You are on page 1of 31

MASH UNUIMIATA UNTRINMAYA

INIU NEKAMU, JIMIARA CHACHAMAN


CHICHAU TURA MUKUSA AENTS
UNUIMIATMA
SHUAR CHICHAM JINTIAMU
CHIKICHIK

MAKAT – EKUATUR, ESAT 2022


INIAKMAMU

PRESENTACIÓN.

Papi umpuarmanum Ekuaturka nukap tarimiat aents ni chichamenk jintianiuti, nukap tarimiat
aets atiniaiji tusa papi uumpuarma á asamtai, ekuaturnumka nawe aintiuk tarimiat aents
nekanamuitji, Nii chichamek chichakartiniaiti tamaiti. Unuimiatnumsha aintsank nii chichamenk
jintiatniuiti tiniu asamtai jú aujtai papin najanan patajai.

El Ecuador es un país intercultural y plurinacional conformado por diferentes nacionalidades y


pueblos. Se conoce que en nuestro territorio existimos catorce (14) nacionalidades que hablan
su propia lengua materna. Igualmente, en el campo educativo se debe practicar la lengua
materna.

Esto es la razón por la cual se presenta el siguiente Módulo en Shuar Chicham, para los docentes
monolingües.

Ii Chichame tuke ayamruktiniaiti, ikiakartiniaiti tura uchi jintiamunam chichaktiniaitji. Yamaiya


juinkia, ayatek apach chichaman chichainiawai. Au nurancha, unuikiartin shuar ainiayat, shuar
chichaman nekayatan, chikishkia shuaraitiat nekainiatsui, turasha uchi unuimianiana, ii
chichamen penkesh jintiainiatsui.

La lengua materna se debe, fortalecer, defender y se debe poner en practica dentro del proceso
y fuera de ello. Debido a que los estudiantes no practican el shuar chicham, tampoco los
docentes.

Es más, manifestar que los docentes monolingües, siendo shuar no les enseñan hablar a los
estudiantes, es debido a que no saben, muchos de ellos, se han formado en planteles no
bilingües.

Tura chikichkia unuikiartin apach aíniasha itiurak ii chichamesha jintiawarat, nui unuimiainiaka
ukunam juainiawai ii chichamen unuimiainiachkui.

Otra realidad es que los docentes hispano hablantes desconocen la lengua materna, esta
debilidad agranda aún más todavía la no practica de la lengua materna.
JUARMA

INTRODUCCIÓN.

Yamaiya jui, shuarti iiniu tura ii chichame emenkaki weaji, nekas enentaimsamka iiaparí, nukurí,
apaach tura nukuach nii uchirin jintiniachkui juniawai. Tuma asamtai yamaiya juinkia, ii jeen, ii
uchirijiai shuar chichamjai chichastiniaiti. Tumachu asamtai yamaiya uchikia iiniun tura ii
chichamen kajinmatki wenawai. Juní asamtai ii chichame ikiakarmi mash chichatnum tusar ju
papikia najanamuiti. Ipiajrume mash ii chichame unuimiatratai tura ikiakakur paant najanatai
tajarme.

Yamaiya juinkia unuikiartin shuaraitiat ii chichame nekainiatsui, tuma asa itiurak


unuimiataimaha ii chichamencha jintiawarat. Aintsank unuikiartin apach ainiasha, ii chichamen
nekainiachusha itiurak ii chichamencha jintiawarat, nui ii uchirisha ii chichamen unuimiainiatsui.

Juu takatka SHUAR CHICHAM UNUIMIATRATIN CHIKICHIK naartiniaiti. Tuma asamtai unuikiartin
ii chichamen chichaktinian nekainiatsna, shuar ainiayat tura unuikiartin apach ainia nu, aintsank
chikich ii chichamen nekátasa wakerainia nunanuiti ju papikia.

Nekas iismaka, nukap tatramji aujsatin papi ii chichamejai najanamu, tuma asamtai, yamaikia ii
uuntri INIU NEKAMU, JIMIARÁ CHICHAM CHICHAU TURA MUKUSA AENTS UNUIMIATAI UUNTRI,
unuimiaru ROMULO ANTUN, chichartamakrin, aujtai papi najanarun, unuikiartin ii chichamen
nekainiachu jitinkiatarun, tiniu asamtai, juna najánan pataajai.

Juu papikia nawe chikichiknum akankamuiti:

1. AKANKAMU I. Iwiakma, aujmateawai. Unidad I. La vida.


2. AKANKAMU II. Aents: Wi shuar. Unidad II. La familia: familia nuclear.
3. AKANKAMU III. Aents; Kawem shuar. Unidad III. La familia: familia ampliada.
4. AKANKAMU IV. Aents: Najantairi. Unidad IV. La familia: roles.
5. AKANKAMU V. Irutkamu: Iruntrar takakmamu. Unidad V. La comunidad; Trabajo
comunitario.
6. AKANKAMU VI. Irutkamu: Nampermamu. Unidad VI. La comunidad; las fiestas.
7. AKANKAMU VII. Irutkamu: Iruntramu. Unidad VII. La comunidad: Sobre la organización.
8. AKANKAMU VIII. Kampuntin: Nunka. Unidad VIII. Naturaleza: La Tierra.
9. AKANKAMU IX. Kapuntin: Entsa. Unidad IX. La naturaleza. El agua.
10. AKANKAMU X. Kapuntin; Jii. Unidad X. La naturaleza: El fuego
11. AKANKAMU XI. Kampuntin: Mayai. Unidad XI. L naturaleza: El aire.

Ju unuimiatka, ii unuikirtin ainia nu, ii chichame nekainiatsna, chichainiatsna, juna unuimiarar,


uchi unuimiainiant yainkiarat tusa najanamuiti.

El presente módulo básico, esta dirigido para los docentes monolingües de los seis distritos de
Morona Santiago a fin de que pueden asimilar conocimientos básicos e impartir a los
estudiantes en el proceso de aprendizaje.
INIAKMATAI – ÍNDICE.

Pág.

Iniakmamu ……………………………………………………………………………………………………….. 2
Juarma …….……………………………………………………………………………………………………….. 3
Iniakmatai………………………………………………………………………………………………………….. 4
Akankamu I. ……………………………………………………………………………………………………… 5
Ejetuktin ……………………………………………………………………………………………………………. 5
1 Iwiakma ………………………………………………………………………………………………………….. 5
1.1. Juarma – Preliminares ………………………………………………………………………….. 5
1.2. Aujmatma – Diálogo …………………………………………………………………………….. 5
1.3. Chichasma ……….…………………………………………………………………………………… 6
1.4. Timiatrusar chichamu…………………………………………………………………………….. 6

1.4.1 Shuar chichama chichatai iimti ………………………………………………………………….. 6

Yachi tsankachu …………………………………………………………………………………………………. 6

Chichau ……………………………………………………………………………………………………………… 7

A. Chichau wenenmaya ……………………………………………………………………………………… 8

B. Chichau ésaram ……………………………………………………………………………………………… 8

C. Chichau nujinmaya ……………………………………………………………………………………….. 8

1.4.2 Chichachu. ………………………………………………………………………………………………… 9

Shuar chichama chichatai iimti …………………………………………………………………………… 9

Chichasma najankatai unuimiarmajai ………………………………………………………………… 10

1.5. Najanma ……………………………………………………………………………………………………. 12


1.6. Shiarm / enentaimsar aatai ……………………………………………………………………….. 12
1.7. Yamá chicham …………………………………………………………………………………………… 13
1.8. Nekapmamu ……………………………………………………………………………………………… 13

Akankamu II.

Akankamu iniakmamu ……………………………………………………………………………………… 15

Ejetuktin …………………………………………………………………………………………………………… 15

2. Wi shuar: Kawem shuar ………………………………………………………………………………. 15

2.1. Juarma ………………………………………………………………………………………………………. 16

2.2.Aujmatma ……..….………………………………………………………………………………………. 16

2.3. Chichasma ..…..…………………………………………………………………………………………. 17

2.4. Timiatrusar chichasma………………………………………………………………………………… 18


2.5. Najanma ……………………………………………………………………………………………………. 18

2.6. Yama Chicham ……………………………………………………………………………………………. 19

2.7. Nekapmamu ………………………………………………………………………………………………. 19


AKANKAMU I.
EJETUKTIN: Aents, yajasma, nupa, ankan ankan iwiákmari, naari, tui pujú ainia timiatrusar
nekatawai.

Akankamu Chikichik = Primera Unidad.

Nekamtikma = Reconocemos

1. IWIAKMA – LA VIDA.

Ju tsawantín unuimiat juarkur, aentsna, yajasmanu tura nupánu iwiakmarisha uruku ainia,
nakumkamu ana nui emamkesam iistai:

1.1. Juarma Preliminares

AENTS YAJASMA NUPA


PERSONA ANIMAL PLANTA

Aents, yajasma tura nupa: akiniawai, tsakawai, pampawai tura jawai.

El ser humano, los animales y las plantas: nacen, crecen, se reproducen y mueren.

1.2. Aujmatma = Dialogo.

 Yamaikia ame aimjiai aujmatsata: Aents, yajasma tura nupa itiurá akinin ainia.
Ahora dialoga con tu compañero/a como el hombre, el animal y las plantas nacen.

 Itiurá tsakau ainia.


¿Cómo crecen?

 Itiurá pampau ainia.


¿Cómo se reproducen?

 Itiurá jáu ainia.


¿Cómo mueren?
1.3. Chichasma = Frases y oraciones

Yamaikia chichasma tama sutamek najanatai.

Ahora vamos a construir frases y oraciones cortas.

Aents akiniawai Shiam tsakawai Nupa jáwai.


Nacimiento del hombre Crecimiento del animal Muere una planta.

Aents tui pujuwait Yajasam tui tsakau ainia Nupa urukamtai jáwait
Donde vive el hombre Donde crece los animales Porque muere la planta

1.4.Timiatrusar chichamu = Contenidos gramaticales.

1.4.1. Shuar chichama chichatai iimti


El alfabeto shuar

Juu unuimiat juartsuk, ii uuntri aujmatsamu aujsatai.


Antes de iniciar este tema vamos a leer este mito inédito

YACHI TSANKACHU – EL HERMANO MISERABLE


Etserka: Tomas Hilario Pujupat.

Yaúnchu jimiará yachijiai nuatnakaru uchirtuk jea apunam pujuarmia timiaja.


Chikichik yachinkia tuke takatan pujurniuyayi, tura chikich yachinkia eámniuyayi
timiaja.
Tuma pujuiniamunam, yachí takakmauka, nii takatrin kashik werimia timiaja. Tura
chikíchrinkia, uumpmin achik, tsentsakam maser, tseasjai iwiar kampuniunmani
eamkatasa wemia timiaja.
Kampunniunam jea, nukap chinkin nanamtin ainian, washijiai, núran pakincha kajén
jeen waketkimia timiaja.
Jeen jea nuarin susa warik iwiaram, apatuk uchir ayurkamata timia timiaja.
Nuarinkia warikmas iwiar painiak narukmatai, aya ni uchiriniak, ishichkisha
ajamsachmia tiamiaja. Tura juke rusank chikich yachi, takatnum wee asa, pimpik
jeamia timiaja.
Yachí takatnumia tauka, nuarijiai, uchirimtuk ayatek yurumkam, panmajai, jimiant
ayak yuarmia timiaja. Tura nuarí chicharuk, ¡amesha eamkatasa wekia!…uchi
ushumainiajanta. Timia asa, nisha yamaikia kiawai, kashin tsawamunam wetajai
tusa, kashi ajasmatai kanararmia timiaja.
Turamunam, tsawámtai nantaki uumin achik, Nisha tsetsakan tseasjai iwiar, nuarin
chicharuk: urúm aanku ajasmatai, punúnam nijiamanch uwaam kanusnum kanu
tepamunam jetajai nui nakarsata timia timiaja.
Tura nisha kampunniunam jea pitsan, pakin, yunkitsan, nukap kajenmia timiaja.
Kuntinian nukap kajenku asa, warikmas waketmia timiaja. Aya nekachma uunt
yawajai inkiunaikmia timiaja. Nuyanka manaitniun juarkiarmia timiaja. Yajasam imia
kakarmasha itiurak antes awakmakat; shuaran ipimki mámia timiaja. Maa, mashi
ampujen, akapen, suachim enentaichirin yurua ikiukmia timiaja.
Turamunam, nuarinkia akatramu ikiumia asa, timiatrusank chankinian achik, kanusá
kanu tepamunam jea, aishrin naká pujumia timiaja.
Nekash kanu nunkánini tepa asa, tatarat ajakmatai, apajas iis, aishrin kanunam
enkemun wainiak, warikmas wajaki chankinian entsak apakiki weak tukama,
aishrinkia atsumia timiaja. Jusha urukaya tusa, kanunam tskearkuta iis atsumia
timiaja. Turanamtai, aishrin untsúmia timiaja.
Nekáma, uttan juarkimia timiaja. Úttsua imik, chankinchirin entsak jea waketkimia
timiaja.
Jeanam jea wajerin pujukasa jiakma, warinkish chicharkamia timiaja. Nuyanka
wajerin chicharuk “kashin weme yátsuim eakchata” tau timiaja. Tura nuyanka kashi
ajasmatai kanararmia timiaja.
Tsawámunam, etsa menaint ekemsamunam chikich yachi ni shuarin ipiatasa wemia
timiaja, ewej shuarin ipiá, naki weantu, uump tsentsak tseasjai iwiaramun, kashik
suamutaink kampunniunmani wearmia timiaja. Wemámunmani ikiar, pántak nupa
tsenkearman ipijki, ipijki wemia timiaja, nurancha chinki maamu ewerman wainki
wearmia timiaja.
Nekachma yantsakap tánta ajarmia timiaja, ístaj tukamar, chinkinniunam saimpiut
ámunam ayám aents jaka, wákenka penkésh atsumia timiaja, nukap iniashi yuamu
tepemia tijiaja.
Nuyánka ewej aents wearu asa, warikmasar pimiateawar jakánka nui awásarmia
timiaja. Aíntsak chikicham ayám yaki pimiateawar nui nakak pujusarmia timiaja. Juke
rusank, wainchamunam tsekenki parát wajasmia timiaja; nuyánka nekapki, nekapki
numpa kitiamunam yakínini wankak, numpa kitian umá ajatatman; uumjai tseasjai,
tura nankijiai tukuarmia timaija, auuka urutmatsuk tukurar mawarmia timiaja.
Nuyamka akaikiar núrant nakijiai ijiukiar, tsai, tsai amasar ikiukiarmia timiaja.
Túrawar jaká iniashi entsakar jea waketkiarmi timiaja.
Jea ejewar, ajapent nunkan taurar nui ikiusarmia timiaja. Tura waje juaku, ni wajerin
nukap chicharka timiaja.
Tuma asamtai yaunchu ii untri tsanka, ajámin yaímin, arántin aarmia timiaja.
YAMAÍYA JUISHA, AINTSARIK ATINIAITJI.

1.4.2. CHICHAU LAS VOCALES.


Algunos antropólogos hispanos, salesianos, lingüistas, docentes y consultores shuar
han desarrollado o realizado investigaciones sobre la gramática shuar. Inicialmente
se conoció que las vocales Shuar eran 4. (a, e, i, u). Ahora con el estudio lingüístico
de algunos profesionales Shuar se determina las vocales Shuar son 12.
“Los fonemas vocálicos se caracterizan porque, cuando se los pronuncia, el aire no
encuentra ningún obstáculo en su salida hacia el exterior. Los fonemas vocálicos del
shuar chicham son 12: cuatro breves, cuatro largos y cuatro nasales. Se pronuncian
solos sin necesidad de otros fonemas. Tradicionalmente, en la escritura, las vocales
breves se representan con las letras a, e, i, u; las largas, con las letras duplicadas: aa,
ee, ii, uu y las nasales, con las mismas letras breves pero subrayadas: a, e, i, u.

Pronunciación de las vocales.

Las vocales breves reciben este nombre porque, cuando se las pronuncia, tiene una
corta duración, las largas, en cambio, se caracterizan porque su pronunciación dura
aproximadamente el doble de las breves. Estas vocales son también llamadas orales
porque al pronunciarlas el aire que viene desde los pulmones sale por la boca. Las
vocales nasales se caracterizan porque, al ser pronunciadas, el velo del paladar
desciende y gracias a ello una parte del aire sale por la nariz y otra parte por la
boca”

A. Chichau wenenmaya Vocales orales: a, e, i, u.

Jujai chicham sutamchik najanatai.

Shuar Chicham Castellano


Achu Morete
Ete Avispa
Ijiu Palmo
Uchi Niño

B. Chichau esaram Vocales largas: aa, ee, ii, uu.

Jujai chicham sutamchik najanatai

Shuar chicham Castellano


Maa Gusano
Eep Elecho/elepo
Jii Fuego
Kuuk Puerco (a)

C. Chichau nujnmaya Vocales nasales: a, e, i, u.

Jujaisha chicham sutamchik najanatai.


Shuar chicham Castellano
Kap Mosca
Jecham Murciélago
Ji Ojo
Muju Babosa

1.4.2. Chichachu Las consonantes.

“Los fonemas consonánticos se caracterizan porque, al pronunciarlos, el aire que viene desdelos
pulmones encuentra un obstáculo mayor o menos en su salida, chocando con los labios, los
dientes, los alveolos o el paladar anterior o posterior, o simplemente rozando estos órganos.

De acuerdo con el estudio fonológico de la lengua shuar tenemos 13 consonantes en este orden”

CH J K M N P R S SH T TS W Y
Ch j k m n p r s sh t ts w y

Chichaujai chichachu pachimkiamka juni juawai, tura ii chichamejainkia juni taji: SHUAR
CHICHAMA CHICHATAI IIMTI tura apach chichamjainkia EL ALFABETO SHUAR.

Shuar chichama chichatai iimti.

a – aa- a – ch - e – ee – e – i -ii – i -j -k – m – n – p – r – s – sh – t – ts – u – uu – u – w – y

Yamaikia shuar chichama chichatai iimti naari juni tutainti:

IIMTI NAARI IIMTI NAARI IIMTI NAARI


A a I I nujinmaya I nujinmaya
Aa a esaram j je T te
A a nujinmaya K ke Ts tse
Ch chi M me U u
E e N ne Uu U esaram
Ee E esaram P pe U U nujinmaya
E E nujinmaya R re W we
I i S se Y yi
Ii I esaram Sh shi

Yamaikia chicham najanma chichachujai chikichkimsar najanjai.

Ahora formemos palabras con las consonantes:

Chichachu Chicham Apach chichamjai Chichachu Chicham Apach


chichamjai
Ch Chinki Pájaro S Suku Canasta
J Japa venado Sh Shaa Maíz
K Katip ratón T Tema piojo
M Manchu zancudo Ts Tsuntsu caracol
N Namak pescado W Wakats pacharaca
P Paki sajio Y Yaas caimito
R Ramu Nombre de
persona

Chichasma najankatai unuimiarmajai.

Formemos oraciones con las palabras aprendidas

CHINKI PÁJARO

Chinki yaírchiti.

El pájaro es pequeño

Chinki kampunniunam níchik pujawai

El pájaro está solo en la selva.

Apar chinkin máyi.

Mi papá mató pájaro.

JAPA VENADO

Japaka kampunniunam pujuwaiti.

El venado vive en la selva.


Japá namankenka tii kunturmaiti.

El caldo de venado es muy sabroso.

Apachur japan tankumámun takakeawai.

Mi abuelo tiene un venado domesticado

KATIP RATÓN

Jearui katip tii yujainiawai

En mi casa abundan muchos ratones

Kaipkia, aya kashi wekainiaiti

El ratón anda solo de noche.

Michik ktipin yuwaiti.

El ratón es devorado por un gato

Manchu sancudo

Jearui manchu numpan tii mukukratainiawai.

En mi casa los zancudos chupan mucha sangre.

Manchu mukukrateaka kurampran amakratniuiti.


El zancudo transmite la enfermedad de paludismo

Manchuka antunianknum pampainiuiti.

El zancudo se reproduce en los estanques de agua.

1.5. Najanma = ejercicios.

1.5.1. Chichau tua ainia aarta:

___, ____, ___, ____, ____, ___, ____, ___, ___, ___, ____, ____

1.5.2. Chichachu tua ainia, támu aarta.

ch, ___, ___, m, ___, p, ___, s, ___, ___, t, ___, w___, y

1.5.3. Ju chichasmajai chicham najankata.

a. NAMAK:

b: PAKI:

c. SÚKU:
d. TEMA:

1.3.4. Aujmatsamunam yana aujmatea anairata.

_________________________________________________________________________
_________________________________________________________________________

1.6. Shiram / enentaisar aatai = Literatura

Apach nampet sutarach aarta.

1.7. Yama Chicham = Vocabulario

Yama chicham unuimiartai. Estudiemos las nuevas palabras

Yachi Hermano Kampuntin Montaña


Nuarí Esposa Kanu Canoa
Aishri Esposo Kamatak Playa
Aujmat Cuento Entsa Rìo
Chicham Palabra Chankin Canasta
Chichasma Oración Nijiamanch Chicha
Chichasma sutarach Frase Uunt yawa Tigre
Chichatai iimti Alfabeto fonémico Paki Sajino.
Uum Cerbatana Kashikmatin Mañanear
Tsentsak Fechas Kashikmau Mañanero/a
Tseas Veneno Tsawartin Amanecer
Iistin Ver Tsawamu Amanecido/madrugada
Iisartai Veamos/miremos Naari Nombre
Ju Este Aartin Escribir
Jui Aquí Aarta Escribe
Kampunniunmaya Salvaje Nakumkatin Dibujar
Kiarai Tarde Nanamtin Ave
Kashin / kashik Mañana Nekapmarta Cuenta
Wajeri Cuñada/o Nantu Luna
Nii El, Ella Unuimiartin Estudiar
Yantsakap Mosca Urum Después
Suri Coño Yamai Este rato / Ahora
Yurumatin Comer Wisha Yo también
Apatuk Comida Yo Wi
Jimia Ají Yaunchu Antes
Wee Sal Yaakat Ciudad
Etsa Sol Yajasma Animal

1.8. Nekapmamu Evaluación.

A. Nakumkamu ana nui, nunkanini naari apujtusta.


Escriba el nombre de los siguientes dibujos.

……………………………….. ……………………………….. ………………………………….

………………………………… ……………………………….. …………………………………..

B. Shait najanam imkiumtikiata shuar chichamjai apach chichamjai tama.


Una con una línea los términos shuar con su correspondiente traducción al castellano
según corresponda.
 Uum Mosca
 Katip Amanecer
 Entsa Fecha
 Kánu Tarde
 Chankin Cerbatana
 Japa Ratón
 Tsentsak Río
 Tsawartin Canasta
 Kiarai Canoa
 Yantsakap Venado

C. Aujmatsamu “Yachi tsankachu”, tuimpia imiat iisum, nu menain akantsamunam aarta.


Del cuento “El hermano miserable”, cual es la escena mas importante comente en 3
lineas.

…………………………………………………………………………………………………………………………………………
…………………………………………………………………………………………………………………………………………
…………………………………………………………………………………………………………………………………………

D. Yama chichamjai unuimiarma shuar chicham najánata.


Con los vocabularios estudiados, construya oraciones en shuar.

1. Yachi: Yaú yachi machitjiai tsupimiakmai. Ayer el hermano se cortó con machete.
2. Kanu: ………………………………………………………………………………………………………………………..
3. Tseas: ……………………………………………………………………………………………………………………….
4. Nakumkatin: …………………………………………………………………………………………………………….
5. Aishri: ……………………………………………………………………………………………………………………….
AKANKAMU II.

AKANKAMU INIAKMAMU PRESENTACIÓN DE LA UNIDAD

Wi aentska, apa, nuku, uchirí, nawantri ainia au, chikichik jeanan iruntrar mastamin ainiawai.

La familia nuclear es el tipo de familia conformada por el padre, la madre y los hijos, quienes
viven en un mismo techo.

Turasha yamaiya juinkia núrant matsamin ainiawai, kaná uchirí, nawantri tura kana apari tura
kana nukuríjiai matsamint ainiawai.

Hoy en la actualidad la familia nuclear, está mas extendida, en un solo techo sueles estar los
primos, tíos y abuelos.

EJETUKTIN OBJETIVO

Yaunchuya, yamaiyajai apatka iisam yapajniakuiti, tuma asamtai, itiurá nii shuarijaisha pujú
armia, itiurchatnum pujucharmakia, nuna timiatrus neká aarartatui.
2. Wi Shuar: Kawem Shuar: Familia nuclear.

2.1. Juarma Preliminares

Kawem shuar urúkuri Características de la familia nuclear.

 Chickichik jeanam kawem shuar matsamniuti.


En la Familia nuclear los miembros viven en un solo techo.
 Nuamtak apartin tura uchirijiai tsakararmatai kuit mantúmawar yaimin ainiawai
Existe una cooperación económica en ambas partes, cuando los hijos empiezan a
generar sus propios recursos.
 Takakmastin akui mashi pachínainiawai.
Se llevan a cabo actividades de producción.
 Iruntrar takakmainiaka mashi nekamu ainiawai.
Es el tipo que sabe reconocer la sociedad.

Yamaikia ame enentaimmiamuram jui aarta.


Ahora escriba lo que tu piensas sobre la familia nuclear.
……………………………………………………………………………………………………………………………………………………
……………………………………………………………………………………………………………………………………………………

2.2.Aujmatma Dialogo.

 Kawem shuar, shuarnumsha itiur puju armia, aujmatsatai.


En el pueblo shuar como vivían la familia ampliada.

 Shuarsha warinia yú armia.


De que se alimentaban el pueblo shuar.
 Anairatai shuara yutai imiant ainia nu.
Enumeremos los alimentos más relevantes del pueblo shuar.

Shuar Español Shuar Español


Pántam Plátano Yutui, namaku Especie de bagres
Mama Yuca Napi Anguila
Kayuk, yunkits Guatusa Putu Especie de caracha
Kashai Guanta Aakiam Especie de corvina
Japa venado Kumpa Bagre
Paki Sajino Tsuntsu Churo de agua
dulce
Shushui Armadillo Urik Cangrejo
Pamá Danta Yuwi Especie de liza
Unkumia Capibara Shinkian Caracha de cocha
Awacha, Aunts Pava de monte Marunch Camarón
Wankesh, wa Perdiz Ijiu Palmito
Wakats Pacharaca Chai Oso
Yampits Paloma Chuu Mono chorongo
Shimpia torcaza Washi Mono negro -araña
Mashu Pauji Tsere Mono capuchino
Chiwia Trompetero Jaanch Mono capuchino
blanco
Tatasham Carpintero Kunamp Ardilla
Sunka Gallo de monte Wapukush Conejo
Tsukanka Tucan Tunka Sungaro
Kanka Bocachico Mukin Mayon
Pani Piraña Eep Elecho, elepo
Nayump Caracha/Corroncho Ukraip Gualeque
Kunkuim Tortuga Puint, pakui, kua Especie de sapo
Charap Tortuga Acuática Jimia Ají
Week Añangos Wanchup Especie de tuyo
Sachapchu, Especies de tispos Iniak Sachi
tampirush, jankinia comestibles
Sanku Malanga Uwi Chona
Kenke Tuyo Shaa Choclo
Miik Fréjol Pitiu Frutipan
Chimi Capulí Esemp Hongos
comestibles

2.3. Chichasma = Frases y oraciones

A. Ju chichamjai chichasma najanatai: Mama, kayuk, Entsa, week, jimia,


Con estas palabras vamos a construir oraciones.

Mama= Nukur maman ajamprusai = Mi mamá me convidó yuca.


Kayuk= …………………………………………………………………………………………………………………………….
Entsa= ……………………………………………………………………………………………………………………………..
Week= …………………………………………………………………………………………………………………………….
Jimia= ……………………………………………………………………………………………………………………………..
Putu= ……………………………………………………………………………………………………………………………..
Kenke= ……………………………………………………………………………………………………………………………
Charap= ………………………………………………………………………………………………………………………….
Pani= ………………………………………………………………………………………………………………………………
Chai= Yatsur chain mayi = Mi hermano mató un oso.
B. Yamaikia shuar chichamjai chichasma aarma nu apach chichamjai aarta.
Ahora traduzca lo que esta escrito en shuar al español.

- Kair mukintin yuawai =


- Apar sunkaant mayi =
- Japa juní nankamakai =
- Iniak nerekarai =
- Kayuk paanmam yuawai.=

2.4. Timiatrusar chichamu = Contenidos gramaticales

Nakapak shuar chichamjai. Los números en Shuar chicham

Atsa (0) cerro

Chikichik (1) uno

Jimiar (2) dos

Menaint (3) tres

Aintiuk (4) cuatro

Ewej (5) cinco

Ujuk (6) seis

Tsenkent (7) siete

Ocho (8) ocho

Usumtai (9) usumtai

Nawe (10) nawe

Washim (100) cien

Mupanti (1000) mil

Amuchat (1’000.000) millón

2.5. Najanma = ejercicios.

A. Chicham aarma ana nákarin, Shuar chichamjai turutskesh apach chichamjai timiatrusam
aarta = Al frente de cada palabra, escriba en shuar o en castellano, según crea
conveniente.

Guanta Choclo
Katip Putu
Yuca Tsukanka
Ají Conejo
Paki Marunch
Chonta Capulí.

2.6. Shiram / enentaimsar aatai = Literatura

Ju nampesma papirumin aarta, turam unintrusam apach chichamjai aaram itiata.


Copie esta canción en su cuaderno de trabajo, luego investigue en casa la interpretación en
español.

2.7.Yama Chicham = Vocabulario

Aents Persona Air Compañero/a


Aujmat Cuento Ayash Cuerpo
Apa Papá Nuku Mamá
Yatsu Hermano Kair Hermana
Apach Abuelo Nukuash Abuela
Sai Cuñado Wajer Cuñada
Aartin Escribir Nakumkatin Dibujar
Chichasma Oración Chicham Palabra
Chichasma sutarach Frase Chichatai iimti Alfabeto fonético
Winitia Ven Wetá Anda / vete
Iisarati Veamos / miremos Iistin Ver
Ju Este Jui Aquí
Yamai Hoy Yaúnchu Antes
Kashin Mañana Nanamtin Ave
Yajasam Animal Nekapmartin Contar
Nekapmarta cuenta Nii Él / ella
Takakmastin Trabajar Takat Trabajo / tarea
Nuyasha Además Tanku Doméstico

2.8. Nekapmamu = evaluación.


A. Nawe chicham aarta Escriba 10 palabras en shuar y en castellano.

SHUAR ESPAÑOL SHUAR ESPAÑOL


1 6
2 7
3 8
4 9
5 10

B. Jú chichamjai chichasma shuar chichamjai najanata: Ayash, jui, yajasam, nuyasha, Nii
Con estas palabras construya oraciones.
 ……………………………………………………………………………………………………………………………
 ……………………………………………………………………………………………………………………………
 ……………………………………………………………………………………………………………………………
 ……………………………………………………………………………………………………………………………
 ……………………………………………………………………………………………………………………………
C. Naa aarma ausam nakumkata, nuinchuka papiniumia iisam tsupiram peerta
ankan wainmena nui.
En el recuadro correspondiente dibuje o recorte el gráfico y pegue según
corresponda.

Apa Miik

Paantam Mukint

Mashu Uwi
AKANKAMU III.

Akankamu menaint = tercera unidad.

3. Aents; Kawem antes = La familia: familia ampliada

3.1. Juarma = Preliminares


3.2. Ujmatma = Dialogo.

3.3. Chichasma tama = Frases y oraciones.

3.4. Timiatrusar chichamu = Contenidos gramaticales.

3.5. Najanma = ejercicios.

3.6. Aarma turetskesh chichasma timiatrusar tama = Literatura

3.7. Chicham = Vocabulario

3.8. Nekapmamu = evaluación.


AKANKAMU IV.

Akankamu aintiuk = cuarta unidad.

4. Aents: najantairi = la familia: roles.

4.1. Juarma = Preliminares.

4.2. Ujmatma = Dialogo.

4.3. Chichasma tama = Frases y oraciones.


4.4. Timiatrusar chichamu = Contenidos gramaticales.

4.5. Najanma = ejercicios.

4.6. Aarma turetskesh chichasma timiatrusar tama = Literatura

4.7. Chicham = Vocabulario

6.8. Nekapmamu = evaluación.


Akankamu Ewej = Quinta Unidad

Irutkamu: Iruntrar kakakmamu = La comunidad: Trabajo comunitario.

1. Juarma = Preliminares
2. Ujmatma = Dialogo.
3. Chichasma tama = Frases y oraciones
4. Timiatrusar chichamu = Contenidos gramaticales
5. Najanma = ejercicios.
6. Aarma turetskesh chichasma timiatrusar tama = Literatura
7. Chicham = Vocabulario
8. Nekapmamu = evaluación.

Akankamu Ujuk = Sexta Unidad

Irutkamu: Nampermamu = La comunidad: las fiestas.

1. Juarma = Preliminares
2. Ujmatma = Dialogo.
3. Chichasma tama = Frases y oraciones
4. Timiatrusar chichamu = Contenidos gramaticales
5. Najanma = ejercicios.
6. Aarma turetskesh chichasma timiatrusar tama = Literatura
7. Chicham = Vocabulario
8. Nekapmamu = evaluación.

Akankamu Tsenken = Séptima Unidad.

Irutkamu: Iruntramu aujmatma = La comunidad: Sobre la organización.

1. Juarma = Preliminares
2. Ujmatma = Dialogo.
3. Chichasma tama = Frases y oraciones
4. Timiatrusar chichamu = Contenidos gramaticales
5. Najanma = ejercicios.
6. Aarma turetskesh chichasma timiatrusar tama = Literatura
7. Chicham = Vocabulario
8. Nekapmamu = evaluación.

Akankamu Yarush = Octavo Unidad.

Kampuntin: Nunka = Naturaleza: la Tierra.

1. Juarma = Preliminares
2. Ujmatma = Dialogo.
3. Chichasma tama = Frases y oraciones
4. Timiatrusar chichamu = Contenidos gramaticales
5. Najanma = ejercicios.
6. Aarma turetskesh chichasma timiatrusar tama = Literatura
7. Chicham = Vocabulario
8. Nekapmamu = evaluación.

Akankamu Usumtai = Novena Unidad

Kampuntin: Entsa : La naturaleza: El agua.

1. Juarma = Preliminares
2. Ujmatma = Dialogo.
3. Chichasma tama = Frases y oraciones
4. Timiatrusar chichamu = Contenidos gramaticales
5. Najanma = ejercicios.
6. Aarma turetskesh chichasma timiatrusar tama = Literatura
7. Chicham = Vocabulario
8. Nekapmamu = evaluación.

Akankamu Nawe = Décima Unidad.

Kampuntin: Jii = La naturaleza: El fuego.

1. Juarma = Preliminares
2. Ujmatma = Dialogo.
3. Chichasma tama = Frases y oraciones
4. Timiatrusar chichamu = Contenidos gramaticales
5. Najanma = ejercicios.
6. Aarma turetskesh chichasma timiatrusar tama = Literatura
7. Chicham = Vocabulario
8. Nekapmamu = evaluación.
AKANKAMU XI

KAMPUNTIN: MAYAI LA NATURALEZA: EL AIRE

11. Akankamu nawe chikichik Décimo Primero Unidad

Kampuntin: Mayai = La naturaleza: El aire.

Mayaikia ju nunkanam iwiakma ati tusarkia tii imianaiti. Nupa, numi, yajasam tura aentscha,
mayai atsakuinkia iwiaku pujuschamniaiti.

El aire es un elemento esencial para el desarrollo de la vida en la Tierra, sin él no podrían


existir las plantas, los animales, ni los seres humanos.

Mayai pachimpramu awiti tuma asamtai tuinkish, wainmankesh awiti.

El aire es una mezcla de gases que forman la atmósfera, es por ello que se encuentra en
todas partes.
EJETUKTIN: Iwiakmanum numi-kampuntin, yajasam tura aentsti , iwiakma ati takurkia
mayai timiatrusar iistiniatji tusar unuimitrataji.

11.1. Juarma = Preliminares

 Mayai imiantri Importancia del aire.

Numi-nupa, yajasam tura aents iwiaku aarat takurkia mayai tuke utsuknawai.

El aire es fundamental e importante para la vida de las plantas, animales y el ser


humano.

Mayai mayatjinia nuka pachimprachma atiniaiti, ii suachin, ii numpen penker amakratin


asamtai.

El aire que respiramos debe ser el más puro posible ya que el aire nutre oxigeno de los
pulmones, de la sangre y el resto de los órganos.

Mayai akui Ji, antújat, nase, yurankim, yumi yutasha awiti.

El aire permite la existencia del fuego, del sonido, el viento, las nubes, las lluvias, etc.

11.2. Ujmatma = Dialogo.

A. Aujmatsartai mayainiu aujmatajnia un. Dialoguemos sobre el tema del aire.

Tui pujam yatsurua Jearui takamatun pujajai

¿Dónde estás hermano? Estoy en mi casa


trabajando

Yutakui, tura mayai ti ajakui


jerui pujajai
Warí pujuram
Llueve, además hace mucho
¿Qué estás haciendo?
viviento por eso estoy en mi
casa.

Mayai pachimprachma
mayatkatniuiti nekamek. Ee nawantur jintintruamai
¿Sabes que debemos respirar nuna.
aire puro? Si, mi hija me enseño eso.
11.3. Chichasma tama = Frases y oraciones

A. Yamaikia chichasma najanatai. Ahora vamos a construir oraciones.

 Yumi yutakui tsetsek ajawai = Llueve por eso hace frío.


 Uchir unuimiatainiam wechayi entsa nujankruamtai = Mi hijo no se fue a la escuela
porque creció el rio.
 Paantam katukarai nase kakar najanamtai = Se viraron los plátanos por fuerte viento
 Numi penker ainia nu mashi ajarchatniuiti = No debemos talar los árboles maderables
 Mayai atsakuinkia iwiaku pujuschamniaiti = Sin el aire no hay vida.

11.4 Timiatrusar chichamu = Contenidos gramaticales

11.5. Najanma = ejercicios.

11.6. Aarma turetskesh chichasma timiatrusar tama = Literatura

11.7. Chicham = Vocabulario

11.8. Nekapmamu = evaluación.


4. Unuimiatma etserma: Unuimiatmaka nawe jimiar atsakamutin amunaktatui, jimiará
tsawantnun ejematnumani jintiamu tura chikichik tsawantnum chickichi akantramun
unuimiatainiam jea tura jeanam pujus unuimiamu.

You might also like