Ką reikia mokėt reabilitacijos koliui

 ;

Reabilitacija – koordinuotas, kompleksinis medicininių, socialinių, pedagoginių,

profesinių priemonių naudojimas, siekiant maksimalaus reabilituojamo funkcinio
aktyvumo.

 Reabilitacijos tikslai: užkirsti kelią invalidumui, jį sumažinti; sergančiuosius ar

invalidus integruoti į visuomenę.
Pagr. Reabilitacijos savokos:
 Neįgalumas – dėl asmens kūno sandaros, funkcijų sutrikimo ir nepalankių aplinkos
veiksnių sąveikos atsiradęs ilgalaikis sveikatos būklės pablogėjimas, dalyvavimo
visuomenės gyvenime ir veiklos galimybių sumažėjimas.

 Invalidumas – tai kompettetingų įstaigų nustatyta asmens būklė, kai jis dėl įgimtų ar
įgytų fizinių ar psichinių trūkumų visai arba iš dalies negali pats pasirūpinti asmeniniu
ir socialiniu gyvenimu, įgyvendinti savo teisių ir vykdyti pareigų.

 Funkcinis sutrikimas(defektas) – bet koks psichologinės, fiziologinės funkcijos ar

anatominės struktūros pažeidimas ar netekimas.
  Sutrikusi veikla – tai dėl funkcinio sutrikimo ar negalios susidariusi padėtis, ribojanti
normalius žmogaus veiksmus.

 Dalyvumas – asmens įtrauktumas į gyvenimo situacijas, susijęs su funkcijos

sutrikimais, sveikatos būkle ir veiklomis, aplinkybėmis.
Reabilitacijos principai:

 Reabilitacija pradedama kai tik susergama; sergantysis informuojamas apie

reabilitacijos priemones; reabilitacijos priemonės naudojamos komplektiškai,
nepertraukiamai ir individualiai; reabilitacija vykdoma laikantis biologinio grižtamojo
principo; reabilitacija individualizuojama; reabilitacijos efektyvumo vertinimas,
medicininė-socialinė ekspertizė; reabilitacija vykdoma jei galima neizoliuojant
ligonio nuo artimųjų, darbo, visuomenės.
 Biosocialinės funkcijos: orientuotis aplinkoje ir normaliai reguoti į dirgiklius;
nepriklausomai egzistuoti ir garantuoti fiziologinius poreikius; judėti alinkoje; gyventi
įprastą gyvenimą, tenkinti savo profesinius, kultūrinius ir kt. poreikius; dalyvauti
visuomenės gyvenime, bendrauti su aplinkiniais; priimti ir perduoti informaciją;
išlaikyti socialinį bei ekonominį aktyvumą ir savarankiškumą.
 Medicininė reabilitacija – asmens sveikatos priežiūros paslaugų rūšis, apimanti
kompleksišką reabilitacijos priemonių taikymą siekiant didžiausio galimo fizinio,
psichinio, socialinio asmens savarankiškumo.

 Profesinė reabilitacija – asmens darbingumo, profesinės kompetencijos bei pajėgumo

dalyvauti darbo rinkoje atkūrimas arba didinimas ugdymo, socialinio, psichologinio,
reabilitacijos ir kitomis poveikio priemonėmis.
 Socialinė reabilitacija – soc. poveikio priemonių visuma, skatinanti neįgaliųjų soc.
savarankiškumą, dalyvavimo galimybių didėjimą ir veiklos ribojimo mažėjimą
siekiant užtikrinti lygias teises ir galimybes dalyvauti visuomenės gyvenime.

 Medicininis modelis nusako žmonių su negalia diagnozę ir sveikatos būklę. Medicininė

diagnozė yra naudojama nustatyti žmonių sugebėjimą dirbti, gauti socialines garantijas,
turėti būstą bei galimybę šviestis ir pramogauti. Medicininis modelis pritaria nuomonei, jog
žmonėms su negalia visada reikia kitų pagalbos, rūpesčio bei gydymo. Jie turėtų gyventi kiek
 įmanoma toliau nuo kitų, sveikas žmogus turėtų gyventi tik su sveiku. Taip pat šis modelis
teigia, jog negalia yra asmeninė problema ir ją reikia spręsti individualiai. Kiekvienas
neįgalusis turėtų investuoti savo laiką, finansus ir kitus išteklius, kad galėtų pasiekti rezultatą,
kuris kitiems prieinamas natūraliai.

 Reabilitacinis modelis - panašus į medicinos modelį, negalią vertina kaip trūkumą, kurį turi
išspręsti specialistas, o žmonės su negalia laikomi nesėkme, jei negali įveikti problemos.
Jame pagrindinis dėmesys skiriamas tikėjimui, kad jei neįgalus žmogus deda pastangas ir
dirba su reabilitacinėmis paslaugomis, jis gali įveikti savo negalią.