1.

Švietimas Danijoje
2. Turinys
Ikimokyklinis ugdymas
Ikimokyklinio ugdymo paslaugų formos
Apie ikimokyklinį ugdymą
Bendruomenės ir tėvų informavimo priemonės
Specialistų rengimas ir kvalifikacija
Finansavimas
Danijos ikimokyklinio ugdymo organizavimo privalumai
Ko Lietuva galėtų pasimokyti iš Danijos?
Pradinis ir pagrindinis ugdymas
3. Ikimokyklinis ugdymas
Danijoje ikimokyklinis ugdymas yra savanoriškas ir neprivalomas. 98 procentai ikimokyklinio
amžiaus vaikų nuo 3 iki 5 metų amžiaus lanko ikimokyklines įstaigas. Danijos ikimokyklinį
ugdymą reglamentuoja Danijos švietimo įstatymas, Socialinės tarnybos įstatymas, Socialinės
paramos ministro įsakymas dėl parengiamosios klasės darbo organizavimo. Ikimokyklinį
ugdymą kontroliuoja Socialinės rūpybos ministerija.
4. Ikimokyklinio ugdymo paslaugų formos
Savivaldybėms priklausančios integruotos (lopšeliai-darželiai) įstaigos;
Privatūs darželiai;
Privatūs vaikų priežiūros dienos centrai;
Laisvieji (save išlaikantys) darželiai;
Parengiamosios (priešmokyklinės) klasės.
Tokio pobūdžio klasės įsteigtos pradinėse mokyklose. Ugdymo programa skirta 5 – 6 metų
amžiaus vaikams. Parengiamosios klasės yra tarpinė grandis tarp darželio ir pradinės
mokyklos. Grupės dydis: 19 – 22 vaikai.
5. Minimalus amžius lankyti lopšelius-darželius yra šeši mėnesiai, į vaikų darželius vaikai
priimami nuo trejų metų, specialiai integruotos institucijos priima kūdikius nuo vienerių metų. Į
parengiamąsias (priešmokyklines) klases priimami vaikai nuo penkerių ar šešerių metų.
Danijoje šias mokyklėles lanko 97% vaikų. Tokio tipo klasėse dažniausiai dirba ne mokytojai, o
socialiniai pedagogai. Daugumos tėvų paklausiausios yra trys pirmosios paslaugų kategorijos.
6. Apie ikimokyklinį ugdymą
Danijos ikimokyklinio ugdymo teikiamoms paslaugoms būdingas lankstumas, paslaugos
teikiamos atsižvelgiant į tėvų pageidavimus. Ikimokyklinių įstaigų, ypač vaikų priežiūros dienų
centrų, darbo laikas labai diferencijuojamas, tėvai gali vaiką palikti nuo ankstaus ryto iki pietų,
arba nuo pietų iki vakaro. Ugdymo įstaigos dirba visą darbo dieną (nuo 6.45 val. iki 17.45 val.)
arba pusę/ne visą – nuo 8 val. iki 12-tos arba 15-tos val. Į darželį vaiką leidžiama atvesti ne
vėliau kaip iki 12 val. Daugumoje įstaigų sudaromos galimybės vaikui pasilikti ilgiau, taip
pat juos gali prižiūrėti ir nedarbo dienomis (pagal paraišką), tačiau vaikas gali būti ir ne
savo grupėje, ir netgi ne savo darželyje, o kaimyniniame, arba mokyklos pailgintos dienos
grupėje. Danijoje itin rekomenduojama ne danų kilmės vaikams lankyti vietos darželius –
tokiu būdu vaikai lengviau įvaldo kalbinius įgūdžius ir adaptuojasi visuomenėje.
7. Danijoje vyrauja tendencija stambinti ugdymo įstaigas, tai leidžia taupyti žmogiškuosius ir
materialinius resursus, todėl didėja integruoto ugdymo institucijų skaičius. Ikimokyklinių įstaigų
tikslas – sudaryti sąlygas vaikui mokytis, būti kūrybingam, iniciatyviam, mokėti bendrauti,
rūpintis vienas kitu, įgyti socialinių kompetencijų. Ypatingas dėmesys skiriamas vaikų
sveikatingumui, didelę laiko dalį vaikai praleidžia lauke, net ir nepalankiomis oro sąlygomis, o
lopšelį lankantys vaikai net du kartus per dieną miega lauke specialiuose dideliuose vežimuose.
Danijos ikimokyklinėse įstaigose vyrauja demokratija ir liberalus požiūris į ugdymą. Nėra
unifikuotų ugdymo programų, jas rengia ikimokyklinių įstaigų pedagogai kartu su tėvais, o
tvirtina savivaldybės. Ugdymo planą taip pat gali sudaryti ir savivaldybė. Ikimokyklinio
ugdymo specialistai savo nuožiūra gali parinkti ugdymo turinį, darbo metodus, didaktinę
medžiagą ir pan. Vaikai dažniausiai mokosi žaidimo forma. Per žaidimus ugdomi vaikų
kalbėjimo ir saviraiškos įgūdžiai, gamtos pažinimas , praktiniai, muzikiniai, fiziniai,
socialiniai gebėjimai.
8. Ministro įsakymu (Nr. 499 2003 m. birželio 13) apibrėžta parengiamosios klasės sistema:
nustatyti bendrieji tikslai bei mokymo turinys. Minimalus savaitinis pamokų skaičius yra 20
pamokų, kurios paskirstytos po tris ar keturias valandas per dieną, penkias dienas per savaitę.
Nėra nustatytų taisyklių, susijusių su vaikų stebėjimu ar kontrole, tačiau dauguma pedagogų
domisi ir taiko psichologiniais bei socialiniais aspektais grįstus stebėjimo būdus.
Pedagogai yra atleisti nuo gausios dokumentacijos pildymo, įvairių projektų rengimo. Tiek
pedagogai, tiek vadovai dirba labai atsakingai, jų veikla visiškai pasitiki savivaldybės ,
todėl įstaigos nėra tikrinamos. Savivaldybės atstovai tik kartą per metus lankosi
ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir jos veiklą vertina bendraudama su įstaigų vadovais,
darbuotojais, jei reikia, – tėvais. Tai vyksta demokratiškai, glaudžiai bendradarbiaujant
tarpusavyje. Pagrindinis ikimokyklinių įstaigų vertinimo kriterijus – jos reitingas (kiek
tėvų pageidauja ugdyti vaikus vienoje ar kitoje įstaigoje). Tas pats principas taikomas
vertinant pedagogų darbą. Labai atidžiai vaikų ugdymą vertina tėvai, stebėdami savo
vaikų veiklą ir elgesį ugdymo įstaigose, aktyviai bendradarbiaudami su ikimokyklinio
ugdymo įstaigų darbuotojais.
9. Visa informacija apie ikimokyklinį ugdymą sutelkta savivaldybėse. Savivaldybės informacinėse
žiniasklaidos priemonėse pateikiama visa informacija apie ikimokyklinį ugdymą, laisvas vietas
ugdymo įstaigose ir pan. Tėvai elektroniniu paštu gauna atsakymus apie vaiko priėmimą į vieną
ar kitą įstaigą. Vaikui gimus , tėvai teikia prašymus dėl ugdymo įstaigos lankymo, jie užrašomi į
eilę. Daug informacijos apie ikimokyklinį ugdymą tėvai gauna iš ikimokyklinių įstaigų
interneto puslapių. Jos interneto svetainėse pristato savo instituciją, pateikia informaciją
apie vykdomą ugdymo sistemą, dienos režimą ir kt. Tėvai, dar prieš atvesdami vaiką į
ugdymo įstaigą, turi galimybę apie ją susirinkti visą informaciją.
10. Pažymėtina, kad Danijoje tėvai labai domisi ikimokykliniu ugdymu ir kruopščiai renka visą
informaciją apie įstaigą, į kurią ketina leisti savo vaikus. Visose ugdymo įstaigose yra įvairūs
informaciniai stendai, kuriuose kasdien pateikiama aktuali informacija (pvz., kada vaikas kėlėsi,
kiek miegojo, ką veikė ir pan.).
Informaciniuose stenduose pateikiama informacija apie savaitės, mėnesio numatomus
renginius. Populiarūs fotografijų stendai, kuriuose parodomos tik tos dienos aktualijos.
Perkeliant vaiką iš lopšelio į darželį, tėvai gauna visą informaciją iš abiejų pedagogų, kurie,
 be to, ir konsultuoja tėvus. Stengiamasi išvengti vaiko adaptacijos problemų. Pedagogai
geranoriškai linkę bendrauti su tėvais, rengiamos mokytojų ir tėvų konsultacijos,
pasitarimai su kitų įstaigų darbuotojais. Vyksta nuolatinis individualus darbas su tėvais.
Tarpusavyje aptariama vaikų raidos pažanga, stipriosios ir silpnosios pusės, jų socialinis
santykis su kitais vaikais.
Kartą per metus vyksta tėvų susirinkimai (dažniausiai), tėvai aktyviai dalyvauja išvykose,
šventėse, populiarios tėvų, senelių, brolių ir sesučių bendros šventės su vaišėmis. Pažymėtina,
kad Danijoje daug aktyviau ugdant vaikus ir bendradarbiaujant su ugdymo įstaigomis dalyvauja
tėvai (vyrai).

11. Specialistų rengimas ir kvalifikacija

Danijoje yra dvi ikimokyklinio ugdymo specialistus rengiančios pedagoginės seminarijos.
Mokymasis trunka 3,5 metų. Per paskutinę praktiką studentai renkasi specializaciją – darbą su
ikimokyklinio ugdymo vaikais, su vyresnio amžiaus vaikais popamokinėje veikloje ar su
specialiųjų poreikių vaikais. Studijos baigiamos baigiamuoju egzaminu ir studentams suteikiama
socialinės pedagogikos bakalauro laipsnis. Baigę studijas absolventai gali dirbti ne tik
ikimokyklinėse įstaigose pedagogais, bet ir socialinį darbą su pagyvenusiais žmonėmis, arba su
specialiųjų poreikių vaikais. Pedagogų kvalifikacijos tobulinimas vyksta regioniniuose švietimo
centruose.
Studijų programa pedagoginėje seminarijoje daug kuo skiriasi nuo Lietuvos mokslo
įstaigų, rengiančių ikimokyklinio ugdymo specialistus, programų. Danijos studentai daug
mažiau turi teorinių dalykų, bet jų praktikos yra dvigubai ilgesnės . Studijų metu studentai
atlieka 3 praktikas (viena iš jų – 3 mėn. ir 2 praktikos – po 6 mėn.)
12. Kvalifikacijos tobulinimas Danijoje yra brangus, todėl pedagogai siunčiami tobulintis tik
prireikus (vadovo ar savivaldybės nuožiūra) arba pačiam pedagogui prašant, jeigu jis jaučia
būtiną poreikį patobulinti kurios nors srities žinias. Pedagogai yra skatinami materialiai už
stažą, kvalifikacijos tobulinimą. Danijoje pedagogo kvalifikacinių kategorijų ir privalomos
atestacijos nėra.
13. Finansavimas
Danijos vyriausybė daug dėmesio ir lėšų skiria vaikų lavinimui, pvz., pagal gyventojų skaičių
kiekvienai savivaldybei skiria dideles dotacijas. Ikimokyklinės įstaigos yra išlaikomos
savivaldybių. Savivaldybės švietimui skiria apie 38 proc. lėšų, iš kurių 11 proc. – ikimokyklinių
įstaigų išlaikymui. Ieškoti nebiudžetinių lėšų nėra poreikio. Tėvai moka 25 proc. vaiko
išlaikymui skirtų lėšų, o 75 proc. tenka savivaldybėms.
Tėvų mokesčiai kiekvienoje savivaldybėje šiek tiek skiriasi. Mokestis iš dalies priklauso
nuo vaikų amžiaus: vaiko ugdymas lopšelyje kainuoja brangiau negu darželyje. Mokestis
yra fiksuotas ir pastovus, nepriklausomai nuo to, ar vaikas atostogavo, sirgo ir pan.
Danijoje įteisintas tėvų mokesčio diferencijavimas. Mokestis priklauso nuo išbūto ikimokyklinėje
įstaigoje laiko: jei vaikas būna pusę dienos – tėvai moka pusę kainos.
Tėvai moka didesnį mokestį, jei ikimokyklinio ugdymo įstaigoje teikiamos papildomos
paslaugos, užtikrinamas didesnis saugumas (pvz., vaikų priežiūrai skiriama daugiau
 padėjėjų). Visose savivaldybėse galioja brolių - seserų nuolaidos: mokestis mažinamas
antram vaikui pradėjus lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą, stengiamasi, kad vienos
šeimos vaikai patektų į tą pačią ikimokyklinio ugdymo įstaigą , o vėliau – mokyklą. Kartais
taikomas nulinis mokestis pagal socialiai remtinų šeimų prašymą.
14. Danijos ikimokyklinio ugdymo organizavimo privalumai
didelis dėmesys vaikų socializacijai natūralioje gamtoje;
diferencijuotas auklėtojų atlyginimas: už mažesnio amžiaus vaiko priežiūrą – didesnis
atlyginimas, įtakos turi ir išsilavinimas;
mažesnis vaikų skaičius grupėse, 5 vaikams skirtas 1 pedagogas;
priešmokyklinėse grupėse nėra jų pasirengimo mokyklai vertinimo kriterijų;
visose ugdymo įstaigose sudarytos puikios darbo sąlygos: modernios technologijos, poilsio
kambariai, vaikams – daug erdvės;
vaikų išvykas, ekskursijas finansuoja savivaldybė;
savanoriškas, neprivalomas kvalifikacijos tobulinimas.
15. Ko Lietuva galėtų pasimokyti iš Danijos?
su Švietimo ir mokslo ministerijos darbuotojais aptarti ikimokyklinių ugdymo įstaigų
dokumentacijos mažinimo galimybes,
išanalizuoti ikimokyklinio ugdymo pedagogų kvalifikacijos ir atestacijos efektyvumą ir
pastarosios būtinumą.
pagal galimybes mažinti vaikų skaičių, didinti auklėtojų ir jų padėjėjų skaičių grupėse. Esant
daugiau nei 20 vaikų grupėje, skirti 2-3 vienu metu dirbančius pedagogus.
peržiūrėti ir diferencijuoti auklėtojų atlyginimus;
16. steigti įvairesnius ikimokyklinio ugdymo įstaigų tipus;
tinkamai įrengti lauko aikšteles
ikimokyklinėse įstaigose leisti dirbti bet kurį pedagoginį išsilavinimą turintiems žmonėms,
skatinti, kad kuo daugiau dirbtų vyrų;
Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigose turėtų būti mažiau įvairių vertinimo kriterijų, leisti
vaikams augti savo tempu, sudarant tinkamą aplinką.
17. Pradinis ir pagrindinis ugdymas
Kiekvienoje pradinėje klasėje pamokų metu visada dirba dviese – mokytojas ir pedagogas.
Mokiniai turi galimybę pasilikti mokykloje po pamokų ir atlikti namų darbus, kurie užduodami
ne taip jau ir dažnai. Koncentro mokytojų komanda susirenka kartą per savaitę ir susiplanuoja
darbą. Ugdymo veikla, temos, integracija yra planuojama trims mėnesiams.
Mokiniai neturi nei vadovėlių, nei pratybų sąsiuvinių, nes mokytojai turi visišką laisvę
parinkdami mokymo turinį ir priemones, atsižvelgdami į nustatytus ugdymo standartus.
Penktadieniais mokytojai pateikia aprašą elektroninėje erdvėje (apie mokinių pasiekimus
ir kitos savaitės ugdymo turinį), o kartą per mėnesį mokytojai su kiekvienu vaiku
individualiai aptaria mokymosi pasiekimus, mokiniai užsibrėžia sau tikslus. Tam yra
skirtos papildomos valandos. Visų mokytojų atlyginimai yra vienodi, todėl kolektyve
 nesijaučia konkurencijos, įtampos, vyrauja rami ir draugiška bendradarbiavimo
atmosfera.
Pažymiais mokiniai pradedami vertinti tik nuo aštuntos klasės. Mokslo metų pabaigoje rašomi
patikrinamieji testai, o aštuntoje ir devintoje klasėse yra rašomi nacionaliniai testai.
18. Idealaus vaikų darželio vizija Danijoje - kurti kuo labiau natūralią aplinką, galimybes vaikams
kuo daugiau tyrinėti, eksperimentuoti. Kitas svarbus aspektas – kad dirbtų motyvuoti
profesionalai, kurie būtų patenkinti savo darbu. Tokie, kurie moka reflektuoti savo veiklą, toliau
mokosi ir tobulėja, kurie yra komandos dalyviai. Kokybiškam ugdymui taip pat svarbi tėvų
pozicija. Reikia profesionalių pokalbių su jais, aiškinant, kodėl reikia ne akademinių pasiekimų,
o grįžti prie žaidimo ir per tai siekti vaiko augimo.