2(x-3)2+5=2x2+11x 1.

atsiskliaudžiam
2(x2-6x+9)+5=2x2+11x
2x2-12x+18+5=2x2+11x 2. Matome, kad 2x2 susiprastina.
-12x+18+5=11x 3. TIESINĖ (PAPRASTOJI) LYGTIS. Kintamieji į kairę
pusę, laisvi nariai į dešinę. Keliant į kitą pusę keičiam
ženklą.
-12x-11x=-18-5 4. sutraukiam panašius narius
-23x=-23 |:(-23) 5. Dalinam (dauginam) iš prie kintamojo (t.y. prie raidės)
esančio skaičiaus
x=1 6. gauname atsakymą.
Ats.: 1

2(x-3)2-5=x2-6x+7 1. atsiskliaudžiam
2(x2-6x+9)-5=x2-6x+7
2x2-12x+18-5=x2-6x+7 2. KVADRATINĖ LYGTIS. Viskas į vieną pusę. Keliant
į kitą pusę keičiam ženklą.
2x2-12x+18-5-x2+6x-7=0 3. sutraukiam panašius narius
x2-5x+6=0 (a=1; b=-5; c=6) 4.sprendžiame pagal diskriminantą. D=b2-4ac
D=(-5)2-416=1
−𝑏 ± √𝐷
5. Ieškome 𝑥=
2𝑎

−(−5) ± √1
𝑥=
21

x1=3 x2=2 6. gauname atsakymą.

Ats.: 3; 2

1 2 1. TRUPMENINĖ(RACIONALIOJI) LYGTIS. Viskas į

+ =1 vieną pusę.
𝑥 𝑥+2

2. bendravardikliname
(𝑥+2 (𝑥
1 2
+ − 1(𝑥(𝑥+2) = 0
𝑥 𝑥+2

𝑥 + 2 + 2𝑥 − 𝑥(𝑥 + 2) 3. a) vardiklis ≠0
=0
𝑥(𝑥 + 2)

𝑥(𝑥 + 2) ≠ 0 b) skaitiklis =0
x≠0 arba x+2≠0
x≠-2
𝑥 + 2 + 2𝑥 − 𝑥(𝑥 + 2) = 0 4. patikriname ar skaitiklio sprendiniai nesutampa su
𝑥 + 2 + 2𝑥 − 𝑥 2 − 2𝑥 = 0 vardiklio sprendiniais. Jei sutampa tų sprendinių nerašome.
−𝑥 2 + 𝑥 + 2 = 0
a=-1; b=1; c=2
D=b2-4ac=12-4(-1)2=9
−𝑏 ± √𝐷 −1 ± 3 2
𝑥= = ={
2𝑎 2 ∙ (−1) −1
Ats.:x=2, x=-1 5. Ats
2x2=16 1. RODIKLINĖ LYGTIS. Padarome, kad vienos pusės
pagrindas būtų lygus kitos pusės pagrindui
2x21=24 2. Kadangi pagrindai vienodi, tai ir rodikliai turi būti
2x+1=24 vienodi
X+1=4 3. Dabar jau sprendžiam tiesinę lygtį
X=3 4. Ats.:

log2(x+1)=3 1. LOGARITMINĖ LYGTIS. Suvienodinam abi puses

log2(x+1)=log28 2. a) Kadangi logaritmų pagrindai vienodi tai ir skaičiai
turi būti vienodi
b) sprendžiant logaritmines lygtis būtų gerai parašyti ir
apibrėžimo sritį (kitu atveju reikalingas patikrinimas)
{
𝑥+1=8 3. dabar sprendžiame sistemą
𝑥+1>0
𝑥=7 4. patikriname ir parašome lygties atsakymą
{
𝑥 > −1
x=7 5. Ats.:

|x-2|+3x=1 1. LYGTIS SU MODULIAIS

x-2=0 2. Nustatome modulio nulį
x=2
3. Nusibraižome skaičių tiesę ir joje atidedame modulio
𝑥≤2 2 x>2 nulį

𝑥≤2 𝑥>2 4. Gavome du intervalus, todėl sprendžiame dvi sistemas

{ 𝑎𝑟𝑏𝑎 {
−(𝑥 − 2) + 3𝑥 = 1 (𝑥 − 2) + 3𝑥 = 1 (gali būti ir daugiau intervalų, jei yra daugiau negu
vienas modulis)
Kai 𝑥 ≤ 2 modulis Kai 𝑥 > 2 modulis
neigiamas, todėl teigiamas, todėl
prieš jį padedame - parašome be
modulio ženklo

−𝑥 + 2 + 3𝑥 = 1 x-2+3x=1 5. Išsprendžiame kiekvieną sistemą atskirai

2𝑥 = −1 4x=3
x=-0,5 x=0,75
𝑥≤2 𝑥>2
{ {
𝑥 = −0,5 𝑥 = 0,75 (𝑛𝑒𝑡. )

Ats.: -0,5 6. Patikriname ar lygties atsakymas tinka nelygybei.

Parašome atsakymą

√𝑥 2 + 3 + 2 = 𝑥 1. LYGTIS SU ŠAKNIMI. Lygtį sutvarkome: šaknį

stengiamės palikti vienoje pusėje, o kitus narius kitoje.

√𝑥 2 + 3 = 𝑥 − 2 ↑2 2. Keliame abi puses šaknies laipsniu. (gali tekti kelti

kelis kartus iš eilės)
x2+3=x2-4x+4 3. Sprendžiame tiesinę lygtį

4x=1 4. Gavome atsakymą, bet jį būtinai reikia įsistatyti į

x=0,25 pradinę lygtį ir patikrinti (jei tinka, tai bus atsakymas)
 √0,252 + 3 + 2 = 0,25 5. Matome, kad šaknis netiko. Todėl atsakymas –
1,75=-1,75 sprendinių nėra
Ats.: 

Lygčių sistemos
𝑥+𝑦 =8 1. TIESINIŲ LYČIŲ SISTEMA. (Sprendžiame keitimo
+{
𝑥−𝑦 =2 arba sudėties būdu.)
Dabar spręsime sudėties būdu (jeigu reikia pirmiausia
padarome, kad kurie nors kintamieji abiejose lygtyse būtų
priešingi skaičiai) Kadangi suvienodinti nereikia, tai tas
lygtis sudedame, kad vienas kintamasis dingtų.
2x=10 2. Sprendžiam tiesinę lygtį. Ir surandam vieną sprendinį.
x=5
5+y=8 3. Dabar gautą kintamąjį įsistatote į bet kurią pradinės
y=3 sistemos lygtį ir gauname kito kintamojo atsakymą
Ats.: x=5, y=3 4. Parašome atsakymą

𝑥 + 𝑦 = 8 (1) 1. Dabar spręsime keitimo būdu. Iš bet kurios lygties

{
𝑥 − 𝑦 = 2 (2) vieną kintamąjį išreiškiame kitu
(1) x=8-y (3) 2. Tada statome į kitą lygtį
(3)(2) (8-y)-y=2 3. Tada sprendžiame tiesinę lygtį
8-y-y=2
-2y=-6
y=3
x=8-3=5 4. Grįžtame į (3) ir įstatome turimą sprendinį. Gauname
kitą sprendinį.
Ats.: x=5, y=3 5. Atsakymas.
Pastabėjimas: jei netinka nė vienas sprendimas, tai įveskite keitinį