Vidaus rinkos sukūrimas ir laisvas prekių judėjimas

Valstybių ekonominio bendradarbiavimo etapai:

Laisvosios prekybos zona: Muitų ir kiekybinių ribojimų (kvotų) panaikinimas prekybai
produkcija, pagaminta valstybėse, kurios yra laisvosios prekybos zonos narės. Grupė šalių,
kurios tarpusavyje pašalina pvz muitus ir kvotas, kad būtų skatinama prekyba tarp šalių. Yra
kelios sąjungos šiame etape – ELPA (Norvegija, Šveicarija, Lichtenšteinas ir Islandija.
Muitų sąjunga: Laisvosios prekybos zona bei valstybių – narių prekybos politikos su treč.
Valstybėmis koordinavimas. Nustatomi bendri muitai ir kvotos. Šalys susitaria dėl bendro muito
su šalimis, kurios nepriklauso sąjungai.
Vidaus rinka: laisvosios prekybos zona bei laisvas prekių, kapitalo, paslaugų ir asmenų
judėjimas.
Ekonominė sąjunga: Vidaus rinka bei monetarinės ir fiskalinės politikos, konkurencijos,
regioninės struktūrinės bei socialinės politikos koordinavimas ir tolesnis vystymas.

Vidaus rinka įtvirtinta ES sutarties 3str., o 4str. apibrėžia sąvoką. Vidaus rinką sudaro vidaus
sienų neturinti erdvė, kurioje pagal Sutarčių nuostatas užtikrinamas laisvas prekių, asmenų,
paslaugų ir kapitalo judėjimas.
Ribojimų draudimo samprata plačiąją prasme - draudimas nustatyti ir taikyti tiek
diskriminuojančias tiek nediskriminuojančias kliūtis. Diskriminacija yra kuomet vienodomis
aplinkybėmis asmenys traktuojami skirtingai, o skirtingom aplinkybėm – vienodai, išskyrus kai
toks traktavimas yra objektyviai pateisinamas (pagrįstas). Ne visi ribojimai yra neteisėti – kai
kurie pateisinami.
Jeigu kalbam apie ribojimus, turim nustatyt ar galim remtis es teise, ar susiję. Tada nusistatom
kuria laisvės nuostata remiamės, o tada pasidaro svarbus ribojimas, ar valstybės taikoma taisyklė
yra ribojimas ES teisės požiūriu. Tada turime įvertinti ar toks ribojimas yra neteisėtas, ar galime
pateisinti ribojimo pagrįstumą. Išimtys susijusios su viešąja tvarka, sveikata, gyvūnų sauga ir
sveikata.
Diskriminacija būna tiesioginė ir netiesioginė. Taip pat formalioji ir materialioji.

Laisvas prekių judėjimas

Muitų sąjunga. Sąjunga apima visą prekybą prekėmis apimančią muitų sąjungą, kurioje tarp
valstybių narių uždraudžiami importo ir eksporto muitai bei visi lygiaverčio poveikio mokėjimai,
o jų santykiams su trečiosiomis šalimis nustatomas bendrasis muitų tarifas.
Principai:
1) Muitų mokesčių bei lygiaverčio poveikio mokėjimų draudimas (ESV 30 str.);
2) Bendrų muitų tarifų, santykiuose su trečiosiomis šalimis, nustatymas (ESV 28 str. 1 d.; 31
str.; 133 str.);
3) Vidaus mokesčių sistemos, kitų ES valstybių prekes apmokestinančios daugiau, nei vidaus
prekes, draudimas (ESV 110 str.);
4) Kiekybinių eksporto ir importo apribojimų ir lygiaverčio poveikio priemonių draudimas (ESV
34, 35 str.).  1, 2, 3 – fiskalinės priemonės; 4 – nefiskalinės
Prekės sąvoka:
Byla 7/68 Komisija prieš Italiją /meno vertybių byla/ “produktai, kurie gali būti įvertinti pinigais
ir kurie gali būti prekybinių sandorių objektu.” Gen. adv. Fennelly nuomonė byloje C-97/98
Peter Jagerskiold v Torolf Gustafsson, 30 dalis: “prekės turi materialių fizinių savybių “
Cinéthèque SA and others v Fédération nationale des cinémas français. 60 and 61/84, 10 dalis:
“prekė yra materialus objektas. Prekė apima banknotus ir monetas, kurie nėra teisėta
atsiskaitymo priemonė, pvz seni pinigai, iš senų laikų. Prekė gali būti įvetinta pinigais ir
prekybinių sandorių objektu.
Visos laisvo prekių judėjimo normos yra taikomos ir prekėms iš trečiųjų šalių, jei su jomis
muitinėje buvo atlikti formalumai ir patenka į laisvo prekių judėjimo sferą toje šalyje.
Muitas – tai nacionalinės rinkos apsaugos forma. Valstybės mokestis už vežamas prekes, tranzitu
ar eksportuojamas. Van gend en loos byloje kalba ne tik apie viršneybės principą, bet ir apie
muitų panaikinimą.
Lygiaverčio poveikio mokėjimai:
Byla 24/68 Komisija prieš Italiją, Byla 46/76 Bauhuis prieš Olandiją, Byla 35/76 Simmental
prieš Italijos Finansų ministeriją. “…bet koks piniginis mokėjimas, kad ir koks mažas, nepaisant
jo paskirties ir taikymo būdo, jeigu jis yra nustatomas vienašališkai, remiantis tuo, kad prekės
kirto sieną, net jei tikslas nėra diskriminuoti ar apsaugoti vietinę prekę yra lygiaverčio poveikio
mokėjimas.”
Požymiai: Ribojantis poveikis laisvam prekių judėjimui;  Nustatomas vienašališkai;  ...prekės
kirto sieną...
Nepripažįstama LPM paslaugos importuotojui. Užmokestis pagal komercinį sandorį už
importuotojui ar eksportuotojui suteiktas paslaugas, proporcingas paslaugos kainai, be to,
suteikia konkrečios naudos importuotojui.

Fiskalinis ribojimas, vidaus mokestis:

110 straipsnis (ex 90 straipsnis) Jokia valstybė narė tiesiogiai ar netiesiogiai neapmokestina kitų
valstybių narių gaminių jokiais savo vidaus mokesčiais, didesniais už tuos, kuriais ji tiesiogiai ar
netiesiogiai apmokestina panašius vietinius gaminius. Be to, jokia valstybė narė neapmokestina
kitų valstybių narių gaminių tokio pobūdžio vidaus mokesčiais, kurie suteiktų netiesioginę
apsaugą kitiems gaminiams.
Vidaus mokestis – tai bendrą vidaus mokesčių sistemos dalį sudarantis mokestis, sistemiškai
taikomas tiek vietos, tiek importuojamoms prekėms vadovaujantis tais pačiais objektyviais
kriterijais ir neatsižvelgiant į prekės kilmę.  Ne tik netiesioginiai mokesčiai, bet ir bet kokie kiti
mokesčiai, kuriais diskriminuojami importuojami produktai.
Skirtumai tarp vidaus mokesčių ir lygiaverčio poveikio mokėjimų
Abi nuostatos yra viena kitą šalinančios. Jei tai yra lygiaverčio poveikio mokėjimas arba muitas
– jis yra neteisėtas per se. Jei tai yra 110 str. reguliavimo dalykas, tai pats mokestis nėra
neteisėtas savaime, jo neteisėtumą ir diskriminuojantį poveikį būtina įrodyti.
Tam tikrais atvejais gali būti sunku atskirti vidaus mokesčius nuo lygiaverčio poveikio
mokėjimų, pvz.:
 Parafiskaliniai mokesčiai (TOKIE, KURIUOS GALIMA SUSIGRĄŽINTI). Tokį mokestį jei
galim susigrąžinti, tai LPM./tokių mokesčių našta visa ar iš dalies kompensuojama/;
“Egzotinio importo” mokesčiai /apmokestinamos importuojamos prekės, nors mokestį
nustatančioje valstybėje panašios ar konkuruojančios prekės negaminamos/.
Lygiaverčio poveikio privalomasis mokėjimas (ne vidaus mokestis):
 Mokestis nustatomas konkrečiai prekei ar jų grupei ir taikomas tiek importuojamoms, tiek
vidaus prekėms;
 Mokesčio tikslas – finansuoti veiklą, kuri suteiktų pranašumus vietos prekėms;
 Apmokestinama vietos prekė ir vietos prekė, kuriai suteikiamas pranašumas, yra ta pati;
 Visos iš mokesčio gautos pajamos naudojamos aukščiau nurodytai veiklai finansuoti (jei tik
dalį kompensuoja – vidaus mokestis).
MUITAI IR LPM TAIKOMI KAI PREKĖS KERTA SIENĄ, O VIDAUS MOKESTIS
TAIKOMAS VIDUJE. JEI NEBUVO SIENOS KIRTIMO MOMENTO, TAI BUS VIDAUS
MOKESTIS.
Vidaus mokesčių draudimas. Draudžiamas ne tik skirtingas mokestis, jo dydis, bet ir taisyklės
dėl tokio mokesčio taikymo (surinkimo) bei vertė, nuo kurios paskaičiuojamas mokestis
(mokesčio bazė), taip pat mokesčių lengvatos: jei mokesčių lengvata suteikiama vietinėms
prekėms, tokia pati lengvata turi būti suteikiama ir importuojamai prekei.
Panašių prekių sąvoka: Objektyvus kriterijus – priskiriamos toms pačioms prekių grupėms,
nustatomoms statistiniais ar muitų tikslais. Subjektyvus kriterijus – ar prekės turi panašių
savybių (pvz. Skonis, sudėtis, gamybos būdas) ir tenkina tuos pačius vartotojų poreikius…
sprendžiant pagal tai, ar jų naudojimas yra panašus arba sulyginamas.
Konkuruojančios prekės – nėra panašios, tačiau tarpusavyje konkuruoja ar konkuruoja bent iš
dalies, tiesiogiai ar potencialiai.
Panašios prekės – taikytina Sutarties 110 str. 1 d., nustatanti, kad mokesčiai importuojamai
prekei neturi būti didesni nei taikomi vietos prekėms (lyginama mokesčių našta);  Kitos
(konkuruojančios) prekės – Sutarties 110 str. 2 d., draudžianti vidaus mokesčiais suteikti
netiesioginę apsaugą vietinėms prekėms.
Nedraudžiamas apmokestinimas, kuris remiasi objektyviais kriterijais: prekės gaminamos iš
skirtingų žaliavų, naudojant skirtingus gamybos procesus arba atsižvelgiant į pagaminamų prekių
kiekį ir kt.  Toks skirtingas apmokestinimas turi tenkinti šias sąlygas:
◼ Siekiama ekonominės ar socialinės politikos tikslų, suderinamų su ES teisės reikalavimais;
◼ Yra nustatytos detalios taisyklės, kurios įgalina išvengti tiek tiesioginės, tiek netiesioginės
diskriminacijos bei netiesioginės vietos gaminių apsaugos.  Objektyviai skirtingu vidaus
mokesčiu nepripažįstami mokesčiai, kurie remiasi kriterijais, kuriuos importuojamos prekės
neturi galimybės fiziškai ar teisiškai patenkinti.
Teisė reikalauti atlyginti neteisėtai sumokėtus mokesčius:
Teisė kreiptis į nacionalinį teismą, ne tik kad šis mokestis būtų grąžintas, bet taip pat ir reikalauti
atlyginti žalą, kilusią dėl tokio mokesčio sumokėjimo, jei tokią teisę nustato valstybės narės
teisė.