You are on page 1of 496

© giorgi leoniZis saxelobis qarTuli literaturis

saxelmwifo muzeumi, Tbilisi, 2015

Titsian Tabidze
© Giorgi Leonidze State Museum of Georgian Literature
Tbilisi, 2015

misamarTi: giorgi Wanturias quCa 8


www. literaturemuseum.ge
üåä.: +995 322 93 20 45
info@literaturemuseum.ge

gamomcemeli laSa baqraZe


redaqtori Tea TvalavaZe
Semdgeneli eka grigolia
koreqtori nana kobalaZe
amkrefi eliso kalmaxeliZe
damkabadonebeli irine amiriZe
fotoreproduqciebi mirian kilaZe
yda fati gagulia

literaturis muzeumi madlobas uxdis saqarTvelos kulturisa


da ZeglTa dacvis saministros gamocemis dafinansebisTvis

daibeWda Sps gamomcemloba samSobloSi

ISBN 978-99940-28-39-9 (yvela wigni)


ISBN 978-99940-28-47-4 (meore wigni)
tician tabiZe

wigni II

proza
mimowera

Tbilisi, 2015
4
proza
sumbuli
arca solomon yovelsa mas didebasa Seimosa,
viTarca erTi maTgani.
maTe, 6, 29

I
cas bne­li fa­ravs... amo­dis mTva­re, mu­dam mWun­va­re, viT avad­
myo­fi hkrTe­ba, kan­ka­lebs. mas Tan mos­devs pi­ris fa­re­Si uc­xo
var­skvla­vi... imas meo­re, da var­skvlavT kre­ba, xom­lad nTe­­bu­
li, mis ga­re­Se­mo uv­lis fer­xul­sa. ga­naT­da are, sadac buC­qis
Zirs grZno­bi­sa me­fem Caiq­vi­Ti­na, ue­no sat­rfos dak­vne­sis sum­
buls, Tav­zed ev­le­ba, ro­gorc far­va­na. is sdgas mduma­red,
Sve­bis crem­li sdis, ver dau­fa­ravs cxo­ve­li grZno­ba siy­va­
ru­li­sa; bed­nie­ria da grZnobs ki­dec mas. wya­ros am­Sve­nebs.
ara er­Txel da or­jer sme­nia mis­gan sum­buls: `mad­lo­be­li
var, Ce­mo sum­bu­lo, rom Cems ax­los gaqvs bi­na. ro­ca Sen gim­
zer _ bed­ni­ere­biT ze­cas vswvde­bio~. `ne­ta, ra mos­wons Ce­mi?~
_ hkiT­­xav­da xol­me Ta­vis Tavs sum­bu­li, mag­ram pa­suxs rom ver
mi­­iReb­da, gaiRimebo­da da isev daiw­yeb­da cel­qo­bas. na­mi rom
pirs da­ban­da da mis tan­ze na­mis wve­Te­bi mZi­me­bad aes­xmo­den,
sum­ bu­li ma­Sin Ta­vis Tavs uW­ vret­ da da Tum­ ca ama­ yi ar iyo,
mag­ram ar SeeZ­lo mis mSve­ne­bis mnax­vels ar ga­Ri­me­bo­da. ram­
de­ni xa­nia sat­rfos elo­da, sad­Rac wa­su­li­yo uc­xo qvey­nis­
ken da ig­vianeb­da, lo­din­Si gu­li eleo­da... mag­ram mo­vi­da, ai,
moes­ma mi­si xma ki­dec, TrTis da cax­ca­xebs, bed­nie­ria sum­bu­
li, na­mi pir­sa bans, nia­vi hkoc­nis, gul­Si ixu­tebs, ia­do­ni zed
dahqvi­­Ti­nebs da su­li rom mis wiaR­Si da­lios _ ar enaR­vle­ba...
mkrTa­li mTva­re-­ki maT sda­ra­jobs da, mgo­ni, ise ec­vle­ba fe­ri,
rom ma­Ti bed­nie­re­ba exar­be­ba ki­dec...

II
mag­ram Ja­mi mih­qro­da.
ro­gorc siz­ma­ri, diax, war­mta­ci da mSve­nie­ri, gah­qra zaf­
xu­li. Se­mod­go­maa. xe­ni sa­Sin­lad sti­rian... Zrwian da SfoT­
ven. `i­maT Tu ase dae­mar­TaT, ra kar­gi da­mey­re­bao~. _ fiq­robs
sum­bu­li. da, ai, rom mar­Tlac uRa­la­ta, sat­rfom sum­bu­li
si­­ci­ves miug­do da Ti­Ton Tbi­li qvey­nis­ken gaud­ga gzas; is
mSve­nie­ri ta­ni­sa­mo­si, ro­mel­sac TviT so­lo­mo­ni­sac ver Seed­

7
re­bo­da, gaic­ri­ca. sad­Raa nia­vi, na­zi ze­fi­ri gu­Sin rom na­nas
um­Rer­da? ax­la qa­riS­xa­li, Wmun­viT mti­ra­li, Tavs dah­Rria­
lebs, da­sa­ma­re­bas TiT­qo uqa­debs, mgzne­ba­re gu­li uk­ve ga­civ­
da... `Ca­moiv­li­so ma­le sik­vdi­li~ _ uCur­Cu­lebs xma idu­ma­li.
ar icis sum­bul­ma, raa sik­vdi­li, mag­ram wi­nad hgrZnobs, rom
kar­gi ar iq­ne­ba. cax­ca­xiT RmerTs ved­rebs, gul­CaT­xro­bi­li
lo­cu­lobs da is loc­va myis oc­ne­bis frTe­biT cis­ken miil­
tvis. `nu ge­Si­nia, nu, Ce­mo si­coc­xlev! _ uCur­Cu­lebs an­ka­ra
wya­ro, Rmer­Ti mow­ya­lea, ma­le isev ga­mob­run­de­bi, ma­le mo­gi­va
dro da Ja­mi Sve­ne­bis, erT zaf­xul­Si ki­na­Ram dav­Sri da sa­so­
war­kve­Ti­li dav­sti­ro­di Cems ube­du­re­bas, mag­ram Se­veb­ra­le
Se­moq­meds. wvi­ma mo­vi­da da mec ga­dav­rCi~.
_ ox! ra kar­gi xar, wya­rov an­ka­rav, rom ube­du­ric ase giy­
var­var.
_ maS, ki­dev ga­zaf­xul­de­ba?
_ hai, hai rom...
_ maS, ro­dem­di un­da ve­lo­de­bo­de?..
_ iyu­Ce, Ce­mo pa­ta­rav, iZi­ne da ise gaiv­lis dro, rom ver
gai­geb...
uje­rebs sum­bu­li da sZi­navs... sZi­navs grZneu­li Zi­liT tkbil­
sa da mom­xib­lav siz­mreb­sa hxe­davs, xan­-ki mwa­red qvi­Ti­nebs,
al­baT cu­di ram Tu ez­ma­ne­ba. uk­ve or­jer ga­zaf­xul­da, mag­ram
mas ki­dev sZi­navs. gan­Tia­di­sas da mwux­ri­sas mgo­sa­ni Tavs dah­
qvi­Ti­nebs da cas Seh­kvne­sis: `ne­ta­vi, ro­dis gaiR­vi­Zeb­so?!!~

[1910]

8
nakadis duduni...

miy­vars... miy­vars... me ga­mour­kve­vi na­ka­dis Cqria­li mi­si idu­­


ma­li, sev­dia­ni du­du­ni...
ox! Rmer­To! ra ar ixat­vis Sig: ma­Si mois­mis ra­Rac mwu­xa­
re da mglo­via­re bge­ra, da­kar­gva bed­nie­re­bi­sa _ er­Txel war­
su­lis da daub­ru­ne­be­lis. gu­lis wiaR­Si swvde­ba es mWun­va­re
sim­Re­ra da, viT zRap­ru­li eo­lo­sis Can­gi, ro­me­lic ze­fi­ris
od­nav mo­ber­va­ze na­zi, war­mta­ci me­lo­diiT av­seb­da mi­da­mos,
ise Ce­mi su­lis si­me­bic bans aZ­le­ven da ex­mau­re­bian imav mwu­xa­
re xmiT am sev­dian sim­Re­ras...
sof­liT dev­ni­li, be­diT mwa­red ana­ti­re­bi, mis­ken mi­veC­qa­
re­bi, iq rav­de­ni­me wa­miT mainc Tu ipo­vis su­lis sim­Svi­des. ros
da­Ram­de­ba, mwux­ris ze­war­Si gaex­ve­va so­fe­li da ares mkvda­ri
mdu­ma­re­ba dae­pat­ro­ne­ba, ma­Sin mxo­lod ima­ve na­ka­dis Cu­mi qvi­
Ti­ni, yru go­de­ba Tu ar­Rvevs am myud­roe­bas, ro­me­lic, viT
glo­vis ri­de, ki­diT ki­dem­de awevs qve­ya­nas. iday­vday­rdno­bi­li
yurs vug­deb mas da su­li oc­ne­bis mxa­res­ken mif­ri­navs, mo­go­
ne­ba­Ta mkrTal­ni aC­rdil­ni Tavs dam­cim­ci­me­ben da Tval­Ta­gan
lmo­bie­re­bis mdu­Ra­re crem­li mdis xol­me. es sev­dia­ni du­du­
ni... ar aris gul­CaT­xro­bi­li, sa­so­war­kve­Ti­li moT­qma _ mas­Si
ga­mos­Wvi­vis ime­di. diax, is aris em­ble­ma Zle­vi­sa, da mar­Tlac
am mZi­me Jams, ros da­pat­ro­ne­bia so­fels mwu­xa­re­ba da fas­
kun­jis frTe­biT daf­ri­navs naR­ve­li, ros ga­re­Se­mo yvel­gan
da yo­vels sZi­navs. is kvlav but­bu­tebs da ma­le mi­si mwu­xa­re
du­du­ni brZo­lis yi­Ji­nad ga­daiq­ce­va. mec vgrZnob, rom so­
fe­li da ada­mia­ni cod­vis mo­rev­Si Caef­la da odes­Rac wmi­da,
viT kam­ka­ma wya­li am na­ka­di­sa, ada­mia­nis gu­li ax­la bo­ro­te­bis
sa­va­ned ga­daq­ceu­la... mag­ram fe­niq­si... kur­Txeul iyos mi­si Se­
moq­me­di, ra ma­gon­de­ba sev­da ga­div­lis da naR­ve­lic Tavs ma­ne­
bebs, mrwams, rom ada­mia­ni, ro­gorc fe­niq­si, kvlav ga­nax­lde­ba:
`grwam­des _ da cxon­de­bio~ da mec mrwams...
ox, ra tkbi­lia, ros rwme­na sZlevs ur­wmu­noe­bas, dRe­sas­
wau­lobs ga­mar­jve­bas...
miy­vars... miy­vars me du­du­ni na­ka­di­sa. sit­yviT ar Zal­miZs
ga­mov­Tqva, ra­sac grZnobs gu­li, aR­gzne­bu­li RvTiu­ris aliT!
mSve­nie­ria da war­mta­ci moT­qma na­ka­dis...

[1910]

9
sabralo aris adamiani!
(gr. v-Zes)

mai­sis Ra­me bnel­Tva­lia­ni gad­mos­wo­lia mZi­na­re so­fels.


sTvlems are-­ma­re, yu­Cobs bu­ne­ba. xma ar­sai­dan. mdu­ma­re­baa...
yru mdu­ma­re­ba. mag­ram Cu!.. qar­ma gai­si­si­na. si­mebs Ca­moh­kra
eo­los­ma da aq­vi­Tin­da, el­vam gaa­po bne­li wyvdia­di, cis ka­
ba­don­zed mkrTa­li sxi­ve­bi mih­klak­n-mok­lak­na. me­xis gria­li,
wvi­mis Sxa­pu­ni er­Tvis er­Tma­neTs. ga­kiT­xvi­sa dRe ne­ta­vi Tu
dge­ba?! mxec­Ta mo­na­xes Tvi­si bu­na­gi da Si­SiT, Zrwo­liT mas
See­fa­ren... mxo­lod er­Ti aRar is­ve­nebs _ ada­mia­ni; ar icis, sad
daud­vas brZo­las saz­Rva­ri. wa­me­bis jvar­sa zur­giT miaT­revs,
mTlad of­ lSi scu­ ravs, mainc ar drke­ ba, aR­ Tqmis qvey­ nis­
ken
gzas mii­ka­favs... mag­ram vag­lax! uR­vTod mar­cxde­ba, swyev­lis
Ta­vis beds, ukan brun­de­ba.
sab­ra­lo aris ada­mia­ni!
icis es ze­cam da ic­rem­le­ba.
ara er­Tjer da or­jer sme­nia mas mi­si moT­qma, kvne­sa, go­de­ba.
crem­liT hxa­tavs is Ta­nag­rZno­bas. diax, sab­ra­lo mas eb­
ra­le­ba.

*
wvi­mam ga­dai­Ro da qa­ric Cad­ga, od­nav si­si­nebs ne­li nia­vi.
fo­Tols da­na­muls gul­Si ixu­tebs, Tav­zed ev­le­ba, rogorc
far­va­na, ase Zlie­rad uy­vars mas ga­na? tyec ga­xa­lis­da, Rimi­­
liT uT­xra ze­cas sa­la­mi; ga­moiR­vi­Za isev bu­ne­bam, Zle­vis aR­
mar­Ta dro­Sa, ala­mi. sad­Rac buC­qeb­Si sev­dia­nis xmiT Caiq­vi­Ti­
na grZno­bi­sa me­fem, uc­dis sum­bu­li, TrTis da cax­ca­xebs, ic­no
mi­si xma, mi­si aris igi mgo­sa­ni.
ager nar­gi­zi, var­di, zam­ba­xi. Cah­ko­ne­bia va­zi va­zis tots;
eTa­ma­Se­ba wya­ro an­ka­ra mor­Tul­-mo­kaz­muls bu­ne­bis wal­kots,
ze­cis Sve­ne­bas, mi­wad Ca­mo­suls.
sat­rfo! bu­ne­ba! ne­ta­vi ki­dev aris sad­me bed­nie­re­ba, an Sen
wiaR­Si cxov­re­bas is Seed­re­ba?!!
Cu!.. es ra­ Ra ar­ Rvevs am myud­ roe­bas, am har­ mo­nias, war­
mtacs, mSve­ niers? cod­ vaa.. cod­ va; Sei­
gen, nu Seu­ rac­xyof am
ad­gils wmi­das, aq ar ician, raa naR­ve­li.
mag­ram rad aris es xma, ase gul­Si Cam­wvdo­mi.

10
an ris­Tvis av­sebs kaeS­ni­Ta guls?
_ es qvi­Ti­nia ada­mia­nis, igi sab­ra­lo kvlav mos­Tqvams, hgo­
debs; nu Tu hgo­niaT, rom qvey­nad yve­la bed­ne­ria? maS, get­
yviT: scde­biT.
aris ka­ci, vinc Tvis luk­mas crem­le­biT al­bobs... xma xom
mo­ges­maT, iq, sad­Ra­ca, za­ri Ca­moh­kres... iq eZa­xian mo­naT... mo­
naT sab­ra­loT.
gan­Tia­di­sas, ros yve­la qe­ba­Ta qe­bas ze­cas uga­lobs, is mis
ma­gier cas wyev­liT am­kobs.
xom mois­mi­neT, ro­gor dah­kvnes­da
sum­buls bul­bu­li,
an da ge­di geds, ro­gor et­rfo­da,
viT hkoc­ni­da fo­Tols nia­vi
da vel­zed Svel­ni viT Ta­ma­Sob­den.

ada­mian­sac hyav­da sat­rfo, mag­ram sik­vdil­sa igi Se­Sur­da


da mia­ba­ra Sav­bnel sa­ma­res da saf­la­vi xom is aris, sad bev­ri
mi­dis, mag­ram iqi­dan, bev­ric in­do­mos, ve­ra­vin ad­ges.
`sab­ra­lo aris ada­mia­ni~. _ gai­xiT­xi­Ta ca­Si de­mon­ma.
ex­mau­re­ba mas bel­ze­be­li, mas­ve gah­ki­vis tye, mTa da ve­li.
`vai sab­ ra­los!~ _ hki­ vis na­ka­di. iman ar icis, ra aris Sve­ ba.
`vai, sab­ra­lo?~ _ sev­da, naR­ve­li aRar scil­de­ba, Tav­zed ev­le­ba.
`sab­ra­lo aris ada­mia­ni~ _ da­cin­vi­sa da bo­rot ge­niis
Seuw­yve­te­li is­mis xar­xa­ri da xev­xuv­Ta ga­mo­Za­xi­li, imav sit­
yvebs grgvi­navs sa­za­ri.

[1910]

11
mwuxrul hangze

pasuxi
Cem yurT jer ar sme­no­daT sa­xe­li Se­ni. me mainc vi­co­di,
ra ger­qva Sen; me mainc gi­wo­deb­di Sen Ce­mis mous­ven­ro­biT, Ce­
mis nat­vriT, wyur­vi­li­Ta da Tay­va­ne­biT.
xma Ce­mis gu­li­sa ma­rad Sen ge­Zax­da, Sen da­ge­Zeb­da, Sen­Tvis
hkvne­so­da.
is xma si­na­ziT TviT siy­va­rul­sac Seed­re­bo­da; is xma Tva­
leb­ze, oc­ne­ba­zec ki Sors swvde­bo­da.
igi frTxi­lad hkiT­xu­lob­da Sens la­mazs sa­xels Ta­vi­sa­viT
mTrTol­va­re var­skvlav­Ta sxi­veb­ze.
igi mous­ven­rad me­Zax­da sa­nat­rel ar­se­bas Ta­vi­sa­viT mRel­
va­re zRvis mZlavr tal­Reb­Si.
swvde­bo­da yva­vilT Slas, yurs ug­deb­da var­skvlav­Ta sxivT
krTo­mas, uer­Tde­bo­da tyis Cur­Culs, nia­vis si­sins, idu­mal
grZno­ba­Ta ga­mo­Za­xils, Sen sa­xels iZax­da, Sen da­ge­Zeb­da, Se­na
gnat­rob­da...
is xma, viT nat­vra bav­Svi­sa, viT kvne­sa gu­li­sa, viT xma Can­gi­
sa, gars ex­veo­da, Tavs ev­le­bo­da, gul­Sic swvde­bo­da mou­lod­ne­
lis mi­ze­ze­biT uc­nau­rad Tval­win da­xa­tul si­la­ma­zes, mSve­nie­
ro­bas, iqac un­do­da, rom gae­go Se­ni sa­xe­li, Sen gkiT­xu­lob­da.
xma Ce­mis gu­li­sa yvel­gan ge­Zax­da, yvel­gan ge­Zeb­da, ma­rad
gnat­rob­da...
pasuxi
Sen ar gic­nob.
Tval­ Ta Cem­ Ta jer ar exi­ laT Se­ni sa­
xe, aw rom ma­ go­ nebs
mTva­res bad­rsa, san­TliT Ca­moq­nils, mainc gic­nob­di; mainc vi­
co­di Cem gu­lis nat­vra...
fxiz­la­dac, siz­mra­dac me Sen ge­Zeb­di, Se­na gsa­xav­di...
viT meT­val­yu­re _ vuc­qer­di mTa-­velT mSve­ne­bas; viT Sey­
va­re­bu­li, ver vSor­de­bo­di yva­vi­lebs, var­debs; ro­gorc mloc­
ve­li, miv­sCe­re­bo­di mTva­re-­var­skvla­vebs, yvel­gan ve­Zeb­di me
Sen sa­xes, yvel­gan vxe­dav­di: fer­mkrTa­li iyo, mow­ye­ni­li da
wmin­dans hgav­da; mis Tay­va­ne­ba, mas­zed loc­va me­nat­re­bo­da.
mxo­lod Se­ni nat­vra, Se­ni wyur­vi­li hma­teb­da Za­las Tval­
Ta Cem­Ta Sen mot­rfia­leT.
miv­sCe­re­bo­di qvey­nis war­sul­Si Rrmad Ca­mar­xul la­maz Rame­
ebs, ga­zaf­xu­lebs, tur­fa yva­vi­lebs _ aw dam­Wkna­rebs, fe­rad­-fe­

12
rad qceu­lebs. na­Tel var­skvla­ve­bis aw mow­yve­tilT, sib­ne­led
qceu­li; Tval­wi­na vSli­di mTe­li qvey­nis far­To mo­ma­vals, yve­la
Ra­mes, ro­ca mTva­re ga­moC­nde­bo­da, sul yo­vel dRes, ro­ca ki mze
amo­vi­do­da, yve­la yva­vi­lebs, yve­la var­debs, rac ki si­tur­fiT
ga­daiS­le­bo­da, rom da­me­na­xa Se­ni sa­xe, Se­ni Sve­ne­ba...
yvel­gan yo­vel­Tvis Sen ge­Zeb­di, Se­na gsa­xav­di...
pasuxi
sai­dan mo­sul­xar?
bav­Svo­bi­sas Sen gi­wo­deb­di, viT er­Tgul mSo­bels, yrmam ki
gar­dag­qmen uk­vdav Rmer­Tad siy­va­ru­li­sa, yo­ve­li Ce­mi dRe, yo­
ve­li Ce­mi Ra­me Sen gi­wo­deb­den, Sens nax­vas elo­da.
Sen­ma nat­vram, Sen­zed wu­xil­ma Se­maC­via mud­miv oc­ne­bas.
Se­mod­go­mis bnel Ra­me­Si, civs, qa­rian Ra­me­Si yo­vel­Tvis mo­­
gi­wo­deb­di am oc­ne­biT mo­ma­vals bu­ru­si­dan.
es oc­ne­ba Rmer­TTa sim­Re­ri­dan, maT tkbil siz­mre­bi­dan
ca­Si hqmni­da Sens la­maz su­raTs da ise Ca­moh­yav­da qvey­nad Cem­
sa RvTae­bad.
es oc­ne­ba eTe­ris sfe­ro­Si, sam­ya­ros uxi­lav qvey­neb­Si Ta­
vis sim­Re­riT, Ta­vis wu­xi­liT mo­gi­wo­deb­da. iq Sey­va­re­bul­
Ta grZno­biT hqmni­da Sens ar­se­bas, mgos­nis han­ge­biT Cah­ber­da
uk­vda­ve­bis suls, wmin­dan­Ta Sa­ra­van­de­daT uq­sov­da sa­mo­sels
Sens si­la­ma­zes da an­ge­loz­Ta ga­lo­biT, eTe­ro­van­Ta qe­ba-­di­
de­biT qvey­nad mom­yav­di Cems RvTae­bad, sa­dac gu­li Ce­mi ma­rad
mzaT iyo Sen sa­Tay­va­nod.
yu­ri daug­de la­qu­ca nia­vis wynar si­sins, qvey­nis Se­maZ­rwu­
ne­bel qa­riS­xa­lis zu­zuns, zRvis Cur­Culs, Rel­vas, si­coc­xlis
kvne­sas, sik­vdi­lis mRe­ras, yvel­gan, yvel­gan gai­geb Sens la­maz
sa­xels...
eg Za­xi­li, eg xma _ Cem gu­lis xma aris, Sen rom gi­wo­debs...
min­dvreb­Sic, tye­Sic, mTeb­Sic, mi­wa­zec, ca­zec da cis mna­
Teb­Siac Sen su­raTs hna­xav, ro­ca Seh­xe­dav...
es su­ra­Ti Ce­mis nat­vriT aris na­xa­ti.
yve­la yva­vi­lis yve­la fur­cel­ze Se­ni su­ra­Ti da­mi­xa­tia;
yve­la mgo­sa­nis yo­vel sit­yva­Si Se­ni sa­xe­li Ca­mi­ner­gia.
pasuxi
ra dag­mar­Tnia?
Za­xi­li Se­nis sa­xe­li­sa, su­ra­Ti Se­nis sa­xi­sa Seer­Te­buls cis
el­va-­qu­xil­Si zRva­sa da mis Rel­va­Si, mTeb­Si da maT sim­Re­ra­Si.

13
mag­ram arian han­gni tkbil­ni da Zlier­ni, ro­mel­nic jer ar
sme­nia qve­ya­nas, verc gai­go­nebs ve­ro­des.
aris si­la­ma­ze mxib­la­vi, Tav­brus dam­xve­vi, ro­me­lic jer
ar uxi­lavs qvey­nie­re­bas da verc ixi­lavs ve­ro­des.
im xmiT, im si­la­ma­ziT stkbe­bian sul­ni uk­vdav­ni, ca­Si
mfri­nav­ni qve­ya­nas mo­So­re­bul­ni.
mwu­xa­re­bis sxi­ve­biT ga­na­Te­bu­li gu­li ada­mia­ni­sa ma­rad es­
wraf­vis am us­men han­gebs, uxi­lav si­la­ma­zes, viT qvey­nis mi­zans,
viT axal si­coc­xles, mag­ram igi­ni sa­ma­ra­di­sod mainc miuw­do­
mel­ni arian, sa­nat­rel­ni, saoc­ne­bo­ni...
Sen­Sic arian naw­yvet­ni im So­reul him­ni­sa, rom­li­Tac
stkbe­bian sul­ni ciur­ni...
Sen­Siac dah­qris Se­nis mkrTa­li sxi­vi im si­la­ma­zi­sa, rom­
lis Wvre­ti­Tac iS­ve­ben mxo­lod an­ge­loz­ni.
glo­va Ce­mis su­li­sa Sen mo­gi­wo­debs.
mwu­xa­re­ba gu­li­sa Sen ge­lo­de­ba.
Ce­mis mar­too­biT, Sen­zed oc­ne­biT bev­ri loc­va Se­miT­
xzavs, Sig Ca­mir­Tvia kvne­sa su­li­sa, wyur­vi­li miuw­vdo­me­lis
si­la­ma­zi­sa, um­wik­vlo siy­va­ru­lia Ce­mis gu­li­sa. mo­me­ci ne­ba,
Ce­mo RvTae­bav mi­wie­ro, ciT mov­le­ni­lo, Se­mog­ved­ro Ce­mi gu­
li am wrfel loc­ve­biT...
uka­nas­kne­li sit­yva Ce­mi, So­reu­li az­ri, umaR­le­si grZno­ba
siy­va­ru­li­sa Sen mo­gi­nat­rebs...
dRe da Ra­me­ni Ce­mis cxov­re­bi­sa, uka­nas­kne­li amo­sun­Tqva
Ce­mis si­coc­xli­sa Sen mo­gi­wo­debs...
Sen mo­gi­wo­debs...
pasuxi
ga­da­reul­xar!

II
glova
ro­gor ga­moic­va­le!.. ro­gor, ro­gor ga­moic­va­le!..
al­vis xe iyav ma­Ra­li, la­ma­zi; cis Seum­Cne­ve­li nia­vic gaS­
ria­leb­da, Cag­Cur­Cu­leb­da; yo­vel ga­zaf­xul­ze ifoT­le­bo­di
da mwvan­de­bo­di. ex­la... sve­ti xar mar­ma­ri­lo­si, uZ­ra­vi, ci­vi
da Seuc­vle­li...
Sen iyav yva­vi­li, coc­xa­li yva­vi­li! yo­vel ga­zaf­xul­ze amo­­
dio­di, yo­vel di­la­ze iS­le­bo­di, ifur­Cqne­bo­di. Ra­miT na­de­

14
ni qal­wu­leb­riv crem­le­bi hna­mav­dnen Sens fur­clebs. di­lis
nia­vi wyna­ris si­si­niT Tvals agi­xel­da, nams Ca­mog­ban­da; Senc
hyvav­de­bo­di, sur­ne­lad iq­ceo­di, sWkne­bo­di da Sem­deg isev aR­
zdge­bo­di, gaiS­le­bo­di, ex­la ki... mxo­lod su­ra­Ti xar am yva­vi­
li­sa la­ma­zis xe­liT da­xa­tu­li ti­los na­Wer­ze...
Sen iyav RvTae­ba, Cems gul­Si So­bi­li RvTae­ba siy­va­ru­li­sa.
Sens uk­vda­ve­bas uk­mev­da gun­druks Ce­mi oc­ne­ba, xe­leb­-gap­
yro­biT Se­mov­xa­ro­di Sens uk­vdav zrax­vaT.
mad­li RvTiu­ri Se­nis xe­li­Ta scvio­da Cems gul­Si ciur
ma­na­nad, ro­me­lic Sem­deg gar­diq­mne­bo­da Seer­Te­bul sim­Re­rad
ci­sa da qvey­ni­sa, crem­leb­na­rev kvne­sad gu­lis nat­vra­Ta da
oc­ne­ba­Ta; Ra­mis loc­vad, si­coc­xlis bnel Ra­me­Ta loc­vad,
ro­mel­sac ba­ge­ni Cem­ni mxo­lod Sen gas­men­den, ciu­ro Ce­mo!
Sen maR­vi­Zeb­di yo­vel di­liT Se­nis ke­Ti­lis gan­zrax­ve­biT,
RvTis ime­diT; Sen mi­xu­Wav­di Tva­lebs Ra­miT, na­nad mas­men­di
ciur oc­ne­biT.
yo­vel azrs Cem­sas mia­ci­leb­di Ta­viT bo­lom­dis, yo­vel gan­
zrax­vas Cem­sas frTe­bad es­xmo­di. si­ci­ves Ce­mis gu­li­sas cec­
xlad eg­zne­bo­di, ex­la ki... coc­xa­li RvTae­bis nac­vlad qan­da­
ke­ba xar mar­ma­ri­lo­si, la­ma­zi, Zlie­ri, mag­ram uZ­ra­vi, usu­lo,
ci­vi... Se­ni RvTiu­ri uk­vda­ve­ba mkvdar mar­ma­ri­los uk­vda­ve­bad
ga­daq­ceu­la; ca­Si oc­ne­biT Seq­mni­li _ mi­wier ar­sad ga­dai­qe­ci;
Sen aw Zeg­li xar RvTae­bi­sa, mxo­lod Zeg­li xar...
Sen iyav coc­xa­li, ex­la ki...
Ce­mi gu­li iyo Sens qvey­nad, Sens cad, ex­la ki igi ga­daq­
ceu­la sa­ma­red Se­nis RvTaeb­rio­bis.
oh, rad mok­vdi eg­re ad­re, RvTae­bav Ce­mo!
me Sen­sken mov­frin­di, ra­Ta ga­mi­yi­ne gaS­lil­ni frTa­ni!
Sens mo­saZ­Rve­nad gam­za­de­bu­li Ce­mi Ri­mi­li ba­geT Caak­vda.
Sen­sgan saR­vre­lad mom­dga­ri crem­li Tva­lebs SeaS­ra.
xe­le­bi Sen­sken ga­mop­yro­bil­ni ci­vad ga­SeS­den; yva­vi­lic
gas­Wkna civ Ta­Teb­Si, Sen rom giZ­Rvni­di.
oh, ra­Ta kvde­ba, vinc uk­vda­vad da­gi­sa­xia!
oh, rom aR­zdge­bo­des igic mkvdre­TiT, ro­gorc ie­so!
_ vinc gul­Si kvde­ba, igi Sem­deg aRar aR­zdge­ba, mxo­lod
la­maz­sa, Zvir­fas xsov­nad Tu ina­xe­ba...
mec Se­vi­na­xav gul­Si xsov­nad Cems mkvdar RvTae­bas...

[1910]

15
martooba

sa­dac un­da vi­yo, yvel­gan, yo­vel­Tvis mar­too­ba Ce­mi Ta­


nam­gzav­ria. mu­dam Tan dam­devs, ro­gorc aC­rdi­li, viT Su­ris­
ma­Zie­be­li lan­di, ga­re­war kaens Tan rom das­dev­da. di­di xa­nia,
rac mas vic­nob, ar yo­fi­la er­Ti wa­mi Cems cxov­re­ba­Si, rom is
Cem­Tan ar yo­fi­li­yo. gan­Tia­di­sas, ros mTva­re Ca­va da Cah­yve­ba
fer­gam­krTa­li var­skvlav­Ta kre­ba, mi­si aC­rdi­li mzes amoy­ve­ba.
kar­gad vam­Cnev mas, rad­gan is Ce­mi su­lis ga­nu­yo­ve­li na­xe­va­
ria. sa­Ra­mos, rom da­bin­dde­ba da are­ma­res mkvda­ri mdu­ma­re­ba
dae­pat­ro­ne­ba, ma­Sin me is me­saub­re­ba, sxvebs ki hgo­niaT, rom
du­mi­li Cur­Cu­lebs, ro­gorc mfar­ve­li an­ge­lo­si, aRar mSor­
de­ba da nam­dvi­lad ki de­mo­nia, iW­vneu­li su­li, rad­gan ar maqvs
mis­gan mos­ve­ne­ba. Tval­win miT­rTis mi­si aC­rdi­li, ma­Si­nac ki,
ro­ca vis­mes ve­la­pa­ra­ke­bi. mis Tva­lebs... ki, Su­ris­Zie­bis cec­
xliT ag­zne­bu­lT, nu mo­ma­go­nebT. ox! vis, vis Za­luZs ga­mo­ia­ros
tan­jva eso­de­ni, rac maT ga­moi­so­biT ami­ta­nia. mgo­ni, wyeu­li
tor­kve­ma­doc Se­mib­ra­leb­da... mag­ram aC­rdi­li sas­ti­ki da ul­
mo­be­lia. mi­si Ri­mi­li Ri­mi­lia me­fis­to­fe­lis da mis xar­xar­ze
ki, viT sa­Tae­lis qnar­ze, are-­mi­da­mo kvne­sis da mos­Tqvams. al­
bad, am yo­fas grZnob­da mgo­sa­ni, ro­mel­mac gvam­cno _ `Zne­li
aris mar­too­ba su­li­sa, mas el­tvian sia­me­ni sof­li­sa~, al­bad,
es mqir­da­vi aC­rdi­li iyo, ro­mel­mac mas mou­wam­la da wa­ruw­ymi­
da sar­wmu­noe­ba da das­to­va `WkuiT ur­wmu­no, gu­liT un­do, su­
liT maS­vra­li~. miT­xar, aC­rdi­lo, ga­fi­ceb, Ta­nac ge­mu­da­re­bi,
did­xans dar­Ce­bi kvlav Cem­Tan? mar­qvi _ ox! miT­xa­ri, ar mom­
Sor­de­bi? me­yo, rac vzi­de tan­jvis uRe­li, rac TvalT mdio­
da crem­li mdu­Ra­re; ge­mu­da­re­bi, Ca­mo­mex­se­ni, tan­jva mak­ma­re,
sim­Svi­de su­lis da­mib­ru­ne?! mag­ram es bod­va aC­rdils ar es­mis
da rom es­mo­des, gai­go­nebs ki? ku­bos fic­ram­di Tan Ca­mom­yve­ba!
mgo­ni, saf­lav­Sic ar mo­mas­ve­nos! da rad min­da sik­vdi­lis Sem­
deg ki­dev cxov­re­ba, Tu is aC­rdi­li iqac iq­ne­ba?!

[1910]

16
boroti genia
vuZRvni g. qavTaraZes

ar max­sovs kar­gad, Cem­Tan pir­ve­lad ro­dis mo­vi­da is Ce­mi


Ta­nam­gzav­ri, ro­me­lic mTel Sem­deg cxov­re­ba­Si aRar mSor­de­
ba da, viT far­va­na, Tav­zed mev­le­ba, is _ mi­ze­zi Ce­mi tan­jvi­sa
mdu­Rar crem­le­bis da mom­wam­vle­li ma­Ral oc­ne­bi­sa.
er­Txel, mo­wa­fe vi­yav, da­xu­ruls oTax­Si vi­jeq da wigns vkiT­­
xu­lob­di, ga­reT uTuod cu­di Ra­me un­da yo­fi­li­yo, rad­gan qa­
ri mwa­red gmi­nav­da, mwu­xa­re­biT frTas fan­ja­ras scem­da, TiT­qo
sax­lSi SeS­ve­bas me­mu­da­re­bo­da. im ad­gi­lam­de mi­vaR­wie, sa­dac
mgo­sa­ni das­ti­ris dan­greul ilions, rom xma mo­mes­ma:
`Ce­mo ke­Ti­lo, ime­de­bis nan­gre­veb­ze Senc bevr mdu­Ra­re crem­­
lebs daR­vrio~.
ga­mik­vir­da: oTax­Si Cems me­ti ara­vin yo­fi­la da xma vi­si
un­da yo­fi­li­yo. bav­So­bi­sas vam­Cnev­di, rom ra­Rac idu­ma­li xma
Tan dam­dev­da, yur­Si mi­Cur­Cu­leb­da, mag­ram xma mis­gan aras­
dros msme­nia.
is dRea da es dRe, rac is aRar mSor­de­ba. yo­vel Cems zrax­
vas, idu­mal ltol­vas igi wi­nam­ZRvrobs da mas­Tan ise vgrZnob
Tavs, viT mez­Rvau­ri uial­qno na­viT abo­boq­re­bul zRva­ze. su­
li mWmun­va­rebs mis klan­Web­Si. man mo­mi­wam­la sar­wmu­noe­ba, pir­
ve­lad man Ca­Te­sa uw­vrTnel gul­Si iW­vi da ax­la ki mis um­weo
qvi­Tin­ze da­cin­vis Ri­mi uk­rTis pirs. Zil­Si Tu cxa­dad yurs
Cam­wi­vis mi­si sit­yvbi, is sa­be­dis­we­ro sit­yve­bi, rom­li­Tac er­
Txel bo­ro­ti me­fis­to­fe­li mar­ga­li­tas anu­ge­Seb­da _ `a­mao
aris ax­la ime­di ga­dar­Ce­ni­sa, da­Ru­pu­li xar­~-o.
Se­mod­go­mis gZel, mwu­xa­re Ra­meeb­Si Zil­gak­rTo­bils me is
me­Cur­Cu­le­ba da uneb­lieT mec yurs ug­deb, rad­gan ar Zal­miZs,
ar us­mi­no, ro­ca Tva­le­bi mZi­med mo­qan­culs mi­me­lu­le­ba da
war­sul dro­Ta gan­vlil sia­mis mo­go­ne­bis mglo­var tu­Ceb­ze Ri­
mi gak­rTe­ba, ma­Si­nac ki, viT qa­riS­xliT mo­na­be­ri, mi­si xma mes­mis,
Sors uf­skru­lis­gan amo­Za­xi­li. nia­vis ne­li si­si­ni, ro­me­lic me
mis Ta­nag­rZno­bi­sa saub­rad meC­ve­ne­ba, eolo­­si ros si­mebs Ca­moh­
kravs da mu­dam Wmun­viT mti­ra­li qa­ri mwu­xa­red aq­vi­Tin­de­ba, me
mis qvi­Tin­Si kvlav da­cin­vis ge­niis xiT­xi­Ti Ca­mo­mes­mis da sab­ra­
lod gu­li Ron­de­ba. mwux­ris ze­war­Si gax­veul mTi­sa wver­va­lebs
ros Tvals mo­vav­leb, vnat­rob, viT isi­ni mWun­va­re­ba­Si gaq­va­ve­

17
bas, mag­ram ra ga­vix­se­neb, rom isi­ni da­raj­ni arian ma­ra­di­so­
bi­sa, Cems yo­ fas vam­ jo­bi­
neb, rad­gan is dRes Tu xval ku­ bod
ic­vle­ba... Ce­mo ke­Ti­lo, nu, nu mim­Rer... sam­xia­ru­lo Cems guls
ar swvde­ba xme­bi, is uZ­lu­ria, rom daaa­mos tan­jva gu­li­sa, ad­re
mok­lu­lis, ga­cie­bu­lis... ox! Se­mib­ra­le cxov­re­bis ge­ri, nu See­
xe­bi Cems su­lis si­mebs, To­rem sab­ra­lod aq­vi­Tin­de­ba. sa­ma­ris
xma­zed mu­dam mos­Tqvams is da Ta­vis ob­lo­bas ze­cas Ses­Ci­vis,
mag­ram he, vin Seib­ra­lebs? obo­li mu­dam ob­lad va­la­lebs.
xom kar­gad ici, rom ar aR­dge­ba saf­la­viT mkvda­ri, me ki
Ce­mi oc­ne­ba, Ce­mi si­coc­xle da­va­sa­ma­re, ma­Ti saf­la­vi crem­liT
dav­na­me.
Zne­lia, Zne­li ob­lo­ba, sig­la­xa­ke su­li­sa, Tum­ca sa­xa­re­ba
ki mog­viT­xrobs _ `ne­tar iy­vnen gla­xak­ni su­li­Tao~. am mar­
too­bas da siob­les su­li­sas das­ti­ris me­na­ve. ro­ca Ta­vis navs
lur­j-kam­ka­ma tba­zed mia­cu­rebs. mas ar anu­ge­Sebs var­skvla­ve­
biT mo­qar­gu­li ca, arc mTva­re, ro­me­lic, viT qan­da­ke­ba sim­
wu­xa­ri­sa da siy­va­ru­lis ciu­ri sim­bo­lo _ mgo­san­ma rom loc­
viT mo­qan­culs ucod­vels suls Sea­da­ra _ Tavs da­qaT­qa­Tebs,
mag­ram ara­ ris ar­ ris mTqme­ li, ise, viT wmin­ da kan­de­li, Tavs
da­far­fa­tebs, uaz­rod ku­bo­Si mi­leul sa­xes, mag­ram ara­fers
uam­bobs. am siob­les su­li­sas das­ti­ris be­dui­ni, ros ca­zed
var­skvla­vebs iT­vlis da xriok udab­no­Si naR­vlia­ni sim­Re­riT
gzas mii­ka­favs. mas­ve das­ti­ris sa­Ra­mois Jams eb­rae­li, ro­ca
bzis to­tebs sWris, yurs ug­debs ior­da­nis naR­vlian du­duns
da Ti­To­nac sev­dia­nad Ri­Ri­nebs, igo­nebs ra ma­muls, viT siz­
mars gam­qrals, da Cangs, iu­dis msxvreuls, mdu­ma­res.
Ce­mo ke­Ti­lo, nu, nu mim­Re­ri, eg su­lis gzne­bac ma­le gah­
qre­ba ise, viT gah­ qres wyvdia­di Ra­ mis, ros gan­ Tia­ di moax­
lov­de­ba. ar Za­luZs alerss dag­via­ne­buls da­mar­xul grZno­bis
kvlav ga­coc­xle­ba. me Tan gav­yve­bi wi­nam­ZRvars Ce­mis cxov­
re­bi­sas da kvlav dav­mar­xav, Tu ra­me dam­STe­nia, uyu­reb, Si­
lio­nis pa­ti­ma­ri­viT, Tu, viT, ro­ca me aRa­ra­fe­ri Se­meZ­le­ba,
gah­qre­ba naR­vel­Si uka­nas­kne­li frTa Ce­mi cxov­re­bis; gav­yve­bi
suls maS­fo­Tars ar­yof­nis kuT­xis­ken; iq gah­qra Ce­mi rwme­nis
ta­Za­ri da mTe­li Ce­mi saf­la­vi. oh! ne­tav vi­co­de mainc, sad
aris ar­yof­nis kuT­xe _ Cem­Tvis ede­mi, Cem­Tvis sa­moT­xe.

[1910]

18
mTao ma­Ra­lo...

mwux­ri­sa Jam­ma Se­moa­wia: cis ka­ba­don­zed aR­mox­da mTva­re,


mar­to moa­re, mo­xe­tia­le. mu­dam mwu­xa­re sev­dis ze­war­Si ga­mox­
veu­la, viT avad­myo­fi hkrTe­ba, kan­ka­lebs, xan ga­moC­nde­ba msu­
buq eTer­Si, Zle­vis man­tiiT gab­rwyi­ne­bu­li, xan le­ga Rru­belT
Tavs Sea­fa­rebs, mo­mak­vda­vi­viT da­xu­Wavs Tva­lebs.
kav­ka­siis mTas, amays, gul­zviads, cam­de at­yor­cnils, cad
ayo­le­buls, swve­via bi­li... grZneu­li Zi­liT sTvlems da mduma­­
rebs, mwu­xa­re­biT sdgas ga­rin­de­bu­li, al­bad swve­via ma­sac naR­
ve­li, su­lis mSfo­Ta­ri, gu­lis dam­wve­li... Sa­vi Rru­be­li, sev­
dis mom­gvre­li Tav­zed ev­le­ba, Tavs dah­fa­fa­tebs, mis mwu­xar
fiq­rebs cas at­yo­bi­nebs, cas Se­Ra­Ra­debs.
mTao mdu­ma­rev, Sav fiqrT sa­va­nev, tan­ju­li su­liT Sen­sken
mo­vil­tvi, gul­CaT­xro­bilT me­go­bar­Tan msurs sau­ba­ri, rad­gan
uR­mer­To da mzak­va­ria ada­mia­ni... ox! vis, vis van­do tan­jva su­
lis da kvne­sa gu­lis, ad­re mok­lu­lis, ga­ci­ve­bu­lis? Se­mo­via­
re mTe­li sam­ya­ro, ka­ci ver vna­xe, `fiq­ri van­do, grZno­ba Ce­mi
gau­zia­ro~. viT Se­ni yin­viT nak­ve­Ti mker­di, sat­rfos gu­lic
ci­via, ci­vi... vag­lax, Tbi­lia mas­zed saf­la­vi. ze­cas ar es­mis
Ce­mi go­de­ba, is yrua ise, viT dab­la mi­wa. da rom es­mo­des, ra
ga­mo­va, Cven So­ris gaw­yda uk­ve kav­Si­ri. gul­ci­vo­bis­Tvis wyev­
la hsme­nia mas Cem­gan xSi­ri.
mi­dian dRe­ni... wu­Ti wams mis­devs, tan­jvaT uf­skru­li aris
cxov­re­ba, sa­mu­da­moa sev­da, naR­ve­li, mxo­lod bod­vaa bed­nie­
re­ba, Seig­ne­viT, aRar mok­vde­biT, uk­vda­vi aris amaoe­ba!
mTao ma­ Ra­lo! arc Sen ges­ mis es aR­ sa­
re­ba, wyeu­lic iyav,
SeC­ve­ne­bu­li, rad­gan ar gin­da, anu­ge­So obo­li su­li. bed­nieri
yo­fi­la, maS, is mgo­sa­ni, gul­da­xu­rul­Ta me­gob­raT vi­sac miaC­
ndi; me ki ra dam­ rCa, Tu ki ar isev kvne­ sa-­
vae­ba, di­di xa­
nia
kaeS­nis ba­des gu­li gae­ba. ox! mwu­xa­re­bav, sad­Ra ve­Zio me mos­ve­
ne­ba da myud­roe­ba; mar­qviT, sad aris gauq­me­bu­li Ce­mi ta­Za­ri,
ma­nu­ge­Se­viT mwi­ri sof­lis miu­sa­fa­ri!!!

[1910]

19
fe­ria bed­nie­re­bi­sa

...i­yo, iyo da gaf­rin­da.


_ ara, de­di, daa­Ta­ve, Se­ni Wi­ri­me, es zRa­pa­ri.
_ da­va­Ta­ve da is iyo, Ce­mo kar­go.
_ iyo fe­ria bed­nie­re­bi­sa. di­las par­nas­ze apo­lons es­tum­
re­bo­da da, mi­si si­me­bis JRe­riT dam­tkba­ri, me­re sxvas uzia­
reb­da bed­nie­re­bis grZno­ba­sa, ara, de­di­lo?..
_ ho, Ce­mo kar­go!
_ mag­ram xarbs dia­nas Se­Sur­da, rom mas ada­mia­ne­bi pa­tiv­sa
scem­dnen da Su­ri iZia. erTs dRes, ro­ca dia­na sa­na­di­rod wa­
mo­su­li­yo, isi­ni Sex­vdnen jva­re­din gza­ze. bo­rot­ma dia­nam mas
ZaR­le­bi miu­sia da mi­si Tov­li­viT TeT­ri ta­ni­sa­mo­si sis­xlma
Se­Re­ba. ara, de­di?
_ ho, Ce­mo kar­go!
mas Sem­deg das­wyev­la fe­riam so­fe­li da da­sis­xlia­ne­bul
frTe­biT laJ­var­do­van siv­rce­Si Seis­ria­la. mas Sem­deg is ara­
vis una­xavs. iyo fe­ria bed­nie­re­bi­sa da gaf­rin­da... gaf­rin­da.
Sem­deg ada­mia­nebs ar eka­re­ba bed­nie­re­ba, Sors gaur­bis ise,
ro­ gorc gno­ lis laS­ qa­ri mSiers ar­ wivs. imis­ Tvis aris, rom
ada­mia­nebs sa­xe Ca­mos­ti­riT xol­me. ver na­xav pir­mo­ci­na­re ada­
mia­nebs, glo­vo­ben da­kar­gul bed­nie­re­bas. ga­dia me­la­pa­ra­ke­bo­
da, rom bed­nie­re­ba bod­vaao.
_ de­da, ar mo­va ki­dev is fe­ria? _ da­Ji­ne­biT ekiT­xe­bo­da
Wir­veu­li bav­Svi de­das.
_ ra vi­ci, Svi­lo. xe­dav im mTebs, ca­Tam­de rom ayu­de­bu­
lan? ase arian sul isi­ni; nis­li rom moex­ve­vaT, es ma­Ti loc­
vaa, cas Seh­ved­rian _ fe­ria dag­vib­ru­neo da elian sul daus­
ru­leb­liv, gu­li ele­vaT lo­din­Si... usaz­Rvroa ma­Ti lo­di­ni.
_ ne­ta, ro­dem­dis gag­rZel­de­ba es lo­di­ni, uTuod Cven ver
mo­ves­wre­biT, ara, de­di­lo?
_ ar vi­ci, Svi­lo!
bavSvs Cas­Tvli­ma, mxo­lod de­da, ki­dev hfiq­rob­da am sa­be­
dis­we­ro kiT­xva­ze da bo­los da­qan­cul­ma Ta­vis na­na­ze TviT­ve
mii­Zi­na.

[1910]

20
far­va­na

dRe Ra­mem Ses­cva­la. Sav­-ga­nier frTeb­Si ga­mox­via Ra­mem


so­fe­li da yru mdu­ma­re­ba dae­pat­ro­na are-­mi­da­mos. mwux­ris
niav­ma ma­Ral mTeb­Si mwu­xa­re­bi­sas Ca­moh­kra si­mebs da mwa­red
aq­vi­Tin­da. vzi­var mar­to oTax­Si da wigns vkiT­xu­lob. ir­gvliv
Ra­mea, daus­ru­leb­liv bne­la gar­Se­mo ise, viT Cems sul­Si. mo­
mak­vda­vi­viT bJu­tavs sa­na­Ti da mkrTa­li sxi­ve­bi ke­del­ze aC­
rdi­li­viT da­far­fa­tebs. am dros, ar vi­ci, si­dan, Cems oTax­
Si gaC­nda far­va­na, TiT­qos sik­vdi­li­sa win­da­win ig­rZno Ja­mio,
sa­naTs mie­far­Txal­da, sus­tad scem­da frTebs da mis ma­gier,
rom ukan ga­mof­re­ni­li­yo, ra­Rac uc­naur vne­biT aR­tyi­ne­bu­li,
gi­Jur vne­biT als Tavs ev­le­bo­da. vxe­dav­di, ro­gor TrTo­da
mi­si pa­ta­ra ta­ni, Tan­da­Tan scvio­da frTe­bi da bo­los sul
dai­fer­fla. verc ki mo­vas­war, ga­da­mer­Ci­na... mag­ram ga­na Cve­ni
cxov­re­bac ase ar mi­dis? da­ba­de­bi­dan vel­tviT ra­Ra­cas, ro­
me­lic bed­nie­re­bac aris da siy­va­ru­lic, mag­ram amaoa ltol­
va. oc­ne­ba hkrTis, oc­ne­ba cax­ca­xebs... naR­vel­Si hqre­ba Cve­ni
cxov­re­ba. saf­lav­Si mig­vaqvs grZno­ba dauk­ma­yo­fi­le­be­li, wa­
di­li _ aRus­ru­le­be­li, ltol­va _ ga­nad­gu­re­bu­li, da ma­le
da­fa­ravs mas gaum­Wvir­va­le Crdi­li saf­la­vi­sa, TiT­qos arc
ki ar­se­bu­li­yos. da ase Tav­de­ba mu­dam uk­vda­vi zRa­pa­ri Cve­nis
cxov­re­bi­sa...

[1910]

21
epi­ta­fia

xriok udab­ nos Tu mox­ vi­


de, mgzav­ ro, odes­ me, gverds nu
auv­li Cems saf­lavs, iyav mom­Tme­ni. Cems am­bavs get­yvis Sen es
jva­ri, Tavs rom miy­ rdvnia. yu­ ri daug­ de, is saf­la­
viT aris
amo­na­Za­xi da gan­ge­bas cec­xlis aso­Ti jvar­ze wau­we­ria: aq ga­
nis­ve­nebs wi­nas­war­met­yve­li, vi­sis ba­gi­Tac TviT gan­ge­bam Ra­
Rad­hyo er­Txel WeS­ma­ri­te­ba, ro­me­lic ex­la Cem saf­lav­Si ga­
nis­ve­nebs, rad­gan ver igues is ada­mis Ze­Ta. gan­Tia­di­sas, ma­Ral
mcne­bis uc­naur gzne­biT aR­tyi­ne­bu­li, sof­lad mo­ve­li, bu­
ran­Si myof Zma­Ta ga­saR­vi­Zeb­lad, mag­ram amaod gah­kio­da Ce­mi
na­Ra­ra... amao iyo xma si­mar­Tli­sa, ar­vis es­mo­da. uw­ylo udab­
nos Cem­ma sit­yveb­ma crem­li adi­nes, im­duR­re­bod­nen bum­be­ra­zi
ma­Ra­li mTe­bi, mag­ram yo­ve­li iyo amao: vinc sxvas aR­vi­Zeb­da,
ex­la TviT sZi­navs da vi­sac sZi­nav­da, mas xom eZi­ne­ba uku­ni­sam­
de. ar gaik­vir­vo, rom Se­xe­do Cems ir­gvliv lo­debs _ es Zeg­
lia, si­coc­xle­Si­ve rom aR­mi­ges mad­lie­reb­ma. nu da­ga­Si­nebs, es
yve­la­si ar aris xved­ri; kac­T-na­Te­sa­vi mxo­lod Cven gvim­kobs
mi­Ti saf­la­vebs... Ce­mo ke­Ti­lo, Cems saf­lav­ze var­debs nu dar­
gav, To­rem crem­li, saf­la­vi­dan amo­na­xeT­qi imaT gaax­mobs, Cven
crem­lSi viS­viT, crem­lSi vcxov­rob­diT da crem­lSi­ve mov­
kvdiT, var­de­bi saf­lav­ze mxo­lod mwa­re da­cin­vaa...

[1910]

22
sik­vdi­li

...is yo­vel­gan aris da yo­vel­Tvis.


mi­si me­fo­ba ga­nu­saz­Rvre­lia da msxver­pli au­ric­xve­li, mi­
si Crdi­li yve­las Tan ax­lavs, da ga­nuw­yvet­liv mi­sis frTe­bis
frTxia­li yve­las moes­mis. is be­dia wi­nam­ZRvar­Ta ube­du­re­bi­sa.
mTa­ni ma­Ral­ni, mwu­xa­re­ba­Si gaq­va­ve­bul­ni, sdga­nan da elian. ma­
Ti lo­di­ni `da­nax­vaa una­xa­vi­sa~ _ am­bobs mgo­sa­ni... usaz­Rvroa
ma­Ti lo­di­ni, rad­gan maT uk­ve moes­miT Con­Cxe­bis qnar­ze si­me­
bis JRe­ra. is sik­vdi­lia, da­Zi­ne­bi­sas um­Re­ris so­fels. kar­gad
ician, rom is gri­ga­lia Ja­mis okea­ni­dan amo­var­dni­li, da, vin
icis, ram­de­ni xe Zi­ria­nad amouT­xria. ician, rom sik­vdi­li mi­
wis Zvraa, vul­ka­nis la­fi, mi­wis wia­Ri­dan amo­xeT­qi­li, da ma­
Ral mTeb­sac im­sxver­plebs.
...sik­vdi­li apo­Teo­zia bu­ne­bi­sa.
is er­Tia, ro­mel­mac ar icis Ra­la­ti. Jam­sa mwu­xa­res, mi­si
sim­Re­ra yurs Ca­moes­mis, sa­ma­gie­rod, ak­van­Siac Tavs da­far­fa­
tebs Cvil yrmas da, de­dis na­nas­Tan er­Tad, isic mRe­ris. mi­si
sim­Re­ra naR­vlia­ni da sev­dia­nia...
cec­xlis et­liT moh­qris de­mo­ni sik­vdi­li­sa, viT qa­riS­xa­li
daZ­rwis udab­nod da vai mas, vinc xel­-gaw­vdils mas gza­ze Sex­vde­
ba! ga­moeT­xo­vos is yve­la­fers, sa­ma­ris Crdi­li mas ga­daex­ve­va.
is mi­za­nia Cve­nis cxov­re­bi­sa, mi­si gza Zvle­biT aris mo­ken­
Wi­li... is yo­vel­gan aris da yo­vel­Tvis.
mis win si­coc­xle TrTis da cax­ca­xebs, mi­Ti sun­Tqavs yo­
ve­li sul­dgmu­li, mi­Ti sun­Tqavs ci­sa laJ­var­di da mSve­ne­ba
gan­Tia­di­sa, mis msax­vral xel­Si yve­la gaiv­lis, yve­la gah­qre­ba;
`mo­sa­go­neb­lad, vag­lax! rom fer­flic aRar dar­Ce­ba~...
...da Cven­Siac hbu­dobs sik­vdi­li...

[1910]

23
siy­va­ru­li
(aR­mo­sav­le­Tis le­gen­da)

sa­kia­mun­ma das­to­va so­fe­li, cod­vis sa­va­ne da udab­nod


gaiW­ra, rom iq mainc dae­viw­ye­bi­na cxov­re­bis amaoe­ba. is cas
Seh­yu­reb­da, cad aRep­yro Tva­le­bi, rad­gan ar un­do­da mi­wis
Se­xed­va, ro­me­lic ago­neb­da gan­vlil cxov­re­bis ara­rao­bas. gi­
ma­lais mwver­va­le­bi­dan ga­moC­nde­bo­da, ro­gorc cec­xlis bor­
ba­li, mo­ma­va­li mze, dah­xe­dav­da mi­da­mos da oq­ros sxi­ve­biT
mo­qar­guls dia­de­mas daad­gam­da Tav­ze RvTaeb­riv gan­de­gil­
sa, tyui­lad ea­ler­se­bo­da mas pir­mci­na­re mTva­re; gan­de­gi­li,
TiT­qos mas verc ki am­Cnev­da, mdu­ma­re­biT id­ga sa­kia­mu­ni da
me­di­du­rad sWvret­da uk­vda­ve­bas da uax­lov­de­bo­da nir­va­nas.
ase mi­diod­nen mi­si dRe­ni, ga­rin­de­bu­li, loc­va­Si gaq­va­ve­bu­li,
id­ga gan­de­gi­li da lo­cu­lob­da. mag­ram am drois gan­mav­lo­
ba­Si, mi­si cad aR­pyro­bi­li xe­le­bi gaq­vav­da. mer­cxleb­ma qvad
miiC­nies wmin­da gan­de­gi­li da mis xe­leb­zed bu­de aa­Se­nes. ga­
zaf­xul­ze isi­ni es­tum­re­bod­nen Ta­vianT bu­des. mag­ram er­Txel
gaf­ rin­dnen da ar mo­ su­
lan. da mxo­ lod ma­ Sin is, rac ex­ lac
dau­je­re­be­lia, im gan­de­gil­ma, vinc yve­la­fe­ri ga­dai­viw­ya, vis­
Tvi­sac ar ar­se­bob­da arc sur­vi­li da arc tan­jva; im gan­de­
gil­ma, rom­lis siw­min­des TviT Rmer­Te­bi Seh­nat­rod­nen, ver
dai­na­xa mo­su­li mer­cxle­bi da mwa­red aq­vi­Tin­da. am Ja­mad sti­
ro­da is mer­cxleb­ze. qvi­Ti­niT mos­ces ba­ni ma­Ral­ma mTeb­ma da
gan­gis tal­Re­bic mwa­red aq­vi­Tin­dnen.

[1910]

24
epip­si­xi­dio­ni
da ros dauw­yeb Sen imas
Za­xils, ar gi­pa­su­xebs.

(ier. VII. 27)

su­li cod­vi­li, su­li crem­le­biT gan­ba­ni­li, Wmun­vam moic­


va, ud­rood dad­ga Se­mod­go­ma Ce­mis cxov­re­bi­sa, ud­rood gah­
qra siy­va­ru­lis mom­xib­la­vi, uc­xo siz­ma­ri... trfo­bis yva­vi­li,
yva­vi­li pir­ve­li siy­va­ru­li­sa, ra mSve­nie­ri iyo da ra war­mta­
ci!.. ga­dai­Sa­la is gan­Tiad­ze. ras vi­fiq­reb­di, Tu Sua Ra­mi­sas
wa­vi­Reb­di oxer saf­lav­ze, mag­ram ax­la vin da­mib­ru­nebs siy­va­
ru­li­sa im pir­vel dReebs? Se­mod­go­maa. ca sev­dia­ni naR­vel­sa
an­Txevs, nis­li gah­kvria cod­vil qve­ya­nas, Sa­vi sik­vdi­li Con­
Cxe­bis qnar­ze da­Zi­ne­bi­sas um­Re­ris na­nas, sTvlems are-­ma­re,
crem­lTa sa­va­ne, zRva crem­le­bi­sa, sdums viT sa­ma­re myud­roe­
bi­sa. su­lis sar­kev! dar­Ci, nu mix­val, am mwu­xa­re Ra­mes nu mi­
ma­to­veb. su­li cod­vi­li, su­li crem­le­biT gan­ba­ni­li, crem­lad
iR­vre­ba, vag­lax! uSe­nod ar es­ve­ne­ba. dar­Ci, nu mix­val... nu Tu
ar ges­mis xma sev­dia­ni, Sen rom ge­Za­xis, Sen rom mo­gix­mobs? nu
Tu ar ges­mis crem­lis Cux­Cu­xi gu­lis wiaR­Si? Sen xar di­de­ba,
Sens Raw­vze­da hkrTis nar­na­ri sa­xe uk­vda­ve­bi­sa da su­lis sar­
kev! nu mi­ma­to­veb, dar­Ci, nu mix­val, ris­Tvis miT­xri ud­rood
saf­lavs?..

*
`a­ra hqmne Ta­vi­sa Se­ni­sa ker­pi, ar­ca yov­lad­ve msgav­si~ _
ase Ra­Rad hyo sion­zed ie­Ro­vam. me-­ki Sev­qe­ni ker­pi gan­Tia­
di­sas da mwux­ri­sas mas vswi­rav­di mxo­lod mxur­va­le loc­vas,
vrwyav­di crem­le­biT, mas Sev­swi­re su­lis uman­koe­ba da is ki
Seiq­mna mi­ze­zad Ce­mi tan­jvi­sa.
`ox! sab­ra­loa gu­lub­ryvi­lo, na­zi pe­pe­la, lam­pars et­r­fo­­
des, ar ico­des, rom daiw­ve­ba~, fer­flad iq­ce­va, ga­nad­gur­de­ba!..
sti­ro­deT yve­la imed dan­Tqmul­TaT­vis, sti­ro­deT yve­la
cod­vil­TaT­vis, ara iyos Rmer­Tni uc­xo­ni Cven­sa ga­re­Se da me
ki Sev­qe­ni ker­pi. man mo­mi­wam­la sar­wmu­noe­ba, man da­mi­se­ra gu­li
mgzne­ba­re.

25
*
`ka­co! giy­var­des, caT Ca­mom­Za­xes, ros maT dam­ba­des~... da
mec miy­vars, am bnel­Siac gzas mi­na­Tebs na­Te­li sxi­vi siy­va­ruli­­
sa. mxo­lod is Tu daam­Svi­debs ar­se­bo­bis mZi­me, maS­fo­Tar tal­
Rebs. is Tu daua­mebs guls da­se­rils tan­jvis ia­rebs. `ka­co, giy­­
var­des! maS ciT rad miT­xres, Tu ki cod­vaa siy­va­ru­li?~
ox! ara, ara, Sors Cem­gan, eS­ma­ko sa­Ta­nae­lo, Sors Cem­gan
bo­ro­te­bi­sa­gan Rel­vi­lo su­lo! aw TviT me­ve var, meu­fe Ja­mi­­sa,
aRar ma­Si­nebs Con­Cxe­bis qnar­ze sik­vdi­lis mRe­ra. suls crem­
liT na­bans sxva qvey­nis­ken iw­vevs mcne­ba, Tumc mo­vi­qan­ce, aR­
Tqmis qve­ya­nac je­red Sors aris da gzac, viT af­TarT kva­li
xeo­ba­Si, Cve­nis Zvle­bi­Ta aris na­fe­ni, mag­ram miv­yve­bi Tan oc­
ne­bas, sa­nam ar moes­mis guls da­tan­juls han­gi sal­xe­ni!..

*
Ra­mea, Cem sul­Sic bne­la daus­ru­leb­liv, viT Se­mod­go­mi­sa
uR­ran tye­Si. mci­va, vkan­ka­leb! ox! vis es­mis, vis es Ce­mi bod­va?
oTax­Si sa­na­Ti Zlivs bJu­tavs. cod­vil­Ta su­le­bi­viT da­far­fa­
te­ben sxiv­ni ke­del­ze da umi­so­dac naR­vlian sad­gurs uf­ro
sa­Si­Sar el­fer­sa sde­ben. qa­riS­xa­li ar is­ve­nebs, mwu­xa­re­biT
frTas scems fan­ja­ras, TiT­qos mex­ve­we­bo­des sax­lSi SeS­ve­bas:
`Se­miS­viT sax­lSi, mec mci­va, mec min­da gav­Tbe, ga­na ggo­niaT,
Cem­Tvis si­ci­ve ar ar­se­bobs?~ mag­ram ve­ras gaaw­yobs da ukan
brun­de­ba. gah­ki­vis ve­lur me­lo­dias Se­mod­go­mi­sas da sev­dia­
nad mRe­ris Ta­vis mu­dam xe­tial­ze, ar­xevs ra xee­bis gam­xmar
to­tebs, TiT­qos un­da ga­moi­ti­ros ur­va qvey­niur ar­se­bo­bi­
sao. tal­Ras tal­Ras scems rio­ni da mwu­xa­red du­du­nebs, al­
bad sev­da Se­mos­wo­lia, ver­vis­Tvis un­dvia da imi­saT­vis aris,
rom gul­-Cax­ veu­li Cu­ mad mos­ Tqvams. vin icis, iq­ neb is sul
sxvas igo­nebs, iq­neb es­mo­des ki­dec ami­ra­nis kvne­sa da an me­dias
mwu­xa­re sim­Re­ra, iq­neb das­ti­ro­des qar­Tlo­sis Cangs, uR­vTod
dam­sxvreuls, ma­xinj Svil­Ta­gan da­viw­ye­bul­sa, bev­ri ram icis
rion­ma: `mra­val droe­bis mo­wa­mea, mag­ram ut­yvia~, ut­yvi. bag­
ra­tis taZ­ris nan­gre­ve­bi, go­lia­Te­bi­viT amar­Tul bnel­Si da
cas Ses­Ci­vian um­weo­ba­sa.
qa­ri qvi­Ti­nebs. scvi­va fo­To­li, sa­Sin­lad sti­rian ga­tit­
vle­bu­li xe­ni da guls uf­ro aRo­ne­ben. usaz­Rvroa ma­Ti tan­
jva da gul­sak­la­vi _ ma­Ti moT­qma. win mar­kos av­re­liu­sis dRi­

26
u­ri mi­devs da vkiT­xu­lob, mag­ram fiq­re­bi, Sav se­dian fiq­rTa
gre­xi­li, drois xvre­li­dan amom­Zvra­li da mom­skda­ri Ja­mis,
niaR­va­ris ver Se­miw­yve­tia... `yo­vel­Tvis uyu­reb­de Tavs, ro­
gorc mkvda­ri­sa­sa. er­Tis wu­Tis Sem­deg Sen Seiq­mne­bi er­Ti mu­Wa
fer­fli, Con­Cxi, an da sa­xe­li, mag­ram sa­xe­lic ma­le gah­qre­ba,
ro­gorc xmau­ro­ba, ro­gorc ga­mo­Za­xi­li~. ox! Rmer­To Ce­mo, ras
ar ifiq­rebs ka­ci!.. _ wa­mo­vi­Za­xe da loc­va-­kur­Txe­va Se­vuT­va­
le fi­lo­so­fos im­pe­ra­tors, rom­lis, Se­saZ­le­be­lia, ex­la arc
fer­fli iyos. ga­na SeiZ­le­ba ase sik­vdil­zed la­pa­ra­ki... rom ar
mes­ve­ne­ba, Zi­lic ga­mir­bis, TiT­qos ena­ne­ba co­ta xniT mainc am
jo­jo­xe­Tur ge­niis Caq­ro­ba.
_ su­ lis sar­ kev, dar­ Ci, nu mix­
val, yu­ rad iRe Ce­ mi xvew­
na. nu ugu­le­bel­hyof Cems ved­re­bas... bnel­Si vi­Se­vi, bnel­Si
vcxov­rob­di... vag­lax, rom bnel­Si me­Re­ba bo­lo. ar­yof­nis Ra­me
haers moar­xevs, jo­jo­xeT­Siac Ca­mok­vren za­rebs da wyeu­li sa­
ta­nac ew­ve­va so­fels. vin ma­nu­ge­Sos, vin mces nu­ge­Si am sev­dian
da mwu­xa­re Ra­me­Si?..

[1910]

27
Su­ris­-Zie­ba
(bib­liur han­gze)

a.
Sua­Ra­mea. sdums qa­la­qi glo­vis Za­Zeb­Si ga­mox­veu­li, sdums
are-­ma­re, ro­gorc saf­la­vi, zo­gan ada­mia­nis kvne­sa Tu daar­Rvevs
yru mdu­ma­re­bas, ro­me­lic ki­di­Ti-­ki­dem­de das­wo­lia iudelT
mxa­res. ala­ya­fis ka­re­bi da­ke­ti­lia. mcve­le­bi al­bad Si­SiT ata­
nil­ni Cu­mad saub­ro­ben. di­dia ris­xva ie­Ro­va­si, ro­me­lic zed
daat­yda dRe­sa mis­gan rCeul ers. Zle­va mo­si­li mxe­darT mTa­
va­ri olom­fre uric­xvis mxed­re­biT gars Se­mor­tymia qa­laqs
da la­mobs fer­flad aq­cios igi. Su­ris­Zie­biT aR­tyi­ne­bul­ma
na­bo­qo­do­no­sor­ma ga­mog­zav­na olom­fre urC eris da­sa­mo­neb­
lad. moax­lo­ve­bu­lia Ja­mi, ros is­raelT sis­xli mor­wyavs mi­da­
mos, rad­gan maT ga­das­wyvi­tes uom­rad ar da­mor­Cil­dnen mters,
Tva­liT coc­xleb­ma aRar um­zi­ron, ro­gor Se­la­xavs mte­ri maT
wmin­da­Ta-­wmin­das, ro­gor et­yo­ba kad­nie­re­ba da ucod­vel qal­
wulT na­muss ax­dis. `ar gvna­xos mter­ma Za­bu­nad~ _ yur­Si ga­uwi­
vis yve­las mTa­va­ris io­zias sit­yve­bi. `ar Seh­Sve­nis mxda­lo­ba
im ers, ro­mel­sac uZ­Ro­da naT­lis sve­ti ara­be­di­sa udab­no­Si,
im ers, ro­mel­sac wi­nam­ZRvrob­da mo­se. nu, nu Ses­wyde­ba Cven­
Si sis­xli sam­son Zlie­ri­sa da me­fe da­vi­Ti­sao~. bevrs Zil­Siac
esiz­mre­ba mo­la­pa­ra­ke mTa­va­ri io­zia da bra­ziT kbi­lebs axWi­­
alebs. qa­laq­Si usaz­Rvrod bne­la. du­mils grZneul qsel­Si ga­
u­bams qa­la­qi da mou­ja­doe­bia. mxo­lod qa­la­qis mTa­var qu­Ca­zed
mkrTa­lad ana­Tebs sa­na­Ti, od­nav bJu­tavs, mo­mak­vda­vi­viT xan
sul mih­qre­ba, xan isev ga­mo­cial­de­ba. Tav­qve dam­xo­bi­la ma­na­
ses qvri­vi iv­di­Ti da gul­-CaT­xro­bi­li lo­cu­lobs. mis sev­dian
Tva­lebs uk­vda­ve­ba das­Ta­ma­Sebs, kav­ze da­lal­ni Ca­moS­lia, mwa­
red qvi­Ti­nebs eTe­ro­va­ni mSve­nie­re­ba, Rmer­Tsa aved­rebs cod­
va­Si Caf­luls sam­Sob­lo mxa­res. uceb iv­di­Tim SeS­li­li­viT gai­
xiT­xTa. `a­su­lo ba­bi­lo­ni­sao, ubad­ru­ko! ne­tar ars, ro­mel­man
mo­ga­gos Sen mi­sa­ge­be­li Se­ni, ro­mel Sen mog­va­ge Cven, ne­tar
ars, ro­mel­mac Seip­yras CCvi­li da Se­axeT­qos klde­sa~. daa­Ta­
va fsa­lau­ni iv­di­Tim da Su­ris Zie­biT ain­Tnen mi­si giS­ris tba
Sa­vi Tva­le­bi, uc­naur­ma az­rma gaa­na­Ta mi­si go­ne­ba, ra iyo is
grZno­ba, jer Ti­To­nac ar ico­da, mi­si gu­li Su­ris Zie­biT iyo
av­se­bu­li da es grZno­ba iT­xov­da gad­mon­Txe­vas...

28
mkrTa­li mTva­re, mu­dam mWvun­va­re cis ka­ba­don­zed Ta­vis
daus­ru­le­bel gzas isev ga­nag­rZob­da. mi­si mkrTa­li sxi­ve­bi,
sa­na­Tis sxi­ve­bi­dan er­Tad aC­rdi­le­bi­viT da­far­fa­teb­dnen ke­
del­zed. `Rmer­To, Se­mom­qme­do, qvey­nis mpyro­be­lo ie­Ro­vav, nu
miuS­veb mters Se­niv sad­gu­ri­sa wa­saw­yme­de­lad; bed­krul­sa, ube­
durs nu ma­na­xeb Zew­na­zed Ca­mo­ki­de­buls iu­dis Can­gsa. crem­lis
niaR­var Tval­Ta­gan mos­Cqef­da da lo­cu­lob­da iv­di­Ti. ra daa­
Ta­va man loc­va, ga­das­Za­xa mxe­vals, ro­mel­sac eZi­na ubad­ru­kis
Zi­liT. sun­ne­lo­van wyal­Si iba­na man, ic­no nel­sac­xe­be­li, Sors
ga­dis­ro­la Sa­vi Za­Ze­bi da oq­roT na­ke­ri ta­ni­sa­mo­si Caic­va Tvi­si
gvir­gvi­niT moir­To da ub­rZa­na mxe­vals, ukan gah­yo­lo­da. iv­di­
Ti qa­lis bWis­ken gae­mar­Ta, iq uc­did­nen mas mRvdel mTa­va­ri da
io­zia, maT akur­Txes uc­nau­ri qa­li, ro­mel­sac moen­do­me­bia ma­
mu­lis sam­sxver­plos win zva­ra­kad Se­wir­va...

b.
bin­di Ra­mi­sa cod­vil qve­ya­nas em­Svi­do­be­bo­da. me­wa­mul por­­
fir­mos­xmu­li Ri­miT elo­da gan­Tiads da mwu­xa­re mTva­re, am Ja­­
mad ki­dev uf­ro kaeS­nia­ni, sis­xam di­liT Zleu­li, gzas ga­nag­
rZob­da, rom sad­Rac Cam­qra­li­yo. mas Tan sdev­da pi­ris fa­re­Si
var­skvla­vi. vin icis? iq­neb ki­dec swyin­da, rom sto­veb­da laJ­
var­do­van taxts Sa­ra­van­de­diT Se­mo­qar­guls. mzem Ta­vi amoh­yo,
gas­wvriv is­ro­la oq­ros sxi­ve­bi da aR­mo­sav­le­Tis­ken mo­qar­ga
Ta­­Ri. li­ba­nis mTeb­ma, cad ama­yad azi­du­leb­ma, TiT­qos amas elod­
ne­no, ga­di­ya­res jan­Ri, na­Te­li sxi­vi cxo­vel mzi­sa maT spe­tak
yin­viT nak­veT Tavs daak­vda koc­ni­Ta da oq­ros sxi­ve­biT mo­qar­
gu­li dia­de­ma na­Tel sve­ti­viT Tav­zed daey­rdno. mxo­lod ior­
da­ne, TiT­qos mo­mavls is­rae­li­sa­sa win­da­win iT­va­lis­wi­neb­so,
mwa­red du­du­neb­da, mos­Tqvam­da tal­Ra da qafs Rmui­liT maR­­la
is­ro­da. da­bu­ru­li SeS­rial­da tye da naZ­vi li­ba­nis gan­­Tiads
mie­sal­ma. cis­kris mgo­sa­ni Tav­da­viw­ye­biT mos­Tqvam­da, yurs
ug­deb­da mas ior­da­nis pi­ras so­sa­ni da si­xa­ru­lis crem­le­biT
rwyav­da mi­da­mos. bi­lik­zed ga­moC­nda iv­di­Ti, viT nim­fa mSve­
nie­re­bi­sa, ro­me­lic gan­Tiad­zed par­na­sis­ken mieC­qa­re­ba, rom
das­tkbes apo­lo­nis fe­rad qna­ris si­me­bis JRe­riT. mi­si Tva­
le­­bi, ro­mel­Siac id­ga ak­va­ni oc­ne­bi­sa, ris­xviT elav­dnen, viT
qa­riS­xliT abo­boq­re­bu­li tba. ve­Rar gauZ­lo niav­ma da uc­­naur
gzne­biT aR­tyi­ne­bu­li mis cxo­vel ba­geT daak­vda. mag­ram ivi­

29
di­Tis yu­rad­Re­ba ar miip­yro am di­lis sim­Sve­nie­rem. is kvlav
gzas ga­nag­rZob­da. anaz­deu­lad Seip­yres is olom­fres mxed­
reb­ma da ne­bier ba­tons mih­gva­res. Tva­li daub­nel­da olom­
fres, vne­biT aen­To, vne­bis cxo­ve­li me­di­du­rad das­cu­rav­da
mis mRvrie Tva­leb­Si. am Ja­mad daa­viw­yda mas na­bu­qo­do­no­so­ri da
iyo mzad, Tvi­Ton Rmer­Tad qceu­li­yo. mag­ram mainc ver dae­je­
re­bi­na, rom dRes ba­nak­Si as­tar­ta ew­via. olom­frem myis brZa­
ne­ba gas­ca, iv­di­Tis­Tvis ka­ra­vi gae­ke­Te­bi­naT, moew­yoT oq­roT
da yva­vi­le­biT ise, ro­gorc as­tar­tas dah­Sven­de­bo­da da Tvi­
Ton rom Caek­la droe­biT mainc Ji­ni av­xor­co­bi­sa, fia­las fia­
la­ze scli­da da tkbi­li Rvi­no yel­Si uRi­ti­neb­da, mxe­cad ga­
daq­ceu­li mainc svam­da da svam­da. mxe­darT mTav­reb­ma Seat­yves,
rom mZi­med daiT­ro ma­Ti sar­da­li, moh­ki­des xe­li da SeaT­ries
ka­rav­Si mZi­na­re olom­fre.

g.
aRi­mar­Ta Su­ris ma­Zie­be­li xe­li ne­me­zi­da­si. gu­li uRon­de­
bo­da iv­diTs da Tan da­yo­li­li Si­Si TvalT ub­nel­de­bo­da. dam­
dga­ri iyo Ja­mi, `moh­kal, moh­kal mtar­va­li, mi­ze­zi Se­nis xal­xis
tan­jvi­sa~ _ gas­Za­xo­da xma idu­ma­li yur­Si, mag­ram iv­di­Ti dab­
neu­li gons ver mo­ su­li­
yo da viT na­ mi var­ dis ku­ kur­zed gan­
Tia­di­sas, viT Sve­li­sa nuk­ri TrTo­da iv­di­Ti. bo­los gabe­da...
amoaZ­ro olom­fres max­vi­li... mi­siv max­vi­liT sus­tma xel­ma qa­
li­sam Sua gaa­po mtar­va­lis mker­di. ze­war­Si ga­mox­veul olom­
fres Ta­vi­TurT Cveu­lis gziT brun­de­bo­da iv­di­Ti: `ne­tar ars
igi, vinc tyveo­ bis bor­kils gas­ wyvets, daam­ sxvrevs~ _ Sors
gais­mo­da da but­bu­tiT imeo­reb­da ior­da­ne. Seir­xa ler­wa­mi
da niS­nad mad­lo­bi­sa gza­zed gaer­Txo iv­diTs. `ne­tar ars igi,
vinc Sen mo­ga­gos, mo­sa­ge­be­li Se­ni, rai­ca Sen mog­va­ge Cven~ _
cis ki­dur­Si JRer­da uk­vdav mgos­nis qna­ri da are-­ma­re Za­xi­liT
imeo­reb­da:
...gam­xne­ve­bul­ni mters ek­veT­nen iu­de­vel­ni da il­tvod­nen
mo­Zu­le­ni pi­ri­sa­gan uf­li­sa. wiT­lad iRe­ba ior­da­ne, mag­ram
ra­Rac gi­Jur si­xa­ru­liT ve­lu­rad mRe­ro­da da zlaz­vniT mia­
go­reb­da sis­xlian tal­Rebs me­wa­mul zRvi­sa­ken...

[1910]

30
uk­vda­vi aris amaoe­ba!..
(no­vel­la)
Все суета _ сказал учитель.
Байрон
a.
`sa­sas aeq­vas wyeu­li ena, Cangs dauq­me­buls das­wyden si­me­
bi, Tu da­gi­viw­yo Sen, ie­ru­sa­lim, Tu mters um­Re­ro me sio­nis
sa­ga­lo­be­li~, ase mos­Tqvam­den is­rail­ni ba­bi­lo­nis mdi­na­reT
pi­ras da maT Tval­Ta­gan cremlT niaR­va­ri mdi­na­res uer­Tde­
bo­da. mxo­lod ga­mar­jve­bul­ni mzak­vru­li Ri­mi­liT eub­ne­bo­
den, `ras mo­giw­ye­niaT, ras inaR­vliT, ai­ReT qna­ri da iga­lo­be­
To~. mag­ram sa­yo­vel­Tao iyo du­mi­li. xmas ar­vin iReb­da, TiT­qo
eSi­nia am yru mdu­ma­re­bis dar­Rve­vao. `ver uRa­la­tebT saf­lav­
Ta mcne­bas, da sis­xliT mos­vril aC­rdil­Ta sa­xes, Cven Tay­van­sa
vscemT TviT mo­go­ne­bas er­Txel ne­ta­ris Cve­nis ma­mu­li­so~ _
is­mo­da yrud da but­bu­tiT imeo­reb­da mas mdi­na­re. ca daR­
vre­mi­li... ca me­wa­mu­li por­fir mos­xmu­li, TiT­qo maT tan­jvas
izia­reb­so, crem­lad dne­bo­da, mxo­lod xan­dis­xan el­va Tu ga­
a­pob­da cis ki­durs da mik­lan­-mok­lan­kda Tvis na­Tels sxi­vebs
ise, viT mo­go­ne­ba warsu­li sia­mis gah­krTe­ba xol­me mglo­var
tu­Ceb­zed, mag­ram is xom mwa­re da­ci­ne­baa gu­lis wiaR­Si... gu­
lis siR­rme­Si crem­lis Cux­Cux­zed, Ra­mes gae­Sa­la kal­Te­bi da
gul­zvia­di xa­rob­da ma­Ti tan­jviT... Seir­xa ler­wa­mi, dai­xa­ra,
ga­moC­nden Ra­mis wyvdiad­Si lan­de­bi da mdi­na­ris­ken gaeC­qa­ren.
_ Cu­mad!.
_ na­vi mzaT aris?
_ de­da, de­di­lo, mgo­ni gve­Rir­sos Ta­vi­suf­le­ba.
_ Cu, de­di...
_ au, ra gul sak­la­vi xme­bia, ro­gor mos­Tqva­men.
_ is Cve­ni Zme­bia.
_ yrua, yru..
_ vin?
_ ie­Ro­va, ga­na ar uw­yis, rom crem­le­biT mov­rwyeT ba­bi­lo­
nelT mxa­re, ris­Tvis ar es­mis Cve­ni tan­jva?!.
_ ro­gor ar es­mis.
_ me­re, sad aris?

31
_ `da uw­yeb Sen imas Za­xils da is xmas ar mog­cems~, ase am­
bob­da is, vinc Cven Ca­vaq­va­veT.
_ sic­ruea gam­Ce­ni ube­du­re­bis, mgo­ni, TviT­vea ube­du­ri da
ex­la Cven­zed un­da iya­ros jav­ri... eh, Ser­cxves mis­Ta­na Su­ris­
Zie­ba, ga­na isi­ni ki ar agi­ne­ben mas, ris­Tvis maT­ze ar aRi­mar­Ta
Su­ris ma­Zie­be­li mi­si xe­li...
_ ga­dai­Ro.
_ qa­riS­xa­lic Cas­dga, aRar qvi­Ti­nebs, tal­Re­bi aRar zu­
zu­nebs.
_ Se­xe, mTva­re ge­di­viT ro­gor das­cu­ravs eTer­Si, am­de­xans
mwu­xa­re iyo mu­dam, ex­la ki, mgo­ni, das­ci­nis Cven si­be­Ca­ves.
_ hau, kvlav gul sak­la­vi xme­bi... ra mwa­red mos­Tqva­men...
is noq­sia.
_ saw­ya­li bi­Zia noq­si, is ver ai­tans uTuod tan­jvas.
_ mainc ra aris Cve­ni cxov­re­ba, mwva­ne Ra­mi­sa gan­Tiad­zed
rom ga­daiS­le­ba, mze daa­Wers da gax­me­ba.
_ gam­xma­ri fo­To­li, Se­mod­go­mi­sas rom Ca­mos­cvi­va. scoc­
xlob da itan­je­bi, si­coc­xle xom tan­jvaa.
_ rac dRes si­mar­Tle gvgo­nia, xval tyui­lia.
_ So­riT gveC­ve­ne­ba bed­nie­re­ba, ax­los mix­val da ar aris
da asea sul, daus­ru­leb­liv...
_ tan­jva-vae­ba siy­maw­vi­li­sas, si­be­re­Siac crem­li mdu­Ra­re
da bo­los mainc ge­lis sa­ma­re.
_ war­ma­va­lia sof­lad yo­ve­li ar­se­bo­bi­sa, mZi­me tal­Rebs
ra daam­Svi­debs?
_ amaoe­ba mxo­lod ar kvde­ba!
_ uk­vda­vi aris amaoe­ba...
ki­dev bev­ri sit­yve­bi dan­Tqa du­mil­ma da am dros na­vi dae­
xeT­qa kldes da Sua­zed gai­po. aqa­fe­bul­ma mdi­na­rem uyo pi­ri da
Caik­ra civ, so­vel wiaR­Si msxver­plni... mo­mak­vdav­Ta kvne­sa, Za­xi­
li ma­le mis­wyda, mxo­lod tal­Re­bi zu­zu­neb­den da mia­go­reb­den
ada­mia­nebs. noq­sis moT­qma Sors is­mo­da, isev go­deb­den is­rael­ni.
_ uk­vda­vi aris amaoe­bao, gai­xar­xa­ra ca­Si sa­ta­nam da mis
qnar­zed avi su­le­bi mas­ve imeo­reb­den: `Ze­no kac­Ta­no, ma­rad
sti­ro­deT, ar ge­Rir­se­baT xe cno­bi­sa, sa­nam coc­xa­li xarT da
me­re ki yve­las mo­ge­lisT Sa­vi sa­ma­re~. zu­zu­niT imeo­reb­den
mas mdi­na­ris zvir­Te­bi, mia­go­reb­den ra ada­mia­nebs. dai­ta­ca es
xma niav­ma da mwa­red aq­vi­Tin­da da ami­tom aris, rom yo­vel­Tvis
gan­Tia­di­sas da mwux­ri­sas mos­Tqvams da qvi­Ti­nebs.

32
b.
is iyo, dRe Ra­mem Ses­cva­la da ga­nier Sav frTeb­Si ga­mox­via
so­fe­li, rom gaum­Wvir­va­le Sav ze­war­Si dae­ma­la mi­si cod­ve­bi. ni­
lo­si lur­j-kam­ka­ma zvir­Tebs mia­go­reb­da da Tan mos­Tqvam­da naR­
vlian xma­zed. ti­ri­li mas izi­dam as­wav­la, ro­ca da­kar­gul ozi­
riss das­ti­ro­da ni­lo­sis na­pi­reb­zed. kbi­leb daR­rje­ni­li nian­gi
ga­wo­li­li­yo da pi­ri dae­Ro, al­bad msxverpls moe­lo­de­bo­da.
_ es nian­gi Cven be­dis­we­ras mog­va­go­nebs, Ce­mo kar­go! _ eub­
ne­bo­da an­to­niu­si kleo­pat­ras, ga­na isic mouT­men­lad ar uc­dis,
ro­dis ga­da­vi­Ce­xe­biT ar­yof­nis uf­skrul­Si... ox! kar­gi, kar­gi,
Sen sul gan­sac­de­li gez­ma­ne­ba. isar­geb­le cxov­re­biT mcxov­reb­
mao, ro­ca dag­vba­des, caT Ca­mog­vZa­xes Cven is Rmer­Teb­ma.
_ e­se igi, ar da­miS­li, rom ga­ko­co, _ Ri­mi­liT uT­xra an­to­
nius­ma da mxur­va­le koc­na aR­beW­da cxo­vel tu­Ceb­zed.
_ ube­du­ri troa er­Ti koc­nis­Tvis dai­Ru­pa.
_ Sen is gin­da sTqva, rom me viq­ne­bi mi­ze­zi Se­ni ube­du­re­bi­sa?
_ ox! ara, ara... ma­gas nu met­yvi, uSe­nod ar SeiZ­le­ba Ce­mi
cxov­re­bis war­mod­ge­nac ki. usaz­Rvro iyo Ce­mi me­fo­ba keis­ris
Sem­deg, me vi­yav mbrZa­ne­be­li ro­mi­sa da dRes, xom xe­dav, vdge­
var aq, ni­lo­sis na­pi­ras da yve­la­fe­ri Sen­Tvis Se­mo­mi­wi­ravs da
iq­neb ge­go­nos, rom gay­ved­ri­de, ara, aras­dros!.. Sen xar Ce­mi
cxov­re­bis nav­Tsa­yu­de­li, Se­niT aris Ce­mi su­lis la­bi­rin­tis
yve­la kuT­xe amov­se­bu­li. ro­ca Sen gim­zer, qvey­nie­re­ba aRar
ar­se­bobs Cem­Tvis, su­li ra­Rac mTel har­mo­nias ela­mu­ne­ba da
Ce­mam­di ar mo­dis cxov­re­bis kaeS­nia­ni Za­xi­li. Sen xar mzis asu­
li, mi­sebr cxo­ve­li, or mzes vxe­dav ex­lac ki, bnel Ra­me­Si da
es Se­ni Tva­le­bia, ro­mel­Si­Tac sdgas ak­va­ni oc­ne­bi­sa... ox! rom
Se­meZ­los, mTva­ris­gan da mo­cim­ci­me var­skvlav­Ta­gan diade­mas
mo­giq­sov­di; is me­wa­mu­li por­fi­ri, cas rom mous­xams, Sen Tavs
daam­Sve­neb­da. mo­xa­ru­li var, gin­da, qve mi­wam mi­yos pi­ri, mxo­
lod kvlav vgrZnob­de im grZno­bas, ro­mel­sac qvey­niu­ri sxva
grZno­ba ver Seed­re­ba. kleo­pat­ra, mxo­lod Sen mom­xib­lav,
wiaR­Si sTvlems uk­vda­ve­ba, Sen­sa ga­re­Se ar ar­se­bobs bed­nie­re­ba.
xma wyvdia­di­dan:
_ eg su­lis gzne­bac ma­le gah­qre­ba,
viT Ra­mis bin­di, ra ga­Ten­de­ba...
_ Cu, xma is­mis!.
xma wyvdia­di­dan:

33
_ nu ge­go­ne­ba, did­xans gel­xi­nos, Ja­mi Sve­bi­sa wa­va, gah­qre­ba,
ise kacs ara­fe­ri ar moat­yuebs, viT av­xor­co­ba.
_ es sit­yve­bi me sad­Rac wa­mi­kiT­xavs!
_ es sit­yve­bi, mgo­ni, pla­ton­ma sTqva!
_ mainc vin un­da iyos?
_ es xmaa idu­ma­li.
_ es xmaa mfar­ve­li ge­nii­sa.
_ nu Tu?
_ ro­gor yo­ra­ni­viT gvi­qa­dis ube­du­re­bas.

*
oq­ta­via­ni­sa­gan da­mar­cxe­bu­li, brZo­lis ve­li­dan il­tvo­
da an­to­niu­si. ro­maelT mxed­reb­ma fa­rao­nis sa­sax­les al­ya Se­
moar­tyes. fa­ru­li ga­mo­sav­liT ga­mo­vi­da ni­lo­sis pi­rad kleo­
pat­ra.. ni­lo­si isev lur­jad kam­ka­meb­da mwux­ris Sav ze­war­Si
gax­veu­li, sam­wu­xa­ro loc­vas TiT­qo swi­ravs Se­moq­med­so, nian­
gi wylis pi­ras ga­wo­li­li­yo da pi­ri ex­la uf­ro sa­Sin­lad da­
eRo. `yve­la­fe­ri gah­qre­ba~ _ moes­ma kleo­pat­ras da xma ic­no.
man ai­Ro is fia­la, ro­me­lic xel­Si eWi­ra da sul­mouT­qme­lad
ga­mos­ca­la. daus­ru­le­bel tan­jvas ga­mo­xa­tav­da mi­si sa­xe. mas
zed das­Ta­ma­Seb­da Ri­mi­li uk­vda­ve­bi­sa da sik­vdi­lis, TiT­qo es
ori mo­sis­xle mter­ni Se­ri­ge­bu­la­no. mi­si Raw­ve­bi koc­nas iw­
vev­den, wiT­lad elav­den. ver moiT­mi­na niav­ma da koc­niT daak­
vda.. `yve­la­fe­ri gah­qre­ba, yve­la­fe­ri~ _ aR­mox­da kleo­pat­ras,
TiT­qo vis­mes ela­pa­ra­ke­bao. gai­meo­res es sit­yve­bi ni­lo­sis
zvir­Teb­ma da Ra­mis ukun­ma bnel­ma Sors wai­Ro es xma da du­
mil­ma dan­sTqa mi­da­mo...

[1910]

34
le­no­ra
(no­vel­la)

I
bin­dde­bo­da. so­fels yo­vel mxri­dan kaeS­nia­ni nis­li awve­­
bo­da. ma­Ra­li mTe­bi, cad ama­yad azi­dul­ni, udar­de­lad idgnen
da gan­cxro­miT Rrub­leb­Tan saub­rob­dnen. mow­men­di­li ca lur­­
jad kam­ka­meb­da, cel­qi var­skla­ve­bi fer­xuls uv­li­den mwu­xa­re
mTva­res gar­Se­mo, TiT­qo mis mWun­va­re­bis ga­qar­ve­bas la­mob­den,
sar­kme­li­dan qan­da­ke­ba­sa­viT gaq­va­ve­bu­li, mdu­ma­red ga­moiyu­­re­­
bo­da axal­gaz­da ka­ci. igi pir­vel siy­va­ruls glo­vob­da, crem­le­bi
Ra­pa-­Ru­piT scvi­vo­da, ga­fiT­re­bu­li sa­xe da mxur­va­le Sub­li
nia­vis­Tvis mieS­vi­ra.
_ le­no­ra, le­no­ra!..
aR­mox­da gu­lis siR­rmi­dan da Ta­vis naT­qva­mi­sa TviT­ve Se­
eSin­da. civ­ma of­lma daas­xa; qu­di dai­xu­ra, mois­xa pal­to, Tum­
ca ara scio­da, rad­gan ga­red ax­lad dam­dgari Se­mod­go­mis su­
li tria­leb­da.
is SeS­li­li­viT ga­mo­var­da kar­Si da nac­no­bis gziT sa­saf­
laos­ken gae­Su­ra, rom da­kar­gu­li sat­rfos­Tvis kvlav eT­qva:
`xe­dav, Ce­mo le­no­ra, ver gi­viw­yeb, mkvda­ric miy­var­xar,
mkvda­ric! Sens sa­xels ve­ra­fe­ri da­ma­viw­yebs, var­de­biT da zam­
ba­xe­biT mov­rTav Sens saf­lavs!.. krul vi­yo, Tu ro­me­li­me qa­
lis siy­va­ru­li gul­Si ga­viv­lo, Tu vcoc­xlob, isev Sen­Tvis,
ra­Ta Jam­sa mwu­xa­res Sen­ze vi­lo­co, Se­ni sa­xe­li iyos Ce­mi uka­
nas­kne­li sit­yva, Ce­mo le­no­ra!..~
daR­vre­mi­li, Tav­Ca­qin­dru­li mi­dio­da Cqa­ris na­bi­jiT; cel­
qi var­skvla­ve­bi mas yu­rad­Re­bas ar aq­cev­dnen, maT ara er­Txel
una­xavT igi sat­rfos saf­lav­ze da si­cils ay­rid­nen: `su­le­
lis~ gak­vriT is­mo­da ma­Ti Cur­Cu­li.
mi­si fiq­re­bi ki sxva­gan dah­qro­da, na­bijs uf­ro uma­tebda,
TiT­qo idu­ma­li Za­la grZneu­le­biT Ta­vis­ken izi­davs, rom TviT
bo­bo­qa­ri zRvac rom dax­ved­ro­da win, is gaar­Rvev­da mis tal­
Rebs. Tav­Ca­qin­dru­li mi­dio­da Cqa­ri na­bi­jiT da sa­saf­laos
miaR­wia...

35
II
ra tkbi­lad da mSvi­dad vi­do­da mi­si cxov­re­ba, sa­Si­nel
sik­vdils rom ar Se­Su­re­bo­da; mag­ram sik­vdi­li dau­Zi­ne­be­li
mte­ria ada­mia­ni­sa. is ara­vis axa­rebs xan­grZliv! crem­leb­sa da
tan­jva­zea dam­ya­re­bu­li mi­si kvar­cxlbe­ki.
da le­no­ra­sac ci­vi frTe­bi Sea­xo.
le­no­ras­Tan er­Tad saf­lavs Caes­ve­na le­va­nis bed­nie­re­bac.
mis sik­vdi­lis Sem­deg le­va­nis tu­Cebs Ri­mi­li ar mih­ka­re­bia:
crem­leb­ma, tan­jvam sa­xe dau­Ra­ra da sul axal­gaz­da le­va­ni
mo­xucs daam­sgav­sa.
zo­gier­Ti ada­mia­ni mTel si­coc­xle­Si ver ga­moc­dis im­den
tan­jvas, rac man mo­mak­vdav le­no­ras sa­re­cel­Tan ga­ni­ca­da.
`miS­ve­leo~ _ eved­re­bo­da mo­mak­vda­vi, mag­ram le­vans ra un­
da eq­na, gu­lis wiaR­Si crem­lad dne­bo­da, le­no­ras­Tan ti­rils
ki ro­gor ga­be­dav­da.
erTs kvi­ra­ze Ca­mox­ma, Ca­mod­na da saf­la­vi­dan amo­Re­bul
mkvdars daem­sgav­sa.
`mgo­ni, le­no­ras es gaas­wrobs~ _ am­bob­den am­xa­na­ge­bi; mag­
ram es ase ar mox­da. mok­vda le­no­ra, xo­lo le­va­ni ki, ro­gorc
Tvi­Ton am­bob­da _ sa­tan­ja­vad dar­Ca.. pir­vel xans sul sti­ro­
da, sax­li­dan ar ga­mo­su­la. Sem­deg ki sa­saf­lao­zed iw­yo sia­ru­
li da is dRe mis­Tvis dRe ar iyo, ro­ca le­no­ras saf­lavs ar
da­xe­dav­da. xan­dis­xan, ro­ca naR­ve­li Se­moaw­ve­bo­da, sam­je­rac
miir­ben­da, ori Ra­me sa­saf­lao­ze­dac gaa­Te­na, mag­ram me­saf­la­
vem gau­go da Sem­deg Tval­yurs adev­neb­da.
am Ja­mad er­Ti ram sak­vir­ve­li mox­da: mas Tav­da­viw­ye­biT Seuy­
var­da ed­gar poe; mis mets ara­vis kiT­xu­lob­da, ga­nu­So­reb­lad
xel­Si eWi­ra mi­si poe­ma `yo­ra­ni~ da dRe­Si aT­jer mainc wai­kiT­xav­
da. mos­won­da, rom, ro­gorc poe­tis sat­rfo­sac, le­no­ra er­qva.
`a­ra­so­des aRar aR­sdge­ba mkvda­ri~!
amoig­mi­nav­da is da crem­lis niaR­va­ri Tval­Ta­gan mos­kde­bo­da.
_ poes `yo­ra­ni~ _ es him­nia mar­too­bi­sa, _ am­bob­da is, _ al­
bad poets yo­ra­nis sa­xiT ev­li­ne­bo­da mar­too­ba, is Sav Za­Zeb­Si
ga­mox­veu­li aC­rdi­li, ro­me­lic me le­no­ras sik­vdi­lis Sem­deg
aRar mas­ve­neb­so.
mar­Tlac, mar­too­ba hklav­da le­vans. bev­ri Ra­mee­bi gau­ta­
re­bia mas­Tan sau­bar­Si. aC­rdi­lis sa­xiT mar­too­ba esaub­re­bo­

36
da. me­gob­re­bi mas­Tan Zvi­rad daia­re­bod­nen; ro­ca ew­veo­den ki,
igi le­no­ra­zed la­pa­raks moa­Ta­veb­da, mwa­red daiR­ri­je­bo­da da
ed­gar poe­ze Ca­moag­deb­da sau­bars:
`a­da­
mians did pa­ tivs vcem da mzad var ima­ Siac ga­ va­
mar­
Tlo, rom lo­To­ba­Si Caek­la Ta­vio~ _ am­bob­da is. bo­lo dros
le­van­mac Rvi­nis sma daiw­yo, rom ma­Si Caek­la tan­jva da ob­lo­
bis grZno­ba.

III
le­van­ma sa­saf­laos miaR­wia. gu­li sa­Sin­lad ucem­da, TiT­qo
bu­di­dan amo­var­dnas la­mob­so. Ro­be­ze ga­da­vi­da, rad­gan WiS­ka­
ri Sig­ni­dan da­ke­ti­li daux­vda, al­Ros mi­xed­viT mi­dio­da, rad­
gan crem­le­bi Tva­lebs uv­seb­da.
mkvdar­Ta du­mi­li da­pat­ro­ne­bo­da sa­saf­laos, sdum­da sa­
va­ne tan­jul sul­Ta. mTva­ris Su­qi ma­Ral naZvs Cah­xu­te­bo­da.
Ra­mis nia­vi mwux­ri ti­ti­niT na­nas um­Rer­da sa­saf­laos, TiT­qo
eSi­nian, mic­va­le­bulT sau­ku­no Zi­li­sa­gan ar ga­moiR­vi­Zo­no.
sik­vdi­lis an­ge­lo­zi Tavs da­far­fa­teb­da sa­saf­laos. cac­
xvis fu­Ru­ro­dan ga­mof­rin­da Wo­ti da gul­sak­la­vi xmiT gas­Za­
xa mi­da­mos. Za­xi­liT­ve ga­moex­mau­ra zar­na­So da did­xans is­mo­da
gul­Sem­za­ra­vi xma wyeu­lis due­ti­sa.
am su­raT­ma uf­ro gu­li mouk­la le­vans. is win mi­dio­da,
mag­ram war­moud­ge­ne­li iyo mi­si gak­vir­ve­ba, ro­ca man le­no­ras
saf­lav­ze vi­Rac uc­xo dai­na­xa, ro­me­lic sa­ma­re­ze dax­ri­li­yo.
_ le­no­ras saf­lav­ze vin un­da yo­fi­li­yo? na­Te­sa­vi? di­di­
xa­nia, rac is na­Te­sa­veb­ma dai­viw­yes! maS, vin aris? an ra un­da
am dros aq?
uceb mis yu­ram­dis moaR­wia me­saf­la­vis xmam:
_ ba­to­no, kar­gia, ge­yo­faT, sa­caa ma­gis qma­ric dab­run­de­ba
da aq rom gna­xoT, sa­Sin­lad ga­jav­rde­ba.
uc­nob­ma me­saf­la­ves fu­li ga­das­ca da uT­xra, saf­la­vis­Tvis
yu­ri eg­do.
le­va­ni Tav­ze waad­ga. uc­no­bi Sek­rTa, SiS­ma ai­ta­na da Cu­mad
mie­fa­ra. da­bu­rul xeeb­Si le­van­ma ver gaar­Cia, vin iyo. me­saf­
la­ves hkiT­xa, ro­me­lic mxo­lod me­fis­to­fe­lu­rad ici­no­da,
mag­ram mis­gan pa­su­xi ver mii­Ro. mi­si yu­rad­Re­ba saf­lav­ze mde­
ba­re TeT­rma sa­gan­ma miip­yro. sa­Si­nel­ma cno­bis moy­va­reo­bam
Seip­yro le­va­ni, das­wvda da xel­Si we­ri­li Ser­Ca. Sig ewe­ra:

37
`say­va­re­lo ar­Cil!
So­ri­dan gwer we­rils. ar vi­ci, ro­gor ga­mo­gic­xa­do sayve­
du­ri am­den­xans da­to­ve­bi­saT­vis. Tum­ca, dar­wmu­ne­bu­li var, Se­ni
Cem­da­mi trfo­ba ar ga­nel­de­ba, mag­ram es ori kvi­ra CemTvis jo­
jo­xe­Tia. uSe­nod, ga­na ar ici, Ce­mi cxov­re­ba war­moud­ge­ne­lia.
le­van­ma Ta­vi mo­ma­bez­ra. ise maC­ve­nebs Tavs, vi­Tomc Zlier uy­var­
var. eS­ma­kis ker­Zad gax­des mi­si siy­va­ru­li da mi­si gog­ra~... le­
va­ni ver­xvis fo­To­li­viT TrTo­da, zaf­ra­nis fe­ri edo. we­ri­­li
ase Tav­de­bo­da:
`12 ag­vis­to. Se­ni ma­ra­dis moy­va­ru­li da ma­ra­dis iqi­Tac le­
no­ra~.
le­vans TvalT daub­nel­da, sa­xe sa­Sin­lad ae­lan­Za. mi­wa rom
gam­skda­ri­yo da qves­knel­Si Cae­ta­na, is er­Civ­na.
`Tur­me mRa­la­tob­da is, vi­sac Sev­swi­re Ce­mi cxov­re­ba, bedni­
e­re­ba, pir­ve­li grZno­ba da vinc mkvda­ric miy­var­da!~ _ sib­ra­ziT
war­mos­Tqva man da ziz­RiT Se­xe­da saf­lavs. me­saf­la­ves Cu­mad eci­­
ne­bo­da; ver moiT­mi­na le­van­ma da er­Ti sa­Si­ne­li si­la gaaw­na, TiT­
qo mas­ze un­da iya­ros jav­rio da gan­Sor­da iqau­ro­bas.

IV
Tor­met saa­Tam­de is aC­rdi­li­viT daZ­rwo­da qu­Ceb­Si, Sa­vi fiq­­
re­bi ar Sor­de­bo­den. mot­yue­bu­li grZno­ba, Seu­rac­yo­fi­li Tav
moy­va­reo­ba qej­ni­da da ak­vne­seb­da mis gu­lis si­mebs.
le­no­ras mkrTa­li sa­xe Tval­win ed­ga.
ager, mo­mak­vda­vi le­no­ra ex­ve­we­ba:
`miS­ve­leo~.
cxa­dad xe­davs mas le­va­ni da mi­si xma aS­ka­rad es­mis.
`Ca­mo­mex­se­ni, ra aC­rdi­li­viT Tavs dam­far­fa­tebs, guls mik­­
lavs Se­ni cbie­ri xma!~ _ but­bu­teb­da le­va­ni.
daR­li­li da­qan­cu­li, dao­se­bu­li le­va­ni sax­lSi dab­run­da.
_ Rvi­no! _ gas­Za­xa msa­xurs, iw­yo sma, ka­re­bi da­ke­ta.
`es mi­si su­lis sac­xo­ne­be­li iyos!~ _ war­mos­Tqva man da sa­
Sin­lad ga­dai­xar­xa­ra.
Tu­Ti­yu­Si did­xans uc­qer­da pat­rons da bo­los, ri­Ti­me rom
daem­sa­xu­re­bia mi­si pa­ti­vis ce­ma, gar­kve­viT wa­moiR­ran­ta­la:
`a­Rar aR­sdge­ba mkvda­ri~­-o.
le­va­ni ga­moer­kva.

38
_ ki­dev kar­gi, rom ar ad­ge­ba, To­rem ma­Sin qve­ya­na daiq­ceo­
da! _ wai­Cur­Cu­la man, re­vol­ve­ri ai­Ro xel­Si.
re­vol­ve­ris xma friad gais­ma.
SeS­fo­Te­bul­ma mo­sam­sa­xu­rem sis­xlSi mos­vri­li ba­to­ni
dai­na­xa.
uka­nas­kne­li mi­si sit­yva iyo:
le­no­ra!

[1910]

39
sdum­da uk­vda­vi msa­ju­li...
(no­vel­la)

qe­ru­bim­Ta say­vi­ris ce­ma Ses­wyda.. da sa­ma­ri­se­bul­ma mdu­


ma­re­bam Can­Tqa cis ki­de­ni. gul­sak­la­vi da au­ta­ne­li iyo du­
mi­li. ufa­lis mei­na­xed mjdo­ma­re, por­fir mos­xmu­li SeiS­muS­na
uk­vda­vi msa­ju­li, sa­Si­nel lo­di­viT daaw­va mas si­Cu­me. rom am
auta­­nel mdgo­ma­reo­bi­dan ga­mo­su­li­yo, Ra­Rad­hyo xmi­Ta di­di­
Ta, im xmiT, ro­me­lic er­Txel gol­go­Tam is­mi­na da civ­ma qod­
ro­nis mTeb­ma Caik­les gul­Si.
_ rad ar mog­yavT? moiy­va­neT aq su­li ada­mia­ni­sa!
...pa­su­xi ar iyo. kiT­xvas du­mi­li imeo­reb­da, au­ta­ne­li mdu­
ma­re­ba su­fev­da.
uk­vdav msa­ju­li­sa xmam myud­roe­ba daar­Rvia, man kiT­xva ga­
i­me­o­ra. ma­Sin win war­mos­dga sev­dia­ni an­ge­lo­si da wyna­ris, viT
mwux­ris nia­vi, xmiT daiw­yo:
_ ufa­lo, vi­si ga­sa­mar­Tle­bi­sa je­ria ax­la, is araa ada­mia­
ni­sa su­li da me­Si­nia me mi­si aq moy­va­na.
ufal­ma brZa­na, Se­moey­va­naT.
or qe­ru­bimT Se­moiy­va­nes su­li, sik­vdi­lis an­ge­lo­si ukan
moh­yve­bo­da. ga­sa­mar­Tle­bulT So­ris ar yo­fi­la arc er­Ti
su­li ase­Ti sa­Si­ne­li, ro­gorc is iyo. mis Tva­leb­Si Re­lav­
da zRva sev­di­sa, mis uZi­ro Tva­leb­Si id­ga okea­ne naR­vli­sa,
mxo­lod uk­vdav msa­juls SeeZ­lo mis­Tvis Tva­li gaes­wo­re­bi­na;
usaz­Rvro say­ve­du­ri da ziz­Ri ga­moi­xa­te­bo­da mis mib­ne­dil
Tva­leb­Si.
_ ufa­lo, _ xmis kan­ka­liT daiw­yo sul­ma, _ me vi­ci, jo­jo­
xe­Ti me­lis, mag­ram gTxov, mo­mis­mi­no, co­ta xniT mainc Sei­ka­ve
ris­xva, rad­gan das­jis Ja­mi yo­vel­Tvis geq­ne­ba. ufa­lo, Sen ar
gag­rji, Ce­mi cxov­re­bis ma­tia­nes TviT­ve wa­gi­kiT­xav.
cod­vi­li var, ufa­lo, cod­vi­li, mag­ram Cems cod­va­Si Senc
gi­devs bra­li, ufa­lo, rad gaa­Ci­ne ada­mia­ni ube­du­re­ba­Si da
Tu gaa­Ci­ne, ma­Sin rad mie­ca ltol­va bed­nie­re­bi­sad­mi. Zil­Si
da cxa­dad mes­mo­da Se­ni xma `il­tvo­deT sof­lis cne­bi­sa­gan, nu
yve­biT vne­ba­so~, mag­ram me, Cem­da une­bu­rad Se­miy­var­da ar­se­ba,
ro­me­lic Sen Se­nis RvTiu­ri sa­xiT xa­te­bad Seh­qme­ni, rad ar
da­mex­ma­re ma­Sin, ufa­lo, ro­ca mi­si Tva­le­bi Sors me­Za­xod­nen,

40
Sors, okea­nes ga­daR­ma, Ja­mis msvle­lo­bis iqiT; ra Ce­mi bra­lia,
me ar Se­meZ­lo cec­xlis ge­nia Ca­meq­ro, gul­Si gri­ga­li­viT rom
tria­leb­da. ma­Sin uZ­lu­ri iyo Ce­mi ne­ba, sCans, ar vyo­fil­var
`sru­li, viT ma­ma­Ce­mi~. ar mi­devs bra­li, mas rom Ses­wi­rav­di
loc­vas. ufa­lo, crem­le­biT rom vas­ve­leb­diT mis mTrTol­va­
re tans, Tum­ca Sen ki gviT­xar: `ar iyos Sen­da Rmer­Tni Cem­sa
ga­re­Seo~. arc ima­Si mi­devs bra­li, rom ro­ca man mi­Ra­la­ta da
Cem­gan Sors wa­vi­da, rom gul­Si cec­xli jo­jo­xe­Tu­ri ver Ca­vaq­
re, mov­na­xe da mov­hka­li.
ufa­lo! yov­lTvis mes­mo­da Se­ni xma: `mo­ve­liT Cem­da tvirT
mZi­me­no da da­maS­vral­no da me gan­gis­ve­noT Tqve­no~. mag­ram me
vcoc­xlob­di, si­coc­xle mwyu­ro­da, Cems sisxls ki foc­xve­ri­viT
ewa­fe­bo­den... yve­lam da­mib­riy­va... rad­gan sus­ti da Ra­ri­bi vi­yav.
...da aRi­mar­Ta ma­Sin Su­ris ma­Zie­be­li xe­li Ce­mi. Zils mik­
rTob­da daR­vri­li sis­xli, mag­ram ar Se­meZ­lo, ar da­meR­va­ra,
ufa­lo; ba­bi­lo­nis go­do­li ava­Se­ne cod­ve­bi­sa, Cem­gan daR­vri­
li sis­xlis niaR­va­ri mos­kda.
ver gan­vi­kiT­xe mTxo­va­ri, rad­gan ara­fe­ri mqon­da.
miy­var­da da siy­va­rul­ma ga­moT­xa­ra uf­skru­li, ar­vin Sem­
bra­le­bia, ro­ca siy­va­ru­lis cec­xlSi vi­wo­di, viT eli­man­dra.
mag­ram Sen ar gvian­der­Ze ltol­va mSve­nie­re­bi­sad­mi?! ufa­lo,
cod­vi­li var, dam­sa­je!
an­ge­lo­ze­bi Si­SiT TrTo­den, mdu­ma­reb­da uk­vda­vi msa­ju­li,
gaq­va­ve­bu­li id­ga tan­ju­li su­li da msjavrs moe­lo­da...
...uk­vda­vi msa­ju­li ga­daex­via mas da mis Tval­Ta­gan lmo­bi­
e­re­bis crem­li mos­kda.
du­mil­ma moic­va cis ki­de­ni da uk­vdav­ma me­za­rem jo­jo­xe­
Ti­sam Sua­Ra­mi­sas Ca­mok­ra za­rebs...

[1910]

41
anak­reo­nis saf­la­vi­dan

_ he, Ses­deq, gam­vle­lo, nu­Tu Sens yu­rad­Re­bas ar ip­yrobs


es are ma­re? saf­lav­Si var... saf­lav­Si, mag­ram mainc vxe­dav me­
wa­mul por­fil mos­xmul cas, sev­dia­nad crem­lad rom dne­ba,
me ise STa­ve­di saf­lavs, rom mi­si mwu­xa­re­ba ar mi­na­xavs, Tur­me
sxva yo­fi­la Se­mod­go­ma. si­coc­xle­Si bed­nie­re­biT gab­rue­buls
me ar Se­mim­Cne­via mwu­xa­re­ba.
_ bed­nie­ri yo­fi­la, maS, anak­reo­ni, mis­Tvis rom gaus­wvria.
me mxo­lod ga­zaf­xuls vum­Re­ro­di, ga­zaf­xuls fe­rad siz­mre­
bi­sas uJ­Rer­da Ce­mi qna­ri.
_ ox! Zne­li yo­fi­la, Zne­li Se­mod­go­ma...
gam­vle­lo, iwa­me Rmer­Ti, var­de­bi dar­ge Cems saf­lav­ze,
var­de­bi... me sul maT vum­Re­ro­di, maT vam­kob­di; ax­lac min­da,
rom maT vum­zer­de. es TeT­ri sa­va­ne rom ga­da­fa­re­bia mi­was,
suls xu­Tavs mi­si si­TeT­re, ar min­da Tov­li, ui­mi­so­dac ga­ci­
ebuls suls uf­ro aciebs.
var­de­bi dar­geT Cems saf­lav­ze, var­de­bi!
ne­ta, ra iq­na Ce­mi bul­bu­li, saf­lav­Siac mes­mo­da mi­si sev­
dia­ni han­ge­bi, ex­la sxva­gan wa­su­la, mis ma­giv­rad qa­riS­xa­li
zuis Cems saf­lav­ze, dam­qvi­Ti­nebs ve­lur na­nas da Ce­mi Zvle­bic
bans ayo­le­ben, Tum­ca suls kvlav ga­zaf­xu­li ez­ma­ne­ba.
_ gam­vle­lo, mar­qvi, rad daR­vre­mi­lan Cems saf­lav­ze va­ze­
bi, kvla­vin­de­bu­rad rad ar exu­te­ba to­ti ­tots, ra iq­nen, sad
war­vid­nen var­di, zam­ba­xi, rad ar am­Sve­neb­den bu­ne­bis wal­kots?
_ oh, Ses­deg, mgzav­ro, mo­na­xe sad­me var­di! var­de­bi dar­ge
Cems saf­lav­ze, var­de­bi!.. me siy­va­ruls vum­Rer­di, min­da, saf­
lav­Siac vim­Re­ro Con­Cxe­bis qnar­ze.
vin gaa­ve­ra­na var­d-zam­ba­xe­biT Sem­ku­li Ce­mi kun­Zu­li?..
mgzavrs ar es­mis, usaz­Rvro gzas isev ga­nag­rZobs, mxo­lod
anak­reo­nis saf­la­vidan amo­Za­xil sit­yvebs udab­no gul­Si ik­ravs.
_ var­de­bi dar­geT Cems saf­lav­ze, var­de­bi...

[1910]

42
mi­mo­zas sik­vdi­li
(no­ve­la)

Se­mod­go­mis sev­dia­ni mwu­xa­re Ra­me gan­Tiads elod­a, Sa­


vi gaum­Wvir­va­le nis­li grZneul qse­li­viT Se­moh­xveo­da sam­ya­
ros ki­di­Ti ki­de, So­riT So­ram­de qa­riS­xa­li swew­da yve­la­fers,
xan mos­Tqvam­da, viT de­da pir­mSos saf­lav­ze, xan mo­mak­vda­vi­viT
daik­vne­seb­da, TiT­qo qvey­nis ur­va mas das­wo­lia guls da er­Ti
moT­qmiT un­da moi­So­ro­so, TiT­qo dam­dga­ra sa­Si­ne­li dRe gan­
kiT­xvi­sa da Se­moq­meds ga­moug­zav­nia Sik­ri­kad, rom am­cnos qve­ya­
nas sa­Si­ne­lis Ja­mis moax­lo­ve­bao da da­se­ri­li sev­dia­nad Rvri­da
crem­lebs, gul­Cax­veu­li mos­Tqvam­da xev­Si na­ka­di da mis moT­
qmas­Tan er­Tad xe­vi ga­mo­Za­xi­liT imeo­reb­da yo­ra­nis Cxa­vils.
im mwu­xa­re Ra­mes mi­mo­za si­coc­xles eT­xo­ve­bo­da. di­di xa­
nia, rac mis Tva­ leb­ze crem­ li ar Sem­ Sra­la. `Ca­moiv­lis sik­
vdi­lio~ _ yo­vel wams umeo­rebs gri­ga­li. sxva dros mi­mo­zas
es sit­yve­bi kan­kals moh­gvri­da, mag­ram ex­la SeaC­via yu­ri. ex­la
TviT eZa­xis sik­vdils, ux­mobs, afi­cebs, rom ma­le mo­vi­des, mag­
ram xar­bi gu­li mainc Ta­vi­sas iT­xovs, ar un­da mi­mo­zas, da­Sor­
des cxov­re­bas, Tum­ca ex­la is Sxam na­re­via, mag­ram ra vu­yoT,
odes­Rac xom ax­sovs mi­mo­zas Ja­mi bed­nie­re­bi­sa, uk­vda­ve­bas ga­
nic­di­da is, ro­ca mas­Tan bul­bu­li Ca­moj­de­bo­da da daiw­yeb­da
Tav­da­viw­ye­biT sim­Re­ras _ ox! Rmer­To! ra ar ixa­te­bo­da am
sim­Re­ra­Si?! Ta­vis Se­wir­va, siy­va­ru­lis­Tvis Tav­da­de­ba, mTlad
siy­va­ru­li iyo is sim­Re­ra, mas rom is­men­da mi­mo­za, ara­fe­ri
es­mo­da. ico­da, rom bul­bu­li mRe­ro­da, mag­ram So­ri­dan moes­
mo­da da mih­yav­da Sors... Sors, sad mxo­lod siy­va­ruls gae­Sa­la
la­Rad frTe­bi da mis kvar­cxlbeks yve­la saT­noe­ba gun­druks
uk­mev­da, sad ar ar­se­bob­da sev­da, naR­ve­li. ras ifiq­reb­da mi­
mo­za, Tu ma­le ga­niav­de­bo­da es grZno­ba, Tu sat­rfo Tavs daa­
ne­beb­da?!. ox! pir­ve­lad ro­gor efi­ce­bo­da... mag­ram rac un­da
iyos, mi­mo­za mas mainc ar dai­viw­yebs, saf­lav­Siac Tan wai­Rebs
grZno­bas, rad­gan mis­Tvis Zvir­fa­sia TviT mo­go­ne­bac ki...
sik­vdils eb­rZo­da sus­ti mi­mo­za, rom Raw­veb­ze Tbi­li koc­
na ig­rZno, Tva­li gaa­xi­la da mis win id­ga ke­Ti­li fe­ria.
_ Seg­civ­da, ga­na, Ce­mo kar­go?!. ro­gor sa­co­da­vad kan­ka­leb,
iq, tye­Si, Cem­Tan Tbi­la, iq ver ig­rZnob si­ci­ves, _ ekiT­xe­bo­da ga­
fiT­re­bul mi­mo­zas ke­Ti­li fe­ria, mag­ram mi­mo­za xmas ar iReb­da.

43
_ me ver wa­mo­val, Ce­mo kar­go, gmad­lob Ta­nag­rZno­bis­Tvis,
me aq ame­xi­la Tva­le­bi, aq gan­vi­ca­de pir­ve­li grZno­ba, eso­den
tkbi­li, Cem­Tvis Zvir­fa­sia es ad­gi­li, bed­nie­ri var, rom aq
mov­kvde­bi, rad­gan tkbi­li mo­go­ne­ba ga­mi­na­Tebs saf­la­vi­sa­ken.
fe­ria moh­Sor­da. xe­dav­dnen yva­vi­le­bi, ro­gor hxde­bo­da su­
li mi­mo­zas... hxe­dav­dnen da Seb­ra­le­bis crem­li sdio­daT. ma­
Ra­li naZ­vi iq­ve, tbis pi­ras mdga­ri yve­la­fers is­men­da, ro­gor
kan­ka­leb­da mi­mo­za. sa­sik­vdi­lod un­do­da dax­ri­li­yo, rom Ta­vis
nem­sian foT­le­biT dae­fa­ra si­ci­vi­sa­gan mo­mak­vda­vi. aR­srul­da.
mi­mo­za aRar sun­Tqavs. glo­vo­ben ise­dac mglo­via­re yva­vi­le­bi
da gul­sak­la­vad qvi­Ti­ne­ben, guls daiW­dies maT es mo­go­ne­ba,
rom ga­zaf­xu­li­sas ziz­RiT Sex­vdnen mi­mo­zas uRirs me­go­bars.
nim­fa­Ta gun­di fer­xuls uv­lis mi­mo­zas saf­lav­ze, Sav fiq­
rTa sa­va­ne ic­rem­le­ba. ma­Ra­li naZ­vi da qa­riS­xa­li `sul­Ta­Ta­
nas~ uga­lobs gi­Ju­ri zu­zu­niT.

[1910]

44
sat­rfo _ naR­ve­li

ar vi­ci, ris­Tvis, mag­ram me Tav­da­viw­ye­biT miy­vars Se­mod­


go­mis sa­Ra­mo iq­neb es imi­saT­vi­sac iyos, rom me si­ci­ves SeveC­­
vie. ra­Rac ga­mouT­qmel si­xa­rul­sa vgrZnob, Se­mod­go­mi­sa sxiv
gam­krTa­li mze rom da­sav­le­Tis­ken Cah­qre­ba. kav­ka­sio­ni­dan
kaeS­nia­ni Ra­mis bin­di daaw­ve­ba so­fels da daT­rTvi­lu­li na­
ka­di yrud moh­yve­ba xev­Si, ro­ca qa­riS­xa­li Wmun­viT mti­ra­li
`sul­­Ta­Ta­nas~ um­Re­ris so­fels da yor­nis be­diT Cxa­vils ga­
mo­Za­xi­liT xeo­ba imeo­rebs. ma­Sin me mos­ve­ne­bi­Ta var, es imis
ni­Sa­nia, rom Cems mWmun­va­re­bas bu­ne­bac Ta­naug­rZnobs.
Se­mod­go­mis Ra­me mo­go­ne­bas miS­lis da mec vkiT­xu­lob Cem
cxov­re­bis ma­tia­ni­dan mwu­xa­re stri­qo­neb­zed. oh, ra gau­maZ­
Rrad ve­wa­fe­bi me Ra­mis munj alerss, is aler­siT me­xu­te­ba me,
vi­si cxov­re­ba... vi­si si­Wa­bu­ke di­di xnis da­viw­ye­bul zRap­ris
sit­yve­bia. vinc bed­nie­re­bas ic­nobs, mxo­lod siz­mar­Si da isic
wu­TiT, rad­gan ube­du­rebs sul ube­du­re­ba esiz­mre­baT. da bed­
nie­re­ba­zec fiq­ric ki ver gau­be­diaT. cad at­yor­cni­li tye
mdu­ma­rebs, Ta­vi Zirs Cau­qin­dria ti­rifs da sab­ra­lod sti­ris,
cas Sey­ved­ris uT­vis­to­mo­bas ma­Ra­li naZ­vi da mi­si crem­le­bi
tbas uer­Tde­ba.
amis­Ta­na Ra­me­Si me naR­ve­li Tavs mev­le­ba, fas­kun­jis frTe­
biT Raw­veb­ze mkoc­nis da sev­dian zRap­rebs miam­bobs cxov­re­bis
wig­ni­dan, sad yo­ve­li stri­qo­ni sev­das Cau­we­ria.. Tavs dam­cim­
ci­mebs, ro­gorc far­va­na.
_ sat­rfo naR­ve­li...
ox! vis Za­luZs, war­moid­gi­nos mi­si mSve­nie­re­ba. mxo­lod
tan­ju­li su­li eW­viT mok­lu­li da da­se­ri­li gai­gebs mas. ube­
du­­re­ba­Si is aris nu­ge­Sis mce­me­li, Jams glo­vi­sas mxo­lod is ar
scil­de­ba ada­mians da ku­bos fic­ram­de mud­mi­vi Ta­nam­gzav­ria.
beat­ri­Ces uk­vda­vi mRe­ra­li am­bobs: `a­ra ra aris ma­zed cu­
di, ro­gorc mo­go­ne­ba gan­vlil sia­mi­sa Jam­sa sim­wu­xa­ri­sa­so~.
me ki bed­nie­re­bis ar var mcno­be­li, me ar vic­nob­di mis sit­
kboe­bas. Cem­Tan So­bi­la naR­ve­li-sev­da, is iyo Ce­mi sat­rfo da
de­da... maS, sxvis Sve­ne­ba mis Sve­ne­bas viT See­da­ros? sat­rfo _
naR­ve­li, sev­da _ vae­ba, sa­ma­ris ka­rad mgzav­rad mim­yve­ba..

[1910]

45
qan­da­ke­ba mwu­xa­re­bi­sa
(no­vel­la)

mas un­do­da sat­rfos ga­sauk­vda­veb­lad Seeq­mna ra­me.


hsur­da sat­rfos sa­xe, ro­mel­sac sik­vdil­ma mou­so frTe­bi
da, rom­lis saf­lav­sac ex­la naR­ve­li em­Txve­va, sa­mu­da­mod uk­
vdav eyo, mag­ram, odes­Rac bu­ne­bis me­sai­dum­les, ex­la ara­vin
ara­fers et­yo­da, TiT­qo du­mi­li­sas ina­xavs aR­Tqma­so, sdum­da
sev­dia­ni gac­re­ci­li ca, mloc­vel qu­ru­me­bi­viT ayu­de­bu­liy­
vnen mTe­bi da sda­ra­job­den kvlav uc­vle­li ma­ra­di­so­bas, mu­
dam gul­Cax­veu­li mos­Tqvam­da mdi­na­re da Ra­mis yru idu­ma­leb­
Si Ses­Cio­da ze­cas ob­lo­bas da uT­vis­to­mo­bas, Ta­nac TiT­qo
un­da ga­moi­ti­ros ur­va qvey­niur ar­se­bo­bi­so, tal­Ras tal­Ras
scem­da da naR­vlian xma­zed qvi­Ti­neb­da.
mas ki sat­rfos ga­sauk­vda­veb­lad hsur­da Seeq­mna ra­me.
_ ara, ras met­yvis naR­vlia­ni ca?!
_ ara, ras met­yvis tit­ve­li mTa, cad ag­rag­ni­li?!
_ yu­Cobs bu­ne­bac!
fiq­rob­da mo­qan­da­ke da gul­Si uf­ro zviad­de­bo­da az­ri,
ra­Ta sat­rfos ga­sauk­vda­veb­lad Seeq­mna ra­me. viT Tov­lis zva­
vi, pi­ta­lo Txe­miT da­qa­ne­bu­li, wa­le­kavs yve­la­fers, ise cec­
xli­viT swvav­da mgzne­ba­re ali Se­moq­me­de­bi­sa mxat­vris guls.
da wa­vi­da igi sa­saf­lao­ze, daam­sxvi­ria sat­rfos saf­lav­
ze mdga­ri qan­da­ke­ba mlo­cav qu­ru­bi­mi­sa, Caag­do brZmed­Si da
ga­daad­no. gu­li TrTol­viT ucem­da, sev­da gu­lis wiaR­Si Ca­gu­
be­bu­li gad­mon­Txe­vas hlam­da da Ca­moas­xa mo­qan­da­kem qan­da­ke­ba
sa­ma­ra­di­so sev­di­sa, qan­da­ke­ba kae­Sa­ni­sa, STah­be­ra su­li usaz­
Rvro, uZi­ro siy­va­ru­li­sa da mlo­cav qe­ru­bi­mis ma­gier, sat­
rfos saf­lav­ze das­dga qan­da­ke­ba uku­ni­Ti mwu­xa­re­bi­sa, ai­Ro
mTol­va­re xel­Si ka­la­mi da gu­lis fan­cqa­liT waa­we­ra sit­yve­bi
so­lo­mon me­fi­sa:
`dam­dves me vi­Tar­ca be­We­di gu­li­sa ze­da Sen­sa, vi­Tar­ca be­
We­­di mklav­sa Sen­sa ze­da, ra­me­Tu Zlier ars, viT sik­vdi­li, siy­
va­ru­li, fic­xel vi­Tar­ca jo­jo­xe­Tis Su­ri. ar Za­luZs wyals
mra­val­sa daS­re­tad igi da mdi­na­re ver war­Rvnis mas~.
da miT uk­vdav hyo is, vi­si uk­vda­ve­bac enat­re­bo­da.

46
di­lis cis­ka­ri iyo mo­wa­me, Tu viT STah­be­ra su­li mo­qan­da­kem
qan­da­ke­bas da mwux­ris bin­di gak­vir­ve­bul­ni mih­Ste­re­bo­da mas.
ga­riJ­ra­Jis mze das­cqe­ris mas aR­ta­ce­biT, da mwux­ri­sa
_ mTva­re mu­dam mWvun­va­re, TiT­qo er­Ti be­laT­ni Sei­ya­re­no,
mkrTals sxi­veb­Si hxvevs.
sa­na­xao­biT gak­vir­ve­bu­li mgzav­ri Tvals ver aSo­rebs say­va­
rel qan­daks wmi­da sim­bo­los mwu­xa­re­bi­sas, naSTs trfo­bi­sas...

[1911]

47
sik­vdi­lis an­ge­lo­zi
(es­ki­zi)

...er­Txel sik­vdi­lis an­ge­loz­sac ew­via sev­da. ja­laTs uk­


vda­ve­bi­sas, vi­sac yvel­gan da yve­las­gan mxo­lod wyev­la da
SeC­ve­ne­ba es­mo­da da vi­si Su­ris ma­Zie­be­li su­li so­fels wa­
le­kas uqad­da, stan­jav­da ga­mouT­qme­li naR­ve­li da mis Tva­
leb­ze crem­le­bis ma­gier saf­la­vis mtve­ri TrTo­da. sik­vdi­
lis cels day­rdno­bo­da da lurj, kam­ka­ma tba­zed dax­ri­li­yo.
cel­qi zvir­Te­bi tla­Sa­niT uam­bob­den mas Ta­vianT Tav­ga­da­
sa­vals, ga­mouc­no­bel sai­dum­loe­biT da ga­mouT­qmel sev­diT
mo­culs, mag­ram sik­vdi­lis an­ge­lozs ar es­mo­da ma­Ti mwu­xa­re
xma. mkrTal mo­go­ne­ba­Ta gre­xi­li, mo­go­ne­ba war­sul­ze, ro­ca
isic wmin­da qe­ru­bi­meb­Tan er­TaT lo­cu­lob­da Ta­vis frTo­san
me­gob­reb­Tan ef­ra­tis na­pi­reb­zed, qe­bas uga­lob­da Se­moq­meds,
di­de­bul xu­roT­moZ­Rvars, mis go­ne­bas ar Sor­de­bo­da. Ja­mi Sve­
bi­sa Tvis­ken eZax­da, ux­mob­da gar­dae­la­xa dro­Ta saz­Rva­ri da
kvlav gan­wmen­di­li, cod­va­Ta­gan gan­ba­ni­li war­sdgo­mo­da ie­Ro­
vas, odes­Rac lmo­biers, mag­ram ra da­xe­dav­da gaw­vdil cels,
Si­SiT SeZ­rwun­de­bo­da...
ax­sovs mas da aras­dros ar daa­viw­yde­ba grZno­ba uman­ko da
um­wik­vlo siy­va­ru­li­sa, ro­mel­sac igi Tav­da­viw­ye­biT mi­eca...
agon­de­ba mas, ro­gor ga­kad­nier­da da di­de­bis moy­va­rul­ma
moin­do­ma brZa­ne­be­lis dam­xo­ba, rom mi­si Zlie­re­ba da si­dia­de
sat­rfos­Tvis gam­za­de­bul siy­va­ru­lis kvar­cxlbek­ze mie­ta­na..
mag­ram ex­la sa­na­xao­ba ic­vle­ba: xe­davs is sa­Si­nels sam­sjav­ros,
agon­de­ba ris­xviT mgzne­ba­re Tva­le­bi uf­li­sa.. mas epa­tia da­na­
Sau­li, mag­ram sa­ma­gie­rod is Seiq­na ja­la­Ti uk­vda­ve­bi­sa, ga­yi­
da sin­di­si uman­koe­bi­sa.
rad un­do­da qvey­nis mpyro­bels mis­gan ase­Ti sa­Si­ne­li msxver­­
pli. agon­de­ba sik­vdi­lis an­ge­lozs wyev­la, sas­ti­ki wyev­la,
ro­me­lic das­des mas mo­mak­vdav­Ta, ro­ca ma­Ti su­li kal­Ta­Si
gax­veu­li mas ie­Ro­vas­Tan ZRvnad mih­qon­da.
iyav wyeu­li... SeC­ve­ne­bu­li.
gac­re­cil tu­Ceb­zed amoi­kiT­xa man, ro­ca say­va­rels satrfos
aSo­reb­da. agon­de­ba mas xil­va uf­skru­li­sa, sa­Si­ne­li uf­skru­
li­­sa, ro­mel­Siac Cai­xe­da de­dam, ro­ca pir­mSos gvams ga­ciebuls

48
gul­Si ik­rav­da da si­ci­ve, saf­la­vis si­ci­ve, ro­me­lic sik­vdil­
ma STa­be­ra uman­ko suls, de­dis cec­xliT mgzne­ba­re guls ver
gaeT­bo. sik­vdi­lis an­ge­loz­mac Cai­xe­da am uf­skrul­Si da Si­SiT
SeZ­rwun­da, iq nam­dvi­li udab­no iyo, ar­sad ise ar bne­lo­da, ro­
gorc im uf­skrul­Si..
rad wa­mar­Tvio? _ vis ekiT­xe­bo­da gam­wa­re­bu­li de­da?
ga­na Ce­mi bra­lia!..
sa­Si­ne­lia, sa­Si­ne­li Se­ni ris­xva, Se­moq­me­do, ga­na Sen Ti­Ton
ar sTqvi, nu ai­Reb max­vils, ra­Ta max­vi­liT­ve ar mois­rao, ga­na
Sen sion­zed cis idu­mal nis­lSi gax­veul­ma ar ga­moac­xa­de: `a­ra
kac klao?~ me­re SeiZ­le­ba mkvle­li Ce­mis­Ta­na? okea­ne Ses­dge­
bo­da Cem­gan daR­vri­li ada­mia­nis crem­li­sa, TviT Sen cis ki­deT
Se­za­rav­da ox­vra da kvne­sa, ri­sic me vi­ya­vi mo­wa­me _ Cur­Cu­leb­da
sik­vdi­lis an­ge­lo­zi da gam­xmar Zvlebs sa­Sin­lad aW­ria­leb­da.
sa­Si­ne­lia Se­ni ris­xva...
mag­ram Ses­wyda mi­si xma, uk­vdav­ma me­za­rem jo­jo­xe­Ti­sam Sua­
Ra­mi­sas Ca­moh­kra za­rebs da cod­vil sul­Ta aC­rdil­ni deda­mi­
wa­zed aRoR­den. ager Ti­To-Ti­Tod mo­dian da sik­vdi­lis an­ge­
lo­zis gar­Se­mo fer­xuls uv­lian. sa­Si­ne­lia ma­Ti sa­xe, sis­xliT
mos­vril­ni aC­rdil­ni mtki­ceT ica­ven saf­la­viT da­de­bul aR­
Tqmas du­mi­li­sas, mag­ram ma­Ti Tva­le­bi... Tva­le­bi ver ma­la­ven
say­ve­durs, ve­Rar gauZ­lo munj wyev­las sik­vdi­lis an­ge­loz­ma,
cel gaw­vdi­li mi­si aC­rdi­li eTe­ris zvir­Tebs Seuer­Tda da Ra­
mis yru mdu­ma­re­ba­Si sa­Si­ne­li qvi­Ti­ni amouS­va. das­ti­ro­da is
pir­vel siy­va­ruls, pir­vel uman­koe­bas da siw­min­des _ ras ar
mis­cem­da, ras, oRond dab­ru­ne­bo­da war­su­li Ja­mi.
aras dros!.. is­mo­da sa­ta­nis mzak­vru­li xiT­xi­Ti.
aras dros... imeo­reb­da idu­ma­li bin­di Ra­mi­sa da Tan Ta­vis
grZneul wiaR­Si ik­rav­da sik­vdi­lis an­ge­lozs.
aras dros... mwu­xa­red bans aZ­lev­den Sa­vi zRvis tal­Ra­Ta
tla­Sans kol­xi­dis mTe­bi, cad viT ti­ta­ni azi­du­le­bi.
...da cel gaw­vdi­li Sa­vi aC­rdi­li sik­vdi­lis an­ge­lo­zi­sa
eTe­ris gam­Wvir­va­le zvir­Teb­Si ixa­te­bo­da.

[1911]

49
mwux­rul han­gze
(si­lue­te­bi)

I. sev­dis sim­Re­ra
max­sovs me Ja­mi, Ja­mi uku­ni­Tis Sve­bi­sa, ro­ca su­li ex­la sa­va­
ne tan­jvis, go­de­bis, oc­ne­bis frTe­biT bed­nie­re­bis mTa­zed da­na­
var­dob­da. ox! ra war­mta­cad hyvao­da ma­Sin ve­li. tbis pi­ras mdga­
ri, tba­zed dax­ri­li naZ­vi cam­de azi­dul ler­wams exu­te­bo­da.
or­ni vi­ya­viT.
mis Tva­leb­Si id­ga ak­va­ni oc­ne­bi­sa.
mis sim­Sve­nie­res tyis mio­nac Se­nat­ro­da.
or­ni vi­ya­viT, er­Tad vis­xe­diT, na­nas gvet­yo­da xev­Si na­ka­di
da kaeS­nis di­la mwux­ris nia­vi, viT far­va­na Tavs gvev­le­bo­da.
mag­ram Ja­mi mi­dis da Jam­Si na­So­bi Jam­Si­ve kvde­ba.
gah­qra zma­ne­ba, viT Ra­mis bin­di, viT moC­ve­ne­ba.
mow­ye­niT aris mTa cxov­re­bi­sa.
okea­nis jur­Rmul­Si ve­Zeb oc­ne­bis nam­tvre­vebs.
mze­man scno Ja­mi da­sa­va­li­sa Tvi­si­sa, das­dva bne­li da iq­na
Ra­me.
bne­la sul­Siac. Sav Za­Zeb­Si ga­mox­veul­ni sa­soe­bis xe­ze Sem­
sxda­ran yor­ne­bi, sul­sa aci­vebs maT frTa­Ta bar­tyu­ni da as­pi­
ti­viT Sxa­mavs gul­-RviZls ma­Ti Cxa­vi­li. yor­ne­bi arian su­lis
me­sai­dum­le, yor­ne­bi arian su­lis mo­Wi­ri­suf­le.
gah­qra, wa­vi­da is Ja­mi, mag­ram mo­go­ne­ba ki­dev ar mom­kvdara,
Tum­ca kaeS­nia­ni da sev­dia­nia es mo­go­ne­ba, da crem­lebs maw­vi­mebs,
mag­ram miy­vars mainc, viT naS­Ti trfo­bis da Sve­bis dRe­Ta saf­lavi.
ro­ca tba­ze daix­re­bian xe­Ta lan­de­bi, ro­ca mow­ye­ni­li cac,
TiT­qo Seek­ras Cem­Tan kav­Si­ri, sev­dis av­ga­rozs moix­vevs da mwu­
xa­red qvi­Tins moh­yve­ba, ro­ca mio­na, tur­fa mio­na, tyis asu­li,
er­Txel rom Cvens bed­nie­re­bas Se­nat­ro­da, mi­mo­zas dauw­yebs
qoC­ris var­ cxnas da zRap­ re­bis mbo­bas, ma­ Sin me Sors sad­ Rac
mes­mis sev­dis sim­Re­ra mglo­via­re, ro­me­lic waa­gavs im sim­Re­ras,
ro­mel­sac van­de wa­me­bi Sve­bi­sa da okea­ne crem­le­bi­sa... ma­gon­de­
ba Ja­mi... Ja­mi gan­vli­li, ro­me­lic awi ar dab­run­de­ba, ro­gorc
ar dab­run­de­ba lik­li­ka tal­Ra, zvir­Tebs rom mis­devs, viT is
tal­Ra, is sim­Re­rac ara­fers am­bobs, mag­ram miy­vars is si­Cu­me,
miy­vars is sim­Re­ra, viT naS­Ti trfo­bi­sa da ak­va­ni Ce­mi tan­jvi­sa.

50
crem­le­bi Cux­Cuxs iw­ye­ben ga­liis wiaR­Si da ox! viT min­da crem­
leb­Si gad­mov­Rva­ro is mwu­xa­re­ba su­li­sa, rom stan­javs `un­dob­
lad mo­min­de­bian bed­kruls bed­krul­ni mRe­ra­ni~.
sa­ma­ris xma­zed qvi­Ti­nebs Can­gi, mos­Tqva­men si­me­bi sat­rfos
da­kar­guls, sim­Sve­nie­res ga­zaf­xu­li­sa­sa spe­tak­ma zam­Tar­ma TeT­­
ri su­da­ra rom ga­daa­fa­ra da Sa­vi stum­re­bi, Sa­vi yor­ne­bi, sa­
so­e­bis xe­zed msxdo­ma­re­ni ban­sa aZ­le­ven Cxa­vi­liT.
gul­sak­la­vad is­mis sa­ma­ris xma naR­vlia­ni.
sev­dia­ni du­du­niT mex­mau­re­ba fa­zi­si da tla­Sa­niT mia­go­
rebs tal­Rebs.
mow­ye­niT sdga­nan Tov­liT le­sil­ni kol­xi­dis mTe­bi, al­bad
Cems tan­jvas Ta­naug­rZno­ben.
Tqmu­la, rom bu­ne­bis sa­kur­Txev­lis win msxver­plad sev­da
mii­ta­ne­ba da yur­Si is­mis su­lis sim­Re­ra naR­vlia­ni, viT mo­go­
ne­ba war­sul dReeb­zed, ro­mel­nic ar dab­run­de­bian.

II. fsal­mu­ni
ZRvnad n. CxikvaZes da pavle iaSvils
mdi­na­reT pi­ras vis­xe­diT da vglo­vob­diT Cvens ltol­
vil bed­nie­re­bas. Tav­ze na­ca­ri gve­ya­ra, ze­cas swvde­bo­da Cve­
ni go­de­ba, mxo­lod wyeu­li be­dis­we­ra Za­Zeb­Si ga­mox­veul­Tac
ar gvas­ve­neb­da da sa­ga­lo­bels iT­xov­da Cven­gan. yru iyo ado­
nais, sau­ku­no yu­rebs sme­na dax­So­daT, udab­nos qvi­Sas al­bob­da
crem­le­bi, mag­ram dax­Su­li iy­ven bWe­ni Seb­ra­le­bi­sa.
ve­ra, ver gim­RerT sam­xia­ru­los, Ses­wyda, guls Cah­kvda han­­
gi sal­xe­ni; sa­sas aeq­vas wyeu­li ena, Tu da­vi­viw­yoT Cven es naR­­
ve­li, saf­la­viT aR­sdges Su­ris­Zie­ba, Tu Sen gim­Re­roT Cven si­
o­nis sa­ga­lo­be­li.
mdi­na­reT pi­ras vis­xe­diT da dav­ti­ro­diT Cvens ltol­vil
bed­nie­re­bas da gvir­gvin mox­snil siw­mi­des...

III. sic­rue
pir­ve­lad iyo sit­yva, da sit­yva igi iyo de­da­ka­ci­sa, da iyo
sit­yva igi _ sic­rue.
vai maT, vinc mas mien­den.
sti­ro­deT maT­Tvis, vin­ca sti­rian, sti­ro­deT maT­Tvis, vi­
sac sau­ku­neT ga­daq­ce­viaT Se­mod­go­mis Ra­mee­bi.

51
sti­ro­deT maT­Tvis, vi­sac, qa­lis wiaR­Si bed­nie­re­bas miag­
no, hgo­nia, rad­gan mi­si gu­li sfin­qsTa udab­no­Sia Caf­lu­li da
ve­ra­vin amoi­kiT­xavs Sig Ca­we­ril stri­qo­nebs; Se­moq­med­ma mas­Si
Ca­ma­la idu­ma­le­ba Se­moq­me­de­bi­sa.
ada­mia­nis crem­li­sa­gan okea­ne dad­ge­ba.
ada­mia­nis tan­jviT gol­go­Ta Seiq­mne­ba, mag­ram ar Seir­xe­va
arc erTi nak­vTi sfin­qsi­sa.
pir­ve­laT iyo sit­yva, da sit­yva igi iyo de­da­ka­ci­sa, da iyo
sit­­yva igi _ sic­rue.
elo­deT mas, is kvlav ga­moc­xad­de­ba!

IV. anak­reo­nu­li xo­ro


Ten­de­ba, Ten­de­ba. dab­nel­da mTva­re, var­skvla­vebs ux­mobs
ar yof­nis Ra­me; vai maT, vi­nac rom mwu­xar Ra­mes ga­moiR­vi­Zes,
crem­li daR­va­res! Ten­de­ba, tu­Ce­bi koc­nas eZe­ben, su­li suls
ux­mobs, sat­rfo _ me­go­bars, iS­veb­deT, xal­xno, aRar SurT
Rmer­Tebs, rom lxe­na er­goT ada­mia­nebs.
_ iyav bu­ran­Si, nu gaiR­vi­Zeb, mos­wydi sam­ya­ros, mos­wydi
Ja­mis frTebs, mTvra­li iya­vi: su­li iyu­Cebs, ze­ca bans et­yvis
Sve­bis sim­Re­rebs! eZeb­deT kun­Zuls, be­dis­gan aR­Tqmuls, iq me­
fed aris Tav­da­viw­ye­ba. iya­vi mTvra­li, rom aras grZnob­de, _
es aris yof­nis bed­nie­re­ba... Ten­de­ba, Ten­de­ba. dab­nel­da mTva­
re, var­skvla­vebs ux­mobs, ar yof­nis Ra­me; vai maT, vi­nac rom
mwu­xar Ra­mes ga­moiR­vi­Zes, crem­li daR­va­res.

V. pir­ve­li siy­va­ru­li
max­sovs me Ja­mi bed­nie­re­bis. es is Ja­mi iyo, ro­ca ada­mians
yve­la­fe­ri sje­ra. is ver mis­wvde­ba cxov­re­bis tan­jviT ga­mow­
veul mwu­xa­re­bas, vi­sac es Ja­mi ar ax­sovs da Cem­Si ki im­nai­ri
su­li bu­dobs, rom mza­da var, mwu­xa­re­ba­Siac ve­Zio si­la­ma­ze; an
ra ga­sak­vi­ria: aki man­fre­di, al­pe­bis mTeb­ze Sav­-fiq­re­biT ga­
re­mo­cu­li, am­bob­da: `sev­dav, Se­na xar Ce­mi sat­rfoo~!
is Ja­mi iyo, ro­ca ada­mians siy­va­ru­li swams da aC­rdi­le­
biT av­sebs qve­ya­nas. an­ge­lo­sis sa­xiT me de­mo­ni me­Cur­Cu­le­bo­
da; mec yurs vug­deb­di, rad­gan ar Se­meZ­lo, ar mes­mi­na: ra­Rac
idu­ma­li, ra­Rac mom­xib­la­vi is­mo­da im xma­Si, is caT mix­mob­da,
caT me­Za­xo­da, frTe­bi rom mqo­no­da, Tan gav­yve­bo­di ar­-yof­nis

52
mo­ci­quls. am dros is Cem­ Tan iyo. idu­ mal gzne­ biT gam­ sWva­
lu­ li yurs vug­ deb­diT na­ka­dis tkbil rak­ raks da mi­ si lik­
li­ka tal­Re­bi gvam­cnob­da gu­lis sai­dum­los, ico­da, rom Cems
gul­Si qar­te­xi­li da­na­var­dob­da da, Tu vsdum­di, mis­Tvis, rom
is Cem­Tvis yve­la­fe­ri iyo! me vuam­bob­di mas zRap­rebs, cxov­
re­bis zRap­rebs, mde­los mSve­nie­re­ba­ze, Se­moq­me­dis si­dia­de­ze.
mo­Cux­Cu­xe ru ug­deb­da yurs Cem­gan naam­bobs, sev­dis man­tia­Si
ga­mox­veu­li; viT saf­la­viT ltol­vi­li aC­rdi­lis su­li, Tavs
gvev­le­bo­da mTva­re da mkrTal sxi­veb­Si gvax­vev­da.
xma kan­ka­leb­da, TrTo­da; me Cems gul­Tan vig­rZe­ni mi­si sun­
Tqva _ uk­vda­ve­bis na­nad, ma­ra­di­so­bis sim­Re­rad meC­ve­ne­bo­da
me mi­si sun­Tqva, suls aR­tyi­neb­da mis ku­lul­Ta sun­ne­le­ba da
mTva­ re iyo mo­ wa­
me, Tu viT daar­ Rvia mor­ cxvma koc­ nam Ra­ mis
du­mi­li. es iyo pir­ve­li siy­va­ru­li... is iyo pir­ve­li koc­na,
mas meo­re ar moh­yo­lia _ viT bin­di, idu­ma­li bin­di im Ra­mi­sa,
gah­qra is grZno­ba; mxo­lod mgo­sa­ni Se­mod­go­mis Ra­meeb­Si, Jam­sa
sev­di­sas, isev igo­nebs da crem­lebs aw­vi­mebs es mo­go­ne­ba. sev­
dis av­ga­roz­Si gaex­via su­li, mwu­xa­red go­debs, mow­ye­niT aris
mi­da­mo, sad gan­vi­ca­de pir­ve­li grZno­ba da su­lis de­mo­ni, avi
sa­ta­na, ro­me­lic er­Txel aR­Tqmis qve­ya­nas mpir­de­bo­da _ yor­
nis frTe­biT ar­-yof­nis mxa­ri­sa­ken miaq­ro­lebs suls...

VI. zar­na­So
Въ гробницѣ Колигулы заплакала сова.
Д. Мережковскiй

miy­vars me ga­zaf­xu­lis Ra­me, ro­ca yve­las sZi­navs, ro­ca


caT myud­roe­baa, mi­waT _ si­Cu­me, da du­mi­li kaeS­nia­nad ga­lobs
sev­dian han­gebs, TiT­qo mar­too­ba da Ra­mis nis­li SeiT­qe­no,
mdu­ma­red sdga­nan ma­Ra­li Cay­viT­le­bu­li naZ­ve­bi, qa­nao­ben,
TiT­qo waq­ce­vas la­mo­ben, ara­vis es­mis ma­Ti loc­va, maT­Tvis
yrua ca. tba­ze daux­riaT da­la­le­bi ti­ri­febs da, ro­gorc
mij­nu­ri, mim­krTa­le­bu­li hkoc­nis lik­li­ka zvir­Tebs. fiq­ri
fiqrs ae­ki­de­ba, oc­ne­ba mix­mobs, oc­ne­ba me­Za­xis.
ra bed­nie­re­baa, ra Seed­re­ba mas! me var me­fe siz­mre­bi­sa,
vi­ci, arc er­Ti maT­ga­ni ar as­rul­de­ba, vi­ci, tyui­lia yve­la
maT­ga­ni ise, viT sic­rue iyo fi­ci de­da­ka­ci­sa, mag­ram, dee, ase
iyos: me miy­vars is, ra­sac ma­Sin vgrZnob, dee, nu as­rul­de­ba, me

53
mainc ga­mov­sta­ce Jams bed­nie­ri wa­me­bi... ox! Rmer­To, ra kar­gia
zaf­xu­lis sa­Ra­mo, ra si­Cu­mea, mag­ram me mar­to var, ara­vin in­
do­ma Cem­Tan yof­na, amaod va­fi­ceb­di: `dar­Ci, nu mix­val­-meT­qi~,
_ man ar is­mi­na. sul­sa hklavs mar­too­ba.
...Cu, Ce­mam­di zar­na­Sos sev­dian­ma moT­qmam moaR­wia!
oh, ro­gor sti­ris sa­co­da­vi Ra­mis idu­ma­le­ba­Si!
_ ver vi­po­veo, _ nac­no­bia Cem­Tvis es xma.
`ver vi­po­veo~ _ me ki vi­po­ve?
riT gan­virCe­viT Cven er­Tma­ne­Ti­sa­gan? mxo­lod mi­Ti, rom mas
ar SeuZ­lian Cem­sa­viT itan­jos _ sab­ra­lo, is ma­Sin­ve mok­vde­boda.
riT gan­vir­Ce­viT Cven er­Tma­ne­Tis­gan?
mi­Ti, rom xval is Cems saf­lav­ze Ca­moi­Za­xebs: `ver vi­po­veo~.
da Ce­mi Zvle­bi du­mi­liT upa­su­xe­ben.

VII. trium­fi
cec­xlis et­liT moh­qris de­mo­ni sik­vdi­li­sa. uk­vda­vi Ra­me
sda­ra­jobs mas, uk­vda­vi Ra­me, qu­ru­mi da­na­Sau­li­sa, da say­va­re­
li sau­ku­nee­bis.
_ vin daiT­va­los msxver­pli?
_ ram dai­tios crem­li?
ada­mian­Ta Zvle­biT moi­fi­ne­ba xeo­ba, saf­lav­Si SeZ­rwun­de­ba
tor­kve­ma­da _ uC­veu­lo sa­na­xao­biT gak­vir­ve­bu­li!
cec­xlis et­liT moh­qris de­mo­ni sik­vdi­li­sa. is, viT gri­ga­
li, yve­la­fers aR­gvis, ar­yof­nis Ra­me­Si ga­niav­de­ba ada­mia­ni­sa­
gan Seq­mni­li bed­nie­re­ba.
_ is aris ki­bo ar­se­bo­bi­sa.
_ is aris ja­la­Ti ar­se­bo­bi­sa.
_ is aris meu­fe yof­nis Zlie­ri tal­Re­bi­sa.
gi­xa­ro­den Tqven, vinc, vi­Tar­ca sa­qor­wi­no sa­re­cels, el­tvo­
diT ku­bos; gi­xa­ro­den Tqven, vinc afi­ceb­diT sik­vdils mos­vla­sa.
ax­loa Ja­mi, ros ar­-yof­nis mo­ci­qu­li mo­gi­sobT frTebs,
ros ar­-yof­nis Ra­me­Si gah­qre­ba Tqve­ni cxov­re­bis Ci­raR­da­ni,
cec­xlis et­liT moh­qris de­mo­ni sik­vdi­li­sa, mi­si gza Cve­nis
Zvle­biT aris na­fe­ni.
me­feT­-me­fe­no, yo­ve­lis drois da yo­vel Ja­mi­sa! Zrwo­deT,
rad­gan ar iq­ne­ba arc er­Ti brZo­la, sa­dac is ar ga­mo­vi­des ga­
mar­jve­bu­li, sad mas ar dar­Ces dro­Sa ga­mar­jve­bi­sa...

54
VIII. ado­nais, ado­nais!..
ZRvnad Sua­ne­Tas da ve­ras
Землю цѣлуй, люби все, ища въ этомъ изступленiя.
Ф. Достоевскiй

_ nu mic­qe­ri, nu ma­se sev­dia­nad, Sen ar un­da mim­ze­ro­de


ase!.. ris­Tvis arian Se­ni Tva­le­bi ase sev­dia­ni? Sens sul­Si naR­
vels frTa gauS­lia. nu mic­qe­ri, nu ma­se, _ me­Cur­Cu­le­ba Ra­mis
bin­di da gul­ze mek­re­ba, un­da rbil wiaR­Si Ca­mi­xu­tos me, vis
Tva­leb­ze aras dros ar Sem­Sra­la, vi­sac ar ax­sovs arc er­Ti wa­
mi bed­nie­re­bis, vi­sac siz­mar­Sic mWvun­va­re­ba Tavs das­tria­lebs.
ho, ra kar­gia es sev­dia­ni Ra­me, ras ar me­la­pa­ra­ke­ba, ras
ar me­Cur­Cu­le­ba. me min­da, is miy­var­des, ges­misT, me min­da mis
wiaR­Si, mis kal­Teb­Si su­li lo­cu­lob­des, mag­ram saf­la­vis lo­
di­viT awevs guls naR­ve­li.
...aq ki qal­wu­le­bi­viT kde­ma mo­si­le­biT ga­daS­li­la mi­da­mo,
TviT Rmer­Ti mRe­ris sa­ga­zaf­xu­los, oc­ne­bis qnar­ze, mTva­ris
sxi­­ve­biT ga­mow­veul idu­mal mu­si­kas mia­gavs mi­si xma, TiT­qo
qe­ru­bi­mi sa­cec­xlurs uk­mevs Se­moq­med­so, ka­ba­don­ze var­skvla­
vebs gau­bamT fer­xu­li, Sua­Ra­mi­sas ga­moR­vi­Ze­bul avad­myo­fi
qal­wu­lis ti­rils mia­gavs ma­Ti bin­dia­ni krTol­va, ti­ta­ne­bi­
viT caT ayu­de­bul­ni mdu­ma­red sdga­nan kol­xi­dis mTe­bi. isi­ni
isev elian, uk­vda­via ma­Ti lo­di­ni ise, viT uk­vda­via is, vinc
idu­mal nis­lSi ga­mox­veu­li maT mwux­ri­sas eCur­Cu­le­ba, tyeeb­Si
sZi­navs mRvi­me­Si Tav­Se­fa­re­buls, uTuod na­nad es­mis ze­fi­ri­sa­
gan ga­mow­veu­li xe­Ta Sria­li.
me ki sxvas ve­li...
Tqven guls nu Seak­rTobs mi­si sa­xe­li, gan­Tia­dis me­bairax­
tre bnels ir­Cevs, ro­ca mas Se­xe­davs, mTva­rian Ra­mes mas­ze mRe­­
rian zRvis tal­Re­bi da is Ce­mi sat­rfoa.
nu da­miS­liT me is miy­var­des, ra uyoT, rom is ig­via­nebs, me
uk­vda­vi var, rad­gan ma­ze vmRe­ro­di. me uk­vda­vi var, ro­gorc mi­
si mos­vlis wi­nas­war­met­yve­li.
ado­nais, xma ga­mec, me fas­kun­jis frTe­biT Sen­sken ga­mov­
frin­de­bi, me, uk­vda­vi, rad­gan mas ve­lo­di, mas um­Rer­di da mo­
va is uk­vda­ve­bis Svi­li, apo­ka­lip­sis qal­wu­li.
ado­nais, rad ar gin­da, msxver­plad mo­gi­ta­no Ce­mi aR­tyi­ne­ba?..

55
siy­va­ru­li... sim­bo­loa ada­mia­nis cxov­re­bis sa­Si­ne­le­bi­sa,
mas­Si Ca­ma­la Se­moq­med­ma qvey­nis ga­Ce­nis idu­ma­le­ba, mas um­Re­
rian qves­kne­li da Zal­ni ca­Ta­ni. is Ra­mis ze­fi­ris moT­qmaa, is
ox­vraa var­dis gauS­le­li­sa. mTa­ni caT ayu­de­bul­ni ma­ze hkrTe­
bian, ma­ze oc­ne­bo­ben Cay­viT­le­bu­li naZ­ve­bi. Ra­mis idu­ma­le­ba­Si
is­mis xma sa­ta­ni­sa, isic mas eZebs, suls maS­fo­Tars, uar­yo­fi­
sas enat­re­ba uk­vda­vi grZno­ba.
ado­nais!.. aRax­ve bWe­ni, uk­vda­vi su­li Sen­sken moil­tvis,
is uk­vda­via, rad­gan ma­ze mRe­ro­da... is uk­vda­via, viT mi­si mos­
vlis wi­nas­war­met­yve­li... da mo­va uk­vda­ve­bis Svi­li, po­li­kap­sis
qal­wu­li,

IX. be­dis sim­Re­ra


Cu... xma is­mis... es sim­Re­raa be­dis we­ri­sa.
Con­Cxe­bis qnar­ze mRe­ris sik­vdi­li, mi­si gza Cven Zvle­bi­Ta
aris na­fe­ni. aris sad­Rac bed­nie­re­ba, gza ki Sors aris, ges­miT,
ro­gor ymuis xev­Si af­Ta­ri?
es sim­Re­raa be­dis we­ri­sa...
saf­lavs em­Txve­va, ur­va naR­ve­li,
saf­lavs ak­vde­ba sat­rfos Za­xi­li,
Cu, xma is­mis, es sim­Re­raa be­dis we­ri­sa.
is yru Za­xi­lia uk­vda­ve­bi­sa, is xmo­ba aris ar yof­nis mo­ci­
qu­li­sa, udab­no­dan il­tvis brZo­lis wyur­vi­liT aR­tyi­ne­bu­li
gri­ga­li, sik­vdi­lis or­gia­ze ux­mobs av­su­lebs sa­Ta­nae­li.
es sim­Re­raa be­dis we­ri­sa...

X. him­ni sa­ta­nas
su­lo uk­vda­vo! uar­yo­fis mo­map­yar yu­ri, Sen gix­mobs, ge­Zebs
su­lis swraf­va ti­ta­niu­ri, me Sens sa­qe­baT sa­di­deb­lad sof­lad
mo­ve­li, Se­ni di­de­bis la­Rad yo­fa Ce­mia be­di. de­mons mo­gix­mob,
suls mos­wyin­da erT sa­xeo­ba, me Sen gim­Rer­di, Sen­Tvis dav­dgi
crem­lis xeo­ba. me msurs, vis­men­de, yurs ug­deb­de Sen idu­mal
xmebs, ra ge­naR­vle­ba, rom mgo­sa­ni Sem­wi­ravs cod­vebs.
me myav­da Rmer­Ti, mag­ram gan­cxra ar yof­nis mxa­res, axa­li
Rmer­Ti dav­dgi ex­la me mis sa­ma­res.
sas­ti­ki da ul­mo­be­li TrTis, cax­ca­xebs be­dis we­ra, Sve­bis
mgos­nis Su­ris ge­bis, ros moes­ma mas sim­Re­ra.

56
*
So­riT xma mes­ mis, wav­yve­
bi im xmebs, rRve­ vi­sa Za­la suls
hklavs, suls ag­znebs. es Rmer­Ti mRe­ris Su­ris Zie­bis, Rmer­Ti
cec­xli­sa, ga­nad­gu­re­bis. su­lis xun­di sau­ku­neT ver gas­Weds,
dad­ga Ja­mi, Sve­bis Ja­mi un­da gaw­ydes. sa­ta­na hki­vis, sa­ta­na mix­
mobs, Su­ris Zie­bis han­gebs mi­ga­lobs, wav­yve­bi im xmebs, wav­yve­bi
im xmebs, suls cecxls uki­debs, suls cec­xliT ag­znebs...

XI. Sa­vi Tva­le­bi


mci­va, vkan­ka­leb...
ro­gorc qa­riS­xlis dros okea­ne, ise zvia­dobs gul­Si Ca­gu­be­
bu­li vne­ba, su­li Wmun­va­rebs... su­li mun­jobs, sev­dis av­ga­roz­Si
ga­mox­veu­li ar­yof­nis mo­ci­qu­li Sa­vi yo­ra­ni mix­mobs, me­Za­xis, uh,
ra ci­via mis frTa­Ta bar­tyu­ni. me ki ga­zaf­xu­li mez­ma­ne­ba.
Sa­vi Tva­le­bi Sors arian, mag­ram mainc vxe­dav, suls hklavs,
suls xib­lavs ma­Ti Sve­ne­ba, me me­Za­xian isi­ni, me mix­mo­ben iq,
sad ar bne­la, ro­gorc aq, sad sau­ku­ne­Ta frTeb­ze ga­nis­ve­nebs
uk­vda­ve­ba, sad an­ge­lo­se­bi uga­lo­ben siy­va­ru­lis kvar­cxlbeks,
qe­ba­Ta qe­ba.
gad­miS­viT, mTe­bo!.. ma­Ti koc­na msurs, ma­Ti koc­na msurs, me
pe­li­ka­ni­viT sis­xliT gav­zar­de ma­Ti pat­ro­ni, me mis­Tvis avi­
ta­ne gol­go­Ta­ze wa­me­bis jva­ri.
oi, eS­ma­ko, sa­Ta­nae­lo!.. amom­ric­xe me coc­xalT wig­ni­dan,
oRond nu mo­ma­So­reb me im Sav Tva­lebs, mis­Tvis hkrTis su­li,
mis­Tvis va­la­lebs.

XII. ka­co, giy­var­des...


`ka­co, giy­var­des, caT STa­mom­Za­xes, ros maT dam­ba­des~.
...da mec miy­var­da. ro­gorc ga­zaf­xu­lis zRa­pa­ri, ro­gorc
mwyem­sis zRa­pa­ri, da­Tav­da igi, gan­Tia­di­sas So­bi­li mwux­ri­sas
moh­kvda, Sua­Ra­mi­sas da­va­saf­la­ve oxer saf­lav­ze, mag­ram sa­
uku­no Sve­bas mir­Cev­nia is crem­le­bi, Tva­leb­ze rom hkrTian. me
brma vi­ya­vi, me mun­ji vi­ya­vi, mag­ram me vi­ci, Tval­xi­lu­li Ta­vis
dRe­Si ver mis­wvde­ba mzis cxo­vel myo­fel si­dia­des, me vi­ci,
rom bed­nie­ri arian brme­bi, vinc sib­rma­ve­Si sWvre­ten mzes. me
mun­ji vi­ya­vi, mag­ram sau­ku­ne­ni ver ga­mos­Tqva­men im du­mils,
ro­mel­sac me gan­vic­di­di.
ka­co, giy­var­des... es aris aR­Tqma ar­se­bo­bi­sa.

57
kiT­xeT Tqven mdu­ma­re tbas, sad Cven vis­xe­diT, kiT­xeT mti­­
ra­le ti­rifs da wylis fau­nebs, isi­ni get­yvian.
_ maT uy­var­da­To.
ca ar dar­gavs am sit­yvebs da mi­wa isev gai­meo­rebs:
_ maT uy­var­da­To...

XIII. aler­sis baR­Si


gi­lio­ti­na­ze, rom aiy­va­nes an­dre ber­nie, man Subls xe­li
mia­do da sTqva:
aq iyo ra­Rac!
Ce­mo kar­go, Cems gul­Sic iyo ra­Rac, mag­ram ax­la aRar aris;
tyuils am­bo­ben, rom siy­va­ru­lis ad­gils si­Zul­vi­li iyo­so, me
ar vgrZnob si­Zul­vils, si­coc­xle isev me­Za­xis vne­bis Za­xi­liT
da mec miv­sdev im xmas.
raT ar ico­di, rom Ce­mi siy­va­ru­li _ mris­xa­ne sa­mu­mi iyo?
raT ar ico­di, rom Ce­mi siy­va­ru­li Suad­Re iyo udab­no­Si mwve­
li? Sen aler­saT mii­Re is sim­Re­ra, Cem­Si, rom rRve­vis Rmer­Ti
mRe­ro­da? Sen Se­mo­di aler­sis baR­Si da­sas­ve­neb­laT, ver Seam­
Cnie, Sig ik­lak­ne­bo­den gve­le­bi, moS­xa­mu­li yva­vi­le­bi sa­sik­vdi­
loT ro­gor TrTo­den!..
ax­la gvia­naa?.. ro­dis am­dga­ra saf­la­viT mkvda­ri; ro­dis
iyo, or­jer rom yvao­da yva­vi­le­bi? gvir­gvin mox­snil siw­min­des
ver daib­ru­neb!..
mag­ram, Senc xom gve­li iyav Cem gul­mker­dze gam­Tba­ri, Senc
xom af­Ta­ri­viT gwyu­ro­da Ce­mi sis­xli? iyav mSvi­do­biT, cxov­re­
bis gzaj­va­re­din­ze Sev­xvdiT Cven, rom er­Tma­neTs gav­So­re­bo­diT;
Ce­mi ga­zaf­xu­lis dRe da Ra­me Sen gim­Re­ro­di, ra ge­naR­vle­ba sxvas­
um­Re­ro mkrTa­li han­gi Se­mod­go­mi­sa?

XIV. Se­mod­go­mis sa­Ra­mo


sa­Ra­moa. mwux­ris nis­lma da­fa­ra mi­da­mo. ax­laT daqvrive­
bul qa­li­viT Sa­ve­biT Se­mo­si­la so­fe­li. tyviis­fer ca­ze odnav
krTis TeT­ri Rru­be­li ise, ro­gorc mglo­via­re tu­Ceb­ze Rimi­
li gak­rTe­ba xol­me. mi­wa lo­cu­lobs, cas eved­re­ba cod­vis pa­
tie­bas da qa­riS­xa­li `aw ga­nus­ve­nes~ um­Re­ris Cay­viT­le­bul foT­­­
lebs, gam­xma­ri xi­dan mok­ve­Til foT­lebs.
tik, tik... ece­ma fan­ja­ras wvi­mis wve­Te­bi.

58
ma­Ti riT­mu­li xmau­ro­ba TiT­qos ga­mo­Za­xi­lia we­ro­Ta gun­
di­sa, ager Tav­ze rom ga­dia­res... ma­Ti sev­dia­ni Za­xi­li­sa.
Rmer­To!.. ro­gor Cam­dga­ra wya­li mis nak­va­lev­Si, jer ki­
dev em­Cne­va mi­was mi­si pa­ta­ra fe­xis nak­va­le­vi, da, vin icis,
Se­saZ­le­be­lia, wvi­mam mo­Sa­los ki­dec!..
ar vi­ci, ris­Tvis mo­min­da, Zlier mo­min­da, ga­dav­mxta­ri­yav
fan­­jri­dan da da­me­koc­na is ad­gi­li mi­wi­sa, sa­dac mis fe­xebs
siR­rma­ve gau­ke­Te­bia, da ro­mel­sac, vin icis, iq­neb ama­Ra­mac
moS­lis wvi­mis Sxe­fe­bi.
ra mwa­rea, ra mwa­re imis gax­se­ne­ba, rom igi awi arao­des ar
dab­run­de­ba; gax­se­ne­ba imi­si, rom say­va­re­li qa­li, ro­me­lic gu­
Sin Sen­Tan iyo, dRes sa­mu­da­moT wa­vi­da da aRar mo­va arao­des!
RmerTs ris­xvis dros Seu­ta­nia es sit­yva `a­rao­des~ Cven­
Tvis sax­mar leq­si­kon­Si. gul­-RviZls RrRnis es sit­yva, Wkuas
swvavs ara ada­mia­nu­ri tki­vi­liT.
tik... tik!.. ece­ma wvi­mis Sxe­fe­bi fan­jris mi­nas da qa­riS­
xa­li ci­vaT uloS­nis sa­xes _ is ki ar icis su­lel­ma, rom mis
koc­niT ma­go­nebs im koc­nas, ro­me­lic swvav­da Sen sa­xes da ro­
me­lic awi arao­des ar ga­meor­de­ba.
wvi­ma ki da­Ji­ne­bia im nak­va­levs da un­da mo­Sa­los, gaas­wo­
ros es uka­nas­kne­li naS­Ti wu­xan­de­li trfo­bi­sa.
xel­Si TrTis Ta­siT Rvi­no. svam da uf­ro grZnob si­ci­ves...
ici is, imi­ tom, rom sul­ Si dau­ bu­dia si­ci­
ves da Rvi­ no mas
ver gaaT­bobs... mag­ram mainc svam!.. ga­So­re­bis, yo­ran­Ta frTe­
bis bar­tyun­ma da­ba­da sul­Si es si­ci­ve, da mo­go­ne­ba mi­si, rom
arao­des ar dab­run­de­ba, uf­ro aciebs mas...
ar dab­run­de­ba, arao­des ar dab­run­de­ba; ici, rom marTa­
lia, mag­ram ar gje­ra, da gi­xa­ria, rom gje­ra!.. mag­ram qa­lis­
Tvis ga­na aris war­su­lis mo­go­ne­ba, ga­na is gaix­se­nebs war­suls?..
ga­da­vi­viw­ye da miy­var­di ma­Sin Sen, mis Tva­lebs... tik... tik...
tik!.. ece­ma fan­jris mi­nas wvi­mis wve­Te­bi, TiT­qo iT­vlis Sen­
gan ga­meo­re­bul imis sa­xels... qa­riS­xlis ci­vi koc­na da sev­di­
a­ni ve­lu­ri ki­vi­li uf­ro aciebs suls.
mo­Sa­la ki­dec sar­kme­lis win nak­va­le­vi?.. wya­liT aiv­so, Tva­­li-
ki mainc ver mo­gi­So­re­bia, TiT­qo mas­Tan gaS­ra Se­ni su­lis lxe­nac!
_ ipo­ve, ipo­ve?.. _ yruT dai­kiv­la cac­xvze zar­na­Som.
_ ve­ra, ve­ra!.. _ yruT­ve upa­su­xa meo­rem.
yi, yi, yi... yi­yi­ne­ben ba­ya­ye­bi; war­Rvna moe­lis qve­ya­nas. vin
ga­moi­ti­rebs mas, Tu ara isi­ni.

59
yvi­Te­li foT­le­biT av­sebs qa­riS­xa­li oTaxs _ so­ve­li, gam­
xma­ri foT­le­biT da ra­Rac na­Te­sao­bas grZnobs su­li im fo­
Tol­Ta bed­Tan, yvi­Tel foT­lebs ena aud­gams da be­di­T Cur­
Cul­Si TiT­qo is­mis:
_ ar dab­run­de­ba, arao­des!..

XV. Sursum Corda!..*


sss...s sev­dia­nad si­si­nebs Se­mod­go­mis qa­riS­xa­li, mwu­xa­red
upar­tyu­nebs fan­ja­ras frTebs da xee­bis gam­xmar tot­Ta Con­
gur­ze amo­ki­debs sev­dis sim­Re­ras, Ta­vis mu­dam xe­tial­ze, sev­
dis sim­Re­ras naR­vel­Si na­qargs, naR­vel­Si naq­sovs...
tik.. tik.. tik... ece­mian wvi­mis wve­Te­bis fan­jris mi­nas da
rit­miu­li Zig­Za­giT ga­nag­rZo­ben yof­nis zRa­pa­ris mbo­bas, rom­
lis da­saw­yi­si ara­vis ax­sovs da ro­me­lic ar das­rul­de­ba arc
Ja­mis da­sas­rul­Si.
ris­Tvis aris, rom mec min­da vim­Re­ro? me xom aras dros ar
mim­Re­ria, Tu vim­Re­ro­di xan­dis­xan, es Ce­mi naR­ve­li im­Re­ro­da
da ara me, imi­tom iyo sev­dia­ni is sim­Re­ra.
ris­Tvis aris, rom mec min­da vim­Re­ro?..
al­bad suls un­da gaa­ci­los sim­Re­riT uka­nas­kne­li frTa
cxov­re­bi­sa, un­da gaa­ci­los sim­Re­riT is dRee­bi, ro­mel­nic
aras dros ar dab­run­de­bian.
iciT, ras niS­navs _ aras dros ar dab­run­de­bian?
ro­gor da­vi­Ra­le, ro­gor me im dRe­Ta­gan, da ki­dev rom
mwyu­ria kvlav is dRee­bi?!!..
_ qa­riS­xa­lo, Sen, vinc moT­qmiT gais­tum­re Se­mod­go­mis yvi­
Te­li foT­le­bi.
Sen, vinc Wi­ri­su­fa­li­viT Tavs daR­ria­leb gam­xmar xeebs.
Cem sul­sac um­Re­re sul­Ta­Ta­na, Cem sul­sac um­Re­re `aw ga­
nus­ve­ne~, Cem sul­sac, ro­mel­sac ara­vin ar moi­go­nebs, ro­mel­
sac ara­vin ar ga­moi­ti­rebs...

*
su­li ge­Za­xis!.. ar ges­mis, ro­gor ge­Za­xis su­li sa­ma­ra­di­so
Za­xi­liT, su­li ge­Za­xis... Sen, ro­mel­sac me ar gic­nob, mag­ram
Cem­Tvis gam­za­de­bu­lo.

* laTinuri sityvebia da niSnavs: `ze aqvTin gulni~, e. i. suli moiTqviT,


gamxnevdiTo.

60
mSve­nie­ro, me me­siz­mre­ba, me­siz­mre­ba mSve­nie­ri nak­vTe­bi Se­
ni sxeu­li­sa da gu­li TrTis, su­li hkrTe­ba ra­Ra­cis mo­lo­din­
Si. me Sen di­di xa­nia gic­nob­di sad­Rac; odes­Rac Cven vi­ya­viT
er­Tad, sad? me ar max­sovs, mag­ram ex­la ver­sad gpo­ve. rad da­
u­te­ve, rad, Cems sul­Si bi­na?
Sen ara xar, Sen ar ar­se­bob, mag­ram me Se­niT vcxov­rob, mrwams
da ar­ca mwams, mje­ra da arc mje­ra, da miy­vars es, rom arc mje­
ra da ki­dec mje­ra.
su­li hkrTe­ba mo­lo­din­Si, vdne­bi da viw­vi una­xav aliT.
Sen un­da iy­ve, Tum­ca ara xar, ges­mis? ge­Za­xis su­li sa­mara­
di­so Za­xi­liT. ro­gorc sar­Zlo sa­qor­wi­lo sa­re­cel­ze, ise da­
ki­de­bia cas mTva­re, mkrTa­li var­skvla­ve­bi ki ver ube­da­ven mi­­
ka­re­bas, So­ri­dan ib­ni­de­bian. hau, ra cu­dia xan­dis­xan Si­Si. Ce­­mi
sa­qor­wi­lo sa­re­ce­lic ca­rie­lia, mti­ra­li Zew­nis to­te­bi dav­te­­
xe, fer mik­rTal zam­ba­xe­biT dav­wa­ni aler­sis sa­wo­li.
mo­di, mo­di, Sen gix­mobs su­li Sen!..
vne­bis al­Si ga­mog­xvev, vne­bas ga­wo­veb Zvel Rvi­no­sa­viT
tkbi­ls, ve­lur eq­staz­Si dag­wvav, mog­xib­lav... Cems Tma­Si ga­
mog­xvev, Cems koc­niT dag­fa­rav. nu ig­via­neb, su­lo, Cem­Tvis gam­­
za­de­bu­lo!..
ga­na ase ar afi­ceb­da mos­vlas odes­Rac so­lo­mo­ni su­la­
miTs, Sen­Tvi­sac mzad aris aler­sis sa­wo­li.
vne­bis qu­ru­mi sam­sxver­plos win TrTis da kan­ka­lebs.
rad ig­via­neb, rad ar mox­val, su­lo su­li­sa?.. ga­na ar ges­
mis sa­ma­ra­di­so Za­xi­li Ce­mi?.. oh, Cven vi­ya­viT sad­Rac er­Tad,
ro­dis an sad, me ar max­sovs, Sem­deg ge­Zie, mag­ram ver gi­po­ve...
Cven vi­ya­viT sad­Rac er­Tad.
ru­qaia, ru­qaia, da­ma­de Ta­vi kal­Ta­ze, ex­la me get­yvi zRa­pars:
...Rmer­Tsac mos­wyin­da. meS­vi­de dRes zam­ba­xe­bis sa­re­cel­
ze iw­va ado­nai­si da mis sa­xes kma­yo­fi­le­bis Ri­mi­li ar eka­
re­bo­da. Zlie­ri kver­Txis er­Ti Se­xe­biT Seiq­mnen ca, qve­ya­na.
mi­wi­dan gaa­Ci­na is, vi­sac mi­si ma­gie­ro­ba un­da gae­wia qvey­nad.
xe­dav­da Rmer­Ti, rom ra­Rac mow­ye­ni­lo­ba iyo gar­Se­mo, si­xa­li­
se ak­lda. mag­ram Rmer­Ti ris Rmer­Ti iyo, rom ra­me dak­le­bo­da
mis qmni­le­bas. di­de­bu­li xu­roT­-moZ­Rva­ri Sein­Zra yva­vi­le­bis
sa­re­cel­ze da sim­Re­ra daiw­yo. ro­ca an­ge­lo­ze­bi im­Re­ro­den,
ma­Si­nac suls na­bav­da xol­me edem­Si yve­la­fe­ri da ex­la xom
TviT Rmer­Ti mRe­ro­da. ef­ra­tis tal­Re­bi mi­dun­den. tig­ro­sis

61
na­pi­ras gait­mas­nen ler­wme­bi da is­men­dnen sim­Re­ras. TiT­qo ci­
sa da mi­wis So­ris si­me­bi gaib­nen, is­mo­da sim­Re­ra... ca da mi­wa
er­Tma­neT­Tan Seer­Te­bis sur­vi­liT aR­tyi­ne­bul­ni is­men­den im
xmas da am xma­Si, uf­lis sim­Re­ra­Si dai­sa­xa, gan­kac­da, ga­moi­
nak­vTa is, vi­sac Sem­deg eva daer­qva. ris­xvis Rmer­Tma, ie­go­vam,
vinc ka­no­nad dau­do kacT na­Te­savs... kbi­lis wil kbi­li, Tva­
lis wil Tva­li, Jam­sa aR­tyi­ne­bi­sas Seh­qmna sim­Re­riT qa­li. da
mix­vda, rom Sec­do­ma Cai­di­na, rom TviT Seh­qmna ker­pi ada­mia­
nis­Tvis, mag­ram Zlier un­da hyva­re­bo­da is, vinc mis sim­Re­ri­
dan dai­ba­da, rom moes­po. adam­ma ki dai­je­ra, ro­ca uT­xres, rom
mis gver­di­dan gaC­nda igi.
bev­ri dRee­bi wa­vi­den mas Sem­deg, sau­ku­ne­ni sau­ku­neT mis­
dev­den. bev­ri sim­Re­ra im­Re­ra ada­mian­ma qa­lis mSve­nie­re­ba­ze,
mag­ram mix­vda, rom mi­si sim­Re­ra ver daat­kbob­da mas, vinc uf­
lis sim­Re­ri­dan dai­ba­da, vi­sac Ja­mis saz­Rvars iqiT es­mo­da
uk­vda­vi me­lo­dia Se­moq­me­di­sa.
qa­li _ ki­bea RvTae­bi­sad­mi.
...da ioan­ne RvTis­met­yve­lic la­pa­ra­kobs: pir­ve­lad iyo
sit­yva da sit­yva igi uf­li­so.
_ vin iyo is sit­yva?
ru­qaia, ru­qaia _ vin iyo is sit­yva?..
dev­Ta mris­xa­ne laS­qa­ri­viT amar­Tu­lan Sors sam­Sob­lo
mTe­bi. oq­ros gve­li­viT et­mas­ne­ba maT TeTr qo­Cors mTva­ris
sxiv­Ta mZi­ve­bi. cas un­da da­koc­nos mi­si qo­Co­ri, dab­la ix­re­ba
da me­wa­mul­Si xvevs mTebs...
_ mkvle­lo, So­reu­lo, is­mi­ne, rac giT­xras sul­ma.
Sen ara­ra ges­mis, Sen yru xar.. Rmer­Ti iya­vi da civ qan­da­
kaT iqe­ci, Rmer­Ti iya­vi da ker­pad iqe­ci...
mag­ram me ku­bo var Se­ni RvTaeb­ri­vo­bi­sa..
sss... si­si­nebs qa­riS­xa­li da ve­lur han­gze gah­ki­vis ve­lur
me­lo­dias..
tik.. tik.. tik.. ece­ mian fan­jris mi­ nas wvi­ mis Sxe­ fe­bi da
rit­miu­li Zig­Za­giT ga­nag­rZo­ben zRap­ris mbo­bas..
Sursum Corda... TiT­qo is­mis gar­Se­mo, wvi­mis Sxe­fe­bi imeo­re­ben.
Sursum Corda... ze aq­vTin gul­ni... zria­le­ben Sors mo­nas­tris
za­re­bi... da Ra­mis sib­ne­le­Si tyviis jo­jo­xeTs gaaqvs zan­za­ri...
es sa­Si­ne­le­bis sim­Re­raa, iciT, ra aris sa­Si­ne­le­bis sim­Re­
ra? saf­la­vis me­say­vi­re am­dga­ra saf­la­vi­dan da gah­ki­vis na­Ra­ra
`Sursum Corda~...

62
Ra­mea. mar­too­ba daia­re­ba oTax­Si, mar­too­ba gaj­do­mia mTel
sxeuls, mar­too­ba ci­vi, kaeS­nis mom­gvre­li da mar­too­bac mRe­
ris du­mil­Si:
_ ze aq­vTin gul­ni.. Sursum Corda...
ssss... si­si­nebs qa­riS­xa­li da ve­lur han­gze gah­ki­vis velur
me­lo­dias... tik.. tik.. tik.. ece­mian fan­jris mi­nas wvi­mis wve­
Te­bi da rit­miu­li Zig­Za­giT imeo­re­ben im sit­yvebs, ro­me­lic
mi­was aR­mox­da da cam gai­meo­ra.. bne­la.. Sa­vi Ra­me.. Se­mom­cqe­ris
Tva­leb­Si... oTax­Si da­dis mar­too­ba, mar­too­ba gaj­do­mia mTel
sxeuls...
Sursum Corda... ked­leb­ze Win­keb­ma amoy­ves Ta­ve­bi da isi­nic
mRe­rian, Win­ke­bic mRe­rian... da oTax­Si da­dis mar­too­ba, ro­me­
lic SeiT­qva Ra­mis sib­ne­les­Tan...

2 ap­ri­li [1911]
qu­Tai­si

63
sa­saf­lao­ze
(sil¡ueti)

ar vi­ci, ris­Tvis, mag­ram er­Ti Cveu­le­ba dam­Cem­da, da­Ram­


de­ba Tu ara, fex­-ak­re­fiT sa­saf­laos­ken mi­veC­qa­re­bi da ada­
mian­Ta­gan gul­nat­ke­ni saf­la­veb­Tan vsaub­rob. pir­ve­lad Zlier
me­Si­no­da me im du­mi­li­sa, ro­me­lic sa­saf­lao­ze su­fevs, mag­ram
Sem­deg ise Se­veC­vie, rom ex­la du­mi­lis enac vis­wav­le.
ox! ro­gor mdu­ma­re­ben saf­la­ve­bi, TiT­qo aq arc ki iyon ada­­
mian­Ta su­le­bi. ager, ro­gor daR­vre­mi­la saf­la­vis lo­di, ne­ta
es grnobs ra­mes? mag­ram ra uxei­ro az­re­bi mom­dis. vin saf­la­vis
qva da ris fiq­ri, mas rom gu­li qon­des, mas rom grZno­bis na­ta­
ma­li moe­poe­bo­des, ma­Sin xom saf­la­vis lo­dic ar iq­ne­bo­da.
_ mag­ram Cu... me saf­la­vis lo­di me­saub­re­ba.
_ ada­mia­no! yu­ri mig­de, ra­sac gai­go­neb, guls daiW­die, saf­
la­vis lo­de­bi aras dros ar styuian, Tqven ada­mia­nebs gje­raT,
rom Cven gu­li ar gvaqvs, Tqven­Si yve­la­ze uf­ro mgrZno­bia­rem,
mar­ma­ri­los­gan rom qan­da­ki ga­mo­nak­vTa, zed waa­we­ra, `bed­nie­ri
xar, rom qvis­ga­na xar da la­pa­ra­ki ar Se­giZ­liao~.
_ saf­la­veb­Si gae­ci­ne­baT mkvdrebs... saf­la­veb­Si, yu­ri da­
mig­de, guls daiW­die, me ra­sac get­yvi, saf­la­vis lo­de­bi aras
dros ar styuian _ ba­bi­lo­nis go­do­li aSen­de­bo­da am­den­xans
ada­mia­nis sic­rui­sa da Tqven rom gje­raT, qvebs gu­li ara aq­
vTo, mo­ge­te­ve­baT. me mcve­li var aq saf­lav­Ta myud­roe­bi­sa, me
gul­Si bev­ri ram Ca­vi­mar­xe da Sen­ca get­yvi. xe­dav aq saf­lavs,
gan­mar­to­ve­biT rom sdgas? Se­xe­de, ro­gor da­ki­de­bu­lan gac­
rcvni­li zam­ba­xe­bi. aq Wa­buk­ma sat­rfo da­mar­xa, mi­si go­de­ba
Cven gvwvde­bo­da gul­Si da mwa­red vqvi­Ti­neb­diT pir­ve­lad, ro­
ca is sat­rfos ku­bos moy­va. Sem­de­gac yo­vel­Tvis daia­re­bo­da
is aq saf­lav­Tan da mas­Tan er­Tad Cvenc vsti­ro­diT. zam­ba­xebs
na­mis ma­gier mi­si crem­li swvav­da, mag­ram dro mi­dio­da da gu­
Sin Cven vna­xeT, is sxva qals moh­yve­bo­da. ise ga­moia­ra pir­ve­
lis saf­la­vi, rom ze­dac ar Seu­xe­dia, mag­ram ga­na is pir­ve­li
iyo amis­Ta. Cven ki vsti­ro­diT, ra­zed? kac­Ta sia­ve­ze, mag­ram
Cven fa­ri­se­vel­ni ar varT, sxvas vaC­ve­noT crem­le­bi.
_ aq Se­xe­de, mar­cxniv, aq mar­xia mwi­ri, is mTe­li Ta­vis si­coc­
xle­Si siy­va­ruls iT­xov­da, ro­gorc mTxo­va­ra, mag­ram ise STa­vi­da
saf­lavs, rom Ta­nag­rZno­bis Ri­mi­lic ki ar Rir­se­bia, mi­si su­li

64
ex­lac go­debs saf­lav­Si, mag­ram es­mis vis­mes? si­coc­xle­Si vis es­
mo­ da, rom mkvdars gau­ go­non. Cven gves­ mis, Cven vsti­ riT da am
Ja­mad sa­xec ver ma­lavs mwu­xa­re­bas, gaiv­lis ada­mia­ni da it­yvis:
_ sa­co­da­ve­bi, ro­gor ar mos­wyin­daT saf­lav­Ta da­ra­jo­ba.
ar ician da arc SeiZ­le­ba, sxva sTqvan ra­me.
_ Se­xe­de am obol saf­lavs. aq sul axal­gaz­rda moiy­va­nes.
mi­­si da­xu­Wu­li Tva­le­bi cas ki­dec eved­re­bo­den, mas gan­Tiadi
enat­re­bo­da, ma­zed lo­cu­lob­da da wyvdiad­Si ki amoZ­vra su­li.
mis saf­lav­zed ara­vis crem­li ar dauR­vria, vin dai­ti­reb­da
Tu ara Cven, aq yo­vel­Tvis Sua­Ra­mi­sas, ro­ca tar­ta­ro­zi Camoh­­
kravs zars, aC­rdil­Ta cod­vi­li su­le­bi Seik­ri­be­bian. ma­Ti da­
nax­va ada­mians SeS­li­da, mag­ram Cven uc­qe­riT da vus­menT, rad­­gan
mar­Ta­li arian saT­qmel­ni maT­ni... da yved­rian isi­ni ada­mianebs,
swyev­ lian... yrua maT­ Tvis ca, mxo­ lod Cven vis­ menT, Cven ada­
mian­Ta SeC­ve­ne­bas. dau­je­re saf­la­vis lods, is coc­xa­li ma­tia­nea
ada­mian­Ta cxov­re­bi­sa, mas­Si bev­ri mwu­xa­re stri­qo­ne­bi swe­ria...
mes­mo­da me gar­kve­viT saf­la­vis lo­dis sau­ba­ri, mag­ram xma mi­
si sa­i­dum­lo mis­wyda, TiT­qo me­xi dae­cao, mtvrad iq­ca saf­la­
vis lo­di da nam­tvre­ve­bi Sors gai­fan­tnen... mag­ram sak­vir­ve­le­ba,
yve­la maT­ga­ni la­pa­ra­kob­da, sa­Si­ne­li iyo ma­Ti xma, mas­Si is­mo­da
yved­re­ba, mas­Si is­mo­da SeC­ve­ne­ba, im xma­Si is­mo­da uku­ni­Ti wyev­la.
_ ada­mia­no, guls daiW­die Cve­ni sit­yve­bi, saf­lav­Ta lo­de­
bi aras dros ar styuian.
bne­li er­tya qve­ya­nas, rom ga­mo­ver­kvie. saf­la­vis lo­di, nam­­
tvre­ve­bad qceu­li, ex­la sdum­da; mxo­lod Ra­mis yru idu­ma­le­
ba­Si ki­dev vis­men­di xmebs, idu­mal xmebs, ro­mel­nic ak­vne­seb­den
norC gu­lis si­mebs.
_ ada­mia­no! guls daiW­die Cve­ni sit­yve­bi, saf­la­vis lo­de­bi
aras dros ar styuian; Cven­zed uf­ro ci­via Tqve­ni gu­li, Tqvens
gul­Si Cai­fer­fla grZno­ba, Cah­qra Ta­vi­suf­le­bis kan­de­li, ga­mo­
ig­lo­ve, ada­mia­no, Se­ni­ve Ta­vi, Cvenc vi­ti­rebT, Cvenc, saf­lav­
Ta lo­de­bi.
_ ada­mia­no, guls daiW­die Cve­ni sit­yve­bi, saf­lav­Ta lode­­
bi aras dros ar styuian, Ra­mis yru idu­ma­le­ba­Si mos­Tqvam­da
idu­ma­li xma.

[1911]

65
yo­ra­ni
mi­nia­tiu­ra

vis ar sme­nia mi­si be­di­Ti Cxa­vi­li?


vi­si daob­le­bu­li su­li ar ic­nobs mis frTe­Ta bar­tyun­sa?..
Sors udab­no­Si, si­la­Si aris Caf­lu­li cxo­vre­bis wig­ni da
mgzav­ri, sic­xiT mo­qan­cu­li, kiT­xu­lobs Sem­deg mwu­xa­re stri­
qo­nebs: `es ma­Sin iyo ro­ca, gol­go­Tas mTa-­gors Ra­mem mox­via
bne­li su­da­ra, ra­Ta ada­mia­nis cod­ve­bi dae­ma­la. ga­fiT­re­bu­
li sCan­da mTva­re, Ta­vi Rrub­le­bi­saT­vis See­fa­re­bi­na, rad­gan
rcxve­no­da kac­Ta sia­vis. `i­yav, viT ma­ma sru­lio~ uan­der­Za ada­
mians jvar­zed mi­lur­smul­ma, mag­ram man lax­va­riT ga­ni­So­ra is,
vi­sac un­do­da, mzak­va­ri Rmer­Tad gar­daeq­mna. mow­ye­niT id­ga
gol­go­Tas be­di. cel­qi nia­vi­sa am mwu­xar Ra­mes ar si­si­neb­da,
jvar­Tan dax­ri­li, crem­le­biT rwyav­da jvar­cmu­lis gvams mag­da­
li­na da jva­ri­dan Ca­mo­naw­ve­Ti sis­xli, mag­da­li­nas crem­leb­Tan
Seer­Te­bu­li, niaR­va­ri­viT miq­Suo­da Zirs jur­Rmul­Si, rom mun
dae­mar­xa kac­Ta sia­ve. am dros mof­rin­da is, gul­sak­la­vi iyo mi­
si Cxa­vi­li. le­Sad miiC­nia yo­ran­ma jvar­cmu­li Rmer­Ti da uw­yo
kor­tna. amao iyo mag­da­li­nas ved­re­ba. sa­Si­ne­li frin­ve­li, vi­si
Tva­le­bic Ra­mis wyvdiad­Si mze­sa­viT ana­Teb­da, ufals kor­tni­da.
_ iyav wyeu­li! _ Ra­Rad­hyo xmi­Ta di­di­Ta da mos­wyda jvar­
cmuls yo­ra­ni, mag­da­li­nas miaf­rTxial­da da mas Tval­-war­bTa
siw­yvdia­de yor­nis ga­dae­do da Sa­vi gu­liT er­Tian ga­Sav­da. amis­
Tvis it­yvian mgos­ne­bi, sat­rfos Tva­le­biT dab­ne­di­le­bi, rom
yor­nis frTas mia­gavs Sa­vi Tva­le­bio. did­xans das­tria­leb­da
wyev­liT Sek­ru­li yo­ra­ni gol­go­Tas da bo­los gon areu­li gaf­
rin­da Sors... Sors. am dRis Sem­deg is wi­nam­ZRva­ria ube­du­re­bis.
iu­da­sac ew­via Zew­na­zed Ca­mo­ki­de­buls da amo­kor­tna Tva­le­bi.
da ex­lac Sa­vi yo­ra­ni, gu­li­Tac Sa­vi ver iviw­yebs leSs na­
dim­ze­dac ie­sos wyev­las da sa­zar­lad ab­ria­lebs Tva­lebs.
ase das­wyev­la jvar­cmul­ma yo­ra­ni, wi­nam­ZRva­ri ube­du­re­bi­sa.

[1911]

66
kae­nis nak­va­lev­ze
(qar­Tu­li gad­mo­ce­ma)

da­ma­de, Svi­lo, Ta­vi kal­Ta­zed, me zRa­pars get­yvi:


_ Tval­war­mta­ci da mom­xib­la­vi iyo me­fis asu­li. varskvla­­
ve­bi mos­xlte­bo­den cis tat­nobs, is rom ga­red ga­mo­vi­do­da.
mwu­­xa­re mTva­re ki­dev uf­ro ga­fiT­rde­bo­da, rad­gan mi­si Raw­
ve­bi kol­xi­dis var­dzed uf­ro wi­Te­li iyo da mi­si Tva­le­bi
mze­sa­viT ana­Teb­dnen Ra­mis uku­neT­Siac ki. mzes ar exi­la mi­si
mSve­nie­re­ba, To­rem isic dah­kar­gav­da fers da zaf­ran­sa­viT iq­
ceo­da. yve­la er­Tgu­li iyo me­fi­sa, rad­gan yve­las ga­gi­Je­biT
uy­var­da me­fis asu­li.
mxo­lod mis gul­Si jer ve­ra­vis Cae­xe­da.
ak­va­ni oc­ne­bi­sa id­ga mis Tva­leb­Si... da Seuy­var­daT me­fis
asu­li Zmebs. er­Ti sa­sax­lis mgo­sa­ni iyo, meo­re _ mo­qan­da­ke.
war­mtac sim­Re­rebs mRe­ro­da mgo­sa­ni qnar­zed, mis Cangs uk­
vda­vi su­li Cas­dgo­mo­da... da mRe­ro­da me­fis asu­lis sim­Sve­nie­
re­zed, var­skvla­vis Cur­Culs ada­reb­da mgo­sa­ni me­fis asu­lis
xmas, mTva­ris Ri­mils _ mis um­wik­vlo si­cils, mo­liv­li­ve tal­
Re­bi Sen­zed mRe­rian, an­ge­lo­se­bi Sen gim­Re­ren qe­baT­-qe­ba­so.
mxo­lod mxat­va­ri ra­sac grZnob­da, is ti­lo­zed ga­dah­qon­da,
sa­ku­Ta­ri sis­xliT, mTol­va­re sis­xliT xa­tav­da is me­fis asu­
lis su­ra­Tebs, mar­ma­ri­los su­li ed­gme­bo­da, ka­ci ver gaar­Cev­
da, vin sjob­da _ ci­vi mar­ma­ri­lo Tu me­fis asu­li?
da ga­dae­kid­nen Zma­ni er­Tma­neTs. Su­riT aR­vsi­li gu­liT das­
wve­bod­nen sa­re­cel­zed, Ra­me ar eZi­naT da di­liT gaas­ke­ce­bu­li
iyo Su­ri. eW­vi RrRni­da or­Ta­ves guls, viT saf­la­vis Wia.
da sa­ta­nas qnar­zed daa­viw­ydaT na­Te­sao­ba, aRar in­dob­dnen
er­Tma­neTs, Tu saS­va­le­ba mie­ce­mo­da da ga­re­moe­ba xels Seuw­
yob­da, ar moe­ri­de­bod­nen, sis­xli cam­din aes­xaT.
erT bnel Ra­mes Sei­yar­nen isi­ni. xmals un­da ga­daew­yvi­ta ma­Ti
be­di. si­si­na nia­vi vne­biT ag­zneb­da maT ise­dac mgzne­ba­re guls.
moh­kal, moh­kal _ dam­Re­ro­da mac­du­ri sa­ta­na qnar­zed.
sis­xliT Sei­Re­ba rus na­pi­re­bi. af­Ta­ri­viT ek­ve­Ten Zma­ni er­Tma­
neTs, foc­xve­ri­viT un­do­da, Tvi­Teuls, das­wa­fe­bo­da meo­res
sisxls da mok­la mxat­var­ma mgo­sa­ni, ru­Si ga­daag­do da das­
to­va. aq­vi­Tin­den yva­vi­le­bi, tyi­dan ga­mo­vi­da mio­na da mgos­nis

67
ga­cie­bul tu­Cebs eko­ne­bo­da. mxo­lod ru wmi­da, kam­ka­ma, ex­la
sis­xliT Se­Re­bi­li das­ti­ro­da kac­Ta sia­ves da Ra­mis yru idu­
ma­le­ba­Si cas Seh­kiT­xav­da, ris­Tvis gaa­Ci­ne ada­mia­ni bo­ro­tio?
bed­nie­rad mi­dio­da mxat­vris dRee­bi. mas daa­viw­yda Zmis sis­
xli, qa­lis wiaR­Si mi­si su­li qej­nas ar grZnob­da da sxvis ube­
du­re­ba­zed aa­Se­na man Ta­vi­si bed­nie­re­ba, mag­ram sak­vir­ve­le­ba
xde­bo­da, uka­nas­knel dros mas ar SeeZ­lo xat­va. Sav saf­la­vad
eC­ve­ne­bo­da mar­ma­ri­lo da saf­la­vis su­da­rad ti­lo, mag­ram qa­lis
wiaR­Si ga­ta­re­bu­li wa­me­bi bed­nie­re­bi­sa yve­la­fers iyi­didnen.
erT sa­Ra­mos mas sev­da Se­moaw­va. me­fis asul­ma ai­Ce­ma baR­Si
seir­no­ba. mxat­vars ar un­do­da ena­xa is ad­gi­li, ro­mel­sac ec­xo
Zmis sis­xli, mag­ram me­fis asu­li ga­Wir­veul­da.
rus uk­ve da­viw­ye­bo­da yve­la­fe­ri. mxo­lod sis­xliT mor­
wyu­li na­pi­re­bi aC­ve­neb­dnen sa­Si­nel nak­val­vevs.
_ sa­ziz­Ra­ro, ra hqen! rad mor­wye Zmis sis­xliT mi­da­mo. mas
arc ki dauw­yev­li­xar uka­nas­kne­lad.
_ ver moas­wro, To­rem, vfi­cav, TviT ar dam­zo­gav­da. _ un­
do­da eT­qva mxat­vars, mag­ram Sub­ma Sua gaa­po mi­si mker­di da
sis­xlis niaR­va­ri moe­do mi­da­mos.
_ ro­gorc mo­ge­ci si­coc­xle, ise wa­gar­Tmev, _ sTqva rain­
dma da mos­xlta ad­gi­li­dan.

*
xal­xSi xma da­dis, rom yo­vel Ra­mes, gan­saz­Rvrul Jam­sa, ori
Zma er­Tma­neTs eb­rZvian, cas es­mis ma­Ti ab­jre­bis JRa­ru­ni da
brZo­lis yi­Ji­na. bo­los er­Ti klavs meo­res da sa­Si­ne­li xar­xa­
riT tyis­ken gar­bis. iq mas uc­dis ali, me­fis asu­li, Tme­bi gaS­
li­li aqvs da oq­ros sa­var­cxliT Tmas ivar­cxnis, mi­si tit­ve­li
ta­nis si­TeT­res ge­di Se­nat­ris da mwux­ris nia­vi vne­biT eko­ne­ba.
kaen, ar gi­na­xavs Se­ni Zma? ekiT­xe­ba Ra­mis yru idu­ma­leb­
Si vi­Ra­cas zar­na­So. es de­daa, Zmas hkiT­xavs, Zma ar gi­na­xav­so,
mag­ram pa­su­xi ar is­mis da Ra­mis yru mdu­ma­re­ba­Si imar­xe­ba sev­
dia­ni ga­mo­Za­xi­li.

[1911]

68
du­mi­li
`qve­ya­na­ze­da da ze­ca­ze­da iyo du­mi­li,
mol­xe­niT iy­vnen udar­del­ni mTie­bi ci­sa~

...da es ma­Sin, ro­ca me sev­da mklav­da da Sa­vi, ga­nie­ri fas­


kun­jis frTe­biT, viT yo­ra­ni wi­nam­ZRva­ri ube­du­re­bis mwu­xa­
re­ba Tavs mev­le­bo­da. ros Wmun­viT mos­Tqvam­da su­li, kaeS­nis
ba­des gab­mu­li naR­vlian xma­zed da das­ti­ro­da pir­vel siy­va­
ruls, viT siz­mars gam­qrals, ro­me­lic awi ar dab­run­de­ba da
an ki vis gau­ go­ nia, mkvda­
ri saf­ la­ viT as­ dges, an da yva­ vi­
li
or­­jer ay­vav­des? ...am­bo­ben ki, rom bu­ne­bis sa­kur­Txev­lis win
msxver­plad sev­da mii­ta­ne­ba. vag­lax! mov­tyuv­di, vi­deg mduma­­
re. Tva­liT­gan mdio­da crem­li mdu­Ra­re, grZno­ba Re­lav­da sa­
be­dis­we­ro, grZno­ba ob­lo­bis uT­vis­to­mo­bis Ce­mi saf­la­vi, Ce­­mi
sa­ma­re: amaod vkiT­xav­di cas me­wa­mul por­fir mos­xmuls, tyu­
i­lad va­fi­ceb­di Ra­mes Se­mod­go­mi­sas da naZvs mdu­ma­res, `mar­
qviT, sad aris sat­rfo, sad gah­qra?­~-Tqo. kiT­xvas du­mi­li ime­
o­reb­da da pa­su­xi ar­said iyo. sTvlem­dnen mTi­sa mwver­val­ni da
Se­mod­go­mis Ra­me mwu­xa­re na­nas eub­ne­bo­da. Ce­mi moT­qma, Ce­mi qvi­
Ti­ni ar­vis es­mo­da...
`qve­ya­na­ze­da da ze­ca­ze­da iyo du­mi­li,
mol­xe­niT iy­ven udar­del­ni mTie­bi ci­sa~.
oh, maS, rad am­bo­ben, bu­ne­bis sa­kur­Txev­lis win msxver­plad
sev­da mii­ta­ne­ba...

[1911]

69
or­Teo­sis zma­ne­ba
(no­vel­la)
(vuZ­Rvni S-s)

sev­dia­ni mTva­re, man­tia­Si ga­mox­veu­li, od­nav ana­Teb­da ela­


dis laJ­var­do­van cas. mi­si aC­rdi­li, ro­me­lic sev­diT pyro­bil
qal­wuls waa­gav­da, pon­to­sis tal­Reb­Si Ca­xa­tu­li­yo da vne­biT
eCur­Cu­le­bo­da lik­li­ka zvir­Tebs. mris­xa­ne Su­ris­-ma­Zie­be­li
po­sei­do­ni _ TiT­qo da­viw­ye­bo­da, rom mis po­li­fems Tva­li mos­
Txa­res _ am saa­mo sa­Ra­mos gan­cxro­miT ga­nis­ve­neb­da.
sev­da saf­la­vis lo­di­viT aw­va gul­ze or­Teoss, is stiro­da,
mag­ram ra­zed, Tvi­To­nac ar ico­da, mxo­lod naR­ve­lis mkrTa­li
aC­rdi­li, Tav­zed rom da­far­fa­teb­da, ver moe­So­re­bi­na, mis ga­
fiT­re­bul sa­xe­zed mTva­ris mkrTal sxi­veb­zed mos­Can­dnen crem­
le­bi. ro­gorc yo­vel­Tvis, ise ax­lac, mWun­va­re­ba rom ga­efan­ta,
Ca­moh­kra si­mebs da uk­vda­vi me­lo­dia, tkbi­li Ra­Ra­di, wmin­da,
viT var­skvlav­Ta bin­dia­ni krTol­va _ are-­ma­res mo­edo. aq­vi­
Tin­den pon­to­sis tal­Re­bi. maT ar SeeZ­loT au­Rel­veb­laT mi­si
sim­Re­ris mos­me­na. um­Re­ro­da or­Teo­si, TiT­qo un­da gul­Si Ca­
gu­be­bu­li naR­ve­li sim­Re­ra­Si gad­moan­Txio­so. grZneu­li han­gi
xib­lav­da yve­las da ze­ciu­ri aR­tyi­ne­biT crem­lebs, mdu­Ra­re
crem­lebs, af­rqve­vi­neb­da. mRe­ro­da is siy­va­rul­zed, um­Re­ro­da
sat­rfos, vi­sac an­do su­lis tki­vi­li da gu­lis sai­dum­loe­ba.
zRvis tal­Reb­ze cek­vav­den pa­ta­ra zil­fe­bi, or­Te­so­sis Can­­
gis si­me­bis JRe­riT gab­rue­bul­ni. xma Seuw­yes si­ri­nozT orTe­
o­sis sim­Re­ras, Su­ria­nebs un­do­daT, daeC­rdi­laT kvne­sa Cangi­­­sa,
mag­ram amaod: tkbi­li, na­xev­rad ve­lu­ri me­lo­dia yrud gais­mo­da
Ra­mis idu­ma­leba­Si. okea­nis jur­Rmu­li­dan amoZ­vren okea­ni­de­­bi
da, gi­Ju­ris vne­biT aR­tyi­ne­bul­ni, uv­li­den mWvun­va­res, TiT­qo
isic un­daT cek­va­Si CaiT­rion. lo­de­bis crem­le­bi... xavs mo­de­bu­
li lo­de­bis crem­le­bi zRvas uer­Tde­bo­da, nian­gi na­pir­ze ga­mo­
su­li­yo da sim­Re­riT dat­yve­ve­buls uS­nod dae­Ro xa­xa, mis mou­
xe­Sao­bas das­ci­nod­nen pa­ta­ra zil­fe­bi da si­ci­liT kvde­bod­nen.
mxo­lod or­Teo­si isev mRe­ro­da. mos­Tqvam­da Can­gi, mos­Tqvam­da
ma­ra­diul sim­wu­xa­res, kaeS­niT eam­bo­re­bo­da Ra­mis binds.
...da Ca­mo­vi­da na­pir­ze, vis­Tvi­sac or­Teos gu­li mis­dio­da,
vis­Tvis mos­Tqvam­da, vi­zec hgo­deb­da.

70
nu Tu mis guls ar mis­wvde­ba es sev­dis sim­Re­ra? Rmer­Te­
bo, ga­na is ar moi­xib­le­ba Ce­mis sim­Re­riT?
...mxo­lod is la­Ri asu­li ela­di­sa aras im­Cnev­da da gzas ga­­
nag­rZob­da. ver moiT­mi­na or­Teos­ma da sa­Si­ne­li gu­lis Sem­za­ri
qvi­­Ti­ni amouS­va.
_ dar­Ci, nu mix­val! ga­na Sens guls ar swvde­ba es simRera,
ro­me­lic vne­bis Za­fe­biT amov­Za­xe da grZno­baT du­Ril­Si amov­
qen? ve­ra hxe­dav, sa­la­man­dra­sa­viT Sen­Tvis viw­vi?! vfi­cav vels,
sim­Re­rac Sen­ze iq­ne­ba da ma­Sin cec­xli­viT ga­wiT­lde­ba ga­fiT­
re­bu­li mTva­re, cas mos­xlte­bian vas­rkvlav­ni da go­de­bas iw­ye­
ben lo­de­bi.
dar­Ci, nu mix­val, ga­na Sens guls ar swvde­ba es sim­Re­ra?
...mxo­lod is la­Ri asu­li ela­di­sa gzas ga­nag­rZob­da.
gaeR­vi­Za or­Teos siz­ma­riT ga­bo­ro­te­buls, Tur­me Ta­vis sim­­
Re­ra­zed Ti­Ton Cas­Zi­ne­bo­da, mag­ram sak­vir­ve­le­ba!.. is is­men­da
pa­suxs kiT­xva­zed:
_ ar dab­run­de­ba is, ugu­lo lo­deb­ze ci­via mi­si gu­li,
rad­gan lo­de­bi sti­rian Se­ni sim­Re­riT da mas ki ara es­mis ra...
_ ar dab­run­de­ba. _ Cur­Cu­leb­da pon­to­sis tal­Re­bi da pa­
wia sil­fe­bi bans aZ­lev­dnen.
kvlav daaw­va gul­zed sev­da or­Teos da mis ba­geT pir­velad
das­wyev­les sat­rfo: wyeu­limc iyav, SeC­ve­ne­bu­li, Tu ki Seni gu­
li lo­deb­ze­dac ci­via! waiq­vi­Ti­na, mxo­lod gu­li, vne­biT mgzne­
ba­re, sxvas am­bob­da.
gai­meo­res es sit­yve­bi mo­lik­li­ke tal­Reb­ma.
sat­rfos gu­li saf­lav­ze­dac uf­ro ci­via, Cur­Cu­leb­da Ra­
mis idu­ma­le­ba.
sti­ro­da or­Teo­si.
Ta­vis gzas ga­nag­rZob­da, qse­lav­da mTva­re, ro­me­lic safla­
vi­dan amo­Re­bul mkvdars dam­sgav­se­bo­da da sev­dis Cad­rSi gamox­
veu­li, ela­dis Wa­lebs od­nav ana­Teb­da, rom gza gae­na­Te­bi­na mo­
xe­tia­le nim­fe­bi­saT­vis. mdu­ma­red id­gnen zRvis meore na­piras
kol­­xi­dis mTe­bi da pro­me­Teo­sis kvne­sa or­Teo­sis moTqmis bans
aZ­lev­da.

[1911]

71
sa­ta­nis qnar­ze
(si­liue­ti)

...ma­Sin qve­ya­na isev qaoss war­moad­gen­da. ada­mians ar exila


jer ede­mis Sve­ne­ba da sa­ta­na ki ma­Si­nac ar­se­bob­da. sau­ku­neTa
gaum­Wir­va­le bu­rus­Si in­Tqe­ba mi­si war­mo­So­ba. nam­dvi­lad ar yo­
fi­la Ja­mi, rom sa­ta­na ar yo­fi­li­yos. amaod moun­do­ma mas ieRo­
vam Se­mus­vra, saf­lvis mtve­ri­dan aR­sdga igi. sa­ta­nam as­wav­la
ada­­mians ltol­va Ta­vi­suf­le­bi­sad­mi, man ga­das­ca ada­mians sa­
idum­lo cno­bi­lis xi­sa. da­sa­ba­mi­dan iyo sa­ta­na da iq­ne­ba.
igi gan­xor­cie­le­baa az­ri­sa, ro­ca mi­was grZneu­li Ra­me ew­ve­
va, Zi­li yve­las moa­ja­do­vebs da du­mi­li Cu­mi xmiT kaeS­nian him­nis
mRe­ras daiw­yebs, ma­Sin yve­las sZi­navs, am­bo­ben, rom am dros lik­
li­ka tal­Reb­sac Cae­Zi­ne­bao. mxo­lod ma­Sin ar sZi­navs sa­ta­nas da
mis qnar­ze fer­xuls uv­lian av su­le­bi. am­bo­ben, sad­Rac Sors...
sam­xre­Tis qvey­nis­ken, sa­dac ux­mo udab­no aris ga­da­Wi­mu­li, ar­se­
bobs Zve­li rveu­li, ro­mel­Siac swe­ria sa­ta­nas Tav­ga­da­sa­va­lio.
...suls mSfo­Tars uar­yo­fi­sas, Seuy­var­da as­tar­ta. im­de­nad
Zlie­ri iyo mas­Si grZno­ba siy­va­ru­li­sa, ram­de­nad mom­xib­la­vi
da war­mta­ci iyo as­tar­ta... mxo­lod qve­ya­na­ze ma­ze mSve­nie­ri
ara daia­re­bo­da, an­ge­lo­se­bi kar­gav­den mSve­nie­re­bas da na­Te­
li mos­wyde­bo­da maT sa­xes, ro­ca as­tar­tas miuax­lov­de­bo­den...
mWvun­va­re mTva­re vne­bad ga­daq­ceu­li, mis gar­Se­mo dat­ria­leb­
da, mag­ram ver gae­be­da, eT­qva ra­me da sa­Si­nel sev­das mar­xav­da
gul­Si. mwu­xa­re eo­li mis­Tvis aJ­Re­reb­da si­mebs da ga­nuw­yvet­
liv mas um­Rer­da, mag­ram Sve­nier asuls ar es­mo­da.
...da ga­das­wyvi­ta sa­ta­nam, rac un­da gax­do­mo­da, is mi­si un­
da Seh­qmni­li­yo.
_ mSve­nie­ro asu­lo! is­mi­ne Ce­mi xma, nu ugu­le­bel hyof
Cems ved­re­bas, uk­vda­ve­bas Se­mog­wi­rav, mo­ne­bad gaax­leb Cems
uT­va­lav mo­na­Ta le­gions, gan­Tia­di­sas Sen­ze vi­lo­cav me, ro­
mel­mac ar vi­ci loc­va, me, vinc ie­Ro­vas ar da­ve­mor­Ci­le da
gar­dav­la­xe Se­moq­me­dis ne­ba.
tan­jvis ko­con­ze da­viw­vi, guls da­viw­vav da sak­me­ve­lad
gik­mev, yve­la­fers Se­mog­wi­rav, yve­la­fers, oRond Se­miy­va­re...
Se­ni er­Ti koc­na iyi­dis uk­vda­ve­bas, Se­ni er­Ti koc­na iyi­dis
sau­ku­ne­Ta bed­nie­re­bas.
...mag­ram as­tar­tas pir­ze Ri­mi­li uk­rTo­da:

72
_ me ar min­da uk­vda­ve­ba Se­ni, rad­gan Ce­miT­ve var uk­vda­vi.
_ me ar min­da mo­ne­bi, rad­gan me­ziz­Re­bian, ro­gorc saf­la­ve­bi.
_ uSe­no­dac lo­cu­lo­ben Cem­ze mze, mTva­re da var­skvlav­Ta
xom­li.
_ me sxvis­ ga­
nac msme­ nia, rom er­ Ti Ce­ mi koc­na iyi­dis mas,
rac ki Se­moq­meds gau­Ce­nia.
das­dum­da as­tar­ta... sdum­da sa­ta­nac, mxo­lod gul­Si sa­
Si­ne­le­bis qa­riS­xa­li bo­boq­reb­da, ras ar mis­cem­da, ras? rom
moeh­kla kad­nie­ri asu­li.
_ mag­ram mas­Tan mec mov­kvde­bi, mec... rad­gan ar Se­miZ­lia
umi­sod cxov­re­ba, yor­nis frTe­bi­viT haer­Si ga­niav­de­ba Ce­mi
uk­vda­ve­ba, mag­ram me Su­ris Zie­biT vi­coc­xleb... Su­ris Zie­biT...
_ wai­Cur­Cu­la sa­ta­nam da usam­zRvro eTer­Si Seis­ria­la. mi­si
Su­ris Zie­biT aR­gzne­bu­li Tva­le­bi mze­sa­viT ana­Teb­da wyvdiad­Si.
...da dai­fi­ca man, dae­sa­ja kad­nie­ri asu­li.
_ saf­lav­Ta lo­de­bi atir­de­bian Se­ni ti­ri­liT.
_ ca go­de­bas moh­yve­ba Se­ni crem­le­bis­gan. _ gai­xar­xa­ra sa­
ta­nam da jo­jo­xeT­Si av­ma su­leb­ma mis­ces ba­ni.
...da mo­na­xa sa­ta­nam mo­mak­vda­vi, ro­me­lic as­tar­tam uk­vdav
hyo Ta­vis siy­va­ru­liT, amos­Wra brWya­le­biT gu­li... mTrTol­
va­re gu­li da Can­gad, ve­lur Can­gad ga­mos­Ta­la, ga­moa­ba si­mi sa­­
Si­ne­le­bis da Su­ris­Zie­bis da mis qnar­ze aq­vi­Tin­da are-mida­mo.
go­deb­da as­tar­ta, saf­la­vis lo­de­bi sti­ro­den, me­wa­mul pos­pir
mos­mu­li naR­vels an­Txev­da ca.
_ iyav wyeu­li, iyav SeC­ve­ne­bu­li!
is­mo­da sev­dia­ni wyev­la as­tar­ta­si, mag­ram sa­ta­na mainc mRe­­
ro­da da mis qnar­ze mos­Tqvam­da ase mi­da­mo. Ra­me is­men­da sa­­Si­
ne­­le­bas, mTva­re, Rrub­leb­Si Se­fa­re­bu­li, mij­nu­ris naRvel­ze
zaf­ra­na­sa­viT fiT­rde­bo­da.
...da mRe­ro­da sa­ta­na sa­Si­ne­le­bis da Su­ris­Zie­bis han­gebs.
mos­Tqvam­da as­tar­ta.
amis­Tvis aris, bnel Ra­me­Si sa­ta­nas qnar­ze rom ase mi­da­mo
qvi­Tins daiw­yebs. is­mis uC­veu­lo ti­ri­li da go­de­ba, es sev­di­
ani moT­qmaa as­tar­ta­si, mag­ram sa­ta­nas Su­ris­Zie­biT aR­tyi­ne­
bul suls ara es­mis ra da Ra­mis idu­ma­leb­Si imar­xe­ba. saf­lavs
pou­lobs sev­dia­ni Za­xi­li kad­nie­ri asu­li­sa, vinc ga­be­da, sa­Si­
ne­le­bis wi­nam­ZRvars win aR­dgo­mo­da.

[1911]

73
cis­kris siy­va­ru­li
(no­vel­la)
aris sev­da ga­mouT­qme­li da Tva­leb­ze
ga­mou­ti­re­be­li crem­le­bi hkrTian.
os­kar uail­di

Sa­baT sa­Ra­mos, ro­gorc eb­rae­le­bi mes­sias, ise ve­lo­diT. am


dros vik­ri­be­bo­diT Cven er­Tad mo­ri­geo­biT Tvi­Toeu­lis sax­
lSi. ex­lac ram­de­ni­me axal­gaz­da vis­xe­diT oTax­Si da am­xa­na­ge­
bis mo­lo­din­Si Cu­mad ra­Ra­ca­ze vsaub­rob­diT. ra­ze? ex­lac ar
max­sovs, ver mo­mi­go­nia, mxo­lod es ki iyo, rom mo­lo­di­ni yve­­las
guls gvi­Ro­neb­da.
_ ne­ta, mo­vi­den mainc, _ wai­la­pa­ra­ka vi­Ra­cam, mag­ram ezo­Si
ara­vin sCan­da. Se­mod­go­mis dRe Tan­da­Tan iwu­re­bo­da da ram­de­
na­Tac Ra­mis bin­di er­tymo­da qve­ya­nas, im­de­nad uf­ro Ron­de­bo­
da, oTax­Si pa­pi­ro­zis kvam­li id­ga da cxe­lo­da ki­dec.
_ ga­mar­jve­baT! uk­ve mo­sul­xarT? _ ne­lis xmiT Cai­la­pa­ra­ka
ar­Cil­ma, Se­moa­Ro ka­re­bi da kuT­xe­Si Cu­mad mij­da.
rva saaT­ze yve­la Se­vik­ri­beT, mow­ye­ni­lo­ba uc­baT gah­qra,
bevr ra­me­ze ga­va­biT sau­ba­ri.
_ ai, da­saw­yi­si yve­laf­ri­sa, is dro­sa da siv­rcis ga­re­Se
sdgas. is arc SeiZ­le­ba gai­zo­mos, ar SeiZ­le­ba mi­si az­riT miw­
do­ma... rwme­na, mxo­lod mis­da­mi um­wik­vlo rwme­na Tu daam­Svi­
debs iW­viT da­se­ril suls.
_ eS­mak­ma gzi­doT, Tu arc gai­zo­me­ba, Tu ada­mia­ni ver mis­
wvde­ba, ar una­xavs, ar sme­nia, ro­gor SeiZ­le­ba, rom ir­wmu­no. _
sev­dia­nad wai­la­pa­ra­ka er­Tma mu­Sam, ro­me­lic mu­dam gves­wre­bo­da
kre­ba­ze.
_ mar­Tlac da, ra mis­tiu­ri sa­Si­ne­le­ba moi­cavs ada­mians,
mxo­lod erT fiq­rze, ro­gor da­vi­je­ro, rom me, ro­me­lic vaz­
rov­neb, ro­me­lic vgrZnob da vscoc­xlob, xval mtvraT viq­ce­vi
da Cems saf­lav­ze amo­va es ba­la­xi, ro­mel­sac dRes fe­xiT vqe­
lav; ver da­vi­je­reb, ve­ra, rom ar ar­se­bob­des ra­Rac idu­ma­li
Za­fi, uxi­lav­Tan ro­me­lic ar­se­bobs da rom­lis ar­se­bo­ba­ze iW­
vic sik­vdi­li iq­ne­bo­da, sa­Si­ne­li sik­vdi­li...
_ mec bev­rjer Cav­fiq­re­bul­var am sa­gan­ze _ daiw­yo axal­
gaz­da gam­xdar­ma stu­den­tma, ro­mel­sac am­xa­na­ge­bi `bruts~ ve­
Za­xo­diT da ram­de­na­dac vfiq­rob, im­de­nad uf­ro rTul­de­ba,

74
im­de­nad uf­ro bun­do­va­nia es sa­ga­ni. ber­Zne­bis mi­To­lo­gia­Si
er­Ti Rir­sSe­sa­niS­na­vi mi­fia, sa­ber­ZneT­Si iyo sfin­qsi, ro­me­
lic ga­mo­ca­nebs iZ­leo­da da vinc ver ax­sni­da, mi­si msxver­pli
xde­bo­da. ase­Ti­ve sfin­qsia isic, vi­ze­dac Cven vla­pa­ra­kobT,
bev­ri ada­mia­nis su­lis mSvi­do­ba aum­Rvre­via da ram­dens aum­
Rvrevs awi, sav­se­biT ve­ra­vin Cas­wvde­ba mis ar­se­bo­bis idu­ma­le­
bas da bev­ri saf­lav­Siac Cai­tans iWvs..
_ mainc rom ar SeiZ­le­ba mi­si sav­se­biT Se­mec­ne­ba, Tvi­Ton
ufal­ma uT­xra mo­ses: `Ce­mi Sen­Si da­nax­va SeuZ­le­be­lia, rom ar
mok­vde~­-o.
Wa­buk­ma soi­si­dan Se­xe­da `RvTis ar­se­bas~ da aki mok­vda.
_ kar­gi, kar­gi, ex­la sxva­ze vi­la­pa­ra­koT, To­rem ise­dac ar
vi­ya­vi xa­li­sia­ni da ex­la la­mis sev­dam Sem­Sa­los, ada­mia­nebo,
spi­no­za ateiz­mis­Tvis rom ko­con­ze das­wves, isic am­bob­da: `aris
er­Ti sub­ stan­cia da is aris Rmer­ Tio~, da Tqven mar­ Tla ra
Rmer­Ti giw­yre­baT, ki­dev kar­gi, rom sa­Sua­lo sau­ku­noe­bi ar
aris, To­rem Tqvenc na­xav­diT tor­kve­ma­los sa­Si­ne­le­bis kocons
da au­te­da­fe­ze ki­bo­sa­viT Seix­ra­ke­bo­diT.
_ mar­Tla, ka­co, gaa­Ta­veT er­Ti, ra­Ra ama­Ram mo­gin­daT yve­
las fi­lo­so­fo­so­ba.
_ kar­gi, mag­ram ra­ze vi­la­pa­ra­koT?
_ eg Tqven iciT...
_ ra­ze, Tu ara siy­va­rul­ze, imis­Ta­na sa­Ra­mo ro­gor iq­ne­ba,
rom mas­ze la­pa­ra­ki ar Ca­mo­var­des.
...bev­ri az­ri ga­moiT­qva im Ra­mes siy­va­rul­ze: zo­gi ras am­
tki­ceb­da da zo­gi ras.
_ siy­va­ru­li es pir­ve­li sit­yvaa, ro­me­lic wa­moc­da Se­moq­
meds. _ Caur­To er­Tma.
_ mag­ram mtre­bic ga­moC­den siy­va­ru­li­sa. _ ar­Cil­ma daiw­yo
Ta­vi­se­bu­raT av­to­ri­te­te­biT mtki­ce­ba.
_ siy­va­rul­ma rac un­da sa­xe mii­Ros, mainc fes­vi gan­sa­kuT­
re­biT sqe­sob­riv in­stin­ktSi imar­xe­ba da are­bi­Tad ara aris ra,
Tu ar in­stin­kti, ase am­bobs ba­to­ne­bo art. So­pen­haue­ri.
_ eS­mak­ma gzi­dosT Sen da Se­ni So­pen­haue­ric, ma­le vei­nin­
ger­ze­dac mig­vi­Ti­Teb. _ gaaw­yve­tia sit­yva ar­Cils ni­kom.
_ ka­co, ro­gor un­da er­wmu­no mwe­rals, strin­ber­gi `su­le­lis
aR­sa­re­ba­Si~ am­tki­cebs Ta­vis co­lis amo­ra­lo­bas da bo­los daas­
kvnis, rom yve­la qa­le­bi seq­sua­lur amo­ra­los­Si das­cu­ra­ve­no.

75
bo­los, ro­gorc iyo, da­ve­Tan­xmeT er­Ti-­meo­res, rom siy­
va­ru­li dia­di grZno­baa, ro­mel­sac ub­ra­lo Wia bo­ra­nos qveS
SeuZ­lia me­fed aq­cios, rom is miiy­vans ada­mians Tav­gan­wi­ru­
le­bam­de.
_ me­gob­re­bo! yve­la Cven­gans gvyva­re­bia, mo­di, vsTqvaT yve­
lam pir­vel siy­va­rul­ze. sei­ri ma­Sin iq­ne­ba, tra­ba­xo­ba das­to­
veT, To­rem tyuils mainc Seet­yo­ba.
_ kar­gi, mag­ram pir­ve­lad vin?
_ ai, mar­Tla sa­kiT­xi sa­va­la­lo da ma­le ga­da­saw­yve­ti. _
io­xun­ja vi­Ra­cam. uya­res ken­Wi da ri­gi Sex­vda mxat­vars, rome­
lic im­den­xans sau­bar­Si TiT­qmis ara­vi­Tar mo­na­wi­leo­bas ar
iReb­da. did­xans uar­ze id­ga. mag­ram bo­los da­vi­Tan­xmeT. etyo­
bo­da, Tvi­To­nac hqon­da sur­vi­li eT­qva, mag­ram qar­Tve­le­bis
Cveu­le­baa, rom See­pa­ti­Jon.
_ ba­to­ ne­
bo! _ daiw­ yo mxat­ var­ma, _ me ra­ sac get­ yviT, es
Ce­mi pir­ve­li siy­va­ru­li ar aris, mag­ram Cem cxov­re­bis epi­zo­
deb­Si yve­la­ze uf­ro Rrma kva­li das­to­va da did­xans ar amoiS­
le­ba es mwu­xa­re stri­qo­ne­bi Ce­mi cxov­re­bis ma­tia­ne­dan.

II
ma­Sin ve­ne­cia­Si vi­ya­vi, bevr Tqven­gans uTuod ar una­xavs
mi­si si­la­ma­ze, mec ve­ras get­yviT, ro­go­ri um­weo un­da geC­ve­
noT sab­ra­lo mxat­va­ri, sim­Sve­nie­riT dab­rma­ve­bu­li, rom ver
ga­mor­kveu­la uC­veu­lo STa­beW­di­le­bis idu­ma­li qso­vi­lis­gan,
mxo­lod sit­yvis imis­Ta­na mxat­vars, ro­go­ric iyo ge­te, SeeZ­lo
gad­moe­ca mi­si sim­Sve­nie­re, mag­ram ro­ca Tva­liT um­zer ve­ne­
ciis mSve­nie­re­bas, ufe­ru­lad geC­ve­ne­baT uk­vdav par­na­se­lis
oq­ros sit­yve­bic ki. me erT Ra­rib mxat­var­Tan vi­de­qi, mTe­li
dRee­bi mu­Sao­ba­Si mi­dio­da, mxo­lod mTva­rian Ra­mes Tu ga­mo­
vi­do­di sa­seir­nod. ve­ne­cia xom tbeb­ze aris ga­Se­ne­bu­li _ mec
Cav­jde­bo­di gon­do­la­Si, lur­j-kam­ka­ma tba­ze co­ta hae­ri rom
Ca­me­sun­Tqa, rad­gan dRi­siT Zlier viR­le­bo­di. mec va­yo­leb­di
xmas gon­do­lie­ris sev­dian sim­Re­ras da vin icis, fiq­riT ki sad
dav­hqro­di. Ce­mi oc­ne­ba mainc nac­nob ad­gi­le­bis­ken mih­qro­da,
sad pir­ve­lad vi­xi­le, vi­ge­me Tun­da sev­da da ur­va ar­se­bo­bi­sa.
Cad­rSi ga­mox­veu­li sev­dia­ni mTva­re, ro­gorc avad­myo­fi qal­
wu­li, eTe­ris zvir­Teb­Si hkrTo­da da Saf­ra­nis fer dia­de­mas
ad­gam­da Tav­ze ape­ni­nebs. mlo­cav qu­ru­me­bi­viT ayu­de­bu­liy­vnen

76
mTe­bi, qal­wu­leb­ri­vi kde­ba-­mo­si­le­biT vi­Ra­cas elo­den, mag­
ram is ig­via­neb­da. mo­lo­di­nis zRva gul­Si egu­be­bo­daT, Rmer­
Te­bis Sik­ri­ki idu­ma­li nis­li mTebs ciT da­na­ba­rebs uam­bob­da,
mag­ram al­bad mwu­xa­re iyo is am­ba­vi, rad­gan mTe­bi, mwu­xa­re­ba­Si
gaq­va­ve­bul­ni, mainc sdum­den, TiT­qo ina­xa­ven saf­lavs du­mi­li­
sa­so. cis me­wa­mu­li ka­ma­ra tbas uer­Tde­bo­da da ro­gorc mij­
nu­ri hkoc­ni­da ca tbis an­ka­ra tal­Rebs. sa­na­xao­ba sa­na­xao­ba­ze
ic­vle­bo­da. me ex­lac Cam­rCa gul­Si ram­de­ni­me su­ra­Ti, mainc ra
Seed­re­bo­da yel mo­Re­re­bul geds, sat­rfos mo­lo­din­Si rom
ama­yad das­cu­rav­da da ra sat­rfo ig­via­neb­da, sim­Re­riT dauw­
yeb­da xmo­bas. im Ja­mad mec vgrZnob­di ra­Rac aR­tyi­ne­bas, Cem
Tval­-win ixa­te­bo­da is qa­li, ro­mel­sac van­de su­lis pir­ve­li
sai­dum­loe­ba, okea­ne crem­le­bis... ox! viT min­do­da mec, mec
mem­Re­ra ge­dis sim­Re­ra.
mag­ram me si­coc­xle me­Zax­da.
ase mi­dio­da pir­ve­lad dRe­ni Ce­mi ita­lia­Si cxov­re­bi­sa. me
vswav­lob­di, xat­va­Si vklav­di sa­Si­nel sev­das, saf­la­vis lo­di­
viT rom aw­va guls. ox! ram­de­ni crem­le­bi miR­vria me mo­go­ne­
ba­ze da ra vi­co­di, Tu me­re is mo­go­ne­ba Sxa­mad ga­daiq­ceo­da.
ar da­vik­ve­xeb, mag­ram Cems be­ber mas­wav­le­bels, ro­mel­sac ara
Tu im uban­Si, ara­med mTel qa­laq­Siac pa­tiv­sa scem­den, Zlier
vuy­var­di da ma­qeb­da ki­dec... sak­vir­ve­li ara­fe­ria, me sev­da
mklav­da gan­So­re­bi­sa da sxva­Si ra­Si Ca­meh­kla es gzne­ba su­lis
Tu ara Se­moq­me­de­ba­Si... ma­Sin rom Se­mo­su­li­ya­viT Cems sa­mu­Sao
oTax­Si, ga­gak­vir­veb­daT Ce­mi na­mu­Se­va­ris sim­rav­le. etiu­de­bi,
es­ki­ze­bi cxov­re­bi­dan, bu­ne­bi­dan, sxva da sxva pir­Ta su­ra­Te­bi,
ro­mel­Tac me sam­Sob­lo­dan mik­ve­Tav­den, am­Sve­neb­da Cems oTaxs.
mag­ram er­Ti su­ra­Ti yve­las yu­rad­Re­bas ip­yrob­da, mTe­li Ce­
mi Se­moq­me­de­bis ni­Wi, su­lis aR­tyi­ne­ba, aR­ta­ce­ba am su­raT­Si
amov­qso­ve. mzaT vi­yav, sa­ku­Ta­ri sis­xli, mTol­va­re sis­xli mex­
ma­ra sa­Re­ba­vaT, rom uke­Te­si ga­mo­su­li­yo.
iciT, vi­si iyo is su­ra­Ti?
bev­ri mex­ve­wes, ga­mo­fe­na­ze ga­mo­meg­zav­na, mag­ram ar dav­Tan­
xmdi. diaR, me bev­ri Ce­mi, sa­ku­Ta­ri da­vaq­so­ve im su­raT­Si.
Cems mas­wav­le­bels er­TaT er­Ti qa­lis me­ti ara gaaC­nda ra.
Sve­nie­ri da mom­ xib­
la­ vi iyo ber­ ta (a­ se er­ qva im qals). am Sem­
Txve­va­Si TviT bu­ne­bas ga­moe­Ci­na Se­moq­me­de­bis ge­nia. sul TxuT­
me­ti wli­sa iyo. di­lis na­mi­viT hkrTo­da mis ba­ge­ze um­wik­vlo

77
Ri­mi­li, var­skvlavT krTol­vas mia­gav­da mi­si si­ci­li. er­Ti sit­
yviT, ciT mov­le­ni­li si­la­ma­ze iyo. bevr axal­gaz­rda mxat­var
mo­qan­da­keT rCe­bo­daT mas­ze Tva­li, mag­ram is xom bav­Svi iyo.
erT dRes mo­vi­da is Cem­Tan sa­mu­Sao oTax­Si, mi­si Tva­le­
bi mze­sa­viT ana­Teb­den, ar vi­ci, mo­meC­ve­na Tu nam­dvi­lad iyo,
mxo­lod me crem­le­bi Se­vam­Cnie mis Tva­leb­Si. me das­vri­li xe­
li gau­wo­de, ma­nac Ca­mo­mar­To mi­si pa­ta­ra xe­li, Se­cie­bu­li­viT
TrTo­da. mTe­li ar­se­biT TrTo­da ber­ta, ro­gorc Sve­lis nuk­
ri. sis­xam di­li­sas bev­ri vi­la­pa­ra­keT, yve­la Cems kiT­xva­ze la­
ko­niur pa­suxs maZ­lev­da da Tva­lebs Sors siv­rce­Si aS­te­reb­da,
al­bad un­do­da crem­le­bi dae­ma­la.
_ oTar! vi­sia es su­ra­Ti? _ da­me­kiT­xa is mTrTol­va­re
xmiT, ra­Rac idu­ma­li, ra­Rac gau­be­da­vi, mis­tiu­ri ixa­te­bo­da
im xma­Si, TiT­qo Cem­gan gan­kiT­xvas eli­so.
_ Ce­mo kar­go! es er­Ti nac­no­bi qa­lis su­ra­Tia, xom ici, rom
bo­lo dros me bev­ri mik­ve­Ten sam­Sob­lo­dan sa­mu­Saos...
_ ara, is ub­ra­lo qa­lis su­ra­Ti ar aris, Tqven­ve grZnobT,
rom styuiT, ara, oTar! _ ga­maw­yve­tia sau­ba­ri.
_ ra­Ra dav­ma­lo, _ miu­ge me, _ es su­ra­Ti im qa­lis aris, ro­
me­lic Sors dav­to­ve sam­Sob­lo­Si, mas­ze fiq­ri sa­Sin­lad qej­nis
suls, RrRnis, viT saf­la­vis Wia.
_ mec vi­co­di, ga­na SeiZ­le­ba ada­mian­ma ase­Ti gzne­biT da­xa­
tos, sxvi­si vis­me­si su­ra­Ti, Tqven uk­vdav hya­viT Tqve­ni sat­rfo,
bed­nie­ri yo­fi­la sa­qar­Tve­lo, Tu ki mis­Ta­na qa­le­bi am­Sve­ne­ben
mis bu­ne­bas. _ sev­dia­nad war­mos­Tqva man da xmam kan­ka­li dauw­yo.
Tva­leb­ze uf­ro moad­ga crem­le­bi, fex ak­re­fiT is ga­vi­da sa­mu­
Sao oTa­xi­dan, Ce­mi ga­mom­Svi­do­be­bac ki daa­viw­yda.
am dRis Sem­deg me vat­yob­di, rom is Tan­da­Tan xme­bo­da, dne­
bo­da. ra­Rac sa­Si­nels ina­xav­da gul­Si, mar­xav­da sev­das, mag­ram
ram ga­moiw­via es sev­da? an vis­ze iyo? arc me, arc sxva vin­mem
ar ico­da, mi­si lmo­bie­ri Tva­le­bi, TiT­qo uk­vdav­ma ra­fael­ma
mis­gan gad­moi­Ro ma­do­nas Tva­le­bio, uf­ro daR­rmav­da da sa­Si­
ne­le­bis aC­rdi­li ma­li-mal hkrTe­bo­da zed. ber­tam sim­Re­rac
ico­da. Cven rom gon­do­liT ga­vi­seir­neb­diT tba­ze, is yo­vel­
Tvis sdum­da, mag­ram ro­de­sac ar daa­ye­neb­den, SeuC­de­bo­den,
iseT naR­vlian sim­Re­ras daiw­yeb­da, TiT­qo surs, rac naR­ve­li
stan­javs, un­da gad­moan­Txio­so, rom ge­go­ne­bo­daT, sa­dac aris,
tal­Re­bic moh­yve­bian qvi­Tin­sao. mis suls ar axa­reb­da bu­ne­bis

78
mSve­nie­re­ba, Tur­me yo­vel­Tvis ar yo­fi­la bu­ne­ba nav­Tsa­yu­de­
li sev­dian­TaT­vis.
_ ris­Tvis aris, Svi­lo, Sen rom yo­vel­Tvis mxia­ru­li iya­
vi, ex­la rom mo­giw­ye­nia, Tavs Se­mo­gev­los ma­ma, xom ara gtki­va
ra? To­rem ra aris es naR­vlia­ni sa­xe da mWvun­va­re Tva­le­bi?
gi­yu­reb, gi­yu­reb da min­da, mec vi­ti­ro. Svi­lo, ram daad­no Se­
ni uman­ko sa­xe, es sev­dis be­We­di? de­da Tu ga­gon­de­ba, is xom
di­di­xa­nia dav­mar­xeT. _ crem­le­bis frqve­viT am­bob­da ma­ma da
be­ber mge­li­viT daiw­yeb­da zuils.
_ ara­fe­ri, ma­mi­lo, ava­da var da ma­le gaiv­lis, mag­ram mog­
vSor­de­bo­da Tu ara ma­ma, ise ak­vne­seb­da Wia­nurs... ise aak­vne­seb­
da, rom Tum­ca ar min­do­da, mag­ram crem­lebs ver Se­vi­mag­reb­di.
ase gag­rZel­da did­xans. me ber­ta TiT­qos ar me­la­pa­ra­kebo­
da, mas un­do­da, Cem­gan yo­vel­Tvis Sors yo­fi­li­yo, me ver ga­me­
go, riT vi­ya­vi dam­na­Sa­ve, an rad mi­va­ye­ne am­de­ni tan­jva.
bum­be­ra­zi, ama­yi su­li ima­le­bo­da pa­ta­ra tan­Si.
er­Txel seir­no­bi­dan dav­brun­diT, rad­gan gon­do­la ar
gvi­qi­ra­ve­bia da sa­ku­Ta­ri na­viT dav­cu­rav­diT, me vnaob­di da
Zlie­rac da­vi­Ra­le. ber­tac Cven­Tan iyo im sa­Ra­mos, mag­ram
Cveu­leb­ri­vad sdum­da, et­yo­bo­da, rom Sors dah­qro­da oc­ne­
biT da mok­ve­Ti­li cis wia­RiT oc­ne­ba mi­wa­ze da­nar­cxe­bu­li
sa­Sin­lad stan­jav­da mas. ma­mam ki­dev usay­ve­du­ra im Ra­mes, rad
xar sev­dia­nio.
ber­ta Caex­via ma­mas, crem­le­biT mor­wyo mi­si gam­xda­ri sa­xe
da efi­ce­bo­da, awi ar viq­ne­bi avad, awi ar viq­ne­bi sev­dia­nio.
daR­lil­-da­qan­cu­li Cav­we­qi lo­gin­Si, mag­ram ar da­me­Zi­na.
saaT­ma Tor­me­ti dah­kra, me ki­dev meR­vi­Za da Sors sam­Sob­lo­Si
dav­hqro­di fiq­riT, win med­ga sat­rfos aC­rdi­li Cem­gan sul­
Cad­gmu­li, ra­Ra­cas ve­la­pa­ra­ke­bo­di. ise ga­mi­ta­ca oc­ne­bam, rom
uZi­lod me­siz­mra siz­mre­bi. wyna­ri Ra­me iyo, mok­ria­le­bul ca­
ze (i­ta­lia­Si TiT­qmis yo­vel­Tvis ca ver­cxlis fe­ria) mTva­re
uk­vda­vi, mo­xe­tia­le gzas ga­nag­rZob­da, var­skvla­ve­bi xa­li­viT
gak­vro­da cas da zRap­rul sa­na­xao­bas sdeb­da. pir­ve­li Tov­lis
fif­qi­viT TeT­ri Rru­be­li cis gum­baT­ze da­xe­tia­lob­da. Ra­
mis ze­fi­ri ne­lad ar­xev­da aka­ciebs da li­mo­nis xeT grZneul
sur­ne­le­biT at­kbob­da are-­ma­res. ape­ni­ne­bi isev mdu­ma­red sda­
ra­job­den si­coc­xlis saz­Rvars. ga­rin­de­bu­li mwu­xa­re­ba­Si id­
gen. kaeS­nia­ni bin­di tbas eam­bo­re­bo­da. mTva­ris sxi­ve­bi oTax­Si

79
hkrTo­den, ke­del­ze aC­rdi­le­bi­viT da­bar­ba­ceb­den da mxat­vris
oc­ ne­ba xom ki­ dev uf­ ro Sli­ da frTebs da vin icis, sad ar
miv­yav­di fiqrs... mag­ram ma­le du­mi­li dair­Rva da ra­Rac sev­
dia­ni xma Se­mo­mes­ma. vi­fiq­re, mTva­ris grZneul sxiv­Ta mu­si­ka
Tu aris meT­qi... mag­ram Tan­da­Tan gar­kve­viT is­mo­da xma, aS­ka­ra
iyo, vi­Rac mRe­ro­da, naR­vlia­ni xma, na­xev­rad ve­lu­ri sai­dum­
loe­ba­Si ax­vev­da xei­vans.
_ vin aris? ga­vi­fiq­re, am Sua­Ra­mi­sas an­ge­lo­ze­bi xom ar Ca­
mo­vi­den ci­dan, ra Sve­nie­rad uk­ravs, vi­Ra­ca aris... xma Tan­da­
Tan ax­lo is­mo­da. aS­ka­ra iyo, rom ber­ta uk­rav­da Wia­nur­ze. me
Sev­niS­ne, rom is Tan­da­Tan uax­lov­de­bo­da Cems oTaxs. mTva­ris
Suq­ze mTe­bis fe­rias waa­gav­da ber­ta. ita­lia­Si, max­sovs, aris
er­Ti ga­mo­Ce­ni­li mxat­vris su­ra­Ti `su­la­mi­ti~. mxat­vars swo­
red is mo­men­ti au­Ria, ro­ca sat­rfos sa­na­xa­vaT mi­dis su­la­mi­
ti da ie­ru­sa­li­mis asulT afi­cebs, ar gi­na­xavT Ce­mi sat­rfo­
vo. me gul­Si Cam­rCa es su­ra­Ti. Zlier waa­gav­da mas ex­la ber­ta,
is Tan­da­Tan uax­lov­de­bo­da Cems oTaxs. me Tvals va­dev­neb­di,
su­li gav­kmi­de. is sul ax­los mo­vi­da, sev­dis okea­ne Re­lav­da
mis Tva­leb­Si, vne­biT Zger­da mi­si gu­li, me So­ri­dan mes­mo­da
mi­si pa­ta­ra gu­lis xmau­ro­ba. ede­mi­dan ltol­vil qe­ru­bims waa­
gav­da ber­ta. is ex­la Wia­nur­ze aRar uk­rav­da, mo­vi­da ax­los,
did­xans id­ga fan­ja­ras­Tan.
_ sZi­navs, sZi­navs, vin icis, ex­la siz­mar­Si Ta­vis sat­rfos
xe­davs? dae, eZi­nos. _ sev­dia­nad amoig­mi­na da wa­vi­da. isev dauk­
ra Wia­nur­ze, isev is sev­dia­ni sa­ma­ris xme­bi: oh, Rmer­To, ra ar
is­mo­da ma­Sin im xmeb­Si. ja­laTs moh­klav­da, mo­xib­lav­da han­gi
ve­lu­ri, ja­la­Ti daiw­ve­bo­da ve­lur eq­staz­Si. did­xans iyo ise
ber­ta Cem­Tvis. aS­ka­ra iyo, ra­ze­dac naR­vlob­da ber­ta, Ce­mi iq
dgo­ma SeuZ­le­be­li iyo. amas gar­da, sax­li­da­nac mwer­den, rom
dav­bru­ne­bu­li­ya­vi. meo­re dRes Sev­ka­ri bar­gi, mas­wav­le­bels
da­veT­xo­ve.
_ mSvi­do­biT, Ce­mo kar­go, Sen pa­ti­vis­ce­mas Ta­vis dRe­Si ar
da­vi­viw­yeb. _ uT­xa­ri ber­tas, mag­ram man moin­do­ma Ce­mi sad­gu­
ram­de ga­ci­le­ba. gza­Sic sdum­da, TiT­qo du­mil­ma moa­ja­do­vao.
mag­ram mi­si Tva­le­bi ver ma­lav­den sa­Si­ne­le­bis qa­riS­xals. min­
do­da, ra­me meT­qva, mag­ram uZ­lu­rad vgrZnob­di Tavs. ase mom­
yva is sad­gu­ram­de, sxva Cve­nia­ne­bi ara­vin yo­fi­lan. me ga­mo­vem­
Svi­do­be, min­do­da me­koc­na, ma­nac ar da­mi­Sa­la da Cve­ni tu­Ce­bi

80
Seer­Tden. mzis­gan ga­xu­re­bu­li ad­ria­ti­kis zRva ar iq­ne­bo­da
ise cxe­li, ro­gorc mi­si wia­Ri, mzis­gan gac­xe­le­bu­li udab­nos
qvi­Sa ar iq­ne­bo­da ise cxe­li, ro­gorc mi­si pa­ta­ra tu­Ce­bi. sa­xes
swvav­da mi­si sun­Tqva, TiT­qo gul­Si vne­bis vul­ka­ni sduR­da. mec
dau­koc­ne xol­me tu­Ce­bi, mag­ram ara­fe­ri mig­rZvnia. dai­Ru­pos,
wyeu­limc iyos mis­Ta­na mxat­va­ri.
_ Se­ni tu­Ce­bi ci­via, ci­vi, ro­gorc de­das saf­la­vis lo­di.
_ Caiq­vi­Ti­na ber­tam.
me­sa­me za­ri da­re­kes. ber­tas ga­mo­vem­Svi­do­be. man Ce­mi sat­
rfos su­ra­Ti mTxo­va, da­me­to­ve­bi­na. Zne­li iyo amis as­ru­le­ba,
mag­ram ra meq­na, Ce­mi ja­la­To­bis mrcxve­no­da.
_ mSvi­do­biT, ber­ta, nu da­mi­viw­yeb, iq­neb ro­dis­me gna­xo
ki­dev... _ mi­va­Za­xe me.
ge­mi daiZ­ra, me vxe­dav­di, is id­ga erT ad­gi­las da me mom­Ce­
re­bo­da. vxe­dav­di, man da­xia Ce­mi sat­rfos su­ra­Ti, na­kuw­-na­ku­
wad aq­cia, Sed­ga fe­xiT da sre­sa dauw­yo... me vxe­dav­di, ro­gor
sdio­da mas crem­le­bi, mag­ram ge­mi mih­qro­da da tal­Re­bi Sxe­
febs ay­ri­da ba­qans.
meo­re qa­laq­Si ga­vi­ge, rom ber­tas tba­Si Ta­vi daex­Co. depe­
Sa, ro­me­lic nac­nob mxat­vris­gan iyo mo­we­ri­li, ase Tav­de­bo­da...
`Cve­ni wre ex­lac gak­vir­ve­bu­lia, ram ga­moiw­via ber­tas sik­vdi­
li da an mi­si ase­Ti sa­Si­ne­li ga­raq­mna, ro­go­ric ukanas­knel
dros et­yo­bo­da. sab­ra­lo ma­ma sik­vdi­lis pi­raT aris, ber­tas
sik­vdil­ma sa­Si­ne­li tan­jva mia­ye­na~.
me­ti me ara­fe­ri vi­ci maT Se­sa­xeb. Ce­mi be­be­ri mas­wav­le­beli
ex­la uTuod mkvda­ri iq­ne­ba. _ daa­Ta­va mxat­var­ma la­pa­ra­ki.
_ ma­Sin yve­las gag­vax­sen­da, rom oTa­ris da­niS­nu­li Ta­ma­ri
gam­vlel afi­cers gah­yva, al­bad is su­ra­Ti, ber­tas rom dau­to­
va, Ta­ma­ri iq­ne­bo­da. Cven ar gvin­do­da Ta­ma­ris Se­sa­xeb la­pa­ra­
ki Ca­mog­veg­do da ami­saT­vis vdum­diT.
_ diax, ba­to­ne­bo! WeS­ma­ri­tad es iyo cis­kris siy­va­ru­li.
ga­ze­Te­bi di­di­xa­nia la­pa­ra­ko­ben, rom ga­mo­fe­na­ze yve­las
yu­rad­Re­ba miiq­cia su­raT­ma `cis­kris siy­va­rul­ma~, rom­lis av­
to­ri ar sCan­so.
_ cis­kris siy­va­ru­li... cis­kris siy­va­ru­li... oTa­ri, ai, vin
yo­fi­la Tur­me av­to­ri _ gais­ma ram­de­ni­me xma.

[1911]

81
sfin­qsi
(mi­nia­tiu­ra)

_ Sen ar ge­Zi­ne­ba, da­ma­de Ta­vi kal­Ta­ze, me zRa­pars get­yvi,


cxov­re­bis zRa­pars, sev­diT da­we­rils, crem­liT amoq­so­vils.
es ma­Sin iyo, ro­ca qa­riS­xa­li, ro­gorc ex­la, sev­diა­nad qvi­
Ti­neb­da, mwu­xa­re­biT scem­da fan­ja­ras frTebs da sev­dian am­
bebs, cxov­re­bis zRap­rebs uam­bob­da qve­ya­nas, ma­Si­nac, ro­gorc
ex­la, ara­vis es­mo­da, ra­ze la­pa­ra­kob­da mwux­ris ze­fi­ri, mxo­
lod sev­dia­ni da gul­sak­la­vi iyo mi­si moT­xro­ba. fan­ja­ras­Tan
wve­roe­bi dae­Ru­naT da ic­rem­le­bo­den, ma­Ra­li Cay­viT­le­bu­li
naZ­ve­bi sev­dian gac­re­cil cas ob­lo­bas Ses­Cio­den. spe­ta­ki su­
da­ra zam­Tri­sa moeZ­ro ga­zaf­xuls da si­coc­xlis saz­Rvri­dan
mo­dio­da fer­gam­krTa­li... ma­Sin scoc­xlob­da qvey­nad pa­tio­
sa­ni mxe­da­ri. brZo­lis vel­ze Ta­vi­suf­le­bis qu­rum­ma sau­ku­
no Zi­li hpo­va. sa­xe mix­di­li sda­ra­job­da mis gvams sik­vdi­li,
TiT­qo eSi­nia an udab­nom ar moi­ta­cos, an sis­xlis niaR­var­ma
ar wai­Ro­so, Con­Cxe­bis qnar­ze mRe­ro­da sik­vdi­li ga­mar­jve­bis
hangs, rom mof­rin­da qal­wu­li ge­dis frTe­biT. kal­Ta­Si gaix­
via, TeT­ri frTe­bi moa­fa­ra da wai­Ro tan­ju­li su­li.
am dRi­dan mo­mak­vda­vi uk­vdavs us­men­da.
sau­ku­noe­bi sau­ku­neT mis­dev­da da es iyo mis­Tvis, ro­gorc
er­Ti wa­mi, man ico­da, rac xde­bo­da qvey­nad, sad an ro­dis.
is mo­wa­me iyo an­ge­lo­saT qceu­li Sey­va­re­bul­Ta Cur­Cu­li­
sa, sis­xlis Rvris da sa­Si­ne­le­bis say­vi­ris ce­mi­sa. mi­si sevdi­
a­ni aC­rdi­li ca­ze yve­las­gan ga­nir­Ceo­da. var­skvla­ve­bi er­Ti me­­
ores uTi­Teb­den ma­ze. mo­mak­vda­vi meo­re Rmer­Tad iwa­mes.
di­de­bis et­lSi uk­vda­ve­ba­Si Cas­ve­ne­bu­li, vin icis, sad ar
miah­qro­leb­da... mag­ram mos­won­da su­lis uk­vda­ve­ba, ufal­mac
Seam­Cnia mi­si mow­ye­na da naR­ve­lis mi­ze­zi hkiT­xa.
_ ufa­lo, me ar min­da uk­vda­ve­ba, rad­gan igi gan­grZe­le­baa
ada­mia­nis cxov­re­bi­sa da yof­nis sev­da aras dros ar moal­xens
suls. me mom­wyin­da var­skvla­ve­bis cqe­ra, rad­gan isi­ni rac gu­
Sin iy­ven, ise iq­ne­bian sau­ku­noe­bis Sem­de­gac, ima­ve sit­yvebs
gai­meo­re­ben Sey­va­re­bul­ni da aras dros er­Ti maT­ga­nic ar as­
rul­de­ba da sa­dac aris ada­mia­nis crem­li, Sen cis ki­de­sac
Ses­Zravs. suls mos­wyin­da er­Tsa­xeo­ba ma­ra­diu­li...

82
ufals ew­yi­na kad­nie­ri sit­yve­bi tan­ju­li su­li­sa da qvad
aq­cia igi. udab­no­Si Zevs ex­la is, umoZ­raod mWvun­va­re­ba­Si gaq­
va­ve­bu­li. uk­vda­via, mag­ram es grZno­ba mas­Si da­mar­xu­la. erT
do­ne­ze aris sa­mu­dam­Ja­mod mi­si sa­xis nak­vTe­bi, is sdums da
mdu­ma­re­ba­Si ga­moi­xa­te­ba mi­si si­dia­de, Zlie­re­ba.
udab­nos qvi­Sa axu­rebs mis guls, mag­ram aras grZnobs sfin­
qsi. is ut­yvi pro­tes­tia tan­ju­lis su­lis uf­li­sad­mi.

[1911]

83
aC­rdil­Ta go­de­ba
(no­vel­la)

...da mze dab­nel­da. sa­Si­nel­ma ukun­ma Ra­mem moi­co sam­ya­ro,


Sors gar­kve­viT is­mo­da me­xis sa­za­re­li xmau­ro­ba da mas bans
aZ­lev­da mas­ze uf­ro sa­Si­ne­li xiT­xi­Ti sa­ta­ni­sa, TiT­qo Ra­mis,
wyvdia­dis Svi­li se­ro­ba­ze ux­mobs av­su­leb­so. mi­wis wia­Ri­dan
iyo sa­Si­ne­li xma. bel­ze­bel­ma Ca­moh­kra za­rebs da tar­ta­ro­
ze­bi jo­jo­xe­Ti­dan sof­lad il­tvo­den. Ja­mi iyo, qve­ya­nas pir­
vel­yo­fi­li sa­xe dae­kar­ga da kos­mo­si­dan qao­sad qceu­li­yo. Sua
gai­xa kret­sam­be­li so­lo­mo­ni­si, mkvdreb­ma uto­ves saf­la­ve­bi
da aC­rdil­Ta su­le­bi sof­lad aRoR­den. ar­yof­nis Ra­mes wa­moy­
ven aC­rdil­ni, bnel Ra­me­Si gzas ver ig­neb­den.
_ Se­moq­me­do, Sen, vinc gvix­me saf­la­vi­dan, Sen, vinc am­den­
xans gvpir­de­bo­di dRis na­Tels, Seib­ra­le Sen­ze mloc­vel­ni, gza
gag­vi­na­Te. Cven bev­ri ram gvin­da ga­vi­goT, Se­ni sau­ku­no gu­­li
ver gauZ­leb­da im mo­lo­di­nis zRvas, Cven rom gul­Si gviRe­lav­
da, sau­ku­no iyo is lo­di­ni dRis nax­vi­sa, Cven gul­Si ar nel­­de­ba
uk­vda­vi gzne­ba. Cven saf­lav­Siac Sen­ze vlo­culobdiT, Con­Cxe­
bis qnar­ze gim­Re­ro­diT sa­ga­lo­bels, saf­la­vis mtvers as­ve­leb­da
Cve­ni crem­le­bi, ra uyoT, rom naR­vlia­ni iyo is simRe­ra, sa­ma­
gie­rod da­fer­fli­li gu­lis loc­va iyo:
_ gva­Rir­se na­Te­li _ cod­vil sul­Tac mos­wyin­daT saf­la­
vis mdu­ma­re­ba, Cven ga­riJ­ra­Jis nax­va gve­nat­re­ba, am bnel Ra­
me­Sic gag­vi­na­Te naT­lis sve­ti, ro­gorc mo­ses una­Teb­di ara­be­
Tis udab­no­Si. Se­ni brZa­ne­biT mzem scno Ja­mi da sa­va­li­si, Se­ni
brZa­ne­biT is kvlav amob­rwyin­de­ba.
_ uk­vda­vo su­lo! is­mi­ne Cve­ni loc­va, is­mi­ne cod­vil aC­
rdil­Ta loc­va, _ Cu­mad but­bu­teb­den aC­rdi­le­bi, mag­ram Ra­mis
udab­no­Si imar­xe­bo­da ma­Ti loc­va, uku­ni bne­li er­tya qve­ya­
nas... mainc ar sdge­bo­den aC­rdil­ni, mi­dio­den mis­Tvis, rom ar
SeeZ­loT ar was­vla.
_ me de­da min­da vna­xo, de­da uTuod, mas jer ki­dev ar SeS­
ro­bia crem­li, ro­gor uy­var­di... me ex­lac mes­mis mi­si xma am ar
yof­nis Ra­mis Cur­Cul­Si... me mes­mis sev­dia­ni sim­Re­ra. max­sovs,
bnel Ra­me­Si, ro­ca ar da­me­Zi­ne­bo­da, ga­red qa­riS­xa­li mos­Tqvam­
da, TiT­qo un­da qvey­nis cod­va ga­moi­ti­ro­so, me de­da ma­Sin na­

84
nas meub­ne­bo­da. sev­dia­ni iyo is na­na, al­bad mis­Tvis Cam­rCa ase
guls, TiT­qo ex­lac vis­men me mis xmas... ges­miT, ro­gor Cur­
Cu­lebs ar yof­nis Ra­me... es de­dis sev­dia­ni sim­Re­raa?.. Ra­mis
bin­dSi mos­Tqvam­da su­li da uku­ni Ra­me bans eub­ne­bo­da.
_ me sat­rfo min­da vna­xo, gul­Si ki­dev ar ga­ne­le­bu­la
trfo­bis ko­co­ni. ki­dev uf­ro dab­nel­des Ra­me, qve­ya­nas nu
eRir­se­ba na­Te­li, Tu mis tu­Cebs Cem ma­gier koc­ni­da vin­me. _
is­mo­da aC­rdi­lis xma. maT so­fels miaR­wies, iq ki sa­Si­ne­le­bis
say­vi­ri scem­da. saf­la­vaT am­dga­ri­yo sa­so­war­kve­Ti­le­ba, aC­
rdilT es­mo­daT go­de­ba ada­mia­ne­bis, aC­rdil­ni is­men­den Ra­me­Si
ada­mian­Ta moT­qmas. maT yve­la­fe­ri gai­ges, miuw­do­mels mis­wvda,
mo­mak­vda­vi aC­rdil­ni ukan dab­run­den.
_ sab­ra­lo de­da, iq­neb Senc Cem­sa­viT gza age­ria da cremliT
al­bob udab­nos qvi­Sas, wyeu­limc iyos Se­moq­me­di, Tu ki me­ti ve­­
ra­fe­ri mou­go­nia, rom Cvens tan­jva­ze ici­nos!..
_ ra­tom cec­xlis wvi­ma ar moev­li­ne­ba so­fels, rom aR­ga­
vos bil­wi so­do­mi. maS, mat­yueb­da, Tur­me sxvas­Tan izia­reb­da
bed­nie­re­bis wa­mebs, ma­Sin, ro­ca me saf­lav­Sic mas­ze vti­ro­di.
vai mas, vinc mien­do qa­lis sit­yvebs; vai mas, vinc qa­lis wiaRSi­
bed­nie­re­bas miag­no, hgo­nia. sti­ro­deT lo­de­bo, xav­sia­no lo­de­
bo, nu Tu sis­xlma, ro­me­lic Cven da­van­TxieT, ki­dev ar gaad­no
Tqve­ni ci­vi gu­li? sa­Si­ne­le­bis wi­nam­ZRva­ro, ar­yof­nis Ra­me,
awi Sen utyv wiaR­Si ar ain­Te­ba Ci­raR­da­ni cxov­re­bi­sa, mkvdar­
Ta aC­rdil­ni saf­la­vebs ar­Ce­ven qvey­nad cxov­re­bas, mos­Tqvam­den
su­le­bi. Ra­mes kvlav gul­ci­vad gae­Sa­la bne­li wia­Ri da cno­bis
moy­va­reo­biT is­men­da aC­rdil­Ta go­de­bas, rom gul­Si dae­mar­xa da
pa­su­xad du­mi­li eZ­Rvna. yve­la­fe­ri sdum­da, sdum­da so­fe­li,
viT sa­saf­lao. Ja­mi Ses­dga, crem­le­bi as­ve­leb­da udab­nos qvi­
Sas, ze­ca mun­job­da, mxo­lod ar­yof­nis Ra­me­Si is­mo­da saSi­ne­li
yor­nis frTa­Ta bar­tyu­ni, ro­me­lic aC­rdil­Ta su­lebs saf­la­
ve­bis­ken miaq­ro­leb­da. mis frTa­Ta bar­tyun­Si is­mo­da ra­Rac
sa­Si­ne­li, Wkuis Sem­rye­vi, TiT­qo mi­si frTe­bi am­bob­den: `me cxov­
re­ba var _ Seub­ra­le­be­li, mouT­me­ne­li~­-o... da go­deb­den aC­
rdil­ni, swyev­li­den Se­moq­meds... wyeu­limc iyav, Cven ar gvinda­
Sen­gan aR­Tqmu­li dRis na­Te­li, ma­Sin uf­ro sa­Si­ne­li iq­ne­ba so­
fe­li, rad gag­vaR­vi­Ze, rad dag­vi­kar­ge saf­la­vis myud­roe­ba?
rad mog­vix­me, ro­gorc gve­li xvre­li­dan, ga­na ar mog­wyin­da da
ga­niz­ra­xe ki­dec, da­ge­ci­na? ama­yi arian aC­rdil­Ta su­le­bi, saf­

85
la­vis si­ci­ves yve­la­fe­ri jer ki­dev ar Cauk­lavs, Cven gvin­da
saf­la­vis mdu­ma­re­ba, sau­ku­no Zi­li, yve­la bed­nie­ri iq­ne­bo­da,
Cven rom mog­vba­Zav­den.
_ Cven­sken, ada­mia­no, rad ar sjo­bia sau­ku­nod araf­ris grZno­
ba, Tun­dac saf­lav­Si, Sen cxov­re­bas, tan­jva­Si So­bils da tan­
jva­Si da­sa­Ta­ve­bels.
_ Se­moq­me­do! ukan wai­Re da­pi­re­ba. gul­Si amoS­ra mo­lodi­
nis zRva, Cven ar gvin­da na­Te­li, Cven ar gvin­da sa­Si­ne­le­ba, yof­
nis naR­ve­li, rad mog­vix­me, rad saf­la­vi­dan?..
Sa­vi yo­ra­ni sik­vdi­li­sa frTe­biT mia­qa­neb­da maT saf­la­ve­
bis­ken, haers acieb­da mi­si frTa­Ta bar­tyu­ni da mi­da­mo gul­gak­
rTo­mi­li yurs ug­deb­da aC­rdil­Ta go­de­bas.
_ mdu­ma­red id­ga gol­go­Tas qe­di, mdu­ma­re­biT is­men­da aC­
rdil­Ta go­de­bas... Sors ki pi­ri dae­Ro na­za­re­ve­lis saf­lavs
da qris­te, mu­niT ltol­vi­li, cad maR­lde­bo­da...

[1911]

86
brZo­lis vel­ze*
(no­vel­la)
...Мы прокляты. Человѣкъ проклятъ вообще.
Смѣлее, человѣкъ, будь гордъ!.. Не ты виноватъ!..
Ф. Достоевскiй

ar­wi­vis frTe­bi Ses­xmo­da qa­riS­xals, go­de­biT daq­vi­Ti­neb­


da Tavs mZi­na­re so­fels, yurs ug­deb­da Ra­mis idu­ma­le­ba­Si yva­
vil­Ta Cur­Culs da cno­bis­moy­va­reo­biT Cah­kiT­xav­da yve­las.
_ ra iyo, ra mox­da Cem aq ar yof­nis dros? miam­beT, miam­beT
ge­nac­vaT. sa­ma­gie­rod, mec giam­bobT Cem xe­tial­ze, mec giam­
bobT Cem Tav­ga­da­sa­vals usaz­Rvro sev­diT mo­culs.
yve­las si­xa­ru­liT uZ­ger­da gu­li, di­di xa­nia maT so­fel­ze
ara ra gau­go­niaT. tbis pi­ras dax­ri­li Sein­Zren ma­Ra­li naZ­ve­
bi, oq­ros da­la­le­biT eam­bo­ra ti­ri­fi tal­Rebs. yru uda­bu­ri
tyec SeiS­muS­na. al­bad ma­sac hyo­lia mgo­ba­ri, ro­mel­sac aras
uma­lavs da sai­dum­los an­dobs.
_ miam­beT, miam­beT, ra mox­da, aq sis­xlis su­ni sdis. aq cel­
gaw­vdil sik­vdils ga­dauf­re­nia, me vig­rZen sis­xli da crem­liT
Se­de­de­bu­li hae­ri, me­gob­re­bo, sau­ku­no me­gob­re­bo, mo­mex­vieT.
min­da, yve­la Ca­gik­raT gul­Si. ram­de­ni xa­nia, rac ar mi­na­xav­
xarT, ram­de­ni xa­nia, rac Tqven­ze xma ar msme­nia, ro­gor me­nat­
re­bo­diT, rom ico­deT, Tqven­ze vlo­cu­lob­di So­reul mxa­res.
iq, ver war­moid­genT, ram­de­ni tan­jva ga­mov­sca­de, Cem kal­Ta­Si
Se­vag­ro­ve crem­le­bi, wyev­la, ro­me­lic iq aR­mox­da ada­mia­nebs.
me So­reul mxa­re­dan mov­di­var mwi­ri miu­sa­fa­ri. vin icis, sad
ar da­ve­xe­te­bo­di, ris mo­wa­me ara var, mag­ram sa­Si­ne­le­ba is iyo,
rac uka­nas­knel dros vna­xe. me ex­lac mci­va... es saf­la­vis si­
ci­vea, me ex­lac mes­mis Con­Cxe­bis qnar­ze sik­vdi­lis ga­mar­jve­bis
sim­Re­ra. me ver da­vi­viw­yeb, ve­ra, ne­ta, rad un­do­daT Rmer­Tebs,
uk­vda­ve­ba rom mom­ces, Tu ki Cem sme­nas go­de­bis me­ti ara­fe­ri
moes­mo­da, Tu ki mar­to crem­le­bi kal­Tebs da­mis­ve­leb­da. rom
ar iyo sev­dia­ni, kae­Sans ga­daey­re­bi. ram un­da ga­ga­xa­ros, ro­ca
am­den sa­Si­ne­le­bas xe­dav. sau­ku­no sme­na mainc dam­xSo­bo­da, rom
ara ra mes­mi­na. iq saf­la­viT am­dga­ri­yo sa­so­war­kve­Ti­le­ba... iq

* es no­vel­la da­ma­we­ria eli­ze oJeS­kos `Glo­ria vic­tis­~-ma (t. t.).

87
sa­Si­ne­le­bis say­vi­ri scem­da da mTa da ba­ri ir­yeo­da im xmi­sa­
gan. bnel usaz­Rvro gza­ze mo­sia­ru­le ada­mia­ne­bi, sa­co­da­ve­bi...
rom ga­vix­se­neb, ex­lac mza­da var vi­ti­ro, oh, ro­gor vti­ro­di,
ro­gor, mag­ram me me­re giam­bobT, jer Tqven sTqviT, Tqven...
ar is­ve­neb­da qa­riS­xa­li da Cah­kiT­xav­da mous­ven­rad me­gob­rebs.
_ me ver giam­bob mas, rac aq mox­da. mTe­li sau­ku­ne da­ma­be­ra
me im sa­Si­ne­le­bam, rom­lis mo­wa­mec Cven vi­ya­viT... ra kar­ge­bi
iy­ven, ra kar­ge­bi, sa­co­da­ve­bi _ wai­du­du­na be­ber­ma mu­xam.
_ aq sa­Si­ne­le­ba mox­da... sa­Si­ne­le­ba. ve­ra xe­dav, ro­gor
wiT­­lad var Se­Re­bi­li, im wyeu­leb­ma sis­xliT mor­wyes yve­la­
fe­ri, so­doms da go­mors ar das­dgo­mia is dRe, ri­sic mo­wa­me me
vi­ya­vi _ qvi­Ti­neb­da na­ka­di.
_ ra kar­ge­bi iy­ven, ra kar­ge­bi, sa­co­da­ve­bi. _ gai­meo­ra beber­­
ma mu­xam.
_ gan­Tia­di­sas ew­vien isi­ni am ad­gils, _ daiw­yo naZ­vma, _ ma­
Ti sa­xe cis­kris Sve­ne­ba­ze uf­ro na­Te­li iyo, ma­Ti Ri­mi­li na­mis
krTol­vas waa­gav­da. Tva­li uke­Tes ve­ras Se­xe­dav­da, ro­ca maT
kar­vebs mzis sxi­ve­bi oq­ros dia­de­mas daad­gam­den. vin iq­ne­bo­da
ise­Ti, rom ro­ca isi­ni sim­Re­ras daiw­yeb­den, aR­ta­ce­bis crem­
le­bi ar eR­va­ra. rom da­Ram­de­bo­da, Ra­me grZneul sa­xu­rav­Si ga­
mox­vev­da sam­ya­ros da nia­vi oc­ne­bis qnar­ze moT­qmas daiw­yeb­da,
ma­Sin Cven sme­nam­dis moaR­wev­da mgos­nis sim­Re­ra, is sul wal­
kot­Si daia­re­bo­da, ro­ca mar­to iyo, sev­dia­nad mRe­ro­da, mag­ram
sa­ma­gie­roT, ro­ca er­Tad Seik­ri­be­bo­den, Sve­lis nuk­ric gai­wev­
da sab­rZol­ve­lad mgos­nis Su­ris Zie­bis han­ge­biT aR­tyi­ne­bu­li.
_ mec max­sovs, mec... is Cems sat­rfo­ze uf­ro kar­gad mRe­
ro­da. _ dau­ma­ta ve­lur­ma var­dma.
_ sa­co­da­ve­bi, ra kar­ge­bi iy­ven, ra kar­ge­bi.
naZ­vi isev ga­nag­rZob­da, yve­las mainc sar­da­li sjob­da, me ex­
lac max­sovs, wi­nam­ZRva­ris sit­yve­bi, rom­li­Tac is laS­qars mimar­­
Tav­da.
_ win, win, me­gob­re­bo, sa­nam ar moes­mas guls da­tan­ju­lis
han­gi, sal­xe­ni aR­Tqmis qvey­nis­ken il­tvo­deT, nu Se­ga­Si­nebT
bne­liT mo­cu­li gza cxov­re­bi­sa, Tun­da vi­co­deT, rom da­vixo­
ce­biT, ga­na leo­ni­dem ar ico­da Ter­mo­pi­lis xeo­bi­dan, rom coc­­
xa­li ver ga­mo­vi­do­da. Cve­ni say­vi­ris dak­vriT ar dair­Rve­vian
bWe­ni ie­ ri­
qo­ni­
sa, Cve­ ni TqmiT ar sdge­ ba mze, mag­ ram win aR­
Tqmis­ken, sad ga­nis­ve­nebs bed­nie­re­ba uk­vda­ve­bis frTeb­ze. dae,

88
gza, ro­gorc af­TarT kva­li xeo­ba­Si, Cve­ni Zvle­biT iyos na­fe­
ni, nu Sek­rTe­biT nu­ra­so­des.
us­men­da mis xmas ve­li, min­do­ri da yve­las un­do­da, mi­si Ta­
nam­gzav­ri yo­fi­li­yo, mi­si be­di gae­zia­re­bi­na.
_ mSve­nie­ri iyo mi­si sat­rfo mTva­rian Ra­mes. gu­lis fan­
cqa­liT yurs va­dev­neb­di me maT sau­bars.
_ Sen­Tan mov­kvde­bi, Ce­mo kar­go, eub­ne­bo­da ada wi­nam­ZRvars,
saf­la­vis si­ci­ve ver gaa­ci­vebs Cems guls, udab­nos gri­ga­li
ver Caaq­robs gul­Si trfo­bis ko­cons, me sa­la­man­dra­sa­viT Sen­
Tvis da­viw­vi, wa­miy­va­ne, mec Sen­Tan mov­kvde­bi da udab­nos qvi­Sa
ori­ves er­Tad dag­vmar­xavs... aq sit­yva Ses­wyde­bo­da da mor­cxvi
koc­na daar­Rvev­da Ra­mis mdu­ma­re­bas.
mag­ram did­xans ar gag­rZe­le­bu­la Ja­mi bed­nie­re­bi­sa.
mzem scno Ja­mi da­sa­va­li­sa, das­dva bne­li da iq­na Ra­me. mSi­
er ar­wi­ve­bi­viT wa­moig­rag­na mte­ri mTe­bi­dan da sis­xlma Se­Re­ba
mdi­na­re, xev­Si niaR­va­ri qSuo­da sis­xli­sa, but­bu­teb­da gul­mo­
su­li na­ka­du­li da swyev­li­da kac­Ta sia­ves. Tma ga­we­wi­li dar­
bo­da sa­so­war­kve­Ti­le­ba, saf­la­vi­dan am­dga­ri­yo Su­ris Zie­ba da
mkvdarT coc­xleb­ze sa­laS­qrod ux­mob­da; di­di xa­ni ar Sew­yve­
ti­la brZo­la. me vi­ya­vi mo­wa­me, ro­gor da­dum­da mgos­nis Su­ris
Zie­bis sim­Re­ra, ro­gor dae­ca wi­nam­ZRva­ri da zed daak­vda ada.
_ mi­wis wia­Ri­dan iyo xma, is er­Ta­der­Ti qa­li iyo, vinc ar
ico­da Ra­la­tio.
TiT­qo du­mi­li mar­too­bi­sa da Ra­mis wyvdia­di SeiT­qve­no,
mdu­ma­reb­da brZo­lis ve­li.
_ sa­co­da­ve­bi gan­Tiads elo­den da wyvdiad­Si ipo­ves safla­
ve­bi, mag­ram Ta­vi­suf­le­bas das­ti­ro­den mkvdre­bi, yve­lam saf­
lav­Si wai­Ro ltol­va aus­ru­le­be­li.
_ sa­co­da­ve­bi, maT un­do­daT, swyu­ro­daT bed­nie­re­ba da
yor­ne­bi na­di­mo­ben maT saf­lav­ze.
da­dum­da naZ­vi.
be­be­ri mu­xa isev imeo­reb­da: ra kar­ge­bi iy­ven, ra kar­ge­bi,
sa­co­da­ve­bi. bev­ri am­be­bi, bev­ri zRap­re­bi uam­biaT qa­riS­xlis­
Tvis me­gob­rebs, mag­ram ase­Ti sa­Si­ne­li aras dros ar uT­qvamT,
aras dros.
ro­mael qu­ru­mi­viT ayu­de­bu­li­yo mTa, mTa meb­rZo­l gvam­Ta­
gan Sem­dga­ri. sdum­da yo­ve­li am mwu­xar Ra­mes, mxo­lod qa­riS­
xa­li Wmun­viT mti­ra­li ga­lob­da `sul­Ta­Ta­nas~, mos­Tqvam­den
yva­­vi­le­bi, Ta­vi Zirs dae­Ru­naT ti­ri­febs da ic­rem­le­bo­den.

89
be­be­ri mu­xa isev but­bu­teb­da.
_ bnel­Si dai­xo­cen sa­co­da­ve­bi, gan­Tiads rom elo­den. sad
miaf­ren­daT oc­ne­ba? af­Ta­ri xris maT Zvlebs, sa­co­da­vi ada­
mia­ne­bi, mag­ram ama­yad moh­kvden, Su­ris Zie­ba hkrTo­da isev maT
Tva­leb­ze, bed­nie­re­ba­ze iyo uka­nas­kne­li ma­Ti amo­nak­vne­si... am­
par­tav­nu­lad dai­xo­cen, mag­ram TviT sik­vdil­Si dae­wa­fen uk­
vda­ve­bas.

[1911]

90
naw­yve­te­bi dRiu­ri­dan
ada­mian­ma ga­Ce­nis­Ta­na­ve qal­Si dai­na­xa Rmer­Ti,
es iyo pir­ve­li da udi­de­si cod­va.
sam­ya­ros ma­tia­ne­dan

I. 3 mar­ti.
iu­lius kei­sars ur­Cies qu­ru­meb­ma, mar­tis dReeb­Si se­nat­Si
ar wa­su­li­yo, mag­ram be­dis­we­ra ara­vis ara­fers apa­tiebs, far­
va­na­sa­viT Tavs das­tria­lebs igi ada­mians, sa­nam ar­yof­nis Ra­
me­Si ar Caq­re­ba Ci­raR­da­ni cxov­re­bi­sa. bru­tis max­vi­li keis­ris
sis­xlSi un­da amos­vri­li­yo, rad­gan cxov­re­bis sas­wo­ri de­mon­ma
ga­das­wia. iq­ne­ba es cTo­miT mom­dio­des, mag­ram me mrwams, rom
ar­se­bobs be­dis­we­ra. is aris `ra­Rac~, ro­me­lic un­da su­fev­des,
mas ver­ vin as­cde­ba, rac un­ da eca­ dos, mas grZnobs su­ li, da
mis­tiu­ri sa­Si­ne­le­biT imo­se­ba.
ga­daw­yve­ti­lia, rac un­da iq­nes; bev­ric eca­do, is ar daiS­
le­ba. vin ifiq­reb­da, rom me am sa­Si­ne­le­bam­de mi­vi­do­di. uwin,
sxvas rom Cem­Tvis eT­qva, zRa­pa­ri me­go­ne­bo­da, mag­ram sul­sac
scod­nia gan­cda me­ta­mor­fo­zi­sa da me­re ro­go­ris, ovi­diuss
siz­mra­dac ar moe­lan­de­bo­da ise­Ti.
dRes me mkvle­li var... sxva dros, vin icis, wyno­ris fo­To­
li­viT, Sve­lis nuk­ri­viT da­viw­yeb­di kan­kals, fiq­ra­Tac rom ga­
mev­lo es az­ri. dRes ki mkvle­li var. ar vit­yvi, ar me­Si­no­des,
me Tavs ara­fers vu­ma­lav, mag­ram arc ise, ro­gorc me­go­na, mxo­
lod es ma­jav­rebs, rom mo­va po­li­cia, ga­mo­kiT­xvas da­miw­yebs,
ga­daaT­va­lie­re­ben Cems su­ra­Tebs, we­ri­lebs, wig­nebs (mi­si su­
ra­Ti ki dav­ma­le). ar vi­ci, ro­gor avi­tan, ro­ca pir­Si da­cin­vas
da­miw­ye­ben. ga­dav­wyvi­te, ara­fe­ri vsTqva.
sxva yo­fi­la Tur­me sa­be­dis­we­ro siy­va­ru­li; vai mas, vi­sac
igi moux­mobs, mi­si xmo­ba sik­vdi­lis Za­xil­ze uf­ro sa­Si­ne­lia,
mis­gan gaT­xrils uf­skruls ve­ra­fe­ri amoav­sebs. me Ta­vis dRe­
Si ar da­ma­viw­yde­ba is wu­Ti, sa­Si­ne­li wu­Ti, ro­ca Ce­mi xan­ja­li
mis gul­Si dai­ma­la. Rmer­To Ce­mo, ra su­le­lu­ri Tva­le­bi qon­
da. er­Ti wa­miT Ca­vi­xe­de me im Tva­leb­Si da ise Se­me­ziz­Ra, rom
ar Se­miZ­lia. war­mo­vid­gi­no, ra un­da iyos is qa­li, ro­me­lic
mas­Tan sa­mi wlis gan­mav­lo­ba­Si sa­re­cels izia­reb­da. yve­la­fe­
ri Cems wi­ naaR­mdeg SeiT­ qva, Tva­ra ra iyo is Ze­ ris su­ le­lu­
ri Tva­le­bi, ro­gor mex­ve­we­bo­da, nu mom­kla­vo, fe­xeb­ze mex­ve­

91
oda, me­fi­ce­bo­da: ne­bas miv­scem ma­ros gay­ri­sa­so; mis Tva­leb­ze
crem­le­bi dae­ki­da; ra ga­mo­met­yve­le­ba qon­da mis sa­xes! max­sovs,
sad­Rac mi­na­xavs su­ra­Ti: mkvdre­bi rom sti­rian; ar vi­ci, ra­
tom gav­den ase uc­nau­raT mas! gay­ris ne­bas miv­sce­mo, sik­vdi­
lis SiS­ma ai­ta­na, mar­Ta­li gu­liT la­pa­ra­kob­da, mag­ram mis­Ta­na
ada­mia­ne­bi ma­le uRa­la­te­ben xol­me sit­yvas, meo­re dRes Jan­
dar­mebs mim­cem­da xel­Si. esec rom ar yo­fi­li­yo, me is mainc
un­da mo­mek­la, me mis Tva­leb­Si Ca­vi­xe­de, mis Ze­ras Tva­leb­Si...
is rom ar mo­mek­la, xom sa­mu­da­mod ver mo­vis­ve­neb­di _ Zil­Si
mainc mom­klav­da sa­Si­ne­li ga­mo­met­yve­le­ba mi­si Tva­le­bi­sa! me
Su­ri vi­Zie: mi­si Tva­le­bi uTuod ixe­de­bod­nen ma­ros Tva­leb­Si;
iq­ne­ba ma­ro ver am­Cnev­da maT sa­Si­ne­le­bas, mag­ram me mainc ver
va­pa­tieb­di: mi­si tu­Ce­bi koc­nid­nen ma­ros tu­Cebs, ro­mel­Tac
me­re Ce­mi tu­Ce­bi un­da Se­xe­bo­da. ma­gi­Jeb­da is az­ri, rom mas ne­
ba qon­da yo­vel Ra­mes tit­ve­li ena­xa igi... da me­re mar­to ena­xa
is, vi­si ta­nis yo­ve­li nak­vTi ina­xav­da Cems koc­nas, ro­mel­Siac
ga­mo­va­du­Re su­lis aR­ta­ce­ba, aR­tyi­ne­ba da loc­va. mi­si sun­
Tqva un­da Seer­Te­bo­da ma­ros sun­Tqvas, ro­me­lic me uk­vda­ve­
bis na­nad ma­ra­di­so­bis sim­Re­rad mes­mo­da. me mov­ka­li is, ro­ca
gve­li­viT ik­lak­ne­bo­da Cems fex­Ta qve­Se. ar mqon­da amis ne­ba?
ga­na mas ki qon­da ne­ba, rom ori­ves si­coc­xles gvi­wam­lav­da?
mi­si sik­vdi­li xom oris bed­nie­re­ba iyo? is un­da mom­kvda­ri­yo!
me sul ar mi­fiq­ria wi­naT mis sik­vdil­ze, uTuod, be­dis­we­ra ase­
Ti iyo. me sru­liad mou­lod­ne­lad ga­dav­wyvi­te mi­si sik­vdi­li.
vin icis, iq­neb arc ki mo­mek­la, rom mi­si Tva­le­bi ar me­na­xa.
mxat­va­ri, sa­zo­ga­doT, Zlier cu­dad `cnobs~ cxov­re­bas. me
arc ki mqon­da war­mod­ge­ni­li, rom ada­mians var­Tmev­di mas, ri­
si mo­ce­mac me­re ara­vis SeuZ­lia, mag­ram me me­Zax­da sa­be­dis­we­
ro siy­va­ru­li. ma­Sin Wkua uZ­lu­ria, ro­ca ro­gorc qa­riS­xlis
dros okea­ne, ise Re­lavs gul­Si, dne­ba. me mov­ka­li igi xe­liT,
amo­var­Tvi Tva­lis kak­le­bi da fe­xiT gav­sri­se, es oq­mSi aris
Se­ta­ni­li da er­Ti ga­ze­Tis re­por­tio­ris sit­yviT, mkvle­lis
uc­nau­ro­bas moas­wa­vebs.

II. 5 mar­ti.
sa­zo­ga­doe­ba Zlier aRel­ve­bu­lia. iSo­ves sa­la­pa­ra­ko. vin
gin­da, rom am mkvle­lo­ba­ze ar la­pa­ra­kob­des. er­Ti-­meo­re­ze
uc­nau­ri xme­bi da­dis.

92
_ ka­co, war­moid­gi­ne, ra ube­du­re­baa, pa­tio­sa­ni meuR­le,
uw­yi­na­ri ada­mia­ni.
_ oRon­dac. _ ve­la­pa­ra­ke­bi mec da ki­dev vu­ma­teb ra­Ra­cas.
sa­zo­ga­doT, sik­vdi­lis Sem­deg Seiq­ne­ba xol­me ada­mia­nis qe­ba,
aqe­ben imis­Tvis, rom ara­sa­sia­mov­noa mkvdris gi­ne­ba, ami­tom sul
ar gam­kvi­re­bia, ro­ca er­Tma nac­nob­ma ram­de­ni­me dRis wi­naT si­sa­
Zag­lis sim­bo­loT aRia­re­bu­li ram, dRes pa­tios­nad ga­moiy­va­na.
ori dRea, rac mis Se­sa­xeb la­pa­ra­kia. ma­ro ar mi­na­xavs.sa­­
Si­ne­li xme­bi da­dis. gu­Sin we­ri­liT SeuT­va­le, so­fel­Si wamo­
su­li­yo im sa­ba­biT, rom gan­sve­ne­bu­li yo­vel­Tvis nat­rob­da
Tur­me so­fel­Si da­saf­la­ve­bas; ami­tom Se­sa­xeb Se­sa­fe­ri gan­
kar­gu­le­bis mo­sax­de­nad mas SeeZ­lo wa­mo­su­li­yo. Cven sxva­da­
sxva ma­ta­reb­liT miv­dio­diT, sa­Si­ne­li mo­lo­di­nis zRva Relav­
da gul­Si. va­gon­Si xal­xi blo­maT iyo, er­Ti­-o­ri nac­no­bic eria
_ Ta­vi da­vu­ka­ri da Cems ku­pe­Si mow­yve­ti­li­viT Ca­vi­ke­ce. sa­Si­ne­li
si­Cu­me klav­da suls, ma­ta­re­be­li ne­li na­bi­jiT Zlivs miik­lak­
ne­ba. Tan­da­Tan au­ta­ne­li xde­bo­da mar­too­ba, TiT­qo igi si­
Cu­­mes­Tan SeT­qmu­la Cems wi­naaR­mdeg. bal­za­ki am­bobs: du­mi­li
Cur­Cu­leb­so; me­ter­lin­kma, eS­mak­ma icis, mgo­ni, su­lic ki Caud­
ga du­mils, mag­ram du­mi­li mainc du­mi­lia da ara­fers la­pa­ra­
kobs. es uf­ro sa­Si­ne­lia: su­li krTe­ba, sa­Si­ne­le­biT gaJ­Ren­Ti­
li hae­ri das­wo­lia Cems ar­se­bas. am yo­fas mxo­lod saf­lav­Si
ga­moR­vi­Ze­bu­li Tu ig­rZnobs. ma­ta­re­be­li isev ne­la miq­Si­navs,
mas ar awu­xebs, Tu ras fiq­robs mas­Si mjdo­ma­re.
ori saa­Ti or sau­ku­neT Ca­mo­dis.
siy­va­ru­li, siy­va­ru­li!.. yo­ve­li aso am sit­yvi­sa ada­mia­
nis sis­xliT da crem­liT aris Ca­we­ri­li cxov­re­bis ma­tia­ne­Si,
cxov­re­ba Ses­dge­bo­da, is rom ar amoZ­ra­veb­des. vin icis, ax­la
ram­de­ni fiq­robs ma­ze.
ada­mian­ma ar icis, raa ada­mia­no­ba, Tu mas ar yva­re­bia, sul
er­Tia, ro­go­ri siy­va­ru­liT. Tu siy­va­ru­li bed­nie­ria, ma­Sin aRta­
ce­bas ar aqvs saz­Rvre­bi; Sve­bis qsel­Si ne­ta­rebs su­li; Tu ube­
du­ria, ma­Sin is tan­jvaa, mag­ram am tan­jva­Sic aris si­la­ma­ze, ro­
mel­sac ve­ra­vin ga­mois­yi­dis, uk­vda­vi Ra­me ix­vevs kal­Ta­Si loc­vas
da wyev­las, ro­me­lic aR­mox­de­baT xol­me ada­mia­nebs. yve­las rom
SeZ­le­bo­da, al­bad, miu­sa­kiTx sit­yviT ga­moeT­qva, ra­sac grZnob­
da, ma­Sin msof­lio go­de­bis sag­naT de­da­ka­ci Seiq­ne­bo­da.

93
ro­gor ga­moc­vli­la qvri­vis ta­ni­sa­mos­Si, pir­ve­lad Zlivs
vi­can! mi­si Tva­le­bi isev Re­la­ven av­xor­co­biT; vne­bis pi­rut­yvi
isev das­cu­ravs mis Tva­leb­Si, ra­tom aris me­re ase? mi­si alis­
fe­ri tu­Ce­bi TiT­qo ama­yo­ben, rom maT bev­ri ma­ma­ka­ci koc­ni­da.
`oh, eW­vis lur­jo gve­lo!~ _ ma­gon­de­bian sit­yve­bi otel­lo­si.
me­re ras ve­Zeb­di me im qal­Si?.. ras ve­Zeb­di! nu­Tu mar­Tla un­
da dav­rwmun­de, rom qa­li mxo­lod av­xor­co­bis wya­roa da me­ti
ara­fe­ri? max­sovs ve­ne­cia­Si ga­ta­re­bu­li Ra­mee­bi, gon­do­liT
seir­no­ba, aR­ta­ce­biT rom mRe­ro­da gon­do­lie­ri mai­sis se­re­na­
debs da tal­Re­bi bans egu­gu­ne­bo­den. Cven xSi­rad da­via­re­bo­
diT im qu­Ceb­Si, ro­mel­ze­dac bai­ro­ni da Sel­li da­diod­nen, ar
da­ma­viw­yde­ba, ro­gor uam­bob­di Sel­lis dax­rCo­bis am­bavs.
_ Sel­lis an­ge­lozs eZa­xo­den, Ce­mo kar­go, ise Zlier gav­da
is an­ge­lozs. le­vor­nos­Tan mgzav­ro­bis dros is daix­rCo da
ici me­re, ro­go­ri axal­gaz­rda? sul 24 wli­sa. Tvi­Ton bai­ron­
ma gaa­Ca­Ra ko­co­ni, rom zed an­der­ZiT daew­va me­gob­ris gva­mi.
ko­cons daas­xes nav­Ti, ali avar­da, zed das­dves poe­tis usu­lo
gva­mi... yve­la­fe­ri daiw­va, mxo­lod gan­ge­biT mar­to poe­tis gu­
li dar­Ca uv­ne­be­li, mof­rin­da ra­Rac frin­ve­li da zed da­far­
fa­teb­da poe­tis guls, ro­me­lic das­wva siy­va­rul­ma da cec­
xlma ki uv­neb­laT das­to­va... max­sovs, is ltol­vi­li qe­ru­bims
mia­gav­da, ma­Sin vin Sei­tan­da eWvs, rom is an­ge­lo­si ar iyo. oh,
ma­Sin rom mo­mek­la mi­si qma­ri! ax­la ma­ro uk­ve SeeC­via tyuils,
Ra­lats. ma­Si­nac xom Ra­la­tob­da qmars, rad ar vi­fiq­re, rom
mec mi­Ra­la­teb­da?! ze­di­zed mom­dis usa­xe­lo we­ri­le­bi, vi­ci,
Tu yve­la ara na­xe­va­ri mar­Ta­lia, vi­ci, mi­si xor­ci sxvis­Tvis
Seiq­na sac­nau­ri...

III
ama­ve dRes naR­vlia­ni Ra­me iyo. tye­Si vi­ya­viT, mar­tis qariS­xa­
li isev zuo­da, gmi­nav­da, sti­ro­da (ne­ta, ma­ro Tu itirebs qmars?)...
ris­Tvis aris, mas­Tan rom yo­vel­Tvis uxer­xu­laT vgrZnob Tavs?
me me­Si­nia mi­si, Ce­mi su­li uk­ve mis suls Seuer­Tda da umi­soT ar­
yof­nis sim­bo­los war­moad­gens. me Si­SiT vxe­dav Ce­mi su­lis sa­xes
mas­Si. vi­ci, bev­ri koc­ni­da mis tu­Cebs, mag­ram Cem­Tvis mainc wmin­
daa, isev qal­wu­leb­ri­vi kde­miT ga­moi­yu­re­bian.
_ ma­ro, ax­la sZi­navs tye­Si pans, mRvi­me­Si Se­fa­re­buls.

94
_ es pa­ni raT mo­ga­gon­da?
_ ar gax­sovs, Cven er­Tad vkiT­xu­lob­diT `pans~?
_ max­sovs da aki ge­la­pa­ra­ke­bo­di, ar mom­won­s-meT­qi.
_ gax­sovs _ `qal­wu­li, cod­vi­li Tmi­dan fe­xe­bam­di~?
_ Sen ra­Rac aRel­ve­ba get­yo­ba!
_ me is aRel­ve­ba met­yo­ba, rom min­da, ga­ko­co! ma­ro, ici,
vin mok­la Se­ni qma­ri?
_ ar vi­ci, mag­ram arc min­da, vi­co­de, is me mZul­da...
_ Sen Ce­ mi un­ da iq­ ne, ma­ro, sau­ ku­ noT Ce­ mi! me mi­was ar
va­
pa­tieb, rom Sens fe­ xebs koc­ nis, me mzes ar va­ pa­
tieb, Sens
Raw­veb­ze rom sxi­vebs aTa­ma­Sebs, me maqvs amis uf­le­ba! me Sen
Se­mog­wi­re axal­gaz­rdo­ba, sa­xe­li, di­de­ba, yve­la­fe­ri. Sen Ce­mi
un­da iq­ne, Ce­mi!..
_ me­re rom da­mi­viw­yo?
_ me da­gi­viw­yeb ma­Sin, ro­ca mi­wa gaa­ci­vebs am guls... mag­ram
arc ma­Sin, rad­gan su­li saf­lav­Siac Sen­ze ik­vne­sebs da naR­
vlia­ni qvi­Ti­niT Za­xils da­giw­yebs...

IV. 6 mar­ti.
...is daa­saf­la­ves. ma­ro ku­bos miy­ve­bo­da. Rmer­To, Rmer­To,
ra la­ma­zi iyo, ra la­ma­zi! me un­da vi­yo mi­si pat­ro­ni, rac un­
da mox­des; msxver­pli Sev­swi­re, ki­dev Sev­swi­rav. me ki­dev ver
ga­mov­rkveul­var, isev siz­mar­Si mgo­nia Ta­vi, fiq­ri fiqrs aki­
de­bia, er­Ti­meo­re­ze uf­ro Sa­vi, TiT­qo oTax­Si da­dis aC­rdi­li
vi­Ra­cis da grZneu­le­biT rki­nis sal­teeb­Si am­wyvdevs go­ne­bas.
...`ma­Sin waiy­va­na igi eS­mak­ma wmin­da­sa qa­laq­sa da daad­gi­na
igi sar­Tul­sa mas ze­da taZ­ri­sa da rqva: uke­Tu Ze xar RvTi­sa,
gar­da­var­di qve­viT, ra­me­Tu we­ril ars: an­ge­loz­Ta mis­Ta da
ub­rZa­ne­bies Sen­Tvis da xel­Ta maT­Ta agip­yran Sen~.
qris­tem miu­go: gan­ve­di Cem­gan, ra­me­Tu we­ril ars: nu Seac­
Ten Sen Rmer­Tsa Sen­sao. mec da­ma­ye­na sa­Ta­nael­ma klde­ze da
mis qnar­ze uf­skruls gan­ver­Txe... sa­Si­ne­lia! ca gar­Rveu­lia
da mi­si ki­de­ni qves­knels ima­le­bian, sa­Si­ne­li ki­bea amar­Tu­li
am uf­skrul­Si, avi su­le­bi dax­tian mas­ze. say­vi­ris ce­miT ux­
mobs sa­ta­na wyvdia­dis Svils sis­xlis mej­lis­ze; tan­jvis ko­
con­ze is­mis moT­qma, vi­Rac inak­vTe­ba bnel­Si, vi­Rac kvde­ba,
mag­ram uf­skru­li aras is­mens.
sa­Si­ne­li Ra­mea, bne­la sul­Siac!

95
V. 27 mai­si.
yve­la­fe­ri ga­Tav­da, me dRes ka­tor­Ra­Si var. Crdi­loe­Tis
ci­vi cis qveS un­da mos­Tqvam­des su­li, TeT­ri su­da­ra Tov­li­sa
da­mar­xavs mas. vis es­mo­da, vis, moT­qma su­li­sa, rom ax­la gai­go­
non! max­sovs, ro­gor da­ma­tu­sa­Res... is qa­li me­re ar mi­na­xavs...
we­ri­liT vTxo­ve, Cem­Tan wa­mo­su­li­yo, mag­ram pa­su­xi ar mi­mi­Ria.
asec ve­lo­di.
sa­Si­ne­lo qmni­le­bav! ga­gir­bis is, vinc gic­no, vinc Cai­xe­da
Sens gul­Si da Seam­Cnia mi­si si­ca­rie­le; sa­Si­ne­lia Se­ni si­la­ma­
ziT da­ge­bu­li sac­Tu­ri, bev­ri Cai­Ce­xa am uf­skruls da uka­nas­
kne­laT Sens wyev­la­Si amox­de­ba su­li.
ra iq­ne­bo­da, rom es wyev­la er­Tad Seer­Te­bu­li­yo?
ro­gorc okea­ne­Si, fav­nis crem­le­bi, ise ga­moC­nde­bo­da mas­
Tan ada­mia­nis bed­nie­re­ba, mag­ram yrua ca! is aras­dros ar is­men­
da da arc mois­mens ada­mia­nis go­de­bas. bav­Si vi­yav, to­le­bi­sa­gan
Sors wa­vi­do­di da tye­Si vti­ro­di. _ ra­tom? ga­na vi­co­di!.. me
bevrs vuy­var­di, bev­ris Tva­leb­Si vkiT­xu­lob­di uman­ko grZno­
bas, mag­ram yru iyo gu­li. ra­tom? ga­na vi­co­di! dRes yve­la­fe­
ri dav­kar­ge, Ce­mi sa­xe­li amoi­Sa­la me­gob­re­bis xsov­ni­dan da Tu
mo­mi­go­ne­ben _ uTuod cu­daT, sa­Si­ne­li si­ci­vea, mag­ram sul­Si
uf­ro ci­va. sa­soe­bis xe­ze Se­mom­jda­ran yor­ne­bi da Cxa­vian. ise­
dac ga­ci­ve­bul suls saf­la­vis si­ci­ves gvris ma­Ti frTa­Ta bar­
tyu­ni... me mi­was ar va­pa­tieb, rom Sens fe­xebs koc­nis, me mzis
sxi­vebs ar va­pa­tieb, rom Sens sa­xes da­qaT­qa­Tebs.
ax­la ki vin icis, sad aris? me­ti aRar Se­miZ­lia, Cven xom
Svi­le­bi varT sa­Si­ne­le­bi­sa da sik­vdi­li­sa!..

VI. 29 mai­si.
...ki­dev er­Ti Tqma da das­rul­da Ce­mi ma­tia­ne. awi ka­lams
aRar avi­Reb xel­Si. sa­Si­ne­lia mar­too­ba, me­re ma­Sin, ro­ca Ra­
mis yru du­mil­Tan SeiT­qme­ba da suls eW­ve­bis qsel­Si gaa­bams.
...me mi­was ar va­pa­tieb, rom Sens fe­xebs koc­ni­da...
Sen ki, me­go­ba­ro, da­lo­ce mi­wa, ro­me­lic Cems guls gaa­ci­
ebs... ga­mo­fe­na­ze Cems su­ra­Tebs uTuod ve­ra­vin am­Cnevs!
iq­ne­ba sTqvas vin­mem: mkvle­lis su­ra­Te­biao! bal­zak­ma Tqva:
`yve­la gauc­nob­laT vkvde­biT, di­de­ba _ mzea mkvdar­TaT­vi­so~.

96
SeeZ­lo ga­na bal­zaks ase­Ti say­ve­du­ris Tqma?
nu krTi, su­lo, yof­nis yo­ran­ma Tav­ze dag­vCxav­la!
arao­de­so!
...TiT­qos gon­do­lie­ris sim­Re­ra mes­mis, mai­sis `se­re­na­debs~
mRe­rian. ma­ro! me mi­was ar va­pa­tieb, rom Sens fe­xebs koc­nis,
Sen ki da­lo­ce, vinc Cems mgzne­ba­re guls gaa­ciebs...
`da­mad­ves me, vi­Tar­ca be­We­di gul­sa ze­da Sen­sa, mklav­sa ze­da
Sen­sa, ra­me­Tu fic­xel ars, viT sik­vdi­li da jo­jo­xe­Tis Su­ri _
siy­va­ru­li~... me ama­ze gav­Cer­di. min­da, ki­dev wa­vi­kiTxo da­ba­de­
ba, ki­dev kar­gi, rom Tan wa­mom­yva. `ra sar­geb­lo­ba aqvs ada­mians
yve­la Ta­vis Sro­mis­gan, ro­mel­ze­dac mzis qveS mu­Saob­da... mod­
gma mi­dis, mod­gma mo­dis da mi­wa sdgas. isev amo­dis mze, Ca­vals
mze, ub­ run­ de­ba isev Ta­ vis ala­ gas. rac iyo, isev iq­ ne­
ba, rac
xde­bo­da, igi­ve mox­de­ba. ara aris ra axa­li mzis qve­Se _ gar­da
amaoe­bi­sa da su­lis aR­rCe­vi­sa~. me ek­le­zias­ti me­fe vi­ya­vi...

[1911]

97
kol­xi­da­Si
(pa­ta­ra poe­me­bi pro­zad)

I. mo­go­ne­ba
`ar aris ra mas­ze cu­di, ro­gorc mo­go­ne­ba gan­vlil sia­mi­sa
Jam­sa sim­wu­xa­ri­so~.
gax­sovs, me­go­ba­ro? Cven er­Tad vkiT­xu­lob­diT am stri­qo­
nebs. mag­ram Sen uk­ve yve­la­fe­ri dai­viw­ye. arc is Ra­me gax­sovs,
Cven­Tan rom sti­ro­da Ra­mis si­Cu­me.
ho, qa­lis gul­Si ma­le Cah­qre­ba cec­xli, ro­ca daes­xmis wya­
li gan­So­re­bi­sa.
awi vin mois­mens, Cem­Tan me­na­ves mxia­rul mai­sis se­re­na­debs?
awi vis­Tvis Sev­ko­no yva­vi­le­bi, nu Tu mis­Tvis, rom xel­Si Ca­
maW­knes? ra sa­co­da­vad sti­ris tba­ze dax­ri­li ti­ri­fi, al­bad
ma­Si­nac ase sti­ro­da, mag­ram me ver vam­Cnev­di.
isev Zirs dauS­via to­te­bi Zew­nas, mag­ram awi xom ar da­fa­
ravs Cvens morcxv koc­nas da ro­gorc er­Txel eb­rae­le­bi hki­
de­ben mas­ze gauq­me­bul Cangs, mec mas van­dob uka­nas­knel naSTs
Ce­mi trfo­bi­sas, kvne­sas su­li­sas...
sad wa­di, sa­da?
rad Ca­mo­xa­de suls siw­min­dis ba­de, Tu ki Sen suls sicruis
ni­Ra­bi ak­ro­da?
mag­ram mainc miy­var­xar, mis­Tvis, rom ar Se­miZ­lia, ar miy­
var­de. isev ima­ve sa­soe­biT mo­vis­men Sen cbier sit­yvebs, mdi­na­
ris tal­Re­bi rom gai­meo­re­ben.
ro­gorc bu­das lan­di scxov­reb­da mRvi­me­Si, ise ic­xov­rebs
Se­ni xa­te­ba gul­Si, sa­nam mgzne­ba­res sik­vdi­lis ci­vi koc­na gaa­
cieb­des.
dee, cremls maw­ vi­
meb­des es mo­ go­
ne­ba, me miy­
vars is, viT
saf­la­vi im dRee­bi­sa, ro­mel­nic awi ar dab­run­de­bian, viT sa­ma­
re gvir­gvin mox­snil siw­mi­di­sa.

II. Sua­Ra­mi­sas...
Sua­Ra­mi­sas... max­sovs, bav­Svi de­dis kal­Ta­Si vlo­cu­lob­di.
_ ga­na vi­co­di, ra­sac vam­bob­di?
me vi­meo­reb­di de­dis sit­yvebs, ro­mel­nic Cem­Tvis uR­mer­
To­Tac wmi­da iyo... da Tav­ze dam­na­To­da mkrTa­li mTva­re, TiT­

98
qo Cem­sa­viT isic lo­cu­lob­da Sua­Ra­mi­sas, Jam­sa yrmo­bi­sas. me
xom poe­ti vi­ya­vi da miy­var­da. ma­ra­di­so­bis na­nad mes­mo­da pir­
ve­li sat­rfos sit­yve­bi, bed­nie­re­biT gab­rue­bu­li lo­cu­lob­da
su­li, du­mi­li iyo Ce­mi loc­va, mag­ram wmi­da iyo is, viT koc­na
qe­ru­bi­mi­sa.
...da ma­Si­nac Tav­ze dam­na­To­da mkrTa­li mTo­va­re, TiT­qo Cem­
sa­viT isic lo­cu­lob­da.
ro­gorc siz­ma­ri, mwyem­sis zRa­pa­ri, gah­qra is grZno­ba. Sav
Za­Zeb­Si ga­mox­veu­li suls ar as­ve­neb­da mar­too­ba, udab­nos al­
tob­da Ce­mi crem­le­bi da Sua­Ra­mi­sas ze­ca is­men­da Cem­gan wyev­las.
...Tav­ze ki dam­na­To­da mTva­re. TiT­qo ex­la Cem­Tvis lo­cu­
lob­da.

III. loc­va
Se­moq­me­do, Sen, vinc ar­yof­nis Ra­me­Si gaa­na­Te Ce­mi cxov­
re­­bis Ci­raR­da­ni, rom uk­va­lod gam­qra­li­yo, Sen, vinc Seh­qme­ni
ede­mi, rom Cven iqi­dan ga­mog­ve­ya­re, Sen, vinc aR­gviT­qvi bed­ni­
e­re­ba da gza mis­da­mi, viT af­TarT kva­li xeo­ba­Si Cve­ni Zvle­biT
mo­ken­We, mo­map­yar yu­ri. loc­va msurs, loc­va...
`mrwams, ufa­lo! daex­ma­re, Cems ur­wmu­noe­bas~, suls sau­ku­
ne­Ta­gan tan­juls, na­wa­mebs enat­re­ba sas­wau­le­bi.
er­Tgva­ri gan­cdiT is ver icoc­xlebs.
mos­wyin­da mu­dam erT sa­xeo­ba.
crem­lis udab­no... crem­lis xeo­ba.
mwu­xar Ra­mes ga­moR­vi­Ze­buls qar­ma ma­xa­ra, rom vna­xav me mzes,
Sve­bis sim­bo­los.
suls surs uy­var­des _ Ti­Ton igi siy­va­ru­lia.
suls enat­re­ba sas­wau­le­bi...

IV. yof­nis gza-­jva­re­din­ze


yof­nis gza-­jva­re­din­ze Sev­xvdiT Cven er­Tma­neTs, suls jer
ki­dev ar ege­ma yof­nis vae­ba, Cem­Tvis jer ki­dev ar­se­bob­den an­
ge­lo­se­bi, ma­Sin me mrwam­da. dRes ki ur­wmu­nos, vin ma­nu­ge­Sebs,
vin SeaS­robs cremls Can­gi­sa si­mebs? war­sul siz­mre­bis Cah­qra
var­skla­vi, suls cod­vils ube­du­ris oc­ne­bis sa­ban­Si mZi­na­res
sZlia yo­ran­ma, daC­xav­la Tav­ze. sev­dis av­ga­roz­Si ga­mox­veu­li
hkrTe­ba, kan­ka­lebs.
yof­nis gza-­jva­re­din­ze Sev­xvdiT Cven er­Tma­neTs.

99
ox! rad swvav­da, rad tu­Cebs is koc­na, Tu cxov­re­bis ge­nia
mzak­vrul xiT­xi­TiT mos­wam­lav­da mTel Cems si­coc­xles?
ra iq­na sa­xe mSvi­di nar­na­ri mgos­nis oc­ne­ba... mgos­nis siz­
ma­ri, cxov­re­biT daR­lils mis koc­na msur­da, mag­ram RmerTs
Cem­Tvis isic Se­Sur­da. yof­nis gza-­jva­re­din­ze Sev­xvdiT Cven
er­Tma­neTs, rom gan­vSo­re­bo­diT... mSvi­do­biT iyav kur­Txeul...
Sen­ze mloc­ve­li, Sen ar dag­wyev­lis...

V. si­Cu­mis de­mo­ni
_ Есть нѣкiй часъ всемiрнаго молчанiя _ am­bobs poe­ti.
es is Ja­mia, ro­ca yve­las sZi­navs da gul­-gam­krTa­li mi­wa lo­
cu­lobs cis si­Cu­me­ze, mo­ja­doe­bul xo­mal­debs na­nas um­Re­ren
okea­nis zvir­Te­bi, mTvle­ma­re eTers koc­nis yva­vil­Ta mtve­ri.
es sam­sxver­ploa... mwuxris sam­sxver­plo da zed mii­ta­ne­ba
moT­qma mwu­xar Ra­mes ga­moR­vi­Ze­bul­Ta, ro­mel­nic da­maS­vral
Tva­lebs ver da­xu­Wa­ven.
mwux­ris bin­di da mar­too­ba SeiT­qven.
da­viw­ye­bul sam­rek­lo­dan is­mis xmo­ba si­Cu­mis de­mo­ni­sa. is
av­su­lebs ux­mobs sis­xlis or­gia­ze, is sau­ku­no mcve­lia saf­la­
ve­bi­sa, mag­ram ex­la mkvdrebs ki ara, coc­xleb­sac sZi­navT.
Ja­mi Jams mis­devs, dros scvlian dro­ni, mxo­lod uk­vda­vi
aris de­mo­ni.
yru du­mil­Si yrud is­mis si­Cu­mis de­mo­nis sev­dia­ni za­ris
ra­ku­ni, is av­su­lebs ux­mobs sai­dum­lo se­ro­ba­ze, rom­lis da­
ra­ji du­mi­li iq­ne­ba...

VI. kol­xi­dis cis qveS...


_ Ce­mo kar­go, ver­sad ver na­xav Sen sxva mxa­res, ise rom ena­
Te­sa­ve­bo­des moR­lil suls, ro­gorc Cven sam­Sob­los.
ici, ras mouT­xro­ben mdu­ma­re pon­tis zvir­Tebs Ca­ma­va­li
mzis sxi­ve­bi?..
ici, cas ra­ze esaub­re­bian Sa­veb­Si ga­mox­veu­li kol­xi­dis
mTe­bi?..
daug­de yu­ri mwux­ris du­mil­Si fa­zi­sis sev­dian du­duns...
daug­de yu­ri qa­riS­xlis mwu­xa­re moT­qmas da vne­bian Za­xils...
da iq amoi­kiT­xav naR­ve­liT naq­sov, mwu­xa­re­biT mo­qar­gul
poe­mas.

100
ar Se­gac­di­nos na­Tel Ra­me­Si kol­xi­dis ca­ze var­skvlav­Ta
cim­­cim­ma, ga­na xan­dis­xan Cven mglo­viar tuC­ze­dac ar gah­krTe­
ba xol­me Cu­mi Ri­mi­li?..
da­du­me­bul qar­Tlo­sis Cangs glo­vobs kol­xi­dis ca...
mom­xdar si­me­bis­gan ga­mo­ce­mul uka­nas­knel me­lo­dias auq­
vi­Ti­ne­bia kol­xi­dis mTe­bi da mi­tom dga­nan ase mwu­xa­re­ba­Si gaq­
va­ve­bul­ni.
nu gai­ci­neb, Se­ni si­ci­li Seu­rac­xofs bu­ne­ba­Si gaq­nil sa­
ma­ra­di­so sev­das.
kol­xi­dis cis qveS da­mar­xul bed­nie­re­bas das­ti­ris wyal­
ze ga­dam­dga­ri mdu­ma­re ti­ri­fi.
kol­xi­dis cis qveS gam­qral Ta­vi­suf­le­bas das­ti­ris Tma
ga­we­wi­li kol­xi­dis asu­li. Sen me­kiT­xe­bi, ris­Tvis miy­vars me
kol­­xi­dis ca?
mis­Tvis, rom mis qveS un­da dai­mar­xos fer­fli Ce­mi codvi­­
li su­li­sa.
Sen me­kiT­xe­bi, ris­Tvis miy­vars me kol­xi­dis ca?
mis­Tvis, rom iq sdgas ku­bo pir­ve­li siy­va­ru­li­sa...

VII. Epypsichidion
Ce­mi su­li pe­pe­las mia­gavs, ro­mel­mac ig­rZno sik­vdi­lis mo­
ax­­lo­ve­bis wu­Ti, gaur­bis yva­vi­lebs da cec­xlis ko­cons Tavs
das­tria­lebs; alis na­ka­dul­Si dai­ba­na ta­ni, ig­rZno sik­vdi­li da
sik­vdil­Si ne­ta­re­bis Ta­si das­ca­la.
Ce­mi su­li al­bat­ros (qa­riS­xals) mia­gavs, Tval uw­vde­nel
zRvis siv­rce­Si rom mis­devs ge­mis ial­qans.
say­va­re­lo, nu uf­rTxi Cems grZno­bas, ra ge­naR­vle­ba, rom
Sens kal­Ta­Si daiw­vas Ce­mi su­li!..
vi­na sTqva, rom Cven ar vic­nobT er­Tma­neTs?
me Se­mod­go­mis grZel sev­dian Ra­meeb­Si ga­mo­va­qan­da­ke yo­ve­
li nak­vTi Se­ni sxeu­li­sa, imi­tom rom su­li ex­lac ina­xavs Sen
RvTaeb­riv nak­va­levs.
me ra vi­co­di sim­Re­ra! Tu vim­Re­ro­di, es Se­ni xma mes­mo­da
Ja­mis uf­skru­li­dan.
Ce­mi leq­sis yo­ve­li sit­yva Sen­gan ga­go­ni­li Ca­mi­we­ria.
vi­na sTqva, rom Cven ar vic­nobT er­Tma­neTs?..
di­lis riJ­raJ­ze amo­ma­va­li mzis sxi­ve­bis­gan mov­qso­ve dia­de­ma.

101
mZi­nar Jams mov­swyvi­te gu­lis wiaR­Si da­gu­be­bul naR­vel­ze
gaz­rdi­li sev­dis yva­vi­li, say­va­rels min­da ga­dav­sce, say­va­rels!..
_ ga­fi­cebT, Tqven, asul­no kol­xi­di­san­no, ar gi­na­xavT Ce­mi
sat­rfo, ar gi­na­xavT?..
is gan­Tiads mTis yva­vil­ze mo­cim­ci­me nam­ze uf­ro na­zia.
is ni­lo­sis na­pir­ze amo­sul ler­wam­ze uf­ro ta­na­dia.
mis Tva­leb­Si oc­ne­bas ak­va­ni daud­gams.
mdu­ma­re tbi­dan rom mtre­di af­rin­da, mas­ze uf­ro na­zia
mi­si ta­ni...
_ yrmao, Sen eZeb lands, ro­me­lic Sen­Tan aris, _ mex­mau­
re­ba mi­wis su­li.
_ vi­ci, vi­ci, rom Cem­ Tan aris lan­ di, mag­ram, mi­wis su­ lo,
Sen ge­kiT­xe­bi, aras dros ar Seis­xams igi sxeuls si­nam­dvi­le­Si?..

VIII. Sen, ro­me­lic miy­var­di...


say­va­re­lo, Sen, ro­me­lic me miy­var­di, mag­ram ro­me­lic ex­
la aRar miy­var­xar, nu dam­wyev­li, ma­pa­tie, ga­fi­ceb pir­vel Sex­
ved­ris wa­mebs, pir­vel koc­nis cod­vas, ma­pa­tie...
say­va­re­lo, vin aris dam­na­Sa­ve, rom Sen gu­li gqon­da mtre­
di­sa da me ki de­mo­nis na­niT aR­vi­zar­de, Ce­mi sis­xli dauS­re­te­
li cec­xliT iwo­da?
say­va­re­lo, vin aris dam­na­Sa­ve, rom cam me mom­ca su­li ze-­
qvey­niu­ri da Sen mi­wier suls ga­daaW­do.
Cven Sec­do­miT Sev­xvdiT er­Tma­neTs yof­nis gza­ze, rom ma­
le dav­So­re­bo­diT.
nu dam­wyev­li, Tu ki­dev am­Cne­via Sens loc­vas Ce­mi koc­nis ali.
nu dam­wyev­li, Tu ki­dev ar dag­viw­ye­bia Cven xvev­na­Ta si­gi­Je...

X. pir­ve­li sev­da
...er­Txel Sem­xe­da man, mxo­lod er­Txel im Se­xed­viT, ro­
mel­sac na­po­leo­ni cec­xliT mo­naT­vlas uZax­da.
pir­ve­lad vkiT­xe ma­Sin sam­Sob­lo cas, sad wa­vi­da Ce­mi bav­
So­bis lxe­na da pir­ve­lad da­to­va cam upa­su­xoT Ce­mi kiT­xva.
sad ar ve­Zie, sad, me is Ri­mi­li da bo­los dav­rwmun­di, rom
igi ar gan­meor­de­ba, ro­gorc gvir­gvin mox­sni­li siw­mi­de.
...da Cems suls ew­via pir­ve­li sev­da. pir­ve­li sev­da, bin­dia­
ni, ro­gorc ox­vra Sua­Ra­mi­sas li­ba­nis mTa­ze ked­ri­sa.

102
naR­vlia­ni, ro­gorc sim­Re­ra yvi­Te­li qar­vis foT­le­bis Se­
mod­go­mis qa­riS­xa­lis frTeb­ze mo­cek­va­ve­Ta...
mow­ye­ni­li, ro­gorc we­roe­bis uka­nas­kne­li Za­xi­li.
pir­ve­lad ma­mam amoi­kiT­xa Cems Tva­leb­Si sev­da, ro­ca Wan­
draks vTa­ma­Sob­diT da ma­Sin miv­xvdi, rom war­su­li sev­dam mo­
qar­ga da uxi­la­vi jaW­viT ga­dae­ba mas mo­ma­va­li.
Ce­mi sev­da mia­gavs sev­das le­gen­dis mo­qan­da­ki­sas, mar­ma­li­
los rom ena as­wav­la da brin­jaos siy­va­ru­lis aler­si, mag­ram
er­Txel rom Zlier pir­da­pir Se­xe­da mzes da Sem­deg mo­ja­doe­
buls ar SeeZ­lo mar­ma­li­lo­ze nag­rZno­bis ga­da­ta­na da ama­
Si iyo na­Te­li tan­jva mi­si si­coc­xli­sa. er­Txel Sem­xe­da man,
mxo­lod er­Txel im Se­xed­viT, ro­mel­sac na­po­leo­ni cec­xliT
mo­naT­vlas eZax­da.
pir­ve­lad vkiT­xe ma­Sin sam­Sob­lo cas, sad wa­vi­da Ce­mi bav­
So­bis lxe­na da pir­ve­lad da­to­va cam upa­su­xod Ce­mi kiT­xva...

XI. yof­nis aR­Tqma


da­fiq­re­bul­xarT ro­dis­me, ra­ze mRe­ris qa­riS­xa­li Se­mod­
go­­mis sus­xian Ra­mes, ro­ca da­xu­reT da­ra­be­bi, rom ar gai­gonoT
mi­si qvi­Ti­ni, mag­ram mainc ges­miT sax­lis sa­xu­rav­ze gam­xma­ri
xe­e­bis to­te­bis cek­va, ro­mel­nic ja­do­qar­-qa­riS­xals fer­xul­
Si Cau­bams?..
da­fiq­re­bul­xarT... gai­geT ki­dec, mag­ram mainc ar gin­daT,
rom gai­goT, rad­gan is mRe­ris im zviad ve­lur vne­ba­ze, ro­mel­­­Ta­
nac Cve­ni vne­ba bav­So­ba ga­moC­de­ba. da Tqven grcxve­niaT Tqve­
ni­ve bav­So­bi­sa.
qa­riS­xa­lis sim­Re­ra ga­mo­Za­xi­lia sau­ku­noeb­Si da­kar­gu­li
ro­mael sar­dlis sim­Re­ri­sa, ro­me­lic mo­ge­bul omis Sem­deg
fa­ler­nis Rvi­nis Tas­ze anak­reo­nis sim­Re­rebs mRe­ris. aler­sis
lo­din­Si TrTis mxe­va­li da aq­cevs Rvi­nos... qa­riS­xlis sim­Re­ra
ga­mo­Za­xi­lia omi­dan dab­ru­ne­bu­li amor­Zle­bis sim­Re­ri­sa, ro­
mel­Ta sis­xliT daT­qvi­rul cxe­neb­ma Saf­ra­nis mTva­ris sxi­ve­bi
me­wa­mul ze­war­Si ga­mox­vies.
qa­riS­xa­lis sim­Re­ra _ sun­Tqvaa cod­vis sa­re­cel­ze vne­biT
mTor­va­le kleo­pat­ra­si da urias­ta­nis mi­da­moeb­Si da­kar­gu­li
su­la­mi­tis saq­mros Za­xi­li...
daug­deT yu­ri... ga­na ar ges­miT...

103
Sav­-bnel Ra­me­Si, ro­gor gul­mwva­veT uki­vis ia­zons me­
dea, icis, rom Sors aris, mag­ram mainc eZa­xis, gu­li ver itevs
grZno­bis niaR­vars.. Sav­-bnel Ra­me­Si pon­tof­res co­li elis
yrma io­sebs ni­lo­sis ler­wmeb­Si...
qa­riS­xa­li acoc­xlebs miTs... war­su­lis zvia­di vne­bis siz­
mre­biT rom daaT­ros ada­mia­ni.
qa­riS­xa­lis ve­lur sim­Re­ra­Si Se­na­xu­lia dio­ni­ses mis­te­rie­bi.
daug­deT yu­ri qa­riS­xals!..
dai­viw­yeT, Tqve­ni­ve Ta­vi, sa­ku­Ta­ri da sxvi­si Seb­ra­le­ba
dai­viw­yeT, yve­la­fe­ri da yve­la­fers gai­gebT.
mwyem­sis sa­la­mur­ze uf­ro na­zia da mTiT mom­skdar niaRvar­­
ze mris­xa­ne axal­gaz­da tan­Si si­ci­li sis­xli­sa.
Rvi­no ga­moi­lia fia­la­Si da saT­noe­ba daet­yo suls.
yin­vam us­wro mTeb­Si ga­zaf­xu­lis wi­na­mor­beds, mag­ram aiv­
so Rvi­niT fia­la da ga­zaf­xu­lis dRe­sas­waul­ze gve­Za­xis wi­nas­
war­met­yve­li:
evon, ovoe si­gi­Jis mo­ci­quls; ga­vi­xa­roT, Cven­Ta­naa igi...

q. qu­Tai­si
mai­si, 1913

104
ga­zaf­xu­lis dRe­sas­waul­ze
leq­si pro­zad

...me Sen ge­Zeb­di, Sen gix­mob­da Ce­mi su­li...


me va­fi­ceb­di aR­mo­sav­le­Tis var­skvlav­Ta kre­buls, gza
gae­na­Te­bi­na uxi­la­vi sat­rfo­sa­ken...
me va­fi­ceb­di uk­vdav Ra­mes, grZneuls sa­Si­ne­le­bi­sas da
siy­va­ru­lis qu­rums, rom Ta­vis nis­lian wa­mo­sas­xam­Si gaex­via
Ce­mi loc­va, Ce­mi ved­re­ba Sen­Tan mo­sa­ta­naT Cve­ni ga­zaf­xu­li­sa.
me Sen ge­Zeb­di dRe da Ra­me.
Sen So­reuls, Sen uxi­lavs eZieb­da gzne­ba su­li­sa.
Sen Cem­Tan iya­vi ga­nu­So­reb­lad, ro­ca crem­le­biT vrwyav­di
mi­da­mos, ro­ca udab­nos mris­xa­ne sa­mu­mi ania­veb­da Cems ime­debs,
Cems mis­wra­fe­baT, Sen Cem­Tan iya­vi Jam­sa mwu­xa­re­bi­sas, Jam­sa
glo­vi­sas.
Ce­mi glo­va Sen­ze iyo...
da Sen iya­vi is glo­va.
yo­ve­li nak­vTi da ga­da­sa­va­li Ce­mi su­li­sa ina­xavs Sens RvTa­
eb­riv nak­va­levs, Sens RvTaeb­riv sun­Tqvas, sam­ya­ro­Ta uricxv le­­
gion­Si Caq­so­vils.
Sen­Tan mo­dio­da yo­ve­li gza da bi­li­ki mSve­nie­re­bis, taZ­
ris sam­sxver­plo­ze ece­mo­da yve­la Ce­mi crem­li.
qrol­viT se­rav­da cas Ce­mi oc­ne­ba da kol­xi­dis caT ayu­de­
bul mTebs Sen­ze ekiT­xe­bo­da.
ma­ra­di­so­bis yru, dax­Su­li ka­ri gaar­Rvia Cem­ma loc­vam, Seir­­
yen uk­vda­ve­bis bWe­ni.
dRes me msurs, msurs vim­Re­ro ise, ro­gorc Ce­mam­dis ara­
vis um­Re­ria, rad­gan es sim­Re­ra Sen­ze iq­ne­ba.
Sen, vinc xar da­saw­yi­si, vis­ze­dac lo­cu­lo­ben var­skvla­ve­
bi. Ra­mis mdu­ma­re­ba­Si yurs ug­de­ben Cems sim­Re­ras ma­Ra­li naZ­
ve­bi, to­te­bi cis­ken auS­ve­riaT, TiT­qos isi­nic lo­cu­lo­ben...
ca da qve­ya­na SeiT­qven, `me yve­la­fer­Si var _ Cem­Si yve­la­
fe­ria~.
me vmRe­ri gaz­fxu­lis dRe­sas­waul­ze:
ado­nais, ado­nais!
Seun­de mok­vdavs kad­nie­re­ba, rom Sen ge­to­le­ba, mag­ram viT
adi­dos Rmer­Ti ada­mian­ma, Tu Tvi­Ton Rmer­Ti ar aris?

105
Sen­ze sim­Re­ra­Si... Sen­ze loc­va­Si mi­dio­den Ce­mi dRee­bi, yve­­
la maT­ga­ni me sim­Re­riT ga­vis­tum­re sau­ku­ne­Ta okea­nes, yve­la
maT­ga­ni get­yvis Cems ltol­vas, Cems nat­vras.
su­li as­cil­da saz­Rvars, dav­mar­xe glo­va, rom zed ame­go
koS­ki bed­nie­re­bis.
me Sen ge­Zeb­di, gix­mob­di.
da­ma­de Ta­vi mker­dze.
me get­yvi zRa­pars, uk­vdav zRa­pars siy­va­ru­li­sas, ro­mel­sac
ara aqvs da­saw­yi­si da arc ara­so­des ga­Tav­de­ba.
me vne­biT mov­qsov eTe­ris zvir­Tebs, rom­lis yo­ve­li Se­xe­ba
mo­ga­go­nebs Cems siy­va­ruls da Cems sim­Re­ras, ga­zaf­xu­lis dRe­
sas­waul­ze daw­ye­buls.
me Sen ge­lo­di ise, ro­gorc saq­mro su­la­ma­tis wmin­da sare­­
cels...
is­mi­ne Sve­bis sim­Re­ra!
me Can­gi mis­Tvis mom­ca cam, rom Sen­ze mem­Re­ra...
me bu­ne­bam mis­Tvis mom­ca mgzne­ba­re gu­li, rom Sen win da­
mew­va, fer­flad meq­cia.
Cven Svi­le­bi varT be­dis­we­ri­sa da ga­zaf­xu­lis dRe­saswaul­­
ze uk­vda­ve­bis­ken mig­vaf­rens be­di.

[1911]

106
DE PROFUNDIS
me­fed mas hyav­da an­ge­lo­si uf­skru­li­sa,
sa­xe­li mi­si eb­rau­lad avad­do­ni.
apo­ka­lip­si­dan

ga­fi­ceb mos­vlas, ar ges­mis, ro­gor gix­mobs su­li?


okea­nes giJ tal­Ra­Ta co­fian ye­fa­Si mo­ges­me­ba Se­ni sa­xe­li.
qa­riS­xlis qvi­Ti­niT moT­qma­Si gai­go­neb im bge­ras, rom­lis uw­
min­de­si sa­ta­nas jer ara­fe­ri gau­go­nia.
su­li­sa sar­kev! Sen, vinc ar­yof­nis Ra­me­Si gaa­nia­ve Ce­mi sim­
Svi­de.
Sen, vinc Ce­mi su­lis si­me­bi­sa­gan amom­xdar tan­jvis Za­xi­li,
sa­Taels esaub­re­bi.
Sen, vinc Cems sul­Si daan­Te cec­xli gauq­ro­be­li da mos­
wam­le Ce­mi sis­xli araa­da­mia­nu­ri swraf­va-­sur­vi­liT.
Sen, vinc mez­ma­ne­bo­di, mpir­de­bo­di una­xav lxe­nas, vis co­
fi­an wiaR­Sic sul­ma grZneu­lis sas­me­liT Tro­bil­ma, SeS­li­lo­
bis bu­rus­Si xveul­ma da­har­ga Zlie­re­ba da siw­min­de.
su­lo su­li­sa, Cem mfar­vel ge­niad jo­jo­xe­Ti­dan war­mog­
zav­ni­lo!
ga­fi­ceb mos­vlas!..
isev gul­mkrTa­li ge­lis mi­da­mo, rom­lis qal­wu­leb­ri­vi
kde­ma­mo­si­le­ba Cven­ma koc­nam Seu­rac­xhyo.
isev Zil­gam­krTa­li ge­lis pa­ni, rom­lis nir­va­nis Svi­lis Zi­
li daar­Rvia Cem koc­nam.
isev das­ti­ris Cvens siy­va­ruls Ra­mis bin­dSi mWmun­va­re Zew­
na. ro­gorc is ver as­wevs Ta­vis Ca­moS­lil to­tebs, ise ar mie­
ka­re­ba suls, ado­nais, ado­nais!
me iW­vi Se­mi­dis Sens yve­laf­ris cod­na­Si. rad ar ico­di, rom
ada­mians Rmer­Tad hqmni­da pir­ve­li koc­na sit­yva su­li­sa da cno­
bis xis na­yo­fi koc­nam mow­yvi­ta?
mag­ram vin icis, Sen iq­neb arc ki gin­do­da qa­li ase­Ti Se­geq­
na, mag­ram man ga­Ce­na­Siac mo­gat­yua...

ga­fi­ceb mos­vlas! me Sen ar gic­nob­di, ise miy­var­di, Sen iyav


Crdi­li Ce­mi cxov­re­bi­sa, me Sen ge­Zeb­di, Sen­da­mi iyo Ce­mi loc­va,
Ce­mi ved­re­ba.

107
Sen ar gic­nob­di, ise miy­var­di, rad­gan ma­Sin sul­ma ar icoda­
tan­jva. ga­na TviT ar gauT­xa­re ltol­vaT saf­la­vi, rom sa­ma­
ri­dan kvlav aR­med­gi­na?
me Sen­Si miy­var­da Ce­mi­ve sev­da.
Cven Sev­xvdiT er­Tma­neTs yof­nis gzaj­va­re­din­ze da un­da gav­
So­re­bo­diT...
me bev­ri dav­kar­ge da­kar­gu­lis, So­reu­lis nax­viT.
_ nu is­men, nu, Cems Za­xils!
es jo­jo­xe­Ti­dan Ra­Ra­dia su­lis tan­jviT mok­lu­lis da gan­
wi­­­ru­lis. nu mox­val, nu, To­rem gu­li vne­biT mgzne­ba­re, cecxlis
su­li das­wvavs, da­TuT­qavs, fer­flad aq­cevs Sens yin­viT nak­veT
mkerds.
me uSe­no­dac mey­va­re­ba is, rac Sen­Si miy­var­da, rad­gan ar Se­
uZ­lia suls, siy­va­ru­liT moR­lils, mo­qan­culs si­Zul­vi­li.

me tan­jvi­sa­gan Sev­hqme­ni xel­Tuq­mne­li ta­Za­ri, ro­mel­Sic Cem


me­ti ve­ra­vin Se­va sof­lad Seh­qmni­li. Sig as­ve­nia ku­bo pir­vel
siy­va­ru­li­sa, uka­nas­kne­li trfo­bi­sa naS­Ti. eTe­ris mTvle­ma­re
zvir­Te­bi um­Re­rian `aw gan­vas­ve­nes~ da Cad­rSi ga­mox­veu­li mu­dam
mwu­xa­re, viT aR­mo­sav­le­Tis la­ma­zi mxe­va­li, ro­ca Ta­vis pat­ro­nis
sa­sax­le­Si Ce­mad say­va­rels em­Svi­do­be­ba, mTva­re lo­cu­lobs mas­
ze. ga­div­lis gri­ga­li sa­mu­mi, rom­lis msax­vra­li frTe­bi ar­yevs
okea­nes, ukan ab­ru­nebs mdi­na­reT, mag­ram ar Seir­ye­va ar­cer­Ti sa­
fe­xu­ri Ce­mi taZ­ri­sa. Tu bed­nier siy­va­ruls SeuZ­lia sam­ya­ro­Ta
gun­di bed­nie­re­bis sxi­viT gaa­na­Tos, ube­du­ri siy­va­ru­li ani­Webs
Za­las ti­ta­ni­sas da sa­Si­ne­li kvne­sa gaad­nobs xav­sian lo­debs.
su­lis kvne­sa; da­sa­ba­miT­ve xom bu­ne­bam da­mi­we­ra, mu­dam xe­
tial­Si, Sen­ze fiq­rSi un­da wa­vi­den Ce­mi dRee­bi.
be­dis­we­ras un­do­da, rom mo­go­ne­bac pir­vel dReeb­ze ga­dam­
qceo­da saf­la­vad.
be­dis­we­ras un­do­da udab­nos as­pit gve­li­viT Ce­mi cxov­re­
bis moS­xam­va da ga­mog­zav­na Sens sa­ta­nis wa­mo­sas­xam­Si, sik­vdi­
lis mo­ci­qu­li. ra­tom?
ga­na SeiZ­le­ba ama­ze pa­su­xi? ram­den­jer dRis­gan pir­ve­li
ga­Ce­ni­sa Zrwol­viT Se­kiT­xe­bia Seq­mni­li Sem­qmnels, mag­ram miu­
Ria pa­su­xi ra­tom­ze?
_ el­va­Ta niaR­va­ri ga­ner­Txo ca­ze, de­mo­ni ici­nis xal­xis
ti­ril­ze, as­wlo­va­ni xee­bi koc­nian mi­was, tyis na­dir­Ta zmuils
me­xi ex­mau­re­ba da frin­ve­li da­ko­dil­ni cvi­vian mi­wa­ze.
es dRea ris­xvi­sa.

108
me ki vim­Re­reb am qaos­Si, me vim­Re­reb da­Ru­pul dReeb­ze,
da­mar­xul sul­ze. bed­nie­re­ba ki­dev iq­ne­ba Cem­Tan, sti­rian,
sti­ris uZ­le­ve­li sti­qia, ro­ca me vim­Re­ri. qa­riS­xa­li go­debs,
mos­Tqvams, okea­nis tal­Re­bi cas emuq­re­bian Ca­moq­ce­vas, mdu­
ma­red sdga­nan ma­Ral­mTe­bi da gak­vir­ve­bul­ni Ses­cqe­rian el­vis
gi­Jur cek­vas, gve­le­Sa­pis Tva­li­viT rom ana­Tebs Ra­mis bnel­Si.

Ja­mia, Ja­mi ris­xvi­sa. ze­ca mi­wa­ze sjav­robs, tuq­sviT emuqre­­­


ba da Su­ris­Zie­biT ga­xe­le­bu­li war­Rvnas uqa­dis.
nu mox­val, nu!
iyav sas­ti­ki! me mis­Tvis miy­var­di, na­nad rom mi­gaC­nda Ce­mi go­
de­ba. miy­var­di ma­Sin, ro­ca da­xar­xa­reb­di Cems crem­lebs.
me Sen­Si miy­var­da Ce­mi tan­jva, Ce­mi­ve glo­va.
Sen Cem gu­li­dan dai­ba­de ise, ro­gorc mi­nek­ra iu­pi­te­ris Ta­
vi­dan. me Sen ga­wo­ve Ce­mi tan­jva.
Sen xar wi­nam­ZRva­ri Ce­mi cxov­re­bis. yof­nis udab­no­Si me Sen
mog­ye­vi, mag­ram vi­ci, rac mo­ge­lis. tyui­lad ki ar miy­vars me al­­
bat­ro­si, ro­ca gi­Ju­ri fre­niT da sev­dia­ni Za­xi­liT xo­malds
mis­devs.
Sen xar wi­nam­ZRva­ri Ce­mi cxov­re­bi­sa, an­ge­lo­si uf­skru­le­
bis! mec xom Ca­vi­Ce­xe­bi uf­skrul­Si da af­Tar­ni ga­moR­rRnian
Zvlebs. miy­var­xar, ro­ca Se­niT sik­vdi­li me­saub­re­ba.
me Sen ara­ris­gan Rmer­Tad gaq­cie, yo­vel gzaj­va­re­din­ze
wa­i­kiT­xav Sen Cem­gan da­we­ril sa­xels, yo­ve­li mi­ka­re­ba eTeri­
sa gax­se­nebs Cems sim­Re­ras, mas­Si Caq­so­vils, me ca da mi­wa Se­
vaer­Te, idu­ma­li ga­va­bi si­me­bi, mag­ram Sen rom Se­ge­xo xe­li da
Sen­da sa­qeb­rad uk­vda­vi me­lo­dia mo­ges­mi­na, aRar dain­de da
das­wyvi­te uR­vTod, uw­ya­lod.
Rmer­Tad gaq­cie _ da me ku­bo var Se­ni RvTaeb­rio­bi­sa.
Sen uCe­mod aRa­ra xar, moi­ci­le Ce­mi oc­ne­ba da Sen iq­ne­bi
mtve­ri Cem­Tvis.
nu mox­val, nu, iyav So­reu­li, miu­ka­re­be­li.
To­rem vne­biT mgzne­ba­re gu­li dag­wvavs, dag­TuT­qavs.
...da is­mi­ne jo­jo­xe­Ti­dan Ra­Ra­di su­li­sa.

axa­li aTo­ni
20 iv­ni­si, [1911]

109
Ja­mis wyvdia­di­dan
mi­nia­tiu­ra

Ja­mis niaR­va­ri ga­na daS­re­ba-­dai­le­va ro­dis­me?


tyui­lad fi­cav­da an­ge­lo­si apo­ka­lip­sSi, rom dro Sed­ge­ba
da aRar iq­ne­bao. yu­ri daug­deT, mois­mi­neT cxov­re­bis zRa­pa­ri,
ras la­pa­ra­kobs ler­wa­mi ni­lo­sis na­pi­ras.
...Sav nav­Tsad­gur­Tan sdgas Sa­vi aC­rdi­li sik­vdi­li­sa da
sce­lavs cxov­re­bis ya­nas, xma zRve­vi­sa rRve­vis ve­lu­ri aR­tyi­
ne­biT aSi­nebs uf­skruls... Se­xeT Wa­lian na­pirs, ro­gor mris­
xa­neT ic­qi­re­bian lo­de­bi, ra uc­nau­ria ma­Ti xvre­le­bi, xav­sis
qveS ima­le­ba ra­Rac ali. nu fiq­rob, is ci­ci­na­Te­la iyos. isi­ni
aq Su­ris­sa­Zieb­lad moux­miaT da isi­nic mo­su­lan, mo­su­lan da
wva­nan aq, na­pir­ze.
Se­xeT saf­lavs, wyev­lis be­We­di rom azis, aq asaf­la­via is,
vi­si Tva­le­bic Ra­la­tiT brwyi­nav­den, vis tu­Cebs yve­la­saT­vis
sik­vi­li mih­qon­daT, vis grZneul Tma­Si, ro­gorc ba­de­Si, ex­veo­
den ma­ma­ka­ce­bi.
kleo­pat­ra, ni­lo­sis na­pi­ras Sen ler­wa­mic ar da­gi­viw­yebs,
rad­­gan ar aris ad­gi­li, rom Sen­gan daR­vri­li sis­xli ar ec­xos...
Sua­Ra­mi­sas _ jo­jo­xeT­Si tar­ta­ro­zi Ca­moh­kravs za­rebs,
ni­lo­si mi­yuC­de­ba, lur­ji zvir­Te­bi Zils mie­ce­mian da Seswyde­
ba izi­das sev­dia­ni moT­qma, qmris ku­bos rom eZebs. ma­Sin gair­
Rve­vian saf­la­ve­bi da ku­bo­dan aR­sdge­ba cod­vi­li de­do­fa­li.
sar­ko­fag­sac ver Cauk­lavs mi­si si­la­ma­ze, ase Tu ar iyos, maS,
mTva­rem raT ib­ru­na pi­ri? iq­neb rcxve­no­des?!. ara, mas mxo­lod
si­xar­biT stki­va gu­li. ba­la­xi­dan amoZ­vra cod­vi­li xi­re­na, es
xom pon­tef­res co­lia, je­rac ver dau­viw­yia yrma io­se­bi da sa­sax­
lis­ken ic­qi­re­ba, mag­ram nan­gre­ve­bad qceu­lan sa­me­fo pa­latni,
naR­vlia­ni Za­xi­liT haers apobs bu, ci­vi da mwva­ve Za­xi­li ni­
lo­sis ler­wmeb­Si da­bu­de­bul frin­ve­lebs af­rTxobs, Sors is­
mis ZaR­ lis xSi­ ri ye­
fa da civ du­ mil­ Si ikar­ge­ba. isev ise­
Ti
idu­ma­le­biT ga­moi­yu­re­ba sfin­qsi, is arc Ra­mis si­Cu­mes an­dobs
sai­dum­los, cad ayu­de­bu­li pi­ra­mi­de­bi, TiT­qo glo­vo­ben dan­
Tqmul di­de­bas, glo­vis Za­Za­Si ga­mox­veu­lan da cas swyev­lian.
swyev­lian, rad­gan mloc­ve­lebT ar miu­gavT sa­xe, mWmun­va­re­ba­Si
gaq­va­ve­bul­ni wyev­lis aR­Tqma­sa sde­ben.

110
Tva­leb­Si Ses­cqe­rian er­Tma­neTs aC­rdi­le­bi. TiT­qo gai­go ma­
Ti saf­la­vi­dan amos­vlao, ler­wmeb­Si ga­moC­nda af­Ta­ri da moT­
xril saf­lav­ze sa­Sin­lad Rmuis.
raT ar vga­var me maT, vis saf­lav­ze­dac mov­sul­var, ga­na maT
ar uy­var­daT sis­xlis su­ni, ro­gorc me? _ saf­la­vis qveb­ze Ca­
moj­de­bian, sa­ku­Tar saf­la­vis qveb­ze da sti­rian mas­Tan. sti­ris
Ja­mis sim­wa­re, crem­le­bi Ra­pa­Ru­piT ece­ma qveb­ze da xvre­le­bi
ki­dev uf­ro did­de­bian _ mag­ram am­mon­ma gaiR­vi­Za uk­ve cec­xlis
et­lSi, mwux­rma ga­daaZ­ro mi­da­mos nis­lis sa­ba­ni da Ra­mis frTe­bi
uka­nas­kne­lad Sei­kum­Sen... Sors, meo­re na­pi­ras ma­mal­ma sam­jer
iyiv­la da gah­qren lan­de­bi...
xe­davT am lo­debs, ro­gor sa­SiS­rad ayu­de­bu­lan, ra uc­na­
u­rad Rrmaa ma­Ti xvre­li, dauk­vir­diT Sig ali, cec­xlis ali
cia­lebs. ar ge­go­naT ki ci­ci­na­Te­la. isi­ni aq Su­ris sa­Zieb­lad
moux­miaT da isi­nic mo­su­lan, mo­su­lan da wva­nan na­pir­ze.
mag­ram ga­na cod­vi­li de­dof­lis daR­vri­li crem­li ga­da­bans
mis­gan daR­vril sisxls?

[1911]

111
TeT­ri Ra­me

lurj cis TaRs xa­li­viT gak­vria ie­ru­sa­li­mis gza. TeT­ri


Ra­me sam­Sob­lo ci­sa koc­nis mZi­na­re mi­was.
vwe­var en­gu­ris na­pir­ze da yurs vug­deb giJ tal­Ra­Ta co­
fian ye­fas.
mze­Tu­na­xa­vis mo­sa­ta­ceb­laT gam­za­de­bul le­kebs Se­va­da­re
Tov­liT naq­so­vi kol­xe­Tis mTe­bi. Rmer­To Ce­mo, ra iq­ne­bo­da,
rom mxat­vars SeZ­le­bo­da co­ta­Ti mainc mim­sgav­se­ba am su­ra­Ti­sa,
ma­Sin is ti­lo­ze si­la­ma­zis uk­vdav suls aa­la­pa­ra­keb­da, ma­Sin
sa­mu­da­moT uk­vdav­yof­da Ta­vis sa­xels, qve­ya­nas gaak­vir­veb­da.
TeT­ri Ra­me sam­Sob­lo ci­sa, TeT­ri, viT ge­di mdu­ma­re tbi­
dan af­re­ni­li, na­Te­li, ro­gorc qal­wu­lis zma­ne­ba, ro­gorc
an­ge­lo­zis si­ci­li...
xeo­ba­Si dai­kar­ga mo­nas­tris za­ris xma.
mec msurs, vi­lo­co, ro­gorc jer Ce­mam­di ara­vis ulo­cia.
uxi­la­vi loc­vaT mii­Rebs en­gu­ris na­pir­ze si­gi­Jis sim­Re­ras.
uxi­la­vi loc­vaT mii­Rebs mar­too­bis ve­lur sim­Re­ras!
s. s. s! _ si­si­nebs nia­vi, Tan ra­Rac gau­go­nar sit­yvebs me­
Cur­Cu­le­ba.
es al­baT sa­xe­le­bia ax­la da­viw­ye­bu­lis da odes­Rac kol­xe­
Tis Wa­leb­Si mo­xe­tia­le Rmer­Te­bi­sa.
du, du, du! _ me­du­du­ne­ba gi­Ji tal­Ra da ma­go­nebs siy­va­
ruls, ro­me­lic di­di­xa­nia le­gen­daT iq­ca.
mwux­ris bin­di Se­vi­da sul­Si.
mwux­ris bin­di, ro­gorc sas­Zlo Cae­ko­na Cems suls...
da­vem­xe pir­qve da av­qvi­Tin­di.
TeT­ri Ra­me sam­Sob­lo ci­sa frTeb­ze mois­xams mar­too­bis
cremls, mar­too­bis ve­lur sim­Re­ras.
sam­Sob­lo mi­wa er­Txel mainc da­fiq­rde­ba _ ris­Tvis aris
ube­du­ri mi­si RviZ­li, ro­ca igi dRe­sas­wau­lobs.
sam­Sob­lo mi­wa Se­xe­davs, ro­gorc mor­Tavs TeT­ri Ra­mis ka­
bas mgo­sa­ni Sa­vi kaeS­nis ar­SiiT.

axa­li aTo­ni
[1912]

112
COR ARDENS

ga­gi­go­nia odes­me ge­dis sim­Re­ra, sik­vdi­lis grZno­bis mZi­me


Jams rom im­Re­ris.
raT aris naR­vlia­ni mi­si moT­qma?
ris­Tvis TrTis ise gu­li!
suls mos­wyur­da daub­ru­ne­be­lis dab­ru­ne­ba, um­Tva­ro Ra­
mes, mdu­ma­re tba­ze dax­ril Zew­nas emu­da­re­ba daub­ru­nos siy­va­
ru­lis eW­vi, ime­di, tan­jva.
mag­ ram ro­ gorc Zew­ na ver awevs mti­ ra­le to­tebs, ise ar
gan­meor­de­ba is, ra­sac azis be­We­di gaus­wo­reb­lo­bi­sa.
pir­ve­lad Se­xe­da sik­vdi­lis win ged­ma WeS­ma­ri­te­bas, pirve­­
lad Se­xe­da da sim­Re­riT gais­tum­ra mo­mak­vdav­ma uka­nas­kne­li
frTa si­coc­xli­sa.
mec xom ge­di var siy­va­ru­lis tba­Si mo­cu­ra­ve...
Ce­mi sim­Re­rac sim­Re­raa pir­ve­lad Tval­-a­xe­li­sa!
me gwyev­li­de Sen?
me­re ra­Ta?
mis­Tvis, rom dauc­le­l Tass Sxa­mi gae­ria?
ase rom ar yo­fi­li­yo, me arc ki dav­lev­di mas.
mis­Tvis, rom mpir­de­bo­di qvey­nad sa­moT­xes da jo­jo­xe­Tis
ka­reb­Tan vi­yi­ne­bi?
sa­moT­xes mis­Tvis aqvs fa­si, vinc jo­jo­xeT­Si yo­fi­la, kur­
Txe­ul iyos is Ja­mi, ro­ca Se­ni cfie­ri tu­Ce­bi vne­biT swvav­da Cems
sa­xes, kur­Txeul iyos Se­ni xvev­na­Ta sic­xo­ve­le, Se­ni xvev­na­Ta
si­gi­Je!
umi­soT me ar meq­ne­bo­da war­mod­ge­na cec­xliT msun­Tqav or­
qi­dee­bis baR­ze.
nu­ra­vin das­wyev­lis Ta­vis war­suls, Tun­da imi­tom, rom igi
arao­des ar dab­run­de­ba!..
Ce­mi si­coc­xlis ga­zaf­xul­ze, Ce­mi si­coc­xlis dRe­sas­waul­ze...
cam ga­mo­mig­zav­na stum­rad Wre­li gve­li.
mkvle­lo So­reu­lo, Sen ro­mel­mac Cems gul­Si aan­Te CiraR­­
da­ni dauc­xro­me­li grZno­bi­sa, vin Seaer­Te dRei da xva­le, war­
suls da mo­ma­vals mo­go­ne­bis qse­li gaa­bi.
iyav kur­Txeul.
ase glo­cavs gu­li vne­biT dam­wva­ri.

113
SeuZ­lia qa­riS­xals, ar­wi­vis frTebs rom eTa­ma­Se­ba, Rru­
belT qa­ra­vans rom wi­nam­ZRvrobs _ vis­me dae­mor­Ci­los?
SeuZ­lia cis­kars _ ar brwyi­nav­des?
arc Cem suls un­da sim­Svi­de...
iyav kur­Txeul, Sen, vinc mas­wav­le tan­jva­Si si­xa­ru­lis
Zeb­na?..

[1912]

114
ra vqna, ra vqna...
fsi­xo­lo­giu­ri etiu­di

1
qu­Tais­Si, vi­Ra­cam ro mo­wa­fee­bis qa­la­qi daar­qva, axal­gaz­
do­bis la­pa­ra­kis sa­gans Sead­gen­da la­ma­zi le­na. TeT­ri yir­mi­zi,
Rrma Sa­vi Tva­le­biT, TiT­qo Ra­me mZi­na­re tba­ze Ci­raR­da­ni aun­
Ti­a­To, ro­mel­Tac did­xans Ser­CaT er­Ti Tay­va­nis­mce­me­lis­gan
miT­vi­se­bu­li epi­te­ti `eg­vip­tis Tva­le­bi­sa~, grZe­li da xSi­ri
wam­wa­me­biT, ro­mel­Tac zed gad­mod­go­mo­den mo­zi­du­li Svil­di­
viT mo­Ru­nu­li Sa­vi war­be­bi, le­na bevr axal­gaz­das uf­rTxob­da
Zils da ma­Ti siz­mre­bis mou­So­re­be­li Ta­nam­gzav­ri Seiq­na. sa­Ra­
mos qu­Ca­Si rom gaiv­li­da, aua­re­be­li Tva­le­bi mo­seir­ne­Ta gay­ve­
bo­da ukan da, sak­vir­ve­lia, mas aras­dros ar aS­lia fe­xi, Tum­ca
kar­gaT am­Cnev­da mo­mar­Tul Tva­lebs. ama­yi, mRi­ma­re is gav­da ro­
mael sar­dals, sa­xe­lov­nad dam­Tav­re­bul oms Sem­deg brZo­lis
ve­li­dan dab­ru­ne­buls. zo­gier­Te­bi da na­met­na­vad ki sof­lis
de­da­ka­ce­bi, baz­ro­bi­dan rom Sin brun­de­bo­den, ver ma­lav­den
Ta­vianT aR­ta­ce­bas da gu­lub­ryvi­loT pir­Si wau­la­pa­ra­keb­den:
_ ui, de­da, Svi­li myav­so, amis pat­ron­ma un­da sTqvas! ra
qa­lia, Se­ni-­Wi­ri­me!..
erT qa­lad mar­to ma­gi­si ta­na­do­ba Rirs.
Su­ria­ni am­xa­na­ge­bi, ro­mel­Tac mar­Tla qon­daT sa­ba­bi Su­
riT av­se­bo­daT gu­li, mas­wav­leb­leb­sac swa­meb­den ker­Zoo­bas,
rad­gan le­na yve­la­ze uke­Tess mo­wa­feT iT­vle­bo­da.
_ yve­la ma­gas ud­ge­ba da ra ga­sak­vi­ria?! _ it­yo­den isi­ni da
me­re Seud­ge­bo­den le­nas Zvi­rebs.
_ gaa­did­gu­les, aqe­ben da Rmer­Tad moaqvs Ta­vi, am­xa­na­gebs
ar kad­ru­lobs, araf­raT ag­debs.
_ Tqven­Tan Se­da­re­biT mar­Tla Rmer­Tia, _ et­yo­da am­xa­na­gebs
li­za, er­Tad­-er­Ti gul­wrfe­li am­xa­na­gi le­na­si, _ raa, rom Su­
riT gis­kde­baT gu­li, ra daa­va­leT, ax­la imis­gan rom iT­xovT,
Sur­ma ga­ga­si­vaT da yo­vel na­bij­ze mis dam­ci­re­bas fiq­robT da
imis­Tvis xom ar iT­xovT sa­ma­gie­roT am­xa­na­go­bas. is ki ar itan­
je­ba, ai, Tqven­ma mzem, ma­se rom axi­re­bi­xarT yve­la, mag­ram...
_ gak­mi­de xma, Se me­ti­Ca­ra, rom ar wa­moeC­xi­ros, ar iq­ne­ba...
moy­ve­ba pu­tuns, Sen Tav­ze gi­jobs dai­xe­do, Se gom­bio, Se­na... _
wae­seo­den le­nas mo­sar­Cle li­zas am­xa­na­ge­bi...

115
2
le­na gor­da­Zis asuls ded­-ma­ma ad­re mouk­vda. TiT­qmis
sul ar ax­sovs. obo­li sax­lSi waiy­va­na de­dis me­go­bar­ma qal­
ma _ li­dam, ro­mel­sac xel­Si Caak­vda le­nas de­da. uka­nas­kne­
li sur­vi­li sab­ra­lo­si iyo, kar­gad moea­ra li­das bav­Svis­Tvis,
ude­do­ba ar daeC­nia, er­Tad­-er­Ti Svi­lis ube­du­re­ba saf­lav­Si
ar Cae­ta­ne­bia cod­vaT.
_ sa­ma­gie­ros Rmer­Ti ga­da­gix­Tis, sxvas ver van­dob bavSs,
Sen­ze er­Tgu­li vin iq­ne­ba mi­si, Sen­sa­viT, Ce­mo dai­ko li­da, sxva
vin mouars!..
li­da si­ra­Zi­sa swo­reT ded­-ma­mis ma­gie­ro­bas uwev­da le­nas,
amas isic am­tki­ceb­da, rom bavSs ob­lo­ba TiT­qmis ar ug­rZvnia da
mu­dam mxia­ru­laT iz­de­bo­da uc­xo ojax­Si. rad­gan le­nas ma­ma pro­
vin­cia­Si mas­wav­le­laT msa­xu­reb­da, gim­na­zia­Si mas ufa­soT zdi­
den. Se­saZ­lo iyo, srul sa­xel­mwi­fo xar­jzec mie­RoT pan­sion­
Si, mag­ram li­dam ara qna, er­Ti imi­tom, rom pan­sions sa­zo­ga­doT
mwyra­li Tva­liT uyu­reb­da, ise­dac obol bavSs Ta­vi­suf­le­bas da
si­coc­xlis ni­San­wyals daa­kar­gvie­be­no; me­re Ti­Ton mas yav­da le­
nas kbi­la qa­li li­za da er­Tad swav­la uf­ro gauad­vil­de­bo­daT.
rac dro mi­dio­da, le­nam ise Seay­va­ra Ta­vi yve­las ojax­Si,
rom ma­le umi­soT gaZ­le­bac ki ar SeeZ­loT _ say­va­re­li wev­ri
Seiq­na oja­xi­sa.
li­das yav­da uf­ro­si Svi­li va­li­ko, ro­me­lic li­za­sa da
le­­na­ze ori wliT uf­ro­si iyo, mag­ram mainc er­Tad aTa­veb­den
gim­na­zias.
gZel­ma Se­mod­go­mis Ra­meeb­ma da am Ra­meT mow­ye­ni­lo­bam aan­
To pir­ve­lad va­li­kos da le­nas gul­Si siy­va­ru­lis Ci­raR­da­ni
da gai­zar­da, gai­fur­Cqna uW­kno­bi yva­vi­li siy­va­ru­li­sa ga­zaf­
xu­lis dRe­sas­waul­ze.
ra aer­TebT maT?
TiT­qmis ara­fe­ri, le­nas mow­ye­ni­l, meoc­ne­be Tva­leb­Si mTe­
li sam­ya­roa ga­daS­li­li, sam­ya­ro Ta­vi­se­bu­ri Wre­li siz­mre­biT
mo­qar­gu­li.
Ja­mis saz­Rvre­bis iqiT uxi­lavs, mom­xib­lavs uci­nis le­nas
Tva­le­bi.
va­li­ko ar aris Rir­si le­nas siy­va­ru­li­sa.
_ aba, ro­gor gai­gebs is le­nas si­la­ma­zes?! _ it­yvian gul­
daw­yve­ti­li va­li­kos am­xa­na­ge­bi, le­na­ze ui­me­doT Sey­va­re­bul­ni

116
da, ro­gorc Cve­via TiT­qos yve­la ada­mians, swyev­lian Ta­vianT
beds, ro­mel­mac ga­yo ma­Ti er­Tad sa­sia­ru­lo gza.
le­nas oc­ne­bas sa­ga­ni un­da.
le­nam sxvas un­da mouy­ves Ta­vi­si siz­mre­bi, na­Te­li, Wre­li
siz­mre­bi, mi­si gu­li grZnobs amis au­ci­leb­lo­bas, dae, nu gai­gebs,
sul er­Tia, le­nam un­da ga­mos­Tqvas, rac gul­ze Se­le­le­bia da ver
itevs da ax­los va­li­koa, le­na xe­davs ma­Si me­go­bars, say­va­rels!..

3
uka­nas­kne­laT ki­dev mo­su­lan gim­na­zia­Si mo­wa­fe qa­le­bi, rom
kur­sis ga­Ta­ve­bis mow­mo­ba mii­Ron. zo­gier­Tebs jer ki­dev ac­vi­
aT for­mis ka­be­bi, zo­gi TeT­reb­Si ga­mow­yo­bi­la. TiT­qmis yve­la
aRel­ve­bu­lia, rom Sor­de­bian gim­na­ziis ked­lebs, sa­dac ga­dio­da
ma­Ti bav­So­bis ne­ta­ri dRee­bi, ro­mel­nic awi aras dros ar dab­
run­­de­ba. zo­gier­Teb­ma ician, rom bav­So­ba Wur­We­lia RvTiu­ri si­
xa­ru­li­sa da cxov­re­bis fer­xul­Si isi­ni da­kar­ga­ven mxia­rul sa­xes.
ager, de­re­fan­Si er­T qe­ra go­go­nas arc ki Ser­cxve­nia crem­­le­bi­sa
da sti­ris. am­xa­na­ge­bi si­ci­liT am­Svi­de­ben, mag­ram Tvi­Ton Zlivs
ma­la­ven crem­lebs, gul­ze mo­wo­li­li aRel­ve­ba la­mobs crem­
leb­­Si da­ba­nas, em­Svi­do­be­bian mas­wav­leb­lebs, koc­nian, TiT­qmis
yve­las dau­ri­ges mow­mo­be­bi, le­na gan­geb Ca­mo­to­ves ukan, rom
moe­la­pa­ra­kon. je­ri ima­zec mid­ga.
­_ le­na, aba, Sen ici, qor­wil­Si Tu dam­pa­ti­Jeb, Tu ar da­
iviw­­yeb Sens mas­wav­le­bels.
_ me, ba­to­no, ar vTxov­de­bi.
_ xa, xa, xa.. ase ician xol­me qa­leb­ma yo­vel­Tvis, maS, ara,
me vi­ci, mo­loz­naT wax­val, ara, xa, xa, xa!..
_ me, ba­to­no, mas­wav­leb­laT min­da wa­vi­de.
_ tyui­lia, tyui­li, Ce­mo kar­go; Se­nis­Ta­na la­ma­zi go­go­na
da mas­wav­le­be­li? isic Cvens dro­Si; mag­ram Sen kar­gi gva­ria­ni
eS­ma­kic yo­fil­xar, ga­mot­ydi, ar gin­da, dam­pa­ti­Jo qor­wil­Si
da esaa, sxva ara­fe­ri!..
le­nas sa­xe­ze alis fer­ma ga­dak­ra.
_ Tu da­mi­je­rebT, mar­Tals ge­la­pa­ra­ke­biT, sru­liaT gul­
wrfe­lad, Tu ara da ki­dev Tqve­ni ne­baa.
_ vin icis, iq­neb mar­Ta­lic aris, gai­fiq­ra mas­wav­le­bel­ma.
mag­ram ax­la isea da­So­re­bu­li gam­zde­li gaz­dil­ze, rom mar­
Tla verc ki gai­gebs mis gu­lis sai­dum­los!..

117
*
bev­ri ex­ver­wes, emu­da­res le­nas dar­Ce­ni­li­yo li­das ojax­
Si, mag­ram ga­jiut­da.
_ esec me­yo­fa, rac am­de­xans ga­wu­xeb­diT, bar­gaT ga­we­viT.
ax­la mec Se­miZ­lia, Ce­mi Ta­vi vir­Ci­no, raT Se­ga­wu­xoT?..
_ ga­moy­ruv­de­bi, qa­lo, so­fel­Si, dag­la­xak­de­bi. Sen ki­dev
bav­Si xar, ra Se­giZ­lia, iq moa­xer­xo. Sen Ti­Ton moin­do­me Se­ni
Ta­vis da­Rup­va da eg aris swo­red. _ eub­ne­bo­da li­za am­xa­nags.
le­nas Si­na­ga­ni cxov­re­ba mis­Tvis da­fa­ru­li iyo, ver war­moed­
gi­na, ra un­do­da am qals so­fel­Si, ro­mel­sac yve­la­fe­ri uz­
run­vel­yo­fi­li qon­da, dau­mad­le­be­li mis ojax­Si. le­na mag­raT
id­ga Ta­vis ga­daw­yve­ti­le­ba­ze, ar un­do­da ga­daex­via.
ag­vis­to­Si gais­tum­res va­li­ko uni­ver­si­tet­Si. le­na da va­li­
ko TiT­qmis mTe­li Ra­me la­pa­ra­kob­den oTax­Si was­vlis win Ra­mes.
_ ada­mia­no, ra amoi­Ce­me am so­fel­Si was­vla, arc ise bav­Si xar,
rom ver mix­vde, ra mo­ge­lis Sen iq, ra un­da qna, ra un­da gaa­ke­To
ga­moy­rue­bul xal­xSi, ma­gis mo­da oT­xmo­cian wleb­Si iyo.
_ va­li­ko, va­li­ko, Tu yve­lam ma­se daiw­yo sja, rom so­fe­li
ga­moy­rue­bu­lia da imas ve­ra­vin gaa­naT­lebs. es xom imis maC­ve­
ne­be­lia, rom mu­dam wyvdiad­Si iyos so­fe­li Caf­lu­li. es saf­
rTxo­be­la ma­nam iq­ne­ba, sa­nam er­Ti mainc ar ga­be­davs, CaeS­vas
am wyvdiad­Si da Sei­ta­nos na­Te­li sxi­vi. da me­re xom arian ax­la
ise­Te­bic, ga­na co­ta mu­Saobs ax­la so­fel­Si. nu­Tu isi­ni xal­xi
ar aris, maT ar das­Wi­re­biaT sxver­pli, Sen xom kar­gad ici, rom
us­xver­ploT ar SeiZ­le­ba pa­tios­naT sam­sa­xu­ri sam­Sob­lo­sa da
xal­xis wi­na­Se. moi­go­ne, ram­de­ni See­wi­ra wmin­da san­Te­lad xal­
xis ke­Til­dReo­bas. da­ga­viw­yda, Cven win rom sis­xlis mdi­na­re
miq­ro­da am sa­mi­-oT­xi wlis wi­naT? da sxvebs ara­fers ela­pa­ra­
ke­bo­des Ca­fer­fli­li ko­co­ni, meb­rZol­Ta Zvle­biT odes­Rac
an­Te­bu­li. me mix­mobs, me­Za­xis, da Se­miZ­lia, ar wav­yve imis Za­
xils? Ce­mi su­li me ar me­kuT­vnis, is sis­xlia­ni nak­va­levs miy­ve­
ba. me vis­wav­li aq, vi­kiT­xav, Senc ima­ca­di­ne da me­re an­Te­bu­li
Ci­raR­dniT xel­Si wav­yveT be­dis Za­xils!..
le­nas Tva­le­bi cec­xliT en­Te­bian, mas daa­viw­yda, vis ela­
pa­ra­ke­ba, mi­si Tva­le­bi Sors miy­ve­ba im bin­di­dan aC­rdils, ro­
me­lic ar as­ve­nebs mas Zil­Si da cxa­daT da win exa­te­ba nis­lSi
ga­mox­veu­li daR­vre­mi­li so­fe­li, ro­me­lic mas moe­lis, epa­ti­
Je­ba. fan­ja­ra­Si di­lis siom Ca­mok­ra, gaaZ­ro Sa­vi ta­ni­sa­mo­si
xeebs da cis aR­mo­sav­le­Tis ki­de me­wa­mu­liT Sei­Re­ba...

118
amaz­rzen­ma siom daua­ra axal­gaz­debs tan­Si, sis­xlma ig­
rZno gan­Tia­di da gai­ci­na. ori tu­Ci, ro­mel­nic did­xans elo­
den er­Tma­ne­Tis Sex­ved­ras, Sem­deg ar scil­de­bo­den. kol­xi­dis
cis gan­Tia­di iyo mow­me ma­Ti siy­va­ru­lis fi­ci­sa.
isi­ni da­Sor­den er­Tma­neTs...

4
pir­ve­laT gu­li mouk­vda le­nas, ro­ca Se­xe­da mwvi­veb Ca­
mot­ya­ve­bu­li dag­le­jil, da­we­wil ta­ni­sa­mos­Si ga­mox­veul bav­
Sebs. ro­gor ar See­fe­re­bo­da er­Tma­neTs ta­ni­sa­mo­si da mkvir­
cxli, coc­xa­li Tva­le­bi, ro­mel­nic mi­Ce­re­bo­den mas. ra gin­da,
rom amaT­gan ar Seiq­nas, ra?.. vin iyo, ra­me Caa­go­na da arc ise
Sors ari Cven­gan is dro, ro­ca cxvre­bi­viT da­sak­la­vaT mi­dio­
den sas­xver­plo­ze da le­nas gul­ze tkbi­li grZno­ba Se­nel­da,
man TiT­qo gan­Wvri­ta mo­ma­va­li da dai­na­xa mi­si na­yo­fi. im dRes
Sem­deg, rac le­nam so­fel­Si fe­xi Ca­moad­ga, mi­si Sro­ma ar Sew­
yve­ti­la, mi­si ja­ma­gi­ri sxva­ze mi­dis, ex­ma­re­ba yve­las, am­xne­
vebs, uke­Tes mo­ma­vals uxa­tavs.
_ Sa­qa­ri amo­dis pi­ri­dan, Sa­qa­ri. _ it­yvian gle­xe­bi, ro­ca
le­na la­pa­raks daiw­yebs. le­nas aviw­yde­ba yve­la­fe­ri, aviw­yde­ba
va­li­ko, Ta­vi­si Ta­vi da mi­si pi­riT wi­nas­war­met­yve­li la­pa­ra­
kobs, es aris mi­ze­zi, rom sul­ga­na­bu­li us­me­nen mas da cTi­lo­
ben er­Ti sit­yva, ub­ra­lo sit­yva ar da­kar­gon... da me­re ra­ze
ar la­pa­ra­kobs le­na? rac un­da um­niS­vne­lo sa­gan­ze ila­pa­ra­
kos, sa­ga­ni xorcs Seis­xams, fers moi­cems, ra le­na mas See­xe­ba.
le­na­sa da xalxs So­ris gai­ba na­Te­sau­ri, pa­ti­vis­ce­mis si­me­
bi, tan­ju­lo­ba gul­ma gai­go, gul­wrfe­li gu­lis sxver­pli da
Seiy­va­ra.
_ ikur­Txos ma­gis Sem­qmne­li, na­Te­li daad­ges ma­gis ded­-ma­
mas! _ it­yo­den gle­xe­bi be­be­ri cac­xvis qveS dam­jdar­ni wir­vis
ga­mos­vlis Sem­deg, ro­ca le­na ek­le­sii­dan ga­mo­vi­do­da,
 _ ange­
lo­zia swo­reT, an­ge­lo­zi, _ it­yo­da be­be­ri pet­re, sof­lis sa­
pa­tio pi­ri da ya­lions mi­wa­ze da­rek­da, _ Tva­li daud­ges uwin­
del mas­wav­le­bels, ima­nac un­da sTqvas _ mas­wav­le­be­li va­ro.
me­di­du­ri, am­par­ta­va­ni...
_ Rvde­lo, Zaan mas­wav­le­be­li ar Seg­vxvda, _ uT­xra er­Tma
glex­ma ma­ma zo­si­mes, ro­ca esec ga­mo­vi­da ek­le­sii­dan dia­ko­nis
Tan­xle­biT da xal­xTan daj­da.

119
_ be­di gaqvT, ma­ma da Svi­lo, mas­wav­le­be­lic kar­gi gyavT
da moZ­Rva­ri sul uke­Te­si. _ ixum­ra ma­ma zo­si­mem da saer­To
si­ci­li ga­moiw­via.
Tav­da­viw­ye­biT mu­Sao­bam, Sro­mam Ta­vi­si da­Ri daa­Ci­na le­
nas. mu­dam mo­ci­na­ri mi­si sa­xe, di­di xa­nia, ga­ci­ne­bu­li ara­vis
una­xavs. mis isec sev­dian Tva­leb­Si kae­San­ma dai­bu­da: Ca­mox­ma,
dad­na, sad­Raa uwin­de­li le­na? uwin­del le­nas ve­ra­vin ic­nobs,
mis pe­pe­la­sa­viT far­fats le­nac Zlivs igo­nebs. xan­da­xan mo­dis
va­li­kos­gan we­ri­li. isi­ni ver Se­Tan­xme­bu­lan az­reb­Si, Tan­da­
Tan cal­kev­de­bian. va­li­kos bav­So­bis fan­ta­zia go­nia le­nas gu­
li­dan amo­xeT­qi­li wrfe­li sit­yve­bi xal­xSi mu­Sao­ba­ze. va­li­
kos si­ci­la­Tac ar yof­ni­da...
ur­Cevs le­nas, daub­run­des qa­laqs.
_ Ta­ma­So­ba kar­gia er­Txans, ro­ca gag­Zel­de­ba, si­su­le­leao
_ swer­da va­li­ko...
_ si­su­le­les uZa­xis Cems Sro­mas, Ce­mi si­coc­xlis er­Tad-
erT sa­gans. Rmer­To, ro­gor daum­tki­co, ro­gor da­var­wmu­no,
rom cTe­ ba. mas ar SeuZ­ lia, ase ifiq­ros, ara... me tan­ jviT
vi­yi­de, tan­jviT, cxov­re­bis es ga­moc­Ti­le­ba, ar Se­miZ­lia, vu­
Ra­la­to aR­Tqmas... ua­mi­soT ra fa­si eq­ne­ba Cems si­coc­xles!..

5
ga­zaf­xu­li mo­vi­da.
le­na xe­dav­da, ro­gor mo­dio­da es ga­zaf­xu­li. xSi­raT id­ga
fan­ja­ras­Tan da elo­da mis mos­vlas, ro­gorc ara dros uwin.
mi­wa mTvra­lia ne­ta­re­biT, ma­coc­xle­be­li wve­ni Jo­navs mi­si
mker­di­dan da ra­Rac uC­veu­lo aR­ta­ce­ba aw­ve­ba tans, TiT­qo
gin­da, Seuy­vi­ro: ze­naar­so, ro­gor moi­fiq­re _ yve­la­fe­ri ase
mo­gew­yo! da ze­naar­sic ici­nis, da mis­gan axal­gaz­da tan­sac si­
ci­li ga­daed­va... me var ufa­li, far­ve­li Sey­va­re­bul­Ta, ici­no­
deT, rad­gan siy­va­ru­lis Rvi­noc ici­nis Wur­Wel­Si. mar­too­ba
aZ­levs Si­naarss bu­ne­bas, obo­li su­lis de­da bu­ne­baa.
sa­Ra­moa. pi­rimzes laS­qraT ga­mouw­ve­via de­ve­bi da isi­nic mo­­
su­lan ia­raR­Si Cam­sxdar­ni da da­ra­jo­ben sam­Sob­lo mi­was. kav­
ka­­sio­nis mTe­bis ial­qa­ni myin­va­ri ze­cas esaub­re­ba sam­Sob­lo mxa­
ris ube­du­re­ba­ze.
le­na zis en­gu­ris na­pir­ze da fiq­rebs Sors gau­ta­cia. man
verc ki Se­niS­na, ro­gor Ca­vi­da mze da me­wa­mu­li gaek­ra en­gu­ris
tal­Rebs.

120
_ ras Ca­fiq­re­bul­xar? _ ekiT­xe­ba mo­liv­li­ve tal­Re­bi le­
nas, _ cxov­re­ba ga­na Rirs imaT, rom mis­Tvis sti­ro­de... wa­mom­
yev, Cven mi­giy­vanT im ad­gils, Sen rom ge­siz­mre­ba, ga­na Cven ar
vi­ciT Se­ni siz­mre­bi, Wre­li siz­mre­bi, mag­ram Cve­ni cxov­re­bac
xom siz­ma­ria... da gi­Ju­ri koc­niT ex­ve­va er­Tma­neTs tal­Re­bi.
le­na co­ta­Ti ga­moaf­xiz­la nia­vis koc­nam Sub­lze. ai­Ro ga­da­
ke­ci­li wig­ni, mux­leb­ze rom ed­va...
war­vel wylis pir­sa sev­dia­ni...
gai­meo­ra amo­kiT­xu­li, da mis Tva­leb­ze obo­li mar­ga­li­
ti­viT dae­ki­da crem­le­bi. es uka­nas­kne­li Seb­rZo­le­ba iyo _
grZno­biT sav­se gu­li­sa. le­na dai­xa­ra, ga­ner­Txo mi­was da em­
Txvia, so­ve­li ba­la­xi mox­vda mis guls, na­mi mis mker­dze da­to­
va. crem­lis niaR­va­ri mos­kda le­nas Tva­le­bi­dan.
ras das­ti­ro­da le­na?
arc Tvi­Ton ico­da, mxo­lod ig­rZno, rom es ase un­da eq­na,
Tva­ra mi­si gu­li gas­kde­bo­da moz­Rva­ve­bu­li grZno­biT. ram­de­ni
wmi­da, ga­mouT­qme­li ga­mos­Tqves am crem­leb­ma. mis suls wyu­
ro­da sti­qiu­ri aR­ta­ce­ba.
_ ipo­vis? _ iZa­xo­da zar­na­So Ra­mis nis­lian siv­rce­Si...
_ ve­ra, ve­ra! _ upa­su­xeb­da meo­re.
Wri­Wi­ne­bi Ra­mec ag­Ze­leb­den Ta­vianT uz­run­vel sim­Re­ras:
ga­zaf­xuls Ta­vis dRe­sas­waul­ze ara yavs Wri­Wi­na­ze momlxe­­
ni, udar­de­li stu­ma­ri.
na­pir­ze mka­fioT gais­mo­da Wia­nu­ris xme­bi. si­me­bi TrTo­den
da axal­gaz­da gu­li­dan mom­skda­ri nor­Ci xma Ra­mis si­Cu­mes esa­
ub­re­bo­da.
war­vel wylis pir­sa, sev­dia­ni fiqrT ga­sar­Tve­laT,
iq ve­Zieb­di nac­nob ad­gils gan­sas­ve­neb­lad,
iqac yo­ve­li are-­ma­re iyo mor­wyu­li...
................................................................
le­na gvian dab­run­da Sin da im Ra­mes pir­ve­laT daas­ve­la ba­­
li­Si crem­le­biT.

6
sa­zaf­xu­loT ram­de­ni­me kvi­riT le­na qa­laq­Si wa­vi­da. li­das
ojax­Si le­nas mis­vla Zlier gau­xar­daT. mTe­li oja­xi dResaswa­
u­lob­da; is iyo, va­li­koc dab­ru­ne­bu­li­yo.

121
_ xom giT­xa­ri, Svi­lo, rom ar dai­je­re. sad­Raa Se­ni mxiaru­­
li sa­xe, daa­vaT­myo­fe­bul­xar, fe­ri sul dag­kar­gvia. _ eub­ne­bo­­
da gul­mtkiv­neu­laT li­da le­nas.
_ ara­fe­ria, ba­to­no, mgzav­ro­bam dam­Ra­la, da­vis­ve­neb, gamo­­
vi­Zi­neb da uwin­de­li le­na viq­ne­bi.
_ Rmer­Tsac uq­nia, Svi­lo, Rmer­Tsac, mec eg min­da...
li­za aRar iyo si­xa­ru­liT am qvey­naT. uy­ve­bo­da le­nas qala­­­
qis am­bebs da sa­ma­gie­roT le­nas­ga­nac iT­xov­da am­bebs.
li­zas gul­wrfe­laT Surs va­li­kos da le­nas bed­nie­re­ba, ra­­
sac mi­si Tva­le­bi ver ma­la­ven; li­za sik­vdils ir­Cevs da ver war­­
moud­ge­nia, rom le­na mi­si rZa­li ar iq­nes.
_ isev im azrs ad­gi­xar, va­li­ko? ra­sac mwer­di, me mar­Tla axi­
re­ba mgo­nia; rom ico­de, ro­gor mwye­no­da so­fel­Si, avaT gam­xa­da...
_ sxva­ze vi­la­pa­ra­koT le­na, xom ici, aq Cven ver mov­rig­de­biT.
_ ro­gor, Sen mar­Tla ar xum­rob, mar­Tla am­bob?!
_ ori az­ri ama­ze arc Se­miZ­lia vi­qo­nio.
_ da is ara­fe­ria Se­ni fiq­riT, ro­ca Zon­Zeb­Si ga­mox­veu­li
bav­Si daiw­yebs crem­le­biT Tva­leb­ze:
ca fi­ruz­-xme­leT zur­mux­to,
Ce­mo sam­Sob­lo mxa­reo...
_ eg Cve­ni pat­rio­te­bis bod­vaa, uf­le­ba mqon­des, avuk­rZa­
lav­di _ bav­Se­bis tvi­ni ar ga­moe­la­yaT am­gva­ri... ra dros ma­ga­ze
la­pa­ra­kia: xal­xi yo­vel dros, ro­mi­dan daw­ye­bu­li Cven drom­di,
ver amaR­le­bu­la da verc amaR­lde­ba _ pu­ris gar­da sxva Seig­nos
da me mgo­nia, ax­la erov­nu­li idea­le­bis qa­da­ge­ba una­yo­foa...
_ ro­gor, maS, Sen bod­vaT mi­gaC­nia sa­qar­Tve­los bed­nie­re­
ba­­ze zrun­va?
_ nu miiC­nev, Tu gin­da, ase kia.
_ eg iq gas­wav­les, ru­seT­Si? le­na crem­lebs Zlivs ika­veb­da...
ris­Tvis uy­vars mas es ada­mia­ni?
raa saer­To maT So­ris?
ara­fe­ri! da mainc Zlie­ria le­nas siy­va­ru­li.
im­de­naT da­mou­ki­de­be­lia da ve­lu­ri is grZno­ba, rom ar
aris sa­zo­mi, ro­mel­zec is gai­zo­mos da arc sas­wo­ri, rom­li­
Tac ai­wo­nos. arc erT ka­non­mde­bels ar ga­mou­go­nia jer ka­no­
ni, ro­mel­sac is emor­Ci­le­bo­des.

122
bnel Ra­me­Si dai­ba­da siy­va­ru­li da bnel Ra­me­sa­viT wyvdi­a­dia
da gauW­vre­ti sai­dum­lo sa­xe mi­si.
dab­run­da le­na so­fel­Si, Tav­da­viw­ye­biT mie­ca Sro­mis gaas­
ke­ce­bas, rom Cak­las sev­diT ga­sie­bu­li gu­lis va­ra­mi. ga­daw­
yvi­ta, dai­viw­yos va­li­ko, ar ifiq­ros mas­ze, arao­des, mag­ram
su­le­lia is, vinc fiq­robs, rom mTi­dan moz­Rva­ve­bu­li, da­go­
re­bu­li zva­vis Se­ye­ne­ba SeuZ­lia vis­me. Se­saZ­le­be­lia, is gza­Si
gai­yi­nos, mag­ram ro­gorc mze daa­Wers, gal­xve­ba da ua­re­si iq­
ne­ba mi­si moz­Rva­ve­ba.

7
ori we­lia, rac le­na ar yo­fi­la qa­laq­Si. am dros ganmavlo­­
ba­Si va­li­kos­gan xan­da­xan iReb­da we­rils. et­yo­bo­da, va­li­ko­mac
gai­go, ro­gor moq­me­dob­da le­na­ze mi­si la­pa­ra­ki da ax­la we­ri­
le­bis ki­lo Sec­va­la.
_ ver da­vi­je­reb, is rom ga­moic­va­los, al­baT mat­yueb­da, un­­
do­da so­fel­Si ar dav­rCe­ni­li­ya­vi da imi­si iyo is la­pa­ra­ki, Tva­­
ra ro­gor SeiZ­le­ba, ada­mian­ma ise­Ti az­re­bi gaiv­los gul­Si.
le­nas TiT­qos ax­la ae­xi­la Tva­le­bi, da mix­vda yve­la­fers,
mis­ma ime­deb­ma ki­dev ga­Sa­la frTe­bi da ga­daw­yvi­ta qa­laq­Si was­
vla... vin ic­nobs uwin­del le­nas, es xom mi­si lan­dia. avaTmyo­
fi sa­xe, mox­ri­li ta­ni, ga­xu­ne­bu­li ka­ba...
_ es ro­gor iq­ne­ba le­na gir­da­mi qa­li?! _ eub­ne­ba er­Ti
stu­den­­ti meo­res sad­gur­ze.
_ gavs ki Zlier. _ eub­ne­ba meo­re.
_ ase ro­gor ga­moic­vle­bo­da, Tum­ca mar­Tlac ki Za­lian gavs.

*
mloc­vel ro­mael qu­ru­me­bi­viT gaq­vav­den li­da da li­za, ro­
ca le­nas Se­xe­des.
_ de­da!.. _ ga­daex­via le­na li­das. li­da ax­la ga­moir­kva da
crem­le­bi was­kda. li­za xma­ma­Rla qvi­Ti­neb­da.
_ ra da­ge­mar­TaT, xom ar mom­kvda­ra vin­me? _ See­kiT­xa xmis
kan­ka­liT de­da-­Svils le­na da mi­si fer­mkrTa­li sa­xe lurj ka­
bas daem­gva­na.
pa­suxs ara­vin iZ­leo­da. xma­ma­Ra­li qvi­Ti­ni ga­daed­va qa­liS­
vi­lis­gan de­das da uw­ya­loT se­rav­da le­nas guls.
_ ar it­yviT, ra am­ba­via?.. _ da le­na­sac moad­ga crem­le­bi.

123
am dros ka­re­bi gai­Ro da Se­mo­vi­da ma­Ra­li, qe­ra ru­sis qali
da ra dai­na­xa mti­ra­li de­da da Svi­li, Tan stu­ma­ri, ro­mel­sac
crem­le­bi Tva­leb­ze ga­yi­no­da, mis­ma sa­xem su­le­lu­ri ga­mo­met­
yve­le­ba mii­Ro.
le­na mix­vda yve­la­fers. es xom va­li­kos co­lia.
im Ra­mes­ve dab­run­da so­fel­Si...
miq­ris Ra­me ma­ta­re­be­li, miq­Suis, miaqvs xmau­ro­biT yve­la­
fe­ri. bum­be­ra­zi xee­bi ja­do­qa­ri qa­le­bi­viT dav­lurs uv­lian.
fan­ja­ra­Si Ta­vi gauy­via le­nas da ic­rem­le­ba.
_ me­re ri­Ra­Ti vic­xov­ro, ra vqna, ra vqna, ra!.. _ da yru
qvi­Ti­ni daiw­yo le­nam... ma­ta­re­bel­Si sa­Si­ne­li sic­xea, TiT­qmis
yve­las sZi­navs.
Разлука, ты разлука,
Чужая сторона,
Никто меня не любитъ,
Лишь мать сыра _ земля...
Cu­mi xmiT Ri­Ri­nebs ru­si mgzav­ri mu­Sa da mis xma­Si TiT­qo
ti­­ri­li is­mis.
sti­ris le­na ax­la. ar rcxve­nia crem­le­bi­sa. Sa­vi Ra­me is­
mens da­Ru­pu­li, pir­ve­li siy­va­ru­lis moT­xro­bas.
qa­riS­xa­lic Ta­naug­rZnobs le­nas: isic sti­ris, mos­Tqvams
da ix­mobs le­nas, dai­viw­yos Ta­vi­si Ta­vi, Ta­vis Seb­ra­le­ba, ube­
du­ri siy­va­ru­li da im­Re­ros ve­lu­ri sim­Re­ra mar­too­bi­sa!..

26 iv­ni­si, 1912

124
mo­lo­din­Si
(saa­xal­wlo fan­ta­zia)

CaiR­vel­fa cec­xli bu­xar­Si, al­baT mow­yin­da Ra­me da­ra­jo­ba.


zar­mac sxi­vebs is­vris sa­na­Ti, zaf­ra­nis fer sxi­vebs, ro­
mel­nic bux­ris TaR­ze cek­va­ven da dav­lu­riT ege­be­bian axal-
we­li­wads...
sTvle­men da­xu­ru­li wig­ne­bi suf­ra­ze, arc er­Ti xmau­ro­ba,
arc er­Ti xma ar ar­Rvevs Ra­mis myud­roe­bas... is­mis mxo­lod Ra­
mis xme­bi, mu­dam nac­no­bi, ma­gam mainc uC­veu­li da uc­no­bi.
ne­li TrTol­va aw­ve­ba suls, mo­lo­din­Si yuC­de­ba!..
_ vis eli, su­lo, vis?..
_ vis Ses­ti­ri am sev­dian Ra­mes?
max­sovs, max­sovs da aras­dros ar da­ma­viw­yde­ba, ma­Sin kidev
ga­zaf­xu­li iyo, ro­ca vna­xe es su­ra­Ti da Tvi­Ton ar vi­ci, raT
vi­go­neb axa­li-­wlis Ra­mes. di­lis nis­lis sa­ba­ni, is iyo, ga­
daeZ­ro mi­da­mos. mo­nas­tris zar­ma cis si­naT­les moas­wro da
ga­Te­ne­ba axa­ra xeo­bas. vi­we­qi da­na­mul vel­ze da yurs vug­
deb­di gaR­vi­Ze­bu­li en­gu­ris sim­Re­ras. Tav­ze vee­ber­Te­la Ze­ram
ga­da­mia­ra. sxva dros, iq­ne­ba, verc ki Se­mem­Cnia mi­si Tav­ze ga­
daf­re­na, mxo­lod Ce­mi yu­rad­Re­ba miiq­cia mis­ma sa­Si­nel­ma wi­
vil­ma... ik­lak­ne­bo­da haer­Si da ise mZlav­raT scem­da frTebs,
TiT­qo mTe­li cis Ta­Ris sim­Zi­me mas das­wo­liao da un­da, ro­
gor­me Ca­moi­ci­lo­so... da mo­ma­gon­da ma­Sin me de­dis naam­bo­bi,
da­vak­vir­di frin­vels da aS­ka­rad Se­vam­Cnie mis klan­Web­Si gve­
li, ro­me­lic Ze­ras gul­ze ex­veo­da. sab­ra­lo Ze­ra, guls uS­xa­
mav­da gve­li da ga­co­fe­bu­li, tan­jvi­sa­gan ga­gi­Je­bu­li miq­ro­da,
mi­wio­da siv­rce­Si, TiT­qo iq elis Sve­la­so.
ram­de­naT gavs Cve­ni be­di im Ze­ris bed­sa! ga­na, Cvenc mTe­li
Cve­ni si­coc­xle gu­liT ar va­ta­rebT gvels, ro­me­lic Sxa­mavs
Cvens ar­se­bas, ram­den­jer tan­jvis­gan ga­co­fe­buls dauk­vne­sia
guls, ram­den­jer Se­kiT­xe­bia Se­moq­meds:
_ ra­tom, ris­Tvis?!.
mag­ram Tvi­Ton ada­mia­ni eZebs am sas­jels, Tvi­Ton ada­mians
un­da mo­wa­meo­ba. nu kiT­xavT ar­wivs, ris­Tvis uy­vars ma­Ra­li mTe­
bi, nu kiT­xavT Wa­buks, ro­ca tan­Si JRi­navs, ici­nis sis­xli, ris­
Tvis uy­vars?..

125
daic­vlis ar­wi­vi ma­Ral mTeb­ze frTebs, ro­me­lic, vin icis,
ro­gor uy­var­da. qa­ri gai­nia­vebs maT da Sem­deg ar­wi­vi rom na­
xos sad­me, verc ki ic­nobs Ta­vis sa­ku­Tar frTebs...
raT ar Seg­viZ­lia, raT, Cvenc ase?..
_ vis eli, su­lo, vis?
_ vis Ses­ti­ri am sev­dian Ra­mes?
Se­mod­go­mis gZel, sev­dian Ra­meeb­Si Sev­qe­ni me Se­ni sa­xe yrmo­­
bis, axal­gaz­rdo­bis Jams, ro­ca su­li ax­lo iyo sa­moT­xes­Tan da
mas Sem­deg ar mom­So­re­bia me igi.
Sen miy­var­xar me uf­ro, vid­re mTva­res Ra­mis nis­li, Se­ni koc­
na­ Zvel Rvi­no­ze tkbi­lia da Se­ni xma sa­la­mu­ris nel Ru­Run­ze na­zi.
nu ig­via­neb, mo­di!..
ve­lur aer­neis ko­con­ze dag­wvav, Cems Tma­Si ga­mog­xvev, me
vi­lo­cav Sen­ze im loc­viT, rom­li­Tac ar­cerT mo­mak­vdavs jer
ar ulo­cia...
ar mes­mis ga­na, ro­gor Se­mog­gkvne­sis Can­gis si­me­bi, ro­gor
mo­gix­mobs su­lis naR­ve­li!..
ise mo­ge­li, ro­gorc su­la­mi­ti saq­mros... zam­ba­xis to­te­bi
dav­te­xe da sa­re­ce­li dav­wa­ni yva­vi­le­bis, rbi­li, mag­ram ar mo­
di Sen da Ca­mox­ma, gauy­viT­lda zam­ba­xi...
Tov­lis fif­qi gveq­ne­ba sa­wo­laT, ra un­da iq si­ci­ves, sadac­
di­dix­nis una­xa­vi ori cec­xliT mgzne­ba­re gu­li er­Tma­neTs Sex­
vde­bian?..
_ na­Te­lo bne­li Ra­mi­sa!..
su­lo Ce­mi ya­ri­bi su­li­sa!..
nu ig­via­neb, nu ig­via­neb, _ Se­mog­gkvne­sis Can­gis si­me­bi.
Sens mo­lo­din­Si su­li Ron­de­ba!..

[1913]

126
Seq­mni­li le­gen­da
(mo­go­ne­ba­ni war­sul­ze)

Ra­mea. er­Ti im Ra­me­Ta­ga­ni sa­qar­Tve­lo­Si, ro­ca Cveu­leb­riv


ara gje­ra, rom Ra­mea, rad­gan na­Te­li TeT­ri Ra­mi­sa gag­rZe­le­
ba ggo­nia mkvda­ri dRi­sa. am­bo­ben, bu­ne­bas aqvs er­Ti Ja­mi sa­yo­
vel­Tao si­Cu­mi­sao...
ara ra ar­Rvevs myud­roe­bas, mo­siy­va­ru­le de­da­sa­viT rom
da­wo­lia so­fels. Sua­Ra­mi­sas... daik­vne­sebs xeo­ba­Si mo­nas­tris
mwu­xa­re za­ri, waiq­vi­Ti­nebs da Cak­vde­ba. dai­zui­lebs mSie­ri
tu­ra uR­ran tye­Si da TiT­qo Tvi­Ton­ve Ser­cxva Ta­vis uS­no
sim­Re­ri­so, mi­yuC­de­ba. Cveu­li Tva­li mwyemss mia­da­rebs ma­Ral
mTeb­Si, mTva­res frTa­far­fa­ta Rrub­lebs rom mie­re­ke­ba...
Ra­me gaJ­Ren­Ti­lia jer um­xe­li siy­va­ru­liT, ga­mouT­qme­li
le­gen­de­biT, xeo­ba, mTa, mdi­na­re, tye, ve­li, min­dvris ve­lu­ri
yva­vi­li yve­bian zRap­rebs, na­Tel le­gen­debs, ro­mel­nic jer
ada­mians ar ga­ mouT­ qvams, ro­ mel­ nic jer mas ar sme­ nia. vwe­
var
en­gu­ris na­pir­ze, yurs vug­deb giJ tal­Ra­Ta co­fian ye­fas, ro­
mel­nic xan­dis­xan Cum loc­vad iq­ce­va xol­me da mTva­ris sxi­veb­ze
rveul­Si vwer na­Tel poe­mas, en­gu­ris­gan naam­bobs. es moT­xro­
baa Zvel zviad vne­ba­ze, Sad­re­va­nivT rom scem­da pir­vel­yo­fil
ada­mia­nis mker­di­dan, ro­me­lic Sem­deg bav­Sur mas­xro­bad iq­ca...

1
izo­vel _ ase er­qva amor­Za­le­bis de­do­fals.
Sua­Ra­mi­sas mZi­na­re tba­ze an­Te­bul or Ci­raR­dans mia­gav­den
mi­si Tva­le­bi, kol­xi­dis Wa­leb­Si gauS­le­li Wkne­bo­da ve­lu­ri
var­di, de­dof­lis gverds rom Se­xe­dav­da, Sem­deg ekar­ge­bo­da
sur­vi­li, rom gaS­li­li­yo.
gu­lub­ryvi­lo par­Tia­nels mSvil­di ego­na mi­si mo­Ru­nu­li
war­be­bi da is­re­bi wam­wa­me­bi. mis xSir tevr Tmas qon­da fe­ri
ise­Ti Sa­vi, ro­gorc yo­ran­ma mii­Ro uf­lis­gan daw­yev­lis Sem­deg.
ro­gorc ada­mia­nebs, Rmer­Teb­sac aqvT xol­me dRe­sas­wau­li,
ro­de­sac isi­ni yo­vel­Tvis mxia­rul­ni, yo­vel­Tvis udar­del­ni,
ki­dev uf­ro mo­me­te­bu­lad mxia­ru­lo­ben xol­me da ma­Sin vneba­,
ise­dac ve­lu­ri, si­gi­Jem­dis mi­dis xol­me. ja­do­qar­ma ar­Cia, rom
ase­Ti Rmer­TTa gi­Ju­ri av­xor­co­bis Ca­na­sa­xi iyo izo­ve­li da

127
imi­­to­mac mas­Si yo­vel­Tvis cxov­rob­da gau­maZ­Ra­ri, aravis­gan
aras­­dros na­na­xi av­xor­co­ba, rom­lis ko­con­ze iwo­da Seub­ra­leb­­
lad izo­ve­li.
mze ar swyvet­da xol­me brwyin­vas, ro­ca sa­laS­qrod ga­mo­vi­
do­da izo­ve­li, mag­ram ico­da, rom mi­wa­ze iyo de­do­fa­li, rom­
lis gu­li mas­ze uf­ro mgzne­ba­re da cxo­ve­li iyo.
vne­biT dam­dna­ri, say­var­lis Zeb­niT mo­Ra­lu­li mTva­re isev
daZ­rwo­da zur­mux­te­biT mo­fe­ril ca­ze, mag­ram fe­ri ki­dev uf­
ro da­kar­ga, rad­gan rcxve­no­da, rcxve­no­da Ta­vis vne­bi­sa, ro­
me­lic mxo­lod mkrTa­li Crdi­li iyo im zviad vne­bis, rom­lis
cec­xlze iwo­da izo­ve­li, vi­sac udab­nod qceo­da sam­ya­ro, vi­
sac ver moek­la gau­maZ­Ra­ri wyur­vi­li. na­dav­lis sa­Zeb­nad xan­
dis­xan mRvi­me­Si moem­wyvde­va af­Ta­ri, Sim­Si­lis­gan gam­wa­re­bu­li
Ta­vis tans ik­bens da vai mas, vi­sac See­Ce­xe­ba iqi­dan ga­mo­su­li,
swo­red imas gav­da izo­ve­li, ro­ca amor­Za­le­bis laS­qars sar­
dlob­da, verc er­Ti meo­ma­ri ver dai­viw­yeb­da giJ asuls, yve­
las tvin­Si ga­moiw­va Tma ga­we­wi­li mi­si moC­ve­ne­ba sis­xliT Se­Re­
bil me­ran­ze, ro­mel­sac niaR­va­ri mos­dev­da sis­xli­sa.
...da did­xans, did­xans am­Svi­deb­den co­le­bi meom­rebs, ro­
mel­nic ga­dur­Cen izo­ve­lis max­vils, ro­ca Zil­Si ta­ni­sa­moss
iwew­den, moi­go­neb­den ra mris­xa­ne asuls, ltol­vil laS­qar­ze
adev­ne­buls.

2
spi­los Zvlis sa­wol­ze sa­me­fo ka­rav­Si iw­va izo­ve­li. mewa­
mu­li pe­ran­gi, gan­sa­kuT­re­biT rom uy­var­da, su­ro­sa­viT Semow­
no­da mis bar­klebs da Ti­Ton is mia­gav­da udab­no­Si cxel si­la­ze
ga­wo­lil vee­ber­Te­la gvels, siy­va­ru­lis aler­sis molo­din­Si
mo­ne­biv­res. ka­ra­vis ka­ri aR­mo­sav­le­TiT Ria iyo da wi­Tel fian­
ze mos­Can­da si­lue­te­bi kav­ka­sio­nis TeT­ri mTe­bi­sa, ro­mel­nic
ga­saf­re­nad mom­za­de­bul ar­wivs Sea­da­ra izo­vel­ma. iq­ve, ka­rav­
Tan xe­li qSui­liT mie­mar­Te­bo­da en­gu­ri. tal­Ra­Ta nel tbo­ra­ze
Cas­Zi­ne­bo­da izo­vels. ax­la ga­moeR­vi­Za da ga­mo­ur­kvev­lad mis­Ce­
re­bo­da zvir­Te­bis cek­vas, TiT­qo iq un­da amoi­kiT­xos is, ra­ze­
dac mi­si gu­li swuxs, rac mas ar aZi­nebs da uC­qro­lebs sisxls.
Sa­vi wer­ti­li­viT Ca­moe­So mis Tva­le­bis win mer­cxa­li, gas­ro­
lil prtyel qva­sa­viT gaek­ra en­gu­ris ze­da­pirs, us­wro zvir­Tma
da Cas­Zi­ra... da moa­gon­da ma­Sin izo­vels su­le­li nu­bie­li me­fe

128
val­ta­za­ri, ro­mel­sac eyo kad­nie­re­ba da izo­ve­lis aler­si ga­be­
da, ris­Tvi­sac Ta­vi waa­go. saoc­rad mia­gav­da val­ta­za­ri im mer­
cxals... da da­Ron­da Za­lian izo­ve­li, ma­Sin mix­vda, rom qve­ya­na­ze
ve­ra gaa­xa­rebs mas, ve­ra­vin dai­tevs mis zRva gu­lis Tqmas.
_ ma­Sin ra az­ ri qon­ da Cem ga­ Ce­
nas, Tu ki ube­ du­ ri un­da
vyo­fi­li­ya­vi. _ gai­fiq­ra man da Tva­leb­ze, im Tva­leb­ze, ro­
mel­Siac dauS­re­ti cec­xli en­To, gauw­yvet­liv kan­de­li­viT
dae­ki­da ori obo­li crem­li. am dros mas war­moud­ga Tval­win
Ta­vis war­su­li, ro­me­lic daus­ru­le­be­li Zeb­na iyo una­xa­vi­sa.
da mo­ma­va­li, ro­ca una­xa­vi kvlav ar Cnde­bo­da; izo­vels yo­vel­
Tvis eSi­no­da am gauW­vret bu­ru­siT mo­cul mo­ma­va­lis, mag­ram
ra­Rac ime­di gul­Si mainc yo­vel­Tvis Rvio­da, is dar­wmu­ne­bu­li
iyo, rom na­xav­da imas, vi­sac eZeb­da, vinc Ses­Zleb­da gae­ne­le­bi­
na mi­si uS­re­ti vne­bis cec­xli.
ai­Ro Ta­vi da is­ro­la mdi­na­re­Si, wya­li Sein­Zra da da­ce­mis
xma moes­ma mo­nas.
ka­rav­Si Se­mo­vi­da Sa­vi nu­bie­li mo­na, mxle­be­li val­ta­zari­
sa. es er­Tad er­Ti ma­ma­ka­ci iyo izo­ve­lis ba­nak­Si da isic imi­
tom dai­to­va, rom moe­go­ne­bi­na kad­nie­ri me­fe val­ta­za­ri, vis­
ga­nac mo­Si­nau­re­bul af­Tars sa­di­li gaum­za­da.
_ dau­Za­xe ja­do­qar mxe­vals. _ ub­rZa­na izo­vel­ma.
mo­nam da­xa­ra Ta­vi, em­Txvia jer izo­ve­lis pe­rangs, Sem­deg mi­
was da ro­gorc ga­zaf­xuls lam­qe­ri­dan aim­Rvre­va mdi­na­re, mi­si
Tva­le­bi ata­lax­da. izo­vels ar ga­mo­par­via mo­nis su­lis moZ­­ra­oba,
mi­si gaJ­rJo­le­ba.
da moun­da, sa­Sin­lad moun­da mi­si sik­vdi­li, mag­ram ma­le
ga­daic­va­la az­ri. ka­rav­Si Se­mo­vi­da ja­do­qa­ri mxe­va­li.
izo­vel­ma Seam­Cnia mxe­vals sa­xe­ze uC­veu­lo Ri­mi­li da wi­
nad grZno­bam tkbi­lad gau­Ri­ti­na gul­Si.
_ ras am­bobs axals mok­ria­le­bu­li ca?
_ de­do­fa­lo, lo­din­sa saz­Rva­ri ede­ba, is ga­moC­nda!..
_ ro­gor ga­moC­nda?!.
_ diax, ga­moC­nda... ara­vin icis, vin aris is Wa­bu­ki, ski­Te­bi
am­­bo­ben, rom ber­Ze­nia, ma­ma­sac asa­xe­le­ben, ma­ke­do­niis me­fis
mem­kvid­reao.
izo­vels mwa­red gae­ci­na da mi­si am­den­xans na­Te­li sa­xe sev­
dam isev da­bu­ra. et­yo­bo­da, mas gu­li mo­dio­da ja­do­qar mxev­
lis si­su­le­le­ze.

129
_ su­le­lo, me­re ram­de­ni yo­fi­la ma­gis­Ta­na me­fee­bi. am­den­
xans xom mTa aSen­de­bo­da ma­Ti Ta­ve­bi­sa­gan da Sen, ro­mel­mac
ico­di yve­la­fe­ri, es mainc dai­je­re. WeS­ma­ri­tad Tu ara Sen,
sik­vdils ver ac­de­bo­da ma­gis mTqme­li.
_ de­do­fa­lo, saq­mec es aris, rom is ar hgavs sxva me­feebs,
me­fee­bi mis­gan ise il­tvian, ro­gorc gno­lis laS­qa­ri ar­wi­vis
Se­te­vis­gan. ra aris me­re, rom me­fea, ga­na yve­la var­skvla­ve­bi
er­Tma­neTs hga­van, ise rom iyos, xom tyui­li iq­ne­bo­da Ce­mi rCe­
va... WeS­ma­ri­tad sxva aris mi­si be­dis var­skvla­vi. me di­di­xa­nia
vam­Cnev­di mas da ex­la hqna Cem­Tvis sac­nau­ri... mi­si be­dis et­li
Rmer­Tebs ukur­Txe­bia, qve­ya­na­ze ar aris max­vi­li mi­si Sem­mus­
vre­­li da mis max­vi­lis­gan ki mois­ran yve­la­ni.
_ Zvi­rad Tu vis­mes rge­bia ise­Ti da­sa­Cuq­re­ba, ro­gorc ja­do­
qar mxe­vals. mTe­li sa­mi dRe ar uZi­nia izo­vels, sam­gzav­rod em­
za­de­bo­da, gai­go, Tu vin iyo is me­fe, rom­lis be­di cam ase aniS­na.
am­den­xans aus­ru­le­be­li ndo­ma srul­de­ba da es siz­ma­ri go­
nia izo­vels, miT ume­tes, rom siz­mar­Si mxo­lod Tu rge­bia mas
odis­me si­xa­ru­li, ro­ca oc­ne­biT Seq­mni­li sim­wris me­go­bars
exu­te­bo­da.
mo­lo­din­Si iw­vis izo­ve­li.
mi­si Tva­le­bi um­Tva­ro Ra­mes gzas gau­na­Te­ben gza dab­neul
mgzavrs...

3
Ca­ma­va­li mze uka­nas­kne­lad koc­nis gi­ma­lais wve­roebs da
gan­gis tal­Re­bi wiT­lad ela­ven. am dros uy­var­da aleq­san­dres
ba­nao­ba gan­gSi. qal­de­ve­le­bi uy­ve­bo­den mas gan­gis wylis Se­sa­
niS­nav Tvi­se­bas, Tu mis­gan ro­gor iba­ne­ba ada­mia­ni cod­vi­sa­gan.
cod­vebs ara­fers grZnob­da aleq­san­dre, mag­ram mainc uy­
var­da ga­gi­Je­biT gan­gSi cu­rao­ba. did­xans, Zlier did­xans iyo
is wyal­Si da­fiq­re­bu­li. uka­nas­kne­lad daet­yo Za­lian mow­ye­na.
mox­de­bo­da xol­me, ro­ca sa­na­di­mod mow­yo­bil dar­baz­Si, spar­se­­
Tis me­fis sa­sax­le­Si ber­Zen­Ta aR­mo­sav­le­Tis So­ris ij­da, Tav­
bru dam­xve­vi vne­biT mis gar­Se­mo fer­xuls uv­li­den SiS­ve­li
qa­le­bi da saa­ler­sod iw­vev­den, mag­ram is Ci­nel ker­pi­viT gaun­
Zrev­lad ij­da da fia­las fia­la­ze scli­da. Rvi­nom TiT­qo da­
kar­ga siZ­lie­re, is aRar aT­rob­da aleq­san­dres.
_ Tavs mog­Wri, ico­de, _ eub­ne­bo­da mo­nas aleq­san­dre, _ xom
ici, me sas­ti­ki aras­dros ar vyo­fil­var... rad aris, rom wyals

130
urev Rvi­no­Si, me Rvi­no min­da, Rvi­no, nu­ra­vin fiq­robs Cems jan­­
mrTe­lo­ba­ze.
Si­SiT Zrwo­da mo­na, ar ico­da, ri­Ti daim­sa­xu­ra ba­to­nis ris­­
xva. im sa­Ra­mos ise Sors wa­vi­da aleq­san­dre mdi­na­re­Si, rom mxe­
leb­leb­ma ga­daw­yvi­tes ki­dec mi­si dax­rCo­ba da miu­xe­da­vad imi­sa,
rom aR­krZa­lu­li qon­da me­fis­gan, anaq­se­ri, me­fis me­go­ba­ri ga­da­
e­So mdi­na­re­Si me­fis sa­Zeb­rad.
_ ris­Tvis mom­dev­di, ge­go­na, wya­li da­max­rCob­da?.. _ iW­
vneu­lad See­kiT­xa anaq­sers aleq­san­dre.
_ mxo­lod bar­ba­ross ver daa­je­reb aleq­san­dres uk­vda­ve­
bas. ro­me­li meo­ma­ri dai­je­rebs, rom anaq­ser­ma dai­je­ros, Sen­
Tan ra un­da sik­vdils... mi­si ra­Si Sens me­rans ver gaas­wrebs, da
Sen max­vil­ze xom un­da ga­dat­ydes sxva rki­na.
_ mag­ram ici, ro­mel qu­ra­Si ga­moi­We­da sik­vdi­lis ce­li? _
dae­kiT­xa anaq­sers aleq­san­dre da mis sa­xe­ze si­Sa­vem ga­daia­ra.
_ anaq­ser Ce­mo, wyals uy­vars sai­dum­los Se­nax­va. miT­xa­ri,
ra dar­Ca ki­dev sag­mi­ro saq­me aleq­san­dres mZle mkla­vebs...
me ra­sac vel­to­di, uk­ve Ses­rul­da... xe­dav, gan­gis zvir­Teb­Si
vcu­raob, sa­nam­di moaR­wies ma­ke­do­niis saz­Rvreb­ma. mag­ram aq
Tav­de­ba yve­la­fe­ri, sad wa­vi­des Ce­mi laS­qa­ri, ra dar­Ca ki­
dev dau­mar­cxe­be­li aleq­san­dre­sa?.. da es ma­Sin, ro­ca me gu­Sin
Se­mis­rul­da oc­da Svi­di we­li. ra­Si un­da wa­vi­des da­nar­Ce­ni
dRee­bi? tyui­lad yof­na mok­lavs aleq­san­dres.
us­men­da did­xans, us­men­da anaq­se­ri me­gob­ris Ci­vils da
moa­gon­da ca­ze mom­wyda­ri var­skvla­vi, cis Ta­Ri rom Se­moir­
bi­na, ver­sad na­xa da­sab­je­ni ad­gi­li da uf­skrul­Si ga­ner­Txo...
Za­lian hgav­da aleq­san­dres be­di im var­skvlavs...
_ me­feo, moa­gon­da anaq­sers, Sens ba­nak­Si vi­Rac qa­li ge­lo­
de­ba, Za­lia­na surs Se­ni nax­va.
_ al­bad vin­me de­do­fa­li iq­ne­ba, am bo­lo dros Ta­vi mo­ma­
Zu­len, mgo­ni, ma­le cam ga­mo­mig­zav­nos da­mor­Ci­le­bis Sua­ma­va­li.
_ me­feo, is qa­li amor­Za­le­bis de­do­fa­lia da jer, Senc
ici, ara­vis una­xavs da­Jan­ge­bu­li amor­Za­le­bis max­vi­li.
_ maS, ne­ta ra un­da Cem­Tan?
_ !!!
_ la­ma­zi ari?
_ xval, mgo­nia, mze ar amo­vi­des.

131
4
sa­me­fo dar­ba­zi uC­veu­lod aris ga­Ci­raR­dne­bu­li, ise, ro­
gorc ma­Ti uka­nas­kne­li me­fe aw­yob­da xol­me, ro­ca na­di­mob­
da. am dar­baz­Si iyo Se­na­xu­li yve­la­fe­ri, ra­sac aC­nda kva­li
aleq­san­dres Zle­va-­mo­si­li msvle­lo­bi­sa. kol­xi­dis qal­wul­ni,
ro­me­lic mdi­dar na­dav­lTan er­Tad ga­moag­zav­na azon­ma, mow­yo­
bi­le­ba­Ta gvir­gvins Sead­gen­da.
ro­de­sac aleq­san­dre See­kiT­xa saxlT uxu­cess, ro­go­ri ar­
ian azo­nis ga­mog­zav­ni­li qa­le­bio, uka­nas­knel­ma uT­xra, rom
spar­se­Tis me­fis ev­nux­ma wu­xe­lis Ta­vi moi­wam­lao.
am dRes ga­daw­yda aleq­san­dres be­di.
_ me Sen ar me­na­xe da gic­nob­di, _ am­bob­da izo­ve­li, _ me Sen
ar me­na­xe da miy­var­di. siz­mar­Si gxe­dav­di da ex­lac ar mje­ra,
rom nam­dvi­lia. me daw­yev­li­li vi­ya­vi Rmer­Te­bis­gan, mag­ram mec
vi­ya­vi ris­xva ada­mia­ne­bis­Tvis da Cems fer­xTa qveS bevrs sim­wriT
dauk­vne­sia. me ra­sac vgrZnob­di, imas Tu ig­rZnobs saf­­lav­Si ga­
moR­vi­Ze­bu­li mic­va­le­bu­li, ro­mel­sac ar yof­nis hae­ri, rom
Ca­i­sun­Tqos. yo­vel we­li­wads pa­tar­Za­li­viT moir­Te­bo­da mi­wa.
Wia fu­tu­ros qveS, siy­va­ru­lis aler­siT gam­Tba­ri, zan­tad iz­
mo­re­bo­da ne­ta­re­bis­gan da me ki uT­vis­to­mo Ta­vi­­sia­nebs So­ris
mar­to vi­ya­vi...
zaf­xu­lis mzis sxi­ve­bi swvav­den qve­ya­nas, tan­Si ici­no­da, Jo­­
nav­da axal­gaz­rda sis­xli, aler­si swyu­ro­da da is ar iyo.
bev­rjer, Za­lian bev­rjer Seu­Re­bavs Ce­mi tit­ve­li ta­ni ada­
mia­nis Tbil sisxls, mag­ram aras­dros ar ga­maZ­Ra­ra.
me Sen ge­Zeb­di, uxi­lavs, mag­ram nac­nobs.
grZel Se­mod­go­mis Sav Ra­meeb­Si Sev­qe­ni me Se­ni sa­xe.. me Sen
TiT­qo sad­Rac me­na­xe, sau­ku­noe­bis win sul Sen ge­Zeb­di.
ro­gor mwvav­da, rom ico­de, gac­xe­le­bu­li qvi­Sa fexs, me­wa­
mu­li ta­ni­sa­mo­si Se­mo­ma­xia av­sul­ma sa­mum­ma, mag­ram mainc Sen­
Tan mov­dio­di.
_ moey­rdne Cems mkerds, mo­mea­ler­se... tan­jviT vi­yi­de me
Se­ni aler­si. moay­rdne Ta­vi Cems Zu­Zuebs... jer ara­vis ug­rZvnia
amor­Zal qal­Ta Zu­ZuT xan­grZli­vi siT­bo. me TiT­qo Su­ri vi­Zie
Cem laS­qa­ris dam­wvar Zu­Zu­TaT­vis...
ve­lur aler­sSi da­gax­rCob. ve­lur eq­staz­Si dag­wvav.

132
*
vin ic­nobs ex­la aleq­san­dres?..
sad wa­vi­da mis Tva­le­bis cec­xlis niaR­va­ri?..
ja­do­qar qals kiT­xeT, is mo­gi­gebT, get­yvian meom­re­bi.
sam­ya­ros ma­tia­ne­Si mxo­lod er­Txel dan­Te­bul av­xor­co­bis
ko­con­ze daiw­va de­vi me­fis su­li...
ga­duS­lia dao­be­bu­li per­ga­men­ti mo­xuc qu­rums... da Tva­
leb­ze crem­le­biT aR­wers gmi­ri me­fis Seu­po­var brZo­las dam­
Rup­vel in­doel cieb­cxe­le­bas­Tan.
sa­mi dRe da Ra­me er­Tma­neT­ze ga­dab­mu­li Ja­mis uf­skrul­Si
ex­lac yve­ba uC­veu­lo am­bavs, Tu amor­Za­le­bis de­do­fal­ma ro­
gor daar­Co vne­bis mo­rev­Si ma­ke­do­ne­li...

5
mok­vla moun­do­mes izo­vels meom­reb­ma.
mag­ram be­di swya­lob­da rCeul de­do­fals.
_ rad ar mom­kvlen, _ fiq­robs gza­Si izo­ve­li, _ awi sad
vna­xo me am­gva­ri lxe­na.
xom ve­ras­dros ver Caic­vams gax­dil tyavs Wre­li gve­li?..
awi vis tu­Cebs un­da dae­we­bos we­bo­sa­viT Ce­mi tu­Ce­bi.
gan­meor­de­ba ki ro­dis­me es cod­vis Ra­me?
da mis win Ra­mis sib­ne­le­Si wa­moiW­re­ba moC­ve­ne­ba de­vi-me­fi­sa.
mi­si Tva­le­bis­gan cec­xli gauC­nde­ba sa­me­fo dar­bazs.
sa­sik­vdi­lo sa­re­cel­ze wevs aleq­san­dre da bo­davs... mis
tu­Cebs ar Sor­de­ba sa­xe­li izo­ve­lis da Ca­lur­je­bu­le­bi ki­dev
koc­nas eved­re­bian.
oTax­Si maT me­ti ara­vin ari.
_ mom­ka­li, qa­lo, ba­rem mom­ka­li, su­le­li Tu ar in­do­mebs ase
sik­vdils, me Sen Se­ma­ri­ge Cems mo­sis­xle mters, bev­rjer Se­Re­
bi­la, izo­vel, Ce­mi aR­vi­ri sis­xliT, bev­rjer, mag­ram me ar­sad
mi­na­xavs Se­ni tu­Ce­bis si­wiT­le ra­me!..
ma­ko­ce, ma­ko­ce, izo­vel!..
aras­dros ara­fe­ri unat­ria imis­Ta­na, rom ar as­ru­le­bo­des
aleq­san­dres... ras ar miv­cem­di, ras!.. rom ku­bo­Si Ca­ma­ta­na Se­
ni tu­Ce­bi.
me mje­ra, ar mov­kvde­bi, sa­nam Sen gxe­dav.
ma­ko­ce, ma­ko­ce, izo­vel!!.

133
wyur­vi­liT vix­rCo­bo­di udab­no­Si, wya­li mo­mi­ta­nes, sad­Rac
eSov­naT da me gav­te­xe su­ra, Ce­mi meom­re­bis win dav­Rva­re wya­li.
Cem­Tvis bevrs niS­nav­da Ce­mi laS­qa­ri, mag­ram raa is wyur­vi­li im
wyur­vil­Tan, ex­la rom mklavs. Cems jars ga­nac­va­leb, Ce­mo izo­
vel, me ma­mi­Ce­mis qvis tax­ti spi­los ZvliT Sev­cva­le, ar min­da me
is, ara...
ma­ko­ce, ma­ko­ce, izo­vel!!!
yur­Si gau­wi­vis izo­vels aleq­san­dres uka­nas­kne­li sit­yve­
bi. Sem­deg wa­moud­ge­ba Tval win ga­fiT­re­bu­li sa­xe mic­va­le­bu­
lis da Wi­ri­su­fal me­go­bar­Ta yru qvi­Ti­ni.
da er­Tgu­li cxe­nis Wix­vi­ni.

*
da moa­gon­da izo­vels gza­Si aleq­san­dres naam­bo­bi, bev­ri ram
uam­bo izo­vels aleq­san­drem, mag­ram er­Ti uf­ro aRi­beW­da mis
xsov­na­Si _ moT­xro­ba ami­ran­ze da mis Tav­Si dai­ba­da az­ri, wa­vi­
des da na­xos is, vinc ze­vess mos­ta­ca cec­xli.
da mis gul­Si isev ifeT­qa vne­bis qar­te­xil­ma.
mis dam­sxvreul ime­dis gem­ze af­rial­da ial­qa­ni.
daR­li­lo­bas ver grZnobs izo­ve­li.
Rru­bel­ze ma­lia mi­si me­ra­ni.
mag­ram ra ava iq?..
Se­xe­da mTis mwver­vals izo­vel­ma da gaaJ­rJo­la.
iq xom Ze­rac Zlivs af­rin­de­ba.
izo­ve­li ax­lo­saa mTas­Tan, ki­dec moes­mis lek­vis wka­vi­li da
dro ga­moS­ve­biT yru amo­nak­vne­si.
mag­ram ra ava iq?..
gul­Si Seum­Cnev­lad in­Te­ba cec­xli da vne­bis gve­li wi­vis
ube­Si.
nis­li Se­bin­de­bi­sas acur­da mTeb­ze, kav­ka­sion­ma Sub­li
gaix­sna.
izo­vel­ma mok­ra Tva­li mi­ja­Wul ami­rans.
ami­ran­ma dai­Wi­ra mas­ze mo­mar­Tu­li is­re­bi.
mag­ram ra ava iq?
mTeb­ma mii­bu­res nis­lis sa­ba­ni, ax­lad moy­va­nil sar­ZlosaT­­
vis da­wo­las iC­qa­ris kav­ka­sio­ni.
sdgas izo­ve­li da mis Tva­le­bis­gan cec­xlis ale­bi mih­qrian
mTeb­Si.

134
ver gauZ­lo ami­ran­ma da lom­-de­vi, ro­mel­mac ase ama­yad mi­
iRo ze­ve­si­dan sas­je­li, Sein­Zra, rom mow­yvi­tos jaW­vis rgole­­
bi, aras dros mas ase ar mon­do­mia gan­Ta­vi­suf­le­ba.
mwu­xa­red daiJ­Ra­ru­nes bor­ki­leb­ma da tki­vi­li ig­rZno mkla­
veb­ma.
ri­Ti SeeZ­lo epa­su­xa izo­ve­lis Tva­le­bis ba­raT­ze?!
...a­mi­ran­ma vne­biT dai­kiv­la... da did­xans gu­gu­neb­da xma mTeb­
Si. mTeb­mac gaiR­vi­Zes am sa­na­xao­ba­ze da azu­zun­den.
ai, ro­gor gaC­nda el­va da qu­xi­li.

*
ram­dens it­yvis ki­dev, ram­dens en­gu­ri amis­Ta­na am­bebs... ada­
mia­no, Seg­rcxves mainc, ro­ca Zvel zviad ne­ba­ze giy­ve­bian, rad­
gan Sen bav­Sur mas­xro­bad aq­cie igi...

16 iv­ni­si, [1913]
q. qu­Tai­si

135
epip­si­xi­dio­ni
ZRvnad is-s

me siy­vru­lis mez­Rau­ri var, Tva­luw­vde­nel mis zRva­ze dav­


scu­rav da arc ki vfiq­rob, nav­Tsad­gurs mi­vaR­wio sad­me, Ce­mi
ial­qa­ni aras­dros ar ga­Cer­de­ba, mu­dam qa­riS­xals un­da koc­ni­des,
me Cem ge­mi­dan aras­dros dauS­veb Ru­zas, mainc me arc ki maqvs is.
oTxs sti­qias me­xu­Te moe­ma­ta da es Ce­mi su­lia.
Ce­mi su­li pe­pe­las mia­gavs, sik­vdi­lis moax­lo­ve­bis Ja­mi
rom ig­rZno, yva­vi­lebs gaur­bis da ko­cons Tavs das­tria­lebs,
rom alis na­ka­dul­Si dai­ba­nos ta­ni.
Ce­mi su­li al­bat­ros mia­gavs, okea­ne­Si gems rom mis­devs vne­
bia­ni Za­xi­liT. say­va­re­lo, gin­da zam­Tar­-zaf­xul­Si dauW­knob
yva­vi­lebs xe­dav­de, gin­da, mTva­re aras­dros ar da­fa­ros frTa-­
far­fa­ta Rru­bel­ma, gin­da, yo­vel­Tvis uc­qer­de ci­sar­tye­las?..
_ Ca­moi­xe­de Cems sul­Si da iq ipo­vi maT sa­ma­ra­di­so xa­te­bas.
ka­co, giy­var­des,
caT STa­mom­Za­xes,
ros maT dam­ba­des.
da vin da­miS­lis me siy­va­ruls!..
say­va­re­lo, nu uf­rTxi Cems grZno­bas, ra me­naR­vle­ba, Sen
kal­Ta­Si su­li daiw­vas! vne­bis ze­war­Si ga­mog­xvev, ve­lur vne­
bas ga­wo­veb, Zvel Rvi­no­sa­viT tkbils; ar Se­mo­xe­dav mainc Sen
sam­sxver­plos win, ro­gor far­Txa­lobs zva­ra­kad Se­mo­wi­ru­li
coc­xa­li gu­li...
am­bo­ben, Rmer­Tma mis­Tvis Seh­qmna ede­mi, rom Cven iqi­dan ga­­
mo­ve­ya­reT, mag­ram ga­na sa­moT­xe fers ar ic­vli­da, Sens Tvaleb­­
Si rom Cae­xe­da?..
am­bo­ben, an­ge­lo­ze­bi qvey­nad ar Ca­mo­dian, mag­ram, ro­me­li
se­ra­bi­mi ar gic­nob­da Sen uf­rTe­bo daT?..
me mi­was ar va­pa­tieb, rom Sens fe­xebs koc­nis da mzes _ rom
Sens Tma­Si sxi­vebs aTi­na­Ti­nebs!..
get­yo­di ra­mes ki­dev, mag­ram ra un­da giT­xra ise­Ti, rac Sen
ar ga­gi­go­nia _ yo­vel Ra­miT ge­fi­ce­ba siy­va­ruls var­skvlav­Ta
kre­ba, mze Sen­ze fi­cu­lobs da mTva­re Sens nak­va­levs koc­nis.
wmi­da xar, wmi­da, mag­ram ram­de­na­dac Sen wmi­da xar, im­de­nad
wmi­daa loc­va Se­ni qu­ru­mi­sa!..
[1913]

136
qa­li da mgo­sa­ni

iv­di­Ti rom qu­Ca­ze gaiv­li­da, aTa­si ma­yu­re­be­lis Tva­li ae­dev­


ne­bo­da.
_ ra ja­do aqvs am qals imis­Ta­na, rom hxib­lavs mgo­sans? _
it­­yo­da er­Ti.
_ sa­sa­ci­lo is aris, rom sul ma­gis tan­ze swers, me­re ise
la­ma­zad, ge­go­ne­ba ru­su­dan­-me­fis tans aRuf­rTo­va­ne­biao. _
Caur­Tav­da meo­re.
_ me ki vit­yvi, _ am­bob­da Ta­va­di sar­dio­ni, _ ma­gis­Ta­na
qals, Tun­da rwyil­sac mis sa­ban­ze ar gae­ros, fa­Sa ha­ram­xa­nis
ka­reb­Ta­nac ar miuS­veb­da. _ da yve­la­ze uwin, TiT­qmis mar­to mas,
eci­ne­ba Ta­vis oxun­jo­ba­ze.
yve­la­ze uf­ro an­Cxlob­den ga­ne­biv­re­bu­li, ga­la­Re­bu­li qal­­
ba­to­ne­bi, rad­gan mar­to mgo­sa­ni dar­CaT, ro­me­lic maT­ze ar
ox­rav­da.
_ daT­vi xe­ze ro­gor ga­va... iav­na­ni­nao. _ daiw­yeb­da er­Ti.
_ rom ga­vi­des, vin gauS­vebs... iav­na­ni­nao. _ mia­yo­leb­da meo­re.
xo­lo ara­vin ar ico­da, qve­ya­na­ze sul rom ar yo­fi­li­yo
qa­li, mgo­sa­ni mainc Seh­qmni­da mis mom­xib­vlel sa­xes?..

[1914]

137
cod­vis Ra­me
(e­tiu­di)

me rom sjul­mde­be­li vyo­fi­li­yav, usas­ti­kes sas­jels mo­


vi­go­neb­di im qmre­bis­Tvis, ro­mel­Tac ad­re eZi­ne­baT da aRar
es­miT co­lis ox­vra, mu­cel­-tki­van gve­li­viT rom ik­lak­ne­ba
lo­gin­Si, gver­di­dan gver­dze ga­dab­run­de­ba, qvri­vi de­do­fa­li­
viT Tmebs iwews sa­Si­nel tki­vi­lis­gan. yve­la­ze uf­ro sa­Si­ne­li
Ra­la­ti amis­Ta­na uZi­lo Ra­me­Si daw­ye­bu­la, yve­la­ze uf­ro sa­
Si­nel da­na­Sau­lis­Tvis amis­Ta­na TeTr Ra­meebs uwo­ve­biaT Zu­Zu.
vi­sac ar sje­ra, ga­da­fur­clos da­ba­de­ba da iq wai­kiT­xavs
jer ki­dev svel stri­qo­nebs pon­tof­res col­ze...

I
sa­qar­Tve­lo­Si yve­la­fers uC­veu­lo ka­la­po­ti aqvs... ar ge­
go­noT, rom qar­Tve­li ka­cis zo­ma ga­da­me­te­bu­li fan­ta­ziis saq­
mea, rom sul ub­ra­lo sur­vi­lic ki miuw­do­mel oc­ne­bad rCe­ba
Cven­Si. Tqma ar un­da, oc­ne­bas kon­tras­ti iw­vevs da Tu vis­mes
Ta­vi me­fe hgo­nia, es yve­la­ze uwin maT­xo­vars, Tav­Se­sa­fa­ris
civ lo­gin­ze gad­Ra­Culs... mag­ram Cven­Si mainc yve­la­fers uC­
veu­lo ka­la­po­ti aqvs... san­dro mwux­ri­Ze did­xans yoy­man­Si iyo,
ro­ca gim­na­zia gaa­Ta­va... ver amoer­Cia, sad wa­su­li­yo, ro­me­li
ala­gi amoer­Cia, rom uf­ro Ta­vi­suf­lad eg­rZno Ta­vi, mi­si ne­ba
ara­vis Seez­Ru­da, rad­gan ico­da, rom qar­Tvel ka­cis am Seu­ka­
ve­bel­ma Ta­vi­suf­le­bi­sad­mi ltol­vam aT­qme­vi­na mgo­sans, rom
uTa­vi­suf­lod sa­moT­xec ara ra iyo... da bo­los air­Cia iu­ri­
diu­li fa­kul­te­ti... viq­ne­bi Cem­da, ara­vin ba­to­ni ar me­yo­le­ba,
ve­ra­vin da­mi­ye­nebs yo­vel­dRe di­le­mas: an uad­gi­lo­ba an li­be­
ra­lo­bao... im­nai­ri­ve az­re­biT brun­de­bo­da san­dro ru­se­Ti­dan
kur­sdam­Tav­re­bu­li, ro­go­ric mih­qon­da iqeT, ro­de­sac pir­ve­
lad mi­dio­da... mag­ram be­di xom yo­vel­Tvis swo­red iq gvim­za­
debs Sxam­-sa­wam­lavs, sa­dac gvgo­nia, gza ad­vi­lad ga­sav­le­lia.
ri­si ga­ke­Te­ba ar SeiZ­le­ba Cven­Si... jer xom arc er­Ti dar­
gi mec­nie­re­bi­sa ar aris Se­mu­Sa­ve­bu­li, yvel­gan SeiZ­le­ba kac­
ma gaa­ke­Tos ra­me, daam­Cnios Tvi­si mar­jve­na... mar­Ta­lia, Ta­vis
mo­wo­de­ba­ze san­dro ar yo­fi­la di­di war­mod­ge­nis, xSir­-xSi­rad
uy­var­da xol­me ga­meo­re­ba, rom ar SeiZ­le­ba Wra­qis daq­ro­ba,
Tu mok­le­bu­li xar imed­so.

138
bev­ri ax­sovs san­dros, Zil­-mRviZ­ro­bis dros rom CaT­vle­
mi­la fiq­reb­ze... ex­la mi­si sur­vi­le­bi si­nam­dvi­les uax­lov­de­
ba... sa­bu­de­Si ar Cer­de­ba gu­li, Ci­ti­viT far­Txa­lobs bed­nie­
re­bis mo­lo­din­Si da am zar­mac Jruan­tel­Si iyi­ne­ba san­dro.
ase­Ti aR­ta­ce­bis Ja­mi aris wya­ro yo­ve­li ube­du­re­bis, ra
saq­mes gin­da ar daad­ge, ro­ca ase sad­Re­sas­wau­lod lxi­nobs sis­
xli tan­Si... da ai, san­dros cxov­re­bis gza-­jva­re­din­ze ga­mox­ta
foc­xve­ri, mkvir­cxli, cqria­la na­to, Sa­vi lur­jad mbzi­na­vi
Tva­le­biT da me­wa­mu­li tu­Ce­biT, ro­mel­nic ur­cxvo­bas iCe­me­ben
da TiT­qo am­bo­ben, ma­ma­ka­ci ver amos­wovs Cems sic­xo­ve­le­so.
la­fa­nis JRver­Ti­viT moi­Ru­na san­dro. pir­ve­li Sex­ved­ris­
Ta­na­ve uk­bi­na gul­ze mwvel­ma grZno­bam, in­dau­ri­viT aim­ri­za,
yve­la­fers war­moid­gen­da, mag­ram Tu qa­li amis­Ta­na dRes daa­ye­
neb­da, es ki ar ego­na... mi­dian dRee­bi, mwve­li dRee­bi ime­dis da
ui­me­de­bis, su­lis pir­ve­lad gaR­vi­Ze­bis, am dReebs Sem­deg ise
igo­nebT, ro­gorc mu­si­kis Sem­deg si­Cu­mes, ro­ca haer­Si ki­dev
ir­xe­va tkbi­li xma, gul­Si Se­dis da de­dis koc­na­sa­viT dne­ba.
yo­vel­Tvis mSvi­di Zi­li gauk­rTa san­dros, ja­do­qar­ma amoi­
Ro mi­si gu­li da grZno­bis mu­gu­zal­ze Seub­ra­leb­lad swvavs
da san­ dros mainc uxa­ rian, ara­ fer­ Si ar gac­ vlis is mtan­ jav
naR­vels ga­mour­kvev­lo­bi­sas... da das­rul­da ma­le grZno­bis
du­Ri­li, Wrel­-ka­bia­ni oc­ne­ba si­nam­dvi­lis ak­van­Si daw­va.
na­to san­dros co­lia, gvri­te­bi­viT Ru­Ru­no­ben, ro­gorc
pir­vel dRes Sex­ved­ri­sas, er­Tma­neTs efi­ce­bian, rom siy­va­ru­
li, ro­gorc sik­vdi­li, er­Tia qve­ya­na­ze. ra ba­na­lu­ria es sit­
yve­bi! mag­ram pir­ve­lad mainc aqvT sim­Sve­nie­re, pir­ve­lad mainc
aqvT az­ri. rux frTia­ni dro ki ici­nis, ici­nis er­Tnai­ri si­ci­
liT, ro­me­lic dRi­dan pir­ve­li ga­Ce­ni­sa ar Sec­vli­la.

II
uka­nas­kne­li fu­liT, mem­kvid­reo­biT rom dar­Ca, moewyo
san­dro, amas ki­dev miu­ma­ta co­lis mziT­ve­bi... pir­vel xanebSi
san­dro ki­dev siy­va­ru­lis cxe­le­ba­Sia... jer ki­dev ver gamor­kve­

la... mag­ ram grZnobs, rom Za­ lian cu­ dad mi­
dis saq­ me... axal-­
axa­­li ka­be­bi cis fe­ri ab­re­Su­mis n....vi, rac un­da kar­gi da mox­
de­ni­li iyos, ver egue­ ba siy­ va­
ruls... san­ dro jer kidev ar
aZ­levs Tavs an­ga­riSs. klien­te­bi Za­lian co­ta daia­re­bian. san­
dros mxo­lod ma­Sin ae­xi­la Tva­le­bi, ro­ca ga­das­ces sardi­­

139
onis, na­to­ze ui­me­do Sey­va­re­bu­li sar­dio­nis ges­lia­ni mas­xro­ba,
keT­ro­va­nebs ise ar uf­rTxo­den uwin, ro­gorc ex­la uf­rTxian
san­dros klien­te­bio.
usia­mov­ne­ba usia­mov­ne­ba­ze ema­te­ba, ema­te­ba... gu­Sin win ga­
ze­Ti daa­ja­ri­mes. san­dros yu­ram­di miaR­wia er­Ti di­di mo­xe­lis
sit­yveb­ma:
_ rad­gan mas ase Za­lian ain­te­re­sebs ga­da­sax­le­bul­Ta be­
di, ma­le ki­dec ga­vam­gzav­rebT iqiT... da ma­Sin uf­ro ga­moi­Cens
gul­mtkiv­ne­lo­bas...
mot­yda san­dro... mis ag­zne­bul fiq­rebs Tan­da­Tan epa­re­ba
si­ci­ve, TiT­qo siy­va­ru­lis yva­vil­ze dam­jda­ra yo­ra­ni da sa­be­
dis­we­roT abar­tyu­nebs frTebs, sul­Si Se­dis si­ci­ve da ga­tit­
vle­bu­li su­li ic­rem­le­ba ui­la­jo­biT.
vin ic­nobs ex­la san­dros, uwin­del san­dros?.. sad wa­vi­da
si­Wa­bu­kis aR­ta­ce­ba, vin Caaq­ro jer ki­dev aun­Te­be­li ko­co­ni?..
na­Te­li, Wre­li fiq­re­bi gaf­rin­dnen, gaf­rin­da xal­xis sam­sa­
xur­ze oc­ne­ba... mi­si su­li sti­ris ex­la sa­wol lo­gi­nis akom­pa­
ni­men­tze... da san­dros Ca­moes­mis mi­si­ve xma... Sors sad­Rac Za­
lian ad­re naT­qva­mi; vai, maT, vinc meS­Ca­nur pe­ran­gSi gas­cva­les
Ta­vis qvey­nis sam­sa­xu­rio... da ci­vi Jruan­te­li uv­lis tan­Si.
_ si­su­le­lea, bav­So­baa... es yve­la ase fiq­robs, sa­nam cxov­
re­bas ar ic­nobs, axal­gaz­du­ri sis­xli Svre­ba yve­la­fers.
_ styui, ur­ cxvad styui, _ gu­ lis siR­ rmi­ dan upa­ su­xebs
jer ki­dev coc­xal­-mkvda­ri si­ni­di­si, _ es mar­Tla rom ase yo­
fi­li­yo, ma­Sin xom cxov­re­ba udab­nos daem­gva­ne­bo­da! ara! arian
ise­Te­bic, ro­mel­nic aras­dros ar iRu­ne­bian, ro­mel­Ta gul­Sic
ma­rad iw­vis cec­xli uq­rob­lad.
_ me­re isi­ni xom gmi­re­bi arian, da yve­las ro­gor mov­TxovT
gmi­ro­bas? es usa­mar­Tlo­baa, amas vin Svre­ba? _ imar­Tlebs Tavs
san­dro...
_ styui, ur­ cxvad styui! _ gu­ lis siR­ rmi­ dan upa­ su­xebs
jer ki­dev coc­xal­-mkvda­ri si­ni­di­si, _ gax­sovs Se­ni sit­yve­bi
Wra­qis Se­sa­xeb, Sen Ci­raR­dno­bas ara­vin gTxov­da, arc ara­vis
sje­ro­da, mag­ram Sen Wra­qo­bac dai­viw­ye...
...aq wyde­ba dia­lo­gi san­dros da coc­xal­-mkvda­ri mi­si si­
ni­di­sis. san­dro ga­dab­run­de­ba lo­gin­ze, TiT­qo aua­re­be­li
Wian­Wve­le­bi SeuZ­vren tan­Si da aRar as­ve­ne­be­no, Ta­nac gul­
sak­vla­vad gaiz­mo­re­ba.

140
_ ra iyo, ka­co, rom ar is­ve­neb lo­gin­Si, ze­Ti akur­Txe­bi­ne
mRvdels, uJ­mu­ri ga­wu­xebs mgo­nia. _ ges­lia­nad et­yvis na­to.
_ aram­za­da, iu­da!.. _ gaiW­ri­Wi­nebs lo­gi­ni, ro­mel­sac uS­
lis san­dro Zils da ga­Cum­de­ba...

III
gar­daic­va­la san­dros si­ni­di­si... crem­le­biT ar uti­ria san­­
dros, mxo­lod uRo­no ox­vriT daa­sa­ma­ra... da mic­va­le­bul­Si
me­ti ai­Ro, vi­nem iu­dam qris­te­Si... oc Tum­nad mih­yi­da Tve­Si erT
mTav­ro­bis da­we­se­bu­le­bas da daiw­ynen ru­xi, Sav­-bne­li dRee­bi
mi­si cxov­re­bi­sa, ro­mel­Ta ase eSi­no­da uwin... mZev­lad daa­de­
bi­nes, ro­gorc uwin­del­ma me­feeb­ma icod­nen xol­me Ta­vis Svi­
le­bi, jer gauz­de­li, jer gau­fur­Cqvne­li Svi­le­bi, ro­mel­Tac
sia­miT da ne­ta­re­biT zrdi­da ru­seT­Si, mZev­lad daa­de­bi­nes sa­
u­ke­Te­so fiq­re­bi, da dar­Cen isi­ni ga­mou­yi­da­vi mTav­ro­bis de­­
par­ta­men­tis Tax­Ca­Si.
gvian brun­de­ba san­dro sax­lSi daR­li­li, da­qan­cu­li, mas Sro­
ma ise ar hRlis, ro­gorc ra­Rac ga­mour­kve­ve­li sev­da, gve­li­viT
rom Sem­Zvra­la mis sul­Si da zo­zi­niT RrRnis Seub­ra­leb­lad.
san­dros ar gah­yo­lia did­xans mo­mav­lis glo­va, is TiT­qo SeeCvia,
See­gua Ta­vis cxov­re­bas, mxo­lod si­xa­li­se ki da­kar­ga sa­mu­da­mod,
Sem­deg ga­ci­ne­bu­li ara­vis una­xavs, TiT­qo gul­Si ina­xavs sa­Si­nel
da­na­Sau­lo­ba­so da ase sam­sxver­plo san­Te­li­viT dne­ba san­dro
de­­par­ta­men­tis ta­Zar­Si... axal­gaz­da co­li am­Cnevs, rom san­drom
alers mouk­lo, is Zve­li san­dro aRar aris, uwin rom ic­nob­da,
TiT­qo qor­wi­ne­bam daad­va ra siy­va­ruls be­We­di gau­me­o­reb­lo­
bi­­sa, Ta­vi­si pir­vel­yo­fi­li si­la­ma­ze da­kar­ga. yve­la­ze nak­leb
na­to ic­nobs san­dros da­fer­flil suls, imas ver aux­snia uc­
nau­ri ga­moc­vla da ase ad­re aler­siT gaZ­Ro­ma... da na­tos gul­
Si Se­ded­da ra­Rac ga­mour­kve­ve­li si­Zul­vi­li qmri­sad­mi, na­tos
hklavs san­dros gul­ci­vo­ba da gul­Si iW­vis lur­ji gve­li ucoc­
de­ba... yo­vel­dRe axal­-a­xa­li usia­mov­ne­biT umas­pin­Zlde­ba qmars.
qa­li xom grZno­bis Wur­We­lia, yve­la­fers moiT­mens, gar­da mis
grZno­bis abu­Cad ag­de­bi­sa da say­var­lis grZno­bis Se­sa­nar­Cu­neb­
lad brZo­la­Si xam­sin­ze uf­ro mris­xa­ne da Seub­ra­le­be­lia.
_ ka­co, rad Ca­mog­ti­ris es Tav­pi­ri, TiT­qo daq­vriv­dio. _
usay­ve­du­rebs na­to, ro­ca da­qan­cu­li san­dro sa­var­Zel­ze miwo­­
li­li da­yu­de­bul bers dah­gva­ne­bia.

141
_ da­vi­Ra­le, ojax­-qo­ro, da­vi­Ra­le, ar un­da gqon­des ka­cis
Seb­ra­le­ba, mTe­li dRe ka­ni­dan vZvre­bi, vmu­Saob mxo­lod Sen­
Tvis, Sen ki sa­ma­gie­ros daum­sa­xu­reb­lad say­ve­du­riT mix­di...
Seb­ra­le­ba mainc gqon­des ka­cis, Tu pa­ti­vis­ce­ma ar geq­ne­ba.
_ vi­ci, Za­lian kar­gad vi­ci, ri­Tac xar daR­li­li...
_ Rmer­Ti, rju­li, xa­ti... qa­lo, ras Cam­cie­bi­xar, Sens ka­beb­
Si da Sens aler­sSi miv­yi­de su­li eS­maks da eg mfe­robs Sen­gan?
_ kar­gi er­Ti, nu giy­vars si­su­le­le, ra da­gi­Ji­nia, vi­Tom me
Se­me­wi­re msxver­plad... es ro­li sul ar gix­de­ba, Tun­dac imi­tom,
rom yve­la usi­ni­di­so qma­ri mag ga­xa­ne­bul wa­mo­sas­xams ic­vams...
_ usin­di­sos ra­Ras mer­Ci... _ daik­lan­kna san­dro, ro­ca moa­
go­nes mic­va­le­bu­li, si­ni­dis­ze qa­li yve­la­ze nak­leb un­da la­
pa­ra­kob­des...
Sem­deg Se­Sin­da da mol­ba san­dro... nu­ras may­ved­ri, na­to,
Sen ge­nac­va­le, miy­var­xar ise, ro­gorc uwin. Rmer­Tia mo­wa­me da
gam­kiT­xa­vi... me da­vi­Ra­le, me da­vuZ­lur­di, Sen Tu ar ges­mis,
sxva vin gai­gebs... vi­yi­ne­bi, mci­va sul­Si, Se­ni aler­si ver gaaT­
bobs im si­ci­ves. Sen ar ici, ram mom­be­ra igi... da mis gul­ze
Se­du­Re­bu­li naR­ve­li das­vel­da, xma au­kan­kal­da, TiT­qo es­-es
ari ti­rils daiw­yeb­so.
na­to­mac dauT­mo.
da col­-qma­ri Se­vid­nen sa­wol oTax­Si, wa­ki­de­bul­Ta Sem­ri­
ge­bel sa­kur­Txe­vel­Si...

IV
sZi­navs san­dros... sa­Si­ne­li siz­mre­bi ex­ve­vian sa­ban­Si, di­di
xa­nia, rac da­kar­ga man Wrel­-ka­bia­ni siz­mre­bis nax­vis dro, ex­
la Sa­vi maj­la­ju­na das­wo­lia Tav­ze, ro­gorc ve­Sa­pi.
...da xe­davs san­dro siz­mar­Si me­fe so­lo­mons, ga­Ci­raRdnebu­­
la vee­ber­Te­la dar­ba­zi, TiT­qo tye iw­vi­so. ke­de­li ke­dels efu­­
Cu­ne­ba so­lo­mo­nis zvia­do­ba­ze da an­Te­bu­li Ci­raR­dne­bi, ro­gorc
ve­Sa­pis Tva­le­bi, Si­Sis mom­gvrel alebs is­vrian. ai, moaqvT tax­
tre­va­niT brZe­ni me­fe, vi­si vne­ba udab­nos qar­ze maR­la daf­ri­
navs, gay­viT­le­bu­li ev­nu­xi miuZ­Rve­ba win, ver gau­bed­nia me­fis
Tva­leb­Si Se­xed­va da ia­tak­ze dau­Ru­nia Tva­le­bi.
da­to­va me­fem so­ve­li de­dof­lis sa­wo­li oTa­xi da rig-rig­­ze,
ro­gorc Tva­lis da­xam­xa­me­ba­ze, ic­vle­bian su­ra­Te­bi.
sa­Si­ne­lia me­fe so­lo­mon, ro­ca brZa­ne­bas scems, mag­ram, ro­ca
mas­Si mgo­sa­ni gaiR­vi­Zebs, ke­de­lic Taf­lad dad­ne­ba.

142
sa­na­xao­ba hqre­ba... san­dro mainc fiq­robs Zil­Si, ra un­da yo­
fi­li­yo, is me­fe, ro­mel­sac hyav­da aTa­si co­li. san­dros eSi­nian
amis si­mar­Tlis dam­tki­ce­bis da Tan grZnobs, rom es co­ta mar­
Ta­li un­da yo­fi­li­yo... grZnobs, rom iyo ka­ci le­gen­da, ro­mel­
sac hyav­da aTa­si co­li, yve­la maT­gans uy­var­da so­lo­mo­ni, yve­la
maT­gans rge­bia bed­nie­re­ba, esun­Tqa so­lo­mo­nis amo­na­sunTq hae­
riT... da mainc vi­Ra­cas gac­xa­re­bu­li um­tki­cebs san­dro, rom es
zRa­pa­ria, sa­Si­ne­li tyui­li, ro­mel­ze ua­re­si jer kacs ar ga­mou­
go­nia... hae­ri ar hyof­nis san­dros sa­sun­Tqad, ro­gorc saf­lav­Si
gaR­vi­Ze­bul mic­va­le­buls da gi­Ji­viT vi­Ra­cas eda­ve­ba, uy­vi­ris.
na­to mis­Ce­re­bia san­dros mZi­na­re sa­xes, TiT­qo iq un­da amoi­
kiT­xos siz­mris Se­sa­xeb... Tva­li ar exu­We­ba na­tos, uZi­lo­bas
di­di xa­nia SeeC­via. mas sZuls, es jir­ki rom amo­wo­lia, sZuls da
mainc ima­ze fiq­robs... mas mainc sje­ra, rom san­dro, Zve­li san­
dro ase ar ga­moic­vle­bo­da, Tu mas sxva qa­li ar uy­var­des, Tu
sxva ar izia­reb­des mis alers da na­to­Si Seu­rac­yo­fi­li de­da­ka­
cis grZno­ba iR­vi­Zebs... sak­vir­ve­lia, jer erT mxat­vars ar dau­
xa­tavs am­nai­ri su­ra­Ti, ro­ca qmars bne­da­dak­ru­li­viT sZi­navs da
vne­biT ga­xe­le­bu­li co­li mu­gu­zals uki­debs lo­gins.
Seu­rac­yo­fis crem­le­bi aR­rCobs na­tos, mis TeTr sa­xe­ze
ise iWi­me­bian Zar­Rve­bi, TiT­qo axal­gaz­da sa­xes as­pi­te­bi Se­
mox­ve­via­no, mker­di, ro­gorc saaR­dgo­mod mom­za­de­bu­li co­mi,
Tan­da­Tan iz­rde­ba, Tva­le­bi­dan mom­skda­ri cec­xli tevr Tmas
upi­ro­ben daw­vas. san­dro Tan­da­Tan cxar­de­ba da­va­Si.
_ ver da­vi­je­reb... mainc vit­yvi, rom tyui­lia, but­bu­tebs
siz­mar­Si, me­re Ses­Za­xebs, TiT­qo xmiT un­da daa­Si­no­so...
_ aram­za­da, sa­Za­ge­li!.. _ si­Zul­vi­liT wa­moi­Za­xa na­tom da
mis­ma xel­ma pir­ve­lad Sei­Ta­ma­Sa san­dros sa­xe­ze... san­dro SeiS­
muS­na... gaw­yvi­ta bod­va... Tva­le­bi moif­Svni­ta.
_ na­to, Sen ar gZi­navs... sa­Si­nel siz­mrebs vxe­dav, maj­la­
ju­na max­Cobs...
_ Sen Tvi­Ton maj­la­ju­na xar, maj­la­ju­nam ra un­da giq­nas...
_ ise­Ti xmiT uT­xra na­tom, rom xma­Si ga­moi­xa­te­bo­da sa­Si­ne­li
si­Zul­vi­li, ro­mel­sac sa­mu­da­mod Seup­yria qa­lis su­li da ro­
me­lic Sem­deg, Za­lian gvian da SeiZ­le­ba aras dros ar dal­be­ba.
co­lis pir­ve­li si­la ar gau­gia san­dros, Sem­deg gai­gebs al­bad
mis sim­wva­ves, ro­ca gax­Sir­de­ba...

[1914]

143
pa­naS­vi­di
`pa­naS­vi­dic Cven­Si ga­sar­To­bia!~
ar­Cil jor­ja­Ze

_ sa­Si­ne­lia, sa­Si­ne­li sik­vdi­lis Za­xi­li, ro­ca mas ex­maure­­


bian sau­ke­Te­so Svi­le­bi ga­ve­ra­ne­bu­li sam­Sob­lo qvey­nis! _ sTqva
mas­wav­le­bel­ma.
Tav­da­Ru­nu­li Sev­cqe­ro­diT Cven imas da aras­dros ar vyo­
fil­varT ise ax­lo­be­li, ro­gorc ex­la. Cven So­ris gai­ba ra­Rac
uxi­la­vi qse­li, ro­mel­mac Seaw­na er­Tma­neTs Cve­ni gu­le­bi, er­
Tad rom ga­mog­ve­ti­ra saer­To naR­ve­li, we­bo­sa­viT rom Cag­ves­xa
mker­dSi.
_ Cve­ni qve­ya­na bev­ri tan­jviT da ube­du­re­biT yo­fi­la or­
su­li, mag­ram es uka­nas­kne­li daor­su­le­baa. ar­Ci­li mSo­bia­ro­
bas ga­day­va.
Cve­ni sev­da mia­gavs sev­das im meo­mar­Ta, ro­mel­Tac moi­ges
brZo­la, mag­ram Zvle­biT mo­ken­Wes brZo­lis ve­li.
Tva­leb­ze dae­ki­den crem­le­bi.
bev­ri mi­na­xavs crem­li, ro­ca vin­me da­kar­gavs me­go­bars, say­
va­­rels an­da Svils.
am­nai­ri crem­li ki aras­dros ar mi­na­xavs. am crem­lSi TiT­qo
er­Tad ga­le­si­lan ime­di da sev­da, mwux­ri da ga­riJ­ra­Ji.
_ is bzi­navs naR­ve­liT da Tan am­Cnev imeds yva­vi­lebs.
_ Cve­ni ar­Ci­li, Cve­ni ar­Ci­li!..

*
ga­zaf­xu­li iw­ye­ba. sar­Zlo­sa­viT ina­be­ba mi­wa, mom­skda­ri ni­
aR­va­ri, afuT­qu­li ylor­te­bi Sex­ved­ris sim­Re­riT xvde­bian ga­
zaf­xuls, kav­ka­sio­nis mo­xuc de­vebs rom ga­mo­par­via, ka­ba yva­vi­
le­biT mour­Tavs da Tva­le­biT ci­sar­tye­las ear­Si­ye­ba...
Cem­Tvis sa­max­sov­roa es ga­zaf­xu­li. moq­ris, mo­ti­ris vai-­
vag­la­xiT ma­ta­re­be­li, al­bad icis, rom sa­sik­vdi­lod daW­ri­li
gmi­ri mo­yavs, al­bad es­mis mi­da­mos da Cve­ni naR­ve­li, Ta­vis si­
coc­xle­Si gul­Si sa­qar­Tve­los ata­reb­da, gar­daic­va­la da usu­
lo gvam­ma sa­qar­Tve­los er­Ti kuT­xi­dan meo­rem­di Sua ga­daW­ra
gza, rom saf­lav­Si Tan Cae­ta­na ga­coc­xle­bu­li mi­da­mos su­ni,
yva­vi­le­bis sa­ga­zaf­xu­lo gaz­mo­re­ba, sa­ga­zaf­xu­lo fiq­re­bi.

144
yo­vel sad­gur­ze axal­-a­xa­li Tai­gu­le­bi ema­te­bian, niav­qa­ri
Ru­navs xee­bis wve­roebs, al­bad isi­nic em­Svi­do­be­bian.
Seic­xa­debs ma­ta­re­be­li, ro­gorc gaT­xo­vi­li qa­liS­vi­li de­
dis sik­vdils rom gai­gebs da ga­Cer­de­ba sad­gur­ze.
Tavs moiy­ris xal­xi, amo­va mo­xu­ci kre­bu­li mga­lob­le­biT da
daiw­yeb­a pa­naS­vi­dis ga­dax­da. xma kan­ka­lebs, crem­lSi sol­de­ba
da ise amo­dis sa­su­les­gan. sak­mev­lis kvam­li dge­ba va­gon­Si, ver
ete­va da mi­da­mos efi­ne­ba, ori wyvi­li Taf­lis san­Te­li sti­ris
Cven­Tan er­Tad.
_ sul­Ta­Ta­na ga­nus­ve­ne ufa­lo!.. _ ki ar ga­lo­ben, sti­rian
mga­lob­le­bi da es xma, ro­gorc uka­nas­kne­li gak­vne­se­ba Wia­nu­ri­
sa, efi­ne­ba xal­xSi, sul­Si Se­dis da ro­gorc de­dis koc­na, dne­ba.
TeT­ri Tov­li­viT Tma, JRa­li Co­xa da crem­lia­ni `sul­Ta­Ta­na~
Ca­mo­mes­mis yo­vel­Tvis, ro­ca mo­ma­gon­de­ba Zvir­fa­si mas­wav­le­
be­li. crem­le­bi aS­re­bian mxleb­lebs, naR­vlia­ni, daR­li­li sa­xe
ver ga­mor­kveu­la da ra­Rac er­Tgvar usa­soe­ba­Si iyi­ne­ba, mag­ram
Ca­moes­me­ba Tu ara yurs crem­lia­ni xma `sul­Ta Ta­na­si~... gu­lis
siR­rmi­dan mi­dian crem­le­bi, TiT­qo ja­do­qa­ris da­fi­ce­ba­ze.
es dRe iyo dRe Ce­mi cec­xliT naT­lis Re­bi­sa. ro­ca am stri­
qo­nebs vswer, win mi­devs wi­Te­li yva­vi­li, ar­Ci­lis ku­bo­ze aRe­
bu­­­li, igi Tan­da­Tan Wkne­ba, mag­ram sa­ma­gie­rod, gul­Si iS­le­ba uW­
kno­­bi yva­vi­li siy­va­ru­li­sa.
Tval­win mid­ga­nan Wa­Ra­ra mga­lob­le­bi da Ca­mo­mes­mis naR­vli­
a­ni `sul­Ta­Ta­na~. da­saf­la­ve­ba­ze ara­vis uT­qvams sit­yva, mxo­lod
ar­Ci­lis ku­bom ico­da, ras ela­pa­ra­ke­bo­da sa­ga­zaf­xu­lod gaS­
li­li ve­li da naR­vlia­ni `sul­Ta­Ta­na~...

[1914]

145
amor­Za­le­bi
Sa­vi zRvis le­gen­da*
(ki­no­poe­ma)

1.
am­ba­vi ase iw­ye­ba: Sa­vi zRvis sa­na­pi­roe­bi­dan TiT­qmis yvela­
ma­ma­ka­ce­bi wa­vi­den azia­Si saom­rad. Zvel ad­gi­las sof­leb­Si dar­­
Cen mxo­lod mo­xu­ci ma­ma­ka­ce­bi, pa­ta­ra bav­Se­bi da de­da­ka­ce­bi. uka­
co qve­ya­na­Si de­da­ka­cebs ux­de­bo­daT yve­laf­ris ga­ke­Te­ba, ra­sac
wi­nad ma­ma­ka­ce­bi ake­Teb­den. ami­saT­vis ub­ra­lo sao­ja­xo Sro­mis
gar­da, sa­Wi­ro iyo me­zo­bel xal­xeb­ze Tav­das­xma, rom daeb­ru­ne­
bi­aT war­Tmeu­li cxe­ne­bis jo­ge­bi, tya­ve­bi da sxva sa­Wi­ro nivTe­­
bi. jer maT ex­ma­re­bo­den sax­lSi dar­Ce­ni­li ma­ma­ka­ce­bi, mag­ram
Sem­deg isi­nic gaiw­vies azia­Si saom­rad: amas daer­To isic, rom
gaC­nda sim­Si­lo­ba, avad­myo­fo­ba. qa­le­bi dRi­Ti-­dRe kvde­bo­den:
mo­in­do­mes gae­ke­Te­biaT Ta­vian­Tvis iara­­Ri, rom daec­vaT Ta­vi
da, Tu sa­Wi­ro iq­ne­bo­da, Tav­das­xma­zec ga­da­su­liy­vnen _ mag­ram
ga­moC­nda, rom Svil­dis­ris ga­mar­Tva arc ise ad­vi­lia, ma­Sin ki
ad­vi­li ego­naT, ro­ca Ta­vianT qmrebs xe­dav­den.
sa­Si­ne­li sa­so­war­kve­Ti­le­ba Ca­mo­var­da: is­mo­da ir­gvliv
ti­ri­li, bed­ze Ci­vi­li da ox­vra. elo­den qmre­bis dab­ru­ne­bas
omi­dan _ mag­ram dro ga­dio­da da ara­fe­ri sa­nu­ge­So ar is­mo­da
So­reul azii­dan:
am dros axal­gaz­rda asat­ras dae­ba­da bav­Si. asat­ram ifiq­ra,
rom am bav­Ssac is be­di eq­ne­ba, rac mis qmars, da­to­vebs de­das,
mo­­ma­val cols da Svi­lebs da ga­daix­ve­we­ba saom­rad ise, ro­gorc
ami­si ma­ma _ asat­ram aiy­va­na Ta­vi­si pa­ta­ra bi­Wi da kldi­dan zRva­
Si ga­dais­ro­la.
amas mi­ba­Zes sxva qa­leb­mac da ga­dais­ro­les zRva­Si Ta­vian­
Ti bav­Se­bi.
mag­ram sim­Sil­ma miaR­wia ukana­sknel sa­fe­xu­ram­de _ am­de­nis
ata­na ve­Rar SeiZ­les da mii­Res qa­leb­ma sa­Si­ne­li ga­daw­yve­ti­le­ba.

* es le­gen­da ga­ke­Te­bu­lia im ma­sa­le­bi­dan, ro­me­lic mo­Tav­se­bu­lia akad.


la­­ti­Se­vi­sa, ba­ron us­la­ri­sa da ga­nis wig­neb­Si, ag­reT­ve sxva­das­xva `kav­ka­
siis kre­bu­leb­Si~ da um­Tav­re­sad svet­lo­vis kav­ka­siis le­gen­de­bis wig­nis
mi­xed­viT (av­to­ri).

146
erT Ra­mes gaiy­va­nes yve­la mo­xu­ce­bi da bav­Se­bi da ga­da­ya­
res zRva­Si.
to­mi­ran­da, wi­nam­ZRo­lis co­li ar gav­da sxva qa­lebs.
is da­ba­de­bu­li iyo gri­ga­li­sa da qa­riS­xa­li­saT­vis. mas ejav­­
re­bo­da myud­ro cxov­re­ba da mSvi­di ami­di _ mis­Tvis dRe­sas­wa­
u­li iyo ia­ra­Ris xmau­ro­ba da bu­ne­bis qa­riS­xa­li. er­Txel mi­­si
qma­­ri, ro­me­lic wi­nam­ZRo­li iyo azia­Si wa­sul ja­re­bi­sa, ver Ru­
navs mSvilds, to­mi­ran­dam moh­ki­da xe­li da erT wam­Si mog­ri­xa.
qmar­ma ami­saT­vis Za­lian da­tuq­sa da aTa­si dam­ci­re­bac ga­daa­ta­nia.
ma­Sin pir­ve­lad See­ziz­Ra mas ma­ma­ka­ci. mas Svi­le­bi ar hyo­
lia da de­dis grZno­ba ar ga­nuc­dia _ arc sxva na­Te­sa­ve­bi hyo­
lia. jer sul bav­Si moi­ta­ca is qmar­ma me­zo­bel to­mi­dan.
mas Sem­deg, rac ma­ma­ka­ceb­ma das­to­ves es mxa­re, to­mi­ran­da
bevr ra­me­ze fiq­rob­da. gran­dio­zu­li geg­me­bi ar as­ve­neb­den mis
go­ne­bas.
qa­riS­xlian Ra­mes ga­mo­vi­da to­mi­ran­da zRvis kldian na­pir­
ze, rom uka­nas­kne­li go­ne­ba moek­ri­ba da yve­la­fe­ri gae­zo­ma.
mxo­lod qa­riS­xal­Si exer­xe­bo­da mas fiq­ri, gri­ga­li xev­da mis
ta­ni­sa­moss da Zlivs Cer­de­bo­da klde­ze da xe­li Cae­ki­da uzar­
ma­zar qvis­Tvis. am Ra­mes dam­wif­da mi­si oc­ne­ba. es iyo Za­lian
mar­ti­vi, ro­gorc mi­si cxov­re­ba, mag­ram Za­lian gam­be­da­vi, ro­
gorc qa­riS­xa­li.
es az­ri iyo qa­le­bis sa­me­fos daar­se­ba. om­Si qa­leb­sac SeuZ­
lianT was­vla, ami­saT­vis sa­Wi­roa Svil­-is­ris xma­re­ba da cxe­
nos­no­bis cod­na. ori­ve SeuZ­lia qals, Tu moin­domebs. am saq­mis
ga­ke­Te­ba ex­la ki­dev uf­ro ad­vi­lia, ro­ca ma­ma­ka­ce­bi sax­lSi ar
arian _ to­mi­ran­das ziz­Ris Jruan­tel­ma gaua­ra tan­Si, ro­ca Ta­
vi­si qma­ri war­moid­gi­na: is gi­Ji­viT gaiq­ca sax­lSi, TiT­qo eSi­nia,
fiq­ri qa­riS­xal­ma ar mos­ta­co­so.
moh­ki­da xe­li qmri­sa­gan sax­lSi da­to­ve­bul Svil­di­sars da
mo­zi­da. mas ase ad­vi­lad eC­ve­na es saq­me, rom gae­ci­na ki­dec.
to­mi­ran­dam gaar­be­nia Svil­di­sa­ri Sav zRvas­Tan da er­Ti
meo­re­ze es­ro­da isars tal­Rebs, mag­ram to­mi­ran­dam Se­niS­na
er­Ti uxer­xu­lo­ba: is mix­vda, rom is­re­bi swo­rad ar mi­dian, mi­
ze­zic mo­na­xa, es iyo qa­lis ta­nis age­bu­lo­ba, ro­me­lic uS­lis
isars gver­dze mi­ta­nas.
mag­ram to­mi­ran­da ama­ze did­xans ar da­fiq­re­bu­la, wa­vi­da
sax­lSi, ai­Ro ori kve­si, gaa­Ci­na cec­xli da Sem­deg ko­co­ni.

147
ro­ca Se­Sas cec­xli mag­rad wae­ki­da, to­mi­ran­dam amoi­Ro
ga­xu­re­bu­li mu­gu­za­li da bev­ri ar ufiq­ria _ mii­ta­na mar­jve­
na Zu­Zus­Tan. xor­cma daiw­yo Si­Si­ni da nam­wva­ri xor­cis su­ni
moe­do are­ma­res.
sa­Si­ne­li tki­vi­li ig­rZno to­mi­ran­dam, mag­ram er­Ti ar da­
uk­vne­sia da arc er­Ti crem­li ar Ca­mo­var­dnia.
Seix­via ga­Re­bu­li ia­ra Zon­ZiT, Seax­ta ve­lur cxens da Su­bi­
viT gae­qa­na kldee­bi­sa­ken. qa­riS­xa­li Cad­ga. zRvac daw­ynar­da, ca
moiw­min­da: daT­vi­nie­re­bul cxe­niT to­mi­ran­da brun­de­ba sax­lSi.
gza­Si es­mo­da mas so­fel­Si da­to­ve­bul qa­le­bis ti­ri­li.
sax­lSi dar­Ce­ni­li qa­le­bi er­Txel ki­dev Seik­ri­ben uka­nas­
kne­laT, ra­Ta gag­zav­non vin­me azia­Si, rom daab­ru­non iq wa­su­li
ma­Ti qmre­bi.
_ Cven me­ti ar Seg­viZ­lia, Cven vi­Ru­pe­biT Sim­Si­li­dan da avad­­
myo­fo­bi­dan, _ Tva­leb­-crem­lia­ni sti­ro­den qa­le­bi, _ Tu qmre­
bi ar dab­run­den sax­lSi, Cven uTuod yve­la­ni da­vi­Ru­pe­biT.
_ mag­ ram vin un­ da gav­ gzav­ noT? _ ikiT­ xa asat­ram, _ Cven
yve­la­ni ise daR­li­li varT, rom iqam­de ver mi­vaR­wevT.
ma­Sin Ca­mo­var­da sa­ma­ri­se­bu­ri si­Cu­me. yve­las win war­moud­
ga So­reu­li gzis siZ­ne­le. yve­la­ni gul­Si Ta­vis­Tvis ar­Cev­den
isev sax­lSi dar­Ce­nas da aq sik­vdils.
am dros gais­ma si­Cu­me­Si axal­gaz­rda xma:
_ to­mi­ran­das vsTxo­voT, to­mi­ran­das, is Cven­Si yve­la­ze
uf­ro Zlie­ria. mxo­lod mas SeuZ­lia Cve­ni ga­dar­Ce­na.
amas am­bob­da axal­gaz­rda fe­ma. is sul er­Ti we­li­wa­dia, rac
gaT­xov­da. mas si­gi­Jem­de uy­var­da Ta­vi­si qma­ri, ro­me­lic ase uec­
rad da­Sor­da _ da Sem­deg mouT­men­lad moe­lo­da mis dab­ru­ne­bas.
_ to­mi­ran­da ara­so­des ar da­Tan­xmde­ba aseT si­su­le­le­ze, _
mois­ma qu­xi­li­viT ma­ga­ri xma to­mi­ran­da­si, _ me ise ar dav­mcir­
de­bi ara­so­des, rom miv­mar­To im xalxs, ro­me­lic me me­ziz­Re­ba.
yve­lam moi­xe­des da maR­la as­wies Ta­ve­bi. xma So­ri­dan mois­
mo­da. bev­ri Si­Si­sa da cru mor­wmu­neo­bi­sa­gan mux­leb­ze dae­ca
ki­dec. kldis mwver­val­ze, rom­lis qve­viT mos­Can­da aTa­si cec­
xliT ga­na­Te­bu­li zRva _ mzis amos­vla­ze ga­moC­nda to­mi­ran­da
cxen­ze. is iyo di­de­bu­li Se­sa­xe­da­vi.
Sa­vi da xSi­ri Tma qar­ze ir­xeo­da ise, ro­gorc wa­mo­sas­xa­mi
_ Tva­le­bi el­va­sa­viT elav­dnen da war­be­bi ki­dev gve­le­bi­viT
Ca­mo­dio­den sa­xe­ze. Ra­me cxe­nis We­ne­ba­Si ta­ni­sa­mo­si Se­mo­xe­

148
o­da da mas mou­Can­da di­de­bu­li ta­ni. mxo­lod mar­jve­na Zu­Zu
hqon­da mas Sex­veu­li da zed hqon­da ga­da­ki­de­bu­li Svil­di­sa­ri.
cxe­ni ki­dev qaf­Si iyo acu­re­bu­li.
mTe­li mi­si fi­gu­ra mos­Can­da, ro­gorc fan­tas­tiu­ri moC­ve­
ne­ba _ xma ki is­mo­da uf­ro Zlie­ri:
_ to­mi­ran­da ara­so­des ar wa­va ma­ma­ka­ce­bis sa­na­xa­vad, im ma­
ma­ka­ce­bi­sa, ro­mel­nic Cven ise gvam­ci­re­ben da ro­mel­Tac ase
dag­vto­ves, mag­ram uTuod un­da ga­da­gar­Ci­noT Tqven, qa­le­bo...
_ mxo­lod Sen un­da dag­vix­sna Cven, to­mi­ran­da! _ mois­ma aR­
frTo­va­ne­bu­li xma asat­ra­si, ro­me­lic mo­wi­we­biT mis­Ce­re­bo­da
to­mi­ran­das.
_ da me ma­le vna­xav Cem qmars da mo­vev­xve­vi mas. _ gam­xia­rul­
da fe­ma, mag­ram to­mi­ran­das sa­xe­ze udi­de­si ziz­Ri ga­moi­xa­ta.
_ Sen Za­lian Sem­cda­ri xar, fe­ma, _ Ses­Za­xa to­mi­ran­dam, _ me
da­gix­sniT Tqven mxo­lod er­Ti pi­ro­biT, rom aras­dros ar ifiq­
roT Tqven qmreb­ze, Tqven sa­mu­da­mod un­da dai­viw­yoT Tqve­ni
qmre­bi. ga­na co­ta gax­sovT Tqven dam­ci­re­ba?!
_ mag­ram Tu qmre­bi dab­run­den?!
_ Cven imaT uTuod ga­vag­debT. Cven Tvi­Ton un­da vi­So­voT cxe­
ne­bi, Svil­d-is­re­bi. me Tqven gas­wav­liT cxe­nos­no­bas da Svild-
is­ris ta­ re­bas da Cven Tvi­ Ton un­ da da­ve­ceT Tav­ ze sxvebs da
da­vir­Ci­noT Ta­vi.
to­mi­ran­da daaw­va cxens da cxe­ni aWix­vin­da da Ses­dga yal­
yze. Sem­deg to­mi­ran­dam mos­wia Svil­d-i­sa­ri da isar­ma gai­zu­
zu­na haer­Si da ga­daua­ra Tav­ze xalxs.
haer­Si gais­ma aR­ta­ce­bis xme­bi.
_ to­mi­ran­da, gvi­pat­ro­ne Cven, Cven da­ge­mor­Ci­le­biT yve­la­­
ni. _ is­mo­da Za­xi­li.
_ dai­fi­ceT yve­lam, rom Seas­ru­lebT Cems brZa­ne­bas, rom
yo­ve­li Ce­mi sit­yva Tqven­Tvis ka­no­ni iq­ne­ba.
_ gfi­cavT! _ yvi­ro­den qa­le­bi.
_ jer ki­dev ifiq­reT, sa­nam ga­daw­yvet­deT. Sem­deg gvian iq­
ne­ba. es yve­la­fe­ri Tqven­gan moiT­xovs msxverpls. mar­Ta­lia, cxe­­
ni­sa da Svil­d-is­ris mox­ma­re­ba Zne­li ar aris, mag­ram sa­Wi­roa gam­­
be­dao­ba.
_ Se­xe­deT! _ daiy­vi­ra to­mi­ran­dam da moix­sna Zon­Zi Zu­Zudan.
yve­la miaS­ter­da: mar­cxe­na Zu­Zus ma­gier to­mi­ran­das ara­fe­ri ar
hqon­da, gar­da nam­wva­ri­sa.

149
_ me Tqven da­giw­vavT Zu­Zuebs, ro­gorc me da­viw­vi wu­xe­li.
es sa­Wi­roa, rom Svil­d-i­sa­ri ix­maroT da amis gar­da, es iq­ne­ba
Tqven­gan mor­Ci­le­bis ni­Sa­ni _ amie­ri­dan da­ger­qme­vaT amorZale­
bi (uZuZoni).
_ Ta­nax­ma varT, Ta­nax­ma... mxo­lod gvix­se­ni sik­vdi­li­sa­gan.
_ yvi­ro­den qa­le­bi.
to­mi­ran­da Ca­mo­vi­da kldi­dan: mas hqon­da ise­Ti di­de­bu­li
Se­xe­du­le­ba, rom qa­le­bi mis wi­na­Se da­var­den mux­leb­ze.
to­mi­ran­dam mor­Ci­le­bis niS­nad daa­koc­nia fe­xe­bi. qa­le­bi
sa­Ti­Taod da­var­de­bo­den mux­leb­ze da koc­ni­den to­mi­ran­das
fex­ze. ro­ca miuax­lov­da to­mi­ran­das fe­ma da ako­ca fex­ze _
to­mi­ran­dam wah­kra mas fe­xi da gan­ris­xe­bul­ma uT­xra:
_ dai­viw­ye, fe­ma, qma­ri, To­rem Sen cu­di ram da­ge­mar­Te­ba.
to­mi­ran­dam amoir­Cia eq­vsi yve­la­ze la­ma­zi da yve­la­ze
Zlie­ri qa­li Ta­vis ama­la­Si. iq­ve wa­vi­da is max­lo­bel so­fel­Si
im qa­le­biT da mwyem­sebs waar­Tva mTe­li jo­gi cxe­ne­bi­sa. dab­ru­
ne­bi­sas man ga­mar­Ta di­di na­di­mi da daa­pu­ra dam­Seu­li qa­le­bi.
iyo di­di si­xa­ru­li.
meo­re dRe to­mi­ran­dam da­niS­na amor­Za­le­bis dReT.
qa­leb­ma mi­si brZa­ne­biT moi­ta­nes aua­re­be­li Se­Sa, daan­Tes
uzar­ma­za­ri ko­co­ni da yve­la qa­lebs Ta­vi­si xe­liT gau­ke­Ta
Zu­Zue­bis ope­ra­cia. zogs Za­lian et­ki­na, mag­ram ro­ca Se­xe­des
to­mi­ran­das mris­xa­ne sa­xes, xma gaik­min­des.
fe­mas gu­li Seu­wux­da da dae­ca mi­wa­ze.
amis Sem­deg to­mi­ran­dam ub­rZa­na qa­lebs, ga­dae­ya­raT ta­ni­
sa­mo­si, rom amiT SeC­veo­den Sa­vi zRvis cva­le­ba­do­bas.
amis Sem­deg qa­lebs to­mi­ran­dam mis­ca er­Ti kvi­ris va­da, rom
Wri­lo­be­bi moe­Su­Se­biaT da, rom me­re daew­yoT swav­la Svil­d-
is­ri­sa da cxe­nos­no­bi­sa.
_ ase daiw­yo qa­le­bis sa­me­fo. _ am­bobs le­gen­da.

2. Ra­mis Sex­ved­ra
yo­vel dRe da­niS­na to­mi­ran­dam cxe­nos­no­bi­sa da Svil­dos­
no­bis var­ji­So­ba. to­mi­ran­dam qa­le­bi da­yo par­tie­bad. ro­ca
er­Ti par­tia var­ji­Sob­da, meo­re par­tia, uf­ro Zlie­ri da ma­ma­
ci amor­Za­le­bi­sa, aw­yob­da me­zo­bel to­meb­ze Tav­das­xmas da So­
u­lob­da saW­mels. me­sa­me par­tia ci­xee­biT da kldee­biT amagreb­­
da so­fels. meoT­xe jgu­fi ki­dev sa­Si­nao saq­meebs ake­Teb­da da

150
Svil­d-i­sars am­za­deb­da. ara­vis ar SeeZ­lo to­mi­ran­das sit­yvis
Seb­­ru­ne­ba. man amoir­Cia Ta­vis max­lo­bel ama­la­Si yve­la­ze uf­ro
rCeu­li, la­ma­zi da Zlie­ri da gam­be­da­vi amor­Za­le­bi. sul co­ta
ar da­mor­Ci­le­bas sas­ti­kad stuq­sav­da.
ma­le yve­la mieC­via im azrs, rom to­mi­ran­das gar­da ma­Ti
xsna ar­sad aris, rom ma­ma­ka­ce­bi ar arian sa­Wi­ro. to­mi­ran­da­
sac Ta­vis dro­ze hqon­da mo­ma­ra­ge­bu­li yve­la­fe­ri. sul ma­le
Seh­qmna mSve­nie­ri ja­ris kad­ri, mag­ram ja­ri mainc ar iyo sakma­
ri­­si da, rac mTa­va­ria, jars un­do­da amu­ni­cia: gan­sa­kuT­re­biT
ki cxe­ne­bi. da Tu is imar­jveb­da omeb­Si, mxo­lod imi­tom, rom
iyo Tav­gan­wi­ru­li Wkua-­max­vi­li da amis gar­da, qa­le­bis Se­xed­vac
aSi­­neb­da me­zob­lebs. xalxs ego­na, rom ra­Rac araa­da­mia­nu­ri
ar­­se­ba­ni dae­cen Tav­ze.
to­mi­ran­das gae­go­na Ta­vis qmri­sa­gan, rom sad­Rac arian
uc­xo to­me­bi, ro­mel­Tac hyavT cxe­ne­bis jo­ge­bi. to­mi­ran­dam
Cveu­le­bi­sa­mebr ga­das­wyvi­ta gan­mar­toe­ba kldeeb­ze, rom mo­
ifiq­ros geg­ma, ram­den xans gag­rZel­de­ba brZo­la, xom ar Ca­mov­
len am dros ma­Ti qmre­bi da aTa­si sxva.
_ am dros moes­ma ra­Rac uc­nau­ri xma.
to­mi­ran­da SeS­foT­da.
_ ra un­da iyos?
ar­sai­dan ara­fe­ri ar sCan­da.
to­mi­ran­dam dau­yu­ra­da: uceb man Seam­Cnia, rom zRva­ze ga­
moC­nda ra­Rac Sa­vi na­Wu­Wi. to­mi­ran­dam Se­niS­na, rom nav­Si zis
vi­Rac ka­ci. mez­Rvaurs un­do­da, na­vi na­pirs mieg­do, mag­ram tal­
Ra ar uS­veb­da. ka­ci mainc ar iS­li­da da isev upir­da­pir­de­ba na­
pirs. uceb na­vi tal­Ram Seag­do sa­yu­de­Si. to­mi­ran­da gae­qa­na am
mgzav­ri­sa­ken. mTva­re naT­lad aC­ve­neb­da amor­Za­lis fi­gu­ras. is
TiT­qos ver­cxli­dan iyo Ca­mos­xmu­li. mgzav­rma Se­­niS­na to­mi­ran­
da, Se­xe­da gak­vir­ve­biT da acax­ca­xe­biT dae­ca pir­qve mis wi­na­Se:
_ nu ge­Si­nia, mgzav­ro, _ Ses­Za­xa to­mi­ran­dam, _ as­de­gi da
miT­xa­ri, vin xar? sai­dan mo­di­xar?
_ Sen la­pa­ra­kob Cven ena­ze, Zlivs dai­luR­lu­Ra mgzav­rma.
ga­na Sen ar xar Ra­mis Rmer­Ti qa­li?
_ ara! _ upa­su­xa to­mi­ran­dam.
_ maS, Sen xar am sa­Si­nel kldee­bis Rmer­Ti? _ ekiT­xe­bo­da
Tav­qve da­ce­mu­li mgzav­ri.
_ ara! _ iyo pa­su­xi.

151
_ maS, vin xar mainc? _ ga­be­da mgzav­rma da ai­xe­da ze­viT da
Se­xe­da qa­lis Tvals, ro­mel­Sic mTva­ris sxi­ve­bi ga­Ce­re­bu­liy­ven.
_ me var am qvey­nis mbrZa­ne­be­li, me var amor­Za­le­bis de­do­
fa­li.
_ maS, me mo­vut­yu­ve­bi­var am na­pi­rebs _ me es mxa­re sul sxva
me­go­na, me jer ara­fe­ri ar ga­mi­go­nia amor­Za­le­bis sa­me­fos Se­
sa­xeb. ga­miS­vi Cem gza­ze, _ SeeR­mer­Ta mgzav­ri, _ me wa­val, rom
vna­xo Ce­mi sam­Sob­lo na­pi­ri.
_ mag­ram Sen ar giT­qvams, vin xar Sen? an saiT mi­di­xar? _
See­kiT­xa to­mi­ran­da.
ma­Sin mgzav­ri mouy­va, rom maT di­di xa­nia da­to­ves es qve­ya­
na da wa­vi­den azia­Si saom­rad, rom maT da­to­ves sax­lSi co­le­
bi da bav­Se­bi, rom isi­ni did­xans ib­rZo­den, rom bev­ri maT­ga­ni
om­Si dai­Ru­pa da vinc ga­dar­Cen, ex­la brun­de­bian sax­lSi, rom
is ga­mog­zav­ni­lia, win­-da-­win gaa­ge­bi­nos ma­Ti Ca­mos­vla. sam­jer
ar amo­ va ki­dev mTva­ re, rom isi­ ni aq iq­ ne­
bian. vinc coc­ xa­li
dar­Cen, maT moaqvT aua­re­be­li oq­ro da ver­cxli, tya­ve­bi, qso­
vi­le­bi, cxe­ne­bi, ia­ra­Ri da sxva ki­dev bev­ri na­dav­li.
_ Cven mog­vyavs aua­re­be­li mo­ne­bi da uf­ro ki­dev me­ti mo­na
qa­le­bi da tyvee­bi. ex­la Cven Seg­viZ­lia, did­xans kar­gad vic­
xov­ roT. me aq dav­ to­ ve co­li da bav­ Se­
bi, _ maT­ Tvis mo­ maqvs
sa­Cuq­re­bi, _ ga­miS­viT, de­do­fa­lo.
to­mi­ran­das si­xa­ru­lis co­fi aR­rCob­da, ro­ca is­men­da am am­
bavs. am­de­ni sim­did­re, am­de­ni mo­ne­bi, mo­na qa­le­bi da tyvee­bi
_ sa­Wi­ro iyo, rom is Tvi­Ton gam­xda­ri­yo amis pat­ro­ni, mag­ram
ro­gor? da axa­li di­de­bu­li brwyin­va­le geg­ma dai­ba­da mis Tav­Si.
_ ra qvia Sen cols, mgzav­ro? _ kiT­xa to­mi­ran­dam.
_ asat­ra... da me myavs ki­dev bav­Si.
_ Se­ni bav­Si di­di­xa­nia, rac mok­vda, mxo­lod asat­ra coc­
xa­lia da mo­ge­lis Sen.
_ ro­gor, Sen ic­no­ba imas?..
_ ise, ro­gorc Sen mic­nob _ me var to­mi­ran­da.
am sit­yveb­ma Za­lian gaak­vir­ves mgzav­ri.
_ ro­gor, Se­na xar to­mi­ran­da?
_ me var to­mi­ran­da.
_ Cve­ni wi­nam­ZRo­lis co­li. mag­ram ra sa­me­fo­ze da amor­Za­
leb­ze la­pa­ra­kob­di da an Sen ri­si de­do­fa­li xar?

152
_ es sa­me­fo me da­vaar­se. Tqven, rom dag­vto­veT ase umow­
ya­loT, Cven moua­reT Tvi­Ton Cven Tavs, Cven gvyavs ja­ri da me
var mi­si wi­nam­ZRo­li.
es rom gai­go­na mgzav­rma, mor­To si­cil­-xar­xa­ri da daiw­yo
da­cin­va:
_ maS, asat­ra am di­de­bul jar­Si yo­fi­la... maS, es yo­fi­la
amor­Za­le­bi. ga­na Cven xom ar mog­vix­de­ba aziis ve­lur xal­xeb­sa­
viT Tqve­ni da­mor­Ci­le­ba? mgzav­ri Tan­da­Tan uma­teb­da da­cin­vas.
to­mi­ran­das ris­xvas saz­Rva­ri ar hqon­da.
_ jer moi­ca _ ad­rea da­cin­va. ar gir­Cev­di Cem­Tan xum­ro­
bas, kad­nie­ro da saw­ya­lo ka­co! _ daiy­vi­ra to­mi­ran­dam.
_ an SeiZ­le­ba Tvi­Ton asat­ra iyos Tqve­ni wi­nam­ZRo­li? _
xiT­xi­Teb­da mgzav­ri, _ iq­neb me Zi­ZaT wa­miy­va­nos Ta­vis bav­STan?..
_ me giT­xa­ri, rom asat­ras Svi­li ar yavs, man wyal­Si ga­dais­
ro­la, diax, ga­dais­ro­la, me var wi­nam­ZRo­li ja­ris da asat­ra
Ce­mi max­lo­be­li Ta­na­Sem­wea. Sen ki ex­la­ve un­da da­me­mor­Ci­lo
da wa­mom­yve Tan.
ga­co­fe­bul­ma mgzav­rma ai­Ro Su­bi da gae­qa­na to­mi­ran­das­
ken, mag­ram amor­Za­lis cxe­ni gver­dze gax­ta yal­yze am­dga­ri,
to­mi­ran­dam amoi­Ro da es­ro­la isa­ri...
isa­ri xel­Si mox­vda mgzavrs da Su­bi xe­li­dan gau­var­da.
sis­xli Rva­ri­viT wa­mo­vi­da Wri­lo­bi­dan da cxe­li wve­Te­bi amor­
Zals fe­xeb­ze moes­xa.
meo­re isa­ri to­mi­ran­dam ki­dev fex­Si gaar­tya mgzavrs. mgzav­
ri dae­ca.
_ rom mo­men­do­me­bia, Sig gul­Si ga­gar­tyam­di. _ Ses­Za­xa to­
mi­ran­dam.
_ ai, Tur­me ra hyo­fi­lan amor­Za­le­bi!.. Tu yve­la­ni ase­Te­bi
arian, da­mor­Ci­le­bis me­ti ara­fe­ri dag­vrCe­nia.
mgzav­ri mi­for­Txda amor­Zal­Tan da mor­Ci­le­bis niS­naT
ako­ca fex­ze. to­mi­ran­dam ub­rZa­na, ai­Ros mo­ta­ni­li ZRve­ni da
mis­dios ukan, miu­xe­da­vaT xe­lis da fe­xis Wri­lo­bi­sa.
uk­ve ga­Ten­da, ro­ca isi­ni mi­vi­den amor­Za­le­bis ba­nak­Si.
ba­nak­Si uk­ve di­di mu­Sao­ba iyo ga­Ca­Re­bu­li. ked­le­bi TiTqos
das­ru­le­bu­li iy­vnen _ sam­xre­Tis ka­re­bi­dan Se­mo­dio­da raz­mi,
ro­mel­sac win mos­dev­da am di­liT na­dav­li cxe­ne­bis jo­gi.
mgzav­ri uyu­reb­da yve­la­fer amas da fan­tas­tiur oc­ne­ba­Si
ga­da­dio­da _ Ro­ne mix­di­li is daeg­do to­mi­ran­das fe­xis win.

153
moay­va­nies asat­ra _ mag­ram asat­ram mxo­lod ga­cie­bul
gvams mius­wro.
did­xans uyu­reb­da to­mi­ran­da asat­ras, TiT­qo un­do­da gae­
go, ra xde­bo­da mis gul­Si da mi­si az­re­bi wae­kiT­xa.
asat­ra mix­vda de­dof­lis azrs, da dae­ca mis fex­Ta qveS da
dau­koc­na fe­xe­bi.
_ me mov­ka­li es ka­ci da ram­de­ni­me dRis Sem­deg es be­di ew­ve­
va yve­la Tqven qmrebs. waa­Re­bieT aqe­dan mkvda­ri. gaw­min­deT is­
re­bi, Cven isi­ni ki­dev dag­vWir­de­bian. ma­le Cven viq­ne­biT mdid­re­bi
da Zlie­re­bi. Cven qmrebs bev­ri sim­did­re moaqvT Tur­me _ Cven
imaT dav­xo­cavT da yve­la­fe­ri Cve­ni iq­ne­ba.
sus­ti ox­vra mois­ma er­Tis gu­li­dan. es fe­ma sti­ro­da _ mas mo­
a­gon­da Ta­vi­si qma­ri, mi­si aler­si da yve­la­fe­ri _ Sem­deg asat­ras
qma­ris be­di da aR­mox­da ox­vra _ mas uy­var­da si­coc­xle.
kar­gia, rom es ox­vra to­mi­ran­das ar gau­go­nia.

3. sik­vdi­lis rTve­li
mTe­li sa­mi dRe em­za­de­bo­den amor­Za­le­bi Ta­vianT qmre­bis
Se­sax­ved­rad. Ses­wyda yve­la mu­Sao­ba _ gar­da ke­de­lis mo­Ta­ve­
bi­sa. vi­sac ki SeeZ­lo ia­ra­Ris ta­re­ba, ga­moiy­va­nes moe­dan­ze.
er­Ti mxriv iyo sao­ma­ri mza­de­ba _ meo­re mxriv mze­Si gaof­lia­
ne­bu­li amor­Za­le­bi aSe­neb­den ke­dels. sa­Ra­mos ci­xe­ze mu­Sao­ba
ga­Tav­da da yve­la­ni gaem­gzav­rnen mdi­na­re ter­man­do­na­ze, rom
ga­ba­ni­liy­vnen. iq­ve Zirs kldeeb­Tan Tvi­Ton mdi­na­ris pir­Si Se­
sar­Tav­Tan id­ga axa­li raz­mi amor­Za­le­bi­sa, ro­me­lic gaeg­zav­na
to­mi­ran­das, rom eyu­ra­de­biaT qmre­bis Ca­mos­vlis­Tvis, raz­me­bi
Seer­Tdnen da maT xum­ro­bas da oxun­jo­bas ar hqon­da bo­lo.
yve­la­ni elo­den ra­Rac uC­veu­los da sak­vir­vels. meo­re
dRes to­mi­ran­dam gas­ca brZa­ne­ba, rom mTe­li ja­ri Sek­re­bi­li­
yo mdi­na­re ter­man­do­na­ze. daiw­yo da­Ra­me­ba. amor­Za­le­bi uk­ve
miC­veu­li iy­vnen mor­Ci­le­bas da elo­den de­dof­lis brZa­ne­bas.
Sem­deg ga­moC­nda ki­dec bne­la­Si de­dof­lis fi­gu­ra. amor­Za­
lebs So­ris gaia­ra Jruan­tel­ma.
asat­ras qma­ris ma­ga­liT­ze maT ico­den, rom to­mi­ran­das ar
uy­vars xum­ro­ba.
to­mi­ran­dam ga­da­xe­da jars da daiw­yo cxe­ni­dan ma­Ra­li xmiT:
_ aq pon­tis mris­xa­ne na­pi­ras, ter­man­do­nis saR­vTo mdi­na­
re­ze gib­rZa­nebT: xval, ro­gorc vi­ciT asat­ras qmri­sa­gan, mov­

154
len Cve­ni qmre­bi da Zme­bi. Cven Sev­xvde­biT maT qa­laq ga­reT;
Cven Tan wa­mo­vi­RebT ZRvens, Rvi­nos da saW­mels. Cven maT gauw­
yobT na­dims da vaC­ve­nebT, rom Za­lian gag­vi­xar­da. Tu gkiT­xon,
sad arian Cve­ni bav­Se­bi _ uT­xa­riT, rom da­xo­ces. Tu gkiT­xon,
sad aris ta­ni­sa­mo­si _ uT­xa­riT, rom Ca­mog­ve­xa si­Ra­ri­be­Si. Tu
gkiT­xon Zu­Zueb­ze, ra­me uT­xa­riT, rom zRvis avad­myo­fo­bam Ca­
mog­via­ra. Tqven Se­giZ­liaT, ea­ler­soT Tqven qmrebs. mag­ram gax­
sov­deT, rom uTuod un­da daaT­roT, Sem­deg, ro­ca mTvra­le­bi da
ga­la­Re­bu­li dai­Zi­ne­ben, Tqven un­da dab­run­deT ukan cxe­neb­Tan
da rac Sem­deg mox­de­ba, amis Se­sa­xeb gai­gebT. mag­ram vai imas, vinc
ga­moi­Cens sim­xda­les da uZ­lu­re­bas.
to­mi­ran­da did­xans eZeb­da vi­Ra­cas jar­Si. Sem­deg mi­si Tva­
le­bi ga­Cer­den ax­la­ze.
_ gax­sovs, ax­la, Sen rom mi­ga­ba qmar­ma ga­reul xars da min­
dor­ ze gaaq­ cia... gax­sovs, is ro­ gor xa­ rob­da, ro­ ca Sen tans
qve­bi da ken­We­bi eso­bo­den?
_ max­sovs, de­do­fa­lo, da arc aras­dros da­ma­viw­yde­ba, Ce­mi
ime­di gqon­deT.
_ pro­tia, gax­sovs Sen, rom da­gam­wyvdia qmar­ma qvian ga­moq­
va­­bul­Si da ar gaW­mev­da saW­mels _ mxo­lod imis­Tvis, rom Sen
da­ge­ba­da qa­li da ara va­Ji?
_ max­sovs da arc da­ma­viw­yde­ba, de­do­fa­lo.
_ mec ar dam­viw­yia ara­fe­ri, _ gaa­Ta­va to­mi­ran­dam, _ da arc
ara­vis va­pa­tieb. ges­miT Tqven, Cve­ni qa­la­qi miu­va­lia. me ki­dev
mets ga­va­ke­Teb Tqven­Tvis, Tqven iq­ne­biT mdid­re­bi, Zlie­re­bi
_ Tqven da­gi­mor­Ci­lebT me­zo­bel to­mebs, mxo­lod mom­ye­viT me
da mxo­lod me.
to­mi­ran­da Ca­mox­ta cxe­ni­dan da daj­da qva­ze, sa­Ti­Taod mi­
dio­den amor­Za­le­bi da mor­Ci­le­bis niS­naT ukoc­ni­den fe­xebs.
amis Sem­deg to­mi­ran­da dab­run­da qa­laq­Si da elo­da meo­re dRes.
na­wi­li ja­ri to­mi­ran­dam di­las gag­zav­na mdi­na­re­ze, na­wils
ki­dev mi­qon­daT xo­ra­gi, Rvi­no, cxvre­bi, xa­re­bi da sxva.
dam­xved­ri aniS­neb­den, rom Sua zRva­ze ga­moC­nden, ro­gorc
Sa­vi wer­ti­le­bi ma­Ti qmre­bis na­ve­bi.
mo­vi­da mzis Cas­vli­sas pi­re­li na­vi, mo­su­lebs Za­lian gauk­
vir­ daT, rom Se­ xe­des tit­ vel qa­ lebs da maT Ria Tmebs _ da
ma­ma­ka­cur ga­mo­xed­vas.
pir­ve­lad maT daux­vda to­mi­ran­da da miar­Tva ZRve­ni. man­ve
aux­sna ma­Ti Zu­Zue­bis ga­fu­We­ba da sxva am­be­bi. da ro­ca moa­Ta­va

155
da­So­re­bi­sa da mar­to yof­nis ube­du­re­ba da Sex­ved­ris bed­nie­
re­bis am­ba­vi, ga­daw­yvi­tes aq ga­mar­Ton, zRvis pi­ras na­di­mi.
zo­gi qmre­bi ver cno­ben co­lebs da co­le­bi ki­dev qmrebs.
ama­so­ba­Si ar­Cev­den ad­gils mo­sas­ve­neb­lad, kldee­bis ax­los da­
sa­ba­na­keb­lad da Tan­da­Tan na­ve­bi­dan grov­de­bo­den ma­ma­ka­ce­bi.
ma­ma­ka­cebs, ro­mel­Tac na­xes af­ri­kis na­pi­re­bi da wi­Tel ka­
nia­ne­bi _ main­ca da mainc ar uk­vir­daT amor­Za­le­bis am­ba­vi.
zogs ki­dec moey­va­na wi­Te­li ka­nia­ni mxe­va­li qa­le­bi, da Ta­
vianT ka­no­nier co­lebs _ am­sa­xu­reb­den maT.
amor­Za­le­bis gul­Si sa­Si­ne­li bra­zi grov­de­bo­da. isi­ni
cno­bis moy­va­reo­biT aT­va­lie­reb­den mo­na qa­lebs.
mo­vi­den ge­me­bi na­dav­li sim­did­riT sav­se­ni. na­pir­ze Ca­mo­
qon­daT Zvir­fa­si bew­veu­le­bi, spi­los Zvle­bi, oq­ro, yel­sa­ba­mi,
Zvir­fa­si qve­bi, ia­ra­Ri, xe­xi­li, qso­vi­le­bi da bev­ri ki­dev sxva.
amor­Za­le­bis cno­bis moy­va­reo­bas saz­Rva­ri ar hqon­da. na­
pi­ri daem­sgav­sa fan­tas­tiur baz­ro­bas, mag­ram aq­le­me­bis nax­vam
yve­la­ni daa­Si­na. da amor­Za­le­bi Si­SiT aqeT­-i­qiT gaib­nen.
Tvi­Ton to­mi­ran­dac gan­cvif­rda.
ma­le ga­moi­ta­nes na­pir­ze azii­dan wa­mo­Re­bu­li kar­ve­bi.
yve­la­ze di­di to­mi­ran­das qma­ris, wi­nam­ZRo­lis ka­ra­vi iyo.
moh­qon­daT tax­tre­van­ze wi­nam­ZRo­li, is ki­dev ea­ler­se­bo­da
Ta­vis wi­Tel ka­nian mxe­val qals, ro­mel­sac ec­va hae­ro­va­ni,
ro­gorc Rru­be­li ta­ni­sa­mo­si.
mi­si ta­ni sru­li kon­tras­ti iyo to­mi­ran­das amor­Za­lur
ta­nis­gan.
wi­nam­ZRols, ro­mel­sac aras­dros ar yva­re­bia Ta­vi­si co­li
_ ex­la uf­ro et­yo­bo­da gul­gri­lo­ba da ziz­RiT gad­mo­xe­da
to­mi­ran­das.
to­mi­ran­dam gul­Si Caik­la wye­na.
to­mi­ran­das am­den sa­na­xao­bi­dan Tav­bru ex­veo­da. is ar
miuS­ves wi­nam­ZRol­Tan _ sa­nam ar moaw­yves ka­ra­vi.
mis Zlier bu­ne­bas ez­ma­ne­bo­da qmris aler­si da am grZnobiT
Se­dio­da ka­rav­Si. xe­davs, mi­si qma­ri ea­ler­se­ba qals, ro­me­lic
gavs hae­ro­van asuls. es qa­li wevs rbil ba­li­Seb­Si, ab­re­Su­mis
bew­veu­leb­Si da mis sa­xe­ze dam­ci­na­vi Ri­mi­li isa­xe­ba.
_ to­mi­ran­da, _ uT­xra wi­nam­ZRol­ma, _ amie­ri­dan es aris Se­
ni qal­ba­to­ni, dab­run­di sax­lSi da yve­la­fe­ri moam­za­de ma­gis
da­sax­ved­rad _ wai­Re yve­la­fe­ri, rac sa­Wi­ro iyos, ge­mis uf­

156
ro­si mog­cems yve­la­fers da moaw­yve Zvir­fa­sad oTa­xe­bi _ Se­ni
qal­ba­to­ni­saT­vis.
_ ga­na me ar un­da vi­yo ma­gis qal­ba­to­ni? _ See­kiT­xa to­mi­
ran­da da ga­fiT­rda ris­xvi­sa­gan, _ Sen al­bad gza­Si daR­lil­xar
da az­ri geb­ne­va, uT­xa­ri Sen mxe­val qals, rom me var ma­gis qal­
ba­to­ni, Se­ni ka­no­nie­ri co­li da ar SeiZ­le­ba, ro­ca me Se­mo­vi­
de, es mand eg­dos da fex­ze ar wa­mod­ges.
_ ki­dev er­Ti sit­yva me­ti da me Sen mog­klav, _ daiR­ria­la
wi­nam­ZRol­ma, _ me arc da­Ra­lu­li var da arc ava­da var, da vi­
ci, ra­sac gib­rZa­neb. Senc ise izam, ro­gorc gib­rZa­ne da rom
es da­gim­tki­co... _ wi­nam­ZRol­ma Ses­wyvi­ta la­pa­ra­ki da ra­Rac
gau­ge­bar ena­ze mi­mar­Ta mxe­vals.
is ki­dev zan­tad avi­da Ta­vis ad­gi­li­dan da daj­da ka­ra­vis
Sua­Si ma­Ral ba­liS­ze, ro­me­lic Za­lian Ca­mo­gav­da taxts. amis
Sem­deg Ta­vi­si did­ro­ni Tva­le­biT uC­ve­na to­mi­ran­das mi­wa­ze
Ta­vis fe­xeb­Tan da wi­nam­ZRol­ma uT­xra Ta­vis cols:
_ am qals un­da, Sen Tav­qve daeS­va ma­gis win da isic Ta­vi­
suf­le­bis niS­nad fexs da­gad­gams Tav­ze.
to­mi­ran­das au­kan­kal­da kbi­le­bi _ mag­ram mainc aas­ru­la brZa­
ne­ba. la­ma­zi qa­li ki­dev iRi­me­bo­da.
to­mi­ran­da gan­rTxu­li iyo mis fe­xeb­Tan.
Tav­ze ig­rZno im qa­lis fe­xi. un­do­da, avar­dni­li­yo da isa­
riT gae­po mis­Tvis mker­di, mag­ram moi­go­na, rom ia­ra­Ri ara aqvs
da amis gar­da, moa­gon­da ama­Ra­mis geg­me­bi, rom mis xel­Sia mTe­
li sa­me­fos be­di _ iyo aseT mdgo­ma­reo­ba­Si, mxo­lod imi­sa eSi­
no­da, ro­me­li­me amor­Zals ar ena­xa aseT yo­fa­Si.
ade­qi, ga­xa­de Sen qal­ba­tons da da­de­qi ya­rau­lad ka­rav­Tan.
to­mi­ran­dam ga­xa­da mxe­val qals. mi­si mSve­nie­ri rbi­li ta­ni sav­se
iyo axal­gaz­rdo­biT da si­nor­CiT da Tan sur­ne­le­biT Se­za­ve­bu­li.
mxe­val­ma qal­ma ki­dev wi­nam­ZRols Ca­mo­xa­da sa­Wur­ve­li.
ka­rav­Si dab­nel­da.
wi­nam­ZRol­ma da­lia ra­Rac tkbi­li sas­me­li, ro­me­lic mxe­
val­ma miu­ta­na da lu­di, amor­Za­le­bis mi­ta­ni­li ki­dec ga­daaq­cia.
mxe­va­li qa­li daw­va mis fex­Tan da to­mi­ran­da dad­ga sa­da­
ra­jo­ze. ro­ca maT dae­Zi­naT, to­mi­ran­da Cu­mad ga­mo­vi­da ka­ra­
vi­dan. is ufiq­rde­bo­da ata­nil Seu­rac­yo­fas, mag­ram ma­le er­
Tma az­rma da­fa­ra yve­la­fe­ri. ca­ze var­skvla­ve­bi brwyi­nav­den
da ba­nak­Si ko­co­ne­bi aen­Ten, mTvra­le­bis or­gia grZel­de­ba.

157
to­mi­ran­da mi­dio­da ba­na­kis Sua­gul­Si da uyu­reb­da Se­zar­
xo­Se­bul mxed­rebs.
amor­Za­le­bi, mxed­re­bi da wi­Tel ka­nia­ni mxe­va­li qa­le­bi er­
Tma­neT­Si iy­vnen areu­li, wi­Tel ka­nia­ni qa­le­bi igo­neb­den Ta­vis
Seu­rac­xyo­fas.
to­mi­ran­da mi­vi­da mdi­na­re ter­ma­do­nas­Tan, aq mas uc­diden
SeS­fo­Te­bu­li da­nar­Ce­ni amor­Za­le­bi. amor­Za­le­bi uc­bad Se­­iaraR­
dnen. TiT­qmis yve­la­ni dab­ru­ne­bu­liy­vnen. zo­gier­Te­bi ki­dev
fxi­zel qmrebs ar scil­de­bo­den da ac­li­den ia­raRs.
to­mi­ran­das ar sWir­de­bo­da bev­ris mtki­ce­ba, TiT­qmis yvla
amor­Za­le­bi grZnob­den Tavs Seu­rac­xyo­fi­lad da mzad iy­vnen
Su­ris­Zie­bi­saT­vis.
to­mi­ran­dam mainc mi­mar­Ta sit­yviT.
ko­co­ne­bi Tan­da­Tan hqre­bo­den, mTva­re mie­fa­ra Rrub­lebs,
qa­ri Cad­ga, mxo­lod zRva Re­lav­da _ mxo­lod aqa­-iq is­mo­da
mTvra­li amo­Za­xi­li ram­de­ni­me mxe­da­ris da wi­Tel ka­nia­ni qa­lis
ox­vra da zo­gi ki­dev Zi­laT mig­de­bu­li­yo.
Sem­deg amor­Za­le­bi ga­dae­sien mZi­na­re ba­naks. gan­sa­kuTrebiT
to­mi­ran­da ib­rZo­da. qa­lebs amor­Za­le­bi ar klav­den da gaia­res
ba­na­ki, ro­gorc sik­vdi­lis an­ge­lo­zeb­ma.

4. to­mi­ran­das sa­sax­le
to­mi­ran­das ar eZi­na. mas agon­de­bo­da wu­xan­de­li brZo­la da
iz­mo­re­bo­da kma­yo­fi­le­biT. man waiy­va­na amor­Za­le­bi wu­xan­del
brZo­lis vel­ze. jer ki­dev eya­ren mkvdre­bi da ko­co­ne­bi iR­vli­
fe­bo­den _ amor­Za­le­bi grZnob­den Ta­vianT ga­mar­jve­bas. maT miaR­
wies wi­nam­ZRo­lis ka­rav­Tan. to­mi­ran­da Se­Cer­da da Se­i­xe­da, Sig
mi­si qmris ta­ni eg­do ba­li­Seb­Si, Ta­vi ki­dec cal­ke mi­var­dni­li­yo,
cxe­da­ris fex­ze mib­mu­li iyo wi­Tel ka­nia­ni mxe­va­­li qa­li. is jer
ki­dev coc­xa­li iyo da mis Tva­leb­Si sa­Si­ne­li Si­Si ixa­te­bo­da.
to­mi­ran­das ar un­do­da mi­si sik­vdi­li, is eZeb­da uf­ro sa­Si­­
nel Su­ris­Zie­bas. jer mxo­lod ga­daa­ba mkvdars _ Sem­deg Se­vi­da
ka­rav­Si, hkra fe­xi mkvdar qmars da ga­daag­do sxva mxa­re­ze. Sem­deg
Ses­dga qus­le­biT mxe­val qals da sxva amor­Za­leb­sac aqel­vi­na fe­
xe­biT. Tan sa­Si­nel sit­yvebs eub­ne­bo­da Ta­vis ena­ze. mag­ram ama­
nac ver mou­go gu­li. ub­rZa­na, waiy­va­non mxe­va­li qa­laq­Si da da­­aban
jur­Rmul­Si. Sem­deg amor­Za­le­bi dae­sien mkvdrebs da is­ro­den
zRva­Si. sxva rac iyo sim­did­re, amor­Za­leb­ma Cai­ta­nes qa­laq­Si.

158
ma­le qa­la­qis ke­de­li sru­liad mo­Tav­da. ka­ris bWeebs icav­
den Seia­ra­Re­bu­li amor­Za­le­bi.
amor­Za­leb­ma gaiy­ves sim­did­re da moaw­yves Ta­vian­Ti sax­
le­bi. ax­la yve­la­fe­ri blo­mad hqon­daT, ro­gorc ia­ra­Ri, ise
sim­did­re, ma­Ti so­fe­li sru­liad ga­moic­va­la.
to­mi­ran­dam qa­laqs daar­qva sa­xe­lad te­lis­ki­ri da ga­moac­
xa­da amor­Za­le­bis sa­me­fos sa­tax­to qa­la­qad. qmre­bis moy­va­ni­
li mo­na qa­le­bi to­mi­ran­das dar­Cen _ ase­Te­bi ki blo­mad iy­vnen.
man imaT­gan gan­sa­kuT­re­bu­li ama­la Sead­gi­na Ta­vis Ta­vi­saT­vis
da imaT uf­ro­sad daa­ye­na ax­la, ro­mel­sac daar­qva qa­riS­xa­li,
gu­la­do­bi­sa da si­mar­di­saT­vis.
ex­la mas yav­da mSve­nie­ri ja­ri. mra­va­li qa­le­bis sa­da­ra­jo
raz­mi da flo­ti _ qmre­bis moy­va­ni­li na­ve­bi­dan. um­Tav­re­si na­
wi­li na­dav­li­sa Tvi­Ton to­mi­ran­das dar­Ca _ maT So­ris aR­moC­
nda oq­ros qa­ma­ri uZ­vir­fa­se­si pa­tio­san qve­biT mo­fe­ni­li. es
qa­ma­ri man Se­moir­tya Ta­vis me­fo­bis niS­naT. da gas­ca brZa­ne­ba,
rom arc erT amor­ Zals qa­
ma­
ri ar eta­ re­bia _ es ga­ moc­ xad­
da de­dof­lis uze­naes uf­le­baT. Sem­deg man air­Cia gam­Wir­va­le
qso­vi­li, mxe­val qal­ze rom na­xa, esec me­fo­bis niS­nad.
ga­vi­da na­xe­va­ri we­li.
Sua qa­laq­Si aR­sdga mar­ma­ri­los sa­sax­le. qve­bi­saT­vis Za­lian
Sors gag­zav­na to­mi­ran­dam amor­Za­le­bi pro­toas wi­nam­ZRo­lo­
biT. sa­sax­le mor­Tes no­xe­biT da sxva Zvir­fa­si sam­kau­le­biT.
es iyo to­mi­ran­das sa­sax­le. ex­la ki moi­sur­va Ta­vis qve­Sev­
rdo­me­bis­Tvis mie­ca ka­non­mdeb­lo­ba. moiw­via sa­sax­le­Si yve­la­ze
uf­ro gav­le­nia­ni da Wkvia­ni amor­Za­le­bi da imaT­Tan er­Tad daiw­
yo axal ka­no­neb­ze bWo­ba. axa­li ka­no­niT to­mi­ran­da Ta­vi­si si­
coc­xle­Si un­da yo­fi­li­yo me­feT. amor­Za­le­bi xde­bo­den mi­si qve­
Sev­rdo­me­bi da un­da da­mor­Ci­le­bu­liy­ven yo­vel pi­ro­bis ga­re­Se.
mas hqon­da uf­le­ba ma­Ti si­coc­xli­sa da sik­vdi­li­sa. ara­
vi­Ta­ri ga­da­sa­xa­di ki ar dau­we­se­bia. mxo­lod sa­sax­le­Si un­da
mie­ta­naT, rac iyo sa­Wi­ro da em­sa­xu­raT jar­Si.
ra­mo­de­ni­me amor­Za­le­bi amoir­Cia, saer­To wri­dan ga­moh­yo
da mxo­lod mas­Tan un­da em­sa­xu­raT. amor­Za­le­bi mis da­nax­va­ze
un­da da­var­dni­liy­vnen mis fe­xeb­Tan da niS­naT ke­Til­gan­wyo­bi­
le­bi­sa, mxo­lod rCeul­Ta SeeZ­loT mi­si fe­xis koc­na. vinc ami­
si Rir­si gax­de­bo­da _ es iyo de­dof­lis rCeu­li da sxva amor­
Za­le­bi un­da mok­rZa­le­bo­den maT da mie­caT pir­ve­li ad­gi­li.

159
saer­Tod to­mi­ran­das zvia­dad eWi­ra Ta­vi, rac moaw­yo sa­me­
fo da ma­ma­ka­ce­bi daw­yvi­ta _ TiT­qo is maR­li­dan aris da­niS­nu­
li am di­di saq­mi­saT­vis.
xan­dis­xan Ta­vis mar­ma­ri­los sa­sax­le­Si mas Tvi­Ton Ta­vis Ta­
vi war­moud­ge­bo­da im umaR­les ar­se­baT, ro­mel­zec eub­ne­bo­den
mSi­Sa­ra amor­Za­le­bi.
asat­ram Ta­vi­si xe­liT amoW­ra mar­ma­ri­lo­dan to­mi­ran­das
qan­­­da­ke­ba, das­do sa­sax­lis win da gau­ke­Ta sam­sxver­plo, ro­me­lic
aR­moC­nda gem­Si da ro­me­lic ag­reT­ve qmrebs moe­ta­naT azii­dan...
to­mi­ran­das Za­lian moe­wo­na es am­ba­vi da ga­daa­xur­via qan­
da­ke­ba, Ta­nac brZa­ne­ba gas­ca, rom RvTis msa­xu­re­ba daew­yoT:
gun­dru­kis kme­va da msxver­plis mo­ta­na. aq amor­Za­le­bi daem­xo­
bian Tav­qve da lo­cu­lo­ben to­mi­ran­das, Tan mo­qon­daT aua­re­
be­li Se­sa­wi­ra­vi.
qu­ru­me­bis uf­ro­sad to­mi­ran­dam da­niS­na asat­ra. to­mi­ran­da
di­liT isev ad­re sdge­bo­da, gaiar­da cxe­niT qa­laq­Si da zRvis
na­pir­ze. Sem­deg dab­run­de­bo­da qa­laq­Si da Seud­ge­bo­da saq­meebs
_ uf­ro ki asa­mar­Tleb­da xalxs. an am­tki­ceb­da, an uar­yof­da
imas, ra­sac ga­daw­yvet­da msa­julT uxu­ce­si, rom­lis ad­gi­las man
da­niS­na pa­la.
amis Sem­deg de­do­fa­li isa­di­leb­da da is­ve­neb­da. ja­re­bis uf­
ro­si iyo pro­toa.
Si­naur saq­meebs ga­na­geb­da, da de­dof­lis cxens uv­li­da amor­
Za­li me­na­li­pa, ro­me­lic iyo mi­si mar­jve­na xe­li da me­fis­nac­va­li.
me­na­li­pa daaw­ven­da to­mi­ran­das. sa­di­lis dros em­sa­xu­re­bo­da,
tanT gax­di­da da uyu­reb­da Tav­qve dam­xo­bi­li, sa­nam de­do­fa­li
ar dai­Zi­neb­da. me­na­li­pas be­di bevr amor­Zals eSu­re­bo­da.
yve­la, vinc Sem­Cneu­li iq­ne­bo­da ma­ma­ka­ceb­Tan kav­Sir­Si, an
Ta­vis­Tan, an tyveT moiy­van­da ma­ma­ka­cebs, mas uTuod sas­ti­ki
das­ja moe­lo­da.
dam­na­Sa­ves moa­bav­den ga­reul xars da gauS­veb­den min­dor­
Si. mag­ram jer ve­ra­vis gae­be­da ase­Ti sas­je­li. vinc de­do­fals
Seu­rac­xyof­da, daam­wyvdev­den jur­Rmul­Si da iq sim­Si­liT
amoZ­vre­bo­da su­li, me­re ki daT­xri­den Tva­lebs. sa­me­fos Ra­
la­ti­saT­vis dam­na­Sa­ves ga­daag­deb­den kldi­dan zRva­Si.
amor­Za­le­bi Za­lian Tav­Se­ka­ve­bu­li iy­ven. mag­ram ise yve­las
gul­ze aw­va sa­Si­nel lo­daT amor­Za­lis des­po­tia.

160
5. fe­ma
im dRi­dan, rac amor­Za­leb­ma qmre­bi da­xo­ces, fe­ma sad­Rac
gaq­ra. arc im Ra­mes da arc mis Sem­deg is ara­vis una­xavs. am dros
an vin miaq­cev­da mas yu­rad­Re­bas, arc na­dav­lis ga­yo­fis dros
moi­go­nes _ mxo­lod er­Txel pa­lam moax­se­na de­do­fals, rom fe­
ma ar sCans da arc ician, sad aris.
to­mi­ran­dam gas­ca brZa­ne­ba, uTuod mo­na­xon.
dRee­bi mi­dio­den, fe­ma ki ar­sad sCan­da.
fe­ma im dRes­ve, ro­ca amor­Za­leb­ma ga­daw­yvi­tes qmre­bis
sik­vdi­li, mi­vi­da ba­nak­Si _ mo­na­xa Ta­vi­si qma­ri. qmars Za­lian
uy­var­da fe­ma, mag­ram fe­mas ar gau­cia xma _ uT­xra mxo­lod, Tu
gin­da, rom ar dai­Ru­po, mze rom Ca­va, mo­di im ad­gi­las, sa­dac
me da Sen pir­ve­lad Sev­xvdiT er­Tma­neT­so.
qa­le­bi rom dab­run­den qa­laq­Si ia­ra­Ris wa­mo­sa­Re­bad, fe­ma
maT ga­moh­yva, mag­ram dab­ru­ne­bi­sas man isar­geb­la sib­ne­liT da
ga­daux­via zRvi­sa­ken.
or­jer­-sam­jer moes­ma xma, rom uZa­xo­den amor­Za­le­bi, mag­ram
mas TiT­qos ar gau­go­nia. sxveb­ma ifiq­res, rom win wa­vi­da da ga­
Cer­den. var­skvla­ve­bi uC­ve­ne­ben gzas, miaR­wia ki­dec zRvis na­
pirs, mas ez­ma­ne­ba qmris aler­si da uxa­ria, rom ga­dar­Ca mris­
xa­­ne de­do­fals. es ad­gi­li wi­na­Tac iyo ma­Ti Sex­ved­ris ad­gi­li.
qma­ri na­xu­lobs fe­mas.
aq mox­da ma­Ti Sex­ved­ra da pir­ve­li mia­ler­se­ba. fe­mam yve­la­
fe­ri uam­bo Ta­vis qmars. mas un­do­da miS­ve­le­bo­da Ta­vis am­xa­na­
gebs, mag­ram fe­ma eub­ne­ba, rom ex­la uk­ve gvian aris, rom is ve­ra­
fers ver ga­be­davs am­den Seia­ra­Re­bul amor­Za­le­bis wi­naaR­mdeg.
maT ga­das­wyvi­tes am ga­moq­va­bul­Si dar­Ce­na uke­Tes Sem­Txve­
vam­de. kac­ma isar­geb­la Sem­Txve­viT da, ro­ca amor­Za­le­bi gar­
Tu­li iy­vnen om­Si, mox­sna Ta­vi­si ge­mi, Caaw­yo Sig yve­la­fe­ri,
rac sa­Wi­ro iyo da wa­vi­da zRva­Si. mi­vid­nen ima­ve ga­moq­va­bul­Si.
_ tyvi­lad lan­ZRav Sen to­mi­ran­das, xe­dav, ra Ro­nie­ri da
gu­la­daT ga­dauq­ce­vi­xar, fe­ma.
fe­ma ici­nis. qmars uxa­ro­da mi­si sim­kvir­cxle da ma­li-­mal
ga­daa­ta­nieb­da tom­rebs da sxva niv­Tebs ge­mi­dan.
kac­ma gaa­ba grZe­li ba­wa­ri ga­moq­va­bul­Si, rom gza ar dab­
ne­oda. moaw­yves Ta­vian­Ti kuT­xe mSve­niv­raT ba­li­Se­biT da no­xe­
biT, leo­par­de­bi­sa da lo­me­bis tya­ve­biT. me­re sag­zlad mTe­li

161
jo­gi cxvre­bi­sa mo­re­kes. dRe scxov­rob­den ga­moq­va­bul­Si, Ra­me
ki­dev ga­mo­dio­den zRva­ze sa­seir­noT.
dRee­bi Ra­meebs agav­den da Ra­mee­bi dReebs, fe­mam dais­ve­na
da ga­la­maz­da. qma­ri ga­mou­tan­da le­van­tis we­bos, aan­Teb­da da
mis Suq­ze fe­ma mos­Can­da, ro­gorc fan­tas­tiu­ri si­kek­lu­ce.
mis si­la­ma­zes mxo­lod to­mi­ran­das­gan moW­ri­li Zu­Zu afu­
Web­da _ qma­ric ga­la­ma­ze­bu­li­yo, da­vaJ­ka­ce­bu­li­yo. mTe­li
dRee­bi isi­ni ela­pa­ra­ke­bo­den er­Ti meo­res.
is uy­ve­bo­da amor­Za­le­bis cxov­re­bi­dan, qma­ri ki Ta­vis Tav­
ga­da­sa­vals So­reul azia­Si omis dros.
ka­ci as­wav­li­da fe­mas wi­Tel ka­nia­ne­bis enas da Tan oc­nebob­­
den, Tu zRva daw­ynar­de­bo­da, wa­su­liy­ven sxva qve­ya­na­Si. Ra­me ga­
moaT­rev­den Ta­vianT navs, iWer­den Tev­zebs, di­las Za­lian ad­re
es­ro­den isars ar­wivs ar ro­me­li­me zRvis frin­vels da ro­gorc
ca ga­naT­de­bo­da, isev dai­ma­le­bo­den ga­moq­va­bul­Si.
to­mi­ran­da Tan­da­Tan Sors mi­dio­da Ta­vis oc­ne­ba­Si, mas mos­
wyin­da Ta­vis gaR­mer­Te­ba, gun­dru­ki d amor­Za­le­bis mor­Ci­le­ba
da moin­do­ma Tan­da­Tan gaa­far­To­vos Ta­vi­si sa­me­fo.
to­mi­ran­da ub­rZa­nebs me­na­li­pas, Ra­me ga­moiy­va­nos cxe­ni. me­
na­li­pas sZi­navs mis fe­xeb­Tan, jer ar es­mo­da da­Za­xe­ba, Sem­deg
wa­mo­var­de­ba Se­Si­ne­bu­li. me­na­li­pa uS­lis de­do­fals, mag­ram de­
do­fa­li ar ije­rebs da Seu­kaz­ma­ven cxens, is gaiars Ta­vis naC­
vev kldee­bi­sa­ken axa­li geg­me­bis da­saw­yo­bad. di­de­bu­lia di­lis
gaR­vi­Ze­ba Sav zRva­ze. uceb mas moes­mis ra­Rac Cur­Cu­li: to­mi­
ran­da daak­vir­de­ba da xe­davs or lands, ro­mel­nic uax­lov­de­
bian ga­moq­va­buls.
to­mi­ran­das Tvi­Ton See­Sin­da am Crdi­le­bi­sa, rad­gan es miu­va­
li ad­gi­li iyo da ego­na, rom es arian Rmer­Te­bi da un­daT mi­si
das­ja Ta­vis gaR­mer­Te­bi­saT­vis. Sem­deg mas es­mis xma: la­pa­ra­kobs
fe­ma da mi­si qma­ri.
sa­Si­ne­li ris­xva gaiars to­mi­ran­das sa­xe­ze. me Sen gaC­ve­neb,
ro­gor dae­ma­lo RmerT qal to­mi­ran­das.
to­mi­ran­da mris­xa­ne dab­run­de­ba sa­sax­le­Si. mze amo­dis qa­
laq­­ze. to­mi­ran­das taZ­ri­dan is­mis RvTis­msa­xu­re­ba da gundru­
ki Rru­be­li­viT mi­dis cis­ken. sa­sax­les­Tan sdgas cxe­no­sa­ni raz­
mi qa­le­bi­sa.
iq­ve arian: axa­li, ma­Ti uf­ro­si, ja­re­bis uf­ro­si pro­toa,
msa­­julT uxu­ce­si pa­la. me­na­li­pam Ca­moar­Tva cxe­ni de­do­fals

162
sa­Si­ne­li kan­ka­liT, yve­la­ni daem­xen de­dof­lis win, mag­ram mis
sa­xe­ze ara­fe­ri ar sCans ris­xvis gar­da da Se­var­de­ba Ta­vis oTax­Si.
co­ta xnis Sem­deg moiT­xovs pa­las. yve­las Si­SiT akan­ka­lebs.
pa­lac Se­Si­ne­bu­lia da ga­fiT­re­bu­li, daem­xo pir­qve da uke­Tebs
mox­se­ne­bas mim­di­na­re saq­meeb­ze. to­mi­ran­da us­mens. mag­ram mis
sa­xe­ze mainc sa­Si­ne­li ris­xvaa.
_ uk­ve ram­de­ni­me Tvea, Sen jur­Rmul­Si am­wyvde­via Se­ni qmris
mxe­va­li, di­de­bu­lo Rmer­To qa­lo. ras gvib­rZa­neb, ra un­da vu­
yoT mas.
_ ma­le Sen dai­ka­veb al­bad im mxe­va­li qa­lis ad­gils.
pa­las Si­SiT gaa­ci­va.
_ me ar gag­xa­de Sen yve­laf­rad (aq Ca­moT­vli­lia, Tu sa­Wi­
ro iq­ne­ba).
_ me gib­rZa­ne Sen, uTuod mo­ge­na­xa fe­ma _ sad aris igi.
pa­la eub­ne­ba, rom yvel­gan gaag­zav­na mdev­re­bi da iT­xovs
sam dRes va­daT ki­dev, rom mo­na­xos. ma­Sin to­mi­ran­da eub­ne­ba
fe­mas bi­nas. qma­ri moh­ka­liT, fe­ma ki aq mom­gva­reT. fe­ma im mxe­
val qal­Tan daa­biT.
pa­la ga­mo­dis. Se­dis ta­Zar­Si, koc­nis to­mi­ran­das fexs, mi­i­Rebs
amat­ri­dan kur­Txe­vas da xu­Ti amor­Za­le­biT gaud­ge­ba gzas klde­
e­bi­sa­ken.
did­xans eZe­ben, un­daT ki­de­ca ukan dab­ru­ne­ba, Sem­deg na­
xu­lo­ben ba­wars da miag­ne­ben col­-qmars er­Tma­ne­Tis aler­sSi,
pa­las da sxva amor­Za­lebs Za­lian gauk­vir­de­baT, ram­de­ni xa­nia,
arc ician, raa aler­si ma­ma­ka­cis.
kacs gauk­ra­ven xels da ga­daag­de­ben kldi­dan zRva­Si.
fe­mas miam­ba­ven pa­las cxens da mih­yavT sa­sax­le­Si. pa­la mi­
dis de­do­fal­Tan, mag­ram me­na­li­pa ar uS­vebs. ma­Sin is et­yvis,
rac un­da ga­das­ces da mih­yavs fe­ma, rom daa­bas jur­Rmul­Si.
jur­Rmul­Si sci­va, nes­tia da sxva ra­Rac frin­ve­le­bi da­co­ca­ven.
fe­ma rCe­ba jur­Rmul­Si.
pa­la mi­dis ta­Zar­Si sa­lo­ca­vad, rom ga­dar­Ca de­dof­lis
ris­xvas.
fe­mas gu­li uwux­de­ba da sti­ris.

6. kli­tev­ra
sa­nam fe­ma da saw­ya­li mxe­va­li qa­li er­Tad itan­je­bo­den gver­
diT fer­dze mib­ru­ne­bu­li _ da to­mi­ran­da ne­biv­ro­da ga­mar­jve­

163
biT, qa­laq­Si xma gav­rcel­da, rom te­lis­kir­Si mo­vi­den el­Ce­bi.
di­las ad­ria­nad gais­ma qa­la­qis ke­del­Tan ra­Rac in­stru­mente­
bis xma, ro­me­lic wi­naT ara­vis gae­go­na. es el­Ce­bi uk­rav­den ra­­
Rac rqeb­ze ga­Ce­Te­bul tom­re­biT, ro­me­lic xa­ris buS­ti­dan
iy­vnen ga­be­ri­li da xan gai­be­re­bod­nen da xan dai­kum­Se­bo­den.
amor­Za­le­bis ya­rau­le­bi gah­kvir­dnen _ es pir­ve­li gu­la­
di ma­ma­ka­ce­bi, ro­mel­nic miuax­lov­dnen qa­la­qis ka­rebs. amor­
Za­le­bis uf­ros­ma gag­zav­na qa­laq­Si ka­ci brZa­ne­bis mi­sa­Re­bad.
co­ta xnis Sem­deg isi­ni dab­run­dnen da moi­ta­nes ga­saS­ve­bi ni­
Sa­ni. ma­ma­ka­ce­bi Se­mo­vid­nen qa­laq­Si, Tan moh­qon­daT aua­re­be­li
ZRve­ni, jo­gi cxvre­bi­sa da cxe­ne­bi­sa, xa­re­bi, ka­me­Ce­bi da sxva.
jo­re­bi _ yve­la­ni dat­vir­Tu­li iy­vnen sa­qon­liT. mog­zau­re­bi
da­kiT­xvis­Tvis mouy­va­nes pa­las. man isi­ni mii­Ro mwyra­lad da
Ta­vi­dan fe­xe­bam­de CaaT­va­lie­ra. to­mi­ran­das da­Si­ne­bu­li pa­la
ex­la uf­ro Wkvia­ni da dak­vir­ve­bu­li Seiq­mna.
pa­lam Ca­moar­Tva maT Ta­vian­Ti mok­le da­ne­bi, ukan rom
hqon­daT gar­Wo­bi­li da hkiT­xa, ris­Tvis mo­vid­nen.
Cven me­zo­be­li to­me­bis el­Ce­bi varT _ mo­ve­diT, rom warud­
geT Tqven brwyin­va­le da Zlier de­do­fals. Cven gvin­da, mou­ta­
noT ZRve­ni da vTxo­voT mow­ya­le­ba. pa­lam CaaT­va­lie­ra ki­dev.
Sem­deg miu­ye­na mcve­le­bi da wa­vi­da sa­sax­le­Si mo­sax­se­neb­lad.
aq is wa­rud­ga me­na­li­pas, ro­mel­mac mii­Ro gul­mow­ya­leT.
_ Sen aq moi­ca­de da me mo­vax­se­neb.
ma­le mo­vi­da me­na­li­pa.
_ moax­se­ne maT, rom di­de­bu­li de­do­fa­li da­Tan­xmda, mii­Ros
el­Ce­bi.
pa­la sa­nam­de wa­vi­do­da, me­na­li­pam gas­ca brZa­ne­ba, qa­la­qi
mor­wyon, ta­Za­ri gaa­Ca­Ron. mgzav­reb­ma iba­na­ves ter­ma­do­na­Si,
Caic­ves axa­li ta­ni­sa­mo­si da mi­vid­nen ta­Zar­Si da mux­le­bi moi­
ya­res qan­da­ke­bis wi­na­Se. gun­dru­ki uk­mies, ZRve­ni daaw­yves da
mzak­vrad ori xa­ri miu­ta­nes.
asat­ra amor­Za­le­bis xo­ro­Ti mRe­ro­da him­nebs, to­mi­ran­da
id­ga sa­sax­les­Tan da is­men­da sa­ga­lo­bels, ro­ca gaa­Ta­ves, ub­
rZa­na me­na­li­pas, Se­mo­sos gam­Wir­va­le qso­vi­liT, rom­lis qveS
mos­Can­da Zvir­fa­si qa­ma­ri. Sem­deg is daj­da qvis tax­tze da ub­
rZa­na, Se­moiy­va­non el­Ce­bi.
Se­moiy­va­nes mgzav­re­bi: maT mii­xed­-moi­xe­des da gak­vir­den,
ro­ca na­xes de­do­fa­li. dae­cen mis win pir­qve. to­mi­ran­da ub­
rZa­nebs me­na­li­pas, ga­mo­kiT­xon, ra un­daT mgzav­rebs.

164
mwyem­seb­ma aux­snes, rom isi­ni me­zo­bel to­me­bis war­mo­mad­ge­
nel­ni arian, rom isi­ni arian mec­xva­ree­bi, rom cxov­ro­ben mSvi­
daT, sa­nam amor­Za­le­bi ar gmoC­nden da ar daes­xen Tav­ze. gan­sa­
kuT­ re­biT am uka­ nas­
knel xans _ pro­ toa swvavs sof­ lebs, klavs
ma­ma­ka­cebs da qa­le­bi mi­yavs tyvee­baT _ ex­la isi­ni mo­vi­den de­do­
fal­Tan, sTxo­von Sew­yna­re­ba da el­Ci dae­ca de­dof­lis fex­TqveS.
_ uT­xa­riT, rom dag­vib­ru­non qa­le­bi da Cven mo­va­leT vrac­
xavT Cven Tavs, mo­vi­ta­noT, rac gva­ba­dia da rac Tqven mog­vTxovT,
mxo­lod Ses­wyvi­teT Tav­das­xma.
aq el­Ce­bi daaw­yo­ben, rac mou­ta­niaT. amis Sem­deg maT mor­Ci­
le­bis niS­naT ako­ces to­mi­ran­das, tax­tis ki­des das­dves to­mi­ran­
das fe­xeb­Tan er­Ti mu­Wa mi­wa da er­Ti Ta­si wya­li.
to­mi­ran­das TiT­qos arc dau­na­xavs la­ma­zi mwyem­se­bi, Sors
ixe­de­bo­da da ga­das­ca me­na­li­pas, rom ori dRis Sem­deg gaige­­ben
pa­suxs, ma­nam­de ub­rZa­na, kar­gad Sei­na­xon stum­re­bi da ZRve­ni
ak­ri­bon. to­mi­ran­das sia­ma­yes saz­Rva­ri ara hqon­da. man da­niS­na
ja­re­bis aR­lu­mi.
ja­ri mi­dio­da de­dof­lis win pro­toas xel­mZRa­ne­lo­biT. win
miuZ­Rve­bo­da dam­cve­li raz­mi ax­las me­Tau­ro­biT. to­mi­ran­das
brZa­ne­biT amor­Za­le­bi er­Tma­neT­Si ai­rien da sa­Si­ne­li qa­riS­xa­li
gaC­nda is­re­bis sro­li­dan. isi­ni stum­re­bis Tav­ze ga­da­dio­den _
maT nac­ris fe­ri edoT da to­mi­ran­da ziz­RiT uyu­reb­da im mSi­
Sa­ra ma­ma­ka­cebs.
uceb to­mi­ran­dam ai­Ro Svil­di da is­ro­la isa­ri stum­ri­sa­
ken; yve­la­ni Si­SiT waiq­cen. isa­ri iq­ve dae­ca ax­lo; amas moh­yva
meo­re da ma­le mwyem­se­bis gar­Se­mo dad­ga is­re­bis Ro­be, ex­la
moew­yo ce­re­mo­nia­li de­dof­lis ukan dab­ru­ne­bis. win mi­dio­da
qu­rum­Ta qu­ru­me­bi sa­cec­xlu­re­biT, ro­mel­nic mRe­ro­den him­
nebs, Sem­deg ax­la dam­cve­li raz­mis Tav­Si, Sem­deg me­na­li­pas
mi­yav­da de­dof­lis cxe­ni. me­re fe­xiT mi­dio­den pa­la da ra­mo­
de­ni­me rCeu­li amor­Za­li da maT So­ris kli­tev­ra, axal­gaz­rda
da la­ma­zi amor­Za­li di­de­bu­li cec­xlis Tme­biT _ to­mi­ran­dam
uka­nas­kne­lad mas miaq­cia yu­rad­Re­ba, gaan­Ta­vi­suf­la qu­ru­mo­
bi­dan da gai­xa­da sa­sax­lis mo­sam­sa­xu­reT. mas SeeZ­lo de­dof­
lis sa­wol oTax­Si Ses­vla da xan­dis­xan Sec­vli­da me­na­li­pas.
me­na­li­pas es ar mos­won­da. wu­xe­li­sac kli­tev­ra das­tova dedo­­
fal­ma Ta­vis­Tan sa­sax­le­Si. kli­tev­ras yel­ze eki­da mSvenieri mar­
ga­li­tis sa­ye­lo, es iyo ni­Sa­ni wu­xan­de­li de­dof­lis wya­lo­bi­sa.

165
Sem­deg mi­dio­den stum­re­bi mor­Ci­le­bis niS­naT xel­Sek­ru­
li, Sem­deg cal­ke qa­le­bi fe­xeb­Sek­ru­li, ro­mel­nic bor­Zi­kob­
den. Sem­deg eqvs amor­Zals moh­qon­da to­mi­ran­das tax­tre­va­ni,
ro­mel­ze­dac ij­da de­do­fa­li ama­yad. pro­ce­sias aTa­veb­da ja­
ri, pro­toas me­Tau­ro­biT. Sem­deg pro­ce­sia ga­Cer­da sa­sax­les­
Tan. to­mi­ran­da di­di zei­miT Seiy­va­nes sa­sax­le­Si. amor­Za­le­bi
Ca­mox­ten cxe­ne­bi­dan da Ta­ve­bi da­xa­res mi­was­Tan. to­mi­ran­das
Sey­ven Tan kli­tev­ra da me­na­li­pa.
_ Sen dar­Ci mTe­li Ra­miT Cem­Tan, kli­tev­ra. Sen ki me­na­li­pa
wax­val da­sa­Zi­neb­lad.
_ mag­ram me ar dav­Rlil­var, de­do­fa­lo da nu mo­mak­leb Se­ni
sa­xis Se­xed­vis bed­nie­re­bas.
_ ki­dev er­Ti sit­yva da Sen sa­mu­da­mod da­kar­gav mag bed­ni­
e­re­bas.
me­na­li­pa mzad iyo da­mor­Ci­le­bo­da, rom kli­tev­ram Ses­Za­xa:
_ de­do­fa­lo, me jer ar me­Zi­ne­ba, me min­da, vna­xo uc­xo
mgzav­re­bi da amo­gir­Cio Sen pa­ta­ra kra­vi.
_ wa­di, pa­ta­ra go­go, mxo­lod ma­le dab­run­di. _ ise­Ti si­na­
ze jer ara­vis una­xavs to­mi­ran­da­sa­gan.
kli­tev­ra daem­xo de­dof­lis sa­re­ce­lis wi­na­Se da mi­si spi­
len­Zis Tme­bis niaR­va­ri daiR­va­ra mar­ma­ri­los ia­tak­ze da ga­
moC­nda qa­lis di­de­bu­li si­la­ma­ze. me­na­li­pam Seas­wro Tva­li,
rom de­do­fa­li sia­mov­ne­biT Ses­cqe­ro­da qals. Sem­deg kli­tev­
ram ako­ca fe­xeb­ze de­do­fals da ga­var­da ga­reT.
de­do­fa­li mainc mar­to dar­Ca. man gag­zav­na me­na­li­pa, rom
gas­ces brZa­ne­ba, auS­van xe­le­bi mgzav­rebs, aC­ve­non qa­la­qis Se­
sa­niS­na­vi ad­gi­le­bi da Ta­nac kar­gad gau­mas­pin­Zlden.
to­mi­ran­dam mii­Ro ma­Ti mor­Ci­le­ba, apa­tia yve­la­fe­ri, Tu
mo­i­ta­nen xarks da ag­reT­ve gas­ca brZa­ne­ba, mie­caT ma­Ti tyve qa­
le­­bi. me­na­li­pam ra­Rac Cas­Cur­Cu­la yur­Si pa­las. uka­nas­kne­li si­
xa­rul­ma moic­va, rom ro­gor­me asia­mov­nos de­do­fa­lis rCeuls.
te­les­ki­ris Crdi­lo­-aR­mo­sav­le­TiT qa­la­qis yru na­wil­Si ga­
Se­ne­bu­li iyo daC­rdi­lu­li ba­Ri mo­xu­ci amor­Zal qa­lis ama­lia­si.
ama­lias me­tad kar­gi xa­sia­Ti hqon­da, iyo iS­via­Ti mxia­ru­li da
udar­de­li, sa­nam SeeZ­lo, iyo amor­Za­li, ro­ca da­ber­da, me­re xe­
li mih­yo lu­dis ga­mox­das da xel­Si Caig­do mTel qa­laq­Si lu­dis
mo­no­po­lia.
ma­le mi­si ba­Ri qa­laq­Si yve­la­ze uf­ro mxia­ru­li ad­gi­li gax­da.

166
ba­Ri di­de­bu­laT iyo mow­yo­bi­li. Can­Cqe­re­biT da leo­par­
di­sa da lo­mis tya­ve­biT. mi­wa­Si iyo da­mar­xu­li di­di Wu­ri, ro­
mel­Siac qar­vis Rvi­no iyo Cas­xmu­li. amor­Za­lebs Za­lian uy­var­
daT baR­Si sia­ru­li. ama­la xvde­bo­da di­di am­biT. ga­moh­qon­da
yve­la­fe­ri, ufen­da tya­vebs da sxva. amor­Za­leb­sac moh­qon­daT
yve­la­fe­ri. gan­sa­kuT­re­biT di­di dRe­sas­wau­li iyo xol­me `to­
mi­ran­das dRes~ anu `gan­Ta­vi­suf­le­bis dRes~. es dRe iyo amor­
Zal­Ta sa­me­fos daar­se­bis mo­go­ne­bis dRe.
dRes aq iyo ga­mar­Tu­li di­di qei­fi. mtan­jve­li iyo to­mi­ran­
das ti­ra­nia da ami­tom qei­fis dros amor­Za­le­bi uf­ro gam­Zaf­re­
biT eZ­leo­den Ta­vi­suf­le­bas, Ta­nac ar ik­leb­den da ka­non­mdeb­
lo­bas sas­tik kri­ti­kas uke­Teb­den. mxo­lod to­mi­ran­das RvTiur
pi­rov­ne­bas jer mainc ver exe­bo­den, sa­ma­gie­roT mis ax­lo­bel qa­
lebs _ me­na­li­pas, pa­las, pro­toas da sxvebs _ xvde­bo­daT Za­lian,
Tum­ca ma­Ti Si­SiT amor­Za­le­bi Zlivs ib­ru­neb­den suls.
ba­Ri sav­se iyo, ro­ca Se­mo­vi­den uc­xoe­le­bi. isi­ni iy­vnen
la­ma­zi ma­ma­ka­ce­bi: er­Ti sa­Sua­lo ta­nis _ briu­ne­ti, co­ta xnie­
ri. meo­re _ qe­ra, ma­Ra­li da cis­fe­ri Tva­le­biT, Ta­nac Za­lian
axal­gaz­rda.
mok­le ka­ba, ro­me­lic mas ec­va, ver ma­lav­da mi­si ta­nis si­
la­ma­zes, or­Ta­ves eki­daT sa­la­mu­re­bi, rom­li­Tac dRes moad­
gen qa­laqs. maT Se­moy­vaT baR­Si la­ma­zi kli­tev­rac. is mij­da
er­Ti di­di xis qveS da ga­nie­ri Tva­le­biT miS­te­re­bo­da uc­xoe­
lebs, mi­si Tva­le­bi ver ma­lav­den vne­bas.
ama­liam miar­Tva stum­rebs lu­di.
amor­Za­le­bi moex­vien uc­xoe­lebs da ekiT­xe­bo­den sxva­das­xva
am­bebs. maT Za­lian gauk­vir­daT, rom am toms me­fe ar yavT da yve­
la sa­kiT­xebs Tvi­Ton xal­xi swyvets.
es iyo nam­dvi­li ko­mu­na.
mwyem­se­bi am­bo­ben, rom isi­ni erT da ima­ve dros mwyem­se­bic
arian da mxed­ re­bic, rom ara­ vis Tavs ar es­ xmian, Tu maT ar
dae­cen Tav­ze, rom isi­ni Tay­vans sce­men mxo­lod mzes, mTva­res
da var­skvla­vebs. lu­di ileo­da da Ta­nac la­pa­raks Sno eZ­leo­da.
da uma­tes xmas uc­xoe­leb­ma da Ta­nac amoi­Res Ta­vian­Ti sa­la­
mu­re­bi. ma­le kli­tev­ra wa­mox­ta da win dauj­da uc­xoe­lebs. axal­
gaz­rda mwyem­si ea­ler­se­ba kli­tev­ras da Tan us­xams luds. or­Ta­
ves gaua­res Jruan­tel­ma. or­gia grZel­de­ba. amor­Za­le­bi sas­­ti­kad
daT­vren. mwyem­seb­ma waiy­va­nes kli­tev­ra max­lo­bel ga­moq­va­bul­Si.

167
kli­tev­ras daa­viw­yda yve­la­fe­ri, to­mi­ran­da da amor­Za­lo­bac da
axal­gaz­rdu­li vne­biT mie­ca Tav­da­viw­ye­bas. to­mi­ran­das saw­yal
fa­vo­rit­kas uda­ra­jeb­da pa­la da aki moas­wro ki­dec...
kli­tev­ra ga­fiT­rda. is emu­da­re­ba axal­gaz­rda mwyemss, Tan
waiy­va­nos Ta­vis qve­ya­na­Si. mas mos­wyin­da sa­sax­le da amis gar­da,
aris ra­Rac uC­veu­lo TviT to­mi­ran­das mis­da­mi siy­va­rul­Si.
mwyem­sic ea­ler­se­ba da pir­de­ba Ta­vis qve­ya­na­Si ga­da­mal­vas.
mwyem­si sxva mxa­res wa­vi­da, kli­tev­ras un­da ta­ni dae­ba­na mdi­na­
re­Si da sa­sax­le­Si wa­su­li­yo, rom am dros Tav­ze es­xme­ba ax­la,
Ta­vi­si mcve­li raz­miT da atu­sa­Rebs kli­tev­ras da ase mi­yavT
kli­tev­ra sa­sax­le­Si.
sa­sax­lis Zirs oTax­Si gai­mar­Ta sa­sa­mar­Tlo.
sul maR­la zis msa­julT uxu­ce­si pa­la, Zirs ki­dev sxva kibeeb­
ze areo­pa­gi mo­sa­mar­Tle­Ta da daiw­yes ga­sa­mar­Tle­ba klitev­ra­si,
ro­mel­sac jer ki­dev ar mos­ci­le­bia bed­nie­re­bis na­mi sa­xe­ze.
_ Tqven win aris amor­Za­li, ro­mel­mac daar­Rvia ka­no­ni, ro­
mel­mac ar aas­ru­la to­mi­ran­das pi­ro­ba. _ to­mi­ran­das sa­xel­ze
msa­ju­le­bi pir­qve daec­nen.
_ kli­tev­ras me Tvi­Ton mo­vas­wa­ri ma­ma­kac­Tan.
_ ri­si Rir­sia kli­tev­ra?
_ sik­vdi­li­sa, sik­vdi­li­sa _ to­mi­ran­das ka­no­niT! da amor­
Za­le­bi isev daem­xen pir­qve.
_ me get­yviT ga­na­Cens: da pa­la ga­vi­da. kli­tev­ra ki dar­Ca
mar­to. sa­sa­mar­Tlo dai­Sa­la. pa­la Se­vi­da sa­sax­le­Si, mas Sex­vda
me­na­li­pa da bo­rot­ma Ri­mil­ma ga­daua­ra sa­xe­ze. pa­la yve­la­
fers moh­yva, me­na­li­pam ako­ca pa­las di­di da­va­le­biT. me­na­li­pa
wa­vi­da de­do­fal­Tan. am dros xalxs ki­dec gae­go es am­ba­vi da
sas­je­lis mo­lo­din­Si moaw­yda sa­sax­les, me­na­li­pam yve­la­fe­ri
moax­se­na de­do­fals, de­do­fa­li gaw­yra.
_ Sen styui, sa­Za­ge­lo. ma­Sin me­na­li­pa moy­va, rom amis Se­
sa­xeb yve­lam icis, rom sa­sa­mar­Tlom ki­dec ga­moi­ta­na ga­na­Ce­ni.
to­mi­ran­da mix­vda, rom amor­Za­lebs Za­liT daeC­qa­re­biaT
saq­me. Se­mo­yavT kli­tev­ra.
kli­tev­ras See­kiT­xa to­mi­ran­da, ra­Sic sdeb­den brals.
kli­tev­ra adas­tu­rebs da am­bobs, rom mas Seuy­var­da is axal­
gaz­rda mwyem­si. to­mi­ran­das ax­rCobs bra­zi. gas­cems brZa­ne­bas,
mok­lan kli­tev­ra. pa­la da me­na­li­pa, imis ma­gier, rom dae­sa­
Cuq­re­bi­naT, ki­dec da­tuq­ses.

168
Sem­deg ki ga­xe­le­bul xars, ro­mel­sac es­ro­les is­re­bi, baw­
riT mib­mu­li kli­tev­ra mih­qon­da min­dor­Si. ma­le mi­si la­ma­zi
sxeu­lis ma­gier mxo­lod um­sgav­so Zo­ri eg­do.

7.
to­mi­ran­da Cai­ke­ta sa­sax­le­Si ra­mo­de­ni­me dRes. ara­vis ar
iReb­da. gas­ca brZa­ne­ba, qa­laq­Si RvTis msa­xu­re­ba See­Ce­re­biaT.
sa­tax­to qa­la­qi traur­Si gaex­via, yve­la­fe­ri gav­da uwin­del ub­
ra­lo qa­laqs. yve­la­ni da­dio­den dam­wux­re­bu­li da naR­vliani.
to­mi­ran­das eC­ve­ne­bo­da la­ma­zi kli­tev­ra _ ro­mel­mac ar­Cia
de­do­fals mec­xva­re: Tu es la­ma­zi go­go dai­Ru­pa, ma­Sin sxve­bi
ra­tom cxov­ro­ben? to­mi­ran­da xvde­bo­da, rom kli­tev­ra dah­Ru­pes
mis­ma ax­lo­bel­ma amor­Za­leb­ma da mis gul­Si sa­Si­ne­li Su­ris­Zie­ba
gub­de­bo­da. to­mi­ran­da­Si Tan­da­Tan iR­vi­Zeb­da qa­li. mas mow­yin­da
uk­ve sa­xe­li da di­de­ba, mas un­da sis­xli, to­mi­ran­dam moix­mo me­na­
li­pa da gas­ca brZa­ne­ba, rom da­sa­jon ama­lia da moT­xa­ron ba­Ri.
_ sad aris sis­xli, rom Ca­mo­rec­xos saw­ya­li kli­tev­ras da­
Rup­va?! _ yvi­ro­da to­mi­ran­da da mi­si Tva­le­bi cecxls af­rqvev­
den. me­na­li­pa mix­vda de­dof­lis vne­bas da moax­se­na, rom ki­dev
elian jur­Rmul­Si wi­Tel­ka­nia­ni mxe­va­li qa­li da fe­ma sas­jels.
to­mi­ran­dam gi­Ji­viT ga­di­xar­xa­ra: gas­ca brZa­ne­ba, amoey­va­
naT qa­le­bi, es­miaT, eW­miaT da Sem­deg sa­ja­rod daew­vaT ko­con­ze.
me­na­li­pam ga­das­ca pa­las brZa­ne­ba. pa­la Se­mo­dis akan­ka­le­
bu­li, ar SeiZ­le­ba de­dof­lis brZa­ne­bis as­ru­le­ba, rad­gan lu­
diT dam­Tvra­li ama­lia wu­xel ga­giJ­da da wi­Tel ka­nia­ni mxe­va­li
qa­lic mom­kvda­ra da mi­si gax­rwni­li le­Si hklavs fe­mas. me­na­
li­pa moax­se­nebs de­do­fals. de­do­fals TiT­qos arc gak­vir­ve­
bia. moiT­xovs pa­las. Se­mo­dis pa­la. de­do­fa­li gab­ra­ze­bu­lia:
`ro­gor dauS­vi, rom wi­Tel­ka­nia­ni mxe­va­li qa­li mok­vda~. ai­Rebs
Subs da miar­Wobs beW­ze pa­las. saw­ya­li qa­li xma­sac ver iRebs.
_ ga­dae­ci ax­las, rom Cag­ric­xos mo­na qa­leb­Si, Sen amie­ri­
dan ara xar msa­ju­li. _ pa­la wa­mod­ga da isar­-gar­Wo­bi­li ga­vi­
da ga­reT. to­mi­ran­dam xe­li Caiq­nia da uT­xra me­na­li­pas:
_ wa­di da ico­de, es dRe mo­ge­lis Senc. awi me ar min­da msa­
julT uxu­ce­si, awi me Tvi­Ton viq­ne­bi mo­sa­mar­Tle.
to­mi­ran­da ama­lias sik­vdil­ma, fe­mas mo­ma­val­ma sa­tan­jel­
ma sa­go­ne­bel­Si Caag­do. ra dae­mar­Te­ba amor­Za­le­bis sa­me­fos
mi­si sik­vdi­lis Sem­deg. sa­Wi­roa fiq­ri STa­mo­mav­lo­ba­ze, rom

169
man un­da da­ba­dos asu­li, ro­me­lic iq­ne­ba Sem­deg amor­Za­le­bis
de­do­fa­li _ To­rem ise sru­liad amow­yde­ba sa­me­fo.
to­mi­ran­dam ga­das­wyvi­ta, ga­mos­ces ka­no­ni, rom we­li­wad­Si er­
Txel ga­zaf­xul­ze ori TviT amor­Za­le­bi ga­vi­den Wa­la­Si qa­la­qi­
dan da iq moaw­yon `qor­wi­lis Ra­mee­bi~. vinc dab­run­de­ba or­su­li,
gan­Ta­vi­suf­lde­ba mu­Sao­bi­sa­gan. da­ba­de­bu­li qa­le­bi gaiz­rde­bian
da zo­gierT va­Jeb­sac Sei­na­xa­ven ji­Sis mo­sa­Se­neb­lad. Tvi­To­nac
moay­va­niebs qmars da da­ba­debs asuls mem­kvid­res _ sis­xli uTa­ma­
Seb­da to­mi­ran­das. man dau­Za­xa me­na­li­pas da ga­das­ca Ta­vi­si geg­ma.
am am­bav­ma ma­le moia­ra te­lis­ki­ri. amor­Za­lebs Za­lian gae­
xar­daT. to­mi­ran­dam da­niS­na aR­lu­mi da daiw­yo mza­de­ba qor­wi­
lis Ra­mee­bis­Tvis: amor­Za­leb­ma dai­ba­nes ta­ne­bi ter­ma­do­na­Si da
Tav­ze wais­ves sur­ne­lo­va­ni ze­Ti da isev mii­Res qa­le­bis si­na­ze.
to­mi­ran­dam gag­zav­na mo­ci­qu­le­bi mwyem­se­bis ko­mu­na­Si, ma­
Tac gau­xar­daT ase­Ti xar­ki, mxo­lod SeuT­va­len, rom me­fe ar
yavT da Tvi­Ton to­mi­ran­dam un­da amoir­Cios ma­ma­ka­ci, ara xa­
ris­xiT, ara­med Ta­vis ge­mov­ne­biT. qa­laq­Si to­mi­ran­dam das­to­
va mxo­lod mo­xu­ci amor­Za­le­bi da mo­na qa­le­bi. sxveb­ma wai­Res
kar­ve­bi, ia­ra­Ri da gaem­gzav­ren mdi­na­re ter­ma­do­na­ze.
xal­xSi da­ba­de­bu­li iyo to­mi­ran­das wi­naaR­mdeg uk­ma­yo­fi­le­­
ba. pa­la uk­ma­yo­fi­lo iyo ga­da­ye­ne­biT, sxve­bi amas ma­lav­dnen, mag­
ram ase­Ti ka­no­nis Sem­deg, isev daiw­yes gaR­mer­Te­ba to­mi­ran­da­
si da mis ta­Zar­Si gax­Sir­da RvTis msa­xu­re­ba, msxer­plis mi­ta­na
da loc­ve­bi.
to­mi­ran­dam ase­Ti sit­yve­biT mi­mar­Ta amor­Za­lebs:
_ me Tqven ga­da­gaC­vieT ma­ma­ka­cebs. Tqven iciT, ro­gor di­de­
bu­li ga­mod­ga es. ex­la amor­Za­le­bis sa­me­fo, rom ar ga­da­Sen­des,
sa­Wi­roa gam­rav­le­ba, ami­saT­vis Tqven geZ­le­vaT ori Tve ma­ma­ka­
ceb­Tan dar­Ce­ni­sa, mxo­lod ma­ma­ka­ce­bi Tqven un­da aq­ciod mo­ne­
bad da vai imas, vinc ga­daux­vevs am brZa­ne­bas. me Tvi­Ton avir­Cev
qmars da Tqve­ni de­do­fa­li da­ba­debs mem­kvid­re asuls. Sem­deg
Tqven dab­run­de­biT sax­lSi da daiw­yebT Cveu­leb­riv Sro­mas da,
vai imas, vinc ga­daux­vevs brZa­ne­bas da gae­ki­de­ba ma­ma­kacs.
gax­sov­deT kli­tev­ra da ge­Si­no­deT. ro­ca ge­yo­le­baT Svi­le­
bi, ga­zar­deT amor­Za­le­bis wes­ze. va­Je­bi ga­da­ya­reT kldi­dan da
yo­vel wels gax­valT Tqven Wa­la­Si `qor­wi­lis Ra­mee­bi­saT­vis~.
ter­ma­do­nis Wa­la gaiv­so kar­ve­biT; iyo di­di mxia­ru­le­ba.
im ad­gi­las, sa­dac odes­Rac am­de­ni ma­ma­ka­ci dai­xo­ca, ex­la axa­
li cxov­re­ba daiw­yo. mwyem­se­bi uk­rav­den sa­la­mu­rebs, iyo bev­

170
ri sas­me­li, saW­me­li, aler­si da mxia­ru­le­ba. mTva­re da­na­To­da
amor­Za­lebs, mdi­na­re­Si rom iban­den tans, Sors mos­Can­da di­de­
bu­li zRva. bu­ne­ba em­za­de­bo­da ada­mia­nis gar­daq­mni­saT­vis.
yve­la­ze di­de­bu­li iyo to­mi­ran­das ka­ra­vi. lo­mis tya­ve­biT,
yva­vi­le­biT mo­fe­ni­li. mis fe­xeb­Tan eZi­na la­maz mwyemss, ro­mel­
mac er­Txel Seac­di­na kli­tev­ra, es mwyem­sic al­bad de­do­fal­ma
kli­tev­ras mo­wo­ne­biT air­Cia.
amor­Za­leb­ma ma­ma­ka­ce­bi gai­xa­des mo­ne­bad. dRe amu­Sa­veb­dnen
sa­mu­Sao­ze da yve­la­fers ise ake­Te­bi­neb­den, ro­gorc wi­naT qmre­
bi maT ub­rZa­neb­den. ase ga­vi­da sa­mo­ci dRe.
to­mi­ran­dam ga­nac­xa­da, rom is ar grZnobs ki­dev bav­Svis sun­
Tqvas da ami­tom Ta­vi­si qma­ri un­da waiy­va­nos sa­sax­le­Si. Seuy­var­
da to­mi­ran­das mwyem­si. to­mi­ran­das ver war­moud­ge­nia, win vin
aRud­­ge­ba mis sur­vils da es am­ba­vi ga­mouc­xa­da xalxs. da Tan
dau­ma­ta, rom man un­da dai­we­ros jva­ri ta­Zar­Si da mis­ces xalxs
asu­li, mem­kvid­re.
amor­Za­leb­ma mois­mi­nes es am­ba­vi mSvi­daT, ise ki gu­li daw­
ydaT Za­lian. me­na­li­pam gas­ca brZa­ne­ba, moam­za­don sa­qor­wi­lo
sa­wo­li da asat­ras eb­rZa­na ce­re­mo­niis mow­yo­ba. me­na­li­pa mix­
vda, rom mi­si gav­le­na sa­sax­le­Si Tan­da­Tan gah­qre­ba, da mis go­
ne­ba­Si, ro­me­lic ga­mob­rZmen­di­li iyo sa­sax­lis in­tri­geb­Si, dai­
ba­da axa­li in­tri­ga. me­na­li­pa mix­vda, rom to­mi­ran­da ga­da­su­la
wres da ver mo­xib­lavs qmars mxo­lod sa­Wi­roa, mas aC­ve­nos ise­Ti
qa­li, rom aun­Tos vne­ba da aseT qa­lad vin ga­mod­ge­bo­da, gar­da
fe­ma­si, ro­me­lic kli­tev­ras ar Ca­mou­var­de­bo­da si­la­ma­ziT.
me­na­li­pam uT­xra asat­ras, rom man ga­nac­xa­dos, rom Rmer­Te­
bi ar iZ­le­vian taZ­ri­dan jva­ris­we­ris ne­bas _ amiT asat­ra daT­
xov­ni­li iq­ne­ba qu­rum­Ta qu­ru­mo­bi­dan da maT SeT­qmu­le­bas mie­
ma­te­ba ki­dev er­Ti qa­li. ese­ni iq­ne­bian: ax­la, pro­toa da pa­la.
to­mi­ran­dam, me­na­li­pas az­riT, di­di Sec­do­ma dauS­va, rom
sa­qor­wi­lo Ra­mee­bi moaw­yo. amor­Za­leb­Si ex­la uf­ro dai­ba­de­
bo­da uk­ma­yo­fi­lo­ba, rad­gan wi­neT isi­ni ga­daC­veul­ni iy­vnen
ma­ma­ka­cebs da ex­la ki sur­vi­le­bi aen­ToT da to­mi­ran­das Rmer­
To­bac ara­vis swam­da.
asat­ra ga­da­ye­ne­bu­li iq­na qu­rum­T-qu­ru­mo­bi­dan da mi­si ad­gi­
li isev to­mi­ran­dam dai­Wi­ra _ man Tvi­Ton­ve moaw­yo Ta­vi­si jva­
ris we­ra da Ta­vis qmars sa­ja­roT ga­das­ca zo­gier­Ti uf­le­be­bi.
me­na­li­pa Seiq­mna SeT­qmu­le­bis su­li da gu­li, Ta­nac mas aua­re­
be­li dro hqon­da, rad­gan to­mi­ran­da ar iba­reb­da.

171
8. to­mi­ran­das aR­sas­ru­li
yo­vel dRe to­mi­ran­da sul qve­viT da qve­viT mi­dio­da, mi­
si Se­ka­ve­bu­li vne­ba ex­la gaor­kec­da. is Seiq­mna gam­xda­ri, fer­
mkrTa­li. mi­si brwyin­va­le Tva­le­bi ar iy­vnen ise mim­zi­da­vi da
bo­ro­tad ga­moi­yu­re­bo­den. to­mi­ran­da er­Ti na­bi­jiT ar ici­leb­
da qmars. sa­xel­mwi­fo saq­mee­bi sul mii­viw­ya. amor­Za­leb­mac amoi­
sun­Tqes. me­na­li­pas par­tia iz­rde­bo­da. rac uf­ro to­mi­ran­das
vne­ba iz­rde­bo­da, is im­de­nad sas­ti­ki xde­bo­da da yo­vel ub­ra­lo
Sem­Txve­vi­saT­vis sas­ti­kad sji­da amor­Za­lebs. min­dvris mwyem­sic
mow­ye­ni­li iyo ga­da­War­be­bul vne­bia­no­biT da mas Ta­vi­suf­le­ba
enat­re­bo­da. mas agon­de­bo­da kli­tev­ras si­la­ma­ze da naR­vli­anob­
da. mwyem­si Tan­-da-­Tan ak­vir­de­bo­da sxva amor­Za­lebs, mag­ram
to­mi­ran­dam iW­vi ai­Ro da sa­sax­li­dan gaag­do yve­la amor­Za­le­
bi, vi­sac si­la­ma­zi­sa da axal­gaz­rdo­bis ec­xo ra­me. ma­Sin me­fem
pir­da­pir mi­mar­Ta me­na­li­pas Sve­li­saT­vis da cbie­ri me­na­li­pac
dros uc­di­da.
er­Txel me­na­li­pam uT­xra fe­mas, rom mas di­di be­di ew­via, rom
mis nax­va un­da Tvi­Ton me­fes da SeuZ­lia ki­dec mi­si sa­qor­wi­lo
sa­re­ce­li na­xos. fe­mas ki­dec daa­viw­yda Ta­vis jur­Rmul­Si qma­ri
da mi­si Se­wu­xe­bu­li su­li ex­la ara­fer­ze ar fiq­rob­da. mi­si sxe­
u­li­saT­vis ki­dev ar­Ce­va­ni ar iyo.
mTva­ria­ni Ra­me iyo _ to­mi­ran­das cu­daT eZi­na. ra­Rac sa­Si­
ne­le­ba ar as­ve­neb­da da Zil­Si bo­dav­da.
Sem­deg mas gaeR­vi­Za da Cu­mad dau­Za­xa Ta­vis qmars. ara­vin ar
upa­su­xa. meo­re­jer dau­Za­xa, da ki­dev ara­vin xma ar gas­ca.
to­mi­ran­da wa­mod­ga lo­gi­ni­dan, mag­ram Ta­vi daeb­ru­va da waiq­
ca. ara­fe­ri mas ar ax­sov­da. ex­la mix­vda, rom qmar­ma da­wo­lis win
mas daa­le­via ra­Rac araC­veu­leb­ri­vad ma­ga­ri lu­di. el­vis sis­wra­
fiT mis Tav­Si gaia­ra az­rma:
_ al­bad mas un­do­da, rom Cem­Tvis da­sa­Zi­ne­be­li wa­ma­li moe­ca,
mag­ram Cem­ma jan­mrTe­lo­bam gauZ­lo. mag­ram ra az­ri un­da hqon­
des mas? _ da mi­si gu­li eW­veb­ma da­se­res.
to­mi­ran­da ga­mo­vi­da sax­li­dan, mTva­riT ga­na­Te­bu­li is mia­gav­
da moC­ve­ne­bas. uceb Ses­dga da SeaJ­rJo­la. mas moes­ma nac­no­bi
Cur­Cu­li.
to­mi­ran­da brun­de­ba sa­sax­le­Si da ga­moaqvs Svil­d-i­sa­ri.
moes­mis sa­sax­lis baR­Tan sau­ba­ri.
me­fe vi­Ra­cas Ses­Ci­vis, rom mas tyvia­sa­viT awevs gul­ze to­
mi­ran­da da mi­si sa­sax­le, rom mas uy­vars, ro­gorc an­ka­ra na­ka­

172
du­li, da ro­gorc mTis nia­vi, mxo­lod fe­ma da mois­mis sim­Re­ra
ne­li. to­mi­ran­dam su­li gak­min­da da, ro­gorc Sve­li ga­dax­ta.
meo­re mxa­res ba­la­xeb­ze iw­ven me­fe da fe­ma. ro­gorc daW­ri­li
vef­xvi, ga­da­var­da to­mi­ran­da da mie­ta­na axal­gaz­rda qals da
gul­Si gaur­Wo isa­ri.
fe­ma ux­mod dae­ca mi­wa­ze. to­mi­ran­das fe­xeb­Tan ga­ner­Txo
Se­Si­ne­bu­li me­fe. to­mi­ran­dam waar­tya fe­xi da ub­rZa­na, mi­yo­
lo­da ukan. to­mi­ran­dam dau­Za­xa me­na­li­pas da ub­rZa­na, di­li­
dan­ve mom­za­de­bu­li­yo sa­sik­vdi­loT.
_ Sen ver Ses­ Ze­
li fe­ mas mov­ la _ xval Sen ga­ da­
gag­de­ben
zRvis fsker­Si.
to­mi­ran­dam ub­rZa­na, dau­Za­xon dam­cvel raz­mTa uf­ross da
me­na­li­pa daa­tu­sa­Ron. dam­cve­li raz­mis uf­ro­si em­Txvia to­mi­
ran­das fe­xebs, mag­ram mas das­wvda to­mi­ran­da da axa­da yel­sax­
ve­vi, ro­me­lic ni­Sa­ni iyo mi­si sa­sax­lis wo­de­bi­sa.
_ dam­sa­je, di­de­bu­lo de­do­fa­lo! _ Ses­Za­xa me­fem.
to­mi­ran­dam ga­da­xe­da sa­Si­ne­li ris­xviT.
_ nu ggo­nia, Se­ni Sa­vi sis­xliT Sei­yi­do sa­Si­ne­li Ra­la­ti, me
Sen jer gaC­ve­neb seir­sa.
to­mi­ran­da­Si ib­rZo­da or­gva­ri grZno­ba: Seu­rac­xyo­fi­li qa­
li­sa da de­da­ka­ci­sa _ di­las ga­das­wyvi­ta mainc de­do­fal­ma, rom
me­fem un­da icoc­xlos.
xalxs ki­dec gae­go wu­xan­de­li sa­sax­lis am­be­bi da miaw­yda
sa­sax­les. yve­las awu­xeb­da me­na­li­pas sik­vdi­lis am­ba­vi.
_ ra gin­daT, Tqve sa­Za­ge­lo mo­ne­bo, _ Ses­Za­xa to­mi­ran­dam,
_ raT mog­ro­vil­xarT aq da ar mi­di­xarT ta­Zar­Si sa­lo­ca­vad?!
sa­ma­ri­se­bu­ri si­Cu­me iyo pa­su­xi. zo­gi, vinc win iy­vnen,
daec­nen mux­leb­ze, mag­ram vinc ukan iy­vnen, isi­ni id­gnen gaun­
Zrev­laT.
de­do­fa­li aman Za­lian gaak­vir­va.
_ ges­miT, Ce­mi brZa­ne­ba? _ ikiT­xa de­do­fal­ma.
uka­na ri­ge­bi­dan mois­ma xma:
_ Cven gTxovT, de­do­fa­lo, rom Tu me­na­li­pa dais­je­ba, ma­Sin
mwyem­sic dai­sa­jos. Cven ar gvin­da ma­ma­ka­cis xe­li­suf­le­ba. Cven
mo­viT­xovT ma­gis sik­vdils.
to­mi­ran­da ga­giJ­da ris­xvi­sa­gan da ga­daag­do bra­zi­sa­gan ra­
mo­­de­ni­me isa­ri, xal­xSi gais­ma zria­li da ra­mo­de­ni­me amor­Za­li
dae­ca mi­wa­ze gan­gmi­ru­li.

173
mag­ram es iyo na­per­wka­li, ro­mel­mac aa­feT­qa jan­yis cec­xli.
xal­xi ain­Zra, mTe­li da­gu­be­bu­li grZno­ba moz­vav­da da daiZ­ra
xal­xi sa­sax­li­sa­ken.
to­mi­ran­da gi­Ji­viT is­ro­da is­rebs da ece­mo­den amor­Za­le­bi.
ezo­Si uk­ve id­ga sis­xlis na­ka­du­li. am dros xal­xSi ga­moC­nden me­
na­li­pa, ax­la, pro­toa da pa­la. isi­ni ra­Ra­cas eub­ne­bo­den amor­Za­
lebs da isi­ni ki­dev yoy­ma­nob­den, is­re­bi ki mi­dio­da amor­Za­leb­Si
da yo­vel axal gas­ro­la­ze axa­li msxver­pli ece­mo­da mi­wa­ze.
el­vam da­se­ra uceb xal­xi.
_ maS, ase, Sen Cven ar gvzo­gav, _ iy­vi­res amor­Za­leb­ma, _ maS,
arc Cven dag­zo­gavT. sik­vdi­li de­do­fals da mis mwyemss! _ yvi­
ro­da xal­xi.
to­mi­ran­das aya­res ia­ra­Ri da daag­des mi­wa­ze. mi­si mwyem­si
ki Sek­res da daag­des ezo­Si.
_ ri­si Rir­sia de­do­fa­li, ro­mel­mac uRa­la­ta Ta­vis xalxs?
_ yvi­ro­da me­na­li­pa.
_ sik­vdi­li ma­gas da ma­gis say­va­rels! _ upa­su­xa pa­lam, mag­
ram qu­rum­Ta-­qu­rums asat­ras mainc das­Zlia cru­mor­wmu­neo­bam
da daiy­vi­ra Si­SiT:
_ Tqven ga­viw­yde­baT, rom to­mi­ran­da Rmer­Tia.
_ ta­Zar­Si gvaC­ve­nos, Tu mar­Tla Rmer­Tia, uS­ve­los Ta­vis
Tavs, gaf­rin­des mTva­re­ze. _ yvi­ro­da xal­xi.
to­mi­ran­da da mi­si qma­ri SeaT­ries ta­Zar­Si, iq waaq­cies Ta­
vis qan­da­ke­bis win da alo­ces ga­dar­Ce­nas, mag­ram qan­da­ke­ba id­
ga wyna­rad da ba­wa­ri uf­ro mag­rad ek­ro­da to­mi­ran­das xe­lebs.
xal­xi aman sul ga­moiy­va­na moT­mi­ne­bi­dan.
_ Seag­deT jur­Rmul­Si Ta­vis mwyem­sTan. si­coc­xle­Si ar un­
do­da ma­gas da­So­re­bo­da, er­Tad mok­vden es ZaR­le­bi.
to­mi­ran­da sdum­da. TiT­qo gao­ce­bu­li­yo. mis Tva­leb­Si ara­
fe­ri ar ixa­te­bo­da.
_ jur­Rmul­Si... jur­Rmul­Si... _ yvi­ro­da xal­xi.
to­mi­ran­da miiy­va­nes da Caag­des jur­Rmul­Si da da­mar­xes.
Sem­deg miad­ges uzar­ma­za­ri qva. to­mi­ran­das qan­da­ke­ba ga­
mo­i­ta­nes taZ­ri­dan da kldi­dan zRva­Si ga­daag­des.
ase ga­Tav­da es am­ba­vi amor­Za­le­bis de­dof­li­sa...

[1927]

174
axa­li kol­xi­da
sub­tro­pi­ku­li poe­ma

wig­ni `a­xa­li kol­xi­da~ ar aris das­ru­le­bu­li na­war­moe­bi.


poe­mac am nar­kve­ve­bis wigns pi­ro­bi­Tad ewo­de­ba. av­to­ri yo­
vel Sem­Txve­va­Si cdi­lob­da mie­ca am poe­mis axal for­mis­Tvis
er­Tgva­ri da­ka­no­ne­ba. Zve­li poe­ti­ki­sa­gan am epo­peia­Si rCe­ba
mTa­va­ri mom­qme­di gmi­ri, es aris so­cia­lis­tur Se­moq­me­de­bis
Jruan­te­liT ay­va­ni­li mSro­me­li kla­sis avan­gar­di, ro­mel­mac
Seh­qmna Sro­mis axa­li for­ma da luk­ma pu­ris­Tvis daw­yev­li­li
of­liT Sro­ma aq­cia _ `gmi­ro­bis, pa­tios­ne­bis saq­med~ (sta­li­ni).
ro­ca Se­vu­de­qi wig­nis pir­vel mo­saz­re­bas, me vgrZnob­di
erT Si­na­gan geg­mas, mag­ram am­Ja­mad ar Se­meZ­lo am geg­mis sav­se­
biT gan­xor­cie­le­ba. ori Tve, ro­me­lic me dav­ya­vi Sa­vi zRvis
sa­na­pi­roeb­ze, sru­liad ar iyo sak­ma­ri­si, da­me­we­ra ise­Ti wig­ni
Ta­na­med­ro­ve kol­xi­da­ze, ro­me­lic amos­wu­rav­da am prob­le­mas.
ga­nax­le­bu­li kol­xi­dis Te­ma Cem­Si Seug­neb­lad scxov­rob­
da Se­moq­me­de­bis pir­vel dRi­dan­ve, mxat­vru­li ga­for­me­ba man
ra­mo­de­ni­meT mii­Ro poe­ma `rion­-por­tSi~, sa­dac mo­ce­mu­lia wi­
naT­grZno­bi­Ti yve­la is mo­men­ti, ro­me­lic ex­la mom­wyvdeu­lia
xuT­wle­dis aw uk­ve is­to­riul da fo­la­dis Car­Coeb­Si.
am poe­ mas me vuZ­ Rvni Cem or­ pi­
ris me­
zob­lebs da fan­ tas­
ti­ur in­Je­ners va­si­li av­deevs, ro­me­lic iyo udi­de­si en­tu­zi­
as­ti kol­xi­dis dab­lo­bis amoS­ro­bi­sa da ro­mel­mac pir­ve­lad
Ca­moas­xa `rion­-por­ti~-s proeq­ti.
xu­Ti we­lia in­Je­ner av­dee­vi­sa­gan ar aris cno­ba, mxo­lod er­­
Txel mo­vi­da mos­ko­vi­dan mis­Tvis Cveu­leb­ri­vi de­pe­Sis sti­lis
dek­la­ra­cia, ro­me­lic agav­da da­sa­Ru­pa­vaT gam­za­de­bul ge­mi­sa­
gan mi­Re­bul ra­dios _ `SOS~.
am we­ri­li­dan ka­ci bevrs ve­ra­fers gaar­Cev­da. mxo­lod vinc
gac­no­bia in­Je­ner av­dee­vis na­we­rebs da geg­mebs, um­Tav­re­sad
kav­ka­siis sau­Rel­te­xi­lo rki­nis gzi­sa da Ti­Ton rion­-por­tis
proeq­tebs, vi­sac hqo­nia mas­Tan pi­ra­di kav­Si­ri, man icis, rom
am ada­mian­Si iwo­da ge­nia, rac ar uaru­yviaT aras­dros mis yve­
la­ze uf­ro fxi­zel pro­fe­siiT am­xa­na­gebs.
mxo­lod uc­nau­ro­ba uS­li­da am iS­viaT en­tu­zists, bo­lomde
miey­va­na daw­ye­bu­li saq­me.

175
ro­gorc bo­lo dros ga­vi­ge, inJ. av­dee­vi mos­kov­Si ki­dev ga­
nag­rZobs Ta­vis Se­moq­me­de­bas, sa­xal­xo meur­neo­bis re­kon­struq­
ciis tem­pi al­baT met sti­muls mis­cem­da mis aR­frTo­va­ne­bas.
am wig­nis da­we­ris dros me yo­vel­Tvis vgrZnob­di mis mwu­xa­
re da nap­ra­le­bi­viT da­nao­We­bul sa­xes, ro­mel­sac Se­moq­me­de­bis
cec­xli dau­zo­ga­vad nTqav­da, bed­nie­ri viq­ne­bo­di, Tu er­Tad
mo­vi­go­neb­diT aTi wlis wi­nan­del uZi­lo Ra­mee­bis sau­bars sa­
qar­Tve­los am sub­tro­pi­kul sa­moT­xis aRor­Zi­ne­ba­ze _ mas­Tan
uSua­lo sau­bars SeeZ­lo uf­ro na­yo­fie­raT eq­cia es poe­ma.
rac See­xe­ba Cem me­zob­lebs _ ro­mel­Tac ag­reT­ve min­da mi­
vuZ­Rvna es wig­ni, bav­So­bi­dan vfiq­rob­di, maT­ze da­me­we­ra wig­ni:
pi­rov­nu­lad yve­la maT­gan­ze, ro­mel­Ta­nac me ga­mi­ta­re­bia axal­
gaz­rdo­ba da ro­mel­Ta sa­xie­re­ba aqam­de Ca­beW­di­lia Cem xsov­
na­Si _ min­do­da, Su­ki­dan Su­ka­Si ga­dav­su­li­ya­vi, ezo­dan ezo­Si
da ame­we­ra am xal­xis be­di da ube­do­ba _ da zo­gier­Ti uC­veu­lo
Tav­ga­da­sa­va­lic.
me maT­gan maqvs zRap­re­bis sur­ne­le­ba dar­Ce­ni­li, maT­gan
vis­wav­le ar­se­nas leq­se­bis kiT­xva da rion­Si cur­va, aqam­de ga­
mom­yva rZia-­rZii­sa da la­fa­nis si­ned­le _ ro­me­lic er­Tad er­
Ti at­ria­lebs li­ri­kis wis­qvils.
mag­ram, bev­ri ram ga­da­lag­da sam­ya­ro­Si am aTiod wel­Si, ga­­
da­­lag­da wig­ne­bis geg­mac da we­ris ma­ne­rac.
ex­la me nak­le­baT sain­te­re­soT mi­maC­nia sa­ku­Ta­ri pi­ra­di gan­
cda da Ce­mi me­zob­le­bis ro­man­tiul cxov­re­ba­sac nis­li ga­dae­fa­
ra. ex­la me min­da, vum­Re­ro im saq­mes, ro­me­lic saer­Toa Cem­Tvis,
Ce­mi me­zob­le­bi­sa, yve­la qar­Tve­li­sa, da ase yve­la mSro­me­li­saT­
vis mTel msof­lio­Si, sa­dac gaw­vde­ba ko­min­ter­nis me­ri­dia­ni.
am saq­mes Ce­mi me­zob­le­bi di­di­dan pa­ta­ram­de, pio­ne­ri­dan
mo­xu­ce­bam­de, kol­meur­neo­ba­Si, Tu qar­xa­na­Si _ ba­ri­Ta, ni­Ca­
bi­Ta, To­xi­Ta, Tu sxva ia­ra­RiT, gul­da­gul em­sa­xu­re­bian, mec
min­da Ce­mi war­moe­bis ia­ra­Ri, ro­me­lic wi­nad ba­tis frTa iyo,
ex­la ki oTx oyian Tox­ze uf­ro dam­Zi­me­bu­lia, am saq­mes mou­sa­
da­go da Cem me­zob­leb­Tan er­Tad ga­vi­ta­no svre­li axal so­cia­
lis­tur ya­na­Si, sa­dac bo­lo dros yve­la­fe­ri daiT­vle­ba, ro­ca
ga­vi­tanT le­los...
gran­dio­zu­li per­speq­ti­va, ro­mel­sac iZ­le­va sub­tro­pi­ku­
li kul­tu­ris gan­vi­Ta­re­ba da­sav­leT sa­qar­Tve­lo­Si, jer spe­ci­­
a­lur li­te­ra­tu­ra­Si Seus­wav­le­lia. ram­de­na­dac me sa­Sua­le­ba

176
mqon­da, gav­cno­bo­di am li­te­ra­tu­ras, da ram­de­na­dac ara spe­
cia­lists SeuZ­lia gaer­kvios aseT rTul sa­kiT­xSi.
me mgo­nia, jer ki­dev Sors ari is dro, ro­ca sa­bo­looT amo­­­
wu­ru­li iq­ne­ba kol­xi­dis prob­le­ma.
Cem mog­zau­ro­bis dros xSi­rad mi­na­xavs ga­fiT­re­bu­li spe­cia­
lis­ti, zog­jer xuT­wle­dis ro­me­li­me seq­to­ris geg­mis av­to­ri,
ro­me­lic Zi­ria­naT Ser­yeu­la ax­laT ga­daS­lil Se­saZ­leb­lo­biT.
aq er­Ti Zvir­fa­si mce­na­re scvlis meo­res _ um­Tav­re­sad Cai
da ra­mi da amas mis­devs ki­dev sxva axa­li sa­xis mce­na­ris kul­
tu­­ra da er­Txel gam­za­de­bu­li geg­miT heq­ta­re­bi xel­meo­red
lag­de­bian da sag­rZnob­lad ic­vle­ba rao­de­no­ba, mi­wis naW­re­bi­
sa maT ga­mo­sa­ye­neb­laT.
er­Ti hid­ro­-e­leq­tro­nis sad­gu­ris proeq­ti scvlis meores,
sxva va­rian­ti uf­ro Zlie­ri, ia­fi da ad­vi­lia da ma­Ti Se­saZ­leb­
lo­bis Se­da­re­bi­Ti sim­rav­le iZ­le­va am va­rian­te­bis Se­jib­re­bas.
uf­ro met gak­vir­ve­bas iw­vevs far­To­bis siv­rcis ga­di­deba,
aq pir­da­pir un­da iT­qvas, rom sru­liad axa­li per­speq­ti­va Cnde­­
ba da wi­nad da­xaS­mu­li da Wao­bia­ni ad­gi­le­bi em­za­de­bian axa­­li
kul­tu­ris mi­Re­bis­Tvis.
da kol­xi­dis ag­ro­-in­dus­tria­lu­ri kom­bi­na­tis ra­diu­si Tan­
da­Tan far­Tov­de­ba, da mTel da­sav­leT sa­qar­Tve­los itevs.
aTi wlis wi­naT vin ifiq­reb­da, rom sa­kav­Si­ro mi­waT­-moq­
me­de­bis ko­mi­sa­ris, amx. ia­kov­le­vis te­zi­si si­min­dis kul­tu­ris
mos­po­bi­sa dRis wes­rig­Si dad­ge­bo­da mTel ime­reT­Si.
Se­saZ­le­be­lia, wi­na­Tac iyo zo­gier­Ti gam­Wria­xi spe­cia­lis­
ti, ro­mel­sac SeeZ­lo ase ga­be­du­laT See­xe­da kol­xi­dis mo­ma­
va­lis­Tvis, mag­ram rea­lu­raT es sa­kiT­xi dad­ga mxo­lod sab­Wo­
Ta xe­li­suf­le­bis dros da isic uka­nas­knel xans, ro­ca wa­moiW­ra
sof­lis meur­neo­bis re­kon­struq­ciis sa­kiT­xi, ro­ca um­Tav­re­sad
far­To ma­sebs moed­va TviT­moq­me­de­bis mZlav­ri tal­Ra.
es so­cia­lis­tu­ri mSe­neb­lo­bi­saT­vis da­Zag­ru­li, rki­nis ener­
gia, mok­re­fi­li mSro­me­li ma­sa _ mTa­va­ri ele­men­tia axal kol­xi­
dis prob­le­ma­Si.
es mas­se­bis aq­ti­vo­ba aris um­Tav­re­si mom­qme­di Za­la, es aZ­levs
fu­Zes, sa­Zir­kvels, sti­muls da du­Rabs aq war­moe­bul mu­Sao­bas.
am xnis gan­mav­lo­ba­Si, rac me pir­ve­lad vna­xe Sa­vi zRvis sa­
na­pi­roe­bi, ma­se­bis aq­ti­vo­ba uf­ro iz­rde­ba: Tavs iCens sam­rew­
ve­lo-­sa­fi­nan­so da Sem­xvedr geg­mis­Tvis gam­Zaf­re­bu­li brZo­la,

177
so­cia­lis­tu­ri Se­jib­re­ba, mu­Sa­Ta dam­kvrel bri­ga­debs me­ti en­
tu­­ziaz­mi SeaqvT am saq­me­Si.
oq­tom­bris gri­gal­Si da cec­xlSi naw­rTo­bi Tao­ba uka­nas­
knel ie­ri­Seb­ze ga­da­dis sa­meur­neo fron­tze.
axal kol­xi­dis awe­ris dros, um­Tav­re­sad un­da ai­we­ros is
kla­si, ro­me­lic awar­moebs am ie­riSs.
es uZ­lie­re­si ko­leq­ti­vi mainc na­wi­le­bi­sa­gan Sed­ge­ba, sa­nam
gas­wor­de­bo­des brZo­lis xa­zi da er­Ti pi­riT ga­mo­vi­do­des ga­
mar­jve­bu­li mTe­li xal­xi, es xal­xi mainc gab­neu­lia sxva­da­sxva
kuT­xe­Si, sxva­das­xva qar­xneb­Si da war­moe­beb­Si.
mar­Ta­lia, saer­Toa ma­Ti so­cia­lis­tu­ri Se­te­vis fron­ti,
mag­ram sxva­das­xva seq­to­re­bic aqvs.
Caq­vSi, oCig­var­Si, ozur­geT­Si, Cais plan­ta­cieb­ze da Cais
qar­xneb­Si, bzi­bi­sa da en­gu­ris tyeeb­Si:
an tyvar­Ce­lis qva­nax­Si­ris ma­Ra­roeb­Si.
zo­gi ba­To­mis az­nav­Tis uzar­ma­zar qar­xa­na­Si, Wa­la­di­di­sa
da pa­lias­to­mis sai­ri­ga­cio pun­qteb­Si.
Sam­go­nis Tu sa­Wi­laos xe-­tyis qar­xa­neb­Si.
qu­Tai­sis, ozur­ge­Tis, zug­di­dis ab­re­Su­mis qar­xneb­Si, del­
fi­nis qar­xneb­Si da Tam­ba­qos plan­ta­cieb­ze, sa­man­qa­no sat­raq­
to­ro an kli­ma­tiur sad­gu­reb­ze, kol­meur­neo­ba­Ta an, ro­gorc
ub­ra­loT eZa­xian, ko­leq­ti­ve­bis ya­neb­Sia ga­fan­tu­li, da vin
moT­vlis, ki­dev ram­de­nia da sad ga­fan­tu­li mu­Sa­Ta raz­me­bi, ro­
mel­nic er­Tad Seer­Te­bu­li hqmnian axal kol­xi­dis sa­fuZ­vels.
sa­Wi­roa sa­Ti­Taod yve­la maT­ga­nis gac­no­ba, ma­Ti su­lis­kve­
Te­biT gam­sWva­la, maT­Tan Sez­rda da Se­sis­xlxor­ce­ba, rom dai­
we­ros is epo­peia, ro­mel­sac ewo­de­ba amie­ri­dan `a­xa­li kol­xi­da~
da ro­me­lic uTuod uf­ro ro­man­tiu­lia da, yo­vel Sem­Txve­va­Si
uf­ro da­ma­je­re­be­li da uf­ro xsnis mo­mav­lis sa­xes, vid­re aTa­si
wle­biT gad­mo­ce­mu­li le­gen­da, Tu Zve­li ber­Znu­li mi­To­si ar­go­
nav­tel­Ta laS­qro­ba­ze kol­xi­da­Si oq­ros ver­Zis mo­sa­ta­ceb­lad.
mar­Ta­lia, am le­gen­dam imi­tom gaZ­lo aqam­de, rom es mi­To­si
ga­mo­sa­xav­da ma­Sin­del ga­naT­le­bul qvey­nis, am Sem­Txve­va­Si sa­
ber­Zne­Tis ag­re­sias wi­na azia­Si, da emor­Ci­le­bo­da erT gan­saz­
Rvrul eko­no­miur ten­den­cias, ara nak­leb ki­dev, ra­sak­vir­ve­lia,
imi­to­mac, rom amis Se­sa­xeb Ta­vianT uk­vdav leq­seb­Si sTqves:
ho­me­ros­ma,
apo­lon ro­do­sel­ma,
da sxva­Ta.

178
mar­Ta­lia, dRes mu­Sa­Ta klass ar yavs os­ta­ti, ro­me­lic Seed­
re­ba am ar­go­nav­te­le­bis av­to­rebs.
mar­Ta­lia, ar­go­nav­tel­Ta oq­ros tri­re­ma­ze ij­da ut­kbile­
si mgo­sa­ni or­Teo­si, ro­me­lic mom­xib­lav xmiT zRvis tal­Rebs
aZi­neb­da.
mar­Ta­lia, im sa­mu­Saoeb­ze, sa­dac gab­neu­li arian so­cia­lis­
tur mSe­neb­lo­bis­Tvis ase Tav­ga­mo­de­bu­li mu­Sa­Ta raz­me­bi, jer
ki­dev:
ba­ya­ye­bi
da gom­be­Soe­bi
mwu­xa­re xmiT adu­ne­ben maT ne­bis­yo­fas da or­Teo­sis ma­gie­
ro­bas ewe­vian.
mar­Ta­lia, oq­ros verZs ae­tis sa­me­fo­Si sda­ra­job­da mxo­lod
er­Ti gul­Sem­za­ra­vi da dau­Zi­ne­be­li, mag­ram mainc er­Ti dra­ko­ni,
ro­me­lic me­deas Sxam­ma da sa­wam­lav­ma daa­Zi­na.
axal kol­xi­dis sa­na­pi­roebs ki uda­ra­je­ben: yve­la ju­ri­sa da
qvey­nis im­pe­ria­lis­te­bi, fa­Sis­te­bi da in­ter­ven­te­bi _ uT­va­lavi
zed­red­nou­te­bi­Ta da uT­va­la­vi ce­pe­li­ne­bis es­kadri­lie­biT.
dra­ko­nis kbi­leb­ze uf­ro ma­ga­ria fo­la­dis tan­ke­bi da uf­ro
gan­ma­nad­gu­re­be­li mxrCo­la­vi ga­ze­bi da SeiZ­le­ba, jer ki­dev uc­
no­bi qi­miu­ri sa­wam­la­ve­bi.
da es xal­xi sas­ti­kaT ga­wa­fu­lia in­do-­Ci­neT­Si, pa­les­ti­na­Si,
ara­beT­Si, in­doeT­Si da sxva­gan, moaw­yon dam­rbe­vi eq­spe­di­cie­bi.
mo­Ra­la­te me­deac mar­to er­Ti am­za­deb­da Sxams da sa­wam­
lavs. mu­xa­na­To­biT da ga­ce­miT ar in­dob­da Ta­vis sam­Sob­lo
qve­ya­nas da Zmis sis­xlSi gais­va­ra xe­li.
da, ra da­sa­ma­lia, dRes ki­dev bev­ri ile­savs gul­Si sa­wam­lavs
da ewe­va Cum­sa da aS­ka­ra mav­neb­lo­bas, ro­ca er­Ti ka­ci aq­cevs da
anad­gu­rebs aTa­sis ga­ke­Te­buls, ro­ca xe­lis au­kan­ka­leb­laT Sim­
Si­liT da rbe­viT emuq­re­ba of­lSi ga­wu­rul mSro­mel­Ta ma­sebs.
mag­ram, am mag­ram­sac aqvs Ta­vi­si ma­ga­ri mag­ra­mi...
ar­go­nav­te­le­bi iy­ven er­Ti mu­Wa avan­tiu­ris­te­bi, mar­Ta­lia
gu­la­di da rain­di, mag­ram mainc er­Ti mu­Wa avan­tiu­ris­te­bi da
Tav­ga­da­sav­lis ma­Zie­be­li.
aq ki axal kol­xi­dis laS­qro­ba­Si Cab­mu­lia mSro­me­li kla­
si, mSro­me­li xal­xi, ro­me­lic aq am fron­tzec mi­lio­ne­bia, ise
ki mTel qve­ya­na­ze Ta­vis mo­kav­Si­reebs asi mi­lio­no­biT iT­vlis.
es xal­xi ib­rZvis axa­li so­cia­lis­tu­ri kul­tu­ri­saT­vis, mas
un­da sau­ku­no bne­le­Ti­dan ga­mos­vla, ada­mia­nu­ri cxov­re­bis pi­

179
ro­be­bis Seq­mna, Sro­mis eq­sploa­ta­ciis mos­po­ba. is ib­rZvis ada­
mia­nis bu­neb­riv uf­le­bi­saT­vis da am brZo­la­Si daun­do­be­lia
da mkac­ri kla­siur mte­ris wi­naaR­mdeg.
aq vinc mas xels uS­lis _ Ta­vis sa­ku­Tar saf­lavs iT­xris,
ori­ve Tva­lebs iv­sebs.
_ en­gu­ri ukan ar dab­run­de­ba!
_ ial­buzs tan­ki ver ga­dauars!
ami­tom aris es xal­xi Ta­vi­si moi­me­de, Sro­miT, of­liT meb­
rZo­li mu­Sa­Ta mas­sa win­da­win grZnobs ga­mar­jve­bas da es aris
mi­si aR­frTo­va­ne­ba.
da rac un­da pi­ram­de ar iyos Seia­ra­Re­bu­li in­ter­ven­ciis
laS­qa­ri, rac un­da dog­ma­ti­kis ma­la­yiebs ar ga­da­dio­den ma­
Ti dam­qa­Se­bi, rac un­da ga­nia­ra­Re­ba­ze lay­bo­biT ar api­reb­den
omis uc­bad dan­Te­bas, ma­Ti ric­xvi mainc gan­saz­Rvru­lia, isi­ni
er­Ti mu­Wa avan­tiu­ris­te­bi arian mSro­mel ma­seb­Tan Se­da­re­biT.
ai, es aris re­vo­liu­ciis ub­ra­lo ariT­me­ti­ka da oq­ros ver­
Zis le­gen­dis Ta­na­med­ro­ve qa­rag­ma.
SeuZ­le­be­lia, Cve­ni Tao­bis kacs ar hqon­des ime­di, rom gax­
des am mSro­me­li xal­xis ho­me­ro­si, an apo­lon ro­do­se­li. or­
feo­sis mom­xib­la­vi mu­si­kis Sria­li aris­tok­ra­tiu­li kas­tis
STa­go­ne­ba iyo.
da gri­ga­li­viT mo­var­de­ba mi­lio­ne­bis STa­go­ne­ba.
_ jer sa­nam ib­rZvis we­raq­vi,
_ sa­nam ma­Ra­ro­Si bne­la,
_ sa­nam Wao­beb­Si xal­xi mux­lam­de ef­lo­ba,
_ sa­nam fac­xeb­Si ki­dev kva­ri an­Tia,
_ sa­nam omis aC­rdi­li tra­di­ciul sik­vdi­lis ce­liT sdgas,
_ da mu­xa­na­Tu­rad mxo­lod dros elis da­ce­mi­sa da ga­nad­
gu­re­bis­Tvis.
mar­to tkbil am­be­bis­Tvis ver moic­lis ada­mia­ni, ro­me­lic
Seer­Te­bu­lia Ta­vi­si be­diT am mi­lio­neb­Tan, sa­ma­gie­roT iba­de­
ba axa­li ada­mia­ni, axa­li so­cia­lis­tu­ri kul­tu­riT STa­go­ne­bu­
li or­ga­niu­lad aris da­kav­Si­re­bu­li xal­xTan.
es axa­li ada­mia­ni ga­mo­dis im kla­si­dan, ro­me­lic uSua­lod
ib­rZvis am axal kul­tu­ris­Tvis. miT­qvams da isev ga­vi­meo­reb am
axal kac­ze:
al­baT sad­Ra­ca zis usa­xe­lo,
iq­neb nif­xa­vi jer arc ki ec­vas,

180
mag­ram gaS­li­li aqvs mas sa­ye­lo,
Ria Tva­le­biT uyu­rebs ze­cas.
mis ma­gie­rad ram­de­ni mkla­vi
Sro­mobs, ir­je­ba da ofls iwu­ravs.
xuT­kuT­xia­ni mi­si var­skvla­vi
sam­Sob­lo ca­ze sxvag­va­rad scu­ravs.
ec­vas pe­ran­gi dRes nar­mia­ni,
is mainc sxvaa ada­mia­ni.
oq­tom­bris qa­ri zu­zu­niT zrdi­da,
ar mo­var­dni­la uec­rad ci­dan.
...........................................
...........................................
ga­moi­We­da es sa­qar­Tve­lo
fo­la­dis, rki­nis axal jav­San­Si,
ga­ta­ni­lia imi­si le­lo,
ar daix­rCo­ba Cven­sa­viT fSan­Si...
axa­li kol­xi­da swo­red am fSa­nis amoS­ro­baa: es ar aris fi­
gu­ra­li Tqma, da am kol­xi­dis fSa­ne­bis amoS­ro­ba­ze da sub­tro­
pi­ku­li kul­tu­ris gan­vi­Ta­re­ba­ze aris da­we­ri­li es poe­ma.
ori Tve ar aris sak­ma­ri­si, rom gaec­no am uzar­ma­zar geg­mas,
ro­mel­sac xuT­wle­di isa­xavs kol­xi­dis aRor­Zi­ne­bi­saT­vis. miT
ume­tes, ar aris sak­ma­ri­si sub­tro­pi­ku­li kul­tu­ris sav­se­biT
gac­no­bis­Tvis.
me mxo­lod er­Ti Tva­liT Sev­xe­de am uzar­ma­zar prob­le­mas.
Za­lia­nac vi­ci, rom sa­Wi­ro iyo ax­los gac­no­ba im xal­xis,
ro­me­lic uSua­lod Cab­mu­lia am sa­mu­Sao­Si.
sa­Wi­roa Ses­wav­la da Sez­rda am war­moe­ba­Si da iq Cab­mu­li
xal­xis su­lis­kve­Te­bis gad­mo­ce­ma.
me­re ram­de­nia axal wa­mow­ye­bu­li war­moe­ba!..
Tan yve­la­fe­ri es xde­ba iseT mZafr pe­riod­Si, ro­go­ric aris
mTlian ko­leq­ti­vi­za­cia­ze ga­das­vla da mis ba­za­ze ku­la­ko­bis,
ro­gorc kla­sis, lik­vi­da­cia.
ro­ca de­da­bu­dia­nad ic­vle­ba Zve­li yo­fa-­cxov­re­ba da mi­
wis Zvris tem­piT iba­de­ba axa­li sam­ya­ro.
bu­neb­ri­via, rom am wigns ara aqvs pre­ten­zia am di­di am­be­
bis dam­te­vi da me­ma­tia­ne iyos.
da Tu mainc vaq­vey­neb am wigns _ me miv­mar­Tav, pir­vel yov­
li­sa, ie­riS­ze ga­da­sul pro­le­ta­riats, rom vsTqva:

181
_ pir­da­pir, gul­da­gul, mTe­li xmiT da ka­cur ka­co­bis Seg­
ne­biT.
_ mxo­lod mte­ri uyu­rebs So­ri­dan ze­-a­da­mia­nur epo­peas, ro­
mel­sac hqvia so­cia­lis­tu­ri qvey­nis Se­ne­ba.
_ rom ar aris gan­sxva­ve­ba Cem­sa da Cems me­zo­bel­Ta So­ris,
rom mec min­da vi­yo ba­ri­sa da ni­Ca­bis dam­kvre­li, da rom so­
cia­liz­mis pe­riod­Si ga­das­vlam gaa­Ta­nas­wo­ra:
_ dam­kvre­li mu­Sa da mwe­ra­li.
ar SeiZ­le­ba, rom aqac ar iyos li­ri­kis re­ci­di­vi, Za­lian
did­xans iyo am wis­qvi­lis qva­ze mig­de­bu­li wya­li.
mar­Ta­lia, me xSi­rad vcde­bo­di.
mag­ram ara­so­des ar vyo­fil­var mar­to `da­dais­ti~ da yo­
vel­Tvis maw­va­leb­da Ce­mi qvey­nis be­di.
poe­zia­Si me da­viw­ye `qal­deas qa­la­qe­biT~, sai­da­nac mcem­da
dam­wvar qa­la­qe­bi­sa da ga­da­sul kul­tu­ra­Ta Cam­qra­li cec­xlis
bo­li da kvam­li.
qal­dea ma­Sin Cem­Tvis pir­ve­li bu­de iyo Zve­li sa­qar­Tve­lo­si.
ex­la me vxe­dav amo­ma­val mSro­me­li kla­sis so­cia­lis­tur
qa­la­qebs.
mi­si er­Ti plac­dar­mia `a­xa­li kol­xi­da~, axa­li sa­qar­Tve­lo,
da rac msof­lio­Si Sors gai­wevs am qa­la­qe­bis ra­diu­si, miT uke­
Te­si sa­qar­Tve­los­Tvis da mi­si poe­te­bis­Tvis.
Cem moZ­me poe­teb­sac un­da miv­mar­To ase­Ti bo­lo sit­yviT:
_ ro­ca Sa­vi zRvis sa­na­pi­roeb­ze mog­zau­ro­bis dros Cven av­
to­mo­bi­liT so­xu­mi­dan miv­dio­diT gag­ra­Si, axal aTon­Tan Se­mog­
va­Ram­da. gza tye­Si ise ig­ri­xe­bo­da, ro­gorc ala­ver­dis gum­ba­
Tis Se­sa­val ka­re­bis Rvi­me­Si. av­to­mo­bi­lis pro­Jeq­to­ri Zlivs
ana­Teb­da uzar­ma­za­ri xee­bis Sua tans.
uceb Cven Tval­win ga­di­Sa­la ve­ber­Te­la ko­co­ni, bzi­bis tyes
cec­xli ede­bo­da da na­xe­va­ri ca al­mur­Si iyo gax­veu­li, Cve­ni
So­fe­ri, av­strie­li-­ger­ma­ne­li gveub­ne­ba, ase­Ti cec­xli aq Tur­
me mTe­li Tveo­biT grZel­de­ba.
gar­sia ven­tu­ra kal­de­ro­nis pe­rus lan­dSaf­tia.
cec­xli anad­gu­reb­da bzi­bis tyes da kvam­lis Rrub­le­bi rgo­
le­bad id­ga ca­ze.
_ ro­ca ba­To­mi­dan Caq­vSi miv­dio­diT, ci­xis­Zir­Si, ro­me­lic
wi­nad gu­riis mTav­re­bis ci­xe-­ga­la­va­ni iyo, da ex­la Cais plan­
ta­cie­biT mo­fe­ni­lia, Cve­ni yu­rad­Re­ba miip­yro mZlav­rma la­

182
Ru­mis ce­mam. mar­Ta­lia, es mTa­go­ria­ni ad­gi­lia, mag­ram ga­sak­vi­
ri is iyo, rom la­Ru­me­bi min­dor­ze skde­bo­da.
_ aqac So­fer­ma, aWa­rel­ma ag­vix­sna: am min­dvrebs am­za­de­ben
Cais da­sar­ga­vad, mi­wi­dan la­Ru­me­biT xee­bis Zi­rebs gle­jen da
mar­Tlac, ma­le, Cven Se­vam­CnieT, rom yum­ba­re­bi Txri­den ga­Ce­xil
as­wlian xe­e­bis Zi­rebs da mTe­li ve­li mo­fe­ni­li iyo am ga­ru­ju­
li kun­Ze­biT.
_ es am­ba­vi, Tu iga­vi aq imi­tom ga­vix­se­neT,
_ bzi­bis tyis xan­Zar­ma da cec­xlma un­da dac­xri­los da ga­
da­ba­nos axa­li su­li.
_ ci­xis­Zi­ris xis kun­Ze­bi­viT la­Ru­me­biT un­da amoiT­xa­ros
da amoi­bu­gos war­su­lis ukuR­mar­To­ba,
_ rom Ta­na­med­ro­ve mwe­ra­li ga­mod­ges moie­ri­SeT so­cia­lis­­
tur qvey­ni­saT­vis laS­qro­ba­Si.

ori orien­ta­cia
kol­xi­dis prob­le­ma _ er­Ti rgo­lia saer­To so­cia­lis­tur
mSe­neb­lo­bis fron­tze. Cven­Tvis bev­ri iq­ne­bo­da gau­ge­ba­ri so­
cia­liz­mis fun­da­men­tis aSe­ne­bis­Tvis, Tu Ta­vi­dan­ve ar ga­ver­
kveo­diT zo­gierT sa­kiT­xeb­Si, ro­mel­Tac udi­de­si mniS­vne­lo­ba
aqvs kol­xi­dis prob­le­mis­Tvis.
rac un­da mZaf­ri ar iyos Se­ne­bis tem­pi, rac un­da sa­xe ar
ic­va­los kol­xi­dam sub­tro­pi­ku­li kul­tu­ris ga­Se­ne­bis Sem­deg
_ mTa­va­ria, vin ewe­va am aR­mSe­neb­lo­bas da ra Za­la xel­mZRva­ne­
lobs ma­se­bis moZ­rao­bas.
aq um­Tav­re­si mniS­vne­lo­ba aqvs orien­ta­ciis gar­kve­vas. Cven­
Tvis, miT ume­tes, sain­te­re­soa am sa­kiT­xze Se­Ce­re­ba, rom kol­xi­
da im Ta­viT­ve mTa­va­ri pun­qti iyo, sai­da­nac iw­ye­bo­da orien­ta­
ciis sax­sre­bis ga­mar­Tva.
Sem­deg Ta­veb­Si Cven Se­ve­xe­biT, ra eko­no­miu­ri sa­fuZ­ve­li aqvs
ber­Znul mi­Toss oq­ros ver­Zis Se­sa­xeb, ra amoZ­ra­veb­da Zvel sa­
ber­ZneTs da roms, ro­ca ase­Ti eq­span­siiT moe­mar­Te­bo­da kol­xi­
da­Si. ag­reT­ve, ro­gor war­moed­gi­na Sa­vi zRvis sa­na­pi­roe­bi ru­se­
Tis biu­rok­ra­tias re­vo­liu­ciam­de da ra zo­mebs iReb­da, rom es
mxa­re gae­xa­da Ta­vi­si ko­lo­ni­za­to­rul po­li­ti­kis da­say­rde­naT.
ag­reT­ve, ra ro­li iTa­ma­Sa ba­Tom­ma uka­nas­kne­lad re­vo­li­­u­ci­­­
is Sem­­deg, ro­ca sa­mi we­li aq Ta­re­Sob­den in­gli­sis sao­kupa­­cio
ja­re­bi.

183
amis­Tvis Cven dag­vWir­de­ba zo­gier­Ti is­to­riu­li faq­tebis
mo­go­ne­ba, ma­Ti ana­li­zi Ta­na­med­ro­ve po­li­ti­kis mi­xed­viT, uami­­­
soT ar iq­ne­bo­da kol­xi­dis prob­le­ma mTe­li sis­ru­liT war­mod­
ge­ni­li.
saer­Tod, kol­xi­das­Tan da­kav­Si­re­bu­lia er­Ti me­tad Cven dReeb­
Sic bev­ris mTqme­li is­to­riu­li mo­go­ne­ba orien­ta­ciis sa­kiT­xis
gar­kve­vis­Tvis.
bev­rad ad­re, sa­nam prof. z. ava­liS­vi­li das­wer­da Tavis
wigns `sa­qar­Tve­los da­mou­ki­deb­lo­ba saer­Ta­So­ri­so politika­­­
Si 1918_1921 wels~, da am wig­nis Se­sa­val­Si moi­go­neb­da im am­
bavs, ro­ca gu­ba­zis sik­vdi­lis ga­mo kol­xi­de­le­bi ar­kve­ven Ta­­
vianT po­li­ti­kur orien­ta­cias spar­seT­sa da sa­ber­ZneTs So­ris,
me Cem we­ril­Si `wi­na azia~, ro­me­lic dai­beW­da 1918 wels, damo­
u­ki­deb­lad vi­go­neb­di am ana­lo­gias, ro­ca ma­Sin­de­li sa­qar­Tve­
lo ar­kvev­da Ta­vis orien­ta­cias ev­ro­pa­sa da oq­tom­bris revo­
li­­­ucias So­ris.
Ce­mi for­mu­la ase­Ti iyo:
_ er­Ti mxriv dgas re­vo­liu­cia da me­sa­me in­ter­na­cio­na­li.
_ meo­re mxriv _ an­tan­ta da mo­kav­Si­re­ni.
_ ro­de­sac ase­Ti da­pi­ris­pi­re­baa Za­le­bis, SeuZ­le­be­lia ne­
it­ra­li­te­tis dac­va, arc iqiT da arc aqeT. ma­Sin­de­li gav­rce­
le­bu­li de­mok­ra­tiu­li mTav­ro­bis po­li­ti­ku­ri for­mu­la me
si­raq­le­mis Ta­vis mot­yue­baT meC­ve­ne­bo­da da ma­le, marTlac, sa­
bo­lood ga­moir­kva, vis mxa­re­ze un­da dam­dga­ri­yo sa­qarTvelo.
ara nak­le­bi sim­wva­viT mdga­ra es sa­kiT­xi is­to­riu­la­dac kol­­
xi­da­Si.
amis Se­sa­xeb jer ki­dev 554 wels ka­ma­Tob­den la­ze­bi da kol­
xi­de­le­bi.
bi­zan­tie­li meis­to­rie Agathuas-i ase gad­mog­vcems am am­bavs:
`kol­xi­de­le­bis saq­me im dros aS­li­li iyo da Ta­vi da bo­lo
ar uCan­da. mTav­reb­mac ki ar ico­den, ra moe­lo­daT kol­xi­de­
lebs da an vis­Tvis mie­mar­TaT. ami­saT­vis kol­xi­de­leb­ma kav­ka­
siis ro­me­li­Rac xeo­ba­Si sai­dum­loT mou­wo­des did­Zal xalxs,
ise ki, rom ber­Zebs ar gae­goT, ra­sac daa­pi­reb­den.
aq daiw­yes sja, ra sjo­bia, spar­se­lebs mi­vem­xroT, Tu isev
ber­Zne­bis mom­xre­ni vi­yo­To.
am sa­gan­ma cxa­re baa­si da di­di ka­ma­Ti as­te­xa.
er­Tni am­bob­den, spar­se­le­bis­ken ga­da­vi­de­To, meo­re­ni _ isev
ber­Zne­bis­ken viy­vne­To. Sem­deg at­yda saer­To ya­ya­ni, ai­ria la­

184
pa­ra­ki da ka­ci ver gaar­Cev­da, vin ras am­bob­da, ma­Sin uf­ro­se­bi
Cae­rien da ub­rZa­nes kre­bas, ga­Cu­me­bu­liy­ven.
uf­ro­seb­ma gan­kar­gu­le­ba moax­di­nes, vi­sac un­da ri­gia­ni ram
sTqvas, ga­mod­ges win da da­la­ge­biT da we­sie­raT ila­pa­ra­ko­so.
sul er­Tia, vinc un­da iyos la­pa­ra­kis msur­ve­lio.
ma­Sin ga­mo­vi­da win er­Ti war­Ci­ne­bu­li ka­ci, sa­xe­lad ae­ti, ro­
me­lic yve­la­ze uf­ro uk­ma­yo­fi­lo iyo kol­xi­dis saq­me­Ta ga­mo
da ro­mel­sac sZag­da yo­ve­li­ve ber­Znu­li da mu­dam spar­se­Tis­
ken hqon­da gu­li.
aet­ma dro ipo­va da uf­ro gaaz­via­da, rac mox­da kol­xi­da­Si.
daiw­yo la­pa­ra­ki, rom sja da TaT­bi­ri arc kia sa­Wi­ro, ex­la­ve
un­da av­dgeT da ga­moc­xa­de­biT mi­vem­xroT spar­se­leb­so.
Sem­deg moy­va­ni­lia am dar­bai­se­li da enaw­ylia­ni ora­to­ris
sit­yva, ro­me­lic CaiT­vle­ba kla­si­kur ni­mu­Sad, Tu ro­gor SeiZ­
le­ba mi­ker­Zoe­bul­ma kac­ma moT­xa­ros da gaa­Tax­si­ros mo­pir­da­pi­­
re, Tu mi­si mtro­ba aqvs gul­Si.
ae­ti aTas gaiZ­ve­ro­ba­Si, gau­tan­lo­ba­Si, Ra­lat­Si da mu­xa­na­
To­ba­Si sdebs brals ber­Znebs da mkveT­rad iZ­le­va Sem­deg for­
mu­las:
_ Ce­mi sur­vi­li da nat­vra is aris, kol­xi­de­le­bis sa­me­fo isev
yov­lad Zlie­ri iyos, ro­gorc wi­nad yo­fi­la, rom ara­vi­Ta­ri Sem­­
weo­ba uc­xoe­Ti­dan ar eWir­ve­bo­des da rom sru­liad da­­mouki­­de­
be­li iyos, ro­gorc mSvi­do­bia­no­bas, ise omia­no­bis dros. mag­
ram, ra ki dro­Ta brun­vis ga­mo, anu be­dis daudgro­me­lo­bis,
anu Se­saZ­loa, am or­Ta­ve mi­ze­ziT er­TaT, ise davuZ­lur­diT da
Cavu­­var­diT xel­Si sxvebs, go­nie­re­ba uf­ro is iq­ne­ba, imaT xel­Si
vir­­CioT yof­na, vinc uf­ro zo­mie­re­bi da mar­Ta­lis moy­va­re­ni
arian, da uf­ro ga­ta­na ician Ta­vianT mom­xree­bis...
ae­ti daeuf­la yri­lo­bas.
mTel­ma kre­bam _ ga­nag­rZobs aga­tia­si, aR­ta­ce­biT mois­mi­na es
sit­yve­bi da dae­Tan­xma ki­dec da kol­xi­de­lebs, Tum­ca ar iy­ven mo­
la­pa­ra­ke­bu­li, im dRes­ve un­do­daT ga­das­vla spar­se­le­bis mxa­re­ze.
aq me­ma­tia­ne dau­ma­la­vi iro­niiT Se­niS­navs:
`a­se­Ti Cqa­ri ga­daw­yve­ti­le­ba sCve­via sa­zo­ga­doT did kre­
buls da brbos, ro­me­lic mu­dam eta­ne­ba axal­-a­xal­sa da si­xa­
ru­liT ege­be­ba axal cvli­le­bas.
mxo­lod am Sem­Txve­va­Si kol­xi­de­le­bi Cveu­leb­riv­ze me­tad
aRel­den, ara imi­tom, rom bar­ba­ro­se­bi iy­vnen, ara­med imi­tom,

185
rom jer iyo, go­neb­den, Cven mar­Ta­li varT am saq­me­Sio da aetis
la­pa­rak­ma mo­xib­la da ai­ta­ca...
ro­ca am gva­rad CoC­qo­li Seud­gaT, daiw­yo la­pa­ra­ki er­Tma,
sa­xe­lad far­tac­ma, kac­ma diad go­nier­ma, dar­bai­sel­ma da Tav­
da­We­ril­ma, ro­mel­sac di­di sa­xe­li hqon­da gan­Tqmu­li da did
pa­tivs cem­den kol­xi­de­le­bi.
daiw­yo la­pa­ra­ki, am­Svi­deb­da kre­bas da eved­re­bo­da, daw­ynar­
diT, nu ay­ve­biT gu­lis Tqma­sa da nu­ras daiw­yebT ise, rom Ce­mic
ar mois­mi­no­To. Zlivs moa­xer­xa da daa­je­ra, rom ga­Cu­me­bu­li­yo,
esec imi­tom, rom did pa­tivs cem­den da xaT­ri ver gau­te­xes.
ga­mo­vi­da far­ta­ci, dad­ga Sua­Si da war­mos­Tqva sit­yva, ro­
mel­mac sru­liad gaa­ba­Ti­la ae­tis mo­saz­re­ba­ni. mar­Tlac rom, iS­­
vi­a­Ti si­la­ma­ziT aris aSe­ne­bu­li es ri­to­riu­li ti­ra­da, grZe­li
rom ar iyos. SeiZ­le­bo­da wac­de­na da moy­va­na ki­dec.
um­Tav­re­sad far­ta­ci la­pa­ra­kob­da ro­mae­le­bis saer­To Zli­
e­re­ba­ze da SeC­veul Wirs am­jo­bi­neb­da SeuC­ve­vel, saeW­vo bed­
nie­re­bas.
mTa­va­ri ar­gu­men­ti iyo mainc sar­wmu­noe­bis er­Tia­no­ba da amiT
gai­mar­jva ki­dec.
far­ta­cis sit­yvis mos­me­nis Sem­deg kol­xi­de­leb­ma sul sxva
ki­lo­ze daiw­yes la­pa­ra­ki. vai Tu mar­Tlma­di­de­be­li sar­wmu­
noe­ba dav­kar­goT Tu spar­se­lebs miu­de­qi­To. gai­mar­jva far­
ta­cis az­rma. amoir­Cies, vinc uf­ro dar­bai­se­li da di­de­bu­li
ka­ci iyo, kol­xi­de­leb­ma da gaug­zav­nes des­pa­ne­baT im­pe­ra­tor
ius­ti­nia­nes, daud­ves TiT­qos ra­Rac pi­ro­ba, mag­ram saer­Tod,
mainc air­Cies bi­zan­tiis orien­ta­cia...
es am­ba­vi imis­Tvis aris mo­sa­ta­ni, rom Sem­deg­Siac orien­ta­
ciis sa­kiT­xi sa­qar­Tve­lo­Si yo­vel­Tvis mwva­ved id­ga. mi­si is­to­
riu­li ana­li­zi Sors wag­viy­van­da, mxo­lod uka­nas­knel pe­riod­Si
da­kav­Si­re­biT, SeuZ­le­be­lia uax­loe­si eta­pe­bis ar mo­go­ne­ba.
oq­tom­bris re­vo­liu­ciis Sem­deg ase­Ti orien­ta­ciis sa­kiT­
xi axa­li sim­wva­viT dad­ga.
sa­mi we­li, ro­mel­Tac sa­qar­Tve­lo Ca­mor­Ce­ba oq­tom­bris
re­vo­liu­cias, sak­ma­ri­si iyo, rom kav­ka­sia­ze kvlav ga­Ce­ni­liy­
ven im­pe­ria­lis­tu­ri sva­ve­bi da Ta­vian­Ti ker­Zi moeT­xo­vaT.
jer iyo ger­ma­nia da mi­si mo­kav­Si­re­ni: volф-skeli, en­ve­ri,
ve­xi­bi da sxva fa­Se­bi, Sem­deg in­gli­se­le­bi: tom­so­ni, ko­ri, stoq­
si da ku­ko­li­si.

186
aqac swo­red Sa­vi zRvis sa­na­pi­roe­bi gax­da im­pe­ria­lis­te­bis
zrun­vis sag­nad.
gan­sa­kuT­re­biT ba­To­mi ip­yrob­da maT yu­rad­Re­bas.
jer iyo, TaT­reb­ma Caig­des xel­Si, me­re ki­dev in­gli­se­lebma
ga­moac­xa­des Ta­vis ba­zad da Ca­moW­res sa­qar­Tve­los.
in­gli­se­le­bis dros iq Ta­re­Sob­den ru­se­Tis ca­riz­mis naS­
Te­bi, ro­mel­Tac da­ri­ge­bu­li hqon­daT Sa­vi zRvis sa­na­pi­ro­ze
ad­gi­le­bi da ase io­lad ar Tmob­den Ta­vianT uf­le­bas.
me­re ki­dev os­ma­le­bi _ mar­Ta­lia uka­nas­knel­ni ofi­cia­lu­
rad idev­ne­bo­den in­gli­se­le­bi­sa­gan, mag­ram ise mag­rad hqon­
daT aq kra­za­nis bu­de da­bur­du­li Ta­vian­Ti ban­di­ti emis­re­bis
sa­Sua­le­biT, ro­go­ric iyo ser­ver­g-bei da kis­kin­-za­de, rom...
de­mok­ra­tiu­li mTav­ro­bis Tav­mjdo­ma­re eved­re­bo­da in­gli­se­
le­bis sao­ku­pa­cio mTav­ro­bas _ mog­va­So­reT ser­ver­g-beio, ro­
mel­sac daear­se­bia yar­sis res­pub­li­ka.
ge­ne­ra­li ko­ri pir­de­ba, Ca­mo­vax­rCob am ava­zak­so, nam­dvi­lad
ki ser­ver­g-bei nam­dvil oms awar­moeb­da axal­ci­xe­Si.
da Sot­lan­die­le­bi, in­gli­se­le­bis da ma­Ti fe­ra­di ja­re­bis
jo­re­bi uw­ya­lod xrav­den ba­To­mis sa­na­pi­roeb­ze wlo­biT ga­Se­
ne­bul pal­meb­sa da sxva Zvir­fas mce­na­reT.
aga­tias­ze ara­nak­le­bi bi­zan­tiu­ri qro­ni­kis da­ma­jer­lo­biT,
mo­yo­li­lia prof. z. ava­liS­vi­lis Cven­gan uk­ve nax­se­neb wignSi,
ba­To­mis am­be­bi qar­Tul dip­lo­ma­tiur de­le­ga­ciis ka­no­sas dros
ev­ro­pa­Si.
san­re­mos kon­fe­ren­ciis win mo­kav­Si­re­Ta mTa­va­ri sab­Wo scdi­
lobs a/­kav­ka­siis res­pub­li­ke­bis mTav­ro­ba­Ta mo­ri­ge­bas ba­To­mis
sa­kiT­xSi. aq Sua­mav­lis rol­Si ga­mo­dis vin­me mis­ter ro­bert van­
sit­tra­ti da da­Ji­ne­biT ur­Cevs sa­mi­ve res­pu­li­kas mo­rig­den, rom
er­Ti fron­ti ga­Sa­lon bol­Se­vi­ke­bis wi­naaR­mdeg.
da es mo­la­pa­ra­ke­ba Ca­Sa­la ba­To­mis sa­kiT­xma. som­xe­Tis de­
le­ga­cia, ro­mel­sac me­Tau­rob­den nu­bar­-fa­Sa da ave­tik­-a­ga­ro­
nia­ni moiT­xov­da Sav zRva­ze ga­sa­vals som­xe­Ti­saT­vis jer la­
zis­tan­Si da me­re ba­Tom­Si.
ba­To­mi saer­Tod cxad­de­bo­da por­to-­fran­koT, nam­dvi­lad
ki un­da yo­fi­li­yo in­gli­se­le­bis gib­ral­ta­ri kav­ka­sis nav­Tis
sa­bu­do­bis­Tvis.
es iyo is dro, ro­de­sac ga­mar­jve­bu­li an­tan­ta Tval­Tmaq­
cu­rad am­za­deb­da ex­la yve­la­saT­vis sa­mar­cxvi­no ser­vis xel­

187
Sek­­ru­le­bas, ro­mel­sac un­da daen­gria os­ma­le­Ti, nam­dvi­lad ki
es xel­Sek­ru­le­ba gax­da uam­rav pro­vo­ka­ciis qse­lad.
qar­Tul de­le­ga­cias ara­fe­ri qon­da sa­wi­naaR­mde­go, ba­To­mi
in­gli­se­le­bis xel­Si yo­fi­li­yo, mxo­lod ver moe­ne­le­bia, rom
som­xeTs un­da gaey­va­naT rki­nis gza yar­si­dan ar­di­ga­niT ba­To­
mam­de, Ta­nac uar­yof­da sa­qar­ve­los su­ve­re­ni­tets am ol­qze.
am fan­tas­tiur rki­nis gzis proeqts ki­dev Seu­rig­da qar­Tu­
li de­le­ga­cia, mag­ram aq gam­wva­ve­ba ga­moiw­via for­mu­lam, rom es
rki­nis gza un­da yo­fi­li­yo `som­xe­Tis sru­li sa­kuT­re­ba~...
azer­bai­ja­nis de­le­ga­cia­sac Wa­mis dros ma­da gaeR­vi­Za da ba­
Tom­ze ga­nac­xa­da Ta­vi­si pre­ten­zia, jer er­Ti, moin­do­ma Ca­mo­yo­
lo­da ba­qos navTs da mis nav­Tsa­dens Sav zRvam­de da me­re wae­po­
ti­na et­niur prin­cips da aWa­ra, ro­gorc sa­mu­sul­ma­no pro­vin­cia,
Ta­vis gav­le­nis qveS daa­ye­na.
mar­Tlac, eS­ma­ki fexs moi­tex­da aseT si­tua­cia­Si. ba­Tom­Si
ra­Rac mo­ja­doe­bu­li wre gaix­lar­Ta da gu­lub­ryvi­lo bav­Si­viT
kar­lo Cxei­Zes, qar­Tul de­le­ga­ciis Tav­mjdo­ma­res ver gae­go,
ra­Si iyo saq­me da, miu­xe­da­vad yel­ze mi­We­ril da­ni­sa, mainc ewi­
naaR­mde­ge­bo­da ro­bert van­sit­rats, ro­me­lic wa­mebs iT­vli­da
da cdi­lob­da Seu­ri­ge­be­lis Se­ri­ge­bas.
os­ma­le­Tis dip­lo­ma­tia­Si Wkua daq­ni­li som­xe­bi eg­vip­tel
nu­bar­-fa­Sa da gab­riel efen­di nu­ra­di­ni, ara­nak­leb yi­zil­-ba­Si
ali tob­Ci­ba­Se­vi da meo­re in­ter­na­cio­na­lis dog­ma­ti­kur kar­
set­Si ga­dip­lo­ma­te­bu­li kar­lo Cxei­Ze, am ro­bert van­sit­tra­
tis xel­Si mar­Tla rom iS­viaT sa­na­xao­bas war­moad­gen­da.
mag­ram es iyo fi­na­li im po­li­ti­ki­sa, ro­mel­sac awar­moeb­da
ma­Sin­de­li mTav­ro­ba.
er­Ti mxriv id­ga ev­ro­pis sa­xel­mwi­fo­Ta koa­li­cia, in­gli­sis
me­Tau­ro­biT.
meo­re mxriv sab­Wo­Ta res­pub­li­ka, ro­me­lic la­pa­ra­kob­da
le­ni­ni­sa da re­vo­liu­ciis eniT.
aq un­da mom­xda­ri­yo ar­Ce­va­ni.
an pro­le­ta­ru­li diq­ta­tu­ris sa­xel­mwi­fo, an bur­Jua­ziul
sa­xel­mwi­fo­Ta koa­li­cia.
ori gza ar iyo.
for­mu­lac arc aqeT, arc iqeT, Tan­da­Tan hkar­gav­da Tavis azrs.
faq­te­bis lo­Ri­ka Ta­vis Ta­vad la­pa­ra­kob­da, Tum­ca dag­via­ne­
bu­li, mag­ram mainc das­ru­le­bu­li, mWre­li da mkveT­ri for­mu­la
am epo­qas mis­ca ma­Sin­del­ma mTav­ro­bis Tav­mjdo­ma­rem noe Jor­

188
da­niam, ro­ca sa­mu­da­moT das­wyev­la `bar­ba­ro­si~ da `fa­na­ti­ko­si~
bol­Se­vi­ke­bi, da air­Cia `ci­vi­li­za­to­ri~ ka­pi­ta­lis­te­bis gza.
ad­vi­li war­mo­sad­ge­nia, Tu de­mok­ra­tiul prin­ci­peb­ze aR­
zrdi­li da ru­se­Tis so­cial­de­mok­ra­tia­ze Wip­mow­yve­ti­li xal­
xi iZ­leo­da aseT for­mu­las, ras it­yo­den yve­la ju­ris na­ci­
ona­lis­tu­ri par­tie­bis ere­mie­bi.
ueW­ve­lia, aq ze­da­pir­ze gai­mar­jva pir­vel­ma orien­ta­ciam
da Tum­ca mor­cxvaT, mag­ram mainc daiw­yo sa­Wis mot­ria­le­ba.
mxo­lod im dros xal­xis ma­seb­Si sxva orien­ta­cia id­gam­da
fes­vebs.
es iyo ko­mu­nis­tur par­tiis orien­ta­cia oq­tom­bris re­vo­
liu­cia­ze, ro­mel­mac gai­mar­jva.
es sa­kiT­xi ex­la aTi wlis praq­ti­kiT ga­daW­ri­lia.
ar SeiZ­le­ba iT­qvas, rom am sa­kiT­xis gar­Se­mo ex­lac ar iyos
Zve­li da­va.
ex­lac uc­xoeT­Si ga­da­ta­ni­li de­mok­ra­tiu­li res­pub­li­kis
Sta­bi icavs Ta­vis Zvel te­ziss.
mag­ram yo­ve­li dRe Zirs uT­xris mis rea­lur Se­saZ­leb­lo­bas.
aR­mo­sav­le­Tis xal­xeb­Si iz­rde­ba brZo­la im­pe­ria­lis­te­bis
wi­naaR­mdeg erov­nul gan­Ta­vi­suf­le­bis­Tvis.
ara­be­bi pa­les­ti­na­Si, in­doe­le­bi da Ci­ne­le­bi da sxva erT
Caum­qral ajan­ye­bis cec­xlSi tria­le­ben.
mag­ram sxvis ma­ga­liT­ze Zne­lia Wkuis swav­la.
axa­li kol­xi­dis prob­le­ma swo­reT am po­li­ti­kis as­peq­tSi hkar­
gavs lo­ka­lur mniS­vne­lo­bas da ukav­Sir­de­ba so­cia­liz­mis aSe­ne­
bis pe­riods. mSro­me­li ma­sa gaal­ma­se­bu­li ener­giiT Se­esia Zvel
sa­zo­ga­doeb­riv ur­Tier­To­bas da xel­Car­Tu­li omia ga­Ca­Re­bu­li.
aq kol­xi­da mxo­lod er­Ti coc­xa­li uj­re­dia sab­Woe­bis so­
cia­lis­tur fron­tze.
aq ar iq­ne­ba ise­Ti da­va, ro­me­lic ga­mar­Tu­li hqon­daT mis­ter
ro­bert van­sit­ra­tis ka­bi­net­Si kav­ka­siis cru go­gi ma­go­gebs.
aq ar iq­ne­ba da­va su­ve­re­ni­tet­ze, rad­gan su­ve­re­ni­te­ti ekuT­
vnis mSro­mel xalxs da yve­la ina­wi­lebs aR­mSe­neb­lo­bis Sro­mas.

mi­To­sis dia­leq­ti­ka
ro­ca saq­me Zvel kol­xi­das exe­ba, arc ise io­lia is­to­riis Ca­
mo­So­re­ba, Tun­dac zo­gierTs is­to­riz­mi ga­da­War­be­bu­lic moeC­
ve­nos.

189
kol­xi­dis is­to­ria So­ri­dan iw­ye­ba, mi­si Zi­ri ikar­ge­ba ber­
Znul mi­To­seb­Si, mag­ram am mi­To­sebs aqvs Ta­vi­si dia­leq­ti­ka.
diu­bua de mon­spe­ros az­riT, ro­mel­mac imog­zau­ra kavka­si­
aSi _ Tu da­vu­je­rebT ber­Zne­bis is­to­ri­ko­sebs, ber­Zneb­ma daaar­
ses uZ­ve­les droi­dan Sa­vi zRvis aR­mo­sav­leT na­pi­ras ori axal­
Se­ni (sa­ko­lo­nio am­xa­na­go­ba) aqe­lee­mi­sa da he­ni­qe­le­bi­sa, daaar­
ses swo­red im xan­Si, ro­ca aqeT­-i­qeT gas­vlis wyur­vi­li ar aZ­lev­da
ber­Znebs mos­ve­ne­bas da ami­tom, ad­vi­lad miem­gzav­re­bo­den So­re­
ul qvey­ne­bi­sa­ken: troa­das, kai­ros da kol­xi­di­sa­ken.
be­ji­Tad vi­ciT, rom ro­de­sac mi­le­ziel­ni brZa­neb­lob­den
Sav zRva­ze, isi­ni am zRvis na­pi­ras blo­maT afuZ­neb­den axal­Se­
nebs da ar to­veb­den uyu­rad­Re­boT arc erT kuT­xes, ro­me­lic
ki ga­mo­sa­de­gi iyo ma­Tis mrew­ve­lo­bi­sa da aReb­-mi­ce­mis­Tvis.
yo­vel did mdi­na­ris bo­lo­Si, yo­vel mo­xe­rxe­bul zRvis yu­
re­Si, yo­vel sa­vaW­ro ad­gil­ze did qa­la­qebs afuZ­neb­den.
ro­ca amis­Ta­na qa­la­qi gam­did­rde­bo­da, ma­Sin qa­la­qi Ta­vis
gaS­rSe­mo pa­ta­ra qa­la­qebs daaar­seb­da da Tvi­Teu­li maT­ga­ni di­­
daT sar­geb­lob­da, ro­gorc mi­wis na­war­moe­biT, ise mcxov­reb­­le­
bis ni­Wie­re­biT.
amis­Ta­na qa­la­qe­bi iyo: fa­na­go­ria, rom­lis mde­ba­reo­ba md. yu­
ba­nis bo­lo­Si Za­lian mo­xer­xe­bu­li iyo: aq mo­dio­den sa­vaW­roT azi­
el­ni, bos­fo­rel­ni, meo­tel­ni da yve­la Tes­li kav­ka­sii­sa.
ge­len­ji­ki­sa da su­juk­-ka­les (a­win­de­li no­vo­ro­siis­ki) zRvis
yu­re­Si iyo qa­la­qe­bi: to­ra­ko­si da ba­ta.
mSve­nie­ri af­xa­ze­Tis gul­Si iyo dios­ku­ria (a­win­de­li soxu­­
mis max­lob­lad), ro­me­lic ax­lo mcxov­rebs mTie­lebs tya­veb­ze da
sxva na­war­moeb­ze uc­vli­da pan­ti­ka­pea­dan (a­win­de­li qer­Ci) mo­ta­
nil ma­rils. dios­ku­riis Sem­deg um­Tav­resi axal­Se­ne­bi ber­Zne­bi­sa
iyo: ge­no­si anu awin­de­li dgva­ni­si, ro­me­lic mde­ba­reobs mar­ku­
las md. na­pi­ras, ilo­ri, be­dia, he­rek­lea, anu awin­de­li anak­lia.
am axal­Se­nebs Za­lian eSi­no­daT gar­Se­mo mo­sax­le xal­xe­bi­sa,
ro­mel­Ta So­ris yve­la­ze ma­mac­ni iy­ven sva­ne­bi da ko­raq­se­le­bi,
anu awin­de­li we­bel­de­le­bi.
es uZ­ve­le­si axal­Se­ne­bi ber­Zne­bi­sa daip­yro mir­ti­dat­ma da
mir­ti­da­tis sik­vdi­lis Sem­deg, dai­mor­Ci­les ro­mae­leb­ma.
ro­mae­leb­ma Ta­vian­Ti me­ci­xov­ne­ni daa­ye­nes yve­la qa­la­qeb­Si.
pli­nis dros (74 w. qr. d.) dios­ku­ria, sa­dac co­ta wi­nad ro­­
mae­lebs as oc­da aTi Tar­ji­ma­ni yav­daT, Ta­vis sa­vaW­ro saq­me­

190
e­bi­saT­vis, war­moad­gen­da mxo­lod ub­ra­lo ci­xes. da dRes ki,
ara­fe­ri ar gva­go­nebs dios­ku­rias, ase rom, mog­zaur­ni verc ki
pou­lo­ben im ad­gils, sa­dac is ar­se­bob­da...
Sa­vi zRvis na­pi­ras fa­zi­sis (a­win­de­li rio­ni) mdi­na­ris bo­los
iyo fa­zis qa­la­qi (a­win­de­li fo­Ti). es qa­la­qi iyo kol­xi­de­­le­bis
sa­vaW­ro ad­gi­li, sai­da­nac gah­qon­daT: se­li, ka­na­fi, cvi­li, kup­ri,
ti­lo, sa­Se­ne­be­li xe-­tye da Taf­li. yve­la es axal­Se­ne­bi ax­la
da­aar­ses mi­li­zie­leb­ma, an­da ga­naax­les.
Sa­vi zRva gvi­ma­lavs Zvel dro­Ta wyvdiad­Si imis­Ta­na sai­dum­­
loebs, ro­mel­Ta ax­sna Cven­Tvis Zne­lia, TiT­qmis yve­la iqauri
mi­To­si, ro­me­lic mog­viT­xrobs am axal­Se­ne­bis da­fuZ­ne­bas, ekuT­­
vnis bev­rad uf­ro Zvel dros, vid­re mi­li­zie­le­bi ga­moC­nde­bo­
den da TviT am mi­Tiur ale­go­rie­bis qveS da­fa­ru­lia, co­taT
Tu bev­rad, cno­bi­li is­to­riu­li faq­te­bi.
vinc ki wai­kiT­xavs ho­me­ross, vinc ki Seis­wav­lis Tqmu­lebas
ar­go­nav­te­bi­sa, friq­si­sa da he­la­sa­sas da wai­kiT­xavs ev­ro­pis
mo­ta­ce­bis am­bavs he­ro­do­tes wig­nSi da sxv. is xSi­rad aseT
azrs daad­ge­ba da dar­wmun­de­ba, rom ber­Zneb­ma bev­rad Tu co­
taT mii­Res ga­naT­le­ba im ere­bi­sa­gan, ro­mel­Tac isi­ni bar­ba­ro­
sebs uwo­deb­den.
TviT me­fe, ro­mel­mac ar­go­nav­te­bi, ti­rie­le­bi, troa­de­le­bi
da sxva mii­Ro da TviT mi­si eric, ga­naT­le­biT uf­ro maR­la id­ga,
im avan­tiu­ris­teb­ze da im ja­reb­ze, ro­me­lic es­tum­ren mas imi­
sa­ve ga­sa­Zar­cva­vad da stu­mar­-mas­pin­Zlo­bis we­sis da­sar­Rve­vad.
TiT­qmis yve­la uZ­ve­les poe­tebs da is­to­ri­ko­sebs Ta­vianT
gmi­re­bis saa­ra­ko saq­mee­bis as­pa­re­zad Sa­vi zRva aur­Ce­viaT, ma­
Tis moT­xro­biT es gmi­re­bi mii­zi­de­bian aR­mo­sav­le­Ti­sa­ken, ro­
me­lic ga­mo­xa­tu­lia ga­naT­le­bi­sa da sim­did­ris wya­roT.
ro­ca `o­di­seia­Si~ vkiT­xu­lob uli­sis am­bavs, Cven ad­vi­lad
vcnobT kol­xi­das da mis aR­we­ri­lo­bas. mar­Tla da vin ar mix­
vde­ba, rom aq kol­xi­da­zea la­pa­ra­ki, ro­ca ix­se­ne­ba igi far­To
mdi­na­re, ro­mel­Siac Se­su­la uli­sis xo­mal­de­bi, is vee­ba tye,
ro­me­lic mo­de­bu­lia zRvis na­pir­ze, is ir­me­bi, aq rom blo­maT
Se­xiz­nu­lan da is sa­sax­le, ro­me­lic tyiT da­bu­ru­lia.
ad­vi­li ga­mo­sac­no­bia am awe­ri­lobiT awin­de­li no­qa­la­qe­vi.
Rvi­no da Taf­li aq dRe­sac isev Ci­ne­bu­lia da qa­le­bi dRe­sac
ise xel­saq­mo­ben qar­ga­ze, ro­gorc ho­me­ro­sis dro­so.

191
kol­xi­dis or­ma­gi bu­ne­ba
Zvel sa­ber­Zne­Ti­sa da ro­mis kla­si­kur mwer­lo­ba­Si kol­xi­das
aqvs or­nai­ri re­pu­ta­cia, ori­ve Sem­Txve­va­Si msof­lio re­pu­ta­cia,
rad­gan ro­mi da sa­ber­Zne­Ti ma­Ti war­mod­ge­niT amo­wu­rav­den ma­Sin­
del ga­naT­le­bul msof­lios.
kar­los rix­te­ri Ta­vis wig­nSi `mi­waT­mflo­be­lo­bis is­to­ria~
amis Se­sa­xeb swers:
uZ­ve­les droi­dan, ar­go­nav­te­bi­dan daw­ye­bu­li, ber­Znebs kol­
xi­da­sa­ken hqon­daT miq­ceu­li yu­rad­Re­ba da eZeb­den iq oq­ros
mat­ylo­van verZs.
mxo­lod ber­Zne­bis mi­Tiur da ze­pir gad­mo­ce­mas oq­ros mat­­
ylo­van ver­Zis Se­sa­xeb sa­fuZ­vlad udevs nam­dvi­li faq­tis xsov­
na, sa­ber­Zne­Tis da mdi­dar aR­mo­sav­le­Tis So­ris sa­vaW­ro mis­vla-­
mos­vla umok­le­si gziT.
ber­Zne­bi kol­xi­de­lebs, ro­gorc bevr sxva er­sac, uwo­debden
Crdi­loe­Tis bar­ba­ro­sebs, Tum­ca isi­ni sru­liad bar­ba­ro­se­bi ar
yo­fi­lan, ara­med ro­gorc yve­laf­ri­dan sCans, kol­xi­de­le­bi Zve­
lis­-Zve­lad ga­naT­le­bu­li eri iyo. ber­Zne­bi, me­tad­re mi­le­tie­le­
bi, ar­go­nav­te­bis ga­laS­qre­bis droi­dan­ve scdi­lob­den dam­kvid­
re­bu­liy­vnen kol­xi­de­le­bis mi­wa-­wyal­ze fa­zi­sis na­pi­reb­ze.
apo­lo­ni ro­do­se­lis aR­we­ri­lo­ba ar­go­nav­te­bis ga­laS­qre­
bi­sa da sxo­lias­tis gan­mar­te­ba am am­bi­sa gvar­wmu­nebs, rom kar­
tog­ra­fiu­lis xe­lov­ne­bis ga­mo­go­ne­bis pa­tiv­-di­de­ba sru­lia­
dac ar ekuT­vnis mci­re aziis ber­Znebs.
igi uf­ro ad­re yo­fi­la xma­re­ba­Si kol­xi­del mog­zaur va­War­­
Ta So­ris. am ga­re­moe­bas, ra­sak­vir­ve­lia, di­di mniS­vne­lo­ba aqvs
kol­xi­dis is­to­riis­Tvis, ro­mel­Siac jer ki­dev bev­ri ram gau­ge­
ba­ri da saa­ra­ko aris dar­Ce­ni­li.
apo­lon ro­do­se­lis (argonaut, IV, 280 da Sem­de­gi) da mi­si sxo­­
lias­tis sit­yviT, kol­xi­de­lebs jer ki­dev Zve­li­dan­ve hqon­daT
wi­na­par­Ta­gan das­wav­li­li zRvi­sa da xme­le­Tis gze­bis fir­fi­ta­­
ze ga­mo­xat­va Ta­vianT sam­gzav­roT, es fir­fi­te­bi jer xi­sa iyo,
Sem­deg qvi­sa.
maT ewo­de­bo­daT kur­bei­si, igi­ve sa­xe­li, ro­me­lic era­tos­
Ten­ma uwo­da aTi­nel­Ta ka­no­ne­bis Zvel fic­rebs.
ueW­ve­lia, es fir­fi­te­bi na­sa­xia lan­dqar­te­bi­sa da advilad
sa­fiq­re­be­lia, rom he­ro­do­tes Tval­win qon­da amis­Ta­na fir­fi­

192
te­­bi, ro­ca Ca­mos­Tva­la Crdi­loe­Tis er­Ta sa­vaW­ro gze­bi bo­ris­
Te­ni­sa da pon­tis mi­da­moeb­Si.
kol­xi­de­le­bi Cve­ni az­riT uki­du­re­si ka­lo­niaa, he­ro­do­to­ze
bev­rad ad­re ga­mo­su­li ze­mo in­doe­Ti­dan anu baq­te­rii­dan, Zvel­
Ta ser­Ta qvey­ni­dan da gav­rce­le­bu­li oq­su­sis sa­Ta­vi­dan kas­piis
zRvi­sa, rax­si­sa da mtkva­ri­sa­ken, fa­zi­si­sa da Sav zRvam­de...
aq iyo um­Tav­re­si sa­vaW­ro gze­bi, sa­dac mi­dio­den skvi­Tis to­­
me­bi. skvi­Te­bi mo­dio­den kol­xi­da­Si Ta­vian­Ti bor­blia­ni ur­­me­
biT meo­tiis zRvis yi­nu­leb­ze.
aq Sek­ri­ba he­ro­do­tem yve­la Ta­vi­si cno­ba­ni Sua gu­li­sa da
ze­mo aziis Se­sa­xeb da sxva­gan ar­sad SeeZ­lo am cno­be­bis Sek­re­ba.

tra­giu­li me­dea
Cve­ni nar­kve­vis­Tvis ar iq­ne­bo­da in­tres mok­le­bu­li, mog­vey­­
va­na mi­To­si ar­go­nav­teb­Ta laS­qro­bi­sa kol­xi­da­ze, mag­ram vgu­
lis­­xmobT, rom es mi­To­si yve­la­saT­vis cno­bi­lia.
kol­xi­dis pir­ve­li bu­ne­ba, ro­me­lic wya­roa sim­did­ri­sa da
ke­Til­dReo­bis, aq di­de­bu­lad aris gad­mo­ce­mu­li, mag­ram aq­vea
ag­reT­ve mo­ce­mu­li kol­xi­dis meo­re bu­ne­bac, ro­me­lic dam­Rup­
ve­lia da Ta­vis Tav­Si­ve ata­rebs sa­ku­Tar ga­nad­gu­re­bas.
ru­se­Tis ga­mo­Ce­nil­ma poet­ma da kla­si­kur fi­lo­lo­giis da­
uc­xro­mel­ma mkvle­var­ma _ ino­kien­ti anen­skim miag­no swo­red me­­
dea­Si am or­ma­go­bas. mi­si ev­ri­pi­des `me­deas~ ru­sul Tar­gma­nis
wi­na­sit­yvao­ba amis sau­ke­Te­so da­sa­bu­Te­baa.
me­dea, ro­me­lic ja­do­qa­ria da sa­wam­la­vis os­ta­ti, Ta­vis bune­ba­Si
ata­rebs sik­vdils da aq mi­si sa­wam­la­vi uk­ve sim­bo­los sa­­xes iRebs.
me­dea Ti­Ton kol­xi­daa _ ula­ma­ze­si da ama­yi, mas yo­velTvis
gaaqvs Ta­vis gu­lis na­de­bi da ga­la­Re­bu­lia, mag­ram mis bu­ne­ba­
Si mo­ce­mu­lia im Ta­viT­ve meo­re bu­ne­ba, ro­me­lic eb­rZvis pir­
vels da amar­cxebs ki­dec.
medeas sawamlavi es aris kolxidis malariis oxSivari, tro­
pikuli ciebis kankali.
aq win­da­win mo­ce­mu­lia me­deas Svi­le­bis da­Rup­vac.
SeiZ­le­ba ma­te­ma­ti­ku­ri sis­wo­riT ana­lo­giis gay­va­na.
zo­gier­Ti sub­tro­pi­ke­bis mkvle­va­ri me­deas sa­wam­lav­Si eZebs
wam­le­bis mce­na­ree­bis kul­tu­ris Ca­na­saxs Zvel kol­xi­da­Si, mag­
ram ara­vis ar mos­vlia Tav­Si, rom Tvi­Ton me­dea Ta­vi­si sa­be­dis­
we­ro cxov­re­biT _ sa­xea swo­red kol­xi­dis bu­ne­bi­sa.

193
hi­pok­ra­tes diag­no­zi
Tu me­deas tra­giu­li be­di ki­dev ar aris da­ma­je­re­be­li, rom
is poe­tu­ri asax­vaa kol­xi­dis or­ma­gi bu­ne­bi­sa, sa­ma­gie­rod, ara­
vi­Tar eWvs ar iw­vevs an­tiu­ri me­di­ci­ni­sa da saer­Tod, me­di­ci­
nis ma­mam­Tav­ris hi­pok­ra­tes mkac­ri diag­no­zi im se­ni­sa, ro­me­lic
kol­xi­das musrs av­lebs da ro­mel­sac ewo­de­ba malaria.
`qve­ya­na, ro­mel­sac Cau­dis fa­zis mdi­na­re, aris Wao­bia­ni,
cxe­­li, no­tio da Se­mo­si­lia tyiT.
mTe­li wlis gan­mav­lo­ba­Si aq di­di wvi­me­bi mo­dis.
iqaur­ni mkvid­rni cxov­ro­ben Wao­beb­Si, wyal­Si iSe­ne­ben sax­
lebs xi­sas, anu wne­li­sas.
ga­reT ga­mo­dian mxo­lod ma­Sin, ro­ca qa­laq­Si an ba­zar­Si un­
da wa­vi­den.
am qve­ya­na­Si bev­ri ar­xia; Sig ud­giaT mTlian xi­sa­gan ga­ke­Te­
bu­li na­ve­bi da am na­ve­biT Se­mouv­lian gar­Se­mo Ta­vianT ma­mu­lebs.
xma­ro­ben wvi­mis wyals, ro­me­lic aris Tbi­li, mdo­re da ay­
ro­le­bu­li sic­xi­sa­gan.
fa­zis yve­la mdi­na­reeb­ze uf­ro mdo­re da ne­li mim­di­na­re­
o­ba aqvs.
am qvey­nis xi­li cu­di Tvi­se­bi­saa uge­mu­ri, da wylis siux­vis
ga­mo aras­dros ara mwif­de­ba.
wya­li­sa­gan rom nis­li adis, mu­dam gars ar­tyia am qve­ya­nas,
am mi­zezs un­da mie­we­ros, rom aqau­ri mcxov­reb­le­bi eg­re ga­
nir­Ce­vian yve­la sxva er­Ta­gan.
isi­ni ta­niT ma­Ra­li arian, mag­ram imo­de­naT suq­ne­bi, rom ar
uCanT arc sax­sre­bi da arc Zar­Rve­bi.
fe­ri aqvT yvi­Tel­-mwva­ne, TiT­qo siy­viT­liT aria­no avaT.
xma sxveb­ze uf­ro gauT­le­li aqvT, rad­gan sun­Tqa­men uw­min­
dur da svel haers, Rin­Rlsa­viT sqels.
yve­la­fers eri­de­bian, rac ki daR­lis.
am qve­ya­na­Si zam­Tars da zaf­xuls So­ris di­di gar­Ce­va ar
aris siT­bo-­si­ci­vis mxriv.
icis qa­ri, ro­me­lic aris friad Zlie­ri, cxe­li da usia­mov­no,
am qars eZa­xian kex­rons~. da ase.
eW­vi ar aris, rom es aris ma­la­rii­sa da mi­si gav­le­nis awera.
ueW­ve­lia, es sit­yve­bi da­fa­ze un­da ewe­ros da eki­dos tro­
pi­kul sneu­le­ba­Ta in­sti­tu­teb­Si.

194
pat­ro­nis mo­lo­din­Si
ase­Ti or­ma­gi gav­le­nis qveS id­ga yo­vel­Tvis kol­xi­da. da
da­sa­ba­mi­dan Tan­da­yo­li­li gao­re­ba bor­kav­da mis ke­Til­dReo­
bas. mar­to is­to­riu­li ukuR­mar­To­bis bra­li ar iyo, kol­xi­dis
kul­tu­ris Caq­ro­ba da odes­Rac mdi­da­ri qvey­nis ga­Ca­na­ge­ba.
is­to­riu­li be­di mainc ar iyo yo­vel­Tvis lmo­bie­ri.
Ta­vi­si mde­ba­reo­biT kol­xi­da yo­vel­Tvis plac­dar­mi iyo axal
kul­tu­ra­Ta Se­ja­xe­bi­sa.
yo­ve­li wel­-mo­mag­re­bu­li dam­pyro­be­li aqeT­ken mois­wra­fo­
da, mi­Tiur ar­go­nav­tebs mos­dev­den mir­ti­da­ti­sa da me­re ro­mis
le­gio­ne­re­bi, ara­be­bi, sel­ju­ke­bi, os­ma­le­bi, ge­nue­le­bi, re­vo­
liu­ciam­de ki­dev asi we­li ru­si im­pe­ra­to­re­bis ja­re­bi.
Их ведет грозя очами
Генерал седой...
da swo­red es be­be­ri ge­ner­le­bi ki­dev scdi­lob­den Sa­vi
zR­vis sa­na­pi­roe­bis Ta­vis zRvis ku­ror­te­baT gar­daq­mnas.
fran­gi mog­zau­ri da mec­nie­ri diu­bua de mon­spe­ro, ro­me­
lic Cer­qe­zeT­Si im­yo­fe­bo­da da jer ar ena­xa da­sav­le­Ti sa­qar­
Tve­lo, ase swer­da:
`min­da Ce­mi Tva­liT vna­xo is Zlie­ri eri, ro­mel­sac is­toriis
da­­sa­ba­mi­dan pir­da­pir da­mo­ki­de­bu­le­ba hqo­nia yve­la da­nar­Cen
ereb­Tan da Tum­ca ar miu­to­ve­bia gan­ge­bi­sa­gan mis­Tvis mi­Ce­ni­li
mi­wa-­wya­li, mag­ram rac ki sad­me, azia­sa da ev­ro­pa­Si cvli­le­ba mom­
xda­ra, yve­la ga­mouv­lia da SeuT­vi­se­bia ki­dec.
me amas vam­bob di­de­bul qar­Tvel xal­xze, ro­mel­sac uZ­ve­les
dro­dan uWi­ravs kav­ka­siis ye­li da Sa­vi­sa da kas­piis zRvis na­pirebi.
es eri, ro­gorc grZel to­te­bia­ni di­di xnis xe­ze ga­su­li
va­zi, xSi­rad gau­tac­nia, Seur­ye­via da auk­lia qa­riS­xals, mag­
ram nia­da­gi­dan amog­le­ja mi­si ki ver Ses­Zle­bia.
am did­mniS­vne­lo­van nan­gre­vebs, _ ga­nag­rZobs Zve­li kolxi­
dis di­de­biT aR­ta­ce­bu­li da mi­si Ta­na­med­ro­ve kol­xi­dis ga­nad­
gu­re­biT aR­Sfo­Te­bu­li av­to­ri, _ fa­ravs mSve­nie­ri tye, ro­mel­
Si­ac aqa­-iq ga­fan­tu­lia af­xa­ze­Tis sof­le­bi.
es Seu­va­li tye da es mdi­na­res udab­no na­pi­re­bi kac­ma rom
na­xos, ga­na SeiZ­le­ba ifiq­ros, rom es is ad­gi­lia, sa­dac is­to­ria
dawye­bu­la? rom es uZ­ve­les zRap­re­bis da mi­To­se­bis qve­ya­naa?
rom es is ad­gi­lia, sai­da­nac gav­rce­le­bu­la kul­tu­ra?

195
ra mdgo­ma­reo­ba­Si-­Ra dar­Ce­ni­la ex­la is xal­xi, ro­me­lic
tkbe­bo­da am sa­moT­xis mzgavs qvey­nis ne­ta­re­biT.
dRes TiT­qos mi­to­ve­bu­lia ada­mia­ni­sa­gan es mSve­nie­ri qve­ya­na.
vin icis, iq­neb gan­ge­ba ise as­ve­neb­des sa­me­foeb­sac, rogorc
ka­ci sa­ya­neebs!..~
am ti­ra­das gu­la­mom­jda­ri fran­gi mec­nie­ri na­xe­var sauku­­
nis wi­nad am­bob­da, ro­ca ca­riz­mi ax­rCob­da yo­ve­li­ve xal­xis
Se­moq­me­de­bis wa­mow­ye­bas.
Tu sul ver da­ve­Tan­xme­biT pa­tiv­ce­mul mog­zaurs, TiT­qo
gan­ge­ba as­ve­neb­des qve­ya­nas, ro­gorc ka­ci sa­ya­nes, er­Ti mainc
ax­da am wi­nas­war­met­yve­le­bi­dan.
did­xans iyo kol­xi­da ga­ve­ra­ne­bu­li, mag­ram mo­vi­da ka­ci mxvne­
li da mTes­ve­li da dae­pat­ro­na am qve­ya­nas, Ta­vi­si ma­si­uri ne­
bis­­yo­fiT rom Ca­ya­ros so­cia­liz­mis sa­fuZ­ve­li.
SeiZ­le­ba, arc is iyos mok­le­bu­li er­Tgvar wi­nag­rZno­bas, ra­­
sac vi­vian de sent mar­te­ni am­tki­cebs kol­xi­del­Ta sa­xelwode­
bis war­mo­So­bis Se­sa­xeb:
`mec­nie­rebs Za­lian gau­Wir­daT kol­xi­de­le­bis sa­xelwodebis
war­mo­So­bis ax­sna, Tum­ca Cven­Tvis cxa­dia mi­si war­mo­So­ba, Tu vi­
xel­mZRva­ne­lebT ad­gi­lob­ri­vi eniT.
sit­yva­Si `kol­xi~, ro­mel­sac ber­Zne­bi uwo­de­ben fa­zis na­pi­­
re­bis mcxov­rebT, is­mis qar­Tu­li sit­yva `xal­xi~, ro­mel­sac igi­
ve mniS­vne­lo­ba aqvs, rac spar­sul da ara­bul `xal­xis~, eb­ra­ul
`qaals~ (kre­ba-­yri­lo­ba), ber­Znul `ox­los~, ger­ma­nul `volk~ da
la­Ti­nur `vul­gus~. mar­Tlac, am xal­xis sa­xel­wo­de­ba niS­navs
xalxs da ase...~
yo­vel Sem­Txve­va­Si, er­Ti faq­tia, kol­xi­dis aRor­Zi­ne­ba swo­
red sa­xal­xo saq­meT iq­ca da mi­si be­di xal­xis er­Ti mTlia­ni ko­
leq­­ti­vis xel­Sia...

II. kol­xi­dis Wao­bis amoS­ro­ba


kol­xi­dam Zve­li sa­xe­li mdi­da­ri qvey­ni­sa, ro­me­lic yo­ve­li
mxri­dan iw­vev­da ko­lo­ni­za­to­rebs, di­di xa­nia da­kar­ga.
ro­gorc mo­vix­se­neT, jer ki­dev de-­mon­spe­ro das­ti­ro­da
am ga­par­ta­xe­bul qve­ya­nas, ro­mel­sac ara­vi­Ta­ri ni­San­-wya­li ar
Ser­Ca oq­ros mdi­na­ree­bi­sa.
uf­ro sag­rZno­bi Seiq­na kol­xi­dis meur­neo­bis da­ce­ma revo­­lu­
ciis wi­na xa­neb­Si. ra­Rac be­dis iro­niiT qu­Tais­ma mainc Seir­Ci­na

196
Zve­li ge­ral­di­ka da qa­la­qis gerbs mainc am­kob­da bo­lo xa­nam­de
oq­ros ver­Zi _ mag­ram es am xa­nad uf­ro da­cin­vas waa­gav­da, ise­
Ti iyo meur­neo­bis ga­nad­gu­re­ba da xal­xis ga­Ra­ri­be­ba. aS­ka­ra iyo
meo­re bu­ne­ba kol­xi­di­sa, ro­gorc Wao­bia­ni da Ja­mia­ni qvey­ni­sa,
ro­gorc tro­pi­kul ma­la­riis bu­do­bi­sa uf­ro mtkic­de­bo­da da
qve­ya­nas ga­da­Se­ne­biT emuq­re­bo­da. am meo­re bu­­ne­bis ga­da­lax­va,
kol­xi­dis Wao­be­bis amoS­ro­ba da meur­ne­o­bis axal nia­dag­ze da­
ye­ne­ba Ta­vis amo­ca­nad da­sa­xa sab­Wo­Ta xe­li­suf­le­bam sa­xal­xo
meur­neo­bis re­kon­struq­ciis pe­riod­Si.
am nai­rad kol­xi­dis prob­le­ma Cai­We­da xuT­wlian geg­ma­Si.
ueW­ve­lia, SeuZ­le­be­li iq­ne­bo­da kol­xi­dis prob­le­mis cal­
ke ga­mo­yo­fa _ is un­da Sez­rdo­da saer­ToT sab­Wo­Ta kav­Si­ri­sa
da ker­ZoT, amier kav­ka­siis sa­xal­xo meur­neo­bis geg­mas.
Ta­vi­si mdgo­ma­reo­biT da ga­mo­Ce­nil per­speq­ti­ve­biT kol­xi­
da un­da gam­xda­ri­yo er­Ti seq­to­ri so­cia­lis­tu­ri meur­neo­bis
mTlia­ni geg­mis far­gleb­Si.
ua­mi­sod mas ar mie­ce­mo­da mas­Sta­bi da arc sax­sa­ri ga­moC­
nde­bo­da mis gar­daq­mnis­Tvis.
aq kol­xi­dis prob­le­ma ey­rdno­ba tex­ni­kur kul­tu­ra­Ta ganvi­­
Ta­re­bas da Ta­vis Ta­vad Se­dis did or­bi­ta­Si, ram­de­na­dac cno­bi­
lia Sa­vi zRvis sa­na­pi­roe­bi, sa­dac moq­ceu­lia kol­xi­da, er­Tad­-
er­Ti sub­tro­pi­ku­li kuT­xea sab­Wo­Ta kav­Sir­Si.
prof. a. kras­no­vi udi­de­si en­tu­zias­ti da dauc­xro­me­li mkvle­
va­ri kol­xi­dis bu­ne­bi­sa, ro­me­lic da­saf­la­ve­bu­lia Ta­vis mier
ga­Se­ne­bul ba­Tu­mis bo­ta­ni­kur ba­Ris Sua­gul­Si, ga­re­mo­cu­li
sub­­tro­pi­kul mce­na­re­Ta tyee­biT, Ta­vis wig­nSi `sam­xre­Ti kol­
xi­da er­Tad­-er­Ti sub­tro­pi­ku­li mxa­rea ru­seT­Si~ _ ase aTa­
vebs Ta­vis ga­mok­vle­vas: `msgav­sad vul­ka­nur kun­Zu­lis nia­da­
gi­sa, ro­­me­lic gaC­nda okea­nis fske­ri­dan, ba­To­mis sa­na­pi­roebs
ar qon­­da Ta­vi­si mce­na­reo­ba, ara­med mii­Ro me­zo­bel kav­ka­siis
uf­ro ma­Ral ad­gi­le­bi­dan, sa­dac yi­nu­lis pe­rio­di­dan dar­Ce­ni­
li iyo um­ci­re­si pro­cen­ti sub­tro­pi­kul me­sa­me fa­zis for­me­
bidan. ro­gorc cno­bi­lia, ev­ro­pa­Si ga­nad­gu­re­bul­ni, isi­ni Se­
ina­xes Cve­ni pla­ne­tis sxva­das­xva ad­gi­leb­Si gab­neu­li, ami­tom
ga­mou­ye­ne­be­li dar­Ca ha­vis mxriv upi­ra­te­si mdgo­ma­reo­ba axal
xme­le­Ti­sa sam­xreT­ze. ada­mia­nis dax­ma­re­biT ma­Ti dam­kvid­re­ba
SeeZ­lo mxo­lod kav­ka­siis flo­ris ele­men­tebs. aq maT SeeZ­loT

197
ga­fur­Cqvni­liy­ven, mag­ram axa­li sa­xis mi­Re­bas ver moas­wreb­
den. sa­ma­gie­roT, axa­li xme­le­Tis upi­ra­te­so­ba ise­Ti aR­moC­nda,
rom maT­Tan dab­ru­ne­ba ada­mia­nis sa­Sua­le­biT SeeZ­lo sxva sub­
tro­pi­kul mxa­re­Ta mce­na­reebs, ro­me­lic na­wi­lob­riv ev­ro­pa­Sic
cxov­rob­den, So­reul geo­lo­giur war­sul­Si. dab­ru­ne­bu­li da
dam­kvid­re­bu­li sam­xreT kol­xi­da­Si isi­ni aZ­le­ven mis mce­na­
reo­bas aS­ka­rad ga­mo­Ce­nil sub­tro­pi­kul xa­siaTs, ro­me­lic ga­
nir­Ce­va sxva da­nar­Cen kav­ka­siis sa­na­pi­roe­bi­dan. yve­la­fe­ri es
ne­bas gvaZ­levs, mi­viC­nioT sam­xre­Ti kol­xi­da sxva bio­lo­giur
qvey­nis kun­Zu­lad da er­Tad erT sub­tro­pi­kul pa­ta­ra ka­lo­
nad mTel ru­seT­Si~.
am­nai­rad, Tu kol­xi­dis Wao­bis amoS­ro­bas, ro­gorc qve­viT
da­vi­na­xavT, SeuZ­lian mis­ces da­sav­leT sa­qar­Tve­los 200 aTas
geq­ta­ram­de axa­li mi­wa, ro­me­lic wi­naT ga­mou­ye­ne­be­li iyo da
mxo­lod haers al­pob­da, amas isic un­da mie­ma­tos, rom es mi­wa
ga­mo­sa­ye­ne­be­lia, ro­gorc sub­tro­pi­ke­bis zo­na tex­ni­kur kul­
tu­ra­Ta gan­vi­Ta­re­bis­Tvis. ami­to­mac, kol­xi­dis Wao­bis amoSro­
bis mniS­vne­lo­ba bev­rad me­tia, vid­re mxo­lod da­sa­mu­Sa­ve­bel
mi­wis mo­ma­te­ba.
um­Tav­re­sad es udevs sa­fuZ­vlad kol­xi­dis aRor­Zi­ne­bas. ueW­
ve­lia, es gran­dio­zu­li prob­le­ma ar dais­me­bo­da, rom ar yo­fi­
li­yo mSro­me­li ma­se­bis amoZ­ra­ve­ba da pro­le­ta­ru­l re­vo­li­
ucias Zi­rian fes­via­nad ar Seec­va­la eko­no­miu­ri pi­ro­be­bi.
amas ver am­Cnev­da ev­ro­pie­li fi­lis­te­ri h. uel­si, ro­ca swer­
da wigns `ru­se­Ti nis­lSi~, sa­dac moT­xro­bi­lia mi­si Sex­ved­ra da
sau­ba­ri le­nin­Tan. bne­liT mo­cul qa­laq­Si le­ni­ni oc­ne­bob­da
eleq­tro­fi­ka­cia­ze. ra­sak­vir­ve­lia, uelss es eC­ve­ne­bo­da fan­tas­
tiu­rad da mTe­li geg­ma qi­me­riu­lad, mag­ram fan­ta­ziam sul mok­
le xan­Si xor­ci Seis­xa da dRes pio­ner­sac SeuZ­lia dar­wmun­des,
ram­de­naT Txu­ne­lis xed­va aqvs le­nin­Tan Se­da­re­biT uelss, Tun­
dac is ase cno­bi­lia, ro­gorc so­cia­lur uto­pie­bis av­to­ri.
bev­raT ad­re, sa­nam rea­lu­rad dais­me­bo­da kol­xi­dis prob­
le­ma, le­ni­ni sWvret­da imis au­ci­leb­lo­bas, rom SeuZ­le­be­lia
sa­qar­Tve­los da amier­-kav­ka­siis gan­vi­Ta­re­ba, Tu sa­meur­neo
kiT­xve­bi ar iq­ne­ba dro­ze das­mu­li da ga­daW­ri­li.
Ta­vis is­to­riul we­ril­Si azer­bai­ja­nis, sa­qar­Tve­los, som­
xe­Tis, da­Res­ta­nis mTis res­pub­li­kis am­xa­nag ko­mu­nis­te­bi­sad­mi
le­ni­ni swer­da: `yve­la­ze uf­ro di­di mniS­vne­lo­ba aqvs mi­waT­moq­

198
me­de­bi­sa da me­sa­qon­leo­bis gan­vi­Ta­re­bas. rac ar un­da dag­vij­des,
mi­wis mor­wyva yve­la­ze uf­ro sa­Wi­roa, yve­la­ze uf­ro gar­daq­mnis
qve­ya­nas, aa­Ror­Zi­nebs, da­mar­xavs mis war­suls da gaaZ­lie­rebs so­
cia­liz­mSi ga­das­vlas~. ase­ve iT­qmis Wao­be­bis amoS­ro­ba­zec.
es sit­yve­bi sa­te­va­ri­viT ur­tyams sa­feT­qel­Si yve­las, vinc
ex­la mu­Saobs bam­bis av­ral­ze, vinc mi­se­via kol­xi­dis Wao­bis
amoS­ro­bis sa­mu­Saos da vinc am­za­debs so­cia­lis­tur gi­gan­te­
bis­Tvis tex­ni­kur kul­tu­ra­Ta ned­leuls.
ro­gorc ir­kve­va, sa­qar­Tve­los wylis meur­neo­bi­sa­gan Sekre­­
bil ma­sa­le­bi­dan da kol­xi­dis Wao­be­bis amoS­ro­bis TaT­bi­re­bis
oq­me­bi­dan, kol­xi­dis Wao­be­bis amoS­ro­bis sa­kiT­xi jer ki­dev omis
wi­naT mdga­ra, mag­ram am sa­kiT­xis das­mas arc ma­Sin da arc ga­
sab­Woe­bis pir­vel pe­riod­Si ar qo­nia mi­ce­mu­li geg­mia­ni xa­sia­Ti.
kol­xi­dis Wao­bebs ixi­lav­den cal­-cal­ke, sxva­das­xva gan­ker­­
Zoe­bul ad­gi­leb­ze. ga­mok­vle­va, ro­mel­sac awar­moeb­den uf­ro
ker­Zo ini­cia­ti­viT, araf­riT ar gav­da sa­xel­mwi­fos geg­mian mu­
Sao­bas. mxo­lod uka­nas­knel dros mTe­li si­ga­niT dais­va kol­
xi­dis prob­le­ma sab­Wo­Ta kav­Si­ris sa­xal­xo meur­neo­bis so­cia­lis­
tur re­kon­struq­ciis pe­riod­Tan da­kav­Si­re­biT.
mrew­ve­lo­bis gan­vi­Ta­re­bis tem­pe­bi, ker­ZoT, sa­feiq­ro mrew­
ve­lo­bi­sa, ro­me­lic moiT­xovs sa­ku­Tar ned­leu­liT uzrun­vel­
yo­fas da sxva mtkiv­neu­li meur­neo­bis sa­kiT­xe­bi, ro­gorc mi­wis
si­viw­ro­ve, sa­xal­xo jan­mrTe­lo­bis dac­va da sxva, dRis wes­rig­Si
svams msxvil sa­me­lio­ra­cio prob­le­mebs da er­Ti ase­Ti prob­le­
ma­Ta­ga­nia kol­xi­dis Wao­bis amoS­ro­ba.
ex­la uk­ve swar­moebs geg­mia­ni kvle­vi­Ti mu­Sao­ba da kol­xi­dis
me­lio­ra­cii­sa da sub­tro­pi­kul kul­tu­ra­Ta sac­de­li sad­gu­re­
bi mtki­ce nia­dag­ze dga­nan.
yve­la­fe­ri es gu­lis­xmobs, rom Caed­ga sa­Zir­kve­li im Se­no­
bas, ro­me­lic sul mok­le xan­Si un­da aSen­des uda­bur da Wi­rian
Wao­be­bis amom­Sral mi­wa­ze.
1929 wels Ses­dga foT­Si sac­de­li sad­gu­ris or­ga­ni­za­ciis
mo­saw­yo­bad TaT­bi­ri, Cven mo­viy­vanT zo­gierT re­zo­liu­ciebs,
rom Sem­deg sa­Sua­le­ba gvqon­des ga­var­kvioT, ro­go­ri tem­piT
mi­dis mu­Sao­ba dRes da ra Se­de­gi SeiZ­le­ba moh­yves amas.
kol­xi­dis sac­del sa­me­lio­ra­cio sad­gur­Tan mow­yo­bi­li
TaT­bi­ri au­ci­leb­lad scnobs kol­xi­dis Wao­bis amoS­ro­bis daC­
qa­re­bas, rad­gan amas gan­sa­kuT­re­bu­li mniS­vne­lo­ba aqvs saer­To

199
sab­Wo­Ta kav­Si­ris­Tvis da ker­ZoT, sab­Wo­Ta sa­qar­Tve­los­Tvis.
kol­xi­dis dab­lo­bis me­lio­ra­cias­Tan da­kav­Si­re­biT un­da ga­
daw­­ydes mniS­vne­lo­va­ni prob­le­me­bis mTe­li ri­gi, ase sab­Wo­Ta
kav­Si­ris­Tvis mTlia­naT, an da co­taT Tu bev­rad mniS­vne­lov­
nad ga­daw­yve­ti­li iq­ne­ba Sem­de­gi sa­kiT­xe­bi:
te­ri­to­riis siv­rcis ga­di­de­ba, ro­me­lic ga­mo­ye­ne­bul un­
da iq­nas, ro­gorc sub­tro­pi­ku­li ha­vis zo­na.
sam­xre­Ti­sa da sub­tro­pi­kul kul­tu­ra­Ta ba­zis Seq­mna.
va­liu­tis eko­no­mia xse­ne­bul ned­leu­lo­bis ba­zis gan­viT­
re­bas­Tan da­kav­Si­re­biT.
sa­ku­ror­to mSe­neb­lo­bis gan­vi­Ta­re­ba (sa­zam­Tro ku­ror­te­
bi­sa kol­xi­dis sa­na­pi­roeb­ze).
sa­qar­Tve­los­Tvis ga­daw­yve­ti­li un­da iq­nas Se­de­gi prob­
le­me­bi:
sa­xal­xo jan­mrTe­lo­bis dac­va ma­la­riis mos­po­biT, ro­gorc
kol­xi­da­Si, ise mo­saz­Rvre raio­neb­Si.
res­pub­li­kis kul­tu­rul mi­wis ga­di­de­ba saer­Tod da ker­
ZoT, sub­tro­pi­kul ha­vis zo­na­Si 200-a­Tass geq­ta­ram­de.
xal­xis ag­ra­rul zed­met mo­sax­leo­bis sim­wva­vis Sem­ci­re­ba,
gan­sa­kuT­re­biT da­sav­leT sa­qar­Tve­lo­Si, sa­dac yve­la­ze uf­ro
sag­rZno­bia mo­sax­leo­bis si­War­be.
mrew­ve­lo­bis gan­vi­Ta­re­ba ned­leu­lo­bis ba­zis Seq­mnas­Tan
da­kav­Si­re­biT.
gan­vi­Ta­re­ba rki­nis gzi­sa, wyli­sa da mdi­na­ris tran­spor­ti­sa.
in­te­si­fi­ka­cia da re­kon­struq­cia kol­xi­da­Si sa­sof­lo
meur­neo­bi­sa da mi­si sa­qon­lia­no­bis sag­rZnob­lad gan­vi­Ta­re­ba.
so­cia­lis­tu­ri seq­to­ris gan­vi­Ta­re­bis far­To per­speq­ti­
ve­bi kol­xi­dis te­ri­to­ria­ze.
aR­niS­nav­da ra kol­xi­dis Wao­bis amoS­ro­bis aseT iS­viaT mniS­
vne­lo­bas, TaT­bi­ri am­tki­ceb­da, rom ar aris sak­ma­ri­si Sek­re­bi­
li sta­tis­ti­ku­ri eko­no­miu­ri da bu­neb­riv­-is­to­riu­li ma­sa­le­
bi, rom am ma­sa­le­bis uqon­lo­bis ga­mo Zne­li xde­ba sa­sof­lo-­sa­
meur­neo per­speq­ti­ve­bis saor­ga­ni­za­cio va­rian­te­bis Sed­ge­na. am
proeq­tis Sed­ge­nis dros un­da ga­mo­ye­ne­bul iq­nas kol­xi­das spe­
ci­fiu­ri, bu­neb­ri­vi _ is­to­riu­li pi­ro­be­bi. ag­reT­ve ned­leulis
ba­za, ro­me­lic ey­rdno­ba sam­xre­Tis sub­tro­pi­kul kul­tu­rebs.
amas­Tan er­Tad me­bos­tneo­ba, me­sa­qon­leo­bis wvri­li dar­ge­bi. me­

200
Ro­reo­ba, mef­rin­ve­leo­ba, meab­re­Su­meo­ba da pro­duq­tia­ni, sxvil­
rqia­ni me­sa­qon­leo­ba da sa­ku­ror­to mSe­neb­lo­ba.
sa­qar­Tve­los wyal­Ta meur­neo­bis mier Se­mu­Sa­ve­bu­li sad­
gu­ris or­ga­ni­za­ciis geg­ma mo­wo­ne­bul iq­na, xo­lo sa­Wi­rod dai­
na­xes, xa­zi gaes­vaT imis­Tvis, rom mTe­li sa­xal­xo meur­neo­bi­sa
da so­cia­lur­-e­ko­no­miur cxov­re­bis re­kon­struq­cia sab­Wo­Ta
kav­Sir­Si, mu­Sao­bis tem­pi, ro­gorc hid­ro tex­ni­ku­ri, ise sa­
mec­nie­ro kvle­vi­sa, ro­me­lic mi­mar­Tu­lia kol­xi­dis dab­lo­bis,
ro­gorc mTel kav­Sir­Si yve­la­ze uf­ro sub­tro­pi­kul sar­tye­
lis ma­si­vi­sa, un­da gaZ­lie­re­bul iq­nas. moi­na­xos sa­Wi­ro Tan­xe­
bi da sa­Sua­le­ba­ni sam­rew­ve­lo sub­tro­pi­kul ned­leu­li ba­zis
ga­sa­far­To­veb­lad da uzar­ma­za­ri ma­la­riiT Sep­yro­bi­li kol­
xi­dis raio­nis mo­sax­leo­bis ga­sa­jan­sa­Reb­lad.
amis Sem­deg ori we­li mi­dis.
aq we­li uwin­del sau­ku­nes ud­ris, ex­la xuT­wle­dis me­sa­me
ga­dam­wyve­ti we­lia.
ar SeiZ­le­ba iT­qvas, rom kol­xi­dis prob­le­ma mTlia­nad iyos
mom­wyvdeu­li xuT­wle­dis Car­Coeb­Si, an da sav­se­biT ga­daw­yve­ti­li
iq­nas am pe­riod­Si, mxo­lod es ari, rom, ro­gorc Ta­vi­dan­ve iyo
saq­mis me­Taur­Ta­gan gaT­va­lis­wi­ne­bu­li, cxovreba faqtiurad win
uswrebs kolxidis Waobebis amoSrobis tempebs, da amJamad mTeli
rigi organizaciebisa moedven jer kidev am auSrobel Waobebs,
rom gaa­Se­non ka­na­fi­sa da ra­mis plan­ta­cia.
amis gar­da, Tvi­Ton kol­xi­dis raio­ni, Wao­be­bis ga­mok­le­
biT, Seiq­na sub­tro­pi­kul kul­tu­ra­Ta ba­za da aq gac­xo­ve­le­
bu­li mu­Sao­ba swar­moebs.
ami­tom, Cve­ni wig­ni ar See­xe­ba mar­to kol­xi­dis Wao­be­bis amoS­­­
ro­bas da mo­ma­val sa­sof­lo-­sa­meur­neo per­speq­ti­vis mu­si­kas, aq
ag­reT­ve awe­ri­li iq­ne­ba is mu­Sao­ba, ro­me­lic swar­moebs saer­­
Tod, Sa­vi zRvis sa­na­pi­roeb­ze tex­ni­kur kul­tu­ra­Ta gan­vi­Ta­re­
bis­Tvis sa­xal­xo meur­neo­bis re­kon­struq­ciis pe­riod­Si.
er­Ti mxriv awe­ri­li iq­ne­ba is mu­Sao­ba, ro­me­lic dRes swar­
moebs kol­xi­da­Si, rac si­min­dis res­pub­li­kas aq­cevs um­did­ress
sub­tro­pi­kul Zvir­fas mce­na­re­Ta kul­tu­ris qve­ya­nad da meo­re
mxriv, amis gag­rZe­le­ba, ro­ca am zo­nas moe­ma­te­ba 200 aTa­si geq­
ta­ri mi­wa, ro­me­lic so­cia­lis­tur­ma Sro­mam un­da waar­Tvas urC
bu­ne­bas da ga­xa­dos xal­xis ke­Til­dReo­bis sa­fuZ­vlad.

201
aq ur­ye­vi faq­te­bi, mo­ce­mu­li da ga­ke­Te­bu­li saq­me See­wo­ne­
ba mo­mav­lis mu­si­kas da Se­saZ­leb­lo­bis far­glebs, rom mTlia­
nad war­mo­vid­gi­noT axa­li sab­Wo­Ta kol­xi­da.

III. naos­no­ba rion­ze


sa­xal­xo meur­neo­bis so­cia­lis­tu­ri re­kon­struq­cia war­mo­
ud­ge­ne­lia tran­spor­tis gar­daq­mnis ga­re­Se.
tran­sports gan­sa­kuT­re­bu­li mniS­vne­lo­ba eZ­le­va dRes da
dam­kvrel amo­ca­nad aris ga­moc­xa­de­bu­li tran­spor­tze Ca­mor­
Ce­ni­sa da gar­Rve­vis lik­vi­da­cia. me­ti mniS­vne­lo­ba eZ­le­va ag­
reT­ve wylis tran­sports. sa­kav­Si­ro mTav­ro­bam ga­moh­yo ki­dec
wylis gza­Ta mi­mos­vla, saz­Rvao tran­spor­ti da por­tis meur­
neo­ba axal wylis tran­spor­tis sa­xal­xo ko­mi­sa­riat­Si.
sa­kav­Si­ro kom­par­tiis cen­tra­lu­ri ko­mi­te­tis sa­xe­liT amx.
sta­li­ni da sa­kav­Si­ro sax. ko­mi­sar­Ta sab­Wo­si _ amx. mo­lo­to­vi a/w
5 Te­ber­vals aq­vey­ne­ben Ta­vianT mo­wo­de­bas wylis tran­spor­tis
Se­sa­xeb yve­la par­tiul, sab­Wo­Ta sa­meur­neo, wylis tran­spor­ti­
sa, prof­kav­Si­re­bi­sa da kom­kav­Si­ris or­ga­ni­za­cie­bis mi­marT.
mo­wo­de­ba­Si naT­qva­mia:
sab­Wo­Ta kav­Si­ris sa­xal­xo meur­neo­bis zrda moiT­xovs mdi­
na­ris tran­spor­tis, mi­si mu­Sao­bis Zi­reul gar­daq­mnas, gaS­li­
li so­cia­lis­tu­ri re­kon­struq­ciis tem­peb­Tan Se­da­re­biT.
ama­ve dros, mdi­na­ris tran­spor­ti aqam­de ver gar­daiq­mna da
mi­si da­xa­sia­Te­ba, ro­me­lic mo­ce­mu­lia ce­kas an­ga­ri­Seb­Si me-­16-te
yri­lo­ba­ze, dRem­de rCe­ba Za­la­Si. sa­meur­neo mdgo­ma­reo­ba mdi­na­
ris tran­spor­ti­sa ver ak­ma­yo­fi­lebs sa­xal­xo meur­neo­bis mier
wa­mo­ye­ne­bul moT­xov­ni­le­bas wylis tran­spor­ti­sad­mi.
wli­dan wlo­biT meor­de­ba sa­war­mo­vo prog­ra­mis Seus­ru­leb­
lo­ba, aqam­de ver Seud­gen re­kon­struq­cias, di­dia ava­riis pro­cen­
ti, ar aris Ses­ru­le­bu­li ce­kas di­req­ti­va er­Tmar­Tve­lo­bis Se­sa­
xeb, sus­tad gaS­li­lia so­cia­lis­tu­ri Se­jib­re­ba da dam­kvre­lo­ba.
uwevs ra an­ga­riSs yve­la­fer amas sak. kom par­tiis ce­ka da sab­
Wo­Ta kav­Si­ris ko­mi­sar­Ta sab­Wo, au­ci­leb­lad sTvlian cxov­re­ba­Si
ga­ta­re­bul iq­nas Sem­de­gi zo­me­bi da Cven vi­ciT, rom pre­sa­Si da
yve­la par­tiul da sab­Wo­Ta or­ga­ni­za­cieb­Si amu­Sa­ve­ben am zo­mebs.
am mxriv me­ti mniS­vne­lo­ba eZ­le­va rio­nis mdi­na­ris tran­
sports da erT aq­tiur sa­kiT­xad xde­ba.

202
amas­Tan er­Tad iz­rde­ba rion­-por­tis ro­li kol­xi­dis Wa­
o­be­bis daS­ro­bas­Tan da­kav­Si­re­biT da saer­Tod, sub­tro­pi­kul
kul­tu­ra­Ta gan­vi­Ta­re­bis fon­ze.
rio­ni, anu ro­gorc cno­bi­lia, Zve­li sa­ber­Zne­Ti­sa da ro­mis
mwer­lo­ba­Si fa­zi­si _ Zve­lad­ve iT­vle­bo­da sa­naos­no mdi­na­reT.
zo­gierT mwe­ral­Ta cno­biT, ge­me­bi qu­Tai­sam­dec mi­diod­nen.
da­va, sad gad­mo­vi­den ar­go­nav­te­le­bi: qu­Tais­Si Tu foT­Si?
jer ar aris ga­daw­yve­ti­li.
uda­voa, rom rio­ni Zve­lad gan­Tqmu­li iyo Ta­vis vaW­ro­biT
da sa­qon­lis ga­da­zid­va xde­bo­da ge­me­biT.
war­sul sau­ku­nis me­sa­mo­cia­ne wleb­Siac iyo cda rion­ze ge­
me­bis mi­mos­vlis aR­dge­ni­sa. amis Se­sa­xeb Se­na­xu­lia bev­ri mo­go­
ne­ba, mag­ram Cven mo­viy­vanT or maT­gans, er­Ti ekuT­vnis kor. bo­
roz­dins _ `Закавказские воспоминания~ (`Мингрелия и Сванетия~)
da meo­re _ sa­xel­gan­Tqmul saf­ran­ge­Tis ro­ma­nist aleq­sandr
diu­mas, ro­mel­mac imog­zau­ra sa­mo­cian wleb­Si Cven qve­ya­na­Si.
k. bo­roz­di­ni ase ag­vi­wers or­pir­Si pir­vel ge­mis `a­ker­ma­
ni~-s Se­mos­vlas. bo­roz­di­ni stum­rad aris or­pir­Si pol­kov­nik
ge­gi­Zes­Tan, ro­me­lic iT­vle­bo­da `skap­ce­bis~ ba­ta­lio­nis uf­
ro­sad da ro­mel­sac eba­ra sa­naos­no pun­qti ma­ran­Si.
`am nai­rad, mais­Si, ro­ca me ge­gi­Zes­Tan vi­ya­vi stum­rad 23 ric­
xvSi, mis te­ra­sa­ze ij­da ram­de­ni­me mgzav­ri, ro­mel­nic foT­Si
miiC­qa­ro­da, sau­ba­ri See­xe­bo­da di­lis­Tvis na­ve­bis da­qi­ra­ve­bas.
uceb So­ri ax­lo gais­ma zar­ba­za­nis gas­ro­la. `es ras niS­navs?
ra un­da aq zar­ba­zans?~ _ mci­re si­Cu­mis Sem­deg vi­Ra­cam sTqva:
`es al­baT To­fis gas­ro­lis xma iyo da Tu ase­Ti Zlie­ri xma iyo,
es al­baT imi­tom, rom wyal­Si iyo gas­ro­li­li~.
mag­ram zar­ba­za­nis xma gan­meor­da da ezo­Si at­yda xmau­ro­ba.
gais­ma xma _ ge­mi, ge­mio!
im wam­Si Cven na­pir­ze gav­CndiT da da­vi­na­xeT pir­ve­li, sru­
liad mou­lod­ne­li ge­mi, ro­me­lic apob­da rio­nis zvir­Tebs.
aR­ta­ce­bas saz­Rva­ri ar qon­da. ge­mi­dan er­Txel ki­dev gaisma
sa­liu­ti da na­pi­ri­dan va­Sas Za­xi­li. ma­le nav­Tsad­gur­Tan aua­re­­­
bel­ma xal­xma moi­ya­ra Ta­vi, gad­moag­des tra­pi da na­pir­ze ga­mo­
vi­da ka­pi­ta­ni.
ka­pi­ta­ni mii­Res, ro­gorc Zvir­fa­si stu­ma­ri da ma­le man gad­
mog­vca Sem­de­gi da­beW­di­li gan­cxa­de­ba:
`kav­ka­siis sa­vaW­ro ur­Tier­To­bis gan­vi­Ta­re­bis­Tvis Savi da
azo­vis zRva­Ta sxva­das­xva ad­gi­leb­Si ru­se­Tis sa­naos­no da sa­

203
vaW­ro sa­zo­ga­doe­bam ga­daw­yvi­ta, gax­snas ge­me­bis mi­mos­vla rion­
ze, fo­Ti­dan sam­tre­diam­de. am miz­niT Seuk­ve­Ta in­glis­Si ge­mi,
ro­me­lic un­da Ca­vi­ba­roT pir­vel iv­niss, axa­li sti­liT, ax­la ki
naos­no­bis da­saC­qa­reb­lad, ru­se­Tis sa­naos­no da sa­vaW­ro sa­zo­
ga­doe­bis mTa­var kan­to­ris gan­kar­gu­le­biT rion­Si mo­vi­da ge­mi
`a­ker­ma­ni~, ro­me­lic daiw­yebs moq­me­de­bas in­glis­Si Sek­ve­Til ge­
mis mos­vlam­de.
ami­tom, im pirT, vi­sac surT mii­Ron sam­gzav­ro bi­le­Te­bi,
SeuZ­liaT mi­mar­Ton foT­Si da sxva pun­qteb­Si ge­mis ka­pi­tans~...
am nai­rad ge­mi `a­ker­ma­ni~ mxo­lod wi­na­mor­be­di iyo nam­dvi­li
rio­nis ge­mi­sa. sa­zo­ga­doe­bam miiC­nia mi­si pir­ve­li rei­si sa­xi­
fa­Tod da xel­mZRva­ne­lo­ba mian­do ga­moc­dil ka­pi­tans b. za­bo­
lot­nis, ro­me­lic ga­mo­vi­da fo­Ti­dan di­lis 9 saaT­ze, ga­moia­ra
sif­rTxi­liT yve­la ji­loe­biT da xer­ge­biT ga­da­Ro­bi­li ad­gi­le­
bi da or­pir­Si Ca­mo­vi­da sa­Ra­mos 7 saaT­ze~.
Sem­deg bo­roz­di­ni ga­nag­rZobs, rom `a­ker­ma­nis~ mos­vlam di­
di fa­ca-­fu­ci da alia­qo­Ti ga­moiw­via miy­rue­bul kuT­xe­Si, yo­
vel mxriv aw­yde­bo­da xal­xi or­pirs, rom dae­na­xa ge­mi. ra­Rac axal­
ma siom da­be­rao, am­bobs av­to­ri, ro­me­lic di­di moa­ma­gea Zve­li
ru­su­li biu­rok­ra­to­bi­sa, ra­Rac ci­vi­li­za­ciis sam­ya­ros ni­Sa­ni
vig­rZe­ni­To, ge­mis mos­vla Cven gvaer­Teb­da ax­lad Ca­sa­xul sa­
vaW­ro gzas­Ta­nao.
ka­pi­ta­ni za­bo­lot­nic Ta­va­zia­ni ka­ci aR­mo­Ce­ni­la da ara­vis
uS­li­da Tur­me daeT­va­lie­re­bi­na ge­mi. cno­bis moy­va­re xal­xi ki
bev­ri moaw­yda.
er­Tgvar in­te­ress arc is aris mok­le­bu­li, rom am ka­pi­tan­
Tan ge­mis sa­na­xa­vad Ta­vi­si aua­re­be­li ama­liT Ca­mo­su­la knei­na
me­ni­ka da­dia­ni, mflo­be­li Ta­va­di Ser­va­Si­Zis gay­ri­li meuR­le,
axi­re­bu­li da na­xev­rad gi­Ji de­da­ka­ci. dauT­va­lie­re­bia ge­mi da
Ta­vis Tar­ji­ma­nis pi­riT ukiT­xavs ka­pi­ta­nis­Tvis:
_ kiT­xeT ma­gas, ro­me­li uf­ro os­ta­tia, ro­mel­mac es or­
Tq­lis man­qa­na gaa­ke­Ta Tu is, ro­me­lic saa­Tebs ake­Teb­so.
ka­pi­tan­ma ver moas­wro Tur­me epa­su­xa am kiT­xva­ze, rom knei­
nam ga­nac­xa­da sur­vi­li, eyi­da es man­qa­na da ga­dae­ta­na qva­Si­xor­Si.
ka­pi­ta­ni da­pir­da Tur­me swo­red ase­Ti man­qa­nis ga­mo­we­ras.
ueW­ve­lia, dRes aqaur gle­xo­ba­Si rio­nis ge­me­bi ar iw­vevs
aseT gak­vir­ve­bas.
aqau­ri gle­xe­bi uk­ve sak­maod ic­no­ben zRvis tran­sports,
ro­gorc ba­Tom­Si, ise foT­Si.

204
uf­ro sain­te­re­soa aleq­sandr diu­mas mog­zau­ro­ba am ad­gi­
leb­ze swo­red im pe­riod­Si, ro­ca jer ki­dev ar iyo ba­To­mis da
fo­Tis rki­nis gza da arc or­pi­ris ge­me­bi. aq, ga­mo­Ce­nil ro­ma­
nists mar­Tla iS­via­Ti Wkua­max­vi­lo­biT aqvs awe­ri­li sa­meg­re­
los `kos­miu­ri ta­la­xi~.
`vi­sac es sa­meg­re­los ta­la­xi ar ga­mouc­dia, mas saer­Tod ara­
fe­ri ga­mouc­diao, _ iw­yebs a. diu­ma, _ er­Ti saa­Ti arc ki gasu­­
li­yo, rom daem­gva­na mRel­va­re Waobs, ro­mel­Siac ef­lo­bo­da Ce­mi
cxe­ni, jer Cli­qe­bis ze­viT, me­re mux­lam­dis da bo­los mkerdam­
de Caef­la.
am Waobs uer­Tde­bo­da niaR­va­ri, ro­mel­Siac da­cu­rav­da cxe­
ni­ca da mar­xi­lic. ra­Rac dau­dev­ro­biT er­Ti wa­mi Sev­Cer­di erT
fon­ze da sak­mao iyo, co­ta xa­ni dav­rCe­ni­li­ya­vi am ad­gi­las, cxe­
ni ta­lax­Si dai­yu­ra.
ram­de­ni ar da­va­pi­re cxe­nis ta­la­xi­dan amoy­va­na, ve­ra­fe­ri
ga­vaw­ye, sa­nam zed vi­je­qi, ma­le Ca­mov­xti da mux­lam­di ta­lax­Si
Ca­ve­fa­li, me­re cxens dav­cxe maT­ra­xi, rom amo­cu­re­bu­li­yo am
ta­la­xis zRvi­dan.
ro­gorc gviT­xres, ase­Ti mog­zau­ro­ba ma­ran­Si Cveu­leb­ri­vi
am­ba­via~.
Sem­deg awe­ri­lia cxe­nis wya­lis Se­sar­Ta­vi rion­Tan, igi­ve
`skap­ce­bis~ pol­kov­ni­ki ge­gi­Ze da me­re am `skap­ce­bis~ mog­za­
uro­ba na­ve­biT fo­Tam­de.
`ga­dav­wyvi­te di­las, ad­ria­naT gav­su­li­ya­viT ge­miT, magram
pol­kov­nik­ma, ro­mel­mac ic­nob­da Ta­vis xal­xis zne­sa da Cve­ule­
bas, gag­vaf­rTxi­la, ime­di ar gvqo­no­da 8 saa­Tam­de gas­vli­sa.
skap­ce­bi qa­lebs imi­Tac gva­nan, rom Za­lian Zne­lia ma­Ti
lo­gi­ni­dan aye­ne­ba, Tu lo­gi­ni daer­qme­va im fic­rebs, ro­mel­
ze­dac isi­ni wva­nan~.
di­di vai­vag­la­xiT, us­mel-uW­me­li, Zil ga­te­xi­li ori dRe midi­­
o­da am skap­ce­bis ar­go­Ti Ta­vi­si mxleb­le­biT fo­Tam­de a. diu­ma.
diu­mas mar­Tlac sa­mar­Tlia­nad eeW­ve­bo­da, rom ase­Ti da­
vi­da­ra­ba ga­dae­ta­naT ar­go­nav­te­lebs Ta­vian­Ti sag­mi­ro eq­spe­
di­ciis dros.
ori dRis us­me­li fran­gi mgzav­re­bi ix­veb­ze na­di­ro­biT ir­
Cen­den Tavs. zar­ma­ci, an ui­la­jo skap­ce­bi zlaz­vni­Ta da zmo­re­
biT ag­via­neb­den da gzas bo­lo ar uCan­da. mag­ram ro­gorc iyo,
imaT miuR­we­viaT fo­Tam­de da na­vi mid­go­mia na­pirs, er­Ti me­na­ve
ga­da­su­la mi­wa­ze, mou­we­via baw­riT na­vi da mgzav­re­bi isev mux­

205
lam­de Caf­lu­lan ta­lax­Si, es mog­zau­ro­ba a. diu­mas mar­Tlac
iS­via­Ti ko­mi­ku­ri Jan­riT aqvs gad­mo­ce­mu­li. ueW­ve­lia, bev­ric
rom iyos aq eg­zo­ti­kis­Tvis Ca­ma­te­bu­li, mainc ga­sa­ge­bia, ra
saZ­ne­lo iq­ne­bo­da am gziT mog­zau­ro­ba da ram­de­naT ex­lac, ro­
ca ar­se­bobs ki­dec rki­nis gza, mainc sa­Wi­ro xde­ba rion­ze ge­
me­bis mi­mos­vlis au­ci­leb­lo­ba.
Cven, ra­sak­vir­ve­lia, Tavs vi­ka­vebT amov­we­roT es ad­gi­le­bi,
Tum­ca amas Za­lian da­ma­je­re­be­li gav­le­na eq­ne­bo­da Cve­ni moT­
xro­bi­saT­vis. aq is­to­ria pir­da­pir em­Txve­va dRe­van­del si­nam­
dvi­les da kon­tras­tiT gad­mog­vcems zo­gierT ana­lo­giebs. Cven
Tavs va­ne­bebT ag­reT­ve ima­sac, ro­gor mar­Tav­da diu­ma ban­kets
ban­ket­ze Ta­vi­si na­na­di­re­viT, zogs Sem­Txve­va­Si SeuZ­le­be­lia
aq ar iyos ga­da­me­te­ba. ag­reT­ve imas, Tu ro­gor gau­rig­da me­
ba­du­reebs Tev­zis sa­We­rad pa­lias­tom­Si da or saaT­Si im­de­ni
Tev­zi daa­We­ria, ram­de­nic maT Tveo­biT ar dau­We­riaT; ima­sac,
Tu ro­gor iR­li­te­bo­den fo­Tis sas­tum­ros pat­ro­ne­bi, ro­gorc
ia­ko­bia, mo­ma­va­li g. we­reT­lis bax­va fu­la­vas pir­ve­li por­tre­
ti. ia­ko­bis sas­tum­ro­Si ze­viT id­gen uc­xo stum­re­bi, qve­viT
ki Ro­re­bi bu­na­gob­den. Cven Tavs va­ne­bebT mo­vi­go­noT ag­reT­ve
mo­no­biT vaW­ro­bis baz­re­bis awe­ra da gem `did mTa­var kon­stan­
ti­ne~­-ze ya­bar­doel­Ta ajan­ye­ba, Sa­ria­tis moT­xov­niT, ka­pi­ta­
nis mier ma­Ti cxe­li wyliT dam­duR­ra da da­mor­Ci­le­ba.
uf­ro sain­te­re­soa mo­go­ne­ba, Tu ro­gor ga­moc­xad­da a. di­
umas iq yof­nis dros fo­Ti qa­la­qad.
aq awe­ri­lia ru­sis mo­xe­lis mier fo­Tis qa­la­qad ga­moc­xa­
de­bis pro­ce­du­ra: `fo­Ti 1859 wels, pir­vel ian­vri­dan gamoc­­
xa­de­bu­lia qa­la­qad, ori wlis wi­nad nav­Tsad­gu­rad. Cven vna­
xeT, es ra por­ tia. vna­ xoT, ra qa­ la­
qi ga­ mo­
va fo­ Ti­
dan ori
wlis Sem­deg... mag­ram me yve­la­ze uf­ro main­te­re­seb­da is ka­ci,
ro­me­lic ase­Ti ri­xiT ac­xa­deb­da foTs qa­la­qad. sa­nam is mo­di­
o­da ta­lax­Si da Cer­de­bo­da, ara uSav­da ra, zog ad­gil­ze day­ri­
li qve­bi da pa­ta­ra fic­re­bi ne­bas aZ­lev­da, ro­gorc iyo, di­di
wva­le­biT fe­xi moe­ki­de­bia da es ka­cic awev­da im ad­gi­lam­de,
sai­da­nac un­da wae­kiT­xa Ta­vi­si prok­la­ma­cia.
mag­ram ro­gorc ki ga­Cer­de­bo­da da kiT­xvas daiw­yeb­da, Tan
da Tan Ca­ dio­ da ta­ lax­ Si da al­baT sul Cain­ Tqe­ bo­da am ta­
lax­Si, rom ba­ra­bans ar miy­rdno­bo­da. ma­Sin uax­lov­de­bo­den am
did moam­ bes da zo­ gi xe­ liT, zo­gi jo­ xiT da zo­ gi baw­
ri­Tac

206
scdi­lob­da mis ta­la­xi­dan amoy­va­nas. co­ta xnis Sem­deg, er­Ti
ad­gi­li­dan amom­Zvra­li ga­nag­rZob­da gzas da sxva kvar­ta­leb­Si
kiT­xu­lob­da Ta­vis gan­cxa­de­bas~.

*
me win­da­win mom­za­de­bu­li vi­ya­vi ase­Ti gan­wyo­bi­le­biT, ro­
ca ba­To­mi­dan miv­dio­di foT­Si.
foT­Si me wi­na­dac vyo­fil­var _ mag­ram ma­Sin uf­ro uz­run­
ve­li mgzav­ri vi­ya­vi da nar­kve­ve­bis wig­nze ar vfiq­rob­di.
ma­Sin bev­ris arc Sem­Cne­va Se­meZ­lo al­baT, ro­gorc uk­vir­
de­bo­di ex­la sa­ku­Tar Tavs. es aris, rom Wa­la­di­di­sa da pa­
lias­to­mis ba­ya­ye­bi ma­go­neb­den lot­rea­mo­nis gom­be­Sos mo­no­
logs, ro­me­lic qar­Tu­lad vTar­gmne ki­dec.
me mgo­nia, mTel msof­lio poe­zia­Si lot­rea­mo­nis gom­be­Sos
dia­log­ze uf­ro sa­so­war­mkve­Ti stri­qo­ne­bi arc ki moi­po­ve­ba.
aq mo­ra­lu­ri qve­ya­na qi­miu­rad aris dax­sni­li.
yve­la es al­bi­no­se­bi, ak­va­riu­mis sas­wau­le­bi, ji­le­ze mim­
pa­li, dam­xvCa­li ZaR­le­bi, wur­be­le­bi, yve­la­fe­ri, rac Zi­lis
mom­gvre­lia da ane­miu­ri, ro­me­lic bor­kavs ne­bis­yo­fas da ga­
da­Se­ne­biT emuq­re­ba sam­ya­ros...
ueW­ve­lia, dae­Tan­xme­bi lot­rea­mons:
ro­ca xe­dav am um­sgav­so­bis da uw­min­du­ro­bis bu­des, sa­Wi­
roa ra­Rac reaq­cia.
mag­ram wi­naT am reaq­ cia­
ze me arc ki vfiq­ rob­ di. ex­
la TviT
cxov­re­bam, jan­saR­ma ada­mia­nur­ma in­stiq­tma, ro­me­lic moy­ve­ba wel­
ma­gar xalxs, Tvi­Ton maC­ve­na am uw­mi­du­ro­bis sa­wi­naaR­mde­go gza.
uke­Tess ana­lo­gias ka­pi­ta­lis­tur qvey­nis dax­sni­sa, kri­zi­
si­­sa da ga­dag­va­re­bi­sas ada­mia­ni verc ki war­moid­gens, ro­gorc
lot­rea­mo­nis na­xev­rad gi­Ju­ri stri­qo­ne­bia, aq ve­ra­fers Sve­lis
ame­ri­kis sta­bi­lu­ri ka­pi­ta­liz­mi, rad­gan isi­dor du­kas­si _ lot­
rea­mo­ni swo­red ame­ri­ki­dan moev­li­na saf­ran­geTs da mis­Tvis gza
mon­te-­kvi­deo­den pa­ri­zam­de _ er­Ti ga­nuw­yve­te­li rgo­lia.
es sa­wi­naaR­mde­go gza aris so­cia­lis­tu­ri meur­neo­bis re­
kon­struq­cia, ro­mel­sac ex­la yo­vel na­bij­ze vgrZnobT.
foT­Si Ra­me mi­ve­diT ge­miT.
Cven gems `kre­Cets~ daag­vian­da da nav­Tsad­gur­Si tran­spor­
tis na­sa­xic ar sCan­da.
er­Tad erT `li­nei­kas~ xe­laT gau­ke­Ta rek­vi­zi­cia im sam­xedro
ko­mi­siam, ro­me­lic ba­To­mi­dan ga­mog­vyva, me dar­wmu­ne­buli var,

207
rom am ko­mi­siis Tav­mjdo­ma­re al­baT am dan­jRreul et­lzec Ta­
vis del­fi­nis kon­ser­vebs aqebs, im­de­nad aris ga­ta­ce­bu­li am axa­
li wa­mow­ye­biT da im­de­naT moe­lis amis­gan saW­me­lis re­vo­liu­
cias; mTe­li gza gem­ze ama­ze la­pa­ra­kob­da da dau­zo­ga­vaT aqeb­da
del­fi­nis kon­ser­vebs, ro­me­lic mis­Tvis miu­ciaT sa­ni­mu­SoT _
uke­Tess xe­lo­bas, al­baT, ka­ci ver moi­go­neb­da.
var­Cev­di ga­meg­rZe­le­bia es sau­ba­ri am `li­nei­ka­ze~ _ mag­ram
me mar­to dav­rCi am uda­bur por­tSi da Ze xor­cie­li ar Can­da,
mxo­lod Sem­deg Se­vam­Cnie ki­dev sxva mgzav­re­bi, ro­mel­nic elo­
den tram­vais.
me jer ar max­sovs, rom foT­Si Cav­su­li­ya­vi da uca­be­di ram
ar Sem­Txveo­des, yo­vel Sem­Txve­va­Si wvi­ma au­ci­leb­lad un­da
mo­su­li­yo da fo­Tis wvi­ma mar­Tlac rom da­ma­fiq­re­be­lia.
iS­via­Ti ka­ci iq­ne­ba, gu­li ar Seu­Ron­des da rac ar un­da
iyos, ur­wmu­no, bib­liur war­Rvnis gan­meo­re­bam ar Sea­Si­nos. iZu­
le­bu­li Se­vi­qe­niT gve­ca­da `kon­ki­saT­vis~.
fo­Tis `kon­ka~ ka­ri­ka­tu­raa in­dus­triis qar­cec­xlSi da
re­kon­struq­ciis pe­riod­Si.
mag­ram mainc gul­ze mo­meS­va, ro­ca Sev­xe­de ga­dat­yaul cxe­
nebs da mo­mes­ma eJ­vne­bis JRa­ru­ni.
co­ta xnis Sem­deg Cven uk­ve vi­ya­viT sas­tum­ro `kol­xi­da~­-Si
da xva­lin­del maS­rut­ze vmsje­lob­diT.
wvi­ma ga­dau­Reb­lad as­xam­da da es qa­la­qi TiT­qos Seuer­Tda
Sav zRvas da me­lan­qo­liu­rad qa­naob­da.
mo­ma­gon­da, rom am ca­me­ti wlis wi­naT Cven, pir­tit­ve­la en­
tu­­zias­te­bi vmar­Tav­diT poe­ziis sa­Ra­moebs; da am cieb­-cxe­le­
ba­Si ga­tan­jul xalxs vu­kiT­xav­diT ma­lar­mes so­ne­tebs.
bev­ri ram mo­sa­na­nie­be­li un­da iT­qvas am cxov­re­ba­ze ax­lad
Tval ga­xi­lul ada­mia­ne­bi­sa­gan, mag­ram es poe­ma ar aris mar­to
aR­sa­re­ba dab­neul su­lis, es aris fi­zi­ku­rad meo­red So­bi­li
ada­mia­nis axal cxov­re­bis xel­Se­xe­ba:
aq mo­na­nie­bac zed­me­tia.
di­las wvi­mam ga­dai­Ro da tfi­li­si­dan ga­mo­ta­ne­bul mi­sa­
mar­Te­biT da­vaw­yveT mar­Su­tis mog­va­re­ba.
Cve­ni mi­za­nia fo­Ti­dan gav­yveT gems or­pi­ram­de.
ro­ca rio­nis nav­Tsad­gur­Si mo­ve­diT, ga­vi­geT, rom ge­mi
`Sal­va elia­va~ uk­ve ga­su­li­yo.

208
ge­miT wa­vi­da sa­qar­Tve­los wylis meur­neo­bis ad­mi­nis­tra­cia
mu­Se­bi­saT­vis fu­lis da­sa­ri­geb­lad, ge­mi uka­nas­knel pun­qtam­de
mi­vi­do­da, mgzav­re­bi ar wauy­va­nia.
meo­re reiss un­da ve­lo­deT ori dRis Sem­deg, ro­ca ge­mi dab­
run­de­ba.
meo­re ge­mi `eg­na­te ni­noS­vi­li~ da­zia­ne­bu­lia da rion­Si ar
ga­dis.
por­tis uf­ro­si, amx. kri­lo­vi Za­lian cdi­lobs ro­gor­me dag­
vex­ma­ros, is jer aq axa­li ka­cia, ros­to­vi­dan gad­mouy­va­niaT, ti­
piu­ri yu­ba­ne­lia.
Sem­deg ga­vi­ge, rom is aq gad­mouy­va­niaT daq­vei­Te­biT, mas
hqo­nia er­Ti cu­di zne, ro­me­lic Za­lian vneb­da.
erT Tves SeeZ­lo fxi­ze­li yo­fi­li­yo, mag­ram er­Ti daT­ro­biT
sul gaa­nad­gu­reb­da Ta­vis mTe­li Tvis sif­xiz­les _ es al­baT am
ada­mia­nis se­ni iyo, sim­Tvra­lis dros pa­roq­si­zam­de da­dio­da, ex­
la ki­dec ga­dauy­va­niaT aqe­dan da­bal sa­mu­Sao­ze. saer­Tod, al­ko­
go­li, ro­gorc gviT­xres, se­nia aqaur tran­spor­tze mo­mu­Sa­vee­bi­
saT­vis, fo­Tis bu­ne­ba TiT­qos xels uw­yobs am se­nis gav­rce­le­bas,
mag­ram pro­for­ga­ni­za­cie­bi gaaf­Tre­biT eb­rZvian am sens da scdi­
lo­ben mis aR­mof­xvras da sag­rZnob­la­dac Seum­ci­re­biaT ki­dec.
meo­re Cve­ni mi­sa­mar­Tia _ eq­vTi­me ga­gua _ Zve­li wylis tran­
spor­tis mu­Sa, ex­la da­wi­nau­re­bu­li, ro­me­lic su­lia da gu­li
am sa­mu­Sao­si da ro­mel­mac yo­ve­li wvril­ma­ni ise icis, TiT­qos am
rion­Si da­ba­de­bu­li­yos. ro­ca amx. eq­vTi­mem gai­go, rom Cven Za­
lian gvain­te­re­seb­da gza fo­Ti­dan or­pi­ram­de da ag­reT­ve kol­
xi­dis Wao­be­bis amoS­ro­bi­saT­vis gay­va­ni­li ar­xe­bis mdgo­ma­reo­ba,
yo­ve­li Ro­ne ix­ma­ra, gza gaex­sna Cven­Tvis da ar da­ve­yov­ne­bieT
_ mag­ram or­pi­ram­de Cas­vla SeuZ­le­be­li Seiq­na, es mi­si sit­yviT,
arc iyo ise sain­te­re­so, Cven ga­viarT na­xe­var gzas da mTa­var sa­
mu­Saoebs da­vaT­va­lie­reb­To.
wyal­Ta meur­neo­bas, ge­me­bis gar­da, aq yavs ka­te­re­bi. er­Ti
imaT­ga­ni `ru­Zu­ta­ki~ dag­viT­mo eq­vTi­mem da Ta­nac Tvi­Ton ga­
mog­vyva ad­gi­le­bis da­saT­va­lie­reb­lad. es ka­te­ri amx. ru­Zu­taks
ga­moug­zav­nia wyal­Ta meur­neo­bi­saT­vis, Sar­San Tvi­Ton dauT­va­
lie­re­bia es ad­gi­le­bi. eq­vTi­me am­bobs, mux­le­bam­de ta­lax­Si id­
ga ru­Zu­ta­ki da gvak­vir­veb­da saq­mis cod­niT da siy­va­ru­li­To,
aqaur mu­Seb­ze di­di gav­le­na moux­de­nia amx. ru­Zu­ta­kis mgzav­
ro­bas. sa­kav­Si­ro mTav­ro­bam Ta­vis Tva­liT na­xa, ro­gor sWi­ria

209
Cven qve­ya­nas Wao­be­bis amoS­ro­ba, ra di­de­bu­li mo­ma­va­li eq­ne­ba
am mxa­res _ Tu sa­Wi­ro Tan­xe­bi moi­na­xa da mu­Sao­bas sis­te­ma­ti­
u­ri xa­sia­Ti mie­ca. ka­ter `ru­Zu­taks~ ga­moh­yva axal­gaz­rda mez­
Rvau­ri mi­xa da­viT­Cen­ko. eq­vTi­me am­bobs: mSve­nie­ri mez­Rvau­ria
da kar­gi bi­Wiao. amas wi­naT Tur­me Za­lian isa­xe­la Ta­vi ge­mi
`pes­­te­lis~ ava­riis dros. aua­re­be­li xal­xi ga­daur­Ce­nia, bev­ri
sa­Cu­qa­ri miu­ciaT da jil­doe­bic.
mSve­nie­rad la­pa­ra­kob­da qar­Tuls. et­yo­ba, foT­Sia dabade­­
bu­li. ise­dac mkvir­cxli da mar­jve axal­gaz­rdaa, mag­ram eq­vTi­mes
qe­bam da Cven­ma ga­mo­kiT­xvam da cno­bis moy­va­reo­bis ga­mo­Ce­nam,
ki­dev me­ti si­yo­Ca­Re mis­ca da mar­Tlac, ua­mi­sod Cven ver mo­vaw­
yob­diT am mgzav­ro­bas. amx. kri­lov­ma Ca­mog­vi­ta­na kol­xi­dis dab­
lo­bi­sa da mdi­na­re rio­nis qar­ta da Cve­ni Ta­vi eq­vTi­mes Caa­ba­ra.
rio­ni Sa­vi zRvis Se­sar­Tav­Tan TiT­qos zRvis ubea _ Tva­li
ver ga­daw­vde­ba.
gvin­do­da, zRvi­dan Se­mov­su­li­ya­viT rion­Si _ mag­ram ro­gorc
da­viT­Cen­kom sTqva da sxva mez­Rvau­reb­mac dau­mow­mes, wu­xe­lis aq
yo­fi­la zRvis fur­Tu­ni (зыбь), rac Za­lian sa­xi­fa­Toa mgzav­ro­
bi­saT­vis.
gau­de­qiT isev ze­viT gzas Wa­la­di­di­sa­ken.
gza da gza gvxvde­bo­den aua­re­be­li uzar­ma­za­ri na­ve­bi, zo­
gi Se­SiT iyo dat­vir­Tu­li, zo­gi ki­dev brun­de­bo­den Se­Sis ga­
mo­sa­ta­nad. Se­SiT dat­vir­Tu­li na­ve­bi arc ki mos­Can­den _ TiT­
qo Se­Sa Ta­vi­siT mos­cu­rav­da mdi­na­re­ze. eq­vTi­me ga­gua gvix­
snis, rom es Se­Sa mo­dis Wa­la­di­di­dan, rom es na­ve­bi ara, mi­si
ga­mo­ta­na arc ki SeiZ­le­bo­da, rom aq udi­de­si ma­ra­gia Se­Sis da
Cve­ni res­pub­li­ka mTe­li wleo­biT ver ga­mo­zi­davs am ma­rags.
mar­Tlac, ro­gorc Se­niS­navs ag­ro­no­mi n. kan­dau­ro­vi _ TiT­
qmis mTe­li kol­xi­da, mxo­lod Zvir­fass kul­tu­ris mce­­na­re­Ta
mci­re siv­rcis ga­mok­le­biT, er­Ti mTlia­ni tyea _ daax­lo­ve­biT
60% uWi­ravs Wao­bian tyeebs, Tbi­li da sve­li ha­va, nia­da­gis zed­
me­ti si­ned­le xels uw­yobs xis mce­na­re­Ta zrdas, miu­xe­da­vaT
imi­sa, rom mo­sax­leo­ba daun­dob­lad eki­de­ba tyes, uka­nas­kne­li
mainc pir­da­pir zRap­ru­lad iz­rde­ba da xel­me­ored ip­yrobs
ga­Ce­xil siv­rces.
sak­ma­ri­sia 2-3 we­li daas­ve­no ga­Ce­xi­li mi­wis na­We­ri, rom ve­
lu­rad amo­var­de­ba ewe­ri. um­Tav­re­sad aq icis Txme­lis ji­Si, ro­

210
me­lic ex­la TiT­qmis av­sebs kol­xi­dis tyeebs, da­nar­Cen ji­Si­dan
_ rcxi­la, ko­pi­ti, mxo­lod meC­xraT iz­rde­ba mu­xa.
prof. fle­ro­vi Cer­de­ba ra kol­xi­dis Ta­na­med­ro­ve mce­na­
reu­lo­ba­ze da aR­niS­navs ra mis Se­mad­gen­lo­ba­Si bzas, leRvs,
daf­nas, Tu­Tis xes, bro­weuls, kol­xi­dis fSats da sx., mi­dis
im das­kvnam­de, rom Ca­moT­vli­li ji­Se­bi am­tki­ce­ben kol­xi­da­Si
mTel rig sam­xre­Tis sub­tro­pi­kul kul­tu­ra­Ta Se­saZ­leb­lo­
bas. spe­cia­lis­te­bis az­ri jer ki­dev ar aris di­dix­nis ga­moc­
di­le­biT dam­tki­ce­bu­li, mag­ram saer­Tod un­da mi­Re­bul iq­nas
prof. se­lia­ni­no­vis das­kvna: rom bu­ne­ba Za­lian sas­tik Ser­Ce­
vas awar­moebs da ada­mia­nis­Tvis amas ara aqvs ga­dam­wyve­ti mniS­
vne­lo­ba. er­Txel sau­ku­ne­Si ro­me­li­me mce­na­ris da­Rup­va sa­
mu­da­moT Slis mas ad­gi­lob­riv flo­ris sie­bi­dan, ma­Sin ro­ca
nam­dvi­lad 20 wel­Sic da­Rup­va ro­me­li­me mce­na­ri­sa ar ric­xavs
mis kul­tu­ris Se­saZ­leb­lo­bas.
Cve­ni ka­te­ri gul­da­gul miar­Rvevs rio­nis tal­Rebs.
am ad­gi­las rions dau­kar­gavs Ta­vi­si siC­qa­re da mdo­rea, ro­
gorc tba.
na­pir­ze aua­re­be­li sa­qo­ne­li _ me­jo­geebs gauS­liaT fa­re­bi.
es ad­gi­li cen­tri iq­ne­ba me­sa­qon­leo­bis, xSi­rad sCans ka­me­
Cic, ro­me­lic saer­Tod ime­reT­Si iS­via­Tad icis.
aq jer ki­dev ar ician ka­ra­qis kul­tu­ra, nig­vzis ze­Ti TiT­
qo swevs mis ma­gie­ro­bas _ sa­ma­gie­roT, aqau­ri meg­ru­li sul­
gu­ni mTel sa­qar­Tve­lo­Sia cno­bi­li. eq­vTi­me gviy­ve­ba erT aseT
sab­Wo­Ta ma­mu­lis Se­sa­xeb, kar­gi iq­ne­bo­da, dag­veT­va­lie­re­bia, mag­­
ram amis dro aRar aris.
Cve­ni yu­rad­Re­ba eq­vTi­mem miaq­cia erT axal so­fels, ro­
me­lic ex­la­xan Sen­de­ba. aq Ca­mo­su­lan yu­ba­ni­dan ya­za­xe­bi _ um­
Tav­re­sad mis­de­ven me­sa­qon­leo­bas. Tur­me gar­Se­mo arc ki ician
gle­xeb­ma, ro­dis gaC­nda aq axa­li ko­lo­nia _ am ad­gi­las xal­xi
ver wvde­ba _ es mxo­lod me­jo­gee­bis sa­me­foa.
eq­vTi­me gviC­ve­nebs gau­Ce­xav tyes. am tye­Si xis moW­ra ar
SeiZ­le­ba, es qa­la­qis tyea _ qa­ri­sa­gan ifa­ravs foT­so.
wam­dau­wum Caiq­ro­lebs uzar­ma­za­ri na­vi da is­mis sxa­pa-­sxu­
piT mow­yve­ti­li meg­ru­li dia­leq­ti.
eq­vTi­mec ex­mau­re­ba me­na­veebs, is al­baT yve­las ic­nobs da
me­na­vee­bic di­di mo­ri­de­biT aZ­le­ven pa­suxs.
aq Se­Sas am­za­debs glex­ko­mi _ Ti­To na­vi aT sa­Jen Se­Sas itevs.

211
rio­nis ori­ve na­pir­ze iTe­se­ba si­mi­dis ya­ne­bi _ mag­ram et­
yo­ba, mdi­na­ris ax­los, rad­gan uf­ro Sors di­di Wao­be­bia.
uec­rad Ce­mi yu­rad­Re­ba miiq­cia er­Tma xa­bo­ze mob­mul­ma
pa­ta­ra nav­ma, ro­mel­ze­dac ewe­ra `Отчаянная Соня из Синдиката~.
mar­Tlac, sad ar miaR­wevs mco­ca­vi obi­va­te­lu­ri uge­mu­ro­ba.
fo­Ti­dan or­pi­ram­de 106 ki­lo­met­ria. ge­mi erT dRes Ca­dis.
`ru­Zu­ta­kis~ Cqa­ri svla aqvs, mag­ram Cven mainc ga­dav­wyvi­teT
ar wav­su­li­ya­viT or­pi­ram­de, gve­na­xa mxo­lod ar­xe­bi Wa­la­di­
dis ze­viT.
So­ri ax­lo moy­vin­Ta­ven ix­ve­bi.
uf­ro Sors da­baj­ba­je­ben yan­Ce­bi.
da ba­ya­ye­bi­sa xria­li meo­reT mos­vlis mu­si­kas em­sgav­se­bo­da.
miuax­lov­diT am ar­xebs.
iq dag­vxvda ka­pi­ta­ni pa­na­ma­ro­vi, ro­me­lic am sad­gu­ris uf­
ro­sia da me­ba­qa­ne an­dro fa­Ra­va, wylis mzo­me­li.
eq­vTi­me mie­sal­ma dam­xdu­rebs, ro­mel­Tac mie­ma­taT Zve­li
mez­Rvau­ri viq­tor ma­gi­le­si da da­viw­yeT ar­xis daT­va­lie­re­ba.
am sa­mu­Saos uf­ro­si in­Ji­ne­ri m. kuz­ne­co­via, mxo­lod am Ja­mad
aq ar aris. mag­ram mi­si sis­te­ma day­va­ni­lia yve­la sa­mu­Saos mo­
na­wi­lem­de da aq isi­ni gvi­we­ren mis mu­Sao­bas.
am ad­gi­las xde­ba Wao­bis da­saS­ro­bi kol­ma­ta­ciis cda. kuz­
ne­co­vi iT­vle­ba kol­ma­ta­ciis sis­te­mis mom­xreT da mi­si sit­
yviT, mas amis­Tvis mTe­li ri­gi sa­fuZ­vlia­ni mo­saz­re­ba aqvs.
nia­da­gis ze­viT awe­va sa­Wi­roa, rom mi­vi­RoT ise­Ti nia­da­gi,
ro­me­lic ga­mod­ge­ba sub­tro­pi­kul kul­tu­ri­saT­vis, zo­gi spe­
cia­lis­te­bis ga­moan­ga­ri­Se­biT rio­ni­sa­gan da­to­ve­bu­li Sla­mi
uke­Te­sia ni­lo­sis Slam­ze. uk­ve sam wel­ze me­tia aq swar­moebs
mu­Sao­ba da sag­rZno­bi Se­de­ge­bic sCans.
uk­ve amom­Sra­lia 3 aTa­sam­de geq­ta­ri _ es aris pir­ve­li cda
da am cda­ze bev­ria dam­ya­re­bu­li. es, ise vTqvaT, pir­ve­li fron­
tia, aq ga­mar­jve­bas eq­ne­ba ga­dam­wyve­ti mniS­vne­lo­ba. saer­Tod,
kuz­ne­covs Sed­ge­ni­li aqvs Wa­la­di­dis aga­ra­kis amoS­ro­bis proeq­
ti _ 18 aTass geq­ta­ri­sa.
am proeq­tma gaia­ra sa­kav­Si­ro wyal­Ta yve­la in­stan­cieb­Si
da dam­tki­ce­bu­lia sa­mu­Sao geg­ma.
uka­na­sak­ne­li eq­sper­ti­za inJ. kuz­ne­co­vis kol­xi­dis Wao­bis
amoS­ro­bis proeqts mis­ca ita­liel­ma in­Ji­ner­ma, ome­deom, ro­melic
iT­vle­ba saer­Ta­So­ri­so av­to­ri­te­taT me­lio­ra­ciis sa­kiT­xeb­Si. Ta­

212
vis dro­ze sab­Wo­Ta pre­sam ome­deo­sa­gan inJ. kuz­ne­co­vis proeq­tis
mo­wo­ne­ba aRia­ra sab­Wo­Ta mec­nie­rul az­ris did ga­mar­jve­baT.
mag­ram kol­xi­dis prob­le­ma ise­Ti mas­Sta­biT aris gan­zra­
xu­li, rom jer ki­dev bev­ri sax­sa­ri, bev­ri kvle­va Zie­ba da mu­
Sao­baa sa­Wi­ro, rom kol­xi­dis Wao­bis daS­ro­ba Cad­ges mkvidr
ka­la­pot­Si da sa­bo­looT ga­daw­ydes.
rion­zec ge­me­bis mi­mos­vla da­kav­Si­re­bu­lia kol­xi­dis Wao­
bis amoS­ro­bas­Tan.
ram­de­na­dac in­ten­siu­ri iq­ne­ba sa­sof­lo meur­neo­ba, im­de­
naT rion­-ports mie­ce­ma me­ti az­ri da ga­mar­Tle­ba.
ro­ca ukan vbrun­de­bo­diT, Cven sxva­nai­raT da­vaT­va­lie­reT
fo­Ti _ gan­sa­kuT­re­biT mi­si nav­Tsad­gu­ri, ro­me­lic sau­ke­Te­
sod iT­vle­ba mTel Sav zRva­ze.
fo­Ti mzad aris gar­daq­mnil kol­xi­di­saT­vis. SeiZ­le­ba co­ta
xan­Si _ rio­nis ge­me­bis `pris­ta­nic~ ise­ve mo­nu­men­ta­lu­ri iyos,
ro­gorc fo­Tis nav­Tsad­gu­ria, Cven am tem­pebs mi­veC­vieT. ama­ze
fiq­riT Cven uk­ve av­to­mo­bi­liT mi­ve­diT pa­lias­to­mis sa­Ta­ves­Tan,
sa­dac uf­ro mo­sa­xer­xe­be­li iyo wyal­Ta meur­neo­bis sam­mar­Tve­
los Wao­bis da­saS­ro­baT war­moe­bu­li mu­Sao­bis daT­va­lie­re­ba.
aq uk­ve ga­mouc­de­li ka­cic mix­vde­ba, ro­go­ri tem­piT swar­
moebs mu­Sao­ba, dav­yu­reb­di fo­Tis gar­Se­mo mov­le­bul zvi­nebs
da qa­la­qi meo­re sa­xes iReb­da.
es ar iyo al. diu­ma­sa­gan aR­we­ri­li sa­sa­ci­lo da­ba, ro­me­lic
qa­la­qad ga­moac­xa­des, fo­Ti em­za­de­ba amom­Sral kol­xi­dis sa­
tax­to qa­la­qad iq­ces, ro­ca vaT­va­lie­reb­diT fo­Tis Se­sa­niS­nav
kan­dels _ swo­red es az­ri dag­vtria­leb­da.
ex­la xse­ne­ba ar iyo diu­mas awe­ril `skap­ce­bi­sa~ _ am ga­da­
Se­ne­bul so­fels mxo­lod qos­na­ti hqvia _ al­baT qo­sa xal­xma
Sear­qva `skap­cebs~ da maT na­sof­lars ki­dev qos­na­ti.
1 mai­sis moe­dan­ze, sa­dac Cven ga­via­reT da aqau­reb­ma gviam­
bes, Tu ro­go­ri ji­ri­To­ba da bur­Tis Ta­ma­Si iyo wi­naT aq gan­
Tqmu­li, ex­la kom­kav­Si­re­le­bi Ta­ma­Sob­den fut­bols da Tav­
dac­va avio­qi­mis raz­me­bi var­ji­So­ben. es aris is xal­xi, ro­me­
lic dae­pat­ro­ne­ba am amom­Sral Wao­beb­ze ay­va­ve­bul qve­ya­nas.
ar iyo Sem­Txve­vi­Ti, rom swo­red kam­kav­Sir­ma ai­Ro Se­fo­ba
kol­xi­dis Wao­bis amoS­ro­ba­ze da ga­dau­de­bel amo­ca­nad ga­moac­xa­da
sab­Wo­Ta sa­zo­ga­doeb­ri­vo­bis yu­rad­Re­bis mo­bi­li­za­cia kol­xi­dis
prob­le­mis gar­Se­mo. da aq uneb­lieT ga­max­sen­da er­Ti Sem­Txve­va.

213
ro­ca ori wlis wi­naT sab­Wo­Ta mwer­le­bis fe­de­ra­ciam moiara
me­zo­be­li res­pub­li­ke­bi in­ter­na­cio­na­lu­ri kav­Si­ris gab­mi­saTvis,
Cven Ca­ve­diT ba­qo­Si _ iq gviC­ve­nes axa­li nav­Tis bu­do­be­bi, rome­­
lic mu­Sebs waur­Tme­viaT kas­piis zRvi­saT­vis, zRva amouS­riaT,
rom mis Zi­ri­dan amoi­Ron nav­Ti.
am ad­gils hqvia `i­li­Cis bux­ta~. amas wi­naT ba­qos pro­leta­
riat­ma id­Re­sas­wau­la Ta­vi­si gmi­ru­li ga­mar­jve­ba 5-wlia­ni geg­
mis 2 na­xe­var wel­Si Ses­ru­le­ba. `i­li­Cis bux­ta~ sag­rZnob­lad mo­
e­ma­ta geg­mis as­ru­le­bas.
aqac mu­Sa­Ta kla­si eb­rZvis pa­lias­to­mis da Wa­la­di­dis tbas
da uT­va­lav Wao­bebs, waar­Tvas da mo­ta­cos mi­wa Zvir­fass tex­
ni­kur kul­tu­ris gan­vi­Ta­re­bi­saT­vis.
aqac ga­mar­jve­ba au­ci­le­be­lia _ aqac sti­qia daZ­leu­li iq­
ne­ba, rad­gan fo­la­dis sim­tki­ce aqvs im klass, ro­me­lic ib­
rZvis axal yo­fis dad­ge­ni­saT­vis.
am ma­jis ce­mas uf­ro grZnobs ada­mia­ni, ro­me­lic pi­ris­pir
xe­davs ada­mia­ni­sa da bu­ne­bis Seb­mas.
_ kar­gi saq­mea, kar­gi, am­xa­na­ge­bo, _ gveub­ne­ba Cve­ni eq­vTime
ga­gua, _ es mar­Tla zRvis ka­ci, Ra­ri­bi xal­xia Cve­ni xal­xi, Sroma
ar eza­re­ba, mag­ram ga­Wir­ve­bi­dan ver amo­dis. ex­la ki kar­gi pi­ri
uCans saq­mes. das­we­reT, Za­mia, sTqviT ra­me, sxva xal­xmac gai­gos,
ra keT­de­ba Cvens kuT­xe­Si.
da­we­ra ad­vi­li saq­mea, Ce­mo Zvir­fa­so am­xa­na­go eq­vTi­me, Znelia
Tqve­ni saq­me, rom wyal­Si da Waob­Si dge­xarT da gaafTrebiT eb­
rZviT bu­ne­bas axal mo­ma­va­li­saT­vis _ Zne­li saq­mea, mag­ram siZ­
ne­lis daZ­le­viT ika­favs gzas ga­mar­jve­bu­li mu­Sa­Ta kla­si...

IV. zRvis ku­ror­ti: anak­lia


sub­tro­pi­ku­li kul­tu­ris gan­vi­Ta­re­bis geg­ma da­sav­leT
sa­qar­Tve­lo­Si sxva­Ta So­ris miz­naT isa­xavs Sa­vi zRvis sa­na­pi­
roe­bis erT mTlian ku­ror­tad gar­daq­mnas.
vinc am geg­mas gaec­no­ba da daaT­va­lie­rebs, rac xde­ba ex­la
Sa­vi zRvis sa­na­pi­ro­ze, is gai­gebs xuT­wlian geg­mis gran­dio­
zul bu­ne­bas.
ram­de­ni­me wlis wi­naT ama­ze oc­ne­bac ar SeiZ­le­bo­da, exla
sak­maoa ela­pa­ra­ko ro­me­li­me en­tu­ziasts, ro­mel sa­meur­neo fron­

214
tzec gin­daT, rom kon­kre­tu­laT Seig­no da ga­nim­Wva­lo aR­mSe­neb­
lo­bis pa­To­siT da win ga­da­ge­Sa­los en­tu­zias­te­bis an­Te­bu­li gza.
kol­xi­dis ag­ro­-in­dus­tria­lu­ri sub­tro­pi­kul kom­bi­na­tis
daar­se­bis ideam pir­ve­laT ga­da­Sa­la jer uc­no­bi sa­xal­xo meur­
neo­bis re­kon­struq­ciis per­speq­ti­va.
Cai da ra­mi _ aris um­Tav­re­sad kol­xi­dis ag­ro­kom­bi­na­tis
sa­fuZ­ve­li, mag­ram yo­ve­li dRe, Tan­da­Tan, afar­Toebs Zvir­fas
mce­na­re­Ta kul­tu­ris ba­zas.
pir­da­pir ge­co­de­ba sa­ku­Ta­ri Ta­vi, ro­ca ela­pa­ra­ke­bi Sa­vi
zRvis sa­na­pi­roeb­ze mo­mu­Sa­ve aq­ti­vis­tebs.
TiT­qo vi­Ra­cam mar­Tla or­mo­dan amog­viy­va­na da axal cxov­
re­ba­ze ga­gi­xi­la Tva­li.
yve­la Cven­ga­ni, uTuod, kiT­xu­lobs ga­ze­Teb­Si da us­mens
mox­se­ne­bebs in­dus­tria­li­za­ciis da ko­leq­ti­vi­za­ciis Se­sa­xeb,
mag­ram poe­tis fan­ta­zia uZ­lu­ria war­moid­gi­nos is, rac xde­ba
ex­la sa­meur­neo fron­tze.
sa­Wi­roa sa­ku­Ta­ri Tva­liT na­xo, ebaa­so da ga­mo­kiT­xo am axal
ada­mia­nebs, ro­mel­Ta ar­se­bo­bac bev­rma Tbi­li­sel­ma arc ki icis,
rom ig­rZno udi­de­si da­na­Sau­li Ca­mor­Ce­ni­sa da Ta­vis kan­Si Ca­
ket­vi­sa, rom ig­rZno, ro­gor mow­yve­ti­li xar am so­cia­lis­tur
aR­mSe­neb­lo­bas, ro­me­lic Zi­rian­-fes­via­naT scvlis cxov­re­bas,
anad­gu­rebs Zvel yo­fas da Jruan­te­lis mom­gvrel tem­piT hqmnis
mo­mav­lis sa­xes.
aq ro­me­li­me ag­ro­no­mi, ro­mel­sac sul 1925 wels gau­Ta­ve­bia
Tbi­li­sis uni­ver­si­te­ti, Ta­vis mi­was­Tan ax­los yof­niT mTe­li
Ta­viT maR­la sdgas, vid­re mwe­ra­li, ro­mel­sac pre­ten­zia aqvs am
cxov­re­bis asax­vi­sa da rom­lis ana­li­zi yo­vel­Tvis yal­bi iq­ne­ba,
Tu sa­ku­Ta­ri Tva­liT ar na­xa am fron­tze ga­Ca­Re­bu­li mu­Sao­ba.
mze xar­baT ede­ba sa­xes da cxun­va­reT swvavs.
mag­ram ara nak­le­bi cec­xlia Caq­vis ma­mu­lis war­moe­bis di­
req­to­ris amx. d. cqi­tiS­vi­lis Tva­leb­Si, ro­ca is gvaT­va­lie­
re­biebs da gvix­snis Caq­vis ma­mul­Si Cais saq­mes.
ase mgo­nia, yo­ve­li Cais buC­qi am ka­cis tan­Si iS­le­ba da mis
Zar­Rvebs ez­rde­ba.
er­Ti Tve me yo­vel dRe vna­xu­lob­di aseT axal ada­mia­nebs.
kol­xi­dis dab­lo­bis amoS­ro­ba Sa­vi zRvis sa­na­pi­roebs aq­
cevs erT mTlian ku­ror­taT.

215
ro­gorc ir­kve­va sta­tis­ti­kur ma­sa­le­bi­dan, ro­mel­Ta dag­
ro­ve­ba ex­la iw­ye­ba kol­xi­dis prob­le­mas­Tan da­kav­Si­re­biT, 1925
wels ma­la­riiT avad yo­fi­la 340.000 ka­ci, um­Tav­re­saT da­sav­leT
sa­qar­Tve­lo­Si, mxo­lod mu­Sa-­xe­lis gac­de­na am avad­myo­fo­bi­dan
erT wel­Si ga­moi­xa­te­ba 5-mi­lion ma­ne­Tis Ri­re­bu­le­ba­Si. isic
un­da iT­qvas, rom mTe­li sof­le­bi Cve­ni Tva­lis win ga­da­Sen­den
da gah­qren, ro­gorc or­pi­ri, daf­na­ri, ci­ci da sxva.
es sa­Si­ne­li se­ni, Tu ise gan­vi­Tar­da, ro­go­ri tem­pic mas aqam­
de hqon­da, ga­da­Se­ne­biT emuq­re­ba na­xe­var ime­reTs, ami­tom aris,
rom kol­xi­dis dab­lo­bis amoS­ro­ba pir­vel rig­Si dgas Cve­ni qvey­
nis sa­meur­neo re­kon­struq­ciis dros da uk­ve sag­rZno­be­li Seiq­
na gar­da­te­xa am fron­tze.
am mxriv, sru­liad axa­li per­speq­ti­va iS­le­ba sub­tro­pi­ku­
li kul­tu­ris gan­vi­Ta­re­biT.
mar­to ba­To­mi­dan so­xu­mam­de oras ki­lo­met­rze me­ti sa­na­pi­
ros ga­daq­ce­va SeiZ­le­ba ku­ror­taT da ad­vi­li war­mo­sad­ge­nia,
ra mniS­vne­lo­ba eq­ne­ba amas Cve­ni qvey­ni­saT­vis.
ami­tom me min­da aq, anak­liis ma­ga­liT­ze vaC­ve­no, ro­go­ri iq­
ne­­ba mo­mav­lis mu­si­ka, ro­ca xuT­wlia­ni geg­ma Seas­ru­lebs mTa­var
sa­mu­Saos.
anak­lia mxo­lod er­Ti rgo­lia am fron­tze.
am dRis­Tvis zug­di­dis maz­ris par­tko­mis mdi­va­ni, amx. isa­ki
Jva­nia api­rob­da anak­lia­Si was­vlas.
Cven si­xa­ru­liT mi­vi­ReT mi­si wi­na­da­de­ba wav­su­li­ya­viT mas­
Tan er­Tad, mar­Tlac, uke­Te­sad vis SeeZ­lo eC­ve­ne­bi­na es mxa­re.
zug­di­di­dan anak­liam­de 30 ki­lo­met­ri iq­ne­ba.
iS­via­Ti la­ma­zi gzaa. saer­Tod, sa­meg­re­los et­yo­ba, rom
gzis ke­Te­bas di­di yu­rad­Re­biT eq­ce­vian.
max­sovs, ro­ca dav­swre­bi­var sa­qar­Tve­los sab­Woe­bis yrilo­
bas, pro­vin­cii­dan Ca­mo­su­li de­le­ga­te­bi er­Txmad er­Tsa da ima­ves
gai­Za­xod­nen: gza un­da Se­va­ke­ToT, gza un­da ga­viy­va­noT, xidebi
da gze­bi _ er­Tba­SaT SeT­qmu­le­bi­viT gai­Za­xod­nen yve­la kuT­xis
war­mo­mad­gen­le­bi.
gza zug­di­di­dan anak­liam­de mainc iS­via­Ti si­la­ma­zi­saa, ase­
Ti gzat­ke­ci­li me ar mi­na­xavs ba­To­mi­dan so­Wam­de.
gzas ori­ve mxriv ar­tyia al­vis xee­bis ga­nuw­yve­te­li xeivani.
xei­va­nic ise si­met­riu­lad aris dar­gu­li, rom erT Tva­luw­vden
par­kis STa­beW­di­le­bas sto­vebs.

216
ori­ve mxa­res Sem­Wid­roe­bu­li mo­sax­leo­baa.
koin­da­riT am­wva­ne­bu­li mo­bi­bi­ne ezoe­bi.
yvel­gan ma­Ra­li ode­bi zo­gan yav­ri­Ta da zo­gan kra­mi­tiT
da­xu­ru­li.
Sua sa­meg­re­lo­Si pir­ve­lad var da mrcxve­nia yve­laf­ris ga­
mo­kiT­xva, mag­ram mainc dav­sZlie uxer­xu­lo­ba, miT ume­tes, rom
Cve­ni Ta­nam­gzav­ri iS­via­Ti Ta­va­zia­ni ka­cia.
_ amx. isak, es meg­ru­li na­qe­bi is­liT da­xu­ru­li fac­xe­bi
sad­Ra arian, aq sul ode­bi hqo­niaT wa­mo­Wi­mu­li.
_ fac­xeb­Si ex­la mxo­lod me­jo­gee­bi cxov­ro­ben mTeb­Si, aq ki
um­Tav­re­sad ase­Ti sax­le­bi aqvT; es raio­ni mainc er­T-erT mdi­dar
raio­naT iT­vle­ba. bev­ri si­mi­di mo­dis da Txil­sac bevrs yi­dian.
mar­Tlac, ezoeb­Si yvel­gan Txi­lis xee­bis tyee­bia. Txi­lic
sau­ke­Te­soa, egr. wo­de­bu­li `qa­lis Ti­Te­bi~.
_ anak­lias ex­la Cven zRvis ku­ror­tad va­ke­TebT. mi­valT
da na­xavT, ro­gor zed ga­moW­ri­lia sa­bav­So ku­ror­ti­saT­vis.
al­baT ge­max­sov­re­baT, er­Tma ame­ri­kel­ma, gva­rad, mgo­ni, gib­
son­ma, sab­Wo­Ta kav­Sirs Ses­wi­ra ram­de­ni­me aTa­si do­la­ri sa­bav­
So ku­ror­tis mo­saw­yo­baT.
Cven Se­vuT­va­leT mos­kov­Si, daaT­va­lie­ron anak­lia, ime­di
gvaqvs, rom Tu ko­mi­sia Ca­mo­vi­da, uTuod moi­wo­nebs am ad­gils.
ana­pis gar­da, mTel Sav zRva­ze ar aris ase­Ti plia­Ji, upi­
ra­te­so­bac aqvs. ana­pa­Si er­Ti mwva­ne xe ar moi­Zeb­ne­ba, aq ki
SeiZ­le­ba ula­ma­ze­si par­kis ga­Se­ne­ba.
mar­Tlac, mTel sa­meg­re­lo­Si pal­me­bi­sa da mag­no­lie­bis tye­e­bia.
yo­fi­li sa­meg­re­los mTav­ris da­dia­nis par­ki zug­did­Si mTel
sab­Wo­Ta kav­Sir­Si sau­ke­Te­so par­kaT CaiT­vle­ba.
es par­ki yi­ri­mis omis Sem­deg aris ga­Se­ne­bu­li, jer asi wlis
arc ki aris da, miu­xe­da­vad imi­sa, rom bev­rjer gau­Ce­xiaT TaT­
reb­sa da arc ad­gi­lob­riv mkvidrT dauk­liaT xe­li, mainc iS­
viaT sa­na­xao­bas war­moad­gens.
Tum­ca, ra­sak­vir­ve­lia, at­yvia im pe­rio­dis gav­le­na, ro­ca
uZ­ve­le­si Wan­dri­sa da mag­no­liis xee­bi da pal­me­bi gle­xebs Se­
Sis­Tvis gauW­riaT.
sa­xel­mwi­fo uni­ver­si­te­tis sub­tro­pi­ku­li ba­Ri zug­did­Si si­
la­ma­zi­Ta da sim­did­riT, ro­gorc it­yvian, erT sa­xel­mwi­foT Rirs.
mag­ram Cven anak­lii­sa­ken miv­di­varT.

217
anak­liis gza awe­ri­li aqvs leo qia­Cels Ta­vis no­ve­la­Si `Ta­­
va­dis qa­li maia~.
es no­ve­la, gar­da mxat­vrul Ri­re­bu­le­bi­sa, iS­viaT et­nog­
ra­fiul ma­sa­la­sac Sei­cavs da bev­ri da­ma­xa­sia­Te­be­li mo­men­tia
ga­mo­ye­ne­bu­li.
ma­gon­de­ba qia­Ce­lis moT­xro­be­bi, sa­dac mTa­var gmi­re­baT ga­
moy­va­ni­lia: en­gu­ri, te­xu­ra da gau­te­xa­vi tye.
anak­liis­ken ere­tis gziT mi­dis, Ta­va­dis qa­lis, maias uremi.
zRva­ze sa­ba­naoT eC­qa­re­ba, mas iq pae­ma­ni aqvs da­niS­nu­li, me
TiT­qo vxe­dav axal cxov­re­biT acax­ca­xe­bul meur­me bol­Se­vik
am­ba­kos da meoc­ne­be da­fi­nos zRvis fer Tva­lebs.
da ai, ga­moC­nda ki­dec anak­lia:
`Sa­vi zRvis ne­li sun­Tqva zaf­xu­lis mi­wu­rul­Si. sa­megre­­­
los na­pi­re­bis lur­ji qar­ge­bi da So­reu­li ho­ri­zon­te­bis mib­
ne­di­li sim­Svi­de. sa­Ra­mos moax­lo­ve­ba _ lur­ji qvi­Sa da lur­ji
zRva. lur­ji­ve ca da ama­ve fe­ris tyee­bi. Sors ki­dev zmo­rebiT
gad­mom­cqi­ra­li nis­lia­ni lan­de­bi da maT So­ris da­kar­gu­li lur­
ji zRap­ris moz­ma­ne­ba. zRvis na­pi­ras naa­ba­noeb moa­ga­ra­ke­­Ta er­
Ti jgu­fis mi­wu­ru­li dRis si­Tal­xe­Si gax­veu­li mdu­ma­re­ba. ori­
o­de bal­Ri qvi­Sa­ze da mo­So­re­biT fi­nia, ro­me­lic sad­Rac Sors
Rru­be­lis uc­naur sa­xes uyefs~...
es amo­na­we­ri ad­gi­li `maia­dan~ ima­sa niS­navs, rom anak­lia wi­na­
Tac yo­fi­la zRvis pri­mi­tiu­li ku­ror­ti da sa­ba­naoT aua­re­bel
xalxs izi­dav­da max­lo­bel kuT­xee­bi­dan.
ase rom, anak­lias ku­ror­tad gar­daq­mna uceb ar mos­vliaT
Tav­Si xe­li­suf­le­bis mes­veurT.
saer­Tod anak­lias, ise ro­gorc sxva, ex­la miy­rue­bul ad­gi­
lebs Sa­vi zRvis sa­na­pi­roeb­ze, udi­de­si war­su­li da is­to­ria aqvs.
amis Se­sa­xeb Cven gvqon­da sau­ba­ri, anak­lia wi­naT iyo ber­
Zne­bis axal­Se­ni `he­rek­lea~. anak­lia sa­Sua­lo sau­ku­neeb­Si cno­
bi­li iyo, ro­gorc mo­ne­biT vaW­ro­bis pun­qti.
es bar­ba­ro­su­li Cveu­le­ba mec­xra­me­te sau­ku­nis bo­lom­de
Seir­Ci­na sa­meg­re­los feo­da­liz­mma.
mTe­li le­gio­ne­bi iyo war­sul­Si kai­ro­Si, aleq­san­dria­Si da
sxva max­lo­bel aziis cen­treb­Si ga­yi­dul mo­ne­bi­sa, ro­mel­Tac
ma­me­lu­ke­bi er­qvaT.
be­dis iro­niiT, zo­gi maT­ga­ni sa­xel­gan­Tqmul na­po­leon­sac
eb­rZo­den eg­vip­tes dap­yro­bis dros.

218
er­Ti ase­Ti ma­me­lu­kis sao­ca­ri Tav­ga­da­sa­va­li naam­bo­bi aqvs
uia­ra­Ros Ta­vis yo­vel­mxriv Se­sa­niS­nav moT­xro­ba­Si `ma­me­lu­ki~.
es moT­xro­ba jer ki­dev ar aris ise da­fa­se­bu­li, ro­gorc er­
ge­ba am pa­ta­ra Se­devrs. sa­Wi­roa es wig­ni cal­ke ga­mo­vi­des, rom
dRe­­van­del­ma axal­ma mkiT­xvel­ma ig­rZnos feo­da­liz­mis ukuR­mar­
Ti is­to­ria.
am mxriv es moT­xro­ba SeiZ­le­ba Seu­da­re­be­lic iyos axal qar­
Tul mwer­lo­ba­Si.
fran­gi mog­zau­ri ka­va­le­ri Sar­de­ni, ro­mel­sac spar­seT­Si
umog­zau­ria sa­meg­re­lo­dan, sa­dac di­di ga­Wir­ve­ba ga­mouv­lia,
igo­nebs aseT am­bavs:
ro­ca Tur­me er­Tma Ta­vad­ma ga­daw­yvi­ta co­li Seer­To, da­iw­­
yo qor­wi­li­saT­vis mza­de­ba.
ueW­ve­lia, qor­wi­li Ci­ne­bu­li un­da ga­dae­xa­da da ami­saTvis,
miu­xe­da­vaT na­tu­ra­lur meur­neo­bi­sa, mainc fu­le­bi dasWi­rebia,
am dros Tur­me anak­lias ports moad­ga uc­xoe­li xo­mal­di da
Ta­va­di ris Ta­va­di iyo, Tu xo­mal­dis mos­vlas ar ga­moi­ye­neb­da
da ga­dauw­yve­tia Ta­vi­si yme­bis ga­yid­va.
mag­ram gle­xeb­sac kar­gaT cod­niaT Ta­vian­Ti sa­ziz­Ra­ri pat­­
ro­nis bin­Zu­ri Cveu­le­ba da col­Svi­lia­naT, de­da­wu­lia­naT mTeb­
Si ga­xiz­nu­lan.
feo­da­lis gu­lis wyro­mas saz­Rva­ri ar hqon­da, mag­ram mTeb­­
Si ga­sul xalxs ras daak­leb­da.
ma­Sin Tur­me Ta­vad­ma ga­daw­yvi­ta ase­Ti oi­nis ga­ke­Te­ba.
moi­mi­ze­za ax­lad gar­dac­va­le­bu­li ma­mis su­lis xse­ne­ba da
ga­daw­yvi­ta wir­vis ga­mar­Tva.
dau­Za­xa Tor­me­tam­de mRvdels, mag­ram wir­va jer Suam­de
ar mi­su­li­yo, rom sta­ces xe­li, sa­Ti­Taod ga­par­ses da ga­yi­des
`wmin­da~ ma­me­bi os­ma­leT­Si mo­ne­baT.
ad­vi­li war­mo­sad­ge­nia, Tu sam­Rvde­loe­bas ase eq­ceo­da, ra
xels daay­ri­da Ta­vis ymebs es gul­zvia­di me­ba­to­ne.
qar­Tul kla­si­kur mwer­lo­ba­Si Cven uke­Te­si ad­gi­lic mog­ve­
poe­ba am sa­mar­cxvi­no ada­mia­nis vaW­ro­bis Se­sa­xeb. es aris um­Tav­
re­sad `kal­ma­so­ba~, udi­de­si epo­pea me-18 sau­ku­nis feo­da­lur
sa­qar­Tve­lo­si, sa­dac pir­ve­lad gais­ma ba­ton­ymo­bis wi­naaR­mdeg
xma qar­Tul mwer­lo­ba­Si. `kal­ma­so­ba~-s im ad­gils, sa­dac moT­xro­
bi­lia be­ri ioa­ne xe­laS­vi­lis mog­zau­ro­ba ime­reT­Si, Cven ase­Ti

219
epi­zo­di gvxvde­ba: gu­riis mTa­vars, gu­riels sau­ba­ri aqvs ioa­ne
ber­Tan aReb­mim­ce­mo­bi­sa da vaW­ro­bis Se­sa­xeb.
mTa­vars sa­mar­cxvi­noT miaC­nia vaW­ro­bis xe­lo­ba.
gu­riels uzar­ma­za­ri jo­gi hyavs ji­Sia­ni cxe­ne­bi­sa, mag­ram
er­cxvi­ne­ba ga­yid­va, es ar SeS­ve­nis ke­Til­So­bil gvar­so.
ma­Sin be­ri ioa­ne mi­mar­Tavs mris­xa­ne Ta­vads da pir­Si miax­
lis _ ro­gor aris, rom am Ta­va­debs cxe­ne­bis ga­yid­va sa­mar­cxvi­
noT miaC­niaT da Ta­vianT ymebs, ada­mia­nis Svi­lebs, aso­biT yi­di­
an ur­ju­loeb­ze, ga­na ada­mia­ni cxen­ze uf­ro ga­sa­me­te­be­liao?
eub­ne­ba is mo­ne­biT mo­vaW­res.
arc ise Sors aris is dro, ro­ca ada­mia­nebs ZaR­leb­ze cvli­
den, ro­ca cxe­ne­bis ga­yid­vas Ta­ki­lob­den da ada­mia­nebs ki daun­
dob­lad aSo­reb­den Ta­vis qve­ya­nas da uc­xoeT­Si mo­ne­baT hkar­
gav­den, sa­tan­ja­vaT da sa­wa­meb­lad.
da anak­lias ze­mo ci­xes ki­dec hqvia `sa­tan­jio~.
es iyo um­Tav­re­si stra­te­giu­li pun­qti gle­xeb­ze sa­na­di­roT
da mo­ne­biT dat­vir­Tul ge­me­bis re­zer­vua­ri.
TiT­qo zRvis zvir­Teb­Si ki­dev is­mis Zu­Zum­wo­va­ra bav­Se­bi­sa
da uc­xoeT­Si ga­sau­pa­tiu­reb­lad ga­yi­dul qal­-vaJ­Ta da gam­wa­
re­bul de­de­bis yru qvi­Ti­ni.
da ro­ca am mo­go­ne­bis Sem­deg, Tvals av­leb axal so­cialis­
tur mSe­neb­lo­bas, ra­Rac araa­da­mia­nu­ri Jruan­te­li giv­lis tanSi.
amx. isa­ki Jva­nia gviy­ve­bo­da am am­bebs mTel gza­ze _ anak­liam­de.
av­to­mo­bi­li pir­da­pir miad­ga en­gu­ris bo­rans.
aua­re­bel xalxs moe­ya­ra Ta­vi.
al­baT elo­den Cven mis­vlas.
yve­la­ze uf­ro Ce­mi yu­rad­Re­ba miiq­cia grZel­wve­rian­ma ru­
seb­ma. Ca­su­qe­bu­li, uk­ve mziT ga­ru­ju­li ru­sis mu­Ji­ke­bi di­di
alam­-sa­la­miT mie­sal­men isa­kis.
ex­la ki mar­Tla daiC­rdi­la isa­kis eg­zo­tiu­ri wver­-ul­va­Si,
mag­ram `xo­do­keb­Tan~ er­Tad Ta­vi moi­ya­res meg­re­leb­mac.
im­pro­vi­za­ciiT pa­ta­ra mi­tin­gi moew­yo.
pir­da­pir gai­mar­Ta sau­ba­ri sa­Wir­-bo­ro­to saq­meeb­ze. es, ase
vsTqvaT, gaer­Tia­ne­bu­li ple­nu­mia mTxov­ne­le­bi­sa.
ir­kve­va, rom aq Sa­ba­To­ba yo­fi­la mow­yo­bi­li zRvis na­pi­ris
ga­saw­men­daT, ami­tom yo­fi­la am­de­ni xal­xi Sek­re­bi­li. na­wi­li
elo­da bo­ra­niT meo­re na­pi­ras ga­das­vlas, na­wi­li ki­dev gaR­ma
mu­Saob­da.

220
am sa­mu­Saos da­saT­va­lie­reb­lad miv­dio­diT Cvenc.
ro­gorc ga­moir­kva, 40-mde yu­ba­nel russ uT­xo­via aq da­sax­
le­ba. ad­gi­lob­riv xe­li­suf­le­bas ga­daw­yve­ti­li aqvs, waa­qe­zos
me­Tev­zeo­ba am kuT­xe­Si da ami­tom daur­Tavs ne­ba ru­si me­Tev­
zee­bi­saT­vis aq da­sax­le­bi­sa.
aq mi­wa bev­ria, mag­ram sa­Wi­roa di­di kul­tu­ra, rom ga­mo­sa­
de­gi gax­des. um­Tav­re­sad, ra­sak­vir­ve­lia, ma­la­riaa am ad­gi­lis
mus­ris gam­vle­bi.
ise bev­ria aq ga­mo­sa­de­gi ad­gi­li, rom er­Tma so­fel­ma arc ki
icis, meo­re so­fel­Si vin esax­le­ba: ase iyo Wa­la­did­Sic.
ime­reT­Si ki, er­Ti na­We­ri mi­wis­Tvis, wi­naT mainc, Zma-­Zmas
Tavs gau­pob­da.
ro­gorc gan­zra­xu­lia, im tem­piT rom wa­vi­des aq Cai­sa da sxva
Zvir­fa­si mce­na­re­Ta kul­tu­ris ga­Se­ne­ba, ara­vi­Ta­ri eW­vi ar aris,
rom mu­Sa xe­liT mdi­da­ri da­sav­le­Ti sa­qar­Tve­lo sa­na­xev­ro­dac
ver aw­vde­ba mu­Sa xe­lis moT­xov­ni­le­bas.
gan­sa­kuT­re­biT di­di Sro­maa sa­Wi­ro Cais mom­za­de­bi­saT­vis,
ro­me­lic jer ki­dev ver egue­ba Sro­mis me­qa­ni­za­cias.
am ad­gi­las me pir­ve­lad vna­xe en­gu­ri. en­gur­ze ki bev­ri ram
uc­xo da fan­tas­tiu­ri msme­nia.
uT­qvamT, Ter­gi tbo­ria en­gur­Tan Se­da­re­bi­To. ami­tom en­gu­
ris nax­vas mouT­men­lad mo­ve­li.
mag­ram aq en­gu­ri Sav zRvas er­Tvis da mTis mdi­na­ris yve­la
Tvi­se­ba da­kar­gu­li aqvs, ara­vi­Ta­ri gar­Ce­va ar iyo Wa­la­di­dis
rio­ni­sa­gan.
me­go­na ki­dec, es rio­nia da mxa­ri mec­va­la.
aq en­gurs meo­re na­pirs Tvals ver gauw­vden, ise far­To aqvs
ka­la­po­ti, un­daT ki am ad­gi­las sa­cal­fe­xo xi­di aa­gon.
wi­naT es iq­neb SeuZ­le­be­li iyo, mag­ram ro­ca ak­vir­de­bi
gar­Se­mo mSe­neb­lo­bis tem­pebs, uk­ve SeuZ­le­be­li ara­fe­ria.
na­pir­ze aua­re­be­li ba­dee­bia gaS­li­li, zo­gi Sre­ba, zogs ki­
dev ake­re­ben da lam­ba­ven. ba­dee­bic sxva­das­xva­nai­ria, zo­gi Cem­
Tvis uc­no­bia, zo­gi ki bav­So­bi­dan mi­na­xavs, ro­gorc `xo­lo­xi~
ba­de da zuT­xis sa­We­ri kva­xia­ni ba­dee­bi.
ase­T ba­deebs or­pir­Si xma­ro­ben zuT­xis sa­We­raT.
na­pir­ze pa­ta­ra xo­mal­de­bia mom­dga­ri da aua­re­be­li na­ve­bi.
na­veb­Si gair­Ce­va meg­ru­li bai­de­bi.
ze­viT uf­ro mka­fioT mos­Cans ci­xe anak­lia.

221
im ad­gi­las, sa­dac en­gu­ri uer­Tde­ba zRvas, Cnde­ba na­xe­var­
kun­Zu­li.
swo­red am ad­gil­zea gan­zra­xu­li ku­ror­tis ga­Se­ne­ba.
Cvenc un­da ga­vi­deT gaR­ma.
moa­cu­res na­ve­bi: `ge­di~ da `meo­ma­ri~. mo­ma­gon­da, ro­ca foT­
Si vi­ya­vi da pa­lias­to­mis tba­Si un­da Sev­su­li­ya­viT, yve­la­ni da­
fiq­re­bu­li iy­vnen, ar gvir­Cev­den zRva­ze gas­vlas, Za­lian sa­xi­fa­
Toa, wu­xe­li Rel­va iyo da `tbo­ria~­-o.
im­de­ni xa­ni imeo­res ma­Sin es sit­yva, Ta­nac ise­Ti da­Si­ne­bu­
li xmiT, Za­la une­bu­rad mec ga­da­me­do ma­Ti Si­Si.
aqac xom zRvis Se­sar­Ta­via da en­gu­ric, rac ar un­da iyos,
en­gu­ria, TviT­nie­ri kia, mag­ram al­baT er­Ti Se­xed­viT.
vin icis, Zne­li san­do­bia es Tva­luw­vde­ni en­gu­ri.
amis gar­da, me uk­ve di­di xa­nia ar mic­xov­ria or­pi­ris rion­
Tan da SeiZ­le­ba, verc ki mo­vi­go­no cur­va, Tum­ca bav­So­bi­sas
ara­vis­ze nak­le­bi cur­va ar mcod­nia.
amis gar­da, Cve­ni ki­no eq­spe­di­ciis jgu­fis me­Tau­ri re­Ji­so­
ri qa­lia da am Sem­Txve­va­Si rain­do­ba sa­val­de­bu­loc aris, mag­ram
ro­ca Se­vav­le Tva­li ram­de­ni­me me­na­ves, rom­le­bic sa­Wes Tas­ma­sa­
viT gak­ro­den, gu­li da­mim­Svid­da.
ise ki, mar­Tla kacs gu­li Seu­Ron­de­ba am nav­Si.
mi­va­de­qiT erT ad­gi­las, na­vi si­la­ze ga­ri­ya, gaR­mi­dan ga­
mo­vi­den meg­re­le­bi da ro­gorc iyo, gag­viy­va­nes meo­re na­pi­ras.
Cven Tva­lis win ga­di­Sa­la Tval­war­mta­ci su­ra­Ti:
eW­vi ar iyo, nam­dvi­li pe­rus lan­Saf­ti war­mos­dga Cven win,
ggo­nia, TiT­qo tyi­dan ga­mo­va `pe­rus moT­xro­be­bis~ av­to­ri meq­
si­ka­ne­li mwe­ra­li gar­sia ven­tu­ra kal­de­ro­ni, ro­me­lic sia­ma­
yea la­Ti­nur ame­ri­kis axa­li mwer­lo­bi­sa.
es kal­de­ro­ni Ce­mi uka­nas­kne­li ga­ta­ce­baa, mi­si ofor­te­bi
moT­xro­be­biT uf­ro met­yve­lia, vid­re traq­ta­te­bi tro­pi­keb­ze.
aq mar­Tlac, sub­tro­pi­ke­bis ze­ni­tia.
am kun­Zul­ze Zve­li­dan dar­Ce­ni­li TaT­re­bia da­sax­le­bu­li.
ex­la maT­Tvis sxva­gan miu­ciaT sa­mo­sax­lo ad­gi­le­bi, aqe­dan
ki ay­ri­lan, rad­gan kur­Zu­li un­da gaiw­min­dos.
zog sax­lebs ex­la iRe­ben, mag­ram am sax­lebs mxo­lod sa­xe­li
qviaT sax­le­bi­sa, ise fac­xe­bia WuW­yia­ni da Wvar­tlia­ni. sax­le­bis
ukan mim­dga­ria gau­te­xe­li tye, win al­vis xee­bi­Ta da ver­xve­biT
da­bu­ru­li ezoe­bia.

222
iS­via­Ti plia­Jia.
na­pi­ris qvi­Sa ma­ga­ria, mag­ram fo­To­li­viT ned­li, ge­go­ne­ba,
svel ab­re­Sums exe­bi.
zRvis na­pir­ze wya­li ar aris Rrma, zo­gan ram­de­ni­me ki­lo­
met­rze ka­ci arc ki dai­yu­re­ba.
am ad­gils ori mxri­dan xvde­ba qa­ri.
Tu war­moid­gi­neT, rom ana­pam­de Sav zRva­ze ar aris sa­bav­So
ku­ror­ti, ma­Sin ad­vi­li iq­ne­ba im en­tu­ziaz­mis ga­ge­ba, rom­li­
Tac aR­ta­ce­bu­lia am saq­mis mes­veu­ri xal­xi.
yve­la­fers ab­rko­lebs usax­sro­ba, mag­ram usax­sro­bas ki­dev
gauZ­lebs ka­ci, ex­la me­ti sa­Sua­le­ba gvaqvs ga­va­Ca­RoT axa­li wa­
mow­ye­ba, zog­jer uf­ro Zne­lia cen­trSi aux­sna ad­gi­lob­ri­vi sa­Wi­
roe­ba. un­da Tva­liT na­xos kac­ma, ri­dan ra saq­me ga­mo­va.
ex­la aq Sa­ba­To­ba aris, xal­xi Tvi­Ton ga­mo­vi­da sa­mu­SaoT,
co­ta xnis Sem­deg rom mo­su­li­ya­viT da ge­na­xaT, bev­raT ajo­
beb­da. zo­gi sa­mu­Sao ga­ke­Te­bu­li iq­ne­bo­da, baR­sac ga­va­Se­neb­
diT, jer ki­dev yve­la­fe­ri ar aris ay­va­ve­bu­li.
es un­da na­xoT mai­sis bo­los _ si­la­ma­zea Tva­lis mom­Wre­li.
mag­ram Cven­Tvi­sac ad­vi­lia imis war­mod­ge­na, rom es si­la­
ma­ze mar­Tla zRap­ru­lia.
di­di en­tu­zias­tia am Sa­ba­To­bis mom­wyo­bi Te­maR­mas­ko­mis Tav­­
mjdo­ma­re aqvsenti yorSia.
aq­vsen­ti meg­ru­laT aba­rebs isa­kis pa­taks.
is­mis sxa­pa-­sxu­piT la­pa­ra­ki, gar­Se­mo meg­re­le­bic ere­vian
la­pa­rak­Si.
iwo­ne­ben aq­vsen­tis na­la­pa­ra­kevs, al­baT pi­ro­bas iZ­le­vian
ma­le moa­Ta­von sa­mu­Sao. saer­Tod, di­di ime­di aqvT am ku­ror­
tis, amas ma­le Seit­yob da io­la­dac, meg­ru­li rom ar ico­de.
sit­yva­ze uf­ro met­yve­lia ma­Ti sa­xe.
yve­la­fers am­bo­ben gab­rwyi­ne­bu­li, ga­xa­re­bu­li da dai­me­
de­bu­li gle­xis Tva­le­bi.
mag­ram, ro­go­ria kli­ma­tiu­ri pi­ro­be­bi?.. _ ve­kiT­xe­biT Cven
isa­kis.
aq ki ver mo­vas­wa­ri Ca­me­we­ra er­Ti mea­Te­dic.
am­xa­na­gi isa­ki la­pa­ra­kob­da: qar­Tu­lad, meg­ru­lad, ru­su­lad.
pro­fe­sor vo­ro­ni­nis das­kvniT, 24 wlis ga­moc­di­le­biT,
xal­xis dak­vir­ve­biT, mi­si sa­ku­Ta­ri mos­wre­bi­Ta da ga­mo­kiT­
xviT, me­re sxva­das­xva eq­sper­te­bi­sa da me­di­ci­nis av­to­ri­te­te­

223
bis das­kvniT, es ad­gi­li swo­reT ga­moW­ri­lia sa­bav­So ku­ror­
ti­saT­vis. me Tav­Si mit­ria­leb­da an­tiu­ri da Ta­na­med­ro­ve me­
di­ci­nis ma­mam­Tav­ris, wyeu­li hi­pok­ra­tes mo­mak­vdi­ne­be­li da­xa­
sia­Te­ba am kol­xi­di­sa da mi­si ma­la­riis diag­no­zi.
mag­ram isa­kim aqac uar­hyo yo­ve­li­ve xse­ne­ba ko­Roe­bi­sa da
ma­la­rii­sa da saer­Tod, yve­la ase­Ti `mav­neb­le­bi­sa~.
yo­vel Sem­Txve­va­Si, ro­ca mo­Tav­de­ba kol­xi­dis dab­lo­bis amoS­
ro­ba, anak­liis sa­bav­So ku­ror­ti mTel kav­Sir­Si gaiT­qvams sa­xels.
Tav­ze ga­dag­via­ra ga­reul ix­ve­bis gun­dma. ex­la Cven vis­menT,
ro­go­ria saer­Tod anak­liis mi­da­moe­bis sa­meur­neo per­speq­ti­ve­bi:
si­min­di da Txi­li. aqe­dan un­da gai­ta­non xe-­tye. am raion­Si
uT­va­la­via da ze­viT en­gu­ri­da­nac Ca­moaqvT, aq kar­gaT daw­vde­ba
gza, ax­lo Sen­de­ba uzar­ma­za­ri Sam­go­nis qa­Ral­dis qar­xa­na, ara
mar­to sa­qar­Tve­lo­saT­vis, mTe­li amier­-kav­ka­sii­saT­vi­sac.
me­sa­qon­leo­bis mo­ma­va­li uz­run­vel­yo­fi­lia.
ram­de­ni­me aTa­si heq­ta­ri ex­lac da­Te­si­lia Tu­Tu­ni.
meab­re­Su­meo­biT gan­Tqmu­lia es kuT­xe, ex­la Cais plan­ta­
cie­bis da ra­mis Tes­va­sac Seud­gen.
ma­Sin Zve­li anak­liis sa­xe­lo­va­ni por­tis sa­xe­lic aR­dge­
ba, mar­Tlac, por­ti aq mxo­lod uka­nas­kne­lad im­pe­ria­lis­tur
omis dros gauuq­me­biaT. ex­la mxo­lod sa­na­pi­ro ja­ris na­wi­le­
bis sa­da­ra­jo pun­qtia.
ukan dab­ru­ne­bi­sas uf­ro di­di gveC­ve­na da­ba anak­lia:
fos­ta-­te­le­fo­nis kan­to­ras ra­dio mie­ma­ta.
glex­Ta axal­gaz­rdo­bis sko­las _ sub­tro­pi­ku­li, ag­roin­
dus­tria­lu­ri tex­ni­ku­mi.
ba­dee­bis ax­lo TiT­qo del­fi­ne­bis qar­xa­nac gaC­nda.
mag­ram pir­vel yov­li­sa da um­Tav­re­sad Cven go­ne­bas exa­te­bo­da:
anak­liis pliaJ­ze, `sa­tan­jios~ dab­la, gaiS­le­ba pio­ne­re­bis
ba­na­ke­bi. pa­ta­ra say­vi­re­bi da daf­da­fe­bi Seuer­Tde­bian en­gu­
ris zvir­Tebs da aTa­so­biT mziT da­ru­ju­li go­go-­bi­We­bi sa­bav­
So moed­neb­ze tans gaim­rTe­le­ben da jan­sac moi­ma­te­ben.
en­gur­ze gaC­nde­ba waq­ceul ei­fe­lis koS­kis mag­va­ri sacal­
fe­xo xi­di, gaiS­le­ba sa­bav­So sa­na­to­ria da kul­tu­ri­sa da das­
ve­ne­bis par­ki da im `sa­tan­jios~ ma­gier, ro­ca feo­da­liz­mis Sav­
bnel dros de­debs gu­li­dan usin­di­soT sta­ceb­dnen Zu­Zum­wo­va­
ra bav­Sveb­sac ki, da ro­ca qal­-va­Jebs Txe­bis ve­lad Zo­ve­ba ar
SeeZ­loT, moi­ta­ceb­den da sa­TaT­reT­Si mo­ne­baT gah­yid­den, ex­

224
la agu­gun­de­ba axa­li cxov­re­ba, ad­ge­bian axa­li kad­re­bi axa­li
wyo­bi­le­bis gan­sam­tki­ceb­lad.
zRvis ku­ror­ti anak­lia pir­ve­li uj­re­dia Sa­vi zRvis sa­
na­pi­roe­bis mTlia­ni ku­ror­ti­sa, ro­me­lic oras ki­lo­met­rze
gai­Wi­me­ba ba­To­mi­dan so­xu­mam­de, sa­dac iq­ne­ba mu­Se­bi­sa da gle­
xe­bis um­Tav­re­si `jan­mrTe­lo­bis sa­xe­los­no~.
me mje­ra, ar ga­va ram­de­ni­me we­li da zRvis ku­ror­ti anak­
lia yve­las eco­di­ne­ba.
Cven da­ves­wa­riT pir­vel `Sa­ba­To­bas~, pir­vel agu­ris Cad­gmas
da sa­Zir­kvlis Cay­ras da mi­xa­ria, rom pir­vels mix­de­ba we­ra am
di­di ga­mar­jve­bis Se­sa­xeb so­cia­lis­tu­ri mSe­neb­lo­bis fron­tze.

[1931]

225
Из автобиографии

Родился я в 1895 году, 2 апреля, в Западной Грузии, в деревне Шу­


амта _ близ Орпири.
Орпири входит в округ Сачино, в переводе _ видный, заме­ча­тель­ный.
В годы моего детства никто не верил, что в летописях Сачино
считалось житницей Грузии. Так запустел этот богатый когда-то край.
`В дни голода Сачино прокормит Имеретию~ (иначе Колхиду),
подтверждал предание знаменитый географ царевич Вахушти.
Орпири я вспоминаю скорее у древне-греческих авторов.
Гиппократ так описывает этот край:
`Страна, по которой протекает река Фазис, болотистая, знойная,
влажная и покрыта лесом. Круглый год здесь выпадают дожди. Мест­
ные жители строят из бревен или из тростника жилища в болоте, в
воде. Выходят из дому тогда, когда отправляются в город или на ба­
зар... Плоды этой страны никогда не созревают. Густой пар от реки
вечно окутывает край, и этому нужно приписать, что местные жители
от­личаются от других. Ростом они высоки, но настолько тучны, что
нельзя различить ни суставов, ни вен. Кожа желто-зеленого цвета,
точно больны они желтухой...~
Самые причудливые пейзажи окружали меня с раннего детства.
Осо­бенно я помню закаты в долине Риона, когда дневное светило опус­
калось в горящем пурпуре в Палиастомское озеро, охватывая пожаром
полнеба над морем.
Тропические папоротники, лианы, густые ряды чинар и тополей,
не­обычайный простор пашен, вперемежку с болотами издавна состав­
ляли фон для романов Майн Рида и необычайных приключений героев
Александра Дюма, который, кстати, в 60-х годах прошлого столетия
сам побывал в наших краях и оставил изумительное описание Орпири
и потийских болот.
`Орпири лежит у падения горной реки Цхенис-Цхали в Рион и
название этой реки некогда было Таквери, _ повествует тот же Вахушти,
_ и когда унесла она в пучину шестьдесят тысяч воинов отброшенного
от Анакопии арабского полководца Мурваня Глухого, за это прозвана
она была Цхенис-Цхали (река Коней)~.
Старики ведут счет годам со времени чумы и большого наводнения
Риона, когда разбушевавшаяся река несла разрушенные жилища, дет­
ские люльки и нырявшие в мутных волнах гробы из развороченных

226
могил. Неделями выжидали, когда войдет в берега рионский потоп и
остановится жуткий оползень.
С незапамятных времен Орпири считался портом на Рионе. Еще
на моей памяти заходили сюда речные пароходы и вывозили кукурузу,
су­шеные фрукты.
В более зрелые годы Орпири и дельта Риона напоминали мне
Шельду _ родину Э. Верхарна, вызывая в памяти миф о Золотой Три­
реме Арго и о воинственных аргонавтах, которые именно в этих местах
высадились, усыпили дракона и похитили у колхидского царя Аэта
золотое руно и красавицу дочь _ Медею. Трагическая судьба Медеи _
убивающей своих детей воплощает в мифотворчестве судьбу Колхиды
с ее неумолимым бичом _ тропической малярией.
На моих глазах целые деревни вымирали от лихорадки и жители с
проклятием оставляли насиженные места.
От этих `галюцинирующих деревень~ легко было мне переклю­
читься и на французского поэта Лотрэамона. Монолог жабы в `Песнях
Маль­дорора~ _ это повседневный оркестр лягушек в Орпири, песни
вы­рождения. Усилиями советской власти в Грузии этот район сейчас
превращен в цветущий цитрусовый сад. Осушение колхидских болот
и внедрение субтропических культур на Черноморском побережье со­
вершенно изменят облик страны, оставляя далеко позади миф о зо­ло­
том руне.
Отец мой с достоинством носил имя древнего философа Юстина,
_ но античную философию он легко променял на русский нигилизм.
Воспитанник тифлисской духовной семинарии, очага революци­он­
ного брожения в бурные дни 80-х годов _ он был замешан в беспорядке
и выгнан из 6-го класса, не окончив курс студента семинарии. Поводом
послужило нашумевшее тогда дело об убийстве ректора семинарии
про­тоиерея Чудецкого _ учеником Иосифом Лагиашвили. Всю свою
жизнь отец мой благоговел перед русскими просвещенцами: Н. Чер­
ны­шевским, Н. Добролюбовым и Д. Писаревым и почти до конца жиз­
ни помнил всего Некрасова наизусть. Отец мой скоро сблизился с ли­
тературными кругами Грузии и принимал участие в журнале и газете
`Иверия~ Ильи Чавчавадзе.
Скоро отец мой устроился секретарем только что организованного
тогда в Тифлисе юридического общества, но через три года приехал к
нему его отец, сельский священник, умоляя вернуться в деревню, за­
нять его место и облегчить старость.

227
Внезапное-ли появление деда и его настойчивость, или всегдашнее
безволие отца _ не знаю, что решило его судьбу, но он окончательно
ос­тавил Тифлис и уехал в добровольное изгнание в деревню, где был
посвящен в сан священника Имеретинским епископом Гавриилом, в
мире Герасимом Кикодзе, автором одного из первых учебников пси­
хологии и логики на русском языке, в свое время удостоенном пох­
валь­ного отзыва Н. Добролюбова. В первые годы по инерции отец еще
занимался литературой, выписывал все журналы и газеты, сот­руд­
ни­чал в печати и был в постоянной переписке с друзьями, но скоро
почувствовал, что навсегда оторвался от города и ограничил себя де­
ре­венской жизнью. По болезни оставил учительство в основанной им
при­ходской школе, где я получил первоначальное образование.
Я не помню, как научился грамоте. Четырехлетним уже посещал
школу в нашем доме и легко разбирался в азбуке, на радость моей ма­
тери Елизаветы Окропировны, замечательной и трудолюбивой жен­
щины, которая и воспитала нас, детей, когда мы рано лишились отца.
Больной и раздражительный, отец пользовался всеобщим уваже­
нием во всем округе, к нему ходили за советами из далеких сел и гор­
ных поселков, хотя он был необщителен и в одиночестве доживал свою,
как он думал, загубленную жизнь. Зато мать за всех поспевала, соседи
ее ставили всем в пример, она не гнушалась даже полевой работы, оп­
рав­дывая свой суровый труд болезнью мужа и множеством детей, хотя
работа была ее стихией, а в деревне, как она говорила, есть только одна
работа _ в хозяйстве.
Отцу моему ничего не стоило настоять на моем светском образо­
вание, хотя для этого требовалось больше средств. В 1905 году отец
взял меня в Кутаис _ подготовить для первого класса классической
гим­назии.
Помню, поезд нам попался революционный: везли из Одессы
убитого там черносотенцами проф. Сабу Клдиашвили. На вокзале в
Ку­таисе поезд встретили знаменами и пением марсельезы, похороны
обратились в многотысячную демонстрацию и потому привычной пока­
залась мне новая квартира старого преподавателя Ав. Сулаквелидзе, ку­
да меня поселил отец. Это была штабквартира революции: сыновья и
дочери моего скромного учителя были главарями движения, и я обычно
спал на кровати с винтовками под матрацом и как-бы заведывал складом
листовок, печатавшихся тогда в бесчисленном количестве. В этом до­ме
я познакомился почти со всеми выдающимися деятелями первой ре­

228
волюции _ многие из них были активными участниками Октября. Не­
смотря на большой конкурс, я попал в первый класс гимназии, которую
окон­чил в 1913 году.
Наша гимназия отдала свою дань и революции, и новейшей ле­вой
поэзии. Русский читатель это легко вспомнит по автобиографии Вла­
димира Маяковского, питомца нашей гимназий, почти одних лет со мною.
Со всеми друзьями из группы содружества `Голубые Роги~ я был
знаком еще в гимназии, еще подростками мы мечтали о перевороте в
грузинской поэзии. В Кутаисской гимназии, как везде в бывшей им­пе­
рии, царил суровый режим, много было у нас Передоновых, но были и
преподаватели, которым я навсегда остался признателен.
Как обычно тогда, грузинский язык был в загоне, в неделю раз
всего один, пятый или шестой урок, но у нас расцветали подпольные
ли­тературные кружки, где с успехом шло изучение родной речи; мне
особенно помогало, что в детстве почти наизусть знал грузинскую биб­
лию и общался в деревне с трудовым народом.
Стихи я начал писать очень рано, печататься с 6 класса гимназии,
сначала в кутаисских газетах, а потом и в Тифлисе _ в том числе ряд
переводов: А. Блока, В. Брюсова, Ф. Сологуба, И. Аненского, `Легенду
о великом инквизиторе~ Ф. Достоевского и французских поэтов.
Вспоминаю один случай из гимназической жизни, который неожи­
данно кончился для меня благополучно.
В романовские юбилейные дни я написал грозную прокламацию,
где со всем пылом обрушился на династию. Скоро через кого-то из наших
то­варищей это стало известно гимназическому начальству; директор
резко упрекнул меня в крамоле. Заинтересовалиь и в Попечительстве
Округа, начали следствие, меня ждал арест, но директор не выдал. Спа­
сал ли он честь своей гимназии или молодого поэта, не знаю, но он
му­жественно меня выгородил из этого дела.
Кутаис представлялся нам тогда `Мертвым Брюгге~ Роденбаха. На
фоне этого мертвого города оживали галлюцинирующие призраки, и
мы были в плену литературных образов.
Город обнищавших мелкопоместных дворян, давно спустивших
свои имения, какой-то `аристократической богемы~, изощренных в
хит­рых выдумках праздных тунеядцев и остряков легко настраивал нас
на оппозицию мещанству и `пощечину общественному вкусу~.
В 1913 году я поступил в Московский императорский университет
на филологический факультет, по конкурсу аттестатов на историческую
секцию пятого философского отделения.

229
Московский университет я застал после разгрома университетской
автономии министром просвещения Кассо; лучшие профессора оста­ви­
ли наш университет и понятно, что наше сознание двоилось, и мы пред­
почитали слушать лекции опальных тогда профессоров А. Ману­ило­ва,
Мензбира и др. При этом я проходил курсы некоторых профессоров
Лазаревского Института Восточных языков и академика Н. Я. Марра,
которого до сих пор считаю не только величайшим лингвистом, но и
основоположником грузинского научного литературоведения. Из на­
ших профессоров с особенной любовью я вспоминаю декана нашего
факультета Аполлона Аполлоновича Грушко, в чьем доме жил А. Скря­
бин и академика Матвея Ник. Розанова, который читал курс эпохи Воз­­
рождения и просвещения, семинарии Льва М. Лопатина; меня ос­­тро
огорчило, что уже отзвучали согретые Тютчевской `последней лю­бовью~
речи проф. Ключевского, которого никак не мог заменить М. Любавский,
наш ректор, ставленник Кассо, одноглазый циклоп.
Но уже приближался канун великой войны, и в воздухе запахло
по­­рохом. Позорное дело Бейлиса особенно возбуждало студенчество.
Наконец, убийство эрцгерцога положило водораздел нашей жизни.
Ли­тературная Москва была в плену у символистов. Только что при­
ехавший из Дорнаха Андрей Белый принес свое томление по Иоаннову
Зда­нию, горячие споры о Гете и лекции о театре жеста. Смерть и по­
хо­роны А. Скрябина, культ скрябинской музыки и, вместо Иоаннова
Здания, храм в Гималаях `Поэма экстаза~. Бесчисленные поэзо-вечера _
парфюмерного Гарун-Аль-Рашида Игоря Северянина, заседания ре­ли­
гиозно-философского общества и формулы: `От Канта к Круппу~, отход
русских войск на германском фронте, оставление Варшавы и конгрессы
славянского общества, приезд Маринетти и Эмиля Верхарна в Москву,
заседания общества свободной эстетики в художественном кружке и
выступления Валерия Брюсова, атаки на символистов, акмеистов и
адамистов, знакомство с К. Д. Бальмонтом, переводившим тогда по­
эму Руставели `Носящий барсову шкуру~, увлечение Ал. Блоком и Ин­
нокентием Анненским _ и, наконец, появление на московских ули­цах
и эстрадах Владимира Маяковского, позднее В. Хлебникова и дру­гих
русских футуристов _ вот что вспоминается мне из круга моих ис­каний
и настроений, что меня влекло, и, так или иначе, отразилось в даль­
нейшей работе.
В 1915 году мною и моими друзьями, молодыми поэтами Грузии,
была создана школа поэтов, под причудливым названием `Голубые Роги~.

230
Мне пришлось написать два манифеста для журнала, назы­ва­емого
также `Голубые Роги~ и целый ряд лет редактировать га­зету `Баррикады~.
В манифесте обобщался опыт французского и рус­ско­го символизма,
а с другой стороны здесь нашло отражение и то, что символизм из
революционной когда-то школы превратился в академическую, и футуризм
начинает завоевывать подступы к ли­те­ратуре. Эта двойственность не
могла не вызвать двойственность соз­нания.
Как французские символисты воскресили Ронсара, так и мною
был выдвинут Бесики (Бесарион Габашвили), замечательный поэт
конца XVIII века, тончайший мастер стиха и александриец. С тех пор
он неоспоримо занимает виднейшее место в грузинской поэзии. Как
русские символисты _ Ф. Тютчева, так я выдвинул Важа Пшавела,
ве­личайшего из старшего поколения поэтов Грузии, который в мону­
мен­тальных образах создал грузинский эпос, использовав для своего
творчества народную поэзию горной Грузии, Пшаветии и Хевсуретии.
Авторитет Важа Пшавела до сих пор непоколебим в Грузии. Перевод
нескольких его поэм уже дал ему всесоюзное признание.
Грузинская поэзия к тому времени была совершенно лишена воз­
действия этих поэтов, и процветало эпигонство народников и Надсона,
на что мы со всей силой обрушились. Как известно, грузинская поэ­
зия имеет многовековую культуру: среди величайших поэтов древней
Грузии, перекликающихся с великими иранскими лириками и евро­
пейскими поэтами _ Руставели предвосхищает в великом своем тво­
ре­­­нии `Витязь, носящий барсову шкуру~ итальянское возрождение.
Он как бы предшествует Данте, также как у Давида Гурамишвили мы
находим перекличку с `Большим завещанием~ Франсуа Вийона. Поэты
начала XIX века Ал. Чавчавадзе, Н. Бараташвили, Гр. Орбелиани _ за­
кан­­чивая иранское влияние и восприняв Байрона, Пушкина и Миц­­
ке­вича, создали полноценную поэзию, органично связав ее с гру­зин­
скими корнями. Защищая этих поэтов, по существу архаистов _ перед
последующей школой, которую я называл эпигонами запоздалого
русского народничества, я упустил из виду их заслугу в приближении
поэтического языка к народной речи, целеустремленность и общес­
твенное их значение. Ясно и то, что декларация приближения к истокам
грузинской поэзии долго не находила воплощения в творческой пра­к­
тике поэтов из группы `Голубые Роги~.
Но на фоне обнищавшего тогда грузинского стиха при всем своем
отрыве от действительности новая школа поэтов сыграла громадную

231
роль. Впервые были введены в строй грузинского стиха слова, из­гнан­­ные
из употребления или вовсе не использованные. Впервые были на­писаны
правильные сонеты, терцины, триолеты, оглушенная рифма нашла новый
простор, обновился ритм стиха, впервые начали раз­раба­тывать свободный
стих, аллитерации и ассонансы. Переводы Ш. Бодлера, П. Вер­­лэна, Артура
Рэмбо, Ж. Лафорга и других французских, русских но­вейших поэтов рас­
ширили круг поэтических образов, метафор и грузинский стих обрел но­
вое звучание.
Эта наша заслуга не отрицалась никем в грузинской критике, и в
пору, когда поэты из группы `Голубые Роги~ выносили лобовую атаку
дореволюционной мещанской среды.
То, что наша школа возникла на закате символизма и на заре фу­
туризма _ дало нам некоторое преимущество критического осознания
нашей действительности, свободных от узких догм обеих школ нам легче
было самоопределиться в грузинской среде и найти национальную почву.
Создавая одной рукой недостающие тогдашней грузинской поэзии
образцы символической поэтики, мы через атаку футуристов чувствовали
их призрачность и точно бились `на пороге как бы двойного бытия~.
Три года меньшевистского господства в Грузии и отрыв от Ок­
тябрьской России еще больше усложнили и запутали наше твор­
чество и в начале советизации мы еще тяготели к французским сю­
ре­алистам и дадаистам. Односторонне и пристрастно понимая клас­
си­ческое наследство грузинской поэзии, мы заразились от него на­ци­
оналистическими концепциями. Нас, как и русских футуристов, спасла
Октябрьская революция совершенно перестроив всю нашу жизнь и в
перестройке жизни изменив сущность поэзии.
К этому времени относится мое большое стихотворение _ `Конь с
ан­гелом~, написанное, как диссертация на звание `короля грузинской
поэзии~, восторженно принятое некоторой частью грузинского общества.
Это стихотворение не вошло в книгу моих избранных произведении,
настолько оно оторвано от действительности и насыщено идеями гру­зин­
ского мессианизма, что правильно отметила марксистская критика.
Нас, как и русских футуристов, спасла Октябрьская революция,
со­вершенно перестроив всю нашу жизнь в перестройке и изменив
сущность поэзии. Три года от Октября до советизации Грузии, бли­
зость с друзьями из молодых большевиков, работников грузинского
под­полья, внесли некоторую трезвость в сознание, но этого было не­
дос­таточно для нашей перестройки. Для тогдашнего настроения ха­

232
рактерно мое открытое письмо к известному армянскому поэту, пред­
седателю армянских землячеств в Тифлисе _ Ованесу Туманяну во
время армяно-грузинской войны, напечатанное в грузинской газете
`Са­картвело~. В письме осуждается македонский метод разрешения
на­ционального вороса меньшевиками и дашнаками и звучит призыв к
интернациональной дружбе. Ответ Ованеса Туманяна, напечатанный в
тифлисских газетах _ образец искренности и возвышенной любви ве­
ликого поэта к достоинству соседнего братского народа и томления по
национальному миру, что удалось в Закавказье осуществить только при
ленинско-сталинской национальной политике.
С первых же дней советизации Грузии начинается перестройка
рядов грузинской литературы. Политическим декларациям не всегда
отвечала художественная продукция _ нелегко было ос­во­бо­дить­ся от
пережитков буржуазного искусства и ложно понятой национальной
природы. К этому времени относится появление в Грузии запоздалых
эпигонов русского футуризма. Еще в 1925 году они пре­воз­носили `за­
ум­ную~ поэзию, лишенную национального колорита. Про­существо­вав
три-четыре года, большинство из них навсегда вышло из литературы,
часть же, пройдя влияние русского `Лефа~ и отчасти поэзии `Голубых
Ро­гов~, впоследствии, только немногие из них вросли в литературу или
переключились на работу в кино.
Незавершенный цикл становления новейших поэтических школ
в Грузии, зигзагообразный путь их развития, перекрестное вли­яние
фран­цузской и русской поэзии и сравнительно быстрое са­мо­оп­ре­деле­
ние некоторых видных поэтов на национальной почве, а потом и в со­
ветской поэзии понятно вызывает некоторое недоумение советской
кри­тики, которой трудно разобраться в этой обстановке. Еще больше
способствует путанице отсутствие в грузинской критике подлинного
изучения новейшей поэзии в целом. Только этим можно объяснить
утверждение Д. Мирского: `Уже ясно, что ни о каком знаке равенства
между грузинским и русским (а тем более французским) символизмом
не может быть и речи~ (`Лит. газета~, №59, 1935 г.) и `В Грузии весь цикл
новой поэзии, начавшись почти на четверть века позже, чем в России,
развернулся и закончился в какие нибудь десять лет~ (`Знамя~, №3, 1936 г.).
На самом деле, творческий путь некоторых грузинских символистов
начался не в 1915 году, в год декларации школы `Голубые Роги~, а го­
раз­­до раньше.

233
Сохранив почти целиком весь наличный состав школы, не все поэты,
участники этого движения одинаково входят в советскую поэзию.
Мне самому так представляется пройденный мною поэтический путь.
В первом цикле стихов `Халдейские города~, я писал `Art poétique~:
`Розы Гафиза я кладу в вазу Прюдома,
В саду Бесики сажаю ядовитые цветы Бодлэра~.
Под розами Гафиза я разумел давнишнюю тягу грузинской поэзии
к иранским лирикам. Прюдома я брал, как образ французской формы,
помня из письма Г. Флобера. Сад Бесики _ цветник грузинской поэзии
`вос­точно-западный диван~ _ где грузинский стих дошел до предельного
совершенства после Руставели, сохраняя величайшую напевность и
органичность. Тогда мне казалось, что `злые цветы~ Бодлэра тоскуют
по этому саду. Однако во всем цикле `Халдейские города~ больше
романтики и мистического тумана. Воспевая Халдею, как прародину,
я больше вос­хо­дил к историческим истокам, почти позабыв о `цветах
зла~. Этот налет ро­мантизма в стихах долго сопутствовал мне в поэзии,
сближая то с Жюлем Лафоргом, с этим французским Гейне, то с Алек­
сан­дром Бло­ком, что дало некоторым критикам право называть меня
`грузинским Блоком~. Правда, меня долго увлекали Жюль Лафорг и Артур
Рэмбо, Александр Блок и Андрей Белый, впоследствии Вл. Маяковский
и Борис Пастернак.
В Лафорге я чувствовал иронию, переходящую у Рэмбо в цинизм, не­
ожиданность откровений и необузданную фантазию. Через них я почув­
ствовал `проклятых поэтов~, а последние четыре русских поэта в разное
время открылись для меня, как воплощение поэтического подвига.
Одна разнородность этих поэтов исключает их влияние на меня.
Больше всего я чувствую некоторое соответствие моих стихов до­
советского периода с стихами А. Блока `О России~ и веянье Жюля Ла­
фор­га в цикле `Сезон в Орпири~.
В самый разгар словотворчества и формализма я защищал пе­р­во­
родство вдохновения:
`Не я пишу стихи, они, как повесть, пишут меня,
И жизни ход сопровождает их,
Что стих? Обвал снегов. Дохнет и с места сдышит
И заживо схоронит, вот что стих!~
(Пер. Б. Пастернака).

234
Я давно не защищаю этот тезис, но, может быть, в этом ожидании
`наития~ я много раз пропускал настоящее вдохновение, которое дается
в результате упорного труда и чувства действительности.
Еще прежде, но явственнее, с 1921 года по 1926 год я почувствовал
тягу к грузинским классикам, больше всего романтикам Н. Бараташвили,
Гр. Орбелиани и условному романтику Важа Пшавела. В стихах этого
периода есть перекличка с ними, но больше всего противопоставление
им новой поэтики. Несмотря на новизну темы и ощущения пейзажа,
я все же думаю, что иногда я, конечно, отталкивался от классиков. В
этом было иногда выявление националистического рецидива. Гру­
зин­ские поэты XIX века возвели в идеал формулу А. Мицкевича, что
родину любит тот, кто ее потерял. Они восхваляли исторческую Гру­зию,
героические подвиги, романтику рыцарских обычаев, а Важа Пшавела
распад родового быта ощущал, как конец мира. Но что было закономерно,
даже действенно раньше, потеряло всякое оправдание в наши дни, когда
Советская Грузия обрела настоящую самостоятельность и ряд за рядом
начали появляться люди новой социалистической культуры.
В поисках национальной формы я много думал и писал тогда о
Важа Пшавела, художнике Нико Пиросмани, режиссере К. Марджанове,
композиторе Н. Сулханишвили _ основоположниках в своих разделах
грузинского искусства. Это для меня пора изживания формалистических
приемов и подхода вплотную к советской поэзии. Этот цикл лирических
стихов заканчивается стихотворением `Тифлисская ночь~.
`Я сам на загнивающем плоту,
На том дощатом лебеде сосновом,
Но я не кончил. Я еще расту,
Еще надеюсь. Все начнется снова~.
(Пер. П. Антокольского).
До этого у меня были лирические стихи на советские темы: `Петер­
бург~ _ написанный в ночь на 25 октября 1917 года, `Новый Мцхет~ _ о
первенце электрификации Грузии и `Сталин~ _ напечатанный в 1926 году.
Кажется, это первое стихотворение во всем Советском Союзе, посвященное
Сталину, но конечно, как и во всех последующих стихах на эту тему, не
дающее образ великого вождя народов, как бы мне этого хотелось. Зато
это стихотворение грузинской эмиграцией тогда было принято грозно, и
я был прозван Сталинским поэтом, неразумные не знали, что чести этой
добиваются сейчас все честные и революционные поэты мира.

235
Первая моя большая советская вещь _ `Рион-Порт~. На фоне опи­­
санной мною Орпирской природы, где народ вырождался от тро­пи­ческой
малярии выступает советская власть, перестраивая жизнь, изменяя лицо
страны. На место диалога жабы у Лотрэамона выступают новые люди,
объятые энтузиазмом созидательной социалистической культуры.
Затем следует цикл лирических стихов `Всем сердцем~, где дается вся
Грузия первой пятилетки в действии, и цикл `В Армении~, где я выразил
торжество национальной политики великой партии Ленина-Сталина.
В цикле `Родина~, мне кажется, я больше всего приближаюсь к
социалистическому реализму.
За последнее время мне очень много приходилось путешествовать,
побывал я почти во всех уголках Грузии. Особенно меня влечет зона
субтропических культур на Черноморском побережьи Грузии, где осу­
ша­­­ется двести тысяч гектаров заболоченной земли и разводится ги­га­н­
т­ский цитрусовый сад. Много я ездил и по Советскому Союзу _ бывая
часто в Москве, в Ленинграде, на Украине, в Белоруссии, в Армении,
на Северном Кавказе и Средней Азии, знакомясь с строительством со­
ци­­ализма, с новыми людьми и среди них с поэтами, гордясь дружбой с
некоторыми из них.
Так готовится моя следующая книга `Родина~ _ о Великом Советском
Союзе и моя другая книга переводов лучших советских поэтов.

15 апреля 1936 г.
Тифлис

236
mimowera
tician tabiZe _
iustine tabiZes da elisabed fxakaZe-tabiZes

pir­ve­lad mo­kiT­xvas mo­gax­se­nebT, Ce­mo say­va­re­lo ded­-ma­


mao da Tqvens mSvi­do­bas yov­lis Sem­Zle­bels Rmer­Tsa vTxov.
gar­da ami­sa, Cems am­bavs Tu ikiT­xav, me kar­gad var da kar­ga­dac
vswav­lob, RvTis wya­lo­biT. gar­da ami­sa, mo­kiT­xvas mo­gax­se­
nebT ca­gos, so­niC­kas, si­mo­nas, io­sebs da ev­ge­nias. eg­za­me­ne­bi
myav­da _ ru­su­li da sam­xTo rju­li da ori­ve­Si `Ce­Ti­re~ mi­vi­Re
da war­dge­nac 4-e­bi mqon­da.
es we­ri­li ekuT­vnis ta­bi­Zes ius­ti­nes Zes.
es we­ri­li mier­Tvas mis kur­Txe­vas ius­ti­ne ste­fa­nes Ze
ta­bi­Zes.
Wyvi­Si
1904 w. 11 mai­si

tician tabiZe _ giorgi mumlaZes

Zmao gior­gi...
Se­ni mi­loc­va mi­vi­Re... Za­lian ga­mik­vir­da, ro­gor ga­gaxsen­
di... me qu­Tais­Si me­go­ne... Cven ga­zeT­Si ibeW­de­ba pa­tara feleto­­
ne­bi `u­Car­dias~ fsev­do­ni­miT, me Se­ni me­go­na... asea gana?
dros, vi­ci, ar gaa­fu­Web... er­Tad er­Ti ka­ci xar Cven­Si, ukop­­
li­men­tod ge­la­pa­ra­ke­bi, ro­mel­sac SeuZ­lia sa­Rad mu­Sao­ba...
sxva ra am­be­bia gu­ria­Si... ro­gor grZnob Tavs... iq­neb Sal­va da­­
dia­nis ad­re­si ga­mi­go... min­da, er­Ti we­ri­li miv­we­ro, Sen Se­may­
va­re is ka­ci...
me­gob­ru­li sa­la­mi da ime­dis ay­va­ve­ba... mo­gi­kiT­xa k. aba­
Sis­pi­rel­ma...
Se­ni ti­te ta­bi­Ze
q. mos­ko­vi
[29 ian­va­ri, 1914]

239
tician tabiZe _ iakob fxakaZes

q. mos­ko­vi.
915 we­li, 15 noem­be­ri.

Zvir­fa­so bi­Zia ia­kob!..


Tqve­ni ga­mog­zav­ni­li ama­na­Ti mi­vi­Re, ra­mac uzo­moT ga­ma­xa­
ra. ro­gor ar me­Wir­ve­bo­da ex­la fu­li, mag­ram Tqven­ma we­ril­
ma da mo­ra­lur­ma dax­ma­re­bam zed­me­tad ga­ma­xa­ra... is, ra­sac
wi­nad vgu­ma­nob­di uf­ro in­tui­ciiT, vid­re nam­dvi­li cod­niT,
sru­liad ga­mar­Tlda... me myavs ax­la Zvir­fa­si ada­mia­ni, ro­
mel­mac So­ri­dan gai­go Ce­mi mdgo­ma­reo­ba... da rom­lis Wa­Ra­ra
ina­xavs axal­gaz­rda da ke­Til­So­bil grZno­bebs da aqe­zebs dam­
wyebs Sro­mi­sa da me­ca­di­neo­bis­Tvis... yve­la­ze sas­ti­ki grZno­ba
is ari, ro­ ca ka­
ci Ra­ ta­kad grZnob Tavs, rom ga­ dau­ xa­
do Sen
moa­ma­ges si­ke­Te... mag­ram me vec­de­bi, Ce­mo bi­Zia... Tu Ci­raR­
dnaT ara, ka­pi­kian san­Te­li­viT mainc da­viw­ve­bi xe­lov­ne­bis da
sa­qar­Tve­los win...
yve­la­fe­ri jer ki­dev mo­ma­val­Sia... mxo­lod mo­ma­val­ze bev­
ris la­pa­ra­kic ar var­ga...
Sar­San­win zaf­xul­Si va­no me­la­pa­ra­ke­bo­da, rom Tqven amza­­
debT Sro­mas, da­la­ge­biT imas ara­fe­ri uT­qvams am Sro­mis xasi­
aT­ze. me mgo­nia, rom is iq­ne­ba mec­nie­ru­li xa­sia­Tis da radgan
am­gva­ri Sro­ma Cven­Si di­di bib­lio­te­ke­bis uqon­lo­biT Za­lian
fer­xde­ba, me Se­miZ­lia, ra­me­Ti viq­ne sa­Wi­ro... Tu Tqven wigns
ic­­nobT bib­liog­ra­fiiT da ise xe­lad am­Ja­mad ar gaqvT, me Se­­miZ­
lia, mos­ko­vis ru­mian­ce­vis sam­kiT­xve­lo­Si amo­gi­we­roT Tqven­
Tvis sain­te­re­so ad­gi­le­bi, an uni­ver­si­te­ti­dan pir­da­pir wig­ne­
bi ga­mo­gig­zav­noT. Tu Ce­mi Sro­ma Tqven ra­Si­me dag­Wir­de­baT, me
Tavs da­va­le­bu­lad Cav­Tvli, rom Se­meZ­le­ba Tqven­Tvis mu­Sao­
ba. epar­qia­lur san­Tlis saw­yo­beb­Si vi­ya­vi or­jer: jer sTqves,
rom sxva epar­qia­Si ar vag­zav­niT nax­Sir­so, Sem­deg _ rki­nis gza
ar Re­bu­lobs sa­qo­nel­so... af­Tia­qis ma­Ra­zieb­Sic vi­kiT­xe, rad­
gan zo­gi ek­le­sie­bi iqe­dan xma­ro­ben nax­Sirs, mag­ram arc imaT
moi­sur­ves ga­mog­zav­na...
mos­ko­vi ex­la araC­veu­leb­ri­via.
uzar­ma­za­ri gum­ba­Te­bi say­dre­bis da ro­gorc zRap­ru­li so­­
koe­bi, amar­Tu­lad maR­la.. ive­riis RvTis­Sob­lis xa­tis win mTe­

240
li Ra­mee­bi ga­nuw­yvet­liv dgas aua­re­be­li xal­xis brbo da lo­
cu­lo­ben... mis­tiu­ri su­ra­Tia.
yo­vel sax­lSi la­za­re­Tia, qa­la­qis ga­na­pi­ra aga­ra­keb­Sic.
qa­la­qi po­lo­ne­le­biT aris sav­se.
ise­Ti myud­roe­baa, TiT­qo Ja­mia­no­ba iyos..
mag­ram Tavs ar Se­gaw­yenT.
Tqve­ni mor­Ci­li pa­ti­vis­mce­me­li da moy­va­ru­li dis­wu­li
ti­ti­ko ta­bi­Ze

tician tabiZe _ iakob fxakaZes

Zvir­fa­so bi­Zia ia­kob!..


Tqven­gan ga­mog­zav­ni­li ori Tvis fu­li mi­vi­Re. pir­vel miRe­
bis­Ta­na­ve dauz­Rve­ve­li da­xu­ru­li ba­ra­Ti ga­mo­gig­zav­neT, albad
gza­Si da­kar­gu­la, amas wi­na­dac ga­movg­zav­ne Ria ba­ra­Ti, Se­saZ­le­
be­lia, arc is mii­RoT, rad­gan es saer­To nak­lia Cve­ni fos­tis,
qar­­Tu­li ga­ze­Te­bi kvi­ra­Si ori no­me­ri Tu mo­vi­da, sxva ar mo­va.
Zvir­fa­so bi­Zia, me ar mov­ye­bi imis ga­moT­qmas, Tu ro­gor ga­­
me­xar­da Tqve­ni pa­su­xi da Ce­mi grZno­be­bis ga­ge­ba, aq yve­la sit­­
yva ba­na­lu­ria imis ga­moT­qmad, ra­sac su­li ig­rZnobs, ro­ca mis
saT­xro­bels mix­vden. me Tqven sa­mu­da­moT da­ma­va­leT, vec­de­bi
va­­li­dan ga­mo­vi­de pa­tio­sa­ni da be­ji­Ti Sro­miT, sxva mo­mav­lis
da Rmer­Tis saq­mea. yve­la­ze uf­ro is mi­xa­ria, rom me Tqve­ni si­
ke­Til­So­bi­le Cem­ze vig­rZe­ni da Cem Tavs ne­bas miv­scem, pir­vel
Sex­ved­ris­Ta­na­ve da­gi­koc­noT, mar­Ta­lia, mra­val­wlia­ni, mag­ram
mainc ud­ro­vo Wa­Ra­ra.
rad­gan Tqve­ni saq­me pen­siis Se­sa­xeb ase cu­dad wa­su­la, me
gTxovT, bi­Zia, Tqven nu moik­lebT Cem fuls. me ime­di maqvs, rom
Te­ber­val­Si mo­vew­yo­bi, ro­gorc me min­da. am ian­vris se­sia­Si Ca­
va­Ta­veb sa­Wi­ro eg­za­me­nebs da praq­ti­kul sa­mu­Sao­sac mo­vi­cileb.
mar­Ta­lia, saZ­ne­lo iq­ne­ba Svi­di saa­Ti sxvis­Tvis mu­Sao­ba
da dam­Rlis ki­dec, mag­ram fu­fu­ne­ba­Si arc er­Ti qar­Tve­li ar
cxov­robs... es ori Tve ki gTxovT, ki­dev ga­mig­rZe­loT fu­lis
gzav­na, rom eg­za­me­neb­ze dam­Svi­de­bu­li vi­yo... yo­vel Sem­Txve­
va­Si, Tqve­ni ga­mox­mau­re­ba Ce­mi Txov­nis sik­vdi­lam­di ar da­ma­
viw­yde­ba.

241
Tqven­gan da­ba­re­bul sa­cec­xlu­ris nax­Sir­ze.. sam­jer vi­ya­
vi epar­qia­lur sklad­Si, aras­gziT ar ga­mog­zav­nes, jer Tqves,
rom sxva epar­qia­Si ar vag­zav­ni­To, me­re foC­ta ar iReb­so, Sem­
deg sTqves, rom oT­xi ma­ne­Tis gu­lis­Tvis kacs ver ga­vac­den­
To... me, ra­sak­vir­ve­lia, ve­ra­fers vet­yo­di wi­naaR­mdegs, Tun­da
mar­to mi­tom, rom ro­ca mi­ve­di, gam­geo­bis kre­ba iyo da xu­Ti
de­ka­no­zi ij­da er­Tad ma­gi­das­Tan.
Sem­deg vi­kiT­xe af­Tia­qis ma­Ra­zieb­Si, zo­gi ek­le­sia iqe­dan
xar­jobs, mag­ram mainc ar qnes.
Za­lian vwux­var, rom ase ub­ra­lo da­va­le­bac ver Se­vas­ru­le.
gi­lo­cavT dam­deg dRe­sas­wau­lebs.
Tqve­ni ma­ra­dis pa­ti­vis­mce­me­li da moy­va­ru­li dis­wu­li
ti­ti­ko ta­bi­Ze
q. mos­ko­vi
21 de­kem­be­ri, 915 w.

tician tabiZe _ simon tabiZes

Zvir­fa­so si­mo­ni­ka,
ro­go­ra xar? ro­gor cxov­rob! mom­we­re yve­la­fe­ri Sen saq­
meeb­ze. sax­lSi ra am­be­bia, an Ce­mi we­ri­li Tu mii­ReT So­beb­ze?
bav­Sve­bi ras Svre­bian. ro­gor cxov­ro­ben. an so­fel­Si ra am­be­
bia. ag­reT­ve, Tu gWi­ria ra­me, mom­we­re, Te­ber­vli­dan me mgo­nia,
SeZ­le­ba meq­ne­ba, ro­gor­me da­gex­ma­ro. we­ri­li `sa­xal­xo fur­
clis~ saa­xal­wlo no­mer­Si wai­kiT­xe da uTuod gaug­zav­ne ma­mas.
ag­reT­ve Ce­mi we­ri­li, ro­me­lic, dai­beW­de­ba, sax­lSi gaag­zav­ne.
ga­lak­tio­ni Tu na­xo, Cem ma­gier ako­ce. Se­ni ime­di maqvs. iyav
yo­Ca­Rad. uTuod mi­pa­su­xe.
gkoc­nis Se­ni moy­va­ru­li Zma
ti­cian ta­bi­Ze
1916 wlis 15 ian­va­ri

242
ti­cian ta­bi­Ze _ ia­kob fxa­ka­Zes

1916 we­li, 17 ian­va­ri.


q. mos­ko­vi.

Rrmad pa­tiv­ce­mu­lo da Zvir­fa­so bi­Zia!..

xSi­ri we­ri­le­biT, al­bad, Tavs ga­bez­rebT, mag­ram mainc min­


da, rom ga­mo­ge­saub­roT; am we­rils co­ta Ta­vis ga­mar­Tle­bis
xa­sia­Tic eq­ne­ba... Cem pir­vel we­rils Tqven Za­lian en­de­viT,
ma­Sin ara­fe­ri ga­ran­tie­bi ar iyo imis, rom Ce­mi Sro­ma vis­me­dan
fas­de­bo­da, me amiT yve­la­ze uf­ro var da­va­le­bu­li; imis Sem­
deg ibeW­de­bo­da Ce­mi we­ri­le­bi da leq­se­bi ga­zeT `sa­qar­Tve­lo­
Si~. ar vi­ci, iRebT Tu ara?
`sa­xal­xo ga­ze­Tis~ saa­xal­wlo no­mer­Si dai­beW­da we­ri­li gri­
gol ro­ba­qi­Zis axal mwer­lo­ba­ze. saan­ga­ri­So wel­Si mec var mox­
se­ne­bu­li da or ad­gi­las. yo­vel Sem­Txve­va­Si, axan­del mwer­leb­Si
gr. ro­ba­qi­Ze yve­la­ze me­tia da miss da­fa­se­bas aqvs rai­me fa­si.
14 ian­vars mos­kov­Si wm. ni­nos dReo­ba ga­dai­xa­des, pa­rak­li­
si or ad­gil­ze iyo. mo­nas­ter­Si ga­dai­xa­da epis­ko­poz­ma eq­vTi­
mem (e­lia­vam), sa­zo­ga­doe­ba­Si pol­kis qar­Tvel­ma mRdvel­ma. im
dRis­Tvis ga­mar­Tu­li iyo di­di sa­Ra­mo Teat­rSi _ `rus­Ta­ve­lis
sa­Ra­mo~. ru­se­Tis ga­mo­Ce­ni­li mwe­ra­li k. bal­mon­ti kiT­xu­lob­
da leq­cias rus­Ta­vel­ze da mo­na­wi­leo­bas iReb­den Ta­va­di al.
sum­ba­TaS­vi­li­-iu­Ji­ni (im­pe­ra­to­ris teat­ris mar­Tve­li da ar­
tis­ti) da kom­po­zi­to­ri d. ara­yiS­vi­li.
Ra­me ga­mar­Tes ban­ke­ti, ro­mel­sac daes­wro oras­ze me­ti su­
li ka­ci da qa­li. mow­veu­li iyo k. bal­mon­ti... iyo ag­reTve mos­
ko­vis gra­do­na­Cal­ni­kis Ta­na­Sem­we na­zan­ski, ro­mel­sac colad
yavs Ta­va­di ma­Wu­ta­Zis qa­li. vax­Sam­ze Ta­ma­da iyo al. sum­ba­
TaS­­vi­li. bev­rma Tqva sit­yva da sxva­Ta So­ris, mec.. me yve­la­ze
nak­le­bad maqvs ora­to­ro­bis pre­ten­zia, mag­ram bal­mon­tma mi­
pa­su­xa: `Я не думал, что этот милый ручей могъ обратится в водопадъ
краснорѣчiя~, Tu ar gkoc­ni, mar­to imi­tom, rom sto­le­bi miS­
lia­no. sum­ba­TaS­vi­li fex­ze ad­go­miT mik­rav­da taSs.. meo­re
dRes k. bal­mon­ti yve­la Ta­vis nac­no­bebs ela­pa­ra­ke­bo­da am am­
bavs. Tu gwerT amas, imi­tom, rom me mi­xa­ria da Ce­mi si­xa­ru­li
Tqvenc ga­ga­xa­rebT da bo­diSs mom­xdis, rom Tqven ga­wu­xebT.

243
er­Ti sit­yviT, pa­tio­sa­ni sit­yva mo­ge­ciT, rom vec­de­bi, vi­
yo Rir­si Tqve­ni yu­rad­Re­bis da siy­va­ru­lis.
mos­kov­Si ex­la mo­ri­ge am­ba­vi mit­ro­po­lit pi­ti­ri­mis amaR­
le­baa. yve­la­ni ima­ze la­pa­ra­ko­ben. Tu mar­Ta­lia da gul­wrfe­
li mi­si qar­Tve­le­bis siy­va­ru­li, mgo­nia, be­di eRi­me­ba Cven ek­
kle­sias. es kia, rom im­pe­ria­Si ex­la is yve­la­ze Tval­sa­Ci­noa da
di­di gav­le­na aqvs po­li­ti­kur cxov­re­ba­ze.
ma­ra­dis Tqve­ni moy­va­ru­li dis­wu­li
ti­ti­ko ta­bi­Ze

Ce­mi axa­li mi­sa­mar­Ti: Поварская, Хлѣбный пер., д. 22.

ti­cian ta­bi­Ze _ ia­kob fxa­ka­Zes

18 mar­ti, 1916 w.
q. mos­ko­vi.

Rrmad pa­tiv­ce­mu­lo da Zvir­fa­so bi­Zia ia­kob!..

war­sul Tve­Si dauz­Rve­ve­li we­ri­li ga­mo­gi­zav­neT, al­bad ar


mi­gi­RiaT. am Tve­Si Ce­mi saq­me co­ta win mi­dis, Tqven gamxnevebas,
ga­ge­bas da rCe­vas bevrs umad­li. Ta­va­di a. sum­ba­TaSvi­lis inici­
a­ti­viT mos­kov­Si mcxov­reb­ma cno­bil­ma qvel­moq­med­ma _ l. zu­
ba­­laS­vil­ma daaar­sa sa­mi sa­mec­nie­ro sti­pen­dia _ eq­vsa­si ma­ne­
Ti we­li­wad­Si, uni­ver­si­tet­Si da­to­ve­bul stu­den­te­bis sap­ro­
fe­so­roT mo­sam­za­deb­lad, an imaT­vis, vi­sac da­to­ve­ben, vinc
qar­­Tul mec­nie­re­bis­Tvis rai­me sai­me­do iq­ne­ba. di­di kon­kursi
iyo, mo­na­wi­leo­bas iReb­den TiT­qmis yve­la sau­ni­ver­si­te­to qa­
la­qe­bis­gan pro­fe­so­re­bis re­ko­men­da­ciiT uni­ver­si­tet ga­Ta­ve­­
bul­ni, mom­Rer­le­bi, mxat­vre­bi da mwer­le­bi. gam­geo­bam er­Txmad
daad­gi­na, sti­pen­dia mog­ve­ces: d. ara­yiSvils, kompozito­­ri ari
da ram­de­ni­me wig­ni aqvs ga­mo­ce­mu­li, erTs aq, fi­lo­logiur
fa­kul­tet­ze da­to­ve­buls da me.
me yve­la­ze uf­ro ma­xa­rebs ma­Ti Ce­mi ase da­fa­se­ba, gan­sa­kuT­­
re­biT a. sum­ba­TaS­vi­lis.
sti­pen­dia jer ar ami­Ria, Tum­ca ian­vri­dan mer­ge­ba TxuTme­­
ti Tu­ma­ni; min­da, rac un­da gax­des, wels er­Ti wig­ni dav­beW­do
da ga­mouS­va. Cem mo­mav­lis­Tvis amas Za­lian mniS­vne­lo­ba eq­ne­ba.

244
mar­Ta­lia, me Za­lian mi­wevs aka­de­miu­ri ka­rie­ra uni­ver­si­tet­Si
dar­Ce­nis, mag­ram mainc min­da, rom es ara­fers uS­li­des Cem­Si
qar­Tvel mwe­rals, miT ume­tes, rom Cem na­we­reb­ze, ro­gorc ru­
se­Tel nac­no­bi di­di mwer­le­bis da qar­Tve­li sa­pa­tio mwer­le­
bi­da­nac gam­xne­ve­bis sit­yva pir­ve­lad mes­mis.
Ce­mi leq­se­bi ga­dai­Tar­gmne­ba ru­su­la­dac, ma­le Za­lian gam­
rav­lde­ba ma­Ti ric­xvi.
Zvir­fa­so bi­Zia, miu­xe­da­vad imi­sa, rom ta­ni­sa­mo­si sul ar
mac­via da sa­zaf­xu­lod ve­ra­fers ver Se­vi­ke­rav, me mainc min­da,
es fu­li ar dav­xar­jo; Tu Za­lian ve­lu­rad ar mo­geC­ve­ne­baT,
uka­nas­kne­li Txov­na iq­ne­ba, rom mai­sam­di ga­mig­rZe­loT ki­dev
Tqve­ni dax­ma­re­ba.
mar­Ta­lia, Tqven­gan sau­ku­nod da­va­le­bu­li var, mag­ram es
uka­nas­kne­li iq­ne­ba da vec­de­bi, ro­gor­me ga­da­gi­xa­doT. yo­vel
Sem­Txve­va­Si, Tqven­gan erT ba­raTs mainc ve­li, sad iq­ne­biT zaf­
xul­Si da an ro­gor Se­xe­davT imas, rom de­das da ma­mas sa­mu­da­
mo aus­ru­le­be­li sur­vi­lia da nat­vra, Tqve­ni, er­Txel mainc,
Cven ojax­Si nax­va.
Tqve­ni ga­mog­zav­ni­li fu­li da we­ri­li mi­vi­Re 9 Te­ber­vals.
we­ril­Si ra­Rac bib­liu­ri sev­da iyo, Tqven uCio­diT beds, rom
Zun­wi iyo bed­nie­re­ba­ze, mag­ram:
Но если измить восторгов путь,
Вѣдь можно сердце обмануть!..
me mgo­nia, Tqven yve­la­ze uf­ro Se­giZ­liaT gu­lis mot­yue­ba
da is sa­mo­ci we­li, ro­me­lic Tqven ga­gis­tum­re­biaT ma­ra­di­so­
ba­Si, al­bad, bevrs ina­xa­ven ube­do­bas­Tan er­Tad TeTr sia­mes da
lxe­nas. da es ase iq­ne­ba awic, su­li icoc­xlebs axal­gaz­rdo­biT
Wa­Ra­ra­Sic da Tqven­dan da­na­lo­ci dis­wu­li gi­sur­vebT Tqven
bed­nier dReebs da si­xa­ruls..
ma­ra­dis pa­ti­vis­mce­me­li da moy­va­ru­li
ti­ti­ko ta­bi­Ze
Москва, Скатертный пер., д. 17., кв. 2.

245
tician tabiZe _ valerian gafrindaSvils

Zvir­fa­so Wi­Wi­ko!
mom­we­re er­Ti we­ri­li, ra am­be­bia qu­Tais­Si, am Tvis dam­levs
me mand var. pao­lo ras Sve­ba, an gri­Sa ve­Sa­pi­Ze Tu na­xe mand da
sal­da­To­bis ra qna.
ve­li Tqven nax­vas.
ga­ko­ceb Se­ni Ti­tis Ta­bi­ze
Ст. Самтреди, Т. Т.
[Wyvi­Si, 25 iv­ni­si, 1916]

tician tabiZe _ valerian gafrindaSvils

oT­xSa­ba­Ti, 3. 9. 916 w.

Wi­Wi­ko Ce­mo!

aba, Tqven iciT, Tu mi­na­xu­lebT, kvi­ras, or­Sa­ba­Tis­Tvis. iq­neb


im drom­di gri­gol ve­Sa­pi­Ze iyos mand, ima­sac miv­swe­re. pa­­olo Tu
iq­ne­ba, bo­di­Si Tqven mom­xa­deT.
sax­lis da­xur­vas ma­nam­di mo­vas­wrebT al­bad, Tu ver mo­vas­
wa­riT, mainc ara uSavs... iq­ne­ba, wve­ra, Rvi­no, yur­we­ni, leR­vi da
sxva orien­ta­lis­tu­ri na­tu­ra mor­ta da ag­reT­ve coc­xa­li na­tu­rac.
Se­ni ti­te ta­bi­Ze
[Wyvi­Si]

tician tabiZe _ valerian gafrindaSvils

Zvir­fa­so va­le­rian!..

me am Tvis dam­le­vam­di ver viq­ne­bi qu­Tais­Si; sa­Za­gel xa­si­aT­


ze var da Tan ava­dac. ma­la­ria, mgo­ni, gan­vi­ca­de da ma­le ki­dec
avam­Re­reb.
mand ra am­be­bia, pao­lo ras Sve­ba, foT­Si xom ar mi­di­xarT?
mom­we­re er­Ti ba­ra­Ti, er­Ti kvi­ris Sem­deg mand viq­ne­bi. me­Si­nia,
rom ver gna­xav.

246
ga­laq­tio­ni ras Sve­ba an le­lo ja­fa­ri­Ze xom ar Ca­mo­su­
la? erT we­rils nu da­ma­mad­li, ra cved­no­baa, ra cved­no­baa,
vkvde­bi ka­ci.
Самтреди, Т. Т.
Se­ni ma­ra­dis ti­te ta­bi­Ze
[WyviSi, 25 ag­vis­to, 1916]

tician tabiZe _ valerian gafrindaSvils

28 seq­tem­be­ri, 916 w.
q. mos­ko­vi.

Zvir­fa­so Wi­Wi­ko...

mii­Re Ce­mi sa­la­mi Sen­da da pao­los ga­da­sa­ce­ma­dac. ro­gorc


iq­na, mi­ve­di mos­kov­Si, mag­ram ube­du­re­baa nam­dvi­li, ra vqna, ar
vi­ci... me mgo­nia, Senc ga­giC­de­bo­da ex­la axa­li xla­for­Ti. mos­
ko­vis pir­vel si­ci­ves an­Tebs aliT ele­ne da­ria­ni, ro­me­lic ra­­
Rac be­diT aq mox­vda. xSi­rad gi­go­nebT Sen da pao­los. wa­vi­kiT­
xeT er­Tad uka­nas­kne­li leq­se­bi.
we­ri­lebs da­la­ge­buls Sem­deg, ma­nam sa­la­mi, Tu iyon mand,
bed­nier le­lians da ko­lias.
Se­ni Ti­ti­co Ta­bi­ze

ti­cian ta­bi­Ze _ va­le­rian gaf­rin­daS­vils

q. mos­ko­vi. 9/X. 916 w.

Zvir­fa­so Wi­Wi­ko,

elis­Tan, So­Tas­Tan, ga­laq­tion­Tan gi­go­nebT.


aqac TeT­ri Ra­mee­bi, di­lis nis­liT da xan­dis­xan aqau­ri ara­
yiT das­ve­le­bu­li.
`Чтоб в гроб уснувшiй Теодорих
О бурѣ жизни не мечталъ~.. da mi­dis sa­lo­mea окровавленной
го­ловой... blo­ki ki­dev ti­ris uka­nas­knel leq­seb­Si. ma­le geq­ne­
baT. am cved­no­bis biu­let­nebs awi ga­vax­Si­reb. Ce­mi mand ga­mog­

247
zav­ni­li `yan­we­bis~ we­ri­lis me­Si­nia, RmerTs ge­fi­ce­bi, xel­me­ored
ar wa­mi­kiT­xavs.
ve­li `yan­webs~ mouT­me­ne­lad, axal leq­sebs da axal ati­re­
bas. ro­gorc ga­vi­ge, ma­le ga­mo­va Ce­ru­bi­na-­gab­bria­kis leq­se­bis
kre­bu­li.
iyos es us­ti­lo ba­ra­Ti sax­sov­rad, rom mu­dam gvax­sov­xarT
da ba­ra­Tis sa­win­draT. pao­los mainc va­ko­ceb, Tum­ca Za­lian cved­
nobs da we­rils ar iwe­re­ba.
ar­Ci­lis ve­ra­fe­ri ga­vi­ge.
sa­la­mi elis­gan, So­Ta­sa da ga­laq­tio­nis­gan.

tician tabiZe _ valerian gafrindaSvils

q. mos­ko­vi.
2/I. 917 w.

Zvir­fa­so Wi­Wi­ko! gvia­nad gi­lo­cav uk­ve wa­suls dRe­sas­wau­


lebs. am­nai­ri mow­ye­na da si­ci­ve aras­dros ar mig­vrZnia mos­kov­
Si, ro­gorc ex­la. am wlis da­sas­ru­li Cem­Tvis er­Ti gau­Ta­ve­be­
li koS­ma­ria. ro­gorc gam­wa­re­bu­li mSie­ri mge­li, ise vik­bi­ne­bi
gar­Se­mo. me­gob­re­bi ar myo­lia, mag­ram Tan­da­Tan mainc mi­dian...
iq­neb gza iqeT qon­deT.. re­tia­ni­viT vzi­var fi­li­po­vis ka­fe­Si da
ma­gon­nde­ba `raim­si~ da `sa­moT­xe~. am cved­no­bas Tqven aZ­lev­diT
si­coc­xles.. ar vi­ci, es ri­Ti ga­Tav­de­ba, me bev­ris me­Si­nia. Tu
da­veS­vi, Sem­deg ve­ra­fe­ri ga­ma­Ce­rebs. Tqven, ro­gorc get­yo­baT,
ki­dev ga­mog­yvaT qar­Tu­li mze da lo­To­ba­Si ken­tav­robT poe­zi­­
aSi... me Za­lian main­te­re­sebs `yan­we­bi~, Tum­ca pao­los suf­ris
bo­lo­Si miu­kig­di­var. Tu in­te­re­si ara, wel­Ta dam­sa­xu­re­ba mainc
wi­naaR­mde­gi un­da yo­fi­li­yo amis. ra­sak­vir­ve­lia, es wvri­ma­lia,
mag­ram ex­la ise cu­daT vgrZnob Tavs, rom ama­sac aqvs mniS­vne­
lo­ba. amis gar­da, aq abur­Ta­ve­ben erT Wors, vi­Tom pao­lo un­da
umoy­vrde­bo­des erT skvi­Tel qals, ro­mel­sac So­ri­dan Cvenc
vic­nobT. ram­de­nad mar­Ta­lia es am­ba­vi da Tu Wo­ria, ris­gan gav­
rcel­da?.. me imis­Ta­na kac­ma gad­mom­ca, rom ar SeiZ­le­bo­da, ar
cod­no­da. ra­tom un­da ga­vi­go me uka­nas­knel­ma?
Tqven we­ri­lebs mxo­lod mpir­de­bo­diT, raT ar mi­go­nebT,
Tun­­da ma­Sin, ro­ca lo­TobT, Ce­mi mSie­ri da xar­bi su­li xom Tqven­

248
Ta­naa.. ga­laq­tio­nis sa­Ra­mom ro­gor Caia­ra, `me­go­bar­Si~ wa­vi­
kiT­­xe re­ce­zia, TiT­qo Za­lian sain­te­re­soa, mag­ram gi­ta­ris ro­
man­­sebs imis gar­da, rom pro­vin­ciis su­ni udis, ise­dac mi­u­Re­be­
lia, me mgo­nia. Jur­na­le­bi Za­lian vrcel­de­bian, es `lei­la~ da
`sa­fi­ro­ni~. `lei­la­Si~ gri­SaS­vil­ma TiT­qo ga­da­mi­xa­da sa­ma­gi­ero
Ce­mi `yan­we­bis~ pir­vel we­ri­lis­Tvis. mag­ram Rmer­Tia mow­me, rom
me gul­wrfe­li vi­ya­vi da amas­Tan siy­va­ru­liT yo­vel­Tvis mets
vla­pa­ra­kob, vi­nem obiek­tiur Ri­re­bu­le­bas SeuZ­lia maC­ve­nos.
yo­vel Sem­Txve­va­Si, Cem­ze ga­da­re­ba pir­ve­li ar ari, me mxo­lod
is ma­Si­nebs, es me­gob­reb­sac ar ga­daed­vas. Wi­Wi­ko, ma­pa­tie, es us­­
ti­lo­ba, mag­ram cu­daT var, cu­daT. eW­ve­bi ise mWa­men, ro­gorc
ro­li­nas Wie­bi. cud xa­siaTs vi­be­deb saa­xal­wloT. SeiZ­le­ba, es
sa­be­dis­we­roc iyos. dav­di­var xSi­rad bal­mon­tTan, amas Cem­Tvis
ar aqvs uk­ve STa­go­ne­bis da aR­ta­ce­bis niS­ne­bi, ro­­gorc pir­ve­
lad. or­Si er­Tia, an mi­veC­vie an cu­daT var, Tum­ca bal­mon­ti
Za­­lian sain­te­re­soa xan­dis­xan. mi­si uka­nas­kne­li wig­ni `Taf­lis,
mzis da mTva­ris so­ne­te­bis~ usa­Tuod sain­te­re­soa, yo­vel Sem­
Txve­va­Si, ru­sul axal poe­zias­Tan Se­da­re­biT. v. ka­men­skis wig­ni
mi­vi­Re. um­rav­le­so­ba am leq­se­bis rusu­li `gar­­­­moni­kis~ dam­Re­re­
baa aweul xa­siaT­ze, ra­sak­vir­ve­lia, aris Sig ad­gi­le­bi, mag­ram
siw­mi­de ar ari, siw­mi­de!.. me pe­dan­ti gavxdi bo­lo dros, usa­
Tuod `tan­jva un­da iyos poe­tis­Tvis, rac sxvas mu­si­kad eC­ve­ne­
ba~, an ra­Rac am­gva­ri. SeiZ­le­ba, es Ce­mi mi­no­ris bra­lia. gi­wer
ter­ci­nebs bal­mon­tis so­ne­ti­sas `Crdi­loe­Tis cis qveS~, ro­
me­lic wi­nuZ­Rvna axal ga­mo­ce­mas leq­se­bis kre­bu­le­bi­sas, wels
rom daiw­yo v. pa­Su­ka­nis­ma. amas xSi­rad vi­meo­reb, ub­ra­lo sit­
yve­bia, mag­ram mainc miy­vars. iw­ye­ba: До самого конца вы будете
мнѣ милы, родного сѣвера непышные цвѣты.
ter­ci­ne­bi:

Судьба счастливая дала мне первый день,


Судьба жестокая второй мой день послала.
И въ юности моей не медъ я зналъ, а жало.
Под громкiй лай собакъ бѣжал в лѣсах олень.
И пена подала. А слѣдом расцвѣтала
Грустянкая синяя, роняя в воду тень.
1916, 7 сентябр.
Над Окой

249
Sem­deg ki­dev erTs so­nets, ro­me­lic me amo­mi­vi­da be­daT,
ro­ca so­ne­te­biT mkiT­xaob­da Ta­vis nac­no­beb­Si.

На огненномъ пиру
Когда я думаю, что предки у коня,
Въ безчисленных вѣках, чьи густы вереницы,
Являли странный ликъ с размѣрами лисицы,
Во мнѣ дрожит восторг, пронзяющiй меня.
На огненномъ пиру Творящаго Огня
Я червь, я хитрый змѣй, я быстрокрылость птицы,
Умъ человека я, чья мысль быстрѣй зарницы,
Сознанiе мировъ живетъ во мнѣ звеня.
Природа отошла отъ своего Апрѣля,
Но наслоенiями записаны слова.
Мѣняется размѣр, но песня в немъ жива.
И Божья новая еще нас ждетъ недѣля.
Не так ужъ далеки предъ ликомъ Божества
Акульи, плавники и пальцы Рафаеля.

Se­ni ver­xhar­nis so­ne­tis pir­ve­li rva bwka­ri di­de­bu­lia, erT


ala­gas ga­da­dis ti­ril­Si галлюцинат бездомный. pir­veli ter­­ci­
nac kar­gia, uka­nas­kne­li nak­le­bi. ase­Ti iyo pir­ve­li Cda­beWdi­­
leba. ve­ li `y~ da `lei­ la~-s leq­
sebs... main­
te­
re­
sebs Zalian
e. da­­ri­­anis `me da ka­ta~ da pao­los `far­Sa­van­ge­bi qa­laqSi~.
rac Se­e­xe­ba `Wle­qian mi­sal­me­ba­s~, me mgo­nia, pao­los Wleq­ze
ise ar aud­ge­ba, ro­gorc mah­ma­dian sa­Wu­riss, mag­ram mainc vin
icis?.. saa­xal­wloT Tu iq­na ra­me Cven­ze, vi­ci win­da­win, Cem­ze
ar iq­ne­ba xel­say­re­li, wi­naT­grZno­biT vgrZnob. gig­zav­ni erT
Cem sa­ku­Tar so­nets `fat­mans~, pir­ve­li, rom Se­mo­vi­Ro tra­di­
ciaT we­ril­Si leq­sis Ca­de­ba, meo­re, rad­gan es pir­ve­li so­ne­
tia, Senc miT­xari Se­ni az­ri, Tu ga­mi­pir­de­bi, me min­da, wig­nSi
Se­vi­ta­no ram­de­ni­me so­ne­ti.
..............................
dav­we­re er­Ti tyu­bi so­ne­ti (близнецы), ar vi­ci, ro­gor mo­
ge­wo­ne­ba es idea. va­Se­neb sam ka­ravs, ro­gorc fe­ric­va­le­bis
mo­ci­qu­li Sen­Tvis, pao­lo­sa da gri­go­lis­Tvis. wig­ni un­da da­
vam­za­do am zaf­xu­lis­Tvis. iq ele­ne da­ria­nic Se­va da ga­laq­
tio­ni da alic. Ce­mi `qal­deas qa­la­qe­bi~-s ked­le­bi Tan­da­Tan
Sen­de­bian, vdge­var me­wa­mul qar­buq­Si da mi­dian: Jon­gle­re­bi,

250
mis­ta­go­ge­bi, de­dof­le­bi, Zve­li os­ta­te­bi da war­moid­gi­ne, kon­­
kvis­ta­tor­nic. ro­ca qa­la­qe­bi aSen­de­bian...
mos­kov­Si ian­vris si­ci­ve­bia. puS­ki­nis Zeg­li sdgas, ro­gorc
ka­man­do­ri, ase Sea­da­ra er­Tma mos­ko­vel­ma kul­tu­ris­tma karale­­
viC­ma, ro­mel­mac das­we­ra sain­te­re­so wig­ni sa­Tau­riT mainc `Сту­
денты столицы~. bev­ria su­ra­Te­bis ga­mo­fe­na, Tu da­gain­te­re­sebs,
rep­ro­duq­ciebs mainc ga­mo­gig­zav­ni. maqs vo­la­Sin­ma ga­mo­afi­na
su­ra­Te­baT `so­ne­te­bis gvir­gvi­ni~. Za­lian sain­te­re­soa, yo­veli
stri­qo­ni su­ra­Tia _ `Монастыри въ предверiи пустыни~, `Мѣдных
сол­нцъ гудящiе закаты~, ag­reT­ve su­ra­Ti al­tma­nis `an­na ax­ma­to­va~.
ma­le ga­mo­va al­ma­na­xi, sa­dac va­le­ri briu­so­vi ag­rZe­lebs puS­­
ki­nis `Египетскiя ночи~-ebs. Tu da­gain­te­re­sebs, ga­mo­gig­zav­niT.
eli ar Ca­mo­su­la gan­ji­dan, pao­los si­Cu­me im we­ril­ze, Cven
rom ga­moug­zvneT, Ro­ro­baa da usin­di­so­ba.
ma­ri­ja­ni vin eS­ma­kia, an gan­jas rad awe­res, iq­neb gai­go, me
main­te­re­sebs Za­lian.
Wi­Wi­ko, Wi­Wi­ko..
maT­xo­va­ri­viT gTxov, Rvi­niT da­so­le­bu­li Ria we­ri­le­bi ma­
inc ga­mo­mig­zav­noT.
vkvde­bi, vi­yi­ne­bi skvi­Te­bis qve­ya­na­Si, vi­mar­xe­bi Tov­liT mar­
to, ume­gob­ro; Se­ma­biT poe­ziis et­lSi mec.
ad­Reg­Ze­leT da moi­go­neT.
..............................
P. S-5. ni­ko lor­Tqi­fa­ni­Zes ma­le ga­moug­zav­ni an­drei be­lis
`Серебрянный голубь~-s. Zve­li ga­mo­ce­ma ar ari, pa­Su­ka­ni­si am
dReeb­Si uS­vebs.
P. S-6. `cis­fer yan­web­ze~ mkla­ven, ga­mo­mig­zav­neT ram­de­ni­me
eg­zem­plia­ri `sa­zo­ga­doe­bis wev­re­bi­sa~.
P. S-7. `yan­web­ze~ bevrs la­pa­ra­ko­ben da ner­viu­lad elian.

tician tabiZe _ valerian gafrindaSvils

Zvir­fa­so Wi­Wi­ko!
yo­vel Cven dReebs Tbi­lis­Si Sen­ze fiq­riT da oc­ne­be­biT va­­
Ra­mebT, pao­lom­di da Sem­de­gac. Se­ni mar­too­ba gva­Si­nebs. albad
leq­se­baT daic­le­bi. Cven fuW dReeb­ze pao­lo get­yvis. xSi­rad
vkiT­xu­lob Sen leqss Cem­ze da dav­rwmun­di, rom sa­ma­gie­ros ver

251
ga­da­vix­di, mag­ram wur­be­li­viT mainc miy­vars poe­zia. Cem `van­­qis
ta­Zar­ze~ pao­lo get­yvis. Za­lian min­do­da Ca­mos­vla, mag­ram ko­
lom­bi­na ari avaT, Wle­qia­ni qa­li Cem­Tvis, mgo­ni, sabedis­­we­ro
Seiq­nes!.. xSi­rad gi­go­nebs Sen da pao­los, xan­dis­xan ti­ri­lam­
dis, pao­los me­gob­ro­bis ga­moc­da iq­ne­ba dag­via­ne­baa.
wa­vi­kiT­xe `ai­si~. ar vu­ma­lav re­daq­tors, es Se­ni mo­wafeebis
dRe­sas­wau­lia. me ma­ga­Ti mje­ra. Wi­Wi­ko, yo­vel Ra­me vi­meo­reb:
vi­Ru­pe­biT Cven ori da uk­vdav yor­nis ma­gon­de­ba me `nevermore~...
aras­dros ar vyo­fil­var ase da­mo­ne­bu­li, ro­gorc dRes. mag­
ram aras­dros ar mwa­me­bia `yan­we­bis~ ise, ro­gorc dRes. `mxo­lod
leq­si ar Ses­wyvets mRe­ras~, <...>.
Se­ni ti­cian
[Tbi­li­si, 1918]

yara-darviS _ tician tabiZes

Тициану Табидзе.
К большому моему сожалению, я первый раз в таком большом гру­
зинском обществе.
Но сюда меня потянуло то глубокое и неразрывное чувство, которое
я питаю к тебе, дорогой Тициан, и к твоим соратникам по творчеству от
Голубых Рогов.
Я к сожалению не умею читать Ваши произведения, но я их про­чи­
тал и изучил в подленнике _ я читал и изучил Вашу прекрасную душу и
я убежден, что и Ваши произведения так же прекрасны и великолепны,
как и Ваша душа.
Вы _ Голубые Роги, носители дум и чаянии молодой Грузии, ибо Вы
как поэт драгоценный сосуд высоких духовных ценностей Вашего народа.
Я узнал близко и почувствовал Ваш народ через Вас и услышал
через Голубые Роги и полюбил, и породнился с ним.
В Вашем творчестве звучат, как колокол, вечные звуки _ песни
люб­ви к человеку.
Гуманность к человеку _ великий принцип _ основной мотив Ва­
шей поэзии.
Наше родство не спроста и не случайна.
В нашем народе идет процесс нового молодого творчества.

252
И я, как идеолог новой армянской поэзии _ творческой мысли,
заяв­ляю, что мы вместе ногу в ногу, хотя и разными путями, идем в
`обе­тованный Рим~ _ `новый Рим~, где уже развевается новое знамя,
на котором начертано великий лозунг братства и любви народов _ и в
частности кавказских народов.
Наши языки разные, но у нас есть общий язык, на котором мы по­
нимаем друг друга, и это язык чувства и аппарат его сердце.
Так позвольте же мне сегодня здесь, через Ваши головы послать
свой братский привет и поцелуй Вашему возрождающемуся и рыцар­
скому народу.
И пусть отныне ни одно мрачное чувство не омрачит сердца двух
братских народов, ибо за спиною их стоят воины духа и кузнецы нового
грядущего счастья _ мы с Вами, которые в недрах творческой мысли своих
народов куют новые звенья солидарности и братства Кавказских народов.
И Мы и Вы горды тем чувством, что наша поэзия, наше творчество
поведет молодое поколение по путям единения двух народов на благо
и счастье их.
И пусть мой голос гулко раздастся и аккордами разнесется в од­
ну общую симфонию в сердцах молодого поколения и вселит в них на­­
дежду и веру, что их баяни _ певцы никогда не изменят великим лозун­
гам, рожденным из мировой революции и докатившимся волною к не­
п­риступным и скалистым берегам нашей общей родины.
Кара-Дарвиш
1919 г., IV-17
Тифлис

tician tabiZe _ valerian gafrindaSvils

Wi­Wi­ko, uSe­noT es dRe Cem­Tvis ar iq­ne­ba. ro­gorc mius­se, va­


pi­reb im Ra­mes mar­to ste­la­ze jdo­mas `qi­me­rio­nis~ mar­kis Rvi­niT.
gri­go­li ar aris, nu­Tu Senc ar iq­ne­bi. yve­la­fe­ri mzad iqne­­
ba Se­ni dax­ved­ris­Tvis.
ga­ko­ceb bevrs da mo­ge­li
Se­ni ti­cia­ni
[Tbi­li­si, 1919]

253
tician tabiZe _ kolau nadiraZes

ko­lau! mo­ge­liT tfi­lis­Si usa­Tuod, ro­go­ri rem­bo xar.


qu­Taiss ver mo­Sor­di am­de­xans. aq dag­xvde­biT Rir­seu­laT...
ti­cian ta­bi­Ze
[Tbi­li­si, 1919]

tician da nino tabiZeebi _ kolau nadiraZes

oT­xSa­baTs Cve­ni qor­wi­ne­baa. gag­va­xa­re da Ca­mo­di. eca­de va­­


le­­ria­nis wa­moy­va­nac.
ni­na, ti­cian
Tfi­li­si­dan
12. I. 1920

hovanes Tumanianis Svilebi _ tician tabiZes

9/V. 1920.

В день вашего светлого праздника _ мы пришли к вам с цветами _


символом поэзии поздравить вас. Но не застав вас дома, оставили вам
цветы с нашими лучшими пожеланиями.
Привет всем вашим товарищам.
С приветом Туманянцы (без отца)

tician tabiZe _ saxelgamis saredaqcio kolegias

s.s.s.r. sa­xel­ga­mis sa­re­daq­cio ko­le­gias.

vi­Reb ra mxed­ve­lo­ba­Si, rom sit­yvi­re­bis Teo­ria ar aris Se­­


ta­ni­li tex­ni­ku­me­bis Zi­ri­Tad prog­ra­ma­Si, ag­reT­ve ima­sac, rom
tfi­li­sis sa­xel­mwi­fo uni­ver­si­tet­Si sib­rZnis met­yve­le­bis fa­
kul­tet­ze ar ikiT­xe­ba ara­Tu sit­yvie­re­bis Teo­riisa da esteti­­
kis kur­si, ara­med arc er­Ti kur­si Ta­na­med­ro­ve li­te­raturi­­sa
_ daw­ye­bu­li me-19 sau­ku­ni­dan dRe­van­dlam­de da maT So­ris qar­

254
Tu­li­sac _ ag­reT­ve imas, rom mos­wav­le axal­gaz­rdo­bis mas­sa­Si
sa­xel­mwi­fo uni­ver­si­tet­Si da muS­fa­keb­Si Sem­Cne­u­lia Zli­e­ri
ga­­dax­ra sa­zo­ga­doT li­te­ra­tu­ris proble­ma­Ta Zie­bis­ken, me sa­
Wi­roT mi­maC­nia, rom sa­xel­gam­ma ga­mos­ces er­Ti wig­ni sa­zo­ga­
doT poe­ti­kis prob­le­ma­ze. am wig­nSi gan­xi­lu­li iq­neba leq­sis
sa­­kiT­xe­bi Se­far­de­bu­li sit­yvie­re­bis Teo­rias­Tan. wig­nSi ax­sni­
li iq­ne­ba Teo­ria pro­zi­sa da poe­ziis da bu­ne­ba Se­moq­­me­de­bi­sa,
ag­reT­ve ax­sni­li iq­ne­ba ver­si­fi­ka­ciis ka­no­ne­bi.
mTe­li axal­gaz­rdo­ba da muS­kor­Ta jgu­fe­bi dRes­dReo­biT
mok­le­bu­li arian leq­sis tex­ni­kis ele­men­ta­rul cod­nas. am wig­
nSi mo­ce­mu­li iq­ne­ba ma­ga­li­Te­biT we­ra: heg­za­met­ris, tercinebis,
stan­se­bis, seq­sti­nis, trio­le­ti­sa, so­ne­ti­sa, ron­de­lo­sa, hazeli­­
sa da sxva mra­val leq­sis for­ma­Ta.
ag­reT­ve ax­sni­li iq­ne­ba sa­kiT­xe­bi rit­mi­sa da riфmis, me­ta­
fo­re­bi, tro­pe­bi, ale­te­ra­cia da sxva.
ase­Ti wig­ni jer ar ar­se­bobs qar­Tul ena­ze, TviT sit­yvie­re­
bis Teo­ria­ze, ro­me­lic wi­naT Se­dio­da Sko­le­bis prog­ra­ma­Si, ar­
se­bo­ben Za­lian moZ­ve­le­bu­li wig­ne­bi: ka­Ta­li­koz ki­rio­ni­sa, mR.
mel. ke­len­je­ri­Zi­sa da ipo­li­te var­Ta­ga­va­si, ro­mel­Tac Zi­ri­Ta­
di Ses­wo­re­ba das­Wir­de­baT Ta­na­med­ro­ve epo­qas­Tan Se­far­de­biT.
ag­reT­ve un­da iT­qvas, rom es sa­kiT­xe­bi, ru­seT­Siac ki, sa­
dac sak­maod da­mu­Sa­ve­bu­li iyo es dar­gi, ex­lac iw­vevs did in­
te­ress da mar­to r.s.f.s.r. sa­xel­gams ga­mo­ce­mu­li aqvs oc wig­
nze me­ti, rom ar avi­RoT sxva ker­Zo ga­mom­cem­lo­be­bi, romel­
nic bev­rjer aRe­ma­te­bian ric­xviT sa­xel­ga­mis ga­mo­ce­maT. gan­sa­­
kuT­re­biT aRsa­niS­na­via prof. ven­ge­ro­vis mo­wa­fee­bis jgu­­fi da
puS­ki­nis aka­de­mia.
mos­kov­Si ar­se­bobs cal­ke in­sti­tu­ti mxat­vru­li sit­yvi­sa,
ro­mel­sac wi­naT xel­mZRva­ne­lob­da va­le­ri briu­so­vi da ro­mel­
sac aqvs mTe­li se­ria ga­mo­ce­ma­Ta leq­sis mec­nie­re­ba­ze.
prob­le­ma leq­si­sa me main­te­re­seb­da jer ki­dev mos­kov­Si,
ro­ca vswav­lob­di mos­ko­vis uni­ver­si­tet­Si is­to­rio-­fi­lo­lo­
giur fa­kul­tet­ze. me dRe­sac xel­Ta maqvs sa­Wi­ro li­te­ra­tu­
ra da Tu wig­ni prin­ci­pia­lu­rad mi­Re­bu­li iq­ne­ba, ma­Sin war­mo­
vad­gen daw­vri­le­biT prog­ra­mas da wig­nis sqe­mas.
ti­cian ta­bi­Ze
22/VIII _ 21 w.

255
tician tabiZe _ valerian gafrindaSvils

Zvir­fa­so Zmao va­le­rian,

Tqve­ni we­ri­li ori­ve mi­vi­Re da ago­nia ga­mi­na­Ta. jer qo­bule­­


Ti ra mow­ye­naa, me­re sa­na­to­riu­mi da me­re ise dat­vir­Tu­li avad­
myo­fo­biT, ro­gorc me var _ al­bad er­Ti we­li­wa­di ver ga­mov­
keT­de­bi, Tu saer­Tod ga­dav­rCi mainc. So­ri­dan vu­yu­reb Tqve­ni
se­zo­nis Cem­pio­no­bas. Tu Zma xar, ara­vin dag­vCag­ros _ mgo­ni,
di­di mza­de­baa aqeT­-i­qeT. Tu uf­ro kar­gad Se­vi­qe­ni, vrcel we­
rils mog­wer. mo­mi­kiT­xe ira da yve­la Cve­ni me­gob­re­bi. Tu Zma
xar, moi­we­re axa­li am­be­bi, Sen rom ici ga­mo­ta­na ise­Ti am­be­bi­sa.
`З. В.~ _ ro­go­raa? ma­ga­Ti fu­tu­ris­te­bis dis­ku­sia sa­sa­ci­loa.
Se­ni ti­cian ta­bi­Ze

Ce­mi mi­sa­mar­Ti: qo­bu­le­Ti, mes­xe­Tis q. 77.


[12 oq­tom­be­ri, 1921]

tician tabiZe _ kote mayaSvils

Zvir­fa­so ko­te!

vsar­geb­lobT Sem­Txve­viT, rom Cven­ma kav­Sir­ma mii­Ro sa­mi mi­


li­o­ni ma­ne­Ti. mar­Ta­lia, me pi­ra­daT ar mqo­nia Tqve­ni das­tu­ri,
mag­ram vfiq­rob, al­baT ar iq­ne­ba uxer­xu­li, rom Tqven so­felSi
fu­li dag­Wir­de­baT da Cven da­vad­gi­neT, ker­ZoT, asi aTasi mane­­
Ti gad­mog­ceT ses­xaT. for­ma ma­Sin mie­ce­ma, ro­ca Tqven dab­run­
de­biT. me es miT uf­ro gav­be­de, rom wa­vi­kiT­xe Tqve­ni we­ri­li
pao­los­Tan. pao­lo Ta­vis Ta­vad ec­de­ba ueW­ve­laT. Cven yo­vel­
Ra­me gi­go­nebT xol­me siy­va­ru­liT, gan­sa­kuT­re­biT va­le­ria­ni.
uT­qve­noT ko­mi­te­ti gauq­me­bul ek­le­siaT ga­daiq­ca, Cven Tu
vik­ri­be­biT, Ra­me sa­la­pa­ra­koT. Tqven­Tvis da­pi­re­bul leq­sebs
uTuod da­vam­za­debT da so­fel­Si gad­mo­gig­zav­niT. sa­la­mi ni­nas­
gan. sa­la­mi Tqve­nebs.
Tqve­ni ti­cian ta­bi­Ze
[Tbi­li­si, 1921]

256
gion saganeli _ tician tabiZes

24/XII _ 21 w.

b-no ti­cian!

me ar vi­ci, ro­me­li Tav­moy­va­reo­biT ge­la­pa­ra­ko. un­da giT­


xra, rom im sit­yve­bis Sem­deg, ro­me­lic res­to­ran­Cik­Tan `xi­me­
rion­Si~ miT­xa­ri, uCe­mod ar isa­di­lo­vo, amiT im­de­nad Seurac­­
yo­fi­lad vgrZnob Tavs, rom mos­ve­ne­ba aRar maqvs. bo­lo yve­
la­fers aqvs. dRe ga­moS­ve­biT sa­di­lo­bis­Tvis di­di mad­lo­be­li
var. dRem­de `xi­me­rion­Si~ ar vsa­di­lob­di da arc Tqve­ni mfar­
ve­lo­ba mqo­nia, ma­ra Sim­Si­liT ar mom­kvdar­var da ime­dia, arc
Sem­deg­Si mov­kvde­bi...
yve­la­fer­ze gmad­lobT. Ce­mi sa­Ra­mos Sem­deg vcdi­lob­di
Tqven­Tan me­tad daax­lo­ve­bas da da­kav­Si­re­ba­sac, rom ar ga­me­
mar­Tle­bia pao­lo iaS­vi­lis sit­yve­bi, rom me sa­Si­Si pi­rov­ne­ba
var, rom Ce­mi dan­do­ba ar SeiZ­le­ba. ar min­da am sit­yve­bis ga­
mar­Tle­ba, ma­ra iZu­le­bu­li var, Ce­mi sur­vi­le­bis wi­naaR­mdeg
vi­moq­me­do. im Seu­rac­yo­fis ga­mo, ro­me­lic Tqven­gan mi­vi­Re, ga­
dav­wyvi­te _ ga­mo­vi­de im axa­li mwer­lo­bis kav­Si­ri­dan, ro­me­lic
Cven gvaer­Teb­da. ra­sac Tqven, al­bad wai­kiT­xavT `tri­bu­na­Si~,
miu­xe­da­vad Ce­mi Seu­rac­yo­fi­sa, Tqve­ni ga­reg­no­biT Tqven Cem­Si
geq­ne­baT poe­tis sa­xe­li, rom ara­fe­ri das­we­roT, mainc. er­Ti
kvi­ra iq­ne­ba, rac fu­li ara maqvs, ma­ra Cems sia­ma­yes od­na­va­dac
ar dav­xri. Tavs mo­vik­lav da qve­ya­nas mainc gaus­wor­de­bi.
gion sa­ga­ne­li

tician tabiZe _ nino mayaSvil-tabiZes

ni­na, gwer am we­rils Sem­Txve­viT, dRes mo­dis sa­Sa ru­xa­Ze


_ ro­me­lic am we­rils mo­gi­tans; ba­Tom­Si was­vla ver mo­va­xer­xe,
rad­gan gze­bia ga­fu­We­bu­li. mgo­ni, verc pao­lom moaw­yo sa­Ra­mo.
Cve­ni so­fe­li rions sul gau­fu­We­bia. elian sim­Si­lo­bas. me, ro­
gorc iq­ne­ba, un­da wa­mo­vi­de ka­xeT­Si da­sas­ve­neb­laT, To­rem sa­Za­
gel xa­siaT­ze var. Tu Sev­Ze­li, ala­ver­do­bam­de Ca­mo­val. wa­mos­
vli­sas mog­wer. fu­li 1.500000 mai­kas ga­mo­va­ta­ne. erT mi­lions

257
ki­dev gig­zav­ni. mom­we­re we­ri­li, ram­de­ni dam­Wir­de­ba, ori kvi­ra
rom vic­xov­ro Te­lav­Si.
ga­ko­cebT bevrs Sen da ni­tas.
sa­la­mi de­das.
Se­ni ti­cian
16/X _ 922 w.

tician tabiZe _ mamia oraxelaSvils

s.s.s.r. sa­xel­mwi­fo ga­mom­cem­lo­bis ko­le­giis Tav­mjdo­ma­res _


amx. ma­mia ora­xe­laS­vils
sru­liad sa­qar­Tve­los xe­lo­van­Ta kav­Si­ris mTa­var ko­mitetis
Tav­mjdo­ma­ris moad­gi­lis da sa­qar­Tve­los axal mwe­ral­Ta kav­­Si­
ris Tav­mjdo­ma­ris am­xa­na­gis _ ti­cian ta­bi­Zis

gan­cxa­de­ba

qar­Tu­li wig­nis ga­mom­cem­lo­bis mra­val wlo­biT Ses­wav­lam


me da­mar­wmu­na, rom sa­qar­Tve­lo­Si ar SeiZ­le­ba ar­se­bob­des sxva
ga­mom­cem­lo­ba, gar­da iseT ga­mom­cem­lo­bi­sa, ro­mel­sac sa­xel­
mwi­fo ga­na­gebs Ta­vis maS­ta­biT. amis Se­sa­xeb me vwer­di sxva­dasxva
dros pe­rio­dul ga­mo­ce­meb­Si da mwe­ral­Ta kav­Si­ris da­va­le­biT
vad­gen­di proeqts sa­xel­mwi­fo ga­mom­cem­lo­bi­sas 1920 wels, sa­
qar­Tve­los ga­sab­Woe­bam­de ad­re. 1921 wels, ro­ca xde­bo­da sa­
qar­Tve­lo­Si or­ga­ni­za­cia sa­xel­mwi­fo ga­mom­cem­lo­bi­sa da saq­
mes ver eZ­leo­da Se­sa­fe­ri mi­mar­Tu­le­ba, me ga­zeT `ko­mu­nis­t~-
Si mo­va­Tav­se amis Se­sa­xeb we­ri­le­bi (we­ri­le­bi da­sa­bu­Te­bu­li
iyo r.s.f.s.r. sa­xel­ga­mis an­ga­ri­Se­biT da oq­me­biT).
ro­gorc er­Ti xel­mZRva­nel­Ta­ga­ni qar­Tvel xe­lo­van­Ta or­ga­
ni­za­cie­bi­sa da kva­li­fi­ciu­ri beW­dvis mu­Sa­ki Cem er­Ta­derT saz­
ru­nav sa­gans Sead­gen­da da Sead­gens ga­mom­cem­lo­bis dar­gSi mu­
Sao­ba. ami­tom me viT­xov, mo­me­ces sa­Sua­le­ba, Ce­mi ga­moc­di­le­ba
da saq­mis siy­va­ru­li ga­da­vi­ta­no sa­xel­mwi­fo ga­mom­cem­lo­ba­Si.
me vfiq­rob­di, rom Ce­mi mu­Sao­ba ar iq­ne­bo­da zed­me­ti. ro­
gorc qar­Tul, ise uc­xoel uax­loess mwer­lo­bis ga­mo­ce­mis saq­
me­Si, ag­reT­ve Se­meZ­lo mu­Sao­ba, Tu sa­xel. ga­mom­cem­lo­ba, roca
mor­Ce­bo­da sa­xel­mZRva­ne­loe­bi­sa da au­ci­le­bel sa­Wi­roe­bis wig­­

258
ne­bis ga­mo­ce­mas, xels mih­yof­da did­ta­nian Jur­na­lis or­ga­ni­za­
cias. aseT Jur­na­lis uqon­lo­bas dRes yve­la grZnobs sa­qar­Tve­
lo­Si da ag­reT­ve isic cxa­dia, rom Tu sa­xel­mwi­fo ga­mom­cem­lo­ba,
sxva ro­me­li­me or­ga­ni­za­cia am Jur­na­lis ga­mo­ce­mas ver Ses­Zlebs.
de­kem­bris pir­vel ric­xveb­Si me mi­vem­gzav­re­bi mos­kov­Si, rom
uSua­loT Se­vis­wav­lo uka­nas­kne­li wle­bis ru­su­li mwer­lo­ba da
r.s.f.s.r. sa­xel­mwi­fo ga­mom­cem­lo­bis apa­ra­ti. am Cem mi­zans me­ti
ga­mar­Tle­ba eq­ne­bo­da, rom me dar­wmu­ne­bu­li vi­yo Ce­mi ga­moc­di­le­
biT da saq­mis Ses­wav­liT da­vex­ma­re­bo­di sa­qar­Tve­los sa­xel­gams.
uf­ro da­la­ge­biT Se­meZ­lo mo­ma­va­li mu­Sao­bis geg­ma gadame­­
Sa­la, Tu meq­ne­bo­da sa­Sua­le­ba pi­ra­di Sex­ved­ri­sa. ami­tom gTxovT,
me dam­niS­noT sa­xel­ga­mis ko­le­giis wev­rad (a­xal mwer­lo­bis kav­
Sirs umi­so­dac ar yavs iq Ta­vis war­mo­mad­ge­ne­li), rac See­xeba
ga­­sam­rje­lo ja­ma­girs, amas Cem­Tvis ar eq­ne­bo­da ga­dam­wyve­ti mniS­
vne­lo­ba da ga­moir­kveo­da im mu­Sao­bis mi­xed­viT, ro­mel­sac me
Sev­­Zleb­di, ga­me­ke­Te­bia.
[1923]

sergei esenin _ tician tabiZes

Милый друг Тициан! Вот я и в Москве. Обрадован страшно, что


ви­жу своих друзей и вспоминаю и рассказываю им о Тифлисе. Похож­
де­ния наши здесь уже известны вплоть до того, как мы варили кепи
Па­оло в хаши.
Грузия меня очаровала. Как только выпью накопившийся для меня
воздух в Москве и Питере, тут же качу обратно к Вам, увидеть и обнять
Вас. В эту зиму в Тифлисе вероятно будет целый съезд москви­чей. Со­би­
рается Качалов, Пильняк, Толстая и Вс. Иванов. Бабель при­едет рань­ше.
Уложите его в доску. Парень он оч. хороший и стоит гос­тепри­им­ства. Спроси
Паоло, какое нужно мне купить ружье по кабанам. Пусть напишет #.
Передай привет всем моим добрым друзьям _ Паоло, Робакидзе,
Леонидзе и Гаприндашвили. Поцелуй руку твоей жене и дочке и если
нетрудно, черкни пару слов.
Брюсовский д. 2 корпус правды А, кв. 27. С. Есенину.
20/III. 25
[moskovi]

259
lado gudiaSvili _ tician tabiZes

2/VIII _ 25 w., pa­ri­zi.

sa­la­mi ti­cians da meuR­les;


mov­di­var da mi­xa­ria, kvlav ax­lad Ca­veq­so­ve­bi la­maz ar­Si­a­Si.
mo­kiT­xva yve­las. ma­le gna­xavT, ga­mo­val 15 ag­vis­tos mar­se­­li­dan.
Se­ni Zma la­do gu­diaS­vi­li

le­li ja­fa­ri­Ze _ ti­cian ta­bi­Zes

ti­cian, Ce­mo Zvir­fa­so!


mxo­lod ex­la vig­rZe­ni, Tu ra aris Tbi­li­si uSe­noT _ Senc
wax­ve­di da uc­bad dai­ca­la da ga­bi­Tur­da yve­la­fe­ri. ve­li mo­
uT­men­lad Sens mos­vlas, rom gav­xsnaT axa­li se­zo­ni, ro­me­lic
al­baT sain­te­re­so un­da iq­nes _ ex­la uf­ro mo­Si­nau­re­bu­li var
da uf­ro xa­li­sia­nad vig­rZnob al­baT yve­la­fers. iyo pao­lo
sa­mi dRiT _ mof­rin­da _ er­Ti mag­rad Ses­Zra Tbi­li­si da gab­
run­­da _ mec miv­dio­di qo­bu­leT­Si mas­Tan, mag­ram ma­ta­re­bel­
zed da­mig­vian­da da dav­rCi _ Se­saZ­le­be­lia, rom am dReeb­Si wa­
vi­de. am­bo­ben, iq mouy­ria yve­la­fers Ta­vi. aq aRa­ra­vin ar aris.
Ta­mu­nia abas­Tu­man­Sia, gog­la _ qo­bu­leT­Si. mxo­lod `du­ru­ji~
Ca­mo­vi­da da se­zo­ni­saT­vis em­za­de­ba. gri­gol­ma mii­Ro rol­la­nis
meo­re we­ri­li _ axu­ravs tu­ni­sel ko­lo­ni­za­to­ris qu­di da ise
daia­re­ba, ro­gorc ma­ga­ri in­gli­se­li dred­nouti. mi­wiS­vi­li
ki­dev uf­ro gax­da Cvens wva­le­ba­Si da sul aRar sCans mi­wi­dan _
uka­nas­kne­li miR­we­va mi­si: ba­ro­ni fan­ja­ras­Tan daa­ji­na da Tqven
mis oTax­Si ga­da­giy­va­naT. ako­ce Cems ma­giv­rad ni­nas da pa­ta­ra ta­
nit ta­bi­Zes da ma­le Ca­mog­viy­va­ne aqeT­ken.
Se­ni le­li
[Tbi­li­si, 14 seq­tem­be­ri, 1925]

260
kon­stan­ti­ne ja­fa­ri­Ze _ ti­cian ta­bi­Zes

amx. ti­cian!
me mog­we­reT we­ri­li ara imi­tom, rom ra­me­Ti vi­yo uk­ma­yo­
fi­lod, ara­med imi­tom, rom imis­Ta­na mci­re Sro­mis da­beW­dva,
ro­gorc me war­ mo­
vad­gi­
ne _ ara Rirs. Tqven ar mo­ gi­
ciaT Cem­
Tvis ara­vi­Ta­ri sa­bu­Ti, rom me uk­ma­yo­fi­lo vi­yo. pi­ri­qiT _ me
mad­lo­be­li var Tqve­ni.. ex­la, Tu mar­Ta­lia is, rom SeiZ­le­ba
mo­ma­wo­don gor­kis ro­me­li­me Txzu­le­bis ga­da­Tar­gmna _ Za­lian
mad­lo­be­li viq­ne­bi. mag­ram uf­ro mad­lo­be­li viq­ne­bi, rom Tu
saq­me pir­da­pir Tqven­Tan meq­ne­ba. gar­da ami­sa, gTxovT, am sa­kiT­
xis ga­daw­yve­ta, Tu Tqven­zed aris da­mo­ki­de­bu­li _ daaC­qa­roT.
blok­no­ti ki da­mib­ru­neT (leq­se­bi).
pa­ti­vis­ce­miT,
k. ja­fa­ri­Ze
2/X _ 25 w.

le­van asa­Tia­ni _ ti­cian ta­bi­Zes

Z. ti­cian!
das­we­re pa­ta­ra we­ri­li mainc da gad­mo­me­ciT xval 12 sa­aTam­­
de. Za­lian mew­yi­ne­ba, Tu ar da­mi­werT. ime­di maqvs, das­werT.
pa­ti­vis­ce­miT,
asa­Tia­ni
24/XII. 25

tician tabiZe _ Jango RoRoberiZes

we­ri­li re­daq­ciis mi­marT.


am­xa­na­go re­daq­to­ro,
ne­ba mo­me­ciT, Tqven pa­tiv­ce­mul ga­zeT­Si mo­va­Tav­so Sem­de­gi:
kvi­ras, 16 in­vars ga­mo­vi­da ga­ze­Ti `drou­li~ #2. ase­Ti uw­
ma­wu­ri fur­cle­bi wi­na­dac bev­ri ga­mo­su­la, mag­ram amis­Tvis Cven
ara­vi­Ta­ri yu­rad­Re­ba ar mig­viq­ce­via, rad­gan vi­co­diT, rom es
li­te­ra­tu­ris ga­re­Se dar­Ce­ba sa­mu­da­moT. ex­lac uyu­rad­Re­boT

261
dav­to­veb­diT am ymaw­vi­le­bis na­cod­vi­lars, ro­mel­nic me er­
Txel `bar­ri­kad­~-Si dav­da­Re sit­yviT, ro­mel­sac ex­la ar sWi­ria
gan­meo­re­ba, Tu maT iseT xer­xis­Tvis ar mie­mar­TaT, ro­me­lic Za­
la une­bu­rad moiT­xovs maT­ze Se­Ce­re­bas. Cven­Tvis da ara­vis­Tvis
ar Sead­gens in­te­ress, Ta­vis az­ri ga­moT­qvas am H da nu­le­bis
(ra­tom ori nu­li da ara Svi­di, ma­Ti ric­xviT, Tu aqac `spe­ci­
fiu­ri~ ar iyos ra­me) na­we­reb­ze. aq kon­tra­ban­diT da­ka­no­ne­baa
li­te­ra­tu­rul `ma­fa­lu~­-si (`ci­bu~ da `xav­be­ra~) _ rac mgo­nia,
Tvi­Ton `ma­fa­lu­sac~ Sear­cxven­da. aq blo­mad dab­neu­lia so­lo­
mon zur­gie­li­Zis afo­riz­me­bi, ro­me­lic ra­tom­Rac `da­dais­tu­
rad~ saR­de­ba, al­bad imi­tom, rom zo­gan Sig ure­via Cem­gan ori
wlis wi­nad ga­zeT `ru­bi­kon­~-Si da­beW­di­li stri­qo­ne­bi tris­tan
tca­ras da fi­lip­po su­pos ma­ni­fes­te­bi­sa. yve­la­fe­ri es Se­ne­
le­bu­lia pi­ra­Re­bu­li lan­ZRviT qar­Tul mwer­lo­bi­sa _ mag­ram
yve­la­fe­ri es ma­Ti Wi­ris sa­nac­vlod iq­ne­bo­da, rom maT po­li­ti­
ku­ri `da­no­se­bi~ ar daew­yoT da isic sru­liad umi­ze­zoT.
vi­Rac ano­ni­mi am ga­zeT­Si exe­ba mo­ma­val mwe­ral­Ta yri­lo­bas
da moiT­xovs, rom iq ar iy­ven daS­ve­bu­li qar­Tve­li mwer­le­bi da
maT So­ris `cis­fe­ri yan­we­bi~-c, ro­gorc po­li­ti­ku­ri sa­bo­taJ­ni­
ke­bi. amas uk­ve cu­di su­ni udis da Cven ar­se­bi­Tad arc ki upa­su­
xebT, mxo­lod mo­va­go­nebT imas, vinc am stri­qo­nebs uS­veb­da, rom
es ar eTan­xme­ba im pa­su­xis­mge­bel xe­li­suf­le­bis war­mo­mad­ge­nel­
Ta gan­cxa­de­bas, ro­mel­sac bev­rjer hqo­nia ad­gi­li qar­Tul pres­
sa­Si, Tun­da uka­nas­knel Tve­Sic... Cven es Rvar­Zlia­ni ga­mos­vla
uf­ro imiT gvin­da ga­vi­goT, rom vi­Tom­da `fu­tu­ris­te­bis~ sab­Wos
me­Tau­rebs dab­rma­ve­biT mos­diT da ar ician, ras Sve­bian.
meo­re mo­men­ti, ro­mel­sac ag­reT­ve min­da mi­vaq­cio yu­rad­Re­­
ba, Sem­degs Sei­cavs: tfili­sSi ga­mar­Tul ser­gei ese­ni­nis xsov­nis
sa­Ra­mo­ze ga­naT­le­bis mu­Sak­Ta sax­lSi me war­mov­sTqvi sit­yva: Ce­mi
te­zi­se­bi da fra­ze­bi uce­re­mo­nioT wau­Ria pav­le no­za­Zes Ta­vis
we­ril­Si xse­ne­bul ga­zeT­Si ser­gei ese­nin­ze. me mom­yav­da ese­ni­nis
ana­lo­gie­bi: Je­rar de ner­val­Tan, lo­zi­no-lo­zin­skis­Tan, blok­
Tan, vion­Tan: me vam­bob­di, rom ese­nin­Si iyo ka­ra­ma­zo­vis sis­xli
da Se­va­da­re is mon­go­lis cxens, ro­mel­ze­dac ij­da ba­tia da Ca­Ra­
ta­ri, da bev­ri sxva, ro­me­lic ase uce­re­mo­nioT wau­Ria we­ri­lis
av­tors. al­bad mo­la-­mas­ra­di­nas ara­ki dau­je­re­biaT am ymaw­vi­lebs.
iq­neb mar­Tla ifiq­res, rom Cven im­de­nad da­Cu­me­bu­li varT, rom
ase coc­xlaT SeiZ­le­ba ma­ra­dio­ro­ba (sxva ar iyos ra, am sa­Ra­mos
aua­re­be­li xal­xi daes­wro da maT So­ris zo­gi qar­Tve­li poe­tic)...

262
sa­zo­ga­doT, es Cveu­le­ba be­dis qu­daT da­bede­biaT am `fu­tu­
ris­tebs~: Cven­ze am­bo­ben, rom li­te­ra­tu­ras Ta­vi daa­ne­be­so _
da uw­ya­loT swiw­knian `cis­fe­ri yan­we­bi~-s ji­qans. vi­si bra­lia,
rom re­zi­naT eC­ve­ne­baT am we­ra-­kiT­xvis uco­di­nar bav­Sebs zo­gi
ram: al­bad kan­tis ka­te­go­rieb­zec ase­Ti war­mod­ge­nis iq­ne­bian
Ta­ra­qa­me­bis mod­gmis xal­xi. Cven gvgo­nia, li­te­ra­tu­ru­li sir­
cxvi­lia, rom poe­teb­ze swer­de um­gva­no ci­lis wa­me­bas da mai­
mu­ni­viT ba­Zav­de ki­dec (Tvi­Ton `drou­lis~ ex­la ga­da­ke­Te­bu­li
for­ma­ti, miu­xe­da­vaT Srif­tis da ga­mo­ce­mis kul­tu­ris saq­mis
bev­ri ana­li­zi­sa, pir­wa­var­dni­li `bar­ri­ka­dis~ kli­Sea da sit­yva
`drou­li~-c gri­gol ro­ba­qi­Zem Se­moi­Ro pir­ve­lad xma­re­ba­Si).
ma­gon­de­ba, am ga­ze­Tis ga­mos­vlis win, Cem­Tan mo­vi­da misi re­daq­
to­ri da msTxo­va we­ri­li ser­gei ese­nin­ze, ra­ze­dac me, ra­­sak­virve­
lia, ua­ri uT­xa­ri: utaq­to­bi­sa da fa­mi­lia­ro­bis­Tvis yu­rad­Re­ba
ar mi­miq­ce­via, rad­gan es sau­be­du­roT am ymaw­vi­le­bis Cveu­le­baa.
ex­la au­Ria am mo­xer­xe­bul re­daq­tors da Ce­mi sit­yva dau­beW­
dia we­ri­laT, mxo­lod Ce­mi sa­xe­lis ux­se­neb­lad da sxvi­si sa­xe­
lis da gva­ris mi­we­riT.
iq­neb amas eZa­xian es ymaw­vi­le­bi `for­ma­lur me­tods~. amas
Cven­Si ka­lam­-gi­rebs eZa­xian... Za­lian saw­ye­nia ase­Ti xer­xiT pa­
su­xis mi­Re­ba, mag­ram esec be­di yo­fi­la.....
ti­cian ta­bi­Ze
17/I. 926 w.

tician tabiZe _ valerian gafrindaSvils

30/VII-926.

va­le­rian, Sen ase Cu­mad gai­pa­re da ara­fer­sac ar gva­ge­bieb


Sen am­bavs.
Cven vix­rCo­biT sic­xe­Si da kri­zi­se­bi gvi­pi­re­ben ga­da­Se­ne­bas.
iyo aq eren­bur­gi _ SeiZ­le­ba Seg­xvdeT ki­dev bor­jom­Si Sen­
Tan er­Tad. pao­lo qo­bu­le­Tis­ken gve­we­va. Tu wa­ve­diT, uSe­no­ba
ver iq­ne­ba. sa­la­mi iras.
sa­la­mi raJ­dens _ al­bad Tqven ic­le­biT leq­se­baT.
Tqve­ni ti­cian
[Tbi­li­si]

263
ilia erenburg _ tician tabiZes

Сердечный привет. Пишем уже с отошедшего парохода-суди.


Ваш И. Эренбург

Самый лучший привет Вам и Вашим.


И. Эренбург
[baTumi, 6 ag­vis­to, 1926]

valerian gafrindaSvili _ tician tabiZes

Zmao ti­cian!

di­di mad­lo­ba gax­se­ne­bis­Tvis. ra am­ba­via tfi­lis­Si? aq sa­uc­­


xo­vo bu­ne­baa, mag­ram mow­ye­nac di­dia. dav­we­re er­Ti leq­si: `mo­­
aga­ra­ke­-i­dio­ti~. ro­gor arian ali, ko­lau, gog­la, san­dro, ni­ko
(mi­wiS­vi­li), Вспоминайте ли вы поэта Гафриндашвили? (man­del­Sta­­
mis re­zo­nan­si). amas wi­nad siz­mar­Si vna­xe Sal­va af­xai­Ze. aq xan­
da­xan vkiT­xu­lob va­Jas. di­de­bu­lia:
Sens da So­Tais mar­jve­nas
vem­Txvie ze­di-­ze­dao.
axa­li fu­na­go­rie­bi blo­mad eq­ne­ba da­we­ri­li ko­laus. ni­no
yi­fia­nis sax­li­dan, sa­dac Cven vcxov­robT, kar­gi ga­sa­xe­da­via.
Cvens win Tva­luw­vde­nel min­dor­ze mos­Cans ka­loe­bi da moW­ri­li
pu­ris zvi­ne­bi say­dris gum­ba­Te­bi­viT. raJ­de­ni da vaso gorga­­Ze
iy­vnen bor­jom­Si da iq gri­go­li ina­xu­les. kargs izamT, Tu ga­
moiv­liT qviS­xe­Ti­sa­ken. aq yve­la­fe­ri iSo­ve­ba, mxo­lod Zne­li
sa­So­va­ria Rvi­no. ra am­ba­vi mog­dis ni­na­dan? xom kar­gad aris ni­
ta? ira mo­kiT­xvas giT­vlis. is kma­yo­fi­lia qviS­xe­TiT. san­dro
rom aq wa­mo­su­li­yo, ar ina­neb­da.
gig­zav­ni leqss `a­li ar­se­niS­vil­ze~, Tu gvian ar aris, daa­beW­­
dvi­ne ko­lias `qar­Tul mwer­lo­ba­Si~.
ga­vi­ge Se­ni leq­sis am­ba­vi (`Ta­mu­nia we­re­Tels~) da ar vam­tyu­
neb ko­lias, Tum­ca SeiZ­le­bo­da sxva sa­Tau­riT da­beW­dva.
nu dag­vi­viw­yebT.
nax­vam­di.

264
pao­lo, al­bad daeuf­la aWa­ras.
mo­kiT­xva yve­la da­sic­xul am­xa­na­gebs.
va­le­rian
qviS­xe­Ti
9 ag­vis­to, 1926 we­li

daviT kakabaZe _ tician tabiZes

2 ian­va­ri, 1927 w.
pa­ri­zi.

pa­tiv­ce­mu­lo ti­cian!

ni­ko fi­ros­ma­niS­vi­lis mo­nog­ra­fia­Si Tqven, sxva­Ta So­ris,


aR­niS­nu­li gaqvT, rom ni­ko fi­ros­ma­niS­vil­ze dai­beW­da 1913
wels gri­gol ro­ba­qi­Zis we­ri­li ru­sul ena­ze, ro­me­lic Cven­
Tvis pir­vel we­ri­lad un­da CaiT­va­los. es cno­ba aqaur wreeb­
Si iw­vevs eWvs, ami­tom di­daT mad­lo­be­li viq­ne­bi, Tu am eW­vis
ga­sa­qar­wyle­baT, Se­mat­yo­bi­nebT im ga­ze­Tis sa­xels, no­mers da
ricxvs, sa­dac es we­ri­li iyo mo­Tav­se­bu­li. amas­Ta­na­ve gTxovT,
mac­no­boT, ra sa­bu­Tia imi­si, rom le-­dan­tiu fran­gi mxat­va­ri iyo,
ro­de­sac cno­bi­lia, rom le-­dan­tiu ru­si mxat­va­ria, vi­na­id­­gan es
sa­kiT­xic aq sa­ka­ma­Tod aris.
di­daT da­va­le­bu­li viq­ne­bi, Tu am cno­bebs mo­maw­vdiT.
pa­ti­vis­ce­miT,
da­viT ka­ka­ba­Ze

mi­sa­mar­Ti: D. Ka­ka­badzé. 22, rue De­lam­bre, Pa­ris (14e).


Париж _ Франция.

265
Jango RoRoberiZe _ tician tabiZes

1927 w., Te­ber­va­li 12.

sr. saq. mwe­ral­Ta kav­Si­ris wevrs


moq. ti­cian ta­bi­Zes
Ta­nax­mad Tqve­ni gan­cxa­de­bi­sa mwe­ral­Ta kav­Si­ris pre­zi­diu­
mis sxdo­ma­ze 7 Te­ber­vals, 1927 wels, Tqven mon­do­bi­li gaqvT
`puS­ki­nis xsov­nis sa­Ra­mo~-s mow­yo­ba 1927 w. 20 Te­ber­vals.
mo­ga­go­nebT ra da­niS­nul dRes, gac­no­bebT, rom mox­se­ne­ba
Ses­dge­ba xe­lo­van­Ta sa­sax­lis yvi­Tel dar­baz­Si.
gTxovT, Seg­vat­yo­bi­noT, ro­go­ri we­siT aris Tqven­Tvis sa­
sur­ve­li bi­le­Te­bis ga­na­wi­le­ba.
sr. saq. mwe­ral­Ta kav­Si­ris mdi­va­ni:
Ro­Ro­be­ri­Ze

tician tabiZe _ guguli buxnikaSvils

Zvir­fa­so am­xa­na­go gu­gu­li!


am ba­ra­Tis mom­ta­ni er­lo­mi sa­va­ne­li Ce­mi Zve­li nac­no­bia
da di­di in­te­re­si aqvs qar­Tu­li Teat­ris. is aris av­to­ri pie­
se­bi­sa, ro­mel­Tac aqvT Ta­na­med­roe­bis mniS­vne­lo­ba.
gTxovT Za­lian, mous­mi­noT da daex­ma­roT, rom ro­gor­me
ma­gis pie­sa daid­gas an Tqven­Tan, rus­Ta­ve­lis Teat­rSi da an
sa­xal­xo Teat­rSi.
uf­ro daw­vri­le­biT mo­ge­la­pa­ra­ke­biT pi­ra­daT.
xel. ti­cian ta­bi­Ze
4-III _ 927 w.
q. tfi­li­si

tician tabiZe _ simon yauxCiSvils

Zvir­fa­so Zmao si­mon!


me did bo­diSs vix­di, rom gu­Sin ver da­ves­wa­ri Sen diserta­­
ciis dac­vas. me amas gan­sa­kuT­re­biT vswux­var, rad­gan Cven gim­­na­

266
ziis am­xa­na­geb­Si mxo­lod ori Sev­rCiT fi­lo­lo­gias: Sen dRe­
idan kla­si­kur fi­lo­lo­giis doq­to­ri xar _ da me er­Ti saw­ya­li
poe­ti. Tum­ca mos­kov­Si vswav­lob­di fi­lo­lo­gias da Cve­ni de­ka­
nis apa­lon a. gruS­ka leq­sSic mo­mix­se­ne­bia.
me Cem­ma Zmam pir­ve­lad da Sem­deg sxva dam­swre­Tac mo­miy­ves,
rom Sen brwyin­va­leT gai­mar­jve da Se­ni ga­mar­jve­ba, ase mgo­nia,
Ce­mi ga­mar­jve­bac ari. Tum­ca me xSi­rad miy­vars ga­meore­ba:
Единственный раз спорил в жизни
И то на диспуте магистра.
me yo­vel­Tvis maw­va­leb­da ino­ken­ti anen­ski da Фade¡ ze­lin­
ski _ da vwux­var, rom ar vic­nob Tqven gri­gol we­re­Tels. ra­
tom­Rac gul­Si maqvs Car­Ce­ni­li es siy­va­ru­li da dRes ma­gon­de­ba
Cve­ni gim­na­ziis `Cu­da­ke­bi~: boJ­ko da se­mion za­xa­riC Н. (xa­zi).
ram­de­ni xa­ni ga­vi­da amis Sem­ deg da me TiT­ qo xval ki­ dev
ga­mo­viR­vi­Zeb Cven did Wan­dris qveS rio­nis pi­rad. Zvir­fa­so
si­mo­ni­
ka, me dRe­ sac ma­ xa­rebs, rom Sen isev mxia­ ru­li xar da
aR­frTo­va­ne­bu­li: ase gxe­dav me Sen qu­Ca­Si da stam­ba­Si. me sul
ar vi­co­di Se­ni di­ser­ta­ciis am­ba­vi da siy­va­ru­liT gi­go­neb­diT
me da pav­le in­go­roy­va amas wi­naT...
Cem­Tvis ar aris me­ti STa­go­ne­ba da poe­ziis ke­Til­Sobileba,
ro­gorc an­tiu­ri poe­te­bi da war­mo­mid­ge­nia, ro­gor un­da vi­tan­­­
je­bo­de, ro­ca, rac vi­co­di da rac vis­wav­le, isic damaviw­yda _
ex­la mxo­lod ze­lin­skis wigns vkiT­xu­lob, TiT­qmis yo­vel Ra­me
da aTas­sjer ma­ti­rebs `an­dro­ma­xas~ ti­ri­li.
Cem `a­xal mcxe­Ta­Si~ _ aris ase­Ti stri­qo­ne­bi:
`ru­sis is­prav­niks ka­pa­si co­li
mSvi­daT uS­li­da win aq pa­sianss
da azia­Si SeW­ri­li so­li _
im­pe­ra­to­ri ves­pa­sia­ni
na­davls hyno­sav­da, ro­gorc af­Ta­ri,
na­zo­nis leq­sebs is­men­da mtkva­ri~.
am zaf­xul­Si, ro­ca Crdi­loeT kav­ka­sia­Si vi­ya­vi da `skiфiis
ele­giebs~ vswer­di, ki­dev maw­va­leb­da `ev­qsi­nis pon­ti~.
`sti­ro­da am zRviT ovi­di na­zon,
uf­ro ki rom­sa da sa­ku­Tar Tavs.
rac un­da ena ga­da­mi­ra­zon,
me vit­yvi Cve­ni gze­bis da­bur­vas...~

267
Se­saZ­le­be­lia, yve­la­fer amas ara­vi­Ta­ri kav­Si­ri ar hqon­
des am we­ril­Tan; SeiZ­le­ba, es yve­la­fe­ri zed­me­ti iyos, mag­ram
me min­do­da, Sen­Tvis es meT­qva _ uf­ro ki­dev ga­mo­meT­qva Ce­mi
si­xa­ru­li Se­ni axa­li ga­mar­jve­bis ga­mo da mo­me­go­ne­bia Cve­ni
bav­So­bis me­gob­ro­ba da siy­va­ru­li.
ami­tom bev­rsac ma­pa­tieb, Ce­mo si­mo­ni­ka. ga­ko­ceb bevrs da mi­
u­lo­cav Sen dRe­sas­wauls Sen ax­lob­lebs da pir­ve­lad Sen oja­­
xobas...
Se­ni moy­va­ru­li da er­Tgu­li
ti­cian ta­bi­Ze
21 mar­ti, 927 w.
tfi­li­si

andrei beli _ tician tabiZes

Братский привет товарищам и братьям, сгруппированным вок­руг


`Голубые Роги~ от со-товарища и собрата по искусству, всег­да любив­
шего Грузию в образах Пушкина и Лермонтова, и уже по­лю­бив­шего
лично Тифлис за немногие дни пребывания в нем. С надеждой на близ­
кую встречу и знакомство; с надеждой, что эта встреча будет лишь пер­
вым этапом нашего знакомства.
Андрей Белый (Борис Бугаев)
Цихис-Дзири, 10 июня 27 года.

eRiSe Carenc _ tician tabiZes

Дорогой Тициан,
Для моей книги нужен мой портрет работы Сарьяна, который
у тебя. Принеси, пожалуйста, завтра и оставь здесь, я зайду, возьму.
Верну через два дня.
Привет. Что тебя не видно?
Твой Чаренц
13. VI. 27

268
basil meliqiSvili _ tician tabiZes

friad pat. ce­mu­lo b-no ti­cian!


mii­ReT um­dab­le­si mo­kiT­xva, sa­la­mi. am­xa­nag­ma mom­we­ra: Tqven
dah­xma­re­bi­xarT, ro­de­sac is iyo n. mi­wiS­vil­Tan Ce­mi saqme­ebi­
saT­vis. ro­gor­ca mwers, Tqve­ni wya­lo­biT das­Tan­xme­bia miwiSvi­­
li fu­­­lis mi­ce­mas.
ar Se­miZ­lia, ar ga­da­gi­xa­doT mad­lo­ba.
dav­rCe­bi da­va­lia­ne­bu­li.
ba­sil me­li­qiS­vi­li
19/VII _ 1927 we­li
saq. samx. gza, fa­sa­nau­ri, sast. `saf­ran­ge­Ti~.
P. S. sain­te­re­soa Tqve­ni az­ri Cem ori da­beW­di­li moT­xro­bis
Se­sa­xeb. ime­dia, Ses­wux­de­biT da mom­werT.
b. m.

tician tabiZe _ nino mayaSvil-tabiZes

ni­na, Se­ni we­ri­li mi­vi­Re sa­Sas­gan. oT­xmo­ci ma­ne­Ti zakknigi­­


dan aRe­bu­li 100 ma­ne­Ti­dan ga­mo­gig­zav­ne _ Tu­ma­ni sa­Sas­Tvis min­
do­da da ar ai­Ro _ ni­na mis­cem­so iq. ase rom, au­ci­leb­lad mi­uta­ne.
`a­mor­Za­le­bi~-s Tu ga­mo­var­kvie ra­me, Ca­mo­val qo­bu­leT­Si.
Tva­le­bi ki­dev ma­wu­xe­ben.
Sen sa­yid­lebs gi­yi­di yve­la­fers.
iya­vi kar­gad.
Se­ni ti­cian
[Tbi­li­si, 3 ag­vis­to, 1927]

tician tabiZe _ valerian gafrindaSvils

Zmao va­le­rian, Se­ni we­ri­li mi­vi­Re tfi­lis­Si wa­mos­vli­sas.


ex­la var ana­pa­Si _ di­de­bu­lad vim­gzav­re ge­miT `i­li­Ci~ _ da
vna­xe yve­la qa­la­qe­bi Sav zRva­ze _ ise ki am skvi­Tia­Si mow­yenis
gar­da ara­fe­ri ar aris sain­te­re­so. es kia, rom leq­se­bi iolad

269
iwe­re­ba. dav­we­re, pao­los ar iyos, Se­sa­va­li poe­mis: qar­Tlis
cxov­re­ba (ga­Re­bu­li ca _ 1918 da 1919 w.). Ca­mos­vli­sas wagikiT­­
xav. ni­ta avad iyo, ex­la co­ta mor­Ca _ mo­kiT­xva iras da sxva
Cven xalxs qviS­xeT­Si.
sa­la­mi raJ­dens, Tu mand iyos.
Se­ni ti­cian
Керченская №39
[a­na­pa, 1927]

tician tabiZe _ baron bibineiSvils

sa­xel­ga­mis gam­ges
vad­gen ra amas­Ta­na­ve erT for­ma na­xe­var lev tol­stois `ha­­
ji-­mu­ra­tis~ Tar­gmans, gTxovT, Ta­nax­mad xel­Sek­ru­le­bi­sa, ga­
mo­mi­we­roT xved­ri er­Ti for­mi­sa 25 ma­ne­Ti.
ti­cian ta­bi­Ze
9-VI _ 928 w.
q. tfi­li­si

boris eixenbaum _ tician tabiZes

8. VIII. 1928.

Шлю Вам, Тициан, привет из Нового Афона. Только теперь я нес­


колько опомнился от впечатлений и отдохнул. Собираюсь числу к 20-му
написать статью для `Зари Востока~, хотя сделать это здесь не легко. Утро
_ на море, после обеда _ сон, вечером _ прогулка. Пробуду здесь, вероятно,
числа до 25-6-го, а насчет обратного пути еще не решил _ ехать ли через
Тифлис, или прямо Сочи-Ленинград. Это зависит отчасти от того, как будет
печататься моя книга о Толстом (я жду корректуру), а отчасти от того, что
Вы мне напишете о Тифлисе. Я бы не отказался, может быть, прочитать
публичную лекцию о Толстом и доклад для фе­де­рации писателей о
формальном методе или о литературном быте. Как Вы думаете? Хочется
мне заняться грузинским языком, чтобы почитать поэтов.
Жму Вашу руку. Жена шлет привет.
Б. Эйхенбаум
Абхазия, Ахали-Афони, Верхняя Гостиница, комната №65.

270
tician tabiZe _ nino mayaSvil-tabiZes

ni­na Zvir­fa­so!
me ex­la ba­Tom­Si var _ er­Ti dRiT ad­re Ca­mo­ve­di, rom ase
mcod­no­da me, san­dro da gri­SaS­vi­li Ca­mo­viar­diT qu­Tais­Si _
ex­lac ar Se­miZ­lia Ca­mov­rCe am pro­ce­sias _ Sem­Txve­viT vna­xe
mai­ka jan­die­ri, ro­me­lic aq iyo ek­skur­sia­Si da mgo­nia, moa­xer­
xos qu­Tais­Si Ca­mov­la.
am we­rils vswer Ta­ma­ra iaS­vil­Tan _ sa­dac pao­los­Tan varT
sa­di­lad, dRes Tur­me mi­si dReo­bac yo­fi­la _ ro­gorc et­yo­
ba, erT kvi­ras ki­dev rCe­ba. Se­ni we­ri­le­bi mi­vi­Re tfi­lis­Si. ar
vi­ci, ro­gor mo­va­xer­xo _ rom mec vna­xo Sen­Tan er­Tad qu­Tai­si.
ra­tom ar moi­we­re we­ri­le­bi. tfi­lis­Si yof­nis dros or­­jer Sev­
xvdiT ban­ket­ze tai­rovs da koo­nens, main­ca da mainc sain­te­re­
so ara­fe­ri yo­fi­la. ise Teat­ri zo­gier­Tebs mos­wonT, mag­ram
me dau­na­neb­lad dav­to­ve.
aba, Sen ici, ro­gor WkuiT iq­ne­bi, rom sxva dro­sac Se­meZ­los
Se­ni sxva­gan gag­zav­na _ de­das­Tvis sit­yva mi­gi­cia _ rom dais­ve­
neb da kar­gad iq­ne­bi.
sax­lSi yve­la­ni kar­gad dav­to­ve. Tqve­ni sax­lis mi­sa­mar­Ti
rom mqo­no­da, tfi­li­si­dan da­ge­la­pa­ra­ke­bo­di, dRes ki ba­Tom­Si
uq­mea da arc mo­xer­xde­ba.
yo­vel Sem­Txve­va­Si, mo­gaw­vden sit­yvas da ro­gorc Sen gin­
do­des, ise moi­qe­ci _ Se­giZ­lia, ki­dev ram­de­ni­me dRe dar­Ce.
ru­sul Jur­nal `Красная Нов~-Si da­beW­di­lia an­drei bel­
lis `Кавказскiя впечатленiя~, sa­dac moT­xro­bi­lia Cve­ni mgzav­ro­
ba _ Sen­Tvi­sac ari sain­te­re­so mo­go­ne­be­bi.
meeW­ve­ba, es we­ri­li ga­mo­va­ta­no mai­kas, rad­gan ar aqvs gadaw­­
yve­ti­li ga­mov­la, mag­ram mainc vswer, Ta­nac gig­zav­ni 20 ma­neTs.
mo­kiT­xva yve­la Cve­ne­bis­gan, sa­la­mi Ta­ma­ras, ni­nas, anias,
viq­tors, Saq­ros da yve­la Cve­nebs.
uSe­no­ba Za­lian ma­wu­xebs da miS­lis yve­la­fers da saer­Tod
ver var xa­siaT­ze.
vec­de­bi, ma­le gna­xo.
[ba­Tu­mi, 1928]

271
tician tabiZe _ konstantine lorTqifaniZes

Zmao ko­wia!
Se­ni ba­ra­Ti dag­via­ne­biT mi­vi­Re. mTiu­le­Ti­dan Ca­mos­vli­
sas. me­re vi­ya­vi bor­jom­Si da va­pi­reb­di abas­Tu­man­Si amos­vlas,
mag­ram Cven­ma xal­xma ga­dag­vit­yua ba­ku­ria­ni­sa­ken... da Ca­mov­rCi
yve­la av­to­mo­bils. ase rom, we­ri­lis dag­via­ne­ba mxo­lod amas
mie­we­re­ba. Sen­gan mo­we­ril saq­meeb­sac ga­va­ri­geb: mgo­ni, be­ni­
tom ga­mo­gig­zav­na ko­req­tu­ra da ex­la aleq­san­dre ara­bi­Ze­sac
naT­qva­mi aqvs Cem­gan da im Tan­xa­sac ga­mo­gig­zav­nis am dReeb­Si.
Tbi­lis­Si pir­da­pir `geT­si­ma­niis sev­daa~ da sas­ti­ki mow­
ye­ni­lo­ba _ la­ma­zi qa­le­bi du­ra­je­bi­viT aga­ra­kebs arian Se­fa­
re­bul­ni da ula­ma­zo­ni, Senc xom ici, rom ti­cians ar uy­vars.
mwer­lo­bac Za­lian miw­yna­re­bu­lia _ Zne­lad Tu ra­me Jur­
na­li ga­mo­dis da rac ga­mo­dis, zaf­xu­lis das­ve­ne­ba et­yo­ba. me
mainc di­de­bu­lad ma­gi­ne­ben _ ami­saT­vis maT arc zaf­xu­li uS­
lis xels...
me pi­ra­dad ver mo­vew­yve ise, rom Cauj­de sa­we­rad _ im pla­
niT da STa­go­ne­biT, me rom vi­co­di. ise, ki vwer ria-­ria leq­
sebs. er­Ti maT­ga­ni ase iw­ye­ba:
mi­val, miv­di­var da mi­vim­Re­ri
da sa­qar­Tve­los mi­maqvs oc­ne­ba.
var gauT­le­li ler­wa­mis Re­ri,
tuC­-miu­deb­lad rom ikoc­ne­ba...
da ase Tav­de­ba:
erT saw­yal poets ama­ze me­ti
sin­di­siT aRar moeT­xo­ve­ba,
da­ma­deT gul­ze tyvia ca­me­ti,
mag Tqve­ni ma­mis su­lis cxo­ne­bas...
saer­Tod, min­da mo­via­ro sa­qar­Tve­los yve­la mxa­re _ ex­la
min­da wa­vi­de af­xa­zeT­Si da `a­xal aTon­ze~ da­vam­Tav­ro poe­ma, ro­­
me­lic am zaf­xul­Si sul­ze ma­wevs.
Ce­mo ko­wia, mo­mi­kiT­xe me­ri da uT­xa­ri, rom Cem­Tvis me­ri rCe­­
ulia qar­Tvel qa­leb­Si, gan­sak­uTre­biT miy­vars ma­gis si­na­ze, ro­­
me­lic, Ce­mi fiq­riT, erT poe­tad un­da da­fas­des. gTxov, Ce­mi into­­
na­ciiT wau­kiT­xo:

272
Опять затепли свечи,
Укрась мое жилье,
Пусть будут те же речи
Про вольное житье,
Твои высокие плечи,
Безумие мое.
an­da `Девушка из Spoleto~-dan:
`Строен твой стан, как церковные свечи,
Взор твой _ мечами пронзающий взор...~
mo­ge­liT ori­ves Tbi­lis­Si.
ama­ze ad­re ve­li Tqvens we­ri­lebs _ me ki, Ce­mo Zmao, ra dam­­
rCe­nia, wle­bi mi­dian da mec un­da av­tir­de:
`О как на склоне наших лет
Нежней мы любим и суеверней~.
ko­wia, iya­vi bed­nie­ri da si­xa­ru­li da siy­va­ru­li aka­fe leq­­sSi,
ro­gorc ler­wa­mi...
ga­ko­ceb bevrs da vgrZnob, rom Se­ni me­go­ba­ri vxde­bi.
ti­cian ta­bi­Ze
zaf­xu­li, 1928

tician tabiZe _ raJden gvetaZes

Zmao raJ­den,
sa­la­mi Ce­mi `mi­ne­ra­lu­ri wyle­bi­dan~, uk­ve Sev­di­var nam­dvil
ru­seT­Si.
mwyins, rom mar­to var da am­xa­na­ge­bi er­Tad ar miv­di­varT.
am zam­Tar­Si un­da mo­vaw­yoT uTuod Cve­ni es­kur­sia.
Se­ni ime­di maqvs. ro­gorc iyo da­pi­re­bu­li, ga­moc­xad­da Tu
ara `Заря~-Si da `ko­mu­nis­tSi~, me rom gTxo­ve.
sa­la­mi ni­nas da Cven am­xa­na­gebs.
Ce­mi mi­sa­mar­Ti ase­Ti iq­ne­ba da nu da­ma­mad­li erT ba­raTs:
Москва, улица Крапоткина, Военная Академiя, Хахе Кубанейшвили.
Se­ni t. ta­bi­Ze
[mi­ne­ra­lu­ri wyle­bi, 6 seq­tem­be­ri, 1928]

273
liuba TvalWreliZe-caxeli _ tician tabiZes

pa­tiv­-ce­mu­lo ba­to­no ti­cian!


giZ­Rvni gu­li­Tad sa­lams da gi­sur­veb yo­ve­li­ve kargs cxov­
re­ba­Si Tqve­nis oja­xo­biT. me dar­wmu­ne­bu­li var, rom Tqven am
we­ril­Tan er­Tad gaix­se­nebT Tqve­nis yo­fil mas­wav­leb­lis _
gan­sven. par­me­nis daob­le­bul ojaxs, ro­mel­sac dRes dax­ma­re­ba
sWi­ria: geiT­va­lis­wi­neT Cve­ni au­we­re­li mdgo­ma­reo­ba er­Tad­-er­
Ti va­Ji st. sain­Jin­ro dar­gis: usax­sro­bis ga­mo sax­lSi mi­zis da
gul­-ga­xeT­qi­li mex­ve­we­ba, ra­me­nai­rad swav­la ga­vag­rZe­le­bio. ra
vqna me ube­dur­ma, me ara­vi­Ta­ri sa­Sua­le­ba ar maqvs, imi­sic ki,
rom Tbi­lis­Si Ca­mo­vi­de da pi­ra­daT gna­xoT. me amas wi­nad gan­
cxa­de­ba Se­vi­ta­ne mwe­ral­Ta kav­Si­ris sa­xel­ze er­Tdrou­li dax­
ma­re­bis Se­sa­xeb da Se­de­gi ar vi­ci. ami­saT­vis mog­mar­TavT Tqven,
ro­gorc mis sau­ke­Te­so yo­fil mo­wa­fes, ra­Ta dax­ma­re­ba gag­vi­
wioT mwer­leb­Tan, iq­neb mog­vcen er­Tdrou­li dax­ma­re­ba, ri­Tac
mo­me­ces sa­Sua­le­ba Cems vaJs swav­la ga­vag­rZe­le­bio. am er­Ti va­
Jis ga­moz­rda­Si da­mex­ma­reT da mets ar Se­ga­wu­xebT.
mo­mi­te­veT Se­wu­xe­bi­saT­vis.
Tqve­ni pa­ti­vis mce­me­li
liu­ba Tval­Wre­li­Zi­sa-­ca­xe­lis qvri­vi
1928 w. 26 en­ke­nis­Tves
saC­qa­rod pa­suxs ve­li.
Ce­mi mi­sa­mar­Ti: qu­Tai­si. ma­xa­ra­Zis qu­Ca #15.

tician tabiZe _ mariam kasraZe-SanSiaSvils

ma­ro Zvir­fa­so!
mag af­xa­zeT­Si fiq­riT Tqven­Tan varT. Sar­San mec mag mdgoma­­
reo­ba­Si vi­ya­vi da vi­ci, ras niS­navs sa­na­to­riu­mis re­Ji­mi. iya­vi mxneT,
kar­gaT da gje­ro­deT san­dros siy­va­ru­li da Cve­ni me­gobro­ba.
gva­pa­ti­ve, rom am­de­xa­nac we­ri­liT ver mo­ge­sal­meT. Sem­de­
gi we­ri­le­bi de­pe­SiT. ex­la san­dros sad­Reg­Ze­los ar vsvamT.
sad­Reg­Ze­lo Sen­zea da Se­ni. viq­ne­biT so­xum­Si.
ti­cian
1928. 22/XII

274
andrei beli _ tician tabiZes

Красная Поляна, 3-го июня 29 года.


Дорогой Тициан,
Позвольте, отсюда еще раз сердечно поблагодарить Вас и Нину Алек­
сандровну за ласковое гостеприимство и за дни, проведенные вместе.
Нам с К. Н. было у Вас так хорошо; отсюда, на расстоянии, это особенно
ясно. Боюсь `сглазить~ преждевременной похвалою Красную Поляну; но
пока чувствуем в ней себя прекрасно. Местность изумительная; климат _
целебный; народу пока очень мало (почти _ никого); устроились дешево
в двух милых чистеньких комнатах у добрых греков; погода пока _
прекрасная, ясная; ни жарко, ни холодно; цветет желтый рододендр. Кр.
Поляна окружена зубцами гор со всех сторон; путь к ней из Адлера по
Мзымтскому ущелью (50 километров вверх); Адлер тоже очень понравился
(и пляж прекрасный, и вид на хребет изумителен). Мзымтское ущелье
в одном месте превосходит по силе и величию ландшафта Дарьяльское;
жаль, что оно далеко и от нас, и из Адлера (25 километров оттуда и отсюда).
Милый Тициан: устроившись здесь и продумывая план нашей
жиз­ни на Кавказе, мы очень думаем о том, что Вы говорили нам; им­
ен­но: о том, что можно устроиться нам в Каджорах недели на две в
августе; если возможно переговорить с лицом, от которого зависит
распределение комнат в Каджорах, то очень просим замолвить о нас
словечко, чтобы две комнаты были нам предоставлены (по возможности
в прошлогодней гостинице) на 3 недели; принимая в рассчет, что 31 июля
уежжаем из Шови, что туда автомобили заходят через Зекарский
перевал к августу (у нас план в таком случае из Кутаиси вернуться в
Тифлис по линии Кутаис-Аббас-Туман-Боржом-Михайлово-Тифлис),
мы будем в Тифлисе августа 3-ьего; можно ли нам сохранить комнаты в
Каджорах: с 3-го до скажем 20 августа, если Вам, Паоло, или Леонидзе
возможно замолвить о нас слово, то будем крайне благодарны; в случае
же, если Зекарский перевал будет закрыт, мы вероятно августа 1-го, 2-го
будем в Тифлисе; и в таком случае воспользуемся на 1-2 дня Вашим
гостеприимством вновь (до Коджор, если с Каджором устроится). Пом­
ним и о том, что, может быть, возможно проехать в Кахетию (к 20-му
августу) на неделю; в самом конце августа, к сентябрю думаем съездить
дней на 5 на Севан; и оттуда прямо в Москву (Эривань-Москва).
Мечтаем о том, чтобы вместе с Вами приехать в Шови: вот было
бы хорошо!

275
Дорогой Тициан, ответьте хотя бы двумя словами: осуществим ли
план наш _ 1) погостить в Каджорах, 2) поехать в Кахетию в 20-х чис­
лах августа.
Наш адрес июня до 26-го: Черноморский Округ. Сочинская Об­ласть.
Красная Поляна. Харлампию Николаевичу Полихронову (для Б. Н. Бу­
га­ева); после первого июля адрес _ Шови.
Еще раз спасибо за то тепло, дружбу и гостеприимство, которым
были овеяны мы в Вашем доме. Друзьям привет. Сердечное приветствие
с К. Н. Нине Александровне и ее матушке. Сердечно жму руку.
Любящий Вас Б. Бугаев

tician tabiZe _ andrei belis

16 июня 1929 г.
Тифлис.
Дорогой и любимейший Борис Николаевич!
Ужасно обрадовался, когда приехав из Армении застал Ваше пись­
мо с `Красной поляны~. Еще больше рад, что Вы хорошо устроились
и прекрасно себя чувстсвуете. Я уже вижу Ваших добрых греков, и
мысленно сопровождаю в вечерних прогулках по набережной.
Особенно рад, что наступают благоприятные ауспидии для Вашей
жизни на Кавказе.
Я и мои друзья готовы молиться, чтобы они продолжались и в Шо­ви,
и в Коджорах, и в Кахетии. Ведь мы Вас привыкли считать старожилом
Грузии и каждый раз, за эти три года, ждем лето, чтобы иметь радость
видеть Вас под нашим солнцем.
С Вашим приездом нас осеняет величие русской поэзии, трепет
ко­торой мы осознали, как только осознали жизнь, понятно почему
так дорожим Вашим пребыванием в Грузии и почему и сейчас сердце
дрожит от любви и гордости, что имеем личное общение с Вами. В
нас еще живет романтик и нам понятно письмо Вяземского к Пушкину,
когда он его убеждает приехать к нему в имение и дать возможность
погордиться дружбой...
Если я избегаю при встрече говорить об этом, тем более боюсь
писать, потому чтобы Вы не думали, что этот вострог входит в обиход
человека с Востока.

276
Но Вы помните, как И. Аненский в своих книгах отражения писал,
что его поколение `прошло сквозь Гоголя и Достоевского~, мучительно
приятно, что и дальше мы проходим сквозь А. Блока и А. Белого и еще
больше гордимся, что мы непосредственно в личном общении с Вами
проходим этот путь. Как будто после Вас мы во второй раз родились
для поэзии.
А до этого пребывали в восточной лени и в Омар-Хаямизме, если
в этом и есть поэзия, все же она не одухотворена страданием мысли,
чему и мы и весь мир обязан русской поэзии.
Удастся ли когда нибудь передать это чувство, когда мы первый раз
почувствовали, что нас задел славянский вихрь творчества, во всяком
случае еще упорнее думаю закончить книгу этого трепета.
Ваше пребывание в Грузии меня делает строгим к себе и робким,
боюсь даже этих строк, но все равно, что я ни напишу, оно будет иметь
цену как исповедь горячего сердца! Грузина...
Эту неделю мы провели в Армении, ездила туда целая делегация
грузинских писателей. Приняли нас изумительно. Дорога с Караклиса
через Делижан и озеро Севан на Эривань очаровала, особенно поразило
Севанское озеро своим спокойным величием и лазурью, сейчас же
вспомнили о Вас, как Вы в прошлом году не могли нахвалиться этой
природой, поразил также Арарат и потом Эчмиадзин. А также развалины
великолепного Звартноца, и природа и старая культура очень роднит
Армению с Грузией, чувствуется общность исторической судьбы. Мне
даже казалось, что эти страны близнецы, и было больно сознаться, что
я здесь первый раз, меня признаться потянуло после Ваших слов.
Познакомились с Мартиросом Сарьяном, много рассказывал о Вас,
передал три письма из Москвы полученные на Ваше имя, видно у него
не было Вашего адреса, или если написали письмо, он не получал. Эти
письма я ежедневно пересылаю, Сарьяну дал Ваш адрес, должно быть
он условится с Вами относительно Севана, он был у нас в Тифлисе,
поехал в Баку, но на этой неделе вернется и напишет в Шови.
Относительно Коджор и Кахетии все будет устроено, или уви­дим­
ся в Кутаиси или напишу в Шови. Нам очень нравится Ваш план воз­
вращения в Тифлис через Зекарский перевал, мы не бывали там, но
говорят чудная дорога, что касается остановки в Тифлисе на несколько
дней, я буду очень рад предоставить мою квартиру, Нина Алек. с де­воч­
кой и мамой к тому времени будут в Анапе.
Передайте Клавдии Николаевне наш общий привет, мы ее от Вас
не отличаем, пусть только она не строго соблюдает выработанный мар­

277
шрут, остальное мы все сделаем. Привет от Нины Алекс., от мамы, Па­
оло и Тамары Яшвили, Григ. и Елен. Влад. Робакидзе. Г. Леонидзе в
Ленинграде, вернется в конце месяца... От всех наших.
Любящий Вас Тициан Табидзе

andrei beli _ tician tabiZes

Батум, 30 июня 29 г.

Дорогой Тициан!

Спасибо за письмо! Отвечу на него из Шови, куда едем (через Ку­


таис); пока огромная просьба: если в Тифлисе есть текст поэм Пушкина
(какое нибудь дешевое издание, для езды _ не том!) _ какой угодно
по­эмы, кроме `Медного Всадника~, пришлите мне в Шови: только не
при­сылайте своего, не присылайте толстого тома и не присылайте
дорогого; именно: нужно лишь для работы в Шови! Есть кажется `По­
эмы~ Универсальной Библиотеки. Кстати, большого Батумского книжн.
магазина, нет ни строчки в нем русских классиков! Я Вам деньги за
книгу или вышлю из Шови, или отдам в Тифлисе. Только, _ чур: только
не присылайте ничего из своего; мне _ на месяц, чтобы оставить в Шови;
таскать с собой _ не могу. Если нет _ на нет суда нет! Ждем Вас в Шови,
если соберетесь. Увидимся ли в Тифлисе? Жду хоть открытки; на письмо
отвечу из Шови. Друзьям привет. От К. Н. привет. Нине Алек. привет.
Искренно любящий Вас Б. Бугаев.

giorgi gadideli _ tician tabiZes

Zma­vo ti­cion! ui­me­do­bis bu­ran­Si vi­ya­vi, ro­ca Tqven pirve­­­


li ba­ra­Tis pa­su­xi daag­via­ned. me ve­lo­di pa­suxs, ro­mel­sac eq­
ne­bo­da ga­dam­Wre­li Tqma Cem Se­moq­me­de­ba­Si _ an ara, an ki... am
or sit­yva­Ta So­ris moq­ceuls iW­vi guls mRrRni­da, ro­melsc
uer­Tde­bo­da ba­ra­Tis dag­via­ne­bac..
lo­di gan­cdis ya­lib­Si mox­vda, da gan­cdas ki mouT­menloba
fu­ZeT dae­do, rom­lis dro­sac ga­mov­gzav­ne meo­re ba­ra­Ti _ sru­­­
liad imed da­kar­gul­ma.

278
aRar msur­da gax­se­ne­ba, Tu me Tqven­Tvis ba­ra­Tic mqon­da
ga­mog­zav­ni­li, ro­ca mis Sem­deg ba­ra­Tis dam­ta­re­be­lic ux­mod
Ca­miv­li­da.
me ve­Zeb­di _ ve­Zeb­di guls, ro­mel­Sic grZno­ba yo­fi­li­yo
Ce­mi mfar­ve­li....
me ma­xa­rebs, rom ar Sev­cdi da wi­nad grZno­bam mi­miy­va­na iq,
ra­sac ve­Zeb­di. ve­Zeb­di guls ada­mia­ni­sas da vi­po­ve is... gi­po­ve,
Zma­vo ti­cion! ro­ca ba­ra­Ti _ ba­ra­Ti Tqve­ni me mo­mi­vi­da... vig­
rZe­ni poe­ti da ada­mia­ni, rom­lis dro­sac si­xa­ru­liT vTrTo­
lav­di, mag­ram Se­me­Sin­da si­xa­rul­Tan er­Tad da ar vi­ci ki, ri­si...
me ge­lo­diT Tqven da msur­da nax­va Tqve­ni, mag­ram gac­ruv­da...
rad­gan sam tom­Ta ur­TierT ia­rebs Se­mom­qme­de­bi ar­Cen­dnen...
ama wlis xut­met ag­vis­to­dan umaR­les sas­wav­le­bel­Si ga­moc­­
de­bi mew­ye­ba da Tbi­lis­Si viq­ne­bi xuT ag­vis­to­dan da ma­Sin gna­
xavT da `ga­gic­nobT uc­nob me­go­bars~. ex­la ki gig­zav­niT leqss
`li­len­fi­nas~ _ rom­lis gas­wo­re­biT ga­wu­xebT, mag­ram ime­­di maqvs,
ma­pa­tiebT, ro­gorc pa­ta­ra me­go­bars...
main­te­re­sebs am leq­sis li­te­ra­tu­ru­li Ri­re­bu­le­ba... dav­
Zlie is Tu ara, rac un­da meT­qva _ SeiZ­le­ba, sxvas vfiq­rob­de
da mas ar vwer­ de, rac dam­ wyeb mwer­
lebs (Tu SeiZ­ le­ ba, Tavs
mwe­ra­li uwo­do) axa­sia­Tebs, mag­ram me mainc min­da ga­vi­go, aris
Tu ara is Sig, rac poe­zias axa­sia­Tebs... bo­di­Si _ Zma­vo ti­ci­
on! Se­wu­xe­bis­Tvis.
Tqve­ni pa­ti­vis mce­me­li:
gior­gi ga­di­de­li
31 ivnisi, 1929 we­li

andrei beli _ tician tabiZes

Б. Н. Бугаев. Каджори. Гостиница `Курорт~, комната №8.


Каджоры, 1-ое августа 29 года.
Глубокоуважаемый и дорогой Тициан!
Наше явление в Грузию _ Вам обуза. Быть в положении гостя не
во-время _ чувствовать себя отвратительно.
Что делать?
Коли попадаешь в место, где для публики, не обладающей соб­
ствен­ными машинами _ предоставлены лишь записи, где стоят хвосты,

279
где для иностранца (не грузина) крайне трудно объясниться с местными
организаторами `Закавпромторга~ _ приходится быть обузой и обра­
щаться с покорной просьбой к друзьям о возможности перебраться в
Тифлис; имея багажи, мы обречены наверняка на несколько дней возни
для переезда нормальным порядком.
Я вынужден просить Вас или Ваших друзей о двух одолжениях:
1) Нельзя ли предоставить нам машину для переезда в Тифлис?
2) Нельзя ли нам переночевать в Тифлисе?
Мы едем в Москву; последний срок наш 7-8-го августа; дальше
нам нельзя ждать, нас ждет Москва-Кучино.
Пишу спешной почтой с надеждой, все же, получить ответ телег­ра­
ммой, можно ли нам надеяться на машину; ответ важно иметь к 7-ому,
дабы: 1) знать, можем ли мы 7-го-8-го быть в Тифлисе (в противном
случае надо заранее записаться на `автопромторг~: ведь с нашими ба­
гажами мы лишь в два приема сможем приехать обычным порядком);
2) важно заранее знать о машине, чтобы успеть уложиться, а то уло­
жишься и просидишь на вещах дней 14, как с обещанной поездкой в
Ка­хетию, в которую мы не напрашивались, ибо туда попасть просто: с
по­ездом (но когда назначают дни поездки, то _ ждешь: за два года мы
раз 5 прождали тщетно обещаний вместе поехать в Кахетию. И поэтому
сами не попали туда, что _ весьма просто; из Москвы не прикатишь в
Кахетию, а мы, вероятно, уже вряд ли приедем в эти места, так что Гру­
зия может отдохнуть от `шовинистических~ покушений на нее А. Бе­лого
с своими `книгами~.
Словом: просто дать знать телеграммой _ `машина будет такого-то
в таком-то часу~, или `машины не будет~; нам это важно заранее знать,
что­бы успеть уложиться, 2) успеть записаться на Тифлис в бюро `Ав­том­
пром­торга~, если машины не будет. 7-8-го нам надо быть в Тиф­лисе, 8-9-го
уехать по военно-грузинской дороге. Есть надежда, что последние наши
дни пребывания на Кавказе мы посетим кое-какие места на Севере.
Дорогой Тициан, передайте Паоло Яшвили, что я с 11-го июля, т. е.
20 дней, ждал от него обещанного адреса, по которому можно было
бы переслать из Москвы мне деньги; очень жаль, что он позабыл свое
обещание. Хорошо, что деньги остались, а то _ в какое же положение
он мог нас поставить?
Прости, Тициан, за несколько горький тон этого письма; горечь от
чувства обиды, быть `гостями хуже татар~ (русск. пословица). Напо­м­ню,
что мы, подозревая о том, что можем оказаться в этом положении, хотим

280
деликатнейше проехать мимо Тифлиса, дабы не стеснить Вашего Séjour;
Не мы виноваты, это Ванда Георгиевна нас увидела в дни проезда через
Тифлис. Оказавшись в положении неловком, конечно, огорчаешься.
Вообще, я несколько не понимаю стиля Вашего отношения к себе;
сидя на застольных беседах и слушая Вашу оценку моей деятельности _
я в ужасе, ибо я никогда не был `осью литературы~ и прочим; я просто жи­
вой, конкретный человек, чуждый литературной аллегорики; между тем:
наблюдая, как от этой литературно-застольной `оси~ разбегаются име­
нующими себя друзьями, чувствуешь ужас и конфуз от подозрения, что тебя
считают в некотором смысле... `севшим на шею~ и чего то требующим.
Меня конфузит предоставленное нам любезно право бесплатно поль­
зоваться Каджорскими комнатами. Когда это дань дружеской любезнос­
ти, я принимаю эту любезность с сердечною благодарностью; от `Сов­
наркома~, грузинского `Наркомпросса~ и только этот любезный по­
дарок нам мне кажется немотивированным. В Тифлисской газете пи­
шут: я де в книге о Кавказе высказал грубый шовинизм, при таком
по­ложении я особенно щепетильно ощущаю любезность с Каджорами,
ибо в `богадельнях~ не жил; и путешествую на собственный задаток,
ко­торый имеется у меня.
Будь эта любезность результат Вашего дружеского содействия (Вас,
Яшвили), мне было бы легко на нее положиться.
Но, признаться, я поколеблен в отношении Вас к нам. И каюсь, мне
иногда начинает казаться, что наше появление на Кавказе, преисполняет
Вас совершенно превратною мыслью, что мы ждем от Вас какой то
помощи: ничуть не бывало; кабы не разбитый лоб о Шови, кабы не мой
грипп, мы бы и не появились в Тифлисе; и еще ранее: кабы не Ваше
предложение нам переселиться с вещами к Вам, мы бы не оказались в
положении сидящих в Каджорах и дотошно пристающих с просьбами,
как теперь.
Но в Грузии ужасно организованы средства передвижения; лишь
факт, что на поездку в Тифлис заранее записываются и что люди,
которые ведут запись, чаще всего или не понимают нас, или не желают
понять _ только это и диктует мне просьбу о машине.
Очень жаль, что со всеми этими мыслями приходится с Вами де­
литься; но _ они внушены нам действительно `странными~ и нисколько
не вынужденными с нашей стороны обещаниями Яшвили: `мы за вами
заедем~. Мы _ ждем: ставим свое время под знак `взаимного уговора~, и
Вы... `обманываете~ (простите за это слово); я привык к точности; и когда

281
говорю: `буду в таком то часу~ _ то являюсь. Если здесь другие нравы, я _ не
виноват; я живу и жил своими представлениями о словах, обещаниях и пр.
Еще раз простите, но поймите и мое положение; оно _ весьма
неприятно для меня. Примите уверение в уважении и преданности.
Борис Бугаев

andrei beli _ tician tabiZes

Кучино, 13 сент. 29 года.


Дорогой Тициан,
Не удивляйтесь моему молчанию; едва попав в Москву, оказался в
круге наросших дел, забот, работ и т. д. Узнав, что К. Н. Вас уведомила
открыткой, я решил повременить с письмом, чтоб написать Вам о се­бе
не из `рабочего корсета~; а `рабочим корсетом~ я называю план ку­чин­
ского дня, который диктуется обязательством, на себя принятым; без
такого `плана~ я не сумел бы провети ряда работ в ряде последних лет;
`корсет~ мой _ в том, что весь день (с утра до ночи) строго распределен,
где и отдых, нужный опять таки для работы, и еда, и сон _ взяты на
учет: столько-то часов и т. д.
Принимая во внимание, что и в Кучино приежжают и я уежжаю из
Кучина, в среднем я имею пять-четыре рабочих дня, которые и сжимаю
железным режимом; и иногда ждешь времени для написанья открытки
_ недели, уподобляясь несчастному, попавшему на льдину и несомому
льдиною мимо берегов _ десятки верст.
Так и я теперь: посадил себя нацепь, чтобы здать огромный мате­
риал, не написанный, к Рождеству; встаю в 11; чай: и потом _ соединение
полезного с трудовым, т. е. бегаю по дворику (прогулка); и _ пишу (в
записную книжечку); потом прихожу: переписываю, переделываю; так до
51/2; потом _ обед; потом _ сон (два часа _ тоже необходимое дело); потом:
чай; и тотчас _ вечерние занятия (уже более легкия), но до 2-х ночи; ужин
и чтение на ночь, чтобы переключить так внимание, или заготовка грунта
работы следующего дня. И в этой программе я, как птица в клетке; пока
не закрою работу _ связан; а связан, как видите: с 12-121/2 дня до 2-х ночи;
каждая неделя имеет урок, который надо себе самому сдать.
Так, я из-за `уроков~, подхваченной пролетающей льдиною, мчащей
меня мимо письма к Вам _ с этой льдины не раз мысленно протягивал

282
руки к Вам с сердечным, братским приветом, с горячим `спасибо~ за
все то, что мы с К. Н. видели от Вас, Нины Александровны, Вашей
квартиры и с искреннейшим желанием перекинуться живым словом; а
льдина работ _ уносила; и вместо письма открывал очередную папку
(утреннюю, иль вечернюю).
Но вы поймете меня.
И вы поймете, что не слова одни и не вежливость, не благодарность
даже диктует это письмо, все покрытое пылью рабочего утомления (все
время работы испытываю паралич слов, когда пишу письма) _ а что-то
другое, что, прямо скажу, `вызвездилось~ из души по отношению к Вам.
Не сомневаюсь, что Вам то я, пусть бессознательно надеясь, что Вы
видели меня в ряде совершенно иррациональных депрессий _ и после
Кутаиса, и после Каджор; но зато и мы с К. Н. имели случай ближе
узнать и Вас, и Нину Александровну; и в результате этого узнания _
что-то вызвездилось в душе по отношению к Вам; вспоминаем Вас: и
хорошая улыбка невольно является; и мы с К. Н. из Кучина начинаем
вспоминать ряд чудеснейших эпизодов с нами у Вас в квартире _ но
эпизодов, освященных Вашей чуткой, доброй и тонко-сердечной, тон­
ко-умной душой; и самые `эпизоды~ эти, поскольку в итоге их, вы­яви­
лась Ваша дружба, вспоминаются `воздравие~, а не `заупокой~.
Я верю `человеку~ вообще (индивидууму); и я не верю `личности~,
ко­торая _ `личина~ (маска); и знаю: в итоге неумелых общений мы, `лич­
но­с­ти~, неумело столкнувшиеся разъединяемся в итоге общения; и тут я _
`очень скептик~, ибо я знаю: преодоление личности-личины в социальном
раз­резе _ труднейшая вещь, в 100 раз более трудная, чем полагают.
А вот волей судьбы застряв у Вас два раза и находясь в жалко-бес­
по­мощном виде, я вынес в итоге общения с Вами какое то пробитие
того короста, который редко пробивает в общении: я увидел Вас без
лич­ности-личины: с откинутой личиною.
И это значит: Я Вас увидел; и итог увиденья _ та спокойная и до­
вер­чивая радость, с которой Я Вам сообщаю об этом.
Спасибо, дорогой брат за то, что я могу Вас назвать братом. И в этом
_ большая радость нашей поездки: большая чем _ Шови, Го­ри, Кахетия
и прочие `туристические~ отдыха, в которых так нам не повезло; лишь в
Москве стало ясно _ на-сколько; то и дело всре­чаешь добрых знакомых,
с легкостью наградившихся на Кавказе, поздоро­вевших; и когда слы­
шишь: `Я был в Шови... Я _ отдыхал в Цей... От­чего вы не были у
ледников?~ _ все еще испытываешь горечь, связан­ную с Кавказом: по-

283
чему дей-стви-те-ль-но так не-по-ве-зло! В этом `неповезении~ есть
что-то упорно систематическое, ставящее знак вопроса над Кавказом,
взятым в отношении к нам (именно Кавк. хреб­том, нашим `pium
desiderium~-ом). Поскольку нам повезло на встречи с людьми и повезло
с сидением в Каджорах и в Красной Поляне, по столько не повезло там,
где так везло нашим друзьям; именно: в переездах; подумайте: в этом
году _ ехали в Армению с намерением попасть в Джульфу (фатальным
случаем с Джульфой не вышло); С районом Алаверды-Степаннованом
_ не вышло (тоже стояло в <...>); нас звали _ в Зангезур: не вышло;
нас звали на Севан: не вышло; с Шови _ не вышло; с Кахетией _ не
вышло; с Военно-Грузинской и с Цей _ не вышло; даже с Манглисом _
не вышло. И остается думать: Кавказ _ заповеден нам. Но все покрывают
люди, встречи, беседы, сердечное отношение и та незабываемая теплота,
которая в нас вызывает улыбку воспоминания.
Милый друг: передайте Паоло сердечнейший привет; и передайте
ему, что я, обращаясь к Вам, переношу и на него то чувство, которое
Вы вызываете во мне, ибо я Вас _ не разделяю; и передайте еще ему,
что читаю и перечитываю его стихотворение; и хотя оно лишь перевод,
оно _ действует: очень!
Не говорю о том, что я не разделяю Вас и Нину Александровну и
что даже стыдно ей слать сердечный привет в словах, когда он цветет в
сердце. Привет Григорию Титовичу; и сердечное приглашение всех Вас
в Кучино, когда окажетесь в Москве.
Вашу милую дочку целую.
Привет Вашим друзьям!
Привет всему Вашему дому!
Вынужден оборвать это `никчемное~ письмо пожеланием Вам
всего хорошего, ибо еще нет 2-х часов ночи; и очередная вечерняя
папка работы _ тучит предосадно перед моим носом.
Остаюсь сердечно любящий
Борис Бугаев
P. S. К. Н. _ в москве: она шлет привет.
P. P. S. Адрес Кучинский: Нижегородская жел. дорога. Салтыковка.
Новое Кучино. Железнодорожная улица. Дача №40 (Шипова). Мне.

284
tician tabiZe _
saqarTvelos sabWoTa mwerlebis federaciis prezidiums

sa­qar­Tve­los sab­Wo­Ta mwer­le­bis fe­de­ra­ciis pre­zi­diums


aTi we­lia, ga­nuw­yvet­liv vmu­Saob­di mwe­ral­Ta fe­de­raciaSi,
wi­naT kav­Sir­Si. uka­nas­knel wels mar­to fe­de­ra­cia­Si vmu­Saob­
di da vi­Reb­di Tve­Si as ma­neTs. am xnis gan­mav­lo­ba­Si me damedo
va­le­bi, mar­to sax­lis bi­nis qi­ra maqvs ga­da­sax­de­li 400 ma­neTi.
axa­li ka­no­niT, Se­saZ­le­be­lia, ga­da­ma­sax­lon ki­dec binidan, ami­
tom gTxovT, is 31/2 ja­ma­gi­ri, ro­me­lic me meZ­leo­da Cem ad­­­gil­
ze sxva mo­mu­Sa­vis da­niS­vnam­de _ ag­vis­to, seq­tem­be­ri, oq­tom­
be­ri da na­xe­va­ri noem­be­ri _ 350 ma­ne­Ti mom­ceT da Tu Tqven am
Ja­maT ar gaqvT es Tan­xa, mi­Suam­dgom­loT ga­naT­le­bis ko­mi­sa­
ria­tis wi­na­Se. Ce­mi fiq­riT, es iq­ne­ba Tqven mier Ce­mi war­su­li
mu­Sao­bis da­fa­se­ba da amis gar­da, ga­mo­miy­vanT uxerxul mdgo­
ma­­reo­bi­dan, ro­mel­Siac Ca­vad­ni­li var va­le­bis ga­mo.
ti­cian ta­bi­Ze
26/XI _ 929 w.

andrei beli _ tician tabiZes

Кучино, 3 декабря 29 г.
Дорогой, милый Тициан,
Пишу Вам вслед за припиской Нине Александровне. Как Вас бла­
годарить за Баратынского? Он мой любимый поэт; и хотя у меня имеется
Баратынский, однако в более плохом, заграничном издании. Спасибо!
На днях выходит моя книга `На рубеже~; и на днях же получаю книжки
уже вышедшего `Пепла~. Вышлю Вам непременно сразу две книги, ибо
посылки из Кучина _ целая процедура.
Очень рад, что Вы находите уют и сосредоточение в над-тифлисских
утесах; по опыту знаю, что только тогда человек освобождается, когда он
имеет место, куда он может бежать, чтобы из тишины увидеть и себя,
и окружающих. Иные думают, что периодические убеги от людей есть
признак антисоциальности: для меня в таких убегах приход к людям; ибо
я хочу идти к близким, как на пир: прибранным, чтобы не представлять
собой унылого неврастеника, не имеющего что принести для других с

285
своих высот. Ницше говорил о любви к дальнему; я люб­лю ближнего в
его `дальнем~; каждый человек носит в себе это `дальнее~, как проблему
бутона, который может стать и цветком, если его поливать тишиной,
раздумьем и сосредоточенностью; тогда душа начинает цвести; и вот
это-то цветение хочешь принести и отдать другим. А мы из южной
социальности липнем друг к другу; и в конце концов дарим друг другу
лишь пепел да окурки. И лес-лес только тогда, когда его прочищают, когда
стволы деревьев отстоят друг от друга на известном расстоянии; тогда
весь лес могуче поднимается вверх; а если деревья жмется стволами
слишком друг к другу, они остаются безлиственными, худосочными.
То, что азбучная истина для дерева, почему то забывается для че­
ловека; и думают, что трение друг о друга сухими жердями есть со­ци­
альность: нет, это сама антисоциальность; я социален тогда, когда приношу
с собой горный эдельвейс и отдаю его в дар; если я его не имею, то я не
умею ничем быть полезным другу; тогда даже сухая, не цветущая весельем
легкости и не поющая горными голосами помощь, есть не помощь, а от­
нятие от души, ибо мы, опустошенные, всегда отнимаем. И я, когда чув­
ствую, что отдал все, что выростил в тишине и сосредоточенности, то
начинаю конфузиться; мне кажется, что мое безрадостное отбытие долга
есть утаскивание платка из кармана; и тогда или бегу от людей, или гоню
их от себя: из социальности, а не из антисоциальности.
Что мы делаем из социального такта? Вся социальность построена
на `такте~, а такт _ выражение ритма; ритм же есть творчество из сво­
боды все новых и новых ценностей; а у нас ритм _ статистика, учет! и
вместо социально такта, мелодии _ тот именно `долг~, который _ `ни
богу свечка, ни чорту качерга~; и нам `долг~ тяжел; и тому, которому
мы оказываем одолжение.
Мы должны долго и много учиться, чтобы уметь быть вдвоем; потом
с осторожностью _ втроем; потом _ вчетвером, чтобы подготовить в себе
умение быть со многими, а мы прямо хотим быть со многими; но это все
равно, что хотеть начать изучать высшую математику без арифметики.
Смотрите: там, где двое (a, b) _ уже проблема, ибо двое _ не `a+b~, не
`ab~; там, где двое _ и `a~ в `b~; и `b~ в `a~ и `ab~; но и `ba~; a+­b=a+­b+ab­+ba;
мы даже не подозреваем, что есть какая то проблема `двух~; а там где
трое (a, b, c) _ вот уже какое богатство вариаций оттенков: a, b, c, ab, ba,
ac, ca, bc, ca, abc, bac, bca, cba, acb и т. д.; где a, b, c, d _ уже сложнейший
контрапункт взаимоотношений; если мы не будем развивать уха к
законам оттенков отношений так же, как мы развиваем глаз, ухо, слово,
мы _ банкроты; и вся наша социальность пойдет прахом.

286
А мы только и делаем, что в общении загрязняем слух, зрение,
слово, жест и создаем вместо спектра красок _ грязную, серую кляксу.
Социальность _ искусство более сложное, чем поэзия, музыка; и _ бо­
лее важное, а мы в этом нежнейшем месте с этим сложнейшим инс­
трументом производим лишь какофонии, подобные зулусу, бьющему
кулаками по клавишам.
Для развитого уха невозможна какофония там, где дикарь бьет каб­
луками по клавиатуре, а мы этот `каблучный бой~ называем об­щением.
Вот почему, Дорогой Тициан, я так сердечно рад за Вас, что у Вас
есть Ваше при-тифлисское убежище. Для меня это символ чего то очень
хорошего в Вас; а к Вам и к Нине Александровне у меня укрепилось
за это лето особенно самое сердечное чувство; Мы вернулись с
Кавказа с чувством большого удовлетворения, перевешивающего наши
кавказские неудачи; и это удовлетворение от того, что было реальное
чувство большого сближения в истинно человеческом с Вами, Ниной
Александровной, да и с Паоло, с которым мы меньше виделись; это _
ничего не значит, да ни может быть хорошо, ибо он был одной стороной
сознания погружен в свою, и ему было `не до нас~ (в хорошем смысле
слова); может быть, это _ шаг к более конкретной, сердечной встрече.
Как Григорий Титович? Часто думаю о нем; и о его милой супруге:
оправились ли они от несчастия? Как их внешние дела? Передайте
Паоло и ему мой сердечный привет; и объясните, до чего мне трудно
писать, до чего я не _ `писец писем~; мое молчание, как и их неписание
`мне _ ровно~ ничего не значит. Я слишком хорошо знаю, это `мысль
изреченная есть ложь. И все же надеюсь, что кто-нибудь из Вас будет
в Москве; и тогда мы увидимся в зимнем Кучине. Как было бы уютно
провести день (и не один раз у нас).
Что Джавахишвили? Читал недавно в `Лит. Газете~, что у него, ка­
жется, неприятности; передайте, если его увидите, сердечный привет.
Что касается меня, то все это время был занят `Москвой~. Ох и
трудно же мне, но кажется, написанное не слишком плохо; написал
лишь 3 главы 3-ей части (200 страниц); осталось не меньше _ 150; все
зависит от 4-ой главы; если сумею в ней дать нужное мне `crescendo~,
часть написана (5 глав); если не сумею, все усилия, даже `удача~ с пер­
выми тремя главами _ уничтожена.
Сейчас дал себе временный роздых; и потому могу Вам написать
это `убогое~ письмо; а то и на него нет времени; жил в стальном режиме;
каждая написанная страница переделывалась и переписивалась раз 5.

287
Вот, дорогой Тициан и все, что могу сказать. Не браните за убо­
гость тона письма; повторяю: я не писец. Я хотел бы лишь, чтобы Вы
почувствовали, что пишу от всего сердца.
Остаюсь искренне любящий Вас и никогда не забывающий `Го­
лубые Роги~.
Борис Бугаев
P. S. К. Н. шлет сердечный привет Вашим. Я _ тоже.

haik giuliqevxian _ tician tabiZes

Еривани.
Сборник воспоминании Туманяна задерживается за опоздывание
материалов Тифлисских товарищей. Срочно вышлите материалы Т ­ а­
бид­зе, Яшвили, Гришашвили, Арсенашвили, Цуцунава, других.
Сообщить отказ _ Гюликевхян.
[1929]

nino mayaSvili-tabiZe _ tician tabiZes

Zvir­fa­so ti­cia­ne­lo!
gzi­dan mo­mi­vi­da Se­ni we­ri­le­bi, mag­ram Tbi­li­si­dan er­Tic ar
mom­svlia. Zlier vswu­xar, ra­Sia saq­me. de­da ro­gor aris, de­pe­Sa
mainc ga­mo­geg­zav­na. dRes ga­mov­gzav­ne de­pe­Sa. ex­la mo­vi­da ni­na
baq­ra­Ze, Tqva, rom xval mo­dis da vwer we­rils. ti­cia­ne­lo, ar
vi­ci, ras api­rebT, ara­fers ar iwe­re­bi, ro­dis un­da wa­mo­vi­de. aq
fu­li, gTxov, pir­ve­lis­Tvis ga­mo­mig­zav­ne, rom oTa­xis Se­vi­ta­no.
mi­tias­Tvi­sac ar mi­mi­cia. 62 man. mi­ve­ci oTa­xis. aq Zaan ag­ril­
da, bev­raT kar­gia, ma­nam Sen dros. ni­tu­li­ko kar­gaT aris. Ce­mo
ti­cia­ne­lo, Sen mwer, rom dRe­Si or­jer mog­we­ro we­ri­li, Sen ki
ar iwe­re­bi, miT ume­tes Sen ici, rom vnaR­vlob. ga­ko­ceb bevrs.
nac­no­be­bis­gan sa­la­mi, na­met­na­vaT Cve­ni me­zob­le­bis­gan. mTxo­ven,
rom er­TaT wa­vi­de­To wels. me da ni­ti­ko bevrs ga­ko­cebT. oTa­
xis Se­sa­ta­ni maqvs ki­dev 70 m. gkoc­niT bevrs, bevrs me da ni­ta.
Se­ni mu­dam ni­na
eqim bi­niaS­vils ga­mo­va­ta­ne we­ri­li.
[1920-ia­ni wle­bi]

288
nino mayaSvili-tabiZe _ tician tabiZes

tuc­ku­ni, Ce­mo say­va­re­lo!


dRes di­liT rom dav­xe­de, rom dam­viw­ye­bia Sen­Tvis tuf­le­
bis da baS­ma­ke­bis Ca­sac­me­lis Ca­de­ba _ Zlier Sev­wux­di. me­re ga­
vi­ge, rom Cxei­Ze dRes mo­dis da Tumc Zlier mrcxve­no­da, mag­ram
mainc Se­va­wu­xe. tuc­ku­na, Sen ro­gor Cax­ve­di, ge­nac­va­le, xom ar
ga­civ­di gza­Si. gauf­rTxil­di Sen Tavs, nu svam bevrs da eca­de,
rom ar ga­civ­de. Se­ni dar­di maqvs Za­lian. aq dRes uk­ve wvims,
dRes. Cve­ne­bi, vinc arian mand, ro­gor arian? mo­mi­kiT­xe yve­la­ni.
ga­ko­cebT bevrs me da ni­ta.
yve­las­gan sa­la­mi.
sax­li ro­gor da­gix­vda?
Se­ni ni­na
[1920-ia­ni wle­bi]

nino mayaSvili-tabiZe _ tician tabiZes

tuc­ku­ni, Sen da­ge­nac­vnac­los Ce­mi Ta­vi, ra da­ge­mar­Ta, rom


er­Ti we­ri­li ar moi­we­re. me vag­zav­ni we­rils we­ril­ze, Se­ni pa­
su­xi ki ar mom­dis. is ma­wu­xebs, rom Sen uTuoT avaT xar da me ar
mat­yo­bi­neb. mTe­li Ra­mee­bi ar mZi­navs. ise mo­me­Sa­la ner­ve­bi, rom
sul vti­ri­var. ge­nac­va­le, de­pe­SiT Se­mat­yo­bi­ne, ro­gor xar, ram
wams mii­Ro es we­ri­li, To­rem vi­ses­xeb fuls da Ca­mo­val.
Cven kar­gaT varT, mar­to wvi­meb­ma sul­mTlaT dag­vao­bes.
gkoc­niT bevrs me da ni­ta.
de­das­gan sa­la­mi.
Se­ni mis ni­na
[1920-ia­ni wle­bi]

tician tabiZe _ kolau nadiraZes

ko­lau, gTxov, ToT­xmet ian­vars Ca­mox­vi­de tfi­lis­Si. am we­


rils ka­fe­Si vwer da gak­re­ti­ne­bu­li var... iq­ne­ba Wi­Wi­koc wa­
moiy­va­no, Sen uTuod mo­ge­li. rom da­mim­tki­ceb me­gob­ro­bas, amis
ime­di maqvs.
Se­ni ti­cian ta­bi­Ze
[Tbi­li­si, 1920-ia­ni wle­bi]

289
tician tabiZe _ ioseb imedaSvils

Zmao ia­seb!
Za­lian gTxov, daex­ma­ro da­nie­las, moa­Tav­se we­ri­le­bi da su­­
ra­Ti. kli­Ses an­ga­ri­Si ga­mo­mig­zav­ne `dro­Sa­Si~ da aq ga­da­vix­di.
Cven yve­la­ni vex­ma­re­biT.
pao­lo iaS­vi­li
ti­cian ta­bi­Ze
[Tbi­li­si, 1920-ia­ni wle­bi]

mixeil iaSvili _ tician tabiZes

Zmao ti­cian!
Tu Zma xar, pao­lom rom wig­ni gad­mog­ca la­pu­xi­nis, is aris
eqim Tar­xniS­vi­lis. mie­ci au­ci­leb­lad.
Se­ni m. iaS­vi­li
[Tbi­li­si, 1920-ia­ni wle­bi]

tician tabiZe _ aleqsandre abaSels

Sen af­xa­zeT­Si, gul­rif­Si­Si xar. `sa­dac hyva­vian man­da­ri­


ne­bi~. Cven gi­go­nebT, gvi­xa­rian, rom Sen af­xa­ze­Ti cxov­re­bis
eleq­sirs mog­cems or­ga­niz­mis­Tvis. ideia _ uk­vda­via, upir­ve­
le­si ki poe­zia _ uf­ro me­tad ki ada­mia­ni _ ro­me­lic Sen xar.
ti­cian ta­bi­Ze
san­dro San­SiaS­vi­li
gior­gi leo­ni­Ze
daam­tki­ca: ka­ka­ba­Ze sar­gis

ZRvnad Sen­da mu­xis rto. iyav mag­rad! Cem­Tvis ki `Ветка Па­


лес­тины~.
t. t.
[Tbi­li­si, 1920-ia­ni wle­bi]

290
giorgi leoniZe _ tician tabiZes

Zmao ti­cian!
xom ici Cve­ni zar­ma­co­bis am­ba­vi. amas gar­da, arc me­go­na, Tu
usa­Tuod iyo sa­Wi­ro. dRes da gu­Sin, ori dRe tyui­lad da­me­
kar­ga, ara­fe­ri ga­mi­ke­Te­bia.
gar­da ami­sa, `dro­Sis~ am­be­bic ma­Ro­nebs. ara­fe­ri ma­sa­le­bi
ara maqvs. axa­li ki 30-Si un­da iyos mzad.
`o­da pi­kas­sos~ ex­lav Seud­ge­bi da usa­Tuod ga­dav­Tar­gmni
ama­Ram, Tu sa­re­daq­cio ko­le­giis sxdo­ma ar Ses­dga ama­Ram. rac
See­xe­ba ori­gi­nals, Tu ki ra­me dav­we­re da dro mo­me­ca, usa­
Tuod gad­mog­cem. sa­Si­ne­li mow­ye­naa. es ori dRe, la­mis ari,
gav­giJ­de, arc ara­vin mi­na­xav­xarT.
Se­ni g. leo­ni­Ze
26/XII, [1920-ia­ni wle­bi]

aleqsandre yanCeli _ tician tabiZes

Дорогой Титэ!
Хочу перевести твои стихи `amunce~, или те, которые виберешь
сам. Хотя я и сам смогу сделать текстовный перевод, но, принимая во
внимание, богатство твоего словаря, оттенки и др., прошу тебя дать
мне текстовный перевод. Можешь занести в Заккнигу. На-днях сборник
идет в набор, т. что это очень спешно! Первую строфу хочу, кроме того,
иметь по-грузински. Привет супруге!
Твой Сандро
[1920-ia­ni wle­bi]

nuca da levan RoRoberiZeebi _ tician tabiZes

Дорогой Тициан, иногда в подобных афоризмах заключается истина!


Наши цветы увяли, но дружба цветит!
Будь повнимательней читая, яснее не могу сказать.
n. xu­ciS­vi­li

291
Тит. Титич!
ga­fi­ceb Sens ves­pa­sia­nes da pao­los `lau­ras~, Ta­vi nu mo­
gik­vde­ba, mets nu­Ra suq­Te­bi! sa­la­mi ni­nas da ta­nits.
ar­Cil­ma mar­Tla Seir­To co­li Tu ara?
le­va­ni
[pa­ri­zi, 1920-ia­ni wle­bi]

paolo iaSvili _ tician tabiZes

Ter­Tmets miv­di­var ar­gveT­Si. au­ci­leb­lad ge­lo­de­bi Sen,


va­le­ria­nis, go­glas, ser­gos, Sa­li­kos. mi­de­pe­Se ar­gveT­Si.
pao­lo
qviS­xe­Ti
1920-ia­ni wle­bi

tician tabiZe _ valerian gafrindaSvils

am­xa­na­ge­bo!

Tu gaqvT ra­me gul­Si, mec mov­di­var Cem wils, Se­mo­miT­va­leT,


ro­mel saaT­ze? sad? da ro­gor?

va­le­rians!

pao­lo an­gi­niT gam­xda­ra avad.


Tu wa­mox­val sa­na­xa­vad da ro­mel saaT­ze?!
Tqve­ni ti­cian
[1920-ia­ni wle­bi]

tician tabiZe _ ioseb tabiZes

Zvir­fa­so Zmao io­seb,

me uk­ve ba­Tom­Si var sa­mi dRe da xval miv­di­var foT­Si. Za­


lian vwux­var, rom sax­lSi, so­fel­Si Se­re­bas ver vas­wreb. mag­

292
ram ukan dab­ru­ne­bi­sas vec­de­bi, sax­lSi vi­yo. io­seb, ge­nac­va­le,
miug­de yu­ri Cve­nebs da te­le­fo­niT mainc ikiT­xe, ro­gor arian.
abe­la wa­vi­do­da al­baT du­SeT­Si.
iya­vi kar­gad: Tu mom­wer we­rils, ase: Сухум, до востребования Т.
Se­ni ti­cia­ni
[ba­Tu­mi, 8 ap­ri­li, 1930]

tician tabiZe _ valerian gafrindaSvils

Zvir­fa­so va­le­rian,

uT­qve­noT ba­To­mi araa ba­To­mi. ma­gon­de­ba ka­zi­nos Sem­deg ori


mo­ge­ba da Zve­li ria, ria!..
И денег Индии,
И пули в лоб хочу!..
О трешках мечтать безмолвно.
da sxva tro­pi­ke­bi.
sa­la­mi iras da Sen go­go­nas.
xval fo­TiT miv­di­var rion­-por­tSi.
Se­ni ti­cia­ni
[ba­Tu­mi, 8 ap­ri­li, 1930]

tician tabiZe _ kolau nadiraZes

Zmao kol­lau, sa­la­mi Sen ba­To­mi­dan _


ex­la nam­dvi­li le­van­tis briu­gea.
var­lam Ju­ru­li am­bobs, poe­zia aR­krZa­lul Stils agavs, Za­
li­­an di­di ris­kiao. xval miv­di­varT fo­TiT rion­-por­tam­de, mag­­
ram qa­ria da vai Tu, gag­vri­ya af­xa­zeT­Si. sa­la­mi Sen ni­nas.
ti­cia­ni
[ba­Tu­mi, 8 ap­ri­li, 1930]

293
tician tabiZe _ ioseb tabiZes

Zvir­fa­so Zmao io­seb,


we­ri­li mog­we­re ba­To­mi­dan _ ex­lac Se­ni ime­di maqvs, rom
xan­dis­xan sax­lSi Seiar da ba­raT­sac mom­wer. gag­ra _ pir­da­pir
fan­tas­tiu­ri la­ma­zia, ase rom, ocam­de uTuod dav­rCe­bi _ jer
ki we­riT ver vswer, mag­ram _ sa­ma­gie­roT vis­ve­neb: mainc ram­
de­ni xa­nia ar da­mis­ve­nia _ ex­la vgrZnob daR­li­lo­bas. iya­vi
kar­gad da yo­Ca­RaT.
Se­ni Zma ti­cia­ni
[gag­ra, ap­ri­li, 1930]

tician tabiZe _ ioseb tabiZes

Zmao io­seb,
uk­ve me­sa­me kvi­raa aq var, Sa­vi zRvis sa­na­pi­roeb­ze da nam­
dvi­li sa­moT­xea. ro­gorc mii­Reb Sen Sve­bu­le­bas, uTuod am
zRva­ze wa­mo­di, amis uke­Tess ve­ra­fers na­xavs ka­cis Tva­li.
maqvs Se­ni ime­di, rom saxls mi­xe­dav. sa­la­mi pla­tons. ma­gan
icis gag­ris am­ba­vi.
Se­ni Zma ti­cian ta­bi­Ze
[gag­ra, ap­ri­li, 1930]

tician tabiZe _ nita tabiZes

Ce­mo la­ma­zo go­go­na ni­ti­ko!


ro­go­ra xar, ge­nac­va­le. Tur­me mem­du­ri, rom ve­ra­fe­ri ga­
mo­gig­zav­ne. Ca­mo­gi­tan fut­bo­lis tuf­lebs, tru­si­kebs sa­ba­
naos da bevr yva­vi­lebs. ga­ko­ceb bevrs, Sen ici, Tu WkuiT iq­
ne­bi da be­bos ar gaa­jav­reb.
Se­ni ma­mi­ko ti­cian t.
[gag­ra, ap­ri­li, 1930]

294
tician tabiZe _ arCil, raisa da guga miqaZeebs

Апрель, 1930 г.

Дорогие Арчил, Раиса, прелестная Гуга.

Это гостиница `Гагрипши~ в Гаграх, где мы живем. Если бы не од­­но­­


образие жизни, то вокруг такая красота, что сердце может разор­ваться
от радости.
Часто вспоминаем вас всех и ждем обещанной красивой бумаги.
Ваших в Тбилиси вижу часто. Позавчера брат Раисы был в Сухуми.
Тициан Табидзе
[gag­ra]

tician tabiZe _ sandro SanSiaSvils

Zvir­fa­so Zmao san­dro,

sa­la­mi da ga­mar­jve­ba af­xa­ze­Ti­dan am Se­ni oq­ros ver­Zi­sa da


ia­zon da runos qvey­ni­dan.
aq yve­la­fe­ri di­de­bu­lia _ mag­ram Tqve­ni xma rom ar mom­dis,
Za­lian vswux­var _ ar maqvs ki ime­di, rom es we­ri­li tfi­lisSi
Ca­mo­gis­wrebs. sas­tum­ro `gag­rip­Si~, sa­dac Cven vcxov­robT, di­
de­bu­lia, ase­Ti mow­yo­bi­li ote­li me verc ki war­mo­med­gi­na, rom
sa­qar­Tve­lo­Si iq­ne­bo­da.
vix­ro­Co­bi pir­da­pir lanSaфtebiT, vag­ro­veb ma­sa­lebs Ce­mi
sub­tro­pi­ku­li poe­mis­Tvis.
wu­xe­lis aq di­di ban­ke­ti iyo kur­zal­Si, Cve­ni ko­lo­niis or­­
mo­­cam­de ka­ci vi­ya­viT da di­de­bu­laT vsviT da avi­ke­liT yvela­­
fe­ri, ise rom, Cve­ni aq yof­na arc ise ufe­ru­lia, Tum­ca qar­
Tve­le­bi Za­lian co­ta­ni varT, mainc rom sTo­va da wvi­ma am­de­ni
xal­xi, bi­nas rom ver pou­lo­ben, pir­da­pir par­kSi sZi­navT. bevrs
una­xavs rus­Ta­ve­lis Teat­ri mos­kov­Si da aR­ta­ce­bu­li arian.
gan­sa­kuT­re­biT `an­zo­riT~ _ sxva ras Sve­ba Cve­ni lev ni­­ka­lai­Ci
_ gior­gi leo­ni­Ze, ro­gor ga­Tav­da ma­gis sax­lis epo­pea, nu Tu
isev mo­la­pa­ra­ke­bis pro­ces­Sia?! al­bad mand ar iq­ne­ba, Ta­vis
go­ro­van­Si wa­vi­do­da.

295
Tu Zma xar, nu da­mi­viw­yebT, max­se­neT Tu Cax­vi­deT `sam­son­
Si~ _ Jul ia­Sas­Tan. im dRes Rmer­Ti­viT vsviT, aq ma­se­Ti Rvi­no
da saW­me­le­bi iS­via­Tia da tfi­lis­ze su­li mxde­ba.
Tu Seg­xvdes so­so da­roS­vi­li, Tu Zma xar, im ar­Ci­las gada­
a­we­rios is xev­su­ru­li leq­si; vkiT­xu­lob va­Ja-­fSa­ve­las da gar­­
sia kal­de­ro­nis pe­rus moT­xro­bebs.
ga­ko­cebT bevrs da ma­le gav­Cnde­bi tfi­lis­Si.
Se­ni er­Tgu­li Zma ti­cian ta­bi­Ze
[gag­ra, ap­ri­li, 1930]

tician tabiZe _ valerian gafrindaSvils

Zvir­fa­so va­le­rian,
maia­kov­skis sik­vdil­ma sul mo­miS­xa­ma yve­la­fe­ri. ne­ta­vi Tqven­
Tan vi­yo, er­Tad gve­la­pa­ra­ka amis Se­sa­xeb.
ise, puS­ki­ni da­vip­ya­ri, am Sa­vi zRvis sa­na­pi­ro­ze dav­qri­
var, ro­gorc sik­vdi­lis an­ge­lo­si.
sa­la­mi iras da na­nas.
Se­ni ti­cian ta­bi­Ze
[gag­ra, aprili, 1930]

tician tabiZe _ arCil miqaZes

Апрель, 1930 г.
Дорогой Арчил!
Только что совершили субтропический рейс по побережью черного
моря. Я представил в Госкинпром киносценарий `Новая Колхида~.
Субтропичекский комбинат _ агроиндустриальный _ но начинается
с Аргонавтов _ золотого руна и малярии Гиппокрита. Картину ставит
Нуца, за две недели объездили Рион-порт и Черное море.
Настоящий пробег автодора.
Вспоминаем вас ежеминутно.
Здесь узнали вчера о самоубийстве Маяковского... Заплакал и Ге­
ор­­­гий Курулашвили.. Если получишь это письмецо, пришлю более
под­­робное.

296
Моя страна в апреле действительно рай...
Привет Раисе. Пусть не забывает об обещании красивой бумаге.
Знаю Байрона _ Омар-Хаям по англииски _ отплачу грузинской
на­турой. Поцелуй Гугу. Помнит она в прошлом году Тициана Табидзе в
Коджоре? Ждем, что вспомнишь о нас.
Твой Тициан Табидзе
Америка чарует. Читал твою статью в `Комунисти~. Ждем, ждем
писем, статьей.
Т. Т.

tician tabiZe _ sandro SanSiaSvils

Zmao Zvir­fa­so san­dro da ia­ra­li!


Tu Zma xarT, ar da­mi­viw­yoT, am­wieT qeif­Si suf­ra­ze. me Tqve­
ni wi­na­da­de­be­bi ar mas­ve­ne­ben: maia­kov­skis sik­vdil­ma Tav­za­­­ri
damca. ma­le tfi­lis­Si var. mo­mi­kiT­xe: ge­ron­ti, da­viT li­­xe­li da
giorgi leo­ni­Ze _ lo­mis Ze.
Se­ni ti­cian
[gag­ra, ap­ri­li, 1930]

tician tabiZe _ nino mayaSvil-tabiZes

so­xu­mi, 930 w., 14 ap­ri­li.


Zvir­fa­so ni­ne­li, es es ari Ca­mo­ve­di so­xum­Si zug­di­di­dan,
gza­Si bev­ri ram iyo sain­te­re­so, mag­ram yve­la­fe­ri mog­vi­wamla
im ma­ma­ZaR­lma uriam, ase rom, ar vi­ciT, ex­la ro­gor wa­va saq­
me. la­mis gaw­yda, ar mov­ka­li, ise­Ti tu­tu­cia. nu­cac Za­lian
swuxs, am di­las moe­la­pa­ra­ke­ba gior­gi yu­ru­laS­vils, un­da ro­
gor­me moag­va­ros es saq­me. es rom ar afu­Web­des xa­siaTs, ise
aq yve­la­fe­ri kar­ga­daa. jer Ta­ma­ra ar mi­na­xavs, al­bad viq­ne­bi
dRes gul­rip­SSi _ aq aris Ti­na la­Ri­Ze. mog­wer yve­la­fers an
da­ge­la­pa­ra­ke­bi te­le­fo­niT. Se­ni mxo­lod ori ba­ra­Ti mi­vi­Re
qu­Tais­Si. sa­la­mi Cve­ne­bi­sa­gan.
Se­ni ti­cian

297
tician tabiZe _ nino mayaSvil-tabiZes

Zvir­fa­so ni­na!
gi­go­neb bevrs: so­xu­mi jer mainc saoc­ne­boa: ex­la yri­lo­
baa par­tii­sa da sas­tum­ro­Si ad­gi­le­bi ar iSo­ve­ba _ mag­ram Tu
kar­gad wa­vi­da Cve­ni saq­me _ uTuod un­da Ca­mox­vi­de _ er­Ti rom
da­vis­ve­no, To­rem ner­ve­bi ami­Sa­la am mgzav­ro­bam. miu­xe­da­vad
imi­sa, rom bev­ri ram sauc­xo­vo da dau­viw­ya­ri wa­me­bi gan­vi­ca­de.
oq­ro­ya­nas mi­xe­de, fu­li ori­ve ad­gi­las mii­Re: da Tu wa­mos­vla
gin­da, nu gaa­nia­veb. de­da da ni­ta da­koc­ne.
Se­ni ti­cian
[so­xu­mi, 14 ap­ri­li, 1930]

andrei beli _ tician tabiZes

Кучино. 15 апреля. 30 г.
Дорогой Тициан,
Спасибо Вам за открытку. Письмо Ваше получил; и получил с
бла­годарностью милую мне память о Тифлисе. Давно собираюсь пи­
сать. Но попал в мертвую полосу с `Масками Москвы~, когда сидишь
с утра до-ночи, бьешься; и _ ничего не получается, это напоминает
воз­душные ямы, о которых упоминают пилоты; летишь, молча и нуж­­
но все напряжение воли, чтобы аэроплан не разбился. Так, Ваше пись­­
мо пришло в проклятый рабочий момент, который грозил слому все­
го романа; я вообще этой зимой теряю голову; и иногда так влезаю
в работу, что на недели, на месяц делаюсь невменяемый. Так вот я и
ждал, когда поставлю точку над `Москвой~, чтобы ответить.
Часто говорим с К. Н. о Вас и Нине Александровне. Бедная _ лечите
ее: а то, болезнь измором берет. Пишу это под свежим впечатлением
пись­ма Н. А. к К. Н., которое К. Н. мне прочитала; К. Н. сердечно
приветствует Н. А. и Вас, скоро напишет Н. А. и благодарим за добрую
память. Она, бедненькая, в этом году как то слаба; и в особенных хло­
потах; много грустного.
Средь разных грустей искреняя радость: возможность Вас и Н. А.
увидеть в начале мая; слушайте: приежжайте; если уж ехать в Москву,

298
то либо в мае, либо серебряной зимой; и надеюсь, не раз увидиться в
Кучине; заранее переживаем с К. Н. уютность Кучинского посада за
чаем у нас (забыл, _ Вы не `чайники~!).
Очень ждем, очень!
Сердечная благодарность за добрый зов на лето в милую Грузию.
Но и _ стыдно откликнуться: я считаю, что за эти 3 года мы доставили
Вам, Паоло, и иным из ваших друзей такое количество хлопот, не­
при­ятностей, что откликаться на добрый зов _ как то неловко. Знаю,
верю Вашему доброму зову; но одно дело приятный посид вместе, а
другое дело тот `скандал~, который в прошлом году 2 раза случился со
мной: 2 болезни; и обе _ у Вас на квартире. У меня впечатление, что
какая то судьба играет дурную шутку со мной; едет человек с радостью
повидаться с другом, с друзьями, а впереди него на друзей катится
тяжелый камень: в виде роя хлопот, который обрушивается часто без
нашей воли с нашим приездом.
Уже позапрошлым годом мы были напуганы теми заботами, ко­
то­рые доставили Вам и Паоло с Сачхери, с Коджорами, с Кутаисом; и
чувствуя неловкость, мы хотели в прошлом году, сами себя устроив в
Грузии, с Шови, уже потом появиться к Вам, чтобы снять с Вас бремя
`мелких хлопотливостей и дум о нас~. И что же случилось? То, что мы
2 раза просто сели к Вам на шею: ко всем _ не говоря уже о Вас, Н. А.,
с которыми так хорошо (и у вас было так хорошо).
С Грузией у меня какой то рок: нежная любовь к природе, местам,
людям; и _ ряд шишек на лбу, отраженно, рикошетом бьющих друзей.
Очень радуемся Вашему приезду в мае: хотелось бы лично с Вами
поговорить и между прочим о Кавказе: о Грузии, даже... о Каджорах. В
письме всего не скажешь.
И, все же скажу _ кое что.
Конечно: вырыв из Кучина, а К. Н. из Москвы, просто необходим;
я никогда так интенсивно не работал, а К. Н. никогда так не уто­мля­
лась, как в этом сезоне: с сентября до сего дня она в хлопотах; с сен­
тября до сего дня я, нигде не бывая, сосредоточенно работаю над от­
вет­ственнейшим худ. произведением. Усталость _ коллосальная, и
головная, и моральная. Переменить воздух _ необходимо.
Куда ехать? И _ конечно: встает огромный, манящий, уже родной,
хотя иногда и как то душу мучающий Кавказ (но ведь такие муки ис­пы­
тывает влюбленный, когда не уверен в любимой женщине); мои муки: я
влюблен в горы Кавказа; мое подозрение: горы Кавказа _ меня не любят.

299
И _ тем не менее: мы всю зиму подумывали _ как быть с летом:
надо отдохнуть _ в Красной Поляне (июнь-июль), потом поехать либо
по Военно-грузинской; попасть в Теберде, или Сиони, или около Каз­
бека; и уже к осени навестить друзей.
Но _ в этом году не знаешь, как в Поляне обстоит дело с многим:
между прочим с продуктами. Был и еще ряд сомнений и неизвестностей;
Поляна и до сей поры висит в воздухе.
Видите ли _ в чем наша трудность: Вам, грузинам, имея центром
Тифлис _ всюду близко; Вы знаете, где в какой сезон можно жить (в
Батуме нам нельзя жить в июле, то же о Кахетии, где нельзя жить уже
в июне _ малярия, в Каджорах _ нельзя до июля и т. д.); Между тем:
едешь из Москвы за 3000_4000 верст с мыслю прожить 3-4 месяца; и
оказывается: в одном месте не проживешь; и приходится метаться;
месяц там, месяц там; так мучительно выхлопатывать места; а `на ура~
ехать _ ничего не знаешь: в одном месте _ все забронировано; в другом
_ малярия; в третьем _ нет продуктов; в четвертом _ все великолепно, а
нет комнат. И поневоле в поисках мест, как распределить ассигнованное
время (3-4 месяца), попадаешь в Тифлис; и тут _ новый цикл забот;
радость видеть друзей, но стыд оказаться вдруг у Вас на квартире; летом
в Тифлисе жарко, в гостиницах неудобно. Вот в чем наши неуверенности.
И потому был у нас план с Красной Поляной: пожить там 2 месяца;
около месяца поездить или пожить при великих горных дорогах; и
лишь к 2-ой половине августа спуститься в Тифлис. Был план в этом
году провести где-нибудь сентябрь, чтобы осень встретить на Кавказе.
Был еще план: узнать от Вас _ нельзя ли на июль или август ус­тро­
иться в Каджорах, но не как в прошлом году, а как скажем, в по­за­прош­
лом: с известной льготой, но не задаром.
В этом году я беру с собой работу; в этом году мы могли бы не
возвращаться в Кучино до октября; но все эти _ `бы~; оно на­та­лки­
вается на неизвестность: с каждым годом частникам (туристам) _
туже; с продуктами, питанием _ хуже; боишься мытарств. А я хотел
бы где-нибудь месяца два пожить с работой; мне заказан 2-ой том
`Воспоминаний~; их придется писать.
И вот перебираешь места, и не знаешь, куда ехать: на побережье
летом все будет для экскурсантов, но не для нас; в ряде мест _ нельзя
жить; в ряд мест нельзя до июля.
Так и сложился наш план, до сих пор висящий в воздухе, ехать в
Красную Поляну, где дешево, не набито, чудный воздух, знакомые хоз­

300
яева; и где я мог бы отдаться писанию. Но _ в виду отрезанности от
берега, уединенности, бедности населения, там трудно с продуктами;
вообще частные возможности (столовые и т. д. минимальны); санаторий
для рабочих с забронированными местами; посадят тебя в комнату с
четырьмя `дядями~, разлучат с К. Н. Нет _ лучше уж в Кучине!
А ехать по путеводителю в ряд мест, это _ ехать на сюрпризы.
Если приедете в мае, мы изложим с К. Н. и наши опасения ехать
на Кавказ и наше горячее желание там быть, ибо вырваться из Кучина
_ необходимо.
А _ куда?
Ну _ да не буду продолжать. До 16 мая, до 26 мая все равно никуда
не уедем; куда поедем _ точно не знаю.
Очень хочется увидеть дорогих друзей _ Паоло, Леонидзе, Григория
Титовича и Николая Саввича; и ряд других, ставших нам близкими. Так
о многом хочется распросить: о Тамаре Георгиевне, о самочувствии
Паоло, о том, как себя чувствует жена Григория Титовича и т. д.
Да всего не распросишь. Надеемся скоро увидется в Кучине.
Приежжайте же!
Еще раз спасибо за память. Сердечный привет от нас с К. Н. Ва­
шим, Тамаре Георгиевне, Нине Александровне, ее матушке, Ниточке:
поцелуйте ее _ милая девочка: удивительная она у Вас! Братский
привет милому Паоло.
Остаюсь сердечно любящий и преданный Борис Бугаев
А... Маяковский то?

tician tabiZe _ barbare yaralaSvil-mayaSvils

Zvir­fa­so de­da!

mo­gi­kiT­xavT bevrs da bo­diSs vix­diT, rom am­dens ga­wu­


xebT. aq ex­la nam­dvi­li sa­moT­xea. Tu moew­yo kar­gad saq­me, ni­
nas dav­to­veb aTi dRiT, me ki ma­le Ca­mo­val.
ako­ceT ni­tas Cem ma­gier da ga­dae­ciT, rom bevr yva­vi­lebs
Ca­mou­tan.
Tqve­ni ti­cian ta­bi­Ze
[gag­ra, ap­ri­li, 1930]

301
tician tabiZe _ ioseb tabiZes

Zvir­fa­so Zmao io­seb,


Se­ni ba­ra­Ti mi­vi­Re so­xum­Si: me uk­ve mov­le gag­ri da so­Wi
_ ex­la co­ta xniT af­xa­zeT­Si var: da ram­de­ni­me dRis Sem­deg
wa­mo­val tfi­li­sis­ken... gza­Si vec­de­bi, uTuod de­das­Tan ga­via­
ro: wi­na­Tac min­do­da, mag­ram ar mo­mi­xer­xda: ex­la Se­ni ime­di
maqvs. ni­tas­Tan gaiar da ojax­ze Tva­li geq­ne­ba.
Se­ni Zma ti­cian ta­bi­Ze
[so­xu­mi, ap­ri­li, 1930]

tician tabiZe _ sandro SanSiaSvils

Zvir­fa­so san­dro!
mo­kiT­xva da sa­la­mi _ siy­va­ru­li da amer­-i­mier: Tqve­ni we­
ri­li ar mom­dis da Za­lian mwyins: ase ro­gor da­ga­viw­ydiT, mag­
ram aq oc­ne­baa nam­dvi­li da Ca­mo­vi­tan ge­me­biT leq­sebs. ma­ros
sa­la­mi da Se­ni go­go­ne­bi da­mi­koc­ne.
Se­ni ti­cian ta­bi­Ze
19/IV, 930 w.
[so­xu­mi]

tician tabiZe _ raJden gvetaZes

Zvir­fa­so Zmao raJ­den,


sa­la­mi da ga­mar­jve­ba af­xa­ze­Ti­dan. yve­la­fe­ri di­de­bu­lia,
mag­ram ube­du­re­ba es ari: `me aq ra ga­maZ­le­biebs, Tqve­ni xma ar
mom­dio­da~.
vec­de­bi, ma­le vi­yo tfi­lis­Si, ro­mel­sac al­baT uk­ve da­va­viw­­
ydi, leq­sebs da we­ri­lebs ki ge­me­biT Ca­mo­vi­tan. sa­la­mi ni­­nas da
Sen rwyvil vaJ­ka­cebs.
Se­ni ti­cian ta­bi­Ze
[so­xu­mi, 22 ap­ri­li, 1930]

302
sofia tolstaia-esenina _ tician tabiZes

25/IV.

Дорогой Тициан, очень, очень рада вести от Вас. Приезжайте в Мос­­­


кву непременно, приходите ко мне, пожалуйста. Хочется пови­дать Вас и
поговорить о многом.
Спасибо Вам, что Вы думали обо мне, когда узнали о смерти М.
Мне было ужасно грустно, до сих пор не могу встряхнуться и хожу вся
кис­лая и думаю мрачные вещи. Слишком многое соединилось в этом.
Очень сердечно кланяюсь Вам и Нине Александровне.
С. Есенина
25. IV [moskovi, 1930]

tician tabiZe _ andrei belis

3 мая, 1930 г.
Тифлис.
Получили Ваши книги: `Пепел~ и `На Рубеже Двух Столетий~.
Боль­шое спасибо, что заставили пережить мою московскую юность.
При чтении книг я был в Москве и мысленно переживал свои уни­вер­
ситетские годы и собственный `пепел~ чувств. Очень интересует нас
судьба Ваших новых книг. Читали, что будете писать в `Кр. Нови~.
...Нас радует, что Вы, несмотря на прошлогодние неудачи, все же
не разлюбили Грузию, и в это лето мы с Вами проведём несколько
дней, которыми мы привыкли дорожить. Я за этот месяц объехал всё
побережье с Батума до Сочи, очень хотелось заехать в Красную Поляну,
но это удлиняло нашу дорогу... Мне после Ваших слов в прошлом
году особенно хотелось видеть эти места. Жил я по несколько дней: в
Сухуме, Гаграх, Сочи, Новый Афон совершенно очаровал. Было ещё
ра­но, не было обычных дачников и все напоминало Ин. Аненского,
`Тоску белого камня в Симферополе~....
...На счёт Коджор: с Паоло уже говорили с завед. курортным от­
делом Тифлисполкома. Он обещал всё сделать. Так что в любое время
за неделю раньше предупредив, можно рассчитывать устроится в
Коджорах как угодно.
...Боюсь только, чтобы мы не разъехались.

303
Я должен быть в Москве в мае, не знаю ещё, в каких числах: я на­писал
для кино сценарий `Новая Колхида~ _ о субтропической куль­туре. Ставит
картину реж. Нина В. Гогоберидзе (жена Левана Да­видовича). В Москве
нам нужно оформить сценарий и найти оператора. Кроме того, там будут
гастроли грузинского драмтеатра и к этому имею некоторое отношение.
Буду ужасно рад, если Вас застану в Кучино, но если мы разъедемся, Вас
встретит в Тифлисе Паоло и всё устроит, и Нина Алекс. Вас будет ждать...
У Паоло и у меня в этом году настроение много лучше...

tician tabiZe _
tfilisis aRmaskomis komunaluri meurneobis gamges

tfi­li­sis aR­mas­ko­mis ko­mu­na­lur meur­neo­bis gam­ges.


tfi­li­si mTel sab­Wo­Ta kav­Sir­Si miC­neu­lia er­T-erT is­to­ri­
ul da ar­qeo­lo­giur naS­Te­biT mdi­dar qa­la­qaT.
mde­ba­reo­bis gar­da tfi­li­si kul­tu­rul in­te­re­si­Tac izi­
davs mra­val tu­ris­tebs da eq­skur­san­tebs, ro­gorc sa­kav­Si­ro
res­pub­li­ki­dan, ise uc­xoe­Ti­da­nac.
uka­nas­knel wleb­Si mTel rig tu­ris­tul sa­zo­ga­doe­baTa daar­
se­biT (sab­Wo­Ta tu­ris­ti, uc­xoe­Tis tu­ris­ti) mxa­reT mcod­­neo­bis
sa­kiT­xe­bi iw­ve­ven far­To mas­se­bis in­te­ress da cxa­­dia, tfi­li­
si xde­­ba yu­rad­Re­bis cen­trad. mTel rig sxva iS­viaT sa­na­xao­ba­Ta
gar­da tfi­li­sis si­la­ma­zes Sead­gens funi­ku­lio­ri da mTaw­min­da,
uf­ro mTaw­min­da, ro­gorc sa­qar­Tve­los sa­zo­ga­do moR­va­we­Ta da
mwe­ral­Ta mTa­va­ri da nam­dvi­li pan­Teo­ni. ara­­vin ise ar Ca­mo­va
tfi­lis­Si, rom mTaw­min­da ar ina­xu­los. es ad­gi­li yve­la­ze uf­ro
po­pu­lia­ru­lia mTel tfi­lis­Si. aq arian da­saf­la­­ve­bu­li: aka­ki
we­re­Te­li, ilia Wav­Wa­va­Ze, al. gri­boe­do­vi, sax. ar­tis­ti va­so aba­
Si­Ze, di­mit­ri yi­fi­ani, ni­ko ni­ko­la­Ze, prof. al. ca­ga­re­li.
yo­ve­li amaT­ga­ni cal­ke mu­zeu­mis Rir­sia, im­de­naT di­dia ma­Ti
Rvaw­li mSro­me­li xal­xis wi­na­Se.
tfi­li­sis aR­mas­koms ga­daw­yve­ti­li aqvs da ki­dec swarmoebs
mu­Sao­ba mTaw­mi­dis ax­lo al. gri­boe­do­vis mu­zeu­mis Seq­mni­saT­vis.
Ta­vis­Ta­vad es ga­daw­yve­ti­le­ba me­tad sim­pa­tiu­ria _ al. gri­­­bo­­
edo­vi bev­riT aris da­kav­Si­re­bu­li sa­qar­Tve­los­Tan da Ta­vis­
Ta­vad war­moad­gens mniS­vne­lo­van fi­gu­ras sa­Teat­ro xe­lovne­­
ba­Si da mwer­lo­ba­Si, mag­ram mar­to mi­si mu­zeu­mis ga­mo­yo­fa ar

304
aris mi­zan­Se­wo­ni­li. bev­raT uf­ro sain­te­re­so iq­ne­ba da mSro­mel
ma­­se­bi­saT­vis udi­de­si aR­mzrde­lo­bi­Ti mniS­vne­lo­ba eq­ne­ba, Tu
mTaw­­mi­da­ze moew­yo­ba yve­la mTaw­mi­da­ze da­saf­la­ve­bul moR­va­
we­Ta da mwe­ral­Ta mu­zeu­mi. swo­reT im sax­lSi, sa­dac gan­zraxu­­
lia al. gri­boe­do­vis sa­xe­lo­bis mu­zeu­mi _ SeiZ­le­ba moew­yos
da­­nar­Cen moR­va­we­Ta da mwe­ral­Ta oTa­xe­bic da amiT mu­zeums mi­
e­ce­ma mTlia­ni xa­sia­Ti. mTaw­mi­dis mu­zeu­mis sa­Su­ale­biT aua­re­­be­
li eq­skur­san­te­bi da tu­ris­te­bi gaec­no­bian qar­Tul kul­tu­ris
udi­dess mu­Sak­Ta cxov­re­bas da moR­va­weo­bas.
gar­da saf­la­ve­bis daT­va­lie­re­bi­sa, ro­mel­sac zog­jer zed
ara­fe­ri arc ki awe­ria _ yo­ve­li mnax­ve­li mog­zau­ri wai­Rebs
mTlian STa­beW­di­le­bas aq da­mar­xul moR­va­we­Ta Se­sa­xeb.
am mu­zeum­Si iq­ne­ba ga­mo­fe­ni­li: su­ra­Te­bi, por­tre­te­bi, gra­
viu­re­bi, we­ri­le­bi da xel­na­we­re­bi, wig­ne­bi am mwe­ral­Ta sxva da
sxva dros ga­mo­su­li yve­la eneb­ze, ma­Ti biog­ra­fie­bi da bib­
liog­ra­fiu­li ma­sa­le­bi da saer­Tod yve­la sa­mu­zeu­mo niv­Te­bi.
mTaw­mi­dis mu­zeums SeuZ­lia gas­wios saq. sa­li­te­ra­tu­ro muze­
u­mis ma­gie­ro­ba, sa­li­te­ra­tu­ro mu­zeu­mi ki aqam­de ar arsebobs
tfi­lis­Si, ro­ca sxva kul­tcen­treb­Si TiT­qmis yve­la ase Tu ise
cno­bi­li mwer­li­sa da msa­xio­bis cal­ke mu­zeu­me­bia. sa­li­te­ra­tu­
ro mu­zeu­mis eq­spo­na­te­bi ex­la sxva da sxva ad­gi­las aris gab­neu­li.
qa­laqs am mu­zeu­mis mow­yo­ba Zvi­ri ar dauj­de­ba, rad­gan um­
Tav­re­si ma­sa­le­bi uk­ve Seg­ro­vi­lia, sa­Wi­roa ma­Ti Ta­vis moy­ra,
sax­lis ga­mo­ye­ne­bac ad­vi­lia, sa­Wi­roa mxo­lod mci­re re­mon­ti.
ami­tom Se­mo­maqvs wi­na­da­de­ba _ aR­mas­ko­mis ko­mun. meur­neo­bam
ai­Ros am mu­zeu­mis daar­se­bis Taos­no­ba; Tu sa­kiT­xi prin­ci­pia­lu­
rad ga­daw­yde­ba da mu­zeu­mis sa­Wi­roe­ba ga­moir­kve­va, ma­Sin qa­la­qis
ke­Til­-mom­wyob gan­yo­fi­le­bam ga­moh­yos tex­ni­ku­ri ko­mi­sia, ro­mel­
Sic Se­val mec da am ko­mi­sias wa­rud­gen daw­vri­le­biT geg­mas.
mTaw­mi­dis mu­zeu­mis daar­se­biT qa­la­qi Sei­Zens erT iS­viaT
kul­­tu­rul da­we­se­bu­le­bas, ro­mel­sac udi­de­si mniS­vne­lo­ba eq­
ne­ba qar­Tul kla­si­kur pe­rio­dis mwer­lo­bis Ses­wav­li­saT­vis da
saer­Tod, far­To mSro­mel­Ta ma­se­bis gaT­viT­cno­bie­re­bi­saT­vis
da es iq­ne­ba qa­la­qis sab­Wos ga­mar­jve­ba kul­tu­rul re­vo­li­­uci­is
fron­tze.
ti­cian ta­bi­Ze
8 mai­si, 1930 w.
q. tfi­li­si

305
andrei beli _ tician tabiZes

Судак, 30 июня 1930 года.


Дорогой, милый Тициан,
Вы простите меня, что так долго не отвечал на Ваше доброе, хо­ро­
шее письмо. Оно застало меня в угаре работы; истекал последний срок
отстрочки для сдачи `Федерации~ второго тома `Москвы~; Вы знаете, что
такое работа под `финиш~; это нечто в роде государственного экзамена;
подумайте: с 10 сентября и до первого июня безперерывная ковка строк,
раскаленнось сознания, ряд новых лабораторных опытов: к концу так
изнемог, что мог кончить лишь потому, что выключил себя из всех сфер,
посадил на цепь; и часто не мог ответить на спешное деловое письмо
целый месяц; а тут к концу мая _ еще: ангина, отъездные сборы, приезд
Р. В. Иванова в Кучино. К тому же: с нетерпением жда­ли с К. Н. Вас весь
май; и думали лично Вас поблагодарить за доброе приглашение приехать,
за предложение пожить в Каджорах; и кроме того: не в письме, а в личных
переговорах хотел я Вас кое что распросить в связи с приездом на Кавказ.
Нам и хотелось на Кавказ; был план: приехать в Красную Поляну с
мая, пожить там месяца два, оттуда побродить в горах (Теберда, Цей и,
как знать, Военно-Осетинская). Тогда бы увидились в Тифлисе, или на
побережье. Даже списались с Краснополянскими хозяевами. Но продо­
вольственный вопрос и некоторые другие заставили нас от­казаться от
Кавказа (пока). И вот мы в Судаке: пока прекрасно устро­ились с поме­ще­
нием, питанием, отдыхом. И так удачно устроились, уже решили прожить
здесь, будут про­должатся эти условия не менее 3-х месяцев; до середины
сентября мы, вероятно, в Судаке; в этом году привлекает сидячая жизнь; я
взял с со­бой работу: второй том `На рубеже~ под заглавием `Начало Века~:
надо за­ра­ботать и на прожитье; `Москва~ _ невыгодная работа: печ. лист
`Мос­квы~ рав­ный по усилиям 15 печ. листам мемуаров, оплачивается тем
же тарифом; 35 печ. листов `На рубеже~ равны 3 месяцам работы; а 26-27
печ. листов `Москвы~ равны 9 месяцам; оплата же 3 и 9 месяцев труда
рав­на. На ру­бе­же писал с легкостью. `Москва~ выпила все существо;
на­­­писание ея _ мотовство; надо теперь поработать после отдыха и для
хле­ба насущного. В Судаке хорошо и отдыхать и работать. Поэтому мы
здесь и поживем 3-4 месяца.
Поэтому, поблагодарите сердечно тех, кто готовы были нам пре­
дос­­тавить пребывание в Каджорах на льготных условиях; скажите, что

306
я тронут _ очень, очень, но несмотря на любовь к Каджорам, в этом
году этой любезностью мне не придется воспользоваться, ибо после 15
сентября, вероятно, в Каджорах холодно.
В этом году времени у нас много; ничто не тянет в Москву; работа
тоже _ с собою взята; и буде ничто не вызовет экстренно, мы могли бы
прожить и до ноября вне Москвы. Вопрос наш _ можно ли где нибудь
устроиться в Кахетии с середины сентября до начала середины октября.
Если там можно жить, то ужасно хочется увидеть Кахетию, с которой так
нам не везло 2 года, как и с Шови. Может быть, для Кахетии мы с К. Н.
и сделали бы после Судака турнэ _ Черноморск. Побережье _ Тифлис _
Кахетия _ Москва. В последнем случае могли бы укоротить наш `Séjour~
в Судаке.
Но этот вопрос _ не деловой, а попутный: лето же в Крыму нам хорошо.
Ужасно жаль, что в этом году не увидимся; мы так полюбили Вас,
Нину Александровну. Желаем ей сердечно поправиться, укрепиться,
собраться с силами: как Ниточка? Поцелуйте ее от меня. Очень часто
думаем о Паоло; очень негодовал я на вылазку против Него в `Литер.
Газете~. Передайте ему мой горячий, братский привет; К. Н. просит
меня, чтобы Вы передали ему ея сочувствие. Сердечный привет ма­
тушке Нины Александровны и Григорью Титовичу.
Простите за то, что это письмо `Спешное~, после `Москвы~ чув­
ствую, что голова моя стала глупая и гладкая, точно шар, вытаченный
из карельской березы. Да и: не умею писать писем.
Остаюсь сердечно любящий Вас
Борис Бугаев

P. S. К. Н. передает сердечный привет Вам, Нине Алек., ея матуш­ке,


целует Ниточку.
P. P. S. Мой адрес: Крым. Судак. Берег моря. дом №8. Дача Е. Э. Эг­­
герт. Мне. Черкните два слова.

307
tician tabiZe _ nino mayaSvil-tabiZes

tfi­li­si, 12 iv­li­si, 930 w.


ni­na, aTas­jer geub­ne­bi, ro­ca we­rils moi­wer _ moi­we­re ise,
kac­ma gai­gos, ro­dis aris da­we­ri­li da gaar­Cios ra­me _ ra­sa gavs
Se­ni we­ri­li, verc me ga­var­Cie da verc de­dam.
Se­ni we­ri­li­dam mainc ar ir­kve­va ara­fe­ri.
1. un­da moi­we­ro, ra Rirs Tviu­raT bi­na!
2. ro­go­ria oTa­xi.
ra­tom ar mo­xer­xda gag­rip­Si, vis­gan aris da­mo­ki­de­bu­li am
saq­mis ga­ke­Te­ba. me­re ki­dev, ro­go­ria mand fa­se­bi pro­duq­teb­
ze, ra iSo­ve­ba da ra ara?
ra Rirs cxov­re­ba da ra da­gij­de­ba Tviu­raT, oTax­Si ki­dev
ram­de­nia lo­gi­ni da saer­Tod, ras iZ­le­vian mand bi­nis qi­ris
an­ga­riS­Si.
ar vi­ci, Se­ni we­ri­li ro­dis aris ga­mog­zav­ni­li, me ki fuli,
ro­gorc Ca­ve­di tfi­lis­Si, im­dRes­ve, 5 iv­liss ga­mo­gig­zav­ne 75
ma­ne­Ti le­nas mi­sa­mar­TiT, nu Tu aqam­de ar mi­gi­Ria.
ex­la miv­di­var qa­la­qis te­le­fo­nis sad­gur­ze. mgo­ni, SeiZ­le­­­­­
ba gag­ras­Tan la­pa­ra­ki. fuls Ta­vis dro­ze mo­gaw­vdi, rac ar
un­da iyos.
de­das mo­we­re we­ri­li _ Ta­nac Se­mouT­va­le, SeuZ­lia Tu ara,
rom moew­yos mand, Tqven oTax­Si. Tu bavSs gau­Wir­da, sjo­bia, isev
ma­gis Se­wu­xe­ba, vid­re saq­mis ga­fu­We­ba.
aba, Sen ici, yve­la­fer­ze moi­we­re pa­su­xi da Ta­nac swo­ri
mi­sa­mar­Ti _ we­ri­li, ro­gorc da­ga­va­le, yo­vel dRe mom­we­re.
gkoc­niT Sen da ni­tas.
ti­cian ta­bi­Ze

andrei beli _ tician tabiZes

Судак, 31 июля 1930 года.


[Адрес: Крым. Судак. Берег Моря. дача Эггерт (дом №8). Мне].
Милый Тициан,
С радостью прочел Ваше письмо; тронулся еще раз тою доброй
за­ботливой ласковостью, с которой Вы реагируете на мое отношенье

308
к Вам, к Грузии, к нашей встрече, к нашему желанию использовать
осенний, сентябрьский досуг, чтобы повидать тифлисских друзей и по­
жить осень в Кахетии.
Мы с К. Н. читали и перечитывали Ваше письмо и сериозно вы­
решали, как нам поступить с осенью, принять или не принять Ваше столь
улыбающееся нам предложение с Кахетией, или тем не менее ехать в
Москву, где ждут всякие заботы и хлопоты; и только вырешив сериозно,
пояснили себе: откликнуть на добрый зов и в первых числах сентября
ехать в Тифлис, чтобы повидавшись с Вами, поехать в Кахетию.
Мы свободны весь сентябрь; и даже, при желании, могли бы се­бе
дать отпуск до двадцатых чисел октября, ибо моя работа _ со мной; и мне
прекрасно работается в Судаке; так же работалось бы и в Цинандалах.
Нет, представьте себе, что моя мечта была _ попасть в Цинандали, о
которых я читал и историю которых знаю; и вдруг _ есть там полная
возможность устроиться; спасибо Вам, Паоло и всем тем, кто дает нам
эту возможность.
Я слышал, что в Кахетии жарко летом; мы собираемся выехать с
К. Н. в первых числах сентября из Судака, чтобы через Батум быть в
Тифлисе, примерно меж 6-7-го и 10 сентября; хотелось бы попасть в
Цинандали между 10 и 15 сентября, чтобы пожить там месяц (октября
до 10-15-го же). И вот: так как мы могли бы это время прожить и в
Судаке, где работается, так как сами знаете, из Судака до Тифлиса очень
далеко (и хлопотливо, нам, неумеющим передвигаться), то _ мы с К. Н.
очень просили бы Вас, дорогой Тициан до сентября точно уведомить
нас, можем ли мы устроиться в Цинандалах (и есть ли там возможность
стола); Вы сами понимаете, что такое далекое путешествие, имея работу
и рассчитывая на тихое место для нея, не предпринимают _ втуне; пи­
шу это не потому, что не верю Вашим прекрасным словам, в которых
столько сердечности и желания нам помочь, а потому что знаю, как все
теперь трудно, как и Вы, и люди обещающие нас устроить в июне, в
сен­тябре, в августе уже не будут в состоянии провести свое намерение.
Так вот о чем мы сердечно просим Вас, дорогой друг: уведомите нас
точ­но до сентября остается ли в силе прекрасная возможность, которую
Вы нам нарисовали, т. е. можно реально устроиться в Цинандалах (К. Н.
комнатку, мне отдельный _ хоть угол!) сроком от 10-го до 10-го, или от
15-го до 15-го октября; во вторых: в случае, если бы с Цинандалами
<кречетит> в последнюю минуту (я всегда очень `скептик~, ибо мне в
та­ких вещах часто не везет), то _ можно ли тем не менее: использовать

309
приезд в Грузию; и все же где нибудь провести месяц (месяц прожить в
Тифлисе _ неудобно: работа не пойдет); разумеется, я не согласился бы
задаром навязать нас Цинандалам; но известную скидку с Курортной пла­
ты (как в Каджорах в 1928 году) согласился бы с благодарностью принять.
Мы до полученья Вашего письма не тронемя из Судака; будем ждать Ва­
шего подтверждения: `можно~, `неудобно~, `да~ или `нет~. Пято­го сен­­тября
истекает срок нашей комнаты; до отъезда должны за­ехать к Волошину
в Коктебель; так что: ждем Вашего письма уже в конце августа; только
имея его, поедем; если же в первых числах сентября письма не будет,
мы не рискуя тронуться в такое далекое путешествие, мы вносим плату
за месяц вперед хозяину и остаемся на сентябрь в Судаке, чтобы уже
потом ехать в Москву.
Вот почему нам важно иметь еще раз от Вас подтверждение, что
в Цинандалах можно поселиться, а если не там, то где нибудь еще (в
Гру­зии), ибо мысль повидать друзей, провести с ними недельку вместе,
очень, очень пленяет; и пленяет хоть под конец летнего отдыха увидеть
наш любимый Кавказ.
Зачем сердца волнует, мучит
Как своенравный чародей?
Кавказ, столько нам давший (радостей и огорчений) в нашем во­об­
ражении _ `своенравный чародей~ _ любим нами и не во всем люб­я­щий
нас (как, например, Хребет); мысль пожить вблизи него пленяет.
В Судаке _ спокойно, тихо, удобно; но разумеется это не Кавказ;
К. Н. так и просияла, когда я прочел ей Ваше письмо: и она главным
образом агитирует за поездку, ей было грустно, что это лето мы не уви­
дим тех, кто стали нам по странной воле судьбы и родными и близкими.
Мы ведь, дорогой Тициан, очень привязались к Вам, Нине Алекс.,
Паоло; и хотя менее `соли~ съели с Григорием Титовичем, но меня
постоянно к нему влечет; и о нем постоянно я думаю.
Да и мысль опять попасть в Тифлис, побегать по улицам, столько
нам говорящим, очутиться в Вашей милой квартире и беседовать там с
Вами _ все это непередаваемая радость; кстати: в этом году меня очень
подмывает почитать своим Грузинским друзьям Поэтам, из Москвы
(2-й том), рукопись которой _ со мной. Так как я очень работал над ней.
Не уверен ее увидеть в печати, но тем сильнее стремление поде­лить­ся
с Вами моими художественными... `достижениями~, или... `па­де­ниями~
(Сам не могу судить).

310
Дорогой друг, то что Вы пишете о Паоло, очень радует меня; пере­
дайте ему от меня сердечный привет и дружеское пожатие с надеждой
скоро лично увидеться. А что он не пишет, да и я ведь не пишу ему; но
я очень понимаю психологию `не писания~.
К. Н. получила письмо от Н. А.; К. Н. ей писала, но вероятно, Н. А.
не получила ея письма; мы очень радуемся, что Нин. Алекс. мы увидим
в Тифлисе; сердечный привет ей, Ниточке и матушке Н. А. от нас К. Н.
Спешно кончаю это письмо, чтобы отнести его на почту; и еще
потому, что К. Н. просит дать ей место в моем письме.
Итак, дорогой друг, ждем от Вас решительного `приезжайте~, или
`не приезжайте~ к концу августа; зная трудности с устройством чего бы
то ни было, на `не приезжайте~ не обидимся, даже просим откровенно
нам сказать: лучше сидите в Судаке. Боже сохрани, не встречайте в Ба­
туме; из Батума до Тифлиса пустяки переезд, да и мы, уезжая из Судака
не можем точно уведомить (все зависит от парохода, моря, Коктебеля и
ряда причин); между 6 и 10 мы были бы в Тифлисе.
Обнимая сердечно Вас и остаюсь сердечно любящий.
Борис Бугаев
Милый Тициан! С сердечной радостью прочли Ваше письмо. С
прош­­лого года, когда мы столько с Вами пережили во время болезни
Б. Н., и Вы, и Нина Ал. и Паоло стали совсем не просто знакомыми, а
друзьями и близкими. Вспоминаем Вас всех часто... с радостью и бла­
годарностью. Если судьба приведет нас увидеться и в этом году _ как
это будет хорошо. Шлю сердечный привет Паоло и всем.
Клавдия

andrei beli _ tician tabiZes

Судак, 18 августа 30 года.


Дорогой Тициан,
это письмо _ исключительно деловое: 31-го июля писал Вам под­
робно в ответ на Ваш милый зов и на уведомление, что можно ус­т­
ро­­­иться нам на сентябрь в Цинандалах, что для нас это радостно и
при­­емлемо (и Вас увидеть, и увидеть Кавказ) при условии, что это
приг­лашение не зов только друга, но и реально осуществимое пред­

311
ложение; иначе нам с чемоданами писать крюк Сухум-Батум-Тифлис-
Москва слишком тяжело (и _ дорого); зная, что такого рода добрый зов
не от Вас только зависит и зная, что возможное еще с июня по веским
непредвиденным обстоятельствам уже невозможно в августе, я просил
Вас точно поставить в известность нас к концу августа о Кахетии _ так,
или не так обстоит дело с ней, нашим проездом туда, отчего зависит
наш приезд, или не приезд. Нам потому важно знать, что с сентября
кончается срок нашей дачи в Судаке, и чтобы остаться дольше надо за­
ра­нее уведомить хозяев, ибо они сдают дачи.
За несколько дней до 1-го сентября мы должны знать, едем ли в
начале сентября на Кавказ, или не едем; теперь трудное время, трудны
переезды; и лучше нам лишних 2 недели просидеть в Судаке, чем ехать за
1000 с лишним верст (да оттуда) без прочных гарантий, что на Кавказе
можно устроиться в сентябре нам.
Вот почему, милый Тициан, по получению этого письма дайте те­
лег­рамму с `ехать~, или `не ехать~, чтобы она пришла во-время; а то у
нас _ 1) кончаются курортные книжки и надо заранее их возобновить,
2) надо знать дни, когда мы будем в Коктебеле у Волошина, 3) мою
работу, в которую ушел с головой, тоже надо планировать.
Обо всем уже писал: повторяю на случай, если бы письмо не дошло.
Поэтому пишу сухо и деловито, чтобы скорей письмо отправить.
Лично Вам буду писать отдельно. Мы, в случае не поездки на Кавказ,
про­живем в Судаке сентябрь, объедем Крым и в конце сентября в Мос­
кву; если не поедем на Кавказ, то сможем задержаться и до 15 ок­тября, и
если исключительные обстоятельства не потребуют нашего присутствия
в Москве.
Пишу все так кратко, ибо подробно Вам писал в конце июля; это
письмо лишь, так сказать, реферирует уже написанное.
Итак, ждем телеграммы, или скорой почты к 26-27-28 августу.
К. Н. шлет сердечный привет.
Увидимся или не увидимся, _ независимо от этого еще раз при­но­
сим Вам сердечную благодарность.
Нине Александровне, всем Вашим, Паоло, Григорию Титовичу при­вет.
Остаюсь искренне любящий Борис Бугаев
P. S. Адрес: Крым. Судак. Берег Моря. Дача Е. Э. Эггерт (д. №8).
Мне.

312
kiril zdaneviC _ tician tabiZes

Здравствуй дорогой Тициан!


Самая большая радость и самое крупное художественное событие
обеих столиц _ это выставка Нико! После бомбы в Москве вот что пи­
шут из Ленинграда в проспекте напечатанном к его выставке: `И вот,
из сердца Грузии, как кусок ее вековой и глубокой культуры, вышел
ху­­­дожник, такой простой и такой непохожий на наши столичные зна­­
менитости, как художник, он оказался цельнее многих наших приз­
наных мастеров, искреннее и богаче их, средства и возможности изоб­­
разит. искусства он намного лучше их. Москва склонилась перед но­
вым именем, открывшим дотоле ей неведомую художественную куль­­
туру... Теперь Н. П. входит в международную семью художников как
победитель... Таков Н. П. _ лучший выразитель худ. стихии своего на­­­рода
равный по качеству своих работ сов. мас. запада~. Впрочем эта листовка
вероятно есть в журнале. Сейчас его вывставка едет в Харьков, куда по­
еду и я, недели через две. Горячий привет тебе и жене от меня!
Живем мы не плохо, но конечно это не Тифлис. Тифлис мой любы­
мый город и воспоминания о нем лучшие мои воспоминания, но к со­
жалению иногда хамы травят и на разстоянии 3000 километров.
Я прошу вмешательства твоего и Паоло и помощи.
Дело вот в чем. Я написал в комунальный музей Бадриеву картину.
Жюри Горисполкомом она была принята. Тогда же Бадриев был в вос­
тор­ге от нее. Еле он дал аванс 30 руб. Прошло 4 месяца и он заявляет,
что написано не документально и с фотографии (или одно, или другое)
и поэтому мне не нужна! Конечно, тут дело не в 70 руб., которые он
должен, но мне, художнику с именем, мастеру профессионалу бросать
упрек в недобросовесности _ я думаю, это ты оценишь сам. Если нужно,
я напишу в Зарю и вообще поощрять его безнаказанностью нельзя,
итак он обворовал Гвелесиани, игнорировал Пиросмана в противовес
Вано Ходжа и пр. Жду действий.
Зима, снег, морозы, а в глазах сияющий город, амфитеатр гор, си­
нее небо.
Целую всех.
Москва, Сивцев-Вражек 43, кв. 315.
Твой Кирил Зданевич
[1930]

313
andrei beli _ tician tabiZes

Кучино, 6 января 31 года.


Дорогой, милый Тициан,
Дорогая Нина Александровна,
с Новым Годом! Только на днях кончил со спешной работой, ко­
торой был занят и так, что когда ее кончая к 2-3-м ночи, перо не дер­
жалось. И кроме того: приливы и всякие немощи так замучивали, что
если бы не милая Кл. Никол., то и не кончил бы книги: ей диктовал.
Оттого и не писал.
Есть у меня чувство вины, что не написал подробного объяснения
летом, почему мы не приехали на Кавказ; но именно в те дни была бо­
лезнь, усталость, мигрень, слабость, а работа съедала все свободные
ми­нуты. Да и кроме того: не требовало объяснения, что слишком труд­
но нам было с чемоданами, керосинками тащиться 1500 верст, если не
было уверенности, что где-нибудь можно тихо устроиться на месяц.
Ведь я был с работой.
Да, думаю _ не требует объяснения; очень трудна стала жизнь; и
все свободное от кален. работы часы уходят на заботы жизни. Даже я
сда­лся совсем; и кроме мыслей о жилье, керосине, холоде, сырости, бе­
гот­ни по скучным делам, нет ничего.
Да и здоровье расклеилось: не выхожу их гриппов и бронхитов. И
даже это новогоднее письмо мое к Вам засорено тем роем мелких забот,
из суммы которых встает вопрос: быть или не быть, жить или уме­реть.
И вот, увы: в виду ослабления здоровья и К. Н. и моего, в виду ка­­
тострофически быстрого разрушения Кучинской жизни приходится
заранее задумываться: где жить будущую зиму. Жить в Кучине _ яв­ная
гибель; в Москве моему расстроенному здоровью не вынести тем­пе­
ратуры `0~, которая вероятно, будет квартирной нормой.
Вы удивляетесь, что Кучино проваливается? Нет, не удивительно:
вот уже три последние года с усилием огромным мы держим режим
возможности работать в Кучине, а как в наводнении вода выступает из
всех щелей, так из всех щелей догнивающего домика выступала сы­
рость, холод. Мы сжигали более 6 саженей дров; и печка, которая не
греет, раскаляла лишь печной угол; и тем сильнее выступала сырость
из всех гнилых углов.
Но когда расстроилась возможность сжигать уйму дров и уйму
ке­­­ро­сина без отопления, когда погасли багровые `источники мрака~,

314
Кучинская электрофикация, то стало ясно, что в Кучине мы доживаем
последнюю зиму, что следующая зима _ гибель, что деться в Москву _
некуда, что 3 месяца еще можно бороться с мраком сырости и холодом,
но 6 месяцев (с 15 ноября до 15 мая) нельзя: ведь и при нормальном ре­
жиме Кучинская весна гнала нас на юг.
Мы трезво взвесив это все, решаем с К. Н. взять посохи; и выбрав
из разных зол меньшие (меньшие _ голод и сношение с издательствами
издалека: пока помогает Зайцев в Москве, это _ можно); большее зло:
сырость, плюс холод; а мы садимся в лютый холод, в лютую сырость.
Наши старики и себя то не умеют устроить; Ник. Емельян. 70 лет, у него
сердечная ангина; у Елиз. Вуоф. склероз; у К. Н. _ кашель и насморк; я
_ вылезаю из болезней; мы вчетвером лишь утопим друг друга. И даже
помощи не можем оказать.
Из всего _ вывод: на лютое время в Кучине (в конце пятилетки мо­
жет и устроится в Кучине жизнь, да нам ждать нельзя: не вы-жи-вем) _
на лютое время мы решили перезимовать на юге; где _ не знаю. Но так
как Вам Кавказ известнее, то, может быть, наведя справки у знакомых,
Вы сможете чикнуть о том, трудно или не трудно перезимовать в Афоне
(Новый Афон), около Сухума ли, Гагр ли; т. е. можно ли, есть ли шансы
найти 2 комнатушки; ведь одно дело средняя годовая (Гагра-Сухум-
Афон) _ `+7-8~; другое дело средняя _ `7-8~.
Для нас важно прожить следующую зиму где-бы ни-было, но где
или теплее, или _ суше, или `теплее+суше~; например: если бы около
Тиф­лиса, или даже на окраине Тифлиса, или где еще услышите, что
есть возможность, то мы бы думали о том, чтобы направить свои стопы
весной ли, летом ли, ранней ли осенью для съема помещения на зиму,
чтобы к зиме (с октября) перебраться, ибо прожить в тех условиях, ко­
то­рые могут создаться с начала зимы 31-го года в Кучине, все равно,
что пустить пулю в лоб.
Нам с К. Н. лучше всего жить в сухом климате (ибо наши груди и горла
слабы); во вторых: в теплом, где можно было бы меньший срок страдать от
холода; я думал о Красной Поляне; но К. Н. боится: ведь зи­мой она на 50
верст от Адлера отрезана. Сейчас для нас вопрос стоит даже не в эстетике
(жить не там, где красиво), а там, где сухо, тепло, есть почта, дороги, ибо,
может статься, мне придется по делам ездить в Москву.
Милый, не смотрите на мою просьбу, как на обузу; это _ просьба
лишь об о-р-ь-е-н-т-и-р-о-в-а-н-и-и нас сведениями; у Вас на Кавказе
есть знакомства; Вам легко там навести справки; и уже имея эти справ­­ки

315
мы приедем снимать помещение в районе, нам удобном, если к весне
выяснится, что с дровами плохо. Если бы у нас были бы зна­ко­мые
на Украйне, мы просили бы и украинцев. Но когда знаешь, что пе­ре­
селяешься (на год, два?) на юг, то остается 1) или Крым, или Кав­каз.
Туркестан далеко (сноситься с издательствами Москвы).
Милый, простите за это невеселое письмо! Дорогая Нина Алек­сан­
дровна, и рад бы написать о другом. Но не только `поэт~, но и вся­кий
удрученный горестными заботами человек мог бы сказать словами поэта:
Не требуй песен от певца,
Когда житейские волненья
и. т. д.
А я после 16 месяцев ужасной работы (3 тома по 30 печ. листов)
прос­­­нулся перед... разбитым корытом Кучинской жизни, и вижу: надо
за­ранее же решить: самоубиваться нам 29-ым бронхитом, морфием ли?
или, отрицая соамоубийство, делать усилия к продолжению жизни. И
тогда: надо ликвидировать Кучино; в Москве условия жизни нам с К. Н.
не позволяют наладить жизнь. Отсюда: временный исход на юг; отсюда:
просьба о посильной помощи нас при случае орьентировать о том, куда
нам направить шаги! A prio­ri встает: 1) Черном. Побережье, 2) Тифлис с
окресностями (например, Ваше надтифлиское село), 3) если знаете, еще
где места (в Грузии ли, в Азербейджане ли) сообщите: и мы до зимы
явимся в эти места в районах уже не туристами, а съемщиками помещения:
2 комнаты в теплом, сухом, или теплом и сухом климате _ вот условие
продолжения жизни (важно не в безлюдии, а где доктора, почта, дороги);
может _ район Боржома, может _ Авчалы, Мцхет? Мо­жет _ Сухум, Афон.
Милая Нина Александровна, простите еще раз за это скорбное,
пол­­ное забот письмо. Еще 3 месяца назад и не подозревал, что с Ку­
чин­ским житьем, где было-бы (и _ было) так удобно, так обстоит не­
благополучно. Это _ не субъективная импрессия, а _ выверенный факт!
И я так полон им сейчас еще с января 31 года, что вопреки словам
К. Н. уже обращаюсь с просьбой пособирать для нас при случае све­
дения, ибо знаю, что в декабре 31 года Нас не будет в Кучине; и стало
быть: теперь же надо серьезно задуматься, где перезимовать год (а
может и две, кто знает?).
Больше ни о чем не думаю. Новогодний подарок нам _ не правда ли
грустный? Схватило за горло: как жить будущей зимой? Ибо ведь мне
надо зарабатывать на жизнь, а в Кучине нельзя будет даже присесть за

316
стол: дом катастрофический сгнил, уже сейчас, полуживые, бегаем по
очередям; старики наши милые без сил. У своих сил нет. На юге хоть не
отморозишь ноги, хоть меньше шансов схватить воспаление.
Я так взволнован, так переполнен этим тревожащим будущим, ко­
торое предстоит разрешить, что решаюсь, милые друзья, поведать Вам это.
Милый Тициан, доверяю Вам и Вашим друзьям (Паоло, Григ.
Тит.) эту пока нашу полутайну; есть мне основание еше не говорить в
Москве об этом нашем замысле. Так что, Лид. В. пока не говорите. И
еще: бога ради лично не предпринимайте каких либо хлопот с нами;
единственная помощь нам _ Ваша орьентация; мы сами приедем
хлопотать о наше устроийстве, если с Кучиным будет так, как сейчас:
это выверится к апрелю (увы я _ не вижу исхода!).
Обнимаю сердечно Вас, милый друг, и почтительно целую руку у
Вас, милая Нина Александровна.
Еще раз прошу извинения за полное грусти письмо.
Борис Бугаев
P. S. Паоло, Григ. Титов., и прочим друзьям (Леонидзе, Тамаре
Ге­орг. сердечный привет).

Милая Нина Александровна и Тициан!


Не удивитесь этому грустно взволнованному письму. Не знаю,
насколько осуществимо желание Бориса Николаевича. Слишком много
трудностей, почти непреодолимых. Но важно слышать Ваше мнение,
Ваш ответ. Простите, что после такого долгого молчания приходится
писать такого рода письмо. Но, ведь, нам ясно, что самое обращение
к Вам в этом случае, без слов говорит о том горячем и сердечном, что
живет в нас в отношении Вас обоих, Паоло и других. Только при условии
этого (само собой разумеющегося) и можем писать к Вам в таком тоне.
Других слов сейчас просто неоткуда взять. Живем напряжением воли _
ежеминутно сдерживая в себе готовый прорваться поток... Простите, и
если можно, ответьте, хотя бы и в самых общих чертах. Обнимаю Вас,
милая Нина Александровна, Тициану и всем другим сердечный привет.
Передайте, пожалуйста, Григорию Титовичу, что до сих пор жалеем о
несостоявшейся встрече. Привет нашей милой Ниточке, поцелуйте.

317
andrei beli _ tician tabiZes

Кучино, 16 марта 31 г.
Милый, милый Тициан,
Пишу Вам с болью в сердце. Надеюсь, что Вы получили уже 24-ю
мою телеграмму с отказом от комнат и с уведомлением, что наш проезд
в Тифлис откладывается надолго _ как знать, до осени; и стало быть:
вопрос о помещении подает. Верьте, что мы сделали все возможное
для приезда; около месяца перевозили вещи; я имею две бумажки (ко­
мандировки), имею задание писать книгу о Грузии, с радостью бы
от­дался этому делу; и до сей минуты мечтаю о теплом климате; из
Кучино все равно придется уехать; проблема нового устройства ос­
тается; К. Н. так важно было покинуть Москву и отдохнуть в Грузии. И
_ вопреки всему, как некое роковое бревно, лежит между Тифлисом и
нами. Оно слагается: 1) из затруднений с `Началом Века~ (книга может
и не выйти), что значит: материальный фонд вдвое меньше против
ожидания; я могу через 3 месяца оказаться в Тифлисе без денег; надо
ждать разрешения вопроса о книге в Москве (сколько _ неизвестно);
2-х ужасные трудности были; 3-их странные слухи об эпидемиях, столь
взволновавших близких К. Н., что уж одни эти тревоги стоят ей почти
невозможным в данную минуту уехать от близких ея; а я без нея двинутся
не могу. Сумма всего этого выдвинулась вдруг только 3-ьего дня уже
после того, как мы послали Вам телеграмму и принялись в Москве за
окончательную укладку вещей; и накануне решения вопроса о билетах,
поняли, что 21-го ехать не можем, с комнатами должны расстаться; и
стало быть: рушится план весеннего путешествия; выяснилось: если
не теперь, то _ не ранее августа или позднее; но об августе-сентябре
за­­думывать рано. Намерение ликвидировать Кучино, даже мечта ос­та­
ваться на зиму на Кавказе еще живет, но только, как мечта: все за­ви­сит
от лета _ как что сложится, позволят ли обстоятельства.
А уж как я мечтал оказаться с Вами со всеми, в мне милом Тиф­
лисе, отдохнуть в тифлиской весне, а теперь _ долгий холод, неуютное
Кучино, из которого, все же, временно мы уедем отдохнуть от слож­нос­
тей нашей жизни в детское, чтобы пожив там хоть недельку, вернуться
и решить: ликвидировать ли Кучино и искать убежище под Москвой (с
риском промерзнуть будущую зиму), или переждать Кучино до осенней
поездки в Грузию же с тем, чтобы обосноваться там и мне работать над
книгой (я не связан с временем и срока подачи работы `Зифу~ не имею);

318
сейчас не это волнует меня, а то, что мы доставили Вам всем хлопоты,
оказались без вины виноватыми перед Вами всеми. Но надеюсь, что Вы
поймете: обстоятельства сильнее нас; и если мы не приехали, значит:
не смогли, при всех усилиях, уже затраченных.
Дорогой друг, Вам вероятно пришлось дать задаток за комнаты;
телеграфируйте, сколько мы должны Вам перевести? Обнимаю Вас,
Паоло, Григория дружески. Наш сердечный привет Нине Александровне
и Вашим. К. Н. всем сердечно кланяется; и просит передать свое се­то­
ва­ние на неудачу нашего путешевствия; все так удачно сложилось, да
вот: встали неожиданные препятствия. Ну, сердечно обнимаю.
Остаюсь любящий Вас Борис Бугаев

andrei beli _ tician tabiZes

Детское-Село. 16 апреля.
Мой новый адрес: Детское Село (близ Ленинграда). Октябрьский буль­­
вар д. 32. Разумнику Васильевичу Иванову. Мне.
Дорогой, милый Тициан,
Надеюсь, что Вы получили нашу телеграмму и письмо, отправлен­­
ное спешной почтой; о мотивах нашего вынужденного неприезда, _
ниже. В первую голову обращаюсь к Вам с большой просьбой; мой
друг: Козьма Сергеевич Петров-Водкин (считаю, что он в настоящее
время первый среди русских художников, единственный который про­
должает традиции русской живописи, идущей от Александра Иванова,
Врубеля и т. д.), человек, у которого я многому учился и с которым
мы некогда работали в `Вольной Философской Ассоциации~, друг
Сарь­я­на и т. д. _ ну так вот: Козьма Сергеевич, будучи нездоров, едет
в Аббас-Туман с женой и дочкой, но хотел бы, если позволят об­сто­
ятельства, проведя месяца 3 на санаторном положении, повидать
что-нибудь хорошее в Грузии; не орьентируете ли Вы его _ можно ли
ему весной устроиться с семьей в Аббас-Тумане? Не дадите ли ему
воз­можность провести несколько дней в Тифлисе, чтобы посмотреть
город, миниатюры персидские и т. д.? Я ему очень много говорил о
Каджорах и о гостинице, где мы жили; и он хотел бы, если позволит
ему здоровье, деньги и время, зацепиться за Каджоры; не сосватаете ли
в случае нужды его с Каджорами на июль, или август?

319
Козьма Сергеич не только огромный художник, но и тот, кто имеет
свою систему мысли о живописи, перспективах; он развивает свою
`науку видеть~ блестяще; К. С. один из оригинальнейших и живейших
русских людей нашей эпохи. Мне так хотелось бы, что он унес с Кавказа
те мысли, которые бы развивали ему его `удивительную~ науку. Зная его,
зная его недомогание, неопытность, зная сложность всех отношений
на Кавказе, я его направляю к Вам, как своего друга к моему другу, с
твердой уверенностью, что Вы ему поможете в указаниях, советах в
пределах, Вам доступных _ тем более, что он, как больной и человек
вполне несостоятельный, не без опаски отдается судьбе, направляющей
его на Кавказ; кроме того: оказав ему посильную помощь, Вы окажете
содействие культуре _ той культуре, которая над всеми народами, как
купол состовляет один народ, в котором Я, Вы, Сарьян, Водкин, как
Рембо, Верлен, Ницше и т. д. _ братья.
И так _ направляю К. С. к Вам; он не знает, ехать ли ему мимо Тифлиса
в Аббас-Туман, или зацепиться на один, два дня в Тифлисе; и я ему говорю
смело: `Зацепитесь: посмотрите Тифлис, зайдите к моим друзьям~.
Может быть, Вы дадите ему возможность как нибудь день-два, или
сколько можете, переночевать с семьей (женой, дочкой), если гостини­­
цы переполнены; `глаз~ Водкина должен видеть культуру Грузии и Кад­
жоры. А я не знаю, даст ли ему этот глаз Аббас-Туман, куда он мимо
всей прочей Грузии попадет в те недели, когда там, вероятно, и ту­ман,
и холод.
Если можно, устройте ему Каджоры (в июле, в августе).
Верьте, дорогой, что есть что-то роковое в нашем неприезде; 21-го
марта должны были выехать с усилиями устроиться: на лето, осень, зиму;
имея коммандировку и задание: писать про Грузию; но в 20-ых числах
марта _ ряд тревожных сведений: 1) де в Грузии та­кие перетасовки, что
не до приезжих, а до самих себя, 2) что де во многих местах русским
не безопасно показываться за чертой городов, 3) де свирепствует тиф,
4) де в Сочи карантин. И последняя весть _ чума (вспышки): в Эри­
ване, Гянже, Баку, Батуме; Тут родные К. Н. встревожились, а что если
сядем в карантин? Моя коммандировка связана с поездками; связана с
устройством жизни минимум на год; только в этом случае стоило ехать;
Со скорбью решили, _ отложить надолго, _ тем более, что шли ставки
на комнаты. С неотъездом в марте, комнаты пропали; стало быть _
не стоит на лето: отложили вопрос о Кавказе до сентября-октября; и

320
решили весну-лето провести у В. В. Иванова в Детском и отдохнуть от
Кучина, которое бросаем окончательно. Вопрос о зиме _ висит в воз­
духе: есть возможность устроиться в Детском; может быть _ потя­немся
к Кавказу: `утро вечера мудреней~! Пока же обнимаю Вас, сердечное
спасибо. Паоло, Нине Александровне, Вашим привет от нас с К. Н.
Почему молчал Гр. Тит.?
Любящий Вас Б. Бугаев

P. S. Еще раз прошу Вас помочь Козьме Сергеевичу.


[1931]

kuzma petrov-vodkin _ tician tabiZes

20-го выду.

Абастуман
Петров-Водкин
[1931]

andrei beli _ tician tabiZes

Дорогой, милый Тициан (и Вы, дорогая Нина Александровна),

Спасибо Вам за хорошее, доброе письмо, которое так поддержало


нас с Клавдей Николаевной, на которое Вам хотел ответить тотчас же,
а прошло 11 дней, прежде чем мог сесть ответить; не верите, а моя ку­
чин­ская жизнь сложилась так, что иногда неделями все время уходит
на выбарахтывание из маленьких преодолеваемых неприятностей, если
смотреть философски; но каждая _ сюрприз дня и едкий укус, за­с­­тав­
ляющий горько вскрикивать. Сил же физических и у меня, и у К. Н.
все меньше и меньше. Паоло нашел нас хорошо выглядящими; это _
иллюзия, нервный взбодр (я в пол часа меняюсь лицом). Да, милый
друг _ хлопнула нас К. Н. жизнь в этом году именно вавилонской баш­
ней маленьких гадостей, сумма которых _ не мала; ведь и атом стро­
ющий гранитные препятствия, в отдельности взятый _ маленький,
а тем не менее _ Эльбрус гигант; так из каждодневных сюрпризов (се­

321
годня то, завтра другое) за эту зиму выросла гора, взбираясь на кото­
рую мы сломали здоровье, силы (не говоря о нервах); и все это в спи­
ну, со спины, ибо я работая до 20-го февраля, упорно переделывая
и редактируя первый том своих стихов (готовясь к смерти, ибо есть
ощу­­щение, что если будет так еще с 11/2 года, то _ не выдержу); Вы
спро­­сите, что так? А вот пример (1/100 из маленьких преодолеваемых
пакостей в спину, сумма которых непреодолеваема); кончал работу 20-го
и радовался, что вечером смогу написать Вам и ряд деловых писем,
которым не мог отдаться; прошу налить лампу керосином; Мне говорят:
`Керосина _ ни капли!~ Электичества _ нет, свечей _ нет, керосина _
нет; не умею проснутся ранее 4 утра; стало быть: перспектива отныне с
7 часов вечера до 6 утра сидеть в кучинском мраке и видеть как сырость
(жилые стены) с углов подвигается до потолка; К. Н. _ в Москве; хоз­
я­йки _ нет (ее никогда не бывает); девушка (должна завтра родить)
поч­ти неизвестная, которую едва умолили носить (у хозяйки _ грудная
жаба, мы _ едва таскаем ноги), уходит...
Я вскочил, схватил шапку в охабку и бежал в Москву (хлопотать о
керосинной бумажке: нам выдавали 1/2 литра керосина на 2 недели); в
конце концов кризис керосинный, кажется, исжит, а в первый же день
приезда в Кучино _ новый инцидент; и это длится 3 месяца: не то, так
другое; присоедините к этому: 1) мы с К. Н. все время едва таскаем но­ги,
2) я переутомлен до ужаса работой; и топим и таскаем дрова, и сторожим
дом, и воюем с хозяйкой за право топить, проверять комнаты и т. д.
Сил, дорогие друзья _ н-е-т!
Дорогой друг, не думайте, что это жалобы, я бодр и крепок ду­
хом; но дух _ моменты, вспыхивающие как звезда: воспоминание о
ко­торых помогает усталому телу кое как цепляться за бытие; и дух _
впечатление Паоло, что хорошо <...>; дорогой, дух, это _ редко по­се­
ща­емый момент, а 24 часа в сутки наполнены душой и телом; душа _
разорвана в клочки; она, как калека опирается на тело, свои костыли; а
костыли _ надломлены. И _ вот: все же я не жалуюсь; я констатирую,
что, очень, очень родной, мы устали. И это пишу в связи с одной из тем
разговоров с Паоло; Паоло нас обрадовал возможностью устроиться
на зиму, где нибудь около Тифлиса (указывая на Авчалы); нам с лета
де­ваться некуда; в Кучине жить нельзя; слабое здоровье, теплая зима
в Тифлисе и сухой климат (не говоря о друзьях), вот _ повод нашего
выбора Грузии для временного (на год, два переселения); теперь веду

322
переговоры с `Зифом~ о командировке в Грузии для написания книги
`Советская Грузия~; мотив здоровья подкреплен и работой; близость к
Тифлису нужна (музеи и прочее), оттуда буду вылетать туда-сюда (про­
изводства, памятники, фрески, природа, быт и т. д.),
Все это _ так: но уже после отъезда Паоло мы сообразили с К. Н.,
что опустили одну существ. подробность; мысль о возможности ук­ре­
питься в Авчалах (если нельзя в Тифлисе) _ радует; но это _ не ранее
кон­ца лета.
Сейчас наш приезд (март_июнь) месяца 2-3 _ иной: 1) очу­хать­
ся от ужасной кучинской зимы и поправить силы; 2) кстати: орьен­
ти­роваться на месте; и отдохнуть с месяц, приняться за реальные
поиски постоянного жилища; Л. П. пишет К. Н., что можно найти в
Тифлисе комнаты 2 (ценой около 100 рублей в месяц каждая); нам
это очень важно, хоть и дорогавато; но месяца полтора, два _ можно.
И именно для поправки здоровья; всю зиму не только хозяйство, но
и чужое хозяйство свалилось на нас: К. Н. изнемогла от топки печей,
приготовления кушанья и всего того, за что мы платим 30 рублей в
месяц (вместо услуг _ сами все делали, да еще оказывали услуги); и
вот: сейчас начинать в Авчалах жизнь _ т. е. с места в карьер проблема
питания, приготовление кушаний, обзаведения, вопрос о прислуге _
не-во-з-мо-жен, ибо мы больны от этой перегрузки в Кучине; лишь
отдохнув, можем мы вернуться во все это.
Это значит: ни в коем случае сейчас мы не можем сесть в Авчалы.
Нам хочется разгрузиться хоть на месяц; более всего хочется в
Тифлисе снять комнаты на 1 месяц (11/2), питаться в столовой, жить в
городе, видеть друзей: рассеяться от деревенского Кучинского ледака,
который нас доконал с ноября. Если этого нельзя _ мы прямо из Тифлиса
едем на курорт (сколько бы это ни стоило) поправлять здоровье (К. Н.
лечится от сердца, я _ измучен рядом гриппов).
План наш таков: месяц отдыха в Тифлисе; и кстати: нащупывание
почвы о помещении, потом, если время позволит, _ отдых на море: ап­
рель-май; в мае, июне (июле?) окончательное снятие помещения, где
бы ни были (если в Авчалах _ прекрасно); тотчас отказ от Кучина, ко­
торое мы, пока не сняли помещение, мы сохраняем за собой; и _ воз­
в­­ращение в Москву для окончательного переезда (когда это будет _ в
конце ли лета, в начале ли осени _ не знаю). С `Зифом~ если это де­
ло наладится, я обмениваюсь письмом о моем намерении дать книгу
`Со­ветская Грузия~, в случае, если мне удастся переселиться в Грузию;

323
книга _ не договор; `Зиф~, кажется, хочет мне командировкой оказать
помощь: поправиться и устроиться.
Сейчас мы _ только больные; первые 11/2 месяца _ санаторий, ко­
торый заключается в разгрузке от печей, хозяйств и т. д. А потом _
самое решительное устройство жизни (и тогда радуемся Авчалам);
сейчас мысль о том, что с места в карьер выплывет вопрос о столовой,
кухне, прислуги и т. д. _ приведет в ужас.
Между тем из слов Паоло, кажется, вытекало, что он хотел нам
по­мочь устроиться прочно тотчас же; это _ невозможно, ибо мы не в
силах и К. Н. надо подготовить еще своих к переезду.
Кучинская жизнь при Москве _ сломила К. Н. (бедняжка, таскает
на себе корм из Москвы). Это то и довело ее до сердечной болезни.
Когда нервы окрепнут немного именно в пансионской ли, курортной
ли, комнатной ли жизни (в Тифлисе, Сухуме, или новом Афоне), тогда
сможем мы произвести операцию окончательного переселения туда,
где судьба положит нам жить; тогда и я серьезно примусь за работу о
Грузии. Понятно ли я пишу?
Намерение наше окончательно: переехать; но чем оно серьезней,
тем и ответственней (для К. Н. это _ невыразимо трудная технически)
операция, а она, бедненькая _ очень, очень слаба!
Милый друг, до скорого свидания. Откладываю все сердечное. Это
письмо лишь деловое. В Кучине высидеть до 15 марта трудно. Тем не
менее, ранее не управимся; но и позднее не удобно (конец дровам, а
до июня _ холод); и так: кладем себе решительно время отъезда пят­
над­цатого числа (не поздней 20-го); и независимо от возможности
устроиться в Тифл. или нет с комнатами _ едем; если нельзя, то _
пря­мо к морю (с остановкой на 1-2 дня, если есть где, в Тифлисе). Но
очень хотелось бы от Вас или Паоло весточки, орьентирующей нас (он
обещал): письмом или телеграммой.
Дорогой друг, еще раз сердечнейшее спасибо за Ваше письмо; и
милой Нине Александровне тоже.
Паоло и Вашим сердечний привет от нас с К. Н. С Григ. Тит.
рассчитываю увидеться в Москве до получения Вами этого письма.
Остаюсь сердечно любящий.
Борис Бугаев
[kuCino, 1931]

324
m. rozental _ tician tabiZes

31/VII _ 31 г.
Дорогой тов. Табидзе!
Ближайший номер журнала `Литературное Обозрение~ будет пос­
вящен книге Шота Руставели `Витязь в тигровой шкуре~, выпущенной
издательством `A­ca­de­mia~. Основное место в этом номере будут зани­­
мать отзывы поэтов. Очень хотелось бы, чтобы Вы высказались на
стра­ницах нашего журнала как о самой поэме, так и о качестве пе­ре­
вода, о полиграфическом оформлении книги.
Размер статьи мы никак не ограничиваем. Срок получения от Вас
статьи 15 августа.
Всего доброго.
Отв. редактор `Литературного Обозрения~
М. Розенталь
[mos­ko­vi]

tician tabiZe _ valerian gafrindaSvils

21 noem­be­ri, 931 w.
le­nin­gra­di.
Zvir­fa­so va­le­rian,
sa­mi dRea me da pao­lo varT le­nin­grad­Si _ ra­Rac war­moud­
ge­ne­li фantasmagoriaa da bed­nie­re­ba _ pao­lo xSi­rad gi­go­nebs
da uSe­no­ba awu­xebs. vcxov­robT in­tu­ris­tis sas­tum­ro­Si, Se­xe­
ra­za­das ga­re­moc­va­Si da jas­ban­deb­Si. Cven­Tan aris b. pas­ter­na­ki
_ dRe­Si ori sa­mi wveu­le­ba mainc aris _ pao­lo iyo am poe­teb­Si,
ro­gorc pa­riz­Si _ di­de­bu­li iyo Sex­ved­ra ana ax­ma­to­vas­Tan,
vi­ya­viT ti­xo­nov­Tan. ama­Ram varT rad­lo­veb­Tan, sa­dac iq­ne­ba
kuz­mi­ni. xval miv­di­varT `Детское Село~-Si bo­ris ni­ko­lae­viC­Tan.
rac me vna­xe, rom mo­giy­ve, ar me­yo­fa sa­mi Tve, gan­sa­kuT­re­biT
Sen­Tan. ve­li Sen we­rils mos­kov­Si da tfi­li­sis am­bebs.
sa­la­mi iras da na­nas.
Se­ni ti­cian ta­bi­Ze
Над омраченным Петроградом дышал ноябрь осенним хладом. А. П.

325
tician tabiZe _ Salva afxaiZes

21 noem­be­ri, 931 w.
q. le­nin­gra­di.
Zvir­fa­so Zmao Sal­va,
var Sen di­de­bul le­nin­grad­Si _ ra­Rac zRap­ru­li Cve­ne­baa
_ Ce­mi Ta­vis­Tvis ver mi­pa­tie­bia, rom aq pir­ve­laT var am aT
wel­Si da ex­lac mxo­lod xu­Ti dRe vrCe­bi.
Ca­mos­vli­sas mo­giy­ve­bi am­bebs _ Sig li­te­ra­tu­ris Sua gul­
Si varT da vtria­lobT. saer­Tod yve­la­fer­Si Se­ni ime­di maqvs,
Ca­mo­val da yve­la­fers mo­giy­ve­bi.
Se­ni ti­cian ta­bi­Ze

tician tabiZe _ kolau nadiraZes

Zvir­fa­so Zmao ko­lau!


Cven uk­ve oT­xi dRea mos­kov­Si varT. mos­ko­vi fan­tas­tiu­
ria da Za­ lian hgavs Cve­ ni drois mos­ kovs. sul ga­ moc­ vli­la
am dReeb­Si da af­ria­le­bu­lia sa­no­va­gi­Ta da yve­la­fe­ri kar­gi
am­be­biT, mag­ram sa­Wi­roa fu­li da fu­li. et­yo­ba, ama­sac da­viT­
vi­nie­rebT _ ex­ la ki varT stum­ rad ru­ sis poe­ teb­Tan da maT
arays va­yo­lebT Cven Rvi­nos. pas­ter­na­ke­bi xSi­raT gi­go­ne­ben.
pao­los xa­sia­Ti mainc ar ga­moec­va­la, Za­lian mow­ye­ni­lia da
Cem­Tan la­pa­rak­sac eri­de­ba. ex­la, ko­lau, Tu Zma xar, moi­we­re
yve­la­fe­ri, ro­gor aris mand saq­me da nu­ra­fers nu dag­vi­ma­
lav _ xom ici, ra mdgo­ma­reo­baa. Se­ni ime­di Cven ori­ves Za­lian
gvaqvs da Se­ni mand yof­na gvam­xne­vebs.
moi­we­re, ro­gor aris Ta­ma­ri? ro­gor aris bav­Si?
xom ara­fer­Si aviw­roe­ben daw­ye­bu­li Jak­ti­dan.
er­Ti sit­yviT, Sen­gan ve­liT yve­la­fer­ze daw­vri­le­biT pa­
suxs da ime­di gvaqvs, we­rils xSi­rad mog­vwer. me dar­wmu­ne­bu­li
var, pao­loc mog­wers we­rils, mag­ram jer Za­lian cud xa­siaT­
zea ki­dev. li­te­ra­tu­rul mos­kov­ze Sem­deg mog­wer daw­vri­le­
biT _ ro­ca uf­ro kar­gad ga­vec­no­bi, ex­la mxo­lod Se­sa­va­lia.
sax­li gvaqvs dab­rma­ve­bis, mTe­li osob­nia­ki Cven gan­kar­gu­le­
ba­Sia da Cve­ni ZaR­li ami­ra­ni ise da­dis, ro­gorc he­re­dias lo­mi.

326
pao­los kos­tiu­mi ar aqvs da es­sac awu­xebs, mag­ram dRes-xval
ga­moir­kve­va. ma­gis ta­nis mo­sar­go ar­sad ar iyo gu­Sin, Tum­­ca or­­
de­­ri gvaqvs.
ko­lau, Tu ni­nas mand ra­me da­Wir­des da mog­mar­Tos, Se­ni ime­­
di maqvs.
sa­la­mi Sen ni­nas da ne­lis, sa­la­mi yve­las pao­los­gan.
gkoc­ni bevrs.
Se­ni Zma ti­cian ta­bi­Ze
[mos­ko­vi, 1931]

boris pasternak _ tician da nino tabiZeebs

Дорогие Тициан и Нина Александровна, привет, привет Вам обо­им;


привет и поздравление с вероятной победы на жилищном фронте! До­
рогой Тициан, как ни следовало бы радоваться за Вас (Вы ведь ос­но­­
ва­тельно скучали по своим и о Тифлису) _ грустно без Вас. Георгий
Ив. Чулков направляется в гости к Е. Е. Лансере и просил Ваш адрес:
не заручась в разрешении, дал его. Вероятно, будет с визитом к Вам
и передаст поклоны. Тагер, Ел. Мих., передает, что оба Вы, и Вы в
осо­бенности (я даже принялся доказывать об достоинства Паоло) ос­
тавили петербуржцев совершенно очарованными и они долго по­том и
часто возвращались памятью к вечеру и к Вам, после нашего отъ­ез­
да в Лусе открылось нечто вроде недели груз. поэзии. Вас пон­я­ли и
оценили: проверил моей любовью к Вам _ характеризовали правильно.
На прениях по Асеевскому докладу Паоло говорил ярче и смелее всех,
_ общее мнение. Я опоздал, проспал доклад, пришел к концу и сделал
ошибку, воспользовавшись _ мне первому данным сло­­вом. Доклада не
слышал, не от чего было отталкиваться и, говоря, был похож не на Вас,
а как Вас Ниточка изображает. Ничего не поняли, похлопали, простили.
Сейчас едем вновь, на продолжение прении. М. б. поправлюсь и
реабилитируюсь. Обнимаю Вас. Всем привет.
Зина целует Н. А. и Ниту и кланяется Вам.
[moskovi, 14 de­kem­be­ri, 1931]

327
tician tabiZe _ Salva soslans

25 de­kem­be­ri, 931 w.
q. tfi­li­si.
say­va­re­lo Zmao Sal­va!
Za­lian mad­lo­be­li var, rom ga­mix­se­ne da mom­we­re we­ri­li _
isic ase sain­te­re­so sa­Ra­mo­ze, ro­go­ric yo­fi­la n. asee­vis mox­
se­ne­ba da Sem­deg ga­mar­Tu­li dis­pu­ti, ro­gorc ama­ze mwe­ren pao­
lo da bo­ris pas­te­na­ki da ra­zec am­dens vkiT­xu­lob ga­ze­Teb­Si.
mxo­lod es ari, rom Se­ni inфormacia uf­ro vrce­lia da ami­tom
Cem­Tvis Zvir­fa­si. ga­sa­ge­bia, ro­gor main­te­re­sebs me yve­la­fe­ri
wvri­ma­li mos­ko­vis mwer­lo­bi­sa da mwe­ral­Ta yo­fi­sa, gan­sa­kuT­
re­biT pao­ los mand yof­ nis dros _ mar­ Ta­ lia, pao­ lo me xSi­
rad mwers vrcel we­ri­lebs, mag­ram Cem­Tvis sa­Wi­roa me­sa­me ka­cis
inфormacia, ro­me­lic uf­ro sxva de­ta­lebs aq­cevs yu­rad­Re­bas.
ami­tom, Tu Zma xar, nu dai­za­reb xol­me, Sem­deg­Sic mom­we­ro am­
be­bi, miT ume­tess, rom Sen xSi­rad mo­gix­de­ba pao­los­Tan er­Tad
yof­na mand sa­Ra­moeb­ze da mwer­leb­Tan. ag­reT­ve, Tu ra­me ga­mo­
vi­des sa­si­ke­To wig­ni an we­ri­li _ ra­sac ueW­ve­lad mand uf­ro
ad­re gai­ge­ben da daa­fa­se­ben arao­fi­cia­lur wreeb­Si _ rac See­
xe­ba aqaur Jur­na­leb­sa da ga­ze­Tebs _ amas me pir­vel ian­vri­dan
ga­moug­zav­ni pao­los da imis­gan Sen yo­vel­Tvis Se­giZ­lia mii­Ro.
mas­ve ga­moug­zav­ni `sa­li­te­ra­tu­ro ga­zeTs~, ro­mel­sac am dReeb­
Si re­daq­to­ric ec­vle­ba da re­daq­ciac, da uf­ro sain­te­re­so gax­
de­ba _ mec mi­wevs ax­lo vi­yo re­daq­cias­Tan da Sen we­ri­lebs, ro­
mel­nic dar­wmu­ne­bu­li var, sain­te­re­so­ni iq­ne­bian, ueW­ve­laT dav­
beW­davT _ saer­Tod Se­giZ­liaT, Cai­ba­roT mos­ko­vis inфormacia.
sxva, Ce­mo Sal­va, aq jer­je­ro­biT ara­fe­ria sain­te­re­so, iw­
ye­ba ga­daj­gu­fe­ba da ga­da­xa­li­se­ba rap­pe­bi­sa da fe­de­ra­cii­sa,
mag­ram saeW­voa ise daew­yos es or­kes­tri, rom WeS­ma­rit poets
SeeZ­los Ta­ma­Si, sim­Re­ra da leq­so­ba _ yo­vel Sem­Txve­va­Si, es kia,
rom Za­lian Seu­ties zo­gier­Tebs ad­mi­nis­tra­tiu­lo­bis­Tvis da
`замим~-ebisTvis. ma­le iq­ne­ba ple­nu­mi da yve­la­fe­ri ga­moirkve­
va _ zo­gi ra­me `sa­lit. ga­zeT­~-Sic dai­beW­de­ba da iqe­dan gai­geb.
ex­la ki­dev gix­di mad­lo­bas we­ri­lis­Tvis da gTxov, ueWve­­
laT mom­we­ro xSi­rad da vrclaT man­dau­ri am­be­bi _ sa­la­mi pa­
o­lo iaS­vils da bo­ris pas­ter­naks.
Se­ni ti­cian ta­bi­Ze

328
georgi Culkov _ tician tabiZes

29 декабря 1931.

Уважаемый товарищ!
Не знаю, знакомо ли Вам мое имя, но все таки решаюсь писать
Вам. Я слышал о Вас от Пастернака и Бугаева. Дело вот в чем.
Проездом из Москвы в Батум я хотел остановиться в Тифлисе дня
на два или три, но мне это не удалось, потому что, несмотря на то, что я
послал срочную телеграмму, ни одна гостиница не могла предоставить
мне нумера. Я едва нашел себе ночлег благодаря любезности художника
Татевосяна. Я заходил в Дворец Искусств, но товарищ комендант был,
кажется, очень смущен моим появлением и решительно не знал, что со
мною делать.
Неужели в Тифлисе нет учреждения, которое могло бы дня на три
дать приют странствующему писателю (конечно, не безвозмездно)? У
меня нет, правда, никаких `командировок~, но у меня есть следующие
документы: 1) Билет Союза Советских Писателей; 2) Удостоверение
Сек­ции Научных Работников; 3) Профсоюзный билет рабочих полиг­
ра­фического производства.
Мне очень не хотелось бы одолжения частному лицу, но я был бы
очень рад, если бы кто-нибудь сдал за плату комнату дня на три, если
нет подходящего учреждения странноприемного. Но где такого бла­
годетеля найти? Боюсь, что мне придется проехать прямо в Москву,
так и не увидев Тифлиса. Простите, что безпокою Вас вопросами. Мой
адрес: Батум, почтов. ящик 52, Э. Н. Жуберу для Георг. Иван. Чулкова.
С товарищеским приветом
Георгий Чулков
Я остаюсь под Батумом до 12 января. Между 12_15 январ. я хотел
бы посетить Тифлис.
Еще раз простите великодушно, что безпокою Вас.
Г. Ч.
[baTumi]

329
tician tabiZe _ georgi Culkovs

5 января 932 г.
Тифлис.
Многоуважаемый Георгий Иванович!
Получил Ваше письмо из Батума вчера ночью. Я очень жалею, что
Вы были в Тифлисе и я об этом не узнал. Недели две тому назад мне
писал Борис Леон. Пастернак, что Вы будете в Тифлисе на несколько
дней у Евг. Евг. Лансере и что Вы ко мне зайдете. Я очень Вас ждал и
когда узнал, что Лансере на Украине, написал Пастернаку, чтобы Вы к
нам заехали. Ужасно досадно, что в Тифлисе не встретились, я бы Вас
избавил от лишних хлопот.
Теперь я Вас жду и все устрою, прошу заехать прямо к нам _ Гри­
боедовская 18.
Я давнишний Ваш читатель и почитатель и сочту за честь, видеть
Вас в Грузии и лично с Вами познакомиться.
Искренне Вас уважающий
Тициан Табидзе
Тифлис, Грибоедовская 18, Т. Т.

georgi Culkov _ tician tabiZes

8 января 1932.
Зеленный Мыс.
Большое спасибо за Ваше милое и любезное письмо, дорогой то­­
вар­ищ.
Я попаду в Тифлис число 15_20 и непременно навещу Вас.
Еще раз прошу меня извинить, что мне пришлось побеспокоить Вас
просьбой о совете, как найти кров в Тифлисе.
Странствовать по нашему Союзу не так просто.
Жму Вашу руку.
Георгий Чулков

330
benedikt livSic _ tician tabiZes

Ленинград, 20. I. 32.


Дорогой Тициан,
расставаясь с Вами, я никак не предполагал, что мне придется на­
помнить Вам о моем существовании и об обещаниях, данных мне в
Ле­нинграде.
Вероятно, у Вас есть достаточно веские причины хранить столь
дол­­гое молчание: ограничиваюсь, поэтому, лишь выражением моего
не­­доумения.
Мы все очень помним и Вас и Паоло, который, кстати сказать, тоже
обманул наши ожидания, не приехав сюда в декабре. Было бы жаль,
ес­ли бы отношения, так хорошо _ и, казалось, прочно _ завязавшиеся
между нами, пресеклись из-за расстояния: по моему, у Вас нет никаких
оснований сомневаться в искренности чувств, которые Вы оба успели
внушить нам всем в Ваш кротковременный приезд.
Итак _ жду от Вас все разъясняющего письма.
Дружески жму Вам руку.
Привет Вашему чудесному городу!
Ваш Бенедикт Лившиц

georgi Culkov _ tician tabiZes

30 января 1932.

Дорогой Тициан!
Я познакомился с Ниной Александровной. Она была так добра, что
приехала к нам и я мог вручить ей новую редакцию стиховторении, Вам
посвященного. В первоначальном тексте есть смешная и нелепая ошибка,
которую я заметил, когда в вагоне вспомнил почему то текст стихов.
Последние строчки надо читать так:
Тамари дивный вижу замок
И Руставели страстный взор.
Обнимая Вас дружески. Поцелуйте Вашу очаровательную Нину.
Георгий Чулков

331
P. S. Будьте таким добрым, пришлите мне первоначальный текст:
я его уничтожу, дабы моя совесть меня не мучила.
Мой привет Леонидзе.
[moskovi]

Salva soslani _ tician tabiZes

17/II-32. mos­ko­vi.
pa­tiv­ce­mu­lo Zmao ti­cian!
Ce­mi nag­via­ne­vi pa­su­xi or­ri­gaT min­da ga­mo­vis­yi­do. ime­dia,
ro­gorc `did mwer­lo­ba­Si fex­-Sed­gmul kacs~ mi­mix­vde­bi. upir­
ve­le­sad yov­li­sa _ mTe­li am xnis gan­mav­lo­ba­Si vas­ru­leb­di
axal wigns, rom­lis gar­Se­mo ma­sa­leb­sa da gan­wyo­bi­le­bebs mTe­
li oT­xi wlis gan­mav­lo­ba­Si vag­ro­veb­di. am wig­nis das­ru­le­bis
mTa­va­ri av­to­ri Seiq­na in­Je­ne­ri av­dee­vi, ro­mel­Tan `sais­to­riod~
_ Sev­xvdiT: ti­cian _ Sen, pao­lo da me (u­Tuod gex­so­me­ba!). Cem­zed
araC­veu­leb­ri­vi STa­beW­di­le­ba das­to­va am Sex­ved­ram ki­dev uf­ro
di­di _ al­bom­ma, ro­me­lic man gad­mom­ca im Ra­miT, was­vlis win.
am Sex­ved­ra­Si, ra­sak­vir­ve­lia, mTa­va­ri wi­li pao­los miuZ­Rvis
da mar­Ta­lia, mas Sem­deg es `wyal­Ta da niav­-qar­Ta ja­do­sa­ni~ ar
mi­na­xavs, mag­ram mi­si mu­Sao­bis Te­ma Ce­mi Se­moq­me­de­biT praq­ti­kad
ga­daiq­ca. mok­led, am dReeb­Si, swo­red, me es wigni _ sa­Tau­riT:
`Встречное~ da­vas­ru­le da or­-sam li­te­­ra­turul jguf­Si uk­ve
wa­vi­kiT­xe. uf­ro da­la­ge­biT `azrs~ Sem­deg mogwerT. pao­lo­saT­
vis jer ar wa­mi­kiT­xavs. sa­zo­ga­doT pao­lo kar­Ca­ke­ti­li mu­Saobs
am uka­nas­knel xa­neb­Si da vfiq­rob, di­daT na­yo­fie­ra­dac.
gan­zra­xu­li gvaqvs _ wig­ni av­dee­vis wre­Si wa­vi­kiT­xoT. am
dRe­­eb­Si Jur­nal `Мол. гвардия~-si da РАПП-is kri­ti­kos­Ta seq­
ci­is Ta­na­das­wre­biT vkiT­xu­lob am Jur­na­lis re­daq­to­ris ka­
ra­vae­vas bi­na­ze...
ex, me Ta­vi mo­ga­bez­re sul Cem am­beb­ze Txro­biT, Tum­ca ga­
mo­te­xiT un­da giT­xra, rom am wig­nze ara nak­le­bis si­xa­ru­liT
vmu­Saob­di.
aqeT Za­lian am­re­zi­lia sa­zo­ga­doe­ba `РАПП~-is xel­mZRvane­­­
lo­ba­ze. y. S. yo­ve­li­ves ma­le Ta­vi­si ka­la­po­ti moe­na­xe­ba. vina­­
idan sa­qar­Tve­los `a­pi~ pir­wa­var­dni­laT imeo­rebs aqaur `РАПП~-s,
ami­tom ara mgo­nia, rai­me axa­li ma­Ti cxov­re­bis gar­Se­mo gai­go

332
Cem­gan aqau­reb­ze. axa­li isev­-da­-i­sev `u­ra­po~ wreeb­Si xde­ba (ma­
le _ uTuod, mec amek­rZa­le­ba ase urap­-da­Ro we­ri­lis we­ra,
vi­nai­dan РАПП-is xel­mZRva­ne­lo­ba mec РАПП-Si me­zi­de­ba sa­mu­
Saod. un­da mic­qi­ro ma­Sin, ro­gor `ra­puns~ mov­rTav!).
am­Ja­mad, win `Конь и Кэтевани~-s `гранки~ mi­devs saav­to­ro ko­­
req­tu­ri­saT­vis. mar­tis pir­ve­li ric­xve­bi­saT­vis uk­ve ga­mo­va
wig­ni. `kri­ti­kos­ne­bi~ da­mar­qa­fe­bu­li elian sak­bi­los. er­Ti-­ki
mzad maqvs maT­Tvis sa­pa­su­xod _ что `пеший конному не товарищ~.
da­bo­los, ti­cian, er­Ti ram ki­dev un­da ga­xa­ro: es qa­Ral­
di, ro­mel­ze­dac am we­ril­sa vswer _ Cve­ne­bu­ri va­zis wve­ni­sa­gan
aris ga­ke­Te­bu­li (Бумага из отходов виноградной лозы). uTuod ge­
co­di­ne­ba am me­ta­mor­fo­zis is­to­ria. swo­red gu­Sin Cem­Tan iyo
sol. ax­vle­dia­ni da mTe­li das­ta ax­lad ga­moS­ve­bu­li ase­Ti
qa­Ral­di­sa da­mi­to­va `zeS­Ta­go­ne­bi­saT­vis~...
xom kar­gi qa­Ral­dia, mar­Tlac? me­tad Se­sa­niS­na­vi am­ba­via
Cve­ni nu­nuas moy­va­ru­li mwer­le­bi­saT­vis! Cem­Tvis­-ki, am nu­nuas
mok­le­bu­li­saT­vis: uf­ro sa­gu­lis­xmie­roc...
gi­sur­veb ga­mar­jve­bas.
Zmu­ri sa­la­miT Sal­va sos­la­ni
P. S. mo­kiT­xva q. ni­nas. xom kar­gaT im­gzav­ra mos­ko­vi­dan? was­­­
vlis wi­na dReeb­Si er­Tad vi­ya­viT an­to­nov­skaias qal­Tan. giT­
vlian aqe­dan sa­lams yve­la­ni.
S. s.

panteleimon CxikvaZe _ tician tabiZes

23/IV.
sa­la­mi ti­cian!
me uk­ve qo­bu­leT­Si var. kar­gad mo­vew­yve. vis­ve­neb ener­gi­
ulad. amin­di cva­le­ba­dia. met wi­lad ci­va. zRva bo­boq­robs, mag­
ram ga­zaf­xu­lis cin­cxa­li dRe mainc ig­rZno­ba. ba­Tom­Si jer ar
Cav­sul­var. mi­mos­vla aq nak­le­bia saer­Tod. mo­viw­yen­di, rom ar
vmu­Saob­de. mu­Sao­biT ver­To­bi ki­dec. uk­ve erT for­ma­na­xe­va­ri
ga­va­ke­Te. mik­virs, sad aris am­de­ni ener­gia. daR­las ar vgrZnob.
al­bad kli­ma­tu­ri pi­ro­be­bi moq­me­de­ben.

333
rom ga­moiv­li­deT aqeT, naw­ye­ni ar dar­Ce­biT. sxva ra am­ba­
via fe­de­ra­cia­Si? wris mu­Sao­ba ga­moa­coc­xleT ro­gor­me, To­
rem dag­vcxe­ben.
mom­we­reT, axa­li ra aris. ifiq­reT sa­zaf­xu­lo ar­da­de­geb­ze.
was­vli­sa da Tan­xe­bis Se­sa­xeb iq­ne­ba day­no­soT rai­me. moge­­liT an
Tqven, an we­rils mainc. mok­rZa­le­biT sa­la­mi Tqvens me­uR­les.
sa­la­mi. iya­viT kar­gad.
am­x-ri sal­miT Tqve­ni: p. Cxik­va­Ze
qo­bu­le­Ti, sa­na­to­ria
[1932]

tician tabiZe _ panteleimon CxikvaZes

29 ap­ri­li, 932 w.
q. tfi­li­si.
Zvir­fa­so am­xa­na­go pan­te­lei­mon!
Tqven­ma we­ril­ma or­nai­rad ga­ma­xa­ra: er­Ti, rom kar­gad
xarT, mu­SaobT ki­dec da meo­re, rom Cven gax­so­varT. mar­Ta­li
giT­xraT, me­xar­be­ba Tqve­ni mdgo­ma­reo­ba _ ram­de­ni xa­nia voc­
ne­bob, ase ram­de­ni­me TviT wa­vi­de da­sas­ve­neb­laT da sa­mu­SaoT.
das­ve­ne­ba TiT­qo ar mWi­ria _ mag­ram mu­Sao­bis­Tvis sa­Wi­roa mar­
too­ba da gan­ze gad­go­ma _ rac me ram­de­ni­me we­lia ver mo­mi­
xer­xe­bia _ obieq­tiur mi­ze­ze­bis gar­da, pi­ra­di dros ga­mou­ye­
neb­lo­ba da si­zar­ma­ce uf­ro un­da iyos amis mi­ze­zi. ap­ril­Si ki
qo­bu­le­Ti oc­ne­baa. Sar­San­win vi­ya­vi swo­red am Tve­Si ba­To­mi­dan
gag­ram­de av­to­mo­bi­liT da wa­ru­xo­ce­li STa­beW­di­le­ba dam­rCa
_ aqe­dan dai­ba­da Ce­mi `a­xa­li kol­xi­da~, ro­me­lic, sam­wu­xa­roT,
aqam­de mxo­lod im dros mo­go­ne­biT iwe­re­ba. vi­ci, rom es nam­
dvi­li sub­tro­pi­ku­li sa­moT­xea _ es kia, rom ada­mians Za­lian
azan­tebs da uf­ro oc­ne­ba­Si ga­da­yavs. mag­ram aq mwe­rals ix­snis
mwer­lo­bis iner­cia _ Tu miC­veu­lia ka­ci mu­Sao­bas, avad­myo­fic
ver mois­ve­nebs. saer­Tod, Cve­ni am­be­bi ge­co­di­ne­ba ga­ze­Te­bi­dan.
ra­pis lik­vi­da­ciis Se­sa­xeb _ es am­ba­vi me co­ta ad­re vi­co­di
_ Cem­Tvis mos­ko­vis Sem­deg ara­fe­ri iyo mou­lod­ne­li. aq jer
ara­vin icis, ro­gor gaiS­le­ba am­ba­vi da ras niS­navs yve­la­fe­ri
es _ elian mos­ko­vi­dan ax­sna-­gan­mar­te­bas. mag­ram rac yve­la­ze

334
uf­ro ueW­ve­lia, es aris Se­moq­me­de­ba­ze day­rdno­ba da nam­dvi­li
Se­jib­re­bis mow­yo­ba _ Ставка на творчесвто. Tu ker­ZoT Cven­Tvis
vian­ga­ri­SebT, dar­wmu­ne­bu­li var, nam­dvi­li mwer­le­bi ar dar­Ce­­
bian wa­ge­bu­li: es uf­ro exe­ba `a­pa­rat­Ci­kebs~ da mwer­le­bis be­­bia-­
qa­lebs (es ar gai­goT, ro­gorc kri­ti­kis sa­wi­naaRmde­go ga­­mos­vla
saer­Tod). mag­ram zo­gierT Sem­Txve­va­Si, ro­gorc m. gor­kic swer­
da, es kri­ti­ka xa­liss ukar­gavs mwer­lo­bas dax­ma­re­bis ma­gier da
ker­Zoo­ba­sac ar aris mok­le­bu­li. me mgo­nia, Tqven am­xa­na­ge­bi
Se­giy­va­nen saq­mis kur­sSi. jer­je­ro­biT ara­vin ara­fe­ri icis _
erT Tve­Si ki al­bad ga­moir­kve­va, ma­nam­de an pi­ra­daT gna­xavT
qo­bu­leT­Si, an we­rils mog­werT, an­da tfi­lis­Si Seg­xvde­biT. me
Za­lian ga­mik­vir­da Tqve­ni ga­mos­vla Cven pro­zis dis­ku­sia­ze _
ro­ca miT­xres, me iq ar vi­ya­vi _ al­bad avad­myof­ma gul­ma ar da­
gas­ve­naT. asea, ro­ca saq­me exe­ba Tvi­Ton mwe­rals.
yo­vel Sem­Txve­va­Si, Cven mo­lo­din­Si varT _ gvin­da, ueW­ve­
laT moi­na­xos ena pro­le­ta­rul da sab­Wo­Ta mwer­lebs So­ris
da aq ar­Ce­va da ga­sa­qa­ni hqon­des nam­dvil mwer­lo­bas da ara
Sem­Txve­viT meo­re xa­ris­xo­van xal­xis Ser­Ce­vas, ro­gorc wi­na
xel­mZRva­ne­lo­ba ake­Teb­da da rac me aras­dros ar da­mi­ma­lavs.
qar­Tu­li mwer­lo­ba ise di­dia Ta­vis tra­di­cie­biT, rom Cven­ma
Tao­bam Za­lian bev­ri un­da imu­Saos, rom epo­qas ar Ca­mor­Ces da
mwer­lo­ba mis si­maR­lem­de aiy­va­nos.
saer­Tod, mu­Sao­ba fe­de­ra­cia­Si Cveu­leb­rivi we­siT mi­dis,
ex­la co­ta Se­fer­xde­ba, rad­gan xal­xi gaur­kvev­lo­ba­Sia, mag­ram
esec gaiv­lis. mu­Sa­Ta wree­bis sa­kiT­xi Cve­ni mtkiv­neu­li da viw­
ro ad­gi­lia _ mag­ram uT­qve­noT amis daZ­vra arc ise ad­vi­lia,
Tum­ca Cven ar da­vak­lebT cdas.
ko­mu­na­lur ban­ki­dan mog­vces 2 aTa­si ma­ne­Ti. sa­xel­mwi­fo ban­
kSi ina­xe­ba da var­lams na­ka­zi mi­ve­ci, uC­ve­noT ara­vis mis­ces _
arc ise Sors varT er­Tma­ne­Ti­sa­gan, rom xma ver mi­vaw­vdi­noT er­
Tma­neTs da Tqvenc Se­ge­kiT­xe­biT _ Tu pi­ra­daT Tqven­Tvis sa­Wi­
ro iq­ne­ba fu­li, moi­we­reT da im wam­sve ga­mo­vag­zav­nieb var­lams.
ja­ma­gi­re­bi­Tac ap­ri­lis 15-mde yve­la dak­ma­yo­fi­le­bu­lia _ meo­re
na­xev­ri­sa­sac dam­pir­den ga­naT. ko­mi­sa­riat­Si. ise, tfi­lis­Sic Za­
lian sci­vo­da da xSi­rad wvim­da _ ise ki, yve­la­fe­ri ay­va­ve­bu­lia.
min­da, vi­sar­geb­lo am sa­mi dRiT pir­vel mai­sis­Tvis da ga­
vi­de qa­la­qi­dan _ le­va­ni Ca­mo­vi­da mos­ko­vi­dan da epi­re­ba wi­nan­
dal­Si was­vlas, Tu es mgzav­ro­ba rai­me mi­ze­zis ga­mo ga­dai­do,

335
ma­Sin wa­mo­val ba­To­mis­ken _ min­da, ga­dav­xe­do Cven ay­va­ve­bul
Sa­vi zRvis sa­na­pi­roebs da qo­bu­leT­Sic Ca­mo­val.
Cve­ni bi­We­bi, mgo­nia, yve­la te­ri­to­ria­lur na­wi­leb­Si wa­vi­
den, yve­las sam­xed­ro for­ma ac­via _ mec rom maT­sa­viT axal­
gaz­da vi­yo, ar da­vi­yo­neb­di for­mis ga­moc­vlas, mag­ram ise­Ti
ci­vi zam­Ta­ri iyo, rom yve­la sa­mu­Sao ga­zaf­xu­lis­Tvis mqon­da
ga­da­de­bu­li da ex­la mag­raT mo­min­de­ba daj­do­ma da we­ra.
ase iya­viT kar­gad da jam­rTe­laT, Ce­mo pan­te­lei­mon da we­
ri­le­bic xSi­rad moi­we­reT _ Sem­de­gi Ce­mi we­ri­li uf­ro saq­mi­
ani iq­ne­ba. mo­kiT­xva da sa­la­mi Tqven meuR­les, Tu mand ar aris
saer­Tod, al­bad xSi­rad gna­xu­lobT.
sa­la­mi Cve­ni am­xa­na­ge­bis­gan, ge­liT kar­gad dab­ru­ne­buls
da na­we­ri­Tac dam­Zi­me­buls.
siy­va­ru­liT da am­x-u­ri sa­la­miT
ti­cian ta­bi­Ze
Ce­mi mi­sa­mar­Ti: gri­boe­do­vis q. #18.
te­le­fo­ni: 15-66.
P. S. Tu mo­xer­xda, te­le­fo­niT da­ge­la­pa­ra­ke­biT, aris Tu
sa­na­to­ria­Si te­le­fo­ni _ fos­tis sad­gu­ri Sors ari al­baT?

tician tabiZe _ nita tabiZes

Ce­mo Zvir­fa­so ni­ta­lia _ ro­gor xar ge­nac­va­le, ueW­ve­lad


we­ri­le­bi mom­we­re tfi­lis­Si, de­das gau­go­ne da moua­re. pa­pi­
ross nu moa­we­vi­neb da Senc zRva­Si nu icel­qeb. aq gem­Si erT
kacs zRvis fe­xis saa­Ti hqon­da Zew­kvia­ni, ise­Ti kar­gi iyo, mag­
ram Tur­me Cven­Si ar iyi­de­ba, vi­Rac uc­xoels uCu­qe­bia mis­Tvis.
im kac­ma iq­neb tfi­lis­Si ki­dev gvi­So­nos ase­Ti saa­Ti _ ma­Sin
ueW­ve­lad gi­yi­di. ga­ko­ceb bevrs da ve­li Sen­gan we­ri­lebs.
Se­ni ma­mi­ko ti­cian
[ba­Tu­mi, 14 seq­tem­be­ri, 1932]

336
daviT mesxi _ tician tabiZes

20/X. 1932 w., sof. rio­ni.


ti­cian!
er­Ti we­li­wa­di iwu­re­ba, rac `Ce­mi mo­go­ne­ba­ni~ ga­mov­gzav­ne
tfi­lis­Si. Senc, pao­lo­mac da uf­ro ki sim. xun­da­Zem ara erT
gzis mom­mar­TeT _ da­me­we­ra mo­go­ne­ba­ni... dav­we­re, mo­va­cod­vi­
le da mzis si­naT­les ve­Rar eRir­sa _ es am­de­ni xa­nia. da­vi­je­
ro, ise dav­ Za­bun­di, rom aRar vvar­ gvar sul kal­ mis ka­cad?!.
wel­Ta svlam da­mam­Ja­va xno­va­ne­biT, ma­ra go­ne­ba ki­dev Sem­rCa
da mwer­lo­ba­Si moC­xir­ked­lo­ba ki­dev ar min­da dav­to­vo, Tu...
so­so gri­SaS­vil­sa aqvs Ce­mi mo­go­ne­ba­ni, nu dai­za­reb _ mog­
mar­Tav ro­gorc red­ko­le­giis wevrs `mna­To­bi­sas~ _ ga­dai­kiT­xe,
gaa­ca­ni am­xa­na­geb­sac da ga­daw­ydes am Ce­mi na­cod­vi­le­vis iR­ba­li...
me uf­le­bas gaZ­levT _ Tu ra­me cod­va na­xoT Sig _ ga­mo­to­veT,
Sea­pa­Cin­keT han­gze da sul eq­so­rias nu uyofT... ra vi­ci, iq­neb,
di­di ram sa­gan­Zu­ri ver iyos, mag­ram arc sul Cia un­da dar­Ces eg
Ce­mi mo­go­ne­ba­ni da das­tam­bi­saT­vis uRir­sic... me ase vfiq­rob da
ax­la Tqven uw­yiT. `ma­da Wa­ma­Si ix­sne­ba~, Za­lian sas­tik die­ta­ze
var am Ja­mad, da Cems mo­cod­vi­le­buls ga­mom­zeu­re­buls ro da­vi­
na­xav, iq­ne­ba, xa­li­si mob­run­des da kvla­vac mi­vaw­vdi­no ram Cvens
mwer­lo­bas. gri­SaS­vil­sa­ve ga­mo­vug­zav­ne Ce­mi leq­se­bis kre­bu­li.
iq­neb, ma­sac ga­daav­loT Tva­li _ sad­me Seak­ve­xoT zo­gier­Te­bi, Tu
sul axal `sa­li­te­ra­tu­ro ga­zeT­Si~ an Jur­nal­Si.
aba, Sen ici, Tu sul da­Cag­ruls ar da­mag­debT...
Se­ni daT. mes­xi
Ce­mi mi­sa­mar­Ti: qu­Tai­si, sof. rio­ni, fos­tis yu­Ti #11.

tician tabiZe _ nino mayaSvil-tabiZes

24 Te­ber­va­li, 933 w.
q. mos­ko­vi.
say­va­re­lo ni­na, es sa­mi kvi­raa da Sen­gan er­Ti ba­ra­Ti ar aris
_ er­Ti de­pe­Sis gar­da. xom ar gaw­yda sax­lSi xal­xi, me rom mov­
dio­di, yve­la­ni avad iya­viT.

337
es meo­re dRea, nor­ma­lu­ri tem­pe­ra­tu­ra maqvs, mag­ram iseT
si­sus­tes vgrZnob, rom lan­di­viT dav­di­var.
eqi­me­bi mir­Ce­ven, jer ki­dev ar av­dge lo­gi­ni­dan da yo­vel
Sem­Txve­va­Si, ar ga­vi­de ga­reT, swo­red ise­Ti mdgo­ma­reo­ba aris,
ro­gorc qo­bu­leT­Si iyo Ca­mos­vlis win _ Tu mo­mix­da mar­Tla
aq dar­Ce­na _ un­da veC­ve­no ueW­ve­lad krem­lis saa­vad­myo­fo­Si
ren­tge­ni­sa da sxva ana­li­zis­Tvis.
Cem avad­myo­fo­bis gar­da ara­fers ar gwer imi­tom, rom Ca­
ke­ti­li var oTax­Si da ve­ra­fers vxe­dav.
da­mi­koc­ne de­da, ni­ta, qe­To, io­se­ba da vin­Zlo ma­le Sev­xvdeT
er­Tma­neTs tbi­lis­Si.
Se­ni ti­cian

tician tabiZe _ nino mayaSvil-tabiZes

25/II _ 933 w.

ni­na, gwer am we­rils da xe­li mi­kan­ka­lebs, ra ari, rom am­den­­


xans Sen­gan er­Ti we­ri­li ar aris. sxva ar iyos ra, ni­tas mainc
da­a­we­rieb­di.
ise ki te­le­fo­niT qve­ya­na Sein­Zra da ex­la arc de­pe­Saa da
arc we­ri­lia _ ra vqna, ar vi­ci.
me ex­la sic­xe ar maqvs, mag­ram sa­Si­nel daR­li­lo­bas vgrZnob
_ ase mgo­nia, er­Ti we­li­wa­di vi­ya­vi avad. Tu mo­va­xer­xe, am krem­
lis saa­vad­myo­fo­Si un­da veC­ve­no eqi­mebs da ga­va­ke­Te­bio ana­li­
zi: mag­ram mklavs is, rom Tqven­gan am­ba­vi ara­fe­ria. yve­la xom
er­Tad ar gax­diT avad?!
al­bad am we­rils mec Ca­mous­wreb _ rac ar un­da iyos, vCqa­
rob tfi­li­sis­ken.
Se­ni ti­cian
[mos­ko­vi]

338
sergo kldiaSvili _ tician tabiZes

Ce­mo ti­cia­ne­lo!
Seg­va­wu­xa Sen­ma avad­myo­fo­bam. gag­va­ge­bie Se­ni am­ba­vi. te­
le­fo­niT ve­ra­fe­ri ga­vi­geT. ni­nas dar­di nu geq­ne­ba. vec­de­biT,
vu­pat­ro­noT, sa­nam Ca­mox­vi­do­de. wa­mos­vlas nu aiC­qa­reb _ ga­
mor­Ci da ma­Sin wa­mo­di. pao­los da Sen bevrs vkoc­ni. ni­na, ni­ta,
Ta­ma­ra da me­dea kar­gaT arian.
Se­ni ser­go kldiaS­vi­li
[Tbilisi, Te­ber­va­li, 1933]

tician tabiZe _ sergo kldiaSvils

Zvir­fa­so Zmao ser­gu­nia,


mi­vi­Re Se­ni we­ri­lis nag­le­ji da uzo­moT ga­mi­xar­da _ yve­la­
fer­ze uf­ro ki­dev is, rom imeds mpir­de­bi _ mand, Tu Zma xar,
ia­kin­Tem ar dag­vCag­ros, ora­si ma­ne­Ti maqvs ga­mo­we­ri­li ga­ze­
Tis ho­no­ra­ri da ueW­ve­lad mis­ces sax­lSi _ Tu ka­cad vi­var­ge
da ga­reT ga­mo­ve­di, Sen `ferfls~ ueW­ve­lad wav­krav `gix­lSi~
xels. me mgo­nia, Se­ni wig­ni yve­la­ze rea­lu­ria da ma­qe­da­nac aris
sia­Si war­mod­ge­ni­li.
pao­los gog­lam mis­we­ra Se­ni am­be­bi da `da­xu­ru­lis~ ga­sa­
mar­Tle­ba _ iyo er­Ti si­ci­lis simфonia. vkiT­xu­lob `a­ka­de­mi­
is~ wig­nebs da voc­ne­bob tfi­lis­ze. sa­la­mi so­nias da me­li­tas.
bevrs ga­ko­ceb.
Se­ni ti­cia­ni
Москва, [27 Te­ber­va­li, 1933]

tician tabiZe _ nino mayaSvil-tabiZes

1 mar­ti, 933.
q. mos­ko­vi.
Zvir­fa­so da dau­viw­ya­ro ni­na! dRes pir­ve­li dRea, rac av­
de­­qi da ta­ni­sa­mo­si Ca­vic­vi _ ise var gam­xda­ri, ro­gorc la­do

339
gu­diaS­vi­lis da­xa­tul su­raT­Si. saer­Tod mos­kov­Si ras iSo­vis
saW­me­lad ka­ci da Cven sas­tum­ro­Si ki­dev yve­la­fe­ri sa­Za­ge­lia
da Ta­nac cec­xli eki­de­ba, er­Ti Wi­qa rZe da ki­se­li Ter­Tme­ti
ma­ne­Ti Rirs _ da ase sa­di­li da vax­Sa­mi. es aris, rom gu­li ar
mwyde­ba, rad­gan ara­fers ge­mo ar aqvs. ex­la pir­da­pir voc­ne­
bob tfi­lis­Si dab­ru­ne­ba­ze, am erT kvi­ra­Si al­bad mand viq­ne­bi.
Cem­ze nu ge­fiq­re­baT _ ro­gorc iq­ne­ba, Tavs ga­vi­tan _ es aris,
rom qa­laq­Si ga­mos­vla meZ­ne­le­ba da fu­lis aRe­bas miS­lis, ise
ki, ro­gorc iq­ne­ba, Seu­wu­xeb­lad Ca­mo­val tfi­lis­Si. aba, Tqven
iciT, ro­gor mouarT Tavs da kar­gad dam­xvde­biT. am we­ri­lis
pa­suxs ar ve­li. gna­xavT tfi­lis­Si, da­mi­koc­ne de­da, ni­ta, qe­To.
Se­ni ti­cian

tician tabiZe _ raJden gvetaZes

Zvir­fa­so da say­va­re­lo Zmao raJ­den!


kvi­ra­ze me­tia var qu­Tais­Si _ aris mow­ye­ni­lo­ba de­moniurze
me­ti, mxo­lod vmu­Saob ki, rac Se­meZ­le­ba.
Ca­mo­vi­tan we­ri­lebs: So­lo­xov­ze da ma­rie­ta Sa­gi­nian­ze.
ex­la Za­lian gTxov, ro­gorc pro­vin­cie­li mwe­ra­li, ueW­ve­
lad am no­mer­Si gauS­vaT Ce­mi sa­mi leq­si, uT­xa­ri da­viT­sac, rom
Za­lian vTxov, yo­ve­li­ve mo­saz­re­biT. ama­ze iq­ne­ba da­mo­ki­de­bu­
li Ce­mi Sem­de­gi leq­se­bic da we­ri­li Tqven ga­zeT­Si.
12-s aq moe­lian mwe­ral­Ta kav­Si­ris xalxs, al­bad Senc iq­
ne­­bi _ da er­Tma­neTs vna­xavT. Tu mand ra­me iyos sa­Wi­ro da ni­na
mo­vi­des saT­xov­rad, ime­di meq­ne­ba, ra­mes gau­ke­Teb _ da­nar­Ce­ni
Sex­ved­ri­sas.
Se­ni ti­cian ta­bi­Ze
6/V _ 933 w.
[qu­Tai­si]

340
andrei beli _ tician tabiZes

Коктебель, 23 июня 33 г.
Дорогой, милый Тициан,
Не удивитесь, что эти года не писал Вам. Эти года были очень труд­
ными, хлопотливыми, переполненными суетой внешней, соединенной
с работой. Не сомневаюсь, что молчание мое Вы относили не к из­ме­
нению отношений, а к чисто внешним причинам. В душе мы с Клодей
всегда Вас, Н. А. и дочку Вашу помним и любим.
Это письмо к Вам пишу после разговора с Паоло Яшвили, бывшим
незадолго до нашего отъезда в Крым. И оно вот по какому поводу. Я всю
зиму болел (5 гриппов, катарр горла, бронхит на границе воспаления;
один из гриппов и помешал мне видеть Вас в Вашу бытность в Москве.
Доктора меня всячески гонят из Москвы, отчего мы и оказались в Кок­
тебеле. Паоло любезно звал нас летом в Грузию, но я сказал, что у меня
намерение на время убийственных для нас с Клодей месяцев (15 окт.
15 ноября) пожить на юге, ибо в конце октября я каждый год заболеваю
в нашем климате; и простуда не излечивается до лета. Я и спросил Па­
оло: нет ли возможности устроиться в Грузии где-нибудь на октябрь-
ноябрь (желательно бы с 15 окт. до 15 ноября)? Паоло сказал, что есть
возможность нам провести этот месяц в Цинандалах (в Кахетии). И
про­сил меня летом написать Вам или ему на Ваш адрес с просьбой
навести справки о Кахетии, что я делаю; пишу отдельно Вам и ему,
ибо не помню точно, к кому из Вас обратиться с этой просьбой. Милый
Тициан, перешлите Паоло это письмо к нему (прилагаю), ибо не знаю
его теперешнего адреса. Одновременно ставлю и Вас в известность о
разговоре, бывшем с Паоло.
Итак: можно ли сериозно рассчитывать на Кахетию (Цинандали)?
Паоло говорил, что у него полная на это возможность. Нам было б
удобно туда поехать с начала октября (не поздней 15-го) и провести
убийственный для меня месяц (до нашей зимы) в теплом климате.
Если есть у Вас лично какие нибудь сведения об этой возможности,
_ сообщите нам: не поздно ли ехать в Кахетию в октябре? И что для
этого следует предпринять? Можно ли снять там нам комнату? Что
следует с собой взять (из вещей, продуктов и т. д.). Раньше ехать не
могу, ибо в конце июля в Москве; август пойдет на переселение нас в
новую квартиру; сентябрь занят съездом писателей, а октябрь-но­ябрь _

341
свободен. Если нельзя в Кахетию, может быть, можно бы нам устроиться
в Новом Афоне? И что для этого сделать? Хотелось бы попутно заехать
в Тифлис, повидать Вас и кроме того: мой старый план писать о Грузии
не исжит: помните, как я ехал писать книгу в 31 году, а помешала сперва
чума, а потом неприятности (болезни К. Н. летом 31 года). Теперь...

tician tabiZe _ panteleimon CxikvaZes

12 ag­vis­to, 933 w.
q. tfi­li­si.
Zvir­fa­so Zmao da am­xa­na­go pan­te­lei­mon!
dRes mi­vi­Re Tqve­ni ba­ra­Ti, ko­jo­ri­dan es­-es ari Ca­mo­ve­di da
Za­lian ga­ma­xa­ra ro­gorc Tqven­ma mo­go­ne­bam, ise Ce­mi da­pirebuli
saq­mis gax­se­ne­ba­mac.
di­de­bu­lia, rom kuz­ma ser­gei­Ci mand yo­fi­la, imis gar­da,
rom is udi­de­si mxat­va­ria, ex­la pro­zis we­ra­sac mih­yo xe­li da
mi­si wig­ni, ro­me­lic `a­ka­de­mia~-m ga­mos­ca, nam­dvi­li Se­dev­ria _
vec­de­bi ueW­ve­lad Ca­mo­vi­de abas­Tu­man­Si da gna­xoT, Tu mainc
ver mo­va­xer­xe, Se­ni ime­di maqvs, rom kuz­ma ser­geiCs kar­gad
moaw­yob da tfi­lis­Sic Cem mi­sa­marTs as­wav­li _ cu­dia, rom
pao­lo 15-Si mos­kov­Si mi­dis, To­rem er­Tad Ca­mo­vi­do­diT. Tu
ga­Wir­des saq­me da Tvis bo­lom­de dar­Ce­na mas gauZ­ne­lon, ime­
dia, daex­ma­re­bi, uT­xa­riT Cem ma­gier, mand aris pet­re aR­niaS­
vi­lis co­li _ ma­ru­nia ma­yaS­vi­li da is moaw­yobs.
Tu Cven ga­ze­Tebs ar kiT­xu­lob da gan­sa­kuT­re­biT `sa­li­te­
ra­tu­ros~, ara­fers waa­geb, ra­sak­vir­ve­lia, mxo­lod li­te­ra­tu­
ris mxriv _ li­te­ra­tu­ra ga­yi­nu­li yavs Cven apa­rats da mar­to
`Неистовый Высарион~-is ime­diT cxov­robs. ma­la­qia mos­kov­Si
wa­vi­da Tav­mjdo­ma­ree­bis kre­ba­ze da iqe­dan ser­go or­jo­ni­ki­Zes
wauy­va­nia Ce­lia­bin­skSi da kuz­bas­ze _ ase rom, aqam­de ar Ca­mo­
su­la. saer­Tod, ag­vis­to yo­vel­Tvis mkvda­ri se­zo­ni iyo, mag­
ram ex­la uf­ro mim­kvda­re­bu­lia _ ase rom, gu­li main­cda­mainc
nu dag­wyde­ba. vi­ya­vi ba­Tom­Si da qu­Tais­Si _ mqon­da sa­Sua­le­ba,
sva­neT­Si wav­su­li­ya­vi _ mag­ram tfi­li­sis saq­meeb­ma ar ga­miS­ves.
saq­me ki, xom ici, fu­lis So­vas See­xe­ba _ al­bad Senc gaw­va­le­ben
da ara­fers gig­zav­nian.

342
vec­de­bi, ueW­ve­lad Ca­mo­vi­de _ ma­nam­de ga­dae­ci Ce­mi salami
Tqven meuR­les da pet­rov­-vod­kins _ Ta­nac ga­dae­ciT, rom uCe­
mod aras­gziT ar wa­vi­des tfi­li­si­dan. me rom ar vi­yo ki­dec
sax­lSi, ueW­ve­lad elian da tfi­li­se­li mxat­vre­bic Za­lian
elian. xo­lo mi­sa­mar­Ti ar aqvs swo­ri da ico­des, rom vcxov­
rob gri­boe­do­vis q. #18, tel. 15-66... ro­ca Sev­xvde­biT er­Tma­
neTs abas­Tu­man­Si, uf­ro daw­vri­le­biT mo­vi­saub­rebT.
siy­va­ru­liT da er­Tgu­le­biT,
ti­cian ta­bi­Ze

tician tabiZe _ andrei belis

16 августа, 933.
Тифлис.
Дорогой Борис Николаевич!
Давно и до Вашего письма собирался писать _ но три года, что Вас
не видел, заставляют робеть и все мучительно откладывал.
Мы так привыкли к Вам, что безконечной казалась простота встречи
_ а теперь труднее, все больше забывается Борис Николаевич и с далека
видим Андрея Белого, понятно потому, как мы хотим видеть Вас в Грузии
и опять почувствовать близко. А тут и ждать нечего: все бу­дет устроено _
нужно договориться только о деталях _ что мы и сделаем в Москве _ во
время съезда писателей.
Паоло вчера выехал в Москву, поговорите обо всем.
В Цинандалах можно устроится, я говорил с кем надо, но думаю, что
в конце ноября там будет холодно _ можно устроиться и на Новом Афоне.
Брать лишних вещей не надо, тут все достанем, в Тифлисе же по­
говорим о характере Вашей работы на грузинском материале, или же
договоримся в Москве на съезде _ с председателем нашей делегации.
Глав­ное, чтобы Вы отдохнули, а для нас важнее, чтобы отдохнули в
Гру­зии. Хлопот и усилий нам это не будет стоить, все просто устроится.
В Абастумане отдыхает Кузьма Сергеевич Петров-Водкин, летом
мы не могли встретиться, разошлись на вокзале, в конце августа он
заедет ко мне на несколько дней и тогда вспомним Десткое Село.
Хочу сообщить об одной моей работе, мне поручили организовать
большой музей на станции Казбек _ передали два больших дома, в
17 комнат (быв. дворец Казбеков) _ работа очень интересная, тут и

343
естественный музей народов Кавказа и Альпинизм и Пушкин и Врубель
_ и почти вся русская литература _ собираю обширную литературу
Кав­казоведения, хочу год посидеть и поработать над историческим
романом _ Имам Шамиль. В Москве расскажу подробно обо всем,
может быть удастся в будущем году видеть Вас у себя в гостях в Каз­
бе­ке, и вспомнить как первый раз проезд наш В. Груз. Дорогу. Завидую
Паоло, что он Вас увидит раньше _ передайте наш привет дорогой
Клавдии Николаевне, и особую просьбу непременно приехать в Грузию.
Н. А.
Тициан Табидзе

giorgi leoniZe _ tician tabiZes

Zmao ti­cian!
Tu Zma xar, Sem­deg saT­xo­vars ga­va­leb. 7-8-Si un­da Ca­movi­­de
tfi­lis­Si, mag­ram ro­gorc m­na­xe _ ara­fe­ri maqvs. is xalaTic
sxvi­saa, me ro mec­va. Sar­va­li-Raa Ce­mi _ isic da­xeu­li.
1) mgo­ni, 1 seq­tem­bris­Tvis mwe­ral­Ta kav­Sir­Si ta­ni­sa­mosi da
far­Ta­li un­da daa­ri­gon. iq­neb nor­ma­ze me­ti mom­cen, ro­gorc da­­
za­ra­le­buls. an mwe­ral­Ta kav­Sir­ma mi­Suam­dgom­los sa­dac jer ars,
mom­ces 1 kos­tiu­mi, plaS­Ci da fex­sac­me­li _ Se­­Ra­va­Tian fa­­seb­Si.
2) iq­neb Sen da pao­lom ina­xu­loT amx. var­Ta­ni da kos­ti­umis
saq­me­Si ra­me da­mex­ma­ros, rad­gan ar vi­ci, Cem Tavs moua­ro, Tu
cols da Svi­lebs, rad­gan ma­Tac bev­ri ram daak­ldaT.
ga­Zar­cu­li var, Sig­niT da ga­reT!
Tu Zma xar, Se­diT Cems mdgo­ma­reo­ba­Si, la­mis aris Tbi­lis­Si
ve­Rar Ca­mo­vi­de da Tu ra­me Se­giZ­liaT, ga­mi­ke­TeT an mwe­ral­Ta
kav­ Sir­Si, an Cems sam­ sa­
xur­Si _ aR­ mas­kom­Si... Tu Zma xar, Cve­
uleb­riv Cve­ne­bur dau­dev­ro­bas nu ga­moi­Cen am or pun­qtSi,
mi­di Cem­Tvis da ori stri­qo­nic mom­we­re _ ba­ku­ria­ni, axal­qa­
la­qis q. #5, g. leo­ni­Ze.
ro­gor Cax­ve­liT? Zaan wvi­ma iyo. pao­lo dam­Svid­da Tu ara
ma­­le? me ro Si­ne­li ga­mo­ga­ta­neT, inJ. se­Ca­no­vi Ca­mo­va, imi­sia da
imas mie­ciT.
ti­cian, mets ki ar Se­ga­wu­xeb, iq­neb te­le­fo­niT dau­re­ko ug­­
ro­zis­kSi ga­mom­Zie­bel ada­mi­Zes (me mic­nobs) an vi­sac ic­nob, xom
ara­fe­ri aR­moC­nda?

344
bi­Wo, Tu Zma xar, eca­deT kav­kav­Si ma­le ar wax­vi­deT. iq­neb
Ca­­mo­gis­wroT. Tu ara da ne­ba Tqve­nia.
mo­kiT­xva siy­va­ru­liT: ni­nas ni­ta­Ti, pao­los, bo­ris paster­­
naks co­liT, san­dros, ser­gos, Wi­Wi­kos, ko­lia mi­wiS­vils, ko­lau
na­di­ra­Zes, S. af­xai­Zes, raJ. gve­ta­Zes, p. ako­bias, k. Wi­Wi­na­Zes da sx.
Se­ni gog­la
P. S. Ce­mi poe­mis plan­ze mainc ara miT­xa­ri ra. am or dRe­Si
mom­we­re pa­ta­ra ba­ra­Ti, rom mo­mis­wros. Za­lian we­ris gu­ne­ba­ze
var. 7 Ca­mo­val.
gog­la
[ba­ku­ria­ni, ag­vis­to, 1933]

tician tabiZe _ paolo iaSvils

Zvir­fa­so Zmao pao­lo!


gwer am ba­raTs, Tum­ca ar var dar­wmu­ne­bu­li, rom mos­kov­Si
mii­Reb _ Se­ni mar­Sru­ti yo­vel­Tvis ue­ca­ria _ da ami­tom ajo­
beb­da, Sen Tvi­Ton mo­ge­we­ra Se­ni am­ba­vi _ we­ri­lebs ar gTxov,
de­pe­Si­Tac vxvde­bi niS­nebs.
ori dRis win Ra­me ge­la­pa­ra­ka te­le­fo­niT, ro­gor vi­wu­xe,
sax­lSi ar vi­ya­vi, mag­ram ni­nam yve­la­fe­ri miam­bo. saw­ya­li raJ­
de­ni or dRes sti­ro­da Sen de­pe­Sa­ze _ ver ic­nob ise ga­moic­va­
la, ar mgo­nia, ka­cad ivar­gos.
er­Ti kvi­ra iyo aq bo­ris pil­nia­ki, vi­ya­viT yaz­beg­Si _ Sem­
deg tru­sos xeo­ba­Si; et­yo­ba, Sey­va­re­bu­lia ki­ra an­dro­ni­kaS­
vil­ ze da ar fiq­ rob­da mainc da mainc tfi­ li­ si­
dan was­ vlas.
da­vi­Ra­le sas­ti­kad _ mag­ram di­de­bu­laT ga­va­ta­reT es kvi­ra.
iyo ag­reT­ve kor­nei Cu­kov­ski _ gi­go­neb­da yo­vel dRe, pao­lom
leq­ si da­mi­we­
rao _ me ki ar max­ sovs, geT­ qvas, rom mas sad­ me
Sex­ved­ro­de _ ise Za­lian sao­ca­ri ka­cia. Sen ge­Zeb­da da me mgo­
nia, uSe­no­ba ar da­va­ke­li, Tum­ca isic vuT­xa­ri, rom yve­la­fe­ri
gaaT­kec­de­bo­da, Sen rom tfi­lis­Si yo­fi­li­ya­vi _ Za­lian swux­
da ag­reT­ve ev­ge­nia vla­di­mi­rov­nac, me­deas­Tvis Se­ni da­to­ve­
bu­li wig­ne­bi wa­moe­Ro. et­yo­ba, saw­ya­li Za­lian Se­wu­xe­bu­lia.
ag­ra­fi­nam mii­Ro le­nas we­ri­li, gri­go­li kar­gad aris ber­lin­
Si, mxo­lod swuxs, rom Cven­gan ara­fe­ri am­ba­via _ vi­Ra­cas xma

345
gaev­rce­le­bia <...> sik­vdil­ze ber­lin­Si da gri­go­li Tur­me Za­
lian naR­vlob­da.
va­lo­dia ji­qias­gan am dReeb­Si ar vi­ci ra­me axa­li, ise amas­
wi­nad iyo tfi­lis­Si da Cem­Ta­nac Se­moia­ra _ mTe­li Ra­me Sen­ze
me­la­pa­ra­ke­bo­da. dag­vpa­ti­Ja me da ax­me­te­li ki­dev qu­Tais­Si,
mag­ram jer qu­Tais­Si was­vlas ver va­xer­xebT _ gic­diT, Sen Ca­
mox­vi­de _ gax­sna mainc noem­bram­de ar iq­ne­ba.
me­dea pir­vel en­ke­nis­Tvis Ca­moiy­va­nes tfi­lis­Si, ego­naT,
swav­la daiw­ye­bo­da _ mag­ram swav­lis daw­ye­ba 15-mde ga­da­des.
tfi­lis­Si ki sa­Sin­lad cxe­la da Za­lian swu­xan, rom bav­Si Ca­
moiy­ va­
nes. me vna­ xe me­dea da Za­ lian kar­ gad ari, ise ro­ gorc
aras­dros ar yo­fi­la. Ta­ma­ra­sa­gan ara­fe­ri is­mis _ 15 Ca­mo­va
abas­Tum­ni­dan. ise pet­ro­vod­kin­ma miam­bo kar­gad ario.
tfi­lis­Si saer­Tod di­di sic­xee­bia da yve­la­ni aqe­dan gar­
bian _ me rom yaz­be­gis saq­me ar mqon­des, am­den­xans aT­jer wa­
vi­do­di qa­la­qi­dan. ex­la am we­rils naC­qa­re­vad gwer _ mxo­lod
imi­tom, rom tfi­li­sis am­be­bi Se­gat­yo­bio, ise ve­li ya­ra-­yu­mis
av­to­mo­bi­le­bis was­vlas yaz­beg­Si, rom Tan wav­yve av­ta­do­raT,
vna­xo sa­mo­ci man­qa­na sam­xed­ro gza­ze _ da Ta­nac Cem mu­zeums
er­Txel zed­me­tad mo­veC­ve­no. Sen­ma de­pe­Sam be­so­ze da Sem­deg
ga­ze­Te­bis am­beb­ma aq Za­lian gag­va­xa­ra _ zo­gi ram ma­la­qia­mac
miam­bo, Cve­ni in­tui­cia aras­dros ar mot­yuv­de­ba _ arc Cve­ni
me­gob­ro­ba ar dai­Cag­re­ba.
tfi­li­si
6 seq­tem­be­ri, 1933

SoTa CofikaSvili _ tician tabiZes

7/IX_33 w.
yaz­be­gi.
ti­cian ta­bi­Zes.
Ta­nax­ma Tqve­ni mo­we­ri­lo­bi­sa 31/VIII_33 w. ga­da­vi­Re da gig­
zav­niT fos­tiT im fo­to su­ra­Tebs, rom­leb­sac Tqven iwe­re­biT.
rad­ga­nac Za­lian miud­go­mi ad­gi­lia, mo­mix­da ga­da­Re­ba tex­
ni­ku­mis kri­Si­dan da mainc erT ga­da­Re­ba­ze ver mos­Tav­sda. ga­da­
vi­Re ki­dev meo­re, pa­ta­ra zo­miT 9/12 pa­na­ra­ma da Se­vaer­Te. vag­
zav­ni ori­ves _ did­sac da pa­ta­ra­sac, 5 ca­li Ti­To ga­da­Re­bi­dan.

346
axa­li ga­da­Re­ba: di­di 5 c. eRir. 18 m., pa­na­ra­ma 5 c. _ 20 m.
Zve­li ga­da­Re­be­bis gan­meo­re­ba 5 c., Ti­To­si 2 ga­daR. 13/18 eR.
Ti­To 3 man. 10X3=30 m. da c. pa­ta­ra 5X2 m.=10 m.
sul eRir. 78 m. 2 m. gadm. fost. sul nal. plat. 80 man.
fot. S. Co­fi­kaS­vi­li
gior­gi le­Ja­va ar aris sax­lSi, wa­su­lia Tru­so­Si. am or dRe­
Si dab­run­de­ba da Tqvens da­va­le­buls ga­dav­cem.

paolo iaSvili _ tician tabiZes

Ce­mo Zvir­fa­so ti­cian!


vcxov­rob isev na­cio­nal­Si da aq­ve dav­rCe­bi. Cem­Tan xSi­rad
aris Teo ia­ne­li. co­ta mo­va­su­lie­re. al­bad ma­le Ca­mo­va da
Tqven dax­ma­re­bas nu daak­lebT.
dRes mi­vi­Re Se­ni ba­ra­Ti da­te­ni­li tfi­li­sis am­be­biT da vi­
nat­re ki­dev bev­ri ase­Ti in­for­ma­ciis mi­Re­ba. rac uf­ro xSi­rad
var mos­kov­Si, uf­ro miZ­nel­de­ba aq yof­na da ami­tom ge­ved­re­
biT yve­las, nu da­mak­lebT Tqvens xmas. be­sos, le­va­nis da da­Ti­
kos was­vlis Sem­deg sul mar­to dav­rCi da sas­tum­ro­Si mix­de­ba
xSi­rad Sex­ved­ra sa­qar­Tve­lo­dan Ca­mo­sul `Снабженц~-ebTan. es
sain­te­re­so xal­ xia miT _ rom yve­ la Ju­ li­ ke­bia sxva da sxva
sti­lis. amas wi­nad Sua Ra­mi­sas miv­dio­di tve­ris qu­Ca­ze da
mou­lod­ne­lad Sem­xvda ko­wia lor­Tqi­fa­ni­Ze. mTe­li qu­Ca gaay­
rua bRa­vi­liT, ise gae­xar­da _ mec ga­me­xar­da. bev­ri mTxo­va,
wav­yo­lo­di mas ra­pe­leb­Tan _ qeif­Si, mag­ram sxva­gan meC­qa­re­bo­
da, ver wav­ye­vi da mgo­ni ki­dec da­mem­du­ra. ra­pe­lebs, ra Tqma
un­da, ma­gis­Ta­na poe­ti sul ara hyavT. vcxov­rob mow­ye­ni­lad _
vak­vde­bi sam­gors da mxo­lod xan­da­xan gam­kravs Zve­li sxi­vi me­
leq­seo­bis. al­bad ma­le ga­mo­gig­zav­ni 300 ar­gveT­lis gag­rZe­le­
bas. aq ra­dio­Si wa­ma­kiT­xes ra­mo­de­ni­me leq­si. sa­ma­si ar­gve­Te­li
mos­ko­vis qu­Ceb­Si Tur­me `a­ru­li~­-viT is­mo­da, ro­gorc am­bo­ben
aqau­ri qar­Tve­le­bi. vwux­var, rom ver da­ves­wa­ri stum­reb­Tan
pur­ma­rils. pil­nia­ki ma­le Ca­mo­va da mis rau­teb­ze ga­CaR­de­ba
al­bad sa­qar­Tve­los epo­si, mo­yo­la Za­lian tkbi­lad icis am­be­
bis da sa­dac un­da, bev­rsac uma­tebs. pas­ter­na­ki Cem­Tvis ax­la
nam­dvi­li obi­va­te­li gax­da. dar­bis gan­ma­na­wi­le­bel­Si sa­no­va­ge

347
ka­la­TiT da mTe­li mi­si pa­To­si (mainc nam­dvi­li) sam­za­reu­lo­sa
da bav­Sve­bis Jria­mu­lis fon­ze iS­le­ba. sTar­gmnis Sens leq­sebs
da xSi­rad te­le­fo­niT mTxovs kor­rek­ti­vebs _ Se­ni stri­qo­
ne­bi­sas. am dReeb­Si wa­mi­kiT­xavs. mog­wer Cems STa­beW­di­le­bas.
Андрей Белый ar mi­na­xavs, ise­ve ro­gorc gri­go­lis­Tvis we­ri­li
ar mi­mi­we­ria. sam­wu­xa­rod, es nam­dvi­li ana­lo­gia aris. Cem­Tan
xSi­rad arian Павленко, Всеволод Иванов, Леонов, Алеша da ase­Ti
xal­xi. yve­la la­pa­ra­kobs `Беломорский~ ar­xze _ mSe­neb­lo­ba­
ze la­pa­ra­ki pat­rio­tul pa­To­sam­de ah­yavT. Павленко, ro­gorc
ici, Cve­ni ko­mi­sa­ria. me amis wi­naaR­mdeg Za­lian vi­ya­vi, sa­zo­
ga­doT `ko­mi­sa­re­bis~ da ax­lac ar vi­ci kar­gad, ras niS­navs es.
vi­ci mxo­lod, rom ra­Rac da­mam­ci­re­be­li aris Cven­Tvis. am mci­
re ba­raTs pir­ve­li no­me­ri hqvia, da sul mok­le xan­Si aTam­de
Se­vas­ru­leb. sul vfiq­rob `Zma bi­Web­Si da­Cag­rul~ raJ­den­ze _
ra di­di ube­du­re­baa, we­ri­lic ver mi­mi­we­ria, da mgo­ni, de­pe­Sac
su­le­lu­ri miv­swe­re. Tu dro­ze Ca­mo­ve­di, sul ar mov­Sor­de­bi,
Za­lian me­co­de­ba da za­za Tva­li­dan ar mSor­de­ba. ako­ce ki­dev
er­Txel Cems ma­gier. mom­we­reT we­ri­le­bi. me­deias nu mia­to­vebT
yva­ve­bis ana­ba­rad. bevrs ga­ko­cebT yve­las da yo­ve­li Tqve­ni
stri­qo­ni sim­fo­niad mi­Rirs.
Se­ni ma­rad Zma pao­lo
13. IX. 33.
mos­ko­vi

giorgi leJava _ tician tabiZes

pa­tiv­ce­mu­lo ti­cian!
yaz­be­gis raio­ni­saT­vis di­di saq­me keT­de­ba, Tqve­ni cdiT, mu­
zeu­mis gax­sniT. umaR­le­si sas­wav­leb­lis gax­sna yaz­beg­Si ga­ci­
le­biT pa­ta­ra saq­me iq­ne­bo­da, vid­re mu­zeu­mis gax­sna. Tvi­Ton
mo­wi­na­ve gle­xo­bis ume­te­so­ba ic­nobs am sa­kiTxs da Za­lian gi­
mad­lian. ad­gi­lob­ri­vi xe­li­suf­le­ba dain­te­re­se­bu­lia am sa­kiT­
xiT da er­Ta­der­Ti ime­di Tqven­zea, ro­mel­mac kar­gad iciT, ro­
gor da ra saS­va­le­biT uf­ro ad­re da kar­gad moew­yo­ba es saq­me.
me, Tqve­ni da­va­le­biT, gig­zav­niT Se­no­bis Se­ke­Te­biT xar­jT-
aR­ric­xvas. bo­diSs vix­di, rom is ar aris ga­da­beW­di­li, mag­ram
am xar­jT-aR­ric­xvis av­to­ri ex­la aq ar aris da ui­mi­soT ga­da­

348
we­ra ar SeiZ­le­ba, rad­gan SeiZ­le­ba daz­Rveu­li ver viq­ne ga­da­
we­ris dros Sec­do­me­bi­dan.
xar­jT-aR­ric­xva un­da ga­did­des ad­gi­lob­ri­vi fa­se­bis mi­
xed­viT, rac oT­xjer gaa­di­debs Se­ke­Te­bis Ri­re­bu­le­bas.
Tqve­ni g. le­Ja­va
3/X _ 33
[yaz­be­gi]
Tqve­ni ba­ra­Ti mi­vi­Re gu­Sin.

boris pasternak _ tician tabiZes

12. X. 33.
Дорогой Тициан!
Благодарю Вас за отклики, косвенно дошедшие до меня через Па­
оло и Элевтера. Мне кажется я понимаю, отчего они идут таким об­
ходным путем, и готов Вас за эту деликатность поблагодарить.
Положенье мое было бы совершенно простым, если бы З. Н. и Е. В.
знались друг с другом. Их взаимное игнорированье друг друга это
единственное, что продолжает затруднять мне писать.
Сейчас мы с Зиной живем очень хорошо, ценой ее трудов, потому
что мы нашли, что без работницы в доме тише и полнее. Никаких
драм или колебании у меня нет, и наверное последние перегородки,
которые еще отделяют меня от некоторых близких мне забот, со вре­
ме­нем упадут. Зина так много перенесла в свое время, что я вполне ее
настороженности понимаю и оправдываю. И тут, как во всем, чу­до­т­
ворцем окажется время.
Как бы ни изменилась жизнь Е. В., мне никогда не перестанет быть
близким все, что с ней делается. Вы наверное и без моих писем это
угадали. Но отсюда не надо делать ложных выводов. У меня не было
бы никаких тайн от Зины, если бы сама она от них не отворачивалась.
Так же невозможно, впрочем, говорить и с Евг. Вл. о Зине.
Было бы очень мило, Тициан, если бы Вы просто мне написали, ни
словом не касаясь поездки Е. В., эти вещи можно отделить.
Правда ли нравятся Вам переводы? Позвольте в этом усомниться:
всякие переводы заключают некоторое насилье над подлинником, и плохие
и хорошие, мои же скорее первого рода. Вероятно я опошляю Вас, потому
что у всякого художника в ходе его работы складывается своя собственная

349
идея устойчивости слова и моя очень груба: в ней мно­го диллетантского,
не по хорошему перемешанного с жизнью. По банальности она не­да­ле­
ко ушла от того, что зовут надсоновщиной, апухтиновщиной или есе­нин­
щиной, когда берут самое слабое у этих поэтов для обозначения чужих
недостатков. Все это я очень хорошо знаю, но этим отличаются не только
мои переводы от Вас и Паоло, но и весь мой однотомник.
Что же касается неточности, которую я допускаю в этой работе,
то вина будет м. б. несколько ослаблена, если я сборник назову: `Из
грузинских поэтов~, т. е. упор в заглавьи переместится с претензии на
полную передачу в сторону указанья источника, откуда эти попытки
отправляются. При этом непритязательном заглавии совесть моя перед
Вами будет совершенно спокойна. Есть у Анненского перевод Гей­нев­
ского `Ich grol­le nicht~. Может быть, Гейне переводили и точнее, но
на мой слух живет только этот перевод и кажется мне точным, т. е. я
люблю его, и, как живой организм, он бывает разный в разное время,
как и Гейневский подлинник, в чем главное их сходство.
Как бы то ни было, Вы тут страшно понравились и идете в 3-м №
альманаха `Год XVI~. Паоловых стихов я еще не давал, сдам завтра, не
дожидаясь некоторых его объяснений по поводу двух-трех мест, которые
я не вполне понял. Но вчера и сегодня я никак не мог уловить его по
телефону и, возможно, отошлю Жгенти и сдам в здешнюю редакцию его
вещи с упомянутыми неопределенностями, к-е можно будет исправить в
гранках. Если Вы увидите Жгенти, передайте ему, что м. б. мне потре­бу­
ется корректура.
Не удивляйтесь некоторой моей двойственности, Тициан, между
дав­нишним моим письмом и этим: никакого расхождения между ни­ми
нет. Взрыв признательности, который Вы во мне вызвали, не остал­ся без
продолжения. Чудо жизни остается в силе, ни на минуту не прек­ращается
и связывает меня с Вами и Ниной Александровной все­ми сторонами
моего существования. Напишите же мне на Волхонку, от­талкиваясь
от переводов. Мы с Паоло было уговорились приехать вмес­те в конце
месяца, но меня начинают пугать холода на дороге, и верояно я не поеду.
Зина часто говорит о Вас и нас и Нину Александровну очень любит.
Чтение переводов знакомым дали новый повод для этих воспоминаний.
Кланялся ли ты от меня, когда посылал переводы, спросила она меня
как то. Если я этого не сделал, то позвольте теперь восполнить этот
пробел. Крепко Вас Целую.
Ваш Б. П.
[moskovi]

350
boris pasternak _ tician tabiZes

23. X. 33.

Дорогой Тициан,
Мне не удастся поехать сегодня с Паоло, как это предполагалось.
Может быть я приеду с бригадой, собирающейся в Тифлис в начале но­
яб­ря, но и это еще под сомнением. Между тем я подписал договор на
кни­гу переводов, как м. б. уже писал Вам.
Я начинаю серьезно бояться за судьбу этой книги. Я должен сдать
ее к концу января, и легко бы справился с работой, если бы знал язык и
не нуждался в помощи самих переводимых.
Паоло был тут очень занят, и мог мне дать лишь незначительную
часть из того, что я у него просил. Он начал переводить прозаически
`Зме­ееда~ Важа Пшавела, но не мог довести до конца. Кроме того, что
я послал Жгенти, я ничего от Паоло не мог получить, и не виню его, до
того он был отвлечен делами по Рионгесу.
Между тем уже и тут, и по отношенью к такому небезразличному
для меня человеку, как Паоло, работа успела поставить меня в несвойс­
твенное мне и нестерпимое положенье надоедливого просителя. Я
боюсь, что в дальнейшем это только осложнится и ухудшиться, пос­
кольку дело сведет меня с людьми незнакомыми: для Вас и для П.,
людей для меня дорогих, я могу стать в положенье временно неловкое
или невыясненное, в надежде, что в дальнейшем оно разъяснится, чего
быть не может в отношении остальных.
Я хотел перевести Важа Пшавелу, Паоло, Вас, Гафриндашвили,
Леонидзе, Надирадзе (Мицишвили, если он пишет стихи), Чиковани
и еще дать переводы из Галактиона Табидзе и Гришашвили. Паоло
кро­ме того советовал присоединить к ним Шаншиашвили, Абашели,
Лор­дкипанидзе, Каладзе и Машашвили. От них нужно получить под­
строч­­ники, но в самом спешном порядке. Все это должно быть дос­
тав­лено в теченье ноября м-ца. Ничего из того, что будет прислано
поз­днее, я перевести не смогу по обстоятельствам договора. Но ни­
кому я не хотел бы навязываться, и, с основаньем или напрасно, я
именно Вам доверяюсь в этом отношеньи, т. е. прошу Вас помочь мне
в раздобываньи подстрочников только у тех из перечисленных, где
это будет делаться легко и с охотой. Вы знаете, Тициан, в какой фор­
ме подстрочников я нуждаюсь. Хотя в груз. яз. ударений нет, я очень
просил бы обозначать хотя бы условно, как именно читается сти­хо­

351
творенье. Напр., я никогда не слыхал, чтобы говорили Тáбидзе или
Та­бидзé, но всегда говорят Табúдзе. Также читаете Вы: лéксеби, а не
лексéби или лексебú. Нет, напр., ударений в древнегреческом. Но есть
различье долгих и кратких слогов, в результате чего получется полное
соответствие тому, что считается удареньями в нов. яз. Напр., первая
строка Одиссеи читается: áндра мой éннепе мýза, полютропон пóс мала
пóлла _ и получается гекзаметр. Ударения не было и в лат. яз. Пишу,
пи­шу Вам и вдруг вспоминаю, что ударенье не только было по лат. и по
гречески, но в последнем были даже 3 градации ударений и дело не
в этом, а в том, что стихосложенье руководствовалось не удареньями,
а долготами. Тогда Тициан, скажу по другому. Просто поставьте себя
в положенье русского переводчика и, сообразуясь с Вашим знаньем
русск. яз. и стиха, дайте ему ясные указанья для воспроизводства раз­
мера. Иначе это становится областью произвола, как это было по отн.
к Вам и Паоло, сколько ни уверяет меня Паоло в противном, т. е. в том,
что размер свято соблюден. Я только воспроизводил идею размера по
слышанному, потому что П. и Вы читали мне однажды эти вещи, и мне
было, от чего исходить, чего в других случаях не будет.
Дорогой Тициан, просьба эта обращена и к Вам. Дайте мне еще
не­ск­ олько стихотворений, переведенных _ мало. В отношении других
имен я лишен возможности обратиться к авторам непосредственно
(кро­­ме Гаприндашвили, Надирадзе и Леонидзе) _ помогите мне в этом
либо прямо, либо через посредство Жгенти.
Милый Тициан, больше я этих просьб не буду повторять ни Вам,
ни Паоло, ни Жгенти. Если к середине ноября или к приезду моему
де­ло это не сдвинется с мертвой точки, для меня это будет знаком что
ра­бота моя в этом направлении нежелательна.
Крепко Вас целую. Привет Вашей семье.
Б. П.

SoTa (Ci­to) Co­fi­kaS­vi­li _ tician tabiZes

27/X-33 w. yaz­be­gi

pat­-ce­mu­li t. ta­bi­Ze!
mi­vi­Re Tqve­ni we­ri­li (Ria ba­ra­Ti), mag­ram Za­lian dag­viane­­
biT, ro­mel­Sic iwe­re­biT gan­meo­re­bas da axal su­ra­Te­bis gada­­

352
Re­bas da ga­mog­zav­nas. we­ri­lis dag­via­ne­bis gar­da amin­de­bi iyo
cu­di da ar SeiZ­le­bo­da ga­da­Re­ba. ami­tom da­vag­via­ne. ax­la gig­
zav­niT fos­tiT налож. плат.-iT Sem­deg su­ra­Tebs: axa­li ek­le­sia
2 mxri­dan, ori­ve kar­gaT ga­mo­vi­da da mi­tom vag­zav­ni da Tu ar
iyos sa­Wi­ro ori­ve, aar­CieT Tqven­Tvis uke­Te­si da erTs mi­vi­Reb
ukan. da­gib­ru­nebT fuls, Ri­re­bu­le­bas. ori­ve ga­da­Re­ba 5-xu­
Ti ca­lia. axa­li ga­da­Re­ba 3 ca­liT eRi­re­ba 18 m., gan­me­ore­ba
1 c. _ 3 m., sul­ki Ti­To ga­da­Re­ba 5 ca­liT Rirs 24 man., ori­ve
_ 48 man.
gan­meo­re­ba Zve­lis ga­daR. ori­ve sax­li­sa 10 da 10 c. sul
20X3=60 man. vi­de­bi kios­kSi rom iyi­de­ba, 24 kom­plekts gig­zav­
niT, 5-xuTs cals. da­nar­Ce­ne­bi zo­gi oria, zo­gi Ti­To. ar maqvs
da­beW­di­li me­ti, se­zo­ni ki dam­Tav­rda da aRar ibeW­de­ba. sul
aris 132 ca­li Ria ba­ra­Ti: 132X45=59 man., 40 k. sul mTe­li ja­mi
ud­ris 167 man., 40 k.
Tqve­ni pat­-li Ci­to Co­fi­kaS­vi­li

tician tabiZe _ malaqia toroSeliZes

ga­mom­cem­lo­ba `fe­de­ra­ciis~ red­ko­le­giis Tav­mjdo­ma­res _


amx. ma­la­qia to­ro­Se­li­Zes
Tqven­gan pi­ra­daT mqon­da da­va­le­bu­li, war­mo­med­gi­na sao­rien­
ta­cio geg­ma ga­mom­cem­lo­ba `fe­de­ra­ciis­Tvis~ `Se­sa­niS­nav ada­
mi­an­Ta cxov­re­bis~ se­riis ga­moS­ve­bis Se­sa­xeb.
es sa­kiT­xi im­de­nad mom­wi­fe­bu­lia, rom ko­mi­sias, ro­mel­sac
Tqven daa­va­lebT mox­se­ne­bis da­we­ras, ar gauZ­nel­de­ba, daam­tki­
cos, ro­go­ria dRes axa­li sab­Wo­Ta mkiT­xve­lis moT­xov­ni­le­ba
swo­red ase­Ti li­te­ra­tu­ris Se­sa­xeb. mu­Sa­Ta da kol­meur­ne­Ta
wri­dan ga­mo­su­li axa­li Tao­ba jer sak­ma­ri­sad ar ic­nobs ru­
sul mwer­lo­bas da zog­jer man arc ru­su­li ena icis. mas ux­de­
ba qar­Tul ena­ze mii­Ros yo­vel­mxri­vi ga­naT­le­ba da aq swo­red
sag­rZno­bia po­pu­lia­ru­li biograфiebis uqon­lo­ba mec­nie­re­bi­
sa da xe­lov­ne­bis yve­la dar­ge­bis moR­va­we­Ta Se­sa­xeb.
re­vo­lu­ciis wi­nan­del mwer­lo­ba­Si mxo­lod za­qa­ria Wi­Wi­na­Zis
mier Sed­ge­ni­li da ga­mo­ce­mu­li bro­Su­re­biT amoi­wu­re­ba es mwer­
lo­ba da arc sab­Wo­Ta xe­li­suf­le­bis dros sa­xel­ga­mi­sa da sxva
ga­mom­cem­lo­ba­Ta mier miq­ce­via amas gan­sa­kuT­re­bu­li yu­rad­Re­ba.

353
dRes, ro­de­sac xe­lov­ne­ba ga­moc­xa­de­bu­lia mas­se­bis aR­zrdis
udi­dess ia­ra­RaT da yo­vel fron­tze ga­Ca­Re­bu­lia brZo­la os­
ta­to­bis dauf­le­bis­Tvis, uf­ro sag­rZno­bi xde­ba ase­Ti populi­
a­ru­li mwer­lo­bis xar­ve­zi da amis ga­mos­wo­re­ba SeuZ­lia ga­mo­
mcem­lo­ba `fe­de­ra­cias~, Tu is Tav­ze idebs, xel­mZRva­ne­lo­ba
gau­wios aseT ga­mom­cem­lo­bas, Sear­Cios Se­sa­niS­na­vi ada­mia­ne­bis
cxov­re­ba mec­nie­re­bi­sa da xe­lov­ne­bis sar­biel­ze da axal­gaz­
rdo­bi­saT­vis ga­sa­geb ena­ze ga­mos­ces:
Cven mec­nie­re­bas da xe­lov­ne­bas sak­ma­ri­sad moe­po­ve­ba kad­
re­bi, ro­mel­Tac SeuZ­liaT ase­Ti biog­ra­fie­bis da­we­ra, ro­
gorc sa­qar­Tve­los, ise uc­xoe­Tis Se­sa­niS­nav ada­mian­Ta Se­sa­xeb.
vi­meo­reb, ase­Ti ga­mom­cem­lo­bis daar­se­ba im­de­nad drou­
lia da im­de­nad mom­wi­fe­bu­lia, rom `fe­de­ra­cias~ ar gau­Wir­
de­ba, amis­Tvis iSo­vos qa­Ral­di da sax­sre­bi, rom ma­te­ria­lu­ri
ba­za Seiq­mnas, Ta­vis Ta­vad es ga­mom­cem­lo­ba iq­ne­ba ren­ta­be­
lu­ri _ rad­gan far­Te mu­Sa­Ta da kol­meur­ne­Ta wreeb­Si ase­Ti
moT­xov­ni­le­ba di­di xa­nia ar­se­bobs. ram­de­na­dac me mqon­da sa­
uba­ri pa­su­xis­mge­bel am­xa­na­geb­Tan, ase­Ti wa­mow­ye­ba­ni yo­vel­
Tvis mii­Rebs dax­ma­re­bas _ da xe­lis Sew­yo­bas.
Tu sa­Wi­ro iq­ne­ba, SeiZ­le­ba, ga­moc­xad­des xe­lis mo­we­ra win­­
da­win, rac Ta­vis Ta­vad ga­moa­Cens, ro­go­ria ase­Ti wig­nis moT­
xov­ni­le­ba. Tu amas SeuZ­lia saq­me gaa­Wia­nu­ros, ma­Sin isedac Se­
iZ­le­ba sa­Wi­ro Tan­xis ga­mo­nax­va. Tu es wi­na­da­de­ba mi­Re­bu­li
iq­ne­ba da rea­lur nia­dag­ze dad­ge­ba, ma­Sin war­mod­ge­ni­li iq­ne­ba
mTlia­ni geg­ma am se­riis­Tvis da ar­Ceu­li iq­ne­ba, ro­gorc saer­
To re­daq­cia, ise am se­riis sa­re­daq­cio ko­le­gia _ im sis­te­miT,
ro­gorc es aqvs ga­mo­mu­Sa­ve­bu­li mos­ko­vis Jur­na­li­sa da ga­ze­
Tis gaer­Tia­ne­bas maq­sim gor­kis xel­mZRva­ne­lo­biT.
ti­cian ta­bi­Ze
30/X _ 933 w.
q. tfi­li­si

354
boris pasternak _ tician da nino tabiZeebs

6. XI. 33.

Дорогие друзья мои Нина Александровна и Тициан! Я не знаю


как называется возвышенность, по которой уходят поезда из Тифли­­
са. Ее видно было из нашего окна в Орианте, я часто смотрел на нее,
следя за медленно плывшим дымом, то скрывавшимся за каменными
выступами, то снова появлявшимся. Те же манипуляции, что и этот
дым, стал производить я, когда Вы и Корнеевы остались за по­во­ро­
том, и Николай с Гольцевым могли, если захотели бы, вычис­лить по
часам из окна гостиницы, как медленно было мое прощанье с чужим
городом, сколько явлении его из за скал я счел последними и уже
окон­чательными, после чего он вновь показывался, как бы огляды­ва­
ясь уже из невозможности и сверх ожиданья, и как трудно было мне
за всем этим удержаться от слез.
Счастливые, счастливые! Как охотно я поменялся бы с Вами
судьбой, если бы только не любил Вас.
Несловоохотливым пассажиром ехал я среди соседей по вагону;
слишком большое богатство увозил я с собою в душе, но не с кем было
им делиться: все это были люди, не знающие Вас, не бывшие той
ночью у Леонидзе, не защищавшие Ладо от нападок Шаншиашвили, не
искавшие Казбека в сумерочно туманной панораме с террасы Э. А.
Бедия _ несчастные невежды без цели и призванья в жизни, раз их не
было за теми столами, явившився на свет божий за час до отхода поезда
специально для заполненья билетной брони.
Вы легко представите себе, дорогие мои, сколько раз я имел время
и случай вновь и вновь пережить все перечувствованное и виденное.
Времени для этого было тем больше, что опоздали мы в Москву более
чем на сутки _ на 30 часов. Сперва под Баку нас на 9 ч. задержала
сне­говая буря, потом мы целую ночь простояли за Махач-Калой, ос­та­
новленные происшедшим на следующем перегоне крушением. А потом
с нами стали обращаться как с выпавшими из графика по заслугам: се­
ма­форы, как подкошенные, опускались перед нами на полустанках и
в полях. И, конечно, ясно было мне, что из расписания выпал я, а не
поезд, потому что всеми мыслями моими я был не в дороге, а в днях,
среди Вас проведенных.
И так, как я наговорил уже Вам столько глупости, что их количество
переходит в качество, и как бы превращается в право продолжать и

355
дальше в таком же духе, то сознаюсь Вам, что по приезде домой меня
ждало возобновленье всего пережитого с Зиной с самого начала, во
всем былом драматизме, но на этот раз только вдвоем, под мирным,
ни­кем не оспариваемым кровом, так что временами брало сомненье,
уместна ли эта глупая буря нового ознакомленья, раз она так давно
признана и стала такой очевидностью.
А вот на совсем уже другую тему, из области чистой глупости, об­
разцы `идиотизма, как такового~.
На основаньи каких то телеграмм в английской и скандинавской
печати отец в письме радуется моей поездке и... поздравляет меня(!).
Прочел он видите ли, что возглавляю(!!) я экспедицию писателей, потом
в том же поезде проехавшую в Крым(!!!) и папе очень понравилась моя
речь(!!!!), произнесенная в Тифлисе(!!!!!).
Дорогие мои, стоит ли жить после этого и работать, когда каждый
из нас, не подавая к тому никакого повода, оказывается вдруг жертвой
неведомой спекуляции, нереальной не только в отношеньи нас, но и
с точки зрения ее собственных видов, и даже не разбирающей, где ей
сесть и снести свое яйцо кукушки!
Наудачу и совершенно случайно (так, очевидно засевают поля с
аэропланов) избираются объекты для ажиотажа и человек, который
желал бы честно пожить в горячих границах своей напряженной ог­ра­
ниченности, попадает в биржевую сказку. В моем случае это тем точнее,
что ведь и все действительно сделанного мною на половину отягощен
фальшивою легендою: не разлагается ли половина моей наличности,
на такие `речи в Тифлисе~ и `крымские поездки~?
Ах, Тициан, как хотел бы я знать, но во всей действительности, кто
я и что я, чтобы притти на судебный процесс со своей судьбой во все­
оружие вещественных доказательств! У Зины есть ответ на этот воп­
рос, она со всей заинтересованностью большого друга полагает, что я
бездельник, и ставит под сомненье нашу дальнейшую совместность,
если наконец я снова не примусь за работу.
Но не совсем права она, потому что черта превязчивости, которую
я за собой знаю, как единственную определенность, так велика во мне,
что заменяет мне дело и кажется профессией.
Привязываться к местам и некоторым часам дня, к деревьям, к
людям, к историям душ, в пересказе которых я не нуждаюсь, так фи­
гурно-геральдичны самые о них умолчание, так готов я бываю пе­
рес­казать их за них самих _ привязываться как то не по мужски и по

356
дурацки, вот единственное, что я без всякой радости для кого бы то ни
было знаю и умею.
Среди поклонов, которыми я Вас нагружу сейчас будет один _ Вы
знаете _ которого я не смогу оформить, до того пережитый он и нас­
тоящий. Существо его в том, что я кланяюсь поэту Леонидзе и его
поэзии тем же одним низким поклоном что и его жене и его судь­бе
и дому. И я могу заставить себя быть еще точнее: я кланяюсь искре
детскости, пробегающей сквозь его руки и рукописи и ее ду­шу и
нисходящей на его детей. И я говорю не о том ложном, ра­фа­эли­зы­ро­
ванном и переслащенном представлении детства, которого на свете
нет, если не считать конфетных коробок. Но о простоте и вздор­ности
и незащищенности ребенка, о его электропроводности. О спо­соб­нос­
ти детства выстроить мир на игрушке, и погибнуть, переходя улицу.
О зрелище ребенка в гуще большой, далеко тем временем впе­ред
зашедшей жизни, с которою он справляется, по детски просто, вздор­
но, расторопно и незащищенно. Но этот поклон так тяжеловесен, что
лучше его не передавать.
У Зайцева узнал, что Б. Н. стало немного хуже и он в постели, но
сос­тояние его здоровья не вызывает опасений. Вышло продолжение
`Рубежа~, второй том его воспоминаний. Я его скоро увижу, приветы
же Ваши передал через Зайцева.
Поцелуйте, пожалуйста, Нину, будьте здоровы и поскорее приез­
жайте. С нетерпеньем жду Тихонова и Павленку, чтобы узнать, что
было дальше. В их разсказах опять все увижу и снова буду с Вами. Как
с юга привозят загар, так привез я на себе минутный отсвет всего быв­
шего и отсверкавшего, он должен был бы потухнуть и забыться, но, по
выраженью Яшвили, стал дружбою художника с любимым цветом, и не
уходит. Тициан, целую Вас.
Ваш Б. П.
Работаете ли Вы, Тициан? До получения материяла от Вас, Паоло
и Л. не прикоснусь к имеющимся подстрочникам других _ скучно.
Всем, всем без исключения приветы от всего сердца. Вы сами
знаете, кому какие.
Б.
[moskovi]

357
tician tabiZe _ iuri tinianovs

10 декабря 933.
Тифлис.
Дорогой Юрий Николаевич!
Николай Тихонов и Ольга Форш расскажут Вам о месяце, прове­
ден­ном в Тифлисе. Мы с Борисом Леонидовичем особенно жалели,
что Вас тут не было, хотя была такая суматоха, что Пастернак сбежал
че­рез неделю, никак не смогли удержать. Нам посчастливилось, что
Вы раньше приехали и удалось в спокойной обстановке сдружиться и
сговориться, а нам и влюбиться.
Мои друзья с нетерпением ждут, что Вы сдержите слово и летом
приедете к нам по всей вероятности и Пастернак лето проведет в Гру­
зии. Но до того мне <...>. С приездом делегации русских писателей на­
ладилось большое дело, об этом, по всей вероятности Вам расскажут,
но Ваше предложение, устроить в `библиотеке поэта~ грузинских ро­
ман­тиков у нас считается самым важным событием; Если я не спешил
ответить, только потому чтобы это издание было увязано с общим пла­ном
переводов, разработанным бригадой и официально оформленно. На днях
вопрос об издании грузинских романтиков в б-ке будет сто­ять в Коллегии
Наркомпроса и Вы получите протокол заседания и ис­черпывающий от­
вет на все интересующие вас организационные вопросы.
Ваше участие в этом издании, а также репутация `Биб. поэта~ тре­
бует, чтобы мы взялись за дело со всей ответственностью. Вас много,
что связывает с Грузией, но этот почин нас еще больше объязывает бла­
го­дарить за сердечную дружбу.
Две недели после Вашего отъезда были недели воспоминании о
Вас; Нас очень огорчила болезнь Вашей мамы, надеемся, что теперь
все прошло и Вы спокойно работаете.
Привет от Нины Александровны и Танит и Елены Михаиловны,
На­тали Георгиевни, Сергея Давыдовича и Георгия Николаевича. При
каж­дой встрече с Луарсабом Николаевичем вспоминаем Вас, передайте
привет Вашей жене и дочери и Ираклию Луарсабовичу. Очень просим,
не забывайте нас и обрадовать письмом.
Обнимаю и крепко целую.
Тициан

358
tician tabiZe _ ermile bedias

ga­naT­le­bis sa­xal­xo ko­mi­sars amx. _ e. be­dias


Ta­nax­mad gan­sax­ko­mis ko­le­giis dad­ge­ni­le­bi­sa, me miv­li­ne­
bu­li un­da vyo­fi­li­ya­vi mos­kov­Si yaz­be­gis mu­zeu­mis Se­sa­xeb.
ko­le­giis mier­ve ga­mo­ta­ni­li iq­na meo­re dad­ge­ni­le­ba Ce­mi mos­
kov­Si gag­zav­nis qar­Tu­li poe­ziis di­di an­ta­lo­giis ru­su­lad
ga­mo­ce­mi­saT­vis, ro­gorc am or­gko­mi­te­tis mdi­va­ni.
dRem­de am saq­mee­bis ga­mo Ce­mi mos­kov­Si gam­gzav­re­ba SeuZ­
le­be­li Seiq­mna, rad­gan Se­sa­fe­ri wi­nas­wa­ri mu­Sao­ba Ca­ta­re­bu­
li ar iyo. vi­nai­dan am Ja­mad am sa­kiT­xe­bis ga­mo Ce­mi gam­gzav­re­­ba
uk­ve Se­saZ­le­be­lia, me ga­daw­yve­ti­li maqvs, ga­vem­gzav­ro mos­­kov­
Si da le­nin­grad­Si er­Ti TviT a/w. 21 ian­vars, ami­tom gTxovT,
gas­ceT gan­kar­gu­le­ba, ga­mo­me­we­ros me sag­zao da miv­li­ne­bis xar­
je­bi da mo­me­ces an­ga­riS­-qveS sa­mi aTa­si ma­ne­Ti.
ti­cian ta­bi­Ze
1934 wl. 19/I

iuri tinianov _ tician tabiZes

Ленинград, 17. II. 34.


Дорогой Тициан!
Очень рад, что Вы с Ниной Александровной скоро у нас будете, и
с нетерпением Вас поджидаем. Бумагу, которую Вы мне прислали, уже
со­общил в Изд-ве и `Г-не поэта~. Все с радостью ее приняли и при­
ложат все старания, чтобы издать настоящим образом грузинских
романтиков. Смутило всех только Ваше упоминание о том, что большая
часть материала войдет в книгу, к-рую Вы издаете в изд-ве `Советская
литература~. Дело в том, что и `Г-не поэта~ и издательству хочется
из­дать книгу своеобразную и не дублирующую других. Придется
подумать о каком то `размежевании~ обоих изданий.
Большое спасибо, что избрали меня членом комитета по изданию
Ан­тологии _ Вы знаете, как я интересуюсь грузинской поэзией и люблю ее.
А летом мы с женой как будто действительно собираемся в Грузию.
С большой радостью вспоминаю о вечерах, как Сергей Давидович изоб­
ражал отца Гамлета!

359
Сердечный мой привет Нине Александровне. Жена и дочка Вас за­
очно знают и будут рады познакомиться.
Пастернакам кланяюсь _ не прибудут ли и они с Вами?
Обнимаю Вас, друг мой.
Ваш Ю. Т.
В самом конце м-ца, числа 27 или 28 мне придется на 4 дня уехать,
_ как устроить, чтобы это не помешало нашему свиданию?

tician tabiZe _ sergo kldiaSvils

Zvir­fa­so Zmao ser­go! var uSe­noT taS­ken­tSi da Suaa­zia­Si da


Za­lian vwux­var. am we­rils gwer qe­Tos bi­ni­dan _ qe­To, ak­ba­ri
da so­si­ko Rmer­Ti­viT dam­xvden da er­Ti gau­Ta­ve­be­li qei­fia da
Se­ni mo­go­ne­ba da say­ve­du­ri, rom ar sCan­xar: ni­nas miv­we­re de­
pe­Sa Ca­mo­su­li­ya­vi, mag­ram ga­zeT­Si wa­vi­kiT­xe, rom Tur­me ko­l­
xi­dmSen­Si wa­sul­xar _ Tu Se­ne­bu­rad su­ra­mis eleq­tro-­man­qa­nis
oi­ni qe­ni, xom ra kar­gi, To­rem ise kol­xi­da ve­ra­fe­ri sa­seir­no
ad­gi­lia. ori Se­ni wig­ni ge­nia­lu­rad ga­mo­dis mos­kov­Si _ da
yve­la kre­bu­leb­Si Se­ta­ni­li xar Rmer­Ti­viT: Za­lian gi­go­ne­ben
iu­ri ti­nia­no­vi da aleq­sandr zue­vi. ori­ve Rmer­Ti­viT bi­We­bia
da rom Ca­mo­val, ma­Sin mo­giy­ve­bi. ga­ko­ceb bevrs _ sa­la­mi so­
nias da da­mi­koc­ne me­li­ta.
Se­ni ti­cia­ni
[taS­ken­ti, 2 ap­ri­li, 1934]

tician tabiZe _ nino mayaSvil-tabiZes

Zvir­fa­so ni­na! wu­xe­li Ca­mo­ve­di sa­mar­yan­dSi. ver war­moid­


gen, ra qa­la­qia _ sul mTlad er­Tia­nad me­Ce­Teb­Sia gax­veu­li da
es su­ra­Tic Te­mur lan­gis anu te­mer­la­nis saf­la­via _ Jruan­
te­lis mom­gvre­li _ dav­di­var qa­ra­kum­Si da ve­Zeb mi­Sas kvals.
mag­ram jer ki­dev ver mi­va­ge­ni.
ga­ko­ceb bevrs Sen da ni­tas. de­das da io­sebs Ce­mi sa­la­mi.
Se­ni ti­cian
[sa­mar­yan­di, 18 ap­ri­li, 1934]

360
tician tabiZe _ nita tabiZes

Ce­mo Zvir­fa­so da say­va­re­lo go­go ni­ti­ko, ga­ko­ceb bevrs


da ve­li Sen nax­vas. me ex­la var sa­mar­yan­dSi. ako­ce be­bos, dedas
da io­se­bas.
Se­ni ti­cian ta­bi­Ze
[sa­mar­yan­di, 18 ap­ri­li, 1934]

tician tabiZe _ nino mayaSvil-tabiZes

Zvir­fa­so ni­na, gwer am we­rils sa­ma­yan­dis vok­za­li­dan. aba,


Sen ici, Tu ojaxs ar daam­Sev _ Tu mom­ces fu­li as­xa­bad­Si, ga­
mo­­vag­zav­ni.
Se­ni ti­cian ta­bi­Ze
[sa­mar­yan­di, 19 ap­ri­li, 1934]

iuri tinianov _ tician tabiZes

13. VI. 34.

Дорогой Тициан!
Завтра едут в Тифлис Елена Александровна и Инна, как передовой
отряд, а я _ арриергард, двинусь около 20. Не совсем ясно представляю
себе, где и как можно на лето устроиться _ будьте нашим Виргилием
(III ч., парадная).
Привет Нине Александрвне и всем друзьм.
Ваш Юр. Т.
[leningradi]

tician tabiZe _ raJden gvetaZes

.......
am we­rils gwer er­T-erT ga­mom­cem­lo­ba­Si, sa­dac la­pa­ra­kia
axal mwer­leb­ze _ n. ti­xo­novs gau­ke­Te­bia di­de­bu­lad Se­ni `mer­

361
kvi­la­Zis de­bi~ _ da Za­lian ma­le dai­beW­de­ba an `iz­ves­tia~­-Si, an
`prav­da~­-Si _ Tvi­Ton Za­lian aqebs da sxva mwer­le­bi­sac wau­kiT­
xavs. Cven aq­ve vcxov­robT wyna­rad da mSvi­daT _ sen­sa­cia ara­
fe­ria _ ase rom, uf­ro di­di war­mod­ge­nis vi­ya­viT tfi­li­si­dan
am yri­lo­ba­ze. es kia, rom leq­sebs mie­ce­ma ex­la di­di ga­sa­qa­ni.
Se­ni ti­cia­ni
[mos­ko­vi, 22 ag­vis­to, 1934]

tician tabiZe _ sergo kldiaSvils

Zvir­fa­so Zmao ser­go, gwer am we­rils, mag­ram aqam­de gu­li


mif­ria­lebs.
jer ro­gor aC­qa­re­bu­li wa­mo­ve­di, su­li ar mo­miT­qvams, ma­
ta­re­bel­Sic saer­Ta­So­ri­so va­go­nis ad­gi­le­bi ver vi­So­ve da ga­
ZaR­le­bu­li Ca­ve­di mos­kov­Si ToT­xme­ti saa­Tis dag­via­ne­biT.
TiT­qmis im dRes­ve mo­mix­da ga­mos­vla. 5 saaT­ze da­ba­re­bu­
li vi­ya­viT a. bub­no­vis bi­na­ze yve­la mom­xse­neb­le­bi da sit­yvis
mTqme­le­bi.
da iyo bWo­ba di­di, ro­gor See­mok­le­biaT ora­to­re­bi, vi­sac
er­Ti saa­Ti hqon­da mi­ce­mu­li, 25 wa­mam­de daiy­va­nes da me ro­
gorc iyo, 10 wa­mi mom­ces.
mag­ram ro­ca Teat­rSi mi­ve­diT da pre­zi­dium­Si daj­den mTav­­
ro­bis wev­re­bi, ki­dev er­Txel daiw­yes Se­mok­le­ba, aka­de­mi­koss
or­lovs 25 wa­mi 10 wa­mad gau­xa­des, lu­pols 50 wa­mi _ 28 wa­
mad. mi­ki­ten­kom gaag­rZe­la sit­yva 15 wa­mi­dan 25 wa­mam­de. ad­ga
bub­no­vi da mTxo­va, sit­yva Se­me­mok­le­bia, me­re ki­dev stav­skim
mTxo­va Se­mok­le­ba _ yve­la­fe­ri es xde­ba, ro­ca lo­Ja­Si zis sta­
li­ni da mTe­li po­lit­biu­ro da gu­li sa­gu­le­dan amo­var­dnas
api­rebs. ko­lia ti­xo­no­vi mir­Cevs, mo­di, qar­Tu­lad dau­ma­te ki­
dev Se­ni leq­sio, me ki vgiJ­de­bo­di da sul­mouT­qme­li da­viw­ye
la­pa­ra­ki, ci­vi of­li mas­xam­da, som­nam­bu­la­sa­viT vi­ya­vi, mag­ram
sa­qar­Tve­lom da axal­ma ma­sa­lam miS­ve­la da mis­men­den ki­dec da
mgo­ni, moi­wo­nes ki­dec. ex­la var am mos­kov­Si da gi­go­neb Sen da
Sen­Tan nar­dis ga­go­re­bas. gol­ce­vi da mi­si iu­lia sul Sen nat­
vra­Si arian, pav­le an­to­kol­ski da zoia gkiT­xu­lo­ben da gkiT­
xu­lo­ben, fa­ti ki­dev TiT­qmis yo­vel­dRe Cven­Tan aris.

362
gu­Sin vi­ya­viT leo­nov­Tan sa­di­lad, Sem­deg wa­ve­diT g. neiga­­
uzis kon­cer­tze, di­de­bu­li kon­cer­ti iyo. me­re iqe­dan neigauz­
Tan sax­lSi, iyo bo­ri­si, zi­na, da ki­ra ubo­ri­sod. xval, xval
ze­­viT miv­di­varT pe­re­del­ki­no­Si. iq arian _ fe­di­ni, pav­len­ko,
pil­nia­ki da sxve­bi.
er­Ti sit­yviT, mgo­nia, co­ta xa­sia­Ti ga­mi­keT­des da ga­ver­
To. mag­ram Za­lian min­da, ma­le dav­brun­de. wa­mos­vlis win ver
mo­vas­wa­ri Sen­Tan sau­ba­ri, mag­ram Sen ici, al­bad mix­vde­bi, rac
un­da meT­xo­va, Se­ni taq­tis ime­di maqvs.
mo­mi­kiT­xe so­nia da lia­lia, mo­mi­kiT­xe Cve­ni xal­xi _ li­dia
da zo­zo, rai­sa da ar­Ci­li da Ce­mi am­xa­na­ge­bi.
Zvir­fa­so ser­gu­nia, aba Se­ni ici, erT karg we­rils Tu moi­we­­
re­bi, aq uk­ve di­de­bul xa­siaT­ze var, Tu mand ar ga­mi­fu­Wes gu­neba,
mag­ram mgo­ni, yve­la­ni mo­dian aq.
ga­ko­ceb bevrs da ve­li Sen­gan we­rils.
Se­ni ti­cia­ne­lo
[mos­ko­vi, ag­vis­to, 1934]

viktor golcev _ tician tabiZes

Тифлис, 23. XI. 34.


Дорогой Тициан!
Уезжая из Тифлиса, я хочу лишний раз поблагодарить Вас и Нину
Александровну за все то исключительное внимание, которое вы обе
мне оказали! Из всех тифлисских домов, дом №18 на Грибоедовской
является для меня самым близким.
Твердо расчитываю, еще много поработать с Вами, подготовить
совместно и антологию и многих классиков Грузии. Надеюсь, что
скоро будем иметь удовольствие встречаться с вами обоими в Москве.
Большой привет Нине Ал., Ните и всем друзьям.
Искренне уважащий и любящий Вас Виктор Гольцев

Очень жаль, что не удалось поговорить с Н. А. перед ее отъездом.

363
boris pasternak _ tician da nino tabiZeebs

Дорогие мои Нина Александровна и Тициан!

Когда я получил тот вечерний стол в конверте, я стал вам писать


письмо за письмом. Ах, вы оба такие родные! Но ведь мы столько еще
увидим в жизни общего, и столько раз еще и так сильно будем жить
друг другом, неправда ли? Так что зачем нам писать друг другу письма.
Мне бы только освободиться сейчас от своей кабалы, от прозы.
Долго разсказывать, зачем я ее пишу.
Когда я называю Вас близкими, родными, равными, душевно-по­
ня­тными _ это не пустые слова и не праздные. Приедете, у Клавдии
Николаевны спросите.
В неотосланных письмах я Вам о себе писал. Что у меня в душе
нечто подобное бутылке с крепким клеем, где в один кусок скле­ива­
ется лучшее из того что я переживал. Я вам стал перечислять с чем
вы у меня связаны: с Роланом, с моей старшей сестрой, с ны­неш­ней
революционной Германией, явившейся вдруг естественным продол­
женьем Рильке и т. д. И вдруг вспомнил, что Вам ли, Нина, не знать
этого строя, когда рядом с Вами живая такая бутылка _ Тициан. А
Тициан, как там ни верти, оказывается сильнейшем лириком из всех.
Я это и раньше знал. Но он слишком близок мне. Как и о себе самом, я
не смел этого знать даже про себя. Иногда я им жертвовал совершенно
как собою, можете Вы это понять? Однако, слышали ли Вы, что в зале
сделалось, когда я недавно от Важа Пшавелы, над которым засыпать
на­чали, и от некоторых других перешел к нему! К Вашим собачкам,
Нина, Тициан будет сердцем московской книги, он ее спасает.
Но довольно, довольно. А то и это письмо не отойдет.
Когда я увидел `Змеееда~ в виде книги, у меня сердце сжалось от не­
возможности сказать, кому я ею обязан. Это я должен был бы сказать Е. А.
Первый месяц по возвращении я помнил все места и мгновенья в
Тифлисе, и они за меня работали. А она была их летящим лицом.
Ей не надо этого говорить, она и без нас с вами это знает. Только
знает, как только знает все всегда и Зина, ничего никогда не понимая.
Понимать совсем другой мир, совсем иной стиль и род жизни, это
не места и не мгновенья, не Тифлис даже, даже может быть не земля,
это близкое, случаем подаренная допущенность к делам истории, это
участие в ее будущем, это широкий роман с теряющимися границами

364
нескольких особо счастливых, под небом, покрывшим их смыслом
одной общей даты. Это клей, о котором была речь выше, это Вы и я, это
наши соединенные руки.
Посылаю вам свою летнюю карточку. Ее снимал простой Одоев­
ский учитель, я его не стеснялся, оттого и вышел.
Обнимаю Вас, Тициан.
Ваш Б.
[moskovi, 8 de­kem­be­ri, 1934]

sergo kldiaSvili _ tician tabiZes

Ce­mo Zvir­fa­so ti­cia­ne­lo!

ax­loa Se­ni ma­xin­jau­ri, mag­ram ise mgo­nia, cxra mTas iqiT


iyo. Za­lian mo­me­nat­ra Se­ni nax­va, Sen­Tan yof­na. gu­Sin Cem­Tan
iyo ni­na da co­ta Se­gi­kur­TxeT _ ga­cie­bu­li ba­Tum­Si Ca­sul­xar.
ai, ami­tom ar ga­gik­vir­des, Tu erT dRes uSe­no­ba ve­Rar mo­viT­
mi­noT da ma­deT ga­mov­swioT.
aq yve­la­fe­ri Zve­le­bu­rad mi­Can­Ca­lobs. ma­Cab­lis qu­Cis bed­­
lam­Si Cveu­leb­ri­vi sim­yra­le sdgas. gai­geb­di, si­mon Ci­qovan­ze
mox­se­ne­ba wai­kiT­xa va­le­rian­ma. ra iyo, ra mox­da, ri­Ti das­rul­
da _ gai­geb, ro­ca Ca­mox­val. me mxo­lod pir­vel sa­Ra­mos vi­ya­vi.
mog­wer­di co­ta ra­mes, mag­ram da­xu­rul kon­ver­tsac ver ven­do­bi.
san­dro Ca­mo­vi­da qi­zi­yi­dan. ima­ve dRes ka­tam gair­bi­na mis da
mi­xei­la Ca­vaj­viS­vi­lis Sua. am­ba­vi mi­wiS­vi­lis ka­bi­net­Si daiw­­yo
(gag­rZe­le­ba da da­sas­ru­li al­bad friad pi­kan­tu­ri iqne­ba!). Sex­
vden er­Tma­neTs ari­fio­nu­lad, er­Tma­ne­Ti moi­kiT­xes. san­drom
uT­xra _ pie­sa­ze vmu­Saob­di, `ar­se­nas~ vwe­ro, iq­neb ar­se­na ma­rab­­
de­lic vu­wo­doo. dac­qvi­ta mi­xei­lam yu­re­bi. es ki­dev ara­fe­ri,
Sem­deg­ma uf­ro ga­da­ria.
san­drom uT­xra: raT gew­yi­na, mec xom maqvs uf­le­ba arsena­
ze dav­we­ro, Sen sa­kuT­re­bas xom ar Sead­gens is ka­ci. Sen ro­ma­
ni gaqvs, me pie­sas vwer. we­ris dros vsar­geb­lob­di sxva­da­s­xva
ma­sa­liT _ ulen­Spi­ge­liT, ger­ma­nia­Si glex­Ta ajan­ye­bis is­to­
riiT, xal­xu­ri ar­se­na­Ti, yaz­be­gis pie­siT da na­wi­lob­riv Se­ni
ro­ma­ni­Ta­co. es ve­Rar moiT­mi­na met­rma (ZaR­li miak­vda ki­­ser­Si!).

365
_ coc­xa­li var, Tu arao! _ iy­vi­ra. jer­je­ro­biT me­ti ara­fe­ri
mom­xda­ra. un­da vi­qo­nioT ime­di, rom mi­xei­la awi daiw­yebs saq­
mis gar­Tu­le­bas da Cveu­leb­ri­vad aqoT­de­ba.
sa­li­te­ra­tu­ro ga­ze­Tis uka­nas­knel no­mer­Si al­bad na­xav­
di `gu­gu­lis rCe­va-­da­ri­ge­bas~. uk­ve ise ga­did­ka­ce­bu­la, rom
gva­ris mo­we­ra­sac aRar kad­ru­lobs. esec met­ria! Tum­ca ra
sa­Wi­roa, ise­dac ga­sa­ge­bia, vin iq­ne­ba am sim­yra­lis av­to­ri. mix­
vde­bo­ di _ Sen gkbens. ra af­ xa­
ku­ rebs im ube­ durs! Sen mand
mois­ve­ne da mo­keT­di _ gu­gu­le­bi ve­ra­fers da­gak­le­ben.
Ca­moi­tan al­bad kai-­kai leq­sebs. Sen xom oc­ne­bob­di ram­de­
ni­me xniT gan­mar­toe­bas, das­ve­ne­bas da Ta­vis ne­ba­ze mu­Sao­bas.
Za­lian ki gve­nat­re­ba Se­ni nax­va. es droc al­bad ma­le dad­ge­ba.
gkoc­ni bevrs, Ce­mo kar­go ti­cia­ne­lo.
Se­ni ser­go kldiaS­vi­li
24. XII. 34 w.
[Tbi­li­si]

viktor golcev _ tician tabiZes

Москва, 24. XII. 34.


Дорогой Тициан!
Как-то Вы там поживаете в древнем городе Тифлисе? Что по­де­
лывает Нина Александровна? Нита должно быть стала совсем взрос­
лой! Ей, как капитану, я припас только-что вышедшие `Морские рас­
сказы~ Станюковича. Не знаю только, посылать ли книгу по почте.
Серго Клдиашвили я послал Мериме, но до сих пор не получил под­
тверждения, что заказная бандероль дошла. Напишите о своих планах,
о тифлисских новостях. Мы собираемся перед пленумом Правления
боль­шой вечер груз. поэзии. Хочу устроить Вам вызов в Москву от
ВССП. Большой привет всем друзьям.
Искренне любящий и уважающий Вас Виктор Гольцев
Жена шлет серд. привет.
Под Нов. Год буду пить за здоровье Вашего семейства.

366
iuri tinianov _ tician tabiZes

28. XII. 34.


Детское Село.
Дорогой Тициан!
Верьте, только болезнь может помешать мне ответить Вам сразу на
Ваше прекрасное письмо. Здравица, которую Вы мне прислали, так мила
и хороша, что я ее вспоминаю, как свою самую большую уда­чу или даже
`достижение~ за последний год. Я в Детском Селе, от­ды­хаю, гуляю каждый
день, бездельничаю. Село мне нравится, я бы и дольше здесь прожил, да
нужно возвращаться. Сабу Орбелиани по­лу­чил, и как только здоровье
позволит, засяду за него. Передайте мой са­мый сердечный дружеский
привет Нине Александровне, Елене Михайловне, Сергею Давидовичу и
Ните. Ее выступлений на съезде (кулуары) никогда не забуду.
Поздравляю всех с Новым Годом, который совершенно неожиданно
наступил _ и крепко обнимаю Вас, дорогой друг.
Ваш Ю. Т.
Дорогие друзья! И это письмо затерялось, и я в отчаянии, что
Вы можете подумать, что я не отвечаю Вам с каким-либо предвзятым
на­­мерением. Болею, пишу, снова болею, etc _ вот почему не пишу
Вам. Час­то о Вас вспоминаем и всегда любовно. Поклон всем милым
друзьям, пославшим мне привет.
Ваш Ю. Т.

grigori sorokin _ tician tabiZes

Ленинград, 29/XII _ 34 г.
Уважаемый Тициан Юстинович,
Рукописи Ваши получили. Ждем обещенных Вами транскирпций
и комментария.
Крайне важно, чтобы мы получили все материалы в самое бли­
жай­шее время, т. к. возможен переход `Библиотеки Поэта~ в другое из­
дательство.
Крепко жму руку.
Г. Сорокин

367
boris pasternak _ tician tabiZes

10. III. 35, вечер.

Дорогой Тициан,
Утром я проснулся в 8 часов. Зина говорит _ все таки я на твоем
месте проводила бы Тициана. Я так и думал сделать. В начале десятого,
еще неумытый и неодетый я позвонил Жанго, чтобы узнать точно, когда
и с какого вокзала отходит Сочинский. Он сказал, что в 10-30. А мне
еще надо было умытся и совершить все утренние условности. Я легко
примирился с мыслью, что прозевал проводы: 1) Вы этого не хотели;
2) Вы еще в сознаньи моем были здесь, отъезд еще не совершили,
мириться с фактами было еще легко.
Дальше все пошло чрезвычайно глупо. За весь год я не помню бо­
лее грустного и бездельного дня. Я присел за работу. Она не клеилась,
все валилось из рук. От какой то беспричинной грусти мной овладела
сонливость, мне казалось, я за столом усну. Я прилег, провалялся с час,
не засыпая. Потом пошел в город по делам. На Никольской встретил
Паоло. Он сказал, что поезд отходил в 11.30. Я мог еще свидеться с
Вами, на чудесном утреннем воздухе! От этого известия настроение
мое не улучшилось. Из Гихла я пошел к Евг. Вл. Она на меня в обиде,
между нами произошел печальный разговор. Я вышел на Тверск. бульв.,
посмотрел на часы: все еще 2 часа дня, серое северное предобеденное
время, а грустных проишествии уже столько, что по ощущению пора
бы уж и вечеру, а все _ день.
Дома отдохнул, снова попробовал писать. Я вдруг совсем забыл,
как это делают. Такой опустошенности я давно не испытывал. Тут я
толь­ко понял, что Вы уехали, что не созвонится с Вами сегодня, и Вас
не увидеть.
Вы думали, Тициан, что Ваше пребывание понижает мою произ­во­
дительность. А как я, пока Вы были в Москве, работал!! И вдруг, точно
все лишилось цели, серая обезсиливающая пустота.
Что же будет с работой, если это повторится завтра? Тициан, у
меня к Вам просьба: может быть в апреле я позволю себе короткий пе­
ре­рыв. Приготовьте и пришлите к этому времени несколько наиболее
лирических своих подстрочников*, типа переведенных, с природой и
метафорами, тряхнемже стариной в Известиях и Кр. Нови! Сделайте это,

* С фонетикой!

368
повернем время вспять, я опять, как вначале, хочу немножко посидеть
над Вами и Паоло. Пусть не обижает Вас, что эта просьба высказывается
при наличии у меня неиспользованных Ваших подстрочников. Я прошу
об этом без всякой логики и связи: может быть, несмотря на просьбу, я
переведу что ниб. именно из них. Но при беглом обзоре я под натиском
нареканий, вызываемых моей собственной позицией, немного пугался
откровенной глубины и сложности большинства из них. Сделайте это,
Тициан. А может быть и не делайте. Как хотите.
Мне трудно будет без Вас, я не скоро опять свыкнусь с Вашим от­
сутствием. Прощайте, мой дорогой. Поцелуйте Нину и Ниту. Я знаю,
что Вы иногда будете думать обо мне: не заставляйте себя писать мне,
я знаю, как это нашему брату, писателю, трудно. Обнимаю Вас.
Ваш Б.
[moskovi]
Выразите, пожалуйста, мое соболезнование Валериану Гаприндаш­
вили. Я свиня, что не написал ему. Расскажите, как поразило и пот­
рясло нас это событие как раз после ночи с Сельвинским.

tician tabiZe _ ?

...mTe­li Seg­ne­biT mog­mar­TavT Tqven da gan­vac­xa­do, rom


ga­zeT `ko­mu­nis­tSi~, #71, 24 mar­ti, 1935 w. mo­Tav­se­bu­li we­ri­
li ar da­mim­sa­xu­re­bia. iq sru­liad miC­qma­lu­lia Ce­mi gan­vli­
li wle­bis mu­Sao­ba da aS­ka­rad da­mu­Sa­ve­bis xa­siaTs ata­rebs,
rad­gan am we­rils SeuZ­lia, er­Tgvar sig­na­lad gax­des zo­gierT
kri­ti­ko­se­bi­saT­vis, ro­mel­Tac war­sul­Si Cem­ze bev­ri umar­Te­
bu­loc dau­we­riaT, da es ueW­ve­lad ase iq­ne­ba, rac me sru­liad
da­mi­kar­gavs mu­Sao­bis sti­muls da ga­ma­nad­gu­rebs. gTxovT,
Tqve­ni av­to­ri­te­tiT daa­va­loT mwe­ral­Ta kav­Si­ris xel­mZRva­
ne­lo­bas, gaer­kves am saq­me­Si da ama­ri­dos me ase­Ti gan­sac­de­li.
me ex­la­xan dav­brun­di mos­ko­vi­dan, sa­dac da­ves­wa­ri sa­kav­Si­ro
mwe­ral­Ta kav­Si­ris ple­nums, ro­me­lic swo­red mar­qsis­tul kri­
ti­kis sa­kiT­xeb­ze sa­TaT­bi­roT iyo mow­veu­li da iq upar­tio mwer­
le­bis dam­ci­re­bas ad­gi­li ar hqo­nia. da rac saer­Tod pre­sa­Sia,
amis gar­da, me mak­vir­vebs, ra­tom mainc da mainc me vi­qe­ni amo­Re­
bu­li ni­San­Si, ase­Ti Zve­li Sec­do­me­bi rom ar hqon­des, sa­qar­Tve­

369
lo­Si mwe­ra­li Zvi­rad moi­po­ve­ba. gan­meo­re­biT bo­diSs vix­di am
ba­ra­Tis­Tvis, miT ume­tes, rom ar maqvs ime­di, Sem­deg­Sic ar mo­
mix­des ki­dev Tqve­ni Se­wu­xe­ba, mag­ram me ver vZlie Cem aRel­ve­bas.
[marti, 1935]

sergei makaSin _ tician tabiZes

16/IV-35.
Москва.
Глубокоуважаемый Тициан Юстинович!
Редакция журнала `Литературное Наследство~ обращается к Вам
с нижеследующим.
Один из очередных сборников нашего издания будет специально
посвящено публикации материалов по истории франко-русских литера­
турных взаимоотношений XVIII-­XIX столетий. Книга выйдет одно­в­
ременно на русском и на французском языках. Она строится, как и все
наши сборники, почти исключительно на публикации различных ма­те­­
ри­алов, разысканных нами в архивах. Количество и ценность этих ма­
териалов весьма значительны. Мы располагаем более чем 600 автог­­­рафами
_ документами различных французских писателей, кото­рые были так или
иначе связаны в своей деятельности с Россией. Кро­ме публикации сборник
включит в себя ряд исследовательских статей. Темы их будут связаны с
изучением различных проникновений французской литературы в русскую
литературу и с изучением русских реакцией на эти проникновения. Далее,
войдут в сборник различные мемуары, сообщения, обзоры и т. д., также
построенные в основном на неизданном архивном материале.
Ценность привлеченного документального материала позволяет
нам надеяться сделать наш сборник значительным и интересным не
только для нашей, но также и для французской литературно-научной
общественности.
Однако, мы находимся еще в начале нашей большой работы. Внут­
ренняя композиция книги настоятельно требует включения в нее ряда
тем, для которых нам трудно найти здесь соответствующие материалы.
Таковы, например, темы, относящиеся к изучению связей французской
литературы с нашими национальными литературами в их прошлом.
У нас уже есть в частности, материал для небольшой публикации о

370
вли­янии французской литературы на украинскую. Но у нас нет по­ка
никаких документов, выясняющий вопрос о роли и значении фран­цуз­
ской литеартуры в историческом развитии грузинской поэзии, в час­
тности, в творчестве `голуборожцев~. Мы обращаемся к Вам в пер­вую
очередь с просьбой авторитетно разъяснить нам в какой мере науч­
но правомочна вообще тема о влиянии французской литературы на
гру­зинскую, целесообразно ли ставить эту тему и, в случае положи­
тельного ответа, какая новая документация могла бы быть положена в
основу такой работы и кто мог бы ее выполнить для нас.
Второе наше дело к Вам заключается в просьбе, помочь нам вообще
в выявлении и в получении тех автографов французских писателей, и
вообще документов, относящихся и вышеизложенной тематике сбор­
ника, которые хранятся в Государственных и частных собраниях Гру­
зии. Как можно бы было организовать работу по выявлению нуж­ных
нам материалов так, чтобы она дала наибольший эффект? Мы будем
Вам признательны за всякие указания в этой области.
Наконец, последние две просьбы имеют вполне конкретный ха­рак­тер.
У нас есть ряд существенных дел и вопросов к тов. Бебутову в Тиф­лисе и
к администрации Музея в Зугдиди. Посланные нами пись­ма очевидно до
адресатов не дошли, повидимому из-за неточности адресов, которыми мы
располагаем. Во всяком случае, несмотря на неоднократные напоминания
мы никаких ответов не получали. Так вот, редакция убедительно просит
Вас, оказать ей любезность и найти возможность переслать прилагаемые
при сем тексты наших старых писем по назначению.
Мы будем Вам весьма признательны за выполнение вышеизложен­
ной просьбы и за быстрый отклик на это письмо.
С искренним уважением,
Лит. Редактор _ С. Макашин

tician tabiZe _ aleksei tolstois

28 апреля 1935 г.
Г. Тифлис.
Многоуважаемый и дорогой Алексей Николаевич!
Присылаю Вам, только что вышедшую первую книгу вашего ро­
мана `Петр I~ на грузинском языке. Перевод сделал Ив. Мачавариани,

371
который переводил Гауптмана, Гоголя, Достоевского, Ибсена и др. Не
успела книга выйти, как она уже разошлась и в самых далеких уголках
Грузии ею захлебываются.
Вспоминаем прошлогодний Ваш приезд в Грузию и обещанье еще
раз посетить нашу страну осенью этого года. Если на самом деле уда­
стся Вам вырвать время для Грузии, то бесконечно нас обрадуете.
Был недавно в Армении, просили, если приедете в Грузию приехать
в Армению, машину пришлют в Тбилиси, но мы знали, что Вы очень
заняты работой над Петром I в кино и с нетерпением ждем Вашего ог­
ромного триумфа.
Прошу принять мой и Нины Александровны искренный привет
Наталье Васильевне, Мариане, Никите и Автору, поклон от моих друзей
грузинских поэтов, которые помнят Ваш высокий и лестный отзыв на
вечере грузинской поэзии в Москве во время первого съезда писателей.
Искренне Вас ценящий,
Тициан Табидзе
Тифлис, Грибоедовская 18.

panteleimon CxikvaZe _ tician tabiZes

2/V-35.
qo­bu­le­Ti.

pa­tiv­ce­mu­lo ti­cian!

Ca­mov­Sor­di li­te­ra­tu­ris ma­jis­ce­mas da es aris. rom ico­


deT, ro­gor me­nat­re­ba er­Ti sul­daT­qmuli sau­ba­ri Tqven­Tan.
ase mgo­nia, es aRar mox­de­ba. dav­Za­bun­di am oT­xi Tvis gan­mav­
lo­ba­Si. sic­xe aRar mSor­de­ba. xa­sia­Ti ga­fu­We­bu­li maqvs da ase
ufe­ru­lad mi­dian dRee­bi da Tvee­bic.
ti­cian! ro­gor un­da ga­gi­be­do, mag­ram ga­Wir­ve­ba ras ar ga­
ga­bed­vi­nebs. Tqven iciT Ce­mi mdgo­ma­reo­ba. ma­te­ria­lu­ric ki.
uk­ve Svi­di Tvea aRar­sad ar vi­ric­xe­bi. ni­ko­loz­sac vTxo­ve da
iq­neb aka­ki Ta­Ta­riS­vil­Tan mi­Suam­dgom­loT, ga­mi­wion dax­ma­re­
ba, sa­nam fex­ze dav­dge­bo­de. Tu gai­Wir­vos da ua­ri Tqvas, cxa­
dia, aRar Sea­wu­xebT. vin icis, iq­neb uk­ve da­va­viw­ydi yve­las. xom
iciT, lo­gi­nad Ca­var­dni­li ka­ci uk­ve aRa­ra­vis aRar ain­ter­sebs.

372
mo­mi­kiT­xeT q-ni ni­na di­dis pa­ti­vis­ce­miT. ti­cian! nu gaik­
vir­vebT, da nurc dam­Zra­xavT, rom aseT pi­ra­dul sa­kiT­xze ga­
wu­xebT. iya­viT kar­gad da jan­mrTe­lad.
pa­ti­vis­ce­miT p. Cxik­va­Ze

P. S. Tu dro da mo­ca­le­ba da­gir­CeT, Za­lian ma­sia­mov­nebT, Tu


erT we­rils mom­werT am udab­no­Si.
p. Cxik­va­Ze

raJden gvetaZe _ tician tabiZes

Zmao ti­cian!

sa­la­mi! ro­go­ra xarT?


Cven am­Ja­mad vim­yo­fe­biT min­skSi, sa­dac be­lo­ru­se­bi di­dis am­
biT Seg­vxvden, Tavs gvev­le­bian. pir­da­pir zei­mia. re­por­tio­rebi
da fo­tog­ra­fe­bi ukan dag­vde­ven. ar vi­ci, sam­de gas­tans ase.
yve­la­ni jan­mrTe­lad varT.
me ma­wu­xebs mxo­lod ni­nas da bav­Se­bis am­ba­vi da Tqve­ni nax­
vis sur­vi­li.
mu­Sao­ba aq SeuZ­le­be­lia.
Ce­mi ro­ma­nis da­saw­yi­si Tu wai­kiT­xe?
ro­gor arian pao­lo da sxve­bi? ga­vi­geT, be­ni­tos Se­moutevia.
maC­qa­re­ben. iya­viT kar­gaT. mo­kiT­xva ni­nas da me­gob­rebs.
Zmu­ri sal­miT r. gve­ta­Ze
15/V [1935, be­lo­ru­sia]

tician tabiZe _ r. kaWaravas

sa­xel­mwi­fo ban­kis tfi­li­sis gan­yo­fi­le­bis gam­ges


amx. r. ka­Wa­ra­vas

Tqven gan­yo­fi­le­ba­Si iyo gax­sni­li gan­sax­ko­mi­dan yaz­be­gis


mu­zeu­mis an­ga­ri­Si.
am Ja­mad yaz­be­gis mu­zeu­mi gax­sni­lia da mTe­li Sta­ti im­yo­
fe­ba yaz­beg­Si.

373
gTxovT, gas­ceT gan­kar­gu­le­ba, rom Cven an­ga­riS­ze da­ric­
xu­li Tan­xe­bi ga­daig­zav­nos sa­xel­mwi­fo ban­kis yaz­be­gis gan­yo­
fi­le­ba­Si.
yaz­be­gis mu­zeu­mis di­req­to­ri:
ti­cian ta­bi­Ze
3/VII _ 935 w.
q. tfi­li­si

viktor golcev _ tician tabiZes

Кутаис, 10 августа 35 г.

Дорогой Тициан!

Вчера ездили в Гелаты вместе ленинградцами. Были восхищены


архитектурой, фресками, природой. Жалели, что Вас нет с нами.
Принимают нас хорошо.
Передайте наш общий привет Нине Александровне и Ните. Желаем
скорой встречи с Вами _ с нашим дорогим другом.
Любящие Вас:
Виктор Гольцев
Павел Антокольский
<...>

stefane alibegaSvili _ tician tabiZes

sa­la­mi b-no ti­cian!

gi­sur­vebT ga­mar­jve­bas mu­dam da yvel­gan, gi­sur­vebT jan­


mrTe­lo­bas, rac au­ci­le­be­lia yo­ve­li­ve mSro­me­li­saT­vis.
uR­rme­si me­gob­ru­li sa­la­mi q-n ni­nas, de­das da Tqvens bavSs.
b-no ti­cian! Cems wa­mos­vlis wi­na dRiT mo­ve­li Tqven­Tan,
mag­ram sax­lSi ar brZan­de­bo­diT, wa­su­li iya­viT ka­xeT­Si, isec
ra­mo­de­ni­me­jer da­gi­re­keT da ver mo­va­xer­xe Tqven­Tan la­pa­ra­ki
Cve­ni saq­mia­no­bis ir­gvliv. ime­dia, ma­pa­tiebT da da­mer­wmu­neT,
es ar mie­we­re­ba Cems saq­mi­saT­vis dau­dev­ro­bas da gul­gri­lo­bas.

374
b-no ti­cian! Rrmad dar­wmu­ne­bu­li var, rom Tqven gain­te­
re­sebT mTlia­nad Cve­ni saer­To saq­mia­no­ba: ne­ba mi­bo­ZeT, gac­
no­boT Sem­de­gi:
upir­ve­le­sad yov­li­sa, Cve­ni eq­spe­di­cia aris raion­Si da ma­­sa­
le­bis ir­gvliv Seg­ro­ve­bis saq­me­Si gac­xo­ve­le­bu­li mu­Saoba swar­
moebs, gan­sa­kuT­re­bu­lad ki: bo­ta­ni­ku­ri eq­spo­na­te­bis, ento­­mo­
lo­gia­Si da zoo­lo­gia­Si, fol­klor­Si da geo­lo­gias da kol­
meur­neo­bis ir­gvliv mu­Sao­ba­Sic Se­da­re­biT ara uSavs ra. rac
See­xe­ba maT ko­me­ra­lur da­mu­Sa­ve­bas, az­ri eq­spe­di­cii­sa aris ase­
Ti, rom yo­ve­li­ve sa­xis eq­spo­na­ti ga­da­ta­ni­li iq­nes tfi­lis­Si
da mand mox­des mec­nie­ru­lad ma­Ti da­mu­Sa­ve­ba.
rac See­xe­ba ek­le­siis re­monts: mar­Ta­lia, Zal­ze gew­yi­ne­
baT, mag­ram gu­lax­di­lad ga­mo­git­yde­biT, rom Tan­xis uqon­lo­
bis ga­mo ver Seu­deg saq­mes. sa­sof­lo sab­Wom miT­xra, Cven arc
gvaqvs ki­ri da arc ara­vi­Ta­ri dax­ma­re­ba ar Seg­viZ­lia, vi­nai­dan
Tan­xa su­le­biT ara­fe­ri mog­ve­poe­bao. mec, mo­gex­se­ne­baT, rom
eq­­spe­di­ciis fu­lic ara maqvs, aramc Tu ki­ris mo­ta­nis, mi­si
tran­spor­tis da mu­Se­bis mow­ve­vis da ma­Ti xel­fa­si, ban­ki­dan
gad­mo­ric­xu­li fu­li jerT ar mo­su­la da rom ki­dec mo­vi­des,
eq­spe­di­ciis Ra­lats Ta­vis mok­lva mir­Ce­nia, vi­nai­dan am eq­spo­
na­te­bis (ro­me­lic Seg­ro­vi­lia Cve­ni eq­spe­di­ciis mier) Sem­xed­
va­ri, mxo­ lod amiT vsul­ dgmu­ lob da vscoc­ xlob, ise Se­ miy­
var­da da mi­xa­ria. SeiZ­le­ba es nak­la­dac Ca­meT­va­los, mag­ram
Tqven ver war­moid­genT, ra Zal­ze mi­xa­ria.
er­Tad­-er­Ti Cve­ni mu­zeu­mia, ro­mel­mac Ses­Zlo, mi­si gaxsnis
pir­ve­li­ve wels moaw­yo, Tum­ca pa­ta­ra, mag­ram Se­da­re­bi­Ti Si­
na­ar­sia­ni eq­spe­di­cia da ime­dia, Tqve­ni mxriv da sa­mec­nie­ro sam­­
mar­Tve­los mxriv mo­wo­ne­bu­li iq­ne­ba da ami­si ime­dic maqvs, Tu
ara vcde­bi.
rac See­xe­ba sax­lis Se­Ze­nas, igi­ni Ta­nax­ma arian, oRon aqac
fu­lia sa­Wi­ro. qa­li la­pa­ra­kobs, Tu ax­la­ve mi­So­viT fuls, da­
v­cli, Tu gne­bamT dRes­ve­-o, oRon меньше пять с половины ты­сяч
руб. не соглашается, mag­ram me vfiq­rob, Tu Tqve­ni daxmare­­ba da
mzrun­ve­lo­ba gveq­ne­ba da es iq­ne­ba da ara­vis eW­vi ar epa­re­ba
ama­Si, rom Tqven am ga­Wir­ve­bul mo­men­tSi dag­vex­ma­re­biT, ris
Se­sa­xeb me aq uT­xa­ri amx. mi­Sa ka­ka­ba­Zes da aR­mas­koms da mTli­
a­nad da sav­se­biT mo­wo­ne­bu­lia es az­ri, e. i. am mok­le dRee­bis
gan­mav­lo­ba­Si mTlia­nad Se­keT­des ek­le­sia da Se­Ze­ni­li iq­nes
sax­li, mxo­lod Tqven­zed aris ax­la da­mo­ki­de­bu­li Cve­ni saq­me

375
da ime­di, fuls Cqa­ra gad­mog­vig­zav­niT, a/k. fin­sax­ko­mis Se­pi­­
re­bi­sa­mebr. me mxo­lod amas ve­lo­de­bi, To­rem Sve­bu­le­ba­Si wa­­vi­
do­di da rom ax­la wa­vi­de da es saq­mee­bi ase dav­to­vo, es saq­mi­
sad­mis gaq­ce­va ga­mo­va, mag­ra Tu ar moew­yo, ime­dia, mac­no­bebT
da ma­Sin wa­val Tu ara­fe­ri ga­mo­va.
Sem­deg ami­sa, Tqve­nis dax­ma­re­biT me Sev­Zeli mo­la­pa­ra­ke­ba
fo­tog­raf­Tan, oRon ara Ci­tos­Tan, ara­med Ru­du­Sau­ria ad­gi­
lob­riv. Ci­to moiT­xovs did ja­ma­girs da Ta­nac la­pa­ra­kobs, me
am zam­Tar tfi­lis­Si min­da wa­vi­deo, saer­Tod Ci­tos­Tan Za­lian
Zne­lia la­pa­ra­ki da ra­Ra­ca ui­me­do­ba­sac ga­mos­Tqvams Cven­ze
da la­pa­ra­kobs, `Tqven­Tan ara­vi­Ta­ri la­bo­ra­to­ria ar iq­ne­
ba da me mat­ yueb­T~-o. Tqven amo­ de­na biu­ jets vin mog­cemsT,
Tqven Tov­lis ci­xeebs aSe­nebT ma­Sin, ro­de­sac me sau­ke­Te­sod
vmu­Saob da sxva. am fo­tog­rafs mo­ve­la­pa­ra­keT, dag­vTan­xmda,
oRond iT­xovs kva­li­fi­ka­ciis amaR­le­bi­saT­vis mu­zeu­mis fo­to­
la­bo­ra­to­ria­Si miv­li­ne­bas tfi­lis­Si ori TviT zam­Tris pe­
riod­Si. gTxovT, mi­pa­su­xoT, ro­di­dan dav­niS­no Stat­Si da ra
pi­ro­beb­Si. ax­la es am­xa­na­gi Cven eq­spe­di­cias­Tan aris raion­Si,
oRon ara ja­ma­gi­riT, ara­med nar­daT.
in­Ji­ne­ri gior­go­bia­ni ar Ca­mo­su­la da gTxovT, gaax­se­noT
gan­sax­koms mis sas­wra­fod mov­li­ne­ba­ze, To­rem mTlia­nad wya­li
Ca­mo­dis Se­no­ba­Si. gar­da ami­sa, gTxovT, gvi­So­voT fo­to­qa­Ral­
di _ 13X18=500 c., 18X24=200 c.; fo­top­las­tin­ke­bi _ 13X18=100
c., 9X12=100 c., 18X24=100 c.
Cven­Tan Ca­mo­dis le­nin­gra­dis sa­xel­mwi­fo aka­de­miis ma­te­
ria­lur kul­tu­ris saar­qio­lo­giu­ro ga­naT­xre­bi­saT­vis eq­spe­
di­cia am Tvis dam­levs, sa­dac mec var mi­mag­re­bu­li gan­sax­ko­mis
sa­mec­nie­ro sam­mar­Tve­lo­dan da siZ­ve­le­Ta dac­vis ko­mi­te­ti­
dan, ase rom, saq­mee­bi Zal­ze mra­va­lia.
uka­nas­kne­lad, ki­dev gTxovT umor­Ci­le­sad, dag­viC­qa­roT
fu­lis gad­mog­zav­na, Tqven ge­nac­va­leT, mi­nem Ta­vi­su­fa­li dro
maqvs, da­vaC­qa­ro ek­le­siis re­mon­ti da sax­lis Se­Ze­na mTlia­nad
swyvets Cven sa­bo­lo saq­mis ga­mar­jve­bas.
pa­ti­vis­ce­miT,
ste­fa­ne
23/VIII _ 35 w.

umor­Ci­le­sad gTxovT sas­wra­fod pa­suxs.


[yaz­be­gi]

376
viktor golcev _ tician tabiZes

ba­ri­sa­xo, 25. VIII. 35.


Дорогой Тициан!
Шлю Вам привет из Хевсуретии, где много интересного и дикого. Был
в Чаргали. Подъезжая к дому Важа Пшавела, я волновался. Нас встретили
Вахтанг и вдова Важа, привели в убогое жилище великого поэта. Теперь его
образ стал для меня еще ближе, еще привлекательнее. Завтра собираемся
ехать верхом в Шатиль, Туро и другие интересные селения.
Большой привет Нине Александровне, Ните и всем друзьям. Дру­
жес­ки жму Вашу руку.
Ваш Виктор Г.

pavel antokolski _ tician tabiZes

5 сентября 1935.
Москва.
Дорогой любимый наш друг, Тициан Юстинович!
Низко кланяемся Вам оба и благодарим за чудесное письмо.
С того дня, когда, не попрощавшись, мы как проклятые сорвались из
Тифлиса и очутились в вагоне _ мы не переставая вспоминали Вас _ как
лучшего и самого близкого за все дни пребывания в Грузии человека. И
серьезно, нам очень больно и горько, что из за роковых обстоятельств
наша дружба оказалась внешне разорванной.
Здесь понемногу наклевывается сезонная, обычная, мало празднич­
ная жизнь. Будем тянуть эту лямку и с благодарностью вспоминать все
горячее и сердечнее, что мы видели в вашей стране и от Вас лично. А
Вы сами знаете, что этого было очень много.
Как будто Вам скоро надо быть в Москве? Краем уха я слыхал, что
в октябре предстоит пленум Союза по вопросам национальных ли­те­
ратур. Вот было бы хорошо и как раз во время! Очень ждем Вас.
Бориса Леонидовича еще не удалось повидать. Слыхал, что он все еще
худо себя чувствует. А вот Тихонов как будто скоро должен быть в Тифлисе.
Ну вот, дорогой Тициан _ теперь как будто все. Вслед за письмом
шлю Вам свои переводы и стихотворение о Пиросманишвили. На­де­юсь,
что очень скоро приступлю к переводу Вашего большого сти­хот­­ворения
о Грузии. Но помните, что у меня еще нет транскрипции гру­зинск. текста.

377
Еще просьба: насчет подстрочников и транскрипции Бараташвили,
чего у меня в конечном счете не оказалось в чемодане: либо затащил
Вик­тор, либо я сам виноват.
М. б. Вы будете так добры напомните т. Шаншиашвили о его обе­
ща­нии прислать сюда для театра Вахтангова перевод его пьесы об Ар­
сене _ хотя бы, временно приблизительный.
Напишите, что Вам нужно от Москвы _ я с радостью буду Вашим
поставщиком и контр-агентом _ начиная от букинистов и кончая... хотя
бы недрами Гослитиздата, где мож. б. кого нибудь надо взять за бока,
поторопить и т. д.
Крепко Вас обнимаю. Низко кланяюсь Нине Александровне и Ва­
шей дочке (хотя не знаю ее).
Зоя энергично присоединяется к моим приветам.
Ваш Павел Антокольский
Мой адрес: Москва 34. Больш. Левшинск. пер., д. 8-а, кв. 38.

boris pasternak _ tician tabiZes

6. IX. 35.

Золотой мой Тициан!


Долго разсказывать, что со мной было все это лето. Я и сейчас не
поправился, но решил перестать обращать вниманье на сердце, на пе­чень,
на сон и на нервы, а главное, я опять дома, с Зиною, и опять несколько
узнаю себя, правда не таким как прежде, но все же как бы собою. Когда
нибудь я подробно разскажу Вам, что я вынес за эти 4 месяца, а пока
ограничусь тем, что надо знать Вам, Вам одному, лично Вам.
В теченье этих мучений я не перестал любить своих близких и
стариков, не забыл Паоло и Генриха Густавовича, не отвернулся от
лучших своих друзей. В Париже я виделся с Мариной Ц. Но в эту
поездку, как и в многочисленные и безцельные отлучки в разные дома
отдыха, куда я приезжал для поправки и где сходил с ума от тревог
одиночества, я неизменно возил с собой, как талисманы: постоянную
мысль о З. Н., одно письмо Райнера Марии Рильке и одно Ваше весеннее
_ помните? Я часто клал его себе на ночь под подушку, в суеверной
надежде, что может быть оно мне принесет сон, от недостатка которого
я так страдал все лето.

378
Щербакову, с которым я разделял каюту по пути из Лондона в
Ленинград, я много разсказывал о Вас. Это было самое худшее время
моих испытаний, какая то болезнь души, ощущенье конца без видимого
наступленья смерти, сама тоскливая немыслимость. И тогда, когда я
задумывался над тем, что же будет дальше, я иногда представлял себе,
что отпрошу Вас у Нины и доваландаюсь остаток дней при Вас, Тициан,
где нибудь близ Казбека. Но это были размышления, зиждавшиеся на
нескольких чернейших допущеньях.
Все это прошло. Меня печалит и временами пугает резкая пере­
мена, происшедшая со мной в этом году. Но ни лечится, ни ездить
куда ниб. на отдых или поправку я больше не буду. Хочу попробовать
поработать (я больше 4-х мес. ничего не делал). Надо ли говорить, как я
Вам благодарен за Вашу память, за теплоту и щедрость Вашего сердца?
Вы знаете, как сильно я люблю Вас _ сильнее Вас только Зину. Привет
от всей души родным Нине и Ниточке.
Ваш Б.

Я еще раз напишу Вам. Я только что приехал в город, разобрал


вещи, нашел Ваше новое письмо, и эти несколько слов моих _ вместо
телеграммы. Горячий и сердечный привет Паоло. Эта дружба тоже
неизменна, в ней тоже большое счастье. Пусть дальше припишет Зина.
Дорогой Тициан! Жаль, что столь желанная поездка к Вам, пока
откладывается. Но и я очень скучаю по Вас и Нине. Когда приедете
к нам? Целую Вас крепко обоих. Не забывайте нас и пишите чаще.
Любящая Вас Зина
[moskovi]

boris brik _ tician tabiZes

[Ленинград], 4. X. 35 г.
Дорогой Тициан!
Приехав в Ленинград, я все болел и потому не писал Вам. Надеюсь,
что у Вас все благополучно и что Вам удалось поехать где-нибудь у
моря. Только теперь, к сожалению, принялся за перевод новых Ваших
стихов, но кончу их не позже 1 ноября, таким образом можно будет
новый год в `Новом Мире~ начать Вашими стихами. Предварительно

379
пошлю их Вам на Ваше суждение, но надеюсь, что Вы, как обещали,
будете в начале ноября в Ленинграде. Напишите мне сейчас же, будьте
добры, о Ваших планах на осень и зиму, и когда Вы собираетесь быть
в Москве и Ленинграде, чтобы мое письмо не разошлось с Вами. С не­
тер­пением жду от Вас подстрочника `Бахтриони~ Важа Пшавела, а если
нельзя _ то другой его поэмы, или двух его поэм. Пшавелу, как Вы уже
знаете, я решил перевести всего. Большая просьба, дорогой Тициан,
написать мне также, если не затруднит, в каком положении издание моей
собственной поэмы `Завещание Руставели~ в Сахелгами. Я писал уже
Гас­­виани и Радиани, но пока не получил ответа. Буду рад получить от Вас
кроме Пшавелы еще и других классических грузинских поэтов. Между
прочим, я делаю для `Библиотеки поэта~ несколько стих. А. Чавчавадзе
и В. Орбелиани. Жена моя и сын кланяются Вам, Нине Александровне
и Ните. Дружески жму руку Вам, поклон Нине Александровне и Ните.
Ваш Борис Брик

tician tabiZe _ nino mayaSvil-tabiZes

Письма запаздывают. Телеграфируй здоровье, получение денег.


Тициан
[moskovi, 5 oq­tom­be­ri, 1935]

irakli andronikaSvili _ tician, nino da nita tabiZeebs

Дорогие Нина, Нита и Тициан!


Зашел к вам пожелать в последний раз всего хорошего и еще поб­ла­
годарить вас от всей души за гостеприимство, внимание и отношение.
Очень тронут и очень, очень благадарю вас.
Надеюсь, что возмещу всё. Встречи в этом году больше не будут.
1) Вы в Москве, 2) Мы в Киеве, 3) Я в Тифлисе.
Итак: расстаемся на недолго, надеюсь. Еще раз большое за все
спасибо.
Привет всем.
Преданный Вам Ираклий Андроникашвили
20 октября 1935 г.

380
tician tabiZe _ akaki TaTariSvils

Rrmad pa­tiv­ce­mu­lo
am­xa­na­go aka­ki!

gau­geb­ro­ba, ro­me­lic am bo­lo dros dam­yar­da qar­Tul po­


e­ziis an­to­lo­giis ru­sul ena­ze ga­mo­ce­mis or­ga­ni­za­cias­Tan da­
kav­Si­re­biT, mai­Zu­lebs, mog­mar­ToT am we­ri­liT. me ama­sac move­­
ri­de­bo­di, rom es saq­me ar ata­reb­des Rrma sa­zo­ga­doeb­riv xa­
siaTs da ar me­Si­no­des mi­si Ca­var­dnis da im pa­su­xis­mgeb­lo­bis,
rac me me­kis­re­ba.
me ara­fers ar vit­yvi im sis­te­ma­tiu­ri izo­lia­ciis Se­sa­xeb,
ro­mel­sac mwe­ral­Ta kav­Si­ris xel­mZRva­ne­lo­ba iCens Cems mi­
marT, amas al­bad Rrma mi­ze­ze­bi aqvs, ro­ca Tqvenc da­gar­wmu­
nes aseT mop­yro­bis au­ci­leb­lo­ba­Si, mag­ram ra gaew­yo­ba, ase­Ti
yo­fi­la Ce­mi be­di. me uf­ro ma­Rel­vebs is saq­me, ro­mel­sac me
am­de­ni ener­gia da dro Se­va­lie da mad­lo­bis ma­gier la­mis dam­
bral­des mi­si Ca­var­dna.
jer ki­dev axal­gaz­rdo­bi­dan Cem mi­zans Sead­gen­da qar­Tu­
li poe­ziis di­di an­to­lo­giis gam­za­de­ba ru­sul ena­ze. stu­den­
to­bis dros me Tval­yurs va­dev­neb­di, ro­gor ake­Teb­da va­le­ri
briu­so­vi som­xur poe­ziis wigns da ra en­tu­ziazms iCen­den Cve­
ni me­zob­le­bi. am saq­mis mog­va­re­ba mxo­lod sab­Wo­Ta xe­li­suf­
le­bis dros Seiq­mna Cven­Si Se­saZ­le­be­li, rad­gan wi­nad ar iyo
amis­Tvis sa­Wi­ro sax­sre­bi da ada­mia­ne­bi, da am saq­mis wa­mow­ye­
ba da­kav­Si­re­bu­lia sa­kav­Si­ro mwe­ral­Ta or­gko­mi­te­tis briga­dis
Ca­mo­ya­li­be­bas­Tan sa­qar­Tve­lo­Si, ro­me­lic maq­sim gor­kim moaw­yo
da ro­mel­Sic Se­diod­nen Se­sa­niS­na­vi ru­se­Tis poe­te­bi da mwer­
le­bi: bo­ris pas­ter­na­ki, ni­ko­lai ti­xo­no­vi, i. ti­nia­novi, viq­­tor
gol­ce­vi, p. pav­len­ko da a. zue­vi. me mo­vaw­yve ima­Ti Sex­ved­ra ma­­
Sin­del gan­sax­kom­Tan amx. er. be­dias­Tan da am dRi­dan sa­Zir­kveli
Cae­ya­ra am saq­mes. amis Se­sa­xeb ar­se­bobs gan­sax­ko­mis ko­le­giis
dad­ge­ni­le­ba 1 seq­tem­be­ri, 1933 w.
amx. er. be­dias mier me vi­ya­vi gag­zav­ni­li mos­kov­Si da le­nin­­
grad­Si 1934 wlis ian­var­Si, iq dav­rCi mai­sam­de da Sev­ka­ri xel­
Sek­ru­le­ba ga­mom­cem­lo­ba `sab­Wo­Ta mwer­lo­bas­Tan~ an­to­lo­giis
Se­sa­xeb da le­nin­gra­dis mwer­le­bis ga­mom­cem­lo­bas­Tan `qar­Tvel
ro­man­ti­ko­se­bis~ Se­sa­xeb.

381
an­to­lo­giis ma­sa­le­bis dag­ro­ve­ba da Sed­ge­na dae­va­la eni­
sa da li­te­ra­tu­ris in­sti­tuts sa­xel. uni­ver­si­tet­Tan da am
in­sti­tu­tis di­req­to­ri amx. a. Wyo­nia da me gan­sax­ko­mis dad­
ge­ni­le­biT da­niS­nu­li vi­ya­viT mdiv­ne­baT (as­li dad­ge­ni­le­bis
ina­xe­ba Tqven­Tan, ar­xiv­Si).
ga­mom­cem­lo­ba `Сов. Лит-ра~-m gad­moug­zav­na in­sti­tuts aTi
aTa­si ma­ne­Ti da Cven Se­vu­de­qiT saq­mes.
mxo­lod ma­le Сов. Лит. ga­mom­cem­lo­ba gauq­mda da mi­si fun­
qcie­bi ga­dae­ca `Гослитиздат~-s. am ga­mom­cem­lo­bas­Ta­nac me va­
war­­moeb­di sax. un­-tis req­to­ris da­va­le­biT mo­la­pa­ra­ke­bas da
am wig­nis ga­mo­ce­ma gan­sa­kuT­re­bul yu­rad­Re­bis cen­trSi daisva,
ra­sac xels uw­yob­da qar­Tul poe­ziis di­di ga­mar­jve­ba sa­kav­Si­
ro mwe­ral­Ta yri­lo­ba­ze mos­kov­Si.
ar yo­fi­la er­Ti wa­mi Cem cxov­re­ba­Si am ori wlis gan­mav­lo­
ba­Si, rom me am saq­me­ze ar me­fiq­ra da Tu mainc saq­me brkol­de­
bo­da, amis mi­ze­zi iyo da­fi­nan­se­bis moug­va­reb­lo­ba da in­sti­tu­
tis di­req­to­re­bis Sec­vla, ro­ca saq­mes axa­li xal­xi ec­no­bo­da.
me rom ar vi­ya­vi am saq­me­Si dain­te­re­se­bu­li mar­to ma­te­ri­
alu­rad, amas isic mow­mobs, rom Ce­mi xel­fa­sic ar mi­mi­Ria Ta­vis
dro­ze da ori wlis mu­Sao­bis mxo­lod xu­Ti Tvis xel­fa­si avi­Re,
isic Tqve­ni dax­ma­re­biT, me ur­ye­vad dar­wmu­ne­bu­li var ex­la,
rom es iyo Ce­mi mxriv di­di Sec­do­ma da ime­di maqvs, amas ga­mo­vas­
wo­reb, ro­ca saq­mes je­rov­nad gaec­no­bian, sa­dac jer ars.
ro­ca Гослитиздат-ma ga­daw­yvi­ta an­to­lo­giis ga­mo­ce­mis Se­
far­­de­ba sa­qar­Tve­los ga­sab­Woe­bis 15 wlis Ta­vis­Tvis da sa­Wi­
ro gax­da tem­pe­bis aC­qa­re­ba, amis Se­sa­xeb we­ri­le­bi ga­moug­zav­
nes sa­ga­reo ko­mi­tet­Si amx. lav­ren­ti be­rias da gan­sax­komSi
Tqven, Tum­ca me vTxov­di ga­mom­cem­lo­bas, ar See­wu­xe­biaT amx.
l. beria. amis­Tvis mTa­var­ma re­daq­tor­ma _ amx. i. lu­pol­ma mainc
moiwe­ra es we­ri­li. am wig­nis daC­qa­re­bas sTxov­da amx. lav­ren­tis
ru­se­Tis mwe­ral­Ta bri­ga­dis Tav­mjdo­ma­re p. pav­len­­ko im we­
ril­Si, ro­me­lic man ga­moug­zav­na, ro­gorc an­ga­ri­Si sa­kav­Si­ro
mwe­ral­Ta yri­lo­ba­ze (es we­ri­li dai­beW­da qar­Tul `sa­li­ter.
ga­zeTSi~).
am ori wlis gan­mav­lo­ba­Si me or­jer mo­me­ca sa­Sua­le­ba, ram­­
de­ni­me wa­miT me­la­pa­ra­ka amx. lav­ren­ti be­rias­Tan da ori­ve Sex­
ved­ris dros ve­la­pa­ra­ke an­to­lo­giis Se­sa­xeb, mar­to es faq­ti

382
sak­ma­ri­si iyo Cem­Tvis, rom udi­de­si pa­su­xis­mgeb­lo­biT da mo­
va­leo­bis Seg­ne­biT me­mu­Sa­va am wig­nis­Tvis da mgo­nia, es da­vam­
tki­ce ki­dec.
mo­gex­se­ne­baT, me avad­myo­fi ka­ci var, gu­lis as­tma uka­nas­
knel dros mTe­ li kvi­ rao­ biT mi­ xu­
Tavs suls da ar maZ­ levs
mu­Sao­bis sa­Sua­le­bas, mag­ram me mTe­li zaf­xu­li tfi­lis­Si ga­
va­ta­re da er­Ti dRe das­ve­ne­bi­sa ar mqo­nia. am xnis gan­mav­lo­ba­
Si vcdi­lob­di am saq­mis win wa­we­vas, ro­ca fu­li ar iyo am saq­
mis­Tvis, me vTar­gmne dar­Ce­ni­li leq­se­bi ru­su­lad, daax­lo­ve­
biT 7 aTass stri­qo­nam­de, me ga­va­ke­Te­bie Ce­mi xar­jiT rusu­li
tran­skrip­cie­bi qar­Tul leq­se­bis­Tvis, me ga­da­va­beW­die Ce­mi
xar­jiT es teq­ste­bi man­qa­na­ze da je­rac, ro­ca uk­ve da­fi­nan­se­
ba mox­da, er­Ti me­sa­me­dic ar mi­mi­Ria.
me es saq­me Ca­var­dni­dan vix­se­ni, 85% saq­me mog­va­re­bu­lia,
ru­seT­Si ki­dec Seiq­mna amis Se­sa­xeb di­di re­zo­nan­si, ro­mel­sac
me do­ku­men­ta­lu­rad da­vam­tki­ceb da rac mTa­va­ria, am saq­mis
gar­Se­mo Tvi­Ton ru­se­Tis ga­mo­Ce­nil poe­teb­Si dam­ya­re­bu­lia
Se­moq­me­de­bi­Ti kon­taq­ti da ur­Tier­To­ba, rac ar SeiZ­le­ba, gan­
sa­kuT­re­biT ar iyos da­fa­se­bu­li da Se­sa­fe­ri. amis Sem­deg Ce­mi
mu­Sao­bis mi­fu­Ce­Ce­ba da zo­gierT Sem­Txve­va­Si dis­kre­tiza­ciac,
ro­gorc es moin­do­ma gan­sax­ko­mis Ta­nam­Sro­mel­ma iv. kaka­­ba­Zem
Ta­vis pas­kvil­Si, ro­me­lic mar­Tlac me­tis me­tia da me mo­viT­
xov, dau­yov­neb­liv gair­Ces es saq­me, rom vam­xi­lo es uti­fa­ri
ci­lis­wa­me­ba, Tu Tqven mas do­ku­men­tad sTvliT.
mar­Ta­lia, me yo­vel gzaj­va­re­din­ze ar miy­vi­ria Cem mier
ga­ke­Te­bul saq­me­ze, mag­ram es Ta­va­zia­no­bis bra­lia da ar SeiZ­
le­ba, es Ta­va­zia­no­ba me da­na­Sau­lad mi­miC­nion.
do­ku­men­te­biT xel­Si me da­vam­tki­ceb, Tu ram­de­ni ram gadam­
xda am saq­mis mog­va­re­bis­Tvis, vis­Tvis ar mi­mi­mar­Tavs da ar Se­
mi­wu­xe­bia, rom saq­me win wa­me­wia da ram­de­ni ki­dev dam­rCa sa­la­
pa­ra­ko, ro­mel­sac am we­ril­Si verc ki dav­wer mo­ri­de­bisTvis.
ag­reT­ve imis Se­sa­xeb, Tu ro­gor ake­Te­ben am saq­mes Cve­ni moZ­
me res­pub­li­ke­bi, ram­de­ni ka­ci mu­Saobs da ra xar­jebs ewe­vian.
miu­xe­da­vaT yve­laf­ri­sa, Cems gar­Se­mo Sek­ru­lia ra­Rac ja­
do­sa­ni wre, ro­me­lic ver ga­mir­Rve­via da isic vi­ci, Tu saq­me
ex­la­ve ar ga­moir­kva, Se­saZ­le­be­lia, ki­dev ua­re­si bra­li da­me­
dos, ami­tom uka­nas­kne­li Txov­niT mog­mar­TavT:

383
1. ga­man­Ta­vi­suf­loT an­to­lo­giis or­gko­mi­te­tis mdiv­no­bi­
dan da saer­Tod am saq­mi­dan.
2. da­niS­noT ko­mi­sia, ro­me­lic ga­moar­kvevs am saq­mis gar­Se­
mo Ca­ta­re­bul mu­Sao­bas, rom am ko­mi­siis das­kvna da Ce­mi mo­saz­
re­be­bi me wa­rud­gi­no im pa­tiv­ce­mul am­xa­na­gebs, vinc am saq­mis
ga­mo Se­mi­wu­xe­bia.
amas­Ta­na­ve dav­sZen, rom aras­dros me am saq­mis ga­morkve­vis­
Tvis ara­vis­Tvis ar mi­mi­mar­Tavs, rad­gan vi­co­di, rom aq Ca­var­
dna da­na­Sauls ud­ris, mag­ram rad­gan me ise­dac usamarTlod
dam­na­Sa­ve ga­mov­di­var, min­da, Ta­vis dro­ze mo­vix­sna pasu­xismgeb­­­
lo­ba, rom Se­saZ­leb­lo­ba mqon­des Tqven wi­na­Se da ag­reT­ve da­
in­te­re­se­bul sa­zo­ga­doeb­ri­vo­bis wi­na­Sec, da­vam­tkico Ce­mi si­
mar­Tle da am saq­mis­Tvis Tav­da­de­ba.
ti­cian ta­bi­Ze
20 oq­tom­be­ri, 1935

tician tabiZe _ nino mayaSvil-tabiZes

Zvir­fa­so ni­na, gu­Sin ve­la­pa­ra­ke tfi­liss da ni­ta mo­vi­da


te­le­fon­Tan. Sen, ro­gorc we­sia, sax­lSi ar iya­vi. kar­gad ar
vi­ci, ra me­la­pa­ra­ka ni­ta, mag­ram ma­le Ca­mo­val tfi­lis­Si.
aba, Sen ici, Tu uCe­mo­bas ar daam­Cnev Cem saq­mes, gan­sa­kuT­
re­biT yaz­beg­Si, al­bad leos ina­xu­leb­di. ex­la mo­na­xe ko­lia
Cer­niav­ski da daiw­yeT `ar­se­na~-s leq­sis `pos­troC­ni­ki~ _ Ca­mo­
val da ma­gas ga­vus­wor­de­bi. ga­dae­ci sa­la­mi Cven me­gob­rebs, me aq
Za­lian mom­wyin­da. or dRes viq­ne­bi ple­num­ze da me­re Ca­mo­val.
sa­la­mi de­das, ni­tas bev­ri koc­ne­bi.
Se­ni ti­cia­ni
[mos­ko­vi, 23 oq­tom­be­ri, 1935]

384
gamomcemloba `Советский Писатель~ _ tician tabiZes

Уважаемый т. Табидзе!

Простите за задержку книг.


Уходя в отпуск я оставил на складе распоряжение о высылке Вам
же, но вернувшись, к сожалению не проверил, сделано ли это.
Сегодня наш грех исправлен и книги посланы.
Я еще раз извиняюсь за задержку.
Н...
1/XI-35
[Москва]

mixeil Ciqovani _ tician tabiZes

sa­la­mi p-lo ti­cian!

iq­neb ga­gik­vir­deT, rom am we­rils me gwerT, isic So­ridan


_ le­ni­nis qa­la­qi­dan, mag­ram me yo­vel­gvar mou­lod­ne­lo­bisa da
pir­fe­ro­bis ga­re­Se Cav­di­var amas, da amas Tqven mi­mix­vde­biT. 7
noem­bers di­liT, 11 saaT­ze le­nin­gra­dis er­T-erT did pros­
peq­tze ga­mo­ve­di da `sa­zam­Tro sa­sax­li­sa­ken~ gav­swie: main­te­
re­sebs vna­xo 7 noem­be­ri iq, sa­dac pir­ve­lad af­rial­da wi­Te­li
dro­Sa, sai­da­nac gai­pa­ra `saS­ka~ (ke­ren­ski) da `av­roras~ yumba­­
reb­ma `z. sas­-les~ fan­jre­bi Caum­tvria! min­da, vna­xo ki­ro­vi
Ta­vis am­xa­na­geb­Si, er­Ti sit­yviT, Cem­Tvis yve­la­feri ucxo da
sain­te­re­soa. miv­di­var moed­ni­sa­ken. zRva xal­xi. qu­Ceb­Si demon­­
stran­te­bi foq­strots, valss cek­va­ven (ax­la aq es mo­da­Sia!).
isa­kie­vis so­bo­ros max­lob­lad Se­ma­Ce­res, mar­to gav­la ar SeiZ­­
le­ba. de­mon­stra­cia­Si ki me ar Cav­reul­var. was­vla min­da, mes­
mis ra­ke­te­bis, maS­xa­le­bis gru­xu­ni, vxe­dav Su­qur brwyin­va­
le­bas da di­ri­Jab­lze mi­mag­re­bul dro­Sis frials, me min­da
moe­dan­ze ga­re­ba; sur­vils ver vbor­kav, Seu­ka­veb­lad mi­vi­wev
win, mag­ram mi­li­cio­ne­re­bi!.. mag­ram ga­mo­sa­va­lic aris, vi­Rac
qa­le­bi wria­lo­ben, xe­li Cau­ki­diaT 7_9 wlis qe­ra ku­lu­le­bi­
ani go­go­ne­bi­saT­vis da was­vla un­daT... arc imaT uS­ve­ben. ma­Sin
me ga­mo­sa­va­li vi­po­ve. vsTxo­ve imaT, Cav­ki­deT xe­li er­Tma­neTs

385
(Sua­Si go­go­ne­bi ga­vi­Ce­reT) da Cav­de­qiT de­mon­stra­ciis rig­
Si. aa, miv­di­varT. Cans mTa­va­ri Sta­bi. moe­da­ni. Sev­Cer­diT. ager
kuT­xe­Si ga­zeTs kiT­xu­lo­ben, iqiT kios­ki. miv­rbi­var. vyi­du­lob
yve­la­fers, maT So­ris `Л. Л.~-s. ga­dav­Sa­le `le­ning. lit­ga­ze­ta~
da vxe­dav Tqvens leqss. jer ar mgo­nia, iq­neb Tva­li mat­yuebs, an,
mag­ram ara. `lit. le­nin­gra­di~ oq­tom­bris dRe­sas­wauls Tqve­ni
leq­siT See­ge­ba, `Здравица~ moed­nis ga­re­bam­de 3-jer wa­vi­kiT­xe.
dab­ru­ne­bis Sem­deg yve­las vuam­bob­di, yve­las Za­lian moe­wo­na.
ase mox­ da, p-lo ti­ cian, 7 noem­ bers Tqve­ ni leq­ si le­
nin­grad­
Si zei­mob­da. mar­Ta­lia, es SeiZ­le­ba Tqven­Tvis dids aras war­
moad­gen­des, mag­ram ara, es faq­ti mainc di­dia. me mi­xa­ria, rom
qar­Tu­li poe­ziac mxar­Si ud­gia did kav­Si­ri­sas: sa­dac bag­ric­ki,
sa­dac zo­Sen­ko da lav­re­ne­vi am­bo­ben sit­yvas, iq ti­cia­nic aris;
ara mar­to maT­Tan, ara­med dRe­van. ru­se­Tis sxva ko­ri­feeb­Ta­
nac. ti­cian! gig­zav­ni `Л. Л.~ 6 noembr. no­ mers, SeiZ­ le­ba uk­ve
mi­
Re­ bu­
li gaqvT, mag­ ram es me ar vi­ ci, amis­ Tvis esec miu­ ma­te
ko­leq­cias. 9-Si pe­ter­go­fi vi­na­xu­le, ma­le `car­skoe se­los~
ves­tum­re­bi. mainc ra Se­sa­niS­na­vi qa­la­qia es len­-di! Zeg­le­bis
tyea ga­dau­War­beb­lad. miam­bes ax­me­te­lis aq yof­nis (gas­tro­le­
bis dros) am­be­bi. zo­gier­Te­bi mas meier­xol­dze maR­la aye­ne­ben!
wels len­.-Si pir­ve­lad Ca­mo­ve­di. Ra­me iyo 2 saa­Ti, oq­tom­
bris sad­gu­ri­dan ga­mo­ve­di Tu ara, Tval­Si al. I Zeg­li Se­me­Ce­
xa. vak­vir­di, vak­vir­di da ver da­vi­je­re, nu­Tu ru­se­Tis me­fee­
bi aseT cxe­neb­ze ij­den! ara, es cxe­ni ki ara, za­qia, uku­do...
ukac­ra­vi pa­su­xia, ra­Rac uS­no cxo­ve­li. kar­gia pet­re I-­li, nam­
dvil See­fe­re­ba mas puS­ki­nis poe­ma.
p. ti­cian! am stri­qo­ne­bis we­ri­sas ma­gon­de­ba oseT­Si Cve­ni
yof­na: ja­va. Ses­qe­le­bu­li eqi­mi da sir­Ca!
tfi­lis­Si ro­go­ri am­be­bia? sa­la­mi ga­dae­ciT g. leo­niZes, Tu
ar dai­za­rebT da Seax­se­nebT, kar­gi iq­ne­ba, er­Ti ra­Rac `lit.
mem­k.-saT­vis~ dau­to­ve. ra­va iq­ne­ba mi­si saq­me? iq­neb ar da­mi­to­
vos am #-is ga­re­Se. me aq ian­vram­de dav­rCe­bi. Se­miZ­lia, da­va­le­­
be­bic Se­gis­ru­loT, Tu ki ase­Ti geq­ne­baT ga­san­do­bi.
So­ri­dan gar­TmevT xels.
mix. Ci­qo­va­ni

mi­sa­mar­Ti: Ленинград, В. О. Университетская набер. №5, ИЯМ,


М. Я. Чиковани.

386
P. S. p. ti­cian! gog­la wa­mos­vlis xans meub­ne­bo­da le­nin­grad­
Si ar­se­bul qar­Tul xel­Tna­we­reb­ze, moi­we­ros daw­vri­le­biT, ra
da sad egu­le­ba. mom­we­ros ilias, aka­kis aq yof­nis ka­len­da­ric
da ma­sa­lebs Ca­mou­tan.
m. Ci­qo­va­ni
[le­nin­gra­di, noem­be­ri, 1935]

viktor golcev _ tician tabiZes

Москва, 12. XI. 1935.

Дорогой Тициан!

Мне было очень приятно услышать Ваш голос и голос Нины Алек­
сандровны, доносящееся из столь мною мюбимого Тифлиса. Тотчас же
я позвонил Борису Леонидовичу и мы снова говорили о Вас, о гру­зин­
ской поэзии, о нашей работе и дружбе.
А вчера Павел Антокольский, не успев очухаться от путешествия из
г. Горького, зашел ко мне и читал перевод Вашей `Родины~. Мне и Юле
он представляется очень удачно сделанным. Нужно исправить только
две строчки. Завтра или после завтра текст перевода будет Вам выслан.
Как я Вам уже сообщил по телефону, Сергей Спасский заканчивает
работу над Вашим `Амундсеном~ и несколькими лирическими
стихотворениями. Думаю, что и он нас с Вами не подведет.
Но, дорогой Тициан: поскорее присылайте даты и автобиографию,
если хотите ее поместить в книге. Думаю, что автобиография нужна, будет
интересна русским читателям. Я хотел бы, чтобы в Грузии к праз­днованию
ее пятнадцатилетия Ваша книга уже красовалась в готовом виде. Для
этого ее надо сдать в производство в середине декабря пол­ностю. А Вы
указанные материалы должны прислать не позже, чем к 25 ноября.
Последнее время я немало волновался и нервничал, так как здо­
ровье моей Юли несколько ухудшилось. Температура и сейчас еще вы­
ше нормы. Но, кажется, все обойдется без новых ужасов. Летом ее надо
будет повезти в Шови. Говорят, что там чудно.

387
benedikt livSic _ tician tabiZes

Ленинград. 21. XII. 1935.


Дорогой Тициан!
Уже давно собирался написать Вам, но автомобильная катастрофа,
случившаяся со мною около месяца назад, помешала мне сделать это.
Я получил сотрясение мозга, перелом носовых костей, парез лицевого
нерва и несколько рваных ран на лице. Две недели я пролежал в клинике
и почти столько же времени нахожусь дома, соблюдая полупостельный
режим. Вряд ли раньше нового года мне удастся выйти на улицу.
Хотя невропотологи категорически запретили мне всякое умственное
напряжение, я за последние две недели нечто перевел из грузинских по­
этов: две вещи Леонидзе, одну _ Мицишвили и одну _ Каладзе. Хо­­те­лось
бы иметь под рукою, пока я еще не ушел с головой в своих фран­­цузов, и
Ваши стихи, стихи Паоло, а также грузинских классиков, начиная с Гу­
рамишвили и кончая Важой. Ведь если подстрочники при­дут слишком
поздно, я не уверен, что мне удастся выполнить к сроку мои обязательства.
Тем не менее не с целью поторопить Вас я взялся за перо. Нет! Мне
просто хотелось в ответном письме услыхать Ваш голос, почувствовать
немного того братского тепла, которое сделало дни моего пребывания
в Тифлисе счастливейшими днями моей жизни, а Грузию _ моей вто­
рой поэтической родиной. За день до катастрофы у меня собралось
несколько человек _ Тихонов, Саянов и др. _ мы всю ночь до утра ни
о чем не говорили, кроме Грузии: каждый из нас, по своему полной
любовью к ней, хотел говорить и слушать только о ней... Мы тоже за
процветание этой чудесной страны, за ее прекрасных поэтов, за Важу
особо, за наших милых друзей, и условились в будущем году поехать
втроем в Тифлис.
В Москве я встретился с выздоровевшимся Пастернаком теплее,
чем когда-либо, быть может, именно потому, что между нами связующей
нитью протянулось наше общее чувство любви к Грузии...
Я был бы счастлив, если бы мне удалось хоть частично воплотить
его в книге не переводов, а оригинальных стихов: это было бы только
естьественной данью всему пережитому мною в Тифлисе.
Братски Вас обнимаю, дорогой Тициан. Сердечнейшие приветы
Нине Александровне и всем моим друзьям _ поэтам.
Искренне Вас любящий Бенедикт Лившиц

388
nikolai zabolocki _ tician tabiZes

11 янв. 1936.
Ленинград.
Дорогой Тициан Иустинович!
Простите меня ради бога за то, что не ответил на Вашу новогоднюю
телеграмму; не ответил по глупейшей причине: перед новым годом и
после в течении нескольких дней невозможно было пробиться к те­лег­
рафу; народ совершенно ошалел и стоял со своими телеграммами спло­
шной стеной.
Итак, примите мои запоздалые поздравления и дружеские поже­
лания здоровья, удач и веселья в этом году.
Сегодня получил Ваше письмо от 6 января. Очень рад, что перевод
В. Пшавела Вы находите удачным. Очень благоприятный отзыв полу­чен
также от В. В. Гольцева, который перевод принял для своего аль­манаха. В
переводе будет несколько небольших исправлений, что необ­ходимо иметь
ввиду изд-ву `Academia~, если оно будет печатать поэму. Эти исправления
я вышлю Вам в непродолжительном времени. Очень рад также и тому, что
перевод Орбелиани, судя по Вашим словам, ус­тра­ивается в Закгизе.
В течении последних дней читал Вашу книгу `Избранное~, кот.
смог достать только из библиотеки (Ваш экземпляр еще не получил;
вероятно, получу на-днях; заранее благодарю Вас за него) несмотря на
то, что почти все эти переводы были мне известны по-одиночке, должен
сказать, что, собранные вместе, они прекрасно дополняют друг друга
и читатель, несмотря на некоторый разнобой в голосе переводчиков,
имеет возможность, наконец, почувствовать Тициана Табидзе целиком;
убедиться, что автор, благодаря своей яркой творческой инди­ви­ду­
аль­ности, в основном проходит через этот разнобой невредимым, что
дается, увы, только очень-очень немногим. У Вас есть какая то пле­ни­
тельная чистота лирического голоса, душевность его и очень широкий
диапазон; конечно, Вы _ один из самых крупнейших поэтов на­шего
Союза и я очень горжусь Вашей дружбой; она побуждает меня к
постоянной и упорной работе; Ваше малейшее одобрение и со­чув­ствие
значит для меня очень много, ибо оно исходит от человека с не­пог­
решимым вкусом и истинно-поэтической душой.
Нравится мне также и внешность книжки; она отпечатана очень
чисто, бумага прекрасная, переплет хорош. Если Ваша следующая кни­
га (по-русски) будет еще удачнее _ Вам обеспечено глубокое и проч­ное
внедрение в русские читательские массы.

389
Должен сказать Вам по секрету (чтобы не сглазить!), что и у меня
с книжкой стихов начинает что-то такое получаться. Она в основном
принята к изданию ЛенГихлом, вставлена в план и утверждена Мос­
квой. Идут разговоры о конкретном содержании. Если все будет бла­
гополучно, книжка весной может уже выйти. Она небольшая, строк на
тысячу с лишним. Но лиха беда начало, как говорится!
Я занят массой привходящих, около-литературных дел и, при­знаться,
за последнее время несколько отбился от работы. `Абесалом и Этери~
очень меня беспокоит. Руставели висит над головой и времени для другого
перевода почти не остается. Научите, как быть, Тициан Иустинович!
От Цыпина вчера получена следующая телеграмма: `Получено пись­
мо Табидзе о переводе вами грузинской легенды. Сообщите, когда мо­
же­те представить перевод~. Я предполагаю послать ему перевод В. Пша­­
вела; если Цыпин сумеет договриться с Лупполом, он может из­дать
В. Пша­­вела отдельной книжкой.
С нетерпением ждем Вас в Ленинград; здесь у Вас так много дру­
зей и искренних ценителей, приезжайте же скорее!
Передайте мой сердечный привет Нине Александровне и дочке.
Ми­­коле Платоновичу кланяйтесь, пишу ему одновременно. Привет всем
друзьям и знакомым.
Ваш Н. Заболоцкий
Жена благодарит Вас за телеграмму и в свою очередь шлет свои
лучшие пожелания Вам и Нине Александровне.

tician tabiZe _ sergo kldiaSvils

Zvir­fa­so ser­gu­nia!
ise wa­mo­ve­di, verc ki ga­ko­ce dam­Svi­do­be­bi­sas, mag­ram Sen
ici, ra da­vi­da­ra­ba­Sic vi­ya­vi.
ise ki, sul Sen­ze da Sal­va­ze vfiq­rob­di gza­Si, rom ase da­
fe­Te­bu­li wa­mo­ve­di.
mos­ko­vi Rmer­Ti­viT aris, aq aris di­di `SeZ­le­bu­li~ cxov­
re­ba da trial­-tria­li.
ise­Ti axa­li we­li­wa­di iyo, rom ada­mia­ni ga­giJ­de­bo­da. jer vi­
ya­viT pas­ter­nak­Tan, me­re wa­ve­diT mwe­ral­Ta kav­Sir­Si da me­re
an­to­kol­skim wag­viy­va­na vax­tan­go­vis Teat­rSi. iyo er­Ti gau­Ta­
ve­be­li kar­na­va­li.

390
sxva­Ta So­ris, p. an­to­kol­skis dau­we­ria we­ri­li poe­zia­ze,
pas­ter­nak­ma Za­lian aqo, di­de­bu­li we­ri­liao da Tur­me qar­Tvel
mwer­le­bi­dan mxo­lod Sen­ze amo­dis su­li, ro­gor da rad, ver
ga­vi­ge. pas­ter­naks Za­lian mos­wons, al­bad ma­le dai­beW­de­ba `sa­
li­te­ra­tu­ro ga­zeT­Si~. ise, yve­la­ni gkiT­xu­lo­ben, ge­lian da
gkoc­nian.
mii­Re es we­ri­li, ro­gorc ub­ra­lo moT­xro­ba did saq­meeb­ze
da did mos­kov­ze.
mand, Tur­me di­di am­be­bi yo­fi­la da Za­lia­nac ulan­ZRivarT.
Rmer­Tma Sear­goT, Tu ar mow­yin­daT, mag­ram Tu rai­me iyo sain­
te­re­so, ueW­ve­lad moi­we­re.
mo­mi­kiT­xe soфia gri­go­riev­na da me­li­ta. sa­la­mi Cven saer­
To me­gob­rebs. sax­lis no­me­ri da­ma­viw­yda. ni­nam mog­we­ra we­ri­
li, ar vi­ci, mii­Re Tu ara?
ase, Ce­mo ser­gu­nia, iq­ne­ba er­Ti dak­ra xe­li da wa­mox­vi­de,
es iq­ne­ba di­de­bu­li saq­me.
Se­ni ti­cian ta­bi­Ze
[mos­ko­vi, ian­va­ri, 1936]

tician tabiZe _ sergo kldiaSvils

Zvir­fa­so Zmao ser­gu­nia! ori ba­ra­Ti mog­we­re, Sen­gan er­Ti


pa­su­xic ar ari. Se­ni pa­su­xi iq­ne­ba, er­Ti dak­ra fe­xi da Ca­moxvi­
de am mos­kov­Si.
ser­gu­nia jan, aq pir­da­pir sa­moT­xea mwer­lo­ba­Si da er­Ti ga­
uTa­­­ve­be­li saa­mu­ri cxov­re­ba. erT saq­mes ga­va­leb, ser­gu­ni, da
un­da amis­ru­lo _ Seia­ro ga­zeT `ko­mu­nis­tSi~ mu­SiS­vil­Tan an va­
so eg­na­taS­vil­Tan, iq mqon­da da­to­ve­bu­li we­ri­li `va­Ja-­fSa­ve­la
da da­viT gu­ra­miS­vi­li~. Tu ka­ci xar, xel­na­we­ri ar da­me­kar­gos,
ga­da­sa­beW­dad mqon­da mi­ce­mu­li ko­mu­nis­tis me­man­qa­ne qal­Tan.
gTxov, qristeфore raW­ve­liS­vi­li daix­ma­ro, is miag­nebs ma­gis
nak­va­levs.
ase, Ce­mo ser­gu­nia, viq­ne­bi dai­me­de­bu­li, am saq­mes ga­mi­ke­Teb.
Se­ni ti­cian ta­bi­Ze
Москва, [13 ian­va­ri, 1936]

391
tician tabiZe _ sergo kldiaSvils

Zvir­fa­so da say­va­re­lo Zmao ser­gu­nia!

mi­vi­Re Se­ni we­ri­li da es iyo er­Ta­der­Ti, saer­Tod rac mi­vi­


Re tfi­li­si­dan _ mxo­lod gog­lam miu­lo­ca ni­nas dReo­ba de­pe­SiT.
nu­Tu mar­Tla ara­fe­ri xde­ba tfi­lis­Si, an me ase da­mi­viw­yes
me­gob­reb­ma. ser­go Ce­mo, mos­ko­vi ga­sa­gi­Je­be­lia _ ver war­moid­
gen, ra ria-­ria am­be­bia! al­bad va­le­ria­ni mo­giy­ve­bo­da zo­gier­
Ti triumфebis is­to­rias. aq Za­lian se­rio­zu­lad fiq­ro­ben Se­
ni sa­Ra­mos mow­yo­bas da ga­mo­Za­xe­bas, yve­la­ni di­di qe­biT da aR­
ta­ce­biT gi­go­ne­ben, iu­ri ti­nia­no­vi sul Sen­ze da mar­to Sen­ze
me­la­pa­ra­ka mwer­lo­ba­Si, mec mo­vu­ye­vi, rac vi­co­di.
maq­sim gor­kis al­ma­na­xis­Tvis elian Sen no­ve­lebs, ar vi­ci,
ba­ra­Ti mii­Re Tu ara? es al­ma­na­xi ga­mo­va ga­zaf­xul­ze da di­di
am­biT iq­ne­ba gax­mau­re­bu­li.
iyo aq gu­Sin win pa­vel an­to­kol­skis poe­ziis sa­Ra­mo, sul
sa­qar­Tve­lo dat­rial­da, ram­den­jer­me waa­kiT­xes leq­se­bi sa­
qar­Tve­lo­ze da me ova­ciebs mi­mar­Tav­den, mag­ram es yve­la­fe­ri
mxo­lod imis­Tvis ma­gon­de­ba, rom mand bai­yu­Seb­ma ico­den, sad
aris poe­zia? pas­ter­naks mouy­va ti­nia­no­vi Sen am­bebs da mTe­li
dRe vi­ci­neT. ti­nia­nov­ma das­Zi­na, ca­rie­li ni­Wia da si­xa­ru­lio.
ser­gu­ni, ra­tom ar moin­do­meb, er­Ti ga­moud­ge aqeT­ken gzas,
Se­ni wig­ne­bi ex­la SeiZ­le­ba er­Tad ga­mo­vi­des gos­li­tizdatSi
erT to­mad da Tan axa­lic dau­ma­to, k. gam­sa­xur­diam ai­Ro ukra­­
i­na da ex­la ru­seTs moad­ga. ver war­moid­gen, ra mew­yi­na, Tur­me aq
iyo ca­kis se­sia­ze Se­ni si­Ze is­la­mo­vi, ga­ze­Teb­Si gvian dai­beW­­da
ma­gis sit­yva da ver mi­vus­wa­ri mos­kov­Si, rom me­ca pa­­ti­vi _ ise
ki, mos­ko­vi amis­Tvis ga­Ce­ni­lia am pe­riod­Si. SeiZle­­ba qe­Toc aq
iyo, mag­ram ver ga­vi­ge. k. Wi­Wi­na­Ze Za­lian emad­li­ere­ba, kar­gad
mi­mi­Ro­vo. ex­la ori­ve ko­wia mos­kov­Si arian.
ser­gu­nia, Sen rom wig­ne­bi Se­mo­miT­va­le, ueW­ve­lad Ca­mo­gi­tan,
Tu da­mag­vian­da, ga­mo­gig­zav­ni, uk­ve vi­yi­de da ni­na kiT­xu­lobs.
ser­go, Za­lian gTxov, Sal­va af­xai­Zes ga­moag­zav­nio leq­se­
bi, Sen moex­ma­re da gaa­ke­Te­bie `подстрочник~-ebi an va­le­rians
sTxo­vos da is gau­ke­Tebs. sa­Wi­roa aq an­to­lo­giis­Tvis da isec
dav­beW­dav Jur­na­leb­Si, an­to­kol­ski da spas­ki mzad arian, Tar­
gma­ni saC­qa­roT gaa­ke­Ton.

392
n. ti­xo­nov­ma ga­mos­ca Ta­vis wig­ni `Избранное~, Sig Seu­ta­nia
qar­Tve­li poe­te­bi, mag­ram vinc bevrs yvi­ris da vinc sTar­gmna,
isic amouy­ria da ex­la uyu­re, ra alia­qo­Ti iq­ne­ba.
ser­gu­nia, ge­nac­va­le, mom­we­re man­dau­ri am­be­bi, zo­zo­si,
pao­lo­si, lia­lia­si da ase.
ga­ko­ceb bevrs Sen, so­nias da me­li­tas.
Se­ni ti­cian ta­bi­Ze
[mos­ko­vi, 27 ian­va­ri, 1936]
P. S. ser­go, ge­nac­va­le, `ko­mu­nis­tis~ re­daq­cia­Si moi­kiT­xe Ce­mi
we­ri­li va­Ja-­fSa­ve­la­ze, Za­lian gTxov, xel­na­we­ri ga­moar­Tva, ga­
da­beW­di­li aqvT, me­Si­nia, ar da­me­kar­gos.

stefane alibegaSvili _ tician tabiZes

ga­mar­jve­ba b-no ti­cian!

mi­vi­Re Tqvens mier ga­mog­zav­ni­li we­ri­li 1/II-36 w. da Zalian


ga­me­xar­da is mdgo­ma­reo­ba, rom Tqven mo­ge­wo­naT foto-­ga­mom­
cem­lo­bis saq­me. me asec mo­ve­lo­di da sru­le­biT eW­vi ar me­pa­re­­
bo­da Tqvens so­li­da­ro­ba­Si, mxo­lod mTa­va­ri aris foto-­­ma­sa­
lis Sov­na, rac mTa­va­ria, ami­tom mTe­li ime­de­bi aseTis Se­Ze­na,
e. i. ne­bar­Tvis ga­mo­ta­na mTlia­nad Tqven­ze aris da di­da­Tac vi­
me­dov­nebT Tqvens uSua­lo dax­ma­re­ba­Si. mxo­lod rac See­xe­ba Cems
mxriv, mov­kde­bi da ga­va­ke­Teb, yo­vel­gvar or­ga­ni­za­ciul sa­kiT­
xeb­ze arc Se­ga­wu­xebT da arc Sev­Cer­de­bi mag siZ­ne­lee­bis wi­na­Se,
oRon gTxovT umor­Ci­le­sad, yve­lis vaW­ris _ Rlon­tis cxvi­ris
mo­te­xis sa­Sua­le­ba mo­me­ciT da me­re rom vi­co­de, ori saa­Tis si­
coc­xle dam­rCe­ba, araf­ris di­de­bi­saT­vis ar da­vi­xev ukan.
b-no ti­cian! Tqve­ni gan­kar­gu­le­ba me di­di xa­nia na­wi­lob­riv
Se­vas­ru­le, sa­xel­dobr ek­le­siis re­mon­tis ir­gvliv. ma­ga­li­Tad:
dur­ga­li di­di­xa­nia mu­Saobs da fan­jris Car­Coe­bi da ka­re­bi mzaT
aris, `mi­ro­ni­saa~, mxo­lod Su­Sebs ve­ra vSov­ni, rom Ca­mes­va da
ami­Ti da­mec­va frin­ve­le­bi­sa­gan, vi­nai­dan Za­lian aWuW­yia­ne­ben.
Su­Se­bis Cas­mis Sem­deg me iq dav­dgam­di feCs da or dRe­Si Se­no­ba
gam­za­de­bu­li iq­ne­bo­da mTlia­nad, mag­ram ra vqna, rom Su­Se­bis
Sov­na arc kav­kav­Sia da arc aqa? Tu mand ro­gor­me mo­mi­xer­xebT,
gTxovT, ga­mog­zav­noT `Наложным платежом~. vfi­cam, si­ni­diss ga­­

393
mo­vis­yi­di da di­da­Tac da­va­le­bu­li viq­ne­bi. zo­ma Tu gin­daT,
ase­Ti iq­ne­ba Tvi­To fur­clis: 1X1,5; 1X1; 1X2 da 2X2; zo­ma mo­
ce­mu­lia met­reb­Si.
rac See­xe­ba sax­lis Se­sa­xeb, ro­me­lic Cvens ezo­Sia, ga­yid­va­
ze ka­te­go­riu­li ua­ri ga­nac­xa­da da la­pa­ra­kobs: `a­mi­Se­neT axa­li
sax­li ori oTa­xiT da er­Ti kux­niT~ da sax­li Cai­ba­reT~-o. ra sak­
vir­ve­lia, ami­si Se­saZ­leb­lo­ba Cven ara gvaqvs da ase­Ti, rom iy­ves
ki­dec, ad­gi­li im­de­nia ezo­Si, rom amis­Ta­na saxls ki ara, uke­Tess
ga­mov­Wi­mav­di da am beb­ru­cu­nas Tva­lebs si­liT daub­rma­veb­di.
b-no ti­cian! man­qa­nam Zal­ze ga­ma­xa­ra, viZ­lo xar­lam­pi pet­
ro­viCs ami­si sib­ra­ziT Tma da wve­ri ga­vay­rei­noT.
am we­ri­lis gar­da me Tqven ga­mo­gi­zav­neT ki­dev ori we­ri­li.
q-n ni­nas Ce­mi uR­me­si mo­xeu­ri sa­la­mi. gTxovT sas­wra­fod
pa­suxs.
me tfi­lis­Si wa­val 7-8 am Tves.
pa­ti­vis­ce­miT,
st. ali­be­gaS­vi­li
1/II _ 36 w.
[yaz­be­gi]

anatoli tarasenkov _ tician tabiZes

Москва, 1/III-36.
Милый Тициан,
Посылаю вам № газеты `Moscow Daily News~, где напечатана моя
небольшая статья о грузинской поэзии. В ней есть несколько строк о Вас,
а там же дан Ваш портрет, что мне особенно приятно. К сожалению, по
обычаю, господствующему в этой газете, статью мою дали почемуто без
подписи. Очень жаль, что не удалось нам повидаться в Москве перед
Вашим отъездом. Надеюсь, что когда снова будете в Москве, зайдете ко
мне _ напоминаю адрес: Гранатный пер. 2., кв. 57. Горячий привет Нине.
У нас в Москве грустно, _ бьют славную и умную Мариэтту Ша­гинян и
вообще `прорабатывают~ друг друга. Крепко жму вашу дружескую руку.
Толя Тарасенков

394
varlam qajaia _ tician tabiZes

pa­tiv. amx. ti­cian!


sa­la­mi mos­ko­vi­dan. Tqve­ni nax­va mos­kov­Si yof­nis dros ver
mo­va­xer­xe, rad­ga­nac swo­red im pe­riod­Si le­nin­grad­Si mo­mix­
da was­vla. `Малая сов. энциклоп.~-saTvis min­da ga­vam­za­do mokle
sta­tia Tqvens Se­sa­xeb. sam­wu­xa­rod, aq Tqve­ni biog­ra­fiu­li ma­
sa­­le­bi ar iSo­ve­ba. ami­tom gTxovT, ro­gor­me Tqven Tvi­Ton das­­
we­roT mok­le sta­tia (1200_1500 niS­nis rao­de­no­biT) Tqvens
Se­sa­xeb (ru­sul ena­ze) da daC­qa­re­biT gad­mo­mig­zav­noT. xel­Sek­
ru­le­bis Ta­nax­mad igi 25/III-­saT­vis un­da Ca­va­ba­ro re­daq­cias.
sta­tia­Si, gar­da biog­ra­fiul­-li­te­ra­tu­ru­li cno­be­bi­sa,
gTxovT, mok­led Se­moq­me­de­bi­Ti gan­vi­Ta­re­bis Zi­ri­Ta­di eta­pe­
bis da­xa­sia­Te­bac war­moad­gi­noT. ime­di maqvs, ar daag­via­nebT.
iya­viT kar­gad!
pat. v. qa­jaia
Ce­mi mi­sa­mar­Ti:
Москва, 4, Котельническая наб. дом №21, ком. 25-я. В. Н. Каджая.
[1936]

pavel antokolski _ tician tabiZes

Дорогой Тициан!
Мне очень захотелось написать Вам, хотя никаких ближайших по­
во­дов к письму нет. Как Ваше самочувствие и работа? Когда думаете
быть в Москве? Как Нина Александровна и Нита поживают?
Несколько дней назад я видел в Гослитиздате гранки Вашей книги.
К сожалению только мельком, но у меня екнуло на сердце от самого
неж­ного чувства к Вам и от предчувствия того дня, когда эта книга
уже будет лежать на столе, пойдет по рукам наших общих и не общих
друзей, словом начнет свое существование, независимое от Вас.
Мы тут очень замотались со всякими дискуссиями, в которых, к
сожалению, атмосфера пленума отсутствует. Надо все таки сознаться,
что пленум был очень приятен и выразителен.
Бориса я встречаю редко, но очень дружу с ним. В который раз пе­
ре­живаю увлечение этим нашим замечательным современником.

395
В Москве наклевывается медленная и неверная весна. В результате
_ грипы, чиханья, насморки. У Вас то, наверно, все цветет и ярко сияет.
Когда до Вас дойдет №3 `Литсомвременника~, посмотрите там `Скиф­
скую Элегию~ и `Тифлисскую ночь~. В первой Вы не досчитаетесь од­
ной строфы: увы! Выпала, но это вина не моя, а редакции, у которой свои
глубокомысленные соображения.
Крепко обнимая Вас и сердечно приветствую Нину Александровну
и Капитана Дального Плавания. Зоя со всем пылом и жаром к этому
при­соединяется.
Ваш навсегда П. Антокольский
1/IV-36
Москва

stefane alibegaSvili _ tician tabiZes

ba­to­no ti­cian!
gu­Sin, e. i. 2/IV_36 w. va­Ja-­fSa­ve­las Svi­li vax­tan­gi Ca­movi­­
da aq, yaz­beg­Si da dRes, e. i. 3/IV wa­vi­da aqe­dan fSav­Si. amx. vax­­
tan­­gma Se­mog­vTa­va­za mu­zeums Ta­vi­si sam­sa­xu­ri Sem­de­giT:
me, yaz­be­gis mu­zeums, miv­cem ma­ma­Ce­mis na­qon Sem­deg niv­Teb­s-o:
1. lu­dis da ar­yis mo­sa­xarS qvabs Ta­vi­si mow­yo­bi­lo­biT.
2. va­Jas mier mok­lul jix­vis yanws da jixvs.
3. ma­gi­dis saaTs.
4. sa­Tu­Tu­ne yuTs.
5. did skivrs.
6. ka­ra­qis ga­sa­ke­Te­bel xis `sad­Rve­bel~-s.
7. sa­mu­Sao ia­ra­Rebs: culs, nam­gals, sa­less, cels, xerxs,
Sa­la­Sins, xur­jins, uRels (mis mier ga­ke­Te­buls) da sxvas ki­
dev rai­mes ga­mov­na­xa­mo.
9. xmals (v. na­qons). Zve­li.
10. taxts er­T-erTs ro­me­li­mes­-o.
11. sa­ki­dels (qva­bis Ca­mo­sa­kids).
12. koT­xos pu­ris Ca­say­rel­s-o.
amx. vax­tan­gi ze­moaR­niS­nul niv­Teb­Si mu­zeu­mi­sa­gan Txo­
ulobs mo­to­kic­lets. Zal­ze mTxo­va, Tqven­Tvis mec­no­be­bi­na da
mec dRes­ve gwe­ramT am we­rils.

396
b-no ti­cian! me rom mkiT­xoT, Zal­ze uxer­xu­lad mi­maC­nia amx.
vax­tan­gis moq­me­de­ba. mi­tom, rom ma­mis sa­ku­Tar niv­Tebs scvlis
na­tu­riT. me ki vfiq­rob, ze­mox­se­ne­bul niv­Teb­Si rom fuli aeRo,
uf­ro taq­ti­ku­ri iq­ne­bo­da, vid­re ga­dac­vliT. SesaZ­le­be­lia, vcde­­­
bi ki­dec, mag­ram ra vi­ci. me rom mis ad­gi­las vyo­fi­li­yav, me vaCu­­
qeb­di mu­zeums, uki­du­res Sem­Txvea­Si ki gav­yid­di.
ram­de­nad mo­sa­xer­xe­be­li aris es mu­zeu­mi­saT­vis, me ama­Si cota
gaur­kve­vi var. Se­saZ­le­be­li dag­vrCe­ba Cven, rom uSovoT mas mo­
to­cik­le­ti nac­vlad niv­Te­bi­sa Tu ara? an da mo­va­xerxebT mis
Sov­nas? me uT­xa­ri, me ami­si Sov­na ar Se­miZ­lia da Tu b-ni ti­ci­
a­ni amas mo­gi­xer­xeb­s-meT­qi, ar vi­ci da Tu ara da amis Se­sa­­xeb me
ve­ra­fers get­yviT­qva. Tu Ses­Zlebs ase­Tis So­vas ad­vi­lad da mu­
zeu­mis sa­xe­liT­Tqva, amas mxo­lod da mxo­lod b-ni ti­cia­ni­T­qva.
me ki amas mok­le­bu­li var­Tqva.
me ar vi­ ci, Tqven ras it­ yviT amis Se­ sa­
xeb. arc is vi­ ci,
ra Rirs mo­to­cik­le­ti, mxo­lod vi­ci, aR­niS­nu­li niv­Te­bi ara
ume­tes 600-700 man. Ri­re­bu­le­bas, ro­gorc sa­mu­zeu­mo ar war­
moad­gens. me vla­pa­ra­kob, Tu ki mu­zeu­mi ase­Te­biT dain­te­re­
se­bu­lia, Rirs 1000-1200 ma­ne­Tic, oRon saa­mi­so Tan­xa Cven ar
gvaqvs gaT­va­lis­wi­ne­bu­li da arc sa­Sua­le­ba ase­Te­bis Se­Ze­nis
jer­je­ro­biT. amis Se­sa­xeb Tqven ras it­yviT, me ar vi­ci. mxo­
lod amx. vax­tan­gi Zal­ze Cqa­robs, me er­Ti Tve mo­vic­di, mets
arao da ful­ze ki araf­ris di­de­biT me am niv­Tebs ar gav­yi­dio.
amx. vax­tan­gi Tqven­Tan mo­va mo­sa­la­pa­ra­keb­lad 6-7 a/w. mo­
e­la­­pa­ra­keT, mo­rig­diT da mec mac­no­beT Tqve­ni az­ri.
p-miT st. ali­be­gaS­vi­li
3/IV _ 36 w.

b-no ti­cian! Ci­tos ga­mo­va­ta­ne Tqve­ni ori Tvis xel­fa­si _


724 man. mi­Re­ba da­mi­das­tu­reT.
gTxovT, aR­mou­Ci­noT dax­ma­re­ba Ci­tos ma­sa­lis Se­Ze­na­Si im
va­rau­diT, rom ma­sa­la co­ta ia­fad ga­mo­vi­des an `gos­kin­pro­
mis~ sa­Sua­le­biT an `gruz­tor­gi~-s.
[yaz­be­gi]

397
boris pasternak _ tician da nino tabiZeebs

8. IV. 36.

Дорогие друзья мои Тициан и Нина!


Неделю с чем-то проносил я в кармане у себя нежнейшую к Вам
обоим телеграмму. Но я стыжусь сдавать на телеграф, где дежурным не
до сердечных излияний, телеграммы в таком стиле. И я все собирался
заменить ее более дельной и сухой. И, наконец, за прошествием боль­
шого времени, отказался и от этой мысли.
Почему Вы все задерживаетесь и все не едете, Тициан? Я хотел Вам
протелеграфировать не о любви своей и верности, это Вам известно и
давно надоело. Я хотел Вам сказать, чтобы Вы не унывали, верили в себя
и держались, невзирая на временные недоразуменья. Как меня порадовал
телефонный звонок Ваш! И далее Нина подошла к апарату _ спасибо! Но
разговаривать было трудно, Вы меня не слышали, а я Вас _ отлично.
В передрягах недавнего прошлого было много обманчивого, неоп­
ределенного. Я сразу это почувствовал. Меня никто не собирался тро­
гать. Я имел глупость возмутиться за других, за Пильняка, за Леонова.
И позволил себе просто, по домашнему сказать, что газет­ные статьи
мне не нравятся и я их не понимаю. Что тут было! Вместо того, чтобы
напечатать в газете, что я совершил политическую непозволительность
(что было бы для меня тяжелее), мою вину смягчили, и, в виде на­ка­
зания, зачислили меня на одну пятидневку в формалисты. Но и то не
долее: это успеха не имело.
Ах, какая все это чепуха! Это был неприятный сон, приснившийся
нескольким деятелям современной детской, и при всем стараньи я не
мог переместитя в плоскость их кроваток.
Если есть доля правды во всем печатавшемся и говорившемся, то
она лишь в том, что совпадает с крупнейшим планом времени, с его ис­
торической бесконечностью. Как же может бесконечность быть до­лей,
да еще такого ничтожного целого, как та манная критическая кашка,
которую так трогательно расхлебывали целый месяц? Вот ответ: эта
правда давалась в безотрадно слабом растворе...
Не верьте растворам, Тициан! Верьте именно этой линии, имено из
революционного патриотизма, верьте же лучше себе, Тициану Табидзе,
потому что, как бы то ни было, химия вашего склада растворяет все на
свете, как бы это ни называлось, на более высоких градусах, чем это
принято в `Литературках~ и `Вечорках~. И если бы Вы этого даже не

398
хотели, революция растворена Вами более крепко и разительно, чем
Вы можете нацедить ее из дискуссионного крана. Не обращайтесь к
общественной благотворительности, друг мой, надейтесь только на
себя! Забирайте глубже земляным буравом, без страха и пощады, но в
себе, в себя. И если Вы там не найдете народа, земли и неба, то бросьте
поиски, тогда негде и искать. Это ясно, если бы мы даже и не знали
искавших по другому. А разве их мало? И плоды их трудов на лицо.
Можете быть спокойны. Не я один в вас верю и знаю Вам цену. Не
верьте растворам. Верьте революции в целом, судьбе, новым склон­ностям
сердца, зрелищу жизни, а не конструкции союза писателей, Вы и чихнуть
не успеете, как его вдруг преобразуют _ Веку, а не неделе формалиста.
Весь этот месяц чувствовал себя превосходно. Только раз прихвор­
нул грипом, дня на три. Страшно рад был Паоло. Но он ужасный ре­
бе­нок, и с ним очень трудно. В тот миг, как он несет совершеннейшую
ересь, и его надо оспаривать, он вдруг становится две капли воды Ме­
дея (страшное сходство!) и руки опускаются от умиленья.
Приезжайте скорее. Редко бывал так спокоен, как сейчас, и ни
ка­пли не изменился. Только в тех ерундовых стишках, которые были
написаны до Минска и на днях появятся в Знамени, снял посвященье
Леонидзе с последнего по счету, из опасенья, как бы у него не было
неприятностей, в виду некоторой независимости содержанья.
Но какой то период, и в общей лит. жизни, и лично у меня, за­кон­
чился. Он у меня кончился еще раньше: я не справлялся с прозой, ду­
шевно заболевал, переводил. Знаю ли я что надо дальше? Знаю. Толь­ко
никому не скажу, может быть лишь Вам, и то под страшной тайной. Но
совсем по другой линии, нежели ерунда в `Знамени~. Там один лишь
холостой взрыв, пустая голословность, выход недоуменью.
Но буду работать, так скажем, с осени, если буду жив и здоров.
Всем поклон. Ниту и Нину крепко поцелуйте. Обнимаю Вас от
всей души. Простите за дурацкий тон письма. Причина: дико ноет зуб,
а на душе весело и тянет к глупостям. И приезжайте!
Ваш Б.

399
sergo kldiaSvili _ tician da nino tabiZeebs

IV. 36 w.
mos­ko­vi.
Ce­mo Zvir­fa­so ni­na da ti­cian!
yo­vel dRe va­pi­reb mog­we­roT da yo­vel­Tvis ise­Ti daRlili
vbrun­de­bi oTax­Si, rom `xva­li­saT­vis~ vdeb. Za­lian kma­yofi­li
var aq Ca­mos­vliT. vna­nob, rom ma­le dab­ru­ne­ba mix­de­ba. vcxov­
rob sas­tum­ro `mos­kva­Si~ _ Rmer­Ti­viT var mow­yo­bi­li, ara­­fers
vik­leb RvTis wya­lo­biT. `prav­das~ TaT­bi­ris an­gariSs prav­da­
Si­ve na­xav­diT. jer Sem­krTa­li vi­ya­vi, sa­nam la­pa­raks daiw­yebden
ru­si mwer­le­bi, mag­ram Sem­deg, ro­ca ru­se­Tis pro­zis am sau­ke­
Te­so na­wil­ma la­pa­ra­ki daiw­yo, ra­tom­Rac iseT ubad­ruk xal­
xaT mo­meC­ve­na (de­dav, ra bi­Tu­ro­bas am­bob­den, rom ico­deT!),
rom Ta­ma­mad av­la­pa­rak­di Ce­mi dab­lu­ku­li eniT da `na­cio­na­
le­bis~ bai­ra­Ri maR­la av­swie. pa­ta­ra ra­Rac xel­Sek­ru­le­ba dav­
de­vi prav­das­Tan, Tve­na­xev­ris ka­man­di­rov­kas maZ­le­ven da gu­Sin
mex­li­sis (prav­das re­daq­to­ri) da­va­le­biT `tvor­Ces­tvo na­ro­
do­vis~ gan­yo­fi­le­ba­Si da­mi­Za­xes fol­klo­ris Se­sa­xeb, mag­ram
jer­je­ro­biT me­za­re­ba am saq­me­Si Ca­ve­ba, rad­gan da­ma­bams _ sad
maqvs imi­si Ta­vi, fol­klor­Si Cxi­ki­ni da­viw­yo. oRond avux­se­ni
ki maT, Tu ro­gor moiq­cen (Wyo­nias aka­kis mi­mar­Ta­ven). xval ki­
dev meq­ne­ba ama­ze la­pa­ra­ki. li­tiz­dat­Si meo­re ga­mo­ce­ma ew­yo­ba
Ce­mi wig­nis. Se­ni leq­se­bis wig­nis Se­sa­xeb, ti­cia­ne­lo, aq uk­ve di­
di la­pa­ra­kia. mwe­ral­Ta kav­Sir­Si gol­ce­vi ela­pa­ra­ke­bo­da mwer­
lebs Sens wig­nze, Sem­deg daiw­yo TiT­qmis yve­lam la­pa­ra­ki da
yo­ve­li ma­Ti sit­yvi­dan sCan­da, rom di­dis in­te­re­siT moe­lian. _
Да, это будет ароматная книга! _ iZa­xo­da Cve­ni viq­to­ri. wig­ni uk­ve
mza­daa da Tu am dReeb­Si ar mii­Res Sen­Tvis Sek­ve­Ti­li av­to­
biog­ra­fia, ua­mi­soT dai­beW­de­ba. pav­le an­to­kol­skim da mis­ma
col­ma di­di yu­rad­Re­ba ga­moi­Ci­nes Cem­da­mi _ Sin mi­miw­vies, or­
jer Ta­vianT Teat­rSi bi­le­Te­bi mom­ces. Za­lian kar­gi xal­xia.
Tqve­ni oja­xis mad­li aq mec­xe­ba mec! rac See­xe­ba Teat­rebs _
ara­fers vik­leb. amaR­lo­bel­ma or­jer ga­mo­mig­zav­na bi­le­Te­bi
di­req­ciis lo­Ja­Si da Si­nac di­de­bu­li pa­ti­vi mca. Rmer­Tma­ni,
ise var, rom zo­gier­Te­bi mo­vim­du­re _ dro ara maqvs mi­sas­vle­
li, rCe­va­Si var.

400
gu­Sin gol­cev­Tan vi­ya­vi. pas­ter­na­ki iyo da miam­bo, Tqven rom
dau­re­keT mos­ko­vis dis­ku­siis Sem­deg. Za­lian ga­xa­re­buli yofi­­
la, rom mi­si mdgo­ma­reo­biT dain­te­re­se­bul­xarT. pa­piro­sis mo­
sa­we­vad de­re­fan­Si gav­dio­diT (iu­lia ser­geev­nas ar vu­bo­leb­diT)
da aq vxmau­rob­diT. ra­ze iyo ki­dev da­pa­ra­ki _ amas giam­bobT
Sem­­deg. meo­re pa­pi­ro­sis Sem­deg ga­da­vex­vieT er­Tma­neTs da ga­dav­
koc­neT er­Tma­ne­Ti. me­re ver­xov­ski Se­mo­vi­da, `ar­Ci­lia­nis~ Tar­
gma­ni moi­ta­na, wa­kiT­xva daa­pi­ra _ pas­ter­nak­ma meC­­qa­re­bao da wa­
vi­da. Sea­Si­na im ojax­da­saq­cev­ma. Sen­Tvis we­ri­li ga­moug­zav­nia _
al­bad mii­ReT. aq sao­ca­ri am­ba­vi Ca­mo­vi­da _ ga­da­git­rialebiaT
mad dis­ku­sia­ze yve­la­fe­ri, TiT­qo ki­dev Sen pao­los­Tvis gada­gik­­
ravs ra­Ra­cae­bi. we­rils xval ga­vag­rZe­leb. ax­la ki bevrs gkoc­
niT, Ce­mo kar­ge­bo.
Tqve­ni ser­go kldiaS­vi­li

stefane alibegaSvili _ tician tabiZes

b-no ti­cian,
vi­me­dov­nebT ax­lo mo­ma­val­Si, e. i. 12/V-saT­vis Tqvens Ca­mos­
vlas da im sa­bu­Te­bis Ca­mo­ta­nas, rac aR­niS­nu­lia am mo­mar­Tva­Si.
Za­lian gTxovT, 12/V_36 w. rom Ca­mob­rZan­deT. usa­Tuod ge­
lo­de­biT ro­gorc Tqve­ni an­ga­ri­Se­biT, ise sax­ban­kis an­ga­ri­Se­biT.
mo­kiT­xva q-n ni­nas da yve­las.
p-miT: ste­fa­ne
7/V _ 36 w.
[yaz­be­gi]

klavdia kolCina _ tician tabiZes

Москва, 17/V. 1936 г.


Уважаемый тов. Табидзе!
Ваш очерк о Пиросманишвили мы предполагаем иллюстрировать.
Не могли бы Вы дать нам указания, какие из работ Пиросмани наибо­
лее интересны для воспроизведения. В Третьяковской галлерее име­

401
ются 3 его вещи: 1. Гумно, 2. Рыбак, и 3. Семейная компания. Но все
эти вещи уже были напечатаны. В Музее Восточных культур имеется
101 фотоснимок с картин Пиросмани. Вы, вероятно, достаточно хорошо
знаете все его картины и сможете указать нам наиболее желательные, за
что мы будем Вам очень признательны. Предполагаем дать 3-4 вкладки.

Зав. Редакцией Альманаха `Творчество Народов СССР~


К. Колчина

viktor golcev _ tician tabiZes

Москва, 18. V. 1936.

Дорогой Тициан!

Вы знаете, как я Вас люблю и ценю. Дома я ругал Вас за промедле­­


ние, но в издательстве, конечно, хлопотал о Ваших делах. Пришлось
уп­рашивать произв. сектор, потом разговаривать Мозольковым, согласо­
вы­вать Лупполом вопрос о дополнительном включении в книгу Вашей
автобиографии, предварительно обработав ее. В результате я получил
разрешение _ поместить Вашу автобиографию в конце книги в виде
при­­ложения (чтобы не переверстивать книгу уже подписанную к пе­ча­
ти), сократив ее, выкинув цитаты и лишние детали. Сейчас пред­стоит
провозить ее через политредактуру. Всё это было бы неизме­ри­мо легче
сделать в январе. Тираж пока остается прежний _ 5 тысяч, но я буду
раз­говаривать на этот счет. Всех сейчас режет Пушкинский юбилей с
заданием выпустить 400 миллионов оттисков в этом году(!). Многие
книги (даже из числа сданных в производство) переносятся на 1937 год.
М. Н. Климкович будет теперь работать в Москве. В Союзе ему
поручили руководство всеми нацделами. Мы с ним уже очень дру­же­
лю­бно и дельно поговорили.
Вчера закончил большую вступит. статью о Казбеке. Работы _ не­
вероятное количество и в мае не предвидится передышки. С Леваном
Семеновичем послал Вам номер `Книжных новостей~ с моей заметкой
о вас. Они ее немного сокротили, т. к. я написал больше, чем полагалось.
Для распространения книги такие заметки имеют немалое значение.
Пастернак хандрит, занимается преимущественно переводами Клейс­
та. Павлик Антокольский снова увлечен театром и... фотографией. Все,

402
вместе взятые, шлем Нине Александровне и Вам дружеские при­веты.
Жду приезда. Имейте в виду, что все гостиницы переполнены. Заранее
дайте телеграмму в Союз и мне.
В. Г.

P. S. Не забудьте пополнить матерьялы для `Антологии~. Пока на


вопросы И. К. Л. я отвечаю неопределенно. Порядки теперь строгие.

viktor golcev _ tician tabiZes

Москва, 30. V. 1936.

Дорогой Тициан!

Время идет, май совсем на исходе, а Вы все не едете к нам в Мос­


кву. Дело может кончится довольно плохо, ибо поэты начали уже разъ­
ежаться на лето. Кто же будет переводить `Антологию~.
Получив задание сократить Вашу автобиографию и пользуясь Ва­
шим разрешением выправить ее, я проделал эту работу. Расчитывал на
Ваш приезд, что бы все согласовать, но пришлось обойтись без этого.
Могу Вас порадовать, что разрешение поместить ее я получил. В том
виде, в каком я Вам ее на всякий случай посылаю, она уже раз­решена По­
литредактурой и пошла в печать. Имейте в виду, что сейчас требования
идейного порядка неизбежно повышаются и будут повышаться. То, что
казалось вполне приемлимым несколько лет назад, будет браковаться в
литературе и особенно в статьях. Этого требует жизнь.
Напишите мне о Нине Александровне, о Ните, о себе, о друзьях, о на­
шей чудной Ольге Дмитриевне Форш и главное _ о том, когда следует Вас
ждать здесь. На Украину я не поеду. Мою Юлию Сергеевну я отправляю
на два месяца (июль-август) на Волгу. В Грузию я ее в этом году не повезу.
Сам подумываю о поездке в Грузию в начале августа. Хочу по­ра­
ботать для книги критических этюдом о груз. прозаиках и для книги
очерков о Грузии. Конкретных планов у меня еще нет. Павлик и Зоя
уехали в Ленинград. Зоя недавно хворала. Сейчас `гриппует~ моя Юля,
которая шлет сердечный привет. Дружески жму Вашу руку.
Ваш Виктор Гольцев

403
benedikt livSic _ tician tabiZes

Ленинград, 12. VI. 1936.


Дорогой мой Тициан,
Вы несказанно обрадовали меня сообщением, что скоро будете в
Ленинграде: уже давно у нас ходили слухи об этом, а Вы все не ехали.
Я сейчас живу один в городе: Екатерина Константиновна с Кикой не­
делю назад уехали под Киев _ на дачу. Много работаю: делаю со скре­
же­том зубовном Стендаля, пишу стихи о Грузии _ написал ряд новых
вещей: `Алазанская долина~, `Сурамский перевал~, `Варцихе~, `Баграт~,
`Смерть в Патардзеули~ и т. д. Очень хотел бы Вам почитать. На днях
сдал Гослитиздату II-ое идание моей французской антологии, до­
полненное 11/2 тысячами новых стихов. В №5 `Звезды~ я уже фи­гу­рирую,
как грузинский поэт, неизвестно кем переведенной на русский язык.
В №8 `Лит. Современника~ и в №9 `Звезды~ идут мои новые вещи о
Грузии. Словом, я по прежнему, ваш _ и всецело. Братски об­ни­маю Вас,
дорогой, и с нетерпением жду Вашего телефонного звонка немедленно
по приезде в Ленинград. На всякий случай, вот мой телефон: Ж-2-30-89.
Итак, до скорой встречи!
Душевно Ваш Бено
P. S. Карточки я получил _ спасибо!

tician tabiZe, nikolo miwiSvili, simon Ciqovani _


saxelmwifo kinomrewvelobas

В Госкинпром Грузии
Заявление
В связи с наступающей в 1937 году столетней годовщиной со дня
рождения Ильи Чавчавадзе и тридцатилетием со дня его смерти, мы
полагаем, что в числе прочих мероприятий намечаемых в оз­на­ме­­но­
вание этой даты, было бы весьма целесообразно, подготовить и специ­
альную кино-картину, посвященную жизни, деятельности и тра­ги­чес­
кой гибели великого писателя.
Не говоря уже о том, что подобного рода картини и раньше выпус­­
кались кино-фабриками Союза, что ряд таких картин выпускаются кон­

404
кретно к юбилейной годовщине Пушкина. Кино фильм о Чавчавадзе
при­обритает особенный интерес еще и тем, что по установленным в
пос­леднее время документальным данным, убийство поэта было под­
го­товлено царским правительством и осуществлено агентами охранки.
Не вдоваясь в подробности о том, какие возможности открывает
эта тема в битоописании социально-политических сдвигов 19 века в
Грузии и какой резонанс может иметь эта картина по всему Союзу _ мы
просим Госкинпром обсудить этот вопрос в принципе.
В случае положительного вашего рещения, мы обязуемся сдать
Гос­кинпрому либретто и сценарий в согласованные с вами сроки.
Так как эта ответственная работа немыслима без постаянной поли­
тической консультации в процессе работы, нам, в случае принятия ва­
ми настоящей заявки, необходимо будет помощь Госкинпрома в деле
при­влечения к этой руководящей консультации тов. Бедиа (Институт
Маркса-Енгельса-Ленина) и тов. К. Горделадзе (Филиал Академии Наук).
Н. Мицишвили, Т. Табидзе, С. Чиковани
[ivnisi, 1936]

nikolai zabolocki _ tician tabiZes

1 Июля 1936.
Ленинград.
Дорогой Тициан Иустинович!
Последние дни мы очень ждали Вас в Ленинград. Ваша открытка,
где Вы сообщаете об отъезде в Грузию, очень меня огорчила. Я надеялся
переговорить с Вами о многих делах. Теперь наш разговор, очевидно,
от­тянется до осени.
В кратких чертах дело сводится к следующему. Ленинградский
Детиздат поручает мне сокращенный перевод и обработку для детей _
Руставели. Инициатива этого дела исходит от меня. Кажется, это нужное
дело. Во всяком случае, современный русский массовый читатель и
осо­бенно школьник, переводом Бальмонта пользоваться не смогут. Об­
работка, которую я затеваю, послужила бы делу популяризации Рус­
тавели в широких массах современного русского читателя.
Я понимаяю, что это трудное и ответственное дело, тем более, что
его нужно выполнить в течении одного года до 1 сентября 1937 г. с тем,
чтобы в самом конце юбилейного года книжка уже вышла из печати.

405
Наш друг Микола Бажан, у которого я провел недавно недели две,
завещает мне свой подстрочник (Иорданашвили) с транскрипцией. В
сентябре месяце, в самом начале, я намерен приехать в Тифлис. Я должен
буду связаться с Институтом Руставели и с людьми, подготовляющими
его юбилей. Необходимо подышать воздухом Грузии и почувствовать
Руставели на его родине. Тем более, что русская литература не дает да­
же элементарных сведений об этом великом поэте.
Моя обработка по своему объему не будет превышать 1/3 под­ли­н­
ника. Тем более, будет трудно, в этом сжатом виде, передать дух и по­
эти­­ческие особенности оригинала.
Если в сентябре месяце Вы, Тициан Иустинович, будете в Тифлисе,
я буду просить Вас свести меня с нужными людьми и помочь мне в
этом деле. К редактированию обработки мы думаем привлечь Н. С. Ти­
хо­нова, хотя я с ним еще не говорил об этом.
Ради бога, сообщите мне, что Вы обо всем этом думаете, будете ли
в сентябре в Тифлисе и можно ли мне будет рассчитывать на помощь со
стороны Института Руставели.
До самого последнего времени я был перегружен прозаическими об­
работками и только теперь заканчиваю их. Намерен был тотчас же принятся
за Важа Пшавелу, но теперь в связи с этой срочной затеей, перевод `Алуда
Кетелаури~ несколько затягивается. Прошу Вас сооб­щить к какому времени
он Вам нужен. И что Вы находите нужным делать в первую голову.
Числа 8 или 10 я выезжаю на Украину, где живет моя семья. Я устроил
себе дачку на берегу Днепра, за Каневым, в живописном бла­годатном
местечке, которое описано у Гоголя в `Вие~. Там, на кладбище и сейчас
стоит полуразрушенная деревянная церковка, в которой Хома Брут читал
псалтырь по убитой ведьмочке. прошу Вас написать мне по адресу: УССР,
Киевская область, Золотоноша, п/о Прохоровка, дом Кронберга, мне. Я
буду там до самого сентября и приеду в Тифлис, не заезжая в Ленинград.
И еще есть за Вами должок: обещали послать мне подстрочник и
транскрипцию Вашего стихотворения, названия которого я не знаю, но
которое Вы читали мне и которое, вероятно, помните. Я бы хотел по­
пытаться перевести эту прекрасную, трогательную вещь. Или, может
быть, мы в сентябре договримся об этом, т. к. подстрочник требуется
очень подробный и с авторским коментарием.
В начале октября я вернусь в Ленинград.
Вот краткий отчет о моих планах на лето и на весь будущий год.
Очень прошу Вас, напишите, как Вы ко всему этому относитесь.
Передайте мой сердечный привет Нине Александровне.
Ваш Н. Заболоцкий

406
viktor golcev _ tician tabiZes

Дорогой Тициан!
Поймите мою досаду: Вы мне сказали, что Ваш поезд отходит с
Курского вокзала. Мы с Павликом Антокольским заехали в цветочный
магазин и явились на Курский вокзал за 20 минут до отхода поезда.
Спросили контролершу, с какой платформы отходит №20 до Орд­жо­
никидзе и та ответила, что с третьей(?!). Но платформа оказалась пуста.
На пятой платформе мы увидели готовый состав. Ринулись вниз, потом
наверх, но оказалось, что поезд не тот. Тогда я снова спросил у какого-
то чина в форме: с какой платформы уходит Ваш поезд? Тот ответил,
что с четвертой. Но и она была пуста. Мы поняли, что дело обстоит
неблагополучно, бросились к справочному бюро, но уже по дороге к
нему другой железнодорожник нам разъяснил, что Ваш поезд уходит
с Казанского вокзала! Такси не оказалось. Вскочили на трамвай и...
явылись на Казанский вокзал с тем, чтобы... увидеть хвост уходящего
поезда. В великой досаде мы сели в метро и отправились по домам.
Павлик просил передать Нине Александровне и Вам, что очень
жалеет о произошедшем нелепом недорозумении, о том, что ему не
уда­лось с Вами повидаться перед отъездом. Вид у него плохой и встре­
во­женный: хворал последние дни его отец. 30-го я проводил Зою и
Павла. В Киев поехали многие вахтанговцы. Павел хочет писать поэму
о Пестеле, собирается посетить Тульгин, Каменку.
Моя Юля уезжает после-завтра на Волгу. Достать билет на параход
прямо из Москвы так и не удалось.
У нас в Гослитиздате _ новый завед. редакцией творчества народов
СССР, производит приятное впечатление, но я ему сказал, что с осени из
штата ухожу. Фамилия его Мусоэлян или что-то в этом роде. Он просил
меня, передумать и остаться, но я проявил твердость. Послезавтра,
вероятно, буду беседовать с И. К. Лупполом о всех делах.
Еще новость: Ставский уволил Дайреджиева. Тот подал заявление об
очередном отпуске, а его отпустили совсем. Это следовало сделать давно.
Сообщите мне тифлисские новости. Как проживают наши общие
друзья? Надеюсь, что Вы с Ниной Александровной доехали вполне
бла­гополучно, что дома у Вас все нашли в порядке.
В Москве снова стало очень жарко. Работать трудно, а работы без­­
дна. Редактирование Брюсовского `Венка~ я почти закончил. Мате­ри­
ально эта работа дает совсем немного, но за то она представляла для

407
меня большой интерес. Очень приятно было перелистывать рукописи
Брюсова, отыскивать неизвестные варианты.
Будьте здоровы и благополучни, дорогой друг! Пишите обязательно.
Нине Александровне, Ните и всем добрым знакомым _ самый сер­
дечный привет от меня и от Юли.
Крепко жму Вашу руку.
Ваш Виктор Гольцев
Москва
4. VII. 36

viktor golcev _ tician tabiZes

7. VII. 36.

Дорогой Тициан!

Сегодня мне принесли Ваше письмо. Надеюсь, что Вы уже полу­чи­­


ли мое письмо, в котором я выражал дасаду мою и Павлика Антокольс­
кого и сообщал о том, как мы, согласно Вашему указанию, раз­ле­телись
на Курский вокзал.
Мою Юлю я 5-го отправил на Волгу через Казань. Из Казани вчера
по­лучил телеграмму: она уже садилась на пароход вместе с женой Н. С.
Ашу­кина.
Относительно тиража Вашей книги я говорил с И. К. Лупполом, но
ничего сообщить утешительного не могу. Он просил Вам передать, что
из-за огромного увеличения изданий Пушкина и Горького, Гослитиздат
повысить тираж сверх обычной нормы не может. С П. Ф. Юдиним се­
год­ня утром случилось несчастье. Он ехал на машине в Москву с дачи,
произошло столкновение, в результате которой он сильно пострадал.
Кажется, у него сломлено ребро.
Сегодня виделся с П. А. Павленко. На него больно смотреть _ такой
он измученный и грустный. Он сейчас очень сердечен и мягок, той особой
мягкостью, которую проявляют иногда люди, перенесшие большое горе.
Собираюсь поехать к нему в `Переделкино~, с тем чтобы про­ведать и
Пастернака.
С В. П. Кином и И. К. Лупполом сегодня, наконец, договорился о
своем уходе из Гослитиздата. Меня отпускают с осени, но я обязался быть

408
консультантом и внештатным редактором. По этому случаю чув­ствую
себя имянинником, не мог же я до бесконечности тратить столько вре­
мени на издательство. О материальной стороне я и не говорю. Но гру­
зинской литературой я буду заниматься не меньше, с акцентом на пи­
са­ние статей.
Что касается Вашего заявления относительно И. Чавчавадзе, то
при­дется немного подождать, ибо весь план еще не прошел через ЦК.
А тут еще история с Юдиным!
Луппол спрашивал об Антологии. Я дал ему успокойтельную инфор­
мацию, но настоятельно прошу Вас срочно прислать транскрипции и
подстрочники Шавтели, Чахрухадзе и других _ недостающих.
О том, что у нас в редакции новый заведающий т. Мусоэлиян, я
уже Вам сообщал, так же как и о том, что Б. Дайреджиев снят.
Вместо Горького, повидимому, не будет никого _ формально до но­
вого съезда писателей. Нельзя же в самом деле сажать на его место
А. Толстого! При всем своем таланте, тот ведь не отличается особым
умом. Исполняющим обязанности Щербакова назначен Ставский, а что
будет дальше _ никто толком не знает. Прошел слух, что И. А. Мар­чен­
ко тоже получает назначение в Ленинграде, но сегодня он сам мне это
оправерг к моемо большому удовольствию.
Соня Есенина больна. У нее подозревают аппендицит.
В Москве стало очень душно и жарко. Работать трудно, а надо до
по­ездки в Закавказье многое сделать. Окончательно решил, что поеду
в Гру­зию в первой половине августа. Вероятно, загляну и в Армению.
Мицишвили вел себя немного странно. Я звал его много раз, но он
так и не пришел. Должно быть он теперь уехал.
О своей книге не беспокойтесь. Она будет издана хорошо. План
пришлю (я думал, Вы его взяли на другой день).
Большой привет Нине Александровне, Ните и всем друзьям.
Дружески жму Вашу руку.
Ваш Виктор Гольцев
[moskovi]

409
tician tabiZe _ grigori karabelnikovs

В редакцию `Двух пятилеток~.


Т. Г. Карабельникову.
Начиная с 1927 года, я изучаю Грузинские субтропики, на тему
об осушении колхидских болот, что дает прирост 200 тысяч га суб­тро­
пической полосы для технических культур, мною написана книга из­
дан­ная на грузинском языке, частично статьи появлялись и в Москве.
По­эма `Рион Порт~ напечатана в специальном издании `Огонек~, пос­
ваященном субтропикам под редакцией Мих. Кольцова. Западная Гру­­
зия моя родина, мне с детства известны эти места и на фоне моих дет­
ских воспоминании я пишу новеллу или повесть приблизительно в 3 п.
листа, для вашего сборника `Родина~.
В связи с постановлением Союзного Правительства о разведении
цитрусов на 40 тысяч гектаров до 1940 года проблемма грузинских суб­
тропиков приобретает общественное значение, тут входит также раз­
решение задачи, в конце второй пятилетки обеспечить всю потреб­ность
Союза чаем. Мне для ознакомления на месте с работами по осуш­ке болот
и разведении цитрусов, придется поехать в Поти и осмотреть эти места.
Прошу, заключить со мною договор на эту повесть. Работу пред­
став­лю в срок в отредактированном виде на русс. языке.
Тициан Табидзе
10/VII _ 936 г.
[Tbilisi]

sofia tolstaia-esenina _ nino da tician tabiZeebs

12 Июля 1936.

Дорогие Нина Александровна и Тициан,


Вы уехали, как всегда, не простившись со мной. Но я не очень сер­
жусь, п. ч. очень Вас люблю и на Вас сердиться не могу.
Я все еще в М-ве, п. ч. только что встала после трехнедельной бо­
лезни _ ужасный припадок малярии и аппендицит. Завтра уезжаю па­
ро­ходом из Москвы на Волгу. Провыдаю свою мать. Вернувшись, по­
еду в Кисловодск, на Август, если достану курсовку на лечение. Сейчас

410
мало на это надежды, п. ч. почти невозможно достать курсовки и я в
мрачности по этому поводу.
У девочки Евгении Николаевы ничего не вышло с поездкой на Кав­
каз, т. к. ее спутница ее подвела. Сейчас Тамара уже в Коктебеле.
Это письмо Вам передаст Владимир Александрович Успенский,
мой старый приятель, прекрасный человек и прекрасный художник. Он
плем­янник Глеба Успенского, очень близкий друг Макса Волошина,
Бо­гаевского, Остроумовой-Лебедевой, Кругликовой и многих других
хо­­роших людей. Я позволила себе дать ему Ваш адрес, т. к. я подумала,
что Вы можете быть взаимно друг другу интересны и приятны.
Шлю Вам мои самые нежные дружеские чувства и очень прошу
оставить мне маленькое место в Вашей памяти.
С. Есенина
[Москва]

natalia CxeiZe _ tician tabiZes

21-VII-36.

Уважаемый и славный Тициан,


Шлю Вам `Автобиографию урядника~ и `Смерть Баграта Заха­ры­ча~.
Над Важа я работаю, но работаю скверно (из-за болезни) и вообще,
меня клонит к отдыху. Однако, в августе хочу оживить работу с тем, чтоб
отдыхать в дальнейшем.
Вот список вещей, которые я считаю нужным включить в сборник:
1. Svlis nuk­ris naam­bo­bi.
2. ia.
3. su­ra­Te­bi (mglis Se­sa­xeb).
4. bag­rat za­xa­riC.
5. uriad­ni­kis av­to­biog­ra­fia.
6. Cve­ni ma­ma­li.
7. gog­ra.
8. Cxik­vTa qor­wi­li.
9. xo­le­ram miS­ve­la.
10. sof­lis su­ra­Te­bi _ fSa­ta­Ze.
11. `_~
12. sa­Ta­gu­ri.

411
13. mTa­ni ma­Ral­ni.
14. Pro do­mo sua.
15. Ce­mi wu­Ti­so­fe­li.
В `Pro do­mo sua~ неинтересны, высказывания о литературных вли­
я­ниях и дать их прочесть нашим `горе критикам~ просто даже полезно.
Интересен и автобиографический отрывок _ нетолько для выявления
личности самого автора, но и некоторых сторон тогдашнего уклада
(напр., школа и отношение к ней учащихся).
Пожалуйста, сообщите Ваши соображение по поводу моего спис­
ка. Считаете-ли Вы нужным его дополнить и чем? Также и по поводу
моих переводов. Я считаю эти две вещицы шедеврами Важи. Когда я
их назвала подлинной социальной сатирой, то мне на это один досужий
ответил, что для этого они слишком `легки~. На это я могу лишь сказать,
что если не считать гениальной интриги `Ревизора~, то весь его стиль
построен на той-же `легкости~ и Гаприндиа наш `врет~ на той-же вы­
со­кой ноте, что и Хлестаков, Сквозники и Добчинские.
В вопросе гонорара я исхожу из общего положения:
Гослитиздат, напр., оплачивает перевод классиков 320_350 р. за пе­
чат­ный лист при тираже 10 тыс. Так было с И. Чавчавадзе, так я думаю,
надо поступит и с Важа.
Сентябрь я провела в Раче, на Военно-осетинской дороге (uwera).
В октябре буду в Тифлисе. Тогда поговорим подробно. Пока-же жду от
Вас деловых сообщений.
Привет и самые лучшие мои пожелания Вам, Нине и Вашей де­воч­ке.
Ната Чхеидзе
Москва, Центр. Колпачный пер. 11, кв. 3.

boris eixenbaum _ tician tabiZes

27/VII. 36.

Дорогой Тициан!
Спасибо Вам за память и внимание. Наш первоначальный план
изменился. Я так устал, что мы поехали на старое место _ в Коктебель,
откуда я и пишу Вам. Может случиться, что мы отсюда (в конце августа)
проедемся к морю до Батума и заедем в Тифлис. Но это сомнительно.
Надеюсь увидеть Вас зимой в Ленинграде.

412
Сегодня _ годовщина смерти Лермонтова. Видели ли Вы II том в
из­дании `Academia~? Я им немножко горжусь. Осенью вийдет I том, а к
концу года _ V том, и все издание будет закончено.
Написал для детей биографию Лермонтова _ осенью выйдет в Де­
ти­з­дате.
Шлем привет Нине Александровне и Вам.
Крепко жму Вашу руку.
Б. Эихенбаум
[koktebeli]

nino mayaSvili-tabiZe _ tician tabiZes

Ce­mo Zvir­fa­so ti­cian!


Cven kar­gaT varT. Ca­mo­vi­da da­vid vla­di­mi­ro­vi­Ci co­liT
da bav­SviT. gu­Sin­win mTe­li dRe iy­vnen Cem­Tan. sa­Ra­mo­Ti moew­
yvnen bem­liuk­Si kar­gaT. mar­to dav. vl. sic­xe aqvs. gu­Sin me da
ni­ta vi­ya­viT mTe­li dRiT. xval Ca­mo­va Cven­sa, eqim­Tan un­da wa­
vi­des. mSve­nie­ria bem­liuk­Si. me rom Se­ni am­ba­vi da­nam­dvilebiT
vi­co­de, Ca­mox­val Tu ara, me ar wa­val yi­rim­Si, Tu ara, me ga­da­
vi­do­di sa­na­to­rium­Si, de­da ki dab­run­de­bo­da sax­lSi. moi­we­re
vrce­li we­ri­li, Se­ni am­ba­vi ma­wu­xebs. ara­bi­Ze dau­We­riaT, ro­
gorc ga­moir­kva. sax­lSi ra am­ba­via. klav­dia ni­kol. da bo­ris
ni­ko­lae­vi­Cis mi­sa­mar­Tze mom­we­re. mo­mi­kiT­xe, rom na­xo.
ro­gor mo­ge­wo­na ni­ti­kos por­tre­ti? pao­los, gog­las da sxva
me­gob­rebs sa­la­mi. ni­ti­kom 2 ki­lo moi­ma­ta. ga­ko­cebT bevrs.
Se­ni ni­na
[iv­li­si, 1936]

nikolai zabolocki _ tician tabiZes

2 августа 1936.
Прохоровка.
Дорогой Тициан Иустинович!
Благодарю Вас за письмо; я получил его своевременно и оно меня
очень обрадовало. Я, признаться, одно время думал, что переделка для

413
детей не может заинтересовать публику: мы еще не привыкли понас­­
тоящему учитывать интересы массового читателя. Но ведь Рус­таве­ли
написал народную вещь, в Грузии она известна всему народу. Зна­
чит, и в русском переводе мы должны постараться довести ее до ши­
ро­ких масс читателей, а это возможно, к сожалению, только при по­
мощи обработки, т. к. полный перевод по многим понятным при­чи­нам
до массового русского читателя не дойдет. После Вашего письма я
спокоен. Если специалисты по Руставели мне помогут, я надеюсь спра­
виться с работой в один год.
Что касается материальной стороны, то я имею договор с Ленин­
градским отделением Детиздата, где я работаю давно. Ваша мысль
относительно Гр. Ев. Цыпина _ превосходна. Я с ним в самых лучших
отношениях. Он знает меня еще с тех пор, как работал в `Известиях~ и
печатал там мои стихи. Вероятно, он с большой охотой взялся бы за это
дело, но меня, признаться, очень угнетает мысль о постоянных поездках
в Москву и я решил заключить договор в Ленинграде. Там пошли на мои
условия и обещали просить Н. С. Тихонова быть редактором этой книги.
Сам Н. С. сейчас на Кавказе и я с ним не успел переговорить лично.
`Алуду Кетелаури~ я буду переводить зимой, параллельно с Рус­
та­вели. В Тифлисе мы поговорим об этом подробнее. У меня нет тран­
скрипции этой вещи, кроме того нужно устроиться с консультацией.
Впрочем, это, вероятно, можно устроить и в Ленинграде, с помощью Е. Б.
Вир­саладзе, которая помогала мне, когда я переводил поэму Орбелиани.
Ваши новые стихи очень хороши, это чувствуется и по подстроч­
нику. Я сразу стал переводить их и вот посылаю Вам два перевода: `В
ущельи Арагвы~ и `Рождение слова~. Это _ не окончательные тексты,
тем более, что некоторые строчки для меня и до сих пор темноваты, и
я слишком свободно перевел их. Вообще, как Вы видите, переводы до­
вольно свободные. Я очень страшусь пунктуальной передачи смыс­ла в
том случае, если это звучит в русском стихе нарочито и неестественно.
Я стремлюсь к тому, чтобы перевод звучал как оригинальное сти­хо­
товорение. Это не значит, конечно, что я допускаю искажение смысла.
Я стараюсь только интерпретировать смысл в том случае, когда это
требуется для легкости и ясности стиха. В Ваших стихах пленяет меня
удивительная близость душевного мира к миру природы. У Вас эти два
мира сливаются в одно неразрывное целое _ и это для нашего времени
явление редчайшее. Среди современных русских поэтов природу любят
и чувствуют лишь очень немногие. Грузины знают природу куда лучше,

414
чем мы. Но такое гармоническое и естественное слияние душевного
мира с природой, какое я вижу по Вашим стихам, я не встречал еще ни
у кого. Оно, конечно, есть результат долгой поэтической и душевной
работы _ результат, о котором молодые поэты могут только мечтать.
Я Вас прошу, Тициан Иустинович, отметить в моих переводах все
те места, которые требуют исправлений. Их есть несколько, и неко­то­
рые я уже знаю. В Тифлисе я постараюсь выправить переводы.
Что касается стихотворения `Ананури~, то я перевел его неудачно,
и буду переводить (позже) снова, когда несколько позабудется первый
перевод. Кроме того, мне еще нужно посоветоваться с Вами от­но­си­
тельно некоторых темных мест подстрочника.
В Тифлисе я буду в первых числах сентября. Лен. Союз Писателей пи­
сал в Ваш союз о моем приезде. Если это нужно, то я дам телеграмму о
выезде из Киева (на ваш адрес). Только нужно ли это? Комнату в гос­ти­нице
я, вероятно, найду, а больше мне ничего не нужно. Впрочем, Вам видней.
Передайте мой сердечный привет Нине Александровне.
Жму Вашу руку. Будьте здоровы.
Ваш Н. Заболоцкий

ilia zilberStein _ tician tabiZes

2 августа 36 г.

Многоуважаемый Тициан Устинович!


Я очень жалел, что не застал Вас в Москве. Звонил Вам несколько
раз в гостиницу, но все неудачно. Очень хотел поговорить с Вами о
всяких пушкинских делах, в частности о моем сценарии. Сердечно Вам
благодарен за Ваш отзыв о сценарии.
Съемки картины идут сейчас кажется около Казбека полным хо­дом.
Там уже три недели находится вся экспедиция, а также Д. Н. Жу­равлев _
исполнитель роли Пушкина. Лично я надеюсь попасть туда в сентябре.
У меня с 4 сентября путевка в Абас-Туман. Я надеюсь оттуда на машине
съездить два-три раза в течение сентября на место съемок, а в октябре
провести там дней 10, а заодно посмотреть ваш чудесный Тифлис.
Буду Вам очень благодарен, если Вы напишете мне о том, будете ли
Вы в сентябре-октябре в Тифлисе. Кстати, сколько часов езды от Абас-
Ту­мана до Тифлиса и хорошая ли дорога между ними?

415
Сегодня мы посылаем Вам наложенным платежом на Ваш личный
адрес пушкинский том. Я очень жалею, что у меня все личные эк­зем­
пляры разобрали, а то я бы с радостью его Вам презентовал.
Сердечный привет. Крепко жму руку.
И. Зильберштейн
[moskovi]

viktor golcev _ tician tabiZes

Дорогой Тициан!
Что-то давно от Вас нет вестей. В Вашей книге никакие исправления
сделать было уже невозможно, ибо она уже печаталась. Зато _ бумага
превосходная, лучшая, какая есть в издательстве (на весь тираж).
На днях был у Пастернака в `Переделкино~, провел целый день у них
на даче. Много говорили о Вас и о Вашей русской книге. Б. Л. очень ждет
ее появления, придает ей заранее большое значение (так же, как и я).
14-го я выезжаю на Орджоникидзе. Оттуда _ по Военно-Грузинской
до­роге в Тифлис. Вместе со мной едет Соломон Иорданишвили.
Луппол в отпуску. Марченко все таки не выдержал, неполадил со
Ставским (ох, какой тот трудный человек!) и ушел из Союза. Очень
жаль. Вместо него _ временно М. Розенталь из `Литкритика~.
Был у меня еще один разговор с Л. М. Суббоцким. Договорились о
пос­тоянном сотрудничестве в `Литгазете~ с осени. Хочу писать, писать
и поменьше редактировать за... 35 рублей с печатного листа. С Кином
и Луп­полом, как я уже сообщал, после долгих переговоров, я до­го­во­
рился о пе­реходе на внештатную работу. Но сейчас снова меня ста­ли
уговаривать ос­таться. Но я тверд. Дела по `антологии~ я, во всяком слу­
чае, оставлю за собой.
Кстати, Конст. Липскеров превосходно перевел Теймураза I и Бе­сики.
Ваше стихотворение о Маяковском я тщетно просил перевести
Луговского. Перевел Державин и перевел очень хорошо. Пастернак то­­же
одобрил. Это стиховторение я помещаю в юбилейном альманахе (ни­где
в другом месте его пока печатать нельзя). Оно пойдет вслед за сти­хо­
творением Маяковского `Владикавказ-Тифлис~ на весьма по­чет­ном мес­те.
Я все таки добился своего от Пастернака. Упрашивал, умолял, тре­
бо­вал новое стихотворение о Грузии. Сейчас он пишет; говорит, будет

416
строк 200_250. Жаль, что до моего отъезда не кончит. Если только бу­
дет возможность _ захвачу с собой пробный экземпляр Вашей книги.
Как Нина Александровна и Нита? Все в Боржоми? Юля продолжает
обретаться на Волге, чувствует себя хорошо.
От Павлика давно нет вестей. Я разозлился на него (подвел с пе­
ре­водами Леонидзе) и не ответил на письмо, посланное им из Киева.
В Москве стояла дикая жара. Теперь разлилась у нас приятная про­
х­лада.
Устал я изрядно. Хотел было совсем отказаться от поездки в Гру­
зию, но снова потянуло на мою `вторую родину~. На будущий год пред­
по­лагаю поехать с Юлей в Крым.
Не знаю, кого застану в Тифлисе. Быть может, все друзья разъ­еха­лись.
Будьте здоровы и благополучны.
Любящий Вас Виктор Гольцев
Москва
10. VIII. 36

viktor golcev _ tician tabiZes

10. IX. 36. Вечер.

Дорогой Тициан!

Хоть я и знаю, что Вы сейчас находитесь в Казбеке, все таки пишу Вам.
Я живу совершенно один в недавно построенном и еще не от­кры­
том доме отдыха, вдыхаю горную прохладу, брожу, посмотриваю на не­
понятных людей с мечами и круглыми щитами, перечитываю поэмы
Важа Пшавела. Завтра утром мне приведут лошадь и я поеду верхом в
священное для меня Чаргали. Дорога уже знакома.
Самый большой привет Нине Александровне и Ниточке.
Дружески жму Вашу руку.
Любящий Вас Виктор Гольцев
Барисахо

417
boris pasternak _ tician da nino tabiZeebs

1. X. 36.

Дорогие мои Тициан и Нина, опять Вы нас балуете. Пишу Вам из


Пе­ределкина (мы наверное будем тут зимовать), пишу, не повидав еще
Софьи Андреевны.
Что за роскошь в самом деле опять на нас свалилась! Целый фрук­
товый сад с вином в двух возрастах: детском и зрелом. Как же бла­го­да­
рить Вас за все это!
И не устали Вы, догадываюсь я, уложить корзинку и отвезти на
вок­зал милой и несравненной С. А., как к Вам наверное явился Витя
Гольцев со словами: полюбуйтесь, до какого бездарного лепета до­ка­
тился Ваш Боря.
Нет, серьезно. Видели ли Вы что нибудь подобное? Зина, а также
и Евг. Влад. только головой покачали и отказались верить, что я отдам
это в печать.
Нина, Нина! Тициан, мое золото, что со мной делается, милые мои?
Откуда эта вода и скука и это бездушье и глупость, один ли я повинен
в них? Скажу себе в оправданье, что ведь я отказывался, я знал, что до
одоленья освобождающей, разваливающей меня прозы, никакие стихи
не будут в моем плане, долго-долго не будут, не в стихах я сейчас, а где
то далеко-далеко от них в стороне.
Но что поделаешь! Объяснял я это Виктору, и ведь не дурак че­ло­
век, а приятель, а как горохом об стену!
Не успокаивайте меня, лучше дайте сам я Вас успокою. Тициан и
Ни­на, не думайте, что я действительно кончился, что теперь все у меня
пойдет в таком роде. Вы увидите, прозу я напишу, я дня два как вновь
за нее взялся. Одно знаю, она будет живая. Здесь именно отыщутся те
следы жизни, которой как будто не стало у меня со `Второго рожденья~.
Да, но как можно было дать такой трехстопничек, такое птичье,
пустоватое ти-ти-ти о Грузии! Какою мерзостью было так мало сказать о
Паоло! Дружите ли Вы с ним вновь по старому? Ах, как я бы этого хотел!
По отсылке этого рифмованного позора я целыми вечерами думал о нем.
Я вспомнил его широту, благородство его проявлений по отношенью ко
мне в отвественнейшие для души моей минуты. Какая безукоризненная
проницательность большого человека с большим сердцем и кругозором!
Простит ли он мне легкость этих строк о себе (в них нет ничего дурного,
но так ли надо было о нем говорить?), простит ли мои пересуды этого

418
года? Ах, с каких мелких позиции судил я его! Я не в `позициях~ рас­
ка­иваюсь: более общепринятые ничуть не крупнее. Но как я смел его
мерить такими ничего не говорящими мелочами. Я не изменился, я знаю:
революция не в `Литературке~, не в литорганизациях, не в соревнованьи
в робости, а в крайних своих очертаниях и в центральных лицах. Она
пока только в самом большом. Оттого то и трудно: она станет жизнью,
ког­да будет и в самом малом. И, конечно, будет.
Я не изменился, говорю, но вдруг вспомнил по настоящему Паоло,
и не могу понять, что со мною было зимой, и кто мне дал право искать в
нем перемен и их ему без основанья приписывать. Меня тогда ослепила
эта чортова дискуссия. В этом культурно-просветительном дурмане я
вдруг забыл, что люблю его.
А Вы, Тициан? Воображаю, что вы испытали, прочитав про водо­
пад и так далее! И это в момент, когда появленье Вашей книги освежает
весь воздух в литературе, напоминает о поэзии, о том, что водились та­
кие люди когда то, поэты, и вот, как это ни невероятно, один еще уце­
лел, один на весь союз. Честное слово, этой радостью делятся именно
в таком духе.
Ну да что говорить, как это ни страшно, главная вина на Вите _
пов­торяться не стоит.
9. X. 36.

Письмо лежит себе и лежит, и я не знаю, почему его не отсылаю. Был


в городе, звонил С. А., но не застал ее дома, и только просил передать ей
нашу благодарность. Дребедени, содержащейся в этом письме, не при­
да­вайте особенного значенья. С тех пор было много других волнений, и
одно другое уравновешивает. Крепко целую Вас обоих и Ниту.
Ваш Б.
[peredelkino]

karlo donaZe _ tician tabiZes

di­daT pat. ti­cian!


upir­ve­le­sad sa­la­mi da kar­gad yof­nis sur­vi­le­bi... raki
mouc­le­lo­bis ga­mo ar mo­mi­xer­xda Tqven­Tan xan­daz­miT sauba­ri,
iZu­le­bu­li vxde­bi, am ba­ra­TiT wa­gar­TvaT Tqven­Tvis Zvirfa­­si
ram­de­ni­me Ta­vi­su­fa­li wu­Ti. am ba­raTs vwer pat. p. iaSvilis

419
ax­la-­xan ga­mo­su­li puS­ki­nis Tar­gma­ne­bis STa­beWdilebis qveS;
me­tad di­di da pa­tiv­-sa­de­bi Sro­maa ga­weu­li... ker­ZoT, zogierTi
leq­si, uf­ro cal­keu­li ad­gi­le­bi ma­Ra­li xelov­nebi­­Taa Ses­ru­
le­bu­li, Tum­ca aris av­to­ris Rir­se­ba­zed da­ba­li ad­gi­le­bic.
mTar­gmnels gan­sa­kuT­re­bul pa­tiv­Si yavs leq­sis rit­mul­-mu­si­
ka­lu­ri mxa­re, icavs jva­re­din riT­mis prin­cips, ra­sac xSi­rad
uv­nia ro­gorc ideur mxa­ri­saT­vis, ise leq­sis sim­su­bu­qi­saTvis.
Ce­mis fiq­riT, puS­ki­nis ma­ga­liT­ze, um­Tavresia ara jva­re­din riT­­
mis prin­ci­pi, ara­med leq­sis puS­ki­ni­seu­li sim­su­bu­qe, ro­mel­
sac aR­rCobs jva­re­din riT­mis prin­ci­pi. uka­nas­kne­li erTgva­ri
xer­xia da iw­rod Sek­ru­li na­pi­re­bi im gi­Ji mdi­na­ri­saT­vis, ro­
mel­sac puS­ki­nis leq­sis sti­qia qvia, ro­me­lic nia­vi­viT la­Ria da
ona­va­ri... mec aka­ki­seu­li su­bu­qi leq­si avi­Re sa­zo­mad da vfiq­
rob, igi uf­ro sa­fe­ria da Se­sat­­yvi­si puS­ki­ni­saT­vis. am­gva­ri
leq­siT maqvs Tar­gmni­li 50_60 leq­si puS­­kin­-ler­mon­to­vis, ro­
mel­sac dRem­de mkiT­xve­lad mar­to mTar­gmne­li yav­da da es-e­sa­a
am­xa­na­ge­bis rCe­viT ga­dav­wyvite, dav­beW­do Cvens Jur­nal­-­ga­­ze­
Teb­Si da ag­reT­ve Tqven­da­mi rwmu­ne­bul kre­buls Se­mov­Ta­va­zo,
ra­sac Cem­Tvis gan­sa­kuT­re­bu­li mniS­vne­lo­ba aqvs... me mrwams
Tqve­ni bu­ne­bis gul­wrfe­lo­ba da miud­go­me­li pir­da­pi­ro­ba (ro­­
me­lic ase Rir­seu­lad ga­xasi­­aTebs Tqven) da vi­me­dov­neb, ixel­
mZRva­ne­lebT Tar­gma­nis Rir­se­biT da Ce­mi sa­xe­lis `u­po­pu­la­
ro­­ba~ li­te­ra­tu­ra­Si ar gax­de­ba ma­fer­xe­be­li ga­re­moe­ba Ce­
mi ka­rie­ri­saT­vis Tar­gma­nis fron­tze. pi­ra­daT 1923-4 wli­dan
mec vi­beW­de­bi dro-­ga­moS­ve­biT aqa­-iq, mag­ram Ce­mi pe­da­go­giu­ri
mdgo­ma­reo­ba (qar­Tul ena­sa da li­te­ra­tu­ras vas­wav­li) Zal­ze
mci­re dros mi­to­vebs li­te­ra­tu­rul mu­Sao­bi­saT­vis... ker­ZoT,
war­mod­ge­nil rveu­li­dan Tu 10 leq­si mainc ga­va Tqven­da­mi rwmu­
ne­bul kre­bul­Si, mTar­gmne­li di­daT kma­yo­fi­li da da­va­le­bu­
li iq­ne­ba Tqve­ni sa­xe­li­sa­gan, ro­mel­sac ukav­Sir­de­ba Ce­mi li­te­­
ra­tu­ru­li ka­rie­ra am uban­ze (Tar­gmnis).
mniS­vne­lo­ba aqvs ima­sac, rom Tar­gma­ne­bis sti­li ram­de­ni­
med Ta­vi­se­bu­ria (rac gaam­ra­val­fe­ro­va­nebs kre­buls) da mTar­
gmne­lic pro­fe­sio­na­li pe­da­go­gia, ro­me­lic puS­kin­ze mu­Saobs
ara mar­to xe­lov­ne­bis, ara­med pe­da­go­giu­ri mo­saz­re­bi­Tac...
bo­di­Si Se­wu­xe­bis­Tvis. ba­ra­Tic Zal­ze naC­qa­re­via, TiT­qos
fex­ze na­we­ria.
pat. kar. do­na­Ze
5/X. [1936]

420
vladimer gogeSvili _ tician tabiZes

9/X-1936 г.

Тов. Т. Табидзе
Для сборника `Пушкин в Грузии~ Вам поручено к 1/XI_1936 г. ста­тьи
на темы: `Пушкинские даты в Грузии~ размером в 1 печ. л., `Вли­яние
Пуш­кина на русс. поэтов и писателей~ размером в 1 печ. л.
Просьба _ срочно приступить к выполнению этой работы. Для зак­
лючения договора, Вы, в ближайшие дни, будете вызваны в Груз­фи­лиал.
Зам. Председателя Грузфилиала АН СССР
В. Гогешвили
[Tbilisi]

nikolai zabolocki _ tician tabiZes

15 Окт. 1936.
Ленинград.
Дорогой Тициан Иустинович!
Из холодного, серого Ленинграда, уже залепленный мокрым сне­гом
и продрогший от холода, но с головой, полной грузинских впе­чат­лений
и чудесных воспоминаний о юге _ спешу еще раз, теперь уже пись­­мом,
поблагодарить Вас за этот месяц, за наши поездки, за на­ши пирушки, за
все Ваши хлопоты и заботы обо мне. Я никогда не за­­бу­ду этот тифлисский
месяц и воспоминание о нем будет лучшим вос­поминанием в моей жизни.
Прошу передать мой сердечный привет и особую благодарность Нине
Александровне, которая особенно тронула меня в последние ми­нуты.
После театра, утомленная спектаклем, она все же приехала на вокзал и,
благодаря ей, наше прощание получилось особенно милым и сердечным.
В Москву я не заехал, вернее _ не остановился в ней. Придется
ехать туда в скором времени, вероятно, через неделю _ для разговора с
Цыпиным и Гольцевым.
Здесь в Ленинграде мои дела идут нормально. Сегодня в Детиздате
мой доклад о поездке и о Руставели.
Дорогой Тициан Иустинович, прошу Вас, не забыть выслать мне ру­
копись `Абесалом и Этери~. Кроме того, Нина Александровна обе­щала
мне выслать подстрочники детских вещей. Буду ждать их.

421
Твердо надеюсь, что этой зимой мы встретимся в Ленинграде. Про­­­
шу о приезде сообщить телеграммой, чтобы мы могли встретить Вас
на вокзале. А до того времени надеюсь, Вы черкнете мне два слова _ о
Ваших делах, о Тбилиси, о наших общих друзьях.
Будьте здоровы. Еще раз благодарю Вас за радушное гостепри­им­
ство. Моя семья шлет Вам привет, а Никита особенно благодарит Нину
Александровну за кахетинскую шапочку. Привет Ниточке.
Ваш Н. Заболоцкий

aleksandr mitrofanov _ tician tabiZes

Уважаемый тов. Табидзе!


`Красная Новь~, договорившаяся с Вами (в последний Ваш приезд)
о статье `Пушкин в Грузии~ _ страстно жаждет присылки этой статьи.
Было-бы чудесно, если-б мы могли открыть этой статьей отдел `Пуш­
кин~ в №1 нашего журнала. Кроме того, считая Вас другом и сотруд­ни­
ком `Красной Нови~ _ ждем от Вас разнообразного материала, в час­тнос­
ти _ стихов.
С товарищеским приветом,
А. Митрофанов
20/X _ 36 г.
[mos­ko­vi]

mixail pekker _ tician tabiZes

Дорогой т. Тициан Табидзе!


Журнал `Новый мир~ в ближайшей книге дает анкету советских поэтов
о Пушкине. Задача заключается в том, чтобы каждый поэт го­во­рил на ин­
дивидуализированном творческом языке о своем отношении к Пушкину.
Редакция журнала обращается к Вам с просьбой _ дать небольшую
статью-отклик на эту тему.
По поручению редакции,
Михаил Пеккер
Материал нужно прислать не позже 15-го XI.
[moskovi, 2 noem­be­ri, 1936]

422
viktor golcev _ tician tabiZes

3 ноя., 1936.

Тициану Табидзе.
Тбилиси, Грибоедовская 18.
По поручению редакции альманаха `Творчество Народов СССР~,
прошу Вас, в срочном порядке прислать подстрочник одного из своих
но­вых стиховорений, еще не печатавшихся на русском языке.
Мы хотим включить новый перевод Вашего стихотворения в №1
альманаха, для которого отбираются заново лучшие произведения. Ра­
бота по составлению альманаха почти закончена и в конце ноября он
будет сдан в набор. Было бы очень досадно, если бы грузинская ли­
тература оказалась предоставлена в нем слабо и недостаточно.
Расчитываем на быстрый ответ и присылку материалов.
Уважающий Вас В. Гольцев
[mos­ko­vi]

boris brik _ tician tabiZes

Ленинград. 11. XI. 36.


Дорогой Тициан!
Литфонд, наконец, дал мне новую комнату. Сообщаю Вам новый
свой адрес: Ленинград, 22, улица Литераторов 19, комната 19. Борису
Ильичу Брику. Телефон В (Петроградская АТС) 1-08-56. Просьба _
переписать этот адрес в Вашу постоянную адресную книжку и вы­чер­
кнуть старый адрес.
Сейчас я пишу свою поэму (о лбищенской катастрофе, о гибели Ча­­­­
паева). Как только кончу, сейчас же начинаю переводить Ваши сти­хи, с
которыми надеюсь выступить на Вашем московском вечере в декаб­ре
(о котором писал мне Гольцев). Гослитиздат заключил со мною договор
на перевод 3000 строк Ильи Чавчавадзе. Теми под­строчниками, ко­то­
рые у меня есть, я обязан Вам. Кроме того мне нужно еще 1500 строк
подстрочников лирики Чавчавадзе (элегии и т. д.). Вы должны по­лучить
гонорар за то, что у меня имеется. Надеюсь, что Голь­цев уже просил
Вас о составлении подстрочников лирики. Книга Ваша в Ленинграде

423
имеет успех исключительный. Посылаю Вам рецензию из `Литерат. Ле­
нинграда~. Я, моя жена и Лерочка кланяемся Нине Алек­сандровне и Ни­те.
Дружески жму руку.
Ваш Борис Брик
Пишите, когда думаете выезжать в Москву (может быть, устроим
Вашу книгу в моем переводе).

nikolai zabolocki _ tician tabiZes

14 ноября 1936.
Ленинград.
Дорогой Тициан Иустинович!
Благодарю Вас за письмо от 27 октября и подстрочник `Абесалома
и Этери~.
Посылаю Вам `Горийскую Симфонию~, мою новую вещь _ на гру­
зинскую тему. Одновременно посылаю ее Живову с просьбой на­пе­ча­
тать перед съездом советов. Напечатают ли _ не знаю, но Вас прошу
прочесть ее, ибо она относится к моим грузинским друзьям _ к Вам
в первую очередь. Я хотел бы получить Ваш отзыв о ней. Ради бога,
сообщите _ нет ли каких нибудь местных неточностей и пр.
В Москве я еще не был и с Цыпиным не говорил, надеюсь быть
скоро. Переводы Ваших стихов вышлю на-днях. `Абесалома и Этери~
перевожу понемножку.
Дорогой Тициан Иустинович, простите за разбросанное письмо _
поздно, устал и в голове шумит _ засиделся с работой. Передайте мой
привет Нине Александровне и Ниточке. Будьте здоровы. Жду Вашу
книжку! И, пожалуйста, напишите _ как моя Симфония?
Ваш Н. Заболоцкий
P. S. Список стихов посылаю также С. Чиковани.
О `Венчании Плодами~: это стихотворение было напечатано в Лит.
Современнике за 1933 г. Посылаю вырезку.

424
tician tabiZe _ boris pasternaks

17 ноября 1936.
Тбилиси.
Дорогой и любимейший Борис Леонидович!
Все лето собирался Вам написать и каждый раз тревожно откла­ды­
вал, а потом столько накопилось на душе, что махнул рукой _ все равно
не высказаться.
Ведь так бывает в ранней юности дни за днями все больше влюб­
ляешся и все меньше или писем пишу, иероглифов и провалов и...

pavel iudin _ tician tabiZes

Уважаемый тов. Табидзе!


Журнал `Литературный Критик~ в связи с 100-летней годовщиной со
дня смерти А. С. Пушкина готовит специальный номер. Один из ос­нов­
ных вопросов плана нашего номера _ Пушкин и современная советская
литература _ влияние Пушкина на творчество народов СССР.
Очень хотелось бы, чтобы Вы написали для нас о Вашем отношении
к Пушкину, о роли его в Вашем творчестве.
Если же почему либо на эту тему Вы не сможете нам написать, то
было бы неплохо, если бы Вы дали статьи на общие темы, связанные с
творчеством Пушкина.
Редакция расчитывает получить от Вас статью к 15 декабря.
Привет.
П. Юдин.
[Москва, 1936]

leJnev _ tician tabiZes

Москва
Прошу дать для Правды через Поневежского стихотворение Пуш­
кина. В качестве переводчика привлечем Антокольского. Остались счи­
танные дни, не задержите ответ.
Лежнев
[1936]

425
redaqcia `Литературный Критик~ _ tician tabiZes

Москва. 24/X. 1936.


Просьба ответить на письмо Юдина. Очень заинтересованы вашем
участии Пушкинском номере, срок сдачи материала производство 15
декабря.
редакция

viktor golcev _ tician tabiZes

Москва, 30 ноября 36 г.
Дорогой Тициан!
Я не писал Вам так долго, ибо хотел предварительно выяснить все
дела. Но до окончания работ съезда нашими литературными дела­­ми ник­
то заниматься не будет всё равно; Ставский сейчас никого не при­ни­мает.
Поэтому, как это ни досадно, приходится писать в `пред­ва­ри­тельном~
по­рядке. Подчеркиваю, что мое письмо _ со­вер­шен­но час­тное.
Подняв вопрос об устройстве Вашего вечера, я столкнулся с двумя
обстоятельствами: 1) большой перерасход в ССП и самый жесто­чайший
режим экономии (с лета _ ни одного творческого вечера), 2) не­за­ин­те­
ре­сованность в Вашем вечере руководства поэтической сек­ции в лице
Суркова. Кроме того, я убедился, что неугомонный Бе­ни­то Буачидзе
успел немало поинтриговать в Москве, в особенности против Вас. Воз­
мож­но, что и Суркова он `распропагандировал~. Арк. Сит­ков­­скому он го­
во­рил, что в Москве носятся с Тицианом Табидзе, а на самом деле боль­
шим поэтом является не он, а Галактион Табидзе(!). Сам Ситковский
рас­сказал мне об этом, собираясь заказать Буачидзе статью о грузинской
по­эзии для газеты `За ком. просвещение~. Ко­неч­но, я разъяснил ему всё,
но случай показательный. К этому надо при­бавить, что Буачидзе решил
ус­тройться в `Литгазете~ в качестве `при­креп­ленного критика~. Ре­дак­
ция собиралась заказать ему даже статью о... Вас. Хорошо что Н. С. Кар­
па­чева объяснила им, что это делать нельзя.
Кое-какие меры я уже принял. После съезда буду обязательно раз­
го­варивать подробно со Ставским. Тот держит себя со мной очень при­
ветливо и я не теряю надежды, что сумею объяснить ему всё. Если пой­
маю через Гоглу Леонидзе Эрика Бедия _ расскажу все ему и попрошу
дать необходимые указания.

426
Конкретно я считаю целесообразным устроить Ваш вечер в самом
начале января (числа 5_10). Тогда финансовые препятствия отпадут.
Карпачева сделает всё, что может. С В. С. Песковским (отдел работы
с ав­торами в Гослитиздате) я уже договорился. Обо всем рассказал Та­
ра­сенкову; кстати: в ближайшем номере `Знамени~ идет его хвалебная
статья о Вас. Леонов и Зуев заявили, что охотно придут на Ваш вечер.
Тихонов в ответ на мое письмо сообщил, что постарается специально
приехать в Москву; Брик просит вызвать его телеграммой.
Все уточнится после моего разговора со Ставским. А Вам я советую
написать Ник. Никандровичу Накорякову и указать на прецеденты (ве­
чера Тычины, Чиковани, Бажана).
Вашу книгу все хвалят. Антокольский написал для `Литературки~
заметку о грузинских поэтах, расхвалив Вас. Даже литературная прос­
титутка карьерист Вазилинский (вспомните его прошлогодние выс­
казывания о переводах Пастернака) похваливает Вас в №20 `Лит. обоз­
рения~, но ругает меня за то, что я не дал развернутой критической
статьи (?!). На его подвохи я плюю, они не имеют никакого значения.
Вчера мне звонил Титов и презрительно обзывался о Зелинском.
Вашу просьбу о высылке Вам еще 20-ти экземпляров Вашей книги
я исполнить не смог. Вы это должны были сделать своевременно и
оффициально. А к моменту получения Вашего письма сборник уже ока­
зался распроданным. Хоть некоторые Ваши друзья останутся без Ваших
книг, нельзя не поздравить Вас с таким исключительным успехом. Когда
будете писать Ненорякову, поставьте вопрос о новом издании.
Программу радиопередачи о Вашей поэзии уже составил. Жаль, что
они не платят авторский гонорар, ибо издают для бесплатного поль­зо­ва­
ния на правах рукописи. Но зато это почетно и полезно.
Получили ли Вы оффициальное письмо относительно Ильи Чав­
чавадзе и прочих дел? Луппол просит Вас выслать все материалы для
Чавчавадзе и для антологии спешной почтой. Обязательно сделайте это
как можно скроее.
С Павликом, Зоей и Юлей мы часто вспоминаем Вас и Нину Алек­
сандровну за стаканом вина и во время простых бесед. Все шлют свои
приветы.
О всем другом напишу отдельно. Вероятно и Вы слушали по радио
замечательный доклад Сталина. Сейчас все в Москве живут почти ис­
клю­чительно съездом. Какая мощь и спокойствие, какая ясность мысли
проявлены Сталиным!

427
Из событий предшествующих дней _ самое яркое и сильное _
встре­­ча с испанскими делегатами, героями боев против фашистов. Из
семи человек, пришедших к нам в ДСП не понравился только один _
анар­хист Франциско Кореньо, державший себя подчеркнуто неза­ви­си­
мо. Остальные были просто замечательными.
Интересных литературных новостей почти нет. Вернулся в Мос­
кву Павленко. Он чувствует себя несколько лучше. Нацсектор СЕП
рас­формировали, оставив только нескольких референтов. Лиду Сти­
шо­ву сняли. Вместо нее назначили очень славную Третьякову (не род­
ственницу Сергея Михайловича). Павленковский роман разрешили пе­
чатать до конца. Тихонов собирается писать поэму о Пушкине.
Тысяча приветов Вам и Н. А., а также всем общим друзьям.
Ваш Виктор Гольцев
Прошу при встрече напомнить С. Чиковани о высылке мне моих
книг и газет, оставшихся на его попечении. В каких бы отношениях
мы сейчас не находились, неприлично не выполнить до сих пор мою
ста­рую просьбу.

stefane alibegaSvili _ tician tabiZes

12/XII-36.
q. is­tra.
sa­la­mi b-no ti­cian!
di­di­xa­nia me Tqven­Tvis un­da mo­me­we­ra we­ri­li, mag­ram ver
mo­va­xer­xe, vi­nai­dan aq Ca­mos­vlis­Ta­na­ve (da­vig­via­ne me­ca­di­no­
ba­ze 6 dRiT) Seu­de­qi mu­Sao­bas, mu­Sao­bas Za­lian rTuls da Cem­
Tvis sa­Wi­ro­-au­ci­le­bels. un­da iT­qvas, Za­lian rTuls da rTuls
imi­tom, rom er­Ti me var da meo­re qa­li, ro­mel­Tac mu­zeu­mis
fron­tze Za­lian xan­mok­le sta­Ji gvaqvs 37 kac So­ris, mag­ram
mainc sru­le­bi­Tac ar me­Si­nian (miu­xe­da­vad imi­sa, aq sul umaR­
le­si cod­niT da gar­kveu­li spe­cia­lis­te­bi arian), imi­tom rom
sa­Wi­roa mxo­lod Sro­ma, ri­sac me aras­dros arc me­Si­no­da, arc
me­Si­nia da miT ume­tes mo­ma­val­Siac ar Se­me­Sin­de­ba. ase Tu ise,
saq­me kar­gad mi­dis, mxo­lod co­ta xels miS­lis qro­no­lo­giu­ri
(Tu SeiZ­ le­ba, ase iT­qvas) avad­myo­fo­ba, e. i. rac Ca­mo­ve­li aq
24/XI, dRem­ de meoT­ xed var avad. vcdi­ lob, Za­ lian vcdi­ lob,

428
ga­da­vi­ta­no es da coc­xa­li Ta­viT ar dav­neb­de­bi avad­myo­fo­bas
(da gTxovT, tyui­ lad nu mom­ werT, rom me da­ va­ne­
bo Ta­ vi da
wa­mo­vi­de, Tum­ca Tqven wa­mos­vli­sas es miT­xa­riT. nu ec­de­biT,
gTxovT me­gob­ru­lad. nac­vlad ase­Ti rCe­vi­sa, Tu Se­giZ­liaT,
mom­­we­reT, ai, ra! `ar gaqvs uf­le­ba, das­to­vo kur­se­bi, vi­naidan
es sa­Wi­roa mSro­me­li ma­si­saT­vis, yaz­be­gis raio­ni­saT­vis da miT
ume­tes sru­liad nor­Ci, axal­gaz­rda, mag­ram mkvid­ri da ma­gari
Cve­ni saer­To pir­mSo Svi­li­saT­vis, yaz­be­gis mu­zeu­mi­saT­vis~.
uka­nas­kne­li: mTa­va­ria, au­ci­le­be­li da friad sa­Wi­ro, mxo­lod
pir­ve­li meo­re xa­ris­xo­va­ni da mci­re mniS­vne­lo­va­ni. nac­vlad
ami­sa, Cve­ni mTa­va­ri amo­ca­naa, amo­ca­na ga­dau­de­be­li, usa­Tuod
aq­tua­lu­ri da me­tis­me­ti mniS­vne­lo­va­ni-­sa­yu­rad­Re­bo _ es aris
mu­zeu­mis eq­spo­zi­ciis Seq­mna, e. i. mu­zeu­mis sa­ga­mo­fe­no sa­xis
Sec­vla Sem­de­gi 3 mi­mar­Tu­le­biT:
1. kom­pleq­siu­ri bu­ne­bis met­yve­le­bis ga­mo­fe­na _ lan­dSaf­
tu­ri kom­pleq­siu­ro­biT, sa­dac daiw­ye­ba Ta­vi­dan­ve, e. i. evo­lu­
cio­nu­ri pe­rio­di­dan.
2. is­to­ria _ is­to­riu­li ga­mo­fe­na daw­ye­bu­li ada­mia­nis
(ro­gorc uaR­re­sad gan­vi­Ta­re­bu­li cxo­ve­lis) bu­ne­bis sfe­ro­Si
war­moiS­ve­ba ka­pi­ta­lis­tur epo­qam­dis _ ga­da­su­li oq­tom­bris
re­vo­lu­ciam­de plius mi­si bu­ne­bas­Tan da mCag­vrel­Tan brZo­la
Ta­vi­suf­le­bi­saT­vis.
3. yve­la re­vo­lu­cie­bis is­to­ria, e. i. so­cia­lis­tu­ri mSe­
neb­lo­bis gan­yo­fi­le­ba, sa­dac aRi­niS­ne­ba 20 wlis miR­we­ve­bi
eta­fe­bad (me yo­ve­li­ve am mux­lebs Za­lian Se­mok­le­bu­lad da
SeiZ­le­ba iT­qvas, da­ma­xin­je­bu­lad vswer, mxo­lod es mTa­va­ri
wam­yva­ni ma­moZ­ra­ve­be­li Rer­Zi au­ci­le­be­li aq­tua­lu­ri Te­maa
yve­la mu­zeu­me­bi­saT­vis).
ga­mom­di­na­re aqe­dan, sa­Wi­roa yaz­be­gis mu­zeu­mi­saT­vis Semde­­
gi au­ci­leb­lad sa­Wi­ro kad­ri: geo­bo­ta­ni­ko­si 1 kaci, istoriko­­
si 1 k., et­nog­ra­fi 1 ka­ci, mxat­va­ri 1 ka­ci da ekonomis­ti er­Ti
ka­ci _ sul 5 ka­ci. rac See­xe­ba aq­ve sa­Wi­roa: zoo­lo­gi, en­to­
mo­­lo­gi, geo­lo­gi, nia­da­gis mcod­ne, met­ye­ve-­me­ba­Re, ag­ro­no­mi
da sxva, rom­le­bic mow­veul­ni un­da iq­nen eq­spe­di­cia­Si, mxo­
lod pir­ve­li xu­Ti ka­cis ga­re­Se ar Seg­viZ­lia, e. i. Tu ki mu­
Sao­ba­sa vfiq­robT, sa­Wi­roa aR­niS­nu­li kad­ri.
am sa­kiT­xis ir­gvliv sa­Wi­roa mo­la­pa­ra­ke­ba gan­sax­ko­mis umaR­­
le­si sas­wav­leb­le­bis sam­mar­Tve­los­Tan da yaz­be­gis ra­ionis par­

429
tiul­-sab­Wo­Ta or­ga­ni­za­cieb­Tan uSua­lod Tqve­ni, vinaidan aR­
niS­nu­li sa­kiT­xi we­ri­lo­bi­Ti, me uk­ve gaug­zav­ne amx. namgalaZes,
e. i. gag­zav­ni­li aqvs sa­ga­mo­fe­no geg­ma da mi­si 1937 wlis oq­
tom­bris dRe­sas­wau­li­saT­vis da­mu­Sa­ve­ba-­dam­Tav­re­ba ase­Ti saTa­­
uriT: `yaz­be­gis raio­nis oq­tom­bris 20 wlis Tav­ze~, rac Zali­­an
sa­pa­su­xis­mgeb­lo mu­Sao­ba da kvle­va-­Zie­ba aris sa­Wi­ro 9 Tvis
gan­mav­lo­ba­Si da Tu ar gve­yo­la kad­ri, es sa­kiT­xi pi­ra­daT me
ki­ser­Si ma­wevs ara ro­gorc sim­Zi­me mar­to, ara­med si­xa­­ru­lis
Jruan­tel­sa­ca mgvris. Za­lian ma­dar­debs mxo­lod is, rom Sta­tis
gar­Rve­va gveq­ne­ba, Tu ar Seu­de­qiT ax­la­ve saq­mes, rac au­ci­leb­
lad sa­Wi­roa.
b-no ti­cian! Tqven Sem­pir­diT (wa­mos­vli­sas) fu­lis Sov­nas
da gad­mog­zav­nas in­ven­ta­ris Se­sa­Ze­nad da sain­te­re­soa, ro­gor
aris saq­me? Tu aris rai­me, rom ar Ca­mog­va­we­ron, gad­mo­mig­zav­
neT mos­kov­Si до востребования, rac au­ci­leb­lad sa­Wi­ro da auci­­­
le­be­lia.
b-no ti­cian! me mxo­lod er­Ti ram mwyins amx. mga­lob­liS­vi­
li­sa­gan. es ki aris is, rom man mu­zeum­Si moi­we­ra ofi­cia­lu­ri
qa­Ral­di `kur­san­te­bi (e. i. is pi­re­bi, rom­le­bic aq ga­moig­zav­
nen), rom­le­bic ig­zav­ne­bian kur­seb­ze, gar­da ja­ma­gi­ri­sa ar eZ­
le­­va ara­fe­rio~. mxo­lod aq ki vinc arian, gar­da Ce­mi da er­Ti
ki­dev sxva aris, yve­las mi­Re­bu­li da ga­ce­mu­li hqo­nia dRiu­re­bi
da nu Tu me mxo­lod imi­tom, rom ar var araf­ris mo­wi­naaR­mde­ge
da miy­vars ke­Til­sin­di­sie­re­ba _ amiT isar­geb­la da ga­mo­mag­zav­
nes? mar­Ta­lia, ja­ma­gi­ri mo­me­ciT, mag­ram me myavs oja­xi da miT
ume­tes de­da, avad­myo­fi, ro­me­lic am Ja­ma­Tac tfi­lis­Si aris
sa­wam­leb­lad da avad­myofs sWir­de­ba bev­ri da au­ci­le­be­li. Tu
ki sxvas mie­ca dRiu­re­bi, me ra da­va­Sa­ve? nu Tu ar SeiZ­le­bo­da,
eT­qva, ge­kuT­nis, mag­ram ar mog­cemT. al­baT sxveb­sac ase mis­we­
ra, rom sa­qar­Tve­lo­dan Ce­mis me­ti ara­vin aris. Tu amx. mga­lob­
liS­vi­li Tavs gai­mar­Tlebs imiT, rom aq Cven gveZ­le­va ufa­sod
yve­la­fe­ri, ma­Sin me vet­yvi Tev­zze da isic ma­ri­lian Tev­zze da
per­lo­vi qaS­ze, me mgo­ni, SeuZ­le­be­lia mu­dam cxov­re­ba da ver­ca
vWam, ara mar­to me. ar aris aq kur­san­ti, rom ar yi­du­lob­des
saW­mels da ua­mi­sod me­tis­me­ti iq­ne­bo­da, e. i. mTlad SeiZ­le­bo­
da mSie­ri vyo­fi­li­ya­viT amis ga­re­Se.

430
nikolai zabolocki _ tician tabiZes

14. XII. 36.

Дорогой Тициан Иустинович!


Посылаю Вам перевод `Алуды Кетелаури~ Важа Пшавелы. Однов­
ре­­менно посылаю его В. В. Гольцеву. Белый стих, которым написан пе­
ре­вод, по моему мнению, в наибольшей степени соответствует по­эти­
ке Важа Пшавелы, столь близкой к народному творчеству. О качестве
пе­ревода сам судить не берусь. На всякий случай, проверял его здесь, в
Ле­нинграде, на довольно многочисленной аудитории, и от­зывы получал
самые благоприятные. Прошу Вас, просмотреть пе­ре­­вод и сообщить мне
о всех недочетах, дабы я мог их исправить сво­ев­ременно. Также прошу со­
общить Ваше заключение В. В. Гольцеву _ для устройства издательских дел.
В письме к нему я еще раз прошу о том, чтобы дали мне возмож­
ность напечатать эту вещь отдельной книжкой у Цыпина. Прошу Вас
поддержать меня и в этом направлении.
Вашу телеграмму по поводу `Горийской Симфонии~ получил, и
очень рад ей.
Послезавта у меня здесь в Доме Маяковского большой вечер, где
обсуждать мою работу будет весь город. Идут разговоры о книжке, но все
это впереди. Таково действие Симфонии. Не знаю, что говорят в Москве.
Все жду и жду Вашей книжки обещанной, дорогой Тициан Иус­ти­
нович! Пока я ездил, она быстро промелькнула в Ленинграде и тотчас
была раскуплена, так что я уже не достал ее. Если получите, вышлите,
бога ради. Очень хочется почитать Вас, не торопясь, на досуге, с чув­
ством и с толком.
Когда же Вы к нам приедите? Я уже перестал надеяться на это.
Последний месяц я жил в Петергофе, квартиру ремонтировали. Сейчас
вернулся и пишу это письмо среди полного хаоса, среди разбросанных
вещей и предметов. Наконец я дома!
Передайте мой сердечный привет Нине Александрвне, Ниточке.
При­ветствуйте С. Чиковани, Г. Леонидзе, П. Яшвили, И. Мосашвили,
С. Кутатели и всех друзей и знакомых. Часто вспоминаю Грузию и ра­
дуюсь, что у вас в Тбилиси, завязалось у меня столько милых знакомств
с людьми, уже дорогими и близкими моему сердцу. Жду Вашего письма.
Над чем сейчас работаете и каковы Ваши планы? Будьте здоровы.
Ваш Н. Заболоцкий
[leningradi]

431
boris brik _ tician tabiZes

16 декабря 1936.
Ленинград.
Дорогой Тициан!
Спасибо, что не забываете меня. Простите, что не отвечал Вам на
ваше милое письмо, которое Вы мне прислали 2 недели назад с под­
строчниками ваших стихов о Сталине. Я был всецельно поглащен
по­­эмой о гибели Чапаева в Лбищенске, которую пишу и сейчас, что
ре­шительно не мог оторваться. Я знаю, что Вы, как большой поэт,
поймете меня и простите. Вы не обидитесь, если я скажу, что в данный
момент не могу (просто не выходит, или выходит плохо) переводить
что-либо. Поэтому я, как мне ни жалко, приму, как должное, если Вы
передадите эти строки другому, более свободному в данный момент,
поэту (если, конечно, перевод нужно сделать как можно скорее).
Очень рад, что Вы будете редактировать книгу Ильи Чавчавадзе.
Последний будет в единственно-знающих и любящих руках. Надеюсь,
что пришлете, как обещаете, подстрочники в Москву, чтобы я, не­мед­
ленно по оканчании своего `Чапаева~, смог начать переводить Чав­
ча­вадзе. Интересно, какие стихи его Вы пришлете. Во всяком случае
уверен, что Ваш выбор _ выбор поэта.
Надеюсь, что Вы будете и в Москве и в Ленинграде, ибо тут у нас
больше разговоров и восторгов перед Вашей книгой, чем перед всеми
вместе взятыми ленинградскими поэтами, за исключением, быть мо­
жет, одного лишь Заболоцкого. Я только что вернулся сейчас с его ве­
че­ра, прошедшего с большим успехом. Он читал свой превосходный,
только что законченный им перевод `Алуда Кетелаури~ Важа.
Договор на `Этери~ (1600 строк) `Academia~ мне прислала 1 де­каб­
ря и в нем было указано, что работу я обязан сдать 1 января!!! Вся­­кому
понятно, что это невозможно. Осенью я был свободнее, но `Acad­emia~
почему-то ничего не писала мне и не отвечала на мою ок­тябрьскую от­
крытку ей. Теперь, так как, видимо, ей нужно к 1 января иметь всего
Ва­жа, она потребовала от меня невозможного.
Договор я подписал (2 экземпляра) и отослал, как просили, обрат­
но, с просьбой _ 1) выслать мне копию и 2) назначить сроком сдачи
рукописи не 1 января, а 1 марта. Ответа до сих пор не имею.
Одновременно с этим письмом посылаю письмо Севортьяну. На­
деюсь, что `Academia~, по вине которой затянулось все дело, не вы­

432
ки­нет из издания `Этери~ и не передаст его какому-либо московскому
досупчему поэту, который на куриерских, спешно и, в силу этого, неб­
режно, переведет поэму в 2 недели! Большая просьба к Вам, до­рог­­ой
Тициан, сейчас же, на всякий случай, черкнуть Севортьяну и попросить
исправить в договоре со мной 1 января на 1 марта. Надеюсь, впрочем,
что `Academia~ и без того поймет и сделает это сама.
Книга моя появилась в Ленинграде и ее моментально расхватали.
Отзывы слишком лестные, но отношу их к грузинским поэтам, главным
образом к Вам, Леонидзе и Чичинадзе. Я сам успел ухватить только 3 эк­
земпляра. Потому сейчас не могу выслать Вам ее. Как только приш­лют
мне из Москвы мои 25 законных экземпляров, немедленно вышлю Вам.
Надеюсь, впрочем, что кроме того, в Грузии теперь уже пришла эта книга.
Вашей книги `Избранное~ давно уже нет в магазинах. Она исчезла
в первые же 4-5 дней.
Где мои стихи о Грузии? Боюсь, что я весь душевный жар отдал сво­
им переводам. Во всяком случае, я и на грузинскую тему написал луч­
шую поэму `Завещание Руставели~. От Сахелгами зависит теперь обод­
рить меня на дальнейшие стихи о Грузии или разочеровать меня <...> же
собственных силах. Быть может я не могу сам писать. Последняя попытка _
Чапаев. Мне писали, что Радиани думает в фев­рале прис­тупить к изданию
моей многотомной поэмы (11/2 печ. листа!!). Авось, напечатает. Буду очень
благодарен, если подтолкнете, а заодно и поп­росите тов. Мгалоблишвили,
как предс. рустав. комиссии, толкнуть основательно Сахелгами.
Жена, Лерочка и я дружески жмем Вашу руку и шлем свои сер­деч­
ный привет Нине Александровне и Ниточке.
Ваш Борис Брик

viktor golcev _ tician tabiZes

Дорогой друг Тициан!


Спасибо Вам за новогодние поздравления, за хорошие, дружеские
слова, произнесенные по телефону. Я не сомневаюсь, что наша дружба
навсегда, т. е. пока мы дышим, останется крепкой и ненарушимой.
Как я уже сообщил Вам, А. А. Фадеев к идее устройства Вашего
твор­­ческого вечера отнесся вполне одобрительно. Он даже считал воз­
мож­­ным провести вечер до Пушкинских торжеств, 15-20 января. Но.
А. С. Татаришвили указал мне, что есть решение не смешивать во

433
вре­мя декады оперу с литературой, ибо грузинская литература сама
по себе достаточно значительна и не может идти лишь в виде до­бав­
ления к музыке. Раз Лаврентий Павлович так решил _ так и будет.
Сле­довательно, будем сговариваться об устройстве Вашего вечера во
второй половине февраля. На днях снова поговорю с Фадеевым, ко­
торого я очень люблю и уважаю. Надо будет пустить дело в ход, не
до­жидаясь возвращения Ставского. Пока-что прошу Вас начать под­
борку материялов. Мне для доклада нужны `голуборожские~ ранние
манифесты, всякие Ваши высказывания об искусстве, статьи о Вас
(в том числе и самые плохие). Надо будет воспользоваться случаем и
пробрать Буачидзе. Хочу составить и дать...
[moskovi, de­kem­be­ri, 1936]

elena rozmiroviC _ tician tabiZes

31 декабря 1936 г.
Пушкинскому Юбилейному Комитету Грузинской ССР.
(Г. Тбилиси).
Прошу, срочно прислать Всесоюзному Пушкинскому Комитету
сведения о Вашей работе по подготовке к ознаменованию столетия со
дня смерти А. С. Пушкина (издание произведений Пушкина и литера­
туры о нем, организация пушкинских выставок и др. мероприятия по
ши­рокой популяризации А. С. Пушкина), как уже проведенной, так и
на­меченной к проведению.
Одновременно с этим прошу прислать план проведения меро­при­
ятий в юбилейные дни.
Ответственный Секретарь Всесоюзного Пушкинского Комитета
Е. Розмирович
[mos­ko­vi]

434
viktor golcev _ tician tabiZes

Тициану Табидзе.
Антокольский с женой выехал десятого, поездом сорок семь.
Гольцев
Москва
[1936]

grigori sannikov _ tician tabiZes

Москва.
К январскому Пушкинскому номеру `Нового Мира~ советские по­
эты готовят стихи Пушкине восемь, двенадцать строк.
Принимают участие в этом номере поэты всех союзных респуб­
лик. Стихи будут печататься родном языке каждого народа при русском
подстрочнике. Просьба принять участие. Ждем Ваших стихов две­над­
цатого декабря. Высылайте спешной почтой.
Привет.
Вронский, Санников
[1936]

tician tabiZe _ nita tabiZes

Ce­mo la­ma­zo da say­va­re­lo ni­ta!


ro­gor xar, ge­nac­va­le da ras ake­Teb, me uSe­noT Za­lian mow­
ye­ni­li var. ueW­ve­laT ma­le wa­giy­van ru­seT­Si. ex­la Sen ici, ro­
gor WkuiT iq­ne­bi da kar­gad is­wav­li, ar ga­civ­de­bi da ar icel­qeb.
ako­ce bev­ri de­das, be­bos, qe­Tos da Sen koS­kas.
Se­ni ti­cian ta­bi­Ze
[1930-iani wle­bi]

435
tician tabiZe _ barbare yaralaSvil-mayaSvils da
nita tabiZes

Zvir­fa­so da say­va­re­lo de­da da ni­ti­ko!


wi­na we­ril­Si gwer­diT da ex­lac gi­meo­rebT, ro­ca mii­RebT
mos­ko­vi­dan ga­mog­zav­nil fuls, moaw­yveT ise, rom wa­mox­vi­deT
mos­kov­Si. sax­li io­sebs da qe­Tos Caa­ba­reT, me­zob­le­bic mouv­
lian, bar­gi Cven oTax­Si Cai­ke­te­ba.
mog­zau­ro­ba Za­lian ad­vi­lia, tfi­li­si­dan yo­vel­Tvis mo­dis
vin­­me nac­no­bi ma­ta­re­bel­Si, esec ar iyos, ma­ta­re­be­li pir­da­
pir mo­dis mos­kov­Si da ni­ta gzas gaig­nebs. de­pe­SiT moi­we­reT,
ra dRes ga­mox­valT da ma­ta­re­be­lis no­me­ri da Cven vok­zal­ze
dag­xvde­biT.
Za­lian ma­xa­rebs ni­tas ase­Ti swav­la­Si war­Ci­ne­ba, gu­Sin mi­
vi­ReT Tqve­ni we­ri­li, sa­dac ma­gis niS­ne­bi iyo Ca­we­ri­li.
rom wa­mox­valT, wa­mo­mi­ReT uTuod Ce­mi `blu­za~ TeT­ri da
ga­ze­Te­bi qar­Tu­li _ ag­reT­ve qar­Tu­li li­te­ra­tu­ru­li ga­ze­
Ti, Tu iyos ga­mo­su­li `mna­To­bi~ #4, ni­tam da­re­kos sa­sax­le­Si.
bi­le­Te­bis aRe­bas, Tu io­se­ba mand ar aris, ser­go an ko­lia
mi­wiS­vi­li mo­giw­yobT, an­da yve­las sjo­bia, ni­tam dau­re­kos pla­
ton ke­Se­la­vas sa­sax­le­Si Cem ma­gier da is yve­la­fers gau­ke­Tebs.
er­Ti sit­yviT, ge­liT da am we­ril­ze pa­su­xi de­pe­SiT ga­
mo­mig­zvneT. me am Tvis bo­lom­de ne­ba maqvs, dav­rCe mos­kov­Si,
me­re ki Tqven dar­CiT da me miv­xe­dav saxls.
aba, Tqven iciT, ro­gor moiq­ce­viT.
ni­na kar­gad aris da Tqven ge­liT, ex­la sad­Rac wa­su­lia da me
vCqa­rob we­ri­lis ga­mog­zav­nas. Tu ni­na JRen­tic eq­skur­sia­Si iq­ne­
ba, ni­ta Za­lian gai­xa­rebs mos­kov­Si.
Tqve­ni ti­cian ta­bi­Ze
[mos­ko­vi, 1930-ia­ni wle­bi]

436
sergo kldiaSvili _ tician tabiZes

ti­cian!
gu­Sin qu­Ca­Si Seg­xvdi da da­ge­ma­le _ Sem­rcxva da ver da­ge­
na­xe. ro­dem­dis un­da da­ge­ma­lo? dam­na­Sa­ve var da ma­pa­tie. Sen
ke­Ti­li xar da ma­le dai­viw­yeb. Za­lian miy­var­xar, ti­cia­ne­lo.
Se­ni ser­go kldiaS­vi­li
[1930-ia­ni wle­bi]

tician tabiZe _ saxalxo ganaTlebis komisars

sa­xal­xo ga­naT­le­bis ko­mi­sars.


aT wel­ze me­tia, rac me pir­ve­laT da­vin­te­res­di sa­xal­xo
mxat­vris ni­ko fi­ros­ma­niS­vi­lis Se­moq­me­de­biT. im dros gmi­ro­
baT iT­vle­bo­da fi­ros­ma­niS­vi­lis ga­mo­qo­ma­ge­ba, im­de­naT mo­wam­
lu­li iyo at­mos­fe­ro mis gar­Se­mo ofi­cia­lur cru aka­de­mi­ko­
se­bis mier. pir­ve­laT Cven da­viw­yeT mi­si su­ra­Te­bis Sek­re­ba da
pre­sa­Si da sa­ja­roT ga­mog­vqon­da mxat­va­ris sa­xe­li. araer­Ti
mte­ri ga­dag­vki­de­bia amis ga­mo, mag­ram Cve­ni rwme­na im­de­naT
Zlie­ri iyo, rom er­Txe­lac ar gvi­Ra­la­tia am saq­mis­Tvis.
Ce­mi ini­cia­ti­viT sa­xel­gam­ma ga­mos­ca ni­ko fi­ros­ma­niS­vil­
ze mo­nu­men­ta­lu­ri mo­nog­ra­fia, ro­mel­sac re­daq­cia gau­ke­Ta
amx. ma­mia ora­xe­laS­vil­ma. am dRi­dan iw­ye­ba ni­ko fi­ros­ma­niS­
vi­liT dain­te­re­se­ba ro­gorc sab­Wo­Ta kav­Sir­Si, ise uc­xoeT­Si.
me maqvs Sed­ge­ni­li da am wig­nSi da­beW­di­lia mi­si vrce­li
biograфia. uf­ro ad­re ki­dev Cven vuZ­Rve­niT ni­ko fi­ros­ma­niS­
vils mTe­li no­me­ri ga­ze­Tis `bax­trio­ni~, sa­dac pir­ve­laT Seik­
ri­ba ni­ko fi­ros­ma­niS­vi­lis cxov­re­bis Se­sa­xeb ma­sa­le­bi.
araer­Ti da ori sa­Ra­mo gag­vi­mar­Tavs ni­ko fi­ros­ma­niS­vi­
lis Se­moq­me­de­bis Se­sa­xeb, sa­dac Tav­ga­mo­de­biT vi­cav­diT mxat­
vars im xal­xis­gan, ro­me­lic mas uar­yof­da da Tavs es­xmo­da.
ex­la uk­ve ni­ko fi­ros­ma­niS­vi­lis sa­xe­li msof­lio mxat­va­
ris sa­xels ix­ve­Wavs. ueW­ve­lia, es mie­we­re­ba sab­Wo­Ta xe­li­suf­
le­bis Ro­nis­Zie­bas, ro­mel­mac daa­fa­sa xal­xis gu­li­dan ga­mo­
su­li mxat­va­ri da Seh­qmna sa­Wi­ro pi­ro­be­bi, rom po­pu­lia­ru­li
gam­xda­ri­yo fi­ros­ma­niS­vi­lis Se­moq­me­de­ba, um­Tav­re­sad mo­nog­

437
ra­fiis ga­mo­ce­miT da oq­tom­bris aTi wlis Tav­ze mi­si ga­mo­fe­
ne­bis mow­yo­biT mos­kov­Si.
ex­la ni­ko fi­ros­ma­niS­vi­lis su­ra­Te­bis ga­mo­fe­na gan­zra­xu­
lia ger­ma­nia­Si, sai­da­nac ari ram­de­ni­me wi­na­da­de­ba.
ueW­ve­lia, sab­Wo­Ta xe­li­suf­le­ba sa­Wi­roT ic­nobs am ga­mo­fenis
mow­yo­bas, ris­Tvi­sac Ser­Ceul iq­ne­ba ga­mo­fe­nis gam­yo­li xal­xi.
me mgo­nia, maqvs sru­li mo­ra­lu­ri uf­le­ba viT­xo­vo, rom
mec gag­zav­nil viq­na am ga­mo­fe­nas­Tan, me iq mi­vaw­vdi­di mxat­
vris Se­sa­xeb bevr cno­bebs da amis gar­da qar­Tul pre­sa­Si dav­
wer­di, Tu ro­gor mii­Reb­den ger­ma­nia­Si ga­mo­fe­nas.
amis gar­da, Cem­Tvis, ro­gorc sab­Wo­Ta mwe­ra­li­saT­vis, bevriT
iq­ne­bo­da sain­te­re­so ger­ma­niis kul­tu­ris dak­vir­ve­ba. moskovi­­
dan TiT­qmis yo­vel­wliv ig­zav­ne­bian mwer­le­bi saz­Rvar­ga­reT, rom
das­we­ron iqau­ri cxov­re­bis dak­vir­ve­ba­ni.
Tu sag­rZno­be­li iq­ne­bo­da amis­Tvis ga­Re­bu­li xar­je­bi, me
imas ava­naz­Rau­reb­di, ase­ve ga­dav­cem­di erov­nul ga­le­rias ni­ko
fi­­ros­ma­nis ko­leq­cias, ro­me­lic me maqvs. ro­gorc vi­ci, ger­
ma­­ne­lebs un­daT ni­ko fi­ros­ma­niS­vi­lis su­ra­Te­bis Se­Ze­na da am
mxriv Ce­mi ko­leq­cia Seav­seb­da am ga­mo­fe­nas.
dar­wmu­ne­bu­li var, mii­RebT mxed­ve­lo­ba­Si Cem gan­cxa­de­bas
da dad­ge­ba sa­kiT­xi ni­ko fi­ros­ma­niS­vi­lis su­ra­Te­bis saz­Rvar­
ga­reT mow­yo­bis Se­sa­xeb.
ti­cian ta­bi­Ze
[1930-ia­ni wle­bi]

`saliteraturo gazeTis~ redaqcia _ tician tabiZes

amx. ti­cian ta­bi­Zes.


Zvir­fa­so am­xa­na­ge­bo...
mwe­ral­Ta aq­ti­vis ime­diT `sa­li­te­ra­tu­ro ga­ze­Ti~-s re­daq­
ciam ikis­ra me­tad pa­sux­sa­ge­bi saq­me: tfi­li­sis qa­la­qis meur­ne­
o­bis Ses­wav­la da sa­qa­la­qo mSe­neb­lo­bis aq­tua­lu­ri sa­kiT­xe­bis
mxat­vru­li ga­Su­qe­ba Cvens pe­rio­dul pre­sa­Si. am Taos­no­bas di­di
po­li­ti­ku­ri mniS­vne­lo­ba eZ­le­va im­de­nad, ram­de­na­dac mwer­lobas
sa­Sua­le­ba eZ­le­va, daam­tki­cos Ta­vi­si aq­ti­vo­ba amx. l. be­rias mier
tfi­li­sis gar­da­saq­mne­lad da­sa­xul amo­ca­na­Ta ga­daw­yve­ta­Si. `sa­

438
lit. ga­ze­Tis~ mier gan­zra­xu­li mwe­ral­Ta bri­ga­de­bis rei­di iq­
ne­ba mwe­ral­Ta aq­ti­vis ga­moc­da. Tu ram­de­nad Ses­wevs mas una­ri,
saq­med aq­cios da­pi­re­ba, ro­me­lic mwe­ral­Ta aq­tiv­ma mis­ca tfi­
li­sis sab­Wos xel­mZRva­ne­lo­bas a/w. 7 oq­tom­bris TaT­bir­ze.
es ga­re­moe­ba ava­lebs bri­ga­dis Tvi­Teul mo­na­wi­les, udi­
de­si pa­su­xis­mgeb­lo­bis grZno­biT moe­ki­dos sa­rei­do mu­Sao­bas
da zus­tad Seas­ru­los bri­ga­dis xel­mZRva­ne­lis mier mi­ce­mu­li
da­va­le­ba­ni.
rei­dis mom­wyo­bi Sta­bi sTxovs bri­ga­dis xel­mZRva­nels, rom
ba­ra­Tis mi­Re­bis­Ta­na­ve moiw­vios bri­ga­dis wev­rTa TaT­bi­ri samu­­
Sao geg­mis ga­mo­sa­mu­Sa­veb­lad da mi­Re­bu­li geg­mis mi­xed­viT mis­
ces kon­kre­tu­li da­va­le­ba­ni bri­ga­dis wev­rebs da amas­Tan, ga­ni­
saz­Rvros va­da da­va­le­ba­Ta Se­sas­ru­leb­lad.
bri­ga­da au­ci­leb­lad un­da dau­kav­Sir­des tfi­li­sis sa­qal­
qo da sa­raio­no sab­Woe­bis sa­Ta­na­do gan­yo­fi­le­bas. re­daq­cia da
rei­dis mom­wyo­bis Sta­bi sa­Wi­rod scno­ben, rom bri­ga­debs So­
ris gai­Sa­los so­cia­lis­tu­ri Se­jib­re­ba rei­dis sau­ke­Te­so Ca­
ta­re­bi­saT­vis. amas­Tan, gac­no­bebT, rom bri­ga­de­bis na­muSevari,
gar­da imi­sa, rom nar­kve­ve­bis sa­xiT dai­beW­de­ba tfi­li­sis pre­
sa­Si, ga­moi­ce­ma did da­su­ra­Te­bul kre­bu­lad.
`sa­li­te­ra­tu­ro ga­ze­Ti~-s re­daq­cia dar­wmu­ne­bu­lia, rom
Tvi­­Teu­li bri­ga­da Seu­ne­be­le­be­li in­te­re­siT da gu­lis­yu­riT
Seud­ge­ba da­kis­re­bul mo­va­leo­ba­Ta Ses­ru­le­bas.
rei­dis mom­wyob Sta­bis mier ga­mo­yo­fi­lia xu­Ti bri­ga­da:
ke­Til­mow­yo­bis, ko­mu­na­lu­ri mSe­neb­lo­bis, jan­mrTe­lo­bis, sax­
ga­naT­le­bis, ga­reub­nis Sem­swav­le­li bri­ga­de­bi.
ko­mu­na­lu­ri mSe­neb­lo­bis bri­ga­da:
Se­sas­wav­li obieq­te­bi: tram­vai, wyal­sa­de­ni, axa­li sax­le­bis
da qar­xne­bis mSe­neb­lo­ba, axa­li qu­Ce­bi, ka­na­li­za­cia, qa­la­qis
da­geg­mva da sxva.
bri­ga­dis Se­mad­gen­lo­ba: t. ta­bi­Ze, d. Sen­ge­laia (xelmZRva­ne­
le­bi), S. af­xai­Ze, k. lor­Tqi­fa­ni­Ze, l. qia­Ce­li, mxat­vre­bi: ni­ko­
la­­­Ze, m. Toi­Ze, l. gu­diaS­vi­li. bri­ga­das SeuZ­lia, axa­li wevre­­biT
Se­av­sos Ta­vi­si Se­mad­gen­lo­ba.
`sa­lit. ga­ze­Tis~ re­daq­cia
[1930-ia­ni wle­bi]

439
iuri tinianov _ tician tabiZes

Сердечно благодарим за память. Поздравляем наспупившим годом


дорогих Тициана Нину Александровну, Ниту. Телеграмма блуждала новый
адрес улица Плеханова 8/10 _ квартира 49. Первый том романа кончил.
Сердечный привет дорогой Елене Михаиловне, милому Серго Давидовичу.
Юрий, Елена, Инна Тыняновы
Ленинград
[1930-ia­ni wle­bi]

benedikt livSic _ tician tabiZes

Всей душою в Грузии. Никогда не забуду сердечного приема. Брат­


ски обнимаю дорогих друзей.
Бено
Баку
[1930-ia­ni wle­bi]

ilia koxreiZe _ tician tabiZes

sa­la­mi uZ­vir­fa­ses mgo­sans, ti­cian ta­bi­Zes!


Za­lian vwux­var, rom ga­wu­xebT, mag­ram pi­ro­beb­ma mo­miyvana am
dRem­de. gig­zav­niT erT leqss sa­ni­mu­SoT. Tu SeiZ­le­ba amis gamoS­­
ve­ba, mac­no­beT, Tu­ki Za­lian ar Se­wux­de­biT, ro­mel Jurnal­Si ga­
mouS­vebT da Sem­deg gan­var­gZnob mu­Sao­bas. amas gar­da gTxovT,
mom­ceT cno­ba ro­mel Jur­nal­Si da­viw­yo mu­Sao­ba da ro­gor. Tqven­
Tan ga­mo­mag­zav­na vla­di­mer­skim Jur­nal `re­ze­cis~ re­dak­ciid­gan.
mac­no­beT yo­ve­li­ve da viq­ne­bi er­Ti mo­mu­Sa­ve ro­gorc axal­
gaz­rda kom­kav­Si­re­li.
Ленинград. Петроградская сторона №3. Малый проспект д. 32. кв. 19.
Кохреидзе Илья Мелитонович
[1930-ia­ni wle­bi]

440
Tumanov _ tician tabiZes

Тбилиси.
Выставка имеет успех, закрывается не ранее пятнадцатого апреля.
Вы приказом 2 февраля назначены ответственным руководителем. Ад­
рес: Габуния, улица Цулукидзе три.
Туманов
1930-ia­ni wle­bi

aibek _ tician tabiZes

Ташкент.
Телеграммой 17 августа мы просили выслать _ Ташкент, улица
пер­вого мая 20 _ счет для оплаты подстрочника поэмы Леонидзе.
Счет на­ми не получен, прошу ускорить высылку.
Союз писателей Узбекистана
Айбек
[1930-ia­ni wle­bi]

evgenia Jivova _ tician tabiZes

Москва.
Доморацкий обратится вам просьбой редакции выехать Грузин­
скую деревню, дать впечатления речи Сталина. Поручение важное, не­
отложное. Прошу согласиться. Благодарю, привет.
Живова
Известия
[1930-iani wle­bi]

nadiraZe _ tician tabiZes

Тифлис.
По предложению Махарадзе ускорьте приезд.
Груз Цик _ Надирадзе
[1930-ia­ni wle­bi]

441
rusi mwerlebi _ tician tabiZes

Золото Тициан! И я был тут. Отчего Вас не было! Лучше всех го­во­
рили Паоло и Толстой.
Ваш Б. П.
Привет дорогой и любимой Грузии.
Алексей Толстой
Приветствую страну рыцарей.
Ю. Олеша
Вера Инбер
К. Ф.
Леонид Леонов
В. Ильенков
Кирпотин
И. Кулик
Н. Р.
В. Лившиц
[1930-ia­ni wle­bi]

mixail lozinski _ tician tabiZes

Приезжаем второго, двенадцать тридцать. Сердечный привет.

Лозинский
Сухуми
[1930-iani wlebi]

fatman TvalTvaZe _ tician tabiZes

Книга выслана давно. Рецензента подыскиваем. Скоро буду в Тби­


ли­си. Обнимаю Нину, Ниту. Привет.
Фатьма
Москва
[1930-iani wlebi]

442
plisko _ tician tabiZes

Москва.
Прошу прислать статью, тему советский патриотизм _ любовь к роди­
не. Размер 300_350 строк, срок _ 28 декабря. Телеграфируйте сог­ласие.
Плиско
[1930-iani wle­bi]

piotr pavlenko _ tician tabiZes

Дорогой Тициан!
Вчера, едва встав с постели, в которой провалялся я больше месяца,
пошел я на концерт грузинской песни и вдруг вспомнил, что и я грузин,
правда, не полной, по частичной _ и сразу мне вспомнилось и Грузия,
и Вы, и множество пейзажей и лиц, и мне захотелось написать Вам и
Нине Александровне.
Я страшно себя ругаю, что до сих пор ничего не писал о Грузии, но
теперь исправляю ошибку _ пишу. В книге о Шамиле у меня будет мно­
го о Грузии, о Тифлисе.
Я до сих пор не могу забыть того хевсурского _ кажется _ гимна
солнцу, который я слышал у Леонидзе в исполнении Хоравы и Васадзе.
Как Вы думаете, можно-ли достать ноты и слова (по грузински,
конечно) этой песни? Я вставлю ее прямо в роман. Замечательная песня!
Если будет у Вас охота, напишите мне о том, как живете и что пи­
шете, когда расчитываете быть в Москве.
Наверно, в феврале на Пушкинском пленуме будете?
Я надеюсь, что _ наконец _ хотя бы из уважения к Пушкину мои
бо­лезни остовят меня в покое и я поеду, вместе со всем пленумом, в
Тригорское и Михайловское, как тут у нас предположено.
Хотел бы я сегодня приложить к письму своего книжку о Д. Вос­
токе, но она еще не вышла из печати.
Стоит-ли предложить ее для перевода на грузинский?
Как Ваше мнение?
Крепко жму руку Вашу и Нины Александровны.
Очень хочу получить от Вас письмо.
П. Павленко
[moskovi, 11 ian­va­ri, 1937]

443
solomon lozovski _ tician tabiZes

Гослитиздат готовит сборник `Советский Писатель~ восемнад­ца­


тому съезду партии по вопросам литературы искусства, роста культуры
на основе третьей тятилетки. Ждем материал не позднее 25 февраля.
Лозовский
Москва
[1937]

tician tabiZe _ raJden gvetaZes

mos­ko­vi.
14 Te­ber­va­li, 1937 w.

say­va­re­lo Zmao raJ­den!


ise uec­rad mo­mix­da wa­mos­vla tfi­li­si­dan mos­kov­Si, rom ver
mo­vas­wa­ri Sen­Tan Se­mov­la da ga­moT­xo­ve­ba.
ver mo­vas­wa­ri, er­Txel ki­dev meT­xo­va, rom Tu Ce­mi Zma xar,
nu dai­viw­yeb Ce­mi leq­se­bis wig­nis am­bavs.
ga­da­mig­zav­ne da­to­ve­bu­li ma­sa­le­bi stam­ba­Si da Ca­ga­ba­reb
da­pi­re­bul poe­mas.
yo­vel Sem­Txve­va­Si, qa­Ral­di ar da­mi­ban­do sad­me!
mec ka­ci var da er­Tma­neTs ki­dev Sev­xvde­biT. me min­da, Ce­mi
leq­se­bis es kre­bu­li iyos ideo­lo­giu­rad ga­mar­Tu­li da rac
pir­vel wigns ube­du­re­ba ew­via, is ga­mo­vi­yi­do, Sen Tu ama­Si da­
mex­ma­re­bi, amiT Cven ga­mom­cem­lo­ba­sac da pi­ra­dad mec Za­lian
da­ma­va­leb.
ex­la er­Ti fe­xiT tfi­lis­Si var, ise Se­wu­xe­bu­li var mag wig­­
nis am­ba­viT, mag­ram mainc ime­di maqvs, Sen ar dai­viw­yeb Cem Txov­
nas da wigns ga­mig­zav­ni stam­ba­Si.
mos­kov­Si di­di si­ci­vee­bia.
Ce­mi saq­me ma­le mo­va­Ta­ve, sit­yvebs ise umok­leb­den oratorebs,
rom me iZu­le­bu­li vi­ya­vi, 12 wa­mis sa­kiT­xa­vi Svid wam­Si wa­mekiT­xa
da amis ga­mo mix­de­bo­da Za­lian Cqa­ri la­pa­ra­ki. ex­la mTel Za­la­sa
da Ro­nes mo­vax­mar, rom qa­Ral­di ga­vi­naR­do puSkinis komi­­te­tis­
Tvis da fe­de­ra­cia­Si Se­vud­geT puS­ki­nis beW­dvas.
sa­la­mi ni­nas Sen­sas da Cem ni­nas­gan ori­ves ki­dev sa­la­mi.

444
Tu Zma xar, Tu pav­le say­va­re­li­Zis­Tvis iyos sit­yva sa­Wi­ro,
nurc ma­gas da­ma­mad­li da saer­Tod Se­ni di­di ime­di maqvs.
ga­ko­ceb bevrs.
Se­ni ti­cian ta­bi­Ze

giorgi mdivani _ tician tabiZes

sa­la­mi ti­cian!

ver war­moid­gen, ro­gorc ga­me­xar­da, dRes rom le­nin­grad­Si


ga­ze­Ti ga­dav­Sa­le da Se­ni leq­si tel­man­ze wa­vi­kiT­xe.
Zar­Rvia­ni vaJ­ka­cu­ri leq­sia.
sa­la­mi ni­na­sa da Sens go­go­nas.
Se­ni JorJ mdi­va­ni
le­nin­gra­di
3/III _ 37 w.

tician tabiZe _ elisabed fxakaZe-tabiZes

Ce­mo Zvir­fa­so da usay­var­le­so de­di­ko!

ma­le er­Ti Tve gax­de­ba, rac me mos­kov­Si var. sa­qarTvelo­dan


vi­ya­vi ga­mog­zav­ni­li a. puS­ki­nis asi wlis iu­bi­les dResaswaul­ze.
10 Te­ber­vals mo­mix­da ga­mos­vla did Teat­rSi. am sxdo­mas daes­
wro mTe­li mTav­ro­ba amx. sta­li­nis me­Tau­ro­biT da gu­li la­mis
Se­mi­Ron­da _ mag­ram mainc war­mov­sTqvi sit­yva puS­kin­ze, es sit­yva
aq dai­beW­da da ra­dio­mac mTel qve­ya­na­ze mo­fi­na.
4 marts mos­ko­vis mwe­ral­Ta kav­Sir­ma ga­mar­Ta Ce­mi Se­moq­me­de­
bis sa­Ra­mo.
ver agi­wer, ro­gor kar­gad Caia­ra am sa­Ra­mom. daes­wrnen TiT­­­
qmis yve­la ga­mo­Ce­ni­li ru­sis mwer­le­bi da poe­te­bi. me vkiT­xu­
lob­­di qar­Tu­lad, ru­sis poe­te­bi ki­dev kiT­xu­lobdnen Ce­mi leq­
se­bis Tar­gma­nebs. sa­Ra­mos daes­wrnen is­pa­nii­dan Camosu­li ga­
mo­Ce­ni­li mwer­le­bi da mo­mi­lo­ces es sa­Ra­mo; ag­reT­ve ru­seb­ma,
som­xeb­ma, TaT­reb­ma da yve­lam. aqaur­ma ga­ze­Teb­ma di­di war­Ci­
ne­biT aR­niS­nes sa­Ra­mo. yve­la­ni mi­lo­cav­dnen da mkoc­nid­nen.

445
ax­la miv­di­var le­nin­grad­Si, iqac imar­Te­ba Ce­mi poe­ziis sa­
Ra­mo. mos­ko­vis sa­Ra­mos na­xe­va­ri ga­mar­jve­bac rom gan­meor­des,
me mainc kma­yo­fi­li viq­ne­bi.
am Se­mod­go­ma­ze ga­mo­vi­da ru­su­lad Ce­mi leq­se­bis wig­ni,
or­ma­gi ti­ra­JiT, mag­ram or kvi­ra­Si sul gai­yi­da. ex­la ki­dev
sce­men meo­red am leq­sebs, me ki­dev da­vu­ma­te axa­li leq­se­bi.
er­Ti sit­yviT, me Za­lian kma­yo­fi­li var mos­ko­vis mi­Re­biT,
xan­dis­xan Ta­vi siz­mar­Si mgo­nia, ise siy­va­ru­liT da pa­ti­vis­ce­
miT mep­yro­bian yve­la­ni.
ar vi­ci, Rmer­Tma­ni, ro­dis un­da ga­va­mar­Tlo ase­Ti uan­ga­
ro da pa­tio­sa­ni xal­xis siy­va­ru­li. aris er­Ti te­le­fo­ne­bis
rek­va da da­pa­ti­Je­ba. mag­ram me me­ti aRar Se­miZ­lian.
Ce­mo Zvir­fa­so de­di­ko, gwer amas imi­tom, rom vi­ci, ga­gi­
xar­de­ba Ce­mi ga­mar­jve­ba.
me Tu ra­mes war­mo­vad­gen qve­ya­na­ze, es sul er­Tian Se­ni
Sem­weo­biT, Se­ni mxneo­biT da Wkuis da­ri­ge­biT.
mo­ma­gon­da Ce­mi stu­den­to­ba da mos­kov­Si swav­la, mo­ma­gon­
da Se­ni we­ri­le­bi da dai­me­de­ba, rom swav­la ar da­meg­do _ Tum­
ca ma­ma avad iyo.
me ve­ra­so­des ver ga­da­vix­di Sens amags da siy­va­ruls. mag­ram
ro­dis yo­fi­la, rom Svils de­dis ama­gi er­Tba­Sad ga­dae­xa­dos, de­
da imi­tom aris de­da, rom siy­va­ru­liT iyos mu­dam. mag­ram Sen sxva
de­deb­Sic ga­moir­Ce­vi: gul­ma­ga­ri, ke­Ti­li da gam­rje, meo­ja­xe.
Tu me mer­go wi­lad xal­xis da­fa­se­ba da siy­va­ru­li, es sul
Sen ge­kuT­vnis, me rom Sen­sa­viT Sro­ma da mu­yai­To­ba Se­meZ­los,
bev­rjer mets ga­va­ke­Teb­di, mag­ram ma­mi­sa­gan ga­mo­yo­li­li gu­
lis si­sus­te miS­lis met mu­Sao­bas.
Ce­mo say­va­re­lo de­di­ko, me ara­fe­ri is­re ar ga­ma­xa­reb­da, er­
Ti rom Sen dam­Wknar Zu­Zuebs va­ko­ceb­de da Sen gam­rje da pa­tio­
san xe­lebs crem­le­biT dav­koc­ni­de. ma­pa­tie, rom zog­jer ver gi­
go­neb da ver Ca­mov­di­var Sin. mag­ram ico­de, Sen­ze uf­ro ara­vin ar
miy­vars qve­ya­na­ze, da arc ara­vin Rirs aseT siy­va­ru­lad. va­ko­ceb
Cems si­mo­ni­kas, ma­ros da maT bav­Svebs. vi­ci, ma­Tac gae­xar­de­baT
Cve­ni oja­xis ga­mar­jve­ba da saer­To Cve­ni er­Tma­neT­Si siy­va­ru­li.
ni­na aq aris da Za­lia­nac mex­ma­re­ba. ni­tas TiT­qmis yo­vel dRe
ve­la­pa­ra­ke­bi tfi­lis­Si te­le­fo­niT.
ga­ko­ceb bevrs, bevrs da ma­le gi­na­xu­leb.
Se­ni er­Tgu­li Svi­li ti­cia­ni

446
gig­zav­ni xu­Tas ma­neTs imis mo­sa­go­neb­lad, rom Se­ni di­di va­
li aqam­de ar dam­viw­ye­bia.
t. t.
[moskovi, mar­ti, 1937]

aleksandr bubnov da elena rozmiroviC _ tician tabiZes

8 мая, 1937 г.

Тициан Табидзе

Всесоюзный Пушкинский Комитет посылает Вам бронзовую медаль


выбитую в ознаменование столетия со дня смерти А. С. Пушкина.
Председатель Всесоюзного Пушкинского Комитета:
А. Бубнов

Ответственный Секретарь Всесоюзного Пушкинского Комитета:


Е. Розмирович

benedikt livSic _ tician tabiZes

Ленинград, 16. V. 1937.

Мой дорогой Тициан,

Как Ваше здоровье? У нас одно время ходили слухи, что Вы боль­
ны (и даже вина не пьете!), но последние вести как будто более утеши­­
тельны. Во всяком случае, прошу Вас, дорогой друг, напишите, не от­
кла­дывая, как Вы себя чувствуете, что предприняли для здоровья, куда
собираетесь ехать на лето...
У нас все по-старому. Я интенсивно работаю над переводами из
`Сталинского~ сборника. Перевел полностью (уже сличая с под­ли­н­
ником) Ваши `Алавердобу~ и `sta­li­nis sam­Sob­lo~ (все 200 строк и
не пропустил ни одного собственного имени!). Завтра у нас в груз. сек­
ции будет происходить в присутствии всего синклита здешних грузин
чтение и сличение моих переводов с подлинником. Я много занимался
языком последние два месяца и кое-какие успехи, б. м., сделал. Но вот
глагол _ адская штука: овладеть им, значит овладеть языком. Приобрел

447
Броссе: понемногу знакомлюсь с историей. Гр. Мерчули прочел пол­
ностью _ замечательно, в особенности язык!
Посылаю Вам `Алавердобу~, в которой один куплет выпущен по
Вашему личному желанию. Поместить ли ее всю в `Стал. сб.~ или толь­
ко ту часть, которую Вы назвали `ka­xe­li gle­xis Tqma beladze~?
При­слать ли Вам перевод `sta­li­nis samSoblo~?
Жду от Вас скорого _ и утешительного в отношении Вашего здо­
ровья _ ответа. Крепко Вас обнимаю, целую ручки Нино. Екатерина Кон­
стантиновна сердечно приветствует Вас обоих, а я, сверх того, и Ниточку.
Любящий Вас Бено

sofia tolstaia-esenina _ tician tabiZes

Москва, 19 мая _ 1937.


Дорогие друзья, мне очень, очень грустно, что я не получаю ника­
ких вестей от вас. Отчего Нина Александровна не едет?! Я жду ее
каждый день с большим нетерпением. Ведь обещали, что она приедет
в мае и будет жить у меня. Пожалуйста, умоляю вас _ приезжайте или
хоть напишите два слова. Целую и очень люблю.
С. Есенина

aleksandr zuev _ tician tabiZes

Дорогой Тициан!
Шлю Вам и сестрице моей Нине Александровне искреннейшее
спа­­сибо за приют и заботы. Надеюсь на этот раз _ будете в Москве _ не
обойдете и мой порог.
Посылаю Вам немножко русской старины из собранного мной. Тут
следующее:
1) Тетрадь пушкинской поры с рылеевскими `думами~, запретными
в то время.
2) Автограф Ивана Аксакова; заявление написано его рукой. Вторая
подпись Н. Чаева, известного тогда драматурга, третьей не разберу.
3) Два рисунка (большое стекло) XVIII века, из апокалипсиса. Най­де­
ны на севере, куда спасались в петровские времена наши ста­ро­об­рядцы.
Рисунки сделаны `самодельными~ красками, грубовато, но вы­ра­зительно.

448
4) Два рисунка из старообрядческой рукописи начала XIX века,
сделаны московскими искуссниками. В пещере стоит `ветхий Адам~,
кувыркающийся в воздухе ангелок несет ему `ключ освобождения~.
На втором рисунке ключарь Петр открывает златые двери рая, перед
которыми выстроилась очередь с разбойником Раисом во главе _ это
сосед Иисуса по Голгофе. Тематика типичная для старообрядцев, ожи­
да­вших кончины века и будущего воскресения.
5) Старинный русский лубок `Как мыши кота хоронили~ (не ре­
шил­ся дать его в окантовку, боясь, что стекло на почте не уцелеет).
6) Книжку `Басен А. Н.~ _ неизвестного баснописца 60-х годов,
честь открытия коего принадлежит Вашему покорному слуге. Льщусь
надеждой, что этот наш прямой прадед в литературе русской займет
место более прочное, чем, скажем, Киршон et tut­ti quan­ti.
Очень жалею, что не удалось найти в магазинах книжки Б. Шергина
(автор живет на даче) и барельефа Пушкина, сделанного в Каслях _
хотел послать его Нине Александровне (эти вещи останутся за мной).
Живем по старому _ дома; вне дома события продолжают разви­
ваться, но об этом Вы знаете из газет. Я собираю компанию поехать на
рыбную ловлю в костромские угодья, этак на недельку _ давно не бывал.
Агния Александровна просит передать всем вам сердечный привет.
Жму руку и дружески обнимаю дорогих Нину Александровну, Ти­
циана и Ниточку.

Ваш Ал. Зуев


Москва
25. V. 37

pavel antokolski _ tician tabiZes

Москва, 4 июня, 37.


Дорогой любимый друг Тициан!
Мне внезапно захотелось аукнуться с Вами. Как Вам живется? Как
Нина Александровна и Нита? Недавно я пробыл около месяца в Баку, и
живя там, часто старался представить себе физическую близость свою
от Тбилиси, но она не укладывалась в голове; наоборот, в Москве эта
близость ощутимее.
В Баку я перевел Ваше прекрасное стихотворение `Дагестанская
вес­на~ и послал его, как было условлено, в `Правду~. Но, увы, пока

449
что оно не печатается. Я просил Бронштейна дать мне текст перевода,
но он, видимо, боится выпустить птичку из рук и божится, что стихи
по­йдут.
Живем мы здесь, как полагается к концу сезона, то есть безумно
устав и кося обоими глазами на отдых, подмосковную речку, тишину и
проч. 15-ого это и произойдет.
Пробую иногда писать стихи. Это называется тряхнуть стариной, так
как новые, в настоящем смысле слова, не получаются. Но ничего! Они еще
будут. Бориса я совсем не вижу, вроде того, что раздружился. От Москвы
до Переделкина гораздо больше километров, чем кажется. Зато здесь
недавно был Тихонов, и вот этот человек _ единственный, живой, горячий,
молодой _ достоин всех похвал, какие только есть в моем словаре.
Ну, Тициан, дорогой, простите за бессвязность и необязательность
этого письма. Крепко Вас обнимаю. Зоя сердечно кланяется Нине Алек­
сандровне и Вам. Напишите когда нибудь.
Ваш Павел

irodion qavJaraZe _ tician tabiZes

10. 7. 37.

amx. ti­cian ta­bi­Zes.


amas­Tan er­Tad geg­zav­ne­baT sa­qar­Tve­los sab­Wo­Ta mwer­le­
bis kav­Si­ris sam­div­nos oq­mis amo­na­we­ri `qar­Tu­li ro­man­ti­ko­
se­bis~ wig­nis Tar­gma­nis Se­sa­xeb.
mwer. kavS. ad­mi­nistr. sa­fin. na­wi­li
ir. qav­Ja­ra­Ze

Cerednik _ tician tabiZes

Киев.
Прошу ускорить присилку подстрочников Бараташвили.
Чередник
[1937]

450
lubov da ilia erenburgebi _ tician da nino tabiZeebs

Дорогие Нина и Тициан,

я все время с нежностью вспоминаю вас обоих. Я еще месяц си­


де­ла в Москве, вернее лежала, т. к. схватила малярию. А сейчас мы с
Эренбургом выехали на неделю отдохнуть, но ничего из этого не вы­ш­
ло, т. к. дождь и пр.
Не забывайте _ напишите.
Обнимаю вас.
Ваша Люба

Дорогой Тициан, целую вас, обнимаю. Когда свидимся?


Ваш И. Эренбург
[kievi, 4 ag­vis­to, 1937]

boris brik _ tician tabiZes

12. VIII. 37.

Дорогой Тициан!

Наконец, посылаю Вам на просмотр и строгий суд перевод `Этери~.


Простите, что задержал. Я кончил недавно свою поэму `Василий Ча­
паев~, которая идет в номере `Нового Мира~, посвященная 20-летию
Октября. То, что я работал над `Этери~ долго _ надеюсь, послужило на
пользу переводу. Ваш подстрочник всегда выводил меня на верную до­
рогу. Я старался сделать этот перевод проще, чем мой перевод `Гостя и
хозяина~ (кстати, я все-таки надеюсь, что и он пойдет). Одновременно
высылаю `Этери~ стремя лирическими стихотворениями Севортьяну,
которому, я надеюсь, Вы вскоре дадите свой отзыв.
Дорогой Тициан, как Ваше здоровье? Мы все здесь очень беспоко­­
имся за Вас. Надеюсь, что Вы вырвались из жаркого Тбилиси и от­­дох­
нули где-нибудь в прохладе? Вы знаете, что `Заря Востока~ не по­­желала
подождать, пока я приготовлю исправления для книги Чав­ча­вадзе и
напечатала без моих исправлений _ к юбилею, за что были нарекания
со стороны Союза Писателей (так, по крайней мере, писал Валериан
Иванович Гольцеву). Для московского издания много уже раньше были

451
даны исправления, а теперь я успел еще добавить и силь­но улучшил
текст многих переводов.
Большая просьба писать мне: как чувствуете себя, что пишете, что
намереваетесь делать, не собираетесь ли осенью в Ленинград? _ Вот
было бы хорошо!
Кстати, у нас прошел слух, что с Паоло случилось несчастье. Не
знаю, верно или нет?
Дружески привет от меня, жены и сына _ Вам, Нине Александровне
и Ните.
Надеюсь, скоро Вас повидать.
Ваш Борис Брик
P. S. Рад был прочитать хорошую статью о Вашем творчестве в жур­
нале `ЛитСовременник~ №7. На всякий случай, посылаю ее Вам, ибо Вы
еще, вероятно, не имеете ее.
Б. Б.
[leningradi]

tician tabiZe _ aleksei surkovs

Многоуважаемый и дорогой Алексей Александрович!


Мне бы очень хотелось видеть Вас, но не знаю можно ли это ус­тро­
ить в больнице. О Вашей же болезни я узнал от Клавдии Сергеевной
Колчиной; Для альманаха творчества народов СССР я предлагаю гру­
зинскую народную легенду `Абесалом и Этери~. Вы знаете, что эта
ле­генда в Грузии расценивается как роман Тристана и Изольды. Вы
знаете, что есть опера Зах. Палиашвили `Абесалом и Этери~, она будет
показана в Москве в ноябре этого года.
Еще при жизни К. Марджанова собирались ставить `Аб. и Эт.~ в
Госкинпроме, в общем, как я узнал и понял из доклада на Нац. Сек­
торе Союза Писателей, эта вещь очень подходящая для альманаха и
грузинские товарищи одногласно ее поддержут. У меня есть под­
строчный перевод этой поэмы, хочу заказать виднейшему русскому
поэту для перевода, она войдет в Годовое издательство `Академия~ в
кон­це 1937 года.
[1937]

452
lubov da ilia erenburgebi _ tician da nino tabiZeebs

Дорогие друзья, хотелось бы узнать как живете, что у Вас нового?


За время нашего совместного `хождения вечера~ я очень привязалась к
вам обоим. Привет.

Ваша Люба

Sa­lud!

И. Эренбург
[tur-de-for, 15 ag­vis­to, 1937]

tician tabiZe _ Salva cagareiSvils

tfi­li­si. 1937. 28/VIII.

ga­naT­le­bis ko­mi­sa­ria­tis umaR­less Sko­la­Ta sam­marTvelos


uf­ross _ amx. S. ca­ga­reiS­vils

ro­gorc mo­gex­se­ne­baT, me­sa­me we­lia, rac ar­se­bobs yaz­begis


mxa­reT­mcod­neo­bis mu­zeu­mi. es iyo or­ga­ni­za­ciis pe­rio­di da,
cxa­dia, mu­zeu­mi­saT­vis Za­lian mci­re dro, rom sa­fuZ­vlia­naT
gae­Sa­la mu­Sao­ba im di­di mo­va­leo­bis as­ru­le­bis­Tvis, ra­sac
mu­zeums usa­xavs sa­qar­Tve­los mTe­bis raio­ne­bis mom­sa­xu­reo­ba
da sa­qar­Tve­los sam­xed­ro gza­ze mo­ma­val tu­ris­te­bis da uc­
xo­e­le­bis­Tvis Cve­ni kul­tu­ris gac­no­ba.
am xa­naT yaz­be­gis mu­zeum­Si mow­yo­bi­lia da gax­sni­li: va­Ja-­
fSa­ve­las da al. yaz­be­gis ka­bi­ne­te­bi, bo­ta­ni­ki­sa da geo­logi­i­sa
da et­nog­ra­fiis ka­bi­ne­te­bi da gaS­li­lia mu­Sao­ba mTiur fol­
klo­ris Se­sag­ro­veb­lad da is­to­riis ka­bi­ne­tis mo­saw­yo­baT.
gan­sax­ko­mis­gan me vi­ya­vi, am or­ga­ni­za­cis pe­riod­Si, daniSnu­­
li di­req­to­rad. um­Tav­re­sad xel­mZRva­ne­lo­ba mix­debo­da tfi­­
li­si­dan, rad­gan aq iyo Se­sak­re­bi eq­spo­na­te­bi, aqe­dan va­warmo­eb­
diT Se­no­bis re­monts da saer­Tod, zam­Tro­biT yaz­be­gis ra­io­ni
mow­yve­ti­lia gzis Sek­vris ga­mo.
dRes­dReo­biT me mi­maC­nia Ce­mi mu­Sao­ba or­ga­ni­za­ciis peri­od­­Si
dam­Tav­re­bu­lad, ami­tom, Ta­nax­mad Tqven­Tan pi­ra­di mo­lapa­­ra­
ke­bi­sa, gTxovT, ga­man­Ta­vi­suf­loT di­req­to­ris movaleobidan.

453
Cem ma­giv­ro­bas gas­wevs amx. ste­fa­ne ali­be­gaS­vi­li, Ce­mi mo­ad­gi­le,
mo­xe­ve, ro­me­lic Sar­San miv­li­ne­bu­li iyo mos­kov­Si mxa­reT­mcod­
neo­bis kur­seb­ze. ag­reT­ve gTxovT, Ce­mi gan­Ta­vi­suf­le­ba Seu­far­
doT Tqven mier yaz­be­gis mu­zeu­mis daT­va­lie­re­bas, rom Tqve­ni
das­wre­biT Sed­ge­nil iq­nas aq­ti mu­zeu­mis mdgo­ma­reo­bis Se­sa­xeb.
rad­gan yaz­be­gis mu­zeum­Si mu­Sao­bas me vTvli­di Cem­Tvis udi­
dess sa­zo­ga­doeb­riv saq­meT, me meZ­ne­le­ba mi­si Ta­vis da­ne­be­ba
mTli­­­a­naT da gTxovT, mii­RoT mxed­ve­lo­ba­Si, rom me bed­­ni­eri
viq­­ne­bo­di, me­mu­Sa­va yaz­be­gis mu­zeum­Si li­te­ra­tu­rul konsul­
ta­taT, Stat­ga­re­Se ufa­so Ta­nam­Sro­me­lad.
yaz­be­gis mu­zeu­mis di­req­to­ri
ti­cian ta­bi­Ze

viktor golcev _ tician tabiZes

Ялта. 4. IX. 37.

Дорогой Тициан!

Пишу Вам, лежа в постели _ по дороге схватил грипп. Все после­д­­­нее


время работал в Москве с особой нагрузкой, чтобы иметь воз­можность
уехать в Крым.
Здесь очень хорошо, но я еще почти никуда не успел сходить.
Вашу открытку получил, но не успел ответить в Москве. Большой
привет Нине Ал. и Ните. Юля со мной кляняется вам всем.
Пишете ли Вы новые стихи?
Ваш В. Гольцев

aleksandr zuev _ nino da tician tabiZeebs

Дорогие Нина Александровна и Тициан!

Давно наладил я Вам посылочку, и даже отнес на почту, но там


пот­ребовали, чтобы я заделал ее в деревянную упаковку. Подходящего
ящичка я не нашел и посылочка залежалась. Нет, товар не портящийся.
Посылаю ее с Юрой, попрошу его передать Вам.

454
Живем в общем удовлетворительно. Агния Александровна с до­
черью уехали на сентябрь под Звенигород, я же околачиваюсь в Москве
_ держат всякие дела.
Желаю Вам доброго здоровья и всяческого благополучия.
Привет Ниточке и добрым друзьям.
Простите, что пишу карандашом _ чернила за лето пересохли.
Ваш Ал. Зуев
М., 7 сен., 37

m. Surova _ tician tabiZes

Уважаемый товарищ!
Редакция `Творчество Народов СССР~ напоминает Вам, что срок
пред­ставления работы в сборнике `Избранное~ по заключенному до­
го­вору истек 1/VII с/г. с отсрочкой. Просьба _ сообщить, когда будет
Вами представлена означенная работа.
Литсекретарь М. Шурова
Уважаемый т. Табидзе
Шлю Вам и в/жене сердечный привет от себя и от Маяковских.
М. Шурова
Москва
10/IX-37

evgenia Jivova _ tician tabiZes

Уважаемый Тициан Юстинович!


Посылаю Вам перевод `Сказания об Арсене~, сделанный Вл. Дер­
жа­­виным.
Прошу Вас просмотреть его и сделать Ваши замечания. Нужно
проверить его с подлинником, кое-какие отступления Державин сделал
_ это было необходимо для того, чтобы его сделать более понятным и
удобочитаемым для читателей, которым он предназначается. Думаю,
что эти отступления не встретят возражений.

455
По договору Вы должны написать и вступительную статью к поэме.
Прошу Вас все это сделать и прислать в ближайшее время: в пер­
вую очередь перевод, а вслед за ним и статью.
Жду срочного ответа.
Привет!
Живова
[1937]

vladimir derJavin _ tician tabiZes

Москва, 6, [1937].

Дорогой и родной мой Тициан Юстинович!

Еще раз прошу у Вас прощения за то, что я невольно, задержал


пе­реводы Важа Пшавела. Несколько успокоило меня то, что Брик, как
оказалось, еще не сдал `Этери~.
Мною послано теперь Вам все за исключением `Свадьбы дэвов~ и
`Песни~ _ в них обоих _ 30 строк. Я немного устал и заболел от усиленной
работы, которую мне пришлось выполнить и послав Вам последнюю
партию переводов, я сразу уехал в деревню и только что вернулся
отдохнувши. Это письмо я должен был Вам написать раньше, но, кажется,
и сейчас не поздно. В `Бахтриони~ я допустил некоторые купюры в
первой и во второй главе и, еще, в середине поэмы. Эти сокращения я
допустил потому, что мы с Вами не успели проработать построчник, как
до сих пор делали, и некоторые места были мне непонятны. Потом _ мне
думалось, что плач Санаты в немного сок­ра­щенном виде по русски будет
выглядеть лучше. Не сомневаюсь, что в подлиннике это замечательно,
но перевод всё таки перевод и пе­реводчику, даже самому талантливому,
трудно, а м. б. и невозможно вос­произвести все тонкости переводимых
стихов, особенно, если пе­реводчик имеет дело с таким гениальным ху­
дож­ником, как Важа Пшавела.
Предлагаю это на Ваше усмотрение, дорогой Тициан Юстинович,
как редактора и авторитета в поэзии. Если Вы не согласитесь со мной и
найдете полезным для перевода `Бахтриони~, чтобы он был переведен
полностью, я восстановлю немедленно все выпущенные мною строки
(их впрочем немного, строк 40 на 1460 строк поэмы).

456
Я сделаю это быстро и с удовольствием, для этого мне нужны
разъяснения к II-й, III-й и XI главам. Вся одиннадцатая глава (меньше
30 строк) является лирическо-философским отступлением. Но такие
выражения, как `узнаю по отравленному голосу~ мне непонятны и я
не знаю, чем заменить это. В чистые, полные совершенно конкретного
смысла стихи поэмы эта строка, если оставить ее буквально, ворвалась
бы диссонансом. А мне хочется, что бы поэма `Бахтриони~, очаровавшая
меня, и по русски выглядела бы несокрушимой крепостью и чтобы в
ней ни один камень не шатался.
Сам я остался доволен тем, что я сделал. Я работал упорно и взыс­
ка­тельно и если будет надо, буду работать и совершенствовать дальше.
По моим представлениям открытие Важа Пшавела для русского чи­та­
теля обогащает нашу отечественную поэзию, подобно тому, как обо­
га­тило ее открытие Гейне в начале прошлого века. Таких поэтов, как
Важа Пшавела, мало в мировой поэзии и рождаются они редко. Я хотел
бы работать дальше над Важа Пшавела. Вы писали мне, что Вы сделали
новые построчники, прошу Вас послать мне их.
Пошлите мне, также, несколько глав Руставели. Не знаю, хватит ли
у меня энергии и времени, но хотя бы немного я хочу сделать к юби­лею.
Жаль, что это всё делается поздно, в последние дни. Если бы построчники
Руставели были у меня в руках хотя бы год назад, я ду­маю, что многие
главы, уже сделанные, я предложил бы сейчас нашим жур­налам.
Дорогой наш Виктор Викторович, кажется, сейчас в Тбилиси? Пе­
ре­дайте ему мой привет.
Я прошу Вас, Тициан Юстинович, отобрать несколько своих и чу­
жих стихотворений, так чтобы у меня был выбор, на предмет пере­во­
ды их к юбилею, к двадцатилетию Октября. Попросите Гольцева, что­
бы он отобрал для меня, что он найдет подходящим. У меня есть до­
говоренность с `Красной Новью~ и также просит `Знамя~.
В `Детиздате~ одно время распространился тревожный слух, что
вы отказались редактировать `Арсена~ потому, что Вам не хватает вре­­
мени для творческой работы. А вчера Живова сказала мне, что ре­дак­
тором остаетесь Вы. Это меня порадовало; хорошо заканчивать ра­боту
с тем, с кем ее начал.
Главный редактор Детиздата _ Лебедев уволен из издательства,
кажется, на днях. Дать одобрение рукописи для того, чтобы Детиздат
выплатил мне деньги, некому, кроме вас. Живова довольна моим пе­

457
ре­водом Арсены, но для ее душевного равновесия и сердечного спо­
ко­иствия нужно Ваше одобрение, и только получив его, она сможет
подписать мой счет.
Если Вы довольны моим переводом Арсены, будьте добры, пош­ли­
те в Детгиз телеграммку: `Арсен одобрен~.
Я сделал два варианта Арсены: один для `Академии~ совершенно
буквальный и полный, другой для `Детиздата~ немного смягченный,
из учета того, что читатели молоды. Между обоими вариантами
существует около 200 разночтений.
Простите небрежность письма. Написать надо было много, отос­
лать надо поскорее. Привет Вам _ родной мой! Привет Вашей семье.
При­вет моим друзьям в Тбилиси.
Любящий Вас Владимир Державин
Жду вашего письма.

458
pirTa saZiebeli

aba­Se­li (Co­Cia) aleq­san­dre (sa­Sa) (1884_1954) _ poe­ti _ gv. gv. 290, 351.
aba­Si­Ze va­so (1854_1926) _ msa­xio­bi _ gv. 304.
abel _ gv. 293.
ab­ra­mia kon­stan­ti­ne (†1947) _ ar­Cil mi­qa­Zis co­lis­Zma, Tbi­li­sis sam­
xat­vro aka­de­miis bu­Ral­te­ri _ gv. 295.
ab­ra­mia-­mi­qa­Ze rai­sa (1903_1984) _ mo­qan­da­ke, ar­Cil mi­qa­Zis co­li _
gv. 292, 295, 297.
aga­ro­nian ave­tis (1866_1948) _ so­me­xi mwe­ra­li, sa­xel­mwi­fo moR­va­we
_ gv.187.
aga­tia sqo­las­ti­ko­si (536_582) _ bi­zan­tie­li is­to­ri­ko­si, poe­ti _
gv. 184, 185, 187.
ada­mi­Ze _ ga­mom­Zie­be­li _ gv. 344.
ava­liS­vi­li zu­rab (1874_1944) _ iu­ris­ti, is­to­ri­ko­si, pub­li­cis­ti,
dip­lo­ma­ti _ gv. 184, 187.
av­deev va­si­li _ in­Ji­ne­ri, kol­xe­Tis dab­lo­bis amoS­ro­bis iniciato­
ri _ gv. 175, 176, 332.
aie­ti (ae­ti) (Zv. w. XV s.) _ Zve­li kol­xe­Tis mi­Tiu­ri me­fe _ gv. 179, 227.
aie­ti (ae­ti) (VI sau­ku­ne) _ war­Ci­ne­bu­li kol­xi, ora­to­ri _ gv. 185, 186.
ako­bia pav­le _ poe­ti _ gv. 345.
ak­sa­kov ivan (1823_1886) _ ru­si poe­ti, pub­li­cis­ti _ gv. 448.
aleq­san­dre I (1777_1825) _ sru­liad ru­se­Tis im­pe­ra­to­ri (1801_1825)
_ gv. 386.
ali­be­gaS­vi­li ste­fa­ne _ yaz­be­gis mxa­reT­mcod­neo­bis mu­zeu­mis di­­
req­to­ris (ti­cian ta­bi­Zis) moad­gi­le, Sem­dgom di­req­to­ri (1937_1968)
_ gv. 374, 375, 393, 394, 396, 401, 428, 452, 454.
al­tman na­tan (1889_1970) _ ru­si avan­gar­dis­ti mxat­va­ri, mo­qan­da­ke
_ gv. 251.
amaR­lo­be­li ser­go (1899_1937) _ dra­ma­tur­gi, kri­ti­ko­si _ gv. 400.
an­dro­ni­kaS­vi­li elef­Ter (1910_1989) _ fi­zi­ko­si, irak­li androni­­
kaS­vi­lis Zma _ gv. 349.
an­dro­ni­kaS­vi­li (an­dro­ni­kov) irak­li (1908_1990) _ mwe­ra­li, li­te­­
ra­tu­raT­mcod­ne _ gv. 358, 380

459
an­dro­ni­kaS­vi­li ki­ra (1908_1960) _ msa­xio­bi, ki­no­re­Ji­so­ri, bo­ris
pil­nia­kis co­li _ gv. 345, 363
an­dro­ni­kaS­vi­li luar­sab (1872_1939) _ mec­nie­ri, sa­zo­ga­do moR­va­we
_ gv. 358.
an­dro­ni­kaS­vi­li-­yu­ba­neiS­vi­li xa­xe _ mxat­var Tei­mu­raz yu­baneiSvi­­
lis de­da _ gv. 273.
anen­ski ino­ken­ti (1856_1909) _ ru­si poe­ti _ gv. 193, 229, 230, 267,
277, 303, 350.
ania _ ti­cian ta­bi­Zis ax­lo­be­li _ gv. 271.
an­to­kol­ski gri­go­ri (†1941) _ pa­vel an­to­kol­skis ma­ma _ gv. 407.
an­to­kol­ski pa­vel (pav­lik) (1896_1978) _ ru­si poe­ti, mTar­gmne­li
_ gv. 235, 362, 374, 377, 387, 390, 391, 392, 395, 396, 400, 402, 403,
407, 408, 425, 427, 435, 449, 450, 450.
an­to­nov­skaia ana (1885_1967) _ ru­si mwe­ra­li _ gv. 333.
apo­lo­nios ro­do­se­li (Zv. w. 290_215) _ ber­Ze­ni poe­ti, gra­ma­ti­ko­si
_ gv. 178, 180, 192.
ara­bi­Ze aleq­san­dre (1899_1937) _ sa­qar­Tve­los fi­nan­se­bis sa­xal­
xo ko­mi­sa­ria­tis gan­yo­fi­le­bis xel­mZRva­ne­li _ gv. 272, 413.
ara­yiS­vi­li di­mit­ri (1873_1953) _ kom­po­zi­to­ri, mu­si­kaT­mcod­ne­-
eT­nog­ra­fi, pe­da­go­gi _ gv. 244.
ar­se­niS­vi­li aleq­san­dre (a­li) (1892_1939) _ kri­ti­ko­si, mTar­gmne­
li, cis­fer­yan­we­li _ gv. 250, 264, 288.
ar­Cil _ gv. 296.
asa­Tia­ni le­van (1900_1955) _ li­te­ra­tu­raT­mcod­ne, kri­ti­ko­si _
gv. 261.
aseev (Stal­baum) ni­ko­lai (1889_1963) _ ru­si fu­tu­ris­ti poe­ti, sce­­
na­ris­ti _ gv. 327, 328.
af­xai­Ze Sal­va (1894_1968) _ poe­ti, li­te­ra­tu­raT­mcod­ne, cis­fer­
yan­we­li _ gv. 264, 292, 326, 345, 390, 392, 439,
aR­niaS­vi­li pet­re (1896_1937) _ sa­xel­mwi­fo moR­va­we, sa­qar­Tve­
los ko­mu­nis­tu­ri par­tiis cen­tra­lu­ri ko­mi­te­tis meo­re mdi­va­ni
(1933-1934) _ gv. 342.
aSu­kin ni­ko­lai (1890_1972) _ ru­si poe­ti, kri­ti­ko­si, is­to­ri­ko­si
_ gv. 408.
ax­vle­dia­ni so­lo­mon (1883_1934) _ Jur­na­lis­ti _ gv. 333.

460
ax­ma­to­va (go­ren­ko) ana (1889_1966) _ ru­si poe­ti _ gv. 251, 325.
ax­me­te­li aleq­san­dre (san­dro) (1886_1937) _ re­Ji­so­ri, Ta­na­med­ro­
ve qar­Tu­li Teat­ris er­T-er­Ti fu­Zem­de­be­li _ gv. 346, 386.

ba­bel isaak (1894_1940) _ ru­si mwe­ra­li, dra­ma­tur­gi _ gv. 259.


bag­ric­ki eduard (1895_1934) _ ru­si poe­ti, mTar­gmne­li, dramatur­­
gi _ gv. 386.
bad­riaS­vi­li ni­ko­loz (ni­ko) (1892_1961) _ is­to­ri­ko­si, Tbi­li­sis
ko­mu­na­lu­ri mu­zeu­mis di­req­to­ri (1923_1958) _ gv. 313.
bai­ron jorj noel gor­don (1788_1824) _ in­gli­se­li poe­ti _ gv. 31,
231, 297.
bal­mont kon­stan­tin (1867_1942) _ ru­si sim­bo­lis­ti poe­ti, `vef­
xis­tyaos­nis~ mTar­gmne­li _ gv. 230, 243, 249, 405.
ba­Jan mi­ko­la (1904_1983) _ uk­rai­ne­li poe­ti, `vef­xis­tyaos­nis~ ukra­­
i­nu­lad mTar­gmne­li _ gv. 390, 406, 427.
ba­Ja­no­va­-an­to­kol­skaia zoia (1902_1968) _ msa­xio­bi, pe­da­go­gi, pa­vel
an­to­kol­skis co­li _ gv. 362, 395, 400, 403, 407, 435, 450
ba­ra­TaS­vi­li ni­ko­loz (1817_1845) _ poe­ti _ gv. 231, 235, 378, 450.
baq­ra­Ze-­gve­ta­Ze ni­no _ raJ­den gve­ta­Zis co­li _ gv. 273, 288, 302,
373, 444.
be­dia er­mi­le (e­rik) (1901_1937) _ ga­ze­Tis `ko­mu­nis­ti~ re­daq­to­ri,
cen­tra­lu­ri ko­mi­te­tis pro­pa­gan­di­sa da kul­tu­ris gan­yofilebis
gam­ge, ga­naT­le­bis sa­xal­xo ko­mi­sa­ri (1933-1934) _ gv. 355, 359, 381,
405, 426.
bei­lis me­na­xem men­del (1861_1911) _ eb­rae­li no­qa­ri, an­ti­se­mi­tiz­
mis gaR­vi­ve­bis miz­niT, kie­ve­li qris­tia­ni bi­Wis ri­tua­lur mkvle­
lo­ba­Si da­da­na­Sau­le­bu­li (1911), ro­me­lic 2 wlis pa­tim­ro­bis Sem­
deg gaa­mar­Tles _ gv. 230.
be­li an­drei (bu­gaev bo­ris) (1880_1934) _ ru­si sim­bo­lis­ti mwe­ra­li
_ gv. 230, 234, 251, 267, 271, 275, 276, 277, 288, 298, 303, 306, 307,
308, 311, 312, 314, 318, 321, 329, 341, 344, 348, 357, 413.
be­ria lav­ren­ti (1899_1953) _ sab­Wo­Ta sa­xel­mwi­fo da par­tiu­li
moR­­va­we, sa­qar­Tve­los ko­mu­nis­tu­ri par­tiis cen­tra­lu­ri ko­mi­
te­tis pir­ve­li mdi­va­ni (1931_1938) _ gv. 382, 434, 438,
be­si­ki (ga­baS­vi­li be­sa­rion) (1750_1791) _ poe­ti, sa­xel­mwi­fo moR­
va­we _ gv. 231, 234, 416.

461
bi­bi­neiS­vi­li bar­Tlo­me (baron) (1883_1938) _ mwe­ra­li, po­li­ti­ku­
ri moR­va­we, sa­xel­mwi­fo mu­zeu­mi­sa da sa­xel­mwi­fo ga­mom­cem­lo­bis
gam­ge, sa­ja­ro bib­lio­Te­kis di­re­to­ri _ gv. 260, 270.
bi­niaS­vi­li _ eqi­mi _ gv. 288.
blok alek­sandr (1880_1921) _ ru­si poe­ti _ gv. 229, 230, 234, 247,
262, 277.
bo­gaev­ski kon­stan­tin (1872_1943) _ ru­si mxat­va­ri _ gv. 411.
bod­ler Sarl (1821_1867) _ fran­gi poe­ti, kri­ti­ko­si, mTar­gmne­li _
gv. 232, 234.
boJ­ko _ gv. 267.
bo­roz­din kor­ni­li (1828_1896) _ ru­si mwe­ra­li, me­mua­ris­ti, advo­­
ka­ti _ gv. 203, 204.
brik bo­ris (1904_1942) _ ru­si mwe­ra­li, mTar­gmne­li _ gv. 379, 380,
424, 427, 432, 433, 451, 452.
briu­sov va­le­ri (1873_1924) _ ru­si sim­bo­lis­ti poe­ti, kri­ti­ko­si
_ gv. 229, 230, 251, 255, 381.
bron­Stein iu­ri (1899_1942) _ mTar­gmne­li, Zve­li dam­wer­lo­bis
mkvle­va­ri _ gv. 450.
bros­se ma­ri (1802_1880) _ fran­gi orien­ta­lis­ti, qar­Tve­lo­lo­gi
_ gv. 448.
bua­Ci­Ze be­ni­to (1905_1937) _ kri­ti­ko­si, li­te­ra­tu­raT­mcod­ne _
gv. 272, 373, 426, 434.
bub­nov an­drei (1884_1938) _ ru­si po­li­ti­ku­ri moR­va­we, ru­se­Tis
ga­naT­le­bis sa­xal­xo ko­mi­sa­ri (1929_1937)_ gv. 362, 447.
bux­ni­kaS­vi­li gri­gol (gu­gu­li) (1897_1979) _ mwe­ra­li, mTar­gmneli,
Teat­rmcod­ne _ gv. 266, 366.

gab­riel epis­ko­po­si (qi­qo­Ze ge­ra­si­me) (1825_1896) _ sa­su­lie­ro moR­


va­we, mec­nie­ri, pe­da­go­gi, ime­re­Tis epis­ko­po­si (1860_1896) _ gv. 228.
ga­gua eq­vTi­me _ wylis tran­spor­tis mu­Sa _ gv. 209, 210, 211, 212, 214.
ga­di­de­li gior­gi _ mwe­ra­li _ gv. 278, 279.
gam­sa­xur­dia kon­stan­ti­ne (a­ba­Sis­pi­re­li k., ko­wia) (1893_1975) _ mwe­
ra­li _ gv. 239, 392.
gas­via­ni li­da (1902_1937) _ mTar­gmne­li, sa­xel­mwi­fo ga­mom­cem­lo­
bis di­req­to­ris moad­gi­le _ gv. 380.

462
gaf­rin­daS­vi­li va­le­rian (Wi­Wi­ko) (1889_1941) _ poe­ti, eseis­ ti,
mTar­gmne­li, cis­fer­yan­we­li _ gv. 246, 247, 248, 251, 253, 254, 256,
259, 263, 264, 265, 269, 289, 292, 293, 325, 345, 351, 352, 365, 369,
392, 451.
gaf­rin­daS­vi­li na­na (1928_1992) _ va­le­rian gaf­rin­daS­vi­lis Svi­li
_ gv. 293, 296, 325.
ge­gi­Ze _ `skap­ce­bis~ ba­ta­lio­nis pol­kov­ni­ki, ma­ra­nis sa­naos­no
pun­qtis uf­ro­si _ gv. 203, 204.
ge­de­va­niS­vi­li-­leo­ni­Ze efe­mia _ gior­gi leo­ni­Zis co­li _ gv. 357, 364.
gve­le­sia­ni da­viT (1890_1949) _ mxat­va­ri _ gv. 313.
gve­ta­Ze gu­ram _ raJ­den gve­ta­Zis Svi­li _ gv. 373.
gve­ta­Ze za­za (†1933) _ raJ­den gve­ta­Zis Svi­li _ gv. 302, 348.
gve­ta­Ze ra­maz _ raJ­den gve­ta­Zis Svi­li _ gv. 302, 373.
gve­ta­Ze raJ­den (1897_1952) _ mwe­ra­li, mTar­gmne­li, cis­fer­yanweli,
ga­mom­cem­lo­bis `fe­de­ra­cia~ di­req­to­ri (1937_1950) _ gv. 263, 264,
270, 273, 340, 345, 348, 361, 372, 444,
gib­son _ ame­ri­ke­li qvel­moq­me­di, ro­mel­mac sab­Wo­Ta kav­Sirs sa­bav­­
Svo ku­ror­tis mo­saw­yo­bad Tan­xa Ses­wi­ra _ gv. 227.
gior­go­bia­ni _ in­Ji­ne­ri _ gv. 376.
giu­li­qev­xian haik (1886_1951) _ so­me­xi li­te­ra­tu­raT­mcod­ne _ gv. 288.
go­geS­vi­li vla­di­mer (1903_1937) _ sab­Wo­Ta kav­Si­ris mec­nie­re­ba­Ta
aka­de­miis sa­qar­Tve­los fi­lia­lis Tav­mjdo­ma­ris moad­gi­le, sa­qar­
Tve­los ko­mu­nis­tu­ri par­tiis Tbi­li­sis ko­mi­te­tis me­sa­me mdi­va­ni
_ gv. 421.
go­gol (ia­nov­ski) ni­ko­lai (1821_1852) _ ru­si mwe­ra­li, dra­ma­tur­gi,
pub­li­cis­ti _ gv. 277, 372, 406.
goe­Te io­han vol­fgang (1749_1832) _ ger­ma­ne­li mwe­ra­li, moaz­rov­
ne _ gv. 230.
gol­cev vik­tor (vi­tia) (1901_1955) _ ru­si kri­ti­ko­si, li­te­ra­tu­
raT­mcod­ne _ gv. 355, 362, 363, 374, 377, 378, 381, 387, 389, 400, 401,
402, 403, 407, 408, 409, 416, 417, 418, 419, 426, 428, 431, 433, 435,
451, 454.
gol­ce­va iu­lia _ vik­tor gol­ce­vis co­li _ gv. 362, 366, 387, 401,
403,407, 408, 417, 421, 423, 454.
gor­ga­Ze va­sil (va­so) (1895_1973) _ poe­ti, mTar­gmne­li _ gv. 264.

463
gor­de­la­Ze kon­stan­ti­ne (1900_1937) _ sa­qar­Tve­los cen­tra­lu­ri ko­
mi­te­tis kul­tu­ri­sa da pro­pa­gan­dis gan­yo­fi­le­bis uf­ro­si _ gv. 405.
gor­ki mak­sim (peS­kov alek­sei) (1868_1936) _ ru­si mwe­ra­li, pub­li­
cis­ti _ gv. 335, 354, 381, 392, 408, 409
gri­boe­dov alek­sandr (1795_1829) _ ru­si mwe­ra­li, dip­lo­ma­ti _
gv. 304, 305.
gri­SaS­vi­li (ma­mu­laiS­vi­li) io­seb (1889_1965) _ poe­
ti, Jur­
na­
lis
`le­il
­ a~ re­daq­to­ri _ gv. 249, 261, 271, 288, 337, 351,
gruS­ka apo­lon (1869_1929) _ ru­si fi­lo­lo­gi, la­Ti­nu­ri enis spe­
cia­lis­ti _ gv. 267.
gu­baz II (†554) _ eg­ri­sis me­fe (540-50-ia­ni wleb­Si) _ gv. 184.
gu­diaS­vi­li vla­di­mer (la­do) (1896_1980) _ mxat­va­ri _ gv. 260, 339,
355, 439.
gu­ra­miS­vi­li da­viT (1702_1792) _ poe­ti _ gv. 231, 388, 391.

da­dia­ni da­viT (1812_1853) _ sa­meg­re­los mTa­va­ri (1846_1853), ruse­­


Tis ar­miis ge­ne­ral­-maio­ri _ gv. 217.
da­dia­ni me­ni­ka _ gv. 204.
da­dia­ni Sal­va (1874_1959) _ mwe­ra­li, dra­ma­tur­gi, msa­xio­bi _ gv. 239.
da­dia­ni So­Ta (1890_1937) _ iu­ris­ti, mwe­ra­li _ gv. 247, 248.
da­vid vla­di­mi­ris Ze _ gv. 413.
da­viT­Cen­ko mi­xa _ mez­Rvau­ri _ gv. 210.
dai­re­jiev bo­ris (1902_1955) _ ru­si kri­ti­ko­si _ gv. 407.
da­nie­la uria (ja­naS­vi­li da­niel) _ mom­Re­ra­li _ gv. 290.
dan­te ali­gie­ri (1265_1321) _ ita­lie­li poe­ti _ gv. 231.
da­ria­ni ele­ne (e­li) (1897_1979) _ mkvle­var­Ta er­Ti na­wi­lis Tval­
saz­ri­siT _ pao­lo iaS­vi­lis, meo­re na­wi­lis az­riT _ ele­ne baq­ra­Zis
fsev­do­ni­mi _ gv. 247, 248, 250, 251.
da­roS­vi­li so­so (jei­ra­naS­vi­li so­so) _ poe­ti _ gv. 296.
de­met­ra­Ze da­viT (1904_1937) _ li­te­ra­tu­raT­mcod­ne, Jur­na­lis­ti,
mwe­ral­Ta kav­Si­ris pa­su­xis­mge­be­li mdi­va­ni da sa­ga­mom­cem­lo seq­
to­ris xel­mZRva­ne­li _ gv. 340.
de ner­val Je­rar (1808_1855) _ fran­gi mwe­ra­li, mTar­gmne­li _ gv. 262.
der­Ja­vin vla­di­mir (1908_1975) _ ru­si poe­ti, mTar­gmne­li, mxat­va­ri
_ gv. 416, 455, 456, 458.

464
di­te­rix ol­ga _ so­fia tol­stoia­-e­se­ni­nas de­da _ gv. 410.
diu­bua de mon­pe­re fre­de­rik (1708_1850) _ Svei­ca­rie­li ar­qeo­lo­gi,
geo­lo­gi _ gv. 190, 195, 196.
diu­ma aleq­sandr (1802_1870) _ fran­gi mwe­ra­li _ gv. 203, 205, 206,
213, 226.
dob­ro­liu­bov ni­ko­lai (1836_1861) _ ru­si kri­ti­ko­si, pub­li­cisti,
re­vo­lu­cio­ne­ri _ gv. 227, 228.
do­na­Ze kar­lo _ pe­da­go­gi, mTar­gmne­li _ gv. 419, 420.
dos­toev­ski fio­dor (1821_1881) _ ru­si mwe­ra­li _ gv. 55, 87, 277, 372.

eg­na­taS­vi­li va­sil (va­so) (1888_1956) _ pe­da­go­gi, ga­ze­Tis `komunis­­


ti~ re­daq­to­ris moad­gi­le (1935_1938) _ gv. 391.
ev­ge­nia _ gv. 239.
ev­ri­pi­de (Zv. w. 484/480_406) _ Zvel­ber­Ze­ni dra­ma­tur­gi _ gv. 193.
ei­xen­baum bo­ris (1886_1959) _ ru­si li­te­ra­tu­raT­mcod­ne _ gv. 270,
412, 413.
ele­ne mi­xei­lis asu­li _ gv. 358, 367, 440.
elia­va Sal­va (1883_1937) _ sab­Wo­Ta par­tiu­li da sa­xel­mwi­fo moR­
va­we _ gv. 208.
en­ver­-fa­Sa (is­mail en­ver) (1881_1922) _ os­ma­le­Tis sam­xed­ro da po­
li­­ti­ku­ri moR­va­we, poe­ti, mxat­va­ri _ gv. 186.
eren­burg ilia (1891_1967) _ ru­si mwe­ra­li, mTar­gmne­li _ gv. 263,
264, 451, 453.
eras­to­Te­ne (daaxl. Zv. w. 274_194) _ Zvel­ber­Ze­ni mec­nie­ri, aleq­
san­driis bib­lio­Te­kis xel­mZRva­ne­li _ gv. 195.
ese­nin ser­gei (1895_1925) _ ru­si poe­ti _ gv. 259, 262.
eq­vTi­me epis­ko­po­si (e­liaS­vi­li es­ta­te) (1846_1918) _ sa­su­lie­ro
moR­va­we, de­ka­no­zi, qar­Tvel­Ta So­ris we­ra-­kiT­xvis ga­mav­rce­le­be­
li sa­zo­ga­doe­bis nam­dvi­li wev­ri, mos­ko­vis mac­xov­ris sa­xe­lo­bis
stav­ro­pi­gia­lu­ri mo­nas­tris wi­nam­ZRva­ri (1914_1918) _ gv. 243.

va­zi­lin­ski _ gv. 427.


van­da gior­gis asu­li _ gv. 281.
van­si­tart ro­bert (1881_1957) _ bri­ta­ne­li dip­lo­ma­ti _ gv. 187,
188, 189.

465
va­no _ gv. 240.
va­Ja-­fSa­ve­la (ra­zi­kaS­vi­li lu­ka) (1862_1915) _ mwe­ra­li _ gv. 231,
235, 264, 296, 351, 363, 377, 380, 388, 389, 390, 391, 393, 396, 396, 406,
411, 412, 417, 431, 453, 456, 457.
var­Ta­ga­va ipo­li­te (1872_1967) _ mwe­ra­li, kri­ti­ko­si, pe­da­go­gi _
gv. 255.
var­Tan _ gv. 344.
va­sa­Ze aka­ki (1899_1978) _ msa­xio­bi, re­Ji­so­ri _ gv. 443.
va­si­liev ni­ko­lai _ an­drei be­lis si­mam­ri _ gv. 315.
va­si­lie­va-­bu­gae­va klav­dia (1886_1970) _ an­drei be­lis meuR­le _
gv. 275, 276, 277, 278, 288, 298, 299, 301, 306, 307, 309, 311, 312, 314,
315, 318, 319, 320, 321, 322, 323, 324, 341, 342, 344, 364, 413.
va­si­lie­va eli­za­ve­ta _ an­drei be­lis si­ded­ri _ gv. 315.
vaC­na­Ze ele­ne (le­na) _ ni­no ma­yaS­vi­lis na­Te­sa­vi _ gv. 308.
vaC­na­Ze na­ta­lia (na­to) (1904_1959) _ gv. 358.
vax­tan­gov ev­ge­ni (1883_1922) _ so­me­xi msa­xio­bi, re­Ji­so­ri _ gv. 377,
390.
va­xuS­ti ba­to­niS­vi­li (bag­ra­tio­ni) (1696_1757) _ geog­ra­fi, is­to­
ri­ko­si, kar­to­ra­fi _ gv. 226.
ven­ge­rov se­mion (1855_1920) _ ru­si kri­ti­ko­si, bib­liog­ra­fi, re­
daq­­to­ri _ gv. 255.
ver­gi­lius pub­lios ma­ron (Zv. w. 70_19) _ ro­mae­li poe­ti _ gv. 361.
ver­len pol (1844_1896) _ fran­gi sim­bo­lis­ti poe­ti _ gv. 231, 320.
ver­xov­ski iu­ri (1878_1956) _ ru­si poe­ti, mTar­gmne­li, li­te­ra­tu­
raT­mcod­ne _ gv. 401.
ver­harn emil (1855_1916) _ bel­gie­li sim­bo­lis­ti poe­ti, dra­ma­
tur­gi, kri­ti­ko­si _ gv. 227, 230, 232, 250.
ve­Sa­pi­Ze gri­gol (gri­Sa) (1891_1926) _ pub­li­cis­ti, po­li­ti­ku­ri moR­­
va­we _ gv. 246.
ve­xib­-fa­Sa (ve­xib­-fa­Sa max­med) (1877_1940) _ Tur­qi ge­ne­ra­li _ gv. 186.
vi­vien de sen­-mar­ten lui (1802_1897) _ fran­gi geog­ra­fi – gv. 196.
viion fran­sua (de mon­kor­bie) (1431_1463-is Sem­deg) _ fran­gi poe­ti
_ gv. 231, 262.
vir­gi­lius (Zv. w. 70_19) _ ro­mae­li poe­ti _ gv. 361.
vir­sa­la­Ze ele­ne (1911_1977) _ fol­klo­ris­ti _ gv. 414.

466
viq­tor _ ti­cian ta­bi­Zis ax­lo­be­li _ gv. 271.
vla­di­mer­ski _ Jur­na­lis `Резец~ Ta­nam­Sro­me­li _ gv. 440.
vo­lo­Sin (ki­rien­ko-­vo­lo­Sin) mak­si­mi­lian (1877_1932) _ ru­si poe­ti,
mTar­gmne­li, mxat­va­ri, kri­ti­ko­si _ gv. 251, 411.
vol­f-skel _ fa­Sa _ gv. 186.
vo­ro­nin _ ru­si mec­nie­ri _ gv. 223.
vron­ski _ gv. 435.
vru­bel mi­xail (1856_1910) _ ru­si mxat­va­ri – gv. 319, 344.

za­bo­loc­ki ni­ki­ta (1932_2014) _ bio­lo­gi, ni­ko­lai za­bo­loc­kis va­


Ji _ gv. 422.
za­bo­loc­ki ni­ko­lai (1903_1958) _ ru­si poe­ti, mTar­gmne­li _ gv. 389,
390, 405, 406, 413, 415, 421, 422, 431.
za­bo­lot­ni _ ge­mis `a­ker­man~ ka­pi­ta­ni _ gv. 204.
zai­cev bo­ris (1881_1972) _ ru­si mwe­ra­li, mTar­gmne­li _ gv. 315, 357.
zda­ne­viC ki­ril (1892_1967) _ fu­tu­ris­ti mxat­va­ri, wig­nis ilus­
tra­to­ri, sce­nog­ra­fi _ gv. 313.
ze­lin­ski fa­dei (1859_1944) _ ru­si poe­ti, mTar­gmne­li _ gv. 267, 427.
zen­ger­-a­Su­ki­na ma­ria (1894_1980) _ ni­ka­lai aSu­ki­nis co­li _ gv. 408.
zil­ber­-ti­nia­no­va ele­na _ iu­ri ti­nia­no­vis meuR­le _ gv. 359, 360,
440.
zil­ber­Stein ilia (1905_1988) _ ru­si kri­ti­ko­si, xe­lov­ne­baT­mcod­
ne, ko­leq­cio­ne­ri _ gv. 415,
zoS­Cen­ko mi­xail (1894_1958) _ ru­si mwe­ra­li _ gv. 385.
zu­ba­laS­vi­li le­van (1853_1914) _ mrew­ve­li, qvel­moq­me­di _ gv. 244.
zuev alek­sandr (1895_1965) _ ru­si mwe­ra­li, Jur­na­lis­ti, mTar­
gmne­li _ gv. 360, 381, 427, 448, 449, 454, 455
zue­va ag­nia _ alek­sandr zue­vis meuR­le _ gv. 449, 455.

Ta­Ta­riS­vi­li aka­ki (1897_1937) _ ga­naT­le­bis sa­xal­xo ko­mi­sa­ri


(1934_1936) _ gv. 372, 381, 433.
Tar­xniS­vi­li _ eqi­mi _ gv. 290.
Tei­mu­raz I (1589_1663) _ ka­xe­Tis me­fe (1606_1648), qar­Tl-ka­xe­Tis
me­fe (1625_1632), poe­ti _ gv. 416.

467
Te­mur­len­gi (ta­mer­lan) (1336_1405) _ Suaa­zie­li mxe­dar­TmTa­va­ri,
emi­ri (1370_1405) _ gv. 360.
Tval­Tva­Ze fat­man (fa­ti) (1897_1973) _ mTar­gmne­li _ gv. 362, 442.
Tval­Wre­li­Ze-­ca­xe­li liu­ba _ par­men ca­xe­lis co­li _ gv. gv. 274.
Toi­Ze mo­se (1871_1953) _ mxat­va­ri _ gv. 439.
Tu­ma­nian ho­va­nes (1869_1923) _ so­me­xi mwe­ra­li _ gv. 233, 254, 288.
Tu­ma­nov _ gv. 441.

ia­ko­bi _ fo­Tis sas­tum­ros me­pat­ro­ne _ gv. 206.


ia­kov­lev ia­kov (1896_1938) _ ru­si sa­xel­mwi­fo moR­va­we, sa­kav­Si­ro
mi­waT­moq­me­de­bis ko­mi­sa­ri (1929_1934) _ gv. 177.
ia­ne­li Teo (ke­ke­li­Ze Teo­fi­le) (1888_1962) _ mwe­ra­li, pe­da­go­gi _
gv. 347
ia­Sa _ gv. 296.
iaS­vi­li me­dea (1925_1992) _ pao­lo iaS­vi­lis qa­liS­vi­li _ gv. 326,
339, 346, 348, 399.
iaS­vi­li mi­xeil (mi­Sa) _ pao­lo iaS­vi­lis Zma _ gv. 290.
iaS­vi­li pao­lo (pav­le) (1894_1937) _ poe­ti, cis­fer­yan­we­li _ gv. 246,
247, 248, 250, 251, 252, 256, 257, 259, 260, 263, 265, 271, 275, 278,
288, 290, 292, 299, 301, 307, 309, 310, 311, 313, 317, 319, 321, 322, 323,
324, 325, 326, 327, 328, 331, 332, 337, 339, 341, 342, 343, 344, 345, 348,
349, 350, 351, 352, 357, 368, 369, 373, 378, 379, 388, 393, 399, 401, 413,
418, 419, 431, 442, 452.
ib­sen hen­rik io­han (1828_1906) _ nor­ve­gie­li dra­ma­tur­gi, poe­ti,
pub­li­cis­ti _ gv. 372.
iva­nov alek­sandr (1806_1858) _ ru­si mxat­va­ri _ gv. 319.
iva­nov vse­vo­lod (1895_1963) _ ru­si mwe­ra­li, dra­ma­tur­gi _ gv. 259,
321, 348.
iva­nov­-ra­zum­nik ra­zum­nik (1878_1946) _ ru­si mwe­ra­li, kri­ti­ko­si,
so­cio­lo­gi _ gv. 306, 319.
ilen­kov va­si­li (1897_1967) _ ru­si mwe­ra­li _ gv. 442.
ime­daS­vi­li io­seb (1876_1952) _ mwe­ra­li, pub­li­cis­ti, Jur­na­lis
`Teat­ri da cxov­re­ba~ ga­mom­ce­mel­-re­daq­to­ri (1910_1926) _ gv. 290.
in­ber (Spen­cer) ve­ra (1890_1972) _ ru­si mwe­ra­li, mTar­gmne­li _ gv. 442.

468
in­go­roy­va pav­le (1893_1983) _ li­te­ra­tu­raT­mcod­ne, is­to­ri­ko­si _
gv. 267.
ior­da­niS­vi­li so­lo­mon (1898_1953) _ enaT­mec­nie­ri, leq­si­ko­lo­
gi, mTar­gmne­li _ gv. 416.
is­la­mov ak­bar (1896_1938) _ uz­be­ki sa­zo­ga­do moR­va­we, ser­go kldi­
aS­vi­lis si­Ze _ gv. 360, 392.
iu­din pa­vel (1899_1968) _­ ru­si fi­lo­so­fo­si, dip­lo­ma­ti, Jur­na­
lis `Литературний Критик~ re­ daq­
to­ ri (1934_1937) _ gv. 408, 409,
425, 426.
ius­ti­nia­ne I (483_565) _ bi­zan­tiis im­pe­ra­to­ri (527_565) _ gv. 186.

ka­ka­ba­Ze da­viT (1889_1952) _ mxat­va­ri _ gv. 265,


ka­ka­ba­Ze iva­ne (va­no) (1905_1992) _ li­te­ra­tu­raT­mcod­ne, ga­naT­le­
bis sa­xal­xo ko­mi­sa­ria­tis Ta­nam­Sro­me­li _ gv. 383.
ka­ka­ba­Ze mi­xeil (mi­Sa) _ 375.
ka­ka­ba­Ze sar­gis (1886_1967) _ is­to­ri­ko­si, fi­lo­lo­gi _ gv. 290.
ka­la­Ze kar­lo (1904_1988) _ poe­ti _ gv. 351, 388,
kal­de­ron gar­sia ven­tu­ra (1886_1959) _ pe­rue­li mwe­ra­li _ gv. 182,
222, 296.
ka­men­ski va­si­li (1884_1961) _ ru­si fu­tu­ris­ti poe­ti _ gv. 249.
kan­dau­rov n. _ ru­si ag­ro­no­mi _ gv. 210.
kan­diev­skaia-­tol­staia na­ta­lia (1911_1963) _ poe­ti, me­mua­ris­ti,
alek­sei tol­stois co­li _ gv. 372.
kant ima­nuel (1724_1804) _ ger­ma­ne­li fi­lo­so­fo­si, `kri­ti­ciz­mi­
sa~ da ger­ma­nu­li kla­si­ku­ri fi­lo­so­fiis fu­Zem­de­be­li _ gv. 230.
ka­ra­bel­ni­kov gri­go­ri (1904_?) _ mwe­ra­li, kri­ti­ko­si, re­daq­ciis
`Две пятилетки~ pa­su­xis­mge­be­li mdi­va­ni _ gv. 410.
ka­ra­vae­va ana (1893_1979) _ Jur­na­lis `Молодая Гвардия~ (1931_1936)
re­daq­to­ri _ gv. 323.
ka­ra­le­viC (ka­ra­liov) vla­di­mir (1894_1969) _ ru­si poe­ti, msa­xio­bi,
ki­no­re­Ji­so­ri _ gv. 251.
kar­pa­Co­va n. _ gv. 426, 427.
ka­so lev (1865_1914) _ ru­si iu­ris­ti, sa­xel­mwi­fo moR­va­we _ gv. 230.
kas­ra­Ze-­San­SiaS­vi­li ma­riam (ma­ro) (1905_1964) _ san­dro San­SiaS­vi­
lis co­li _ gv. 274, 302.

469
ka­Wa­ra­va r. _ sa­xel­mwi­fo ban­kis Tbi­li­sis gan­yo­fi­le­bis gam­ge _
gv. 373.
ke­len­je­ri­Ze me­lo­ton (1864_1942) _ pe­da­go­gi, fol­klo­ris­ti, Te­
o­lo­gi _ gv. 255.
ke­ren­ski alek­sandr (1881_1970) _ ru­si po­li­ti­ku­ri da sa­zo­ga­do
moR­va­we _ gv. 385
ke­Se­la­va pla­ton (1893_1963) _ xe­lov­ne­bis sa­sax­lis ko­men­dan­ti
(1921_1933) _ gv. 294, 436.
kin (su­ro­vi­kin) viq­tor (1903_1938?) _ ru­si sab­Wo­Ta mwe­ra­li _ gv. 408,
416.
ki­rion II (sa­Zag­liS­vi­li gior­gi) (1855_1918) _ sa­su­lie­ro da sa­zo­
ga­do moR­va­we, is­to­ri­ko­si, sru­liad sa­qar­Tve­los ka­To­li­kos­-
pat­riar­qi (1917-1918) _ gv. 255.
ki­rov ser­gei (1886_1934) _ ru­si sa­xel­mwi­fo da po­li­ti­ku­ri moR­va­
we _ gv.
kir­po­tin va­le­ri (1898_1997) _ ru­si li­te­ra­tu­raT­mcod­ne, kri­ti­
ko­si _ gv. 442.
kir­Son vla­di­mir (1902_1938) _ ru­si dra­ma­tur­gi _ gv. 449.
kis­kin­-za­de (†1921) _ Tur­qi emi­sa­ri, aWa­ris ar­miis mxe­dar­mTa­va­ri
_ gv. 187.
kldiaS­vi­li aleq­san­dre (sa­ba) (1873_1905) _ qi­mi­ko­si, ada­mia­nis uf­­
le­be­bis dam­cve­li _ gv. 228.
kldiaS­vi­li io­seb (so­si­ko) _ ser­go kldiaS­vi­lis Zma _ gv. 360.
kldiaS­vi­li me­li­ta (lia­lia) _ ser­go kldiaS­vi­lis qa­liS­vi­li _
gv. 339, 360, 363, 391, 393.
kldiaS­vi­li ser­go (1893_1986) _ mwe­ra­li, cis­fer­yan­we­li, da­viT
kldiaS­vi­lis Svi­li _ gv. 292, 339, 345, 358, 360, 362, 365, 366, 367,
390, 391, 392, 400, 401, 436, 437, 440.
kldiaS­vi­li so­fio (so­nia) _ ser­go kldiaS­vi­lis meuR­le _ gv. 339,
360, 363, 391, 393.
kldiaS­vi­li qe­Te­van (qe­To) _ ser­go kldiaS­vi­lis da _ gv. 360, 392.
kleist hen­rix fon (1777_1811) _ ger­ma­ne­li mwe­ra­li _ gv. 402.
kli­ko­va-­za­bo­loc­kaia eka­te­ri­na _ ni­ko­lai za­bo­loc­kis meuR­le
_ gv. 390.
klim­ko­viC mi­xas (1899_1954) _ be­lo­ru­si mwe­ra­li da kri­ti­ko­si _
gv. 402.

470
klu­Cev­ski va­si­li (1841_1911) _ ru­si is­to­ri­ko­si, mos­ko­vis uni­
ver­si­te­tis pro­fe­so­ri _ gv. 230.
ko­zin­co­va­-e­ren­burg lu­bov (lu­ba) (1899_1970) _ ru­
si mxat­
va­
ri,
ilia eren­bur­gis co­li _ gv. 451, 453.
kol­cov mi­xail (1898_1948) _ ru­si mwe­ra­li, pub­li­cis­ti _ gv. 410.
kol­Ci­na klav­dia _ al­ma­na­xis `Творчество народов СССР~ re­daq­ciis
gam­ge _ gv. 401, 402.
koo­nen ali­sa (1889_1974) _ ru­si msa­xio­bi _ gv. 271.
ko­re­nio fran­cis­ko _ es­pa­ne­li anar­qis­ti _ gv. 428.
kor _ in­gli­se­li ge­ne­ra­li _ gv. 186, 187.
kor­neev bo­ris (1896_1958) _ ru­si poe­ti, ga­mom­cem­lo­bis `Заккнига~
re­daq­to­ri _ gv. 355
ko­Ca­lov va­si­li (1875_1948) _ ru­si msa­xio­bi _ gv. 259.
kox­rei­Ze ilia _ gv. 440.
kras­nov an­drei (1862_1914) _ ru­si pa­leo­bo­ta­ni­ko­si, geog­ra­fi, ba­­
Tu­mis bo­ta­ni­ku­ri ba­Ris Sem­qmne­li _ gv. 197.
kri­lov _ rio­nis por­tis uf­ro­si _ gv. 209, 210.
krup al­fred (1812_1887) _ ger­ma­ne­li me­war­me, ga­mom­go­ne­be­li, fo­­
la­dis zar­baz­nis pir­ve­li mwar­moe­be­li _ gv. 230.
krug­li­ko­va eli­za­ve­ta (1865_1941) _ ru­si mxat­va­ri _ gv. 411.
kuz­min mi­xail (1872_1936) _ ru­si poe­ti, mTar­gmne­li, pro­zai­ko­si,
kom­po­zi­to­ri _ gv. 325.
kuz­ne­cov m. _ ru­si in­Ji­ne­ri _ gv. 212, 213.
ku­ko­lis _ in­gli­se­li sa­xel­mwi­fo moR­va­we _ gv. 186.
ku­lik ivan (1897_1941) _ uk­rai­ne­li mwe­ra­li, kri­ti­ko­si _ gv. 442.

lav­re­nev bo­ris (1891_1959) _ ru­si mwe­ra­li, dra­ma­tur­gi _ gv. 385.


lan­se­re ev­ge­ni (1875_1946) _ ru­si mxat­va­ri _ gv. 327, 330.
la­pu­xin ivan (1756_1816) _ ru­si fi­lo­so­fo­si, me­mua­ris­ti, pub­li­
cis­­ti _ gv. 290.
la­forg Jiul (1860_1887) _ fran­gi sim­bo­lis­ti poe­ti _ gv. 232, 234.
la­RiaS­vi­li io­seb (1866_?) _ Tbi­li­sis sa­su­lie­ro se­mi­na­riis stu­
den­ti _ gv. 227.
la­Ri­Ze Ti­na­Tin (Ti­na) _ mit­ro­fa­ne la­Ri­Zis Svi­li _ gv. 297.

471
le-­dan­tiu mi­xail (1891_1917) _ ru­si mxat­va­ri _ gv. 265.
le­be­dev vla­di­mir (1891_1967) _ ru­si mxat­va­ri, wig­nis gra­fi­ko­si,
ga­­mom­cem­lo­bis `Детиздат~ mTa­va­ri re­daq­to­ri (1924_1933) _ gv. 457.
le­van si­mo­nis Ze _ gv. 402.
le­nin (u­lia­nov vla­di­mir) (1870_1924) _ ru­si po­li­ti­ku­ri da sa­
xel­mwi­fo moR­va­we, ko­mu­nis­tu­ri par­tiis da­maar­se­be­li, pir­ve­li
so­cia­lis­tu­ri sa­xel­mwi­fos Sem­qmne­li _ gv. 198, 236.
leo _ yaz­be­gis mxa­reT­mcod­neo­bis mu­zeu­mis Ta­nam­Sro­me­li _ gv. 384.
leo­ni­Ze gior­gi (gog­la) (1899_1966) _ mwe­ra­li, sa­zo­ga­do moR­va­we
_ gv. 259, 260, 264, 275, 278, 290, 291, 292, 295, 297, 301, 317, 332,
339, 344, 345, 351, 352, 355, 357, 358, 386, 387, 388, 392, 399, 413,
417, 426, 431, 433, 443.
leo­ni­Ze Ti­na­Tin _ gior­gi leo­ni­Zis qa­liS­vi­li _ gv. 357.
leo­ni­Ze nes­tan _ gior­gi leo­ni­Zis qa­liS­vi­li _ gv. 357.
leo­nov leo­nid (1899_1972) _ ru­
si mwe­
ra­
li _ gv. 348, 363, 398,
427, 442.
le­Ja­va gior­gi _ yaz­be­gis ga­naT­le­bis gan­yo­fi­le­bis gam­ge _ gv. 347,
348, 349.
leJ­nev isaia (1891_1955) _ ru­si pub­li­cis­ti, kri­ti­ko­si _ gv. 425.
ler­mon­tov mi­xail (1814_1841) _ ru­si poe­ti _ gv. 268, 413, 420.
le­roC­ka _ gv. 425, 433.
liv­Sic be­ne­dikt (1887_1939) _ ru­si poe­ti _ gv. 331, 388, 404, 440,
442, 447, 448.
liv­Sic ki­ril (ki­ka) (1925_1942) _ be­ne­dikt liv­Si­cis Svi­li _ gv. 404.
lip­ske­rov kon­stan­tin (1889_1954) _ ru­si poe­ti _ gv. 416.
li­saS­vi­li (xo­me­ri­ki) ia­kin­Te (1897_1972) _ mwe­ra­li _ gv. 339.
lo­zi­no-­lo­zin­ski alek­sei (1886_1916) _ ru­si mwe­ra­li, mTargmneli
_ gv. 262.
lo­zin­ski mi­xail (1886_1955) _ ru­si poe­ti, mTar­gmne­li _ gv. 442.
lo­zov­ski so­lo­mon (1878_1952) _ ru­si dip­lo­ma­ti, par­tiu­li moR­­va­
we, pub­li­cis­ti, sa­xel­mwi­fo ga­mom­cem­lo­bis di­req­to­ri (1937_1939)
_ gv. 444.
lo­mi­na­Ze be­sa­rion (be­so) (1897_1935) _ par­tiu­li moR­va­we, sa­qar­Tve­
los ko­mu­nis­tu­ri par­tiis ce­kas mdi­va­ni (1922_1924) _ gv. 346, 347.
lo­mi­na­Ze da­viT (da­Ti­ko) _ be­sa­rion lo­mi­na­Zis Zma _ gv. 347.
lo­po­tin lev (1855_1920) _ ru­si fi­lo­so­fo­si, fsi­qo­lo­gi _ gv. 230.

472
lor­Tqi­fa­ni­Ze kon­stan­ti­ne (ko­wia, ko­lia) (1904_1986) _ mwe­ra­li _
gv. 272, 273, 347, 351, 439.
lor­Tqi­fa­ni­Ze me­ri _ kon­stan­ti­ne lor­Tqi­fa­ni­Zis meuR­le _ gv. 272,
273.
lor­Tqi­fa­ni­Ze ni­ko (1880_1944) _ mwe­ra­li _ gv. 251.
lot­rea­mon izi­dor du­kas (1846_1871) _ fran­
gi poe­
ti _ gv. 207,
227, 236.
lu­bav­ski mat­vei (1860_1936) _ ru­si is­to­ri­ko­si, mos­ko­vis univer­
si­­te­tis req­to­ri (1911_1917) _ gv. 230.
lu­gov­ski vla­di­mir (1901_1957) _ ru­si poe­ti _ gv. 416.
lu­pol ivan (1896_1943) _ ru­si fi­lo­so­fo­si, li­te­ra­tu­raT­mcod­
ne _ gv. 382, 390, 402, 403, 407, 408, 416, 427.
lu­rie-­pas­ter­nak ev­ge­nia (1898_1961) _ mxat­va­ri, bo­ris pas­ter­na­
kis pir­ve­li co­li _ gv. 345, 349, 368, 418.

ma­gi­les vik­tor _ mez­Rvau­ri _ gv. 212.


ma­zol­kov ev­ge­ni (1909_1969) _ ru­si mTar­gmne­li, li­te­ra­tu­raT­
mcod­ne _ gv. 402.
ma­Te ma­xa­re­be­li (†60) _ qris­tes mo­ci­qu­li, pir­ve­li sa­xa­re­bis av­
to­­ri _ gv. 7.
maia­kov­skaia lud­mi­la (1884_1972) _ mxat­va­ri, maia­kov­skis da _ gv. 455.
maia­kov­skaia ol­ga (1890_1942) _ mxat­va­ri, maia­kov­skis da _ gv. 445.
maia­kov­ski vla­di­mir (1893_1930) _ sa­qar­Tve­lo­Si da­ba­de­bu­li ru­si
poe­ti, fu­tu­ris­ti _ gv. 229, 230, 234, 296, 297, 301, 303, 416, 431.
ma­ka­Sin ser­gei (1906_1989) _ ru­si li­te­ra­tu­raT­mcod­ne _ gv. 370, 371.
ma­lar­me ste­fan (1842_1898) _ fran­gi poe­ti _ gv. 208.
man­del­Stam osip (1891_1938) _ ru­si ak­meis­ti poe­ti _ gv. 264.
ma­nui­lov alek­sandr (1861_1929) _ ru­si eko­no­mis­ti, droe­bi­Ti
mTav­ro­bis sa­xal­xo ga­naT­le­bis mi­nis­tri _ gv. 230.
ma­ri ni­ko­laz (ni­ko) (1865_1934) _ enaT­mec­nie­ri, fi­lo­lo­gi, aR­mo­
sav­leT­mcod­ne, ar­qeo­lo­gi, kul­tu­ris is­to­ri­ko­si _ gv. 230.
ma­ri­ne­ti fi­li­po to­ma­zo (1876_1944) _ ita­lie­li mwe­ra­li, fu­tu­
riz­mis fu­Zem­de­be­li da Teo­re­ti­ko­si _ gv. 230.
ma­ri­ja­ni (tye­ma­la­Ze­-a­leq­si­Ze ma­riam) (1890_1978) _ mwe­ra­li _ gv. 251.
mar­Cen­ko i. _ gv. 409, 416.
mar­ja­niS­vi­li kon­stan­ti­ne (ko­te) (1872_1933) _ re­Ji­so­ri _ gv. 452.

473
ma­yaS­vi­li kon­stan­ti­ne (ko­te) (1875_1927) _ poe­ti, sa­qar­Tve­los mwe­
ral­Ta kav­Si­ris er­T-er­Ti da­maar­se­be­li da pir­ve­li Tav­mjdo­ma­re
_ gv. 256.
ma­yaS­vi­li­-aR­niaS­vi­li ma­ru­nia _ pet­re aR­niaS­vi­lis co­li _ gv. 342.
mayaSvili-tabiZe ni­no (ko­lom­bi­na) (1900_1965) _ ti­cian ta­bi­Zis
co­li _ gv. 252, 254, 256, 257, 258, 259, 260, 264, 268, 271, 275, 276,
277, 278, 288, 289, 292, 297, 298, 301, 303, 304, 307, 308, 310, 311, 312,
314, 316, 319, 321, 324, 327, 331, 333, 334, 336, 337, 338, 339, 340, 341,
344, 345, 350, 355, 357, 358, 359, 360, 361, 363, 364, 365, 366, 367, 369,
372, 373, 374, 377, 378, 379, 380, 384, 387, 388, 390, 391, 392, 394, 395,
396, 398, 399, 401, 403, 406, 407, 408, 409, 410, 412, 413, 415, 417, 418,
421, 422, 424, 427, 428, 431, 433, 435, 436, 440, 442, 443, 444, 446, 448,
449, 450, 451, 452, 453,454, 455.
ma­SaS­vi­li (mir­cxu­la­va) alio (1903_1976) _ mwe­ra­li, poe­ti _ gv. 351.
ma­Wa­va­ria­ni iva­ne (1863_1943) _ mwe­ra­li, pub­li­cis­ti, mTar­gmne­li
_ gv. 372.
ma­Wu­ta­Ze _ mos­ko­vis qa­la­qis Ta­vis moad­gi­lis, vla­di­mir na­zan­skis
co­li _ gv. 243.
ma­xa­ra­Ze fi­li­pe (1868_1941) _ par­tiu­li da sa­xel­mwi­fo moR­va­we,
sa­qar­Tve­los cen­tra­lu­ri aR­mas­ru­le­be­li ko­mi­te­tis Tav­mjdo­ma­­
re (1931_1936) _ gv. 441.
mga­lob­liS­vi­li ger­ma­ne (1887_1937) _ sa­qar­Tve­los sa­xal­xo ko­mi­
sar­Ta sab­Wos Tav­mjdo­ma­re (1931_1937) _ gv. 430.
mdi­va­ni gior­gi (JorJ) (1905_1981) _ dra­ma­tur­gi, sce­na­ris­ti _ gv. 445.
me­dea (Zv. w. XV sau­ku­ne) _ Zve­li kol­xe­Tis me­fis aie­tis asu­li,
he­lio­sis Svi­liS­vi­li, he­kar­tes qu­ru­mi _ gv. 179, 193, 194, 227.
meier­hold vse­vo­lod (1874_1940) _ ru­si re­Ji­so­ri, msa­xio­bi, pe­da­­
go­gi _ gv. 386.
me­liaS­vi­li va­no (1896_1988)_ TviT­nas­wav­li mxat­va­ri _ gv. 313.
me­li­qiS­vi­li ba­sil (1904_1930) _ mwe­ra­li _ gv. 268.
men­zbir mi­xail (1855_1935) _ ru­si zoo­lo­gi, zoo­geog­ra­fi, ru­su­
li or­ni­to­lo­giis dam­fuZ­ne­be­li _ gv. 230.
me­reJ­kov­ski dmit­ri (1866_1941) _ ru­si mwe­ra­li _ gv. 53.
me­ri­me pros­per (1803_1870) _ fran­gi mwe­ra­li, mTar­gmne­li _ gv. 366.
mer­Cu­le gior­gi (X sau­ku­ne) _ mwe­ra­li, him­nog­ra­fi _ gv. 448.
mes­xi da­viT (1860_1943) _ dra­ma­tur­gi, pub­li­cis­ti, mTar­gmne­li
_ gv. 337.

474
mex­lis lev (1889_1953) _ ru­si par­tiu­li da sa­xel­mwi­fo moR­va­we,
ga­ze­Tis `Правда~ mTa­va­ri re­daq­to­ri (1930_1937) _ gv. 400.
miT­ri­da­te VI ev­pa­to­ri (Zv. w. 134_63) _ pon­tos me­fe (Zv. w. 121-dan)
_ gv. 190, 195.
mi­ki­ten­ko ivan (1897_1937) _ uk­rai­ne­li mwe­ra­li _ gv. 362.
mir­ski dmit­ri (1890_1939) _ ru­si kri­ti­ko­si, li­te­ra­tu­raT­mcod­ne
_ gv. 233.
mi­tia _ gv. 288.
mit­ro­fa­nov alek­sandr (1899_1951) _ ru­si mwe­ra­li _ gv. 422.
mius­se Sarl al­fred de (1810_1857) _ fran­gi mwe­ra­li, dra­ma­tur­gi
_ gv. 253,
mi­qa­Ze ar­Cil (1895_1937) _ aR­mo­sav­leT­mcod­ne, Sro­mis sa­xal­xo
ko­mi­sa­ri, `mna­To­bis~ re­daq­to­ri _ gv. 292, 295, 296.
mi­qa­Ze gu­ga (1927_2000) _ mxat­va­ri, mo­qan­da­ke, ar­Cil mi­qa­Zis qa­liS­­
vi­li _ gv. 295, 297.
mi­Sa _ gv. 360.
mic­ke­viC adam (1798_1855) _ po­lo­ne­li poe­ti _ gv. 231, 235.
mi­wiS­vi­li ni­ko­lo (sir­bi­la­Ze ni­ko­loz) (ni­ko, ko­lia) (1896_1937) _
mwe­ra­li, cis­fer­yan­we­li, Jur­na­lis `Cve­ni mwer­lo­ba~ re­da­to­ri
(1926_1928), li­te­ra­tu­ru­li fon­di­sa da sa­xel­mwi­fo ga­mom­cem­lo­
bis di­req­to­ri _ gv. 260, 264, 268, 301, 345, 372, 388, 404, 405, 409, 436.
mi­xai­lo­va-­na­di­ra­Ze ni­no _ ko­lau na­di­ra­Zis co­li _ gv. 293, 327, 351.
mo­lo­tov (skria­bin) via­Ces­lav (1890_1986) _ ru­si po­li­ti­ku­ri da sa­­
xel­mwi­fo moR­va­we _ gv. 202.
mo­saS­vi­li ilia (i­lo) (1896_1954) _ mwe­ra­li, dra­ma­tur­gi _ gv. 431,
mum­la­Ze gior­gi (1874_1945) _ mwe­ra­li, mTar­gmne­li _ gv. 239.
mur­van yru (mur­van ibn mu­ha­med ibn mur­va­ni) (688_750) _ omaian­
Ta
di­nas­tiis uka­nas­kne­li xa­li­fa _ gv. 226.
mu­soe­lian _ sab­Wo­Ta xal­xe­bis Se­moq­me­de­bis re­daq­ciis xel­mZRva­
ne­li _ gv. 407, 409.
mu­SiS­vi­li (xo­fe­ria) gri­gol (1899_1938) _ pub­li­cis­ti _ gv. 391.

n. se­mion za­xa­ris Ze _ gv. 267.


na­di­ra­Ze _ sa­qar­Tve­los cen­tra­lu­ri aR­mas­ru­le­be­li ko­mi­te­tis
Ta­nam­Sro­me­li _ gv. 441.
na­di­ra­Ze ko­lau (ni­ko­loz, ko­lia) (1895_1991) _ poe­ti, cis­fer­yan­
we­li _ gv. 247, 254, 264, 289, 293, 326, 327, 345, 351, 352.

475
na­di­ra­Ze ne­li _ ko­lau na­di­ra­Zis qa­liS­vi­li _ gv. 327.
nad­son se­mion (1862_1887) _ ru­si poe­ti _ gv. 231.
na­zan­ski vla­di­mir (1877_1939) _ ru­si po­lic­meis­te­ri, mos­ko­vis
qa­la­qis Ta­vis moad­gi­le _ gv. 243.
na­za­ro­va isia _ to­cian ta­bi­Zis mu­za _ gv. 136.
na­ko­ria­kov ni­ko­lai (1881_1970) _ mos­ko­vis sa­xel­mwi­fo ga­mom­cem­
lo­bis xel­mZRva­ne­li (1930_1937) _ gv. 427.
nam­ga­la­Ze Sal­va (1900_1937) _ yaz­be­gis raio­nu­li ko­mi­te­tis mdi­va­­ni
_ gv. 430.
na­neiS­vi­li gior­gi (zo­zo) (1894_1937) _ iu­ris­ti _ gv. 363, 393.
na­neiS­vi­li li­dia _ zo­zo na­neiS­vi­lis meuR­le _ gv. 363.
na­po­leon I bo­na­par­ti (1769_1821) _ saf­ran­ge­Tis sa­xel­mwi­fo moR­
va­we, mxe­dar­TmTa­va­ri, im­pe­ra­to­ri (1804_1915) _ gv. 218.
nei­hauz­-pas­ter­nak zi­nai­da (zi­na) (1897_1966) _ bo­ris pas­ter­na­kis
meo­re co­li _ gv. 327, 345, 349, 356, 360, 363, 378, 379, 418.
nei­hauz hen­rix (1888_1964) _ ru­si pia­nis­ti da pe­da­go­gi _ gv. 369, 378.
nek­ra­sov ni­ko­lai (1821_1877) _ ru­si poe­ti, mwe­ra­li, pub­li­cis­ti
_ gv. 227.
ni­ko­lae­va ev­ge­nia (1898_1846) _ ru­si poe­ti _ gv. 411.
ni­ko­la­Ze ia­kob (1871_1951) _ mxat­va­ri, mo­qan­da­ke _ gv. 439.
ni­ko­la­Ze ni­ko (1843_1928) _ pub­li­cis­ti, kri­ti­ko­si, sa­zo­ga­do moR­­
va­we _ gv. 304.
ni­na _ ti­cian ta­bi­Zis ax­lo­be­li _ gv. 271.
ni­noS­vi­li eg­na­te (1859_1894) _ mwe­ra­li _ gv. 209.
nic­Se frid­rix (1844_1900) _ ger­ma­ne­li fi­lo­so­fo­si _ gv. 320.
no­za­Ze pav­le (1906_1937) _ mwe­ra­li, fu­tu­ris­Ti _ gv. 262.
nu­bar­-fa­Sa (1825_1899) _ eg­vip­te­li sa­xel­mwi­fo moR­va­we, pir­ve­li
pre­mier­-mi­nis­tri _ gv. 187, 188.
nu­ra­din gab­riel efen­di _ os­ma­lo sa­xel­mwi­fo moR­va­we _ gv. 188.

ole­Sa iu­ri (1899_1960) _ ru­si mwe­ra­li _ gv. 348, 442.


ome­deo _ ita­lie­li in­Ji­ne­ri _ gv. 212, 213.
ora­xe­laS­vi­li iva­ne (ma­mia) (1883_1937) _ sa­xel­mwi­fo da par­tiu­li
moR­va­we _ gv. 258, 437.
orag­ve­li­Ze kar­lo (1902_1937) _ sa­qar­Tve­los ko­mu­nis­tu­ri par­
tiis cen­tra­lu­ri ko­mi­te­tis kul­tu­ri­sa da pro­pa­gan­dis gan­yo­

476
fi­le­bis gam­ge, Tbi­li­sis sa­xel­mwi­fo uni­ver­si­te­tis req­to­ri
(1935-1937) _ gv. 382.
or­be­lia­ni gri­gol (1804_1883) _ poe­ti, ge­ne­ra­li, sa­zo­ga­do moR­
va­we _ gv. 235, 414.
or­be­lia­ni vax­tang (1812_1890) _ poe­ti, ge­ne­ra­li _ gv. 380.
or­be­lia­ni sul­xan­-sa­ba (1658_1725) _ mwe­ra­li, mec­nie­ri, sa­xel­mwi­
fo moR­va­we _ gv. 231, 367, 389.
or­lov alek­sandr (1871_1947) _ ru­si li­te­ra­tu­raT­mcod­ne.
or­jo­ni­ki­Ze ser­go (gri­gol) (1886_1937) _ sab­Wo­Ta sa­xel­mwi­fo da
par­tiu­li moR­va­we _ gv. 343.
os­trou­mo­va-­le­be­de­va an­na (1871_1955) _ ru­si mxat­va­ri _ gv. 411.
oq­rom­Wed­liS­vi­li­-iaS­vi­li Ta­mar (1904_1986) _ pao­lo iaS­vi­lis co­
li _ gv. 271, 278, 301, 317, 326, 339, 346.
oZe­laS­vi­li ar­se­na (ma­rab­de­li ar­se­na) (daaxl. 1797_1842) _ ba­ton­
ymo­bis wi­naaR­mdeg meb­rZo­li gle­xi _ gv. 176, 365, 378.

pav­len­ko piotr (1899_1951) _ ru­


si mwe­
ra­
li _ gv. 348, 357, 363,
381, 382, 417.
pas­ter­nak bo­ris (1890_1960) _ ru­ si mwe­ra­
li, mTar­ gmne­li _ gv.
234, 325, 326, 327, 328, 329, 330, 345, 347, 349, 355, 357, 358, 360, 363,
364, 365, 368, 369, 377, 378, 381, 387, 388, 390, 391, 392, 398, 399, 401,
402, 408, 416, 418, 419, 425, 427, 442, 443, 450.
pas­ter­nak leo­nid (1862_1945) _ ru­si mxat­va­ri, bo­ris pas­ter­na­kis
ma­ma _ gv. 356.
pas­ter­nak Jo­ze­fi­na (an­na nei) (1900_1993) _ poe­ti, bo­ris pas­ter­na­
kis da, emig­ran­ti ger­ma­nia­Si _ gv. 364.
pa­Su­ka­nis vi­ken­ti (1879_1920) _ ru­si ga­mom­ce­me­li, mos­kov­Si simbo­­
lis­te­bis ga­mom­cem­lo­bis `Мусагет~ (1907_1917) mdi­va­ni _ gv. 249, 251.
pek­ker mi­xail _ Jur­na­lis `Новый Мир~ Ta­nam­Sro­me­li _ 422.
pes­kov­ski v. _ mos­ko­vis sa­xel­mwi­fo ga­mom­cem­lo­bis Ta­nam­Sro­me­li
_ gv. 427.
pes­tel pa­vel (1793_1826) _ de­kab­ris­te­bis sam­xreT sa­zo­ga­doe­bis
xel­mZRva­ne­li, pol­kov­ni­ki, ma­so­ni _ gv. 407.
pet­re I di­di (1672_1725) _ sru­liad ru­se­Tis uka­nas­kne­li me­fe
(1682_1721) ro­ma­no­ve­bis di­nas­tii­dan da sru­liad ru­se­Tis pir­ve­li
im­pe­ra­to­ri (1721_1725) _ gv. 371, 372, 386.
pet­rov­-vod­kin kuz­ma (1878_1939) _ ru­si mxat­va­ri, xe­lov­ne­bis
Teo­re­ti­ko­si, mwe­ra­li, pe­da­go­gi _ gv. 319, 320, 321, 342, 343, 346.

477
pi­ka­so pab­lo (1881_1973) _ es­pa­ne­li mxat­va­ri da mo­qan­da­ke _ gv. 291.
pil­niak (vo­gau) bo­ris (1894_1937) _ ru­si mwe­ra­li _ gv. 259, 345,
347, 363, 398,
pi­sa­rev dmit­ri (1840_1868) _ ru­si pub­li­cis­ti, kri­ti­ko­si da fi­
lo­so­fo­si, re­vo­lu­cio­ner­-de­mok­ra­ti _ gv. 227.
pi­ti­rim mit­ro­po­li­ti (ok­nov pa­vel) (1858_1920) _ ru­se­Tis mar­Tlma­­
di­de­be­li ek­le­siis epis­ko­po­si _ gv. 244.
pli­nius uf­ro­si (gius pli­nius se­kun­dus) (23_79) _ ro­mae­li bu­ne­
bis­­met­yve­li, fi­lo­so­fo­si, sa­xel­mwi­fo moR­va­we _ gv. 190.
plis­ko _ gv. 443.
po­ne­veJ­ski _ gv. 425.
po­no­ma­rov _ ka­pi­ta­ni, or­pi­ris sad­gu­ris uf­ro­si _ gv. 212.
puS­kin alek­sandr (1799_1837) _ ru­si mwe­ra­li _ gv. 231, 250, 266,
268, 276, 278, 296, 325, 344, 386, 402, 405, 408, 415, 416, 419, 420, 421,
422, 425, 426, 428, 433, 434, 435, 443, 444, 445, 447, 448, 449.

Jva­nia isaak (1890_1937) _ par­tiu­li da sa­xel­mwi­fo moR­va­we _ gv. 216,


217, 220, 223, 224.
Ji­vov mark (1893_1962) _ ru­si li­te­ra­tu­raT­mcod­ne, mTar­gmne­li,
Jur­na­lis­ti _ gv. 424.
Ji­vo­va ev­ge­nia _ mos­ko­vis ga­mom­cem­lo­bis `Детиздат~ re­daq­to­ri _
gv. 455, 457.
Jor­da­nia noe (1868_1953) _ po­li­ti­ku­ri moR­va­we, pub­li­cis­ti, sa­
qar­Tve­los de­mok­ra­tiu­li res­pub­li­kis mTav­ro­bis pir­ve­li Tav­
mjdo­ma­re _ gv. 188.
Ju­rav­liov dmit­ri (1900_1991) _ ru­si msa­xio­bi, re­Ji­so­ri, pe­da­
go­gi _ gv. 415.
Ju­ru­li var­lam (1909_1965) _ poe­ti _ 293, 335.
JRen­ti be­sa­rion (be­so) (1903_1976) _ kri­ti­ko­si, li­te­ra­tu­raT­
mcod­ne _ gv. 350, 351, 352.
JRen­ti ni­no _ be­sa­rion JRen­tis qa­liS­vi­li _ gv. 436.

ra­dia­ni (Se­wi­ru­li) Sal­va (1905_1977) _ kri­ti­ko­si, li­te­ra­tu­raT­


mcod­ne _ gv. 380,
rad­lov ni­ko­lai (1889_1942) _ ru­si mxat­va­ri, xe­lov­ne­baT­mcod­ne,
pe­da­go­gi _ gv. 325.
rad­lov ser­gei (1892_1958) _ ru­si re­Ji­so­ri, pe­da­go­gi _ gv. 325.

478
ra­zi­kaS­vi­li vax­tang (1905_?) _ va­Ja-­fSa­ve­las Svi­li _ gv. 377, 396, 397.
ra­zi­kaS­vi­li Ta­mar (1878_1957) _ va­Ja-­fSa­ve­las co­li _ gv. 377.
raW­ve­liS­vi­li qris­te­fo­re (1894_1937) _ is­to­ri­ko­si, fi­lo­lo­gi,
po­li­ti­ku­ri moR­va­we _ gv. 391.
rem­bo Jan ni­ko­la ar­tur (1854_1891) _ fran­gi sim­bo­lis­ti poe­ti _
gv. 232, 234, 254, 320.
rid To­mas main (1818_1883) _ in­gli­se­li mwe­ra­li _ gv. 226.
ril­ke rai­ner ma­ria (1875_1926) _ av­strie­li mwe­ra­li _ gv. 364, 378.
rix­ter kar­los _ gv. 192.
ro­ba­qi­Ze ag­ra­fi­na _ gri­gol ro­ba­qi­Zis da _ gv. 345
ro­ba­qi­Ze gri­gol (1880_1962) _ mwe­ra­li, pub­li­cis­ti, dra­ma­tur­
gi, mTar­gmne­li _ gv. 243, 250, 253, 259, 260, 263, 264, 278, 301, 307,
310, 311, 312, 317, 319, 321, 324, 245, 246, 348.
ro­den­bax JorJ (1855_1898) _ bel­gie­li mwe­ra­li _ gv. 229.
ro­za­nov mat­vei (1858_1936) _ ru­si li­te­ra­tu­raT­mcod­ne, aka­de­
mi­ko­si _ gv. 230.
ro­zen­tal dit­mar (1899_1994) _ ru­si lin­gvis­ti, pe­da­go­gi _ gv. 326,
416.
roz­mi­ro­viC ele­na (1886_1953) _ ru­si iu­ris­ti, mos­kov­Si le­ni­nis saxe­­­
lo­bis sa­xel­mwi­fo bib­lio­Te­kis di­req­to­ri (1935_1939) _ gv. 434, 447.
ro­lan ro­men (1866_1944) _ fran­gi mwe­ra­li, mu­si­kaT­mcod­ne _ gv. 260,
364.
ron­sar pier de (1524_1585) _ fran­gi poe­ti _ gv. 231.
ru­mian­cev ni­ko­lai (1754_1826) _ ru­si sa­xel­mwi­fo moR­va­we, me­ce­na­­
ti, ko­leq­cio­ne­ri _ gv. 240.
rus­Ta­ve­li So­Ta (XII_­
XIII sau­
ku­nee­bi) _ poe­ti _ gv. 230, 231, 234,
243, 326, 390, 405, 406, 414, 421, 457.
ru­Zu­tak ian (1887_1938) _ lat­vie­li sa­xel­mwi­fo da par­tiu­li moR­­
va­we _ gv. 209.
ru­xa­Ze aleq­san­dre (sa­Sa) (1898_1965) _ eqi­mi, nev­ro­pa­To­lo­gi _
gv. 257, 269.

sa­ga­ne­li gion (sa­ga­ne­li­Ze gior­gi) (1899_1922) _ poe­ti _ gv. 257.


sa­va­ne­li er­lom _ dra­ma­tur­gi _ gv. 266.
saia­nov (max­nin) vi­sa­rion (1903_1959) _ ru­si mwe­ra­li – gv. 388.
san­ni­kov gri­go­ri (1899_1969) _ ru­si mwe­ra­li _ gv. 435.
sa­rian mar­ti­ros (1880_1972) _ so­me­xi mxat­va­ri _ gv. 268, 277, 319, 320.

479
say­va­re­li­Ze pav­le (1885_1944) _ po­li­ti­ku­ri moR­va­we, mwe­ra­li,
ga­mom­cem­lo­bis `fe­de­ra­cia~ di­req­to­ri (1935_1937) _ gv. 445.
se­ve­ria­nin (lo­ta­rev) igor (1887_1941) _ ru­si poe­ti, fu­tu­ris­ti
_ gv. 230.
se­vor­tian _ mos­ko­vis ga­mom­cem­lo­bis `Академия~ Ta­nam­Sro­me­li _
gv. 451.
sel­vin­ski ilia (1899_1968) _ ru­si poe­ti _ gv. 369.
se­lia­ni­nov geor­gi (1887_1966) _ ru­si ag­rok­li­ma­to­lo­gi _ gv. 211.
ser­veg­-bei _ Tur­qi emi­sa­ri _ gv. 187.
se­Ca­nov _ ru­si in­Ji­ne­ri _ gv. 344.
sit­kov­ski ar­ka­di (1901_1964) _ ru­si poe­ti, mTar­gmne­li _ gv. 426.
siu­li (re­ne fran­sua ar­man) priu­dom (1839_1907) _ fran­gi poe­ti _
gv. 234.
skaC­ko­va-­gu­ri­nov­skaia-­liv­Sic eka­te­ri­na (1902_1987) _ be­ne­dikt liv­­
Si­cis co­li _ 404, 448.
skria­bin alek­sandr (1872_1915) _ ru­si kom­po­zi­to­ri, pia­nis­ti _
gv. 230.
so­lo­gub (te­ter­ni­kov) fio­dor (1863_1927) _ ru­si mwe­ra­li, dra­ma­­
tur­gi, pub­li­cis­ti _ gv. 229.
so­lo­mon me­fe (Zv. w. X sau­ku­be) _ is­rae­lis me­fe (Zv. w. 965_928)
_ gv. 7.
so­ro­kin gri­go­ri (1898_1954) _ ru­si mwe­ra­li, mTar­gmne­li, ga­mom­
ce­me­li _ gv. 367.
sos­la­ni (so­se­lia) Sal­va (1902_1941) _ mos­kov­Si mcxov­re­bi qar­Tve­
li mwe­ra­li _ gv. 328, 332, 333.
spas­ki ser­gei (1898_1956) _ ru­si mwe­ra­li, dra­ma­tur­gi, mTar­gmne­
li, kri­ti­ko­si _ gv. 387, 392.
stav­ski (kir­piC­ni­kov) vla­di­mir (1900_1943) _ ru­si mwe­ra­li, Jur­
na­lis­ti _ gv. 362, 407, 409, 416, 426, 427, 434.
sta­lin (ju­RaS­vi­li io­seb) (1878_1953) _ sa­xel­mwi­fo moR­va­we, sab­
Wo­Ta kav­Si­ris ko­mu­nis­tu­ri par­tiis cen­tra­lu­ri ko­mi­te­tis ge­ne­
ra­lu­ri mdi­va­ni (1922_1953) _ gv. 175, 202, 235, 236, 362, 427, 445, 447.
sta­niu­ko­viC kon­stan­tin (1843_1903) _ ru­si mwe­ra­li _ gv. 366.
sten­dal (bei­li an­ri ma­ri) (1783_1842) _ fran­gi mwe­ra­li _ gv. 404.
sti­So­va li­da _ gv. 428.
stouqs me­si hiu roids (1884_1964) _ bri­ta­ne­Tis sa­xel­mwi­fo moR­
va­we, ge­ne­ra­li _ gv. 186.

480
sub­boc­ki lev (1900_1959) _ li­te­ra­tu­ris kri­ti­ko­si _ gv. 416.
su­laq­ve­li­Ze av. _ pe­ta­go­gi _ gv. 228.
su­liaS­vi­li da­viT (li­xe­li) (1884_1964) _ mwe­ra­li _ gv. 297.
sul­xa­niS­vi­li ni­ko­loz (ni­ko) (1871_1919) _ kom­po­zi­to­ri _ gv. 235.
sum­ba­TaS­vi­li­-iu­Jin alek­sandr (1857_1927) _ ru­si dra­ma­tur­gi,
msa­xio­bi _ gv. 243, 244.
sur­kov alek­sei (1899_1983) _ ru­si poe­ti, Jur­na­lis­ti _ gv. 426, 452.
su­po fi­lipp (1897_1990) _ fran­gi mwe­ra­li, da­daiz­mi­sa da su­rea­liz­
mis er­T-er­Ti fu­Zem­de­be­li _ gv. 262.

ta­bi­Ze ga­lak­tion (1891_1959) _ poe­ti _ gv. 242, 247, 248, 249, 250, 351.
ta­bi­Ze io­seb (koS­ka) _ ti­cian ta­bi­Zis Zma _ gv. 239, 292, 294, 302,
338, 360, 361, 435, 436.
ta­bi­Ze ius­ti­ne (1860_1919) _ ti­cian ta­bi­Zis ma­ma, mRvde­li _ gv. 227,
228, 239, 242, 446.
ta­bi­Ze ma­riam (ma­ro) _ si­mon ta­bi­Zis meuR­le _ gv. 446.
ta­bi­Ze ni­ta (ta­nit) (1921_2007) _ ti­cian ta­bi­Zis qa­liS­vi­li _ gv. 258,
259, 260, 264, 270, 288, 289, 292, 294, 298, 301, 307, 317, 327, 336, 338,
339, 340, 358, 360, 361, 363, 366, 367, 369, 374, 377, 378, 379, 380, 384,
390, 395, 396, 399, 403, 409, 412, 413, 417, 419, 422, 424, 431, 433, 435,
436, 440, 442, 446, 448, 449,452, 454, 455.
ta­bi­Ze si­mon (si­mo­ni­ka) _ ti­cian ta­bi­Zis Zma _ gv. 239, 242, 267, 446.
ta­bi­Ze so­fio (so­niC­ka) _ ti­cian ta­bi­Zis da _ gv. 239.
ta­bi­Ze qe­Te­van (qe­To) _ ti­cian ta­bi­Zis da _ gv. 338, 340, 341, 345,
435, 436.
ta­ger ele­na (1895_1964) _ ru­si mwe­ra­li _ gv. 327.
tai­rov alek­sandr (1885_1950) _ ru­si re­Ji­so­ri _ gv. 271.
ta­ma­ra _ poet ev­ge­nia ni­ko­lae­vas qa­liS­vi­li _ gv. 411.
ta­ra­sen­kov ana­to­li (to­lia) (1909_1956) _ ru­si poe­ti, kri­ti­ko­si
_ gv. 394.
ta­te­vo­sian oha­nes (1889_1974) _ so­me­xi mxat­va­ri _ gv. 329.
ta­tiS­vi­li-­yi­fia­ni ni­no (1867_1937) _ mwe­ra­li _ gv. 264.
tel­man ernst (1886_1944) _ ger­ma­ne­li ko­mu­nis­te­bis li­de­ri, reix­­
sta­gis de­pu­ta­ti (1925_1933) _ gv. 445.
ti­nia­nov iu­ri (1894_1943) _ ru­si mwe­ra­li, dra­ma­tur­gi, kri­ti­ko­
si _ gv. 358, 359, 360, 361, 366, 381, 392, 440, 454.

481
ti­nia­no­va in­na (1916_?) _ poe­ti, mTar­gmne­li, iu­ri ti­nia­no­vis qa­
liS­vi­li _ 360, 361, 440.
ti­tov ni­ko­lai (1906_1960) _ ru­si poe­ti _ gv. 427.
tiut­Cev fio­dor (1803_1873) _ ru­si poe­ti, dip­lo­ma­ti, pub­li­cis­
ti _ gv. 231.
ti­Ci­na pa­vel (1891_1967) _ uk­rai­ne­li poe­ti _ gv. 427.
ti­xo­nov ni­ko­lai (ko­lia) (1896_1979) _ ru­si mwe­ra­li, pub­li­cis­ti,
mTar­gmne­li _ gv. 325, 355, 357, 358, 361, 362, 377, 381, 388, 393,
406, 413.
tol­stoia­-e­se­ni­na so­fia (so­nia) (1900_1957) _ ru­si li­te­ra­to­ri,
lev tol­stois Svi­liS­vi­li, ser­gei ese­ni­nis co­li _ gv. 303, 409,
410, 411, 418, 419, 448.
tol­stoi alek­sei (1883_1945) _ ru­si mwe­ra­li _ gv. 371, 409, 442.
tol­stoi lev (1828_1910) _ ru­si mwe­ra­li _ gv. 270.
tol­stoia ma­ria­na (1911_1988) _ alek­sei tol­stois qa­liS­vi­li _
gv. 372.
tol­stoi ni­ki­ta (1917_1994) _ fi­zi­ko­si, alek­sei tol­stois Svi­li
_ gv. 372.
tom­son _ in­gli­se­li sa­xel­mwi­fo moR­va­we _ gv. 186.
top­Ci­ba­Sev ali­mar­dan­-bek alak­bar oR­li (1863_1934) _ aze­bai­ja­ne­
li Jur­na­lis­ti, iu­ris­ti, sa­xel­mifp moR­va­we _ gv. 188.
to­ro­Se­li­Ze ma­la­qia (1880_1937) _ Jur­na­lis­ti, par­tiu­li moR­va­
we, mwe­ral­Ta kav­Si­ris Tav­mjdo­ma­re (1932_1935), ga­naT­le­bis sa­
xal­xo ko­mi­sa­ri (1936) _ gv. 342, 346, 353.
tre­tia­kov ser­gei (1892_1937) _ ru­si fu­tu­ris­ti poe­ti, pub­li­cis­­
ti, dra­ma­tur­gi _ gv. 428.
tre­tia­ko­va _ gv. 428.
tca­ra tris­tan (1896_1963) _ ru­mi­ne­li da fran­gi poe­ti, da­daiz­
mis er­T-er­Ti fu­Zem­de­be­li _ gv. 262.

uaild os­kar fin­gal o’­flaer­Ti uils (1854_1900) _ in­gli­se­li mwe­­


ra­li _ gv. 74.
uels her­bert jorj (1866_1946) _ in­gli­se­li mwe­ra­li _ gv. 198.
uia­ra­Ro (Ta­Ta­raS­vi­li kon­dra­te) (1872_1929) _ mwe­ra­li _ 219.
us­pen­ski gleb (1843_1902) _ ru­si mwe­ra­li _ gv. 411.
us­pen­ski vla­di­mir (1892_1956) _ ru­si mxat­va­ri _ gv. 411.

482
fa­liaS­vi­li za­qa­ria (1861_1933) _ kom­po­zi­to­ri, di­ri­Jo­ri, qar­Tu­­
li sa­kom­po­zi­to­ro sko­lis fu­Zem­de­be­li _ gv. 452.
fa­deev alek­sandr (1901_1956) _ ru­si mwe­ra­li _ gv. 433, 434.
far­to­zi (far­Ta­ci) (VI sau­ku­ne) _ la­zi di­de­bu­li, ora­to­ri, moR­
va­we _ gv. 186.
fa­Ra­va an­dro _ or­pi­ris me­ba­qa­ne, wylis mzo­me­li _ gv. 212.
fe­din kon­stan­tin (1892_1977) _ ru­si mwe­ra­li – gv. 363.
fial­ki­na-­ro­ba­qi­Ze ele­na (le­na) (1900_1957) _ msa­xio­bi, mwe­ra­li,
sce­na­ris­ti, gri­gol ro­ba­qi­Zis co­li _ gv. 278, 301, 345.
fi­li­pov d. _ mos­kov­Si, tve­ris qu­Ca­ze, ka­fes mflo­be­li _ gv. 248.
fi­ros­ma­niS­vi­li ni­ko (fi­ros­ma­ni) (1862_1918) _ mxat­va­ri _ gv.235,
265, 313, 377, 401, 402, 437, 438.
flo­ber gus­tav (1821_1880) _ fran­gi mwe­ra­li _ gv. 234.
flio­rov alek­sandr (1872_1960) _ ru­si bo­ta­ni­ko­si _ gv. 211.
forS (ko­ma­ro­va) ol­ga (1873_1961) _ ru­si mwe­ra­li _ gv. 358, 403.
fxa­ka­Ze eli­sa­bed (1865_1951) _ ti­cian ta­bi­Zis de­da _ gv. 228, 239,
302, 444, 445.
fxa­ka­Ze ia­kob _ ti­cian ta­bi­Zis bi­Za, de­ka­no­zi, qar­Tvel­Ta So­ris we­
ra-­kiT­xvis ga­mav­rce­le­be­li sa­zo­ga­doe­bis wev­ri _ gv. 240, 241, 243.

qav­Ja­ra­Ze iro­dion (1893_1988) _ mTar­gmne­li _ gv. 450.


qa­jaia varlam _ gv. 395.
qia­Ce­li leo (Sen­ge­laia leon) (1884_1963) _ mwe­ra­li _ gv. 218, 439.
qi­qo­Ze ge­ron­ti (1885_1960) _ mwe­ra­li, kri­ti­ko­si, mTar­gmne­li _ gv. 297.
qu­Ta­Te­li (qu­Ta­Te­la­Ze) aleq­san­dre (1897_1982) _ mwe­ra­li, kri­ti­
ko­­si _ gv. 431.

Rlon­ti xar­lam­pi (1878_1959) _ sa­qar­Tve­los ga­naT­le­bis sa­xal­xo


ko­mi­sa­ria­tis Ta­nam­Sro­me­li, ma­Ral­mTia­ni bio­lo­giu­ri sad­gu­ris
di­req­to­ri _ gv. 393, 394.
Ro­Ro­be­ri­Ze iva­ne (Jan­go) (1897_1937) _ fu­tu­ris­ti mwe­ra­li, mwe­
ral­Ta kav­Si­ris mdi­va­ni (1926-1927), ga­ze­Tis `drou­li~ re­daq­to­
ri (1926) _ gv. 261, 266, 368.
Ro­Ro­be­ri­Ze le­van (1896_1937) _ sa­xel­mwi­fo da par­tiu­li moR­va­
we, sa­qar­Tve­los cen­tra­lu­ri ko­mi­te­tis pir­ve­li mdi­va­ni (1930) _
gv. 292, 304, 335, 347.
Ru­du­Sau­ri _ yaz­be­gis mxa­reT­mcod­neo­bis mu­zeu­mis fo­tog­ra­fi
_ gv. 376.

483
yaz­be­gi aleq­san­dre (1848_1893) _ mwe­ra­li, dra­ma­tur­gi, msa­xio­bi
_ gv. 365, 402, 453.
yan­Ce­li aleq­san­dre (san­dro) (1875_1948) _ poe­ti, mTar­gmne­li, iu­ris­
ti _ gv. 291.
ya­ra-­dar­viS (gen­jian akof) (1872_1930) _ so­me­xi fu­tu­ris­ti poe­ti
_ gv. 252, 253.
ya­ra­laS­vi­li-­ma­yaS­vi­li bar­ba­re (1865_1944) _ ti­
cian ta­
bi­
Zis si­
ded­ri _ gv. 278, 271, 276, 277, 288, 289, 291, 294, 298, 301, 307, 308,
338, 340, 360, 361, 374, 384, 413, 435, 436.
yi­fia­ni di­mit­ri (1814_1887) _ mwe­ra­li, pub­li­cis­ti, mTar­gmne­li,
sa­zo­ga­do moR­va­we _ gv. 304.
yor­Sia av­qsen­ti _ anak­liis Te­maR­mas­ko­mis Tav­mjdo­ma­re _ gv. 223.
yaux­CiS­vi­li si­mon (1895_1981) _ is­to­ri­ko­si, fi­lo­lo­gi, bi­zan­to­­
lo­gi, pe­da­go­gi _ gv. 266, 267, 268.
yu­ru­laS­vi­li gior­gi (1893_1937) _ par­tiu­li da sa­xel­mwi­fo moR­
va­we _ gv. 296, 297.

Sa­gi­nian ma­rie­ta (1888_1982) _ ru­si mwe­ra­li, Jur­na­lis­ti, is­to­


ri­og­ra­fi, xe­lov­ne­baT­mcod­ne _ gv. 340, 394.
Sav­Te­li ioa­ne (XII_­XIII sau­ku­nee­bi) _ poe­ti, sa­su­lie­ro moR­va­we _
gv. 409.
Sa­mi­li (1797_1871) _ da­Res­tan­-CeC­ne­Tis ima­mi, kav­ka­siis mTiel­Ta ga­­
ma­Ta­vi­suf­le­be­li brZo­lis me­Tau­ri _ gv. 345, 443.
San­SiaS­vi­li aleq­san­dre (san­dro) (ia­ra­li) (1888_1979) _ mwe­
ra­
li,
dra­ma­tur­gi _ gv. 264, 271, 274, 290, 295, 297, 302, 345, 351, 355,
365, 378.
San­SiaS­vi­li la­tav­ra _ san­dro San­SiaS­vi­lis qa­liS­vi­li _ gv. 302.
San­SiaS­vi­li ci­sia _ san­dro San­SiaS­vi­lis qa­liS­vi­li _ gv. 302.
Sar­den Jan (1643_1713) _ fran­gi mog­zau­ri, mwe­ra­li _ gv. 219.
Saq­ro _ ti­cian ta­bi­Zis ax­lo­be­li _ gv. 271.
Sen­ge­laia dem­na (1896_1980) _ mwe­ra­li _ gv. 439.
Ser­gin bo­ris (1893_1973) _ ru­si mwe­ra­li, fol­klo­ris­ti, pub­li­cis­­
ti, mxat­va­ri _ gv. 449.
Ser­va­Si­Ze _ gv. 204.
So­lo­xov mi­xail (1904_1984) _ ru­si mwe­ra­li _ gv. 340.
Su­ro­va m. _ ga­mom­cem­lo­bis `Творчество Народов СССР~ mdi­va­ni _
gv. 455.

484
SCer­ba­kov alek­sandr (1901_1945) _ ru­si sa­xel­mwi­fo da par­tiu­li
moR­va­we, sab­Wo­Ta kav­Si­ris mwe­ral­Ta kav­Si­ris mdi­va­ni (1934), ko­
mu­nis­tu­ri par­tiis cen­tra­lu­ri ko­mi­te­tis kul­tu­ri­sa da prop­
gan­dis gan­yo­fi­le­bis xel­mZRva­ne­li (1934_1935) _ gv. 379, 409.

Caev ni­ko­lai (1824_1914) _ ru­si mwe­ra­li, dra­ma­tur­gi _ gv. 448.


Ca­paev va­si­li (1887_1919) _ wi­Te­li ar­miis di­vi­ziis uf­ro­si, pir­ve­­
li msof­lio da sa­mo­qa­la­qo omis mo­na­wi­le _ gv. 432.
Ca­renc eRi­Se (1897_1937) _ so­me­xi mwe­ra­li, mTar­gmne­li _ gv. 268.
Cax­ru­xa­Ze (XII_­XIII) _ poe­ti _ gv. 409.
Ce­red­nik _ gv. 450.
Cer­ni­Sev­ski ni­ko­lai (1828_1889) _ ru­si fi­lo­so­fo­si, mwe­ra­li, pub­­
li­cis­ti, re­vo­lu­cio­ne­ri _ gv. 227.
Cer­niav­ski ni­ko­loz (ko­lau, ko­lia) (1892_1947) _ sa­qar­Tve­lo­Si
mcxov­re­bi poe­ti, mTar­gmne­li, fu­tu­ris­ti _ gv. 384.
Ce­ru­bi­na de gab­riak (dmit­rie­va eli­za­ve­ta) (1887_1928) _ ru­si poe­ti
_ gv. 247.
Ci­qo­va­ni mi­xeil (1909_1983) _ li­te­ra­tu­raT­mcod­ne, fol­klo­ris­
ti _ gv. 385, 386, 387.
Ci­qo­va­ni si­mon (1902_1966) _ poe­ti, li­te­ra­tu­raT­mcod­ne _ gv. 351,
365, 404, 405, 424, 427, 428, 431.
Co­fi­kaS­vi­li So­Ta (Cito) _ yaz­be­gis mxa­reT­mcod­neo­bis mu­zeu­mis
fo­tog­ra­fi _ gv. 346, 347, 352, 353, 376, 396.
Cu­dec­ki pa­vel (†1886) _ Tbi­li­sis sa­su­lie­ro se­mi­na­riis req­to­ri
_ gv. 227.
Cu­kov­ski kor­nei (1882_1969) _ ru­si poe­ti, kri­ti­ko­si, mTar­gmne­li
_ gv. 345.
Cul­kov geor­gi (1879_1939) _ ru­si mwe­ra­li, li­te­ra­tu­raT­mcod­ne,
mTar­gmne­li _ gv. 327, 329, 330, 331.
Cxei­Ze _ gv. 289.
Cxei­Ze na­ta­lia (1900_?) _ mTar­gmne­li _ gv. 411, 412.
Cxei­Ze ni­ko­loz (kar­lo) (1864_1926) _ sa­xel­mwi­fo da par­tiu­li
moR­va­we, sa­qar­Tve­los de­mok­ra­tiu­li res­pub­li­kis (1918_1921)
par­la­men­ti­sa da dam­fuZ­ne­be­li kre­bis Tav­mjdo­ma­re _ gv. 188.
Cxik­va­Ze pan­te­lei­mon (1903_1940) _ mwe­ra­li _ gv. 333, 334, 342, 372,
373.

485
ca­ga­reiS­vi­li Sal­va (1906_1972) _ pe­da­go­gi, ga­naT­le­bis ko­mi­sa­ri­
a­tis umaR­les sko­la­Ta sam­mar­Tve­los uf­ro­si _ gv. 453.
ca­ge­re­li aleq­san­dre (1844_1929) _ enaT­mec­nie­ri, fi­lo­lo­gi, is­to­­
ri­ko­si _ gv. 304.
ca­go _ gv. 239.
ca­xe­li (Tval­Wre­li­Ze) par­men (1866_1919) _ poe­
ti, mTar­
gmne­
li _
gv. 274.
cve­tae­va ma­ri­na (1892_1941) _ ru­si mwe­ra­li, mTar­gmne­li _ gv. 378.
ci­pin gri­go­ri (1899_1938) _ Jur­na­lis­ti, par­tiu­li moR­va­we _ gv.
390, 414, 421, 424, 431.
cqi­tiS­vi­li d. _ Caq­vis ma­mu­lis war­moe­bis di­req­to­ri _ gv. 215.

we­re­Te­li aka­ki (1840_1915) _ mwe­ra­li _ gv. 304, 387, 420.


we­re­Te­li gior­gi (1842_1900) _ mwe­ra­li, pub­li­cis­ti _ gv. 206.
we­re­Te­li gri­gol (1870_1938) _ mec­nie­ri, kla­si­ku­ri fi­lo­lo­giis
qar­Tu­li sa­mec­nie­ro sko­lis dam­fuZ­ne­be­li _ gv. 267.
we­re­Te­li Ta­mar (Ta­mu­nia) (†1968) _ aka­ki we­reT­lis naT­lu­li, ti­
cian ta­bi­Zis mu­za _ gv. 260, 264.
wu­wu­na­va aleq­san­dre (1881_1955) _ sce­na­ris­ti, re­Ji­so­ri _ gv. 288.

Wav­Wa­va­Ze aleq­san­dre (1786_1846) _ poe­ti, ge­ne­ra­li _ gv. 231, 380.


Wav­Wa­va­Ze Ta­mar _ ni­no ma­yaS­vi­lis me­go­ba­ri _ gv. 271, 297.
Wav­Wa­va­Ze ilia (1837_1907) _ mwe­ra­li, pub­li­cis­ti, sa­zo­ga­do moR­
va­we _ gv. 227, 304, 387, 409, 423, 427, 432, 451.
Wav­Wa­va­Ze-­gaf­rin­daS­vi­li iri­ne (i­ra) (1892_1959) _ va­le­rian gaf­
rin­daS­vi­lis co­li _ gv. 256, 264, 270, 293, 296, 325.
Wi­Wi­na­Ze za­qa­ria (1854_1931) _ ga­mom­ce­me­li, li­te­ra­tu­ri­sa da is­to­­
riis mkvle­va­ri _ gv. 353.
Wi­Wi­na­Ze kon­stan­ti­ne (ko­wia) (1891_1960) _ poe­
ti, mTar­
gmne­
li _
gv. 345, 392.
Wyo­nia aka­ki (1898_1937) _ pub­li­cis­ti, eni­sa da li­te­ra­tu­ris in­
sti­­tu­tis di­req­to­ri (1934_1935), Tbi­li­sis ope­ri­sa da ba­le­tis
sa­xel­mwi­fo Teat­ris di­req­to­ri (1935_1937) _ gv. 382, 400, 433.

486
xaiam omar (1048_1122) _ ira­ne­li poe­ti, ma­Te­ma­ti­ko­si, fi­lo­so­fo­si
_ gv. 277, 297.
xleb­ni­kov ve­li­mir (vik­tor) (1885_1922) _ ru­si fu­tu­ris­ti mwe­ra­
li _ gv. 230.
xo­ra­va aka­ki (1895_1972) _ msa­xio­bi, pe­da­go­gi – gv. 443.
xun­da­Ze si­mon (1897_1933) _ li­te­ra­to­ri, is­to­ri­ko­si, Jur­na­lis­
ti, so­cio­lo­gi _ gv. 337.
xu­ciS­vi­li-­Ro­Ro­be­ri­Ze nu­ca (1902_1966) _ re­Ji­so­ri, le­van Ro­Ro­
be­ri­Zis co­li _ gv. 291, 296, 297, 304.

ja­va­xiS­vi­li (a­da­maS­vi­li) mi­xeil (1880_1937) _ mwe­ra­li _ gv. 286,


365, 366.
jan­die­ri mai­ko _ ni­no ma­yaS­vi­lis na­Te­sa­vi, eko­no­mis­ti _ gv. 257, 271.
ja­fa­ri­Ze kon­stan­ti­ne (1873_1951) _ mTar­gmne­li _ gv. 261.
ja­fa­ri­Ze le­van (le­li) (1895_1934) _ poe­ti, mTar­gmne­li, cis­fer­yan­­
we­li _ gv. 247, 260.
ji­qia vla­di­mer (va­lo­dia) (1893_1937) _ in­Ji­ne­ri, rion­he­sis da xram­
he­sis mSe­neb­lo­bis xel­mZRva­ne­li _ gv. 346.
jor­ja­Ze ar­Cil (1872_1913)_ pub­li­cis­ti, sa­zo­ga­do da po­li­ti­ku­
ri moR­va­we _ gv. 70.

hai­ne hain­rix (1797_1856) _ ger­ma­ne­li poe­ti _ gv. 234, 350, 457.


ha­run ar­-ra­Sid (766_809) _ ara­bi xa­li­fa _ gv. 230.
haup­tman ger­hart io­han ro­bert (1862_1912) _ ger­ma­ne­li dra­ma­tur­
gi, no­ve­lis­ti, no­be­lis pre­miis lau­rea­ti li­te­ra­tu­ra­Si (1912) _
gv. 372.
ha­fe­zi Sams ed­-din mo­ha­med Si­ra­zi (1320_1389) _ ira­ne­li poe­ti _
gv. 234.
he­re­dia Jo­ze ma­ria de (1842_1905) _ fran­gi poe­ti _ gv. 326.
he­ro­do­tos ka­li­kar­na­se­li (Zv. w. 484_425) _ Zvel­ber­Ze­ni is­to­ri­ko­
si _ gv. 191, 192, 193.
hi­pok­ra­te (Zv. w. 460_377) _ Zvel­ber­Ze­ni eqi­mi _ gv. 194, 224, 226, 296.
ho­me­ros (Zv. w. VIII s.) _ Zvel­ber­Ze­ni poe­ti _ gv. 178, 180, 191.

487
sarCevi

proza
sumbuli........................................................................................................... 7
nakadis duduni............................................................................................... 9
sabralo aris adamiani!................................................................................ 10
mwuxrul hangze............................................................................................ 12
martooba....................................................................................................... 16
boroti genia................................................................................................. 17
mTao ma­Ra­lo................................................................................................. 19
fe­ria bed­nie­re­bi­sa....................................................................................... 20
far­va­na........................................................................................................... 21
epi­ta­fia......................................................................................................... 22
sik­vdi­li........................................................................................................ 23
siy­va­ru­li...................................................................................................... 24
epip­si­xi­dio­ni................................................................................................ 25
Su­ris­-Zie­ba.................................................................................................... 28
uk­vda­vi aris amaoe­ba!................................................................................... 31
le­no­ra ......................................................................................................... 35
sdum­da uk­vda­vi msa­ju­li............................................................................. 40
anak­reo­nis saf­la­vi­dan................................................................................. 42
mi­mo­zas sik­vdi­li.......................................................................................... 43
sat­rfo _ naR­ve­li........................................................................................ 45
qan­da­ke­ba mwu­xa­re­bi­sa................................................................................... 46
sik­vdi­lis an­ge­lo­zi..................................................................................... 48
mwux­rul han­gze............................................................................................ 50
sa­saf­lao­ze.................................................................................................... 64
yo­ra­ni............................................................................................................ 66
kae­nis nak­va­lev­ze.......................................................................................... 67
du­mi­li........................................................................................................... 69
or­Teo­sis zma­ne­ba......................................................................................... 70
sa­ta­nis qnar­ze............................................................................................... 72
cis­kris siy­va­ru­li....................................................................................... 74
sfin­qsi........................................................................................................... 82
aC­rdil­Ta go­de­ba.......................................................................................... 84
brZo­lis vel­ze............................................................................................. 87
naw­yve­te­bi dRiu­ri­dan.................................................................................. 91
kol­xi­da­Si...................................................................................................... 98
ga­zaf­xu­lis dRe­sas­waul­ze........................................................................ 105
DE PROFUNDIS............................................................................................... 107
Ja­mis wyvdia­di­dan....................................................................................... 110

488
TeT­ri Ra­me.................................................................................................. 112
COR ARDENS.................................................................................................. 113
ra vqna, ra vqna........................................................................................... 115
mo­lo­din­Si................................................................................................... 125
Seq­mni­li le­gen­da........................................................................................ 127
epip­si­xi­dio­ni.............................................................................................. 136
qa­li da mgo­sa­ni.......................................................................................... 137
cod­vis Ra­me................................................................................................. 138
pa­naS­vi­di...................................................................................................... 144
amor­Za­le­bi.................................................................................................. 146
axa­li kol­xi­da............................................................................................ 175
Из автобиографии.......................................................................................... 226

mimowera

tician tabiZe _ iustine tabiZes da elisabed fxakaZe-tabiZes............. 239


tician tabiZe _ giorgi mumlaZes............................................................. 239
tician tabiZe _ iakob fxakaZes................................................................. 240
tician tabiZe _ iakob fxakaZes................................................................. 241
tician tabiZe _ simon tabiZes.................................................................. 242
ti­cian ta­bi­Ze _ ia­kob fxa­ka­Zes................................................................. 243
ti­cian ta­bi­Ze _ ia­kob fxa­ka­Zes................................................................. 244
tician tabiZe _ valerian gafrindaSvils............................................... 246
tician tabiZe _ valerian gafrindaSvils............................................... 246
tician tabiZe _ valerian gafrindaSvils............................................... 246
tician tabiZe _ valerian gafrindaSvils............................................... 247
ti­cian ta­bi­Ze _ va­le­rian gaf­rin­daS­vils............................................... 247
tician tabiZe _ valerian gafrindaSvils............................................... 248
tician tabiZe _ valerian gafrindaSvils............................................... 251
yara-darviS _ tician tabiZes.................................................................... 252
tician tabiZe _ valerian gafrindaSvils............................................... 253
tician tabiZe _ kolau nadiraZes............................................................. 254
tician da nino tabiZeebi _ kolau nadiraZes.......................................... 254
hovanes Tumanianis Svilebi _ tician tabiZes......................................... 254
tician tabiZe _ saxelgamis saredaqcio kolegias.................................. 254
tician tabiZe _ valerian gafrindaSvils............................................... 256
tician tabiZe _ kote mayaSvils................................................................ 256
gion saganeli _ tician tabiZes................................................................ 257
tician tabiZe _ nino mayaSvil-tabiZes.................................................... 257
tician tabiZe _ mamia oraxelaSvils........................................................ 258
sergei esenin _ tician tabiZes................................................................. 259
lado gudiaSvili _ tician tabiZes......................................................... 260

489
le­li ja­fa­ri­Ze _ ti­cian ta­bi­Zes.............................................................. 260
kon­stan­ti­ne ja­fa­ri­Ze _ ti­cian ta­bi­Zes.................................................. 261
le­van asa­Tia­ni _ ti­cian ta­bi­Zes............................................................... 261
tician tabiZe _ Jango RoRoberiZes........................................................ 261
tician tabiZe _ valerian gafrindaSvils............................................... 263
ilia erenburg _ tician tabiZes............................................................... 264
valerian gafrindaSvili _ tician tabiZes.............................................. 264
daviT kakabaZe _ tician tabiZes............................................................... 265
Jango RoRoberiZe _ tician tabiZes........................................................ 266
tician tabiZe _ guguli buxnikaSvils..................................................... 266
tician tabiZe _ simon yauxCiSvils........................................................... 266
andrei beli _ tician tabiZes................................................................... 268
eRiSe Carenc _ tician tabiZes.................................................................. 268
basil meliqiSvili _ tician tabiZes........................................................ 269
tician tabiZe _ nino mayaSvil-tabiZes.................................................... 269
tician tabiZe _ valerian gafrindaSvils............................................... 269
tician tabiZe _ baron bibineiSvils......................................................... 270
boris eixenbaum _ tician tabiZes............................................................. 270
tician tabiZe _ nino mayaSvil-tabiZes.................................................... 271
tician tabiZe _ konstantine lorTqifaniZes......................................... 272
tician tabiZe _ raJden gvetaZes.............................................................. 273
liuba TvalWreliZe-caxeli _ tician tabiZes........................................ 274
tician tabiZe _ mariam kasraZe-SanSiaSvils............................................ 274
andrei beli _ tician tabiZes................................................................... 275
tician tabiZe _ andrei belis................................................................... 276
andrei beli _ tician tabiZes................................................................... 278
giorgi gadideli _ tician tabiZes.......................................................... 278
andrei beli _ tician tabiZes................................................................... 279
andrei beli _ tician tabiZes................................................................... 282
tician tabiZe _ saqarTvelos sabWoTa mwerlebis federaciis
prezidiums.................................................................................................. 285
andrei beli _ tician tabiZes................................................................... 285
haik giuliqevxian _ tician tabiZes.......................................................... 288
nino mayaSvili-tabiZe _ tician tabiZes................................................... 288
nino mayaSvili-tabiZe _ tician tabiZes................................................... 289
nino mayaSvili-tabiZe _ tician tabiZes................................................... 289
tician tabiZe _ kolau nadiraZes............................................................. 289
tician tabiZe _ ioseb imedaSvils............................................................ 290
mixeil iaSvili _ tician tabiZes.............................................................. 290
tician tabiZe _ aleqsandre abaSels........................................................ 290
giorgi leoniZe _ tician tabiZes............................................................. 291

490
aleqsandre yanCeli _ tician tabiZes...................................................... 291
nuca da levan RoRoberiZeebi _ tician tabiZes..................................... 291
paolo iaSvili _ tician tabiZes.............................................................. 292
tician tabiZe _ valerian gafrindaSvils............................................... 292
tician tabiZe _ ioseb tabiZes.................................................................. 292
tician tabiZe _ valerian gafrindaSvils............................................... 293
tician tabiZe _ kolau nadiraZes............................................................. 293
tician tabiZe _ ioseb tabiZes.................................................................. 294
tician tabiZe _ ioseb tabiZes.................................................................. 294
tician tabiZe _ nita tabiZes.................................................................... 294
tician tabiZe _ arCil, raisa da guga miqaZeebs..................................... 295
tician tabiZe _ sandro SanSiaSvils........................................................ 295
tician tabiZe _ valerian gafrindaSvils............................................... 296
tician tabiZe _ arCil miqaZes.................................................................. 296
tician tabiZe _ sandro SanSiaSvils........................................................ 297
tician tabiZe _ nino mayaSvil-tabiZes.................................................... 297
tician tabiZe _ nino mayaSvil-tabiZes.................................................... 298
andrei beli _ tician tabiZes................................................................... 298
tician tabiZe _ barbare yaralaSvil-mayaSvils...................................... 301
tician tabiZe _ ioseb tabiZes.................................................................. 302
tician tabiZe _ sandro SanSiaSvils........................................................ 302
tician tabiZe _ raJden gvetaZes.............................................................. 302
sofia tolstaia-esenina _ tician tabiZes............................................... 303
tician tabiZe _ andrei belis................................................................... 303
tician tabiZe _ tfilisis aRmaskomis komunaluri meurneobis gamges.....304
andrei beli _ tician tabiZes................................................................... 306
tician tabiZe _ nino mayaSvil-tabiZes.................................................... 308
andrei beli _ tician tabiZes................................................................... 308
andrei beli _ tician tabiZes................................................................... 311
kiril zdaneviC _ tician tabiZes.............................................................. 313
andrei beli _ tician tabiZes................................................................... 314
andrei beli _ tician tabiZes................................................................... 318
andrei beli _ tician tabiZes................................................................... 319
kuzma petrov-vodkin _ tician tabiZes.................................................... 321
andrei beli _ tician tabiZes................................................................... 321
m. rozental _ tician tabiZes.................................................................. 325
tician tabiZe _ valerian gafrindaSvils............................................... 325
tician tabiZe _ Salva afxaiZes................................................................ 326
tician tabiZe _ kolau nadiraZes............................................................. 326
boris pasternak _ tician da nino tabiZeebs.......................................... 327
tician tabiZe _ Salva soslans................................................................. 328

491
georgi Culkov _ tician tabiZes.............................................................. 329
tician tabiZe _ georgi Culkovs.............................................................. 330
georgi Culkov _ tician tabiZes.............................................................. 330
benedikt livSic _ tician tabiZes........................................................... 331
georgi Culkov _ tician tabiZes.............................................................. 331
Salva soslani _ tician tabiZes............................................................... 332
panteleimon CxikvaZe _ tician tabiZes.................................................... 333
tician tabiZe _ panteleimon CxikvaZes.................................................... 334
tician tabiZe _ nita tabiZes.................................................................... 336
daviT mesxi _ tician tabiZes.................................................................... 337
tician tabiZe _ nino mayaSvil-tabiZes.................................................... 337
tician tabiZe _ nino mayaSvil-tabiZes.................................................... 338
sergo kldiaSvili _ tician tabiZes........................................................ 339
tician tabiZe _ sergo kldiaSvils.......................................................... 339
tician tabiZe _ nino mayaSvil-tabiZes.................................................... 339
tician tabiZe _ raJden gvetaZes.............................................................. 340
andrei beli _ tician tabiZes................................................................... 341
tician tabiZe _ panteleimon CxikvaZes.................................................... 342
tician tabiZe _ andrei belis................................................................... 343
giorgi leoniZe _ tician tabiZes............................................................. 344
tician tabiZe _ paolo iaSvils................................................................ 345
SoTa CofikaSvili _ tician tabiZes......................................................... 346
paolo iaSvili _ tician tabiZes.............................................................. 347
giorgi leJava _ tician tabiZes............................................................... 348
boris pasternak _ tician tabiZes............................................................ 349
boris pasternak _ tician tabiZes............................................................ 351
SoTa (Ci­to) Co­fi­kaS­vi­li _ tician tabiZes............................................. 352
tician tabiZe _ malaqia toroSeliZes..................................................... 353
boris pasternak _ tician da nino tabiZeebs.......................................... 355
tician tabiZe _ iuri tinianovs................................................................ 358
tician tabiZe _ ermile bedias................................................................. 359
iuri tinianov _ tician tabiZes................................................................ 359
tician tabiZe _ sergo kldiaSvils.......................................................... 360
tician tabiZe _ nino mayaSvil-tabiZes.................................................... 360
tician tabiZe _ nita tabiZes.................................................................... 361
tician tabiZe _ nino mayaSvil-tabiZes.................................................... 361
iuri tinianov _ tician tabiZes................................................................ 361
tician tabiZe _ raJden gvetaZes.............................................................. 361
tician tabiZe _ sergo kldiaSvils.......................................................... 362
viktor golcev _ tician tabiZes............................................................. 363
boris pasternak _ tician da nino tabiZeebs.......................................... 364

492
sergo kldiaSvili _ tician tabiZes........................................................ 365
viktor golcev _ tician tabiZes............................................................. 366
iuri tinianov _ tician tabiZes................................................................ 367
grigori sorokin _ tician tabiZes.......................................................... 367
boris pasternak _ tician tabiZes............................................................ 368
tician tabiZe _ ?........................................................................................ 369
sergei makaSin _ tician tabiZes................................................................ 370
tician tabiZe _ aleksei tolstois......................................................... 371
panteleimon CxikvaZe _ tician tabiZes.................................................... 372
raJden gvetaZe _ tician tabiZes.............................................................. 373
tician tabiZe _ r. kaWaravas..................................................................... 373
viktor golcev _ tician tabiZes............................................................. 374
stefane alibegaSvili _ tician tabiZes.................................................. 374
viktor golcev _ tician tabiZes............................................................. 377
pavel antokolski _ tician tabiZes......................................................... 377
boris pasternak _ tician tabiZes............................................................ 378
boris brik _ tician tabiZes..................................................................... 379
tician tabiZe _ nino mayaSvil-tabiZes.................................................... 380
irakli andronikaSvili _ tician, nino da nita tabiZeebs..................... 380
tician tabiZe _ akaki TaTariSvils.......................................................... 381
tician tabiZe _ nino mayaSvil-tabiZes.................................................... 384
gamomcemloba `Советский Писатель~ _ tician tabiZes............................. 385
mixeil Ciqovani _ tician tabiZes............................................................. 385
viktor golcev _ tician tabiZes............................................................. 387
benedikt livSic _ tician tabiZes........................................................... 388
nikolai zabolocki _ tician tabiZes...................................................... 389
tician tabiZe _ sergo kldiaSvils.......................................................... 390
tician tabiZe _ sergo kldiaSvils.......................................................... 391
tician tabiZe _ sergo kldiaSvils.......................................................... 392
stefane alibegaSvili _ tician tabiZes.................................................. 393
anatoli tarasenkov _ tician tabiZes..................................................... 394
varlam qajaia _ tician tabiZes................................................................ 395
pavel antokolski _ tician tabiZes......................................................... 395
stefane alibegaSvili _ tician tabiZes.................................................. 396
boris pasternak _ tician da nino tabiZeebs.......................................... 398
sergo kldiaSvili _ tician da nino tabiZeebs....................................... 400
stefane alibegaSvili _ tician tabiZes.................................................. 401
klavdia kolCina _ tician tabiZes........................................................... 401
viktor golcev _ tician tabiZes............................................................. 402
viktor golcev _ tician tabiZes............................................................. 403
benedikt livSic _ tician tabiZes........................................................... 404

493
tician tabiZe, nikolo miwiSvili, simon Ciqovani _
saxelmwifo kinomrewvelobas.................................................................... 404
nikolai zabolocki _ tician tabiZes...................................................... 405
viktor golcev _ tician tabiZes............................................................. 407
viktor golcev _ tician tabiZes............................................................. 408
tician tabiZe _ grigori karabelnikovs................................................. 410
sofia tolstaia-esenina _ nino da tician tabiZeebs............................. 410
natalia CxeiZe _ tician tabiZes............................................................... 411
boris eixenbaum _ tician tabiZes............................................................. 412
nino mayaSvili-tabiZe _ tician tabiZes................................................... 413
nikolai zabolocki _ tician tabiZes...................................................... 413
ilia zilberStein _ tician tabiZes......................................................... 415
viktor golcev _ tician tabiZes............................................................. 416
viktor golcev _ tician tabiZes............................................................. 417
boris pasternak _ tician da nino tabiZeebs.......................................... 318
karlo donaZe _ tician tabiZes................................................................ 419
vladimer gogeSvili _ tician tabiZes..................................................... 421
nikolai zabolocki _ tician tabiZes...................................................... 421
aleksandr mitrofanov _ tician tabiZes................................................ 422
mixail pekker _ tician tabiZes................................................................ 422
viktor golcev _ tician tabiZes............................................................. 423
boris brik _ tician tabiZes..................................................................... 423
nikolai zabolocki _ tician tabiZes...................................................... 424
tician tabiZe _ boris pasternaks............................................................ 425
pavel iudin _ tician tabiZes................................................................... 425
leJnev _ tician tabiZes............................................................................ 425
redaqcia `Литературный Критик~ _ tician tabiZes................................... 426
viktor golcev _ tician tabiZes............................................................. 426
stefane alibegaSvili _ tician tabiZes.................................................. 428
nikolai zabolocki _ tician tabiZes...................................................... 431
boris brik _ tician tabiZes..................................................................... 432
viktor golcev _ tician tabiZes............................................................. 433
elena rozmiroviC _ tician tabiZes......................................................... 434
viktor golcev _ tician tabiZes............................................................. 435
grigori sannikov _ tician tabiZes.......................................................... 435
tician tabiZe _ nita tabiZes.................................................................... 435
tician tabiZe _ barbare yaralaSvil-mayaSvils da nita tabiZes.......... 436
sergo kldiaSvili _ tician tabiZes........................................................ 437
tician tabiZe _ saxalxo ganaTlebis komisars....................................... 437
`saliteraturo gazeTis~ redaqcia _ tician tabiZes............................ 438
iuri tinianov _ tician tabiZes................................................................ 440

494
benedikt livSic _ tician tabiZes........................................................... 440
ilia koxreiZe _ tician tabiZes................................................................ 440
Tumanov _ tician tabiZes.......................................................................... 441
aibek _ tician tabiZes............................................................................... 441
evgenia Jivova _ tician tabiZes................................................................ 441
nadiraZe _ tician tabiZes......................................................................... 441
rusi mwerlebi _ tician tabiZes............................................................... 442
mixail lozinski _ tician tabiZes........................................................... 442
fatman TvalTvaZe _ tician tabiZes......................................................... 442
plisko _ tician tabiZes............................................................................ 443
piotr pavlenko _ tician tabiZes............................................................ 443
solomon lozovski _ tician tabiZes...................................................... 444
tician tabiZe _ raJden gvetaZes.............................................................. 444
giorgi mdivani _ tician tabiZes.............................................................. 445
tician tabiZe _ elisabed fxakaZe-tabiZes.............................................. 445
aleksandr bubnov da elena rozmiroviC _ tician tabiZes................... 447
benedikt livSic _ tician tabiZes........................................................... 447
sofia tolstaia-esenina _ tician tabiZes............................................... 448
aleksandr zuev _ tician tabiZes............................................................. 448
pavel antokolski _ tician tabiZes......................................................... 449
irodion qavJaraZe _ tician tabiZes........................................................ 450
Cerednik _ tician tabiZes......................................................................... 450
lubov da ilia erenburgebi _ tician da nino tabiZeebs...................... 451
boris brik _ tician tabiZes..................................................................... 451
tician tabiZe _ aleksei surkovs............................................................. 452
lubov da ilia erenburgebi _ tician da nino tabiZeebs...................... 453
tician tabiZe _ Salva cagareiSvils........................................................ 453
viktor golcev _ tician tabiZes............................................................. 454
aleksandr zuev _ nino da tician tabiZeebs........................................... 454
m. Surova _ tician tabiZes....................................................................... 455
evgenia Jivova _ tician tabiZes................................................................ 455
vladimir derJavin _ tician tabiZes....................................................... 456

pirTa saZiebeli.......................................................................................... 459

495
fotoebi:

yda­ze _ ti­cian ta­bi­Ze


1920-ia­ni wle­bi

gv. 5 _ raJ­den gve­ta­Ze, ti­cian ta­bi­Ze, ni­no ma­yaS­vi­li-­ta­bi­Ze,


ko­lau na­di­ra­Ze, va­le­rian gaf­rin­daS­vi­li
1927 we­li

gv. 237 _ ti­cian, ni­ta da ni­no ta­bi­Zee­bi
ba­Tu­mi, 1930 we­li

You might also like