BOOK REWIEV NEXT

TEMA: literatūra

POTEMĖ:Japonijos vaikų rašytojas Shigeo Vatanabė rašė: „Jei kiekvienas vaikas

turėtų bent po vieną knygą, pasaulyje nesutarimų būtų daug mažiau.“ Išsakykite savo
nuomonę, kurios trys knygos geriausiai tiktų šiai minčiai pagrįsti.

Darbą atliko
2b klasės mokinys

Aldas Gabrilavičius

Šiauliai,2017

KNYGŲ NAUDA ŽMOGUI

1.Skatina mąstymą. Vienas iš knygos privalumų - teigiamas efektas mūsų mąstymui.

Skaitydami mes daugiau mąstome, kad suprastume vieną ar kitą knygos mintį.

2.Mažina stresą. Viena iš šiuo laikinio pasaulio problemų - nuolatinis stresas.

Kalba turi savybę raminti psichiką ir mažinti stresą, ypač padeda fantastinių
kūrinių skaitymas prieš miegą.

3.Suteikia mums daugiau kūrybiškumo. Kūrybiški žmonės gali generuoti kelias geras
idėjas iškarto. Iš kur jų galima pasisemti? Iš knygų. Skaitydami jūs galite
prisirinkti masę gerų idėjų, kurias ilgainiui galima bus įgyvendinti.

4.Praturtina žodyną. Kai jūs skaitote įvairių žanrų knygas, susiduriate su

žodžiais, kurie paprastai nėra naudojami kasdienėje kalboje. Jei kažkoks žodis yra
jums nepažįstamas, visai nebūtina ieškoti jo reikšmės žodyne, kartais jo reikšmę
galima suprasti iš konteksto. Skaitymas ne tik praturtina žodyną, bet ir gerina
raštingumą.

5.Suteikia pasitikėjimo savimi. Kai pokalbio metu mes parodome gilias žinias
vienoje ar kitoje srityje, mes nesąmoningai pradedame elgtis drąsiau. Kai jūsų
žinias teigiamai įvertina aplinkiniai, tai turi tiesioginį poveikį mūsų savigarbai.

6.Gerina miegą. Jei reguliariai skaitote prieš miegą, organizmas pripranta prie to,
ir knyga jam tampa savotišku signalu, kad greitai ateis laikas miegoti. Tokiu būdu
jūs ne tik pagerinsite savo miegą bet ir ryte jausitės žvalesni.

7.Gerina koncentraciją. Skaitant būtina sutelkti dėmesį į kūrinio turinį,

atsiribojant nuo išorinių trukdžių. Ši savybė yra privaloma ir kitose srityse. Be
to, knygų skaitymas vysto objektyvumą ir gebėjimą priimti pagrįstus sprendimus.
 Planas

Japonijos vaikų rašytojas Shigeo Vatanabė rašė: „Jei kiekvienas vaikas turėtų bent
po vieną knygą, pasaulyje nesutarimų būtų daug mažiau.“ Išsakykite savo
nuomonę, kurios trys knygos geriausiai tiktų šiai minčiai pagrįsti.

Įžanga. Literatūra - tai vienas iš pažinimo būdų. Knygos,kaip ir paveikslai ar

muzika,atlieka ne tik estetinę,bet ir auklėjamąją funkcija. Skaidydami galime ne
tik jausti malonumą ar atsipalaidavimą,bet ir puoselėti gerąsias savybes, rasti
atsakymus į klausimus,kurie neduoda ramybės.

Dėstymas:

1. Skaitymas moko jautrumo,tolerancijos. Jono Biliūno ,,Brisiaus galas”,labai

jausmingas ir susimąstyti verčiantis kūrinys. Jame gvildenamos temos apie
senatvę,nereikalingumą

2. Skaitydami knygas turime proga suprasti kokią didelę reikšmę turi žmonių
gyvenime turi bendravimas. Šatrijos Raganos novelėje ,,Irkos tragedija”,autorė
kalba apie mažą septynerių metų mergaite,vardu Irka,kuri nors ir gyvena apsupta
idealios buities,yra nelaiminga. Irkos namų židinys jau išardytas,mama ją
atstumia,neišklauso.nesuteikia mergaitei tokios šilumos,kurios jai iš tikrųjų
reikia.

3. Kūryba turi pasakoti vaikams apie vertybių sistemą.Antuanao de Sent-

Egziuperį kūrinyje ,,Mažasis princas” aukštinamos tikrosios dvasinės vertybės:
meilė,draugystė,atsakingumas. Pabrėžiama,kad geriausiai jas supranta vaikai,naiviu
ir tyru susižavėjimu žvelgiantys į aplinką,dar nesugadinti materialaus pasaulio jie
sugeba suaugusiam žmogui nereikšminguose smulkmenose įžvelgti įstabius dalykus,nes
visko nevertina pagal to daikto piniginę vertę

Apibendrinimas: Literatūra puoselėja ne tik dvasines vertybes. Visi sutinka,kad

skaityti knygas yra labai naudinga: jos padeda sklandžiau reikšti mintis,lavina
protą. Žmonės knygose ieško pramogos,tačiau gauna kur kas daugiau - visos knygos
mus kažko išmoko. Galiu drąsiai teigti,jog jei kiekvienas vaikas turėtu po
knyga,pasaulyje nesutarimų būtų daug mažiau.

Literatūra

Literatūra – tautos, epochos arba visos žmonijos rašytinių ir spausdintinų kūrinių

visuma, raštija.

Terminas literatūra gali būti taikomas tiek pavieniams rašytiniams kūriniams, tiek
ir apimant visus rašytinius viso pasaulio, tam tikros kultūros ar tam tikros
epochos kūrinius. Terminas kilęs iš lotyniško žodžio littera, reiškiančio raidę.
Kartais šis terminas gali būti naudojamas apibrėžiant grožinių kūrinių visumą arba
atskirą kūrinių kuriuo nors klausimu aibę, pvz.: antikos literatūra, mokslinė
literatūra, teisinė literatūra, religinė literatūra ir t. t.

Literatūra laikoma viena iš meno rūšių, tačiau literatūros kaip meno ribas
apibrėžti taip pat yra sunku, nes ne visada aišku kam priskirti, pvz., filosofinius
kūrinius, pjeses arba filmų scenarijus.
 Literatūros rūšys

* formą ir stilių;
* istorinį periodą (pvz., (romantizmas, scholastika, impresionizmas, modernizmas);
* kultūrą ir autorių tautybę;
* pagal skaitytojus ir tikslus;
* kalbiniu principu.
 Antoine de Saint-Exupéry

Gimė gausioje penkių vaikų provincijos dvarininko šeimoje. Antuano tėvas mirė, kai
būsimam rašytojui buvo vos ketveri. Mokėsi Liono mokykloje, vėliau Fribūro
kolegijoje. Neišlaikęs stojamųjų egzaminų stojo į Prancūzijos karinę jūrų
akademiją, tapo Dailės akademijos laisvuoju klausytoju. Studijavo architektūrą. Nuo
1921 m. pradėjo tarnybą Prancūzijos kariuomenės oro pajėgose Strasbūre. Dirbo
remonto dirbtuvėse, netrukus išlaikė civilinės aviacijos lakūno egzaminus, vėliau,
pervestas į Maroką, tapo karo lakūnu. 1922 m. baigė atsargos karininkų kursus ir
buvo paskirtas tarnauti į aviacijos pulką netoli Paryžiaus. 1923 m. pateko į
aviakatastrofą ir buvo atleistas iš kariuomenės. Dirbo įvairius darbus, kol 1926 m.
įsidarbino lakūnu Prancūzijos pašto aviacijos kompanijoje „Aéropostale“,
gabenusioje siuntas maršrutu Tulūza – Kasablanka. 1926 m. paskirtas Tarfaja stoties
viršininku, joje dirbo pusantrų metu ir tuo pat metu parašė pirmą apsakymą „Pietų
paštas“. 1929 m. įstojo į Bresto aukštuosius jūrų aviacijos kursus. Tais pat metais
perkeltas į Argentiną, kur buvo paskirtas „Aeroposta Argentina“ aviakompanijos
direktoriumi. 1931 m. parašė jį išgarsinusį romaną „Naktinis skridimas“. 1931 m.
grįžo į Prancūziją, vėl dirbo lakūnu įvairiose avialinijose. 1935 m. gruodžio 30 d.
liko gyvas, kai jo lėktuvas, bandant pasiekti greičio rekordą, nukrito Sacharos
dykumoje. 1936 m. dirbo Prancūzijos laikraščio korespondentu Ispanijos pilietiniame
kare. 1938 m. sausį persikėlė į Niujorką, iš kurio vasarį bandė skristi į Ugnies
Žemę, tačiau jo lėktuvas patyrė katastrofą Gvatemaloje. Grįžo gydytis į Prancūziją.
Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, pradėjo tarnauti Prancūzijos aviacijos
žvalgybos dalinyje. Po to, kai 1941 m. Trečiasis Reichas nugalėjo Prancūziją,
persikėlė į Niujorką, kur 1942 m. parašė garsiausią kūrinį „Mažasis princas“. 1943
m. vėl grįžo tarnauti į Prancūzijos oro pajėgų žvalgybinę aviaciją

Marija Pečkauskaitė – Šatrijos Ragana

Rašytoja gimė Medingėnų dvare (dab. Rietavo

savivaldybė) savo motinos Stanislavos Šiukštaitės tėviškėje. Iki dešimties metų
Marija augo Labūnavos dvare (dab. Kelmės raj., Kolainių apyl.). Stanislava ir
Anupras Pečkauskai buvo apsišvietę dvarininkai, kilę iš kultūringų šeimų: Anupro
tėvų namuose buvo didžiulė biblioteka, nemažai senųjų knygų, o Šiukštų šeimoje buvo
daug paveikslų. Marija šeimoje buvo vyriausia dukra, po jos dar gimė sesuo Sofija,
broliai Steponas ir Vincas. Visi vaikai nuo pat vaikystės naudojosi vertybėmis,
kurias teikė kilminga dvarų kultūra. Marijos Pečkauskaitės prisiminimai apie savo
šeimą, tėvus ir vaikystę ypatingai šviesūs ir idiliški.

Su namų mokytojų Juzefos Sumorok ir Cecilijos Sondeckos pagalba išėjusi pradžios

mokyklos kursą, su guvernante, atvykusia iš Varšuvos, Sofija Sventožečka Marija
1891 m. pradėjo ruoštis egzaminams į Petrapilio (dab. Sankt Peterburgas) Šv.
Kotrynos gimnaziją. 1892 m. egzaminus išlaikė į trečiąją klasę, tačiau drėgnas
Petrapilio oras pakenkė jos sveikatai ir po pusės metų ji grįžo namo, kur
gimnazijos kursą tęsė privačiai.

Dar 1891 m. į namus buvo pakviestas Povilas Višinskis padėti pasirengti į gimnaziją
Marijos broliui Steponui. Povilas Višinskis jau tuo metu buvo įsitraukęs į judėjimą
už tautinį atgimimą. Didele savo dvasinio poveikio galia į savo idealų erdvę jis
įtraukė ir Mariją. Povilo Višinskio paskatinta prisidėti prie lietuvybės
puoselėjimo Marija su dideliu entuziazmu mokėsi lietuvių kalbos ir pramokusi kalbą,
ja toliau kalbėjo.

Jonas Biliūnas

Gimė pasiturinčių ūkininkų šeimoje, buvo paskutinis, aštuntas vaikas. Kaimo

daraktoriaus paruoštas, 1891–1899 m. mokėsi Liepojos gimnazijoje.

Gimnazijoje įsitraukė į visuomeninę ir politinę veiklą, subūrė slaptą būrelį, kurio

nariais buvo Mykolas Blūdžius (vėliau mokesčių departamento direktorius), Peliksas
Bugailiškis, Antanas Garmus (gydytojas ir rašytojas), Kazys Gugis (advokatas,
vienas „Naujienų“ steigėjų JAV), Antanas Kišonas (farmacininkas, LSDP veikėjas
JAV), Ignas Končius (profesorius), Antanas Murma, Pranas Mažylis (profesorius),
Antanas Rucevičius (rašytojas), R. Pacevičius (chemikas), Antanas Purėnas
(profesorius), Kazys Šilinskis-Šilinis, D. Šukevičius, Antanas Žukauskas ir kiti.
Parašė ir išplatino atsišaukimą „Lietuviai ir lietuvaitės“.
1893 m. mirus abiem tėvams ir 1899 m. atsisakęs stoti į kunigų seminariją, neteko
giminių finansinės paramos. 1899–1900 m. gyveno Liepojoje, kur vertėsi privačiomis
pamokomis.1900 m.baigė Šiaulių gimnaziją ir įstojo į Dorpato (dabar –
Tartu)universiteto Medicinos fakultetą. Už dalyvavimą anticarinėse studentų
demonstracijose, būreliuose ir riaušėse 1901 m. buvo pašalintas iš universiteto.

1901–1902 m. gyveno Šiauliuose, 1902 m. persikėlė į Panevėžį, kur dantų gydytoja

dirbo būsimoji žmona Julija Janulaitytė (1880–1978), ten subūrė Lietuvos
socialdemokratų partijos grupę ir kurį laiką jai vadovavo. 1902 m. kaip svečias
dalyvavo Lietuvos demokratų partijos suvažiavime. Panevėžyje vertėsi pamokomis,
rašė į lietuviškus laikraščius. 1903 m. pasiūlė idėją ir organizavo laikraščio
jaunimui „Draugas“ leidimą, buvo numatęs jį paversti trimėnesiu literatūros
žurnalu, tačiau vadovavimą organizacijai perėmus Vincui Kapsukui, iš jos
pasitraukė. Prisidėjo prie laikraščio „Darbininkų balsas“ leidybos, redagavo jo 1
ir 2 numerius.

Kalba
Literatūra - tai vienas iš pažinimo būdų. Knygos,kaip ir paveikslai ar
muzika,atlieka ne tik estetinę,bet ir auklėjamąją funkcija. Skaidydami galime ne
tik jausti malonumą ar
atsipalaidavimą,bet ir puoselėti gerąsias savybes, rasti atsakymus į
klausimus,kurie neduoda ramybės .Skaitymas moko jautrumo,tolerancijos todėl Jono
Biliūno ,,Brisiaus galas”,labai jausmingas ir susimąstyti verčiantis kūrinys. Jame
gvildenamos temos apie senatvę,nereikalingumą. J. Biliūno apsakymo “Brisiaus galas”
pavadinimas – konkretus, apimantis ir vainikuojantis pabaigą. Gyvenimo,
egzistavimo, būties pabaigą. Šuo Brisius, gyvenantis paskutines savo trumpo
gyvenimo akimirkas, susiduria su nereikalingumo problema. Ir tarsi ieškodamas
paguodos, pasineria į atsiminimų pasaulį…Manau ši knyga tinkama dėl to jog moko
tiek didelius tiek mažus apie neapsakoma meilė savo artimui, supratingumą. Atpildas
už tai – dėmesys, reikalingumas. Pasaulis vaizduojamas taip, lyg žmogus būtų
antrame plane, bet vis tiek šuns gyvenime užimtų svarbiausią vietą. Taip susilieja
žmogaus ir šuns pasauliai: kiekvienas į viską žiūri iš savo pozicijos, todėl ir
supratimas apie vertybes skiriasi… Be to į viską žiūrima šuns akimis, todėl
priverčia susimastyti, kad galbūt visos būtybės gali mylėti ir jausti.todėl visada
turime rūpintis vieni kitais.
Skaitydami knygas turime proga suprasti kokią didelę reikšmę turi žmonių gyvenime
turi bendravimas. Šatrijos Raganos novelėje ,,Irkos tragedija”,autorė kalba apie
mažą septynerių metų mergaite,vardu Irka,kuri nors ir gyvena apsupta idealios
buities,yra nelaiminga. Irkos namų židinys jau išardytas,mama ją
atstumia,neišklauso.nesuteikia mergaitei tokios šilumos,kurios jai iš tikrųjų
reikia. Šioje knygoje labai subtiliai vaiko pasaulį kuria Šatrijos Ragana savo
kūryboje. Ji piešia pasaulį tokį, koks jis atrodo žvelgiant mažo vaiko akimis.
Pagrindinė novelės problema – Irkos vienišumas. Ji jaučiasi nesaugi savo pačios
namuose, nes jos namai nėra tikri. Ji gyvena tik su mama, nes tėvai išsiskyrę. Bet
maža to, kad Irkos namų židinys jau išardytas, dar ir mama nesirūpina, negloboja
savo mažutės, septynerių metų tesulaukusios dukrelės. Vienintelis ją mylintis ir ja
besirūpinantis sutvėrimas yra šunelis Džim.Būdama neapsakomai vieniša, Irka vis
dažniau pasineria į fantazijas, į stebuklingąjį dangaus pasaulį. Ji nesąmoningai
lygina jai mielą gamtą su atšiauriais namais. Irka gyvena savo pasaulėlyje, kurį
sudaro ji, lėlės ir žvaigždelės, ir jokio suaugusio žmogaus, todėl Irka, būdama
naivi ir vaikiška, palaipsniui tampa pakankamai suaugusi. Perskaitydami ,,Irkos
tragedija” vaikai suprastų koks yra svarbus bendravimas kasdieninėje aplinkoje,
išmoktų palaikyti santykius su draugais, tėvais. Pradėtų vertinti bendravimą, ir
suprastų koks gyvenimas gali būti žiaurus ir nenuspėjamas netgi ir visai mažam
vaikui.
Kūryba turi pasakoti vaikams apie vertybių sistemą.Antuanao de Sent-Egziuperį
kūrinyje ,,Mažasis princas” aukštinamos tikrosios dvasinės vertybės:
meilė,draugystė,atsakingumas. Pabrėžiama,kad geriausiai jas supranta vaikai,naiviu
ir tyru susižavėjimu žvelgiantys į aplinką,dar nesugadinti materialaus pasaulio jie
sugeba suaugusiam žmogui nereikšminguose smulkmenose įžvelgti įstabius dalykus,nes
visko nevertina pagal to daikto piniginę vertę.Perskaitę vaikai ,,Mažasis princas”
suprastų kad pinigai nėra viskas gyvenime,jog yra pilna vertybių kurias suaugę
žmones labai dažnai užmiršta ir nuvertina, galbūt net perskaitę išmokytu ir kitus
šitų vertybių. Literatūra puoselėja ne tik dvasines vertybes. Visi sutinka,kad
skaityti knygas yra labai naudinga: jos padeda sklandžiau reikšti mintis,lavina
protą. Žmonės knygose ieško pramogos,tačiau gauna kur kas daugiau - visos knygos
mus kažko išmoko. Tad galiu drąsiai teigti,jog jei kiekvienas vaikas turėtu bent
vieną iš šitų knygų pasaulyje nesutarimų būtų daug mažiau.