strategiebs. am Tera-
iTxovs zogierTi adamiani (da zogic, saWiroebis piebs axorcieleben rogorc klinikuri fsi-
miuxedavad, ar iTxovs) daxmarebas. aseve, sxvada- qologebi, ise _ fsiqiatrebi. arsebobs fsiqo-
sxvagvaria Terapiis miznebi, is garemo, sadac Terapiis oTxi ZiriTadi saxe: fsiqodinamikuri,
Terapia xorcieldeba da Tavad Terapevtebic, bihevioraluri, kognituri da egzistencialur-
Tumca, pirovnebis cxovrebaSi nebismieri aseTi humanisturi.
Careva mowodebulia misi funqcionirebis gar- fsiqodinamikuri midgoma nevrotul tanjvas
kveuli mimarTulebiT Sesacvlelad. Sinagani, dauZleveli travmis an konfliqtis

miznebi da ZiriTadi Terapiebi biosamedicino Terapiebi (Biomedical therapies) _


Terapiuli konteqsti

fsiqologiuri aSlilobebis mkurnaloba, ro-


Terapiuli procesi SeiZleba moicavdes oTx melic cvlis tvinis funqcionirebas qimiuri,
ZiriTad Temas an mizans: an fizikuri Carevis gziT, rogoricaa medi-
1. problemuri momentebis diagnostireba, ar- kamentebiT mkurnaloba, qirurgia, an eleqtro-
konvulsiuri Terapia.
sebuli problemisTvis, savaraudod, saTanado
fsiqiatriuli (DSM-IV-TR) kategoriis gansa- fsiqoTerapia (Psychotherapy) _ TerapiaTa jgu-
fidan nebismieri, romelic gamoiyeneba fsiqo-
zRvra da aSlilobis klasificireba.
logiuri aSlilobebis samkurnalod da foku-
2. savaraudo etiologiis dasaxeleba – aSli- sirebulia konkretul aSlilobasTan dakav-
lobis SesaZlo mizezebis da simptomTa fun- Sirebuli araswori qcevis, azrebis, aRqmebisa
da emociebis Secvlaze.
qciebis identificireba.
655
garegan simptomad miiCnevs. fsiqodinamikosi barmenebs, gamyidvelebs, taqsis mZRolebsa da
Terapevtebi fsiqikur aSlilobebs „ganmakur- nebismiers, vinc mousmens maT. sazogadoebaSi
nebeli saubriT~ mkurnaloben, romlis drosac arsebuli araformaluri Terapevtebis mxrebze
Terapevti exmareba pirovnebas, rom man dainaxos mravali frustracia da konfliqti gadadis.
kavSiri TvalsaCino simptomebsa da maT SesaZlo rodesac problemaTa diapazoni SemosazRvrulia,
gamomwvev gadauWrel dafarul konfliqtebs araprofesionalTa daxmareba sakmaod didia.
Soris. miuxedavad imisa, rom dResdReobiT adamianebi
bihevioraluri Terapia Tavad qcevas mkurna- ufro xSirad mimarTaven Terapias, vidre adre,
lobs, rogorc darRvevas, romelic unda Seic- isini, Cveulebriv, mxolod maSin akiTxaven
valos. aSlilobebi ganixileba, rogorc das- fsiqikuri janmrTelobis specialistebs,
wavlili qceviTi paternebi da ara, rogorc rodesac fsiqologiuri problemebi mwvavdeba,
fsiqikuri daavadebis simptomebi. qceva SeiZleba an droSi xangrZlivdeba. am dros maT sxvadasxva
Seicvalos sxvadasxva gziT, maT Soris, sasur- saxis TerapevtTan SeuZliaT misvla.
veli da arasasurveli reaqciebis ganmamtkiceb- fsiqolog-konsultants, Cveulebriv, iseT
lebis SecvliT, gamomuSavebuli reaqciebis sferoebSi uwevs adamianebis megzuroba, ro-
CaqrobiT da problemis efeqturad gadaWris goricaa profesiis arCeva, skolis problemebi,
modelebis uzrunvelyofiT. narkotikebix moxmareba da ojaxuri konfliqti.
kognituri Terapia cdilobs adamianis azrov- xSirad es konsultantebi konkretul proble-
nebis nakadis restruqturizacias, rasac prob- mebTan dakavSirebul garemoSi _ biznesis sfe-
lemis mizezis Sesaxeb pirovnebis mier Seqmnili, roSi, skolebSi, cixeebSi, samxedroTa momsaxu-
xSirad damangreveli TviTdamarwmunebeli rebis centrebSi, an raionul klinikebSi muSa-
debulebebis SecvliT aRwevs. restruqturi- oben. isini iyeneben intervius, testebs da
rebuli kogniciebi, Tavis mxriv, cvlis pirov- iZlevian rCevebs, raTa daexmaron adamianebs
nebis midgomas siZneleebis gansazRvrisa da konkretuli problemebis gadaWrasa da arsebuli
axsnisadmi, rac xSirad problemebis daZlevis sirTuleebis daZlevaSi.
SesaZleblobas iZleva. klinikuri socialuri muSaki fsiqikuri jan-
egzistencialur-humanistur tradiciebze mrTelobis specialistia, romelsac socialuri
aRmocenebuli Terapiebi pacientis faseulo- muSaobis skola amzadebs da mowodebulia
bebze koncentrirdebian da mimarTulni arian fsiqiatrebTan da klinikur fsiqologebTan
TviTaqtualizaciisaken, fsiqologiuri zrdi- TanamSromlobisTvis. mravali fsiqiatrisa da
saken, ufro Sinaarsiani pirovnebaTSorisi fsiqologisgan gansxvavebiT, am konsultantebs
Tavi 16 / pirovnebis cvlilebebis Terapiebi

urTierTobebis ganviTarebisaken. isini arsebiTad naswavli aqvT adamianTa problemebis socialuri


janmrTeli adamianebis funqcionirebis gaumjo- konteqstis gaTvaliswineba da amitom SeuZliaT
besebaze ufro fokusirdebian, vidre seriozuli Terapiis procesSi ojaxis wevrebis CarTva an,
darRvevebis mqone individTa simptomebis ko- sul mcire, klientis ojaxur Tu samuSao ga-
regirebaze. remosTan gacnoba.
RvTismsaxuri-konsultanti religiuri jgu-
fis wevria, romelic fsiqologiuri aSli-
Terapevtebi da Terapiuli lobebis mkurnalobaSi specializirdeba. xSirad
garemo
fsiqolog-konsultanti (Counseling psychologist)
rodesac fsiqologiuri problemebi Cndeba, _ fsiqologi, romelic specializirdeba iseT
adamianTa umetesoba nacnob wreebSi eZebs sferoebSi, rogoricaa profesiis arCeva, sas-
araformalur konsultantebs. es SeiZleba iyos kolo problemebi, narkotikebis moxmareba da
ojaxis wevri, uaxloesi megobari, piradi eqimi, ojaxuri konfliqti.
advokati, sayvareli maswavlebeli, xelmZRva- klinikuri socialuri muSaki (Clinical social worker)
neloba an sabWo. religiuri orientaciis ada- – specialuri programiT momzadebuli fsi-
qikuri janmrTelobis profesionali, romelic
mianisTvis es SeiZleba iyos sasuliero piri.
adamianTa problemebs socialur konteqstSi
sxvebi rCevisTvis mimarTaven da esaubrebian
ganixilavs.
656
es konsultantebi sulierebaze zrunvas prob- Terapiaze mosul adamians, rogorc wesi,
lemaTa praqtikul gadawyvetasTan aerTianeben. klients, an pacients uwodeben. termins pacienti
klinikuri fsiqologi aris specialisti, ro- is specialistebi iyeneben, romlebic fsiqo-
melic universitetSi specializirdeba fsiqo- logiuri problemebis mkuralobas biosa-
logiuri problemebis Sefasebasa da mkur- medicino kuTxiT udgebian, termins klienti ki
nalobaSi; klinikis pirobebSi, superviziis CaT- _ isini, vinc fsiqologiur aSlilobebs „cxovre-
vliT, gavlili unda hqondes internatura da biseul problemebad~ miiCneven da ara fsiqikur
unda hqondes filosofiur an fsiqologiur daavadebad. Cven TiToeuli midgomis ganxilvisas
mecnierebaTa doqtoris1 akademiuri xarisxi. am misTvis damaxasiaTebel termins gamoviyenebT:
fsiqologebs gacilebiT farTo codna aqvT pacients biosamedicino da fsiqoanalituri
fsiqologiaSi, testirebasa da kvlevaSi, vidre TerapiebisTvis da klients _ sxva danarCenis-
fsiqiatrebs. Tvis.
fsiqiatri aris specialisti, romelsac miRe- vidre Tanamedrove Terapiebsa da Terapevtebze
buli unda hqondes medicinis doqtoris aka- ufro dawvrilebiT SevCerdebodeT, jer gan-
demiuri xarisxisTvis saWiro sruli samedicino vixiloT fsiqikurad daavadebulTa mkurnalobis
ganaTleba da, aseve, doqtoranturis dasrulebis
Semdeg gavlili unda hqondes specializacia RvTismsaxuri-konsultanti (Pastoral counselor) –
fsiqikur da emociur aSlilobebSi. religiuri fenis warmomadgeneli, romelic
fsiqoanalitikosi aris medicinis an filo- specializirdeba fsiqologiuri aSlilobebis
mkurnalobaSi da xSirad sulierebaze zrunvas
sofiur mecnierebaTa doqtoris akademiuri xa-
problemaTa praqtikul gadawyvetasTan aer-
risxis mqone Terapevti, romelic doqtorantu- Tianebs.
raSi fsiqikuri aSlilobebis gagebisa da mkur-
klinikuri fsiqologi (Clinical psychologist) – pi-
nalobisadmi froidiseul midgomaSi speci- rovneba, romelsac miRebuli aqvs doqtoris
alizirdeboda. xarisxi fsiqologiaSi da specializirdeba
CamoTvlili specialistebi sxvadasxva ga- fsiqologiuri problemebis Sefasebasa da
remoSi muSaoben. es SeiZleba iyos saavadmyofoebi, mkurnalobaSi.
klinikebi, skolebi da kerZo ofisebi. huma- fsiqiatri (Psychiatrist) – pirovneba, romelsac
nisturi orientaciis zogierTi Terapevti, ufro aqvs medicinis doqtoris xarisxi da doqto-
bunebriv garemoSi muSaobis mizniT, sakuTar ranturis dasrulebis Semdeg gavlili aqvs
specializacia fsiqikur da emociur aSli-
saxlSi amjobinebs jgufuri seansebis Catarebas.
lobebSi. fsiqologiuri aSlilobebis samkur-
TerapiebisTvis, romelic klientis garemocvis nalod fsiqiatrs SeuZlia medikamentebis da-
CarTvasac gulisxmobs mkurnalobis procesSi, niSvna.
SeiZleba gamoiyos iseTi adgilebi, rogoricaa fsiqoanalitikosi (Psychoanalyst) _ pirovneba,
calke Sesasvlelis mqone oTaxebi, an samloc- romelsac aqvs medicinis an filosofiur mec-
velo saxlebi. dabolos, Terapevtebi, romlebic nierebaTa doqtoris xarisxi da romelic doq-
klientebTan in vivo TerapiiT muSaoben, arsebul toranturaSi specializirdeboda fsiqikuri aS-
problemebTan asocirebul garemoSi amjobineben lilobebis gagebisa da mkurnalobisadmi
froidiseul midgomaSi.
muSaobas. magaliTad, klientebTan, romelTac
frenis eSiniaT, TviTmfrinavSi muSaoben, socio- pacienti (Patient) – termini gamoiyeneba im pi-
Terapiuli konteqsti

rovnebis aRsaniSnad, romlis mimarTac xor-


fobiis mqone klientebTan ki _ xalxmraval
cieldeba Terapiuli RonisZiebebi. mas iyeneben
savaWro centrebSi.
specialistebi, romlebic fsiqologiuri
problemebis mkuralobas biosamedicino kuTxiT
1 udgebian.
arsebobs doqtoris ori saxis xarisxi: (1) Ph.D _
filosofiur mecnierebaTa doqtori; eniWeba nebismieri klienti (Client) – termini gamoiyeneba im pi-
profesiis adamians, romelic akmayofilebs saTanado rovnebis aRsaniSnad, romlis mimarTac xor-
kriteriumebs; (2) magaliTad, M.D. _ xarisxi, romelic cieldeba Terapiuli RonisZiebebi. mas iyeneben
eniWeba romelime konkretuli specialobis mqone adamians, specialistebi, romlebic fsiqologiur aS-
romelic aris Tavisi saqmis profesionali da akmayo- lilobebs `cxovrebiseul problemebad~ miiC-
filebs saTanado kriteriumebs; am SemTxvevaSi medicinis
neven da ara fsiqikur daavadebad.
mecnierebaTa doqtori (mTargmnelis SeniSvna). 657
ganviTarebis istoriuli pirobebi, Semdeg gava-
farTovoT dasavluri kulturisTvis damaxa-
siaTebeli xedvis kuTxe da sxva kulturebSi
miRebul mkurnalobis praqtikasac gavecnoT.

istoriuli da kulturuli
konteqsti
rogor gimkurnalebdnen gasul saukuneebSi,
Tu fsiqologiuri problemebi SegeqmnebodaT?
Tu evropasa, an aSS-Si icxovrebdiT, metad
mosalodneli iqneboda, rom mkurnaloba uSedego
yofiliyo, Tumca, arc gavnebdaT rames. sxva
kulturebSi fsiqologiuri aSlilobebis
mkurnaloba, Cveulebisamebr, religiur da
socialur faseulobaTa ufro farTo konteqstSi
ganixileboda da ufro adamianur mopyrobasac
imsaxurebda.

dasavluri mkurnalobis istoria


XIV saukunis dasavleT evropaSi mosaxleobis
zrdam da migraciam umuSevroba da socialuri
gaucxoeba gamoiwvia, rasac, Tavis mxriv, siRaribe,
danaSauli da fsiqologiuri problemebi mohyva.
maleve gaixsna specialuri dawesebulebebi,
sadac sazogadoebis sami axali „usargeblo~
kategoriis _ RaribTa, damnaSaveTa da fsiqikurad ar imsaxureben sasjels, avadmyofebi arian,
daavadebulTa _ warmomadgenlebs aTavsebdnen. romelTa samwuxaro mdgomareoba yvelanair
1403 wels londonis beTlemis wminda mari- zrunvasa da yuradRebas imsaxurebs, romelic
amis hospitalma fsiqologiuri problemebis nebismier tanjul adamianur arsebas ekuTvnis.
Tavi 16 / pirovnebis cvlilebebis Terapiebi

mqone pirveli pacienti miiRo. momdevno 300 unda vecadoT, rom maT umartivesi saSualebebiT
wlis manZilze sulierad daavadebul pacientebs davubrunoT saRi goneba~ (Zilboorg & Henry, 1941,
jaWvebiT abamdnen, awamebdnen da garkveuli gv. 233-324).
sazRauris fasad xalxs gasarTobadac uCveneb- amerikis SeerTebul StatebSi fsiqologiuri
dnen. droTa ganmavlobaSi beTlemis transfor- darRvevebis mqone adamianebs, maTive da sazoga-
mirebuli dasaxeleba „bedlemi~2 qaosis sino- doebis usafrTxoebis mizniT, izolaciaSi amyo-
nimad iqca, hospitalSi gamefebuli saSineli febdnen, Tumca, ar mkurnalobdnen. XIX saukunis
uwesrigobisa da pacientebisadmi araadamianuri Sua wlebSi, rodesac fsiqologiam, rogorc
mopyrobis gamo (Foucault, 1975). mecnierebis dargma, garkveuli ndoba da pativis-
fsiqologiuri problemebisadmi, rogorc cema moipova, qveyanaSi „mkurnalobis kulti~
fsiqikuri daavadebebisadmi, damokidebuleba gaCnda. im periodSi Seuracxadobas garemodan
evropaSi mxolod XVIII saukunis bolosTvis momdinare stresis Sedegad miiCnevdnen, rasac
gaCnda. 1801 wels frangi eqimi filip pineli axlad ganviTarebadi qalaqebis aurzaursa da
(Philippe Pinel) werda: „fsiqikurad daavadebuli areulobas ukavSirebdnen. Sesabamisad, sigiJes
adamianebi, romlebic ar arian damnaSaveni da socialur problemad aRiqvamdnen, romelsac
iseve esaWiroeboda „fsiqikuri higieniT~ (Men-
tal Hygiene) mkurnaloba, rogorc gadamdeb fizi-
2
badlam – inglisurad ,,bad~ _ `cudi~.
658 kur daavadebas _ fizikuri higieniT.
1900-ian wlebSi kliford birsma (Clifford Beers) Kluckhohn, 1944; Marsella, 1979). magaliTad, afrikul
dasabami misca fsiqikuri higienis moZraobas. msoflmxedvelobaSi aqcenti keTdeba TanamSrom-
droTa ganmavlobaSi fsiqikurad daavadebul lobaze, urTierTdamokidebulebaze, tomis
pacientTa SezRudvas axali sareabilitacio gadarCenaze, bunebasTan erTianobasa da jgufur
mizani gamouCnda. suliT avadmyofTa TavSesaf- pasuxismgeblobaze (Nobles, 1976). fsiqikurad daa-
rebi am socialur-politikuri moZraobis Zi- vadebuli adamianebis sazogadoebidan CamoSo-
riTad elementad iqca. maT aTavsebdnen soflad, rebiT mkurnaloba ewinaaRmdegeba mravali ara-
qalaquri cxovrebis stresisgan moSorebiT evropuli kulturis azrovnebas. mraval af-
mowyobil aseT TavSesafrebSi ara marto dacvis, rikul kulturaSi gankurneba socialur konteq-
aramed mkurnalobis mizniTac (Rothman, 1971). stSi xorcieldeba; procesSi CarTulia daava-
samwuxarod, mravali aseTi TavSesafari maleve debulis rwmena, ojaxi, samuSao da Cveuli
gadaiWeda. reabilitaciis humanuri mizani uc- garemo. Terapiis procesSi jgufuri mxardaWeris
nauri adamianebis daSorebul adgilebSi mo- gamoyenebis afrikuli praqtika daixvewa da
TavsebiT Seicvala. es uzarmazari fsiqiatriuli „qselur Terapiad~ wodebul procedurad Camo-
dawesebulebebi, arasakmarisi odenobis momsaxure yalibda, sadac mkurnalobaSi CarTulia pacien-
personaliT, mcirediT Tu gansxvavdeboda dar- tis mTliani garemocva _ naTesavebis, Tanam-
Rvevebis mqone individebisTvis gankuTvnili Sromlebisa da megobrebis CaTvliT (Lambo, 1978).
konteinerisgan (Scull, 1993). 1960-iani wlebidan bevr kulturaSi fsiqikuri da fizikuri daa-
reformatorebma aseTi TavSesafrebis winaaRmdeg vadebebis mkurnaloba religiasa da jadoqrobas
daiwyes gamosvla, sul mcire, im fsiqiatriuli ukavSirdeba. gansakuTrebuli adamianebi, ro-
pacientebis deinstitucionalizaciis sasargeb- melTac Samanebs uwodeben, gansakuTrebul mis-
lod, visac ambulatoriuli mkurnalobisa da tikur Zalas floben TavianTi daavadebuli Tana-
saTanado sazogadoebrivi mxardaWeris pirobebSi moZmeebisTvis daxmarebis gasawevad. Samanizmi
normalurad SeeZloT funqcionireba. samwuxa- uZvelesi da mZlavri spiritualuri tradiciaa,
rod, mravali deinstitucionalizebuli anu romelic TiTqmis 30 aTasi wlis manZilze
fsiqiatriuli klinikidan gawerili pacienti gamoiyeneba. Samanistur tradiciaSi tanjvasa
ver iRebs saTanado daxmarebas Tavis sacxov- da avadmyofobas uZlurebis Sedegad miiCneven.
rebel adgilze. magaliTad, gamokvlevebma aCvena, kulturuli rwmenis es sistema bedisweris, an
rom seriozuli fsiqikuri daavadebis mqone 438 iRblis im uxilavi Zalebis personalizacias
individidan 24% usaxlkaro iyo (Kuno et al., 2000). axdens, romelic zemoqmedebs individis cxov-
rebaze da problemebs uqmnis mas. aseTi perso-
nalizacia borot Zalebze uSualo zemoqmedebis
kulturuli simboloebi da gankurnebis
da savaraudo saswaulmoqmedi mkurnalis mxridan
rituali
daxmarebis saSualebas iZleva (Middleton, 1967).
fsiqologiuri aSlilobebis mkurnalobis xSirad paTologiuri mdgomareoba, romelsac
istoriuli tendenciebis mimoxilva dasavluri daavadebuli adamianis Sepyrobilobis Sedegad
mosazrebebiTa da praqtikebiT Semoifargleboda, miiCneven, mkurnali Samanis Terapiuli CareviT
romelic xazs usvams individis unikalurobas, icvleba. Zrwolvis gamosawvevad da cnobierebis
damoukideblobas da warmatebasa Tu warumateb- mdgomareobis Sesacvlelad dolebze dakvra,
Terapiuli konteqsti

lobaze pirovnul pasuxismgeblobas. demono- Selocvebi da sxva ritualebi gamoiyeneba, rac


logia da daavadebis modeli igive aqcents axali codnisa da Zalis Ziebisken mimarTavs
akeTebs da fsiqikur aSlilobas ganixilavs, individs (Wash, 1990).
rogorc pirovnebis SigniT mimdinare process xalxuri gankurnebis ceremoniebSi mniSvne-
da individis marcxs. lovani funqcia ekisreba simboloebs, miTebsa
mravali sxva kultura ar iziarebs am mo-
sazrebas (Triandis, 1995). anTropologebma gaaa-
Samanizmi (Shamanizm) – spiritualuri tradicia,
nalizes fsiqologiuri aSlilobebis axsnebi
romelic moiazrebs mkurnalobas da sulier
da mkurnalobisadmi midgomebi sxvadasxva
samyarosTan kontaqts.
kulturaSi (Bourguignon, 1979; Evans-Pritchard, 1937;
659
da ritualebs (Levi-Strauss, 1963). ritualuri gan- petenturobas, anu imis codnas, Tu ra aris
kurnebis ceremonia gankurnebis process gansa- gasakeTebeli, an, ukidures SemTxvevaSi, sakuTari
kuTrebul emociur intensiobasa da mniSvne- ucodinarobis ardanaxvas, ufro meti mniSvne-
lobas sZens. is aZlierebs pacientis STago- loba eniWeba, vidre adamianis bunebriv mo-
nebadobas da mniSvnelovnebis gancdas, SeSli- wyvladobas daavadebisadmi~ (gv. 28).
lobis dasamarcxeblad zebunebriv ZalebTan zogierTi es aradasavluri midgoma gzas
akavSirebs daavadebul adamians, Samansa da Tems ikvlevs dasavluri mkurnalobis praqtikaSi
(Devereux, 1961). erT-erT Terapiul teqnikas, ro- (Katz, 1982, 1983). amis naTeli magaliTebia im
melsac gankurnebis mraval ceremoniaSi iyeneben, uaxles Terapiul midgomebSi socialur gare-
cnobierebis disociacia ewodeba. am dros daava- mosTan urTierTqmedebis koncefciis gavlena
debuli adamiani, an morwmune mkurnali cno- da ojaxur garemosa da mxardamWer garemocvaze
bierebis Secvlil mdgomareobaSi gadadis. mimarTuloba, romlebic xazs usvamen sazo-
dasavluri TvalsazrisiT, disociacia Tavis- gadoebrivi mxardaWeris sistemisa da ojaxuri
Tavad aris fsiqikuri aSlilobis simptomi, Terapiis mniSvnelovnebas. sxva dasavleli praq-
romelic prevencias, an gamosworebas saWiroebs. tikosebi SamanebTan erTad muSaoben, raTa
sxva kulturebSi ki cnobierebis Secvlil SesaZlebeli gaxdes dasavluri fsiqoTerapiisa
mdgomareobaSi keTili sulebi esaubreba adamians (romelSic TviTanalizi moiazreba) da koleq-
da boroti ganidevneba. cnobierebis ritualuri tivisturi sazogadoebebis Terapiebis (romelic
Secvla niu iorkis puertorikeli „espiritistas~ individs arsebul sazogadoebriv konteqstSi
(Espiritistas) kultis RvTismsaxurebisas gamoiye- moazrebs) integrireba. es mcdeloba Terapias,
neba. maT gankurnebis ceremoniaSi Sedis adamia- kulturuli TvalsazrisiT, klientTa ufro
nis miRma arsebul keTil sulebTan urTierToba farTo speqtrisTvis xdis misaRebs (Kraut, 1990).
(Garrison, 1977). istoriuli tendenciebisa da zogierTi
miuxedavad imisa, rom Samanebi da sxva mkur- kulturuli variaciis mokle mimoxilvis Semdeg,
nalebi gansakuTrebul rols asruleben gan- ufro dawvrilebiT ganvixiloT Tanamedrove
kurnebis ritualebSi, makurnebeli Zala xSirad praqtikaSi gamoyebuli Terapiebi.
scildeba erT konkretul mkurnals da gaci-
lebiT did spiritualur Zalebs uerTdeba (Katz,
1982, 1993). fijize gavrcelebuli gankurnebis
Sejameba
meTodebis aRwerisas fsiqologi riCard kaci
(Richard Katz) wers: „sulebTan kavSiri im Zale-
Tavi 16 / pirovnebis cvlilebebis Terapiebi

Terapiuli garemos mTavari mizania fsiqikuri


bisadmi damyolobas moiTxovs, romelic scil- daavadebis mizezebis gansazRvra da mkurnalobis
deba erT konkretul mkurnals da gankurnebaSi dagegmva. arsebobs biologiuri da fsiqolo-
mkurnalis wvlilis Tavmdablur Sefasebas mo- giuri mimarTulebis Terapiebi. Terapevtebi bev-
iazrebs. fijeli mkurnali ar amtkicebs, rom rgan muSaoben da sxvadasxva saxis Terapiul
Tavad flobs manas (Temis winaprebisgan miRebul meTodebs iyeneben. dasavlur kulturaSi fsi-
sulier Zalas) da mis makurnebel moqmedebas qikurad daavadebul adamianebs, Tavdapirvelad,
ar aRiqvams sakuTar damsaxurebad~ (gv. 327-328). sazogadoebisgan izolirebulad amyofebdnen.
kaci naTlad gvaCvenebs TvalsaCino sxvaobas fsiqikuri daavadebis, rogorc gankurnebadi
aRwerilsa da dasavlur praqtikas Soris: avadmyofobis, modelis ganviTarebas ufro
„dasavlel eqims ki, piriqiT, pretenzia aqvs adamianuri mkurnalobis meTodebis Seqmna mohyva.
mkurnalobisa da gankurnebis kontrolze. kom- mravali aradasavluri kultura xazs usvams
farTo sazogadoebriv da spiritualur kon-
ritualuri mkurnaloba (Ritual healing) – ce- teqsts, sadac viTardeba da ikurneba fsiqikuri
remonia, romelic mkurnalobis process gan- daavadeba. dasavleli praqtikosebi am sxva
sakuTrebul emociurobasa da mniSvnelobas kulturebidan TandaTanobiT iTviseben sazo-
sZens. gadoebrivi mkurnalobis zogierT models.
660
ganxorcielebuli „gandevnisgan gaTavisufl-
fsiqodinamikuri Terapiebi deba~. vinaidan Terapevtis ZiriTadi mizani
pacientisTvis im kavSiris danaxvisken, anu in-
saitisken wayvanaa, romelic awmyoSi arsebul
fsiqodinamikuri Terapiebis SemTxvevaSi uS- simptomebsa da warsul gamocdilebas Soris
veben, rom pacientis problemebs aracnobier arsebobs, fsiqodinamikur Terapias xSirad
impulsebsa da cxovrebiseuli situaciebidan insaitur Terapiasac uwodeben.
momdinare SezRudvebs Soris warmoqmnili tradiciuli fsiqoanalizi didi xnis win
daZabuloba warmoSobs, aSlilobis birTvsa da gandevnili (anu daviwyebuli) mogonebebis aR-
saTaveebs ki Tavad daavadebul pirovnebaSi dgenisa da mtkivneuli grZnobebis gavliT efeq-
eZieben. tur gadawyvetamde misvlis mcdelobaa. Sesa-
bamisad, es aris droSi gaxangrZlivebuli, anu
grZelvadiani Terapia (romelic SeiZleba, sul
froidis fsiqoanalizi mcire, ramdenime weliwadi _ kviraSi xuT sean-
fsiqoanalizi im saxiT, rogoric Seqmna zig- samde _ grZeldebodes). garda amisa, is saWiroebs
mund froidma (Sigmund Freud), warmoadgens kargi metyvelebis mqone introspeqciul pacien-
intensiur da droSi gaxangrZlivebul Terapiul tebs, romlebic sakmarisad Zlierad arian moti-
teqnikas, romelic ikvlevs nevrotuli da mSfoT- virebulni TerapiisTvis da SeuZliaT soliduri
vare pirovnebis aracnobier motivebsa da kon- Tanxis gadaxda (fsiqodinamikuri Terapiis Seda-
fliqtebs. rogorc wina TavebSi vnaxeT, froidis rebiT gviandel formebSi gacilebiT Semok-
Teoriis mixedviT, SfoTviTi aSlilobebi im lebulia Terapiuli procesis xangrZlivoba.)
Sinagani konfliqtebis adekvaturad mogvarebis gandevnili konfliqtebis gacnobierebasa da
unaris arqonas warmoadgens, romelic war- maT mogvarebaSi pacientisTvis daxmarebis ga-
moiqmneba idis aracnobier, iracionalur im- sawevad fsiqodinamikuri tradiciebiT momuSave
pulsebsa da superegos internalizirebul (anu Terapevtebi sxvadasxva teqnikebs iyeneben; esenia:
gaSinagnebul) socialur moTxovnebs Soris. Tavisufali asociaciebi, winaaRmdegobis ana-
fsiqoanalizis mizania intrafsiqikuri harmo- lizi, sizmrebis analizi, gadatanisa da kon-
niis damyareba, rac idis Zalebis metad gacno- trgadatanis analizi.
bierebas, superegos moTxovnebisadmi zedmetad
damyolobis Semcirebasa da egos rolis gaZ-
Tavisufali asociaciebis meTodi da
lierebas gulisxmobs.
kaTarzisi
TerapevtisTvis umniSvnelovanesia, gaarkvios,
rogor iyenebs pacienti represiis, anu gandevnis ZiriTad meTods, romelic fsiqoanalizSi
process konfliqtebTan gamklavebisas. simptomi gamoiyeneba aracnobieris gamokvlevisa da gan-
ganixileba, rogorc aracnobieridan wamosuli devnili masalis gamonTavisuflebisTvis, Ta-
Setyobineba imis Sesaxeb, rom raRac ar aris visufali asociaciebis meTodi ewodeba. paci-
wesrigSi. fsiqoanalitikosis amocanaa, daex- enti, romelic moxerxebulad zis skamze, an
fsiqodinamikuri Terapiebi

maros pacients gandevnili azrebis cnobierebaSi


amotanaSi da aRmoaCeninos3 arsebul simptomebsa
fsiqoanalizi (Psychoanalysis) – fsiqodinamikuri
da gandevnil konfliqtebs Soris arsebuli Terapia, romelic Seqmna froidma; es aris in-
kavSiri. fsiqodinamikuri TvalsazrisiT, Terapia tesiuri da droSi gaxangrZlivebuli teqnika,
warmatebulia, pacienti ki _ gamojanmTelebuli romelic mowodebulia nevrotuli da mSfoT-
mxolod maSin, rodesac igi adreul bavSvobaSi vare individebis aracnobieri motivebisa da
konfliqtebis gamosakvlevad.
3
aq originalur teqstSi gamoyenebulia sityva in- insaituri Terapia (Insight Therapy) – teqnika,
sight, romelic „wvdomas~ da „intuicias~ niSnavs. es romliTac Terapevts pacienti mihyavs im kav-
termini Targmanis gareSec xSirad gamoiyeneba amave Siris danaxvisken, aRmoCenisken anu insaitisken,
konteqstSi (magaliTad, „emociuri insaiti~ an „in- romelic awmyoSi arsebul simptomebsa da
teleqtualuri insaiti~) Tumca, am konkretul SemTxvevaSi warsul gamocdilebas Soris arsebobs.
umjobesad CaiTvala misi Targmna (mTargmnelis SeniSvna). 661
debulebas ukavSirdeba. saboloo jamSi, rodesac
gandevnili masala zedapirze amodis, pacienti,
rogorc wesi, amtkicebs, rom is umniSvnelo,
absurduli, araSesatyvisi, an Zalze arasasia-
movnoa imisaTvis, rom ilaparakos masze. Tera-
pevti ki sruliad sapirispiros fiqrobs. fsiqo-
analizis mizania, daZlios winaaRmdegoba da
pacients misces SesaZlebloba, Tvali gaus-
woros am mtkivneul azrebs, survilebsa Tu
gamocdilebas.

sizmris analizi
fsiqoanalitikosebs miaCniaT, rom sizmari
pacientis aracnobieri motivebis Sesaxeb infor-
maciis mniSvnelovan wyaros warmoadgens. ro-
wevs taxtze, SeZlebisdagvarad aTavisuflebs desac adamians sZinavs, superego SedarebiT nak-
gonebas da uwyvetad aRwers sakuTar azrebs, lebad akontrolebs ididan momdinare miuRebel
survilebs, fizikur SegrZnebebsa da warmodge- impulsebs, amitom motivebi, romelTa gamoxatvac
nebs. pacients sTxoven, rom aRweros TavSi mo- ver xerxdeba cxadSi, SeiZleba sizmris saxiT
suli nebismieri azri Tu grZnoba, ganurCevlad gamovlindes. fsiqoanalizis mixedviT, sizmars
imisa, Tu ramdenad mniSvnelovnad eCveneba is ori saxis Sinaarsi aqvs: manifesturi, anu xi-
mas. luli Sinaarsi, romelic gaRviZebis Semdeg
froids miaCnda, rom asociaciebi ganpiro- axsovs adamians da latenturi, anu faruli
bebulia da ar aris SemTxveviTi. analitikosis Sinaarsi _ realuri motivebi, romlebic gamov-
amocanaa, Tvali gaadevnos maT da ubralo lenas cdiloben, Tumca, imdenad mtkivneuli
sityvebis miRma nagulisxmevi realuri mniSvne- da miuRebelia, rom damaxinjebulad, simbo-
lobebi dainaxos. pacients Zlieri grZnobebis loebis saxiT gamoixateba. Terapevti am da-
gamoxatvis saSualeba eZleva, romelic, rogorc faruli motivebis gamovlenas sizmris analiziT
wesi, avtoritetul figurebzea mimarTuli da cdilobs; es aris Terapiuli meTodi, romelic
romelic gandevnil iqna dasjis, an samagieros gulisxmobs pirovnebis sizmris Sinaarsis gar-
mizRvis SiSiT. nebismier emociur ganmuxtvas, Cevas da miznad isaxavs safuZvlad mdebare an
Tavi 16 / pirovnebis cvlilebebis Terapiebi

romelic xdeba Terapiul garemoSi aman sxva damaxinjebuli motivebis, mniSvnelovani cxov-
procesis Sedegad, kaTarzisi ewodeba. rebiseuli gamocdilebisa da survilebis simbo-
luri mniSvnelobebis gamovlenas.
winaaRmdegoba Tavisufali asociacia (Free association) – Tera-
fsiqoanalitikosi gansakuTrebul mniSvne- piuli meTodi, rodesac pacienti uwyvetad,
gaazrebis gareSe saubrobs sakuTar azrebze,
lobas aniWebs sakiTxebs, romelTa ganxilvac
survilebze, fizikur SegrZnebebsa da war-
ar surs pacients. Tavisufali asociaciebis modgenebze.
dros garkveul momentSi pacienti avlens
kaTarzisi (Catharsis) – Zlieri, magram, rogorc
winaaRmdegobas, anu mas ar surs, an ar SeuZlia wesi, gandevnili emociebis gamoxatvis procesi.
garkveul mosazrebebze, survilebsa Tu gamoc-
winaaRmdegoba (Resistance) – fsiqoanalizis
dilebaze saubari. aseT winaaRmdegobas aracno- msvlelobisas pacients ar surs, an ar SeuZlia
biersa da cnobiers Soris barierad miiCneven. garkveul mosazrebebze, survilebsa Tu gamoc-
es masala (anu masala, romelsac barieri akavebs dilebaze saubari.
da ar amodis Tavisuflad asociacirebis dros) sizmrebis analizi (Dream analysis) – sizmrebis
xSirad individis seqsualur cxovrebas (aq Sedis fsiqoanalituri interpretacia, riTac xdeba
yvelaferi, rac mas siamovnebas aniWebs) an pacientis aracnobieri motivebisa da kon-
662 mSoblebisadmi mtrul, ganawyenebul damoki- fliqtebis wvdoma.
gadatana da kontrgadatana
fsiqoanalituri Terapiis intensiuri kursis
neofroidianuli Terapiebi
dros pacients, rogorc wesi, Terapevtis mimarT froidis mimdevrebma SeinarCunes misi mravali
emociuri reaqcia uyalibdeba. xSirad xdeba ZiriTadi idea, Tumca, zogierTma principma da
Terapevtis identificireba warsulSi gadata- praqtikulma meTodma modificieba ganicada.
nili emociuri konfliqtis centralur figu- zogadad, neofroidistebi, froidTan SedarebiT,
rasTan _ umeteswilad, mSobelTan, an seqsualur ufro met aqcents akeTeben: (1) pacientis awmyo
partniorTan. am emociur reaqcias gadatana, anu socialur garemoze (da naklebad fokusirdebian
transferi ewodeba. gavixsenoT nawyveti treisi warsulze); (2) cxovrebiseuli gamocdilebis
tomsonisa da misi Terapevtis, amandas urTier- mimdinare gavlenaze (da ara mxolod bavSvobis
Tobis Sesaxeb _ is naTlad axdenda mis iden- konfliqtebze); (3) socialuri motivaciis
tificirebas dedasTan („dedaCemi amandam Caa- rolsa da pirovnebaTSoris sasiyvarulo ur-
nacvla...~). gadatanas ewodeba dadebiTi, rodesac TierTobebze (da naklebad fokusirdebian bio-
Terapevti siyvarulis, an aRtacebis obieqti logiur instinqtebsa da egoistur moTxov-
xdeba; gadatana aris uaryofiTi, rodesac igi nilebebze); (4) egos funqcionirebis mniS-
mtruli damokidebulebis, an Suris obieqtad vnelovnebaze da me-koncefciis ganviTarebaze
iqceva. xSirad xdeba, rom pacientis damoki- (da nakleb yuradRebas aqceven idsa da super-
debuleba ambivalenturia da dadebiTi da egos Soris konfliqts).
uaryofiTi emociebis nazavs warmoadgens. gada- me-14 TavSi vaxseneT ori cnobili neofro-
tanasTan gamklaveba rTuli amocanaa analiti- idisti _ karl gustav iungi da alfred adleri.
kosisTvis, Tundac, pacientis emociuri mowyvla- SedarebiT Tanamedrove fsiqodinamikur neo-
dobis gamo. miuxedavad amisa, es aris mkur- froidianul mosazrebebzec rom Segveqmnas war-
nalobis arsebiTi da mniSvnelovani nawili. modgena, gavecnoT hari stek salivanis, melani
warsulis gamocdilebasa da damokidebulebebSi kleinisa da hainc kohutis Sromebs (froidis
realuri wyaros moZiebiTa da gacnobierebiT, wris sxva wevrebis Sesaxeb ix. Ruitenbeek, 1973).
Terapevti pacients masze gadatanili grZnobebis hari stek salivans (Harry Stack Sullivan, 1953)
interpretirebaSi exmareba (Henry et al., 1994).
miaCnia, rom froidis Teoriasa da TerapiaSi ar
aris gaTvaliswinebuli socialuri urTier-
pacientze Terapevtis reaqciaSic CarTulia
Tobebis roli da miRebis, pativiscemisa da
piradi grZnobebi. kontrgadatana, anu kontr-
siyvarulis moTxovnilebebi. misi azriT, fsi-
transferi Seexeba imas, Tu ra xdeba, rodesac
qikuri aSlilobebi moicavs ara marto trav-
Terapevts moswons, an ar moswons pacienti,
matul intrafsiqikur procesebs, aramed _ prob-
radgan pacienti mis cxovrebaSi mniSvnelovani
lemur interpersonalur urTierTobebsa da
figuris msgavsad aRiqmeba. kontrgadatanis
Zlier socialur zewolasac ki. patara bavSvs
damuSavebisas Terapevti SeiZleba sakuTari
usafrTxoebis grZnoba da sxvebis mxridan zrunva
aracnobieri mamoZravebeli Zalebis gacnob-
da siTbo esaWiroeba. SfoTva da sxva fsiqikuri
ierebamde mivides. igi pacientis „cocxal sar-
daavadebebi mSoblebTan da mniSvnelovan
fsiqodinamikuri Terapiebi

ked~ iqceva, pacienti ki, Tavis mxriv, misTvis


sxvebTan urTierTobebSi usafrTxoebis ararse-
iZens amave funqcias. Tu Terapevti ver axerxebs
bobidan momdinareobs. salivanis azriT, sakuTar
kontrgadatanis efeqtis gacnobierebas, Terapia
SeiZleba warumatebeli gamodges (Winarick, 1997). gadatana (Transference) – procesi, rodesac fsi-
am saxis Terapiuli urTierTobis emociurad qoanalizis msvlelobisas pacienti Terapevtze
mimarTavs im grZnobebs, romelic Tavdapirvelad
datvirTulobisa da pacientis mowyvladobis
warsuli emociuri konfliqtis centralur,
gamo, Terapevtma mkacrad unda daicvas zRvari, mniSvnelovan figuraze miemarTeboda.
romelic pacientze profesiul zrunvasa da
kontrgadatana (Countertransference) – situacia,
mis problemebSi pirad CarTulobas Soris rodesac fsiqoanalitikoss pirovnuli grZno-
gadis. cxadia, rom Terapiulma situaciam iolad bebi uCndeba pacientis mimarT, radgan pacients
SeiZleba daarRvios balansi, rac unda gaac- sakuTar cxovrebaSi arsebuli mniSvnelovani
nobieros da gaiTvaliswinos Terapevtma. adamianis msgavsad aRiqvams.
663
fsiqologia Cvens saukuneSi

sdevs Tu ara gandevnili mogonebebi adamians


mTeli cxovrebis manZilze

1969 wlis 22 seqtembers, Crdi- rapiis mniSvnelovan mizans am magram SeinarCuna Sinaarsi (John-
loeT kaliforniaSi, rva wlis gandevnil mogonebebiTan mimar- son et al., 1993). fsiqoTerapevtebma,
suzan neisoni gauCinarda. amave TebaSi kaTarzisis miRweva war- romelTac sjeraT gandevnili
wlis dekemberSi ipoves misi moadgens. mogonebebis, fsiqoTerapiis me-
gvami. oci wlis manZilze aravin magram gandevnili mogonebebi qanizmebis saSualebiT, SeiZleba
icoda, vin mokla igi. 1989 wels yovelTvis ar rCeba Terapevtis isini Caunergon kidec pacients
mxaris gamomZieblebs suzanis kabinetSi. ukanaskneli wlebis ( de Rivera, 2000; Sarbin, 1997) .
megobari eilin franklin-lips- manZilze masmediaSi intensiurad magaliTad, mkvlevrebma Seiswav-
keri daukavSirda. eilinma saubroben gandevnili mogonebebis les qalebi, romlebmac, saboloo
uTxra maT, rom fsiqoTerapiis STambeWdavi gacnobierebis Sem- jamSi, uari Tqves sakuTar bral-
daxmarebiT, man aRidgina didi Txvevebze. drois xangrZlivi debebze da aRiares, rom aravis
xnis win gandevnili, daviwyebu- periodis gasvlis Semdeg indivi- gauupatiurebia bavSvobaSi. es
li saSineli mogonebebi imis debi moulodnelad detalurad qalebi mixvdnen, rom maTi „mo-
Sesaxeb, Tu ra SeemTxva suzans. ixseneben SemaZrwunebel movle- gonebebi~ gaupatiurebis Sesaxeb
1990 wlis Semodgomaze eilinma nebs, rogoricaa mkvlelobebi, an ararealuri iyo. es gamokvlevebi
daadastura, rom oci wlis win bavSobaSi gadatanili seqsua- adasturebs, rom Terapevtebi
man sakuTari TvaliT naxa, rogor luri Zaladoba. SesaZlebelia, xSirad ubiZgeben pacientebs aseTi
gaaupatiura suzani misma mamam, rom es yvelaferi marTali iyos? mogonebebis aRmoCenisken da
jorj franklinma da Semdeg me-8 TavSi ganxiluli mowmeTa sityvier waxalisebas ar iSu-
sikvdilamde rogor urtya qvis mexsierebis kvleva skepticizmis reben, rodesac „mogoneba~ gamom-
keti (Marcus, 1980, Workman, 1990). safuZvels iZleva (Loftus, 1993; zeurdeba (de Rivera, 1997). aseTi
SemTxvevebi afiqrebinebs klini-
eilinma isic Tqva, rom mama mok- Loftus & Ketcham, 1994, Lynn & Payne,
cistebs, rom Seswavlil unda
vliT daemuqra, Tu vinmes uam- 1997). xsenebuli kvlevidan SegviZ-
iqnes Terapiis procesSi CarTuli
bobda nanaxis Sesaxeb. es Cveneba lia gavixsenoT, rom adamianebi
socialuri Zalebi, raTa gaar-
sakmarisi aRmoCnda imisaTvis, WeSmarit mogonebebad miiCnevdnen
kvion, Tu rogor xorcieldeba
rom jorj franklini damnaSa- xelovnuri wyarodan miRebul
Terapevtis Teoria pacientis
ved ecnoT damamZimebel viTare- informacias. es maSinac xdeboda,
realobaSi (Lynn et al., 1997).
Tavi 16 / pirovnebis cvlilebebis Terapiebi

baSi Cadenil mkvlelobaSi. rodesac maT, rogorc mowmeebs,


gandevnili mogonebebis aR-
Teoriulad Tu vimsjelebT, afrTxilebdnen, rom isini Secdo-
dgenis rwmenam SeiZleba mniS-
rogor daifara mogonebebi 20 maSi Seiyvanes. Sesabamisad, mogo-
vnelovnad Seamsubuqos fsiqo-
wlis manZilze? am kiTxvaze nebis arseboba TavisTavad ar iZ-
analitikosTa pacientebis mdgo-
pasuxi gandevnili mogonebebis leva misi wyaros ueWveli san-
mareoba. faqtobrivad, aRdgenili
froidiseul koncefciaSi iRebs doobis mtkicebis safuZvels.
mogonebebis garkveuli nawili
saTaves. rogorc aRvniSneT, faqtobrivad, ukanasknel wleb-
adreuli travmatuli gamocdi-
froidi (1923) fiqrobda, rom Si, popularul mediaSi gandev-
lebis sando asaxvas warmoadgens
adamianis cxovrebiseuli gamoc- nili mogonebebis Sesaxeb xSiri (Schooler & Eich, 2000; Williams, 1995).
dilebis zogierTi mogoneba sak- saubari SeiZleba Tavad iqces miuxedavad amisa, Tu davinte-
maris safrTxes uqmnis mis „xelovnul wyarod~. televiziiT resdebiT, SeuZlia Tu ara warsu-
keTildReobas, amitom es mogo- nanaxi individis pirovnul mogo- lis gandevnil mogonebebs awmyo
nebebi ganidevneba cnobierebidan. nebad SeiZleba iqces, Tu mas aRar diskomfortis axsna, darwmune-
klinikur fsiqologebs xSirad axsovs, rom es televizorSi naxa. bulni unda viyoT, rom pasiurad
SeuZliaT, rom daexmaron kli- amrigad, gandevnili mogonebis ar viRebT Cveni cxovrebis viRa-
ents sakuTari cxovrebis ga- mediaSi mosmenilma daxasiaTebam ciseul versias. jorj fran-
kontrolebaSi. amisaTvis cxov- zogierTi individi igive mogone- klinis sabednierod, eWvi Sei-
rebis damangreveli paternebi bebis „gaxsenebamde~ SeiZleba tanes misi qaliSvilis gandevnil
interpretirdeba, rogorc gan- miiyvanos. individma, praqtiku- mogonebebSi, rac sakmarisi gaxda
664
devnili mogonebebis Sedegi. Te- lad, dakarga mogonebis wyaro, verdiqtis uarsayofad.
me-ze warmodgenaTa sistema mowodebulia SfoT- sirTuleebs awydeboda im pacientebTan muSao-
vis optimaluri donis SesanarCuneblad. es bisas, romelTa konfliqtebi verbaluri mexsie-
sistema bavSvis pirovnebaTSorisi urTierTo- rebis ganviTarebamde gacilebiT adreuli pe-
bebis gamocdilebidan momdinareobs da orga- riodidan iRebda saTaves, rac xSirad, Tavis
nizebulia me-s cnebis irgvliv; masSi Sedis: mxriv, gacilebiT mkveTrad gamoxatuli paTo-
kargi-me (asocirebulia dedis siTbosTan), cudi- logiis mizezi xdeboda. es pacientebi xSirad
me (asocirebulia dedis daZabulobidan, romel- itanjebodnen ararealurobis, sicarielis da
sac is bavSvTan urTierTobisas avlena), ara-me cxovrebis sazrisis dakargvis grZnobebiT. kleins
(disociaciuri me, romelic miuRebelia da- miaCnda, rom superegos primitiuli formebi
narCeni me-sTvis). cxovrebis pirvelive TveebSi Cndeba. igi am-
aseT interpersonalur Tvalsazrisze dafuZ- tkicebda, rom oidiposis seqsualuri konfliqtis,
nebuli Terapia moicavs Terapevtis ganwyo- rogorc fsiqikis umniSvnelovanesi maorgani-
bebisadmi pacientis grZnobebze dakvirvebas. zebeli faqtoris, nacvlad sqesobrivi mikuT-
Terapiuli interviu ganixileba, rogorc socia- vnebulobis gacnobierebas win uswrebs sikvdilis
luri garemo, sadac orive mxaris grZnobebi da instinqti, rac Sinagani agresiuli impulsis
ganwyobebi zemoqmedebs erTmaneTze. pacienti gaCenas iwvevs da romelic, aseve, mniSvnelovania
frTxilad mihyavT iqamde, rom gamoTqvas sakuTari fsiqikis organizebisTvis. kleini, aseve, amtki-
varaudebi Terapevtis ganwyobebis Sesaxeb. garda cebda, rom fsiqikis ori fundamenturi maorgani-
amisa, salivanisTvis Terapiuli situacia, zebeli Zalaa agresia da siyvaruli, agresia
upirvelesad, iseTi situaciaa, sadac Terapevti anawevrebs da siyvaruli aerTianebs fsiqikas.
siyvaruliT swavlobs da aswavlis (Wallach & samyaros agresiuli danawevrebisas xdeba
Wallach, 1983). arasasurvelis uaryofa da sasurvelis SenarCu-
melani kleini (1975) gaemijna froidis mosaz- neba; siyvaruli badebs erTianobasa da mTliano-
rebas oidiposis konfliqtis fsiqopaTologiis bas. kleinisTvis siyvaruli mxolod erotikuli
ZiriTad wyarod aRiarebis Sesaxeb. vinaidan ltolvebis ganxorcieleba ki ar iyo, aramed _
froidi oidipuri periodidan (4-5 wlis asaki) WeSmariti sikeTe da namvdili zrunva sxvebze.
momdinare nevrotul simptomebze fokusirdeboda, Tumca, es cnobieri siyvaruli dakavSirebulia
Terapiuli Carevis amocana am aracnobieri seq- sinanulTan sayvarel adamianebze mimarTuli
sualuri konfliqtebis interpretireba da saaS- savaraudo destruqciuli siZulvilisa da
karaoze gamotana iyo. Tumca, zogierTi Terapevti potenciuri Zaladobis gamo. amrigad, kleinma
axsna „erT-erTi udidesi saidumlo, romelsac
awydeba yvela adamiani _ siyvaruli da siZul-
vili _ Cveni pirovnuli samoTxe da jojoxeTi
_ ganuyofelia erTmaneTisgan~ (Frager & Fadiman,
1998, gv. 135). kleinis mosazreba imis Sesaxeb, rom
samyaros Cveneuli gancdis „samSeneblo agurebs~
siyvarulisa da siZulvilis obieqtebTan _ Cveni
fsiqodinamikuri Terapiebi

cxovrebis mniSvnelovan adamianebTan _ urTier-


Toba qmnis _ fsiqoanalituri Teoriisa da praq-
tikis centralur mosazrebad iqca da obieqti-
urTierTobis Teoria (Object relation theory) ewoda.
kleinma, aseve, pirvelma gamoiyena agresiuli

obieqti-urTierTobis Teoria (Object relation


theory) – fsiqoanalitikuri Teoria, romelic
momdinareobs melani kleinis mosazrebidan imis
Sesaxeb, rom samyaros Cveneuli gancdis „sam-
Seneblo agurebs~ siyvarulisa da siZulvilis
obieqtebTan _ Cveni cxovrebis mniSvnelovan
adamianebTan _ urTierToba qmnis.
665
da seqsualuri ltolvebis damarwmunebeli neofroidianeli Terapevtebi SedarebiT met
interpretacia fsiqoanalizis pacientebTan. mniSnelobas aniWeben pacientis awmyo socialur
fsiqodinamikuri Terapiebi, aniWeben ra sxva- garemos, cxovrebiseuli movlenebis mimdinare
dasxva xarisxis mniSvnelobas froidis koncef- gavlenas, socialuri motivaciis rols, pirov-
ciebs, isev viTardeba. erT-erTi umniSvnelovanesi nebaTSoris urTierTobebs da me-koncefciis
axali mimarTulebaa me-s (self) mimarT Tanamedrove ganviTarebas.
interesi; kerZod, interesis sagans Seadgens is,
Tu rogor xdeba individis me-koncefciis, anu
sakuTar Tavze warmodgenis Camoyalibeba, rogor
bihevioraluri Terapia
aRiqvams, rogor ganicdis mas mocemuli pirov-
neba da rogor xdeba, rom xandaxan is sxvaTa
mxridan Tavdasxmis obieqtad iqceva, romelsac Tu fsiqodinamikuri Terapiebi hipoTetur
dacva sWirdeba. am mimarTulebis wamyvani Sinagan mizezebze fokusirdebian, bihevioralur
damcveli da fsiqoanalizSi obieqti-urTier- TerapiaTa yuradRebis sagans dakvirvebadi
Tobis skolis damaarsebelia hainc kohuti (1977; garegani qceva warmoadgens. bihevioraluri ori-
Siegel, 1996). misi saavtoro Terapia fokusirdeba entaciis Terapevtebi amtkiceben, rom paTo-
imis garkvevaze, Tu rogor saWiroebs me-s logiuri qcevebis SeZena iseve xdeba, rogorc
sxvadasxva aspeqtebi me-obieqtebs _ gulisxmier normaluris _ daswavlis procesiT, romelic
adamianebs da mniSvnelovan sagnebs, rac nebismier ganpirobebulobisa da daswavlis ZiriTadi ka-
adamians sWirdeba optimaluri pirovnuli nonebis mixedviT xorcieldeba. bihevioraluri
funqcionirebis SesanarCuneblad. me-fsiqolo- Terapevtebi iyeneben ganpirobebisa da ganmtki-
giis am formisTvis mniSvnelovania me-s gamoc- cebis principebs, fsiqikur aSlilobebTan aso-
dileba da, gansakuTrebiT, is gamocdileba, ro- cirebuli arasasruveli qcevis paternebis
melic me-s fragmentacias iwvevs. Sesabamisad, modificirebis mizniT.
Terapevtis amocanaa, SeZlebisdagvarad Rrmad terminebi bihevioraluri (qceviTi) Terapia
Cawvdes sxvadasxva fsiqologiur mdgomareobas, da qcevis modifikacia xSirad sinonimebad
romelsac ganicdis klienti da, amasTan, gamoiyeneba. oriveSi moiazreba daswavlis prin-
gaiTvaliswinos klientis gancdebis miseuli cipebis meToduri gamoyeneba sasurveli qcevis
(klientiseuli) xedva (Chicago Institute for Psycho- sixSiris gazrdis, an arasasurveli qcevis six-
analysis, 1992). Siris Semcirebis mizniT. bihevioraluri Terapia
Cven ukve aRvniSneT, rom fsiqoanalitur Te- muSaobs devianturi qcevebisa da pirovnuli
Tavi 16 / pirovnebis cvlilebebis Terapiebi

rapias miznis misaRwevad xSirad drois xan- problemebis farTo speqtrze, sadac Sedis
grZlivi periodi sWirdeba. Tumca, xSirad ada- fobiebi, kompulsiebi (akviatebebi), depresia,
mianebi iseTi aSlilobebiT itanjebian, rome- damRupveli miswrafebebi (magaliTad, alkoho-
lic gacilebiT swraf gankurnebas saWiroebs. lizmi, an narkotikebi), agresia da delikventuri
bihevioraluri Terapia, romelsac axla ganvi- qcevebi. zogadad, bihevioraluri Terapia spe-
xilavT, simptomebisgan swafad gaTavisuflebis cifikur problemebTan ukeT muSaobs, vidre
SesaZleblobas iZleva. zogadi xasiaTis pirovnul problemebTan: fobi-
is SemTxvevaSi is gacilebiT efeqturi iqneba,
vidre _ zogadi, usagno SfoTvisas.
Sejameba Terapiebi warmoiqmna ganpirobebulobisa da
daswavlis Teoriidan, romelic pragmatuli,
fsiqodinamikuri Terapiebi zigmund froidis
aracnobieri konfliqtisa da gandevnis Teo-
qceviTi Terapia (Behavior therapy) – ixileT
riidan iReben saTaves. Terapevtebi pacientTan qcevis modifikacia.
kaTarzisis misaRwevad da fsiqikuri energiis
qcevis modifikacia (Behavior modification) – das-
gamosaTavisufleblad sxvadasxva teqnikebs wavlis principebis meToduri gamoyeneba sa-
iyeneben, maT Soris Tavisufal asociaciebs, surveli qcevis sixSiris gazrdis an arasa-
666 sizmrebis analizs da gadatanis interpretacias. sruveli qcevis sixSiris Semcirebis mizniT.
empiriuli kvlevis tradiciebzea dafuZnebuli. Cover Jones, 1924) aCvena, rom pirobiTi refleqsis
yvela cocxali organizmis umTavresi amocanaa, gamomuSavebiT, anu ganpirobebiT SesaZlebelia
daiswavlos aqtualur socialur da fizikur SiSis gadaCveva4 (qvemoT mocemuli magaliTi
garemos moTxovnebTan adaptaciis xerxebi. Tu SevadaroT patara albertis magaliTs me-7
organizmma ver daiswavla problemebis efeqtu- Tavidan).
rad daZleva, misi araadapturi reaqciebis
misi pacienti 3 wlis biWuna iyo, saxe-
koregireba SesaZlebelia daswavlis (an xelaxa-
lad piteri, romelsac gaurkveveli mize-
li daswavlis) principebze dafuZnebuli Terapi-
ziT eSinoda kurdRlebis. Terapia moi-
iT. samizne qceva ar ganixileba raime safuZvlad
cavda oTaxis erT mxares piteris gamok-
mdebare procesis simptomad. simptomi Tavad
vebas, meore mxares ki kurdReli iyo mo-
aris problema. fsiqodinamikosi Terapevtebis
Tavsebuli. mTeli rigi seansebis gan-
prognozis mixedviT, mxolod garegani qcevis
mavlobaSi kurdRels TandaTanobiT uax-
koregirebiT, realuri Sinagani problemis gamov-
lovebdnen mas. sabolood, SiSi gaqra da
lenis gareSe, mxolod simptomis Canacvlebamde
piteri Tavisuflad TamaSobda kurdRel-
mivalT, anu Tavs iCens axali fizikuri Tu
Tan.
fsiqologiuri problema. Tumca, gamokvlevebi
aCvenebs, rom bihevioraluri TerapiiT paTo- qover jonsis Semdeg bihevioristi Terapevtebi
logiuri qcevis aRkveTis Semdeg aRar xdeba kontrganpirobebis sxvadasxva teqnikebs _
axali simptomebiT misi Canacvleba (Kazdin, 1982; sistematur desensitizacias, imploziur5 Tera-
Wolpe, 1986). „piriqiT, samizne simptomebis gaqro- pias, situaciaSi daZirvas6 da aversiul7 Terapias
bis Semdeg pacientebi xSirad aRniSnavdnen, rom _ iyeneben.
sxva, naklebad mniSvnelovani simptomebic gaqra~
(Sloane et al., 1975, gv. 219).
sistematuri desensitizacia da sxva
axla ganvixiloT bihevioraluri Terapiis
eqspoziciuri Terapiebi
sxvadasxva formebi, romelTac Sveba moaqvT
daavadebuli adamianebisTvis. nervuli sistema erTdroulad ver iqneba
modunebulic (anu relaqsirebuli) da agzne-
bulic, radgan SeuZlebelia urTierTsapiris-
kontrganpirobeba piro procesebis erTdroulad aqtivireba. es
ratom SfoTavs zogierTi adamiani iseT uw- martivi debuleba centraluria reciprokuli
yinar gamRizianebelTan (anu stimulTan) Sex- (urTierT) Sekavebis TeoriisTvis, romelic
vedrisas, rogoricaa oboba, araSxamiani gveli, samxreT afrikelma fsiqiatrma jozef volpem
an socialuri kontaqti? bihevioraluri axsna SemogvTavaza (Joseph Wolpe, 1958, 1973). avtori mas
aseTia: SfoTva warmoiqmneba ganpirobebis mar- SiSebisa da fobiebis samkurnalod iyenebda.
tivi principebis mixedviT, romelic me-7 da me- volpe Tavis pacientebs kunTebis modunebas da
15 TavSi ganvixileT. Zlieri emociuri reaqciebi, Semdeg maTTvis SiSis momgvreli situaciis
romelic „yovelgvari mizezis gareSe~ angrevs warmosaxvas aswavlida. isini amas TandaTanobiT,
pirovnebis cxovrebas, xSirad ganpirobebulia anu gradualurad akeTebdnen _ Soreuli aso-
bihevioraluri Terapia

pirovnebis mier warsulSi SeumCnevlad daswav- ciaciebidan SemaSinebeli obieqtebis uSualo


lili reaqciebiT. kontrganpirobebisas Zveli, xatebamde. relaqsirebul mdgomareobaSi Sema-
araadapturi reaqciis Canacvlebis mizniT, xdeba Sinebel stimulTan gradualuri fsiqologiuri
axali reaqciis gamomuSaveba. bihevioraluri
Terapiis Sesaxeb pirvel CanawerebSi swored 4
unlearned – sityvasityviT SeiZleba iTargmnos, rogorc
aseT logikas vxvdebiT. meri qover jonsma (Mary „gamoswavla~ („отучить“). vinaidan aseTi sityva lite-
raturul qarTulSi ar arsebobs, amitom iTargmna, ro-
kontrganpirobeba (Counterconditioning) – Tera- gorc „gadaCveva~ (mTargmnelis SeniSvna).
5
implosion – inglisuridan, „SigniT mimarTuli afeT-
piuli teqnika, romliTac xdeba gamomuSavebuli
qeba~, implozia.
axali reaqciiT araadapturi reaqciis Canac- 6
flooding _ inglisuridan, „CaZirva~, „daZirva~, „siWarbe~.
vleba. 7
aversion _ inglisuridan, „zizRi~, „zizRis obieqti~.
667
klienti cxadad warmoidgens SfoTvis gamomwvevi
cxrili
16.1 stimulebis nusxidan yvelaze sust stimuls.
testirebaze SfoTvis mqone studentis Tu mas amis gakeTeba diskomfortis gareSe SeuZ-
mier Sedgenili SfoTvis gamomwvevi lia, gadadis Semdeg, SedarebiT Zlier stimulze.
stimulebis ierarqia garkveuli raodenobis seansebis Semdeg SesaZ-
(SfoTvis mzardi TanmimdevrobiT) lebeli xdeba stimulTa CamonaTvalSi pirvel
adgilze myofi (anu yvelaze metad damTrgunavi)
1. erTi Tve gamocdamde;
2. ori kvira gamocdamde; situaciis SfoTvis gareSe warmodgena. desensi-
3. erTi kvira gamocdamde; tizaciis warmatebiT gamoyeneba SesaZlebelia
4. xuTi dRe gamocdamde; mTeli rigi problemebisas, romelic SeiZleba
5. oTxi dRe gamocdamde; adamians Seeqmnas, maT Soris iseTi generali-
6. sami dRe gamocdamde;
zebuli SiSebis dros, rogoricaa scenis SiSi
7. ori dRe gamocdamde;
da impotencia (Emmelkamp, 1990; Spiegler & Guevremont,
8. erTi dRe gamocdamde;
9. gamocdis wina Rame; 1998). mravali SefasebiTi kvleva aCvenebs, rom
10. gadmobrunebulad awyvia sagamocdo testis am tipis bihevioraluri Terapia gansakuTrebiT
furclebi; kargad muSaobs fobiebis mqone pacientebTan.
11. sagamocdo testebis darigebis molodini;
12. sagamocdo oTaxis daxurul karTan dgoma;
13. uSualod testirebis procesi - xvebze pasuxebis
gacema; saidan
14. gamocdis dRes universitetSi misvlis procesi.
viciT

daZirvis Terapia sahaero buStebis


Sexvedra Terapiuli teqnikaa, romelic siste- fobiis dros
maturi desensitizaciis saxeliT aris cnobili.
bils, kolejis 21 wlis students, sa-
desensitizaciuri Terapia sami ZiriTadi
haero buStis gaskdomis xmis eSinoda.
etapisgan Sedgeba: (1) klienti axdens SfoTvis
amitom is Tavs aridebda iseT situaciebs,
gamomwvevi stimulebis identificirebas da
sadac SeiZleboda gaegona buStis gas-
ierarqiulad alagebs maT _ yvelaze sustidan
kdomis xma _ cekvis saRamoebs, wveulebebs
yvelaze Zlieramde. magaliTad, cxrilSi 16.1
da sportul RonisZiebebs. bilma Tanxmoba
mocemuli ierarqia ekuTvnis students, romelSic
ganacxada fobiis dasaZlevad daZirvis
Tavi 16 / pirovnebis cvlilebebis Terapiebi

testireba Zlier SfoTvas iwvevs. yuradReba


Terapiis gavlaze. Terapia Sedgeboda sami
miaqcieT, rom gamocdis uSualo molodini
(debuleba 14) man ufro stresulad miiCnia, Tanmimdevruli seansisgan _ bili Tera-
vidre Tavad gamocdaze gasvla (debuleba 13). pevts xvdeboda yovel dRe, sami dRis
(2) klients aswavlian kunTebis TandaTanobiT ganmavlobaSi. am periodSi aTasobiT buSti
Rrmad modunebas. modunebis swavlebas, anu gaskda. pirveli seansis dasawyisSi bilma
relaqsaciis trenings ramdenime seansi sWirdeba, subieqturi diskomfortis maRali done
romlis drosac klienti swavlobs daZabulo- aCvena _ 100 qula (100-qulian skalaze,
bisa da modunebulobis SegrZnebebis erTmaneTis- sadac 0 aRniSnavda srul simSvides, 100 _
gan garCevas da SfoTvis moxsnas fizikuri da ukiduresad SeSinebuls). roca pirvelad
fsiqikuri modunebis misaRwevad. (3) bolos iwyeba man subieqturi diskomforti mxolod 5
Tavad desensitizaciis procesi: relaqsirebuli quliT gamoxata (imave 100-qulian skalaze),
ukanaskneli 115 buSti man Tavisi xeliT
sistematuri desensitizacia (Systematic desensi- gaxeTqa. daZirvis Terapiis Sedegad bili
tization) – bihevioraluri Terapiuli teqnika,
aRar aridebda Tavs mxiarul, buStebiT
rodesac relaqsirebul mdgomareobaSi Sema-
Sinebel stimulTan SexvedriT klients as- savse situaciebs (Houlihan et al., 1993).
wavlian SfoTvis ganviTarebis Sewyvetas.
668
imploziuri Terapia sistematuri desensiti-
zaciisgan diametralurad gansxvavebuli
midgomaa. nabij-nabij, gradualuri winsvlis
nacvlad, usafrTxo garemoSi klients dasa-
wyisSive waredgineba yvelaze SemaSinebeli
stimuli (SfoTvis gamomwvevi stimulTa ierar-
qiuli CamonaTvalidan). Terapiuli situacia
isea mowyobili, rom is ver gaeqceva SemaSinebel
stimuls. Terapevti aRwers klientis SiSTan
dakavSirebul ukiduresad SemaSinebel situa-
cias, rogoricaa, magaliTad, mTel sxeulze
Semoxveuli gvelebi da aiZulebs klients, rom
man srulad warmoidginos, SeZlebisdagvarad
Zlierad ganicados es situacia. iTvleba, rom
aseTma warmosaxvam panikis afeTqeba unda gamoiw-
vios. vinaidan es afeTqeba Sinagania (individis
amasTan, praqtikuli gamocdilebis mixedviT,
SigniT xdeba), process implozias, anu SigniT
klientTa umravlesobasTan miRebuli Sedegi
mimarTul afeTqebas uwodeben; aqedan momdina-
mdgradia (Emmelkamp & Kuipers, 1979).
reobs saxelwodebac imploziuri Terapia.
sistematuri desensitizaciis, imploziuri
rodesac situacia mravaljer meordeba, stimuli
Terapiisa da daZirvis TerapiisTvis _ yvelas-
kargavs Zalas da veRar axerxebs SfoTvis
Tvis damaxasiaTebelia saerTo komponenti _
gamowvevas. rodesac SfoTva aRar warmoiqmneba,
eqspozicia, anu stimulis wardgena. warmosaxviT
qreba is araadapturi qcevac, romelic misTvis
iqneba, realuri kontaqtiT Tu uaxlesi meTodiT
Tavis asarideblad gamoiyeneboda. am proceduris
_ virtualurad (Rothbaum et al., 1995), klients
ZiriTadi idea isaa, rom klients ar eZleva
waredgineba is obieqti, an situacia, romelic
SfoTvis gamomwvevi situaciis uaryofis, misTvis
mas SiSs gvris. eqspoziciuri Terapia obsesiur-
Tavis aridebis Tu misgan ramenairad Tavis
kompulsuri aSlilobebis SemTxvevaSic gamoi-
daRwevis saSualeba. igi aRmoaCens, rom sti-
yeneba. magaliTad, qalbatoni, romelsac akvia-
mulTan kontaqti sulac ar iwvevs im uaryofiT
tebuli hqonda azri WuWyis Sesaxeb (anu xasiaT-
Sedegs, rasac moeloda (Stampfl & Levis, 1967).
deboda WuWyis obsesiiT), iZulebiT (anu kompul-
situaciaSi daZirva implozias hgavs, im gan-
surad) ibanda xelebs daskdomamde da dasis-
sxvavebiT, rom am dros klients, misi TanxmobiT,
xlianebamde. igi zogjer Tavis mokvlazec ki
realurad aTavseben SiSis momgvrel situaciaSi.
fiqrobda, imdenad gausaZlisi iyo aSliloba,
magaliTad, klaustrofobiis mqone pirovnebas
romelmac sruliad mowyvita normaluri cxov-
bnel sxvenze aTavseben, bavSvs, romelsac wylis
rebis ritms. bihevioristi Terapevtis meTval-
eSinia _ auzSi.
yurebis qveS es qalbatoni pirispir Seejaxa im
daZirvis Terapiis kidev erTi forma war-
obieqtebs, romelic yvelaze metad aSinebda _
mosaxviT iwyeba. am SemTxvevaSi klients SeuZlia
WuWysa da nagavs da TandaTanobiT xeliTac ki
bihevioraluri Terapia

mousminos Canawers, romelSic erTi an ori


Seexo. man isic ki moaxerxa, rom xuTi dRis
saaTis ganmavlobaSi Zalze dawvrilebiT yvebian
fobiis Sesatyvisi ukiduresad SemaSinebeli
imploziuri Terapia (Implosion therapy) – bihe-
situaciis Sesaxeb. mas Semdeg, rac SeZrwuneba vioraluri Terapiuli teqnika, romelic miznad
da SiSi Cacxreba, klients aTavseben SiSis isaxavs stimulTan asocirebuli SfoTvis Sem-
momgvrel situaciaSi, romelic, cxadia, aRar cirebas, rac klientisTvis warmosaxviTi Sema-
aris imdenad SemaZrwunebeli, ramdenadac Tavad Sinebeli stimulis wardgeniT xorcieldeba.
mis mier warmosaxuli situacia. daZirva situaciaSi daZirva (Flooding) – fobiebisTvis
gacilebiT efeqturia, vidre sistematuri gankuTvnili Terapia, rodesac klients, misi
desenzitizacia, rodesac saqme exeba zogierT TanxmobiT, waredgineba misTvis maqsimalurad
SemaSinebeli stimuli.
iseT qceviT problemas, rogoricaa agorafobia. 669
manZilze ar daibana xelebi da saxe. yuradReba ukiduresi formis aversiuli Terapia wamebas
miaqcieT, rom am SemTxvevaSi bihevioralur Te- gavs. sainteresoa, ratom eqvemdebarebian adamia-
rapias damatebiTi komponenti aqvs _ reaqciis nebi sakuTari nebiT am proceduras? Cveulebriv,
prevencia. klients ara marto warudgines SiSis isini amas mxolod imitom akeTeben, rom rea-
gamomwvevi stimuli (WuWyi da nagavi), aramed lurad xedaven _ aseTi qcevis paternis droSi
man aRkveTa kidec kompulsuri qceva (xelebis gaxangrZlivebuli Sedegebi daangrevs maT jan-
dabana), romelic, Cveulebisamebr, amcirebda mrTelobas, karieras, an ojaxur cxovrebas. garda
SfoTvas. am TerapiiT qalbatonma iswavla SfoT- amisa, aseTi Terapiis gavlis mizezi institu-
vis Semcireba kompulsuri qcevis ganxor- ciuri zewolac SeiZleba gaxdes, rogorc xdeba,
cielebis gareSe. magaliTad, patimrebisTvis gankuTvnil mkurna-
lobis zogierT programaSi. mravali kritikosis
azriT, aversiul TerapiaSi gamoyenebuli mtkiv-
aversiuli Terapia
neuli procedurebi: (1) zedmet Zalauflebas
zemoT aRwerili eqspoziciuri Terapiis for- aZlevs Terapevts; (2) damsjeli RonisZiebebi
mebi klients uSualod realurad uwyinar ufroa, vidre _ Terapiuli; (3) ufro xSirad
stimulTan gamklavebaSi exmareba. magram ra unda gamoiyeneba iseT dawesebulebebSi, sadac adamia-
movimoqmedoT maT dasaxmareblad, visac saziano nebs TiTqmis ar aqvT arCevanis ufleba da
stimulebi izidavs? narkotikebze damoki- maTgan aravin iRebs proceduris Catarebis nebar-
debuleba, seqsualuri perversiebi da umarTavi Tvas. ukanasknel wlebSi, instituciur sareabi-
Zaladoba is problemebia, romelTa SemTxvevaSic litacio programaSi CarTuli aversiuli Tera-
devianturi qcevis aRmZvrelad mimzidveli piis gamoyeneba eTikuri kodeqsiTa da Statis8
stimuli gvevlineba. aversiuli Terapiisas iyene- kanoniT regulirdeba. imedia, aseTi SezRudvebis
ben kontrganpirobebis procedurebs, raTa moxdes pirobebSi aversiuli Terapia Terapiuli ufro
mocemuli stimulis Sewyvileba mZlavr damazia- iqneba, vidre _ iZulebiTi da Zaladobrivi.
nebel stimulTan, rogoricaa, magaliTad, eleq-
truli Soki an safaRaraTo abebi. amavdroulad,
igive uaryofiT reaqciebs iwvevs mimzidveli pirobiTi ganmamtkiceblebis
stimuli. Sedegad pirovnebas uyalibdeba aver- marTva
siuli reaqcia am mimzidveli stimulis mimarT
kontrganpirobeba gamosadegia, rodesac SesaZ-
_ ezizReba is da am zizRiT Caanacvlebs sti-
lebelia erTi reaqciis Canacvleba meore reaq-
mulis adrindel sasurvelobas. magaliTad, aver-
ciiT. qcevis modifikaciis sxva meTodebi operan-
Tavi 16 / pirovnebis cvlilebebis Terapiebi

siuli Terapia gamoiyeneba iseT individebTan,


tuli ganpirobebis principebs efuZneba, rome-
romlebic TviTdamazianebel qcevebs axorci-
lic b. f. skineris (B. F. Skinner) mier dawyebuli
eleben, rogoricaa Tavis mravaljeradi dartyma
kvlevebis tradiciebze Camoyalibda. pirobiTi
an mirtyma sxva sagnebze. aseTi qcevis ganxor-
ganmamtkiceblebis marTva gulisxmobs mkurna-
cielebis dros individs msubuq eleqtrul
lobis zogad strategias, romelic mimarTulia
dartymas ayeneben. es mkurnaloba efeqturad
qcevis Secvlaze misi Sedegebis modificirebis
amcirebs TviTdamazianebel qcevas zogierTi,
gziT. bihevioralur TerapiaSi pirobiTi ganmam-
magram ara yvela, pacientis SemTxvevaSi (Duker
tkiceblebis marTvis ori ZiriTadi teqnika ar-
& Seys, 1996).
sebobs: dadebiTi ganmtkicebis strategia da
Caqrobis strategia.
aversiuli Terapia (Aversion therapy) – qceviTi
Terapiis tipi, romelic gamoiyeneba saziano
stimulebisaken midrekilebis mqone adamianebis dadebiTi ganmtkicebis strategia
samkurnalod. rodesac reaqcias dauyovnebliv, uSualod
pirobiTi ganmamtkiceblebis marTva (Contingency mohyveba waxaliseba, mosalodnelia, rom es
menegement) – zogadi mkurnalobis strategia, reaqcia ganmeordes da droTa ganmavlobaSi gax-
romelic gulisxmobs qcevis Secvlas Tanmim-
devruli cvlilebis saSualebiT.
670 8
saubaria aSS-is Statebze (mTargmnelis SeniSvna).
Sirdes. operantuli daswavlis es ZiriTadi
analizi aCvenebda, rom maTi Sardi ar
principi Terapiul strategiad iqca, rodesac
Seicavda narkotikul nivTierebas. TiTo-
sasurveli qcevis sixSiris Sesacvlelad gamoi-
euli baraTis Rirebuleba 25 cents Sead-
yenes mas Semdeg, rac am qcevam arasasurveli
genda da mis sanacvlod sabiTumo saqonlis
qceva Caanacvla. qcevis problemebze muSaobisas
SeZena SeiZleboda. dasawyisSi Sardis
STambeWdavi Sedegi miiRes, rodesac dadebiTi
yoveli uaryofiTi analizis SemTxvevaSi
ganmtkicebis procedura gamoiyenes. SegiZliaT
monawileebs 10 baraTs aZlevdnen. mas
gaixsenoT me-7 TavSi ganxiluli ori magaliTi.
Semdeg, rac maTi Sardis analizi isev da
Cven aRvwereT, rogor gamoiyenes qcevis for-
isev uaryofiTi iyo, yovel Semdeg jerze
mireba autisti bavSvis cxovrebis gasaumjobe-
baraTebis raodenoba izrdeboda. mona-
seblad. pacienti sami wlis biWuna iyo, romel-
wileTaTvis baraTebi pirobiT ganmamtki-
sac saTvale unda etarebina. Terapevtma pirobiT
ceblad iqca, romelic narkotikis gareSe
ganmamtkiceblad xmauriani saTamaSo gamoiyena,
yofnasTan Seawyviles. danarCen 34 mona-
raTa is nel-nela, TandaTanobiT mieaxlovebina
wilesac aZlevdnen baraTebs, Tumca, maTi
saTvalemde. Cven, aseve, visaubreT Jetonebis
ganmamtkicebeli ar iyo Sewyvilebuli
ekonomikaze, rodesac winaswar aris gansazRvru-
narkotikis gareSe yofnasTan: „Seuwyvi-
li (magaliTad, sakuTari Tavis movla da medi-
lebelTa~ jgufis TiToeuli wevri mimag-
kamentebis miReba) sasurveli qceva da momsaxure
rebuli iyo „SewyvilebulTa~ jgufis ro-
personali samizne qcevis yoveli ganxorcie-
melime wevrze da orive erTnairi odeno-
lebisas individs Jetons aZlevs. es Jetonebi
biTa da erTdroulad iRebda ganmtkicebas
mogvianebiT SeiZleba mTel rig waxalisebebsa
(baraTebs). kvlevis aseTi sqemidan gamom-
da privilegiebze gaicvalos (Kazdin, 1994; Martin
dinare, SegviZlia darwmunebulni viyoT,
& Pear, 1999). waxalisebis aseTi sistemebi gansakuT-
rom baraTebis nebismieri efeqti Sewyvi-
rebiT efeqturia pacientis iseTi qcevebis
lebis Sedegi iyo da ara mxolod gan-
Sesacvlelad, rogoricaa sakuTari Tavis movla,
mtkicebis. faqtobrivad, pirobiTi gan-
wesrigisa da sisufTavis dacva saarsebo gare-
mamtkiceblisa (baraTebis) da sasurveli
moSi da xSiri dadebiTi socialuri urTierT-
qcevis (narkotikis gareSe yofna) Sewyvi-
qmedebebi.
leba mdgradi aRmoCnda: kvlevis dasas-
sxva midgomaSi Terapevti gamorCeulad
rulisTvis da kvlevidan erTi wlis Sem-
ganamtkicebs arasasurveli qcevis sapirispiro
degac „SewyvilebulTa~ jgufis wevrebi,
qcevas. am teqnikas warmatebiT iyeneben narko-
„SeuwyvilebelTa~ jgufis wevrebisgan gan-
tikebze damokidebuli adamianebis mkurnalo-
sxvavebiT, uwyveti warmatebiT axerxebdnen
bisas.
narkotikisgan Tavis Sesavebas (Higgins et
al., 2000).
saidan
viciT SeiZleba, SeamCnieT, rom aq igive principi
moqmedebs, rac arasasurveli reaqciis sasur-
bihevioraluri mkurnaloba
bihevioraluri Terapia

veliT Canacvlebisas (razec zemoT visaubreT):


narkotikebze damokidebulebisas adapturi qcevis albaTobis gasazrdelad
mkvlevrebma moZebnes 70 mamakaci da daswavlis ZiriTadi principebi gamoiyeneba.
qali, romelsac kokainze damokidebule-
bisgan gankurneba surda. TiToeulma mona- Caqrobis strategia
wilem sakonsultacio seansebi gaiara, raTa
ratom agrZeleben adamianebi imis keTebas,
am damokidebulebis gadalaxvis stra-
rasac tkivili da tanjva moaqvs maSin, roca
tegiebsa da unar-Cvevebs gacnobodnen.
sxvagvarad moqcevis SesaZlebloba gaaCniaT?
garda amisa, 36 monawiles aZlevdnen spe-
pasuxi aseTia: qcevis mraval formas mravalri-
cialur baraTebs yovel jerze, rodesac
cxovani da sxvadasxvagvari Sedegi aqvs, zogierTi
671
maTgani dadebiTia da zogic _ uaryofiTi. TavSi arian Caflulni da aranormalurad
xSirad SeumCneveli dadebiTi ganmamtkicebeli iqcevian. faqtobrivad, gamodis, rom, rac ufro
axerxebs qcevis SenarCunebas, misi aSkarad ucnaur simptomebs da sityvier masalas miawvdian
uaryofiTi Sedegebis miuxedavad. magaliTad, pacientebi, miT met yuradRebas miiReben mom-
bavSvma, romelsac sjian cudi saqcielisTvis, saxure personalisgan, rac, Tavis mxriv, ganam-
SeiZleba ganagrZos cudad moqceva, Tu dasja tkicebs ucnauri simptomebis ganmeorebiT gamo-
misTvis yuradRebis miqcevis erTaderTi formaa. xatvas. klasikur gamokvlevaSi naCvenebi iqna
Caqrobis strategia TerapiaSi gamosadegia Sizofreniuli qcevis STambeWdavi Semcireba,
maSin, rodesac disfunqciuri qcevebis Senar- rodesac momsaxure personals mieca martivi
Cuneba gaurkveveli ganmamtkicebeli garemo- instruqcia _ moexdinaT qcevis ignorireba da
ebebiT xdeba. am ganmamtkiceblebis gamovlena mxolod normalurad moqcevis SemTxvevaSi
situaciis zedmiwevniTi analiziT SeiZleba. mieqciaT pacientebisTvis yuradReba (Ayllon &
Semdeg ise xdeba programis Sedgena, rom ara- Michael, 1959).
sasurveli qcevis ganxorcielebisas SeuZlebeli
gaxdes maTi gamoCena. Tu SesaZlebelia am
midgomis gamoyeneba da Tu klientis garemocvaSi socialuri daswavlis
myofi adamianebi, romlebic uneburad ganam-
tkiceben qcevas, TanamSromloben TerapevtTan,
Terapia
Caqrobis procedura amcirebs qcevis sixSires
da droTa ganmavlobaSi, TandaTanobiT sruliad
bihevioraluri Terapiebis diapazoni so-
gaaqrobs mas. ganvixiloT klasis magaliTi.
cialuri daswavlis Teoretikosebma gaafar-
mkvlevrebma gaarkvies, rom dawyebiTi skolis
Toves, romlebic miuTiTebdnen, rom adamianebi
oTxi moswavlis araadaptur qcevaze ganmamtki-
sxva adamianebis qcevaze dakvirvebiT swavloben.
ceblad moqmedebda TanaklaselTa yuradReba.
axal situaciebSi qcevis wesebs xSirad iseTi
mkvlevrebma miaRwies, rom bavSvebi yuradRebas
simboluri saSualebebiT vswavlobT da viye-
iCendnen am oTxi moswavlis misaRebi qcevebi-
nebT, rogoricaa realur cxovrebaSi, filmebsa
sadmi da uyuradRebod tovebdnen arasasurvel
Tu televiziiT sxva adamianebis gamocdilebaze
qcevebs. amiT maT SeZles moswavleTa araadapturi
dakvirveba. socialuri daswavlis Terapia mowo-
qcevis paternebis Caqroba (Broussard & Northup,
debulia problemur qcevaTa paternebis modi-
1997).
ficirebisTvis iseTi pirobebis SeqmniT, sadac
aramizanmimarTuli ganmtkicebiT Sizofre-
klienti xedavs, Tu rogor waxalisdeba modeli
Tavi 16 / pirovnebis cvlilebebis Terapiebi

niuli qcevis SenarCuneba da waxalisebac ki


ganxorcielebuli sasurveli qcevisTvis. das-
SeiZleba. ganvixiloT aseTi situacia: mraval
wavlis aseTi gaSualebuli procesi gansakuT-
fsiqiatriul klinikaSi dadgenili wesia, rom
rebiT Rirebulia fobiebis daZlevisa da soci-
momsaxure personali xSirad ekiTxeba pacientebs:
aluri Cvevebis Camoyalibebisas. wina TavebSi
„rogor grZnobT Tavs?~ rac socialuri
aRvniSneT, rom socialuri daswavlis es Teoria,
komunikaciis erTgvari formaa. pacientebs
ZiriTadad, albert banduras (Albert Bandura)
xSirad arasworad esmiT es SekiTxva da hgoniaT,
naSromebSi damuSavda (1977, 1986). aq misi midgomis
rom amiT momsaxure personals diagnozisTvis
mxolod or aspeqtze SevCerdebiT: modelis
saWiro informaciis miReba surs. amitom sakuTar
mibaZvasa da socialuri unar-Cvevebis SemuSa-
azrebze, grZnobebze, ucnaur simptomebsa da
vebaze.
halucinaciebze iwyeben laparaks. aseT pasuxebs
sawinaaRmdego Sedegi moaqvs; momsaxure perso- modelis mibaZva
nali mihyavs daskvnamde, rom pacientebi sakuTar
socialuri daswavlis Teoriis mtkicebiT,
socialuri daswavlis Terapia (Social-learning individebi reaqciebs dakvirvebis meSveobiT
therapy) – mkurnalobis forma, rodesac klienti daiswavlian. aqedan gamomdinareobs, rom fobi-
uyurebs, Tu rogor iRebs modeli waxalisebas ebis mqone adamianebs unda SeeZloT, rom
sasurveli qcevis ganxorcielebisaTvis.
672 modelis qcevis mibaZviT gadaeCvion SiSis
suraTi
16.1
monawilis modelirebis
Terapia
fotoze gamosaxuli cdis piri jer
models uyurebda, romelic TandaTa-
nobiT uaxlovdeboda gvels. Semdeg
Tavad gaimeora igive qceva. saboloo
jamSi, mas SeeZlo gvelis xlSi aReba
da sakuTar sxeulze misTvis moZra-
obis saSualebis micema. grafikze
asaxulia cdis piris mier ganxor-
cielebuli miaxlovebis qcevaTa ra-
odenoba monawileobis meSveobiT Te-
rapiamde (rac yvelaze efeqturi aR-
moCnda) da Semdeg; es qceva waredgina
danarCeni ori Terapiuli teqnikis
da sakontrolo jgufsac.

socialuri unar-Cvevebis SemuSaveba


reaqcias. magaliTad, gvelebis SiSis mkurnalo-
socialuri daswavlis TerapevtTa mier Semo-
bisas Terapevti jer aCvenebs klients, rom
tanil umTavres siaxles warmoadgens araadek-
SedarebiT usafrTxo garemoSi SesaZlebelia
vaturi socialuri Cvevebis mqone adamianebisTvis
gvelTan uSiSrad miaxloeba; es SeiZleba iyos
ufro efeqturad funqcionirebis swavleba.
galiasTan axlos misvla, an misTvis xelis
fsiqikuri aSlilobis mqone adamianebi mraval
Sexeba. amis Semdeg klients CvenebiTa da
sirTules awydebian; Cveulebriv, janmrTel ada-
waxalisebiT exmarebian, rom gaimeoros igive
mianebsac xSirad eqmnebaT problemebi yovel-
qceva. TandaTanobiT formirdeba miaxloebis
dRiur cxovrebaSi, Tu isini uxerxulad grZnoben
qceva. sabolood, klients SeuZlia, rom gveli
Tavs sxvebTan urTierTobisas, mouxerxeblebi
xelSi aiyvanos da mas sxeulze Tavisuflad
arian, an ar SeuZliaT sakuTari poziciebis
moZraobis saSualeba misces. klients aranairi
dacva. socialuri unar-Cvevebi, anu urTierTobis
qcevis ganxorcielebas ar aiZuleben. nebismier
unar-Cvevebi reaqciaTa erTobliobaa, romelic
momentSi warmoqmnili winaaRmdegobis daZleva
adamianebs socialuri miznebis efeqturad
miaxloebis qcevis wina, warmatebul, naklebad
miRwevis SesaZleblobas aZlevs, rodesac isini
SemaSinebel safexurze dabrunebiT xdeba.
mimarTaven sxvebs, an urTierTqmedeben sxvebTan.
ramdenad Zlierad moqmedebs monawileobis
am unar-CvevebSi Sedis imis codna, Tu (1) ra
meSveobiT modelireba, kargad Cans kvlevaSi,
(Sinaarsi) vTqvaT da movimoqmedoT mocemul
romelSic es teqnika simbolur modelirebas,
situaciaSi, raTa gamoviwvioT sasurveli reaqcia
desensitizaciasa da sakontrolo jgufis
socialuri daswavlis Terapia
(Sedegi); (2) rogor (stili) vTqvaT da moviqceT;
mdgomareobas Seadares. simboluri modelirebiT
(3) rodis (dro) vTqvaT da vimoqmedoT.
Terapiisas pacientebi, romelTac naswavli
urTierTobis unar-Cvevebis TvalsazrisiT, erT-
hqondaT relaqsacia, uyurebdnen films, sadac
erTi yvelaze gavrcelebuli problemaa sakuTar
ramdenime modeli uSiSrad epyroboda gvelebs.
TavSi daurwmunebloba _ sakuTari mosazrebebisa
Tu ekranze nanaxi maTSi SfoTvas iwvevda,
Tu survilebis gamoxatva da dacva pirdapir,
SeeZloT, nebismier dros gaeCerebinaT filmi
gasagebad da agresiis gareSe (Alberti &Emmons,
da modunebuliyvnen. sakontrolo jgufSi ar
1990; Bower & Bower, 1991). am problemis daZlevaSi
yofila Terapiuli Careva. rogorc 16.1 sura-
Tidan Cans, monawileobis meSveobiT modelireba modelireba monawileobis meSveobiT (Participant
aSkarad yvelaze warmatebuli iyo am teqnikebs modeling) – Terapiuli teqnika, rodesac Tera-
Soris. monawileobis meSveobiT modelirebis pevti uCvenebs sasurvel qcevas da klients
jgufis 12-dan 11 monawile ganikurna gvelebis mxardamWeri waxalisebiT exmareba modelis mier
SiSisgan (Bandura, 1970). ganxorcielebuli qcevis gameorebaSi.
673
dasaxmareblad socialuri daswavlis mravali
TanatolTan TamaSis gamocdilebamac
Terapevti gvirCevs qcevis repeticias _ imis
gazarda bavSvebis sociabiluroba, magram
TvalsaCinod warmoadgenas, Tu rogor unda mo-
Zalze mcired. mkvlevrebma daaskvnes, rom
viqceT mocemul situaciaSi da ra sasurveli
erTi-erTze, wyvilSi TamaSis situacia
dadebiTi Sedegebi mohyveba Cven mier ganxorcie-
morcxv bavSvebs SesaZleblobas aZlevs,
lebul qcevas (Yates, 1985).
rom socialurad usafrTxod igrZnon Tavi
mozrdilTa paTologiur qcevas xSirad win
da sakuTar TavSi darwmunebulebi iyvnen
uswrebs socialuri unar-Cvevebis nakleboba
sxvasTan urTierTobisas. maT SeeZloT
bavSvobaSi (Oden & Asher, 1977). amitom mkvlevarTa
xelmZRvanelis rolSic gamoecadaT Tavi
da TerapevtTa mniSvnelovani Zalisxmeva mimar-
mewyvilis umcrosi asakidan gamomdinare,
Tulia Caketil da fsiqikuri problemebis mqone
usafrTxo situaciaSi TamaSisas (Furman et
bavSvebSi sakuTar TavSi darwmunebulobis
al., 1979).
ganviTarebaze (Fantuzzo et al., 1996; Pfiffer & McBurnett,
1997). erT-erTma gamokvlevam aCvena, rom drois
xanmokle periodSi SesaZlebeli iyo urTier- sxva gamokvlevaSi emociuri problemebis
Tobis Cvevebis swavleba winasaskolo asakis mqone hospitalizirebul bavSvebs, socialuri
bavSvebisTvis, romelTac socialurad izoli- unar-Cvevebis gavarjiSebis Sedegad, gauumjo-
rebulad Tvlidnen. besdaT socialur situaciebSi qcevis verba-
luri da araverbaluri komponenti (Matson et al.,
1980). bavSvebs sxvadasxvagvar socialur situa-
saidan ciebSi saTanado sityvieri pasuxebis gacema
viciT (daxmarebis gaweva, an komplimentis Tqma, Txov-
niT mimarTva) aswavles. maT, aseve, aswavles
sxvasTan urTierTobisas sakuTar TavSi saTanado emociebis demonstrireba (magaliTad,
darwmunebulobis daswavla gaRimeba Seqebisas), saubrisas sworad moqceva
skolis 24 moswavle SemTxveviTad moxv- (mosaubrisken saxiT mibruneba) da Tvalebis
da sam sxvadasxva situaciaSi: maT unda kontaqtis damyareba (mosaubrisTvis TvalebSi
eTamaSaT Tavisive asakis mewyvilesTan, 1- yureba). es gaumjobesebuli socialuri unar-
1,5 wliT umcros mewyvilesTan da marto, Cvevebi gavrcelda (anu generalizirda) im
mewyviles gareSe (sakontrolo). erTi Tvis situaciebzec, romelic ar Sedioda saswavlo
manZilze wyvilebi saTamaSod aTjer Sek- programaSi: bavSvebi gamomuSavebul unar-Cvevebs
Tavi 16 / pirovnebis cvlilebebis Terapiebi

ribes da TiToeuli Sexvedra mxolog 20 palatebSic iyenebdnen. es dadebiTi Sedegi


wuTi grZeldeboda. iwereboda maTi qceva Tveebis manZilze SenarCunda.
saklaso oTaxSi eqsperimentamde da Semdeg.
aRmoCnda, rom zemoT aRwerilma Carevam
generalizaciis teqnikebi
Zlieri gavlena moaxdina. umcros mewyvi-
lesTan TamaSis SesaZleblobam gaaormaga biheviorist Terapevtebs yovelTvis ain-
da sxva bavSvebis saSualo maCvenebels teresebT Semdegi sakiTxi: ramdenad ganaxor-
miuaxlova TanaklaselebTan urTierTobis cieleben maTi klientebi Terapiul garemoSi
sixSire im bavSvebTan, romlebic Caketi- daswavlil qcevebs yoveldRiur cxovrebaSi
lebad da arakontaqturebad iTvlebodnen. (Kazdin, 1994). es sakiTxi yvela TerapevtisTvis
mniSvnelovania, radgan mkurnalobis efeqturo-
bis nebismieri sazomi grZelvadian cvlilebebs
qceviTi repeticia (Behaviotal rehearsal) – pro-
unda moicavdes, romelic mas Semdegac Senar-
cedura, romelic mowodebulia ZiriTadi unar-
Cvevebis gamomuSavebisTvis da ganmtkicebisTvis; Cundeba, rac klienti datovebs Terapevtis taxts,
rodesac CarTulia socialuri unar-Cvevebis klinikasa Tu laboratorias.
gavarjiSebis programaSi, igulisxmeba, rom kli- rodesac Terapiul programaSi ar aris gaT-
enti gonebaSi imeorebs sasurveli qcevis Tan- valiswinebuli klientis realuri cxovrebis
674
mimdevrobas. mniSvnelovani mxareebi, Terapiis procesSi
cxrili
16.2
fsiqoTerapiisadmi fsiqoanalitikuri da bihevoraluri midgomebis Sedareba
sagani fsiqoanalizi bihevioraluri Terapia

biologiuri instinqtebi, pirvel rigSi, sxva cxovelebis msgavsad, adamianebi mxolod


adamianis sawyisi
seqsualuri da agresiuli, romelTac dauyov- swavlis SesaZleblobiT ibadebian; daswavlis pro-
buneba
neblivi gamonTavisufleba esaWiroebaT da cesi igive principebs emorCileba adamianTan, ro-
aiZuleben adamians, rom daupirispirdes socia- melsac yvela sxva saxeobis SemTxvevaSi.
lur realobas.
normaluri
ganviTareba xdeba Tanmimdevrul stadiebze adapturi qcevebi daiswavleba ganmtkicebiTa da
adamianuri
konfliqtebis gadawyvetis Sedegad. identi- mibaZviT.
ganviTareba
fikaciisa da internalizaciis gziT yalibdeba
egos mxridan zrdasrulisTvis damaxasiaTebeli
marTvis meqnizmebi da xasiaTis struqturebi.
fsiqopaTologiis
paTologiaSi aisaxeba konfliqtis araadekva- problemuri qceva momdinareobs araadapturi qce-
buneba
turi gadawyveta da ganviTarebis adreul vebis arasworad daswavlidan. simptomi aris prob-
stadiebze fiqsacia, amis Sedegia Zalian Zlieri lema da ar arsebobs aranairi safuZvlad mdebare
impulsebi da/an maTi Sesustebuli kontroli. daavadeba.
fsiqoseqsualuri mowifulobis miRweva, egos aRikveTeba simptomaturi qceva da Canacvldeba
Terapiis mizani
funqciebis gaZliereba da aracnobieri da adapturi qcevebiT.
gandevnili impulsebis mxridan kontrolis
Sesusteba.
gamocdilebaSi arsebuli motivebi, grZnobebi, Terapia mimarTulia qcevaze da dakvirvebad grZno-
gamokveTili fsiqo-
fantaziebi da kogniciebi. bebsa da moqmedebebze.
logiuri sfero
wasrulis konfliqtebisa da gandevnili grZno- ainteresebT mxolod klientis qcevis ganmtkicebis
drois aspeqti
bebis cnobierebaSi amotanaze, garCevasa da istoria. ikvleven da mkurnaloben awmyoSi realurad
gaazrebaze orientacia. arsebul qcevas.
es aris fsiqoanalizis centraluri sakiTxi, ar ainteresebT aracnobieri procesebi da cnobieri
aracnobieri
romelsac neofroidianebeli SedarebiT nakleb subieqturi gamocdileba.
masalis roli
mniSvnelobas aniWeben.
insaits centraluri adgili ukavia; Cndeba mako- insaiti zedmetia da/an ar aris saWiro.
insaitis roli
regirebel emociur gamocdilebaSi.
Terapevti moqmedebs, rogorc gamomZiebeli: Terapevti moqmedebs, rogorc treneri: exmareba
Terapevtis roli
eZebs pirvelad, sawyisi konfliqtebisa da wi- klients Zveli qcevisgan gadaCvevasa da/an axali
naaRmdegobis warmoqmnis mizezebs; gamijnuli qcevis daswavlaSi. mniSvnelovania ganmamtkiceblebis
da neitraluri, xels uwyobs gadatanis reaqciis marTva; naklebi mniSvneloba eniWeba pirovnebaTSoris
ganviTarebas. urTierTobas.

qcevaSi miRweuli cvlilebebi droTa ganmav- maT Soris sakuTari Tavisadmi wamaxalisebel
lobaSi, Terapiis dasrulebis Semdeg SeiZleba gamonaTqvamebs.
daikargos. am TandaTanobiTi danakargis Tavidan magaliTad, bihevioristma Terapevtebma Tan-
asacileblad miRebuli praqtikaa generalizaciis daTanobiTi Semcirebis meTodi 7 wlis biWu-
teqnikebis SemuSaveba da maTi Terapiul pro- nasTan muSaobisas gamoiyenebs, romelic xSirad
cedurebSi CarTva. es teqnikebi mowodebulia, paravda nivTebs Tanaklaselebs (Rosen & Rosen,
1983). biWs sjidnen, Tu Semowmebis Sedegad masTan
socialuri daswavlis Terapia
raTa maqsimalurad miuaxlovon erTmaneTs Tera-
sxva bavSvebis nivTebs poulobdnen, an „qulebiT~
piuli garemosa da realuri cxovrebis samizne
ajildovebdnen (romelTa gadacvlac SesaZle-
qceva, ganmamtkiceblebi, modelebi da stimulis
beli iyo iseT sasiamovno ganmamtkiceblebze,
moTxovnebi. magaliTad, klientebs aswavlian
rogoricaa damatebiTi dasveneba), Tu mas aseTi
qcevebs, romelic mis Cveul garemoSic gan-
nivTebi ar hqonda. dasawyisSi 15 wuTSi erTxel
mtkicdeba, iqneba es Tavazianobis gamoCena Tu
amowmebdnen. droTa ganmavlobaSi SemowmebaTa
windaxeduleba. waxaliseba eZlevaT parcialuri
ricxvi TandaTanobiT Seamcires da biWis Semow-
(nawilobrivi) ganmtkicebis ganrigiT, raTa miRe- mebebs Soris intervali 2 saaTamde gazardes,
buli Sedegi realur situaciebSic SenarCundes, sabolood ki, sruliad Sewyvites. mas Semdegac
sadac ganmtkiceba yovelTvis ar mosdevs qcevas. ki, rac sruliad Sewyvites ganmamtkiceblebiT
TandaTanobiT amcireben sagrZnobi garegani uSualo manipulacia, biWs aRaraferi mouparavs.
gamtkicebis molodins da, amasTan, aCveven soci- kognituri Terapiebis ganxilvamde, erTi
alur miRebasa da SedarebiT bunebriv Sedegebs, wuTiT SexedeT cxrils 16.2, dafiqrdiT da 675
gaiazreT, ra arsebiTi gansxvavebaa Cven mier fiqroben da rogor (kognituri procesi) fiq-
ganxilul or fsiqoTerapiul mimdinareobas _ roben adamianebi. kognituri Terapia sxvadasxva-
fsiqoanalitursa da bihevioralurs _ Soris. gvari SemecnebiTi procesebis cvlilebebsa da
kognituri gadastruqturebis sxvadasxva meTo-
debis swavlebaze fokusirdeba. am midgomis
Sejameba zogierTi nairsaxeoba me-13 TavSi ganvixileT,
rogorc stresTan gamklavebisa da janmrTelobis
adapturi qcevis sixSiris gasazrdelad da
gaumjobesebis saSualebebi. am qveTavSi aRvwerT
araadapturi qcevis sixSiris Sesamcireblad
kognituri Terapiis or ZiriTad formas: kogni-
bihevioraluri Terapia daswavlis principebs
tur bihevioralur modifikacias (sakuTari Tavis
iyenebs. kontrganpirobebis meTodebSi Sedis
rwmenis, anu TviTefeqturobis gamomuSavebis
sistematuri desensitizacia, implozia da daZ-
CaTvliT) da mcdari warmodgenebis sistemebis
irva. TiToeuli Terapiuli meTodis arsebiTi
Secvlas (depresiis kognituri Terapiisa da
nawilia eqspozicia, anu stimulis wardgena.
racionalur-emociuri Terapiis CaTvliT). Y
aversiuli Terapiisas xdeba aversiuli sti-
mulisa da arasasurveli qcevis Sewyvileba.
pirobiTi ganmamtkiceblebis marTvisas, samizne kognitur-bihevioraluri
qcevis gasaZliereblad, an Sesasusteblad, modifikacia
dadebiTi ganmtkiceba da Caqrobis strategia
gamoiyeneba. socialuri daswavlis Terapiis Cven is varT, rasac STavagonebT sakuTar
gamoyenebis erT-erTi mimarTulebaa fobiebis Tavs, rom unda viyoT da vakeTebT imas, rac
moxsna; individebs SiSis daZleva modelis gvgonia, rom unda vakeToT. es aris kongitur-
mibaZviT SeuZliaT. Terapevtebi socialuri bihevioraluri midifikaciis sawyisi piroba.
daswavlis teqnikebs socialuri unar-Cvevebis am Terapiul midgomaSi gaerTianebulia, erTi
SemuSavebis mizniTac iyeneben. mxriv, motivaciasa da qcevaze azrebisa da gan-
wyobebis gavlenis kognituri aqcenti da, meore
mxriv, qcevis modifikaciisas pirobiTi gan-
mtkicebis bihevioraluri aqcenti. arasasurveli,
kognituri Terapiebi miuRebeli qcevis paternebi modificirdeba
kognituri gadastruqturebis gziT _ sakuTar
Tavze uaryofiTi gamonaTqvamebis SecvliT
kognituri TerapiiT cdiloben problemuri
konstruqciuli, qmediTi gamonaTqvamebiT.
Tavi 16 / pirovnebis cvlilebebis Terapiebi

grZnobebisa da qcevebis Secvlas, mniSvnelovani


mocemuli Terapiuli midgomis kritikuli
cxovrebiseuli movlenebisadmi klientis damo-
nawilia fsiqoTerapevtisa da klientis mier
kidebulebis SecvliT. es Terapia efuZneba Semdeg
imis garkveva, Tu ras fiqrobs klienti da rogor
daSvebas: paTologiuri qcevis paternebi da
gamoxatavs problemas, romelic unda mogvardes
emociuri distresi momdinareobs problemebidan,
Terapiis procesSi. mas Semdeg, rac Terapevti
romelic exeba imas, Tu ras (kognituri Sinaarsi)
da klienti gaarkveven, Tu ra saxis azrebi
ubiZgeben klients araproduqtuli, an disfun-
kognituri Terapia (Cognitive therapy) – fsiqoTe-
qciuri qcevisken, isini axali, konstruqciuli
rapiuli mkurnalobis forma, romliTac cdi-
loben problemuri grZnobebisa da qcevebis debulebebis SemuSavebas da TviTpativiscemis
Secvlas, mniSvnelovani cxovrebiseuli mov- Semamcirebeli, an SfoTvis gamomwvevi TviT-
lenebisadmi klientis damokidebulebis Sec- ganmkicxavi debulebebis Semcirebas iwyeben
vliT. (Meichenbaum, 1977, 1985, 1993). magaliTad, negatiuri
kognitur-bihevioraluri modifikacia (Cognitive debuleba „saSinlad mosawyeni viyavi wveule-
behavior modification) _ Terapiuli midgoma, ro- baze, aRarasodes dampatiJeben~, Canacvldeba
melic aerTianebs motivaciasa da qcevaze az- konstruqciuli kritikiT: „Tu minda, rom sain-
rebisa da ganwyobebis gavlenis kognitur aq-
teresod gamoviyurebode, momavalSi raime damain-
cents da, meore mxriv, qcevis modifikaciisas
pirobiTi ganmtkicebis bihevioralur aqcents. trigebeli frazebi unda movifiqro saubris
676 dasawyebad, gaviwafo kargi anekdotis moyolaSi
warmoaCines sakuTari Tavi, vidre maT, visac
miaCnda, rom es amocana mxolod ukve arsebuli
SesaZleblobebis Sefasebis saSualeba iyo (Wood
& Bandura, 1989). am kvlevaSi iseTi azrebi, rogo-
ricaa „me SemiZlia viswavlo amis ukeTesad
gakeTeba~, realurad exmareboda studentebs
amocanis ukeT SesrulebaSi.

mcdari warmodgenebis Secvla


zogierTi kognitur, bihevioraluri Tera-
pevti, pirvel rigSi, rwmenebis, ganwyobebisa
da azrTa Cveuli paternebis Secvlazea mimar-
Tuli. isini amtkiceben, rom mravali fsiqolo-
giuri problema sxva adamianebTan da movleneb-
da cocxlad gamovexmauro maspinZlis monaTx- Tan mimarTebaSi sakuTari Tavisadmi araadekva-
robs~. ganvlili situaciebis uaryofiTi momen- turi damokidebulebidan momdinareobs. mcdar
tebis Zebnis nacvlad, romelTac veRar Secvlis, azrTa nakadi SeiZleba efuZnebodes; (1) usafuZ-
klients momavali movlenebis dadebiT aspeq- vlo, arakeTilgonier ganwyobebs („idealurad
tebze fokusirebas aswavlian. swavla studentis umniSvnelovani Tvisebaa~);
kognitur-bihevioraluri modifikacia klien- (2) mcdar winapirobebs („Tu yvelafers gavakeTeb,
ts qcevis warmatebulobaze ganawyobs. Terapev- rasac momTxoven, popularuli gavxdebi~) da (3)
tebma ician, rom am molodinebis Seqmna zrdis xist wesebs, romelTac qceva avtomatur reJimSi
adamianebis mxridan efeqturad moqcevis alba- gadahyavT ise, rom qcevis ukve arsebuli pater-
Tobas. miRwevadi miznebis dasaxvis, maT misaRwe- nebi maSinac ki meordeba, roca realurad ukve
vad realisturi strategiebis SemuSavebis da usargebloa („unda davemorCilo xelmZRvane-
Sedegebis realisturad Sefasebis gziT viTar- lobas~). emociur distress, anu sulier tanjvas
deba gawafulobis SegrZneba da sakuTari Tavis araswori warmodgenebi da arsebuli realobisa
rwmena, anu TviTefeqturoba (Bandura, 1992, 1997). da sakuTari warmosaxvebis (an molodinebis)
rogorc me-14 TavSi vnaxeT, TviTefeqturoba erTmaneTisgan gamijvnis unaris arqona badebs.
mravalmxriv moqmedebs aRqmaze, motivaciasa da
qcevaze. sakuTari Tavis rwmenis Sefaseba depresiis kognituri Terapia
gavlenas axdens imaze, Tu ra Zalisxmevas gaiRebT
kognitivisti fsiqoTerapevti pacients ex-
da ramdenad didxans SeewinaaRmdegebiT war-
mareba, rom azrovnebis damaxinjebuli, araswori
moqmnil cxovrebiseul siZneleebs (Schwarzer,
paternebi problemebis gadawyvetis ufro efeq-
1992). qcevis modelirebis zemoT aRwerili
turi meTodebiT Caanacvlos. aaron bekma (Aaron
procedura individebs saSualebas aZlevs, rom
Beck, 1976) warmatebiT gamoscada da moargo kog-
gaiZlieron sakuTar qcevaSi darwmunebulobis
nituri Terapia depresiis mkurnalobas. mkurna-
gancda, anu bihevioraluri TviTefeqturoba:
lobis formula man martivad Camoayaliba: „Tera-
kognituri Terapiebi

isini daiswavlian, rom xelewifebaT garkveuli


pevti exmareba pacients damaxinjebuli, mcdari
saxis qcevebis ganxorcieleba. amis sapirispirod,
azrebis gamovlenasa da miRebuli gamocdilebis
sakuTar azrebsa da warmodgenebSi darwmu-
formulirebis ufro realisturi gzebis aTvi-
nebulobis, anu kognituri TviTefeqturobis sebaSi~ (gv. 20). magaliTad, depresiul individebs
gamuSavebaze mimarTuli Terapia cvlis klientis SeiZleba sTxovon, rom daweron is uaryofiTi
mosazrebebs sakuTari SesaZleblobebis Sesaxeb. azrebi, romlebic sakuTari Tavis mimarT uCnde-
magaliTad, erT gamokvlevaSi im studentebma, baT; gaarkvion da gaiazron, ratom aris es
romelTac sjerodaT, rom amocana, romelic TviTkritikuli gamonaTqvamebi usafuZvlo da
maTgan gadawyvetilebis miRebas iTxovda, gaaum- SeimuSavon SedarebiT realisturi (da naklebad
jobesebda maT SesaZleblobebs, gacilebiT ukeT damangreveli) warmodgenebi sakuTar Tavze. 677
bekis azriT, depresia imitom xangrZlivdeba depresiulebi iyvnen. kognituri Terapiebi aCere-
droSi, rom adamianebma araferi ician im uar- ben depresiis am daRmaval spirals imiT, rom
yofiTi avtomaturi azrebis Sesaxeb, romlebic, exmarebian klients, ufro metad ar CaiZiros
Cveulebriv, maTgan damoukideblad warmoiqneba; depresiaSi Tavad depresiis gamo (Teasdale, 1985).
avtomaturi azrebis magaliTebia: „verasodes kognituri Terapiebis daxvewis mizniT, mkvlev-
viqnebi iseTive kargi, rogoric Cemi Zmaa~, „rom rebi agrZeleben depresiis gancdaSi siRrmise-
gaigon simandvileSi rogori var, aravis veyva- uli azrobrivi wvdomis (insaitis) gamoyenebas
rebi~, „arc ise Wkviani var, rom rames mivaRwio (Jacobson et al., 1996; Teasdale et al., 1995). magaliTad,
skolaSi, sadac aseTi gacxarebuli brZolaa erT-erTi gamokvleviT dasabuTda, rom Terapia
pirvelobisTvis~. Terapevti oTx taqtikur svlas yvelaze efeqturia maSin, rodesac misi maxasia-
axorcielebs, romelic mowodebulia depresiis Teblebi miesadageba klientis mosazrebebs
kognituri safuZvlis Sesacvlelad (Beck & Rush, sakuTari depresiulobis mizezebis Sesaxeb (Addis
1989; Beck et al., 1979): & Jacobson, 1996). am codnis gaTvaliswinebiT, kli-
nicistebs yoveli individualuri klientisTvis
eWvqveS ayenebs klientis sayrden daSvebebs
saTanado mkurnalobis misadageba SeuZliaT.
sakuTari moqmedebebis Sesaxeb;
afasebs klientis xelT arsebul mtki-
racionalur-emociuri Terapia
cebulebebs, romlebic adastureben, an uaryofen
avtomaturi azrebis sizustes; kognituri Terapiis erT-erTi adreuli for-
maa racionalur-emociuri Terapia (reT), rome-
gadaaqvs braleuloba situaciur faqto-
lic albert eliss (Albert Ellis, 1962, 1995; Windy &
rebze da ar miawers mas klientis mouxerxeb-
Ellis, 1997) ekuTvnis. racionalur-emociuri Terapia
lobas an arakompetenturobas;
pirovnebis Secvlis yovlismomcveli sistemaa,
ganixilavs im rTuli amocanebis gada- romelic im iracionaluri azrebis transfor-
wyvetis alternatiul gzebs, romelTa uSedegod macias efuZneba, romelic arasasurvel, Zlieri
gadawyveta SeiZleboda uaryofiT gamocdilebad emociuri muxtis mqone iseT reaqciebs iwvevs,
qceuliyo klientisTvis. rogoricaa Zlieri SfoTva. klientebs SeiZleba
bihevioraluri Terapiebis msgavsad, am Tera- hqondeT gamyarebuli ZiriTadi faseulobebi,
piaSic centraluri adgili ukavia klientis romlebic moiTxoven, rom iyvnen warmatebulni
mimdinare mdgomareobas. da aRiarebulni; amtkiceben, rom maT samar-
depresiul mdgomareobaSi yofnis erT-erTi Tlianad unda moeqcnen da karnaxoben maT, rom
Tavi 16 / pirovnebis cvlilebebis Terapiebi

uaresi Tanmxlebi movlenaa misTvis damaxasia- irgvliv yvelaferi ufro sasiamovno unda iyos.
Tebeli uaryofiTi grZnobebiT cxovrebis auci- racionalur-emociuri TerapiiT momuSave
lebloba da apaTiuroba. sakuTari uaryofiTi praqtikosi aswavlis klients, Tu rogor unda
guneba-ganwyobilebis Sesaxeb akviatebuli azrebi gadaastruqturos yvela „saWiroa~, „valdebuli
mexsierebaSi acocxlebs yvelafers, rac ki xar~ da „ase unda iyos~, romelic mis qcevas
odesme cudi momxdara cxovrebaSi, rac, Tavis akontrolebs da ar aZlevs sakuTari survili-
mxriv, kidev ufro amwvavebs daTrgunulobis samebr cxovrebis saSualebas. Terapevtis
gancdas. depresiuli adamianebi samyaros dep- amocanaa, daanaxos klients, rom emociuri reaq-
resiis Savi saTvaliT uyureben _ kritikas xe- cia, romelic Tan sdevs nebismier movlenas,
daven iq, sadac ar aris; Seqebas sarkazmad aRiq- sinamdvileSi am movlenis Sesaxeb klientisTvis
vamen, rac kidev erTi „mizezia~ imisTvis, rom ucnobi warmodgenebis arsebobis Sedegia. amiT
Terapevti klientis Caketil cnobierebaSi
racionalur-emociuri Terapia (reT) (Rational- SeWras cdilobs. magaliTad, sqesobrivi aqtis
emotive therapy – RET) – pirovnebis Secvlis yov- dros orgazmis ararseboba (movlena) iwvevs
lismomcveli sistema, romelic im iracio-
daTrgunulobisa da TviTgakicxvis emociur
naluri azrebis transformacias efuZneba,
romelic iwvevs arasasurvel, Zlieri emociuri reaqcias. emociuri reaqciis gamomwvevi warmod-
muxtis mqone iseT reaqciebs, rogoricaa Zlieri genebi daaxloebiT aseTia: „ar vvargivar seq-
678 SfoTva. sualuri cxovrebisTvis, albaT, impotenti var,
radgan ise ver moviqeci, rogorc unda mov- luri krizisebisTvis _ ase fiqroben adamianis
qceuliyavi~. Terapiis dros es (da sxva) warmod- bunebisadmi humanisturi da egzistencialuri
genebi Riad ganixileba racionaluri konfron- midgomis momxreebi. es mosazrebebi gaerTianda
taciiTa da momxdari movlenis iseTi sxva Terapiis ganzogadebul saxeobaSi, romelic
mizezebis garCeviT, rogoricaa: gadaRla, alko- mimarTulia yvela adamianisTvis saerTo, yofie-
holis zemoqmedeba, mcdari warmodgenebi sqesob- rebis ZiriTad problemebze.
rivi aqtis msvlelobaze, anda mocemul dros, rogorc me-14 TavSi vnaxeT, humanisturi
an am konkretul partniorTan urTierTobis Teoriebis birTvs mTliani pirovnebis cneba
damyarebis survilis arqona. konfrontaciis warmoadgens, romelic mudmivi cvlilebisa da
teqnikas Terapiuli zemoqmedebis sxva formebi Camoyalibebis procesSi imyofeba. miuxedavad
mohyveba, romliTac xdeba dogmaturi, iracio- imisa, rom garemo da memkvidreobiToba garkveul
naluri azrovnebis Canacvleba racionaluri, SezRudvebs awesebs, adamianebi Tavad irCeven,
situaciurad ganpirobebuli ideebiT. rani iyvnen; amisaTvis qmnian faseulobaTa
racionalur-emociuri Terapia mimarTulia sistemebs da sakuTar gadawyvetilebebSi axor-
individisTvis sakuTari Rirebulebisa da poten- cieleben maT. Tumca, arCevanis Tavisuflebas
cialis SegrZnebis gaZlierebaze, romlis rea- pasuxismgeblobac axlavs Tan. vinaidan adamianebi
lizeba mas Semdeg gaxdeba SesaZlebeli, rac bolomde mainc ver acnobiereben TavianTi qcevis
igi Tavs daaRwevs pirovnuli zrdis damab- yvela SesaZlo Sedegs, SfoTva da sasowarkveTa
rkolebel mcdar warmodgenaTa sistemas. am euflebaT. maT danaSaulis gancdac stanjavT,
TvalsazrisiT, mas bevri aqvs saerTo humanistur sakuTari potencialis srulad realizebis
TerapiebTan, romelTac axla ganvixilavT. SesaZleblobebis xelidan gaSvebis gamo. egzis-
tencialuri fsiqologiis klinikisTvis gankuT-
vnili axali versia, romelic aerTianebs mis
Sejameba mravalferovan Temebsa da midgomebs, efuZneba
mosazrebas, rom Tanamedrove cxovrebis damab-
kognituri Terapiebis msvlelobisas adamiane-
neveli realoba adamianisTvis damaxasiaTebel
bis tanjvisgan gaTavisuflebas imis SecvliT
ori ZiriTadi saxis daavadebas aZlevs dasabams.
cdiloben, Tu ras da rogor fiqroben isini
depresiuli da obsesiuri sindromebi realo-
cxovrebiseul movlenebze. kognitur- bihevio-
bidan wasvlas asaxavs, sociopaTuri da narcisi-
raluri modifikaciisas icvleba arasasurveli
stuli sindromebi ki _ am realobis eqspluata-
qcevis paternebi; amisaTvis sakuTari Tavis Se-
cias (Schneider & May, 1995).
saxeb uaryofiT gamonaTqvamebs cvlian konstruq-
fsiqoTerapevtebi, romlebic praqtikaSi iye-
ciuli, qmediTi gamonaTqvamebiT. depresiis kog-
neben adamianis bunebis zogadi Teoriis princi-

egsistencialur-humanisturi Terapiebi
nituri Terapiisas aRkveTen avtomatur azrebs,
pebs, exmarebian klientebs, gansazRvron sakuTari
cvlian klientis azrebis Cveul nakads da mim-
Tavisufleba, ganicadon da daafason yvela maTi
dinare movlenebis mizezebis axsnis Cveul pater-
arsebuli, moqmedi me da mimdinare momentis,
nebs. racionalur-emociuri Terapia xels uwyobs
imwuTieri gaelvebis simdidre da mraval-
klients cnobierebaSi barierebis daZlevasa da
ferovneba; SeZlon sakuTari individualurobis
sakuTari survilebiT cxovrebis dawyebaSi.
damkvidreba da gamonaxon sakuTari potencialis
srulad realizebis (TviTaqtualizaciis) gzebi.
egzistencialur midgomaSi mniSvnelovania
egzistencialur- mimdinare cxovrebiseuli situacia, romelic
humanisturi Terapiebi pirovnebas gamocdilebaSi eZleva.
egzistencialur-humanisturma filosofiam,
aseve, dasabami misca moZraobas adamianis poten-
yoveldRiuri cxovrebis problemebi, Sinaar- cialis ganviTarebisTvis, romelic amerikis
siani adamianuri urTierTobebis arqona da iseTi SeerTebul StatebSi Camoyalibda XX saukunis
mniSvnelovani miznebis ararseboba, romel- 60-iani wlebis bolos. am moZraobaSi saSualo
TaTvisac Rirs brZola _ tipuria egzistencia- adamianis potencialis ganviTarebis meTodebi 679
fsiqologia XXI saukuneSi

Terapia kompiuteris saukuneSi

fsiqoTerapiisadmi miZRvni- froidma da misma mimdevrebma qologTa kompetenturobis


li Tavis erT-erTi mniSvnelo- ganaviTares Terapevtisa da pa- gadamowmeba; kibersivrceSi
vani mizania, daganaxoT misi cientis pirispir urTierTobis eqspertoba nebismierma SeiZ-
qmediTunarianoba da efeqturoba. pirobebSi _ gamocdileba eleq- leba daibralos. miuxedavad
gamokvlevebisa da praqtikuli tronuli fostiT, an internetiT am naklovanebebisa, eleqtro-
SemTxvevebis aRweriT SegviZlia miiRos (Fink, 1999; King & Moreggi, nuli fostiT ganxorciele-
dagarwmunoT, rom realurad 1998). kompiuteris gamoyenebiT buli Terapia unikalur SesaZ-
SesaZlebelia fsiqologiuri ganxorcielebuli Terapiisas leblobebs aZlevs Terapev-
tanjvis Semsubuqeba. XXI sau- Terapevti da klienti eleq- tebsa da maT klientebs. maga-
kunis dasawyisisTvis kompiu- tronuli fostiT ukavSirdebian liTad, bevr Terapevts miaCnia,
teruli teqnologiebis ganvi- erTmaneTs. mkvlevrebma Tavidanve rom am formis Terapiis far-
Tarebam da kompiuterebis iolad miuTiTes internetiT Terapiis dobiTi anonimuroba klientebs
xelmisawvdomobam SesaZlebeli potenciur naklovanebebsa da yvelaze Semawuxebeli proble-
gaxada fsiqologTa da fsiqi- sargebelze. maTi azriT, aseTi mebis gacilebiT swrafad da
kuri janmrTelobis sferoSi Terapiis nakli isaa, rom SezRu- sircxvilis gareSe gamovlenis
dakavebul praqtikosTa xelT duli da damaxinjebuli infor- SesaZleblobas aZlevs; isini
arsebuli im saSualebebis dia- maciis miwodebis SemTxvevaSi SeiZleba gacilebiT gul-
pazonis gafarToveba, romlebic Terapevtma SeiZleba araswori wrfelni iyvnen, roca ar uwevT
Terapiuli cvlilebebis misaR- diagnozi dasvas, gadamowmebis sakuTar monaTxrobze Tera-
wevad gamoiyeneba. saSualeba ki mas ar eqneba, ro- pevtis dakvirvebadi reaqciebis
magaliTad, dResdReobiT mra- gorc es pirispir situaciaSia gamo nerviuloba (Grohol, 1998).
val adamians aqvs SesaZlebloba SesaZlebeli (King & Moreggi, 1998). kibersivrceSi Terapiis yvela
„saubriT gankurnebis~ _ iseTi garda amisa, momxmareblebs iS- uaryofiTi da dadebiTi mxaris
interaqtiuri Terapiis, romelic viaTad SeuZliaT internet-fsi- gaTvaliswinebiT, mkvlevrebma

gaerTianda, romelic miznad isaxavda mis ufro Cven ganvixilavT humanistur-egzistencialur


srulad gamoyenebasa da pirovnuli gamocdi- tradiciebze ganviTarebul sam Terapiul
Tavi 16 / pirovnebis cvlilebebis Terapiebi

lebis mniSvnelovnad gamdidrebasa da gamraval- midgomas: klientze centrirebul Terapias,


ferovnebas. am moZraobis wyalobiT, Terapia, jgufur Terapiasa da ojaxuri wyvilebisa da
romelic Tavdapirvelad mowodebuli iyo ojaxis Terapias.
fsiqologiuri aSlilobebis mqone adamiane-
bisTvis, gafarTovda da gamoyenebadi gaxda
fsiqikurad janmrTeli adamianebisTvisac, romel- klientze centrirebuli
Tac surdaT, rom yofiliyvnen metad efeqturebi, Terapia
metad produqtulebi da gacilebiT ufro klientze centrirebulma Terapiam, romelic
bednieri adamianebi. karl rojersma (Carl Rogers, 1951, 1977) SemogvTavaza,
mniSvnelovani gavlena moaxdina imaze, Tu rogor
moZraoba adamianis potencialis ganviTa- xedaven sxvadasxva mimarTulebis Terapevtebi
rebisTvis (Human-potential movement) _ Terapiuli
klient-Terapevtis urTierTobas. klientze
moZraoba, romelic moicavs yvela im meTods da
praqtikul saqmianobas, rac xels uwyobs centrirebuli Terapiis upirvelesi mizania
saSualo adamianis potencialis gamovlenas, pirovnebis jansaRi fsiqologiuri zrdis waxa-
misi ufro srulad gamoyenebisa da pirovnuli liseba da xelSewyoba.
gamocdilebis mniSvnelovnad gamdidrebisa da es midgoma efuZneba daSvebas, rom yvela
gamravalferovnebis mizniT. adamiani xasiaTdeba TviTaqtualizaciis _ sa-
680
fsiqikuri janmrTelobis saer- SemaSinebeli situaciebis war- rom Terapevtis Semcvleli
TaSoriso internet-sazogado- dgenas da relaqsacias da kompiuteruli programebiT
eba Camoayalibes, romelic mo- kognitur komponents _ kog- mkurnalobis kursis gavla
wodebulia internet-Terapiis nitur gadastruqturebas mo- klientebs nebismier dros
praqtikuli da eTikuri SezRu- icavda. Terapiuli programa SeeZlebaT.
dvebis Sesaswavlad. CatvirTuli iyo jibis por- rogorc winamdebare TavSi
garda amisa, Terapevtebi tatul kompiuterebSi. amitom vnaxeT, arsebul fsiqoTera-
igoneben internetisa da kom- klientebs, msubuqi wonis gamo, piaTa umravlesobis ganviTa-
piuterebis gamoyenebis axal yvelgan SeeZloT maTi tareba. rebis aucilebel pirobas Te-
saSualebebs, romliTac SesaZ- kompiuteruli programa sxva- rapevtisa da pacientis Tu
lebeli iqneba ufro viwro dasxva saxis mxardaWeras uz- klientis pirispir urTier-
profilis Terapiuli daxma- runvelyofda; maT Soris iyo Toba Seadgenda. XXI saukunis
rebis gaweva (Newman et al., 1999; moduli, romelsac ekranze dasawyisSi mkvlevrebi cdi-
Ström et al., 2000). magaliTad, gamohqonda gamonaTqvamebi loben, daadginon, Tu ra si-
mkvlevarTa erTma jgufma Seq- sakuTari Tavis Sesaxeb da Se- tuaciebSia SesaZlebeli, rom
mna kompiuteruli programa, Tavazebebi azrovnebis mimar- kompiuterebi da interneti am
romelic mowodebuli iyo Tulebis Secvlis Taobaze. pirispir urTierTobis sasar-
panikuri aSlilobis kogni- aseve, iyo moduli, romelic geblo damxmare gaxdes.
tur bihevioraluri mkur- axleburad sunTqvis Cvevas veb-gverdebi:
nalobisTvis (Newman et al., karnaxobda klients. orive www.ismho.org - fsiqikuri
1997). eqsperimentSi Sedarda Terapia warmatebuli aRmoCnda: janmrTelobis saerTa-
cdis pirTa ori jgufis mkur- mkurnalobidan eqvsi Tvis Sem- Soriso internet-sazo-
nalobis monacemebi: erT deg orive jgufs SenarCune- gadoebis veb-gverdi.
jgufs, nawilobriv, kompiu- buli hqonda TerapiiT miRwe- www.metanoia.org/imhs/ - wamyva-
teris daxmarebiT umkurnales, uli Sedegebi. magaliTad, ori- ni veb gverdi, sadac mo-
meorem ki _ tradiciuli Tera- ve tipis mkurnalobis Semdeg cemulia dadasturebuli
piis sruli kursi gaiara. monawileTa 67%-s aRar aReniS- saTanado kvalifikaciis
orive SemTxvevaSi mkurnaloba neboda panikuri Setevebi. aseTi mqone TerapevtTa CamonaT-
bihevioralur komponents _ gamokvlevebi imeds gvaZlevs, vali.

kuTari SesaZleblobebis realizaciis _ um- sakuTari Tavis gasaumjobeseblad da TviT-


Tavresi tendenciiT. rojersi darwmunebuli aqtualizaciisTvis. vinaidan iTvleba, rom
iyo, rom „organizmi bunebrivad iswrafvis yvela adamiani bunebiT keTili da kargi arsebaa,

egsistencialur-humanisturi Terapiebi
sakuTari SesaZleblobis realizaciisken, raTa Terapevtis amocana ZiriTadad isaa, rom klients
gaZlierdes da gaumjobesdes~ (1959, gv. 196). jansaR daxmareba gauwios im dabrkolebebis gadalax-
ganviTarebas araswori daswavlis paternebi vaSi, romelic zRudavs bunebrivad dadebiTi
abrkolebs; amasTan, pirovneba eTanxmeba sxvebis midrekilebebis gamovlenas. ZiriTadi Terapiuli
mier mis mimarT gamoTqmul Sefasebebs nacvlad strategiaa klientis grZnobebis danaxva, miReba
imisa, rom mousminos da miendos sakuTar gonebasa da gageba, rac upirobo keTilganwyobis _
da sxeuls. konfliqti, bunebrivad dadebiT me-s gankiTxvis gareSe miRebisa da pativiscemis _
xatsa da Tavsmoxveul uaryofiT kritikas Soris, atmosferoSi xdeba. Terapevtic Tavisuflad
SfoTvasa da ubedurebis gancdas badebs. es gamoxatavs klientTan sakuTar azrebsa da
konfliqti, anu Seusabamoba SeiZleba cno- grZnobebs. aseTi gulwrfelad gaxnili situa-
bierebis farglebs miRma mimdinareobdes, amitom
adamiani Tavs ubedurad da gaufasurebulad klientze centrirebuli Terapia (Client centered
grZnobs, Tumca, ar icis, ratom. therapy) – mkurnalobisadmi humanisturi midgoma,
romelic xazs usvams pirovnebis jansaR fsiqo-
rojersianuli Terapiis amocanaa iseTi Tera-
logiur zrdas; efuZneba mosazrebas, rom yvela
piuli garemos Seqmna, romelic klients saSua- adamiani xasiaTdeba TviTaqtualizaciis um-
lebas aZlevs, naxos, Tu rogor unda moiqces Tavresi tendenciiT.
681
ciis gansamtkiceblad Terapevti cdilobs, rom daumTavrebeli saqmeebis arseboba, romlebic
Tavadac ganimsWvalos klientis grZnobebiT. mas axal urTierTobebSi gadaaqvs da romelTa
aseTi empaTiisTvis saWiroa, rom Terapevti damTavreba aucilebelia pirovnuli zrdis
klients epyrobodes, rogorc pativsacem, qmediT- gasagrZeleblad. geStalt-Terapiis fuZemdebeli
unarian pirovnebas, romelic ki ar unda gani- _ fric perlzi (Fritz Perlz, 1969) Tavis klientebs
kiTxos an Seafasos, aramed romelsac unda konfliqtebTan dakavSirebuli fantaziebisa da
daexmaros sakuTari individualobis aRmoCenaSi Zlieri grZnobebis gaTamaSebas sTxovda. isini
(Meador & Rogers, 1979). aseve, aRadgendnen sakuTar sizmrebs, romelTac
Terapevtis damokidebuleba da emociuri perlzi maTi pirovnebis aracnobierSi gandevnil
stili klientis waxalisebis saSualebaa, raTa nawilad miiCnevda. perlzi ambobda: „Cven
man kidev erTxel gadaxedos pirovnuli xelaxla unda vaRiaroT da Cvenad miviRoT
konfliqtis WeSmarit wyaroebs da gaTavisufldes sakuTari pirovnebis es proecirebuli, danawev-
gavlenisgan, romelic TviTaqtualizacias rebuli nawilebi da Cvenad unda miviRoT is
abrkolebs. Tu Terapevtebi, romlebic sxva dafaruli potenciali, romelic sizmarSi iCens
TerapiebiT muSaoben, mosmenilis interpretacias Tavs~ (1969, gv. 67).
axdenen, pasuxebs, an miTiTebebs iZlevian, geStalt-Terapiuli Sexvedrebis dros xdeba
Terapevti, romelic klientze centrirebuli monawileTa waxaliseba, rom aRadginon kontaqti
TerapiiT muSaobs, mxardamWeri da monawile TavianT „WeSmarit Sinagan xmebTan~ (Hatcher &
msmenelia, romelic msjelobs da xandaxan Himelstein, 1996). geStalt-Terapiis erT-erT
formas ucvlis klientis SefasebiT gamonaTqva- yvelaze cnobil meTods carieli skamis teqnika
mebsa da gamoxatul grZnobebs. klientze cen- ewodeba: Terapevti klientTan axlos dgams
trirebuli Terapia cdilobs, rom aradireqti- cariel skams. klientma unda warmoidginos,
uli iyos _ is mxolod exmareba klients sakuTar rom skamze moTavsebulia romelime grZnoba,
TavSi garkvevasa da sakuTari me-s miRebaSi. pirovneba, obieqti an situacia. igi „esaubreba~
rojerss miaCnda, rom, Tu adamianebs sxvebTan skamze „mjdoms~. magaliTad, klientma SeiZleba
Tavisuflad urTierTobisa da sakuTari Tavis warmoidginos, rom skamze misi deda, an mama
miRebis SesaZleblobas mivcemT, maT Tavad zis; is maT mimarT gamoxatavs grZnobebs, romel-
SeeZlebaT sakuTari fsiqologiuri sijansaRis Tac sxvagvarad ar gamoxatavda. Semdeg klientma
aRdgena. am optimisturma mosazrebam da Te- SeiZleba warmoidginos, rom axla es grZnobebi
rapevtis, rogorc mzrunveli eqspertis, da „sxedan~ skamze da maT „gaesaubros~ imis Sesaxeb,
klientis, rogorc pirovnebis, humanurma urTi- Tu ra gavlena aqvT maT klientis cxovrebaze.
Tavi 16 / pirovnebis cvlilebebis Terapiebi

erTobam mraval praqtikos-Terapevtze moaxdina es teqnika saSualebas aZlevs klients, daupi-


gavlena. rispirdes da gamoikvlios gamoxatvis gareSe
darCenili Zlieri grZnobebi, romlebic, SesaZ-
loa, gavlenas axdendnen mis fsiqologiur
geStalt-Terapia keTildReobaze.
geStalt-Terapia, pirovnebis mTlianobis aR-
dgenis mizniT, gonebisa da sxeulis gaerTi-
anebazea mimarTuli (gavixsenoT, aRqmisadmi Sejameba
geStalt-fsiqologiuri midgoma, romelzec me-
egzistencialur-humanistur TerapiebSi
5 TavSi gvqonda saubari). misi mizania sakuTari
xazgasmulia mTliani pirovnebis cneba, romelic
Tavis Secnoba, anu TviTSemecneba, rac Sem-
mudmivi cvlilebisa da Camoyalibebis procesSi
degnairad miiRweva: klients exmarebian, rom
imyofeba. karl rojersma Seqmna klientze
gamoxatos Sekavebuli grZnobebi da aRiaros
centrirebuli Terapia, romelic miznad isaxavs
warsulis konfliqtebis Semdeg darCenili
aradireqtiuli garemos Seqmnas, sadac klienti
geStalt-Terapia (Gestalt therapy) – Terapia, SeZlebs arasworad naswavli paternebis daZle-
romelic mimarTulia pirovnebis gamTlianebis vas da sakuTari Tavis gaumjobesebisa da
mizniT gonebisa da sxeulis gaerTianebaze. TviTrealizaciis miRwevas. geStalt-Terapia
682
xels uwyobs jgufis monawileebs gonebisa da saSualebas, rom jgufSi mimdinare procesebma
sulis gamTlianebaSi, rasac grZnobebis gamo- gavlena moaxdinos calkeuli monawileebis
xatviTa da konfliqtebis gacnobierebiT aRwevs. araadaptur qcevaze; (3) SesaZleblobas aZlevs
mravali adamiani sargeblobs TviTdaxmarebis adamianebs, rom Terapiuli seansebis msvle-
jgufebis fsiqologiuri mxardaWeriT. lobisas daakvirdnen sxvebs da pirovnebaT-
Sorisi urTierTobis unar-Cvevebi gaivarjiSon;
(4) uzrunvelyofs pirveladi ojaxuri jgufis
analogias, rac emociuri gamocdilebis koregi-
jgufuri Terapiebi
rebis saSualebas iZleva.
jgufuri Terapiis zogierTi wanamZRvari
mkurnalobisadmi yvela aqamde ganxiluli gansxvavdeba individualuri Terapiis wanamZRvre-
midgoma, pirvel rigSi, Terapevti-pacientis, an bisgan. jgufuri Terapiis socialuri garemo
Terapevti-klientis pirispir, erTi-erTze urTi- SesaZleblobas gvaZlevs viswavloT sakuTari
erTobas iTvaliswinebda. miuxedavad amisa, dRes- mosazrebebis gamoxatva iseTi formebiT, rom
dReobiT mravali adamiani iRebs Terapiul isini sxvebisTvisac gasagebi gaxdes; vnaxoT,
daxmarebas, rogorc jgufis wevri. jgufuri ramdenad gansxvavdeba Cven mier sxvebze moxde-
Terapiis ganviTarebis ramdenime mizezi arsebobs. nili STabeWdileba imisgan, rogori STabeWdi-
aqve unda iTqvas, rom jgufuri Terapia zogjer lebis moxdenasac vcdilobdiT, an imisgan,
SeiZleba ufro efeqturi iyos, vidre indivi- rogoric warmogvidgenia sakuTari Tavi. garda
dualuri Terapia (Fuhriman & Burlingame, 1994). jgu- amisa, jgufi TvalsaCinod gvaCvenebs da gvarwmu-
furi Terapiis zogierTi upiratesoba praqti- nebs, rom Cveni simptomebi, problemebi da „de-
kuli xasiaTisaa: is ufro iafia da mcire rao- vianturi~ qcevebi ar aris erTaderTi da ganu-
denobis fsiqoTerapevtebs meti klientisTvis meorebeli _ isini sakmaod xSiria da adamianTa
SeuZliaT daxmarebis gaweva. danarCeni upirate- did raodenobas axasiaTebs. vinaidan adamianebs
sobebi jgufuri garemos Zalas, anu jgufis ar uyvarT sxvebTan TavianT uaryofiT mxareebze
efeqts ukavSirdeba: jgufi (1) SedarebiT usafr- saubari da sakuTar Tavze uaryofiTi informa-
Txo garemos qmnis im adamianebisTvis, vinc ciis gacema, mosalodnelia, rom erTi da igive
iolad eqceva sxvaTa gavlenis qveS da Tavad problemis mqone mraval adamians egonos, rom
ver axerxeben maTgan Tavis daRwevas; (2) iZleva is aris „erTaderTi, visac es problema aqvs~.
jgufur situaciaSi gamocdilebis gaziareba
exmareba adamianebs, gaaqarwylon es plura-
listuri umecreba _ mravali maTganisTvis
saerTo mcdari warmodgena unikalur, ganumeore-
bel marcxze. garda amisa, jgufuri Terapiis
procesSi dawyebuli urTierToba da urTierT-
daxmareba SeiZleba mkurnalobis dasrulebis
Semdegac gagrZeldes.

ojaxuri wyvilebisa da ojaxis


jgufuri Terapiebi

Terapia
jgufebis umravlesoba Sedgeba erTmaneTi-
sTvis ucxo adamianebisgan, romlebic jgufSi
droebiTi urTierTobebis dasamyareblad modian,
ramac SeiZleba garkveuli sargebeli misces
maT. ojaxuri wyvilebisa da ojaxis Terapiis
SemTxvevaSi Terapiul garemoSi Semodian
mravalmxrivi kavSirebiT gamyarebuli, ukve
arsebuli erTeulebi. 683
saidan tiuli mosmenis unar-Cvevebs, raTa partniors
grZnobebisa da azrebis naTlad gamoxatvaSi
viciT
daexmaron. qorwinebis problemebis mogvarebi-
ojaxis Terapia da mozardebis mier sTvis wyvilebis Terapia gacilebiT efeqturia,
narkotikebis moxmareba vidre individualuri Terapia mxolod erTi
partniorisTvis. amasTan, Sedegebi aCvenebs, rom
mozardebis mier narkotikebis moxma-
mcirdeba ojaxuri krizisebis raodenoba, wyvili
rebis Sesamcireblad mkvlevarTa jgufma
ki inarCunebs qorwinebas (Shadisn et al., 1993, 1995).
gadawyvita jgufuri Terapiis gamoyeneba.
ojaxuri Terapiis klienti mTliani ojaxia,
maTi ZiriTadi hipoTeza iyo: kvlevaSi
romelsac aqvs Tavisi birTvi, xolo ojaxis
monawile mozardebi maSin ufro Seamci-
TiToeuli wevri ganixileba, rogorc urTierT-
rebdnen narkotikebis moxmarebas, Tu
qmedebaTa sistemis wevri (Schwebel & Fine, 1994).
mTlianad Seicvleboda maTi ojaxuri
ojaxis fsiqoTerapevti ojaxis Sewuxebul,
garemo. amitom ojaxis Terapiis samizne
aforiaqebul wevrebTan muSaobs da maT imis
iyo rogorc mozardTa moqmedebebis gamos-
garkvevaSi exmareba, Tu ra uqmnis erT, an
woreba, ise _ mSoblebis mier gamoyenebuli
ramdenime maTgans problemebs. Terapiis mizania
aRzrdis meTodebis gaumjobeseba. eqvs-
adamianebs Soris fsiqologiuri manZilebis da
Tviani mkurnalobis kursis dasawyisisTvis
erTi mTlianis saxiT moqmedi adamianebis
ojaxebze dakvirvebam gamoavlina, rom
pirovnebaTSorisi dinamikis Secvla, rac gan-
mSoblebisTvis Cveuli uaryofiTi qcevebi
sxvavdeba calkeuli araadapturi individebis
SvilebTan urTierTobisas (magaliTad,
qcevis Secvlisgan. ganvixiloT ojaxis Terapiis
uaryofiTi emociebis gamoxatva, sityvieri
magaliTi, romelic mozardebis mier narko-
agresia) _ 72%, sWarbobda dadebiT qmedebebs
tikebis moxmarebis mizeziT ganxorcielda.
(magaliTad, optimizmisa da siyvarulis
es gamokvleva ojaxis Terapiis mniSvnelov-
gamoxatvas) _ 53%; Terapiis dasasru-
nebis TvalsaCino magaliTia. vinaidan mTel
lisTvis ki, dadebiTma urTierTobis Cve-
ojaxTan muSaobdnen, Terapiulma Carevam Secvala
vebma _ 77%, gadaaWarba uaryofiTs _ 47%.
garemos is faqtorebi, romelmac, SesaZloa, miiy-
garda amisa, im mSoblebis Svilebma, rom-
vanes kidec mozardi narkotikebis gasinjvamde
lebmac aRzrdis stilis zogadi gaum-
da moxmarebamde.
jobeseba aCvenebs, mniSvnelovnad Seamcires
ojaxis Terapias SeuZlia ojaxSi arsebuli
narkotikebis moxmareba (Schmidt et al., 1996).
daZabulobis Semcireba da calkeuli wevrebis
Tavi 16 / pirovnebis cvlilebebis Terapiebi

funqcionirebis gaumjobeseba imiT, rom daex-


qorwinebaSi warmoqmnili problemebis Tao- maros klientebs da daanaxos maTi urTierTobis
baze ojaxuri wyvilebis konsultacia partni- rogorc dadebiTi, ise _ uaryofiTi aspeqtebi.
orTa Soris informaciis gacvlis Cveuli pater- virjinia satiri (Virginia Satir, 1967), ojaxis Te-
nebis gamovlenas da Semdeg maTi urTierTqmedebis rapiis meTodebis avtori, aRniSnavda, rom ojaxis
xarisxis gaumjobesebas gulisxmobs (Napier, 2000). TerapiiT dakavebuli fsiqoTerapevti mraval
wyvilTan erToblivi SexvedrebiT, xSir Sem- rols asrulebs: is aris Terapiul seansebze
TxvevebSi, maTi urTierTqmedebis videofirze ganxorcielebuli urTierTqmedebebis inter-
CaweriTa da Semdeg Canaweris garCeviT, Terapevts pretatori da amxsneli; is aris gavlenis wyaro,
SeuZlia daexmaros maT urTierTobis im ver- Suamavali da arbitri. ojaxis TerapiiT daka-
baluri da araverbaluri stilebis danaxvasa vebul praqtikosTa umravlesobas miaCnia, rom
da garCevaSi, romelsac isini erTmaneTze upi- Terapiis procesSi ganxiluli da mogvarebuli
ratesobis mopovebis, an marTvis, anda erTmaneTis problemebi situaciuri xasiaTisaa da adamianebs
dabnevis da SecdomaSi Seyvanis mizniT iyeneben. Soris warmoqmnil siZneleebs, an socialuri
TiToeul mxares aswavlian, Tu rogor unda urTierTqmedebis problemebs warmoadgens, da
ganamtkicos meoresTan sasurveli reaqciebi da ara _ pirovnebebis dispoziciur aspeqtebs. es
yuradRebis gareSe datovos arasasurveli reaq- siZneleebi droTa ganmavlobaSi SeiZleba
684 ciebi. garda amisa, isini iTviseben aradireq- warmoiqmnas, rodesac ojaxis wevrebi iZulebul-
ni xdebian Seasrulon, an Tavis Tavze aiRon lovan Sexvedris adgils warmoadgens iseT
arasasiamovno rolebi. ojaxis bunebrivi ganviTa- mdgomareobaSi myofi adamianebisTvis, romelTac
rebis procesSi _ iqneba es samuSaos dakargva, avadmyofobis _ magaliTad, qronikuli gadaRlis
bavSvis skolaSi miyvana, qorwineba Tu bavSvis sindromis, an gafantuli sklerozis _ gamo
dabadeba _ sruliad SesaZlebelia urTierT- SezRuduli aqvT gadaadgilebis SesaZlebloba.
qmedebis araefeqturi formebis Camoyalibeba. jgufis Sexvedrebze fizikurad misvlis SeuZ-
ojaxis Terapevtis amocanaa ojaxis struqturis lebloba aRar arTmevs adamianebs TviTdaxma-
garkveva da masze moqmedi Zalebis (da es Zalebi rebis jgufebis muSaobidan sargeblis miRebis
SeiZleba uamravi iyos) gamovlena. is muSaobs saSualebas.
ojaxis wevrebTan da am muSaobis mizania mkvlevrebi did yuradRebas uTmoben imis
„disfunqciuri~ struqturuli elementebis gaq- garkvevas, Tu ra Taviseburebebi unda hqondes
roba da axali, ufro efeqturi struqturebis TviTdaxmarebis jgufs, rom maqsimaurad efeqturi
SemuSaveba da ganmtkiceba (Fishman, 1993). iyos. rogorc maTi moRvaweobidan Cans, aseTi
jgufebi mTel rig funqciebs asruleben
TavianTi wevrebisTvis; magaliTad, adamianebs
sazogadoebrivi mxardaWeris unergaven imeds da rwmenas, rom SeuZliaT
jgufebi sakuTari problemebis gakontroleba; uzrunvel-
fsiqoTerapiis ganviTarebaSi amaRelvebeli yofen socialur mxardaWeras cxovrebiseuli
periodi iyo TviTdaxmarebis jgufebisadmi sirTuleebiT gatanjuli adamianebisTvis; uz-
interesis gaZliereba. yovelwliurad amerikis runvelyofen aSlilobebisa da mkurnalobebis
daaxloebiT 10 milioni mozrdili moqalaqe Sesaxeb informaciis gacvlas (Riessman, 1997; Schiff
dadis aseTi jfugebis Sexvedrebze (Kessler et al., & Bargal, 2000). Tu aseT jgufSi monawileobas
1997). mxardamWeri jgufebis Sexvedrebi, rogorc gadawyvetT, gaiTvaliswineT, rom es jgufebi
wesi, ufasoa, gansakuTrebiT im SemTxvevaSi, Tu gansakuTrebiT kargad moqmedebs adamianebis mier
jgufis wamyvanebi ar arian janmrTelobis dacvis sakuTari keTildReobis gancdaze, rodesac isini
sferoSi momsaxure profesionalebi. aseTi kmayofilni arian SexvedrebiT (Schiff & Bargal,
jgufebi adamianebs saSualebas aZlevs, Sexvdnen 2000). magaliTad, erTi gamokvlevis Sedegad
msgavsi problemebis mqone sxva adamianebs, cnobili gaxda, rom is adamianebi, romelnic
romlebic agrZeleben cxovrebas da xandaxan gansakuTrebiT miejaWvnen anonimur alkoholikTa
wamratebebsac aRweven. specialur jgufebSi sazogadoebas mas Semdeg, rac alkoholizmis
TviTdaxmarebis idea pirvelad gamoiyena or- mkurnalobis kursi gaiares, alkoholisken mis-
ganizaciam „anonimuri alkoholikebi~ (AA), wrafebis ganaxlebis gansakuTrebiT naklebi
Tumca, alkoholizmis farglebidan gaitana da midrekilebiT xasiaTdebodnen. naTelia, rom am
ganavrco XX saukunis 60-ian wlebSi dawyebulma sazogadoebasTan mWidro urTierToba individebs,
qalTa moZraobam, romelic mowodebuli iyo alkoholizmis kontrolis TvalsazrisiT,
sazogadoebrivi cnobierebis gaZlierebisTvis. sakuTari qcevis sisworeSi darwmunebulobis
dResdReobiT mxardaWeris jgufebi oTxi Zi- ganmtkicebis SesaZleblobas aZlevs (Morgenstern
riTadi kategoriis problemebze muSaoben: da- et al., 1997).
mokidebulebis sxvadasxva formebi, fizikuri TviTdaxmarebis ganviTarebaSi mniSvnelovani
wvlili Seitana jgufuri Terapiebis gamoyenebam
jgufuri Terapiebi

daavadebebi da fsiqikuri aSlilobebi, cxov-


rebiseuli cvlilebebi da sxva krizisebi, seri- ukurnebeli daavadebebis mqone adamianebTan.
ozuli problemebis mqone megobrebis an aseTi Terapiis mizania, daexmaros pacientebsa
naTesavebis gamo miRebuli travmebi. ukanasknel da maT ojaxebs, rom avadmyofobis periodSi
wlebSi adamianebma daiwyes internetis, rogorc SeZlebisdagvarad savse cxovrebiT icxovron,
TviTdaxmarebis jgufebis kidev erTi formis, realurad Sexedon gardauval sikvdils da
gamoyeneba. zogadad, TviTdaxmarebis internet- Seeguon ukurnebel sens (Fobair, 1997; LrGrand, 1991).
jgufebi imave sakiTxebiT arian dakavebulni, ganukurnebel pacientebTan aseTi mxardamWeri
romliTac maTi fizikuri oreulebi (Davison et jgufebis muSaobis zogadi mimarTulebaa _ as-
al., 2000). Tumca, interneti gansakuTrebiT mniSvne- wavlon maT, Tu rogor icxovron savse cxov- 685
rebiT im momentamde, rodesac isini ityvian narkotikebi da Zaladoba, aseve, SeuZlia tvinis
„mSvidobiT~ (Nungesser, 1990). qimiis da moqmedebis Secvla. biosamedicino
jgufuri Terapiebi bolo magaliTia Cven Terapiebi, umeteswilad, fsiqikur aSlilobebs
mier ganxiluli Terapiebisa, romlebic mxolod tvinis hardware-is problemebad miiCneven. fsi-
fsiqologiur mkurnalobazea dafuZnebuli _ qologiuri aSlilobebis simptomebis Semsubu-
mkurnalobaze, romelic zemoqmedebs tvinis qebis sami saxis biosamedicino midgomas aRvwerT:
software-ze. axla SevudgebiT imis garkvevas, Tu _ fsiqoqirurgias, eleqtrokonvulsiur Soks
rogor muSaoben biosamedicino Terapiebi, da farmakoTerapias.
gonebaze zemoqmedebis mizniT, sxeulisa da tvi-
nis hardware-is Secvlaze,
fsiqoqirurgia da
eleqtrokonvulsiuri Terapia
Sejameba „los anjeles Taims~-is saTauri iuwyeboda:
jgufuri Terapiebi ufro xelmisawvdoms xdis „tvinSi moxvedrili tyvia adamians fsiqikuri
fsiqikur janmrTelobaze zrunvas; amasTan, daavadebisgan kurnavs~ (2/23/188). statia 19 wlis
socialuri qcevebis dakvirvebisa da aTvisebis axalgazrda mamakacis Sesaxeb mogviTxrobda,
SesaZleblobas iZleva. ojaxuri wyvilebisa da romelic obsesiur-kompulsuri aSlilobiT
ojaxis Terapia individis iseT problemebze itanjeboda. TviTmkvlelobis mcdelobisas man
muSaobs, romlebic Seguebas ukavSirdeba da pirdapir SublSi isrola 22 kalibriani tyvia.
saintereso iyo, rom is gadarCa, ganikurna pa-
urTierTobebis sistemebSi wrmoqmnili siZnele-
Tologiuri simptomatikisgan da uvneblad Seu-
ebis Sedegebs warmoadgens. Terapiis mizania
narCunda gonebrivi SesaZleblobebi, Tumca,
wyvilebsa da ojaxebSi urTierTobebis siste-
problemis zogierTi mizezi jer kidev ar-
mebis Secvla. mravali adamiani TviTdaxmarebis
sebobda.
jgufebSi iRebs fsiqologiur mxardaWeras. es
es SemTxveva biosamedicino Terapiis erT-
jgufebi individebs aZleven imeds, socialur
erTi yvelaze pirdapiri gamoyenebis SesaZleb-
mxardaWeras da informacias rogorc fizikur,
lobas _ tvinSi qirurgiul Carevas _ gviCvenebs.
ise _ kibersivrceSi.
aseTi Careva tvinis nawilebs Soris kavSirebis
CaWras an mcire nawilis amokveTas gulisxmobs.
xSirad es ukanaskneli gzaa iseTi fsiqopaTo-
biosamedicino Terapiebi logiebis mkurnalobisas, romelTa daZleva ver
Tavi 16 / pirovnebis cvlilebebis Terapiebi

moxerxda sxva, ara aseTi ukiduresi Terapiuli


zemoqmedebiT. fsiqoqirurgia zogadi terminia,
tvinis ekologia myife balansiT xasiaTdeba. romelic aerTianebs tvinis qsovilze ganxor-
rodesac tvinSi rame arasworad xdeba, Cven cielebul qirurgiul procedurebs, fsiqolo-
qcevis paTologiuri paternebs, an ucnaur kog- giuri aSlilobebis Semsubuqebis, an aRkveTis
nitur da emociur reaqciebs vxedavT. garemos, mizniT. Sua saukuneebSi fsiqoqirurgia SeS-
socialur Tu qceviT darRvevebs, rogoricaa lilTa tvinebidan „sisulelis marcvlis amo-
kveTas~ niSnavda, rac xatovnad aris asaxuli
fsiqoqirurgia (Psychosurgery) _ fsiqologiuri maSindel graviurebsa da ferwerul tiloebze.
aSlilobis Semsubuqebis an aRkveTis mizniT
Tanamedrove fsiqoqirurgiul procedurebSi
tvinis qsovilze ganxorcielebuli qirurgiuli
procedurebi. Sedis korZiani sxeulis boWkoebis amokveTa
mwvave epilefsiuri gulyrebis Sesamsubuqeblad,
prefrontaluri lobotomia (Prefrontal lobotomy)
_ operacia, romlis drosac iWreba Tavis tvinis
razec me-3 TavSi vsaubrobdiT _ limburi
Sublis wilebisa da diencefalonis Semaer- sistemis funqcionirebis ganmapirobebeli gzebis
Tebeli nervuli boWkoebi, gansakuTrebiT, Ta- CaWra (amigdalotomia) da prefrontaluri
lamusTan da hipoTalamusTan ganlagebuli lobotomia. fsiqoqirurgiis yvelaze cnobili
boWkoebi; fsiqoqirurgiis yvelaze cnobili formaa prefrontaluri lobotomia _ operacia,
forma.
686 romlis drosac iWreba Tavis tvinis Sublis
wilebisa da diencefalonis SemaerTebeli ner- Sedegebi, dadebiTi ki _ naklebad TvalsaCinoa,
vuli boWkoebi, gansakuTrebiT, TalamusTan da misi gamoyeneba Zalian SezRudulia.
hipoTalamusTan ganlagebuli boWkoebi. proce- eleqtrokonvulsiuri Terapia (ekT) aris
dura SeimuSava egaS moniSma (Egas Moniz). man Tavis tvinze eleqtruli Sokis gamoyeneba iseTi
1949 wels nobelis premia miiRo mkurnalobis fsiqiatriuli aSlilobebis mkurnalobis miz-
sakuTar meTodSi, romelic, rogorc Canda, niT, rogoricaa Sizofrenia, mania da, yvelaze
cvlida fsiqikurad daavadebul adamianTa fin- xSirad, depresia. meTodika aseTia: pacientis
qcionirebas. safeTqlebze moqmedeben susti eleqtruli
Tavdapirvelad lobotomiis kandidatebi nakadiT (75-dan 100 voltamde) 1/10 wamidan erT
agznebadi Sizofreniuli pacientebi da kompu- wamamde manam sanam ar moxdeba konvulsia.
lsiuri da SfoTviTi aSlilobebis mqone paci- konvulsia, Cveulebriv, 45-dan 60 wamamde grZel-
entebi iyvnen. fsiqoqirurgiis efeqti STambeWdavi deba. pacients winaswar amzadeben aseTi mtkiv-
iyo: proceduris Semdeg saxeze iyo axali pi- neuli mkurnalobisTvis _ amSvideben xanmokle
rovneba, romelic ar xasiaTdeboda Zlieri emo- moqmedebis barbituratebiT da kunTebis mosa-
ciuri agznebiT da, Sesabamisad, arc yovlis- dunebeli preparatebiT, rasac pacienti ugono
momcveli SfoTviT, danaSaulis gancdiTa da mdgomareobaSi gadahyavs da rac minimumamde
risxviT itanjeboda. Tumca, operacia samudamod amcirebs Zlier umarTav fizikur reaqciebs (Ab-
anadgurebda adamianis bunebis arsebiT maxasia- rams, 1992).
Teblebs: pacientebi, romelTac lobotomiis eleqtrokonvulsiuri Terapia Zalze warma-
procedura hqondaT gavlili, kargavdnen sakuTar tebuli aRmoCnda Rrma depresiis simptomebis
unikalur pirovnul maxasiaTeblebs. lobotomiis SemsubuqebisTvis (Sackheim et al., 2000). misi Rirseba,
Semdeg maT aRar SeeZloT momavlis dagegmva, nawilobriv, isaa, rom Zalze swrafad moqmedebs.
biosamedicino Terapiebi

axasiaTebdaT gulgriloba garSemomyofTa rogorc wesi, sam-oTxdRiani mkurnalobis kursis


mosazrebebisadmi, infantilizmi, inteleqtua- Semdeg depresiis simptomebi Sesustebas iwyebs
luri da emociuri gasadaveba; eseni iyvnen ada- farmakoTerapiisgan gansxvavebiT, romelic erTi
mianebi sakuTari me-s mTlianobis gancdis gareSe an ori kviris Semdeg iwyebs moqmedebas. miuxe-
(moniSis erT-erTi pacienti imdenad gaognebuli davad amisa, TerapevtTa umetesoba ekT-s mkur-
da ganawyenebuli iyo aseTi moulodneli nalobis ukidures formad miiCnevs. is xSirad
SedegebiT, rom esrola kidec eqims, ris Semdegac eleqtrokonvulsiuri Terapia (ekT) (Electrocon-
is nawilobriv paralizebuli darCa.) vinaidan vulsive therapy – ECT) _ eleqtrokonvulsiuli
fsiqoqirurgiis moqmedeba Seuqcevadia da vina- Sokis gamoyeneba Rrma depresiis warmatebulad
idan kargad aris cnobili misi mZime uaryofiTi samkurnalod.
687
gamoiyeneba, rogorc saswrafo gadaudebeli mkur- eleqtrokonvulsiuri SokiT tvinis mxolod
naloba suicidur, an cudad nakveb depresiul erTi mxaris stimulacias axdenen da isic _
pacientebTan da maTTan, vinc ar reagirebs anti- mxolod metyvelebis gauaresebis albaTobis
depresantebze, an ver itans maT gverdiT Sesamcireblad. aseTi calmxrivi ekT efeqturi
movelenebs. antidepresantia.
Tu ekT ase kargad moqmedebs, ratom aris ase axla vnaxoT, ratom gaxda farmakoTerapia
xSirad demonizirebuli? magaliTad, 1982 wels fsiqopaTologiaSi biosamedicino Carevis yve-
berklis (kaliforniis Stati) mcxovreblebma laze polularuli forma.
xma misces fsiqikuri aSlilobebis samkurnalo
yvela saxelmwifo dawesebulebaSi eleqtro-
konvulsiuri Sokis gamoyenebis akrZalvas (Sem- farmakoTerapia
dgom es gadawyvetileba gabaTilda iuridiul fsiqikuri aSlilobebis mkurnalobis isto-
safuZvelze). ekT-is mimarT samecniero wreebis riaSi uprecendento gadatrialeba iyo medi-
uaryofiTi damokidebulebis ZiriTadi mizezi kamentebis aRmoCena, romelTac SeeZloT mSfoT-
isaa, rom ucnobia misi moqmedebis meqanizmebi. vare pacientebis damSvideba, autisti pacientebis
es Terapia pacientze dakvirvebisas gaCnda, realobasTan kontaqtis aRdgena da fsiqoturi
romelsac erTdroulad Sizofrenia da epi- pacientebis halucinaciebis daTrgunva. es axali
lefsia hqonda. epilefsiuri gulyrebis Semdeg Terapiuli epoqa 1953 wels, klinikebis Terapiul
mas Sizofreniis simptomebi umsubuqdeboda. kli- programebSi trankvilizatorebis, gansakuT-
nicistebma ivaraudes, rom igive efeqtis miRweva rebiT, qlorpromazinis, SetaniT daiwyo. medika-
xelovnurad gamowveuli gulyrebiTac iqneboda mentebiT mkurnalobam TiTqmis dauyovnebliv
SesaZlebeli. miuxedavad imisa, rom maTi daSveba moipova aRiareba da pacientis qcevis efeqturi
nawilobriv gamarTlda _ ekT gacilebiT uke- Semcvlelis statusi. fsiqofarmakologia fsi-
Tesad amsubuqebs depresias, vidre Sizofranias qologiis dargia, romelic qcevaze medikamen-
_ mkvlevrebs jer kidev win aqvT am SemTxveviTi tebis moqmedebas Seiswavlis. fsiqofarmako-
dakvirvebis mecnieruli dasabuTeba.
logiis sferoSi momuSave mkvlevrebi swavloben,
garda amisa, kritikosebs ekT-is SesaZlo
Tu rogor moqmedeben medikamentebi zogierT
gverdiTi movlenebic aRelvebT (Breggin, 1979,
biologiur sistemaze da rogor icvleba reaqcia
1991). eleqtrokonvulsiuri Terapia droebiT
am zemoqmedebis Sedegad.
dezorientaciasa da mexsierebis mTel rig dar-
medikamentebiT mkurnalobis meTodebis aRmo-
Rvevebs iwvevs. pacientebi xSirad itanjebian
Cenam udidesi gavlena moaxdina mZime aSli-
Tavi 16 / pirovnebis cvlilebebis Terapiebi

amneziiT _ aRar axsovT movlenebi, romlebic


lobebis mqone pacientebis mkurnalobaze. fsi-
win uswrebda mkurnalobas; rac ufro xangr-
qiatriuli klinikebis momsaxure personals
Zlivia mkurnaloba, miT mZimea amneziac. Tumca,
aRar sWirdeboda mcvelebis rolSi yofna, pa-
gamokvlevam aCvena, rom, pacientebi, rogorc
cientebis izolatorebSi moTavseba an maTTvis
wesi, aRidgenen mexsierebis Sinaarsebs mkurna-
damamSvidebeli perangis Cacma. personalis
lobis dasrulebidan ramdenime Tvis manZilze
moraluri saxe gaumjobesda mas Semdeg, rac
(Cohen et al., 2000). metic, pacientebs, romelTac
fsiqiatriul dawesebulebebSi fsiqikurad daava-
mTeli cxovrebis manZilze eleqtrokonvu-
debulTa ubralo patimroba reabilitaciiT
lsiuri Terapiis 100-ze meti procedura hqondaT
Seicvala (Swazey, 1974). metic, revoluciam,
gavlili, ar aReniSnebodaT cvlilebebi funqci-
romelic medikamentebiT mkurnalobis danergvas
onirebaSi im pacientebTan SedarebiT, romelTac
mohyva, didi gavlena iqonia aSS-is fsiqiatri-
arasodes gauvliaT aseTi procedura (Devanand
uli klinikebis kontingentze. 1955 wlisTvis
et a., 1991). dResdReobiT, tvinis muSaobis xanmokle
naxevar milionze meti adamiani (romelic, sa-
Seferxebebis minimizaciisTvisac ki, xSirad
Sualod, iq ramdenime weliwads atarebda)
f s i q o f a r m a k o l o g i a (Psychopharmacology) –
cxovrobda fsiqiatriul dawesebulebebSi. mkur-
fsiqologiis dargi, romelic swavlobs qcevaze nalobaSi qlorpromazinisa da sxva medikamen-
tebis gamoyenebam SeaCera da sapirispiro mimar-
688
medikamentebis moqmedebas.
Tuleba misca pacientTa raodenobis zrdas. mravali pacientisTvis yvela es preparati ga-
1970-iani wlebis dasawyisisTvis qveyanaSi arse- cilebiT metia, vidre ubralod agznebis Sema-
bul fsiqiatriul pacientTa naxevarze naklebi sustebeli da damamSvidebeli. isini aqroben,
imyofeboda realurad fsiqiatriul klinikebSi an amcireben Sizofreniis dadebiT simptomebs,
da isic, saSualod, mxolod ramdenime Tvis bodvebisa da halucinaciebis CaTvliT.
manZilze. samwuxarod, antifsiqotur preparatebs uaryo-
dReisaTvis Terapiul programebSi sami fiTi gverdiTi moqmedeba axasiaTebs. vinaidan
ZiriTadi kategoriis medikamentebi gamoiyeneba: dofamins Tavisi roli aqvs motorul kontrol-
antifsiqoturi, antidepresantuli da anqsi- Si, medikamenturi mkurnalobis kurss xSirad
olizuri naerTebi. rogorc dasaxelebebidan axlavs kunTebis muSaobis darRvevebi. motoruli
Cans, es medikamentebi qimiuri gziT cvlian kontrolis _ gansakuTrebiT saxis kunTebis
tvinis specifikur funqciebs, romlebic fsi- muSaobis _ gamorCeuli darRvevaa gviani dis-
qotur simptomebze, depresiasa da ukidures kinezia, romelic antifsiqoturi preparatebis
SfoTvazea pasuxismgebeli. zemoqmedebis Sedegad viTardeba. aseTi gverdiTi
movlenis mqone pacientebs aReniSnebaT ybis,
tuCebisa da enis uneblie moZraobebi. preparati
antifsiqoturi preparatebi
klozapini ufro SerCeviTad akavebs dofaminur
antifsiqoturi preparatebi cvlis bodviTi receptorebs, rac motoruli darRvevebis
mdgomareobebis, halucinaciebis, socialuri ga- ganviTarebis albaTobas amcirebs. samwuxarod,
riyulobis (Caketilobis) da perioduli agzne- im pacientTa 1-2%-Si, romelic klozapiniT
badobis (aJitaciis) Sizofreniul simptomebs mkurnalobda, viTardeba iSviaTi daavadeba
(Dawkins et al., 1999). antifsiqoturi preparatebis agranuklocitozi, rodesac Zvlis tvini aRar
moqmedeba zRudavs neirogadamtan dofaminis gamoimuSavebs sisxlis TeTr ujredebs.
aqtivobas tvinSi. iseTi preparatebi, rogoricaa mkvlevrebi agrZeleben preparatebis xangr-
qlorpromazini (aSS-Si savaWro dasaxeleba _ Zlivi gamoyenebis Sedegebis Seswavlas; aseve,
Torazini) da haloperidoli (cnobilia, rogorc swavloben pacientis mier preparatis miRebis
haldoli), dofanimuri receptorebis mgrZnobe- Sewyvetis Sedegebs. preparatis miRebis Sewyvetis
lobas amcirebs an Trgunavs. klozapini (cnobi- Semdeg recidivebis sixSiris maCvenebeli sakmaod
lia, rogorc klizarili), uaxlesi wamyvani maRalia _ pacientTa or mesameds 18 Tvis gan-
antifsiqoturi preparatia, romelic uSualod mavlobaSi axali simptomebi uviTardeba; Tumca,
amcirebs dofaminis aqtivobas da zrdis sero- im pacientTa daaxloebiT erT mesamedTanac
toninis aqtivobis dones, romelic akavebs dofa- mosalodnelia recidivebi, romlebic regula-
minur sistemas. miuxedavad imisa, rom es prepa- rulad iReben medikamentebs (Gitlin, 1990). amrigad,
ratebi amcireben, tvinis aqtivobis zogad dones, antifsiqoturi preparatebi ar kurnavs Sizof-
isini ar arian mxolod trankvilizatorebi. renias _ isini ar aqroben safuZvlad mdebare
fsiqopaTologias. sabednierod, isini sakmaod
kargad axerxeben daavadebis yvelaze damangre-
veli simptomebis kontrols.
biosamedicino Terapiebi

antidepresantebi
antidepresantebi aZliereben neirogadam-
tanebis _ norepinefrinisa da serotoninis _
aqtivobas (Holmes, 1994). tricikluri antidepre-
santebi, rogoricaa tofranili da elavili,
amcireben sinafsuri napralidan neirogadam-
tanebis ganmeorebiT STanTqmas. bicikluri anti-
depresanti prozaki amcirebs serotoninis gan-
meorebiT STanTqmas. monoaminoqsidazas (mao)
689
inhibitorebi zRudaven ferment monoaminoq- mdgomareobidan liTiumis dozebiT gamoyavT.
sidazas aqtivobas, romelic pasuxismgebelia pacientTa 60-80%-s, romlebic liTiumiT mkur-
norepinefrinis daSlaze (metabolizmze). ro- nalobdnen, gamojanmrTelebis kargi Sansi aqvT
desac mao Sekavebulia, neirogadamtanTa meti (Walden et al., 1998). Tumca, bipolaruli aSli-
raodenoba xdeba Tavisuflad xelmisawvdomi. lobis mqone im adamianebisTvis, romelTa mdgo-
antidepresantebi, Cveulebriv, warmatebiT mareoba xSirad irxeva maniakalur da depresiul
xsnian depresiis simptomebs, Tumca, gaumjobeseba periodebs Soris, liTiumi naklebad efeqturia,
ar aReniSneba pacientTa 30-40%-s (es pacientebi vidre mkurnaloba sxva preparatebiT, rogoricaa,
SeiZleba eleqtrokonvulsiuri Terapiis kan- magaliTad, valproati _ preparati, romelic
didatebi gaxdnen) (Hirschfeld, 1999). prozaks in- Tavdapirvelad gulyrebis Sesakaveblad Seiqmna.
tensiurad aqebdnen, rogorc saswaulmomqmed
wamals, romelsac sxva danarCen wamlebze ga-
anqsiolizuri saSualebebi
cilebiT mZlavri Terapiuli efeqti aqvs. zo-
gierT fsiqiatrs usityvod sjera prozakis antifsiqoturi da antidepresiuli prepara-
efeqturobis. Tavis Zalian popularul wignSi tebis msgavsad, anqsiolizuri, anu damamSvide-
„prozakis mosmena~ (Kramer, Listening to Prozac, 1993) beli saSualebebi, Cveulebriv, tvinSi neiroga-
fsiqiatri piter krameri aRwers mTel rig damtanebis aqtivobis doneebis regulacias
SemTxvevebs, rodesac pacientebma, romelTac axdens. sxvadasxva saxis SfoTviTi aSlilobis
prozaki hqondaT daniSnuli, gasaocari pirov- dros sxvadasxva saxis preparatia yvelaze efeq-
nuli cvlilebebi ganicades. magaliTisTvis turi (Spiegel et al., 2000). generalizebuli SfoT-
ganvixiloT qalbatonis SemTxveva, romelsac viTi aSliloba saukeTesod ikurneba benzodi-
krameri tezs uwodebs. tezi Tavad gaecno kra- azepinebiT, maT Soris valiumiT, an qsanaqsiT,
mers da aRuwera sakuTari mZime cxovrebiseuli romelic neirogadamtan gaem-is9 aqtiurobas
pirobebi da depresiis istoria. prozakiT or- zrdis. vinaidan gaem Semakavebel neironebs
kviriani mkurnalobis Semdeg tezi ukve sxva aregulirebs, misi aqtiurobis zrdiT mcirdeba
adamianad iqca: tvinis aqtiuroba im ubnebSi, romelic genera-
lizebul SfoTviT reaqciebs Seesabameba. pa-
Cem win iyo pacienti, romlis qcevis
nikuri aSlilobebi _ agorafobia da sxva fo-
Cveuli stili STambeWdavad Secvliliyo.
biebi _ SeiZleba ganikurnos antidepresantebiT,
is msubuqad saubrobda, aRar iyo daTrgu-
miuxedavad imisa, rom mkvlevrebma jer ar ician,
nuli da kedelze akruli; piriqiT, pepe-
Tu ra biologiuri meqanizmi udevs amas safuZ-
lasaviT dafarfatebda adamianebs Soris.
Tavi 16 / pirovnebis cvlilebebis Terapiebi

vlad. obsesiur-kompulsuri aSliloba, romelic


iq, sadac sxvebis gulis mogebaze da ke-
serotoninis ukmarisobam SeiZleba gamoiwvios,
Tilganwyobis mopovebaze mimarTuli qceva
gansakuTrebiT kargad reagirebs iseT prepara-
iyo, axla sicocxlis siyvaruli da mxia-
tebze, rogoricaa prozaki, radgan is konkretu-
ruleba sufevda (Kramer, 1993, gv. 11).
lad serotoninis moqmedebaze axdens gavlenas.
tezis mdgomareobis gaumjobeseba Zalze STam-
beWdavi iyo, Tumca, prozakisa da sxva fsi-
daniSnuleba fsiqoaqtiuri
qoaqtiuri medikamentebis kritikosebi Relaven
preparatebisTvis
imis gamo, rom prozaki ara marto depresias
xsnis, aramed pacientebs sakuTari indivi- Cven mier aRweril medikamentebs, romlebic
dualurobisa da SemoqmedebiTi sawyisisganac mowodebulia sxvadasxvagvari fsiqikuri aSli-
„aTavisuflebs~ (Breggin & Breggin, 1994). lobebis simptomebis Sesamsubuqeblad, xSirad
liTiumis marilebi efeqturi aRmoCnda bipo- aZleven adamianebs daniSnulebis saxiT. vinaidan
laruli aSlilobebis mkurnalobaSi (Schou, fsiqikuri janmrTelobis dacva TandaTanobiT
1997). adamianebi, romlebic umarTavi moWarbebuli sazogadoebrivi jandacvis organizaciebis kom-
agznebis periodebs ganicdian, rodesac maTi petenciis sferoSi gadadis da vinaidan miRebuli
energia, erTi SexedviT, amouwuravia, qceva ki _
9
gamaaminoerbomJava _ GABA-GammaAminoBatterAcid
690 ucnauri da TvalSisacemi, maniakaluri siWarbis
praqtikaa am sferoze xarjebis ekonomia, mcir- am kiTxvebs kidev ufro aqtualurs da sain-
deba pacientTa raodenoba, romlebic fsiqo- teresos xdis gamokvlevebi, romlebic aCveneben,
Terapiuli daxmarebisTvis Terapevtebs akiTxaven; rom Terapiis zogierTi forma iseve moqmedebs
isini fsiqoTerapias SedarebiT iafi saSualebiT tvinze, rogorc medikamenturi mkurnalobis
_ medikamenturi mkurnalobiT anacvleben. ax- kursi.
laxan Catarebulma gamokvlevam, romelic fsi-
qoaqtiuri medikamentebis pacientebisTvis gamo-
saidan
weris tendencias Seexeboda, aCvena, rom aSS-Si
1985 wlidan 1994 wlamde periodSi 20%-iT moimata viciT
fsiqiatrebisTvis, pirveladi samedicino daxma-
bihevioraluri Terapiis Sedegad
rebis eqimebisTvis da sxva specialobis medi-
tvinSi momxdari cvlilebebi
kosebisTvis mimarTvebis ricxvma _ 32.7 milio-
nidan 45.6 milion mimarTvamde (Pincus et al., 1998). obsesiur-kompulsuri aSlilobis mqone
amasTan, adamianTa zogierTi jgufi ufro metad monawileebs unda aerCiaT da gaevloT
iRebs medikamentebs, vidre _ sxvebi. erT-erT medikamenturi Terapia (fluoqsetin hidro-
gamokvlevaSi, romelic xuTi weliwadi grZel- qloridiT), an bihevioraluri Terapia
deboda, mkvlevrebi akvirdebodnen, Tu rogor (stimulis wardgena da reaqciis aRkveTa).
niSnavdnen medikamentebs kaliforniis zogadi emisiur-pozitronuli tomografiiT gada-
profilis oTxi saavadmyofos pirveladi gada- iRes pacientebis tvini mkurnalobamde da
udebeli daxmarebis samsaxuris (umeteswilad mkurnalobis Semdeg, ramac orive saxis
TeTrkaniani) eqimebi. isini afroamerikelebs Terapiis Semdeg tvinis funqcionirebaSi
ufro meti raodenobis antifsiqotur medika- erTnairi cvlilebebi aCvena (Baxter et al.,
mentebs da ufro didi dozebiT uniSnavdnen, 1992; Schwartz et al., 1996).
vidre sxva pacientebs. Tumca, afroamerikeli
pacientebi sulac ar iyvnen ufro saSiSni, an am tipis kvlevebi SesaniSnav SesaZleblobebze
ufro metad daavadebulni, vidre danarCenebi migviTiTebs: aramedikamentur Terapiebs SeiZleba
(segal et al., 1996). aseTi aRmoCenebi gviCvenebs, Tu iseTive ganmkurnebeli efeqti hqondes tvinze,
ratom miaCniaT farmakoTerapiis kritikosebs, rogorc medikamentebiT mkurnalobas, Tumca,
rom medikamentebi yovelTvis ar gamoiyeneba medikamentebiT mkurnalobisTvis damaxasia-
mxolod samedicino miznebisTvis. Tebeli SesaZlo uaryofiTi Sedegebis gareSe.
erTi TerapiisTvis upiratesobis miniWeba
meoresTan SedarebiT xSirad daavadebis sim-
rodis aris aucilebeli medikamentebiT
wvaveze da sxvadasxva saxis Terapiebis damtki-
mkurnaloba
cebul efeqturobazea damokidebuli. magaliTad,
Cven mokled mimovixileT fsiqologiuri aS- ganurCevlad riskisa, Sizofreniis mkurnaloba
lilobebis medikamenturi mkurnalobis zogi- ubralod aucilebelia medikamentebiT, raTa
erTi SesaZlebloba. bevri garemoebaa, rodesac pacientebs normalurad cxovrebis mcireodeni
medikamenturi mkurnalobis kursma SeiZleba SesaZlebloba mainc hqondeT. axla ganvixiloT
biosamedicino Terapiebi

mniSvnelovnad gaaumjobesos daavadebuli ada- meTodebi, romlebsac mkvlevrebi Terapiis


mianis cxovreba. Tumca, farmakoTerapiis nebis- sxvadasxva formebis efeqturobis Sesafaseblad
mieri kursi ar gamoricxavs fizikuri, an fsi- iyeneben.
qologiuri miCvevis SesaZleblobas da SesaZlo
seriozul gverdiT movlenebs. rogor afaseben
adamianebi am faqtorebs Semsubuqebis alba- Sejameba
TobasTan mimarTebaSi? Cven, aseve, aRvniSneT,
Tanamedrove praqtikaSi iSviaTad gamoiyeneba
rom medikamentma SeiZleba Seamsubuqos simptomi,
qirurgiuli procedurebi tvinze fsiqologiuri
magram ver gankurnos misi ganmapirobebeli
aSlilobebis Sesamsubuqeblad. eleqtrokonvul-
paTologia. ramdenad arian adamianebi mzad, rom
siuri Terapia sakmaod efeqturia Rrma depresiis
mTeli cxovrebis manZilze miiRon medikamentebi?
Sesamsubuqeblad. Tumca, vinaidan misdami damoki- 691
debuleba isev sakamaToa, adamianebi eridebian
am saxis mkurnalobas. antifsiqoturi, antidepre-
siuli da anqsiolizuri preparatebi, rogorc
wesi, Semamsubuqeblad moqmedeben; isini tvinSi
neirogadamtanebis aqtiurobaze axdenen gavlenas.
medikamenturi mkurnalobis, gansakuTrebiT,
antidepresantebis, daniSvnebis ricxvma mkveTrad
moimata bolo aTwleulis manZilze.

ramdenad muSaobs Terapia

davuSvaT, Tqvens cxovrebaSi dainaxeT prob-


lema da migaCniaT, rom misi daZleva mxolod
profesional klinicistTan urTierTqmedebiT
aris SesaZlebeli. Cven mravali saxis Terapiaze aizenkis gamowvevis sapasuxod mkvlevrebma
visaubreT. rogor unda gavarkvioT, romeli Terapiis Sedegianobis Sefasebis ufro zusti
maTgani imoqmedebs saukeTesod da SegimsubuqebT meTodologiebi SeimuSaves. aizenkis kritikulma
problemas? rogor davrwmundeT, rom romelime gamonaTqvamebma naTeli gaxada, rom mkvlevrebs
maTgani saerTod imoqmedebs? am qveTavSi saTanado sakontrolo jgufebi sWirdebaT. mTeli
ganvixilavT gamokvlevebs, romlebic miznad rigi mizezebis gamo, individTa garkveuli
isaxavs calkeuli Terapiebis Sedegianobis procentis mdgomareoba, romelsac fsiqoTerapia
Semowmebas da sxvadasxva Terapiebis urTierT- esaWiroeba, marTlac umjobesdeba yovelgvari
Sedarebas. am kvlevebis zogadi mizania adamia- profesiuli Carevis gareSe. spontanuri remisiis
nebisTvis daxmarebis gawevis yvelaze efeqturi efeqti is bazisuri kriteriumia, romliTac unda
saSualebis gamovlena. Cven, aseve, mokled mi- Sefasdes Terapiebis Sedegianoba. martivad rom
movixilavT prevenciis sakiTxs: ra da rogor vTqvaT, unda Candes, rom raRacis keTeba gamojan-
unda gaakeTon fsiqologebma winaswar, rom mrTelebis SemTxvevaTa met procents iZleva,
Tavidan iqnes acilebuli fsiqikuri daavadeba? vidre _ arafris keTeba.
aseve, mkvlevrebi cdiloben, dagvanaxon, rom
Tavi 16 / pirovnebis cvlilebebis Terapiebi

maT mier gamoyenebuli mkurnaloba ufro mets


Terapiis Sedegianobis akeTebs, vidre klientis sakuTari gankurnebis
Sefaseba molodinis gamoyenebaa. SegiZliaT gaixsenoT
Cven mier adre ganxiluli placebo efeqtebi:
britanelma fsiqologma hans aizenkma (Hans
bevr SemTxvevaSi adamianebis fsiqikuri Tu
Eysenck, 1952) furori moaxdina: man ganacxada,
fizikuri janmrTeloba mxolod imitom umjo-
rom fsiqoTerapia saerTod ar moqmedebs! man
besdeba, rom isini moelian gaumjobesebas. Tera-
xelT arsebuli yvela publikacia mimoixila,
piuli situacia xels uwyobs am rwmenis gan-
sadac saubari iyo sxvadasxva saxis Terapiebis
mtkicebas imiT, rom Terapevts mkurnalis speci-
Sedegianobaze da aRmoaCina, rom im pacientebis
fikur socialur rolSi ayenebs (Frank & Frank,
mdgomareoba, romlebic aranair Terapias ar
iRebdnen, iseTive sixSiriT umjobesdeboda, ro-
spontanuri remisiis efeqti (Spontaneous-remis-
gorc im pacientebisa, romlebic fsiqoanalitur
sion effect) _ fsiqikuri problemebis mqone zo-
an sxva saxis insaituri Terapiis kurss gadi- gierT pacientTa da klientTa, romelsac esa-
odnen. man ganacxada, rom nevrotuli proble- Wiroeba fsiqoTerapia, mdgomareobis gaum-
mebis mqone adamianTa daaxloebiT ori mesamedi jobeseba yovelgvari profesiuli Carevis gareSe;
TavisTavad gamojanmrTeldeboda problemis bazisuri kriteriumi, romliTac unda Sefasdes
gaCenidan ori wlis ganmavlobaSi. Terapiebis Sedegianoba.
692
1991). miuxedavad imisa, rom Terapiis placebo mkvlevrebi jer kidev cdiloben am problemebis
efeqti Terapiuli Carevis mniSvnelovani nawi- daZlevas da depresiis mkurnalobis sxvadasxva
lia, mkvlevrebs, Cveulebriv, surT imis Cveneba, tipebis pirdapir Sedarebaze fokusirdebian.
rom maT mier gamoyenebuli Terapiis specifikuri
forma ufro Sedegiania, vidre placebo Terapia
(neitraluri Terapia, romelic mxolod gankur- mkurnalobis Sefaseba
nebis molodins qmnis) (Enserink, 1999). depresiis farTo gavrcelebidan gamomdinare
ukanasknel wlebSi mkvlevrebi Terapiul Sede- (ix. Tavi 15), mravali gamokvleva, romelSic
gianobas statistikuri meTodis _ meta-analizis sxvadasxva tipis Terapiebis urTierTSedarebas
_ gamoyenebiT afaseben. meta-analizi mkvlevrebs axdenen, depresiuli adamianebis jgufebze
formaluri meqanizmiT uzrunvelyofs, romelic tardeba. erTi gansakuTrebiT gabeduli proeqti
mowodebulia mravali sxvadasxvagvari eqsperi- daafinansa da koordinireba gauwia fsiqikuri
mentis monacemebSi zogadi daskvnebis gamosavle- janmrTelobis nacionalurma institutma (aSS,
nad. bevr fsiqologiur eqsperimentSi mkvlevari National Institute os Mental Health – NIMH). am kvlevis
svams kiTxvas: „gamovlinda Tu ara eqsperimentis ZiriTadi maxasiaTeblebi iyo: (1) xanmokle fsiqo-
monawileTa umravlesobaSi Cem mier nawinaswar- Terapiis ori gansxvavebuli formis _ trici-
metyveli movlena?~ meta-analizis cdis pirebs kluri medikamenturi mkurnalobis da placebo
eqsperimentebi warmoadgenen. Terapiis Sedegia- kontrolis _ Sedegianobis Sedareba; (2) 28
nobasTan mimarTebaSi mkvlevari svams kiTxvas: profesionali Terapevtis mier Catarebuli
„gamoavlina Tu ara Sedegebis gamokvlevaTa um- mkurnalobis zusti gansazRvra da standarti-
ravlesobam dadebiTi cvlilebebi?~ am kiTxvaze zacia; amasTan, TiToeuli Terapevti Terapiis
pasuxia Zalze damajerebeli „diax~ (Lipsey & oTxi tipidan erT-erTSi specializirdeboda da
Wilson, 1993; Shadish et al., 1997). rogorc Cans, TiToeuli tipis mkurnaloba sxvadasxva qalaqis
Terapiuli kursebis umravlesobas sul mciredi sam sxvadasxva dawesebulebaSi tardeboda; (3)
dadebiTi efeqti mainc aqvs, romelic SesaZlo SemTxveviT SeirCa 240 ambulatoriuli pacienti,
„mkurnalobis gareSe~ an „placebo~ efeqtebis romelic klinikuri depresiuli aSlilobis
farglebs scildeba. standartul kriteriumebs akmayofilebda; (4)
aseTi Sedegebis gamo, Tanamedrove mkvlevrebs dadginda Sefasebis standartizirebuli proce-
naklebad afiqrebT, moqmedebs Tu ara fsiqo- durebi Terapiis procesisa (magaliTad, Terapi-
Terapia; isini ufro metad arian dakavebulni uli seansebis videoCanawerebis) da saboloo
iseTi sakiTxebiT, rogoricaa: ratom moqmedebs Sedegebis gasazomad gankuTvnili meTodikebis
fsiqoTerapia da aris Tu ara romelime konkre- monitoringisTvis mkurnalobis dasawyisSi, 16-
tuli mkurnaloba yvelaze efeqturi konkretuli kviriani Terapiuli procesis ganmavlobaSi,
problemisTvis da garkveuli tipis pacientebi- mkurnalobis dasasrulisTvis da dasrulebidan
sTvis (Drozd & Goldfried, 1996, Goldfried et al., 1990). unda 18 Tvis Semdeg; (5) Sedegebis damoukidebeli
aRiniSnos, rom yovelTvis ar aris ioli im Sefaseba romelime dawesebulebaSi, romelic
kvlevebis urTierTSedareba, romlebic sxvadasxva ar monawileobda kvlevis arc erT fazaSi (Elkin
ramdenad muSaobs Terapia

Terapiebis Sesaxeb iZlevian monacemebs. Zneli et al., 1989).


gasaTvaliswinebelia TerapevtTa gamocdilebebs afasebdnen ori saxis fsiqoTerapias, romelic
Soris gansxavavebebi, Terapiis xangrZlioba, specialurad Seiqmna, an modificirda arasaavad-
pirveladi diagnozis sizuste, aSlilobis tipi,
placebo Terapia (Placebo therapy) _ nebismieri
pacientis sirTuleebis simwvavesa da tipebs
specifikuri klinikuri procedurisgan damouki-
Soris gansxvavebebi, Sedegebis gazomvis meTodebi, debeli Terapia, romelic iwvevs klienti mdgo-
pacientis molodinebisa da SeTavazebuli Te- mareobis gaumjobesebas.
rapiis urTierTTanxvedra da mkurnalobis das- meta-analizi (Meta-analysis) _ hipoTezebis
rulebis Semdeg pacientze dakvirvebis xangr- Semowmebeli statiskituri meTodi, romelic
Zlioba _ da es mxolod mcire nawilia para- iZleva formalur meqanizms mravali sxvadasxva-
metrTa im grZeli CamonaTvalisa, romelic gaiT- gvari eqsperimentis monacemebSi zogadi das-
693
valiswinebul unda iqnes. rogorc qvemoT vnaxavT, kvnebis gamosavlenad.
sebdnen da erTmaneTs adarebdnen mxolod fsiqo-
Terapiis Sedegianobasa da kombinirebul fsiqo-
Terapiul da medikamentur mkurnalobas. erT-
erT gamokvlevaSi kombinirebuli Terapia yvela-
ze warmatebuli aRmoCnda (Keller et al., 2000). 519
monawilidan, romelmac mkurnalobis kursi
gaiara, simptomebis Semsubuqebis kvlevaSi
dadgenil kriteriumebs im monawileTa 55%-is
mdgomareoba akmayofilebda, vin mxolod medi-
kamenturi mkurnaloba miiRo da im monawileTa
52%-is mdgomareoba, vinc mxolod fsiqoTerapiiT
mkurnalobda, xolo im pacientebidan, vinc
iRebda kombinirebul _ fsiqoTerapiul da
medikamentur mkurnalobas _ 85%-s mdgomareobis
gaumjobesebis igive maCvenebeli hqonda.
depresiis mkurnalobis Sesafaseblad Cata-
rebuli kvlevebi aCvenebs, rom orive _ bio-
suraTi
16.2 logiur da fsiqologiur _ mkurnalobas mniS-
vnelovani wvilili Seaqvs fsiqikuri janmrTe-
depresiis Terapiebi lobis gaumjobesebaSi. garda amisa, es kvlevebi
depresiis simptomebi yvelaze metad medikamenturi naTel warmodgenas gviqmnis im meTodebze,
mkurnalobis Sedegad Semcirda, Tumca, simptomebi, romelTa gamoyenebiTac SeiZleba ganisazRvros,
aseve, mniSvnelovnad Semcirda fsiqodinamikuri da
kognituri Terapiebis Sedegadac. Tu romeli Terapia iqneba saukeTeso TiToeuli
tipis aSlilobisTvis. suraTze 16.3 mocemulia
ganzogadebuli ierarqiuli sqema imisa, Tu ra
myofos pirobebSi depresiis samkurnalod. es rols asrulebs Teoria, klinikaSi warmoebuli
ori xanmokle Terapia iyo kognitur-biheviora- dakvirveba da mecnieruli kvleva mkurnalobis
luri Terapia da interpersonaluri fsiqo- (rogorc fsiqikuri, ise _ fizikuri daavadebebis)
Terapia _ fsiqodinamikuri orientaciis Terapia, nebismieri formis ganviTarebasa da SefasebaSi.
romelic pacientebis mimdinare cxovrebasa da is gviCvenebs, Tu ra saxis sistematuri kvlevaa
pirovnebaTSoris urTierTobebze fokusir- saWiro, rom klinicistebma ufro iolad gasa-
Tavi 16 / pirovnebis cvlilebebis Terapiebi

deboda. ormag brma proceduraSi, (anu eqsperimen- zRvron, Teoriis winaswarmetyvelebis Sesaba-
tatorebma ar icodnen, romeli pacienti romel misad, marTlac cvlis rames Tu ara maT mier
preparats iRebda) tricikluri antidepresanti gamoyenebuli Terapia. sqemis erT mxares xedavT
imipramini da placebo kontrolis preparati klinikaSi warmoebuli dakvirvebis Sedegebs _
gamoiyenes. rogorc medikamentebis, ise place- klinicistis sakuTar gamocdilebas axali pro-
bos SemTxvevaSi TiToeul pacients kviraSi cedurebis gamoyenebisas. Cveulebisamebr, mkur-
erTxel naxulobda fsiqiatri, romelic nalobis axali meTodebi dasawyisisTvis praq-
minimalur mxardamWer Terapias axorcieldebda. tikaSi mkacri eqsperimentuli kontrolis gareSe
Terapiis Sedegebis am samagaliTo kvlevis gamoicdeba. sqemis meore mxares Teoriis ganvi-
monacemebis erTi nawili mocemulia suraTze Tarebas xedavT. Teoria winaswarmetyvelebs im
16.2. grafiki aCvenebs, rom Rrmad depresiuli meTodebis Sesaxeb, romelmac unda gaamarTlos
pacientebis mkurnalobis TiToeuli forma ufro da imuSaos praqtikaSi, rac SeiZleba dadas-
Sedegiani iyo, vidre placebo; amasTan, anti- turdes laboratoriuli gamokvlevebiT. es ori
depresiuli medikamenti yvelaze Sedegiani saxis insaiti _ klinikuri da eqsperimentuli
aRmoCnda, fsiqodinamikurma da kongitur- _ erTiandeba da axal Terapias iZleva (Goldfried
bihevioralurma Terapiebma, Sedegianobis mixed- & Wolfe, 1996; Seligman, 1996).
viT, Sualeduri mdgomareoba daikaves (Klein & winamdebare Tavis daskvniT qveTavSi cxov-
694 Ross, 1993). Semdgom proeqtebSi mkvlevrebi afa- rebis mniSvnelovan princips SevexebiT: rogori
mkurnalobis
mimdinare
prevenciis strategiebi
statusi
ori megobari mdinaris piras seirnobda.
uecrad, mdinarem gatacebuli bavSvi
Camoatara. erT-erTi maTgani Caxta mdina-
reSi da bavSvi gadaarCina. amis Semdeg
pirveladi
klinikuri kvleva _ megobrebma ganagrZes seirnoba. moulod-
dakvirveba Teoriuli nelad, kidev erTi bavSvi Camohyva dinebas.
modeli pirveli bavSvis gadamrCeni isev gadaeSva
mdinareSi da isev gamoiyvana samSvidobos
mdinaris msxverpli. male mesame wyal-
gamocda sawyisi waRebulic gamoCnda. jer isev mSrali
kontrolis gamokvlevebi megobari swrafad gauyva mdinaris napirs
gareSe laboratoria dinebis sapirispirod. maSvelma megobarma
klinikur Si
populaciaSi gasZaxa: „ei, sad midixar?~ mSralma mego-
marma upasuxa: „vcdilob, im naZiralas
mivagno, vinc am bavSvebs wyalSi yris~
(Wolman, 1975, gv. 3).
axali
Terapia am moTxrobis morali naTelia: problemis
prevencia, anu Tavidan acileba saukeTeso gada-
wyvetaa. Cven mier ganxiluli yvela tradiciuli
Terapia iseTi adamianis Secvlazea mimarTuli,
moklevadiani romelsac ukve aqvs problema, an romelic ara-
klinikuri qmediTunariania. isini mas Semdeg iwyeben muSa-
kvlevebi obas, rac Tavs iCens problemuri qceva da es
kontroliT
gausaZlisi xdeba adamianisTvis. im droisaTvis,
rodesac adamiani mkurnalobas gadawyvets, an
iZulebuli gaxdeba, rom imkurnalos, fsiqikuri
grZelvadiani
klinikuri aSliloba ukve kargad aris „mokalaTebuli~
kvlevebi da damangrevlad moqmedebs mis yoveldRiur
kontroliT funqcionirebaze, sazogadoebriv saqmianobaze,
samsaxursa Tu profesiul zrdaze.

praqtikaSi
efeqturobis
Sefaseba
ramdenad muSaobs Terapia

suraTi
16.3
ufro Sedegiani Terapiis Seqmna
fsqiqikuri/fizikuri daavadebebis mkurna-
lobis ganvioTarebis afexurebi

Sedegianic ar unda iyos mkurnaloba, xSirad


ukeTesia daavadebis prevencia, vidre misi
mkurnaloba.
695
fsiqologiuri problemebis prevencia ram- individi ganixileba, rogorc maspinZeli, an
denime doneze SeiZleba ganxorcieldes (Rabins, matarebeli _ mimdinare daavadebis saboloo
1992, Reiss & Price, 1996). pirveladi prevencia mimar- Sedegi. rodesac SesaZlebeli gaxdeba im garemo
Tulia daavadebis ganviTarebamde mdgomareobis pirobebis Secvla, romelic daavadebis ganvi-
Tavidan acilebaze. am mizniT, magaliTad, SeiZ- Tarebas ganapirobebs, mogvianebiT aRar gaxdeba
leba gadaidgas nabijebi imisaTvis, rom indi- saWiro adamianebis Secvla Zvirad Rirebuli,
videbs gamklavebis unar-Cvevebi davaswavloT, eqstensiuri mkurnalobiT. iseTi infeqciuri
romliTac isini garemos uaryofiTi aspeqte- daavadebebis mkveTri Semcireba, rogoricaa
bisadmi, romelmac SeiZleba SfoTva, an depresia tuberkulozi, yvavili da malaria, am midgomis
gamoiwvion, metad adaptirebadni gaxdebian, an wyalobiT gaxda SesaZlebeli. rac Seexeba
romelTa saSualebiTac SeeZlebaT maTi Secvla fsiqopaTologias, am SemTxvevaSic SesaZlebelia
(Durlak & Wells, 1997; Kaplan, 2000). meoradi prevencia stresis mizezebis gamovlena garemosa Tu aqti-
cdilobs ukve ganviTarebuli aSlilobis simwva- vobis organizaciaSi. SeiZleba maT Sesustebaze
vis, an xangrZlivobis Semcirebas. es keTdeba mimarTuli programis Seqmna da amiT im adamianTa
programebiT, romelic aSlilobis dasawyisSive ricxvis Semcireba, vinc maTi moqmedebis samizne
gamovlenisa da mkurnalobis dawyebis SesaZ- gaxdeba. klinikuri ekologiis sfero afarTovebs
leblobas iZleva. mesameuli prevencia cdilobs, biosamedicino Terapiebis sazRvrebs imiT, rom
ar dauSvas recidivebi da amiT zRudavs fsiqolo- iseT aSlilobebs, rogoricaa SfoTviTi aSli-
giuri aSlilobis xangrZliv zemoqmedebas. mesa- loba da depresia, garemoSi arsebul gamRi-
meuli prevenciuli zomebisTvis saWiroa, rom zianeblebs ukavSirebs _ es SeiZleba iyos: qimi-
ukve cnobili da SeZlebisdagvarad aRmofxvrili uri gamxsnelebi, xmauri, sezonuri cvlilebebi
iyos aSlilobis mizezebi. da radiacia (Bell, 1982). vinaidan wvlili Seaqvs
dasaxelebuli tipebis prevenciis ganxorci- fsiqopaTologiaSi, zogierTma Terapevtma gaa-
eleba im msxvilmasStabian cvlilebebze mianiS- farTova garemos cneba da masSi garegani garemos10
nebda, romelic fsiqikuri janmrTelobis dacvis yvela is maxasiaTebeli CarTo, romelic norma-
zogadma mimarTulebam da ZiriTadma paradigmebma lur adaptaciaze zemoqmedebs yoveldRiur
ganicada. umniSvnelovanesi sistemuri cvli- cxovrebaSi (Ghadirian & Lehmann, 1993). aq Sedis,
lebebia: (1) mkurnalobisTvis prevenciis damateba; kvebis zemoqmedeba, fsiqoaqtiuri nivTierebebi,
(2) daavadebebis mkurnalobis viwro samedicino terorizmi, bunebrivi ubedurebebi da socia-
modelidan sazogadoebrivi janmrTelobis ufro luri mxardaWeris sistemebis ararseboba.
farTo modelze gadasvla; (3) im situaciebsa da fsiqikuri aSlilobebis prevencia mraval-
Tavi 16 / pirovnebis cvlilebebis Terapiebi

garemo pirobebze yuradRebis gamaxvileba, mxrivi da rTuli amocanaa. masSi ara marto
romelic adamianebs riskis winaSe ayenebs da relevanturi mizezobrivi faqtorebis gageba
maT „risk-jgufSi myofi adamianebisgan~ mijnavs; moiazreba, aramed individualur, dawesebu-
(4) meti interesi Cveuli cxovrebiseuli garemos lebebis da samTavrobo doneebze warmoqmnili
situaciebisadmi, romelic xels uwyobs daava- winaaRmdegobis daZleva cvlilebebisken mimaval
debis ganviTarebas da naklebi _ predispo- gzaze. aucilebelia seriozuli samecniero
ziciuri maxasiaTeblebis Ziebisadmi Tavad ada- kvleviTi Zalisxmeva prevenciuli RonisZiebebis
mianebSi (Ammerman & Hersen, 1997; Kendrick et al., 1996). xangrZlivi sargeblis demonstrirebisTvis da
samedicino modeli mowodebulia daavadebuli fsiqopaTologiisadmi sazogadoebrivi jandacvis
adamianebis mkurnalobisTvis; sazogadoebrivi modelis gamoyeneba, raTa gamarTleba moeZebnos
jandacvis modeli daavadebebisa da avadmyofobis amisaTvis gaRebul xarjebs sxva problemebis
garemoSi arsebuli mizezebis gamovlenasa da winaSe, romelic, aseve, dauyovnebel gadawyvetas
aRkveTas gulisxmobs. am midgomiT, daavadebuli saWiroebs. prevenciuli programebis saboloo

klinikuri ekologia (Clinical ecology) – fsiqo- 10


External environment – igulisxmeba yvelaferi is,
logiis dargi, romelic iseT aSlilobebs, ro- rac arsebobs adamianis gareT. amis sapirispiroa Sinagani
goricaa SfoTviTi aSliloba da depresia, garemo, anu is, rac adamianis SigniTaa (mTargmnelis
garemoSi arsebul gamRizianeblebs ukavSirebs. SeniSvna).
696
mizani sazogadoebis yvela wevrisTvis fsiqikuri janmrTelobis dacvis nacionaluri institutis,
janmrTelobis SenarCunebis uzrunvelyofaa. koordinaciiT ganxorcielda), miznad isaxavs
calkeuli aSlilobebisTvis maqsimalurad Se-
degiani konkretuli tipis mkurnalobis gamov-
Sejameba lenas. ukeTesi Terapiuli meTodis Seqmnis pro-
fsiqoTerapiiT dakavebuli mkvlevrebi cdi- cesi laboratoriuli kvlevebis aRmoCenebsa
loben, gansazRvron, Terapiuli Carevis romeli da klinikuri gamocdilebis Sedegebs aerTianebs.
formebi uzrunvelyofen saukeTeso Sedegs. didi prevenciuli mimarTuleba ubiZgebs klinicis-
raodenobis gamokvlevebis analizi aCvenebs, rom tebs, rom Seecadon individebisTvis unar-
mTlianobaSi fsiqoTerapia Sedegiania. farTo- Cvevebis gamomuSavebas da maTi garemos Secvlas
masStabiani kvlevebi, rogoricaa depresiis ise, rom SesaZlebeli gaxdes aSlilobis gan-
mkurnalobis kvleva (romelic aSS fsiqikuri viTareba da misi Sedegebis minimizacia.

sakvanZo
sakiTxebi
lilobebis gagebisa da mkur-
Terapiuli konteqsti nalobis meTodebi, rac mniS- bihevioraluri Terapiebi
Terapia diagnozis dasmas vnelovani gakveTili SeiZ- bihevioraluri Terapia
da mkurnalobis kursis leba iyos dasavluri Tera- daswavlis da ganmtkicebis
daniSvnas moiTxovs. piuli praqtikisTvis. principebs iyenebs prob-
Terapia SeiZleba iyos lemuri qcevis modifici-
samedicino, an fsiqolo- rebisas, an aRkveTisas.
giuri. fsiqodinamikuri Terapiebi kontrganpirobebis meTo-
arsebobs fsiqoTerapiis fsiqodinamikuri Terapiebi debiT xdeba uaryofiTi
o T x i Z i r i Ta d i t i p i : zigmund froidis fsiqoana- qcevebis, rogoricaa, fo-
fsiqodinamikuri, bihevio- litikuri Teoriis safuZvel- biuri reaqciebi, Canacvleba
raluri, kognituri da ze Seiqmna. ufro adapturi qcevebiT.
egzistencialur-humanis- froidi xazs usvamda aracno- fobiebis modifikaciis
turi. bieri konfqliqtebis rols yvela teqnikisTvis damaxa-
mravali sxvadasxva pro- fsiqopaTologiis etiolo- siaTebeli elementia sti-
fesionali dakavebulia giaSi. fsiqodinamikuri Tera- mulis wardgena.
fsiqoTerapiiT. piis mizani am konfliqtebis pirobiTi ganmamtkiceb-
warsulSi fsiqikuri aS- gadaWraa. lebis marTva; pirobiTi gan-
lilobebis mkurnaloba am Terapiis mniSvnelovani pirobebuloba qcevis mo-
uxeSi da araadamianuri mdgenelebia: Tavisufali aso- dificirebis mizniT gamo-
sakvanZo sakiTxebi

iyo. ciaciebi, winaaRmdegobisadmi iyeneba; upiratesad iyeneben


fsiqikuri aSlilobis yuradReba, sizmrebis anali- dadebiT ganmtkicebasa da
daavadebad miCnevas pa- zi, gadatana da kontrgada- reaqciis Caqrobas.
cientTa ufro humanuri tana. socialuri daswavlis
meTodebiT mkurnaloba neofroidianelebi met aq- TerapiaSi qcevis modeli-
mohyva. cents akeTeben pacientis aw- reba da socialuri unar-
kulturuli anTropo- myo, mimdinare socialur Cvevebis gavarjiSeba gamoi-
logia gviCvenebs, rom situaciaze, pirovnebaTSoris yeneba, raTa individebs
mraval kulturaSi ar- urTierTobebze da me-koncef- sakuTari SesaZleblobebis
sebobs fsiqikuri aS - ciaze. darwmunebaSi daexmaron.
697
ojaxis da ojaxuri wyvi- aSlilobebis ganviTarebis
kognituri Terapiebi lebis Terapia wyvilis, an SesaCereblad da ukve war-
kognituri Terapia mimar- ojaxis situaciur siZne- moqmnili aSlilobebis
Tulia uaryofiTi, an ira- leebsa da pirovnebaTSoris Sedegebis minimizaciisTvis.
cionaluri azrebis pater- dinamikaze muSaobs; aq wyvili,
nebis Secvlaze, romelic an ojaxi ganixileba, rogorc
individs sakuTari Tavisa sistema, romelic gaumjo- ZiriTadi cnebebi
da socialuri urTierTo- besebas saWiroebs. aversiuli Terapia
bebis Sesaxeb gaaCnia. sazogadoebrivi da inter- qcevis repeticia
kognitur-bihevioraluri netis TviTdaxmarebis jgu- qcevis modifikacia
modifikacia klientisgan febi SesaZleblobas aZlevs bihevioraluri Terapia
moiTxovs problemis Sesa- individebs, miiRon infor- biosamedicino Terapia
xeb mosazrebaTa ufro me- macia da socialuri mxar- kaTarzisi
tad konstruqciuli pa- daWeris pirobebSi sakuTar klienti
ternebis daswavlas da TavSi darwmunebuloba ig- klientze centrirebuli Te-
axali teqnikebis sxva, Tera- rZnos. rapia
piulisgan gansxvavebul klinikuri ekologia
situaciebSi gamoyenebas. klinikuri fsiqologi
kognituri Terapia war- biosamedicino Terapiebi klinikuri socialuri muSaki
matebiT gamoiyeneba depre- kognitur-bihevioraluri
biosamedicino Terapiebi modifikacia
siis mkurnalobisTvis. fsiqikuri daavadebis fizio-
racionalur-emocionaluri kognituri Terapia
logiuri aspeqtebis cvli- pirobiTi ganmamtkiceblebis
Terapia exmareba klientebs
lebaze orientirdebian. marTva
gaacnobieron sakuTari ira-
radikaluri da Seuqcevadi fsiqolog-konsultanti
cionaluri mosazrebebi sak-
moqmedebis gamo fsiqoqi- kontrganpirobeba
uTari Tavis Sesaxeb, rom-
rurgia iSviaTad gamoiyeneba. kontrgadatana
lebic xels uSliT maT
eleqtrokonvulsiuri Te- sizmris analizi
warmatebul cxovrebas.
rapia Zalze efeqturia dep- eleqtrokonvulsiuri Terapia
resiul pacientebTan, magram (ECR)
is mainc sakamaTo sakiTxad daZirva
egzistencialur-humanis- Tavisuafali asociacia
rCeba.
turi Terapia geStalt-Terapia
farmakoTerapiaSi Sedis
egzistencialur-humanis- moZraoba adamianis potencia-
antifsiqoturi medikamentebi
turi Terapiebi individebs lis ganviTarebisTvis
SizofreniisTvis, antidepre-
TviTaqtualizaciaSi ex- imploziuri Terapia
santebi da anqsiolizuri
mareba. insaituri Terapia
saSualebebi.
Tavi 16 / pirovnebis cvlilebebis Terapiebi

Terapevtebi cdiloben meta-analizi


aradireqtiulni iyvnen, ro- tradiciulma fsiqoTera-
obieqti-urTierTobis Terapia
desac klients exmarebian piebma da medikamenturma
monawileobis meSveobiT mode-
sakuTar Tavze dadebiTi war- mkurnalobam SeiZleba tvin-
lireba
modgenis SeqmnaSi, romel- Si zogierTi erTnairi cvli-
RvTismsaxuri-konsultanti
sac SeuZlia garemodan leba gamoiwvios.
pacienti
momdinare kritikasTan gam- placebo Terapia
klaveba.
prefrontaluri lobotomia
geStalt-Terapia mimar- ramdenad muSaobs Terapia fsiqiatri
Tulia erTian pirovnebaze kvleva aCvenebs, rom mravali fsiqoanalitikosi
_ sxeulze, fsiqikasa da
Terapia ukeTes Sedegs iZ- fsiqofarmakologia
sacxovrebel garemoze.
leva, vidre drois tyuilad fsiqoqirurgia
xarjva, an placebo Terapia. fsiqoTerapia
Sefasebis proeqtebi, rogo- racionalur-emociuri Terapia
jgufuri Terapiebi (per)
ricaa depresiis Terapiebis
jgufuri Terapia saSua- NIMH-is mier warmoebuli winaaRmdegoba
lebas aZlevs adamianebs, kvleva, gvexmareba, rom vupa- ritualuri mkurnaloba
daakvirdnen da CaerTon suxoT kiTxvas: ra qmnis Te- Samanizmi
socialur urTierTobebSi, socialuri daswavlis Terapia
rapiis efeqturobas?
rac Seamcirebs maT fsiqo- spontanuri remisiis efeqti
prevenciis strategiebi au-
698
698 logiur problemebs. cilebelia fsiqologiuri
sistemuri desensitizacia
gadatana
socialuri procesebi da urTierTobebi

17
situaciis Zala
• rolebi da wesebi
• socialuri normebi
• konformuloba
• situaciis Zala: mxilebani
faruli kameriT
fsiqologia Cvens cxovrebaSi:
rogor zemoqmedeben jgufebi
gadawyvetilebis miRebaze
socialuri realobis
konstruireba
• atribuciis Teoriis
warmoSoba
• atribuciis fundamenturi
Secdoma
• sakuTari Tavisadmi
mikerZoeba
• molodinebi da TviTqmnadi
winaswarmetyveleba
• qcevebi, romlebic
amarTleben molodinebs
damokidebulebebi, maTi Secvla
da qceva
• damokidebulebebi da qcevebi
• darwmunebis procesi
• sakuTari qmedebiT
darwmuneba
• daTanxmeba
socialuri urTierTobebi
• mowoneba
• Seyvareba
fsiqologia XXI saukuneSi:
urTierTobebi da interneti
sakvanZo sakiTxebi
• ZiriTadi cnebebi
699
C ems siciliel papa salvatores
Zalian uyvarda opera, magram
metismetad Raribi iyo imisaTvis,
rom odesme Tavis axal samSobloSi – amerikis
SeerTebul StatebSi operis TeatrSi wasuliyo.
saTanadod ver Sevafase, Tu ra kargi xmebi gqoniaT,
modiT gaagrZeleT yvirili, rac SegiZliaT xma-
maRla da me TiToeul Tqvengans warmodgenisaTvis
25 cents gadagixdiT~. biWebmac yvirili daiwyes
da sirenebiviT naxevar saaTs mainc gahyvirodnen
amis nacvlad, is yovel SabaTs usmenda patara gauCereblad. papa salvatorem maT safasuri gada-
radioTi saopero gadacemebs metropoliten ope- uxada da isinic gancvifrebulebi da bednierebi
ridan, romelic Tavis fexsacmlebis SesakeTebel gaiqcnen koka-kolisa da kinosTvis naSovni fuliT.
saxelosnoSi, bronqsSi hqonda. is mTel xmaze momdevno SabaTs, rodesac isini kvlav gamo-
rTavda radios, xolo, Tu opera italiuri iyo, cxaddnen, papa salvatore gareT gamovida da
tenoris partiebis umetesobas SemsrulebelTan auwya biWebs, Tu rogor moswonda maTi Rriali,
erTad TviTonac asrulebda. Tanac papa grZnobda Tanac ufro xmamaRali, vidre operisa Tu mezob-
imis aucileblobas, rom gaenaTlebina „amerike- lad momuSave sanagve manqanebis xmaa, magram, amas-
lebi~ da isini saopero xelovnebis saswau- Tan, isic uTxra, rom erTi sawyali mewaRe iyo
lisTvis eziarebina, amitom Tavisi saxelosnos da imis saSualeba ar hqonda, rom maTTvis ise
karsac aRebda, raTa radios xma quCebs grialiT gadaexada, rogorc imsaxurebdnen da rom dRe-
mosdeboda. vandeli SousTvis mxolod 10 centis gaRebas
erT SabaT dRes, papaCemis netareba Tavxedi SeZlebda.
Tavi 17 / socialuri procesebi da urTierTobebi

biWebis jgufma daarRvia, romlebic mas sawyeni „Sen Cven patara bavSvebi xom ar ggonivarT,
epiTetebiT amkobdnen: „turtliano, saidanac bebruxanav? sulac ar vapirebT, Sous iafad
mosulxar, iq waeTrie~ da uaressac eubnebodnen. mowyobas, Seitene Seni fuli!” _ am sityvebiT
isini ise xmamaRla Rrialebdnen, rom papam isini iqaurobas moSordnen da, Tumca, isev ilan-
veRar SeZlo Tavisi sayvareli operis _ „tra- ZRebodnen, magram ufro dabal xmaze.
viatas~ mosmena. is TviTonac lanZRavda maT, magram momdevno da yvela sxva SabaTs biWebma uari
pasuxad ufro daundobel dacinvasa da abuCad Tqves beberi italieli mewaRis lanZRvaze, ro-
agdebas iRebda. garkveuli drois Semdeg biWebi melsac Ciradac ar agdebdnen da romelsac axla
wavidnen, magram papas operis dasasrulis mosmeniT arxeinad SeeZlo, yovel SabaTs Tavisi opere-
aRaranairi siamovneba miuRia. bisaTvis esmina, ise xmamaRla CaerTo, rogorc
Semdeg SabaTs, saaTis sizustiT, biWebi isev moisurvebda da Tavi ar Seewuxebina imaze fiqriT,
movidnen yviriliTa da lanZRviT. amjerad papa rom mas myudroebas daurRvevda an Seawuxebda
salvatore gareT gamovida da biWebs uTxra: „me uxeSi, crurwmenebiT savse jeelebis banda.

Tu Tqven aRtacebaSi mogiyvanaT papa sal- dayvanam iZulebulni gaxada Tavxedebi, aRar
vatores qcevam, hkiTxeT Tqvens Tavs, ratom iyo gahkarebodnen papa salvatores da mis operebs.
is ase efeqturi? ratom iyo, rom misma sawyisma rogorc ki am kiTxvebze pasuxis gacemas Seec-
safasurma – 25 centma ase Secvala situacia? debiT, socialuri fsiqologiis– fsiqologiis
700 ratom moxda, rom sawyisi safasuris 10 centamde im dargis samyaroSi moeqceviT, romelic swav-
lobs im saSualebebs, romelTa meSveobiTac donidan sazogadoebrivamde gavafarTovebT. orive
adamianebi qmnian da marTaven socialur TavSi abstraqtuli Teoria Semowmebul iqneba
situaciebs. praqtikiT da SevecdebiT, vupasuxoT kiTxvas:
socialuri fsiqologia fsiqologiis is asrulebs Tu ara fsiqologiuri codna raime
dargia, romelic Seiswavlis adamianTa Soris rols adamianebisa da sazogadoebis yoveldRiur
urTierTobebisa da urTierTdamokidebulebebis cxovrebaSi?
gavlenas maT azrebze, grZnobebze, aRqmebze,
motivebsa da qcevebze.
socialuri fsiqologebi cdiloben Cawvdnen
situaciis Zala
qcevis arss misi socialuri konteqstis far-
glebSi. socialuri konteqsti is cocsali,
moZravi qselia, romelzec socialuri cxo- „fsiqologia da cxovrebis~ wina TavebSi
velis moZraobebi, Zalisxmeva Tu mowyvladi vnaxeT, rom fsiqologebi, romlebic qcevis
adgilebi aisaxeba. ufro farTod Tu ganvmartavT, mizezebis axsnas cdilobdnen, pasuxebs Zalze
socialuri konteqsti Tavis TavSi moicavs gansxvavebul sferoebSi eZeben. zogierTi maTgani
sxvebis realur, warmosaxul an simbolur arse- genetikur faqtorebs swavlobs, sxvebi _ bio-
bobas, aqtivobebs da urTierTqmedebebs, rom- qimiur faqtorebs da tvinSi mimdinare procesebs,
lebic adamianebis Soris xorcieldeba; im so- mesameni ki yuradRebas garemos zemoqmedebaze
cialuri garemocvis maxasiaTeblebs, romelSic amaxvileben. socialur fsiqologebs sjeraT,
xorcieldeba qceva; aseve, im molodinebsa da rom qcevis ZiriTadi ganmsazRvreli mizezebi
normebs, romlebic mocemul garemoSi warmar- im socialuri situaciis maxasiaTeblebia, ro-
Taven qcevas (Sherif,1981). melSic is xorcieldeba. isini amtkiceben, rom
am da momdevno TavSi Cven socialur-fsiqo- socialuri situacia imdenad Zlierad akon-
logiuri kvlevebis ramdenime ZiriTad Temas trolebs individis qcevas, rom xSirad preva-
ganvixilavT. am Tavis pirvel nawilSi adamianis lirebs pirovnebasa da mis warsul gamocdi-
qcevis makontrolebel socialuri situaciebis lebaze, faseulobebsa da Sexedulebebze. ro-
Zalaze visaubrebT; MmimovixilavT mravali gorc papa salvatores zemoT moyvanili maga-
kvlevis masalebs, romlebiTac dasturdeba, rom liTidanac Cans, socialuri situaciis zegav-
socialuri situaciis umniSvnelo maxasiaTeb- lena imdenad yovlismomcvelia, rom amas Cven,
lebsac ki mniSvnelovani gavlenis moxdena SesaZloa, verc ki vacnobierebdeT. am qveTavSi
SeuZliaT imaze, Tu ras fiqrobT an rogor Cven im klasikur kvlevebsa da uaxles eqsperi-
moqmedebT; Semdeg im xerxebis ganxilvas Sevud- mentebs ganvixilavT, romlebic xsnian adamianis
gebiT, romliTac konstruirdeba, yalibdeba da qcevaze Znelad SesamCnev, magram Zlieri zegav-
icvleba socialuri realobis socialuri lenis mqone situaciuri cvladebis moqmedebas.
damokidebulebebi; Semdeg ki mowonebisa da
siyvarulis urTierTobebs ganvixilavT. Aam Tav-
Si giCvenebT, Tu ra gavlenas axdens fsiqolo- rolebi da wesebi
giuri kvlevebi Cvens cxovrebaze. rogorc Sem-
romeli socialuri rolebia TqvenTvis misa-
dgom, me-18 TavSi naxavT, Cven analizs pirovnuli
Rebi? socialuri roli aris socialurad gansa-
socialuri fsiqologia (Social psychology) _ zRvruli qcevis paterni, romlis ganxorciele-
basac moelian pirovnebisgan mocemul situa-
situaciis Zala

fsiqologiis dargi, romelic Seiswavlis


socialuri cvladebis gavlenas individis ciaSi an jgufSi funqcionirebisas. gansxvave-
qcevebze, damokidebulebebze (attitudes), buli situaciebi gansxvavebuli rolebis
aRqmebsa da motivebze; is, agreTve, Seiswavlis Sesrulebis SesaZleblobas iZleva. rodesac
jgufebs da jgufTaSoris fenomenebs.
saxlSi xarT, SesaZloa, morgebuli gqondeT
socialuri rolebi (Social roles) – qcevis soci- „bavSvis~, „dis~ an „Zmis~ roli. rodesac saklaso
alurad gansazRvruli paternebi, romlebsac
oTaxSi xarT, Tqven „studentis~ rols iRebT.
moelian pirovnebisgan, romelic mocemul
sxva SemTxvevaSi Tqven, SesaZloa, „saukeTeso
garemoSi an jgufSi funqcionirebs.
megobari~ an „Seyvarebuli~ iyoT. SegiZliaT, 701
erTma klasikurma socialur-fsiqologiurma
eqsperimentma, e.w. stenfordis cixis eqsperimentma,
am Zalebis ganmacvifrebeli zemoqmedeba
gamoavlina (Haney & Zimbardo,1977; Zimbardo, 1975;
gameorebul iqna avstriaSi Lovibond et al.,1979).

saidan
viciT

socialuri rolebi fiqtiur cixeSi


kaliforniaSi zafxulis erT kvira
dilas sirenis xmam daarRvia kolejis stu-
dent tomi viTlous myudroeba. policiis
manqanam mkveTrad daamuxruWaAmisi saxlis
win. sul ramdenime wuTSi toms danaSa-
Tvali miadevnoT, Tu rogor swrafad qmnian es
ulebriv qmedebaSi wauyenes braldeba, mis-
gansxvavebuli rolebi TqvenTvis met-naklebad
ces ganmarteba misi konstituciuri ufle-
Sesatyvissa da xelmisawvdom gansxvavebuli
bebis Sesaxeb, gaCxrikes da borkilebi daa-
tipis qcevebs.
des. amis Semdeg igi registrirebul iqna _
situaciebi, agreTve, xasiaTdeba imiT, rom
aiRes misi TiTis anabeWdebi da Tvaleba-
adamianebi emorCilebian qcevebis warmmarTvel
xveuli gadaiyvanes stenfordis sagrafos
wesebs, anu iTvaliswineben specifiur moTxov-
cixeSi. aq igi gaaSiSvles, dezinfeqcia
nebs. zogierTi wesi eqspliciturad, TvalsaCi-
Cautares da kombinizonis msgavsi uniforma
nodaa mocemuli (magaliTad, „nu moswevT~, „ar
Caacves saidentifikacio nomriT 647 mkerdsa
WamoT klasSi~), an eqspliciturad daiswavleba
da zurgze. kolejis sxva 8 studenti, aseve
bavSvobaSi („pativi eciT ufrosebs~, „ucxos ar
iqna dakavebuli da danomrili.
daelaparako~). sxva wesebi implicituria. isini
tomi da misi Tanamesakneni moxaliseebi
garkveul situciebSi sxva adamianebTan urTierTo-
iyvnen, romlebic gazeTSi gamoqveynebul
Tavi 17 / socialuri procesebi da urTierTobebi

bebisas daiswavleba. ramdenad xmamaRla SeiZleba


gancxadebas gamoexmaurnen da Tanxmoba
CarToT musika, ramdenad axlos SeiZleba sxva
ganacxades orkvirian eqsperimentSi monawi-
adamianTan misvla, rodis SeiZleba, maswavlebels
leobaze, romelic cixeSi yofnas iTvalis-
an ufross saxeliT, anda rogoria misaRebi
winebda. monetis alalbedze agdebiT, mo-
reaqcia komplimentsa Tu saCuqarze – yvela es
xaliseTa nawils patimris, nawils ki ze-
aqtivoba situaciazea damokidebuli. magaliTad,
damxedvelis roli daekisra.
iaponeli ar gaxsnis saCuqars mCuqnelis Tandas-
eqsperimentis yvela monawile didi raod-
wrebiT imis SiSiT, rom, SesaZloa, saTanadod
enobis moxalise studentisgan SeirCa, rom-
ver gamoxatos madliereba, xolo ucxoelma,
lebic xangrZlivi fsiqologiuri testire-
romelmac ar icis am dauwereli wesis Sesaxeb,
bisa da gamokiTxvebis safuZvelze kanonmor-
SesaZloa, arasworad gaigos misi saqcieli da
Cil, emociurad stabilur, fizikurad jan-
is uxeSad da aragulisxmierad miiCnios. moma-
mrTel da saSualo, normalur adamianebad
valSi liftSi Sesvlisas scadeT, gansazRvroT,
iqnen miCneulni. patimrebi, eqsperimentis
ra wesebs icnobT am situaciasTan dakavSirebiT.
mimdinareobis periodSi cixeSi imyofe-
ratom aris, rom aq adamianebi, Cveulebriv,
bodnen, zedamxedvelebi ki standartulad
xmadabla laparakoben, an sulac Cumad arian?
8 saaTs muSaobdnen.
Tqven Cveulebriv, SesaZloa, arc ki icodeT
ra moxda mas Semdeg, rac studentebma
wesebisa da rolebis zegavlenis Sesaxeb, magram
maTze dakisrebuli rolebi gaiTavises?
wesebi (Rules) – garkveul situaciaSi garkveuli zedamxedvelebi _ is studentebi, romlebic
702 saxiT moqcevis moTxovnebi.
mSvidobiani da „kargi biWebi~ iyvnen, ag-
resiulad, zogjer sadisturadac ki iqce-
odnen. isini mkacrad moiTxovdnen, rom
patimrebi usityvod, yovelgvari yoymanis
gareSe damorCilebodnen wesebs. damor-
Cilebaze uaris Tqmas privilegiebis da-
kargva mohyveboda. Tavdapirvelad privile-
giebSi kiTxvis, weris da TanasaknelebTan
saubris ufleba Sedioda. mogvianebiT
patimrebis mxridan mcire protestic ki
iseTi „privilegiebis~ dakargvas iwvevda,
rogoric iyo – Wama, Zili da dabana. we-
sebisadmi daumorCileblobas, aseve, iseTi
damamcirebeli da uazro samuSaoebis Ses-
ruleba sdevda Tan, rogoric iyo tualetis
xeliT recxva, azidvebi zurgze zedam-
xedvelis fexiT da karcerSi Casma. zedamxed-
velebi mudmivad cdilobdnen iseTi axali
sasjelebis mofiqrebas, rom patimrebs Tavi
ufro metad damcirebulad egrZnoT.
patimris rolSi myofma, manamde fsiqolo-
giurad stabilurma studentebma sul male
gamoavlines paTologiuri qcevebi, pasiur
winaaRmdegobas uwevdnen damcirebas da beds
Seeguen. 36 saaTic ar iyo gasuli, rom
patimarma 8412-ma, diliT CaxSobili buntis
erT-erTma liderma, TavSeukavebeli yvirili
daiwyo. mas aReniSneboda mZvinvarebis Se-
tevebi, azrovnebis dezorganizacia da Rrma
depresia. Mmomdevno dReebSi kidev sam pa-
timars ganuviTarda stresuli simptomebi.
mexuTe patimars ki mTel sxeulze fsi-
qosomaturi warmoSobis gamonayari gauCnda
mas Semdeg, rac uaryofil iqna misi Txovna
Sewyalebis Sesaxeb.

am dramatuli da moulodnelad Rrma emo-


ciuri da qceviTi efeqtebis gamo xuTi patimari,
romelmac stresuli reaqcia gamoavlina, droze
adre iqna ganTavisuflebuli am uCveulo cixidan
situaciis Zala

da fsiqologebi iZulebulni gaxdnen, maTze


dakvirvebis orkviriani vada eqvs dRemde Seem-
cirebinaT. tomi viTloum ganacxada, rom is
aRar isurvebda msgavs eqsperimentSi ganmeorebiT
monawileobis miRebas. afasebda ra miRebul
gamocdilebas, is ambobda, rom bevri ram Seityo
sakuTari Tavisa da, saerTod, adamianis bunebis
Sesaxeb. sabednierod, is da sxva studentebic,
703
tebis statusebsa da uflebebs Soris, rasac
Zalze didi mniSvneloba hqonda sapatimros
situaciaSi. monawileTaTvis aravis uswavlebia,
rogor unda moqceuliyvnen da isini arc realuri
cixis situaciaSi yofilan odesme, miuxedavad
amisa, TiToeulma maTganma daiswavla gansxvaveba
Zalauflebis qonasa da arqonas Soris (Banuazizi
& Movahedi 1975).
zedamxedveli aris is, vinc zRudavs patimris
Tavisuflebas, marTavs mis qcevas da mas gar-
kveuli qcevebis ganxorcielebas aiZulebs. es
davaleba iZulebiTi wesebis (coercive rules) ga-
moyenebiT warimarTeboda, rac daumorCileb-
lobisaTvis sasjelis gamoyenebas gulisxmobda.
patimrebs mxolod im socialur struqturaze
SeeZloT reagireba, romelic zedamxedvelebis
Zalauflebidan gamomdinare sapatimros garemos
qmnida. ajanyeba, an damorCileba patimrebis
erTaderTi arCevania. pirvelis Sedegi dasjaa,
meorisa ki _ damoukideblobisa da Rirsebis
dakargva.
eqsperimentSi monawile studentebs msgavsi
suraTi
17.1 gansxvavebuli situaciuri Zalebis zegavlena
ukve gamocdili hqondaT TavianT adreul so-
mcvelisa da patimris qceva cialur urTierTobebSi: mSobeli _ Svili, mas-
stenfordis cixeSi eqsperimentis dros mcvelebis- wavlebeli _ moswavle, eqimi _ pacienti, uf-
Tvis da patimrebisTvis darigebulma rolebma ra- rosi _ muSa, kaci _ qali. am axal konkretul
dikalurad Secvales monawileTa qceva. 6-dRiani ur- situaciaSi maT ubralod daxvewes da ganaviTares
TierTqmedebis profilSi Cawerili gamokvlevebi
TavianTi adreuli qcevis paternebi. nebismier
aCvenebs, rom dakvirvebis 25 periodis ganmavlobaSi
Tavi 17 / socialuri procesebi da urTierTobebi

patimrebi miT nakleb winaaRmdegobas wevdnen, rac students nebismieri roli SeiZleboda rgeboda.
ufro met dominanturobas, mkacr kontrols da zedamxedvelebis rolSi myofi studentebi
mtrul damokidebulebas iCendnen mcvelebi. gancvifrebulebi miuTiTebdnen, Tu ramdenad
advilad aiTvises da miiRes sxva adamianebis
ZiriTadad, janmrTelni iyvnen da advilad makontroleblis roli. uniformis Cacmac ki
gamovidnen am mZime situaciidan. momdevno sakmarisi aRmoCnda imisaTvis, rom kolejis
periodSic maTze mravalwlianma dakvirvebebma pasiuri studentebi cixis agresiul zedamxed-
ar gamoavlina raime xangrZlivi negatiuri efeqti. velebad qceuliyvnen. ra tipis adamianad iqceviT,
monawileebma xeli Seuwyes Zalze mniSvnelovani rodesac ama Tu im rols aiRebT? sad mTavrdeba
daskvnebis gakeTebas: fiqtiur cixeSi Seqmnili Tqveni pirovnuli „me~ da sad iwyeba Tqveni
situaciis Zalam patimrebisa da zedamxedvelebis socialuri identoba?
gonebaSi axali socialuri realoba – namdvili
cixis realoba Seqmna.
stenfordis cixis eqsperimentis Sedegebis socialuri normebi
mixedviT, „patimrebisa~ da „zedamxedvelebis~ garda imisa, rom jgufs Tavisi wevrebis
qcevebi praqtikulad yvela dakvirvebad roluri qcevebis mimarT garkveuli molodinebi
situaciaSi gansxvavdeboda erTmaneTisagan (ix. aqvs, mas imasTan dakavSirebiTac aqvs molodinebi,
sur. 17.1). miuxedavad imisa, rom rolebi alal- Tu rogor unda moiqcnen jgufis wevrebi. jgufis
bedze ganawilda, nakisrma rolebma Seqmnes wevrebis mimarT socialurad misaRebi ganwyo-
704 gansxvavebebi eqsperimentSi monawile studen- bebisa da qcevebis specifikur moTxovnebs, rom-
lebic jgufis mier Camoyalibebuli manifesti- uxeSi gadaxra iqneboda msgavs ceremoniaze
rebuli, an faruli saxiT arseboben, socialuri sacurao kostumiT gamoCena.
normebi ewodeba. socialuri normebi, SesaZloa, jgufis wevrebs, yovel konkretul situaci-
qcevebis Zalze farTo speqtrs exebodes. Tu aSi, Cveulebriv, SeuZliaT gansazRvron is, Tu
Tqven demokratiuli partiis wevri mosalodne- ramdenad SeiZleba socialuri normebidan
lia, rom liberaluri politikuri Sexedulebebi gadaxra, winaaRmdeg SemTxvevaSi maT SesaZloa
gaiziaroT, xolo Tu xarT axalgazrda respubli- jgufuri iZulebis sami iseTi mtkivneuli Zalis
kelTa ricxvs ekuTvniT, maSin mosalodnelia, moqmedeba iwvnion, rogoricaa: dacinva, uaryofa
rom ufro konservatul Sexedulebebs dauWerT da xelaxali aRzrda.
mxars. socialuri normebi, agreTve, qcevis gar-
kveuli standartebis dacvasac gulisxmoben. maga-
liTad, Tu mimtani xarT, maSin Tqven momxma- konformuloba
rebels Tavazianad unda moeqceT, ganurCevlad rodesac socialur rols iRebT, an socialur
imisa, ramdenad arasasiamovno da momTxovnia is normas emorCilebiT, maSin socialuri molo-
Tqven mimarT. dinebis mimarT, garkveulwilad, konformulobas
romelime jgufisadmi mikuTvnebuloba, Cve- iCenT. konformuloba adamianebisTvis damaxa-
ulebriv, mTeli rigi iseTi normebis dacvas siaTebeli tendenciaa, daeTanxmon jgufis
niSnavs, romlebic jgufis SigniT sasurveli wevrebis qcevebsa da Sexedulebebs. ratom xarT
qcevebis ganxorcielebas aregulireben. es ori konformulebi? arsebobs pirobebi, romelTa
gziT xdeba: Tqven amCnevT jgufis yvela wevris, gavleniTac socialuri moTxovnebis ignorirebas
an maTi umravlesobis qcevebis erTgvarobas, an axdenT da damoukideblad iqceviT? socialuri
im negatiur Sedegebs akvirdebiT, romlebsac fsiqologebi ganixilaven ori tipis Zalas,
jgufis wevrebi socialuri normebis ugulebel- romelsac konformulobamde mivyavarT.
yofis SemTxvevaSi iReben.
normebi ramdenime mniSvnelovan funqcias
asruleben. mocemul jgufur situaciaSi moqmedi
normebi wevrebis orientirebas da maT Soris
socialuri interaqciebis regulirebas emsaxure-
bian. urTierTobis TiToeul monawiles SeuZlia
iwinaswarmetyvelos, Tu rogor Semova meore
monawile mocemul situaciaSi, rogor Caicvams,
ras ityvis da, aseve, isic, Tu rogori qcevebia
misgan mosalodneli, raTa jgufis sxva wevrebis
mowoneba daimsaxuros. xSirad swored imitom
grZnobT Tavs uxerxulad axal situaciaSi, rom
ar iciT, Tu rogor unda moiqceT. normidan
gadaxris SemTxvevaSi, garkveuli Semwynareb-
lobis diapazonic normis nawilia – is zogjer
sakmaod farToa, zogjer ki _ Zalze viwro.
magaliTad, mokle Sarvali da maisuri Zalze
Seuferebeli Cacmuloba iqneboda religiuri
situaciis Zala

ceremoniisaTvis. aseve, socialuri normebidan


socialuri normebi (Social norms) _ molodinebi,
romlebic jgufs gaaCnia Tavisi wevrebis mimarT
maTi qcevebisa da ganwyobebis sasurvelobasTan
da SesabamisobasTan dakavSirebiT.
konformuloba (Conformity) – adamianebis ten-
dencia, moergon referentuli jgufis sxva wev-
rebis qcevebs, ganwyobebsa da Rirebulebebs.
705
 informaciuli gavlenis procesebi _ moce- Sefasebebi sinaTlis wertilis moZraobis
mul situaciaSi koreqtulad, sworad da situa- mimarTulebisa da odenobis Taobaze
ciis Sesabamisad moqcevis survili; erTmaneTs emsgavseboda. yvelaze saintereso
 normatiuli gavlenis procesebi – gareSe- ki is iyo, rom, rodesac igive monawileni
myofTagan mowonebis, aRiarebisa da miRebis marto darCnen da kvlav sTxoves Sefasebebis
survili. gakeTeba, maTi iseTive Sefasebebi gaakeTes,
rogoric jgufuri Sefasebis pirobebSi.
qvemoT aRvwerT klasikur eqsperimentebs,
romlebic gavlenis orive tipis sailustraciod
gamodgeba. Tuki jgufSi normebi erTxel Camoyalibda,
maT ganmeorebis tendencia gaaCniaT. mogvianebiT
Catarebulma cdebma aCvena, rom avtokinetikuri
informaciuli gavlena: m. Serifis
efeqtis es normebi droSi mdgradi iyo erTi
avtokinetikuri efeqti
wlis Semdegac ki, rodesac monawilis gverdiT
mravali cxovrebiseuli situacia, romelSic aRar iyvnen Zveli jgufis is wevrebi, romlebic
qcevebTan dakavSirebuli gadawyvetilebis miReba xmamaRla gamoTqvamdnen TavianT Sefasebebs (Rohrer
gixdebaT, sakmaod gaurkvevelia. MmagaliTad, war- et al., 1954). Nnormebi jgufis wevrebis erTi
moidgineT, rom adamianebis did jgufTan erTad Taobidan meores gadaecema da adamianebis qcevaze
elegantur restoranSi sadilobT. magida Tva- maSinac ki axdenen gavlenas, rodesac ukve aRar
lismomWreli sizustiTaa gawyobili vercxlis arsebobs jgufi, romelmac is SeimuSava (Insco et
dana-CangliT. saidan iciT, romeli Cangali unda al., 1980). saidan viciT, rom normebs SeiZleba
ixmaroT, rodesac pirvel kerZs Semoitanen? Tqven, aseTi transgeneraciuli zegavlena hqondeT?
albaT, wveulebis sxva wevrebs SexedavT, raTa avtokinetikuri efeqtis Seswavlisas mkvlevrebi
saTanado arCevani gaakeToT. es aris informa- jgufis wevrebs TandaTanobiT cvlidnen axali
ciuli zegavlena. wevrebiT manam, sanam ar moxdeboda maTi sruli
muzafer Serifis (Muzafer Sherif, 1935) klasikuri ganaxleba. Sefasebis norma ki igive rCeboda
eqsperimenti naTlad aCvenebs, Tu rogor SeuZlia maSinac ki, rodesac jgufis Semadgenloba
informaciul zegavlenas normis kristalizacia, mTlianad Secvlili iyo, e.i. norma gadaecemoda
anu misi formireba da gamyareba. axal Taobas (Jacobs& Campbell, 1961). atyobT, am
Tavi 17 / socialuri procesebi da urTierTobebi

eqsperimentis Sedegebi ramdenad emsgavseba


realur cxovrebaSi momaval Taobaze normebis
saidan
gadacemis process?
viciT

informaciuli gavlena ayalibebs normatuli gavlena: s. aSis efeqti


normebs rogor SeiZleba imis saukeTesod demons-
eqsperimentis monawileebs sTxovdnen, trireba, rom zogjer adamianebi konformulebi
SeefasebinaT sinaTlis wertilis moZra- arian normatuli gavlenis gamo – maTi survilis
oba, romelic realurad ar moZraobda, informaciuli gavlena (Informational influence) –
magram moZravad aRiqmeboda sruliad bnel jgufis efeqti, romelic warmoiSoba individis
oTaxSi, vinaidan ar Canda aTvlis sxva survilis safuZvelze, iyos koreqtuli, swori
wertilebi. es aRqmis iluziaa, romelic da icodes, rogor unda moiqces mocemul
situaciaSi.
avtokinetikuri efeqtis saxeliTaa cnobi-
li. individebis mier mocemuli Sefasebebi normatuli gavlena (Normative influence) _ jgufis
efeqti, romelic warmoiSoba individis sur-
Zalze gansxvavebuli iyo. rodesac cdis
vilis safuZvelze, iyos jgufis mier mowone-
pirebi erT jgufad SeaerTes, romelTa buli, miRebuli da aRiarebuli.
Soris ucnobebic iyvnen, romlebic xma-
normis kristalizacia (Norm cristalization) – jgu-
maRla msjelobdnen, Sefasebebi TandaTan fis wevrebis molodinebis Tanxvedra erTob-
erTmaneTs Tanxvdeboda, anu individebis
706 livi msjelobis, an aqtivobis pirobebSi.
gamo, sxvebisgan iyvnen mowonebulni, miRebulni rom isini martivi vizualuri aRqmis kvlevaSi
an aRiarebulni? socialuri fsiqologiis erT- iRebdnen monawileobas. maT aCvenes muyaos ba-
erTma pirvelma Zalze mniSvnelovanma warmomad- raTebi, romlebzec gamosaxuli iyo sami gansxva-
genelma solomon aSma (Solomon Asch, 1940, 1956) vebuli sigrZis xazi da sTxoves, mieTiTebinaT,
Seqmna situacia, romelSic eqsperimentis monawi- am samidan romeli xazi iyo standartuli xazis
leebi daskvnas absoluturad gansazRvruli, sigrZis (ix. sur. 17.2). xazebis sigrZe sakmaod
naTeli fizikuri maxasiaTeblebis mqone piro- gansxvavebuli iyo erTmaneTisagan, ase rom, Sec-
bebSi akeTebdnen, Tumca, jgufis wevrebis umete- domebs naklebad hqonda adgili, amasTan, maTi
soba aRniSnavda, rom realobas gansxvavebulad SefardebiTi zoma yoveli axali seansis dros
xedavda. kolejis studenti vaJebi daarwmunes, icvleboda.

suraTi
17.2
situaciis Zala

konformuloba s. aSis eqsperimentebSi


aSis eqsperimentis amsaxvel am fotoze Cans, rom gulubryvilo monawile #6 gaocebulia umravlesobis
mier gakeTebuli mcdari SefasebiT. eqsperimentSi gamoyenebuli tipuri stimulebis wyeba mocemulia
marcxena naxazze, xolo marjvena naxazze mocemuli mrudebi gamoxatavenkonformulobas 12 kritikuli
cdis ganmavlobaSi, saidanac Cans martoxela monawileebis Sedegebis Sedareba winaswarSeTanxmebuli
monawileebis SedegebTan iseve, rogorc maTi damoukidebloba winaswarSeTanxmebul monawileebTan
SedarebiT. swori Sefasebis dabali procenti gamoxatavs jgufis mcdari Sefasebebis mimarT
individis konformulobis maRal xarisxs. 707
saidan amtkicebdnen, rom, xazebis sigrZeSi gansxvavebis
miuxedavad, maT tolebad aRiqvamdnen.
viciT
sxva kvlevebSi aSi Semdegi sami faqtoris
xazebis sigrZis iluzoruli aRqma varirebas axdenda: erTsulovani umravlesobis
zoma, iseTi monawilis daswreba, romelic ar
eqsperimentis monawileni dasves naxevar-
eTanxmeboda umravlesobas da fizikuri stimu-
wreSi, eqvsidan rvamde sxva adamianTan
lebis Sedarebasa da umravlesobis pozicias
erTad. monawileTaTvis es sruliad ucnobi
Soris gansvlis sidide. man aRmoaCina, rom
adamianebi eqsperimentis Tanamonawileebi
mdgradi konformulobis efeqti maSin miiRweva,
iyvnen da eqsperimentatoris mier winaswar
rodesac erTsulovani umravlesoba mxolod 3-
SemuSavebuli scenaris Sesabamisad moqme-
5 adamianisagan Sedgeba. MmaSin ki, rodesac gul-
debdnen. eqsperimentis pirveli sami cdis
ubryvilo cdis pirs erTi mokavSire misces,
ganmavlobaSi wreSi msxdomTagan yvela
romelic win aRudga umravlesobis Tvalsazriss,
eTanxmeboda TiToeul gamoTqmul swor
konformulobis efeqti mkveTrad Semcirda,
Sedarebas. Semdeg, meoTxe seansis dros,
rogorc es 17.2 suraTidan Cans. TanamoazresTan
pirvelma Tanamonawilem ori xazi erTma-
erTad gulubryvilo cdis pirs, rogorc wesi,
neTis tolad gamoacxada, Tumca, sruliad
Seswevda unari, winaaRmdegoba gaewia zewolis-
cxadi iyo maT Soris gansxvaveba. aseve
Tvis da ar dahyoloda umravlesobas. rogorc
moiqca jgufis yvela sxva wevric cdis
mosalodneli iyo, umravlesobisgan damoukideb-
piris garda. am students unda gadaewyvita,
loba im SemTxvevaSic izrdeboda, rac ufro
daTanxmeboda jgufis danarCeni wevrebis
didi iyo winaaRmdegoba jgufis romelime erT
azrs da konformuli iqneboda, Tu darCeni-
wevrsa da jgufis sxva wevrebs Soris. sagu-
liyo damoukidebeli da mtkiced daecva
lisxmoa, rom individebis garkveuli raodenoba
is, rasac xedavda. 18 cdidan 12-Si es
agrZelebs jgufisadmi damorCilebas maSinac
gulubryvilo studenti aseTi dilemis
ki, rodesac xazebis sigrZeebs Soris sxvaoba
winaSe idga. cdis pirebi gamoxatavdnen
maqsimalurad izrdeboda (Ash, 1955,1956).
undoblobis niSnebsa da aSkara diskom-
rogor unda gavigoT es Sedegebi? s. aSi Ta-
forts, rodesac upirispirdebodnen umrav-
vadac gakvirvebuli darCa im xarisxiT, romliTac
lesobas, romelic ase gansxvavebulad aRiq-
adamianebi ar iCendnen konformulobas (Friend et
Tavi 17 / socialuri procesebi da urTierTobebi

vamda samyaros. ra unda eqnaT?


al., 1990). is Tavis kvlevebs ganixilavda, rogorc
monawileTa daaxloebiT meoTxedi darCa
„damoukideblobis~ kvlevebs. faqtobrivad, mona-
sruliad damoukidebeli – maT arasdros
wileTa pasuxebis ori mesamedi swori da arakon-
gamouvleniaT konformizmi. MmonawileTa
formuli iyo. Tumca, s. aSis eqsperimentebis
50-80% (kvlevis programis sxvadasxva
aRwerebis umravlesobaSi xazgasma swored kon-
stadiebze) erTxel mainc daeTanxma um-
formul erT mesamedze keTdeba. am eqsperi-
ravlesobis yalb Sefasebebs maSin, rodesac
mentebis Sesaxeb gakeTebuli angariSebi xSirad
monawileTa mesamedi umravlesobis araswor
mcdaria da ar aris gaTvaliswinebuli is faqti,
Sefasebebs daeTanxma kritikul cdaTa
rom eqsperimentis monawileebi gansxvavebulni
naxevar, an met SemTxvevaSi.
iyvnen. im adamianTa ricxvi (daaxloebiT 25%),
romlebic arasdros iqceodnen konformulad,
s. aSi im monawileebs, romlebic umetes Sem- im adamianTa raodenobas utoldeboda, romlebic
TxvevebSi eTanxmebodnen umravlesobas, „de- yovelTvis an TiTqmis yovelTvis axorcie-
zorientirebulebs~ da „eWviT marTulebs~ uwo- lebdnen konformul qcevas.
debs. is gamoTqvams mosazrebas, rom adamianTa amdenad, s. aSis eqsperimentebi or damatebiT
es kategoria „ganicdida Zalze mZlavr impulss, gakveTils iZleva: erTi mxriv, vxedavT, rom
rom ar gamoCeniliyo umravlesobisgan gansxva- adamianebi srulad ar eqcevian normatuli gav-
vebulad~ (1952, gv. 396). isini, vinc daTmobaze lenis qveS da umravles SemTxvevaSi (zogierTebi
wavidnen, xazs usvamdnen socialur zewolas ki _ yovelTvis) icaven TavianT damoukideblobas;
708 da TavianT konformulobas, zogierTebi ki imasac Mmeore mxriv, vnaxeT, rom adamianebi zogjer
konformulebic arian, umravles SemTxvevaSi _
„megobrobis Sewyvetis~ mimarTulebiT iyo
araorazrovan situaciebSic ki. konformulad
da amiT TavianTi mkacri damokidebulebebi
yofnis potencia adamianis bunebis mniSvnelovani
gamoxates. im studentebma ki, romlebic
elementia.
A&M-is studentebTan nakleb identifi-
kacias avlendnen, ar gamoamJRavnes aseTi
konformuloba yoveldRiur cxovrebaSi dramatuli damokidebuleba im mosazrebis
yoveldRiur cxovrebaSi konformulobis mimarT, romelsac, maTi azriT, A&M-is
mravali SemTxveva normatuli da informaciuli yoveli saSualo studenti iziarebda (Wood
zegavlenis kombinaciebs warmoadgens: miRebis, et al.,1996).
mowonebisa da aRiarebis survili ubiZgebs ada-
mianebs, rom saTanado ganwyobebisa da swori am situaciaSi studentebma, romlebisTvisac
qcevis Sesaxeb informaciis mosaZieblad konkre- mniSvnelovani iyo sxva studentebis msgavsad
tul referentul jgufs mimarTon. ganvixiloT yofna, miiRes informacia, romelic maT ar moiy-
erTi eqsperimentuli magaliTi. vanda amxanagebTan winaaRmdegobaSi. normatiulma
procesebma maT sakiTxis interpretaciis imgvarad
saidan rekonstruqciisken ubiZges, rom mocemuli infor-
macia maTi mxoflmxedvelobis Sesatyvisic yo-
viciT
filiyo. am kvlevidan Cans, rom Cven im Sem-
konformulobis mcdeloba TxvevaSi ganvicdiT ufro Zlier informaciul
zemoqmedebas, rodesac informaciis wyaro
texasis A&M universitetis studentebs
CvenTvis Zalze mniSvnelovania.
maTi Tanatolebis umravlesobis damo-
kidebulebebis Sesaxeb miewodaT infor-
macia. magaliTad, maT uTxres, rom stu- umciresobis gavlena da nonkonformizmi
dentebi sruliad ar eTanxmebian debu- vinaidan cnobilia, rom umravlesobas
lebas: „ar gavamarTlebdi megobars, ro- miniWebuli aqvs resursebisa da informaciis
melmac akrZaluli nivTierebebi miiRo~ kontrolis SesaZlebloba, gasakviri araa, rom
(sinamdvileSi, studentebis umravlesoba adamianebi regularulad konformulebi arian
sruliad eTanxmeboda am debulebas). maT mimarT. amasTan, isic cnobilia, rom zogjer
eqsperimentis monawileebs am debulebis adamianebi mtkiced icaven sakuTar Sexedulebebs.
interpretireba sTxoves. ras niSnavda „me rogor xdeba es? rogor xdeba, rom adamianebi
ar gavamarTlebdi~. es niSnavda, rom „isini Tavs aRweven jgufis gavlenas da, saerTod,
ar Seurigdebian narkotikis gamoyenebas~ rogor aris SesaZlebeli raime siaxle
Tu „isini Sewyveten masTan megobrobas?~ (aranormatiuli)? arsebobs raime pirobebi, sadac
amis Semdeg eqsperimentis monawileebs umciresobas SeuZlia umravlesobis Semobruneba
sTxovdnen, daefiqsirebinaT TavianTi da axali normebis Seqmna? rodesac amerikeli
damokidebuleba debulebis mimarT. stu- mkvlevrebi koncentrirebulni iyvnen
dentebis pasuxebis paternebi, umeteswilad, konformulobis kvlevebze, es nawilobriv, imis
damokidebuli iyo imaze, Tu ramdenad gamo iyo, rom konformizmi demokratiul
situaciis Zala

Zlierad aigivebdnen isini Tavs xsenebuli procesebs ukavSirdeba. zogierTi evropeli


universitetis studentobasTan. „Zlieri socialuri fsiqologi gansakuTrebul
identifikaciis~ jgufis wevrebma am debu- yuradRebas uTmobda umciresobis mier
lebisTvis iseTi interpretaciis gakeTeba umravlesobis Secvlis unars. frangi mkvlevari
scades, romelic maT saSualebas miscemda, serJ moskoviCi (Serge Moscovici) pirveli iyo maT
ar eRalataT universitetis studentTa Soris, vinc umciresobis gavlenebis kvleva
normebisaTvis, anu maTi interpretacia daiwyo.
709
fsiqologia Cvens cxovrebaSi

rogor zemoqmedeben jgufebi gadawyvetilebis miRebaze

Tu Tqven, rogorc jgufis zemoT aRwerili SemTxveva riskiani Sefasebebi – jgufuri


wevrs, odesme gicdiaT gadawyve- jgufuri polarizaciis maga- polarizaciis procesi maT
tilebis miReba, maSin gecodi- liTia: jgufma gamoavlina iseTi meti sifrTxilis, an meti
nebaT, rom es sakmaod Sromate- gadawyvetilebis miRebis ten- riskis demonstrirebis mimar-
vadi saqmea. magaliTad, warmoid- dencia, romelic ufro metad uki- TulebiT waiyvans. mkvlevrebma
gineT, rom axlaxan megobrebTan duresia, vidre jgufis wevrebis gamoTqves mosazreba, rom
erTad naxeT filmi. miuxedavad mier cal-calke, erTmaneTisgan jgufur polarizacias safuZ-
imisa, rom Tqven is mogewonaT, damoukideblad miRebuli gada- vlad ori tipis procesi udevs:
garCevis Semdeg aRmoaCineT, rom wyvetilebebi iqneboda. davuSvaT, informacia-gavlenis modeli
azri SegecvalaT da daeTanxmeT jgufis TiToeul wevrs sTxoveT da socialuri Sedarebis
azrs, rom filmi „warmoud- filmisadmi sakuTari damo- modeli (Liu & Lataane, 1998).
genlad sustia~. tipuria Tu ara kidebulebis gamoTqma. amis Sem- informacia-gavlenis mo-
azris aseTi cvlileba jgufuri deg, jgufis msgavsad, Tqvenc delis mixedviT, jgufis wev-
garCevis Semdeg? nuTu jgufis eTanxmebiT erTaderT misaReb Se- rebs sxvadasxva informacia
Sefasebebi yovelTvis gansxva- fasebas, romelic mTeli jgufis SeaqvT gadawyvetilebaSi. Tu
vebulia individebis Sefase- damokidebulebas asaxavs. Tu Tqven da Tqvens megobrebs
bebisagan? socialurma fsi- jgufis Sefaseba ufro uki- mcire, magram gansxvavebuli
qologebma aCvenes, rom arsebobs duresia, vidre calkeuli wev- mizezebi gagaCniaT, rom dai-
ori Zala, romelic MmaSin moq- rebis Sefasebebis saSualo, maSin wunoT filmi, maSin am mize-
medebs, rodesac jgufi iRebs es polarizaciis SemTxveva iqneba. zebis erTad Tavmoyra gamo-
gadawyvetilebas, esenia: jgufu- imisda mixedviT, Tu rogoria iwvevs imas, rom saboloo jam-
ri polarizacia da jgufuri jgufis wevrebis sawyisi ten- Si yvelani erTad Zalian dai-
azrovneba. dencia _ gamoTqvan frTxili Tu wunebT mas.

saidan
viciT
Tavi 17 / socialuri procesebi da urTierTobebi

umciresobis Senelebuli zegavlena


erT-erT eqsperimentSi, romelSic mona-
wileebs daurigdaT feradi baraTebi Txov-
niT, daesaxelebinaT miwodebuli baraTis
feri, umetesobam sworad gansazRvra is,
Tumca eqsperimentatoris ori Tanamonawile
mwvaneze miuTiTebda, rom es cisferi iyo.
uryevi umciresobis poziciam dasawyisSi
zegavlena ar moaxdina umravlesobaze,
magram Semdgom, eqsperimentis zogierTma
monawilem mwvane feris Sefasebisas Tan-
daTan cisferisken gadainacvla (Moscovici,
1976; Moscovici & Faucheux,1972).

amdenad, umciresobis uryevma Sexedulebebma,


bolos da bolos, SesaZloa safuZveli gamoa-
calos umravlesobis siZlieres (Moscovici, 1980,
710 1985).
jgufis polarizacia az- mokveTa jgufuri aqtivobis dawyvetilebas, Tumca, SesaZ-
rovnebis zogadi paternis _ mTeli rigi maxasiaTeblebisa, loa, amcirebdes jgufis
jgufuri azrovnebis _ erT- romelmac, misi azriT, gana- pozitiur TviTSefasebas ma-
erTi Sedegia. irvin jenisma (Irv- piroba jgufis wevrebis damor- Sinac ki, rodesac is, erTi
ing Janis, 1982) termini jgufuri Cileba jgufuri azrovnebisadmi. SexedviT, Sorsaa jgufis po-
azrovneba gansazRvra, rogorc man gamoTqva mosazreba, rom, zitiuri SegrZnebisgan. mo-
gadawyvetilebis miRebis pro- magaliTad, jgufebi, romlebic mavalSi, rodesac jgufur
cesSi myofi jgufisTvis dama- Zlieri SeWidulobiT xasia- RonisZiebaSi CaerTvebiT, yurad-
xasiaTebeli _ konsensusis Tdebian, emijnebian ra eqsper- Reba gaamaxvileT, rom aRniS-
misaRwevad arasasurveli in- tebs da lideris uSualo mi- nuli procesebis SemCneva SeZ-
formaciis gacxrilvis _ ten- TiTebebiT operireben, jgufuri loT.
dencia, romelic gansakuT- azrovnebisTvis damaxasiaTebel socialuri Sedarebis mo-
rebiT tipuria im SemTxvevaSi, gadawyvetilebebs miiReben. sxva deli gulisxmobs, rom jgufis
rodesac is lideris mosaz- mkvlevrebma jenisis ideebis wevrebi Tanatolebis mizidvas
rebas Tanxvdeba. Semowmeba scades rogorc Sem- imiT cdiloben, rom jgufis
i. jenisis jgufuri azrov- dgomi istoriuli movlenebis idealebs realurze metad eq-
nebis Teoria maSin aRmocenda, analizis, ise laboratoriuli stremalurad warmoadgenen.
rodesac is iseTi istoriuli eqsperimentebis saSualebiT amrigad, Tu Tqven TvliT, rom
movlenis gaanalizebas cdi- (Esser, 1998). am kvlevebma aCvena, es filmi aravis moewona, Se-
lobda, rogoric iyo amerikis rom jgufebi gansakuTrebiT giZliaT SeecadoT, Tavi gan-
SesaZlo SeWra kubaSi 1960 mowyvladni arian jgufuri sakuTrebiT gamWriax pirov-
wels. am SeWraze Tanxmoba pre- azris mimarT maSin, rodesac nebad warmoaCinoT da ukidu-
zidentma kenedim mas Semdeg koleqtiuri survilis _ mTeli resad uaryofiTi Sexeduleba
misca, rac kabinetis sxdoma jgufisTavis misaRebi dadebiTi gamoTqvaT. Tu jgufis yvela
Caatara, romelzec SeWris mom- mosazrebis SenarCunebis _ rea- wevri Seecdeba am gziT jgufis
xre mrCevlebma minimumamde lizebas axdenen (Turner & Praat- saerTo Sefasebis dafiqsirebas,
daiyvanes da daTrgunes sawi- kanis, 1998). jgufis wevrebs unda Sedegad aucileblad miviRebT
naaRmdego mosazreba. am mov- esmodeT, rom uTanxmoeba xSi- polarizacias.
lenis analizidan jenisma ga- rad aumjobesebs jgufur ga-

es efeqtebi SegiZliaT normatiul da in- lesobas sadao sakiTxis sxvadasxva kuTxiT


formaciul zegavlenas Soris arsebuli gan- ganxilvisken (Peterson& Nemeth, 1996). samwuxarod,
sxvavebis gaTvaliswinebiT gaiazroT, romelzec informaciuli zegavlenis es unari umciresobas
ukve zemoT visaubreT (Wood et al.,1994). umcire- iSviaTad aZlevs SesaZleblobas, daZlios
sobis jgufebs SedarebiT naklebi normatiuli umravlesobis warmomadgenelTa survili _ ar
gavlena aqvT, radgan umravlesobis wevrebs, gaiTvaliswinon normisagan gadaxrili da Seu-
Cveulebriv, naklebad awuxebT, iqnebian Tu ara Tanxmebeli Sexedulebebi (Wood, 2000).
mowonebulni an miRebulni umciresobis wevrebis sazogadoebaSi adamianebis umravlesoba cdi-
mier. meore mxriv, umciresobis jgufebs mainc lobs, warmoCndes, rogorc status quo-s damcveli.
gaaCniaT informaciuli zegavlena umravle- Cveulebriv, siaxleebis da cvlilebebis moTxovna
sobaze. kerZod, maT ZaluZT, ubiZgon umrav- umciresobis wevrebisa da im pirebisgan modis,
romlebsac imedi gaucruvdaT arsebuli sistemis
jgufuri polarizacia (Group polarization) – jgu-
mimarT, an sakiTxis axleburad gaazrebisa da
fis tendencia, miiRos iseTi gadawyvetileba,
situaciis Zala

romelic aris ufro eqstremaluri, vidre is mimdinare problemis gadaWris alternatiuli


gadawyvetilebebi, romlebsac cal-calke mii- gzebis mofiqrebis unari SeswevT. konfliqti
Rebdnen igive jgufis wevrebi. myarad dafuZnebuli umravlesobis Sexedulebebsa
jgufuri azrovneba (Groupthink) – gadawyveti- da disidenturi umciresobis xedvas Soris
lebis mimRebi jgufis tendencia, gafiltros umniSvnelovanesi winapirobaa im inovaciebi-
arasasurveli monacemebi ise, rom miRweul iqnes
saTvis, romlebsac dadebiTi socialuri Zvrebi
konsensusi, gansakuTrebiT maSin, Tu is lideris
Tvalsazriss Seesabameba. mohyveba.

711
moiqceodiT, impliciturad emijnebiT maT, magram
situaciis Zala: mxilebani amgvari socialur-fsiqologiuri kvlevebi
faruli kameriT aCvenebs, rom, analogiur SemTxvevebSi, sava-
socialurma fsiqologebma socialuri nor- raudod, Tqvenc iseve moiqceodiT, rogorc sxvebi.
mebisa da socialuri situaciebis Zalis demon- poeti jon doni werda: „aravin aris kunZuli,
strireba iseTi eqsperimentebiT scades, romlebic TiToeuli adamiani erTi mTliani kontinentis
aaSkaraveben, Tu ramdenad iolad SeiZleba saz- nawilia~. adamianebi urTierTdakavSirebulni
riani, damoukidebeli, racionaluri da sasiamovno arian saziaro situaciebiT, normebiTa da wesebiT.
adamianebis iseTi qcevis ganxorcielebamde miy- SekiTxvaze, Tu rogor moiqceodiT iseT situa-
vana, romelic Zalian Sors iqneba optimalu- ciaSi, sadac adamianebi cudad, sulelurad an
risagan. Cven ukve vnaxeT socialuri situaciis iracionalurad iqcevian, brZnuli pasuxi, albaT,
gavlenis iseTi saxe, rogoricaa socialuri roli, aseTi iqneba: „ar vici, es damokidebuli iqneba
rogor aqcevs is Cveulebriv students cixis imaze, Tu ramdenad Zlieri iqneba situacia~.
agresiul zedamxedvelad. imave principis demon- Cven mivediT seriozul daskvnamde, rom
strireba ubrali xumrobis _ faruli kameris situaciebi arsebiT rols asruleben adamianis
scenarebis _ saSualebiTac SeiZleba, romelic qcevis determinaciaSi. albaT, Tqvenc SegiZliaT
kargi intuiciis mqone socialurma fsiqologma gaixsenoT cxovrebiseuli situaciebi, romelSic
alan fantma Seqmna da ukve TiTqmis 50 welia, gaacnobiereT, rom Tqven da Tqveni megobari ar
rac warmatebiT gamoiyeneba. fantma aCvena, Tu eTanxmebiT erTmaneTs momxdari movlenis raobis
rogor zustad mihyveba adamianis buneba socialur Taobaze. momdevno TavSi ganvixilavT mosazrebas
scenars. misi gadacemebisas milionobiT tele- imis Sesaxeb, rom sxvadasxva adamianebi erTi da
mayurebeli gulianad icinis, rodesac uyurebs, imave situaciis interpretacias sxvadasxvagvarad
rom adamiani, romelic hamburgers miirTmevs, axdenen.
rogor wyvets Wamas, rogorc ki ainTeba abra
warweriT: „ar WamoT!~; rodesac adamianebi SuqniS-
nis wiTel ferze Cerdebian, romelic fexiT Sejameba
mosiaruleTaTvis gankuTvnil quCaze inTeba; socialuri situaciebi xSirad eqceva socialu-
rodesac avtomagistralze moZraobisas mZRolebi ri fsiqologebis yuradRebis centrSi, rogorc
abruneben manqanebs sagzao niSnis _ „delaveri
Tavi 17 / socialuri procesebi da urTierTobebi

qcevis mniSvnelovani determinantebi. stenfordis


daketilia~ danaxvisas da, rodesac momxmareblebi cixis eqsperimentma aCvena, Tu rogori dramatuli
mxolod TeTr filebze dadian administraciis zegavlenis moxdena SeuZlia socialur rolebs
gancxadebis Sesabamisad, romlis Tanaxmadac, Sav adamianis qcevaze. socialuri normebi gansazRv-
filebze siaruli akrZalulia. faruli kameris ravs sasurvel damokidebulebebsa da qcevebs.
efeqtis erT-erT saukeTeso ilustraciad iTvleba jgufuri gavlenis ori tipi aiZulebs adamianebs,
situaciuri qcevis makontrolebeli Zalze iyvnen konformulebi, esenia: informaciuli
daxvewili wesi, e.w. „oinebi liftSi~. rodesac gavlena da normatuli gavlena. rogorc Cans,
adamiani liftiT mgzavrobs, is Tavdapirvelad umciresoba umravlesobis Sexedulebebze gavlenas
im dauwerel kanons emorCileba, rom saxiT ufro informaciuli gavlenis gziT axdens.
karisaken unda idges, magram rodesac danarCeni
mgzavrebi karisken zurgiT dgebian, sacodavi
msxverplic mihyveba axlad aRmocenebul normas socialuri realobis
da isic zurgs aqcevs Semosasvlels. konstruireba
cxovrebiseul situaciebSi, minimaluri so-
cialuri pirobebic ki sakmarisia, raTa Cveu-
lebrivi adamianebis uCveulo qcevebi gamov- warmoidgineT, rom studenturi qalaqis teri-
lindes. Tqven geRimebaT imaze, Tu Tqvenive msgavsi toria unda gadakveToT megobarTan erTad, ro-
adamianebi maTTvis Cveuli situaciebis mcire melic ar icnobs fsiqologiis Sesaval kurss.
modifikaciis SemTxvevaSic ki Zalze sulelurad Tqven xvdebiT policiels, romelic uyviris
712 iqcevian. varaudobT ra, rom Tqven ase ar students. Tqveni megobari ambobs: „es policieli
ar unda iyos aseTi uxeSi~, Tqven ki TqvenTvis
fiqrobT: „amgvarad moqcevas mas misi roli
aiZulebs~. amrigad, Tqven da Tqveni megobari
erTi da igive movlenas uyurebT, magram sruliad
sxvadasxvagvar interpretacias aZlevT. ai,
swored amas vuwodebT socialuri realobis
konstruirebas. Tqven gamoiyeneT Tqveni codna
da gamocdileba, raTa masze dayrdnobiT agexsnaT
situacia. Tqven aageT socialuri realoba imiT,
rom moaxdineT movlenis kogniturad da
emociurad reprezentireba.
modiT, socialuri fsiqologiis klasikuri
magaliTi davixmaroT, romelSic Sexedulebebi
ubiZgebs adamianebs, rom erTi da igive situacia
sxvadasxva momgebiani poziciidan dainaxon da
urTierTsapirispiro daskvnebi gaakeTon imis
Taobaze, „Tu ra moxda sinamdvileSi~. kvleva
exeboda ramdenime wlis win Catarebul amerikuli
fexburTis matCs ligis or gunds Soris. prin- nelma studentebma „dainaxes~, rom mowinaaR-
stonis daumarcxebeli gundi sezonis ukanasknel mdegem orjer meti jarima miiRo, vidre
matCs atarebda dartmuTis gundTan. TamaSi, maTma gundma, xolo dartmuTelma studen-
romelSic prinstonis gundma gaimarjva, or- tebma igive Canaweris naxvisas „dainaxes~,
mxrivad uxeSi iyo, mravali sajarimoebiTa da rom jarimebis raodenoba Tanabari iyo
seriozuli travmebiT. TamaSis Semdeg orive (Hastorf &Cantril, 1954).
skolis gazeTma mkiTxvels matCis msvlelobis
Sesaxeb Zalze gansxvavebuli versiebi SesTavaza.
gamokvlevam cxadyo, rom SeuZlebelia fexbur-
Tis matCisnairi rTuli socialuri movlenis
saidan
obieqturad da moukerZoeblad ganxilva. so-
viciT cialuri situaciebi mniSvnelobas maSin iZenen,
rodesac mayurebeli seleqciurad aRiqvams imas,
SegviZlia ki rodisme vTqvaT, Tu „ra
Tu ra moxda, imis Sesabamisad, Tu ris danaxvas
moxda sinamdvileSi?~
eloda an surda. fexburTis matCis SemTxvevaSi
studentur gazeTebSi mocemuli Sefa- adamianebi erTi da igive aqtivobas uyurebdnen,

socialuri realobis konstruireba


sebebiT dainteresebulma socialuri fsi- magram or gansxvavebul TamaSs xedavdnen.
qologebis jgufma studentebs matCis Ca- imis asaxsnelad, Tu rogor mividnen prin-
naweri aCvena da orive gundis mier ganxor- stoneli da dartmuTeli gulSematkivrebi
cielebuli darRvevebis raodenobis Sefa- esoden gansxvavebul interpretaciebamde, mivub-
seba sTxova. TiTqmis yvela prinstonelma rundeT aRqmis sakiTxs. gavixsenoT me-5 Tavi,
TamaSi Seafasa, rogorc „uxeSi da binZuri~. romelSic orazrovani perceptuli obieqtebis
aravis Seufasebia is „sufTa da patiosan~ interpretaciisas xSirad ukve arsebuli codni-
TamaSad da umetesoba darwmunebuli iyo, sTvis unda migemarTaT. fexburTis matCis gan-
rom es dartmuTeli moTamaSeebis brali xilvis drosac igive principi moqmedebs:
iyo. amis sapirispirod, dartmuTeli stu- adamianebi warsulSi SeZenil codnas mimdinare
dentebis umravlesobam CaTvala, rom uxeS movlenebis interpretirebisTvis iyeneben, Tumca
TamaSSi orive mxare Tanabrad iyo damnaSave perceptuli procesebis obieqtebad adamianebi
da rom TamaSi „uxeSi, sufTa da lamazi~ da situaciebi gvevlinebian. socialuri per-
iyo. metic, Canaweris naxvisas prinsto- cepcia aris procesi, romliTac adamianebi sxvaTa
qcevebis gagebasa da kategorizebas axdenen. am 713
qveTavSi vrclad mimovixilavT socialuri mizezebis lokalizaciis garkvevaa. sxva sityve-
percepciis or sakiTxs: pirvel rigSi, ganvixi- biT rom vTqvaT, qcevis mizezebi pirovnebaSi
lavT, Tu rogor afaseben adamianebi im Zalebs, (Sinagani, anu dispoziciuri kauzaloba) unda
romlebic gavlenas axdenen sxva adamianebis veZeboT Tu situaciaSi (garegani, anu situaciuri
qcevebze, anu maT kauzalur atribuciebs; Semdeg kauzaloba) da vin aris mis Sedegebze pasuxis-
ki ganvixilavT, Tu rogor xdeba, rom zogjer mgebeli. rogor msjeloben adamianebi da rogor
socialuri percepcia Tanxvdeba Cvens molo- midian aseT Sefasebebamde?
dinebs. harold kelim (Harold Kelley, 1967) haideris
mosazrebebis formalizeba moaxdina _ gamoyo
cvladebi, romlebsac adamianebi atribuciuli
atribuciis Teoriis warmoSoba daskvnebis gakeTebisas iyeneben. kelis ekuTvnis
yvela socialuri aRmqmelis winaSe mdgomi mniSvnelovani dakvirveba, rom adamianebi gaur-
erT-erTi mniSvnelovani amocana socialuri kvevel, bundovan pirobebSi ufro xSirad axdenen
movlenebis mizezebis dadgenaa. Tqven gsurT kauzalur atribucias. Tqven iSviaTad gaqvT
cxovrebiseuli movlenebis mizezebis codna: sakmarisi informacia imis Taobaze, Tu ratom
ratom Sewyvita Tqvenma megobarma TqvenTan moiqca adamiani ase da ara sxvagvarad. kelis
urTierToba? ratom miiRo samuSao sxvam da ara azriT, adamianebi gaurkvevlobas mravali mov-
_ Tqven? ratom ganqorwindnen Tqveni nacnobis lenidan informaciis dagrovebiTa da kovari-
mSoblebi mravalwliani Tanacxovrebis Semdeg? aciis principis gamoyenebiT ewinaaRmdegebian.
TiToeul aseT kiTxvas garkveuli moqmedebis, kovariaciis principis Tanaxmad, adamianebi
movlenisa Tu Sedegis SesaZlo mizezobrivi garkveul mizezobriv faqtors ukavSireben qcevas,
determinantebis analizamde mivyavarT. atribu- Tu es faqtori yovelTvis mocemulia qcevasTan
ciis Teoria warmoadgens zogad midgomas, ro- erTad, magram arasodes _ am qcevis gareSe.
melic socialuri aRmqmelis mier mizezobrivi magaliTad, warmoidgineT, rom quCaSi seirnobT
axsnisas informaciis gamoyenebis gzebs aRwers. da xedavT megobars, romelic yviriliT migi-
atribuciis Teoria fric haideris (Fritz Heider) TiTebT cxenze. ris safuZvelze daaskvnidiT,
Sromebidan (1958) iRebs sawyiss. haideri amtki- rom is gagiJda (dispoziciuri atribucia) an
cebda, rom socialur cxovrebaSi gasarkvevad realuri safrTze gemuqrebaT (situaciuri atri-
adamianebi ganuwyvetlad axorcieleben socia- bucia)?
Tavi 17 / socialuri procesebi da urTierTobebi

luri movlenebis mizezobriv analizs. is Tvli- h. kelis miaCnia, rom adamianebi aseT daskvnebs
da, rom yvela adamiani intuituri fsiqologia, kovariaciis Sefasebebis safuZvelze akeTeben,
romelic, profesionali fsiqologis msgavsad, im adamianis Sesaxeb informaciis sami ganzomi-
adamianis bunebasa da sakuTari qcevebis mizezeb- lebis gaTvaliswinebiT, romlis qcevis axsnasac
Si garkvevas cdilobs. haideri Tvlida, rom isini cdiloben. es ganzomilebebia: gansxvavebu-
atribuciuli analizis ZiriTadi sakiTxi qcevis loba, konsistenturoba da konsensusi.

socialuri aRqma/percepcia (Social perception) –


gansxvavebuloba gulisxmobs imas, Tu ram-
procesebi, romelTa safuZvelzec adamianebi denad damaxasiaTebelia qceva mocemuli situa-
igeben an aRiqvamen TavianT an sxvebis pirovnul ciisaTvis – Tqveni megobari yovelTvis yviris
atributebs. cxenebis danaxvaze?
atribuciis Teoria (Attribution theory) – socia- konsistenturoba gulisxmobs imas, Tu ram-
lur-kognituri Teoria, romelic aRwers infor-
denad xSirad meordeba qceva mocemul situa-
maciis gamoyenebis gzebs, romelsac iyenebs
socialuri aRmqmeli mizezobrivi axsnisas. ciaSi _ Tqvens megobars adrec uyviria Tu ara
cxenis danaxvaze?
kovariaciis principi (Covariation principle) – Teo-
ria, romelic amtkicebs, rom adamianebi qcevisa konsensusi gviCvenebs, sxva adamianebic
da misi mizezis dakavSirebas axdenen principiT: analogiurad iqcevian am situaciaSi Tu ara _
Tu arsebobs es mizezi, maSin iarsebebs qcevac
cxenis danaxvaze yvela adamiani iSvers xels
da, piriqiT, Tu ar arsebobs es mizezi, ar
iarsebebs qcevac. misken da yvirils iwyebs?
714
informaciis es samive ganzomileba garkveul ganvixiloT afS-is laboratoriuli kvlevis
rols asrulebs Tqven mier gakeTebul dakvnebSi. magaliTi. l. rosma da misma kolegebma (1977)
magaliTad, warmoidgineT, rom Tqveni megobari saxumaro TamaSis „Collage Bowl~-is eqsperimentuli
erTaderTi iyo, vinc yviroda. savaraudod, rogor versia Seqmnes, romelSic eqsperimentis monawi-
atribuciul daskvnas gaakeTebdiT, dispoziciurs leni, monetis agdebis safuZvelze, Sejibris
Tu situaciurs? monawileTa da kiTxvebis damsmelTa jgufebSi
f. haiderisa da h. kelis soliduri fundamen- nawildebodnen.
turi kvlevebis daxvewisa da gafarToebis mizniT
aTasobiT kvleva Catarda (Fiske &Taylor, 1991). maTi
saidan
umravlesoba im pirobebis Seswavlas exeba,
romlebSic arsebuli informaciis sistematuri viciT
gadasinjvis Sedegad atribuciebi formirdeba.
monetis agdeba „qmnis~
qvemoT oTxi tipis situacias aRvwerT, rodesac
codnisunarianobas
Tqveni atribucia SeiZleba mikerZoebuli, ten-
denciuri aRmoCndes. kiTxvis damsmels gamomwvevi kiTxvebis
dasmis instruqcia eZleoda. am kiTxvebze
pasuxi man winaswar icoda. Sejibris mona-
atribuciis fundamenturi wile konkurenti kiTxvebze pasuxebis ga-
Secdoma cemas cdilobda, Tumca, xSirad _ uSede-
davuSvaT, Tqvens megobars SeuTanxmdiT, rom god. TamaSis bolos kiTxvis damsmelebma,
7 saaTze SexvdebodiT. axla ukve rvis naxevaria Sejibris monawileebma da damkvirveblebma
da Tqveni megobari jer ar mosula. rogor ax- (sxva monawileebi, romlebic uyurebdnen
snidiT am faqts? TamaSs) Seafases TamaSis monawileTa orive
mxaris codna. kvlevis Sedegebi asaxulia
darwmunebuli var, rom raRac Zalian mniS- 17.3 suraTze. rogorc xedavT, kiTxvis
vnelovani moxda, ris gamoc man ver SeZlo droze damsmelebs eCvenebaT, rom maT da Sejibris
mosvla. monawileebma codnis saSualo done gamo-
ra nelia. ar SeuZlia cota auCqaros? avlines maSin, roca Sejibris monawile-
ebma da damkvirveblebma kiTxvebis dam-
Cven kvlav warmogidgineT dispoziciur da
smelebis codna saSualoze metad Seafases,
situaciur atribuciebs Soris arCevani. gamokv-
vidre Sejibris monawileebisa. TviT mona-
levebma aCvena, rom adamianebi, saSualod, ufro
wileni sakuTar codnas xSirad saSualoze
meore tipis _ dispoziciuri atribuciisken arian
ufro naklebadac ki afasebdnen.
midrekilni (Ross & Nisbett, 1991). es tendencia,

socialuri realobis konstruireba


faqtobrivad, imdenad Zlieria, rom socialurma
fsiqologma li rosma (Lee Ross, 1977) mas atri- rogor mogwonT? TavisTavad naTelia, rom
buciis fundamenturi Secdoma uwoda. situacia kiTxvis damsmels upiratesobas aniWebda
atribuciis fundamenturi Secdoma (afS) (gana Tqvenc ar isurvebdiT kiTxvebis damsmeli
adamianisTvis damaxasiaTebeli ormagi tendenciaa, yofiliyaviT?) da xels uwyobda maT, rom go-
romelic konkretuli qcevis Sedegis an mizezis nebamaxvilad gamoCeniliyvnen, rasac ugulebel-
Ziebisas dispoziciuri faqtorebis (adamianebis yofdnen Sejibris monawileni da damkvirveblebi
dadanaSauleba an ndoba) gadafasebasa da situa- TavianT SefasebebSi. swored es aris atribuciis
ciuri faqtorebis saTanadod verSefasebas (gare- fundamenturi Secdoma.
mos dadanaSauleba an ndoba) gulisxmobs. SesaZloa, Tqven TviTon ipovoT afS-is
magaliTebi, magram es arc ise iolia. qcevis
atribuciis fundamenturi Secdoma (Fundamental situaciuri safuZvlebis aRmoCena yovelTvis
attribution error) _ damkvirveblebis ormagi ten-
garkveuli „mokvlevis~ ganxorcielebas moi-
dencia, daakninon situaciuri faqtorebis roli
da gadaafason dispoziciuri faqtorebis roli Txovs. situaciuri Zalebis gavlena qcevaze xSi-
adamianis qcevaSi. rad SeumCnevelia. magaliTad, Tqven ver xedavT
715
suraTi
17.3

kiTxvis damsmelis da Sejibris


monawilis zogadi ganaTlebis
reitingebi

situaciur normebs. Tqven xedavT mxolod saidan


qcevebs, romelTac es normebi ganapirobebs.
viciT
rogor unda aviciloT Tavidan afS? magaliTad,
negatiuri dispoziciuri atribuciis SemTxvevaSi atribuciebi finansuri skandalis
(„ra nelia~), ukan unda daixioT da sakuTar Sesaxeb
Tavs hkiTxoT, xom ar arsebobda am qcevis
mkvlevrebma SearCies statiebi amerikuli
gamomwvevi xelisSemSleli situaciuri faqto-
rebi? aseT varjiSs, pirobiTad, „atribuciuli (The New York Times) da iaponuri (Asahi Shimbun)
qvelmoqmedeba~ SegiZliaT uwodoT. xvdebiT gazeTebidan, sadac 1995 wlis iseT finansur
ratom? skandalze iuwyebodnen, rogoric inglisis
Tavi 17 / socialuri procesebi da urTierTobebi

es rCeva gansakuTrebiT mniSvnelovani SeiZ- uZvelesi bankis _ beringsis gakotreba iyo.


leba iyos maTTvis, vinc dasavluri tipis sazo- mkvlevris asistentma, romelmac ar icoda
gadoebaSi cxovrobs, radganac monacemebi adas- kvlevis mizani, waikiTxa yvela statia da
turebs, rom afS-s, nawilobriv, kulturuli SearCia is statiebi, romelSic mocemuli
wyaroebic aqvs (Miller, 1984). gaixseneT me-14 TavSi iyo momxdaris mizezobrivi axsna. amis Semdeg
ganxiluli diskusia „me~-s (Self) konstruirebaSi saqmeSi Cauxedav or asistents TiToeul
kulturaTSorisi gansxvavebebis arsebobis Se- statiaze daskvnis gakeTeba sTxoves, kerZod,
saxeb. rogorc iq avxseniT, dasavlur kulturaTa Tu ra tipis iyos axsna – dispoziciuri,
umetesoba iseT maxasiaTeblebs vxvdebiT, rom- anu iseTi, sadac brali pirovnebebs miuZRvo-
lebic damoukidebel „me~-s ayalibeben, aRmo- daT, Tu situaciuri, anu iseTi, sadac brali
savluri kulturebis umravlesoba ki _ iseT organizacias edeboda. am or gazeTSi
maxasiaTeblebs, romlebic urTierTdamoki- gamoqveynebul statiebSi sakiTxisadmi mid-
debulebis „me~-s ayalibeben (Markus & Kitaiama, goma mkveTrad gansxvavebuli aRmoCnda. ame-
1991). kvlevebma cxadyo, rom, rogorc urTierT- rikeli korespondenti mkacrad dispozi-
damokidebulebebis kulturis Sedegi, aradasav- ciuri atribuciis gakeTebas cdilobda
luri kulturebis warmomadgenlebi naklebad maSin, rodesac iaponeli korespondenti
fokusirdebian situaciaSi moqmed calkeul situaciur atribucias usvamda xazs (Menon
individebze. modiT, vnaxoT, ra gavlenas axdens
et all., 1999).
es kulturuli gansxvavebebi axali ambebis mowo-
716 debaze.
am cdis STambeWdavi maxasiaTebeli is iyo,
rom dafiqsirda kulturuli atribuciis gan-
sakuTari Tavisadmi mikerZoeba
sxvavebuli stilebi, romlebic sagazeTo sta- monetis agdebis gamoyenebiT Catarebuli
tiebis Seqmnisas vlindeboda. am kvleviT isic eqsperimentis erT-erTi yvelaze ganmacvifrebeli
dadasturda, rom atribuciis kulturuli sti- Sedegi konkurentTa mier sakuTari SesaZ-
lebi gadaecema da narCundeba yvelaSi, vinc leblobebis uaryofiTi Sefaseba iyo. es gvafiq-
Sesabamisi kulturis mediis gavlenis qveS eqceva. rebinebs, rom adamianebi afS-s sakuTari Tavis
xarjzec ki uSveben (faqtobrivad, Tqven unda
gaixsenoT me-15 TavSi aRwerili erTi Teoria
saidan
depresiis wyaroebis Sesaxeb, romlis mixedviTac,
viciT depresiuli adamianebi sakuTari Tavis mimarT
ufro met uaryofiT atribucias axdenen, vidre
megobroba da sakuTari Tavisadmi situaciuri faqtorebis mimarT). Tumca, umravles
mikerZoeba SemTxvevaSi, adamianebi piriqiT iqcevian da
eqsperimentis monawileebs sTxoves, rom mikerZoebas sakuTari Tavis mimarT iCenen. saku-
kreatulobis gasazom cdaSi megobarTan Tari Tavisadmi mikerZoeba aiZulebs maT, rom
an ucnobTan erTad CarTuliyvnen. dava- yovelgvari warmateba sakuTar Tavs miaweron da
lebis Sesrulebis Semdeg TiToeul mona- aicilon pasuxismgebloba warumateblobis Sem-
wiles miawodes misi jgufisa da didi TxvevaSi. umetes SemTxvevaSi, adamianebi mid-
normatiuli SerCevis monacemebis Sesaxeb
SedarebiTi informacia. miuxedavad maTi
realuri Sedegebisa, monawileTa naxevars
miawodes warmatebis Sesaxeb informacia
(rom maTi Sesruleba 93-e procentili iyo),
meore naxevars ki _ warumateblobis Sesaxeb
informacia (rom maTi Sesruleba 31-e pro-
centili iyo). amis Semdeg TiToeul mona-
wiles sTxovdnen, SeefasebinaT davalebis
Sesrulebis Sedegze misi da jgufis meore
wevris pasuxismgeblobis xarisxi 10-safe-
xurian skalaze, romlis erTi ukiduresi
pozicia iyo 1 (partnioris pasuxismgeb-
lobas), meore ki _ 10 gamoxatavda (sakuTar
pasuxismgeblobas). rogorc 17.4 suraTidan

socialuri realobis konstruireba


Cans, eqsperimentis is monawileni, rom-
lebic ucxo pirTan erTad monawileobdnen
cdaSi, warmatebas ufro metad miawerdnen
sakuTar Tavs, vidre warumateblobas (Cam-
pbell et al.,2000). monawileTa atribuciebi ro-
gorc warmatebis, ise warumateblobis Sem-
suraTi
17.4
TxvevaSi ufro adekvaturi iyo, rodesac
megobrebisa da ucxoebis mimarT
isini cdaSi megobrebTan erTad monawi- atribuciis modelebi
leobdnen.
eqsperimentis monawileebs sTxoves, moexdinaT ranJi-
reba, vin iyo pasuxismgebeli maTi jgufis warmatebaSi,
sakuTari Tavisadmi mikerZoeba (Self-serving bias)
an warumateblobaSi. ucxoebTan erTad yofnisas eq-
_ atribuciul mikerZoebaTa erToblioba, sperimentis monawileebma gamoavlines sakuTari Tavi-
rodesac adamianebi cdiloben, Tavis damsa- sadmi mikerZoeba: jgufis warmatebaSi TavianT rols
xurebad CaTvalon warmateba, xolo waruma- ufro mniSvnelovnad miiCnevdnen, xolo warumateb-
teblobisaTvis pasuxismgebloba sxvebs daakis- lobas partniors abralebdnen. ranJireba ufro zusti
ron. iyo, rodesac partniori maTi megobari iyo. 717
rekilni arian, warmatebis SemTxvevaSi dis- mier jgufis sxvadasxva wevrebis pasuxismgeb-
poziciuri atribucia moaxdinon, xolo waruma- lobebTan dakavSirebiT gakeTebul atribuciebs.
teblobis SemTxvevaSi _ situaciuri (Gilovich,1991): ratom aqvs aseTi didi mniSvneloba Tqven mier
„jildo Cemi unarebis gamo miviRe~; „Sejibri gakeTebul atribucias? gaixseneT paemanze dagvia-
usamarTlo msajobis gamo wavage~. nebuli megobris magaliTi. davuSvaT, imis gamo,
sakuTari Tavis mimarT mikerZoebis SemTxve- rom Tqven ar moiZieT situaciasTan dakavSire-
vebi sxva cxovrebiseul situaciebSic _ sakuTari buli informacia, daaskveniT, rom is aRar aris
qcevebis Sesaxeb msjelobisas _ SegiZliaT naxoT. dainteresebuli TqvenTan megobrobiT. SeuZlia
miaqcieT yuradReba, rogor msjelobT swavlasTan Tu ara am arasworma mosazrebam marTlac ubiZgos
dakavSirebiT. ras ityodiT maRali Sefasebis mas, rom momavalSi aramegobruli iyos Tqven
miiRebisas da rogor imsjelebdiT dabali mimarT? am kiTxvaze pasuxis gasacemad im rolis
Sefasebis miRebisas? gamokvlevebi cxadyofs, rom ganxilvaze gadavdivarT, romelsac socialuri
studentebs axasiaTebT tendencia, sakuTar realobis konstruirebaSi rwmenebi da molo-
Zalisxmevas miaweron maRali, xolo gareSe faq- dinebi asruleben.
torebs _ dabali Sefaseba (McAllister,1996). faq-
tobrivad, igive models iyeneben maswavleblebic:
studentis warmatebas isini sakuTar Tavs molodinebi da TviTqmnadi
miaweren, warumateblobas ki _ ara. kidev erTxel winaswarmetyveleba
SexedeT, ra gavlenas SeiZleba axdendes at- SesaZlebelia Tu ara, rom Sexedulebebma da
ribuciis es paternebi Tqvens miRwevebze? Tu molodinebma gamocdilebis interpretaciis gar-
warmatebebisas Tqven ar ifiqrebT garegan da, socialuri realobac gansazRvron? mravali
mizezebze (magaliTad, „pirveli gamocda advili kvleva gvarwmunebs, rom situaciis buneba Se-
iyo~), SesaZloa, SecdeT da naklebi Zalisxmeva saZloa mniSvnelovnad Seicvalos im rwmenebisa
daxarjoT Semdeg jerze; Tu warumateblobis da molodinebis zemoqmedebiT, romlebic ada-
SemTxvevaSi ugulebelyofT dispoziciuri mize- mianebs gaaCniaT am situaciebis mimarT. TviT-
zebis rols (magaliTad, „amden xans ar unda qmnadi winaswarmetyveleba (Self-filfillling prophercies,
davrCeniliyavi wveulebaze~), maSin SesaZloa, Merton, 1957) zogierT SesaZlo qcevebTan da mov-
aseve naklebi ZalisxmeviT moekidoT Semdeg lenebTan dakavSirebiT gakeTebuli winaswar-
gamocdas. zemoT isic aRvniSneT, rom Tqven unda metyvelebebia, romlebic imgvarad cvlian qceviT
Tavi 17 / socialuri procesebi da urTierTobebi

ecadoT afS-is Tavidan acileba maSin, rodesac urTierTobebs, rom isini iseT saxes iReben,
sxvebis qcevebis mizezebze fiqrobT. aseve, SegiZ- rogorsac adamianebi erTmaneTisgan elodnen.
liaT SeamowmoT xolme Tqven mier gakeTebuli warmoidgineT, rom wveulebaze midixarT da
atribuciebi da ecadoT, Tavidan aiciloT yovel- mxiarul saRamos eliT, Tqveni megobari ki amave
gvari mikerZoeba sakuTari Tavis mimarT. wveulebaze mxolod mowyenilobis molodinSia.
adamianebi jgufis wevrobis SemTxvevaSic am molodinebis gaTvaliswinebiT, SegiZliaTF
aseTive mikerZoebulobas iCenen. isini ufro warmoidginoT, Tu ramdenad gansxvavebulad
xSirad cdiloben jgufis warmatebebis sakuTar moiqceviT Tqven da Tqveni megobari? qcevis es
Tavze miweras, xolo warumateblobebSi _ jgufis gansxvavebuli formebi, Tavis mxriv, SeiZleba
sxva wevrebis dadanaSaulebas. albaT, kmayofili imis Sesabamisadac Seicvalos, Tu rogor mo-
darCebiT, rodesac gaigebT, rom es efeqti iq geqcevian sxvebi. aseT SemTxvevaSi, romel
sruldeba, sadac megobroba iwyeba. Tqvengans aqvs saRmos ufro mxiarulad gatarebis
momavalSi, rodesac jgufTan erTad raime Sansi?
saqmianobaSi CaerTvebiT, SeecadeT naxoT, ram- TviTqmnadi winaswarmetyvelebis erT-erTi
denad Seesabameba am eqsperimentis Sedegebi Tqven saukeTeso magaliTi bernard Sous piesidan _
TviTqmnadi winaswarmetyveleba (Self-filfilling proph- „pigmalionidan~ _ aris nasesxebi, romelSic
ecy) _ zogierTi momavali qcevis an movlenis quCis gogona profesor hari higinsis xelmZRva-
Sesaxeb winaswarmetyveleba, romelic dRevan- nelobiT varjiSis Sedegad aristokrat qalba-
del urTierTobebs molodinis Sesabamisad tonad iqca. socialuri molodinebis, anu pigma-
718 cvlis.
lionis efeqti gamoyenebul iqna fsiqolog
robert rozentalis (Robert Rossenthal) klasikur ciebs iZleodnen (rogorc Seqebis, aseve kritikis
eqsperimentSic, romelic skolis direqtor leo- TvalsazrisiT) gamorCeuli moswavleebis saq-
nora jeikobsonTan (Leonore Jacobson) TanamSrom- mianobaze; dabolos, maswavleblebi gamorCeul
lobiT Catarda. moswavleebs Tavis gamoCenis met SesaZleblobebs
aZlevdnen, riTac maT sakuTari Tavis rwmena
umtkicdebodaT da Tvlidnen, rom isini marTlac
saidan
iseTi kargebi iyvnen, rogorc es maswavleblebs
viciT miaCndaT.
cxadia, am situaciaSi uCveulo iyo, rom
molodinebma SeiZleba Secvalos IQ
maswavleblebs mizanmimarTulad Seuqmnes mcdari
bostonis dawyebiTi skolis maswavleb- molodinebi. am meTodologiam rozentalsa da
lebs mkvlevrebma miawodes informacia, jeikobsons TviTqmnadobis (Self-fulfilling) sruli
rom rogorc testirebebma aCvena, maTi potencialis Cvenebis saSualeba misca. Tumca,
zogierTi moswavle warmatebulia „akade- realur cxovrebaSi, mraval situaciaSi, molo-
miuri moswrebis~ TvalsazrisiT. maswavle- dinebi zust socialur aRqmebs efuZneba (Jussim,
blebi daarwmunes, rom es moswavleebi 1991). maswavleblebi, magaliTad, zogierTi mos-
saswavlo wlis ganmavlobaSi swavlaSi wavlisgan maRal akademiur moswrebas imitom
gansakuTrebul Sedegebs „miaRwevdnen~. si- elian, rom isini skolaSi ukeT momzadebulebi
namdvileSi aseTi prognozisaTvis realuri modian da, rogorc wesi, es moswavleebi ukeTes
safuZveli ar arsebobda da moswavleTa Sedegebsac aCveneben. gamokvleva, faqtobrivad,
gvarebic SemTxveviT iyo SerCeuli. miu- gvafiqrebinebs, rom TviTqmnad, winaswarmetyve-
xedavad amisa, saswavlo wlis bolos im leba gansakuTrebiT did efeqts dabali aka-
bavSvebis 30%-ma, romlebic momavali var- demiuri miRwevebis mqone moswavleebis cxov-
skvlavebis siaSi iyvnen Seyvanilni, saSu- rebaze axdens (Madon et al.,1997). rodesac maswav-
alod 22 erTeuliT gaaumjobesa TavianTi leblebi maTgan dabal maCveneblebs moelian,
IQ maCvenebeli! TiTqmis yvelam ki, sul isini ufro sustad swavloben, xolo, rodesac
mcire, 10 erTeuliT gaaumjobesa TavianTi maswavleblebi maTgan ukeTes maCveneblebs moe-
maCvenebeli. inteleqtis standartuli lian, isini marTlac aumjobeseben maT.
testiT gazomili inteleqtualuri zrdis realur saswavlo situaciebSi maswavleb-
es maCveneblebi mniSvnelovnad ufro ma- lebsa da profesorebs konkretuli mtkicebu-
Rali iyo, vidre imave skolis sxva mos- lebebi gaaCniaT _ gamocdebisa da weriTi naS-
wavleebisa, romlebic sakontrolo jgufs romebis saxiT _ moswavleTa miRwevebis Sesafa-
Seadgendnen da kvlevis dasawyisisaTvis seblad. TviTqmnadi winaswarmetyvelebis efeqti
IQ-is standartuli saSualo maCvenebeli yvelaze didia iseT situaciebSi, romlebic

socialuri realobis konstruireba


hqondaT (Rossenthal & Jacobson,1968). daskvnisTvis saWiro minimalur informacias
iZlevian. modiT, es mosazreba sqesobrivi ste-
reotipebis konteqstSi SevamowmoT.
rogor aisaxa maswavleblebis mcdari molo-
dinebi moswavleTa aseT warmatebaSi? rozentali
(1974), sul mcire, oTx procesze miuTiTebs, saidan
romelic maswavleblebis molodinma gaaaqtiura
viciT
(ix. agreTve, .Jussim,1986).Ppirveli, maswavleblebi
ufro Tbilad da megobrulad eqceodnen „mo- rodis aqvT mniSvneloba stereotipebs
maval varskvlavebs~, maTTvis socialuri aRi-
eqsperimentatorma socialuri fsiqolo-
arebisa da miRebis klimats qmnidnen; Mmeore,
giis studentTa jgufSi 9 Tvis bavSvi
isini ufro mets iTxovdnen, Sesaswavli masalis
miiyvana. damswre studentebis naxevari
sirTulisa da masalis xarisxis CaTvliT, maT-
daarwmunes, rom bavSvs keiti erqva, meore
gan, viszec esoden did imedebs amyarebdnen;
naxevard ki uTxres, rom mas kareni erqva.
mesame, isini ufro swraf da konkretul reaq-
719
lebloba. cxadia, socialur urTierTobebSi,
studentebs sTxoves bavSvis fizikuri ma-
„Sefasebebi~ xSirad Sesatyvisi qcevebis ganxor-
xasiaTeblebis, klasSi ganxorcielebuli
cielebasac ganapirobeben. Eaxla vnaxoT, Tu ra
qcevisa da pirovnebis Sefaseba. „keitis~
gavlenas axdens socialuri realobis konstru-
da „karenis~ jgufis mier dasaxelebuli
irebaze adamianis mier ganxorcielebuli qceva.
maxasiaTeblebi ar gansxvavdeboda erTma-
neTisagan, rodesac isini bavSvis fizikuri
monacemebisa da qcevebis Sefasebas iZ- qcevebi, romlebic adastureben
leodnen, vinaidan situaciaSi TvalsaCinod
molodinebs
iyo mocemuli aRqmadi maxasiaTeblebi _
fizikuri niSnebi da ganxorcielebuli kidev erTxel ganvixiloT bostonis skolis
qceva. gansxvavebam mxolod im SemTxvevaSi magaliTi. Cven ukve aRvniSneT, rom maswav-
iCina Tavi, rodesac maxasiaTeblebi ar leblebma ganaxorcieles mTeli rigi qcevebisa,
iyo TvalsaCinod mocemuli da Sefasebebi romelmac maT xangrZlivi drois ganmavlobaSi
sqesobriv stereotipebs efuZneboda. „keiti~ TavianTi molodinebis dadasturebis SesaZ-
daaxasiaTes, rogorc ufro aTleturi, lebloba misca. mark snaiderma (Mark Snyder, 1984)
xmauriani, aqtiuri da uxeSi bavSvi, vidre Semoitana termini qceviTi dadastureba im
„kareni~ (Jusssim, 1993). procesis aRsaniSnad, romlis meSveobiTac erTi
pirovnebis molodinebi meoris mimarT realurad
zemoqmedebs am ukanasknelis qcevaze imgvarad,
rodesac garemo Tavad iZleoda konkretul
rom dasturdeba misi sawyisi hipoTeza. magaliTad,
monacemebs, molodinebma ar imoqmedes Sefa-
warmoidgineT, rom Tqven viRacisgan iRebT
sebebze: _ studentebs ubralod SeeZloT dae-
intervius da am adamianze giTxres, rom is mor-
naxaT, rogori iyo bavSvi da rogor iqceoda is.
cxvi an introvertia. am kiTxvebidan romels
mxolod pirovnuli Taviseburebebis Sefasebisas
SearCevdiT interviusTvis (Snyder &Swann, 1978):
anu maSin, rodesac aseTi pirdapiri maxasia-
Teblebi aRar arsebobda, stereotipebma gavlena ras moimoqmedebdiT wveulebis gasaxa-
moaxdines Sefasebebze. amrigad, molodinebis liseblad?
gavlena ufro Zlieria da, savaraudoa, rom ufro rogor situaciebSi isurvebdiT, rom metad
metad eqneba adgili sakuTari Tavisadmi miker- komunikabelurni yofiliyaviT?
Tavi 17 / socialuri procesebi da urTierTobebi

Zoebas, rodesac individs ar aqvs uSualo dakvir-


vebis safuZvelze Sefasebis gakeTebis SesaZ- ra giSliT xels, rom realurad gaixsnaT
sxva adamianebTan?
ra situaciebSi laparakobT bevrs?
davuSvaT, meore SekiTxva SearCieT, rogorc
amas umetesoba akeTebs, rodesac maT sjeraT,
rom introverts esaubrebian. gana metad alba-
Turi ar aris, rom am SekiTxvaze ukiduresad
eqstraverti pirovnebac ki adekvaturad gi-
pasuxebdaT? amrigad, molodini „me unda vesaubro
introverts~, ganapirobebs qceviT arCevans „unda
davsva kiTxvebi, romlebsac, Cveulebisamebr,
introvert adamianebs usvamen~; am ukanasknels
ki molodinis potenciur dadasturebamde miv-

qceviTi dadastureba (Behavioral confirmation) – pro-


cesi, romlis meSveobiTac adamianebi iqcevian
sxvebis specifikurad mosalodneli reaqciebis
Sesabamisad da Semdeg am reaqciebs iyeneben
TavianTi Sexedulebebis dasadastureblad.
720
yavarT: „Tu is mipasuxebs am SekiTxvaze, mivxvdebi, qceviTi dadasturebis sazRvrebi imazecaa
rom is marTlac introverti yofila~. damokidebuli, Tu ra motivaciiT urTierTqmedebs
ramdenad mZlavria qceviTi dadasturebis samizne. sxva gamokvlevaSi mamakacTa _ aRmqmelebis
Zala? am kiTxvaze pasuxi TviTqmnadi winaswar- _ erT jgufs fotoebi aCvenes da daarwmunes,
metyvelebis SemTxvevaSi mocemuli pasuxis msgav- rom maTTan telefonze mosaubre qalebi _ sa-
sia. is damokidebulia imaze, Tu ramdenad xelmi- mizneebi _ saSualo wonisani iyvnen, meore jgufis
sawvdomia garemoSi arsebuli zusti informacia. wevrebi ki darwmunebulni iyvnen, rom Warbwonian
qalebs esaubrebodnen. zogierT qals (romelTa
faqtobrivi wona ar Seesabameboda fotoze
saidan
gamosaxuls) satelefono saubarSi monawileobis
viciT miReba da maTTan mosaubre mamakacis pirovnuli
maxasiaTeblebis amocnoba sTxoves. sxva SemTxve-
qceviTi dadasturebis sazRvrebi
vaSi ki qalebis mizani partnior mamakacebTan
mkvlevrebma Seqmnes pirobebi, sadac mSvidi da sasiamovno saubris gabma iyo. zogadad,
studenti gogonebis erT jgufs _ „aRmqme- es meore situacia qceviT dadasturebas qmnida:
lebs~ Seuqmnes yalbi molodinebi gogo- samizneebis qceva mamakacebis mier fasdeboda,
naTa meore jgufis _ „samizneebis~ eqstra- rogorc simsuqnis damadasturebeli (magaliTad,
vertuloba-introvertulobis mimarT. qalebi fasdebodnen, rogorc naklebad gulRiebi
faqtobrivad, „samizneebis~ yoveli wevri da ubedurebi). Tumca, rodesac samizneebi
uzrunvelyofil iqna reitingiT, romelic informaciis moZiebas cdilobdnen, qceviT dadas-
eqsperimentatorebs mis eqstravertad an tureba aRar xdeboda (Snyder & Haugen,1995). es
introvertad aRqmis saSualebas aZlevda. eqsperimenti gvafiqrebinebs, rom normaluri so-
Tumca, Tavad am gogonebis TviTSefasebebi cialuri interaqciis impulsi adamianebs ufro
am niSnis mixedviT gansxvavebuli iyo _ met SesaZleblobas aZlevs, rom samyaro TavianTi
zogierT maTgans myari (mZlavri) mosazreba rwmenebis, damokidebulebebisa da stereotipebis
gaaCnda sakuTari introvertuloba-eqstra- Sesabamisad gadaastruqturon.
vertulobis Sesaxeb, zogierTs ki _ ufro am qveTavSi aRweril eqsperimentebs bunebrivad
myife (susti). ra moxda, rodesac „aR- mivyavarT kiTxvamde, Tu rogor warmoiqmneba
mqmelebi~ „samizneebi~ erTmaneTs daekon- damokidebulebebi da molodinebi? Cven mier
taqtnen? rodesac „samizneebs~ ar hqondaT ganxilul eqsperimentebSi monawileebs xelovnu-
myari TviTSefaseba, adgili hqonda qceviT rad uqmnidnen molodinebs, magram ra xdeba
dadasturebas. „aRmqmelebi~ aRwevdnen imas, realur cxovrebaSi, rodesac Tqveni sakuTari
rom „samizneebs~ iseTi qcevebi ganexor- molodinebis Sesabamisad moqmedebT? Semdeg
cielebinaT, romlebic daadasturebdnen qveTavSi ganvixilavT damokidebulebebs, maT

socialuri realobis konstruireba


maT molodinebs. Tumca, rodesac „samiz- Camoyalibebasa da Secvlas da vnaxavT, Tu ra
neebs~ SedarebiT myari me-koncefcia hqon- kavSiria rwmenebs, damokidebulebebsa da moqmede-
daT, isini „aRmqmelebis~ molodinebis bebs Soris.
sawinaaRmdego qcevebs avlendnen (Swann &
Fly, 1984).
Sejameba
kidev erTxel SegiZliaT naxoT, rom molo- socialuri realobis konstruirebis koncef-
dinebi yvelaze efeqturi maSinaa, rodesac ciis mixedviT, adamiani situaciis interpreta-
garemos realuri, mimdinare mdgomareoba – samiz- ciisas iyenebs da eyrdnoba sakuTar codnasa da
nis „realuroba~ _ orazrovani an bundovania. gamocdilebas. Aatribuciis Teoria cdilobs
am pirobebSi Yyvelaze metadaa mosalodneli, axsnas, Tu rogor afaseben adamianebi aqtivobebis,
rom adamiani daeyrdnoba ara „monacemebs~, aramed movlenebisa da qcevebis Sedegebis mizezebs.
daskvnebs Sinagani faqtorebidan gamomdinare adamianebi xSirad saTanadod ver afaseben qcevis
gaakeTebs. situaciur mizezebs da axdenen dispoziciuri
721
faqtorebis gadafasebas, rac cnobilia atribu- boda. ra udevs safuZvlad Tqvens damokide-
ciis fundamenturi Secdomis saxeliT. kvlevebi bulebebs da ra gavlenas axdenen isini Tqvens
mowmobs, rom araindividualisturi kulturebis qcevebze?
warmomadgenlebs naklebad axasiaTebT aseTi
Secdoma. adamianebi sakuTari Tavis mimarT miker-
Zoebas eqvemdebarebian, rodesac warmatebebs damokidebulebebi da qcevebi
dispoziciur faqtorebs miaweren, xolo waru- damokidebulebebi ganvsazRvreT, rogorc
mateblobebs _ situaciur faqtorebs. TviTqmnad pozitiuri, an negatiuri Sefasebebi. am qveTavSi
winaswarmetyvelebebs maSin aqvT adgili, rodesac SesaZlebloba geqnebaT, rom TviTon gaakeToT
molodinebi emTxveva cvlilebebs realur sam- aseTi Sefaseba. ramdenad eTanxmebiT qvemoT
yaroSi. amisMmsgavsad, qceviT dadasturebas adgi- mocemul debulebas (SemoxazeT Sesabamisi
li aqvs maSin, rodesac adamianebis molodinebi cifri)?
realurad cvlis sxva adamianebis qcevas. es momwons filmebi jim keris monawileobiT.
orive efeqti mcirdeba garemoSi arsebuli da
adamianisTvis xelmisawvdomi obieqturi infor- 1___2___3___4___5___6___7___8___9
maciiT. sruliad sruliad
ar neitraluri
veTanxmebi
veTanxmebi

damokidebulebebi, maTi davuSvaT, SemoxazeT cifri „3", e.i. garkveul-


wilad ar eTanxmebiT mocemul debulebas. ram
Secvla da qceva
gamoiwvia es Sefaseba? Cven SegviZlia mivuTiToT
informaciis sam tipze, romelic safuZvlad udevs
dRes ukve gqondaT Tqveni damokidebulebis Tqvens damokidebulebas.
gamoxatvis SesaZlebloba? vinmem ukve gkiTxaT: kognituri _ ra azrebi giCndebaT jim keris
„ras fiqrob Cems maisurze~, an „mogewonaT Tu saxelis gagonebisas?
ara es kerZi~? damokidebuleba (Attitude) adamia-
afeqturi _ ra grZnobebs aRZravs TqvenSi
nebis, obieqtebis an ideebis dadebiTi, an uar-
jim keris saxelis xseneba?
yofiTi Sefasebaa. Tqven, SesaZloa, dadebiTi
qceviTi _ rogor iqceviT, rodesac, davuSvaT,
Tavi 17 / socialuri procesebi da urTierTobebi

damokidebulebebi gqondeT muSebis, sportuli


manqanebis an sagadasaxado ganakveTis mimarT, SesaZlebloba gaqvT, naxoT erT-erTi filmi
xolo uaryofiTi damokidebuleba _ telemar- misi monawileobiT?
ketebis, Tanamedrove xelovnebis an astrologiis savaraudoa, rom am sami tipis informaciis
mimarT. aseTi gansazRvreba uSvebs, rom Tqveni
damokidebulebis umravlesoba ar aris Tvalsa-
Cino. Tqven, SesaZloa, verc ki acnobierebdeT,
rom garkveuli damokidebulebebis matarebeli
xarT. damokidebulebebi mniSvnelovania, radgan
isini gavlenas axdenen Tqvens qcevasa da imaze,
Tu rogor axdenT socialuri realobis konstru-
irebas. GgaixseneT prinston-dartmuTis matCi.
prinstonis gundis gulSematkivrebi TamaSs
dartmuTis gundis gulSematkivrebisagan gan-
sxvavebulad „xedavdnen~; atribuciebi movlenebis
Sesaxeb damokidebulebebis Sesabamisad keTde-

damokidebuleba (Attitude) – adamianebis, sagnebisa


da movlenebis mimarT SefasebiTi reagirebis
daswavlili, SedarebiT myari tendencia.
722
kombinaciam gibiZgaT, rom „3" (an nebismieri sxva
romel partias miscemT xmas?~ da „SegiZliaT
cifri) SemogexazaT. Tqveni damokidebulebebi,
TqvaT, rom Tqveni arCevani sabolooa, Tu
aseve, moicaven am sami kategoriis Sesabamis
fiqrobT, rom kidev SeiZleba SeicvaloT
reaqciebs. Tu Tqveni damokidebuleba jim keris
azri?~.AarCevnebis Semdeg maT sTxovdnen,
mimarT uaryofiTia, es niSnavs, rom SegiZliaT
daesaxelebinaT ganxorcielebuli arCevani.
TqvaT: „misi iumori vulgarulia~ (kognituri),
winasaarCevno damokidebulebis xelmisawvdo-
„ar momwons misi saxis yureba~ (afeqturi), an
mobis sazomad gamoyenebul iqna pasuxis ga-
„ar vapireb fuli gadavixado imis yurebaSi, Tu
cemis siswrafe kiTxvaze: _ „vis miscemT
rogor vardeba viRac~ (qceviTi).
xmas?~. PpasuxebisTvis saWiro drois gamosaT-
rTulia ara damokidebulebis gazomva, aramed
vlelad kompiuteri gamoiyenes (monacemis
imis dadgena, damokidebulebebi yovelTvis zustad
koreqtirebas respondentis metyvelebis
aisaxebian qcevaSi Tu ara. sakuTari gamocdile-
individualuri Taviseburebebis gaTvaliswi-
bidanac iciT, rom es yovelTvis ase ar xdeba.
nebiT akeTebdnen). ra mimarTeba iyo damo-
adamianebma, SesaZloa, ganacxadon, rom ar uyvarT
kidebulebis xelmisawvdomobasa da qcevas
jim keri, magram mainc didi fuli daxarjon misi
Soris? is individebi, romelTac xelmi-
filmebis sanaxavad. Tumca, xSirad adamianebis
sawvdomi damokidebulebebi gamoavlines, anu
qcevebi Seesabameba maT damokidebulebebs. isini
SedarebiT swrafad pasuxobdnen kiTxvaze,
amboben, rom fuls ar daxarjaven jim keris
ufro metad axorcielebdnen gamokiTxvisas
filmebis sanaxavad da asec iqcevian. rogor
dafiqsirebul saarCevno qcevas (Bassili, 1995).
SeiZleba gavarkvioT, rodis gansazRvravs damoki-
debuleba qcevas da rodis _ ara? mkvlevrebma
Zalze bevri imuSaves am sakiTxze, kerZod, im
am SedegSi mniSvnelovani isaa, rom, rogorc
pirobebis dasadgenad, romelSic yvelaze Zlieria
„maRali xelmisawvdomobis~, ise „dabali xelmi-
kavSiri adamianebis damokidebulebebsa da maT
sawvdomobis~ respondentebi, arCevnebamde aRniS-
qcevebs Soris (Ajzen & Sexton, 1999; Fazio & Towles-
navdnen, rom ar Seicvlidnen azrs. amdenad,
Schwen, 1999).
realuri saarCevno qcevis winaswarmetyvelebi-
damokidebulebis erT-erTi Tviseba, romelic
saTvis damokidebulebis xelmisawvdomoba ufro
qcevis winaswarmetyvelebis saSualebas iZleva,
sando maCvenebeli aRmoCnda, vidre TviT amom-
xelmisawvdomoba (accessibility), anu damokidebulebis
rCevelTa mier gamoTqmuli mosazrebebi!
obieqtsa da adamianis mier am obieqtis Sefasebas
rogor iZens damokidebuleba maRal xelmi-
Soris kavSiris siZlierea (Fazio, 1995). rodesac
sawvdomobas (Fazio,1995)?Kkvlevebma aCvenes, rom
jim keris Sesaxeb gisvamT kiTxvas, Tqven gonebaSi

damokidebulebebi, maTi Secvla da qceva


damokidebulebebi ufro xelmisawvdomia, rodesac
eZebT pasuxs, Tu is ucbad mogdiT TavSi? Kkvlevebma
isini uSualo gamocdilebas efuZnebian. Tqven
aCvenes, rom qcevebi miT ufro metad Seesabamebian
damokidebulebebs, rac ufro metad xelmisawvdomni
arian es ukanasknelni.

saidan
viciT

damokidebulebis xelmisawvdomobis
safuZvelze saarCevno qcevis
winaswarmetyveleba
mkvlevrebma torontos raionSi (ontario,
kanada) 1990 wlis adgilobrivi arCevnebis
win da Semdeg satelefono gamokiTxva
Caatares. maT arCevnebis win amomrCevlebs
ori kiTxviT mimarTes: „rogor fiqrobT,
723
gamoxatvisas gvaxsendeba (Sia et al,. 1997). magaliTad,
cxrili
17.1 davuSvaT, rom gekiTxebian, eTanxmebiT Tu ara
debulebas: „vendobi politikosebs~. Tqveni
specifikuroba aumjobesebs
Sefaseba damokidebuli iqneba imaze, Tu romeli
damokidebulebasa da qcevas Soris
korelacias politikosi gagaxsendebaT am dros: -jorj
vaSingtoni, uinston CerCili, bil klintoni
korelacia Casaxvis
gazomili atitudebi sawinaaRmdegoabebis
Tu jorjGbuSi. Tu Cven igive kiTxvas erTi
gamoyenebasTan kviris Semdeg dagisvamT, Tqveni Sefaseba – rac
Tqvens zogad damokidebulebas gamoxatavs _
damokidebuleba Sobadobis .08 SesaZloa Seicvalos, vinaidan im momentSi,
kontrolis mimarT.
SesaZloa, sxva politikosebi gagaxsendeT.
damokidebuleba Casaxvis
sawinaaRmdego abebis
rodesac Tqveni damokidebulebebi infor-
mimarT. .32 maciis sxvadasxva qvejgufebs efuZneba, isini
damokidebuleba Casaxvis SeiZleba radikalurad Seicvalos droTa gan-
sawinaaRmdego abebis mavlobaSi. rodesac jim kerisadmi damokide-
gamoyenebis mimarT. .52 bulebas gamoTqvamT, mis romel filmze fiqrobT?
damikidebuleba Semdegi
mxolod maSin SeiZleba velodoT myar urTier-
ori wlis ganmavlobaSi
Casaxvis sawinaaRmdego Tdamokidebulebas Tqvens Sefasebebsa (goneba)
abebis gamoyenebis mimarT .57 da qcevebs (qmedebas) Soris, rodesac Tqvens
damokidebulebasTan dakavSirebuli „faqtebi~
SeniSvna: mkvlevrebma scades ewinaswarmetyvelaT qalebis
mier ori wlis ganmavlobaSi Casaxvis sawinaaRmdego droTa ganmavlobaSi stabiluri gaxdeba.
abebis gamoyenebis albaToba. rac ufro specifikur
kiTxvebs usvamdnen qalebs, miT ufro maRali iyo
damokidebulebebis aqtualur qcevasTan korelacia.
darwmunebis procesi
Cven ukve vnaxeT, rom saTanado pirobebSi
jim keris filmebisadmi ufro xelmisawvdomi damokidebulebebs ZaluZT qcevis gansazRvra. es
damokidebuleba geqnebaT, Tu misi monawileobiT kargi siaxlea maTTvis, vinc drosa da fuls
ramdenime filmi naxeT manam, sanam mis Sesaxeb xarjavs Tqvens damokidebulebebze gavlenis
raimes moismendiT an waikiTxavdiT. aseve, damo- mosaxdenad, magram sakmaod xSirad, didi sur-
Tavi 17 / socialuri procesebi da urTierTobebi

kidebulebebi ufro xelmisawvdomia maSin, ro- vilisda miuxedavad, sxvebs ar SeuZliaT Tqvens
desac isini sakmaod xSirad meordebian, anu damokidebulebebze gavlenis moxdena. Tqven
rac ufro xSirad gixdebaT maTi verbalurad teleekranze elvarekbilebian msaxiobis, romelic
formulireba. kbilis saxexi axali saSualebis reklamirebas
damokidebulebebiT ukeT xdeba qcevebis axdens, yoveli xilvis Semdeg ver SeicvliT
winaswarmetyveleba, rodesac maT specifikurobis kbilis pastas. yovelTvis ver SeicvliT poli-
erTsa da imave doneze vzomavT. ganvixiloT tikur Sexedulebebs, rogorc ki morigi kandidati
cxrilSi 17.1 warmodgenili monacemebi. am kvle- kameris win mTeli gulwrfelobiT ganacxadebs,
vaSi mkvlevrebi cdilobdnen, ewinaswarmetyve- rom arCevnebSi swored mas unda dauWiroT mxari.
laT 18-38 wlis 270 qalisgan Semdgari SerCevis Tqven garSemo mravali adamiani Tavs uflebas
mier Casaxvis sawinaaRmdego abebis gamoyenebis aZlevs da raRacaSi Tqvens darwmunebas, anu Tqveni
albaToba. cxrilidan Cans, rom, rac ufro spe- damokidebulebebis winaswarganzraxulad Secvlas
cifikuri iyo abebis gamoyenebis Sesaxeb dasmuli cdilobs. darwmunebis gansaxorcieleblad gar-
kiTxva, miT ufro maRali iyo korelacia maT kveuli pirobebis Tanxvedraa saWiro. ganvixiloT
mier realurad ganxorcielebul specifikur zogierTi maTgani.
qcevasTan (Davidson & Jaccard, 1979) (gaixseneT, rom Tavdapirvelad warmogidgenT gadamuSavebis
korelaciis koeficienti rac ufro axlosaa 1- albaTobis models1 _ darwmunebis Teorias, ro-
Tan an –1-Tan, miT ufro Zlieria kavSiri). ter- melic aRwers, Tu ramdenad albaTuria, anu
mini specifikuri im specifikur egzemplarebsac
1
724 exeba, romlebic maT mimarT damokidebulebis elaboration likelihood model.
win seqsualuri garegnobis modeli dgas, is
(gamyidveli) imedovnebs, rom Tqven bevr fiqrs
ar daiwyebT am produqtis xarisxze da SeiZenT
mas. adamianis mier gamoyenebuli centraluri
da periferiuli procesebi, garkveulwilad, maT
motivaciazea damokidebuli, kerZod, imaze, surs
da SeuZlia Tu ara adamians miRebuli damarwmu-
nebeli Setyobinebis guldasmiT gadamuSaveba.
Tu kargad daukvirdebiT Tqven irgvliv
arsebul Setyobinebebs, swrafad daaskvniT, rom
reklamis specialistebs xSirad swored imis
imedi aqvT, rom Tqven zedapirulad miudgebiT
reklamas. ratom uxdian cnobil adamianebs did
fuls reklamis specialistebi maTi produqtis
gayidvisaTvis? marTla gjeraT, rom holivudis
varskvlavebs Zalian adardebT saqalaqTaSoriso
satelefono kavSiris fasis cvlileba? savara-
ramdenad mosalodnelia, rom adamianebi TavianT udoa, reklamis specialistebi imedovneben, rom
kognitur procesebs damarwmunebeli Setyobi- Tqven Rrmad ar gaaanalizebT argumentebs da
nebis detalurad gadamuSavebisken warmarTaven gasaqans miscemT Tqvens gulTbil grZnobebs
(Petty & Cacioppo, 1986; Petty & Wegener, 1999). es msaxiobis mimarT, romelic xotbas asxams
modeli kritikulad ganasxvavebs erTmaneTisgan warmodgenil produqcias.
darwmunebis centralur da periferiul proce- axla sakuTar Tavs hkiTxeT: _ rodis xarT
sebs. centraluri procesi gulisxmobs pirobebs, motivirebulni darwmunebis centraluri pro-
romelSic adamianebi guldasmiT, zedmiwevniT cesebis gamoyenebisTvis? pasuxi mniSvnelovania
gaiazreben damarwmunebeli komunikaciis pro- rogorc maTTvis, vinc isurvebda, rom Tqven ase
cesSi miwodebul informacias imgvarad, rom moiqceT (vinaidan isini fiqroben, rom Zlieri
damokidebulebebis cvlileba miwodebuli argumentebi gaaCniaT), aseve, maTTvis, visac es
argumentebis siZlierezea damokidebuli. rode- ar surs (radganac Tqvens darwmunebas zedapi-
sac vinme cdilobs Tqvens darwmunebas, rom ruli maniSneblebiT imedovneben). moviyvanoT
erTi baloni benzini 5 dolari unda Rirdes, damarwmunebeli komunikaciis magaliTi, romelic

damokidebulebebi, maTi Secvla da qceva


Tqven am informacias, albaT, yuradRebiT moeki- gaazrebis centraluri procesis arCevisken da
debiT. periferiuli procesi iseT pirobebs gu- argumentebis guldasmiT Sefasebisken gibiZgebT,
lisxmobs, romelSic adamianebi seriozulad vinaidan mas TqvenTvis pirovnuli mniSvneloba
ar ekidebian Setyobinebas da situaciis zedapi- aqvs da Tqvenc iZulebuli xdebiT, ufro
rul maniSneblebze reagireben. rodesac gamyid- siRrmiseulad ganixiloT argumentebi (Eagly &
velis mier SemoTavazebuli ama Tu im produqtis Chaiken, 1993). warmoidgineT, rom TanmimdevrobiT
moismineT ori moxseneba. pirveli momxsenebeli
amtkicebda, rom holivudma ufro meti samgan-
darwmuneba (Persuasion) – damokidebulebebis Sec-
zomilebiani filmebi unda awarmoos, meore ki
vlis mizanmimarTuli mcdelobebi.
ambobda, rom kolejSi swavlis safasuri 50%-
gadamuSavebis albaTobis modeli (Elaboration like-
iT unda gaizardos. romeli gamosvla ufro
lihood model) – darwmunebis Teoria, romelic
gansazRvravs, Tu ramdenadaa SesaZlebeli, rom gamoiwvevs gadamuSavebis centralur process?
adamianebi TavianTi kognituri procesebis fo- axla ganvixiloT eqsperimenti, romelSic gan-
kusirebas axdendnen Setyobinebis gasaazreblad xilulia miwodebuli informaciis pirovnuli
da, Sesabamisad, misdevdnen darwmunebis cen- Rirebulebis mniSvneloba gamogonil, fiqciur
tralur an periferiul procesebs.
samyaroTa gancdaSi.
725
saidan yuradReba miaqcieT, rom moTxrobis orive
versia identuri iyo da mxolod moqmedebis
viciT
adgili iyo gansxvavebuli. amrigad, informaciis
warmosaxul samyaros Sesaxeb damarwmunebloba mxolod imiTaa ganpirobebuli,
informaciis pirovnuli Tu ramdenad motivirebulni arian studentebi
mniSvnelovneba gadamuSavebis centraluri procesebis arCevisa
da informaciis guldasmiT SefasebisTvis
aris Tu ara TqvenTvis damajerebeli is
(Prentice & Gerrig, 1999). momavalSi, rodesac axali
informaciebi, romlebsac iseTi gamogonili Sous sanaxavad CarTavT televizors, Tqven
samyaroebis aRwerisas xvdebiT, rogoricaa SeZlebT gaarkvioT, Tu ra saxis damarwmunebelma
mxatvruli literatura da filmebi? mkvle- informaciam SeiZleba gaiaros periferiuli
varTa erTma jgufma gamoTqva varaudi, rom
darwmunebisadmi Tqveni damyolobis xarisxi
damokidebuli iqneba imaze, Tu ramdenad
axlos dgas aRwerili situacia Tqvens pi-
rovnebasTan. kvlevaSi ielisa da prinstonis
universitetebis studentebi monawileob-
dnen. orive universitetis studentebisagan
Semdgar erT jgufs waukiTxes moTxroba,
romlis moqmedebac prinstonSi viTardebida.
igive moTxroba waukiTxes meore jgufsac,
magram am SemTxvevaSi moqmedeba ielSi iyo
gadatanili. moTxrobis gmirebi iseT
realur Temebze saubrobdnen, rogoricaa:
ramdenad sasargebloa kanisTvis mzis sxi-
vebi; gadamdebia Tu ara fsiqikuri daavadebebi
da a.S. mkvlevrebma ivaraudes, rom eqsperi-
mentis monawileni ufro Sesatyvisad
CaTvlidnen teqsts, romelic maT sakuTar
17.5
Tavi 17 / socialuri procesebi da urTierTobebi

suraTi
saswavlebels Seexeboda. magaliTad, prin-
stoneli studentebi, romlebic prinstonis
Sesaxeb kiTxulobdnen teqsts, ufro
darwmuneba da pirovnuli Sesabamisoba
motivirebulni unda yofiliyvnen, rom studentebi kiTxulobdnen moTxrobebs, romlebSic
moqmedeba xdeboda an maT `mSobliur~ saswavlebelSi
guldasmiT waekiTxaT es teqsti da Rrmad da, amdenad, pirovnulad Sesabamisi iyo, an `sxva~
Cawvdomodnen gmirebis argumentebs. rogorc saswavlebelSi. ivaraudeboda, rom pirovnuli
17.5 suraTidan Cans, Sedegebma daadastura Sesabamisoba gamoiwvevda informaciis gaazrebis
centraluri procesesbis CarTvas da, amdenad,
es hipoTeza. studentebma gamoavlines da-
darwmunebas naklebad eqneboda adgili. faqtob-
mokidebulebebis cvlileba im argumentebis rivad, darwmunebis process adgili hqonda mxolod
mimarT, romlebic gadmocemuli iyo sxva maSin, rodesac studentebi kiTxulobdnen `sxva~
saswavlebelTan dakavSirebul moTxroba (maga-
saswalebelTan dakavSirebul moTxrobaSi
liTad, ielis universitetis studentebi ki-
(magaliTad, prinstonis versia ielis stu- Txulobdnen prinstonis versias). Sedegebi amtki-
dentebisaTvis). es niSnavs, rom, rodesac ceben varauds, rom pirovnulad Sesabamisi `mSob-
informacia ar iyo pirovnulad relevan- liuri~ saswavleblis versia studentebSi iwvevda
gaazrebis centraluri procesebis CarTvas da
turi, studentebma ar gamoiyenes infor- moTxrobaSi gadmocemuli argumentebis uaryofas
maciis gaazrebis centraluri procesebi maSin, rodesac pirovnulad Seusabamo `sxva~ sas-
argumentebis gasaazreblad da maTi zegav- wavleblis versia iwvevda gaazrebis periferiul
procesebs da moTxrobaSi mocemuli argumen-
lenis qveS moeqcnen (Prentice et al., 1997). tebisadmi daTanxmebas.
726
gziT, Tu gadacemis Sinaarsi Tavisi wyobiT, Tu rogori pirovneba xarT. mas SeuZlia
monawileebiT da a.S, ar aris TqvenTvis pirov- uCveulo, gansxvavebuli gemo gagrZnobi-
nulad Rirebuli. noT~. cdis monawileebs reklamis TiTo-
damokidebulebis tipisa da argumentis tipis euli seriis wakiTxvis Semdeg am pro-
Tanxvedra kidev erTi faqtoria, romelic gav- duqtebis mimarT TavianTi damokidebulebis
lenas axdens informaciis gadamuSavebis gzis dafiqsireba moeTxovebodaT. rogorc 17.6
arCevaze (Ajzen & Sexton, 1999). Aadre aRvniSneT, suraTidan Cans, dadasturda zemoT aRniS-
rom damokidebulebas gansazRvravs rogorc nuli Zlieri kavSiris arseboba. mona-
kognituri, ise _ emociuri gamocdileba. mkvlev- wileni maSin ufro met dadebiT arCevans
rebma aCvenes, rom damokidebulebebi maSin ufro afiqsirebdnen, rodesac Setyobinebis tipi
icvleba, rodesac reklamis specialistebi kog- (magaliTad, kognituri safuZvlis mqoneni)
nituri safuZvlis mqone arguments kognituri damokidebulebebis tips (magaliTad,
safuZvlis mqone damokidebulebas ukavSireben, kognituri safuZvlis mqone damokidebu-
emociuri safuZvlis mqone arguments ki _ lebebs) Seesabameboda (Shavitt, 1990).
emociuri safuZvlis mqone damokidebulebas.
Tu vinmesTvis damokidebulebebis Secvalas
cdilobT, es Sedegebic unda gaiTvaliswinoT. sakuTari qmedebiT darwmuneba
rogori safuZveli sWarbobs damokidebulebaSi
_ Zlieri kognituri Tu Zlieri emociuri? amis bolo qveTavSi im faqtorebs aRvwerT,
Sesabamisad, rogor unda SesZinoT Tqven mier romlebic adamianebis mier sxvebis damoki-
mofiqrebul Setyobinebas meti damajerebloba? debulebebis Secvlis unarze axdenen gavlenas.
Tumca, moqmedeben iseTi Zalebic, romlebic,

saidan
viciT

reklamisa da damokidebulebis
Tanxvedra
ra ganapirobebs Tqvens damokidebulebas
yavis markis mimarT? savaraudod, Tqveni
Sefaseba efuZneba mis gemosTan da fasTan
dakavSirebul kognitur mosazrebebs. axla

damokidebulebebi, maTi Secvla da qceva


misaloci baraTebi gavixsenoT. savaraudoa,
rom maT mimarT Tqvens damokidebulebas
ufro afeqturi reaqciebi gansazRvravs.
ramdenad Rimilis momgvrelni arian isini
da ramdenad miuTiTeben TqvenTvis sasur-
vel urTierTobebze? erT-erT eqsperimentSi
monawileebs sxvadasxva produqtis _ yavisa

17.6
da misaloci baraTebis _ kognitur da suraTi
emociur safuZvelze damyarebuli rekla-
mebi aCvenes. kognitur safuZvelze Seqmnili emociur da kognitur safuZvelze
reklamebi ase ikiTxeboda: „namdvili yavis agebuli reklama da produqtebi
saucxoo, mZlavri gemo da surneli, ro- rodesac reklamis tipi (emociuri an kognituri
melic damzadebulia umaRlesi xarisxis safuZvlis mqone) dakavSirebulia im ganzomile-
basTan, romelic gamoxatavs produqtis arss: emo-
marcvlebisagan~. emociur safuZvelze
ciuri _ misaloci baraTebis an kognituri _ yavis
Seqmnili reklamidan ki albaT SeityobdiT, mimarT, adamianebi ufro keTilganwyobiT reagireben
rom „yava, romelsac Tqven svamT, mianiSnebs, produqtis mimaRt (skalaze, sasurveloba izomeba
-3-dan +3-mde).
727
megobris rCevis sawinaaRmdegod, sayidlad
SearCieT garkveuli tipis manqana. ratom unda
gagiCndeT eWvi Tqveni arCevanis sisworis Taobaze?
miiCneven, rom, rodesac adamianma icis, rom misi
damokidebuleba da qceva ar Tanxvdeba erTmaneTs
(sxva sityvebiT, disonansSia erTmaneTTan), anu
qceva ar Seesabameba damokidebulebas, Cndeba
uaryofis, Tavis aridebis mdgomareoba da adamiani
mis Semsubuqebas, Semcirebas cdilobs. disonansis
Semcirebis tendencia am mdgomareobis usiamov-
nebis gancdiT aqtivirdeba. manqanis markis Ser-
Cevis SemTxvevaSi, TavdacviTi pozicia – anu
Tqveni arCevanisaTvis gadaWarbebuli Rirebulebis
miniWeba _ saSualebas gaZlevT, airidoT es
usiamovno gancda da Tavi ufro Tavdajerebulad
igrZnoT (disonansma, SesaZloa, gibiZgoT, rom
megobarze cudadac ki ifiqroT).
mTel rig SemTxvevebSi, imis mizezic xdebian,
disonanss motivaciuri Zala gaaCnia. is usia-
rom adamianma sakuTari damokidebulebebic
movno grZnobis Semcirebaze mimarTuli qmedebis
Secvalos. vTqvaT, daificeT, rom ar miiRebdiT
ganxorcielebisken gibiZgebT (Wood, 2000). diso-
zedmet kaloriebs. midixarT samsaxurSi da iq
nansis Semcirebis motivacia kognituri Seusaba-
Tqveni ufrosis dabadebis dResTan dakavSirebiT
mobiT Seqmnili disonansis zomis Sesabamisad
namcxvari gxvdebaT. Tqven erT naWers miirTmevT.
izrdeba. sxva sityvebiT rom vTqvaT, rac ufro
gatexeT amiT Tqveni fici Tu ara? niSnavs es
Zlieria disonansi, miT ufro didia misi redu-
imas Tu ara, rom Tqven uaryofiTi damokide-
cirebis, anu Semcirebis motivacia. disonansis
buleba unda gqondeT sakuTari qcevisadmi? xom
klasikur eqsperimentSi kolejis studentebma
ar fiqrobT, rom mainc swored moiqeciT? ratom?
moatyues sxva studentebi da Semdeg im SemTxvevaSi
Cven aRvwerT TviTdarwmunebis or models,
ufro metad daijeres sakuTari tyuili, rodesac
disonansis Teorias da TviTaRqmis Teorias.
am qcevisaTvis sakmaod umniSvnelo jildos
Tavi 17 / socialuri procesebi da urTierTobebi

iRebdnen.
disonansis Teoria
damokidebulebebis kvlevisas erT-erTi saidan
fundamenturi daSveba isaa, rom adamianebs droTa
ganmavlobaSi maTi damokidebulebebis ucvle- viciT
lobis sjeraT (Eagly & Chaiken, 1993). konsisten-
disonansi tyuils simarTled aqcevs
turobis es tendencia gamoyenebul iqna socia-
lur fsiqologiaSi, kerZod, leon festinjeris stenfordis universitetis studentebma
(Leon Festinger, 1957) mier Camoyalibebul kognituri monawileoba miiRes Zalze mosawyeni dava-
disonansis TeoriaSi. kognituri disonansi kon- lebis SesrulebaSi. amis Semdeg eqsperimen-
fliqtis mdgomareobaa, romelsac adamiani ganic- tatorma (misi pativiscemis niSnad) maT
dis gadawyvetilebis miRebis, qcevis ganxor- sTxova, rom tyuili eTqvaT _ sxva mona-
cielebis an misi rwmenebis, grZnobebis da Ri- wileebisTvis davaleba saxalisod da sain-
rebulebebis sawinaaRmdego informacis miRebis teresod daexasiaTebinaT. amis safasurad
Semdeg. magaliTad, warmoidgineT, rom Tqven, monawileTa nawils 20 dolari gadauxades,
meore nawils ki _ 1. 20 dolari sakmarisi
kognituri disonansi (Cognitive dissonance) – Teo-
ria, romlis mixedviTac, araTavsebadi kognituri
aRmoCnda tyuilis gasamarTleblad, magram
elementebis mier Seqmnili daZabulobis gamom- 1 dolari gamarTlebis araadekvaturi iyo.
wvevi efeqtebi adamianebs ubiZgeben, moaxdinon maT kognituri disonansi gamoavlines.
728 aseTi daZabulobis Semcireba.
„davaleba mosawyeni iyo~, „me varCevdi, isini socialur garemosTan fundamenturad arian
rom tyuili yovelgvari safasuris gareSe dakavSirebulni. axdens Tu ara gavlenas kog-
meTqva,~ _ ambobdnen isini. nitur disonansze „me~-s gagebis aseTi kultu-
disonansis Sesamcireblad monawileebma, ruli gansxvavebebi?
romelTac 1 dolari gadauxades, Secvales
davalebis maTeuli Sefaseba. maT mogvi- saidan
anebiT aRniSnes, rom davaleba marTlac
saintereso iyo da kidev erTxel siamov-
viciT
nebiT Seasrulebdnen mas. SedarebisaTvis,
kultura da kognituri disonansi
im monawileebs, romlebmac 20 dolari
miiRes tyuilis TqmaSi, ar SeucvliaT eqsperimentis kanadel da iaponel
TavianTi Sefasebebi. maTTvis davaleba Zal- monawileebs sTxoves, rom 40 SemoTava-
ze mosawyeni iyo. maT mxolod „fulis zebulidan 10 maTTvis yvelaze sasurveli
gamo~ Tqves tyuili (Festinger &Cdarlsmith, kompaqt-diski aerCiaT. Semdeg maT sTxoves,
1959). rom arCeuli 10 kompaqt-diski Zalian sasur-
velidan nakleb sasurvelamde daelagebi-
naT da isini _ „sruliad ar momwons~,
rogorc am eqsperimentma aCvena, Zlieri
„Zalian momwons~ _ skalaze SeefasebinaT.
disonansis pirobebSi momxdari faqtis Semdeg
Semdeg eqsperimentatorma maT SesTavaza,
individi sakuTari qcevis gamarTlebis mimarTu-
rom erTi maTgani saxlSi wasaRebad aerCiaT,
lebiT moqmedebs da TviTdarwmunebas iwyebs. es
rogorc eqsperimentSi monawileobis
analizi metyvelebs imaze, rom damokidebu-
safasuri. amave dros, maTi arCevani rigis
lebebis Secvlis erT-erTi gza, pirvel rigSi,
Sua nawiliT SezRudes. monawileebs SeeZ-
qcevis Secvlaa. bibliuri drois brZenebma
loT, aerCiaT mexuTe an meeqvse kompaqt-
icodnen es principi. isini ravinebs avalebdnen,
diski. am arCevanis gakeTebis Semdeg maT
rom adamianebisgan ar moeTxovaT rwmenis da-
kvlav sTxoves aTive diskis ranJireba. ro-
dastureba manam, sanam isini ar ilocebdnen.
gor Seicvala ranJireba meore SemTxvevaSi,
mxolod locvis Semdeg iTxovdnen maTgan rwmenis
pirvelTan SedarebiT? disonansis Teoriis
aRiarebas. gavixsenoT winamdebare Tavis dasawyis-
mixedviT, rodesac gaazrebul arCevans
Si xsenebuli papa salvatore, romelmac ostatu-
akeTebT, vTqvaT, mexuTesa da meeqvses Soris
rad Seuqmna Tavxed biWebs disonansi.MmaT kon-
– Tqven damokidebulebebi arCevanis Sedegs
fliqturi kogniciiT upasuxes: „Cven yvirilSi
unda SeusabamoT, raTa ar gagiCndeT

damokidebulebebi, maTi Secvla da qceva


25 centi unda migveRo~, Semdeg ki: „is ki CvenTvis
usiamovnebis gancda: „me janet jeqsonis
mxolod 10 centis gadaxdas apirebs~. maT
diski (#5) avirCie, vinaidan is marTla
Secvales Tavisi qceva _ uari Tqves yvirilze.
ufro momwons, vidre REM (#6)~. faqtobri-
asobiT eqsperimentma da realurma dakvirvebeb-
vad, kanadelma monawileebma damokidebu-
ma aCvena kognituri disonansis Zala: mas SeuZlia
lebebSi cvlilebebi gamoavlines: arCeuli
damokidebulebebisa da qcevebis Secvla (Eagly &
diskebis Sefasebebi umjobesdeboda danar-
Chaiken, 1993; Wicklund & Brehm, 1976). Tumca, bolo
CenebTan SedarebiT. amis sawinaaRmdegod,
dros mkvlevrebi dainteresdnen imis garkveviT,
iaponelma monawileebma ar gamoavlines
Tu ramdenad SeiZleba disonansis efeqtebis sxva
disonansis efeqti _ maTi arCevani ar cvli-
kulturebze ganzogadeba. kidev erTxel gaix-
da mTlian ranJirebas (Heine & Lehman, 1997).
seneT, rom cneba „me~ gansxvavebulad esmiT sxva-
dasxva kulturaSi. adrec aRvniSneT, rom Crdi-
lo–amerikelebi, Cveulebriv, damoukideblad es kvleva aCvenebs, rom adamianebi kognitur
aRiqvamen Tavs da es maTTvis socialur ga- disonanss ganicdian anu, Sinagani „me~-s wonas-
remosgan damoukideblobas niSnavs. aziuri kul- worobis miRwevas mxolod maSin cdiloben, ro-
turebis warmomadgenlebic, Cveulebriv, damo- desac isini Tavs socialuri garemosgan damou-
ukideblebad Tvlian Tavs, magram amave dros kideblad Tvlian. Tu aRmoCndebiT situaciaSi,
729
sadac sxva kulturebis warmomadgenlebTan erTad lebebs – Tqven akvirdebiT Tqvens qcevebs da
unda miiRoT gadawyvetileba, unda gaxsovdeT swavlobT imas, Tu ras unda grZnobdeT Sesabamis
im gavlenis Sesaxeb, romelsac kultura axdens situaciaSi, masTan umTavresad maSin gvaqvs saqme,
gadawyvetilebis Semdgom azrebsa da qcevebze. rodesac gaurkvevel situaciaSi xarT da ucnob
movlenebTan giwevT gamklaveba (Fazio,1987). am
TviTaRqmis Teoria situaciebSi imis garkveva gWirdebaT, Tu ra
grZnobebi da damokidebulebebi unda gqondeT
disonansis Teoria aRwers erT-erT meTods, axali obieqtis mimarT. magaliTad, Tu gagaxsende-
romliTac, sul mcire, dasavluri kulturebis
baT, rom icinodiT filmze jim keris monawi-
warmomadgenlebi TavianT qcevebs („me avirCie
leobiT, savaraudoa, rom am dadebiT damokidebu-
es diski~) damokidebulebebze („me es ufro metad
lebas maszec gadaitanT. TviTaRqmis gziT
unda momwondes, vidre sxva~) gavlenis moxdenis
sakuTar Tavze codnis mopovebis erT-erTi nakli
saSualebas aZleven. deril bemis (Daryl Bem, 1972)
isaa, rom adamianebi ver amCneven, Tu ramdenad
mier SemoTavazebuli TviTaRqmis Teoria sxva
zemoqmedeben situaciuri Zalebi maT qcevebze.
pirobebze miuTiTebs, romlebSic qcevebi axali
amas naTlad davinaxavT, Tu monetis agdebis
informaciiT avseben damokidebulebebs. TviT-
zemoT aRwerili eqsperimentis finalur nawils
aRqmis Teoriis mixedviT, Tqven askvniT Tqveni
gavixsenebT. gaixseneT, rom „Sejibris monawile~
Sinagani mdgomareobebis (rwmenebis, damokidebu-
warumatebeli cdis pirebi TavianT codnas
lebebis, motivebisa da grZnobebis), an imis
zogadad ufro naklebad afasebdnen. warmoid-
Sesaxeb, rogori unda iyos es mdgomareobebi
gineT, ra mdgomareobaSi iyvnen isini. Tqven
imaze dakvirvebis Sedegad, Tu rogor iqceviT
sul ufro da ufro metad gaiZuleben, rom dasmul
axla, an imis gaxsenebiT, Tu rogor iqceodiT
kiTxvaze uaryofiTad upasuxoT da kidev da kidev
warsulSi msgavs situaciebSi. Tqveni Tavis
moisminoT sakuTari Tavisgan sityvebi: „ar vici,
Sesaxeb codnas warsulSi CaRrmavebisa da saku-
ar maqvs am kiTxvaze pasuxi.~ xedavT, rogoraa
Tari qcevis SesaZlo mizezebis saZieblad iye-
SesaZlebeli, rom uaryofiT TviTSefasebas am
nebT. vTqvaT, kiTxvaze: „mogwonT fsiqologia?~
qcevaze dakvirveba _ TviTaRqmis procesi iw-
TviTaRmqmeli gpasuxobT: „ra Tqma unda, me
vevdes.
vswavlob ZiriTad kurss da miuxedavad imisa,
axla davubrundeT im SemTxvevas, rodesac
rom ar momeTxoveba, yvelafers vkiTxulob
Tavi 17 / socialuri procesebi da urTierTobebi

namcxvris naWeri miirTviT Tqveni ufrosis


fsiqologiasTan dakavSirebiT, vismen leqciebs
dabadebis dRis wveulebaze da amis gamo uaryo-
da karg niSnebsac viReb~. sxva sityvebiT rom
fiTi damokidebuleba SegeqmnaT sakuTari Tavis
vTqvaT, Tqvens pirovnuli prioritetebis Sesaxeb
mimarT. disonansis Teoriis mixedviT, Tqvens
SekiTxvas situaciasTan dakavSirebuli qmedebebisa
cnobierebaSi Seiqmna winaaRmdegoba Tqven mier
da faqtorebis aRweriT pasuxobT, sakuTar grZno-
dadebul pirobasa („me ar minda zedmeti
bebsa da azrebSi yuradRebiT garkvevis nacvlad.
kaloriebis miReba~) da Tqvens qcevas (namcxvris
TviTaRqmis Teorias motivaciuri komponentebi
naWris SeWma) Soris. am usiamovno gancdis moci-
aklia, romlebic disonansis TeoriaSia mocemu-
lebis mravali gza arsebobs. Tqven SegiZliaT
li. vinaidan TviTaRqma avsebs Tqvens damokidebu-
imsjeloT ase: „me ver vawyeninebdi ufross
namcxvarze uaris TqmiT~. analogiurad, TviT-
TviTaRqmis Teoria (Self-perception theory) _ mosaz-
aRqmis Teoriis Tanaxmad, sakuTari qcevis aRqmiT,
reba, romlis Tanaxmadac, adamianebi sakuTar
Tavs akvirdebian, raTa gamokveTon TavianTi Tqven aucileblad ar unda SegcvlodaT damo-
qcevebis mizezebi. adamianebi cdiloben, gaer- kidebuleba sakuTari Tavis mimarT, vinaidan SegeZ-
kvnen sakuTar Sinagan mdgomareobebSi imaze loT ase gemsjelaT: „vinaidan namcxvris naWeri
dakvirvebiT, Tu rogor iqcevian mocemul si- SevWame, Cemi ufrosis dabadebis dRe CemTvis
tuaciaSi.
Zalze mniSvnelovani unda yofiliyo~, riTac,
daTanxmeba (Compliance) _ komunikaciis wyaros aseve, aicilebdiT uaryofiT TviTSefasebas.
pirdapiri moTxovnebis Sesabamisad qcevis
TviTdarwmuneba xandaxan sasargebloc SeiZleba
Secvla.
730 iyos!
cxvirwin mijaxunebis~ meTods uwodeben: rodesac
daTanxmeba adamianebi „ara~-s amboben did Txovnaze, isini
am qveTavSi damokidebulebebsa da maTi xSirad Tanxmdebian ufro zomieri Txovnis
Secvlis SesaZleblobebze vmsjelobT. Tumca, Sesrulebaze.
TqvenTvis naTeli unda iyos, rom adamianebs
yvelaze xSirad surT is, rom Tqven qceva saidan
SecvaloT. adamianebi cdiloben dagiTanxmon –
miaRwion Tqveni qcevebis iseT Secvlas, rom viciT
isini maTi moTxovnebis Sesabamisi iyos. rodesac
karis cxvirwin mijaxunebis meTodi
reklamis damkveTi uamrav fuls xarjavs sate-
levizio reklamaSi, mas mxolod sakuTari nawar- erT eqsperimentSi monawile studentebs
mis kargad warmoCena ki ar surs, aramed misi sTxoves, ori wlis ganmavlobaSi, kviraSi
mizani Tqveni maRaziaSi miyvana da produqciis ori saaTi, rogorc konsultantebs, ara-
SeZenaa. analogiurad, eqimebs surT, rom Tqven srulwlovani damnaSaveebisaTvis daeTmoT.
daujeroT maT da SeasruloT janmrTelobis yvela studentma uari ganacxada. Aamis Sem-
deg maT sTxoves, zooparkSi mainc gaeseir-
dacvisTvis saWiro rCevebi. socialurma fsi-
nebinaT isini. didi daTmobis saxiT stu-
qologebma intensiurad ikvlies, Tu rogor aR-
dentebis 50%-ma Tanxmoba ganacxada am
weven adamianebi Tanxmobas sxvebisgan (Gialdini,
SedarebiT mcire Txovnis Sesrulebaze.
2001). Cven aRvwerT zogierT meTods da Tqven
rodesac studentebis sxva jgufs sTxoves
SeafaseT, Tu ramdenad xSirad axorcielebT iseT
igive ise, rom maTTvis „didi~ TxovniT ar
qcevebs, romlebsac sxva SemTxvevebSi ar
miumarTavT, aRmoCnda, rom maTgan, mxolod
ganaxorcielebdiT.
17% daTanxmda am Txovnis Sesrulebaze
(Cialdini at al,.1975).
migeba
erT-erTi wesi, romelic adamianis cxovrebaSi rogor axdens daTanxmebis es meTodi migebis
dominirebs, isaa, rom rodesac vinme rames gike- normis amoqmedebas? rodesac adamianebi didi
TebT, Tqvenc, aseve, rame unda gaukeToT mas. am Txovnidan zomierze gadadian, isini amiT
wess migebis norma ewodeba. laboratoriulma TqvenTvis raRacas akeTeben; sanacvlod Tqvenc
kvlevam cxadyo, rom erTi adamianis mxridan unda gadadgaT sapasuxo nabiji da daeTanxmoT,
sul mcire sikeTis gakeTebasac ki xSirad meore an arada daarRvevT migebis normasDda Tqvenc

damokidebulebebi, maTi Secvla da qceva


mxridan sapasuxod ufro didi sikeTis migeba TanxmdebiT!
mohyveba (Regan, 1971). gamyidvelebi migebas ise
iyeneben Tqvens winaaRmdeg, rom TiTqmos isini
valdebuleba
Tqven samsaxurs giweven: „ras getyviT iciT, 5
dolariT naklebs gamogarTmevT~ an „ufasod karebis cxvirwin mijaxunebis meTodi gulis-
inebeT es nimuSi, Cveni dRevandeli saubris xmobs dididan mcire Txovnaze gadasvlas. gam-
aRsaniSnad~. es strategia Tqven fsiqologiuri yidvelebma, aseve, ician, rom Tqveni raimeTi
distresis mdgomareobaSi gayenebT, Tu ar ga- davaldebulebiT, SesaZlebelia mcire daTmobis
moiCenT sapasuxo Tavazianobas da ar SeiZenT Semdeg ufro didi daTmobac gagakeTebinon.
rames. eqsperimentebSi adamianebi, romlebic mcire
daTanxmebis kidev erT meTods, romelic, aseve, valdebulebis aRebaze (magaliTad, peticiaze
migebis normidan gamomdinareobs, xSirad „karis xelis mowera) Tanxmdebodnen, Sesabamisad, metad
ganwyobilni iyvnen ufro did valdebulebaze
migebis norma (Reciprociti norm) _ molodini, rom daTanxmebisTvisac (magaliTad, saxlis win
gaweuli samsaxuri dagibrundeba. Tu erTi ada- daedgaT didi maniSnebeli dafa). Aam xerxs
miani meores raimes ukeTebs, meoremac raime
xSirad karSi fexis Cadgmis meTods uwodeben.
unda gaukeTos sapasuxod.
731
erTxel Tu Semodges fexi Tqvens karSi, Semdeg saidan
gamoiyeneben ra Tqveni valdebulebis grZnobas,
viciT
metsac moiTxoven. gamyidvelebi Tqven winaaRmdeg
am meTods maSin iyeneben, rodesac gadawyveti- wylis dazogvis qcevis modelireba
lebis miRebas gaiZuleben da Semdeg ki nel-
kaliforniis Statis qalaq santa-kruzis
nela cvlian Temas da geubnebian: „me vici, rom
universitetis administracias surda, rom
Tqven am manqanis yidva gindaT, magram Cemi ufrosi
sauniversiteto qalaqSi mcxovreb studen-
mxolod 200 dolaris daklebaze Tanxmdeba~, an
tebs ufro ekonimiurad exarjaT eleqtroen-
„me vici, rom Tqven is adamiani xarT, romelic
ergia da wyali. vinaidan studentebi
mxolod xarisxian saqonels yidulobs, amitom
amtkicebdenen, rom bunebis damcvelebi
darwmunebuli var, rom cota metsac gadaixdiT~.
iyvnen, administraciam es daijera da
am situaciaSi Tqven Tavs araTanmimdevrulad, an
saSxapeebSi dabanis procedurasTan dakav-
sulelad igrZnobT, Tu ar SeiZenT SemoTavazebul
Sirebuli instruqcia gamoakra, romliTac
saqonels.
varaudobda, rom miaRwevda studentTa qcevis
Secvlas da wylis xarjis mniSvnelovnad
deficiti Semcirebas. mamakacTa saSxapeSi gamokruli
adamianebs ar uyvarT imis SegrZneba, rom maT instruqcia mimarTuli iyo imaze, rom gasap-
ar aqvT raime (an meore mxridan Tu SevxedavT, nis periodSi studentebs wyali gadaeketaT.
moswonT imis floba, rasac ar floben sxvebi). kerZod, mas aseTi saxe hqonda: „(1) dasveldiT,
MmagaliTad, eqsperimentis monawileebi maRal (2) gadaketeT wyali, (3) gaisapneT, (4)
Sefasebas aZlevdnen im Sokoladis gemos, romelic gadaivleT~. xuTi dRis Semdeg studentTa
qilaSi ori cali iyo, vidre im Sokolads, mxolod 6%-ma Secvala qceva instruqciis
romelic imave qilaSi aTi cali iyo (Worchel et Sesabamisad. rodesac instruqcias adgili
al., 1975). rogor muSaobs deficitis principi Seucvales da ufro gamosaCen adgilze
bazarze? gamyidvelebma ician, rom maT SeuZliaT dakides, aRmoCnda, rom mas studentTa 19%
meti fuli dagaxarjvinon, Tu mogaCveneben, rom daemorCila. miuxedaval amisa, aRmoCnda,
esa Tu is nivTi deficituria: „esRa darCa, ase rom saerTo efeqturoba Zalian dabali
Tavi 17 / socialuri procesebi da urTierTobebi

rom, jobia axlave iyidoT~, „me ukve myavs iyo, vinaidan zogierTi studenti Zalze
myidveli, romelic unda mobrundes da iyidos~. didxans iRebda Sxaps.
es strategia gagrZnobinebT, rom Tqven xelidan bolos yvela instruqcia Camoxsnes da
gauSvebT sasurvel moments, Tu axlave ar SeiZenT erTma studentma aCvena, Tu rogor unda
esargeblaT SxapiT. eqsperimentatoris
ama Tu im nivTs.
asistenti Sedioda saSxapeSi, rodesac iq
aravin iyo, uSvebda wyals da Sesasvle-
modelireba lisken zurgiT dgeboda. rogorc ki vinmes
Tanxmobis miRwevis bolo magaliTisTvis kon- xmas gaigonebda, instruqciis Sesabamisad
formulobis ideas davubrundeT. rodesac ada- iwyebda dabanas _ maSinve ketavda wyals,
mianebi konformulobas avlenen, isini referen- isapneboda, ivlebda da gadioda. Sedegad,
tuli jgufis qcevas imeoreben. amrigad, Tu administraciisTvis sasurveli instruqciis
gsurT, rom adamianebi konformulebi ganxdnen, Sesrulebis maCvenebelma 49%-s miaRwia.
anu ise moiqcnen, rogorc Tqven gsurT, isini rodesac igive qcevis demonstrirebisTvis
iseT pirobebSi unda CaayenoT, sadac maTze infor- ori modeli gamoiyenes, damswreTa 67%-ma
macia imoqmedebs: qcevaSi cvlilebebis gamowveva gaimeora qceva. sawyisi instruqciis Sesru-
TvalsaCino nimuSis, modelis qcevis demonstri- lebis 6%-Tan SedarebiT es didi mateba
rebiTaa SesaZlebeli. iyo (Aronson,1990).

732
gamovlenas; yovelTvis daitoveT dro mofiqre-
bisaTvis. socialuri fsiqologiis codnam,
SesaZloa, Tqven yovelmxriv gonier momxmareblad
gaqcioT.
am TavSi xSirad gTxovdiT megobrebis warmod-
genasa da warmosaxul situaciebSi maT CarTvas.
rogor da ratom xdeba zogierTi adamiani Tqveni
megobari? Tqven, albaT, ar gagikvirdebaT, rom
socialuri fsiqologiis mniSvnelovani sferoa
socialuri urTierTobebis – adamianebsa da
adamianTa jgufebs Soris urTierTobebis _
Seswavla. axla ki pirovnebaTaSorisi mizidu-
lobis im Zalebs gavecnoT, romlebic adamianebs
erTmaneTTan aaxloebs.

maSinac ki, rodesac mibaZvis TvalsaCino maga- Sejameba


liTi ar aris situaciaSi, gamyidvelebi xSirad
damokidebuleba obieqtebis, movlenebisa Tu
cdiloben normatuli da informaciuli gav-
ideebis dadebiTi an uaryofiTi Sefasebaa.
lenis moxdenas imis aRniSvniT, Tu TqvenTvis
damokidebulebebi rac ufro aSkarad gamoxatulia
sasurveli wridan (anu im wridan, romelsac
an specifikuria, miT ufro myaria maTi kavSiri
gsurT, rom miekuTvnebodeT) gamosulma ramdenma
Sesabamis qcevebTan. gadamuSavebis albaTobis
adamianma SeiZina esa Tu is produqti: „am markis
modelis Tanaxmad, darwmunebis procesis efeq-
avtomanqanebs mxolod gamWriax da sakuTar TavSi turoba damokidebulia imaze, informaciis gada-
darwmunebul xalxze vyidi~, „am models yvelaze muSavebis centralur process gamoiyeneben ada-
xSirad is adamianebi yiduloben, romelTac mianebi Tu periferiuls. centraluri procesi
umaRlesi xarisxis stereodinamikebi sWirdebaT~. gamoiyeneba maSin, rodesac adamianebs argumen-
SesaZlebelia, daTanxmebis teqnikebis axsnisas tebis guldasmiT Sefasebis motivacia aqvT.
warmodgenili ramdenime magaliTis gameorebis damokidebulebis safuZvlis tipsa da argumentis
survili gagiCndeT. SeiZleba mogindeT, rom tips Soris kavSiric iwvevs argumentis efeqtu-
keTili miznebis ganxorcielebas dauTmoT dro, robis zrdas. disonansisa da TviTaRqmis Teo-
an Tqveni wvlili SeitanoT bunebrivi resur- riebi migviTiTeben, rom adamianebi xSirad ic-
sebis dazogvaSi. asea Tu ise, Tqven naxeT, rom vlianNTavianT damokidebulebebs, TavianTi
drois did nawils adamianebi erTmaneTis qce- qcevebidan gamomdinare. migeba, davaldebuleba,
vebis Secvlis mcdelobebs uTmoben. aRwerili deficiti da modelireba is Zalebia, romelTac
meTodebis gamoyenebiT isini imis gakeTebas daTanxmebamde mivyavarT.
socialuri urTierTobebi

gaiZuleben, ris gakeTebasac, albaT, ar isur-


vebdiT. rogor davicvaT Tavi moxerxebuli gam-
yidvelebisa da msgavsi tipis saqmianobiT socialuri urTierTobebi
dakavebuli adamianebis xrikebisagan? Tqven unda
SeecadoT, rom gamoiWiroT isini am teqnikebis
gamoyenebis momentebSi da amiT win aRudgeT rogor irCevT maT, visTan erTadac mTel
maT mcdelobebs.EecadeT, yuradReba ar miaqcioT cxovrebas gaatarebT? ratom eltviT megobrebis
umniSvnelo Tavazianobebs; nu gamoiCenT azrs kompanias? ratom aRmoCndebian xolme iseTi
moklebul, gaumarTlebel simtkices; ecadeT, adamianebi, romelTa mimarT grZnoba scildeba
SemoTavazebuli produqtis iSviaTobisa da megobrobis sazRvrebs da romantikul siyvarulSi
deficiturobis Sesaxeb mtkicebebis siyalbis gadadis? socialur fsiqologebs socialur
733
mizidulobasTan dakavSirebul am kiTxvebze
mTeli rigi pasuxebi gaaCniaT (magram nu wuxxarT,
siyvarulis saidumlo srulad jer aravis
amouxsnia!).

mowoneba
rodesme gicdiaT garkveuliyaviT, Tu rogor
da ratom SeiZineT esa Tu is megobari? am kiTxvis
pirvel nawilze pasuxi martivia: adamianebs izi-
daven isini, vinc maTTan axlos aRmoCndnen –
Tqven imitom xedavT da xvdebiT maT, rom isini
cxovroben an muSaoben Tqven gverdiT. es faq-
tori, albaT, naklebad saWiroebs ganmartebas,
Tumca unda aRiniSnos, rom adamianebs saerTod
axasiaTebT tendencia imisa, rom adamianebi da matebasTan dakavSirebul msjelobebze. stereo-
sagnebi mxolod imitom moswondeT, rom isini tipebis socialur safuZvelze msjelobisas
xSirad xvdebian maTi mxedvelobis velSi. rac TqvenTvis, albaT, ar unda iyos gasakviri, rom
ufro xSirad xarT raimesTan an vinmesTan erTad, fizikur mimzidvelobas Tavisi roli aqvs
miT ufro giyvarT is (Zaionc,1968). xangrZlivi mowonebaSi.
urTierTobebis es efeqti niSnavs, rom mTlia-
nobaSi Tqven sul ufro da ufro metad mogewo- saidan
nebaT is adamianebi, romlebic Tqven irgvliv
arian, magram, rogorc Cven amas Semdeg davinaxavT, viciT
kompiuterebis epoqa axal mniSvnelobas aniWebs
fizikurad mimzidveli partniorebis
siaxlovis ideas. dRes mravali adamiani inarCu-
kvaldakval
nebs urTierTobas kompiuteruli qselis meSve-
obiT. SesaZloa, isini geografiulad erTmaneTi- erT klasikur gamokvlevaSi mkvlevrebma
sagan Zalze Sors iyvnen, magram ekranze gamoCe- minesotis universitetis axlad miRebul,
Tavi 17 / socialuri procesebi da urTierTobebi

nili yoveldRiuri Setyobinebebi fsiqolo- SemTxveviT SerCeul studentebs sTxoves,


giurad Zalze aaxloebs maT. axla ki yuradReba erTmaneTisTvis sacekvao moedanze daeniS-
sxva faqtorebsac mivapyroT, romlebsac naT paemani. mkvlevrebma am studentebis
mowonebisa da mizidvis gamowveva SeuZliaT. bevri informacia Seagroves, maTi zomebidan
dawyebuli, inteleqtiTa da pirovnuli
TaviseburebebiT damTavrebuli. cekvis
fizikuri mimzidveloba
saRamos da am saRamos Semdegac studentebs
kargia Tu ara, fizikuri mimzidveloba xSirad SemTxveviT SerCeuli partniorebis Sef-
aRvivebs megobrobas. dasavlur kulturaSi ar- asebasa da imis miTiTebas sTxovdnen, Tu
sebobs Zlieri stereotipi, rom fizikurad ramdenad iyo mosalodneli maTi ganmeo-
mimzidveli adamiani yvelaferSi kargi iqneba. rebiTi Sexvedra. qalebis da kacebis Se-
70-ze meti gamokvlevis mimoxilva adasturebs, degebi naTeli da Zalze msgavsi iyo.
rom fizikuri mimzidvelobis stereotipi udides silamaze ufro mniSvnelovan faqtorad
zegavlenas axdens adamianis socialuri kompeten- Sefasda, vidre inteleqtis koeficientis
turobis Sesaxeb msjelobaze. adamianebs sjeraT, zoma, kargi socialuri Cvevebi an dadebiTi
rom mimzidveli adamianebi ufro metad socia- pirovnuli Tvisebebi. mxolod maT gamoT-
bilurebi da eqstravertulebi arian, vidre nak- qves urTierTobis gagrZelebis survili,
lebad mimzidvelni (Eagly et al., 1991). miuxedavad vinc silamazis mixedviT moaxdina Sefaseba
amisa, fizikuri mimzidveloba gacilebiT nakleb (Walxster et al., 1966).
734 efeqts axdens gonierebasTan an karieraSi war-
fizikuri mimzidveloba sxva kulturebSic wyvilebi (Martin & Andersen, 1995). Tu Tqven saerTo
ganapirobebs mowonebas. magaliTad, Cineli X- sacxovrebelSi cxovrobT, SegiZliaT es modeli
XII klaseli moswavleebi adasturebdnen, rom praqtikaSi SeamowmoT.
fizikurad mimzidvel Tanaklaselebs ufro
maRali statusi hqondaT (Dong et al., 1996); Tumca, ormxrivoba
rogorc me-12 TavSi aRvniSneT, kulturebi gan-
sxvavdebian fizikuri silamazis standartebis dabolos, Tqven xasiaTdebiT im adamianebis
mixedviT. magaliTad, afro-amerikelebs naklebad mowonebis tendenciiT, romelTac Tqven moswon-
uaryofiTi damokidebuleba aqvT Warb wonasTan, xarT. gaxsovT Cveni saubari gamyidvelebze,
vidre anglo-amerikelebs (Helb & Heatherton, 1998; romlebic migebas iyenebdnen? wesi, romlis
Jackson & McGill, 1996). mixedviTac miRebulis nacvlod raRac unda
gasceT, am SemTxvevaSic moqmedebs. adamianebi
„mowonebiT~ pasuxoben imaT, visac, maTi azriT,
msgavseba isini „moswonT~ (Backman & Secord, 1959; Kenny & La
msgavsebis Sesaxeb cnobili andaza ambobs: Voie, 1982). metic, rwmenam, rom Tqven vinmes
„feri fersa, madli RmerTsa~. marTalia es? moswonxarT an ar moswonxarT, SesaZloa, ise
kvlevis monacemebi aCvenebs, rom bevr SemTxvevaSi imoqmedos Tqvens qcevaze, rom Tqven Tavadac
pasuxia: „diax~. msgavseba iseTi parametrebis SeuwyoT xeli msgavsi urTierTobebis Camoya-
mixedviT, rogoricaa rwmenebi, damokidebulebebi libebas (Curtis & Miller, 1986). Tqven SegiZliaT
da faseulobebi, xels uwyobs damegobrebas. winaswar TqvaT, rogor moeqceviT mas, visac,
ratom unda xdebodes ase? adamianebs, romlebic Tqveni azriT, moswonxarT? visac ar moswonxarT?
Tqveni msgavsni arian, SeuZliaT Tqveni pirov- warmoidgineT, rom mtrulad eqceviT mas, visac,
nuli TviTdamkvidrebis SegrZnebis uzrunvel- Tqveni azriT, ar moswonxarT. atyobT Tqvens
yofa, radganac Tqveni msgavsi pirovneba gagrZno- grZnobebSi rogor SeiZleba Caerios sakuTari
binebT, rom, magaliTad, Tqveni damokidebulebebi, Tavisadmi mikerZoeba? rodesac Tvals gadavav-
faqtobrivad, swori damokidebulebebia (Byrne & lebT Cven irgvliv arsebul socialur samyaros,
Clore, 1970). metic, msgavsebis ararsebobas Zlier aRmovaCenT, rom is urTierTobebi, romlebsac
antipaTiamde mivyavarT (Rosenbaum, 1980). rodesac SeiZleba „mowoneba~ vuwodoT, mniSvnelovnad
aRmoaCenT, rom viRacis Sexedulebebi gansxvavdeba aris dakavSirebuli ormxrivobasTan. amitom, Tu
Tqveni Sexedulebebisagan, Tqven, SesaZloa, gaix- viciT, rom pirovneba A-s gansakuTrebiT moswons
senoT warsulSi sxva adamianebTan gadatanili pirovneba B, Cven vaskvniT, rom pirovneba B-sac
konfliqtebis magaliTebi. aman ki SeiZleba am igive grZnobebi eqneba pirovneba A-s mimarT
adamianebTan daSorebisken gibiZgoT da samegob- (Kenny at al., 1996).
rod mxolod Tqveni msgavsi adamianebi dagrCeT. es faqti, romelic axla mimovixileT, saSua-
Tu swavlis periodSi saerTo sacxovrebelSi lebas gvaZlevs, vifiqroT, rom Tqveni megobrebis
cxovrobT, SegiZliaT irgvliv mimoixedoT da umravlesoba is xalxi iqneba, romelsac Tqven
naxoT, rogor „muSaobs~ msgavseba. hgvanan er- ufro xSirad xvdebiT da visTanac dakavSi-
rebulni xarT msgavsebiTa da ormxrivi urTi-
socialuri urTierTobebi

TmaneTs is adamianebi, romlebic erT oTaxSi


cxovroben? hgvanan erTmaneTs is TanaoTaxelebi, erTobebiT, magram, risi Tqma SeuZliaT mkvlev-
romlebsac kargi urTierToba aqvT erTmaneTTan? rebs iseT ufro intensiur urTierTobebze, ro-
mkvlevrebma es sakiTxi sxvadasxva parametris goric „Seyvarebaa~?
mixedviT Seiswavles. magaliTad, erT-erT
kvlevaSi TanaoTaxelTa wyvilebis komunikaciuri
Seyvareba
unarebi fasdeboda. ramdenadDmsgavsi iyo maTi
komunikacia iseTi parametris mixedviT, rogori- igive Zalebi, romlebsac adamianebi mowone-
caa urTierTobis dawyebis survili? aRmoCnda, bamde mihyavT, Semdeg maT siyvarulisaken ubiZ-
rom is wyvilebi, romlebic hgavdnen erTmaneTs geben. Uumetes SemTxvevaSi Tqven jer mowonebas
am parametris mixedviT, ufro megobrulebi iyvnen, grZnobT da Semdeg _ siyvaruls (Tumca, aris
vidre urTierTsapirispiro maxasiaTeblebis mqone SemTxvevebi, rodesac adamianebi aRniSnaven, rom
735
maT uyvarT zogierTi naTesavi, Tumca, ar moswonT (Fraley & Shaver, 2000; Shaver & Hazan, 1994). gaixseneT
isini). ra specifikur faqtorebze laparakoben me-11 Tavidan, Tu raoden didi mniSvneloba hqonda
socialuri fsiqologebi sasiyvarulo urTier- bavSvis adekvaturi socialuri ganviTarebisaTvis
Tobebis SemTxvevaSi? mSoblebTan mijaWvulobas. mkvlevrebma daiwyes
imis garkveva, Tu ra mniSvneloba SeiZleba
hqondes mijaWvulobis am adreul gamocdilebas
siyvaruli, rogorc gancda Semdgom cxovrebaSi, rodesac bavSvebi izrdebian
ras niSnavs, ganicado siyvaruli? Tqven unda da sakuTari savaldebulo urTierTobebi da
gamonaxoT dro, raTa ifiqroT am mniSvnelovan sakuTari Svilebi uCndebaT (Hazan & Shaver, 1987;
cnebaze. rogor fiqrobT, Tqveni gansazRvreba Main et al., 1985).
Seesabameba Tqveni megobrebis gansazRvrebebs? ra aris mijaWvulobis stili? cxrilSi 17.2
am kiTxvebze pasuxis gacemas mkvlevrebi sxvadasxva mocemulia debulebebi axlo urTierTobebis
gziT Seecadnen da raRac saerTo midgomac ga- Sesaxeb (Hazan & Shaaver, 1987; Saver & Hazan, 1994).
moinaxa. adamianebis mier siyvarulis gaazreba gamoZebneT dro da miuTiTeT, Tu romel debu-
sam jgufad SeiZleba daiyos (Aron & Westbay, lebas eTanxmebiT. rodesac igive kiTxviT sxva
1996): adamianebs mimarTes, Tu romeli debuleba ukeT
vneba – seqsualuri ltolva da survili; aRwerda maT, umravlesobam (55%-ma) pirveli
debuleba airCia. es aris myari mijaWvulobis
intimuroba – gulwrfeloba da urTierT- stili. sagrZnobma umciresobam airCia meore
gageba; debuleba (25% _ ganridebadi stili), xolo
mesame ki _ 20%-ma (SfoTviT-ambivalenturi
ndoba – erTguleba da Tavganwirva.
stili). aRmoCnda, rom mijaWvulobis es stilebi
SegiZliaT, Tqveni sasiyvarulo urTierTobebi zustad gansazRvraven urTierTobebis xarisxs
samive am niSniT daaxasiaToT? Tqven, albaT, (Feeney & Noller, 19990; Tidwell et al., 1996). im ada-
fiqrobT: „ara~, „ara yvela maTgani~. rogorc mianebisgan gansxvavebiT, romlebmac meore da
Cans, erTmaneTisgan unda ganvasxvavoT vinmes mesame stili airCies, myari stilis mijaWvu-
siyvaruli2 da vinmesTan sasiyvarulo urTierTo- lobis mqone adamianebs xangrZlivi da romanti-
bebi3 (Miers & Bersheid, 1997). adamianebis umrav- kuli urTierTobebi aqvT (Sharpsteen & Kirkpatrick,
lesoba aRniSnavs, rom siyvarulis kategoria
Tavi 17 / socialuri procesebi da urTierTobebi

ufro didi raodenobiT adamians moicavs, vidre


_ sasiyvarulo urTierTobebi. albaT, bevrisTvis cxrili
17.2
utkenia guli sityvebs: „miyvarxar, magram SenTan
ver davamyareb sasiyvarulo urTierTobebs~. axlo urTierTobebisas mozrdilTa
sasiyvarulo urTierTobebSi raRac ufro inten- mijaWvulobis stilebi
siuri da gansakuTrebuli igulisxmeba; am tipis debuleba 1:
SedarebiT advilad vuaxlovdebi sxvebs da Tavs kom-
urTierTobebi seqsualur ltolvas moicavs. fortulad vgrZnob, rodesac maTze var damokidebuli.
sasiyvarulo urTierTobebi SesaZlebelia me xSirad ar vwuxvar imaze, rom vinmesgan mitovebuli
var, an vinmeze zedmetad damokidebuli.
zogadi niSnebiT daxasiaTdes. samyaros Sesaxeb
Tqvenma codnam SesaZloa migiyvanaT im daskvnamde, debuleba 2:
garkveulwilad arakomfortulad vgrZnob Tavs,
rom adamianebi gansxvavebulad ganicdian siy- rodesac sxvebTan axlo urTierTobebSi Sevdivar. miWirs
varuls. mkvlevrebi gansakuTrebiT dainterese- maTze srulad mindoba; miWirs isic, rom sakuTar
Tavs ufleba mivce, damokidebuli viyo maTze. me
bulni arian drois xangrZliv periodSi sasiy- vRiziandebi, rodesac vinme Zalian axlos dgeba CemTan.
varulo urTierTobebis SenarCunebaSi indivi- xSirad partniori ufro met siaxloves mTxovs, vidre
es CemTvis aris misaRebi.
dualuri gansxvavebebis SeswavliT. ukanasknel
wlebSi gansakuTrebiT gamaxvilda yuradReba debuleba 3:
vTvli, rom sxvebs ar surT, CemTan ise axlos yofna,
zrdasrulTa mijaWvulobis stilis kvlevebze rogorc es me momewoneboda. xSirad vnerviulob,
ganvicdi, rom partniors ar vuyvarvar, an ar surs
CemTan darCena. me minda, rom Cems partniorTan Zalian
2
loving. axlos viyo, rac xSirad afrTxobs mas.
3
736 being in love.
gavlenas moaxdens es faqti Tqvens sasiyvarulo
urTierTobebze? Tu partniors Tqvens pirad
grZnobebze dayrdnobiT irCevT, maSin upirate-
sobas Tqvens pirad Sexedulebebs aniWebT, xolo,
Tu partniors imis mixedviT irCevT, Tu rogor
gamoCndebiT sxvebis TvalSi da ras ifiqreben
isini Tqvens ojaxze, Tqven ufro koleqtivistur
Sexedulebebze yofilxarT orientirebulni.
kros-kulturuli gamokvlevebi mowmoben, rom
arsebobs myari safuZveli vifiqroT, rom damou-
kideblobaze orientirebuli kulturebi ufro
met mniSvnelobas aniWeben siyvaruls (Dion &
Dion, 1993; Hatfield & Sprecher, 1995; Levine at al., 1995).
aseT kiTxvas dagisvamT: „Tu qals (kacs) yvela
is Tviseba aqvs, romelic Tqven mogwonT, Seir-
TavdiT Tu ara mas, miuxedavad imisa, rom is
Tqven ar giyvarT?~ am kiTxvaze amerikeli
1997). magaliTad, adamianebi, romlebic SfoTviTi studentebis mxolod 3.5%-ma, xolo indoeli
stiliT xasiaTdebian, ufro xSirad da intensi- studentebis _ 49%-ma upasuxa „diax~ (Levine,
urad eWvianobden, vidre myari mijaWvulobis 1995). urTierTdamokidebulebebze orientirebu-
mqone adamianebi. li kulturebis warmomadgenlebi ufro momTxov-
dabolos, kidev erTi gansxvaveba: xSir Sem- nebi arian partniorebis mimarT. es imitom xdeba,
TxvevaSi sasiyvarulo urTierTobebi Zlieri rom am kulturebSi ufro Zlieria urTierTo-
ltolviTa da gatacebis periodiT iwyeba, romel- bebiT pirovnuli winsvlis idea da isini meuR-
sac vnebiani siyvaruli SeiZleba vuwodoT. lisagan ufro mets moelian.
droTa ganmavlobaSi ltolvis intensivoba ik-
lebs da intimuroba imatebs. amas megobruli
ra faqtorebi uwyobs xels
siyvaruli SegviZlia vuwodoT (Berscheid &Walster,
urTierTobebis gaxangrZlivebas
1978). rodesac Seyvarebuli iqnebiT, Tqven TviTon
SeamCnevT aseT cvlilebas; ase rom, ar ifiqroT, albaT naTelia, rom yvelas, vinc am wigns
rom „siyvaruls kargavT~, es bunebrivi proce- kiTxulobs da imasac, vinc dawera is, hqonia
siaDda Tundac ase ar iyos, vnebiani siyvarulidan iseTi urTierTobebi, romlebic didxans ar
gamosvla arc ise dramatulia, rogorc es erTi gagrZelebula da Sewyvetila. ra moxda? igive
SexedviT SeiZleba Candes. mkvlevrebma am saxis kiTxvas ufro pozitiurad Tu davsvamT _ risi
siyvaruli 30 wlis asakiT SemosazRvres (Aron & Tqma SeuZliaT mkvlevrebs im situaciebze da
Aron, 1994). rodesac Tqven sasiyvarulo urTier- mas myof adamianebze, romlebsac xangrZliv
Tobebs amyarebT, SesaZloa, imedi gqondeT, rom sasiyvarulo urTierTobebamde mivyavarT?
erT-erTi Teoria sasiyvarulo urTierTobebs
socialuri urTierTobebi

es mudmivad gagrZeldeba, magram Semdeg sxva


moTxovnilebebic Cndeba. gaiazrebs, rogorc „sxvis~ CarTvas Cvens sakuTar
gaxsovdeT, rom siyvarulis gancdac ganicdis „ m e ~ - S i (Aron et al., 1991; Aron & Aron, 1994).
kulturis gavlenas. am TavSi ramdenjerme aR- ganvixiloT 17.7 suraTze mocemuli diagramebi.
vniSneT, rom arsebobs kulturuli sxvaoba da- TiToeuli maTgani asaxavs, Tu rogor SeiZleba
moukidebloba-urTierTdamokidebulebis ganzo- axlo urTierTobebis gaazreba. Tu Tqven gaqvT
milebaze. arseboben damoukideblobis kultu- romantikuli urTierToba, SegiZliaT TqvaT,
rebi, romlebic pirovnebis „me~-s maxasiaTeblebs romeli diagrama gamoxatavs ukeT Tqvensa da
koleqtiur maxasiaTeblebze maRla ayeneben da Tqvens partniors Soris urTierTobas? kvlevam
urTierTdamokidebulebebis kulturebi, rom- aCvena, rom is adamianebi, romlebic TavianTi
lebic gaziarebul kulturul Rirebulebebs urTierTobebis gamosaxatad im diagramas irCeven,
adamianis individualobaze maRla ayeneben. ra romelzec „me~-s da „sxvis~ yvelaze meti
737
fsiqologia XXI saukuneSi

urTierTobebi da interneti

iwvevs ki vinmeSi eWvs is li ambebi gaegzavnaT (Mc Kena SeefasebinaT erTmaneTi 15-
faqti, rom internetis gamo- et al., 2001). am jgufis wevrebis safexurian skalaze -7-dan
Cenam udidesi impulsi misca 63% internetiT gacnobis Sem- („Zalian ar momwons~) +7-mde
adamianebis urTierTobas da deg satelefono urTierTo- („Zalian momwons~). im mo-
maT daaxloebas? warmoidgineT bebze gadavida, 54% ki inter- nawileebma, romelTac pi-
13 wlis biWi niuiorkidan, netiT gacnobil pirovnebas rispir Sexvedramde inter-
saxelad denieli, romlis Sexvda. ori wlis Semdeg Cata- netiT urTierTobis SesaZ-
„axali megobari gogona~, aseve, rebulma gamokiTxvam aCvena, rom lebloba hqondaT, bevrad
13 wlis, reiCeli samxreT internetiT damyarebuli ur- meti urTierTsimpaTia ga-
karolinaSi imyofeba. maT ar TierTobebi isev myari iyo. moavlines (saSualod 4.70),
SeeZloT suraTebis gacvla faqtobrivad, SerCevis 15% vidre im monawileebma, ro-
internetiT. rodesac dedam daniSnuli iyo, 10% ki _ ukve melTac aseTi SesaZlebloba
dens aSS-is fostiT suraTis daqorwinebuli internet-par- ar hqondaT (saSualod 2.45).
gagzavna urCia, man upasuxa: tniorze. ratom unda momxdariyo ase?
„deda, is ar apirebs CemTvis adre aRvniSneT, rom siax- mkvlevrebi fiqroben, rom
Tavisi misamarTis mocemas~ love mowonebis erT-erTi mniS- internetiT dawyebuli ur-
(Gardner, 2000, gv. 40). cxadia, XXI vnelovani mdgenelia. auci- TierToba monawileebs sa-
saukunis bolo wlebamde lebelia, rom adamians SexvdeT, Sualebas aZlevs, naklebad
biWebis umravlesobas azradac vidre Tqven Soris mowoneba moeqcnen garegnobis gavlenis
ki ar mouvidodaT „axal an romantikuli urTierTobebi qveS. ufro metic, internetis
megobar gogonebTan~ am gziT Camoyalibdeba. zemoT ganxi- droebiTi anonimuroba, ro-
urTierTobis damyareba. modiT, luli kvlevebi aCvenebs, rom gorc Cans, amxnevebs ada-
vnaxoT, ra wvlili Seitana geografiuli daSorebulobis mianebs, ufro metad gaxsnis
Tavi 17 / socialuri procesebi da urTierTobebi

internetma urTierTobebSi. miuxedavad, interneti fsi- SesaZleblobas aZlevs maT,


kvlevebma aCvena, rom inter- qologiuri daaxloebis karg rac ufro metad aZlierebs
netis momxmarebelTa yvelaze saSualebas iZleva. arsebobs mowonebas.
aqtiur saqmianobas socialuri monacemebi, rom internetis mecnierTa yuradReba miip-
urTierTobebi warmoadgens. saSualebiT urTierTobebi yro im adamianebis cxovrebam,
internetis daaxloebiT 4100 ukeT iwyeba, vidre pirispir romelTa mier internetis
momxmareblis gamokiTxvam (Bargh et al., 2001). erT gamok- gamoyenebis sixSire amcirebs
cxadyo, rom maTi 90% inter- vlevaSi, romelSic kolejis
maT aqtivobas realur cxov-
nets eleqtronuli fostis- studentebi monawileobdnen,
rebaSi (Kraut et al., 1998; Nie &
Tvis iyenebda, 24% ki e.w. monawileebma gansxvavebul pi-
Erbing, 2000). Tumca, zemoT
„CatSi~ monawileobda (Nie & robebSi daamyares urTierToba
mocemuli magaliTebi gva-
Erbing, 2000). sxva kvleva aC- erTsa da imave partniorTan.
fiqrebinebs, rom interneti,
venebs, rom urTierTobaTa orive interaqciisas wyvilebis
SesaZloa, adamianTa didi
didma raodenobam kibersivr- naxevars pirispir urTier-
nawilis socialur da ro-
cidan fizikur sivrceSi gadai- Tobebis SesaZlebloba mieca,
mantikul cxovrebaSi da-
nacvla. ganvixiloT kvleva, meore naxevars ki pirispir
debiT mamoZravebel Zalad
romelSic 568 individi mona- Sexvedramde internetiT urTi-
CaiTvalos. SesaZloa, male
wileobda (59% qali da 41% erTobis saSualeba hqonda.
denielmac miiRos Tavisi
kaci). maT sTxoves, rom er- urTierTobis meore etapis
megobari gogonas misamarTi.
TmaneTisTvis internetiT axa- Semdeg partniorebs sTxoves,

738
suraTi
17.7

sxvebis me-Si
CarTulobis skala
(IOS-Inclusion of Others in
the Self)
Tu Tqven gaqvT romantikuli sa-
siyvarulo urTierToba, romeli
diagrama gamoxatavs ukeT Tqveni
da Tqveni partnioris urTierT-
damokidebulebas? skaliT Cata-
rebuli gamokvlevebi aCveneben,

gadafarvaa, sxvas sakuTar „me~-Si CarTulad


arsebobs viRac, vinc Tqvens mniSvnelovan mo-
ganixilaven da TiTqmis yovelTvis grZnoben
Txovnilebebs akmayofilebs, maSin savaraudoa,
xangrZlivi urTierTobebis SenarCunebis did
rom Tqven am urTierTobebis mimarT met val-
valdebulebas (Aron et al., 1992; Aron & Fraley, 1999).
debulebas igrZnobT. es marTebulia maSinac,
kidev ra faqtorebi uwyobs xels urTierTo-
Tu Tqveni partniori ar aris Tqveni pirveli
bebis gaxangrZlivebas? damokidebulebis modeli
arCevani. damokidebulebis modeli im SemTxvevis
varaudobs, rom erTguleba garkveul msjelobebs
axsnasac gvTavazobs, Tu ratom inarCuneben ada-
efuZneba (Drigotas & Rusbult, 1992, gv.65):
mianebi urTierTobebs maSinac ki, rodesac isini
TiToeuli CamoTvlili moTxovnilebis mniS- fizikuri Zaladobis msxverplni xdebian (Choice
vnelovnebis xarisxi individisTvis mocemul & Lamke, 1999). nacem qalTa TavSesafris 100
urTierTobaSi. mniSvnelovani moTxovnilebebia: qalidan isini, vinc Tvlidnen, rom maT arc ise
intimuroba, seqsi, emociuri CarTuloba, megob- didi arCevani hqondaT, ZiriTadad, materialuri
ruli damokidebuleba da inteleqtualuri mizezebis gamo, Tavs valdebulad Tvlidnen,
CarTuloba; rom dabrunebodnen Zvel urTierTobebs (Russbult
& Martz, 1995). amrigad, adamianebi SeiZleba Zalze
TiToeuli am moTxovnilebis dakmayofi-
ubedurebi iyvnen urTierTobebSi, magram mainc
lebis xarisxi mocemul urTierTobaSi;
damokidebulni iyvnen am urTierTobebze da maT
TiToeuli moTxovnilebisTvis, arsebuli gareSe ar SeeZloT arseboba.
partnioris garda, arsebobs Tu ara vinme, vis- am TavSi vnaxeT, Tu rogor moqmedeben
Tanac pirovnebas mniSvnelovani urTierToba aqvs; socialuri Zalebi adamianebze. magaliTad,
socialuri urTierTobebi

vnaxeT, Tu ra gavlenas axdens situacia qcevaze,


am moTxovnilebebis alternatiuli urTier- rogor yalibdeba Tqveni damokidebulebebi
TobiT dakmayofilebis done. socialur urTierTobebSi. Cven girCevT, Seis-
wavloT Tqveni qcevebi, raTa dainaxoT is gzebi,
rogorc mosalodneli iyo, es modeli amtki-
romliTac socialuri garemocva gexmarebaT
cebs, rom adamianebi miT ufro metad inarCuneben
Tqveni yoveldRiuri gamocdilebis mniS-
myar sasiyvarulo urTierTobas, rac ufro metad
vnelovani aspeqtebis axsnaSi.
ikmayofileben im mniSvnelovan moTxovnilebebs,
momdevno TavSi vnaxavT, Tu rogor warmarTaven
romlebsac sxva veravin daakmayofilebs. amdenad,
igive Zalebi socialur qcevas pirovnul doneze
Tu megobruli urTierTobebi TqvenTvis Zalze
_ iwveven agresias da altruizms _ da kul-
mniSvnelovania – giyvarT Tavisufali drois
turul doneze _ iwveven omsa da mSvidobas.
gatareba sxva adamianebTan erTad da, amave dros, 739
loa, nawinaswarmetyveleb iqnes mijaWvulobis
Sejameba
stilisa da kulturuli molodinebis safuZ-
adamianebis umetesobas uyvars is adamianebi, velze. sasiyvarulo urTierTobebi miT ufro
romlebic maTTan fizikurad axlos imyofebian, myaria, rac ufro metadaa CarTuli partniori
fizikurad mimzidvelni, maTi msgavsni arian da Cvens „me~-Si. damokidebulebis modeli gulis-
visganac igive impulsebs iReben. adamianebi xmobs, rom adamianebi ufro metad inarCuneben
TavianT sasiyvarulo gamocdilebas axasiaTeben, urTierTobas, rac ufro metad akmayofilebs es
rogorc vnebas, intimurobas da valdebulebas. urTierToba iseT specifikur moTxovnilebebs,
siyvarulSi individualuri gansxvavebebi, SesaZ- romlebsac sxva veravin daakmayofilebs.

sakvanZo
sakiTxebi
socialuri percefcia de-
situaciis Zala terminirebulia Sexedule- gadamuSavebis albaTobis
adamianis azrebi da aq- bebiTa da molodinebiT. modelis Tanaxmad, darwmu-
tivobebi ganicdis si- atribuciis Teoria aRwers nebis centraluri proce-
tuaciis zemoqmedebas. im Sefasebebs, romlebsac sebi gulisxmobs argumen-
individebi TavianTi rwme- adamianebi qcevebis mizezebis tebis zedmiwevniT analizs
nebis, faseulobebisa da Taobaze akeTeben. maSin, roca periferiuli
midrekilebebis sawinaaR- zogirTi gadaxra, rogoricaa, procesebi darwmunebis pro-
mdegid iqcevian, Tu maT magaliTad, atribuciis funda- cesis garegnul maniSneb-
evalebaT garkveuli so- menturi Secdoma, sakuTari lebs exeba.
cialuri rolis Sesru- Tavisadmi mikerZoeba da TviT- damokidebulebebis sa-
leba, Tundac xelovnurad qmnadi winaswarmetyveleba, fuZvlebis tipsa da ar-
Tavi 17 / socialuri procesebi da urTierTobebi

Seqmnil garemoSi. SesaZloa CaerTos atri- gumentis tips Soris kav-


socialuri normebi aya- buciaSi, sxva Sefasebebsa da Siri, aseve, axdens gavlenas
libeben jgufis wevrebis qcevebSi. argumentis efeqturobaze.
damokidebulebebsa da magram mainc, molodinebis disonansisa da TviTaRqmis
qcevebs. gavlena Semofarglulia im Teoriebi exeba damokide-
Serifisa da aSis klasi- informaciis sizustiT, ro- bulebebis Camoyalibebasa
kuri gamokvlevebi war- melic Tqven gare samyaros da Secvlas, rac qcevis
moaCens im informaciul Sesaxeb gagaCniaT. ganxorcielebas mohyveba.
da normatiul Zalebs, daTanxmebisaTvis adamia-
romlebic konformizms nebma, SesaZloa, mimarTon
damokidebulebebi, damoki- migebis, davaldebulebis,
iwveven.
debulebebis Secvla da deficitis Seqmnis da mo-
umciresobis zegavlena,
qceva delirebis meTodebs.
SesaZloa, informaciuli
zegavlenis Sedegad aRiZ- damokidebulebebi aris obi-
ras. eqtebis, movlenebisa Tu ide-
ebis pozitiuri, an negatiuri socialuri urTierTo-
Sefaseba. bebi
socialuri realobis yvela damokidebuleba ar interpersonaluri mimzid-
konstruireba iZleva qcevis zustad winas- veloba determinirebulia
warmetyvelebis SesaZleb- nawilobriv fizikuri siax-
yoveli adamiani TviTon
lobas; is Zalze xelmisaw- loviT, fizikuri mimzidve-
agebs Tavis socialur
vdomi an Zalze specifikuri lobiT, msgavsebiTa da or-
740
740
realobas.
unda iyos. mxrivobiT.
sasiyvarulo urTierTobebi informaciuli gavlena
ZiriTadi cnebebi
ganisazRvreba ltolvis, normatiuli gavlena
atribuciis Teoria
intimurobis da valde- normebis kristalizacia
qceviTi dadastureba
bulebis parametrebiT. darwmuneba
kognituri disonansi
mozdrilTa mijaWvulobis migebis norma
daTanxmeba
konformuloba wesebi
stili gavlenas axdens
kovariaciis principi TviTqmnadi winaswarmetyveleba
urTierTobebis xarisxze.
gadamuSavebis albaTobis TviTaRqmis Teoria
adamianis valdebulebebi
modeli sakuTari Tavisadmi mikerZoeba
sasiyvarulo urTierTo- socialuri norma
atribuciis fundamenturi
bebis dros dakavSirebulia socialuri aRqma
Secdoma
siaxlovisa da damokide- socialuri fsiqologia
jgufis polarizacia
bulebis doneze. jgufuri azrovneba socialuri roli

sakvanZo sakiTxebi

741
741
socialuri fsiqologia, sazogadoeba da
kultura

18
altruizmi da
prosocialuri qceva
• altruizmis fesvebi
• prosocialuri qcevis
motivebi
• situaciis gavlenebi
prosocialur qcevaze
agresia
• evoluciuri midgoma
• individualuri
gansxvavebebi
• situaciuri gavlenebi
• kulturuli SezRudvebi
crurwmenebi
• crurwmenis sawyisebi
• stereotipebis efeqtebi
• crurwmenebis daZleva
fsiqologia XXI saukuneSi:
samyaro pataravdeba
konfliqtisa da mSvidobis
fsiqologia
• avtoritetisadmi
daqvemdebareba
• genocidisa da omis
fsiqologia
• mSvidobis fsiqologia
fsiqologia Cvens
cxovrebaSi: ratom
eziarebian adamianebi
kults
avtoris bolosityvaoba
sakvanZo sakiTxebi
• ZiriTadi cnebebi
742
f ilosofosma hana arendtma (Hannah
Arendt) 1963 wels gamoaqveyna wigni
„aihmani ierusalimSi~, romelSic
ganxiluli iyo nacist adolf aihmanis danaSa-
mSoblebis, Zmebis, debisa da megobrebis
mimarT iyo „ara mxolod normaluri, aramed
Zalze sasurvelic ki~ (gv. 25-26).
aihmanis pirovnebisAanalizis gziT arendti
ulebebi, riTac man xeli Seuwyo milionobiT
cnobil daskvnamde midis:
ebraelis mkvlelobas. aihmani iseve amarTlebda
Tavis qmedebebs, rogorc sxva nacistebi: aihmanis ubedureba is iyo, rom uamravi
adamiani hgavda mas, isini arc gaukuR-
(aihmans) kargad axsovda, rom cud xa-
marTebulebi iyvnen da arc sadistebi, isini
siaTze iyo xolme, Tuki ar SeeZlo imis
iyvnen da jerac arian SemaSfoTeblad nor-
gakeTeba, rac misi mowodeba iyo – mili-
malurebi. Cveni samarTlebrivi insti-
onobiT kacis, qalisa da bavSvis mkvleloba,
tuciebis da Sefasebis moraluri standar-
didi gulmodginebiTa da pedanturobiT
tebis TvalsazrisiT, es normaluroba ufro
(gv.25). SemaSfoTebelia, vidre yvela simxece erTad
miuxedavad amisa, ramdenad gasaocaric ar unda aRebuli, im daSvebis gamo, rom danaSaulis
iyos, arendti aihmans axasiaTebs, rogorc abso- es axali saxe mis danaSaulebebs iseTi
luturad Cveulebriv adamians: garemoebebis gavlenis qveS aqcevs, rom
misTvis SeuZlebeli xdeba sakuTari qcevis
fsiqiatrebi axasiaTebdnen mas, rogorc aramarTebulobis gageba an SegrZneba (gv.276).
„normalurs~: _ „ufro normaluri iyo, yo- rogorc Cans, (aihmanis cxovrebis) uka-
vel SemTxvevaSi ufro metad, vidre me viyavi nasknel wuTebSi man Seajama is gakveTile-
misi gamokvlevis Semdeg~, _ ganacxada erT- bi, romlebsac adamianis codvilobis mTeli
erTma maTganma. meorem ki aRmoaCina, rom nairferovneba iZleva – saSiSi gakveTilebi,
altruizmi da prosocialuri qceva
misi saerTo fsiqologiuri mdgomareoba, romlebsac SeiZleba codvis banaluroba
damokidebuleba meuRlisa da Svilebis, vuwodoT (gv. 252).

hana arendtis fraza „codvis banaluroba~ magram, rogorc Cans, is da misi reJimis sxva
XXIOsaukunis movlenebsac exmaureba. nacisturi wevrebi gadaurCebian samxedro danaSaulebebi-
holokostidan 60 wlis Semdegac ki terorizmis saTvis pasuxismgeblobas. nigeriaSi hausas da
talRebma moicva msoflio. dResac ki, roca am iorubas tomebis wevrebs Soris konfliqtis
sityvebs vwerT – 2000 wlis bolos – axlo Sedegad gasul wels aTasobiT adamiani daiRupa.
aRmosavleTi isev moicva Zaladobam, rac gamoi- Cndeba cduneba, rom es movlenebi rogorc sigiJis
xateba israelisa da palestinelebis SejaxebiT gamovlena ise ganvixiloT. yvelaferi codvil
mdinare iordanes dasavleT sanapiroze. iugos- xasiaTs mivaweroT, rogorc, vTqvaT, adolf hit-
laviaSi xalxis ajanyebas daundobeli diqta- leris SemTxvevaSi, magram arendtis analizi
toris – slobodan miloSeviCis _ damxoba mohyva, uaryofs amas. is gviCvenebs, Tu ramdenad advilad 743
SeuZliaT socialur Zalebs, aiZulon normaluri
adamiani, rom man sazareli qceva ganaxorcielos.
„fsiqologia da cxovreba~-Si im adgilamde
mivediT, sadac adamianis qcevaze socialuri
Zalebis zemoqmedebis ukiduresi SemTxvevebi unda
ganvixiloT. am Tavis zogierTi nawili sakmaod
SemaSfoTebeli iqneba, vinaidan adamianSi des-
truqciuli da arahumanuri aqtebis ganxorci-
elebis potencials naTelyofs. Cven ganvixilavT
agresiul qcevas, crurwmenebs da im pirobebs,
romlebmac, SesaZloa, genocidis aqtebamde
migviyvanos. amave dros, aRvwerT adamianuri
arsebis Tandayolil ltolvas, iyos prosocia-
luri – ganaxorcielos didsulovani altruis-
tuli aqtebi, yovelgvari jildos molodinis
gareSe. dabolos, imedi gvaqvs, es Tavi mkiTxvelSi
aRZravs optimistur azrs, rom socialuri
mecnierebebis aRmoCenebs msoflioSi mSvidobis
damyarebaSi daxmarebis gaweva SeuZliaT.
xSirad am TavSi ganxilul sakiTxebs stu-
dentebi provokaciulad da saCoTirod Tvlian.
imedi gvaqvs, rom SesaZlebloba geqnebaT, isini,
maswavlebelTan erTad, srulad ganixiloT da altruizms – iseT prosocialur qcevebs, rom-
debatebic moawyoT. Tqven am Tavis Seswavla lebsac adamianebi TavianTi sakuTari usafrTxo-
imis gagebiT unda daamTavroT, Tu rogor moq- ebisa da interesebis gaTvaliswinebis gareSe
Tavi 18 / socialuri pfsiqologia, sazogadoeba da kultura

medeben socialur-fsiqologiuri Zalebi cal- axorcieleben. is, rasac Cven kulturas an


keul individebze, rogor erTiandebian indi- sazogadoebas vuwodebT, mniSvnelovani adgili
videbi jgufebSi da ra gavlenas axdenen isini uWiravs erTmaneTis daxmarebis survils. rogorc
msoflio istoriis yvelaze SemaSfoTebel mo- kulturis an sazogadoebis wevrebi, adamianebi
mentebze. TanamSromloben da msxverpladac ki ewirebian
sxvebis keTildReobas. am Tavs imis ganxilviT
daviwyebT, Tu ratom surT adamianebs altruis-
altruizmi da tuli qcevebis ganxorcieleba.
prosocialuri qceva
altruizmis fesvebi
TiTqmis yvela tragediis Semdeg xedavT daviwyoT amerikul yoveldRiur gazeTSi
suraTs, rom adamianebi TavianTi sicocxlis gamoqveynebuli altruizmis konkretuli maga-
riskis fasad cdiloben sxva adamianebis sico- liTiT (Porstner, 1997):
cxlis dacvas. magaliTad, gavixsenoT oklahoma
sanapiro dacvis TanamSromelma samSa-
sitis dabombviT gamowveuli saSineleba. alfred
baTs, samxreTis saxelmwifo gzatkecilze,
a. murahis dangreuli saxli da mTeli qveynidan
Camosuli adamianebis gaweuli erTiani Zalisxmeva prosocialuri qcevebi (Prosocial behaviors) _ qce-
im imediT, rom aRmoaCendnen da daexmarebodnen vebi, romlebic sxva adamianebis daxmarebis
gadarCenil adamianebs. aseTi tragediebi aaSkara- mizniT sruldeba.
veben adamianis, rogorc saxeobis, potencials, altruizmi (Altruizm) – prosocialuri qcevebi,
ganaxorcielos prosocialuri qcevebi, anu iseTi romlebsac adamiani Tavisi sakuTari usafrTxo-
qcevebi, romelTa mizani sxva adamianebis daxma- ebis an interesebis gaTvaliswinebis gareSe
asrulebs.
744 rebaa. metic, es tragediebi xSirad aaSkaraveben
lindenharstSi, Tavisi manqana win Cauyena safrTxis qveS dgeba, misi mizani, zogadad, Tavisi
da amiT gadaarCina koneqtikuteli kaci, genetikuri memkvidreobis gadarCenaa. faqtob-
romlis manqanamac gzidan gadauxvia. „me rivad, rodesac adamianebs ekiTxebian, Tu vis
win Cavudeqi da specialurad davajaxebine gadaarCenen sikvdil-sicocxlis situaciaSi,
manqana, raTa amiT SemeCerebina is~, _ maSin adamianebi gacilebiT mZafrad SeigrZnoben
ganacxada 25 wlis mZRolma: _ „es erTader- sakuTar genetikur memkvidreobasTan siaxloves.
Ti saSualeba iyo, riTac me misi SeCereba
SemeZlo~.
saidan
ra reaqcia gqondaT am ambavze? SegiZliaT,
warmoidginoT Tqveni sicocxlis an, Tundac, viciT
Tqveni manqanis gariskva vinmes sicocxlis dasa-
altruizmi naTesavebis mimarT
cavad, ragorc am SemTxvevaSia aRwerili? ras
fiqrobda sakuTar Tavze sanapiro dacvis mZRoli? aSS-is da iaponiis kolejebis studen-
gjeraT, rom qcevis ganxorcielebamde man ga- tebs sTxoves, ganexilaT SeTavazebuli
moTvala mogeba da wageba? scenarebi, romlebSic samidan erTi ada-
rodesac am mamaci mZRolis qcevis msgavs mianis gadasarCenad sicocxles gariskav-
magaliTebs naxavT, sruliad bunebrivia, daas- dnen. magaliTad, erT-erT scenarSi am sam
kvnaT, rom adamianebs gaaCniaT altruizmis individs almokidebul saxlSi eZina. TiTo-
bazisuri, wminda adamianuri motivacia. faqtob- eul scenarSi individebi gansxvavdebodnen
rivad, altruizmis arseboba zogjer winaaRmde- erTmaneTisgan kvlevis monawileebTan war-
gobrivia. imis gasagebad, Tu ratomaa ase, me-3 da mosaxuli naTesaobis xarisxiT. zogierTi
me-12 TavebSi evolociuri Zalebis Sesaxeb iseTi Zalian axlo naTesavi iyo, rogorica
dawyebul diskusias unda davubrundeT. evolu- da-Zma (0.5-iani genetikuri Tanxvedra), sxvebi
ciuri moZRvrebis Tanaxmad, sicocxlis mTavari SedarebiT Soreuli naTesavebi _ biZa-
mizani sakuTari Tavis reproduqciaa, rac erTi Svilebi iyvnen (0.125 Tanxvedra). studentebs
arsebis mier meoresTvis sakuTari genebis gada- ekiTxebodnen, am samidan romlis gadarCenas
cemas gulisxmobs. ras niSnavs altruizmi am isurvebdnen yvelaze metad. suraTi 18.1
SemTxvevaSi? ratom unda daayenoT Tqveni si- gviCvenebs, rom, rac ufro axlo naTesavia
cocxle sxvebis daxmarebis gamo safrTxis qveS? individi, miT ufro metad gamoxataven
am kiTxvaze ori pasuxi arsebobs imisda mixedviT, adamianebi misi „gadarCenis~ survils. su-
Tu ras vigulisxmebT „sxvebSi~ _ ojaxis wevrebs raTze mocemulia im SemTxvevis Sedegebic,
Tu ucnobebs. rodesac ar idga sikvdil-sicocxlis
ojaxis wevrebisTvis altruistuli qcevis sakiTxi: studentebs ekiTxebodnen, Tu rogor
ganxorcieleba ar aris azrs moklebuli, vinai- moiqceodnen yoveldRiuri gadawyveti-

altruizmi da prosocialuri qceva


dan, maSinac ki, rodesac adamianis sicocxle lebebis SemTxvevaSi, magaliTad, rodesac

yoveldRe sicocxle an sikvdili


suraTi
18.1 3.5
daxmarebis tendenciebi

3
naTesaobis daxmarebis 2.5
tendenciebi 2
1.5
1
0.5
0
0.50 (Zma) 0.25 (biZa) 0.125 0.00
(biZaSvili) (nacnoboba)

naTesaoba
745
vinmes davalebis Sesrulebaa saWiro. Sede- Seguebis SesaZleblobas zrdis. am evoluciuri
gebSi aqac aisaxa naTesaobis efeqti, Tumca safuZvlis gamo altruizmi ar aris adamianuri
damokidebuleba ar iyo iseTi Zlieri, arsebis unikaluri niSani. antropologebma or-
rogorc pirvel SemTxvevaSi. „sikvdil-si- mxrivi altruizmis nimuSebis identificireba
cocxlis~ scenarisas naTesaobis Sefaseba mraval saxeobaSi moaxdines, rogorebicaa, maga-
gacilebiT ukiduresia, vidre „yovel- liTad, jgufurad mcxovrebi vampiri Ramurebi
dRiuri~ scenarisas~. erTnairi Sedegebi da Simpanzeebi (Nielsen, 1994).
miiRes rogorc iaponeli, ise _ amerikeli unda aRiniSnos, rom ormxrivi altruizmis
studentebis SemTxvevaSi (Burnstein et al.,1994). cneba ver xsnis socialur cxovelebSi koopera-
ciis yvela aspeqts. mkvlevrebma moipoves mona-
cemebi, romlebic mowmoben, rom mraval situa-
am gamokvlevaSi studentebs realurad ar
ciaSi, adamianebic da cxovelebic, recipro-
moeTxovebodaT cecxlmokidebuli saxlidan
kulobis molodinis gareSe axdenen kooperirebasa
vinmes gadarCena, magram, miuxedavad amisa, SegiZ-
da resursebis ganawilebas (Matheson & Bernstein,
liaT dainaxoT, Tu ra gavlenas axdenda naTesaoba
2000; Wedekind & Milinski, 2000; Widdig et al., 2000).
maT arCevanze. Tumca, Zneli warmosadgenia, rom
magaliTad, Crdilo-dasavleT bocvanaSi da na-
romelime maTgani cnobierad fiqrobda: „me unda
mibiis mosazRvre raionebSi mcxovrebi kangis
davicva genetikuri memkvidreoba~, magram Tu
tomis warmatebuli monadireebi nanadirevis
adamianebi 18.1 suraTze warmodgenili nimuSis
xorcs TavianTi tomis sxva, nadirobaSi naklebad
mixedviT moqmedeben, es niSnavs, rom genetikuri
gawaful, wevrebs unawileben, Tumca, SeuZlebelia,
memkvidreobas daculi iqneba.
rom maTgan sapasuxod saTanado resursis miRebas
magram ra xdeba maSin, rodesac saqme ar gvaqvs
elodnen (Hawkes, 1993). am tipis dakvirvebebis
naTesaobasTan? magaliTad, ratom riskavs mZRoli
safuZvelze mkvlevrebi cdiloben, rom altruiz-
sicocxles sxva adamianebis genebis gadasarCenad?
mis asaxsnelad ufro farTo Teoriuli safuZveli
sxva nacnobebisa Tu ucnobebis mimarT ganxor-
ipovon.
cielebuli altruistuli qcevebis asaxsnelad
Tavi 18 / socialuri pfsiqologia, sazogadoeba da kultura

Tu davuSvebT, rom altruizms evoluciuri


Teoretikosebi ormxrivi (reciprokuli) al-
safuZveli aqvs, MmaSin dgeba sakiTxi: ramdenad
truizmis cnebas iyeneben (Trivers, 1971). es cneba
SeuZlia altruistuli qcevis ganxorcielebaSi
miuTiTebs, rom adamianebi altruistul qcevebs
arsebul individualur gansxvavebebs Tanamedrove
axorcieleben imitom, rom, garkveuli azriT,
adamianis memkvidreobaze zemoqmedeba? gavixsenoT
sxva adamianebis mxridanac moelian, rom isinic
me-12 TavSi ganxiluli zogierTi faqtori, ro-
maT mimarT, aseve, ganaxorcieleben altruistul
melic evoluciuri fsiqologiis specialistebis
qcevebs: Tuki Sen ixrCobi, me gadagarCen im imediT,
Tanaxmad, adamianebis mier mewyvilis SerCevis
rom Senc igives gaakeTeb im SemTxvevaSi, Tu me
process warmarTavs. altruizmis Cveneuli gan-
damemuqreba daxrCobis saSiSroeba. amdenad,
xilva faqtorTa am CamonaTvalisTvis kidev erTi
ormxrivoba altruizms sasicocxlo Rirebulebas
faqtoris mimatebis saSualebas gvaZlevs.
aniWebs. am cnebas sxva formiT Tqven adre ukve
SexvdiT. Mme-17 TavSi, magaliTad, SemovitaneT
migebis (reciprokulobis) normis cneba im gzis saidan
asaxsnelad, romliTac adamianebi Tanxmobamde viciT
midian. rodesac vinme Tqvendami keTilganwobas
avlens, Tqven fsiqologiur distresSi iqnebiT qalebs altruisti mamakacebi ufro
manam, sanam ar SegeZlebaT sapasuxo keTil- moswonT
ganwyobis gamovlena. naTelia, rom aseT dis-
student gogonebs eqsperimentatoris da
tress evoluciuri safuZvlebi aqvs, vinaidan is
cdis minawile mamakacis saubris video-
ormxrivi (reciprokuli) altruizmi (Reciprocal Canawers aCvenebdnen, sadac es ukanaskneli
altruizm) – idea, romlis Tanaxmadac adamianebi altruistuli qcevebis mimarT Tavis
altruistul qcevebs axorcieleben imitom, damokidebulebas avlenda. Zalze altru-
rom sxvebis mxridanac maT mimarT altruis- istul situaciaSi is sxvebisTvis dax-
746 tuli qcevebis ganxorcielebas moelian.
marebis gawevaze saubrobda da Semdeg sxveb-
ze metad gariskvisTvis mzaobas gamoTqvamda.
naklebad altruistul; pirobebSi is saub-
robda sakuTar interesebze da fiqrobda,
rom mosawyeni davalebis Sesruleba sxvis-
Tvis daeTmo. am saubrebis Canaweris naxvis
Semdeg student gogonebs videoCanawerSi
nanaxi mamakacis sxvadasxva parametris _
fizikuri da seqsualuri mimzidvelobis,
socialuri misaRebobis da paemanze Sex-
vedris sasurvelobis _ mixedviT Sefasebas
sTxovdnen. miuxedavad imisa, rom orive
saxis CanawerSi Zalze msgavsi mamakacebi
monawileobdnen, qalebi ufro mimzidvelad
da sasurvelad im mamakacs miiCnevdnen,
romelic altruistuli qcevebis ganxor-
cieleba. SesaZloa, vinmem ganaxorcielos daxma-
cielebaze Tanxmobas gamoxatavda (Jensen-
rebis qceva, magram mxolod im mizniT, rom raime
Campbell et al.,1995).
saCuqari miiRos sapasuxod (vTqvaT, fuli an
prizi, an, magaliTad, Txovnis Sesruleba).
evoluciuri Teoriis terminebiT, am kvlevis
koleqtivizmi _ prosocialuri qcevebis
Sedegebi mowmobs, rom qalebi iseT mamakacebs
ganxorcieleba garkveuli jgufis warmatebebis
aniWeben upiratesobas, romlebsac TavianTi
misaRwevad. adamianebma, SesaZloa, ganaxorcielon
resursebis STamomavlobis usafrTxoebis uzrun-
prosocialuri qcevebi, raTa gaaumjobeson
velyofisTvis aqtiurad gamoyeneba SeuZliaT.
am TvalsazrisiT, Cven gvaqvs axali safuZveli TavianTi ojaxis, saZmos an politikuri partiis
imisaTvis, rom altruizmi adamianis memkvid- saarsebo pirobebi da a.S.
reobis nawilad CavTvaloT. kerZod, qalebi principizmi _ prosocialuri qcevis ganxor-
Tvlian, rom kacebi, romlebic axorcieleben
cieleba moraluri principebidan gamomdinare.
altruistul qcevebs, ukeTesi mamebi iqnebian.
SesaZloa, vinme prosocialur qcevebs religi-
uri an sazogadoebrivi principebidan gamomdina-
prosocialuri qcevis motivebi re axorcielebdes.

altruizmi da prosocialuri qceva


wina qveTavSi vnaxeT, rom altruizms – Tqven SegiZliaT naxoT, rogor moqmedeben es
sxvebisaTvis Tavganwirvis motivs _ Sinagani motivebi gansxvavebul situaciebSi.
safuZveli aqvs. axla altruizms prosocialuri Tumca, zemoT aRniSnuli motivebidan yvela
qcevis sxva motivebis konteqstSi ganvixilavT. SeiZleba safuZvlad daedos sxva adamianebis
mkvlevari deniel batsoni (Daniel Batson, 1994) momsaxurebis qcevas. isini zogjer, SesaZloa,
miuTiTebs, rom arsebobs oTxi Zala, romelic winaaRmdegobaSic movidnen erTmaneTTan. magali-
adamians sazogadoebrivad sasikeTo saqmis Tad, warmoidgineT, rom unda gadawyvitoT, rogor
keTebisken ubiZgebs: gaunawiloT raime deficituri resursi ramdenime
adamians. Tqven SeiZleba ase imsjeloT: „me yovel
altruizmi _ sxvebisaTvis sargeblobis
motanis motivis safuZvelze moqmedeba, rogoric individs Tanabarad unda mivce~, vinaidan, samar-
iyo, magaliTad, mZRolis qceva, romelmac sxva Tlianobis principis Tanaxmad, yovel adamians
adamianis sicocxle gadaarCina. Tanabari ufleba unda hqondes. axla warmoid-
gineT, rom saqmeSi sxva motivebi CaerTo da
egoizmi _ prosocialuri qcevebis mxolod Tqven romelime individs upiratesobas aniWebT
sakuTari interesebidan gamomdinare ganxor- sxvebTan SedarebiT. 747
saidan rulad SevexeT prosocialuri qcevis iZulebiT
xasiaTs. axla aRvwerT kvlevis klasikur prog-
viciT
ramas, romelic naTlad gviCvenebs, Tu ramdenad
empaTiam usamarTlobamde SeiZleba aris damokidebuli adamianebis mzadyofna
migviyvanos daxmarebisaTvis – maTi unari, imoqmedon proso-
cialuri qcevis motivebis Sesabamisad – ar-
eqsperimentis monawileebs mTeli jgu-
sebuli situaciis maxasiaTeblebze.
fisaTvis an jgufis ramdenime wevrisTvis
latariis bileTebis ganawilebas sTxov-
dnen. Tu bileTebi mTel jgufs daurigde- prosocialur qcevaze
boda, TiToeul wevrs bileTebis Tanabari situaciis gavlenebi
raodenoba unda mieRo, anu gadawyveta
samarTliani unda yofiliyo. kvlevis es programa tragediiT daiwyo.
eqsperimentis erT-erT variantSi monawi- qvinsSi, niuiorkSi, sakuTari binebis fanjrebidan,
leebi jgufis erT-erT wevris avtobi- usafrTxod myofi 38 respeqtabeluri da
ografias kiTxulobdnen, romelSic aRwe- kanonmorCili moqalaqe naxevar saaTze meti xnis
rili iyo, Tu rogor miatova partniorma ganmavlobaSi Tval-yurs adevnebda mkvlels,
misi avtori xangrZlivi romantikuli ur- romelic quCaSi samjer daesxa Tavs qals da
TierTobebis Semdeg. ra gavlenas moaxdenda sasikvdilo Wrilobebi miayena mas. pirvelad
es informacia bileTebis ganawilebaze? mkvleli xmaurma da binebSi uecrad anTebulma
rodesac eqsperimentis monawileebs sTxo- sinaTlem daafrTxo, magram, amis miuxedavad,
ves, warmoedginaT, Tu ras ganicdida es igi mainc dabrunda da ganagrZo msxverplisTvis
adamiani, maT damatebiTi bileTebi misces Wrilobebis miyeneba. am Tavdasxmis ganmavlo-
mitovebul individs. empaTia – adamianTan baSiYprqtikulad arc erT adamians ar daurekavs
emociuri identifikacia – samarTlianobis policiaSi; mxolod erTma maTganma dareka da
principze maRla dadga (Batson et al., 1999). isic mxolod mas Semdeg, rac qali ukve mkvdari
Tavi 18 / socialuri pfsiqologia, sazogadoeba da kultura

iyo (Rosenthal, 1964). kiti jenovezes mkvlelobis


sagazeTo cnobam SeaZrwuna mTeli eri, romelsac
deniel batsonma da misma kolegebma empaTia- ar surda daejerebina, rom adamianebma msgavsi
altruizmis hipoTezis saCveneblad kidev apaTia da gulqvaoba gamoiCines.
ramdenime cda Caatares: rodesac Tqven Tanaug-
rZnobT sxva adamians, es grZnoba altruistul
motivs aRviZebs da misi daxmarebisaken gibiZgebT.
zemoT aRweril eqsperimentSi uaxloesi al-
truistuli motivi ufro damajerebeli aRmoCnda,
vidre _ abstraqtuli samarTlianoba. amgvarad,
empaTiam, SesaZloa, iseTi altruistuli qcevebi
aRZras, rom individis keTildReoba jgufis
keTildReobaze maRla dadges (Batson et al.,1995).
Tqven SegiZliaT, dainaxoT, Tu ramdenad
mniSvnelovania, rom TiToeuli qceva mTliani
situaciis konteqstSi iqnas ganxiluli: is, rac,
erTi SexedviT, antisocialur qcevas hgavs,
magaliTad, samarTlianobis principis darRveva,
sxva, gansxvavebuli Tvalsazrisidan gamomdinare,
SesaZloa, prosocialur qcevad ganixilebodes.
Mme-17 TavSi socialuri fsiqologiis gavlili
gakveTilebidan ukve viciT, Tu ramdenad Zlie-
radaa determinirebuli adamianebis qcevebi si-
748 tuaciuri faqtorebiT. iq Cven mxolod zedapi-
magram iqneba ki samarTliani, rom am adamianebs
apaTiurebi da gulqvebi vuwodoT? iqneb, SesaZ-
lebeli iyos maTi qcevis axsna situaciuri
Zalebis zemoqmedebiT? am kiTxvebze pasuxis ga-
sacemad bib leiteinma da jon darleim (Bibb
Latane and John Darley, 1970) klasikuri kvlevebis
seria Caatares. MmaTi mizani imis Cvenebaa, rom
TviTmxilvelTa Careva _ sxvisTvis gaWirvebaSi
daxmarebis gawevisTvis mzaoba – damokidebulia
imaze, Tu ramdenad sensitiurebi arian isini
situaciis maxasiaTeblebis mimarT. maT labora-
toriaSi Seqmnes TviTmxilvelTa Carevis eqsperi-
mentuli situacia.

suraTi
18.2
saidan
viciT TviTmxilvelis Careva sagangebo
situaciis dros
rodis exmarebian adamianebi sxvebs rac ufro meti adamiania CarTuli mocemul
situaciaSi, miT naklebia SesaZlebloba, rom
eqsperimentSi kolejis studenti vaJebi romelime maTgani Caereva masSi. yvelaze swra-
fad TviTmxilvelebi reagireben ormonawilian
monawileobdnen. TiToeuli maTgani mo-
jgufebSi.
aTavses satelefono kavSiriT aRWurvil
oTaxSi da daarwmunes, rom is telefoniT
esaubreboda mezobel oTaxSi myof sxva Cans, TiToeul orkacian situaciaSi Careva
(erT an met) students. pirad problemebze saSualod 160 wamis ganmavlobaSi xor-
saubris dros cdis pirebs telefonSi cieldeboda, magram 40%-ma imaTgan, visac
esmodaT xmauri, romelic miuTiTebda sjeroda, rom didi jgufis nawils war-
imaze, rom partniors epilefsiis Seteva moadgenda, Tavi ar Seiwuxa Seqmnili si-
daewyo da moguduli xmiT iTxovda Svelas. tuaciis Sesaxeb eqsperimentatorisTvis
am „Setevis~ dros cdis piri moklebuli informaciis miwodebiT (Darley & Latane, 1968).
iyo sxva studentebTan dalaparakebis
SesaZleblobas da ar SeeZlo gaego, Tu es pasuxismgeblobis difuziis Sedegia. ro-

altruizmi da prosocialuri qceva


ra xdeboda da keTdeboda am sagangebo desac erTze met adamians SeuZlia sagangebo
mdgomareobaSi daxmarebis aRmosaCenad. mdgomareobaSi myofi pirisTvis daxmarebis gaweva,
eqsperimentSi damokidebuli cvladi iyo isini xSirad varaudoben, rom sxva daexmareba,
is dro, romelic dasWirdeboda cdis pirs an unda daexmaros, TviTon ki ganze dgeba da ar
eqsperimentatorisTvis sagangebo situa- erTveba situaciaSi.
ciis Sesatyobineblad.
aRmoCnda, rom Carevis albaToba damo-
kidebuli iyo TviTmxilvelTa im nagulis- TviTmxilvelis Careva (Bystander intervention) –
xmev odenobaze, romlebmac, cdis pirebis mzadyofna, daexmaro adamians, romelsac dax-
mareba sWirdeba.
azriT, gaiges Seqmnili situaciis Sesaxeb.
rac ufro meti adamianis CarTulobas pasuxismgeblobis difuzia (Diffusion of responsi-
bility) _ sagangebo pirobebSi rac ufro didia
varaudobda cdis piri, miT ufro gvian
TviTmxilvelTa ricxvi, miT ufro naklebia
atyobinebda eqsperimentators, an sulac TiToeuli maTganis pasuxismgebloba daxmarebis
gaCumebas arCevda. rogorc 18.2 suraTze aRmoCenis TvalsazrisiT.
749
TviTmxilvelma unda gaacnobieros ra Sefaseba SeiZleba mivceT „dagvianebul~
situaciis sagangebooba seminaristebs? SesaZloa, isini imdenad iyvnen
sakuTari sazrunaviT dakavebulni, rom verc ki
zemoT aRweril eqsperimentSi situacia iseTi
iyo, rom cdis pirebma araferi icodnen mimdinare SeZles sagangebo situaciis SemCneva. SesaZloa,
movlenebis Sesaxeb. Tumca, mraval cxovrebiseul SeamCnies kidec, magram ver SeZles misi sagan-
situaciaSi, rodesac adamianebi TavianTi yovel- geboobis Sefaseba. nebismier SemTxvevaSi, Tqven
dRiuri saqmeebiT arian dakavebulni – midian xedavT, rom daxmarebis qcevis ganxorcieleba
samsaxurSi an Sexvedraze – SesaZloa, verc ki damokidebulia im droze, romelic situaciis
amCnevdnen, rom maT winaSe iseTi situaciaa, romel- Sesafaseblad gaqvT.
Sic maT sxvebisTvis daxmarebis aRmoCena SeuZ-
liaT. TviTmxilvelebma movlenebi unda
erT-erT dramatul eqsperimentSi prinstonis Seafason, rogorc sagangebo
Teologiuri seminariis studentebi darwmunebu-
lebi iyvnen, rom msmenelebi saTanadod Seafa- cxovrebaSi mravali situacia sakmaod bun-
sebdnen maT qadagebas, romlis erT-erTi Tema dovania. magaliTad, Tqven sulac ar gindaT,
keTili samaritelis igavi iyo. SegaxsenebT, rom rom Tavi uxerxul mdgomareobaSi CaigdoT da
igavi axali aRTqmis erT-erT personaJzea, romel- xelovnuri sunTqva – „piridan-pirSi~ – CautaroT
mac gamonaxa dro gzaze dagdebuli daWrili adamians, romelsac ubralod sZinavs. imis
adamianis dasaxmareblad. gadasawyvetad, aris Tu ara esa Tu is situacia
sagangebo, Tqven, Cveulebriv, uyurebT sxva ada-
mianebs da maT reaqciebs (Latane & Darley, 1970).
saidan amasTan dakavSirebiT, Tqven, aseve, SegiZliaT,
viciT gaixsenoT msjeloba informaciuli zegavlenis
Sesaxeb, romelzec me-17 TavSi visaubreT. Cau-
vin amCnevs sagangebo situacias fiqrdiT TviTmxilvelis mier moyolil ambavs,
Tavi 18 / socialuri pfsiqologia, sazogadoeba da kultura

seminaristebs qadagebani sxvadasxva romelic aRwers, Tu rogor eswreboda igi


SenobebSi unda waekiTxaT, romelTagan erT- leqcias, romelzec oratori waqcevis piras
erTSi maT mokle instruqtaJi CautardaT. iyo misuli:
SemTxveviTi SerCevis Sedegad, seminaris-
oratori aRelvebuli iyo da misi me-
tebis erT jgufs momzadebisTvis, faqtob-
tyveleba aSkarad neldeboda. es misi si-
rivad, araviTari dro ar hqonda da metic,
tyvis finalis gamokveTaa, Tu igi Zalas
maT unda eCqaraT kidec, rom ar daegvianaT
qadagebis dawyeba. meore jgufs sakmao dro kargavs? SesaZloa, mas dajdoma sWirdeba,
hqondaT momzadebisTvis. mesame jgufis magram rogor SevTavazo mas es ise, rom
wevrebma ki davaleba bevrad adre miiRes. sityva ar Sevawyvetino? vaiTu, situacias
rodesac TiToeuli maTgani midioda da- arasworad vafaseb da mere yvelam sulelad
niSnulebis adgilisaken, xeivanSi, or Se- CamTvalos? magram iqneb marTali var, is
nobas Soris isini awydebodnen mamakacs, gonebas kargavs da sityvis damTavrebamde
romelic maT Tvalwin, mowyvetiT, xve- scenidan rom Camovardes? parteris skamebze
lebiTa da kvnesiT ecemoda miwaze. amrigad, dacemisas is aucileblad daimtvreva. vi-
seminaristebs, eZleodaT Sansi, realurad codi, rom es unda ameridebina, magram me
ganexorcielebinaT is, ris Sesaxebac unda es ver SevZeli.
eqadagaT. aRasrules ki maT es? imaTgan,
vinc Cqarobda, mxolod 10%-ma aRmouCina Tqven xedavT, Tu ramdenad Znelia imisTvisac
daxmareba dacemuls. visac zustad sakmao ki, vinc mtkiced flobs fsiqologiur codnas,
dro hqonda _ 45%-ma, xolo imaTgan, visac aiZulos sakuTari Tavi, imoqmedos iseT si-
saWiroze bevrad meti dro hqonda _ 63%-ma tuaciaSi, romelsac, rogorc Cans, sxva aravin
ganaxorciela keTili samaritelis qcevis afasebs sagangebo situaciad. da ai, rogor dam-
750 analogiuri qceva (Darley & Batson, 1973). Tavrda es ambavi:
me videqi oratoris win da xelebi misken
personalur pasuxismgeblobas da TviT-
mqonda gawvdili. is sruliad gaognebuli
mxilvelebic uazrod Sehyureben danaSa-
damcqeroda zemodan. warmovidgine, ras
uls, xolo isini, vinc daTanxmda „msxver-
fiqrobdnen Cemi studentebi da kolegebi,
plis~ qonebisTvis yuradRebis miqcevas,
romlebic Tvalyurs adevnebdnen Cems
TiTqmis yvela CaerTo situaciaSi. isini
eqscentrul qcevas, imis molodinSi, Tu
iTxovdnen Svelas, zogierTma gaqceuli
rogor SemovaWdobdi mklavebs pativcemul
qurdic ki daiWira (Moriarty, 1975).
stumars, vidre is leqcias daamTavrebda.
swored am dros oratori sabolood modunda
da grZnobadakarguli dameca. Cven xmauriT es eqsperimentebi migviTiTeben, rom daxmarebis
davcvivdiT pirveli rigis skamebze. Txovnis aqti exmianeba adamianebis grZnobebs,
rac sxva adamianebsac rTavs situaciaSi da
rogorc xedavT, gadawyvetileba Carevis Sesaxeb
safuZvlianad cvlis maT, xolo sul sxva mov-
garkveul windaxedulebas moiTxovs. asea Tu ise,
lenaa (da Secdoma iqneboda es apaTiurobad
am mokle ambidanac naTlad Cans, Tu ramdenad
CagveTvala) is, rom adamianebi xels ver uSlian
Znelia erTpirovnuli gadawyvetilebis miReba
qurdobas. Mmcire davalebac ki _ „xom ver mi-
da gansazRvra imisa, rom situacia sagangeboa.
xedavdiT amas~ – socialur-fsiqologiuri Za-
lebis gavleniT, maT situaciaSi rTavs da aqcevs
TviTmxilveli pasuxismgeblobas unda adamianad, romelsac uSualod moeTxoveba dax-
grZnobdes marebis aRmoCena.
am qveTavSi Cven vsaubrobdiT prosocialur
Cven ukve aRvniSneT, rom Caurevlobis erT-
qcevaze _ im garemoebebze, romlebSic adamianebi
erT mniSvnelovan faqtors pasuxismgeblobis
erTmaneTs exmarebian. Cven vvaraudobT, rom
difuzia warmoadgens. Tu Tqven daxmarebas
daxmarebis motivacia, SesaZloa, adamianis
saWiroebT, yvelanairad unda ecadoT, garSemo-
genetikuri memkvidreobis nawilia. asea Tu ise,
myofebs daaZlevinoT winaaRmdegoba da sakuTar
adamianis buneba prosocialuri da antisocia-
Tavze aaRebinoT pasuxismgebloba. Tqven SegiZ-
luri impulsebis nazavs warmoadgens. momdevno
liaT pirdapir miuTiToT vinmeze da uTxraT _
qveTavSi qcevis gansxvavebul saxes _ agresias _
„me Tqveni daxmareba mWirdeba~. ganvixiloT ori
SevexebiT, rac, SesaZloa, aseve adamianis genomSia
kvleva, romelic mkafiod gamoxatul danaSauls
kodirebuli.
exeba. pirvel kvlevaSi niuiorkelebi swrafi
kvebis restoranSi uyurebdnen, Tu rogor gamos-
taca mZarcvelma qals CanTa, rodesac is magi-
didan dgeboda. meore kvlevaSi plaJze myofi Sejameba

altruizmi da prosocialuri qceva


xalxi uyurebda qurds, romelmac pirsaxocze adamianebi axorcieleben prosocialur qce-
dadebuli portatuli radio moipara, rogorc vebs, raTa sxva adamianebs daxmareba aRmouCinon.
ki patronma ramdenime wamiT yuradReba moaduna. isini altruistul qcevebs axorcieleben maSinac
ki, rodesac es maT pirad interesebs ar Tan-
saidan xvdeba. evoluciuri Tvalsazrisi uSvebs, rom
adamianebi ojaxis wevrebis mimarT altruis-
viciT tulad genofondis SenarCunebis mizniT iqcevian;
altruizmi sxvaTa mimarT ki im daSvebiT aixsneba,
pasuxismgeblobis grZnobis aRZvra
rom mis safuZvlad ormxrivobis molodini devs.
TiToeul am eqsperimentSi „msxverpli~ prosocialuri qcevebis sxva motivebia: egoizmi,
(eqsperimentatoris asistenti) danaSaulis koleqtivizmi da principuloba. zogierT Sem-
TviTmxilvelebs ekiTxeboda: „gaqvT dro?~ TxvevaSi am motivebs Soris, SesaZloa, arsebobdes
an „Tu SeiZleba, Cem dabrunebamde, cota konfliqti. ramdenime situaciuri Zala moqmedebs
xniT yuradReba miaqcieT Cems CanTas (ra- maSin, rodesac adamiani prosocialur qcevas
dios)~. pirveli interaqcia ar gulisxmobs gansakuTrebul garemoebebSi axorcielebs. ada-
751
mianebi maSin ufro exmarebian sxvebs, rodesac sakuTari Tavi uzrunvelyon sawinaaRmdego sqesis
ar ganicdian pasuxismgeblobis difuzias, amCneven partnioriT da moipovon da daicvan is bunebrivi
sagangebo situaciis arsebobas, gansazRvraven resursebi, romlebic maTi da maTi STamomav-
mas, rogorc aseTs da grZnoben am situaciaSi lobis sicocxlis SenarCunebas uzrunvelyofs.
sakuTar pasuxismgeblobas. karl lorencis (Karl Lorenz, 1966) klasikur
naSromSi „agresiis Sesaxeb~, dokumenturad aris
naCvenebi cxovelTa samyaroSi arsebuli agre-
siuli qcevebis mTeli mravalferovneba. lo-
agresia
renci, aseve, dokumenturad aRwers im meqanizmebs,
romlebic amcireben agresias: „erT yorans
altruizmis cnebis Semosatanad, gagacaniT niskartis erTi dartymiT SeuZlia Tvali amoug-
amonaridebi sagazeTo statiebidan, romlebic dos meores; mgels erTi kbeniT SeuZlia meores
sxvadasxva gmirul aqtebs Seexeboda. samwuxarod, sauRle venebi gadauRrRnas, magram aRar iar-
gazeTebi, albaT, ufro met informacias gvawvdian sebebda arc erTi yorani da arc erTi mgeli,
agresiis gamovlinebis Sesaxeb; adamianebis iseTi rom ar arsebobdes saimedo muxruWebi aseTi qce-
qcevebis Sesaxeb, romelTac sxva adamianebisaTvis vebis asarideblad~ (gv. 240). lorencis Tval-
fizikuri an fsiqologiuri zianis miyeneba sdevs sazrisiT, swored es niSania, rac adamians mTeli
Tan. ai, mxolod ramdenime saTauri „New York danarCeni cocxali samyarosagan ganasxvavebs. igi
Times~-is 2000 wlis 13 oqtombris nomridan: amtkicebs, rom adamians msgavsi meqanizmebi
saTanadod ar aqvs ganviTarebuli. lorenci
iemenSi afeTqebam amerikeli mezRvaurebi fiqrobs, rom adamianSi aseTi amridebeli meqa-
imsxverpla; nizmebi imitom ar ganviTarda, rom adamianebs,
brbom israelis ori jariskaci mokla; vert- xelovnuri iaraRis gamoyenebamde, erTmaneTisTvis
mfrenebi Camogdebulia; didi zianis miyeneba ar SeeZloT. mas Semdeg, rac
gamoCnda iaraRi, lorencis mixedviT, adamiani,
Tavi 18 / socialuri pfsiqologia, sazogadoeba da kultura

CeCneTis dedaqalaqSi 12-ze meti adamiani rogorc saxeoba, iseT mdgomareobaSi aRmoCnda
yumbaram imsxverpla; „rogorc mtredi, romelsac, bunebis ironiiT,
kolumbielma ajanyebulebma xelSi Caigdes yornis niskarti gamoeba~ (gv. 241).
navTobgadamamuSavebeli qarxnis aTi ucxoeli agresiis Taobaze lorencis mosazrebebis sa-
TanamSromeli. pasuxod Catarebuli kvlevebi am mosazrebebs
ori TvalsazrisiT ewinaaRmdegeba (Lore & Schultz,
am mokle CamonaTvalidanac kargad Cans, Tu 1993). jer erTi, cxovelebis sxvadasxva saxeobebis
ramdenad mravalferovania adamianebis mier bunebriv pirobebSi warmoebuli kvlevebi cxad-
erTmaneTis mimarT gamovlenili agresia. amdenad, yofen, rom bevri maTgani iseTive saxiT axor-
TqvenTvis isic gasagebi unda iyos, Tu ratom cielebs agresias, rogorc adamiani. magaliTad,
aqvs mniSvneloba fsiqologebisaTvis agresiis iseTi, erTi SexedviT, uwyinari cxovelebic ki,
mizezebis gagebas, ris saboloo mizans, cxadia, rogorebic Simpanzeebi arian, brbosaviT ikvre-
sazogadoebaSi agresiis gamovlinebebis Semcireba bian da ise klaven Tvistoms (Goodall, 1986). agre-
warmoadgens. siis sxva biologiur saxeobebSi gamovlenac
ver aris sanugeSo adamianisaTvis – Cven ubralod
gveCveneba, rom ukeTesebi varT, sinamdvileSi ki
evoluciuri midgoma
evoluciuri wyvetebis arsebobaze Zalze cota
prosocialuri qcevisadmi miZRvnil qveTavSi ram Tu miuTiTebs. meorec, gamokvlevebma aCvena,
Cven warmovaCineT evoluciis erT-erTi Tavsatexi: rom adamians sakuTari agresiis Semakavebeli
ratom xdeba, rom adamianebi Tavs swiraven sxva ufro meti meqanizmi gaaCnia, vidre amas lorenci
adamianebis keTildReobisaTvis? agresiuli
qcevis arseboba ki, ra Tqma unda, aseT kiTxvas agresia (Aggression) _ qceva, romelic sxva
ar aRZravs. evoluciis Teoriis mixedviT, individis fizikur an fsiqologiur dazianebas
iwvevs.
752 cxovelebi agresiul qcevebs axorcieleben, raTa
varaudobda. faqtobrivad, adamiani, Tavisi sanam specialuri gamokvlevebis Sedegebs ar
socialuri garemoTi ganpirobebulobiT, agre- ganvixilavT.
siis gamovlenisas arCevans akeTebs. rogorc am
qveTavSi mogvianebiT vnaxavT, kulturebSi
saidan
calkec ki aris gamoyofili is garemoebebi,
romlebSic agresia ara Tu dasaSvebia, aramed _ viciT
zogjer aucilebelic ki. Cven vityodiT, rom es
genetikisa da garemos faqtorebis
kulturebi Tavad asruleben kritikul rols
roli agresiaSi
imis gansazRvraSi, Tu ra zomiT unda gamoav-
linos adamianma agresiis „Sekavebis~ unari. mravali im meTodis gamoyenebiT, rome-
evoluciuri analizi adasturebs, rom gadar- lic wina TavebSi aRvwereT, mkvlevrebma
Cenis tendencia saxeobebis umravlesobaSi Zala- miagnes pasuxs agresiaSi genetikuri faq-
dobisadmi Tandayolil tendenciaSi gamovlin- torebis rolis Taobaze. magaliTad, maT
deba. Tumca, adamianisTvis, rogorc saxeobisTvis, Seadares identuri (monozigoturi) da
ar aqvs mniSvneloba, ramdenad metad Tu naklebad fraternaluri (dizigoturi) tyupebis
avlenen sxva saxeobebi agresiis tendencias. pirovnebebis agresiulobisadmi midreki-
Semdeg agresiis gamovlenaSi arsebul indivi- leba; sxva SemTxvevaSi, maT Seafases bu-
dualur gansxvavebebs ganvixilavT. nebrivi da aRzrdis faqtorebis roli
ayvanil bavSvebSi. erT kvlevaSi gamoye-
nebul iqna statistikuri meTodi, romelsac
individualuri gansxvavebebi meta-analizi ewodeba, raTa moexdinaT
ratom aris zogierTi individi ufro yvela im bunebrivi Tu aRzrdis faqtoris
agresiuli, vidre sxvebi? lorencis debulebaTa rolis Sefaseba, romelic Seswavlil iqna
konteqstSi TqvenTvis gasagebi xdeba, Tu ratom adre Catarebul 24 gamokvlevaSi (Miles &
aviTareben mkvlevrebi HhipoTezas, romlis Carey, 1997). (meta-analizi ufro srulad
Tanaxmadac, agresiis individualur gamovlenaSi me-16 TavSi aRvwereT). meta-analizma gamoav-
mniSvnelovan rols genetikuri komponenti lina agresiaSi genetikuri faqtorebis
asrulebs. cxadia, Tqvenc SegimCneviaT, rom mdgradi da mniSvnelovani gadafarva, ro-
agresia

zogierTi adamiani naklebad agresiuli Cans, gorc tyupebs, aseve, ayvanil bavSvebsa da
vidre sxvebi. Cveulebriv, gavrcelebulia azri, maT biologiur mSoblebs Soris. maga-
rom agresiuloba Tu Zaladobisaken midrekileba, liTad, monozigoturi tyupebi myarad
ojaxidan iwyeba. Tumca, verafers vityviT imis aCveneben maRal korelacias agresiulo-
Taobaze, agresia genetikis Sedegia Tu garemosi, 753
basTan, dizigotur tyupebTan SedarebiT.
garemo ki agresiaze, Cveulebriv, axdens
mcire, magram gazomvad gavlenas.M

meta-analizi saSualebas gvaZlevs, davuSvaT,


rom sxvebTan SedarebiT, zogierT individs
agresiisadmi ufro meti midrekileba aqvs. M
mkvlevrebma, aseve, gaamaxviles yuradReba
tvinsa da hormonalur gansxvavebebze, romlebic,
SesaZloa, aseve, qmnidnen agresiuli qcevebisadmi
garkveul predispoziciebs. rogorc me-13 TavSi
vnaxeT, tvinis garkveuli struqturebi, rogo-
ricaa amigdala da qerqis garkveuli ubnebi,
mniSvnelovan rols asruleben emociebis gamo-
xatvasa da regulirebaSi. rac Seexeba agresias,
aq mniSvnelovania, rom tvinis gamtari gzebi
efeqturad funqcionirebdnen da individs nega-
pulsur agresias da instrumentul agresias
tiuri emociebis gamoxatvaze kontrolis saSu-
(Berkowitz,1993; Caprara et al., 1996). impulsuri agresia
alebas aZlevdnen. Tuki, magaliTad, adamianebi
situaciaze reaqciaa da emociiT aRiZvreba: ada-
saTanado doneze ver axdenen amigdalas aqti-
mianebi agresiuli aqtebiT reagireben emociurad
vacias, maT, SesaZloa, ver aicilon negatiuri
datvirTul momentSi. Tu Tqven avtokatastrofis
emociebi, rac, Tavis mxriv, maT agresiul qce-
Semdeg gamarTul xelCarTul brZolas xedavT,
vebamde miiyvans (Davidson et al., 2000). yuradReba
es impulsuri agresiis magaliTia. instrumen-
gamaxvilda, agreTve, neirogadamcem serotoninze;
Tavi 18 / socialuri pfsiqologia, sazogadoeba da kultura

tuli agresia mizanmimarTuli da kogniturad


gamokvlevebma aCvena, rom serotononis arasaTa-
gaazrebulia. aseT SemTxvevaSi adamianebi gegmaven
nado donem, SesaZloa, gaauaresos tvinis SesaZ-
da fiqroben masze, raTa miaRwion garkveul
leblobebi negatiuri emociebis gamoxatvisa da
mizans. Tu xedavT, rom viRac asakovan qals
impulsuri qcevis regulirebaSi (Enserink, 2000).
daesxa Tavs safulis wasarTmevad, es ukve in-
dabolos, kvlevebma cxadyo, rom agresiaSi
strumentuli agresiaa. gamokvlevebma aCvena, rom
zogierTi individualuri gansxvaveba, SesaZloa,
adamianebi, romlebic agresiis gamovlenis am
stresze farul reaqciebs asaxavdes. magaliTad,
ori tipiT gansxvavdebian erTmaneTisgan, pirov-
erT-erTi proeqti exeboda 7-dan 12 wlamde
nuli Taviseburebebis gansxvavebuli klaste-
bavSvebSi agresiul qcevebsa da stresul hormons
rebiT xasiaTdebian (Caprara et al.,1996). magali-
_ kortisols Soris kavSiris dadgenas: yvelaze
Tad, individebi, romlebsac impulsuri agresi-
agresiul biWebs yvelaze metad faruli reaqciebi
isadmi midrekileba daudasturdaT, zogadad,
hqondaT stresze (McBurnett et al., 2000). es Sedegebi
SeiZleba daxasiaTdnen, rogorc maRali emociuri
gviCvenebs, rom zogierTi individi, SesaZloa,
mgrZnobelobis mqoneni. es niSnavs, rom isini
ar ganicdides fiziologiur stresul reaqciebs,
Zlier emociur reaqciebs iZlevian mTel rig
rac adamianebis umravlesobas dramatuli ag-
situaciebSi. amis sawinaaRmdegod, individebi,
resiuli qcevebis ganxorcielebisagan icavs: maTi
romlebic instrumentuli agresiisken midreki-
sxeuli, ubralod, ar reagirebs negatiuri qce-
vebisa da emociebis Sedegebze. impulsuri agresia (Impulsive aggression) _ emo-
pirovnebis agresiis fsiqologiurma kvlevebma ciebiT gamowveuli agresia, warmoqmnili gan-
agresiuli qcevebis kategoriebis diferencia- sakuTrebiT mwvave situaciebze sapasuxod.
ciis mniSvnelobaze miuTiTa: gansxvavebuli instrumentuli agresia (Instrumental aggression) _
pirovnuli profilis mqone adamianebi gansxva- kogniturad dasabuTebuli da mizanmimarTuli
vebuli saxis agresias avlenen. erT-erTi mniSvne- agresia, romelic warmoiqmneba winaswar mofiq-
rebulad, specifikuri miznebis misaRwevad.
754 lovani midgoma erTmaneTisagan ganasxvavebs im-
ratom gamoiwvia Tqveni agresia konkretulad
am situaciam? Tqvens konfliqts am pirovnebasTan
didi xnis istoria aqvs, Tu es erTjeradi
urTierToba iyo? Tqven Zalian agresiulad iyaviT
ganwyobili raime konkretuli mizezis gamo,
Tu ubralod im momentSi iyaviT gaRizianebuli?
es mxolod mcire CamonaTvalia im kiTxvebisa,
romlebsac mkvlevrebi svamen agresiasa da
situacias Soris kavSiris kvlevisas. rodesac
studentebs vkiTxeT, Tu ras fiqrobdnen isini
sakuTar agresiul qcevebze, maT mravalgvari
pasuxebi mogvawodes, romelTac qvemoT gaecnobiT.

frustracia-agresiis hipoTeza
„namdvilad mZime dRe iyo im dRes, bolo
registracia unda gamevlo kursze. verc
veravin vnaxe, rom damxmareboda. rodesac
meaTased miTxres: „Tqven sxva kancelarias
unda mimarToT~, _ ise gavgiJdi, rom faq-
tobrivad kari gavamtvrie~.

es ambavi erTi konkretuli magaliTia imisa,


lebiT gamoirCevian, SeiZleba daxasiaTdnen,
rasac frustracia-agresiis hipoTezas uwodeben
rogorc Zaladobis pozitiurad Sefasebis faq-
(Dollard etal., 1939). am hipoTezis Tanaxmad, frus-
toris mixedviT maRali maCveneblis mqoneni. am
tracias maSin aqvs adgili, rodesac adamianebs
individebs sjeraT, rom Zaladobis mravali
xeli eSlebaT dasaxuli miznebis miRwevaSi.
forma gamarTlebulia da ar ganicdian moralur
frustraciis zrdis pirobebSi ki Zalze didia
pasuxismgeblobas agresiuli qcevebis gamo. am
agresiis gamovlenis albaToba. kavSiri frustra-
analizidan SegiZliaT iswavloT, rom yvela
ciasa da agresias Soris mravali empiriuli
tipis agresia ar aRiZvreba mis safuZvlad mdebare
cdiTaa dadasturebuli (Berkovitz, 1993,1998). maga-
msgavsi pirovnuli faqtorebiT.
liTad, bavSvebma, romelTa imedic ar gamarTlda
adamianebis umravlesoba ar avlens midreki-
_ maT ar miecaT gansakuTrebiT mimzidveli
lebas agresiis erTi romelime tipis mimarT:
saTamaSoebiT TamaSis ufleba, agresia gamoav-
isini ar icvlebian mcire darRvevebis an Zala-
lines am saTamaSoebis mimarT, rogorc ki maTi
dobis mizandasaxuli aqtebis Semdeg. miuxedavad
xelSi Cagdebis SesaZlebloba miecaT (Barker et
amisa, zogierT situaciaSi Zalze damTmobma
al., 1941). mecnierebma es hipoTeza gamoiyenes agre-
adamianebmac ki SeiZleba ganaxorcielon agre-
siis asaxsnelad rogorc pirovnul, ise _ soci-
siuli aqtebi. axla situaciis im tipebs ganvi-
alur doneze.
xilavT, romlebic xSirad qmnian agresiis
aRmZvrel pirobebs.
saidan
situaciuri gavlenebi viciT

SeecadeT, gamoZebnoT dro da gaixsenoT, agresia da ekonomika


agresia

bolos rodis ganaxorcieleT agresiuli qceva.


Tqven, albaT, icnobT am istorias. kaci
SesaZloa, es ar iyo fizikuri agresia: Tqven,
samsaxuridan daiTxoves da is brundeba
SesaZloa, ubralod sityvierad SeuracxyaviT
ufrosis, romelmac daiTxova, da kidev
vinme imisaTvis, rom masSi fsiqologiuri
ramdenime TanamSromlis mosaklavad. ra-
distresi gamogewviaT. rogor SegiZliaT axsnaT, 755
9 suraTi
18.3
8
saSualo raodenoba

7 temperatura da agresia
6 suraTidan Cans Tavdasxmebis saSualo
raodenoba (sami saaTis ganmavlobaSi),
5 rogorc temperaturis Sedegi drois
4 imave periodSi (temperatura mocemulia
farengeitis skalaze). agresia mniS-
3 vnelovnad izrdeba 75 gradusidan (24°C).
2
-5 5 15 25 35 45 55 65 75 85 95 99+

temperatura

tom unda CaiTvalos samsaxuridan daTxovna Cven SegviZlia viwinaswarmetyveloT umuSevro-


mafrustrirebel garemoebad (arsebobis basTan dakavSirebul frustraciaze dafuZnebuli
wyaros dakargvasTan dakavSirebuli imed- agrsesiis garkveuli done, Tumca, rodesac ada-
gacrueba), romelic agresiuli qcevis gan- mianebi acnobiereben, rom maT mier gamoxatulma
xorcielebamde migviyvans? am kiTxvaze pa- agresiam, SesaZloa, avnos maT Semdgom dasaqmebas,
suxis gasacemad mecnierTa jgufma Seiswav- Zaladoba maSinve muxruWdeba. es, albaT, ga-
la urTierTmimarTeba san-franciskos mocdilic gaqvT yoveldRiur cxovrebaSi. albaT,
umuSevrebsa da im adamianebs Soris, rom- Zalze bevria iseTi situacia, romelSic Tavs
lebic fasdebodnen, rogorc „sxvebisaTvis sakmaod frustrirebulad grZnobT, rac sakmarisi
saSiSni~. analizma mkvlevrebs saSualeba pirobaa agresiis gamosavlenad, magram Tavs
misca, gaeerTianebinaT maCveneblebi da ikavebT, vinaidan acnobierebT, rom es xels
Tavi 18 / socialuri pfsiqologia, sazogadoeba da kultura

ganesazRvraT, ra kavSiria umuSevrobis SegiSliT samomavlo gegmebis ganxorcielebaSi.


maCveneblis zrdasa da Zaladobis zrdis frustracias yovelTvis ar mohyveba agresia.
maCvenebels Soris. aRmoCnda, rom Zala- magaliTad, rodesac frustracia SemTxveviT aris
dobis ricxvi umuSevrobis zrdis Sesaba- gamowveuli, vTqvaT, bavSvma dedas kabaze
misad izrdeboda, magram mxolod garkveul SemTxveviT gadaasxa wveni – adamianebi naklebad
donemde. Zaladobis raodenoba matulobs avlenen agresias, vidre maSin, rodesac frustra-
maSin, rodesac umuSevrobis maCvenebeli ciis gamomwvevi raime moqmedeba winaswargan-
Zalze maRal zRvars aRwevs. ratom unda zraxulia (Burnstein & Worchel, 1962). amave dros,
xdebodes aseTi ram? mecnierebi Tvlian, situaciebi, romlebic ar iwveven frustracias,
rom umuSevrad darCenis SiSi xels uwyobs SesaZloa, iseT negatiur emociebs iwvevdnen,
adamianebSi Zaladobis, frustraciiT de- rom safuZvlad daedon agresul qcevas. aseTi
terminirebuli tendenciis warmoqmnas situaciaa asaxuli qvemoT motanil kidev erT
(Catalano et al., 1997). studentur ambavSi.

es gamokvleva miuTiTebs, Tu rogor urTierT- temperatura da agresia


qmedeben individualuri da socialuri Zalebi, „cxeli zafxuli iyo, Cems manqanaSi ki
ris Sedegadac Zaladobis jamur dones viRebT. kondicioneri gafuWda, Tanac im biWma gza
gadamiWra, mec gavekide da vecade gamesrisa~.
frustracia-agresiis hipoTeza (Frustration-aggres-
sion hipothesis) – am hipoTezis Tanaxmad, frustra- arsebobs kavSiri temperaturasa da agresias
cia Cndeba situaciebSi, romlebSic adamianebs
Soris? ganvixiloT 18.3 suraTze asaxuli
saSualeba ar eZlevaT, miaRwion TavianT miz-
nebs; frustraciis aRZvra ki, Tavis mxriv, iwvevs monacemebi. es monacemebi im eqsperimentis Se-
agresiis ganxorcielebis albaTobis zrdas. degebia, romelSic gamokvleuli iyo tempe-
756
raturis gavlena bolo ori wlis manZilze Tu gavixsenebT, rom „ase cudad sicxis gamo
mineapolisSi (minesotis Stati) momxdar Tavdas- vgrZnobdi Tavs~ da ar davaskvniT, rom „imitom
xmebze. diagramas 36617 aRricxuli Tavdasxmis viyavi cudad, rom im tipma lamis SemSala~ da
analizi udevs safuZvlad (Cohn & Rotton, 1997). Tu es Cveni msjeloba WeSmaritia, maSin ratom
rogorc xedavT, arsebobs Zlieri kavSiri tem- aCvenebs suraTi 18.3 TavdasxmaTa raodenobis
peraturasa da Tavdasxmebis ganxorcielebas Semcirebas Zalian maRali temperaturis piro-
Soris. Tumca, faqtobrivad, diagrama srulad bebSi? adamianebi imdenad diskomfortulad
ar asaxavs arsebul suraTs: realurad agresia grZnoben Tavs, rom ufro metad cdiloben uxer-
ufro maRalia gvian saRamosa da adre diliT xuli situaciebidan ganridebas, vidre CxubSi
(saRamos 9 saaTidan dilis 3 saaTamde). CarTvas (Cohn & Rotton, 1997). qvemoT aRwerili
riT SeiZleba iyos ganpirobebuli es gare- mesame studenturi ambavi gviCvenebs, Tu rogor
moeba? am monacemebis axsna rogorc socialur, vlindeba mtruli ganwyobileba da rogor Zli-
ise _ fsiqologiur ZalebSi unda veZioT. socia- erdeba is.
lur doneze, Tqven ukve mixvdiT, axsna efuZneba
im faqts, rom Tavdasxmebi ufro metad xorciel-
pirdapiri provokacia da eskalacia
deba maSin, rodesac adamianebi saxlis gareT
arian. Tbil amindSi adamianebi ufro metad „biblioTekaSi vijeqi da vcdilobdi,
arian gareT da, Sesabamisad, ufro xSiradac rame mainc gamekeTebina. viRac ori qali
xdebian Tavdasxmis msxverplni. mniSvnelovania Zalze xmamaRla saubrobda, riTac gar-
isic, rom saRamos 9-dan dilis 3 saaTamde Semomyofebs awuxebda. me vTxove maT, rom
adamianebi naklebad arian datvirTulni samuSa- cota xmadabla esaubraT, magram maT yu-
oTi Tu sxva sapasuxismgeblo saqmeebiT. da ufro radReba ar momaqcies. 5 wuTis Semdeg isev
metic, am periodSi maT, SesaZloa, miiRon vTxove maT, rom xmadabla esaubraT, magram
alkoholuri sasmeli an raime sxva saSualeba, maT xmas ufro auwies! maSin vuTxari, rom
rac Seasustebs TavdamsxmelisTvis winaaRmde- isini tutucebi da gonebaClungebi iyvnen
gobis gawevis unars (Ito et al., 1996).
da Tu axlave ar moketaven, biblioTekidan
movisvridi. aman imoqmeda~.
aseTi socialuri axsnebis Semdeg, aris ki
saWiro, rom fsiqologiac CavrToT saqmeSi? pa- TqvenTvis aRmoCena ar iqneba, rom pirdapiri
suxi dadebiTia. meore, Zalze mniSvnelovani provokacia agresiasA iwvevs, anu rodesac vinmes
komponenti, romelsac SeuZlia axsnas 18.3 su- qceva gabrazebT, an wonasworobas gakargvinebT
raTze gamosaxuli monacemebi, imis garkvevaa, da Tanac, Tu Tqven fiqrobT, rom es ganzrax
Tu rogor axerxeben adamianebi sicxis daZlevas xdeba, mosalodnelia, rom mas Tqven fizikuri,
da rogor axdenen sicxiT gamowveuli diskom- an verbaluri agresiiT upasuxoT (Johnson & Rule,
fortis interpretirebas. gaixseneT me-13 TavSi 1986). pirdapiri provikaciis efeqti Seesabameba
mocemuli msjeloba Sefasebebisa da emociebis zogad mosazrebas imis Taobaze, rom situaciebs,
Sesaxeb. warmoidgineT, rom farengeitis skalaze romlebic uaryofiT Sedegebs iwveven, SeuZliaT
75 gradusian (24°C) sicxeSi Tqven viRacas agresiis gamovlenamde migviyvanon. aq winaswar-
esaubrebiT da grZnobT, rom gcxelaT da ganzraxulobas eniWeba gansakuTrebuli mniS-
diskomforts ganicdiT. vis an ras daukavSi- vneloba, vinaidan adamianebi naklebad arian
rebdiT Tqvens diskomforts, sicxes Tu Tana- midrekilni ganzraxvis gareSe Sesrulebuli
mosaubres? zustad im xarisxiT gamoxatavT mis moqmedebebis uaryofiTad Sefasebisken (gaixseneT,
mimarT agresias, ra xarisxiTac gaakeTebT mcdar Cven igive daskvna gavakeTeT frustraciis
daskvnas da diskomforts Tanamosaubres dau- Sesaxebac, rom is naklebad iwvevs agresias, Tu
agresia

kavSirebT, (Tqven, agreTve, SegiZliaT gaixsenoT ar aris winaswarganzraxuli qmedebis Sedegi).


me-17 TavSi ganxiluli msjeloba atribuciis Aam ambis meore damaxasiaTebeli niSani,
fundamentaluri Secdomis Taobaze). ratom unda provokaciis garda, eskalaciaa: vinaidan pro-
hqondes mniSvneloba sicxes swored gvian saRamos vokaciaze reaqciam Sedegi ar gamoiRo, studentis
da adre diliT? dRis bolos, albaT, Znelad Semdgomi reaqciac ufro agresiuli gaxda.
757
saidan iyeneben danaSaulis Casadenad. am tipis agresia
ganxilul unda iqnes, rogorc ufro farTo
viciT
kriminologiuri Teoriis komponenti.
eskalacia daJinebuli gaRizianebis Cven, metwilad, im garemoebebs SevexeT, rom-
sapasuxod lebSic Cveulebrivi individebi, sakuTari Ta-
visTvis moulodnelad, impulsur agresiul
erT-erT kvlevaSi cdis pirebs unda
aqtebs axorcieleben. momdevno qveTavSi davi-
gaenawilebinaT eqsperimentatoris mier
naxavT, rom kulturuli gansxvavebebi zRudaven
gamoyofili, davalebis SesrulebisTvis
rogorc individualur, ise _ kriminalur ag-
saWiro saxsrebi, magram imis gaTvalis-
resias.
winebiT, rom erTma jgufma, romelic
eqsperimentatorTan winaswar iyo SeTan-
xmebuli, faqtobrivad, uari Tqva Tanam- kulturuli SezRudvebi
Sromlobaze. eqsperimentatorma Caiwera
Cven ukve visaubreT imis Sesaxeb, rom agre-
namdvil cdis pirTa mcdelobebi, mieRwiaT
siuli qceva adamianis evoluciuri memkvidreobis
SeTanxmebisaTvis (molaparakeba ori oTaxis
nawils warmoadgens da rom garkveul situaciur
damakavSirebeli satelefono xazis meS-
faqtorebs SeuZliaT am agresiuli midreki-
veobiT mimdinareobda). mcdeloba sityvieri
lebebis aRZvra. aseT viTarebaSic ki, sxvadasxva
gancxadebiT (Cven es gvWirdeba!) daiwyo,
tipis monacemebi mowmobs, rom individis mxridan
Semdeg gabrazebul moTxovnaSi (Zalian
agresiulobis gamovlenis SesaZleblobebi Se-
maRizianebT!) gadaizarda, Tan mTel saubars
zRudulia kulturuli normebiTa da fase-
salanZRavi mimarTvebi (magaliTad, goneba-
ulobebiT (Segal et al., 1997). am mosazrebis dasadas-
Clungebi xarT, biWebo!) gasdevda. praqti-
tureblad Cven Sors wasvla ar dagvWirdeba,
kulad, jgufis winaaRmdegobis Sesabamisad
vinaidan ubralod SevadarebT SeerTebul Sta-
xdeboda agresiis eskalacia. eqsperi-
Tavi 18 / socialuri pfsiqologia, sazogadoeba da kultura

tebsa da sxva qveynebSi Cadenil mkvlelobis


mentatorebi Tvlian, rom adamianebma dais-
faqtebs. amerikaSi 7-10-jer meti mkvleloba xdeba,
wavles eskalaciis scenari. mexsierebis
vidre evropis umetes qveynebSi (Lore & Schultz,
struqturaSi aisaxeba provokaciis gag-
1993). ra faqtorebi ganapirobebs aseT did
rZelebasTan dakavSirebuli kulturaSi
gansxvavebebs mkvlelobaTa raodenobebs Soris?
kodirebuli normebi, romelTa Sesaba-
Tu Tqven amerikis moqalaqe xarT, namdvilad
misadac adamianebi agresiulad reagireben
unda gainteresebdeT am kiTxvaze pasuxi.
provokaciis gagrZelebaze (Mikolic et al., 1997).

„me~-s konstruqtebi da agresiuli qceva


amCnevT, rom eskalaciis scenari frustraciasa
da agresias Soris urTierTmimarTebebsac exeba? vidre agresiasa da kulturas Soris urTierT-
situaciis Secvlis uSedego sawyis mcdelobas, mimarTebebs SevexebodeT, kidev erTxel ganvi-
rogorc Cans, frustraciis SegrZnebamde mivya- xiloT pirovnebis „me~-s kulturuli konstruq-
varT, rac kidev ufro zrdis intensiuri agresiis tebis nairsaxeobebi „fsiqologia da cxovrebis~
gamovlenis albaTobas. furclebze. rogorc adre ganvmarteT, dasavluri
axla ki ganvixiloT sxva situaciuri Zalebi, kulturebis umetesoba asaxavs „me~-s damouki-
romlebmac, aseve, SeiZleba migviyvanos fizikuri debel konstruqtebs maSin, roca aRmosavluri
da verbaluri agresiis gamovlenamde. sayurad- kulturebis umravlesoba _ „me~-s urTierTda-
Reboa is garemoeba, rom Cven mier moyvanili mokidebul (erTmaneTze damokidebul) konstruq-
yvela magaliTi ufro metad exeba impulsur da tebs (Markus & Kitayama, 1991). ra Sedegebi aqvs am
ara _ instrumentul agresias. rogorc zemoT gansxvavebebs agresiul qcevebTan mimarTebiT?
ukve ganvmarteT, es ukanaskneli iseT garemoebebs gamokvlevebma aCvena, rom, Tu adamiani Tavs
ufro exeba, rodesac adamianebi agresias da- sakuTari kulturis sxva wevrebTan fundamen-
saxuli miznebis miRwevisTvis iyeneben. maga- turad dakavSirebulad Tvlis, misgan naklebad
758 liTad, rodesac mZarcvelebi fizikur Zalas aris mosalodneli agresiuli reaqciebi –
bolos da bolos, es xom sakuTari „me~-s winaaR-
mdeg iqneba mimarTuli.

saidan
viciT

agresia iaponel da amerikel bavSvebSi


kulturis zegavlenis erT-erTi sauke-
Teso magaliTia is, Tu rogor swavloben
erT da imave situaciebze reagirebas sxva-
dasxva kulturis warmomadgeneli bavSvebi.
skolamdeli asakis (saSualod 4.5 wlis)
iaponel da amerikel bavSvebs mokle mo-
Txrobebi waukiTxes, romlebic Seicavda
konfliqtur dilemebs da Semdeg sTxoves,
TojinebiT gaeTamaSebinaT situaciebi da
eCvenebinaT, rogor damTavrdeboda es
wakiTxuli ambebi. magaliTad, bavSvebs unda
eCvenebinaT, Tu ra xdeba mas Semdeg, rac
ori bavSvi iwyebda kamaTs da xels hkravdnen
erTmaneTs. amerikelma bavSvebma agresi-
ulobis ufro maRali xarisxi aCvenes orive
sazomis mixedviT: rogorc verbalur ag- gansxvaveba, romelic aRmoCenil iqna am kvlevebis
resiaSi _ isini ufro xSirad ambobdnen: Sedegad, isaa, rom samxreTelebis qceva e.w.
„mZulxar~, ise _ agresiul qcevebSic, rac Rirsebis kulturiT regulirdeboda, romelSic
Tojinebis mier erTmaneTis xelis kvriTa „umciresi kamaTic ki reputaciisa da socialuri
da cemiT gamoixateboda (Zahn-Wacsler et al., statusis gamocdad iqceva~ (Cohen et al., 1996, gv.945).
1996). Rirsebis kultura ar axdens yvela saxis agresiis
sanqcionirebas, daSvebulia agresiis mxolod
is saxeebi, romlebic sakuTrebis an pirovnuli
am eqsperimentma daadastura, rom iaponel
Rirsebis xelyofisagan dacvasTan arian dakav-
bavSvebs ukve gaSinagnebuli hqondaT urTierTda-
Sirebulni (Cohen & Nisbett, 1994).
mokidebulebis (erTmaneTze damokidebuli)
kulturuli normebi: maT ukve gaSinagnebuli
hqondaT is sanqciebi, romelic sxva adamiane- saidan
bisaTvis zianis miyenebas mohyveba. amis sapiris-
viciT
pirod, amerikeli bavSvebis qcevam daadastura
maTSi damoukidebeli „me~-s arseboba, romelic CrdiloelTa da samxreTelTa
dacul unda iqnes sxvebis Tavdasxmisagan. reaqciebi Seuracxyofaze
miuxedavad imisa, rom Cven ganvsazRvreT
kolejis student biWebs – Crdilo-
mTavari kulturuli gansxvaveba damoukideb-
elebs da samxreTelebs –zomieri Seura-
lobasa da urTierTdamokidebulebas Soris, am
cxyofis amtanobaze Cautares cda. vidre
sferoSi ufro daxvewili gansxvavebebis gamoZeb-
cdis piri derefanSi midioda, mas eqsperi-
agresia

nac SesaZlebelia. magaliTad, riCard nisbetma


mentatoris ndobiT aRWurvili piri eja-
da misma kolegebma (Nisbett & Cohes, 1996) farTod
xeboda da Tan „virisTavs~ uwodebda.
Seiswavles agresiasTan dakavSirebuli damoki-
mkvlevrebma iwinaswarmetyveles, rom mxris
debulebebi da qcevebi SeerTebuli Statebis
gakvrasa da sityvier Seuracxyofaze
sxvadasxva regionebSi. erT-erTi mniSvnelovani
759
suraTi
18.4
Crdiloeli studentebi samxreTeli studentebi

110
manZili, rodesac dcis pirebi

100 Seuracxyofis efeqti


90 Crdiloelebsa da
gzas uTmobdnen

samxreTelebSi
80
eqsperimentuli jgufis Crdiloeli
70 da samxreTeli studentebi moaqcies
60 mcire Seuracxyofis situaciaSi. mar-
Talia, Seuracxyofis gareSe samxre-
50
Telebi ufro Tavazianebi iyvnen, mag-
40 ram Seuracxyofis SemTxvevaSi isini
30 ufro naklebad uTmobdnen gzas
kontroli Seuracxhyofa `yvinCilebis~ TamaSSi.

eqsperimentuli piroba

samxreTelebs ufro mZafri reaqciebi unda samxreTeli mamakacebi ufro mwvaved reagireben,
hqonodaT, vidre Crdiloelebs. erT-erTi rodesac saqme Rirsebas exeba, vidre Crdiloe-
sazomi, romelic mkvlevrebma gamoiyenes, lebi (Nisbett & Cohen, 1996).
iyo TamaSi „yvinCilebi~, romlis arsic
isaa, rom ori adamiani pirdapir uaxlovdeba agresiuli qcevis normebi
erTmaneTs, sanam erT-erTi ar gadauxvevs
gzidan. am SemTxvevaSi ndobiT aRWurvili aqamde migvaCnda, rom kulturebi, romlebic
piri jiqur midioda cdis pirTan da damoukidebeli „me~-s konstruqtebiT xasiaT-
Tavi 18 / socialuri pfsiqologia, sazogadoeba da kultura

gazomil iqna is manZilebi, rodesac es debian, ufro metad uwyoben xels agresiul
ukanasknelni uxvevdnen gzidan. rogorc qcevas, magram es dakvirveba mainc ar xsnis im
es 18.4 suraTidanac Cans, zomierma Seura- gamsxvavebebs mkvlelobaTa raodenobaSi, razec
cxyofam marTlac dramatuli zegavlena zemoT gvqonda saubari. evropuli kulturebi,
moaxdina samxreTelTa qcevaze. Seuracx- romlebSic mkvlelobebis raodenobebi bevrad
yofis gareSe isini, praqtikulad, ufro ufro naklebia, vidre aSS-Si, aseve, Sedian da-
Tavazianebi iyvnen, vidre Crdiloelebi moukidebeli „me~-s mqone kulturebis gafar-
da Tavazianad uTmobdnen gzas, magram Toebul wreSi. maS, ra damatebiTi kulturuli
rodesac maT mxars gahkravdnen, gacilebiT faqtorebi erTveba am procesSi?
gvian gadadiodnen gzidan (Cohen et al., 1996). erT-erTi faqtori, romelic aSS-isTvis SeiZ-
leba dadgindes, garemoSi arsebuli agresiuli
qcevebis modelebis xelmisawvdomobaa. me-7 TavSi
mravali adamiani aSS-Si iziarebs azrs, rom visaubreT imis Sesaxeb, rom bavSvebi Zalze
samxreTuli kultura ufro Tavaziania, vidre swrafad iTviseben agresiul qcevebs ufrose-
CrdiloeTis – riCmondels ufro Tavisuflad bisagan. magaliTad, rodesac bavSvebi ufrosebis
hkiTxavT gzas, vidre niu iorkels. am eqsperi- mier saTamaSo plastikuri Tojinebis cemis,
mentis Sedegebic aseTi Sexedulebebis gamoZa- xelis kvris da fexiT Sedgomis magaliTebs
xilia im azriT, rom Seuracxyofis gareSe (sakon- xedavdnen, Semdgom, Zalze didi sixSiriT,
trolo jgufi) samxreTelebi ufro adre uT- TviTonac imeorebdnen maT, vidre sakontrolo
mobdnen gzas, vidre Crdiloelebi, magram jgufis bavSvebi, romlebic ar eswrebodnen uf-
Tavazianoba gaqra Seuracxyofis SemTxvevaSi da rosebis aseT agresiul gamovlinebebs (Bandura
saqmeSi Rirsebis grZnoba CaerTo. ase rom, et al., 1963). imave TavSi Cven, aseve, mivuTiTeT, rom
damoukidebeli „me~-s iseT dasavlur kulturaSic aSS-is televizia uzarmazari odenobiT pirdapir
ki, rogoric amerikis SeerTebuli Statebia,
760 saxlSi awvdis bavSvebs agresiuli qcevis mode-
lebs, riTac xels uwyobs Zaladobis imitacias sikis oaxakas Statis ori mimdebare soflis
(Comestock & Sharrer, 1999). SesaZloa, swored aSS- magaliTi (Scott, 1992). erTi sofeli Zaladobrivia,
Sia yvelaze TvalSi sacemi satelevizio Zala- meore ki _ araZaladobrivi: pirvelSi mkvle-
doba. erT-erTma eqsperimentma daadastura, rom lobebis raodenoba meoreze xuTjer metia.
amerikeli bavSvebi gacilebiT „protelevi- soflebi erTmaneTisgan 1500 metriT arian
ziurebi~ an „televiziaze damokidebulni~ arian, daSorebulni da Zalze gvanan erTmaneTs reli-
vidre germaneli bavSvebi (Smith & Schutte, 1982). giuri da ekonomikuri TvalsazrisiT. ZaladobaSi
amdenad, aSS-Si agresiis Semcirebis erT-erT gansxvavebis erTaderTi dasaSvebi axsna isaa,
gzad bavSvebis mkacri SezRudva da maTTvis rom gansxvavebulia maTi kulturebis stabilu-
agresiis am modelebis rogorc televiziiT, robis maxasiaTeblebi. ama Tu im gziT orive
ise _ kinoSi xelmiuwvdomloba gvesaxeba. kulturam miaRwia Zaladobis garkveul dones
ra Tqma unda, mravali bavSvisTvis agresiis da is stabiluri rCeba drois garkveul period-
modeli yoveldRiur cxovrebaSic arsebobs. Si. es aris me-17 TavSi aRwerili normebis tran-
bavSvebi, SesaZloa, agresiul qcevebs TavianT smisiis (gadatanis) da prezervaciis (dacvis)
yoveldRiur cxovrebaSi xedavdnen. me-7 TavSi realur cxovrebaSi asaxuli magaliTi. analo-
aRvniSneT, rom bavSvebi, romlebic xSirad giurad, amerikis SeerTebuli Statebi, Tavisi
isjebian fizikurad, TviTonac xSirad iyeneben sakomunikacio saSualebebiT, erT Zalian did
agresias sxvebis qcevebis kontrolis mizniT. soflad iqca, romelic icavs agresiuli qcevis
bavSvebi, aseve, SesaZloa, xSirad xedavdnen normebs.
agresiul qcevebs sakuTar socialur wreSic. am qveTavSi aRvwereT agresiis gamomwvevi
magaliTad, erT-erTi eqsperimentis mizani iyo, Zalebi – dawyebuli genetikuridan da kulturu-
im bavSvebis monaTxrobebis Seswavla, romlebic liT damTavrebuli, magram rCeba kidev erTi
Seeswrnen los-anJelesis amboxebas, romelic mosazreba, romelsac jer ar SevxebivarT da
1992 wels rodnei kingis pirvel gasamarTlebas romlis Tanaxmadac, adamianebi zogjer agresiul
mohyva (Farver & frosch, 1996). es bavSvebi (gansxva- qcevas winaswarSeqmnili crurwmenebis gamo axor-
vebiT imaTgan, romlebic ar Seswrebian aRniSnul cieleben. isini, mxolod imitom, rom gan-
movlenebs) Txrobisas iyenebdnen personaJebis sxvavebul eTnikur Tu rasobriv jgufebs ekuT-
ufro mtrul aRwerebs, ufro agresiul sityvebs, vnian (anu iseT jgufebs, romlebsac uwodeben
fizikurad gamoxatul agresiul xasiaTebs da „sxvebs~), SesaZloa, agresiis msxverplni gaxdnen.
met moqmed pirebs, romlebic situaciis sam- axla crurwmenebis Temas mivubrundebiT da
arTavad, aseve, agresias mimarTavdnen. vaCvenebT, Tu saidan iReben isini saTaves da ra
aucilebelia aRvniSnoT, rom bavSvebi sasia- unda gakeTdes maT Sesamcireblad, an aRmosaf-
movno eqsperimentatorebis garemocvaSi ubralod xvrelad.
TamaSobdnen saTamaSoebiT, amboxebasTan dakav-
Sirebuli agresiuli xatebi ki maT warmosaxvaSi
arsebobda. los-anJelesis amboxebas Zaladobis Sejameba
niSnebi hqonda, magram is droSi SemosazRvruli
evoluciuri analizi mowmobs, rom agresiuli
iyo. samwuxarod, SeerTebul StatebSi mravali
qcevisadmi adamianis midrekileba aRmocendeba
qalaqeli bavSvi izrdeba iseT garemoSi, romlis-
iseT SemTxvevaSi, rodesac maT unda daicvan
Tvisac Zaladoba yoveldRiuri da qronikuli
sakuTri Tavi da sakuTari STamomavloba. eqsperi-
movlenaa (Osofsky, 1997; Schwartz & Proctor, 2000).
mentulma kvlevebma aCvena, rom agresiulobasTan
mkvlevrebi jer mxolod iwyeben im Sedegebis
dakavSirebulia sxvadasxva biologiuri da
garkvevas bavSvebis fsiqikur janmrTelobasa da
pirovnuli gansxvavebebi. rodesac adamianebi
agresiuli qcevebis gamovlenaze, rac maTTvis
agresia

ganicdian frustracias sakuTar miznebTan


Zaladobis scenebis Cvenebas moaqvs.
dakavSirebiT, agresiis gamovlenis meti albaToba
agresiuli qcevis kulturuli determina-
Cndeba. garemos garkveul maxasiaTeblebs, maga-
ciisadmi miZRvnil am qveTavs davamTavrebT
liTad, temperaturas, agreTve, SeuZlia Secvalos
SeniSvniT, rom kulturuli normebi Zalze
agresiulobis gamovlenis albaToba. adamianebi
adgilobrivi da stabiluria. ganvixiloT meq- 761
agresiiT pasuxoben maTze mimarTul pirdapir
agresias da maTi agresiuloba matulobs, rac
ufro nakleb efeqturia wina agresiuli qceva.
kulturaSi agresiuli qcevebis prevalireba
dakavSirebulia „me~-s damoukidebel, an inter-
damokidebulebiT maxasiaTeblebTan. zogierTi
kultura, agreTve, iZleva agresiulobis misaRebi
formebis modelebs.

crurwmenebi

adamianisTvis damaxasiaTebeli yvela sisus-


tidan arc erTs ar gaaCnia iseTi damangreveli
Zala, rogoric adamianis Rirsebasa da socialur
urTierTobebTan dakavSirebul winaswar- Seqmnil
cebi arian, miuxedavad imisa, rom maTi afro-
crurwmenebs. crurwmenis arseboba imis maniS-
amerikeli kolegebi dauRalavad Sromoben.
nebelia, rom damaxinjebulia socialuri rea-
crurwmenebi garkveuli filtris rols asru-
loba – adamianebis gonebaSi Seqmnilia situa-
leben, romelic yovelTvis mijnavs adamianebs
cia, romelsac SeuZlia daamciros da gaanad-
sxva adamianebisagan da maT samizne jgufSi
guros sxva adamianebis cxovreba. crurwmena wi-
aTavsebs erTxel ganxorcielebuli kategori-
naswardaswavlili damokidebulebaa samizne
zaciis Sesabamisad.
obieqtis mimarT, romelic moicavs negatiur
socialuri fsiqologia yovelTvis mniSvne-
grZnobebs (armowoneba, an SiSi) da negatiur
Tavi 18 / socialuri pfsiqologia, sazogadoeba da kultura

lovan adgils uTmobs crurwmenebis Seswavlas,


Sexedulebebs (stereotipebs), romlebic amar-
vinaidan cdilobs, gaigos maTi sirTule, sim-
Tleben arsebul damokidebulebebs da qceviT
yaris mizezebi da SeimuSaos maTi Secvlisa da
ganzraxvebs _ acilebul, gakontrolebul, domi-
daZlevis strategiebi (Allport,1954; Dackitt, 1992;
nirebul an ganadgurebul iqnen isini, romlebic
Jones, 1997). gaixseneT pirveli Tavi, sadac aRniS-
mocemul samizne jgufs ganekuTvnebian. maga-
nuli iyo, rom uzenaesi sasamarTlos 1954 wlis
liTad, nacisti liderebi kanonebsac ki qmnidnen,
gadawyvetileba sazogado saswavleblebSi se-
raTa ganemtkicebinaT TavianTi crurwmenebi, rom
gregaciis gauqmebasTan dakavSirebiT, romelic,
ebraelebi dabali donis adamianebi iyvnen da
nawilobriv, eyrdnoboda socialuri fsiqolog
rom isini ariuli kulturis daRupvamde miyvanas
kenet klarkis (Kenneth Clark) mier sasamarTlos-
cdilobdnen. mcdari Sexeduleba kvalificir-
Tvis wardgenil sakuTari kvlevebis Sedegebs
deba, rogorc crurwmena, Tu is ewinaaRmdegeba
da romelic Savkanian bavSvebze gancalkevebuli
cvlilebas, misi simcdaris naTeli mtkicebu-
da araTanaswori swavlebis negatiur Sedegebs
lebebis arsebobis miuxedavad. magaliTad,
asaxavda (Clark & Clark, 1947). am qveTavSi aRvwerT
adamianebi avlenen crurwmenebs, rodesac am-
im progress, romelsac socialurma fsiqo-
tkiceben, rom afro-amerikelebi yvelani zarma-
logebma miaRwies crurwmenebis warmoSobisa da
crurwmena (Prejudice) – winaswar daswavlili maTi efeqtebis gagebaSi; aseve, SevexebiT maTi
damokidebuleba (attitude) samizne obieqtis mi- Secvlis praqtikul mcdelobebs.
marT, romelic moicavs negatiur grZnobebs
(armowoneba an SiSi), negatiur Sexedulebebs
(stereotipebs), romlebic amarTleben arsebul crurwmenis sawyisebi
damokidebulebebs da qceviT ganzraxvebs,
acilebul, kontrolirebul, dominirebul an erT-erTi samwuxaro WeSmariteba, romelic
ganadgurebul iqnen isini, romlebic mocemul crurwmenebis Seswavlam gamovlina, is simartivea,
762
samizne jgufs ganekuTvnebian. romliTac adamianebi SeiZleba uaryofiTad
ganawyon ucxo adamianebisadmi. socialuri ka- mikerZoeba manamdec ki gamovlinda, sanam
tegorizacia aris procesi, romliTac adamianebi cdis pirebi eqsperimentuli davalebis
sakuTari socialuri garemos organizebas Sesrulebas daiwyebdnen (Rabbie, 1981).
axdenen, miakuTvneben ra adamianebs sakuTar da
sxvaTa jgufebs. kategorizaciis yvelaze martivi is, ramac Tavi iCina Tundac „ferebis~ am
da yovlismomcveli formaa individis mier imis eqsperimentSi, socialuri kategorizaciis swraf
gansazRvra, Tu vin aris misi msgavsi da vin _ gamovlinebas warmoadgens.
ara. kategorizaciis es forma saTaves iRebs mravali eqsperimenti Catarda im Sedegebis
dapirispirebidan, „me ara me-s winaaRmdeg~ orien- Sesaswavlad, romelic iseT minimalur jgufebs
taciamde „Cven isini-s winaaRmdeg~. adamianebi hqondaT, rogoric „mwvaneebis~ da „lurjebis~
socialur samyaros orad yofen: Sida jgufebad SemTxvevaSi iyo (Tajfel, 1982; Tajfel & Billing, 1974).
– jgufebi, romlebTanac adamiani sakuTari Tavis gansxvavebuli jgufebis wevrebi Zalian xSirad
identificirebas axdens da gare jgufebad – urTierTobas iwyeben, rogorc ucxoebi, magram
jgufebad, romlebTanac adamianebi identi- TiTqmis maSinve avlenen gasaocar erTsulov-
fikacias ar axdenen. am kognituri gansxvavebebis nebas – swamT, rom maTi Sidajgufis wevrebi
Sedegia Sidajgufuri mikerZoeba – sakuTari yvelaze sasiamovno da kargad momuSave xalxia.
jgufis gadafaseba sxvasTan SedarebiT (Jones,
rodesac resursebis ganawilebis dro dgeba,
1997). adamianebi, romlebic ganixilebian, rogorc
adamianebi yvelafers akeTeben, raTa araferi
garejgufis wevrebi, ufro xSirad xdebian mtru-
uwiladon gare jgufis wevrebs. aseTi Sedegebi
li grZnobebisa da usamarTlo damokidebulebis
Tavs iCens imis miuxedavad, rom gare jgufi
obieqtebi.
riskis qveS dgeba da miuxedavad imisa, rom Sida
minimalurad SesamCnevi miniSnebac ki sakmari-
da gare jgufebis zogierT wevrs, SesaZloa,
sia, rom gamowveul iqnes tendenciuroba da
kargi urTierTobac hqondes erTmaneTTan (Park &
crurwmenis Camoyalibeba maT mimarT, romlebic
Rothbat, 1982; Quattrone, 1986).
garejgufs miekuTvnebian.
Tu yvela am Zalas gamoviyenebT xelovnurad
Seqmnil jgufebSi, Tqven SegeZlebaT, daakvirdeT,
saidan Tu rogor xorcieldeba crurwmenebi ase
viciT daundobel realur cxovrebaSi. crurwmenebma
advilad SeiZleba migviyvanos rasizmamde –
SemTxveviT arCeuli niSani iwvevs adamianis diskriminaciis formamde, romelic
jgufis solidarobas dafuZnebulia kanis ferze an eTnikur warmo-
Sobaze da seqsizmamde – adamianis diskriminaciis
holandiaSi Catarebuli eqsperimentebis
seriaSi cdis pirebi SemTxveviTad dayves formamde, romelic dafuZnebulia sqesobriv
or jgufad: mwvaneebad da lurjebad. cdis socialuri kategorizacia (Social categorization)
pirebs imis mixedviT, Tu romel jgufs _ procesi, romlis meSveobiTac adamianebi sa-
miakuTvnes, dauriges mwvane an lurji kuTari socialuri garemos organizebas axdenen,
kalmebi da sTxoves, eweraT, Sesabamisad, miakuTvneben ra adamianebs sakuTar da sxvaTa
jgufebs.
mwvane an lurj qaRaldebze. eqsperimen-
tatorebi jgufebis wevrebs mimarTavdnen Sida jgufebi (In-groups) – jgufebi, romlebTanac
adamiani sakuTari Tavis identificirebas axdens.
maTi jgufis feris Sesabamisi feris
saxeliT da miuxedavad imisa, rom feris gare jgufebi (Out-groups) – jgufebi, romleb-
mixedviT gansazRvrul kategoriebs ara- Tanac adamianebi identifikacias ar axdenen.
crurwmenebi

viTari faruli fsiqologiuri mniSvneloba Sidajgufuri mikerZoeba (In-group bias) – sakuTari


ar gaaCndaT da jgufis wevrebis SerCevac jgufis gadafaseba sxvasTan SedarebiT.
sruliad SemTxveviT moxda, isini sakuTar rasizmi (Racism) – adamianebis diskriminacia
jgufs ufro dadebiTad afasebdnen, vidre maTi kanis feridan an eTnikuri warmomav-
lobidan gamomdinare
meores. metic, mxolod da mxolod ferTa
gansxvavebaze dafuZnebuli es Sidajgufuri seqsizmi (Sexism) – adamianebis diskriminacia
maTi sqesis gamo 763
mkvlevrebs hqondaT hipoTeza, rom cru-
rwmenebis mqone adamianebi ufro gul-
modgined moekidebodnen „swori~ rasobrivi
Sefasebebis gakeTebas. mkvlevrebma iwi-
naswarmetyveles, rom crurwmenebis mqone
studentebi ufro met dros dauTmobdnen
orazrovani saxeebis klasificirebas.
faqtobrivad, crurwmenebis mqone studen-
tebma TiToeuli orazrovani suraTis
amocnobaze erTi wamiT meti dro daxarjes,
vidre maT, visac ar gaaCnda rasobrivi
crurwmenebi (Blascovich et al., 1997).

es eqsperimenti aCvenebs, Tu ramdenad mniS-


vnelovania crurwmenebis mqone adamianebisaTvis
sxva adamianebis klasificireba „Cvenebad~ da
„sxvebad~. bolo dros mkvlevrebma SeZles ufro
zustad aRenusxaT crurwmenebis arqona, rac
gamoixata imiT, rom aseTi adamianebi nakleb
yuradRebas aqceven adamianebs Soris gansxva-
niSanze. „Cven~ da „isini~-s gansxvavebebis sawyisi vebebs (Phillips & Ziller, 1997). adamianebs, romlebsac
tendenciebi xSirad maSin Zlierdeba, rodesac maRali qulebi aqvT universaluri orientaciis
Cndeba STabeWdileba, rom resursebi SezRudulia skalaze, iseTi tipis debulebebze daTanxmebis
da is, SesaZloa, mxolod erT jgufs ergos. tendencia axasiaTebT, rogoricaa: „rodesac
Tavi 18 / socialuri pfsiqologia, sazogadoeba da kultura

faqtobrivad, adamiani, romelsac axasiaTebs vinmes vxvdebi, vcdilob, ganvsazRvro msgavseba


crurwmenebisadmi daqvemdebarebulobis maRali Cemsa da mas Soris~ da uaryofen iseT debulebebs,
xarisxi, ufro metad msjelobs imis Sesaxeb, rogoricaa: _ „bevri ramis Tqma SemiZlia ada-
adamianebidan vin romel kategorias ekuTvnis. mianze, Tu vici, ra sqesisaa is~. amgvarad, zogi-
erT adamians SeuZlia samyaros Sida da gare
jgufebad dayofis tendenciis daZleva.
saidan Cven vnaxeT, Tu ramdenad swrafad mivyavarT
viciT crurwmenebs adamianebis „Cven~ da „isini~ jgu-
febad dayofamde. axla ki vnaxoT, rogor erTve-
crurwmena da rasobrivi xasiaTis bian stereotipebi crurwmenebis funqcionirebaSi.
msjeloba
studentebis jgufs Sesavsebad misces
stereotipebis efeqtebi
skala, romelic zomavda maT damokide-
bulebas afro-amerikelebis mimarT. maT Cven SegviZlia gamoviyenoT socialuri
Sefasebebze dayrdnobiT, erTi jgufi kla- kategorizaciis Zala mravali saxis crurwmenis
sificirda, rogorc crurwmenebis mqone, sawyisebis asaxsnelad. imisaTvis, rom avxsnaT
meore ki _ rogorc crurwmenebis armqone. yoveldRiur cxovrebaze crurwmenebis gavlena,
Semdeg orive jgufis studentebs sTxoves, Cven unda avxsnaT mexsierebis is struqturebi,
daeTvalierebinaT fotoebis seria, romleb- romlebic mniSvnelovnad amyareben maT, kerZod,
zec saxeebi iyo gamosaxuli da xmamaRla ki _ stereotipebi. stereotipebi warmoadgenen
daexarisxebinaT isini, rogorc „TeTri~
stereotipebi (Stereotypes) _ adamianebis gar-
an „Savi~. zogierTi saxis klasificireba
kveul jgufebTan dakavSirebuli ganzogadebebi,
Zalian advili iyo maSin, roca zogierTi romlebic garkveul maxasiaTeblebs miaweren
764
saxe Zalze gaurkvevlad gamoiyureboda. mTel jgufs.
adamianebis garkveul jgufebTan dakavSirebul agdeben sxvebis, maTi stereotipebisTvis Seusa-
ganzogadebebs, romlebic garkveul maxasiaTeb- bamo mosazrebebs.
lebs miaweren mTel jgufs. ueWvelia, rom Tqven
stereotipebis farTo speqtrs icnobT. ra Sexe-
saidan
dulebebi gaqvT kacebsa da qalebze, ebraelebze,
musulmanebsa da qristianebze, azielebze, afro- viciT
amerikelebze, amerikis mkvidr mosaxleobaze,
arapopularuli stereotipi –
laTinoamerikelebsa da kavkasielebze? ra gav-
Seusabamo informacia
lenas axdenen es Sexedulebebi am adamianebTan
Tqvens urTierTobebze? Tqveni Sexedulebebis ra xdeba maSin, rodesac Tqven iRebT
gamo Tavs aridebT xolme maTTan urTierTobas? informacias, romlis nawilic amyarebs
vinaidan stereotipebi ase Zlierad erTvebian Tqvens Sexedulebebs, meore nawili ki ewi-
molodinebSi, isini xSirad uwyoben xels im naaRmdegeba mas? erT-erT kvlevaSi eq-
situaciebis warmoqmnas, romlebic me-17 TavSi sperimentatorebma studentebi dayves or
aRvwereT, rodesac adamianebi TviTon ageben _ homoseqsualizmis mimarT Zlieri da
sakuTar socialur realobas. gaiTvaliswineT, susti crurwmenebis mqone _ jgufad. amis
ra rols asruleben stereotipebi im SefasebiT Semdeg TiToeuli studenti Tanmimdevro-
msjelobebSi, romlebic socialur garemoSi biT kiTxulobda or mecnierul naSroms
raimes „arsebobas~ exeba. adamianebi „monacemebis homoseqsualizmis Sesaxeb. erT naSromSi
naklebobis~ sakuTari stereotipebidan gamom- mocemuli iyo stereotipis Sesabamisi
dinare, informaciiT Sevsebis tendenciiT xasiaT- daskvna, rom homoseqsualizmi unda Sefasdes
debian: „me ar vapireb hiroSisTan erTad manqanaSi sqesTaSoris qcevebTan mimarTebaSi, meoreSi
Cajdomas – azielebi saSineli mZRolebi arian~. ki – stereotipis sawinaaRmdego daskvna,
aseve, adamianebs SeuZliaT (ara aqvs mniSneloba, rom homoseqsualizmi ar unda iqnes Sefa-
crurwmenebi

ician Tu ara) stereotipuli informaciis qcevi- sebuli sqesTaSoris qcevebTan mimarTebaSi.


Ti dadasturebisaTvis gamoyeneba. magaliTad, rodesac orive jgufis studentebi afa-
Tu Tqven asabuTebT, rom ebraelebi cudi sebdnen orive naSromis mecnierul dones,
megobrebi arian, Tqven arasodes miscemT maT maT maRali Sefaseba misces im naSroms,
SesaZleblobas, rom sawinaaRmdego dagimtki- romelic, Sesabamisad, emTxveoda maT Sexe-
con.Eamaze uaresi isaa, rom gaimyareben Tu ara dulebas. magaliTad, Zlieri crurwmenebis
sakuTar mosazrebebs, adamianebi aRarafrad 765
mqone cdis pirebma meti mecnieruli Rir- gaucnobierebel crurwmenebs gulisxmoben. Se-
seba miaweres im naSroms, romelic ganam- xedeT Tqvens megobrebs, isini xom igive eTnikur
tkicebda sqesTaSoris stereotips. metic, jgufs ekuTvnian, romelsac Tqven? Tu asea, ratom?
am ori naSromis wakiTxvis Semdeg, rom- Cven mivediT im savalalo daskvnamde, rom
lebic Ffaqtobrivad, mxolod abalan- crurwmenis Seqmna advilia, magram daZleva –
sebdnen erTmaneTs, studentebma daadas- Zneli. miuxedavad amisa, socialuri fsiqologiis
tures, rom maT ganumtkicdaT sakuTari Camoyalibebis pirveli dReebidanve mecnierebi
azris sisworis rwmena (Munro & Ditto, 1997). ebrZvian MmaT.
axla mivubrundeT am mcdelobebis saukeTeso
magaliTebs.
es eqsperimenti gviCvenebs, rom mxolod
informacia ar amcirebs crurwmenebs: adamianebs
gaaCniaT midrekileba, mniSvneloba ar mianiWon crurwmenebis daZleva
im informacias, romelic ewinaaRmdegeba maT
socialur fsiqologiaSi erT-erTma kla-
mTavar stereotipebs (Semdeg qveTavSi ganvixilavT
sikurma gamokvlevam aCvena, rom „Cven~ jgufis
crurwmenebis Semcirebis ufro qmediT meTodebs).
dapirispirebam „isini~ jgufTan, SesaZloa,
neba mogveciT, gagaxsenoT stereotipebis sxva
seriozul mtrobamde migviyvanos. 1954 wlis
efeqti, romelsac inteleqtis testirebis
zafxulSi muzafer Serifma da misma kolegebma
ganxilvis dros SevexeT. gavixsenoT me-10 Tavi,
(Muzafer Sheerif, 1961/1988) or jgufad dayofili
sadac inteleqtis koeficientebSi (IQ) rasobriv
biWebi oklahomis Statis saxelmwifo parkSi
gansxvavebebze vsaubrobdiT. aRniSnul TavSi Cven
waiyvanes. jgufebs, pirobiTad, „arwivebi~ da
mimovixileT faqtebi, romlebic amtkiceben, rom
„Cxakunebi~ uwodes. TiToeuli jgufi TviTon
stereotipul jgufebs axasiaTebT safrTxe,
uvlida Tavis Tavs _ isini daexetebodnen, curav-
romelsac klod stilma (Claude Steel) da misma
dnen, saWmels amzadebdnen da erTi kviris ganmav-
kolegebma stereotipuli safrTxe uwodes (Steel,
lobaSi araferi icodnen meore jgufis arsebobis
Tavi 18 / socialuri pfsiqologia, sazogadoeba da kultura

1997; Steel & Aronson, 1995, 1998). stereotipuli


Sesaxeb. jgufebma erTmaneTi beisbolSi, fexbur-
safrTxe Cndeba MmaSin, rodesac adamianebi iseT
Tsa da bagiris gadawevaSi Sejibrebis dros
situaciebSi aRmoCndebian, romlebTanac dakav-
gaicnes. aseT dasawyiss or jgufs Soris gam-
Sirebulia stereotipis negatiuri aspeqtebi.
Zvinvarebuli metoqeoba mohyva. dawves erTmaneTis
magaliTad, me-10 TavSi Cven davadastureT, rom
almebi, daarbies da gaZarcves sacxovrebeli
afro-amerikelebis mier unarebis testebis Sesru-
kotejebi da sakvebis gamo namdvili brZola
leba uaresdeba, rogorc ki uCndebaT eWvi, rom
gaaCaRes. rogor unda Semcirebuliyo aseTi
testis Sedegebi Seesabameba Savkanianebis swav-
mtroba?
lis dabalunarianobis stereotipebs. es mona-
cemebi imitom SegaxseneT, rom xazi gagvesva im
faqtorebisTvis, romlebic aZliereben uaryofiT saidan
stereotipebs da im xerxebisTvis, romlebic viciT
stereotipulad ganwyobili adamianebis cxov-
rebis deformacias iwveven. erTmaneTze damokidebulebebis
darwmunebulic rom iyoT, rom Tqven ar aucilebloba
gagaCniaT crurwmenebi, mainc savaraudoa, rom
eqsperimentatorebma scades propagan-
Tqvenc gaqvT Tanamedrove sazogadoebaSi arse-
distuli xerxi – erT jgufs uqebdnen
buli stereotipebi. am stereotipebis codnam,
meores. aman ar gaWra. amis Semdeg Seecadnen
SesaZloa, aracnobier doneze maTi gamoye-
jgufebisTvis iseTi garemo SeeqmnaT, ro-
nebisaken gibiZgoT (Devine & Monteith, 1999). im
melic gamoricxavda Sejibrs. arc aman
adamianebmac ki, romelTa Sexedulebebic Tavisu-
imoqmeda. mtroba maSinac grZeldeboda,
falia crurwmenebisgan, SesaZloa, mainc ganaxor-
rodesac jgufebi erTad uyurebdnen films.
cielon avtomaturi aqtebi, romlebic warsuli bolos mkvlevrebma erTi ram moifiqres.
da awmyo garemocvis mravali wyarodan miRebul
766 maT unda SeeqmnaT iseTi problemebi,
romelTa gadawyvetac SesaZlebeli iqne- jgufebSi (Aronson & Gonzales, 1988; Gonzales, 1983).
boda saerTo miznebis dasaxviTa da Tanam- ganvixiloT erTi axalgazrda ymawvilis, kar-
SromlobiTi aqtivobiT. magaliTad, mkvlev- losis SemTxveva. karloss ignorirebas ukeTeb-
rebma Seqmnes iseTi situacia, rom biWebs dnen imis gamo, rom misi mSobliuri ena ar iyo
xramidan tvirTi amoeTriaT. saerTo amoca- inglisuri; mas daevala jgufSi, romelic jozef
nis wyalobiT mtroba gaqra da, faqtob- pulitceris premiis mopovebas cdilobda, gan-
rivad, isini saukeTeso megobrebad iqcnen sakuTrebuli rolis Sesruleba. gundis sxva
„jgufebis sazRvrebis~ darRvevis gareSe. wevrebs unda moefiqrebinaT, rogor miewodebinaT
misTvis informacia, romlis prezentaciac unda
am eqsperimentma daadastura kontaqtis
hipoTeza, rom mtrul jgufebs Soris pirdapiri
kontaqti amcirebs crurwmenebs (Allport, 1954).
biWebs erTad yofnis garda sxva aRaraferi surdaT
da, piriqiT, eqsperimentma isic aCvena, rom
crurwmenebis dasaZlevad waxalisebul unda
iqnes adamianebis erTmaneTze damokidebuleba
da saerTo miznebi. erTi wuTiT dafiqrdiT,
rogor SegiZliaT gamoiyenoT es codna im
situaciebSi, romlebSic CarTulni xarT. maga-
liTad, warmoidgineT, rom Tqven dapirispire-
buli TanamSromlebis xelmZRvaneli xarT. ras
moimoqmedebdiT am dapirispirebis aRmosafxvre-
lad?
mogvianebiT, socialurma fsiqologma eliot
aronsonma (Elliot Aronson) da misma kolegebma (1978)
Seadgines programa, romelic emyareboda aR-
werili eqsperimentis Sedegebs da miznad
isaxavda texassa da kaliforniaSi axlad deseg-
rerirebul skolebSi crurwmenebis aRmofxvras.
maT Seqmnes iseTi saswavlo programebi, romlis
pirobebSi mexuTe klasis moswavleebi swavlis
procesSi erTmaneTze iyvnen damokidebulni da
naklebad ejibrebodnen erTmaneTs saswavlo
masalis aTvisebaSi.
strategiaSi, romelic „asawyobi suraTebis~
meTodis1 saxeliTaa cnobili, TiToeul bavSvs
mosamzadeblad eZleva mTeli masalis nawili,
romelic Semdeg man jgufis danarCen wevrebs
unda gaacnos. warmateba fasdeba mTeli jgufis
mier warmodgenili prezentaciis xarisxze
dayrdnobiT. amdenad, mniSvnelovani da faseulia
jgufis TiToeuli wevris wvlili.
crurwmenebi

aseTi asawyobi suraTebis meTodiT momuSave


klasebSi rasobrivi konfliqtebi Semcirda,
vinaidan manamde urTierTdapirispirebuli
TeTrkaniani, laTinosi da zangi studentebi
erTad iyvnen saerTo miznebiT gaerTianebul

1
Jigsaw technique. 767
moexdina mas Semdgom. Tanagundelebis moT- kulturaTaSorisi (kros-kulturuli) monace-
minebisa da gamamxnevebeli SeniSvnebis sapasuxod, mebis gaTvaliswinebiT, am kvlevidan Zalze cal-
karloss maT mimarT Tbili grZnobebi gauCnda saxa daskvna gamomdinareobs: gare jgufis wevrTan
da isic gaarkvia, rom premiis mopovebis ambavi megobrobas crurwmenebis gaqrobamde mivyavarT.
namdvili ar iyo. man saTanadod Seafasa rogorc ratomaa megobroba ase efeqturi? megobroba
sakuTari Tavi, ise _ Tanagundelebi (Cven si- adamianebs SesaZleblobas aZlevs, meti gaigon
xaruliT unda aRvniSnoT, rom karlosma texasSi gare jgufis wevrebis Sesaxeb, maTTan identi-
kolejis damTavrebis Semdeg swavla harvardis fikaciac ki SeiZleba moaxdinon. megobrobam,
iuridiul skolaSi gaagrZela). aseve, SesaZloa, deprovincializaciamdec migvi-
miuxedavad imisa, rom crurwmenebTan dakavSi- yvanos: es niSnavs, rom, rodesac adamianebi mets
rebuli, Cven mier moyvanili magaliTebis umrav- igeben gare jgufis normebis da Cveulebebis
lesoba aSS-is farglebSia mopovebuli, faqtob- Sesaxeb, isini nakleb „provinciulebi~ xdebian
rivad, yvela sazogadoeba ganasxvavebs Sida da sakuTar Sida jgufSi mimdinare procesebis
gare jgufebs. dabolos, am qveTavis sisruli- koreqtulobasTan mimarTebaSic.
saTvis, crurwmenebis daZlevis sakiTxis Tval- socialuri fsiqologia ar Tvlis, rom cru-
sazrisiT, Cven ganvixilavT eqsperiments, rome- rwmenebi xelis erTi mosmiT SeiZleba moispos,
lic sakiTxis internacionalur aspeqtebs exeba magram is Tanmimdevrulad dgams nabijebs maTi
da RirsSesaniSnavia Tavisi SedegebiT. Tomas yvelaze mZime Sedegebis TandaTanobiTi aR-
petigium (Thomas Pettigrew, 1997) Seiswavla daax- mofxvrisaTvis TiToeul mcire SemTxvevaSic ki.
loebiT 4000 adamianis monacemi safrangeTSi, namdvilad Rirs, gamoZebnoT dro da daakvirdeT,
niderlandebSi, inglissa da yofil dasavleT rogor SeZlebT Tqveni im crurwmenebis gamov-
germaniaSi, raTa Seemowmebina Serifis da misi linebebis daregulirebas Tqven irgvliv, rom-
kolegebis mier aRweril kvlevaSi miRebuli lebsac an Tqven axvevT Tavze sxvebs, an, piriqiT,
Sedegebi, gansakuTrebiT ki _ kontaqtis hipoTeza, sxvebisgan gixdebaT amis atana.
romelsac crurwmenebis Semcirebamde mivyavarT.
Tavi 18 / socialuri pfsiqologia, sazogadoeba da kultura

saidan Sejameba
viciT crurwmenebTan dakavSirebuli savalalo rea-
loba isaa, rom Zalze minimaluri maniSnebelic
megobroba amcirebs crurwmenebs ki sakmarisia mavne tendenciebis CamoyalibebisaTvis.
kvlevebma cxadyo, rom socialuri kategorizacia
yvela am qveyanaSi cdis pirebs sTxoves,
swrafad kravs ucxo adamianebs mWidrod
ganesazRvraT TavianTi damokidebuleba
SekavSirebul jgufebad, romlebic Sida jgufebis
garkveuli erovnuli umciresobebis mimarT
wevrebs ufro pozitiurad aRiqvamen, vidre _ gare
(magaliTad, ingliselebs ekiTxebodnen
jgufebis wevrebs. stereotipebi zRudaven adamianis
indoelebis, xolo germanelebs _ Turqebis
mier „realobis~ gancdas. Serifis eqsperimentma
Sesaxeb). maT, agreTve, sTxovdnen, miewo- dagvanaxa, rom crurwmenebi SeiZleba Semcirdes
debinaT informacia im adamianebTan kon- im programebiT, romlebic xels uwyoben saerTo
taqtebis tipis Sesaxeb, romlebic sxva
erebs, rasebs, religiebs, kulturebs an kontaqtis hipoTeza (Cotact hipothesis) – idea,
socialur klasebs ekuTvnodnen; hyavdaT rom mtrul jgufebs Soris pirdapiri kontaqti
Tu ara maT Soris megobrebi, mezoblebi amcirebs crurwmenebs.
an TanamSromlebi. kvlevis Sedegebi sakmaod asawyobi suraTebis klasebi (Jegsaw classrooms)
dramatuli iyo. rodesac adamianebi am gare – saswavlo klasebi, romlebic iyeneben asawyobi
jgufebis wevrebs axasiaTebdnen, rogorc suraTebis saxeliT cnobil meTods, romelSic
yovel moswavles eZleva mTeli dasaswavli
megobrebs, isini crurwmenebis SedarebiT
masalis mxolod nawili, romelic Semdeg jgu-
dabal dones avlendnen. fis sxva wevrebs gadaecema.
768
fsiqologia XXI saukuneSi

samyaro pataravdeba

internetis zedapiruli mi- Zod, kuveitis universitetis liosTvis misaRebi iyos,


moxilvac sakmarisia, rom TanamSromlebisTvis, Tumca, magram kulturuli gan-
davrwmundeT _ samyaro dapa- Zalian mokle droSi is sayo- sxvavebebi, SesaZloa, mainc
taravda. axla ukve bevri Cven- velTaod xelmisawvdomi gaxda. arsebobdes, Tu ramdenad
gani amyarebs urTierTobas umravles SemTxvevaSi, kuvei- gasagebi an faseulia esa Tu
ucxo adamianebTan eleqtro- telebic iseve iyeneben in- is veb gverdi (Sears et al., 2000).
nuli fostisa da „Catis~ meS- ternets, rogorc mTel msof- magaliTad, bevr veb gverdze
veobiT. aseTi urTierTobebi ki- lioSi _ „CatisTvis~: adamianebi informacia mocemulia mar-
dev ufro gafarTovdeba imis mas, ZiriTadad, „salaybod~ cxnidan marjvniv da zevidan
Sesabamisad, rac ufro meti mimarTaven da kuveitelebic qveviT _ ise, rogorc kiTxu-
adamiani aiTvisebs msoflio aRniSnaven, rom urTierTobebi loben inglisur enaze, magram
qselis teqnologiebs. maga- da romanebi kibersivrceSi aqvT. Cinelebi an ebraelebi, SesaZ-
liTad, erT-erTi arasportuli da mainc, kuveitSi internetis loa, sirTuleebs waawydnen,
Tema, romelzec laparaki iyo gamoyeneba TaviseburebiT xa- vinaidan maTi enebi infor-
2000 wlis msoflio olim- siaTdeba, rac mas sxvebisgan maciis sivrciTi ganlagebis
piadaze, interneti iyo. olim- ganasxvavebs: „bevri daZvreba gansxvavebul wess iyeneben
piuri sofeli, sadac spor- internetSi, magram cota Tu (O’Donnell,1994). sazogadod,
tsmenebi cxovrobdnen, kargad aqveynebs raimes~. kuveitSi „in- veb-gverdebis dizainerebma,
iyo aRWurvili uaxlesi apara- ternetiT sakuTar Tavze in- SesaZloa, aRmoaCinon, rom
turiT, raTa msoflios yvela formaciis gavrceleba poten- maT sakuTari produqciis
kuTxidan Camosul sportsmenebs ciuri safrTxis Semcveli aqti „internacionalizaciisaTvis~
msoflio qselSi mogzaurobis ufroa, vidre _ sakuTari Tavis socialuri mecnierebebis
saSualeba hqonodaT. gazeTebi warmoCenis saSualeba. is aris daxmareba sWirdebaT. veb-
iuwyebodnen, rom kubelma spor- iaraRi Tqveni mtris winaaRmdeg gverdi, romelic erTi
tsmenebma, romelTac manamde ar da instrumenti, raTa Senar- jgufis mowonebas imsaxurebs,
hqondaT internetTan urTier- Cunebul iqnes dogmebisadmi SesaZloa, uaryofil iqnes
Tobis gamocdileba, erTi konformuloba da gaadvildes meore jgufis mier, vTqvaT,
kviris ganmavlobaSi aamoqmedes yoveldRiuri cxovrebis im moWarbebuli agresiulo-
160-ze meti veb-gverdi (Jordan, marTva~ (Wheeler, 1998. gv. 365-366). bis an sirTulis gamo, ro-
2000). erT-erTi kiTxva, romel- aseTi kulturuli SezRudvebis melic adgilobriv normebs
sac XXI saukune namdvilad pirobebSi Zneli warmosadgenia, ewinaaRmdegeba (Sears et al., 2000).
svams fsiqologiis winaSe, isaa, rom kuveitSi interneti saku- WeSmaritad kulturaTaSorisi
Tu rogor Seegua adgilobrivi Tari Tavis gamoxatvis saSua- Rirebulebis mqone veb-gver-
kulturebi msoflio qsels da, lebad iqces, rogorc es mraval debis Sesaqmnelad, veb-diza-
piriqiT, ra gavlena moaxdena sxva qveyanaSi moxda. inerebma informacia iseT
adgilobrivma kulturebma mkvlevrebma internetis gamo- wignSi unda moiZion, ro-
masze. yenebis sxva mravali kul- goricaa „fsiqologia da
ganvixiloT, Tu ra gavlena turuli gansxvavebac Seiswav- cxovreba~. rogorc XXI sau-
crurwmenebi

moaxdina internetma kuveitis les, magaliTad, veb-gverdebis kunis moqalaqe, Tqven msof-
cxovrebaze (Wheeler, 1998). ro- is maxasiaTeblebi, romlebsac lios dapataravebis mowme
gorc mraval sxva qveyanaSi, ama Tu im kulturebis war- xarT. ra daskvnebs gaake-
kuveitSic interneti Tavda- momadgenlebi aniWeben upira- TebdiT amis Taobaze? ra
pirvelad akademiuri wreebis- tesobas. erTi da igive veb- kiTxvebs dausvamdiT fsiqo-
Tvis gaxda xelmisawvdomi, ker- gverdi, SesaZloa, mTeli msof- logebs?

769
miznebis miRwevas. asawyobi suraTebis meTodi maT moraluri normebi Tu ara? rogor unda
amas saklaso oTaxebSi akeTebs. kvlevebi aCveneben, avxsnaT sxvadasxva kultebis mimdevarTa mzad-
rom gansxvavebuli jgufebis wevrTa damegobreba yofna, ara marto sakuTari sicocxle xelyon,
crurwmenebis Semcirebas iwvevs. aramed sxvebic Tan gaiyolon (Tema, romelic
Semdeg rubrikaSi „fsiqologia Cvens cxovrebaSi~
iqneba ganxiluli)? ra SeiZleba iTqvas piradad
konfliqtisa da mSvidobis Tqvenze? arsebobs garemoebebi, romelTa gavle-
fsiqologia niTac Tqven SeZlebdiT, damorCilebodiT sulier
liders, mogewamlaT adamianebi da Semdeg Tavi
mogeklaT? SegiZliaT, warmoidginoT Tavi im
bolo or qveTavSi vnaxeT, rom adamianis
asobiT udanaSaulo adamianis amoxocvis monawi-
cxovrebaSi agresiasa da crurwmenebs sakmaod
led, rac amerikelma jariskacebma, zemdgom pirTa
didi adgili ukavia, magram yvelaze momakvdi-
brZanebiT, vietnamis sofel mai-laiSi ganaxor-
nebeli maTi urTierTgadakveTaa. XXI saukuneSi
cieles (Hersh,1971; Opton, 1970, 1973)? Tqveni pasuxi,
jer kidev arsebobs iseTi katastrofuli siZ-
Cveni pasuxis msgavsad, iqneba: „ara! Tqven me vin
ulvili, romelic religiuri, rasobrivi Tu
ggonivarT?!~ am qveTavis wakiTxvis Semdeg vime-
kulturuli crurwmenebis safuZvelze Cndeba.
dovnebT, rom Tqven eWvi SegeparebaT da ityviT:
ra SeiZleba gakeTdes am siZulvilis dasaZlevad?
„SesaZloa, danamdvilebiT ar vici~. moqmedi
„fsiqologia da cxovrebis~ SesavalSi Cven fsi-
socialuri Zalebis gavleniT, Tqvenc, SesaZloa,
qologebi davaxasiaTeT, rogorc „adamianebis
igive gaakeToT, rasac sxva adamianebi akeTebdnen
sakmaod optimisturi jgufi~, vinaidan maT swamT,
igive situaciaSi, rac ar unda warmoudgenlad
rom maTi Teoriebi da fsiqologiuri kvlevebis
da sazarlad geCvenebodeT maTi qceva Tqvenc
Sedegebi, SesaZloa, gamoyenebul iqnes adamianis
da im adamianebsac, romlebic im situaciaSi
cxovrebis gasaumjobeseblad. am wignis daskvniT
qveTavebSi gvsurs am optimisturi ganwyobilebis uSualod ar imyofebian.
Tavi 18 / socialuri pfsiqologia, sazogadoeba da kultura

SenarCuneba. miuxedavad imisa, rom im fsiqologiur individis qcevaze socialuri Zalebis gavle-
Zalebs SevexebiT, romlebsac damangreveli qceva nis gansakuTrebiT damarwmunebeli demonstri-
mosdevs, naTeli iqneba isic, rom arseboben iseTi reba solomon aSis mowafem, stenli milgremma
Zalebic, romlebsac xelewifebaT konstruqciuli ganaxorciela. milgremis kvlevam (1965, 1974) cxad-
cvlilebebis safuZvlis Seqmna. Cveni saboloo yo, rom meore msoflio omis dros nacistebis
mizania, mivideT mSvidobis fsiqologiis ganxil- brma morCileba imdenad maTi dispoziciuri
vamde. es aris mravalmxrivi cda imisa, rom so- maxasiaTeblebis (anu maTi gansakuTrebuli pirov-
cialuri mecnierebebis mier dagrovili codna nuli Tvisebebis an germanelebis erovnuli
gamoyenebul iqnes msoflioSi mSvidobis damyare- xasiaTis) moqmedebis Sedegi ar iyo, ramdenadac
bis da ganmtkicebis saqmeSi. swored es gaxlavT iseTi situaciuri Zalebis moqmedebisa, romelTac
optimizmis is pirveli nota, romliTac gvsurs nebismieri adamianis STanTqma SeeZlo. rogor
damTavrdes fsiqologiasTan Tqveni pirveli Sexeba. SeZlo man imis Cveneba, rasac arendtma „boro-
SeiZleba iTqvas, rom Cven viwyebT socialur tebis banaluroba~ uwoda – rodesac boroti
fsiqologiaSi yvelaze klasikuri kvlevis qmedebebi SeiZleba Cveulebrivma adamianebma
ganxilvas, romelic stenli milgremma (Stanley Caidinon, romlebic sulac ar arian ulmobelni
Milgram) Caatara, raTa Rrmad Cawvdomoda meore da ubralod gauazreblad, yovelgvari gansjis
msoflio omis saSinelebebis safuZvlebs. gareSe asruleben sxvebis brZanebebs (Arendt,
1963,1971). morCilebis kvlevis milgremiseuli
programa erT-erTi yvelaze sakamaTo programaa,
avtoritetisadmi daqvemdebareba vinaidan masSi wamoWrili sakiTxebi arsebiTad
ra aiZulebda aTasobiT nacists, damorCile- ukavSirdeba yoveldRiuri cxovrebis realobasa
bodnen hitleris brZanebebs da milionobiT da eTikur problemebs (Miller,1986; Ross & Nisbett,
ebraeli gaegzavnaT gazis kamerebSi? gaaCndaT 1991).
770
morCilebis paradigma daesajaT isini, romelTac moswavlis roli
hqondaT dakisrebuli. maT ganemartaT ZiriTadi
pirovnuli Taviseburebebisa da socialuri
wesi, romliTac unda exelmZRvanelaT da romlis
maxasiaTeblebis erTmaneTisgan gamijvnis mizniT,
mixedviT yoveli Secdomis Semdeg eleqtroSoki
milgremma laboratoriuli eqsperimentebis mTeli
unda gaeZlierebinaT, vidre ar miaRwevdnen
seria – avtoritetisadmi damorCilebis 19 labo-
dasaswavli masalis uSecdomod gadmocemas. TeTr
ratoriuli eqsperimenti Caatara, romelSic 1000-
xalaTSi gamowyobili eqsperimentatori sruli
ze meti cdis piri monawileobda. milgremis
kanonieri uflebamosilebiT aRWurvili piriviT
pirveli eqsperimentebi ielis universitetSi tar-
moqmedebda; is cdis pirebs acnobda wesebs, awes-
deboda niu heivensa da mis gareubnebSi mcxovreb
rigebda rolebis ganawilebas (mTeli seriozu-
mamakacebze, romelTac eqsperimentSi mona-
lobiT atarebda kenWisyrebs) da maswavleblebs
wileobisaTvis anazRaureba eZleodaT. mogvia-
miTiTebebs aZlevda, rom kargad SeesrulebinaT
nebiT man damorCilebis kvlevis laboratoria
dakisrebuli davaleba, rogorc ki maT yoymans
universitetidan brijportSi, koneqtikutis
an gansxvavebuli azris gamovlenis mcdelobas
StatSi gadaitana, sadac sagazeTo gancxadebebis
amCnevda. damokidebuli cvladis _ eleqtroSokis
saSualebiT agrovebda eqsperimentSi monawile-
maqsimaluri maCvenebeli aparatze 450 volti iyo,
obis msurvelebs, mosaxleobis yvela fenis, orive
romlis miRwevac mcire, 1.5-voltiani bijebiT
sqesis, asakiT, saqmianobiTa da ganaTlebis doniT
xdeboda da romelsac maswavlebeli moswavlis
gansxvavebul adamianebs.
yoveli Secdomis sapasuxod umatebda, vidre is
milgremis ZiriTadi eqsperimentuli paradigma
ar Sewyvetda „avtoritetis~ (e.i. eqsperimen-
is iyo, rom cdis pirebi CarTulni iyvnen iseT
tatoris mimarT) damorCilebas da uars ar ityoda
saqmianobaSi, romelic _ rogorc amaSi TviT
davalebis Sesrulebaze.
cdis pirebi iyvnen darwmunebulebi –sxva ada-
mianze sxvadasxva diapazonis eleqtroSokiT
zemoqmedebas iTvaliswinebda. es nebayoflobiT cdis situacia
SerCeuli xalxi darwmunebuli iyo, rom mona-
eqsperimenti ise iyo dagegmili, rom cdis
wileobda mexsierebisa da daswavlis procesis
piri iZulebuli iyo daejerebina, rom igi –
mecnierul kvlevaSi. isini daarwmunes, rom
asrulebda ra brZanebebs – tkivils ayenebda,
kvlevis mizans warmoadgenda imis garkveva, Tu
stanjavda da, SesaZloa, moekla kidec udanaSaulo
rogor moqmedebs sasjeli mexsierebaze da rogor
adamiani. TiToeul maswavlebels 45 voltis Zabvis
gaumjobesdeboda daswavlis procesi Seqebisa da
eleqtrodartyma miayenes, raTa mas warmodgena
dasjis saTanado TanafardobiT gamoyenebiT. cdis
hqonoda, Tu ra intensivobis tkivils iwvevda
pirebs, romelTac maswavleblis socialuri

konfliqtisa da mSvidobis fsiqologia


igi. moswavle mSvidi, sasiamovno garegnobis,
roli mieniWaT, daSvebuli SecdomebisaTvis unda
gawonasworebuli manerebis mqone, ormoc-

771
daaTiode wlis mamakaci iyo, romelic, sxvaTa ufro moematebinaT eleqtroSokis voltaJi da
Soris, ambobda, rom guli awuxebda, magram fulis daeWiraT TiTi Rilakze, romelsac ewera: „sa-
gamo mzad iyo am proceduris gasavlelad. mas xifaToa. Zlieri Soki XXX (450 volti)~.
gverdiT oTaxSi abamdnen „eleqtroskamze~ da
maswavlebelTan Sida sakomunikacio qselis
eleqtroSoki: ho Tu ara
meSveobiT urTierTobda. moswavles evaleboda
dawyvilebuli sityvebis damaxsovreba da eqsperimentis dawyebamde milgremma 40 fsi-
wyvilidan erT-erTi sityvis dasaxeleba, rogorc qiatrs mimarTa TxovniT, raTa ewinaswar-
ki gaigebda am wyvilis meore sityvas. moswavlem, metyvelaT cdis pirTa qceva eqsperimentis
winaswar dadgenili ganrigis Sesabamisad, maleve ganmavlobaSi. maT (eqsperimentis aRweraze
daiwyo Secdomebis daSveba da maswavlebelmac dayrdnobiT) iwinaswarmetyveles, rom cdis
ar daayovna eleqtroSokis gamoyeneba. msxverplis pirebis umravlesoba ar acdeboda 150 volts,
protesti izrdeboda eleqtroSokis voltaJis 4%-ze naklebi morCilebas gamoxatavda 300 vol-
matebasTan erTad. 75 voltze man Civili da tamde da mxolod 0.1% gaagrZelebda zemoqmedebas
buzRuni daiwyo. 150-ze eqsperimentSi monawi- 450 voltamde. prognozirebisas fsiqiatrebi
leobaze uari ganacxada da ganTavisufleba eyrdnobodnen mosazrebas, rom srul morCilebas
moiTxova. 180 voltze is yviroda, rom veRar gamoavlendnen da maqsimalur eleqtroSoks
gauZlebs am tkivils. 300 voltze gahyviroda, gamoiyenebdnen mxolod garkveuli maxasia-
rom metis atana aRar SeuZlia da ganTavisuf- TeblebiT aranormaluri, sadisti adamianebi,
lebas iTxovda. bolos tiriliT laparakobda romlebsac siamovnebT sxvebisTvis tkivilis
Tavis avadmyof gulze da kioda. Tu maswavlebeli miyeneba.
yoymanobda, an uars acxadebda ufro maRali fsiqiatrebi aseT Sefasebebs afuZnebdnen
eleqtroSokis miyenebaze, eqsperimentatori mas Sexedulebaze, rom aseTi aranormaluri qcevebis
eubneboda: „eqsperimenti moiTxovs, rom Tqven ganmaxorcielebel adamianebs gaaCniaT gansakuT-
gaagrZeloT,~ an „Tqven ar gaqvT arCevani, unda rebuli dispoziciuri maxasiaTeblebi, Tumca,
Tavi 18 / socialuri pfsiqologia, sazogadoeba da kultura

gaagrZeloT~. maT mxedvelobidan gamorCaT situaciis is


rogorc ukve xvdebiT, situacia cdis pire- gansakuTrebuli Zala, romelsac cdis pirTa
bisTvis Zalze stresuli iyo. cdis pirTa umete- umravlesobis azrovnebasa da qcevebze gavlenis
soba protests gamoTqvamda da ganuwyvetliv moxdena SeeZlo, vinaidan isini „amoglejilni~
aRniSnavda, rom amis gagrZeleba aRar SeeZlo. iqnen maTTvis Cveuli situaciidan. RirsSesa-
is, rom eqsperimentSi Seqmnilma situaciam cdis niSnavi da SemaSfoTebeli daskvna ki isaa, rom
pirebSi Zlieri protesti gamoiwvia, naTlad es eqspertebi Secdnen: cdis pirTa umravlesoba
Cans eqsperimentis angariSebidanac: srulad daemorCila avtoritets. arc erTi cdis
piri ar SeCerebula 300 voltze nakleb Zabvaze.
180-voltiani Sokis Semdeg: „amdens ver moswavleebis mimarT 65%-ma gamoiyena maqsimaluri
gauZlebs! me ar vapireb am kacis mokvlas. gesmiT, eleqtroSoki – 450 volti. miaqcieT yuradReba,
yviris! is ver gauZlebs amas. rame rom daemar- rom maTi umravlesoba sityvierad acxadebda
Tos?... am kacs raime rom daemarTos, vin agebs winaaRmdegobas, magram qceviT emorCileboda
pasuxs?~ (eqsperimentatori Tanxmdeba pasuxismgeb- avtoritets. msxverplis TvalsazrisiT, es
lobis aRebaze) – „maS, kargi~. kritikuli sxvaobaa. marTlac, Tqven rom yofi-
liyaviT msxverplis adgilze, raime mniSvneloba
195-voltiani Sokis Semdeg: „xom gesmiT
eqneboda imas, rom adamians ar undoda TqvenTvis
rogor yviris? magaria ra, ar vici~ (eqsperi-
tkivilis moyeneba da sityvierad ewinaaR-
mentatori eubneba, rom aucilebelia gagrZeleba)
mdegeboda brZanebas, Tuki is, bolos da bolos,
„diax, me vici, ser, magram vfiqrob, eg azrze ar
daemorCileboda brZanebas da mogayenebdaT
aris, raSi gaeba. ukve 195 voltia~ (Milgram, 1965.
eleqtroSokis ganmeorebad dartymebs?
gv.67).
milgremis eqsperimentis Sedegebi imdenad
maSinac ki, rodesac moswavlis oTaxSi siCume moulodneli iyo, rom mkvlevrebs didi Sroma
772 isadgurebda, maswavlebeli brZanebebs iZleoda, dasWirdaT, raTa gamoericxaT maTi alternati-
uli interpretaciis SesaZleblobebi. erTaderTi eqimma daniSna 20 mg wamali, romelsac
gamosavali is iyo, rom daeSvaT, TiTqos cdis astroteni erqva. wamlis yuTze gakeTebuli
pirebma realurad ar daijeres eqsperimentis warwera ityobineboda, rom astrotenis Cve-
„legenda~. SesaZloa, maT isic ki ar daijeres, ulebrivi doza _ 5 mg, xolo maqsimaluri
rom msxverpls namdvilad ayenebdnen tkivils. doza 10 mg iyo.
amis gamosaricxad Catarda iseTi eqsperimenti, SeeZlo Tu ara meddas pacientisTvis
romelSic damorCilebis efeqti realuri, swrafi wamlis gadaWarbebuli doza ucnobi piris
da uSualo iyo. kolejis studentebi Tvlidnen, satelefono zaris Sedegad mieca maSin,
rom wvrTnidnen lekvs, romelzec yoveli Secdomis roca es dadgenil samedicino praqtikas
Semdeg eleqtroSokiT zemoqmedebdnen. isini ewinaaRmdegeboda? rodesac es dilema 12
realurad xedavdnen, rogor xteboda lekvi da meddas aRuweres, 10-ma ganacxada, rom isini
esmodaT misi wkmutuni yovelTvis, rodesac ar daemorCilebodnen ucnobis zars. xolo
Rilakze aWerdnen xels da aZlierebdnen dens is, Tu rogor moiqcnen meddebi realurad,
cxaurSi, romelzec lekvi idga. ramdeni adamiani sxva, axla ukve kargad cnobili ambavia.
isurvebda lekvze eleqtroSokiT zemoqmedebisa rodesac meddebis sxva jgufi moxvda
da misi wvalebis gagrZelebas? am realur situ- analogiur situaciaSi, TiTqmis yvela
aciaSic ki studentebis samma meoTxedma eleqtro- maTgani damorCilda. 22-dan 21-ma meddam
Sokis maqsimaluri odenoba gamoiyena (Sheridan & daiwyo pacientisTvis wamlis (sinamdvi-
King, 1972). leSi, sruliad uvnebeli nivTierebis)
cdis pirebis qcevis kidev erT alternatiul micema, vidre mkvlevarma eqimma ar SeaCera
axsnas warmoadgens is, rom eqsperimentis Sedegebze isini (Hofling et al., 1966).
gavlena moaxdina misi pirobebis moTxovniTma
maxasiaTeblebma. es moTxovniTi maxasiaTeblebi
es Sedegebi miuTiTebs, rom Mmilgremis mier
eqsperimentuli situaciis maniSneblebia, rom-
miRebuli Sedegi ar SeiZleba mieweros eqspe-
lebic zemoqmedebdnen cdis pirebze da aniSnebdnen,
rimentis pirobebis maxasiaTeblebis moTxovnebze
Tu ras elian maTgan. davuSvaT, milgremis cdis
cdis pirTa reagirebas.
pirebi mixvdnen, rom misi eqsperimentis Sedegebi
bevrad ufro saintereso iqneboda, Tu isini ar
Sewyvetdnen eleqtroSokiT zemoqmedebas da ratom emorCilebian adamianebi
amitomac, agrZelebdnen TamaSs. Semdgomma kvlevebma avtoritets
aCvena, rom avtoritetisadmi damorCileba sulac
milgremis kvleva adasturebs, rom imis
ar ganicdis uCveulo eqsperimentuli pirobebis
gasarkvevad, Tu ratom emorCilebian adamianebi

konfliqtisa da mSvidobis fsiqologia


gavlenas. is, SesaZloa, nebismier cxovrebiseul
avtoritets, saWiroa ufro detalurad ganvi-
situaciaSi moxdes.
xiloT garkveul situaciebSi moqmedi fsiqolo-
giuri Zalebi. me-17 TavSi vnaxeT, Tu ramdenad
saidan xSirad zRudavs qcevas situaciuri Zalebi da
swored milgremis kvlevam warmoaCina am Ziri-
viciT
Tadi principis naTeli magaliTi. milgremi da
morCileba realur cxovrebiseul sxva mkvlevrebi eqsperimentuli situaciis mTeli
situaciaSi rigi aspeqtebiT manipulirebas axdendnen, raTa
gamoekveTaT, rom damorCilebis efeqti gan-
mkvlevrebis jgufma, saavadmyofos si-
pirobebulia ara pirovnuli, aramed situaci-
tuaciaSi damorCilebis Seswavlis mizniT,
uri faqtorebiT. 18.5 suraTze asaxulia morCi-
Caatara Semdegi savele kvleva. meddas (cdis
lebis doneebi gansxvavebul situaciebSi. maga-
piri) telefoniT daureka eqimma, romelsac
arasodes Sexvedria. eqimma mas davaleba misca moTxovniTi maxasiaTeblebi (Demand characteris-
_ pacientisTvis garkveuli wamali mieca tics) _ eqsperimentuli situaciis maniSneblebi,
ise, rom am wamals eqimis mosvlamde emoqmeda. romlebic zemoqmedeben cdis pirebze da aniS-
773
neben maT, Tu ras elian maTgan.
liTad, morCileba sakmaod maRalia, rodesac eqsperimentis msgavs situaciebSi, adamianebi
jer mewyvile iZleva morCilebis magaliTs, ro- endobian sxvebis miniSnebebs imis Taobaze, Tu
desac cdis piri moqmedebs, rogorc Sualeduri ra saxis qcevebia adekvaturi da swori. ufro
rgoli – im adamianebis damxmare, vinc uSualod xSirad isini eqspertebs da sando pirebs endo-
zemoqmedebs msxverplze, an rodesac msxverpli bian, romlebic karnaxoben maT, Tu rogor unda
(moswavle) fizikurad daSorebulia maswavleb- moiqcnen. milgremis paradigmis mesame faqtori
lisagan. morCileba sakmaod dabalia, rodesac isaa, rom, rogorc Cans, cdis pirebi ibneodnen,
TviTon Mmoswavle iTxovs masze zemoqmedebas, vinaidan ar icodnen, rogor gamoexataT daumor-
rodesac ori avtoritetiani piri iZleva ur- Cilebloba; arafers ambobdnen, radgan ujereb-
TierTsawinaaRmdego miTiTebebs, an TviT avto- dnen avtoritets. maT rom hqonodaT situaciidan
ritetia msxverpli. es Sedegebi miuTiTebs, rom pirdapiri, martivi gamosavali, magaliTad,
qcevaze zegavlenas axdens situacia da ara cdis daeWiraT xeli Rilakze „Sewyveta~, maSin, SesaZ-
pirebs Soris individualuri gansxvavebebi. loa, naklebad gamoevlinaT morCileba (Ross,
ori mizezi, romlis gamoc adamianebi avlenen 1988). dabolos, am eqsperimentul situaciaSi
morCilebas am situaciebSi, normatuli da infor- avtoritetisadmi damorCileba im gaSinagnebuli
maciuli gavlenis wyaroebamde migviyvans, romel- Tvisebis nawilia, rasac bavSvebi gansxvavebul
zec saubari iyo me-17 TavSi: _ adamianebs surT, situaciebSi swavloben – usityvod daemorCi-
rom mowonebul iqnen (normatuli gavlena) da lon avtoritets (Brown, 1986). es movlena maSin
iyvnen marTlebi (informaciuli zegavlena). emsaxureba sazogadoebas, rodesac avtoritetebi
isini midrekilni arian moiqcnen ise, rogorc legitimuri ZalauflebiT arian aRWurvilni da
sxvebi iqcevian, an iqceodnen ise, rom iyvnen imsaxureben morCilebas. problema ki isaa, rom
socialurad misaRebni da mosawonni. amasTan, am wesma sakuTari Tavi amowura. avtoritetisadmi
gaurkvevel, axal situaciebSi, magaliTad, am brma morCileba niSnavs yvelanairi avtori-
Tavi 18 / socialuri pfsiqologia, sazogadoeba da kultura

suraTi
18.5

damorCileba
milgremis
eqsperimentebSi
grafiki asaxavs sustidan
Zlier damorCilebamde pro-
filebs, milgremis eqspe-
rimentebis gansxvavebul si-
tuaciebSi

774
fsiqologia Cvens cxovrebaSi

ratom eziarebian adamianebi lults

eWvgareSea, bolo wlebSi maTi lideris miTiTebebis rogor axerxeben es jgufebi


informaciam kultebis Sesaxeb Tanaxmad. am WeSmaritad tragi- da maTi liderebi aseT iZu-
daipyro Cveni cnobiereba kuli faqtebis miRma dgas lebas da CavwvdeT im piro-
sakulto jgufebis wevrebis im aTasobiT jgufi, romelic kva- bebs, romelTa meSveobiTac
eqstremaluri, auxsneli qce- lificirdeba, rogorc kulti adamianebi mowyvladni xde-
vebis gamo, romelTa Sesaxebac da romlis wevrebic totalur bian da ujereben maTgan miRe-
vkiTxulobT, an romelTac vu- morCilebas ucxadeben am jgu- bul damarwmunebel infor-
yurebT masmediis saSualebiT. febs da maT liderebs. wevrebi macias.
1997 wlis martSi SeerTebul emorCilebian nebismier brZa- amrigad, ras warmoadgens
StatebSi, sakuTari lideris nebas, rogoricaa, magaliTad, kulti? sakulto jgufebi
mier provocirebulma „heiven ucnob partniorze daqorwineba mniSvnelovnad gansxvavdebian
geits~-is 39 wevrma ritualuri masobrivi qorwinebis ceremoni- TavianTi aqtivobebiT, struq-
wesebis dacviT moikla Tavi; ebis dros, maTxovroba, rekru- turiT, sididiT da ideo-
daaxloebiT oci wliT adre, tireba, xangrZlivi Sroma anaz- logiiT, magram praqtikulad
gaianas junglebis dasaxle- Raurebis gareSe, sakuTari qo- yvela warmoadgens aratra-
baSi, 900-ze metma amerikelma nebis jgufis sargeblobaSi diciul religiur jgufs,
moqalaqem Caatara masobrivi gadacema, an dauqorwineblobis romelic imarTeba avtorita-
TviTmkvlelobis aqti maTi aRTqmis dadeba. ruli lideris mier da rome-
qarizmatuli lideris – Rirsi SegiZliaT aseTi ramis ga- lic aris jgufis ideo-
jim jonsis daJinebuli mo- keTebis warmodgena? arsebobs logiis, doqtrinis erTader-
TxovniT. safrangeTSi, kanadasa ki iseTi garemoebebi, romelTa Ti sulieri wyaro da Ziri-
da SveicariaSi, mzis taZris zegavleniTac miuerTdebodiT Tadi mcveli (Kramer & Alsted,
ordenis wevrebma, aseve, ri- kults da iqceodiT im komfor- 1993; Singer, 1995; Zimbardo &
tualuri wesiT moiswrafes mizmis, daTmobis da totaluri Andersen, 1993). aseTi lideri,
sicocxle. iaponiaSi ki seqta morCilebis pirad, rasac kulti umetes SemTxvevaSi, qariz-
„aum Sin rikios~ wevrebma Tavs axvevs jgufis wevrebs? matuli lideria, energiiTa
tokios metroSi gazis gamoye- cxadia, umravlesoba ityvis: da TavdadebiTaa aRvsili da
nebiT mowamles mgzavrebi da, „ara, araviTar SemTxvevaSi~, mag- xSirad pretenziasac acxadebs
aseve, dagegmili hqondaT masob- ram Cveni, rogorc fsiqo- RvTaebriv yovlisSemZleo-

konfliqtisa da mSvidobis fsiqologia


rivi mkvlelobebis sxva aqciebi logebis, amocanaa gavigoT, Tu baze, yovlismcodneobasa da

tetuli figurisadmi morCilebas ubralod dRiur cxovrebaSi. moatyuebdiT myidvels, Tqvens


imitom, rom maT miewerebaT raime statusi, ga- ufross xeli rom Seewyo TqvenTvis? an war-
nurCevlad imisa, marTebulia Tu ara maTi moidgineT, rom kongresis wevri xarT, miscemdiT
moTxovnebi da brZanebebi. imas xmas, viszec partia migiTiTebdaT, Tu sa-
kuTar sindiss mousmendiT?
milgremis mier Catarebuli, avtoritetisadmi
milgremis eqsperimentebi da Tqven
damorCilebis kvlevebi angrevs miTs imis Sesaxeb,
ra mniSvneloba SeiZleba hqondes TqvenTvis rom adamianebis codvis wyaro maT codvil
avtoritetisadmi damorCilebis am kvlevebs? bunebaSia. romlebic gansxvavdebian kargi amiT
rogor moiqceviT Tqven, rodesac cxovrebis sulac ar gvinda adamianis bunebis damcireba,
manZilze msgavsi moraluri dilemebis winaSe magram gvinda, naTeli movfinoT imas, rom
aRmoCndebiT? gamoZebneT dro da dafiqrdiT normaluri, kargad moazrovne individic ki,
avtoritetisadmi damorCilebis im situaciebze, SesaZloa, potenciurad susti aRmoCndes Zlieri
romlebic, SesaZloa, warmoiqmnas Tqvens yovel- situaciuri da socialuri Zalebis winaSe. 775
ukvdavebazec ki. miuxedavad identurobas an cxovrebis mo- sakuTari qveynis mTavrobis
calkeuli kultebisTvis da- wyobas. socialuri marcxis mimarT.
maxasiaTebeli niSnebis gan- SemTxvevaSi kulti adamianebs miuxedavad imisa, rom mas-
sxvavebebisa, saerTo maT So- kompensaciasac hpirdeba izo- media masobrivi mkvlelobe-
ris axlad miRebuli wevre- lirebulobisa da marcxis bisa da TviTmkvlelobebis
bisTvis micemuli uxvi dapi- SegrZnebis acilebiT. sakul- Sesaxeb avrcelebs cnobebs,
rebebi, maTze zemoqmedebis to jgufi ufrTxildeba sa- kultebis umravlesoba wyna-
wesi da jgufis iZulebiTi kuTar samyaros, Tavis usa- rad moqmedebs Tavisi miznebis
Zalaa, romelic yoveli wev- frTxoebas, wevrebis janmrTe- misaRwevad. Tuki isini Ta-
risagan sakuTari nebisa da lobas, maT movla-patronobas vianT danapirebs asruleben,
kritikuli azrovnebis daT- – yvelaferi winaswar aris maT SeuZliaT Rirebuli
mobas iTxovs (Hassan, 1988; Lan- gaTvlili da gakontrole- samsaxuri gauwion calkeul
gone, 1993). buli. sul ufro da ufro
maS, ratom surT ada- adamianebs da SeZlon maTTvis
garTulebad samyaroSi kul- cxovrebiseuli vakuumis Sev-
mianebs kultTan SeerTeba? tis liderebi wevrebs martiv
upirveles yovlisa, aravin seba, magram, rodesac isini
gadawyvetilebebs, bednie- motyuebiT, iZulebiT da
uerTdeba kults, rogorc rebisken, warmatebisaken da
aseTs. adamianebi uerTdebian ZaliT moqmedeben da ama-
xsnisaken mimavali gzis gak-
saintereso jgufs, romelic xinjeben Tavisuflebis, da-
valvas sTavazoben.
maT sakuTari moTxovni - moukideblobis da kritikuli
adamianebi kultis damar-
lebebis dakmayofilebas pir- azrovnebis ZiriTad fase-
wmunebeli Zalis mimarT gan-
deba. isini mxolod mogvi- ulobebs, isini saSiSni xde-
sakuTrebiT mgrZnobiareni
anebiT aRiqmebian sakulto bian rogorc sakuTari wev-
arian maSin, rodesac sacxov-
jgufebad, mxolod maSin, ro- rebisaTvis, ise _ sazoga-
reblad gadadian axal qve-
desac cnobierdeba, rom es doebisTvisac. aqve marTebuli
yanaSi an qalaqSi, kargaven
aris cru, naklovani, saSiSi iqneba erTi kiTxvis dasma: _
samuSaos, amTavreben saswav-
gaerTianeba, an sulac is, rom nuTu sazogadoebas ar SeuZ-
Tavi 18 / socialuri pfsiqologia, sazogadoeba da kultura

is ewinaaRmdegeba sazogado- leblebs, an idevnebian tra-


lia adamianebi uzrunvelyos
ebis mier aRiarebul ZiriTad diciuli religiidan, ro-
yovelive imiT, rasac kultebi
Rirebulebebs. kulti maSin gorc Seuferebelni. kulti
hpirdebian, raTa es kultebi
xdeba mimzidveli, rodesac mimzidvelia maTTvisac, vinc
ar warmoCndnen saintereso,
adamianis individualuri mo- Tavis samuSaos mosawyenad da
gansakuTrebuli stiliT
Txovnilebebis dakmayofi- erTferovnad miiCnevs, visac
cxovrebad, romelsac ase es-
lebis dapirebas iZleva, ram- gafantuli da uSinaarso so-
wrafvian adamianebi mTel
denadac es SeiZleba exebodes cialuri cxovreba aqvs da
msoflioSi?
saxeldaxelo megobrobas, visac rwmena aqvs dakarguli

dasasrul gvinda ramdenime sityva vTqvaT arsebobis Sesaxeb, romlebic SesaZlebels xdian
gmirobaze. davuSvaT, Tqveni msgavsi adamianebis „borotebis banalurobas~, gibiZgoT kidec gmi-
umetesoba daemorCila raRac Zlier jgufur ruli qcevisken.
Zalas. Cveni azriT, Tu Tqven SegwevT unari,
win aRudgeT amas, Tqveni qceva SeiZleba Sefasdes,
rogorc gmiroba. gmiri is pirovnebaa, romelsac genocidisa da omis
SeuZlia Segnebulad, sindisidan gamomdinare fsiqologia
moqmedeba maSin, roca danarCenebi konformizms jerjerobiT Cven mxolod is gavarkvieT, rom
avlenen, an visac SeuZlia arCevani gaakeTos adamians, rogorc saxeobas, gaaCnia garkveuli
maRalzneobrivi qcevis sasargeblod, rodesac midrekileba, daemorCilos avtoritets, magram
danarCenebi mdumared gadgebian ganze, raTa adamianis bunebis am damaxasiaTebeli niSnis
borotebam Tavisuflad iboginos. SesaZloa, im Sefasebis garda, albaT, axsnas saWiroebs isic,
776 faqtma, rom Tqven iciT iseTi situaciuri Zalebis Tu ratom xdeba, rom garkveul dros da garkveul
rolSi gamoyvana kulturuli Tu politikuri
ideologiis nawils warmoadgenda, romelsac
erTnairad iziarebdnen rogorc eris liderebi,
ise _ rigiTi moqalaqeebic.

jgufi, romelsac bralad daedo sazoga-


doebis sirTuleebis gamowveva, gamodis gante-
vebis vacis rolSi da xdeba mis mimarT Zaladobis
gamarTleba. Zaladobis calkeul incidentebs
msoflio samarTlianobaze fiqramde (Lerner, 1980),
anu im mosazrebamde mivyavarT, rom, vinaidan
Cven samarTlian samyaroSi vcxovrobT, daCag-
rulma xalxma raRac unda moimoqmedos, rom
Zaladobas Tavi daaRwios. ase magaliTad, na-
cisturi epoqis germanelebi mividnen im mosaz-
rebamde, rom ebraelebi imsaxurebdnen Tavis
xvedrs im zianis gamo, rac maT germaniis sa-
xelmwifos miayenes.

adgilas adamianTa erTi jgufi iwyebs adamianTa Zaladobas, agreTve, safuZvlad edeba sa-
meore jgufis sistematur ganadgurebas _ kuTari Tavis gamarTlebis survili – misi
genocids. ratom aris, rom Zalze xSirad erTi SeCereba niSnavs imis aRiarebas, rom misi wa-
jgufi iwyebs oms, an axorcielebs naklebad mowyeba, TavisTavad, mcdari iyo. metic, rodesac
formalur agresias meore jgufis mimarT. am esa Tu is reJimi Zaladobas mimarTavs, sxvaTa
qveTavSi Cven gavaanalizebT zogierT istoriul dumili Tanxmobad, misi qmedebebis samar-
da fsiqologiur Zalas, romelmac adamianis Tlianobis aRiarebad aRiqmeba. aseT SemTxve-
modgma uaRresad organizebuli agresiis gziT vasTan gvqonda saqme im „eTnikuri wmendiT~
waiyvana. gamowveul xocva-Jletisas, romelsac adgili
fsiqologma irvin staubma (Ervin Staub, 1989,2000) hqonda 1991 wels iugoslaviis daSlis Semdeg,
istoriidan cnobili genocidis SemTxvevebi rodesac, miuxedavad masmediaSi farTo gaSuqebisa,
Seiswavla da SemogvTavaza im kulturuli da ramdenime wlis ganmavlobaSi msoflio Tana-
fsiqologiuri Zalebis mimoxilva, romlebic megobroba araviTar zomebs ar iRebda.
SesaZlebels xdian terors:
ganvixiloT kambojis magaliTi (Hinton 1996).

konfliqtisa da mSvidobis fsiqologia


sawyisi wertili xSirad sazogadoebis wev- situacia cxovrebis mZime pirobebma Seqmna: XX
rebis mZime cxovrebis pirobebSi, cud ekonomikur saukunis 60-iani wlebis bolos qveyanaSi Seiqmna
mdgomareobaSi, politikur daRmavlobasa da sxva mZime ekonomikuri viTareba, rasac daerTo da-
msgavs faqtorebSi unda veZioT. bombvebi, romlebsac aSS vietnamis winaaRmdeg
axorcielebda da mis mezobel kambojazec
rogorc Cans, am mZime pirobebSi adamianebs
aisaxeboda. axalma reJimma gantevebis vacis Zieba
uZlierdebaT Sida da gare jgufebis gamijvnis
daiwyo da isini iqcnen kidec ukiduresi Zala-
tendencia. aseT SemTxvevaSi, gare jgufi gamodis
dobis samizned. komunistebma, romlebmac 1975
gantevebis vacis rolSi da brali edeba sa-
wels daipyres dedaqalaqi pnom peni, ipoves
zogadoebaSi arsebul sirTuleebSi. arsebobs
ideologiuri mtrebi, romelTa ganadgurebac au-
mravali magaliTi imisa (Tundac nacisturi
cilebeli iyo, raTa aSenebuliyo axali sazoga-
germania), sadac sxva erebis gantevebis vacis
doeba. yofili samxedro da politikuri liderebi
daapatimres da daxvrites. Semdgom, nel-nela
genocidi (Genocide) _ adamianebis erTi jgufis, gafarTovda „klasobrivi mtris~ cneba da moicva
xSir SemTxvevaSi rasobrivis an eTnikuris, maswavleblebi, studentebi, Cinovnikebi, profe-
sistemuri ganadgureba meoris mier
sionalebi, romlebic potenciur moRalateebad 777
maSinac ki, rodesac mizad ar aris dasaxuli
jgufis totaluri ganadgureba. ganvixiloT
socialisturi sistemis rRvevis Semdeg yofil
aRmosavleT germaniaSi, nacionalur gamoki-
TxvebSi asaxuli, 15-dan 20 wlamde germaneli
axalgazrdebis sakmaod negatiuri ganwyobebi
polonelebisa da Turqebis mimarT. am ganwyo-
bebis safuZveli, rogorc aRmoCnda, kulturuli
da ekonomikuri konkurenciis SiSi iyo (Watts,
1996), anu gaCnda eWvi, rom polonelebi da
Turqebi ikaveben samuSao adgilebs, riTac xels
uwyoben komunizmidan demokratiaze gadasvlis
process da Semosavlis gareSe toveben germanel
axalgazrdebs. ekonomikuri safrTxis aseTi aRqma
esadageba im models, romelic zemoT aRvwereT:
crurwmenebi da diskriminaciis ganxorcie-
lebisadmi mzadyofna spontanurad ar xorciel-
deba; is moiTxovs iseT socialur garemos,
romelic xels uwyobs rwmenas, rom „mteri~
gamocxaddnen. imata mkvlelobaTa ricxvma, vinaidan iTvisebs isedac mwir resursebs, es ki warmoSobs
es „emsaxureboda~ ideologiis ganmtkicebas da safuZvels ZaladobisaTvis.
mkafiod gansazRvruli miznis miRwevas – qveyana rodesac reJimi „mters~ gantevebis vacis rols
unda ganTavisuflebuliyo Sinauri mtrebisgan. moargebs, iwyeba misi „dehumanizacia~. igi cdi-
rogorc sxva mraval SemTxvevaSi, msoflio lobs, xalxi miiyvanos im azramde, rom mtris
Tanamegobroba arc am saqmeSi Careula. arahumanuri jgufi saZulvelia da unda ganad-
Tavi 18 / socialuri pfsiqologia, sazogadoeba da kultura

gurdes. dehumanizaciis es procesi gansakuTrebiT


saSiSia omis warmoebis dros. kulturebis
„mtris~ cneba da xati
umravlesoba individualur agresias ganixilavs,
Cven ukve vnaxeT, rom genocidis erT-erTi rogorc danaSauls, saxelmwifoebi milionobiT
mniSvnelovani momentia „gantevebis vacis~ mo- jariskacs avarjiSeben mkvlelobis CadenaSi.
Zebna. igive moments SegviZlia genocidis saxelmwifo liderebis amocanaa aseTi saxis
ganxorcielebis procesSic mivadevnoT Tvali, mkvlelobebs saxe ucvalos da patriotul

suraTi
18.6

778
qmedebad aqcios (Harle, 2000; Keen, 1986). es masobrivi vnelovan fsiqologiur faqtorebs, romlebsac
socialuri zegavlena nawilobriv moicavs mo- individi mihyavs gadawyvetilebamde – miiRos
winaaRmdegis jariskacebis dehumanizaciasa daa omSi monawileoba.
maT „mtrad~ gadaqcevas. am dehumanizacias, mtris Cven SegviZlia davsvaT kiTxva: ratom swiraven
cocxal ferebSi warmosaxviT, politikuri adamianebi Tavs samSoblos? SesaZloa, es
ritorika da masmedia agvirgvinebs. rogorc ve- altruizmis ukiduresi gamovlineba iyos. gavix-
teranebi aRniSnaven, omSi yvelaze mniSvnelovani senoT zemoT aRniSnuli, rom evoluciuri mid-
iaraRi ki ara, aramed _ „sazizRari mtris~ gaSi- goma ojaxis wevrebis dacvas (anu genebis dacvas)
nagnebuli xatia. amgvarad, omis dros axalgazrda altruizmis mniSvnelovan safuZvelad miiCnevs.
jariskacebi fsiqologiurad programirdebian zogierTi mkvlevari fiqrobs, rom adamianebs
mkvlelebad swored im damaxinjebuli saxeebiT, „ojaxsa~ da „ers~ Soris kavSiri bavSvobidan
romelTac mTavroba mtris iarliys miawebebs. aqvT gaSinagnebuli (Stern, 1995). Cven vlaparakobT
xSir SemTxvevaSi es warmodgenebi ubralod Cvens „deda-samSobloze~ an „mama-samSobloze~
xelovnuri xatebi ki ar aris, aramed Rrma da varT misi „Svilebi~. nuTu es kavSiri sakma-
mentaluri xatebia, romlebsac politikosebi risia imis asaxsnelad, Tu ratom swiraven adami-
aRviveben masebSi maT dasarazmad da saomrad anebi Tavs samSoblos? nuTu adamianebi, rom-
gasaSvebad. lebic omSi midian, ise axdenen „socialuri
amis cocxali magaliTia is procesi, romel- realobis konstruirebas~, rom sjeraT, samSob-
sac aSS ganuwyvetliv axorcielebda, rodesac los dacviT isini TavianT ojaxebs icaven? Tqven,
sadam huseins hitlers adarebda 1990 wlis spar-
albaT, mixvdiT, ratom aris es kiTxvebi mniS-
seTis yureSi gaCaRebuli omis konteqstSi (Voss
vnelovani fsiqologebisaTvis.
et al., 1992). am kavSiris sazogadoebis gonebaSi
omis fsiqologiuri faqtorebis Sesaxeb dama-
CabeWdviT prezident jorj buSs da sxva poli-
tebiTi informaciis miReba im garemoebebis
tikur liderebs saSualeba eZleodaT, brZoli-
SeswavliTaa SesaZlebeli, romlebmac 1992 wels
saken moewodebinaT amerikelTa didi masebi-
serbebi agresiuli aqtebis ganxorcielebisken
saTvis. rodesac „huseini~ „hitlerad~ iqca, ufro
da bosniaSi omis dawyebisken waaqeza (White,1996).
ioli gaxda msjeloba aqtiuri samxedro moqme-
rogorc Cans, serbebi SiSobdnen, rom 1991 wels,
debebis dawyebis Sesaxeb.
iugoslaviis daSlis Semdeg, isini bosniaSi
devnil umciresobaSi aRmoCndebodnen. Cven ukve
ratom midian adamianebi omSi vnaxeT, rom ganxeTqilebis dros umciresobis
rodesac saxelmwifos liderebi omis dawyebas aseT SiSs sakmao safuZveli aqvs. ai, britaneli
Jurnalistis mier Cawerili sityvebi, romelic

konfliqtisa da mSvidobis fsiqologia


apireben, isini acnobiereben, rom amas, SesaZloa,
negatiuri Sedegebi mohyves. Tanamedrove omi, erT-erT bosniel serb policiels ekuTvnis
meore msoflio omidan moyolebuli, aRar iTva- (Glenny, 1994; citirebulia, White, 1996, gv.111):
liswinebs mSvidobiani mosaxleobis dandobas.
man daadastura dakvirvebebi, romlebic
es xdeba im mizniT, rom „gatexon xalxis neba~.
me Tavadac gavakeTe yvela erovnebis adgi-
maSinac ki, rodesac omi dasaxlebuli punqte-
lobriv mebrZolebTan saubrisas: is ar
bidan moSorebiT warmoebs, ise, rogorc es
iyo boroti adamiani. piriqiT, man ganmarta
sparseTis yuris omis dros xdeboda, mas mainc
kidec, rogor uWirda srola soflis meore
mohyveba msxverpli orive mxridan. rogor unda
mxares, sadac yvela iqaur mcxovrebs
moaxdinos mTavrobam an sxva jgufebma imis
icnobda. magram es omi raRacnairad daa-
dasabuTeba, rom oms imdenad didi mniSvneloba
tydaT Tavs da mas unda daecva Tavisi
aqvs, rom gamarTlebulia aseTi msxverpli?
saxli. kaci SeSfoTebuli da dabneuli
umetes SemTxvevaSi aseT kiTxvebze pasuxs is-
toriis gakveTilebze viRebT: qveynebi imitom iyo movlenebiT, magram axla is mwvane
ibrZvian, rom (Cven ase viswavleT) daicvan Tavisi beretebs (musulmanebi) da ustaSebs (xor-
teritoria, sakuTaro xalxi an Tavisi ekonomikuri vatebi) sakuTari ojaxisTvis realur
safrTxed aRiqvamda.
interesebi. am qveTavSi ganvixilavT im mniS-
779
„Cven maT uflebas ar mivcemT, rom aq da cxovrebis~ bolo qveTavSi mivubrundebiT
musulmanuri saxelmwifo Seqmnan~, _ gul- mSvidobis Semswavleli fsiqologebis mcde-
wrfelad ganacxada man. „Tqven gesmiT, ra lobas _ gamoiyenon fsiqologiuri Zalebi
undaT maT?~ _ vkiTxe me mas. „ra Tqma mSvidobiani Tanaarsebobis xelSewyobisaTvis.
unda, me mesmis, Tqven ucxoelebs ki, rogor
ar gesmiT is, rom Cven aq ucxo religias
vebrZviT evropis gamo~. mSvidobis fsiqologia
zemoT Catarebul analizs axla meore mxridan
am mosalodneli devnisTvis daswrebis gamo
SevxedoT da vnaxoT, rogor SegviZlia socialuri
serbebs eadvilebodaT sakuTri Tavis ucodve-
fsiqologiis gamoyenebiT mSvidobis SenarCuneba.
lebad warmodgena maSinac ki, rodesac agresiuli
fsiqologias unikaluri saSualebebi gaaCnia
moqmedebebis ganxorcieleba daiwyes. maTi fsi-
im sakiTxebis Sesaswavlad, Tu rogor unda
qologiuri Tvalsawieridan isini iyvnen ara
gadaiWras nacionaluri Tu internacionaluri
agresorebi, aramed _ msxverplebi. konfliqtis
disharmoniis problemebi. amerikis fsiqologTa
gamwvavebasTan erTad, serbi liderebi, iseTebi,
asociacias gaaCnia mSvidobis fsiqologiis gan-
rogoric slobodan miloSeviCi iyo, serb xalxSi
yofileba. es ganyofileba muSaobs erebs, Temebsa
„devnis manias~ aRvivebdnen, raTa ganemtkicebinaT
da ojaxebs Soris mSvidobis SenarCunebis
rwmena, rom maT samarTlianad wamoiwyes omi,
problemebze; is xels uwyobs kvlevebsa da ganaT-
magram droTa ganmavlobaSi isini ubralo
lebas am sferoSi, saTanado gamocemebiT, rom-
mkvlelebad iqcnen, xeli mihyves „eTnikur
lebic Zaladobis mizezebs, damangreveli kon-
wmendas~, raTa moeSorebinaT „mdevrebi~. Cven
fliqtebis Sedegebsa da maTTvis Tavis aridebis
vnaxeT, rogori didi surviliT midiodnen
gzebs exeba. Cven ganvixilavT or magaliTs, Tu
adamianebi omSi, raTa daecvaT sakuTari Tavi
rogor SeuZlia fsiqologias am miznebis miR-
realuri Tu warmosaxuli mtrebisgan, an im
wevaSi daxmarebis gaweva.
mtrebisgan, romlebsac maTi liderebi qmnidnen.
Tavi 18 / socialuri pfsiqologia, sazogadoeba da kultura

daskvna, romelic SeiZleba gamovitanoT am


analizidan, sul mcire, dRevandeli dRisTvis, liderobisa da mmarTvelobis formebis
isaa, rom saxelmwifoebi iSviaTad erTvebian analizi
omSi gabatonebis an dapyrobis mizniT. rogorc
zogierTi adreuli mecnieruli kvleva, ro-
Cans, isini darwmunebulebi arian _ maSinac ki,
melsac axla mSvidobis fsiqologiis sferos
rodesac danarCeni msoflio maT agresorebs
mivakuTvnebT, ganpirobebuli iyo istoriuli
uwodebs _ rom im mniSvnelovan interesebs
movlenebiT, romelTa kulminacias meore msof-
icaven, romlebic aucilebelia maTi gadarCenisa
lio omi warmoadgenda. socialuri fsiqologebi
da individualobis SenarCunebisaTvis. ra Tqma
cdilobdnen, Cawvdomodnen im kanonzomierebebs,
unda, qveynebi milionobiT individebisagan
Tu rogor xdeboda zogierTi liderisa Tu
Sedgebian da maTma mniSvnelovanma nawilma
mmarTvelis amotivtiveba, romlebic esoden did
sakmarisad unda gaiSinagnos im safrTxis sa-
gavlenas axdendnen jgufebis qcevebze. ra
fasuri, romelsac warmoadgens survili – sam-
fsiqologiuri iZulebiT SeiZleba aixsnas germa-
Soblos Seswiros sakuTari sicocxle. rac ar
niaSi adolf hitleris an italiaSi benito
unda „obieqturad~ CaiTvalos omis dawyebis
musolinis gamoCena? es liderebi calkeul in-
mizezebi, nebismieri istoriuli analizis mi-
dividebs faSisturi ideologiisadmi usityvo
xedviT, es mxolod individualuri Zalebis
erTgulebiT ganmsWvalul, morCil masad aq-
urTierTqmedebaa, romelic ubiZgebs adamianebs,
cevdnen. maTi avtoritaruli reJimebi safrTxes
medgrad daudgnen omis gansacdels.
uqmnida demokratiasa da mSvidobas. Tanamedrove
amrigad, am qveTavSi ganvixileT ramdenime
socialuri fsiqologia SiSis umZimesi gancdis,
gza, romlis meSveobiTac fsiqologiuri Zalebi
crurwmenebisa da omis wlebSi ganviTarda.
qmnian saTanado konteqsts omisaTvis da im sa-
mSvidobis fsiqologia (Peace psychology) – ato-
SinelebebisaTvis, romlebic amave konteqstSi
muri omis prevenciisa da mSvidobis miRwevi-
savsebiT mizanSewonilad gveCveneba. „fsiqologia
780 sadmi interdisciplinaruli midgoma.
adreuli socialuri fsiqologia yuradRebas jgufis aqtivobebSi. demokratiuli liderebis
amaxvilebda faSisturi mentalitetis miRma rolSi isini xels uwyobdnen jgufis mier gada-
mdgomi avtoritaruli pirovnebis bunebaze (Ador- wyvetilebebis miRebas da jgufTan erTad geg-
no et al., 1950), propagandisa da damarwmunebeli mavdnen davalebebs. anarqiuli lideris rolSi
komunikaciis efeqtebze (Hovland et al., 1949) da ki jgufs srul Tavisuflebas aniWebdnen da,
jgufis wevrebze, jgufuri atmosferosa da faqtobrivad, ar erTvebodnen mis aqtivobaSi.
liderobis stilebis gavlenebze (Levin et al., 1939).
socialuri fsiqologiis erT-erTi pioneri
saidan
kurt levini (Kurt Lewin) iyo, germaneli ltol-
vili fsiqologi, romelic nacisturi reJimis viciT
mier ganxorcielebul devnas gamoeqca. levins
liderobis stilis efeqtebi
ar SeeZlo daxmareba, magram mas ainteresebda,
Tu ratom daemorCila misi eri ase totalurad eqsperimentis Sedegebma SesaZlebeli
faSisturi diqtaturis avtoritarul tiranias. gaxada mTeli rigi ganzogadebebis gakeTeba.
is TviTon eswreboda aTiaTasian Sekrebebs, sadac pirveli, avtokratulma liderebma gamoav-
adamianebi fiurers RrialiT eficebodnen er- lines jgufis wevrebze gavlenis Sereuli
Tgulebas. es iyo SemaZrwunebeli nimuSi jgufis efeqti, nawilobriv dadebiTi, nawilobriv
im dinamikuri Zalebisa, romelic gardaqmnis ki _ uaryofiTi. biWebi drodadro kargad
rogorc individis gonebasa da qcevebs, ise _ muSaobdnen – mxolod maSin, rodesac li-
mis unars, gavlena miaxdinos masebze. levini deri maT Tvalyurs adevnebda _ ise iq-
ikvlevda jgufis dinamikas – saSualebebs, rom- ceodnen, rogorc namdvili „bosebi~. maT
lebiTac liderebi uSualod zemoqmedeben Ta- gansakuTrebiT axasiaTebdaT agresiulobis
vianT mimdevrebze da im meqanizmebsac, rom- maRali done. es biWebi 30-jer ufro met
lebiTac jgufuri procesebi cvlian individis mtrulobas avlendnen, vidre sxva stilis
qcevas. liderobis SemTxvevaSi. isini iTxovdnen
1939 wels levinma da misma kolegebma moifiq- met yuradRebas, metad anadgurebdnen qo-
res da Caatares eqsperimenti, raTa SeeswavlaT nebas da metad iyenebdnen sxvebs ganteve-
gansxvavebuli stilis liderebis gavlena jgu- bis vacad frustraciisa da gabrazebis dros.
fis funqcionirebaze. maT surdaT, gaerkviaT, ukeTesi Sedegebi arc anarqiuli lide-
rodis arian adamianebi ufro bednierni da rebis jgufSi iyo. maTi Sedegebi arcTu
produqtulni _ avtoritaruli Tu demokratiuli ise kargi aRmoCnda. maTi saqmianoba ar
liderobis pirobebSi. am miznis misaRwevad, iyo warmatebuli, produqtiuloba ki Zalze

konfliqtisa da mSvidobis fsiqologia


mkvlevrebma Seqmnes sami eqsperimentuli jgufi, dabali da uxarisxo iyo. vinaidan jgufs
dauniSnes maT gansxvavebuli tipis liderebi araviTari struqtura ar hqonda, isini
da akvirdebodnen am jgufebis aqtivobebs. ubralod uazrod moqmedebdnen, magram,
eqsperimentSi cdis pirebi 10 wlis biWebi (rom- rodesac igive cdis pirebi demokratiuli
lebic oTx patara jgufad gaaerTianes) iyvnen, lideris gavlenis qveS eqceodnen, isini
romlebic erTmaneTs skolis Semdeg xvdebodnen. Zalze stabilurad da maRali warmadobiT
jgufis liderebis rolSi iyvnen mamakacebi, Sromobdnen. biWebi avlendnen Zalze did
romlebmac winaswar gaiares treiningi lide- interess, motivacias da SemoqmedebiT
robis samive stilis Sesabamisi rolis Sesru- unars. rodesac wamoiWreboda ukmayofileba,
lebaSi, jgufebSi ki maTi rotacia xdeboda. SesaZlebeli iyo misi Riad gamoxatva.
rodesac iqceodnen, rogorc avtokratuli TiTqmis yvela biWma upiratesoba lide-
liderebi, isini sakuTar Tavze iRebdnen yvela robis demokratiul stils mianiWa. am
gadawyvetilebis miRebas da davalebebis gana- stilma xeli Seuwyo jgufisadmi loia-
wilebas ise, rom TviTon ar monawileobdnen lobas da megobrobis aRmocenebas. aseT
jgufis dinamika (Group dynamics) – im jgufuri jgufebSi ufro meti iyo urTierTSeqeba,
procesebis kvleva, romlebic cvlian indivi- megobruli SeniSvnebi, urTierTgaziareba
debis funqcionirebas. da mxiaruleba (Lewin,et al., 1939). 781
totalitaruli democidi saerTaSoriso omi

demokratiuli

avtoritaruli

totalitaruli

0 20 40 60 80 100 120 140


XX saukuneSi daxocilTa raodenoba milionobiT

suraTi
18.7
reJimebis tipebi da democidi
totalitaruli reJimebi metad mimarTaven democids (genocidsa da masobrivi
mkvlelobebis sxva formebs). omis msxverplTa raodenobaTa Sedareba aCvenebs,
rom mTavrobebis gamo, mSvidobian dros, bevrad ufro meti adamiani iRupeba,
vidre omis dros.

marTvis demokratiulma stilma, jgufuri forma mainc yvelaze nakleb sisxlismRvrelad


Tavi 18 / socialuri pfsiqologia, sazogadoeba da kultura

atmosferos sxva formebTan SedarebiT, Tavisi unda CaiTvalos. suraTi 18.6, aseve, gviCvenebs
fsiqologiuri upiratesoba da bevrad maRali omebSi daRupul adamianTa raodenobebs. yu-
produqtiuloba aCvena. demokratiuli stilis radReba miaqcieT, rom avtoritarul da tota-
liderebi jgufis wevrebSi ufro jansaR reaq- litarul reJimebSi mmarTvelobiT gamowveuli
ciebs aRvivebdnen maSin, rodesac avtokratuli sikvdilis aseTi raodenoba modis ara saomar
liderebi ufro destruqciul individualur moqmedebebze, aramed masobrivi mkvlelobebis
reaqciebs iwvevdnen. sxva kampaniebze.
levinis mier sacdel klasebSi miRebuli ideologiuri mosazrebebis miRma, rodesac
Sedegebi, rogorc Cans, Seesabameba realur cxov- mmarTvelobis demokratiuli sistemebi Tavis
rebaSi arsebul viTarebas. ar unda dagvaviwydes adgilzea, msoflios naklebi safiqrali aqvs,
is daskvna, rom avtokratuli liderobis stils rom mcirericxovani elitis mier ar iqnes gamo-
mohyveba mtruli urTierTobebis zrda. msgavsi
yenebuli Zala, rasac momakvdinebeli Sedegebi
magaliTebi Cven realur cxovrebaSic SegviZlia
SeiZleba mohyves.
vnaxoT. Sesabamisi tipis mTavrobebi iwveven
Tumca, imasac unda mieqces yuradReba, rom
democids – genocids da masobrivi mkvlelobebis
amiT sulac ar igulisxmeba, TiTqos demok-
sxva formebs (Rummel,1994). Tu SexedavT 18.6
ratiuli reJimebi sxvebze iSviaTad erTvebian
suraTs, dainaxavT, rom totalitaruli reJimebi,
omSi. Tumca, isic faqtia, rom erTi demokratia
rogoricaa komunisturi ruseTi da CineTi, pa-
iSviaTad eomeba meores (Maoz & Abdolali, 1989). kvle-
suxismgeblebi arian uzarmazari raodenobiT
vebma daadastura, rom demokratiuli gamgeblobis
adamianebis ganadgurebaze. avtoritaruli mTav-
qveS myofi qveynebis moqalaqeni naklebad iwo-
robebi, rogoricaa aidi aminis reJimi ugandaSi,
neben Zalis gamoyenebas meore demokratiis
naklebad sisxlismRvreli aRmoCnda. miuxedavad
imisa, rom demokratiul mTavrobebsac ver winaaRmdeg, mmarTvelobis sxva formebTan Se-
darebiT.
782 vuwodebT mTlad ucodvelebs, mmarTvelobis es
saidan (mTeli qveyana). es codna Tqvenc unda miusadagoT
Tqvens cxovrebaSi arsebul mcire da did jgufebs.
viciT

sanqcionirebis roli saerTaSoriso wamaxalisebeli kontaqtebis roli


krizisebis gadawyvetaSi konfliqtebis gadawyvetaSi
cdis pirebma waikiTxes saerTaSoriso dapirispirebis mravali saxeoba, romelic
krizisis aRwera, romelic modelirebul konfliqtebsa da Zaladobas aZlevs dasabams,
iqna im krizisis mixedviT, romlis Sede- sakmaod Zvelia. magaliTad, serbebs, romlebmac
gadac daiwyo omi sparseTis yureSi. erTi omi awarmoes bosniaSi, gandevnis SiSi jer kidev
eri SeiWra meore eris saxelmwifoSi, raTa 1389 wels kosovos velze Catarebuli brZolidan
gadaeWra uranis gamoyenebasTan dakavSi- mohyvebodaT. ra unda gakeTdes aseT SemTxvevaSi?
rebuli konfliqti. aRweris erTi versia am problemisadmi mSvidobis fsiqologebis mid-
(arapirdapiri, qveynis dasaxelebis gareSe) goma iseTivea, rogoric crurwmenebis sxva for-
Tavdamsxmel qveyanas demokratiul qveynad mebisadmi, romelic zemoT aRvwereT: adamianebi
axasiaTebda: SeWra Sefasebuli iyo, rogorc unda gaerTiandnen, rac xels Seuwyobs urTierT-
`demokratiuli gadawyvetilebebis Sedegi, ndobis zrdas da saerTo miznebis dasaxvas.
romelic parlamentis wevrTa umravlesobam magaliTad, aseTi midgoma dRes CrdiloeT
(opoziciis CaTvliT) miiRo~. aseve, arapir- irlandiaSi gamoiyeneba. kaTolikebsa da pro-
dapiri meore versia Tavdamsxmel qveyanas testantebs Soris urTierTobebis daTbobis
arademokratiuli reJimis mqoned axasia- mizniT, 1989 wlidan didma britaneTma daiwyo
Tebda: `Tavdasxmis Sesaxeb gadawyvetileba Temebis daaxloebis programis dafinanseba,
miRebul iqna policiuri qveynis samxedro romlis mizania „TemTaSorisi urTierTobebisa
diqtatoris mier, xalxis nebis gauTva- da kooperaciis ganviTareba; ormxrivi urTierT-
liswineblad~. cdis pirebs ori demok- gagebisa da gansxvavebuli kulturuli tradi-
ratiuli qveynidan – aSS-dan da israelidan ciebisadmi pativiscemis zrda~ (Knox, 1994, gv. 600).
– sTxoves, mieTiTebinaT, Tu ramdenad yvela Crdilo-irlandiur politikur gaerTia-
iwonebdnen „Zalis gamoyenebas~ – sazRvao nebas ar ukisria am programis Sesruleba, ramac
SeWras. vinaidan scenarebi, sxva danarCeni mkvlevrebs Sedarebis safuZvelze programis
maxasiaTeblebis mixedviT erTnairi iyo, efeqturobis Sefasebis saSualeba misca. es
cdis pirebi Zalze uxalisod daeTanxmnen Sefaseba miuTiTebs, rom aris mcire progresi.
Zalis gamoyenebis sanqcionirebas (aSS-is oTxi wlis manZilze warmatebad unda CaiTvalos
an israelis mier) im SemTxvevaSi, rodesac

konfliqtisa da mSvidobis fsiqologia


im pirTa raodenobis Semcireba, romlebic
is demokratiuli qveynis winaaRmdeg unda kaTolikebis mimarT gamoxatavdnen crurwmenebs
yofiliyo mimarTuli (Mintz & Geva, 1993). (Knox, 1994). CrdiloeT irlandiaSi mdgomareobis
gamosworebis kidev erTi mcdeloba skolis
rodesac demokratiul sazogadoebaSi cxov- moswavleebs exeba (Cairns et al., 1995). am dazara-
robT, garkveulwilad, sxva demokratiuli sazo- lebul raionebSi mcxovrebi bavSvebis umetesoba
gadoebebis imedi gaqvT da amdenad ufro giZnel- dadis skolebSi, sadac umkacresi segregacia
debaT maT winaaRmdeg Zalis gamoyenebaze fiqri. xdeba religiuri mrwamsis mixedviT. asea Tu
politikosebsac, aseve, uZneldebaT Zalis gamo- ise, bolo oci wlis manZilze gaixsna skolebi,
yenebaze fiqri, vinaidan sakuTari moqalaqeebis sadac protestanti da kaTolike moswavleebi
saxiT ar Seiqmnan opozicia. erTad swavloben. am siaxlem ukve uzrunvelyo
saerTo daskvna, romelic liderobis for- mniSvnelovani cvlilebebi, romelTa gamoc
mebTan dakavSirebuli cdebidan SegviZlia gamo- TemTaSorisi daaxloebis process ukve SeuZlia
vitanoT, isaa, rom demokratia yvelaze kargad politikuri Rirebulebebis Canacvleba. amdenad,
„muSaobs~. am daskvnamde im kvlevebze dayrdnobiT seriozuli daskvna _ rogorc TemTaSoris, aseve
mivediT, romlebic Caatares patara jgufebzec calkeuli skolebis doneze – romlis gakeTebac
(patara bavSvebis jgufi) da Zalian didzec SeiZleba, isaa, rom mTavrobebs SeuZliaT (da
783
unda gaakeTon kidec es) TavianTi SesaZleb- buli daskvnebis praqtikuli gamoyeneba xels
lobebis FfarTod gamoyeneba saerTo miznebis uwyobs mSvidobis damyarebis impulsebis gaZ-
miRwevisaTvis aucilebeli ormxrivi kontaqtebi- lierebas. es Sedegebi imdenad STambeWdavia, rom
saTvis pirobebis Sesaqmnelad. fsiqologebi – es „Zalzed optimisturi jgufi~
axla mivubrundeT msoflios erT-erT mTavar _ kvlavac agrZeleben Tavis Zalisxmevas.
satkivars – axlo aRmosavleTs – raTa aRvweroT
israel-palestinis erToblivi samuSao Sexved-
rebis is programa, romelic, SemoTavazebul iqna Sejameba
fsiqolog herbert kelmanisa (Herbert Kelman, 1997,
crurwmenebisa da marTvis resursebis kombi-
1999) da misi kolegebis mier. ukve ramdenime
nacias gamanadgurebeli Sedegebi moaqvs. morCi-
weliwadia, rac kelmani samuSao Sexvedrebze
lebis Seswavlis milgremiseul kvlevebs meore
iwvevs palestinelebsa da ebraelebs, sadac isini
msoflio omTan dakavSirebulma movlenebma misca
regionSi arsebuli problemebis gadawyvetis
biZgi. am kvlevebma daamtkica, rom socialuri
interaqtiul procesSi iyvnen CarTulni, iseTi
Zalebi ufro metad iwveven avtoritetisadmi
konfliqturi problemis CaTvliT, rogoricaa
morCilebas, vidre _ dispoziciuri Zalebi. miu-
okupirebul teritoriebze ebrauli dasaxlebebis
xedavad imisa, rom milgremis cdis pirebis ume-
mSeneblobis sakiTxi. am procesSi monawileobis
tesoba sityvierad ewinaaRmdegeboda avtoritets,
aucilebeli piroba monawileTa xelSeuxeblobis
qceviT isini mainc avlendnen misdami mor-
dacva da konfidencialoba da, aseve, Ria da
Cilebas. ekonomikuri krizisebis dros adamianebi
analitikuri diskusiebis Catarebis aucilebloba
eZeben da pouloben jgufebs, romlebic gamodian
iyo. garda amisa,Mmonawileebi darwmunebulebi
„gantevebis vacis~ rolSi da romlebic, sabo-
iyvnen, rom maTze araviTari zewola ar ganxor-
lood, masobrivi mkvlelobebis samizneebi
cieldeboda ama Tu im SeTanxmebis misaRwevad.
xdebian. liderebi xSirad cdiloben mtris
mesame mxaris warmomadgenlebi SexvedrebSi mona-
dehumanizacias. adamianebi, romlebic omSi
wileobdnen, rogorc saubris fasilitatorebi,
Tavi 18 / socialuri pfsiqologia, sazogadoeba da kultura

midian, xSirad amas realuri an warmosaxuli


magram ar Suamavlobdnen mxareebs Soris.
safrTxis arsebobasTan dakavSirebuli Sexedu-
kelmanis jgufma es Sexvedrebi maSin wamoiwyo,
lebebis safuZvelze akeTeben. mSvidobis Semswav-
rodesac saerTod laparakic ki ar iyo israel-
leli fsiqologebi dainteresebulni arian im
palestinis molaparakebebze. Sexvedrebze iseTi
individualuri da kulturuli Zalebis Seswav-
garemo iyo Seqmnili, rom mxareebs uSualod,
liT, romlebic aRviveben oms, an xels uwyoben
pirispir Sexvedrebis saSualeba hqondaT, rac
mSvidobis damyarebas. liderobis stilebisa da
urTierTgagebas uwyobda xels. metic, Sexvedrebis
marTvis formebis Seswavlam daadastura mosaz-
dasrulebis Semdeg monawileebs saSualeba
reba, rom demokratiis gafarToeba msoflio
hqondaT, SemuSavebuli Sexedulebebi ufro
sazogadoebas sargeblobas moutans. farTo
farTod gamoeyenebinaT realur politikur
nabijebi mSvidobisken gadadgmul unda iqnes im
arenaze. faqtobrivad, kelmanma (1997) ganaxor-
programebis meSveobiT, romlebic xels uwyoben
ciela is, rac oslos 1993 wlis samSvidobo
didi xnis ganmavlobaSi dapirispirebul mxareTa
molaparakebebiT iyo gaTvaliswinebuli, Sexved-
Soris urTierTobebsa da problemis gadaWras.
rebis ramdenime monawile uSualod CaerTo mSvi-
dobis damyarebis procesSi.
jerjerobiT arc CrdiloeT irlandiasa da
arc axlo aRmosavleTSi ar Sewyvetila Za- avtoris bolosityvaoba
ladoba. orive regionSi arsebobs saomari sulis-
kveTebiT ganmsWvaluli jgufebi TavianTi po-
litikuri, ekonomikuri Tu religiuri gegmebiT, Cven davasruleT mogzauroba, romelSic „fsi-
rac xels uwyobs Zaladobasa da segregacias; es qologia da cxovreba~ gvexmareboda. Tu dafiq-
ki, Tavis mxriv, ewinaaRmdegeba integraciasa da rdebiT, imedi gvaqvs, naTlad warmoidgenT, Tu
mSvidobis damyarebis process, magram, miuxedavad ramdeni ram iswavleT am mogzaurobisas; da
784 amisa, fsiqologiuri kvlevebis Sedegad mopove- mainc, Cven mxolod zedapirulad SevexeT im
rTul problemebs, romlebic fsiqologiiT rac am wignidan iswavleT. am axali mogzaurobis
dainteresebul students elis win. vimedovnebT, dros, SesaZloa, Tqvenc STaberoT axali
rom gayvebiT Tqvens interess da, metic, SesaZloa, sicocxle adamianebis miswrafebaTa fsiqologias
Tqveni wvlilic ki SeitanoT fsiqologiis gan- Tundac imiT, rom xeli SeuwyoT adamianebs
viTarebaSi, rogorc mecnierma mkvlevarma an praq- Soris urTierTobebisa da kavSirebis gaZlie-
tikosma klinicistma, an kidev fsiqologiuri rebas.
codnis gamoyenebiT gadawyvitoT socialuri
da pirovnuli problemebi.
dramaturgi tom stopardi Segvaxsenebs, rom
„saidanme gasvla sadme Sesvlasac niSnavs~. gvinda
virwmunoT, rom Tqveni cxovrebis momdevno
fazaSi Sesvlas yovelive isic gagiadvilebT,

sakvanZo
sakiTxebi
imitom xorcieldeba, rom
altruizmi da adamianebs surT gazardon crurwmenebi
prosocialuri qceva sakuTari genebis dacvis Se-
xSirad uneburma minima-
saZlebloba.
mkvlevrebma scades aex- lurma maCveneblebmac ki
agresiaSi individualuri
snaT, Tu ratom axorci- SeiZleba biZgi miscen cru-
gansxvavebebi dakavSirebulia
eleben adamianebi pro- rwmenebs da sazogadoeba
rogorc genetikur memkvid-
socialur, kerZod, al- daiyos „Sida~ da „gare~
reobasTan, tvinis Hhormo-
truistul qcevebs maSinac jgufebad.
nalur funqcionirebasTan.
ki, rodesac es maT inte- stereotipebi gavlenas ax-
gansxvavebuli pirovnuli
resebs ewinaaRmdegeba. denen adamianebis mier qce-
maxasiaTeblebi saSualebas
evoluciuri midgoma xazs gvaZlevs, viwinaswarmetyve- vebisa da, saerTod, infor-
usvams memkvidreobas da loT impulsuri an instru- maciis Sefasebebze.
ormxrivobas. mentuli agresiisadmi midre- mkvlevrebma gamoavlines
adamianebi, aseve, imitom kilebebi. crurwmenebis Secvlis faq-
axorcieleben prosocia- miuxedavad imisa, rom arse- torebi iseTi situaciebis
lur qcevebs, rom ikma- bobs agresiuli qcevebis SeqmniT, sadac gansxvavebu-
yofileben sakuTar in- Semakavebeli faqtorebi, si- li jgufebis wevrebi Tanam-
teress _ emsaxuron sazo- tuacia gansazRvravs adamia- Sromlobdnen saerTo miz-
gadoebas da daicvan so- nebis swraf agresiul rea- nebis misaRwevad.
cialuri principebi. girebas. kros-kulturuli kvlevebi,
mowmis Carevis kvlevebi frustracias SeuZlia agre- aseve, miuTiTebs, rom megob-
sakvanZo sakiTxebi

aCvenebs, rom situacia siamde migviyvanos; uSualo roba mniSvnelovan rols


mniSvnelovnad gansazR- gaRizianebam, SesaZloa, moax- asrulebs crurwmenebis
vravs, safrTxis SemTxve- dinos agresiis donis eska- daZlevaSi.
vaSi aRmoCenili iqneba lacia.
Tu ara daxmareba. gansxvavebul kulturebSi
agresiuli qcevis gansxva- konfliqtisa da
vebuli normebia fiqsire- mSvidobis fsiqologia
agresia buli, romlebic, nawilob- milgremis morCilebasTan
evoluciuri Tvalsazri- riv, warmoadgenen „me~-s kul- dakavSirebuli kvlevebi
turul Semadgenlebs.
siT, agresiuli qcevebi imis mniSvnelovan sabuTs
785
785
iZleva, rom situaciuri erebs Soris dapirispireba frustracia – agresiis
faqtorebis gavleniT Cve- da mtroba. hipoTeza
ulebrivi adamianebi SeiZ- demokratiuli sazogado- genocidi
leba mividnen agresiis aq- ebebi, sul mcire, ar amar- mSvidobis fsiqologia
tebis sanqcionirebasa da Tleben masobriv mkvlelo- crurwmena
masSi monawileobamde. bebs. prosocialuri qcevebi
crurwmenebis moqmedebis tradiciul „mtrebs~ Soris rasizmi
msgavsma xangrZlivma pro- urTierTobebis xelSemwyobma ormxrivi altruizmi
cesebma SeiZleba migviy- programebma, SesaZloa, mSvi- jgufuri dinamika
vanos masobriv mkvlelo- dobis miRwevis safuZvlebi impulsuri agresia
bebamde da genocidamde.
Seamzadon. Sidajgufuri mikerZoeba
liderebi qmnian mtris
Sida jgufi
humanurobisgan daclil,
instrumentuli agresia
dehumanizirebul xatebs. ZiriTadi cnebebi „asawyobi suraTebis~
adamianebi Tavs swiraven
agresia klasebi
samSoblos TavianTi oja-
altruizmi gare jgufi
xebisa da jgufebisaTvis,
mowmis Careva seqsizmi
saSiSroebisa da masTan da-
kavSirebuli SiSis pasuxad. kontaqtis hipoTeza socialuri kategorizacia
mSvidobis fsiqologebi eZe- moTxovnadi maxasiaTeblebi stereotipebi
ben gzebs, raTa Sewyviton pasuxismgeblobis difuzia
Tavi 18 / socialuri pfsiqologia, sazogadoeba da kultura

786
786
leqsikoni

absoluturi zRurbli (Absolute threshold) _ fizikuri arsebulTan; akomodacia xorcieldeba asimila-


energiis is minimaluri raodenoba, romelic ciasTan erTad.
saWiroa sensoruli gancdis warmosaqmnelad; algoriTmi (Algorithm) _ Tanmimdevruli, safexureob-
operacionalurad is ganisazRvreba, rogorc rivi procedura, romlis saSualebiTac vpo-
gamRizianeblis done, romelzedac xdeba sen- ulobT swor pasuxs konkretuli tipis proble-
soruli signalis SemCneva SemTxvevaTa naxevarSi. mis gadasaWrelad.
agorafobia (Agoraphobia) _ iseT xalxmraval adgi- altruizmi (Altruizm) – prosocialuri qcevebi, rom-
lebSi an Ria sivrceSi yofnis ukiduresi SiSi, lebsac adamiani Tavisi sakuTari usafrTxoebis
saidanac gaqceva SeiZleba rTuli an samarcxvino an interesebis gaTvaliswinebis gareSe asrulebs.
iyos. alchaimeris daavadeba (Alzheimer’s disease) _ Tavis
agresia (Aggression) _ qceva, romelic sxva individis tvinis qronikuli organuli sindromi, romelic
fizikur an fsiqologiur dazianebas iwvevs. xasiaTdeba mexsierebis TandaTanobiTi daqvei-
adamianis qcevis genetika (Human behavior genetics) – TebiT inteleqtualuri unarebis SemcirebiT da
mecniereba, romelic qcevisa da Tvisebebis pirovnebis gasadavebiT.
individualuri gansxvavebebis genetikur kompo- amgznebi „Sesavali~ (Excitatory inputs) – informacia,
nentebs Seiswavlis. romelic neironSi aRwevs da iwvevs mis agznebas.
adgilis Teoria (Place theory) amtkicebs, rom sxvada- amigdala (Amygdala) _ limburi sistemis nawili,
sxva sixSiris toni qmnis aqtivaciis maqsimums romelic akontrolebs emocias, agresiasa da
ZiriTadi membranis sxvadasxva adgilebSi, amis
emociuri mexsierebis formirebas.
Sedegad bgeriTi tonis simaRle SeiZleba kodi-
analitikuri fsiqologia (Analytic pshycology) _ fsi-
rebuli iyos im adgilis mixedviT, romlis aqti-
qologiis mimarTuleba, romelic pirovnebas
vaciac moxda.
ganixilavs, rogorc dinamikur balansSi myofi
aversiuli Terapia (Aversion therapy) – qceviTi Te-
kompensatoruli Sinagani Zalebis konstelacias.
rapiis tipi, romelic gamoiyeneba saziano sti-
anoreqsia (Anorexia nevrosa) _ kvebiTi aSliloba,
mulebisaken midrekilebis mqone adamianebis
romlis drosac inidividi iwonis misi mosalod-
samkurnalod.
neli wonis 85%-ze naklebs, magram ganagrZobs
avtomaturi procesebi (Automatic processes) _ pro-
cesebi, romlebic ar moiTxoven yuradRebas, maTi sakvebis miRebis kontrols, radgan Tavs Warbi
ganxorcieleba SesaZlebelia sxva moqmedebis wonis mqoned aRiqvams.
paralelurad. anticipatoruli daZleva (Anticipatory coping)_ poten-
avtonomiuri nervuli sistema (ans) (Autonomic ner- ciurad saSiS movlenamde ganxorcielebuli
vous system - ANS) – periferiuli nervuli sistemis mcdelobebi, gadailaxos, Semcirdes, an asatani
nawili, romelic akavSirebs centralur nervul gaxdes Seusabamoba aRqmul moTxovnebsa da xelT
sistemas gluv da gulis kunTebTan da jirkvleb- arsebul resursebs Soris.
Tan da aregulirebs sxeulis uneblie motorul aracnobieri (Nonconscious) _ informacia, romelic,
pasuxebs. Cveulebriv, xelmiuwvdomelia cnobierebisaTvis
aiv (AIV) _ adamianis imunodeficitis virusi, ro- an mexsierebisaTvis.
melic azianebs sisxlis TeTr ujredebs (lim- aracnobieri (Unconscious) _ fsiqikis sfero, sadac
focitebs), riTac asustebs organizmis imunur inaxeba cnobierebidan gandevnili, represire-
sistemas; aiv infeqcia iwvevs Sidss. buli survilebi da primitiuli impulsebi.
akomodacia (Accommodation) _ procesi, romlis saSua- aracnobieri daskvna (Unconscious inference) _ helmhol-
leqsikoni

lebiTac wamwamovani kunTebi cvlianEBTvalis cis termini, romelic gacnobierebis gareSe mim-
brolis sisqes, rac saSualebas aZlevs, Sec- dinare aRqmas aRniSnavs.
valos fokusi axlo da Sori obieqtebisaTvis. arqetipi (Archetype) _ konkretuli gamocdilebisa
akomodacia (Accomodation) _ piaJes mixedviT, ukve Tu obieqtis universaluri, Tandayolili, pri-
arsebuli kognituri struqturebis modifi- mitiuli da simboluri warmodgena.
cirebis an gadastruqturebis procesi, raTa asakis mixedviT diskriminacia (Ageism) _ crurwmena
gaadvildes axali informaciis morgeba ukve asakovani adamianebis Sesaxeb. rasizmisa da 787
seqsizmis msgavsi uaryofiTi stereotipi asako- aSkara/TvalsaCino moZraoba (Apparent motion) _
vani adamianebis mimarT. moZraobis iluzia, rodesac erTi an meti wer-
asawyobi suraTebis klasebi (Jegsaw classrooms) – sas- tilis uwyveti anTeba-Caqroba erT moZrav werti-
wavlo klasebi, romlebic iyeneben asawyobi sura- lad aRiqmeba. aSkara/TvalsaCino moZraobis umar-
Tebis saxeliT cnobil meTods, romelSic yovel tivesi formaa Φ fenomeni
moswavles eZleva mTeli dasaswavli masalis badura (Retina) _ Tvalis ukan mdebare Sre, romelic
mxolod nawili, romelic Semdeg jgufis sxva Seicavs fotoreceptorebs da gardaqmnis sinaT-
wevrebs gadaecema. lis energias nervul reaqciaSi.
asimilacia (Assimilation) _ piaJes mixedviT, procesi, bavSvze mimarTuli metyveleba (Child-directed speech)
romlis drosac axali kognituri elementebi _ metyvelebis gansakuTrebuli forma, xazgasmiT
ergeba Zvel elementebs an modificirdeba, raTa gamokveTili da maRali intonaciiT, romelsac
ufro gamartivdes morgebis procesi; asimilacia mozrdilebi Cvil da patara bavSvebTan saubrisas
xorcieldeba akomodaciasTan erTad. iyeneben.
asociaciuri qerqi (Association cortex) – qerqis nawili, bazisuri done (Basic level) _ kategorizaciis done,
sadac umaRlesi nervuli procesebi xorcieldeba. romelic yvelaze swrafad SeiZleba amovitanoT
aqsoni (Axon) – neironis wagrZelebuli boWko, rom- mexsierebidan da gamoviyenoT yvelaze efeqturad.
lis gaswvrivac nervuli impulsebi vrceldeba bgeris siZliere (loudness) _ bgeris perceftuli
somidan terminaluri balTisaken. Tviseba, romelic gamoxatavs bgeriTi talRis
amplitudas; didi amplitudis bgeriTi talRa
atribucia (Attribution) _ msjeloba Sedegebis mizeze-
saerTod ganicdeba rogorc xmamaRali, xolo
bis Sesaxeb.
mcire amplitudis bgeriTi talRa ganicdeba
atribuciis Teoria (Attribution theory) – socialur-
rogorc xmadabali.
kognituri Teoria, romelic aRwers informaciis
bgeris tonis simaRle (Pitch) _ Tviseba, romelic
gamoyenebis gzebs, romelsac iyenebs socialuri
ZiriTadad ganisazRvreba bgeriTi talRis rxevis
aRmqmeli mizezobrivi axsnisas.
sixSiriT.
atribuciis fundamenturi Secdoma (Fundamental attri-
biosamedicino Terapiebi (Biomedical therapies) _
bution error) _ damkvirveblebis ormagi tendencia,
fsiqologiuri aSlilobebis mkurnaloba, rome-
daakninon situaciuri faqtorebis roli da
lic cvlis tvinis funqcionirebas qimiuri an
gadaafason dispoziciuri faqtorebis roli
fizikuri Carevis gziT, rogoricaa medikamentebiT
adamianis qcevaSi.
mkurnaloba, qirurgia an eleqtrokonvulsiuri
aRdgena (Retrieval) _ Senaxuli informaciis aRdgena, Terapia.
amotana mexsierebidan.
bioukukavSiri (Biofeedback) _ TviTregulaciis teq-
aRzrdis stili (Parenting style) _ meTodi, romliTac nika, romlis drosac individi aracnobieri bio-
mSoblebi zrdian Svilebs; yvelaze efeqturad logiuri procesebis nebismier kontrols axor-
iTvleba avtoritetuli stili, romelic Tanabrad cielebs.
moiazrebs momTxovnobasa da gulisxmierebas.
biofsiqosocialuri modeli (Biopsychosocial model) _
aRmavali gadamuSaveba (Bottom-up processing) _ garemo- janmrTelobisa da avadmyofobis modeli, romlis
Si xelmisawvdom sensorul informaciaze dafuZ- mixedviT, nervuli sistemis, imunuri sistemis,
nebuli perceptuli analizi. analizis Sedegebi qceviTi stilis, kognituri procesebisa da garemo
aRmavali gziT SedarebiT abstraqtul reprezen- faqtorebis urTierTkavSirma SeiZleba adamiani
taciebisken miemarTeba. avad gaxdomis riskis winaSe daayenos.
aRmoCenis etapi (Context of discovery) _ kvlevis sawyisi bipolaruli aSliloba (Bipolar disorder) _ guneba-gan-
faza, romlis ganmavlobaSic dakvirvebas, Sexedu- wyobilebis aSliloba, romelic xasiaTdeba
lebas, informacias da zogad codnas movlenis depresiisa da maniis periodebis monacvleobiT.
axleburi xedvisaken mivyavarT. bihevioraluri analizi (Behavioral Anayisis): _ fsiqo-
aRmZvrelebi (Incentives) _ eqsternaluri stimulebi logiis ganxra, romelic yuradRebas daswavli-
an waxaliseba, romlebic warmoadgenen qcevis sa da qcevis garemo determinantebze amaxvilebs.
mamotivireblebs miuxedavad imisa, rom isini biheviorizmi (Behaviorism) _ mecnieruli midgoma,
pirdapir ar ukavSirdebian biologiur moTxovni- romelic fsiqologiis Seswavlas mxolod gazom-
lebebs. vadi an dakvirvebadi qceviT farglavs.
aRqma (Perception) _ procesebi, romlebic sensorul bihevioristuli mimdinareoba (Behaviorists perspective)
leqsikoni

xatSi awesrigeben informacias da am imformaciis, _ am mimdinareobas ainteresebs dakvirvebadi qceva,


rogorc samganzomilebiani garesinamdviliT romelic obieqturad fiqsirdeba da dakvirvebadi
warmoqmnilis, gancdas uzrunvelyofen. qcevis mimarTeba garemos stimulebTan.
aRweriTi statistika (Descriptive statistics) _ statis- blokireba (Blocking) – fenomeni, romlis drosac
tikuri procedurebi, romlebic qulebs maTi organizmi ar daiswavlis axal stimuls, radgan
centraluri tendenciis, variabilobis da kore- axali stimuli warmodgenilia ukve arsebul
788 laciebis TvalsazrisiT ajamebs. efeqtur signalTan erTad.
brokas are (Broca’s area) – Tavis tvinis ubani, romelic gamocdilebidan nimuSebis SerCevis meTodi (Experi-
azrebs metyvelebasa da/an JestebSi gardaqmnis. ence-sampling method) _ eqsperimentuli meTodi, ro-
bodva (Delusions) _ cru an iracionaluri rwmena, melic exmareba mkvlevrebs cnobierebis tipuri
romelsac adgili aqvs sawinaaRmdegos naTlad Sinaarsebis aRweraSi; cdis pirebs evalebaT
arsebobis pirobebSi. signalis miRebisTanave daafiqsiron TavianTi
brZola an gaqcevis reaqcia (Fight-or-flight response) _ azrebi da grZnobebi.
Sinagan aqtivobaTa Tanmimdevroba, romelic amoq- ganviTarebis asaki (Developmental age) qronologiuri
meddeba, rodesac organizmi safrTxis winaSe aR- asaki, romlis drosac bavSvebis umravlesoba
moCndeba; amzadebs sxeuls brZolisa da Setevis- amJRavnebs fizikuri Tu gonebrivi ganviTarebis
aTvis an usafrTxo adgilas gaqcevisaTvis. bolo- garkveul dones.
droindeli monacemebis Tanaxmad, es reaqcia mxo- ganviTarebis fsiqologia (Developmental psychology) _
lod mamrobiTi sqesisaTvis aris damaxasiaTebeli. fsiqologiis dargi, romelic swavlobs fizikuri
bulimia (Bulimia nevrosa) _ kvebiTi aSliloba, rome- da fsiqologiuri procesebis urTierTqmedebas
lic xasiaTdeba uzomo raodenobis sakvebis miRe- da ganviTarebis stadiebs mTeli cxovrebis manZil-
biT, rasac Tan sdevs miRebuli kaloriebisagan ze ganviTarebis poziciidan.
organizmis gawmendis RonisZiebebi. ganmamtkicebeli (Reinforcer) SeiZleba iyos nebismieri
buneba-aRzrdis dapirispireba (Nature-nurture contro- stimuli, romelic zrdis mocemuli reaqciis six-
versy) _ kamaTi qcevisa da ganviTarebis gansazR- Siris albaTobas.
vraSi Tandayolilisa (bunebis) da SeZenili ganpirobebuli reaqcia _ (Conditioned response): reaqcia,
gamocdilebis (aRzrdis) fardobiTi mniSvne- klasikur ganpirobebulobaSi, romelic aRmocen-
lovnebis Sesaxeb. deba aqamde neitraluri stimulis safuZvelze.
bunebrivi gadarCeva (Natural selection) – darvinis Teo- es xdeba imis Sedegad, rom neitraluri stimuli
riis mixedviT, saxeobis zogierTi warmomad- Sewyvilebulia ganupirobebel stimulTan.
genlis ukeTesi Segueba garemosadmi, saSualebas ganpirobebuli stimuli (Conditioned stimulus) _ kla-
aZlevs mas sxvasTan SedarebiT ufro warmate- sikur ganpirobebulobaSi, aqamde neitraluri
bulad gamravldes. stimuli, romelic iwvevs ganpirobebul reaqcias.
gaazrebis SesaZleblobis modeli (Elaboration likeli- ganupirobebeli reaqcia (Unconditioned response) _
hood model) – darwmunebis Teoria, romelic gansa- klasikur ganpirobebulobaSi, ganupirobebli
zRvravs, Tu ramdenadaa SesaZlebeli, rom ada- stimulis mier gamowveuli reaqcia winaswari
mianebi TavianTi kognituri procesebis fokusi- varjiSisa an daswavlis gareSe
rebas axdendnen Setyobinebis gasaazreblad da, ganupirobebeli stimuli (Unconditioned stimulus): sti-
Sesabamisad, misdevdnen darwmunebis centralur muli, klasikur ganpirobebulobaSi, romelic
an periferiul procesebs. iwvevs ganupirobebel reaqcias, pasuxs.
gadamamuSavebeli ganmeoreba (Elaborative rehearsal) _ ganpirobebuloba (Conditioning) – gzebi, romliTac
mexsierebis gazrdis meTodi, romliTac xdeba movlenebi, stimulebi da qceva asocirdeba erTma-
dasamaxsovrebeli informaciis gamdidreba. neTTan.
gadamuSavebis doneebis Teoria (Levels-of-processing garemos cvladebi (Environmental variables) – garegani
theory) _ am Teoriis mixedviT, rac ufro Rrma zemoqmedeba qcevaze.
doneze xdeba informaciis gadamuSaveba, miT ufro gare jgufebi (Out-groups) – jgufebi, romlebTanac
ukeT daamaxsovrdeba igi adamians. adamianebi identifikacias ar axdenen.
gadatana (Transference) – procesi, rodesac fsiqo- gaupatiureba paemanze (Date rape) _ ewodeba iseT
analizis msvlelobisas pacienti Terapevtze situaciebs, rodesac individs nacnobi adamiani
mimarTavs im grZnobebs, romelic Tavdapirvelad aiZulebs sqesobrivi kavSiris damyarebas.
warsuli emociuri konfliqtis centralur, gemos aversiiT daswavla (Taste-aversion learning) –
mniSvnelovan figuraze miemarTeboda. daswavlis biologiuri kanonzomiereba, romel-
gadatanis Sesabamisi gadamuSaveba (Transfer-approptiate Sic organizmi swavlobs avadmyofobis gamomwvevi
processing) _ Tvalsazrisi, romlis mixedviTac sakvebisagan Tavis aridebas.
mogoneba saukeTesoa, rodesac implicituri genderi (Gender) _ fsiqologiuri fenomeni, romel-
kodirebis da implicituri aRdgenis procesebis Sic moiazreba mamakacebisa da qalebis sqesTan
damTxveva xdeba. dakavSirebuli daswavlili qcevebi da ganwyobebi.
gadawyvetilebisTvis Tavis arideba (aversia) (Deci- genderuli identoba (Gender identity) _ individis mier
leqsikoni

sion aversion) _ gadawyvetilebis miRebisagan Tavis sakuTar TavSi qaluri an mamakacuri sawyisis
aridebis tendencia; rac ufro rTulia gadawyve- gancda. is gulisxmobs sakuTari sqesis miRebas
tilebis miReba, miT metia misgan ganridebis da gacnobierebas.
albaToba. genderuli rolebi (Gender roles) _ qcevaTa da ganwyo-
gadawyvetilebis miReba (Decision making) _ alterna- baTa erToblioba, romelsac sazogadoeba ukavSi-
tivebs Soris arCevis procesi, SesaZlo variante- rebs qalad an mamakacad yofnas da romelsac
bis seleqcia da uaryofa. Riad gamoxataven calkeuli individebi. 789
genetika (Genetics) – mecniereba winaprebisgan miRebu- damatebiTi cvladi (Confounding variable) _ cvladi,
li fizikuri da fsiqologiuri Tvisebebis mem- romelic monawilis qcevaze zemoqmedebs eqspe-
kvidreobiTobis Sesaxeb. rimentatoris mier Semotanili damoukidebeli
geni (Genes) – memkvidreobiTobis fizikuri erTeuli; cvladis garda.
qromosomebis patara ubani, romelic pasuxis- damkvirveblis tendenciuroba (Observer bias) _ rea-
mgebelia Tvisebebis gadacemaze. lobis damaxinjeba, romelic damkvirveblis pi-
generalizebuli SfoTviTi aSliloba (Generalized rovnuli motivebisa da molodinebisagan momdi-
anxiety disorder) _ SfoTviTi aSliloba, rodesac nareobs.
individi ganicdis SfoTvas an nerviulobs damokidebuleba (Attitude) – adamianebis, sagnebisa da
specifikuri safrTxis an safrTxis momatni obieq- movlenebis mimarT SefasebiTi reagirebis daswav-
tis ararsebobis pirobebSi, sul mcire, eqvsi lili, SedarebiT myari tendencia.
Tvis manZilze. damokidebuli cvladi (Dependent variable) _ nebismieri
genotipi (Genotype) – organizmis genetikuri struq- cvladi, eqsperimentul garemoSi, romlis mniS-
tura, romelsac is mSoblebisagan memkvidreobiT vneloba erTi an meti damoukidebeli cvladis
iRebs. cvlilebis Sedegia.
geStalt-Terapia (Gestalt therapy) – Terapia, romelic damoukidebeli me-s gageba (Independent construals of
mimarTulia pirovnebis gamTlianebis mizniT self) _ me-s konceptualizacia, rogorc individisa,
gonebisa da sxeulis gaerTianebaze. romlis qceva, upirveles yovlisa, organi-
geStaltfsiqologia (Gestalt psychology) _ fsiqo- zebulia adamianis sakuTar da ara sxvebis, azreb-
logiuri skola, romelic amtkicebs, rom fsiqo- Tan, grZnobebTan da qmedebebTan mimarTebaSi.
logiuri fenomenis gageba mxolod maSin aris damoukidebeli cvladi (Independent variable) _ stimu-
SesaZlebeli, Tu mas organizebul, struqturul lis piroba, eqsperimentul garemoSi, romelic
mTlianobad miviCnevT da ar davanawevrebT sxva nebismieri cvladisagan damoukideblad
primitiul, martiv, perceptul elementebad. icvleba.
glia (Glia) – ujredi, romelic akavSirebs neironebs damsjeli (Punisher) – nebismieri stimuli, romelic
da aCqarebs nervul gadacemas, aSorebs dazia- amcirebs reaqciis sixSires.
nebul da daRupul neironebs, da xels uSlis darwmuneba (Persuasion) – damokidebulebebis Secvlis
sisxlSi arsebul toqsiur substanciebs, SeaR- mizanmimarTuli mcdelobebi.
wion tvinSi. dasabuTebis etapi (Context of justification) _ kvlevis is
gonebrivi asaki (Mental age) _ bines inteleqtis eta- fazaa, romelSic hipoTezis SemowmebisaTvis faq-
lonis mixedviT aris asaki, rodesac bavSvis tebia saWiro.
inteleqtualuri aqtivoba gamoxatulia im dasawyisis efeqti (Primacy effect) _ mwkrivis pirveli
saSualo asakiT, romelSic normaluri bavSvebi wevrebis ukeT daxsomeba.
aRweven gansazRvrul qulas. daskvna (Inference) _ xarveziani informaciis Sevseba
gonebrivi CamorCeniloba (Mental retardation) _ rodesac arsebuli mtkicebulebebis an rwmenis da Teoriis
individebis IQ-s qulebi meryeobs 70-75-mde safuZvelze.
intervalSi an masze naklebia; aseve, rodesac daskvniTi statistika (Inferential statistics) _ statisti-
SezRudulia cxovrebiseuli amocanebis gada- kuri procedurebi, romlebic mkvlevars saSua-
saWreli adaptaciuri Cvevebis SemuSavebis unari. lebas aZlevs gansazRvros, adasturebs mis hipo-
guneba-ganwyobilebis aSliloba (Mood disorder) _ Tzas Sedegi, Tu is mxolod SemTxveviTaa miRe-
guneba-ganwyobilebis darRveva, rogoricaa Rrma, buli.
depresia an maniasTan adgilmonacvle depresia. daswavla (Learning) _ gamocdilebaze damyarebuli
daboloebis efeqti (Recency effect) _ mwkrivis bolo procesi, romlis drosac SedarebiT mudmivad
wevrebis ukeT daxsomeba. icvleba qceva an qceviTi potenciali.
dadebiTi ganmtkiceba (Positive reinforcement) – qcevas daswavla-gamovlenis gansxvaveba (Learning-Performance
mohyveba sasargeblo stimuli, rac zrdis qcevis distinction) _ gansxvaveba imisa, Tu ra iyo daswav-
sixSiris albaTobas. lili da ra gamomJRavnda qcevaSi.
dadebiTi damsjeli (Positive Punisment) – qcevas moh- daswavlili umweoba (Learned helplessness) _ zianis
yveba aversiuli stimuli, romelic amcirebs qce- momtani stimulis arsebobis pirobebSi reaqciis
vis albaTobas. ar qonis zogadi paterni, romelic xSirad Tan
dazianeba (Damage) – tvinis qsovilis daSaveba.
leqsikoni

erTvis mdgomareobas, rodesac individi ganicdis


daTanxmeba (Compliance) _ komunikaciis wyaros pirda- araSemTxveviTi, gardauvali uaryofiTi stimulis
piri moTxovnebis Sesabamisad qcevis Secvla. zemoqmedebas.
dakvirvebadi sizmrebi (Lucid dreaming) _ Teoria, daswavlis biologiuri iZuleba (Biological constraints
romlis Tanaxmadac, sizmris xedvis procesis on learning) – nebismieri limiti organizmis daswav-
cnobieri aRqma daswavladi unaria, romelic lis SesaZleblobaze, romelic gansazRvrulia
iZleva sizmris mimarTulebisa da Sinaarsis erTi saxeobis individebis memkvidruli senso-
790 kontrolis saSualebas. rul-kognituri unarebiT.
daRi (Stigma) _ individze an jgufze adamianebis dispoziciuri cvladebi (Dispozitional variables) _
uaryofiTi reaqcia garkveuli savaraudo ara- organizmis cvladi, anu qcevis Sinagani determi-
srulfasovnebis an gansxvavebulobis gamo, rac nanti, romelic adamianebSi Cndeba.
damamcireblad moqmedebs maTze. distaluri stimuli (Distal stimulus) _ proqsimaluri
daRmavali gadamuSaveba (Top-down processing) _ per- stimulisagan, anu baduraze optikuri gamosa-
ceptuli procesebi, rodesac adamianis warsuli xulebisagan gansxvavebiT, aRqmis procesSi
gamocdileba, codna, molodinebi, motivacia da samyaroSi mocemuli fizikuri sagani.
konteqsti gavlenas axdens aRqmuli obieqtis diqotomiuri mosmena (Dichotic listening) - eqsperimen-
interpretaciasa da klasifikaciaze. tuli meTodi, rodesac gansxvavebuli audialuri
dacvisa da zrunvis reaqcia (Tend-and-befriend response) stimuli miewodeba TiToeul yurs.
_ stresorze reaqcia, romelic, savaraudoT, ti- dnm (dezoqsiribonukleinis mJava) (DNA – deoxyribo-
puria mdedrobiTi sqesisaTvis. stresorebi ubiZ- nucleic acid) _ genetikuri informaciis gadacemis
geben mdedrs, daicvas Svilebi da SeuerTdes fizikuri baza.
socialur jgufebs mowyvladobis Sesamci- dRis Zilianoba (Daytime sleepiness) _ moWarbebuli
reblad. Zilianoba dRis aqtivobebis dros; Zilis darRve-
daZleva (Coping) _ im garegan da Sinagan moTxov- vis centrebSi misul pacientTa ZiriTadi Civili.
nebTan gamklavebis procesi, romelic aRiqmeba, ego (Ego) _ pirovnebis aspeqti, romelic monawile-
rogorc safrTxis, an muqaris Semcveli, an obs TviTdacvaSi da mimarTavs instinqtur
dauZleveli. ltolvebsa da impulsebs Sesabamis arxebSi.
dajgufeba (Chunking) _ informaciis calkeul wevrTa egos dacvis meqanizmebi (Ego defence mechanisms) _
dajgufebis procesi msgavsebis an sxva maorga- fsiqikuri strategiebi (cnobieri an aracnobieri),
nizebeli principis safuZvelze. romlebsac ego iyenebs cxovrebis normaluri
deduqciuri azrovneba (Deductive reasoning) – azrov- mimdinareobisas gancdili konfliqtebisagan
nebis forma, romelic ori an meti wanamZRvridan TavdacvisaTvis.
logikuri daskvnis gakeTebis unars gulisxmobs. egocentrizmi (egocentrism) _ kognituri ganviTarebis
deklaraciuli mexsiereba (Declarative memory) _ winaoperaciul stadiaze patar bavSvis mier sxva
mimarTulia faqtebisa da movlenebis daxsomebaze. adamianis Tvalsazrisis gaziarebis unaris
dendritebi (Dendrites) – neironis datotvili morCebi, arqona.
romlebic Semosul informacias mimRebloben. evoluciuri mimdinareoba (Evolutionary perspective) _
determinizmi (Determinism) _ es doqtrina gulisxmobs, fsiqologiis midgoma, romelic xazs usvams qce-
rom yvela movlena _ fizikuri, fsiqikuri da viTi da mentaluri adapaturobis mniSvnelo-
qceviTi _ ganpirobebulia konkretuli mizezebiT, vnebas im varaudis safuZvelze, rom fsiqikuri
romelTa dadgena SesaZlebelia. unarebi milionobiT wlis ganmavlobaSi viTarde-
diapazoni (Range) _ ganawilebaSi yvelaze maRal da boda, raTa konkretul adaptur miznebs momsaxu-
yvelaze dabal qulebs Soris sxvaoba, variabi- reboda.
lobis martivi sazomi. evristika (Heuristics) _ kognituri strategia an
didi tvini – tvinis nawili, romelic umaRles `praqtikuli meTodi~, romelic xSirad gamoiye-
kognitur da emociur funqciebs aregulirebs. neba rogorc Semoklebuli gza rTuli amocanis
diskriminaciuli stimuli (Discriminative Punishment) – gadasaWrelad.
stimuli, romelic moaswavebs ganmtkicebas, ekologiuri optikis Teoria (Theory of ecological op-
radgan konkretuli qceva dadebiTad iyo ganmtki- tics) _ aRqmis Teoria, romelic xazs usvams sas-
cebuli. timulo informaciis mravalferovnebas da
disociaciuri amnezia (Dissociative amnesia) _ mniSvne- aRqmas garemos aqtiur gamokvlevad miiCnevs.
lovani pirovnuli gamocdilebis gaxsenebis eleqtroencefalograma (eeg) (Electroencephalogram -
unaris arqona, romlis mizezia fsiqologiuri EEG) – tvinis eleqtruli aqtivobis registracia.
faqtorebi, yovelgvari organuli disfunqciis eleqtrokonvulsiuri Terapia (ekT) (Electroconvulsive
arsebobis gareSe. therapy – ECT) _ eleqtrokonvulsiuli Sokis
disociaciuri aSliloba (Dissociative disorder) _ pirov- gamoyeneba Rrma depresiis warmatebulad samkur-
nuli aSliloba, romelsac axasiaTebs identu- nalod.
robis, mexsierebisa da cnobierebis integraciis emocia (Emotion) – cvlilebaTa rTuli paterni,
leqsikoni

darRveva. romelic moicavs fiziologiur agznebas, grZno-


disociaciuri identobis aSliloba (dia) (Dissocia- bebs, kognitur procesebsa da qcevas; warmoadgens
tive identity disorder – DID) _ disociaciuri fsiqikuri pasuxs situaciaze, romelic pirovnulad mniSvne-
aSliloba, rodesac erT individSi arsebobs ori lovnad aris aRqmuli.
an meti calkeuli pirovneba; warsulSi cnobili emociis kognituri Sefasebis Teoria (Cognitive ap-
iyo, rogorc Sedgenili (multiple) pirovnuli praisal theory of emotion) _ am Teoriis mixedviT, emo-
aSliloba. ciis gancda warmoadgens fiziologiuri agzne- 791
bisa da kognituri Sefasebis erTobliv Sedegs. veberis kanoni (Weber’s law) _ sxvaobis zRurblis
kognituri Sefaseba emsaxureba imas, Tu rogor sidide standartuli gamRizianeblis intensi-
moxdeba gaurkveveli, orazrovani Sinagani vobis proporciulia.
mdgomareobis `etiketireba~. vizualuri qerqi (visual cortex) _ kefis wilis nawili,
emociuri inteleqti (Emotional intelligence) _ inte- romelSic xdeba vizualuri informaciis gada-
leqtis tipi, romelSic Sedis Semdegi unarebi: muSaveba.
emociaTa zusti da Sesatyvisi aRqma, gageba da zalpis principi (volley principle) _ esaa sixSiris
gamoxatva; azrovnebis gasaadvileblad emociebis Teoriis ganvrcoba, romelic amtkicebs, rom,
gamoyeneba; emociis gageba da analizi; emociuri roca bgeriTi talRis sixSire aRemateba im six-
codnis efeqturad gamoyeneba da sakuTari Sires, romliTac calkeul neirons SeuZlia
emociebis regulireba rogorc emociuri, ise ganmuxtva, ramdenime neironi ganimuxteba erTad,
inteleqtualuri zrdis xelSesawyobad. rogorc jgufi, Semosuli bgeris tonis simaRlis
engrama (Engram) _ mexsierebis fizikuri kvali tvinSi. Sesatyvisi sixSiriT.
endokrinuli sistema (Endocrine system) – jirkvlebis zigota (zygote) _ erTi ujredi, romelic warmoiq-
qseli, romlebic gamoimuSaveben da sisxlSi mneba spermatozoidis mier kvercxujredis gana-
gamoyofen hormonebs. yofierebis Sedegad.
enis Seqmnis unari (language-making capacity) _ Tan- zogadi adaptaciuri sindromi (General adaptation syn-
dayolili saxelmZRvanelo principebi, rom- drome - GAS) _ araspecifikur adaptaciur fizio-
lebsac bavSvebis iyeneben enis Seswavlis amocanis logiur meqanizmTa paterni, romelic vlindeba
Sesrulebisas. TiTqmis yovelgvari seriozuli stresoris xan-
epizoduri mexsiereba (Episodic memories) _ xangrZlivi grZlivi muqaris sapasuxod.
mexsiereba avtobiografiuli xasiaTis movlene- Tavisufali asociacia (Free association) – Terapiuli
bisTvis da im konteqstisTvis, sadac es movlenebi meTodi, rodesac pacienti uwyvetad, gaazrebis
xdeba.
gareSe saubrobs sakuTar azrebze, survilebze,
erogenuli zonebi (erogeneous zones) _ ares kanis zeda- fizikur SegrZnebebsa da warmodgenebze.
piris adgilebi, romlebic gansakuTrebiT mgrZno-
Talamusi (Thalamus) – Tavis tvinis nawili, romelic
biareni arian gaRizianebisadmi da warmoSoben
sensorul informacias gadascems didi tvinis
erotiul da seqsualur SegrZnebebs.
qerqs.
estrogeni (Estrogen) – qalTa sasqeso hormoni, rome-
Tematuri apercepciis testi _ Tat (Thematic Apper-
lic sakvercxeebSi gamomuSavdeba da pasuxis-
ception Test – TAT) _ proeqciuli testi, romelSic
mgebelia ovulaciis procesze, aseve qalebis
individs garkveuli TanmimdevrobiT waredgineba
reproduqciuli struqturebis ganviTarebasa da
suraTebi (romlebic mravalgvari interpretaciis
meoradi sasqeso niSnebis Camoyalibebaze.
SesaZleblobas iZleva) da moeTxoveba TiToeuli
etiologia (Etiology) _ aSlilobis ganviTarebis
maTganis mixedviT moTxrobis mofiqreba.
mizezebi an masTan dakavSirebuli faqtorebi.
Teoria (Theory) _ cnebaTa organizebuli wyeba, ro-
efeqtis kanoni (Law of effect) aris daswavlis ZiriTadi
melic movlenas an movlenaTa erTobliobas xsnis.
kanoni, romelis mixedviTac stimulis Zala,
gamoavlinos reaqcia, Zlierdeba, rodesac reaq- Tvalebis swrafi moZraoba (Rapid eye movement – REM)
cias mohyveba jildo da sustdeba, rodesac mas _ im fazis qceviTi gamovlineba, romlis drosac
ar mohyveba jildo. mZinare adamiani sizmrismagvar gonebriv aqtivobas
axorcielebs.
eqsperimentuli meTodi (experimental method) _ kvlevis
meTodi, romelic damoukidebeli cvladiT TvalsaCino validoba (face validity) _ xarisxi, Tu
manipulacias gulisxmobs, raTa dadgindes misi ramdenad aris testis amocanebi uSualod dakav-
efeqti damokidebul cvladze. Sirebuli gasazom cvladTan.
eqspresiuli metyveleba (Lenguage production) – is, TviTangariSi (self-report measures) _ adamianis mier
rasac adamianebi amboben, aniSneben an weren; am sakuTar Tavze dakvirvebis Sedegad miRebuli
Sinaarsebis gadmocemis procesi. monacemebi.
validoba (validity) _ testi zustad imas zomavs, TviTaqtualizacia (Self-actualization) _ pirovnebis
ris gazomvasac apirebda. fsiqologiis cneba, romelic exeba adamianis
validoba kriteriumis mixedviT (Criterion valigity) _ mudmiv swrafvas sakuTari potencialis reali-
xarisxi, Tu ramdenad Seesabameba gansazRvruli zaciisaken da Tandayolili niWisa da unarebis
leqsikoni

kriteriumis mixedviT miRebuli testis Sedegebi ganviTarebisaken.


Sesafasebeli maxasiaTeblis zogierT sxva kri- TviTaRqmis Teoria (Self-perception theory) _ mosazreba,
teriums. romlis Tanaxmadac, adamianebi sakuTar Tavs
variabilobis sazomebi (Measures of variability) _ akvirdebian, raTa gamokveTon TavianTi qcevebis
statistikebi, rogorebicaa diapazoni, an stan- mizezebi. adamianebi cdiloben, gaerkvnen sakuTar
dartuli gadaxra, romelic aCvenebs, ramdenad Sinagan mdgomareobebSi imaze dakvirvebiT, Tu
792 mWidrodaa ganlagebuli qulebi ganawilebaSi. rogor iqcevian mocemul situaciaSi.
TviTmxilvelis Careva (Bystander intervention) – mzad- insomnia (Insomnia) _ normalurad daZinebis
yofna, daexmaro adamians, romelsac daxmareba qronikuli uunaroba; simptomebSi Sedis sir-
sWirdeba. Tuleebi daZinebisas, xSiri gaRviZeba, gaRviZebis
TviTuunaroba (self-handicapping) _ warumateblobis Semdeg CaZinebis unaris arqona, diliT adre
molodinis SemTxvevaSi iseTi qceviTi reaqciebisa gaRviZeba.
da qcevis axsnis ganviTarebis procesi, romlebic inteleqti (Intelligence) _ gamocdilebidan sargeblis
minimumde daiyvans unarebis deficits, rogorc miRebisa da garemos Sesaxeb mocemuli infor-
warumateblobis SesaZlebel mizezs. maciis farglebis garRvevis zogadi unari.
TviTefeqturoba (Self-efficacy) _ rwmenebis (mosaz- inteleqtis koeficienti (IQ) _ indeqsi, romelic
rebebis) erToblioba, rom adamians SeuZlia adek- miRebulia inteleqtis standartizebuli tes-
vaturad moqceva konkretul situaciaSi. tebidan; pirvelad IQ gamoiTvleboda individis
TviTqmnadi winaswarmetyveleba (Self-filfilling prophecy) gonebrivi asakis qronologiur asakze gayofiT
_ zogierTi momavali qcevis an movlenis Sesaxeb da Semdeg 100-ze gamravlebiT; amJamad pirdapir
winaswarmetyveleba, romelic dRevandel urTier- gamoiTvleba, rogorc IQ testis qula.
Tobebs molodinis Sesabamisad cvlis. instinqti (Instinct) _ winaswar daprogramebuli ten-
TviTSefaseba (Self-esteem) _ me-s mimarT ganzoga- dencia, romelsac arsebiTi mniSvneloba aqvs
debuli SefasebiTi damokidebuleba, romelic saxeobis gadarCenisaTvis.
gavlenas axdens rogorc guneba-ganwyobilebaze, instinqturi swrafva (Instinctual drift) _ daswavlili
ise qcevaze da romelic Zlier zemoqmedebs qcevis tendencia, droTa ganmavlobaSi instin-
individualuri da socialuri qcevebis speqtrze. qtur qmedebaSi gadavides.
TviTcnobiereba (Self-awareness) _ cnobierebis umaR- instrumentuli agresia (Instrumental aggression) _
lesi done, pirovnulad gancdili movlenebis kogniturad dasabuTebuli da mizanmimarTuli
avtobiografiuli xasiaTis Semecneba. agresia, romelic warmoiqmneba winaswar mofiqre-
Txemis wili – tvinis ubani Sublis wilis ukan da bulad, specifikuri miznebis misaRwevad.
lateraluri napralis zemoT; Seicavs somato- internalizacia (Internalization) _ vigotskis mixedviT,
sensorul qerqs. bavSvebis mier socialuri konteqstidan codnis
identifikacia da cnoba (Identification and recognition) _ Sesrutvis, aTvisebis procesi.
perceptuli xatisaTvis azris micemis gzebi. interneironi _ tvinis neironi, romelic infor-
idi (Id) _ pirovnebis primitiuli, aracnobieri na- macias sensorulidan sxva inter- an motorul
wili, romelic iracionalurad funqcionirebs neironebs gadascems.
da impulsurad moqmedebs siamovnebis misaRwevad.
interferencia (Interference) _ mexsierebis fenomeni,
ierks-dodsonis kanoni (Yerkes-Dodson law) _ kore- romelic maSin xdeba, rodesac mogonebis mim-
lacia amocanis Sesrulebasa da agznebis opti- niSneblebi ver miuTiTeben efeqturad erT konkre-
malur dones Soris. tul movlenaze.
iluzia (Illusion) _ stimulis paternis gancda, intimuroba (intimacy) _ meore adamianisadmi srulad
romelic aSkarad mcdaria, Tumca, igives ganic- _ emociurad, seqsualurad da moralurad _
dian sxva adamianebic igive perceptul garemoSi.
mindobis unari.
imploziuri Terapia (Implosion therapy) – bihevio-
informaciuli gavlena (Informational influence) – jgufis
raluri Terapiuli teqnika, romelic miznad
efeqti, romelic warmoiSoba individis survilis
isaxavs stimulTan asocirebuli SfoTvis Sem-
safuZvelze, iyos koreqtuli, swori da icodes,
cirebas, rac klientisTvis warmosaxviTi Sema-
rogor unda moiqces mocemul situaciaSi.
Sinebeli stimulis wardgeniT xorcieldeba.
ionuri arxebi (Ion channels) – nervuli ujredis
imprintingi (Imprinting) _ daswavlis primitiuli
membranis nawilebi, romlebic ionTa SerCeviT
forma, rodesac axalSobili cxoveli ukan mis-
ganvladobas uzrunvelyofen.
devs da ejaWveba pirvelive moZrav obieqts, ro-
melsac xedavs an romlis xmac esmis. kaTarzisi (Catharsis) – Zlieri, magram, rogorc wesi,
gandevnili emociebis gamoxatvis procesi.
impulsuri agresia (Impulsive aggression) _ emociebiT
gamowveuli agresia, warmoqmnili gansakuTrebiT kanis SegrZnebebi (Cutaneous senses) _ wnevis, siTbosa
mwvave situaciebze sapasuxod. da sicivis SegrZnebebi.
induqciuri azrovneba (Inductive reasoning) – azrovnebis kargad yofna (Wellness) _ optimaluri janmrTeloba,
leqsikoni

forma, romelic misawvdom mtkicebulebaze da romelic aerTianebs fizikur, inteleqtualur,


warsul gamocdilebaze dayrdnobiT garkveuli emociur, sulier, socialur da garemos sxva-
albaTobiT daskvnis gakeTebas gulisxmobs. dasxva sferoSi sruli da aqtiuri funqcioni-
insaituri Terapia (Insight Therapy) – teqnika, rom- rebis unars.
liTac Terapevts pacienti mihyavs im kavSiris karibWis kontrolis Teoria (Gate-control theory) _
danaxvisken, aRmoCenisken anu insaitisken, romelic tkivilis Semcireba, romelic xdeba maSin, roca
awmyoSi arsebul simptomebsa da warsul gamoc- zurgis tvinis garkveuli ujredebi moqmedebs
dilebas Soris arsebobs. rogorc kari, uSlis xels tkivilis gavrcelebas 793
da misi zogierTi signalis blokirebas axdens; kognituri ganviTareba (cognitive development) _ Semec-
zogierTs ki agzavnis Tavis tvinSi. nebis procesis ganviTareba, romelic moicavs
kenon-bardis emociis Teoria (Cannon-Bard theory on warmosaxvas, aRqmas, azrovnebasa da amocanis
emotion) _ am Teoriis mixedviT, emociuri stimuli gadawyvetas.
iwvevs or erTdroul reaqcias _ agznebasa da kognituri disonansi (Cognitive dissonance) – Teoria,
emociis gancdas, romlebic erTmaneTs ar gana- romlis mixedviTac, araTavsebadi kognituri ele-
pirobeben. mentebis mier Seqmnili daZabulobis gamomwvevi
kefis wili (Parietal lobe) – tvinis yvelaze ufro ukana efeqtebi adamianebs ubiZgeben, moaxdinon aseTi
nawili; moicavs pirvelad mxedvelobiT qerqs. daZabulobis Semcireba.
kvlevis Semdgomi interviu (Debriefing) _ mkvlevari kognituri Terapia (Cognitive therapy) – fsiqoTera-
maqsimalur informacias miawodebs kvlevis Se- piuli mkurnalobis forma, romliTac cdiloben
saxeb da ar gauSvebs monawiles, sanam ar dar- problemuri grZnobebisa da qcevebis Secvlas,
wmundeba, rom is aRelvebuli, dabneuli, an mniSvnelovani cxovrebiseuli movlenebisadmi
damorcxvebuli ar aris. klientis damokidebulebis SecvliT.
kinesTetikuri SegrZneba (Kinesthetic sense) _ infor- kognituri mecniereba (Cognitive science) – informaciis
macia Cveni sxeulisa da misi nawilebis moZra- gadamuSavebis procesebisa da sistemebis kvlevis
obisa da mdgomareobis Sesaxeb. interdisciplinaruli sfero.
klasikuri ganpirobebuloba (Classical Conditioning) – kognituri mimdinareoba (Cognitive perspective) _ fsi-
daswavlis tipi, romelSic qceva (ganpirobebuli qologiis mimdinareoba, romelic aqcents akeTebs
reaqcia) gamowveulia stimuliT (ganpirobebuli adamianis azrovnebis da codnis SeZenis proce-
stimuli), romelic, Tavis mxriv, ganmtkicebulia sebze, rogoricaa; yuradReba, azrovneba, damax-
biologiurad mniSvnelovan stimulTan asocia- sovreba, molodini, problemis gadaWra, fantazia
ciis gamo (ganupirobebeli stimuli). da cnobiereba.
klienti (Client) – termini gamoiyeneba im pirovnebis kognituri procesebi (Cognitive processes) – iseTi
aRsaniSnad, romlis mimarTac xorcieldeba Tera- umaRlesi fsiqikuri procesebi, rogoricaa: aRqma,
piuli RonisZiebebi. mas iyeneben specialistebi, mexsiereba, metyveleba, problemis gadawyveta
romlebic fsiqologiur aSlilobebs `cxov- da abstraqtuli azrovneba.
rebiseul problemebad~ miiCneven da ara fsiqi- kognituri ruka (Cognitive map) – fizikuri sivrcis
kur daavadebad. gonebrivi reprezentacia.
klientze centrirebuli Terapia (Client centered therapy) kognituri fsiqologia (Cognitive Psychology) – mec-
– mkurnalobisadmi humanisturi midgoma, rome- niereba, romelic Seiswavlis umaRles fsiqi-
lic xazs usvams pirovnebis jansaR fsiqologiur kur procesebs – yuradRebas, enis gamoyenebas,
zrdas; efuZneba mosazrebas, rom yvela adamiani aRqmas, problemis gadaWras da azrovnebas.
xasiaTdeba TviTaqtualizaciis umTavresi tenden- kognituri Sefaseba (Cognitive appraisal) _ emociebTan
ciiT. mimarTebaSi procesi, romlis meSveobiTac fizio-
klinikuri depresiuli aSliloba (Major depressive logiuri agzneba gaiazreba im konkretul gare-
disorder) _ guneba-ganwyobilebis aSliloba, rome- moebaTa mixedviT, romelSic is iyo gancdili.
lic xasiaTdeba droSi ganfenili daTrgunu- agreTve, stresoris amocnoba da Sefaseba, raTa
lobis intensiuri grZnobiT bipolaruli dep- dadgindes safrTxis sidide da misi daZlevi-
resiis maniakaluri fazis gareSe. saTvis saWiro resursebi da Sesatyvisi daZlevis
klinikuri ekologia (Clinical ecology) – fsiqologiis strategiebi.
dargi, romelic iseT aSlilobebs, rogoricaa kodireba (Encoding) _ procesi, romlis saSualebiTac
SfoTviTi aSliloba da depresia, garemoSi arse- mexsierebaSi formirdeba mentaluri reprezen-
bul gamRizianeblebs ukavSirebs. taciebi.
klinikuri socialuri muSaki (Clinical social worker) – kodirebis specifikuroba (Encoding specificity) _ es prin-
specialuri programiT momzadebuli fsiqikuri cipi gulisxmobs, rom aRdgenili informaciis
janmrTelobis profesionali, romelic adamianTa raodenoba matulobs, Tu daxsomebis da aRdgenis
problemebs socialur konteqstSi ganixilavs. procesSi erTi da igive mimniSneblebi moqmedeben.
klinikuri fsiqologi (Clinical psychologist) – pirovneba, kovariaciis principi (Covariation principle) – Teoria,
romelsac miRebuli aqvs doqtoris xarisxi romelic amtkicebs, rom adamianebi qcevisa da
fsiqologiaSi da specializirdeba fsiqolo- misi mizezis dakavSirebas axdenen principiT: Tu
leqsikoni

giuri problemebis Sefasebasa da mkurnalobaSi. arsebobs es mizezi, maSin iarsebebs qcevac da,
kognitur-bihevioraluri modifikacia (Cognitive be- piriqiT, Tu ar arsebobs es mizezi, ar iarsebebs
havior modification) _ Terapiuli midgoma, romelic qcevac.
aerTianebs motivaciasa da qcevaze azrebisa da koleqtiuri aracnobieri (Collective unconscious) _
ganwyobebis gavlenaze kognitur aqcents da, individis aracnobieris nawili, romelic Tanda-
meore mxriv, qcevis modifikaciisas pirobiTi yolilia, evoluciuradaa Camoyalibebuli da
794 ganmtkicebis bihevioralur aqcents. saerToa saxeobis yvela warmomadgenlisaTvis.
komorbidi (Comorbidity) _ erTdroulad erTze meti kristalizebuli inteleqti (Cristallized intelligence) _
aSliloba. inteleqtis aspeqti, romelSic Sedis pirovnebis
komforti kontaqtisas (Contact comfort) _ dedasTan ukve SeZenili codna da am codnis gamoyeneba-
an sxva mzrunvelTan Cvilis fizikuri siaxlo- gazrdis unari; izomeba leqsikuri maragis, ariT-
vidan momdinare komforti. metikuli da zogadi informirebulobis testebiT.
konvergencia (Convergence) _ saganze fiqsaciisas Tva- kulturuli mimdinareoba (Cultural perspective) _ aqcents
lebi, SigniT, erTmaneTisken Sebruneba. qcevis mizezebis da Sedegebis kros-kulturul
konservacia (Conservation) _ piaJes mixedviT, gaazreba sxvaobaze akeTebs.
imisa, rom, Tu araferi emateba an araferi akldeba, libido (Libido) _ fsiqikuri energia, romelic mimar-
sagnis fizikuri Tvisebebi ar icvleba maSinac ki, Tavs individs yvela tipis SegrZnebiTi, gansa-
rodesac icvleba misi garegnuli saxe. kuTrebiT ki, seqsualuri siamovnebisaken.
konsistentobis paradoqsi (Consistency pradox) _ limburi sistema (Limbic system) – Tavis tvinis regioni,
movlena, romlis drosac pirovnebis Sefasebebi romelic aregulirebs emociur qcevas, ZiriTad
sxvadasxva dros da gansxvavebuli damkvirveb- motivaciur survilebs da mexsierebas, aseve
lebis mier konsistenturia, maSin, rodesac mTavar fiziologiur funqciebs.
adamianis qcevis Sefasebebi sxvadasxva situaciebSi lokokina (Cochlea) _ smenis ZiriTadi organo; siTxiT
ar aris konsistenturi. gavsebuli spiralurad daxveuli mili, romelic
kontaqtis hipoTeza (Cotact hipothesis) – idea, rom mtrul moTavsebulia Sida yurSi.
jgufebs Soris pirdapiri kontaqti amcirebs longituduri meTodi (longitudinal design) _ kvlevis
crurwmenebs. meTodi, romlis drosac erTsa da imaive cdis
konteqstualuri gamokveTa (Contextual distinctiveness) _ pirebze warmoebs ganmeorebiTi dakvirveba droTa
Tvalsazrisi, romlis mixedviTac mwkrivis ad- ganmavlobaSi, zogjer mravali wlis manZilze.
gilmdebareobis efeqtze SeiZleba gavlena moax- ltolva (Drive) _ Sinagani mdgomareoba, romelic
dinos konteqstma da gamokveTilma warsulma aRmocendeba wonasworobis darRvevisas cxovelis
gamocdilebam. fiziologiuri moTxovnilebis sapasuxod.
kontrgadatana (Countertransference) – situacia, rodesac magnitur-rezonansuli tomografia (MRI) – tvinis
fsiqoanalitikoss pirovnuli grZnobebi uCndeba suraTebis Seqmnis meTodi, romelic magnitur
pacientis mimarT, radgan pacients sakuTar cxov- velebsa da radiotalRebs iyenebs.
rebaSi arsebuli mniSvnelovani adamianis msgavsad
maniakaluri epizodi (Manic episode) _ bipolaruli
aRiqvams.
aSlilobis komponenti, romelic xasiaTdeba
kontrganpirobeba (Counterconditioning) – Terapiuli ukiduresi aRfrTovanebisa da usazRvro eiforiis
teqnika, romliTac xdeba gamomuSavebuli axali periodebiT, grandiozulobis grZnobebiTa da
reaqciiT araadapturi reaqciis Canacvleba. azrebiT, sakmarisi mizezis da realuri pirovnuli
kontrolirebadi procesebi (Controlled processes) _ SesaZleblobebis ararsebobis pirobebSi.
procesebi, romlebic moiTxoven yuradRebas; xSi- mediana (Median) _ qula, romlis zemoT da qvemoT
rad rTulia erTdroulad erTze meti kontro- Tanabari raodenobiT qulebia moTavsebuli,
lirebadi procesis erTd ganxorcieleba.
centraluri tendenciis sazomi.
kontrolis procedurebi (Control procedures) _ meTodebi,
meditacia (Meditation) _ cnobierebis Secvlis forma,
romelTa saSualebiTac eqsperimentatori cdilobs
romelic mowodebulia TviTcnobierebis Semci-
mudmivi hqondes yvela cvladi da piroba, garda
rebis saSualebiT sakuTari Tavis Sesaxeb codnisa
ganzrax Semotanili damoukidebeli cvladisa.
da TviTSegrZnebis gaumjobesebisaTvis.
konformuloba (Conformity) – adamianebis tendencia,
memkvidreobiToba (Heredity) – niSan-Tvisebebis biolo-
moergon referentuli jgufis sxva wevrebis
giuri gadacema mSoblebidan STamomavlobaze.
qcevebs, ganwyobebsa da Rirebulebebs.
memkvidreobiTobis Sefaseba (Heritability estimate) _ mo-
konceptualuri mtkicebuleba (Consensual validation) _
cemuli Tvisebis an qcevis memkvidreobiTobis xa-
realobaze cnobieri Sexedulebebis urTierT-
risxis statistikuri Sefaseba dadgenili im
miRebaa.
individTa mixedviT, romlebic icvlebian maTi
korelaciis koeficienti (r) (Correlation coefficient) _
genetikuri msgavsebis xarisxiT.
statistika, romelic or cvlads Soris kavSiris
xarisxs aCvenebs. menarqe (Menarche) _ menstrualuri ciklis dawyeba.
korelaciis meTodi (Correlational method) _ gansazR- me-s koncefcia (Self-concept) _ adamianis unarebis da
leqsikoni

vravs, Tu ra zomiTaa erTmaneTTan dakavSirebuli atributebis Sesaxeb misi fsiqikuri modeli.


ori cvladi. meta-analizi (Meta-analysis) _ hipoTezebis Semowmebeli
korZiani sxeuli (Corpus callosum) – nervul boWkoTa statiskituri meTodi, romelic iZleva formaluri
erToblioba, romelic tvinis or hemisferos akav- meqanizms mravali sxvadasxvagvari eqsperimentis
Sirebs. monacemebSi zogadi daskvnebis gamosavlenad.
kreatuloba (Creativity) – garemosTvis adekvaturi da metamexsiereba (Metamemory) _ implicituri an
axali ideebisa da produqtebis generirebis unari. eqsplicituri codna mexsierebis unarebis da 795
mexsierebis efeqturi strategiebis Sesaxeb. mexsie- modelireba monawileobis meSveobiT (Participant
rebis Semecneba. modeling) – Terapiuli teqnika, rodesac Terapevti
mecnieruli meTodi (Scientific method) _ monacemTa Seg- uCvenebs sasurvel qcevas da klients mxardamWeri
rovebisa da interpretaciis procedurebis er- waxalisebiT exmareba modelis mier ganxorci-
Toblioba, romlis saSualebiTac minimumamdea elebuli qcevis gameorebaSi.
dayvanili Secdomis wyaro da sando daskvnebia moTxovniTi maxasiaTeblebi (Demand characteristics) _
miRebuli. eqsperimentuli situaciis maniSneblebi, rom-
mexsiereba (Memory) _ informaciis kodirebis, Senax- lebic zemoqmedeben cdis pirebze da aniSneben
visa da aRdgenis fsiqikuri unari. maT, Tu ras elian maTgan.
mexsierebis eqsplicituri gamoyeneba (Explicit uses of moTxovnilebebis ierarqia (Hierarchi of needs) _ mas-
memoty) _ cnobieri Zalisxmeva mexsierebidan lous Sexeduleba, rom bazisuri adamianuri
informaciis aRdgenisa. motivebi qmnis ierarqias da, rom moTxovnileba
mexsierebis implicituri gamoyeneba (Umplicit uses of ierarqiis TiToeul doneze garkveuli inten-
memory) _ kodirebis da aRdgenis procesebis gauc- siobiT unda dakmayofildes, romlis Sedegadac
nobiereblad informaciis daxsomeba da aRdgena. SesaZlebeli iqneba miaRwio momdevno dones. es
migebis norma (Reciprociti norm) _ molodini, rom moTxovnilebebi progresirdeba bazisuri biolo-
gaweuli samsaxuri dagibrundeba. Tu erTi adamiani giuri moTxovnilebebidan transcedenturo-
meores raimes ukeTebs, meoremac raime unda bisaken.
gaukeTos sapasuxod. molodinis efeqti (Expentancy effects) _ Sedegi, rome-
midrekileba-stresis hipoTeza (Diathesis-stress hypoth- lic maSin Cndeba, roca mkvlevari Zalauneburad
esis) _ hipoTeza zogierTi aSlilobis mizezis mianiSnebs monawileebs, ra tipis qcevas moelis
Sesaxeb, rogoricaa Sizofrenia, romlis mixed- maTgan, riTic mosalodnel reaqcias iRebs.
viTac, individSi genetikuri faqtorebi qmnian momwifeba (Maturation) _ ganviTarebis ganmavlobaSi
garkveuli aSlilobisadmi midrekilebas, magram memkvidreobis uwyveti gavlena; saxeobebisTvis
garemo pirobebidan momdinare stresulma faq-
damaxasiaTebeli, asakTan dakavSirebuli fizi-
torebma biZgi unda misces am potencias, raTa
kuri da qceviTi cvlilebebi.
gamovlindes.
molodinis Teoria (Expectancy theory) _ samuSo moti-
mizniT marTuli seleqcia (Goal-directed selection) _
vaciis Teoria, romlis mixedviT, muSaki moti-
gansazRvravs imas, Tu adamianebi ratom irCeven
virebulia maSin, roca elis, rom misi Zalisxmeva
Semomavali sensoruli informaciis raRac nawils
da samuSos Sesruleba sasurvel Sedegs gamoi-
Semdegi gadamuSavebisaTvis. SerCeva adamianis
Rebs.
miznebidan gamomdinare xdeba.
moraluroba (Morality) _ rwmenaTa da faseulobaTa
miRwevis moTxovnileba (Need for achievement – n Ach) _
savaraudod, adamianis ZiriTadi moTxovnileba _ sistema, romelic iZleva garantias, rom individi
miznis miRwevisaken swrafvis moTxovnileba, Seasrulebs Tavis valdebulebas sazogadoebis
romelic qmnis adamianis azrebisa da qcevebis sxva wevrebis winaSe da moiqceva ise, rom winaaR-
farTo speqtris motivaciur safuZvels. mdegobaSi ar movides sxvaTa uflebebTan da
interesebTan.
miCveva (Addiction) _ mdgomareoba, rodesac organizmi
iTxovs narkotiks, raTa funqcionireba SeZlos, mosvenebis potenciali – neironis Sida areSi arse-
mis aryofnaze yovelgvari fizikuri da fsiqo- buli ujreduli siTxis polarizacia, romelic
logiuri reaqciebis gareSe; xSirad Tan sdevs uzrunvelyofs moqmedebis potencialis warmoq-
tolerantobasa da damokidebuleba. mnis unars.
mijaWvuloba (Attachment) _ emociuri urTierToba motivacia (Motivation) _ fizikuri da fsiqikuri
bavSvsa da masze regularulad mzrunvel mozr- aqtivobebis dawyebis, mimarTulebis micemis da
dils Soris. marTvis procesi; moicavs meqanizmebs, romlebic
mnemonikuri xerxebi (Mnemonics) _ strategiebi an CarTulia erTi aqtivobisaTvis meoresTan Seda-
saSualebebi, romlebic xels uwyoben faqtebis rebiT upiratesobis miniWebaSi da energiasa da
grZeli mwkrivis aRbeWdvas nacnob da adre mdgradobas sZens reaqciebs.
aRbeWdil informaciasTan dakavSirebis gziT. motoruli neironi (Motor neurons) _ neironi, romelic
mogrZo tvini (Medulla) – tvinis Reros ubani, rome- informacias centraluri nervuli sistemidan
lic akontrolebs sunTqvas, sifxizles da gu- kunTebisken da jirkvlebisken atarebs.
leqsikoni

liscemas. motoruli qerqi (Motor cortex) – didi tvinis qerqis


mogoneba (Recall) _ aRdgenis meTodi, romlis drosac ubani, romelic akontrolebs sxeulis nebiT
individs moeTxoveba adre miwodebuli informa- moZraobebs.
ciis reproduqcia. moCvenebiTi moZraoba (Induced motion) _ iluzia, ro-
mogonebis mimniSneblebi (Retrieval cues) _ Signidan an desac moZrav aTvliT sistemaSi uZravi wertili
garedan momdinare stimulebi, romlebic gvexmare- moZravad gveCveneba, Tavad aTvlis sistema ki _
bian mexsierebaSi garkveuli informaciis moZeb-
796 naSi.
uZravad.
moqmedebis potenciali – nervuli impulsi, rome- nevrotuli aSliloba (Neurotic disorder) _ fsiqikuri
lic neironSi warmoiqmneba, aqsonis gaswvriv aSliloba, romlis drosac pirovnebas ar aReniS-
vrceldeba da iwvevs sinafsSi neirotransmi- neba Tavis tvinis paTologiebi da ar avlens mo-
terebis gamoTavisuflebas. Warbebul, mkveTrad gamoxatul iracionalur
msmenelis gaTvaliswineba (Audience design) _ konkre- azrovnebas an ar arRvevs qcevis ZiriTad normebs,
tul auditoriaze gaTvlili Sinaarsiis for- Tumca, ganicdis subieqtur distress. es kategoria
mirebis procesi. gadmotanilia DSM-III-dan.
msjeloba (Reasoning) _ azrovnebis procesi, rodesac neiromecniereba (Neuroscience) – moZRvreba nervuli
vaskvniT faqtebis erTobliobaze dayrdnobiT; sistemisa da qcevaze misi gavlenis Sesaxeb.
mocemul mizanze an obieqtze mimarTuli azrov- neiromodulatori (Neuromodulator) – substancia,
nebis procesi. romelic cvlis an amodulirebs postsinafsuri
msjeloba (Judjment) _ procesi, romlis saSuale- neironis aqtivobas.
biTac adamianebi ayalibeben mosazrebebs, akeTeben neironi (Neuron) – nervuli sistemis ujredi,
daskvnebs da axdenen adamianebis an movlenebis romelic specializebulia miiRos, gadaamuSavos
kritikul Sefasebas xelmisawvdom masalaze da/an gadasces informacia sxva ujredebs.
dayrdnobiT; fsiqikuri aqtivobis Sedegi. neirotransmiterebi (Neurotransmitters) – qimiuri mesen-
muSa mexsiereba (Working memory) _ mexsierebis unari, jerebi, romlebic neironebidan gamoiyofa, gaiv-
romelic gamoiyeneba, rogorc iseTi amocanebis lis sinafss, aRwevs meore neirons da mis sti-
Tanmxlebi, rogoricaa mizezobrioba da metyve- mulacias iwvevs.
leba. Sedgeba fonologiuri yulfis, sivrciT- niSani (Trait) _ myari pirovnuli Tvisebebi an atri-
vizualuri matricisa da centraluri aRmas- butebi, romlebic gavlenas axdenen qcevaze gan-
ruleblisagan. sxvavebul situaciebSi.
mSvidobis fsiqologia (Peace psychology) – atomuri normaluri mrudi (Normal curve) _ simetriuli mrudi,
omis prevenciisa da mSvidobis miRwevisadmi inter- romelic mravali fsiqologiuri Tvisebis amsax-
disciplinaruli midgoma. veli qulebis ganawilebas aCvenebs, saSualebas
mSoblebis mier dadgenili qcevis wesebi (Parenting aZlevs mkvlevrebs imsjelon, ramdenad araCveu-
practices) _ konkretuli aRmzrdelobiTi qceva, lebrivia movlena, an Sedegi.
romelic konkretuli aRmzrdelobiTi miznebis normatuli gavlena (Normative influence) _ jgufis
Sesabamisad yalibdeba. efeqti, romelic warmoiSoba individis survilis
mSobliuri zrunva da wvlili (Parental investment) _ safuZvelze, iyos jgufis mier mowonebuli,
dro da energia, romelic unda daxarjon mSob- miRebuli da aRiarebuli.
lebma TavianTi STamomavlobis aRsazrdelad. normatiuli kvleva (Normative investigation) _ gu-
moZraoba adamianis potencialis ganviTarebisTvis lisxmobs gansazRvruli asakisa Tu ganviTarebis
(Human-potential movement) _ Terapiuli moZraoba, safexurisaTvis damaxasiaTebeli Tvisebebis
romelic moicavs yvela im meTods da praqtikul aRweras.
saqmianobas, romelic xels uwyobs saSualo normebi (Norms) _ standartizirebulia individebis
adamianis potencialis gamovlenas, misi ufro didi jgufebis gazomvis safuZvelze. normebi
srulad gamoyenebisa da pirovnuli gamocdilebis saWiroa imisaTvis, rom SevadaroT individisa
mniSvnelovnad gamdidrebisa da gamravalfe- da ama Tu im gansazRvruli jgufis normebi.
rovnebis mizniT. normis kristalizacia (Norm cristalization) – jgufis
mxedvelobis qerqi (Visual cortex) – kefis wilis wevrebis molodinebis Tanxvedra erToblivi
nawili, sadac mxedvelobiTi informaciis gada- msjelobis an aqtivobis pirobebSi.
muSaveba mimdinareobs. nocicefturi tkivili (Nociceptive pain) _ gamowveulia
naTxemi (Cerebellum) – Tavis tvinis nawili, romelic mavne zemoqmedebis mqone eqsternaluri stimu-
ukavSirdeba tvinis Reros da akontrolebs moto- liT; kanSi arsebuli specializebuli nervuli
rul koordinacias, pozas da wonasworobas, aseve daboloebebi agzavnian tkivilis Sesaxeb Setyo-
sxeulis moZraobis kontrolis daswavlis unars. binebas kanidan zurgis tvinis gavliT Tavis tvinSi.
narkolefsia (Narcolepsy) _ Zilis darRveva, romelic nuSisebri kompleqsi (Amygdala) – limburi sistemis
xasiaTdeba dRis ganmavlobaSi daZinebis dauZle- nawili, romelic akontrolebs emocias, agresiasa
veli moTxovnilebiT da emociuri mexsierebis formirebas.
narCeni (rezidualuri) stresis paterni (Residual obieqtTa mudmivoba (object permanence) _ mixvedra
leqsikoni

stress pattern) _ qronokuli sindromi, romelSic imisa, rom sagnebi arseboben individis mier maTi
posttravmuli emociuri reaqciebi grZeldeba gacnobierebisa da individis moqmedebisgan da-
xangrZlivi drois manZilze. moukideblad; Cvilobis asakis mniSvnelovani kog-
nevropatiuri tkivili (Neuropathic pain) _ gamowveulia nituri SenaZeni.
nervebis aranormaluri an zedmetad aqtiuri obieqt-urTierTobis Teoria (Object relation theory) –
funqcionirebiT; is nervebis dazianebis an daava- fsiqoanalitikuri Teoria, romelic momdina-
debis mizezia. reobs melani kleinis mosazrebidan imis Sesaxeb, 797
rom samyaros Cveneuli gancdis `samSeneblo optikuri nervi (Optic nerve) _ gangliozuri ujre-
agurebs~ siyvarulisa da siZulvilis obieq- debis aqsonebi, romlebic atareben informacias
tebTan _ Cveni cxovrebis mniSvnelovan adamia- Tvalidan tvinisaken.
nebTan _ urTierToba qmnis. paTofsiqologia (Abnormal psychology) _ fsiqo-
obsesiur-kompulsuri aSliloba (Obsessive-compul- logiuri kvlevis sfero, romelic fokusirdeba
sive disorder – OCD) _ fsiqikuri aSliloba, romelic gonebis, guneba-ganwyobilebisa da qcevis
xasiaTdeba obsesiebiT, anu akviatebuli, ganmeore- individualuri paTologiebis bunebis Secnobaze.
badi azrebiT, warmodgenebiT an impulsebiT, panikuri aSliloba (Panic disorder) _ SfoTviTi aSli-
romelic meordeba da ewinaaRmdegeba gandevnis loba, rodesac individi ganicdis moulodnel
mcdelobebs da kompulsiebiT, anu ganmeorebadi, mwvave panikur Setevebs, rac intensiuri daZabu-
mizanmimarTuli moqmedebebiT, romelic garkveu- lobis, SiSisa an saSinelebis grZnobiT iwyeba.
li wesebis mixedviT an ritualebis saxiT xorci- paraleluri procesebi (Parallel processes) _ ori an
eldeba. meti fsiqikuri procesi, romelic erTdroulad
odnav SesamCnevi sxvaoba (Just noticeable difference _ JND) mimdinareobs.
_ umciresi gansxvaveba or SegrZnebas Soris, rom- paraleluri formebi (Parallel forms) _ testis sxva-
lebic SeiZleba miCneul iqnen gansxvavebulebad. dasxva versiis gamoyeneba testis sandoobis
orazrovani gamosaxuleba (Ambiguity) _ perceptuli Sesafaseblad; formebis Secvla amcirebs pir-
obieqti, romelsac SeiZleba erTze meti interpre- dapiri gamoyenebis, damaxsovrebis efeqts an
tacia hqondes. individis survils, gamoavlinos konsisten-
organizaciis fsiqologi (Organizational psychologist) turoba erTi da igive amocanis mimarT.
_ aregulirebs adamianuri urTierTobebis sxva- parasimpaTikuri sistema (Parasympathetic division) –
dasxava aspeqtebs, rogoricaa TanamSromelTa avtonomiuri nervuli sistemis nawili, romelic
Soris informaciis gacvla, momsaxure person- yoveldRiur funqciebs asrulebs da inaxavs
alis socialuri da kulturuli adaptacia, sxeulis energias.
marTvis stili da unarebi, samuSaosadmi an/da pasuxismgeblobis difuzia (Diffusion of responsibility)
organizaciisadmi damokidebuleba da erTguleba, _ sagangebo pirobebSi rac ufro didia TviT-
samuSaoTi kmayofileba, stresi da gadawva/ mxilvelTa ricxvi, miT ufro naklebia TiToeuli
gamofitva da, aseve, mTlianad cxovrebis xarisxi maTganis pasuxismgebloba daxmarebis aRmoCenis
samuSaoze. TvalsazrisiT.
organizmis cvladebi (Organizamic variables) _ organiz- pasuxis sistematuri Secdoma (Response bias) _ sis-
mis qcevis Sinagani determinanti. tematuri tendencia, romelic Sedegia arasenso-
ruli xasiaTis faqtorebis zemoqmedebisa dam-
orientaciis/mimarTulebis konstantoba (Orientation
kvirvebelze da ganapirobebs garkveuli gziT
constancy) _ samyaroSi sagnebis realuri mimarTu-
reagirebas.
lebis aRqmis unari, retinaluri gamosaxulebis
mimarTulebis cvlilebis miuxedavad. pacienti (Patient) – termini gamoiyeneba im pirovnebis
aRsaniSnad, romlis mimarTac xorcieldeba Te-
ormagad brma kontroli (Double-blind control) _ eqspe-
rapiuli RonisZiebebi. mas iyeneben specialis-
rimentuli teqnika, romelic saSualebas gvaZlevs
tebi, romlebic fsiqologiuri problemebis mkur-
Tavidan aviciloT eqsperimentatoris molodinis
nalobas biosamedicino kuTxiT udgebian.
efeqti imiT, rom arc asistentma da arc monawi-
periferiuli nervuli sistema (pns) (Peripherical nervius
leebma ar ician, romel pirobaSi moxvdnen isini.
system - PNS) – nervuli sistemis nawili, romelic
ormxrivi (reciprokuli) altruizmi (Reciprocal
spinaluri da kranialuri nervebisagan Sedgeba,
altruizm) – idea, romlis Tanaxmadac adamianebi
romelTa meSveobiTac xorcieldeba kavSiri cns-
altruistul qcevebs axorcieleben imitom, rom sa da sensorul receptorebs, kunTebsa da jir-
sxvebis mxridanac maT mimarT altruistuli kvlebs Soris.
qcevebis ganxorcielebas moelian.
perceptuli konstantoba (Perceptual constancy) _ sagnis
operantruli ganpirobebuloba (Operant conditioning) xatis ucvlelad darCena, retinaluri gamosaxu-
_ daswavlis forma, romelSic reaqciis alba- lebis cvlilebis miuxedavad.
Toba icvleba Sedegebis mixedviT.
perceptuli organizacia (Perceptual organization) _
operantulobis Caqroba (Operant extinction) – rodesac procesebi, romlebic sensorul informacias
qceva aRar moaswavebs aranair Sedegs, igi aerTianeben, raTa aRqmas miscen TvalsaCino saxe
brundeba gamovlenis im sixSireze, romelzec vizualur velSi.
leqsikoni

iyo operantul ganpirobebulobamde. pirveladi ganmamtkicebeli (Primary reinforcers) _ bio-


operantuli qceva (Operant Behavior) _ organizmis logiurad gansazRvruli ganmamtkicebeli, ro-
gamovlena, romelic xasiaTdeba dakvirvebadobiT goricaa: saWmeli da wyali.
im gavlenis mixedviT, rasac igi garemoze axdens. pirobiTi ganmamtkicebeli (Conditioned reinforcers) –
operaciuli gansazRvreba (Operational definition) _ klasikuri ganpirobebulobis mixedviT aris
axdens cvladis an pirobis definicias kon- yofili neitraluri stimuli, romelic ganmamtki-
798 kretuli operaciebis an procedurebis terminebiT. ceblad iqca.
pirobiTi ganmamtkiceblebis marTva (Contingency problemis gadawyveta (Problem solving) _ azrovnebis
menegement) – zogadi mkurnalobis strategia, procesi, romelic mimarTulia konkretuli prob-
romelic gulisxmobs qcevis Secvlas Tanmimdev- lemis gadawyvetaze, romelic sawyisi momentidan
ruli cvlilebis saSualebiT. miznis miRwevamde mimdinareobs mTeli rigi
pirobiTi ganmtkiceba (Reinforcement contingency) _ myari fsiqikuri operaciebis saSualebiT.
kavSiri reaqciasa da garemos im cvlilebebs problemuri situacia (Problem space) _ elementebi,
Soris, romlebsac es reaqcia iwvevs. romlebic qmnian problemas: sawyisi mdgomareoba
pirovneba (Personality) _ individis unikaluri fsi- _ arasruli informacia an pirovnebisaTvis
qologiuri Tvisebebi, romlebic droTa ganmav- aradamakmayofilebeli pirobebi; mizani _ infor-
lobaSi gavlenas axdens damaxasiaTebeli qceviTi macia an mdgomareoba, romelsac eswrafvis ada-
(rogorc Ria, ise faruli) paternebis speqtrze miani; operaciebis erToblioba _ pirovnebis mier
gansxvavebul situaciebSi. sawyisi mdgomareobidan sasurvel miznamde
misaRwevad gavlili safexurebi.
pirovnebis tipebi (Personality types) _ pirovnuli
maxasiaTeblebis calkeuli paternebi, romlebic proeqciuli testi (Projective tests) _ pirovnebis
gamoiyeneba adamianebis kategoriebisadmi mikuT- Sefasebis meTodi, romelSic individs uCveneben
vnebisaTvis; ara xarisxobrivi, aramed Tvisebrivi orazrovani/abstraqtuli stimulebis erTobli-
gansxvavebebi, romlebic adamianebis gansasxva- obas da sTxoven maTi mniSvnelobis interpreta-
veblad ixmareba. cias; iTvleba, rom individis pasuxebi avlens
mis Sinagan grZnobebs, motivebsa da konfliqtebs.
pirovnebis fsiqodinamikuri Teoriebi (Psychodynamic
personality theories) _ pirovnebis Teoriebi, romlebic prosocialuri qcevebi (Prosocial behaviors) _ qcevebi,
iziareben daSvebas, rom pirovnebis formireba romlebic sxva adamianebis daxmarebis mizniT
da misi qcevis motivireba xdeba Zlieri Sinagani sruldeba.
Zalebis mier. prototipi (Prototype) _ kategoriis yvelaze rep-
pirovnuli aSliloba (Personality disorder) _ aRqmis, rezentaciuli magaliTi.
azrovnebisa da qcevis qronikuli, xisti, ara- profesiuli gamofitva _ sindromi, gulisxmobs
adapturi paterni, romelic seriozulad auare- emociur gamofitvas, depersonalizacias da pi-
sebs individis funqcionirebis SesaZleblobas rovnuli realizaciis Semcirebas, romelsac
socialur da sxva garemoSi. xSirad ganicdian isini, romlebic Zlieri stresis
placebo efeqti (Placebo effect) _ maSin Cndeba, roca pirobebSi muSaoben.
eqsperimentis monawileebi eqsperimentuli mani- proqsimaluri stimuli (Proximal stimulus) _ dista-
pulaciis Carevis gareSe icvlian qcevas. luri stimulisagan anu samyaroSi fizikuri sag-
placebo Terapia (Placebo therapy) _ nebismieri speci- nisagan gansxvavebiT, baduraze miRebuli opti-
fikuri klinikuri procedurisgan damoukidebeli kuri gamosaxuleba.
Terapia, romelic iwvevs klients mdgomareobis proceduruli mexsiereba (Procedural memory) _ mi-
gaumjobesebas. marTulia imaze, Tu rogor unda Sesruldes
placebo kontroli (Placebo control) _ eqsperimentuli moqmedeba; rogor, ra gziT unda moxdes percep-
pirobaa, rodesac Careva ar xdeba da im Sem- tuli, kognituri da motoruli Cvevebis SeZena
TxvevaSi gamoiyeneba, roca placebo efeqtis da gamoyeneba.
saSiSroeba Cndeba. pubertati (puberty) _ sqesobrivi momwifebis miRweva.
populacia (Population) _ individTa sruli erTob- misi maCvenebeli gogonebTan aris menarqe (pirveli
lioba, romelzec, eqsperimentul SerCevaze menstruacia), xolo biWebTan _ cocxali spermis
dayrdnobiT, generalizacia keTdeba. warmoebisa da eakulaciis unari.
posttravmuli stresis aSliloba ((Posttraumatic stress racionalur-emociuri Terapia (reT) (Rational-emo-
disorder - PTSD) _ SfoTviTi aSliloba, romelic tive therapy – RET) – pirovnebis Secvlis yovlis-
xasiaTdeba matravmirebeli movlenis mudmivad momcveli sistema, romelic im iracionaluri
ganmeorebadi gancdiT _ Semawuxebeli mogone- azrebis tranformacias efuZneba, romelic iwvevs
bebis, sizmrebis, halucinaciebis da disociaciuri arasasurvel, Zlieri emociuri muxtis mqone iseT
`gamonaTebebis~ saxiT; viTardeba gaupatiurebis, reaqcia, rogoricaa Zlieri SfoTva.
sicocxlisaTvis saSiSi movlenebis, Zlieri reversiis Teoria (Reversal theory) _ Teoria, romelic
dasaxiCrebis, an bunebrivi katastrofebis pasuxad. xsnis adamianis motivacias erTi metamotivaciuri
praimingi (Priming) _ implicituri mexsierebis Sefa- mgomareobidan meore, sapirispiro mdgomareobaSi
reversiis (gadasvlis) terminebiT.
leqsikoni

sebisas upiratesoba, romelic adre gagonil


sityvas, an nanax situacias eniWeba. rekonstruqciuli mexsiereba (Reconstructive memory)
prefrontaluri lobotomia (Prefrontal lobotomy) _ _ mexsierebis konkretuli reprezentaciebis
operacia, romlis drosac iWreba Tavis tvinis ararsebobis pirobebSi Senaxuli codnis zogad
tipebze dayrdnobiT informaciis erTad ganla-
Sublis wilebisa da diencefalonis Semaer-
gebis procesi.
Tebeli nervuli boWkoebi, gansakuTrebiT, Tala-
musTan da hipoTalamusTan ganlagebuli boWkoebi; relaqsaciuri reaqcia _ mdgomareoba, rodesac mcir-
fsiqoqirurgiis yvelaze cnobili forma. deba kunTebis daZabuloba, Tavis tvinis qerqis 799
aqtivoba (Cortical activity), guliscema da sisxlis Tliani an Tanasworuflebiani urTierTobis
wneva, neldeba sunTqva. SenarCunebaze; agreTve, am Teoriis mixedviT,
reprezentatuli SerCeva (Representative sample) _ Ser- samarTliania is urTierTobebi, rodesac mona-
Ceva populaciis reprezentatulia, Tu is imeo- wileTa danaxarji maTi Semosavlis propor-
rebs populaciis zogad maxasiaTeblebs, rogo- ciulia.
rebicaa, magaliTad, sqesi, asaki da sxva. sampirobiani albaToba (Three Term Coningency) – meqa-
reprezentaciuli evristika (Representativeness heuris- nizmi, romliTac organizmi swavlobs, rom kon-
tic) – kognituri strategia, romelic miakuTvnebs kretuli stimulis SemTxvevaSi misi qceva gav-
obieqts garkveul kategorias, am katego- lenas moaxdens garemoze.
riisaTvis damaxasiaTebeli ramdenime niSnis sando gansxvaveba (Signifficant difference) _ eqsperi-
safuZvelze. mentul jgufebs an pirobebs Soris sxvaoba,
represia anu gandevna (Repression) _ ZiriTadi dacvis romlis SemTxveviT moxdenis albaToba naklebia,
meqanizmi, romliTac mtkivneuli an danaSaulis vidre miRebuli sandoobis done; fsiqologiaSi
gancdis gamomwvevi azrebi, grZnobebi an mogone- aseT doned iyeneben 100-dan 5-ze nakleb albaTobas,
bebi ganidevneba cnobierebidan. anu p<0.05.
retikuluri formacia – tvinis Reros ubani, ro- sandooba (Reliability) _ xarisxi, romliTac testi
melic gansazRvravs Tavis tvinis mzaobas, miiRos msgavs Sedegebs iZleva yoveli gamoyenebisas,
sensoruli informacia da pasuxismgebelia instrumentis gamoyenebiT miRebuli qulebis
cnobierebis SenarCunebasa da gamofxizlebaze. stabiluroba da Sesabamisoba.
retinaluri disparati (Retinal disparity) _ Tvalebis sasqeso qromosoma (Sex chrolosomes) – qromosomebi,
baduraze gamosaxulebebis horizontalur po- sadac Tavmoyrilia mamrobiTi Tu mdedrobiTi
ziciebs Soris Seusabamoba. Tvisebebis matarebeli genebi.
refleqsi (Reflex) _ specifikuri stimuliT gamow- safeTqlis wili (Temporal lobe) – tvinis ubani, ro-
veuli dauswavleli pasuxi, romelsac biolo- melic lateraluri napralis qvemoTaa moTav-
giuri mniSvneloba aqvs organizmisaTvis. sebuli; Seicavs smenis qerqs.
refraqteruli periodi (Refractory period) – mosvenebis sayrdeni Teoriebi (Foundational theories) _ sawyisi
periodi, romlis ganmavlobaSic axali nervuli struqturebi, romliTac isini cdiloben samya-
impulsi ver warmoiqmneba aqsonis segmentSi. rosTan urTierTobiT miRebuli gamocdilebis
receptoruli veli (Receptive field) _ adgili mxed- axsnas.
velobiT velSi, saidanac mocemuli gangliozuri saSualo (Mean) _ qulaTa ariTmetikuli saSualo,
ujredi iRebs informacias. centraluri tendenciis yvelaze xSirad
reciprokuli determinizmi (Reciprocal determinism) _ gamoyenebuli maCvenebeli.
albert banduras socialuri daswavlis Teoriis sawinaaRmdego procesebis Teoriis (Opponent-pro-
cneba, romelic ukavSirdeba mosazrebas, rom cess theory) Tanaxmad, nebismieri feris SegrZneba
individs, mis qcevas da garemos stimulebs Soris miiReba sami sistemisagan, romelTagan TiToeuli
arsebobs rTuli reciprokuli urTierTqmedeba Seicavs or `oponentur~ elements (wiTeli mwvanis
da rom TiToeuli am komponentebidan moqmedebs sapirispirod, lurji yviTlis sapirispirod da
sxvebze. Savi TeTris sapirispirod).
rigSi adgilmdebareobis efeqti (Serial position effect) seleqciuri optimizacia kompensaciiT (Selective opti-
_ mexsierebidan informaciis aRdgenis procesis mization with compensation) _ warmatebuli daberebis
maxasiaTebeli, rodesac mwkrivis dasawyisi da strategia, romlis saSualebiTac adamiani maqsi-
bolo wevrebis ukeT mogoneba xdeba, vidre malurad zrdis SenaZens da amcirebs asakTan
mwkrivis Sua wevrebisa. dakavSirebul danakargs.
ritualuri mkurnaloba (Ritual healing) – ceremonia, seleqciuri socialuri urTierTobebis Teoria
romelic mkurnalobis process gansakuTrebul (Selective social interaction theory) _ mosazreba, romlis
emociurobasa da mniSvnelobas sZens. mixedviTac, asakis matebasTan erTad adamianebi
rwmenis efeqti (Elief-bias effect) – situacia, romelsac ufro seleqciurebi (SerCeviTni) xdebian im
pirovnebis codna, ganwyoba, Rirebulebebi ama- socialuri partniorebis arCevisas, vinc maT
xinjebs da romelic cvlis azrovnebis process, emociur moTxovnilebebs akmayofilebs.
aiZulebs mas miiRos mcdari argumentebi. semantikuri mexsiereba (Semantic memories) _ gene-
sakuTari Tavisadmi mikerZoeba (Self-serving bias) _ tikuri, kategoriuli mexsiereba, rogoricaa si-
leqsikoni

atribuciul mikerZoebaTa klasi, rodesac ada- tyvebis mniSvnelobebi da cnebebi.


mianebi cdiloben, Tavis damsaxurebad CaTvalon sensoruli adaptacia (Sensory adaptation) _ movlena,
warmateba, xolo warumateblobisaTvis pasuxis- roca receptoruli ujredebi kargaven TavianT
mgebloba sxvebs gadaabralon. Zalas, moaxdinon reagireba garkveuli periodis
samarTlianobis Teoria (Equity theory) _ samuSao ganmavlobaSi ucvlel gamRizinebelze; is iZleva
motivaciis kognituri Teoria, romlis mixedviT, ufro swrafi reagirebis saSualebas infor-
800 muSaki motivirebulia TanamSromlebTan samar- maciis axal wyaroze.
sensoruli neironi (Sensory neurons) – neironi, ronidan meoreze informaciis gadacemis procesi
romelic sensoruli receptorebidan infor- sinafsuri napralis gaswvriv.
macias centraluri nervuli sistemisken atarebs. sistematuri desensitizacia (Systematic desensitization)
sensoruli receptorebi (Sensory receptors) _ spe- – bihevioraluri Terapiuli teqnika, rodesac
cializirebuli ujredebi; isini gadaaqceven fi- relaqsirebul mdgomareobaSi SemaSinebel sti-
zikur signalebs ujredis signalebad, romlebic mulTan SexvedriT klients aswavlian SfoTvis
Semdeg gadamuSavdeba nervuli sistemis mier. ganviTarebis Sewyvetas.
sensoruli fiziologia (Sensory physiology) _ situaciaSi daZirva (Flooding) – fobiebisTvis gan-
Seiswavlis fizikuri movlenebis nervul movle- kuTvnili Terapia, rodesac klients, misi Tan-
nebad gadaqcevis biologiur meqanizmebs. xmobiT, waredgineba misTvis maqsimalurad Sema-
seriuli procesebi (Serial processes) _ ori an meti Sinebeli stimuli.
fsiqikuri procesi, romelic Tanmimdevrulad, situaciuri cvladebi (Situational variables) – garegani
erTmaneTis Semdeg mimdinareobs. zemoqmedeba qcevaze.
seti (Set) _ stimulis aRqmis da masze garkveuli sixSireTa ganawileba (Frequency distribution) _ imis
saxiT reagirebis droebiTi mzaoba. Sejameba, Tu ramdenad xSirad Cndeba TiTeuli
seqsualuri agzneba (Sexual arousal) _ aRgznebisa da qula monacemTa mwkrivSi.
daZabulobis motivaciuri mdgomareoba, romelic sixSiris Teoria (Frequency theory) _ amtkicebs, rom
aRmocendeba erotikul stimulebze fiziolo- toni warmoqmnis im siCqaris rxevas ZiriTad
giuri da kognituri reaqciebiT. membranaSi, romelic ekvivalenturia misi sixSi-
seqsualuri qcevis scenarebi (Sexual scripts) _ seqsu- risa, amis Sedegad, bgeriTi tonis simaRle SeiZ-
aluri pasuxismgeblobis socialurad daswav- leba kodirebuli iyos nervuli reaqciis
lili programa. sixSiriT.
sibrZne (Wisdom) _ mdidari cxovrebiseuli gamoc- smeniTi qerqi (Auditory cortex) _ safeTqlis wilis
dilebidan momdinare kompetenturoba cxovrebis are, romelic iRebs da amuSavebs smeniT infor-
fundamentur sferoebSi. macias.
signalis SemCnevis Teoria (Signal detection theory _ smenis nervi (Auditory nerve) _ atarebs impulss
SDT) aris statistikuri midgoma pasuxis sistema- lokokinidan tvinSi mdebare lokokinis bir-
turi Secdomisadmi, romelmac saSualeba misca TvebSi.
eqsperimentators, ganesazRvra da ganecalkevebina soma (Soma) – neironis ujredis sxeuli, romelic
sensoruli procesebisa da individis faqtoris birTvsa da citoplazmas Seicavs.
roli erTmaneTisagan. somatosensoruli qerqi (Somatosensory sortex) – Txemis
sididis konstantoba (Size constancy)_ sagnis realuri wilis nawili, sadac sxeulis sxvadasxva ubne-
sididis aRqma, misi retinaluri gamosaxulebebis bidan miRebuli sensoruli informacia muSavdeba.
cvlilebis miuxedavad. somaturi nervuli sistema (Somatic nervous system) –
sizmrebis analizi (Dream analysis) – sizmrebis periferiuli nervuli sistemis nawili, romelic
fsiqoanalituri interpretacia, riTac xdeba akavSirebs centralur nervul sistemas kansa
pacientis aracnobieri motivebisa da konfliq- da ConCxis kunTebTan.
tebis wvdoma. socializacia (Socialization) _ cxovrebis manZilze
sizmris muSaoba (Dream work) _ froidiseul siz- mimdinare procesi, romlis saSualebiTac indi-
mrebis analizSi procesi, romliTac Sinagani vidis qcevis paternebi, Rirebulebebi, standar-
cenzura sizmris farul Sinaarss xilul Sinaar- tebi, unarebi, ganwyobebi iseT formas iReben,
sad gardaqmnis. romelic misaRebi iqneba mocemuli sazogado-
sikaSkaSe (Brightness) _ feris Tviseba, romelic gu- ebisTvis.
lisxmobs sinaTlis intensivobas. socialuri aRqma/percepcia (Social perception) – pro-
simaZRre (Saturation) _ feris Tviseba, romelic gamo- cesebi, romelTa safuZvelzec adamianebi igeben
xatavs imas, Tu ramdenad wmindaa feri. an aRiqvamen TavianT an sxvebis pirovnul
simorcxve (Shyness) _ individis diskomforti da\an atributebs.
Sekaveba iseT interpersonalur situaciebSi, socialuri ganviTareba (Social development) _ gza,
romlebic xels uSlis interpersonaluri an romliTac icvleba individis socialuri ur-
profesiuli miznebis miRwevas. TierTobebi da molodinebi cxovrebis ganmav-
leqsikoni

simpaTikuri sistema (Sympathetic division) – avtono- lobaSi.


miuri nervuli sistemis nawili, romelic sagan- socialuri daswavlis Teoria (Social learning theory) _
gaSo situaciaSi energiis mobilizacias axor- daswavlis Teoria, romelic xazs usvams dakvir-
cielebs. vebisa da sxvebis mier ganxorcielebuli qcevis
sinafsi (Synapse) – or neirons Soris arsebuli mibaZvis mniSvnelobas.
naprali. socialuri daswavlis Terapia (Social-learning therapy)
sinafsuri gadacema (Synaptic transmission) – erTi nei- – mkurnalobis forma, rodesac klienti uyurebs,
801
Tu rogor iRebs modeli waxalisebas sasurveli stereotipebi (Stereotypes) _ adamianebis garkveul
qcevis ganxorcielebisaTvis. jgufebTan dakavSirebuli ganzogadebebi, rom-
socialuri inteleqti (Social intelligence) _ pirovnebis lebic garkveul maxasiaTeblebs miaweren mTel
Teoria, romelic exeba im gamocdilebas, rome- jgufs.
lic adamianebs SemoaqvT cxovrebiseuli amoca- stereotipuri muqara (Stereotype threat)_ safrTxe, rom
nebis sakuTar gancdaSi. dadasturebuli iqneba garkveuli jgufis mimarT
socialuri kategorizacia (Social categorization) _ pro- arsebuli negatiuri stereotipi.
cesi, romlis meSveobiTac adamianebi sakuTari stimuliT gamowveuli yuradRebis mipyroba (Stimu-
socialuri garemos organizebas axdenen, miakuT- lus-driven capture) _ gansazRvravs imas, Tu adamianebi
vneben ra adamianebs sakuTar da sxvaTa jgufebs. ratom irCeven sensoruli Semomavali infor-
socialuri mxardaWera (Social support) _ sxva ada- maciis raRac nawils Semdegi gadamuSavebisaTvis;
mianebis mier pirovnebisTvis stresTan gamklave- xdeba maSin, rodesac stimulebis niSnebi (sagnebi
bis mizniT gaweuli materialuri, socio-emoci- garemoSi) avtomaturad ipyroben yuradRebas,
uri da informaciuli mxardaWera. adamianis kerZo miznebisgan damoukideblad.
socialuri normebi (Social norms) _ molodinebi, stimulis generalizeba (Stimulus generalization) _ gan-
romlebic jgufs gaaCnia Tavisi wevrebis mimarT pirobebuli stimulis avtomaturi ganvrcoba yve-
maTi qcevebisa da ganwyobebis sasurvelobasTan la im msgavs stimulze, romelic ar yofila
da SesabamisobasTan dakavSirebiT. Sewyvilebuli ganupirobebel stimulTan.
socialuri rolebi (Social roles) – qcevis socialurad stimulis diskriminacia (Stimulus discrimination) _
gansazRvruli paternebi, romlebsac moelian ganpirobebulobis procesi, romlis drosac or-
pirovnebisgan, romelic mocemul garemoSi an ganizmi swavlobs imas, rom gansxvavebulad
jgufSi funqcionirebs. upasuxos gamRizianebels (stimuls), romelic
socialuri fsiqologia (Social psychology) _ fsiqo- ganpirobebuli stimulisagan raime ganzomilebiT
logiis dargi, romelic Seiswavlis socialuri gansxvavdeba.
cvladebis gavlenas individis qcevebze, damo- stresi (Stress) _ specifikuri da araspecifikuri
kidebulebebze (attitudes), aRqmebsa da motivebze; reaqciebis paterni, ganxorcielebuli organizmis
is, agreTve, Seiswavlis jgufebs da jgufTaSoris mier mastimulirebeli obieqtis mimarT, romelic
fenomenebs. arRvevs mis wonasworobas, gamocdas uwyobs, an
socialuri fobia (Social phobia) _ mdgradi da ira- aRemateba misi daZlevis unars.
cionaluri SiSi, romelic warmoiqmneba iseTi stresis Semamsubuqebeli cvladebi (Stress moderator
sazogadoebrivi situaciis winaswar warmod- variables) _ cvladebi, romlebic cvlian mimarTebas
genisas, romelSic individi sxvaTa dakvirvebis stresorsa da mocemuli tipis stresul reaqcias
obieqti SeiZleba gaxdes. Soris.
sociobiologia (Sociobiology) – mecniereba, romelic stresori (Stressor) _ Sinagani an garegani movlena
Seiswavlis adamianTa da cxovelTa socialur an stimuli, romelic iwvevs stress.
sistemebs da socialuri qcevis evoluciur struqturalizmi (Srtucturalism) _ swavleba fsiqikisa
safuZvlebs. da qcevis Sesaxeb, sadac fsiqikuri gamocdileba
specifikuri fobiebi (Specific phobias) _ fobiebi, gaigeba, rogorc martivi elementebis an movle-
romlebic Tavs iCenen specifikuri tipis obieq- nebis kombinacia.
tebze an situaciebze reaqciis saxiT. sul an arafris kanoni (All-or-none law) – moqmedebis
spontanuri aRdgena (Spontaneous recovery): Camqrali potencialis zoma ar aris stimulaciis intensi-
ganpirobebuli reaqciis xelaxali gamovlena vobaze damokidebuli garkveuli zRurblis
garkveuli periodis Semdeg. Semdeg.
spontanuri remisiis efeqti (Spontaneous-remission ef- superego (Superego) _ pirovnebis aspeqti, romelic
fect) _ fsiqikuri problemebis mqone zogierT warmoadgens sazogadoebrivi Rirebulebebis,
pacientTa da klientTa, romelsac esaWiroveba standartebisa da moralis internalizacias.
fsiqoTerapia, mdgomareobis gaumjobeseba yovel- sqemebi (Schemas) _ obieqtebis, xalxis, an situaciis
gvari profesiuli Carevis gareSe; bazisuri kri- Sesaxeb konceptualuri CarCoebi, an codnis
teriumi, romliTac unda Sefasdes Terapiebis `klasterebi~, codnis erTeulebi, romlebic moi-
Sedegianoba. caven garemos struqturebis Sesaxeb ganzo-
leqsikoni

standartizacia (standardization) _ testSi, interviuSi gadebebs.


an eqsperimentSi monawilisadmi mopyrobis an sqemebi (Schemes) _ piaJes termini im kognituri struq-
monacemebis dafiqsirebis unificirebuli pro- turebis aRsaniSnad, romelic viTardeba bavSvis
cedura. mier samyaros interpretirebasa da garemosadmi
standartuli gadaxra (Standard deviation – SD) _ qulaTa adaptaciasTan erTad.
wyebis saSualo sxvaoba maTi saSualodan, varia- sqesobrivi gansxvavebebi (Sex differences) _ biolo-
802 bilobis sazomi. giuri safuZvlis mqone maxasiaTeblebi, romlebic
mamrobiT sqess ganasxvavebs mdedrobiTi sqe- garemomcveli socialuri urTierTobis nawilisa;
sisgan. imis aRiareba, rom adamianis qceva gansazRvru-
sxeulis xati (Body image) _ sakuTari sxeulis gareg- lia, damokidebulia da didwilad organizebu-
nobis subieqturi aRqma. lia imiT, Tu ras aRiqvams moqmedi piri sxvebis
sxvaobis zRurbli (Difference threshold) _ umciresi azrebad, grZnobebad da moqmedebebad.
fizikuri gansxvaveba or gamRizianebels Soris, fantomuri kiduris fenomeni (Phantom limb phenom-
romelic jer kidev SeiZleba gacnobierdes, ro- enon) _ mwvave da qronikuli tkivilis SegrZneba
gorc gansxvavebulebi; sxvaobis zRurbli opera- im kidurSi, romelic amputirebulia.
cionalurad ganisazRvreba rogorc wertili, fardobiTi moZraobis paralaqsi (Relative motion par-
romelzec gamRizianeblebi arian gacnobiere- allax) _ siRrmeze informaciis wyaro, rodesac
buli, rogorc gansxvavebulni SemTxvevaTa naxe- damkvirveblidan sagnebis fardobiTi daSoreba
varSi. gansazRvravs Sesabamisi retinaluri gamosaxu-
tembri (Timbre) _ smeniTi SegrZnebis Tviseba, romelic lebebis moZraobis odenobas da mimarTulebas.
asaxavs bgeriTi talRis sirTules. faruli Sinaarsi (Latent content) _ froidiseul
terminaluri balTa (Terminal buttons) – bolqvis- sizmrebis analizSi sizmris dafaruli azri.
magvari struqtura aqsonis bolos, romelic fenotipi (Phenotype) – organizmis xiluli niSan-
neirotransmiteriT savse buStukebs Seicavs. Tvisebebi, romlebic misi genotipisa da garemos
test-retestuli sandooba (Test-retest reliability) _ erTi urTierTqmedebis Sedegad yalibdeba.
da igive cdis pirze erTi da igive testis sxva- feris toni (Hue) _ feris Tviseba, romelic gulis-
dasxva dros Catarebis Sedegad miRebul qulebs xmobs sinaTlis feris Tvisobriv gancdas.
Soris arsebuli korelaciis sazomi. feris konstantoba (Lightness constancy) _ ganaTebis
testosteroni (Testosterone) – mamakacTa sasqeso hor- xarisxis cvalebad pirobebSi obieqtebis siTeT-
moni, romelic saTesleebSi gamomuSavdeba da ris, siruxis an siSavis ucvlelad aRqmis
astimulirebs spermis produqcias; aseve pasuxis- tendencia.
mgebelia mamakacTa meoradi sasqeso niSan-Tvise- feromenebi (Pheromones) _ qimiuri signalebi, romel-
bebis Camoyalibebaze. sac gamohyofen organizmebi mocemuli saxeobis
tvinis Rero (Brain stem) – Tavis tvinis struqtura, sxva wevrebTan urTierTobis dasamyareblad;
romelic aregulirebs sxeulis ZiriTad sasico- xSirad funqcionireben, rogorc distanturi
cxlo funqciebs. seqsualuri mimzidvelebi.
tkivili (Pain) _ organizmis reaqcia mavne zemoqmede- figura (Figure)- fonisagan gansxvavebuli, sagnismag-
bis mqone gamRizianeblebis stimulaciaze, vari win wamoweuli are vizualur velSi.
romelic aris sakmaod intensiuri, raTa gamoiw- fizikuri ganviTareba (Physical development) _ Casax-
vios qsovilis dazianeba an Seuqmnas mas safrTxe. vidan mTeli cxovrebis manZilze mimdinare sxeu-
tolerantoba (Tolerance) _ situacia, romelic niv- lebrivi cvlilebebi, momwifeba da zrda.
Tierebis xangrZlivi gamoyenebis Sedegad iqmneba, fiziologiuri damokidebuleba (Psysiological depen-
rodesac igive efeqtis misaRwevad individs ufro dence) _ procesi, rodesac organizmi eCveva da
da ufri meti doza sWirdeba. damokidebuli xdeba mocemul nivTierebaze
transformacia (Transduction) _ Seiswavlis erTi for- fiqsacia (Fixation) _ mdgomareoba, rodesac adamiani
mis fizikuri energiis gardaqmnas meore formad; rCeba mijaWvuli iseT obieqtebsa Tu moqmedebebze,
magaliTad, sinaTlis transformirebas nervul romlebic fsiqoseqsualuri ganviTarebis ad-
impulsebad. reul safexurs ufro Seesabameba.
triqromatuli Teoriis (Trichromatic theory) Tanaxmad, fiqsirebuli intervalis cxrili (Fixed-interval sched-
arsebobs feris SemgrZnebi receptorebis sami ule) – ganmamtkicebelTa cxrili, romelSic
tipi, romlebic warmoqmnian pirveladi ferebis ganmamtkicebeli miewodeba fiqsirebuli drois
_ wiTlis, mwvanis da lurji ferebis SegrZnebas. gasvlidan pirvelive sapasuxo reaqciisas.
uaryofiTi ganmtkiceba (Negative reinforcement) – qcevas fluiduri inteleqti (Fluid intelligence) _ inteleqtis
mohyveba aversiuli stimulis Camocileba, rac aspeqti, romelic moicavs rTuli mimarTebebis
zrdis am qcevis sixSiris albaTobas. danaxvisa da problemebis gadaWris unars.
uaryofiT damsjeli (Negative Punishment) – qcevas fobia (Phobia) _ specifikuri obieqtis, aqtivobis an
mohyveba sasurveli stimulis Camocileba, riTac situaciis mdgradi da iracionaluri SiSi,
leqsikoni

mcirdeba am qcevis albaToba. romelic moWarbebulobiTa da umizezobiT xasiaT-


upirobo dadebiTi ganwyoba (Unconditional positive re- deba; romelic realobas safrTxis momtanad
gard) _ individis sruli siyvaruli da mimRebloba aRaqmevinebs adamians.
sxva adamianis mier, magaliTad bavSvisa mSoblis fonemebi (Phonemes) _ metyvelebis minimaluri erTe-
mier, yvelanairi pirobis gareSe. uli nebismier enaSi, romelic azrobriv gasxva-
urTierTdamokidebuli me-s gageba (Interdependent vebas qmnis eqspresiuli da impresiuli metyve-
construals of self) _ me-s konceptualizacia, rogorc lebisas; r da l ori gansxvavebuli fonemaa
803
inglisurSi da qarTulSi, Tumca, erTi fonemis fsiqoTerapia (Psychotherapy) _ TerapiaTa jgufidan
sxvadasxva variantia iaponurSi. nebismieri, romelic gamoiyeneba fsiqologiuri
foni (Ground) _ sivrce vizualur velSi, romelze- aSlilobebis samkurnalod da fokusirebulia
dac figura devs. konkretul aSlilobasTan dakavSirebuli ara-
formis konstantoba (Shape constancy) _ sagnebis rea- swori qcevis, azrebis, aRqmebisa da emociebis
luri formis aRqmis unari retinaluri gamosa- Secvlaze.
xulebis zomebis cvlilebis miuxedavad. fsiqologia (Psychology) _ individebis qcevis da
forma (Frame) – arCevanis gansakuTrebuli aRwera. fsiqikuri procesebis mecnieruli Seswavla.
gadawyvetilebis miRebaze da arCevanis gakeTebaze fsiqologiuri damokidebuleba (Psychological depen-
gavlenas axdens arCevanis formulireba, misi dence) _ narkotikis fsiqologiuri saWiroeba an
ama Tu im kuTxiT warmodgena. survili.
formaluri Sefaseba (Formal assessment) _ sistematuri fsiqologiuri diagnozi (Psychological diagnosis) _
procedurebi da gazomvebi, romelic gavarji- fsiqologiuri paTologiisTvis dakvirvebuli
Sebuli profesionalebis mier gamoiyeneba indi- qcevis paternis klasificirebisa da katego-
videbis funqcionirebis, unarebis, qcevebis (Cve- rizaciis Sedegad micemuli iarliyi garkveuli
vebis) an fsiqikuri mdgomareobis Sesaswavlad. diagnostikuri sistemis farglebSi.
fotoreceptorebi (photoreceptors) _ baduraze mdebare fsiqologiuri Sefaseba (Psychological assessment) _
sinaTlisadmi mgrZnobiare receptoruli uj- individTa unarebis, qcevisa da pirovnuli maxa-
redebi. siaTeblebis Sesafasebelad arsebuli gansa-
zRvruli procedurebi.
frustracia – agresiis hipoTeza (Frustration – aggres-
sion hipothesis) – am hipoTezis Tanaxmad, frustracia fsiqolog-konsultanti (Counseling psychologist) _ fsi-
Cndeba situaciebSi, romlebSic adamianebs saSu- qologi, romelic specializirdeba iseT sfe-
aleba ar eZlevaT, miaRwion TavianT miznebs; roebSi, rogoricaa: profesiis arCeva, saskolo
frustraciis aRZvra ki, Tavis mxriv, iwvevs problemebi, narkotikebis moxmareba da ojaxuri
konfliqti.
agresiis ganxorcielebis albaTobis zrdas.
fsiqometria (Psychometrics) _ fsiqologiis dargi,
fsiqiatri (Psychiatrist) – pirovneba, romelsac aqvs
romelic gonebrivi SesaZleblobebis testirebaSi
medicinis doqtoris xarisxi da doqtoranturis
specializirdeba.
dasrulebis Semdeg gavlili aqvs specializacia
fsiqikur da emociur aSlilobebSi. fsiqo- fsiqometruli funqcia (Psychometric function) _ gra-
logiuri aSlilobebis samkurnalod fsiqiatrs fiki, romelic asaxavs gamRizianeblis SemCnevaTa
SeuZlia medikamentebis daniSvna. procents (vertikalur RerZze) gamRizianeblis
TiToeuli intensivobisaTvis (horizontalur
fsiqikuri ganwyoba (Mental set) _ axali problemis
RerZze).
dasaZlevad wina problemis daZlevis stilis,
fsiqoneiroimunlogia (Psychoneuroimmunology) – kvle-
saSualebis gamoyenebis tendencia.
vis dargi, romelic swavlobs interaqcias iseT
fsiqikuri determinizmi (Psychic determinism) _ daS-
fiziologiur procesebs Soris, rogoricaa
veba, rom fsiqikuri da qceviTi reaqciebi gan-
reaqcia stresze da imunuri sistemis funqcio-
sazRvrulia adrindeli gamocdilebiT.
nireba.
fsiqoanalizi (Psychoanalysis) – fsiqodinamikuri fsiqopaTologiuri funqcionireba (Psychopatological
Terapia, romelic Seqmna froidma; es aris in- functioning) _ darRvevebi emociur, qceviT an
tesiuri da droSi gaxangrZlivebuli teqnika, azrovnebis procesebSi, rasac Tan sdevs pirov-
romelic mowodebulia nevrotuli da mSfoTvare nuli distresi an mniSvnelovani miznebis miR-
individebis aracnobieri motivebisa da konfliq- wevis SesaZleblobebis blokireba.
tebis gamosakvlevad.
fsiqosomaturi darRvevebi (Psychosomatic disorders) _
fsiqoanalitikosi (Psychoanalyst) _ pirovneba, rome- fizikuri darRvevebi, romlebic mZafrdeba, an
lsac aqvs medicinis an filosofiur mecnierebaTa imTaviTve miewereba xangrZliv moqmed stress
doqtoris xarisxi da romelic doqtoranturaSi Tu sxva fsiqologiur mizezebs, an Zlierdeba
specializirdeboda fsiqikuri aSlilobebis ga- maTi zegavleniT.
gebisa da mkurnalobisadmi froidiseul mid- fsiqosocialuri stadiebi (Psychosocial stages) _ erik
gomaSi. eriksonis SemoTavazebuli ganviTarebis Tanmim-
fsiqoaqtiuri nivTierebebi (Psychoactive drugs) _ qi- devrul stadiebi, romelic fokusirdeba sakuTar
leqsikoni

miuri naerTebi, romelic cnobieri aRqmis droe- Tavsa da sxvebze individis orientaciaze; es
biTi SecvliT zegavlenas axdens mentalur pro- stadiebi moicavs pirovnebis ganviTarebis sqesob-
cesebsa da qcevaze. riv da socialur aspeqtebs da individisa da
fsiqobiografia (Psychobiography) _ fsiqologiuri socialuri garemos urTierTqmedebis Sedegad
(gansakuTrebiT pirovnebis) Teoriis gamoyeneba warmoqmnil socialur konfliqtebs.
individis cxovrebiseuli mimarTulebis aRwerisa fsiqoturi aSliloba (Psychotic disorder) _ mwvave
804 da axsnisaTvis. fsiqikuri aSliloba, rodesac uaresdeba indi-
vidis mier realobis aRqma, rac vlindeba da reaqciebi, romlebsac akvirdebian da iweren,
azrovnebis, emociebisa da aRqmis sferoSi war- eqskluziuri an TviTangariSiT aRwerili qceva.
moqmnil sirTuleebSi; aRar gamoiyeneba, rogorc qcevis modifikacia (Behavior modification) – daswavlis
diagnostikuri kategoria DSM-III-is Semdeg. principebis meToduri gamoyeneba sasurveli qce-
fsiqofizika (psychophysics) _ mecniereba fizikuri vis sixSiris gazrdis an arasasurveli qcevis
stimulaciisa da fsiqologiuri SegrZnebis Sesa- sixSiris Semcirebis mizniT.
tyvisobis Sesaxeb. qcevis monacemebi (Behavioral data) _ organizmis qcevis
fsiqofarmakologia (Psychopharmacology) – fsiqo- da im pirobebis aRwera, romlebSic es qceva
logiis dargi, romelic swavlobs qcevaze medi- mimdinareobs, an icvleba.
kamentebis moqmedebas. RvTismsaxuri, konsultanti (Pastoral counselor) – reli-
fsiqoqirurgia (Psychosurgery) _ fsiqologiuri giuri fenis warmomadgeneli, romelic specia-
aSlilobis Semsubuqebis an aRkveTis mizniT tvi- lizirdeba fsiqologiuri aSlilobebis mkur-
nis qsovilze ganxorcielebuli qirurgiuli nalobaSi da xSirad sulierebaze zrunvas prob-
procedurebi. lemaTa praqtikul gadawyvetasTan aerTianebs.
funqcionaluri rigidoba (Functional fixedness) – sagnis „Ruzis” evristika (Anchoring Heuristics) – zogierTi
tradiciuli xedvis Secvlis da axali funqciis movlenis an Sedegis mniSvnelobis Sesaxeb msje-
danaxvis da misi efeqturad gamoyenebis uuna- lobisas misi sawyisi mniSvnelobis gadafaseba
roba. an verSefaseba.
funqcionalizmi (Functionalism) _ swavleba, romelic ynosvis bolqvi (Olfactory bulb) _ centri, sadac ynos-
fokusirdeba organizmis garemosTan urTierT- vis receptorebi agzavnian TavianT signalebs,
qmedebis dros fsiqikisa da qcevis funqciebze. romelic ganlagebulia zustad Tavis tvinis
funqciuri magnitur-rezonansuli tomografia qerqis Sublis wilis qveviT.
(FMRI - Functional MRI) – meTodi, romelic aerTi- yuradReba (Attention) _ xelmisawvdomi perceptuli
anebs PET skanisa da mrt-s upiratesobebs da informaciis romelime nawilze cnobierebis
aRricxavs tvinSi sisxlis mimoqcevis magnitur fokusireba.
cvlilebebs. yuradRebamdeli gadamuSaveba (Preattentive processing)
qerqi (Cerebral cortex) – didi tvinis gare zedapiri. _ sensoruli informaciis gadamuSaveba, romelic
qmnadoba (Generativity) _ sakuTari Tavis garda, oja- yuradRebas specifikur obieqtze mimarTavs.
xis, samsaxuris, sazogadoebis Tu momavali Samanizmi (Shamanizm) – spiritualuri tradicia,
Taobebis interesebisTvis moRvaweobas da maTze romelic moiazrebs mkurnalobas da sulier
zrunvas gulisxmobs. rogorc wesi, qmnadoba samyarosTan kontaqts.
Zalze mniSvnelovani aspeqtia 30-40 wels miR- SegrZneba (Sensation) _ procesi, roca sensoruli
weuli adamianis ganviTarebis procesSi. receptoris gaRizianeba dasabams aZlevs nervul
qronikuli stresi (Chronic stress) _ agznebis xan- impulsebs, rac iwvevs sxeulis SigniT Tu gareT
grZlivi mdgomareoba, romlis drosac individi arsebuli pirobebis gancdas, maT gacnobierebas.
aRiqvams, rom misadmi wayenebuli moTxovnebi Semavsebeli ferebi (Complementary colours) _ ferebi,
aRemateba Sinagan da garegan resursebs, rom- romlebic mdebareoben erTmaneTis mopirdapire
lebsac igi flobs am movlenebTan dasapiris- mxars ferTa wreze; roca aditurad erevian
pireblad. erTmaneTs qmnian TeTri sinaTlis SegrZnebas.
qronologiuri asaki (Chronological age) _ individis Semakavebeli `Sesavali~ (Inhibitory inputs) – Semosuli
dabadebidan gasuli Tveebis an wlebis raodenoba. informacia, romelic neirons ubrZanebs, ar
qceva (Behavior) _ is moqmedebebi, romlis saSuale- ganimuxtos.
biTac organizmi garemos ergeba. Semecneba (Cognition) – codnis SeZenis procesi,
qceviTi dadastureba (Behavioral confirmation) – procesi, romelic moicavs yuradRebis miqcevas, gaxsenebas,
romlis meSveobiTac adamianebi iqcevian sxvebis azrovnebas; aseve, gulisxmobs procesebis Si-
specifiurad mosalodneli reaqciebis Sesaba- naarss: cnebebs da STabeWdilebebs.
misad da Semdeg am reaqciebs iyeneben TavianTi Senaxva (Storage) _ kodirebuli informaciis Sekaveba
Sexedulebebis dasadastureblad. garkveuli drois manZilze.
qceviTi Terapia (Behavior therapy) – ixileT qcevis SerCeva (Sample) _ populaciis nawili, romelic
modifikacia. eqsperimentSi monawileobisaTvis gadaarCies.
qceviTi repeticia (Behaviotal rehearsal) – procedura, SesaZlebeli me-ebi (Possible selves) _ idealuri me-
leqsikoni

romelic mowodebulia ZiriTadi unar-Cvevebis ebi, rogoric adamians surs gaxdes, me-ebi, ro-
gamomuSavebisTvis da ganmtkicebisTvis; rodesac gorebic adamians SeuZlia gaxdes da me-ebi,
CarTulia socialuri unar-Cvevebis gavarjiSebis rogoradac gaxdomis adamians eSinia; me-s kog-
programaSi, igulisxmeba, rom klienti gonebaSi nituri aRqmis komponentebi.
imeorebs sasurveli qcevis Tanmimdevrobas. Seuracxadoba (Insanity) _ samarTlebrivi (ara kli-
qcevis gazomva (Behavioral measures) _ garegani qcevebi nikuri) aRniSvna im mdgomareobisa, romlis
805
drosac individi ganixileba, rogorc iuri- cdis pirTa Soris sqema (Between subjects design) _
diulad Seuracxadi an araqmediTi, arakom- cdis pirebs SemTxveviTad anawileben eqsperimen-
petenturi. tul da sakontrolo pirobebSi.
SeZena (Acquisition) _ klasikuri ganpirobebulobis centraluri nervuli sistema (cns) (Central nervius
eqsperimentis stadia, romlis drosac ganpirobe- system - CNS) – nervuli sistemis nawili, romelic
buli reaqcia pirvlad aris gamowveuli ganpi- Tavisa da zurgis tvinisagan Sedgeba.
robebuli stimuliT. centracia (Centration) _ kognituri ganviTarebis
Sidsi (AIDS) _ SeZenili imunodeficitis sindromis winaoperaciuli stadiis dasawyisisaTvis dama-
abreviatura, sindromi gamowveulia virusiT, xasiaTebeli azrovnebis paterni, romelic xa-
romelic azianebs imunur sistemas da asustebs siaTdeba bavSvis mier erTdroulad ori per-
organizmis unars, SeebrZolos infeqcias. ceptuli faqtoris gaTvaliswinebis unaris ar-
Sida jgufebi (In-groups) – jgufebi, romlebTanac qoniT.
adamiani sakuTari Tavis identificirebas axdens. cvladi (Variable) _ nebismieri faqtori, romelic
Sidajgufuri mikerZoeba (In-group bias) – sakuTari raodenobrivad an Tvisebrivad icvleba
jgufis gadafaseba sxvasTan SedarebiT. cirkaduli ritmi (Circadian rhythm) _ organizmis aq-
Sizofreniuli aSliloba (Schizophrenic disorder) _ tivobis Sinagani saaTiT determinirebuli mdgra-
fsiqopaTologiis mwvave forma, romelic xa- di paterni, romelic, Cveulebisamebr, 24 an 25
siaTdeba integrirebuli pirovnuli funqcio- saaTs grZeldeba.
nirebis rRveviT, realobidan gasvliT, emociuri cnebebi (Concepts) _ sagnebis, an ideebis, saxeobebis,
gaukuRmarTebebiTa da azrovnebis darRveviT. an kategoriebis mentaluri reprezentaciebi.
Sinagani SeTanxmebuloba (Internal consistency) _ san- cnoba (Recognition) _ aRdgenis meTodi, romlis drosac
doobis sazomi. testis sxvadasxva nawilebis, individs moeTxoveba imis gacnobiereba, rom
rogoricaa kenti da luwi punqtebi, gamoyenebis raRac movlena swored isaa, romelic Tqven adre
Sedegad miRebuli msgavsebis xarisxi. aRiqviT (gaigoneT, an dainaxeT).
SiSi (Fear) _ racionaluri reaqcia obieqturad cnobiereba (Consciousness) _ Sinagani movlenebisa
identificirebul garegan safrTxeze, ramac da garemos pirobebis cnobierad aRqmis mdgoma-
SeiZleba aiZulos adamiani, rom gaiqces an reoba (gacnobiereba).
gadavides Setevaze Tavdacvis mizniT. gacnobierebuli kontroli (Perceived control) _
Sublis wili (Frontal lobe) – tvinis ubani, romelic pirovnebis rwmena, rom SeuZlia movlenis, an
gverdiTi napralis zemoT da centraluri Raris gancdis msvlelobis, an Sedegebis Secvla; xSirad
winaa moTavsebuli; monawileobs motorul sasargebloa stresorebTan gamklavebisas.
kontrolSi da kognitiur qmedebebSi. crurwmena (Prejudice) – winaswar daswavlili damo-
SuaSi gaxleCvis sandooba (Split-half consistency) _ tes- kidebuleba (attitude) samizne obieqtis mimarT,
tis ekvivalenturi naxevrebis SesrulebaSi mi- romelic moicavs negatiur grZnobebs (armowoneba
Rebuli qulebis Sedareba. an SiSi), negatiur Sexedulebebs (stereotipebs),
SfoTva (Anxiety) _ intensiuri emociuri reaqcia, romlebic amarTleben arsebul damokidebu-
gamowveuli winarecnobieri aRqmiT imisa, rom lebebs da qceviT ganzraxvebs, acilebul, kontro-
represirebuli konfliqti apirebs cnobierebaSi lirebul, dominirebul an ganadgurebul iqnen
amosvlas. isini, romlebic mocemul samizne jgufs gane-
SfoTviTi aSlilobebi (Anxiety disorder) _ fsiqikuri kuTvnebian.
aSlilobebi, romelic xasiaTdeba fsiqologiuri cxovelTa kognicia (Animal cognition) – cxovelebis
agznebiT, daZabulobis grZnobiT da TvalsaCino kognituri SesaZleblobebi; mkvlevrebi eZeben
mizezis gareSe warmoqmnili intensiuri daZabu- kognituri unarebis ganviTarebas sxvadsxva
lobiT. saxeobebSi, saxeobebis ierarqiis mixedviT adamia-
Caqroba (Extinction) _ ganpirobebulobaSi, ganupiro- namde.
bebeli stimulis an ganmamtkiceblis ar- arse- cxovrebiseuli cvlilebis erTeulebi (Life-change
bobis Sedegad ganpirobebuli asociaciis Se- units - LCUs) _ stresis gamokvlevebSi gamoyenebu-
susteba. li stresis donis sazomi, romelsac iwvevs
cvalebadi intervalis cxrili (Vaiable-interval sched- drois mocemul monakveTSi gancdili sxvadasxva
ule) – ganmamtkicebelTa cxrili, romelSic gan- tipis cvlileba.
mamtkicebeli miewodeba pirvelive pasuxisas Zili Tvalebis swrafi moZraobis gareSe (Non-REM
leqsikoni

cvaldi periodis gavlis Semdeg, romlis sa- anu NREM Sleep) _ periodi, rodesac mZinare ada-
Sualoc winaswar gansazRvrulia. mianTan ar fiqsirdeba Tvalebis swrafi moZraoba;
cdis pirTa SigniT sqema (Within subjects design) _ xasiaTdeba REM ZilTan SedarebiT naklebi siz-
kvlevis sqema, sadac TiToeuli cdis piri saku- mrisebri aqtivobiT.
Tari Tavis kontrolia. cdis piris eqsperimentul Zilis apnoe (Sleep apnea) _ zeda sasunTq gzebTan
pirobaSi qceva SeiZleba SevadaroT missave qce- dakavSirebuli Zilis darRveva, rac aiZulebs
806 vas am pirobamde, an mis Semdeg. adamians, rom Zilis dros sunTqva Sewyvitos.
ZiriTadi membrana (Basilar membrane) _ mdebareobs janmrTelobis xelSewyoba (Health promotion) _ zogadi
lokokinaSi, roca is modis moZraobaSi, iwvevs strategiebisa da konkretuli taqtikis ganviTa-
bewviani ujredebis stimulirebas (aRizinaebs reba, romelic miznad isaxavs adamianTa avad
maT), romlebic warmoqmnian smeniTi gaRizianebis gaxdomis riskis gamoricxvas, an Semcirebas.
nervul efeqtebs. jgufis dinamika (Group dynamics) – im jgufuri pro-
warmatebuli miaxloebebis mixedviT Seipingi cesebis kvleva, romlebic cvlian individebis
(Shaiping by successive approximations) – qceviTi meTodi, funqcionirebas.
romelic ganamtkicebs im reaqciebs, romlebic jgufuri azrovneba (Groupthink) – gadawyvetilebis
warmatebulad uaxlovdebian da maqsimalurad mimRebi jgufis tendencia, gafiltros arasasur-
axlos arian sasurvel reaqciasTan. veli monacemebi ise, rom miRweul iqnes konsen-
wesebi (Rules) – garkveul situaciaSi garkveuli susi, gansakuTrebiT maSin, Tu is lideris
saxiT moqcevis moTxovnebi. Tvalsazriss Seesabameba.
winaaRmdegoba (Resistance) – fsiqoanalizis msvlelo- jgufuri polarizacia (Group polarization) – jgufis
bisas pacients ar surs, an ar SeuZlia garkveul tendencia, miiRos iseTi gadawyvetileba, romelic
mosazrebebze, survilebsa Tu gamocdilebaze aris ufro eqstremaluri, vidre is gadawyve-
saubari. tilebebi, romlebsac cal-calke miiRebdnen imave
jgufis wevrebi.
winarecnobieri mexsiereba (Preconscious memories) _
mexsiereba, romelic mocemul momentSi ar aris jems-langes emociis Teoria (Jame-Lange theory of emo-
cnobieri, magram cnobierdeba aucileblobis tion) _ emociis periferiuli ukukavSiris Teoria,
SemTxvevaSi. romlis Tanaxmad, gamRizianebeli iwvevs qceviT
reaqcias, romelic agzavnis sxvadasxva sensorul
wonasworobis SegrZneba (vestibular sense) (TNR) infor-
da motorul ukukavSirs Tavis tvinSi da am
macias gvawvdis Cveni sxeulis orientaciis Se-
gziT qmnis specifikuri emociis grZnobas.
saxeb sivrceSi.
jvaredini Seswavlis meTodi (Cross-sectional design) _
xangrZlivi mexsiereba (Long-term memory) _ daxso-
kvlevis meTodi, romelic gulisxmobs sxvadasxva
mebis procesi, romelic uzrunvelyofs infor-
asakis adamianTa jgufebze dakvirvebasa da
maciis Senaxvas da Semdgom, nebismier dros mis
erTmaneTTan Sedarebas.
aRdgenas.
halucinacia (Hallucinations) _ mcdari aRqma, romelic
xelmisawvdomobis evristika (Availability heuristic) _
Cndeba obieqturi gamRizianeblis ararsebobis
daskvna, romelic efuZneba mexsierebaSi Tavisuf- pirobebSi.
lad xelmisawvdom informacias.
hemisferoebi (Cerebral hemispheres) – didi tvinis ori
xidi (Pons) – tvinis Reros ubani, romelic akav- naxevari, romlebic korZiani sxeuliTaa dakavSi-
Sirebs zurgisa da Tavis tvins, aseve Tavis tvinis rebuli.
sxvadasxva nawilebs.
hiperregularizacia (Overregularization) _ gramatikuli
xiluli (manifestirebuli) Sinaarsi (Manifest con- Secdoma, romelic, Cveulebriv, vlindeba adre-
tent) _ froidiseul sizmrebis analizSi sizmris uli enobrivi ganviTarebis dros da romlis
Sinaarsis zedapiruli mxare, romelic mowode- drosac enis wesebi imdenad farTod gamoiyeneba,
bulia sizmris realuri mniSvnelobis Sesa- rom xdeba araswori lingvisturi formebis
niRbad. warmoeba.
xmamaRla fiqris oqmebi (Think-aloud protocols) _ anga- hipnobiluroba (Hypnotizability) _ aCvenebs, Tu ra
riSi, romelic iqmneba Tavad cdis pirTa mier xarisxiT eqvemdebareba mocemuli individi
da aRweren mentalur procesebsa da strategiebs, standartul hipnotur STagonebas.
romelTac isini mimarTaven davalebis Sesru- hipnozi (Hypnosis) _ cnobierebis Secvlili mdgo-
lebisas. mareoba, romelic xasiaTdeba Rrma modunebiT
xuTfaqtoriani modeli (Five-factor model) _ pirovnebis (relaqsaciiT), STagonebisadmi mimReblobiT da
yovlismomcveli aRweriTi sistema, romelic aRqmis, mexsierebis, motivaciisa da TviT-
asaxavs urTierTobas zogad niSnebs, Teoriul kontrolis cvlilebebiT.
cnebebsa da pirovnebis skalebs Soris; araforma- hipoTalamusi (Hypothalamus) – tvinis struqtura,
lurad ewodeba didi xuTeuli. romelic aregulirebs motivaciur qcevas (rogo-
janmrTeloba (Health) _ sxeulisa da gonebis zogadi ricaa kveba da daleva) da homeostazs.
mdgomareoba, romelic aRiwereba simtkicisa da hipoTeza (Hypothesis) _ Semowmebadi debuleba mize-
leqsikoni

energiulobis terminebiT. es ar aris ubralod zebsa da Sedegebs Soris mimarTebis Taobaze,


daavadebis an dazianebis ararseboba. xSirad is gamoxatulia winaswarmetyvelebis
janmrTelobis fsiqologia (Health psychology) _ formiT, konkretul pirobas gansazRvruli Se-
fsiqologiis dargi, romelic mowodebulia imis degi moyveba.
dasadgenad, Tu rogor inarCuneben adamianebi hipokampi (Hippocampus) – limburi sistemis nawili,
janmrTelobas, ratom xdebian isini avad da romelic konkretuli mexsierebis CamoyalibebaSi
rogor reagireben avadmyofobaze. monawileobs. 807
hipofizi (Pituity gland) – moTavsebulia tvinSi, ga- agresias, mouTmenlobasa da mtrul damokide-
moimuSavebs zrdis hormonebs da gavlenas axdens bulebas. mtruli damokidebuleba zrdis gulis
sxva endokrinuli jirkvlebis mier hormonebis koronarul daavadebaTa risks.
sekreciaze. B tipis qceviTi paterni (Type B behavior pattern) _AA
homeostazi (Homeostasis) _ sxeulis Sinagani mdgo- tipis qceviT paternTan SedarebiT, qcevisa da
mareobis mudmivoba an wonasworoba. emociaTa naklebad konkurenciuli, naklebad
hormonebi (Hormons) – qimiuri mesenjerebi, romlebic agresiuli da naklebad mtruli paterni.
gamomuSavdeba endokrinuli jirkvlebis mier, C tipis qceviTi paterni (Type C behavior pattern) _
aregulireben metabolizms da gavlenas axdenen qcevaTa erToblioba, romelic saSualebas
sxulis zrdaze, xasiaTsa da sasqeso niSan- gvaZlevs viwinaswarmetyveloT, romel individebs
Tvisebebze. aqvT kiboTi daavadebis meti albaToba, an visTan
huazo (Hozho) _ navajos (Navajo) kulturaSi ufro swrafad ganviTardeba es avadmyofoba. es
arsebuli cneba, romelic niSnavs harmonias, su- qceviTi paterni gulisxmobs pasiur Seguebas
lier simSvides, saTnoebas, idealur ojaxur da TavSewirvas.
urTierTobebs, mSvenierebas xelovnebasa da xe- EQ – IQ-s oreuli _ emociuri inteleqti.
lobaSi da sxeulisa da sulis sijansaRes. g _ spirmenis mixedviT, zogadi inteleqtis faqtori,
humanisturi mimdinareoba (Humanistic perspective) _ romelic safuZvlad udevs yovelgvar inteleq-
fsiqologiuri modeli, romelic aqcents indi- tualur aqtivobas.
vidis fenomenur samyaroze, racionaluri arCe- PET-skani – tvinis suraTebi, romlebic sxvadasxva
vanis gakeTebisa da maqsimaluri potencialis kognitiuri Tu qceviTi aqtivobis dros cocxali
ganviTarebis Tandayolil unarze akeTebs. tvinis aqtivobas uCveneben ujredebis mier STan-
A-B-A sqemaSi cdis pirebi jer xvdebian safuZvlis Tqmuli radioaqtivobis dafiqsirebis meSveobiT.
pirobaSi (A), Semdeg eqsperimentul CarevaSi (B), Φ fenomeni (Phi phenomenon) _ aSkara/TvalsaCino
xolo Semdeg ubrundebian safuZvlis pirobas. moZraobis umartivesi forma, moZraobis iluzia,
A tipis qceviTi paterni (Type A behavior pattern) _ rodesac erTi an meti uZravi sinaTle, romelic
qcevisa da emociebis rTuli paterni, romelic uwyvetad qreba da inTeba, erT moZrav sinaTled
moicavs gadaWarbebulad gamoxatul Sejibrs, aRiqmeba.
leqsikoni

808
809
810
811
812
813
814
815
816
817
818
819
820
821

You might also like