Turinys

Eksperimentas. 24 valandas nesiskųsti, nekritikuoti ir neapkalbinėti.......................................... 2

Pats didžiausias iššūkis gyvenime - santykiai su kitais žmonėmis. ............................................... 5
Ir vėl neatėjo... .................................................................................................................................... 8

2
Eksperimentas. 24 valandas nesiskųsti, nekritikuoti ir
neapkalbinėti.

Vieną dieną savo tėvui pasakiau: pasistenk bent jau 24 valandas

Nesiskųsti
Nekritikuoti
Neapkalbinėti.
Pamatysi, santykiai iš karto taps geresni.
Jis man atrėžė
Mano darbas yra kritikuoti. Kitaip jūs nežinotumėt kur ir kaip tobulėti.
Ir kas galėjo pagalvoti, kad taip sunku parą nesiskųsti, nekritikuoti ir
neapkalbinėti.
Pradėjau 8 valandą, penktadienio vakarą. Vakaras praėjo lengvai, naktis
taip pat. Nebuvo nei dėl ko skųstis, nei ką kritikuoti, nei ką apkalbėti.
O ryte prasidėjo iššūkiai. Paprašiau vyro pakeisti sauskelnes, nepatenkinta
jo išraiška jau sukėlė norą kritikuoti. Bet, eksperimento vardan,

3
susilaikiau. Ir visai patiko, nuvariau juodą audros debesėlį ir dangus vėl
tapo mėlynas.
Pusryčiaujant vyras pradėjo pasakoti apie darbą. Aš tuo metu valgiau
bandelę, raminau lėliuką ir galvojau, kad ko nors nepamirščiau, ruošiantis
su dukryte į muzikos būrelį. Jau norėjau susiraukti – „ką, nematai, kad
vaikas zirzia, o man liko tik dešimt minučių susiruošti!”. Ne. Ramiai
išklausiau, netgi pasigilinau į jo papasakotas situacijas. Ir nieko, lėliuką
nuraminau, bandelę suvalgiau, į muziką pavėlavome tik kelias minutes...
...kai grįžome neskubėdamos, radau nepamaitintą lėliuką. Oi būčiau
pasiutus!... Jei ne eksperimentas... Na, ir gerai, raminausi, jei jis
pramiegojo visą laiką, vadinasi nebuvo alkanas ir ko čia tada kritikuoti.
Dar vienas debesėlis, šiuf šiuf šiuf- išvarytas...
Einasi visai gerai, pagalvojau. Ir visai nesunku.
Po pietų susiruošėme su visa šeima į parduotuvę. Kažką pasakojant vyrui
mašinoje vėl susilaikiau ir neapkalbėjau jo mamos. Bet jo reakcijos į tai,
ką aš jam pasakojau, man nepatiko. Ir vėl nutylėjau, kad nesiskųsčiau.
Vairavo jis, prisiparkavo labai arti prie baisiai prabangaus automobilio.
Vos ne vos ištraukiau auto kėdutę iš mašinos... jis pareiškė, kad ta mašina
blogai prisiparkavo, ne jis ir nepadėjo. Nutylėjau. Užėjus į vidų, jis nulėkė
nieko nesakęs laiptais, o aš su lėliuku į liftą. Nieko nesakiau. Renkantis
užuolaidas jis kažką sumurmėjo, ko nesupratau, o kai paklausiau ką tu ten
sakei, jis man gana grubiai atsakė. Vėl nieko nesakiau! Renkantis
rankenėles, jis stovėjo šalia visai abejingas, lyg tik man vienai čia reikėtų...
Jau tada neištvėriau. Truputį pabambėjau. Prie kasos laikiau zirziantį
lėliuką ir priminiau jam, kabliukus sudėjau į vežimėlį. Jis išėmė, bet ne
visus... Jau nebegalėjau tverti... O kai jis grubiai numetęs kilimą piktai
nuėjo į mašiną, kad privažiuotų arčiau durų, o paskui, lauke, dar griebė iš
mano rankų vežimėlį... Jau visai pratrūkau.
Pasakiau tiek, kiek nebūčiau sakius.
Apsiverkiau iš pykčio.
Nesikalbėjome dvi dienas.
4
Va, jums ir eksperimentas. Pabandykit, kad gudrūs, nepavyks, garantuoju.

Pats didžiausias iššūkis gyvenime - santykiai su kitais

žmonėmis.

Jei tiki, kad yra atstumas tarp tavęs ir kito žmogaus, tu esi beprotis,"
parašyta knygoje "Course ant Miracles".
Tai nėra paprasta knyga. Tai šiuolaikinis šventraštis, išleistas 1976 metais.
Tai asmeninio tobulėjimo, vedančio į vidinę ramybę vadovas. Jis buvo
padiktuotas moteriai, kuri nieko bendro neturėjo su dvasingumu. Ji buvo
gydytoja, netikinti jokia aukštesne jėga. 7 metus ji rašė šią knygą, pati
nesuprasdama, ką rašo. Tai nėra žmogaus kūrinys.
Atstumo nėra. Apie tai kalba visi išminčiai, gyvenę nuo tų laikų, kai
atsirado pirmieji papirusai ir jie galėjo savo mintis užrašyti ir palikti
mums. Žmogus yra bangelė dideliame vandenyne. Skirtumas tik tas, ar jis
tai suvokia ir supranta, ar ne. Ar suvokia, kad kitos bangelės yra tokios
pačios kaip ir jis ir jos yra to pačio vandenyno dalis. Visos kitos bangelės,
didesnės ar mažesnės, greitesnės ar lėtesnės yra jo broliai ir seserys,
priklausantys tam pačiam šaltiniui - vandenynui.
Skirtumas, atsiskyrimas, vienišumas sukelia kančią. Bet koks
vieningumas, vienybė, brolybė sukuria laimę.
Eckhart Tolle, kuris parašė knygą "Akimirkos galia", sako, kad žmonių
santykiai yra pats didžiausias iššūkis gyvenime.
Be abejo, kad taip ir yra.
Kaip tai nėra atstumo? Yra aš, mes ir yra "jie". Mus skiria viskas: tauta,
teritorija, religija, lytis, išsilavinimas, dvasingumo lygis, turtai, norai,
pomėgiai, mentalitetas, kultūra, kas tik nori, galima vardinti ilgai ilgai.
Viskas mus skiria. Nuomonės! Kiek daug yra skirtingų nuomonių! O kur
dar savo autoriteto, statuso, teritorijos gynimas. Pinigų gviešimasis. Todėl
ir vyksta konfliktai, nesantaikos, karai. Juk mes tokie skirtingi!

5
Taip, ir tai yra didžiausias iššūkis gyvenime. Išmokti bendrauti su kitais
žmonėmis. Išmokti nekonkuruoti, o bendradarbiauti. Išmokti mylėti.
Suvokti, kad mes visi esame vieno vandenyno bangelės, upeliai,
susijungiantys į vieną upę.
Oho.
Kaip? Tarkime, aš noriu išmokti. Bet nueinu į darbą ir viršininkas ant
manęs rėkia. Arba turiu visą dieną daryti vieną užduotį, kuri mane varo į
neviltį, o kai ateina darbo pabaiga, man liepia padaryti dar daugiau ir dirbti
nemokamus viršvalandžius. Į mane kreivai žiūri, aš turiu priešų. Namuose
irgi ne ką geriau. Pykčiai ir konfliktai. Yra žmonių, kurie manęs nekenčia,
yra, kurių nekenčiu aš. Yra tokių, kurie tik ir ieško mano silpnosios vietos,
tyko kada galės pulti ir atimti iš manęs viską. Jau sveikatą baigiu prarasti
dėl tokių žmonių. Ir kaip mylėti?...
Va būtent, lengva pasakyti, sunku padaryti.
Kultūros ministrė laidoje "Stambiu planu" pasidalino savo metodu, išgirstu
iš geros draugės.
Jei yra žmogus, kuris tau nuolat kenkia, kaišo pagalius į ratus, nekenčia,
įsivaizduok tokį paveiksliuką:
Šilti kraštai, džiunglės. Viduryje džiunglių didelis, galingas krioklys.
Aprengi tą žmogų (mintyse, be abejo), baltais drabužiais ir pastatai po
kriokliu. Vanduo bėga ant jo, stipriai. Prausia, prausia, prausia. Ilgai. O tu
dar siunti jam ir savo meilę, meldi Dievo, kad jis išsivaduotų nuo savo
košmaro, kurį sapnuoja miegodamas. Nuo košmaro, kurį susikūrė pats.
Nuo košmaro, kad tu esi jo priešas.
Sako, padeda, pabandykit.
Taigi, didžiausias gyvenimo iššūkis yra santykiai su kitais žmonėmis.
Tačiau taip pat tai yra pats tiesiausias kelias į tobulėjimą. Pažvelkite
aplinkui, kokie žmonės yra patys sėkmingiausi ir, tikrai galima pasakyti,
laimingiausi?...

6
Tie, kurie turi aukštą žmogiškumo lygį. Tie, kurie bendrauja su kiekvienu
žmogumi, tarsi jis būtų vienintelis ir pats svarbiausias. Tie, kurie gerbia ir
myli kiekvieną sielą.
O kokie jus supa žmonės? Kokie jūsų santykiai, bendrai paėmus? Ar daug
turite tokių, kuriuos reikia "nuprausti"? Ar jūsų santykiai ramūs ir taikūs?
Kiti žmonės, kurie yra aplink jus, yra jūsų veidrodis. Ne kreivas, ne,
tikslus veidrodis. Jei yra kareivis, bus ir karas. Jei jus supa konfliktai ir
nesantaikos, jei jūs jaučiatės auka, nes jus skriaudžia, visa tai sukuriate jūs,
o ne jie.
Tai yra labai svarbu suvokti. Visa tai gimsta jūsų galvoje, jūsų mintyse.
Tai ne "jie". Tai jūs.
Man labai padeda frazė: "Tai tik mintis". Kai imu galvoti, kad seniai
nebendravau su pussesere ir greičiausiai, ji ant manęs pyksta, o gal pavydi,
o gal iš viso manęs niekada ir nemėgo, sustabdau save ir sakau: "Tai tik
mintis"
Tik mintis! Tai toli gražu nėra realybė. 80 procentų problemų kyla
mintyse. Ne realybėje. Net jei skriaudikas esate jūs, jūs padarėte kažką,
dėl ko negalite sau atleisti, tai tik mintis. Jūs nežinote, ką tas žmogus gavo
dovanų už savo kančią, kurią jam sukėlėte. Tai tik mintis! Jūsų mintis,
kurią jūs galite valdyti. Atleiskite sau, atleiskite kitiems. STABDYKITE
mintis, kurios varo į neviltį, kurios jus atakuoja, kurios jums kenkia.
Kenkia jums, ne "jiems".
O jeigu tai realybė, jei ant manęs tikrai pyksta, ir man tai pasako, parodo ar
duoda suprasti, tada aš visada galiu pagalvoti, kaip šią situaciją paversti
taip, kad mūsų santykiai sustiprėtų. Jei ji nepyktų, gal aš jai niekada
nebūčiau pasakiusi, kad ji man svarbi? Nebūčiau padovanojusi gėlių ar
aplankiusi po darbo kartu su jos mylimiausiu pyragu? Gal nebūčiau
pakvietusi į kiną ar vakarienės?
Laukia didelis darbas. Darbas su kiekviena savo mintimi, kiekviena
nuostata, nuomone. O kaip norisi ginčytis! Kaip norisi atlaikyti spaudimą
likti teisiu, nugalėti oponentus, likti nugalėtoju. Tačiau tai nieko nereiškia.
Kiekvienas ginčas gali pasitarnauti tik vienu atveju - jei sustiprinsite
7
santykius. Parodysite oponentui, kad gerbiate jį, vertinate jo nuomonę.
Nuo to, kad jūsų nuomonės skiriasi, jūsų santykiai gali būti tik turtingesni
ir įdomesni.
Mes visi esame vieno vandenyno bangelės. Banguokime.

Ir vėl neatėjo...

Ar jūsų niekada neerzino draugai, šeimos nariai, ar kiti artimieji, kurie

nuolat keičia planus? "Pažiūrėsim. Gal. Susiskambinam. Žinai, nieko
neišeis. Planai keičiasi." Pažįstamos frazės?
Jei pažįstamos, sveiki atvykę į efektyvią ir nepamirštamą procedūrą nuo
pleiskanų. Po jos jūs galbūt tuoj pat jų ir neatsikratysite, bet suprasite, iš
kur jos atsiranda ir išmoksite su jomis gyventi. O tuomet po truputį,
žingsnelis po žingsnelio, imsite jas mažinti. Angliškai "flake", vadinami
tie, kurie nuolat keičia planus, nepasirodo, paskutinę minutę atšaukia
susitarimą. Google vertėjas "flake" verčia "pleiskanos". Štai jums ir
pleiskanos. Nes juk jie nubyra, kaip pleiskanos. Nelabai mielas
pavadinimas, tiesa?
Nelabai mieli ir žmonės.
Ir kaip jie gali būti mieli, kai bendravimas su tokiais žmonėmis trikdo.
Nervina. Verčia jus tapti abejingais. "Vėl atšaukė? Na ir kas", tikinate
save. Bandote apsimesti, kad nieko neįvyko, juk "ne pirmas kartas".
Vadinasi, ir ne paskutinis.
Tačiau kažkas įvyko! Jūsų draugas ar giminaitis negerbia jūsų laiko, jūsų
pastangų ir jūsų dėmesio. Jis nepaiso to, kad jam yra palikta vieta ir
paskaičiuotas maistas. Nepaiso to, kad be jo stalo žaidimų vakare
nesusidaro porų skaičius, nepaiso to, kad jūs visą dieną galvojote apie
susitikimą, kuris, galiausiai, neįvyko, palikęs jus nusivylusį ir nelaimingą,
tačiau garsiai kartojantį "nieko tokio, kitą kartą!".
Ir ką jums su tais "pleiskanotojais" daryti?

8
Turite tokias išeitis:
Niekur jų nebekviesti, eliminuoti iš kviečiamųjų sąrašo, bendrauti tik e-
mailais ir telefonu.
Kviesti, bet jais nepasikliauti, nes vis tiek, greičiausiai, neateis.
Nutraukti draugystę ir nebesinervinti.
Arba:
Paklausti: Kodėl? Kodėl jie taip elgiasi?
Psichologijos profesorius Brentas W. Robertsas iš Ilinois universiteto sako,
kad žmonės, kurie nuolat "nubyra" nuo įsipareigojimų, yra
vienareikšmiškai siejami su sąžiningumo trūkumu. Sąžiningumas yra
asmenybės bruožas, kuris lygiomis dalimis susideda iš:
 Darbštumo
 Impulsų kontrolės
 Organizuotumo
 Atsakomybės
 Sąlygiškumo

Sąžiningas ir sąmoningas žmogus gyvenime sugeba priimti teisingesnius

sprendimus, jis nesiblaško, todėl, galiausiai, gyvena ilgiau ir sėkmingiau.
Jis yra produktyvus ir efektyvus visose gyvenimo srityse: profesinėje,
asmeninėje ir visuomeninėje.
Psichoterapeutas Stevenas Berglas sako, kad "pleiskanotojai" paprastai
visai nemoka planuoti ir dažnai prisiima daugiau, nei turi laiko viskam
padaryti. "Dauguma žmonių perdeda savo galimybes ir tai yra griaunantis
elgesys" , sako jis.
Dažnai tokie žmonės bijo konfliktų ir atsakymo "ne". Jie sutinka su viskuo,
visur ruošiasi dalyvauti, priima visus pasiūlymus, o tik paskutinę minutę
"nubyra". Arba pažada ateiti daug kur, o paskui išsirenka sau
priimtiniausią variantą. O kas keisčiausia, nepaisant nuolatinio jų
byrėjimo, jie yra nuolat kviečiami. Paprastai "pleiskanotojai" yra malonūs,
9
nekonfliktiški, diplomatiški, draugiški, mieli žmonės. Tokius norisi kviesti,
jie pagyvina renginį, jei tik...jame dalyvauja.
Tačiau toks elgesys griauna ne tik "pleiskanotojus", bet ir juos supančius
žmones. Jis kerta pasitikėjimą, draugai ir artimieji niekada nežino, kas jam
šaus į galvą.
Žurnalas "Psichologija šiandien" (Psychology today) rašo, kad naujosios
technologijos tik dar labiau padeda tapti "pleiskanotojais". Tiek
organizavimas, tiek dalyvavimo patvirtinimas ir atšaukimas niekada
nebuvo toks lengvas. Viskas daroma mygtuko paspaudimu ir tai
nereikalauja jaustis nepatogiai, kaip kalbantis tiesiogiai. Galima net
nepateikti atšaukimo priežasčių. Technologijos padeda save įtikinti, kad
niekam nieko blogo nepadarėte, juk tik palietėte savo išmaniojo ekraną,
reiškiantį įsipareigojimo atšaukimą, ir tuoj pat lekiate toliau. Tai atrodo
taip paprasta, kad net neturėtų niekam sukelti nepatogumų. Tyrimai rodo,
kad 43 procentai 18-24 metų jaunuolių savo dalyvavimą yra atšaukę
socialiniuose tinkluose (Badoo).
Tačiau tik kada nors organizavęs žmogus žino, kaip vieno žmogaus
dalyvavimas ar nedalyvavimas gali išgelbėti ar sužlugdyti renginį.
Yra ir gerų žinių. Gera žinia yra ta, kad beveik visi "pleiskanotojai" tai
daro nesąmoningai. Toks elgesys nėra nukreiptas prieš jus asmeniškai, jie
tai daro ne todėl, kad nori jus įžeisti ar pažeminti. "Šie žmonės yra šiek
tiek labiau egocentriški, nei kiti, ir jie retai patys atsiduria organizatoriaus
vaidmenyje", sako Vašingtono Georgetaun universiteto psichologė
Andrea Bonior. Nepatyrę, ką reiškia būti organizatoriumi, jie negerbia
kitų laiko, pastangų, jie nesupranta, kad sugadino kažkam vakarą. Jie gali
prigalvoti šimtą priežasčių, kodėl negali dalyvauti, tačiau tikroji atšaukimo
priežastis dažniausiai būna nuovargis, tinkamos nuotaikos nebuvimas,
tiesiog tinginystė. Arba geresnis pasiūlymas.
Kita gera žinia: kaip ir geras vynas, taip ir "byrantys" draugai su laiku turi
polinkį subręsti. Tam jiems reikia suprasti savo trūkumus, ugdyti stiprią
savikontrolę. O čia galite padėti jūs. Jei jaučiate, kad tas žmogus tai daro

10
ne specialiai, nebandydamas jumis manipuliuoti ar parodyti savo
viršenybę, jūs galite jam padėti.
Juk visuomenės laikrodis sukurtas taip, kad atsakomybė jo sraigteliams yra
neišvengiama. Tokiu būdu jie labiausiai kenkia ne jums, o patys sau.
Kitaip tariant, žmonės turi kontroliuoti savo neracionalų elgesį dėl pačių
savęs. Suprantama, retas kuris mato savo trūkumus iš šono, todėl čia
būtina akistata. Tik jokiu būdu "pleiskanotojų" nekaltinkite, nesityčiokite
ir nepriekaištaukite. Dar blogiau – neapsimeskite, kad viskas gerai.
Problemos ignoravimas dar neišsprendė nei vienos problemos. Psichologė
Andrea Bonior pataria kreipti pokalbį į tai, kad jūs vertinate savo draugą ar
šeimos narį. Jį branginate ir mylite, tačiau jo elgesys jus skaudina. Jis jus
verčia pasijusti nuvertintu ir sutrikdo jūsų gyvenimą. Paprašykite jo
daugiau to nedaryti. Įtikinkite būti su jumis atviru: jei jis dėl kažkokių
priežasčių iš anksto nenori dalyvauti jūsų organizuojamame renginyje,
įtikinkite jį, kad neįsižeisite, jei jis nepažadės ateiti. Juk dažnai nuolatinis
planų atšaukimas slepia gilesnę problemą: depresiją ar socialinį nerimą.
Būtinai pagirkite (be ironijos!), kai jis neatšaukia planų ir ateina laiku.
Pagrindinė ir pati efektyviausia jūsų pagalba, anot A. Bonior, yra
geranoriškumo rodymas, bet ne kritika. Visa tai padės išsaugoti iš
išvystyti gražius santykius su nuostabiais žmonėmis.

11