You are on page 1of 24

სემინარი #8 - ინტეგრაციული პროცესები გერმანიის ფედერაციაში

$ 1. politikuri reintegracia

90-iani wlebis miwuruls politikuri integraciis gadasinjvis


sakiTxi dRis wesrigSi dadga. winaaRmdegobebiT aRsavse wina periodma
uaryofiTi gavlena iqonia germanelTa erTobaze. `Zveli politikosebis~
Sablonurma damokidebulebam siaxlisa da saerTod, dasavleTisadmi
`axali politikosebis~ ganwyoba gansazRvra.
P politikuri da sazogadoebrivi integraciis srulyofisaTvis
saWiroa dro da TaobaTa cvla. Ggermaniis gaerTianebidan didi dro ar
iyo gasuli, amitom ver vityviT, rom Taobebi gamoicvalnen da aman
politikuri reintegraciis dawyebas xeli Seuwyo. Aadaptacias axal
politikur wesrigTan zedapiruli xasiaTi hqonda, germaniis
socialisturi erTobis partiis memkvidre Zalam pluralistur sistemaSi
orientirebis unari TandaTan SeiZina da Seegua mmarTvelis poziciis
dakargvas. aRmosavleTisBbraldebebi dasavleTis misamarTiT SedarebiT
Serbilda, Ppolitikuri kulturis donem aiwia da postulati imis
Sesaxeb, rom _ adamiani socialuri garemos produqtia – ori germanuli
sazogadoebis magaliTze kidev erTxel dadasturda. cxadia,
transformacia mxolod instituciebze saxelebis gadarqmeviT ver
ganxorcieldeboda. wlebis manZilze Camoyalibebuli gdr-is mentaliteti
erTgvar Tavdacvis iaraRad gadaiqca, misi saSualebiT rutiniorTa Zveli
gvardia axal garemoSi gadasarCenad Tavs icavda.
90-iani wlebis miwuruls reintegraciisaTvis germanias aTwleulis
dasawyisSi Sewyvetili integraciuli procesis gadabma dasWirda.
dasavleTi darwmunda, rom demokratiis `pirdapiri eqsporti~ sakmarisi
ar aRmoCnda politikuri integraciis warmatebiT ganxorcielebisaTvis.
socialistur ideologiaze aRzrdili sazogadoebisTvis safuZvlianad
unda SeeswavlebinaT disciplina _ demokratia. istorikosi verner
vaidenfeldi aRniSnavs, rom – “dasavluri politikuri kulturis miReba
aRmosavleTisaTvis gaxdeboda demokratuli gardaqmnebis ganmsazRvreli
da SedarebiT gaamartivebda maTi realizebis process~. 1 swored am mizans
emsaxureboda axal miwebze “politikuri swavlebis” fondebis amoqmedeba
da am mimarTulebiT farTo saganmanaTleblo muSaobis dawyeba.
arasamTavrobo organizaciebma da kvleviTma institutebma araerTi
proeqti moamzades, romlis ganxorcieleba orive seqtorma erToblivad
itvirTa. aRsaniSnavia, rom msgavsi aqciebi qveynis gaerTianebisTanave
daiwyo, magram, maSin am process zedapiruli xasiaTi hqonda da maleve
Sewyda. integraciis pirvel fazaze arsebulma “ndobis deficitma”
demokratuli institutebisadmi xeli SeuSala transformaciis
SemuSavebuli gegmis mixedviT ganxorcielebas. politikuri kulturis
naklebobam Seaferxa integraciis warmatebiT dawyebuli procesi da
faqtobrivad gansazRvra misi Semdgomi ganviTareba. Ppolitikuri
kulturis donis amaRlebasa da “politikur bazarze” ZalTa
gadanawilebis dasrulebasTan erTad daiwyo integraciis SedarebiT
stabiluri faza, rodesac yvela movlenas adekvaturi Sefaseba mieca
yovelgvari erovnuli Semwynareblobisa Tu mentalitetis
gaTvaliswinebis gareSe. politikurma partiebma integraciisa da
deintegraciis periodebis Semdeg Camoyalibeba daasrules da Seqmnes
gafarTovebuli platformebi, romelmac met-naklebad orive mxaris
pozicia daafiqsira. politikuri platformebi Tanamedrove germanul
sazogadoebaze iqna morgebuli da aRmosavleT-dasavleTis interesebs
anu, zogadgermanul interesebs daeqvemdebara. partiuli subieqti ukve
Tavisi platformiT aRar warmoadgenda mxolod erT mxares, aramed iyo
sistemaTa erToblioba – socializmis, demokratiis, kapitalizmis,
federalizmis da a.S. am wesrigebis definireba ar xdeboda da maT
principebsac zedapirulad ganixilavdnen. Ppolitikuri integraciis am
fazis maxasiaTebeli niSnebi ZiriTadad politikur partiebSi gamoikveTa,
roca dasrulda adaptaciis periodi, fraqciebad dayofa da mTavari
aqcenti partiis saerTo reitingze gaxda mimarTuli. reitingis amaRleba
ki yvela partias sWirdeboda, radgan 1998 wels bundesTagisa da
Sesabamisad, mTavrobis arCevnebSi gamarjvebas TiToeuli aliansisaTvis
principuli mniSvneloba hqonda. gamokiTxvis Sedegebi yovelTviurad
icvleboda, xSirad saSiSi tendenciebi fiqsideboda, gansakuTrebiT maSin,
roca radikalebis reitingi izrdeboda. wina ori arCevnebis Sedegebma
aCvenes, rom mmarTveli koaliciisaTvis konkurenciis gaweva seriozul
sirTules warmoadgenda, magram wiTel/mwvane aliansi danebebas ar
apirebda.
1998 wlis arCevnebi ara marto politikuri reintegraciis
ganviTarebis TvalsazrisiT iZenda mniSvnelobas, aramed saerTod,
germaniaSi mimdinare integraciuli procesebis gansazRvrisaTvis. Aam
periodSi kardinalurad Seicvala damokidebuleba eleqtoratTan da
daixvewa propagandisa da kritikis kriteriumebi. partiaTa mier
warmoebulma saarCevno kampaniebma wina periodTan SedarebiT didi
raodeobiT saxsrebi moiTxova. Ffinansebis moZieba partiebisTvis
problemas ar warmoadgenda, TiToeuls ramodenime lobisti hyavda
msxvili biznes wreebidan. angariSebis warmodgenisas daxarjuli
Tanxebis raodenobam yvela drois rekordi moxsna federaciis masStabiT.
SeiZleba iTqvas, rom iseTi brZola xelisuflebisTvis, rogoric 1998
wels gaimarTa germaniaSi uprecendento iyo. `politikur bazarze~
warmodgenil partiaTa politikuri potencialis gaTvaliswinebiT,
aRniSnuli procesi swored, rom brZola iyo civiluri gagebiT.
Qqristian-demokratebma 90-iani wlebis bolos ukve daasrules
partiis SigniT integracia, eleqtorats ganaxlebuli saarCevno programa
warudgines da, rac yvelaze mTavari iyo, axali lideri airCies. iseTi
didi da avtoritetuli partiis lideroba, rogoric qristian-
demokratuli kavSiria Zalzed sapasuxismgebloa, gansakuTrebiT maSin,
roca `politikuri bazari~ farTo speqtriT aris warmodgenili da
konkurenciis maCvenebeli ramodenimejer gazrdili. Mmas Semdeg rac,
dasavleTis frTam kolis mexuTe kabinetis Seqmnisas aRmosavleTeli
politikosebis ignorireba moaxdina, am ukanasknelebma miznad daisaxes
partiis generaluri mdivnis Tanamdebobaze TavianTi kandidatis wardgena.
Mmiznis miRwevis SemTxvevaSi kvotebis gadanawileba Tanabar pirobebSi
moxdeboda da portfelebis miRebis Sansebi maT sasargeblod
gaizrdeboda. Qqristian-demokratebis dasavluri lobis gaTvaliswinebiT
es rTulad gansaxorcielebadi Canda, magram partiis reintingis
gazrdisa da Sida konfrontaciebis SeCerebis TvalsazrisiT orive
mxarisaTvis xelsayreli unda yofiliyo. dasavlel reformatorTa
nawilma, romelic aRmosavleTSi reitingis gazrdaze zrunavda,
gadawyvita partiis xelmZRanel Tananmdebobaze kandidaturebi orive
nawilidan SeerCia. dasaxelda ori kandidatura: pirvel maTgans –
bernard fogels didi xnis manZilze kolis memkvidred miiCnevdnen,
magram misi kandidatura moixsna, rac yofili lideris reitingis
dacemiT aixsneba. Mmeore – saqsoniis adgolobrivi Stabis xelmZRvaneli,
warmoSobiT Tiuringeli kurt bidenkofi iyo. aRmosavleTis ofiss
pretenziebi ar hqonia am kandidaturebis mimarT, magram maT gacilebiT
respeqtabeluri da gamocdili anJela merkelis kandidaturas
SesTavazes, romelmac kolis or kabinetSi ukve miaRwia warmatebas.
dasavleTma es wianadadeba miiRo da misi generaluri mdivnis postze
arCeviT qdk-ma aRmosavleTSi reitingi gaiumjobesa. reformatorebis
reitingis gazrdas kidev erTma faqtorma Seuwyo xeli, rac partiis
gaaxalgazrdavebaSi mdgomareobs. aTwleulis bolosaTvis am sakiTxze
iniciativiT dasavleTi gamovida, rasac maSinve mxari dauWires axalma
politikosebma aRmosavleTidan. Qqdk daberebul partiad iTvleboda, misi
wevrebi Cveulebriv sapensio asaks bevrad gadacilebulebi
iyvnen.Nnawilobriv amiT SeiZleba aixsnas maTi konservatoruli
damokidebuleba aRmosavleTeli “axali politikosebisa” da novatoruli
ideebisadmi. Aam Taobam Tavisi saqme zedmiwevniT kargad icoda, magram
icoda dasavleTTan mimarTebaSi, gaerTianebul qveyanas ki axali
azrovneba da Tanamedrove ideebi sWirdeboda. politikuri integraciis
gaxangrZliveba ori Zveli mentalitetis dapirispirebam ganapiroba, roca
arcerTi maTgani Tmobda poziciebs da ebrZoda meoris ideas, Tundac
sakiTxis gadawyveta erTiani germaniis interesebSi yofiliyo.Aaxal
partiul siebSi upiratesoba samocianelTa Taobas mieniWa, romelTa
azrovneba ganTavisuflebuli iyo tradiciuli konservatizmisagan da
novatoruli ideebis producentebad iTvlebodnen. amis Taobaze
analitikosi klaus dreeri aRniSnavs, rom – iseT politikosebs,
rogorebic iyvnen koli da Stoltenbergi vada gauvidaT, axali qveyana
axal Zalas Tavisi axalgazrduli SemarTebiT saWiroebda. 2
samocianelTa progresulad moazrovne politikosebi, Tanamedrove da
axali germanelebi, `Wkviani damkvirveblebi~ _ am da sxva msgavsi
epiTetebiT asaTaurebdnen `TagescaiTungebi~ Tu, yovelkvireuli
avtoritetuli Jurnalebi statiebs maTze - `bavSvebze amerikuli
seqtoridan~. am politikosTa umravlesoba baiernidan iyo, es miwa meore
msoflio omis Semdeg amerikul seqtorad iTvleboda. isini ZiriTadad
germaniis axal biznes elitas warmoadgendnen, romelmac aqtiuri
lobireba gauwia “aRmosavleTis proeqtebs” da uSualod CaerTo
ekonomikis transformaciis procesSi.M politikosTa es nawili
bundesTagSi umciresobaSi imyofeboda, xolo mTavrobis dakompleqtebaSi
saerTod ar miuRia monawileoba. jer kidev kolis mmarTvelobis mexuTe
periodSi samocianelebis Sesaxeb – folke riueze, matias vismanze, peter
haintlesa da sxvebze _ Aambobdnen, rom – maTi gamoCena iyo axali
fenomeni germaniis politikur cxovrebaSi, romelsac SeeZlo iniciativis
aReba da saerTo problemebis dadebiTad gadawyveta. 3 isini sakmaod
gabedulad iqceodnen, roca fraqciebad CamoyalibebiT damoukideblobis
demonstrireba moaxdines da Tavi `Zveleburad moazrovne~ politikosebis
opoziciad gamoacxades. 90-iani wlebis meore naxevarSi, roca
integraciuli procesebi CixSi iyo Sesuli da dezintegracia xels
UuSlida “germanelTa erTobas”, samocianelbma axali samoqalaqo
sazogadoebis Camoyalibebas Cauyares safuZveli. roca, qveyanaSi
arsebobs samoqalaqo sazogadoeba Sida politikuri Tu sazogadoebrivi
problemebis mogvareba martivad SesaZlebeli xdeba. radikalurad
gansxvavebuli SemTxvevaa gdr-is samocianelebi, isini Caketili
skeptikurad ganwyobili da daSinebuli sazogadoebis STabeWdilebas
toveben. aRmosavleTis mTeli Taobis SefasebaAam kriteriumebiT
arakoreqtulia, magram maTi yvelaze “axleburad” moazrovne nawilic ki,
`gdr-is subkulturas~ Tu ar warmoadgens, mis Zlier gavlenas mainc
ganicdis. maT mTavar mizans Tavdapirvelad `gadarCena~ warmoadgenda,
risTvisac demokratuli sazogadoebisaTvis miuRebeli meTodebiT
ibrZodnen da xSirad gdr-is epoqisagan gamoyolil instiqtebs
eyrdnobodnen. `gadarCenis~ Semdeg ki ambicia gaizarda da brZola
upiratesobis mosapoveblad daiwyes, rac `politikur bazarze~ Seqmnili
viTarebidan gamomdinare savsebiT SesaZlebelad miaCnda.
1998 wlis arCevnebis win demokratiuli socializmis partia mTel
Tavis potencials iyenebs, axal samoqmedo programaze gadadis da
ganaxlebul politikur platformas “germanuli demokratiis indeqsad~
acxadebs. magram, sazogadoebam SeniSna is heterogenuli sxvaobebi, rac
arsebobda demokratiisa da socializmis `dasavlur” da `aRmosavlur~
interpretaciebs Soris. social-demokratebi daafiqra aRmosavleTeli
socialistebis `gaTanamedrovebam~, magram male damSviddnen, radgan
gamokiTxvebis Tanaxmad socialur sakiTxebze aqcentirebuli eleqtorati
yofili gdr-is mmarTvel Zalas nakleb ndobas ucxadebda. miuxedavad am
garemoebisa konkurenciis maCvenebeli mainc maRali iyo, rasac sdp
realurad afasebda da winasaarCevno kampanias partiis axali lideris
gerhard Sroderis xelmZRvanelobiT energiulad eweoda.
aTwleulis bolo arCevnebs udidesi mniSvneloba hqonda, Sedegebs
erTdroulad ramodenime sakiTxi unda gadaewyvita, maT Soris umTavresi
sazogadoebrivi reintegraciis ganviTareba iyo, aseve bolo periodSi
ganviTarebuli movlenebis gaTvaliswinebiT germaniis politikuri
stabiluroba da Sesabamisad, qveynis sagareo avtoriteti.Uultra-
memarjvene Tu memercxene Zalis warmatebis SemTxvevaSi, maTi ganwyobisa
da ambiciebis gaTvaliswinebiT, SesaZlebeli iyo, rom bundesTagis
tribuna radikaluri mowodebebis adgilad gadaeqciaT.Ddemokratias
gaerTianebul germaniaSi mxardaWera sWirdeboda, radgan gaCnda
saSiSroeba misi “kvlavdegradaciis”. Ddasavluri partiebi socialur
sakiTxebze aqcentirebuli eleqtoratis orive mxares mouwodebdnen, rom
ar moexdinaT simpaTiebis gadanawileba populisturi mowodebebis
gaTvaliswinebiT da realurad SeefasebinaT TiToeuli Zalis
demokratiuloba.
radikalebis reitingis gazrdaSi masmediam didi wvlili Seitana,
roca farTo rezonansi gaukeTa maT warmatebebs municipalur arCevnebSi.
Mmemarcxeneebi `socialuri uTanasworobis~ Temis angaJirebiT
aRmosavleTSi eleqtoratis mxardaWeris mosapoveblad realur berketebs
flobdnen da sakmaod did dros uTmobdnen social-demokratebis
municipalitetebSi moRvaweobis Sesaxeb kritikas. rogorc Cans,
demokratiuli socializmis partia mis mTavar metoqed sdp-s miiCnevda,
radgan orives platforma socialur sakiTxebze iyo aqcentirebuli da
popularobiT sargeblobdnen aRmosavleTSi. sazogadoeba upirveles
yovlisa axali xelisuflebis mosvlas socoaluri problemebis
mogvarebas ukavSirebda, aqedan gamomdinare socialur sakiTxebze
aqcentirebuli partiebis warmateba sruliad logikuri iyo. E90-iani
wlebis ekonomikuri recesia met-naklebad dasavleTis miwebsac Seexo,
amitom problemebi am mimarTulebiT iqac warmoiqmna, magram dasavleTis
sazogadoebis TanagrZnobis imedi dsp-s ar unda hqonoda. aRmosavleTelma
politikosebma Seqmnil viTarebaSi orientirebis kargi unari
gamoamJRavnes da saarCevno programebis Sedgenisas miRebuli
konsultaciebi praqtikulad gamoiyenes.
1998 wlis arCevnebis win analitikosebi gamarjvebas im partias
uwinaswarmetyvelebdnen, romelic yvelaze kargad CaerTo reintegraciul
procesSi da sadac, orive germanuli nawili Tanabrad iyo warmodgenili.
aRmosavleTis miwebze Catarebuli gamokiTxvebis Tanaxmad sami partiis
upiratesoba gamoikveTa (D. Roth: Das Superwahljahr, Köln): social-demokratebi,
kavSiri 90/mwvaneebi da demokratiuli socializmis partia, dasavleTSi
ki ori upirobo lideri dasaxelda – social-demokratebi da qristian-
demokratebi. maSasadame, sazogadoebis didi nawili socialuri
politikis reformirebasTan erTad upiratesobas kvlav dasavlur da
prodasavlur partiebs aniWebda. magram, amave dros, sul ufro
izrdeboda ukmayofileba dasavluri mmarTveli Zalis mimarT, romelmac
alRo ver auRo Seqmnil problemebs da ver SeZlo qveyanaSi socialuri
daZabulobis ganmuxtva. Qqdk-s autsaiderad gamocxadeba mainc araswori
iqneboda, radgan am partiis moqmedi avtoriteti da politikuri
kondiciebi SesaZleblobebi angariSgasawevi iyo, magram saarCevno
maraTonis dawyebisas aSkarad gamoikveTa simpaTiebi SedarebiT memarcxene
partiebis mimarT. isini aRmosavleTSi meti popularobiT sargeblobdnen,
vidre konservatorebi, radgan `axali germanuli~ sazogadoebisTvis
misaRebi iyo maTi modernizebuli platformebi da partiuli
Semadgenloba, romelTa rigebs `axali politikosebi~ avsebdnen yofil
gdr-is nawilidan.
27 seqtembris arCevnebSi xmebi Semdegnairad gadanawilda: social-
demokratebi–40,9%, qdk/qsk–35,1%, kavSiri 90/mwvaneebi–6,7%, Tavisufali
demokratebi_6,2%, demokratiuli socializmis partia–5,1%. social-
demokratebma da kavSiri 90/mwvaneebma arCevnebis win aliansi gaaformes
da gadawyvites gamarjvebis SemTxvevaSi koaliciuri mTavrobis
Camoyalibeba. sdp-s mier gaerTianebis SeTavazebis Mmiuxedavad, kavSiri
90/mwvaneebma arCevnebSi monawileoba damoukideblad gadawyvites, raTa
daemtkicebinaT danarCeni politikuri Zalisa da germanuli
sazogadoebisTvis, rom subordinaciul mdgomareobaSi yofnas ar
apirebdnen da mmarTvel partiasTan mxolod Tanaswor pirobebSi
konstruqciul TanamSromlobaze wavidodnen. arCevnebis Sedegebma
gamoavlina sazogadoebis damokidebuleba `socialuri saxelmwifos~
principebisadmi. profesor kortes aRniSvniT – “daiwyo faseulobaTa
gadafasebis axali etapi.” Ggermaniis sazogadoebam orive mxares
upiratesoba `neoliberaluri sabazro regulirebis models~
mianiWa.Aanalitikosebi arCevnebamde sul ramodenime dRiT adre
prognozirebdnen, rom `social-demokratebi xmebis did raodenobas (im
xmebsac, romelic adre qdk-i iRebda) aRmosavleTidan miiRebdnen,
dasavleTSi ki gauTanabrdeboda maTi procentuli maCvenebeli qdk/qsk-s
aliansisas.~4 prognozebi, romelic Tavidan frTxilad gamoiTqmoda,
gamarTlda. germaniaSi mimdinare integraciuli procesebisa da am
periodSi mmarTveli partiis reitingis gaTvaliswinebiT Sedegi iyo
sruliad logikuri. arCevnebis Semdeg opoziciaSi gadasuli qdk/qsk-s
aliansis wevrebi aRniSnavdnen, rom memarcxene Zalam Seqmnili viTareba
kargad gamoiyena, gansakuTrebiT ki demokratiuli socializmis partiam.
memarcxeneTa programebis, platformebisa da winasaarCevno kampaniebis
organizebis mixedviT Tu vimsjelebT, SeiZleba iTqvas, rom generaluri
mzadeba mimdinareobda mmarTveli partiis dasamarcxeblad.
Ddemokratiuli socializmis partiam moaxerxa socialisturi
platformis modernizeba da federaluri xelisuflebis saSinao
politikiT ukmayofilo eleqtoratis yuradRebis mipyroba. maT SeZles
Sesuliyvnen bundesTagSi 5,1%-iT, es umniSvnelo maCvenebelia, magram Tu
wina arCevnebis Sedegebs gaviTvaliswinebT ukve warmatebaa. SeZlebs Tu
ara brZolis gagrZelebas demokratiuli socializmis partia, amas
sazogadoebrivi reintegraciis ganviTareba gansazRvravs, romelic yvela
politikur subieqts Tavis moTxovnebs uyenebs. social-demokratebi
arCevnebSi gamarjvebas axali social-liberaluri principebis misaRebad
sazogadoebis mzadyofniT xsnian. Qqristian-demokratebi ki, sdp-s axal
imijs populisturs uwodeben da aRniSnaven, rom _ `social-demokratebis
platforma demokratiulidan komunisturisaken ixreba da swored aman
moutana maT popularoba aRmosavleTSi~.5
1998 wlis seqtemberSi germanias pirvelad gaerTianebis Semdeg,
saTaveSi udgebian social-demokratebi, romlebmac 20 oqtombers kavSiri
90/mwvaneebTan erTad xeli moaweres SeTanxmebas koaliciuri mTavrobis
Seqmnis Sesaxeb. federaluri kancleris Tanamdeboba social-
demokratebis liderma gerhard Sroderma daikava, vice kancleri ki
kavSiri90/mwvaneebis warmomadgeneli ioSka fiSeri gaxda. danarCeni
portfelebic ZiriTadad am or politikur Zalaze gadanawilda.
Sroder/fiSeris kabinetis Semadgenlobidan gaTvaliswinebiT, sakmaod
myari safuZveli arsebobs SefasebisaTvis, rom politikuri reintegracia
germaniaSi ganviTarda. Kkoaliciur mTavrobaSi `axali politikosebi~ anu
`politikosebi aRmosavleTidan~ dasavleTis kadrebTan erTad arian
warmodgenili. maT gaerTianebis Semdeg pirvelad miecaT Sansi
proporciulad mieRoT portfelebi da praqtikulad CarTuliyvnen
qveynis marTvis procesSi. amis Taobaze profesori rupi aRniSnavs, rom _
`axali kabinetis mTavari mizani iyo sxvadasxva fraqciebze
Tanamdebobebis gadanawileba, gansakuTrebiT ki yuradReba gamaxvilda
aRmosavleT germanel politikosebze. amjeradKkoaliciuri mTavroba
yovelgvari dapirispirebebis gareSe Camoyalibda.~ 6 Sroder/fiSeris
kabinetma daakmayofila, rogorc dasavleTis, aseve aRmosavleTis
pretenziebi da sapasuxismgeblo Tanamdebobebze axalgazrda
profesionalebi waradgines.
Sroder/fiSeris mTavrobis pirveli periodis mTavar amocanas
warmoadgenda kolisagan memkvidreobiT miRebuli `politikuri kredo~ -
`patara ekonomikuri saswaulis moxdena aRmosavleTis miwebze~, rasac
sakuTari mizanic emateboda `socialuri problemebis mogvareba~.
wiTel/mwvane kabinetma pirvel rigSi aqcentebi umuSevrobisa da
siRaribis winaaRmdeg brZolaze mimarTa. maTi azriT, swored am
problemebis mogvarebiT gaxdeboda SesaZlebeli politikuri Tu
socialuri stabilurobis SenarCuneba da reintegraciis Semdgomi
ganviTareba. mTavrobis pirveli RonisZiebebi am mimarTulebiT warimarTa:
gafarTovda jandacvisa da socialuri uzrunvelyofis programebi,
gaizarda saxelfaso minimumi, Seiqmna axali fondebi aRmosavleTis
miwebisaTvis da a.S.
moqmedma xelisuflebam Tanmimdevruli da integraciaze
aqcentirebuli politikuri kursis gatarebiT SeZlo politikuri
reintegraciis gagrZeleba. magram, amave dros, saSinao politikis sajaro
ganxilvisas wiTel/mwvene mTavrobas xSirad uwevs `TavismarTleba~ da
sazogadoebisaTvis Sexseneba, rom _ `Cven arc memarcxeneebi varT da arc
memarjveneebi, Cven WeSmariti demokratebi varT da mxars vuWerT
socialur-sabazro ekonomikas~ (Nachrichten, X. 2001. ZDF.G. Schröder).
Pgamoyenebuli literaturisa da damowmebuli
wyaroebis sqolioTa nusxa

1.Werner Weidenfeld, Karl-Rudolf Korte, Handbuch zur deutschen Einheit, 1949-1989-1999,


Bundeszentrale für politische Bildung-Bonn, Frankfurt am Main; New York, 2000 gv.632.
2. Frankfurter allgemeine Zeitung, 1999, II, “Wie ein kluger Bonn-Beobachter.”
3. Sabina Lemke-Müller, Abgeordnete im Parlement. Zur Parlamentskultur des deutschen
Bundestages in den neuenziger Jahren, Marburg, 1999, gv.198
4. D. Odendahl; W.M. Catenhusen; E. Buhmahn, Antwort der Bundesregierung auf die Grossen
Anfrage der Abgeordneten, vom 25.5.1998, gv. 2-3.
5. Werner Weidenfeld, Karl-Rudolf Korte, Handbuch zur deutschen Einheit, 1949-1989-1999,
Bundeszentrale für politische Bildung-Bonn, Frankfurt am Main; New York, 2000 gv.632.
6. Hans Karl Rupp: Politische Geschichte der Bundesrepublik Deutschland, München, Wien,
2000 gv.373.

$ 2. `Stazi~-s sazogadoeba integraciul procesebSi

`Stazi~ ar iyo mxolod germanelebiT dakompleqtebuli samoqalaqo


armia, is gdr-is sazogadoebis cxovrebis nawils ufro warmoadgenda.
“Stazi” iyo – `sazogadoeba sazogadoebaSi”1 - wers erT-erT
`TagescaiTungSi~ cnobili publicisti klaus harTungi.
`Stazi~ - germaniis demokratuli respublikis uSiSroebis
samsaxuris germanuli abreviaturaa, romlis likvidacia germaniis
garTianebamde moxda. aRniSnuli samsaxuris ZiriTad amocanas
oficialurad gdr-is moqalaqeebisa da respublikis uSiSroebis
uzrunvelyofa warmoadgenda. realurad ki, `Stazi~ sakuTari xalxis
winaaRmdeg mimarTuli basri iaraRi iyo. Mmisi arqivis gaxsnisas mravali
danaSauli gamomzeurda, romlis nawili sazogadoebisaTvis Tavis
drozec cnobili iyo, magram damnaSaveTa mamxilebeli mtkicebulebebi
saimedo adgilas inaxeboda. maTi mopovebis SemTxvevaSic ki veravin
gabedavda saxelmwifo uSiSroebis samsaxurTan dapirispirebas, romlis
nebismieri qmedeba `germaniis demokratiuli respublikis moqalaqeebis
usafrTxoebasa da keTildReobas emsaxureboda~. G germaniis
saxelmwifoebriv gaerTianebamde, martis arCevnebis Semdeg, daiwyo
polemika `Stazi~-s funqcionirebis Sewyvetisa da misi saarqivo masalis
Seswavlis Taobaze. Aam sakiTxis garSemo gdr-Si did konfrontacias
hqonda adgili; erTis mxriv `Stazelebi~, romelTa umravlesoba dResac
darwmunebulia, rom qveynis uSiSroebasa da xalxs emsaxureboda, maTi
qmedebebi ar Seicavda danaSaulis elementebs. Mmeores mxriv
dazaralebulni, romlebic samarTlianobis aRdgenasa da reabilitacias
moiTxovdnen. Ggdr-Si dawyebuli polemika progresistebma germaniis
gaerTianebis procesisaTvis saxifaTod miiCnies da saqmis droebiT
SeCereba moiTxoves. Ggamoricxuli ar iyo, rom Stazelebi prevenciuli
zomebis gatarebas Seecdebodnen da ara marto arqivs gaanadgurebdnen,
aramed gaerTianebis process seriozul problemebs Seuqmnidnen. `Stazi~-
s sazogadoeba TviT gdr-is moqalaqeebisgan gansxvavdeboda, rom
aRaraferi vTqvaT im heterogenul sxvaobebze, romelic maT dasavleTis
sazogadoebisgan gamoarCevda. isini naklebad TanaugrZnobdnen
`kvlavgaerTianebis~ process da ufro metic, am yvelaferSi seriozul
safrTxes xedavdnen. informacia arsebobs imis Sesaxeb, rom `Stazelebs~
ganzraxuli hqondaT putCi gdr-Si, magram amis damamtkicebeli samxilebi
ar moipoveba.
`Stazi~-s arqivis sakiTxma sazogadoeba aRmosavleTsa da
dasavleTSic orad gaxliCa: nawili Tvlida, rom demokratia
danaSaulebebsa da sicrueze ver daSendeboda, meoreni ki erovnuli
Semwynareblobisaken mouwodebdnen, raTa erTiani germanuli eri
Semdgariyo. `Stazi~-s sakiTxi iyo erT-erTi im problemaTagan, romelmac
sazogadoebrivi integracia Seaferxa da gaerTianebul germaniaSi kidev
erTxel gaacocxla gdr-is aCrdili.
`Stazi~-s arqivSi arsebuli dokumentebi metwilad gdr-is
mmarTveli elitis ormocwliani kriminaluri saqmianobis Sesaxeb
informacias Seicavda. maT Seswavlas da aTasobiT udanaSaulo adamianis
reabilitacias erTiani samarTlebrivi saxelmwifos principebidan
gamomdinare sasicocxlo mniSvneloba hqonda. magram, rogorc xSir
SemTxvevaSi morals am sakiTxTan mimarTebaSic ori mxare aRmoCnda:
yofili `Stazelebi~_damnaSaveebi, da igive “Stazelebi~- reJimis
msxverplni. gdr-is arsebobis bolo eqvsi Tvis ganmavlobaSi
gaerTianebasTan erTad germaniaSi `Stazis~-s sakiTxi yvelaze aqtualuri
iyo. misi ganeitralebiT uSiSroebis muSakebis garda gdr-is `wiTeli
elita~ iyo dainteresebuli, radgan “Stazelebis” saqmeebis gamoZiebiT
maT warsul danaSaulebebze gadiodnen.
arqivSi arsebuli yvela monacemis gauqmebis Sesaxeb moqalaqeTa
komitetma msjeloba jer kidev 1990 wlis gazafxulze daiwyo. Kkomitetis
wevrebs Soris azrTa sxvadasxvaobas hqonda adgili: erTni arqivis
ganadgurebas moiTxovdnen, meore nawili Tvlida, rom masala unda
Seswavliliyo rogorc gdr-is istoria, mesame mxare miuTiTebda, rom
arqivis dokumentebi istoria ki ara gauxsneli kriminali iyo. iens gizeke
aRniSnavs, rom “komitetis wevrTa nawils, romelic `Stazi~-s arqivis
erTxel da samudamod damarxvas moiTxovda zurgs umagrebda da xSir
SemTxvevaSi direqtivebs aZlevda gdr-is jer kidev moqmedi
biurokratuli aparati.~2. sazogadoebis am nawilidan gamovida germaniis
gaerTianebuli mTavrobis radikaluri opozicia da swored maT Seuqmnes
problemebi integraciul procesebs. masalaTa likvidaciis momxreebi
gansakuTrebiT maSin gaaqtiurdnen, roca uSiSroebis muSakTa saqmeebTan
erTad `araoficialuri TanamSromlebis~ saqmianobis gamoZiebis sakiTxic
dadga. sazogadoebrivi ganxeTqileba gardauvali Canda, `araoficialur
TanamSromelTa~ rigebs aTasobiT germaneli avsebda, romlebic gdr-sa
Tu mezobel qveynebSi saqmianobdnen, kvali SpionaJis saqmeebis
gamoZiebamde midioda. maSasadame, `Stazi~-s arqivis gaxsnis SemTxvevaSi
sazogadoebrivi krizisi gardauvali Canda, amitom gamoiricxa
gamoZiebaTa dawyeba gaerTianebamde da amiT Tavidan iqna acilebuli
mimdinare proecesSi eqscesebi.
amave periodSi iqmneba meore samoqalaqo komiteti, romelmac miznad
daisaxa masalaTa usafrTxoebis uzrunvelyofa. am komitetis saqmianoba
SedarebiT Tanmimdevruli iyo, maT mrgval magidasTan miiwvies
dainteresebuli pirebi, sxvadasxva arasamTavrobo organizaciebis
warmomadgenlebi da alternatiuli variantebi moamzades. Pirveli
variantis Tanaxmad masalaTa gadacema unda momxdariyo kompetentur
pirebze, meore ki, plebiscites ZaliT dokumentTa likvidaciis sakiTxis
ganixilavda. sxdomaTa oqmebis gacnobis Semdeg, SeiZleba iTqvas, rom
msjelobebi scildeboda samarTlebriv CarCoebs da sul ufro
emsgavseboda disputebs moralur sakiTxebze. Aamave dros, gamoikveTa
umravlesobis azri masalaTa likvidaciis aucileblobis Sesaxeb. verner
Sulci, romelic erT-erTi komitetis xelmZRvaneli iyo, `axal forumze~
gamosvlisas gmobda gaerTianebuli samoqalaqo komitetis umravlesobis
azrs, rogorc gardamavali institutis pozicias. Mmas marTebulad ar
miaCnda komitetis pretenzia `demokratiis mandatze~ da molaparakebis
magidasTan germaniis orive nawilidan istorikosebsa da iuristebs
ixmobda.
`Stazi~-s arqivis sakiTxze kidev erTi jgufi muSaobda, romelsac
hans modrovi xelmZRvanelobda. Ees jgufi molaparakebebs uSualod gdr-
is mTavrobasTan awarmoebda da maT mier gacemuli instruqtaJis mixedviT
komitets sakiTxis gadawyvetis sam variants sTavazobda: pirveli – mZime
danaSaulebebis gamoZiebis dawyebaSi mdgomareobda, meore – gaexsnaT
arqivi, magram pasuxisgebaSi ar miecaT damnaSaveebi da mesame,
umravlesobis Tanxmobis SemTxvevaSi ganadgurebuliyo kartoTeka da
`Stazi~-s personalze arsebuli dosie. Mmocemuli sami variantidan ori
ukiduresi liberalizmis gamoxatuleba iyo, romelic Tavis mxriv
demokratiis principebs ewinaaRmdegeboda. Aam SemTxvevaSi adamianis
uflebebis darRvevis ormag standartebTan gvaqvs saqme, radgan, Tu
moxdeboda erTi nawilis reabilitacia, meore mxares myofi adamianebis
samoqalaqo uflebebi Seilaxeboda.
mogvianebiT, rodesac `Stazi~-s arqivebi gaxsnes da dosieebi
gadasinjes, gamomJRavnda mravali adamianis braleuloba, romelTa
nawili `damsmenTa institutis~ wevri iyo. es xalxi Tavis mxriv
arRvevdnen adamianTa uflebebs, rodesac kanondarRveviT mopovebul
informaciebs awvdidnen uSiSroebis samsaxurs. magram maTi umravlesoba,
romelTa gamorCeva praqtikulad SeuZlebeli iyo, Tavad Tvlida Tavs
dazaralebulad da amxeldnen `Stazs~ maTze zewolasa da iZulebaSi.
dRes da Tavis drozec cnobili iyo, rom `damsmenTa instituti~ mTel
aRmosavleT blokSi moqmedebda da centraluri komitetis uSiSroebis
samsaxurze muSaobda. `damsmenTa institutis~ wevrebs mxolod
moxaliseebi ar Seadgendnen, aramed mis rigebSi iZulebiT
`dasaqmebulebic~ iricxebodnen, eseni iyvnen _ profesor-maswavleblebi,
xelovnebis muSakebi, mwerlebi da saerTod, inteligenciis
warmomadgenlebi. sazogadoebis am nawilma udidesi roli iTamaSa
branderburgis WiSkris gaxsnasa da germaneli eris gamoRviZebaSi. isini
TanaugrZnobdnen qveynis gaerTianebis sakiTxs da jer kidev gdr-is
periodSi aRiarebdnen `Stazi~-s zewolas maTze. sazogadoebis am nawilis
dasjiT, romelic dosieTa mixedviT iseve damnaSaved vlindeboda,
rogorc rigiTi `moxalise~, Seilaxeboda adamianisa da moqalaqis
uflebebi. centraluri mrgvali magidis eqvsTvian moRvaweobaSi
konsesusi mxolod erT sakiTxze iqna miRweuli, rodesac gdr-is yvela
moqalaqes mieca ufleba mieRo informacia sakuTari dosies Sesaxeb. aseve
gamoitanes umravlesobis mier mowonebuli daskvna, rom _ `Stazi~-s
arqivis empiruli Seswavla dauSvebeli iyo, radgan am SemTxvevaSi gdr-is
mosaxleobis meoTxedi braldebulis skamze aRmoCndeboda. mrgvali
magidis muSaobis Sedegebidan gamomdinare rCeba iseTi STabeWdileba, rom
gaerTianebis wevrebi Tavs aridebdnen pasuxismgeblobas da sakiTxis
gadawyveta parlamentis samsjavromde mihqondaT. dasavleTis mxare am
periodSi gaerTianebis procesiT iyo dakavebuli da cdilobda uSualod
ar CarTuliyo ganxilvebSi, samagierod federaluri xelisuflebis
damokidebulebas sakiTxisadmi aRmosavleTSi myofi aqtivistebi
axmovanebdnen. boneli progresistebi arqivis likvidaciis
gadawyvetilebas uWerdnen mxars da realurad afasebdnen SesaZlo
garTulebebs. 1990 wlis zafxulSi, roca `Stazi~-s Taobaze pirveli didi
xmauri atyda da saqmeSi saxalxo palata Caeria, germaniis gaerTianebis
winaaRmdeg ukve xmamaRali gancxadebebi gakeTda. Mmas Semdeg rac,
honekeri iqna ganeitralebuli, `kvlavgaerTianebis~ process “Stazelebi”-
s saxiT aranakleb didi safrTxe daemuqra. istorikos gizekes aRniSvniT:
`zafxulis bolos saxelmwifo aparatisa da uSiSroebis samsaxuris
interesebi gaerTianda gdr-is warsulis saqmianobis gamomzeurebis
winaaRmdeg~3. Tu, gadavxedavT aRmasrulebeli xelisuflebis
warmomadgenlobas gdr-is arsebobis bolo periodSi, is didad ar
gansxvavdeboda honekeris mTavrobis Semadgenlobisa da maTi politikuri
warsulisagan. ra Tqma unda, isini putCs gdr-Si ver moaxdendnen, magram
procesisaTvis xelisSeSlas SeZlebdnen. aqve gasaTvaliswinebelia
mezobeli da sxva evropuli saxelmwifoebis damokidebuleba germaniis
`kvlavgaerTianebis~ sakiTxisadmi, romlebic naklebad TanaugrZnobdnen
`erTiani germaniis proeqts~ da ar eridebodnen TavianTi poziciis
dafiqsirebas. germaniis federaciuli respublikis progresistebi ormag
garTulebebze fiqrobdnen: pirveli is, rom `Stazi~-s garSemo atexili
xmauri uaryofiTad imoqmedebda gaerTianebis procesze, xolo Semdgom
gaarTulebda `Sinagani mSvidobis” SenarCunebas. Sinagan saqmeTa
saministros federaluri mrCeveli ekhart verthebaxi (qdk) federalur
mTavrobas Seaxsenebda `mosalodnel rezonans~, rac erTi eris or
sazogadoebas Soris konfrontacias gamoiwvevda. ra Tqma unda, germaniaSi
sazogadoebrivi integraciis Semaferxeblad mxolod es motivi ar
SeiZleba CaiTvalos, Tumca `Stazi~-s sakiTxi iyo seriozuli problema,
romelmac pirvelma iCina Tavi sazogadoebrivi integraciis procesSi.
1990 wlis 24 agvistos gaerTianebulma komitetma gdr-is
uSiSroebis saministrosa da nacionaluri uSiSroebis samsaxuris
wevrebis dosieTa dacvis Sesaxeb specialuri kanonebi gamosca ($1.
kanonis ZiriTadi miznebi):
1. `Stazi~-s arqivis gadamuSavebis ufleba mieceT istorikosebs,
politologebsa da sxva kompetentur pirebs. arqivi Seswavlil iqnas
rogorc istoriuli warsuli;
2. daculi iqnas moqalaqis uflebebi piradi dosies gadamowmebisas,
iqneba is nacionaluri uSiSroebis samsaxurisa Tu uSiSroebis
saministros wevris saqme;
3. saqmeTa Seswavlis safuZvelze moxdes dazaralebulTa reabilitacia
umokles droSi;
4. im pirTa saqme, romlebic iyvnen da dResac iTvlebian mTavrobis
wevrebad, Seswavlil iqnas obieqturobisa da maqsimaluri
konfidencialurobis dacviT;
5. dawesdes kontroli parlamentis sagamoZieblo jgufze da
maqsimalurad daculi iqnas TiToeuli braldebulis samoqalaqo
uflebebi.
saxalxo palatis deputatebi moiTxovdnen kontrols
daqvemdebareboda gamoZiebis TiToeuli procesi da sagamomZieblo
jgufebi kompetenturobis gaTvaliswinebiT SeerCiaT. arqivis Seswavlis
sakiTxis ganxilvisas gansakuTrebiT aqtiurobda deputati rostokidan
ioahim gauqi (kavSiri 90), romelic mxars uWerda procesis droebiT
SeCerebas da mogvianebiT, mis `politikur, istoriul da iuridiuli
kursiT gadamuSavebas~.
1991 wels gaerTianebulma bundesTagma miiRo sagangebo aqti
`Stazi~-s arqivis gaxsnis Taobaze da Seiqmna specialuri sagamomZieblo
jgufi, romlis xelmZRvanelad dainiSna ioahim gauqi. sakiTxis am formiT
gadawyvetis Semdeg, loTar de mezieri adamianebs Soris urTierTobis
Secvlis Sesaxeb aRniSnavda, rom _ `damokidebuleba germanelebs Soris
erTianad gamoicvala.Uukve aRar arsebobdnen guSindeli megobrebi,
mezoblebi Tu kolegebi.Mmeore dRes daiwyes laparaki mkvlelebze da
mkvlelobebze.~4
germaniis sazogadoeba didi interesiT Sexvda `Stazi~-s arqivis
gaxsnas. aRmosavleT germaniaSi adamianis uflebebis damcveli berber
bolei aRfrTovanebuli acxadebda, rom – Cven imedi gvaqvs, rom
aRmosavleTSi samarTlianoba male izeimebs da avaSenebT erTian
samarTlebriv saxelmwifos. radikalurad gansxvavebuli ganwyoba hqonda
aRmosavleT germanelebis nawils, romelmac gaacnobiera is Tu, ra
moutana piradad maT germaniis `kvlavgaerTianebam~. sazogadoebebs Soris
antagonizmis pirveli niSnebi, romelic aqamde mkrTali konturebis saxiT
iyo gamokveTili, ukve sagrZnoblad gamuqda. Ppirveli gaxmaurebuli
saqmeebi “warsulSi Cadenil danaSaulebebze” gaerTianebidan erTi wlis
Tavze gaixsna. 1992-1993 wlebSi eqvsi maRalCinosani braldebulis
sasamarTlo procesi gaimarTa. DdamnaSavis skamze aRmoCndnen amxanagebi _
honekeri, Stopi, milke, kesleri, Streletci da albrexti. maTgan sams
janmrTelobis gauaresebis gamo procesebze gamoucxadeblobis ufleba
darTes, Tumca braldebebi ar mouxsniaT. yvelaze saintereso erix
milkes Cveneba aris, romelic wlebis manZilze gdr-is `uSiSroebas
uzrunvelyofda~. rodesac milkes hkiTxes, Tu – ras warmoadgenda gdr-is
uSiSroebis samsaxuri? Mman upasuxa: “Stazi” iyo WeSmariti fari da
maxvili partiisa (uSiSroebis saministros simbolos mixedviT).” milkes
bolo Cveneba erTdroulad monaniebac iyo da TavismarTlebac, romlis
mokle Sinaarsi aseTia: `msurda Tu ara im saqmis keTeba rasac vakeTebdi?
- arCevani ar mqonia! Cven zewolisa da stresis pirobebSi vmuSaobdiT. im
dros iq Cven Tu ara sxvebi iqnebodnen da saqmes isini gaakeTebdnen. Ddid
saxelmwifos sWirdeboda ase da imitom.... maSin yvelasaTvis mSiSara
qalaCunebi viyaviT, radgan fiqrobdnen, rom kremlis gveSinoda. dRes ki
vina varT?! im yvelasaTvis da sxvebisTvisac jalaTebi da moRalateni
varT!... ~5

1995 wlis 13 noembridan grd-is politbiuros wevrebis winaaRmdeg


SpionaJis saqmianobis braldebiT axali sasamarTlo procesebi daiwyo.
braldebulebad scnes egon krenci, horst dolusi, kurt hageri, giunter
klaiberi, erix mikenbergeri, giunter Sabovski da sxvani.
”Stazi”-s procesebi amiT ar dasrulebula, miuxedavad gdr-is
naSTebis muqarisa, gadmoiRes sakmaod Zveli saqmeebic. brali wauyenes
ara mxolod politbiurosa da `Stazi~-s xandazmul muSakebs, aramed ukve
gardacvlilebsac.Aaseve moxda dazaralebulTa SemTxvevaSic, roca
asobiT moklulTa ojaxs TanagrZnoba gamoucxades. gansakuTrebuli
xmauri gamoiwvia mesazRvre jariskacebis danaSaulebrivi saqmianobis
gamoZiebam, romelTac mZime danaSaulebebSi edebodaT brali. Bberlinis
kedlis agebidan mis dacemamde mravali Tavisuflebis motrfiale
mesazRvreebma kedelTan daxvrites, magram erTi saqme mainc gamorCeulad
iTvleboda, radgan is iyo pirveli da erTaderTi mkvleloba, romelic
sabWoTa mxarem maSin gamoiZia da damnaSave dasaja. 1962 wlis 17 agvistos
18 wlis axalgazrda peter fexterma scada qalaqis aRmosavleT nawilis
datoveba, magram samxedroebma mas cecxli gauxsnes da mokles. Mmeore
dRes berlinis orive mxares did mRelvarebas hqonda adgili,
moqalaqeebi protests gamoTqvamdnen mesazRvreebis, policiis, `rusebis~
da dasavleTis aliansis winaaRmdeg. Aamis Semdeg kremli da grd-is
xelisuflebac iZulebuli gaxda gancxadeba gaekeTebina momxdarze da
damnaSave daesaja. berlinSi kidev bevri gauxsneli danaSauli iyo
sazogadoebisaTvis cnobili. amaze berlinelebi xSirad amboben, rom -
`arc erT qalaqs Tanamedrove evropaSi ar ganucdia da gadautania
imdeni, ramdenic berlins~.
1998 wlidan mesazRvreTa sasamarTlo procesebis meore raundi
daiwyo saxelwodebiT - `kedlis damcvelTa procesi~ da 2000 wlamde
gagrZelda. 180 braldebuli warsdga sasamarTlos winaSe, maTgan samoci
gansakuTrebiT mZime danaSaulSi iqna mxilebuli, maT sindisze ori an
sami adamianis mkvleloba iyo. ramodenime Tvis Semdeg xuTiaTasi
saxalxo policieli, transportis, sapasporto kontrolisa da sxva
sasazRvro samsaxuris muSakis saqmis gamoZieba daiwyo. gamoZiebis
Sedegad TiToeuli piris mier Cadenili sxvadasxva saxis mZime Tu
msubuqi danaSauli dadginda. paralelurad, 1994 wlidan moyolebuli,
mimdinareobda germaniis demokratiuli respublikis arsebobis periodSi
moRvawe iuristebis, mosamarTleebis, gamomZieblebisa da politbiuros
wevrTa procesebi.Aam ukanasknelTa saqmes uSualod federaluri
sasamarTlo ikvlevda, romelTa umravlesobam SesZlo Tavis daxsna
fuladi jarimis gadaxdis Semdeg.

samarTlebrivi saxelmwifosa da adamianis uflebebis damcvelebi


Tvalyurs adevnebdnen mimdinare procesebs da xSir SemTxvevaSi
solidarobas ucxadebdnen braldebulTa ojaxis wevrebis SimSilobis
aqciebs. isini Tvlidnen, rom msgavsi procesebi sabolood daasamarebdnen
germaneli eris gamTlianebisa da integraciisaTvis motivacias.
90-iani wlebis Sua periodSi sazogadoebrivi destabilizaciis
SesaZleblobis Sansebi gaerTianebul federaciaSi sagrZnoblad
gaizarda. pirveli eiforia swrafad ganelda da xalxs imedgacrueba
daeufla, am mdgomareobas ki aRmosavleT miwebis ekonomikuri foni kidev
ufro amZimebda. sociologebi ukve xmamaRla saubrobdnen `sazogadoebriv
deintegraciaze” da federalur xelisuflebas mouwodebdnen _ miemarTa
Sesabamisi organoebisaTvis, raTa SeewyvitaT “Stazi”-s saqmeebis
gamoZieba.
zemoT aRniSnulma procesebma sul 60 000 adamianis braleuloba
gamoamJRavnes, magram sazogadoebrivi destabilizaciis SesaZleblobis
gaTvaliswinebiT, mxolod 2%-s gamoutanes ganaCeni, maTgan umravlesoba
fuladi jarimis gadaxdis Semdeg gaanTavisufles.
federalurma xelisuflebam yvelaferi gaakeTa imisaTvis, rom
`Stazi~-s sakiTxi mSvidobianad daesrulebina da arc dazaralebulni
darCeniliyvnen reabilitaciis gareSe. rogorc roman grafe wers:
`xelisuflebam umniSvnelovanesi zavi Camoagdo. marTalia, sicocxle
veravis daubruna, magram cocxlebs Sansi misca Tavi srulfasovan
moqalaeebad egrZnoT. asobiT adamianma miRebuli kompensaciiT sakuTari
saqme wamoiwyo da cota xnis Semdeg warmatebuli biznesic gamarTa.~ 6
dResac araerT mkvlevars awuxebs kiTxva – Tu ramdenad
samarTliani iyo mkvlelebis dausjeloba? - da kritikul Sefasebas
aZlevs federaluri xelisuflebis mier damnaSaveTa Sewyalebas. ra Tqma
unda, damnaSaveTa dausjeloba samarTlianobis farglebs scildeba,
samagierod, gaerTianebuli germaniis saxelmwifo interesebs
emsaxureboda.
dResdReobiT `Stazi~-s problema SeiZleba iTqvas rom praqtikulad
aRar arsebobs.Uukanaskneli debatebi `Stazi~-s Sesaxeb 2000 wlis
oqtomberSi gaimarTa. erovnul forumze miRebuli gadawyvetilebis
Tanaxmad istorikosebs ufleba miecaT SeeswavlaT “Stazis“-is saqmeebi
rogorc germaniis istoriis nawili da am Temaze monografiebi
gamoeqveynebinaT. reabilitacia da finansuri kompensacia ki yvela
dazaralebulma miiRo, damnaSave Tu udanaSaulo `Stazi~-s wevrebis
integraciul procesebSi CasarTvelad xelisuflebam mTeli rigi
RonisZiebebi gaatara. Aam sazogadoebis axalgazrda nawili sxvadasxva
seqtorSi daasaqma da ganaTlebis miRebis saSualeba misca. isini gaxdnen
warmatebuli savaWro agentebi, brokerebi, sadazRvevo kompaniebis
TanamSromlebi da piradi dacvis wevrebi. daaxloebiT 1500 yofili
`Stazeli~ dRes federaluri policiis muSakia, aseve maTi rigebidan
gamovidnen saxalxo warmomadgenlebi landTagebsa Tu
bundesTagSi.Mmagram iseTebic arian, romelTac warsulis nostalgia
dRiTidRe uZlierdebaT, isini ufros Taobas warmoadgenen da kvlav gdr-
is gaidealebiT cxovroben. Mmiwebis `TagescaiTungebi~ maTze Sesaxeb
statiebs specialur gverdebs uTmoben, sadac xSir SemTxvevaSi am
sazogadoebis imedgacruebas SevxvdebiT.A
integraciuli sakiTxi aRmosavleTgermanul sazogadoebaSi amiT ar
amoiwureba, „Stazi“ ar iyo erTaderTi problema, ramac xeli SeuSala
„germanelTa erTobas.“ politikur-sazogadoebrivi integraciis procesSi
disbalansi moxda da problemebma logikurad yvelaze sust sferoSi
moaxdines detonireba. swored am sferos Semadgenel komponents
warmoadgenda „Stazi,“ romlis definireba dResdReobiT sociumis
konteqstSi ufro marTebuli iqneboda, vidre misi ganxilva rogorc
„gdr-is politikuri aCrdilis.“

Lliteratura:
1.Klaus Hartung, Infamie und Vergangenheit. Schnur, Rühe und die Selbstbestimmung, in:
Tageszeitung vom15.03.90.,abgedruckt in DDR Journal Nr.2,gv. 149.
2.Jens Gieseke, Mielke Konzern, Die Geschichte der Stasi (1945-1990), 2 Auflage, Berlin,
München, 2001, gv. 244.
3. iqve, gv. 246.
4.Eine Dokumentation der öffentlichen Debatte 1990/1991, Hg. BStU, Berlin, 1995.
(Dokumente 13).
5. Erich Mielke-Schild und Schwert der Partei, nach Klaus Hartung,

6.Roman Grafe, Die Grenze durch Deutschland, eine Chronik von 1945 bis 1990, Berlin, 2002,
gv. 504.

daskvna

germaniis Tanamedrove istoriisa da integraciuli sakiTxebis


safuZvliani Seswavlis Semdeg, SesaZlebeli gaxda obieqturi daskvnebis
gakeTeba Temaze - `axali federaluri miwebis integracia germaniaSi
(politikuri, ekonomikuri da sazogadebrivi integracia germaniaSi)~.
ori germanuli nawilis gaerTianeba mosalodnelze martivi
procesi aRmoCnda, rasac sabWoTa kavSirSi mimdinare cvlilebebTan
erTad germanuli sazogadoebebis progresulad moazrovne nawilma
Seuwyo xeli.
politikuri da sazogadoebrivi integraciis paralelurad daiwyo
ekonomikuri sistemis transformacia, amitom erTi procesi meoreze
damokidebuli aRmoCnda da Tavidanve gamoikveTa maT Soris mWidro
urTierTkavSiri.
politikuri integraciis pirvel fazas, romelic saxelmwifoebriv
gaerTianebamde daiwyo da ZiriTadad partiul sistemebSi warimarTa, mis
momdevno periodebTan SedarebiT, warmatebuli SeiZleba ewodos.
dasavlurma partiebma gdr-is axali politikuri elitis integraciiT
soliduri eleqtorati gaiCines axal federalur miwebze, ramac
mniSvnelovnad gansazRvra bundesTagis pirvel arCevnebSi maTi
upiratesoba.
problemebma Tavi iCines ekonomikis transformaciisa da yofili
gdr-is saxelisuflo instituciebis reorganizaciis procesSi.
centraluri da municipaluri xelisuflebis likvidaciisa da marTvis
federaluri sistemis danergvisas aqcenti axal kadrebze gakeTda, ramac
Zveli politikuri elitis ukmayofileba gamoiwvia. politikosTa am
nawilis gverdiT bevri imedgacrulebuli axalgazrda aRmoCnda, amiT
isargebla yofili gdr-is mmarTvelma Zalam, romelic isedac ar
apirebda dasavleTis mier SemoTavazebul `subordinaciul
urTierTobasTan~ Seguebas, ebrZola sakuTari poziciebis
SenarCunebisaTvis.
“Zveli aRmosavleTis” dasavleTTan dapirispireba kidev ufro
gamoikveTa axali ekonomikuri sistemis danergvis procesSi, rac
uSualod germanul sazogadoebebs Soris urTierTobaze aisaxa. Tavidan
Tu, aRmosavleTi dasavleTis daxmarebas saWiroebda da mas gadaudeblad
iRebda, Semdeg damokidebuleba Seicvala: sabazro ekonomikis principze
mowyobili dasavleTis ekonomikuri seqtori Tavs uflebas ver miscemda
msoflioSi mimdinare gamalebuli sabazro konkurenciis pirobebSi
`mudmivad Seenaxa~ aRmosavleTi. praqtikulad es orive nawils
daazaralebda, amitom saWiro iyo transformaciis swrafi da
xSirSemTxvevaSi `uxeSi formebiT~ ganxorcieleba. dasavleTma soliduri
daxmareba gaiRo, moizida ucxouri investiciebi, gaagzavna axal miwebze
oficialuri bonis rwmunebulebi da daiwyo privatizaciis procesi.
swored es ukanaskneli aRmoCnda gegmuri ekonomikis principebTan
Seguebuli yofili gdr-is sazogadoebis da yvelaze metad ki, `wiTeli
elitis~ gamRizianebeli. aRmosavleTgermanul sazogadoebaSi gaCnda
ukmayofileba dasavluri wesrigis mimarT da imavdroulad SiSi, rom –
rac gaaCndaT, imasac kargavdnen.
dasavleT germaneli konservatorebi aRmosavleTis yvela
politikuri Zalis mimarT skeptikurad ganewyvnen da TiToeul
politikosSi `gdr-is aCrdili~ dainaxes. maT seriozuli problemebi
Seuqmnes reformatorebis iniciativas `axali politikosebis~ CarTvaze
erTiani germaniis marTvis procesSi da Seecadnen bundesTagSi
aRmosavleTis wilis Semcirebas.
institucionaluri da ekonomikuri transformaciis procesSi
`axali politikosebis~ ignorireba iyo is mTavari Secdoma, ris gamoc
reformebis gatarebisas rwmunebulebs problemebi SeeqmnaT. am
politikosebs xom yvelaze kargad SeeZloT aRmosavleTgermanul
sazogadoebasTan urTierToba da Seqmnil viTarebaSi swored
orientireba. mogvianebiT bonma, miuxedavad konservatorebis
winaaRmdegobisa, es precendenti dauSva da `axali politikosebi
aRmosavleTidan~ uSualod CarTo adgilobrivi Tu centraluri
xelisuflebis saqmianobaSi. amiT reintergaciis procesi politikur-
partiul sistemebSi daiwyo, magram germanul sazogadoebebs Soris
urTierToba kvlav daZabuli darCa.
axal federalur miwebze socialur-ekonomikuri mdgomareoba da
moqalaqeebis cxovrebis done mkveTrad gansxvavdeboda dasavleTisagan.
cnebebiT - `aRmosavleTi~ da `dasavleTi~ daiyo sazogadoeba, raSic
igulisxmeba ara mxolod maTi materialuri SesaZleblobebi, aramed
kultura, ideologia, mentaliteti, msoflmxedveloba, ganaTleba da
profesionalizmi. `aRmosavleTelTa~ Sansebi gaerTianebis Semdeg
umniSvnelo aRmoCnda, mTeli rigi gansxvavebis gamo maT ver SeZles
axal garemoSi orientireba da Tavi `meore klasis moqalaqeebad~ igrZnes.
erTi eris or sazogadoebas Soris `berlinis axali kedeli~ gaCnda;
`aRmosavleTma~ praqtikulad uari Tqva integraciaze, `dasavleTma~ ki mas
TanagrZnoba ver gauwia.
germanul sazogadoebebs Soris warmoqmnili uTanxmoeba sxvadasxva
radikalurma Tu politikuri ambiciebis mqone Zalebma gamoyenes.
gaaqtiurdnen ultra-memarjvene da memarcxene partiebi, romelTa
eleqtorats ZiriTadad yofili gdr-is sazogadoeba Seadgenda.
`politikur bazarze~ Tavisufali konkurenciis gamocxadebis Semdeg, maT
Sansi miecaT SeeRwiaT municipalitetebSi da ebrZolaT
bundesTagisTvisac. radikalebis mimarT simpaTiebi dasavleTSic gaCnda,
ramac sazogadoebriv_politikuri stabiluroba mTeli germaniis
masStabiT eWvqveS daayena.
axali aTaswleulis dasawyisSi viTareba Seicvala: `politikur
bazarze~ daZabuloba ganelda da partiuli subieqtebi gamoikveTnen,
ekonomikuri transformacia dasrulda, germanuli sazogadoebebis
progresulad moazrovne nawilma ki aqcentebi reintegraciaze mimarTa.
magram, amave dros, darCa mravali problema mougvarebeli, romelic jer
kidev gasul aTwleulSi warmoiqmna da dResdReobiT swraf ganviTarebas
ganicdis. maT Soris aris ultra-memarjvene da memarcxene radikalizmi,
romelTa mimarT simpaTiebs ZiriTadad axalgazrdoba amJRavnebs da es
faqtori reintegraciis Sansebs mniSvnelovnad amcirebs.
Tu, rodis dasruldeba gaerTianebul federaciaSi reintegracia da
ra Sedegs miiRebs germaneli eri, amis prognozireba sakmaod rTulia.
saxelmwifoebrivi gaerTianebis Semdeg analitikosebs azrad ar
mosvliaT, rom germanias reintegraciaze zrunva dasWirdeboda.
reintegraciis srulyofasa da `germaneli eris gamTlianebas~ TaobaTa
cvla sWirdeba, rac drois sakiTxia.

You might also like