INFOLEX ID 130129 RegNr 3K-3-339-2009

<html xmlns:v="urn:schemas-microsoft-com:vml"
xmlns:o="urn:schemas-microsoft-com:office:office"
xmlns:w="urn:schemas-microsoft-com:office:word"
xmlns:x="urn:schemas-microsoft-com:office:excel"
xmlns:p="urn:schemas-microsoft-com:office:powerpoint"
xmlns:a="urn:schemas-microsoft-com:office:access"
xmlns:dt="uuid:C2F41010-65B3-11d1-A29F-00AA00C14882"
xmlns:s="uuid:BDC6E3F0-6DA3-11d1-A2A3-00AA00C14882"
xmlns:rs="urn:schemas-microsoft-com:rowset" xmlns:z="#RowsetSchema"
xmlns:b="urn:schemas-microsoft-com:office:publisher"
xmlns:ss="urn:schemas-microsoft-com:office:spreadsheet"
xmlns:c="urn:schemas-microsoft-com:office:component:spreadsheet"
xmlns:odc="urn:schemas-microsoft-com:office:odc"
xmlns:oa="urn:schemas-microsoft-com:office:activation"
xmlns:html="http://www.w3.org/TR/REC-html40"
xmlns:q="http://schemas.xmlsoap.org/soap/envelope/" xmlns:D="DAV:"
xmlns:mt="http://schemas.microsoft.com/sharepoint/soap/meetings/"
xmlns:x2="http://schemas.microsoft.com/office/excel/2003/xml"
xmlns:ois="http://schemas.microsoft.com/sharepoint/soap/ois/"
xmlns:dir="http://schemas.microsoft.com/sharepoint/soap/directory/"
xmlns:ds="http://www.w3.org/2000/09/xmldsig#"
xmlns:dsp="http://schemas.microsoft.com/sharepoint/dsp"
xmlns:udc="http://schemas.microsoft.com/data/udc"
xmlns:xsd="http://www.w3.org/2001/XMLSchema"
xmlns:sub="http://schemas.microsoft.com/sharepoint/soap/2002/1/alerts/"
xmlns:ec="http://www.w3.org/2001/04/xmlenc#"
xmlns:sp="http://schemas.microsoft.com/sharepoint/"
xmlns:sps="http://schemas.microsoft.com/sharepoint/soap/"
xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance"
xmlns:udcs="http://schemas.microsoft.com/data/udc/soap"
xmlns:udcxf="http://schemas.microsoft.com/data/udc/xmlfile"
xmlns:udcp2p="http://schemas.microsoft.com/data/udc/parttopart"
xmlns:m="http://schemas.microsoft.com/office/2004/12/omml" xmlns:st=""
xmlns="http://www.w3.org/TR/REC-html40">
<head>
<meta http-equiv=Content-Type content="text/html; charset=unicode">
<meta name=ProgId content=Word.Document>
<meta name=Generator content="Microsoft Word 15">
<meta name=Originator content="Microsoft Word 15">
<link rel=File-List
href="INFOLEX_ID_130129_RegNr_3K-3-339-2009_files/filelist.xml">
<title>Kasacinės instancijos teismo pranešėjas</title>
<link rel=themeData
href="INFOLEX_ID_130129_RegNr_3K-3-339-2009_files/themedata.thmx">
<link rel=colorSchemeMapping
href="INFOLEX_ID_130129_RegNr_3K-3-339-2009_files/colorschememapping.xml">

<style>

</style>

</head>
<body lang=EN-US link=blue vlink=blue style='tab-interval:36.0pt'>
<div class=WordSection1>
Dokumentas atspausdintas iš teismų praktikos paieškos sistemos INFOLEX.
Praktika (<a href="http://www.teismupraktika.lt/">www.teismupraktika.lt</a>)
<o:p></o:p>
<o:p> </o:p>
Kortelė: <o:p></o:p>
130129_RegNr_3K-3-339/2009<o:p></o:p>

<div style='mso-element:para-border-div;border:none;border-bottom:solid windowtext

1.0pt;
mso-border-bottom-alt:solid windowtext .75pt;padding:0cm 0cm 1.0pt 0cm'>
<a
href="http://www.infolex.lt/tp/130129">http://www.infolex.lt/tp/130129</a><o:p></o:
p>
<o:p> </o:p>
</div>

<div>
<!doctype "- /W3C /DTD 4.0 Transitional ">
Civilinė

byla Nr. 3K-3-339/2009<o:p></o:p>
Procesinio

sprendimo kategorijos: 35.6.1; 41 (S)<o:p></o:p>
LIETUVOS
AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS<o:p></o:p>
N U

T A R T I SLIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU2009

m. liepos 31 d.<o:p></o:p>
Vilnius<o:p></o:p>
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Zigmo Levickio
(kolegijos pirmininkas),<o:p></o:p>
rašytinio

proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo
bankrutuojančios UAB „ Vinukas“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „LCL“
kasacinius
skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2009 m. vasario 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal
ieškovo BUAB „ Vinukas“ ieškinį atsakovams UAB „LCL“, Danske bank A/S (buvęs –
akcinė bendrovė Sampo bankas) dėl sandorio pripažinimo
negaliojančiu.<o:p></o:p>
Teisėjų

kolegija<o:p></o:p>

language:LT'>nustatė:<o:p></o:p>
I.

Ginčo esmė<o:p></o:p>
Šalių

ginčas kilo dėl to, ar yra visos sąlygos actio Pauliana institutui
taikyti, taip pat kokie yra restitucijos taikymo būdas ir apimtis, pripažinus
sutartį negaliojančia.<o:p></o:p>
Ieškovas,

remdamasis CK 6.66 straipsniu, prašė teismo pripažinti negaliojančia 2006 m.
kovo 31 d. jo ir atsakovų sudarytą skolos perkėlimo sutartį. Bylą nagrinėję
teismai nustatė, kad ieškovas ir atsakovas Danske bankas A/S (toliau – bankas)
2003 m. balandžio 24 d. sudarė kredito linijos sutartį, pagal kurią ieškovas
bankui buvo skolingas grąžinti 5 694 258,83 Lt. Dėl blogos ieškovo finansinės
būklės jis ir atsakovai 2006 m. kovo 31 d. sudarė skolos perkėlimo sutartį,
kuria ieškovas atsakovui UAB „LCL“ perkėlė nurodytą skolą pagal kredito linijos
sutartį, kuri ginčijamo sandorio sudarymo metu nebuvo nutraukta, o kredito
grąžinimo terminas nebuvo suėjęs. Pagal nurodytos sutarties 2 straipsnio 2.1
punktą kaip atlyginimą už skolos perkėlimą ieškovas atsakovui UAB „LCL“
perdavė: kilnojamąjį turtą, kurio vertė skolininkų sutarimu buvo 2 mln. Lt
(balansinė vertė – 4 048 660,78 Lt); kilnojamąjį ilgalaikį turtą, kurio vertė
skolininkų sutarimu buvo 686 659,84 Lt (balansinė vertė – 1 056 399 Lt);
reikalavimo teises, kurių vertė skolininkų susitarimu buvo 1 030 784,16 Lt
(tikroji vertė – 1 212 687,25 Lt). Turto kainą nustatė UAB „ Vinukas“ ir UAB
„LCL“, kurie ir inicijavo sandorio sudarymą, o bankas nedalyvavo ją derinant.
Skolos perkėlimo sutarties preambulėje įrašyta, kad UAB „ Vinukas“ finansinė
padėtis blogėja, ji nepajėgia vykdyti visų įsipareigojimų bankui ir kitiems
kreditoriams. Byloje nepateikta duomenų apie sandoriu perleisto turto likvidacinę
kainą. V. M. buvo ieškovo akcininkas ir atsakovo UAB „LCL“ direktorius bei
steigėjas, sandorio sudarymo dieną sulaikytas įtariant padarius nusikalstamas
veikas – sukčiavimą ir turto pasisavinimą (BK 182 straipsnio 2 dalis, 183
straipsnio 2 dalis), nors tą pačią dieną UAB „LCL“ visuotiniame akcininkų
susirinkime atleistas iš pareigų ir nepasirašė ginčijamo sandorio. Kauno
apygardos teismas 2006 m. gegužės 22 d. nutartimi ieškovui iškėlė bankroto
bylą. Atsakovas UAB „LCL“ sumokėjo bankui ieškovo skolą, o iš ieškovo gautą
turtą pardavė, bet byloje nėra duomenų, už kokią kainą. Byloje taip pat nėra
duomenų apie tai, ar atsakovas UAB „LCL“ gavo reikalavimų, perimtų iš ieškovo,
patenkinimą. Bankas prievolės įvykdymo pagrindu išregistravo ieškovo turto
įkeitimą ir atsisakė reikalavimo ieškovui bankroto byloje. <o:p></o:p>
II.

Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties
esmė<o:p></o:p>
Kauno

apygardos teismas 2008 m. gegužės 9 d. sprendimu ieškinį patenkino: pripažino
negaliojančia šalių 2006 m. kovo 31 d. sudarytą skolos perkėlimo sutartį; taikė
restituciją ir ieškovui iš atsakovo Danske banko A/S priteisė 5 205 060,52 Lt,
o iš atsakovo UAB „LCL“ – reikalavimo teises į 1 112 687,25 Lt. Teismas nurodė,
kad ieškovas turi reikalavimo teisę ir ieškinį padavė nepraleidęs ieškinio
senaties termino, nes ieškinį padavė bankroto administratorius, ginantis visų
įmonės kreditorių teises (Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14
punktas), o nuo teismo nutarties iškelti ieškovui bankroto bylą įsiteisėjimo
nėra praėję vienerių metų. Iš ginčijamos sutarties preambulės teismas padarė
išvadą, kad šalys žinojo, jog ieškovo finansinė būklė blogėja ir jis nevykdo
įsipareigojimų bankui bei kitiems kreditoriams. Taip pat, įvertinęs liudytojų
parodymus, kitus byloje surinktus duomenis, teismas konstatavo, kad ieškovas
žinojo, jog ginčijamu sandoriu pažeidžia kitų kreditorių teises, nes jiems
nelieka galimybių patenkinti reikalavimus, įmonės skolos viršija į balansą
įrašyto turto vertę, o po ginčijamo sandorio turto įmonėje nebeliko, jis visas
perduotas atsakovui UAB „LCL“ ir bendrovė 2006 m. kovo mėnesį patyrė beveik 3
mln. Lt nuostolių. Teismas sprendė, kad byloje nepateikta duomenų, jog ieškovas
privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį. Banko argumentus, kad ieškovas privalėjo
sudaryti nurodytą sandorį, nes įkeistas turtas būtų parduotas mažesne
(likvidacine) kaina, teismas atmetė, nes byloje nėra duomenų, buhalterinių
dokumentų apie tai, jog ieškovas atsakovui UAB „LCL“ perdavė turtą didesne už
likvidacinę kainą. Nesant byloje įrodymų, teismas taip pat atmetė antrą banko
argumentą, kad ginčijamą sandorį ieškovas privalėjo sudaryti dėl to, jog,
vėluojant grąžinti kreditą pagal kredito linijos sutartį, bankas galėjo
nutraukti šią sutartį. Teismas konstatavo, kad ginčijamu sandoriu įmonės turtas
akivaizdžiai iššvaistytas ir pažeistos jos kreditorių teisės, nes atsakovo UAB
„LCL“ atstovas, pasirašęs sutartį, pripažino, jog tikėjosi iš sandorio gauti 20
proc. pelno, o sutarta perduodamo turto vertė yra mažesnė už balansinę turto
vertę. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad banko pozicija yra prieštaringa:
bankas teigė, jog jam nebuvo pagrindo nerimauti, kad bus patenkintas ne visas
jo reikalavimas, nes visas įmonės turtas buvo įkeistas bankui. Kita vertus,
neaišku, kaip bankas nustatė, kad ginčijamo turto pakaks jo reikalavimui
patenkinti. Teismas pabrėžė, kad 2006 m. kovo 31 d. bankas iš ieškovo galėjo
reikalauti įvykdyti tik tą kredito linijos sutarties dalį, kuri iki to laiko
nebuvo įvykdyta, nes kredito linijos sutartis nebuvo nutraukta, kredito
grąžinimo terminas nebuvo suėjęs. Teismas sprendė, kad ginčijamo sandorio
sudarymo metu šalys buvo nesąžiningos, nes žinojo apie ieškovo mokumo
sumažėjimą, t. y. apie nemokumą, po sandorio. Šią išvadą teismas pagrindė šalių
išreikšta valia ginčijamo sandorio preambulėje, taip pat ta aplinkybe, kad
atsakovas UAB „LCL“ perėmė turto už 3 717 444 Lt (turto vertė sumažinta 2 600
303,78 Lt), o bankui padengė 5 698 880,41 Lt ieškovo skolą ir tuo, jog pagal CK
6.67 straipsnio 1 dalies 7 punktą atsakovo UAB „LCL“ nesąžiningumas
preziumuojamas, nes tas pats asmuo V. M. buvo UAB „ Vinukas“ akcininkas ir UAB
„LCL“ direktorius bei steigėjas. Nors ginčijamo sandorio sudarymo dieną V. M.
buvo atleistas iš UAB „LCL“ direktoriaus pareigų, buvo sulaikytas įtariamas padaręs
nusikalstamas veikas, susijusias su įmonės veikla. Teismas taikė restituciją
sumokant turto ekvivalentą pinigais. Ieškovui iš atsakovo Danske banko A/S
teismas priteisė 5 205 060,52 Lt (4 048 660,78 + 1 056 399,75 + 100 000) –
atsakovo UAB „LCL“ parduotas turto balansinė vertė, o iš atsakovo UAB „LCL“ –
reikalavimo teises į 1 112 687,25 Lt.<o:p></o:p>
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. vasario 24
d. nutartimi iš dalies patenkino atsakovo Danske banko A/S apeliacinį skundą,
panaikino Kauno apygardos teismo 2008 m. gegužės 9 d. sprendimo dalį, kuria
taikyta restitucija, ir šį klausimą išsprendė iš esmės: ieškovui iš atsakovo
UAB „LCL“ priteisė 623 488,95 Lt; kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Lietuvos apeliacinis teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo motyvais ir
išvadomis dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu,
bet nesutiko su CK 6.145, 6.146 ir 6.147 straipsnių aiškinimu taikant
restituciją. Lietuvos apeliacinis teismas sprendė, kad pirmosios instancijos
teismas pažeidė restituciją reglamentuojančias teisės normas, nes nepasisakė
dėl ieškovo skolos bankui. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, vykdant
restituciją, atsakovui UAB „LCL“ iš banko turėtų būti priteista 5 964 258,83
Lt, kuriuos atsakovas UAB „LCL“ sumokėjo bankui vykdydamas skolos perkėlimo
sutartį. Atsakovas UAB „LCL“ ieškovui turėtų grąžinti perimtą turtą, kurio
bendra vertė – 6 317 747,78 Lt. Lietuvos apeliacinis teismas padarė išvadą, kad
atsakovas UAB „LCL“ turi atlyginti didžiausią perimto turto vertę (perimtų
atsargų 4 048 660,78 Lt balansinę vertę; perimto kilnojamojo ilgalaikio turto 1
056 399,75 Lt balansinę vertę; perimtų reikalavimų 1 212 687,25 Lt vertę), nes
UAB „LCL“ buvo nesąžiningas, turtas ir atsargos yra parduoti, o
bankrutuojančiai UAB „ Vinukas“ grąžinti reikalavimo teises būtų nesąžininga,
neprotinga ir neteisinga. Siekdamas neapsunkinti ieškovo bankroto procedūros,
teismas sprendė, kad ekonomiškiau restituciją taikyti priteisiant ieškovui iš
atsakovo UAB „LCL“ šiam perduoto turto balansinės vertės (6 317 747,78 Lt) ir
ieškovo skolos bankui (5 694 258,83 Lt) skirtumą – 623 488,95 Lt. Šią išvadą
Lietuvos apeliacinis teismas grindė tuo, kad atsakovui UAB „LCL“ grąžinus turto
ekvivalentą pinigais ieškovui, bankroto byloje turėtų būti patvirtintas banko
reikalavimas, kuris turėtų pirmumo teisę prieš kitų kreditorių reikalavimus
būti patenkintas iš ieškovui grąžinto turto, nes šis turėtų būti įkeistas
bankui, kaip kad buvo iki ginčijamo sandorio sudarymo.<o:p></o:p>
III.

Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai
argumentai<o:p></o:p>
Kasaciniu

skundu atsakovas UAB „LCL“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 24 d. nutartį ir
Kauno apygardos teismo 2008 m. gegužės 9 d. sprendimą bei priimti naują
sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:<o:p></o:p>
1.

Kasatorius nurodo, kad teismai pažeidė CPK 185 straipsnį, nes neištyrė visų
bylai svarbių aplinkybių ir neteisingai konstatavo, jog ginčijamas sandoris
pažeidė kreditorių interesus. Kasatoriaus teigimu, teismai, nustatinėdami
kasatoriui perleisto turto vertę, nesivadovavo Turto ir verslo vertinimo
pagrindų įstatymu, nenustatė atsakovui UAB „LCL“ perleisto turto rinkos vertės,
nepagrįstai vadovavosi balansine turto verte. Kasatorius įsitikinęs, kad
teismai privalėjo būti aktyvesni nustatydami atsakovui UAB „LCL“ perleisto
turto rinkos vertę, nes tokiose bylose veikdamas ex officio teismas turi
ne tik teisę, bet ir pareigą savo iniciatyva rinkti įrodymus.<o:p></o:p>

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai konstatavo,
jog ginčijamu sandoriu Danske bankui A/S suteikta pirmenybės teisė prieš kitus
kreditorius, paliekant jam turto įkeitimą. Kasatoriaus vertinimu, apeliacinės
instancijos teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus, ką teismai
turi nustatyti, spręsdami, ar ginčijamu sandoriu, sudarytu prieš bankroto bylos
iškėlimą, kreditoriui suteiktas prioritetas prieš kitus kreditorius (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m.
lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje bankrutuojanti AB „ Rameksta“ v.
V. J. K., byla Nr. 3K-3-573/2005). Kasatorius teigia, kad teismai
nenustatė, kokie kreditoriai turėjo reikalavimo teises ieškovui, taip pat
kreditorių reikalavimų patenkinimo eilės, todėl negalėjo padaryti išvados, jog
ginčijamas sandoris suteikė bankui prioritetą prieš kitus
kreditorius.<o:p></o:p>

Kasatoriaus tvirtinimu, apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 6.193
straipsnio 1 dalį, 6.200 straipsnio 2, 4 dalis, nes neteisingai konstatavo, jog
ieškovas neprivalėjo sudaryti ginčijamos sutarties, nes nebuvo suėjęs galutinis
kredito grąžinimo terminas pagal kredito linijos sutartį. Apeliacinės instancijos
teismas neatsižvelgė į banko nurodytas aplinkybes, kad ieškovas privalėjo
sudaryti skolos perkėlimo sutartį, nes ieškovas pradėjo vėluoti atlikti
mokėjimus bankui ir tai pagal kredito linijos sutarties 51.4, 51.9 punktus
reiškė pažeidimus, kurių pagrindu bankas turėjo teisę nutraukti kredito linijos
sutartį. <o:p></o:p>

Kasatorius nurodo, kad teismai pažeidė CK 6.66 straipsnio 2 dalį, 6.67
straipsnio 1 dalies 7 punktą, nes preziumavo ginčijamo sandorio šalių – ieškovo
ir atsakovo UAB „LCL“ nesąžiningumą, bet neatsižvelgė į tai, jog sandorį UAB
„LCL“ vardu sudarė ne V. M., bet naujai paskirtas UAB „LCL“ vadovas D. V.,
kuris sandorio sudarymo metu nebuvo ieškovo akcininkas. Kasatorius atkreipė
dėmesį į tai, kad V. M. sandorio sudarymo dieną visuotinio akcininkų susirinkimo
buvo atšauktas iš atsakovo direktoriaus pareigų, o iki ginčijamo sandorio
sudarymo buvo suimtas pritaikius kardomąją priemonę. Teismai dėl šių aplinkybių
nepasisakė.<o:p></o:p>

Kasatorius pabrėžė, kad jam perkėlęs pareigą pagrįsti teiginius, jog turtas
įvertintas realiomis kainomis, apeliacinės instancijos teismas neteisingai
perkėlė actio Pauliana sąlygų įrodinėjimo pareigą atsakovui ir pažeidė
CPK 178 straipsnį. Kasatoriaus nuomone, faktą, kad perleisto turto rinkos vertė
buvo didesnė už atsakovo prisiimtą skolą bankui, privalėjo įrodyti ieškovas,
nes jis turėjo duomenis apie turto vertę, o kasatorius tokių
neturėjo.<o:p></o:p>
Kasaciniu

skundu ieškovas BUAB „ Vinukas“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 24 d. nutartį ir
palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2008 m. gegužės 9 d. sprendimą.
Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:<o:p></o:p>

Kasatorius nurodo, kad tik jo bankroto byloje gali būti sprendžiamas klausimas
dėl Danske banko A/S finansinio reikalavimo tenkinimo, bet apeliacinės
instancijos teismas, pažeisdamas bankroto teisės normas (Įmonių bankroto
įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą), pripažino, faktiškai patvirtino ir
patenkino banko reikalavimą ir, taikydamas įskaitymo institutą, nutarė
restituciją taikyti tik dėl 623 488,95 Lt. Kasatorius nurodo, kad toks
įskaitymas prieštarauja CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktui ir kasacinio
teismo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
1997 m. birželio 19 d. konsultacija teismams; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 16 d. nutartis
civilinėje byloje BUAB „ Farmakonas“ v. UAB „ Tamro“, byla Nr.
3K-3-504/2006).<o:p></o:p>
Kasatorius teigia, kad Lietuvos apeliacinis teismas pažeidė CPK 320 straipsnį,
nes peržengė apeliacinio skundo ribas. Kasatorius, nežinodamas, kad byloje bus
nagrinėjama atsakovo Danske banko A/S teisės į finansinį reikalavimą, negalėjo
pateikti teismui šio atsakovo pateikto reikalavimo ir atsisakymo nuo jo.
Kasatorius pabrėžė, kad atsakovas Danske bankas A/S atsisakė finansinio
reikalavimo ieškovo bankroto byloje.<o:p></o:p>

Kasatorius tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą
išvadą, jog kitų kreditorių reikalavimai iš grąžinto turto galėtų būti
tenkinami tik po to, kai būtų patenkintas banko reikalavimas. Kasatorius
pabrėžė, kad reikalavimo pareiškimas bankroto byloje nereiškia, jog
kreditoriaus reikalavimas bus patenkintas, nes kreditorius turi teisę atisakyti
reikalavimo arba atsisakyti savo pirmumo teisės į reikalavimo patenkinimą prieš
kitus kreditorius, be to, bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali jo
nepatenkinti. <o:p></o:p>

Kasatorius nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas restitucijos
klausimą, rėmėsi prielaidomis, jog bankas ateityje turės galimybę reikšti
reikalavimą ir kad šis reikalavimas galėtų būti patenkintas, o kitų kreditorių
reikalavimai galėtų būti tenkinami tik po banko reikalavimo patenkinimo. Dėl
to, kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 331
straipsnio 4 dalyje nustatytą draudimą teismui remtis prielaidomis (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimas Nr.
5).<o:p></o:p>

Kasatorius tvirtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas nepagrįstai pakeitė
restitucijos būdą ir pažeidė CK 6.145 straipsnio 2 dalį, nukrypo nuo kasacinio
teismo praktikos, nes nėra aplinkybių, dėl kurių, pritaikius restituciją, būtų
pažeista šalių pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Kauno
apskrities viršininko administracija v. Kauno rajono savivaldybės
administracija ir kt., byla Nr. 3K-3-41/2009; 2008 m. gruodžio 23 d.
nutartis civilinėje byloje UAB ,,ERP“ v. Valstybinė mokesčių inspekcija prie
Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, byla Nr. 3K-3-583/2008; 2008 m.
lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje L. A. v. Z. V., Kėdainių rajono
1–ojo notaro biuro notarė G. S., byla Nr. 3K-3-505/2008; 2008 m. liepos 14
d. nutartis civilinėje byloje bankrutavusi UAB „Profsąjungų autoūkis“ ir kt.
v. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija ir kt., byla Nr.
3K-3-287/2008). <o:p></o:p>

language:LT'>Atsiliepime
į ieškovo kasacinį skundą atsakovas UAB „LCL“ prašo ieškovo kasacinį skundą
atmesti ir patenkinti atsakovo „LCL“ kasacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas
tokiais argumentais:<o:p></o:p>

Atsiliepime nesutinkamas su ieškovo kasacinio skundo argumentu, kad apeliacinės
instancijos teismas peržengė apeliacinio skundo ribas. Atsiliepime nurodoma,
kad bankas atsisakė reikalavimo teisės bankroto byloje dėl to, kad pagal
ginčijamą sutartį atsakovas UAB „LCL“ sumokėjo už ieškovą šio skolą bankui.
Atsiliepime pabrėžiama, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo aptarti
banko reikalavimo klausimą, nes priešingu atveju būtų pažeistos restitucijos
taisyklės,
nes ginčo šalys būtų grąžintos ne į tą pačią padėtį, t. y. ieškovas neturėtų
įsipareigojimų bankui.<o:p></o:p>

Atsiliepime teigiama, kad Lietuvos apeliacinio teismo argumentas, jog banko
reikalavimas būtų patvirtintas bankroto byloje ir jam atsirastų pirmumo teisė į
reikalavimo patenkinimą iš atsakovo UAB „LCL“ grąžinto turto, yra pagrįstas,
nes bankas turi teisę pareikšti reikalavimą bankroto byloje, pasinaudodamas
proceso atnaujinimo galimybe dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos
aplinkybių.<o:p></o:p>

Atsiliepime nesutinkama su ieškovo kasacinio skundo argumentais, kad
apeliacinės instancijos teismas pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 7 dalies 3
punkte nustatytą draudimą kitam negu bankroto bylą nagrinėjantis teismas
vykdyti bet kokias prievoles, tarp jų ir įskaitymą. Atsiliepime nurodoma, kad
teismas nesprendė banko reikalavimo tenkinimo ir įskaitymo klausimų, nes banko
reikalavimas buvo negaliojantis nutarties priėmimo metu, nes buvo
įvykdytas.<o:p></o:p>

Atsiliepime nesutinkama su ieškovo kasacinio skundo argumentu, kad apeliacinės
instancijos teismo nutartis pagrįsta prielaidomis. Atsakovas UAB „LCL“ teigia,
kad skundžiama teismo nutartis pagrįsta ne prielaidomis, bet teismo
samprotavimais, vidiniu įsitikinimu.<o:p></o:p>

Atsiliepime nurodoma, kad ieškovo kasacinio skundo argumentai dėl restitucijos
taikymo yra nepagrįsti, nes, UAB „LCL“ nuomone, skolos perkėlimo sutartis
neturėjo būti pripažinta negaliojančia ir neturėtų būti sprendžiami
restitucijos klausimai.<o:p></o:p>

į atsakovo UAB „LCL“ kasacinį skundą ieškovas prašo atsakovo kasacinį skundą
atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:<o:p></o:p>

Atsiliepime nesutinkama su atsakovo UAB „LCL“ kasacinio skundo argumentais dėl
perleisto turto vertės. Atsiliepime pabrėžiama, kad UAB „LCL“ turėjo pagrįsti
leistinomis įrodinėjimo priemonėmis aplinkybę, jog tikroji turto rinkos vertė
byloje nenustatyta, tačiau to nepagrindė. Taigi atsakovas neįvykdė įrodinėjimo
pareigos. Dėl šios priežasties ieškovas nurodo, kad taip pat nepagrįstas ir
kitas UAB „LCL“ kasacinio skundo argumentas, jog, neišsiaiškinę tikrosios
ginčijamu sandoriu atsakovui UAB „LCL“ perleisto turto rinkos vertės, teismai
negalėjo padaryti išvados, kad dėl šio sandorio sumažėjo UAB „ Vinukas“ turto
masė ir buvo pažeisti kitų kreditorių interesai.<o:p></o:p>

Atsiliepime prieštaraujama UAB „LCL“ kasacinio skundo argumentui, kad nustatyti
to, jog ginčijamu sandoriu suteiktas prioritetas atsakovui Danske bankui A/S
prieš kitus kreditorius, apeliacinės instancijos teismas negalėjo, nes
nežinoma, kokia eile turi būti vykdomi ieškovo kreditorių reikalavimai.
Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kai kreditorių reikalavimus tvirtina bankroto
bylą nagrinėjantis teismas. Be to, įkeitimu užtikrinti kreditoriaus
reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą,
arba perduodant įkeistą turtą. Ieškovo vertinimu, Kauno apygardos teismas
pagrįstai sprendė, kad ginčijamu sandoriu pažeidžiamos kitų BUAB „ Vinukas“
kreditorių teisės, nes jiems nelieka galimybių patenkinti reikalavimus, nes po
ginčijamo sandorio sudarymo įmonėje nebeliko turto, kuris visas perduotas
atsakovui UAB „LCL“. <o:p></o:p>

Atsiliepime neigiami atsakovo UAB „LCL“ kasacinio skundo argumentai, susiję su
vienos iš sąlygų actio Pauliana ieškiniui taikyti aiškinimu – kad
ieškovas neprivalėjo sudaryti šio sandorio (CK 6.66 straipsnis). Atsiliepime
sutinkama su Kauno apygardos teismo išvadomis, kad ieškovas neprivalėjo
sudaryti ginčijamo sandorio ir kad turtą atsakovui UAB „LCL“ ieškovas perleido
ne už didesnę negu likvidacinė kainą. Be to, atsiliepime atkreipiamas dėmesys į
tai, kad kredito grąžinimo terminas pagal kredito linijos sutartį nebuvo
suėjęs, todėl bankas iš ieškovo galėjo reikalauti įvykdyti tik tą kredito
linijos sutarties dalį, kuri iki to laiko nebuvo įvykdyta.<o:p></o:p>

Atsiliepime nurodoma, kad UAB „LCL“ kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo
CK 6.67 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytos prezumpcijos taikymo yra
nepagrįsti. Atsiliepime pritariama apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad
ginčijamos sutarties šalių nesąžiningumo nepaneigia tai, jog sutartį UAB „LCL
vardu sudarė D. V., bet ne V. M., kuris iki sutarties sudarymo dienos buvo UAB
„ Vinkukas“ akcininkas ir UAB „LCL“ direktorius. Be to, ginčijamos sutarties
preambulėje šalys konstatavo ieškovo nemokumo problemą. Atsiliepime
atkreipiamas dėmesys į tai, kad V. M. atleidimo iš darbo UAB „LCL“ diena yra
paskutinė jo darbo diena (2006 m. kovo 31 d.), todėl negalima teigti, kad dar
prieš ginčijamo sandorio sudarymą V. M. nebegalėjo daryti įtakos sprendimams
priimti. Ieškovo nuomone, bylą nagrinėję teismai padarė pagrįstą išvadą, kad
yra visos sąlygos, būtinos sandoriui pripažinti negaliojančiu (CK 6.66
straipsnis).<o:p></o:p>

į abu kasacinius skundus atsakovas Danske bankas A/S prašo kasacinius skundus
atmesti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį.
Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:<o:p></o:p>

Atsiliepime nurodoma, kad kasatorių argumentai dėl netinkamo restitucijos
taikymo yra atmestini. Atsakovo Danske banko A/S teigimu, apeliacinės
instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir taikė
restituciją, todėl UAB „LCL“ pagrįstai įpareigotas grąžinti naudą, t. y.
perimtos skolos ir atlygio už ją skirtumą – 623 488,65 Lt, bei pagrįstai
atsisakyta iš UAB „LCL“ priteisti visą perleisto turto vertę, o banką pripažinti
BUAB „ Vinukas“ kreditoriumi dėl 5 694 258,83 Lt skolos. Priešingu atveju
turėtų būti atkurta privilegijuota banko, kaip kreditoriaus, padėtis, atkurti
įkeitimai prekių atsargoms, bet šiuo atveju neįmanoma atkurti turto įkeitimo,
t. y. neįmanoma atkurti iki nuginčyto sandorio banko turėtos įkeitimo
kreditoriaus padėties (CK 1.5, 4.201, 4.224, 6.121 straipsniai). Įpareigojus
banką ieškovui grąžinti 5 205 060,52 Lt, ieškovo padėtis nepagrįstai pagerėtų.
Atsiliepime nurodoma Lietuvos apeliacinio teismo praktika, kad netikslingas
restitucijos taikymas privilegijuoto kreditoriaus (turinčio įkeitimu užtikrintą
reikalavimą) atžvilgiu, nes restitucija būtų įvykdyta tik formaliai,
nepagrįstai ir nesąžiningai pabloginant kreditoriaus padėtį (Lietuvos apeliacinio
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis
civilinėje byloje likviduojama uždaroji akcinė bendrovė „ Agrovergas“ v. AB
SEB bankas, byla Nr. 2A-387/2008).<o:p></o:p>

Atsiliepime nurodoma, kad kasaciniuose skunduose apeliacinės instancijos teismo
nutarties neteisėtumas nepagrįstai argumentuojamas naujai nurodomomis ir
tikrovės neatitinkančiomis faktinėmis aplinkybėmis. Atsiliepime teigiama, kad
BUAB „ Vinukas“ kasaciniame teisme nepagrįstai kelia naują aplinkybę, kad
atsakovas Danske bankas A/S tariamai atsisakė reikalavimo ieškovui bankroto
byloje. Tai nesuderinama su CPK 353 straipsnio 1 dalimi. Atsiliepime
pabrėžiama, kad bankas ieškovo bankroto byloje reikalavimo atsisakė tik dėl to,
kad atsakovas UAB „LCL“ įvykdė ieškovo prievolę pagal kredito linijos sutartį
(CK 4.224 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6.117 straipsnis). Atsiliepime
tvirtinama, kad prievolės įvykdymas ir hipotekos (įkeitimo) atsisakymas yra
savarankiški hipotekos (įkeitimo) pasibaigimo pagrindai. Atsakovas Danske
bankas A/S kreipėsi dėl įkeitimų išregistravimo dėl prievolės įvykdymo, bet ne
dėl kitų pagrindų, todėl apeliacinės instancijos teismo išvados, kad įkeitimo
atkurti negalima ir tai neatitiktų ekonomiškumo, protingumo ir teisingumo
kriterijų, yra pagrįstos. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovo interpretacijos dėl
banko reikalavimo nebuvimo yra nepagrįstos, nes pagal Įmonių bankroto įstatymo
26 straipsnį teismas turi teisę tikslinti kreditorių reikalavimus iki bankroto
bylos pabaigos. Be to, Danske banko A/S vertinimu, pagal Įmonių bankroto
įstatymo 26 straipsnį banko pranešimas nelaikytinas atsisakymu nuo reikalavimo,
nes kreditorių reikalavimai šioje stadijoje dar nebuvo patvirtinti, t. y. banko
pranešimas laikytinas atsisakymu nuo prašymo nagrinėjimo, bet ne nuo
reikalavimo apskritai. Kadangi visiška restitucija ( restitutio in integrum)
šiuo atveju negalima, nes negalima grąžinti įkeitimo kreditoriaus į pradinę
padėtį, tai nepagrįsti BUAB „ Vinukas“ argumentai dėl jo teisės teikti įrodymus
apie banko reikalavimo atsisakymą suvaržymo.<o:p></o:p>

Atsiliepime tvirtinama, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis atitinka
materialinės ir proceso teisės normas. Atsakovas Danske bankas A/S teigia, kad
kasacine tvarka skundžiama teismo nutartis pagrįsta ne prielaidomis, bet
faktais: pripažintos negaliojančia sutarties sudarymo metu bankas buvo
privilegijuotas kreditorius, turintis įkeitimu užtikrintą reikalavimą; įkeitimo
sandoriai nebuvo ginčijami; kitų ieškovo kreditorių reikalavimai iš bankui
įkeisto turto negalėtų būti tenkinami. Atsiliepime nurodoma, kad BUAB „
Vinukas“, priešingai, savo argumentus grindžia prielaidomis ir klaidingomis
interpretacijomis, jog banko reikalavimas bankroto byloje galbūt nebūtų
patenkintas. <o:p></o:p>

Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad bankui neturėtų būti taikomos
tokios sandorio negaliojimo pasekmės, kurios neturi nieko bendra su teisine
banko padėtimi, buvusia iki sandorio sudarymo. Bankas tik davė sutikimą skolai
perkelti (CK 6.116 straipsnio 1 dalis), nesiekė sau naudos ir nėra susijęs nei
su BUAB „ Vinukas“, nei su UAB „LCL“. Atsiliepime pabrėžiama, kad bankas iš
karto po reikalavimo patenkinimo atsisakė reikalavimo BUAB „ Vinukas“ bankroto
byloje, todėl nepiktnaudžiavo CK 6.117 straipsnyje nustatyta teise išlaikyti
įkeitimą.<o:p></o:p>

Atsiliepime nurodoma, kad nagrinėjamu atveju taikant restituciją atlyginta
didžiausia žinoma turto vertė (CK 6.147 straipsnio 2 dalis). Be to, pagal
apeliacinės instancijos teismo nutartį ieškovas atgavo viską, kas buvo perduota
pagal nuginčytą sandorį. Įkeitimu užtikrintos skolos bankui atkūrimas neatkurtų
ieškovo interesų daugiau, negu atkurta apeliacinės instancijos teismo
nutartimi.<o:p></o:p>

kolegija <o:p></o:p>

language:LT'>konstatuoja:<o:p></o:p>
IV.
Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai<o:p></o:p>
Dėl

actio Pauliana instituto aiškinimo<o:p></o:p>
Actio Pauliana
yra specialus, su sutarčių laisvės principo ribomis susijęs kreditoriaus teisių
gynimo būdas, kurio poreikis nulemtas siekio užkirsti kelią galimam skolininko
piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu
prisiimtų pareigų kreditoriui įvykdymą. Teismai, taikydami actio Pauliana
institutą, turi siekti ne tik apsaugoti kreditoriaus teises, bet ir užtikrinti
kreditoriaus, skolininko bei jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų
pusiausvyrą. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti
skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu
šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar
turėjo žinoti ( actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises,
jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba, būdamas nemokus, suteikia
pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.
Taigi actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo
nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu
mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo
patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje
byloje bankrutuojanti AB „Litimpeks bankas“ v. UAB „Pajūrio paslaptys“ ir
kt., byla Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje
P.
G. A. v. G. Ž., byla Nr. 3K-3-424/2003). Sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio
ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą
jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius
galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis
civilinėje byloje AB Turto bankas v. bankrutuojanti AB „Rimeda“ ir kt.,
byla Nr. 3K-3-201/2001; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje VĮ
Valstybės turto fondas v. UAB „ Cetarium“ ir kt., byla Nr. 3K-3-
17/2006).<o:p></o:p>
Actio Pauliana
instituto taikymo sąlygos yra šios: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir
galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti
kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas;
4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo
nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis
kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį
dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į
perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam
reikalavimui patenkinti
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008
m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje bankrutuojanti UAB „ Multiimpex“
v. UAB „ Eneka“, UAB „ Bendida“, byla Nr. 3K-3-587/2008).<o:p></o:p>
Pagal Įmonių bankroto įstatymo 11
straipsnį bankrutuojančios įmonės administratorius yra įpareigotas atstovauti
visų įmonės kreditorių interesams. Taigi, gindamas visų bankrutuojančios įmonės
kreditorių interesus, jos administratorius turi teisę pareikšti Pauliano
ieškinį CK 6.66 straipsnio pagrindu. Byloje nustatyta, kad nagrinėjamu atveju susidarė būtent nurodyta
situacija, kai visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesais ieškinį pareiškė
bankrutuojančios įmonės administratorius. Be to, ginčijamo sandorio sudarymo
metu įmonės kreditoriai turėjo galiojančias reikalavimo teises, nes šį faktą
patvirtina teismų nustatytos aplinkybės, įvertinus ginčijamos sutarties
preambulę ir UAB „ Vinukas“ 2006 m. sausio 1 d. turto balansą. Dėl to teisėjų
kolegija laiko nepagrįstu kasatoriaus UAB „LCL“ kasacinio skundo argumentą, kad
teismai nenustatė, kokie kreditoriai turėjo reikalavimo teises
ieškovui.<o:p></o:p>
Kitas

kasatoriaus UAB „LCL“ argumentas, kad ginčijamu sandoriu nesuteiktas
prioritetas bankui prieš kitus kreditorius, taip pat visiškai nepagrįstas.
Ginčijamas sandoris pažeidė kitų kreditorių interesą į visišką savo reikalavimų
patenkinimą, nes byloje nustatyta, kad po šio sandorio UAB „ Vinukas“ neteko
didelės
vertės savo turto. Be to, atsakovui UAB „LCL“ perleista ieškovo BUAB „ Vinukas“
skola ir turto vertė gerokai skyrėsi, t. y. ieškovas prarado 623 488,95 Lt
daugiau turto, negu buvo atleistas nuo skolos bankui. Dėl to po ginčijamos
sutarties ieškovo turto ir įsipareigojimų santykis pasikeitė, nes ieškovo turto
sumažėjo daugiau, negu buvo sumažinti jo įsipareigojimai. Atsižvelgdama į šias
teismų nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai padarė
teisingą ir pagrįstą išvadą, kad ginčo sutartimi buvo sumažintos kitų ieškovo
kreditorių galimybės visiškai ar iš dalies patenkinti savo kreditorinius
reikalavimus.<o:p></o:p>

kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju skolininkas neprivalėjo sudaryti
ginčijamos sutarties, nes iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog galutinis
kredito grąžinimo terminas pagal ieškovo ir banko sudarytą kredito linijos
sutartį suėjo tik po aštuonių mėnesių po ginčijamos sutarties
sudarymo.<o:p></o:p>

language:LT'>Kasatoriaus
UAB „LCL“ kasaciniame skunde taip pat ginčijama bylą nagrinėjusių teismų
išvada, kad 2006 m. kovo 31 d. skolos perkėlimo sutarties šalys buvo
nesąžiningos. Sąžiningumas
konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui
gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje
situacijoje asmenys veikia. Tokiu atveju turi būti nustatinėjami faktai,
patvirtinantys skolininko nesąžiningumą, kurį būtina įrodyti ne galimomis
prielaidomis, o konkrečiais faktais. Teisės klausimas yra tai, ar teisingai
aiškinamas sąžiningumas atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, kai
skolininkas, pažeisdamas kreditoriaus interesus, perleido turtą.
Pažymėtina, kad CK 6.67 straipsnyje nustatyta nesąžiningumo prezumpcija, pagal
kurią preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo
nesąžiningos, jeigu: įvykdymo, kurį pagal tą sandorį turėjo atlikti
skolininkas, vertė žymiai viršija kitos sandorio šalies pateiktą įvykdymą
(priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija) (CK 6.67 straipsnio 4 punktas);
sandoris sudarytas dėl skolos, kurios mokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs,
mokėjimo (CK 6.67 straipsnio 5 punktas); skolininkas – juridinis asmuo sudarė
sandorį su kitu juridiniu asmeniu, kurį skolininkas kontroliuoja, arba kai
vienos iš sandorio šalių vadovas ar valdymo organo narys yra asmuo, tiesiogiai
ar netiesiogiai, vienas ar kartu su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar
artimaisiais giminaičiais turintis nuosavybės teise mažiausiai penkiasdešimt
procentų kito juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.) arba abiejų
juridinių asmenų akcijų (pajų, įnašų ir pan.) (CK 6.67 straipsnio 7 punktas).
Nurodytais atvejais nesąžiningumo prezumpciją privalo paneigti atsakovai ir,
remdamiesi konkrečiomis įrodinėjimo priemonėmis, įrodyti savo sąžiningumą. Iš
nagrinėjamoje byloje teismų nustatytų aplinkybių ginčijamos sutarties šalių
nesąžiningumas yra akivaizdus. 2006 m. kovo 31 d. skolos perkėlimo sutarties
preambulėje šalys nurodė, kad ieškovas turi finansinių sunkumų, nevykdo
įsipareigojimų kreditoriams. Taigi tuo šalys patvirtino, kad joms yra žinoma,
jog ieškovo finansinė būklė 2005 metų pabaigoje pablogėjo ir toliau blogėja,
jis nepajėgia vykdyti įsipareigojimų bankui bei sutarčių su kreditoriais ir tai
leidžia daryti išvadą, kad šalims buvo žinoma, kad sandoris sukels skolininko
nemokumą, kas, beje, ir atsitiko teismui 2006 m. vasario 22 d. iškėlus bankroto
bylą. Sandoriu taip pat perkelta skola, kurios mokėjimo terminas, kaip jau buvo
nurodyta, dar nebuvo suėjęs. Šalių nesąžiningumą, kaip nustatė teismas,
patvirtino ir tai, kad pagal ginčijamą sutartį UAB „LCL“ turto perėmė už 3 717
444 Lt (jo balansinė vertė buvo -6 317 747,78 Lt), o atsakovas ieškovės skolą
padengė 5 698 880,41 Lt sumai, t. y. atsakovas perėmė turto beveik už 2 mln. Lt
mažiau nei prisiėmė įsipareigojimų pagal ginčijamą sutartį ir vėliau
įsipareigojimą bankui įvykdė ir dar, kaip nurodė atsakovas, jis tikėjosi
uždirbti 20 procentų pelno, realizavus perimtas iš ieškovo prekes. Be to, kaip
nustatė bylą nagrinėję teismai, iki sandorio sudarymo ieškovo akcininkas V. M.
buvo atsakovo „LCL“ direktorius ir jis yra UAB „LCL“ steigėjas , nors jis
sutarties sudarymo dieną buvo suimtas dėl įtarimo padarius nusikalstamas
veikas, tačiau jis dar buvo įmonės direktorius ir akcininkas. V. M. buvo
sulaikytas įtariant padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio
2 dalyje (sukčiavimas) ir 183 straipsnio 2 dalyje (turto pasisavinimas), t. y.
už veikas, susijusias su įmonės veikla. Taigi nagrinėjamo ginčo atveju teismų
išvada dėl skolos perkėlimo sutarties šalių nesąžiningumo yra teisinga, nes
nustatytos net trys nesąžiningumo prezumpcijos galiojimo aplinkybės (CK 6.67
straipsnio 4, 5, 7 punktai), o atsakovai savo sąžiningumo neįrodė.
<o:p></o:p>

kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nesąžiningumo prezumpcijai taikyti
pakanka, jog būtų bent viena CK 6.67 straipsnyje įtvirtinta aplinkybė, o
nagrinėjamoje byloje nustatytos net trys nesąžiningumo prezumpcijos, kurios
atsakovo nebuvo nuginčytos.<o:p></o:p>
Remdamasi

tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai
teisingai aiškino ir taikė CK 6.66 straipsnį bei nenukrypo nuo Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo suformuluotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos , nes
byloje nustatė visas būtinas sąlygas actio Pauliana institutui taikyti,
todėl kasatoriaus UAB „LCL“ kasacinis skundas netenkinamas.<o:p></o:p>

restitucijos taikymoKasatorius

BUAB „ Vinukas“ nesutinka su apeliacinės instancijos teismo taikytu
restitucijos būdu ir prašo palikti pirmosios instancijos teismo taikytą
restitucijos
būdą. <o:p></o:p>
CK

6.145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išimtiniais atvejais teismas gali
pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo
vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai
pagerėtų. CK 6.146 straipsnyje nustatyta bendroji taisyklė, kad restitucija
taikoma natūra. Kai restitucija natūra neįmanoma (pvz., daiktas žuvo) arba
sukeltų didelių nepatogumų šalims, ji atliekama sumokant ekvivalentą pinigais.
Taigi restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios
bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme
nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios
bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G.
ir kt. v. antstolė R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009). Vadovaujantis CK
6.146 straipsniu, kai grąžinimas natūra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl
sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę
pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir
teisingumo kriterijams. Taigi, taikydamas restituciją, teismas turi nustatyti,
ką kiekviena šalis gavo pagal sandorį, kuris pripažintinas negaliojančiu
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009
m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje M. A. K. v. V. Z., byla Nr.
3K-3-278/2009). <o:p></o:p>
CK 6.66 straipsnio 4, 5 dalyse
įtvirtintos specialiosios teisės normos, kuriose nustatyti restitucijos
ypatumai: 1) actio Pauliana instituto tikslas – ne sandorio pripažinimas
negaliojančiu, bet kreditoriaus teisėtų interesų patenkinimas; 2) sandoris
pripažįstamas negaliojančiu trečiojo asmens–kreditoriaus, o ne sandorio šalies
reikalavimu; 3) CK 6.66 straipsnio 4 dalyje nustatytos kitos teisinės pasekmės.
Pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia
teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu
pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių
pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į
perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas (CK 6.66
straipsnio 4 dalis). Sandorius pripažinus negaliojančiais CK 6.66 straipsnyje
nustatytais pagrindais, jų negaliojimo teisinės pasekmės nustatomos teismo
sprendimu pritaikius restituciją tokia apimtimi, kiek tai reikalinga kreditorių
teisių pažeidimui pašalinti
(CK 6.66 straipsnio 4 dalis, 6.145 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis
civilinėje byloje BUAB ,,Spaudos magnatai“ v. UAB ,,Sekundės redakcija“,
byla Nr. 3K-3-176/2008). Tais
atvejais, kai grąžinimas natūra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties
dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu
toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo
kriterijams.<o:p></o:p>

language:LT'>Nagrinėjamoje
byloje, ginčijamą skolos perkėlimo sutartį pripažinęs negaliojančia, pirmosios
instancijos teismas priteisė kasatoriui BUAB „ Vinukas“ iš banko 5 205 060,52
Lt, t. y. parduoto turto balansinę vertę, o iš kasatoriaus UAB „LCL“ –
reikalavimo teises į 1 112 687,25 Lt. Apeliacinės instancijos teismas
restitucijos klausimą išsprendė kitaip ir priteisė kasatoriui BUAB „ Vinukas“
iš kasatoriaus UAB „LCL“ 623 488,95 Lt, t. y. pagal nuginčytą skolos perkėlimo
sutartį perduoto turto (įskaitant ir reikalavimo teisių) balansinės vertės ir
skolos bankui skirtumą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nė vienas
teismas netaikė visiškos restitucijos natūra ( restitutio in integrum),
bet pakeitė restitucijos būdą. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad pagal
skolos perkėlimo sutartį kasatorius BUAB „ Vinukas“ perkėlė kasatoriui UAB
„LCL“ savo piniginę prievolę bankui, kurios įvykdymas užtikrintas įkeitimu, o
kasatorius UAB „LCL“ grąžino kasatoriaus BUAB „ Vinukas“ skolą bankui ir šis
panaikino skolininko turto įkeitimą. Taigi taikant visišką restituciją natūra
šiuo atveju šalys į pradinę padėtį turėtų būti grąžinamos taip: kasatoriui UAB
„LCL“ iš banko priteisiant 5 694 258,83 Lt; atkuriant banko naudai skolininko
BUAB „ Vinukas“ turto įkeitimą; nustatant kasatoriaus BUAB „ Vinukas“ 5 694 258,83
Lt skolą bankui; priteisiant kasatoriui BUAB „ Vinukas“ iš kasatoriaus UAB
„LCL“ pagal 2006 m. kovo 31 d. skolos perkėlimo sutartį šiam perduotą turtą – 1
056 399 Lt vertės ilgalaikį turtą, 4 048 660,78 Lt vertės atsargas bei
reikalavimo teises į 1 212 687,25 Lt.Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad
nagrinėjamos bylos situacijoje negalima taikyti visiškos restitucijos natūra,
nes pagal byloje nustatytus duomenis kasatoriaus UAB „LCL“ gautas turtas yra
parduotas ir nežinoma jo pardavimo kaina. Dėl šios priežasties Lietuvos
apeliacinis teismas padarė pagrįstą išvadą, kad neįmanoma atkurti nurodyto
turto įkeitimo, užtikrinant BUAB „ Vinukas“ skolos bankui grąžinimą (CK 1.5,
4.201, 4.224, 6.121 straipsniai). Be to, byloje nenustatyta, kiek kasatoriui UAB
„LCL“ perleistų reikalavimų ir kokia apimtimi yra patenkinta, taip pat ar iš
viso yra galimybių patenkinti šiuos reikalavimus. Taigi, grąžinus kasatoriui
BUAB „ Vinukas“ tokio pobūdžio reikalavimo teises, kurių neįmanoma įvykdyti ir
kai nežinoma, ar jos bus visiškai patenkintos, dėl negaliojančia pripažintos
sutarties šalių nesąžiningumo nukentėtų bankrutuojančios įmonės kreditorių
interesai. Teisėjų kolegija laiko pagrįsta apeliacinės instancijos išvadą, kad
nagrinėjamu atveju susidarė išimtinis atvejis, kai teismas gali pakeisti
restitucijos būdą CK 6.145 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes restitucija natūra
neįmanoma (CK 6.146 straipsnis). Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje
byloje restitucija, pagal kurią kasatoriui BUAB „ Vinukas“ iš kasatoriaus UAB
„LCL“ priteisiamas 623 488,95 Lt ekvivalentas pinigais, lygus pagal skolos
perkėlimo sutartį netekto turto balansinės vertės (įskaitant ir reikalavimo
teisių vertę, iš viso – 6 317 747,38 Lt) ir perkeltos 5 694 258,83 Lt skolos
skirtumui, labiausiai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus
bei ekonomiškumo principą. Pabrėžtina, kad nagrinėjamoje situacijoje taikant
tokį restitucijos būdą atlyginta didžiausia žinoma turto vertė – balansinė
turto vertė, nes byloje nėra duomenų apie dar didesnę vertę (CK 6.147
straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad netgi jeigu ir būtų
galimybė atkurti kasatoriaus BUAB „ Vinukas“ ir banko kreditavimo civilinius
teisinius santykius ir bankui turto įkeitimu užtikrintą skolininko prievolės
įvykdymą,
vis tiek BUAB „ Vinukas“ bankroto byloje kitų kreditorių reikalavimai iš
grąžinto turto galėtų būti tenkinami tik prieš tai patenkinus banko reikalavimą
(Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnis). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad
apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertinimo faktines bylos aplinkybes,
teisingai taikė restituciją, nepažeisdamas ją reglamentuojančių teisės normų
(CK 6.145–6.153 straipsniai). <o:p></o:p>

kolegija laiko nepagrįstu kasatoriaus BUAB „ Vinukas“ kasacinio skundo
argumentą, kad Lietuvos apeliacinis teismas pažeidė CPK 320 straipsnį,
reglamentuojantį bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas, nes
išsprendė atsakovo Danske banko A/S Lietuvos filialo teises į finansinį
reikalavimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas
atsižvelgdamas į tai, kad dėl restitucijos taikymo vienos iš šalių padėtis gali
nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėti, o kitos pagerėti (CK 6.145 straipsnio 2
dalis), pasirinko nurodytą restitucijos būdą, atsižvelgdamas į įstatymo
reikalavimus ir konkrečias bylos aplinkybes, ir taikydamas restituciją teismas
kartu išsprendė tarpusavio finansinių reikalavimų įskaitymo klausimą. Pirmosios
instancijos teismas restituciją nemotyvuodamas taikė tik tarp ieškovo ir banko
ir priteisė iš banko 5 205 060,52 Lt ieškovo naudai, t. y. sumą, kurią sudaro
pagal teismo pripažintą negaliojančia sutartį UAB „LCL“ perduoto turto
balansinė vertė, tačiau pirmosios instancijos teismas iš viso neatsižvelgė į
tai, kad bankas pagal pripažintą negaliojančia sutartį prekių iš viso negavo ir
todėl negali grąžinti to, ko negavo (CK 6.145 straipsnis) bei neįvertino ir tos
aplinkybės, kad UAB „LCL“ įvykdytas skolos sumokėjimas bankui įvykdytas ir nėra
pripažintas negaliojančiu, todėl restitucijos taikymas šio mokėjimo atveju
negali būti laikomas apeliacinio skundo ribų peržengimu (CPK 320 straipsnio 1
dalis), nes restituciją taiko teismas ir, atsižvelgęs į byloje reikšmingas
aplinkybes, turi teisę parinkti restitucijos būdą, todėl šioje byloje banko
atžvilgiu restitucija galėjo būti taikoma tik tiek, kiek tai susiję su banko
reikalavimo atstatymu į buvusią iki skolos perkėlimo sutarties sudarymo padėtį.
Kaip jau minėta, patenkinus kasatoriaus prašymą ir palikus galioti pirmosios
instancijos teismo sprendimą dėl restitucijos taikymo ieškovas gautų tai, ko
niekada nebuvo perdavęs - 5 205 060,52 Lt, dėl to ieškovo padėtis nepagrįstai
pagerėtų, o banko nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų (CK 6.145 straipsnio 2
dalis). Bankas buvo ieškovo 5 694 256,83 Lt kreditorius, o ne ieškovas banko
kreditoriumi, todėl kreditorius negali likti skolingas buvusiajam skolininkui
(CK 6.121 straipsnio 1 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai
vadovaudamasis ekonomiškumo, protingumo ir teisingumo kriterijais netaikė visiškos
restitucijos, nes, taikant visišką restituciją, kurios netaikė ir pirmosios
instancijos teismas, turėtų būti atkurta banko kaip kreditoriaus padėtis,
atstatyti įkeitimai prekių atsargoms, kas iš viso nebuvo įmanoma. Teismai
byloje nurodė, kad nuginčijus sutartį perleisto turto nėra galimybių grąžinti
natūra, todėl galimas tik ekvivalento sumokėjimas pinigais (CK 6.146
straipsnis), nėra galimas ir turto įkeitimo atstatymas, tai yra banko turėtos
įkeitimo kreditoriaus padėties atstatymas (CK 4.201, 4.224 straipsniai). Iš
bylos duomenų matyti, kad apeliaciniame skunde buvo keliamas restitucijos
taikymo klausimas, be to, atsiliepime į atsakovo Danske bank A/S apeliacinį
skundą kasatorius pateikė argumentus, susijusius su banko reikalavimo teise,
kuri buvo patenkinta 2006 m. kovo 31 d. skolos perkėlimo sutartimi. Dėl to
kasatorius BUAB „ Vinukas“ kasaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad nežinojo
apie tai, jog byloje teismas pasisakys dėl banko reikalavimo teisės. Taigi
laikytina, kad apeliacinės instancijos teismas pakeisdamas restitucijos būdą
neperžengė apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 1
dalis).<o:p></o:p>

BUAB „ Vinukas“ kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas
pažeidė bankroto teisės normas (Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies
3 punktą), nes pripažino, faktiškai patvirtino ir patenkino banko reikalavimą
ir, taikydamas įskaitymo institutą, nutarė restituciją taikyti tik dėl 623
488,95 Lt, nors tai padaryti gali tik bankroto bylą nagrinėjantis teismas ir
tik bankroto byloje. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šis kasatoriaus BUAB „
Vinukas“ argumentas nepagrįstas. Įmonių bankroto 10 straipsnio 7 dalies 3
punkte nustatyta, kad draudžiama vykdyti visas finansines prievoles,
neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių
ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar
ne ginčo tvarka; nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles,
tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą,
skaičiavimas; negali būti nustatoma priverstinė hipoteka; įmonės kolektyvinės
sutarties galiojimas ribojamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka.
Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas netaikė
restitucijos natūra, pakeitė restitucijos būdą ir taikė restituciją tiek, kiek
actio
Pauliana pagrindu pripažinta skolos perkėlimo sutartimi buvo pažeisti BUAB
„ Vinukas“ kreditorių interesai. Taikant restituciją nebuvo atkurta kasatoriaus
BUAB „ Vinukas“ skola bankui ir šio reikalavimas nebuvo įskaitytas po bankroto
bylos skolininkui iškėlimo, nes bankroto bylos iškėlimo momentu ar vėliau
neegzistavo priešpriešinių vienarūšių reikalavimų (CK 6.130 straipsnis) ir
klausimus dėl tarpusavio skolų išsprendė ne prievolės šalys, o teismas
vadovaudamasis CK 6.221 ir 6.222 straipsnių nuostatomis parinkdamas
restitucijos būdą atitinkantį ginčo šalių interesus.<o:p></o:p>

kasaciniame skunde nurodydamas, kad bankas atsisakė savo kreditorinio
reikalavimo tvirtinimo bankroto byloje, įrodinėja naujas aplinkybes, kurios
nebuvo nagrinėjamos tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos
teismuose, o kasacinis teismas yra saistomas teismų nustatytų aplinkybių (CPK
353 straipsnio 1 dalis). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad bankas prašymo
dėl reikalavimo tvirtinimo atsisakė tik dėl UAB „LCL“ atlikto prievolės
įvykdymo ir pats prašymas dėl reikalavimo patvirtinimo buvo pateiktas tik
turint tikslą tinkamai įgyvendinti įkaito turėtojo teises, likusias po trišalės
skolos perkėlimo sutarties sudarymo, ir reikalavimo buvo atsisakyta nedelsiant
po faktinio atsiskaitymo(CK 4.224 straipsnio 1 dalies 1
punktas).<o:p></o:p>
Kiti

kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus argumentai nedaro įtakos
kasacine tvarka skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties
teisėtumui, yra išvestiniai iš argumentų, kurie nagrinėti šioje byloje, todėl
dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.<o:p></o:p>

bylinėjimosi išlaidųBylą

nagrinėjant kasaciniame teisme, valstybė patyrė 55,65 Lt bylinėjimosi išlaidų,
susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tai patvirtina Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2009 m. liepos 23 d. pažyma. Kadangi
abu kasaciniai skundai atmetami, vienas kasatorius BUAB „ Vinukas“ yra pagal
CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą yra atleistas nuo visų bylinėjimosi išlaidų
mokėjimo ir iš jo bylinėjimosi išlaidos valstybei neišieškomos (CPK 96
straipsnio 1 dalis), tai visos patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos
valstybei iš kito kasatoriaus UAB „LCL“, kuris neatleistas nuo jų mokėjimo (CK 96
straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).<o:p></o:p>
Skundžiamą

apeliacinės instancijos teismo nutartį paliekant nepakeistą ir atmetant abu
kasacinius skundus, netenkintinas kasatoriaus BUAB „ Vinukas“ prašymas iš UAB
„LCL“ priteisti 4760 Lt bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į kasatoriaus UAB
„LCL“ kasacinį skundą surašymą. Iš abiejų kasatorių atsakovo Danske banko A/S
naudai priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnis).
Paduodamas atsiliepimą į kasacinius skundus, bankas patyrė 3570 Lt išlaidų už
atsiliepimo į kasacinius skundus surašymą. Atsižvelgdama į Lietuvos advokatų
tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2
d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose
priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę
pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.14 papunktį, pagal kurį už atsiliepimo
į vieną kasacinį skundą surašymą rekomenduojama priteisti 2 minimalių mėnesinių
algų dydžio atlyginimą (1600 Lt), teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo
Danske banko A/S prašoma priteisti suma už atsiliepimo į du kasacinius skundus
surašymą yra per didelė, todėl mažintina, iš abiejų kasatorių lygiomis dalimis
atsakovo Danske banko A/S naudai priteistina po 1500 išlaidų advokato pagalbai
apmokėti.<o:p></o:p>

Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,vadovaudamasi CPK
93 straipsniu, 96 straipsnio 1, 2 punktu, 98 straipsniu, 359 straipsnio 1
dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,<o:p></o:p>
language:LT'>nutaria:<o:p></o:p>

apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. vasario 24
d. nutartį palikti nepakeistą.<o:p></o:p>
Atsakovui

Danske bankui A/S, veikiančiam per Danske banko A/S Lietuvos filialą (juridinio
asmens kodas 301694694), iš ieškovo BUAB „ Vinukas“ (juridinio asmens kodas
135468337) ir atsakovo UAB „LCL“ (juridinio asmens kodas 135978895) priteisti
po 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus) išlaidų advokato pagalbai už
atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą.<o:p></o:p>
Priteisti

valstybei iš atsakovo UAB „LCL“ (juridinio asmens kodas 135978895) 55,65 Lt
(penkiasdešimt penkis litus 65 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su
procesinių dokumentų įteikimu, patirtų kasaciniame teisme.<o:p></o:p>
Ši

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja
nuo priėmimo dienos. <o:p></o:p>

language:LT'>Teisėjai<o:p></o:p>
Dangutė

Ambrasienė<o:p></o:p>
Egidijus

Laužikas<o:p></o:p>
Zigmas

Levickis<o:p></o:p>
</div>
</div>
</body>
</html>

INFOLEX ID 130129 RegNr 3K-3-339-2009

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

INFOLEX ID 130129 RegNr 3K-3-339-2009

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

<html xmlns:v="urn:schemas-microsoft-com:vml"

<body lang=EN-US link=blue vlink=blue style='tab-interval:36.0pt'>

<p class=MsoNormal><span lang=LT style='font-size:12.0pt;mso-ansi-language:

<p class=MsoNormal><span lang=LT style='mso-ansi-

<p class=MsoNormal><span lang=LT style='font-size:12.0pt;mso-ansi-language:

<p class=MsoNormal><b><span lang=LT style='font-size:12.0pt;mso-ansi-language:

<p class=MsoNormal><span lang=LT style='mso-ansi-

<div style='mso-element:para-border-div;border:none;border-bottom:solid windowtext

<p class=MsoNormal style='border:none;mso-border-bottom-alt:solid windowtext .75pt;

<p class=MsoNormal style='border:none;mso-border-bottom-alt:solid windowtext .75pt;

<p class=MsoNormal><span lang=LT style='mso-ansi-

<!doctype "- /W3C /DTD 4.0 Transitional ">

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='mso-ansi-language:LT'>Civilinė

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='mso-ansi-language:LT'>Procesinio

<p style='text-align:justify'><b><span lang=LT style='mso-ansi-

<p style='text-align:justify'><b><span lang=LT style='mso-ansi-language:LT'>N U

<p style='text-align:justify'><b><span lang=LT style='mso-ansi-

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='mso-ansi-language:LT'>2009

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='mso-ansi-

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='mso-ansi-language:LT'>rašytinio

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='mso-ansi-language:LT'>Teisėjų

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='mso-ansi-

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='mso-ansi-language:LT'>I.

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='mso-ansi-language:LT'>Šalių

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='mso-ansi-language:LT'>Ieškovas,

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='mso-ansi-language:LT'>II.

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='mso-ansi-language:LT'>Kauno

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='mso-ansi-language:LT'>III.

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='mso-ansi-language:LT'>Kasaciniu

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='mso-ansi-language:LT'>1.

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='mso-ansi-language:LT'>2.

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='mso-ansi-language:LT'>3.

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='mso-ansi-language:LT'>4.

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='mso-ansi-language:LT'>5.

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='mso-ansi-language:LT'>Kasaciniu

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='mso-ansi-language:LT'>1.

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='mso-ansi-language:LT'>3.

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='mso-ansi-language:LT'>4.

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='mso-ansi-language:LT'>5.

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='mso-ansi-

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='mso-ansi-language:LT'>1.

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='mso-ansi-language:LT'>2.

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='mso-ansi-language:LT'>3.

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='mso-ansi-language:LT'>4.

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='mso-ansi-language:LT'>5.

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='mso-ansi-

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='mso-ansi-language:LT'>1.

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='mso-ansi-language:LT'>2.

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='mso-ansi-language:LT'>3.

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='mso-ansi-language:LT'>4.

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='mso-ansi-

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='mso-ansi-language:LT'>1.

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='mso-ansi-language:LT'>2.

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='mso-ansi-language:LT'>3.

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='mso-ansi-language:LT'>4.

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='mso-ansi-language:LT'>5.

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='mso-ansi-language:LT'>Teisėjų

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='mso-ansi-

<p style='text-align:justify'><i><span lang=LT style='mso-ansi-language:LT'>Dėl

<p style='text-align:justify'><i><span lang=LT style='background:yellow;

<p style='text-align:justify'><i><span lang=LT style='background:yellow;

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='mso-ansi-language:LT'>Kitas

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='mso-ansi-language:LT'>Teisėjų