Žirmūnai

Žirmūnai - tai rajonas, kur gyvena mano močiutė, kur užaugo mano mama ir dėdė, kur aš
praleidau didžiąją savo vaikystės dalį, nes būtent ten ėjau į mokyklą ir į darželį. Manau,
svarbu žinoti istoriją tos vietos, kur tavo šeimos nariai praleido savo dienas ir net pats tu,
todėl šiuo atveju pasirinkau Žirmūnus, nors juose ir negyvenu, bet vis dėl to praleidau ir vis
dar praleidžiu nemažai laiko.
Žirmūnai – Vilniaus miesto dalis, esanti į šiaurę nuo miesto centro, dešiniajame Neries
krante. Literatūroje ir senųjų vilniečių atsiminimuose minima, kad vietovė lenkiškai buvo
vadinama Losiuvka.
Dabartinių Žirmūnų pietinėje dalyje nuo 14 a. kūrėsi Vilniaus Žvejų priemiestis, kuriame
buvo žydų kapinės (16–19 a.), Šv. Marijos Teresės bažnyčia (17–19 a.), 19 a. įrengta Rusijos
imperijos karinė tvirtovė (1831–78). Žirmūnų teritorijoje yra buvę keli kaimeliai: Leoniškės,
Kazliškės, Šeimyniškės ir Pašeimyniškės. XVIII a. pab. Leoniškių, Kazliškių, Pašeimyniškių
kaimai išnyko. Dabartinių Žirmūnų rytinėje dalyje prie Neries 16 a.–17 a. viduryje buvo
karališkasis Derevnictvos dvaras (18 a. viduryje dalis dvaro atiteko Laterano kanauninkams,
kurie vietovę pavadino Tuskulėnais).
Trumpai noriu papasakoti apie Derevnictvos, geriau žinomą kaip Tuskulėnų, dvarą.
Seniausias, iki šių dienų išlikęs pastatas Žirmūnuose yra Tuskulėnų dvaro centriniai rūmai.
Jie pastatyti pagal žymaus architekto Karolio Podčašinskio projektą maždaug 1825 m.
Tuskulėnų rūmai yra vienaaukščiai, itališkojo renesanso vilų stiliaus. Pastato fasadai
simetriški. Pagrindinį fasadą, nukreiptą į Nerį, puošia skulptūros, išsikišusi pusapskritė terasa.
Tuskulėnų dvaro teritorijoje seniau taip pat buvo malūnas, parkas. 2008 m. buvo restauruoti
Tuskulėnų dvaro centriniai rūmai, oficina, šv. Teresės koplyčia. 2002 m. Lietuvos
Respublikos vyriausybės nutarimu patvirtinta programa Tuskulėnų dvaro sodybos teritorijoje
įkurti Tuskulėnų rimties parką, kurio pagrindiniai akcentai būtų dvaro pastatai. Jame turėtų
būti tinkamai palaidoti 1944-1947 m. KGB ir MGB saugumo vidaus kalėjime Vilniuje
nužudytų ir čia užkastų žmonių palaikai
Savo istoriją turi Žirmūnų teritorija – Šiaurės miestelis. Šiaurės miestelis dabar yra
gyvenamasis rajonas (Žirmūnų dalis), su daug prekybcentrių, restoranų, pramogų vietų, bet ar
kada nors susimąstėme, kas iš tikrųjų anksčiau čia buvo ir vyko? Šiaurės miestelis, mano
manymu, buvo nuo seno “kariuomenių miestelis”, nes: 1) 2001 Šiaurės miestelyje rasta
Napoleono I kariuomenės kareivių masinė kapavietė (daugiau kaip 3200 žmonių palaikai); 2)
Šioje vietoje buvo pastatytos kareivinės, kurias įvairiais laikotarpiais naudojo įvairios
kariuomenės. Tuoj apie kiekvieną iš punktų plačiau. Taip pat šį mano teiginį patvirtina iki
šiol išlikę gatvių pavadinimai: Apkasų, Kareivių, Trimitų, Rinktinės. Ir verta paminėti, jog
dalis teritorijos buvo vadinama Karo lauku, šioje vietoje vykdavo kariuomenės pratybos,
paradai.
Pradžiai apie tai kaip ir kodėl Napoleono nariai atsidūrė Šiaurės miestelyje. Bijodamas, kad
Rusijos caras Aleksandras I gali užimti Lenkiją, Napoleonas nutarė pirmas pulti Rusiją.
Kuomet jo armija išžygiavo į Maskvą, jos gretose buvo 675 tūkst. karių. Vėliau karių,
bandančių per Lietuvą sugrįžti į Europą, buvo likę tik 41 tūkst. Manoma, kad apie 20 tūkst.
Napoleono karių nuo šalčio, bado ir dėmėtosios šiltinės mirė vien Vilniuje. 2002 m. Vilniuje
atkastoje kapavietėje rastos sagos įrodo, kad kariai priklausė 40-čiai skirtingų Napoleono
pulkų, kurie iš paskutiniųjų bandė grįžti atgal į Europą.
Dabar apie kareivines Šiaurės miestelyje. Sovietmečiu Žirmūnuose buvusi neprieinama
visuomenei kareivinių teritorija buvo vadinama Šiaurės miesteliu. Šis pavadinimas išlikęs iki
šiol, nors teritorijos paskirtis pasikeitusi. Šioje vietoje mūrinės kareivinės buvo pastatytos
XIX amžiuje. XIX a. pab. – XX a. pr. jose buvo įsikūrę Rusijos imperijos kariniai daliniai.
Tarpukariu kareivinėmis naudojosi lenkų kariai. Sovietmečiu čia buvo tankų dalinio karinė
bazė. Po nepriklausomybės atkūrimo bei sovietinės armijos pasitraukimo 1992 m. karinės
bazės patalpas imta naudoti komercijai – čia įsikūrė įvairios parduotuvėlės, dirbtuvės,
autoservisai ir t.t.
Čia tikrai yra ne visa Žirmūnų istorija, bet čia yra tik tiek, kiek maždaug galima sutalpinti į 1
puslapio ribas. Šituo Žirmūnų aprašymu stengiausi parodyti svarbiausius istorinius įvykius
Žirmūnuose bei parodyti kontrastą tarp dabarties ir praeities – parodyti kas tam tikrose
vietose vyko, buvo anksčiau, o kas dabar yra, vyksta dabar.
Ugnė Povilaitytė 2c