Professional Documents
Culture Documents
Magsitnis BMD
Magsitnis BMD
MEDICINOS AKADEMIJA
MEDICINOS FAKULTETAS
NEUROLOGIJOS KLINIKA
Agnė Stašaitytė
2019
Kaunas
TURINYS
1. SANTRAUKA 4
2. SUMMARY 5
3. PADĖKA 6
4. INTERESŲ KONFLIKTAS 6
6. SANTRUMPOS 7
7. SĄVOKOS 8
8. ĮVADAS 9
10.4 Galvos skausmo sergant išsėtine skleroze sąsajos su lytimi, amžiumi, ligos trukme,
negalios įvertinimu 12
12. REZULTATAI 16
2
12.4 Galvos skausmo, jo tipų sąsajos su klinikinėmis išsėtinės sklerozės charakteristikomis 18
12.4.1. Galvos skausmo, jo tipų sąsajos su galvos skausmu prieš išsėtinės sklerozės diagnozės
nustatymą 18
12.4.2 Galvos skausmo sustiprėjimo prieš išsėtinės sklerozės paūmėjimą ir jo tipų sąsajos 19
12.4.5 Galvos skausmo ir išsėtinės sklerozės trukmės, bei amžiaus, kuriame diagnozuota
išsėtinė sklerozė ryšys 21
14. IŠVADOS 26
16. PRIEDAI 29
3
1. SANTRAUKA
4
2. SUMMARY
5
3. PADĖKA
Dėkoju doc. Daliai Mickevičienei ir gyd. rez. Ramintai Macaitytei už pagalbą atliekant tyrimą
ir konsultacijas rašant darbą.
4. INTERESŲ KONFLIKTAS
6
6. SANTRUMPOS
EDSS – išplėstinė neįgalumo vertinimo skalė (angl. Expanded Disability Status Scale)
IHC – 3 – Tarptautinė galvos skausmo klasifikacija (trečiasis leidimas)
IS – išsėtinė sklerozė
LEM – ligos eigą modifikuojantis gydymas
P – progresuojanti išsėtinės sklerozės klinikinė eiga
RR – recidyvuojanti-remituojanti išsėtinės sklerozės klinikinė eiga
7
7. SĄVOKOS
8
8. ĮVADAS
Išsėtinė sklerozė (IS) – lėtinė uždegiminė demielinizuojanti liga, pažeidžianti centrinę nervų
sistemą, sukelianti įvairius motorinius, sensorinius simptomus, regėjimo, pažinimo funkcijų sutrikimus
bei įvairaus sunkumo negalią. Lietuvoje IS serga apie 2 tūkst. žmonių [1].
Įvairaus pobūdžio skausmą patiria 63-78,6 proc. pacientų, sergančių IS [3,4,5,6]. Dažniausiai
pacientus vargina galvos skausmas, neuropatinis galūnių skausmas, nugaros skausmas, skausmingi
spazmai, Lermito simptomas, trišakio nervo neuralgija [3,4].
Įvairių autorių duomenimis, galvos skausmo paplitimas tarp sergančiųjų IS svyruoja nuo 42,5
proc. iki 68,3 proc. [3,4,5,7,8,9,11,12,13]. Dažniausiai patiriama migrena su ar be auros, dažnis
skirtingų tyrimų duomenimis svyruoja nuo 16,3 proc. iki 72 proc. [5,7,9,11,15,12,13]. 5-44 proc.
pacientų sergančių IS vargina įtampos galvos skausmas [7,9,11,12,13]. Trišakio nervo neuralgija
nustatyta 3,8-9,5 proc. pacientų [9,3,4,16].
Literatūroje pažymima, jog galvos skausmas gali būti ir pirmasis IS požymis [20,21,22,24].
Galvos skausmą sergant IS bandyta sieti su įvairiomis demografinėmis ir klinikinėmis
charakteristikomis – lytimi, amžiumi, ligos trukme bei negalia, vertinant pagal išplėstinę negalios
vertinimo skalę (EDSS) [3,5,11,12,13]. Taip pat ieškoma ryšio tarp galvos skausmo ir IS klinikinės
eigos [4,11]. Manoma, kad galvos skausmo atsiradimą sergant IS gali lemti ir ligos eigą
modifikuojantis (LEM) gydymas [5,7,11,12,19].
Trūksta tyrimų, siejančių galvos skausmą su IS. Tiek galvos skausmo paplitimo, tiek kitų
galvos skausmo charakteristikų vertinimas skirtingų autorių duomenimis skiriasi, nerandama bendrų ir
konkrečių IS ir galvos skausmo sąsajų. Anketinės apklausos metu siekta įvertinti sergančiųjų IS galvos
skausmo paplitimą, dominuojančius galvos skausmo tipus, jų sąsajas su IS charakteristikomis. Ligos
istorijų duomenys buvo naudojami įvertinti IS trukmę, ligos eigą, negalią pagal EDSS, taikomą
gydymą.
Lietuvoje publikuotų tyrimų šia tema nėra žinoma. Šiuo tyrimu buvo siekiama nustatyti
galvos skausmo dažnį ir jo sąsajas su demografinėmis ir klinikinėmis išsėtinės sklerozės
charakteristikomis tarp sergančiųjų IS, gydomų LSMUL Kauno klinikų Neurologijos klinikoje.
9
9. DARBO TIKSLAS IR DARBO UŽDAVINIAI
Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti galvos skausmo dažnį tarp sergančiųjų išsėtine skleroze pacientų.
2. Nustatyti vyraujančius galvos skausmo tipus tarp išsėtine skleroze sergančių pacientų.
3. Nustatyti sąsajas tarp galvos skausmo, jo tipų ir sergančiųjų išsėtine skleroze demografinių
charakteristikų.
4. Nustatyti sąsajas tarp galvos skausmo, jo tipų ir sergančiųjų išsėtine skleroze klinikinių
charakteristikų.
5. Nustatyti sąsajas tarp galvos skausmo ir pacientams skiriamo ligos eigą modifikuojančio
gydymo.
10
10. LITERATŪROS APŽVALGA
Išsėtinė sklerozė (IS) – lėtinė uždegiminė demielinizuojanti liga, pažeidžianti centrinę nervų
sistemą ir sukelianti įvairius motorinius, sensorinius simptomus, regėjimo, pažinimo funkcijų
sutrikimus bei įvairaus sunkumo negalią. 2016 metų duomenimis, IS serga apie 2,2 mln. žmonių
visame pasaulyje ir stebima sergamumo didėjimo tendencija (2008 m. – 2,1 mln. sergančiųjų) [1].
Daugiausia sergančiųjų IS nustatoma Europoje ir Šiaurės Amerikoje, taip pat Australijoje [1].
Lietuvoje IS serga apie 2 tūkst. žmonių, 2016 duomenimis IS, paplitimas Lietuvoje – 27,8/100
000 žmonių [1]. Kaip ir pasaulyje, Lietuvoje IS dažniau diagnozuojama moterims nei vyrams, nors
šiuo metu stebimas ir vyrų sergamumo padidėjimas. Jeigu sergamumo IS tendencijos išliks panašiai
didėjančios, prognozuojama, jog Lietuvoje 2020 metais užfiksuotų naujų ligos atvejų bus 13/100 000
gyventojų [2].
Skausmas yra dažnas sergančiųjų IS simptomas. Įvairaus pobūdžio skausmą patiria 63-78,6
proc. pacientų sergančių IS [3,4,5,6]. Dažniausiai pacientus vargina galvos skausmas, neuropatinis
galūnių skausmas, nugaros skausmas, skausmingi spazmai, Lermito simptomas bei trišakio nervo
neuralgija [3,4]. Dėl pacientų jaučiamo skausmo blogėja fizinė ir psichologinė būklė, socialinis
gyvenimas, pacientai dažniau patys neigiamai vertina savo būklę ir ligos simptomus [5,7,8,9].
Manoma, kad su tuo yra susijusi centrinė sensibilizacija, dėl kurios pacientai tampa jautresni tiek
naujai atsiradusioms skausmo formoms, tiek savo fizinės būklės pokyčiams [7,8].
Galvos skausmas yra dažna problema Lietuvoje. 76,3 proc. populiacijos teigia, jog juos
vargina galvos skausmas: dažniausias (41,9 proc.) – įtampos galvos skausmas, 20,4 proc. – migrena, o
14 proc. – kiti galvos skausmai [10]. Galvos skausmo paplitimas tarp sergančiųjų IS nagrinėjamas
įvairių tyrimų metu, tačiau Lietuvoje, tyrimų siejančių IS ir galvos skausmą, nėra atlikta. Daugumoje
publikacijų nustatytas didesnis galvos skausmo paplitimas tarp sergančiųjų IS nei bendroje
populiacijoje. Skirtingų autorių duomenimis, galvos skausmo paplitimas tarp sergančiųjų IS svyruoja
nuo 42,5 proc. iki 68,3 proc. [3,4,5,7,8,9,11,12,13]. Pastebėta, jog didesnis galvos skausmo dažnis tarp
sergančiųjų IS nustatomas dar prediagnostiniu IS laikotarpiu [14].
11
Galvos skausmo tipų paplitimas tarp sergančiųjų, įvairių autorių duomenimis, skiriasi.
Daugumos publikacijų duomenimis, sergantiesiems IS dažniausiai pasireiškia migrena su ar be auros –
dažnis svyruoja nuo 16,3 proc. iki 72 proc. [5,11,7,9,12,13,15]. Nuo 5 proc. iki 44 proc. pacientų,
sergančių IS, vargina įtampos galvos skausmas [7,11,9,12,13]. Trišakio nervo neuralgija nustatyta 3,8-
9,5 proc. pacientų [9,3,4,16]. Rečiau publikuojami atvejai, kai pacientai sergantys IS jaučia klasterinio
tipo galvos skausmą, duriančio tipo galvos skausmą ar kitą, tyrimuose neklasifikuojamą, galvos
skausmą.
10.4 Galvos skausmo sergant išsėtine skleroze sąsajos su lytimi, amžiumi, ligos trukme, negalios
įvertinimu
Galvos skausmą sergant IS bandyta sieti su lytimi, amžiumi, ligos trukme ir negalia, vertinant
pagal išplėstinę negalios vertinimo skalę (EDSS) [17]. Gauti tyrimų rezultatai išlieka kontraversiški.
Pastebėta jog tiek nuo skausmo, tiek nuo galvos skausmo, ypač migrenos, labiau kenčia jaunesni
pacientai [5,11,13], nors kitų autorių teigimu skausmas dažnesnis vyresniems pacientams [3]. Tiriant
galvos skausmo ir lyties ryšį pastebėta, jog dažniau galvos skausmą jaučia moterys [11,12,13].
Besiskundžiantys migreninio pobūdžio galvos skausmu turėjo mažesnę negalią (mažesnį EDSS
įvertinimą) [5,11,13], tačiau multicentrinės apklausos duomenys parodė, kad didesnis galvos skausmo
paplitimas stebėtas ir tarp turinčių sunkesnę negalią (aukštesnį EDSS įvertinimą) [3]. Ryškios
koreliacijos tarp ligos trukmės ir skausmo, taip pat ir galvos skausmo, nepastebėta, nes vienų tyrimų
duomenimis galvos skausmas labiau paplitęs tarp neseniai susirgusių IS pacientų [5,13], o, kitų autorių
teigimu, tiems, kuriems liga diagnozuota seniau [3]. Taip pat, Niujorke atliktoje studijoje pažymėta,
jog turintiems šeiminę migrenos anamnezę, migrena pasireiškia dažniau [7].
Skiriamas ligos eigą modifikuojantis (LEM) gydymas taip pat gali turėti įtakos vertinant
sergančiųjų IS galvos skausmą. Vertinti tyrimus, kuriuose galvos skausmas nagrinėjamas pacientui
skyrus gydymą interferonu – β, yra sunku, nes žinoma, kad šis vaistas sukelia į gripą panašius
pašalinius poveikius, tarp jų ir galvos skausmą. Pastebėta, jog tuos pacientus, kurie IS gydymui vartoja
interferoną – β, dažniau vargina galvos skausmas, ypač migreninio pobūdžio [5,12]. Atliktame tyrime,
kuriame lyginama skirtingų interferono – β preparatų įtaka galvos skausmo atsiradimui pastebėta, kad
galvos skausmas po interferono – β pavartojimo paūmėjo 55 proc. pacientų, kurių anamnezėje jau
anksčiau būta galvos skausmo epizodų ar yra šeiminė galvos skausmo anamnezė, ir net 68,8 proc.
pacientų galvos skausmas atsirado naujai per 12 mėn. po interferono – β pavartojimo [19]. Kitų autorių
duomenimis, 34 proc. išsėtinės sklerozės pacientų, turinčių migrenos anamnezę, - pradėdavo jausti
galvos skausmą per parą nuo gautos interferono – β dozės [7]. Manoma, jog galvos skausmo
atsiradimas yra susijęs su uždegimo mediatorių pusiausvyros pasikeitimu [19].
Galvos skausmo pasireiškimui įtakos turi ir kiti LEM vartojami vaistai. Lyginant pacientus,
patyrusius galvos skausmą, ir tuos, kurie jo nepatyrė, pastebėta, kad galvos skausmo grupėje pacientai
buvo 5 kartus dažniau gydyti glatiramero acetatu ar imunoglobulinu [11]. Kitame tyrime nustatyta, kad
vartojantys fingolimodą dažniau patiria įtampos tipo galvos skausmą [12]. Reikšmingo ryšio tarp
natalizumabo vartojimo ir galvos skausmo atsiradimo nepastebėta [12].
Pacientai, sergantys IS, dažniausiai praneša apie varginantį migrenos ar įtampos galvos
skausmo pasireiškimą. Tačiau yra publikuotų klinikinių atvejų, kada klasterinio tipo [20,21] ar
duriančio tipo [22] galvos skausmas buvo pirmasis IS požymis. Stebint pacientus, po kelių
klasterinio/duriančio tipo galvos skausmo epizodų, ilgainiui išryškėjo neurologiniai simptomai. Atlikus
magnetinio rezonanso tyrimą buvo nustatyti pokyčiai, atitinkantys McDonald [23] kriterijus IS
diagnozuoti. Šiuos klinikinius atvejus pristatę autoriai rekomendacijose teigia, kad, esant atipiniam
galvos skausmui [24] ar radus papildomą neurologinę simptomatiką, rekomenduojama atlikti
magnetinio rezonanso tyrimą, IS diagnozės patvirtinimui ar atmetimui [20,21].
13
11. TYRIMO METODIKA
Tyrimo planavimas: Gautas LSMU Bioetikos komisijos pritarimas – Nr. BEC-MF- 258
tyrimo vykdymui. Tikslinis anketinis tyrimas buvo atliekamas LSMUL KK Neurologijos klinikoje,
Neurologijos skyriuje ir Nervų ligų ambulatoriniame skyriuje. Tyrimas atliktas 2018 m. kovo mėn. –
2019 m. kovo mėn.
Tyrimo objektas: Pacientai, sergantys išsėtine skleroze, kurie gydėsi LSMUL KK
Neurologijos klinikos Neurologijos skyriuje ar Nervų ligų ambulatoriniame skyriuje ir sutiko dalyvauti
tyrime.
Tiriamųjų atranka (populiacija, imtis). Tiriamųjų įtraukimo kriterijai:
Galutinė diagnozė – Išsėtinė sklerozė, nustatyta pagal McDonald (2017 m.) kriterijus.
Klinikinės eigos – recidyvuojančios-remituojančios ir progresuojančios išsėtinės sklerozės
klinikinės eigos.
Progresuojančios klinikinės eigos – pirminės ir antrinės progresuojančios klinikinės eigos.
Imtis: 99 pacientai.
Tyrimo metodai: Tyrimui taikytas momentinis tikslinis anketavimas. Autorių sudaryta
anoniminė anketa (16.1 priedas), kuria buvo siekta įvertinti sergančiųjų išsėtine skleroze
dokumentinius duomenis (lytį, darbinę padėtį, išsilavinimą, alkoholio vartojimą, rūkymą) bei
duomenis apie galvos skausmą (galvos skausmo dažnį, charakteristikas, skiriamus vaistus skausmo
malšinimui, provokuojančius veiksnius). Anketa nebuvo validizuota. Įvertinus anketos duomenis,
galvos skausmas buvo suklasifikuotas pagal IHC – 3 kriterijus į migrenos tipo galvos skausmo grupę
(pagal migrenos ir galimos migrenos kriterijus), įtampos tipo galvos skausmo grupę (pagal įtampos
tipo galvos skausmo ir galimai įtampos tipo galvos skausmo kriterijus) ir kito pobūdžio galvos
skausmo grupę (neatitikę anksčiau minėtų kriterijų arba besiskundžiantys kitu galvos skausmo tipu). Iš
ligos istorijų buvo naudojami duomenys apie išsėtinės sklerozės trukmę, amžių, kai buvo diagnozuota
išsėtinė sklerozė, klinikinę eigą, skiriamą gydymą, negalią pagal išplėstinę negalios vertinimo skalę,
dominuojančios sistemos sutrikimus, gretutines ligas ir taikomą gydymą, išsėtinės sklerozės fazę.
Duomenų analizės metodai:
Lyginamoji ir aprašomoji statistinė duomenų analizė atlikta su SPSS 22.0 ir MS Excel
programomis. Kiekybiniai požymiai buvo pateikti vidurkiais su standartiniu nuokrypiu, kokybiniai –
absoliučiais dydžiais ir procentais. Duomenų analizei naudota aprašomoji statistika, kokybinių
požymių ryšys vertintas Chi-kvadrato (χ2) ir tiksliuoju Fisherio kriterijumi. Duomenų pasiskirstymo
normalumas vertintas Shapiro-Wilko testu. Duomenims pasiskirsčiusiems pagal Gauso dėsnį,
kintamųjų vidutinėms reikšmėms palyginti naudotas Stjudento t-testas, atlikta dispersinė analizė
14
Anova (F). Duomenims nepasiskirsčiusiems pagal normalųjį skirstinį taikytas neparametrinis Mann-
Whitney arba Kruskalo-Voliso kriterijus. Poveikio efekto prieš ir po įvertinimui taikytas McNemaro
testas. Statistinio reikšmingumo lygmuo α=0,05.
15
12. REZULTATAI
Tyrime dalyvavo 99 pacientai, sergantys išsėtine skleroze. Iš jų: 72 moterys (72,7 proc.) ir 27
vyrai (27,3 proc.), kurių amžius buvo nuo 23 m. iki 78 m. (vidurkis ± SN – 46,49 ±11,79). Kitos
demografinės tiriamųjų charakteristikos pateikiamos 1 lentelėje.
Galvos skausmas vargino 48 (48,5 proc.) tiriamuosius. Galvos skausmo grupėje dažniausiai
nustatytas migrenos tipo galvos skausmas – 22 (45,8 proc.) tiriamieji, įtampos galvos skausmas – 17
(35,4 proc.) tiriamųjų ir kito pobūdžio galvos skausmas – 9 (18,8 proc.) tiriamieji. Galvos skausmas,
prieš nustatant išsėtinės sklerozės diagnozę, vargino 31 (31,3 proc.) tiriamąjį.
16
12.3 Galvos skausmo, jo tipų sąsajos su demografinėmis charakteristikomis
Galvos skausmas statistiškai reikšmingai dažniau vargino moteris sergančias išsėtine skleroze
nei vyrus (χ2=13,347, p<0,01). Galvos skausmas vargino 43 (59,7 proc.) moteris ir 5 vyrus (18,5
proc.).
Migrena vargino dažniau moteris nei vyrus – 22 (45,5 proc.) moteris, 0 (0 proc.) vyrų.
Įtampos tipo galvos skausmas vargino 14 (39,4 proc.) moterų ir 3 (60 proc.) vyrus, kito pobūdžio
skausmas vargino 7 (15,1 proc.) moteris ir 2 (40 proc.) vyrus. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp
lyties ir galvos skausmo tipo nenustatyta (tikslus Fisher kriterijus=5,313, p=0,051).
Tiriamųjų, kuriuos vargina galvos skausmas, amžiaus vidurkis buvo 45,5±12 metų (2 lentelė),
tiriamųjų, kurių galvos skausmas nevargino amžiaus vidurkis buvo 47,4±11,54 metų. Lyginant abiejų
grupių amžiaus vidurkius, statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta.
Atlikus analizę, pastebėta, jog kito pobūdžio galvos skausmas pasireiškia tiriamiesiems, kurių
amžiaus vidurkis – 50,4±10,4 metų, įtampos tipo galvos skausmas pasireiškia tiriamiesiems, kurių
amžiaus vidurkis – 44±12,3 metų, migrena – 45,6±12,5 metų. Palyginus vidurkius statistiškai
reikšmingo skirtumo tarp grupių nepastebėta (2 lentelė).
17
12.3.3 Galvos skausmo sąsajos su kitomis demografinėmis charakteristikomis
12.4.1. Galvos skausmo, jo tipų sąsajos su galvos skausmu prieš išsėtinės sklerozės diagnozės
nustatymą
Galvos skausmą iki išsėtinės sklerozės diagnozės nustatymo jautė 31 tiriamasis (31,3%).
Pritaikius McNemaro testą nustatyta, jog tarp tiriamųjų, iki išsėtinės sklerozės diagnozės nustatymo,
galvos skausmo dažnis buvo statistiškai reikšmingai mažesnis, lyginant su dažniu po išsėtinės
sklerozės diagnozės nustatymo (p<0,01).
18
Pacientus iki išsėtinės sklerozės diagnozės nustatymo dažniausiai vargindavo migrena
(45,1%) (4 lentelė). Vertinant galvos skausmo tipų dažnį tarp tiriamųjų ir galvos skausmo pasireiškimo
prieš IS diagnozę, statistiškai reikšmingo skirtumo nepastebėta (4 lentelė).
12.4.2 Galvos skausmo sustiprėjimo prieš išsėtinės sklerozės paūmėjimą ir jo tipų sąsajos
Galvos skausmo sustiprėjimą prieš išsėtinės sklerozės paūmėjimą jaučia 28 (58,3 proc.)
tiriamieji, kurie skundžiasi reguliariai varginančiu galvos skausmu ir 20 (41,7 proc.) tiriamųjų, kuriuos
reguliariai vargina galvos skausmas, galvos skausmo sustiprėjimo prieš išsėtinės sklerozės paūmėjimą
nejaučia. Statistiškai reikšmingo galvos skausmo sustiprėjimo prieš išsėtinės sklerozės paūmėjimą
galvos skausmo grupėje nepastebėta (χ2=1,333, p=0,248).
Dažniausiai pacientams prieš išsėtinės sklerozės paūmėjimą sustiprėdavo migrena (50 proc.)
Vertinant ryšį tarp galvos skausmo tipo ir galvos skausmo sustiprėjimo prieš išsėtinės sklerozės
paūmėjimą, statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta (5 lentelė).
5 lentelė. Galvos skausmo sustiprėjimo prieš išsėtinės sklerozės paūmėjimą ir galvos skausmo tipų
sąsajos
Galvos skausmo Galvos skausmas
Galvos skausmo tipas sustiprėjimas prieš IS nesustiprėja prieš IS p reikšmė
paūmėjimą (n=28) paūmėjimą (n=20)
Migrena 14 (50 proc.) 8 (40 proc.)
Tikslus Fisher
Įtampos galvos skausmas 8 (28,6 proc.) 9 (45 proc.)
kriterijus=1,390,
Kito pobūdžio galvos
6 (21,4 proc.) 3 (15 proc.) p=0,548
skausmas
Paaiškinimai: IS – išsėtinė sklerozė, * tikslus Fisher kriterijus
Galvos skausmas vargino 33 (55 proc.) tiriamuosius, kuriems yra paūmėjimas ir 15 (38,5
proc.) tiriamųjų, kuriems paūmėjimo nebuvo (6 lentelė). Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp grupių
nenustatyta.
Migrena dažnai vargina tiek tiriamuosius, kuriems tyrimo metu buvo paūmėjimas, tiek tuos,
kuriems paūmėjimo nebuvo (atitinkamai 45,5 proc. ir 46,6 proc., 6 lentelė). Įtampos tipo galvos
skausmas dažniau pasireiškė tiriamiesiems, kuriems buvo paūmėjimas – 39,4 proc., nei tiems, kuriems
paūmėjimo nebuvo. Kito pobūdžio galvos skausmo paplitimas reikšmingai nesiskyrė. Lyginant galvos
19
skausmo tipų dažnio skirtumus su išsėtinės sklerozės faze, statistiškai reikšmingo skirtumo
nenustatyta.
Vidutinis tiriamųjų, kuriuos vargina galvos skausmas, išplėstinės negalios vertinimo skalės
įvertinimas - 4±1,7 balai, tiriamųjų, kurių nevargina galvos skausmas – 4,4±1,7 (7 lentelė). Išplėstinės
negalios vertinimo skalės įvertinimo vidurkiai buvo palyginti naudojant Mann-Whitney U testą,
statistiškai reikšmingo skirtumo nestebėta.
Migrenos varginami tiriamieji turėjo lengviausiai įvertintą negalią – išplėstinės negalios
vertinimo skalės įvertinimo vidurkis - 3,7±1,6 balo (7 lentelė). Įtampos tipo ir kito tipo galvos skausmą
jaučiantys tiriamieji turėjo atitinkamai vidutiniškai 4,3±1,5 balo ir 4,4±2,1 balo įvertinimus.
Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp vidurkių nepastebėta.
7 lentelė. Galvos skausmo, jo tipų ir išplėstinės negalios vertinimo skalės įvertinimų sąsajos
Galvos skausmo statusas EDSS įvertinimas (m ± SN) p reikšmė*
Vargina galvos skausmas 4±1,7 U=1095, p=0,367
Nevargina galvos skausmas 4,4±1,7
Galvos skausmo tipas EDSS įvertinimas (m ± SN) p reikšmė*
Migrena 3,7±1,6
Įtampos tipo galvos skausmas 4,3±1,5 H=2,721, p=0,257
Kito pobūdžio galvos skausmas 4,4±2,1
Paaiškinimai: EDSS – išplėstinė negalios vertinimo skalė, * Mann-Whitney U testas **Kruskal-
Wallis H testas
20
12.4.5 Galvos skausmo ir išsėtinės sklerozės trukmės, bei amžiaus, kuriame diagnozuota išsėtinė
sklerozė ryšys
Tiriamiesiems, kuriuos vargina galvos skausmas, išsėtinė sklerozė nustatyta prieš 10,9±9,4
metų (8 lentelė). Tiriamiesiems, kurių galvos skausmas nevargino, išsėtinė sklerozė diagnozuota
vidutiniškai prieš 9,4±7,9 metus. Palyginus išsėtinės sklerozės trukmės vidurkius tarp galvos skausmą
patiriančių ir nepatiriančių tiriamųjų, statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta.
Tiriamiesiems, patiriantiems migrenos tipo galvos skausmą, išsėtinė sklerozė diagnozuota
prieš 11,6±9,7 metų, įtampos tipo galvos skausmą – prieš 9,2±6,3 metų, o kito pobūdžio galvos
skausmą – prieš 12,3±13,4 metų (8 lentelė). Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp išsėtinės sklerozės
trukmės ir galvos skausmo tipo nepastebėta.
8 lentelė. Tiriamųjų galvos skausmo, jo tipų ir išsėtinės sklerozės trukmės vidurkio ir amžiaus,
kuriame buvo diagnozuota išsėtinė sklerozė, sąsajos
IS trukmė Amžius, kuriame
Galvos skausmo statusas p reikšmė* p reikšmė*
(m ± SN) diagnozuota IS (m ± SN)
21
pobūdžio galvos skausmo – 38,1±14,3 metų. Skirtumo tarp amžiaus, kuriame buvo diagnozuota
išsėtinė sklerozė vidurkių ir skirtingų galvos skausmo tipų nenustatyta.
Galvos skausmas būdingas 40 (51,3 proc.) tiriamųjų, kurių išsėtinės sklerozės klinikinė eiga
yra recidyvuojanti-remituojanti ir 8 (38,1 proc.) tiriamiesiems, kurių klinikinės ligos eigos yra
progresuojančios (9 lentelė). Chi-kvadrato (χ2) kriterijumi statistiškai reikšmingo skirtumo tarp grupių
nenustatyta.
Migrenos tipo galvos skausmas vargino 18 (45 proc.) tiriamųjų sergančiųjų recidyvuojančia-
remituojančia ir 4 (50 proc.) sergančius progresuojančiomis klinikinėmis eigomis (9 lentelė). Įtampos
tipo galvos skausmas vargino 15 (37,5 proc.) recidyvuojančios-remituojančios klinikinės eigos
tiriamųjų ir 2 (25 proc.) progresuojančių klinikinių eigų tiriamuosius, kito pobūdžio galvos skausmas
vargino atitinkamai 7 (17,5 proc.) ir 2 (25 proc.) tiriamuosius. Įvertinus galvos skausmo tipų
pasiskirstymą skirtingose klinikinės eigos grupėse, statistiškai reikšmingo skirtumo nestebėta.
9 lentelė. Tiriamųjų galvos skausmo ir jo tipo sąsajos su išsėtinės sklerozės klinikine eiga
Galvos skausmo Recidyvuojanti-remituojanti Progresuojančios
p reikšmė
statusas klinikinė eiga (n=78) klinikinės eigos (n=21)
Vargina galvos
40 (51,3 proc.) 8 (38,1 proc.)
skausmas χ2=1,152,
Nevargina galvos p=0,331
38 (48,7 proc.) 13 (61,9 proc.)
skausmas
Galvos skausmo Recidyvuojanti-remituojanti Progresuojančios
p reikšmė
tipas klinikinė eiga (n=40) klinikinės eigos (n= 8)
Migrena 18 (45 proc.) 4 (50 proc.)
Įtampos galvos Tikslus Fisher
15 (37,5 proc.) 2 (25 proc.)
skausmas kriterijus=0,732,
Kito pobūdžio galvos p=0,781
7 (17,5 proc.) 2 (25 proc.)
skausmas
Paaiškinimai: IS – išsėtinė sklerozė, **Chi-kvadrato (χ2) kriterijus, ** tikslus Fisher kriterijus
22
VAISTŲ VARTOJIMO DAŽNIS
1; 1,0%
16; 16,2%
Nevartoja
10; 10,1%
Inteferonas - β
16; 16,2%
Glatiramero acetatas
8; 8,1% Natalizumabas
Teriflunomidas
Kiti
5; 5,1%
Fingolimodas
Dimetilfumaratas
2; 2,0%
Alemtuzumabas
39; 39,4% 2; 2,0%
Galvos skausmas vargino 27 (51,9 proc.) tiriamuosius, kuriems yra skirtas ligos eigą
modifikuojantis gydymas, ir 21 (44,7 proc.) tiriamąjį, kuriam nebuvo skirtas ligos eigą modifikuojantis
gydymas (10 lentelė).
Vertinant ligos eigą modifikuojančio gydymo įtaką galvos skausmo pasireiškimui, statistiškai
reikšmingo skirtumo nenustatyta.
23
13. REZULTATŲ APTARIMAS
Tyrimo metu nustatyta, kad iš 99 tiriamųjų 72,7 proc. yra moterys. Pacientų pasiskirstymas
pagal lytį atitinka literatūroje aprašomus duomenis – moterys tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje išsėtine
skleroze serga dažniau nei vyrai [1,2,25]. Vidutinis amžius, kada diagnozuota išsėtinė sklerozė,
Lietuvoje yra 29,3 m. [25]. Tai yra mažesnis vidutinis amžius, kada diagnozuota išsėtinė sklerozė, nei
šiame tyrime apklaustų pacientų – 36,41±12,4. Literatūroje aprašoma, jog 77 proc. sergančiųjų išsėtine
skleroze yra recidyvuojančios-remituojančios klinikinės eigos [25]. Tai atitinka šiame tyrime nustatytą
recidyvuojančios-remituojančios klinikinės eigos dažnį – 78,8 proc.
Galvos skausmo dažnis tarp sergančiųjų išsėtine skleroze (48,5 proc.) atitinka literatūroje
aprašomus duomenis, kuriuose dažnis svyruoja nuo 42,5 proc. iki 68,3 proc. [3,4,5,7,8,9,11,12,13].
Įvairių autorių teigimu, galvos skausmo paplitimas tarp sergančiųjų išsėtine skleroze būna didesnis nei
bendroje populiacijoje. 2017 m. publikuotame tyrime teigiama, kad Lietuvoje 76.3 proc. populiacijos
vargina galvos skausmas [10]. Šio tyrimo metu nebuvo sudaryta kontrolinė tiriamųjų grupė, todėl
įvertinti, ar galvos skausmo pasireiškimas sergant išsėtine skleroze dažnesnis nei bendroje
populiacijoje, yra sunku, be to, skiriasi tyrimų metodikos, apklaustų pacientų skaičius, todėl
tikslesnėms išvadoms reikalingi tolimesni tyrimai.
Tyrimo metu pastebėta, jog sergančiuosius išsėtine skleroze dažniausiai vargina migrenos tipo
galvos skausmas (45,8 proc.), mažiau įtampos ir kito pobūdžio galvos skausmas (atitinkamai 35,4
proc. ir 18,8 proc.). Šie rezultatai atitinka publikacijose skelbiamus duomenis – dažniausiai pasireiškia
migrena su/be auros –16,3-72 proc. [5,7,9,11,12,13,15], 5-44 proc. – įtampos galvos skausmas
[7,9,11,12,13], trišakio nervo neuralgija – 3,8-9,5 proc. pacientų [9,3,4,16].
Daugelis autorių teigia, kad moteris, sergančias išsėtine skleroze, galvos skausmas vargina
dažniau [11,12,13]. Šio tyrimo metu taip pat nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp galvos
skausmo pasireiškimo ir lyties.
Kitų tyrimų duomenimis, tiek nuo bendro skausmo, tiek nuo galvos skausmo, ypač migrenos,
galimai labiau kenčia jaunesni pacientai [5,11,13], nors yra duomenų, jog skausmas gali labiau varginti
vyresnius pacientus [3]. Šio tyrimo metu statistiškai reikšmingo skirtumo tarp galvos skausmo bei
skirtingų jo tipų ir amžiaus nenustatyta.
Šio tyrimo metu nustatyta, jog galvos skausmas prieš nustatant išsėtinės sklerozės diagnozę
vargino beveik trečdalį tiriamųjų, šis rezultatas statistiškai reikšmingai mažesnis, lyginant su galvos
skausmo dažniu po diagnozės nustatymo (p<0,01). Tačiau, literatūros duomenimis, didesnis galvos
skausmo dažnis tarp sergančiųjų išsėtine skleroze gali būti nustatomas dar prediagnostiniu laikotarpiu
[14]. Šis skirtumas galimai kyla dėl per mažos tiriamųjų grupės ir skirtingos tyrimų metodikos.
24
Šiame tyrime nustatyta, kad galvos skausmas vargino 55 proc. tiriamųjų paūmėjimo metu,
ryšio tarp galvos skausmo ir paūmėjimo nenustatyta. Tačiau literatūroje pastebėta, kad 62,5 proc.
pacientų paūmėjimo metu galvos skausmas sustiprėdavo [8].
Literatūroje apibūdinamos įvairios sąsajos tarp galvos skausmo ir išplėstinės negalios vertinimo
skalės (EDSS) įvertinimų. Vienose publikacijose teigiama, jog tarp besiskundžiančių galvos skausmu,
ypač migrena, dažniau yra mažesni EDSS įvertinimai (lengvesnė negalia) [5,11,13], tačiau
multicentrinės apklausos duomenys parodė, kad didesnis galvos skausmo paplitimas stebėtas ir tarp
turinčių aukštesnį EDSS įvertinimą (sunkesnę negalią) [3]. Šio tyrimo metu statistiškai reikšmingo
ryšio tarp galvos skausmo ir negalios išreikštumo nenustatyta. Įvertinus migrenos varginamų tiriamųjų
duomenis, gauti panašūs į publikacijose aptariamus rezultatus – migrenos varginamų sergančiųjų
EDSS įvertinimo vidurkis buvo 3,7±1,6 balų – lengvesnė negalia palyginus su kitų galvos skausmo
tipų EDSS įvertinimo vidurkiais, tačiau statistiškai reikšmingo ryšio tarp EDSS įvertinimo vidurkių ir
galvos skausmo tipų pasireiškimo dažnių nepastebėta.
Šiame tyrime išsėtinės sklerozės trukmės vidurkis panašus tiek galvos skausmo grupėje, tiek
tarp tų, kurių nevargina galvos skausmas, statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta. Skirtumo tarp
galvos skausmo tipų pasiskirstymo priklausomai nuo išsėtinės sklerozės trukmės taip pat nerasta.
Publikacijose pateikiami įvairūs duomenys, tačiau ryškios koreliacijos tarp ligos trukmės ir galvos
skausmo nepastebėta. Vieni tyrimai teigia, jog galvos skausmas, taip pat migrena, daugiau paplitęs tarp
neseniai susirgusių išsėtine skleroze [5,13], kiti – jog, tie, kuriems liga diagnozuota seniau [3].
Įvairių tyrimų duomenimis pastebėta, kad galvos skausmas dažnesnis tarp sergančiųjų
recidyvuojančia-remituojančia klinikine eiga – apie 75proc. [4,11]. Dažniausiai ja sergančius
varginantis galvos skausmo tipas – migrena [5]. Šiame tyrime nerasta galvos skausmo ir jo tipo ryšio
su išsėtinės sklerozės klinikinės eiga. Galvos skausmas vargino 40 (51,3 proc.) recidyvuojančios-
remituojančios klinikinės eigos tiriamųjų ir 8 (38,1 proc.) progresuojančių klinikinių eigų tiriamuosius.
Didesnis galvos skausmo paplitimas, ypač migrenos, dažniausiai siejamas su ligos eigą
modifikuojančio (LEM) gydymo skyrimu. Dažniausiai aptariamas interferono – β vartojimas išsėtinės
sklerozės gydymui [5,7,12,19]. Taip pat publikacijose pastebėta, jog galvos skausmas dažniau
pasireiškia gydytiems glatiramero acetatu ar fingolimodu [11,12]. Įvertinus šio tyrimo rezultatus
didesnio galvos skausmo dažnio LEM gydymo grupėje nenustatyta. Galvos skausmo dažnis tarp
tiriamųjų, kuriems skirtas LEM gydymas ir tiriamųjų, kuriems neskirtas, buvo panašus – apie 50 proc.
Šio tyrimo rezultatams įtakos galėjo turėti surinkta nedidelė tiriamųjų grupė – 99 tiriamieji,
sergantys išsėtine skleroze, iš jų 48 vargino galvos skausmas. Galvos skausmo tipų grupes taip pat
sudarė nedaug tiriamųjų ir tai galėjo lemti, jog tyrimo metu neaptiktos literatūroje minimos
tendencijos. Tyrimo metu nebuvo sudaryta kontrolinė tiriamųjų grupė ir tai apsunkina rezultatų
palyginimą su bendros populiacijos duomenimis.
25
14. IŠVADOS
3. Nustatyta, kad galvos skausmas dažniau vargino išsėtine skleroze sergančias moteris, dažniau
migrena. Galvos skausmo, jo tipų ryšio su amžiumi nenustatyta.
4. Tiriamieji, prieš nustatant išsėtinės sklerozės diagnozę, galvos skausmu skundėsi rečiau. Sąsajų tarp
galvos skausmo, jo tipų ir jo sustiprėjimo prieš išsėtinės sklerozės paūmėjimą, išsėtinės sklerozės
fazės, negalios išreikštumo, išsėtinės sklerozės trukmės bei amžiaus, kuriame išsėtinė sklerozė
diagnozuota, ir klinikinės eigos nenustatyta.
5. Ryšio tarp galvos skausmo ir skiriamo ligos eigą modifikuojančio gydymo nenustatyta.
26
15. LITERATŪROS SĄRAŠAS
28
16. PRIEDAI
16.1. Priedas. Apklausos anketa
ANKETA
Anketos pildymo data:______________
DEMOGRAFINIAI DUOMENYS
1. Amžius: ___________ (įrašykite)
2. Lytis:
☐ Vyras ☐ Moteris
3. Išsilavinimas:
☐ Pagrindinis ☐ Vidurinis ☐ Aukštasis ☐ Kita (įrašykite__________)
4. Darbinė padėtis:
☐ Dirbu ☐ Dalinai darbingas ☐ Nedirbu ☐ Pensininkas
☐ Turiu neįgalumą dėl išsėtinės sklerozės
5. Kaip dažnai vartojate alkoholį?
☐ Nevartoju ☐ 1 - 3 kartus per mėnesį ☐ 1 – 3 kartus per savaitę ☐ Daugiau nei 3 kartus per savaitę
6. Ar rūkote?
☐ Niekada nerūkiau ☐ Taip ☐ Anksčiau rūkiau, tačiau mečiau (įrašykite, kiek metų rūkėte________ )
29
18. Kaip dažnai vargina priepuolinis galvos skausmas?
☐ Kelis kartus per dieną ☐ Kartą per dieną ☐ Kelis kartus per savaitę ☐ Kartą per savaitę
☐ Kelis kartus per mėnesį ☐ Kartą per mėnesį ☐ Rečiau nei kartą per mėnesį
19. Kiek laiko trunka galvos skausmo priepuoliai?
☐ < 15 minučių ☐ 15 - 30 minučių ☐ Nuo 30 min iki 4 valandų
☐ 4 - 72 valandas ☐ > 72 valandų
20. Kurioje vietoje jaučiate skausmą?
☐ Labiau vienoje pusėje, visada toje pat pusėje ☐ Labiau vienoje pusėje, bet pusės keičiasi
☐ Prasideda vienoje pusėje, vėliau tampa abipusis ☐ Labiau vienoje pusėje, akiduobės srityje, smilkinyje
☐ Abipusis ☐ Kita (įrašykite ________________________)
21. Kurioje galvos srityje jaučiate skausmą? (Pažymėkite visus tinkamus)
☐ Kaktoje ☐ Kakle ☐ Žandikaulio srityje
☐ Akiduobių srityje ☐ Smilkiniuose ☐ Pakaušyje
☐ Visoje galvoje ☐ Kita (įrašykite ________________________)
22. Ar galvos skausmas plinta?
☐ Ne ☐ Taip, iš kaklo link kaktos
☐ Taip, iš kaktos link kaklo ☐ Taip, tačiau kitaip (įrašykite kaip _______________________)
23. Kokio pobūdžio yra Jūsų galvos skausmas? (Pažymėkite visus tinkamus)
☐ Pulsuojantis ☐ Duriantis ☐ Veržiantis
☐ Juosiantis galvą ☐ Deginantis ☐ Spaudžiantis
☐ Staigus ir stiprus ☐ Kita (įrašykite ________________)
24. Kokio intensyvumo yra Jūsų galvos skausmas?
☐ Lengvas (galiu tęsti ☐ Vidutinis (sunku tęsti įprastinę ☐ Stiprus (turiu būtinai ☐ Labai stiprus
įprastinę veiklą) veiklą, bet nebūtina prigulti) prigulti)
25. Kaip dažnai pasireiškia labai stiprus galvos skausmas, kuris trukdo kasdienę veiklą?
☐ Niekada ☐ Retai ☐ Kartais ☐ Dažnai ☐ Visada
26. Ar fizinės veiklos metu Jūsų galvos skausmas sustiprėja, pvz.: vaikščiojant ar lipant laiptais?
☐ Taip ☐ Ne
27. Kokie simptomai lydi galvos skausmą? (Pažymėkite visus tinkančius)
☐ Nebūna ☐ Pykina ☐ Vemiu ☐ Bijau šviesos/garsų ☐ Svaigsta galva ☐ Būna jautrūs pečiai, kaklas,
galva
28. Ar prieš galvos skausmą atsiranda vienas ar daugiau iš žemiau išvardintų simptomų?
(Pažymėkite visus tinkančius)
☐ Nejaučiu jokių simptomų ☐ Mirgėjimą akyse ☐ Matau šviesos blyksnius
☐ Dilgčiojimą, tirpimą ☐ Matau „juodas dėmes“ ☐ Liejasi vaizdas
☐ Raumenų silpnumą ☐ Sunku kalbėti ☐ Užuodžiu kvapus, girdžiu garsus,
☐ Kiti simptomai (įrašykite__________________________) kurių nėra
29. Kiek laiko trunka šie (nurodyti 28 klausime) simptomai? (Pažymėkite visus tinkančius)
☐ Simptomų nebūna ☐ < 5 minutes ☐ 5-60 minučių ☐ > 60 minučių
30. Ar šie (išvardinti 28 klausime) simptomai pasireiškia vienoje galvos/kūno pusėje ar būna
abipusiai?
☐ Simptomų nebūna ☐ Viepusiai ☐ Abipusiai ☐ Kita (įrašykite ________________)
31. Kiek trunka galvos skausmas, jei malšinančių skausmą vaistų neišgeriate?
☐ Trumpiau nei valandą ☐ 1 - 4 valandas ☐ Ilgiau nei 4 valandas
32. Kaip dažnai vartojate vaistus nuo galvos skausmo?
☐ Pastoviai (profilaktinis galvos skausmo gydymas) ☐ Kaskart kai skauda galvą
☐ Vartoju tik kai skausmas būna stiprus ☐ Nevartoju
30
33. Kokius vaistus nuo galvos skausmo vartojate? (Pažymėkite visus tinkamus)
☐ Nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (pvz.: ibuprofeną)
☐ Analgetikus (pvz. paracetamolį, analginą)
☐ Opioidinius analgetikus (pvz.: kodeiną, tramadolį)
☐ Triptanus (Imigran, Cinie, Zomig)
☐ Profilaktinis galvos skausmo gydymas (pvz.: propranololis, amitriptilinas, topiramatas, mirtazapinas)
☐ Naudojuosi alternatyviomis priemonėmis (akupunktūra, žoliniai preparatai, aromaterapija ir kt.)
☐ Kita (įrašyti___________________________)
34. Kas išprovokuoja galvos skausmą? (Pažymėkite visus tinkamus)
☐ Alkoholis ☐ Mėnesinės ☐ Stresas ☐ Vaistai ☐ Kita (įrašyti
☐ Nuovargis ☐ Per ilgas ☐ Nei vienas ☐ Maistas (įrašyti _________________)
miegojimas __________________)
35. Ar dėl galvos skausmo dažniau jaučiate nerimą?
☐ Niekada ☐ Retai ☐ Kartais ☐ Dažnai ☐ Visada
36. Ar dėl galvos skausmo jaučiatės prislėgtas(-a), blogos nuotaikos, nenorite nieko veikti?
☐ Niekada ☐ Retai ☐ Kartais ☐ Dažnai ☐ Visada
37. Kaip dažnai galvos skausmas trukdo atlikti kasdienius darbus, įskaitant darbo ir mokyklos
užduotis, namų ruošą ar socialinę veiklą?
☐ Niekada ☐ Retai ☐ Kartais ☐ Dažnai ☐ Visada
38. Kai skauda galvą, kaip dažnai norite atsigulti?
☐ Niekada ☐ Retai ☐ Kartais ☐ Dažnai ☐ Visada
39. Per paskutines 4 savaites, kaip dažnai jautėtės per daug pavargęs(-usi) darbui ar kasdienei veiklai
dėl kankinančio galvos skausmo?
☐ Niekada ☐ Retai ☐ Kartais ☐ Dažnai ☐ Visada
40. Per paskutines 4 savaites, kaip dažnai jautėtės irzlus(-i) dėl galvos skausmo?
☐ Niekada ☐ Retai ☐ Kartais ☐ Dažnai ☐ Visada
41. Per paskutines 4 savaites, kaip dažnai jautėte, kad galvos skausmas Jums trukdo
susikoncentruoti?
☐ Niekada ☐ Retai ☐ Kartais ☐ Dažnai ☐ Visada
PILDO GYDYTOJAS
3. Klinikinė eiga
☐ Recidyvuojanti - remituojanti ☐ Progresuojanti
4. Taikomas gydymas
☐ Interferonas - β ☐ Gliukokortikoidai
☐ Glatiramero acetatas ☐ Azatioprinas
☐ Natalizumabas ☐ Kita (įrašyti)
5. EDSS
☐0 ☐ 1 -4 ☐ 4,5 – 6,5 ☐ >7
31
6. Dominuojančios sistemos sutrikimai
☐ Piramidinė ☐ Ataksija ☐ Ekstrapiramidinė ☐ Sensorinė
☐ Regėjimas ☐ Tuštinimasis ☐ Psichinė ☐ Kita
8. Židinių skaičius
☐ < 16 ☐ >16
____________________________________________________________________________
________________________________________
32