Bendrininkavimas.

Nusikaltimai padaromi kelių bendrai veikiančių asmenų veika.

Bendrininkavimas tai atvejai kai nusikaltimas yra bendros kelių asmenų
tarpusavyje atitinkamu būdu suderintos veikos bendras rezultatas. tai
ypatinga nusikaltimo padarymo forma. bendrininkaujant padaromi pavojingesni,
sunkesni nusikaltimai, kurių vienas asmuo nepajėgtų padaryti, ir sudaromos
galimybės kilti didesnėms pasekmėms. bendrininkavimui pirmiausia būdinga tai
kad tame pačiame nusikaltime dalyvauja- bendrai veikia- du ar daugiau asmenų.
bendrininku gali būti tik tas bendroje nusikalstamoje veikoje dalyvaujantis asmuo,
kuris turi būtinus subjekto požymius, t.y. fizinis asmuo, sulaukęs amžiaus,
sugebantis suvokti savo veiksmus bei juos valdyti. Mažametis ar nepakaltinamas
negali būti laikomas bendrininku. Kiekvieno bendrininko veiksmai nors ir labai
skirtingi, yra reikšmingi bendroje nv, nes sudaro prielaidas, sąlygas kitų
bendrininkų veiksmams. Kiekvieno bendr. veiksmai būtini. Dėl bendros veikos
atsiradusios pasekmės yra bendros visiems ir atskirai nedalijamos bendrininkams.
Tarp kiekvieno bendrininko veikos ir bendrų pasekmių yra priežastinis ryšys.

Į bendrą nusikalstamą veiką galima įsilieti tik iki nusikalstamų pasekmių

atsiradimo arba nusikalstamos veikos pabaigimo. Priežastinis ryšys atriboja
bendrininkavimą nuo prisidėjimo prie nusikaltimo. bendrininkų veikų visumą
jungia tyčia. bendrininkavimui būdingos abi tyčios rūšys: tiesioginė ir
netiesioginė. bendrininkavimo intelektualųjį tyčios turinį sudaro šie
momentai:

-kiekvieno bendrininko suvokimas kad jis dalyvauja bendrai daromame

nusikaltime ir padeda vienas kitam

-bendrininkų suvokimas vykdytojo ketinimų bei siekiamo rezultato

nusikalstamo pobūdžio;

-supratimas, kad savo veiksmais vykdytojui sudaro būtinas sąlygas padaryti

nusikaltimą.

Bendrininkavimo valinį tyčios turinį sudaro:

-bendrininko noras veikti kartu su kitais bendrais ir siekimas sujungti savo

nusikalstamas pastangas su kitų veika;
-bendro nusikalstamo rezultato siekimas arba sąmoningas leidimas tokiam
rezultatui atsirasti.

Susitarimas tarp bendrininkų esminis būtinas kiekvieno bendrininkavimo požymis.

Bendrininkavimas galimas ir nesant aiškaus tarpusavio susitarimo bendrai veikai
padaryti. Svarbus bendrininkų supratimas, žinojimas,, kad ne pavieniui, o bendrai
su kitais siekiama bendro tikslo..

Kiekvieno kaltininko kaltė yra individuali ir jos turinys priklauso nuo vaidmens,
aktyvumo bei kt. obj požymių bei jų atsispindėjimo sąmonėje, valioje.
Bendrininkavimas įmanomas ten kur vienodai suvokiamas veikos, pasekmių
bendrumas. nėra bendrininkavimo ten, kur nusikalstamas rezultatas atsirado dėl
neatsargiai besielgiančių asmenų veiksmų.

Bendrininkavimo formos:

-bendrininkų grupė

-susitarusių asmenų grupė

-nusikalstamas susivienijimas (25 str.)

Formų išskyrimas padeda išsamiau suprasti šio reiškinio esmę, tiksliau įvertinti
visos bendros nv pavojingumo visuomenei pobūdį bei laipsnį. tai būtina
informacija ir vienas iš pagrindų kvalifikuojant veiką, sprendžiant bendrininkų
atsakomybės diferencijavimo bei bausmės individualizavimo klausimus.

Bendrininkavimo rūšys:

a) paprastasis bendr. (bendras kaltumas) Šiuo atveju visi bendrininkai

tiesiogiai, betarpiškai dalyvauja vykdydami bendro nusikaltimo sudėties obj
pusę (visą ar atskirą dalį)

b) sudėtingasis bendr. Šiuo atveju bendrininkai atlieka skirtingus veiksmus.

Organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius numatomo

bendrai padaryti nusikaltimo momentus:paruošiamas ir suderinamas planas,
išanalizuojamas nv padarymo ris lepimo mechanizmas, bendrininkams paskirstomi
vaidmenys, susitariama dėl nv padarymo vietos laiko. Neretai atliekami ir tam tikri
pasirengimo nv veiksmai. Toks išankstinis susitarimas bendrai nv jau suformuoja
tarp bendrininkų daug maž tvirtus ryšius, kurie stiprėja nusikaltimo darymo metu.

Nusikalstamas susivienijimas sukuriamas siekiant daryti sunkius nusikaltimus,

tačiau kartais jis gali būti reikalingas vienam, bet labai sudėtingam nusikaltimui
padaryti. Nus susivienijimui būdinga ne tik išankstinis bendrininkų susitarimas,
aiškaus organizatoriaus- vadovo ar vadovų buvimas, detalus vaidmenų
pasiskirstymas, bet ilgalaikiai, labai glaudūs tvirti konspiraciniai tarpusavio ryšiai,
sukurti ir išplėtoti atitinkami veiklos metodai. Nus. susivienijimo subj. pusei
būdinga tik tiesioginė tyčia.

Bendrininkų rūšys. Kiekvieno bendrininko veiklos pobūdis ir laipsnis o kartu ir

vaidmuo bendroje nv yra labai įvairūs. Kiekvieno bendrininkavimo atveju galimas
ir kartu būtinas tikslus bendrininkų rūšies nustatymas, nes tai reikalinga sąlyga
sprendžiant bendrininkų atsakomybės pagrindą bei bausmės individualizavimą.

Vykdytojas. Tai asmuo betarpiškai padaręs nusikaltimą (24 str.) Nereta situacija
kai keli vykdytojai dalimis įvykdo bendrą nv. Vykdytojas realizuoja visų
bendrininkų nusikalstamus ketinimus. Jei nėra vykdytojo, neįmanomas
bendrininkavimas. Iš vykdytojo veiksmų sprendžiama apie nusikaltimo baigtumo
laipsnį. Jei vykdytojo nv sustojo pasirengimo ar pasikėsinimo stadijoje, tai
laikoma, kad kiti bendrininkai baigė savo veiką atitinkamose stadijose.

Organizatorius. Jis sujungia ir nukreipia kitų bendrininkų pastangas, sukuria

sistemą, organizuotumą bendroje nv. tai bendro nusikaltimo vadovas.
Organizatoriaus veikla ne tik labai reikšminga bet ir gana įvairi ir visada aktyvi. Jis
vadovauja nusikaltimo pasiruošimui : lenkia verbuoja asmenis dalyvauti
nusikaltime, juos suvienija, kuria nv planus, numato jų įvykdymo būdus,
priemones, paskirsto vaidmenis bendrininkams, nustato tarpusavio ryšius. Jis tame
pačiame nusikaltime gali atlikti ir vykdytojo veiksmus. Organizatorius-
pavojingiausias. tam tikrais atvejais vien pati organizacinė veikla yra baigtas
nusikaltimas pav. nusikalstamo susivienijimo kūrimas.

Kurstytojas. tai nusikaltimo iniciatorius, nes sukelia kitiems asmenims

pasiryžimą, norą siekti padaryti atitinkamą nv. Kurstymo būdai: įtikinėjimai,
prašymai, pažadai, papirkimas, grasinimai, apgaulė, piktnaudžiavimas valdžia,
autoritetu ir kt. Kurstyti net ir užmaskuota forma galima tik aktyviais veiksmais. jei
nusikaltimą daryti sukurstomas to nesuvokiantis asmuo:nepakaltinamas,
nesulaukęs atitinkamo amžiaus, apgautas, psichine, fizine prievarta priverstas,
užhipnotizuotas, tai kurstytojas atsako kaip netiesioginis vykdytojas. Kurstymas
visada turi būti konkretus, t.y. lenkiama padaryti konkretų nusikaltimą. tam tikrai
atvejai kurstytojiški veiksmai, įvertinus jų didelį pavojų, laikomi baigtu
nusikaltimu, pav. vieši raginimai smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos
suverenitetą, karo kurstymas, lenkimas vartoti narkotines priemones.

Padėjėjas. Asmuo padedantis padaryti nusikaltimą duodamas patarimus,

nurodymus, teikdamas priemonių, šalindamas kliūtis, iš anksto pažadėdamas
paslėpti nusikaltėlį, nusikaltimo padarymo įrankius ir priemones, nusikaltimo
pėdsakus ar daiktus, įgytus nusikalstamu būdu. Padėjėjas prie kitų bendrininkų
veiklos prisideda tada, kai pastariesiems jau yra susiformavęs ketinimas padaryti
atitinkamą nv. Tuo padėjėjas tik sustiprina jau suformuotą-kurstytojo ar pačių
bendrininkų- pasiryžimą n veikai bei palengvina nv padarymą, slėpimą. Padėjimas
gali būti intelektualus ar fizinis. Duodamas patarimus, nurodymus, iš anksto
žadėdamas slėpti nusikaltimą padėjėjas suteikia intelektualią pagalbą, kitais BK
nurodytais atvejais- fizinę pagalbą. Pagalba visada teikiama konkrečiam
bendrininkui ar visiems bendrininkams Padėjėjas imasi atitinkamos iniciatyvos, t.y.
atlieka aktyvius veiksmus. galima padėjimas ir neveikimu, tačiau tik tuo atveju kai
padėjėjas, turėjęs specialią teisinę pareigą trukdyti, neleisti nusikalstamiems
bendrininkų veiksmas atsirasti, sąmoningai jos nevykdo. Padėjėjo pagalba visada
nukreipta į konkrečios nv padarymą ir sudaro realias galimybes veikti kitiems
bendrininkams. taip padėjėjo veiksmai prisideda prie bendros veiklos priežastinio
ryšio su nusikalstamomis pasekmėmis.

BĮ visiems, kaltiems nusikaltimo padarymu, nustato vienodus baudž atsakomybės

pagrindus. bendrininkavimas įmanomas praktiškai visuose tyčiniuose
nusikaltimuose. bendrininkų veiksmų atsakomybės pagrindą sudaro bendrai
daromos nv požymių visuma: bendrininkavimo požymių numatytų BK 24 str. ir
nusikaltimo, numatyto BK spec. dalies straipsnyje, pagal kurį kvalifikuojama
bendrininkų veika požymių. Kiekvienas bendrininkas atsako už savo asmeninę
veiką už tai ką apėmė jo tyčia.

Organizuota grupė visada laikoma aplinkybe sunkinančia visų jos dalyvių

atsakomybę (BK 60 str.). Visais kitais bendrininkavimo atvejais teismas privalo
įvertinti kiekvieno bendrininko asmenybės pavojingumą visuomenei. tą daugiausia
nulemia dalyvavimo bendrame nusikaltime pobūdis ir laipsnis. Kiekvieno
bendrininko dalyvavimo nusikaltime pobūdį pirmiausia apibūdina
bendrininkavimo rūšis. Vykdytojo, organizatoriaus, kurstytojo, padėjėjo f-jos
nulemia bendrininko vaidmenį bendrame nusikaltime. Kiekvieno bendrininko
dalyvavimo nusikaltimo padaryme laipsnį nulemia jo veiklos indėlis, šio indėlio
svarba kitų bendrininkų veiksmams. Apie tai byloja bendrininko sumanumo,
aktyvumo, valios, atkaklumo ir kt. savybių panaudojimo siekiant bendro
nusikalstamo rezultato įvertinimas.

Bendrininkams negali būti inkriminuojamos vykdytojo asmeninės savybės:

pakartotinumas, itin pavojingas recidyvas. bendrininkai neatsako už vykdytojo
ekscesą, t.y. už tokius vykdytojo veiksmus, kurie nors kartais ir turi ryšį su bendrai
daroma veika, bet nebuvo apimti bendrininkų tyčia. Vykdytojo ekscesu laikytini ir
tokie jo veiksmai, kurie nebuvo bendrininkų susitarimo dalyku arba kurie buvo
padaryti neatsargiai. Už tokius veiksmus ir jų pasekmes vykdytojas atsako vienas.
Galima kiekvieno bendrininko ekscesas, už kurį atsako jis asmeniškai.

Vykdytojo eksceso požymiai:

-nėra veiksmų bendrumo;

-iš anksto nežinoma apie vykdytojo veiksmus nei buvo susitarta, tada kitų
bendrininkų kaltės klausimas turėtų būti sprendžiamas išskirtinai pagal vykdytojo
padarytą nv.

Vykdytojo eksceso esmė ta, kad bendrininkaujant pažeidžiamas susitarimas. Baudž

teisės teorijoje ekscesai skiriami i kiekybinį ir kokybinį. Kiekybinis toks kai
vykdytojas padaro nv, t.y. tokią kokią jis turėjo įvykdyti pagal bendrininkų
susitarimą. Dažniausiai tai veikos kurios padaro žalą vienam objektui.

Kokybinis toks, kai vykdytojas padaro tokią nv, kurią jis buvo lenkiamas padaryti
arba kurią padaryti jam padėjo kiti bendrininkai. Kokybinio eksceso rūšys:

a) vietoj vienos sugalvotos nv padaroma visiškai kitokia nv, pav vietoj vagystės
padaromas plėšimas;
b) padaroma sugalvota nv, tačiau esant kvalifikuojančioms aplinkybėms, pav.
vietoj paprasto nužudymo padaromas nužudymas sunkinančiomis aplinkybėmis;

c) kartu sus sugalvota nv padaroma dar ir kita veika, kurios neapima kitų
bendrininkų ketinimai, pav. be turto prievartavimo padaromas dar ir išžaginimas.

jei vykdytojas padaro lengvesnę nv

Susitarimą gali pažeisti ne tik vykdytojas bet ir kiti bendrininkai. Bendrininkų

ekscesas- vieno ar kelių bendrininkų padaryta veika kurios neapima kitų
bendrininkų sumanymas. Už bendrininkų ekscesą kylanti atsakomybė priklauso
nuo kaltės ir jos formos. Nustatant ar buvo ekscesas ar ne siūloma vadovautis
dviem kriterijais: pirma koks buvo bendrininkų susitarimas ir ar tiksliai apibrėžtas
ar ne, antras- jei susitarimas nebuvo tiksliai apibrėžtas, reikėtų nustatyti, ar
vykdytojo veiksmai buvo tikėtini ar ne. Už ekscesą turi atsakyti tas bendrininkas
kuris nesilaiko susitarimo.

LR BK nepateikia eksceso sampratos, tačiau remdamiesi BK 26 str. 1 d. nuostata,

jog bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas veikas, kurias apėmė jų
tyčia, galime teigti kad kiti bendrininkai neatsako už vykdytojo ekscesą.

Bendrininkų savanoriškas atsisakymas galimas jei vykdytojas dar yra nebaigęs

nusikaltimo. Vieno ar kelių bendrininkų atsisakymas pabaigti bendrą nusikaltimą
nepašalina kitų to paties nusikaltimo bendrininkų baudž atsakomybės pagrindo.
Kai savanoriškai atsisako vykdytojas, jo atsakomybės klausimas sprendžiamas taip
pat, kaip individualiai veikusio subjekto ir nutarusio nutraukti nv atveju.
Vykdytojų baudž atsakomybė gali išlikti tik tuo atveju, jeigu jo faktiškai
padarytoje veikoje yra kito nusikaltimo sudėtis. Kiti bendrininkai atsako už
bendrininkavimą iki tos stadijos, kada nutrūko vykdytojo veika.

Organizatorius ar kurstytojas atsisakęs tęsti bendrą nv, privalo būti aktyvus, t.y.
turi imtis įvairiausių priemonių, kad ir kitų bendrininkų nv nutrūktų, bendrai
siektas nusikalstamas rezultatas neatsirastų. Jie turi arba patys įtikinti kitus
bendrininkus nutraukti nusikalstamą veiką, arba laiku kreiptis į atitinkamas
institucijas, kad jos tai padarytų. Jie gali įspėti asmenis, į kuriuos ruošiamasi
pasikėsinti.

Savanoriškas padėjėjo atsisakymas gali pasireikšti:

- nepadarymu tų veiksmų, kuriuos jis kaip padėjėjas privalėjo atlikti ir be kurių
tolimesnė kitų bendrininkų veika būtų neįmanoma arba labai sunkiai tęsiama;

- aktyvia veikla, kuria siekiama pašalinti savo indėlį, savo pagalbą ir užkirsti kelią
galimoms pasekmėms, kurioms sąlygas atsirasti ruošė ir jis.

Jei organizatoriui ar kurstytojui savanoriškai atsisakiusiam nepasisekė nutraukti

kitų bendrininkų veikos, jei padėjėjui nepavyko atsisakyti teikti savo pagalbą,
jiems baudž atsakomybės pagrindai už bendrininkavimą neišnyksta, tačiau
bandymas atsisakyti tolesnės nv turėtų būti vertinamas kaip aplinkybė, švelninanti
atsakomybę.

Prisidėjimas prie nusikaltimo.

Dažnai asmuo savo tyčine veikla priartėja ir prisideda prie kitų asmenų rengiamo
ar jau daromo nusikaltimo jame nedalyvaudamas. taip įvyksta kai asmuo slepia jau
padarytą nusikaltimą, nepraneša apie tikrai žinomą nv arba netrukdo jai, nors turi
teisinę pareigą elgtis visiškai priešingai. Subjekto nors ir prisidėjusio prie
nusikaltimo veika nėra susijusi priežastiniu ryšiu su kitų asmenų daromu ar
padarytu nusikaltimu ir jo pasekmėmis. Toks subjektas nėra kaltas už pasekmes,
atsiradusias ne dėl jo, bet dėl kitų asmenų nv, ir todėl nėra jų bendrininkas.
Pavojingiausios ir todėl baustinos baudžiamąja tvarka slėpimo formos: iš anksto
nepažadėtas nusikaltėlio slėpimas- tai vykdytojo ar kurio nors bendrininko,
padariusio labai sunkius nusikaltimus kaip tyčinis nužudymas, išžaginimas
sunkinančiomis aplinkybėmis, nusikalstamo susivienijimo organizavimas,
slėpimas. Nusikaltėlį slepiantis asmuo turi žinoti ne tik tai kad slepia nusikaltėlę,
bet ir suvokti nusikaltėlio padaryto nusikaltimo esmę. jei nusikaltėlį
pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi slepia pareigūnas, tai jo veika vertintina
kaip nusikaltimų sutaptis: piktnaudžiavimas tarnyba, slepiant nusikaltimą padariusį
asmenį. Jei asmuo slėpė savo šeimos narį arba artimą giminaitį, padariusį labai
sunkų nusikaltimą, baudž atsakomybėn jis negali būti traukiamas. Nusikaltimas
gali būti slepiamas sunaikinant nusikaltimo padarymo įrankius ir priemones ar
keičiant jų išvaizdą, juos paslepiant. Nusikaltėliams taip pat gali būti padedama
slėpti nusikaltimo pėdsakus, t.y. naikinti, keisti bet kuriuos nusikaltimo pėdsakus,
paliktus nusikaltimo padarymo įrankių ar priemonių. Prisidėti prie nusikaltimo ir
padėti nusikaltėliams galima ir saugant nusikalstamu būdu įgytus daiktus. Jei šie
daiktai perkami vartoti naudoti ar kitiems tikslams, bet tuo nesiekiama sutrukdyti
nusikaltimo tyrimui, nusikaltimo slėpimo sudėties kaltininko veikoje nėra.
Subjektyviajai nusikaltimo slėpimo pusei būdinga tiesioginė tyčia, kurios turinį
sudaro:

-slepiamo nusikaltimo pobūdžio suvokimas;

-supratimas, kad atliekami veiksmai už kuriuos iškyla baudž atsakomybė;

-siekimas tokia savo veika apsunkinti nusikaltimo ir jį padariusių asmenų

išaiškinimą bei jų nubaudimą.

Nusikaltimo slėpimo motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

Nepranešimas apie tikrai žinomą rengiamą arba padarytą nusikaltimą bus kai
subjektui apie nusikalstamą kitų asmenų veiklą turi būti tikrai žinoma. Be to
subjektui turi būti suvokiamas ir šio nusikaltimo pobūdis, t.y. jis turi suprasti, kad
tai labai sunkus ir pavojingas visuomenei nusikaltimas. taip pat subjektas turi būti
įsitikinęs, kad apie šį nusikaltimą valstybiniams organams, pareigūnams,
privalantiems imtis atitinkamų priemonių, yra nežinoma ir todėl būtina juos apie
tai laiku informuoti. Jei suvokdamas ir galėdamas subjektas laiku nepraneša tai jau
bus tiesioginė tyčia. Nepranešimo apie nusikaltimą sudėtis- formalioji, todėl
atsakomybė iškyla už patį nepranešimo faktą ir tokio neveikimo pasekmės baudž
bylai iškelti reikšmės neturi. pažymėtina, kad asmuo neatsako už nepranešimą apie
nusikaltimą jei jam jo šeimos nariams po pranešimo būtų kilusi grėsmė būti
patrauktiems baudž atsakomybėn.

Nesudraudimas- tai netrukdymas daryti nusikaltimą kai savo ir (ar) kitų asmenų
pastangomis tai buvo galima padaryti. Sutrukdymas yra daugiau moralinė o ne
teisinė pareiga. nesudraudimas turi būti nesutartas iš anksto, taip pat reik nustatyti
ar nesudraudusiam asmeniui nebuvo neįveikiamų kliūčių pačiam ar per atitinkamas
institucijas sutrukdyti n kitų asmenų veiką. Nesudraudimui subj prasme būdinga
tiesioginė tyčia nes subjektas supranta kito asmens daromos veikos nusikalstamą
pobūdį, suvokia savo pareigą užkirsti kelią nusikaltimui ir mato esant visas realias
galimybes tai padaryti, be to nori likti daromo nusikaltimo nuošalyje. Nuo kitų
prisidėjimo prie nusikaltimo formų nesudraudimas skiriasi tuo kad nesudraudimas
padaromas tik neveikimu asmens privalančio pagal pareigas užkirsti kelią
nusikaltimams, ir tas neveikimas pasireiškia kitų asmenų nusikalstamos veikos
metu.

Baudž atsakomybė už neveikimu padarytus nusikaltimus.

Neveikimas apibūdinamas kaip pasyvus elgesys, dažniausiai pasireiškiantis tam

tikrų veiksmų, kuriuos privalėjo padaryti nepadarymu. Neveikimu padaryti
nusikaltimai skirstomi:

-netikrieji neveikimu padaromi nusikaltimai- materialiniai nusikaltimai, kuriems

būdinga tai, kad asmuo nedarydamas veiksmų kuriuos privalėjo padaryti, sukelia
tam tikrų padarinių, tai reiškia, kad asmuo turėjo tam tikrą specialią pareigą
atitinkamu būdu veikti ir todėl jog neveikė atsirado tam tikrų padarinių (vairuotojas
nesilaikė eismo taisyklių ir žuvo žmogus).

-tikrieji neveikimu padaromi nusikaltimai- jie esti kai suvokiant pareigą imtis
atitinkamų priemonių, neveikimas sudaro pabaigtą nusikaltimą (pav. sukėlė
autoavarija ir nesiėmė priemonių pagelbėti nukentėjusiajam).

Obj požymiai. Nusikalstamam neveikimui apibūdinti būtina nustatyti asmens

pareigą veikti. Ji dažniausiai atsiranda iš tam tikrų reikalavimų. Reikalavimai
veikti visada aiškiai apibrėžiami. Atsakomybę užtraukia ne bet kuris įpareigojimo
veikti nevykdymas. Pareigos vykdymas turi būti susijęs su atitinkamomis
įpareigoto asmens galimybėmis.

Įstatymuose apibrėžtos pareigos, kurių nevykdymas kelia pavojų visuomenei

(karinės tarnybos atlikimas, tėvai išlaiko nepilnamečius vaikus)

Kaltininko anksčiau padaryti neteisėti veiksmai yra sukėlę pavojų žmogaus

gyvybei, sveikatai ar turtui, ar kitoms valstybės saugomoms teisinėms vertybėms
arba dėl to atsirado reali žala

Įsipareigojimą apsaugoti tam tikrus interesus asmuo gali prisiimti savanoriškai.

(ekskursijos vadovas).

Asmens pareiga apsaugoti tam tikras vertybes nuo pavojaus gali atsirasti turint ar
naudojant didesnio pavojaus šaltinius (šuns laikymas).
Subj. požymiai. Neveikimu padaromų nusikaltimų atveju suvokimas prasideda
kaltininkui suvokus jam privalomą pareigą veikti. Jis suvokia bet neveikia.
kaltininkas ne tik suvokia, kad nevykdyti turimos pareigos kelia pavojų ir dėl to
atsiras pavojingų padarinių nori arba sąmoningai leidžia jiems atsirasti.

Tiesiogine tyčia padaromo nusikaltimo kaltininkas suvokia, kad dėl tam tikrų jo
veiksmų ar kitų aplinkybių kyla grėsmė BĮ saugomoms vertybėms, o jis privalo ir
gali užkirsti kelią galimiems padariniams, tačiau nori tam tikrų padarinių, kurių
atsiras jam neveikiant, ir todėl nieko nedaro. Tikrų neveikimu padaromų
nusikaltimų atveju BĮ atsakomybės su padarinių atsiradimu nesieja. Čia esminis
yra pats noras neveikti. kaltininkas savo valią orientuoja ne padariniams atsirasti, o
privalomiems veiksmams išvengti.

Netiesioginei tyčiai būdinga tai, kad kaltininkas dėl savo neveikimo atsiradusius
padarinius suvokia tik kaip galimus. Kalbant apie netiesioginę tyčią būtina
pabrėžti, kad šiuo atveju kaltininkas padarinių atsiradimo galimybę laiko realia, t.y.
dėsningai galimu savo neveikimo rezultatu. kaltininkas nenori galimų padarinių,
bet sąmoningai leidžia jiems kilti. nenoras pasireiškia tuo, kad leidžiama įvykiams
rutuliotis savaime ir dėl to gali atsirasti atitinkamų padarinių. Nenoras pasireiškia
tuo, kad kaltininkas aktyviais veiksmais gali užkirsti tam tikriems įvykiams kelią,
tačiau nenori jų daryti.

Aptariant nusikalstamą pasitikėjimą neveikimu padaromų nusikaltimų atveju,

pažymėtina, kad įstatymas intelektinį jo aspektą sieja su galimų padarinių
numatymu. kaltininko sąmonė fiksuoja, jog tokiomis aplinkybėmis numatomų
padarinių apskritai atsiranda, tačiau tikisi, kad jam nevykdant pareigos to
neatsitiks. Nusikalstamo pasitikėjimo atveju kaltininkas suvokia savo pareigą,
galimus jos nevykdymo padarinius ir nėra jiems abejingas. Atvirkščiai, jis tikisi jų
išvengti.

Nusikalstamo nerūpestingumo atveju kaltininkas nenumato savo neveikimo

pavojingų padarinių nei kaip neišvengiamų nei kaip konkrečiai ar abstrakčiai
galimų Bet tai nereiškia kad nėra psichinio santykio su jais. kaltininkas galėdamas
numatyti elgėsi nerūpestingai neapdairiai ir todėl padarinių nesuvokė.
BĮ reikalauja įvertinti ir konkretaus žmogaus galimybę veikti. Nuo konkretaus
žmogaus amžiaus, patirties, profesijos, gebėjimo greitai reaguoti ir panašių dalykų
gali priklausyti jo galimybės suvokti atsirasiant pavojingų padarinių.

Atsiradus padarinių ne asmens kaltės, yra kazusas (atsitikimas, įvykis) už kurį

baudž atsakomybė negalima.

Rengimasis paprastai suponuoja aktyvią veiklą. Bet rengtis padaryti nusikaltimą

galima ir neveikimu. (asmuo sąmoningai nesaugo slaptos medžiagos, sąmoningas
sugedusio užrakto netaisymas, signalizacijos neįjungimas).

Pasikėsinimas yra objektyvių nv požymių įgyvendinimo pradžia. Todėl čia

dažniausiai pasikėsinimo neįmanoma pradėti neveikimu, o nusikaltimą baigti
veikimu arba atvirkščiai. Tad pasikėsinimas esti tada kai, priešingai kaltininko
valiai, nutrūksta pradėtas neveikimas arba dėl neveikimo neatsiranda jo norimo
rezultato.

Veiksmus, kai kaltininkas liovėsi neveikęs ir ėmėsi vykdyti pareigą, galima būtų
vertinti kaip aktyvią atgailą.

neveikti bendrininkaujant paprastai negalima. Yra viena išimtis- padėjimas

padaryti nusikaltimą.

Trys atvejai:

-kai nusikaltimas padaromas neveikimu, o bendrininkaujama jį padaryti veikimu

(kai tyčinis nusikaltimas padaromas neveikimu, asmuo negali būti bendru
vykdytoju. Neįmanoma padaryti neveikimu nusikaltimo, kur vienas iš vykdytojų
veiks, tačiau būti kitais bendrininkais kai nereikia tiesiogiai veikti įmanoma);

-kai nusikaltimas padaromas veikimu, tačiau bendrininko dalyvavimas jį padarant

pasireiškia neveikimu (tam tikrų sąlygų nusikaltimui sudarymas)

-kai nusikaltimas padaromas neveikimu ir bendrininkaujama neveikimu

(neveikimu paprastai laikomas asmens ir nusikaltimo vykdytojo iš anksto
numatytas susitarimas nepranešti apie rengiamą ar padarytą nusikaltimą, bet juk
susitarimas vis tik aktyvus veiksmas, todėl galima būtų pažymėti kad neveikimu
padaromų nusikaltimų atveju bendrininkavimas neveikimu apskritai vargu ar
įmanomas).