INFOLEX ID 756900 RegNr 3K-3-509-2013

<html xmlns:v="urn:schemas-microsoft-com:vml"
xmlns:o="urn:schemas-microsoft-com:office:office"
xmlns:w="urn:schemas-microsoft-com:office:word"
xmlns:x="urn:schemas-microsoft-com:office:excel"
xmlns:p="urn:schemas-microsoft-com:office:powerpoint"
xmlns:a="urn:schemas-microsoft-com:office:access"
xmlns:dt="uuid:C2F41010-65B3-11d1-A29F-00AA00C14882"
xmlns:s="uuid:BDC6E3F0-6DA3-11d1-A2A3-00AA00C14882"
xmlns:rs="urn:schemas-microsoft-com:rowset" xmlns:z="#RowsetSchema"
xmlns:b="urn:schemas-microsoft-com:office:publisher"
xmlns:ss="urn:schemas-microsoft-com:office:spreadsheet"
xmlns:c="urn:schemas-microsoft-com:office:component:spreadsheet"
xmlns:odc="urn:schemas-microsoft-com:office:odc"
xmlns:oa="urn:schemas-microsoft-com:office:activation"
xmlns:html="http://www.w3.org/TR/REC-html40"
xmlns:q="http://schemas.xmlsoap.org/soap/envelope/" xmlns:D="DAV:"
xmlns:mt="http://schemas.microsoft.com/sharepoint/soap/meetings/"
xmlns:x2="http://schemas.microsoft.com/office/excel/2003/xml"
xmlns:ois="http://schemas.microsoft.com/sharepoint/soap/ois/"
xmlns:dir="http://schemas.microsoft.com/sharepoint/soap/directory/"
xmlns:ds="http://www.w3.org/2000/09/xmldsig#"
xmlns:dsp="http://schemas.microsoft.com/sharepoint/dsp"
xmlns:udc="http://schemas.microsoft.com/data/udc"
xmlns:xsd="http://www.w3.org/2001/XMLSchema"
xmlns:sub="http://schemas.microsoft.com/sharepoint/soap/2002/1/alerts/"
xmlns:ec="http://www.w3.org/2001/04/xmlenc#"
xmlns:sp="http://schemas.microsoft.com/sharepoint/"
xmlns:sps="http://schemas.microsoft.com/sharepoint/soap/"
xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance"
xmlns:udcs="http://schemas.microsoft.com/data/udc/soap"
xmlns:udcxf="http://schemas.microsoft.com/data/udc/xmlfile"
xmlns:udcp2p="http://schemas.microsoft.com/data/udc/parttopart" xmlns:st="#"
xmlns="http://www.w3.org/TR/REC-html40">
<head>
<link rel=File-List href="TPdocXML_files/filelist.xml">

<title>Test Word Document</title>
<style>
</style>
</head>
<body lang=LT link=blue vlink=blue style='tab-interval:36.0pt'>
<div class=Section1>
<div>
Dokumentas atspausdintas iš teismų praktikos paieškos sistemos INFOLEX. Praktika (<a
href="http://www.teismupraktika.lt/">www.teismupraktika.lt</a>)
<o:p></o:p>
<o:p> </o:p>
Kortelė: <o:p></o:p>
756900_RegNr_3K-3-509/2013<o:p></o:p>
<div style='mso-element:para-border-div;border:none;border-bottom:solid windowtext

1.0pt;
mso-border-bottom-alt:solid windowtext .75pt;padding:0cm 0cm 1.0pt 0cm'>
<a
href='http://www.infolex.lt/tp/756900'>http://www.infolex.lt/tp/756900</a><o:p></o:
p>
<o:p> </o:p>
</div>
Santrauka: <o:p></o:p>
Ieškovas prašė įpareigoti atsakovą nutraukti identiško ieškovo gaminamiems
baldams dizaino baldų gamybą ir pardavimą, uždrausti naudoti ieškovo baldų dizainus
ir priteisti kompensaciją. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai ieškinį
atmetė. Ieškovas pateikė kasacinį skundą.<o:p></o:p>

12.0pt'>LAT nurodė, kad teisės į dizainą saugomas dizainas, registruotas kurioje
nors ES valstybėje narėje ar jos atžvilgiu, taip pat turi teisę į apsaugą pagal tos
valstybės autorinės teisės įstatymą nuo tos dienos, kai tas dizainas buvo sukurtas
ar išreikštas kokia nors forma. Jeigu tam tikras gaminys nėra įregistruotas kaip
dizainas, jis gali būti saugomas kaip autorių teisių objektas (taikomosios dailės
kūrinys), tačiau tik tuo atveju, jeigu atitinka autorių teisės keliamus
reikalavimus. Teismai ieškovui priklausančių gaminių pagrįstai nevertino kaip
atitinkančių originalumo reikalavimą, tam, kad šie galėtų būti saugomi kaip autorių
teisių objektai, nes ieškovas nepaneigė susidariusio bendro įspūdžio, kad baldų
dizainą sudaro išskirtinai tokios rūšies baldams būdingos savybės (kad ieškovo
gaminami baldai, jų dizainas išsiskyrė iš kitų gamintojų gaminamų baldų
originalumu, kas leistų juos atskirti nuo kitų panašių gaminių pagal formą, spalvą
ar kitus skiriamuosius požymius) ir kad objektyviai nėra būdingi atitinkamos rūšies
baldams. Tapačių ar panašių gaminių buvimas rinkoje savaime nebūtinai reiškia
ieškovo teisių pažeidimą, pastarajam neįrodžius fakto, kad atsakovas kopijavo
būtent nuo jo, taip pat neįvertinus autoriaus saviraiškos galimybių veikiant tam
tikroje srityje, tam tikriems gaminiams dėl jų paskirties būdingų funkcinių savybių
ir pan.<o:p></o:p>

12.0pt'>LAT paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį.
<o:p></o:p>
<o:p> </o:p>
<div style='text-align:justify;'><html xmlns:o="urn:schemas-

microsoft-com:office:office"
xmlns:w="urn:schemas-microsoft-com:office:word"
xmlns="http://www.w3.org/TR/REC-html40">
<head>
<meta http-equiv=Content-Type content="text/html; charset=utf-8">
<meta name=ProgId content=Word.Document>
<meta name=Generator content="Microsoft Word 11">
<meta name=Originator content="Microsoft Word 11">
<link rel=File-List
href="cafca3a3-9c8f-4758-a2f6-ffd18f907e1d_files/filelist.xml">
<title>Civilinė byla Nr</title>
<style>
</style>
</head>
<body lang=LT style='tab-interval:64.8pt'>
<div class=Section1>
<div>
<o:p> </o:p>









Civilinė byla Nr. 3K-3-509/2013<o:p></o:p>
 &
nbsp;
 &nbsp
; &nbs
p; &nb
sp;



Proceso Nr. 2-55-3-01799-2009-2<o:p></o:p>
 &nb
sp;



Procesinio sprendimo kategorijos: 84, <o:p></o:p>
 &
nbsp;


86, 89<o:p></o:p>
(S) <o:p></o:p>
 &
nbsp;


<o:p></o:p>
 <o:p></o:p>
<o:p> </o:p>

align:center'> <o:p></o:p>
<h1 align=center style='margin:0cm;margin-bottom:.0001pt;text-align:center;

page-break-after:avoid'>LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS
TEISMAS <o:p></o:p></h1>
 <o:p></o:p>

page-break-after:avoid'>N U T A R T I
S<o:p></o:p></h1>

page-break-after:avoid'>LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU<o:p></o:p></h2>

page-break-after:avoid'>2013 m. lapkričio 4
d.<o:p></o:p></h1>
Vilnius
<o:p></o:p>
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Vasarienės
ir Vinco Versecko,<o:p></o:p>
 <o:p></o:p>
indent:42.55pt'>rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo
uždarosios akcinės bendrovės „Zbiga“ kasacinį skundą dėl Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 2 d. nutarties ir
Vilniaus
apygardos teismo 2011 m. gegužės 19 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje
pagal uždarosios akcinės bendrovės „Zbiga“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei
bendrovei „Gintaro baldai“ dėl autorių teisių ir sąžiningos konkurencijos
pažeidimo, trečiasis asmuo Z. J.<o:p></o:p>
indent:42.55pt'> <o:p></o:p>
indent:42.55pt'>Teisėjų
kolegija <o:p></o:p>
n u s t a t ė
:<o:p></o:p>

I.

Ginčo esmė<o:p></o:p>
indent:42.55pt'>Byloje
kilo ginčas dėl atsakovo teisės gaminti baldus, tapačius ir (arba) panašius į
ieškovo gaminamus baldus. <o:p></o:p>
indent:42.55pt'>Ieškovas
UAB „Zbiga“, patikslinęs ieškinio reikalavimus, teismo prašė įpareigoti atsakovą
UAB „Gintaro baldai“ nutraukti baldų „Gabija“ ir „Tyra“ gamybą ir pardavimus;
uždrausti atsakovui UAB „Gintaro baldai“ bet kokiu būdu naudoti ieškovui UAB
„Zbiga“ priklausančius baldų „MM-1“ ir „MM-5“ dizainus, taip pat gaminti,
siūlyti parduoti, parduoti, pateikti į rinką, nuomoti, teikti panaudai ar
kitaip perduoti nuosavybėn arba valdyti, eksportuoti ir kaupti; priteisti iš
atsakovo UAB „Gintaro baldai“ 52 000 Lt kompensaciją ir bylinėjimosi
išlaidas.<o:p></o:p>
indent:42.55pt'>Pagal
2003 m. balandžio 24 d. Sutartį dėl autorių teisių perleidimo
autorius Z. J. perleido UAB „Zbiga“ autorių teises į baldo „MM-1“ dizainą ir
konstrukciją, o pagal 2006 m. lapkričio 8 d. Sutartį – autorių teises
į baldo „MM-5“ dizainą ir konstrukciją. Ieškovas UAB „Zbiga“ baldais pradėjo
prekiauti po kelių mėnesių nuo autoriaus teisių perėmimo. Atsakovas UAB
„Gintaro baldai“, ieškovo teigimu, neturėdamas jo leidimo, gamina ir prekiauja
baldais „Gabija“ ir „Tyra“, kurių dizainas tapatus ieškovo gaminamų baldų
„MM-1“ ir „MM-5“ dizainui, taip pažeisdamas ieškovo UAB „Zbiga“ autorių
turtines teises, o tai reiškia tiek turtinės, tiek ir neturtinės žalos ieškovui
padarymą. Vertindamas pažeidėjo kaltės formą, pažeidimo trukmę ir mastą,
apyvartą, atsakovo elgesį po pretenzijos pateikimo, ieškovas prašo priteisti
400 minimalių gyvenimo lygių kompensaciją (52 000 Lt).<o:p></o:p>
indent:42.55pt'>Ieškovo
manymu, atsakovo nesąžiningos konkurencijos veiksmai pasireiškia Konkurencijos
įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 5 punkte draudžiamų veiksmų padarymu,
t. y. kito ūkio subjekto gaminio ar pakuotės imitavimu to gaminio ar
pakuotės formos, spalvos ar kitų skiriamųjų požymių kopijavimu, jeigu tai gali
klaidinti dėl gaminio tapatybės arba jeigu šiais veiksmais siekiama
pasinaudojant kito ūkio subjekto reputacija gauti nesąžiningos naudos,
atlikimu.
<o:p></o:p>
 <o:p></o:p>
II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo
nutarties esmė<o:p></o:p>
indent:42.55pt'>Vilniaus
apygardos teismas 2011 m. gegužės 19 d. sprendimu ieškinį atmetė ir
priteisė iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. <o:p></o:p>
indent:42.55pt'>Teismas
konstatavo, kad Lietuvoje dizainas gali būti saugomas ir pagal sui generis
dizaino teisės normas, ir pagal autorių teisę. Pagal Dizaino įstatymą
įregistruotas dizainas įgyja dvigubą apsaugą, o neregistruotas gali būti
saugomas pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą (toliau – ATGTĮ).
Neįregistruotas dizainas gali būti saugomas, tačiau tam būtinos tam tikros
sąlygos.<o:p></o:p>
indent:42.55pt'>Byloje
nepaneigta Z. J. autorystė baldų „MM-1“ ir „MM-5“ eskizams (1886-09-09 Berno
konvencijos „Dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos“ 15 straipsnis,
ATGTĮ 6 straipsnis, įtvirtinantys autorystės prezumpciją). <o:p></o:p>
indent:42.55pt'>Atitinkamų
linijų visuma, sukurianti išorinį baldo vaizdą, pripažintina dizainu, todėl Z.
J. brėžiniuose yra išreikštas išoriškai suvokiamas baldo dizainas,
neatspindintis medžiagų tekstūros, spalvinių derinių ir kitų savybių (Dizaino įstatymo 2
straipsnio 1 dalis).<o:p></o:p>
indent:42.55pt'>Autorių
teisių objektai yra ir taikomosios dailės kūriniai (ATGTĮ 4 straipsnio 2 dalies
10 punktas) – bet kokie rankų darbo ar pramoniniu būdu sukurti dailės kūriniai,
skirti praktiniam naudojimui. Tam, kad kūrinys būtų
laikomas autorių teisių objektu ir jam būtų taikoma autorių teisių apsauga, jis
turi atitikti tris kriterijus: originalumo, kūrybinės veiklos rezultato ir
objektyvios išraiškos formos. Originalumo samprata yra teismų praktikos
aiškinimo ir doktrinos dalykas, kiekvienu konkrečiu atveju teismas nustato
kriterijus, leidžiančius vieną darbo rezultatą laikyti originaliu, o kito – ne.
Taikomosios dailės kūriniams nėra keliami meniškumo
reikalavimas, subjektyvusis originalumo reikalavimas, tačiau būtina, kad
kūrinys būtų savarankiškos kūrybinės veiklos rezultatas, turintis savitumo,
todėl ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad panaudoti ginčo baldų dizainų
elementai, sudarantys tokių dizainų vaizdą, objektyviai nėra būdingi atitinkamos
rūšies baldams ir turi kokio nors savitumo. Ieškovas teismui įrodymų, kad Z.
J. ginčo baldų dizainą sukūrė išskirtinai
savarankiškai ir kad toks dizainas yra pakankamai originalus, jog patektų į
autorių teisių objektų ratą, nepateikė ir nepaneigė susidariusio bendro
įspūdžio, kad baldų dizainą sudaro išskirtinai tokios rūšies baldams būdingos
savybės. Atitinkamo modelio baldus pirma pradėjo gaminti Latvijos įmonė SIA
„EKROS“, viešoje internetinėje erdvėje yra paskelbta informacija apie
atitinkamų vizualiai panašių baldų gamybą ir platinimą, kas sudaro pagrindą
abejoti kūrinio originalumu ir savitumu. Teismas konstatavo, kad ginčo dizainas
nėra pakankamai originalus, kad būtų saugomas ATGTĮ.<o:p></o:p>
indent:42.55pt'>Teismas
nurodė, kad ieškovas, siekdamas pagrįsti pareikštus reikalavimus, privalo
įrodyti, jog atsakovo UAB „Gintaro baldai“ gaminamų baldų „Tyra“ ir „Gabija“
dizainai yra tapatūs Z. J. sukurto baldų dizainui, t. y. jų kopijos.
Sprendžiant dizainų tapatumo klausimą, pagrindinis kriterijus turi būti tai, ar
informuotam vartotojui atsakovo gaminamų baldų vaizdas vizualiai sudaro bendrą
įspūdį, kuris yra skirtingas nuo atsakovo gaminamų baldų, ar priešingai –
informuotas vartotojas turi pagrindą manyti, kad tai yra tokie pat baldai, jų
kopija. Informuotu vartotoju nepripažįstami asmenys, turintys specialių žinių
dizaino srityje – dizaineriai, architektai, baldų pramonės atstovai ir pan., o
pripažintini asmenys, geriau informuoti už paprastą (eilinį) vartotoją,
žinantys ir suprantantys nagrinėjamą problemą. Ieškovas įrodymų apie informuoto
vartotojo ginčo baldų vertinimą teismui nepateikė. Teismas sprendė, kad
pateiktos eksperto T. K. palyginimo išvados neatitinka nurodytų kriterijų ir
nėra pakankamas įrodymas. Be to, šios išvados buvo atliktos, įvertinus ir
dizaino elementus, kurių Z. J. sukurtuose eskizuose nėra užfiksuota (spalvos,
naudotos medžiagos ir kt.), t. y. įvertinus savybes, kurių autorius
nesukūrė.<o:p></o:p>
indent:42.55pt'>Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija 2013 m. sausio 2 d.
nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 19 d. sprendimą paliko nepakeistą. <o:p></o:p>
kolegija pažymėjo, kad ieškovas UAB ,,Zbiga“ yra gaminamų baldų ,,MM-1“ ir
,,MM-5“ kaip taikomosios dailės kūrinių dizaino savininkas, todėl, siekdamas
apginti savo autorines teises į šių baldų dizainą, turėjo įrodyti, kad šie
baldai yra originalūs ir išsiskiria iš kitų tos pačios rūšies kūrinių, t. y.
tam tikrų požymių visuma leidžia šiuos baldus atpažinti tarp kitų panašių
baldų, atskirti nuo atsakovo UAB ,,Gintaro baldai“ gaminamų baldų ,,Tyra“ ir
,,Gabija“.<o:p></o:p>
kolegija konstatavo, kad ieškovas ginčijamų gaminių informuotų vartotojų
tyrimui nepateikė, teiginio, kad jo ir atsakovo gaminami baldai yra tapatūs,
neįrodė. Pirmosios instancijos teismas eksperto T. K. išvadą dėl ieškovo ir
atsakovo gaminamų baldų tapatumo, nesant informuotų vartotojų tyrimo, pagrįstai
laikė netinkamu įrodymu.<o:p></o:p>
kolegija pažymėjo, kad Konkurencijos įstatymo draudžiama tik nesąžininga
konkurencija. Ieškovo ir atsakovo konkuravimas tarpusavyje šio įstatymo nėra
draudžiamas, jeigu neįrodomas nesąžiningumas. Teisėjų kolegija konstatavo, kad
ieškovas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, įrodymų,
patvirtinančių atsakovo pasinaudojimą ieškovo reputacija, nepateikė. Byloje
nenustatyta, kad ieškovo gaminami baldai, jų dizainas išsiskyrė iš kitų
gamintojų gaminamų baldų originalumu, kas leistų juos atskirti nuo kitų panašių
gaminių pagal formą, spalvą ar kitus skiriamuosius požymius, kurie galėtų
klaidinti vartotojus dėl gaminių tapatybės. Pažymėtina, kad ieškovo gaminami
baldai yra skirti atitinkamoms funkcijoms – sėdėjimui, gulėjimui, todėl
pripažintina, kad funkcionalumo siekimas nėra Konkurencijos įstatymo
pažeidimas, nes nėra būdo protingomis priemonėmis užkirsti kelią klaidinimo
galimybei pašalinti. Taip pat ieškovas neįrodė, kad jo gaminamų baldų dizainas
turi individualių savybių, dėl ko yra originalus, o pagaminti baldai yra
tapatūs atsakovo gaminamiems ir pardavinėjamiems baldams.<o:p></o:p>
indent:42.55pt'> <o:p></o:p>
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai
argumentai<o:p></o:p>
 <o:p></o:p>
Kasaciniu skundu ieškovas UAB „ZBIGA“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų
skyriaus kolegijos 2013 m. sausio 2 d. nutartį ir Vilniaus apygardos
teismo 2011 m. gegužės 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –
ieškinį tenkinti; priteisti kasatoriaus turėtas bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais
argumentais:<o:p></o:p>
1. Kasatoriaus teigimu, teismai, spręsdami klausimą dėl
ieškovo gaminamų baldų „MM-1“ ir „MM-5“ dizainų, kaip autorių teisių objektų,
originalumo, nepagrįstai vadovavosi Dizaino įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi,
kuri šioje byloje netaikoma. Teisės doktrinoje nurodoma, kad jeigu dizainas yra
originalus individualios kūrybos rezultatas, jis saugomas pagal autorių teisę
kaip taikomojo meno kūrinys. Ieškovas gynė savo autorių teises į baldus „MM-1“
ir „MM-5“ kaip taikomosios dalies kūrinius pagal ATGTĮ, o ne kaip dizainus
pagal Dizaino įstatymą. Dėl to teismai, kasatoriaus teigimu, vertindami baldų
„MM-1“ ir „MM-5“ originalumą, turėjo taikyti ne Dizaino įstatymo 6 straipsnio 1
dalį, o ATGTĮ 4 straipsnio 1 dalį.<o:p></o:p>
style='color:black'>Kasatoriaus teigimu, jis savo procesiniuose dokumentuose
motyvuotai išaiškino, kad jo gaminami baldai „MM-1“ ir „MM-5“ atitinka visus
kūrinio originalumo kriterijus, todėl jie laikytini kūriniais pagal ATGTĮ 4
straipsnio 1 dalį.<o:p></o:p>
style='color:black'>Kasatoriaus vertinimu, teismai, konstatuodami, kad ieškovas
yra gaminamų baldų „MM-1“ ir „MM-5“ taikomosios dailės kūriniu dizaino
savininkas, faktiškai patvirtino, kad jie atitinka visus ATGTĮ 4 straipsnio 1
dalyje numatytus kriterijus, įskaitant originalumą.<o:p></o:p>
2.
Kasatoriaus teigimu, teismai, spręsdami klausimą dėl
atsakovo ir ieškovo baldų tapatumo, nepagrįstai netaikė ATGTĮ 2 straipsnio 23
dalies; teismai neturėjo pagrindo vadovautis informuoto vartotojo koncepcija,
t. y. taikyti Dizaino įstatymo 36 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai,
kad ieškovas gynė savo autorių teises į baldus kaip taikomosios dalies kūrinius
pagal ATGTĮ, o ne dizainus pagal Dizaino įstatymą, teismai neturėjo teisinio
pagrindo taikyti Dizaino įstatymo nuostatas, reglamentuojančias dizaino
tapatumo vertinimą. Pagrindinis vaidmuo, vertinant kūrinių tapatumą pagal
ATGTĮ, tenka bendram, integruotam jos visumos suvokimui. Nereikšmingi skirtumai
negali nulemti kūrinių originalumo. Vertinant kūrinius bendras jų visumos
įspūdis turi būti toks, kad kūriniai atrodo tapatūs. Išvada dėl kūrinių
tapatumo gali būti padaryta vertinant pateiktus kūrinių pavyzdžius, taip pat
pasitelkiant atitinkamos srities specialistus. Kasatoriaus teigimu, teismai
tinkamai neįvertino specialisto T. K., kuris
turi specialias žinias dizaino srityje, baldų palyginimo išvadas bei
nepagrįstai jas atmetė kaip netinkamus įrodymus.<o:p></o:p>
style='color:black'>Kasatoriaus vertinimu, atsakovo ir ieškovo baldų tapatumas
tiek pagal bendrąsias, tiek individualiąsias savybes buvo akivaizdus, netgi be
specialisto išvados, tiesiog sugretinus atsakovo ir ieškovo baldų
vaizdus.<o:p></o:p>
indent:41.85pt;background:white'>3. Kasatoriaus teigimu, teismai, nustatydami, kad ieškovas
nepateikė įrodymų dėl baldų originalumo, lyginamųjų ieškovo ir atsakovo baldų
tapatumo, taip pat konstatuodami, kad specialisto T. K. išvada dėl ieškovo ir atsakovo gaminamų baldų tapatumo yra
netinkamas įrodymas, pažeidė <a name="n_0">CPK</a> 177, 183 ir 185
straipsnius.<o:p></o:p>
Kasatoriaus
vertinimu, teismai nepagrįstai ignoravo ieškovo
paaiškinimus, pateiktus procesiniuose dokumentuose, dėl ieškovo baldų
originalumo pagal visus teisės doktrinoje originalumui keliamus reikalavimus,
taip pat ieškovo atliktą detalų ir motyvuotą ieškovo ir atsakovo baldų
palyginimą bei padarytą pagrįstą išvadą, kad jie yra tapatūs.
<o:p></o:p>
4.
Teismai netinkamai aiškino ir taikė Konkurencijos
įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 5 punktą, siedami jį tik su gaminio skiriamųjų
požymių kopijavimu. Šiame straipsnyje nurodytas pavyzdinis sąrašas veiksmų,
kuriais pakenkiama kito subjekto galimybėms konkuruoti. Skiriamųjų požymių
kopijavimas yra tik vienas iš galimų veiksmų, kuriuo gali būti atliekami
nesąžiningos konkurencijos veiksmai. Ieškovas įrodinėjo, kad atsakovas
neteisėtai gamina ir pardavinėja baldus „Gabija“ ir „Tyra“, kurie yra baldų
„MM-1“ ir „MM-5“ kopijos, paprastam vartotojui gali būti sunku atskirti, kuris
gaminys yra atsakovo, kuris – ieškovo, todėl vartotojai gali būti suklaidinti
dėl gaminio tapatybės. Taigi, kasatoriaus vertinimu, atsakovo veiksmai atitiko
Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą nesąžiningos
konkurencijos veiksmą – kito subjekto gaminio (kaip visumos)
kopijavimą.<o:p></o:p>
indent:42.95pt;background:white'> <o:p></o:p>
indent:42.95pt;background:white'>Trečiasis
asmuo Z. J. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie kasacinio
skundo.<o:p></o:p>
 <o:p></o:p>
Atsiliepimu
į kasacinį skundą atsakovas UAB „Gintaro baldai“ prašo ieškovo kasacinio skundo
netenkinti; priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas
tokiais argumentais:<o:p></o:p>
1. Pagal į bylą pateiktus Z. J. baldų „MM-1“ ir „MM-5“ brėžinius teismai teisingai
konstatavo, kad juose yra išreikštas išorinis suvokiamas baldų dizainas,
neatspindintis medžiagų tekstūros, spalvinių derinių ir kitų
savybių.<o:p></o:p>
Atsakovo teigimu, pagal ATGTĮ 4 straipsnio 1
dalį tam, kad kūrinys būtų laikomas autorių teisių objektu ir jam būtų taikoma
autorių teisių apsauga, jis turi atitikti tris kriterijus: originalumo,
kūrybinės veiklos rezultato ir objektyvios išraiškos formos. Taigi kūrinys yra
saugomas ne todėl, kad jam būdingas tam tikras turinys, o dėl to, kad tas
turinys yra įgavęs originalią, savitą išraiškos formą.<o:p></o:p>
style='color:black'> Teismai, spręsdami klausimą dėl atsakovo ir ieškovo baldų
tapatumo, pagrįstai taikė Dizaino įstatymo nuostatas ir vadovavosi aktualia
teismų praktika. Net jeigu ieškovas dizaino gynimo siekė pagal ATGTĮ, dizaino
tapatumo vertinimas taikomosios dailės kūrinio aspektu nėra įmanomas,
atskiriant nuo dizaino sampratos ir tapatumo suvokimo pagal Dizaino
įstatymą.<o:p></o:p>
indent:42.55pt;background:white'>Atsakovo
vertinimu, kasatorius, teismui pateikdamas tik
palyginamų baldų spalvotas šviesokopijas ir gaminių dizaino palyginimo išvadas,
surašytas Lietuvos dizainerių sąjungos pirmininko dizainerio T. K. ir vertindamas jas kaip rašytinius įrodymus, nepateikdamas
jokių kitų įrodymų, neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo
reikalavimus.<o:p></o:p>
style='color:black'>Norint patvirtinti gaminamų baldų originalumą, ieškovui
tenka pareiga įrodyti, kad panaudoti ginčo baldų dizainų elementai, sudarantys
tokių dizainų vaizdą, objektyviai nėra būdingi atitinkamos rūšies baldams ir
turi kokio nors savitumo. Ieškovas privalėjo įrodyti, kad atsakovo UAB „Gintaro
baldai“ gaminamų baldų „Tyra“ ir „Gabija“ dizainas yra tapatus Z. J. sukurto baldų dizainui, t. y. jų kopijos, be kita ko,
privalėjo pateikti ne specialisto išvadas ir spalvotas šviesokopijas, o
pasiremti pagrindiniu kriterijumi, nustatant tapatumą – informuoto vartotojo
institutu.<o:p></o:p>
style='color:black'> Atsakovo teigimu, kasatorius nepagrindė ir neįrodė, kad
atsakovas, gamindamas baldus „Tyra“ ir „Gabija“, pažeidė Konkurencijos
įstatymą, todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai atmetė
ieškovo reikalavimus.<o:p></o:p>
indent:42.95pt;background:white'> <o:p></o:p>
indent:42.55pt;background:white'>Teisėjų
kolegija <o:p></o:p>
k o n s t a t u o j a: <o:p></o:p>

IV.

Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai<o:p></o:p>
align:justify'> &n
bsp;
<a name="n_1">CPK 353 straipsnio</a> 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas,
neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar)
nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Pagrindo peržengti
kasacinio skundo ribas nenustatyta (<a name="n_2">CPK 353 straipsnio</a> 2
dalis).<o:p></o:p>
align:justify'> &n
bsp;
Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį
skundą teisiniai argumentai. <o:p></o:p>
align:justify'> &n
bsp;
Dėl ginčo objektų vertinimo autorių teisės aspektu<o:p></o:p>
align:justify'> &n
bsp;
Dabartinė dizaino apsaugos koncepcija Europoje grindžiama vadinamuoju
kumuliatyvumo principu. 2001 m. gruodžio 12 d. Tarybos reglamento (EB) Nr.
6/2002 dėl Bendrijos dizaino, 96 straipsnio „Santykis su kitomis
nacionaliniuose įstatymuose numatytomis apsaugos formomis“ 2 dalyje nustatyta,
kad dizainas, kurį saugo Bendrijos dizainas, nuo to dizaino sukūrimo arba bet
kokio jo pavidalo užfiksavimo dienos taip pat saugomas pagal valstybių narių
autorių teisę. Kiekviena valstybė narė nustato apsaugos apimtį ir jos taikymo
sąlygas, taip pat originalumo laipsnį, kuris reikalingas norint turėti apsaugą.
1998 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/71/EB 17
straipsnyje „Ryšys su autorine teise“ nustatyta, kad teisės į dizainą saugomas
dizainas, registruotas kurioje nors valstybėje narėje ar jos atžvilgiu pagal
šią direktyvą, taip pat turi teisę į apsaugą pagal tos valstybės autorinės
teisės įstatymą nuo tos dienos, kai tas dizainas buvo sukurtas ar išreikštas
kokia nors forma. Kiekviena valstybė narė nustato, kokio masto ir kokiomis
sąlygomis tokia apsauga teikiama, taip pat reikalaujamą originalumo laipsnį.
Nacionalinėje teisėje, konkrečiai – Dizaino įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje
nustatyta, kad pagal šį įstatymą įregistruotas dizainas taip pat gali būti
saugomas pagal autorių teisę, jeigu jis išreikštas kokia nors objektyvia forma
(taip pat žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB
„Verslo žinios“ ir kiti v. UAB „Naujasis aitvaras“, bylos <a name="n_3">Nr.
3K-3-165/2008</a>). Jeigu tam tikras gaminys (jo dalis) nėra įregistruotas kaip
dizainas, jam dizaino teisinę apsaugą reglamentuojantys teisės aktai netaikomi;
tokiu atveju jis gali būti saugomas kaip autorių teisių objektas (taikomosios
dailės kūrinys), tačiau jeigu atitinka autorių teisės keliamus reikalavimus
(ATGTĮ 2 straipsnio 19, 27 dalys; 4 straipsnio 2 dalies 10 punktas).
<o:p></o:p>
indent:36.0pt'>Autorių
teisių objekto sąvokos tarptautiniai ir ES teisės aktai tiesiogiai nepateikia.
Pavyzdžiui, Berno konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos (toliau
– Berno konvencija) 2 straipsnyje pateikta literatūros ir meno kūrinių sąvokos
apibrėžtis, o terminas „autorių teisių objektai“ nevartojamas. Šis terminas
nevartojamas ir Pasaulio Intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) autorių
teisių sutartyje, ir Sutartyje dėl intelektinės nuosavybės apsaugos aspektų,
susijusių su prekyba (vadinamoji TRIPS sutartis) (taip pat žr., pvz., Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio
20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje T. V. v. AB „Žemprojektas“,
bylos <a name="n_4">Nr. 3K-3-536/2010</a>). Nacionalinėje teisėje (ATGTĮ 4
straipsnio 1 dalyje) nustatyta, kad autorių teisių objektai – originalūs
literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma
išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas. Taikomosios dailės kūriniai, minėta,
priskiriami prie autorių teisių objektų. Įstatymas taip pat apibrėžia, kad
taikomosios dailės kūrinys – bet koks rankų darbo ar pramoniniu būdu sukurtas
dailės kūrinys, skirtas praktiniam naudojimui. Ankstesnėje Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, konkrečiai – 2010 m. gruodžio 20 d.
nutartyje, priimtoje civilinėje byloje T. V. v. AB „Žemprojektas“, bylos
<a name="n_5">Nr. 3K-3-536/2010</a>, yra išsamiai nagrinėtas klausimas, susijęs
su požymiais, apibūdinančiais autorių teisių objektus. Kasacinis teismas šioje
nutartyje nurodė, kad pirmiausia autorių teisių objektais yra laikomi ne bet
kokios, o kūrybinės veiklos (žmogaus intelektinės veiklos), susijusios su
literatūra, menu ir mokslu, rezultatai, kurie yra išreikšti objektyvia forma.
Antrasis autorių teisių objektus apibūdinantis požymis yra originalumas –
pagrindinė sąlyga kūrinio teisinei apsaugai atsirasti. Teisės aktuose nėra
expressis
verbis pateiktos kūrinio originalumo sampratos: tai yra teismų praktikos ir
teisės doktrinos dalykas. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad originalumas
negali būti tapatinamas su naujumu. Svarbu pažymėti ir tai, kad originalus
kūrybinės veiklos rezultatas laikomas kūriniu ir saugomas, nepaisant jo meninės
vertės, taigi saugomi bet kokie kūriniai, net jeigu meniškai nevertingi. Kartu
pažymėtina, kad autorių teisės doktrinoje ir teismų praktikoje pripažįstama,
jog skirtingos kategorijos objektams keliama originalumo „kartelė“ nėra
vienoda. Pavyzdžiui, tokios kategorijos objektų, kaip kompiuterių programų,
duomenų bazių, fotografijų, taikomosios dailės kūrinių apsauga pagal autorių
teisę siejama su vadinamuoju objektyviuoju, bet ne subjektyviuoju originalumu
(taip pat žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje T.
V. v. AB „Žemprojektas“, bylos <a name="n_6">Nr. 3K-3-536/2010</a>).
Objektyvaus originalumo reikalavimas, palyginti su klasikiniu, yra žemesnio
lygio: kūrinio teisinei apsaugai nebūtinas ypatingas jo kūrybingumas,
savitumas ar individualumas kaip tokios apsaugos sąlyga. Kaip matyti iš teismų
procesinių sprendimų turinio, teismai, vertindami ieškovo gaminius („MM-1“ ir
„MM-5“) autorių teisės objektų aspektu, į šias aplinkybes atsižvelgė.
<o:p></o:p>
indent:36.0pt'>Bylą
nagrinėję teismai, įvertinę byloje susidėjusias faktines aplinkybes ir
atmesdami ieškinį, ieškovui priklausančių gaminių („MM-1“ ir „MM-5“) nevertino kaip
atitinkančių originalumo reikalavimui, tam, kad šie galėtų būti saugomi kaip
autorių teisių objektai, inter alia pažymėdami, jog ieškovas nepaneigė
susidariusio bendro įspūdžio, kad baldų dizainą sudaro išskirtinai tokios
rūšies baldams būdingos savybės (kad ieškovo gaminami baldai, jų dizainas
išsiskyrė iš kitų gamintojų gaminamų baldų originalumu, kas leistų juos
atskirti nuo kitų panašių gaminių pagal formą, spalvą ar kitus skiriamuosius
požymius) ir kad objektyviai nėra būdingi atitinkamos
rūšies baldams. Kasacinis teismas pažymi, kad konkretaus objekto
atitiktis autorių teisės keliamam originalumo reikalavimui yra fakto klausimas,
susijęs su byloje susidėjusių faktinių aplinkybių vertinimu (taip pat žr.,
pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2010 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje T. V. v. AB
„Žemprojektas“, bylos <a name="n_7">Nr. 3K-3-536/2010</a>). Faktinių bylos
aplinkybių pervertinimas nėra kasacinio teismo, patikrinančio žemesniųjų
instancijų teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, funkcija. O
pagal tai, kaip formuluojami kasacinio skundo argumentai, negalima daryti
išvados, jog bylą nagrinėję teismai būtų pažeidę procesiniame įstatyme
nustatytas įrodymų ir įrodinėjimo taisykles (<a name="n_8">CPK</a> 177, 183,
185 straipsniai). <o:p></o:p>
indent:36.0pt'>Kasaciniame
skunde teisingai nurodoma, kad ieškovas savo teises gynė autorių teisių, bet ne
dizaino teisių pagrindu, todėl bylą nagrinėję teismai, argumentuodami savo
procesinius sprendimus, be pagrindo rėmėsi atitinkamomis Dizaino įstatyme
įtvirtintomis nuostatomis, inter alia informuoto vartotojo kategorija,
kuri dizaino teisėje yra naudojama, kai vertinamos dizaino individualios
savybės (dizaino teisėje dizaino apsaugai be naujumo, keliamas individualių
savybių, o ne originalumo reikalavimas, kaip kad autorių teisėje). Kartu
pažymėtina, kad savaime ši aplinkybė (nurodyta teismų argumentacija) nelėmė
bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų neteisėtumo, nes, kaip minėta,
teismai ieškovo dizainus vertino taip pat ir autorių teisės aspektu,
pasisakydami dėl jų atitikties originalumo reikalavimui. Be to, kaip matyti iš
teismų procesinių sprendimų turinio, individualių savybių, kaip dizaino teisės
kategoriją bylą nagrinėję teismai naudojo lygindami ieškovo gaminius su
atsakovo gaminiais, bet ne spręsdami dėl ieškovo gaminių objektiškumo pagal
autorių teisę. Pažymėtina, kad tai, kas nėra originalu (ką konstatavo bylą
nagrinėję teismai, vertindami ieškovo gaminius „MM-1“ ir „MM-5“), nėra autorių
teisių apsaugos objektu, negali ir įgyti teisinės apsaugos, taigi ir apsaugos
nuo kopijavimo (ATGTĮ 2 straipsnio 23 dalis; 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Antra vertus, kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad, bet kokiu
atveju, pavyzdžiui, jeigu bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų
teismai būtų kitaip vertinę byloje susidėjusias faktines aplinkybes ieškovo
gaminių originalumo požiūriu, vertinant ieškovo teisių pažeidimo galimybę,
svarbu, jog ieškovas, pagal procesiniame įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo
taisykles (<a name="n_9">CPK 178 straipsnis</a>) turėtų įrodyti, kad atsakovas
gaminius nukopijavo būtent nuo ieškovo gaminių. O byloje esančių duomenų
pagrindu teismai konstatavo, kad atitinkamo modelio baldus pirma pradėjo
gaminti Latvijos įmonė SIA „EKROS“, ir ieškovas šios aplinkybės nepaneigė.
<o:p></o:p>
align:justify'> &n
bsp;
Dėl ginčo objektų vertinimo konkurencijos teisės aspektu<o:p></o:p>
align:justify'> <o:p></o:p>
indent:36.0pt'>Tarptautinėje
teisėje draudimas nuo nesąžiningos konkurencijos veiksmų atlikimo, įtvirtintas
Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės saugojimo 10bis straipsnyje „Nesąžininga konkurencija“,
kurio 2 dalyje nustatyta, kad nesąžininga konkurencija laikomas bet koks
konkurencijos veiksmas, prieštaraujantis sąžiningiems pramonės ir prekybos
reikalų vedimo papročiams, o šio straipsnio 3 dalyje numatytas pavyzdinis tokių
draudžiamų veiksmų sąrašas, inter alia nurodant, kad draudžiami visi
veiksmai, dėl kurių bet kuriuo būdu gali būti supainiotos įmonės, gaminiai arba
konkurento pramoninė ar prekybinė veikla. <o:p></o:p>
indent:36.0pt'>Konkurencijos
įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 5 punkte (įstatymo redakcija, galiojusi iki
2012 m. gegužės 1 d., kada įsigaliojo nauja šio įstatymo redakcija) nustatyta,
kad ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius
ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai
gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant kito ūkio
subjekto gaminio ar jo pakuotės imitavimą, to gaminio ar pakuotės formos,
spalvos ar kitų skiriamųjų požymių kopijavimą, jeigu tai gali klaidinti dėl
gaminio tapatybės arba jeigu šiais veiksmais siekiama, pasinaudojant kito ūkio
subjekto reputacija, gauti nesąžiningos naudos. Teisėjų kolegija pažymi, kad,
atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes dėl ginčo objektų vertinimo, nėra
pagrindo spręsti ir dėl šios Konkurencijos įstatyme įtvirtintos nuostatos
taikymo ir atsakovo veiksmų kvalifikavimo, kaip atliktais siekiant nesąžiningai
konkuruoti. Kartu būtina turėti omenyje tai, jog atsižvelgiant į pirmiau
pateikto teisinio reguliavimo expressis verbis, ne kiekvienas autorių
teisės pažeidimas (jeigu toks ir būtų) savaime (per se) galėtų būti
vertinamas ir kvalifikuojamas kaip nesąžiningos konkurencijos veiksmas. Kaip
teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, Konkurencijos įstatymo
draudžiama tik nesąžininga konkurencija; ieškovo ir atsakovo konkuravimas
tarpusavyje šio įstatymo nėra draudžiamas, jeigu neįrodomas nesąžiningumas.
Kartu, kaip jau minėta, konstatavus, kad ieškovo gaminiai „MM-1“ ir „MM-5“
neatitinka originalumo reikalavimo tam, jog būtų saugomi kaip autorių teisių
objektai, apskritai netenka prasmės atsakovo veiksmus, gaminant ginčo objektus,
vertinti konkurencijos teisės aspektu. Be to, kaip jau buvo minėta, tapačių ar
panašių gaminių buvimas rinkoje savaime nebūtinai reikštų ieškovo teisių
pažeidimą, pastarajam neįrodžius fakto, kad atsakovas kopijavo būtent nuo jo,
taip pat neįvertinus autoriaus saviraiškos galimybių veikiant tam tikroje
srityje, tam tikriems gaminiams dėl jų paskirties būdingų funkcinių savybių ir
pan. (taip pat žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K.
M. leidykla „Briedis“ v. J. K. leidykla „Saulabrolis“, bylos <a name="n_10">Nr.
3K-3-48/2007</a>). <o:p></o:p>
kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina kasacijos
pagrindų, nustatytų <a name="n_11">CPK</a> 346 straipsnyje, todėl ieškovo
kasacinis skundas atmestinas, o bylą nagrinėjusių teismų procesiniai sprendimai
paliktini nepakeisti (<a name="n_12">CPK 359 straipsnio</a> 3
dalis).<o:p></o:p>
indent:36.0pt'>Dėl
bylinėjimosi išlaidų kasacinės instancijos teisme priteisimo<o:p></o:p>
indent:36.0pt'> <o:p></o:p>
indent:36.0pt'>Kadangi
kasacinis skundas atmetamas, išlaidos (33,03 Lt), susijusios su procesinių
dokumentų siuntimu kasacinės instancijos teisme, priteisiamos iš kasatoriaus
(ieškovo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2013 m. lapkričio
4 d. pažyma).<o:p></o:p>
indent:36.0pt'>Atsiliepime
į kasacinį skundą atsakovas UAB „Gintaro baldai“ prašo iš kasatoriaus 3000 Lt
atstovavimo išlaidų kasacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į kasacinį
skundą parengimą). Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į <a name="n_13">CPK 93
straipsnio</a> 4 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, teisingumo ministro
2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl
civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo
teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, nustatytus kriterijus,
sprendžia, kad atsakovui UAB „Gintaro baldai“ iš ieškovo (kasatoriaus)
priteistina 1000 Lt už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą (Rekomendacijų 2,
8.14 punktai). <o:p></o:p>
align:justify'> <o:p></o:p>
indent:36.0pt'>Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1
punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,<o:p></o:p>
n u t a r i a
:<o:p></o:p>
indent:36.0pt'>Vilniaus
apygardos teismo 2011 m. gegužės 19 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 2 d. nutartį palikti
nepakeistus.<o:p></o:p>
indent:36.0pt'>Priteisti
iš ieškovo UAB „Zbiga“ (j. a. k. 123645712) atsakovui UAB „Gintaro baldai“ (j.
a. k. 174593071) 1000 (vieną tūkstantį) Lt bylinėjimosi išlaidų kasacinės
instancijos teisme. <o:p></o:p>
indent:36.0pt'>Priteisti
iš ieškovo UAB „Zbiga“ (j. a. k. 123645712) 33,03 Lt (trisdešimt tris litus 3
ct) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų valstybės naudai. Valstybei
priteistina suma mokėtina į išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos
(juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos
kodas – 5660.<o:p></o:p>
indent:36.0pt'>Ši
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja
nuo priėmimo dienos. <o:p></o:p>
 &nb
sp;
Teisėjai



Algis
Norkūnas <o:p></o:p>
align:justify'> &n
bsp;



Dalia Vasarienė <o:p></o:p>
align:justify'> &n
bsp;



Vincas Verseckas<o:p></o:p>
</div>
</div>
</body>
</html>
</div>
</div>
</div>
</body>
</html>

INFOLEX ID 756900 RegNr 3K-3-509-2013

Uploaded by

Document Information

Original Description:

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

INFOLEX ID 756900 RegNr 3K-3-509-2013

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

<html xmlns:v="urn:schemas-microsoft-com:vml"

<link rel=File-List href="TPdocXML_files/filelist.xml">

<body lang=LT link=blue vlink=blue style='tab-interval:36.0pt'>

<p class=MsoNormal align=left style='text-align:left'><span style='font-size:

<p class=MsoNormal align=left style='text-align:left'><span style='font-size:

<p class=MsoNormal align=left style='text-align:left'><o:p>&nbsp;</o:p></p>

<p class=MsoNormal align=left style='text-align:left'><b><span

<p class=MsoNormal align=left style='text-align:left'><o:p>&nbsp;</o:p></p>

<div style='mso-element:para-border-div;border:none;border-bottom:solid windowtext

<p class=MsoNormal align=left style='text-align:left;border:none;mso-border-bottom-

<p class=MsoNormal style='border:none;mso-border-bottom-alt:solid windowtext .75pt;

<p class=MsoNormal align=left style='text-align:left'><o:p>&nbsp;</o:p></p>

<p class=MsoNormal align=left style='text-align:left'><b><span style='font-size:

<p class=MsoNormal align=left style='text-align:left'><o:p>&nbsp;</o:p></p>

<p class=MsoNormal align=left style='text-align:justify'><span style='font-size:

<p class=MsoNormal align=left style='text-align:justify'><span style='font-size:

<p class=MsoNormal align=left style='text-align:justify'><span style='font-size:

<p class=MsoNormal><div style='text-align:justify;'><html xmlns:o="urn:schemas-

<body lang=LT style='tab-interval:64.8pt'>

<p align=center style='margin-top:0cm;margin-right:0cm;margin-bottom:0cm;

<p align=right style='margin-top:0cm;margin-right:0cm;margin-bottom:0cm;

<p align=center style='margin-top:0cm;margin-right:0cm;margin-bottom:0cm;

<p align=center style='margin:0cm;margin-bottom:.0001pt;text-

<p align=center style='margin:0cm;margin-bottom:.0001pt;text-

<h1 align=center style='margin:0cm;margin-bottom:.0001pt;text-align:center;

<h1 align=center style='margin:0cm;margin-bottom:.0001pt;text-align:center;

<h2 align=center style='margin:0cm;margin-bottom:.0001pt;text-align:center;

<h1 align=center style='margin:0cm;margin-bottom:.0001pt;text-align:center;

<p align=center style='margin:0cm;margin-bottom:.0001pt;text-

<p align=center style='margin:0cm;margin-bottom:.0001pt;text-align:center'>I.

<p align=center style='margin:0cm;margin-bottom:.0001pt;text-align:center'><span

<p align=center style='margin:0cm;margin-bottom:.0001pt;text-align:center'>II.

<p align=center style='margin:0cm;margin-bottom:.0001pt;text-align:center;

<p align=center style='margin:0cm;margin-bottom:.0001pt;text-align:center;

<p style='margin:0cm;margin-bottom:.0001pt'>k o n s t a t u o j a: <o:p></o:p></p>

<p align=center style='margin:0cm;margin-bottom:.0001pt;text-

<p align=center style='margin:0cm;margin-bottom:.0001pt;text-align:center'>IV.

You might also like

<p class=MsoNormal align=left style='text-align:left'><o:p> </o:p></p>

<p class=MsoNormal align=left style='text-align:left'><o:p> </o:p></p>

<p class=MsoNormal align=left style='text-align:left'><o:p> </o:p></p>

<p class=MsoNormal align=left style='text-align:left'><o:p> </o:p></p>