Professional Documents
Culture Documents
Romis Samartlis Safuzvlebi: Marina Garisvili, Mariam Xoferia
Romis Samartlis Safuzvlebi: Marina Garisvili, Mariam Xoferia
Tbilisi
2010
1
`yvela gza romSi midis~ _ ambobs erTi xatovani gamonaTqvami. romSi mimaval
mravalricxova gzaTa Soris yvelaze cnobili iyo uZvelesi via Latina – laTinuri
gza, romelic qalaqSi Sedioda samxreT-aRmosavleTidan, laTinuri karibWis mxridan,
da, karakalas Termebis maxloblad, uerTdeboda via Appia-s (apiusis gzas). orive
magistrals ki saxelganTqmuli palatinisaken mivyavarT – Septimontium-s
(SvidborcvianTa) Soris, yvelaze mniSvnelovani romauli borvcisaken. palatinis
borcvis ukan, Tvalwin iSleba mudmivi qalaqis guli – romauli forumi, aq
Tavmoyrilia romaul RvTaebaTa taZrebis umravlesoba, maT Soris dioskuriebis,
konkordiis, saturninusis (romelSic ganTavsebuli iyo saxelmwifo xazina da
arqivi, agreTve tabulariumi – romis saxelmwifos oficialuri dokumentaciis –
gasanTluli xis dafebis, papirusis gragnilebisa da pergamentis sacavi) salocavebi
da romaelTaTvis yvelaze sayvareli da saTayvanebeli qalRmerTis – vestas taZari.
forumi iyo sabazro da savaWro rigebis moedanic, sadac asrulebda sakuTar
mogzaurobas mTeli samyarodan _ britaneTidan-indoeTamde da evropis
CrdiloeTidan-CrdiloeT afrikamde _ wamosuli saqoneli. amavdroulad, forumi iyo
temperamentiT aRsavse, sazogadoebrivi cxovrebis centri: swored am moedanze
xdeboda is movlenebi, romlebmac gadamwyveti roli iTamaSes msoflio istoriis
Semdgom ganviTarebaSi. aqve aRimarTa rostrebi – oratorTa tribuna, romelsac
amSvenebda, nadavlis saxiT xelSi Cagdebuli, mtris xomaldebis cxvirebi (rostra).
forumis am nawilidan mimarTavdnen xalxs saxelganTqmuli oratorebi – apius
klavdiusi usinaTlo, katoni ufrosi, gaius iulius keisari, hortenzius hortalusi;
aqedan ismenda romaeli xalxi didi ciceronis mgznebare gamosvlebs da aqve
gamofines misma jalaTebma, markus antoniusis brZanebiT, sikvdiliT dasjili
mWermetyvelis mokveTili Tavi da xelebi.
civiluri samarTali ara marto pretorul samarTals, aramed samarTlis kidev erT
saxes _ xalxis samarTals _ upirispirdeboda. romis samarTlis istoriaSi es
sistema yvelaze originaluri movlena gaxldaT.
Ius gentium gaxda universaluri samarTlis sinonimi, romelic, erTi mxriv, ius civile-s,
xolo, meore mxriv, romis imperiis saqonelbrunvaSi monawile xalxTa erovnuli
samarTlis sistemebs daupirispirda. vinaidan ius gentium-is normebs romaeli pretori
mxolod romSi iyenebda da romSi moqmed samarTlad rCeboda.
Tu pretori miiCnevda, rom modave mxaris interesebi samarTliani iyo, magram misi
dacva civiluri samarTlis normebiT ver ganxorcieldeboda, maSin pretori
gascemda faqtebze damyarebul (in factum conceptae) sasarCelo formulas, romelic
saerTaSoriso vaWrobisa da saqonelbrunvis Cveulebis princips efuZneboda. amgvarad
Camoyalibda samarTlis axali sistema, romelic srulad Seesabameboda yofiT
pirobebs. is SemuSavebeli iqna sasamarTlo magistratebis praqtikuli saqmianobis
Sedegad miRebuli gadawyvetilebebis safuZvelze da xSirad savaWro Cveulebebs
efuZneboda.
romael iuristTa mier Semqnili axali Teoriis Tanaxmad, xalxis samarTali ara
civilur samarTals upirispirdeboda, aramed bunebiT samarTals (stoelTa
filosofiis mixedviT), romlis Tanaxmadac, bunebiTi samarTliT yvela adamiani
Tanasworia _ iure naturae omnes homines aequales sunt. principatis xanaSi aequitas
6
(samarTlianoba) _ civlur samarTalTan erTad xalxis samarTlis dapirispireba. Ius
aequum-iT (samarTliani samarTali anu aequitas) mkacri samarTali (ius strictum)
xorcieldeboda. iuristTa praqtikul saqmianobaSi samarTlianobis principi
damkvidrda. marTalia, iuristebi Tvals xuWavdnen iseT siboroteze, rogoric
monoba da mepatroneebis mier Tavisufali glexobis eqspluatacia iyo, mainc
aqtiurad amkvidrebdnen samarTlianobis princips, romelic samarTlis sferoSi
kanonis winaSi yvelas udavo TanasworobiT civiluri samarTlis moTxovnaTa
simkacres amsubuqebda. didi xnis manZilze kerZo samarTlis sferoSi
samarTlianobis principi iuristebis mier, wminda empiriuli (SemecnebiTi) da
praqtikuli mosazrebebiT, gonebisa da samarTlianobis mzard moTxovnilebebisadmi
ltolvad aRiqmeboda. respublikis bolo periodSi ki, sakuTrebis ufleba bunebiTi
samarTlianobis princips efuZneboda. amis Taobaze xazgasmiTaa aRniSnuli
digestebSi (D.40,1,9,3): bunebiT samarTlianobas ise araferi Seesabameba, rogorc
samarTliT dadgenili mesakuTris neba. samarTlianobis principTan absolutur
Seusabamobad ganixileboda raime sargeblis motyuebiT (dolus) miReba, romlis
sapirispirodac keTilsindisiereba bona fides miiCneoda. aseTi principiT moqmedebdnen
pretoris ediqtis miRebisas, riTac aixsneba, ediqtsa da pretoruli samarTlis
mraval debulebaSi ius aequum-is arsebobis sixSire. pretoruli samarTlis mraval
debulebas ediqtis komentatorebi swored samarTlianobis principis safuZvelze
ganmartavdnen.
7
erTnairad misaRebi da savaldebuloa rogorc sazogadoebis yvela fenis, ise
saxelmwifoebrivi institutebisaTvis. Tanamedrove gagebiT, samarTlis ZiriTadi
wyaroebia: Cveuleba da CveulebiTi samarTli, normatiuli aqtebi, sasamarTlo da
iuridiuli precedentebi, doqtrina, samarTalSegneba da samarTlebrivi ideologia.
Tumca, sxvadasxva istoriul periodSi samarTlis wyaros mimarT gansxvavebuli
damokidebulebis gamo, zemoCamoTvlili samarTlis ZiriTad wyaroebad yovelTvis
rodi ganixileboda. Zvel romSi civilizaciis ganviTarebis sxvadasxva etapze
samarTlis wyaroTa didi mravalferovnebis gamo, maTi rolisa da savaldebulo
Zalis mimarT gansxvavebuli damokidebuleba arsebobda. Zveli romis civilizaciis
istoriis Seswavlam, samarTlis istorikosebs SesaZlebloba misca
samarTalganviTarebis Semdegi periodebi gamoeyoT:
Ius civile (civluri samarTali); ius gentium (xalxis samarTali); ius sacrum (religiuri
samarTali); ius commercium (savaWTo samarTali); pontifices (qurumi); interpretatio pontificium
(qurumis ganmarteba); familia (ojaxi); fides (erTguleba); legisactiones (kanonieri sarCeli);
aequum (samarTliani); fas (religiuri wesrigi); ius dicere, iuris dictio (sasamarTlo
xelisufleba); curia (kuria); comitia curiata (kuriis saxalxo kreba); leges regiae (reqsebis
kanonebi); populus (xalxi); comitia centuriata (centuriis saxalxo kreba); res publica
(saxalxo krebebis suvereniteti, respublika); lex publica, lex rogata (sakaro kanoni); lex
privata (kerZo kanoni); consul (konsuli); imperium (uzenaesi Zalaufleba); patricii
(patricebi); plebs (plebeebi); civitas (Temi); hostes (mteri).
qr. Somabde 753-367 ww. ori simboluri TariRia, romlebic Zvel romaelTa
sazogadoebis samarTlebrivi organizaciis tradiciebs asaxavs. aRniSnuli
tradiciebi jer kidev im periodidan iRebs saTaves, roca apeninis naxevarkunZuli
italikebis tomebiT dasaxlebuli ar iyo da mdinare tibrosis sanapiroebze
laciumis patara olqSi mokrZalebuli kolonia arsebobda. isic aRsaniSnavia, rom
Zvel romaelTa msoflmxedveloba da maTi samarTlebrivi institutebi erTbaSad ver
Seicvleboda. aRniSnul epoqaSi, zogadad retrospeqtiuli da esqotoligiuri
8
msoflmxedvelobis wiaRSi sagnobrivi interesebi dgindeboda da samyaros
individualurad aRmqmeli calkeuli adamianis Rirebuleba fexs ikidebda. amave
epoqis dasawyisSi Tu romaelebi jer kidev did patriarqalur ojaxebad (familia)
cxovrobdnen da winaparTa kults (adgnatus proximus) aRmerTebdnen, qr. Sobamde IV
saukuneSi sazogadoeba mcire ojaxebad daiyo. gvari calkeul individs aRar
STanTqavda, piriqiT, xels uwyobda misi STamomavlobis gamravlebas mcire ojaxuri
koleqtivis saxiT. Zveli romauli erTobis ganviTareba im stadias asaxavda, rodesac
adamians sakuTari Tavi ver warmoedgina im saojaxo organizaciis gareSe, romelsac,
drois mixedviT, didi winapari, mamamTavari gansazRvravda, xolo sivrciT _ ojaxis
samkvidro teritoria. am ukanasknelis zRvrebSi iyo moqceuli wminda adgilebic anu
maTi saTayvanebeli winaprebis saflavebi. ojaxis samflobelos sazRvrebs miRma
mTeli garesamyaro romaelebs uwmindur Zalad warmoedginaT. sasaqonlo gacvla-
gamocvla ara ekonomokuri, aramed mxolod sakomunikacio mniSvnelobisa iyo, ama Tu
im ojaxis wevrebTan piradi kontaqtebs damyarebis mizniT, ucxo gvaris wevrebs
mtrebad (hostes) aRar miiCnevdnen da Sinaurebad Rebulobdnen. amrigad, ucxosTan
kontaqtiT, piri, samarTlebriv aspeqtSi, sakuTar Tavs iZenda. aseTi kavSirebis
erTgulebis (fides) garanti magiuri da religiuri saSualebebi (fici, totemis
gacvla, misnoba) iyo. yovelive amiT dasabami mieca garkveul ritualebs, romlebmac,
sxvadasxva ekonomikuri urTierToba ganapiroba. sagnobrivi interesebis ganviTarebas
ritualebis specializaciac moyva. marTalia, saritualo ceremoeniebSi
monawileobis ufleba hqondaT mxolod romaelebs da nawilobriv im laTinuri
Temebs, romelTac romaelebTan garkveuli saxis garigebebis dadebis ufleba miecaT.
Zveli romauli sazogadoebidan ucxoelebis anu mtrebis (hostes) gandevnam
mniSvnelovnad gansazRvra uZvelesi romauli samarTlebrivi sistemis karCaketiloba.
saritualo ceremoniebis siwmindesa da tradiciiT dadgenili wesebs qurumebis
sagangebo kolegia pontifices (pontifikosebi) icavda. Zveli romis religiur (ius sacrum)
da saero cxovrebis wesebsac axali viTarebis Sesabamisad, isini gankargavdnen, anu
ama Tu im normisa Tu institutis saxes es kolegia erToblivad adgenda.
9
am wesebs (lex curiata) mxolod iwonebda. Rex-is kanonebis (leges regiae) Sesaxeb cnobebs
gviandeli periodis avtorebi gvawvdidnen. qr. Sobamde 509 wels reqsebis gandevnis
Semdeg axali periodi iwyeba; sasamarTlo xelisufleba da sakanonmdeblo
iniciativis ufleba or umaRles magistrats _ konsulsa da senats (aristokratiul
sabWos) _ mieniWa. kanonebis miReba mxolod senatis mier maTi mowonebisa da
komiciebis mier votirebis proceduris gavlis Semdeg (auctoritas patrum) xdeboda.
respublikis (res publica) damyareba xalxis suverenitetis gamarjvebasa (`populus”
aqedan `publicum”) da romis samoqalaqo Temad civitas (moqalaqeTa erTobliobad)
gadaqcevas mowmobda. tradiciulad, am procesis dasabamad miCneulia epoqa
etruskuli reqsebisa, romlebic romSi qr. Sobamde VI saukuneSi zeobdnen. servius
tuliusis mier gatarebuli reformebis Sedegad, mosaxleoba qonebrivi cenzis
mixedviT axal samxedro-administraciul _ centuriebad _ dayofas daeqvemdebara da
axali saxis saxalxo krebebi _ comitia centuriata dawesda. gadmocemis Tanaxmad, etruski
reqsebi qveyanas tiranulad marTavdnen, maT sagvareulo aristokratia daimorCiles,
riTac didwilad amaRlda komiciebis politikuri mniSvneloba. reformis Semdeg,
reqsebis gandevna kanonzomieri movlena, da sagvareulo aristokratiis erTgvari
revanSi iyo. saxelmwifoSi umaRles Tanamdebobebze mxolod senatorebi (patres) da
maTi STamomavlebi (patricii) irCevdnen, arapatriciebs aseTi ufleba ra gaaCndaT.
Aamrigad, qr. Sobamde VI saukuneSi romis sazogadoeba or fenad _ patriciebad
(patricii) da plebeebad (plebs) gaiyo. ori saukunis manZilze maT Soris Seurigebeli
politikuri dapirispireba plebeebis gamarjvebiT dasrulda: maT miaRwies sakuTari
magistratis, plebsis tribunis (tribuni plebs), arCevas. Tumca, konsulebis Tanabari
umaRlesi Zalaufleba (imperium), ar gaaCndaT. magram sxva nebismieri magistratis
gankargulebasa da maT Soris sasamarTlo gadawyvetilebaze, veto-s ufleba moipoves,
aseve saerTo saxalxo krebebze sakanonmdeblo iniciativis ufleba mieniWaT.
aRsaniSnavia, rom plebsis tribunis Zalaulfleba mxolod q. romiT ifargleboda.
Zvel romSi Cveulebas, Cvevas mos Romanum ewodeboda. winaparTa anderZs, danabarebs
_ mores maiorum, xolo CveulebiT samarTals _ consuetudo, samarTlis normis
anologiiT, erT romelime mxareSi dadgenili CveulebiT (mos regionis) calkeuli
pirebis TviTneburi qcevis SesaZleblobas, qcevis zogadsavaldebulo standartiT
zRudavda da samarTlebrivi urTierTobis monawileTa SemTxveviTi garemoebebisagan
dacvas uzrunvelyofda. kerZod, partniori mxaris ususurebisa Tu misi mxridan
fizikuri Zalis uxeSi gamoyenebisagan Tavdacvis mizniT, erTi konkretuli
samarTlebrivi sivrcis pirebi Tanabar pirobebSi imyofebodnen.Aam wesisadmi
morCileba, `Tavisiani~-is `ucxosgan~ (hostes) da samarTlebrivi urTierTobis
monawileTa aramonawileTagan, anu subieqtebis arasubieqtebisagan gamijvnis
SesaZleblobas iZleoda. amgvari damokidebulebis safuZvelze Camoyalibda
Sexeduleba abstraqtuli partnioris, anu adamianTa im erTobliobis Sesaxeb,
romelic yoveldRiuri urTierTobaSi qcevis msgavsi wesebiT xelmZRvanelobda.
sakuTar wreSi ama Tui im Cveul qcevaze adekvaturi reaqciis molodini da imedi,
qcevis aseTi wesebis dadgenas ganapirobebda da Taobidan TaobaSi gadacemis
aucileblobas gansazRvravda, rac romaelTa sazogadoebaSi jerovani qcevis Sesaxeb
SexedulebaTa _ mos Romanum _ samarTlis axali sistemis Camoyalibebas uwyobda
xels. es sistema moqmedebda ara marto yoveldRiur (Cveulebriv) qcevebSi, aramed
enobriv formaSic (zepirsityvaobasa an werilobiTi dokumentebSi) aisaxa da
pozitiuri samarTlis formas warmoadgenda. kodifikaciamde, normad qceuli
tradiciis memkvidreobiTobas uzrunvelyofdnen ponTipikosebi (pontifices),
romelTac winaparTa naanderZevis (mores maiorum) dacva-gafrTxileba daevalaT.
kerZod, urTierTobis dadgenili wesebis zustad gadacema sazogadoebisaTvis, misi
moTxovnebis ganviTarebis kvalobaze, zogadsavaldebuli wesebis mudmivad,
adekvaturad dadgena-ganaxleba, mzard sazogadoebriv moTxovnebTan maTi
Sesabamisobis uzrunvelsayofa. garda amisa, maTve evalebodaT qcevis dadgenili
wesebis saTanado formiT axsna-ganmarteba ganviTarebuli saxogadoebisaTvis.
dawerili kanonebis Seqmnis Semdegac am teqnikam gansakuTrebuli mniSvneloba
Cveulebebis avtoritetiT SeinarCuna. maTi avtoriteti imdenad didi iyo, rom
pontifikosebi da gviandeli periodis saero iuristebi swored maT iyenebdnen im
gadawyvetilebaTa misaRebad, romelTa gamotana kanonis safuZvelze SeuZlebeli iyo.
11
mniSvnelovnad Seicvala da amis Semdeg isini ius civile-s Semadgenel nawilad
ganixileboda.
a) kanoni _ leges
Populus (xalxi), lex publica (sajaro kanoni), lex rogata (komiciebSi votirebuli _ xmis
micemiT miRebuli _ kanoni), privilegium (gansakuTrebuli norma), provocatio ad populo
(komiciebSi apelacia-provokacia), leges perfecta (kanonierebis principi, srulyofili
saxis kanoni), leges minus quam perfecta (naklebad srulyofili saxis kanoni), leges
imperfecta (arasrulyofili saxis naklovani kanoni).
12
ius civile-d aRiqmeboda.
1. lex Canulea, romlis safuZvlezec qr. Sobamde 443 w., XII dafis kanonebis
miRebisTanave, patriciebsa da plebeebs Soris qorwinebis akrZalva gauqmda; 2. lex
Poetelia Papiria, romlis ZaliTc qr. Sobamde 326 w. kreditors aekrZala TviTneburad
piradad gasworeboda valauval movales; 3. mevaxSeobis SemzRudavi kanonebi; 4. qr.
Sobamde II saukunis agraruli kanonebi, romlebic miwaTmflobelobisa da
miwaTsargeblobis axal wess adgendnen; 5. qorwinebis Taobaze avgustusis
kanonebi, romlebic saojaxo da memkvidreobiTi samarTlis mraval instituts Seexo.
aRniSnul kanonTa mizani samarTlis sistemis logikis ganviTareba iyo, da ara misi
reformireba.
b) plebiscitebi _ plebiscita
Legis actiones (kanonismieri sarCelebi); legis actio (kanonismieri sarCeli); pars iuris
(samarTlis nawili); forme agendi (sasarCelo formis normatiuli mniSvneloba).
termini `legis actio~ ara imdenad lex populi _ sarCelis formalur wyaroze uTiTebda,
ramdenadac TviT sarCelis fiqsirebul xasiaTze: `lege agere~ niSnavda `certis verbis
agere~ _ fiqsirebuli gancxadebiT veZioT dacva sasamarTloSi, garkveuli sityvebis
warmoTqmiT (lex privata _ kerZo kanoni), romlis teqsti, rogorc kanonis sityvebi,
ucvlelad rCeboda.
15
procesis pirvel fazas uswrebda win.
gaiusis Tanaxmad, Responsa prudentium sunt sententia et opiniones eorum quibus permissum est iura
condere _ samarTalmcodneTa pasuxebi aris mosazrebani da Sexedulebebi im pirebisa,
vinc uflebamosilia Seqmnas samarTali (Gai., 1.7.). iuridiuli codnis mqone
profesionali pirebisaTvis samarTalSemoqmedebiTi funqciebis miniWeba pozitiuri
samarTlis arsebobis praqtikul moTxovnaTa bunebrivi Sedegi iyo.
pomponiusis azriT, Constare non potest ius, nisi sit aliquis iuris peritus, per quem possit cottidie in melius
produci _ samarTlis mcodne pirebis gareSe samarTali ver iarsebebs, maTi meSveobiT
samarTali mudmivi srulyofis sagani iqneba (D.1.2.2.13.) Ius-is mimarT wayenebuli
moTxovnebi, srulyofisa da adekvaturobis TvalsazrisiT, samarTlis normis
pozitiur formasTan mudmivi SesabamisobiT unda ganviTarebuliyo. aseTi srulyofis
garanti ki iyo im pirTa profesiuli saqmianoba, romelTac specialuri iuridiuli
codna hqondaT (ius periti, iuris prudentes) da samarTlis sistemis funqciis
uzrunvelsayofad, samarTalSegnebis erTgvar samecniero organos qmnidnen.
samarTlis sistemis srulyofis procesi samarTalSemoqmedebis yvela elements
moicavda; iurisprudenciis Tavisebureba sistemis Sinagani mTlianobis
uzrunvelyofa da normis zogadi da formaluri debulebebis konkretuli azriTa
da qmediTobiT Sevseba iyo.
16
avtoritets (auctoritas prudentium) uaRresad ganadidebda, es ki imas mowmobda, rom
swored iuristebis mosazrebebisa da Sexedulebebis safuZvelze SemuSavebuli
samarTali da sasamarTlo procesebze warmoTqmuli maTi sityvebi samarTlis yvela
dargis zogad nawilad (pars iuris) iqca da mas samoqalaqo samarTali _ ius civile ewoda.
Agere iyo sasamarTloSi saqmis warmoeba, roca iuristi mxaris dacvis funqciebs
sakuTar Tavze iRebda da advokatad gamodioda. dialogSi `brutusi~ cicerons
publius rufuss rutiliusi (politikuri moRvawe), kvintus muciusi (pontifikosi)
oratorad hyavs warmodgenili. mogvianebiT, samarTalmcodneebis (prudentes) agere
saqmianoba advokatebisa da profesionali oratorebisTvis pasuxis gacemiT
ifargleboda.
17
sasamarTlosTvis Tavad iuriskonsultis azric savaldebulo Zalis mqoned
miiCneobda. sasamarTlo gadawyvetilebis miRebis safuZvels ara marto arsebuli
pasuxi (responsa), aramed adre gamoTqmuli is mosazrebac warmoadgenda, romelic ara
mxolod aRiarebuli, aramed iuridiuli viTarebisTvis nimuSad miCneuli iyo.
18
klasikosTa mosazrebebis savaldebulo Zala upirobo kriteriumad miiCneoda
dasavleT imperiis mmarTvelis valentiniane III-is mier 426 w. 7 noembers miRebuli
kanoniT `citirebis Sesaxeb~, romliTac dadginda im xuTi yvelaze cnobili da,
drois kvalobaze, yvelaze Tanamedrove iuristis vinaoba, romelTa mosazrebebsac,
sxvebTan SedarebiT, upiratesoba mieniWaT. es iuristebi iyvnen: papiniane, paulusi,
ulpiane, modestinusi da gaiusi. maT mosazrebaTa Soris winaaRmdegobis SemTxvevaSi,
saqmis gadawyveta mosamarTlis mier xmaTa umravlesobiT xdeboda; Tanabari `xmebis~
SemTxvevaSi _ gadamwyveti papinianes azri iyo. aRniSnuli viTarebis ararsebobis
SemTxvevaSi ki, mosamarTles, saqmis sakuTari Sexedulebisamebr, gadawyvetis ufleba
eniWeboda. aRmosavleT romis imperiaSi kanoni `citirebis Sesaxeb~ Teodosius II-is
mier 438 w. gamocemuli kodeqsiT damkvidrda, mogvianebiT ki, 529 wels Sevida
iustiniane didis Novus Codex-Si Seitanes.
2. avlus geliusi (daibada daaxloebiT 130 wels) _ romaeli mwerali. mis kalams
ekuTvnis vrceli naSromi “antikuri Rameebi” (romelTaganc Cvenamde 20 wignad
naxevarze metma moaRwia); naSromSi mocemulia mravali cnobai istoriis,
literaturis, miTologiis, samarTlisa da filosofiis sferodan. moZRvrebisa da
saTavgadasavlo moTxrobebis saxiT Sedgenilia naSromi dialogis formiTaa
dawerili. masSi uxvadaa citata romaeli iuristebis im Tzxulebebidan, romlebic
sxva waroebSi naxsenebi araa.
20
qveyanas rogorc omis, ise mSvidobianobis Jams samarTlianad marTavdes~. swored am
mizniT, imperator iustinianes brZanebiT, mecnier-iuristTa jgufma tribonianes
xelmZRvanelobiT, jer imperatoris mier gamocemuli kanonebi (klasificirebuli da
sistematizirebuli) 529 wels iustinianes kodeqsis saxiT gamoaqveyna, Semdeg
iustinianes digestebi (fragmentebi 39 romaeli iuristis Txzulebebidan 50
wignad) da iustinianes instituciebi (samarTlis oficialuri elementaruli
saxelmZRvanelo) gamosca. krebulis sami nawilis ZalaSi Sesvlis Semdeg, 529 wlidan
moyolebuli imperatoris mier gamocemuli brZanebebi da gankargulebebi erT
krebulad gaaerTianes da mas novelebi ewodes.
7. klavdiusi apius kekus (qr. Sobamde 450w.) _ cnobili romaeli saxelmwifo moRvawe
da iuristi. Kklavdiusi patriciebisa da decemvirebis meTauri iyo. man
gansakuTrebiT mniSvnelovani wvlili Seitana decemvirTa komisiis muSaobaSi; misi
rCevebis Sedegad mravali debuleba Sevida XII dafis kanonebSi. gadmocemis Tanaxmad,
klavdiusma sakuTari xelisufleba borotad gamoiyena da pativi ayara virginias; es
faqti decemvirTa Zalauflebis dacemis sababi Seiqmna.
8. labeoni markus antistius (daaxloebiT qr. Sobamde 45 w. qr. Sobis 10/21 ww.) _
avgustusis droindeli yvelaze gamoCenili romaeli iuristi, romelic gamoirCeoda
codnismoyvareobiT, originaluri azrovnebiTa da novatorobiT aramarto samarTlis,
aramed monaTesave mecnierebaTa sferoebSic. trebacius testas mowafe. labeoni
Tavisi mrwamsiT respublikeli gaxldaT. Tavis siZulvils principatis mimarT igi
ar malavda. Tumca, labeonis piradi da samecniero avtoritetis gamo avgustusi
mainc didi pativiscemiT epyroboda. momdevno periodis yvela gamoCenili iuristi
labeonis Sromebis citirebas axdenda. labeonma miaRwia pretorobas, Tumca, uari
Tqva konsulobaze da mTlianad samarTalmcodneobis srulyofa-ganvitarebaze
muSaobda: 6 Tvis ganmavlobaSi romSi samarTals aswavlida, 6 Tvis ganmavlobaSi ki
sakuTar mamulSi naSromebs qmnida. Llabeonma dawera 40-mde naSromi (Cvenamde
mxolod umniSvnelo nawyvetebma moaRwia), maT Soris: Ad legem XII tabularum, Ad edictum,
(pretoruli ediqtis pirveli klasikuri komentarebi), De iure pontificio, Epistulae, Responsa,
Pithana. labeonis sicocxleSi gamouqveynebeli naSromebi ucnobma avtorma gamosca
(libri posteriores).
239 wels imperatorma markus antoninus gordianus mesamem mas ius respodendi-s, anu
iuridiul sakiTxebze daskvnebis micemis ufleba uboZa. modestinusma Seqmna
naSromebi samarTlis yvela dargSi, igi werda rogorc laTinur, ise berZnul enebze.
misi Txzulebebi mosamarTle da samarTlis SemswavlelTaTvis praqtikuli
saxelmZRvaneloebi ufro iyo, vidre Teoriul-kvleviTi xasiaTis Sromebi.
modestinusis kalams ekuTvnis Semdegi Sromebi: Regulae, Responsa, Pandectae, De
praescriptionibus. modestinusis naSromebma (papianusis, pavlusis, gaiusisa da
ulpianes naSromebTan erTad) `citirebis Sesaxeb~ 426 wlis kanoniT citirebis
ufleba moipoves da saqmeebis ganxilvis dros sasamarTloSi uapelacio
upiratesobiT sargeblobdnen.
10. marcelusi lucius ulpius (qr. Sobis II s.) – cnobili romaeli iuristi.
marcelusi imperatorebis antoninus piusisa da markus avreliusis mrCeveli
gaxldaT. TanamedroveTa Soris igi sruliad damsaxurebulad iTvleboda
SorsmWvretel da gonier analitikosad. marcelusma kritikulad gadaamuSava
iulianes mravali debuleba da uaryo zogierTi maTgani. marcelusis Txzulebebi,
kerZod, misi `digestebi~ 31 wignad, Zalze popularul naSromad iTvleboda; pavlusi,
ulpiane, modestinusi, marciane, trifoninusi maT xSirad iyenebdnen, xolo kvintus
cervidius scevolam am TxzulebaTa komentarebi Seadgina.
11. pavlusi iulius (II saukunis bolo _ III saukunisis dasawyisi) _ cnobili romaeli
iuristi, scevolas mowafe. digestebis mTeli moculobis TiTqmis erT meeqvseds
pavlusis TxzulebaTa nawyvetebi Seadgens. 426 wels imperatorebma Teodosius II-m da
valentiniane III-m gamosces kanoni, romlis Tanaxmadac, sasamarTloebs pavlusis
naSromTa citirebis ufleba da am naSromebis safuZvelze sasamarTlo davebis
ganxilvis uflebamosileba eZleodaT. pavlusi iyo advokati, mogvianebiT
pretorianelTa gvardiis prefeqtis asesori (Tanamdebobis piris TanaSemwe). am dros
prefeqtis Tanamdeboba papinianes ekava. Semdeg pavlusma magister memoriae-s maRal
Tanamdeboba daikava (ganagebda princefsis dRiurs, iwerda mis moxsenebebs da
gankargavda mis korespondencias) da papinianesTan erTad saimperatoro sabWos wevri
gaxda; imperator aleqsandre severusis mmarTvelobis dros, Tavis kolega
ulpianesTan erTad igi praefectus praetoriae gaxda. pavlusis kalams ekuTvnis 86
Txzuleba 319 wignad, romelTa Sorisacaa neraciusis, iulianes, papinianes, scevolas
Sromebisadmi miZRvnili SeniSvnebi (Notae), Ad Plautium, Ad Sabinum-is komentarebi.
12. papiniane emilius (daaxloebiT 146-212 ww. daibada siriis q. hemezaSi) _ erT-erTi
yvelaze avtoritetuli mecnier_iuristi, romlis siRrmiseulma azrovnebam da
cxovrebiseulma igi II-III saukuneebis gamoCenil samarTalmcodneTa liderad aqcia.
`citirebis Sesaxeb” 426 wlis kanonis safuZvelze, nebismier samarTlebriv sakiTxze,
yvela sxva avtoris mosazrebasTan SedarebiT, papinianes mosazreba upiratesobiT
sargeblobda. savaraudod, papiniane enaTesaveboda imperator septimius severuss,
romelsac colad misi da hyavda. yovel SemTxvevaSi, kvintus cervidius scevolas
skolaSi septimius severusi da papiniane erTad swavlobdnen.Mseverusis
mmarTvelobis dros papinianem praefectus praetoriae-s Tanamdeboba miiRo.
septimiusis memkvidris imperator karakalas dros, papinianem uari ganacxada
karakalas mier umcrosi Zmis getasa da misi momxreebis mklvelobis gamarTlebaze,
riTac imperatori gadaimtera; 212 wels karakalas brZanebiT papiniane daqiravebulma
mkvlelma mokla.
13. pomponiusi seqstus (qr. Sobis IIs.) _ cnobili romaeli iuristi, iulianes
Tanamedrove. samarTlis sferoSi pomponiusi ZiriTadad pedagogiur da
literaturul saqmianobas eweoda. igi aRniSnuli periodis erT-erTi nayofieri
SemoqmedTagania. mis kalams ekuTvnis: Cvenamde moRweuli pretoruli ediqtis
yvelaze vrceli komentari (daaxloebi, 150 wignad). pomponiusis ediqti romis
samarTlis istoriis yvelaze vrcel da popularul naSromad iTvleba. formalurad
sabinianelTa skolis mimdevari, prokulianelTa skolis Sexedulebebs ar uaryofda.
14. rufusi servius sulfius (daaxloebiT qr. Sobamde 106-43 ww.) _ cnobili romaeli
iuristi da saxelmwifo moRvawe, akviliusisa da luciusis mowafe, konsuli (51 w.),
prokonsuli aqeaSi (46-45 ww.). kvintus mucius scevolasTan erTad servius rufusi
respublikuri samarTalmcodneobis TvalsaCino warmomadgenlad iTvleboda;
samarTlis Tanmimdevruli meTodisti, imavdroulad, kargi praktikosi, SesaniSnavi
oratori, pedagogi (10-ze meti moswavle gamozarda) da Zalze nayofieri avtori,
romelmac STamomavlobas dautova: daaxloebiT 180 wigni, mravalricxovani
gamosvlebi sasamarTlo sxdomaze, pretoruli ediqtis pirveli, Zalze mokle
komentari da sxva naSromebi, kerZod: De dotibus, De sacris detestands, Reprehensa
Scaevolae, Responsa, romlebic misma mowafeebma avfidius namusam, alfenus varusma
da sxvebma gamosces.
23
15. rufusi rutilius publius (qr. Sobamde 158 w. ?) _ gamoCenili romaeli iuristi,
publius muciusis mowafe, konsuli (105 w.). 92 wels qveynidan gaZeveba mas
usamarTlod miusajes. rufusi saxelganTqmuli respodenti gaxldaT. mis kalams
ekuTvnis: actio formula Rutiliana da (SesaZloa) constitutio Rutiliana. garda amisa, rufusis
Sesaxeb cnobilia, rom igi gatacebuli iyo oratoruli xelovnebiTa da istoriis
kvleviT.
16. sabinus mazirius (qr. Sobis I s.) _ romis samarTlis istoriaSi erT-erTi yvelaze
avtoritetuli moRvawe, romlis saxelsac, postklasikuri tradiciiT, sabinianelTa
skolis – samarTlis mecnierebis axali mimdinareobis _ daarseba ukavSirdeba.
ateius kapitonis mowafe. sabinusis erTguli Tanamoazre iyo misi mowafe kasius
longinusi. sabinusi warmoSobiT ubralo ojaxidan iyo, Tavs irCenda im
honorarebiT, romlebsac mowafeebi uxdidnen. 50 wlis asakSi mxedris cenzis miRebas
igi imperator tiberiuss umadloda, romelmac mxedrebis wodebis
warmomadgenelTagan pirvelad sabinuss darTo neba gaeca kvalificiuri pasuxebi anu
profesiul doneze gadaewyvita is samarTlebrivi problemebi, romlebic arsebul
sakanonmdeblo aqtebSi Sesabamisad asaxuli ar iyo. sabinusis Sexedulebebze
garkveuli gavlena moaxdina mucius scevola pontifikosis ideebma, rasac mowmobs
Tavad mazurius sabinusis mTavari naSromis Ius civile-s saxelwodebac, romelic
scevolas Txzulebis saxelwodebis identuria.
17. scevola publius mucius (qr. Sobamde 133 w.) _ didi qurumi da konsuli; misi
gonierebis, samarTlis Rrma codnisa da sasamarTlo davebis ganxilvis dros
miukerZoeblobis gamo, scevola-mama ciceronma did da WeSmarit iuristad aRiara.
pomponiusma publius mucius scevolas (markus iunius brutussa da markus
maniliusTan erTad) civiluri samarTlis erT-erTi fuZemdebeli uwoda. scevola-
mamam samoqalaqo samarTlis sferos 10 wigni miuZRvna; didi qurumi qurumebis
kolegiis privilegirebuli mdgomareobis SenarCunebaze metad iuridiul
kompetenturobaze zrunavda, riTac samarTlis sekularizacias Seuwyo xeli.
18. scevola kvintus mucius konsuli (qr. Sobamde 95 w.) da didi qurumi (qr. Sobamde
84 w.). umwikvlo reputaciiT scevola-Svilis saxelma da avtoritetma mamis dideba
daCrdila. man brwyinvale filosofiuri ganaTleba miiRo. kvintus mucius scevolam
samarTlis sferoSi Rrma codniTa da oratoruli xelovnebiT didi popularoba
moipova. sasamarTloSi mis gamosvlebs axalgazrda ciceroni usmenda. scevola-
Svilma monawileoba miiRo lucinius-muciusis kanonebis SedgenaSi. samarTlis
istoriis TvasazrisiT, misi udidesi damsaxureba gaxlavT is, rom man pirvelma
samarTlebrivi aqtebi ara qronologiurad, aramed sistemurad Camoayaliba, razec
misi Txzulebis De iure civili-is 18 wignSi mocemuli samoqalaqo samarTlis ZiriTadi
cnebebi metyvelebs.
19. trifoninusi klavdius (qr. Sobis II-III ss.) – romaeli iuristi. papinianusisa da
paulusis Tanamedrove, maTTan erTad swavlobda kvintus cervidius scevolas
samarTlis skolaSi. trifoninusi septimius severusis saimperatoro sabWos wevri
iyo. sabWos sxdomebze ganxilul sakiTxebze saboloo daskvnebi quaestor sacri patatii,
24
Camoayaliba naSromSi Disputationes.
21. trebacius gaius testa (gardaicvala qr. Sobis I saukunis dasawyiSi) _ labeonis
maswavlebeli, gviandeli respublikis erT-erTi cnobili romaeli iuristi, romlis
naSromma Cvenamde moaRwia, misi calkeuli gamonaTqvamebi ki sxva avtorebis
Txzulebebma Semogvinaxa. testa mxedarTa wodebis warmomadgeneli iyo, megobrobda
ciceronTan (romelmac igi keisars gaacno), horaciusTan, iyo avgustusis mrCeveli,
romlis mmarTvelobis drosac trebacius testas avtoriteti Zalze amaRlda, rac
misma samarTlis siRrmiseulma codnam da cxovrebiseulma gamocdilebam ganapiroba.
25
ganmartebuli Tavisuflebisa da monobis arsi, romelic mocemulia De status hominum-
Si.
24. ciceroni markus tulius (qr. Sobamde 106-43 ww.) – udidesi romaeli filosofosi,
oratori, politikuri moRvawe, mwerali, iuristi. respublikuri wyobis momxre da
respublikelTa erT-erTi ukanaskneli gamoCenili ideologi. politikuri uiRblobis
gamo, igi araerTxel ganidevna romidan; cicerons bedi ar swyalobda; erTpirovnuli
mmarTvelobis ideuri mowinaaRmdege markus antoninusma proskripciul siebSi
Seitana.
26
respublikis periodis ritorikul TxzulebebSi iudicatum samarTlis im sxva
wyaroebisa da mtkicebulebaTa saSualebebTan erTad ixsenieba, romlebsac
sasamarTlo sxdomebze advokatebi iyenebdnen. Tumca, rogorc gairkva, digestebSi
kalistratusis teqsti pavlusis xsenebul teqstTan erTadaa mocemuli (D.1.3.37);
pavlusis teqstSi saubaria provinciuli samarTlis Sesaxeb; pavlusi wers,
interpretaciis dros eWvis arsebobisas, msgavsi Sinaarsis SemTxvevis gadawyveta,
sasamarTlom provinciuli Temis Cveulebis (adgilobrivi samarTali) siRrmiseulad
Seswavlis Sedegad unda moaxdinos.
b) senatuskonsulti (senatusconsultum)
Senatusconsultum _ SC;
Quaestiones extraordinariae et quaestiones perpetuae (sagangebo da
mudmivmoqmedi sisxlis samarTlis sasamarTlo); oratio principis (princefsis sityva
sasamarTloSi).
27
samarTlis tolfasi Sedegi hqonda, rac kanonTan mis gaTanabrebaze metyvelebda.
Praetor urbanus (qalaqis pretori); praetor peregrinus (peregrinebis pretori); per formulas
agere (formularuli procesi); edictum praetorium (pretoruli ediqti); edictum tralaticium
(ediqtis monacvleoba _ memkvidreobiToba); ius praetorium (pretoruli samarTali); ius
honorarium (magistratebis samarTali); iuris prudentes (iurisprudencia); responsa
(iuristebis pasuxebi); ius gentium (xalxis samarTali); divisio-definitio (sarCelis
sistematizacia); pars iuris (sarCelis mecniereba); aequitas (samarTlianoba).
amis Semdeg, marTalia, avgustusi tribunad aRar iTvleboda, magram mas nebismieri
magistratis gadawyvetilebaze veto-s dadeba SeeZlo. am periodidan moyolebuli
axali politikuri reJimi sabolood Camoyalibda.
37
pretoruli ediqtis komentarebi (Ad edictum) samarTalmcodneebis (prudentes)
literaturuli memkvidreobis mniSvnelovani nawilia. Cveulebriv, komentirebas
qalaqis pretoris ediqti eqvemdebareboda. yvelaze vrceli komentarebi (150 wignamde)
ekuTvnis pomponiuss, romlis citirebasac sxva avtorebi, magram ara kompilatorebi
axdendnen. paulusma dawera ediqtis komentarebi 78 wignad.
395 wlidan, imperator Teodosius didis gardacvalebis Semdeg, sul ufro mkveTr
xasiaTs iZenda, imperiis or nawils (partes imperii) Soris dava ori diocezis _
dakiisa da makedoniis gamo, riTac Teodosiusis mier mowveulema alarihis
vesTguTebma isargebles; 410 wels maT romi aiRes da gaZarcves. 425 w. taxtze avida
imperatori valentine III, romlis drosac droebiTma politikurma stabilurobam
daisadgura. Tumca, verc aman ixsna pars Occidentis genzerihis vandalebisa da atilas
hunebis (451-452 ww.) Semosevisgan, romlebmac daarbies da daipyres afrika, galia da
CrdiloeT italia. 455 w. vandalebma daikaves kunZuli sardinia da romze veraguli
Tavdasxma iqidan ganaxorcieles. barbarosebTan kavSiris damyarebis praqtikam da
maTma mowvevam romaelTa samsaxurSi romis dasavleTi nawilis politikuri simtkice
mkveTrad Seasusta, rac 476 wlis politikur gadatrialebiT dasrulda. barbarosTa
beladma odoakrma taxtidan norCi uzurpatori romulusi Camoagdo da
konstantinopolSi imperator zenonTan gagzavna. sanacvlod, odoakrma italiis
mmarTveloba iTxova. 480 w. gardaicvala imperator zenonis mier kanonier
mmarTvelad aRiarebuli _ iulius nepoti. male imperiis dasavleTi nawilisgan
darCenili nawili _ italia Teodorixis osTguTebis xeliT gaaTavisufles. odoakri
Caiketa ravenaSi, sadac igi 493 w. mokles. am xnis ganmavlobaSi konsulTa arCevnebi
kvlav grZeldeboda romSi, administraciul Zalauflebas ki praefectus urbi
axorcielebda; Teodorihma miiRo uzenaesi mxedarTmTavris Tanamdeboba da rex-is
wodeba SeinarCuna. V saukunis bolos galiis samxreT-dasavleT nawili da espaneTi
vesTguTebis samefos SemadgenlobaSi Sevida, samxreT-aRmosavleTi galia _
burgundebis samefoSi, xolo galia md. luaras CrdiloeTiT _ xlodvigis frankTa
samefos SemadgenlobaSi moeqca.
40
memkvidreobisadmi istoriuli midgoma. piriqiT, iuridiuli skolis profesorebi
(praeceptores) beriTSi (beiruTi) konstantinopolSi, aleqsandriasa da romSi
cdilobdnen daedginaT iseTi kanoni, romelic samarTlis mecnierebis uzenaes
gamovlenad aRiqmeboda. praqtikuli mosazreba aiZulebda profesorebs yuradReba
gaemaxvilebinaT severusTa epoqis iuristTa naSromebsa da gaiusis `institutebze~.
Corpus Iuris Civilis (samoqalaqo samarTlis krebuli); Digesta seu Pandectae (digestebi anu
pandeqtebi) Codex (kodeqsi); Novellae constitutiones (novelebi); kodifikacia;
interpolaciebi.
Sua saukuneebis axali politikuri wyobis mkvidri sayrdeni Zala iyo imperatoris
(monarqis) xelisufleba (regalis potestas) da romis papis saRvTo Zalaufleba (sacrata
auctoritas). dasavleT imperiis aRdgenis Semdeg, msoflioSi Tanaarsebobda sami
civilizacia: dasavlur-qristianuli, bizantiuri da islamuri. berZnul
filosofiasa da qristianul sarwmunoebasTan erTad erT-erTi faqtori romis
samarTali iyo, romelic evropis kulturis erTian ideas qmnida. evropis
aRmosavleT nawilSi romanistuli tradiciis aRdgena ukavSirdeboda imperator
iustinianes Corpus luris Civilis-s. XII saukunidan kodeqsis gavrcelebiT, ase vTqvaT,
romis samarTali meored daibada. evropis dasavleTSi romis samarTlis SenarCuneba
vesTguTebis samarTalma (Lex Romana Wisigothorum) anu alarixis kodeqsma (Breviarum
Alaricanum) (506 w.) da vesTgoTurma kanonmdeblobam ganapiroba. evropaSi XII
saukuneSi romis samarTlis recefcia mniSvnelovanwilad boloniel glosatorTa
saqmianobam da maT mier samarTlis, rogorc imperiuli samarTlis, gaidealebam
ganapiroba. maTi azriT, saRvTo romis imperia romis uSualo memkvidre da
uflebamonacvle iyo. evropisaTvis romis samarTlis gacnobisa da regionSi misi
gavrcelebis mizniT, garkveuli saqmianoba kanonistebma (kanonikuri samarTlis
avtorebma) ganaxorcieles, komentatorebma ki _ zogad-evropuli samarTli
SeimuSaves.
43
rogorc Zvel romSi, ise Sua saukuneebSi iuristi rigiTi moqalaqe, kerZo piri, iyo.
Tumca am ori periodis iuristebi erTmaneTisgan socialuri warmomavlobiTa da maT
mier gamoyenebuli meTodebiT gansxvavdebodnen. mcodne romaeli iuristi rCevebs
aZlevda romael moqalaqeebs, konsultacias uwevda pretorebsa da sxva magistratebs
da ase qmnida samarTals; amis Semdeg, mas iwvevdnen princefsis samsaxurSi, riTac
igi oficialuri piri xdeboda. glosatori iyo maswavlebeli, romelic
ganviTarebuli iuridiuli sistemis ararsebobisa da adgilobrivi statusebis
usistemo gamoyenebis gamo, universaluri samarTlis Semdgom ganviTarebas
digestebSi mocemuli iurisprudenciis principebis safuZvelze eweoda. glosatorTa
azriT, iuridiuli codnis sawyisad, uSecdomo wignad da yovelive WeSmaritis
wyarod irneriusisa da glosatorebis teqsti miaCndaT, romelic srulyofilebiT
gamoirCeoda da winaaRmdegobriv mosazrebebs ar Seicavda. am viTarebam ganapiroba
iurispridenciaSi filologiuri da logikur-dialeqtikuri meTodebis gamoyeneba,
riTac manamde mxolod literaturaTmcodneebi da Teologebi sargeblobdnen.
$2. kanonistebi
45
$2. humanistebi
XVI saukuneSi saero azrovneba Tavisi axali formiT, aRorZinebis xanis deda-
SinaarsiT _ humanizmiT gamovlinda. humanizmis msoflgagebis centrSi dgas adamiani
_ rogorc pirovneba da rogorc Tavisufali. evropis qveynebSi TiToeuli
saxelmwifosaTvis niSandoblivi _ ekonomikuri Tu socialur-politikuri _
pirobebis miuxedavad, aRorZineba da humanisturi moZraoba ZiriTadad, erTi xaziT
mimdinareobda. es iyo brZola Sua saukuneebis msoflmxedvelobisa da kaTolikuri
eklesiis, rogorc uZlieresi feodalis, ideologiis winaaRmdeg.
48
gamocemas uwyobda xels. 1804 wels napoleonis samoqalaqo kodeqsis SeqmniT
sakodifikacio saqmianobam safrangeTSi umaRles dones miaRwia (Tumca, msgavsi
samoqalaqo kodeqsebi manamde bavariasa da prusiaSic arsebobda). safrangeTis
revluciis periodSi, samoqalaqo kodeqsis avtorebma uari ganacxades oTx, maTi
azriT, Zalzed kazuisturad, an piriqiT, abstraqtulad Sedgenil proeqtze. or
ukiduresobas Soris miRweuli kompromisis Sedegad, franguli samoqalaqo kodeqsi
sakanonmdeblo teqnikis nimuSadaaa miCneuli, romelic, mogvianebiT, sxva qveynebis
samoqalaqo kodeqsTa misabaZ magaliTad iqca. frangulma kodeqsma zegavlena
moaxdina ara mxolod evropis, aramed amerikis kodifikaciebzec. napoleonis kodeqsi
mTlianad romis samarTlis principebs efuZneboda, ramac misi warmateba ganapiroba.
XIX saukunis didma frangma iuristebma obrim da rom, iurisprudenciisa da
doqtrinis urTierTzemoqmedebis dadgeniT, axali kanonmdebloba Zalze gonivrulad
da gabedulad ganmartes.
50
gadawyvetilebebis kazuisturi xasiaTi, teqnikis gamoyeneba. isic aRsaniSnavia, rom
iuristTa da mosamarTleTa gadawyvetilebebze did gavlenas axdenda intuicia,
romelic, logikuri da sistemuri kriteriumebis miuxedavad, samarTlianobis
princips efuZneboda.
Tumca romanistTa, anu romis samarTlis mkvlevarTa interesis ZiriTadi obieqti ro-
mis moqalaqeTa urTierTobebis maregulirebeli kerZo samarTalia, dResdReisobiT
mravali samecniero naSromi kvlavac eZRvneba romis sajaro samarTlis, romauli
saxelmwifo institutebis Camoyalibebisa da ganviTarebis istorias. aseTi saxis
gamokvlevebSi aucilebelia istoriuli monacemebis gaTvaliswinebac, vinaidan romis
kerZosamarTlebrivi institutebis evoluciis procesi mWidrod ukavSirdeboda rom-
Si moqmed politikur sistemasa da samarTalSemoqmedebiT tradicas. romis politi-
kurma reJimma, mmarTvelobis transformaciis TvalsazrisiT, ramdenime etapi ganvlo.
kerZod: 1. reqsebis epoqa _ qr. Sobamde 753-510 ww; 2. respublikis periodi _ qr.
Sobamde 510-27 ww; 3. principatisa _ qr. Sobamde 27 w. _ qr. Sobis 284 w. da 4. domina-
tis epoqa _ 284-565 ww.
a) reqsi (rex)
gadmocemis mixedviT, roms marTavda Svidi reqsi: romulusi, numa pompiliusi, tulus
hostiliusi, ankus marciusi, tarkvinius priskusi, servius tuliusi da tarkvinius
superbusi (amayi). pirveli oTxi reqsi laTinTa da sabinTa warmomadgeneli iyo, xo-
lo bolo sami reqsi ki _ etruskTa tomisa.
b) senati
Senex (mxrcovani); senatus (senati); patres (senatorebi); tribus (triba); gens (gvari); sacra
gentilicia (wminda ritualis aRsruleba ); interregnum ( reqsis gardacvalebis Semdeg
53
xelisuflebis aRsruleba senatorebis mier ).
Tavdapirveli senati (senatus) iyo uxucesTa sabWo, romelic reqss iseTi umniSvnelo-
vanesi saxelmwifo problemebis gadawyvetaSi exmareboda, rogoric iyo, magaliTad,
omisa da zavis sakiTxi. gadmocemis Tanaxmad, romulusma Tavad daaarsa senati,
romlis SemadgenlobaSic 100 senatori Seiyvana; drois kvalobaze, maTi ricxvi gai-
zarda da tarkvinius priskusis mmarTvelobis dros maTma ricxvma 300 miaRwia. SesaZ-
loa, senatorTa ricxvi ganisazRvreboda im patres raodenobiT, senatSi adgilis
dakavebis ufleba rom moipoves. senatorTa es wodeba (patres) imas mowmobs, rom sena-
ti gvarTa meTaurebis wridan iqmneboda. gvari (gens) iyo im ramdenime monaTesave oja-
xis gaerTianeba, romelsac saerTo winapari hyavda. Civitas-is Seqmnis TvalsazrisiT,
ojaxis (familia), gvarisa (gens) da tomis (tribus) funqciis sakiTxi didi xnis
ganmavlobaSi ganixileboda romanistikaSi. ojaxis wevrebs erTmaneTTan sisxliT na-
Tesaoba akavSirebdaT. ojaxi uZvelesi socialuri organizmia. ojaxTa kavSiri,
romelsac saerTo winapari (patres gentis) hyavda naTesavTa erTobas _ gvars qmnida.
gvaris wevrebi saerTo sagvareulo saxels atarebdnen da gvaris yvela wevrisaTvis
erTnair wminda ritualebs (sacra gentilicia) aRasrulebdnen. reqsis gardacvalebis
Semdeg mTeli Zalaufleba gadadioda senatorTa xelT (interregnum), romlebic axal
reqss irCvdnen.
54
saxes warmoadgenda kuriis kreba (comitia curiata), romelic moqalaqeebs kuriebis
mixedviT aerTianebda. 30 kuriad dayofili mosaxleoba sam tribad erTiandeboda.
Tavdapirvelad, kuriis krebis kompetencia lex curiata de imperio (romlis ZaliTac reqss
saxelisuflebo uflebamosileba eniWeboda) mxardaWera da adrogatio (Svilad ayvanis
erT-erTi saxe) gaxldaT. centuriis komiciebi (comitia centuriata) boloswina etrus-
kelma reqsma servius tuliusma Seqmna. aRniSnuli komicia efuZneboda romaeli ja-
ris axal struqturas, romelic, jariskacTa qonebrivi statusis mixedviT, xuT
kategoriad iyofoda. romis jarisa da saxalxo krebebis reformatorad servius
tuliusia miCneuli. laTinTa da sabinTa `monarqiis~ pirvel etapze jaris Sekreba
gvarebis mixedviT xdeboda; wlis ganmavlobaSi jarSi patriciebisa da
klientebisagan romel wevrs unda emsaxura, amas gvari (gens) adgenda. aqedan
gamomdinare, jarSi kavaleria dominirebda. brZolis hoplituri taqtikis SemoRebiT
cxenosanTa rigebi Semcirda. hoplitebi (hoplitas) (mZimed SeiaraRebuli qveiTi jari) _
es iyo asi meomrisagan Semdgari samxedro razmebi (centuriae), romlebic mkacrad
icavdnen sabrZolo mwyobrsa da samxedro disciplinasa, rac maT
brZolisunarianobas ganamtkicebda.
Comitia curiata (kuriis kreba); comitia centuriata (centuriis kreba); comitia tributa (tribis
kreba); plebs (mdabio); nobilis (warCinebuli); centuriae (centuriebi); hoplitas (qveiTi jari);
equites (mxedrebi); proletarii (uqonelni).
gadmocemis Tanaxmad, tarkviniusebis gvaris ukanaskneli reqsi qr. Sobamde 510 wels
romidan gandevnes da, erTwliani uflebamosilebis vadiT, magistratis Tanamdeboba
SemoiRes. kolegiis wevri _ magistratebi umaRlesi samxedro da politikuri
xelisuflebiT aRWurvili pirebi iyvnen. qr. Sobamde 451 wels SeirCa aTi moqalaqe
55
(decemviri legibus scribundis), romelTac XII dafis kanonebis redaqtireba daevalaT. saka-
nonmdeblo saqmianoba, patriciebsa da plebeebs Soris urTierTobebis ukiduresi
gamwvavebisa da politikuri dapirispirebis fonze, ori weli gagrZelda. XII dafis
kanonebis gamoqveynebis Semdeg, xalxma konsulebis arCeva aRar isurva da
mmarTveloba gadasca konsulis ZalauflebiT aRWurvil samxedro tribunebs (tribuni
militum consulari potestate), romelTac jarebis sardlobis ufleba moipoves. qr. Sobamde
367 wels liciniusisa da seqstiusis kanoniT (leges Liciniae et Sextiae) konsulati _
respublikuri romis saxelmwifo wyobilebis umaRlesi organo _ sabolood
damkvidrda.
a) magistratura
kuriatul kanonTa (lex curiata) da auspiciiT (auspicia) anu RvTis nebis axsna-
ganmartebis uflebiT, romael konsulebs uzenaesi xelisufleba (imperium) eZleodaT.
Imperium-i anu uzenaesi xelisufleba eniWeboda ufross magistratebs _ konsulebs,
diqtatorebs, pretorebsa da samxedro tribunebs. erTmaneTisgan ganasxvaveben
imperium-is or saxes: imperium militiae _ romis sazRvrebs gareT jaris sardlobis
ufleba da imperium domi _ umaRlesi samoqalaqo xelisufleba q. romis sazRvrebSi,
sadac moqaleTaTvis sasjelis Sefardeba izRudeboda mxolod romaeli xalxisadmi
apelirebiT (provocatio ad populum), romelic braldebuls saxalxo krebisaTvis
mimarTvis uflebas aZlevda.
mudmivmoqmedi magistraturebi:
1. konsulati. romSi erTi wlis vadiT arCeuli ori konsuli iyo. maTi Tanamdebobaze
yofnis erT wels maTive saxeli ewodeboda. konsulebi axorcielebdnen imperium-s,
anu uzenaes samxedro da samoqalaqo xelisuflebas; simbolurad atarebdnen
samkerde niSansa da reqsis simboloebs: liqtorebi da porfiris toga _ hqondaT.
damnaSavisaTvis sasikvdilo ganaCenis gamotanis ufleba mxolod konsuls eniWeboda.
sikvdilmisjils e.w. provocatio-s wesiT am ganaCenis gasaCivreba centuriis saxalxo
krebis mimarT mxolod q.romis farglebSi SeeZlo; Tu aRniSnul sasjels
provinciaSi gamoitndnen, is saboloo iyo da gasaCivrebas ar eqvemdebareboda.
58
4. ediliteti. Tavdapirvelad, edilebi (aediles) plebsis RvTaebaTa kults
zedamxedvelobdnen. mogvianebiT, maT romSi sazogadoebrivi wesrigis dacva (cura
urbis), qalaqis xorbliTa da sarCo-sanovagiT momarageba (cura annonae) da TamaSebis
organizeba (cura ludorum) daevalaT.
ramdenime magistraturis erTi piris xelSi moqceva dauSvebeli iyo. qr. Sobamde 180
w. viliusis kanoniT (lex Villia annalis) dadginda: erTi da igive piri, imave an sxva
Tanamdebobaze xelmeored mxolod ori wlis Semdeg airCeoda. amave kanoniT,
ganisazRvra magistratobis Semdegi ierarqia (cursus honorum): kvestura, ediliteti,
pretura, konsulati; cenzorad da diqtatorad mxolod yofili konsuli
daiSveboda.
b) senati
59
mxedarTmTavrebis daniSvna. aRniSnuli mowmobs, rom senatis funqcia mxolod
saTaTbiro uflebamosilebiT ar ifargleboda. magistratebis xelisufleba droiT
iyo SezRuduli, xolo mudmivmoqmedi saxelmwifo organo senati, komiciebis mier
miRebul kanonebs sakuTari auctoritas-iT amtkicebda, senatusconsultum-iT ki sakanonmdeb-
lo saqmianobas axorcielebda. senatorTa ricxvi permanentulad izrdeboda da III
saukunis dasawyisSi aTass miaRwia.
g) saxalxo krebebi
Plebiscita (plebisciti); consilia plebis (plebsis kreba); magistratus maiores (umaRlesi rangis
magistratebi); magistratus minores (dabali rangis magistratebi); ius agendi cum populo
(komiciebis mowvevis ufleba); ius agendi cum plebe (plebsis krebebis mowvevis ufleba);
optimates (optimatebi); populares (popularebi); nobilitas (warCinebuli); ordo equister
(mxedarTa wodeba); consul sine collega (konsuli kolegis gareSe).
mogvianebiT, kanonis Zalis mqone plebiscita-s plebsis kreba (consilia plebis) iRebda. umaR-
lesi magistratebis (magistratus maiores) _ konsulebis, cenzorebis, pretorebis arCeva
(daniSvna) centurialuri komiciis kompetencia iyo. tribebis komiciebi yvelaze
dabali rangis magistratebs (magistratus minores) _ edilebsa da kvestorebs irCevdnen;
plebsis krebebze ki _ plebsis tribunebs. plebsis krebebze magistratebad mxolod
moqmedi magistratebis mier warmodgenil pirebs irCevdnen.
60
zegavlenas axdenda, erTi mxriv, Zveli senatoruli aristokratia, savaWro
operaciebiT gamdidrebul mxedarTa wodebis da meore mxriv, optimatebisa (optimates)
da popularebis (populares) urTierTqiSpi. primitiul agrarul ekonomikas swrafad
enacvleboda monebis Sromaze damyarebuli intensiuri latifundisturi meurneoba.
gamudmebuli omebis Sedegad sakuTar miwebs kargavda wvril mesakuTreTa fena _ ja-
risa da saxalxo krebebis mTavari wyaro. amis Sesaxeb mogviTxrobs plutarqes
`biografiebis~ is Tavi, romelic tiberius grakqusis moRvaweobas eZRvneba. kerZod,
etruriis velebis Semovlisas, man aRmoaCina, rom glexebis mier mitovebul miwis
nakveTebis did nawils senatoruli aristokratiis monebi amuSavebdnen. aRniSnuli
viTareba moraluri simtkicis daqveiTebaze metyvelebda. politikuri krizisis erT-
erTi mizezi sruluflebian moqalaqeTa raodenobisa da dapyrobili teritoriebis
(provinciebis) mosaxleobis raodenobis disproporciis Seuqcevadi gazrdac iyo.
krizisuli periodis sxva epizodTa Soris Zalze mniSvnelovani aRmoCnda Zmebi
grakqusebis mier SeTavazebuli agraruli reforma; am movlenam kidev ufro gaamwvava
mZvinvare politikuri qiSpi saxelmwifoSi.
61
gadmolaxa. mis winaaRmdeg oligarqiuli reJimis damcvelma pompeusma gailaSqra.
gamarjvebis mopovebis Semdeg, keisarma cezarlpiuri galiis, siciliisa da sxva
provinciebis mkvidrT romis moqalaqeoba uboZa, riTac maT swraf romanizacias
Seuwyo xeli. ramdenime wlis ganmavlobaSi konsulad, cenzorad, mudmiv diqtatorad
arCeulma keisarma tribunis Zalaufleba (tribunicia potestas) kanondarRveviT miiniWa.
keisari grZnobda saxelmwifo reformebis gatarebis aucileblobas; ris gamoc,
moZvelebuli saxelmwifo sistemis reorganizebis mizniT, gadamWreli zomebi miiRo.
keisris reformebi oqtivianes gardaqmnebis dasawyisad miiCneva. romis imperiis
uzenaesi politikuri xelmZRvaneloba (gestio rei publicae) diqtatorma (dictator) igdo
xelT; mTeli imperiis administraciuli mmarTveloba ki italiuri modelis
Sesabamisad lex Iulia municipalis-is safuZvleze gardaiqmna. keisrisaTvis imperator
perpetuum wodebis miniWebam magistratebze, senatsa da saxalxo krebebze misi
uzenaesi xelisufleba ganamtkica. qr. Sobamde 44 wlis martis Tvis dResaswaulis
idebis (idus) dros, keisris reformatoruli da mmarTvelobiTi diqtatoruli xeli-
sufleba daemxo; magram keisris mkvlelebma dasaxul mizans ver miaRwies: warsulis
dabruneba, senatoruli oligarqiis batonobis aRdgena, SeuZlebeli aRmoCnda. markus
antoniusis, oqtavianesa da lipidusis SemadgenlobiT axali trimvirati Seiqmna. qr.
Sobamde 31 wels aqciumis (Actium) koncxTan (saberZneTi), markus antoniusTan brZo-
laSi, oqtavianem gadamwyveti gamarjveba moipova da safuZveli Cauyara saxelmwifos
axal politikur wyobas _ principats.
a) principati
Princeps (pirveli); restaurator rei publicae (respublikis amRorZinebeli); res gestiae divi
Augusti (RvTaebrivi avgustusis mmarTveloba); consensus universorum (moqalaqeTa
sayovelTao Tanxmoba).
mas Semdeg, rac oqtavianem keisris mkvlelebi dasaja da sakuTari mtrebic daamarc-
xa, romis istoriaSi axal politikur sistemas mieca dasabami. Zvel respublikuri
politikur wyobas axali saxelmwifoebrivi reJimi mxolod garegnulad eTanadeboda.
Tanamedrove terminologiis Tanaxmad, SeiZleba iTqvas, rom es iyo respublikuri
wyobis ara revoluciuri damxoba, aramd misi TandaTanobiTi reformireba. axali
politikuri wesrigis damyarebisa da misi konsolidaciis periodSi, avgustusis Ziri-
Tadi mizani respublikis aRdgena (restaurator rei publicae) gaxldaT. avtobiografiaSi
`Res gestiae divi Augusti~ avgustusi warmogvidgeba im axalgazrda mxedarTmTavrad,
romelmac jari sakuTari saxsrebiT daiqirava, raTa `SeTqmulTa mir Cagruli
samSoblo gaeTavisuflebina~ (avtobiografiuli xasiaTis Canawerebi ankarasa da
antioqiaSi aRmoCenilma warwerebma Semogvinaxa. xsenebuli memuarebi avgustusma
sicocxlis ukanasknel wlebSi dawera. SesaZloa, Canawerebi amotvifruli yofiliyo
im marmarilos filebze, romlebiTac marsis velze aRmarTuli misi mavzoleumi
moapirkeTes). markus antoniusis dasamarcxeblad senatma oqtavianes pretoris
imperium-i uboZa da senatSi miiRo. qr. Sobamde 43 w. oqtaviane konsulad airCies, xo-
lo qr. Sobamde 32 wels `italiasa da provinciebSi~ SeTqmulTa winaaRmdeg sabrZol-
62
velad (coniuratio Italiae et provinciarum) gansakuTrebuli uflebamosilebani mianiWes. mo-
qalaqeTa sayovelTao TanxmobiT (consensus universorum), qr. Sobamde 31 wels mopovebu-
li gamarjvebis niSnad, oqtavianes respublikis amaRorZinebeli uwodes. amieridan,
mas yovelwliurad irCevdnen konsulis Tanamdebobaze, xolo privilegiis niSnad
senatSi princeps-oba (pirveli) uboZes. qr. Sobamde 27 wlis 13 ianvars, senatis sazeimo
sxdomaze, oqtavianem ganacxada, rom amieridan igi daasrulebda mSvidobismyofel
misias, uars ityoda saxelmwifo saqmeebze da mTel Zalauflebas romael xalxsa da
mis senats gadascemda. senatis daJinebuli moTxovniT, oqtavianem `gulmowyaleba
gamoiCina~ da, konsulobis SenarCunebasa da gandgomili provinciebis
dasamorCileblad miniWebul sagangebo imperium-ze, Tanxmoba ganacxada. senatma mas
Augustus wodeba mianiWa, ris Sedegad oqtavianes Imperator Caesar Augustus-s uwodebdnen.
Imperator samxedro meTaurs niSnavda (am wodebiT legionebi mxedarTmTavars
mimarTavdnen). Caesar _ misi Sviladamyvanis, iulius keisris saxeli iyo. Augustus _
romis axaldamaarsebeli, anu axali romulusi (qalaqis daarsebasTan dakavSirebuli
religiuri rituali augustum, augurium) iyo. senatis mier miRebul politikuri
gadawyvetilebebze Tavad avgustusi werda: `amieridan, sakuTari auctoritas wyalobiT,
me yvelaze maRla videqi, Tumca Cemi potestas, magistraturaSi moRvawe, kolegebis
Zalauflebas ar aRemateboda~. swored auctoritas wyalobiT, anu yvelas mier
aRiarebuli piradi prestiJis da ara potestas anu magistratis xelisuflebis
safuZvelze, miRweul iqna kompromisi mmarTvelobis axal, avtoritatul wessa da sa-
xalxo-aristokratiul-respublikur reJims Soris. T. momzenis mtkicebiT, principati,
rogorc orxelisuflebianoba, iyo iseTi reJimi, romlis drosac Zalaufleba gamij-
nuli iyo princefssa da senats Soris. yovelive aqedan gamomdinare, avgustuss sauke-
Teso wesrigis fuZemdebeli (optimi status auctor) uwodes.
b) dominati
67
ve qal _ Teodoraze, romelsac iustinem, disSvilTan erTad, Augusta-s tituli ubo-
Za. iustinianes sanukvari ocneba romis imperiis Zveli didebisa da teritoriuli
mTlianobis aRdgena iyo. iustinianes mmarTvelobis mkvidri sayrdeni qristianuli
ideologia da samarTlebrivi `klasicizmi~ iyo.
romSi sasamarTlo SedarebiT gvian iqca saxelmwfo organod. am mxriv saetapoa qr.
Sobamde 149 weli, rodesac adre arsebuli decemviri stlitibas iudicandis-is
paralelurad, mudmivi sasamarTloebi _ `Quaestiones perfectuae~ _ daarsda.
decemvirebis sasamarTlos didi mniSvneloba aRar eniWeboda, maTi meSveobiT
mxolod moqalaqeobasa da TavisuflebasTan dakavSirebuli saqmeebi ganixileboda.
68
esa Tu is piri pretors mimarTavda TxovniT, rom sasamarTlos procesze
bralmdeblis saxiT daeSvaT. ra Tqma unda, mas unda daesaxelebina braldebulis
vinaobac. braldebuls dakiTxvisaTvis iZaxebdnen. sasamarTlo procesze saqmis
ganxilva-gamoZieba daaxloebiT 30-100 dRis Semdeg iniSneboda.
Actio (sarCeli), actor (mosarCele), reus (mosarCele), actiones in rem, legis actio sacramento in
rem (sanivTo sarCeli), actiones in personam, legis actio sacramento in personam (piradi
sarCelebi), litis contestatio (procesis dadgena), iudicatum (sasamarTlo gadawyvetileba).
1. sarCelis cneba
70
aRiarebiT; meore mxare _ mopasuxe (reus), movale iyo Seesrulebina sasamarTlos mier
dakisrebuli is valdebulebebi, romelsac misgan mosarCele iTxovda, raTa arsebuli
urTirTobis eqvivalenturoba aRdgeniliyo. radgan sasamarTlo Carevis gareSe actor–
ma ver miaRwia, mopasuxis mxridan, garkveuli moqmedebis ganxorcielebas,
valdebulebis aRsruleba mopasuxes iZulebis wesiT ekisreboda. formasa da
Sinaarss Soris arsebuli Seusabamoba samarTlebrivi sanqciiT kompensirdeboda;
Tumca formiT gauTvaliswinebeli interesi aucileblad unda yofiliyo
dasabuTebuli, raTa misi samarTlebrivi uzrunvelyofa moxerxebuliyo.
warmoiqmneboda axali samarTlebrivi viTareba, romelSic urTierTobis aqtiuri
mxaris axali interesi, sasamarTlo gadawyvetilebis aRsrulebis Sesaxeb, sarCeliT
(actio iudicati) dakmayofildeboda da piruku, sasamarTlo gadawyvetilebisadmi
subieqturi interesis Sesabamisoba srulfasovnad iTvleboda, Tu samarTlebrivi
moTxovniT uflebaTa aRiareba da aRdgena igulisxmeboda.
gaiusis azriT, In personam actio est, qua animus cum aliquo, qui nobis vel ex contractu vel ex delicto
obligatus est, id est cum intendimus dare, faure, praestare, oportere – piradi sarCelis safuZvelze,
Cven vawarmoebT process imaT winaaRmdeg, visac xelSekrulebiT an deliqtiT Cvens
sasargeblod raime evaleba, anu roca pretenziiT vacxadebT, Cveni pretenziis
Tanaxmad, an raime unda gadmogveces sakuTrebaSi, an raime Segvisrulon, an raimeTi
uzrunvelgvyon. `In rem actio est, cum aut corporalem rem intendimus nostram esse, aut ius aliquid nobis
competere veluti utendi aut utendi fruendi, eundi agendi aquamve ducendi vel altius tollendi prospiciendive;
<aut cum> actio ex diverso adversario est negativa – sanivToa sarCeli, roca vacxadebT
pretenzias sxeulebrivi nivTis kuTvnilebaze, an uflebaze, magaliTad, raimeTi
sargeblobis ufleba, sargeblobisa da nayofis miRebis ufleba, vinmes teritoriaze
gavlis, saqonlis gadarekvis, wylis gayvanis ufleba, an ufleba garkveul simaRleze
maRali Senobis agebis akrZalva mezoblisaTvis, an piruku, roca sarCeli
mowinaaRmdegis uflebas uaryofs~.
Legis actio (kanonieri sarCeli); lex privata (kerZo kanoni); in iure (mosamarTleobis
funqciiT aRWurvili magistratis winaSe warmarTuli procesis stadia); vindicatio
(vindikacia); festuca (saritualo kverTxi); iudex (mosamarTle); apud iudicem
(mosamarTlesTan saqmis ganxilvis stadia); aeris confessio (valis aRiareba); arbiter
(arbitri); secum dictio (mevalis wayvana kreditoris saxlSi); vindex (damcveli); manus
iniectio pro iudicato (xelis dadeba sasamarTlo gadawyvetilebis analogiurad); sponsor
(rwmunebuli); depensum (rwmunebulis mier, ZiriTadi mevalis magier, valis gadaxda);
manus inectio pura (xelis dadeba uflebebSi damcrobis gareSe); condictio (kondiqciuri
sarCeli).
Lege agere (sarCelis kanonieri formiT wardgena) niSnavda certis verbis agere –
sasamarTloSi sarCelis wardgenas garkveuli sityvebiT, roca sarCeli Sedgenili
iyo im kanonis sityvebis Sesabamisad, romelsac efuZneboda. kanoni, romelsac
mosarCele warmoTqvamda iyo kerZo kanoni, romelic subieqtis nebis avtonomiurobasa
da sazogadoebrivi cxovrebis zogadsavaldebulo wesebisadmi mis Sesabamisobas
gamoxatavda.
kanonier sarCelTa Soris uZvelesi legis actio sacramento in rem-i iyo. ficze
dafuZnebuli sanivTo sarCeli cnobilia gaiusis dawvrilebiTi aRweriT. sasamarTlo
xorcieldeboda pretoris winaSe winaswar gansazRvrul adgilze; mowinaaRmdege
mxareebi xelSi iRebdnen saritualo kverTxsa (festuca) da sadao nivTs (an didi
nivTis SemTxvevaSi, mis mcire nawils) da morigeobiT warmoTqvamdnen Semdeg sityvebs:
vacxadeb, rom kvirituli samarTlis ZaliTa da misi debulebebis safuZvelze, es
nivTi mainc Cemia. rogorc vTqvi, isea, esec Sen, me ukve movaxdine vindicireba.
amrigad, procesis Semdgomi ganviTareba ukve iZenda piradi sarCelis _ legis actio
sacramento in personam-is saxes, romlis Sesaxebac wyaroebSi mocemuli informaciis
simwiris gamo, mecnierebs dRemde bundovani warmodgena aqvT. Tumca, erTi ram
naTelia: aRniSnuli sasamarTlo procesis saxe efuZneboda fics da
marTlsawinaaRmdego (dausabuTebeli) moTxovnis wamomyenebeli piris (romelmac
kerZo kanoni (lex privata) anu normatiulad mniSvnelovani forma aramarTlzomierad
gamoiyena) pasuxismgeblobas adgenda.
sasamarTlo funqciebis danawileba jer kidev XII dafis kanonebis dros iyo
cnobili, rodesac mxedvelobaSi miiReboda gansakuTrebuli sarCeli – legis actio per
iudicis postulationem _ `mosamarTlis gamoTxovis meSveobiT~ (Gai.,4,17a.). aseT SemTxvevSi,
xazinis sasargeblod sajarimo Tanxis gadaxda ar iniSneboda; sadavo sagnis
dadgenis Semdeg (nominata causa), procesis monawileebi magistratisagan mosamarTlis
daniSvnas iTxovdnen. procesis pirvel stadiaze gamartiveba ganpirobebuli iyo imiT,
rom legis actio-s aRniSnuli saxe, mxolod kanoniT gaTvaliswinebul SemTxvevaSi _
verbaluri valdebulebidan (ex stipulatione) warmoSobili uflebebis dasacavad an
saerTo samkvidros, an TanasakuTrebis ganawilebis dros daiSveboda.
uZveles droSi aRsrulebis saSualebebad gamoiyeneboda legis actio per manus iniectionem
(xelis dadebis meSveobiT), romelic, XII dafis kanonebiT dadgenil SemTxvevebSi, _
sasamarTlo gadawyvetilebis Seusruleblobis an aRiarebuli valis gadaxdaze
uaris Tqmis SemTxvevaSi _ gamoiyeneboda.
74
gadaxdac aRar aTavisuflebda. swored valauvali mevalis gamosasyidad dgeboda
dacvis aucilebloba, ris Semdegac mevale damcvelze damokidebuli xdeboda.
aRsrulebis saSualebis Semdeg formad – legis actio per pignoris capionem (giraos
mitacebis meSveobiT) iTvleboda. XII dafis kanonebiT gaTvaliswinebuli am formiT,
msxverplad Sesawiri cxovelis sayideli fasis anazRaureba igulisxmeboda.
aRniSnuli forma aseve gamoiyeneboda im SemTxvevaSic, Tu mesakuTres samsxverplo
nadimis gasamarTad tvirTis mzedavi cxovelebis daqiraveba esaWiroeboda.
sasamarTlo sarCelis axali saxeoba iyo – legis actio per condictionem _ romlis
safuZvelzec sakuTrebis uflebis gadatanasTan (dare) dakavSirebiT valdebulebis
Sesruleba moiTxoveboda. sarCelis es saxeoba qr. Sobamde III saukunis dasasruls
lex Salia-s safuZvelze miiRes. am sarCelis gamoyenebis sferoze misive saxeldeba _
piradi sarCeli sakuTrebis gadatanis Sesaxeb (condictio) miuTiTebda. am sarCelis
gansakuTrebul Taviseburebas warmoadgenda pretenziis abstraqtuli, causa-sagan
damoukidebeli formulireba: aio te mihi ex milia dare oportere: id postulo aias an negas _ me
vamtkiceb, rom Sen aTi aTasi unda momce: me gekiTxebi, adastureb Sen amas Tu
uaryof? uaryofiTi pasuxis SemTxvevaSi, gancxadebidan 30 dRis Semdeg mopasuxes
sasamarTloSi iZaxebdnen. es periodi, romelic qr. Sobamde IV saukunis bolosa da
III saukunis dasawyisSi lex Pinaria-s safuZvelze dadginda, procesis stadiebs Soris
vadas aRniSnavda.
qr. Sobamde II saukunis me-3 meoTxedSi ebuciusis kanoniT (lex Aebutia) dadginda
sasamarTlo procesis axali saxe – formuliT (per formulas) anu dadgenili
sityvebiT (per concepta verba). es kanoni, romelsac gaiusi da avlus geliusi
ixsenieben, aRniSnuli sasamarTlo procesis sakanonmdeblo bazas qmnida. uZvelesi
cnobebi am formulis Sesaxeb lex latina tabulae Bantinae-Si gvxvdeba (qr. Sobamde 133 – 118
ww., savaraudod, q. bantiusis (samxr. italia) statuti).
75
iudiciorum privatorum-ma (da municipalitetebisaTvis dadgenili msgavsi kanoni)
legisaqciuri procesi gaauqma.
Per formulas procesic ori stadiiT iyo warmodgenili: in iure da apud iudicem.
Datio iudicem (mosamarTlis daniSnva); mors litis (davis Sewyveta procesis kanonieri
xangrZlivobis gadametebis (gadacilebis) gamo); traditio iudicii (apud iudicem stadiaze
formulaSi Setanili cvlileba): mutatio iudicis (mosamarTlis Secvla); sibi non liquere
(mosamarTlis mier gadawyvetilebis gamotanaze uaris Tqma saqmis gaurkvevlobis
gamo).
Litis contestatio da datio iudicii Semdeg, qr. Sobamde IV saukuneSi, pinariusis kanonis
Tanaxmad, pretori modave mxareebs 30 dRis Semdeg uniSnavda mosamarTles (datio
iudicem), romelic, erTi dRis Semdeg, mopasuxes mouwodebda sasamarTloSi _ apud
iudicem (legisaqciuri an formularuli procesis meore stadia nafici mosamarTlis
winaSe, romelsac gamoaqvs gadawyvetileba saqmeze yvela warmodgenili
mtkicebulebis Semowmebis Semdeg) gamocxadebuliyo. Tu mopasuxe sasamarTloSi ar
gamocxaddeboda, naSuadRevs, XII dafis kanonebis normis Tanaxmad, mosamarTles
ganaCeni sasamarTloSi gamocxadebuli mxaris sasargeblod gamohqonda. Lex iulia,
iudicia legitima-sadmi, davis sasamarTlo ganxilvis maqsimalur vadad 18 Tves adgenda,
xolo iudicia legitima-sTvis pretoris Tanamdebobaze yofnis erTwliani vada iyo
gaTvaliswinebuli. aRniSnuli vadis amowurvis Semdeg, litis contestatio Zalas kargavda,
anu saxeze iyo `davis gardacvaleba~ (mors litis), anu mosarCelis moTxovna gaqviTulad
iTvleboda. Tu mopasuxe process Segnebulad aWianurebda, misi qmedeba mosamarTlis
mier aRikveTeboda. procesis am stadiaze davis monawile piris Secvla
(gardacvalebis gamo an cognitos et procurator daniSvnisas) daiSveboda, rasac
magistratis mier formulaSi cvlilebis (translatio iudicii) Semotana moyveboda, magram
ara axali litis contestatio-s dadgena. saWiroebis SemTxvevaSi, pretori mosamarTles
cvlida (mutatio iudicii). yvela aRniSnuli cvlileba mxareTa Tanxmobas iTxovda, xolo
Tu mopasuxe uars ityoda, es dacvaze uaris Tqmad (indefensio) ganixileboda. procesis
erTianobaze mosamarTlis Secvla zegavlenas ar axdenda, radgan litis contestatio
ucvleli iyo.
Res iudicata dicitur, quae finem controversiarum pronuntiatione iudicis accipit: quod vel condemnatione vel
absolutione contingit _ saqmeze sasamarTlo gadawyvetileba gamotanilad iTvleba, Tu
mosamarTlis gamatyunebeli an gamamarTlebeli gadawyvetilebiT dava sruldeba.
b) interdiqtuli warmoeba
garda kerZo saqmis warmoebis (ordo iudiciorum privatum) Cveulebrivi sasarCelo wesisa,
arsebobda gansakuTrebuli interdiqtuli warmoebac, romelic Cveulebrivi
sasarCelo warmoebisagan imiT gansxvavdeboda, rom sasamarTlo magistrati, rogorc
uzenaesi xelisufali, moqalaqeTa mimarT brZanebebs gamoscemda. interdiqtebs
pretorebi saqmis gamoZiebis dros gamoscemdnen, ris gamoc, interdiqtebi iyo
upirobo da kategoriuli brZanebebi, romlebic jarimisa da giraos Setanis sanqcias
gascemdnen. interdiqtuli warmoeba pretoris aRmasrulebeli xelisuflebis saxe
iyo. gaiusis azriT, klasikur epoqaSi pretoris interdiqti gaxda pirobiTi brZaneba,
romliTac interdiqtuli warmoeba iwyeboda. is sadao saqmis ganxilvis momdevno _
sasamarTlo warmoebis _ etapis safuZveli xdeboda da mmarTvelobis sferodan
marTlmsajulebis sferoSi unda gadasuliyo.
g) saaRsrulebo warmoeba
Ductio iussu praetoris (kreditoris saxlSi mevalis miyvana); addictus (piri, romlis mimarT
gamotanilia sasamarTlo gadawyvetileba misi aRsrulebis moTxovniT da romelmac
sasamarTlo gadawyvetileba ar Seasrula); bonorum venditio (valauvali movalis
aRwera misi sakonkurso wesiT gayidvis mizniT); magister bonorum (konkursis
porganizatori); venditio ad hasta (auqcioni); bonorum emptor (eqspropriirebuli movalis
uflebamonacvle); cessio bonorum (mosarCelesaTvis qonebis nebayoflobiT daTmoba).
80
mevalis universaluri uflebamonacvle xdeboda bonorum emptor-i, romlis
winaaRmdegac kreditorTa sarCelebi iyo mimarTuli. am sarCelebs igi pasuxobda, mis
mier SeZenili nivTis Rirebulebis, Sesabamisi wilis moculobiT.
qonebis eqspropriacias (CamorTmeva) Tan sdevda pativis, Rirsebis ayra (infamia). unda
aRiniSnos, rom aseTi sasjelis mizezi ara valauvaloba iyo. Tu kreditorTa
moTxovnebis dakmayofileba mevales ar SeeZlo, igi lex iulia kanonis safuZvelze,
dasjisagan Tavis aridebis mizniT, mosarCeles sakuTar qonebas nebayoflobiT
gadascemda (cessio bonorum). Tu sasamarTlo procesis CaSla an sasamarTlo
gadawyvetilebis Seusrulebloba qmeduunaro piris (infans, furiosus, prodigus)
warmomadgenlis aryofnas ukavSirdaboda, iZulebiTi anazRaureba mxolod calkeuli
nivTebis mimarT (bonorum distractio) gamoiyeneboda da mas pativis ayra (infamia) ar
moyveboda.
I. formulis nawilebi
81
Praeiudicium (winaswari sasamarTlo procesi, romelzec piris uflebis dadgena
xdeboda); bona fides (keTilsindisiereba); iudicium bonae fidei (keTilsindisieri
sarCelebi); formula arbitraria (gansakuTrebuli fraza, romelic iudicia arbitraria sarCelis
formulaSi iyo Setanili); arbitrum (iussum) de restituendo (mosamarTlis mier
mopasuxisadmi gacemuli brZaneba, raTa mas mosarCelis moTxovna sasamarTlo
gadawyvetilebis gamotanamde daakmayofilos); contumacia (sasamarTlosadmi
daumorCilebloba); litis aestimatio (davis Sefaseba).
sarCels mxolod maSin hqonda in ius consepta formulis saxe, roca mosarCeles
moTxovna ius civile-s efuZneba. keTilsindisieri sarCelebi (iudicia bonae fidei) saocari
moqnilobiTa da mosamarTlis Zalze farTo uflebamosilebiT gamoirCeoda. aseTi
sarCelis meSveobiT mosarCele garigebidan iTxovda ara marto dadebiTi interesis
dakmayofilebas, aramed im Sedegis dadgomasac, romelic damatebiT SeTanxmebebs
efuZneboda. am ukanasknelTa dadeba SesaZlebeli iyo rogorc xelSekrulebis
dadebisas, ise mogvianebiTac. amave dros, mosarCeles, xelSekrulebis dadebisas,
nebelobiTi xarvezebis aRmoCenis SemTxvevaSi, amis Sesaxeb miTiTeba SeeZlo, Tanac
specialuri sasarCelo uaryofis (exceptio pacti, doli, metus) gamouyenebladac. aRniSnuli
sarCelebi konsesualuri da realuri kontraqtebidan warmoSobil uflebebs,
sameurveo piris (actio tutelae) da, qorwinebis Sewyvetis SemTxvevaSi, colis samziTvo
uflebebs (iucactio rei uxoriae) icavdnen.
83
kondemnacioSi (condemnatio) miTiTebuli miniWebis moculoba unda Seesabamebodes
intentio-Si mocemul formulirebas. imis mixedviT, iyo Tu ara gansazRvruli
dasaxelebuli Tanxa, ganasxvavebdnen condemnatio certa-s (gansazRvrul) da condemnatio
incerta-s (ganusazRvrel) kondemnacias. Condemnatio mxolod maSin iyo gansazRvruli,
Tu intentio-Si fulis garkveuli odenoba (mxolod gansakuTrebiT kondiqciur
sarCelSi – condictio certae pecuniae) iyo miTiTebuli. aseTi formulirebas adgendnen im
SemTxvevaSi, roca mosarCeles ufleba hqonda mopasuxisaTvis fuladi anazRaureba
moeTxova. yvela danarCen SemTxvevaSi es iyo condemnatio incerta. formulis am nawilis
ganusazRvreloba ori saxisa iyo: 1. zogjer mosamarTlesagan iTxoven mopasuxis
mimarT gamoetana iseTi gadawyvetileba, romliTac am ukanasknels garkveul
odenobaze meti Tanxa ar unda gadaexada. mosamarTle uflebamosili iyo gamoetana
iseTi gadawyvetileba, romelSic mopasuxes naklebi Tanxis gadaxdas avaldebulebda;
2. Tumca, ufro xSirad mosamarTles aseTi zusti SezRudvis gansazRvra ar
moeTxoveba. mas mxolod mopasuxisaTvis gadasaxdeli Tanxis odenoba unda daedgina.
1. Pluris petitio re _ dasaSvebze meti Tanxis odenobis nivTis moTxovnisas; 2. Pluris petitio
tempore _ dadgenil vadamde moiTxoveboda is, risi gadaxdac savaldebulo iyo; 3.
Pluris petitio loco _ danapirebis Sesruleba sxva adgilze moiTxoveboda; 4. Pluris petitio
causa gamoiyeneboda alternatiuli valdebulebis (alternatio) SemTxvevaSi, anu
rodesac, struqturiT gaTvaliswinebuli, valdebulebis arCevanis uflebas (ius
variandi), kreditori mevales arTmevda. (Gai.,4,53d).
84
Tu garkveuli intenciis (intentio certa) mqone sarCelis formuliT miTiTebuli iyo
imaze naklebi moTxovna, risi uflebamosilebac mosarCeles hqonda, meore wels mas
procesis sxva pretorTan ganmeoreba SeeZlo, romlis drosac is danarCens iTxovda.
am SemTxvevaSi procesi ara ganmeorebiTi, aramed gayofili (lis dividua) iyo. Tu
condementio-Si warmodgenili moTxovnis gadameteba mxolod pretoris miTiTebebze
iyo damokidebuli, mosamarTle valdebuli iyo mopasuxisaTvis imaze metis gadaxda
daekisrebina, vidre amas mosarCele intentio-Ti iTxovda. am SemTxvevaSi, pretori
mopasuxes exmareboda, mosarCele ki _ pirvandeli mdgomareobis mdgomareobis
aRdgenis moTxovniT (in integrum restitutio) gamodioda, raTa amis Semdeg mainc miemarTa
sasamarTlosaTvis marTebuli kondemnaciiT.
Fi in demonstratione plus aut minus positum sit, nihil in iudicium deducitur, et ideo res in integro manet: et hoc
est quod dictur falsa demonstratione rem non perimi – Tu demonstraciaSi miTiTebulia
(saWiroze) meti an naklebi moTxovna, sasamarTlo ganxilvis usagnobis gamo, saqme
pirvandel mdgomareobaSi rCeba; swored aseT SemTxvevaSi igulisxmeba: cru
demonstraciis gamo saqme uqmdeba. (Gai.,4,58). Tumca, labeonis azriT, Tu
demonstracioTi moTxovnis nawili miTiTebuli iyo, is cru demostraciad ar
miiCneoda, (Gai.,4.59; D.19.1.3; 3.3.78.1; 13.6.17.4).
aseT SemTxvevaSi, formulaSi iwereboda fiqcia: “Si civis Romanus esset – is, rom romis
moqalaqe yofiliyo”. (Gai.,4,37). savaraudod, aRniSnul praqtikas peregrinebis
pretoris sasamarTloTi mieca dasabami. sagulisxmoa, rom dasaxelebul SemTxvevebSi
statusis fiqcia (fictio iuris), rogorc urTierTobaTa dacvis procesualuri saSualeba
maSin gamoiyeneboda, roca pretori, materialuri samarTlis TvalsazrisiT, uZluri
iyo: ius civile Tanaxmad, mas ufleba ar hqonda piri memkvidred (heres) an romael
moqalaqed gamoecxadebina.
roca erTi pirisaTvis miniWebuli ufleba meore pirs gadaecemoda, an erTi piris
pasuxismgebloba meore pirs ekisreboda, gamoiyeneboda fiqciis gansakuTrebuli
forma _ pirTa monacvleoba. aRniSnul fiqcias im SemTxvevaSi mimarTavdnen, roca
iuridiuli aqti vrceldeboda iseTi piris winaaRmdeg, romelsac aRniSnuli qmedeba
Cadenili ar hqonda; magaliTad, rodesac garigeba dadebuli iyo xelisuflebaSi
myofi piris (persona alieni iuris) an meurvis (tutor) mier. aseT SemTxvevaSi, demonstratio-Si
an intentio-Si pretori uTiTebda erT pirs (persona alieni iuris an tutor), xolo condemnatio-
Si meores _ ojaxis ufross (paterfamilias) an meurveobaSi myofs (pupillus).
Praescriptio pro reo iyo uaryofiTi piroba, romelic formulis dasawyisSi, intenciis
win iwereboda da davis sagans mopasuxis sasargeblod zRudavda. Tu es piroba
namdvili aRmoCndeba, uqmdeboda davis safuZveli (litis contestatio), romelic,
procesualuri TvalsazrisiT, iyo sarCelze uaris Tqma (denegatio), im SemTxvevaSi, Tu
magistrati sarCels usafuZvlod miiCnevda. procesi Cerdeboda, Tumca mis qmedebas
86
arc auqmebda da arc gamoricxavda. Exceptio iyo procesualuri daTqmis
gansakuTrebuli wesi, romliTac mopasuxe saerTod uaryofda mosarCelis uflebas
(mopasuxis dacva) an awmyo droSi raime qmedebis Sesrulebis Taobaze mopasuxis
valdebulebas.
mogvianebiT, praescriptio pro reo Secvala exceptio-m, romelsac mopasuxis dacvis funqcia
daekisra. akvilius galusis droidan moyolebuli, mowinaaRmdegis dolus-ze
misaTiTeblad, mosarCele actio doli-s, xolo mopasuxe exceptio dolo-s iyenebda.
dacvis aRniSnuli saSualeba, praescriptio pro reo-sagan gansxvavebiT, ufro qmediTi iyo,
vinaidan, aRniSnuli faqtis aRmoCenis SemTxvevaSi, mosamarTlis gamamarTlebeli
ganaCeni saboloo iyo: litis contestatio imgvarad auqmebda mosarCelis sarCels, rom
sasamarTlo procesis ganmeorebiTi wamowyebis mcdeloba gamoricxuli iyo.
Peremptoriae sunt quae perpetuo valent, nec evitari possunt, velut quod metus causa, aut dolo malo, aut quod
contra legem senatusve consultum factum est, aut quod res iudicata est vel in iudicium delicta est, item pacti
conventi quod factum est, ne omnino pecunia peteretur – mudmivia Sedaveba, romelsac yovelTvis
gaaCnia mniSvneloba da misgan Tavis daRweva SeuZlebelia; magaliTad, (Sedaveba) imis
Taobaze, rom garigeba daido daSinebiT, motyuebiT an kanonisa da senatis
dadgenilebis gverdis avliT, an imis Taobaze, rac ukve iyo ganaCenis an sasamarTlo
87
ganxilvis sagani, aseve araformaluri SeTanxmeba imis Taobaze, rom gadaxda
saerTod ar iqneba moTxovnili (Gai.,4,121).
88
$3. procesualuri warmomadgenloba
Cognitor-ad daniSvnis SemTxvevaSi, aseT cautio-s Tavad dominus litis (marwmunebeli piri)
iZleoda. logikuria, rom igi imavdroulad actio iudicati utilis-s gamoc (mis winaaRmdeg
an mis sasamrgeblod, sasamarTlo gadawyvetilebis analogiuri sarCeliT) pasuxs
agebda.
Bona (qoneba), missio in bona (pretoris mier sxva pirisaTvis qonebis mfarvelobis
uflebis miniWeba); indefensio (dacvaze uaris Tqma); translatio possessionis (mflobelobaSi
mxareTa mdgomareobis Secvla-monacvleoba).
uZveles droSi, litis contestatio prekluziuri qmedeba samarTlis ZaliT (ipso iure)
gamoyeneboda ius civiles safuZvelze. Per formulas procesis dros sarCelis ganmeorebiTi
Setana an ipso iure ZaliT, an sasarCelo uaryofiT (ope exceptionis) gamoiricxeboda,
radgan moTxovna litis contestatio-s sagani ukve iyo.
92
gamoiyeneboda. samarTalmcodneebi (prudentes) litis contestatio-s verbaluri saxis
xelSekrulebebTan aigivebdnen da misi Sedegis Sesaxeb davebs swored am safuZvelze
wyvetdnen. (D.45.1.83.1)
Agimus autem interdum, ut rem tantum consequamur interdum ut poenam tantum, alias ut rem et poenam _
zogjer sarCeli mxolod interesis dasakmayofileblad, zogjer ki mxolod dasjis
mizniT Seitaneboda, sxva SemTxevvaSi _ saqmisa da dasjis gamoc.
93
mogvianebiT, Sereuli xasiaTis sarCelebi _ actiones mixtae _ SeimuSaves. maTi mizani
erTdroulad piris dasjac iyo da zianis anazRaurebac. Tavis mxriv, sarCelebis es
saxeoba or jgufad iyofa: pirvel jgufs ganekuTvneboda is sarCelebi, romelTa
safuZvelzec nivTis Rirebulebis ormagi odenoba (in duplum) moiTxoveboda. im
SemTxvevaSi, Tu mevale sakuTar vals uaryofTa (infitiatio), sarCelis Semdegi saxeebi
gamoiyeneboda: 1. sasamarTlo gadawyvetilebis Sesaxeb (actio iudicati), 2. valis
gadaxdis Taobaze davalebis mimcemi pirisaTvis xarjebis anazRaurebis Sesaxeb (actio
depensi) da sxva. am tipis sarCelebi zianis martivi anazRaurebis (in simplum)
moTxovnis, anu arasajarimo sarCelebis msgavsi iyo. aseT SemTxvevaSi, kumulaciur
konkurenciaze saubari zedmeti iyo.
96
praesumptio iuris et de iure (absoluturi prezumfcia).
97
mowmis zepir CvenebebasTan SedarebiT. mowmis Cvenebebs garkveuli tendenciurobiT
ganixilavdnen, rac maqsimiT `erTi mowme, ara mowme~ (testus unus, testus nulus)
gamoixateboda. werilobiTi dokumentis gabaTilebis SemTxvevaSi, savaldebulo iyo
mowmeTa raodenobis gazrda. SemoiRes procesis oqmebis werilobiT (per litteras)
Sedgena, rac did dros iTxovda da saqmis ganxilvas uazrod aWianurebda. uwindeli
cognatio-sagan gansxvavebiT, postklasikuri procesis dros mkvdari procesis (mors litis)
forma damkvidrda. iustinianes dros daadgines sasamarTlo procesis Sewyvetis vada
_ litis contestatio-dan sami wlis Tavze. Tumca, mosarCeles SeeZlo procesis gameoreba.
am periodis sasamarTlo gadawyvetilebaTa Sinaarsi meti mravalferovnebiT
xasiaTdeboda. mas Semdeg, rac gauqmda litis contestatio-s prekluziuri Sedegi,
sasamarTlo procesis gameorebis SesaZlebloba damokidebuli iyo im
gadawyvetilebaze, romelic xSir SemTxvevaSi saqmis gadasinjvis SesaZleblobas
dasaSvebad miiCnevda.
rac ufro maRali iyo piris statusi, miT srulyofili iyo misi uflebaunarianoba _
uflebebisa da movaleobebis subieqtad yofnis SesaZlebloba; piris ufleba
moicavda klasifikaciis kriteriumebs, agreTve iuridiuli aqtebis realurad
ganxorcielebis SesaZleblobas _ qmedunarianobas.
piris ufleba mxolod ius civile-s moqmedebis sferos ganekuTvneboda. aseTi SezRudva
pirdapir miuTiTebda kviritebis samoqalaqo Temze, romelic piris statusis
gansazRvrisas, sawyisi wertili iyo.
99
warmoSoba ganapirobebda. mona (servus homo) politikuri sazogadoebis miRma idga, is
arc ius civile-s da arc ius gentium-s subieqti iyo. sxva antikuri samarTlebrivi sisteme-
bis msgavsad, romis samarTaliT mona nivTad (res) iTvleboda. romauli monobis spe-
cifika is iyo, rom mebatoneebs monebi ekuTvnodaT kvirituli sakuTrebis uflebis
safuZvelze (dominium ex iure Quiritium), romelic mxolod romis moqalaqeebisaTvis iyo
xelmisawvdomi. monobis wyaros anu monad qcevis Sesaxeb ZiriTadi cnobebi gaiusis
instituciebSia Semonaxuli: `monebi Cvens sakuTrebaSi gadadian an civiluri samarT-
lis, an xalxis samarTlis safuZvelze: civiluri samarTliT _ Tu, 25 wlis asaks ga-
dacilebuli nebismieri piri safasuris nawilis miRebis mizniT gayidvas
daeqvemdebareba; xalxis samarTliT Tamaxmad, Cveni monebi arian mtrebTan brZolaSi
tyved Cavardnilni an Cveni mona-qalebis mier Sobilni. monur mdgomareobaSi gadasv-
lis civilur xerxad miiCneoda is vTareba, roca myidvelis motyuebis mizniT,
mimdobi vinmes Seagulianebs, rom man sakuTari Tavi monad gayidos, raTa SemdgomSi
garigeba baTilad gamoacxadon~. Tumca, aRniSnuli garigeba Seuqcevadad cxaddeboda:
jer erTi, motyuebuli myidvelis mimarT pretori Tavisuflebis winaaRmdeg
gansakuTrebul sarCels _ exceptio vindicatio in libertatem gamoscemda; meore, kanonTan
gaTanabrebuli normatiuli aqtebiT, romelTa safuZvlezec piris statusi gansazRv-
reboda, motyuebuli piris pirvandel mdgomarebaSi aRdgena gamoiricxeboda. amis ga-
moc, motyuebiT sakuTari Tavis monad gamyidveli piri monobaSi rCeboda. am konkre-
tul SemTxvevaSi, piris statusi sxva piris sakuTrebaSi gadasvlisTanave
ganisazRvreboda.
Ius gentium-is mixedviT, kanonieri qorwineba (iustum matrimonium) mona qalTan dauSvebe-
li iyo. amitom misgan Sobili bavSvi monis statuss iRebda, anu bavSvi monad
ibadeboda. Tu bavSvis Casaxvis dros an orsulobis periodSi, deda mcire xniT Tavi-
100
sufali iyo, bavSvi Tavisufal moqalaqed ibadeboda (D.1.5.5.3).
romSi monad qcevis sxva civiluri wesebic arsebobda: 1. iudicium publicum-iT sikvdi-
liT dasjis an katorRuli samuSaoebis Sesrulebis sasjeli monad gayidviT (servus
poenae) icvleboda, anu sikvdilmisjil an katorRul samuSaoebze gamwesebul pirebs
sasjeli monad gayidviT ecvlebodaT. 535 w. iustinianem im pirebis monad qceva,
romelTac katorRuli samuSaoebi (in metalum) hqondaT misjili, gaauqma; 2. mona
xdeboda is moqalaqec, romelic ver gaivlida perioduli qonebriv cenzs (in census),
an romelic samxedro samsaxurs TaRliTurad aaridebda Tavs; 3. klavdiusis dros
miRebuli senatuskonsultis (SC) Tanaxmad, monasTan mruSobaSi mxilebuli Tavisufa-
li matrona, monis mebatonis samgzis gafrTxilebis miuxedavad, masTan akrZalul
kavSirs Tu ar Sewyvetda, monis mebatonis mona-qali xdeboda. monadqceuli yofili
matronas Svilebi monebad ibadebodnen. Tumca, dedis monobis miuxedavad, aseTi
qalis mier kanonier qorwinebaSi Casaxuli bavSvi, Tavisufal adamianad ibadeboda.
sisxlis samarTlis danaSaulis (crimen) Camdeni mona, samarTlebriv dacvas ar
eqvemdebareboda da mas mxolod, magistratis imperium-is an sakuTari batonis
potestas-is gadawyvetilebis safuZvelze (sasamarTlos gareSe), gamotanili mZime
sasjeli efardeboda. Delictum-is Cadenis SemTxvevaSi, XII dafis kanonebis Sesabamisad,
monas dazaralebuls gadascemdnen (noxae deditio). Tu monis batoni monis dacvas saku-
Tar Tavze aiRebda, (riTac arsebiTad am monaze sakuTrebis uflebas icavda),
sasamarTlo procesis wagebis SemTxvevaSi, monis batons, TiTqosda aRniSnuli delic-
tum-is uSualod Camdenis msgavsad, pasuxismgebloba ekisreboda.
akviliusis kanoniT (lex Aquilia) actio noxalis-is wesi, monis mier sxva mesakuTrisaTvis
zianis miyenebis SemTxvevaSic (damnum iniuria datum) igulisxmeboda. Tu mona, ganizra-
xavda qurdobas da mas danaSaulis adgilze daakavebdnen (furtum manifestum), XII
dafis kanonebis Tanaxmad, mas jer rozgavdnen (verberatio), Semdeg ki tarpeusis
kldidan agdebdnen (praecipitatio). monisaTvis sxeulebrivi zianis miyeneba iniuria-ad ga-
nixileboda da misi batonis sasargeblod jarimis gadaxdiT isjeboda. XII dafis
kanonebis Tanaxmad, sxeulis mZime zianis miyenebis SemTxvevaSi (os fractum), monisaTvis
gansazRvrul jarimis odenoba, Tavisufali adamianisaTvis dadgenil jarimaze,
orjer meti iyo.
101
isjeboda. imave senatuskonsultis safuZvelze, Tu sakuTari batonis mkvlels, mona
xelisufalT warudgenda, is Tavisufali adamiani xdeboda (D.29.5.3.139; 35.2.39).
aRniSnuli aqtis struqturiT naTlad ikveTeba ori etapi: 1. batonis nebis gamovlena
da 2. amis Sesaxeb, megobrebisaTvis Setyobineba. Tumca mebatonesTan,
keTilSobilebis (fides) safuZvelze, dakavSirebuli megobrebis roli, mxolod faqtis
martivi dadastureba-damowmebiT rodi ifargleboda; mebatonis nebis Sesrulebis
garantiasa da gaazatebulis piradi statusis gansazRvris uzrunvelyofas isini
sakuTar Tavze iRebdnen. aRniSnuli aqtis kerZo xasiaTi monis statusis Secvlas ar
iwvevda, Tumca, ndobis faqtoriT, keTilSobilebisa (fides) da micemuli sityvisadmi
erTgulebis principebi, faqtobrivad, monis mdgomareobas Tavisufali piris
statusTan aTanabrebda (in libertate morari), ris gamoc es procesi Seuqcevadi iyo.
keTilsindisierebis (fides) darRvevis saSualebas pretori Tavidan icilebda, radgan
igi ar uSvebda yofili mebatonisagan gaazatebulis vindicatio in servitutem-s, romelic,
ius civle-Ti, amis SesaZleblobas iZleoda.
qr. Sobis 18 an 19 w. miRebuli lex Iunia Norbana-Ti, msgavsi wesiT gaazatebuli pirebi,
laTinur moqalaqeobas iRebdnen, ris gamoc kerZo xasiaTis manumisia, ius civile-s
Tanaxmad, namdvili da, maSasadame, savaldebulo Zalis mqone xdeboda. qr. Sobamde 2
w., avgustusis dros miRebuli lex Fufia Caninia-Ti, anderZis safuZvelze monaTa gaTavi-
suflebis kvota dadginda; kerZod, aTi monidan mxolod xuTis gaTavisufleba iyo
SesaZlebeli, xolo maqsimumi iyo _ 500-dan 100 mona (Gai.,1,42). qr. Sobis 4 w. lex Aelia
Sentia-Ti kreditorebis sazianod ganxorcielebuli (in fraudem creditoris) manumisia
baTilad cxaddeboda (Gai.,1,13;18,23). imave kanoniT, 20 wlamde piris gaazateba, mxolod
vindicta-Ti daiSveboda; Tanac batons, monis gaazatebis safuZvlianoba (iusta causa
manumissionis) xuTi senatorisa da xuTi mxedris (romSi) an oci romaeli moqalaqisa-
gan (provinciebSi) Semdgari krebis (consilium) winaSe unda daemtkicebina. aseTi
gaazatebis safuZvlad sisxlis naTesaoba, an batonis mier monis sakuTar pedagogad
aRiareba, an monis mebatonis meurneobis mmarTvelad daniSvna, an mona qalTan kano-
nieri qorwinebis dadeba miiCneoda (Gai.,1,19). es SezRudvebi vrceldeboda 30
103
wlamde asakis gaazatebulebzec, romelTa manumisia, causa probatio-s gareSe, maT latini
coloniarii-ebad xdida xolme. elius senciusis kanonis Tanaxmad, danaSaulis Camdeni
damRadadebuli monebis gaazateba, iaraRiT dapyrobili ucxoelebis (peregrini dediticii)
statusis miniWebiT xdeboda. gaiusi aseT statuss `pessima libertas~ _ yvelaze cud
Tavisuflebas _ uwodebda, vinaidan misi mflobeli romis moqalaqeobas verasodes i-
Rebda.
106
li, cxadi gaxdeba, rom romaul da laTinur moqalaqeobas Soris sxvaoba araarsebi-
Ti iyo da Tavisuflad SeiZleboda erTi moqalaqeobis meoreTi Secvla.
axal laTinur TemebSi sabazo samarTls sistemad ius civile iTvleboda (lex irnitana, 93),
maSin, roca politikuri sistemisa da sasamarTlo organizaciis specifika erTnairi
municipaluri kanoniT gansazRvreboda. romis moqalaqeebsa da laTinebs Soris
warmoqmnili qonebrivi da piradi urTierTobebi romauli samarTlebrivi institute-
bis Tanaxmad regulirdeboda.
107
(peregrini nullius civitatis) eqvemdebareboda romaeli nacvlis xelisuflebas, romlis
imperium-ze formaluri SezRudvebic ki ar vrceldeboda. Tumca, praqtikulad, maT
mimarT mainc adgilobrivi samarTlis normebs (iura peregrinum) iyenebdnen. nebismier
peregrins SeeZlo moeTxova romaeli provinciuli magistratis sasamarTlos iuris-
diqcia da misi saqme am provinciaSi moqmedi, ius gentium, an ius honorarium samarTlis
normebis mixedviT ganixileboda.
212 wels imperator karakalas ediqtis (constitutio Antoniniana) miRebis Semdeg, pirTa
statusis TvalsazrisiT, mdgomareoba radikalurad Seicvala. aRniSnuli ediqtiT,
imperiis mTel mosaxleobas romis moqalaqeoba mieniWa. yvela saxis civitates peregrinae
gauqmda da ius civile xmelTaSuazRvis auzis samarTlis ZiriTad sistemad iqca. Tumca,
aRmosavleTis provinciebSi, sadac maRalganviTarebuli adgilobrivi samarTlebrivi
kultura hqondaT, jer kidev adgilobrivi samarTlis normebs iyenebdnen. romis mo-
qalaqeoba eniWeboda soflis im mosaxleobas, romelic arc erT TemSi ar Sedoda. am
dromde gavrcelebuli T. momzenis azri, TiTqos Constitutio Antoniniana ar vrceldebo-
da peregrini nullius civitatis (peregrini dediticii)-ze, mTlad safuZvliani ver iqneba, vinaidan,
am kategoriidan dediticii Aeliani da latini Iuniani gamoiricxebodnen.
Sequitur de iure personarum alia divisio. Nam quaedam personae sui iuris sunt, quaedam alieno iuri subiectae
sunt _ pirTa uflebebis sferoSi sxva dayofac arsebobs. vinaidan zogierTi piri
TviTxelisuflebis, zogic sxvisi uflebis xelqveiTia.
Rursus earum personarum, quae alieno iur, subiectae sunt, aliae in potestate, aliae in manu, aliae in mancipio
sunt _ Semdeg, im pirTa Soris, vinc sxvisi xelisuflebis morCilia, erTni ojaxis
ufrosis xelisuflebaSi, meoreni qmris xelisuflebaSi, sxvebi ki gankargviT xeli-
suflebaSi imyofebian (Gai,1,48-49).
108
(liberi) _ vaJiSvilebi (filii familias) da qaliSvilebi (filiae familias), daRmavali xaziT sxva
naTesavebi, ojaxis ufrosis (paterfamilias) xelisuflebaSi imyofebodnen; bavSvebze
xelisufleba (patria potestas) ius civile-s instituti iyo (ius proprium civium Romanorum
(Gai.,1.55).
sxvis daqvemdebarebaSi myof pirebs sakuTreba ar gaaCniaT, maT mier SeZenili raime
nivTi, ojaxis ufrosis sasargeblod SeZenilad iTvleboda. aseT pirebs
damoukideblad ar SeeZloT iseTi iuridiuli garigebis dadeba, romelic maT
mdgomareobas daamZimebda (magaliTad, gasxviseba, sakuTar Tavze valdebulebebis aRe-
ba). aseTi aqtebis namdvilobisaTvis savaldebulo iyo ojaxis ufrosis nebis gamov-
lena (auctoritas). xelisuflebaSi myofi piri qorwinebaSi mxolod ojaxis ufrosis
(paterfamilias) Tanxmobis Semdeg Sedioda. ojaxis ufrosi avtomaturad xdeboda mis
xelisuflebaSi myofi piris (Tavisuflis an monis) mier, xandazmulobiT SeZenili
qonebis (usucapio) mflobeli.
ulpianes azriT, potestatis verbum communiter accipiendum est tam in filio quam in servo _ sityva
`potestas~ (xelisufleba) ganzogadebuli mniSvnelobiT unda gavigoT rogorc xeli-
suflebaSi myofi vaJiSvilis, ise monasTan mimarTebiT (D.15.1.1.5).
Sui iuris pirad qcevis Semdeg (Tumca, sakuTari familia-s miRma) piri ara imdenad saku-
Tari ojaxis ufrosis (patesfamilias) mimarT damoukideblobas iZenda, ramdenadac
mfarvelobasa da socialur stabilurobas kargavda, romelic pirdapir da
uSualod, garkveuli avtonomiuri erTeulisadmi, kuTvnilebis princips
ukavSirdeboda.
Status libertatis (Tavisufali mdgomareoba); status civitatis (moqalaqeoba); status familiae (oja-
110
xisadmi kuTvnileba); capitis deminutio maxima, media, minima (uflebaunarianobis sruli,
nawilobrivi, minimaluri damcroba); peculium castrense (sabanako pekuliumi); bona materna
(dedis qoneba).
romis samarTali piris sam statuss ganasxvavebda: status libertatis, status civitatis, status
familiae, anu romis moqalaqeebi, romlebic im ojaxs (familia) ekuTvnodnen, romelSic
daibadnen da samive statuss flobdnen; sakuTari ojaxis ufrosis (paterfamilias)
xelisuflebidan gasuli da ojaxis miRma myofi pirebi or status, xolo Tavisufa-
li ucxoelebi (peregrini) _ mxolod erT statuss flobdnen. Patria potestas da patriar-
qaluri ojaxi _ familia _ wminda romauli institutebia.
111
piri, romelic gamovidoda jgufidan, statuss icvlida, radgan masze jgufuri privi-
legiebi veRar gavrceldeboda. sazogadoebrivi kavSirebidan gamodevna ki, pirs jgu-
fSi dadgenili normebis moqmedebis miRma tovebda da mis daucvelobas
ganapirobebda. uflebauunarobis ori xarisxis arseboba or socialur kavSirze _
Temsa (civitas) da ojaxze (familia) miuTiTebda. maTdami kuTvnileba piris samarTlebri-
vi statusis sisrules uzrunvelyofda, statusTa ierarqia ki samoqalaqo Temisadmi
ojaxis morCilebaze metyvelebda.
adamianuri arseba fizikur pirad (persona) mas Semdeg miiCneoda, rac: 1. Cvili dedis
sxeuls gamoeyofoda, 2. daibadeboda cocxali, 3. adamianis ier-saxiT da 4.
fizikurad sakmarisad Camoyalibebuli.
dedis saSoSi myofi bavSvi (nasciturus, venter, partus nondum editus) ara fizikur pirad,
aramed dedis sxeulis nawilad miiCneoda. axali drois iuristebis formulirebis
Tanaxmad, igi iyo dedis saSoSi myofi Cvili, romelsac hqonda yvela is ufleba
(socialuri statusi, memkvidred yofna), rac dabadebisTanave eniWeboda (nasciturus pro
iam nato habetur, quoties de commodis eius agitur). aRniSnuli uflebebis dasacavad, jer
kidev ardabadebul bavSvs qonebis ganmkargvelad mzrunveli (curator ventris)
eniSneboda. amis gamo, SesaZloa Svili gansakuTrebuli zrunvis sagani gamxdariyo.
magaliTad, fexmZimobis periodSi dedas mis sakvebad sarCo (alimenta) eniSneboda.
iuridiuli TvalsazrisiT, dedis sxeulisagan Svilis gancalkevebas mniSvneloba ar
hqonda Semdeg viTarebaTa gamo: 1. iustinianes Tanaxmad, Cvilis
sicocxlisunarianobis dasadgenad sakmarisad iTvleboda axalSobilis dayvireba.
112
piris cnebis dasadgenad sicocxlis xangrZlivoba mxedvelobaSi ar miiReboda;
2. umniSvnelo gadaxra normalurad miCneuli adamianis sxeulisagan (sxeulis
nawilebis uCveulo raodenoba, siamis tyupebi da sxva) axalSobilisaTvis piris
statusis CamorTmevis safuZvlad ar miiCneoda. Zvel romaelebs sagagebod ar
daudgeniaT is naklovanebebi, romelTa safuZvelzec adamiani maxinjad (monstrum)
unda miCneuliyo. zogierTi iuristis azriT, uCveulo Tavis formis mqone Cvili
maxinjad (monstrum) iTvleboda; 3. axalSobilis samarTlis subieqtad miCnevis
TvalsazrisiT, iyo sadavo viTareba, roca bavSvis saTanado ganviTarebis done
eqspertTa daskvnas saWiroebda. ase magaliTad, muclis mowyvetis Sedegad
cocxladSobili bavSvi pirad (persona) ver CaiTvleboda; samagierod, dRenakluli,
magram saTanadod ganviTarebuli Cvili, pirad (persona) iTvleboda.
113
prokulianes Tanaxmad, rasac iustinianec daeTanxma). aRniSnuli asakis orive piri
raimes SesaZenad qmedunarianad, magram valdebulebebis dasadebad, qonebis
gasasxviseblad, anderZiT memkvidreobis gansakargavad qmeduunarod miiCneoda.
114
moTxovna. aqedan mieca dasabami gamoTqmas stultis non succurritur _ ugunurebas
gamarTleba ara aqvs.
axla ganvixiloT ara bunebrivi, aramed wminda iuridiuli naTesaoba, anu naTesaobis
meore didi safuZveli.
116
kanonmdeblobiT mieniWa, ris Sedegadac dadginda Tanabari samemkvidreo uflebebeli
da meurved yofnis movaleoba. uZveles ius civile-Ti martiv cognatio-s araviTari
iuridiuli Sedegi ar mohyveboda. gviandeli respublikis periodidan cognatio
naTesaobas samarTlebrivi Sedegebis dadgomis ufleba mieca, xolo aRniSnuli
naTesauri samarTlebrivi aRiareba uSualod aisaxa pretorul ediqtebSi,
imperatoris kanonebsa da gansakuTrebiT, iustinianes kanonmdeblobaSi. Cognati
naTesavebi igive uflebebs iZendnen, rac, ius civile-Ti agnat naTesavebs hqondaT. aqedan
mieca dasabami Semdeg iuridiul debulebas: Tu agnatia, maSin kognaticaa _ qui est
agnatus, et cognatus est.
117
Colonus (koloni); servi terra (miwis monebi); coloni adscripticii (sagadasaxado reestrSi Seta-
nili kolonebi); dominus fundi (miwis nakveTis batoni).
kerZo asociaciebis Tavisufleba XII dafis kanonebiT iyo dadgenili, romelic maT
wesdebebs (lex collegii) Sidasavaldebulo Zalas aniWebda, Tumca, im pirobiT, rom isini
kanonis moTxovnas ar ewinaaRmdegebodnen. am normis wyarod miiCnevdnen solonis ka-
nons, romlis teqstSic CamoTvlili iyo rogorc Zveli, ise klasikuri epoqis cnobi-
li kolegiebis saxeobebi: sasoflo Temi (pagi), meomarTa da TanamesufreTa gaerTiane-
ba (curiales, sodales), religiuri da damkrZalavi kavSirebi, romelTa umravlesobac Ra-
rib mosaxleobaSi arsebobda, vinaidan glexebs dakrZalvisaTvis saWiro saxsrebi ar
hqondaT; maT ricxvs aseve miekuTvneboda sawarmoo da savaWro korporaciebi.
$9. warmomadgenloba
ulpianes Tanaxmad, `Peculium autem Tubero quidem sic definit, ut Celsus libro sexto digestorum refert,
quod servus domini permissu separatim a rationibus dominicis habet, deducto inde si quid domino debetur _
pekuliums tuberoni iseve ganmartavs, rogorc celsusi digestebis VI wignSi:
pekuliumi aris is, rasac mona, batonis nebarTviT flobs, mebatonis Semosavlebis
garda da im valis gamoklebiT, rac monas mebatonisagan marTebs~.
122
batonis Tanxmobis gareSe, raime qonebas SeiZenda, aRniSnuli SenaZeni im SemTxvevaSi
CaiTvleboda pekuliumad, Tu amas ojaxis ufrosi moiwonebda. Tu SeZenili qoneba am
ukanasknelis sakuTreba xdeboda, sarCeliT actio de in rem verso, SenaZenze
pasuxismgebloba ekisreboda. analogiur SemTxvevad ganixileboda, Tu sxvis
xelisuflebaSi (in poteste) myofi piri xomaldis meTauri an misi mepatrone (exercitor)
xdeboda; aseve, Tu mas sawarmos mouravoba-mmarTveloba (institor) evaleba. garigebebis
safuZvelze miRebuli sargebeli ojaxis ufrosis (paterfamilias) angariSze iricxeba.
amgvari garigebis Tanaxmad, kreditorebs, sxvis xelisuflebaSi myofi pirebis
mimarT, ufleba hqondaT ojaxis ufrosis winaaRmdeg mTeli valis farglebSi
sarCeli _ actio exercitoria da actio institoria _ SeetanaT. aseTive pasuxismgebloba
ekisreba paterfamilias-s Tu in potestas piri misi brZanebiT (iussum) moqmedebda; aseT
SemTxvevaSi, igi pasuxs actio quod iussu-Tu agebda. Tumca, am urTierTobis arsi
principulad gansxvavdeba pirdapiri warmomadgenlobis cnebisagan: roca sxvis
xelisuflebaSi myofi (in potesta) piri ojaxis ufrosis (paterfamilias) saxeliT ar
moqmedebda, maSin SeZena maT Soris arsebul daqvemdebarebiT urTierTobebs
Seesabameboda; ojaxis ufrosis (paterfamilias) pasuxismgebloba ki pretoris Carevis
Semdeg dgeboda.
Familia (ojaxi); paterfamilias (ojaxi mama, ojaxis ufrosi,); adgnatio (ojaxis ufrosis
xelisuflebaSi myofi naTesavi); adgnatus proximus (uaxloesi agnati naTesavi); patria
potestas (mamis xelisufleba); cognatio (sisxliT naTesaoba);
cnobili frangi filosofosis J.J. rusos TqmiT, ojaxi aris .`sazogadoebaTa Soris
123
uZveles da erTaderT bunebrivi sazogadoeba~.
Ius civile-Ti agnaturi ojaxi iyo saojaxo Temi, romlis ganmsazRvreli da erTianobis
ganmapirobebeli iyo naTesaoba mamis mxridan, xolo formaluri safuZveli _
xelovnurad Seqmnili iuridiuli urTierToba (patria potestas), romlis gauqmebac aseve
xelovnurad SeiZleboda.
124
anu sisxliT naTesaoba (cognatio), romelSic, garda zemoCamoTvli pirebisa, ojaxis
winaprebTan naTesauri kavSiriT yvelaze axlos mdgomi mamrobiTi sqesis agnati
naTesavic _ adgnatus proximus _ moiazreboda.
Ius conubii (qorwinebis ufleba); persona sui iuris (TviTxelisufali); persona aliena iuris
(sxvis xelisuflebaSi myofi piri); cum manus mariti (qorwineba qmris xelisuflebiT);
sine manu mariti (qorwineba qmris xelisuflebis gareSe); confarreatio (qorwinebis sazeimo
rituali); sponsalia (niSnoba); nuptiae (qorwineba); deductio domum (qalis `saxlSi
Seyvana~); matrona (romaeli gaTxovili qalbatoni); uxor (meuRle, coli); struptum
(sqesobrivi kavSiri Tavisufal mamakacsa da gauTxovar qals Soris); contubernium
(mona-mamakacisa da mona-qalis Tanacxovreba).
126
licentia filiae conceditur, si indignum moribus vel turpem sponsum ei pater eligat _ ...mamis
SewinaaRmdegeba qaliSvils mxolod maSin eZleva, rodesac mama mas uRirsi znis an
saxelgatexil saqmros aurCevs~ (D.23.1.12$1)
romis samarTlis Tanaxmad, qorwinebis ori tipi _ 1. qmris xeliT (cum manu mariti) da
2. qmris xelis gareSe (sine manu mariti) _ arsebobda.
Tavdapirvelad, iyo cum manu mariti tipis qorwineba, romlis Tanaxmadac, qali,
gaTxovebis Semdeg, mSoblebis ojaxTan iuridiul kavSirs kargavda da qmris
xelisuflebaSi gadadoda. Tuki qmari aravis xelisuflebaSi myofi piri (persona sui
iuris) iyo, maSin coli, Svilebis msgavsad, qmris daqvemdebarebaSi eqceoda. am tipis
qorwinebisas qmris xelisufleba colze, faqtiurad, ganusazRvreli iyo. qmars
colis monad gayidva, misi mokvlac SeeZlo. qonebrivi urTierTobebis TvalsazrisiT,
monebisa da Svilebis msgavsad, cols araviTari uflebaunarianoba ar gaaCnda.
yvelaferi, rac qorwinebamde cols (Tu igi persona sui iuris iyo) ekuTvnoda, qmris
sakuTreba xdeboda. qorwinebis periodSi colis saCuqari (magaliTad, mamisagan
miRebuli saCuqari) qmris sakuTrebaSi gadadioda. Tu qmari sxvas daqvemdebarebuli
piri (persona aliena iuris) iyo, maSin coli, qmarTan erTad, qmris ojaxis ufross
(paterfamilias) eqvemdebareboda.
Cum manu mariti tipis qorwinebis dros qmris upiratesoba imdenad didi iyo, rom
mziTevi qmris qonebas erwymoda da mis sakuTrebad iTvleboda. cols sakuTrebis
ufleba ar gaaCnda da mziTevze aranairi samarTlebrivi ufleba ar hqonda.
digestebis Tanaxmad: `Constante matrimonio dotem in bonis mariti esse _ qorwinebis
ganmavlobaSi mziTevi qmris qonebaSi aris~.
colis qoneba qmris an ojaxis ufrosis (paterfamilias) sakuTreba iyo. amitom qmars
127
(an ojaxis ufross) xelSekrulebis dadeba da sasamarTlo procesze gamosvla
colisagan damoukideblad SeeZloT. colis cxovreba saojaxo meurneobis gaZRoliT
ifargleboda. colis pirovnebaze qmris xelisufleba ara samarTliT, aramed
sazogadoebrivi azriT izRudeboda. Tumca isic unda aRiniSnos, rom realurad
romaeli moqalaqeebis colebi didi pativiscemiT sargeblobdnen.
respubilikis bolos, cum manu mariti qorwineba sine manu miriti tipis qorwinebiT
Seicvala, ramac, Sesabamisad, gavlena moaxdina meuRleTa qonebriv uflebebze da
romauli ojaxis wevrTa uflebrivi mdgomareoba mniSvnelovnad Secvala. ojaxis
ufrosis xelisuflebisagan TavdaRweuli coli iuridiulad ara qmris, aramed
mSoblebis ojaxis (familias) wevrad iTvleboda. am periodSi qmris Zalauflebac
sagrZnoblad SeizRuda.
qmris xelisuflebis gareSe (sine manu mariti) qorwinebis dros, qmars colis
pirovnebasa da mis qonebaze ufleba aRar hqonda, vinaidan coli qmris
xelisuflebaSi aRar imyofeboda. Tu gaTxovili qali damoukidebeli piri (persona sui
iuris) iyo, e.i. mamis xelisuflebas ar eqvemdebareboda da qorwinebamde sakuTari
qoneba hqonda, gaTxovebis Semdeg Tavis qonebaze sakuTrebis uflebas inarCunebda.
128
uflebebis dacvas SeZlebda. isic aRsaniSnavia, rom aRniSnuli kanoni uSualod
italiis teritoriaze arsebul samziTvo miwis nakveTebze vrceldeboda.
kanonSi araferi iyo naTqvami arc mziTvad gacemul moZrav qonebaze da arc italiis
sazRvrebs miRma mdebare miwis nakveTebze. amrigad, aRniSnuli kanonis Tanaxmad,
colis Tanxmobis gareSe, qmars ekrZaleboda mziTevis rogorc mTliani, ise
nawilobrivi gasxviseba. am akrZalvam mziTevis, rogorc qonebis _ manamde arsebuli
gankargvis formaSi, arsebiTi gardatexa Seitana, da mziTevis samarTlebrivi
institutis raobis TvalsazrisiT, mniSvnelovani roli Seasrula. mogvianebiT, igive
akrZalva imperatorma iustinianem provinciaSi mdebare samziTvo miwis nakveTebzec
ganavrco.
unda aRiniSnos, rom romSi, `xelis gareSe~ (sine manu) qorwinebis gavrcelebis
paralelurad, ganqorwinebebic gaxSirda. bunebrivia, sazogadoebaSi gaCnda qalis
interesebis dacvis moTxovnilebac. am viTarebis Sedegi iyo is, rom VI saukunidan
moyolebuli sacole an misi ojaxis ufrosi (paterfamilias) saqmrosTan an misi ojaxis
ufrosTan (paterfamilias) aformebda stipulacias (xelSekrulebas), romlis ZaliTac,
qorwinebis Sewyvetis SemTxvevaSi, qmars mziTevis dabruneba. aRniSnul
xelSekrulebas cautio rei uxoriae ewodeboda.
kanoniT lex Iulia de adulteriis akrZaluli iyo struptum, adulterium da incestum. Struptum iyo
sqesobrivi kavSiri Tavisufal kacsa da gauTxovar qals Soris; Adulterium-is
SemTxvevSi erT-erTi mxare qorwinebaSi imyofeboda; Incestum-i iyo kavSiri im
naTesavebs Soris, romelTac erTmaneTze daqorwineba kanoniT ekrZalebodaT.
SemTxveviTi da droebiTi kavSirebi monebTan, meZavebTan da msubuqi yofaqcevis
qalebTan, rogorc wesi, sasjels ar iTvaliswinebda.
Dos (mziTevi); dos profecticia (ojaxis ufrosisagan miRebuli mziTevi); dos adventicia
(mesame pirisagan miRebuli mziTevi); dos aestimata (Sefasebuli mziTevi); actio rei uxoriae
(colisaTvis micemuli sarCeli); dos necessaria (savaldebulo mziTevi); pactum dotalis
130
(samziTvo SeTanxmeba); dotis promissio (mziTevis dapireba); dotis dictio (mziTevis daTqma);
dotis datio (mziTevis micema); donatio (Cuqeba); donatio ante nuptias (qorwinebamdeli saCuqari);
donatio propter nuptias (saqorwino saCuqari, qorwinebis Semdgomi saCuqari); traditio
(gadacema); stipulatio (dapireba); parapherna (mziTevs garda).
Zvel romaelTa yofaSi mziTevs imdenad did mniSvnelobas aniWebdnen, rom igi
saxelmwifo interesis sagans Seadgenda da mziTevTan mimarTebiT saojaxo
urTierTobebis garkveul reglamentacias adgenda. iustinianes digestebis Tanaxmad:
`Rei publicae interest mulieres dotes salvas habere, propter quas nubere possunt _ saxelmwifosaTvis
mniSvnelovania, rom qalebi uzrunvelyofilni iyvnen mziTviT, romlis meSveobiT maT
gaTxoveba SeuZliaT~. (D.23.3.2)
i. baronis ganmartebiT, mziTevi aris yovelive is, rac qmars (an mis mamas Tu igi
kvlav mamis xelisuflebaSia) colisagan an mis nacvlad sxva pirisagan, saojaxo
cxovrebis xarjebis Sesamsubuqeblad gadaecema.
131
v. xvostovis azriT, mziTevi gulisxmobs qmrisaTvis qonebis gadacemas, raTa mas
saojaxo cxovrebis simZime Seumsubuqdes.
sakuTriv romaul wyaroebSi mziTevi ganmartebulia Semdegnairad: `Dos est donatio mariti
delata ad onera, matrimonii ustinenda _ mziTevi aris meuRlis saCuqari qorwinebis periodSi
xarjebis asanazRaureblad~.
mziTevis institutis istorias sam ZiriTad etapad yofen; aseTi dayofa, romis
samarTlis Tanaxmad, uSualod qorwinebaSi myofi qalis socialuri da
samarTlebrivi statusiTaa ganpirobebuli.
qmris xelisuflebiT (cum manus mariti) qorwinebis dros saqmros da sacolis ojaxis
ufrosebs (paterfamilias) Soris winaswari SeTanxmebis safuZvelze coli qmris
xelisuflebaSi gadadioda. marTalia, mziTevi colis qoneba iyo, magram
samarTlebrivi TvalsazrisiT, es viTareba qorwinebaSi myof qals aranair uflebas
ar aniWebda mziTevze, vinaidan samarTlebrivad igi uuflebo iyo.
Tu patarZali sxvis xelisuflebaSi myofi (aliena iuris) iyo, maSin, Cveulebis Tanaxmad,
mas mziTevs ojaxis ufrosi (paterfamilias) aZlevda. marTalia, es tradicia
materialurad axalisebda qalis Sesvlas qmris ojaxSi, magram imavdroulad igi
kargavda memkvidreobis kanonier uflebas mamis ojaxSi; meore mxriv, es
ganamtkicebda qalis pozicias qmris ojaxSi.
132
imdenad didi iyo, rom mziTevis dabruneba qmars araviTar, Tundac ganqorwinebis
SemTxvevaSi (rac im dros Zalze iSviaTi iyo) ar evaleboda. Tu qorwineba wydeboda
qmris gardacvalebiT; in manu coli Svilebis msgavsad iRebda memkvidreobas, riTac
mas mziTevi unazRaurdeboda.
digestebis Tanaxmad, mziTevis dadgenis ramdenime saSualeba arsebobda: dos aut datur
aut dicitur aut promittitur Ulp. Reg., 6,1], anu dotis promissio, dotis dictio da dotis datio.
Dotis datio realuri SeTanxmeba iyo. Tu qorwineba ar moxdeboda, maSin qmars condictio
ob rem dati causa non secuta-iT pasuxismgebloba ekisreboda. Tu gadacema (datio)
mancipaciiT an uflebis daTmobiT (in iure cessio) xdeboda, mziTevad dasaxelebuli
nivTebi qmars dauyovnebliv gadaecemoda. gadacemis (traditio), rogorc kazualuri
garigebis, realur Sedegs, qorwineba ganpirobebda: Tu qorwineba ar Sedgeboda, maSin
mziTevi rei vindicatio-s meSveobiT ukan gamoiTxoveboda.
isic unda aRiniSnos, rom mziTevad gaRebuli Secvladi nivTebi Tanabari odenobiTa
da saTanado xarisxiT dabrunebas eqvemdebareboda. digestebSi gaiusi sagangebod
aRniSnavs: `Res in dotem datae, quae pondere numero mensura constant, mariti periculo sunt, quia in hoc
dantur, ut eas maritus ad arbitrium suum distrahat et quandoquo soluto matrimonio eiusdem generis et qualitatis
alias restituat vel ipse vel heres eius _ mziTevad micemuli is nivTebi, romlebic woniT,
raodenobiTa da zomiT ganisazRvreba, qmris risks warmoadgens, radgan maT im mizniT
aZleven, rom qmarma isini Tavisi Sexedulebisamebr gankargos da ganqorwinebis
SemTxvevaSi Tavad an misma memkvidreebma imave saxisa da Tvisebebis (xarisxis) sxva
nivTebi daabrunos.~ (D.23.3.42)
xSir SemTxvevaSi, swored amiT iyo ganpirobebuli qmris daintereseba imiT, rom
mziTevad gacemuli nivTebi _ gansakuTrebiT ki pirutyvi an tansacmeli _ ar
Sefasebuliyo, aRniSnuli nivTebis mziTevad gacemisas qmris gansakuTrebuli
sifrTxile imiT aixsneboda, rom, ganqorwinebis albaTobis SemTxvevaSi, mas zedmeti
xarji da maTze pasuxismgebloba ar dakisreboda. amis Taobaze ulpianec sagangebod
miuTiTebs digestebSi: `umravles SemTxvevaSi qmrisaTvis mniSvneloba aqvs imas, rom
[mziTevad micemuli] nivTebi ar iqnes Sefasebuli, raTa am nivTebis [dakargvis,
dazianebis] riski masze ar gavrceldes. gansakuTrebiT maSin, rodesac igi mziTevad
pirutyvs an im tansacmels iRebs, romelsac coli xmarobs. vinaidan, Tu nivTebi (e.i.
tansacmeli) Sefasebulia, da Tu colma is gacviTa, ise xdeba, rom qmarma [mziTevis
dabrunebis SemTxvevaSi] [tansacmlis] fasi mainc unda warmoadginos. da ramdenadac
mziTevad Seufasebel nivTebs iZlevian, amdenad maTi gaumjobesebac da gauaresebac
colis [angariSSi] iTvleba~.
xSiri iyo iseTi SemTxvevebic, rodesac samziTvo nivTi fuliT icvleboda an piruku.
`Cven vambobT, rom qorwinebis arsebobis dros mziTvis Secvla [im SemTxvevaSi]
SeiZleba, Tu es qalisaTvis sasargebloa, Tu [magaliTad], fuli icvleba nivTiT, an
nivTi – fuliT. da es [wesi] miRebulia.~
135
romSi arsebobda mziTevis gansakuTrebuli saxe e.w. parapherna. termini parapherna
berZnuli warmoSobis sityvaa da niSnavs „garda mziTevisa“ anu igulisxmeba
gaTxovili qalis sakuTrebaSi arsebuli qoneba. mziTvis es saxeoba mogvianebiT
qmris xelisuflebis gareSe (sine manu mariti) qorwinebis dros Seiqmna da mas, rogorc
qonebis kerZo saxes, gaTxovili qali Tavisuflad gankargavda. romis samarTalSi
parapherna-s sinonimebad m. bartoSeki bona recepticia-sa da res extra dotem-s miiCnevs da
wers: `ceterum si res dentur in ea, quae Graeci paraferua dicunt quaeque Galli peculium appellant… _
amrigad, Tu [mziTevad] aZleven im nivTebs, romlebsac berZnebi `paraferna~-s (paraferua)
uwodeben, xolo galebi – `pekulium~-s...~ (D.23.3.9.3)
Adrogatio (Svileba); adoptio (Svileba); filius familia (ojaxis Svili); legitimatio (dakanoneba).
rogorc iustinianes digestebidan irkveva, romSi Svilad ayvanis ori saxe arsebobda:
1. adoptio (araTavisufali piris Svilad ayvana) da 2. adrogatio (Tavisufali piris
Svilad ayvana).
Adoptio niSnavda ojaxis Svilis (filius familia) Svilad ayvanas, xolo adrogatio
136
Tavisufali piris Svilebas. gaiusis Tanaxmad, adrogatio-Ti princefsisa da
magistratis nebarTviT mSoblis xelisuflebaSi myofi pirebis Svileba xdeboda.
Svilebis Zveli forma iyo adrogatio, romlis drosac ojaxis mama sxva ojaxis mamis
xelisuflebaSi gadadioda da misi uflebamosilebac srulad xvdeboda mSvileblis
xelSi.
137
rogorc v. xvostovi aRniSnavs, Tavdapirvelad, romis samarTaliT ganqorwinebis
moTxovnis uflebas mxolod qmars, da isic gansakuTrebul SemTxvevebSi, eZleoda.
kerZod, Tu coli Caidenda iseT mZime danaSauls, rogoric iyo Svilebis mowamvla,
Rvinis sacavis gasaRebis aslis damzadeba an mruSoba.
qorwinebis periodSi colis mziTevad dadgenili rogorc moZravi, ise uZravi qoneba,
qorwinebis Sewyvetis Semdeg, qmris sakuTrebaSi rCeboda, magram Tu qmari
ganqorwinebas sapatio mizezTa ararsebobis SemTxvevaSi moiTxovda, i. baronis TqmiT,
kanoni mas avaldebulebda Tavisi qonebis erTi naxevari ganqorwinebuli colisaTvis
mieca, xolo meore naxevari miwaTmoqmedebis qalRmerT cererasaTvis Seewira.
140
Ius vitae necis (sicocxlisa da sikvdilis ufleba); potestas (mamasaxlisis
et
xelisufleba); emancipatio (mamis xelisuflebidan gaTavisufleba); patria potestas (mamis
xelisufleba).
1. gayidvis ufleba (ius vendendi). ojaxis vaJiSvilis sxva qveynis teritoriaze monad
gayidva. aRniSnuls XII dafis kanonebis Tanaxmad, mesame gayidvis Semdeg Svili mamis
xelisuflebidan Tavisufldeboda; 2. zaralis asanazRaureblad gadacema (ius noxae
dandi). mamas ufleba hqonda xelqveiTi vaJiSvili miyenebuli zaralis
asanazRaureblad gadaeca dazaralebulisaTvis da Tavad zaralis anazraurebis
pasuxismgeblobisagan gaTavisuflebuliyo. aRniSnuli ufleba iustinianes
kanonmdeblobiT aikrZala; 3. Cvilis gadagdebis ufleba. klavdiusis epoqaSi
daiSveboda, rom mamas axalSobilze uari eTqva da gadaegdo. es qristianTa mxridan
kritikis safuZveli gaxda da mxolod im SemTxvevaSi daiSveboda, Tu Cvili maxinji
daibadeboda.
aRniSnuli Zalaufleba imdenad didi iyo, rom mas ojaxis wevris sikvdiliT dasjis
uflebas ki hqonda (sicocxlisa da sikvdilis ufleba (ius vitae et necis). yvelaferi,
rasac Svilebi iZendnen, mamas ekuTvnoda. h. dernburgis Tanaxmad, iuridiuli
TvalsazrisiT, ojaxis mama erTaderTi da SeuzRudavi mesakuTre iyo im qonebisa,
romelsac is da misi xelqveiTni SromiT, memkvidreobiT an raime sxva xelsayreli
SemTxvevis wyalobiT iZendnen.
141
aRniSnuli wesis paralelurad sazogadoebaSi arsebobda xalxis erTgvari
Sexeduleba, romelic sagangebod aRniSna iurist pavlusma. am TvalsazrisiT, mTeli
qoneba mamisa da misi Svilebis saerTo qonebad iTvleboda. TavisTavad, iuridiuli
gankargvis wesze aRniSnul Sexedulebas araviTari gavlena ar hqonda (am
SemTxvevaSi, mamis `fiducialuri~ uflebis Sesaxeb saubari iseve umarTebulo iyo,
rogorc qmris fiducialuri sakuTrebis aRiareba colis mziTevze, romelic, xalxis
azriT, colis kuTvnileba iyo. mziTevis (dos) gankargvis wesis Tanadroulad,
arsebobda e.w. naturalisturi mosazrebac, romelic, Tavis mxriv, pozitiuri
samarTlis ganmartebis safuZveli SeiZleba gamxdariyo).
iustinianes samarTlis mixedviT, mama da Svilebi iZendnen yovelive imas, rac maT
xelSi a parte an ex re partis ar gadadioda. srulwlovanebis Semdeg, mamis xelqveiT
Svilebs SeeZloT sakuTar Tavze valdebulebebis damoukideblad miReba.
iustinianes instituciebSi naTqvamia: ` Ius autem potestas, quod in liberos habemus, proprium est
ciuium Romanuorum: nulli enim alii sunt homines, qui talem in liberos habeant potestatem, qualem nos
habemus _ mamis xelisufleba, romelic bavSvebze gvaqvs, mxolod romaeli
moqalaqeebisaTvis aris damaxasiaTebeli; rameTu ar arsebobs sxva xalxi, romelsac
iseTive xelisufleba hqondes Svilebze, rogoric Cven, romaelebs gvaqvs~.
144
Emancipatio iyo winaswari SeTanxmebis safuZvelze nacnobisaTvis daqvemdebarebuli
piris gadacema, romelic kanoniT, mas aTavisuflebda (manumissio vindicta). pirveli da
meore mancipaciis Semdeg, mancipirebuli piri kvlav mamasaxlisis xelisuflebaSi
brundeboda. mesame mancipaciis Semdeg vaJiSvilsa da mamas Soris urTierToba in causa
mancipi-s efuZneboda. manumisiis Sedegad vaJiSvli Tavisufldeboda mamis
xelisuflebisagan, xdeboda persona sui iuris da mSobel mamasTan kvazipatronatis
urTierTobaSi imyofeboda.
5. emancipacia.
145
mzrunvelobisa da meurveobis institutebi. meurveoba iyo mzrunveloba da
warmomadgenloba, romelic samarTliT uwesdeboda im pirs, romelsac saerTod an
jerovnad ar SeeZlo zrunva sakuTar pirovnebasa Tu qonebaze.
Tumca, Tu normidan gadaxra (contra formam humani generis) asatani iyo, maSin maxinji
persona-ad ganixileba. ulpiane wers: `SesaZloa daibados kiTxva: Tu qali amqveynad
moavlens maxinjs an dambladacemuls, romelic uCveulo saxis an xmis gamo cxovels
ufro Camohgavs, vidre adamians, CaiTvleba Tu ara igi mSobel dedad? ufro
gonivrulia sakiTxi gadawydes dadebiTad, radgan amis gamo verc mamas
daadanaSauleben da verc dedas, romlebic, TavianTi mxriv, SeZlebisdagvarad,
akmayofilebdnen sakuTar movaleobebs; xolo is, rac moxda, ubeduri SemTxvevis
gamo, amisaTvis pasuxi dedas ar moeTxoveba~. (D.50.16.135.)
146
is, vinc muclad aris, TiTqmis mTeli samoqalaqo samarTliT [ukve] dabadebulad
ganixileba~) (D.1.5.26) an kidev, `fraza: `bavSvi, romelic unda daibados uaxloes
droSi, iTvleba ukve am qveynad arsebulad~ _ sworia, mxolod im SemTxvevaSi,
rodesac sakiTxi exeba am bavSvis uflebebs. sxva SemTxvevaSi igi maSin CaiTvleba
dabadebulad, roca realurad moevlineba am qveyanas~ (D.50.16.231). Tumca, zogjer,
magaliTad, kanonismiT memkvdireobisas, nayofi socialur subieqtad miiCneoda.
fexmZime qalis moTxovniT, samemkvidreo uflebebis dacvis mizniT, pretori muclad
myof bavSvs uniSnavda mzurnvels (curator ventris), romlis funqcia iyo im qonebis
marTva (administractio), romelsac, dabadebis SemTxvevaSi, bavSvi miiRebda. muclad
myofis saxeliT, misive interesebidan gamomdinare, samemkvidreo qonebis
mflobelobaSi SeiZleboda dedis Seeyvanac, Tuki axaldabadebulis memkvidreobaze
anderZis sawinaaRmdegod (bonorum possessio contra tabulas) deda pretenzias acxadebda,
rogorc mxedvelobidan gamorCenili pirveli rigis memkvidre.
winaklasikur periodSi, Tu qalis meurve ara agnati naTesavi iyo, maSin, mas
147
simboluri funqcia hqonda, rameTu igi, Tavisive nebis sapirispirod, SeiZleba
pretors eiZulebina auctoritas (auctor fieri) mieca. gaiusi akritikebda mosazrebas,
romlis Tanaxmadac, qalebi, maTTvis niSandobilivi qarafSutulobis gamo,
aucileblad saWiroebdnen meurves, raTa, mcirewlovanTa msgavsad, isinic ar
moetyuebinaT. realurad ki, qalebi, romelTac meurvis gareSe xeli ar miuwvdebodaT
civilur garigebebze, umal pragmatulad moqmedebdnen. ase magaliTad, liviusis
Tanaxmad, qr.Sobamde II saukuneSi, patronis gardacvalebis Semdeg, gaazatebuli qali
anderZis Sesadgenad magistratebs meurvis dasaniSnad TxovniT mimarTavda.
meurvis mier ndobis (fides) darRveva mzakvrobad (fraus) ganixileba da XII dafis
kanonebiT isjeboda: `Si ... tutores rem pupilli furati sunt, videamus an ea actione, quae proponitur ex lege
XII tabularum adversus tutorem in duplum, singuli in solidum teneantur _ meurveebis mier sameurveod
gadacemul pirTa qonebis gaflanvis SemTxvevaSi, unda dadgindes, dasaSvebia Tu ara
TiToeuli meurvis mimarT cal-calke im sarCelis ormagi odenobiT Setana, romelic
gaTvaliswinebulia XII dafis kanonebSi meurveTa winaaRmdeg~.
148
romaeli iuristi ulpiane meurvis pasuxismgeblobis (accusatio suspecti tutoris)
safuZvlad asaxelebs borot ganzraxvas (dolus), rac vlindeboda
arakeTilsindisierebiT, wuwuraqobiT, motyuebiT an misi nivTebis miTvisebiT, rac
sameurveo pirs gamanadgurebel zians ayenebda. (D. 26.10.1.2) terminebis dolus _ boroti
ganzraxva da fraus _ angareba, mzakvroba, paralelurad gamoiyeneboda termini
corrupta fides ndobadakarguli piri.
149
winaklasikuri periodis iuristebi meurvis daniSvnis ramdenime safuZvels
asaxelebdnen. kvintus muciusi meurveobis xuT saxes ganasxvavebda, servius
sulpiciusi _ sams (1. tutela testamentaria, 2. tutela legitima da 3. tutela dativa), labeoni
mxolod ors (1. tutela impuberum da 2. tutela mulierum). gaiusis Tanaxmad,
meurveobis imdenive gvari iyo (genera), ramdenic saxe (species).
meurveobis uZvelesi forma iyo tutela legitima, romlis Tanaxmadac, ojaxis ufrosis
(paterfamilias) gardacvalebis Semdeg arasrulwlovnebi da qalebi sui iuris pirebi
xdebodnen da maT meurved uaxloesi agnati an kognati naTesavi eniSnebodaT.
Tavdapirvelad, qals ar SeeZlo persona sui iuris statusis miReba da amdenad, igi ara
meurveobaSi, aramed axali ojaxis ufrosis xelisuflebaSi (paterfamilias potestas)
gadadioda.
150
Tavdapirvelad, meurveobas mamasaxlisis (paterfamilias) uzanaesi ZalauflebaSi mTeli
saojaxo qonebis TavmoyriT ganapirobebda. misi aryofnis dros aucilebeli iyo sxva
piris daniSvna, im pirTa dasacavad da mfarvelobis gasawevad, visac saojaxo qonebis
marTvis ufleba ar hqonda.
amrigad, meurve iyo anderZiT daniSnuli piri, an axlo naTesavi (agnatus proximus),
romelic memkvidreobis marTvas Tavis Tavze iRebda. rogorc irkveva, Tavdapirvelad,
sameurveo piris qoneba ojaxSi iyo da meurvis mier, sakuTari qonebis msgavsad,
imarTeboda. XII dafis kanonebiT, sameurveo piris qonebis mimTvisebeli meurvis
winaaRmdeg sarCeli gaicemoba.
amrigad, ius civile mixedviT, anderZis gareSe memkvidreoba agnatur kavSirs efuZneboda
da is pirebi, romelTa mimarTac minimaluri statusuri damcroba (capitis deminutio
minima) ganxorcielda, memkvidreebad ar daiSvebodnen. civiluri samarTlis (ius
strictum) aseTma simkacrem, romelic sisxliTi naTesaobis (cognatio) Sesaxeb
sazogadoebriv azrs ar Seesabameboda, mravali problema warmoSva. amitom, agnaturi
kavSirebis ararsebobis miuxedavad, pretorma uaxloesi naTesavebis memkvidreebad
mowveva dauSva da anderZis gareSe memkvidreTa Svidi rigi daadgina.
154
rigis pretoruli memkvidreebi konkurencias uSualod sui heredes uwevdnen, romelTa
upirates uflebas memkvidreobaze ius civile iTvaliswinebda.
memkvidreTa meore rigs legitimi ewodeboda; ius civile-s mixedviT, maTi ufleba agnatebis
memkvidreobis tolfasi iyo
155
Ex testamento (anderZiT memkvidreoba); ab intestato (kanoniT memkvidreoba); ius successionis
(samemkvidreo monacvleobis ufleba); delatio hereditatis (samkvidros gaxsna); heres
(memkvidre); sui heredes (xelisuflebaSi myof pirTagan dasaxelebuli memkvidreebi);
hereditatis (samkvidros miReba); transmissio (samkvidros transmisia); in iure cessio hereditatis
(samkvidros cesia); hereditas iacens (`dadebuli~ samkvidro); cretio (samkvidros sazeimo
miReba); pro herede gestio (memkvidris Sesabamisi qmedeba); bonorom possessio sine tabulis
(pretoruli memkvidreoba anderZis gareSe); bonorum possessio contra tabulas (anderZis
sapirispiro pretoruli memkvidreoba); bonorum possessio edictalis (pretoruli
memkvidreoba ediqtis safuZvelze); bonorum possessio decretalis (pretoruli memkvidreoba
dekretiT); successio testmentaria (anderZiT memkvidreoba); testamentum (anderZi); ex heredatio
(samkvidros CamorTmeva); legata (saanderZo danakisri); codex (kodeqsi); codicillii (mcire
kodeqsi); petitio (persecutio) fideicommissi (sarCeli fideikomisis Sesaxeb).
anderZis mesame saxis _ anderZi libraluri ritualis (testamentum per aes et libram) _
156
dasadebad saWiro iyo xuTi mowme da mesaswore. aRniSnuli ritualis
gansaxorcieleblad moanderZis is xelqveiTebi (potestas) an misi megobrebi, romlebic
ojaxs (familia) iRebdnen, mowmeebad ar daiSvebodnen, radgan es aqti uSualod
monawile pirTa interesebs exeboda. anderZi iuridiul Zalas iZenda, magram, teqstis
gacxadeba ar daiSveboda. anderZis teqstiani firfitebi erTad ikvreboda da maT
mowmeTa beWdebs artyamdnen. sul iyo Svidi beWedi: xuTi mowmeebis, erTi ojaxis
mimRebis da erTic magistratis. beWedTa am raodenobas iTxovda pretori, raTa
pretoruli samarTliT dacul sabuTs, anderZis forma mieRo. mogvianebiT, sabuTze
xelis mowerac savaldebulo gaxda. msgavsi formiT anderZi klasikur epoqaSi
dgeboda. anderZis mTavar arsobriv elements warmoadgenda memkvidreblis
dasaxeleba (heredis institutio), romelsac gaiusi, mTeli anderZis, dasawyisad da
dasasrulad miiCnevda. Tu memkvidris daniSvnas ar hqonda iuridiuli Zala, anderZi
mTlianad baTilad iTvleboda.
157
Tu legatebis Rirebuleba 1 000 ass aRemateboda, legatebis datoveba im pirTa
sasargeblod, romlebic moanderZis meeqvse rigi kognati naTesavebi mainc ar iyvnen,
ikrZaleboda. kanonis gverdis avliT Sedgenili legati Zalas inarCunebda, magram
legatariumi, memvkidris sasargeblod, oTxmagi jarimis gadaxdas eqvemdebareboda.
aRniSnuma kanonma ver gaamarTla. mamkvidrebels SeeZlo gaeca uamravi legati,
romelic mTlianobaSi 1 000 ass ar aRemateboda, magram memkvidres usaxsrod
tovebda.
klasikuri romis samarTlis Tanaxmad, legatebis oTxi saxe arsebobda: 1. Legatum per
vindicationem (vindikaciis meSveobiT); 2. Legatum per damnationem (ganaCenis meSveobiT);
3. Legatum sinendi modo (nebarTvis gziT); 4. Legatum per praeceptionem (gamoyofis
meSveobiT).
I. qoneba
II. nivTebi
160
digestebis Tanaxmad, garda qonebisa, arsebobda iseTi nivTic, romelic aseve
moicavda iuridiul urTierTobebsa da uflebebs.
Gai., 2,2. Summa itaque rerum diviso in duos articulos diducitur: nam aliae sint divini iuris, aliae humani _
amrigad, nivTebi ZiriTadad or kategoriad iyofoda: RvTaebrivi samarTlis nivTebad
(res divini iuris) da adamianTa samarTlis nivTebad (res humani iuris). RvTaebiT, bunebrivi
ZalebiT, mTeli sazogadoebis mier aRiarebuli Sexedulebebi moiazreboda; amdenad,
TiToeuli individis neba mis nebas eqvemdebareboda. ama Tu im nivTis RvTis
kuTvnilebad aRiarebiT, aRniSnuli nivTi Tavisufali nebis qmedebis sferos aRar
ganekuTvneboda da samoqalaqo brunvidan amoiReboda. brunvaSi arsebuli nivTebis
saxiT, aRniSnuli nivTebi aravis ekuTvnoda:
Quod autem divini iuris est, id nullius in bonis est _ is, rac RvTaebriv samarTals miekuTvneba,
ar SeiZleba vinmes qonebaSi imyofebodes Gai., 2,9: (Gai, 2,3; D.1,8.1.pr). romaelebi
ganasxvavebdnen wminda nivTebs (res sacrae) da saTayvanebel nivTebs (res religiosae).
sajaro gadawyvetilebis safuZvelze, nivTebis pirveli kategoria RvTaebis
kuTvnilad miiCneoda (D.1,8,6,3; 1,8,9,pr.1), xolo meore kategorias ganekuTvneboda iseTi
nivTebi, romlebic, adamianis saqmianobiT, saTayvanebel adgilebad (religiosus locus)
miiCneoda, anu es iyo winaparTa saflavebi. (Gai. 2,6; D.1,8,6,4). nivTis wminda (sacra)
nivTad aRiarebisaTvis mxolod kerZo iniciativa ar kmaroda, xolo nivTis
saTayvaneblad (religiosae) aRiareba ki mxolod kviritul mesakuTres (dominus) SeeZlo
(Gai., 2,7; D.1,8,6,4). RvTaebrivi samarTlis nivTebis (res divini iuris) mxolod sakraluri
samarTliT (ius sacrum) regulirebas eqvemdebareboda, samoqalaqo samarTlis normebi
masze ar vrceldeboda. amitom, provinciebSi, sadac miwa dominium ex iure Quiritium-is
obieqti ar iyo, sasaflaoebi saTayvanebel adgilebad (religiosus loco) ar miiCneoda,
Tumca, fiqtiurad, mainc aseTebad iTvleboda (Gai, 2,7).
Hae autem quae humani iuris sunt, aut publicae sunt aut privatae _ xolo is nivTebi, romlebic
adamianTa samarTals ganekuTvneba, sajaro an kerZo nivTebad iyofa Gai, 2,10.
Privatae sunt quae singulorum hominum sunt _ kerZoa is nivTebi, romlebic calkeul
adamianebs ekuTvnis. (Gai., 2,11.)
161
Quae publicae sunt, nullius videnturin bonis esse, ipsius enim universitatis esse creduntur _ is nivTebi,
romlebic sajaroa, ver iqneba vinmes brunvadi qoneba, maT rogorc TviT Temis
sakuTrebas ganixilaven Gai.,2,11. cnebas `nullius in bonis~ (Gai.,2,9; D.1,8,1,pr.) gaiusi iyenebs
ara mxolod saRvTo samarTlis nivTebisa (res divini iuris) da sajaro nivTebis (res
publicae), aramed im kerZo nivTebis (res privata) aRsaniSnavad, romelTac aqtualuri
mesakuTre ar hqyavdaT (res nullius _ aravis nivTebi), anu samkvidro mis miRebamde.
Gai.,2,1 werda: …modo videamus de rebus: quae vel in nostro patrimonio sunt vel extra nobstrum
patrimonium habentur _ ...axla ganvixiloT nivTebi: isini an Cveni mflobelobis sferoSi
arian, an Cveni mflobelobis sferos miRma.
Tumca, cneba Cvens qonebaSi (in nostro patrimonium) gulisxmobda, res humanis iuris
kategoriis im nivTebsac, romlebic gansakuTrebuli wesiT gankargvas
eqvemdebareboda, anu brunvidan amoRebuli qoneba (in bonis esse).
nivTTa gamijvna Cvens qonebaSi (in nostro patrimonium) da Cveni qonebis miRma (extra
nostrum patrimonium) mxolod gaiusTan gvxvdeba, sxva samarTalmcodneebi (prudentes)
ganasxvavebdnen brunvaSi arsebul (res in commercio) da brunvidan amoRebul (res extra
commercium) nivTebs. romaeli iuristi celsusi (yidva-gayidvis konteqstSi) brunvidan
amoRebul nivTebs (res extra commercium) saTayvanebeli nivTebis (res religiosae)
sapirispirod miiCnevda. (D.18,1,6 pr): …ut sacra et religiosae loca aut quorum commercium no sit, ut
publicae, quae non in pecunia populi, sed in publico usu habeantur, ut est campus Martius _ rogorc
wminda da saTavyvanebeli miwebi an iseTi, romlebic brunvidan arian amoRebuli;
rogorc sajaro nivTebi, romlebic xalxis qonebas ar ganekuTvneba, marsis moednis
msgavsad, sajaro sargeblobas eqvemdebarebian.
sajaro sargeblobis nivTebi (res in usu publico) brunvidan amoRebul nivTebad (res extra
commercium) iTvleboda (maT rigs ganekuTvneboda, saxelmwifosa da kerZo pirebs
Soris garigebebis dadebisas gamoyenebuli, brunvidan amoRebuli nivTebi _ res extra
commercium-s). Res publicae kategoriis nivTTa Soris arsebuli gansxvaveba, gaiusis
azris sapirispiroa, radgan yvela sajaro nivTs, RvTaebrivi samarTlis nivTebis
msgavsad (res divini iuris), aravis nivTebad (nullius in bonis) kategoriad miiCnevdnen.
sinamdvileSi, maT Soris sxvaoba ar arsebobda.
calkeuli samoqalaqo Temis nivTTa (res quae universitatis sunt) rigs ganekuTvneboda
Teatrebi da stadionebi _ samoqalaqo Temebis saerTo nivTebi (communia civitatum _
D.1,8,6,1), anu res in publico usu. nivTis individualur kuTvnilebas sazogadoebrivi
erTeulebis kuTvnilebisagan, gaiusis msgavsad, marcianec ganasxvavebda. gaiusis mier
SeTavazebuli nivTTa klasifikaciis kriteriumis universaluroba (in bonis esse),
Seesabameba imas, rom sistematizaciis safuZvelSi devs nivTis kuTvnilebis idea (am
ideis yvelaze adekvatur formaSi), anu individualuri sakuTreba.
Res mancipi (mancipirebadi nivTebi); res nec mancipi (aramancipirebadi nivTebi); mancipium
(mancipacia).
164
$4. Genus et species
romaeli iuristi iulianusis Tanaxmad: In stipulationibus alias species, alias genera debecuntur. um
species stipularum, necesse est inter dominos et inter heredes ita dividi stipulationem, ut partes corporum cuique
debentur. Quotienes autem genera stipularum, numero fit inter eos divisio… _ zogjer stipulaciis
sagani SeiZleba iyos individualurad gansazRvruli nivTi, zogjer ki _ gvarobiTi
nivTi. roca individualurad gansazRvrul nivTebs gvpirdebian, stipulaciis sagani
ramdenime pirsa da ramdenime memkvidres Soris ise unda gaiyos, rom TiToeuls
stipulaciis sagnis nawili Sexvdes, xolo roca gvarovnul nivTebs gvpirdebian,
maTi gayofa raodenobis mixedviT moxdeba. (D.45,1,54pr.)
(D.12,1,2,1,) romaeli iuristi pavlusi werda: Mutui datio consistit in his rebus, quae pondere
numero mensura consistent, quoniam eorum datione possumus in creditum ire, quia in genere suo functionem
recipient per solutionem quam specie: man in ceteris rebus ideo in creditum ire non possumus, quia aliud pro
alio invito creditori solvi non potest _ sesxad gaicema mxolod is nivTebi, romlebic woniT,
zomiT an ricxviT ganisazRvreba; am nivTebis sakuTrebaSi gadacemiT, SesaZlebelia
165
sakredito SeTanxmebis dadeba, vinaidan gadaxdis dros, am nivTebis sanacvlod imave
gvaris da ara saxeobis nivTebi gadaicema; sesxis garigebis amave wesiT dadeba sxva
nivTebis mimarT ar SeiZleba, radgan, am SemTxvevaSi, kreditorisaTvis, misi nebis
sawinaaRmdegod, erTi nivTis nacvlad sxva nivTis gadaxda, SeuZlebeli iqneboda.
moZravi nivTebi (res mobiles an per re moventis) aveji, sayofacxovrebo sagnebi, monebi,
cxovelebi iyo. principatis periodSi nivTebis aseTma dayofam ufro farTo, aSkara
167
saxe da mkveTri xasiaTi miiRo. am droisaTvis uZrav nivTebzec sabolood
Camoyalibda gansakuTrebuli uflebebi, kerZod: superficiumi, emfiTevzisi.
uflebebis SeZena mflobelobis xandazmulobis vadis gansazRvriT (2 weli uZrav
nivTebze, 1 weli moZrav nivTebze) xdeboda. Tanac yvela uZrav nivTze erTnairi
samarTlebrivi reglamentacia rodi iyo dadgenili. kerZod, miwis nakveTebi
adgilmdebareobisa da sameurneo daniSnulebis mixedviT, gansxvavebulad
regulirdeboda. erTmaneTisagan ganasxvavebdnen qalaqis ganaSenianobasa (praedia
urbana) da soflad mdebare sameurneo miwis nakveTebs (praedia rustica): mindori,
saZovari, tye, sasoflo qoxebi, aseve italiisa da provinciis miwis nakveTebi
martivi iyo iseTi nivTi, romelic materialurad erT mTlianobas qmnida. magaliTad,
mona, qva, mori. rTuli iyo iseTi nivTi, romelic Sedgeba erTmaneTTan materialurad
dakavSirebuli sxvadasxva elementisagan, romelTac erTi mTliani nivTis saxeli
hqondaT. magaliTad, nageboba, xomaldi, aveji. rTuli nivTebis nawilebi erT mTlian
nivTSi ar ikargeboda, radgan erT mTlianobad Seqmnamde, calkeuli nivTebis saxiT,
168
sxvadasxva piris kuTvnilebac ki SeiZleba yofiliyo.
damatebiT nivTad (res accessorium) iTvleboda iseTi nivTi, romelic ZiriTad nivTze
garkveuli wesiT damokidebuli da misgan iuridiulad damoukidebuli iyo.
damatebiTi nivTis yvelaze gavrcelebuli saxe iyo nayofi, nivTis nawili da
sakuTvnebeli. iuridiulad nivTis nawili damoukideblad ar miiCneoda. Tu
iuridiuli garigebis sagani mTliani nivTi iyo, maSin garigebis Sedegebi mis yvela
nawilze vrceldeboda. nivTis nawili damoukidebeli garigebis sagani mxolod im
SemTxvevaSi xdeboda, Tu misi mTliani nivTisagan gancalkeveba SeiZleboda.
$11. sakuTvnebeli
Accessio (sakuTvnebeli).
sakuTvnebeli iyo iseTi nivTi, romelic ZiriTad nivTs ara materialurad, aramed
ekonomikurad ukavSirdeboda; ZiriTadi nivTi srulad ar miiCneoda, Tu misgan
sakuTvnebeli gancalkevebuli iyo. sakuTvnebeli damoukidebladac arsebobda, oRond
sameurneo (ekonomikuri) Sedegi orives erTad gamoyenebiT miiReboda (klite da
gasaRebi); vinaidan sakuTvnebeli damoukidebladac arseboboda, damoukidebuli
uflebis saganic SeiZleba gamxdariyo. Tumca, Tu dainteresebul pirTa Soris ar
arsebobda specialuri daTqma, ZiriTad nivTze gavrcelebuli samarTlebrivi
urTierTobebi sakuTvnebelzec moqmedebda, rasac Semdegi aforizmis gavrceleba
mohyva _ sakuTvnebli ZiriTadi nivTis beds iziarebs.
III. sakuTreba
Uti _ iyo nivTidan raime sargeblis miRebis ufleba, misi gacvlis an nivTis moxebis
ganzraxvis gareSe, rac mxolod im qonebis mimarTaa SesaZlebeli, romelic mouxmar
qonebas warmoadgenda.
TanasakuTrebis uZvele saxe iyo e.w. consortium ercto non cito, romelic gardacvlili
paterfamilias ramdenime memkvidres (adgnatus et cognatus) rCeboda.
a) okupacia (occupatio)
b) ganZi
Paul., (D. 41.1.31.1) azriT, `ganZi _ dafluli nivTebis garkveuli raodenobaa, romelTa
mimarT SeuZlebelia mesakuTris dadgena; ganZi imis sakuTreba xdeba, vinc mas
aRmoaCens, vinaidan is sxvas aravis ekuTvnis; da piruku, Tu vinme angarebiT an SiSiT
Sepyrobili, an nivTis uke Senaxvis mizniT, daflavs nivTs miwaSi, aRniSnuli nivTi
ganZad ar SeiZleba CaiTvalos da, amrigad, SeiZleba qurdobis saganic ki gaxdes~.
173
Tavdapirvelad ganZi im miwis nakveTis namatad iTvleboda, romelSic is iqna
aRmoCenili da misi aRmomCeni ganZis mesakuTre xdeboda; Tumca, imperator adrianes
reskriptiT (iustinianemac daadastura) dadginda ganZe arsebuli sakuTrebis
uflebis Tanabar wilad gayofa mis aRmomCen pirsa da im miwis nakveTis mesakuTres
Soris, sadac ganZi iqna aRmoCenili. Tu ganZi dafluli iyo wminda an religiur
adgilze, is mis aRmomCen pirs ekuTvnoda mTlianad. ganZis aRmoCena SemTxveviTi,
winaswar daugegmavi movlena iyo (data opera).
g) gadamuSaveba (specificatio)
Tu romelime piri qmnis axal formas an axal (adre ararsebul) nivTs (specium
aliquam), sxva pirisaTvis mikuTvnebuli masalisagan, glosatorTa azriT, adgili
hqonda nivTis gadamuSavebas (specificatio). Specificatio-s Taobaze azrTa sxvadasxvaoba
jer kidev sabinianelTa da prokurianelTa skolebis warmomadgenlebis mier
gamoiTqva. kerZod, sabinianelebs miaCndaT, rom axali nivTi im masalis mersakuTres
ekuTvnis, romlisganac es nivTi iyo damzadeb uli, xolo prokurianelebs miaCndaT,
rom nivTis mesakuTre misi Semqmneli iyo da swored mas aniWebdnen sarCelis
wardgenis uflebas, nivTis qurdobis SemTxvevaSi. `oqros Sualedad~ miCneuli iqna
is mosazreba, rom Tu SesaZlebeli iyo nivTisaTvis sawyisi mdgomareobis micema (mag.
larnaki), is im masalis mesakuTres ekuTvnoda, romlisganac nivTi iyo damzadebuli
da, piruku, nivTi mis damamxzadebel xelosans ekuTvnis, Tu SesaZlebelia
nivTisaTvis sawyisi mdgomareobis dabruneba (Gai, Inst. 2.79.).
174
namatis (nazrdis) yvela SemTxvevaSi, sakuTrebis uflebis dakargvis gamo, romaeli
iuristebi iTxovdnen dazaralebuli mesakuTrisaTvis kompensaciis gadaxdas, kerZod:
a) mancipacia (mancipatio)
b) in iure cessio
g) gadacema (tradicio)
d) specifikacia (specificatio)
176
$6. sakuTrebis uflebis saxeebi
a) kvirituli sakuTreba
b) peregrinebis sakuTreba
g) provinciuli sakuTreba
177
d) bonitaruli anu pretonuli sakuTreba (res sua in bonis)
1. interdiqtebi
rogorc wesi, amis damtkiceba Zalze rTulia, xSirad – Seulebelic iyo. amitom,
mtkicebis proceduris gamartivebis mizniT, sargeblobdnen usucapio-Ti (SeZeniTi xan
dazmulobiT). Tu mopasuxe moigebda process da mis mimarT mosamarTles
gamamarTlebeli ganaCeni gamohqonda, nivTi mis mflobelobaSi rCeboda, radgan
sasamrTlos gadawyvetileba mxolod uaryofda mosarCelis sakuTrebis uflebas
180
nivTis mimarT.
d) actio Publiciana. sarCelis aRniSnuli nairsaxeoba rei vindicato-s msgavsi iyo da mis
paralelurad waredgineboda, radgan mas pretori bonotiJarul mesakuTres aniWebda,
dakarguli mflobelobis ukan dabrunebis Sesaxeb. pretori formulaSi
mosamarTlisgan moiTxovda fiqtiuri viTarebis Seqmnas, SeZeniTi xandazmulobis
vadis amowurvis Sesaxeb. Actio Publiciana icavda im pirs, vinc nivTi traditio-s meSveobiT
SeiZina da Semdeg jer kidev SesaZeni xandazmulobis vadis mflobelobis ufleba.
IV. mflobeloba
182
mflobelobis, rogorc gansakuTrebuli sanivTo uflebis sagnisa da nivTis
faqtobriv materialur kuTvnilebaze dafuZnebul nivTisa da urTierTobis uSualo
kavSir-mflobeloba, rogorc iuridiuli viTarebis faqtobriv xasiaTs, romis
iuridiuli mecniereba gansazRvravda samarTlebrivi urTierTobis nebelobiTi
aspeqtis ganmartebiT anu corpus-iT. nivTTan piris materialuri, sxeulebrivi
kavSiris garda ganasxvavebdnen nivTis flobis gadawyvetilebas, survils (animus
possidendi). Animus – mflobelobis, rogorc faqtobrivi urTierTobis subieqturi
mxaris konceptualuri gancalkeveba ar uaryofda mflobelobis, rogorc
institutis samarTlebriv xasiaTs. Animus-ze gadatanili aqcenti am institutis
nebelobiT da samarTlebriv bunebas asaxavda.
romaelebi ganasxvaveben possessio civitae, satitulo (romelsac win uZRoda iusta causa)
da utitulo mflobeloba, romelsac ewodeboda bunebrivi mflobeloba (possessio
naturalis), an pyroba (detentio). nivTis faqtobriv flobad mflobeloba (pyroba)
mxolod maSin miiCneoda, Tu warmoiSoboda im iuridiuli faqtis safuZvelze,
romelic sakmarisad miiCneoda mflobelobis SesaZenad. es faqti, rogorc wina
mflobelTan dadebuli garigeba, SeiZleba ecnoT marTlzomierad, an upatronod, an
mtris nivTis xelSi Cagdebad an nivTis aramarTlzomierad misakuTrebad, Tu mas,
uwindeli mflobelis nebis sapirispirod, igdebdnen xelSi. es iyo aramarTlzomieri
mflobelobis dasabami.
`In possessione (nomine alieno) esse~ formula Tan axlavs daqvemdebarebuli pirebis
183
pyrobas, ijarasa da uzufruqts (anu im urTierTobebs, romleTa sagani ar aris TviT
nivTi, sakuTari funqcionaluri datvirTviT). sxvis xelifulaSi myofebis meSveobiT
ganxorcielebuli mflobeloba potestas-s efuZneba, ris gamoc, persona alieni iuris-is mier
dawyebuli mflobelobas, maT paterfamilias-is mier SeZenilad iTvleboda, miuxedavad
imisa, konkretul viTarebaSi, Tu vin flobda paterfamilias persona alieni iuris-s.
V. servituti (servitute)
186
rusticorum ewodeboda. maT ricxvs ganekuTvneboda sagzao da wylis servitutebic, im
SemTxvevaSic ki, roca TiToeuli maTgani saqalaqo miwis nakveTebisaTvis iyo
gankuTvnili. sasoflo servitutis oTxi uZvelesi saxe arsebobda: 1. iter - qveiTad,
cxeniT gavlis ufleba; 2. actus – saqonlis gadarekis ufleba; 3. via – datvirTuli
urmiT an oTxTvalaTi gavlis ufleba;
1. uzufruqti (usufructus)
188
raime arsebiTi cvlilebebis Setanis SemTxvevaSi, rac piradi gamoyenebis arsebiT
Secvlas iwvevda, servituti wydeboda (magaliTad, Senobis dawva); 5. uflebamosili
piris gardacvaleba an misi uflebaunarianobis damcroba (capitis deminutio) pirad
servitutze igive gavlenas axdenda;
$1. superficiumi
$2. emfiTevzisi
192
$4. emfiTevzisis warmoSoba
193
Tavi IX. Zveli romis valdebulebiTi samarTali
196
es cneba istoriografiaSi gaxda arsebiTi diskusiis sagani, radgan masSi mkveTrad
aris gamoxatuli “samarTlebrivi borkilebis” mniSvneloba, romelic obligatio
uZveles xasiaTTan mWidrod iyo dakavSirebuli. erTi piri nexum iuridiuli aqtis
safuZvelze moeqceoda xolme meore piris samarTlebriv borkilebSi an Sedioda am
piris xelisuflebaSi. es uZvelesi da naklebad cnobili aqti dakavSirebuli iyo
mancipatio, da warmoadgenda TviTmancipaciis proceduras anu erTi piris
xelisuflebaSi meoris Sesvlas im mizniT, rom moxdes sakuTari an sxvisi valis
gadaxdis garantireba. pasuxismgeblobis TiTqmis aseTive zoma, anu sakuTari sxeulis
sxva piris xelisuflebaSi gadacema “xelis dadebis” procedurisaTvis (manus iniectio)
iyo damaxasiaTebeli. qr. S-mde 326 w. lex Poetelia Papiria (peteliusis kanoni) auqmebs
nexum da movalis pirad morCilebas qonebrivi pasuxismgeblobiT cvlida, maSasadame,
piradi borkilebi icvleba qonebrivi pasuxismgeblobiT.
199
valdebulebis Sedegad warmoSobili vali civiluri valdebulebis mimarT
SeiZleboda CaTvliliyo; 2) es vali SeiZleboda novaciis obieqti gamxdariyo, da
maSin maTi civilur valdebulebaSi konvertireba moxdeboda; 3) es vali delegatio et
constitunem obieqti SeiZleba yofiliyo; 4) am valis garantireba SeiZleba momxdariyo
marwmuneblis mier, an giraosa da ipotekis meSveobiT; 5) naturaluri valdebulebis
gaTvaliswineba savaldebulo iyo pekuliumis moculobis gazrdis an Semcirebis
dros; 6) monis an xelisuflebaSi myofi piris mier Sesrulebuli SenaZeni kanonier
safuZvlad CaiTvleba sakuTrebis uflebis xandazmulobis vadiT (usucapio) SeZenis
dros. iustinianes dros, naTesaur kavSirebsa da moralur principebze damtarebuli
valdebulebebi, romlebsac sasarCelo dacva gaaCndaT, araCveulebriv naturalur
valdebulebad iTvleboda. mas is efeqtic gaaCndaT, rom gadaxdilis ukan dabrunebis
moTxovna dauSvebeli iyo. maT ricxvSi Sedioda iseTi Sesasruleblad
arasavaldebulo moTxovnebi, rogoric iyo: zogierTi naTesavisaTvis saarsebo
sarCos micema; partniorisaTvis momsaxurebis gaweva, Tu gaazatebulma amis Sesaxeb
specialuri fici ar dado; colisaTvis mziTvis dadgena, agreTve kanonieri
memkvidrisaTvis samkvidrodan kanonieri wilis (legitima) gamoyofis valdebuleba,
naTesavTa dakrZalvis xarjebis gaweva.
1) gadacema (dare) niSnavs: raime nivTis mesakuTred qceva an sanivTo uflebis dadgena,
agreTve raime momsaxurebis gaweva; 2) Sesruleba (facere) niSnavs: yvela moqmedebas,
romelic garkveuli moqmedebis Sesrulebas gamoxatavs an moqmedebaze uaris Tqmas
(facere an non facere), an nivTis misi mesakuTrisaTvis gadacemas (reddare); 3) miniWeba
(praestare) niSnavs: raimes garantirebas an uzrunvelyofas da amisaTvis sakuTar
Tavze pasuxismgeblobis aRebas (marwmunebels (praedes) Seexeba). roca saubaria
valdebulebis saganze, iminiWeba, romelic xasiaTdeba Semdegi rekvizitebiT: miniWeba
unda iyos Sesrulebadi, kanonieri, zustad gansazRvruli da qonebrivi xasiaTis
matarebeli.
201
I. verbaluri kontraqti ideboda im pirobiT, rom kontrahentebs SeeZloT saubari da
mosmena anu ar iqnebodnen yru-munjebi da isini erT adgilas – xelSekrulebis
dadebis dros – iqnebodnen. klasikur samarTalSi cnobilia verbaluri kontraqtis
sami nairsaxeoba: a) stipulatio, b) dotis dictio da g) operarum iurata promissio.
b) Dotis dictio iyo dos zepiri dadgena sityvebiT dot nurami tibi doti sunt;
g) Sponsio, stipulatio;
Sponsio – Tavisi arsiT aris sazeimo viTarebaSi dadebuli garideba, romelic Seicavs
dapirebasa da gulisxmobs formalur SekiTxvas (erTi mxriv) da pasuxs (meore mxriv).
mecnierebaSi kvlav mimdinareobs dava sponsio-s warmoSobisa da misi stipulatio – sTan
kavSiris Sesaxeb.
iuristebi mowmoben, rom uZvelesi sponsio gamoiyeneboda yvela saxis aRTqmisaTvis anu
RvTaebisaTvis msxverplSewirvis dapirebisas, sponsalia – anu qorwinebis dadebis
sazeimo dapirebisas, agreTve saerTaSoriso SeTanxmebis dadebisas. Sponsio aris
votum umniSvnelovanesi nawili, anu is formula, romlis meSveobiT
pirveli, sponsio – iuris civilis aqtia, romelic mxolod romis moqalaqeTa (cives) wreSi
gamoiyeneboda, maSin roca stipulatio – ius gentium institutia da misi gamoyeneba
xdeboda romis moqalaqeTa da ucxoelebs Soris garigebis dadebis dros, ris gamoc
man garigebis struqturasa da mniSvnelobaze didi gavlena iqonia.
1. stipulaciis mTavari niSania misi zepiri xasiaTi. ori mxares erTmaneTis gageba
unda SeeZlos anu mxareebi yru-munjebi ar unda iyvnen. Jestebi da werilobiTi
dokumentebi mxareTa zepir gancxadebebs ver Secvlian, amitom yru da munjebi
erTmaneTTan valdebulebas stipulaciis meSveobiT ver dadeben. amave dros,
Tavisufalia stipulaciis dadebis ena: verba SeiZleba warmoiTqvas laTinur an
berZnul enebze. romaeli iuristi sabinusi Tarjimnis monawileobasac dasaSvebad
miiCnevda (D.45,1,1,6).
203
dadeba dauSvebelia Tundac erTi mxaris ar arsebobis SemTxvevaSi; igives moiTxovda
pavlusic (D.45,1,134,2). amis garda, aucilebel moTxovnas uwyvet reJimSi moqmedeba
(unitas actus) warmoadgenda, im aspeqtSi, rom interrogatio et responcio erTmaneTis
miyolebiT unda ganxorcieldes, droSi wyvetis gareSe.
205
miuxedavad, Sesruldeboda Tu ara savalo valdebuleba.
v) stipulaciis dasasruli
206
vadaSi ar iqna gaprotestebuli. I. Inst.3.21 SemuSavebul iqna obligatio litteris
Sesaxeb axali warmodgena: “dResac ase xdeba: roca me saCivari ar SemiZlia sxva
xerxiT Sevitano, me valdebulebas werilobiTi formiT viyeneb da misgan is
kondicia warmoiSveba, romelic zepir valdebulebas Sewyvets”. iTvleboda, rom
valdebuleba da condictio rogorc sarCeli, romelic valdebulebas icavs,
warmoiSveba ara sityvebidan, aramed werilobiTi dokumentis safuZvelze. Conceptio
verborum (sityvieri gadawyvetileba) iustinianes mier aRiqmeboda rogorc mera
subtilitas (udidesi iuridiuli simaxvile) da man gadawyvita, rom iuridiuli Sedegebi
dokumentis safuZvelze unda warmoiqmnas. amrigad, stipulatio rogorc abstraqtuli
iuridiuli aqti kvdeba da mis adgils abstraqtuli dokumenti ikavebs.
Transcriptio, iseve, rogorc stipulatio abstraqtuli iuridiuli aqti iyo, ius civile
CarCoebSi moqceuli, Tumca, stipulaciisagan gansxvavebiT, is ver daideboda
ganusazRvreli nivTis miniWebiT da, agreTve, vadisa da pirobis dadgenas ar
gulisxmobda. sabuRaltro Canawerebis Semcveli wignebi valdebulebis warmomSob
iuridiul dokumentebad iTvleboda, ris gamoc maT mimarT cenzoruli inspeqtireba
xorcieldeboda. verbalur kontraqtTan SedarebiT literaluri kontraqtis
Ziritadi upiratesoba swored imaSi mdgomareobda, rom xelSekrulebis dadebisas
orive mxaris adgilze yofna saWiro ar iyo, rac kidev ufro amartivebda savaWro
brunvis ganxorcielebas. literaluri kontraqtis Seusrulebloba iTvaliswinebda
actio certi waedgenas. literaluri kontraqtebi farTod gamoiyeneboda qr. S-mde I
207
– qr. S-is I saukuneebSi da gaiusis epoqaSi TiTqmis gamovidnen xmarebidan. Inst.Iust.
(3.21) maT Sesaxeb saubroben mxolod warsul droSi, radgan istoriul warsulad
miiCnevian. sabuRaltro Canaweris gansakuTrebul tipad sakaso wignidan
warmoSobili kreditebi (nomina arcaria) iTvleboda. maTzec gaiusi saubrobs (Inst.Iust. 3,
131-132): `sxva mniSvneloba sesxis samaxsovro Canawerebs (nomina arcaria) hqondaT. es
Canawerebi warmoSoben ara werilobiT, aramed sanivTo valdebulebas, vinaidan
araviTari mniSvneloba gaaCniaT manam, sanam vinmes garkveuli fuladi Tanxa ar
gadaecema, xolo fulis gadacema swored sanivTo valdebulebas waemoSobs.
imisaTvis, rom stipulacia aRiarebul iqnas romis ius civile mier, savaldebuloa
iseTi rekvizitebis arseboba, romlebsac qmedunarianobasTan, formasa da SinaarsTan
hqondaT urTierToba. baTili stipulaciebs Soris SeiZleba gamovyoT ori ZiriTadi
klasi: 1) arara stipulaciebi (nullius momenti est), Tu amgvari garigebisaTvis
damaxasiaTebeli savaldebulo rekvizitebi ar arseboben; 2) baTili stipulaciebi
(inutilis), romlebic formaluri TvalsazrisiT namdvil stipulaciad iTvleba, Tumca
ar warmoqmnian valdebulebas raime mniSv nelovani xarvezis gamo. arara
stipulaciasTan dakavSirebuli viTareba gansxvavdeba baTili stipulaciisagan:
radgan baTrili stipulaciis dros Tumca ki stipulacias adgili hqonda. is
braldebulebas ar warmoSobda.
208
ararad iTvleba stipulacia, Tu misi obieqti SeuZlebelia, an stipulatio
xorcieldeba Seusrulebeli pirobiT”; b) mesame piris sasargeblod dadebuli
stipulacia. Gai., 3.103 „ stipulacia ararad iTvleba, Tu Cven vastipulirebT, raTa
raime gadaeces mesame pirs, romlis xelisuflebis qveS Cven ar vimyofebiT. aqedan
ismis SekiTxva, namdvilia Tu ara is stipulacia, romelic daideba sakuTari Tavisa
da im mesame piris mimarT, romlis xelisuflebaSi Cven ar vimyofebiT”.
209
dapirdeba erTi da igives, ar aris valdebuli Seasrulos dapireba erT jerze
metad”. (D. 45. 1.18).
2. novacia
axali stipulaciis forma namdvilad unda mowmobdes imis Sesaxeb, rom adgili
hqonda uwindeli valdebulebis ganaxlebas. mas Semdeg, rac zepiri stipulaciebi
werilobiTi dokumentebiT Seicvala, novacia valdebulebis Secvlis ganzraxvaze
210
(animus novandi) damokidebuli gaxda. iustiniane (I. Ins.3.29.3), am ganzraxvis (animus),
werilobiTi formiT gamoxatvas moiTxovda da miuTiTebda, rom, valdebulebiTi
efeqtis mqone, nebismieri garigeba SeiZleba novinirebul iqnas, Tu uwindeli
valdebulebis, Sesabamis, Sewyvetas eqneba adgili. novaciur efeqtTa Soris
igulisxmeboda valdebulebis sagnis Secvlac.
211
3. rwmunebuleba anu piradi uzrunvelyofa.
212
xalxis samarTlis (ius gentium) sferos miekuTvneba da misi dadeba ucxoelebsac
SeuZliaT. fideiusori – rwmunebuli pasuxs agebda ZiriTadi movalis yvela
valdebulebis mimarT. fideiusorisa an ZiriTadi movalis mimarT ganxorcielebuli
litis contestatio procedura valdebulebis Sewyvetas iwvevda. msgavsi uxerxulobis
Tavidan acilebis mizniT, fideiussio rwmunebuleba vrceldeba mxolod im Tanxaze,
romelic kreditors ar SeuZlia gamoiTxovos ZiriTadi movalisagan misi
gadaxdauunarobis (valaulobis) gamo. (fideiussio indemnitatin).
5. Intercessio (intercesia)
4. sakuTar Tavze raime valdebulebis aReba, im mizniT, rom is sakuTar Tavze mesame
pirs ar aeRo (intercesia gaCumebis Sesaxeb).
2. Dotis dictio (iustinianes xanaSi ukve gamosuli iyo gamoyenebidan) iyo dos (mziTvis)
zepiri dadgena, romelic, Cveulebriv, Semdegi frazis gamoyenebiT xorcieldeboda:
tot nurami tibi doti sunt _ ramdeni patarZali, imdeni mziTvi Sen.
esec ar kmaroda, da misi arCevanis ufleba imdenad SeuzRudavi iyo, rom mas
miRebulis ukan dabrunebis moTxovna SeeZlo ara marto mimRebis gaumarTavobis gamo,
aramed, zogjer zemoqmedebis SeuZleblobis SemTxvevaSi (ob causam non secatum) da
marTebuli, Tumca, mravali iuristis mier sadaod miCneuli, TviTnebobis gamo (e. w.
ius poenitedi), umal, nebayoflobiTi zemoqmedeba Sewyvetda, Tu ara ius poenitendi. am
kategorias mikuTvnebulma xelSekrulebebma, umeteswilad, yoveldRiur cxovrebaSi
ver moipoves gansakuTrebuli saxelwodeba (maT usaxelo kontraqtebi ewodaT) da
amitom isini oTx did kategoriad daiyo:
215
I. Re (realuri kontraqtebi)
Mutuum, mutui datio, pecunia credita (sesxis xelSekruleba); foenus nauticuni, pecunia traiecticia
(sazRvao sesxi); commodatum (sesxi); depositum (Senaxvis xelSekruleba); sequestratio
(sekvestracia); fiducia (fiducialuri xelSekruleba); pignus datum (giravnobis
xelSekruleba); iudicia bonae fidei (keTilsindisieri marTlmsajulebis aRsruleba); actio
bonae fidei (keTilsindisieri sarCelebi).
$1. Mutuum mutui datio – (sesxi) – ius civile-s instituti iyo. sesxis xelSekrulebiT
warmoiSveboda calmxrivi valdebuleba: movale (sesxis mimRebi, msesxebeli)
sakuTrebaSi iZenda, kreditoris (gamsesxeblis) kuTvnil, gvarobiT nivTs (genus) da
valdebuli iyo daebrunebina (dare oportere), Sesabamisi nivTebis, aseTive odenoba.
kreditorisagan miRebuli nivTis mesakuTre movaled xdeba da sakuTari
Sexedulebisamebr, SeuZlia misi gankargva. sesxis xelSekrulebis obieqti iyo ara
konkretuli nivTi, aramed misi msgavsi gvarobiTi (genus) nivTebi, amitom nasesxebi
nivTis SemTxveviTi daRupva warmoSobili valdebulebis Sewyvetas ar gamoiwvevda.
kreditoris mxareze maSinve warmoiSveba actio certi (Zvelad – legis actio per condictionem)-
iT daculi moTxovnis ufleba: actio certae creditae pecuniae (gansazRvruli fuladi
Tanxis Sesaxeb sarCeli, romelic, sxvadasxva qmediTi RonisZiebebis meSveobiT,
uzrunvelyofda sasarCelo warmoebis daCqarebasa da am gziT fuladi meurneobis,
kerZod sesxis, ganviTarebas uwyobda xels. es sarCeli mxolod sesxis
xelSekrulebidan warmoiSveboda) an condictio certae rei (garkveuli nivTis an sxva
cvladi nivTebis (da ara fulis) garkveuli simravlis ukan dabrunebis Sesaxeb).
Ulp., D.12,1,9,9: “Deposvi apud te decem <milia> postea permisi tibi ut: Nerva Proculus efiam antequam
moveantur, condicere quasi mutua tibi hace posse aiunt, et ese verum, ut et Marcello videtur:animo enim coepit
possidere. Ergo transit periculum ad eum, qui pecuniam mutuam rogavit et poterit ei condici – me mogeci
Sen Sesanaxad 10 000 da Semdeg neba dagrTe gamogeyenebina es Tanxa: nerva da
prokulusi ambobdnen, rom manamdec ki, vidre es Tanxa daxarjuli iqneboda, me
216
SemiZlia misi ukan gamoTxova kondqciuri sarCelis meSveobiT, rogorc sesxad
mocemuli da aRniSnuli debuleba swori iyo, rogorc amas marcelusic miiCnevda:
vinaidan man, ganzraxvis meSveobiT, fulis msesxeblis winaaRmdeg SesaZlebeli xdeba
kondiqciuri sarCelis wardgena.
217
warmoadgenda. am TvalsazrisiT, sakontraqo riskis gadanawileba kreditorisaTvis
wamgebiani iqneboda: movale (vaWari) riskavda sakuTari xomaldiT, Sromas gaswevda
da wageba-mogebis ganawilebaSi monawileobda.
$ 3. Commodatum (sesxi)
218
commodatum-dan warmoSobili valdebuleba Sewyvetilad iTvleboda. msesxeblis
uflebamosilebaTa farglebi mkacrad izRudeboda nivTiT sargeblobis miznebiT: Tu
is nivTiT arajerovnad, an sxvagvarad sargeblobda, vidre es xelSekrulebaSi iyo
miTiTebuli, is furtum usus (sargeblobis uflebis marTlsawinaaRmdego xelyofas –
qurdobas) sCadioda. vinaidan commodatum gamsesxeblis interesebsac Seesabameboda,
is pasuxs agebda ara marto dolus, aramed culpa-s gamoc.
giraos mimRebi actio pigneraticia contraria sarCelis wardgenis uflebas flobda, raTa
aenazRaurebina nivTis Senaxvis xarjebi.
Actio bonae fidei et iudicia bonae fidei (keTilsindisieri sarCelebis wardgenis dros
keTilsindisier sasamarTloSi) mosamarTles, farTo uflebamosilebis farglebSi,
SeeZlo mosarCeles moTxovnis Sedareba keTilsindisierebis kriteriumis Sesabamisad
(oportere ex fide bona). meurveobisa da mziTvis sakiTxebis gamo wardgenili,
keTilsindisieri sarCelebs garda, yvela sarCeli, romelic ex fide bona formulas
Seicavda, xelSekrulebidan gamomdinare sarCelad iTvleboda. amis Sesaxeb gaiusi
werda (Gai.,4,62): keTili sindisis sasamarTloebis gansjadobas miekuTvneboda is
sarCelebi, romlebic nasyidobis, qiravnobis, sxvisi saqmeebis warmoebis, davalebis,
Senaxvis, fiducialur xelSekrulebebs exeboda. aseTi sarCelebis wardgena
saerTaSoriso vaWrobis sferoSi xdeboda xelSekrulebebis mimarT, romlebic, ius
221
gentium farglebSi, peregrinebis pretoris mfarvelobis qveS ideboda. formulis
mniSvnelovani moqniloba, romelic mosamarTles, sakmaod vrcel, uflebamosilebas
aniWebda imis dasadgenad, Tu “risi micema, gakeTeba an miniWeba iyo saWiro
keTilsindisierebis Sesabamisad” (qeudquid dare facere oportet ex fide bona) Semdegi
Sedegebis dadgomas gulisxmobda: 1. mopasuxe ar iyo valdebuli exceptio doli
(formalurad, eqstraordinaluri da, SedarebiT damoukidebeli daTqma, uaryofiTi
pirobis saxiT, romelic procesualur formulaSi condemnatio _ miniWebis, win iyo
ganlagebuli da, romlis mixedviT, mopasuxesaTvis gaTvaliwinebuli miniWeba mis
mier marTebul gancxadebis gakeTebaze, iyo damokudebuli). arsebiTad, exceptio
procesualuri daTqmis gansakuTrebuli saSualeba iyo, romlis meSveobiT mopasuxe
uaryofda mosarCeles uflebas (zogadad) an, ukidures SemTxvevaSi, sakuTar
movaleobas (awmyo droSi raime moqmedebis Sesrulebis Sesaxeb), an sxva raime
eqscepcia, romelic samarTlianobas efuZneboda, vinaidan mosamarTle, yvela im
garemoebas, iRebda mxedvelobaSi, romelsac aRniSnuli eqscepciis gamoyeneba SeeZlo.
amis garda, mosamarTles unda gaeTvaliswinebina is SeTanxmeba, romelic, ZiriTad
xelSekrulebas, misi dadebis momentSi daemateboda; 2. mosamarTle, mxareTa
urTierTsanacvlo valdebulebebs, mxedvelobaSi miiRebda da anazRaurebis
moculobas mas Semdeg gansazRvravda, rac CaTvlida imas, risi gadaxdac mosarCeles
mopasuxisaTvis sasargeblod evaleboda, davis warmomqmneli xelSekrulebis ZaliT.
iustinianes kanonmdeblobiT, CaTvlisDSesaxeb wesi, gavrcelda msgavsi saxeebis yvela
valebze, maT Soris iseTebze, romlebic sxva kontraqtidan gamomdinareobda; 3.
mopasuxes SeeZlo sakuTari movaleobis Sesruleba, daTqmuli miniWebis gamo, im
momentamde, vidre mosamarTle gadawyvetilebas gamoitanda, rac mas valdebulebis
Sesrulebisagan aTavisuflebda. mosamarTles SeeZlo mopasuxis gaTavisufleba, Tu
aRsrulebis SeuZleblobas eqneboda adgili da, rac movalis braliT, ar iqneboda
gamowveuli. nivTis daRupvas, romelic dauZleveli ZaliT, an iseTi garemoebebiT
iqneboda gamowveuli, romlebic mxareTa kontrols ar eqvemdebareboda riski anu
periculum ewodeboda; 4. mosarCele mosamarTles ara marto im realuri
danakargis anazRaurebas Txovda, rac man ganicada, mopasuxes mxridan,
xelSekrulebis pirobebis Seusruleblobis gamo, aramed xelidan gaSvebuli im
sargeblis anazRaurebasac, romelsac is miiRebda, Tu mopasuxe, sakuTar movaleobas,
jerovnad Seasrulebda. mosamarTle mopasuxes dakarguli nayofis Rirebulebis
anazRaurebas daavaldebulebda, an, vadis gadacilebis gamo, procents daaricxebda;
5. kontraqtidan warmoSobili sarCeli kontrhagentis memkvidreobaze gadadioda.
$ 8. brali xelSekrulebaSi
223
mesakuTres awva. Tumca, garkveul SemTxvevebSi, riski im pirsac awva, vinc movale
iyo daebrunebina nivTi, an im pirs, vinc nivTis beds mesame piris moqmedebaze
damokidebulad xdida.
1. Ideo autem istis madis consensu dicitur obligatio contrahi, guia neque scriptura neque praesentia omnimodo
opus est, ac ne dari quicquam necesse est, ut substantiam capiat obligatio, sed sufficit eos qui negotium gerunt
consentire.
2. Unde inter absentes quoque talia negotia contrahuntur ueluti per epistulam aut per nuntium.
3. Item in his contractibus alter alteri obligatur in id, quod alterum alteri ex bono et aequo praestare oportet, cum
alioquin in verborum obligationibus alius stipuletur, alius promittat.Kkonsesualur valdebulebebs
adgili aqvT yidva-gayidvis, amxanagobis, qiravnobis dadebis dros.
Emptio - venditio (yidva-gayidva); merx (saqoneli); pretium (gasayidi fasi); vacua possessio
(wynari mflobeloba); arra (be); emptio rei speratae (momavali nivTis yidva); emptor
(myidveli); venditor (gamyidveli).
225
miRebuli nayofi, pirutyvis namati da sxva. interpretatorebma aseT garigebas emptio
rei speratae uwodes.
Mod., D. 17, 2, 4: Societatem coire et re et verbis et per nuntium posse non dubium non est. (ueWvelia, rom
amxanagobis xelSekrulebis dadeba Cven SegviZlia nivTis gadacemiT, sityvebiT da
macnes meSveobiTac ki).
TiToeul mxares sakuTari valdebuleba (Tu mis Sesaxeb moTxovna ukve Sevida
ZalaSi) keTilsindisierad unda Seesrulebina, raTa meore mxaris winaaRmdeg
sasarCelo moTxovnis wardgenis SesaZlebloba hqonoda. am moTxovnas amyarebda is
principi, rom konsensualuri xelSekrulebebi valdebulebaTa, funqcionaluri
ormxrivobiT, gamoirCeoda (sinalagmaturoba). gamonakliss mxolod davalebis
xelSekruleba warmoadgenda, romelic potenciurad ormxrivi iyo. yvela
konsensualuri kontraqti negotia bonae fidei (keTilsindisieri garigebebi)-s kategorias
warmoadgenda.
226
SesaZloa, urTierTobis aRniSnuli xasiaTi iqidan gamomdinareobda, rom
istoriulad, yidva-gayidva warmoiSva ori damoukidebeli stipulatio dakavSirebis
Sedegad.
1) mxareTa urTierTSeTanxmeba
Paul., (D. 18. 1, 1, 2): “Est autem emptio iuris gentiam et ideo consensu peragitur et inter absentes contrari
potest et per nuntium et per litteras” (yidva miekuTvneba xalxis samarTals da amitom
SeTanxmebis meSveobiT xorcieldeba, da yidvis xelSekruleba SesaZlebelia
ganxorcieldes armyof pirTa Soris, an macnes an werilis meSveobiT).
1.nivTi (res)
2. fasi
228
b) myidvelisa da gamyidvelis movaleobani
yidva-gayidvis xelSekrulebaSi, mxareTa movaleobebis gansazRvra,
keTilsindisierebis principis safuZvelze xdeboda. imis miuxedavad, rom TiToeul
mxares erTmaneTisagan damoukidebeli movaleobebi gaaCndaT, am movaleobebs mainc
urTierTdakavSirebulad miiCnevdnen, radgan TviTon xelSekruleba ormxrivi iyo.
praqtikis mdidar monacemebze dayrdnobiT, romaelma iuristebma daamkvidres is
principi, romelic orive mxares unda mkacrad daecva, yidva-gayidvis xelSekrulebis
dadebisas: bona fides et aequitas. swored amitom, mosamarTle, mxareTa qmedebis Sefasebis
Sesaxeb gamotanil gadawyvetilebaSi, farTo uflebamosilebiT iyo aRWurvili.
myidvelis movaleobaSi Sedioda nivTis SesaZeni fasis gadaxda, anu gamyidvelisaTvis
sakuTrebaSi im monetebis gadacema evaleboda, romlebSic nivTis Rirebuleba iyo
gamoxatuli. garda amisa, gamyidvelis movaleobaSi Sedioda: 1. myidvelisaTvis
gayiduli nivTis gadacema (tradere). aseTi gadacema nivTis upirobo gankargvis (habere
licere) da ara maszed mxolod sakuTrebis gadatanis (dare) uzrunvelyofas
gulisxmobda. ueWvelia, rom bona fides-Si gaTvaliswinebuli iyo, rom gamyidveli
yvela Rones ixmarda, raTa myidveli SeZenili nivTis mesakuTre gamxdariyo.
iustinianes samarTalSi ganmtkicda norma, romlis ZaliT, nivTze sakuTrebis
ufleba ar gadaicemoda manam, vidre myidveli nivTis safasurs ar dafaravda, an
gamyidvels sakmaris garantias ar miscemda safasuris gadaxdis Taobaze, an Tu
gamyidveli myidvelis keTilsindisierebas ar miendoboda. 2. gamyidveli pasuxs
agebda dolus (boroti ganzraxvis), xolo, klasikur periodSi, _ culpa (bralis gamo),
sakuTari movaleobebis arajerovnad Sesrulebis SemTxvevaSi. Tu gayidul moZrav
nivTs vinme moiparavda, gamyidveli custodia gamo isjeboda. Custodia gamo
pasuxismgebloba gamyidvels maSin exsneboda, Tu myidveli, gamyidvelis mier
SemoTavazebul nivTze, uars ityoda.
3. pasuxismgebloba eviqciis gamo maSin dgeboda, roca myidveli sasamarTlo process
nivTis namdvil mesakuTresTan waagebda. 4. gamyidveli pasuxismgebeli iyo nivTis
faruli naklis gamo.
g) Periculum (nivTis daRupvis (ganadgureba-dazianeba) riski)
roca gayiduli nivTi dauZleveli Zalis zemoqmedebiT nadgurdeboda, misi Sedegebi
mydvels awva (periculum est emptoris). aRniSnuli debuleba Semdegnairad unda iqnas
gagebuli: Tumca, myidveli nayid nivTs kargavda, mas mainc evaleboda nivTis SesaZeni
fasis gadaxda. am debulebas esaWiroeba mniSvnelovani ganmarteba: gamyidvelis
pasuxismgebloba nivTis dauzianeblad SenaxvisaTvis mkveTrad aris SezRuduli
dauZleveli Zalis zemoqmedebiT, razec pasuxs myidvelic agebda. amis Sesaxeb
mxareebs TviT kontraqtSi unda gaekeTebinaT daTqma. dadgenili wesi ar
gamoiyeneboda, Tu nivTi eqspropriacias daeqvemdebareboda, an misi brunvidan amoReba
moxdeboda. riski myidvelze mxolod maSin gadava, roca moxdeba nivTis gayidva;
nivTis gayidvas ki maSin aqvs adgili, roca cnobilia gasayidi nivTis sagani, xarisxi
da raodenoba; dadgenilia mis fasi da gayidva martivad (upirobod) ganxorcielda.
(Paul, D.18,6,8 pr). Digesta-s amave teqstis Tanaxmad, Tu nivTis gayidva garkveuli
229
pirobebiT moxda, nivTi ar iTvleba gayidulad manam, vidre moxdeba daTqmuli
pirobebis Sesruleba.
d) Evictio (evikcia) – maSin hqonda adgili, roca myidveli nivTis sasamarTlos
gadawyvetilebis safuZvelze kargavda im piris sasargeblod, romelic nivTis
namdvili mesakuTre iyo. amis mizezi ki is iyo, rom myidvelma nivTi SeiZina im
pirisagan, romelic Tavs nivTis mesakuTred asaRebda xandazmulobis vadis (usucapio)
amowurvis gamo, Tumca sakuTrebis uflebis SeZenisaTvis dadgenili xandazmulobis
vada jer ar iyo gasuli. mesakuTris mier wardgenili actio vindicatio moTxovnis
Sesasruleblad, myidvels SeZenili nivTi mesakuTrisaTvis unda daebrunebina, an
misTvis nivTis safasuri gadaexada. gamyidvelis valdebuleba, efiqciis SemTxvevaSi,
myidvelisaTvis miyenebuli zianis anazRaurebis Sesaxeb, Tavdapirvelad
konsensualuri xelSekrulebidan ar warmoSobila. arqaul periodSi miyenebuli
zianis anazRaurebis garantia mancipatio-dan ganviTarda da, actio auctoritatis ZaliT,
mancipaciis gziT nivTis gamsxvisebels miyenebuli zianis ormagi odenobis
anazRaureba evaleboda. xolo, roca mancipacia abstraqtul moqmedebad iqca,
sagarantio stipulaciam hpova gavrceleba da, misi meSveobiT, gamyidvelis
winaaRmdeg SesaZlebeli iyo actio ex stipulatu (sarCeli spipulacidan) wardgena.
evikciis mimarT pasuxismgeblobis gamoricxvis saSualebad garkveuli SeTanxmeba
(pacta de non praestanda evictione), an xelSekrulebis gansakuTrebuli nairsaxeoba
iTvleboda. imisaTvis, rom eviqciis gamo gamyidvelis pasuxismgeblobis sakiTxi
damgdariyo, myidveli movale iyo gamyidvelisaTvis ganecxadebina arsebuli
moTxovnis, an sasamarTlo procesis Sesaxeb (litem denuntiare), raTa misgan daxmareba
mieRo, an sasamarTlo ganxilvis dros gamyidvels dacvis saSualeba hqonoda.
v) Arra (be)
d) mxareTa movaleobani
233
$3. Societas ( amxanagobis xelSekruleba)
3) Zmebis konsorciumi
1. amxanagobis saxeebi:
234
inarCunebda; b) garkveuli saqmianobis gansaxorcieleblad Seqmnili amxanagoba
(societas unius rei; societas unius negotiationis). misi obieqti SeiZleba yofiliyo erTi
konkretuli, an ramdenime erTgvarovani saqme, im pirobiT, rom aRniSnuli saqmianobis
mizani kanonieri iyo. amxanagobis aRniSnuli nairsaxeobisaTvis savaldebulo ar iyo
amxanagobis qonebis mimarT saerTo sakuTrebis gavrceleba.
5) amxanagobis Sewyveta
Societas solvitur ex personis, ex rebus, ex voluntate, ex actione. Ulp., D. 17, 2, 63, 10 (15): amxanagobis
Sewyvetis mizezi SeiZleba iyos pirebi, nivTebi, neba da moqmedeba.
ijara – konsensualuri kontraqti iyo, romlis Tanaxmad, erTi mxare, kerZod meijare
(locator) nivTs an samsaxurs droebiT gadascemda meore mxaris, anu moijares
(conductor) gankargulebaSi. moijare, Tavis mxriv, `iRebda” nivTs, da meijares
sasargeblod, `ukuminiWebas” axorcielebda naturaluri rentis an fuladi
gadasaxadis saxiT. romaelebi am kontraqtSi or urTierTsanacvlo valdebulebas
235
gulisxmobdnen: qiravnobasa (locatio) da ijaras (conductio); orive valdebulebas
specialuri sarCeli icavda. es sarCelebi yidva-gayidvis xelSekrulebidan
aRmocenebul sarCels hgavda da maTi Sesruleba msgavsi iuridiuli normebiT iyo
mowesrigebuli.
238
Negotiorum gestio ZiriTadi niSnebi (rekvizitebi): 1.savaldebulo iyo, rom warmoebis
obieqti namdvilad yofiliyo sxva piris saqme; 2.gestor-s Segnebuli unda hqonoda
aRniSnuli faqti, anu animus aliena negotia gerendi-s (ganzraxva awarmoos sxva piris
saqmeebi); 3. gestio-s mizani mesakuTris (dominium negotii) sameurneo sargebelSi unda
mdgomareobdes _ utiler gerere; 4. usasyidlo momsaxureba.
davalebis gareSe sxvisi saqmeebis warmoeba daculi iyo actio negotiorum gestorum
(sarCeliT), romelsac ori formula hqonda: in ius concepta et in factum concepta. pirveli
formula bona fides princips efuZneboda da Seicavda intentio (yvelaferi, rac am saqmis
gamo unda mieces, keTilsindisierad unda gakeTdes _ quiquid ob eam rem dare facere
oportet ex fide bona) da Sesabamis condemnatio, romelic saSualebas iZleoda
gaTvaliswinebuliyo mosarCelis dadebiTi interesi condemnatio-Si (ra eRireba es
nivTi - quanti ea res erit).
239
fsevdokreditoris valdebuleba imasTan iyo dakavSirebuli, rom man, Tavis
sasargeblod, SeiZina SecdomiT Sesrulebis Sedegebi, riTac obieqturad, gaauaresa
SecdomiT Semsruleblis mdgomareoba.
Pomp., D. 12, 6, 14 Tvlida, rom: Nam hoc natura aequum est neminem cum alterius detrimento fieri
locupletiorem (vinaidan bunebis moTxovnebs pasuxobda, rom aravin gamdidrebuliyo
sxvisi mdgomareobis gauaresebis xarjze) da Quod indebitum per errorem solvitur, aut ipsum aut
tantundem repetitur (is, rac SecdomiT, valis ararsebobis pirobebSi, iyo miniWebuli,
ukan gamoiTxoveba an naturiT, an imave moculobiT).
Pactum – paqti; exceptio pacti conventi (sasarCelo uaryofis formiT daculi, kerZo
SeTanxmeba); expatre rei (mxolod mopasuxis mxareze gamomJRavnebuli dacvis uaryofiTi
Sedegi); ex patre actoris (mosarCeles mxareze sasarCelo dacvis SesaZleblobis
zemoqmedeba); pacta adiecta in continenti (ZiriTadi kontraqtis dadebis momentSi,
damatebuli SeTanxmeba); pacta adiecta ex intervallo (SeTanxmeba, dadebuli garkveuli
drois gasvlis Semdeg); pacta nuda (SiSveli, an sasarCelo dacvis gareSe darCenili
paqtebi, romlebic mxolod exceptio-Tvis safuZvels qmnida); pacta vestita (Semosili
paqtebi – sarCeliani dacviT uzrunvelyofili SeTanxmebebi); pacta praetoria (pretoris
mier Seqmnili da sarCeliT daculi axali samarTlebrivi figurebi da
valdebulebebi); pacta legitima (postklasikurma samarTalma sxva sasarCelo
valdebulebebic Seqmna, romlebic dacvis uflebas imperatoris kanonmdeblobiT
iZendnen); constitutum debiti (Tavisufal formaSi dapirebis micema, garkveul vadaSi
valis Sesrulebis Sesaxeb); actio de pecunia constituta (sarCeli valis aRiarebidan, in
factum kreditors im movalis winaaRmdeg miecema, romelmac ar Seasrula constitutum –
dapireba); receptum arbitri (mxareTa winadadebiT, sakuTar Tavze momrigebeli
mosamarTlis rolis aReba, roca mxareebma erTmaneTTan arasasarCelo SeTanxmeba
dades imis Sesaxeb, rom maTi dava arbitrs ganexila _ compromissum); receptum
argentrarii (constitutum debiti alieni - mesame piris valis, rogorc valdebulebis
garantiis, gansakuTrebuli formis dadasturebis SesaZleblobis gansakuTrebuli
SemTxveva, roca bankiri – argentarius, Tavisufal formaSi, sakuTar Tavze iRebda misi
klientis movaleobas mesame pirs gadauxados aRniSnuli klientis vali); reseptum
nautarum, cauponum, stabulariorum (gansazRvravs xomaldis (nauta), sasatumros an duqnis
(caupo), qarvaslis an sajinibos (stabularius) mepatroneTa pasuxismgeblobas, mgzavrebis,
an mdgmurebis nivTebis xelSeuxeblobis gamo).
Sed cum nulla subest causa, propter conventionem hic constat non posse constitui obligationen: igitur nuda
pactio obligationem non parit, sed parid exceptione (Tumca, roca ararsebobs raime kanonieri
safuZveli, gadawyvetilia, rom, msgavsi SeTanxmebis safuZvelze, dauSvebelia
valdebulebis dadgena. maSasadame, SiSveli paqtebi ver hqmnian valdebulebas. Tumca,
sasarCelo uaryofis uflebis warmoSobas xels uwyoben). miuxedavad amisa, is
damatebiTi SeTanxmeba, romlis dadebis mizans garigebis Sinaarsis modificireba
warmoadgenda, ZiriTadi valdebulebis uSualod dadgenis momentSi, TviT garigebis
struqturaSi (piroba, vada) Sedioda da zegavlenas axdebnda sasarCelo dacvis
saSualebaze – ex parte actoris (mosarCeles mxareze).
Quin immo interdum format ipsam actionen, ut in bonae fidei iudiciis: solemus enim dicere pacta cinventa
inesse bonae fidei iudiciis. Sed hoc sic accipiendum est, ut si quidem ex continenti pacta subsecuta sunt, etiam
ex parte actoris insint: siex intervallo, non inerunt, nec valebunt, si agat, ne ex pacto actio nascatur( maSin
ratom axdends (paqti) zogjer gavlenas TviT sasarCelo moTxovnaze, rogorc es
keTilsindisieri sarCelebis dros xdeba xolme: Cven xom miveCvieT imaze saubars,
rom damatebiTi SeTanxmeba Sedis keTilsindisieri sarCelebis SinaarsSi). Tumca,
aRniSnuli ise unda aRviqvaT, rom, Tu paqtebi umalve iqnen damatebuli ZiriTadi
xelSekrulebisadmi, maT Zala TviT mosarCeles mxarezec ki gaaCniaT; xolo, Tu
paqtebi (damatebuli) iqnen garkveuli drois gasvlis Semdeg, isini garigebaSi ar
Sedian, da maT sarCelis wardgenis dros ar eqnebaT Zala, vinaidan paqtidan
sasarCelo moTxovna ar warmoiSveba. Pacta adiecta in continenti (ZiriTadi kontraqtis
dadebis momentSi miRweuli SeTanxmeba) gansxvavdeba pacta adiecta ex intervallo
(garkveuli drois gasvlis Semdeg damatebuli SeTanxmebisagan) imiT aris arsebiTi,
rom aq adgili hqonda im principis simkacres, romeliTac SiSveli SeTanxmeba
sasarCelo moTxovnas ar warmoSobda. roca pactum uSualod Sedis bonae fidei
garigebis struqturaSi, is ZiriTadi kontraqtis nawili xdeba da amiT mas
gancalkavebuli SeTanxmebis Tviseba ekargeba.
242
warmoSobda, sakuTar Tavze valdebulebis aRebis, SemTxvevaSi (recepta); pacta legitimia-s
jgufs ki miekuTvneba Cuqeba da valdebulebiTi efeqtis mqone mziTvis dadgena.
Receptum argentarii – constitutum debiti alieni gansakuTrebuli SemTxveva iyo, roca bankiri
(argentatius) Tavisufal formaSi, sakuTar Tavze iRebda misi klientis valis
gadaxdas, mesame piris mimarT. bankiri valdebulebis SesrulebisaTvis pasuxs agebda
specialuri sarCelis – actio recepticia safuZvelze. Tanac, constitutum-isagan
gansxvavebiT, bankiris pasuxismgebloba ar iyo damokidebuli, klientis mxareze,
valis WeSmarit aresbobaze. iustinianes dros reseptum argentarii mTlianad constitutum
debiti alieni figuras gautolda.
243
(D.4,9,3,1).
b) Delictum (deliqti)
244
armatis coachsve damnum datum (qr. S-mde I saukuneSi pretorma SemoiRo specialuri
sarCeli SeiaraRebul pirTa jgufis devnis Sesaxeb, romelmac zianis ganzraxviT
miyeneba Caidina); iniuria (pirovnebis Seuracxyofa); membrum ruphem (asoTmiReba); os
fraectum (sxeulis mZime dazianeba (Zvlis motexa); iniuria (pirovnebis nebismieri
Seuracxyofa); lex Cornelia de iniuriis (qr. S-mde 81 w. SemoRebuli kanoniT, pirovnebis
winaaRmdeg mimarTuli, gansakuTrebiT mZime samarTaldarRvevebi, ganixileboda
rogorc crimina - danaSauli); quaestio de iniuriis (principatis periodSi cognito extra
ordinem farglebSi sisxlis samarTlis saqmeebze, kerZo sarCelis alternativad,
Camoyalibebuli sajaro samarTalwarmoeba); convicium adversus bonos mores (patiosani
qcevebis sawinaaRmdego gamoxtomebi, romlebSic muqara an sxva uxamsi sityvebi
igulisxmeboda); adtemptata puditicia (Seuracxyofili umankoeba, romelic, maRali wris
qalebis mimarT, TavdasxmaSi, an, orive sqesis mcirewlovanTa mimarT, uxeS moqcevaSi
igulisxmeboda); edictum de effusis et deiectis (pretori ediqtiT awesebda pasuxismgeblobas
fanjridan raimes gadagdebis an gadaqcevis gamo); actiones populares (sarCeli, romelic
nebismier moqalaqes SeeZlo waredgina imis gamo, rom mravalbiniabni saxlis
mobinadrem, an nebismierma mesame pirma fanjridan raime isrola an gadaaqcia, riTac
sxeulebrivi dazianeba miayena gamvlels, an fanjrebs qveS mdgar pirs); edictum de
positum (gulisxmobda gamvlelTaTvis mxolod safrTxis Seqmnas); culpa in eligendo
(daudevroba TanamSromeli piris SerCevis dros).
amrigad, jarimis gadaxdis valdebuleba imas gulisxmobda, rom, ius civile-s mixedviT,
zogierTi qmedeba (e. w. delicta privata – kerZo samarTaldarRveva) isjeboda ara
sisxlis samarTlis wesiT, aramed, dazaralebuli mxaris sasargeblod, jarimis
gadaxdevinebiT, romelsac es ukanaskneli samoqalaqo sarCelis wardgenis meSveobiT
moiTxovda; imperiis xanaSi, pirvelad, delicta privata sferoSi dazaralebuli mxare
arCevanis winaSe iyo dayenebuli: an moeTxova kerZo jarimis gadaxda samoqalaqo
245
sarCelis safuZvelze, an moeTxova xelmyofis sisxlis samarTlis wesiT dasja, e.w.
crimen extraordinarium-is gamo, xolo miyenebuli zaralis anazRaurebis valdebuleba
xorcieldeboda mxolod maSin, Tu qonebrivi zaralis miyenebas hqonda adgili.
247
msgavsi wesi XII dafis kanonebis mier gaTvaliswinebuli iyo im SemTxvevaSic, roca,
zianis (pauperies) mimyenebeli iyo, res mancipi-s kategoriaSi Sesuli, moSinaurebuli
cxoveli: actio de pauperie-Ti, mepatrone valdebuli iyo dazaralebulisaTvis zarali
aenazRaurebina, an misTvis zianis mimyenebeli cxoveli gadaeca. Actio de pauperie-is
mixedviT, pasuxismgeblobis rekvizitad iTvleboda cxovelis uecari siSmage, Tumca
ki, misi buneba sulac ar iyo aseTad cnobili da misTvis mSvidi moqmedeba iyo
damaxasiaTebeli.
$ 1. Furtum (qurdoba)
Paul., D. 47, 2, 1, 3 Camoayaliba qurdobis cneba: Furtum est contrectatio rei fraudulosa lucri faciendi
grafia vel ipsius rei vel eiam usus eius possessionisve (qurdoba aris nivTis amoReba, Cadenili
motyuebiT da gamdidrebis mizniT, iqneba es TviT nivTis (amoReba, misiT sargebloba,
Tu misi daufleba).
$ 2. Rapina (Zarcva)
249
erT-erT saxed miiCnevdnen. (Gai., 3,209; D. 47,8,1; 2,10; 4,2,14,2; I. 4,2 pr). Zarcvas
qurdobisagan qmedebis farulobis ararseboba ganasxvavebda. (D. 47,9,5). klasikosTa
nawili, Zarcvis gamo, Setanil sarCels Sereulad miiCnevda (Gai.,4,8). es Sexeduleba
SemdgomSi iustianemac gaiziara (Inst.Iust.4,6,19).
mesame Tavi nebismieri nivTis yovelgvar dazianebas exeboda: braleuls (kvlav manus
iniectio muqariT) mesakuTrisaTvis jarimis gadaxdis movaleoba ekisreboda nivTis
umaRlesi fasis odenobiT, ukanaskneli 30 dRis ganmavlobaSi (Gai.,3,2,18).
251
aRniSnuli, pirovnebis winaaRmdeg mimarTuli naklebad mZime xelyofa, saerTo
sarCelis – actio iniuriarum aestimatoria (ganawyenebis Sesaxeb SedarebiTi sarCeli)
wardgeniT idevneboda, romelic pretorul ediqtSi qr. S-mde II saukuneSi iqna
gaTvaliswinebuli. Iniuria – civiluri deliqti iyo (Gai., 3, 182). Tumca, dacvis
pretoruli xasiaTi imaSi aisaxa, rom, actio iniurarum, intentio-s iyo moklebuli:
demonstratio-s maSinve condemnatio mosdevda, romelic rekuperatorTa sasamarTlos
mouwodebda iseTi ganaCenis gamotanas, romelSic miTiTebuli iqneboda mosarCeles
mier dasaxelebuli Tanxa (aestimatio). aRniSnuli Sefaseba formulaSi iyo
miTiTebuli da SesaZlo miniWebis maqsimalur zRvars asaxavda (taxatio). sarCelis
wardgenis ufleba pirovnul SeuracxyofasTan iyo dakavSirebuli da memkvidreobiT
ar gadaecemoda: (Gai.,4,112). zogadi iniuria-s garda, pretoruli edictiactio
iniurarum, samarTlebriv safuZvlad kidev sam hipoTezas iTvaliswinebda. es
hipoTezebi piradi Seuracxyofis, rogorc pirovnebis pativisa da Rirsebis
Semlaxveli qmedebis, cnebis permanentul damkvidrebas gamoxatavdnen: 1. convicium
adversus bonos mores (keTili Cvevebis winaaRmdeg mimarTuli Tavdasxmebi), romlis
mixedviT idevneboda muqara da bilwsityvaoba; 2. adtemptata puditicia (Selaxuli
umankoeba), romelsac didgvarovani qalbatonis mimarT Tavdasxmas an uxeSi
mopyrobas, agreTve, orive sqesis mcirewlovani bavSvis mimarT, aRniSnuli qmedebis
ganxorcielebas miekuTvneboda; 3. ne quid infamandi causa fiat (dae, ar ganxorcieldes
qmedeba saxelis gatexvis mizniT), romelic moraluri zianis yvela SesaZlo
SemTxvevas gulisxmobda, romlis drosac pativisa da Rirsebis xelyofas hqonda
adgili.
252
(in duplum), anazRaurebis Sesaxeb.
mesame piris qmedebis gamo pasuxismgebloba gaTvaliswinebuli iyo actio furti et actio
damni adversus nautas caupones stabularios mixedviT, romlebic pretorul ediqtSi, actio furti
et actio legis Aquilia-sTan SesabamisobaSi, arian moyvanili. xomaldis, sastumrosa da
qarvaslis mepatrone in duplum pasuxs agebda im SemTxvevaSi, Tu vinme, mosamsaxureTa
an masTan mcxovrebTa Soris (mgzavrebis an mogzaurTa garda), qurdobas Caidenda, an
mgzavrs, an mdgmurs qonebriv zians miayenebda. Sua saukuneebSi aseTi saxis qmedeba
gulisxmobda pasuxismgeblobas, TanamSromelTa SerCevisas, braleuli daudevrobis
gamo (culpa in eligendo), Tumca, antikur xanaSi pasuxismgebloba bralis gareSec
dgeboda – mesame piris qmedebis gamo. Tu qurdobas mona Caidenda, misi batoni
pasuxismgeblobisagan Tavisufldeboda maSin, Tu noxae deditio (monis gadacema)
ganaxorcielebda, dazaralebuli piris sasargeblod.
253
sisxliscamarTlebrivi urTierTobebis Semcvelic gaxldaT. Tamamad SegviZlia
ganvacxadoT, rom Zvelromauli iuridiuli konstruqciebi da aRmoCenebi, sisxlis
samarTlis sferoSi, dRes sakmaod garkveulia da arc Tu mcire mniSvnelobas
inarCuneben.
254
orgvari sajeli eloda: mis mimarT SurisZieba Temis simSvidis darRvevisa da
RmerTebis ganrisxebis gamo xdeboda. erTdroulad religiuri da saero devna
(sacratio capitis) Zalzed mkacri iyo. Fas mgmobeli Sesabamisi taZris sasargeblod
qonebis konfiskaciasa (conservatio bonorum) da eqsorias (gaZevebas) eqvemdebareboda,
ris Semdeg mas, rogorc ucxotomelsa da mters – nebismieri piri (TanamoZme an
ucxoeli) dausjelad gauswordeboda. da saerTodac, samarTaldarRvevis sxvadasxva
saxe, romelic mogvianebiT sisxlissamarTlebriv qmedebad iqna miCneuli,
Tavdapirvelad an sakraluri, an kerZo xasiaTis delictum warmoadgenda: magaliTad,
qurdoba, sxeulis dazianeba, romelTa Cadenis SemTxvevaSi samarTaldamrRvevis
mimarT ius talionis (talio) – SurisZieba, talionis principi moqmedebda.
255
aseTma simwirem, sazogadoebis mzardi interesebis Sesabamisad, samarTaldarRvevaTa
didi nawilis swored danaSaulad _ crimina – dakvalificirebas ver SeuSala xeli.
aRniSnulma sakanonmdeblo Zeglma safuZveli Cauyara ara marto ius positivum
(dawerili, pozitiuri samarTali), aramed igi erTdroulad ius publicum et ius privatum
mTavar wyarod miiCneoda da, amavdroulad, ius scriptum (dawerili goni) iyo.
XII dafis kanonebis normebis arseboba imaze metyvelebda, rom sajaro qcevis wesebi,
uciloblad, gabatonebul mdgomareobaSi aRmoCndnen: Tumca, jer kidev didi iyo
gvarovnuli wesebis gavlena.
Vindicta privata (kerZo SurisZieba) nela, Tumca ganuxrelad uTmobda adgils vindicta
publica (sazogadoebrivi sasjeli). ganagrZoben Tanaarsebobas talio da fuladi
jarima, provocatio ad populum da damnaSavis sikvdiliT dasja da asoTmiRebiTi
sasjeli, da Res publica (respublikuri suliskveTeba) da sasjelis barbarosuli
saxeebi, romelTa mizani adamianis (pirovnebis) daSinebis idea iyo (maimunTan,
ZaRlTan an gvelTan erTad, tomaraSi Casmuli, damnaSavis wyalSi daxrCoba,
praecipitium – maRali xididan Tavdayira gadagdeba, pedis abscissio – fexebis mokveTa da,
gansakuTrebiT odiozuri sasjeli – tarpeas kldidan qurdi monis gadagdeba.
tarpeas klde, imdroindeli romis centrSi, kapitoliumis borcvis erT-erTi cicabo
daRmarTi iyo. sikvdiliT dasjis aRniSnuli adgili axlos mdebareobda q. romis
centralur moedanTan, sadac xdeboda marTlmsajulebis aRsruleba. damnaSavis
dasjaSi monawileobas iRebda ara mxolod dazaralebuli mxare, aramed moedanze
SemTxveviT mosuli brbo. Tavdapirvelad, tarpeas klde iyo mxolod damnaSaveTa
dasjis adgili, xolo mogvianebiT, am adgilidan xramSi isrodnen udanaSaulo
adamianebsac – fizikuri defeqtis mqone pirebs (monstum).
XII dafis kanonebis VIII dafaSi saubari iyo, yvela delictum, ramdenime kategoriad
dayofis Sesaxeb; Tumca, pirvel yovlisa unda gamovyoT: 1. iniuria (pirovnebis
winaaRmdeg) da 2. furtum (sakuTrebis winaaRmdeg) mimarTuli marTlsawinaaRmdego da
braleuli qmedeba. Tavis mxriv, pirovnebis winaaRmdeg mimarTuli danaSaulebrivi
qmedeba, kanonis Sesabamisad, or kategoriad kvalificirdeboda: 1. iniuria verbalis –
sityvieri Seuracxyofa paskvilis formaSi (carmen famotum) an sajaro Seuracxyofa
(ountare); 2. iniuria realis (fizikuri Seuracxyofa) – cema, gvema, sxeulis dazianeba.
256
drois mixedviT: furtum diarnum (dRisiT) da furtum nocturnum (RamiT) Cadenili qurdoba.
pirvel SemTxvevaSi xelmyofi piris mimarT gamoiyeneboda sxeulebrivi sasjeli da
dazaralebulis mamulSi monad gamweseba (addictio), meoreSi ki – gaTvaliswinebuli
iyo, damnaSavis mimarT, dauyovneblivi TviTgasworebis gamoyeneba; 2.subieqti niSnebis
gaTvaliswinebiT – gansxvavebuli wesiT isjeboda qurdobis Camdeni cives (Tavisufali
romaeli), servi (mona) (sikvdiliT sjidnen) da arasrulwlovani piri (garozgviT
isjeboda); 3.ganasxvavebdnen furtum manifestum (aSkara qurdoba) da furtum nec manifestum
(faruli qurdoba), Tanac – bolo varianti sakmaod msubuqad isjeboda. damnaSave,
jarimis saxiT, naqurdalis mxolod ormag Rirebulebas ixdida.
Sit, sed si maiori parti prospiciat, utilis est _ saeWvoa Seiqmnas iseTi kanoni, romelic
TiToeulisaTvis iqneba moxerxebuli, xolo, Tu is kargia umravlesobisaTvis, maSin
is – sasargebloa.
258
azriT, daucveli personebi Tavs usafrTxod unda grZnobdnen agresiuli mezoblebis
winaSe, vinaidan kanonebi imisaTvis iqmneboda, rom, ufro Zliers Tavi yovlisSemZled
ar egrZno (inde dafae leges ne fortior omnia posset). amisaTvis kanonebi xelisuflebas
uflebamosilebas aniWeben ganaxorcielebina brZaneba, akrZalva, uflebis miniWeba,
dasja (legis virtus haec est imperare vetare permittere punire – Mod. D. 1, 3, 7).
Ab assuetis non fit iniuria – (iuridiuli uflebebis darRveva) aseTad rCeba maSinac, roca
winaaRmdegobis gaswevas ar hqonda adgili. aRniSnuli debulebidan gamomdinareobda
didebuli azri imis Sesaxeb, rom koleqtiuri wesrigi da simSvide,
zogadsavaldebulo normebze, didad iyo damokidebuli. xolo calkeuli pirebi,
miuxedavad imisa, rom maT sayovelTao aRiareba moipoves, ar arian uflebamosili
erTpirovnulad Seufardon pirs sasjeli, radgan maT mier, individualurad
gansazRvruli, samarTlianobisa da marTlmsajulebis kriteriumebi, advilad
SesaZlebelia, eWvis qveS dadges an Seiryvnes kidec, rac qveyanaSi qaosis gamomwvevi
mizezi gaxdeba. sayovelTaod aRiarebuli zogadi wesebisadmi erTsulovani rwmena
imdenad didi iyo, rom xalxisa da iuridiul SegnebaSi damkvidrda amayi gamoTqma:
prius vitiis laboravimus, nunc legibus – (adre Cven mankierebiT viyaviT daTrgunuli, axla ki
– kanonebiT varT). mmarTvelobis sajaro da mudmivi sistema, romelic mkveTr
sawyisebs efuZneboda, mowedebuli iyo Seecvala usafuZvlo rwmena pirovnebis
utyuarobis mimarT (reqsis, imperatoris, magistratis uZleveloba da samarTlianoba,
vinaidan: kanoni ufro samarTliania, vidre adamiani (aequior est dispositio legis quam
hominis); kanoniT ganxorcielebuli gankarguleba ufro mZlavri da samarTliania,
vidre adamianis mier ganxorcielebuli dadgenileba (fortior efaequior est dispositio legis
quam hominis); da kanoniT miniWebuli dacva ufro Zlieria, vidre adamianebis mier
(fortior est custodia legis quam hominis).
260
sajaro axsna-ganmarteba romaeli iuristebis aqtiuri monawileobiT xorcieldeboda.
Tu romaeli pontifikosebi, sakuTar Tavs, RmerTebis nebis ganmcxadeblebad
miiCnevdnen da ar zrunavdnen sakuTari konsultaciebis motivaciis Sesaxeb, saero
iuristebi ara Tu motivirebul konsultaciebs iZlevian, aramed samarTlis normebis
interpretatio (axsna-ganmartebas) axdenen, cdiloben Caswvdnen aramarto calkeuli
normis arss, aramed Seiswavlon romis samarTlis sistema, mTlianobaSi, da
daadginon samarTlis ZiriTadi principebi. sisxlis samarTalSi damkvidrda
iuridiuli prezumfciis SemuSaveba da gamoyeneba.
1.kanonierebis principi
kanoniereba – zogadsamarTlebrivi idealia, romelic, yovelgvar gamonaklisebs,
mTlianad uaryofda. Zv. romaelebma STamomavlobas erTgvarovani samarTlebrivi
maqsimebi dautoves saxelmZRvanelod: fiat iustitia, pereat mundus (marTlmsajuleba unda
aRsruldes, mTeli samyaroc rom daiRupos) da dura lex, sed lex (kanoni mkacria, magram
es kanonia). kanonierebis sayovelTao principis damkvidrebam, TviTnebobis, analogiiT
marTlmsajulebis ganxorcielebis, usamarTlo da dausabuTebeli gadawyvetilebis
aRmofxvras, Seuwyo xeli. romaelebma Tavidan aiciles kanonierebis reJimis darRveva
da, kanonis mkacr da mSral erTgvarovnebas, mianiWes upiratesoba individualuri
midgomebis mimarT, rac, momdevno Taobebis iuristebisaTvis, Tavisebur
gafrTxilebad, mowodebad iqca.
Ulp. (D. 50, 17, 32) ambobda: . . . quod adius naturale affinet, omnes homines aequales sunt (. . .bunebiTi
261
samarTlis mixedviT, yvela adamiani Tanasworia). Tumca, samarTali (da
gansakuTrebiT sisxlis samarTali) politikur doqtrinebs eqvemdebareba, cvlis
memkvidreobis sakiTxebis reglamentacias, da cdilobs, qonebriv sanqciebsa da
Tavisuflebis CamorTmevas Soris, moZebnos alternativa.
3. braleulobis principi Zvel romaul definiciaSi daaxloebiT ase JRerda: ubi culpa
est, ibi poena subesse debet (sadac bralia, iqve sasjelic unda iyos). bralis principis
arseboba ganpirobebuli iyo sami faqtoriT: a) brali humanuri iaraRi iyo, zianis
momtani qmedebis Camdeni, nebismieri avtoris, dasjis winaaRmdeg, maT Soris iseTi
pirebis dasjis winaaRmdeg, vinc sazogadoebrivi zneobiT ar iyo gamarTlebuli; b)
brali – samarTlebrivi miznebis miRwevis aucilebeli pirobaa, rac mxolod
xelisuflebasa da damnaSaves Soris gaazrebuli dialogis arsebobis SemTxvevaSia
SesaZlebeli (ganzraxuli Canafiqrisa da nebelobiTi ganxorcielebis Sesaxeb, am
aRniSnulTan dakavSirebiT, samarTliani dasjis Sesaxeb, gamosworebisa da valis
gadaxdis Sesaxeb da sxva); g) brali _ pasuxismgeblobis individualizaciis
damatebiTi kriteriumia. braleulobis moTxovna, xelisuflebis mier, mimarTuli
mxolod bralis kondiciuri matareblebisadmi, romelTa qveS igulisxmeba garkveuli
asakis miRweva (romelic usafrTxo sazogadoebriv moqmedebas uzrunvelyofs) da
biologiuri maCveneblebi (fsiqikuri janmrTelobis mdgomareobiT, adekvasturad
aRiqvas sazogadoebrivi cxovreba, unaris mqone nebismieri fizikuri piri).
263
danaSaulis Cadenis faqtidan warmoiSveba, ar gadadis memkvidreobiT). aseve
erTmniSvnelovania kidev erTi anonimuri sentencia _ nemo punitur pro alieno delicto
(aravin daisjeba sxvisi danaSaulisaTvis).
264
romaul iurisprudenciaSi ver Camoyalibda. savaraudod, maTze gavlena moaxdina,
mkacrad Teoriuli xasiaTis da mSrali, sworad Camoyalibebuli definiciebis
mimarT, romaelTa sayovelTao siZulvilma. winaswar Semowmebuli Tvisebebis
gaTvaliswinebiT _ romaelebi upirtesobas brZanebebis zust da mokle formulebs,
qcevis receptebs aniWebdnen. Zv. romma ukve icoda marTlsawinaaRmdego qmedebisa da
gadacdomis (commissum), samarTaldarRvevisa (delictum) da sakuTriv danaSaulis
(crimen) diferencireba.
$3. brali
265
damyarebul qmedebad: Modestinus (D.48,19,11,2) azriT, delinquitur aut proposito aut impetu aut casu
(adamianebi samarTals ganzrax, grZnobebis mowoliT an SemTxveviT arRveven).
nebismieri samarTaldamrRvevi fsiqiurad individualuria, xolo nebismieri
danaSauli, agreTve, samyaros individualuri fsiqologiuri asaxvis sferos
warmoadgens da amavdroulad, danaSaulSi TviT samarTaldamrRvevis pirovnebaa
gamoxatuli.
a)Seracxaoba
sakuTriv iuridiuli wesebi metad sworxazovania: Modestinus azriT, sufficit furore ipso
furiosum puniri (uWkuo sakmarisad dasjilia uWkuobiT. D. 48, 9, 9, 2), anu fsiqiurad
avadmyofi pirebis mier Cadenili eqscesebis gamo, sisxlis samarTlis
pasuxismgeblobis Sefardeba SeuZlebeli iyo. Tanac, im periodSi metnaklebad
mowesrigebuli fsiqiatriuli klinikebis arseboba warmoudgeneli iyo, ris gamoc,
suliT avadmyofi piri bolomde “Tavisufali” iyo da iZulebiTi xasiaTis
samedicino RonisZiebas ar eqvemdebareboda. romis samarTalSi arc sakanonmdeblo
wesiT gadawyvetili Seuracxaobis definicia arsebobda, romelic Rirseul
samedicino da biologiur safuZvels daefuZneboda. amis gamo Seuracxadi da suliT
avadmyofi pirebis gansxvaveba martivi wesiT xdeboda: fortus praesumitur qui in proprio
nomine errat (Seuracxadia is, vinc Secdomebs sakuTar saxelSi akeTebda).
romaeli iuristebi Tvlidnen, rom mxolod azrebis gamo piris dasja SeuZlebeli
iyo, rom ganzraxva ar iyo dasjadi (cogitationis poenam nemo patitur – Ulp. D. 48, 19, 18). am
droidan moyolebuli, qmedeba da misi Sedegebi, romlebic mniSvnelovani garegani
koordinatebis garemocvaSia (danaSaulis Cadenis adgili, dro, xerxi, garemoeba,
iaraRi, saSualeba da sxva) moqceuli, danaSaulis im energetikul birTvs
warmoadgenen, romelic danaSaulis Semadgeblobis obieqturi mxaris saxelwodebiT
aris cnobili. Zalzed primitiulad iyo gadawyvetili danaSaulis damTavrebis
sakiTxi. am TvalsazrisiT sainteresoa gaiusis mosazrebani qurdobis damTavrebasTan
dakavSirebiT: manifestum furtum quidam id esse dixerunt, quod dum fit deprehenditur. Alii vero ulterius,
quod eo loco deprehenditur ubi fit. . . Alii . . . donec perferret eo, quo perferre fur destinasset. Alii . . .
quandoque eam rem fur tenens visus fuerit (zogierTebis azriT, qmedebba mTavrdeba, Tu
damnaSave danaSaulis Cadenis dros iqneba waswrebuli; sxvebi Tvlian. . . . Tu is
waswrebulia danaSaulis adgilze; mesameni . . . vidre qurdi ar waiRebs nivTs iq,
sadac Caifiqra, da, bolos, sxvebi Tvlian. . . roca qurds nivTiT xelSi xedaven (Gai.,
3, 84).
d) danaSaulSi Tanamonawileoba
romaulma warCinebulma sazogadoebam Zalzed adre gaacnobiera danaSaulis
jgufuri formebis mometebuli safrTxe, arsebuli wesrigisadmi korporaciuli
winaaRmdegobis gansakuTrebuli saSiSroeba (mezobel tomebTan permanentuli
brZola, plebs politikuri bunti, monaTa gaxSirebuli ajanyebebi, provinciebSi
arsebuli mRelvareba).
268
dainaxes, rom jgufuri xelyofis dros, Sedegis dadgoma, saboloo jamSi,
amsruleblis finalur Zalisxmevaze iyo damokidebuli da swored amsrulebels
miiCneven jgufuri danaSaulis mTavar RerZad, mTavar damnaSaved: ubi non esf princiupalis,
non potest esse accessorius (sadac ar aris mTavari braleuli (amsrulebeli), iq arc
Tanamonawileobaa), an accessorius (Tanamonawileoba) sequitur nafuram sut principalis
(Tanamonawileoba Tansdevs mTavar braleuls) anu dauSvebelia Tanamonawilis
braldeba ufro mZime danaSaulis CadenaSi, vidre mTavari braleulis
danaSaulebrivi qmedeba.
269
rasakvirvelia, yovelive zemoaRniSnuli, jer ver iqneboda romaul sazogadoebaSi
damkvidrebuli, vinaidan aRniSnuli moTxovnebi Tanamedrove sazogadoebis
monapovaria. Tumca, zianis marTlzomieri miyenebis garemoebebi, mainc iqna
aRiarebuli da nel-nela gavrcelda romaelTa sazogadoebaSi. maT SesZles
erTmaneTisagan gaemijnaT actus Dei, vis maior, vis divina (RvTiuri saqmeebi) da socialuri
fors-maJoris garemoeba, romelsac aucileblobis cneba mieniWa.
3. imviria non excusat iniuriam (zianis miyeneba yovelTvis rodi amarTlebs (sapasuxo)
zianis miyenebas); 4) dauSvebelia Zaladobis SeniRbva samarTlis safarqveS – est autem
vis legem simulans. aseve akrZalulia Tavdasxmis provocireba. Paul Tvlida, rom ne cui
dolus suus, per occasionem iuris civilis, contra naturalem aequitatem prosit (boroti ganzraxva,
samarTlis sababiT, aravisaTvis sargeblis momtani unda iyos, bunebrivi
samarTlianobis sawinaaRmdegod).
270
b) damnaSavis dakavebisa da saTanado organoebSi gamwesebis RonisZiebani,
danaSaulebriobasTan brZolis yvelaze bunebrivi da absoluturad aucilebeli
fragmenti iyo nebismier qveyanaSi. danaSaulSi eWvmitanilTa iZulebiTi dakavebis
dros maT SesaZloa, zianic miayenon. amave gziT ganviTarda danaSaulSi
eWvmitanilTa iZulebiTi dakaveba romis sisxlis samarTalSi. am mxriv niSandoblivia
Semdegi sentencia: furem, si aliter capi non posset, occidere permittunt – (nebadarTulia qurdis
adgilze mokvla, Tu sxvagvarad SeuZlebelia misi dakaveba).
g) adamianisaTvis zianis miyenebis SemTxvevebi, fizikuri an fsiqikuri iZulebis
gavleniT.
$4. sasjeli
271
Poena extenditur quandoque ratione rei publicae (zogjer sasjelis gamkacreba saxelmwifos
interesebis Sesabamisad xdeba). romaeli iuristebi sasjelis prevenciuli
daniSnulebas calsaxad aRiarebdnen. im dros gavrcelebuli iyo sentencia: nemo
prudens punit ut praeterita revocentur, sed ut furtura praeveniantur (brZeni adamiani sjis ara
imisaTvis, rom gaabaTilos Cadenili moqmedeba, aramed Tavidan aicilos samomavlod).
mkacri sasjeli naklebad efeqturi aRmoCnda danaSaulebrivi saqmianobis
Sesakaveblad, vidre darwmuneba imaSi, rom nebismieri borotmoqmedenba, gardauvalad,
dasjadi iqneba.
amis gamo, maT SeimuSaves recepti: cum non remitti poenam facebe publice intersit, ne ad maleficia
temere quisquam prositiat (dausjeli ar darCes danaSauli – sazogadoebis interesebSia,
raTa aravin ganizraxos danaSaulis Cadena. C. 9,47,14).
272
ganmtkicebuli saxelmwifo xelisufleba (jer konsulebisa, xolo Semdeg –
keisarTa), romelzec mniSvnelovan gavlenas axdendnen mzardi ekonomikuri brunva,
migraciuli talRebi da danaSaulis mravalferovneba, iZulebuli iyo gaerTulebina
iZulebiTi wesebi, da maTSi sazogadoebrivi da saxelmwifo interesebi Caeqsova. es
wesebi, TviT danaSaulis kerZo garemoebebisa da misi monawileTa qmedebisagan,
Zalzed Sors idga.
273
mxolod STanTqmis principze uaris Tqmis SemTxvevaSi gamoiyeneboda. dResdReobiT
Paul erTi sentencia did davas iwvevs: nunquam crescit ex post facto praeteriti delicti aestimatio
(momdevno samarTaldarRveva ar amkacrebs sasjels uwindeli samarTaldarRvevis
gamo D.50,17,138,1). Tumca, es mxolod erTi SexedviT. momdevno xelyofa,
rasakvurvelia, ver imoqmedebda pirveli danaSaulis gamo Sefardebul
pasuxismgeblobis zomaze. Tumca, saboloo sasjelis zoma ufro mkacri iqneboda,
vidre TiToeuli xelyofa cal-calke aRebuli – sasjelis Sekrebis principis
meSveobiT.
a) Fortior est custodia legis quam hominis – (kanoniT miniWebuli dacva ufro myaria, vidre
adamianis mier miniWebuli); b) aequior est dispositio legis quam hominis (kanoni ufro
samarTlianad wyvets, vidre adamiani); g) venia facilitas incentivum est delinquendi (Sewyalebis
gaadvileba aris danaSaulis waqezeba).
274
4. arasrulwlovanTa sisxlis samarTlis pasuxismgeblobis Taviseburebani
275
bibliografia
276
26. Зомм Р., Институции. История и система римскаго гражданскаго правa, MМосква, 1916.
27. Нейхардт А. А., Легенды и сказания Древней Греции и Древнего Рима, MМосква, Правда,
1987.
28. Латинские юридические изречения, Сост. Е.И. Темнов. MМосква, Юрист, 1996,
29. Пасек Л., Пособие к лекциям по истории римского право, Юрьев, 1907.
30. Пухан И., Поленак-Акимовская М., Римское право, MМосква, Зерцало,1999.
31. Римские Древности, Под. ред. И.В. Алферовой, Смоленск, Русич, 2001.
32. Римское частное право, Учебник (под. ред. проф. И.Б.Новицкого и проф. И.С. Перетерского),
MМосква, Июриспруденция, 2002.
33. Хвостов В., История римского права, MМосква, 1919.
34. Хвостов В., Женщина и человеческое достоинство, MМосква, 1914.
35. Gaudemet J., Droit privй romain, Paris, Montcherstien, 2000.
36. Gide P., Йtude sur la condition privйe de la femme dans le droit ancient, Du caractиre de la dot en droit
romain, Paris, 1885.
D _ iustinianes digestebi
SC _ senatuskonsulta
Ulp., _ ulpiane
sarCevi
277
b) plebiscitebi _ plebiscita gv.
278
da Taviseburebani gv.
a) Rex gv.
b) senati. gv.
a) magistratura gv.
b) senati gv.
a) principati gv.
b) dominati gv.
279
$13. postklasikuri procesi gv.
I. qoneba gv.
i) sakuTvnebeli gv.
k) nayofi gv.
a) Mancipacio gv.
g) Traditio gv.
d) specifikacia gv.
V. servitutebi gv.
281
$2. servitutebis warmoSoba gv.
a) verbis gv.
2) novacia gv.
4) Fideiussio gv.
5) intercessio gv.
282
b) Litteris gv.
g) Re gv.
d) Consensu gv.
v) deliqtebi gv.
$2. danaSaulis cneba, saxeebi, stadiebi Zv. romis sisxlis samarTalSi gv.
bibliografia gv.
sarCevi gv.
283