Ką reiškia būti valdovu?

 Savo mintyse keliaudami praeitimi, senesniais laikais, mes galime pamatyti daugelį valdymo
formų kaip: diktatūra, monarchija, respublika, demokratija, ir dar daugelį kitų, kurios vyravo
skirtingais žmonijos laikotarpiais. Šalia valdymo formų visada stovėjo ir valdovai. Atsivertus
Lietuvių kalbos žodyną valdovas yra apibūdinamas kaip asmuo, valdantis tam tikrą teritoriją,
politinį derinį ar vienetą. Iš pirmo žvilgsnio šios pareigos gali pasirodyti gana nesudėtingos.
Manau daugelis iš mūsų vaikystėję esame svajoję, jog užaugę būsime karaliais ir karalienėmis,
sėdėsime dideliame soste ir galėsim vadovauti kitiems žmonėms. Vis dėlto, tai apima daug
daugiau nei mes įsivaizduojame.

 Ne kiekvienas žmogus galėtų tapti valdovu, nes tokios pareigos reikalauja daug įvairių asmeninių
savybių bei charakterio bruožų. Vienas iš lietuvių rašytojų, savo kūriniuose vaizdavusių valdovą –
Justinas Marcinkevičius. Jo dramoje „Mindaugas“, valdovas yra aprašomas kaip labai drąsus ir
ryžtingai siekiantis savo tikslų asmuo. Mindaugas sąmoningai ir nuosekliai siekia ne tik politinių,
bet ir asmeninių tiklsų. Jis nesitaiksto su žmonėmis ir ateitį bando kurti prievarta bei smurtu,
atėmęs iš savo pavaldinių dalį teisių. Galima teigti, jog tai be galo griežtas valdovas – niekam
nenusileidžia ir klauso tik saves, bei vadovaujasi savo įsitikinimais. Dramoje atskleidžiamas ir
Mindaugo asmenybės žlugimas – jis žlunga tada, kuomet ima reaguot emociškai ir nesivadovauti
šaltu protu, kaip darydavo anksčiau. Mindaugas tampa humanišku žmogumi. Taigi, norint būti
valdovu, svarbu turėti ir stabilią emocinę būklę, nes jausmams užvaldžius šaltą protą, žmogų gali
privesti prie žlugimo, tragedijos.

 Valdovas – aukščiausia šalies valdžia. Jis dažniausiai gyvena dideliuose rūmuose su daugeliu
patogumų, jam tikrai netenka galvoti apie tai, ar rytoj turės ką valgyti, ar turės kur miegoti(250).
Iš tikrųjų, tokį valdovo gyvenimą galime pamatyti tik filmuose arba pasakose. Karališkas
gyvenimas nėra toks lengvas ir turi visai kitą savo pusę. Balio Sruogos kūrinyje „Milžino
paunksmė“ yra aprašoma su kokiais sunkumais ir problemomis susiduria karalius Jogaila. Jis
buvo tarsi pririštas prie sosto ir visi su juo elgėsi kaip su marionete, už jį priimdavo visus
sprendimus. Karalius negalėjo būti savarankišku. Dar viena iškilusi prblema buvo tai, jog Jogaila
nemokėjo skaityti, ir tuo pasinaudojo vyskupas Zbignevas. Apsuptas apgaulių, valdovas yra
„ištremiamas“ į svetimą šalį, melagingai suteikus jam karalio titulą. Jogaila Lenkijoje jautėsi
svetimas ir be galo ilgėjosi savo tėvynės- Lietuvos, tačiau ten liko įkalintas iki savo mirties. Tad,
valdovo gyvenimas gali būti ir sunkus, kuomet esi „įstatomas į sostą“ ir priklausai nuo aplinkinkų,
taip pat tame pasaulyje vyrauja daug apgavysčių ir melų.

 Apibendrinant manau, jog valdovu būti yra daug sunkiau, nei mes visi įsivaizduojame. Jis ne tik
turi begalę pareigų, tačiau turi būti pavyzdžiu visai visuomenei ir mokėti palaikyti balansą tarp
asmeninės laimės ir valstybinių siekių. Visa tai dar labiau apsunkina savanaudžiai žmonės, kurie
mūsų pasaulyje bando rasti naudos tik sau, todėl valdovas turi mokėti atskirti nuoširdžius
žmones, nuo tų, kurie nori tik blogo.