Mažasis ir didysis

kraujo apykaitos ratai

 Kraujotaka
 Nenutrūkstamas
kraujo tekėjimas
širdies ir kraujagyslių
sistema.

 Ši sistema santykinai
dalijama į du kraujo
apytakos ratus:
 mažąjį kraujo
apytakos ratą
 didijį kraujo apytakos
ratą

1pav. Mažasis ir didysis kraujo apykaitos ratai

 Mažasis kraujo apykaitos ratas

Prasideda dešiniajame
skilvelyje plautiniu
kamienu:
 is yra 5-6 cm ilgio,
aortos priekyje
 po aortos lanku
pasidalija į dvi šakas:
 dešiniąją plaučių arteriją
 kairiąją plaučių arteriją
 Mažasis kraujo  Abi plaučių arterijos pro
plaučių vartus įeina į
apykaitos ratas 
plaučius
Plaučiuose jos skyla į

segmentines šakas,
kurios kartu su
bronchais išsišakoja
atitinkamame plaučių
Kairiosios plaučių arterijos
segmente iki kapiliarų,
Kairiosios plaučių venos apraizgančių alveoles
 Čia vyksta dujų
apykaita
 Iš kapiliarinio tinklo
prasideda plaučių
venos, kuriomis į kairįjį
prieširdį atiteka arterinis
kraujas
 Plaučių venos išeina po
dvi iš abiejų plaučių ir
įeina į kairįjį prieširdį
 Didysis kraujo apytakos ratas
 Prasideda aorta,
stambiausia didžiojo
kraujo apytakos rato
kraujagysle
 Pro ją kraujas iš kairiojo
skilvelio išteka į visą
kūną
 Iš pradžių aorta kyla,
paskui lanku pasuka
žemyn ir prieš stuburą
leidžiasi iki IV juosmens
slankstelio
 Aorta
Dalinama į 3 dalis:
1
 kylančiąją aortą 2

(1)
 aortos lanką (2)
 nusileidžiančiąją
aortą (3) 3
 Aorta 7

Iš kylančiosios
aortos prasideda:
6

1
 dešinioji vainikinė 4,5
2

arterija (4)
 kairioji vainikinė
arterija (5)
 Iš aortos lanko
3
išteka trys
pagrindinės arterijos į
rankas, kaklą ir galvą:
 žastinis galvos
kamienas (6)
 kairioji bendroji
miego arterija (7)
 kairioji poraktinė
arterija (8)
 10

Aorta 9
7

Žastinis galvos 6

kamienas (6) 1
2

skyla į: 4,5

 dešiniąją
bendrąją
miego arteriją 3

(10), kuri kyla

į kaklą ir galvą
 dešiniąją
poraktinę
arteriją (9),
kuri leidžiasi į
Žastinis galvos kamienas
Dešinioji bendroji miego
arterija

Skyla į:
Dešinioji paraktinė

 Dešiniąją
arterija
bendrąją miego arteriją (kyla į kaklą
ir galvą) Žastinis galvos
kamienas

 Dešiniąją poraktinę arteriją (leidžiasi į rankas).

Dešinioji
vainikinė
arterija

Kaurioji
vainikinė
arterija
 Nusileidžiančioji aorta
Ją diafragma dalija į
dvi dalis:
 Krūtininę aortą
Aortos lan
 jos šakos aprūpina
krauju krūtinės sieną ir Kylančioji aorta

krūtinės ląstos organus

 Pilvinę aortą
 jos šakos aprūpina
krauju pilvo sieną ir
pilvo organus
Nusileidžiančioji
krūtininė aorta
Nusileidžiančioji
pilvinė aorta
 Nusileidžiančioji aorta
Nusileidžiančioji
pilvinė aorta ties IV
juosmens slanksteliu
suskyla į:
 Dešiniąją ir kairiąją
bendrąją klubo
arterijas
 Kiekviena jų skyla į :
 Išorinę klubo arteriją
(leidžiasi į koją)
 Vidinę klubo arteriją Dešinioji bendroji
klubo arterija

(leidžiasi į mažąjį Kairioji bendroji

klubo arterija
dubenį) Išorinė klubo arterija
Vidinė klubo arterija
 10

Galvos ir kaklo 7

arterijos 9

6
 Galvos ir kaklo 1

organai arterinį
2
4,5

kraują gauna:
 pro abiejų pusių
bendrąsias miego
arterijas (7, 10) 3
 iš dalies pro
poraktines arterijas
(8, 9)
Bendroji miego 12

arterija (1) 9

Ties skydinės kremzlės

viršutiniu kraštu suskyla į:
 Išorinę miego arteriją (2): 8

 Viršutinė skydliaukės arterija (4)

11
 Liežuvio arterija (5) 7

 Veido arterija (6)

6
 Pakaušio arterija (7) 10
2
5
 Užpakalinė ausies arterija (8) 3

 Paviršinė smilkinio arterija (9)

4
 Kylančioji ryklės arterija (10)
 Žandinė arterija (11): 1
 Vidurinė dangalų arterija (12) - maitina
kietąjį smegenų dangalą
Aprūpina krauju veido ir dalies
kaklo organus, veido ir
smegeninės odą
 Vidinę miego arteriją (3).....
Bendroji miego
arterija (1) 4

Suskyla į:
 Išorinę miego arteriją (2)
 Vidinę miego arteriją (3):

Pro smilkinkaulio bendravardį

kanalą patekusi į smegeninės
dėžę suskyla į: 2
 Akinę arteriją a. (4) 3
 Priekinę smegenų a. (5)
 Vidurinę smegenų a. (6)

1
Bendroji miego
arterija (1) 5

Suskyla į:
 Išorinę miego arteriją (2) 3

 Vidinę miego arteriją (3) 6

Pro smilkinkaulio
bendravardį kanalą patekusi
į smegeninės dėžę suskyla į:
 Akinę arteriją a. (4)
 Priekinę smegenų a. (5)
 Vidurinę smegenų a. (6)

1
Galvos ir kaklo
arterijos
Galvos ir kaklo organai
arterinį kraują gauna:
 per abiejų pusių bendrasias
miego arterijas (1)
 Išorinę miego arteriją (2)
 Vidinę miego arteriją (3)
2
 iš dalies per poraktines 3

arterijas (4), kurios suskyla

į:
 Skydinis kaklo kamienas (5) 1
 Šonkaulinis kaklo kamienas
(6) 5
4

6
Galvos smegenų
kraujotaka 4

Arterinį kraują gauna

keturiomis didelio
spindžio arterijomis:
 Dviem vidurinėmis miego
arterijomis (1)
 Dviem slankstelinėmis
arterijomis (2), kurios yra 1

poraktikaulinių arterijų(3)
šakos ir dar krauju aprūpina
nugaros smegenis 2

6
Galvos smegenų
kraujotaka
Slankstelinė a. (1)
 atsišakoja:
 Priekinė nugaros smegenų a. (2)
 Užpakalinė nugaros smegenų a.
(3)
Jos leidžiasi žemyn iki nugaros
smegenų pabaigos
 kyla stačiai į viršų pro kaklo
C6-C1 slankstelių skersinių
ataugų angas, vėliau pro 2,3

pakauškaulio didžiąją angą 1

patenka į smegeninės dėžę

ir :
 susilieja su priešingos pusės ta
pačia arterija į pamatinę arteriją
(4), kuri suskyla į dvi užpakalines 6

smegenų arterijas (5)

Galvos smegenų kraujotaka
Slankstelinė a. (1)
 atsišakoja:
 Priekinė nugaros smegenų
a. (2)
 Užpakalinė nugaros
smegenų a. (3)
Kurios leidžiasi žemyn iki
nugaros smegenų pabaigos
 kyla stačiai į viršų pro kaklo 5

C6-C1 slankstelių skersinių 4

ataugų angas, vėliau pro
pakauškaulio didžiąją angą 5

patenka į smegeninės dėžę ir:

 susilieja su priešingos pusės
ta pačia arterija į pamatinę
arteriją (4), kuri suskyla į dvi
užpakalines smegenų
arterijas (5)
Krūtinės ląstos sienos arterijos (1)
 iš krūtininės aortos (1) 4
 pasegmenčiui išeina 10
porų užpakalinių 5

tarpšonkaulinių arterijų (2)

2
iš kurių atskyla
 Nugarinė šaka (3)
 iš poraktinės arterijos (4)
atsišakoja
 vidinė krūtinės arterija (5), iš
kurios krūtininės dalies 1
2
atsišakoja
3
 priekinės tarpšonkaulinės
šakos (6)
 diafragmą krauju aprūpina
 viršutinės (7) ir apatinės
diafragmos arterijos (8)
8
Krūtinės ląstos sienos arterijos (1)
 iš krūtininės aortos (1)
 pasegmenčiui išeina 10
porų užpakalinių 3

tarpšonkaulinių arterijų (2)

iš kurių atskyla
 Nugarinė šaka (3)
 iš poraktinės arterijos (4)
atsišakoja 2
1

 vidinė krūtinės arterija (5), iš 6

5
kurios krūtininės dalies 1
atsišakoja
 priekinės tarpšonkaulinės
šakos (6)
 diafragmą krauju aprūpina
 viršutinės (7) ir apatinės
diafragmos arterijos (8)
Didžiojo kraujo apytakos rato venos
 Jų yra daug daugiau.
Skiriami:
 Viršutinės ir apatinės
tuščiųjų venų baseinai Viršutinė tuščioji
vena
 Širdies vainikinio ančio
baseinas (visiškai
izoliuotas nuo kitų
baseinų) Apatinė tuščioji vena
 Vartų venos baseinas
(yra apatinės tuščiosios
venos baseino sudėtinė
dalis).
 Sudaro
sutekėdamos:
Viršutinė tuščioji vena 1. abiejų pusių
žastinės galvos
venos, kurias
sudaro
sutekėdamos
Dešinioji vidinė jungo vena
vienos pusės:
 vidinė jungo
Kairioji vidinė jungo vena vena (surenka
kraują iš
Dešinioji paraktinė vena galvos ir
Kairioji paraktinė vena kaklo);
 poraktinė vena
Dešinioji žastinė (surenka
galvos vena
Kairioji žastinė galvos vena kraują iš
Viršutinė viršutinės
tuščioji vena
galūnės, kaklo
organų, pilvo ir
krūtinės
sienų).
2. Lykinė vena
(tęsinys
Apatinė tuščioji sekančioje
vena Diafragma
skaidrėje)
 Viršutinė
tuščioji vena

 Lykinė vena, pro

Lykinė vena kurią kraujas teka
iš:
 nugaros sienos,
 krūtinės sienos,
 ir krūtinės ląstos
organų.
Apatinė tuščioji
vena
Ją sudaro ties V
juosmens slanksteliu
sutekėdamos:
 abiejų pusių
bendrosios klubo
Apatinė tuščioji vena
venos, kurias sudaro
sutekėdamos vienos
pusės:
Kairioji bendroji klubo vena
 išorinė klubo vena
(suteka kraujas iš apatinės
galūnės ir papilvės)
Vidinė klubo vena
 vidinė klubo vena
(suteka kraujas iš mažojo
Išorinė klubo vena
dubens sienos ir organų)
 Vartų vena
 Ją sudaro venos,
kuriomis kraujas
suteka iš neporinių
pilvo organų.
 Vartų vena susidaro
užpakalyje kasos
Vartų vena
Blužnies vena
galvos, susijungus:
Apatinė pasaito vena
 viršutinei pasaito
venai
 blužnies venai
 apatinei pasaito
venai
 Nuo aortos lanko atsišakoja miego
arterija ir paraktinė arterija, kuriomis
arterinis kraujas teka į kaklą, galvą ir
rankas.
 Krūtinės ir pilvo ertmėse nuo aortos
atsišakoja kepenų, pasaito, inkstų ir
klubo arterijos, kuriomis arterinis kraujas
teka į krūtinės, pilvo, dubens organus ir
kojas.
 Kiekviename organe arterijos išsišakoja į
smulkesnes, o šios - į kapiliarus.
Kapiliaruose įvyksta dujų apykaita,
arterinis kraujas virsta veniniu.
 Tarp plonosios žarnos ir kepenų yra
vartinė sistema, kuri prasideda ir baigiasi
kapiliarais.
 Iš krūtinės, pilvo, dubens organų ir kojų
kapiliarų veninis kraujas suteka į
smulkias venas, o jomis – į klubo, inkstų,
kepenų venas ir galiausiai – į apatinę
tuščiąją veną.
 Iš galvos, kaklo ir rankų kapiliarų veninis
kraujas suteka į jungo veną, paraktinę
veną. O jomis – viršutinę tuščiąją veną.
 Viršutine ir apatine tuščiosiomis venomis
veninis kraujas suteka į dešinįjį prieširdį.
Kraujotakos
fiziologija
  Arterijos-kraujagyslės, kuriomis kraujas

Arterijos teka iš širdies.

 Sudarytos iš 3 sluoksnių:
 Plono vidinio epitelio ląstelių
sluoksnio.
 Vidurinio, sudaryto iš storo lygiųjų
raumenų sluoksnio.
 Išorinio jungiamojo audinio
sluoksnio.
Jose:
 Aukštas kraujo spaudimas
 Kraujas teka greitai, pulsuodamas
 Nėra vožtuvų.

 Aorta yra stambiausia organizmo

arterija.
 Arteriolės yra smulkiausios raumeninės
arterijos, kurios šakojasi į kapiliarus.
  Venos -kraujagyslės, kuriomis

Venos 
kraujas grįžta į širdį.
Sudarytos iš 3 sluoksnių:
 Plono vidinio epitelio ląstelių
sluoksnio.
 Vidurinio, sudaryto iš plono
lygiųjų raumenų sluoksnio.
 Išorinio jungiamojo audinio
sluoksnio.
Jose:
 Žemas kraujo spaudimas
 Kraujas teka lėtai
 Nėra pulsacijos
 Vožtuvai neleidžia tekėti kraujui
atgal.
 Pagrindinė širdies ir kraujagyslių sistemos
funkcija
– užtikrinti nepertraukiamą kraujo tekėjimą
uždaroje kraujagyslių sistemoje,
aprūpinant organizmą krauju.
Širdis šioje sistemoje atlieka siurblio
vaidmenį.
 Kraujo tekėjimas
 Skilvelių sistolės metu širdis
išmeta kraują į stambiąsias
kraujagysles – aortą ir
plautinį kamieną.
 Jis teka kraujagyslėmis,
veikiamas spaudimų
skirtumo, t.y., kraujas teka
iš didžiausią slėgį (aortoje) į
mažiausią slėgį turinčias
kraujagysles (tuščiąsias
venas).
 Kuo didesnis spaudimų
skirtumas, tuo greičiau kraujas
teka kraujagyslėmis.
 Kitas svarbus kraujo
tekėjimo greičio veiksnys
yra kraujagyslių sienelės
pasipriešinimas
 didžiausias pasipriešinimas
kraujo tėkmei yra
arteriolėse, nes jos turi storą
lygiųjų raumenų sluoksnį.
 Didėjant kraujo
klampumui (padidėjus
baltymų kiekiui ir kt.)
kraujo tekėjimas sulėtėja.
 Pulsas
 Pulsas tai kraujo
banga, kuri
suvirpina arterijos
sienelę.
 Pulsas registruojamas
arba apčiuopiamas,
kai kairysis skilvelis,
išstumdamas kraują į
arterijas, sukelia
arterijų sienelių
pulsaciją.
 Pulso dažnis ir kitimai
 Sveikų žmonių pulso dažnis būna
70-80k/min
 Dažnas pulsas vadinamas
tachikardija,
 Suretėjęs – bradikardija
 Sergant gali sutrikti pulso ritmas –
tai aritmija
 Kraujospūdis
Kraujospūdis –tai kraujo
spaudimas į kraujagyslių
sieneles
Kraujospūdis priklauso nuo:
1. širdies skilvelio sistolės metu
išstumto kraujo kiekio.
2. kraujagyslių sienelės tonuso
(spindžio).
 Maksimalus kraujo
spaudimas kairiojo skilvelio
sistolės metu vadinamas –
sistoliniu.
 Minimalus spaudimas
diastolės metu –
diastoliniu kraujo
spaudimu.
 Sistolinis spaudimas lygus
120 mm Hg, o diastolinis -
80 mm Hg.
 Sistolinio ir diastolinio
kraujo spaudimų skirtumas
vadinamas pulsiniu
spaudimu.
 Ramybėje jis yra 40 mm
Hg.
 Kraujo spaudimas matuojamas prietaisu sfigmomanometru,
pirmieji dūžiai žymi širdies sistolę, o dūžių išnykimas –
diastolę;
Kraujospūdžio sutrikimai:
 Hipertenzija – kraujospūdžio padidėjimas
 Hipotonija – kraujospūdžio sumažėjimas
Linkime būti sveikiems ir nesirgti 
Širdies ir
kraujagyslių
patologija
 https://www.youtube.com/watch?v=WgXa7
nVjmrQ
 https://www.youtube.com/watch?v=D61G
MsTP8rA
 https://www.youtube.com/watch?v=1qN6V
GIn5qk