Professional Documents
Culture Documents
Atsiverianti Vokietijos Darbo Rinka - Naujos Galimybės Lietuvos Eksportui
Atsiverianti Vokietijos Darbo Rinka - Naujos Galimybės Lietuvos Eksportui
Liutauras Labanauskas
LR Ūkio ministerijos komercijos atašė Vokietijoje
• augantis eksportas
• 2.970.000 bedarbių
4077
4000
3500
3500 3380
2986
3000
2796
2500
2000
1500
1000
500
0
2005 2006 2007 2008 2009 2010
Lietuvos ir Vokietijos tarptautinė prekyba 2005-2010 m. mln.
10000
Lt.
8000
6000
4000
2000
-2000
-4000
-6000
2005 2006 2007 2008 2009 2010
Balansas -3463 -4571 -4687 -4673 -1190 -1343
Eksportas 3075 3345 4534 3975 3943 5325
Importas 6538 7916 9222 8648 5134 6668
Lietuviškos kilmės prekių eksporto struktūra į Vokietiją
2010 m. proc.
Plastikai
Mineralinis kuras
16,9%
Baldai
48,0% 10,3%
Mediena
7,7%
7,3%
Trašos
5,3%
4,4%
Gaminiai iš mėsos
Kita
Eksportas į Vokietiją
TOP 10
2010 m. I-III ketv. vs. 2009 m. I-III ketv.
Dalis nuo Dalis nuo
bendro bendro Pokytis
Eksportuojama produkcija
eksporto eksporto verte
Eil. Nr. 2009 KI-III 2010 KI-III
1 Plastikai ir jų dirbiniai 16% 17% 48%
2 Mineralinis kuras 5% 12% 231%
3 Baldai 10% 7% 6%
4 Mediena ir medienos dirbiniai 7% 7% 38%
5 Laivai, valtys ir plaukiojantieji įrenginiai 4% 5% 96%
6 Gaminiai iš mėsos, žuvies arba vėžiagyvių 5% 5% 37%
7 Trąšos 7% 4% -20%
8 Antžeminio transporto priemonės 5% 4% 20%
9 Pienas ir pieno produktai 3% 4% 58%
10 Drabužiai ir jų priedai, išskyrus megztus ir nertus 5% 4% 4%
Suminė TOP 10 dalis nuo bendro eksporto 65% 70%
AČIŪ UŽ DĖMĖSĮ
Liutauras Labanauskas
LR Ūkio ministerijos komercijos atašė Vokietijoje
1. Unternehmensgründung in Deutschland
4. direkte Eigeninvestition
- Zweigniederlassung
(mit Handelsregistereintragung)
- Repräsentationsbüro
II. Unternehmensarten:
1. Kapitalgesellschaften
2. Personenhandelsgesellschaften
- Offenen Handelsgesellschaft (OHG)
- Kommanditgesellschaft (KG)
3. Sonderformen
- GmbH & Co. KG
- Kommanditgesellschaft auf Aktien (KGaA)
- Unternehmergesellschaft,
kurz: „UG (haftungsbeschränkt)“
III. Vor- und Nachteile der Unternehmensarten:
1. Kapitalgesellschaften
- Vorteil: Haftungsbegrenzung;
Geschäftsanteile veräußerbar
- Nachteil: Mindestkapital bei Gründung;
Pflicht zur Kapitalerhaltung
2. Personenhandelsgesellschaften
- Vorteil: geringe Gründungskosten,
- Nachteil: Keine Haftungsbegrenzung;
stark Personengebunden
3. Sonderformen
- Die Kombination von Kapital- und
Personenhandelsgesellschaft wird rechtlich
oft einer Kapitalgesellschaft gleichgestellt.
- Die Unternehmergesellschaft ist wegen des
geringen Stammkapitals kaum kreditwürdig.
IV. Kapitalgesellschaften:
2. Aktiengesellschaft (AG)
- Potential für Beteiligung vieler Kapitalanleger
- mindestens € 50.000,00 Grundkapital,
- Unternehmensleitung:
Vorstand und Aufsichtsrat
(hoher Verwaltungsaufwand)
V. Europäische Freiheiten:
1. Warenverkehrsfreiheit,
Art. 28. ff AEUV (früher Art. 23 EGV)
2. Dienstleistungsfreiheit,
Art. 56. ff AEUV (früher Art. 49 EGV)
3. Kapitalverkehrsfreiheit,
Art. 63. ff AEUV (früher Art. 56 EGV)
4. Niederlassungsfreiheit,
Art. 49. ff AEUV (früher Art. 43 EGV)
Recht zur Niederlassung sowie zur Gründung
von Unternehmen in einem anderen
Mitgliedsstaat der EU
5. Freizügigkeit für Arbeitnehmer,
Art. 45 ff. AEUV (früher Art. 39 EGV)
Seit 1. Mai 2011 auch für litauische
Arbeitnehmer in Deutschland
VI. Litauische Arbeitnehmer in Deutschland:
Für Geschäftsführer:
1. Tarifvertragsrecht
- Tarifverträge
- Arbeitskampf (Streik, Aussperrung)
2. Betriebsverfassungsrecht
- Betriebsrat, wählbar ab regelmäßig 5
Arbeitnehmern im Betrieb
- Betriebsrat hat diverse Beteiligungsrechte
- Betriebsvereinbarungen
3. Unternehmensmitbestimmung
- ab 500 Beschäftigten im Unternehmen ist ein
Aufsichtsrat zu bilden
- mindestens ein Drittel der Mitglieder des
Aufsichtsrats ist von der Arbeitnehmerschaft zu
bestimmen
IX. Kündigungsschutz:
1. Kündigungsschutzgesetz (KSchG)
- anwendbar, wenn regelmäßig mehr als 10
Arbeitnehmer beschäftigt werden
und das Beschäftigungsverhältnis mindestens
6 Monate bestanden hat
- Folge: Die Kündigung bedarf eines sachlichen
Grundes (nur personenbedingte, verhaltens-
bedingte oder betriebsbedingte Kündigung)
2. Betriebsrat ist vor Kündigung anzuhören
3. Besonderer Schutz für Schwangere, Schwerbehinderte,
Betriebsratsmitglieder
4. Kündigungsfrist beachten
- während der Probezeit: 14 Tage,
- sonst vier Wochen zur Monatsmitte oder
Monatsende,
- Verlängerung gestaffelt nach Dauer der
Beschäftigung (Frist: 1 Monat bis 7 Monate)
X. Rechtliche Unterstützung:
1. Rechtsanwalt
- Vertragsgestaltungen für Gesellschafts-
verträge, Anstellungsverträge,etc.
(Vergütung regelmäßig nach Honorar-
vereinbarung
- Forderungseintreibung, Rechtsstreitigkeiten
(Vergütung nach Honorarvereinbarung oder
Rechtsanwaltsvergütungsgesetz (RVG)
2. Notar
- Beurkundung der Gründungsverträge für das
Handelsregister
(Vergütung nach Kostenordnung)
3. Steuerberater:
- bei steuerlichen Angelegenheiten und Fragen
Kontaktdaten
Nezih Ülkekul
- Rechtsanwalt -
Kurfürstendamm 237
10719 Berlin
E-Mail: uelkekul@buse.de
Telefon: +49-(0)30-3279420
Telefax: +49-(0)30-32794222
www.buse.de
STEUERLICHE RAHMENBEDINGUNGEN FÜR
INVESTITIONEN IN DER BUNDESREPUBLIK
DEUTSCHLAND
Vilnius
Richard Wellmann
5. Mai 2011
AGENDA
1. Überblick
2. Besteuerung Einzelpersonen / Personenhandelsgesellschaften (PHG)
3. Besteuerung Kapitalgesellschaften
4. Sonderthemen: Verluste, Zinsen und SolZ
5. Grundprinzipien: DBA, GewSt, GrESt
6. UmwSt
7. GrSt
8. USt
9. AO
1. Überblick
2. Besteuerung Einzelpersonen / Personenhandelsgesellschaften (PHG)
3. Besteuerung Kapitalgesellschaften
4. Sonderthemen: Verluste, Zinsen und SolZ
5. Grundprinzipien: DBA, GewSt, GrESt
6. UmwSt
7. GrSt
8. USt
9. AO
Steuerarten
Kfz-Steuer Stromsteuer
8 201 6 278
Körperschaftsteuer Quelle: BMF
Sonstige Steuern 16 Mio. € 7 173
1. Überblick
2. Besteuerung Einzelpersonen / Personenhandelsgesellschaften (PHG)
3. Besteuerung Kapitalgesellschaften
4. Sonderthemen: Verluste, Zinsen und SolZ
5. Grundprinzipien: DBA, GewSt, GrESt
6. UmwSt
7. GrSt
8. USt
9. AO
Beschränkt Steuerpflichtige:
Begrenzung der steuerpflichtigen Einkünfte auf Einkünfte mit Inlandsbezug (§ 49 EStG)
Steuerliche Rahmenbedingungen für Investitionen in der Bundesrepublik Deutschland – Richard Wellmann
10
2. BESTEUERUNG EINZELPERSONEN / PHG
Zuordnung des Vermögens
Allgemein*:
Betriebliche Nutzung Wahlrecht des Unternehmers Vermögensart
mehr als 50% bis 100% nein notwendiges Betriebsvermögen
110.306
Steuersätze:
100.000 101.306
92.628
Steuertabelle für steuerpflichtige 84.228
Einzelperson 80.000
75.828
Steuerbelastung
Zu versteuerndes Grenzsteuersatz Zu zahlende 67.428
Einkommen in € (%) Steuer
60.000 59.028
bis 8 004 0 0 50.628
40.000 42.228
8 005 - 13 469 14,00-23,97 0 – 1 037
33.828
13 470 - 52 881 23,97-42,00 1 038 - 14 038 25.428
20.000
17.028
52 882 - 250 730 42,00 14 038 - 97 134
9.007
2.701
über 250 730 45,00 97 135 + 0 -
20.000
40.000
60.000
80.000
8.000
100.000
120.000
140.000
160.000
180.000
200.000
220.000
240.000
260.000
280.000
300.000
- zu versteuerndes Einkommen
A Gesellschafts GuV B
Erträge der Gesamthand
./. Vergütungen an Ges’ter
Ergänzungsbilanz u. ./. übriger Aufwand Ergänzungs-bilanz u.
Ergänzungs-GuV Gewinn Gesellschaft Ergänzung-GuV
Gewinnanteil Gewinnanteil
+/./. Ergebn. ErgBilanz +/./. Ergebn. ErgBilanz
= Ergebnis 1. Stufe = Ergebnis 1. Stufe
Gewinnermittlung 2. Stufe
Sonderbilanz Sonderbilanz
Sonder-GuV Sonder-GuV
Sondervergütung A Sondervergütung A
+ sonstige Sonder-BE + sonstige Sonder-BE
./. Sonder-BA ./. Sonder-BA
Ergebnis Sonderbilanz Ergebnis 1. Stufe Ergebnis 1. Stufe Ergebnis Sonderbilanz
+/./. Ergebnis SoBilanz +/./. Ergebnis SoBilanz
Gewinn A Gewinn B
Quelle: angelehnt an Niehus/Wilke, Die Besteuerung der Personengesellschaften
• 2009 wurde dieses System noch weiter zu einer sog. „Abgeltungsteuer“ ausgebaut.
• Der Schuldner der Kapitalerträge, z.B. die ausschüttende Gesellschaft oder die
depotführende Bank, sind verpflichtet, die Kapitalertragsteuer einzubehalten, bei
dem zuständigen Finanzamt anzumelden und abzuführen.
• Die Kapitalertragsteuer beträgt grds. 25% und hat unter bestimmten Voraussetzungen
eine abgeltende Wirkung, sodass diese Einkünfte nicht mehr in der Steuerveranlagung
zu berücksichtigen sind. Die abgeltende Wirkung greift allerdings nicht bei
Kapitalerträgen, die als gewerbliche Einkünfte zu qualifizieren sind.
Krankenversicherung
* ) bei Erreichen der Jahresarbeitsentgeltgrenze (auch Versicherungspflichtgrenze genannt) entfällt die Krankenversicherungspflicht
1. Überblick
2. Besteuerung Einzelpersonen / Personenhandelsgesellschaften (PHG)
3. Besteuerung Kapitalgesellschaften
4. Sonderthemen: Verluste, Zinsen und SolZ
5. Grundprinzipien: DBA, GewSt, GrESt
6. UmwSt
7. GrSt
8. USt
9. AO
1. Überblick
2. Besteuerung Einzelpersonen / Personenhandelsgesellschaften (PHG)
3. Besteuerung Kapitalgesellschaften
4. Sonderthemen: Verluste, Zinsen und SolZ
5. Grundprinzipien: DBA, GewSt, GrESt
6. UmwSt
7. GrSt
8. USt
9. AO
• Verluste können bis zu einem Betrag von 511 500 €, bei Ehegatten bis zu einem Betrag
von 1 023 000 €, in das Vorjahr zurückgetragen werden – „Verlustrücktrag“.
Nein
Ja Zinsschranke
Nettozinsaufwand ≤ 30 % EBITDA nicht
Nein anwendbar:
Nein
Konzernunternehmen: Nichtkonzernunternehmen:
Zinsen irgendeiner Konzerngesellschaft Zinsen an zu mehr als 25 % beteiligte Nein Volle
an außenstehende und zu mehr als 25 % Anteilseigner, nahe stehende Personen
beteiligte Gesellschafter, nahe stehende oder Dritte mit Rückgriffsmöglichkeit
Abzugsfähigkeit
Personen oder Dritte mit Rückgriffsmög- > 10 % des Nettozinsaufwands des
lichkeit > 10 % des Nettozinsaufwands Zinsaufwands
Nein
Ja
EKKörperschaft EKKonzern 2 Nein
Ja < -
Bilanz ΣKörperschaft Bilanz ΣKonzern 100
Ja
Zinsschranke anwendbar: Beschränkung des Zinsabzugs auf 30 % des
EBITDA 1), aber Zinsvortrag möglich 1) evtl. EBITDA-Vortrag zu beachten
Steuerliche Rahmenbedingungen für Investitionen in der Bundesrepublik Deutschland – Richard Wellmann
23
4. SONDERTHEMA: SOLIDARITÄTSZUSCHLAGSGESETZ
Überblick
Grundlagen
• Zur Einkommensteuer und zur Körperschaftsteuer wird ein Solidaritätszuschlag als
Ergänzungsabgabe erhoben.
• Solidaritätszuschlag beträgt gem. § 4 SolzG derzeit 5,5% der Bemessungsgrundlage.
• Bemessungsgrundlage ist zB die Lohnsteuer bzw. veranlagte Einkommensteuer.
• Das Aufkommen steht allein dem Bund zu.
Hintergrund
• Die Einführung des Solidaritätszuschlags 1991 wurde vorwiegend mit den Kosten der
Deutschen Einheit begründet.
• Seit Jahren wird eine politische Diskussion geführt, ob der Solidaritätszuschlag
abgeschafft werden soll.
• Es ist umstritten, ob der Solidaritätszuschlag noch verfassungsgemäß ist.
1. Überblick
2. Besteuerung Einzelpersonen / Personenhandelsgesellschaften (PHG)
3. Besteuerung Kapitalgesellschaften
4. Sonderthemen: Verluste, Zinsen und SolZ
5. Grundprinzipien: DBA, GewSt, GrESt
6. UmwSt
7. GrSt
8. USt
9. AO
– Ausnahme: Ungeachtet dessen können Vergütungen, die eine in einem Vertragsstaat ansässige Person für
eine im anderen Vertragsstaat ausgeübte unselbständige Arbeit bezieht, nur im erstgenannten Staat
besteuert werden, wenn
− der Empfänger sich im anderen Staat insgesamt nicht länger als 183 Tage während des betreffenden
Steuerjahres aufhält und
− die Vergütungen von einem Arbeitgeber oder für einen Arbeitgeber gezahlt werden, der nicht im
anderen Staat ansässig ist, und
− die Vergütungen nicht von einer Betriebsstätte oder einer festen Einrichtung getragen werden, die der
Arbeitgeber im anderen Staat hat.
• Grunderwerbsteuer ist auch bei Übertragung von Anteilen an eine Personengesellschaft zu beachten.
• Im Zuge der Förderalismusreform 2006 wurde den Bundesländern das Recht eingeräumt, den Steuersatz für die
Grunderwerbsteuer eigenständig und individuell zu bestimmen. Einige Bundesländer haben hiervon Gebrauch
gemacht bzw. planen dies: Steuersatz in % seit / ab
beschlossen Berlin 4,5 2007
Hamburg 4,5 2009
Sachsen-Anhalt 4,5 01.03.2010
Brandenburg 5,0 2011
Bremen 4,5 2011
Niedersachsen 4,5 2011
Saarland 4,0 2011
Thüringen 5,0 07.04.2011
geplante Änderung Schleswig-Holstein 5,0 01.01.2012
Baden-Württemberg 5,0 -
Steuerliche Rahmenbedingungen für Investitionen in der Bundesrepublik Deutschland – Richard Wellmann
30
AGENDA
1. Überblick
2. Besteuerung Einzelpersonen / Personenhandelsgesellschaften (PHG)
3. Besteuerung Kapitalgesellschaften
4. Sonderthemen: Verluste, Zinsen und SolZ
5. Grundprinzipien: DBA, GewSt, GrESt
6. UmwSt
7. GrSt
8. USt
9. AO
• den Formwechsel einer Kapitalgesellschaft in eine Personengesellschaft im Sinne des § 190 Abs. 1 des
Umwandlungsgesetzes oder vergleichbare ausländische Vorgänge;
• die Umwandlung im Sinne des § 1 Abs. 2 des Umwandlungsgesetzes, soweit sie einer Umwandlung im Sinne
des § 1 Abs. 1 des Umwandlungsgesetzes entspricht sowie
• Mit Inkrafttreten des SEStEG wurden erhebliche Änderungen zur Anpassung des
Umwandlungssteuerrechts an die Fusionsrichtlinie vorgenommen.
• Steuerneutrale Umwandlungen grundsätzlich mögl. – auch grenzüberschreitend!
1. Überblick
2. Besteuerung Einzelpersonen / Personenhandelsgesellschaften (PHG)
3. Besteuerung Kapitalgesellschaften
4. Sonderthemen: Verluste, Zinsen und SolZ
5. Grundprinzipien: DBA, GewSt, GrESt
6. UmwSt
7. GrSt
8. USt
9. AO
1. Überblick
2. Besteuerung Einzelpersonen / Personenhandelsgesellschaften (PHG)
3. Besteuerung Kapitalgesellschaften
4. Sonderthemen: Verluste, Zinsen und SolZ
5. Grundprinzipien: DBA, GewSt, GrESt
6. UmwSt
7. GrSt
8. USt
9. AO
1. Überblick
2. Besteuerung Einzelpersonen / Personenhandelsgesellschaften (PHG)
3. Besteuerung Kapitalgesellschaften
4. Sonderthemen: Verluste, Zinsen und SolZ
5. Grundprinzipien: DBA, GewSt, GrESt
6. UmwSt
7. GrSt
8. USt
9. AO
BDO AG Wirtschaftsprüfungsgesellschaft, eine Aktiengesellschaft deutschen Rechts, ist Mitglied von BDO International Limited,
einer britischen Gesellschaft mit beschränkter Nachschusspflicht, und gehört zum internationalen BDO Netzwerk voneinander
unabhängiger Mitgliedsfirmen.
Dieses Dokument wurde mit Sorgfalt erstellt, ist aber allgemein gehalten und kann daher nur als grobe Richtschnur gelten. Es ist somit nicht geeignet, konkreten Beratungsbedarf abzudecken, so dass
Sie die hier enthaltenen Informationen nicht verwerten sollten, ohne zusätzlichen professionellen Rat einzuholen.
Bitte wenden Sie sich an BDO AG Wirtschaftsprüfungsgesellschaft, um die hier erörterten Themen in Anbetracht Ihrer spezifischen Beratungssituation zu besprechen. BDO AG Wirtschaftsprüfungsge-
sellschaft, deren Partner, Angestellte, Mitarbeiter und Vertreter übernehmen keinerlei Haftung oder Verantwortung für Schäden, die sich aus einem Handeln oder Unterlassen im Vertrauen auf die
hier enthaltenen Informationen oder darauf gestützte Entscheidungen ergeben.
BDO AG Wirtschaftsprüfungsgesellschaft, eine Aktiengesellschaft deutschen Rechts, ist Mitglied von BDO International Limited, einer britischen Gesellschaft mit beschränkter Nachschusspflicht, und
gehört zum internationalen BDO Netzwerk voneinander unabhängiger Mitgliedsfirmen. BDO ist der Markenname für das BDO Netzwerk und für jede der BDO Mitgliedsfirmen.
• Gesellschafter:
- Land Rheinland-Pfalz
- Investitions- und Strukturbank Rheinland-Pfalz (ISB)
• Dritthöchste Exportquote
• RLP = Mittelstandsland:
98% der rund 181.000
Unternehmen beschäftigen
weniger als 50 Mitarbeiter
30,00%
20,00%
10,00%
Weltweit
0,00%
MOE Länder
2005 2006 2007 2008 2009 Januar-
Mai 2010
-10,00%
-20,00%
-30,00%
Jahre
10,0%
5,0%
0,0% Deutschland
Polen
Russland
-5,0%
Litauen
-10,0%
-15,0%
2007 2008 2009 2010 2011
153,0
160
140
117,6 120,1
120
100 90,4
80
52,7
60
40
0
2005 2006 2007 2008 2009
Einfuhr Ausfuhr
7000
5569
6000 5308
4831
5000
4000 3330
3000
2000
1000
l
n
ah
ff
re
se
ei
o
St
W
eh
st
is
st
gn
rk
o.
un
ve
eu
en
K
en
rz
is
a.
.E
ar
en
.W
a.
m
ar
he
ch
nd
W
C
le
A
2500
2000
1500
1133 1060
1000
500
z
en
ff
e
re
ol
o
ss
in
h
eh
st
itt
ch
ni
st
rk
hn
ug
un
as
ve
Sc
ze
M
K
en
Er
a.
ar
en
.
.W
az
ar
m
d
W
ar
an
Ph
1 ca. 22
Vollzeitanmietung ca. 15 m²
. m²
525,00
a. Büro mit Ausstattung 390,00 € €
2 ca. 22
Teilzeitanmietung ca. 15 m²
. m²
• Region Mittelrhein
• SOE-RLP Kooperationsprojekt
• Flughafen Hahn
Noriu pasidalinti mintimis kaip as atsiduriau Vokietijoje ir kaip man sekasi ten gyventi ir dirbti.
1991 metu kovo menesi, del politiniu motyvu, as isvykau su seima gyventi i Vokietija. Pradzia buvo labai
sunki. Mus ten laike kaip atvykelius is treciosios salies, bet nuo pat pirmos dienos mums mokejo pasalpas,
kad galetume pragyventi. Nuolat bandeme ieskotis darbo, bet jo nebuvo imanoma susirasti, nes
nemokejome kalbos ir neturejome darbo leidimo, kurio paprasciausiai jo negaudavome. Todel buvom
priversti kuo skubiau ismokti Vokieciu kalba. Is Lietuvos mums atsiunte visus mokyklinius vokieciu kalbos
vadovelius lietuviu kalba. As per trys menesius juos visus perskaiciau ir ismokau kalba. Valstybe taip pat
nemokomai skyre kalbos kursus. Po to prasidejo ieskojimas darbo. Susirasdavau darba, o darbo leidimo
negaudavau. Tai pasikartojo daugeli kartu , todel valstybes tarnautojams as pareiskiau , kad as atvaziavau
gyventi ne is ju mokesciu moketoju pinigu, o juos as pats galiu uzsidirbti, todel atsisakiau valstybines
paramos ir pradejau neoficialiai dirbti. Tai zinojo visos valstybines institucijos. Mane net baude, kad
atsisakiau paramos, aiskino, kad yra tokie istatymai ir ju apeiti negali. Jie ir toliau pravedinejo pinigus. Tada
as pakeiciau savo saskaitas banke, kad jie man daugiau pinigu nebepervestu. Del to taip pat turejau
problemu. Taip as pradirbau apie metus laiko. Po to kai mums leidima gyventi Vokietijoje isdave 5 metams
( priestai isduodavo tik metams), gavau darbo leidima, bet tik metams. Taip pradejau dirbti oficialiai. Dirbti
teko visko, ir tuoletus valyti, ir masinas remontuoti, ir statybos darbus dirbti. Visose darbo srityse
sakydavau, kad esu labai geras specialistas, todel i darbus ir priimdavo, nors dirbti tikrai nieko
nemokedavau, tiesiog darbdavius apgaudavau, bet as viska taip greitai ismokdavau, kad jie net
nepastebedavo, kad nesu specialistas. Tiesiog naktimis mokindavaus dirbti. Dirbau labai daug ir kruopsciai,
bei labai atsakingai, todel kuo toliau tuo daugiau as turejau pasiulos darbui. Atlyginimas taip pat vis augo,
be to Vokieciai pradejo pripazinti Lietuva, bei jos piliecius tai ir gyventi vis daresi lengvesnis. Pradziai
mums mokedavo atlyginimo po dvi markes i valanda, o i pabaiga pakilo iki 12 markiu valandai. As dariausi
vis geresnis specialistas ir vis reikalingesnis vokieciams. Bet man to buvo negana, as nusprendziau dirbti
savistoviai. Uzsiregistravau savo imone ir pradejau prekiauti lietuviskais baldais, sekesi neblogai. Po to
rinkau devetus rubus ir jais prekiavau, net iki 22 vilkiku per menesi, issiusdavau ju i Lietuva. Taip pat
prekiavau ir automobiliais, nes tuo laiku Lietuvoje buvo diziule paklausa.
Atejo laikas kai rubai nebebuvo tokie paklausus, nes Rusija uzdejo muita apie 800 procentu, todel
uzsidarius rinkai I Rusija, sia veikla pristabdziau. Masinu lietuviai taip pat apsipirko, o vokieciai senomis
masinomis apsivale, todel nusprendziau kurti nauja, solidesne imone. Musu seima vis daugiau integravos
i vokieciu tauta, mus vis daugiau pradejo pripazinti, gerbti, todel ir ikureme imone, kuria iki siol ir turime
bei labai sekmingai dirbame. Jau penkiolika metu Lietuvoje mums dirba apie 200 zmoniu, o Vokietijoje
mano firmoje apie 15 zmoniu, o didziaja darbo dali darbu atlieka vokieciu firmos, kurias as samdau. Jie
stato musu namus. Be to Vokietijoje, ir kitose Vakaru Europos salyse siuo metu turime apie 50 pardavimo
tasku, kuriuose prekiaujama musu gaminiais. Ten juk taip pat daugybe darbuotoju . As esu naudingas tiek
lietuviams tiek ir vokieciams, todel tas biznis ir sekasi.
Dabar noriu papasakoti kaip pavykdavo Vokietijoje ikurti ir vel uzdaryti imones, kurias as turejau iki tol
kol as apsistojau prie sios galutines imones. Ogi buvo labai paprasta. Nueini i savivaldybe ir jau po 5
minuciu firma uzregistruota, galima pradeti dirbti. Per pora savaiciu sueina is ivairiu valstybiniu instituciju
dokumentacija reikalinga darbui ir tu toliau sekmingai dirbi. Nuregistruojant imones, taip pat uztekdavo
poros minuciu laiko. Jokiu problemu niekas nesudarydavo. Gal kas neakyvaizdziai mus ir patikrinavo, mums
tai nezinant, bet mes to nezinodavome. Gal koki 10-12 metu musu imoniu tiesiog niekas nera tikrine,
man net jau nejauku budavo, galvodavau gal kur nors nesame registruoti. Ar tai nemalonu dirbti. Tiesiog
norisi daug ir gerai dirbti, nes valstybe ne tik netrukdo dirbti, bet ir labai dar skatina. O Lietuvoje dar
nespeji imones atsidaryti, o jau turi patikrinima. Ir taip istisus metus. Neduosi dovanu, tave greit
“suvalgys”. Nori imone uzsidaryti, neduok dieve koks vargas ir kaip baisu, gal ka nors ne taip padariau. Todel
daugelis cia noredami atsidaryti imones, ju net nedaro, nes zino, kad jei nepasiseks, bus problema
uzsidaryti.
Vokietijoje be valstybes pagalbos as taip pat buciau negalejes padaryti mano didziojo verslo. As, dar
neturedamas pastovaus leidimo gyventi Vokietijoje, budamas Lietuvos pilieciu, is banko gavau labai
geromis salygomis tiek pinigu, kiek tik reikejo, nors siuo metu nebera taip lengva kreditus gauti. Todel
galejau isikurti firma kokia tik norejau. Zinojau, kad kuriant imone dar galima Vokietijoje ir negrazinamas
pasalpas gauti, bei kitokias lengvatas, tuom as ir pasinaudojau. Parasiau paraiska. Auditorius padejo sukurti
perspektyvinius darbo planus ir as gavau simtus tukstanciu markiu firmos ikurimui. Todel nupirkau didziuli
sklypa, labai geroje vietoje, prie 7 autobano. Jame pastateme sale gamybai ir sandeliavimui. Isstateme
daugybe pavizdiniu namuku ir pirciu. Aikstele ispuoseme gelynais ir fontanais. Mano aikstele kartu yra ir
musu miestelio gyventoju lankomiausias objektas. Zmones tiesiog eina pasivaikscioti, pasigrozeti musu
gaminiais . O beveik visi gaminiai yra atvezti is Lietuvos, nes man pagrindines prekes gamina firma Tyla
Birzuose, kur gamybos direktorius ir vienas is firmos savininku yra mano brolis Egidijus. Siauliuose Beconio
imone ir kitos smulkmesnes imones. Man visais laikais Vokietijoje buvo lengviau prekiauti, nes as visiems
sakydavau, kad visus gaminius gamina mano brolis Egidijus, ir visiems as duodavau simta procentine
garantija 5 metams. Prekes yra labai aukstos kokybes, pripazintos Vokietijoje ir kitose Vakaru Europos
salyse, nes mes jau 15 metu tuos gaminius statome, ir matome kas reikalinga padaryti, kad preke butu
geresne, kokybiskesne, todel jei kas netaip tuojau skambiname i Lietuvos firmas ir reikalaujame klaidas
istaisyti. Kartais net prasome isgalasti peilius, nes matome, kad medis netaip paruostas.
As jau su savo imone Butenas Holzbauten Vokietijoje dirbu jau 15 metu ir reikalai tik gereja, o daugybe
sios srities, Vokisku firmu per ta laika bankrutavo, net tokios vedancios kaip firma Salzberg, Finewood ir
kitos, o mes vis liekame ir liekame, nes kaip minejau kokybe ir saziningas darbas pimoje eileje. Be to be
naujoviu ir rizikos taip pat neapsieiname. Turi buti visada priesakyje, negali sustoti nei sekundei, kitaip greit
gali nusiristi i bedugne. Taip pat turiu didele seimos parama, be jos butu man sudetinga. Dukte Laura
vadovauja biurui Vokietijoje.
Visi Lietuviai gali Vokietijoje isikurti su savo firmomis tik reikia pirmiausiai moketi gerai kalba, dirbti labai
saziningai, pateikti labai geras paslaugas arba labai gera gamini ar produkta. Lietuva yra nebe ta salis kuri
gali labai pigiai gamini gaminti ir ji parduoti, todel tik turint gera varda ir kokybiska preke gali puikiai ten
gyvuoti ir duoti darbo vietas Vokieciams, o nuo siol ir Rytu Europos saliu pilieciams, tame tarpe ir Lietuvos
pilieciams.
Eksportuotojams lygiai tas pats. Pateikite tik gera kokybiska preke ir Jus busite pripazinti ir sekmingai
dirbsite.
Nuo geguzes pirmos dienos i darba Vokietijoje gali isidarbinti visi norintis Lietuviai . Bet is karto noriu
pabrezti, kad tai nebus aukso kalnai, kad nebus taip lengva kaip daugelis isivaizduoja. Cia reikes daug ir
saziningai dirbti, kad uzdirbti tuos pinigelius. Turesit irodyti savo darbu, kad esat ju verti. Darbdavys
ivertins jusu darba ir atitinkamai mokes . Nereikia is karto uzsiprasyti didelio atlyginimo, neparodzius ka
sugebat. Cia Lietuvoje labai ispusta, kad labai ten paprasta isidarbinti, bus mokami didziuliai atlyginimai.
Reikia neuzmirsti ir tai, kad ten rodomas atlygis yra bruto, “ant popieriaus”, o” i rankas” gaunama zymiai
maziau, cia Lietuvoje iprate visi girdeti atlyginima i rankas. Pas mus Vokietijoje ” i rankas” uzdirba nuo 1000
iki 1600 Euru, taip, kad daugiau uzdirbti nelabai yra ko tiketis. Be to Vokieciai tikrai tuom pasinaudos ir
idarbins Lietuvius uz mazesni atlyginima, negu moka vokieciams. Juk Lietuvoje taip pat imame pvz.
Baltarusus, kad galetume maziau moketi. Dar labai priklausys kaip tu moki Vokieciu kalba. Ten rusu ar
anglu kalbos niekas nevertina. Dar reikia nepamirsti, kad mes lietuviai, priimdami zemiecius i darba,
suteikiame ir gyvenama plota nemokamai. Vokieciai tikrai to nedarys, o paciam issinuomuoti buta bus
labai sudetinga, nes visi nuomuotojai nori sutarties 3-5 metamsbe to turi parodyti darbo sutarti, paskutiniu
triju menesiu atlyginimus. Be to beveik visi butai yra be baldu. Taip, kad isidarbinti bus labai sudetinga ir
nepigu. Aukstai kvalifikuotiems darbuotojams isidarbinti bus lengviau.
Lietuvoje placiai skelbia, kad labai daug gydytoju gales isidarbinti Vokietijoje. Tai netiesa, Vokietija
perpildyta gydytojais. Pavyzdziui musu kraste neseniai uzsidare dvi ligonines, simtai gydytoju ir kito
personalo liko be darbo, ka jiems daryti? Ar tikite, kad jie uzleis vietas Lietuviams. Zinau is praktikos, kad
dauguma Lietuviu gydytoju nueis ten dirbti i slauga, ko tikrai ten tikrai truksta, nes niekas nenori to darbo
dirbti. Idarbinimo agenturos ir visi kiti tarpininkai tik tuom pasinaudos, nuples is gydytoju didziulius pinigus .
Bet as garantuoju, kad daugelis gydytoju gris atgal, nes slaugais ten dirbti nenores.
Jau 17 metu as idarbinu lietuvius i darba, nes ir anksciau rasdavau visokiu galimybiu kaip juos idarbinti.
Anksciau is desimt priimtu darbuotoju vienas budavo blogas darbuotojas. Siuo metu atvirksciai, is desimt
idarbintu darbuotuoju tik vienas buna geras. Tiesiog dauguma, besidominciu darbu Vokietijoje, tiki, kad ten
beveik nedirbant galima uzdirbti diziulius pinigus. O taip juk nera. As manau, kad visi gerai dirbantis jau
seniai isvyke, o labai gerai dirbantis turi darbo ir Lietuvoje, todel ir ieskosi Vokietijoje darbo tie kurie nori
lengvai pinigus uzdirbti. Cia Lietuvoje pastebejau, kad visi labai norintis dirbti, turi darba, susiranda darba, o
didzioji dalis bedarbiu nenori dirbti, nes gauna pasalpas, truputi juodai uzdarbiauja ir jiems to uztenka. As
jau trys metai sodyboje Zarasu rajone negaunu zmoniu, beveik visi darbuotojai padirba tik iki pirmo
atlyginimo. Ar tokie padirbtu Vokietijoje? As lankausi ir darbo birzoje ir pas seniunus ir savivaldybeje ir
tiesiog gatvese, bet nesurandu nei vieno darbuotojo kas pastoviai noretu dirbti, nors siulau tikrai nemaza
atlyginima. Daugiausiai pas mane siulosi dirbti zmones is didziuju miestu.
Tai gal ir tiek trumpai apie mane. Jei kas turite klausimu, prasau klauskite.
Vilnius 2011.05.02
Noriu pasidalinti mintimis kaip as atsiduriau Vokietijoje ir kaip man sekasi ten gyventi ir dirbti.
1991 metu kovo menesi, del politiniu motyvu, as isvykau su seima gyventi i Vokietija. Pradzia buvo labai
sunki. Mus ten laike kaip atvykelius is treciosios salies, bet nuo pat pirmos dienos mums mokejo pasalpas,
kad galetume pragyventi. Nuolat bandeme ieskotis darbo, bet jo nebuvo imanoma susirasti, nes
nemokejome kalbos ir neturejome darbo leidimo, kurio paprasciausiai jo negaudavome. Todel buvom
priversti kuo skubiau ismokti Vokieciu kalba. Is Lietuvos mums atsiunte visus mokyklinius vokieciu kalbos
vadovelius lietuviu kalba. As per trys menesius juos visus perskaiciau ir ismokau kalba. Valstybe taip pat
nemokomai skyre kalbos kursus. Po to prasidejo ieskojimas darbo. Susirasdavau darba, o darbo leidimo
negaudavau. Tai pasikartojo daugeli kartu , todel valstybes tarnautojams as pareiskiau , kad as atvaziavau
gyventi ne is ju mokesciu moketoju pinigu, o juos as pats galiu uzsidirbti, todel atsisakiau valstybines
paramos ir pradejau neoficialiai dirbti. Tai zinojo visos valstybines institucijos. Mane net baude, kad
atsisakiau paramos, aiskino, kad yra tokie istatymai ir ju apeiti negali. Jie ir toliau pravedinejo pinigus. Tada
as pakeiciau savo saskaitas banke, kad jie man daugiau pinigu nebepervestu. Del to taip pat turejau
problemu. Taip as pradirbau apie metus laiko. Po to kai mums leidima gyventi Vokietijoje isdave 5 metams
( priestai isduodavo tik metams), gavau darbo leidima, bet tik metams. Taip pradejau dirbti oficialiai. Dirbti
teko visko, ir tuoletus valyti, ir masinas remontuoti, ir statybos darbus dirbti. Visose darbo srityse
sakydavau, kad esu labai geras specialistas, todel i darbus ir priimdavo, nors dirbti tikrai nieko
nemokedavau, tiesiog darbdavius apgaudavau, bet as viska taip greitai ismokdavau, kad jie net
nepastebedavo, kad nesu specialistas. Tiesiog naktimis mokindavaus dirbti. Dirbau labai daug ir kruopsciai,
bei labai atsakingai, todel kuo toliau tuo daugiau as turejau pasiulos darbui. Atlyginimas taip pat vis augo,
be to Vokieciai pradejo pripazinti Lietuva, bei jos piliecius tai ir gyventi vis daresi lengvesnis. Pradziai
mums mokedavo atlyginimo po dvi markes i valanda, o i pabaiga pakilo iki 12 markiu valandai. As dariausi
vis geresnis specialistas ir vis reikalingesnis vokieciams. Bet man to buvo negana, as nusprendziau dirbti
savistoviai. Uzsiregistravau savo imone ir pradejau prekiauti lietuviskais baldais, sekesi neblogai. Po to
rinkau devetus rubus ir jais prekiavau, net iki 22 vilkiku per menesi, issiusdavau ju i Lietuva. Taip pat
prekiavau ir automobiliais, nes tuo laiku Lietuvoje buvo diziule paklausa.
Atejo laikas kai rubai nebebuvo tokie paklausus, nes Rusija uzdejo muita apie 800 procentu, todel
uzsidarius rinkai I Rusija, sia veikla pristabdziau. Masinu lietuviai taip pat apsipirko, o vokieciai senomis
masinomis apsivale, todel nusprendziau kurti nauja, solidesne imone. Musu seima vis daugiau integravos
i vokieciu tauta, mus vis daugiau pradejo pripazinti, gerbti, todel ir ikureme imone, kuria iki siol ir turime
bei labai sekmingai dirbame. Jau penkiolika metu Lietuvoje mums dirba apie 200 zmoniu, o Vokietijoje
mano firmoje apie 15 zmoniu, o didziaja darbo dali darbu atlieka vokieciu firmos, kurias as samdau. Jie
stato musu namus. Be to Vokietijoje, ir kitose Vakaru Europos salyse siuo metu turime apie 50 pardavimo
tasku, kuriuose prekiaujama musu gaminiais. Ten juk taip pat daugybe darbuotoju . As esu naudingas tiek
lietuviams tiek ir vokieciams, todel tas biznis ir sekasi.
Dabar noriu papasakoti kaip pavykdavo Vokietijoje ikurti ir vel uzdaryti imones, kurias as turejau iki tol
kol as apsistojau prie sios galutines imones. Ogi buvo labai paprasta. Nueini i savivaldybe ir jau po 5
minuciu firma uzregistruota, galima pradeti dirbti. Per pora savaiciu sueina is ivairiu valstybiniu instituciju
dokumentacija reikalinga darbui ir tu toliau sekmingai dirbi. Nuregistruojant imones, taip pat uztekdavo
poros minuciu laiko. Jokiu problemu niekas nesudarydavo. Gal kas neakyvaizdziai mus ir patikrinavo, mums
tai nezinant, bet mes to nezinodavome. Gal koki 10-12 metu musu imoniu tiesiog niekas nera tikrine,
man net jau nejauku budavo, galvodavau gal kur nors nesame registruoti. Ar tai nemalonu dirbti. Tiesiog
norisi daug ir gerai dirbti, nes valstybe ne tik netrukdo dirbti, bet ir labai dar skatina. O Lietuvoje dar
nespeji imones atsidaryti, o jau turi patikrinima. Ir taip istisus metus. Neduosi dovanu, tave greit
“suvalgys”. Nori imone uzsidaryti, neduok dieve koks vargas ir kaip baisu, gal ka nors ne taip padariau. Todel
daugelis cia noredami atsidaryti imones, ju net nedaro, nes zino, kad jei nepasiseks, bus problema
uzsidaryti.
Vokietijoje be valstybes pagalbos as taip pat buciau negalejes padaryti mano didziojo verslo. As, dar
neturedamas pastovaus leidimo gyventi Vokietijoje, budamas Lietuvos pilieciu, is banko gavau labai
geromis salygomis tiek pinigu, kiek tik reikejo, nors siuo metu nebera taip lengva kreditus gauti. Todel
galejau isikurti firma kokia tik norejau. Zinojau, kad kuriant imone dar galima Vokietijoje ir negrazinamas
pasalpas gauti, bei kitokias lengvatas, tuom as ir pasinaudojau. Parasiau paraiska. Auditorius padejo sukurti
perspektyvinius darbo planus ir as gavau simtus tukstanciu markiu firmos ikurimui. Todel nupirkau didziuli
sklypa, labai geroje vietoje, prie 7 autobano. Jame pastateme sale gamybai ir sandeliavimui. Isstateme
daugybe pavizdiniu namuku ir pirciu. Aikstele ispuoseme gelynais ir fontanais. Mano aikstele kartu yra ir
musu miestelio gyventoju lankomiausias objektas. Zmones tiesiog eina pasivaikscioti, pasigrozeti musu
gaminiais . O beveik visi gaminiai yra atvezti is Lietuvos, nes man pagrindines prekes gamina firma Tyla
Birzuose, kur gamybos direktorius ir vienas is firmos savininku yra mano brolis Egidijus. Siauliuose Beconio
imone ir kitos smulkmesnes imones. Man visais laikais Vokietijoje buvo lengviau prekiauti, nes as visiems
sakydavau, kad visus gaminius gamina mano brolis Egidijus, ir visiems as duodavau simta procentine
garantija 5 metams. Prekes yra labai aukstos kokybes, pripazintos Vokietijoje ir kitose Vakaru Europos
salyse, nes mes jau 15 metu tuos gaminius statome, ir matome kas reikalinga padaryti, kad preke butu
geresne, kokybiskesne, todel jei kas netaip tuojau skambiname i Lietuvos firmas ir reikalaujame klaidas
istaisyti. Kartais net prasome isgalasti peilius, nes matome, kad medis netaip paruostas.
As jau su savo imone Butenas Holzbauten Vokietijoje dirbu jau 15 metu ir reikalai tik gereja, o daugybe
sios srities, Vokisku firmu per ta laika bankrutavo, net tokios vedancios kaip firma Salzberg, Finewood ir
kitos, o mes vis liekame ir liekame, nes kaip minejau kokybe ir saziningas darbas pimoje eileje. Be to be
naujoviu ir rizikos taip pat neapsieiname. Turi buti visada priesakyje, negali sustoti nei sekundei, kitaip greit
gali nusiristi i bedugne. Taip pat turiu didele seimos parama, be jos butu man sudetinga. Dukte Laura
vadovauja biurui Vokietijoje.
Visi Lietuviai gali Vokietijoje isikurti su savo firmomis tik reikia pirmiausiai moketi gerai kalba, dirbti labai
saziningai, pateikti labai geras paslaugas arba labai gera gamini ar produkta. Lietuva yra nebe ta salis kuri
gali labai pigiai gamini gaminti ir ji parduoti, todel tik turint gera varda ir kokybiska preke gali puikiai ten
gyvuoti ir duoti darbo vietas Vokieciams, o nuo siol ir Rytu Europos saliu pilieciams, tame tarpe ir Lietuvos
pilieciams.
Eksportuotojams lygiai tas pats. Pateikite tik gera kokybiska preke ir Jus busite pripazinti ir sekmingai
dirbsite.
Nuo geguzes pirmos dienos i darba Vokietijoje gali isidarbinti visi norintis Lietuviai . Bet is karto noriu
pabrezti, kad tai nebus aukso kalnai, kad nebus taip lengva kaip daugelis isivaizduoja. Cia reikes daug ir
saziningai dirbti, kad uzdirbti tuos pinigelius. Turesit irodyti savo darbu, kad esat ju verti. Darbdavys
ivertins jusu darba ir atitinkamai mokes . Nereikia is karto uzsiprasyti didelio atlyginimo, neparodzius ka
sugebat. Cia Lietuvoje labai ispusta, kad labai ten paprasta isidarbinti, bus mokami didziuliai atlyginimai.
Reikia neuzmirsti ir tai, kad ten rodomas atlygis yra bruto, “ant popieriaus”, o” i rankas” gaunama zymiai
maziau, cia Lietuvoje iprate visi girdeti atlyginima i rankas. Pas mus Vokietijoje ” i rankas” uzdirba nuo 1000
iki 1600 Euru, taip, kad daugiau uzdirbti nelabai yra ko tiketis. Be to Vokieciai tikrai tuom pasinaudos ir
idarbins Lietuvius uz mazesni atlyginima, negu moka vokieciams. Juk Lietuvoje taip pat imame pvz.
Baltarusus, kad galetume maziau moketi. Dar labai priklausys kaip tu moki Vokieciu kalba. Ten rusu ar
anglu kalbos niekas nevertina. Dar reikia nepamirsti, kad mes lietuviai, priimdami zemiecius i darba,
suteikiame ir gyvenama plota nemokamai. Vokieciai tikrai to nedarys, o paciam issinuomuoti buta bus
labai sudetinga, nes visi nuomuotojai nori sutarties 3-5 metamsbe to turi parodyti darbo sutarti, paskutiniu
triju menesiu atlyginimus. Be to beveik visi butai yra be baldu. Taip, kad isidarbinti bus labai sudetinga ir
nepigu. Aukstai kvalifikuotiems darbuotojams isidarbinti bus lengviau.
Lietuvoje placiai skelbia, kad labai daug gydytoju gales isidarbinti Vokietijoje. Tai netiesa, Vokietija
perpildyta gydytojais. Pavyzdziui musu kraste neseniai uzsidare dvi ligonines, simtai gydytoju ir kito
personalo liko be darbo, ka jiems daryti? Ar tikite, kad jie uzleis vietas Lietuviams. Zinau is praktikos, kad
dauguma Lietuviu gydytoju nueis ten dirbti i slauga, ko tikrai ten tikrai truksta, nes niekas nenori to darbo
dirbti. Idarbinimo agenturos ir visi kiti tarpininkai tik tuom pasinaudos, nuples is gydytoju didziulius pinigus .
Bet as garantuoju, kad daugelis gydytoju gris atgal, nes slaugais ten dirbti nenores.
Jau 17 metu as idarbinu lietuvius i darba, nes ir anksciau rasdavau visokiu galimybiu kaip juos idarbinti.
Anksciau is desimt priimtu darbuotoju vienas budavo blogas darbuotojas. Siuo metu atvirksciai, is desimt
idarbintu darbuotuoju tik vienas buna geras. Tiesiog dauguma, besidominciu darbu Vokietijoje, tiki, kad ten
beveik nedirbant galima uzdirbti diziulius pinigus. O taip juk nera. As manau, kad visi gerai dirbantis jau
seniai isvyke, o labai gerai dirbantis turi darbo ir Lietuvoje, todel ir ieskosi Vokietijoje darbo tie kurie nori
lengvai pinigus uzdirbti. Cia Lietuvoje pastebejau, kad visi labai norintis dirbti, turi darba, susiranda darba, o
didzioji dalis bedarbiu nenori dirbti, nes gauna pasalpas, truputi juodai uzdarbiauja ir jiems to uztenka. As
jau trys metai sodyboje Zarasu rajone negaunu zmoniu, beveik visi darbuotojai padirba tik iki pirmo
atlyginimo. Ar tokie padirbtu Vokietijoje? As lankausi ir darbo birzoje ir pas seniunus ir savivaldybeje ir
tiesiog gatvese, bet nesurandu nei vieno darbuotojo kas pastoviai noretu dirbti, nors siulau tikrai nemaza
atlyginima. Daugiausiai pas mane siulosi dirbti zmones is didziuju miestu.
Tai gal ir tiek trumpai apie mane. Jei kas turite klausimu, prasau klauskite.
Praktiniai patarimai Lietuvos
eksportuotojams: Vokietija
Lina Gudelionytė-Gylienė
VšĮ “Eksportuojančioji Lietuva” atstovė Vokietijoje
LGG Consulting (Hamburgas)
Pasvarstymas....
1. Vokietijos rinka patraukli, nes
• Didelė
• Ekonomika stabili
• Turtinga šalis, vartojimo galia didelė etc.
2. Ką aš žinau apie Vokietija? Kokia
mano eksporto patirtis?
Sėkmingai parduodu savo produktus
Skandinavijos šalyse, kodėl
nepabandžius Vokietijoje...... ??????
Wal-Mart Vokietijoje (4/1)
Įmonės profilis:
Kilmės šalis Amerika (USA)
Didžiausia pasaulio kompanija (Global Fortune 500)
2 100 000 darbo vietų
Pajamos 408 214.0 mln. $ (2010)
Sėkminga internacionalizacija Lotynų Amerikoje,
Kanadoje, Azijoje, Afrikoje bet.... ne Vokietijoje
Wal-Mart Vokietijoje (4/2)
Wal-Mart sėkmės formulė:
Kiekvieną dieną garantuojamos mažiausios kainos (gerai išvystyta IT
sistema, logistikaNegi Vokietijos
ir nuosekli pirkėjai
inventorizacija)
Orientavimasis į nenori aukštoskokybę
klientų aptarnavimo kokybės
Motyvuoti darbuotojai
produktų už žemą
Wal-Mart ekspansija į Vokietiją (1997) 2006 paliko Vokietijos rinką
kainą? nesėkme, nes:
su didžiuliais nuostoliais ir tarptautine
1. Neįvertino DISCOUNTER ALDI ir LIDL galios
2. Amarican – Style vadovavimo sistema netiko Vokietijos vadovams
ir personalui
3. Wal-Mart vadovas (CEO) ir dauguma analitikų tvirtina – neįvertinta
Vokietijos kultūra
Wal-Mart Vokietijoje (4/3)
Wal-Mart “sėkmės formulės” neveiksnumas Vokietijos rinkoje
Jautrumas kainai?
Kas bus mano tiekėjai? Pirkimo įpročiai?
Kokia jų koncentracija? Pvz. Dideli kiekiai,
Substitutai? Kokia jų
Pvz. maži BIO ūkiai? pakuotės vs. Dažną
kaina? Kokybė?
Stambūs ūkiai? Kokia jų apsipirkimą mažais
Reikšmė pirkėjui?
kainų, darbo politika? kiekiais
2. Vartojimo kultūra, organizacijos
kultūra Wal-Mart (6/1)
1. Vadovai nekalbantys vokiškai ir
nerodantys noro mokytis vokiečių kalbos
2. darbuotojų nepasitikėjimas, nepagarba ir
nenoras padėti
3. dažna darbuotojų kaita
4. Wal-Mart kaip nepatrauklaus darbuotojo
reputacija
5. aptarnavimo kokybė?
Kultūra – veik globaliai, mąstyk lokaliai
(pagal G. Hofstede) (6/2)
Kultūros dimensijos:
1. Galios distancija nurodo pakantumo mąstą kalba apie hierarchiją. Ar
kiekvienas gali pasakyti tiek pat kiek ir kiti. Ar valdybos pirmininkas yra
pajėgus pats priimti sprendimus, kai tai yra būtina?
2. Neapibrėžtumo vengimas nurodo apimtį, kiek visuomenė leidžiasi būti
bauginama dviprasmiškų situacijų ir kiek bando išvengti jų, įvesdama
taisykles ar kitas saugumo priemones.
3. Individualizmas/kolektyvizmas nurodo apimtis iki kurių visuomenė yra
laisvai susieta socialine sistema, kurioje tikimasi pasirūpinti tik pačiais
savimi ir savo šeimomis, skirtingai nei glaudžioje socialinėje sistemoje,
kurioje žmonės skiria savųjų ir svetimųjų ratą ir tikisi savųjų palaikymo.
4. Vyriškumas/moteriškumas parodo laipsnį, iki kurio lytiškumas
apsprendžia vyrų ir moterų vaidmenis visuomenėje.
5. Orientavimasis laike nurodo apimtį, iki kurios visuomenės sprendimai
remiasi tradicijomis ir praeities įvykiais, arba trumpalaikiais dabarties
pasiekimais, ateities lūkesčiais.
Vokietija pagal “Kultūros dimensijas”
(6/3)
Galios
demonstravimas Taisyklių svarba
Mano asmeninė , konkurencija, ir jų laikymasis,
gerovė, naudos materiali gerovė, apibrėžtumas ir
siekimas, statuso aiškumas
konkuravimas “simboliai” kaip
motyvacijos
priemonės
Kultūra – tai komunikacija (pagal E.Hall)
(6/4)
1. Komunikacija – konteksto svarba:
Žemo konteksto šalys (Vokietija)
Aukšto konteksto šalys (Italija, Arabų šalys)
2. Orientavimasis laike:
Monosinchroninis – eiliškumas, darbų
planavimas, tvarkaraščio laikymasis, terminų
laikymasis
Polisinchroninis – darbai atliekami iškart, nebaigus
vieno darbo puolama prie kito, jokio planavimo
3. Erdvės suvokimas:
Gebėjimas megzti naujus kontaktus, atvirumas,
draugiškumas, kūno kontaktas (rankos
paspaudimas vs. Bučiavimas į skruostą)
Į ką atkreipti dėmesį... (6/5)
Vokietija – žemo
Hansas daugiaukonteksto nes:
neparašė,šalis
kas Sveiki, gerb. Hansai,
parašyta,
1.Sutarto pasakyta – taip ir yra. Taisyklės,
termino nesilaikymas
sutartys,2.Išnurodymai,
anksto neįspėta standartai
apie vėlavimąir griežtas jų
Labai atsiprašau, kad vėluoju išsiųsti gaminių
laikymasis...
3.Pasitikėjimas
pavyzdžius porą savaičių.– nesukurtas
Sirgo sekretorė. Kaip
Vokietija4.Smulkmena
buvotę siunčiu–juos
Dr. šią
– monosinchroninis
prašęs, titulas
savaitę.laiko suvokimas