Parteonas

šventykla miesto deivei Atėnei, pastatyta V a. pr. m. e. Atėnų akropolyje. Buvo pradėta statyti 447 m. pr. m. e. Statyba
užtruko devynerius metus. Šventykla pastatyta kaip padėka deivei už atėniečių ir graikų išgelbėjimą per paskutinį karą su
persais. Šventykla tapo bažnyčia, skirta Mergelei Marijai. 1687 m. šventykla buvo sugriauta į ją pataikius sviediniui. Didelė statinio
apdailos dalis 1807 m. buvo išvežta į Londoną. Ginčai dėl šių vertybių grąžinimo tebevyksta iki šiol. I a.pr.m.e. užkariavę ir paskelbę
Graikiją Romos imperijos provincija, romėnai buvo pavergti graikų meno. Graikų meno „aukso amžiuje“, yra labiausiai kopijuotas
pastatas pasaulyje. Jis žavi tobula forma ir proporcijomis, o jo marmuriniai luitai sujungti milimetro tikslumu, tačiau Partenonas beveik
neturi tiesių linijų. Ją suprojektavo architektai Kalikratas ir Iktinas. Senovėje „partenonu“ buvo vadinamas netekėjusios mergaitės
kambarys pasiturinčių tėvų namuose. Atėnė buvo karinės išminties simbolis, bet tuo pačiu ji buvo deivė, kuri ištikimai saugojo savo
nekaltybę. Manoma, kad senajame Partenone, kurį 480 m. pr. Kr. sugriovė persai, buvo ne tik Atėnės skulptūra, bet ir saugomi
prabangūs drabužiai, kuriais kiekvienais metais, Panatėnajų šventės metu, Akropolio aikštėje stovėjusi Atėnės Promachės skulptūra
būdavo papuošiama. Susprogdinus Partenoną, smulkesni skulptūrinio dekoro elementai ėmė plisti po Europą - jūrininkai pradėjo
nelegalią prekyba antikinėmis relikvijomis. Apgriuvęs ir apleistas Atėnų Akropolis buvo gera vieta pasipelnyti iš antikinės istorijos.