LIUDVIGAS VAN BETHOVENAS - Ludwig van Beethoven (17701827) ae Mv 18as van Bethovenas gimé) 1770 j ‘ifiu) x M40 4zikanto Seimoje. Liudvigo tévas ta 48, uikininkas, Klavesinistas, taéiay Perdidelis jo potraukig aL. ‘oh, bevaliskumas, netvarkingas gyvenimas alike ed- “> us -Visu Seimos nariu gyvenime, 4 < E es, Nei pinigu. Tada tévas TyZosi kuo greiéiau Liud- p-dedamas, jis ismoko skaityti lotynu, italu, pranciizy. kal- omis. MaiZaji Bethovena muzikos moké ir tévo draugai, ta¢iau ) dai nesistemingai. Ypaé daug jtakos Liudvigui turéjo mieste- | Vargonininkas G, Nefé. Dirbdamas pas ji padéjéju, Be- hovenas susipazino su harmonijos, polifonijos menu, su "ge ‘ausia to meto literatiira (J. S. Bacho, Hendelio, Haidno ir kt. “Uriniais). Labai apsiSvietes, universiteta baiges Nefé buvo Pp izangiy paziiiry i mena. Tai ‘turejo didelés réiksmés Bethove- — ) asmenybés formavimuisi, Pradéjes mokytis”pas Nefe, Be- Ovenas sukuré savo Pirmuosius kurinius — variacijas Dresl © tema ir tris sonatas fortepijonui, Nefé pasirupino juos i8-. ‘Misti ir aprasyti spaudoje. ; Z resend okSdamas Ziniu, berniukas mokési pats. Vyresniyjy draugu —j f ayfey ‘albés visas pasaulis.” Vienoje pasilikti Bethoveg Yetek. : -viré motina ir visi Seimos ripes¢iai _krito ant jo p iy. Né..akus ir pats kompozitorius persirgo Siltine it raupg / Nefés padedamas Bethovenas éemé groti altu Bonds’ tea Orkestre. Cia jis susipazino su sceniniais veikalais, instrume: Specifika, orkestrine ra’yba, Tuo metu kompozitorius émeé be; Tauti’ SW pazangiais Bonos literatais, muzikais, dailininkais, Plitusios 1789 m. pranciizy revoliucijos idéjos Ars di teiksme@ kompozitoriaus pasaulézitros formavimuisi. 10, tu iSaugo jo neapykanta tironijai, sustipréjo troskimas mat} zmogy laisva, nepriklausoma. 1789 m. atsidarius Bonos univé Sitetui, Kompozitorius jstojo i filosofijos fakulteta, kuriame dijavo Vienerius metus. . 7 ~ © 1792 m., grizdamas is Londono j Viena, Bonoje apsis.a Haidnas. Isgirdes Bethoveno muzika, kompozitorius labai sy doméjo juo ir pataré jam vykti i Viena. Jaunystés metais B thovenas sukuré apie 50 ivairiu kuriniu, kuriuose jau galim 2 izvelgti kompozitoriaus menine asmenybe. Tuo metu Bethoy =i Nas pagarséjo kaip talentingas pianistas. 1792 m. kompozitorius atvyko ji Viena. Praslinkus kele: metams, Bethovenas pagarséjo kaip pasaulinio masto pian tas-atlikéjas, improvizatorius. Jo atlikimo stilius buvo nauja pilnas energijos, revoliucingumo ir visiskai nepanagus j ari kraty salonuose mégstama gracinguma. Bethoveno atlikimo mt . _ hines tratlicijas toliau tesé Veberis, Paganinis, Listas ir kt. Materialinés Bethoveno salygos Vienoje zymiai pageréji Jj rémé mecenatai: kunigaikS¢iai Lichnovskis, Esterhazis ir i Vienoje kompozitorius pléeté toliau savo kurybinj akirati, m Kesi pas Haidna, Senka, Albrechtsbergeri, Saljerj ir kt. Dat giausia jis atsieké savo nenuilstamu darbu. Taip atsirado pi mieji brandis, meistriski kiriniai: du Pirmieji fortepijonini Koncertai, sonatos (Nr 7, 8, 12, 14), I ir IT simfonija, 6 pirmié Ji kvartetai (op. 18), 3 trio (op. 9) ir kt. & 1 ae ee ee Syvenima Vienoje sugriové baisi t telgtam ae eat ‘as 26 mety jis me apkursti. Gydymas neda’ Veer oetuci 1. Jam kilo: noras uzbaigti gyvé. } ma, Heiligenstadt daug betriko, j a = menas. O; Kam ja riu ee Pavyks," Sunkis - kuryboje, taikymas syrs t = + ai Bl dan Vi 7) 1 ae Lae i ie fore; jo.1iniame ROBES 1 Seal Kanéia virto Bethoveno jégos Saltiniu. Po didelio vidin _ pezsilauzimo_prasideda didelis: kirybinis pakilimas (1803. 1812). Sio laikotarpio kuryba stebina uzmojy jvairumu, gilumu. didingumnu. Herojinés kovos idéja persunkia visus meto kurinius. Pasirodo patys zymiausi Bethoveno kiurinie AVI simfonijos, fortepijoninés sonatos (,,Aurora”, Ap _Sionata), IV, V fortepijoniniai koncertai, koncertas smuiku opera Fidelio", muzika Getés tragedijai ,,Egmontas", uverti’ ay {Moniolan’, »Leonora"” Nr 2, Nr 3, 3 rusiskieji kvartete Pasibaigus Napoleono karams, pasikei¢ia visas Europos of mas. Prasideda politinés priespaudos laikotarpis. Po Vic x 10S: kongreso Austrijoje isigali Meternicho rezimas. Visi 5 . ivykiai, 0 taip pat asmeninés nesekmés (liga, brolio mirtis), v: siskai nuvargina Bethovena ir 1813—1817 m. jis kuria laba ; mazai. ie ss - Naujam Bethoveno kirybiniam. pakilimui didelés reikimé turéjo publikos karStai sutikta simfoniné pjesé ,,Musis~ tie _ Vitoria.” Be to, tuo metu teatras pastaté uzmirsta jo oper ) ____ Fidelio”, kuri praéjo su dideliu pasisekimu. Siuo metu (18 8- , 7) Bethovenas sukiré IX simfonija, ,,J8kilmingqsias misias" __paskutiniuosius kvartetus, 5 sonatas ir kt. i Ses ate Vea i Paskutiniai kompozitoriaus gyvenimo metai buvo itin si kiis. Itemptas. darbas, kurtumas, ligos, jvairios nesékmés, pt litinés priespaudos atgarsiai visiskai palauZzé Bethoveno sve’ kata ir jis 1827 m. miré. Hirets? J Bethovenas sugebéjo savo muzikoje iSrySkinfi gil buii suprantamu placiosioms liaudies maséms. Jo_k mes girdime verzimasi j kova, herojini pakil ima savo' meto gyvenimu, o taip pat ir “ar lyrinj susimastyma. Tai kompozitorius, siai atskleisti pazangias savo meto idéja jo kuryboje uzima ne asmeniniai iSgyve tvirtos asmentybés kova uz visy laime (Ill, . muzika ,,Egmontui", ,Koriolan", ,,Leonora" N naty ir kt a roe Salia_gili dramatize alvinty temy svarbi nui ir gamtos tema (VI — ,,Pastoraliné" simfonija, rora”, daugelio sonaty, simfoniju, kvartetu Tete ~ Gilus ir turiningas Bethoveno muzikos tur buliausiomis klasicizmo formomis. Sonatinistia a : Pimtj (,,Herojines" si stambiausi »Herojinés" simfonijos I-ji dalis dvi i sta He oe Mocarto upiterio® simfonijos 1 dat oe mam ikt tal a simfonijai, o IX simfonija neprilygsts se urtam simfoniniam kiriniui). Bethoveno Kae U- doje | * ae 2 abai isvystyti perdirbimo epizodai ir kodos Stambi ¥ 10s. mos ir didelés ij ; TO) adi i i sin misios, Kantatos), cijos budingos ir vokalinei kirybaj Bethoveno kirini ikiné stiy, austry ir cit muzikiné kalba artimai susijusi su 1 poveikyie | cinta liaudies muzika. Revoliucini ves! gi titmay cesealingos fen skamba masiniy dainy, ma Su we eat " pergalingos fanfarinés intonacijos. i walks, Ce ausia Bethoveno kirybos Saka — simfoniné i. kas son 2 ueyreda, tieiiaen tataing idealai (kova pried ‘ a mta, tikéjimas teisingum ile logui) pasieké i gumo pergde, meil meednime eké monumentalaus didingumo ir filosofinio api Vystydamas sonatinj d j allegro kompozitorius Zymiai ispléte mn < 1 1 ymiai is; Peon epizoda ir koda. Pasikeité ciklo daliy a a je dainingo menueto, Ill-je dalyje pasirodé veri- Sie moristinis skerco (nuo Tll-sios simfonijos). IX-je simfo- Spi), os Vil urine: dalys (pradzioje skerco, paskui— Palyginus su ankstyvaisiais Vienos klasikais, Bethoveno mfonijose labai issipléte orkestro sudétis, praturtéjo instru- ~ wnty panaudojimo metodai: styginiy grupéje savarankiskos 0 violonceles; mediniy — padidéjo klarneto vaidmuo. Pa- , irais atvejais pasirodé nauji klasiky orkestre nevartoti instru- entai: pikola, kontrafagotas, trombonai, lek&tés, trikampis, di- rsis bugnas. Bethoveno — simfonisto pruozai_rySkiausiai atsiskleidé jo sniose simfonijose. Il-ji, V-ji, VII-ji, X-ji — j§siskiria savo _silumu, herojinemis nuotaikomis, IV, VI, VII — daugiau . Tinés.. Ypac yaiski 1X-ji simfonija, kurioje kompozitorius i5- “ slia Zmonijos lygybes, proliskumo idejas. Paskutineje dalyje * a ivestas choras ir solistai, kurie dainuoja _Silerio ode Dziaugsmui". Galingai, tarsi himnas, skamba finalo zodziai { Jienykites, milijonai”. iasis ties VE “ Jgomi yra Bethoveno programine simfonija ,Musis ties Te : wife's populiarios yra jo uvertitiros (11). Tai (scenin er aly izangos: ,.Egmontas", Keriolan", ,Leonora” 1 xt. yer Grose kompozitorius vycie 18 a. nusistovejusi klasikines a Gros tipa su jam pucingais pruozais — programiskunt vi u konkretumu. Bethovenas jas nuspalvino gilit au, perkelé i is karinio dramatini centra, eiské viso urinio idéjini turinj. Del to jo UY! , 4 . ' tramos kuriniu, qurias iskelé kompozi yjenos dalies (sonatin 'kspozicijoje. Uvertitry u Kokiu nors dramos vys' itoriai romantikai. Bethoveno uventiiiros is allegro), jose pagrindinis démesys — temos labai savarankiskos, susijusios tymo etapu ir turi programine pras- ine. Neretai koncertuose atliekami ir smulkesni kuriniai orkest- . marsai, menuetai, vokiskieji Sokiai, kontradansaj jr kt. estras turi ir koncertuose fortepijonui idelj vaidmeni ork , 8 i méelei) ir kt. Be 4 . 4 Tesdamas klasiku tradicijas, Bethovenas isvysté ansamb- Slius: styg. kvartetai (16), styg. trio (4), styg. kvintetai (3), Yor. trio (8), fort kvartetai (3), ivairaus sqstato puéiamyjy an- sambliai. : : ‘! Kamerine styginiy_ literatura kompozitorius papildé » “onatomis smuikui (10), violonéelei (5), daugybe variacijy liau- 4 Mies dainy ir Mocarto temomis smuikui bei violonéelei. My I8 vokalinés Bethoveno kiirybos i8siskiria opera -,,Fi- delijus”, muzika Getés tragedijai ,Egmontas", ,,l8kilmingosios nisios", oratorija ,,Kristus alyvy kalne“, 3 kantatos ir kt. Daug -hiriniy parasyta chorams, solistams. Didelio démesio vertas jo jy) ainy ciklas ,,Tolimai mylimajai", apie 60 dainy-arijy ir apie *" 30 ivairiu liaudies dainy solistams (Skoty, airiy, angly, ita- oh jr kt.). # epaprastai gausi Bethoveno fortepijoniné_ kiry- ita. Tai sonatos (32), variaciniai ciklai.(23),.bagatelés (25), ron- (4), preliudai (3), fantazija, lendleriai (6), menuetai (7) ir irios kitokios pjesés. ' | Kaip ir simfoninéje kiryboje, taip ir. fortepijoninéje vy- “yauja sonatos forma. Sonatos elementai prasiskverbé ir j Kitas mas (variacijos, rondo). Sonaty kamerinis pobiidis apsprendé . sukurti ,Revoliu- © Simfonija", apdainuojanéig visy tauty liaudies "kova uz! 156isto for- laisve. 1834 m. Liono audéjy sukilimo metu Pasirode Ts Sakis: tepiioniné pjesé . Lionas", kurios epigrafu buvo sul ‘Gyventi dirbant arba mirti Kovojant". turéjo pazin- "listo kurybiniam brendimui dideles reikémés FT Eeieana Pas tis su pazangiaisiais to meto menininkais. 1831 m. eeineistris- ganinio grojima, Ferencas pasiryzo siekti tokio * Paganinio kumo fortepijono srityje. Netrukus jis perdirbo Ckatmo Lis- kaprisus fortepijonui, Susitikimas su H. Berliozu eae suzavejo ‘a perdirbti fortepijonui ,,Fantastine simfonija". La feasincios kompozitoriy ir F. Sopenas. Jam patiko Sopeno Foal ijoninés dingumas, raiskingumas, mokéjimas atskleisti_fortepi enyga! technikos galimybes. Véliau apie Sopena Listas eee veike- Eisto pasaulézitirai jtakos turéjo ir kiti zymis to aie ‘O d. Bal- jai: raSytojai ir poetai — V. Hugo, Lamartinas, Zorz a ee zakas, T. Gotje, A. Diuma, H. Heine, dailininkas Dee kompozitoriai — Kerubinis, Rosinis, Halevy, Mejerberis, sir kiti. ; m 1835 m. prasideda Listo kelioniy metai. Igiau apsistojes Sveicarijoje, Zenevoje kompozitorius sukure uKeliautojo albu- ma", kuris véliau_sudaré rKlajoniy mety" rinkinio pirmaja dalj. Susizavéjes Sveicarijos gamta jis sukuria savo populia- rigsias pjeses — ,,Prie Valenstadto ezero", ,,Zenevos varpai", Vilhelmo Telio koplyéia" ir kt. Siuo metu Listas parasé daug: fantazijy Mejerberio, Halevy, Doniceéio, Belinio opery temo- mis, perdirbo fortepijonui Bethoveno, Betliozo simfonijas ir kt. Zenevoje Listas nemokamai desté konservatorijoje, ragé’straips- nius spaudoje. 1837 m. Listas pral vélas, kompozitorius veiksla), »Mastytoja eido Italijoje. Italy meno Paminkly suza- Pparasé »Suzadétuves" (pagal Rafaelio pa- (pagal Mikelandzelo skulptira), sonata fantazija_ ,,Perskaiéi s.Dante", Petrarkos Sonetus ir kt, ‘Véliau Sios pjesés buvo ijungtos j ILja Klajoniy mety" dalj. 1839—1847 m. Listasikeliavo po visa Europ Austrijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, Cekijoje, Vokie joje, Bel- Rijoje, Prancizijoje, Sveicarijoje, Anglijoje, Olandijoje, Dani- Ioje, Ispanijoje, Portugalijoje, Lenkijoje, Rusijoje ir kt. Visur a. Jis koncertavo Koncértuose Listas atlikdavo savo tra ery temomis (.Don Zuanas", nFigars velnias" ,, Hugenotai Norma", ,,Purit liozo, Suberto, Mendelsono, Su: mskripclias, Parafrazes © vedybos", |) oberta: 5 Onai"), Beth ee u mano, Paganinio ir kt. i Uz, Ser adel ge - kompozi- i iy riniy ae Savo rapsodijas, Petrarkos sonetus 157kay Intensyvi Pianistiné veikla atémé is kompozitoriaus daug rybinés energijos. Po koncerto Jelizavetgrade (dabart. Kiro- vograde) Listas apsigyveno Veimare (1847 m.). Veimare kompozitorius aktyviai jsijunge i visuomeninj darba. 1854 m. jis suorganizavo ,Naujaja Veimaro draugija", (.,Neu-Weimar-Verein"), 0 1861 m. jkire ,,Vokietijos muziking! draugijq". (,,Allgemeiner Deutscher Musikverein"). Sios organi zacijos kovojo prieS formalizma, propagavo jauny, pazangiyi ‘kompozitoriy kiryba ir kt. 1 Veimare Listas dirigavo teatre (1848—1858), simfoniniams koncertams. Jam vadovaujant ¢ia buvo atlikta azymiausieji Gliuko, Mejerberio, Obero, Bethoveno, Mocarto, Sumano, Ve- berio, Rosinio ir kt. kiiriniai. Jis i8kélé naujosios muzikos ge- + riausius pavyzdzius — Berliozo, Vagnerio ir kity kiryba. Nau \* jaja muzika Listas propagavo ir spaudoje. \ ‘Veimare kompozitorius pagarséjo kaip talentingas pedage gas, Pas jj atvyko mokytis zymiis kity krasty pianistai, kompo-” + | wzitoriai, dirigentai. | Daug démesio Listas skyré kirybai. Veimare jis parasé sim- ' fonijas ,Fausta" ir Dante", 13 simfoniniy poemy, du koncer- tus fortepijonut, ,Mirties $okj", sonata h-moll, vengry rapso- . dijas ir kt. Siuo Jaikotarpiu pasirodé Listo stambiausieji kuri- wniai ir kuriniai, {kvépti vengry nacionalinio issilaisvinimo idé- jy. | 1848 m. revoliucija kompozitorius atsiliepé keturbalse re- Voliucine daina ,,Linksmasis legijonas", fortepijonine pjese . ,Laidotuviy eisena", Kai kurie Veimaro metais sukurti Listo kariniai atspindi herojing Vengrijos praeitj: simfoniné poema ongrija", »Herojinis marsas vengry stiliuje" ir kt. 1861 m. Listas t&vyko j Roma. Cia jis jsi8venté vienuoliu. Tokj kompozitoriaus Zingsnj galima paaigkinti jo pasauleziiros pricétaringumu, Siuo metu greta religiniy, mistikos kupiny ki- riniy (oralorija ,Sventoji Elzbieta", oratorija ,,Kristus", veng- * Hikkosios midios ir kt.) pasirodé pasaulietiniy ‘lengvai supran- tamy kuriniy (Eliudai ,Misko o8imas", ,.Nyk&tuk a jispaniskoji rapsodija" ir kt). ykstuky eisena Paskutiniuosius savo gyvenimo metus Listas pralei ' mare (18691886), i kur daznai iévykdavo Tora te Bae peiitg, Budapeste 1875 m, atidarius Muzikos akademijq, Lista: tapo Jos previdentu ir déstytoju, 1886 m, kompozitorius 2D lonké Viena, Lijezq, Londona, Paryzhy ir kt, miestus, Pasku- inj karla publikat Listas pasirodé 12 djeny prie§ mirtj Liuk- semburae, Paull lela melais kompozitorius kiré ymiel mo#lau, Sluo metu arade a Tall Ir treeiqi|sMotistor wis f 4 eegonta meta cal al , sas (1019) ropsodijas dr kt. PI y gondola”, Angelus", «Sursunn "corde ace \ ‘ \ \ askutinia} ' nGedulingo} atspindi kirybing ko 1stpozitoriaus krize, juose Pastebima impresionizmo bruozai, religinés mistikos elementai, | . 1886 m. Listas miré Bairoite, kur buvo nuvykes j tradici- nius kasmet ruoSiamus Vagnerio opery spektaklius. * oe « Listas buvo didelés erudicijos asmenybé. Jo pasauléiziiira ryskiai_atsiskleidzia literattriniuose darbuose — gesiuose rastu tomuose. Listas stengési i8kelti jaunuosius kom- pozitorius, labai vertino ju naujoves, Didelj_susidoméjima sukélé jo straipsniai apie Berliozo »Herolda Italijoje", apie Sumano, Veberio, Paganinio kuryba, apie Vagnerio operas Skrajojantis olandas", Tanhoizeris", »Lohengrinas") ir kt. apie Vengrijos cigony muzika. Savo straipsniuose kompozi- forius neretai i&keldavo sunkias muziko gyvenimo salygas, sroblemas, kurios stabdé muzikinés kultiros vystymasi Siuo iveju pazymétinas jo darbas vApie menininko padeéti ir Jo vieta visuomenéje” (1835). Metodinéje literatiroje reikSmin- ga vieta uzima ,,Laigkas apic dirigavima" (1853). Rupindamasis muzikine kultira Listas aktyviai pasireiské visuomeninéje veikloje. Jis ikiré.,,Naujaja » Vei- maro_draugija”, suorganizavo »Vokietijos muzikine draugija". Jo iniciatyva Budapesto muzikos mokykla tapo Muzikos aka- demija. Daug nuveikée cet ir Zenevos konservato- Iskeldamas kitu_krasty tale: ‘ingus kompozitorius, Lis- tas“ prisidéjo prie nacionalinés ty rasty kulttros pakilimo. Labai_vertindamas Gryga, Smetaha,! Listas aktyviai Prisidéjo prie Norvegijos, Cekijos nacionalings kultiros suaktyvinimo, Listo. nuopelnai buvo atzyméti ivairiausiais garbés var- dais, laipsniais, apdovanojimais. Kompozitorius savo ruoztu stengési padéti savo kraStui, visuomenei, Taip, pvz., jis dau- ° 8elio koncerty Pajamas paskyré nukentéjusiems nuo potvynio 1 jvairiy nelaimiy savo tautieciams Selpti, nemazai koncerty Maer Bethoveno paminklui ir Pan. ._{Visoje Europoje Listas Pagarséjo.kaip Pianistas, Jis ravéjo savo drasiu, ty4tingu, o kartu ir subtiliu skambinimu, mios buvo Listo ir zZymaus austry pianisto 7, Talbergo Varzybos Paryziuje (1837). Cia Listas Pasireiké ne tik laisvu istrumento valdymu ir sugebéjimu atlikti labai 'sunkius ki- Thius (Bethoveno sonata B-dur, op. 106). Jis atskleisdavo jy Vidinj turini, paéiq kirinio. esme, pasiekdamas spalvingy di- Taminiy varsy. tyjc wv Patirtj fortepijono, dirigavimo bei kompozicijos sri- Vie Listas Perteiké mokiniams Pasireiksdamas dideliais pe- 159dagogo sugebéjimais, Neimdamas atlyginimo Listas mokg apie 400 mokiniy, kuriy tarpe buvo dirigentas ir pianistay H, Biulovas, kompozitoriai P. Kornelijus, J. Rafas, pianista, K. Tauzigas, A, Zilotis, E, Zaueris, M. Rozentalis ir daug kity, _Kaip kompozitorius Listas drauge su savo amzi, ninkais Sopenu, Sumanu, Berliozu, Vagneriu kovojo ué nau, ju, romantizmo epochos iskelty principy igyvendinima mene Su Klasikais Lista siejo realizmas, liaudiskumas. __ Vienas svarbiausiyjy Listo muzikos bruozy — artimas ry, Sys su vengru liaudies muzika. Daugelyje kuriniy, net nesu, sijusiy su Vengrijos gyvenimu, aiskiai jau¢iamos vengry liau. djes muzikai bidingos intonacijos, aitri_ ritmika, improviza ci8kumas. Listo muzikos audinyje nesvetima vad. ,,Vengry ga: ma” (septyniy laipsniy garsaeilé su dviem padidintom sekun. dem tarp III—IV ir VI—VII laipsniy). Dazna Listo kUryboje ta8kuota ritmika ir ,,vengriska" kadencija (pvz. 169). Liste 169 arba 5 naujoviskuma harmonijoje lemia mazoro ir minoro_praturti- nimas vengrams bidingomis dermemis -(doriné, miksolydiné ir kt.). Vienas svarbiausiy Listo kurybiniu principy — programiz- mas. Ir smulkios fortepijoninés syjesés, ir stambis instrumen- tiniai kariniai — tai lyg muziki, fui paveikslai, vaizduoja gam- ta, Zmogaus isgyvenimus gamtoje ar literatUriniy kUriniy tu- yinj. Beveik visi Listo kuriniai turi programines antraStes (sim- fonija ,,Faustas", sonata »Perskaicius Dante", etiudas ,,Nyks- tuky ratelis", pjesé ,,Prie ValenStadto ezero" ir, t. ti Savo mintis Listas stengiasi iSreikSti glaustai, aiskiai. To- kiu badu jis sukuré naujus Zanrus — vienos dalies simfoning poema, vienos dalies koncerta, Siuose kUriniuose dazniau- siai galima iSskirti pagrindinius epizodus, artimus sonatos formai. - Sai . 2 " dirbimuose. S viai, su nepagristais kindavo jame gily nerio, Hérco ir Listo muzikai 1 ryboje randame ir mo, ir jautrios lyrikedziama liaudies gyvenimo j Genimai, 0 taip hed ie ir buities vaizdai, asmeniniat tigy- aistros prasiverzimas, abejon gaus Zmogaus emocijos — kova, Listas sukiré ir kuriniy, savo tt susimastymas, viltis. Taciau Fitoriaus pasaulézitiros priesta ematika atskleidzianciy kompo- mistika persunktos pjesés ( nes: Tai jo paskutiniosios, ankstyvieji pavirsutiniski vi ngelus", ,,Sursum Corda” ir kt.), galopas", pitmosios transkripeljos ir kt jamal (.Chromatinis 3 Tisto'palikimas aprépia apie 700 kari | (tortepijonine Tteratira pai eg oa earn Cen arinkinial, Wengriskosios rapsodijos (19), ys »Klajoniy mety” rinkinial, vent pagal Peganiy’ (Qe eked Ea »Didieji fai" (12), »Koncertiniai etfudai"™ So caeratazal haan . _ , i Bare one vPerskaidius Dante", nonta G). eKampae nella” P . aganinj, daugybé transkripcijy ir kt. Fortepijo- Se Prien kompozitorius labai jdomiai panaudoja ae oeian os vis, privercia instrumenta dainuoti pa- aki orkestri aukStaisiais garsais, isry8kina jo skambesi iki orkestrinio skambéjimo. Kartais kompozitorius atkuria tai ee puciamyjy instrumenty, tai. violonéelés, vargonn skambesj. Listo fortepijoniniuose kiiriniuose daznai girdime ir vengru liaudies muzikos instrumentams (smuikui, cimbolams) piidingus tembrus. RySkiy tembriniy kontrasty Listas iggauna panaudodamas kragtutinius fortepijono registrus. Listo forte- pijonine faktira labai ivairi: gausu akordu, dviguby natu, pasazu, sudétingu techniniy. >%riemoniy; tremollo jvairiuose re- gistruose, greita vienos nate! repeticija.(Reikia pazyméti, kad virtuozinis pasazas Listo kuryboje tampa ne paprasta. puos- aed ar mechaniniu peréjimu — jis neatskiriama melodijos dalis. ‘ Fortepijoninéje Listo kiryboje galima i&skirti dvi kryptis. Kompozitorius kuré pagal savo paties meninj uémojy, (,Kla- joniy metai", rapsodijos, koncertai, noktiurnai) ir perdirbiné- jo fortepijonui kity kompozitoriy ee an ir or- kestrinius kirinius (transkripcijos, parafrazés). Jdomis yra Listo kiriniai vargonams. Cia taip- pat isrys- keja improvizaciskumas, formos a a a pone se daznai atliekama Fantazija ir fuga tema , Fan- tazija ir fuga Mejerberio tema, Variacijos J. S. Bacho tema. Simfoninés muzikos srityje Listas sukiré programinés mu- -zikos pavyzdzius. Tai dvi simfonijos (.Faustas", Dante"), sim- foninés poemos (13), du fortepijoninial koncertai su orkesttt (Es-dur, A-dur), ,Mirties gokis" fortepijoniui su orkestru, ..Di- dzioji simfoniné fantazija" (pagal Berliozo temas) ir kt. Sim- foniniy, kuriniy , programa sudaro antikos paveikslai (poemos »Orfejus", 5 ‘Prometejus") tevynés, jiaudies buities ‘vaizdai . . 11— 2659, 7 “a(poema ,,Vengrija"); literatiriniai siuzetai | ceca ee os tas" ir ,,Danté”, poemos ,,Tasso”, nMazepa , nidealai {b amy letas" ir kt.); dailés kGriniai (,Huny musis pagal Kaul ache freska) ir kt. Savo kirinuose Listas ne atpasakoja pasirinktg siuzeta (kaip Berliozas), bet pateikia apibendrintus vaizdus nuotaikas. Kompozitoriui pakanka vienos dalies kurinio ap; imties. Kai kuriuose simfoniniuose kiriniuose, koncertuose is; ry8kéjo monotematizmas. Tasso" ir ,,Preliudy"” poemose kom: pozitorius viena tema ar intonacija pagrindZia, ivairias hero, jaus bisenas. Toks variacinis temos vystymas praturtina jé herojiniais elementais ir iSugdo iki iskilmingos apoteozes. 2 Vokaliné Listo kuryba néra tokia gausi. ,.Rekviem", orato- rijos Legenda apie Sventaja Elzbieta", ,,Kristus", miSios (3) ir keletas chory sukurta velyvuoju kutrybos metu ir atspindi religines nuotaikas. Jdomios yra pasaulietinés ,,Kantatos Be- thovenui" (2), ,Kantata Vengrijai", darbininky ‘choras Chi rai Hina 7Saisvintajam Prometéjui” ir kt. [een o — lyriko talen i idzia j - suose (75). Cia Rompontons sensiad jo dainose, roman- némis itin raiskiai atskleisti poezija, ki i muzikinémis priemo: atitinkamus vaizdus. Dainas Listas ¢ Kiekvienai dainai sukurié vokieciy — Silerio, Gétés, Heiné A ivairiu poety tekstais: italy — Petrarkos ir kt Page Henau, Pranciizy — Hugo lei" (Heinés %), ,Kalny vj Clos populiariausios dainos: s,,Lore gai" (Getes %,), Trys Sigg nese tyla", Dai ea ‘) 1 »Dziaugsmas ir var etes Z.), ,,Trys éi ju . (Hugo @) ir kt. 78 Ggonai" (Lenau 2.) “Kaip Lauros dvasia'-riaus Lesiuero klase. Lesiueras uZdegé jaunuolj revoliucinio HEKTORAS BERLIOZAS Hector Berlioz (1803—1869) _ H. Berliozas—pazangus 19 a. pranclizy menininkas. Savo kiryboje jis apibendrino pranciizy muzikinés kulttros pasie- kimus ir sukiré nacionalini prancizy simfonizma. Berliozo simfonijos — programinés. Joms bidinga ne tik programos Panaudojimas, bet ir teatraliskumas, Berliozas ieSkojo naujy monumentaliy formu, naujy zanry, naujy muzikos santykiu su kitais menais (poezija, teatru). Jis kovojo prie’ tuScia, pa- vir8utinigka, pigaus pasisekimo ie3kantj mena, kuriuo taip Za- véjosi burzuazija,, ir kiiré masini demokratinj mena. Nauja, ry8ky Berliozo mena daznai vadina neoromantiniu (prie Sios krypties priskiriami taip pat F. Listas ir R. Vagneris) Neoromantiky menas nuo kity 19 a. romantiky (Suberto, Ve- berio, Sumano) skiriasi dideliu drasumu panaudojant nauja turini stambiose, didingose formose. Neoromantikai, susumave visus romantizmo pasiekimus, aukSciausio suzydéjimo pasieké 50—60 19 a. metais. Berliozas pasizyméjo ne tik kaip kompozitorius, bet ir diri- gentas, muzikos kritikas, publicistas. Jis nuveiké didelj darba instrumentacijos srityje. . ek & \ Berliozas gimé 1803 m. Kot-Sent-Andre mieste gydytojo Seimoje. Tévas buvo materialistiniy pazitiry zmogus ir savo sany aukléjo Ruso idéjy dvasioje. Berniuko gabumai literatii- ros, teatro ir muzikos srityse pasirei8ké labai anksti. Berliozas zavéjosi antikiniais poetais ypaé Vergilijum. Mokési groti flei- ta, smuiku, gitara. . 1821 m. Berliozas jstojo j ParyzZiaus Medicinos fakulteta, Ta¢iau Paryziaus muzikinis gyvenimas, opera, teatras taip suzavejo jaunuolj, jog jis prieS’ tévy valiq meté universiteta ir pasiryzo tapti tik muziku. Po penkiy savarankisky studiju mety Berliozui pavyko jstoti ij konservatorija, j kompozito- ee 3 i : 150 s - .meno tradicijomis, monumentalios, masinés muzikos poveikiu, stambios formos pajautimu. Berliozo kirybos idealu tapo Bet- hoveno muzika. ee e . tsiliepdamas j 1830 m. Liepos revoliucijos ivykius Berlio- zas pritaiké dideliam chorui ir orkestrui Marseljete. Tais Pa- Ciais metais jis uzbaigé »Fantastine simfonija", kuri pradéjo nauja era simfoninés muzikos istorijoje. Baigdamas konservatorija uz kantata ,,Sardanopolas" (Bai- tono), Berliozas gavo Romos premijq, t. y. teise prancizy val- dzios 1é3omis du metus studijuoti muzika _Italijoje. Romoje Berliozas palaiké rySius su karbonarais, Italijos jspidziy ita- koje sukiré keleta orkestriniy uvertitiry: ,,Korsaras", ,,Ka- ralius Lyras" véliau simfonija_,,Haroldas Italijoje" ir opera Benvenuto Celini". 1832 m. Berliozas grizo j Paryziy. Prasidéjo pats svarbiau- sias jo gyvenimo ir veiklos laikotarpis. Iki 1840 mety Berlio- zas sukuré pacius vertingiausius savo kirinius — dramatines Pprogramines simfonijas: ,,Haroldas Italijoje Romeo ir Diiuljeta"; ,,Gedulingai_triumfaliné", didingaji ,,Rekviem", opera ,,Benvenuto Celini" ir kt. , Nuolatiniai materialiniai ripestiai nuodijo jo darbo nuo- taika. Berliozas buvo Ppriverstas dirbti zurnalisto, muzikos-kri- tiko darba, kad galétu prasimaitinti, Teikéjo pastoviai rasyti koncerty recenzijas. Paryziaus visuomené Berliozo meno ne- Suprato ir nevertino, neditrint, kad pazangiis Paryziuje gy- veng menininkai Hugo, Balzakas, Heine, Listas, Sopenas, Ba. ganini ir kiti, su kuriais Berliozas bendravo, ir palaike kom- Pozitoriy-novatoriy. Savo naujoves instrumentacijos stityje Jis iSdéste ,,Traktate apie orkestruote”. Berliozas pasireiské kaip dirigentas, koncertu organizato- * Tus, daug koncertavo po jvairius Europos' krastus, Jig daug ‘}karty vazinéjo po Vokietija, Cekija, Vengrija, Rusija, Ang: lija ir kitas-éalis. ” 1840 m. prasidéjo Berliozo kirybiné krizé, Simfonisto-nova- toriaus ieSkojimai tartum isseko. Tolimesnés jo kiirybos per- spektyvos labai miglotos. Svarbiausias io degimtmeéio ki: nys—dramatiné legenda ,,Fausto nuteisimas" skirta chorui, solistams ir orkestrui. Siame kurinyje pasireiske menininko- romantiko nusivylimas gyvenimu ir idealais. [g tikrujy, 1848 m. revoliucijos Berliozas nesuprato. Tapo ugsidares, vie. ni§as. Pradéjo propaguoti klasikinj mena, kurti Teligine (orato- tija— ,Kristaus vaikysté") muzika. Paskutinieji Berliozo kiriniai yra_ opera-duologija nTroje- nai" ir komiSkoji opera ,,Beatricé ir Benediktas", . 1869 m. Berliozas miré nervy liga. 151’ Simfonine Berliozo kuryba Ng Reiksmingiausi Berliozo kiriniai yra programinés simfoni- | jos, sukurtos 1830—1840 m. laikotarpyje. Jose isrySkéja. kom- pozitoriaus novatoriskumo bruozai: noras literaturoje keltas idéjas atskleisti muzikoje, nauja turini atkurti monumentalia |. ; forma kalbéti nauja, raiskinga muzikine kalba. Berliozo muzi- | koje daug teatraliskumo, tapybiskumo, sceniskumo. Siuzetinis _ ete jauzikines dramatinés situacijos artimos teatrui. Ta- Ciau literaturiné programa. Berli iio: 32 apibendrintai, nedetalizuojama 070 Sunioni Ose perduodama eg~ moro komiska opera, sukurta pagal Sek, mi : Operiné kiryba N is o siekimai rySkiai matomi ir operinéje Ber- i620 hanahe nein suktré ‘tris operas: Benvenuto Celi- ni", dvieju daliu opera vTrojénai" ir nBeatricé ir Benediktas : ' Benvenuto Celini" vaizduoja 16 a italy skulptoriaus Celini gyvenima. Populiari isliko Sios operos uvertitira oS eT cukurt pagal Vergilijaus tekst. nw lrojene imas", antroji—,,Trojénai_ Kart tO sinks tragedijoms. Joje kompozitoriu arti. | smulkejusia pranciizy kultura, tap Beatrice ir Benediktas" spalvinga, zayi , vadinama a. Pirmoji dalis aginoje". Opera S iSreiske protes- : Pilna subtilaus ju- pr SPyto komedija »Daug ¥ 4 i Oo . triuksmo del nie . ikinei kultirai Beri ki uropos muzi trai Betliozo ey A yea ee 19 a. programinés aim We as posdkis instrumentuotes srityje yra lavas; Berlioz0 laiméjimais. _ Tybos reiké- vystymasis, al Susijes su ‘oe boo