Professional Documents
Culture Documents
Dėl Sveikatos Sutrikdymo Masto Nustatymo Taisyklių Patvirtinimo
Dėl Sveikatos Sutrikdymo Masto Nustatymo Taisyklių Patvirtinimo
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (Žin., 2000, Nr. 89-2741) 141 straipsniu ir
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 29 d. nutarimo Nr. 1703 „Dėl Lietuvos Respublikos
baudžiamojo kodekso, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ir Lietuvos Respublikos bausmių
vykdymo kodekso įgyvendinimo“ (Žin., 2002, Nr. 104-4661) 2.2 punktu,
t v i r t i n a m e Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles (pridedama).
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šiose taisyklėse nurodyti sveikatos sutrikdymo masto – sunkaus, nesunkaus ir nežymaus – nustatymo
medicininiai kriterijai.
2. Sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą bei bendrojo darbingumo praradimo mastą, išskyrus šių taisyklių
6.9 punkte nurodytus atvejus, nustato teismo medicinos ekspertai, vadovaudamiesi šiomis taisyklėmis ir „Dėl
sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentele“ (priedas).
3. Profesinio darbingumo netekimą nustato Valstybinė medicininės socialinės ekspertizės komisija,
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės
apsaugos ir darbo ministro 2000 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 226/49 „Dėl ilgalaikio ir pastovaus
darbingumo netekimo (invalidumo) nustatymo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 36-1011).
4. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo ekspertizė atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos
baudžiamojo proceso kodekso (Žin., 2002, Nr. 37-1341) nustatytais pagrindais ir tvarka.
II. SĄVOKOS
5. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:
Sveikatos sutrikdymas – tai žmogaus sužalojimas arba susargdinimas pažeidžiant jo kūno audinių
(organų) vientisumą ar sutrikdant jų funkcijas.
Sužalojimas – tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas
mechaniniu, fiziniu ar cheminiu poveikiu.
Susargdinimas – tai organizmo funkcijų sutrikdymas biologiniu, fiziniu, cheminiu ar psichiniu poveikiu
arba nesuteikiant būtinos medicinos pagalbos.
Bendras darbingumas – žmogaus gebėjimas ir galimybė dirbti darbus, kuriems nereikia specialių žinių,
kvalifikacijos ir įgūdžių.
Profesinis darbingumas – žmogaus gebėjimas ir galimybė dirbti darbus, kuriems reikia specialių žinių,
kvalifikacijos ir įgūdžių.
7. Nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna šių taisyklių
III skyriuje „Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str.)“ numatytų padarinių, bet:
7.1. Sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, arba
7.2. Nukentėjusysis praranda nedidelę dalį – daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentų –
profesinio ar bendro darbingumo.
8. Išvadą dėl fizinio skausmo sukėlimo teismo medicinos ekspertai daro remdamiesi bylos medžiagos
duomenimis, patvirtinančiais buvusį mušimo ar kitokio smurtavimo faktą.
9. Nežymus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai sužalojimas arba susargdinimas sveikatą sutrikdo ne
ilgesniam kaip
10 dienų laikotarpiui arba nukentėjusysis praranda 5 procentus profesinio arba bendro darbingumo.
10. Darant teismo medicinos ekspertizę arba tyrimą sveikatos sutrikimo mastui nustatyti, įvertinamas
kūno sužalojimas ir susargdinimas ir pateikiama išvada dėl:
10.1. medicininio pobūdžio (teismo medicinos diagnozė);
10.2. padarymo mechanizmo (galimų padarymo priemonių ir būdų);
10.3. padarymo laiko;
10.4. sveikatos sutrikdymo masto.
11. Teismo medicinos ekspertizę arba tyrimą galima atlikti ir remiantis medicinos dokumentais. Tuo
atveju ekspertui reikia pateikti šių dokumentų originalus arba patvirtintas kopijas.
12. Kai medicinos dokumentuose nurodyta gydymo dėl sužalojimo arba susargdinimo trukmė neatitinka
nustatyto kūno sužalojimo ar susargdinimo pobūdžio, sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas vadovaujantis
turimais sužalojimo ar susargdinimo objektyviais duomenimis, neatsižvelgiant į medicinos dokumentuose
nurodytą gydymosi trukmę.
13. Kūno sužalojimo ar susargdinimo bei sveikatos sutrikdymo masto įvertinimo neturi įtakoti:
13.1. ankstesnių ligų paūmėjimas;
13.2. medicinos pagalbos teikimo trūkumai;
13.3. rekonstrukcinės-plastinės operacijos.
______________
Sveikatos sutrikdymo masto
nustatymo taisyklių priedas
Pastovaus bendrojo
Straipsnio darbingumo
Nr. Straipsnio pavadinimas netekimo procentas
1. Liekamieji reiškiniai po kaukolės skliauto ar pamato kaulų lūžimo,
epidurinės, subdurinės ar subarachoidinės kraujosruvos, smegenų
sumušimo:
1.1. silpnaprotystė; 100
2-jų ir daugiau galūnių paralyžius;
labai ryškūs smegenų žievės pažeidimai, susiję su kalba;
visiškai nekoordinuoti judesiai;
ryškūs vestibulinių ir smegenėlių funkcijų pažeidimai;
dažni (ne rečiau kaip kartą per savaitę) epilepsijos priepuoliai;
pastovus sąmonės sutrikimas (vegetacinė būklė).
1.2. 2-jų ir daugiau galūnių judesių ir jėgos labai stiprus sumažėjimas; 75
ryškūs smegenų žievės sutrikimai, susiję su kalba;
labai ryškus koordinacijos sutrikimas;
labai stiprus galūnių raumenų tonuso padidėjimas;
sunkūs kognityviniai sutrikimai (10 ir mažiau balų);
epilepsijos priepuoliai ne rečiau kaip kartą per mėnesį.
1.3. neryškūs galvos smegenų nervų organiniai pažeidimai; 60
koordinacijos sutrikimas;
stiprus galūnių raumenų tonuso padidėjimas ir jėgos sumažėjimas;
ryškūs kognityviniai sutrikimai (20 ir mažiau balų);
vidutinio dažnumo (5-10 per metus) epilepsijos priepuoliai;
skliauto kaulų trepanacinis defektas (nors ir padengtas plastika) - ne
mažesnis kaip 20 cm2.
1.4. neryškūs galvos smegenų nervų organiniai pažeidimai; 45
neryškūs smegenų žievės pažeidimai, susiję su kalba;
nežymus koordinacijos sutrikimas;
nežymus galūnių raumenų tonuso padidėjimas ir jėgos sumažėjimas;
vidutiniai 2-jų ir daugiau galūnių judesių sutrikimai;
reti (3-4 per metus) epilepsijos priepuoliai;
stiprus uoslės ir skonio sutrikimas;
trepanacinis defektas, ne mažesnis kaip 10 cm2.
7. Akomodacijos paralyžius:
7.1. Vienos akies 15
7.2. Abiejų akių 35
8. Akipločio sumažėjimas:
8.1. Vienos akies pusės akipločio išnykimas (hemianopsija) 30
8.2. Homoniminis bitemporalinis 30
8.3. Homoniminis binazalinis 10
9. Dvejinimasis abiejose akyse:
9.1. Jei nereikia okliuzijos 25
9.2. Jei reikia okliuzijos 30
10. Regėjimo lauko koncentriškas susiaurėjimas:
10.1. Vienos akies, esant normaliam kitos akies akipločiui, kai iki fiksacijos taško liko:
10.1.1. iki 60o 10
10.1.2. iki 30o 20
10.1.3. iki 10o 25
10.1.4. iki 5o 35
10.2. Abipusis, kai iki fiksacijos taško liko:
10.2.1. iki 60o 10
10.2.2. iki 30o 30
10.2.3. iki 10o 70
10.2.4. iki 5o 100
10.3. Vienintelėje akyje, kai iki fiksacijos taško liko:
10.3.1. iki 60o 40
10.3.2. iki 30o 60
10.3.3. iki 10o 90
10.3.4. iki 5o 100
10.4. Centrinė skotoma binokuliariai arba vienintelėje akyje:
10.4.1. Jei iškritę daugiau 1/3 akipločio nuo fiksacijos taško 30
10.4.2. Jei iškritę daugiau 2/3 akipločio nuo fiksacijos taško 90
11. Regos sumažėjimas, esant intraokuliariai ar ekstraokuliariai koreguotai
afakijai (abiejose akyse):
11.1. 0,4 10
11.2. 0,1 arba daugiau, bet mažiau nei 0,4 20
11.3. mažiau nei 0,1 25
12. Voko nudribimas, akių raumenų paralyžius, voko defektas, trukdantis
uždaryti akies plyšį, voko sąaugos:
12.1. Akies vokas uždengia pusę vyzdžio 15
12.2. Akies vokas uždengia visą vyzdį 25
12.3. Abiejų akių vokai uždengia viršutinę vyzdžių dalį 35
12.4. Abiejų akių vokai visiškai uždengia vyzdžius 50
13. Pulsuojantis vienos akies egzoftalmas:
13.1. Nestiprus 20
13.2. Vidutinio stiprumo 30
13.3. Stiprus 40
14. Regos organų sužalojimo pasekmės ir matomos komplikacijos:
14.1. Judesių sutrikimas, randai, lėtiniai dirginiai 25
14.2. Orbitos lūžimas su akies raumenų sužalojimu ir obuolio dislokacija 20
14.3. Ašarų kanalo pažeidimas 10
14.4. Ilgalaikė midriazė 5
15. Rainelės ir krumplyno (iridociklitas) arba gyslainės ir tinklainės 30
(chorioretinitas) centrinės dalies lėtinis uždegimas bei jų komplikacijos
16. Visiškas regėjimo vienintele arba abiem akim netekimas 100
17. Aklos akies pašalinimas dėl traumos 30
Pastaba. Regėjimo aštrumo sumažėjimas po akies sužalojimo nustatomas pagal 1 lentelę,
kiekvienos akies atskirai.
1 lentelė
Regėjimo aštrumas Regėjimo aštrumas
Iki traumos Po traumos Procentai Iki traumos Po traumos Procentai
1. Pilnas aklumas – regėjimo aštrumas mažiau kaip 0,04 ( 2 m atstumu nesuskaičiuoja pirštų ) iki šviesos
jutimo.
2. Kai akies obuolys po traumos pašalinamas arba susiraukšlėja, darbingumo netekimas padidinamas
10%.
3. Kai traumos padariniai numatyti keliuose straipsniuose, procentai sumuojami, bet vienai akiai suma
negali viršyti 35%.
4. Kai nežinomas sužalotos akies regėjimo aštrumas iki traumos, tai laikomas tokiu pat kaip ir
nesužalotos akies.
V. KVĖPAVIMO SISTEMA
STUBURAS
MENTĖ IR RAKTIKAULIS
PETIES SĄNARYS
ŽASTAS
ALKŪNĖS SĄNARYS
DILBIS
RIEŠO SĄNARYS
PLAŠTAKA
PLAŠTAKOS PIRŠTAI
DUBUO
KLUBO SĄNARYS
ŠLAUNIS
87. Kojos netekimas dėl egzartikuliacijos klubo sąnaryje arba bigė viršutiniame 70
trečdalyje
87.1. Kai iki traumos koja buvo vienintelė 100
88. Šlaunies bigė viduriniame ar apatiniame trečdalyje 60
89. Netikras sąnarys (nesugijęs šlaunikaulio lūžis) 55
90. Kojos funkcijos sutrikimas dėl šlaunies traumos:
90.1. Nežymūs pakitimai, klubo arba kelio sąnarių judėjimas 15
90.2. Žymūs pakitimai, riboti klubo ir kelio sąnarių judesiai arba labai riboti vieno iš šių 30
sąnarių judesiai
90.3. Labai žymūs pakitimai, labai riboti klubo ir kelio sąnarių judesiai 45
KELIO SĄNARYS
BLAUZDA
95. Blauzdos netekimas dėl egzartikuliacijos kelio sąnaryje arba bigė viršutiniame 60
trečdalyje
95.1. Vienintelės kojos blauzdos netekimas 80
96. Bigė viduriniame ar apatiniame blauzdos trečdalyje 50
97. Nesuaugęs blauzdos kaulų lūžis (netikras sąnarys):
97.1. Abiejų kaulų 45
97.2. Blauzdikaulio 35
97.3. Šeivikaulio 20
98. Blauzdos funkcijos sutrikimas:
98.1. Nežymus statikos pažeidimas, skausmo sindromas, nežymūs pakitimai 15
(sutrumpėjimas 1-2 cm), nežymiai riboti kelio ir čiurnos sąnarių judesiai
98.2. Žymus statikos pažeidimas, skausmo sindromas, patinimas, pakitimai, riboti kelio ir 25
čiurnos sąnarių judesiai arba labai riboti viename iš šių sąnarių judesiai
98.3. Labai žymus statikos pažeidimas, skausmo sindromas, patinimas, labai riboti kelio 40
ir čiurnos sąnarių judesiai, žymūs pakitimai
ČIURNOS SĄNARYS
PĖDA
102. Pėdos netekimas dėl čiurnos sąnario egzartikuliacijos arba pėdos amputacija 40
ties čiurnos kaulais
103. Pėdos distalinės dalies netekimas dėl amputacijos padikaulių lygyje 30
104. Pėdos funkcijos sutrikimas:
104.1. Nežymus statikos pakenkimas, patinimas, skausmo sindromas, pakitimas 10
104.2. Žymus statikos pakenkimas, skausmo sindromas, pakitimas, riboti čiurnos sąnario 15
judesiai
104.3. Labai žymus statikos pakenkimas, skausmo sindromas, žymūs pakitimai, labai 25
riboti čiurnos sąnario judesiai
PĖDOS PIRŠTAI
105. Visų pėdos pirštų netekimas dėl padų-pirštų sąnarių egzartikuliacijos arba 25
amputacijos pamatinių pirštakaulių lygyje
106. Pirmojo piršto netekimas kartu su padikauliu arba jo dalimi 15
107. Pirmojo piršto netekimas dėl pado-piršto sąnario egzartikuliacijos arba bigė 10
pamatinio pirštakaulio lygyje
108. Pirmojo piršto galinio pirštakaulio netekimas 5
109. Antrojo, trečiojo, ketvirtojo arba penktojo pirštų netekimas:
109.1. Dėl egzartikuliacijos pado-piršto sąnaryje arba bigės ties pamatiniu pirštakauliu 5
109.2. Netekimas kartu su padikauliu ar jo dalimi 10
109.3. Piršto funkcijos sutrikimas arba vieno, dviejų pirštakaulių netekimas:
109.3.1. Vieno, dviejų pirštų 5
109.3.2. Trijų, keturių pirštų 10
110. Potrauminis tromboflebitas, limfostazė, trofikos sutrikimas:
110.1. Nežymus 5
110.2. Žymus 10
110.3. Labai žymus 15
111. Po sužalojimo išsivystę osteomielitas, kiti pūlingi procesai, fistulės:
111.1. Nežymūs 10
111.2. Žymūs 20
111.3. Labai žymūs 30
Pastaba. Kai dėl šių uždegiminių pakitimų sutrinka kurios nors galūnės ar
fragmento funkcija, šie procentai pridedami prie darbingumo netekimo,
apskaičiuoto sutrikus funkcijai.