INFOLEX ID 134490 RegNr 3K-3-361-2009

<html xmlns:v="urn:schemas-microsoft-com:vml"
xmlns:o="urn:schemas-microsoft-com:office:office"
xmlns:w="urn:schemas-microsoft-com:office:word"
xmlns:x="urn:schemas-microsoft-com:office:excel"
xmlns:p="urn:schemas-microsoft-com:office:powerpoint"
xmlns:a="urn:schemas-microsoft-com:office:access"
xmlns:dt="uuid:C2F41010-65B3-11d1-A29F-00AA00C14882"
xmlns:s="uuid:BDC6E3F0-6DA3-11d1-A2A3-00AA00C14882"
xmlns:rs="urn:schemas-microsoft-com:rowset" xmlns:z="#RowsetSchema"
xmlns:b="urn:schemas-microsoft-com:office:publisher"
xmlns:ss="urn:schemas-microsoft-com:office:spreadsheet"
xmlns:c="urn:schemas-microsoft-com:office:component:spreadsheet"
xmlns:odc="urn:schemas-microsoft-com:office:odc"
xmlns:oa="urn:schemas-microsoft-com:office:activation"
xmlns:html="http://www.w3.org/TR/REC-html40"
xmlns:q="http://schemas.xmlsoap.org/soap/envelope/" xmlns:D="DAV:"
xmlns:mt="http://schemas.microsoft.com/sharepoint/soap/meetings/"
xmlns:x2="http://schemas.microsoft.com/office/excel/2003/xml"
xmlns:ois="http://schemas.microsoft.com/sharepoint/soap/ois/"
xmlns:dir="http://schemas.microsoft.com/sharepoint/soap/directory/"
xmlns:ds="http://www.w3.org/2000/09/xmldsig#"
xmlns:dsp="http://schemas.microsoft.com/sharepoint/dsp"
xmlns:udc="http://schemas.microsoft.com/data/udc"
xmlns:xsd="http://www.w3.org/2001/XMLSchema"
xmlns:sub="http://schemas.microsoft.com/sharepoint/soap/2002/1/alerts/"
xmlns:ec="http://www.w3.org/2001/04/xmlenc#"
xmlns:sp="http://schemas.microsoft.com/sharepoint/"
xmlns:sps="http://schemas.microsoft.com/sharepoint/soap/"
xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance"
xmlns:udcs="http://schemas.microsoft.com/data/udc/soap"
xmlns:udcxf="http://schemas.microsoft.com/data/udc/xmlfile"
xmlns:udcp2p="http://schemas.microsoft.com/data/udc/parttopart"
xmlns:m="http://schemas.microsoft.com/office/2004/12/omml" xmlns:st=""
xmlns="http://www.w3.org/TR/REC-html40">
<head>
<meta http-equiv=Content-Type content="text/html; charset=unicode">
<meta name=ProgId content=Word.Document>
<meta name=Generator content="Microsoft Word 15">
<meta name=Originator content="Microsoft Word 15">
<link rel=File-List
href="INFOLEX_ID_134490_RegNr_3K-3-361-2009_files/filelist.xml">
<title>Civilinė byla Nr</title>
<link rel=themeData
href="INFOLEX_ID_134490_RegNr_3K-3-361-2009_files/themedata.thmx">
<link rel=colorSchemeMapping
href="INFOLEX_ID_134490_RegNr_3K-3-361-2009_files/colorschememapping.xml">

<style>

</style>

</head>
<body lang=EN-US link=blue vlink=blue style='tab-interval:36.0pt'>
<div class=WordSection1>
Dokumentas atspausdintas iš teismų praktikos paieškos sistemos INFOLEX.
Praktika (<a href="http://www.teismupraktika.lt/">www.teismupraktika.lt</a>)
<o:p></o:p>
<o:p> </o:p>
Kortelė: <o:p></o:p>

134490_RegNr_3K-3-361/2009<o:p></o:p>

<div style='mso-element:para-border-div;border:none;border-bottom:solid windowtext

1.0pt;
mso-border-bottom-alt:solid windowtext .75pt;padding:0cm 0cm 1.0pt 0cm'>
<a
href="http://www.infolex.lt/tp/134490">http://www.infolex.lt/tp/134490</a><o:p></o:
p>
<o:p> </o:p>
</div>

<div>
Civilinė

byla Nr. 3K-3-361/2009<o:p></o:p>
Procesinio

sprendimo kategorijos: 35.6.1; 126.5 (S)<o:p></o:p>
LIETUVOS
AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS<o:p></o:p>
N U

T A R T I SLIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU2009

m. rugsėjo 21 d.<o:p></o:p>
Vilnius<o:p></o:p>
Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Gražinos Davidonienės ir
Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), <o:p></o:p>
rašytinio

proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo
bankrutavusios UAB „ Vikata ir Ko“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 17 d. sprendimo
peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios UAB „ Vikata ir Ko“
ieškinį atsakovui UAB „ Daisruna ir Ko“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Teisėjų

kolegija<o:p></o:p>
n u s

t a t ė : <o:p></o:p>
I.

Ginčo esmė<o:p></o:p>
Byloje

kilo ginčas dėl bankrutuojančios įmonės sudaryto sandorio prieštaravimo CK 6.66
straipsnio normoms ( actio Pauliana). <o:p></o:p>
2007

m. gruodžio 10 d. ieškovui buvo iškelta bankroto byla. Bankroto
administratorius, patikrinęs įmonės sudarytus sandorius, nustatė, kad 2007 m.
balandžio 13 d. ieškovas su atsakovu sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal
kurią pardavė atsakovui pastatą (cechą) už 1 375 000 Lt. 2007 m. balandžio 24
d. atsakovas pareiškė ieškovui pretenziją, nurodydamas, kad ieškovas,
demontuodamas įrangą, apgadino pastato grindis, vidaus apdailą, vartus.
Padarytą žalą atsakovas įvertino 70 000 Lt. 2007 m. gegužės 4 d. šalys sudarė
taikos susitarimą, pagal kurį pirkimo-pardavimo sutarties kainą sumažino 70 000
Lt ir šią sumą ieškovas sumokėjo atsakovui. <o:p></o:p>
Ieškovas

teigia, kad šalių taikos susitarimas pažeidžia bankrutavusios įmonės kreditorių
teises ir prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, todėl pripažintinas
negaliojančiu. Ieškovas negalėjo nežinoti, kad taikos susitarimas pažeidžia jo
kreditorių teises, nes tuo metu jis buvo skolingas kreditoriui – Panevėžio
apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai – 137 258,31 Lt. Taikos susitarimo
pagrindu ieškovas neteko lėšų, kurios turėjo būti skirtos kreditorių
reikalavimams patenkinti pagal įstatymo nustatytą eiliškumą. Šio susitarimo
ieškovas sudaryti neprivalėjo. Susitarimas prieštarauja CK įtvirtintiems
teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, sudarytas nesilaikant
įstatymo nustatytos notarinės sandorio formos, be to, sudarytas dėl šalių
atstovų piktavališko susitarimo, nes nėra jokių įrodymų apie tai, kad atsakovo
turtui buvo padaryta kokios nors žalos.<o:p></o:p>

prašo pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2007 m. gegužės 4 d. šalių
sudarytą taikos susitarimą, priteisti jam iš atsakovo 70 000 Lt bei 6 proc.
dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki
visiško teismo sprendimo įvykdymo.<o:p></o:p>
II.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė<o:p></o:p>
Panevėžio

apygardos teismas 2008 m. spalio 14 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas
pripažino ginčijamą šalių taikos susitarimą negaliojančiu CK 6.66, 1.80, 1.91,
1.93 straipsnių pagrindu. Teismas nurodė, kad ieškovas negalėjo nežinoti, jog
taikos susitarimas pažeidžia jo kreditorių teises, nes tuo metu jis jau buvo
skolingas kreditoriui – Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai –
137 258,31 Lt. Sudarant taikos susitarimą, buvo pažeistos Laikinojo mokėjimų
eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnio normos. Susitarimas sudarytas dėl šalių
piktavališko susitarimo, nes nėra jokių įrodymų apie tai, kad, ieškovui
demontuojant įrengimus, atsakovo turtui buvo padaryta kokios nors žalos. Dėl
sudaryto susitarimo ieškovas neteko lėšų, kurios turėjo būti skirtos kreditorių
reikalavimams patenkinti pagal įstatymų nustatytą eiliškumą. Panevėžio
apygardos teismo 2008 m. sausio 22 d. nutartimi patvirtinti ieškovo kreditorių
reikalavimai 150 305,21 Lt sumai ir jie yra pirmesnės eilės, nei ieškovo
įsipareigojimas pagal ginčijamą susitarimą. Taikos susitarimu šalys pakeitė
pirkimo-pardavimo sutarties 5 punktą, sumažino sutartimi nustatytą parduodamo
daikto vertę 70 000 Lt, toks sutarties pakeitimas turėjo būti sudarytas notarine
forma. Teismas atmetė atsakovo teiginius, kad taikos susitarimo pasirašymo
dieną ieškovas neturėjo jokių įsiskolinimų kreditoriams. Ieškovo
įsipareigojimas valstybės biudžetui atsirado pagal įstatymą nuo 2007 m. kovo
mėnesio, nesumokėjus į biudžetą atitinkamų sumų, todėl atsakovo aiškinimas, kad
įsiskolinimas atsirado nuo pranešimo buvusiam bendrovės vadovui įteikimo
dienos, t. y. nuo 2007 m. rugsėjo 11-osios, yra nepagrįstas. Nors atsakovas
neigia buvus šalių piktavališką susitarimą, tačiau šioms aplinkybėms paneigti
pakankamų argumentų nepateikė. Atsakovo pateiktos byloje sąskaitos nepatvirtina
žalos fakto. Atsakovas nesudarė ir nepateikė lokalinės sąmatos, kurioje būtų
detaliai nurodyti visi pastatui atstatyti reikalingi darbai, medžiagos ir jų
įkainiai.
Pavienės sąskaitos nepatvirtina, kad išlaidos yra susijusios su pastato
remontu, nes naujai linijai sumontuoti buvo reikalingos atitinkamos medžiagos,
vamzdynų ir elektros linijų pakeitimas, o atsakovo ir ieškovo bendrovės buvusio
direktoriaus veiksmai – lokalinės sąmatos nerašymas ir pretenzijos
pripažinimas, nesant žalos padarymo fakto ar jos dydžio įrodymų, – yra
pagrindas konstatuoti buvus šalių piktavališką susitarimą.<o:p></o:p>

apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi
atsakovo apeliacinį skundą, 2009 m. kovo 17 d. sprendimu pirmosios instancijos
teismo sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė, priteisė atsakovui iš ieškovo
2100 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal CK 6.66
straipsnio 1 ir 2 dalis sandoriai pripažįstami negaliojančiais tuo atveju,
jeigu skolininkas jų sudaryti neprivalėjo, tokie sandoriai pažeidžia
kreditoriaus teises ir trečiasis asmuo, sudarydamas sandorį su skolininku, buvo
nesąžiningas, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia
kreditoriaus teises. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo
skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam
kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Ieškinio pagrindu
ieškovas nurodė kreditoriaus teisių pažeidimą, kurį iš esmės siejo tik su
kreditoriaus (Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos), kuris
turėjo pirmumo teisę prieš atsakovą gauti savo reikalavimo patenkinimą, teisių
pažeidimu. Tačiau iš byloje atsakovo pateiktos Panevėžio apskrities valstybinės
mokesčių inspekcijos Panevėžio skyriaus 2007 m. gegužės 15 d. pažymos matyti,
kad ieškovas 2007 m. gegužės 14 d. atsiskaitė su valstybės, savivaldybių
biudžetais ir valstybės pinigų fondais. Nors ginčijamo taikos susitarimo
sudarymo momentu ieškovas ir buvo įsiskolinęs šiam kreditoriui, tačiau netrukus
po jo sudarymo su juo atsiskaitė, todėl nėra pagrindo teigti, kad šio
kreditoriaus teisės buvo pažeistos. Apie kitų kreditorių teisių pažeidimą
ieškovas nenurodė ir byloje neįrodinėjo. Bankroto byla ieškovui iškelta 2007 m.
gruodžio 10 d., nustačius, kad jis įsiskolinęs 140 687,55 Lt. Šia nutartimi
nenustatyta, kada šie įsiskolinimai atsirado. Viena iš sąlygų, būtinų sandoriui
pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, yra aplinkybė, kad,
sudarydamas sandorį su skolininku, nesąžiningas būtų trečiasis asmuo.
Aplinkybės, kad nesąžiningas buvo atsakovas, t. y. kad jis žinojo arba turėjo
žinoti apie ieškovo įsiskolinimą kreditoriui Panevėžio apskrities valstybinei
mokesčių inspekcijai, ieškovas neįrodinėjo ir pirmosios instancijos teismas jos
nenustatė. Taigi nenustačius esminių sąlygų, kurios būtinos sandoriui
pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, nėra pagrindo išvadai, kad
ginčijamas susitarimas pažeidžia ieškovo kreditorių teises. Piktavališku
susitarimu laikomas tik tyčinis atstovo susitarimas su kita šalimi, dėl kurio
sudaryto sandorio sąlygos nenaudingos atstovaujamajam. Siekiant nustatyti, ar
sandoris sudarytas dėl piktavališko šalies atstovo susitarimo su kita šalimi,
būtina nustatyti tiek atstovo, tiek kitos šalies kaltę – piktavališką
susitarimą. Taigi, tik nustačius šias aplinkybes, sandoris gali būti
prižįstamas negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu. Byloje nėra jokių
įrodymų apie tai, kad toks šalių atstovų piktavališkas susitarimas egzistavo ir
buvo ginčijamo sandorio sudarymo pagrindu ir kad sandoris buvo nenaudingas
ieškovui. Priešingai, atsakovas atsiliepime į ieškinį išsamiai nurodė
aplinkybes, dėl kokių ieškovo veiksmų ir kokio dydžio žalą jis patyrė bei
pateikė savo išlaidas patvirtinančius įrodymus. Nenustačius, kad ginčijamas
taikos susitarimas pažeidė ieškovo kreditoriaus Panevėžio apskrities
valstybinės mokesčių inspekcijos teises ir kad jo sudarymo metu ieškovas turėjo
kitų kreditorių, nėra pagrindo išvadai, kad susitarimu buvo pažeistos
imperatyviosios įstatymo normos dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo.
III.

Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai<o:p></o:p>
Kasaciniu

skundu ieškovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir
palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kasacinis skundas
grindžiamas šiais argumentais:<o:p></o:p>
1.

Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netaikė Mokesčio už aplinkos
teršimą įstatymo 7 ioreglamentuojančio mokesčio už aplinkos teršimą sumokėjimo
terminą.<o:p></o:p>
Ieškovo

mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui susidarė dėl mokesčio už aplinkos
teršimą 2006 m. nesumokėjimo. Dėl šio mokesčio nesumokėjimo kreditorius –
Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija – ir iškėlė ieškovui
bankroto bylą. Pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 7 straipsnį mokestis
už praeitus metus turi būti sumokėtas iki einamųjų metų kovo mėnesio. Tuo tarpu
ginčijamas šalių taikos susitarimas sudarytas 2007 m. gegužės 4 d., t. y. jau
po prievolės valstybės biudžetui atsiradimo. Apeliacinės instancijos teismas
nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas atsiskaitė su valstybe ir tai įrodo
Valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 m. gegužės 15 d. pažyma. Tai neatitinka
tikrovės ir šios pažymos duomenis vėliau bylos medžiaga paneigia Valstybinė
mokesčių inspekcija, pradėdama mokesčio išieškojimo procedūras.

Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.66
straipsnį.<o:p></o:p>
Ginčijamo

sandorio sudarymo metu kreditorius – Valstybinė mokesčių inspekcija – turėjo
neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę ieškovui. Tai konstatuota
Panevėžio apygardos teismo 2007 m. gruodžio 10 d. bankroto bylos iškėlimo ir
2008 m. sausio 22 d. ieškovo kreditorių reikalavimų patvirtinimo nutartyse.
Ginčijamas sandoris pažeidė kreditorių teises, nes visi teismo patvirtinti
ieškovo kreditorių reikalavimai yra pirmesnės eilės, negu tariami atsakovo
nuostoliai. Ieškovas neprivalėjo sudaryti šio sandorio ir negalėjo nežinoti,
kad jį sudarius bus pažeistos kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos
teisės. Ieškovas tuo metu jokios veiklos nevykdė, buvo pardavęs atsakovui visą
savo nekilnojamąjį turtą, todėl savo kreditorių atžvilgiu jis elgėsi
nesąžiningai, be jokių dokumentų ir įrodymų, piktavališkai susitaręs su
atsakovu, sudarė ginčijamą sandorį. Taigi yra visos įstatyme nustatytos sąlygos
ginčijamam sandoriui pripažinti negaliojančiu pagal CK 6.66 straipsnį.

Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias
sandorio negaliojimą, kaip prieštaraujantį imperatyviosioms įstatymo normoms ir
sudarytą dėl šalių atstovų piktavališko susitarimo.<o:p></o:p>
Pagal

suformuotą teismų praktiką bylose dėl sandorių sudarytų, iki bankroto bylos
iškėlimo pripažinimo negaliojančiais, taikytinas Laikinasis mokėjimų eilės
tvarkos įstatymo 3 straipsnis. Jame nustatyta, kad kai mokėtojas visiems
atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti neturi pakankamai pinigų,
mokėjimai vykdomi tokia eilės tvarka: 1) su darbo santykiais susijusios
išmokos, žalos dėl sveikatos sužalojimo ar žuvimo darbe atlyginimo sumos ir
pan.; 2) valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo
įmokos; 3) mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai į valstybės biudžetą; 4) kiti
mokėjimai pinigų gavėjams. Tai – imperatyvioji įstatymo norma, kuri buvo
pažeista sudarant ginčijamą sandorį. Pagal teismo nutartimi patvirtintą
kreditorių reikalavimų sąrašą ieškovas skolingas darbuotojams, Valstybinei
mokesčių inspekcijai, VSDFV Panevėžio skyriui. Ginčijamu sandoriu buvo pažeista
įstatyme nustatyta mokėjimų eilės tvarka. Pagal CK 1.74 straipsnio 2 punktą
nekilnojamojo daikto perleidimo sutarties pakeitimai turi būti sudaromi
notarine forma. Ginčijamu sandoriu buvo pakeista sutarties kaina, tačiau sandoris
nebuvo sudarytas notarine forma, todėl pagal CK 1.93 straipsnį yra
negaliojantis. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl
ginčijamo sandorio negaliojimo nurodytu pagrindu. Sandoris buvo sudarytas dėl
šalių atstovų piktavališko susitarimo, nes byloje nėra jokių įrodymų, kad
atsakovo turtui buvo padaryta kokios nors žalos. Darbuotojų, kurie galėtų
demontuoti įrangą ir padaryti atsakovui žalą, ieškovas tuo metu jau neturėjo.
Žalos dydis nustatytas pagal atsakovo preliminarius įvertinimus ir nepagrįstas
jokiais įrodymais. Tai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo
principams (CK 1.5 straipsnis). <o:p></o:p>

Apeliacinės instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi
išlaidas.<o:p></o:p>
CPK 83

straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad nuo žyminio mokesčio sumokėjimo
atleidžiama įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje
asmenys – už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. Taigi
atsakovas, paduodamas apeliacinį skundą, neturėjo mokėti žyminio mokesčio,
tačiau be pagrindo jį sumokėjo. Sumokėtas žyminis mokestis turėjo būti
grąžintas atsakovui. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nepagrįstai
atsakovo sumokėtą 2100 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą priteisė iš
ieškovo. <o:p></o:p>

language:LT'>Atsiliepime
į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą tenkinti iš dalies:
panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš ieškovo
priteista 2100 Lt bylinėjimosi išlaidų; kitą sprendimo dalį palikti galioti.
Jame nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė ir
pripažino, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kokius įsiskolinimus jis
turėjo kreditoriams ginčijamo susitarimo sudarymo dieną. Panevėžio apskrities
valstybinė mokesčių inspekcija sprendimą dėl mokestinės nepriemokos priėmė 2007
m. rugsėjo 5 d., o įspėjimą ieškovui įteikė 2007 m. rugsėjo 11 d. Iš teismui
pateiktos 2007 m. gegužės 15 d. pažymos matyti, kad ieškovas yra atsiskaitęs su
valstybės, savivaldybių biudžetais ir valstybės pinigų fondais. Ginčijamas
sandoris sudarytas iki 2007 m. gegužės 15 d., todėl apeliacinės instancijos
teismo išvada, kad ieškovas nepažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių
inspekcijos teisių, yra pagrįsta ir teisinga. Teisėjų kolegija pagrįstai
pažymėjo, kad ieškovas neįrodinėjo kitos sandorio šalies (atsakovo)
nesąžiningumo, t. y. CK 66.6 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos, kuriai
esant sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu. Ieškovas nepateikė teismui
jokių įrodymų apie tai, kad šalių susitarimas buvo
piktavališkas.<o:p></o:p>
Teisėjų

kolegija <o:p></o:p>
k o n s

t a t u o j a :<o:p></o:p>
IV.

Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai<o:p></o:p>
I. Dėl

actio Pauliana instituto taikymo specifikos bankroto
bylose<o:p></o:p>
Įmonių

bankroto procesą reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas (1 straipsnis, 2001 m.
kovo 20 d. įstatymo redakcija), pagal kurio 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą
bankrutuojančios įmonės administratorius privalo patikrinti bankrutuojančios
įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki
bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą
nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir
galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais,
pripažinimo negaliojančiais. Įmonių
bankroto įstatyme nereglamentuojami savarankiški sandorių pripažinimo
negaliojančiais pagrindai, tik akcentuojami ginčytinų sandorių požymiai –
priešingumas įmonės veiklos tikslams ir galima įtaka įmonės mokumui. Dėl to
bankrutuojančios įmonės administratorius, gindamas visų bankrutuojančios įmonės
kreditorių interesus, prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės
sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais,
tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje BUAB „ Aukštaitijos statyba“ v. AB bankui „ Hansa-LTB“,
UAB „ Gamatonas“ ir kt., bylosNr. 3K-3-917/2003). <o:p></o:p>
Aiškinant CK 6.66 straipsnyje
įtvirtintas nuostatas, galima išskirti šiasbendrąsias actio Pauliana
instituto taikymo sąlygas:<o:p></o:p>

mso-highlight:yellow;mso-ansi-language:LT'>1. Kreditorius turi turėti
neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę.<o:p></o:p>

mso-highlight:yellow;mso-ansi-language:LT'>2. Ginčijamas sandoris turi pažeisti
kreditoriaus teises.<o:p></o:p>
mso-highlight:yellow;mso-ansi-language:LT'>3. Nėra suėjęs vienerių metų
ieškinio senaties terminas.<o:p></o:p>

mso-highlight:yellow;mso-ansi-language:LT'>4. Skolininkas neprivalėjo sudaryti
ginčijamo sandorio.<o:p></o:p>

mso-highlight:yellow;mso-ansi-language:LT'>5. Skolininkas buvo nesąžiningas,
nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus
teises.<o:p></o:p>

mso-highlight:yellow;mso-ansi-language:LT'>6. Trečiasis asmuo, sudaręs su
skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas.<o:p></o:p>

mso-highlight:yellow;mso-ansi-language:LT'>7. Kreditoriaus reikalavimas
nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek
būtina šiam reikalavimui patenkinti. <o:p></o:p>

mso-highlight:yellow;mso-ansi-language:LT'>Atsižvelgiant į specifiškumus,
susijusius su bankroto teisiniu reglamentavimu - remiantis Įmonių bankroto
įstatymo 1 straipsnio 3 dalimi kitų įstatymų nuostatos taikytinos tiek, kiek
jos neprieštarauja šiam įstatymui, pažymėtina, kad dėl to modifikuojasi ir actio
Pauliana instituto taikymo bendrosios sąlygos. Dėl to tais atvejais, kai
bankrutuojančios įmonės administratorius, atstovaudamas kreditorių interesams,
ginčija įmonės sudarytą sandorį actio Pauliana pagrindu, teismas privalo
nustatyti, kurie iš bankroto byloje patvirtintų kreditorių jau buvo tuo metu,
kai buvo sudaryta sutartis, ir sprendžia, ar sutarties sudarymas galėjo turėti
įtakos įmonės turtinei padėčiai taip, kad ji iš dalies ar visiškai negalėtų
atsiskaityti su kreditoriais
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005
m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojanti AB „
Rameksta“ v.V. J. K., bylosNr. 3K-3-573/2005). <o:p></o:p>

mso-highlight:yellow;mso-ansi-language:LT'>Nustatant, ar nepraleistas vienerių
metų ieškinio senaties terminas (CK 6.66 straipsnio 3 dalis), taikytinas Įmonių
bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas, pagal kurį administratorius
apie sandorius sužino nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
Taigi šiuo atveju CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio
senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo nutarties iškelti bankroto bylą
įsiteisėjimo dienos (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m.
balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „ Liūto vaistinė“ v.
UAB „ Optivita“, bylos Nr. 3K-3-178/2008).<o:p></o:p>
Tais

atvejais, kai įmonei iškelta bankroto byla, kitaip nei kitais atvejais taikant
actio
Pauliana institutą sprendžiamas ir teisinių padarinių klausimas. Minėta,
kad tokiu atveju kitų įstatymų nuostatos taikytinos tiek, kiek jos
neprieštarauja Įmonių bankroto įstatymui. Tokiu atveju CK 6.66 straipsnio
nuostatos taikytinos kartu su Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsniu,
reglamentuojančiu kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Dėl to Įmonių bankroto įstatyme esant
nustatytai kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkai, teismui panaikinus
bankrutuojančios įmonės sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu, negali būti
taikomi šio straipsnio 4 dalyje nustatyti sandorio pripažinimo negaliojančiu
teisiniai padariniai tik actio Pauliana pareiškusiam kreditoriui.
Tokiais atvejais į skolininko nepagrįstai perleistą turtą (ar jo vertę) negali
būti nukreipiamas kreditoriaus reikalavimo patenkinimas. Šis turtas (ar jo
vertė) grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas
atsiskaityti su visais kreditoriais Įmonių bankroto įstatymo nustatyta
tvarka.
Rameksta“ v. V. J. K., bylos Nr. 3K-3-573/2005).<o:p></o:p>
Dėl

actio
Pauliana taikymo sąlygų ginčo teisiniuose santykiuose<o:p></o:p>
1. Dėl

kreditoriaus reikalavimo teisės actio Pauliana pagrindu ginčijamo
sadorio sudarymo metu ir kreditoriaus teisių pažeidimo <o:p></o:p>

– bankroto administratorius byloje pateikė įrodymus, kad ginčijamo sandorio
sudarymo metu Panevėžio apskrities VMI turėjo neabejotiną ir galiojančią
reikalavimo teisę ieškovui. Ši reikalavimo teisė kildinama iš mokestinės
prievolės nevykdymo - mokesčio už aplinkos teršimą nesumokėjimo Mokesčio už
aplinkos teršimą įstatymo (1999 m. gegužės 13 d. įstatymas Nr. VIII-1183) 7
straipsnyje
nustatytais terminais. Mokestinė prievolė yra mokesčio įstatymo pagrindu
atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku
sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas,
susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu (Mokesčių administravimo
įstatymo 2 straipsnio 18 punktas). Šią mokestinę prievolę ieškovas turėjo
įvykdyti iki 2007 m. kovo 1 d. (Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 7
straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi iki 2008 m. sausio 29 d. įstatymo Nr.
X-1438 įsigaliojimo). Tai, kad mokestinė prievolė UAB „ Vikata ir Ko“ įstatymų
nustatytu terminu nebuvo įvykdyta ir Panevėžio apskrities VMI turėjo
neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę ieškovui, patvirtina Panevėžio
apygardos teismo įsiteisėjusi 2007 m. gruodžio 10 d. priimta nutartis dėl
bankroto bylos iškėlimo UAB „ Vikata ir Ko“ pagal Panevėžio apskrities VMI
ieškinį, kurioje, be kita ko, nurodoma, kad ieškovas nuo 2007 m. kovo mėnesio
turi mokestinę nepriemoką valstybei (b. l. 15). <o:p></o:p>

language:LT'>Apeliacinės
instancijos teismas, konstatuodamas, kad Panevėžio apskrities VMI Panevėžio
skyriaus 2007 m. gegužės 15 d. pažyma Nr. 100-1234 dėl UAB „ Vikata ir Ko“
atsiskaitymo su valstybės, savivaldybių biudžetais ir valstybės pinigų fondais
(b. l. 199) liudija, kad nors ginčijamo sandorio sudarymo metu mokestinė
prievolė nebuvo įvykdyta, bet netrukus po jo su valstybe buvo atsiskaityta,
taigi ginčijamas sandoris nepažeidė kreditoriaus – Panevėžio apskrities VMI –
teisių, neteisingai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias
procesines taisykles (CPK 176, 185 straipsniai), nes, vertinant byloje esančius
įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu
aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, padarytos
nepagrįstos išvados tiek dėl skolos susidarymo momento, tiek dėl atsiskaitymo
su valstybe, nes be teisėto pagrindo nepaisyta teismo nutartyse dėl bankroto
bylos iškėlimo ir kreditorių reikalavimų tvirtinimo nurodytų faktų, patvirtinančių
ieškovo argumentus, kad ieškovo skola valstybei susidarė nuo 2007 m. kovo mėn.
dėl mokesčio už aplinkos taršą nesumokėjimo ir ši mokestinė prievolė
neįvykdyta, dėl ko ieškovui iškelta bankroto byla. <o:p></o:p>
Kasacinis

teismas, įvertindamas tai, kad ginčijamo susitarimo pagrindu ieškovas neteko
lėšų, kurios pagal įstatymą privalėjo būti pervestos valstybės naudai
mokestinei prievolei vykdyti, prieina prie išvados, kad ginčo sandoriu buvo
pažeistos kreditoriaus teisės (CK 6.66 straipsnio 1 dalis).<o:p></o:p>

ieškinio senaties termino ir fakto, kad skolininkas ginčijamo sandorio
neprivalėjo sudaryti, šalys jokių argumentų neteikia, o byloje surinkti
įrodymai nei senaties termino praleidimo, nei ginčijamo sandorio sudarymo
privalomumo nepatvirtina, todėl dėl šių actio Pauliana taikymo sąlygų
teisėjų kolegija nepasisako.<o:p></o:p>

skolininko ir trečiojo asmens, sudariusio su skolininku atlygintinį dvišalį
sandorį, nesąžiningumo<o:p></o:p>

mso-highlight:yellow;mso-ansi-language:LT'>Sąžiningumas – tai vertybinis
žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus.
Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys,
atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas
ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos
būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą,
patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra
sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Sąžiningumas konkrečioje
situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis,
priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje
asmenys veikia. Tokiu atveju turi būti nustatinėjami faktai, patvirtinantys
skolininko nesąžiningumą, kurį būtina įrodyti konkrečiais faktais. Teisės klausimas
– ar teisingai aiškinamas sąžiningumas atsiradusiuose teisiniuose santykiuose,
kai skolininkas, pažeisdamas kreditoriaus interesus, perleido turtą. <o:p></o:p>
CK 1.5

straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai,
įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal
teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Teismui nagrinėjant
civilinę bylą ir priimant sprendimą sąžiningumo principas taikomas kartu su
teisingumo ir protingumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis; Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo
23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities viršininko
administracija v. L. Č., A. L., ŽKNTKR VĮ, bylos Nr. 3K-3-1066/2002; 2002
m. rugsėjo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J., V. D. v. Teismo
antstolių kontora prie Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo, E. P. ir kt,
bylos Nr. 3K-3-990/2002). Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija,
kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip.
CK 6.158 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekviena sutarties šalis
teisiniuose santykiuose privalo elgtis sąžiningai. Sąžiningas elgesys yra
privalomas tiek esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 straipsnis), tiek
sudarant sutartį (CK 6.162 straipsnis), tiek aiškinant jos turinį (CK 6.193
straipsnis), tiek ją vykdant (CK 6.200 straipsnis), tiek taikant restituciją
(CK 6.222 straipsnis).<o:p></o:p>
CK

6.66 straaipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dvišalį atlygintinį sandorį pripažinti
negaliojančiu CK 6.66 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu galima tik tuo
atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo
nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia
skolininko kreditoriaus teises.<o:p></o:p>

language:LT'>Nesąžiningumo
prezumpcijos taikymo pagrindų šioje byloje nenustatyta, todėl dėl CK 6.67
straipsnio taikymo kasacinis teismas nepasisako.<o:p></o:p>

skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo actio Pauliana taikymo
sąlygų vertinimo aspektu bendraisiais pagrindais (ne CK 6.67 straipsnio taikymo
kontekste) pažymėtina, kad, teleologiniu teisės aiškinimo metodu analizuojant
šį kreditoriaus interesų gynimo būdą, patvirtinamas įstatymų leidėjo siekis
išlaikyti kreditoriaus, skolininko ir trečiojo asmens – turto įgijėjo interesų
pusiausvyrą, ir tai reiškia, kad kreditoriaus teisės neturėtų būti suabsoliutinamos, t. y. kreditoriams
neturėtų būti suteikiamos privilegijos skolininko ir trečiojo asmens atžvilgiu,
todėl skolininkas, taip pat ir trečiasis asmuo laikomi nesąžiningais tik tada,
kai yra pagrindas konstatuoti, kad jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami
sandorį jie pažeis skolininko kreditoriaus teises. „Žinojimas“ suprantamas kaip
asmens turėjimas tam tikrų duomenų, o „turėjimas žinoti” aiškinamas kaip asmens
pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas
neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. <o:p></o:p>
Šios

bylos kontekste vertinant ieškovo, kaip skolininko, sąžiningumą pagal pirmiau
nurodytus kriterijus, konstatuotina, kad jis, sudarydamas ginčijamą atlygintinį
sandorį, žinojo apie iš istatymo kylančios mokestinės prievolės vykdymo terminų
pasibaigimą, t. y. apie vykdytiną mokestinę prievolę, tačiau nepaisydamas
kreditoriaus interesų sudarė sandorį su trečiuoju asmeniu – atsakovu šioje byloje,
taigi veikė pažeisdamas sąžiningumo imperatyvą. <o:p></o:p>

mso-highlight:yellow;mso-ansi-language:LT'>Vertinant įgijėjo sąžiningumą,
pažymėtina, kad sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam
prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo
neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tokie
duomenys gali būti gaunami iš pokalbio su turtą parduodančiu asmeniu arba jo
atstovu, iš registrų, kitų šaltinių (oficialių ar privačių). Kreditoriaus
interesų gynimas pagal actio Pauliana apima ne tik tuos atvejus, kai yra
suvaržytos skolininko daiktinės teisės, bet ir tuos, kai skolininkas turi
kreditorių, o skolininko daiktinės teisės neapribotos. Svarbu įvertinti, ar
sandorio sudarymu objektyviai nebus pažeistos kreditoriaus teisės. Sudarant
kiekvieną sandorį turto įgijėjas yra suinteresuotas neturėti sunkumų dėl
įgyjamo turto, siekia apsisaugoti, kad šis nebūtų išreikalaujamas. Tai reiškia,
kad turto įgijėjas taip pat yra suinteresuotas civilinių teisinių santykių
stabilumu. Vadinasi, jis, elgdamasis apdairiai, prieš sudarydamas sutartį turi
pasidomėti, ar patikima kita sandorio šalis, ar ji elgiasi sąžiningai. Iš
būsimos sandorio šalies pagrįsta reikalauti paaiškinimo ir kitų duomenų, ar ji
neturi kreditorių, kurių interesams gali būti padaryta žalos sandorio sudarymu.
Protingu ir apdairiu, t. y. sąžiningu, laikomas tas įgijėjas, kuris jam
prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo
neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tai
suponuoja reikalavimą turto įgijėjui pagal sandorį domėtis kita sandorio šalimi
ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti,
nepažeidžiant įstatymų. Toks elgesys pripažintinas įgijėjo pareiga, kurią
sustiprina šio asmens statusas, pvz., verslininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje UAB ,,Neringos žuvis“ v. A. P. individuali įmonė „(duomenys
neskelbtini)“, bylos Nr. 3K-3-168/2007).<o:p></o:p>

mso-highlight:yellow;mso-ansi-language:LT'>Turto pagal būsimą sandorį įgijėjui,
siekiant nepažeisti galimo kreditoriaus interesų, reikia būti apdairiam tokia
apimtimi: 1) protingomis priemonėmis išsiaiškinti, ar būsima sandorio šalis
nėra skolininkė; 2) konkrečioje situacijoje įvertinti, ar sandoriu nebus
pažeisti skolininko kreditoriaus interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje A. S. v. T. S., A. I. ir kt., bylos Nr. 3K-3-898/2002).
Teismų

praktikoje jau suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, kad vertinant trečiojo asmens
nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip
aiškiai išreikštas, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų
kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar
sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje UAB „ Cetarium“, UAB „ Ortofina“ ir R. G. K., bylos
Nr. 3K-3-17/2006). <o:p></o:p>
Šios

bylos kontekste pažymėtina, kad turto įgijėjui buvo prieinama informacija apie
skolininką, tačiau nėra įrodymų, kad trečiasis asmuo buvo pakankamui atidus ir
domėjosi apie kitą sutarties šalį, kaip skolininkę, taigi nesielgė apdairiai ir
dėl to pripažintinas nesąžiningu turto įgijėju.<o:p></o:p>

Pripažinus sandorį negaliojančiu dėl kreditoriaus teisių pažeidimo (CK 6.66
straipsnis), restitucija taikoma įgyvendinant specialiojo teisinio
reglamentavimo – Įmonių bankroto įstatymo taikymo nulemtas nuostatas – turtas
grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas
atsiskaityti su visais kreditoriais Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.
Rameksta“ v. V. J. K., bylos Nr. 3K-3-573/2005).<o:p></o:p>

ieškinio tenkinimo CK 6.66 pagrindu<o:p></o:p>

nurodytų teisinių argumentų kasacinis teismas pripažįsta, kad apeliacinės
instancijos teismas, panaikinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nauju
sprendimu atmetęs ieškinį, pareikštą CK 6.66 straipsnyje nustatytu pagrindu,
pažeidė materialinės bei procesinės teisės normas ir priėmė neteisėtą
sprendimą. Dėl to apeliacinės instancijos teismo sprendimas dėl šios dalies
panaikinamas ir paliekamas galioti Panevėžio apygardos teismo 2008 m. spalio 14
d. sprendimas, kuriuo patenkintas ieškovo ieškinys, pareikštas CK 6.66
straipsnio pagrindu.<o:p></o:p>
II.

Dėl Laikinojo mokėjimų
tvarkos įstatymo pažeidimo ir šio pažeidimo teisinių
padarinių<o:p></o:p>
Laikinojo

mokėjimų tvarkos įstatymo (1999 m. gruodžio 2 d. įstatymas Nr. VIII-1463;
neteko galios 2009 m. birželio 16 d. įstatymu Nr. XI-293 nuo 2009 m. liepos 1
d.) 3 straipsnyje, reglamentuojančiame mokėjimų eilės tvarką, nustatyta, kad
kai mokėtojas visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti
neturi pakankamai pinigų, mokėjimai vykdomi tokia eilės tvarka:
1) su

darbo santykiais susijusios išmokos, žalos dėl profesinio susirgimo, sveikatos
sužalojimo ar žuvimo darbe atlyginimo sumos; mokėtinos sumos už Lietuvoje
supirktą ar perdirbtą žemės ūkio produkciją, nurodytą Atsiskaitymų už žemės
ūkio produkciją įstatyme;<o:p></o:p>
2)

valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo
įmokos;<o:p></o:p>

mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai į valstybės biudžetą ir savivaldybių
biudžetus bei kitus valstybės pinigų fondus;<o:p></o:p>

kiti mokėjimai pinigų gavėjams.<o:p></o:p>
Mokėtojas,

vykdydamas piniginius įsipareigojimus, šio straipsnio 1 dalyje nustatytos eilės
tvarkos laikosi nepaisydamas, kada piniginiai įsipareigojimai atsirado
(Laikinojo mokėjimų tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis).<o:p></o:p>

language:LT'>Atsižvelgiant
į Laikinojo mokėjimų tvarkos įstatymo paskirtį – valstybiniu reguliavimu įvesti
finansinę drausmę mokėjimų eiliškumo srityje, kai juridinis asmuo ar juridinio
asmens teisių neturinti įmonė visiems atsiradusiems piniginiams
įsipareigojimams įvykdyti vienu metu neturi pakankamai pinigų (Įstatymo 1
straipsnis), sandoriai (CK 1.63 straipsnio 1 dalis), kurių pagrindu atliekami
mokėjimai, turi būti vykdomi taip pat laikantis Laikinojo mokėjimų tvarkos
įstatymo, nes šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje piniginis įsipareigojimas
apibrėžiamas kaipvisos mokėtojo prievolės mokėti. Ginčijamu taikos susitarimu
dėl patirtų pirkėjo nuostolių sutarties šalys sulygo sumažinti pastato
pirkimo-pardavimo kainą ir numatyta, kad 70 000 Lt turi būti sumokėta pirkėjui
grynais pinigais ar pavedimu ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio susitarimo
sudarymo momento (b. l. 24). Bendrąja Laikinojo mokėjimų tvarkos įstatymo
taikymo prasme toks susitarimas pats savaime neprieštarautų imperatyviosioms
įstatymo normoms, todėl nebūtų niekinis ir negaliojantis (CK 1.78 straipsnio 1,
5 dalys, 1.80 straipsnis). Prieštaraujantis imperatyviosioms įstatymo normoms
yra mokėtojo prievolės mokėti vykdymas, pažeidžiantis Laikinojo mokėjimų
tvarkos įstatymo 3 straipsnyje nustatytą mokėjimų eiliškumo tvarką. Tačiau
teisiškai kitaip vertintini tie atvejai, ir tai aktualu šios bylos kontekste,
kai mokėjimo prievolę pagal sutartį vykdyti privalanti šalis jau sutarties
sudarymo metu žino ar turi žinoti, kad sutartyje sulygtos mokėjimo prievolės ji
negalės vykdyti dėl jau sutarties sudarymo metu egzistuojančių sąlygų,
apibrėžtų Laikinojo mokėjimų tvarkos įstatymo 3 straipsnyje, dėl kurių buvimo
bus privaloma mokėti pirmesnės eilės mokėjimus, tačiau nepaisydama to tokią
sutartį sudaro bei prisiima mokėjimo prievolę, kurios vykdymas sulygtais
terminais prieštaraus imperatyviosioms Laikinojo mokėjimų tvarkos įstatymo 3
straipsnio nuostatoms. Ginčijamas sandoris buvo sudarytas būtent tokiomis
sąlygomis, todėl yra niekinis ir negaliojantis CK 1.80 straipsnio pagrindu dėl
pardavėjo nesąžiningumo ir sandorio sąlygų prieštaravimo imperatyviosioms
Laikinojo mokėjimų tvarkos įstatymo 3 straipsnio nuostatoms. Nurodytų teisės
taikymo (aiškinimo) argumentų kontekste pažymėtina, kad dėl ginčijamo sandorio
pobūdžio, kai šalių sudarytos sutarties esminė sąlyga yra pinigų dalies
grąžinimas šalių susitarimu mažinant pastato pirkimo-pardavimo kainą, ir ši
sąlyga yra prieštaraujanti imperatyviosioms Laikinojo mokėjimų tvarkos įstatymo
3 straipsnio nuostatoms, todėl niekinė ir negaliojanti, šios sandorio dalies
negaliojimas daro negaliojančias ir kitas jo dalis, nes nėra pagrindo daryti
prielaidą, kad sandoris būtų sudarytas ir neįtraukiant negaliojančios dalies
(CK 1.96 straipsnis).<o:p></o:p>

nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismo sprendimas dėl šios dalies
panaikinamas ir paliekamas galioti Panevėžio apygardos teismo 2008 m. spalio 14
d. sprendimas, kuriuo patenkintas ieškovo ieškinys, pareikštas CK 1.80
straipsnio pagrindu.<o:p></o:p>
III.

Dėl
sandorio šalių atstovų piktavališko susitarimo <o:p></o:p>
CK

1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gali būti teismo tvarka pripažintas
negaliojančiu sandoris, sudarytas dėl vienos šalies atstovo piktavališko
susitarimo su antrąja šalimi. Juridiniai asmenys įgyja civilines teises,
prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir
veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus (CK 2.81
straipsnis). Juridinių asmenų sandoriai sudaromi juridinių asmenų valdymo
organų, pagal kompetenciją atstovaujančių privačiam juridiniam asmeniui.
Atstovas privalo veikti pagal įgaliojimus ir atstovaujamojo interesais. Jeigu
sandorį atstovas sudaro piktavališkai susitarus su kita šalimi (jos atstovu) ir
kenkia atstovaujamojo interesams, toks sandoris pripažįstamas negaliojančiu CK
1.91 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu. Piktavališkas susitarimas yra
tyčinė veika, dėl kurios sudaryto sandorio sąlygos yra nenaudingos
atstovaujamajam. Pažymėtina, kad piktavališko susitarimo atveju yra ir vienos
sutarties šalies atstovo ir kitos šalies (jos atstovo) kaltės, todėl nustatant,
ar yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu dėl piktavališko susitarimo,
reikia konstatuoti vienos sutarties šalies atstovo ir kitos šalies (jos
atstovo) kaltę tyčios forma. Šiame kontekste svarbu akcentuoti, kad sandorio,
atstovo sudaryto nesant jo piktavališko susitarimo su kita šalimi, suklydus ar
neapdairiai, negalima pripažinti negaliojančiu CK 1.91 straipsnio 1 dalyje
įtvirtintu pagrindu. <o:p></o:p>
Pirmosios

instancijos teismo sprendime padarytos išvados dėl ieškovo atstovo ir atsakovo
piktavališko susitarimo sudarant ginčo sutartį yra nepagrįstos, todėl
sprendimas tenkinti ieškinį šiuo pagrindu yra neteisėtas ir pagrįstai
apeliacinės instancijos teismo panaikintas. Tai, kad nepateikti atsakovui
padarytos žalos pašalinimo išlaidas patvirtinantys dokumentai, nėra pakankamas
pagrindas konstatuoti buvus piktavališkų ieškovo atstovo ir atsakovo
susitarimų. Dėl to neįrodžius vienos sutarties šalies atstovo ir kitos šalies
(jos atstovo) kaltės tyčios forma reikalavimas ginčo sandorį pripažinti
negaliojančiu šiuo pagrindu atmestinas.<o:p></o:p>
IV. Dėl

bylinėjimosi išlaidų<o:p></o:p>
Kadangi
kasacinis skundas iš dalies patenkintas ir ginčijamas sandoris pripažintas
negaliojančiu dviem pagrindais, vienu pagrindu ieškinys atmestas, vadovaujantis
CPK 93 straipsniu, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai
patenkintiems ir atmestiems reikalavimams. Patenkintos 2/3 ieškinio dalys,
atmesta – 1/3 dalis. Ieškovas pagal įstatymą yra atleistas nuo žyminio mokesčio
mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl iš ieškovo į valstybės
biudžetą priteisiama tik procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, turėtų
pirmosios instancijos teisme, dalis - 5,70 Lt, o iš atsakovo priteisiama į
valstybės biudžetą 1400 Lt žyminio mokesčio ir 11,40 Lt procesinių dokumentų
įteikimo išlaidų. Už apeliacinio ir kasacinio skundo nagrinėjimą šalys yra
atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas),
todėl šis mokestis iš jų nepriteisiamas.<o:p></o:p>
Kasacinio

teismo raštinės 2009 m. rugsėjo 15 d. pažymos pagrindu iš atsakovo valstybei
priteisiama 47,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu
kasacinės instancijos teisme (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dales 3
punktas, 92, 96 straipsniai).<o:p></o:p>

Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,vadovaudamasi CPK
359 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktais, 362 straipsnio 1
dalimi,<o:p></o:p>
n u t

a r i a :<o:p></o:p>
Panaikinti

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.
kovo 17 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys, pareikštas CK 6.66 ir 1.80
straipsnių pagrindu, atmestas, ir dėl šios dalies palikti galioti Panevėžio
apygardos teismo 2008 m. spalio 14 d. sprendimą.<o:p></o:p>
Kitą

kovo 17 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą <o:p></o:p>
Panaikinti

kovo 17 d.sprendimo ir Panevėžio apygardos teismo 2008 m. spalio 14 d.
sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.<o:p></o:p>
Priteisti

iš ieškovo BUAB „ Vikata ir Ko” (į. k. 148154945) valstybei 5,70 ( penki litai
70 ct) Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, turėtų pirmosios instancijos
teisme.<o:p></o:p>

iš atsakovo UAB „ Daisruna ir Ko“ (į. k. 300126450) valstybei 1400 (vienas
tūkstantis keturi šimtai litų) Lt žyminio mokesčio ir 11,40 (vienuolika litų 40
ct) Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, turėtų pirmosios instancijos
teisme.<o:p></o:p>

iš atsakovo UAB „ Daisruna ir Ko“ (į. k. 300126450) 47,50 (keturiasdešimt
septyni litai 50 ct) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu
kasacinės instancijos teisme.<o:p></o:p>
Ši
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja
nuo priėmimo dienos. <o:p></o:p>

language:LT'>Teisėja<o:p></o:p>
Antanas

Simniškis<o:p></o:p>
Gražina

Davidonienė<o:p></o:p>
Gintaras

Kryževičius<o:p></o:p>
</div>
</div>
</body>
</html>

INFOLEX ID 134490 RegNr 3K-3-361-2009

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

INFOLEX ID 134490 RegNr 3K-3-361-2009

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

<html xmlns:v="urn:schemas-microsoft-com:vml"

<body lang=EN-US link=blue vlink=blue style='tab-interval:36.0pt'>

<p class=MsoNormal><span lang=LT style='font-size:12.0pt;mso-ansi-language:

<p class=MsoNormal><span lang=LT style='mso-ansi-

<p class=MsoNormal><span lang=LT style='font-size:12.0pt;mso-ansi-language:

<p class=MsoNormal><span lang=LT style='mso-ansi-

<p class=MsoNormal><b><span lang=LT style='font-size:12.0pt;mso-ansi-language:

<p class=MsoNormal><span lang=LT style='mso-ansi-

<div style='mso-element:para-border-div;border:none;border-bottom:solid windowtext

<p class=MsoNormal style='border:none;mso-border-bottom-alt:solid windowtext .75pt;

<p class=MsoNormal style='border:none;mso-border-bottom-alt:solid windowtext .75pt;

<p class=MsoNormal><span lang=LT style='mso-ansi-

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='mso-ansi-language:LT'>Civilinė

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='mso-ansi-language:LT'>Procesinio

<p style='text-align:justify'><b><span lang=LT style='mso-ansi-

<p style='text-align:justify'><b><span lang=LT style='mso-ansi-language:LT'>N U

<p style='text-align:justify'><b><span lang=LT style='mso-ansi-

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='mso-ansi-language:LT'>2009

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='mso-ansi-

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='mso-ansi-language:LT'>Lietuvos

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='mso-ansi-language:LT'>rašytinio

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='mso-ansi-language:LT'>Teisėjų

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='mso-ansi-language:LT'>n u s

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='mso-ansi-language:LT'>I.

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='mso-ansi-language:LT'>Byloje

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='mso-ansi-language:LT'>2007

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='mso-ansi-language:LT'>Ieškovas

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='mso-ansi-language:LT'>Ieškovas

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='mso-ansi-language:LT'>II.

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='mso-ansi-language:LT'>Panevėžio

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='mso-ansi-language:LT'>Lietuvos

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='mso-ansi-language:LT'>III.

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='mso-ansi-language:LT'>Kasaciniu

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='mso-ansi-language:LT'>1.

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='mso-ansi-language:LT'>Ieškovo

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='mso-ansi-language:LT'>2.

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='mso-ansi-language:LT'>Ginčijamo

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='mso-ansi-language:LT'>3.

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='mso-ansi-language:LT'>Pagal

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='mso-ansi-language:LT'>4.

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='mso-ansi-language:LT'>CPK 83

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='mso-ansi-

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='mso-ansi-language:LT'>Teisėjų

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='mso-ansi-language:LT'>k o n s

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='mso-ansi-language:LT'>IV.

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='mso-ansi-language:LT'>I. Dėl

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='mso-ansi-language:LT'>Įmonių

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='background:yellow;

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='background:yellow;

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='background:yellow;

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='background:yellow;

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='background:yellow;

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='background:yellow;

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='background:yellow;

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='background:yellow;

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='background:yellow;

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='mso-ansi-language:LT'>Tais

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='mso-ansi-language:LT'>Dėl

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='mso-ansi-language:LT'>1. Dėl

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='mso-ansi-language:LT'>Ieškovas

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='mso-ansi-

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='mso-ansi-language:LT'>Kasacinis

<p style='text-align:justify'><span lang=LT style='mso-ansi-language:LT'>2. Dėl