Dar

ne vakaras
Povilas Meškėla

          
Am Am/G Am/F♯ Am Am/G F G Am


      
A

          
9 Am F

           
Em


13

   
D-

        
17


3

   
C

 
21

      


B

   
         
C D- C- E♭dim


25

               
           
29 G G+ G E♭dim B

 
3 3 3 3
2


38 E E+ E

      
3 3

 

Dar ne vakaras, tai dar ne vakaras, Ir prasikala žmogui paukščio sparnai,

Tai tik skauda viduj, tik skauda. Jis kyla pažiūrėti,
Pasislėpusios verkia ašaros, Kaip prie kryžiaus prikala tą,
Pasislėpę žodžiai rauda. Kuris ardė šventę ir tylą.

Dar ne vakaras, tai dar ne vakaras, Dar ne vakaras, tai dar ne vakaras,
Tai tik ilgas stebuklo laukimas. Yra kelias į tolį, į būtį.
Pasislėpusios verkia ašaros Pasislėpusios verkia ašaros,
Ir dėkoja už tokį likimą. Žodžiai ima nurimt po truputį.