STR 2.05.

08:2005
8 priedas

PRAKTINIO TAIKYMO VADOVAS. JUNGČIŲ SKAIČIAVIMAS IR REIKALAVIMAI

KONSTRUKCIJOMS PROJEKTUOTI

I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Statybos techninis reglamentas STR 2.05.08:2005 „Plieninių konstrukcijų

projektavimas. Pagrindin÷s nuostatos“ (toliau – Reglamentas) nustato plieninių laikančiųjų
konstrukcijų projektavimo reikalavimus.
2. Reglamento 8 priedas „Praktinio taikymo vadovas. Jungčių skaičiavimas ir
reikalavimai konstrukcijoms projektuoti“ (toliau – 8 priedas) yra Reglamento paaiškinamasis
dokumentas, kuriame Reglamento reikalavimai yra paaiškinti, iliustruoti skaičiavimo
pavyzdžiais. Šiame priede duotos papildomos rekomendacijos, reikalingos plienin÷ms
laikančiosioms konstrukcijoms projektuoti. Vietoj 8 priede pateiktų skaičiavimo metodikų, esant
atitinkamam pagrindimui, gali būti naudojamos ir kitos skaičiavimo metodikos.
3. 8 priede vartojamos pagrindin÷s sąvokos ir jų apibr÷žtys atitinka Reglamente pateiktas
sąvokas ir jų apibr÷žtis.
4. 8 priede vartojamos nuorodos atitinka Reglamento II skyriaus 7 punkte pateiktas
nuorodas.
5. Pagrindiniai šiame priede vartojami raidiniai žymenys atitinka pagrindinius raidinius
žymenis, pateiktus Reglamente.
6. Naudojami SI sistemos vienetai.

II SKYRIUS. JUNGČIŲ SKAIČIAVIMAS

I SKIRSNIS. FLANŠINIŲ JUNGČIŲ KONSTRAVIMAS

7. Flanšinę jungtį, kurią veikia centriškai prid÷ta ašin÷ j÷ga, galima naudoti, jei ašin÷ j÷ga
n÷ra didesn÷ kaip:
3 000 kN – dvigubiems kampuočiams sujungti;
1 900 kN – viengubiems kampuočiams sujungti;
3 500 kN – plačiajuosčiams dvit÷jams ir apvaliems vamzdžiams sujungti;
2 500 kN – plačiajuosčių t÷jų ir stačiakampių vamzdžių sujungimui.
8. Flanšinę jungtį, kurią veikia lenkimas arba lenkimas ir tempimas kartu, galima naudoti,
jei flanšo lakšto tempiamajai zonai tenkanti tempimo j÷ga yra ne didesn÷ kaip 3 000 kN.
9. Flanšin÷ms jungtims naudojami tempiamieji varžtai. Rekomenduojama flanšin÷ms
jungtims naudoti M24 varžtus. Kito skersmens varžtus rekomenduojama naudoti tais atvejais, kai
M24 varžtus naudoti neracionalu.
10. Rekomenduojamieji flanšo storiai pateikiami 2.1 lentel÷je. Parinkto flanšo storis
tikrinamas pagal šiame skyriuje pateikiamą metodiką.

2.1 lentel÷
Rekomenduojamieji flanšų storiai

Varžto skersmuo Flanšo storis, mm

M20 20
M24 25
M27 30
 2
11. Flanšų tempiamųjų zonų varžtai skirstomi į vidinių ir išorinių zonų varžtus. Vidinių
zonų varžtais laikomi varžtai, kurie yra apriboti sienel÷mis (profiliuočių lentynomis ar
sienel÷mis, sąstandomis) iš dviejų pusių, o išorinių zonų varžtais laikomi varžtai, kurie apriboti
iš vienos pus÷s (2.1 pav.). Varžtų elgsena ir skaičiavimas šiose zonose yra skirtingi.

m13 = m14 e3 = e4

k f m3 = m4

kf

l3
1 1

2 2 2 2
3

f f f f

l4
Vidin÷s zonos 4

f
varžtai

e1 = e2 m11 = m12
5

kf
Išorin÷s zonos
varžtai

m1 = m2
1 2

c c e e
2 2 2 2 kf
c e
l1 l2

d2 d2

kf
e3 m3 m3 e3
m13 m13

2.1 pav. Tempiama flanšin÷ jungtis su prijungiamais atviro profilio elementais

12. Varžtai flanšin÷se jungtyse turi būti išd÷styti laikantis nurodytų didžiausių ir
mažiausių atstumų tarp varžtų (žr. XVIII skirsnį). Flanšų tempiamųjų zonų varžtai turi būti
išd÷styti kuo arčiau jungiamo profiliuočio ir tolygiai pagal kontūrą. Turi būti tenkinamos šios
sąlygos (žr. 2.1 pav.):

d2
kf + + g ≤ m1 j ≤ 3,5d b ,
2
e j ≥ 0,8d 2 , (2.1)
l j ≤ 4d b ,

čia: k f – kampin÷s siūl÷s statinio aukštis; m1 j – atstumas nuo skyl÷s centro iki prijungiamo
profiliuočio krašto flanšo j -ojo ruožo; e j – atstumas nuo skyl÷s centro iki flanšo j -ojo ruožo;
 3
d 2 – išorinis poveržl÷s skersmuo; d b – nominalusis varžto sriegio skersmuo; l j – flanšo išorin÷s
zonos plotis, tenkantis j -ajam varžtui; g = 2 mm.
Skaičiuojant flanšo stiprumą, kai e j > 1,2m1 j , reikia imti a j = 1,2m1 j .
13. Konstruojant flanšines jungtis, kai jungiamasis profiliuotis centriškai tempiamas,
varžtus reikia išd÷styti taip, kad neatsirastų momentas prijungiamo profiliuočio svorio centro
atžvilgiu įvertinant netolygų j÷gų pasiskirstymą tarp vidinių ir išorinių zonų varžtų (2.2 lent.). Jei
tokios jungties sukonstruoti neįmanoma, tai tikrinant flanšin÷s jungties atsparį būtina įvertinti
atsirandantį vietinį lenkiamąjį momentą.
14. Konstrukcin÷ jungties schema turi būti tokia, kad būtų galima netrukdomai įstatyti,
užveržti varžtus ir kontroliuoti jų įtempimo j÷gą. Profiliuotis prie flanšo jungiamas kertin÷mis
siūl÷mis be išankstinio jungiamojo elemento paruošimo.
15. Flanšin÷ jungtis stiprinama sąstandomis (2.2 pav), kai kertinių siūlių arba tempiamųjų
flanšo zonų atsparis yra nepakankamas. Sąstandų storis turi būti ne didesnis kaip 1,2 karto už
jungiamojo profiliuočio storį, o ilgis turi būti ne trumpesnis kaip 200 mm. Sąstandos turi būti
išd÷stomos taip, kad įtempių koncentracija būtų kuo mažesn÷.
16. Flanšin÷se jungtyse su centriškai tempiamais apvaliaisiais vamzdžiais turi būti
naudojami vientisi flanšai ir ne mažiau kaip trys sąstandos. Sąstandų plotis imamas toks, kad jos
kraštas sutaptų su flanšo kraštu (2.2 pav.). Sąstandos ilgis turi būti ne trumpesnis kaip 1,5 karto
už apvaliojo vamzdžio skersmenį.
17. Flanšin÷se jungtyse su centriškai tempiamais kvadratiniais arba stačiakampiais
vamzdžiais turi būti naudojami vientisi flanšai ir sąstandos, kurios įprastai išd÷stomos išilgai
profilio kampų . Sąstandų plotis imamas toks, kad jos kraštas sutaptų su flanšo kampu (2.2 pav.).
Sąstandos ilgis turi būti ne trumpesnis kaip 1,5 karto už stačiakampio vamzdžio mažosios
kraštin÷s plotį.
Flanšines jungtis su stačiakampiais ar kvadratiniais vamzdžiais, kai tarp sąstandų dedami
daugiau kaip du varžtai arba sąstandos įrengiamos ne tik vamzdžio kampuose, galima projektuoti
tik atlikus natūrinius šių jungčių bandymus.
18. Flanšinių jungčių sąstandos gali būti naudojamos ramsčiams, pakabinamųjų kranų
keliams tvirtinti ir t. t.
19. Flanšin÷se jungtyse, veikiamose lenkiamojo momento, su valcuotaisiais arba
sud÷tinio skerspjūvio dvit÷jais turi būti naudojami vientisi flanšai ir būtina sąstanda, kuri dedama
dvit÷jo sienel÷s tempiamoje pus÷je ir yra jos plokštumoje (2.3 pav.). Galima išplatinti dvit÷jo
viršutinę juostą varžtų skaičiui ir flanšų pločiui padidinti.
Galima naudoti flanšus, kurių aukštis – ne didesnis už dvit÷jo aukštį (2.3 pav.), kai
lenkiamasis momentas yra mažesnis už dvit÷jo skerspjūvio atsparį.
20. Flanšin÷se jungtyse, veikiamose centrinio gniuždymo, gniuždymo j÷gos
ekscentricitetai neleidžiami, reikalaujama griežtai laikytis gamybos bei montavimo tikslumo
reikalavimų. Tokiose jungtyse varžtai turi būti įtempiami sumine j÷ga, lygia jungiamuosiuose
elementuose veikiančiai skaičiuotinei ašinei j÷gai.

II SKIRSNIS. FLANŠINIŲ JUNGČIŲ SKAIČIAVIMAS

21. Būtina skaičiuoti flanšinių jungčių:

− varžtų atsparį;
− lenkiamąjį flanšų atsparį;
− jungties šlyties kerpamąjį atsparį;
− siūlių, jungiančių flanšą su profiliuočiu, atsparį.
Šie skaičiavimai taikomi tik tuomet, kai jungtis konstruojama laikantis 7–20 punktų
reikalavimų.
 4
a)

mj

D
≥ 1,5D

b)

mj

≥ 1,5h

2.2 pav. Flanšin÷ jungtis su uždarojo skerspjūvio profiliuočiais

 5
a)
≥ 200 mm

h
b)
h

c)
h

2.3 pav. Lenkiamos flanšin÷s jungtys su valcuotaisiais arba virintiniais dvit÷jais

 6

22. Skaičiuojant flanšines jungtis:

− j÷ga labiausiai įtemptame varžte, įvertinant bendrą jungties varžtų darbą, turi būti
ne didesn÷ kaip varžto skaičiuotinis atsparis;
− įtempiai flanše turi būti ne didesni kaip flanšo plieno skaičiuotinis stipris pagal
takumo ribą.
23. Centriškai tempiamų flanšinių jungčių su atviro profilio jungiamaisiais elementais
skaičiavimas.
23.1. Centriškai tempiamų flanšinių jungčių su atviro profilio jungiamaisiais elementais
vidin÷s zonos varžtų skaičius ni imamas konstruktyviai. Išorin÷s zonos apytikris varžtų skaičius
apskaičiuojamas taip:

N Ed − ni N i ,Ed
ne = , (2.2)
N e ,Ed

čia: N Ed – skaičiuotin÷ ašin÷ j÷ga;

N i ,Ed = 0,9 Fbt ,Rd – vidin÷s zonos vieno varžto ribin÷ ašin÷ j÷ga; (2.3)

N i ,Ed
N e ,Ed = – išorin÷s zonos vieno varžto ribin÷ ašin÷ j÷ga; (2.4)
ks
k s – koeficientas, įvertinantis netolygų ašin÷s j÷gos, veikiančios jungtį, pasiskirstymą
tarp vidin÷s ir išorin÷s zonų ir pateiktas 2.2 lentel÷je.
23.2. Skaičiuotinis vieno varžto tempiamasis atsparis apskaičiuojamas taip:

Fbt ,Rd = f bt ,d Ab,net , (2.5)

čia: f bt ,d – skaičiuotinis varžtų tempiamasis plieno stipris; Ab ,net – varžto grynasis

skerspjūvio plotas.

2.2 lentel÷
Koeficiento k s reikšm÷s
Varžto skersmuo Flanšo storis, mm Koeficiento k s reikšm÷s
16 2,5
M20 20 1,7
25 1,4
30 1,2
20 2,6
M24 25 1,8
30 1,5
40 1,1
25 2,1
M27 30 1,7
40 1,2

23.3. Flanšo ir varžtų, priklausančių vidinei zonai, atsparis laikomas pakankamu, kai:
− varžtai išd÷styti pagal 12 punkto reikalavimus;
− flanšo storis – ne mažesnis kaip 20 mm;
− ašin÷ j÷ga, tenkanti vienam varžtui, yra nedidesn÷ kaip 0 ,9Fb ,t ,Rd .
 7
23.4. Tikrinant flanšo ir varžtų, priklausančių išorinei zonai, atsparį, išskiriami t÷jin÷s
formos flanšo l j pločio ruožai (žr. 2.1 pav.). Flanšo ir varžtų atsparis laikomas pakankamu, kai:

N Ed
≤ 1,0 , (2.6)
Tt ,Rd

čia Tt ,Rd – skaičiuotin÷ tempimo j÷ga, apskaičiuojama pagal formulę

ne
Tt ,Rd = ni N i ,Ed + ∑ N e ,Ed , j . (2.7)
j =1

23.5. Skaičiuotin÷ vieno varžto įrąža:

N e ,Ed , j = min(N b ,Ed , j , N f ,Ed , j ). (2.8)

23.6. Skaičiuotin÷ j -ojo varžto įrąža N b ,Ed , j apskaičiuojama remiantis varžtin÷s jungties
stiprumo sąlyga

N b,Ed , j = (α − β ⋅ lg χ j )Fbt ,Rd . (2.9)

Bedimensis standumo koeficientas apskaičiuojamas taip:

3
d b2  mj 
χj =   , (2.10)
 d b   t f 
lj t f + 
 2

čia: t f – flanšo storis; m j – atstumas nuo j -ojo varžto ašies iki virintin÷s siūl÷s krašto
t÷jinio flanšo ruožo; l j – flanšo plotis, tenkantis vienam išorinio ruožo varžtui, o koeficientai α
ir β imami iš 2.3 lentel÷s.

2.3 lentel÷
Koeficientų α ir β reikšm÷s
Flanšo storio ir varžto skersmens Koeficientų reikšm÷s
 tf 
santykis   α
 db  β
0,83 0,336 0,207
1,04 0,388 0,257
1,25 0,425 0,278
1,46 0,470 0,270
1,67 0,527 0,239

23.7. Skaičiuotin÷ j -ojo varžto įrąža N f ,Ed , j apskaičiuojama remiantis flanšo stiprumo
sąlyga
 8
1
1+
γj
N f ,Ed , j = 1,3 Fbt ,Rd . (2.11)
µj

Koeficientas µ apskaičiuojamas taip:

0,9 Fbt ,Rd m j

µj = , (2.12)
M Rd , j

čia
l j t 2f
M Rd , j = f y ,d . (2.13)
6

Koeficientas γ j imamas iš 2.4 lentel÷s.

2.4 lentel÷
Koeficiento γ reikšm÷s
Standumo
koefi- Koeficientas µ
cientas
χ 1,4 1,6 1,8 2,0 2,2 2,4 2,7 3,0 4,0 5,0
0,02 3,252 2,593 2,221 1,986 1,826 1,710 1,586 1,499 1,333 1,250
0,06 2,290 2,481 2,171 1,962 1,812 1,702 1,582 1,497 1,333 1,250
0,10 2,782 2,398 2,130 1,939 1,799 1,694 1,578 1,494 1,332 1,249
0,50 2,186 2,036 1,908 1,776 1,711 1,636 1,545 1,475 1,327 1,248
1,00 1,949 1,860 1,780 1,707 1,643 1,586 1,514 1,454 1,321 1,246
2,00 1,757 1,704 1,653 1,607 1,564 1,524 1,470 1,424 1,312 1,242
3,00 1,660 1,621 1,584 1,548 1,515 1,488 1,440 1,402 1,303 1,238
4,00 1,599 1,568 1,537 1,508 1,480 1,454 1,417 1,384 1,296 1,235
5,00 1,555 1,529 1,503 1,478 1,454 1,431 1,399 1,370 1,289 1,232
6,00 1,522 1,498 1,476 1,454 1,433 1,413 1,384 1,357 1,283 1,230
8,00 1,473 1,454 1,436 1,418 1,401 1,384 1,360 1,337 1,273 1,224
10,0 1,438 1,422 1,406 1,391 1,377 1,362 1,341 1,322 1,264 1,219
15,0 1,381 1,369 1,358 1,346 1,335 1,324 1,308 1,293 1,247 1,210

24. Lenkiamųjų arba lenkiamųjų ir centriškai tempiamų flanšinių jungčių su atviro

profilio jungiamaisiais elementais skaičiavimas.
24.1. Lenkiamųjų arba lenkiamųjų ir centriškai tempiamų flanšinių jungčių su atviro
profilio jungiamaisiais elementais (2.4 pav.) didžiausieji ir mažiausieji įtempiai prijungiamame
elemente apskaičiuojamas taip:

M Ed N
σ max,min,Ed = ± ± Ed , (2.14)
Wmin,max A

čia: M Ed , N Ed – skaičiuotiniai lenkiamasis momentas ir ašin÷ j÷ga jungtyje; Wmin,max , A –

prijungiamojo elemento atsparumo momentas ir skerspjūvio plotas.
 9
a)
li , f li , f

m11 σ max

hw1 m12

t f1
l1
l2

lj

h
ln

tf2
hw 2
m23
m24 σ min

m1,l ( j ) m1,l ( j )

b)
li , f li , f

m11 σ max

hw1 m12
tf1

l1
l2
h

ln

σ min

m1,l ( j ) m1,l ( j )

2.4 pav. Flanšinių jungčių su prijungiamaisiais dvit÷jais skaičiavimo parametrai

24.2. Įrąžos prijungiamojo elemento juostose (žr. 2.4 pav.):

N f 1,ED = (A f 1 + Aw1 )σ max, ED , (2.15)

 10
N f 2,Ed = (A f 2 + Aw 2 )σ min,Ed , (2.16)

čia: A f 1 , A f 2 – prijungiamojo elemento skerspjūvio juostų plotai; Aw1 , Aw 2 – prijungiamojo

elemento skerspjūvio sienel÷s dalių plotai, kurie apskaičiuojami taip:

Aw1 = hw1t w , (2.17)

Aw 2 = hw 2 tw . (2.18)

Sienel÷s dalies aukščiai skaičiuojami taip:

hw1 = m12 + 0 ,5l1 − t f 1 , (2.19)

hw 2 = m23 + 0 ,5ln − t f 2 , (2.20)

čia: t f 1 ,t f 2 – prijungiamojo elemento skerspjūvio juostų storiai; t w – prijungiamojo elemento

skerspjūvio sienel÷s storis, kiti matmenys parodyti 2.4 pav. Skaičiuojant σ ,W , A , A f , flanšo
sąstandų galima neįvertinti.
24.3. Įrąža prijungiamojo elemento tempiamoje sienel÷s dalyje apskaičiuojam taip:

N w,t ,Ed = 0,5σ max,Ed t w (h0 − hw ,1 ) , kai − ∞ < ρ ≤ 0 ir σmax > 0 , (2.21)

ρ +1
N w,t ,Ed = σ max, Ed t w (h0 − hw1 − hw 2 ) , kai 0 ≤ ρ ≤ 1 ir σmax > 0 , (2.22)
2

σ min, Ed
čia: ρ= , (2.23)
σ max, Ed

h
h0 = . (2.24)
1− ρ

24.4. Flanšin÷s jungties atsparis yra pakankamas, jei:

N f 1,Ed ≤ N f 1,Rd
, kai − ∞ < ρ ≤ 0 ir σmax > 0 , (2.25)
N w ,t ,Ed ≤ N w ,t ,Rd

N f 1,Ed ≤ N f 1,Rd
N w ,t ,Ed ≤ N w ,t ,Rd , kai 0 ≤ ρ ≤ 1 ir σmax > 0 . (2.26)
N f 2,Ed ≤ N f 2,Rd

24.5. Tempiamos juostos f1 (2.4 pav.) varžtų atsparis apskaičiuojamas taip:

kai yra sąstandos: Formatted: Bullets and
Numbering
 h   h 
N f 1,Rd = 1,8Fbt ,Rd  k1 + 1  + N e , j  ne,1 + ne ,2 1  , (2.27)
 h2   h2 
 11
kai varžtai yra išd÷styti simetriškai juostos atžvilgiu (ne ,1 = ne ,2 = ne ) : Formatted: Bullets and
Numbering

 h   h 
N f 1,Rd = 1,8Fbt ,Rd  k1 + 1  + N e, j 1 + 1  , (2.28)
 h2   h2 

kai n÷ra sąstandų: Formatted: Bullets and

Numbering
h1  h 
N f 1,Rd = 1,8Fbt ,Rd + N e, j  ne,1 + ne, 2 1  , (2.29)
h2  h2 

kai n÷ra varžtų eil÷s br1 : Formatted: Bullets and

Numbering
N f 1,Rd = 1,8 Fbt ,Rd + N e, j ne , 2 . (2.30)

24.6. Tempiamos juostos f 2 (žr. 2.4 pav.) varžtų atsparis apskaičiuojamas taip:
kai yra sąstandos: Formatted: Bullets and
Numbering
h h   h h 
N f 2,Rd = 1,8Fbt ,Rd  3 + 4  + N e, j  ne,3 3 + ne, 4 4  , (2.31)
 h1 h1   h1 h1 

kai n÷ra sąstandų: Formatted: Bullets and

Numbering
h3  h h 
N f 2,Rd = 1,8Fbt ,rd + N e, j  ne ,3 3 + ne ,4 4  , (2.32)
h1  h1 h1 

kai n÷ra varžtų eil÷s br 4 : Formatted: Bullets and

Numbering

N f 2,Rd =
h3
h1
(1,8Fbt ,Rd + N e, j ne,3 ) . (2.33)

24.7. Tempiamos sienel÷s (žr. 2.4 pav.) dalies varžtų atsparis apskaičiuojamas taip:

nw ,t  
h2 − 2 (nw ,t + 1)l j  .
1
N w,t ,Rd = 2 N e, j (2.34)
h0

24.8. Formul÷se (2.25–2.31): N e , j – j -osios t÷jin÷s flanšo dalies išorinio ruožo juostos
arba sienel÷s varžto tempimo j÷ga, kuri apskaičiuojama pagal (2.8–2.13) išraiškas; ne ,1 , ne ,2 –
tempiamos juostos išorin÷s zonos f1 varžtų skaičius; ne ,3 , ne ,4 – tempiamos juostos išorin÷s
zonos f 2 varžtų skaičius; nw,t – tempiamos sienel÷s varžtų eilių skaičius; kiti dydžiai (2.25–
2.31) formul÷se:

h1 = h0 + m11 , (2.35)

h2 = h0 + m12 , (2.36)
h3 = h0 − h + m12 , (2.37)

h4 = h0 − h + m24 , (2.38)
 12
k1 = 0 ,8 , kai h ≤ 400 mm,
k1 = 0 ,9 , kai 400 < h ≤ 500 mm, (2.39)
k1 = 1,0 kitais atvejais.

25. Centriškai tempiamų flanšinių jungčių su uždaro profilio jungiamaisiais elementais

stiprumas yra pakankamas, kai:

N Ed ≤ n ⋅ k 2 Fbt ,Rd , 20 ≤ t f ≤ 40 mm, (2.40)

čia: n – visas jungties varžtų skaičius; t f – flanšo storis; k 2 – koeficientas iš (2.5) lentel÷s.

2.5 lentel÷
Koeficiento k 2 reikšm÷s

Varžto skersmuo Flanšo storis t f , mm k2

M20 t f ≥ 20 0,85
20 ≤ t f < 25 0,8
M24
t f ≥ 25 0,85
25 ≤ t f < 30 0,8
M27
t f ≥ 30 0,85

26. Tempiamų flanšinių jungčių atspario vietinei skersinei j÷gai tikrinimas.

26.1. Tempiamų flanšinių jungčių atsparis vietinei skersinei j÷gai tikrinamas pagal
formulę:
n
Vloc ≤ µ h ∑ Fbhf ,Rd , j , (2.41)
j =1

čia: n – išorin÷s zonos varžtų skaičius, kai prijungiamas atvirojo profilio elementas, ir visas
varžtų skaičius, kai prijungiamas uždarojo skerspjūvio elementas; µ h – trinties koeficientas
imamas iš Reglamento 7.34 lentel÷s.
26.2. Kontaktin÷ įrąža:

Fbhf ,Rd = 0 ,1Fb ,t ,Rd , kai prijungiamas uždarojo skerspjūvio elementas, (2.42)

Fbhf ,Rd , j = Fb ,t ,Rd − 1,2 N b ,Ed , j , kai prijungiamas atvirojo skerspjūvio elementas. (2.43)

26.3. Jei vietin÷s skersin÷s j÷gos n÷ra, jungtis tikrinama sąlyginei vietinei skersinei j÷gai,
kuri imama lygi Vloc = 0 ,1µ h N Ed .
26.4. Gniuždomųjų flanšinių jungčių (visame flanšo paviršiuje yra gniuždymas) su
atvirojo profilio jungiamaisiais elementais atsparis vietinei skersinei j÷gai tikrinamas pagal
formulę

Vloc ≤ µ h N Ed ,c . (2.44)
 13
Lenkiamuosiuose elementuose flanšo gniuždymo j÷ga gali būti apskaičiuota taip:

M Ed N Ed
N Ed ,c = − ± . (2.45)
h 2

27. Kertinių siūlių, jungiančių flanšą su jungiamuoju elementu, stiprumas turi būti
tikrinamas trijuose pjūviuose: per siūl÷s metalo pjūvį; per sulydimo srities metalo pjūvį; per
pagrindinio metalo, statmeno tempimo krypčiai, pjūvį (žr. Reglamento XVII skirsnį).
28. Jungties įtempiamųjų varžtų išankstinis įtempimas kontroliuojamas pagal užsukimo
momentą. Faktinis užsukimo momento nuokrypis nuo apskaičiuotos reikšm÷s turi būti nuo 0 iki
+10 %.

III SKYRIUS. KOLONŲ BAZIŲ IR KITŲ JŲ MAZGŲ KONSTRAVIMAS IR

SKAIČIAVIMAS

III SKIRSNIS. POKRANINöS GEMBöS

29. Pokranin÷s gemb÷s vientiso skerspjūvio kolonose konstruojamos, kaip parodyta 3.1 a
pav. Spragotųjų kolonų gemb÷s gali būti tvirtinamos, kaip parodyta 3.1 b ir c pav. Pokraninių
gembių tvirtinimo sprendinys, pateiktas 3.1 c pav., paprastai taikomas, jei gembes veikia didel÷s
apkrovos.
30. Gemb÷s sienut÷s pokranin÷s sijos atramos vietoje yra sutvirtinamos sąstandomis.
Gemb÷s galas už pokranin÷s sijos apatin÷s lentynos gabarito paprastai turi išsikišti 30–50 mm.
31. Skaičiuojant pokranines gembes, pavaizduotas 3.1 a ir b pav., laikoma, kad lenkiamąjį
momentą Mg,Ed = Fdlg atlaiko tik gemb÷s lentynos, o skersinę j÷gą – sienut÷. Lentynų ir sienut÷s
atspario reikšm÷s apskaičiuojamos taip:
− lentynų:

M g ,Ed
≤ 1,0 , (3.1)
hg Ag , f f y ,d γ c

− sienut÷s:

Fd
≤ 1,0 , (3.2)
Ak ,w f s ,d γ c

čia: Ag,f – gemb÷s lentynų skerspjūvio plotas; Ak,w – gemb÷s sienut÷s skerspjūvio plotas.
J÷gos Vg,Ed = Fdlg/hg poveikiui turi būti patikrinti atspariai:
− virintinių siūlių, prijungiančių gemb÷s lentynas prie kolonos;
− kolonos sienut÷s sąstandas prijungiančių ne ilgesnių kaip 85kf βwf siūlių;
− kolonos lentynos tempiamąjį atsparį storio kryptimi;
− kolonos sienut÷s šliejimo ties sąstandomis gemb÷s tvirtinimo vietoje.
32. Gemb÷s atraminiame pjūvyje (ties kolonos lentyna), sienut÷je, ties sienut÷s šaknies
apval÷jimu (jei dvit÷jis valcuotasis) turi būti tenkinama sąlyga:

σ 2g , y ,Ed + 3τ 2g ,xz ,Ed

≤ 1,0 , (3.3)
1,15 f y ,d γ c
 14
čia:

M g ,Ed hg ,w ,eff
σ g , y ,Ed = , (3.4)
2I g ,y

Vg ,Ed S g , f , y
τ g ,xz ,Ed = , (3.5)
I g , y t g ,w

čia: hg ,w ,eff = hg − 2t g , f − 2 r – gemb÷s sienut÷s efektyvusis aukštis tarp šaknies apval÷jimų;

S g , f , y = S g , y − ( hg ,w ,eff 2 ) ⋅ t g ,w ⋅ ( hg ,w ,eff 4 ) – gemb÷s juostos ir sienut÷s nuo vidinio
užapvalinimo dalies (gemb÷ms iš valcuotojo profiliuočio) statinis momentas neutraliosios ašies
atžvilgiu; Sg,y – gemb÷s pus÷s skerspjūvio ploto statinis momentas.
33. Kolonos sienut÷je, gemb÷s tvirtinimo prie kolonos vietoje, veikia sud÷tingas įtempių
būvis. Sienut÷ turi tenkinti šią sąlygą:

σ 2w , y ,Ed + 3τ2w , xz ,Ed

≤ 1,0 , (3.6)
1,15 f y ,d γ c

čia:

N Ed M k , y ,Ed hk ,w ,eff
σw , y ,Ed = + , (3.7)
A 2 I y ,net

Vk ,Ed + Vg ,Ed
τ w ,xz ,Ed = . (3.8)
hk ,wt w

čia hk,w – kolonos sienut÷s aukštis tarp lentynų.

34. Kolonos sąstandų gemb÷s tvirtinimo vietose storis imamas toks pat, kaip ir gemb÷s
lentynų storis.
35. Virintinių siūlių, prijungiančių gemb÷s lentynas prie kolonos ir siūlių, jungiančių
kolonos sietut÷s sąstandas, statinio aukštis apskaičiuojamas taip:

Vg ,Ed Vg ,Ed
kg , f ≥ , kg , f ≥ , (3.9)
2β wf lg ,w ,eff f vw , f ,d γ c 2β wz lg ,w ,eff f vw ,z ,d γ c

čia: kg,f – virintin÷s siūl÷s, prijungiančios viršutinę gemb÷s lentyną prie kolonos lentynos,
statinio aukštis;
l g , w, eff = bg , f − 10 mm – virintin÷s siūl÷s ilgis; bg,f – gemb÷s viršutin÷s lentynos plotis.
36. Gemb÷s sienutę prie kolonos lentynos prijungiančių virintinių siūlių kerpamasis
atsparis turi būti patikrintas skersinei j÷gai, veikiančiai gemb÷je, atlaikyti:

Fd Fd
k g ,w , f ≥ , k g ,w , f ≥ , (3.10)
2β wf l w ,eff f vw , f ,d γ c 2β wz l w ,eff f vw ,z ,d γ c
 15
čia: lw,eff – gemb÷s sienutę prijungiančių virintinių siūlių tarp vidinio sienut÷s užapvalinimo
(valcuotiesiems profiliuočiams) ilgis, lw,eff < 85 β wf kg,w,f.
37. Virintinių siūlių, prijungiančių gembę prie kolonos, atsparis tikrinamas taip:

σ 2w , f + τ 2w , f
≤ 1,0 , (3.11)
f vw , f ,d γ c

M g , Ed hg , w, eff Fd
čia: σ w, f = ; τ wf = ; Iw – virintinių siūlių, perimetru prijungiančių
2 β wf I w 2β wf k g ,w , f hg ,w ,eff
gembę prie kolonos, inercijos momentas neutraliosios ašies atžvilgiu.
Skaičiuojant gembę prijungiančių siūlių inercijos momentą, horizontaliųjų siūlių,
prijungiančių gemb÷s lentynas, inercijos momento jų neutraliosios ašies atžvilgiu galima
nepaisyti.
38. T÷jin÷ pokranin÷s gemb÷s ir kolonos lentynų jungtis turi būti patikrinta
apskaičiuojant kolonos lentynos tempiamąjį atsparį storio kryptimi ir nustatant, ar laikomasi
sąlygos:

Vg ,Ed
≤ 1,0 , (3.12)
( t g , f + 2k g , f )bg , f f th ,d γ c

čia: tg,f – gemb÷s viršutin÷s lentynos storis; fth,d – skaičiuotinis tempiamasis plieno stipris
gaminio storio kryptimi (žr. Reglamento 6.3 lent.).
Norint išvengti galimo kolonos lentynos išsisluoksniavimo gemb÷s tempiamosios
lentynos prijungimo zonoje, turi būti įrengiamos papildomos šonin÷s plokštel÷s. Šios plokštel÷s
ją prijungiančių siūlių matmenys apskaičiuojami įrąžai Vg,Ed atlaikyti.
39. Pokraninių gembių veikiamų didelių apkrovų (žr. 3.1 c pav.) virintin÷s siūl÷s,
prijungiančios gembes prie kolonos liemens, turi būti patikrintos atitinkamai j÷gų Fd,1 = Fdlg/hk
ir Fd,2 = Fd (hk + lg)/hk, padidintų 20 %, poveikiui. Šių j÷gų reikšm÷s padidinamos įvertinant
galimą netolygų vertikaliųjų j÷gų pasiskirstymą gemb÷s elementuose (šakose).

IV SKIRSNIS. KOLONŲ GALVENOS

40. Kolonų galvenų tipai atsižvelgiant į kolonos skerspjūvį, sijos ar santvaros prijungimo
tipą pavaizduoti 3.2 pav.
Kolonos galveną sudaro: atramin÷ galvenos plokšt÷, galvenos atramin÷s briaunos ir
skersin÷s sąstandos.
Remiant konstrukcijas ant kolonų viršaus, paprastai laikoma, kad tokia jungtis yra
lankstin÷.
41. Kolonos galvenos atramin÷s plokšt÷s storis nustatomas ne skaičiuojant, o pagal
konstrukcinius reikalavimus ir turi būti 16–30 mm, o plokšt÷s ilgis ir plotis parenkami taip, kad
jie būtų apie 15 mm didesni už kolonos liemens gabaritinius matmenis.
Paprastai galvenos atraminių plokščių ir kolonos atraminio galo paviršiai yra nudrožiami
arba nufrezuojami, tuomet laikoma, kad spaudimas perduodamas glaudžiai besiliečiančiais
paviršiais, o virintinių siūlių statinio aukštis imamas konstruktyviai atsižvelgiant į mažiausius
galimus siūlių statinius jungiant atitinkamo storio elementus (žr. Reglamento 7.29 lent.).
42. Kolonos galvenos atramin÷s briaunos matmenys nustatomi taip:
− atramin÷s briaunos tbr storis imamas lygus 10–20 mm, bet ne mažesnis kaip
0,5bbr f y ,d / E ;
 16
N Ed
− vienos atramin÷s briaunos plotis bbr ≥ .
2tbr f p , d γ c

a)

b)

c)
 17

3.1 pav. Pokraninių gembių konstrukciniai sprendiniai: a) gemb÷s tvirtinimas prie vientiso
skerspjūvio kolonų; b) gemb÷s tvirtinimas prie spragotojo skerspjūvio kolonų; c) didelių apkrovų
veikiamų gembių tvirtinimas prie spragotojo skerspjūvio kolonų

a) b)

c) d)

e) f)
 18
g)

3.2 pav. Konstrukciniai kolonų galvenų sprendiniai

43. Siūlių, jungiančių atraminę galvenos plokštę ir atraminę briauną, statinio aukštis
apskaičiuojamas taip:

N Ed N Ed
kf = , kf = . (3.13.)
β wf l w, eff f vw, f , d γ c β wz lw, eff f vw, z , d γ c

Galutine reikšme imama didesnioji iš gautųjų.

44. Siūlių, jungiančių galvenos atraminę briauną ir kolonos sienutę, ilgis nustatomas
įvertinant galimą netolygią apkrovą d÷l atraminių paviršių nelygiagretumo ar gamybos
netikslumų, (sijos, santvaros) atraminę reakciją padidinant 20 %:

1,2 N Ed 1,2 N Ed
lbr , w, eff = , lbr , w, eff = . (3.14.)
4β wf k f f vw, f , d γ c 4β wz k f f vw, z , d γ c

45. Atraminę briauną prie kolonos sienut÷s jungiančių virintinių siūlių ilgis neturi viršyti
85β wf k f . Atramin÷s briaunos ilgis – lbr = lbr , w, eff + 10 mm.
46. Galvenos atraminių briaunų kerpamasis atsparis tikrinamas taip:

1,2 N Ed
≤ 1,0 , (3.15)
2hbr tbr f s, d γ c

čia: hbr – galvenos atramin÷s briaunos aukštis; tbr – atramin÷s briaunos storis.
47. Kolonos sienut÷s kerpamasis atsparis galvenos atraminių briaunų prijungimo vietoje

1,2 N Ed
≤ 1,0 , (3.16)
2hbr t w f s,d γ c
čia tw – kolonos sienut÷s storis.
Jei sąlyga netenkinama, kolonos sienut÷s storis galvenoje turi būti padidintas, t. y. ji
sustiprinta papildomais lakštais.
48. Galvenos atramin÷s briaunos apačioje skersin÷s sąstandos įrengiamos siekiant
išvengti kolonos sienut÷s išsikreivinimo statmenai jos plokštumai d÷l galimo netolygaus sijos ar
santvaros r÷mimosi į koloną. Atramin÷s briaunos matmenys imami tokie patys kaip kolonų
skersinių briaunų, o virintinių siūlių matmenys – pagal konstrukcinius reikalavimus.
49. Jeigu ant kolonos besiremiančių sijų atramin÷s sąstandos yra virš kolonos lentynų
(3.2 c, e, g pav.), tai šiuo atveju galvenos atraminių briaunų paskirtį atlieka kolonos lentynos, ir
jei atramin÷s plokšt÷s sl÷gis perduodamas kolonai per virintines siūles (kolonos ir atramin÷s
plokšt÷s atraminiai paviršiai nenudrožti ar frezuoti), virintinių siūlių, jungiančių vieną kolonos
lentyną su atramine plokšte, statinio aukštis apskaičiuojamas nuo vienos sijos poveikio:
 19

F1, d F1, d
kf = , kf = . (3.17)
2β wf bf vw, f , d γ c 2β wz bf vw, z , d γ c

Galutine reikšme imama didesnioji iš gautųjų.

Sijų poveikį į koloną perduodant per frezuotus kolonos ir atramin÷s plokšt÷s paviršius,
virintinių siūlių statinio aukščiai imami mažiausių matmenų iš Reglamento 7.29 lent.

V SKIRSNIS. CENTRIŠKAI GNIUŽDOMŲ KOLONŲ BAZöS

50. Centriškai gniuždomos kolonos baz÷ prie pamato gali būti tvirtinama lanksčiai arba
standžiai. Stipriai centriškai apkrautų kolonų bazę sudaro stora pado plokšt÷, ant kurios frezuoto
paviršiaus remiasi atraminis nufrezuotas kolonos liemens paviršius. Virintin÷s siūl÷s,
prijungiančios kolonos liemenį, šiuo atveju atlieka tik sujungiamąją paskirtį. Jei kolonos nelabai
apkrautos, tuomet gali būti naudojamos baz÷s konstrukcijos, kai įrąžos į pado plokštę
perduodamos per virintines siūles, jungiančias kolonos liemenį ir pado plokštę, tuomet pado
plokšt÷s ir kolonos liemens atraminio paviršiaus papildomai paruošti nereikia.
51. Centriškai gniuždomų kolonų inkariniai varžtai atlieka antraeilį vaidmenį ir reikalingi
tik kolonos pad÷čiai užtikrinti ir atsitiktiniams lenkiamiesiems momentams atlaikyti. Paprastai
centriškai gniuždomosioms kolonoms yra įrengiami du arba keturi varžtai, kurių skersmuo
parenkamas pagal konstrukcinius reikalavimus ir yra Ø20–Ø30 mm.
52. Kita centriškai gniuždomų kolonų baz÷s konstrukcija – baz÷ su statlakščiais.
Statlakščiais ir briaunomis padidinamas atraminis kolonos liemens skerspjūvio plotas ir jos
atlieka atramų, paskirstančių sl÷gį į pamatą, vaidmenį. Tinkamai išd÷sčius statlakščius ir
briaunas, galima sumažinti pado plokšt÷s storį. Paprastai statlakščiai vertinami kaip gembin÷s
sijos, atlaikančios pamato reaktyvinį sl÷gį. Statlakščiai dažniausiai konstruojami iš lakštinio
plieno. Statlakščio storis paprastai būna 10–12 mm.
53. Kad kolonų montavimo metu būtų įmanoma pakoreguoti kolonos pad÷tį ir išvengti
inkarinių varžtų ir skylių nesutapimo d÷l varžtų įrengimo nuokrypų, inkarinių varžtų skyl÷s pado
ir tvirtinamosiose plokšt÷se formuojamos du kartus didesnio skersmens nei inkarinio varžto. Ant
varžtų uždedamos 20–30 mm storio poveržl÷s. Skyl÷s poveržl÷se 3–5 mm (atsižvelgiant į varžto
skersmenį) didesn÷s už varžto skersmenį. Sumontavus koloną į projektinę pad÷tį ir užveržus
veržles, poveržl÷s privirinamos prie pado ar tvirtinamųjų plokščių.
54. Inkarinių varžtų įgilinimas pamate priklauso nuo inkarinio varžto tipo ir nustatomas
skaičiuojant arba iš atitinkamų lentelių.
55. Kolonų bazių konstrukcijos atsižvelgiant į kolonos liemens skerspjūvį, veikiančių
įrąžų ir tvirtinimo pamate tipą, parodytos 3.3 pav.
56. Paprastai kolonos pado plokšt÷ skaičiuojama kaip kontūru paremtas lenkiamasis
elementas, sudarytas iš kolonos skerspjūvio, statlakščių ir papildomų sąstandų. Plokšt÷ apkrauta
tolygiai išskirstyta apkrova – reaktyviniu pamato sl÷giu. Atsižvelgiant į statlakčių, sąstandų
pad÷tį, atskiri pado plokšt÷s plotai skaičiuojami kaip gemb÷s, plokštel÷s, paremtos dviem, trimis
ar keturiomis kraštin÷mis.
57. Centriškai gniuždomos kolonos pado plokšt÷s matmenys (ilgis, plotis) priklauso nuo
pamato betono glemžiamojo stiprio.
20
 21

3.3 pav. Centriškai gniuždomų kolonų bazių konstrukciniai sprendiniai

58. Pamato, veikiamo vietin÷s glemžiamosios apkrovos, atsparis pagal STR 2.05.05:2005
yra nustatomas taip:

N Ed ≤ αu f cud Ac0 , (3.18)

čia: NEd – skaičiuotinių įtempių, veikiančių glemžimo plote Ac0, atstojamoji; Ac0 – pado
plokšt÷s plotas arba glemžimo plotas (žr. STR 2.05.05:2005 19 pav.); αu – koeficientas,
priklausantis nuo įtempių pasiskirstymo glemžimo plote; jis apskaičiuojamas taip:

1 σ  3
αu =  3 + u ,min  ≥ , (3.19)
4  σu ,max  4

čia: σu,max ir σu,min – atitinkamai didžiausieji ir mažiausieji gniuždymo įtempiai; fcud –

skaičiuotinis betono glemžiamasis stipris, apskaičiuojamas pagal (3.20) formulę, imant
skaičiuotinius betono gniuždomąjį fcd ir tempiamąjį fctd stiprius, nustatytus pagal STR
2.05.05:2005 43 p., vartojant dalinį patikimumo koeficientą γc = 1,8:

f cud = α ⋅ wu f cd . (3.20)

Šioje formul÷je fcd – skaičiuotinis betono gniuždomasis stipris, o α – koeficientas,

įvertinantis ilgalaikį apkrovos poveikį, jos netinkamiausią prid÷jimą ir lygus 0,85, kai betono
klas÷ C50/60 ir mažesn÷. D÷l kitų betono klasių žr. STR 2.05.05:2005 104 p.
Koeficientas wu, įvertinantis betono glemžiamojo stiprio padid÷jimą, apskaičiuojamas
pagal formulę

f ctd  Ac1 
wu = 1 + k u k f  
f cd  A − 1  ≤ ω u ,max , (3.21)
 c0 
 22
čia: ku – šoninio apspaudimo gniuždant efektyvumo koeficientas; sunkiajam betonui
f
ku = 0 ,8 cd ≥ 14 ,0 ; smulkiagrūdžiam betonui ku = 12,5; kf – imama iš STR 2.05.05:2005 17
f ctd
lentel÷s; ωu,max – ribin÷ betono glemžiamojo stiprio padid÷jimo reikšm÷, imama iš STR
2.05.05:2005 17 lentel÷s; Ac0 – glemžimo plotas (žr. STR 2.05.05:2005 19 pav.); Ac1 –
pasiskirstymo plotas, kuris yra simetriškas glemžiamojo ploto centro atžvilgiu (žr. STR
2.05.05:2005 19 pav.).
59. Kolonų baz÷s pado reikiamo dydžio plokšt÷s matmenys imami atsižvelgiant į
centriškai gniuždomos kolonos baz÷s konstrukciją. Kolonų be statlakščių pado plokšt÷s paprastai
imamos kvadratin÷s arba stačiakamp÷s – pagal kolonos liemens skerspjūvio gabaritinius
matmenis.

Centriškai gniuždomos kolonos be statlakščių ir frezuotais atraminiais paviršiais baz÷s

skaičiavimas

60. Tokių kolonų pado plokšt÷s matmenys, palyginti su kolonos liemens skerspjūvio
matmenimis, neturi būti daug didesni. Šios plokšt÷s paprastai yra kvadratin÷s. Pamato betonas
šiuo atveju tur÷tų būti gan didelio stiprio – B30/B35 klas÷s. Pado plokščių iškyšos n÷ra
sustandinamos statlakščiais, tod÷l jų storis būna didesnis nei statlakščiais sustandintų pado
plokščių storis.
61. Galimi du kolonų bazių su frezuotaisiais atraminiais paviršiais apytikriai skaičiavimo
būdai: skaičiuojant pado plokšt÷s iškyšos trapecinę dalį (žr. 3.4 a pav.) kaip gembę, apkrautą
tolygiai išskirstyta apkrova, ir kitas būdas gali būti taikomas kvadratin÷ms ar artimos joms
formos pado plokšt÷ms (žr. 3.4 b pav.) – kolonos skerspjūvio gaubtin÷s ir plokšt÷s plotai
pakeičiami lygiaverčiais pagal plotą apskritimais.

a) b)

3.4 pav. Pado plokšt÷s skaičiavimo būdai: a) kaip gembę, apkrautą tolygiai išskirstyta apkrova;
b) kolonos skerspjūvio gaubtin÷s ir plokšt÷s plotus pakeičiant lygiaverčiais pagal plotą
apskritimais

62. Plokšt÷ sąlygiškai sudalijama pagal įstrižaines; toliau skaičiuoti imamas trapecinis
atbrailos plotelis ir skaičiuojamas kaip b pločio gemb÷. Lenkiamasis momentas gemb÷je ties
kolonos gabaritu su tam tikra atsarga yra apskaičiuojamas taip:

M Ed = σc Ag c , (3.22)
 23
2B + b
čia: Ag – trapecin÷s (brūkšniuotosios) dalies plotas; c = l g – atstumas nuo kolonos
3( B + b )
gabarito iki trapecin÷s dalies sunkio centro; lg – iškyšos ilgis; B – pado kraštin÷s ilgis; hk –
kolonos skerspjūvio aukštis; b – gemb÷s plotis ties kolona b = hk arba b = bk.; σc – įtempiai
pamate po pado plokšte.

Pado plokšt÷s storis apskaičiuojamas naudojant šią formulę:

6M Ed
t pl = , (3.23)
bf y ,d γ c
čia b – gemb÷s plotis ties kolona b = hk arba b = bk.
63. Skaičiuojant antruoju būdu nagrin÷jamos kolonos skerspjūvio gaubtin÷s ir plokšt÷s
plotai pakeičiami lygiaverčiais pagal plotą apskritimais (žr. 3.4 b pav.). Lenkiamieji momentai
bet kuriame plokšt÷s taške apskaičiuojami taip:

M r ,Ed = k r N Ed , (3.24)

M τ ,Ed = kτ N Ed , (3.25)

čia: NEd – kolonos gniuždomoji j÷ga; kr ir kτ – koeficientai, imami iš 3.1 lent., atsižvelgiant į
kolonos skerspjūvio gaubtin÷s ir pado plokšt÷s plotus atitinkančių apskritimų spindulių santykį
s = d k d pl .

3.1 lentel÷
Apskritųjų plokščių po frezuotaisiais atraminiais kolonų paviršiais skaičiavimo koeficientai

s 0,3 0,4 0,5 0,6

kr 0,0815 0,0517 0,0331 0,0200
kτ 0,1020 0,0752 0,0541 0,0377

Apskaičiavus lenkiamuosius momentus, normaliniai įtempiai skaičiuojami taip:

6 M r ,Ed 6 M τ ,Ed
σ r ,Ed = 2
, σ τ ,Ed = , (3.26)
t pl t 2pl

o tangentiniai įtempiai skaičiuojami taip:

N Ed
τ Ed = . (3.27)
2πd k t pl

Pado plokšt÷ turi atitikti sąlygą:

σ r2,Ed + στ2,Ed − σ r ,Ed σ τ ,Ed + 3τ 2Ed

≤ 1,0 . (3.28)
f y ,d γ c

Pado plokštę kaip gembę paprastai tikslinga skaičiuoti, jei d k d pl ≥ 0,5 , o jei
d k d pl < 0,5 , kaip apskritąją plokštę.
 24
Virintin÷s siūl÷s, jungiančios kolonos liemenį ir pado plokštę frezuotaisiais atraminiais
paviršiais, skaičiuojamos 20 % kolonos skaičiuotinei įrąžai.
Pado plokšt÷s storis, projektuojant kolonų bazes su frezuotaisiais atraminiais paviršiais,
įvertinus plokšt÷s storio sumaž÷jimą d÷l frezavimo, turi būti imamas 2–3 mm storesnis nei
apskaičiuotasis.

Centriškai gniuždomų kolonų bazių su statlakščiais skaičiavimas

64. Kolonos baz÷s su statlakščiais pado plokšt÷s plotis imamas kiek platesnis už kolonos
liemens skerspjūvio plotį, iškyša būna 80–120 mm ilgio. Iškyšos ilgis patikslinamas skaičiuojant
pado plokšt÷s storį. Parinkus pado plokšt÷s plotį, apskaičiuojamas reikalingas pado plokšt÷s
ilgis.
65. Pado plokšt÷ yra lenkiama tolygiai paskirstyto reaktyvinio pamato sl÷gio:

N Ed
q = σc = , (3.29)
BL

čia: σc – pamato betono gniuždomieji įtempiai, B ir L – atitinkamai pado plokšt÷s plotis ir ilgis.

a) b)

3.5 pav. Gniuždomosios kolonos baz÷s skaičiavimas: a) pado plokšt÷s elementariųjų plotelių
numeriai; b) elementariųjų plotelių galimos kraštin÷s sąlygos

66. Nustačius plokšt÷s matmenis, apskaičiuojamas jos storis. Šiam tikslui plokšt÷
suskirstoma į atskirus ruožus, kurių r÷mimosi sąlygos yra skirtingos (žr. 3.5 b pav.): 1 – gembin÷
sija, 2 – dviem kraštais paremta plokštel÷, 3 – trimis kraštais paremta plokštel÷, 4 – keturiais
kraštais paremta plokštel÷.
Skaičiuojami kiekvieno ruožo lenkiamieji momentai, imant 1 cm pločio juostą, apkrautą
tolygiai išskirstyta apkrova q.
Lenkiamasis momentas gembin÷je sijoje (1 ruožas) skaičiuojamas taip:

qc 2
M1 = , (3.30)
2
čia c – plokšt÷s iškyša.
 25
Lenkiamasis momentas plokštel÷je, paremtoje dviem kraštais (2 ruožas), apskaičiuojamas
taip:

M 2 = qa 2 / 8 . (3.31)

Lenkiamasis momentas plokštel÷je, paremtoje trimis kraštais (3 ruožas), apskaičiuojamas

taip:

M 3 = α2 qd12 , (3.32)

jei ruožo kraštinių santykis a1/d1 < 0,5, plokštel÷ skaičiuojama kaip gemb÷ su iškyša a1; α3
koeficientas imamas iš 3.3 lent.
Lenkiamasis momentas plokštel÷je, paremtoje keturiais kraštais (4 ruožas), skaičiuojamas
a matmens kryptimi (žr. 3.5 pav.) taip:

M 4 = α1 qa 2 , (3.33)

čia a – trumpesniosios ruožo kraštin÷s ilgis; α1 koeficientas imamas iš 3.2 lent.

Keturiais kraštais paremtos plokštel÷s, kurių kraštinių santykis b/a > 2, skaičiuojamos pagal
(3.31) formulę.

3.2 lentel÷
Pado plokštelių, įtvirtintų keturiais kraštais, skaičiavimo koeficientai

b/a 1 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 1,6 1,7 1,8, 1,9 2,0 >2,0
α1 0,048 0,055 0,063 0,069 0,075 0,081 0,086 0,091 0,094 0,098 0,1 0,125

3.3 lentel÷
Pado plokštelių, įtvirtintų trimis kraštais, skaičiavimo koeficientai

a1/d1 0,5 0,6 0,7 0,8 0,9 1,0 1,2 1,4 2,0 >2,0
α2 0,06 0,074 0,088 0,097 0,107 0,112 0,12 0,126 0,132 0,133

Pado plokšt÷s storis apskaičiuojamas taip:

6 M max
t pl = , (3.34)
f y ,d γ c

čia Mmax – didžiausiojo momento ruožuose reikšm÷.

67. Tikslinga apskaičiuoti reikalingą plokšt÷s storį visuose ruožuose. Jei storiai skiriasi
nedaug, imama didžiausioji storio reikšm÷. Jei storiai daug skiriasi, galima keisti pado plokšt÷s
matmenis L ir B taip, kad reikiamas plotas nesumaž÷tų arba ruožuose, kuriuose lenkiamieji
momentai didžiausi, numatyti papildomas briaunas.
68. Pado plokšt÷s reaktyvinis spaudimas perduodamas kolonos baz÷s elementams.
Statlakščiai, briaunos skaičiuojami jiems tenkančio reaktyvinio spaudimo daliai. Gali būti
priimamas tolygus spaudimo pasiskirstymo plotas (žr. 3.6 a pav.).
 26
Kolonos baz÷s statlakščių ir briaunų skaičiuojamoji schema pateikta 3.6 pav.

a)

b) c)

3.6 pav. Kolonos baz÷s statlakščių ir briaunų skaičiuojamosios schemos: a) statlakščių ir briaunų
apkrovimo plotai; b) statlakščio skaičiuojamoji schema; c) briaunos skaičiuojamoji schema

VI SKIRSNIS. EKSCENTRIŠKAI GNIUŽDOMŲ KOLONŲ BAZöS

69. Ekscentriškai gniuždomų kolonų baz÷s konstruojamos pailgintos lenkiamojo

momento plokštumoje. Kolonos ir pamato jungtis yra standžioji, t. y. atlaiko didelius
lenkiamuosius momentus, tod÷l šių kolonų baz÷s yra konstruojamos su statlakščiais. Statlakščiai
yra tvirtinami lenkiamojo momento plokštumoje. Statmena r÷mui kryptimi kolonos (3.7 pav.)
paprastai laikomos įtvirtintos lanksčiai, nes atstumas tarp varžtų šia linkme yra santykinai
nedidelis.
70. Skersin÷ms j÷goms perduoti tiesiogiai į pamatą gali būti naudojamos atramos, kurios
tvirtinamos prie pado plokšt÷s apačios ir įbetonuojamos į pamatą, kaip parodyta 3.3 pav.
Ekscentriškai gniuždomų kolonų bazių konstrukciniai sprendiniai parodyti 3.7 pav.
71. Pado plokšt÷s storis nustatomas skaičiuojant, tačiau pagal konstrukcinius reikalavimus
jos storis priimamas ne mažesnis kaip 20 mm.
72. Skaičiuojant ekscentriškai gniuždomos ištisin÷s kolonos bazę, turi būti nustatyti šie
parametrai:
− pado plokšt÷s matmenys;
− statlakščių ir briaunų matmenys;
− inkarinių varžtų skersmenys;
− inkarinių plokščių matmenys;
− virintinių siūlių, prijungiančių statlakščius prie pado plokšt÷s ir prie kolonos
liemens, parametrai.
 27

3.7 pav. Ekscentriškai gniuždomų kolonų bazių konstrukciniai sprendiniai

73. Pado plokšt÷s plotis dažniausiai nustatomas pagal konstrukcinius reikalavimus,

atsižvelgiant į kolonos atramin÷s dalies plotį : B = bk + 2(t st + c) , čia: bk – kolonos liemens
plotis; tst – statlakščio storis; c – pado plokšt÷s iškyšos plotis (imamas ne didesnis kaip
80–100 mm).
74. Pado plokšt÷s ilgis nustatomas pagal didžiausiuosius pamato betono įtempius:

N 6M
σ c ,max = + ≤ f cud . (3.35)
BL BL2
 28
Iš (3.35) formul÷s nustatoma:

2
N  N  6M
L= +   + . (3.36)
2 B ⋅ f cud  2B ⋅ f cud  B ⋅ f cud

75. Skaičiuotinis betono glemžiamasis stipris fcud apskaičiuojamas pagal (3.20) formulę, o
pado plokšt÷s storis apskaičiuojamas kaip ir centriškai gniuždomos kolonos nuo pamato
reaktyvinio spaudimo pagal (3.30–3.34) formules.
76. Suskirstyti pado plokštę į plotelius reikia taip, kad didžiausiosios lenkiamųjų
momentų reikšm÷s juose daug nesiskirtų. Skaičiuojant lenkiamuosius momentus ploteliuose,
imama, kad įtempiai betone σc yra vienodai pasiskirstę visame skaičiuojamame plotelyje ir lygūs
didžiausiems įtempiams tame plotelyje. 3.8 pav. parodytoje pado plokšt÷je gali būti išskirti trys
ploteliai. Pirmasis plotelis – gembin÷ sija, antrasis – trimis kraštais atremta plokštel÷, o trečiasis –
keturiais kraštais atremta plokštel÷.
Pado plokšt÷ paprastai netur÷tų būti storesn÷ kaip 40 mm.
Statlakščiai skaičiuojami kaip sija su dviem gembiniais galais, atremta į kolonos liemens
lentynas ir veikiama pamato reaktyvinio spaudimo (3.6 b pav.).
77. Atsargos labui gali būti laikoma, kad kolonos sienut÷ neperduoda įrąžos pado
plokštei, tuomet juostų perduodama įrąža statlakščiui bus atlaikoma dviem virintin÷mis siūl÷mis.
Įrąža kolonos lentynoje apskaičiuojama taip: N st = N 2 + M h , čia h – atstumas tarp kolonos
lentynų.
Statlakščio aukštis nustatomas atsižvelgiant į reikalingą virintinių siūlių ilgį statlakščiui
prie kolonos prijungti:
N st N st
l st , w, eff = , l st , w, eff = . (3.37)
2β wf k f f vw, f , d γ c 2β wz k f f vw, z , d γ c

Statlakštį prijungiančiosios virintin÷s siūl÷s turi atitikti Reglamento 143 ir 144 p.

reikalavimus.
Reikiamas statlakščio aukštis – hst = lst , w, eff + 10 mm.
78. Ištisiniai ir atskirieji statlakščiai ir briaunos paprastai skaičiuojami kaip gemb÷s (3.6 pav.)
79. Tolygiai išskirstyta apkrova (reaktyvinis pamato spaudimas), veikianti statlakštį,
atsargos labui gali būti apskaičiuojama nuo pus÷s pado plokšt÷s pločio B/2:
s − c1
qst ,max = σ c ,max B / 2 , σ 2 ,c = σ c ,max , q2 ,st = σ 2 ,c B / 2 . (3.38)
s

Statlakščio gembin÷s dalies lenkiamasis momentas ir skersin÷ j÷ga gniuždomoje pus÷je –

1 pjūvyje (3.8 d pav.) apskaičiuojami pagal šias išraiškas:
q c2 c2
M st = 2 ,st 1 + 1 (qst ,max − q2 ,st ) , (3.39)
2 3

Vst ,1 =
(qst ,max + q2 ,st ) c ; Vst ,2 =
N st
− Vst ,1 . (3.40)
1
2 2

skaičiavimuose imama didesnioji iš skersinių j÷gų Vst,1 ir Vst,2 reikšmių.

80. Kitoje statlakščio gembin÷je dalyje (tempiamųjų inkarinių varžtų pus÷je) – 2 pjūvyje,
lenkiamasis momentas ir skersin÷ j÷ga sukeliami didžiausiosios inkarinių varžtų tempiamosios
j÷gos Nv, max nuo nepalankiausio apkrovų derinio. Skersin÷ j÷ga ir lenkiamasis momentas,
veikiantys statlakštyje ties kolona, yra lygūs:
 29

Nv
Vv , st = , M v , st = Vst ( c1 + δ) . (3.41)
2

Normaliniai ir tangentiniai įtempiai statlakščio 1 ir 2 pjūviuose apskaičiuojami taip:

σ st = M st Wst ;
τ = Vst Ast τ < f s ,d γ c ,
čia: Ast = tst hst ; Wst = tst hst2 6.

Statlakštis abiejuose pjūviuose tikrinamas pagal šią sąlygą:

σ 2st + 3τ2Ed
≤ 1,0 . (3.42)
1,15 f y ,d γ c

a) d)

b)

c)

3.8 pav. Ištisin÷s kolonos standžiai prijungtos prie pamato, baz÷: a) konstrukcija; b) įtempių
diagramos pado plokštei skaičiuoti; c) įtempių diagrama inkariniams varžtams skaičiuoti
 30
81. Kai kuriais atvejais reikia patikrinti statlakščio lenkiamąjį tamprųjį stiprumo atsparį
viduriniame tarpatramyje (tarp kolonos juostų) nuo reaktyvinio pamato spaudimo, veikiančio
ilgyje s. Paprastai tikrinti statlakštį šiame ruože reikia, jei atstumas tarp juostų yra didelis ir
lenkiamasis momentas statlakščio tarpatramyje yra didesnis nei gembin÷se dalyse.
82. Inkarinių varžtų ir plokštelių inkariniams varžtams skaičiavimas. Inkariniai varžtai
skaičiuojami įrąžų, kolonos atraminiame pjūvyje deriniui, kuriame yra didžiausiasis lenkiamasis
momentas ir mažiausioji ašin÷ j÷ga. Šiam įrąžų deriniui apskaičiuojami didžiausieji ir
mažiausieji įtempiai pamate:
N M
σ c ,max,min = k ± k , (3.43)
A W

čia A = BL; W = BL2 / 6 .

Sumin÷ ašin÷ j÷ga, veikianti tempiamosios baz÷s pus÷s varžtuose, apskaičiuojama taip:

M k − Nk d
Nv = , (3.44)
y
L s
čia: d= − – atstumas nuo kolonos ašies iki pamato gniuždomosios zonos sunkio centro;
2 3
s
y = L + δ − – atstumas nuo pamato gniuždomosios zonos sunkio centro iki inkarinių varžtų,
3
esančių tempiamoje pus÷je ašies.
σ c ,max
s= L – gniuždomosios zonos ilgis.
σ c ,max − σ c ,min
Reikiamas inkarinio varžto plotas apskaičiuojamas pagal šią išraišką:

Nv
Ab ,net = , (3.45)
n ⋅ f ba ,d γ c

čia: n – inkarinių varžtų vienoje baz÷s pus÷je skaičius; fba,d – skaičiuotinis pamatų inkarinių
varžtų tempiamasis plieno stipris, apskaičiuojamas pagal Reglamento 6.1 formulę.
83. Inkarinių varžtų plokštel÷s yra lenkiamos inkarinių varžtų j÷gų ir yra skaičiuojama
kaip dviatram÷ (atremta ant statlakščių) sija, apkrauta dviem koncentruotomis j÷gomis (3.8 pav).
Lenkiamasis momentas plokštel÷s viduriniame tarpatramyje apskaičiuojamas taip:
N
M pl = v ( bk + t st − bv ) , čia bv – atstumas tarp gretimų inkarinių varžtų. Plokštel÷s plotis
4
nustatomas atsižvelgiant į mažiausius atstumus nuo varžto iki elemento krašto statmena įrąžai
kryptimi pagal Reglamento 7.31 lent. Inkarinių varžtų plokštel÷s storis apskaičiuojamas
įvertinant grynąjį skerspjūvio plotą:

6M pl
t pl = . (3.46)
(b pl − d 0 ) f y , d γ c

84. Virintin÷ms siūl÷ms prijungiančios baz÷s elementus prie pado plokšt÷s yra tikrinama
sąlyga:
1  Nk M k 
 +  ≤ 1,0 , (3.47)
f vw, f ,d γ c  Awf Wwf 
 31
čia: Awf = 2(β wf k f ( L − 10 mm ) + 2β wf k f ( c1 − 10 mm )) – virintinių siūlių metalo kerpamasis
 β k ( L − 10 )3  β k ( c − 10 )3  L c  
2

plotas; I wf = 2 wf f + 2 wf f 1 + β wf k f ( c1 − 10 ) − 1    – virintinių
 12  12  2 2   
 
I wf
siūlių metalo kerpamojo ploto inercijos momentas; W pl = – virintinių siūlių metalo
0,5L
kerpamojo ploto atsparumo momentas.
Virintin÷s siūl÷s, prijungiančios baz÷s elementus prie pado plokšt÷s, paprastai yra
imamos vienodo statinio aukščio.
85. Baz÷ turi būti skaičiuojama keliems pavojingiausiems įrąžų kolonos atraminiame
pjūvyje deriniams.

IV SKYRIUS. SANTVARŲ MAZGŲ KONSTRAVIMAS IR SKAIČIAVIMAS

VII SKIRSNIS. SANTVARŲ IŠ STAČIAKAMPIŲ VAMZDŽIŲ MAZGAI

86. Santvarų iš stačiakampių ir apvaliųjų tuščiavidurių profiliuočių mazgus

rekomenduojama konstruoti elementus jungiant tiesiogiai, be mazginių lakštų.
87. Santvarų iš stačiakampių tuščiavidurių profiliuočių mazgų be mazginių lakštų,
jungiančių juostą ir prie jos tvirtinamus tinklelio elementus, turi būti tikrinama:
− juostos sienut÷s, besiliečiančios su tinklelio elementu, atsparis praspaudimui
(išpl÷šimui) (žr. 4.1 a pav.);
− juostos šonin÷s sienut÷s (lygiagrečios mazgo plokštumai) atsparis gniuždomojo
elemento prijungimo vietoje (žr. 4.1 b pav.);
− tinklelio elemento atsparis jungimo prie juostos srityje (žr. 4.2 a pav.);
− virintinių siūlių, jungiančių tinklelio elementą prie juostos, atsparis (žr. 4.2 b
pav.).

a) b)

4.1 pav. Santvaros juostos suirimo pobūdis: a) praspaudžiant (išpl÷šiant); b) profiliuočio

sienutei išklumpant
 32
a) b)

4.2 pav. Santvaros mazgo suirimo pobūdis: a) nutrūkus tinklelio elementui; b) suirus virintin÷ms
siūl÷ms

1-1
1 b0

N01 N02
e

h0
t0

θ1 θ2 a
c1 2g c2 b1

N1 N2
1
b2
1
b

t2
1
t

2
h
h1

4.3 pav. K pavidalo santvaros mazgas ir jo žymenys

2-2
2 b0

N01 N02
h0

t0

θ1 θ2
a
2
h

b b1
h1 2g c N2 2
t2

2
2
h

N1
t1
b1

h1

4.4 pav. Spyrinis santvaros mazgas ir jo žymenys

 33
88. Santvarų iš tuščiavidurių stačiakampių profiliuočių pagrindiniai mazgų tipai, jų
matmenų ir įrąžų žymenys pateikti 4.3–4.7 pav.
89. Prijungiant du tinklelio elementus prie juostos iš vienos pus÷s (žr. 4.3 ir 4.4 pav.) ir
vieną elementą atraminiame mazge (žr. 4.5 pav.), kai b1(2)/b0 ≤ 0,9 ir g/c1(2) ≤ 0,25, juostos
praspaudimo (išpl÷šimo) atsparis pagal (4.1) formulę tikrinamas kiekvieno prijungiamo elemento
vietoje.

1,5 M 1( 2) γ c γ1γ 0 f y ,d t02 (b + g + 2b0 a )

N1( 2 ) + ≤ , (4.1)
h1( 2 ) (0,4 + 1,8 g / c1( 2 ) ) a sin θ1( 2 )

čia: N1(2) – ašin÷ j÷ga prijungiamajame elemente; M1(2) – lenkiamasis momentas

prijungiamajame elemente mazgo plokštumoje, sutampančiame su juostos lentyna pjūvyje
(momento d÷l mazgų standumo galima nevertinti); γc – darbo sąlygų koeficientas pagal
Reglamento 7.1 lentelę; γ1 – įrąžos ženklo prijungiamajame elemente įtakos koeficientas imamas
lygus 1,2 tempiamajam elementui ir 1,0 - kitais atvejais; γ0 – juostoje veikiančios ašin÷s j÷gos
įtakos koeficientas, nustatomas pagal (4.2) formulę, jei juosta gniuždoma ir N 0 / ( A0 f y ,d ) > 0,5 .
Kitais atvejais γ0 = 1,0;

γ 0 = 1,5 − N 0 / ( A0 f y ,d ) (4.2)

N0j – juostos ašin÷ j÷ga, veikianti tempiamojo tinklelio elemento pus÷je; А0 – santvaros juostos
skerspjūvio plotas; fy,d – juostos plieno skaičiuotinis stipris pagal takumo ribą; t0 – santvaros
juostos sienut÷s storis; c1(2) – prijungiamojo elemento ir juostos susikirtimo linijos ilgis juostos
ašies kryptimi, lygus h1( 2 ) / sin θ1( 2) ; g – pus÷ atstumo tarp gretimų tinklelio elementų sienučių
arba tarp spyrio ir atramin÷s briaunos; a = (b0 – b1(2))/2; θ1(2) – tinklelio elemento prijungimo prie
juostos kampas.
90. X ir T pavidalo mazguose (žr. 4.6 ir 4.7 pav.), taip pat mazguose, aptartuose 89
punkte, kai c/b1(2) > 0,25, juostos atsparis praspaudimui skaičiuojamas pagal formulę:

γ c γ1γ 0 f y ,d t02 (c + 2b0 a )

1,7 M 1( 2)
N1( 2 ) + ≤ . (4.3)
h1( 2 ) a sin θ1( 2)
91. Juostos sienut÷s atsparis mazgo plokštumoje, gniuždomojo tinklelio elemento
prijungimo vietoje, kai b1( 2 ) b0 > 0,85 , tikrinamas pagal formulę:

N Ed ≤ 2γ c γ t kf y ,d t0 h1( 2 ) / sin 2 θ , (4.4)

čia: γt – koeficientas, įvertinantis juostos plonasieniškumą, kai h0 t 0 ≥ 25 , imamas lygus 0,8,

kitais atvejais 1,0; k – koeficientas, atsižvelgiant į juostos plonasieniškumą ir skaičiuotinį plieno
stiprį pagal takumo ribą fy,d, imamas pagal pateiktas tris sritis apibr÷žiančias formules:

h0
kai < 2,45 ⋅10 −4 ⋅ f yd2 − 0,2 ⋅ f yd + 81,8 , k =1; (4.5)
t0

h0
kai 3,34 ⋅ 10 − 4 ⋅ f yd2 − 0,291 ⋅ f yd + 110 > ≥ 2,45 ⋅ 10 − 4 ⋅ f yd2 − 0,2 ⋅ f yd + 81,8` ,
t0
 34
2
 t0  f yd
k = 0,9 + 670  − 170 ; (4.6)
h  E
 0 

2
h0 3,6 ⋅ E  t 0 
kai ≥ 3,34 ⋅ 10 − 4 ⋅ f yd2 − 0,291 ⋅ f yd + 110 , k =   . (4.7)
t0 f yd  h0 

Formule (4.4) įvertinamas galimas mazgo laikomosios galios netekimas d÷l juostos šonin÷s
sienut÷s pastovumo netekimo, esant gana dideliems b1(2)/b0 santykiams (kai praspaudimas
apsunkintas). Koeficientas k įvertina galimą juostos sienut÷s ruožo, kaip gniuždomos plokštel÷s,
laikomosios galios sumaž÷jimą tamprioje arba tampriai plastin÷je zonoje (k = σcr/fy,d, čia σcr –
kritiniai įtempiai). Plienui, kurio fy,d ≤ 400 MPa ir kai santykis h0/t0 ≤ 40, k = 1,0.

3-3
3 b0

N0 t0

h0
θ2 a
2
h

b1
2g c b
2
N2
N1 3
t2

2
h

4.5 pav. Atraminis santvaros mazgas ir jo žymenys

 35

t2

b2
h2

N2
4-4

h2 4 b2

t0

h0
b0

4 a
h1 b1

N1
t1
b1

h1

4.6 pav. X pavidalo santvaros mazgas ir jo žymenys

N2 5-5
5 b0

t0
h0

h1 a
b1

N1
t1
b1

h1

4.7 pav. T pavidalo santvaros mazgas ir jo žymenys

 36
92. Tinklelio elemento atsparis jo prijungimo prie juostos srityje turi būti tikrinamas:
− mazguose, nurodytuose 89 punkte, kai kampas tarp tinklelio ir juostos α = 40 –
50° pagal formulę:

0,5 M 1( 2 ) γ c γ1 k f yd ,1( 2) A1( 2)

N1( 2) + ≤ , (4.8)
h1( 2) 1 + 0,013 b0 / t0

čia: k – nustatomas pagal 91 punkto reikalavimus, pakeičiant juostos charakteristikas tinklelio

elemento charakteristikomis (b0 – į didesnįjį iš b1(2) ir h1(2), t0 į t1(2); fy,d į fyd,1(2)); fyd1(2)t –
atitinkamo tinklelio elemento skaičiuotinis plieno stipris pagal takumo ribą; A1(2) – atitinkamo
tinklelio elemento skerspjūvio plotas; t1(2) – atitinkamo tinklelio elemento sienut÷s storis,
stačiakampio skerspjūvio tinklelio elementams dešinę formul÷s pusę reikia padauginti iš
2 1 
daugiklio 1 + ;
3  1 + b1( 2) / h1( 2) 

− mazguose, nurodytuose 90 punkte, pagal formulę:

0,5 M 1( 2 ) γ c γ1 k f yd ,1( 2) A1( 2)

N1( 2 ) + ≤ . (4.9)
h1( 2) [1 + 0,01(3 + 5b1( 2 ) / b0 − 0,1h1( 2) / t1( 2) )b0 / t0 ] sin θ1( 2 )

Išraiška (4.9) formul÷s apskrituose skliausteliuose neturi būti mažesn÷ nei 0. Skaičiuojant
stačiakampio skerspjūvio tinklelio elementus, dešin÷ (4.9) formul÷s pus÷ turi būti dauginama iš
2
daugiklio .
1 + b1( 2) / h1( 2)
93. Virintinių siūlių, jungiančių tinklelio elementus prie juostų, atsparis turi būti
tikrinamas:
− mazguose, nurodytuose 89 punkte, kai kampas tarp tinklelio ir juostos α = 40 –
50° pagal formulę:

 0,5 M 1( 2 )  0,75 + 0,01b0 / t0

N +  ≤ γ c f vw, f ,d , (4.10)
 1( 2 ) h1( 2)  β wf k f ( 2h1( 2 ) / sin θ1( 2 ) + b1( 2) )
 

čia βwf, kf, fvw,f,d imami pagal Reglamento XVII skirsnį;

− mazguose, nurodytuose 90 punkte, pagal formulę:

 0,5 M 1( 2 )  [1 + 0,01(3 + 5b1( 2 ) / b0 − 0,1h1( 2) / t1( 2) )b0 / t0 ] sin θ1( 2)

N +  ≤ γ c f vw, f ,d ; (4.11)
 1( 2 )
h1( 2)  4β wf k f h1( 2)
 

− jei virintin÷s siūl÷s buvo virinamos paliekant tarpą, lygų 0,5–0,7 tvirtinamo
elemento storio, ir siūl÷ visiškai įvirinta, tuomet šias siūles reikia skaičiuoti kaip sudurtines.

VIII SKIRSNIS. SANTVARŲ IŠ APSKRITŲ VAMZDŽIŲ MAZGAI

94. Skaičiuojant apskritųjų tuščiavidurių plieno profiliuočių sandūrines jungtis, suvirintas

be vidinio pad÷klinio žiedo, virintin÷s siūl÷s stiprį reikia dauginti iš jungties darbo sąlygų
koeficiento γ wc = 0 ,75 . Pridurtin÷se (t÷jin÷se) jungtyse, skaičiuojamose kaip sandūrin÷s,
nepravirinant siūl÷s šaknies γ wc = 0,85 .
 37
95. Tuščiavidurių plieno profiliuočių tempiamųjų ar gniuždomųjų virintinių sandūrinių
jungčių atsparis turi būti tikrinamas pagal šią formulę:

N Ed
≤ 1, (4.12)
π ⋅ Dm ⋅ t ⋅ f w , y ,d γ wc

čia: Dm – profiliuočio su plonesne sienute vidutinis skersmuo, lygus išorinio ir vidinio

skersmens vidurkiui; t – plonesnioji jungiamųjų profiliuočių sienel÷. Sandūrin÷s siūl÷s atspario
tikrinti nereikia, jei virinant naudojami žiediniai pad÷klai, jei naudojamos Reglamento III
skirsnyje nurodytos suvirinimo medžiagos ir fiziškai kontroliuojama tempiamųjų siūlių
kokyb÷; f w, y ,d – sandūrin÷s jungties skaičiuotinis stipris (žr. Reglamento 6.11 lentelę).
96. Apvaliųjų tuščiavidurių profiliuočių, pridurtinai jungiamų su kitais cilindrinio ar
plokščiojo paviršiaus elementais, ašin÷s j÷gos N Ed veikiamos jungtys turi būti tikrinamos pagal
tokias formules:
N Ed
≤ 1, (4.13)
0,85(N wh ,Rd + N wt , Rd )

N Ed
≤1, (4.14)
2 N wh ,Rd

N Ed
≤ 1, (4.15)
2 N wt ,Rd
čia N wt , Rd ir N wh ,Rd – priekin÷s ir galin÷s (siūl÷s dalys atitinkamai iš bukojo ir iš smailiojo
kampo tarp tinklelio elemento ir juostos ašių pus÷s) virintin÷s siūl÷s dalių atspariai.
97. Priekin÷s ir galin÷s siūl÷s dalių atspariai nustatomi taip:

N wt ,Rd = (td lwat f w , y ,d γ wc + k f lwft f vw ,d )γ c , (4.16)

N wh ,Rd = (td lwah f w, y ,d γ wc + k f lwfh f vw,d )γ c , (4.17)

čia:
f w , y ,d – sandūrin÷s jungties skaičiuotinis stipris (žr. Reglamento 6.11 lentelę);
f vw,d – kertin÷s jungties skaičiuotinis stipris, imama f vw ,d = min(0,7 ⋅ f vw , f ,d , f vw, z ,d ) ;
f vw, f , d ir f vw, z , d – kertin÷s siūl÷s skaičiuotiniai stipriai (žr. Reglamento 6.11 lentelę);
td – prijungiamojo profiliuočio sienut÷s storis;
kf – kertin÷s siūl÷s statinis;
lwah ir lwat – skaičiuojamų kaip sandūrinių visas siūlių ilgis galin÷je ir priekin÷je siūl÷s
dalyje;
lwfh ir lwft – skaičiuojamų kaip kertinių visas siūlių ilgis galin÷je ir priekin÷je siūl÷s
dalyje;
γ wc – virintin÷s siūl÷s darbo sąlygų koeficientas nustatomas pagal šio priedo 94
punktą.
 38
98. Sandūrin÷s siūl÷s atkarpų ilgiai nustatomi taip:

lwah = lwh − lwfh , (4.18)

lwat = lwt − lwft . (4.19)

Siūlių ilgius lwh ir lwt galima nustatyti pagal 4.8 pav. pateiktas kreives, o santykinius kertinių
siūlių ilgius lwfh lwh ir lwft lwt – pagal 4.9 pav. pateiktas kreives.
99. Skaičiuojant plokščiųjų arba erdvinių santvarų jungtis tarp santvaros juostos ir n
tinklelio elementų, būtina tikrinti juostos praspaudimą kiekvienam j-ajam tinklelio elementui
( d j ≥ 0,2 ⋅ d 0 ) visuose skaičiuotiniuose įrąžų deriniuose. Kai juostos skersmens ir sienel÷s
santykis δ yra didesnis nei 20 ir mažesnis nei 60, juostos praspaudimas tikrinamas pagal šias
formules:

n
sin αi
∑ε µ N
i =1
ij i i ,Ed
ψi
≤ γ 0 j γ rj N 0 ,Rd , kai j = 1 ... n , (4.20)

sin α j
N j ,Ed ≤ 2 ⋅ N 0 ,Rd . (4.21)
ψj

Formulių (4.20) ir (4.21) žymenys:

i – prijungiamojo tinklelio elemento eil÷s numeris;
j – nagrin÷jamo prijungiamojo tinklelio elemento eil÷s numeris;
N i ,Ed ir N j ,Ed – tinklelio elementuose veikianti ašin÷ j÷ga su savo ženklu (teigiamasis –
tempimas ir neigiamasis – gniuždymas)
µi – koeficientas, kai i = j , nustatomas pagal formulę:
γ 1  1,7 ⋅ M j ,Ed 2 ,5 ⋅ M j ,Ed 
'

µ i = µ j = dj + + , kai i ≠ j µ i = 1 ;
γ zj N j ,Ed  lzj sin α j bj 

γ dj – įrąžos nagrin÷jamame prijungiamajame elemente ženklo koeficientas, esant
tempimui, imamas 0,8, o gniuždomajam strypui lygus 1;
l zj – apvaliųjų profiliuočių sąlyčio ruožo ilgis lygus d j sin α j ;
γ zj – necilindrin÷s formos nagrin÷jamo elemento sąlyčio ruožo ilgio įtakos
koeficientas nustatomas pagal formulę:
l − bj
γ zj = 1 + zj , prijungiant apvalųjį profiluotį, γ zj = 1 ;
2(2d 0 − b j )
bi ir b j – prijungiamojo elemento plotis apvaliesiems profiliuočiams bi = d i arba
bj = d j ;
M j ir M '
j
– nagrin÷jamo tinklelio elemento ašies ir juostos sudaromosios susikirtimo
vietos pjūvyje veikiantys lenkiamieji momentai, sukelti išorinių poveikių
atitinkamai santvaros ir statmenoje santvarai plokštumoje; į momentus,
sukeltus mazgų standumo, galima neatsižvelgti;
N 0,Rd – santvaros juostos atsparis: N 0 ,Rd = 13 (1 + 0 ,02δ ) ⋅ t02 f y ,d γ c ,
čia f y ,d – juostos plieno skaičiuotinis stipris, δ – santykinis juostos sienel÷s
storis – δ = d 0 t0 , γ c – darbo sąlygų koeficientas imamas lygus 0,9, kai
f y ,d ≥ 375N / mm2 , ir 1 – kitais atvejais;
 39
2
N 
γ0j – gniuždomosios įrąžos juostoje įtakos koeficientas γ 0 j = 1 − 0 ,5  0 j ,Ed  ,
A f 
 0 y ,d 
esant tempimui γ 0 j = 1 , N 0 j ,Ed – didžiausia santvaros juostos įrąža tinklelio
elemento prijungimo ruože, A0 – santvaros juostos skerspjūvio plotas;
γ rj – koeficientas, įvertinantis jungties sustiprinimą skersin÷mis sąstandomis, esant
sąstandoms juostoje jungties vietoje, jis imamas lygus 1,25, be sąstandų – 1;
ε ij – kitų tinklelio elementų (i-tųjų) išd÷stymo jungtyje atžvilgiu nagrin÷jamo
tinklelio elemento (j-ojo) įtakos koeficientas nustatomas pagal 4.1 lentelę, kai
i = j , εij = 1 ;
ψi – ψ i = arcsin(βwi ) , čia β wi = bwi / d 0 ;
bwi – juostos ap÷mimo prijungiamuoju elementu plotis ties virintin÷s siūl÷s
kraštais, kai βi ≤ 0,7 , galima imti bwi = bi , o jeigu β i > 0,7 tai bwi = bi − ti ,
βi =bi / d0 , čia bi – prijungiamojo elemento plotis (apvaliojo profiliuočio
skersmuo - βi = d i/ d0 ), ψi = 1,05β i kai βi ≤ 0,7 ir ψi = 1,05β i (1 + 0 ,15βi ) kai
β i > 0,7 .

Rekomenduojama, kad santvarų tinklelio strypus tiesiogiai jungiant prie juostų (be mazginių
lakštų), santykiniai elementų sienelių storiai neviršytų 4.2 lentel÷je pateiktų reikšmių.
100. Tinklelio elementų iš tuščiavidurių plieninių apvaliųjų profiliuočių atsparis turi
atitikti sąlygą:
N Ed (1 + χδ )
≤ 1, (4.22)
Ai γ d γ cd f y ,d
čia:
N Ed – tinklelio elemento ašin÷ j÷ga;
χ – koeficientas K-formos jungtims imamas 0,008, kai, skaičiuojant jungtį, koeficientas
ζ ij pagal 4.1 lentelę yra mažesnis nei 0,85 ir 0,015 – kitais atvejais;
Ai – elemento skerspjūvio plotas;
γd – įrąžos nagrin÷jamame elemente ženklo koeficientas, esant tempimui, imamas lygus
0,8, o gniuždomajam strypui lygus 1;
γ cd – darbo sąlygų koeficientas imamas 0,85 elementui, susikertančiam mazge su kitais
dviem elementais, kuriuose veikia skirtingo ženklo įrąžos, 1 – kitais atvejais;
δ – santykinis juostos sienel÷s storis – δ = d 0 t0 ;
f y ,d – skaičiuotinis tinklelio elemento plieno stipris.

4.2 lentel÷
Rekomenduojamieji santykiniai elementų sienelių storiai
Santykinis sienel÷s storis
Juostų tinklelio δ = di ti
f y ,d , N/mm2 δ = d 0 t0 gniuždomojo tempiamojo
f y ,d < 295 30 90 90
390 > f y ,d ≥ 295 35 80 90
f y ,d > 390 40 70 90

Tinklelio elementų sienelių storiai turi būti ne didesni nei juostos.

 40

lwt
din 4

15°
3

30°
2 45°

90° 75° 60°

1

0 0,1 0,2 0,3 0,4 0,5 0,6 0,7 0,8 0,9 1 d in

d0

90°
2 75°
45°
60°
30°
3

15°
5

7
lwh
din
8

4.8 pav. Kreiv÷s dviejų apvaliųjų vamzdinių profiliuočių jungties priekin÷s lwt ir galin÷s lwh
siūlių ilgiui nustatyti pagal tinklelio strypo posvyrio kampą ir jo vidinį skersmenį d in bei juostos
skersmenį d 0
 41

a) b)
60°
75° 75° 15° lwft
lwft 1 90° 90° 30° 1
l wt l wt
0,8
0,8
90°
60°
15° 75° 0,6
0,6
45° 45°
0,4 30° 90° 60°
45° 15°
0,4 15°
60°
30° 30°
30° 75°
0,2
0,2 90°

45° 0 din
0 60° d in 0,1 0,2 0,3 0,4 0,5 0,6 0,7 0,8 1 d0
0,1 0,2 0,3 0,4 0,5 0,6 0,7 0,8 0,9 1 d0
0,2
0,2
0,4 60°
0,4 45°

0,6 15° 30°

90°
0,6
15° 90° 75° lwfh
60° l wh 0,8
45° 15°
0,8
30°
lwfh 15° 90°
l wh 1

4.9 pav. Kreiv÷s dviejų apvaliųjų vamzdinių profiliuočių jungties santykinių kertinių siūlių
ilgiams lwfh lwh ir lwft lwt nustatyti: a) kai tinklelio profiliuočio prigulantis kraštas
nenusklembtas; b) kai tinklelio profiliuočio prigulantis kraštas nusklembtas

4.1 lentel÷
Jungties tipo koeficientas εij
Gretutinio prijungiamojo elemento Jung-
ašies pad÷tis nagrin÷jamojo ties gij εij
elemento ašies atžvilgiu tipas
Toje pačioje plokštumoje iš tos K _ 1,3ζ ij (1 + 0,02δ )
pačios juostos pus÷s ( φij = 0 ) 1−
1 + 0,04δ
Toje pačioje plokštumoje, bet iš X 0 ≤ g ij < d 0  πg  3ψ i (1 + 0,02δ ) 
priešingos juostos pus÷s ( φij = π ) cos 2  ij  − 1
 1 + 5,4βi + 5,6βi
8
 2d 0 
≥ d0 0
Statmenoje plokštumoje L 0 ≤ g ij < d 0  π g ij 
( φij = π / 2 ) − 0,25 cos 2  
 d0 
≥ d 0 /2 0

Kai 0 < φij < π / 2 arba π / 2 < φij < π , tarpin÷s εij reikšm÷s nustatomos interpoliuojant. Koeficiento
ζ ij imamos pagal atitinkamą atstumą cij tarp nagrin÷jamo ir gretutinio prijungiamų prie juostos
elementų:
cij ≤ 0 ζij = 0 ,6 ;

0 < cij < d 0 (

ζij = 1 − 0 ,4 1 − cij / d 0 4 ; )
cij > d 0 ζij = 1 .
 42

φij – kampas tarp nagrin÷jamo ir gretutinio prijungiamųjų elementų ir juostos ašies plokštumų
radianais;
cij – mažiausiasis atstumas tarp nagrin÷jamo ir gretutinio prijungiamų prie juostos elementų virintinių

d0  cos αi − βi   cos α j − β j 
siūlių išilgai juostos ašies: cij =  ± ± zij ;
2  sin α i   sin α j 
gij – mažiausiasis atstumas tarp nagrin÷jamo ir gretutinio prijungiamų prie juostos elementų
d0  2 2
virintinių siūlių šonų išilgai juostos ašies: gij =  ctgα j 1 − β j ± ctgαi 1 − β i  ± zij ;
2  
βi = bi d 0 – prijungiamojo elemento pločio santykis su juostos skersmeniu, apvaliojo profiliuočio –
β i = di d 0 . Jungties matmenų žymenis žiūr÷ti 4.10 pav.

N02 N02
Nj,Ed
Ni+1,Ed
αj αi+1
dj d
i+ 1

tj ti
+1
gij
c ij

z ij

αi

d
i

t
i

Ni,Ed
t0
d0

N01 N01

Φ i,j =0
bw

Φ i+1,j =π

4.10 pav. Erdvin÷s konstrukcijos mazgas iš tuščiavidurių apvaliųjų profiliuočių

101. Jeigu juostos sienel÷ yra sustiprinta antd÷klu tinklelio elemento prijungimo vietoje,
tai, skaičiuojant juostos praspaudimą, (4.20) formul÷je atspariui N 0, Rd skaičiuoti turi būti
 43
naudojamas antd÷klo plieno stipris ir redukuotas juostos sienut÷s storis, lygus antd÷klo storiui ta ,
bet ne daugiau kaip 1,5t0 skaičiuojant tempiamojo tinklelio elemento prijungtį, o skaičiuojant
gniuždomojo tinklelio elemento prijungtį – tmax + 0,25tmin , čia t max – didesn÷, o tmin – mažesn÷
reikšm÷s iš dydžių t a ir t0 reikšmių.

V SKYRIUS. SIJŲ JUNGČIŲ KONSTRAVIMAS IR SKAIČIAVIMAS

IX SKIRSNIS. GAMYKLINöS JUNGTYS

102. Sijų gamyklin÷s jungtys yra įrengiamos tais atvejais, kai d÷l tiekiamo lakštinio
plieno ar profiliuočių geometrinių parametrų n÷ra įmanoma pagaminti reikiamo ilgio sijos ar jos
dalies. Gamyklin÷s jungties vieta gali būti parenkama atsižvelgiant ir į tam tikrus konstrukcinius
reikalavimus.
103. Sijų iš valcuotųjų profiliuočių gamyklin÷s jungtys yra suvirintin÷s. Šios dažniausiai
naudojamos jungtys parodytos 5.1 pav. Technologiniu požiūriu paprasčiausia įrengti suvirintines
sandūrines jungtis (žr. 5.1 a pav.). Siekiant sumažinti liekamuosius įtempius, visų pirma
suvirinama valcuotino profiliuočio sienel÷, paskui – juostos. Tokios siūl÷s atsparis (laikomoji
galia) yra ne mažesnis nei paties profiliuočio, jei siūl÷ yra visiškai įvirinta ir gamykloje
atliekama suvirintin÷s jungties fizin÷ kokyb÷s kontrol÷.

a) b)

5.1 pav. Valcuotųjų profiliuočių gamyklin÷s suvirintin÷s jungtys: a) sandūrin÷s be antd÷klų;

b) sandūrin÷s su antd÷klais

104. Jei fiziškai nekontroliuojama tempiamųjų siūlių kokyb÷ ir ypač tais atvejais, kai
suvirinama rankiniu būdu, gamyklin÷s virintin÷s siūl÷s metalo skaičiuotinis stipris yra 15 %
mažesnis už profiliuočio plieno skaičiuotinį stiprį (žr. Reglamento 38 p. ir 6.11 lent.). Tada
suvirintosios sandūrin÷s jungties lenkiamasis atsparis bus lygus:

M w , y ,Rd = Ww ,eff f w , y ,d γ c ≈ 0 ,85 M c ,Rd , (5.1)

čia M c , Rd – skaičiuotinis sijos skerspjūvio lenkiamasis tamprusis atsparis (žr. Reglamento

67 p.).
105. Šiuo atveju, kai suvirintoji sandūrin÷ jungtis yra įrengiama didžiausio skaičiuotinio
lenkiamojo momento veikimo vietoje, būtina sandūrinę jungtį sutiprinti antd÷klais, privirintais
prie juostų kertin÷mis siūl÷mis (žr. 5.1 b pav.). Antd÷kle veikianti įrąža nustatoma taip:

N f = (M Ed − Ww ,eff f w , y ,d γ c ) / h fa , (5.2)
 44
čia: M Ed – skaičiuotinis didžiausias jungtyje veikiantis lenkiamasis momentas; h fa – atstumas
tarp antd÷klų sunkio centrų (žr. 5.1 b pav.).
Reikamas antd÷klų skerspjūvio plotas apskaičiuojamas pagal šią sąlygą:

A fa ≥ N f / f y ,d γ c . (5.3)

Konstruojamo antd÷klo plotis ba imamas apie 15–20 mm siauresnis arba platesnis už

sijos juostos plotį, kad būtų vietos kertin÷ms virintin÷ms siūl÷ms įrengti. Tada antd÷klo storis
nustatomas taip: t a ≥ A fa / ba . Siekiant jungtyje sumažinti liekamuosius virintinius įtempius,
kampin÷s antd÷klus pritvirtinančios siūl÷s nevirinamos iki sandūros arčiau kaip 25 mm (žr. 5.1 b
pav.). Antd÷klo ilgis bus lygus:
la ≥ 2l w + 50 mm , (5.4)

čia lw = N f / 2β wf k f f vw , f ,d γ c – antd÷klą pritvirtinančios vienos kampin÷s siūl÷s ilgis (žr. 5.1 b

pav.).
106. Sud÷tinio skerspjūvio sijose gamyklin÷s jungtys gali būti įrengiamos be antd÷klų,
suvirinant sienel÷s ir juostos lakštus sudurtin÷mis siūl÷mis (žr. 5.2 b pav.). Šiuo atveju jei
įtempiai viršija skaičiuotinį sudurtin÷s siūl÷s metalo stiprį pagal takumo ribą (žr. 104 p.), tai
tempiamosios juostos dalys suvirinamos įstrižąja sudurtine siūle. Įstrižosios sudurtin÷s siūl÷s
kampas turi būti α ≤ 65° (žr. 5.2 b pav.). Technologiškai paprasčiau įrengti tempiamojoje
juostoje tiesią (statmeną elemento ašiai) sudurtinę siūlę, perkeliant juostų sandūros vietą į
mažesnių įtempių zoną, kurioje yra tenkinama sąlyga:

N f ≤ N w , y ,Rd = A f ,w ,eff f w , y ,d γ c , (5.5)

čia: N f – sijos juostoje veikianti įrąža; N w, y , Rd – sijos juostos sandūrin÷s virintin÷s jungties
atsparis. Sijos gniuždomoje juostoje ir sienel÷je yra įprasta įrengti tiesią (statmeną elemento
ašiai) sudurtinę siūlę.

5.2 pav. Sud÷tinio skerspjūvio sijų gamyklin÷ suvirintin÷ jungtis

 45

X SKIRSNIS. MONTUOJAMOSIOS JUNGTYS

107. Valcuotųjų profiliuočių ir sud÷tinio skerspjūvio sijų montuojamosios jungtys gali

būti suvirintin÷s ir varžtin÷s. Rekomenduojama naudoti varžtines jungtis, leidžiančias sumažinti
statybviet÷je darbo imlumą ir užtikrinti geresnę montavimo darbų kokybę. Pagrindinis
suvirintinių montuojamųjų jungčių, palyginti su varžtin÷mis, privalumas – mažesn÷s plieno
sąnaudos. Įrengiant varžtines sijų jungtis išauga darbo imlumas, o sijų skerspjūviai yra
susilpninami skyl÷mis.
108. Sijų iš valcuotųjų profiliuočių montuojamosioms suvirintin÷ms jungtims įrengti
dažniausiai naudojami antd÷klai (žr. 5.3 pav.). Laikoma, kad tokiose jungtyse lenkiamąjį
momentą M Ed atlaiko tik juostų antd÷klai, o skersinę j÷gą VEd – sienel÷s antd÷klai. Juostos
antd÷kle veikianti įrąža apskaičiuojama pagal formulę:

N f ≅ M Ed / h fa . (5.6)

5.3 pav. Valcuotųjų profiliuočių montuojamoji suvirintin÷ jungtis

Reikiamas juostų antd÷klo skerspjūvio plotas nustatomas pagal (5.3) formulę, o jo ilgis –
remiantis šia išraiška:

la ≥ 2lw,eff + a1 , (5.7)

čia lw ,eff = N f / 2β wf k f f vw , f ,d γ c – antd÷klą pritvirtinančios vienos kampin÷s siūl÷s ilgis (žr. 5.3
pav.).
109. Juostos antd÷klo plotis b fa imamas apie 20 mm platesnis už sijos juostos plotį (žr.
5.3 pav.). Sienel÷s antd÷klų parametrai gali būti parenkami pagal konstrukcinius reikalavimus.
Sienel÷s antd÷klų ilgis priimamas atsižvelgiant į jos aukštį ( hwa ≤ hw − 2a2 ) (žr. 5.3 pav.).
Bendras abiejų sienel÷s antd÷klų storis neturi būti mažesnis už sijos sienel÷s storį ( 2t wa ≥ t w ), o
jų plotis bwa imamas 100–200 mm. Turi būti patikrinamas sienel÷s antd÷klų stiprumas pagal
tokią išraišką:

VEd
≤ 1, (5.8)
2 Awa f s ,d γ c

čia Awa = bwat wa – vieno sienel÷s antd÷klo skerspjūvio plotas.

 46
110. Sienel÷s antd÷klus pritvirtinančiose siūl÷se veikia skersin÷ j÷ga Vw = VEd ir
lenkiamasis momentas M w = Vwbwa / 2 . Suvirintinių kertinių siūlių stiprumas tikrinamas pagal
tokią išraišką:

(M w / Ww ,eff , f ) + (Vw / Aw ,eff , f )

2 2

≤ 1,0 , (5.9)
f vw , f ,d γ c

2 ⋅ β wf ⋅ k f ⋅ l 2 w,eff
čia: Ww,eff , f = – sienel÷s antd÷klus pritvirtinančių kertinių siūlių atsparumo
6
momentas (per siūl÷s metalą); Aw,eff , f = 2 ⋅ β wf ⋅ k f ⋅ l w,eff – sienel÷s antd÷klus pritvirtinančių
kertinių siūlių skerspjūvio plotas (per siūl÷s metalą); f vw , f ,d – skaičiuotinis kertin÷s siūl÷s
kerpamasis stipris (per siūl÷s metalą); l w,eff = l wa − 10 mm .
111. Sud÷tinio skerspjūvio sijose montuojamosios virintin÷s jungtys įrengiamos kaip ir
gamyklin÷s be antd÷klų, suvirinant sienel÷s ir juostos lakštus sudurtin÷mis siūl÷mis (žr. 5.4
pav.). Šias jungtis der÷tų išd÷styti ne didžiausio momento veikimo vietoje. Atsižvelgiant į tai,
kad daugeliu atvejų atlikti fizinę tempiamųjų siūlių kokyb÷s kontrolę yra sud÷tinga,
tempiamojoje juostoje yra įrengiama įstrižoji sudurtin÷ siūl÷ (žr. 5.4 pav.). Siekiant sumažinti
liekamuosius virintinius įtempius montuojamojoje sandūroje, virinama tokia seka, kokia
nurodyta skaičiais 5.4 pav., t. y. visų pirma suvirinama sijos sienel÷ „1“, paskui suvirinamos
gniuždomoji ir tempiamoji juostos „2“ ir paskiausiai – kertin÷s juostin÷s siūl÷s „3“. Pastarosioms
įrengti gamykloje ties sandūra paliekamos ne mažesnio kaip 500 mm ilgio juostin÷mis siūl÷mis
nesuvirintos atkarpos (žr. 5.4 pav.).

5.4 pav. Sud÷tinio skerspjūvio sijų montuojamoji virintin÷ jungtis

112. Taikant sud÷tinio skerspjūvio sijose montuojamąsias varžtines jungtis, įprasta

naudoti įtempiamuosius varžtus. Šios jungtys konstruojamos su antd÷klais, išd÷stytais ant
sienelių ir juostų (žr. 5.5 pav.). Juostų išorinių antd÷klų plotis imamas lygus sijos juostų pločiui
b fa = b f . Konstruojamų antd÷klų bendrieji skerspjūvio plotai tur÷tų būti ne mažesni už
sustiprinamo sijos elemento skerspjūvio plotą. Juostų vidinio antd÷klo plotis parenkamas taip,
kad būtų paliktas pakankamas tarpas tarp jo vidinio krašto ir juostin÷s virintin÷s siūl÷s (žr. 5.5 pav.).
 47
113. Veikiant statin÷ms apkrovoms, į skyl÷mis susilpnintą skerspjūvį yra atsižvelgiama
tada, kai galioja sąlyga Anet < 0,85 A . Šiuo atveju naudojamas sąlyginis skerspjūvio plotas
Ac ,d < 1,18 Anet . Jei Anet ≥ 0,85 A , imamas bruto skerspjūvio plotas. Veikiant dinamin÷ms
apkrovoms visais atvejais atsižvelgiama į susilpnintą skerspjūvį.
114. Šioms montuojamosioms varžtin÷ms jungtims yra naudojami 8.8 ar 10.9 kokyb÷s
klas÷s varžtai. Varžtus juostose der÷tų išd÷styti mažiausiais leistinaisiais atstumais (žr.
Reglamento 7.31 lent.). Sienel÷je varžtai išd÷stomi atsižvelgiant į skaičiavimus ir konstrukcinius
reikalavimus (žr. 5.5 pav.).
115.Veikiančios montuojamąją jungtį įrąžos skaidomos pagal elementus, atsižvelgiant į jų
standumą. Juostoms tenkantis lenkiamasis momentas apskaičiuojamas taip:

M f = M EdJ f / J y , (5.10)

čia: M Ed – sijos skerspjūvyje veikiantis lenkiamasis momentas; J f – sijos juostų skerspjūvio

inercijos momentas; J y – sijos skerspjūvio inercijos momentas.
Tad juostoms ir jų antd÷klams tenkanti įrąža bus lygi:

N f = M f /h f , (5.11)

čia h f – atstumas tarp juostų sunkio centrų.

5.5 pav. Sud÷tinio skerspjūvio sijų montuojamoji virintin÷ jungtis; 1 – sienel÷s antd÷klas;
2 – išorinis juostos antd÷klas; 3 – vidinis juostos antd÷klas

116. Reikiamas antd÷klų prijungimo prie juostų varžtų iš vienos sandūros pus÷s skaičius
nustatomas taip:

Nf
n≥ , (5.12)
Fbh ,Rd nsl γ c
 48
f bh ,d γ b Ab ,net µ h
čia: Fbh ,Rd = – skaičiuotinis jungties vieno varžto ir vienos trinties plokštumos
γh
atsparis (žr. reglamento 180 p.); nsl – varžtin÷s jungties trinties paviršių skaičius.
117. Sijos sienelei tenkantis lenkiamasis momentas apskaičiuojamas taip:

M w = M EdJ w / J y , (5.13)

čia J w – sijos sienel÷s skerspjūvio inercijos momentas.

Momentą M w atlaiko sienel÷s sandūros vienoje pus÷je išd÷stytų varžtų poros (žr. 5.4
pav.). Didžiausia kraštiniams varžtams tenkanti įrąža nuo lenkiamojo momento skaičiuojama
pagal šią formulę:
amax
N b ,M = M w , (5.14)
m∑ ai2

čia: amax = a1 – atstumas tarp varžtų kraštinių horizontaliųjų eilių (žr. 5.4 pav.); m – varžtų
vertikaliųjų eilių, esančių vienoje sienel÷s jungties pus÷je, skaičius; ∑ ai2 = a12 + a22 + a32 + ..... –
atstumų tarp varžtų horizontaliųjų eilių porų kvadratų suma (žr. 5.4 pav.).
118. Tariama, kad sujungimo skersin÷ j÷ga yra perduodama sijos sienelei, o kartu ir jos
antd÷klams VEd = Vw . Skaičiuojant tokią jungtį, teigiama, kad skersin÷ j÷ga Vw yra tolygiai
paskirstoma tarp vienoje jungties pus÷je esančių varžtų. Tada vienam varžtui tenkanti šlyties j÷ga
bus lygi:
V
N b ,V = w , (5.15)
n

čia n – vienoje sienel÷s jungties pus÷je esančių varžtų skaičius.

119. Didžiausia vienoje iš vertikaliųjų sienel÷s eilių kraštiniams varžtams tenkanti įrąža,
sukelta bendrojo M w ir Vw poveikio, skaičiuojama taip:

N b ,max = (N ) + (N )
b ,M
2
b ,V
2
. (5.16)

Labiausiai apkrauto įtempiamojo varžto stiprumo sąlyga tikrinama pagal tokią formulę:

N b ,max
≤ 1,0 . (5.17)
Fbh ,Rd nsl γ c

Reikiamas sienel÷s varžtų skaičius nustatomas laipsninio priart÷jimo būdu pagal Reglamento 7
priedo 89 punkto nuostatas.
120. Skaičiuojant sijų montuojamąsias varžtines jungtis su įtempiamaisiais varžtais,
būtina patikrinti antd÷klų stiprumą, atsižvelgiant į skyl÷mis susilpnintą grynąjį jų skerspjūvį.
Tokių elementų stiprumas tikrinamas pagal Reglamento 7 priedo 102 punkto nuorodą.
121. Įtempiamųjų varžtų išankstinio įtempimo j÷ga skaičiuojama taip:

Fp ,Cd = f bh ,d Ab,net , (5.18)

čia Ab ,net – įtempiamojo varžto grynasis (neto) skerspjūvio plotas, nustatomas atsižvelgiant į jo
skersmenį iš Reglamento 7.32 lentel÷s.
 49

XI SKIRSNIS. ATRAMINIAI MAZGAI

122. Valcuotojo ir sud÷tinio skerspjūvio sijos, kaip įprasta, yra atremiamos ant plieninių
kolonų arba ant mūrinių bei gelžbetoninių konstrukcijų (žr. 5.6 pav.). Parodyti atraminiai mazgai
taikomi nedidelio ir vidutinio tarpatramio sijoms. Tokia dažniausiai praktikoje pasitaikanti
jungtis laikoma lanksčiąja, nes ji perduoda atraminei konstrukcijai tik vertikaliąją reakciją. Kai
plienin÷s sijos atremiamos ant mūrinių ar gelžbetoninių konstrukcijų, turi būti naudojamos
specialiosios plienin÷s atramin÷s detal÷s, tolygiai paskirstančios atraminę reakciją ant šių
mažesnio stiprio konstrukcijų (žr. 5.6 a pav.). Tokių plieninių detalių plotas parenkamas taip, kad
įtempiai po ja σ c neviršytų min÷tų konstrukcijų skaičiuotinio stiprio. Betono, veikiamo vietin÷s
glemžiamosios apkrovos, atsparis gali būti nustatomas taip pat, kaip ir centriškai gniuždomų
kolonų pamatų (žr. šio priedo 58 p. ir STR 2.05.05:2005). Plienin÷s atramin÷s detal÷s yra
lenkiamos ir jų storis gali būti apskaičiuojamas pagal šio priedo 66 p. nuorodas.
123. Atramin÷ sijų dalis yra sustiprinama atramin÷mis sąstandomis (žr. 5.6 pav.).
Laikoma, kad visa atramin÷ sijos reakcija yra perduodama per atramines sąstandas. Kontaktiniai
atraminių sąstandų paviršiai yra nudrožiami, o pačios sąstandos privirinamos prie sijų sienel÷s ir
juostų. Atraminių sąstandų reikiamas skerspjūvio plotas yra apskaičiuojamas pagal šią sąlygą:

As ≥ VEd / ns f p ,d γ c , (5.19)

čia ns – atraminių sąstandų skaičius (žr. 5.6 pav.).

Sąstandų storis nustatomas taip:
t s , p ≥ As / bs , (5.20)
čia bs – atramin÷s sąstandos plotis (žr. 5.6 pav.).

a) b)

5.6 pav. Sijų lankstusis atr÷mimas: a) ant mūrinių konstrukcijų; b) ant plieninių konstrukcijų

124. Atramin÷s sąstandos turi būti patikrintos pastovumui iš sijos plokštumos kaip
centriškai gniuždomas sąlyginis strypas pagal tokią formulę:

VEd ≤ ϕ ⋅ As , fic f y ,d γ c , (5.21)

čia: ϕ – sąlyginio strypo klupumo koeficientas, nustatomas pagal Reglamento 58 punkto

nuorodas, atsižvelgiant į jo liaunį λ = hw / i (žr. 5.6 pav.); As , fic = As + 0,65 ⋅ tw2 E / f y ,d –
sąlyginio strypo skerspjūvio plotas, jei įrengta viena sąstanda (žr. 5.6 b pav.);
As , fic = As + 1,3 ⋅ t w2 E / f y ,d – sąlyginio strypo skerspjūvio plotas, jei įrengtos dvi sąstandos
(žr. 5.6 a pav.).
 50
Reikiamas kertinių virintinių siūlių, pritvirtinančių atramines sąstandas prie sienel÷s,
statinis apskaičiuojamas taip:

k f ≥ VEd / β wf ∑ lw ,eff f vw , f ,d γ c , (5.22)

čia: ∑ lw,eff = nw (lw − 10 mm) – bendras kertinių virintinių siūlių ilgis; nw – kertinių siūlių
skaičius (žr. 5.6 pav.).
125. Atraminių sąstandų plotis bs turi būti parenkamas pagal konstrukcinius reikalavimus
(žr. Reglamento 120 punkto nuorodas). Atramin÷s sąstandos iškyšos ilgis (žr. 5.6 b pav.)
parenkamas pagal sąlygą as ≤ 1,5t s . Šiuo atveju yra tikrinamas skersgalio glemžimas. Jei
as > 1,5ts , tai tikrinamas atramin÷s sąstandos stiprumas.
126. Sud÷tinio skerspjūvio sijos paprastai prijungiamos prie plieninių kolonų lanksčiai.
Jei n÷ra statybinio aukščio apribojimų, jos atremiamos ant kolonų iš viršaus (žr. 5.7 pav.).
Gretimų sijų galai sujungiami tarpusavyje neįtempiamaisiais varžtais per intarpą. Intarpo
lakšto ilgis netur÷tų būti didesnis už pusę sijos skerspjūvio aukščio, o jo storis – ne plonesnis už
atramin÷s sąstandos storį. Atramin÷s sijų reakcijos perduodamos į kolonos galvenos elementus.
Jų konstravimas ir skaičiavimas pateiktas šio priedo IV skirsnyje. Sijų atramin÷s dalys
projektuojamos pagal šio priedo 123–125 punktų nuorodas.

5.7 pav. Sud÷tinio skerspjūvio sijų lanksti viršutin÷ jungtis su kolona:

1 – atramin÷ sijos sąstanda; 2 – atramin÷ kolonos galvenos briauna; 3 – intarpas

127. Sud÷tinio skerspjūvio sijos gali būti prijungiamos prie plieninių kolonų šonų (žr.
5.8 pav.). Tuo atveju būtina numatyti staliuką sijos atraminei reakcijai perduoti. Jo lakšto storis
parenkamas konstruktyviai tc ≥ 32 − 40 mm . Sijos atramin÷ sąstanda pritvirtinama prie kolonos
juostų neįtempiamaisiais varžtais. Esant lanksčiai sijos ir kolonos jungčiai, varžtai išd÷stomi
konstruktyviai. D÷l galimo netolygaus apkrovimo sijos atramin÷ reakcija, tenkanti staliukui, yra
didinama apie 20 % . Reikiamas staliuko prijungimo prie kolonos juostų stačiųjų virintinių
kertinių siūlių ilgis nustatomas taip:

lw ,c ≥ 1,2VEd / 2k f β wf f vw , f ,d γ c . (5.23)

Sijos atramin÷s dalys projektuojamos, kaip aptarta šio priedo 123–125 punktuose.
 51

5.8 pav. Sud÷tinio skerspjūvio sijų lanksti šonin÷ jungtis su kolona

128. Valcuotojo ir sud÷tinio skerspjūvio sijų tarpusavio montuojamoji jungtis paprastai

yra varžtin÷, rečiau daroma virintin÷. Pagal tarpusavio pad÷tį ji gali būti aukštesnioji, vienalyg÷
arba žemesnioji. Aukštesnioji jungtis yra nesud÷tinga ir naudojama tada, kai veikia santykinai
nedidel÷s apkrovos ir prijungiamų sijų atraminių reakcijų reikšm÷s neviršija 70–80 kN. Esant
didesn÷ms reakcijų reikšm÷ms (>100 kN), po sijomis įrengiamos skersin÷s sąstandos. Varžtai,
fiksuojantys viršutinę siją prie apatin÷s, parenkami konstruktyviai.
129. Valcuotojo ir sud÷tinio skerspjūvio sijų montuojamoji vienalyg÷ jungtis yra
sud÷tingesn÷. Valcuotųjų sijų prijungimo prie sud÷tinio skerspjūvio sijos vietose būtina visada
įrengti skersines sąstandas (žr. 5.9 pav.). Prijungiamose sijose turi būti išpjaunamos juostos, o
tai susilpnina jų skerspjūvį ir sumažina sienel÷s aukštį, reikalingą varžtams išd÷styti (žr. 5.9 a
pav.). Montuojamoji vienalyg÷ jungtis gali būti technologiškai lengviau padaroma, jei prie
jungiamos sijos galo privirinamas trumpainis (žr. 5.9 b pav.). Šiuo atveju galima išd÷styti
daugiau varžtų.

a) b)

5.9 pav. Sijų montuojamosios varžtin÷s vienalyg÷s jungtys: a) kai valcuotojo skerspjūvio sija
tvirtinama tiesiogiai prie skersin÷s sąstandos; b) kai valcuotojo skerspjūvio sija tvirtinama prie
skersin÷s sąstandos per trumpainį

130. Aptariamos jungtys laikomos lanksčiomis, tod÷l būtina užtikrinti, kad varžtai
nevaržytų prijungiamų sijų atramų posūkių (deviacijų). Tod÷l kraštinių varžtų skylių gulstieji
poslinkiai ∆ h , sukelti jų atraminio pjūvio deviacijų, neturi viršyti dydžio ∆d , kuris yra lygus
varžto ir skyl÷s skersmenų skirtumui:

∆ h = 0 ,5amax tgα ≤ ∆d , (5.24)

čia: amax – didžiausias atstumas tarp kraštinių varžtų; α – atraminio pjūvio posūkio kampas.
 52
131. Vienalyg÷se sijų jungtyse atramin÷ prijungiamosios sijos reakcija, d÷l galimo
netolygaus jos perdavimo sijos sienelei yra didinama 20 % . Montuojamieji neįtempiamieji
varžtai yra skaičiuojami šiai veikiančiai j÷gai. Šios varžtin÷s jungties stiprumo sąlyga tikrinama
pagal tokią formulę:

1,2 ⋅ VEd
≤ 1,0 , (5.25)
n ⋅ Fb ,min γ c

čia: Fb ,min – mažiausias iš dviejų skaičiuotinių jungties atsparių, nustatomų pagal Reglamento
172 punktą; n – montuojamųjų varžtų skaičius.
132. Turi būti patikrintas prijungiamosios sijos sienel÷s arba trumpinio grynojo
skerspjūvio stiprumas:
1,2 ⋅ VEd
≤ 1,0 , (5.26)
( hc ,min − n ⋅ d )t w f s ,d γ c

čia: hc ,min – likutinis sienel÷s arba trumpainio aukštis varžtų išd÷stymo vietoje; t w –
prijungiamosios sijos sienel÷s storis arba trumpinio lakšto storis.
133. Trumpainį prie sijos sienel÷s pritvirtinančios virintin÷s siūl÷s turi būti apskaičiuotos
bendram skersin÷s j÷gos VEd ir lenkiamojo momento M e poveikiui pagal Reglamento 7 priedo
44 ir 45 punktų nuorodas. Lenkiamasis momentas yra apskaičiuojamas pagal išraišką

M e = VEd ⋅ e , (5.27)

čia: e – atstumas nuo varžtų išd÷stymo ašies iki trumpainio virintinių siūlių.
134. Sijų montuojamoji vienalyg÷ jungtis gali būti sudaryta ir iš vienodo skerspjūvio
aukščio sijų. Tokiu atveju jungtis gali būti konstruojama ir su skersin÷mis sąstandomis, ir be jų.
Antrasis jungties variantas parodytas 5.10 pav. Tokia jungtis projektuojama analogiškai, kaip ir
šio priedo 26 punkte aptartos sijos ir kolonos jungtys. Staliuko sijos atraminei reakcijai perduoti
lakšto storis parenkamas konstruktyviai ( tc ≥ 32 − 40 mm ). Staliuko prijungimo prie kolonos
juostų ir sijos sienel÷s prie akl÷s stačiųjų virintinių kertinių siūlių ilgiai lw,1 ir lw, 2 nustatomi
pagal (5.23) formulę. Neįtempiamieji varžtai parenkami pagal konstrukcinius reikalavimus.

5.10 pav. Montuojamoji vienodo skerspjūvio aukščio sijų varžtin÷ jungtis

135. Sijų montuojamoji jungtis gali būti ir standi. Šiuo atveju yra įrengiami gulstieji ir
statieji antd÷klai (žr. 5.11 pav.). Gulstieji antd÷klai perduoda lenkiamąjį jungties momentą.
 53
Statieji antd÷klai atlaiko skersinę jungties j÷gą. Antd÷klai privirinami prie sijų juostų ir sienelių
kertin÷mis siūl÷mis. Kai jungiamos skirtingo skerspjūvio aukščio sijos, yra naudojamas staliukas
(žr. 5.11 b pav.). Gulsčiųjų antd÷klų įrąžos apskaičiuojamos pagal (5.6) formulę. Reikiamas
gulsčiųjų virintinių siūlių ilgis nustatomas pagal šio priedo 108 punkto nuorodas. Stačiuosius
antd÷klus pritvirtinančios virintin÷s siūl÷s apskaičiuojamos skersinei j÷gai, veikiančiai jungtyje.
Kadangi šių virintinių siūlių ilgis yra nulemtas sijų aukščių, tai dažniausiai apskaičiuojamas
reikiamas jų statinis k f pagal (5.22) formulę.

a) b)

5.11 pav. Standi montuojamoji sijų jungtis

VI SKYRIUS. KONSTRUKCINIAI REIKALAVIMAI PASTATŲ ELEMENTAMS

PROJEKTUOTI

XII SKIRSNIS. ĮVADINöS PASTABOS

136. Pastatų laikančiuosius elementus būtina projektuoti atsižvelgiant į pastatų paskirtį ir

jų naudojimo ypatybes, veikiančių apkrovų ir kitų veiksnių pobūdį, pastato ir jį sudarančių
konstrukcinių elementų elgseną.
137. Pastatus ir jų plieninius laikančiuosius elementus būtina projektuoti laikantis
statybos techninių reglamentų STR 2.05.03:2003 [7.3], STR 2.05.04:2003 [7.4], Reglamento
reikalavimų, nustatančių bendruosius statybinių konstrukcijų projektavimo principus, pastatus ir
konstrukcijas galinčius veikti poveikius ir apkrovas, jų pasirinkimo ir vertinimo būdus.
138. Pastatų plienin÷s konstrukcijos (ir jų mazgai) turi būti projektuojamos tokia seka:
pasirenkamos techniniu ir ekonominiu požiūriu racionalios pastatų ir jų laikančiųjų konstrukcijų
išd÷stymo schemos ir elementų skerspjūviai, atsižvelgiant į konstrukcijų gamybos, pervežimo,
montavimo ir naudojimo technologiškumą, mažiausias sąnaudas; sudaromos skaičiuotin÷s
schemos, atitinkančios projektuojamų pastatų pasirinktąsias konstrukcines schemas,
užtikrinančias pastatų ir jų elementų stiprumą, pastovumą, erdvinį nekintamumą; skaičiuojamos
konstrukcijos kaip bendros erdvin÷s sistemos (norint supaprastinti skaičiavimą, erdvin÷s
konstrukcijos dalijamos į plokščiąsias, tačiau būtinai atsižvelgiama į elementų tarpusavio sąveiką
ir į jų sąveiką su pamatais) pagal deformuotąjį būvį, kartu įvertinant netampriąsias plieno
deformacijas; pagal taip rastąsias konstrukcijų įrąžas ir deformacijas apskaičiuojami elementų
skerspjūviai, kurie pasirenkami mažiausių matmenų, apskaičiuojami ir sukonstruojami mazgai;
pagal Reglamento nuostatas tikrinama suprojektuotų elementų, mazgų ir visų konstrukcijų
laikomoji galia, tinkamumas ir ekonomiškumas.
139. Gauti teigiami galutiniai pastatų laikančiųjų plieninių konstrukcijų ir jų elementų
skaičiavimo ir tikrinimo rezultatai leidžia projektuotojui spręsti tolesnius jų projektavimo
uždavinius, susietus su elementų ir jų mazgų konstravimu ir tinkamu jų įtvirtinimu
projektuojamo pastato erdv÷je. Neretai tokie projektavimo uždaviniai sprendžiami paprasčiausiai
stengiantis tinkamai įvykdyti Reglamente pateiktus tam tikriems konstrukciniams elementams
 54
skirtus reikalavimus, tik išimtiniais atvejais pasitelkiant tikrinamuosius skaičiavimus. Toliau
šiame priede detaliau aptariami papildomi pastatų kai kurių svarbiausių plieninių konstrukcijų
elementų (kolonų, sijų, santvarų ir ramsčių) projektavimo klausimai.

XIII SKIRSNIS. KOLONOS

140. Kolonos kaip gniuždomieji konstrukciniai elementai, kurie yra apkrauti arba
centriškai, arba ekscentriškai veikiančių išilginių j÷gų, yra vientisinio, spragotojo arba atskirojo
tipo skerspjūvių, kurių arba jų sud÷tinių dalių matmenys paprastai nustatomi pagrindinių
konstrukcijų skaičiavimo metu. Tačiau projekte būtina pateikti svarbią papildomą informaciją
ne tik apie patį suprojektuotą kolonos skerspjūvį, bet ir apie kitas ypatingas tokio elemento
vietas, esančias visame jo ilgyje ir kurios neretai susijusios su elemento įtvirtinimu erdv÷je ar ties
mazgais, per kuriuos jis jungiamas su kitais arba prie kitų konstrukcinių elementų.
141. Stačiakamp÷s apybr÷žos skerspjūvį turinčių ilgų spragotųjų kolonų, kurių
jungiamasis tinklelis (strypai iš kampuočių arba antd÷klų plokštel÷s) yra dviejose lygiagrečiose
plokštumose, montuojamieji elementai turi būti sustandinami skersin÷mis lakštin÷mis arba
tinklin÷mis pertvaromis, išd÷stomomis abiejuose kiekvieno montuojamojo elemento galuose,
statmenai jo ašiai. Tuo pavyksta išvengti galimo geometriškai nepastovų skerspjūvį turinčių
kolonų susisukimo, kai atsiranda atsitiktiniai ekscentricitetai arba vietiniai skersiniai ir sukamieji
poveikiai. Kolonos skerspjūvių parenkamuoju skaičiavimu ir tikrinimu turi būti įsitikinta, kad
atskiros juostos tarp tinklelio jungiamųjų mazgų irgi yra pastovios.
142. Atvirojo portalinio pavidalo skerspjūvius turinčios vientisin÷s ir spragotosios su
jungiamuoju tinkleliu vienoje plokštumoje kolonos turi būti sustandintos skersin÷mis lakštin÷mis
arba tinklin÷mis pertvaromis, išd÷stomomis ne rečiau kaip kas 4 m. Jeigu atvirojo portalinio
pavidalo skerspjūviai yra plonasieniai lankstytieji profiliuočiai, n÷ra visiškos garantijos, kad
tokio atstumo tarp standinamųjų skersinių pertvarų pakanka išvengti tokius geometriškai
nepastovius skerspjūvius turinčių kolonų galimo susisukimo, jeigu kolonos skerspjūvių
parenkamuoju skaičiavimu ir tikrinimu nebuvo įsitikinta, kad tokie profiliuočiai tarp
standinamųjų skersinių pertvarų arba jų atkarpos tarp tinklelio jungiamųjų mazgų yra pastovūs ir
kad tokios kolonos nepraras pastovumo susisukdamos (žr. Reglamento (7.13)–(7.22) formules,
60 ir 63 punktus).
143. Jeigu centriškai gniuždomų kolonų sud÷tinių skerspjūvių juostin÷s virintin÷s siūl÷s
yra vienpus÷s ir jos atitinka Reglamento reikalavimus (žr. Reglamento 144 punktą), sijų, spyrių,
ramsčių ir kitų elementų ties prie kolonų prijungiamųjų mazgų esančiais jų įrąžų perdavos
ruožais būtina naudoti dvipuses juostines siūles. Jos turi tęstis išilgai juostinių siūlių po 30 k f į
abi puses nuo prijungiamojo elemento mazgo apybr÷žos. Taip stengiamasi kompensuoti
atsirandančios ties kolonos prijungiamaisiais mazgais įtempių samplaikos ir iš prijungiamojo
elemento į koloną perduodamų įrąžų krypčių staigaus pasikeitimo įtaką.
144. Jei spragotųjų kolonų juostų profiliuočių lentyn÷l÷s yra siauros ir jungiamojo
tinklelio strypus tenka jungti per mazginius lakštus, užleidžiamus ant min÷tųjų lentyn÷lių,
virintin÷s kertin÷s siūl÷s turi būti išd÷stomos išilgai kolonos iš abiejų mazginių lakštų pusių,
šachmatine tvarka ir paliekant tarp tokių nutrauktinių siūlių galų tarpelius ne didesnius kaip 15
mazginio lakšto storių.
145. Atsižvelgiant į tai, kad konstrukcijoms virinti taikomasis rankinis virinimo elektra
būdas pasižymi nedideliu elektros srov÷s stiprumu, tod÷l siūl÷s metalas į pagrindinį jungiamųjų
detalių metalą įlydomas nepakankamai tolygiai ir giliai, net jei virinimo rankomis darbus vykdo
gan÷tinai aukštos kvalifikacijos specialistai. Tod÷l tokiu būdu virinamų konstrukcijų virintin÷s
siūl÷s turi būti ištisin÷s. Jokios, net ir mažiausios jų atkarp÷l÷s neturi būti paliktos neįvirintos,
t. y. konstrukcijų jungtims įrengti taikant rankinį virinimo būdą neturi būti naudojamos
nutrauktin÷s virintin÷s siūl÷s.
146. Jeigu kolonos yra ilgos ir jas būtina sudurti statybviet÷je, tenka numatyti
montuojamąsias sandūras. Priklausomai nuo tokių kolonų skerspjūvio pavidalo, jų
 55
montuojamajai sandūrai įrengti gali būti taikomi įvairūs konstrukciniai sprendiniai ir priemon÷s.
Tai gali būti glotniai nugludinami (nufrezuojami) suduriamieji kolonų galai, kurie suglausti gali
būti sujungiami sudurtin÷mis virintin÷mis siūl÷mis. Kolonų suduriamoji vieta gali būti
uždengiama antd÷klais, padarytais iš tinkamo storio plieninių juostelių arba plokštelių. Prireikus
antd÷klai prie kolonų gali būti prijungiami arba virintin÷mis siūl÷mis (dažniausiai kertin÷mis),
arba varžtais, paprastaisiais arba įtempiamaisiais. Įtempiamieji varžtai, jei jie naudojami įrąžoms
perduoti iš vienos suduriamosios kolonos dalies į kitą per jais sukuriamą trintį, ir virintin÷s siūl÷s
garantuoja sandūros neslankumą. Norint sumažinti galimybę sandūroje atsirasti nepageidautinai
įtempių samplaikai, antd÷klus privirinančios siūl÷s iš abiejų pusių nuo kolonos suduriamosios
plokštumos turi būti atitrauktos po 30 mm. Gali būti daromos ir flanšin÷s sandūros – prie abiejų
suduriamųjų kolonos galų privirinamos galin÷s plokštel÷s. Jei reikia iš vienos kolonos dalies
perduoti į kitą gniuždomąsias įrąžas, flanšų sąlyčio paviršiai turi būti glotniai nugludinami, nors
tokie flanšai tarpusavyje sujungiami varžtais, tačiau jie turi tik jungiamąją (projektin÷s pad÷ties
palaikymo) paskirtį. Tempiamosios įrąžos iš vienos kolonos dalies į kitą turi būti perduodamos
per flanšus jungiančius paprastuosius arba įtempiamuosius (stipriuosius) varžtus.

XIV SKIRSNIS. SIJOS

147. D÷l kylančių technologinių sunkumų, o ypač d÷l atsirandančių skerspjūvių

nepalankių pradinių virinamųjų įtempių ir deformacijų, virintinių dvit÷jų sijų juostos neturi būti
daromos sud÷tin÷s, suvirintos iš kelių plonesnių lakštų – jos turi būti vientisos. Jei sijų juostos su
sienel÷mis jungiamos įtempiamaisiais varžtais per juostinius kampuočius, juostas galima daryti
iš plonesnių lakštų paketų, nes plonesniuose lakštuose daug lengviau pramušti varžtams įstatyti
reikalingas skyles, tačiau tokius paketus turi sudaryti ne daugiau kaip trys lakštai. Juostinių
jungiamųjų kampuočių skerspjūvio plotas neturi būti mažesnis nei 30 % viso juostos skerspjūvio
ploto; kitaip negali būti pasiekta patikima varžtais sujungto sijos skerspjūvio juostų ir sienel÷s
jungtis.
148. Visos virintinių sijų pagrindin÷s siūl÷s, t. y. juostin÷s ir tos, kuriomis prie
pagrindinio sijos skerspjūvio prijungiami antraeiliai elementai (sąstandos, antd÷klin÷s mazgų
plokštel÷s, galiniai flanšai ir pan.), norint išvengti nereikalingos įtempių samplaikos, neturi būti
nutrauktin÷s.
149. Kai kuriais atvejais vietoj įprastinių dvipusių kertinių juostinių siūlių gali būti
naudojamos vienpus÷s statines apkrovas laikančių dvit÷jų virintinių sijų juostin÷s siūl÷s. Tokie
atvejai paprastai yra, kai apkrova simetrinius sijos skerspjūvius veikia simetriškai, kai po
sutelktųjų j÷gų perdavos į sijos juostas vietomis įrengtos skersin÷s sąstandos, eliminuojančios
tokių j÷gų poveikį sijos sienelei ir juostin÷ms siūl÷ms, kai sijos gniuždomosios juostos
pastovumas užtikrintas konstrukcin÷mis priemon÷mis, t. y. kai apkrova perduodama per standų
paklotą, ištisai atremtą ant šios juostos ir patikimai su ja sujungtą. Tokiu paklotu gali būti
gelžbetonin÷s plokšt÷s iš sunkiojo, lengvojo arba akytojo betono, metalinis plokščiasis lakštinis
paklotas arba plieninis lakštinis profiliuotis, kurio kiekviena banga savisriegiais varžtais
patikimai sujungta su juosta, ir pan.
150. R÷mų virintinių sijų (r÷msijų) visos juostin÷s ir kitos siūl÷s ties atraminiais mazgais,
norint išvengti nepageidautinos įtempių samplaikos, turi būti tik dvipus÷s.
151. Virintinių dvit÷jų sijų, kurių stiprumas pagal Reglamento 73–78 p. reikalavimus
skaičiuojamas atsižvelgiant į jų plastines deformacijas arba į atraminių ir tarpatramio lenkiamųjų
momentų persiskirstymą, sud÷tin÷ms dalims jungti paprastai negalima naudoti vienpusių
juostinių siūlių.
152. Norint sumažinti dvit÷jų sijų sienelių klupumą arba išvengti sutelktųjų apkrovų,
veikiančių sijų juostas, sukeliamų sienelių ir juostinių siūlių vietinių įtempių poveikio, sienel÷s
gali būti standinamos apskaičiuotu žingsniu išilgai sijos išd÷stomomis porin÷mis dvipus÷mis
arba pavien÷mis vienpus÷mis skersin÷mis, arba išilgin÷mis sąstandomis. Virintinių sijų skersin÷s
sąstandos turi būti atitrauktos nuo sienel÷s sandūros ašies ne mažiau kaip per 10 sienel÷s storių.
 56
Virintin÷ms dvit÷j÷ms sijoms, kurios pagal Reglamente pateiktą 6.1 lentelę priskiriamos 2–4
pastatų grupių konstrukcijoms, paprastai leidžiama naudoti vienpuses sąstandas. Sijoms, kurių
juostin÷s virintin÷s siūl÷s yra vienpus÷s, sąstandas būtina išd÷styti priešingoje pus÷je, nei yra
išd÷stytos vienpus÷s juostin÷s virintin÷s siūl÷s.
153. Išilginę sijų sąstandą prie sienel÷s pritvirtinančios virintin÷s siūl÷s turi būti
pertrauktos ties sienel÷s sandūros sudurtine virintine siūle. Šio pertrūkio atkarpos ilgį turi
sudaryti dvigubas atstumas nuo sudurtin÷s siūl÷s iki pertrauktosios sąstandą pritvirtinančios
virintin÷s siūl÷s galo, lygus 40 mm.

XV SKIRSNIS. SANTVAROS

154. Jeigu apkrovos perduodamos į plokštuminių ir erdvinių (struktūrinių) santvarų

mazgus, visų strypų ašys turi būti centruojamos visuose mazguose. Virintinių santvarų strypai
centruojami pagal jų profiliuočių ašis, einančias per jų skerspjūvių sunkio centrus ir išvestas
lygiagrečiai su atitinkamomis santvaros geometrin÷s schemos ašimis. Strypų ašių pad÷tis
apvalinama iki 5 mm. Varžtinių santvarų strypai, padaryti iš kampuočių, centruojami ne pagal jų
profiliuočių ašis, o pagal arčiausiai nuo kampuočio kampo esančią varžtų (arba kniedžių)
žym÷jimo ašį. Į tokiu būdu ir d÷l naudojamų nevienodų profiliuočių atsirandančio santvarų
juostų atskirų strypų ašių nesutapimo poveikį galima neatsižvelgti, jei ašių nuokrypos yra ne
didesn÷s kaip 1,5 % juostos profiliuočio skerspjūvio aukščio.
155. Jeigu mazguose atsiranda arba tikslingai padaromi ekscentricitetai, plokštuminių ir
erdvinių santvarų strypus reikia skaičiuoti atsižvelgiant į atitinkamų ekscentricitetų sukeltus
lenkiamuosius momentus. Į lenkiamuosius momentus būtina atsižvelgti, kai juos sukelia ne
santvaros juostų mazguose, o ir tarpuose tarp jų perduodamos apkrovos.
156. Kai stogo santvarų tarpatramis viršija 36 m arba kai įrengiami plokštieji stogai,
nepaisant jų santvarų tarpatramio turi būti numatyta statybin÷ santvarų pakyla. Pirmuoju atveju ji
turi būti imama lygi santvaros įlinkiui, kurį sukelia visa nuolatin÷ apkrova. Antruoju atveju ji turi
būti imama lygi įlinkio, kurį sukelia visa charakteristin÷ apkrova, ir ribinio įlinkio, kuris lygus
1/200 santvaros tarpatramio ilgio, sumai.
157. Skaičiuoti santvaras, kurių strypai padaryti iš kampuotinių arba t÷jinių profiliuočių,
galima imant jų mazgus (arba mazgų jungtis) lankstinius. Jei santvaros strypai padaryti iš
plačiajuosčių dvit÷jų (H tipo) arba vamzdinių profiliuočių, jai skaičiuoti galima taikyti lankstinių
jos mazgų schemą, jei strypo ilgio ir jo skerspjūvio aukščio santykis yra didesnis kaip 10. Jei šis
santykis yra mažesnis, santvarai skaičiuoti arba lankstin÷ jos mazgų schema netaikytina, arba
būtina atsižvelgti į papildomus jos strypų lenkiamuosius momentus, atsirandančius d÷l didesnio
mazgų standumo.
158. Virintinių santvarų, kurių strypai mazguose jungiami per mazginius lakštus, strypų
profiliuočiai neturi glaustis vienas prie kito. Norint nesukelti per didel÷s įtempių samplaikos ir
neperkaitinti mazginio lakšto plieno ties arti esančiomis virintin÷mis siūl÷mis, atstumas tarp
santvaros tinklelio ir juostų profiliuočių kraštų turi būti ne mažesnis kaip a = 6t – 20 mm (čia t –
mazginio lakšto storis, mm), bet ne didesnis kaip 80 mm. Kiekviena virintin÷ siūl÷, kuria prie
mazginio lakšto privirinamas santvaros tinklelio strypo profiliuotis, turi būti pratęsta po 20 mm
už jungiamojo elemento galo siekiant gauti glaudesnį jungiamųjų elementų sąlytį ir didesnį
veikiamąjį virintin÷s siūl÷s ilgį.
159. Jei santvaros juostų strypai padaryti iš t÷jų, dvit÷jų arba pavienių kampuotinių
profiliuočių, mazginių lakštų sudurtin÷s virintin÷s jungtys prie profiliuočių lentynų turi būti
atliekamos taikant pilnąjį įvirinimą per visą mazginio lakšto storį, kad virintin÷ jungtis ir
mazginis lakštas būtų vienodo stiprumo ir kad čia būtų kuo mažesn÷ įtempių samplaika. D÷l
panašių priežasčių, kai įrengiamos santvarų juostų strypų sandūros, kurios perdengiamos
antd÷kliniais lakštais, turi būti paliekamas ne mažesnis kaip 50 mm tarpelis tarp jungiamųjų
profiliuočių galų tam, kad įrąžos sklandžiau būtų perduodamos iš vieno elemento į kitą.
 57
XVI SKIRSNIS. RAMSČIAI

160. Jeigu projektuojamų pastatų ir inžinerinių statinių laikančiosios plienin÷s

konstrukcijos yra plokštumin÷s, būtina numatyti ramsčių tarp jų sistemas, kurios užtikrintų
erdvinį pastatų nekintamumą montuojant konstrukcijas ir naudojant pastatus. Kiekvienas
pastatas, atsižvelgiant į jo matmenis ir pagrindų geologinę sandarą, temperatūriniais arba
deformaciniais pjūviais turi būti suskirstomas į savarankiškus temperatūrinius arba
deformacinius blokus, kuriuose išd÷stomos savarankiškos ramsčių sistemos. Kokio sud÷tingumo
šios sistemos turi būti, priklauso nuo pastato matmenų ir numatomų jo naudojimo ypatybių,
susijusių su pasirinkta konstrukcine schema, tarpatramių matmenimis, keliamųjų kranų tipais ir
jų darbo režimais, temperatūros poveikiais ir pan. Į bloko ramsčių sistemą turi įeiti ir vertikalieji,
ir horizontalieji ramsčiai.
161. Pastato kiekvieno deformacinio arba temperatūrinio bloko galuose turi būti numatyti
skersiniai horizontalieji ramsčiai stogo santvarų viršutinių ir (arba) apatinių juostų lygyje. Kai
deformacinio arba temperatūrinio bloko ilgis viršija 144 m, būtina numatyti min÷tus skersinius
horizontaliuosius ramsčius ir vidurin÷je bloko dalyje. Skersinių ramsčių išd÷stymo ruožuose
būtina numatyti ir vertikaliuosius ramsčius tarp santvarų, kurie kartu su skersiniais
horizontaliaisiais ramsčiais dvi plokštumines stogo santvaras sujungia į erdviškai standų
konstrukcinį bloką. Deformacinio arba temperatūrinio bloko visas plokštumines stogo santvaras,
kurios tiesiogiai nesuramstytos skersiniais horizontaliaisiais ir vertikaliaisiais ramsčiais, būtina
gulsčiųjų ramsčių plokštumų lygyje tarpusavyje ir su standžiųjų konstrukcinių blokų santvaromis
sujungti spyriais ir templ÷mis. Jei stogo santvarų viršutinių juostų lygyje yra įrengiamas
standusis stogo diskas, stacionarių horizontaliųjų ramsčių tame lygyje įrengti nebūtina, tačiau
reikia numatyti inventorinius nuimamuosius ramsčius konstrukcijoms į projektinę pad÷tį
pastatyti ir jų pastovumui montavimo metu užtikrinti. Pastatuose su kranais, kai stogo santvarų
apačios altitud÷ viršija 18 m, būtina įrengti išilginius horizontaliuosius ramsčius stogo santvarų
apatinių juostų plokštumoje, nepaisant kranų keliamosios galios. Kitais atvejais vieno ir dviejų
tarpatramių pastatuose, jei jie aprūpinami 10 t ir galingesniais tiltiniais keliamaisiais kranais,
tokie išilginiai horizontalieji ramsčiai tarp santvarų jų apatinių juostų lygyje įrengiami išilgai
kraštinių kolonų eilių. Tą patį reikia daryti, jei kranai atitinka darbo režimų grupes 6K–8K pagal
Reglamento STR 2.05.04:2003 5 priede pateiktą klasifikaciją.
162. Norint išvengti galimo susisukimo, ilgesnių nei 12 m pokraninių sijų ir santvarų
apatin÷ms juostoms turi būti įrengti horizontalieji ramsčiai. D÷l panašios priežasties, esant
dvipakop÷ms spragotosioms kolonoms, vertikalieji ramsčiai tarp jų apatinių dalių, esančių
žemiau pokraninių sijų (arba santvarų) lygyje, turi būti išd÷styti kolonos kiekvienos atskiros
juostos plokštumoje ir tarpusavyje sujungti tinkleliu.
 58
VII SKYRIUS. JUNGČIŲ SKAIČIAVIMO PAVYZDŽIAI

Reglamento
1 pavyzdys. Pokranin÷s gemb÷s skaičiavimas
8 priedas
Prie kolonos iš valcuotojo dvit÷jo profiliuočio IPE 450A pritvirtinta krano
gemb÷, kurios ilgis – 650 mm, sukonstruota iš tokio paties valcuotojo
dvit÷jo profiliuočio IPE 450A kaip ir kolonos liemuo. Uždavinio schema ir
žymenys parodyti toliau. Kolona ir gemb÷ yra iš plieno S275JR pagal LST
EN 10025-2.
Tiltinių kranų apkrova (ir pokranin÷s sijos svoris), veikianti gembę 510 mm
atstumu nuo kolonos, Fd = 320 kN.

Lenkiamasis momentas ir horizontalioji j÷ga gemb÷je ties kolona

Mg,Ed = Fdlg = 320,0·0,51 = 163,2 kNm,
Vg,Ed = Mg,Ed/hk = 163,2/0,447 = 365,1 kN.
Kolonoje, krano gemb÷s lygyje veikia nepalankiausias įrąžų derinys
ašin÷ j÷ga Nk,Ed = –380,8 kN,
lenkiamasis momentas Mk,y,Ed = –163,7 kNm,
skersin÷ j÷ga Vk,Ed = –15,6 kN.

Tikriname gemb÷s atsparį atraminiame pjūvyje ties sienut÷s šaknies

apval÷jimu.
Normaliniai ir tangentiniai įtempiai:
(3.4)
 59
M g , Ed hg ,w,eff 163,7 × 10 −3 ⋅ 378,8 × 10 −3
σ g , y ,Ed = = = 104,2 MPa, (3.5)
2I g, y 2 ⋅ 29759 × 10 −8

Vg , Ed S g , f , y 365,1 × 10 −3 ⋅ 607,1 × 10 −6
τ g , xz ,Ed = = = 98,0 MPa,
I g , y t g ,w 29759 × 10 −8 ⋅ 7,6 × 10 −3

τ g , xz ,Ed = 98,0 < f s ,d γ c = 0,58 ⋅ f y ,d γ c = 0,58 ⋅ 250 ⋅ 1,0 = 145 MPa,

čia
S g , f , y = S g , y − ( hg ,w ,eff 2 ) ⋅ t g ,w ⋅ ( hg ,w ,eff 4 ) =
747 × 10 −6 − 189 ,4 × 10 −3 ⋅ 7 ,8 × 10 −3 ⋅ 94 ,7 × 10−3 = 601,1 × 10 −6 m3.
(3.3)
Gemb÷s atspario sąlyga

σ g2, y ,Ed + 3τ g2, xz ,Ed 104,2 2 + 3 ⋅ 98,0 2

= = 0,69 ≤ 1,0 .
1,15 f y ,d γ c 1,15 ⋅ 250 ⋅ 1,0
Gemb÷s atsparis yra pakankamas.
Remiantis Reglamento 143 p. Nuostatomis, nustatomas virintinių siūlių
statinio aukštis. Suvirinimo medžiaga parenkama atsižvelgiant į Reglamento
155 p. nuostatas.
Šiuo atveju tinkama suvirinimo medžiaga – glaistytasis elektrodas E42 pagal
LST EN 499 [7.7], kurios skaičiuotinis kertin÷s (kampin÷s) siūl÷s kerpamasis
metalo stipris fvw,f,d = 220 MPa.
Kertin÷s (kampin÷s) siūl÷s metalo įlydymo gylio koeficientas β wf =0,7, o
kertin÷s (kampin÷s) siūl÷s sulydymo srities metalo koeficientas β wz = 1,0.
Tolesni virintinių siūlių skaičiavimai bus atliekami pjūvyje per siūl÷s metalą,
nes jo stipris atsižvelgus į koeficientus β wf ir β wz yra mažesnis.
Virintinių siūlių, prijungiančių gemb÷s lentynas prie kolonos ir kolonos
sienut÷s sąstandas prijungiančių siūlių, statinio aukštis apskaičiuojamas taip: (3.9)

Vg , Ed 365,1 × 10 −3
kg, f ≥ = =
2β wf l g ,w,eff f vw, f ,d γ c 2 ⋅ 0,7 ⋅ (190 − 10) × 10 −3 ⋅ 220 ⋅ 1,0
0,0066 m = 6,6 mm.
Imama, kad virintin÷s siūl÷s statinis bus 8 mm.
Gemb÷s sienutę prie kolonos lentynos prijungiančių virintinių siūlių statinio
aukštis: (3.10)

Fd 320 × 10 −3
k gw, f ≥ = =
2β wf lw,eff f vw, f ,d γ c 2 ⋅ 0,7 ⋅ 378,8 × 10 −3 ⋅ 220 ⋅ 1,0
0,0027 m = 2,7 mm.
Atsižvelgiant į Reglamento 143 b p. nuostatas, konstrukcinius ir
technologinius suvirinimo reikalavimus, imama, kad virintin÷s siūl÷s statinis
bus 7 mm.
Patikriname sąlygą lw,eff <85 β wf kgw,f = 85 ⋅ 0,7 ⋅ 7 = 416,5 > lw,eff = 378,8 mm.
Virintinių siūlių, prijungiančių gembę prie kolonos, atsparis
 60

M g , Ed hg ,w,eff 163,2 × 10 −3 ⋅ 378,8 × 10 −3

σ w, f = = = 136,6 MPa,
2 β wf I w 2 ⋅ 0,7 ⋅ 32316 × 10 −8
Fd 320 × 10 −3
τ wf = = = 86,2 MPa,
2 β wf k g , w, f hg ,w,eff 2 ⋅ 0,7 ⋅ 7 × 10 −3 ⋅ 378,8 × 10 −3

(3.11)
σ2w , f + τ2w , f 136,62 + 86,22
= = 0,73 ≤ 1,0 .
f vw , f ,d γ c 220 ⋅ 1,0

Virintinių siūlių, prijungiančių gembę prie kolonos, atsparis yra pakankamas.

T÷jin÷s pokranin÷s gemb÷s ir kolonos lentynų jungties stipris

(3.12)
V g , Ed 365,1 × 10 −3
= =
(t g , f + 2k g , f )b g , f f th, d γ c (13,1 × 10 −3 + 2 ⋅ 8 × 10 −3 ) ⋅ 190 × 10 −3 205 ⋅ 1,0

0,32 ≤ 1,0 .
T÷jin÷s pokranin÷s gemb÷s ir kolonos lentynų jungties atsparis yra
pakankamas.
Sienut÷s sąstandų virintin÷s siūl÷s. Sąstandų storis imamas tokio paties storio,
kaip ir gemb÷s lentynų – 13 mm. Virintinių siūlių, prijungiančių sąstandas prie
kolonos sienut÷s, aukštis – 8 mm.
Sienut÷s sąstandų virintinių siūlių atspario sąlyga
Vk ,Ed 365,1 × 10−3
= = 0,19 ≤ 1,0.
4β wf k f lk ,w ,eff f vw , f ,d γ c 4 ⋅ 0 ,7 ⋅ 8 × 10− 3 ⋅ 378,8 × 10− 3 ⋅ 220 ⋅ 1,0
Sienut÷s sąstandų virintinių siūlių atsparis yra pakankamas.
Normaliniai ir tangentiniai įtempiai kolonos sienut÷je
N k ,Ed M k , y ,Ed hk ,w ,eff 380,8 × 10−3 163,7 × 10−3 ⋅ 378,8 × 10−3 (3.7)
σw ,x ,Ed = + =− − =
Ak 2 I k , y ,net 85,5 × 10− 4 2 ⋅ 29759 × 10− 8
− 148,7 MPa,

Vk ,Ed + Vg ,Ed ( −15,6 + 365 ,1 ) × 10 −3 (3.8)

τ w ,xz ,Ed = = =109,3 MPa <
hk ,w tw 420 ,8 × 10− 3 ⋅ 7 ,6 × 10− 3
fs,dγc = 145 MPa.
Kolonos sienut÷s atspario sąlyga
(3.6)
σw2 ,x ,Ed + 3τ2w , xz ,Ed 148,72 + 3 ⋅ 109,32
= = 0 ,83 ≤ 1,0 .
1,15 f y ,d γ c 1,15 ⋅ 250 ⋅ 1,0

Kolonos sienut÷s atsparis yra pakankamas.

Pokranin÷s gemb÷s atsparis yra pakankamas.
 61
2 pavyzdys. Kolonos galvenos skaičiavimas Reglamento
8 priedas
Kolonos liemuo valcuotasis dvit÷jis IPE 500, kurio skerspjūvio aukštis hk =
500 mm, lentynos plotis bk = 200 mm, sienut÷s storis tw =10,5 mm, o lentynos
storis tf =16 mm. Konstrukcijos iš plieno S275JR pagal LST EN 10025-2
[7.29]. Konstrukcijai suvirinti numatytas būdas – pusiau automatinis
apsauginių dujų aplinkoje vientisojo skerspjūvio viela, dw < 1,4 mm.
Elektrodin÷ viela – G 38 pagal LST EN 440 [7.6].
Ant kolonos atremtos konstrukcijos (santvaros, sijos) atramin÷ reakcija Fd
= 268,6 kN.
Uždavinio schema ir žymenys parodyti 3.2 b pav.

Pagal konstrukcinius reikalavimus kolonos galvenos atramin÷s plokšt÷s ir

briaunos
tpl = 16 mm,
tbr = 8 mm > 0,5bbr f y , d / E = 0,5 ⋅ 0,09 ⋅ 250 / 210 000 = 0,0017 m = 1,7
mm.
Vienos atramin÷s briaunos plotis
Fd 268,6 × 10 −3
bbr ≥ = = 0,046 m.
2tbr f p ,d γ c 2 ⋅ 0,008 ⋅ 364 ⋅ 1,0
Imama bbr = 90 mm.

Siūlių, jungiančių galvenos atraminę plokštę ir atraminę briauną, statinio

aukštis (virintin÷s siūl÷s metalo pjūvis yra silpnesnis)
Fd 268,6 −3
kf = = = 0,0058 m = 5,8 mm. (3.13)
β wf l w,eff f vw, f ,d γ c 0,7 ⋅ 0,32 ⋅ 206,8 ⋅ 1,0
 62
Imama kf = 7 mm > kf,min = 5 mm. Reglamento
7.29 lentel÷

Bendrasis virintinių siūlių, jungiančių galvenos atraminę plokštę ir atraminę

briauną, ilgis
l w,eff = 4(bbr − 10) = 4 ⋅ (90 − 10) = 320 mm = 0,32 m.
Virintinių siūlių, jungiančių galvenos atraminę briauną ir kolonos sienutę, ilgis
1,2 Fd 1,2 ⋅ 268,6 −3
lbr ,w,eff = = = 0,08 m = 80 mm. (3.14)
4 β wf k f f vw , f ,d γ c 4 ⋅ 0,7 ⋅ 0,007 ⋅ 206,8 ⋅ 1,0
Atraminę briauną prie kolonos sienut÷s jungiančių virintinių siūlių ilgis neturi
viršyti 85β wf k f = 85 ⋅ 0 ,7 ⋅ 0 ,007 = 0 ,42 m.
Atramin÷s briaunos ilgis
hbr ≥ lbr ,w,eff + 10 mm = 80 + 10 = 90 mm.
Imama hbr = 160 mm.
Galvenos atraminių briaunų kerpamojo atspario sąlyga
1,2 Fd 1,2 ⋅ 268,6 −3
≤ 1,0 = = 0,87 ≤ 1,0 .
2hbr tbr f s ,d γ c 2 ⋅ 0,16 ⋅ 0,008 ⋅ 145 ⋅ 1,0 (3.15)

Kolonos sienut÷s kerpamojo atspario galvenos atraminių briaunų prijungimo

vietoje sąlyga
1,2 Fd 1,2 ⋅ 268,6 −3
≤ 1,0 = = 0,66 ≤ 1,0 .
2hbr t w f s ,d γ c 2 ⋅ 0,16 ⋅ 0,0105 ⋅ 145 ⋅ 1,0 (3.16)

Galvenos atraminių briaunų ir kolonos sienut÷s galvenos atraminių briaunų

prijungimo vietoje kerpamasis atsparis yra pakankamas.
Galvenos atramin÷s briaunos apačioje įrengiamos skersin÷s sąstandos,
kurių storis yra lygus atraminių briaunų storiui.

3 pavyzdys. Centriškai gniuždomos kolonos be statlakščių ir Reglamento

frezuotu atraminiu paviršiumi baz÷s skaičiavimas 8 priedas

a) b) c)

Kolonos liemuo – valcuotasis dvit÷jis HE 450A, kurio skerspjūvio aukštis –

440 mm, lentynos plotis – 300 mm, sienut÷s storis tw = 11,5 mm, o lentynos
storis tf = 21 mm.
 63
Kolonos ašin÷ j÷ga NEd = 4000 kN. Pamato betonas – C20/25, plienas –
S275J0 pagal LST EN 10025-2 [7.29]. Imama, kad kolonos pado plokšt÷
kvadratin÷, o jos kraštin÷s ilgis 670 mm. Pamato viršus – kvadratinis,
kraštin÷s ilgis – 970 mm. Pamato viršutinio pjūvio plotas turi būti parenkamas
atsižvelgiant į konstrukcinius reikalavimus, keliamus inkarinių varžtų pad÷čiai
ir pan.

Skaičiuotinis betono glemžiamasis stipris

fck =20 MPa, o fctk = 1,5 MPa,
STR 2.05.05:2005
f cd = aacc f ck / γ c = 0,9 ⋅ 1,0 ⋅ 20 / 1,8 = 10 MPa, 5 lentel÷
f ctd = aact f ctk 0, 05 / γ c = 0,9 ⋅ 1,0 ⋅ 1,5 / 1,8 = 0,75 MPa.
Šoninio apspaudimo gniuždant efektyvumo koeficientas
f cd 10
ku = 0,8 = 0,8 = 10,7 < 14,0 , STR 2.05.05:2005
f ctd 0,75
17 lentel÷
toliau skaičiuojant, imama ku = 14,0.
kf = 1,0
Ribin÷ betono glemžiamojo stiprio padid÷jimo reikšm÷
ωu,max = 2,5.
STR 2.05.05:2005
Glemžimo ir pasiskirstymo plotai 17 lentel÷
2 2
Ac0 = 0,670 = 0,449 m ,
Ac1 = 0,9702 = 0,941 m2.
Koeficientas, įvertinantis betono glemžiamojo stiprio padid÷jimą,

f ctd  Ac1  0 ,75  0 ,941 

wu = 1 + ku k f    
f cd  A − 1  = 1 + 14 ⋅ 1,0 ⋅ 10  0 ,4489 − 1  =
 c0    (3.21)

2,10 ≤ ωu , max = 2,5 .

Imama wu = 2,10.
Pamato betono glemžiamasis stipris
f cud = αwu f cd = 0 ,85 ⋅ 2 ,10 ⋅ 10 = 17 ,9 MPa.
(3.20)
Pirmasis būdas – skaičiuojant pado plokšt÷s iškyšos trapecinę dalį (žr. 3.4 a
pav.)

Atstumas nuo kolonos krašto iki gemb÷s sunkio centro

2 B + hk 2 ⋅ 0,67 + 0,44
c = lg = 0,185 = 0,099 m.
3( B + hk ) 3( 0,67 + 0,44 )

Iškyšos brūkšniuotosios dalies plotas

0,67 + 0,44
Ag = 0,185 = 0,103 m2.
2
 64

Lenkiamasis momentas gemb÷je ties kolonos gabaritu

M Ed = σc Ag c = 8 ,91 × 10−3 ⋅ 0 ,103 ⋅ 0 ,099 = 90 ,9 kNm,

4 000 (3.22)
čia σ c = = 8,91 MPa.
0,449
Reikiamas pado plotas, atsižvelgiant į skaičiuotinę glemžiamojo stiprio
reikšmę,
N Ed 4 000
Ac 0 = = = 0,298 m2.
αu f cud 0,75 ⋅ 17,9 × 10 − 3
Gautoji reikšm÷ yra mažesn÷ už pado plokšt÷s ploto reikšmę.
Kolonos pado plokšt÷s storis

6M Ed 6 ⋅ 90,9 × 10 − 3
t pl = = =0,071 m,
bf y ,d γ c 0,44 ⋅ 223 ⋅ 1,1
čia b = hk.
(3.23)
Imama, kad nenufrezuotos plokšt÷s storis tpl = 75 mm.

Antrasis būdas – kolonos skerspjūvio gaubtin÷s ir pado plokšt÷s plotus

pakeičiant lygiaverčiais pagal plotą skrituliais (žr. 3.4 b pav.)
Kvadratin÷s plokšt÷s kraštin÷s ilgis – 670 mm, o plokšt÷s storis – 70 mm.
Kolonos ašin÷ j÷ga NEd = 4000 kN. Pamato betonas – C20/25, plienas –
S275J0 pagal LST EN 10025-2 [7.29].
Skritulio, kurio plotas lygiavertis pado plokšt÷s plotui, spindulio ilgis
0 ,67 ⋅ 0 ,67
d pl = = 0 ,378 m.
3,14
Skritulio, kurio plotas lygiavertis kolonos skerspjūvio gaubtin÷s plotui,
spindulio ilgis
0,44 ⋅ 0,3
dk = = 0,205 m.
3,14
Atsižvelgiant į kolonos skerspjūvio ir pado plokšt÷s plotus atitinkančių
skritulių spindulių santykį s = d k d pl = 0 ,205 / 0 ,378 = 0 ,542 , koeficientai kr =
0,0276 ir kτ = 0,0470.
Lenkiamieji momentai:
3.1 lentel÷
M r , Ed = k r N Ed = 0,0276 ⋅ 4 000 = 110,4 kNm,

M τ, Ed = k τ N Ed = 0,0470 ⋅ 4 000 = 188,0 kNm.

(3.24)
Normaliniai ir tangentiniai įtempiai
(3.25)
6M r ,Ed 6 ⋅ 110,4 × 10 −3
σ r ,Ed = = = 135,2 MPa,
t 2pl 0,07 2
 65
6 M τ ,Ed 6 ⋅ 188,0 × 10 −3
σ τ ,Ed = = = 230,2 MPa, (3.26)
t 2pl 0,07 2

N Ed 4000 × 10 −3
τ Ed = = = 44 ,4 MPa.
2πd k t pl 2 ⋅ 3,14 ⋅ 0,205 ⋅ 0,07
Pado plokšt÷s atspario sąlyga
(3.27)
σ r2, Ed + σ τ2, Ed − σ r , Ed σ τ , Ed + 3τ Ed
2

=
f y ,d γ c

135,2 2 + 230 ,2 2 − 135,2 ⋅ 230 ,2 + 3 ⋅ 44 ,4 2 (3.28)

= 0 ,88 ≤ 1,0 .
223 ⋅ 1,1

Kolonos baz÷s atsparis yra pakankamas.

4 pavyzdys. Ekscentriškai gniuždomos kolonos baz÷s su statlakščiais Reglamento

skaičiavimas 8 priedas
Kolonos liemuo – valcuotasis dvit÷jis IPE 500, kurio skerspjūvio aukštis – 500
mm, lentynos plotis – 200 mm, sienut÷s storis tw = 10,5 mm, o lentynos storis tf
= 16 mm. Statlakščių storis imamas tst = 10 mm.
Skaičiuotinių įrąžų deriniai atraminiame pjūvyje: 1 derinys – ašin÷ j÷ga Nk,Ed = –
320,5 kN; lenkiamasis momentas Mk,Ed = 270,3 kNm; 2 derinys – ašin÷ j÷ga
Nk,Ed = –174,2 kN; lenkiamasis momentas Mk,Ed = 276,3 kNm; pamato betonas –
C20/25; plienas S275J0 pagal LST EN 10025-2 [7.29]. Konstrukcijoms suvirinti
numatytas pusiau automatinis būdas apsauginių dujų aplinkoje vientisojo
skerspjūvio viela, dw < 1,4 mm. Elektrodin÷ viela – G 38 pagal LST EN 440
[7.6]. Inkariniai varžtai iš plieno S235J0 pagal LST EN 10025-2 [7.29]
Uždavinio schema parodyta 3.8 pav.

Skaičiuotinis betono glemžiamasis stipris

fck = 20 MPa, fctk = 1,5 MPa, STR 2.05.05:2005
5 lentel÷
f cd = aacc f ck / γ c = 0,9 ⋅ 1,0 ⋅ 20 / 1,8 = 10 MPa,

f ctd = aact f ctk 0, 05 / γ c = 0,9 ⋅ 1,0 ⋅ 1,5 / 1,8 = 0,75 MPa.

Šoninio apspaudimo gniuždant efektyvumo koeficientas
f cd 10
ku = 0,8 = 0,8 = 10,7 < 14,0 .
f ctd 0,75
Toliau skaičiuojant imama ku = 14,0.
Koeficientas STR 2.05.05:2005
kf =1,0. 17 lentel÷
Ribin÷ betono glemžiamojo stiprio padid÷jimo reikšm÷
STR 2.05.05:2005
ωu,max =2,5. 17 lentel÷
 66

Pagal konstrukcinius reikalavimus imame, kad pado plokšt÷s plotis

B = 2 ⋅ (t st + c) + bk = 2 ⋅ (10 + 80) + 200 = 380 mm = 0,38 m.
Pado plokšt÷s ilgis
L = hk + 2c1 = 500 + 2 ⋅ 140 = 780 mm = 0,78 m.
Glemžimo plotas
Ac0 = 0,38·0,78 = 0,2964 m2.
Pamato viršaus matmenys
Bp = 780 mm, Lp = 1 200 mm.
Įtempių pasiskirstymo plotas
Ac1 = 0,78·1,20 = 0,936 m2.
 67

Koeficientas, įvertinantis betono glemžiamojo stiprio padid÷jimą

f ctd  Ac1  0,75  0,938 
wu = 1 + k u k f  − 1  = 1 + 14 ⋅ 1,0 ⋅  − 1  =
f cd  A  
10  0,2964
 c0  
2,54 ≤ ωu , max = 2,5 .
Imama wu = 2,5.
Kolonos pamato betono glemžiamasis stipris
f cud = αwu f cd = 0,85 ⋅ 2,5 ⋅ 10 = 21,25 MPa.
(3.36)
Tiksliname pado plokšt÷s ilgį:
2
Nk  Nk  6M k 320,5 × 10 −3
L= +   +
 = +
2 Bf cud  2 Bf cud  Bf cud 2 ⋅ 0,38 ⋅ 21,25

2
 320,5 × 10 − 3  6 ⋅ 270,3 × 10 − 3
 
 2 ⋅ 0,38 ⋅ 21,25  + 0,38 ⋅ 21,25 = 0,448 m.
 
Imtas pado plokšt÷s ilgis yra tinkamas.
Pado plokšt÷s plotas ir atsparumo momentas
A = Ac0 = 0,38·0,78 = 0,2964 m2,
BL2 0,38 ⋅ 0,782
W= = = 38 532 × 10 − 6 m3.
6 6
(3.35)
Įtempiai pamato betone po pado plokšte
N k M k 320,5 × 10 −3 270,3 × 10 −3
σ c , max = + = + = 8,1 < fcud = 21,25 MPa,
A W 0,2964 38 532 × 10 − 6
N k M k 320,5 × 10 −3 270,3 × 10 −3
σ c , min = − = − = −5,93 MPa.
A W 0,2964 38 532 × 10 − 6
Gniuždomosios zonos ilgis
σ c ,max 8,1
s= L= ⋅ 0,78 = 0,45 m.
σ c ,max + σ c ,min 8,1 + 5,93
(3.30)
Lenkiamieji momentai pado plokšt÷s ploteliuose:
σ c , max c 2 8,1 × 103 ⋅ 0,082 (3.32)
1 plotelis M 1 = = = 25,92 kNm/m,
2 2
2 plotelis M 2 = ασ c ,max bk2 = 0,088 ⋅ 8,1 × 10 3 ⋅ 0,2 2 = 28,5 kNm/m, (3.31)
α = 0,088, kai santykis c1/bk = 0,7 (žr. 3.3 lent.).
3 plotelis M 3 = σ3,c a12 / 8 = 5,87 × 103 ⋅ 0,094752 / 8 = 6,58 kNm/m,

s − c1 + t f 0,45 − 0,14 + 0,016

čia σ 3,c = σ c ,max = 8,1 = 5,87 MPa,
s 0,45
 68

santykis b1/a1 = 468/94,75 = 4,94 > 2, čia a1 = ( bk − t w ) / 2 , b1 = hk − 2t f .

Pado plokšt÷s storis pagal didžiausiąjį lenkiamąjį momentą
(3.34)
6M 2 6 ⋅ 28,5 × 10 − 3
t pl = = = 0,0243 m = 25 mm.
f y ,d γ c 240 ⋅ 1,2

Imama tpl = 25 mm.

Įrąža virintin÷je siūl÷je, prijungiančioje statlakštį prie kolonos lentynos,
N k ,Ed M k ,Ed 320 ,5 270 ,3
N st ,Ed = + = + = 700 ,9 kN.
2 hk 2 0 ,5

Mažiausias virintin÷s siūl÷s statinio aukštis statlakščiui prijungti prie kolonos

lentynos, jei taikomas pusiau automatinis suvirinimas apsauginių dujų aplinkoje,
kf,min = 6 mm. Reglamento
7.29 lentel÷
Imama, kad siūl÷s statinio aukštis kf = 8 mm.
Virintin÷s siūl÷s ilgis
(3.37)
N st 700 ,9 × 10 −3
lst ,w ,eff = = = 0 ,303 m.
2β wf k f f vw , f ,d γ c 2 ⋅ 0 ,7 ⋅ 0 ,008 ⋅ 206 ,8 ⋅ 1,0

Siūl÷s ilgis neviršija 85β f k f = 85 ⋅ 0 ,7 ⋅ 0 ,008 = 0 ,476 m.

Statlakščio reikalingas aukštis hst = lst ,w ,eff + 10 mm = 303 + 10 = 313 mm. Imama
hst = 320 mm.
Su atsarga galima imti, kad tolygiai išskirstyta apkrova (reaktyvinis pamato
spaudimas), veikianti statlakštį, apskaičiuojama nuo pus÷s pado plokšt÷s pločio: (3.38)
qst , max = σ c , max B / 2 = 8,1 × 103 ⋅ 0,38 / 2 = 1 539,0 kN/m.

s − c1 0,45 − 0,14
σ 2 ,c = σ c ,max = ⋅ 8,1 = 5,58 MPa,
s 0,45

q2, st = σ 2, c B / 2 = 5,58 × 103 ⋅ 0,38 / 2 = 1 060,2 kN/m.

Statlakščio lenkiamasis momentas ir skersin÷ j÷ga nuo pamato spaudimo – 1
pjūvis
q2 , st c12 c12 (3.39)
1 060,2 ⋅ 0,14 2 0,14 2
M st = + (qst , max − q2, st ) = − ×
2 3 2 3
× (1 539,0 − 1 060,2 ) = 13,52 kNm,

Vst ,1
(q + q2 ,st ) c = (1 539 ,0 + 1 060,2) ⋅ 0,14 = 181,9
= st ,max kN,
(3.40)
1
2 2
N st 700 ,9
Vst ,2 = − Vst ,1 = − 181,8 = 168,6 kN.
2 2
Vst ,1 > Vst ,2
Statlakščio skerspjūvio plotas ir atsparumo momentas
 69

Ast = t st hst = 0,01 ⋅ 0,320 = 3,2 × 10 −3 m2,

t st hst2 0,01 ⋅ 0,32 2

Wst = = = 1,707 × 10 − 4 m3.
6 6
Normaliniai ir tangentiniai įtempiai
M st 13,52 × 10−3
σ st = = = 73,3 MPa;
Wst 1,707 × 10 − 4

Vst 181,9 × 10−3

τ st = = = 56 ,8 MPa < f s ,d γ c = 140 ⋅ 1,0 = 140 MPa.
Ast 3,2 × 10− 3
Statlakščio atspario sąlyga (3.42)

σ st2 + 3τ Ed2
73,3 2 + 3 ⋅ 56,8 2
= = 0,43 ≤ 1,0 .
1,15 f y ,d γ c 1,15 ⋅ 250 ⋅ 1,0
Statlakščio skersin÷ j÷ga ir lenkiamasis momentas nuo įrąžos inkariniuose (3.41)
varžtuose – 2 pjūvis
N v ,max 356,0
Vv ,st = = = 178,0 kN,
2 2
čia N v ,max didžiausioji inkarinių j÷ga nuo nepalankiausio apkrovų derinio žr.
toliau.
M v ,st = Vv ,st ( c1 + δ ) = 178,0 ⋅ ( 0,140 + 0,04 ) = 32 ,04 kNm.
Normaliniai ir tangentiniai įtempiai nuo įrąžos inkariniuose varžtuose
M v ,st 32 ,04 × 10 −3
σ st = = = 187 ,7 MPa,
Wst 1,707 × 10 − 4
Vv ,st 178 × 10 −3
τ st = = = 55,6 MPa < f s , d γ c = 140 ⋅ 1,0 = 140 MPa.
Ast 3,2 × 10 − 3
Statlakščio atspario sąlyga (3.42)

σ 2st + 3τ 2Ed 187 ,7 2 + 3 ⋅ 55,62

= = 0,73 ≤ 1,0 .
1,15 f y ,d γ c 1,15 ⋅ 250 ⋅ 1,0
Statlakščio atsparis abiejuose pjūviuose pakankamas.
Įrąžų derinys kolonos atraminiame pjūvyje, kuriam bus skaičiuojami inkariniai
varžtai,
Nk,Ed = – 174,2 kN, Mk,Ed = 276,3 kNm.
Įtempiai pamate (3.43)

N k M k 174 ,2 × 10 −3 276,3 × 10 −3
σ c ,max = + = + = 7 ,76 MPa,
A W 0,2964 38 532 × 10 − 6
N k M k 174 ,2 × 10 −3 276,3 × 10 −3
σ c ,min = − = − = −6,58 MPa.
A W 0,2964 38 532 × 10 − 6
 70

Gniuždomosios zonos ilgis

σc ,max 7 ,76
s= L= ⋅ 0 ,78 = 0 ,513 m.
σc ,max + σc ,min 7 ,76 + 6 ,58
Atstumas nuo kolonos ašies iki gniuždomosios zonos sunkio centro
L s 0 ,78 0 ,513
d= − = − = 0 ,219 m.
2 3 2 3
Atstumas nuo gniuždomosios zonos sunkio centro iki inkarinių varžtų tempiamojoje
pus÷je, ašies
s 0 ,513
y = L + δ − = 0 ,78 + 0 ,06 − = 0 ,669 m.
3 3
J÷ga vienoje pus÷je esančiuose inkariniuose varžtuose
(3.44)
M k − Nk d 276,3 − 174,2 ⋅ 0,219
Nv = = = 356,0 kN.
y 0,669
Inkarinių varžtų, pagamintų iš karštai valcuoto plieno, skaičiuotinis tempiamasis
stipris Reglamento
6.1 formul÷
f ba ,d = 0,5 f u = 0,5 ⋅ 360 = 180 MPa.
Inkarinio varžto skerspjūvio plotas
Nv 356,0 × 10 −3
Ab , net = = = 9,9 × 10 − 4 m2 = 9,9 cm2 = 990 mm2.
nf ba , d γ c 2 ⋅ 180 ⋅ 1,0 LST EN ISO 898
2 – 1:2000 [7.13]
Parenkami inkariniai varžtai M42 mm, Ab,net = 1 120 mm .
Inkarinių varžtų plokštel÷s lenkiamasis momentas
Nv 356
M pl = ( bk + t st − bv ) = ⋅ ( 0,2 + 0,01 − 0,12 ) = 8,01 kNm.
4 4
Varžtų skyl÷s plokštel÷je skersmuo d0 = 46 mm. Reglamento
7.31 lentel÷
Plokštel÷s plotis b pl ≥ 2 ⋅ 1,5d 0 = 2 ⋅ 1,5 ⋅ 0,046 = 0,138 m.
Imama bpl = 0,140 m = 140 mm.
Inkarinių varžtų plokštel÷s storis
(3.46)
6M pl 6 ⋅ 8,01 × 10 −3
t pl = = = 0,0418 m.
(b pl − d 0 ) f y , d γ c (0,140 − 0,046) ⋅ 255 ⋅ 1,15

Imama tpl = 45 mm.

Virintinių siūlių, prijungiančių baz÷s elementus prie pado plokšt÷s, mažiausias Reglamento
galimas virintin÷s siūl÷s statinio aukštis, virinant prie 45 mm storio elemento, 7.29 lentel÷
kf,min = 10 mm.
Imama kf = 10 mm.

Virintinių siūlių metalo kerpamasis plotas, inercijos ir atsparumo momentai

 71
Awf = 2(β wf k f ( L − 10 ) + 2β wf k f ( c1 − 10 )) =

2(0,7 ⋅ 0,01 ⋅ (0,78 − 0,01) + 2 ⋅ 0,7 ⋅ 0,01 ⋅ (0,140 − 0,01) ) = 1,442 × 10−2 m2,

 β k ( L − 10 )3  β k ( c − 10 )3  L c  
2

I wf = 2 wf f + 2 wf f 1 + β wf k f ( c1 − 10 ) − 1    =
 12  12  2 2   
 
9 ,105 × 10−4 m4,
I wf 9 ,105 × 10−4
W pl = = = 2 ,334 × 10− 3 m3.
0 ,5L 0 ,5 ⋅ 0 ,78 (3.47)
Virintinių siūlių, jungiančių baz÷s elementus prie pado plokšt÷s, atspario sąlyga:

1  Nk M k 
 +  ≤ 1,0 ,
f vw, f ,d γ c  Awf Wwf 

1  320,5 × 10 −3 270,3 × 10 −3 
 +  = 0,67 ≤ 1,0.
206,8 ⋅ 1,0  1,442 × 10 −2 2,334 × 10 −4 

Kolonos baz÷s stiprumas yra pakankamas.

5 pavyzdys. Santvaros iš stačiakampių tuščiavidurių profiliuočių viršutin÷s Reglamento

juostos jungties laikomosios galios tikrinimas 8 priedas

1-1
1 160

280 kN 740 kN
160

160
45°
45°

100x140x5 160x160x6
140x140x5
z6 z6 z6
10

0
14
0

140 22 200

415 kN 1 270 kN
140

Santvaros elementai pagaminti iš plieno S355MH (LST EN 10219-1). Kertin÷s

siūl÷s, jungiančios tinklelio ir juostos elementus, suvirintos pusiau automatiniu
būdu apsaugin÷se dujose. Apatin÷s pad÷ties virinimui naudota elektrodin÷ viela
G38 pagal LST EN 440 [7.6].
Plieno skaičiuotinis stipris:
Reglamento
f y ,d = f y / γ M = 355 / 1,1 = 323 MPa . 6.3 lentel÷

Elementų darbo sąlygų koeficientas

Reglamento
γ c = 0,95 . 7.1 lentel÷

1. Gniuždomojo santvaros tinklelio spyrio ir viršutin÷s juostos jungties

laikomosios galios tikrinimas
 72
1.1. Santvaros viršutin÷s juostos, veikiamos gniuždomojo spyrio, praspaudimo
atspario tikrinimas
Įrąžos ženklo koeficientas:
γ1 = 1 ,
nes tinklelio elementas yra gniuždomas.
Kadangi
N 02 740
= = 0,621 > 0,5 ,
A0 f y ,d 36,9 ⋅10 −4 ⋅ 323000
santvaros juostoje veikiančios ašin÷s j÷gos įtakos koeficientas:
N1 740
γ 0 = 1,5 − = 1,5 − = 0,879 . (4.2)
A0 f y ,d 36,9 ⋅10 −4 ⋅ 323000

Santvaros juostos iškyša:

b0 − b1 0,16 − 0,14
a= = = 0,01 m.
2 2

Tinklelio ir juostos sąlyčio atkarpos ilgis:

h1 0,1
b= = = 0,141 m.
sin θ1 sin 45o
Pus÷ tarpo tarp santvaros tinklelio strypų
g = 0,022 / 2 = 0,011 m.
b1 0,14 g 0.011
Kadangi = = 0,875 < 0,9 ir = = 0,08 < 0,25 ,
b0 0,16 b 0,141
santvaros viršutin÷s juostos, veikiamos gniuždomojo spyrio, praspaudimo
atsparis tikrinamas pagal šią nelygybę:
1,5 M 1 γ c γ1γ 0 f y ,d t02 (c1 + g + 2b0 a ) (4.1)
N1 + ≤ ;
h1 (0,4 + 1,8 g / c1 ) a sin θ1
lenkiamasis momentas tinklelio elemente ties juostos kraštu M 1( 2) = 0 ;

1,5 ⋅ 0
415 + <
0,1

(
0,95 ⋅1 ⋅ 0,879 ⋅ 323000 ⋅ 0,006 2 0,141 + 0,011 + 2 ⋅ 0,16 ⋅ 0.01 )
= 530 kN.
 0,011 
 0,4 + 1,8  ⋅ 0,01 ⋅ sin 45 o

 0,141 
Santvaros viršutin÷s juostos, veikiamos gniuždomojo spyrio, praspaudimo
atsparis yra pakankamas.

1.2. Santvaros viršutin÷s juostos sienut÷s pastovumo atspario tikrinimas

gniuždomojo spyrio prijungimo vietoje
 73

Koeficientas, įvertinantis juostos sienut÷s liaunį,

γ t = 0,8 ,
nes h0 t0 = 160 6 = 26,7 ≥ 25 .
Koeficientas, įvertinantis juostos sienut÷s liaunį ir plieno stiprį,
k =1,
−4
nes h0 t0 < 2,45 ⋅10 ⋅ f − 0,2 ⋅ f yd + 81,8 ,
2
yd

160 6 < 2,45 ⋅10 −4 ⋅ 3232 − 0,2 ⋅ 323 + 81,8 ,

26,7 < 42,8.
Santvaros viršutin÷s juostos sienut÷s pastovumo atspario sąlyga:
N1 ≤ 2 γ c γ t kf y ,d t0 h1 / sin 2 θ1 , (4.4)

415 ≤ 2 ⋅ 0,95 ⋅ 0,8 ⋅1 ⋅ 323000 ⋅ 0.006 ⋅ 0,1 / sin 2 45o ,

415 kN ≤ 589 kN .
Santvaros viršutin÷s juostos sienut÷s pastovumo atsparis yra pakankamas.

1.3. Tinklelio elemento atspario tikrinimas jo prijungimo prie juostos srityje

Koeficientas, įvertinantis tinklelio elemento sienut÷s liaunį ir plieno stiprį,
k =1,
−4
nes b1 t1 < 2,45 ⋅ 10 ⋅ f 2
yd − 0,2 ⋅ f yd + 81,8 ,

140 5 < 2,45 ⋅10 −4 ⋅ 3232 − 0,2 ⋅ 323 + 81,8 ,

28 < 42,8.
Nustatant sienut÷s liaunį, naudojami tinklelio skerspjūvio matmenys.
Tinklelio elemento atspario tikrinimo sąlyga esant stačiakampiam skerspjūviui,
0,5 M 1 γ γ k f A 2 1 
N1 + ≤ c 1 yd ,1 1 1 + ,
1 + 0,013 b0 / t0 3  1 + b1 / h1 
(4.8)
h1

M1 = 0 ,

1 ⋅ 1 ⋅ 1 ⋅ 323000 ⋅ 23 ⋅10 −4 2  1 
415 kN < ⋅ 1 +  = 521 kN .
1 + 0,013 ⋅
0,16 3  1 + 0,14 0,1 
0,006

Tinklelio elemento atsparis jo prijungimo prie juostos srityje yra pakankamas.

1.4. Virintinių siūlių, jungiančių tinklelio elementus prie juostų, atspario
tikrinimas
Virinti naudojama elektrodin÷ viela G38, kurios charakteristinis stipris
Reglamento
f vw,u = 470 MPa . 6.13 lentel÷

Plieno stipris pagal stiprumo ribą Reglamento

6.10 lentel÷
 74

fu = 450 MPa .
Skaičiuotiniai siūlių stipriai:
f vw,u 470
f vw, f ,d = 0,55 = 0,55 = 207 MPa ;
γ Mw 1,25
Reglamento
f vw, z ,d = 0,45 ⋅ f u = 0,45 ⋅ 450 = 202 MPa . 6.11 lentel÷
Reglamento
Kertin÷s siūl÷s koeficientai: β wf = 0 ,9 ; β wz = 1,05 .
7.30 lentel÷
Tikrinama, ar tinkamai parinkta elektrodin÷ viela:
β wz
f vw, z , d < fvw, f , d ≤ f vw, z , d , Reglamento
β wf (7.136)
1,05
202 MPa < 207 MPa <202 = 236 MPa.
0,9
Parinkta tinkama elektrodin÷ viela.
 0,5 M 1  0,75 + 0,01b0 / t0
 N1 + 
 h1  β k ( 2h / sin θ + b ) ≤ γ c f vw, f ,d , (4.10)
  wf f 1 1 1

0,415 ⋅ (0,75 + 0,01 ⋅ 0,16 / 0,006 )

< 1⋅ 207 ,
(
0,9 ⋅ 0,006 ⋅ 2 ⋅ 0,1 / sin 45o + 0,14 )
185 MPa < 207 MPa .
Kertinių siūlių, jungiančių gniuždomąjį tinklelio elementą su juosta, atsparis yra
pakankamas.

2. Tempiamojo santvaros tinklelio spyrio ir viršutin÷s juostos jungties

laikomosios galios tikrinimas
2.1. Santvaros viršutin÷s juostos, veikiamos tempiamojo tinklelio elemento,
išpl÷šimo atspario tikrinimas

Įrąžos ženklo koeficientas

γ1 = 1,2 ,
nes tinklelio elementas yra tempiamas.
Kadangi
N2 270
= −4
= 0 ,31 < 0 ,5 , (4.2)
A0 f y ,d 27 ⋅ 10 ⋅ 323000
tai santvaros juostoje veikiančios ašin÷s j÷gos įtakos koeficientas
γ 0 = 1.

Santvaros juostos iškyša:

b0 − b1( 2 ) 0,16 − 0,14
a= = = 0,01 m.
2 2

Tinklelio ir juostos sąlyčio atkarpos ilgis:

 75

h2 0,14
c2 = = = 0,198 m.
sin θ 2 sin 45o
Pus÷ tarpo tarp santvaros tinklelio strypų:
g = 0,022 / 2 = 0,011 m.
b2 0,14 g 0.011
Kadangi = = 0,875 < 0,9 ir = = 0,06 < 0,25 , tai
b0 0,16 b 0,198
santvaros viršutin÷s juostos, veikiamos gniuždomojo spyrio, praspaudimo
atsparis tikrinamas pagal nelygybę:
1,5 M 1 γ cγ 1γ 0 f y ,d t02 (c2 + g + 2b0 a )
N1 + ≤ , (4.1)
h1 (0,4 + 1,8 g / c2 ) a sin θ 2
lenkiamasis momentas tinklelio elemente ties juostos kraštu – M 2 = 0 ;
1,5 ⋅ 0
415 + <
0,14

(
0,95 ⋅1,2 ⋅1 ⋅ 323000 ⋅ 0,006 2 0,198 + 0,011 + 2 ⋅ 0,16 ⋅ 0.01
= 996 kN
)
 0,011 
 0,4 + 1,8  ⋅ 0,01 ⋅ sin 45o
 0,198 
Santvaros viršutin÷s juostos, veikiamos tempiamojo strypo, išpl÷šimo atsparis yra
pakankamas.

2.2. Santvaros viršutin÷s juostos sienut÷s pastovumo atspario tikrinimas

gniuždomojo spyrio prijungimo vietoje.
Koeficientas, įvertinantis juostos sienut÷s liaunį,
γ t = 0,8 ,
nes h0 t0 = 160 6 = 26 ,7 ≥ 25 .
Koeficientas, įvertinantis juostos sienut÷s liaunį ir plieno stiprį,
k =1,
nes h0 t0 < 2,45 ⋅10 −4 ⋅ f yd2 − 0,2 ⋅ f yd + 81,8 ,

160 6 < 2,45 ⋅10 −4 ⋅ 3232 − 0,2 ⋅ 323 + 81,8 ,

26,7 < 42,8.
Santvaros viršutin÷s juostos sienut÷s pastovumo atspario sąlyga:
N 2 ≤ 2γ c γ t kf y ,d t0 h2 / sin 2 θ 2 , (4.4)

415 ≤ 2 ⋅ 0,95 ⋅ 0,8 ⋅ 1 ⋅ 323000 ⋅ 0.006 ⋅ 0,14 / sin 2 45o ,

270 kN ≤ 825 kN .
Santvaros viršutin÷s juostos sienut÷s pastovumo atsparis yra pakankamas.

2.3. Tinklelio elemento atspario tikrinimas jo prijungimo prie juostos srityje

 76

Koeficientas, įvertinantis tinklelio elemento sienut÷s liaunį ir plieno stiprį,

k =1, (4.5)
−4
nes b2 t2 < 2,45 ⋅10 ⋅ f − 0,2 ⋅ f yd + 81,8 ,
2
yd

140 5 < 2,45 ⋅10 −4 ⋅ 3232 − 0,2 ⋅ 323 + 81,8 ,

28 < 42,8.
Nustatant sienut÷s liaunį, naudojami tinklelio skerspjūvio matmenys.
Tinklelio elemento atspario tikrinimo sąlyga esant kvadratiniam skerspjūviui,
0 ,5 M 2 γ c γ1 k f yd ,2 A2
N2 + ≤ ; (4.8)
h2 1 + 0 ,013 b0 / t0
M2 = 0

1 ⋅1,2 ⋅1 ⋅ 323000 ⋅ 27 ⋅10 −4

270 kN < = 777 kN .
0,16
1 + 0,013 ⋅
0,006
Tinklelio elemento atsparis jo prijungimo prie juostos srityje yra pakankamas.

2.4. Virintinių siūlių, jungiančių tinklelio elementus prie juostų, atspario

tikrinimas
Virinti naudojama elektrodin÷ viela G38, kurios charakteristinis stipris:
Reglamento
f vw,u = 470 MPa . 6.13 lentel÷
Plieno stipris pagal stiprumo ribą
Reglamento
fu = 450MPa . 6.10 lentel÷
Skaičiuotiniai siūlių stipriai:
f vw,u 470 Reglamento
f vw, f ,d = 0,55 = 0,55 = 207 MPa ,
γ Mw 1,25 6.11 lentel÷

f vw, z ,d = 0,45 ⋅ f u = 0,45 ⋅ 450 = 202 MPa .

Reglamento
Kertin÷s siūl÷s koeficientai: β wf = 0,9 ; β wz = 1,05 .
7.30 lentel÷
Tikrinama, ar tinkamai parinkta elektrodin÷ viela
β wz Reglamento
f vw ,z ,d < f vw , f ,d ≤ f vw ,z ,d ,
β wf (7.136)
1,05
202 MPa < 207 MPa <202 = 236 MPa.
0,9
Parinkta tinkama elektrodin÷ viela.

(4.10)
 77

 0,5 M 2  0,75 + 0,01b0 / t0

 N2 + 
 h2  β k ( 2h / sin θ + b ) ≤ γ c f vw, f ,d ,
  wf f 2 2 2

0,27 ⋅ (0,75 + 0,01 ⋅ 0,16 / 0,006 )

< 1 ⋅ 207 ,
(
0,9 ⋅ 0,006 ⋅ 2 ⋅ 0,14 / sin 45o + 0,14 )
94,8 MPa < 207 MPa .
Kertinių siūlių, jungiančių gniuždomą tinklelio elementą su juosta, atsparis yra
pakankamas.

6 pavyzdys. Santvaros iš apskritųjų tuščiavidurių profiliuočių viršutin÷s Reglamento

juostos jungties atspario tikrinimas 8 priedas

168,3x6
0 kN 632 kN

46°

25
44°

139,7x5
168,3x6

521 kN 416 kN

Santvaros elementai pagaminti iš plieno S355MH (LST EN 10219-2).

Juose veikia įrąžos: N 01, Ed = 0kN , N 02,Ed = 632kN , N1,Ed = 521kN ,
N 2,Ed = 416kN . Kertin÷s siūl÷s, jungiančios tinklelio ir juostos elementus,
suvirintos pusiau automatiniu būdu apsaugin÷se dujose. Kertinių siūlių statinio
aukštis yra 6 mm. Virinti naudota elektrodin÷ viela G38. Tinklelio elementų
pjūvio briaunos nenusklembtos.
1. Virintinių siūlių, jungiančių tinklelio elementus ir juostą, atspario tikrinimas
Virinti naudojama elektrodin÷ viela G38, kurios charakteristinis stipris:
Reglamento
f vw,u = 470 MPa . 6.13 lentel÷
Plieno stipriai pagal:
Reglamento
f u = 450 MPa ,
6.10 lentel÷
f y ,d = f y / γ M = 355 / 1,1 = 323 MPa . 6.3 lentel÷

Skaičiuotiniai kertinių siūlių stipriai:

f vw,u 470 Reglamento
f vw, f ,d = 0,55 = 0,55 = 207 MPa ,
γ Mw 1,25 6.11 lentel÷

f vw, z ,d = 0,45 ⋅ f u = 0,45 ⋅ 450 = 202 MPa .

Sandūrinių siūlių skaičiuotinis stipris
f w, y ,d = 0,85 f y ,d = 0,85 ⋅ 323 = 275 MPa .
 78

1.1. Virintinių siūlių, jungiančių gniuždomąjį tinklelio elementą ir juostą,

atspario tikrinimas
Kertin÷s siūl÷s atkarpų ilgiai:
d in = d1 − 2t1 = 168,3 − 2 ⋅ 6 = 156mm , α = α1 = 44 o ,
din 156
= = 0,93 ,
d 0 168,3
lwt l
= 1,7 , wh = 2,6 , lwt = 156 ⋅ 1,7 = 265 mm , lwh = 156 ⋅ 2,6 = 406 mm , 4.8 pav.
d in d in
lwft l
= 0,44 , wfh = 0,66 , lwft = 0,44 ⋅ 265 = 117 mm , 4.9 pav.
lwt lwh
lwfh = 0,66 ⋅ 406 = 268 mm .
Sandūrin÷s siūl÷s atkarpų ilgiai:
lwah = lwh − lwfh = 406 − 268 = 138 mm , (4.18)

lwat = lwt − lwft = 265 − 117 = 148 mm . (4.19)

Siūl÷s priekin÷s ir galin÷s dalių atspariai:

γ wc = 0,85 , 0,7 f vw, f ,d = 0,7 ⋅ 207 = 144,9 MPa < f vw, z ,d = 202 MPa , 94 p.
f vw,d = 144,9 MPa , td = t1 = 6 mm ,

N wt ,Rd = (td lwat f w , y ,d γ wc + k f lwft f vw ,d )γ c = (4.16)

= (0,006 ⋅ 0,148 ⋅ 275000 ⋅ 0,85 + 0,006 ⋅ 0,117 ⋅144900 ) ⋅ 0,95 = 294 kN ,

N wh ,Rd = (td lwah f w , y ,d γ wc + k f lwfh f vw ,d )γ c = (4.17)

= (0,006 ⋅ 0,138 ⋅ 275000 ⋅ 0,85 + 0,006 ⋅ 0,268 ⋅144900) ⋅ 0,95 = 405 kN.
Siūlių atsparių tikrinimas:
N Ed = N1, Ed = 521 kN ,

N Ed 521
= = 0,643 ≤ 1 , (4.14)
2 ⋅ N wh , Rd 2 ⋅ 405

N Ed 521
= = 0,886 ≤ 1 , (4.15)
2 ⋅ N wt ,Rd 2 ⋅ 294

N Ed 521
= = 0,877 ≤ 1, (4.13)
0,85(N wh , Rd + N wt ,Rd ) 0,85(405 + 294)
Virintinių siūlių, jungiančių gniuždomąjį tinklelio strypą ir juostą, atsparis yra
pakankamas.

1.2. Virintinių siūlių, jungiančių tempiamąjį tinklelio elementą ir juostą, atspario

tikrinimas
Kertin÷s siūl÷s atkarpų ilgiai:
 79

din = d1 − 2t1 = 139,7 − 2 ⋅ 5 = 129,7 mm , α = α1 = 46 o ,

din 129,7
= = 0,77 ,
d 0 168,3
lwt l
= 1,6 , wh = 2,4 , lwt = 129,7 ⋅ 1,6 = 208 mm , lwh = 129,7 ⋅ 2,4 = 311 mm , 4.8 pav.
d in d in
lwft lwfh
= 0,01 , = 0,7 , lwft = 0,01 ⋅ 208 = 2 mm ,
lwt lwh 4.9 pav.

lwfh = 0,7 ⋅ 311 = 218 mm .

Sandūrin÷s siūl÷s atkarpų ilgiai:
lwah = lwh − lwfh = 311 − 218 = 93 mm , (4.18)

lwat = lwt − lwft = 208 − 2 = 206 mm . (4.19)

Siūl÷s priekin÷s ir galin÷s dalių atspariai:

td = t1 = 5 mm , 94 p.

N wt ,Rd = (td lwat f w , y ,d γ wc + k f lwft f vw ,d )γ c = (4.16)

(0,005 ⋅ 0,206 ⋅ 275000 ⋅ 0,85 + 0,006 ⋅ 0,02 ⋅144900) ⋅ 0,95 = 245 kN ,

N wh ,Rd = (td lwah f w , y ,d γ wc + k f lwfh f vw ,d )γ c = (4.17)

= (0,005 ⋅ 0,093 ⋅ 275000 ⋅ 0,85 + 0,006 ⋅ 0,218 ⋅144900) ⋅ 0,95 = 283 kN .

Siūlių atsparių tikrinimas:
N Ed = N 2, Ed = 416 kN ,

N Ed 416
= = 0,735 ≤ 1 , (4.14)
2 ⋅ N wh ,Rd 2 ⋅ 283

N Ed 416
= = 0,848 ≤ 1 , (4.15)
2 ⋅ N wt ,Rd 2 ⋅ 245

N Ed 416
= = 0,927 ≤ 1 , (4.13)
0,85(N wh , Rd + N wt ,Rd ) 0,85(283 + 245)
Virintinių siūlių, jungiančių tempiamąjį tinklelio strypą ir juostą, atsparis yra
pakankamas.

2. Tinklelio elementų įrąžos, veikiamos juostos praspaudimo (išlenkimo), atspario

tikrinimas
d 0 168,3 99 p.
20 < δ = = = 28 < 60 ,
t0 6

M j , Ed = M 'j , Ed = 0 , N j ,Ed = N1, Ed = 521 kN , 99 p.

γ d 1 = 1 , γ d 2 = 0,8 , γ z1 = 1 , γ z 2 = 1 ,
 80

d1 168,3
l z1 = = = 242 mm ,
sin α1 sin 44o
d2 139,7
lz 2 = = = 194 mm ,
sin α 2 sin 46o

1  1,7 ⋅ M 1,Ed 2,5 ⋅ M 1,Ed 

'
γ d1 =
µ1 = + + 99 p.
γ z1 N1,Ed  lz1 sin α1 b1 

1 1  1,7 ⋅ 0 2,5 ⋅ 0 
+  +  = 1,
1 521  0,242 ⋅ sin 44 0,1683 
o

γd2 1  1,7 ⋅ M 2,Ed 2,5 ⋅ M 2' ,Ed 

µ2 = +  =
γ z 2 N 2,Ed  l sin α + b2 
 z2 2 
0,8 1  1,7 ⋅ 0 2,5 ⋅ 0 
+  +  = 0,8 .
1 416  0,194 ⋅ sin 46o 0,1397 
Santvaros juostos atsparis:
N 0,Rd = 13 (1 + 0,02δ ) ⋅ t02 f y ,d γ c = 13(1 + 0,02 ⋅ 28)0,006 2 ⋅ 323 000 ⋅1 = 236 kN . 99 p.
2
N  2

γ 02 = 1 − 0,5  02,Ed  = 1 − 0,5 672 

 = 0,769 ,
A f  −4
 30,6 ⋅10 ⋅ 323 000 
99 p.
 0 y ,d 
γ r 2 = 1,
1,3ζ1, 2 (1 + 0,02δ ) 1,3 ⋅ 0,79(1 + 0,02 ⋅ 28)
ε1, 2 = 1 − = 1− = 0,756 , 4.1 lentel÷
1 + 0,04δ 1 + 0,04 ⋅ 28

ζ1, 2 = 1 − 0,4(1 − c1, 2 / d 0 ) = 1 − 0,4(1 − 0,025 0,1683) = 0,79 ,

4 4

d1 168,3
β1 = = = 1 > 0,7 , tai ψ1 = 1,05β1 (1 + 0,15β1 ) = 1,05 ⋅1(1 + 0,15 ⋅1) = 1,2 . 99 p.
d 0 168,3
d 2 139,7
β2 = = = 0,83 > 0,7 , tai 99 p.
d 0 168,3
ψ 2 = 1,05β2 (1 + 0,15β2 ) = 1,05 ⋅ 0,83(1 + 0,15 ⋅ 0,83) = 0,98 .
n
sin α i  sin 44o   sin 46o 
∑ε µ N ij i i , Ed
ψi
=  0,756 ⋅1 ⋅ ( −521)  +  0,756 ⋅ 0,8 ⋅ 416
1,2  
=
0,98 
(4.20)
i =1 
43,3 ≤ γ 0 j γ rj N 0, Rd = 0,769 ⋅ 1 ⋅ 236 = 181,5 kN ,

n = 2.
sin α1 sin 44o
N1,Ed = − 521 = 302 kN < 2 ⋅ N 0, Rd = 2 ⋅ 236 = 472 kN . (4.21)
ψ1 1,2

sin α 2 sin 46o

N 2, Ed = 416 = 305 kN < 2 ⋅ N 0,Rd = 2 ⋅ 236 = 472 kN . (4.21)
ψ2 0,98
 81

Santvaros juostos atsparis yra pakankamas.

3. Tinklelio elementų atspario tikrinimas prijungimo prie juostos vietoje.

χ = 0,008 , nes ζ1, 2 = 0,79 < 0,85 , γ cd = 1 ,

N1,Ed (1 + χδ) 521(1 + 0,008 ⋅ 28)

= = 0,64 ≤ 1 (4.22)
A1γ d 1γ cd f y ,d 30,6 ⋅10 −4 ⋅1 ⋅1⋅ 323 000

N 2,Ed (1 + χδ ) 416(1 + 0,008 ⋅ 28)

= = 0,93 ≤ 1 (4.22)
A2 γ d 2 γ cd f y ,d 21,2 ⋅10 −4 ⋅ 0,8 ⋅1⋅ 323 000
Jungties laikomoji galia yra pakankama.

7 pavyzdys. Sud÷tinio skerspjūvio sijos montuojamosios varžtin÷s jungties Reglamento

skaičiavimas 8 priedas
Sud÷tinio skerspjūvio sijos aukštis hc =1600 mm, juostų plotis b f =500 mm,
juostų storis t f =25 mm. Sienel÷s aukštis hw =1550 mm, jos storis t w =14 mm.
Konstrukcija pagaminta iš plieno S355JR pagal LST EN 10025-2 [7.29].
Montuojamojoje varžtin÷je jungtyje veikia lenkiamasis momentas M Ed =5560
kNm ir skersin÷ j÷ga VEd =2490 kN. Konstrukcijos dalims sujungti naudojami
10.9 kokyb÷s klas÷s varžtai pagal LST EN ISO 4014. Varžtų skersmuo d =30
mm, skylių d 0 =36 mm.

STR
Varžtų skerspjūvio grynasis plotas Ab ,net =561 mm2. 2.05.05:2005,
7.32 lentel÷
Skaičiuotinis įtempiamųjų varžtų tempiamasis plieno stipris
STR
f bh,d = 0,7 f bu = 0,7 ⋅1000 =700 MPa. 2.05.05:2005,
(6.3) formul÷
Jungiamieji paviršiai valomi šratais nekonservuojant. Varžtų įtempimas
reguliuojamas pagal sukimo momentą. Tada jungties trinties ir patikimumo
 82
koeficientai: STR
µ h =0,58 ; γ h =1,35 2.05.05:2005,
7.34 lentel÷
7.1. Juostų jungtis
Apskaičiuojame juostoms tenkantį lenkiamąjį momentą

M f = M Ed⋅ J f / J y = 5560 ⋅ 15504 × 10 −6 / 19848 × 10 −6 =4343 kNm.

(5.10)

Juostoms ir jų antd÷klams tenkanti įrąža (ašin÷ j÷ga)

N f = M f / h f = 4343 /(1,60 − 0,025) =2757 kN.

(5.11)

Skaičiuotinis jungties vieno varžto ir vienos trinties plokštumos atsparis

f bh,d γ b Ab ,net µ h 700 × 103 ⋅ 0,9 ⋅ 5,61×10 −4 ⋅ 0,58 STR

Fbh ,Rd = = =152 kN.
γh 1,35 2.05.05:2005
(7.146)
Reikiamas antd÷klų prijungimo prie juostų varžtų skaičius (vienoje sandūros
pus÷je)

Nf 2757
n≥ = = 10,1 vnt.
Fbh, Rd nsl γ c 152 ⋅ 2 ⋅ 0,9 (5.12)

Parenkame 12 varžtų (išd÷stytų dviem eil÷mis).

7.2. Sienel÷s jungtis

Apskaičiuojame sijos sienelei tenkantį lenkiamąjį momentą

M w = M Ed⋅ J w / J y = 5560 ⋅ 4344 × 10 −6 / 19848 × 10 −6 =1217 kNm.

(5.13)
Atsižvelgiant į sijos sienel÷s aukštį, juostų ir jos antd÷klų storį, pasirenkamas
didžiausias atstumas tarp kraštinių varžtų amax =1,37 m. Numatoma išd÷styti
varžtus trimis stačiosiomis eil÷mis.

Apskaičiuojama parametro α k reikšm÷

Mw 1217
αk = = =1,948.
m ⋅ Fbh , Rd ⋅ amax 3 ⋅ 152 ⋅ 1,37 7 priedas,
Atsižvelgiant į parametro α k reikšmę parenkama 10 gulsčiųjų varžtų eilių. (3.9)
Atstumas tarp varžtų gulsčiųjų eilių priimamas pagal konstrukcinius reikalavimus
lygus 150 mm, o a5 =170 mm (žr. 5.5 pav.). 7 priedas,
3.19 lentel÷
Didžiausia nuo lenkiamojo momento kraštiniams varžtams tenkanti įrąža

amax 1,37
N b,M = M w = 1217 =144,0 kN,
m ∑ ai2
3 ⋅ 3,86 (5.14)
 83

čia: ∑ ai2 = a12 + a22 + a32 + a42 + a52 = 1,37 2 + 1,07 2 + 0,77 2 + 0,47 2 + 0,17 2 =3,86 m2
Parenkame 30 varžtų, išd÷stytų 3 stačiosiomis ir 10 gulsčiųjų eilių.

Vienam jungties varžtui tenkanti šlyties j÷ga

V 2490
N b,V = w = =83 kN.
n 30 (5.15)

Didžiausia vienoje iš vertikaliųjų eilių tenkanti kraštiniams varžtams įrąža

N b,max = (N ) + (N )
b ,M
2
b ,V
2
= (144 )2 + (83)2 =166,2 kN. (5.16)

Labiausiai apkrauto įtempiamojo sienel÷s varžto stiprumo sąlyga

N b ,max 166,2
= = 0,607 ≤ 1,0 .
Fbh, Rd nsl γ c 152 ⋅ 2 ⋅ 0,9 (5.17)

Labiausiai apkrauto įtempiamojo varžto stiprumas yra pakankamas.

Įtempiamųjų varžtų išankstinio įtempimo j÷ga

Fp ,Cd = f bh ,d Ab ,net = 700 × 103 ⋅ 5,61× 10 −4 = 392,7 kN. (5.18)

_______________________________________________