Professional Documents
Culture Documents
Sromis
ekonomika
Tbilisi 2016
damxmare saxelmZRvanelo momzadebulia ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis
axelmwifo universitetis ekonomikisa da biznesis fakultetis makroekonomikis
kaTedraze.
2
Sinaarsi
Sesavali 4
3
Sesavali
`Sromis ekonomika~ msoflios elitur universitetebSi kurikulumebis
mniSvnelovani kursia. sazogadoebis ganviTarebasTan erTad misi Sinaarsi icvleba
da ixveweba. win mimavali qveynebi cdiloben, TavianT ekonomikur da socialur
sistemebs moargon is zogadi kanonzomierebebi da principebi, rac Sromis ekono-
mikis SinaarsiTaa gansazRvruli. bunebrivia, saqarTvelos umaRlesi ganaTlebis
ekonomikuri segmentisaTvis uaRresad didi mniSvneloba aqvs, rogor Sesabamisoba-
Sia igi TanamedroveobasTan, iTvaliswinebs Tu ara amJamad da Tvalsawier moma-
valSi maRali kvalifikaciis ekonomistebze aqaur da saerTaSoriso Sromis baz-
rebze moTxovnas. amitom kursis amocanaa studentTaTvis Sromis ekonomikis
problemaTa farTo speqtridan imis logikuri miwodeba, rac asaTviseblad gamo-
yofili drois farglebSi maT Camouyalibebs im sistemur codnas da Cvevebs, rac
momavali specialistisTvis ara marto xvalindeli, aramed uwyveti ganaTlebis
ganviTarebis kvalobaze mTeli misi SromiTi cxovrebis ganmavlobaSi profesiuli
moRvaweobisaTvis sakmarisi iqneba.
`Sromis ekonomikis~ damxmare saxelmZRvanelos avtorebisaTvis am kursis
dawera yamiri araa. bazarma ucbad aiTvisa Sromis ekonomikis kaTedris TanamSro-
melTa mier gamocemuli damxmare saxelmZRvaneloebi (2006-2009ww.) (red. n. la-
cabiZe, m. tuxaSvili), agreTve, prof. n. paiWaZis saxelmZRvanelo - `Sromis eko-
nomika~. maT mniSvnelovani roli Seasrules saqarTveloSi Sromis ekonomikis
sferos codniT studentTa momzadebasa da praqtikos muSakTa kvalifikaciis
amaRlebaSi.
winamdebare damxmare saxelmZrvanelo Tavisi SinaarsiT Seesabameba im CarCo
programas, romelic damtkicebulia ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis sa-
xelmwifo universitetis ekonomikisa da biznesis fakultetis bakalavriatis
studentTaTvis. silabusi iTvaliswinebs rogorc msoflios cnobil universite-
tebSi moqmedi silabusebis ZiriTad Sinaars, ise saqarTveloSi Sromis procesis
specifikas.
kursSi gadmocemuli sakiTxebi zogad ekonomikur Teoriul aspeqtSi stu-
dentebs naswavli aqvT `ekonomikis principebis~ kursSi. aq, cxadia, igi meTodo-
logiurad Rrmavdeba, logikurad integrirebul saxes iRebs da adamianis Sromi-
Ti cxovrebis mniSvnelovan aspeqtebs aerTianebs.
damxmare saxelmZRvaneloze muSaobisas avtorebi farTod sargeblobdnen
mTel msoflioSi aRiarebuli profesorebis r. erenbergisa da r. smitis, g. bor-
jas, p. qausisa da a. cilberbergis saxelmZRvaneloebiT, agreTve, postsabWoTa
sivrcis qveynebSi sabazro urTierTobebze gardamavali periodis Taviseburebebis
amsaxveli saxelmZRvanelo literaturiT. isic unda aRiniSnos, rom amJamad
intensiurad iTargmneba da male gamova r. erenbergisa da r. smitis cnobili
saxelmZRvanelos bolo varianti.
bunebrivia, avtorebi didi madlierebiT miiReben am kursis momavali srul-
yofisaTvis gakeTebul SeniSvnebsa da winadadebebs.
4
Tema I. Sromis ekonomikis sagani da adgili ekonomikur
mecnierebaTa sistemaSi
8
9
kiTxvebi TviTSemowmebisaTvis:
1
es sakiTxebi ufro dawvrilebiT Seiswavleba saganSi `demografia~, `mosaxleobis ekonomika~.
11
SeuZlia specifikur sawarmoo an klimatur pirobebSi (magaliTad, miwisqveSa sa-
muSaoebze, maRalmTian raionebSi da a.S.)
Sesrulebuli samuSaos moculobis mixedviT ganasxvaveben srul da aras-
rul anu SezRuduli Sromis unaris mqone adamianebs.
SromiTi resursebis ZiriTad nawils Sromis asakis adamianebi Seadgenen.
Sromis asaki sxvadasxva qveyanaSi erTnairi araa. Mmisi qveda zRvari bevr
qveyanaSi da, maT Soris, saqarTveloSic 16 welia. rac Seexeba Sromis asakis
zeda zRvars, is bevr qveyanaSi gansxvavebulia. amJamad, yvelaze metad
gavcelebuli sapensio asakia 60 weli-qalebisaTvis, 65 weli-mamakacebisaTvis.
2016 wlisaTvis yvelaze meti sapensio asaki iaponiaSia (70 weli), saqar-
TveloSi sapensio asaki qalebisaTvis-60, mamakacebisaTvis-65 welia.
Sromis asakis gansazRvrisas gaiTvaliswineba mosaxleobis janmrTelobis
done, sicocxlis saSualo mosalodneli xangrZlivoba da dasaqmebis strategiu-
li politika. magaliTad, yofil sabWoTa kavSirSi XX saukunis 30-ian wlebSi
sapensio asakad qalebisaTvis dadginda 55 weli da mamakacebisaTvis 60 weli. es
ganpirobebuli iyo imiT, rom jer erTi, mosaxleobis sicocxlis saSualo mosa-
lodneli xangrZlivoba im periodSi xanmokle, 45 weli iyo, amasTan, daCqarebu-
li industrializaciis procesi kadrebis swraf cvlas moiTxovda.
`SromiTi resursebi~ Tavisi arsiT axlos dgas `samuSao ZalasTan~, rome-
lic Tanamedrove Sromis ekonomikis saxelmZRvaneloebSi asea gansazRvruli: `es
aris 16 wels gadacilebuli mosaxleoba, romelic dasaqmebulia an aqtiurad
eZebs samuSaos.2 misgan gansxvavebiT SromiTi resursebi mosaxleobis is nawilia,
romelic ormxrivadaa asakobrivi zRvariT Semofargluli.
2
Эренберг Р. Дж., Смит Р.С. – Совеременная экономика Труда. М., МГУ. 1996. с.34.
ix. aseve Tema-4. danarTi-1.
12
2.2. mosaxleobis SromiTi struqtura
14
ramdenime wlisTvis aRniSnuli maCvenebeli gaiangariSeba rogorc saSualo
geometriuli. e.i.
A
(2.3.3),
(2.3.4)
15
SromiTi resursebis daberebis procesi da a.S. im SemTxvevaSi, Tu 40-64 wlis
asakobrivi jgufis wili sistematurad izrdeba, mimdinareobs SromiTi resurse-
bis dabereba, rac gaiangariSeba formuliT:
W40-64
C Sr .r .sib. .100% (2.4.1), sadac
W1664
CSr.r.sib. _ SromiTi resursebis siberis koeficienti;
W40-64 _ 40-64 wlis asakobrivi jgufis ricxovnobaa (kaci);
W16-64 _ 16-64 wlis asakobrivi jgufis ricxovnobaa (kaci).
SromiTi resursebis sqesobriv-asakobrivi struqturis formirebaze did
gavlenas axdens qveyanaSi mimdinare demografiuli procesebi. kerZod, Sobadoba,
mokvdaoba, asakobrivi struqtura da migracia.
roca qveyanaSi Sobadobis done maRalia, SromiT resursebSi izrdeba axal-
gazrdobis wilic, Tumca es ar xdeba mosaxleobis zrdis paralelurad, es pro-
cesi SromiT resursebze garkveuli drois Semdeg aisaxeba. xangrZlivi periodis
manZilze Sobadobis maRali done zrdis Sromis asakSi myof mosaxleobas, rome-
lic am procesis gamo axalgazrdulia, rac gaiTvaliswineba kidec dasaqmebis po-
litikis gansazRvrisas.
mokvdaoba maSin axdens gavlenas SromiTi resursebis ricxovnobaze, Tuki is
maRalia Sua asakobriv jgufebSi. sapensio asakis mosaxleobaSi mokvdaobis zrda
gavlenas ar axdens SromiTi resursebis ricxovnobis cvlilebaze, xolo Cvil
bavSvTa mokvdaobis maRali maCvenebeli amcirebs mosaxleobis sicocxlianobis
maCvenebels (Kdabadebuli/Kgardacvlili) da garkveuli periodis Semdeg amcirebs
Sromis asakis mosaxleobis raodenobas.
arsebuli asakobrivi struqtura xSirad gansazRvravs SromiT resursebSi
dasaqmebulTa wilsac. kerZod, cnobilia, rom 25 wlamde axalgazrdoba, faqtob-
rivad, swavliTaa dakavebuli da ver erTveba SromiT procesSi, rac amcirebs am
kontingentis wils dasaqmebul mosaxleobaSi. cnobilia isic, rom yvelaze maRa-
li mwarmoeblurobiT gamoirCeva 30-45 wlis asakobrivi jgufi. amitom misi ma-
Rali wili SromiT resursebSi, efeqtiani dasaqmebis SemTxvevaSi, maRali Sromis
mwarmoeblurobis sawindaria.
SromiTi resursebis raodenobis cvlilebaze mniSvnelovan gavlenas axdens
migraciac.
migracia aris ama Tu im teritoriis farglebs gareT adamianTa (migrantTa)
gadaadgileba, romelsac Tan sdevs sacxovrebeli adgilis Secvla samudamod an
met-naklebad xangrZlivi droiT.
migraciis identifikaciis ZiriTadi kriteriumebia: manZili (sazRvris
gadakveTa), dro da mizezebi.
drois kriteriumi dakavSirebulia migrantis adgilze CasvlasTan da igi
SeiZleba meryeobdes ramdenime saaTidan mraval wlamde, an individis mTel
darCenil sicocxlemde. amitom dgeba sakiTxi, gadaadgilebuli piri migrantad
rom CaiTvalos, ra dro unda imyofebodes sxva adgilze. drois SedarebiT mcire
xangrZlivobis mixedviT gamoyofen agreTve sezonur migracias da qanqarisebur
migracias.
16
sezonuri migracia dakavSirebulia samuSao Zalis sezonur moTxovna-
miwodebasTan.
qanqarisebur migracias miekuTvneba mosaxleobis perioduli gadaadgileba
(yoveldRiuri an yovelkvireuli gadaadgileba) samuSaod an saswavleblad erTi
dasaxlebuli punqtidan meoreSi. igi ufro didi qalaqebis gareubnebisaTvisaa
damaxasiaTebeli.
migraciis identifikaciis kriteriumia, agreTve, misi mizezebi. miRebulia,
rom migraciis ZiriTadi mizezebia samuSaos Zebna, socialuri, ekonomikuri da
profesiuli mobilobis moTxovna, ojaxis Seqmna, sabinao pirobebis Secvla (binis
yidva, memkvidreobiT miReba an dabali saarendo gadasaxadi); cxovrebis pirobebis
gaumjobeseba (klimati, garemo, transporti, momsaxureba da a.S); politikuri
arastabiluroba, eTnokonfliqtebi, samoqalaqo omebi, samxedro okupacia, da a.S.
am TvalsazrisiT gansakuTrebiT gamoiyofa saerTaSoriso iZulebiTi migracia
(ltolvilebi).
migrantTa saerTo ricxovnobas, romelic garkveul droSi (TveSi,
weliwadSi) gadadis sacxovreblad erTidan meore dasaxlebul punqtSi_ ewodeba
migraciuli nakadi.
mocemuli dasaxlebuli punqtidan (qveynidan) wasulTa da Camosul nakadTa
sxvaobas ewodeba `migraciis saldo~an `migraciuli zrda~an `wminda migracia~;
xolo jams_`saerTo~ an `mTliani~ migracia.
gansakuTrebuli kriteriumebia gamoyenebuli saerTaSoriso migraciis
identifikaciisas. maT Soris, ZiriTad kriteriums `moqalaqeoba~ warmoadgens,
aseve, dabadebis adgili, cxovrebis xangrZlivoba da Camosvlis mizani. e.i. Tu
migrantis gadaadgileba xdeba saxelmwifo sazRvris gadakveTiT, es ukve gare
(saerTaSoriso) migraciaa.
rogorc wesi, migraciuli procesebi ZiriTadad axalgazrda asakobriv jgu-
febs moicavs. amitom im SemTxvevaSi, roca emigracia masStaburia, bunebrivia,
SromiTi resursebis ricxovnoba, sxva Tanabar pirobebSi, proporciulad mcirde-
ba da SromiTi resursebic berdeba. da piriqiT, Tu imigraciuli procesebi War-
bobs, maSin igive pirobiT Sromisunariani mosaxleobis raodenoba izrdeba da
SromiTi resursebis gaaxalgazrdavebac mimdinareobs.
SromiTi resursebis formirebisas metad didi mniSvneloba aqvs imas, rogo-
ria maTi ganaTlebis done. amis mixedviT SromiT resursebs Seiswavlian Semdegi
niSnebiT: dawyebiTi, zogadi saSualo, saSualo-profesiuli, saSualo-teqnikuri,
arasruli umaRlesi da umaRlesi ganaTlebis mqone. garda amisa, gansazRvraven
rogoria swavlis saSualo xangrZlivoba erT kacze da rogoria umaRlesi ganaT-
lebis mqoneTa wili mTel mosaxleobaSi.
UaRsaniSnavia, rom Tanamedrove saerTaSoriso migracia xasiaTdeba e.w.
`tvinebis gadinebis~ tendenciiT, e.i. migrantTa Soris ganaTlebis maRali donisa
da kvalifikaciis pirTa wilis zrdiT; amJamad mimdinareobs maRalkvali-
ficirebuli specialistebis daubrunebeli migracia (mecnierebi, inJinrebi, eqimebi
da a.S.), amas emateba potenciur specialistTa (studentebis, doqtorantebis,
staJiorebis) migraciac, romelTa mimarT tardeba maTi mizidvis mizanmimarTuli
politika ganviTarebuli qveynebis da, gansakuTrebiT, aSS-s mier. bolo 30
weliwadSi ganviTarebadma qveynebma `tvinebis gadinebiT” 60 miliard dolarze
meti dakarges. socialisturi sistemis daSlis Semdeg dasavleTs `tvinebiT”
17
aqtiurad amaragebs yofili socialisturi qveynebi. bunebrivia, es uaryofiTad
aisaxeba migrantTa gamgzavni qveynebis SromiTi resursebis profesiul-
kvalificiur struqturaze.
sqema 2.6.1.
Tanafardoba SromiT potencials, samuSao Zalasa da adamianur kapitals Soris
Ф Z D Tc , (2.6.1), sadac
Z _ momuSaveTa raodenobaa (kaci);
DD _ samuSao dReebis ricxvi (dRe);
Tc _ samuSao dRis xangrZlivoba (sT).
sazogadoebis SromiTi potenciali gaiangariSeba ase:
m
Ф Z i T , (2.6.2) sadac
i 1
20
kiTxvebi TviTSemowmebisaTvis:
21
Tavi 3. Sromis bazris funqcionirebis safuZvlebi
3.1 Sromis bazris arsi da elementebi
22
konkretulad, Sromis bazari mosaxleobis dasaqmebisa da Sromis sferos
organizaciis sabazro formaa.
Sromis bazars, sxva bazrebisagan gansxvavebiT, axasiaTebs rigi
Taviseburebebi:
_samuSao Zala, rogorc Sromis unari, ganuyofelia mflobelisagan, amitom
SeuZlebelia gacvlis saSualebiT misi sxvis sakuTrebaSi gadasvla. samuSao
Zalis (momuSavis) daqiravebiT damsaqmebeli (damqiravebeli) iZens mxolod misi
Sromis unaris gamoyenebis uflebas gansazRvrul periodsa da pirobebSi,
garkveuli gasamrjelos (fuladi an naturaluri formiT) safasurad;
_samuSao Zalis gacvlis procesi gansxvavebulia nivTobrivi saxis mqone
saqonlis gacvlisagan. gacvlis procesi iwyeba mimoqcevis sferoSi, roca
samuSao Zalis gamoyenebis ufleba gadadis damsaqmebelze, Semdeg samuSao Zalis
gamoyeneba xdeba warmoebis procesSi_momuSavis uSualo monawileobiT iqmneba
saqoneli an momsaxureba da mTavrdeba isev mimoqcevis sferoSi_miRebuli
xelfasiT momuSave iZens saarsebo saSualebebs;
_institucionaluri struqturebis (dasaqmebis samsaxurebi, profesiuli
kavSirebi, mewarmeTa gaerTianebebi da a.S.) arseboba warmoSobs Tavisebur
urTierTobebs Sromis bazris subieqtebs Soris. kerZod, Sromis bazarze
miRweuli garigeba saTaves udebs xangrZliv urTierTobebs mis subieqtebs Soris;
_Sromis bazarze didi mniSvneloba aqvs garigebis arafulad aspeqtebs
(Sromis Sinaarsi da pirobebi, samuSao adgilis SenarCunebis garantiebi,
samsaxurebrivi dawinaurebisa da profesiuli zrdis SesaZleblobebi da a.S.);
_iseve rogorc nebismier bazarze, Sromis bazarzec realizebuli saqonlis
raodenoba (mocemul SemTxvevaSi dasaqmebis done) da misi fasi (xelfasi)
ganisazRvreba moTxovna-miwodebis urTierTzemoqmedebis procesSi, Tumca samuSao
Zalaze moTxovna specifikuria, radgan igi e.w. warmoebuli moTxovnaa. es imas
niSnavs, rom samuSao Zala iyideba ara uSualod myidvelTa moTxovnilebebis
dasakmayofileblad, aramed saqonlisa da momsaxurebis warmoebisaTvis, romlebic
Tavis mxriv gamiznulia bazarze gasayidad. ama Tu im saxeobis (kvalifikaciis)
samuSao Zalaze moTxovna, pirdapiraa damokide-buli mis mier warmoebul
produqciaze moTxovnisagan. amitom samomxmareblo da warmoebis saSualebebis
bazrebis regulirebisaken mimarTuli nebismieri RonisZieba aisaxeba dasaqmebis
donesa da dasaqmebulTa Semosavlebze.
Sromis bazris arsis srulfasovani aRqmisaTvis mniSvnelovania,
erTmaneTisagan gaimijnos Sromis bazris farTo da viwro gageba.
farTo gagebiT Sromis bazari moicavs ekonomikurad aqtiur mosaxleobas
mTlianad da misi arsi ar daiyvaneba `umuSevrebi-vakansiebi~ Tanafardobaze.
drois garkveul monakveTSi zogierTi damsaqmebeli SeiZleba ar iyos dakavebuli
axali momuSaveebis aqtiuri ZiebiT, xolo dasaqmebulTa didi nawili ar
apirebdes samuSao adgilis Secvlas. amis miuxedavad, isini imyofebian sabazro
konkurenciis pirobebSi da am TvalsazrisiT ar gansxvavdebian maTgan, vinc
aqtiurad monawileobs samuSao Zalis yidva-gayidvis procesSi. ase, rom Sromis
bazari farTo gagebiT moicavs dasaqmebulebs da umuSevrebs,3 romlebic
3
ekonomikurad aqtiuri mosaxleobis dasaqmebisa da umuSevrobis sakiTxebi dawvrilebiT iqneba
ganxiluli me-4 TavSi.
23
ayalibeben samuSao Zalis erTobliv miwodebas da erTobliv moTxovnas. samuSao
Zalis erToblivi miwodebiT da erToblivi moTxovniT ganisazRvreba Sromis
bazris tevadoba.
ekonomikis funqcionirebis yovel mocemul momentSi-dasaqmebis garkveuli
donis pirobebSi ekonomikurad aqtiuri mosaxleobis erTi nawili
dakmayofilebulia samuSao adgilebiT, xolo meore nawili aqtiurad eZebs mas.
swored es ukanaskneli ayalibebs mimdinare Sromis bazars anu Sromis bazars
viwro gagebiT.
mimdinare Sromis bazari Tavis mxriv moicavs Ria da farul Sromis bazrebs.
Ria Sromis bazarze warmodgenilia erTi mxriv, ekonomikurad aqtiuri
mosaxleobis is nawili, vinc eZebs samuSaos, xolo, meore mxriv, ekonomikis
yvela seqtorSi arsebuli vakanturi samuSao adgilebi. faruli Sromis bazari
aerTianebs formalurad dasaqmebul pirebs, romlebic warmoebis Semcirebis an
struqturis cvlilebis SemTxvevaSi pirvel rigSi gaTavisufldebian.
Sromis bazars rogorc sabazro ekonomikis organul Semadgenel nawils, aqvs
rTuli struqtura da funqcionirebs moTxovna-miwodebis kanonis safuZvelze.
Tanamedrove, civilizebuli Sromis bazris formirebisa da funqcionirebisaTvis
aucilebelia mTeli rigi elementebis arseboba. saxeldobr, misi Semadgeneli
elementebia:
Sromis bazris subieqtebi;'
Sromis bazris subieqtebis mier miRebuli ekonomikuri programebi,
gadawyvetilebebi da iuridiuli normebi;
Sromis bazris koniunqtura;
Sromis bazris infrastruqtura;
socialuri dacvis sistema.
Sromis bazris subieqtebia: damsaqmeblebi (damqiraveblebi), romlebic
SeiZleba warmodgenilni iqnen saxelmwifo organizaciebis, saaqcio sazogado-
ebebis, SezRuduli pasuxismgeblobis sazogadoebebis, kooperativebis da a.S.
saxiT; dasaqmebulebi (daqiravebuli momuSaveebi), visTvisac xelfasi Semosavlis
ZiriTadi wyaroa. aseve dasaqmebulTa is kategoria, romlebsac aqvT samuSao,
magram emuqrebaT misi aSkara dakargvis safrTxe an eZeben axal samuSao adgils
damatebiTi Semosavlis misaRebad; umuSevrebi, romlebsac ar aqvT samuSao da
aqtiurad eZeben mas (isini SeiZleba iyvnen rogorc umuSevris statusis mqone
moqalaqeebi, aseve pirebi, romlebic pirvelad gamodian Sromis bazarze an
garkveuli Sesvenebis Semdeg surT aqtiur SromiT saqmianobaSi Cabma);
saxelmwifo, romelic warmodgenilia xelisuflebis centraluri da
adgilobrivi organoebis saxiT da asrulebs socialur-ekonomikur,
sakanonmdeblo da maregulirebel funqciebs. saxeldobr, astimulirebs axali
samuSao adgilebis Seqmnas ekonomikis ama Tu im seqtorSi, SeimuSavebs ZiriTad
iuridiul normebs da wesebs, aregulirebs Sromis bazars arapirdapiri
meTodebiT, icavs misi yvela subieqtis interesebs da a.S.
Sromis bazris normalurad funqcionirebisaTvis aucilebelia sakanonmdeblo
aqtebi, wesebi, normebi, romlebic daaregulireben Sromis bazris subieqtebs
Soris urTierTobebs, zustad gansazRvraven maT uflebebs, Seqmnian momuSaveTa
Sromis unaris realizaciisaTvis Tanabar SesaZleblobebs, xels Seuwyoben
xelsayreli ekonomikuri garemos Seqmnas, dasaqmebis aqtiuri politikis
24
gatarebas. sakanonmdeblo aqtebis, iuridiul normebisa da wesebis, mosaxleobis
dasaqmebisa da socialuri dacvis programebis SemuSavebaSi socialuri
partniorobis sistemis farglebSi monawileoben saxelmwifo, dasaqmebulTa
warmomadgenlebi (umTavresad profesiuli kavSirebis saxiT) da damsaqmeblebi
(mewarmeTa gaerTianebebi).
Sromis bazris koniunqtura Sromis bazarze samuSao Zalaze moTxovnasa da
miwodebas Soris Tanafardobaa. aRniSnuli Tanafardobidan gamomdinare, Sromis
bazris koniunqtura SeiZleba xasiaTdebodes: samuSao Zalis deficitiT_roca
Sromis bazarze moTxovna Warbobs samuSao Zalis miwodebas; samuSao Zalis
siWarbiT_roca Sromis bazarze samuSao Zalis miwodeba Warbobs moTxovnas da
wonasworobiT_rodesac samuSao Zalaze moTxovna Seesabameba mis miwodebas.
Sromis bazris infrastruqtura dasaqmebis samsaxurebis (rogorc saxelmwi-
fo, ise arasaxelmwifo), proforientaciis, kadrebis profesiuli momzadebisa da
gadamzadebis centrebis, sareklamo firmebis, sazogadoebrivi organizaciebisa da
fondebis, firmebis sakadro samsaxurebis sistemaa, romelic uzrunvelyofs
Sromis bazris normalur funqcionirebas.
socialuri dacvis sistema Tanamedrove Sromis bazris mniSvnelovani elemen-
tia. sabazro pirobebSi Cveulebrivi movlenaa momuSaveTa garkveuli nawilis
gamoTavisufleba da umuSevrobis arseboba. gamoTavisuflebul personals
umuSevrobis periodSi Wirdeba finansuri daxmareba, gadamzadeba, raTa SeZlos
SromiT saqmianobaSi xelaxali Cabma. amitom Sromis bazris funqcionireba
srulyofili ver iqneba daxmarebebis (Semweobebis), gaTavisuflebis SemTxvevaSi
kompensaciebis, swavlis periodSi stipendiebis da a.S. gacemis gareSe.
sqema 3.3.2
mosaxleobis calkeuli jgufebis nakadebi Sromis bazarze
28
3.4. samuSao Zalis moTxovnaze moqmedi faqtorebi
31
S
xelfasiW
“Semosavlis efeqti”
“Senacvlebis efeqti”
S
33
-TviTdasaqmebulTa muSaobis xangZlivoba da miRebuli Semosavlebi
saqmianobis saxeebis mixedviT;
-daqiravebulTa ganawileba regionebis, dargebis, seqtorebis mixedviT;
-daqiravebulTa ganawileba saSualoTviuri xelfasebisa da namuSevari drois
xangZlivobis mixedviT;
-umuSevarTa struqtura da maTi ganawileba zemoT CamoTvlili niSnebis
mixedviT.
samuSao Zalis erToblivi miwodebis Sesaxeb saWiro informaciis miRebis
wyaroebia: qveynis statistikuri samsaxurebis Sesabamisi monacemebi,
Sinameurneobebisa da samuSao Zalis SerCeviTi gamokvlevis masalebi, specialuri
sociologiuri kvlevis Sedegebi.
38
kiTxvebi TviTSemowmebisaTvis:
39
Tavi 4. dasaqmeba da umuSevroba
40
amitom dausaqmebeli momuSaveebi da damqiraveblebi maSinve ver pouloben
erTmaneTs, ris gamoc adamiani iZulebulia, garkveuli droiT iyos samuSaos
gareSe. drois es monakveTi aucilebelia, raTa moxdes damsaqmeblebisa da
momuSaveebis urTierTdakavSireba. es garemoeba warmoadgens friqciuli
umuSevrobis warmoSobis mizezs.
struqturuli umuSevroba friqciulisagan gansxvavebiT, droSi ufro met
xans grZeldeba da ganpirobebulia samuSao adgilebisa da momuSaveTa
profesiul-kvalificiur struqturaSi arsebuli gansxvavebiT. struqturuli
umuSevrobis ZiriTadi mizezi ekonomikaSi mimdinare struqturuli Zvrebia.
warmoebis struqturis cvlileba calkeuli dargebisa da sferoebs Soris
Tanafardobis cvlilebaSi aisaxeba. zogierT maTgans swrafi ganviTarebis
perspeqtivebi uCndeba, izrdeba moTxovna maT mier warmoebul produqciaze, rasac
Tan sdevs investiciebis moculobis gadideba da dasaqmebis donis amaRleba. amis
paralelurad, zogierTi dargi ukve ver axorcielebs konkurentunariani
produqciis warmoebas, iZulebuli, Seamciros warmoebis masStabebi da dasaqmebis
done, romelic iwvevs momuSaveTa gamoTavisuflebas da umuSevarTa rigebis
gadidebas. am SemTxvevaSi struqturuli cvlilebebi ganapirobeben samuSao Zalis
gadanawilebas warmoebis calkeuli dargebsa da sferoebs Soris, romelic
yovelTvis garkveul sirTuleebTan aris dakavSirebuli da zogierT SemTxvevaSi
momuSaveebisagan ar marto dargobriv-profesiul, aramed teritoriul
mobilobasac moiTxovs. amitom umuSevarTa rigebSi SeiZleba aRmoCndnen ara
marto is adamianebi, romlebic ver pouloben sakuTari profesiisa da
kvalifikaciis Sesabamis samuSaos, aramed isinic, visac garkveuli mdgomareobis
gamo ar SeuZlia sacxovrebeli adgilis Secvla.
struqturuli umuSevrobis erT-erT nairsaxeobad ganixilaven
teqnologiur umuSevrobas, romlis warmoSobis mizezs mecnierul-teqnikuri
progresi warmoadgens. am ukanasknelis gavlena dasaqmebasa da umuSevrobaze
mravalmxrivia, igi gansxvavebulad zemoqmedebs warmoebisa Tu momsaxurebis
sferoze. mecnierul-teqnikuri progresis gavlena umuSevrobaze vlindeba imaSi,
rom axali teqnikis danergvisa da Sromis mwarmoeblurobis zrdis Sedegad
iqmneba pirobebi garkveuli raodenobis momuSaveebis gamoTavisuflebisaTvis, rac
sabolood, ganapirobebs momuSaveebze moTxovnis Semcirebas. meore mxriv,
maRalmwarmoebluri teqnologiis danergvis Sedegad ekonomikis axali da
zogierTi tradiciuli dargebis gafarToeba iwvevs samuSao Zalaze moTxovnis
gadidebas da, Sesabamisad, dasaqmebis donis amaRlebas.
sabolood, dasaqmebasa da umuSevrobaze mecnierul-teqnikuri progresis
gavlenas winaaRmdegobrivi xasiaTi aqvs da misi ganviTareba iqamde midis, rom
warmoebis procesidan momuSaveTa gamoTavisuflebis tendencia sabolood ufro
Zlieri aRmoCndeba misi mizidvis tendenciasTan SedarebiT. amasTan, umuSevarTa
rigebs upiratesad isini avseben, romelTa profesiul-kvalificiuri momzadebis
done ver pasuxobs warmoebis mzard moTxovnebs.
friqciuli da struqturuli umuSevroba ekonomikis dinamiuri ganviTarebis
pirobebSi savsebiT bunebrivi da amavdroulad misaRebi movlenaa, ramdenadac
uSualod ekonomikis ganviTarebis principebidan gamomdinareobs. friqciuli da
struqturuli umuSevroba SeiZleba warmoiSvas maSinac ki, roca mTlianobaSi
samuSao Zalaze (Sromaze) erToblivi moTxovna miwodebis tolia. friqciuli
41
umuSevroba warmoiSoba Sromis bazris dinamiurobisa da informaciuli nakadebis
arasrulyofilebis gamo, xolo struqturuli umuSevroba_samuSao Zalaze
(Sromaze) moTxovnasa da miwodebaSi teritoriuli da profesiuli
disproporciis Sedegad. sazogadoebaSi sruli dasaqmebis miRweva ar gamoricxavs
friqciuli da struqturuli umuSevrobis arsebobas. ufro metic, umuSevrobis
problemebis kvlevaSi didi adgili ukavia umuSevrobis bunebrivi donis
kategoriis analizs, romelic swored friqciuli da struqturuli
umuSevrobis jams warmoadgens. umuSevrobis bunebrivi done ar aris mudmivi
sidide. masze zemoqmedebs ekonomikuri zrdis tempebi, samuSao Zalis
struqturis cvlileba, sazogadoebis demografiuli ganviTarebis tendenciebi,
socialuri garantiebi da socialuri dacvis done, profkavSirebis saqmianoba da
a.S. aRsaniSnavia, rom umuSevrobis faqtobrivi done mis bunebriv dones, umetes
SemTxvevaSi, aRemateba. gansxvaveba maT Soris arsebiTia ekonomikuri aqtiurobis
daqveiTebis periodSi, roca umuSevroba ciklur xasiaTs iZens da romlis
daZlevac did sirTuleebTanaa dakavSirebuli. miuxedavad imisa, rom umuSevroba
qveynis makroekonomikuri arastabilurobis erT-erTi umniSvnelovanesi
maCvenebelia, am socialur-ekonomikur movlenas mkacri kvalifikacia eZleva
mxolod maSin, rodesac umuSevobis done sayovelTaod dadgenil (msoflio
praqtikaSi miRebul) bunebriv zRvars aRemateba.
cikluri umuSevroba gamowveulia ekonomikuri ciklis im stadiiT,
romelic xasiaTdeba erToblivi danaxarjebis dabali doniT, roca saqonelsa da
momsaxurebaze moTxovna mcirdeba, mniSvnelovnad ecema warmoebisa da dasaqmebis
done, izrdeba momuSaveebis gamoTavisuflebis masStabebi, Sesabamisad adgili aqvs
umuSevrobis donis mkveTr gadidebas. aseT umuSevrobas cikluri umuSevrobas
uwodeben, masSi yvelaze naTlad aisaxeba is damokidebuleba, romelsac adgili
aqvs warmoebis dinamikasa da momuSaveTa saqmian aqtiurobas Soris. cikluri
umuSevrobis masStabebis zrda metad uaryofiTi movlenaa, romelic mniSvnelovan
ekonomikur da socialur danakargebs iwvevs sazogadoebaSi. cikluri
umuSevrobis zrdis Tavidan acileba nebismieri qveynis socialur-ekonomikuri
ganviTarebis umniSvnelovanesi prioritetia.
umuSevrobis klasifikaciaSi garkveuli adgili ukavia sezonur umuSevrobas.
igi damaxasiaTebelia calkeuli dargebisaTvis, rogoricaa: soflis meurneoba,
nawilobriv mSenebloba da sxv. am dargebis sawarmoebs SeuZliaT sruli
datvirTviT imuSaon ramdenime Tves, sxva dros isini mkveTrad amcireben an
saerTod wyveten saqmianobas, rac bunebrivi pirobebiTaa gamowveuli. intensiuri
muSaobis periodSi aRniSnuli dargis sawarmoebSi adgili aqvs momuSaveebis
masobriv daqiravebas, xolo samuSaoTa Semcirebis periodSi_masobriv daTxovnas.
sezonuri umuSevroba garkveuli TaviseburebebiT xasiaTdeba:
Tavisi warmoSobis mizezebiT igi axlosaa ciklur umuSevrobasTan;
umuSevroba mniSvnelovanwilad nebayoflobiTi xasiaTisaa;
sezonuri xasiaTis dargis sawarmoebi momuSaveebs maRal anazRaurebas
uxdian, riTac garkveulwilad axdenen umuSevrobis riskis kompensacias.
rac ufro metia mosalodneli sezonuri umuSevrobis vadebi, miT ufro
maRalia anazRaureba.
umuSevrobis saxeebis daxasiaTebisas mizanSewonilia aseve nawilobrivi
umuSevrobis ganxilva. erT-erTi pirveli, vinc miuTiTebda mis arsebobaze iyo a.
42
pigu. igi umuSevrobis aRniSnuli saxis arsebobas ekonomikuri aqtiurobis
daqveiTebis pirobebSi mewarmeebis qcevis sam SesaZlo SemTxvevas ukavSirebda:
momuSaveebisaTvis sruli samuSao drois SenarCuneba;
momuSaveebisaTvis monacvleobiT muSaobis SesaZleblobebis micema sruli
samuSao drois pirobebSi;
yvela dasaqmebulisaTvis samuSao drois Semcireba.
mewarmeebis qcevis pirveli varianti iwvevs srul umuSevrobas, xolo meore
da mesame_nawilobriv umuSevrobas, rac pigus azriT, ufro misaRebia, radgan
srul umuSevrobas mivyavarT erovnuli dividendis srul dakargvamde da samuSao
Zalis xarisxis daqveiTebamde.
umuSevrobis ganxiluli saxeebi Ria umuSevrobas ganekuTvneba. maT garda,
literaturaSi gamoiyofa aseve faruli umuSevrobis kategoria, romelic
warmoiSoba sawarmoebSi momuSaveTa arasruli gamoyenebiT. kerZod, arasruli
samuSao kviris an arasruli samuSao dRis pirobebSi muSaobisas, an im
SemTxvevaSi, roca momuSaveebi iZulebulni arian, gavidnen anazRaurebis gareSe
(uxelfaso) SvebulebaSi.
46
struqturuli Tu sxva xasiaTis cvlilebebidan gamomdinare, moiTxovs
srulyofas, modernizebas an likvidaciasac ki.
ekonomikuri ganviTarebis iseT mdgomareobisas, rodesac adgili aqvs
warmoebis dacemas, momuSaveTa gamoTavisuflebis masStabebis zrdas, romelTa
dasaqmebis SesaZleblobebi ekonomikis ganviTarebis arsebul pirobebSi
SeuZlebelia, radganac samuSaos maZiebelTa raodenoba mniSvnelovnad aRemateba
vakanturi samuSao adgilebis raodenobas_adgili aqvs arasrul dasaqmebas.
literaturaSi srul dasaqmebasTan erTad ixmareba racionaluri da
efeqtiani dasaqmebis cnebebi. `racionaluri dasaqmeba~ upiratesad, gardamavali
ekonomikis pirobebSi gamoiyeneba, rodesac adgili aqvs warmoebis dacemasa da
masobriv umuSevrobas. igi gamoxatavs garkveul balanss ekonomikur efeqtiano-
basa da socialur samarTlianobas Soris dasaqmebis sferoSi da dakavSirebulia
umuSevrobis socialurad misaReb doneze SenarCunebasTan. ,,efeqtian dasaqmebaSi~
igulisxmeba mosaxleobis iseTi dasaqmeba, romelic uzrunvelyofs Rirseul
Semosavals, TiToeuli moqalaqis saganmanaTleblo da profesiuli donis
amaRlebas Sromis sazogadoebrivi mwarmoeblurobis zrdis safuZvelze.
efeqtiani dasaqmebis problema warmoiSoba maSin, roca dasaqmebulTa profesiul-
kvalificiuri momzadebis done ar Seesabameba maT mier dakavebuli samuSao
adgilebis maxasiaTeblebs, rasac Tan sdevs danakargebi, rogorc momuSaveebisa-
Tvis, aseve sazogadoebisaTvis mTlianad. sabolood efeqtiani dasaqmebis ganxilva
mizanSewonilia ori aspeqtiT: ekonomikuriT, rac gulisxmobs adamianuri resur-
sebis racionalur gamoyenebas da socialuriT, rac momuSaveTa interesebs
maqsimalurad iTvaliswinebs.
sabazro urTierTobebze gardamaval periodSi gavrcelda dasaqmebis iseTi
formebic, rogoricaa nawilobrivi da epizoduri dasaqmeba. nawilobrivia
dasaqmeba, roca momuSave xuTdRiani samuSao kviridan muSaobs 1-3 dRes, xolo
epizoduria im SemTxvevaSi, roca damsaqmebeli gansazRvravs muSaobis konkretul
dReebs, romelic arc periodulobiT da arc xangZlviobiT ar meordeba.
dasaqmebis arsebul formebs Soris gansakuTrebulia meoradi dasaqmeba,
romelic SeiZleba ganimartos rogorc ukve SromiT saqmianobaSi Cabmul
momuSaveTa damatebiTi gamoyenebis forma. Sedegad miiReba erTi da imave piris
ramdenime samuSao adgilze muSaobis gavrcelebis praqtika, rac ZiriTadad
ganviTarebadi qveynebis Sromis bazrisaTvisaa damaxasiaTebeli. meoradi
dasaqmebas Tavisi obieqturi mizezebi aqvs, romelTa Soris mTavaria Semosavlebis
gadidebisaken swrafva. im pirobebSi, rodesac xelfasi CamorCeba saarsebo
minimums, meoradi dasaqmeba momuSavisa da misi ojaxis wevrebis moTxovnilebebis
garkveul doneze dakmayofilebis erT-erTi saSualebaa.
meoradi dasaqmeba Sromis bazarze amJamad arsebuli problemebis gadaWris
saukeTeso gza namdvilad araa. ufro metic, samuSao Zalis Warbi miwodebis
pirobebSi SedarebiT kvalificiuri da mobiluri momuSaveebi axerxeben ori da
meti samuSao adgilis mopovebas, rac sxvebisTvis dasaqmebis SesaZleblobebs
amcirebs da, maSasadame, umuSevrobis donis gadidebis saSiSroebas warmoSobs.
sameurneo saqmianobis pirobebis Secvlam samuSao Zalis gamoyenebis sul
ufro moqnili formebis gamoyenebis aucilebloba moiTxova. Camoyalibda axle-
buli midgomebi dasaqmebis problemebisadmi, rac aisaxa globaluri dasaqmebis
koncefciaSi.
47
Sromis saerTaSoriso biuros ganmartebiT, ekonomikuri ganviTarebis dabali
tempebis qveynebSi dasaqmebis problemebisadmi axleburi (globaluri) midgomis
arsi imaSi mdgomareobs, rom gansakuTrebuli mniSvneloba eniWeba ekonomikurad
da socialurad sasargeblo SromiT saqmianobaSi Sromis asakis yvela piris
Cabmas.
dasaqmebis globaluri koncefciis farglebSi gavrceleba hpoves moqnili
(aratipuri) dasaqmebis formebma. aratipiuri dasaqmebis formebze msjeloba
SeiZleba im SemTxvevaSi, roca momuSavis standartuli dasaqmebisaTvis
damaxasiaTebeli Semdegi niSnebidan:
erT damsaqmebelTan muSaoba;
damsaqmeblis sawarmoo SenobaSi muSaoba;
standartuli datvirTva samuSao dRis, kviris, wlis ganmavlobaSi erT-
erTi mainc ar arsebobs.
daqiravebulTa aratipuri dasaqmebis SedarebiT gavrcelebuli formebia: Sin
muSaoba, nawilobrivi dasaqmeba, droebiTi dasaqmeba. maTi gavrceleba damokidebu-
lia ekonomikis dargze, momuSaveTa sqesobriv-asakobriv struqturaze da saqmiani
koniunqturis mdgomareobaze.
warmoebis ganviTarebis moTxovnebidan gamomdinare, roca aucilebelia
warmoebis moculobis gadideba, SvebulebaSi myofi momuSaveebis Secvla da a.S.
praqtikaSi gamoiyeneba aratipuri dasaqmebis erT-erTi forma_droebiTi dasaqmeba.
man didi xania gavrceleba hpova msoflio Sromis bazarze, droebiTi dasaqmeba
gulisxmobs sazogadoebrivad sasargeblo saqmianobaSi CarTvas garkveuli vadiT,
rac SromiTi xelSekrulebiTaa gaTvaliswinebuli. droebiTi dasaqmebis vada
meryeobs erTi dRidan ramdenime Tvemde.
48
4.4. umuSevrobisa da dasaqmebis gazomvis maCvenebelTa sistema
Ud=Ur/E×100%
Dd=Dr/P15+×100%
50
mosaxleobis dasaqmebis struqturis analizs didi mniSvneloba aqvs
mTlianad qveynis ekonomikis da, maT Soris, Sromis bazris funqcionirebis
efeqtianobis SefasebisaTvis. faqtobrivad, dasaqmebis struqtura asaxavs ekono-
mikis struqturas da masSi mimdinare cvlilebebs, sazogadoebrivi saqmianobis
socialur, ekonomikur, demografiul, eTnikur da ekologiur aspeqtebs.
mosaxleobis dasaqmebis mdgomareobis analizisas didi mniSvneloba aqvs mis
ara marto raodenobriv, aramed xarisxobriv Sefasebas. am TvalsazrisiT
SeiZleba, gamoiyos analizis Semdegi aspeqtebi: socialuri; sakuTrebis formis
mixedviT; teritoriul-regionuli; dargobrivi; profesiul-kvalificiuri;
sqesobriv-asakobrivi da aS. isini urTierTdakavSirebulni arian. magaliTad,
dasaqmebis sqesobriv-asakobrivi strutura SeiZleba daxasiaTdes profesiul-
kvalificiuri, dargobrivi, socialuri da sxva niSnis mixedviT. sakuTrebis
formis mixedviT dasaqmebis sruqtura moicavs saxelmwifo seqtorSi da kerZo
seqtorSi dasaqmebulebs da a.S.
52
belTa kvalifikaciis nawilobrivi an sruli daqveiTeba (dekvalifikacias), rac
SeiZleba aisaxos SemdegSi:
_adamians, romelic didi xnis manZilze moklebulia muSaobis
SesaZleblobebs, bunebrivia, uqveiTddeba SromiTi unar-Cvevebi. mas TandaTanobiT
uqreba interesi adrindeli profesiis mimarT, radganac mecnierul-teqnikuri
progresi, aseve gardamavali ekonomikisaTvis damaxasiaTebeli Zireuli
cvlilebebi adre SeZenili codnis moZvelebas iwvevs. maSinac ki, rodesac
umuSevari sakuTari profesiiT ipovis samuSaos xangZlivi Sesvenebis Semdeg, mas
uwevs garkveuli danaxarjebis gaReba kvalifikaciis asamaRleblad. amasTan, axal
samuSao adgilze adaptirebisas gardauvalia Sromis mwarmoeblurobis da, aqedan
gamomdinare, warmoebis efeqtianobis Semcireba.
_im SemTxvevaSi, rodesac umuSevars Sromis bazris koniunqturis
cvlilebidan gamomdinare uxdeba profesiisa da specialobis Secvla, rogorc
ekonomikuri, aseve socialuri xasiaTis danakargebi mniSvnelovania, radgan axali
profesiis aTviseba moiTxovs sakmod did drosa da finansur danaxarjebs.
_qronikuli umuSevroba sazogadoebaSi kriminogenuli situaciis
gamwvavebisaTvis noyier niadags qmnis. statistikuri monacemebi adastureben, rom
narkomaniis, sxvadasxva saxis kanondarRvevebis SemTxvevebi, umetesad, swored
dausaqmebel mosaxleobaze modis.
kiTxvebi TviTSemowmebisaTvis:
53
danarTi #1
samuSao Zalis statistika
saqarTvelos statistikis erovnuli samsaxuri www.geostat.ge
54
umuSevari–15 wlis da ufrosi asakis piri, romelic ar muSaobda (erTi
saaTiTac ki) gamokiTxvis momentis wina 7 dRis ganmavlobaSi, eZebda samuSaos
bolo 4 kviraSi da mzad iyo muSaobis dasawyebad momavali 2 kviris
ganmavlobaSi.
56
Tavi 5. Sromis bazris regulireba da misi infrastruqtura
57
SeuZlebelia iseTi situaciis arseboba, romlis drosac mTliani danaxarjebi
arasakmarisi iqneba sruli dasaqmebis pirobebSi warmoebuli produqciis
SesaZenad;
Tu mTliani danaxarjebi arasakmarisi aRmoCndeba warmoebuli produqciis
SesaZenad, sakmaod swrafad amoqmeddeba berketi fasi-xelfasi, ris Sedegadac
mTliani danaxarjebis Semcireba ar gamoiwvevs warmoebis realuri moculobis,
dasaqmebis da Semosavlebis Semcirebas.
klasikosebis aRniSnuli koncefcia nawilobriv dafuZnebulia J. b. seis
kanonze, romlis Tanaxmad miwodeba warmoSobs sakuTar moTxovnas. es debuleba
d. rikardomac gaiziara: `produqtebs yovelTvis produqtiT yiduloben, fuli
martooden saSualebaa, romliTac gacvla-gamocvla sruldeba~, amrigad, `yoveli
mwarmoebeli aucileblad xdeba an Tavis nawarmis momxmarebeli, an romelime sxva
mwarmoeblis produqtebis myidveli da momxmarebeli~.
J. b. seis kanonis moqmedebas arTulebs danazogebis faqtori. ar arsebobs
imis garantia, rom miRebuli fuladi Semosavlebi mTlianad daixarjeba. maTi
erTi nawili SesaZlebelia danazogebis saxiT iqnas warmodgenili da ar aisaxos
samomxmareblo moTxovnaSi. fuladi Semosavlebis nawilis dazogva iwvevs
moxmarebis ukmarisobas, ris Sedegadac mcirdeba warmoebis done da izrdeba
umuSevroba. Tumca klasikosebis mtkicebiT, danazogebis gamoyeneba SesaZlebelia
kapitaldabandebebze. am gziT moxdeba danazogebis kompensireba. amrigad, Tu
mewarmeebi ganaxorcieleben dazogvis sididis tol kapitaldabandebebs, moixsneba
warmoebis donis Semcirebisa da dasaqmebis problema. klasikosebis mtkicebiT,
kapitalizmis dros danazogisa da investiciebis tolobas uzrunvelyofs fulis
bazari. am SemTxvevaSi sargeblis ganakveTma unda SeZlos danazogebis gadatana
investiciebSi. rac ufro maRali iqneba sargeblis ganakveTi, miT ufro meti
iqneba danazogebis sidide.
klasikosebi sxva argumentebis gamoyenebiTac asabuTeben sruli dasaqmebis
SesaZleblobas sabazro ekonomikis pirobebSi. maTi mtkicebiT, produqciis
warmoebis done damokidebulia ara mxolod danaxarjebze, aramed produqciis
fasebis donezec. Tu sargeblis ganakveTs droebiT ar SeuZlia saojaxo
meurneobaTa danazogebisa da mewarmeTa investiciebis SesabamisobaSi moyvana,
erToblivi danaxarjebis nebismieri Semcireba kompensirebuli iqneba fasebis
donis proporciuli SemcirebiT. xangrZlivi umuSevrobis arseboba, mianiSnebs
imaze, Sromis bazarze moqmedi faqtorebi, uwinares yovlisa, saxelmwifo da
profesiuli kavSirebi, xels uSlian xelfasis elastikurobas.
klasikosTa SexedulebiT, sabazro regulirebis iseT berketebs, rogoricaa
sargeblis ganakveTis meryeoba, fasebisa da xelfasebis elastikuroba, sruli
dasaqmebis SenarCuneba SeuZlia. klasikosebi kapitalizms TviTregulirebad
ekonomikad miiCnevdnen, romelSic sruli dasaqmeba Cveulebrivi wesia,
kapitalizms SeuZlia `Tavisuflad ganviTardes” saxelmwifos yovelgvari Carevis
gareSe. klasikuri Teoria im daskvnamde midis, rom yvelaze ufro misaRebia
saxelmwifoebrivi Caurevlobis ekonomikuri politika.
Sromis bazris Teoriis ganviTarebaSi mniSvnelovani wvilili Seitanes d.
bartonma, d. breim. r. jonsma. isini zogadi ekonomikuri wonasworobis Teoriis
safuZvelze Seecadnen, daemtkicebinaT, rom sabazro sistemas Seswevs unari,
uzrunvelyos samuSao Zalis sruli gamoyeneba (dasaqmeba) TviTregulirebis
58
gziT. amgvari sabazro wonasworobis idealuri modeli SeimuSava l. valrasma
sami tipis bazris (warmoebis saSualebebis, moxmarebis sagnebisa da sawarmoo
momsaxurebis) wonasworobis gantolebis saxiT. igi Tvlida, rom nebismier
SemTxvevaSi Sromis bazarze uzrunvelyofilia samuSao Zalaze moTxovnisa da
miwodebis wonasworoba.
67
sqema5.3-1
Sromis bazris infrastruqturis ZiriTadi elementebi da Siga da gare
kavSirebi maT Soris
68
5.4.Sromis bazris infrastruqturis formirebisa da ganviTarebis
etapebi saqarTveloSi
74
kiTxvebi TviTSemowmebisaTvis:
75
Tavi 6. profkavSirebi Sromis bazarze
61. profkavSirebis warmoSoba da ganviTareba
78
SromiTi, socialur-ekonomikuri da samarTlebrivi uflebebisa da interesebis
dacva da warmomadgenloba.
profkavSirebi ZiriTadad ori saxisaa: pirveli, dargobrivi, sadac
gaerTianebulia dargis an firmis momuSaveTa didi nawili maTi saqmianobis saxis
Tu sferos miuxedavad. maT miekuTvnebaT saavtomobilo, qvanaxSiris,
metalurgiul warmoebaSi dasaqmebulTa profkavSirebi; meore, saamqro, anu
profesiuli specifikis profkavSiri romelic aerTianebs mxolod erTi da imave
profesiis momuSaveebs.
"profesiuli kavSirebis Sesaxeb" saqarTvelos kanonis Sesabamisad,
dargobrivi profesiuli kavSiri ganimarteba, rogorc iseTi profesiuli kavSiri,
romelic nebayofilobiT aerTianebs saqarTvelos erovnuli meurneobis erTi an
ramdenime monaTesave dargis sawarmoebSi, dawesebulebebSi, organizaciebSi
momuSave profkavSiris wevrebs da moqmedebs saqarTvelos mTel teritoriaze.
xolo profesiuli specifikis profkavSiri – aris profesiuli kavSiri,
romelic nebayofilobiT aerTianebs erTi an sxvadasxva dargis sawarmoebSi,
dawesebulebebSi, organizaciebSi momuSave erTi da igive profesiis mqone
profkavSiris wevrebs da moqmedebs erTi an ramdenime sawarmos, dawesebulebis,
organizaciis, raionis, qalaqis, regionis an saqarTvelos mTel teritoriaze.
profkavSiruli organizaciebis ricxovnobis Sesaxeb metad mwiri
informacia arsebobs. miuxedavad amisa, profkavSiruli organizaciebis
ricxovnobis dinamikis analizisas SeiZleba gamoiyos Semdegi tendencia. kerZod,
gasuli saukunis 30-ian da meore msoflio omis Semdgom wlebSi profkavSiris
wevrTa absoluturi ricxvic da maTi xvedriTi wonac samuSao Zalis saerTo
raodenobaSi mkveTrad gaizarda da TiTqmis 25%-s gadaaWarba. 1970-iani wlebidan
aRniSnulma maCveneblebma kleba daiwyo da 1990-ian wlebSi mxolod 13%
Seadgina.
mimdinare periodSi msoflio masStabiT profkavSirebis saqmianobas
akontrolebs-Tavisufali profkavSirebis saerTaSoriso konfederacia, romlis
umaRlesi organoa kongresi. am ukanasknelis mowveva xdeba 4 weliwadSi erTxel.
dadgenili monacemebiT msoflioSi profkavSirebis wevrTa saerTo raodenioba
Sromisunariani mosaxleobis saerTo raodenobis 25%-s Seadgens. Tumca igi
sakmaod gansxvavebulia sxvadasxva qveynebis mixedviT. magaliTad, oficialuri
statistikuri informaciis mixedviT skandinaviis qveynebSi profkavSirebSi
CarTulia momuSaveTa 2/3-dan 3/4-mde nawili. avstriaSi, italiaSi, irlandiaSi
es maCvenebeli 35%-mde (daaxloebiT momuSaveTa 1/3) aRwevs. germaniaSi
profkavSiris wevria momuSaveTa 22.6%, espaneTSi 16,3%, safrangeTSi 8,3%, aSS-
Si 13,0%, iaponiaSi 19.0%.
profkavSiris wevrTa ricxovnobaze moqmedi faqtorebis analizisaTvis
SeiZleba gamoviyenoT profesiuli saqmianobis moTxovnisa da miwodebis martivi
modeli. momuSaveTa moTxovna profkavSiruli organizaciis wevrobaze
warmoadgens am wevrobis ,,fasis~ funqcias. es fasi moicavs organizaciaSi
Sesvlis Senatans, yovelTviur sawevros, im drois Rirebulebas, rac saWiroa
profkavSiruli muSaobis warmarTvisaTvis da a.S. sxva Tanabari pirobebisas am
fasis aweva gamoiwvevs im muSebis wilis Semcirebas, visac survili eqneba
gawevriandes profkavSirebSi.
79
koleqtiur molaparakebebze muSebis interesebis dacva, aseve administraciis
mier dadebuli xelSekrulebebis Sesrulebaze kontroli garkveul danaxarjebs
moiTxovs. aseve, profkavSirebs aucileblad esaWiroebaT saxsrebi sxvadasxva
RonisZiebebis Casatareblad. es arTulebs dasaqmebulTa darwmunebas imaSi, rom
swored profkavSirebi warmoadgens im organos, romelic yvelaze ukeTesad
daicavs maT interesebs da amitom aucilebelia profkavSirSi gaerTianeba.
profkavSirebis survili, rom ufro meti momuSave gaaerTianos Tavis rigebSi,
warmoadgens profkavSiris wevrobis fasis mzard funqcias, rac ganapirobebs
kidec miwodebis sidides.
profkavSiris wevrTa ricxvis swraf zrdas gasuli saukunis 30-ian wlebSi
xeli Seuwyo kanonmdeblobis srulyofam, amis gamo profkavSirebis Sesaxeb
sazogadoebaSi dadebiTi Sexedulebebis Camoyalibebam, aseve, didi depresiis
periodSi profkavSirebis rolis zrdam. miuxedavad amisa, gasuli saukunis 60-
iani wlebidan aSS-Si adgili hqonda profkavSirebis wevrTa ricxovnobis
TandaTanobiT Semcirebas. amis mizezad r. erenbergi da r. smiti26 profkavSirebis
momsaxurebis moTxovna – miwodebis Tanafardobis ganmsazRvrel xuT mizezs
gamoyofen. esenia:
samuSao Zalis demografiuli struqturis cvlileba;
ekonomikis dargobrivi struqturis cvlileba;
dasaqmebis regionuli struqturis mniSvnelovani cvlilebebi;
im dargebis wilis zrda, sadac araxelsayreli pirobebia profkavSirebis
saqmianobis ganviTarebisaTvis;
mzardi konkurenciuli pirobebi da damqiravebelTa winaaRmdegobis gaZliereba
profkavSiruli saqmianobis winaaRmdeg.
samuSao Zalis demografiuli struqturis cvlileba. samuSao Zalis
SemadgenlobaSi mniSvnelovnad gaizarda qalebis wili. isini met-naklebad Tavs
arideben profkavSirSi gawevrianebas. garkveulwilad profkavSiris wevrobisagan
sargebeli warmoadgens ama Tu im firmaSi muSaobis staJis funqcias. qalebi
mamakacebTan SedarebiT erT firmaSi drois gacilebiT naklebi periodis
ganmavlobaSi muSaoben, maTTvis damaxasiaTebelia muSaobis periodebs Soris didi
Sualedebi. amitom danamatebi staJis gamo, vinc did xans ar apirebs erTsa da
imave firmaSi muSaobas naklebmniSvnelovania. aqedan gamomdinare, qalebi naklebad
monawileoben profkavSiruli organizaciebis saqmianobaSi.
ekonomikis dargobrivi struqturis cvlileba. meore faqtori, romelmac
imoqmeda profkavSiris wevrTa ricxovnobis Semcirebaze, dasaqmebis dargobrivi
struqtris cvlilebaa. mkveTrad Semcirda gadamamuSavebel mrewvelobaSi,
transportsa da komunalur momsaxurebaSi dasaqmebulTa wili, sadac
profkavSirebis roli, tradiciulad, mniSvnelovani iyo. amis sapirispirod
gaizarda vaWrobaSi, safinanso organizaciebSi, uZravi qonebiT vaWrobaSi da
momsaxurebis sferoSi dasaqmebulTa wili, sadac profkavSirebis roli
yovelTvis mcire iyo.
dasaqmebis regionuli cvlilebebi. aSS-Si profkavSirebis rolis Semcirebis
mesame faqtori gaxda 50-iani wlebis meore naxevarSi mosaxleobisa da samuSao
26
Р. Дж. Эренберг, Р. Смит, Современная экономика труда. теория и государственная политика. Изд.
московского университета. 1996 г. стр. 507.
80
Zalis migracia Crdilo-aRmosavleTis samrewvelo regionebidan samxreTis
StatebSi. TavisTavad, migraciuli procesebi ver gaxdeboda profkavSirebis
gavlenis Semcirebis mizezi, rom ara tafta-hertlis kanoni, romelic miRebuli
iqna 1947 wels da romlis Tanaxmadac, TiToeul Stats ufleba hqonda mieRo
profkavSirebis uflebis SemzRudavi sakuTari kanoni, romelic krZalavda
samuSaoze miRebisas profkavSiris wevrobis aucileblobas. 1982 wlisaTvis
aseTi kanonebi ukve miRebuli hqonda samxreTis, samxreT-dasavleTisa da qveynis
centraluri nawilis 19 Stats. cxadia, aman ganapiroba profkavSirebis rolis
daknineba am StatebSi. Tumca, araa gamoricxuli, rom qveynis samxreT StatebSi
samuSao Zalis koncentraciam momavalSi gamoiwvios msgavsi kanonmdeblobis
Secvla.
konkurentuli brZola. meoTxe faqtori, romelic did gavlenas axdens
profkavSiris rolis Semcirebaze, konkurenciis gamkacrebaa ucxouri kompaniebis
mxridan iseT dargebSi, rogoricaa gadamamuSavebeli mrewveloba, sahaero da
saavtomobilo transporti da satelefono kompaniebi, sadac rogorc wesi,
profkavSiris gavlena maRali iyo. ase magaliTad, Tu kompania aRmoaCens, rom
gaizarda konkurencia ucxouri kompaniebis mxridan, maSin igi Seecdeba, gadavides
iseTi saqonlis warmoebaze da Seicvalos profili ise, sadac profkavSirebis
naklebi gavlena iqneba. amasTan, momuSaveebic airCios iseTi demografiuli
jgufebidan, sadac profkavSirSi gawevrianebaze moTxovna mcirea. sabolood,
konkurentuli brZolis gamwvaveba damsaqmeblebs ubiZgebs, gaamkacron
profkavSirebis saqmianobis sawinaaRmdego qmedebebi. aseTi winaaRmdegobebi,
udavod, gazrdian profkavSirebis saqmianobis xarjebs, rac Seamcirebs
profkavSirebSi gawevrianebis msurvelebis ricxvs.
damsaqmeblebis winaaRmdegobis gaZliereba. profkavSirebis saqmianobis
winaaRmdeg damsaqmeblebi xSirad iyeneben rogorc kanoniT daSvebul, aseve
akrZalul meTodebs. magaliTad, aSS-Si SromiTi urTierTobebis nacionaluri
kanoniT, damsaqmeblebs ufleba aqvT, gadaibiron momuSaveebi, raTa maT xma miscen
profkavSirebis winaaRmdeg. aseve aqvT ufleba, daiqiraon specialuri
konsultantebi, romlebic daexmarebian damsaqmeblebs antiprofkavSiruli
strategiis SemuSavebaSi. miuxedavad amisa, damsaqmebels ufleba ara aqvs,
daemuqros momuSaves xelfasis dagegmili momatebis SeTanxmebaze uaris TqmiT, an
profkavSiruli organizaciebis aqtivistTa winaaRmdeg gaataros sadamsjelo
RonisZiebebi. aRsaniSnavia, rom Tu profkavSirs miaCnia, rom damqiravebeli
mimarTavs kanoniT akrZalul qmedebas, mas ufleba aqvs amis Sesaxeb acnobos
SromiTi urTierTobebis nacionalur sammarTvelos. braldebis damtkicebis
SemTxvevaSi, rogorc wesi, mkacri RonisZiebebi gatardeba damsaqmeblebis mimarT.
kiTxvebi TviTSemowmebisaTvis:
84
Tema 7. samuSao Zalis xarisxi da
investiciebi adamianur kapitalSi
85
_ izrdeba SesaZlebloba, ufro meti dro dauTmos arasabazro saqmianobas
da mTeli cxovrebac ufro saintereso, SemoqmedebiTi gaxados.
r. erenbergi da r. smiti adamianur kapitalTan dakavSirebul danaxarjebs
sam jgufad yofen:
1. pirdapiri danaxarjebi _ esaa sakuTari ojaxis biujetidan gasacemi: swav-
lis qira, saxelmZRvaneloebis SeZenis xarji, migraciaze (saswavlo migracia_
m.t.) danaxarjebi;
2. dakarguli Semosavali _ radgan swavlis dros, adamianur kapitalSi inves-
tirebis procesSi SeuZlebelia sruli reJimiT (sruli samuSao dRiT) muSaoba.
am dros studenti ver muSaobs da SesaZlo Semosavalic ekargeba. aSS mecnierTa
gaangariSebiT, XXI saukunis dasawyisSi am qveyanaSi umaRlesi ganTlebis miRebi-
sas TiToeuli studentisaTvis `dakarguli Semosavlis~ wliuri odenoba 30
aTasamde dolaria.
3. moraluri zarali (danakargebi) _ es danakargebis Taviseburi saxea. ganaT-
lebis miReba umZimesi saqmea da udides fsiqo-nervul danaxarjebs saWiroebs.
swavlis Semdgom muSaobis Zebnac damqancvelia da garkveul stresTanaa dakavSi-
rebuli. saswavlo migracia ki xSirad ojaxs, mSobliur, adaptirebul garemos
swyvets students da damatebiT Zalisxmevas moiTxovs misgan.
adamianSi investiciebi, bunebrivia, xorcieldeba pirovnebis ganzraxviT, rom
momavalSi rac SeiZleba meti Semosavali miiRos. misTvis cnobilia, rom momuSave-
Ta Soris ganaTlebis doneebSi gansxvaveba maT sxvadasxva sididis Semosavalsac
gansazRvravs. marTlac, ganaTlebasa da Semosavals Soris damokidebuleba myaradaa
gamoxatuli ganviTarebuli sabazro ekonomikis qveynebSi. magaliTad, aSS ganaTle-
bis saministros cnobiT, sxvadasxva donis ganaTlebis mqoneTa wliuri Semosavle-
bi aseTia (cxrili 7.1).
cxrili 7.1
ganaTlebis sxvadasxva donis mqone pirebis wliuri Semosavlebi aSS-Si
(aSS dolari)
mamakacis xelfasi
ganaTlebis done qalebi mamakacebi
metia qalis xelasze
bakalavri 51656 80144 1,55-jer
kolejdamTavrebuli 33912 46252 1,36-jer
saSualo skoladamTavrebuli 27184 37680 1,39-jer
saSualo skoladaumTavrebeli 19271 19134 0,99-jer
86
rogorc vnaxeT, profesiuli ganaTlebis Semdgom igi miiRebs met Semosa-
vals, vidre profesiis uqonlobiT miiRebda. sabolood ki, mTeli karieris gan-
mavlobaSi damatebiT miRebuli Semosavali mniSvnelovnad aRemateba e.w. `xelidan
gaSvebul~ Semosavalsa da profesiul ganaTlebaze miRebul danaxarjebs (sqema
7.1.):
Semosavali B Semosavali
namati Semosavali
xelidan A Semosavali
gaSvebuli
Semosavali
18
swavlis qira, asaki
wignebze da
migraciaze
danaxarjebi
gaweuli xarjebi
sqema 7.1.
ganaTlebaze gaweuli danaxarjebi da alternatiuli Semosavlebi
87
bunebrivia, ganuwyvetliv icvleba Sromis Sinaarsic, xdeba Sromis universa-
lizacia, erTferovan funqciaTa nacvlad yalibdeba rTuli, kompleqsuri funqci-
ebi, rogoricaa: marTva, kontroli, gawyoba da a.S.
mkveTrad icvleba Sromis daZabulobis done da datvirTvis struqtura. da-
Zabuloba adre, fizikur datvirTvasTan iyo dakavSirebuli. kunTuri datvirTva
adgils uTmobs nervul-fsiqikur daZabulobas. TandaTan Zlierdeba stresi, xo-
lo `stresmedegoba~ ukve momuSavis SerCevis mniSvnelovani faqtori xdeba.
mimdinareobs Sromis unikalizacia. swrafad izrdeba axal, maRalkvalifika-
ciur profesiaTa raodenoba, TviT kvalifikaciis Sinaarsi. Tu adre wamyvani kom-
ponenti samuSao gamocdilebiT miRebuli unar-Cvevebi iyo, TandaTan ufro da
ufro meti mniSvneloba codnas eniWeba. swrafad icvleba dasaqmebulTa profesi-
ul-kvalificiuri struqturac. mcirdeba e. w. `lurjsayeloianTa~ _ muSebis wi-
li da sul ufro matulobs `TeTrsayeloianebis~- kvalificiuri teqnologiuri
personalisa da mosamsaxureTa wili. kidev ufro swrafi matebaa `oqrossayeloi-
anebis~ - mecnier-muSakTa da mkvlevar-teqnologebis, kompiuteruli programebis
specialistTa raodenobisa.
rogorc aRiniSna, xangrZlivi muSaobiT dagrovili gamocdilebis roli Tan-
daTan klebulobs da izrdeba codnis efeqti. am garemoebam cvlileba Seitana
e.w. asakobriv mwarmoeblurobaSi. meti mniSvneloba mieca momuSavis iseT Tvise-
bebs, rogoricaa reaqciis siswrafe, gadawyvetilebis miRebis siCqare, yuradRebia-
noba, gawafuloba, pasuxismgebloba, adaptirebuloba, mobiluroba, inovaciuroba
da a.S, rac mWidrodaa dakavSirebuli janmrTelobasTan. bazari irCevs stresme-
deg, janmrTel pirovnebebs.
aqve aRsaniSnavia, rom xeliTi Sromisa da fizikuri datvirTvis wilis Sem-
cirebam da kompiuterizaciam gazarda e.w. SinmuSaobis SesaZleblobebi, roca sa-
muSao sruldeba firmaSi yoveldRiuri gamocxadebis gareSe, Sin davalebis miRe-
biT. meore mxriv, isic unda aRiniSnos, rom kompiuterizaciam aqtiur SromaSi
Caaba nawilobriv SromisunarSezRuduli pirebic, rac socialuri progresis ga-
moxatulebaa.
profesiuli momzadebis momsaxurebis bazari, bunebrivia, mWidro kavSirSia
Sromis bazarTan, agreTve, samecniero-teqnologiuri produqciis bazarTan. mar-
Tlac, specialistebis momzadebis struqturasa da samuSao Zalaze moTxovnis
struqturas Soris balansireba rTuli procesia. es Seusabamoba damaxasiaTebe-
lia saqarTvelos Sromis bazrisaTvisac. amJamad saxezea specialistTa Warbwar-
moeba da maTi momzadebis damaxinjebuli struqtura. xSirad gaigonebT, rom ba-
zari TiTon moagvarebs am problemas, rac arasworia. Sromis bazris regulireba-
Si da specialistTa struqturis gansazRvraSi saxelmwifos Careva aucilebelia.
specialistTa momzadebis swor prognozs didi roli akisria. aq saxelmwifos
Careva imitomacaa saWiro, rom bazarze gaCenili moTxovnis dakmayofileba profe-
siuli momzadebis sistemas mxolod ramdenimewliani (5-10 wliani) dagvianebiT
SeuZlia.
CvenSi rom umuSevrebs Soris specialistTa wili metismetad maRalia, amas
umaRles saswavleblebSi misaRebi kontingentis araswori struqturac ganapiro-
bebs. amitom saWiroa masze zemoqmedeba.
sabolood, ekonomikurma ganviTarebam da misma struqturam unda gansazRvros
specialistTa wili da speqtri dasaqmebulTa Soris. jer kidev 1990-iani wle-
88
bis sayovelTao krizisamde CvenSi specialistebiT gajerebis maCvenebeli ekonomi-
kis TiTqmis yvela dargSi maRali iyo. maSinac igrZnoboda maTi Warbwarmoeba,
rac postsabWoTa periodSi saqarTveloSi zeWarbwarmoebadac iqca. amJamad aqtiu-
rad mimdinareobs specialistTa momzadebis optimaluri gzebis Zieba, raSic didi
91
ganaTlebis dafinanseba Cveni umaRlesi ganaTlebis sistemis erT-erTi yvela-
ze susti mxarea. ucxo qveynebis mTavrobebi ganaTlebaze, Cveulebriv, mTliani
Sida produqtis 5%-s xarjaven, zogi qveyana ki gacilebiT mets. magaliTad, is-
raeli_7,5%, malaizia_6,2%, iemeni_10%, bocvana_8%, lesoto_10%, dania_8%,
norvegia_7%, Svecia_8%, estoneTi_7,5%, saqarTvelo_5%-ze bevrad naklebs.
xarjebi umaRles ganaTlebaze da kvlevaze msoflios ganviTarebuli qveynebi
mTlian Sida produqtTan mimarTebaSi saSualod 1,4%-ia, rac saxelmwifo
biujetis 3.1%-s Seadgens. saqarTveloSi aRniSnuli maCveneblebi Sesabamisad
0.5% da 1.8%-ia.
amitom mTavari amocanaa-umaRlesi ganaTlebisa da kvlevis resursuli uz-
runvelyofa, saxelmwifo mxardaWeris, dafinansebis gadidebis xarjze-1,2%-mde
mainc mSp-Tan mimarTebaSi, rac saSualovadian perspeqtivaSi saxelmwifo biuje-
tis 3.0%-s Seadgens. es bevrad gaaumjobesebs rogorc mTeli sistemis, ise wam-
yvani umaRlesi saswavleblebis dafinansebas. aqcentis gadatana fasiani seqtoris
gazrdaze yovelTvis gamarTlebuli araa. msoflio umaRlesi ganaTlebis ganviTa-
rebis erT-erTi mTavari mimarTuleba_yvelasaTvis misawvdomoba_moiTxovs saxel-
mwifo mxardaWeris gazrdas. sxvagvarad ganaTlebis dafinanseba, resursuli uz-
runvelyofa gaZneldeba da maRalxarisxovani ganaTleba Znelad misaRwevi gaxdeba.
gadaudebel amocanad unda miviCnioT ganaTlebis muSakTa motivaciuri meqa-
nizmis srulyofa, materialuri stimulirebis uzrunvelyofac. dasaqmebulTa Se-
madgenlobiT, yvelaze kvalificiuri dargi ganaTleba da mecnierebaa, sadac praq-
tikulad kadrebis absoluturi umravlesoba umaRles damTavrebuli specialis-
tia. xelfasis dargobrivi diferenciacis analizi ki gviCvenebs, rom mTel dar-
gobriv speqtrSi am dargSi erT-erT yvelaze dabali xelfasia jerjerobiT.
vinc saqarTvelos mosaxleobis socialur mdgomareobas icnobs, misTvis ad-
vili gasagebia magistraturis da doqturanturis dafinansebis radikaluri
srulyofis aucilebloba. mTeli msoflio miiswrafvis iqiT, rom ar daikargos
bunebiT mocemuli niWi (radgan igi qveynis uni kaluri simdidrea). ganaTlebis
sistemis gardaqmnis dros es gasaTvaliswinebelia.
kiTxvebi TviTSemowmebisaTvis:
1. ganmarteT cnebebi: `samuSao Zalis xarisxi~, `adaminuri kapitali~, `fizikuri
kapitali~.
2. ra upiratesoba aqvs adamianur kapitalSi investirebas?
3. rogoria ganaTlebis sxvadasxva donis mqoneTa saSualo Semosavlebis Tanafar-
doba?
4. ra daasabuTes nobelis premiis laureatebma g. bekerma da t. Sulcma?
5. ra moTxovnebs uyenebs Tanamedrove Sromis bazri samuSao Zalis xarisxs? ro-
gor icvleba moTxovnis struqtura Sromis bazarze?
6. ra aris saqarTveloSi mimdinare ganaTlebis reformirebis mizani?
7. ras niSnavs erTiani saganmanaTleblo sivrce?
8. ras niSnavs ganaTlebis humanizacia?
9. ra aris uwyveti ganaTlebis arsi?
10. rogoria Tanamedrove saerTaSoriso saganmanaTleblo momsaxurebis ZiriTadi
parametrebi?
11. ra problemebia ganaTlebis dafinansebis sferoSi?
92
Tavi-8. socialuri politika da mosaxleobis
Semosavlebi
96
sqema 8.2.1. Semosavlebis klasifikacia
97
dabegvrasa da fasebTan mimarTebaSi Semosavali SeiZleba iyos: nominaluri,
gankargviTi da realuri.
nominaluri Semosavali moicavs erTobliv Semosavlebs dabegvrisa da fase-
bis miuxedavad. gankargviTia erToblivi Semosavlis is nawili, romelic rCeba
gadasaxadebisa da sxva savaldebulo gadasaxdelebis gadaxdis Semdeg da romlis
gankargva ojaxs (pirovnebas) SeuZlia. realuri Semosavlis gasaangariSeblad
mxedvelobaSi miiReba aseve fasebis indeqsi (sacalo fasebisa da tarifebis cvli-
leba). igi asaxavs saqonlisa da momsaxurebis Rirebulebas, romlis SeZena SesaZ-
lebelia miRebuli gankargviTi SemosavliT.
ekonomikurad ganviTarebul qveynebSi Semosavlebis mTavari wyaro xelfasia.
masze modis Semosavlebis daaxloebiT 65-70%. aRsaniSnavia, rom xelfassa da,
Sesabamisad, Semosavlebs aqvs diferenciaciis zrdis tendencia qveynebis, regione-
bis, saqmianobis sferoebis, Sromis pirobebis, individebis mixedviT. xelfasis ga-
nakveTebi bevrad maRalia evropis maRalganviTarebul qveynebSi, aSS-Si, vidre Ci-
neTSi, ruseTsa Tu saqarTveloSi. arc Tu iSviaTad, xelfasis ganakveTebi dife-
rencirebulia aseve sqesisa da rasobrivi kuTvnilebis mixedviT. es niSnavs, rom
xelfasis regulirebas rogorc makro, ise mikro doneze didi socialur-ekono-
mikuri mniSvneloba aqvs.
makro doneze xelfasis regulirebis mizania siRaribesTan brZola, cxovre-
bis donis zrdis stimulireba, mosaxleobis msyidvelobiTunarianobis gazrda da,
sabolood, qveynis adamianuri kapitalis gazrda da mTlianad cxovrebis xarisxis
gaumjobeseba.
mikro doneze xelfasis regulirebis mizania sameurneo subieqtebis konku-
renciis pirobebis gamoTanabreba, xelfasis ZiriTadi elementebisa (struqturis)
da diferenciaciis safuZvlebis gansazRvra.
Semosavlebis sferoSi saxelmwifo politikis gansazRvrisaTvis amosavalia
informacia mosaxleobis Semosavlebisa da xarjebis Sesaxeb.
saqarTveloSi mosaxleobis Semosavlebisa da xarjebis odenoba da
struqtura aRiricxeba statistikis erovnuli samsaxuris mier Sinameurneobebis
kvlevebis safuZvelze. Semosavlebi da xarjebi ganisazRvreba mTeli mosaxleobis,
erTi Sinameurneobisa da mosaxleobis erT sulze gaangariSebiT. 2000-2015
wlebSi saqarTvelos mosaxleobis saSualoTviuri Semosavlebi erT sulze gaan-
gariSebiT warmodgenilia cxrilSi 8.2.1.
98
cxrili 8.2.1
saqarTvelos mosaxleobis saSualoTviuri Semosavlebi erT sulze
gaangariSebiT, lari
2000 2005 2010 2015
fuladi Semosavlebi da transfertebi 28.8 59.7 132.1 227.1
daqiravebuli Sromidan 11.7 23.3 56.1 106.6
TviTdasaqmebidan 5.8 10.5 15.3 22.6
soflis meurneobis produqciis gayidvidan 5.6 8.5 10.5 22.2
qonebidan (gaqiravebidan,procenti anabridan) 0.3 0.9 1.9 2.5
pensiebi, stipendiebi, daxmarebebi 2.3 6.8 22.8 41.6
ucxoeTidan miRebuli gzavnilebi 1.0 3.7 6.9 8.0
saCuqrad miRebuli fuli 2.2 6.0 18.5 23.7
arafuladi Semosavlebi 10.6 21.1 22.6 23.3
Semosavlebi, sul 39.4 80.8 154.7 250.4
sxva fuladi saxsrebi 7.2 11.5 23.9 34.1
qonebis gayidva 1.9 1.4 3.1 2.2
fulis sesxeba an danazogis gamoyeneba 5.3 10.1 20.8 31.9
fuladi saxsrebi, sul 36.0 71.2 156.0 261.2
fuladi da arafuladi saxsrebi, sul 46.6 92.3 178.6 284.5
wyaro: saqarTvelos statistikis erovnuli samsaxuri. Sinameurneobebis mier
deklarirebuli monacemebis mixedviT.
saqarTvelos mosaxleobis Semosavlebis odenobisa da struqturis (ix.
cxrilebi 8.2.1 da 8.2.2) analizi mowmobs, rom bolo 15 weliwadSi mosaxleobis
Semosavlebis mkveTri zrdis miuxedavad, jer kidev mcirea Semosavlebis saerTo
odenoba da problematuria SemosavlebSi dasaqmebidan miRebuli Semosavlebis
mcire wili.
cxrili 8.2.2
saqarTvelos mosaxleobis Semosavlebis struqtura, 2000-2015 wlebSi*,
procentebSi
2000 2005 2010 2015
fuladi Semosavlebi da transfertebi 61.8 64.7 74.0 79.8
daqiravebuli Sromidan 25.1 25.2 31.4 37.5
TviTdasaqmebidan 12.4 11.4 8.6 7.9
soflis meurneobis produqciis gayidvidan 12.0 9.3 5.9 7.8
qonebidan (gaqiravebidan,procenti anabridan) 0.6 0.9 1.1 0.9
pensiebi, stipendiebi, daxmarebebi 4.9 7.4 12.8 14.6
ucxoeTidan miRebuli gzavnilebi 2.1 4.0 3.9 2.8
saCuqrad miRebuli fuli 4.7 6.5 10.4 8.3
arafuladi Semosavlebi 22.7 22.8 12.6 8.2
Semosavlebi, sul 84.5 87.6 86.6 88.0
sxva fuladi saxsrebi 15.5 12.4 13.4 12.0
qonebis gayidva 4.1 1.5 1.7 0.8
fulis sesxeba an danazogis gamoyeneba 11.4 10.9 11.7 11.2
fuladi saxsrebi, sul 77.3 77.2 87.4 91.8
fuladi da arafuladi saxsrebi, sul 100.0 100.0 100.0 100.0
*gaangariSebulia cxrili 8.2.1-is monacemebis mixedviT.
99
2015 wlis mdgomareobiT, daqiravebuli Sromidan miRebul Semosavlze
modis mTliani Semosavlis mxolod 37,5%. marTalia, 2000-2015 wlebSi
daqiravebidan miRebuli Semosavali, mosaxleobis erT sulze gaangariSebiT, 9,1-
jer gaizarda, magram SemosavlebSi xelfasis wili optimaluri donesTan (65-
70%) SedarebiT jer kidev dabalia.
saqarTvelos mosaxleobis SemosavlebSi sakmaod maRalia axloblebisagan
saCuqrad miRebuli fuladi saxsrebis wili (8-10%), rac saqarTvelos
mosaxleobis socialur-fsiqologiuri Taviseburebebisa da tradiciuli
sazogadoebrivi urTierTobebis (naTesaoba, megobroba) anareklia. SemosavlebSi
didi wili ukavia aseve ucxoeTidan miRebuli gzavnilebs, romlebsac
sazRvargareT momuSave ojaxis wevrebi da naTesavebi saqarTveloSi darCenil
axloblebs ugzavnian. 2000-2015 wlebSi gzavnilebis odenoba mosaxleobis erT
sulze gaangariSebiT 8-jer gaizarda, Tumca saqarTvelodan SromiTi emigraciis
ZiriTad qveynebSi (ruseTi, saberZneTi, italia) ukanasknel wlebSi ganviTarebuli
ekonomikuri krizisis gamo, gzavnilebis odenoba da wili SemosavlebSi Semcirda
(ix. cxrili 8.2.1 da cxrili 8.2.2).
ukanasknel 15 weliwadSi saqarTveloSi mniSvnelovnad (18-jer) gaizarda
pensiebis, stipendiebisa da daxmarebebis saxiT miRebuli Semosavlebi da maTma
wilma mTlian SemosavlebSi TiTqmis 15% Seadgina, Tumca socialuri
gasacemlebis sidide jer kidev mniSvnelovnad CamorCeba Rirseuli saarsebo
pirobebisaTvis sakmarisi Semosavlis odenobas. qveynis ganviTarebis amocanebidan
gamomdinare, ra Tqma unda, upiratesoba unda mieniWos ekonomikurad aqtiuri
mosaxleobis dasaqmebis xelSewyobas, rac gazrdis dasaqmebidan miRebul
Semosavlebs, Seamcirebs socialurad daucvelTa raodenobas (2016 wlis
agvistos monacemebiT, saqarTveloSi socialuri daxmarebis paketis mimRebTa
66,3% aqtiuri Sromiunariani asakis - 18-dan 59 wlis - piria)27 da Seqmnis
saarsebo Semweobis gazrdis pirobebs.
27
wyaro: ssip - socialuri momsaxurebis saagento. http://ssa.gov.ge/index.php?lang_id=GEO&sec_id=1191
100
SemosavlebSi individualuri gadasaxadebis saxiT, danarCeni ki pirad moxmarebasa
da danazogs Soris nawildeba.
rogorc cnobilia, sabazro ekonomikaSi Semosavlebi moTxovna-miwodebis
kanonis, agreTve zRvruli mwarmoeblurobis safuZvelze formirdeba. amasTan,
sabazro meqanizmi ar iZleva keTildReobis garantirebul dones, vinaidan
adamianebi gansxvavdebian inteleqtualuri, fizikuri da esTetikuri
SesaZleblobebiT, gansakuTrebulad niWierebis gverdiT gvxvdebian
Sromisuunaronic, adamianebi gansxvavdebian profesiuli momzadebisa da
ganaTlebis doniT da a.S. Semosavlebis sidideze gavlenas axdens agreTve
socialuri kavSirebi (nacnoboba), sakuTrebis ufleba, ubeduri SemTxveva,
diskriminacia, profesiuli riskebi, iRbali da a.S.; Semosavlebis gadanawileba
xdeba aseve ukanono gzebiT – Tanamdebobis borotad gamoyeneba, korufcia,
meqrTameoba, gamoZalva, qurdoba, Crdilovani Semosavlebi da sxv. Sesabamisad,
Semosavlebis ganawilebas Tan axlavs uTanasworoba.
Semosavlebis uTanasworo ganawilebis mizezebi mravalia. es mizezebi
pirobiTad SeiZleba daiyos Semdeg jgufebad:
obieqturi mizezebi, romlebic ukavSirdeba saqmianobis saerTo
sargeblianobas, xelfasis diferenciacias teritoriis, sferoebis,
profesiebisa da Tanamdebobebis mixedviT, ganaTlebis dones, uTanabrobas
sakuTrebis flobaSi da a.S.
subieqturi mizezebi _ dakavSirebulia pirovnebis maxasiaTeblebTan
(SesaZleblobebi, aqtiuroba, warmateba, kavSirebi, riski, avantiurizmi,
diskriminacia da a.S.).
specifikuri mizezebi _ ganpirobebulia sabazro garemos TaviseburebebiT
(qveyanaSi samuSao Zalis dabali fasi, normatiul-samarTlebrivi bazis
ganuviTarebloba, `Crdilovani~ Semosavlebis didi odenobiT misakuTrebis
SesaZlebloba da sxv.).
mosaxleobis Semosavlebis diferenciaciaze gavlenas axdens rogorc
saqmianobis saxeoba (Semosavlis wyaro), aseve rigi demografiuli da socialuri
faqtorebic (ojaxSi momuSaveTa raodenoba, kmayofaze myof pirTa raodenoba,
socialuri moTxovnilebebis done da sxv.).
uTanasworoba SemosavlebSi vlindeba ori formiT – koncentraciiTa da
diferenciaciiT. analizis obieqtebi SeiZleba iyos mosaxleobis jgufebi an
regionebi.
SemosavlebSi uTanasworobis gasazomad gamoiyeneba Semdegi statistikuri
xerxi: mosaxleoba iyofa Tanatol wilebad – decilebad (Sesaswavli
erTobliobis 1/10 nawili) an kvintelebad (1/5). gazomva iTvaliswinebs zeda,
saSualo da dabali jgufebis Semosavlebis Sefasebas. Semosavlebis ganawileba
decilebis/kvintelebis mixedviT asaxavs Semosavlebis diferenciacias da
mosaxleobis msyidvelobiTiunarianobis koncentraciis dones.
1980-ian wlebSi mniSvnelovani cvlilebebi moxda msoflio mosaxleobis
Semosavlebis ganawilebaSi jgufebis mixedviT: gaizarda zeda da qveda deciluri
jgufebis wili, saSualo jgufebisa ki Semcirda. xuTi dabali decilis
Semosavlebis wilis zrda moxda ZiriTadad CineTsa da indoeTSi Semosavlebis
swrafi zrdiT (am qveynebis wilis gaTvaliswinebiT msoflio mosaxleobaSi).
101
pirveli dabali decilis Semosavlebi gaizarda da gadavida ufro maRal
jgufebSi. 1990-iani wlebis dasawyisSi msgavsi tendenciebi ganviTarda
tropikul afrikasa da bangladeSSi.28 msoflio mosaxleobis zeda decilurma
jgufma Tavisi wili SemosavlebSi mniSvnelovnad gazarda (ZiriTadad
ekonomikuri ganviTarebis maRali tempebis safuZvelze aSS-sa da iaponiaSi).
mosaxleobis erT sulze Semosavlebis SemcirebasTan dakavSirebiT me-6 da me-5
decilebis wili Semcirda daaxloebiT xuTi punqtiT. me-7 decilma, romelic
moicavs qveynebs mosaxleobis Semosavlebis saSualo doniT (laTinuri amerikis
qveynebi), dakarga daaxloebiT erTi punqti. me-9 decilis wili (sadac
Tavmoyrilia navTob-eqsportiori qveynebi) msoflio SemosavlebSi Semcirda sami
punqtiT _ 27-dan 24 %-mde.29
21-e saukunis dasawyisSi decilebs Soris gansxvaveba isev arsebiTia. qveda
xuT jgufSi Semosavlebis mniSvnelovani zrdis miuxedavad, Semosavlebi am
jgufebSi, mosaxleobis erT sulze gaangariSebiT, ar aRemateba saSualo
msoflio donis 10 procents da Seadgens zeda jgufis Semosavlebis mxolod
1,25 %-s.30
sxva gaangariSebiT, roca msoflios mosaxleoba iyofa 20%-ian jgufebad,
uRaribesi kvintelis Semosavlebi 1965-1990 wlebSi mxolod 14 procentuli
punqtiT gaizarda. laTinuri amerikis qveynebSi 1970-ian wlebSi, mosaxleobis
erT sulze, umdidresi kvintelis Semosavali 11-12-jer meti iyo udablesi
kvintelis Semosavlebze (yvelaze Rarib 20-ian jgufze modioda Semosavlebis
mxolod 3-2,5%, xolo umdidres 20%-ze _ Semosavlebis 30-33%). 1990-ian
wlebSi es sxvaoba kidev ufro gaizarda da Seadgina 15-jer meti; braziliaSi
1992 wels es gansxvaveba iyo 31-jer.31
Semosavlebis mimRebTa gradacia asaxavs ufro Rrma qonebriv uTanasworebas
ganviTarebad qveynebSi, vidre es dasavleTis qveynebSia. gansxvaveba uRaribes da
umdidres 20%-ian jgufebs Soris ekonomikurad ganviTarebul qveynebSi aris 7-
jer, ganviTarebadSi _ 10,6-jer. 1990-iani wlebis dasawyisSi es gansxvaveba
ganviTarebul qveynebSi kidev ufro Semcirda, ganviTarebadSi ki igive doneze
darCa. uRaribesi kvintelis wili mdidar qveynebSi bevrad aRemateboda igive
jgufis Semosavlebs Rarib qveynebSi.
Tu dasavleTis ganviTarebul samrewvelo qveynebSi Semosavlebis
uTanasworobas aqvs ZiriTadad orpolusiani xasiaTi, ganviTarebad qveynebSi
arsebobs mravalricxovani socialuri stratifikacia. igi vlindeba mravali
mimarTulebiT – socialuri fenebis, qalaqisa da soflis, warmoebis Tanamedrove
da tradiciuli seqtorebis, eTnikuri jgufebis, CamorCenili da ganviTarebuli
raionebis mixedviT.
dasavleTis ganviTarebul qveynebSi xangrZlivi istoriuli periodis
ganmavlobaSi moxda uTanasworobis donis Semcireba. ganviTarebad qveynebSi ki
mosaxleobis erT sulze Semosavlebis zrdis kvalobaze uTanasworoba kidev
ufro gaizarda. Semosavlebis uTanasworo ganawileba qveynebs Soris da qveynebs
28
Кущеева М.А. Регулирование заработной платы и политика доходов. М., 1998. gv.3
29
World Development Report. 1984, 1990, 1997.
30
Human Development Report. 2007/2008.
31
World Bank 2007b.
102
SigniT (gansakuTrebiT, ganviTarebad qveynebSi), Tanamedrove msoflios erT-erTi
mwvave winaaRmdegobaa.
saqarTveloSi 2015 wels Semosavlebisa da xarjebis ganawileba erT
Sinameurneobaze deciluri jgufebis mixedviT warmodgenilia cxrilSi 8.2.3.
cxrili 8.2.3
saqarTvelos mosaxleobis Semosavlebisa da xarjebis ganawileba deciluri
jgufebis mixedviT 2015 wels*, procentebSi
deciluri jgufebi
I II III IV V VI VII VIII IX X sul
Semosavlebis ganawileba
fuladi
Semosavlebi da 100.0
transfertebi 1.8 2.9 3.9 5.0 6.4 7.8 9.8 12.6 16.8 33.0
arafuladi
100.0
Semosavlebi 2.6 5.1 7.4 9.8 10.4 12.6 13.7 12.5 12.9 13.0
Semosavlebi, sul 1.9 3.1 4.2 5.4 6.7 8.2 10.2 12.6 16.5 31.1 100.0
sxva fuladi
100.0
saxsrebi 8.1 4.4 7.0 6.9 7.6 8.7 10.8 9.3 15.8 21.6
fuladi saxsrebi,
100.0
sul 2.6 3.1 4.3 5.2 6.5 7.9 10.0 12.2 16.7 31.5
fuladi da
arafuladi 100.0
saxsrebi, sul 2.6 3.3 4.6 5.6 6.8 8.3 10.3 12.2 16.4 30.0
xarjebis ganawileba
samomxmareblo
100.0
fuladi xarjebi 2.9 4.5 5.5 6.3 7.3 8.7 10.0 12.3 15.6 26.9
104
lorencos mrudi SeiZleba gamoyenebuli iqnes drois sxvadasxa
periodisaTvis, sxvadasxva qveynisa da mosaxleobis sxvadasxva jgufebis
Semosavlebis ganawilebis SedarebisaTvis.
statistikis erovnuli samsaxuris monacemebiT, 2015 wlisTvis
saqarTvelos mosaxleobis deciluri jgufebis mixedviT mTliani Semosavlebis
ganawilebis safuZvelze agebuli lorencos mrudi Semdegnairad gamoiyureba (ix.
diagrama-1):
Semosavlebis faqtobrivi ganawilebis gadaxras maTi Tanabari ganawilebis
xazidan gviCvenebs jinis koeficienti (procentul gamosaxulebaSi _ indeqsi),
romelsac sxvanairad Semosavlebis koncentraciis maCvenebelsac uwodeben. igi
aris diagonalsa da lorencos mruds Soris moqceuli farTobis Sefardeba
diagonalis qvemoT farTobTan. Semosavlebis Tanabari ganawilebisas jinis
indeqsi nulis tolia, absoluturad araTanabari ganawilebisas ki erTis toli.
Sesabamisad, rac metia jinis indeqsi, miT uTanasworod aris Semosavali
sazogadoebaSi ganawilebuli.
adamianuri potencialis ganviTarebis maRali donis mqone qveynebSi jinis
koeficienti ZiriTadad 0,25-0,33-ia, saSualo ganviTarebis qveynebSi _ 0,33-0,40
da dabali ganviTarebis qveynebSi _ 0,40-0,50 da meti.32 OSCE–is qveynebisaTvis
dadgenili klasifikaciis mixedviT, uTanasworobis Skala Semdegia:
uTanasworobis done Zalian dabalia, Tuki jinis indeqsi 20-22-is tolia;
dabalia, roca jinis indeqsi 24-26-ia; saSualo uTanasworobisas jinis indeqsia
29-31; maRalia uTanasworoba, roca jinis indeqsi 33-35 da metia.33
rogorc aRvniSneT, saqarTveloSi Semosavlebis ganawilebis uTanasworobis
maCveneblebi maRalia. marTalia, 2014-2015 wlebSi SeiniSneba garkveuli
pozitiuri tendenciebi Semosavlebis ganawilebaSi uTanasworobis Semcirebis
mimarTulebiT, magram saqarTvelos mixedviT gaangariSebuli jinis koeficienti
(ix. cxrili 8.2.4) jer kidev maRalia da didad ar gansxvavdeba laTinuri
amerikisa da afrikis socialurad yvelaze uTanasworo qveynebis analogiuri
maCveneblebisagan.34
5 Human Development Report 2011. Sustainability and Equity: A Better Future for All. gv. 135-138.
33
http://modern-econ.ru/micro/dohody/lorenc.html
34
2000-2011 wlebSi jinis koeficienti mTliani Semosavlebis mixedviT iyo: kolumbiaSi –
0,58, samxreT afrikis respublikaSi– 0,58, gondurasSi _ 0,58, braziliaSi – 0,54, gvatemalaSi
– 0,53, ruandaSi _ 0,53,nikaraguaSi _ 0,52, meqsikaSi _ 0,52, CileSi – 0,52, panamaSi – 0,52,
zambiaSi – 0,51, zimbabveSi – 0,50, ekvadorSi _ 0,49, peruSi – 0,48, domenikis respublikaSi –
0,48, keniaSi _ 0,48, ganaSi _ 0,47, nepalSi _ 0,47, kongoSi _ 0,47, gambiaSi _ 0,47, salvadorSi
_ 0,47, butanSi – 0,47, argentinaSi _ 0,46, ugandaSi _ 0,44, nigeriaSi _ 0,43 da a.S.). wyaro:
Human Development Report 2011. Sustainability and Equity: A Better Future for All. gv. 135-138.
105
cxrili 8.2.4
jinis koeficienti, saqarTvelo, 2000-2015
106
mosaxleobis cxovrebis done Qqveynis ekonomikis sarkea, radganac cxovrebis
donisa da xarisxis gaumjobeseba ekonomikuri ganviTarebis donezea damokidebu-
li. amasTan, cxovrebis donis amaRleba qmnis cxovrebis xarisxis gaumjobesebis
SesaZleblobebs, mis materialur bazas. magram pirobebi, romlebic aucilebelia
cxovrebis xarisxis gasaumjobeseblad, ar Semoifargleba mxolod saqonlisa da
momsaxurebis moxmarebis doniT. cxovrebis xarisxi moicavs aseve ekonomikuri da
politikuri ganviTarebis socialur Sedegebs – sicocxlis saSualo xangrZli-
vobas, daavadebebis dones, Sromis pirobebsa da dacvas, informaciis xelmisaw-
vdomobas, adamianis uflebaTa dacvas da a.S. Sesabamisad, mosaxleobis cxovrebis
xarisxi ufro farTo cnebaa, vidre cxovrebis done.
mosaxleobis cxovrebis done kompleqsuri kategoriaa. misi analizisa da Se-
fasebisaTvis gamoiyeneba sxvadasxva parametrebi: mTliani Sida produqti (mSp),
erovnuli Semosavali da realuri Semosavali mosaxleobis erT sulze; sacxov-
rebliT uzrunvelyofa; saqonelbrunvisa da momsaxurebis moculoba mosaxleobis
erT sulze; ganaTlebisa da jandacvis xelmisawvdomoba da a.S. cxovrebis dones
iribad axasiaTebs Sobadobisa da mokvdaobis maCveneblebi, sicocxlis saSualo
xangrZlivoba da sxv. magram cxovrebis donis Sesafaseblad sakmarisi ar aris
ganzogadebuli da gasaSualebuli maCveneblebi, romlebic gaiangariSeba qveynis
mosaxleobis mixedviT. aucilebelia moxmarebisa da Semosavlebis moculobisa da
struqturis analizi mosaxleobis sxvadasxva socialuri, profesiuli da demog-
rafiuli jgufebis mixedviT. magaliTad, rogoria mosaxleobis yvelaze dabalSe-
mosavliani 10%-is da yvelaze maRalSemosavliani 10%-is Semosavlebis wili
Semosavlebis saerTo odenobaSi; rogoria erovnuli meurneobis sxvadasxva
sferoebSi momuSaveTa xelfasi; rogoria Sinameurneobis danaxarjebis struqtura
da a.S.
mosaxleobis cxovrebis done SeiZleba ganxiluli iqnes sami aspeqtiT:
1. mTeli mosaxleobis mimarT;
2. socialuri jgufebis mimarT;
3. ojaxebis mimarT.
bolo ori kategoriis mixedviT Sefaseba gansakuTrebiT mniSvnelovania mo-
saxleobis fenebad dayofis dasaxasiaTeblad, ramdenadac ojaxebisa da jgufebis
Semosavlebis diferenciaciis Semcireba saxelmwifos socialuri politikis pri-
oritetuli mizani da amocanaa.
mosaxleobis cxovrebis donis Sefasebas pirdapiri kavSiri aqvs sasursaTo
da samomxmareblo kalaTis RirebulebasTan, saarsebo minimumTan, samomxmareblo
biujetTan.
sasursaTo kalaTa aris Tvis ganmavlobaSi erTi adamianisaTvis saWiro kvebis
produqtebis nakrebi, romelic gaangariSebulia produqtebis moxmarebis minima-
luri normebis safuZvelze. es ukanaskneli Seesabameba adamianis fiziologiur
moTxovnilebas, kaloriulobas, ZiriTadi sakvebi nivTierebebis Semcvelobasa da
kvebis organizaciis tradiciul Cvevebs.
sursaTis moxmarebis minimaluri normebis gasaangariSeblad jandacvis insti-
tutebi (saministro, departamenti, samedicino profilis kvleviTi
dawesebulebebi) SeimuSaveben e.w. moxmarebis fiziologiur normebs.
107
moxmarebis fiziologiuri normebi diferencirebulia mosaxleobis
socialur-demografiuli jgufebis mixedviT (bavSvebi da mozardebi, Sromisuna-
riani asakis mamakacebi da qalebi, xandazmulebi da moxucebi). Sromisunariani
mosaxleobisaTvis minimaluri sasursaTo kalaTis formirebis safuZvelia Sromi-
sunariani mamakacis kvebis produqtebis nakrebi, romelic uzrunvelyofs dRe-Ra-
meSi 2700 kkal-s35. moxmarebis fiziologiuri normebi zogjer diferencirebu-
lia teritoriuli zonebis mixedviTac. sakvebi produqtebis energetikuli Rire-
bulebis (kaloriulobis), maTi moxmarebis tradiciuli struqturisa da norme-
bis safuZvelze ganisazRvreba sasursaTo kalaTis Semadgenloba.
sasursaTo kalaTis Rirebuleba gaiangariSeba mosaxleobis calkeuli jgu-
fis mier sursaTis moxmarebis minimaluri normis gamravlebiT maTi Sesyidvis sa-
Sualo fasze.
saqarTvelos statistikis erovnuli samsaxuri saarsebo minimums angariSobs
im minimaluri sasursaTo kalaTis mixedviT, romelic dadgenilia ,,sakveb
nivTierebebsa da energiaze organizmis fiziologiuri moTxovnilebebisa da
saarsebo minimumis gansazRvrisaTvis saWiro sasursaTo kalaTis Semadgenlobis
normebisa da normativebis damtkicebis Sesaxeb” saqarTvelos Sromis,
janmrTelobisa da socialuri dacvis ministris 2003 wlis 8 maisis #111/n
brZanebis Sesabamisad. Tavdapirvelad xdeba minimaluri sasursaTo kalaTis
Rirebulebis daTvla saqarTvelos 5 qalaqis (Tbilisi, quTaisi, baTumi, gori da
Telavi) fasebis safuZvelze. Semdeg etapze xorcieldeba TiToeuli
produqtisaTvis saSualo fasis gaangariSeba mTeli qveynisaTvis. Semdeg ki
gaiangariSeba sasursaTo kalaTis Tviuri saSualo Rirebuleba masSi Semavali
produqtebis Tviuri Rirebulebis SekrebiT.36
adamianis arsebobisaTvis, sursaTis garda, saWiroa mTeli rigi arasasursa-
To saqoneli da momsaxureba. arasasursaTo saqonelsa da momsaxurebaze moTxovna
ganisazRvreba saqonlis sami jgufis mixedviT:
1. garderobis sagnebi (zeda tansacmeli, fexsacmeli, Tavsaburi da a.S.);
2. sanitariisa da higienis sagnebi, medikamentebi;
3. xangrZlivi moxmarebis sagnebi (aveji, WurWeli, eleqtrosaqoneli, sa-
meurneo daniSnulebis sagnebi da sxv.).
saerTo (sasursaTo da arasasursaTo) minimaluri moxmarebis moculoba na-
turalur gamosaxulebaSi qmnis minimalur samomxmareblo kalaTas.
minimaluri samomxmareblo kalaTa aris saqonlisa da momsaxurebis nakrebi,
romelic obieqturad aucilebelia adamianis ZiriTadi moTxovnilebebis dasakma-
yofileblad, anu es aris tipiuri donisa da struqturis sasursaTo da arasa-
sursaTo saqonlis Tviuri moxmarebis moculoba.
minimaluri samomxmareblo kalaTis Rirebuleba ganisazRvreba sasursaTo ka-
laTis Rirebulebisa da arasasursaTo xarjebis gaangariSebis safuZvelze. arasa-
sursaTo xarjebis moculoba SeiZleba ganisazRvros sasursaTo da arasasursaTo
xarjebs Soris dadgenili garkveuli Tanafardobis safuZvelzec. magaliTad,
35
kaloriebis odenoba SeiZleba iyos gansxvavebuli ara marto qveynebis, aramed qveyanaSi
garkveuli periodebis mixedviT. magaliTad, sabWoTa saqarTveloSi igi Seadgenda 3300 kkal-s,
1990-ian wlebSi – 2700 kkal-s, xolo 2004 wlidan – 2300 kkal-s.
36
wyaro: http://geostat.ge/cms/site_images/_files/georgian/methodology.pdf
108
saqarTvelos statistikis erovnuli samsaxuri saarsebo minimums angariSobs
Semdegnairad: zemoaRniSnuli meTodikiT gaangariSebul minimaluri sasursaTo
kalaTis Rirebulebas hyofs 0.7-ze da miRebuli namravliT adgens saarsebo
minimums, anu saarsebo minimumis RirebulebaSi sasursaTo xarjebis wili
ganisazRvreba 70%-iT, arasasursaTo xarjebis wili ki 30%-iT.
saarsebo minimumi warmoadgns adamianis janmrTelobis SenarCunebisa da
sicocxlisunarianobis uzrunvelyofisaTvis aucilebeli kaloriebis Semcveli
kvebis produqtebis naturalur nakrebs, agreTve danaxarjebs arasasursaTo
saqonelsa da momsaxurebaze, gadasaxadebsa da savaldebulo gadasaxdelebze.
saarsebo minimumi diferencirebulia qveynebis ganviTarebis donisa da mosax-
leobis socialur-demografiuli jgufebis mixedviT.
socialur-demografiuli niSniT saarsebo minimumis diferenciaciisas gamoi-
yofa: Sromisunariani mosaxleoba, moxucebi da xandazmulebi, eqvs wlamde asakis
bavSvebi da 7-15 wlis mozardebi. saqarTveloSi saarsebo minimumis gaangariSeba
xdeba Sromisunariani mamakacisa da saSualo momxmareblisaTvis, aseve erTsulia-
ni, orsuliani, samsuliani, oTxsuliani, xuTsuliani, eqvsi da metsuliani oja-
xebisa da saSualo ojaxis mixedviT. 2016 wlis ivlisis mdgomareobiT, saqarTve-
loSi saarsebo minimumis odenoba Sromisunariani mamakacisaTvis Seadgenda 156,6
lars, saSualo momxmareblisaTvis _ 138,7 lars, xolo saSualo (3,4-suliani)
ojaxisaTvis _ 262,6 lars.37
saarsebo minimumis produqtebis, arasasursaTo saqonlisa da momsaxurebis,
gadasaxadebisa da savaldebulo gadasaxdelebis nakrebis RirebulebiTi Sefaseba
warmoadgens saarsebo minimumis biujets. saarsebo minimumis struqtura gansaz-
Rvravs saarsebo minimumis biujetis xarjvis muxlebs (danaxarjebi kvebaze, ara-
sasursaTo saqonelze, momsaxurebaze, gadasaxadebi da sxva gadasaxdelebi). saar-
sebo minimumis biujetis Semadgenloba ganisazRvreba aseve mosaxleobis erT
sulze da erT Sinameurneobaze gaangariSebiT.
maCveneblebi, `saarsebo minimumi~ da `saarsebo minimumis biujeti~ saxelmwi-
fos mier gamoiyeneba, rogorc socialuri politikis instrumentebi. kerZod, am
maCveneblebis gaTvaliswinebiT xdeba mosaxleobis cxovrebis donis Sefaseba, da-
balSemosavliani kategoriebisaTvis miznobrivi socialuri daxmarebis sistemis
formireba, minimaluri xelfasis, minimaluri pensiis, socialuri daxmarebis
odenobis gansazRvra da a.S.
rogorc wesi, saxelmwifo sakanonmdeblo doneze adgens saarsebo minimumis
biujetsa (xSirad mas moixsenieben, rogorc saarsebo minimums) da minimalur
xelfass. Teoriulad, maTi sidide toli unda iyos. amaSia saarsebo minimumis bi-
ujetis ekonomikuri arsi. magram sinamdvileSi minimaluri xelfasi zogjer nak-
lebia saarsebo minimumis biujetze, rac SeiZleba aixsnas (da ara gamarTlebuli
iqnes) qveynis ekonomikuri CamorCenilobiT.
ganasxvaveben saarsebo minimumis biujetsa da minimalur samomxmareblo biu-
jets. saarsebo minimumis biujetis gaangariSebis safuZvelia saarsebo minimumi,
romelic uzrunvelyofs saqonlisa da momsaxurebis moxmarebis dabal, minimalu-
rad aucilebel cxovrebiseul standarts. minimaluri samomxmareblo biujeti ki
warmoadgens ufro maRali standartis saarsebo minimums da moicavs kulturul-
37
wyaro: http://geostat.ge/?action=page&p_id=178&lang=geo
109
sayofacxovrebo da sameurneo daniSnulebis sagnebis moxmarebis minimalur stan-
dartebsac. minimalur samomxmareblo biujeti SeiZleba mniSvnelovnad aRematebo-
des saarsebo minimumis biujets.
racionaluri samomxmareblo biujeti, minimaluri samomxmareblo biujetis
garda, asaxavs saqonlisa da momsaxurebis moxmarebas, Sinameurneobis uzrunvel-
yofas kulturul-sayofacxovrebo da sameurneo daniSnulebis sagnebiT, adamianis
racionaluri moxmarebis dakmayofilebas mecnierulad dasabuTebuli normebis Se-
sabamisad. racionalur samomxmareblo biujetSi, minimalurisagan gansxvavebiT,
mcirea kvebaze danaxarjebis wili da metia arasaursaTo saqonlisa da
momsaxurebis biujetis wili.
mosaxleobis diferenciacia Semosavlebis donis mixedviT saarsebo minimumisa
da saarsebo minimumis biujetis safuZvelze SesaZleblobas iZleva, materialuri
uzrunvelyofis donis mixedviT gamoiyos Semdegi jgufebi:
`Raribi~ ojaxebi, romelTa Semosavlebi erT sulze gaangariSebiT saarsebo
minimumze naklebi an misi tolia;
`naklebuzrunvelyofili~ ojaxebi, romelTa Semosavlebi erT sulze gaan-
gariSebiT imyofeba saarsebo minimumisa da minimalur samomxmareblo biu-
jets Soris intervalSi;
`uzrunvelyofili~ ojaxebi, romelTa Semosavlebi erT sulze gaangariSe-
biT mdebareobs minimalur samomxmareblo biujetsa da racionalur sa-
momxmareblo biujets Soris;
`mdidari~ ojaxebi, romelTa Semosavlebi erT sulze gaangariSebiT racio-
nalur samomxmareblo biujetze maRalia.
CanarTi 1: aSS-is mosaxleobis ganawileba Semosavlebis mixedviT
aSS-Si mdidrad iTvleba adamiani, romlis Semosavali weliwadSi 100 000 aSS dolars
aRemateba. SinameurneobisaTvis (ojaxisaTvis) es maCvenebeli 250 aTasi dolaria. aSS-Si aseTia
mosaxleobis 2%, anu 5,5 mln adamiani (2,3 mln Sinameurneoba). maTze modis mosaxleobis
fuladi Semosavlebis 18%.
aSS-Si mdidrebi iyofian sam kategoriad: `yvelaze mdidrebi~, `Zalian mdidrebi~ da `ubralod
mdidrebi~. `yvelaze mdidrad~ iTvleba Sinameurneoba, romlis wliuri Semosavali 1 miliard
dolars aRemateba. aSS-Si aseTia daax. 550 aTasi ojaxi (Sinameurneobebis 0,5%). `Zalian
mdidaria~ ojaxi, romlis wliuri Semosavali 500 aTasidan 1 mln dolaramdea; `ubralod
mdidrebis~ wliuri Semosavali ki 250-dan 500 aTasi aSS dolaria weliwadSi.
amerikelebis daax. 20 %-s (23 mln ojaxi, anu 55 mln adamiani) 100-dan 250 aTas dolaramde
wliuri Semosavali aqvs. esaa `zeda saSualo klasi~ _ amerikis siamaye. maTze modis saerTo
Semosavlebis daax. 40%, anu mdidrebis Semosavlebze 2-jer meti.
aSS-is Sinameurneobebis 1/4-is (29 mln ojaxi, 69 mln adamiani) wliuri Semosavali 30-dan 100
aTas dolaramdea weliwadSi (erT sulze 1750-3500 dolari TveSi). mosaxleobis am jgufze
modis mTliani Semosavlebis 22%. es aris `saSualo klasi~.
moqalaqeebi, romelTa yovelTviuri Semosavali ar aRemateba 1150 aSS dolars, aSS-Si
iTvlebian Raribebad (aSS-Si siRaribis zeda zRvaria saarsebo minimumi gamravlebuli 2,5-ze) da
saxelmwifosgan sxvadasxva saxis daxmarebebis miRebis ufleba eZlevaT. aSS –Si ~Raribia~
mosaxleobis 1/3 (91 mln adamiani, 38 mln ojaxi). maTze modis saerTo Semosavlebis 10% (800
mlrd).
amerikelebis 13% `yvelaze Raribia~. maTi Semosavali erT sulze TveSi 700 dolarze naklebia.
es Semosavali sakmarisia SimSilisa da sicivisagan Tavdasacavad, aseve samedicino
daxmarebisaTvis. mosaxleobis 6-7% usaxlkaroa. Raribebis naxevars (mosaxleobis 16-18%-s) ara
aqvs aranairi samedicino dazRveva, Tumca Raribebis 90%-is Svilebi swavloben skolebSi.
110
Raribi ojaxis wevrebisaTvis umaRlesi ganaTlebis miReba Znelad xelmisawvdomia. Raribis
pensia siRaribis Semweobis tolia (450-750 dolari TveSi).
wyaro: http://www.marketologi.ru/lib/berezin/income.html
saarsebo minimumisa da minimaluri samomxmareblo biujetis monacemebi gamoi-
yeneba mosaxleobis cxovrebis donis Sesafaseblad da siRaribis maCveneblebis ga-
saangariSeblad.
38
წყარო: http://european.ge/sakartvelos-sagharibis-propili/
39
WORLD BANK GROUP. GEORGIA: RECENT TRENDS AND DRIVERS OF POVERTY REDUCTION (FY16
GEORGIA POVERTY ASSESSMENT) POVERTY AND EQUITY GLOBAL PRACTICE. AUGUST 17, 2016.
http://pubdocs.worldbank.org/en/980951472223098077/Georgia-PPA-FY16-presentation-AUG2016-final.pdf
111
daxmarebas. siRaribis zRvari, fasebis zrdis gaTvaliswinebiT, periodulad gada-
isinjeba.
siRaribis zRvari SeiZleba gaangariSebuli iqnes:
cxovrebisaTvis aucilebeli Semosavlis donis pirdapiri gaangariSebis me-
TodiT (saarsebo minimumis mimarT);
qveyanaSi saSualo SemosavalTan (an moxmarebasTan) Tanafardobis meTodiT.
gaangariSebis meTodikis Sesabamisad, ganasxvaveben absolutur da SefardebiT
siRaribes.
absoluturi siRaribe aris mosaxleobis cxovrebis minimaluri done, rome-
lic ganisazRvreba adamianis fiziologiuri moTxovnilebebis (kvebis produqteb-
ze, tansacmelze, sacxovrebelze) safuZvelze, anu im saqonlisa da momsaxurebis
nakrebis (kalaTis) safuZvelze, romelic aucilebelia adamianis ZiriTadi moT-
xovnilebebis dasakmayofileblad. bevr qveyanaSi, maT Soris saqarTveloSi, abso-
luturi siRaribis zRvaria saarsebo minimumi (saarsebo minimumis biujeti). Sesa-
bamisad, absoluturad Raribia mosaxleoba, romlis Semosavlebi oficialurad
dadgenil saarsebo minimumze naklebia.
SefardebiTi siRaribe gviCvenebs dabalSemosavliani fenebis Semosavlebis
(moxmarebis) Tanafardobas mocemul qveyanaSi xelmisawvdomobis saSualo dones-
Tan. aseTi midgomiT, Raribia mosaxleoba, romlis Semosavlebi saSualo Semosav-
lis (an moxmarebis) garkveul fiqsirebul nawilze (magaliTad, 40%-ze, an 60%-
ze) naklebia.
mosaxleobis siRaribis dasaxasiaTeblad gamoiyeneba siRaribis donis, siRa-
ribis siRrmisa da siRaribis simwvavis maCveneblebi.
siRaribis done gviCvenebs siRaribis zRvars qvemoT myofi mosaxleobis wils
mosaxleobis saerTo raodenobaSi. siRaribis done anu Raribebis indeqsi gaianga-
riSeba formuliT:
H = q / n.
sadac n aris mosaxleobis saerTo ricxovnoba, q – Raribebis raodenobaa.
siRaribis siRrme asaxavs Raribi ojaxebis Semosavlebis gadaxras siRaribis
zRvridan. igi gviCvenebs, Tu ramdenad aris daSorebuli Raribi mosaxleobis
moxmarebis wili mTeli mosaxleobis siRaribis zRvris doneze jamuri moxmare-
bidan. siRaribis siRrme asaxavs Tanxas, romliTac adamianebi `CamorCebian~ siRa-
ribis zRvars. igi gviCvenebs im programebis Rirebulebas, romlebic saWiroa
mTeli mosaxleobis Semosavlebis siRaribis zRvramde gasazrdelad.
siRaribis siRrme gaiangariSeba formuliT:
P1 = ∑i=1...q(1- yi / z ) / n = ∑i=1...q(z - yi ) / n z ,
sadac yi aris Raribi mosaxleobis i-uri wevris moxmarebis sidide, z ki -
siRaribis zRvaria. ∑i=1...q(z - yi ) - Raribebis moxmarebis jamuri sididea, romelic
maT siRaribis zRvramde misaRwevad sWirdebaT, nz _ mTeli mosaxleobis
siRaribis zRvris donis Sesabamisi jamuri moxmarebaa.
siRaribis donis ucvleli mniSvnelobis pirobebSi, rac metia siRaribis
siRrme, miT metia Raribebis moxmarebis daSoreba siRaribis zRvridan.
siRaribis simwvave asaxavs, Tu ramdenad mkveTria diferenciacia TviT Ra-
ribTa Soris. igi gviCvenebs Ratakebis wils Rarib mosaxleobaSi. siRaribis sim-
112
wvave Tavisi SinaarsiT moicavs rogorc siRaribis siRrmes, aseve RaribTa Soris
uTanabrobas. siRaribis simwvave gaiangariSeba formuliT:
P2 = ∑i=1...q(1- yi / z )2 / n
siRaribis siRrmis maCveneblis ucvleli mniSvnelobis pirobebSi, rac metia
siRaribis simwvave, miT metia Ratakebis (moxmarebis mixedviT nulis maxloblo-
baSi myofi mosaxleobis) wili RaribTa Soris.
saqarTveloSi 1996-2005 wlebSi siRaribis done, siRrme da simwvave gaian-
gariSeboda saarsebo minimumisa da medianuri moxmarebis40 60%-sa da 40%-s mi-
marT, 2006 wlidan ki saarsebo minimumis mimarT aRar gaiangariSeba. 2007
wlidan daiwyo e.w. "registrirebuli siRaribis" maCveneblis gaangariSebac,
romelic asaxavs ssip-"socialuri momsaxurebis saagentoSi" registrirebuli
siRaribis zRvars qvemoT myofi mosaxleobis wils mosaxleobis saerTo
raodenobaSi. saqarTveloSi siRaribis maCveneblebi 2000-2015 wlebSi
warmodgenilia cxrilSi 8.3.1.
cxrili 8.3.1
siRaribis maCveneblebi saqarTveloSi 2000-2015 wlebSi, procentebSi
medianuri moxmarebis
medianuri moxmarebis
medianuri moxmarebis
medianuri moxmarebis
medianuri moxmarebis
siRaribe
saarsebo minimumis
saarsebo minimumis
saarsebo minimumis
40%-s mimarT
40%-s mimarT
40%-s mimarT
60%-s mimarT
60%-s mimarT
60%-s mimarT
wlebi
mimarT
mimarT
mimarT
2000 51,8 23,0 10,3 21,8 7,7 3,2 10,7 3,7 1,6 _
2001 51,9 22,6 9,8 20,4 7,4 3,1 10,5 3,6 1,5 _
2002 52,1 21,8 9,7 19,8 7,1 3,0 10,4 3,5 1,5 _
2003 54,5 22,0 9,7 21,3 7,3 3,2 11,2 3,7 1,7 _
2004* 35,7 24,6 10,9 12,2 8,1 3,4 6,1 4,0 1,7 _
2005 39,4 24,1 10,1 13,5 7,8 3,1 6,6 3,6 1,5 _
2006 _ 23,3 9,4 _ 7,2 2,8 _ 3,3 1,3 _
2007 _ 21,3 9,2 _ 6,9 2,7 _ 3,2 1,3 6,4
2008 _ 22,1 9,5 _ 7,0 2,7 _ 3,2 1,2 8,4
2009 _ 21,0 8,8 _ _ _ _ _ _ 9,9
2010 _ 22,7 10,0 _ _ _ _ _ _ 9,7
2011 _ 23,0 10,4 _ _ _ _ _ _ 9,2
2012 _ 22,4 9,3 _ _ _ _ _ _ 9,7
40
medianuri moxmareba – moxmarebis odenoba, romelic mosaxleobas hyofs Suaze (anu mosaxleobis 50%
moixmars medianur moxmarebaze naklebs, meore 50% ki – masze mets).
113
2013 _ 21,4 8,4 _ _ _ _ _ _ 9,7
2014 _ 21,4 8,0 _ _ _ _ _ _ 11,6**
2015 _ 25,3 9,6 _ _ _ _ _ _ 10,1
*2004 wlidan saarsebo minimumis gaangariSebis meTodikis cvlilebis safuZvelze misi sidide Semcirda
TiTqmis 40%-iT da Sesabamisad, Semcirda saarsebo minimumis mimarT gaangariSebuli siRaribis maCveneble-
bi.
** 2014-2015 wlebis monacemebi efuZneba 2014 wlis mosaxleobis sayovelTao aRweris Sedegebs. 2007-
2013 wlis mosaxleobis ricxovnobis gadaangariSeba moxdeba 2014 wlis mosaxleobis sayovelTao
aRweris saboloo Sedegebis gamoqveynebis Semdeg. Sesabamisad, moxdeba siRaribis zRvars qveviT myofi
mosaxleobis wilis gadaangariSeba.
wyaro: saqarTvelos statistikis erovnuli samsaxuri.
115
erovnuli ekonomikis ganviTarebis tempebs. Sesabamisad, didi mniSvneloba aqvs
ganakveTebis mizanSewonilobis dasabuTebas.
Semosavlebis ganawilebaSi uTanasworobis Sesamcireblad mTavari roli
transferul gadaxdebs ekuTvniT. maTi mizania mosaxleobis socialurad daucve-
li fenebis gaRatakebis dauSvebloba da socialur-ekonomikuri winaaRmdegobebis
simwvavis Semcireba. socialuri transferebi – es aris mosaxleobis socialurad
daucveli kategoriebisaTvis fuladi da naturaluri gadaxdebis sistema,
romlis mizania mosaxleobis daucveli fenebis Semosavlebis mxardaWera da am
gziT sazogadoebaSi socialuri daZabulobis Semcireba, damnaSaveobis zrdis Ta-
vidan acileba, agreTve, mosaxleobis moTxovnisa da msyidvelobiTunarianobis
mxardaWera.
socialuri transferebis meqanizmi moicavs gadasaxadebis saxiT Semosavle-
bis nawilis amoRebas mosaxleobis saSualo da maRalSemosavliani nawilisagan
da daxmarebebis gadaxdas SedarebiT uqonelTaTvis, SromisuunaroebisaTvis, umu-
SevrebisaTvis da sxv.
magram transferuli gadaxdebis, rogorc Semosavlebis gadanawilebis arxis,
gamoyenebis SesaZleblobebi arsebiTad damokidebulia sabiujeto Semosavlebze.
amasTan, socialuri daxmarebebis, umuSevrobis Semweobis da a.S. gazrda da xan-
grZlivi droiT gacema, garkveul wilad amcirebs Sromis stimulebs, rac, Tavis
mxriv, uaryofiTad moqmedebs ekonomikur da socialur ganviTarebaze. amitom
socialuri dacvis sistemis ganviTarebasTan erTad saxelmwifom unda
uzrunvelyos mosaxleobis ekonomikuri aqtiurobis xelSemwyobi programebis
SemuSaveba da ganxorcieleba.
Semosavlebis ganawilebis politika mowodebulia, Seamciros mosaxleobis
maRal da dabalSemosavlian jgufebs Soris gansxvaveba, magram mxolod im zomiT,
rom man safrTxe ar Seuqmnas saqmiani aqtiurobis zrdas.
msoflio gamocdileba adasturebs, rom efeqtiani, socialurad orientire-
buli sabazro ekonomikis formireba warmoudgenelia mosaxleobis Semosavlebis
ganawilebis saxelmwifo regulirebis gareSe. amasTan, Semosavlebis done damoki-
debulia qveynis ekonomikur mdgomareobaze. Semosavlebis politika unda axameb-
des ekonomikur efeqtianobasa da socialur samarTlianobas.
116
ekonomikuri RonisZiebebi mimarTulia dabalansebuli ekonomikuri zrdisaT-
vis pirobebis Sesaqmnelad da gavlenas axdenen mosaxleobis realur Semosavleb-
ze. ekonomikuri RonisZiebebi SeiZleba iyos saerTo-ekonomikuri da seqtoruli
xasiaTis. magaliTad, saxelmwifo regulirebis praqtikaSi farTod gamoiyeneba
qveynis samrewvelo potencialis ganviTarebisa da axali samuSao adgilebis Seq-
mnis programebi, romelTa mizania Sromisunariani mosaxleobis dasaqmebisa da
xelfasiT uzrunvelyofis xelSewyoba da bazris uzrunvelyofa samomxmareblo
saqonliT. am mizniT erovnuli mewarmeobisaTvis dgindeba ufro xelsayreli pi-
robebi. amas emsaxureba aseve ekonomikis struqturuli gardaqmnebisa da erovnu-
li valutis stabilizaciis programebi.
seqtoruli (dargobrivi) programebis farglebSi xdeba calkeuli dargebisa
Tu sferos ganviTarebisa da mosaxleobisaTvis maTi produqciis xelmisawvdomo-
bis mxardaWera (magaliTad, zogadsaganmanaTlebo an samedicino dawesebulebebis
saxelmwifo qselis Seqmna, romlis momsaxureba mosaxleobisaTvis ufasoa), an
fasebis saxelmwifo politikis meSveobiT calkeuli saqonlis moxmarebis garkve-
uli donis miRweva/SenarCuneba da a.S.
ekonomikur RonisZiebebs Soris gansakuTrebuli mniSvneloba aqvs e.w. `dep-
resiuli teritoriebis~ ganviTarebis programebis SemuSavebas. aseTi programebi
mowodebulia, uzrunvelyos mosaxleobis cxovrebis donisa da Semosavlebis gaz-
rda ekonomikurad CamorCenil regionebSi, anu iq, sadac maRalia umuSevroba da
sustia ekonomikuri potenciali.
didi mniSvneloba aqvs mcire biznesis (mcire mewarmeobis) ganviTarebis
programebs, ramdenadac igi warmoadgens adamianTa didi jgufisaTvis Semosavlis
wyaros da xels uwyobs sazogadoebaSi saSualo fenis formirebas.
finansuri RonisZiebebi dakavSirebulia nominaluri Semosavlebis regulire-
basTan da ukavSirdeba saxelmwifos mxridan mosaxleobis daxmarebis sistemas
(daxmarebebi, pensiebi, dotaciebi da sxv.). magaliTad, bevr ganviTarebuli qveyana-
Si saxelmwifo socialuri daxmarebebis meSveobiT axorcielebs mravalSviliani
ojaxebis, SSm pirebis, oboli bavSvebis, martoxela mSoblebis da a.S. finansur
mxardaWeras.
administraciuli RonisZiebebi – es aris sakononmdeblo aqtebis sistema,
romlebic aregulireben mosaxleobis Semosavlebs. administraciuli RonisZiebe-
bis mTavari Semadgeneli elementebia: sagadasaxado kanonmdebloba; normatiuli
aqtebi minimaluri xelfasisa da garantirebuli Semosavlebis Sesaxeb; kanonmdeb-
loba mosaxleobis Semosavlebis indeqsaciis Sesaxeb; sapensio da SromiTi kanon-
mdebloba. sagadasaxado kanonmdebloba SeiZleba adgendes SeRavaTebs calkeuli
kategoriis moqalaqeebisa da ojaxebisaTvis (magaliTad, daubegravi minimumis da-
weseba, xandazmulebisa da SromisuunaroTaTvis sagadasaxado SeRavaTebis dawese-
ba, SeRavaTiani kreditebi mewarmesaTvis da a.S.) an, piriqiT, mosaxleobis erTi
jgufis Semosavlebis gadanawilebas sxva jgufebis sasargeblod (aqcizebis Semo-
Reba fufunebis sagnebze, uZravi qonebis dabegvra, individualuri Semosavlebis
gaTvaliswinebiT sagadasaxado ganakveTebis diferenciacia da sxv.).
Semosavlebis saxelmwifo politika xorcieldeba sami ZiriTadi mimarTule-
biT:
1.Semosavlebis regulireba normatiuli wesebis safuZvelze;
117
2. inflaciaze kontroli sagadasaxado da fiskaluri RonisZiebebis meSveo-
biT;
3. sammxrivi TanamSromlobis politika (e.w. `tripartizmi~).
Semosavlebis regulireba normatiuli wesebis safuZvelze gulisxmobs
Sromis anazRaurebis saxelmwifo regulirebas da moicavs Semdeg RonisZiebebs:
Sromis anazRaurebis minimaluri sididis dadgena sakanonmdeblo bazaze;
mewarmeebis mier Sromis anazRaurebaze mimarTuli saxsrebis an fizikuri
pirebis Semosavlebis sagadasaxado regulireba;
danamatebis raionuli koeficientebisa da %-uli danamatebis dadgena;
Sromis anazRaurebis saxelmwifo garantiebis dadgena.
Sromis anazRaurebis minimaluri sididis dadgena saxelmwifos mxridan rea-
luri xelfasis regulirebis mniSvnelovani berketia. minimaluri xelfasi dam-
saqmeblebsa da momuSaveebs Soris molaparakebebisa da SeTanxmebis sayrdeni wer-
tilia.
Sromis anazRaurebis minimaluri sidide warmoadgens arakvalificiuri samu-
Sao Zalis Rirebulebis qveda zRvars da gaiangariSeba TveSi fuladi gadaxdis
saxiT, romelsac iRebs daqiravebiT momuSave piri Sromis normalur pirobebSi
martivi samuSaos Sesrulebisas.
Sromis anazRaurebis minimaluri odenoba ganisazRvreba cxovrebis Rirebu-
lebisa da saxelmwifos ekonomikuri SesaZleblobebis gaTvaliswinebiT. mis gaan-
gariSebas, rogorc wesi, safuZvlad udevs saarsebo minimumi da eqvemdebareba pe-
riodul gadaangariSebas samomxmareblo fasebis indeqsis gaTvaliswinebiT.
Sromis anazRaurebis minimalur odenobis safuZvelze dgindeba xelfasis mi-
nimaluri ganakveTi _ minimaluri xelfasi. momuSave adamianis (romelic asru-
lebs SromiT movaleobebs, Sromis normebs) Tviuri minimaluri xelfasi ar SeiZ-
leba iyos Sromis anazRaurebis minimalur odenobaze naklebi. minimalur xelfas-
Si ar Sedis danamatebi, kompensaciebi da sxva wamaxalisebeli gadaxdebi.
dasavleT evropis rig qveynebSi arsebobs e.w. xelfasis zrdis dasaSvebi
zRvari, romelic dafiqsirebulia socialuri partniorobis saerToerovnul
programebSi.
Semosavlebis regulirebis mniSvnelovani berketebia SromiT anazRaurebaze
mimarTuli saxsrebis an fizikuri pirebis Semosavlebis sagadasaxado regulire-
ba, xelfasebis dargobrivi diferenciacia, danamatebis, raionuli koeficientebisa
da %-uli danamatebis dadgena da a.S. es sakiTxebi regulirdeba qveynis sagadasa-
xado kanonmdeblobiTa da socialur partniorebs (saxelmwifo, damsaqmebelTa
gaerTianebebi, profkavSirebi) Soris SeTanxmebebis safuZvelze.
Semosavlebis politikis ganxorcielebis meTodebi SeZleba gansxvavebuli
iyos qveynebis mixedviT. Cveulebriv, upiratesoba eniWeba meTodebs, romlebic gu-
lisxmobs damsaqmeblebsa da momuSaveTa Soris nebayoflobiT SeTanxmebas saxel-
mwifos monawileobiT, rac ar gamoricxavs xelfasis zrdaze saxelmwifo kon-
trolis administraciuli RonisZiebebis gamoyenebas.
sabazro ekonomikis qveynebSi xelfasis saxelmwifo regulirebis SedarebiT
efeqturi xerxia garantirebuli minimumis (an ganakveTis) gansazRvra socialuri
partniorebis SeTanxmebis safuZvelze. qveyanaSi dadgenili minimaluri xelfasis
odenobidan gamomdinare warmoebs molaparakebebi damsaqmeblebsa da profkavSirebs
118
Soris sxvadasxva doneze koleqtiuri xelSekrulebebis dadebisas. saxelSekru-
lebo sistemis meSveobiT Sromis anazRaurebis regulireba xdeba generaluri
(qveynis masStabiT), teritoriuli da koleqtiuri SeTanxmebebis (xelSekrulebe-
bis) safuZvelze.
mosaxleobis realuri Semosavlebis doneze mniSvnelovan gavlenas axdens
inflacia. maRali inflacia iwvevs Sromis Sedegebis gaufasurebas, amcirebs rea-
lur xelfass, aufasurebs moqalaqeTa danazogebs. maRali inflaciis pirobebSi
ara marto uaresdeba mosaxleobis cxovrebis done, aramed ecema saqonlisa da
momsaxurebis warmoebis moculoba, rasac mivyavarT ekonomikur krizisamde da sa-
zogadoebis didi nawilis realuri Semosavlebis Semcirebamde. maRali inflaciis
ekonomikaze damangreveli zemoqmedebis Tavidan asacileblad bevri qveynis mTav-
roba krizisis periodSi mimarTavs nominaluri xelfasisa da fasebis zrdaze
kontrols, axdens Semosavlebis indeqsacias da amiT Tavidan icilebs mosaxleo-
bis realuri Semosavlebis Semcirebis negatiur Sedegebs.
Semosavlebis indeqsacia gulisxmobs samomxmareblo saqonelze fasebis (mom-
saxurebaze tarifebis CaTvliT) cvlilebis Sesabamisad mosaxleobis fuladi Se-
mosavlebis mxardaWeris RonisZiebebs. inflaciis pirobebSi Semosavlebis indeqsa-
ciis meqanizmi SesaZleblobas iZleva, nawilobriv an srulad aunazRaurdes mo-
saxleobas samomxmareblo saqonlisa da momsaxurebis gaZvireba. Semosavlebis in-
deqsacia mimarTulia mosaxleobis, gansakuTrebiT socialurad daucveli, fiqsi-
rebuli Semosavlebis mqone jgufebis (pensionerebi, martoxela mSoblebi, mra-
valSviliani ojaxebi, studentebi da sxv.) msiydvelobiTunarianobis SenarCunebi-
saken. Semosavlebis indeqsacia gulisxmobs mosaxleobis fuladi Semosavlebis
(xelfasi, pensia, daxmareba, stipendia) gadaangariSebas da cvlilebas inflaciis
Sedegad gamowveuli danakargebis sruli an nawilobrivi kompensirebis mizniT.
indeqsacia xorcieldeba rogorc saerTo-saxelmwifoebriv doneze, ise dar-
gobrivi SeTanxmebebisa da calkeul kompaniebSi koleqtiuri SeTanxmebebis safuZ-
velze.
indeqsacia, rogorc nominaluri xelfasis inflaciisagan dacvis meTodi,
gavrcelebuli iqna sabazro ekonomikis ganviTarebul qveynebSi meore msoflio
omis damTavrebis Semdeg.
moqalaqeTa indeqsaciiT mocvis donis mixedviT ganviTarebuli sabazro eko-
nomikis qveynebi SeiZleba daiyos oTx kategoriad:
1.qveynebi, sadac praqtikulad mTeli mosaxleobaa moculi indeqsaciiT (bel-
gia, dania, islandia, italia da sxv);
2. qveynebi, sadac indeqsacia gamoiyeneba mxolod gansazRvruli socialuri
jgufebis mimarT (rogorc wesi, koleqtiuri SeTanxmebebis Sesabamisi
punqtis safuZvelze) (kanada, safrangeTi, Sveicaria, aSS da sxv.);
3. qveynebi, sadac indeqsacia praqtikulad ar gamoiyeneba (avstralia, germa-
nia, iaponia, Svecia da sxv.);
4. qveynebi, sadac indeqsaciis ganxorcielebis kursi ganicdis mniSvnelovan
cvlilebas Semosavlebis saerTo politikis konteqstSi (magaliTad, ni-
derlandebi, norvegia, fineTi da sxv.).
pirveli jgufis qveynebSi indeqsaciis farTod gavrceleba mniSvnelovanwi-
lad dakavSirebulia am qveynebSi koleqtiuri xelSekrulebebis kargad awyobil
119
sistemasTan, romelic profkavSirebis gaerTianebebis mudmiv kontrolqveS imyo-
feba.
meore jgufis qveynebSi indeqsacia moicavs mxolod samuSao Zalis nawils.
magaliTad, aSS-Si indeqsaciiT moculia arasasoflo-sameurneo muSakebis mxolod
10%; im momuSaveebs Soris, romelTac TavianTi profkavSiri aqvT, es wili daax-
loebiT 40%-ia. safrangeTSi saarsebo minimumis zeviT indeqsacia akrZaluli iyo
mTavrobis specialuri dadgenilebiT. am jgufis qveynebis ganmasxvavebeli Tavise-
burebaa didi mravalferovneba indeqsaciis gamoyenebul meqanizmebSi erTi sferos
SigniTac.
mesame jgufis qveynebSi indeqsacia praqtikulad ar gamoiyeneba. mewarmeebisa
da momuSaveebis umetesoba Tvlis, rom indeqsaciis avtomaturad regulirebadi
meqanizmi arsebiTad zRudavs socialuri partniorebis uflebebsa da SesaZleb-
lobebs koleqtiuri xelSekrulebebis dadebisas.
meoTxe jgufs miekuTvnebian qveynebi, sadac indeqsaciis ganxorcielebis
kursi, konkretuli viTarebidan gamomdinare, ganicdis mniSvnelovan cvlilebebs.
es RonisZiebebi SeiZleba iyos xelfasis zeda zRvris dadgena, xelfasis indeqsa-
ciuri zrdis zRvruli koeficientis dadgena da a.S. magaliTad, fineTSi 1967
wlis oqtomberSi, erovnuli valutis mniSvnelovani gaufasurebis Semdeg, mTav-
robasa da rig profkavSirebs Soris daido SeTanxmeba, romlis Tanaxmad profkav-
Sirebma uari Tqves xelfasis avtomaturi regulirebis meqanizmebis gamoyenebaze.
koleqtiur xelSekrulebebSi indeqsaciis Sesaxeb punqti gamoCnda mxolod 1979
wels. igive iTqmis norvegiaze, sadac indeqsacia sakmaod didxans gamoiyeneboda.
rigi qveynebi, fasebis zrdis pirobebSi, zRudaven an sulac ugulebelyofen in-
deqsacias da Zalisxmevas mimarTaven xelfasis zrdis Semcirebaze. magaliTad, po-
loneTSi 1990 wels `stabilizaciis programis~ Semadgeneli nawili iyo nomina-
luri xelfasis zrdaze mkacri kontroli. magram, iugoslaviisgan gansxvavebiT,
sadac stabilizaciis programa iTvaliswinebda xelfasis gayinvas, poloneTSi, ga-
moyenebuli iqna misi nawilobrivi indeqsaciis meqanizmi xelfasis fondis zRvru-
li zrdis specialuri koeficientebis gamoyenebiT. am koeficientebis sidide
sxvadasxva periodebSi Seadgenda 0,2; 0,3; 0,6 da 1,0-s.
rogorc moyvanili magaliTebidan Cans, Semosavlebis regulirebis sferoSi
saxelmwifo politika efuZneba gansxvavebul midgomebs indeqsaciis ganxorciele-
bis mimarT. magram fasebis zrdis pirobebSi Semosavlebis regulirebisaTvis in-
deqsaciis RonisZiebebi praqtikulad TiTqmis yvelgan gamoyeneba. indeqsaciiis me-
qanizmis parametrebis arCeva garkveuli principebis safuZvelze xdeba da saxel-
mwifos SesaZleblobebsa da politikazea damokidebuli.
indeqsaciiT xdeba dasaqmebuli mosaxleobis Semosavlebis mxardaWera, raTa
maT SeZlon cxovrebis xarisxis arsebuli standartisa da msyidvelobiTunaria-
nobis SenarCuneba, rac, saboloo jamSi, ekonomikis ganviTarebis aucilebeli pi-
robaa. amasTan, Semosavlebis indeqsacias aqvs arsebiTi naklic. magaliTad, man Se-
iZleba uaryofiTad imoqmedos ufro mwarmobluri Sromis motivaciaze, xels ar
uwyobs antiinflaciuri RonisZiebebis gatarebas da a.S. indeqsaciis mowinaaRmde-
geebi miuTiTeben, rom indeqsaciis politika aCqarebs inflaciur procesebs, Tum-
ca, evropis qveynebSi xelfasis indeqsaciis gamocdilebis analiziT, uSualo kav-
Siri indeqsaciasa da inflaciis daCqarebasa Tu Senelebas Soris ar dasturdeba.
120
msoflio gamocdileba mowmobs, rom inflaciis procesze indeqsaciis negatiuri
gavlena SeiZleba SeizRudos sul cota sami meTodiT. esenia:
1.fasebis zrdasa da Semosavlebis matebas Soris urTierTmimarTebis drou-
li regulireba;
2. saxelmwifos mier (an koleqtiuri xelSekrulebebiT) samomxmareblo fa-
sebis zrdis indeqsis dadgena, romlis miRwevis Semdegac gamoiyeneba in-
deqsaciis RonisZiebebi;
3. kompensaciebis gadaxdis formulebis gamoyenebiT.
kompensaciebis gadaxdis formulebi gansxvavebulia. rig SemTxvevebSi formu-
lis umniSvnelovanesi elementia e.w. `indeqsaciis zRvari~, anu fasebis zrdis
dadgenili done, romlis miRwevisas xorcieldeba indeqsacia. magaliTad, Sveica-
riaSi rig xelSekrulebebSi dafiqsirebulia `zRvari~ 5-6 %-is doneze. sxva
midgomiT, xelfasi izrdeba fasebis zrdis paralelurad. xelfasis zrdis tempi
am SemTxvevaSic damokidebulia fasebis indeqsis zrdis dadgenil zRvarze. maga-
liTad, aSS-sa da kanadaSi aseTi zRvaria samomxmareblo fasebis indeqsis zrda
0,3 an 0,4 punqtiT; italiaSi `zRvari~ utoldeba indeqsis erT punqts, belgia-
Si _ 2%-s, luqsemburgSi _ 2,5%-s.
minimalur zRvarze dafuZnebuli sistema, roca yovelTviurad xdeba Semo-
savlebis avtomaturi koreqtireba, gamoiyeneba belgiasa da luqsemburgSi. av-
straliaSi, daniasa da niderlandebSi xelfasi, rogorc wesi, gadaisinjeba naxe-
var weliwadSi erTxel.
praqtikaSi fasebis zrdasa da indeqsacias Soris gardauvalia garkveuli
droiT gansxvaveba, ramdenadac Semosavlebis regulireba, rogorc wesi, xorciel-
deba mxolod mas Semdeg, rac fasebis zrda miaRwevs garkveul dones. bunebrivia,
rom am permanentulma dagvianebam SeiZleba Seamciros indeqsaciis, rogorc rea-
luri xelfasis inflaciisagan dacvis saSualebis, efeqtianoba. amitom indeqsa-
cia, Cveulebriv emyareba fasebis indeqsis gasaSualebul maCveneblebs garkveul
periodSi, magaliTad, 2-3 Tvis monacemebs, romlis Semdegac gaicema sakompensa-
cio gadaxdebi.
121
kiTxvebi TviTSemowmebisaTvis:
1.ganmarteT socialuri politikis arsi, mizani da amocanebi.
2. daaxasiaTeT socialuri politikis ZiriTadi mimarTulebebi.
3. daaxasiaTeT socialuri politikis efeqtianobaze moqmedi faqtorebi.
4. raSi mdgomareobs `socialuri populizmis strategia” da `ekonomikur-
teqnologiuri determinizmi”? rogoria maTi urTierTmimarTeba?
5. ganmarteT mosaxleobis Semosavlebi. ra niSnebiT xdeba Semosavlebis kla-
sifikacia da rogoria Semosavlebis saxeobebi?
6. daaxasiaTeT saqarTvelos mosaxleobis Semosavlebis struqtrura da Zi-
riTadi tendenciebi 2001-2015 wlebSi.
7. aRwereT da SeafaseT Semosavlebis uTanasworo ganawilebis mizezebi da
faqtorebi.
8. daaxasiaTeT Semosavlebis uTanasworebis formebi da maTi gazomvis meTo-
debi.
9. SeafaseT Semosavlebis ganawilebis sferoSi saqarTveloSi arsebuli si-
tuacia.
10. ra aris `lorencis mrudi” da romeli maCvenebeli gaiangariSeba mis sa-
fuZvelze?
11. ra aris mosaxleobis cxovrebis done da ra maCveneblebiT fasdeba igi?
12. ra aris `sasursaTo kalaTa” da rogor gaiangariSeba misi Rirebuleba?
13. rogor ganisazRvreba `minimaluri samomxmareblo kalaTa” da misi Rire-
buleba?
14. ra aris `saarsebo minimumi”?
15. riT gansxvavdeba `saarsebo minimumis biujeti”, `minimaluri samomxmareb-
lo biujeti” da `racionaluri samomxmareblo biujeti” erTmaneTisagan?
16. ganmarteT siRaribe da siRaribis zRvari, aboluturi da SefardebiTi si-
Raribe
17. rogor gaingariSeba siRaribis done, siRrme, simwvave?
18. daaxasiaTeT saqarTveloSi arsebuli cxovrebis donis ZiriTadi paramet-
rebi da tendenciebi.
19. ra mniSvneloba aqvs Semosavlebis saxelmwifo regulirebas?
20. daaxasiaTeT Semosavlebis saxelmwifo regulirebis gzebi da meTodebi.
122
Tema 9. Sromis organizacia
9.1 Sromiis organizaciis arsi
123
iqamde, rom operaciaTaSoris transportirebis dro ufro metia, vidre TviT
operaciaze daxarjuli dro, Sromis Semdgomi danawileba araefeqturi xdeba.
Sromis danawileba moiTxovs Sromis racionalur kooperacias. igi
gulisxmobs calkeuli SromiTi procesis uwyvet, riTmul da gegmazomier
gaerTianebas.
Sromis racionaluri danawileba da kooperacia kadrebis swori
ganawilebisa da samuSao adgilebis momsaxurebis srulyofis safuZvelia. kerZod,
igi uzrunvelyofs momuSaveTa ganawilebas profesiisa da kvalifikaciis Sesabamis
samuSao adgilebze samuSaos sirTulis gaTvaliswinebiT, mowinave Sromis
ileTebisa da meTodebis danergvas, Sromis monotonurobis gareSe maT
kvalificiur zrdas. monotonurobis Tavidan acilebis mizniT zogjer SiZleba
uari vTqvaT samuSaos funqcionalur da teqnologiuri niSniT mkacrad
gansazRvrul reglamentaciaze; an imisaTvis, rom ufro mimzidveli gaxdes
Sromis procesi, SeiZleba gamoviyenoT profesiuli SeTavseba.
profesiuli SeTavseba gulisxmobs erTi momuSavis mier sxva profesiis
funqciaTa Sesrulebas. is SeiZleba iyos sruli, roca momuSave sxva momuSavis
yvela funqcias iTavsebs da nawilobrivi, roca mxolod calkeuli funqciis
SeTavseba xdeba. amis Sedegad mcirdeba daqiravebulTa ricxovnoba da izrdeba
Sromis mwarmoeblureba.
profesiuli SeTavseba ekonomikurad maSinaa gamarTlebuli, roca:
ZiriTadi profesiiT momuSave arasruli samuSao dRiTaa dakavebuli;
daqiravebuli srulyofilad flobs im profesias, romlis samuSaosac
iTavsebs;
Tu SeTavsebuli funqciis Sesruleba ar emTxveva ZiriTadi samuSaos
Sesrulebis dros;
profesiuli SeTavseba gavlenas ar axdens ZiriTadi samuSaos Sesrulebis
sizustesa da xarisxze.
vidre profesiaTa SeTavsebis sakiTxi gadawydeba, saWiroa im piris Sromis
procesze dakvirveba, romelic sxvis funqciebs iTavsebs. analizdeba misi Sromis
mwarmoebluroba SeTavsebamde da SeTavsebis Semdeg.
swori gadawyvetilebis kriteriumad iyeneben e.w. momuSaveTa dasaqmebis
(muSaobis) koeficients:
Tzd Tsd
Kp sadac,
Tc
TZD _ ZiriTad samuSaoze muSobis dro (sT. wT da a.S)
TSD __ damatebiTi funqciebis Sesrulebis dro (sT. wT da a.S)
TC _ samuSao dRis an cvlis xangrZlivoba (saaTi)
dasaqmebis koeficienti ar unda iyos erTze meti. e.i. saerTo Sromatevadoba ar
unda aWarbebdes samuSao dRis an cvlis xangrZlivobas. winaaRmdeg SemTxvevaSi,
gadawyvetileba araracionaluria.
124
9.2. Sromis pirobebi
S r o m i s p i r o b e b i
adamianis organizmi
125
bunebriv faqtorebs miekuTvneba geografiuli, geologiuri, biologiuri,
klimaturi, da sxva faqtorebi, romlebmac xeli unda Seuwyos sawarmos
normalur funqcionirebas.
Sromis pirobebi mniSvnelovnad gansazRvravs adamianis muSaobisunaria-nobas.
Sromis arasasurveli pirobebi iwvevs zedmeti energiis xarjvas, zrdis sawarmoo
travmatizms, amis gamo samuSao drois danakargebsac. sabolood ki, uaresdeba
produqciis xarisxi, yalibdeba Sromisadmi uaryofiTi damokidebuleba, izrdeba
kadrebis denadoba. aqedan gamomdinare, nebismieri mewarme cdilobs, Tavis
sawarmoSi metnaklebad normaluri Sromis pirobebi Seqmnas. gansakuTrebiT isini,
vinc grZelvadian proeqtebze muSaoben. Tumca, gardamavali ekonomikis pirobebSi
momuSave, gansakuTrebiT kerZo seqtoris mcire sawarmoebi finansuri problemebis
gamo Sromis usafrTxo pirobebis Seqmnaze naklebad zrunaven, rasac xSirad
arasrulyofili Sromis kanonmdeblobac uwyobs xels.
Sromis pirobebi SeiZleba iyos optimaluri, dasaSvebi da mavne.
optimaluri da dasaSvebi Sromis pirobebi qmnian Sromis usafrTxo
pirobebs. mavne Sromis pirobebs ki, romlebic simZimis mixedviT sxvadasxva-
gvaria, ganapirobebs mTeli rigi fizikuri, qimiuri da biologiuri faqtorebi.
fizikur faqtorebs miekuTvneba: temperatura, tenianoba, mtvrianoba, xmauri,
vibracia, ganaTeba da a.S. magaliTad, normalurad iTvleba haeris temperatura,
Tu fizikuri Sromisas is 160C, gonebrivi Sromisas – 18-230C; mZime fizikuri
Sromisas dasaSvebia 12-160C. temperaturis sanitaruli norma icvleba wlis
drois, klimaturi zonis mixedviT. komfortuli mikroklimatis Seqmna miiRweva
ventilaciis, kondicionerebisa Tu sxva teqnikuri saSualebebis daxmarebiT.
normalur tenianobad daxurul sawarmoSi miiCneven tenianobas 30-60%-is
farglebSi. misi miRwevac specialuri mowyobilobiT xdeba.
adamianis Sromisunarianobaze metad mavne gavlenas axdens xmauri da
vibracia. xmauris intensivoba izomeba decibeliT, xmauris sixSire – hercebiT
(ix. cxrili 9.2.1).
cxrili 9.2.1
xmauris xarisxi daZabulobis mixedviT
127
adamianis muSaobisunarianobas gansazRvravs Sromis intensivobac. Sromis
intensivoba Sromis daZabulobis xarisxia, romelic izomeba drois erTeulSi
adamianis fizikuri, gonebrivi da nervuli energiis danaxarjebiT.
Sromis normalur intensivobad miCneulia energiis is danaxarjebi,
romelsac adamiani eweva saaTSi 4,8 km siCqariT moZraobisas.
samuSao drois ganmavlobaSi adamianis muSaobisunarianoba cvalebadia (sqema
9.2.2).
kerZod, samuSao dRis ganmavlobaSi gamoyofen sam fazas:
1.muSaobisunarianobis zrdis faza, romelic samuSaos sfecifikidan
gamomdinare, ramdenime wuTidan 1,5 sT-mde SeiZleba gagrZeldes. misi Semcireba
damokidebulia samuSao adgilis swor organizaciasa da momsaxurebaze. am
periodSi mecnierebi rekomendacias iZlevian funqcionaluri musika an sawarmoo
tanvarjiSi gamoviyenoT, raTa organizmi mTlianad momzaddes sruli
datvirTvisTvis.
sqema 9.2.2.
muSaobisunarianobis cvlileba samuSao dRis ganmavlobaSi
128
muSaobisunarianobas mniSvnelovnad gansazRvravs momuSavis dReRamuri
fiziologiuri riTmi (bioriTmi). is izrdeba dRisiT, Rame ki mcirdeba. maRali
muSaobisunarianoba damaxasiaTebelia dilis 6 saaTidan 15 saaTamde. maqsimums
aRwevs 10-12 saaTze. Semdeg mcirdeba. 15 saaTidan ki is isev izrdeba, SedarebiT
maRali unarianoba grZeldeba 22 saaTamde. Tumca ar aris iseTive maRali,
rogorc dRis pirvel naxevarSi. minimums is aRwevs Ramis 3 saaTze. yvelaze meti
Secdomebic, ubeduri SemTxvevebi Tu sawarmoo travmatizmis yvelaze meti
raodenoba am periodze modis. amitom yvelaze racionalurad miCneulia ara
samcvliani, aramed orcvliani samuSao reJimi, sadac dRis periodi maqsimalurad
iqneba gamoyenebuli. magram im SemTxvevaSi, Tu teqnologiuri procesi moiTxovs
uwyvet sawarmoo reJims, maSin gardauvalia samcvlian reJimze gadasvla, Tumca
Ramis cvlis xangrZlivoba ufro naklebi unda iyos da mizanSewonilia isic, rom
Ramis cvlaSi kvebisaTvis Tu sxva mizniT gamiznuli SesvenebaTa dro ufro
xangrZlivi iyos, vidre es dRis cvlaSia. gasaTvaliswinebelia isic, rom
pirveli cvla ar unda daiwyos 6 saaTze adre da bolo cvla 24 saaTze gvian.
cvlis normaluri xangrZlivoba 8 saaTia. Sromis pirobebis gaTvaliswinebiT is
SeiZleba 6 saaTamde Semcirdes, gamonaklis SemTxvevaSi-4 saaTamdec ki. adamians,
vinc samuSaos specifikidan gamomdinare, dReRameSi 12 saaTs muSaobs, dasvenebisa-
Tvis 48 saaTi unda mieces. cvlis ganmavlobaSi rekomendebulia 10 wuTiani
mikropauzebi, araumetes 20 wuTisa cvlis ganmavlobaSi. sasadilo Sesvenebis
xangrZlivoba 0,5-1 saaTia, xolo cvlebs Soris yoveldRiuri dasvenebebis dro
samuSao drois ormagi xangrZlivobis toli mainc unda iyos.
adamianis muSaobisunarianoba cvalebadia kvirisa da sezonis mixedviT.
yvelaze maRali muSaobisunarianoba kviris meore, mesame da meoTxe dReebSia. rac
Seexeba sezonur muSaobisunarianobas, miCneulia, rom is maRalia gazafxu-lis
bolodan Semodgomis dawyebamde da Zalian mcirea zamTris periodSi, rac
aixsneba, rogorc amindis cvlilebiT, ise kvebis struqturis, dRis sinaTlis,
mzis aqtivobis, adamianis endokrinuli sistemis sezonuri cvlilebiT.
saqarTvelos Sromis kanonmdeblobiT damsaqmeblis mier gansazRvruli
samuSao drois xangrZlivoba, romlis ganmavlobaSic dasaqmebuli asrulebs
samuSaos, ar unda aRematebodes kviraSi 40 saaTs, xolo specifikuri samuSao
reJimis mqone sawarmoSi, sadac warmoebis/SromiTi procesi iTvaliswinebs 8
41
saaTze meti xangrZlivobis uwyvet reJims, kviraSi 48 saaTs . 5 dRiani samuSao
kviris pirobebSi 2 gamosasvleli dRea. dasaqmebuls ufleba aqvs, isargeblos
anazRaurebadi SvebulebiT–weliwadSi sul mcire 24 samuSao dRiT, xolo
anazRaurebis gareSe SvebulebiT–weliwadSi sul mcire 15 kalendaruli dRiT42.
41
saqarTvelos Sromis kodeqsi. kanoni #4113, 17.12.2010w. muxli 14;
42
saqarTvelos Sromis kodeqsi. kanoni #4113, 17.12.2010w. muxli 21.
129
9.3 profesiuli riskebi da maTgan dacva
130
9.4 Sromis normireba
T
Nmoms = (3) sadac
N
T – cvlis xangrZlivobaa;
N – momsaxurebis drois norma.
mmarTvelobis normiT ganisazRvreba im momuSaveTa ricxovnoba, romelic
erT xelmZRvanels unda daeqvemdebaros.
ricxovnobis normiT dgindeba momuSaveTa is ricxovnoba, romelic
aucilebelia garkveuli moculobis samuSaos Sesasruleblad gansazRvrul
organizaciul-teqnikur pirobebSi. ricxovnobis norma gaiangariSeba formuliT:
132
sqema 9.5.1
drois norma Semadgenloba da struqtura
drois norma
133
arareglamentirebuli Sewyvetebi–es is droa, romelic gamowveulia
sawarmoo procesis normaluri mimdinareobis darRveviT. is SeiZleba gamowve-
uli iyos warmoebis naklovanebebiT, Sromis disciplinis darRveviT da a. S.
samuSao drois yvela danaxarji iyofa normirebul da aranormirebul
drod. kerZod, mosamzadebel-daskvniTi dro, operatiuli dro, samuSao adgilis
momsaxurebis dro da reglamentirebuli Sewyvetebis dro Sedis drois normaSi
da, Sesabamisad, normirebul droSi.
aranormirebuli samuSao drois danaxarjebi samuSao drois pirdapiri
danakargia da drois normaSi ar Sedis.
samuSao drois danaxarjTa struqturis analizi saSualebas iZleva,
ganisazRvros samuSao drois danakargebi da samuSao adgilze araracionaluri
SromiTi danaxarjebi.
134
Tu qronometraJi tardeba imisaTvis, rom dainergos Sromis mowinave
ileTebi da meTodebi, maSin dakvirvebis obieqti unda iyos is muSa, romelic
yvelaze efeqtur meTodebsa da ileTebs iyenebs.
dakvirvebis obieqtis SerCevis Semdeg xdeba operaciis aRwera, romelic
daitaneba qronorukaze. amave dros, ganisazRvreba dakvirvebaTa raodenoba da
SeirCeva is xelsawyoebi, romliTac unda Catardes qronometraJi (saaTi,
wammzomi, qronometri da a.S.), dgindeba e.w. safiqsaJo wertilebi, e.i. operaciis
dawyebis da damTavrebis niSnebi bgeris an vizualuri saxiT. magaliTad, safiqsaJe
wertili SeiZleba iyos xelis Sexeba instrumentze an nakeTobaze da a.S.
qronometraJiT miRebuli Sedegebis damuSavebiT ganisazRvreba calkeuli
SromiTi operaciis Sesrulebis dro da Sefasdeba misi efeqturoba.
praqtikaSi zogjer fotoqronometraJsac iyeneben, romelic saSualebas
iZleva, Sesruldes is amocana, romelic aqvs fotografiasac da qronometraJsac.
kiTxvebi TviTSemowmebisaTvis:
136
Tavi 10. Sromis anazRaurebis
organizacia
138
saxelmwifos saxelfaso politika mimarTuli unda iyos xelfasis
msyidvelunarianobis zrdisaken, xelfasi unda gaxdes mosaxleobis Semosavlis
ZiriTadi wyaro. amasTan, saxelmwifom unda uzrunvelyos misi drouli gadaxda.
saqarTvelos kanonmdeblobiT Sromis anazRaureba gaicema TveSi erTxel.
damsaqmebeli valdebulia nebismieri anazRaurebis Tu angariSsworebis dayovnebis
yoveli dRisaTvis gadauxados dasaqmebuls dayovnebuli Tanxis 0.07 procenti 44.
44saqarTvelos Sromis kodeqsi. kanoni #4113, 2010 wlis 17 dekemberi. muxli 31.
139
mocemuli specialobis momuSavem, vinc ama Tu im Tanrigs flobs; mesame nawilSi
_ tipuri samuSaoebis magaliTebia mocemuli. daaxloebiT asevea agebuli
satarifo-sakvalifikacio cnobarebi xelmZRvanel personalsa da specialistebze.
mis safuZvelze dgeba saStato siebi, romelSic CamoTvlilia Tanamdebobebi
Sesabamisi Tanamdebobrivi sargoebiT.
satarifo sistemis meore elementi, satarifo bade sakvalifikacio
Tanrigebisa da Sesabamisi satarifo koeficientebis erTobliobaa. satarifo
badis pirveli Tanrigis satarifo koeficienti yovelTvis erTis tolia.
danarCeni satarifo koeficientebi dgindeba koleqtiuri xelSekrulebis
safuZvelze.
satarifo bade SeiZleba gansxvavebuli iyos sxvadasxva dargebsa da
sawarmoebSi. misi umTavresi daniSnuleba isaa, rom sxvadasxva kvalifikaciis
muSaks sxvadasxva zomis xelfasi mieces mis mier Sesrulebuli samuSaos
sirTulis gaTvaliswinebiT. magaliTad, mocemul satarifo badeSi satarifo
ganakveTebi gviCveneben, ramdenjer maRal xelfass iRebs ama Tu im Tanrigis
momuSave pirveli Tanrigis momuSavesTan SedarebiT. pirvel da bolo Tanrigebs
Soris Tanafardobas ewodeba satarifo badis diapazoni. saqarTvelos erovnul
meurneobaSi yvelaze metad gavrcelebulia 6-8 Tanrigiani badeebi.
satarifo bade
satarifo Tanrigi I II III IV V VI VII VIII
satarifo koeficienti 1 1.07 1.14 1.28 1.50 1.70 1.80 2.0
З = Р V (10.3.1), sadac
Р _produqciis erTeulis sanardo Sefaseba (lari, TeTri);
V_damzadebuli produqciis raodenoba (cali).
Tavis mxriv, produqciis erTeulis sanardo Sefaseba ganisazRvreba
Semdegnairad:
Р = Н Т (10.3.2), sadac
Н_drois normaa;
Т_saaTobrivi, dRiuri, Tviuri satarifo ganakveTi.
satarifo ganakveTi sanardo formiT xelfasis gacemisas dgindeba
Sesrulebuli samuSaos Tanrigis mixedviT.
im SemTxvevaSi, Tu Sromis procesi mkacrad reglamentirebulia
gansazRvruli operaciebiT, rac saSualebas iZleva, momuSaves daudgindes
Sesabamisi drois norma, mizanSewonilia sanardo formis gamoyeneba. maSinac, roca
samuSao xeliT, meqanizebul-xeliT an meqanizebulad sruldeba, umjobesia
sanardo formis gamoyeneba, radgan produqciis raodenoba pirdapir momuSavis
Sromazea damokidebuli.
droiTi xelfasis gamoyeneba mizanSewonilia im dros, roca warmoebis
procesSi aqcenti gadatanilia produqciis xarisxze.
xelfasis droiTi forma amJamad ufro progresul formadaa miCneuli.
ganviTarebuli ekonomikis qveynebSi firmebi ZiriTadad xelfasis droiT formas
iyeneben. droiTi xelfasis gacemisas momuSavis xelfasis zoma ganisazRvreba misi
kvalifikaciis Sesabamisad, faqtobrivad namuSevari drois mixedviT. e.i.
З = Т F (10.3.3), sadac
Т_satarifo ganakveTia (lari/saaTi, l/dR, l/TveSi);
F_faqtobrivad namuSevari dro (sT, dRe da a.S.).
satarifo ganakveTi droiT xelfasSi dgindeba momuSavis Tanrigis mixedviT.
xelfasis sanardo da droiT formas gaaCnia Tavisi upiratesobebi da
naklic. magaliTad, sanardo xelfasi sakmaod Zlier stimulators warmoadgens,
radgan didia maRali xelfasis miRebis SesaZlebloba. produqciis zrdaze
orientaciisas mcirdeba sawarmoo xarjebi produqciis erTeulze. am dros
naklebia moTxovnileba kontrolze, ris gamoc sanardo xelfasiT anazRaurebisas,
metia uxarisxo produqciis wili da dgeba arasawarmoo personalis
anazRaurebis problemac.
rac Seexeba droiT xelfass, misi upiratesoba isaa, rom is momuSaveTaTvis
advilad gasagebia, martivi da iafia Sromis mwarmoeblurobis saregulireblad.
amasTan, stabiluri Semosavlis wyaroa, magram misi naklia is, rom muSaobis
Sedegebis waxalisebis SesaZleblobebi SedarebiT SezRudulia.
sanardo da droiTi xelfasi praqtikaSi sxvadasxva saxiT gamoiyeneba.
droiTi xelfasi gvxvdeba martivi droiTi, droiTi premiuli normirebuli
davalebiT da droiTi premiulis saxiT.
141
martivi droiTi xelfasis zoma iangariSeba (3) formuliT. droiTi
premiuli saxiT anazRaurebisas xelfasi ganisazRvreba Semdegi formuliT:
X i K i Ti
Зз = Ff n
(10.4.1), sadac
X
i 1
i K i Ti
143
maSasadame, utarifo sistemiT Sromis anazRaureba damokidebulia Semdeg
faqtorebze: momuSaveTa ricxvze, maT mier namuSevar droze, SromiTi
monawileobis koeficientsa (Smk) da momuSaveTa kvalifikaciis doneze (mkd).
sakvalifikacio koeficientis (mkd) gaangariSeba ori meTodiT xdeba: pirvel
SemTxvevaSi misi gansazRvra faqtobrivi xelfasis mixedviT xdeba. e.i. momuSavis
kvalifikacia fasdeba ara marto imiT, ra icis da ganaTlebis ra mowmobebi aqvs,
aramed mis mier faqtobrivad miRebuli xelfasiT, radgan maRali xelfasiT is
Tavisi codnisa da ganaTlebis realizaciis met unars adasturebs.
am meTodis naklia is, rom SesaZlebelia, samuSao subieqturad ganawildes
da xelsayreli samuSao mxolod erT pirs mieces. am dros premirebis
maCvenebeli maxinjdeba da irRveva principi: _ Tanabari SromisaTvis Tanabari
anazRaureba. Tu damokidebuleba xelfass, kvalifikaciasa da Sromis saboloo
Sedegebs Soris darRveuli ar aris, maSin momuSavis faqtobrivi xelfasis
mixedviT kvalifikaciis donis gansazRvra misaRebia.
sakvalifikacio koeficientis gaangariSeba xdeba Semdegi formuliT
144
Semamcirebel pirobebs SeiZleba ganekuTvnebodes: masalebis gadaxarjva;
uiniaciativoba, pasiuroba; SromiTi disciplinis darRveva (gacdenebi);
mowyobilobis mocdenebis zrda da a.S.
xelfasis organizacia utarifo sistemis safuZvelze SesaZlebelia
ganxorcieldes iq, sadac koleqtivi Tavis Tavze iRebs pasuxismgeblobas Sromis
saboloo Sedegebze. amasTan, misi gamoyeneba SesaZlebelia im koleqtivSi, romlis
wevrebi erTmaneTs kargad icnoben da maT Soris urTierTpativiscemaa.
rac Seexeba xelfasis Sereuli sistemis formebs, maTgan yvelaze metad
gavrcelebulia xelfasis sapaio forma, sakomisio da e.w. `mcuravi sargoebi~.
sapaio formiT xelfasis micemisas, xelfasis sidide ganisazRvreba imis
mixedviT, ramdenia momuSavis wili anu pai xelfasis fondSi da rogoria
sawarmos an misi qvedanayofis Sromis saboloo Sedegi.
xelfasis sakomisio forma produqciis realizaciis zrdis stimulirebis
saSualebaa. momuSave xelfass realizebuli produqciis moculobidan garkveuli
procentis saxiT iRebs. magaliTad, koleqtiuri xelSekrulebiT dadgenilia, rom
momuSavis sakomisio normativi 1%, maSin 10000 laris produqciis realizaciis
SemTxvevaSi momuSavis xelfasi 100 lari iqneba.
bolo periodSi gavrcelda xelfasis iseTi forma, rogoricaa e.w. `mcuravi
sargoebi~. am formiT xelfasi ZiriTadad saSualo da maRali safexuris
xelmZRvanelebs miecemaT. am kategoriis muSakebs Tanamdebobrivi sargoebi
yovelTviurad ecvlebaT imis mixedviT, rogor icvleba warmoebis efeqtianobis
maCveneblebi (mogeba, produqciis TviTRirebuleba, Sromis mwarmoebluroba)
produqciis moculobis gegmuri maCveneblis Sesrulebisas. magaliTad, Sromis
mwarmoeblurobis 1%-iT gazrdis (Semcirebis) SemTxvevaSi maTi Tanamdebobrivi
sargo gaizrdeba (Semcirdeba) 1,5%-iT.
inJiniringul da konsaltingur firmebSi Sromis anazRaureba xdeba e.w.
`SromiTi jildos~ saxiT, e.i. xelfasi miecemaT samomsaxureo firmaSi
momsaxurebis saxiT Sesuli gadasaxadidan gansazRvruli procentis odenobiT.
145
10.5. Sromis materialuri stimulireba
147
10.6 xelfasis fondi
ΔLH=E/(R-E)*100% (10.6.6)sadac,
kiTxvebi TviTSemowmebisaTvis:
151
Tavi 11. Sromis mwarmoebluroba
152
naturaluri meTodis arsi imaSi mdgomareobs, rom Sromis mwarmoebluroba
(gamomuSaveba) ganisazRvreba fizikuri zomis erTeulSi gamosaxuli (cali, tona,
metri, litri da sxva) gamoSvebuli produqciis moculobis gayofiT momuSaveTa
ricxovnobaze an namuSevari saaTebis raodenobaze.
magaliTi. metalurgiulma kombinatma wlis ganmavlobaSi awarmoa 50 aTasi tona
Tuji. kombinatSi momuSaveTa saSualowliri ricxovnoba Seadgens 2 aTas kacs.
aRniSnuli monacemebis safuZvelze Sromis mwarmoebluroba Seadgens:
Sm=50000tona:2000kaci = 25 tona/kacze
Sromis mwarmoeblurobis gazomvis naturaluri meTodi gamoiyeneba
erTgvarovani produqciis warmoebis SemTxvevaSi. Aamitom, misi gamoyenebis
farglebic SezRudulia.
Sromis mwarmoeblurobis gazomvis RirebulebiTi (fuladi) meTodis arsi
imaSi mdgomareobs, rom am SemTxvevaSi warmoebuli produqciis moculoba
(produqciis gamoSveba) gamoisaxeba RirebulebiT maCvenebelSi.
magaliTi. sawarmom wlis ganmavlobaSi gamouSva A dasaxelebis 2,0 mln. Llaris
produqcia, B dasaxelebis 1,5 mln. laris Rirebulebis produqcia da C dasaxelebis
1,0 mln laris Rirebulebis produqcia. momuSaveTa saSualowliri ricxovnoba Seadgens
1000 kacs weliwadSi. erTi momuSavis saSualowliuri gamomuSaveba Seadgens:
Sm=(2000000+1500000+1000000)/1000=4500 lari/kacze
RirebulebiTi meTodi saSualebas iZleva, ganvaxorcieloT araerTgvarovani,
diferencirebuli fasebis mqone produqciis aRricxva da Sesabamisad, Sromis
mwarmoeblurobis donis gazomva. miuxedvad amisa, am meTods garkveuli
naklovanebebic axasiaTebs.
SromiTi meTodis gamoyenebis SemTxvevaSi warmoebuli produqciis moculoba
da gaweuli danaxargebi gamoisaxeba norma-saaTebSi.
magaliTi.sawarmom wlis ganmavlobaSi gamouSva 5 aTasi erTeulis A
dasaxelebis nawarmi da 10 aTasi erTeuli B dasaxelebis nawarmi. A dasaxelebis
produqciis erTeulis Sromatevadoba Seadgens _ 10 norma-saaTs, B dasaxelebis
produqciis erTeulis Sromatevadoba aris _ 6 norma-saaTs. momuSaveTa saSualowliri
ricxovnoba 500 kacia.
erTi momuSavis Sromis mwarmoebluroba iqneba:
Sm=(5000×10+10000×6)/500=220 norma-saaTi/kacze
153
raodenobas. produqciis Sromatevadobis Semcireba pirdapiraa dakavSirebuli
Sromis mwarmoeblurobasTan, rac Cans Semdegi damokidebulebidan:
ΔSm=(SS×100)/(100– SS)
SS=( ΔSm×100)/(100+ ΔSm)
ΔSm=(2.5%×100%)/(100%-2.5%)=2.56%.
SS=(3.0%×100%)/(100%+3.0%)=2.91%.
St=150000+50000=200000 kac-saaTs
Smoms.=50000+75000=125000 kac-saaTs
154
magaliTi. wlis ganmavlobaSi sawarmoSi teqnologiurma Sromatevadobam Seadgina
200 aTasi kac-saaTi, warmoebis momsaxurebis Sromatevadobam ki _ 125 aTasi kac-saaTi,
Sesabamisad:
Ssw=200000+125000=325000 kac-saaTi
Jdr=(10000×10+15000×3)/(10000×15+15000×5)=0,644
JSr=∑q1×t0/∑q1×t1
(A) JSr=10000×15/10000×10=1,5;
(B) JSr=15000×5/15000×3=1,66
10000×5+5000×10 9000×5+4000×10
Jg=-------------------------:------------------------ =1,29
1000 1100
156
11.3. Sromis mwarmoeblurobis zrdis
faqtorebi da rezervebi
kiTxvebi TviTSemowmebisaTvis:
159