Jonas Mekas tarp pražūtis,

(1922–2019) daiktų
ir nes
Miške (1967) pradžioje, aplinkui
yra
1 klausdamas, tiktai
kur naktis,
Ir aš
aš, esu ir
gyvenimo ir aš
nuėjęs kas stoviu
pusę esu, stoviu
kelio, vienas.
bandydamas
į bandyda- Dantė Aligjeris (1265–1321)
tamsią mas
girią įsi- Gyvenimo nuėjęs pusę kelio,
įėjau, klausyt Aš atsidūriau miško tankmėje,
Pametęs tiesų pėdsaką takelio.
ir į
vieškelio tylumą, Sunku man apie tai kalbėt, deja:
nėra bet Tokia tamsi giria ta ir siaubinga,
nėra tegirdėdamas Jog vėl jaučiu aš baimę širdyje!
anei tik
takelio. begalinę Turbūt mirtis mažiau net šiurpulinga,
daiktų Tad vardan gėrio surasto tenai,
ir gilumą, Papasakoti viską bus naudinga.
vėl
pradėti matydamas, Kaip aš paklydau, nežinau nūnai,
viską kaip Nes kai žengiau į šitą girią klaikią,
iš krinta Dar tebesupo sielą man sapnai.
pradžios krinta
turiu, pra- Bet paskum, prisiartinęs kiek reikia
eitis, Prie kauburio, dunksojusio slėny,
ir Kuris man šitiek nerimasčio teikė,
viskas, jausda-
kas mas, Pakėliau aš akis: šviesa švelni
maniau kaip Sroveno jau iš kelrodės planetos
maniau kiekvienas Ir kalno šonai skendo jos ugny.
yra naujas
mano žodis, <...>
pati pojūtis,
esmė – aistra, Kai, išgąsčio pagautas netikėto,
Slinkau žemyn, – išvydau netolies
nukrinta, vėl Vyriškio tylų, blyškų siluetą
nukrinta yra
kaip yra Ir sušukau jam, pilnas nevilties:
gelmė, mano „Ar tu vaiduoklis, ar žmogus, – vis viena
pati Pagelbėk man, maldauju iš širdies!“
ir pradžia,
stoviu Ištrauka iš „Dieviškosios komedijos“
nuogas mano
vėl per-
aš galė
ir
mano