2. Nusakykite, kaip jaunystėje suprato kūrėjo misiją Garšva. Atsakymą pagrįskite citata.

Apibendrinkite ir
parašykite išvadą, kodėl XX a. vidurio katastrofas išgyvenusiam žmogui toks santykis atrodo naivus.

Kiekvienu momentu buvau pasirengęs priimti į save kraterinę Mūzą. Ji turėjo apakinti, persmeigti, apdovanoti
mane.

Jis įsivaizdavo, kad poetu tampa ne bet kuris, kurti gali tik dievo išrinktieji. Vykę karai ir nekaltų žmonių žūtys
priverčia abejoti dievo tikrumu, tikėjimas juo susvyruoja.

3. Nurodykite, kiek kartų Garšva pasižiūri į veidrodį. Palyginkite, kuo skiriasi jo refleksija (atsakydami
susiekite su kūryba). Remdamiesi kūrybos kontekstu nusakykite veidrodžio funkciją romane.

Garšva į veidrodį pasižiūri du kartus. Neparašęs eilėraščio ir pirmąjį kartą pasižiūrėjęs į veidrodį yra patenkintas
tuo, ką mato, antrąjį kartą dekoracijos griūna bei sukurtos iliuzijos išsisklaido, prakiuręs dantis tarsi prižadina į
realybę. Veidrodžio funkcija — atskleisti tiesą, išsklaidyti iliuzijas, priverčia pamatyti trūkumus.

4. Nusakykite, kaip tekste plėtojamos grafomaniškos ir tikrosios kūrybos temos. Atsakymą

pagrįskite citatomis.

Ir kur aš susirasiu alyvos medį, po kuriuo atsisėdęs dėliočiau marmurinį grožį lyg Homeras?

1. Apibūdinkite veiksmo aplinkybes.

Garšva rašo savo pirmąją poeziją.

2. Paaiškinkite, kas yra Simutis. Nusakykite, kaip personažą charakterizuoja aplinkos aprašymas.
Argumentuokite remdamiesi šiuo tekstu ir kūrinio kontekstu.

NKVD pareigūnas, jis liepia Antanui Garšvai rašyti poeziją apie darbščią liaudį, kuri kentėjusi prie senos valdžios
ir dabar jos lauksianti šviesi ateitis. Žiaurus, piktybiškas, žeminantis kitus asmuo.

Tu atsiklaupsi ir liežuviu išgraibysi nuorūkas iš spjaudyklės.

3. Remdamiesi kūrinio kontekstu pagrįskite teiginį, kad per tardymą pastebėta mėlyna musė vėliau tampa
eilėraščio „personažu“. Nusakykite, ką ji galėtų perteikti.

Besikalbant su Elena Garšva užsimena apie tai, ši jam pasiūlo, kokia galėtų būti eilėraščio pabaiga. Musė gali
simbolizuoti išgąstį, baimę, nepasitikėjimą savimi, nerimą.

4. Palyginkite, kaip lakštingala vaizduojama klasikiniame kūrinyje (pvz., K. Donelaičio poemoje „Metai“) ir
modernistiniame A. Škėmos romane. Nurodykite bent vieną panašumą ir du skirtumus. Argumentuokite
remdamiesi abiem tekstais.

Abiejuose kūriniuose lakštingala minima kaip įkvėpimo/poeto simbolis, jos giesme žavimasi. A, Škėmos romane
apie ją kalbama ironizuojant, tarsi apie gyvenimo absurdą, tuo metu K. Donelaičio poemoje lakštingala giriama,
aukštinama.

Ji nebuvo išdidaus arba persijausminusio poeto sekretorė.

6. Suraskite sakinį, kuriuo apibūdinamas eilėraščio „gimimo“ procesas. Nurodykite, kuris motyvas
jame atsispindi. Pakomentuokite, kaip tokia kūryba susijusi su autoriaus išgyvenimais. Nurodykite
dar vieną literatūros personažą poetą, kuriantį panašaus pobūdžio lyriką.

Lakštingalos giesmėje per save Garšva ieškojo žuvusio pasaulio.

Šis motyvas nukelia į praeitį. Prisiminimai iš vaikystės, užslėpti pasąmonėje vaizdai įkvepia, padeda
kurti.
Garšva kaip ir Vasaris kaip įkvėpimą naudojo prisiminimus.

7. Remdamiesi Garšvos žodžiais nurodykite bent du jo kūrybos bruožus. Nurodykite, kurio poeto
meno samprata panaši. Suraskite jų kūrybą siejantį įvaizdį.

Kūryboje bando pabėgti nuo realybės, savo poezijoje remiasi refleksinės kūrybos pagrindais, intuicija.

8. Interpretuokite citatą: „Praeities restauraciją palieku senovinių religijų tyrinėtojams.“

Nenori faktiškai atpasakoti praeities, jis nesijaučia kaip istorikas. Save mato kaip poetą ir praeities pasaulį
nori išreikšti iš savo prisiminimų/akių.

9. Remdamiesi literatūros žiniomis pasamprotaukite, kuriam poetų tipui – romantiniam ar

avangardistiniam – artimesnis Garšva. Atsakymą pagrįskite citata.

Garšva artimesnis avangardistams, nes jie stengėsi vaizduoti realybę kitokią nei ji iš tikrųjų yra,
nerealistišką.

Aš rašau pasaką.

10. Remdamiesi kūrinio kontekstu nusakykite, kas nutiko su Garšvos eilėraščiu. Pasamprotaukite,
kodėl būtent toks jo likimas.

Eilėraštis yra suplėšomas iš nerimo, kad jis paklius pas kažką kitą, nenori būti kritikuojamas (?).

1. Palyginkite Garšvos sampratą apie kūrėją šioje ištraukoje su epizodais, vaizduojančiais jį

jaunystėje. Pateikite bent du argumentus, įrodančius, kad ji pasikeitė. Atsakymą pagrįskite
citatomis.

Pagaliau tikroji ramybé aplankė mane. Esu objektyvus, esu mediumas, nenoriu būti absoliučiai
objektyvus.
Mano dvasia rado santykį su pasauliu. Aš būsiu nežinomas, lyg senovinis japonų tapytojas.

Garšva pagaliau supranta save kaip kūrėją.

Būdamas jaunas norėjo išsiskirti iš minios, visada kažką veikti, atlikti daugiau nei kiti bei būti įvertintas
aukščiau, įamžintas istorijoje kaip žymus poetas. Suaugęs randa ramybę, supranta, kad nėra visiško
originalumo, siekia atsiskyrimo, nori būti nežinomas, atsiskirti nuo pasaulio.

2. Nurodykite, kada Garšva teigia buvęs tikras. Apibendrinkite ir parašykite, kuriomis gyvenimo
akimirkomis jis suvokia buvęs savimi.

Garšva jautėsi tikras kai meldėsi, plaukė, galvojo apie vaiką, užmušė žmogų. Poetas jautė kūno bei
dvasios sintezę, buvo visiškai savimi, neapsimetinėdamas, besielgdamas spontaniškai.
3. Interpretuokite citatą: „Aš pamiršau, kad gyvenu tik vieną kartą. Gyvenau, lyg ruoščiausi
naujiems gyvenimams. Ir praradau daug laiko.“

Nemokėjo gyventi čia ir dabar, nesinaudojo gyvenimo jam suteiktomis progomis, atidėliojo svarbius
sprendimus.

4. Remdamiesi savo įžvalgomis suformuluokite ir parašykite filosofinę idėją.

Ar žmogui reikia vidinių išgyvenimų bei trauma, kad galėtų kurti?

5. Remdamiesi tekstu nusakykite, apie ką Garšvos kūrinys. Palyginkite su tikros kūrybos samprata
V. Mykolaičio-Putino romane „Altorių šešėly“ ir nurodykite, kas yra panašu ir kas skirtinga.

Apie senąją Lietuvą, jos mitologinį pasaulį.

Panašu tai, kad kūryba turi skaitytojui pakankamai aiškiai atskleisti tai, ką jis nori pasakyti, skiriasi tuo,
jog Liudas Vasaris vaizduoja realybę, o Antanas Garšva eilėraštyje įpina senąją baltų mitologiją bei
katalikiško tikėjimo motyvus.

6. Nusakykite, kuo skiriasi skeveldrų motyvas šiame tekste nuo kitų kūrinio epizodų. Apibūdinkite
su tuo susijusia romano protagonisto būseną.

Skeveldros susidėsto, susvetimėjimo, dvilypumo jausmai, kurie neleidžia nurimti bei pažinti savęs,
išnyksta, Garšva atgauną pusiausvyrą savo gyvenime, jį supranta.

1. Remdamiesi kūrinių kontekstais palyginkite Antaną Garšvą ir Liudą Vasarį. Pateikite du

argumentus, kad jie panašūs, ir du, kad yra skirtingi.

Panašumai:
 Sunki vaikystė, santykiai su tėvais
 Poetai, kurie kenčia dėl galimybės kurti tai, ką nori bei kaip nori, susvetimėjimo jausmas
 Nepritapimas aplinkoje

Skirtumai:
 Vasariui pavyksta išsilaisvinti iš jį varžomų aplinkybių, tuo metu Garšvai to pilnai padaryti
neišeina
 Garšva į gyvenimą žvelgia pesimistiškai, ironizuoja

2. Palyginkite Eleną su Liuce. Pateikdami konkrečių argumentų atskleiskite jų pasaulėžiūros

panašumus ir skirtumus.

Abi moterys romantikės, jausmingos, aiškiai išreiškia potraukį vyrui, romantizuoja santykius,
pasiruošusios dėl jų stengtis, nors ne kartą yra nuviliamos antrosios pusės.

Elenai sąžinė nėra svarbus rodiklis, taip pat ji sau leidžia daugiau nei Liucė, kuri yra suvaržyta ir jaučiasi
priklausoma nuo aplinkinių nuomonės.

3. Remdamiesi stiliumi ir turiniu pagrįskite teiginį, kad A. Škėmos romanas turi sąsajų su J.
Savickio kūryba.
Abu rašytojai ironizuoja, tai aiškiai galima pastebėti jų kūriniuose.
4. Apibendrinkite ir nusakykite, kaip pagilina kūrinio prasmę aliuzijos į žinomus kūrinius.

Skaitytojui, kuris žino kitų kūrinių kontekstą, lengviau suprasti kūrinio pagrindinę mintį, problemas, į situaciją
pažvelgti iš skirtingų perspektyvų (kūrinys tampa universalesnis).