Bendrininkavimas padarant nusikalstamą veiką

Bendrininkavimo požymiai:
objektyvieji
 2 ar daugiau asmenų ( sulaukę amžiaus, numatyto bt atsakomybei kilti; Pakaltinami)
 Veiksmų bendrumas (kai bendrininkų veiksmai yra priežastiniame ryšyje su n.v padarymu)
Kiekvieno bendrininko veiksmai sudaro prielaidas, sąlygas kitiems bendrininkų veiksmams.
Tai ir nulemia, kad vykdytojas įgyja realių galimybių realizuoti objektyviąją bendro
nusikaltimo dalį. Taigi, kiekvieno bendrininko veiksmai yra būtini.

Subjektyvieji

 Susitarimas daryti n.v (susitarimo laikas: susitarimas turi būti iki n.v. pabaigos; susitarimas
gali kisti n.v darymo eigoje; Forma : raštu, žodžiu, konkliudentiniais, susitarimas pritarimu)
 Tyčia ( tiesiogine ir netiesiogine tyčia; neatsargumas bendrininkavime negalimas; visų
bendrininkų atsakomybė priklauso nuo vykdytojo)
Bendrininkavimo intelektualųjį tyčios turinį sudaro: 1) kiekvieno bendrininko suvokimas,
kad jis dalyvauja bendrai darome nusikaltime ir padeda vienas kitam 2) bendrininkų
suvokimas vykdytojo ketinimų bei siekiamo rezultato nusikalstamo pobūdžio 3) Supratimas,
kad savo veiksmais vykdytojui sudaro būtinas sąlygas padaryti nusikaltimą.
Bendrininkų valinį tyčios momentą sudaro: 1) bendrininkų noras veikti kartu su kitais
bendrininkais ir siekimas sujungti savo nusikalstamas pastangas su kitų asmenų,
dalyvaujančių tame nusikaltime, veika.; 2 ) bendras nusikalstamo rezultato siekimas arba
sąmoningas leidimas tokiam rezultatui atsirasti.

Nepakaltinamo asmens įtraukimas, į nusikaltimo padarymą palengvina nusikaltėlio padėtį, tačiau iš

kitos pusės toks žmogus yra nekontroliuojamas ir neprognozuojamas. Kaltininkai, pasinaudoję
tokiais asmenimis lyg nusikaltimo padarymo priemonėmis, atsako kaip tiesiogiai atitinkamo
nusikaltimo vykdytojai.
Esant bendrininkavimui, visi bendrininkai, neatsižvelgiant į konkretų indėlį atsako pagal tą patį
baudž.įstatymą už visas veikas ir padarinius, kuriuos jie padarė ir kuriuos apėmė jų tyčia.
Esant prisidėjimui kiekvieno kaltininko padarytos n.v vertinamos, individualiai, kiekvienas atsako
už tuos veiksmus, ar neveikimą, kuriuos padarė asmeniškai. (Pagal BK skirtingus str.)

Bendrininkų rūšys :

Vykdytojas (realizuoja visų bendrininkų nusikalstamus ketinimus:

1) Tas kas, bent dalį realizavo objektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių;
2) Betarpiškas dalyvavimas n.v padaryme;
 3) Tarpinis vykdymas: a) kai veikiama per nepakaltinamą asmenį b) kai veikiama per
nesulaukusio tinkamo amžiaus, asmenį c) kai veikiama per nekaltą asmenį d) kai veikiama
per neatsargiai veikiantį asmenį.

Padėjėjas :
1) Jis nerealizuoja objektyviųjų sudėties požymių. Pagalba visuomet nukreipta į konkretaus
nusikaltimo padarymą ir sudaro realias galimybes veikti kitiems bendrininkams. Taip pat
bendrininko veiksmai prisideda bendros veikos prie priežastinio ryšio su pasekmėmis.

Organizatorius :
1) Sunkiausia forma
2) Organizatorius tuo pačiu metu gali būti ir vykdytojas ir organizatorius
Organizatorius sujungia ir nukreipia kitų bendrininkų pastangas, sukuria sistemą bendroje
nusikalstamoje veikoje. Tai bendro nusikaltimo vadovas, pats pavojingiausias. Organizatorius
vadovauja (lenkia, verbuoja asmenis dalyvauti nusikaltime, numato būdu, priemones)vadovauja
kitiems bendrininkams jau realizuojantiems bendrus nusikalstamos veikos tikslus.

Kurstytojas:
1) Tai asmuo, palenkęs kitą asmenį daryti n.v
2) Kursyti galima tik veikiant
3) Asmuo pripažįstamas kurstytoju ir traukiamas baudž. Atsakomybėn dėl vykdytojo padaryto
veikos jei, jo veiksmams būdingi visi objektyvieji ir subjektyvieji bendrininkavimo
požymiai,
4) Grasinimas, kaip kurstymo būdas, yra galimas tik tada, kol nukentėjusysis nepastatomas į
būtinojo reikalingumo padėtį.
Bendrininko ekscesas.
Bendrininkai neatsako už vykdytojo ekscesą t.y už tokius vykdytojo veiksmus, kurie nors kartais ir
turi ryšį su bendrai daroma veika, bet nebuvo apimti bendrininkų tyčia.
Bendrininkų ekscesas laikytini ir tokie jo veiksmai, kurie nebuvo bendrininkų susitarimo dalyku
arba tokie, kurie buvo padaryti neatsargiai.
Eksceso požymiai:
a) Nėra veiksmų bendrumo
b) Iš anksto nėra žinoma apie vykdytojo veiksmus
Nustatant ar buvo ekscesas ar ne reikia išsiaiškinti:
1) Koks buvo bendrininkų susitarimas. Ar jis buvo konkrečiai apibrėžtas ar ne.
2) Jei susitarimas nebuvo tiksliai apibrėžtas, reikėtų nustatyti ar vykdytojo veiksmai buvo
tikėtini ar ne.
Įmanomas kiekvieno bendrininko ekscesas, už kurį atsskomybė kyla asmeniškai.
Kiekybinis ekscesas – kai vykdytojas padaro, tokią nusikalstamą veiką, kokią jis turėjo įvykdyti
pagal bendrininkų susitarimą.
Kokybinis ekscesas- kai padaroma tokia n.v, kurią buvo lenkiamas padaryti arba kurią padaryti jam
padėjo kiti bendrai.

Bendrininkavo formos:
Bendrininkų grupė:
1) Gali būti sunkinanti aplinkybė
2) Kartais tai kvalifikuojantis požymis pvz. BK 149str.2d.
3) Ne tik nusikaltimai bet ir baudžiamieji nusižengimai

Organizuota bendrininkų grupė

Papildomi požymiai :
1) dažniausiai daromos kelios nusikalstamos veikos
2) 1 nusikaltimas, tačiau sudėtingas
3) Pastovumas (tarpusavio ryšiai(
4) Išankstinis susitarimas
5) Profesionalumas
6) Specializacija (į vieną sritį)
Reikšmė:
1) Kvalifikuojantis požymis
2) Sunkinanti aplinkybė
3) Visų veiksmai kvalifikuojami su nuoroda į 25 str.3d, bet be nuorodos į 24 str. (visi laikomi
vykdytojais)
Nusikalstamas susivienijimas
Papildomi požymiai:
1) Profesionalumas
2) Bendra kasa
3) „drausmės kodeksai“
4) Konspiracinis bendravimo būdas
5) Dažniausiai orentuota į šešėlinę ekonomiką
6) Platus veikų spektras
7) Paprastai turi teritorijas (pavadinimas, suskirstymas)
Reikšmė: Yra atskiras straipsnis už dalyvavimą nusikalstame susivienijime 249str.

Prisidėjimas prie nusikalstamos veikos

Baudžiamojo prisidėjimo formos:
1) Nusikalstamu būdu turto įgijimas arba realizavimas bk 189str
2) Pinigų plovimas 216str.
 3) Piknaudžiavimas tarnyba 228str
4) N.v padariusio asmens slėpimas 237str
5) Nepranešimas apie nusikaltimą 238
Savanoriškas atsisakymas esant bendrininkavimui bk 23str. 3d. norint atsisakyti esant
bendrininkavimui reikia panaikinti savo indėlį į priežastinį ryšį.