INFOLEX ID 95121 RegNr 3K-3-36-2009

<html xmlns:v="urn:schemas-microsoft-com:vml"
xmlns:o="urn:schemas-microsoft-com:office:office"
xmlns:w="urn:schemas-microsoft-com:office:word"
xmlns:x="urn:schemas-microsoft-com:office:excel"
xmlns:p="urn:schemas-microsoft-com:office:powerpoint"
xmlns:a="urn:schemas-microsoft-com:office:access"
xmlns:dt="uuid:C2F41010-65B3-11d1-A29F-00AA00C14882"
xmlns:s="uuid:BDC6E3F0-6DA3-11d1-A2A3-00AA00C14882"
xmlns:rs="urn:schemas-microsoft-com:rowset" xmlns:z="#RowsetSchema"
xmlns:b="urn:schemas-microsoft-com:office:publisher"
xmlns:ss="urn:schemas-microsoft-com:office:spreadsheet"
xmlns:c="urn:schemas-microsoft-com:office:component:spreadsheet"
xmlns:odc="urn:schemas-microsoft-com:office:odc"
xmlns:oa="urn:schemas-microsoft-com:office:activation"
xmlns:html="http://www.w3.org/TR/REC-html40"
xmlns:q="http://schemas.xmlsoap.org/soap/envelope/" xmlns:D="DAV:"
xmlns:mt="http://schemas.microsoft.com/sharepoint/soap/meetings/"
xmlns:x2="http://schemas.microsoft.com/office/excel/2003/xml"
xmlns:ois="http://schemas.microsoft.com/sharepoint/soap/ois/"
xmlns:dir="http://schemas.microsoft.com/sharepoint/soap/directory/"
xmlns:ds="http://www.w3.org/2000/09/xmldsig#"
xmlns:dsp="http://schemas.microsoft.com/sharepoint/dsp"
xmlns:udc="http://schemas.microsoft.com/data/udc"
xmlns:xsd="http://www.w3.org/2001/XMLSchema"
xmlns:sub="http://schemas.microsoft.com/sharepoint/soap/2002/1/alerts/"
xmlns:ec="http://www.w3.org/2001/04/xmlenc#"
xmlns:sp="http://schemas.microsoft.com/sharepoint/"
xmlns:sps="http://schemas.microsoft.com/sharepoint/soap/"
xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance"
xmlns:udcs="http://schemas.microsoft.com/data/udc/soap"
xmlns:udcxf="http://schemas.microsoft.com/data/udc/xmlfile"
xmlns:udcp2p="http://schemas.microsoft.com/data/udc/parttopart"
xmlns:m="http://schemas.microsoft.com/office/2004/12/omml" xmlns:st=""
xmlns="http://www.w3.org/TR/REC-html40">
<head>
<meta http-equiv=Content-Type content="text/html; charset=unicode">
<meta name=ProgId content=Word.Document>
<meta name=Generator content="Microsoft Word 15">
<meta name=Originator content="Microsoft Word 15">
<link rel=File-List
href="INFOLEX_ID_95121_RegNr_3K-3-36-2009_files/filelist.xml">
<title> </title>
<link rel=themeData
href="INFOLEX_ID_95121_RegNr_3K-3-36-2009_files/themedata.thmx">
<link rel=colorSchemeMapping
href="INFOLEX_ID_95121_RegNr_3K-3-36-2009_files/colorschememapping.xml">

<style>

</style>

</head>
<body lang=LT link=blue vlink=blue style='tab-interval:36.0pt'>

<div class=WordSection1>
Dokumentas atspausdintas iš

teismų praktikos paieškos sistemos INFOLEX. Praktika (<a
href="http://www.teismupraktika.lt/">www.teismupraktika.lt</a>)
<o:p></o:p>
<o:p> </o:p>
Kortelė: <o:p></o:p>
95121_RegNr_3K-3-

36/2009<o:p></o:p>
<div style='mso-element:para-border-div;border:none;border-bottom:solid windowtext

1.0pt;
mso-border-bottom-alt:solid windowtext .75pt;padding:0cm 0cm 1.0pt 0cm'>
<a
href="http://www.infolex.lt/tp/95121">http://www.infolex.lt/tp/95121</a><o:p></o:p>

<o:p> </o:p>
</div>
<div>
Civilinė byla Nr. 3K-3-36/2009
Procesinio sprendimo kategorija
35.5; 36.1; 52.3 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS 
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. vasario 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų

skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus
(kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Egidijaus Laužiko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje
išnagrinėjo civilinę bylą pagalieškovo uždarosios akcinės bendrovės
„Atkirtos ranga“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Belvilis“ kasacinius
skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2008 m. rugsėjo 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal
ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Atkirtos ranga“ ieškinį atsakovui
uždarajai akcinei bendrovei „Belvilis“ dėl skolos už statybos rangos darbus ir
nuostolių atlyginimo, palūkanų ir netesybų priteisimo bei atsakovo uždarosios
akcinės bendrovės „Belvilis“ priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei
„Atkirtos ranga“ dėl atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais, nuostolių
atlyginimo ir netesybų priteisimo. 
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje nagrinėjamas ieškovo UAB „Atkirtos ranga“

(ankstesnis pavadinimas – UAB „Atkirta“) ir atsakovo UAB „Belvilis“ (ankstesnis
pavadinimas - UAB „GASĮ“) ginčas, kilęs iš statybos rangos teisinių santykių.
Šalių ginčas kilo dėl jų sudarytos statybos rangos sutarties tinkamo vykdymo,
joje sutartų darbų apimties, jų kainos, atsiskaitymo už atliktus darbus,
nuostolių atlyginimo, netesybų priteisimo.
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo: 2 603 461

Lt ir 192 596,20 Lt už atliktus statybos rangos darbus, 177 <st1:currency2
currency_id="30" currency_key="LTL" currency_value="715.50"
currency_text="Lt">715,50
Lt</st1:currency2> palūkanų, 829 <st1:currency2 currency_id="30" currency_key="LTL"
currency_value="753.29" currency_text="Lt">753,29
Lt</st1:currency2> delspinigių, 5 173 284,50 Lt nuostolių (iš viso 8 976
<st1:currency2 currency_id="30" currency_key="LTL" currency_value="810.49"
Lt</st1:currency2>) ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą
iki visiško ieškinio sumos išieškojimo. Ieškovas nurodė, kad dėl darbų, kurie
nenumatyti statybos rangos sutartyje, šalys sudarė naują sutartį. Atsakovas
nepagrįstai
vengė pasirašyti atliktų darbų aktus ir laiku neatsiskaitė tiek už darbus,
atliktus pagal pradinę statybos rangos sutartį, tiek už darbus, dėl kurių buvo
susitarta žodžiu, todėl jam taikytina civilinė atsakomybė.
Atsakovas priešieškiniu prašė: pripažinti, kad

jis pagrįstai atsisakė pasirašyti ieškovo atliktų darbų aktus, taip pat kad šie
darbų aktai yra niekiniai; priteisti iš ieškovo 1 117 <st1:currency2
currency_id="30" currency_key="LTL" currency_value="864.98"
Lt</st1:currency2> nuostolių atlyginimo, 838 <st1:currency2 currency_id="30"
currency_key="LTL" currency_value="871.50" currency_text="Lt">871,50
Lt</st1:currency2> delspinigių, 720 <st1:currency2 currency_id="30"
currency_key="LTL" currency_value="000" currency_text="Lt">000
Lt</st1:currency2> netesybų bei 6 procentų dydžio metines palūkanas už
priteistą sumą iki visiško priteistos sumos išieškojimo. Atsakovas nurodė, kad
ieškovas laiku neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, tinkamai neatliko ir
neperdavė atsakovui visų darbų, nurodytų statybos rangos sutartyje, t. y.
neįvykdė darbų iki galutinio rangos sutartyje nustatyto termino, darbus atliko
nekokybiškai, nepašalino atsakovo nurodytų jų trūkumų, pažeidė šalių sutartas
darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas, todėl atsakovas negalėjo įvertinti aktuose
nurodytų darbų fakto, kiekių, kokybės ir kainos. Ieškovas yra įmonė
(verslininkas), jis pažeidė savo pareigas pagal statybos rangos sutartį, todėl
atsako be kaltės, o jo neteisėti veiksmai yra pagrindas taikyti civilinę
atsakomybę, kurios taikymui egzistuoja visos įstatyme nustatytos sąlygos. 
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų

sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas įvertinęs šalių viena

kitai mokėtinas sumas 2007 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė, o
priešieškinį patenkino iš dalies - priteisė atsakovui iš ieškovo 364 816 Lt
nuostolių ir netesybų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo
teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, kitą priešieškinio dalį atmetė.
Teismas konstatavo, kad rangos sutarčiai sudaryti atsakovas UAB „Belvilis“ paskelbė
konkursą. Ieškovo pasiūlymo bendra kaina - 4 559 084 Lt su PVM, kurios
nekeisdamas ieškovas įsipareigojo atlikti visus objektų rangos darbus. <st1:metric2
metric_value="2005" metric_text="m">2005
m</st1:metric2>. sausio 7 d. rangos sutartimi šalys įtvirtino šią sutarties
kainą ir susitarė dėl statybos darbų atlikimo terminų. 2005 m. gruodžio 14 d.
apžiūros protokole, pasirašytame ir ieškovo, nurodyti atliktų darbų trūkumai,
kuriuos rangovas pagal sutartį privalėjo ištaisyti per 5 dienas. Atsakovo
pateikti raštai patvirtina aplinkybes, kad ieškovas buvo raginamas ištaisyti
statybos darbų trūkumus, tačiau įrodymų, kad ieškovas juos pašalino, nėra.
Teismas nurodė, kad darbų rezultatą, nepaisant trūkumų, galima naudoti pagal
statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį, todėl nėra pagrindų, dėl kurių
užsakovas turėtų teisę atsisakyti priimti visą darbų rezultatą. Darbai atlikti
viršijant lokalines sąmatas, tačiau tai nėra pagrindas užsakovui visiškai
atsisakyti pasirašyti aktus, nes nesutarimų tokiu atveju atsiranda tik dėl
sutartyje nustatytos darbų kainos, bet ne dėl darbų atlikimo fakto. Apie tokius
nesutarimus galima pažymėti pasirašomo akto išlygose. Teismas sprendė, kad
užsakovas, paaiškėjus, jog rangovas per papildomai nustatytus terminus darbų
trūkumų nepašalins, turėjo pareigą pasirašyti aktus su teise nurodyti išlygas.
Vadovaudamasis šiais motyvais, teismas netenkino atsakovo reikalavimo
pripažinti ginčijamus aktus negaliojančiais. Teismas nurodė, kad užsakovas
pagal rangos sutarties sąlygas turėjo teisę atidėti numatyto baigiamojo darbų
perdavimo-priėmimo akto pasirašymą iki tol, kol trūkumai bus ištaisyti, ir
atidėti mokėjimus iki baigiamojo akto pasirašymo. Rangovas užtikrino visų
darbų, reikalingų atiduoti objektą vertinti užsakovui, pabaigimą, todėl
privalėjo įvykdyti rangos sutartį ir atlikti visus prie jos esančiose sąmatose
numatytus bei tiesiogiai sutartyje ir sąmatose nenumatytus, bet su numatytais
darbais susijusius darbus už rangos sutartyje nustatytą kainą. Teismas
pažymėjo, kad pagal rangos sutartį dėl sutartyje nenumatytų darbų atlikimo buvo
būtinas susitarimas su užsakovu raštu, o jo nesant, nėra pagrindo konstatuoti,
jog šalys susitarė dėl papildomų darbų, jų kainos ar pratęstų terminų šiems
darbams atlikti. Teismas konstatavo, kad atsakovas turi teisę reikalauti
nuostolių ir netesybų atlyginimo, nes ieškovas pažeidė rangos sutarties
sąlygas, neperdavė atsakovui laiku atliktų darbų ir nepašalino nustatytų darbų
trūkumų. Ieškovui iki nustatyto termino nebaigus atlikti statybos darbų ir jų
neperdavus, atsakovas pats organizavo defektų taisymo darbus, be to, nesant
galimybės poilsio bazėje vykdyti veiklos, jis turėjo kuro išlaidų, įdarbintam
personalui mokėjo atlyginimą, palūkanas bankui už paimtą kreditą. Dėl ieškovo
kaltų veiksmų atsakovas <st1:metric2 metric_value="2005" metric_text="m">2005
m</st1:metric2>.
negavo iš poilsio bazės eksploatavimo numatytų gauti pajamų, kurias turi
kompensuoti ieškovas. Teismas nurodė, kad netesybos yra pernelyg didelės, dalis
prievolės įvykdyta, be to, jos įskaitytinos į nuostolius. Konstatavęs, kad
šalių susitarimas dėl papildomų darbų neįrodytas, teismas sprendė, kad galutinė
darbų kaina yra rangos sutartyje nustatyta 4 559 084 Lt suma, iš kurios 1 591
<st1:currency2 currency_text="Lt" currency_value="920.20" currency_key="LTL"
currency_id="30">920,20
Lt</st1:currency2> rangovui nesumokėta. Įvertinęs nekokybiškai atliktus darbus
bei jiems taisyti užsakovo išleistus 399 <st1:currency2 currency_id="30"
currency_key="LTL" currency_value="905.53" currency_text="Lt">905,53
Lt</st1:currency2>, teismas sprendė, jog likusi mokėtina rangovui suma yra 1
192 014,70 Lt. Teismas laikė, kad, tenkinant atsakovo reikalavimus dėl 137
052,39 Lt tiesioginių nuostolių (be nekokybiškų darbų taisymo sumos), 838
871,50 Lt delspinigių ir 580 907 Lt negautų pajamų priteisimo (iš viso 1 556
830,80 Lt), ieškinys negali būti tenkinamas dėl priešieškinio reikalavimų
patenkinimo, todėl, atlikęs kiekvienai iš šalių tenkančių piniginių prievolių
įskaitymą, priteisė atsakovui iš ieškovo 364 816 Lt. 
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų

skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 16 d. nutartimi pakeitė Vilniaus
apygardos teismo 2007 m. spalio 25 d. sprendimą: priteisė ieškovui iš atsakovo
1 235 495,50 Lt atlyginimo už darbus, kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė
atsakovui iš ieškovo 717 959,36 Lt nuostolių atlyginimo ir 120 912,14 Lt
delspinigių, kitą priešieškinio dalį atmetė. Kolegija nurodė, kad pirmosios
instancijos teismas 2005 m. sausio 7 d. rangos sutartyje šalių sulygtą kainą
pagrįstai laikė konkrečia ir galutine visų statybos objekte numatytų atlikti
darbų kaina, todėl ieškovas privalėjo atlikti visus tiesiogiai sutartyje bei
sąmatose numatytus ir su jais susijusius darbus už rangos sutartyje nustatytą
konkrečią sumą. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad byloje esantys
įrodymai patvirtina, jog šalys rangos sutartyje nustatyta tvarka susitarė dėl
tokių papildomų darbų, kurių atlikimas numatytas šalių atstovų trijose atskirai
suderintose lokalinėse sąmatose papildomai užsakytiems darbams, nenumatytiems
sutartyje ir jos prieduose: pontoniniam lieptui į ežerą įrengti už 80 000 Lt,
medinėms koridoriaus luboms įrengti už 250 Lt ir antenos pamatui įrengti už
3231 Lt. Kiti ieškovo nurodyti atlikti darbai, kuriuos jis įvardija kaip
papildomus naujus darbus, atlikti nesuderinus rangos sutartyje nustatyta tvarka
su užsakovu. Apeliacinės instancijos teismas laikė, kad iš bendros atlyginimo
už darbus sumos būtina atimti 40 000 Lt dėl faktiškai neatliktų sutartyje
numatytų darbų. Kolegija, įvertinusi prieš tai išdėstytus skaičiavimus,
pakoregavo pirmosios instancijos teismo nustatytą 1 192 014,70 Lt mokėtiną
atlyginimo už darbus sumą, padidindama ją iki 1 235 495,50 Lt. Teisėjų kolegija
sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo vienašalius darbų
atlikimo aktus pripažinti negaliojančiaisnėra pagrindo, kad atsakovas turėjo
teisę atidėti mokėjimus pagal rangos sutartį, kol nebus perduotas rangos
sutarties sąlygas atitinkantis darbų rezultatas. Kolegija pažymėjo, kad
ieškovas netinkamai vykdė prievoles, kurios turėjo būti įvykdytos pirmiau už
atsakovui pagal rangos sutartį tenkančias prievoles, todėl jis negalėjo
pasinaudoti teise sustabdyti garantinių darbų atlikimą iki savo prievolių
neįvykdys atsakovas. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo
išvada, kad dėl ieškovo sutartinių prievolių pažeidimo atsakovas patyrė 717
959,36 Lt nuostolių. Kolegija pažymėjo, kad teismas, atmetęs atsakovo
reikalavimą priteisti 720 000 Lt baudą, spręsdamas dėl ieškovo reikalautų 838
871,50 Lt delspinigių dydžio, be pagrindo nebesivadovavo įstatyme įtvirtinta
delspinigių, kaip netesybų rūšies, įskaitymo į nuostolių atlyginimą taisykle.
Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad šalių rangos sutarties nuostatose dėl
užsakovo teisės į 0,1 procento sutarties kainos dydžio delspinigių skaičiavimą
nustatyta sąlyga, kad rangovo pareiga atlyginti užsakovo patirtus nuostolius
yra ribojama tiek, kiek jų nepadengia netesybos. Įvertindama šias aplinkybes,
teisėjų kolegija laikėsi nuostatos, kad atsakovui galėjo būti priteista ne
daugiau kaip 120 912,14 Lt delspinigių, nes kita jų dalis įskaičiuotina į 717
959,36 Lt nuostolių atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą,
kad ieškovas turi teisę į 1 235 495,50 Lt atlyginimą už darbus, o atsakovas – į
717 959,36 Lt nuostolių atlyginimą ir 120 912,14 Lt delspinigių priteisimą (iš viso
į 838 871,50 Lt). Atlikus priešpriešinių piniginių reikalavimų tarpusavio
įskaitymą, iš dalies patenkinant ieškinį ir priešieškinį, galutinai ieškovui iš
atsakovo priteista 396 624 Lt.
III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos
teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Belvilis“ prašo

pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2008 m. rugsėjo 16 d. nutarties dalį dėl delspinigių ir atlyginimo už atliktus
darbus priteisimo bei priteisti jam iš ieškovo UAB „Atkirtos ranga“ 838 871,50
Lt delspinigių, o iš jo ieškovui priteistą atlyginimą už darbus sumažinti 276
077,20 Lt; kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.Kasatorius savo prašymą
motyvuoja šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo

reikalavimą dėl 720 000 Lt netesybų (baudų) priteisimo, nurodė, kad jos yra
aiškiai per didelės, be to, įskaičiuojamos į nuostolių (1 117 864,90 Lt)
atlyginimą. Teismų praktikoje 0,1 proc. delspinigiai nelaikomi aiškiai per
dideliais, todėl nebuvo pagrindo pirmosios instancijos teismo atsakovui
priteistą 838 871,50 Lt delspinigių sumą mažinti. Taip pat nebuvo pagrindo šią
netesybų sumą įskaityti į nuostolius, nes vieną netesybų sumą jau įskaičius,
pakartotinis įskaitinių netesybų taisyklės taikymas paneigia netesybų, kaip
prievolės užtikrinimo būdo ir kaip civilinės atsakomybės formos, prigimtį bei
paskirtį. 
2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai

sprendė, kad šalys sutarė dėl trijose sąmatose nurodytų papildomų darbų už 83
481 Lt. Pagrindinėje rangos sutartyje šie darbai nebuvo numatyti, o sąmatas
pasirašiusiam atsakovo atstovui nesuteikta teisės sudaryti sutarčių. Byloje
nėra duomenų, kad atsakovas patvirtino šias ginčo sąmatas. Nesant užsakovo
valios pateikti rangovui užduotį, priimti darbų rezultatą ir sumokėti nustatytą
kainą, rangos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Lietuvos apeliacinis
teismas, spręsdamas, kad šalys susitarė dėl ginčo darbų atlikimo, rėmėsi tik
vienu rašytiniu įrodymu – ginčo sąmatomis, o argumentų, dėl kurių nesiremia
likusiais įrodymais, nenurodė. 
3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai

priteisė iš atsakovo 192 596,20 Lt skolą, nes ši suma atsakovo pareiškimu jau
buvo įskaityta sutarties vykdymo metu, padengiant iš ieškovo pareikalautas
netesybas. Įskaitymas yra vienas iš prievolės pabaigos pagrindų, todėl po
pranešimo apie įskaitymą atsakovo prievolė sumokėti ieškovui 192 596,20 Lt
baigėsi. 
Atsiliepimu į atsakovo UAB „Belvilis“ kasacinį

skundą ieškovas UAB „Atkirtos ranga“ prašo skundą atmesti, savo prašymą
motyvuodamas taip:
1. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad apeliacinės

instancijos teismas netesybų įskaitymo taisyklę taikė antrą kartą. Pirmosios
instancijos teismas konstatavo, kad netesybos – 720 000 Lt bauda ir 838 871,50
Lt delspinigių – aiškiai per didelės, todėl, vadovaudamasis CK 6.258 straipsnio
3 dalimi, nepriteisė 720 000 Lt baudos. Lietuvos apeliacinis teismas taikė kitą
imperatyviąją teisės normą, įtvirtintą CK 6.73 straipsnio 1 dalyje ir 6.258
straipsnio 2 dalyje, pagal kurią netesybos įskaičiuojamos į nuostolių
atlyginimą. 
2. Šalių rangos sutarties 4.3 ir 8.2.17 punktuose

buvo sutarta dėl galimų papildomų darbų, už kuriuos būtų mokamas atlyginimas,
neįskaičiuotas į sutarties kainą, atlikimo, todėl atsakovas nepagrįstai teigia,
kad neišreikšta jo valia dėl tokių darbų atlikimo. Šioje sutartyje taip pat
nurodyta, kad atsakovo atstovas rangos sutarties vykdymo klausimais yra ginčo
darbų sąmatas pasirašęs asmuo, taigi jis turėjo teisę susitarti dėl papildomų
darbų atlikimo. Be to, lokalinės sąmatos nėra nuginčytos. 
3. Pirmosios instancijos teismas priimtame

sprendime konstatavo, kad atsakovo mokėtina suma ieškovui už atliktus darbus
yra 1 192 014 Lt. Atsakovas apeliaciniu skundu šios sumos neginčijo ir neprašė
jos sumažinti 192 596,20 Lt. Taigi šis klausimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine
tvarka. Pagal CPK 341 straipsnio 1 punktą kasacija dėl pirmosios instancijos
teismo sprendimų, neperžiūrėtų apeliacine tvarka, negalima. 
Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Atkirtos ranga“

prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2008 m. rugsėjo 16 d. nutarties dalį dėl delspinigių ir nuostolių
atlyginimo priteisimo bei priteisti jam iš atsakovo UAB „Belvilis“ 95 899 Lt
delspinigių ir 733 839 Lt nuostolių atlyginimą; kitą nutarties dalį palikti
nepakeistą.Kasatorius savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:
Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies

tenkindamas atsakovo reikalavimą, priteisė iš ieškovo nuostolių atlyginimą ir
delspinigius už netinkamą sutartinės prievolės vykdymą, o tokį ieškovo
reikalavimą atmetė. Teismas taip sprendė, motyvuodamas tuo, kad atsakovas pagal
sutartį turėjo teisę atidėti mokėjimus iki darbų rezultato perdavimo. Pagal CK
6.58 straipsnio 3 dalį šalis turi teisę ginti savo interesus sustabdydama
priešpriešinį
prievolės vykdymą, tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama proporcingai kitos
šalies prievolės nevykdymui. Kadangi apeliacinės instancijos teismo patenkintų
ieškovo reikalavimų suma yra 396 624 Lt didesnė nei atsakovo, ieškovas daro
išvadą, kad atsakovo nevykdyta prievolė buvo atitinkamai didesnė nei jo
prievolė atsakovui. Atsakovas turėjo teisę sustabdyti mokėjimą už atliktus
darbus tik šalintinų darbų trūkumų vertės ir delspinigių sumos apimtimi, todėl
prievolės dalį dėl 396 624 Lt sumokėjimo už atliktus darbus privalėjo įvykdyti.
Kadangi atsakovas, neproporcingai gindamas savo interesus, nepagrįstai ieškovui
laiku nesumokėjo šios sumos, ieškovui priteistinas 733 836 Lt nuostolių
atlyginimas ir 95 899 Lt delspinigių.
Atsiliepimu į ieškovo UAB „Atkirtos ranga“

kasacinį skundą atsakovas UAB „Belvilis“ prašo skundą atmesti, nurodydamas
šiuos argumentus:
1. Rangos sutartyje nustatyta atsiskaitymo

tvarka, pagal kurią atsakovas atsiskaito su ieškovu. Ieškovas, nesilaikęs šios
tvarkos, tinkamai neįvykdęs sutartinių prievolių (praleidęs prievolių vykdymo
terminus, darbus atlikęs su trūkumais ir neperdavęs darbų sutartyje nustatyta
tvarka), neturi subjektinės teisės reikalauti iš atsakovo, o atsakovas –
subjektinės pareigos mokėti už aktuose nurodytus darbus ieškovui (CK 6.687
straipsnio 1 dalis). Teismams konstatavus, kad ieškovas netinkamai vykdė
prievoles, kurios turėjo būti įvykdytos anksčiau už atsakovui pagal rangos
sutartį tenkančias prievoles, ir taikius CK 6.206 straipsnį, nėra jokio
pagrindo taikyti CK 6.58 straipsnio 3 dalį.
2. Ieškovas nesiėmė priemonių kliūtims,

trukdančioms tinkamai įvykdyti sutartį, pašalinti, pažeisdamas kooperavimosi
pareigą, bei vykdė sutartį neekonomišku atsakovui būdu, todėl laikomas
praradusiu teisę į nuostolių, padarytų dėl atitinkamų kliūčių nepašalinimo,
atlyginimą (CK 6.691 straipsnio 1 dalis). 
3. Atsakovas viso proceso metu nesutiko nei su

ieškovo nuostolių patyrimo faktu, nei su jų dydžiu, teigdamas, kad ieškovas
neįrodė visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasaciniuose skunduose keliami teisės normų,

nustatančių netesybų įskaitymo į nuostolius taisykles bei reglamentuojančių
sutarčių nevykdymo teisines pasekmes, taikymo klausimai. Tai yra kasacijos
pagrindas, todėl kolegija pasisako šiais klausimais. 
Dėl užsakovo teisės sustabdyti atlyginimo už

atliktus darbus mokėjimą
Kasaciniu skundu ieškovas ginčija teismo

sprendimo dalį, kuria atsisakyta jam iš atsakovo priteisti nuostolių atlyginimą
bei netesybas, ir nurodo, kad nuostoliai atsirado dėl ieškovo netinkamai
įvykdytų prievolių atsakovui sustabdžius neproporcingai didelės atlyginimo už
atliktus darbus dalies mokėjimą. Pagal CK 6.58 straipsnio 3 dalies ir 6.208
straipsnio 4 dalies prasmę bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką taikant
šias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB
„Klaipėdos apdaila“ v. V. K., bylos Nr. 3K-3-468/2006), tais atvejais, kai
darbai atlikti nekokybiškai, užsakovas iki trūkumų ištaisymo gali sustabdyti
apmokėjimą už atliktus darbus apimtimi, atitinkančia šalintinų trūkumų kainą.
Kitaip tariant, įstatyme nustatyta galimybė sustabdyti prievolės įvykdymą arba
atsisakyti ją vykdyti tik tiek, kiek prievolės neįvykdė šalis, privalėjusi
įvykdyti pirma. Tačiau sutarties šalys sutartyje gali sutarti ir dėl kitokių
šalims priimtinų atsiskaitymo sąlygų, įskaitant ir mokėtinų sumų sulaikymo
teisės apimtį. Toks susitarimas atitinka sutarčių laisvės principą, be kita ko,
reiškiantį ir šalių teisę savarankiškai nuspręsti dėl sutarties turinio,
nustatyti, papildyti ar pakeisti sutarties sąlygas, kiek to neriboja
imperatyviosios teisės normos, ir tokiu suderintos valios išreiškimu nustatyti
tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). 
Nagrinėjamu atveju sutarties šalys šia tvarka

pasinaudojo ir darbų apmokėjimo tvarką nustatė statybos rangos sutarties 6
punkte, o atvejį, jei rangovas netinkamai įvykdytų savo prievolę, aptarė
sutarties 6.2 punkte. Pagal šį punktą užsakovui įtvirtinta galimybė sulaikyti
didesnę sumą, nei šalintinų trūkumų kaina. Pažymėtina, kad ieškovui statybos
darbai yra verslas, todėl jis turi pakankamai patyrimo sudarydamas statybos
rangos sutartis ir yra kompetentingas įvertinti riziką, galimą dėl tam tikrų
įsipareigojimų prisiėmimo. Ieškovas su prieš tai nurodyta sutarties sąlyga
sutiko pasirašydamas sutartį, neginčijo jos ir vėliau. Tai reiškia, kad
ieškovas savo valia nustatė atitinkamas teises ir pareigas. Teisėtai sudaryta
ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią ir turi būti vykdoma (CK
6.189 straipsnio 1 dalis). 
Sukūrusi civilinį teisinį santykį, sutartis pagal

teisės normų nustatytas ribas reguliuoja jos sukurto teisinio santykio dalyvių
elgesį iki to laiko, kol bus pasiektas sutartimi numatytas rezultatas. Įstatyme
nustatytos priemonės sutartims įgyvendinti, jos įgyvendinamos priverstiniu
prievolės įvykdymu, panaudojant gynimo ir atsakomybės priemones (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo
11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Artapolas“
v. UAB „Medonos mėsa“, bylos Nr. 3K-3-464/2006). Prisiėmusi prievolę šalis
turi ją įvykdyti pagal sutarties nurodymus, tinkamai, sąžiningai ir laikydamasi
nustatytų terminų, o jei prievolės vykdymas yra profesinė veikla, – laikantis
tokiai veiklai taikomų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju ieškovui tinkamai
neįvykdžius savo prievolės ir dėl to atsakovui sustabdžius savo prievolės
vykdymą, kaip tai numatyta šalių sudarytoje sutartyje, atsakovas neturi
pareigos atlyginti ieškovui nuostolius, atsiradusius dėl tokio sustabdymo. Bylą
nagrinėję teismai pagrįstai šį reikalavimą atmetė. 
Dėl netesybų mažinimo ir jų įskaitymo į

nuostolius
CK 6.73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai
pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į
nuostolių atlyginimą. Tai reiškia, kad kai kreditorius prašo už prievolės
netinkamą įvykdymą ir nuostolių, ir netesybų, priteisiamas nuostolių
atlyginimas, o jų dydžiu sumažinama netesybų suma. Jei nuostolių suma didesnė
nei sutartimi nustatytos netesybos, pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalį
priteisiamas nuostolių atlyginimas, apimantis įskaitomą netesybų sumą. Kitaip
tariant, netesybų įskaitymo esmė ta, kad, kreditoriui reikalaujant netesybų ir
nuostolių bei pagrindus savo reikalavimą, jam priteisiama didesnioji
priklausanti suma, kuri apima mažesniąją. Ši nuostata dėl netesybų įskaitymo
panaikina teisinį pagrindą kreditoriui iš skolininko reikalauti baudinių
netesybų, t. y. ir nuostolių, ir netesybų visos sumos tuo pat metu, bet neatima
teisės į protingo dydžio sutartines netesybas, joms viršijant byloje įrodytus
kreditoriaus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis byloje AB
„Kauno energija“ v. AB „Lietuvos dujos“, bylos Nr. 3K-7-378/2005). 

yellow'>Teismas turi teisę, vertindamas sutartimi sulygtų netesybų dydį,
mažinti prašomas priteisti netesybas, taikydamas CK 6.73 straipsnio 2 dalį, jei
nustatomi šios normos taikymo pagrindai (netesybos aiškiai per didelės arba
prievolė iš dalies įvykdyta). Teismas netesybas gali sumažinti tik tiek, kad
jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar
netinkamo įvykdymo, tačiau tai nereiškia, kad sutartinės netesybos turi būti
mažinamos iki kreditoriaus įrodytų nuostolių dydžio. Priešingu atveju būtų
paneigtas sutarčių laisvės principas, nustatytas CK 6.156 straipsnyje
(Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006
m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto
direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-7-367, 2007 m. spalio 12
d. nutartis civilinėje byloje J. N. v. T. M., V. M., bylos Nr. 3K-7-
304/2007).

yellow'>Pagal CK 6.71 straipsnį netesybomis laikomi tiek delspinigiai, tiek
bauda, mokami už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Dėl to vertinant,
ar netesybos nėra per didelės tais atvejais, kai už tos pačios prievolės
nevykdymą nustatytos netesybos tiek delspinigių, tiek baudos forma, turi būti
atsižvelgiama į bendrą netesybų dydį. Ta pati taisyklė taikytina ir nustatant,
ar nebus pažeista CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta garantija, kad
sumažintos netesybos negali tapti mažesnės už nuostolius, atsiradusius dėl
prievolės neįvykdymo ar netinkamo vykdymo. 

yellow'>Atliekant netesybų įskaitymą į nuostolius kaip ir prieš tai aptartu
netesybų mažinimo atveju turi būti atsižvelgiama į bendrą netesybų sumą (tiek
delspinigių, tiek baudų). Dėl to negalima situacija, kai į nuostolių sumą
pirmiausia įskaitoma viena netesybų rūšis (bauda), o po to į tą pačią nuostolių
sumą- kita netesybų rūšis (delspinigiai) visa apimtimi, nors bendra jų suma
viršija nuostolių sumą. 

yellow'>Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nustatyta, kokia tvarka
teismas nustato priteisiamas sumas, kai reikalaujama sutartinių netesybų suma
viršija priteistinus nuostolius: į priteistiną nuostolių sumą įskaitoma ją
atitinkanti sutartinių netesybų suma (CK 6.73 straipsnio 1 dalis); sprendžiamas
klausimas dėl likusių sutartinių netesybų dydžio mažinimo (CK 6.73 straipsnio 2
dalis) ir nustatoma galutinė priteisiama netesybų suma (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007
m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje J. N. v. T. M., V. M., bylos Nr.
3K-7-304/2007).
Bylą nagrinėję teismai pripažino, kad šiuo atveju

sutartinės netesybos yra per didelės, dalis prievolės įvykdyta, taigi, yra
pagrindas mažinti netesybas. Teismai taip pat nurodė, kad turi būti taikoma
netesybų įskaitymo į nuostolius taisyklė. Pirmosios instancijos teismas
priteisė atsakovui iš ieškovo nuostolius ir delspinigių dydžio netesybas,
tačiau tiksliai neįvardijo, kokį sprendimą priėmė dėl baudos: ar jos dydžiu
sumažino netesybas, ar įskaitė į nuostolius. Apeliacinės instancijos teismas,
sutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, priteisė nuostolius
(dalį delspinigių įskaitydamas į juos) ir delspinigius, viršijančius nuostolių
dydį; dėl netesybų, išreikštų baudos forma, nepasisakė. Dėl to kasatorius UAB
„Belvilis“ pagrįstai kelia klausimą dėl to, ar nebuvo atliktas dvigubas
netesybų įskaitymas į nuostolius, tai reikštų netinkamą teisės normų,
reglamentuojančių nuostolių ir netesybų santykį, taikymą. 
Laikydamasi prieš tai nurodytos priteisiamų sumų

nustatymo tvarkos, kai prašoma priteisti nuostolius ir netesybas, ir
atsižvelgdama į bylą nagrinėjusių teismų nustatytus nuostolių, delspinigių ir
baudos dydžius bei sutikdama su šių teismų išvada, kad yra pagrindas mažinti
netesybas, kolegija patikslina apeliacinės instancijos nutartį, nekeisdama
galutinės atsakovui iš ieškovo priteistinos nuostolių ir netesybų sumos. Teismų
nustatyta bendra netesybų suma – 1 558 871,50 Lt (delspinigiai – 838 871,50 Lt
ir bauda – 720 000 Lt), atlygintini nuostoliai – 717 959,36 Lt. Į atlygintiną
nuostolių sumą įskaitoma 717 959,36 Lt netesybų. Po įskaitymo likusi netesybų
dalis sudaro 840 912,20 Lt. Atsižvelgdama į tai, kad netesybos atlieka
prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės funkciją, teisėjų kolegija atkreipia
dėmesį į tai, kad rangovo prievolės tinkamą įvykdymą ir užsakovo teisėtų
interesų apsaugą pakankamai užtikrino pirmiau nurodyta rangos sutarties 6.2
punkto nuostata dėl užsakovo teisės sulaikyti didesnę atsiskaitymo už darbus
sumą, nei šalintinų trūkumų kaina. Dėl to kolegija sutinka su pirmosios
instancijos teismo išvada, kad atsakovo prašomos priteisti netesybos yra
pernelyg didelės ir sprendžia, kad CK 6.73 straipsnio 2 dalies pagrindu jos
mažintinos iki apeliacinės instancijos teismo atsakovui priteistos netesybų
sumos – 120 912,14 Lt.
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų
Pagal CPK <a name="n4_3">353</a><a name="pn4_3"></a>

straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų,
patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis)<a name="pn4_1"></a> teisės
taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų
nustatytomis aplinkybėmis. CPK 341 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad
kasacija negalima dėl pirmosios instancijos teismo sprendimų ir nutarčių,
neperžiūrėtų kasacine tvarka.
Atsakovas kasaciniame skunde nurodo, kad jo

prievolė sumokėti ieškovui 192 596,20 Lt atlyginimo už atliktus darbus
pasibaigė įskaitymu (įskaitant ieškovo mokėtinus delspinigius), todėl ieškinys
dėl šios sumos negalėjo būti tenkinamas. Pirmosios instancijos teismas
pripažino, kad rangos sutartyje buvo nustatyta konkreti darbų kaina, todėl
ieškovas atsakovui už atliktus darbus turi sumokėti sutartyje sulygtą
atlyginimą. Aptariami 192 596,20 Lt yra šio atlyginimo dalis. Teismas priteisė
visą ieškovo prašomą nesumokėtą atlyginimo, kuris buvo sulygtas statybos rangos
sutartimi, dalį, taigi, ir 192 596,20 Lt. Atsakovas apeliacine tvarka šios
teismo sprendimo dalies neskundė ir apeliacinės instancijos teismas dėl jos
nepasisakė. Teisėjų kolegija, remdamasi CPK 341 straipsnio 1 dalimi, šių
kasatoriaus UAB „Belvilis“ kasacinio skundo argumentų nenagrinėja.
Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad

ieškovas atliko papildomų, statybos rangos sutartyje nenumatytų darbų, ir
priteisė atlyginimą už jų atlikimą. Atsakovas atsisakymą apmokėti už šiuos
darbus grindė tuo, kad jie nebuvo užsakyti sutartyje nustatyta tvarka. Teismas
išnagrinėjęs statybos rangos sutarties sąlygas priėjo išvadą, kad dėl papildomų
į sąmatą neįtrauktų darbų užsakymo ir jų kainos turėjo būti susitarta raštu, o
įvertinęs byloje esančius įrodymus nustatė, kad šalys rangos sutartyje
nustatyta tvarka susitarė dėl papildomų darbų, numatytų trijose šalių atstovų
suderintose lokalinėse sąmatose (dėl pontoninio liepto į ežerą, medinių koridoriaus
lubų ir antenos pamato įrengimo). Kasaciniame skunde, kaip ir apeliacinės
instancijos teisme, atsakovas darbų užsakymo sutartyje nustatyta tvarka fakto
iš esmės neneigia, tačiau iškėlė naują argumentą – kad darbus užsakė neturintis
tam įgalinimų asmuo. Kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais
bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos
teisme (CPK 347 straipsnio 2 dalis). Kadangi atsakovas iki kasacinio skundo
pateikimo nekėlė klausimo dėl savo atstovui suteiktų teisių ir pareigų
apimties, tai šis kasatoriaus argumentas nenagrinėtinas kaip neatitinkantis
kasacinio skundo argumentams nustatytų reikalavimų.
Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus

argumentus, daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino
ir taikė materialinės teisės normas, nepadarė procesinės teisės normų
pažeidimų, kurie galėtų turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, todėl
tenkinti kasacinius skundus nėra pagrindo, skundžiamas sprendimas nekeistinas. 
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų

skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų

skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą. 
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra

galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos. 
Teisėjai Sigitas Gurevičius
Birutė Janavičiūtė
Egidijus Laužikas
</div>
</div>
</body>
</html>

INFOLEX ID 95121 RegNr 3K-3-36-2009

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

INFOLEX ID 95121 RegNr 3K-3-36-2009

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

<html xmlns:v="urn:schemas-microsoft-com:vml"

<body lang=LT link=blue vlink=blue style='tab-interval:36.0pt'>

<p class=MsoNormal><span style='font-size:12.0pt'>Dokumentas atspausdintas iš

<p class=MsoNormal><span style='font-size:12.0pt'>Kortelė: <o:p></o:p></span></p>

<p class=MsoNormal><b><span style='font-size:12.0pt'>95121_RegNr_3K-3-

<div style='mso-element:para-border-div;border:none;border-bottom:solid windowtext

<p class=MsoNormal style='border:none;mso-border-bottom-alt:solid windowtext .75pt;

<p class=MsoNormal style='border:none;mso-border-bottom-alt:solid windowtext .75pt;

<p style='text-align:justify'>Civilinė byla Nr. 3K-3-36/2009</p>

<p style='text-align:justify'>Procesinio sprendimo kategorija</p>

<p style='text-align:justify'>35.5; 36.1; 52.3 (S)</p>

<p style='text-align:justify'><b>LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS </b></p>

<p style='text-align:justify'><b>N U T A R T I S</b></p>

<p style='text-align:justify'><b>LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU</b></p>

<p style='text-align:justify'><b>2009 m. vasario 9 d.</b></p>

<p style='text-align:justify'>Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų

<p style='text-align:justify'>Teisėjų kolegija</p>

<p style='text-align:justify'>n u s t a t ė :</p>

<p style='text-align:justify'>I. Ginčo esmė</p>

<p style='text-align:justify'>Byloje nagrinėjamas ieškovo UAB „Atkirtos ranga“

<p style='text-align:justify'>Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo: 2 603 461

<p style='text-align:justify'>Atsakovas priešieškiniu prašė: pripažinti, kad

<p style='text-align:justify'>II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų

<p style='text-align:justify'>Vilniaus apygardos teismas įvertinęs šalių viena

<p style='text-align:justify'>Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų

<p style='text-align:justify'>Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Belvilis“ prašo

<p style='text-align:justify'>1. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo

<p style='text-align:justify'>2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai

<p style='text-align:justify'>3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai

<p style='text-align:justify'>Atsiliepimu į atsakovo UAB „Belvilis“ kasacinį

<p style='text-align:justify'>1. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad apeliacinės

<p style='text-align:justify'>2. Šalių rangos sutarties 4.3 ir 8.2.17 punktuose

<p style='text-align:justify'>3. Pirmosios instancijos teismas priimtame

<p style='text-align:justify'>Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Atkirtos ranga“

<p style='text-align:justify'>Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies

<p style='text-align:justify'>Atsiliepimu į ieškovo UAB „Atkirtos ranga“

<p style='text-align:justify'>1. Rangos sutartyje nustatyta atsiskaitymo

<p style='text-align:justify'>2. Ieškovas nesiėmė priemonių kliūtims,

<p style='text-align:justify'>3. Atsakovas viso proceso metu nesutiko nei su

<p style='text-align:justify'>k o n s t a t u o j a :</p>

<p style='text-align:justify'>IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai</p>

<p style='text-align:justify'>Kasaciniuose skunduose keliami teisės normų,

<p style='text-align:justify'><i>Dėl užsakovo teisės sustabdyti atlyginimo už

<p style='text-align:justify'>Kasaciniu skundu ieškovas ginčija teismo

<p style='text-align:justify'>Nagrinėjamu atveju sutarties šalys šia tvarka

<p style='text-align:justify'>Sukūrusi civilinį teisinį santykį, sutartis pagal

<p style='text-align:justify'><i>Dėl netesybų mažinimo ir jų įskaitymo į

<p style='text-align:justify'><span style='background:yellow;mso-highlight:

<p style='text-align:justify'><span style='background:yellow;mso-highlight:

<p style='text-align:justify'><span style='background:yellow;mso-highlight:

<p style='text-align:justify'><span style='background:yellow;mso-highlight:

<p style='text-align:justify'><span style='background:yellow;mso-highlight:

<p style='text-align:justify'>Bylą nagrinėję teismai pripažino, kad šiuo atveju

<p style='text-align:justify'>Laikydamasi prieš tai nurodytos priteisiamų sumų

<p style='text-align:justify'><i>Dėl kitų kasacinio skundo argumentų</i></p>

<p style='text-align:justify'>Pagal CPK <a name="n4_3">353</a><a name="pn4_3"></a>

<p style='text-align:justify'>Atsakovas kasaciniame skunde nurodo, kad jo

<p style='text-align:justify'>Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad

<p style='text-align:justify'>Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus

<p style='text-align:justify'>Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų

<p style='text-align:justify'>n u t a r i a :</p>

<p style='text-align:justify'>Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų

<p style='text-align:justify'>Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra