Kodėl svarbu pažinti pasaulį?

Anot italų poeto Frančesko Petrarkos, nėra žinomas didesnis malonumas, negu pažinimas. Pasaulis – tai
mūsų planeta, kurioje su kiekviena diena vis labiau susipažįstame ir atrandame naujų dalykų. Žmonės, kurie
mėgsta kiekvieną dieną nuveikti ką nors vis kitaip, pamatyti dar daugiau dienoje smulkmenų yra būtent tie,
kurių mum ypatingai trūksta šiais laikais. Be šių butinybių gyvenime, mes save slopintume su kiekviena
diena vis labiau į tuščią, niūrų gyvenimą. Visu pirma, nebemokėtume džiaugtis smulkmenomis ir kiekviena
nauja diena, kuri turėtų būti, lyg dovana. Na, o galiausiai atsiriboję, nebegebėtume bendrauti net
tarpusavyje. Šios problemos realizavimą galime pamatyti Jurgio Savickio novelėje ,,Fleita“. Pats Jurgis yra
visiška savo novelėje priešingybė. Daug rūpinosi aplinkiais. Didžiuodamasis savo tautybe, šlovino Lietuvos
vardą užsienyje. Buvo išsilavinęs ir gabus žmogus, kūryboje daug realizavo problemų, išsiskyrė netikėta
menine forma. Novelėje pagrindinis veikėjas Žiogas nuvertinama ir negerbiama asmenybė, dėl savo siauro
pasaulio pažinimo. Žiogas mėgo muzikuoti, visuomet buvo aprūpintas, sulaukdavo pagalbos rankos, kol
galiausiai ištikus bėdai su sveikata nuo jo visi nusisuko ir paliko užnugaryje. Atėjus paskutiniąjam, jis
nusprendžia daryti tai kas jam labiausiai džiugindavo širdį – groti, bet deja jis miršta išniekintas aplinkinių.
Žiogas visą gyvenimą neturėjo savivertes tiek pats sau, tiek jos ir negaudavo iš aplinkinių. Jis neišnaudojo
savo gabumų, kurie jam galėjo atnešti turtus, nesistengė pažinti pasaulio, gyvendamas įprastomis dienomis.
Taigi, galime daryti išvada, jog žmogaus akiračio plėtimas yra vienas iš svarbiausių dalykų, kurį turime gebėti
daryti su prasme sau, nes kuomet galime likti vieni, nebemokėsime išsinerti iš savų baimės pinklių
apsiribojant, nenorėsime nieko nei matyti, nei girdėti nauja.