Professional Documents
Culture Documents
2007
Tbilisi
antikuri
literatura
sauniversiteto kursi
rismag gordezianisa
da
nana tonias
saerTo redaqciiT
meore gamocema
avtorTa koleqtivis mier Seqmnili es wigni warmoadgens anti-
kuri literaturis istoriis sauniversiteto kurss. igi gankuTvni-
lia humanitaruli fakultetis studentebisaTvis, aseve berZnuli
da romauli mwerlobiT daineresebul mkiTxvelTa farTo wrisaT-
vis.
wignis mimoxilviTi nawilebis avtoria rismag gordeziani. calke-
ul mwerlebze narkvevebi daweres: iamze gaguam (ciceroni, salustiu-
si, vergiliusi, horaciusi, ovidiusi), levan gigineiSvilma (aristo-
tele), qeTevan gurCianma (sofokle, kvintilianusi, boeTiusi), irine
darCiam (homerosi, hesiode, platoni), marika erqomaiSvilma (apolo-
nios rodoseli, valerius flakusi), ekaterine kobaxiZem (lukianosi,
alkifroni, longosi, aqilevs tatiosi, qaritoni, heliodorosi, qse-
nofon efeseli, apuleiusi), qeTevan nadareiSvilma (esqile, evripide),
nestan ratianma (liviusi, lukanusi, seneka, petroniusi), nana toniam
(arqiloqosi, alkeosi, sapfo, anakreoni, pindarosi, Teokritosi, plu-
tarqosi, lukreciusi, svetoniusi, iulius keisari, markus avreliu-
si), manana fxakaZem (menandrosi, plavtusi, terenciusi, pliniusi), mana-
na RaribaSvilma (katulusi, properciusi, tibulusi, iuvenalisi, mar-
cialisi), rusudan canavam (herodotosi, Tukididesi, qsenofoni, de-
mosTenesi, kalimaqosi, nonosi, tacitusi), Tamar jafariZem (aristo-
fane). bibliografia Seadgina ekaterine gamyreliZem, umniSvnelovanes
terminTa ganmartebebi _ nana toniam.
ISBN 978-99940-31-46-7
programa `logosi~
ilia WavWavaZis gamziri 13,
Tbilisi 01 79
tel. 250-258, faqsi 22-11-81
el. fosta: greekstudies@caucasus.net
sarCevi:
Sesavali 7
berZnuli literatura 20
geometriuli renesansisa da arqaikis periodebi 30
homerosi 37
hesiode 55
arqiloqosi 62
alkeosi 68
sapfo 75
anakreoni 87
pindarosi 92
klasikis periodi 101
esqile 110
sofokle 119
evripide 129
aristofane 141
herodotosi 152
Tukididesi 159
qsenofoni 166
platoni 171
aristotele 181
demosTenesi 191
elinisturi periodi 197
kalimaqosi 201
apolonios rodoseli 208
Teokritosi 212
menandrosi 217
romauli batonobis anu keisrebis epoqis berZnuli literatura 227
plutarqosi 230
lukianosi 235
alkifroni 241
longosi 245
aqilevs tatiosi 250
qaritoni 254
heliodorosi 258
qsenofon efeseli 262
gvianantikuroba 266
nonosi 269
romauli literatura 274
respublikis periodi 274
plavtusi 277
terenciusi 286
lukreciusi 292
katulusi 299
6
ciceroni 306
salustiusi 314
iulius keisari 319
klasikuri periodi 324
properciusi 326
tibulusi 330
vergiliusi 335
horaciusi 345
ovidiusi 352
liviusi 361
keisrebis epoqa 365
lukanusi 369
seneka 373
petroniusi 381
pliniusi 387
marcialisi 391
kvintilianusi 396
tacitusi 400
valerius flakusi 405
iuvenalisi 409
svetoniusi 414
markus avreliusi 418
apuleiusi 424
boeTiusi 429
rCeuli bibliografia 434
umniSvnelovanes terminTa ganmartebebi 456
saxelTa saZiebeli 472
7
Sesavali
kacobriobis kulturis istoriaSi a n t i k u r o b a s gansakuTrebuli adgi-
li uWiravs, radgan mis safuZvelze ganviTarda evropuli kultura, romelic, Ta-
vis mxriv, Tanamedrove dasavluri da, garkveulwilad, msoflio Rirebulebebis
baziss qmnis. Tavad termini antikuri laTinuri sityvidan antiquus `Zveli, adreu-
li~ aris warmomdgari, magram, damkvidrebuli tradiciis Tanaxmad, mas dRes viye-
nebT mxolod Zveli berZnuli da romauli samyarosa da, ramdenadme, maT arealSi
myof ufro adreul Tu sinqronul kulturaTa mimarT. XIX saukunis meore naxev-
ramde miaCndaT, rom berZnebi istoriul asparezze mxolod Zv.w. II-I aTaswleule-
bis mijnidan iwyeben gamosvlas. amdenad, miTebSi aRwerili ufro adreuli ambebi
xalxis an poetTa mTeli Taobebis fantaziis nayofad cxaddeboda. jer hainrix
Slimanis, Semdeg ki arqeologTa mTeli Taobebis muSaobis Sedegad aRmoCnda, rom
mTel xmelTaSuazRvispireTSi Zv.w. I aTaswleulamde mravali mniSvnelovani kul-
tura arsebobda, maT Soris im regionebSic, sadac berZnuli miTebis siuJetebi
viTardeba. sakuTriv egeidaSi gansakuTrebuli mniSvneloba hqonda kunZul kre-
taze brinjaos xanis civilizaciis gamovlenas, romelsac Tanamedrove mecniereb-
ma, kunZulis miTiuri mefis minosis saxelis mixedviT, minosuri uwodes. am kul-
turam kulminacias Zv.w. II aTaswleulis pirvel naxevarSi miaRwia, rodesac kreta
egeidaSi wamyvan politikur da kulturul centrad iqca. am epoqis minosuri ci-
vilizacia dResac gvaocebs ganviTarebis saocrad maRali doniT, brwyinvale xe-
lovnebiT, arqtiteqturuli kompleqsebiT, damwerlobaTa sistemebis mravalfe-
rovnebiT. mecnierebaSi is azric kia gamoTqmuli, rom minosur civilizacias, rom
ara Zv.w. XV saukunis geologiuri katastrofa (uZlieresi vulkanuri amofrqveva
k. Teraze da damangreveli cunami), SesaZloa mieRwia ufro maRali donisaTvis,
vidre es klasikuri epoqis berZnulma da Tavad evropulma renesansulma kultu-
rebma SeZles. Zv.w. XVII saukunidan kontinentur saberZneTSi aRmavlobas iwyebs mi-
kenuri (berZnul tradiciaSi Semonaxuli agamemnonis sarezidencio qalaqis, mike-
nis saxelwodebis mixedviT) kultura, romelic Tavdapirvelad minosuris aSkara
gavleniT viTardeboda. am civilizaciis matarebelT minoselTagan gadaiRes xa-
zovani damwerlobis sistema da igi TavianT enas mourges. Sesabamisad, dRemde ga-
uSifravi minosuri A-xazovanis paralelurad cirkulireba daiwyo B-xazovanma.
gasuli saukunis 50-ian wlebSi B-xazovani gaiSifra da aRmoCnda, rom misi gamom-
yenebelni berZnulad werdnen. naTeli gaxda, rom berZnuli tradiciis ZiriTadi
Tezisi Seesabameboda sinamdviles: Zv.w. XVI saukunidan mainc berZnebi istoriul
asparezze gamodian, xolo minosuri kulturis daqveiTebis Semdgom, XV saukuni-
dan isini egeidaSi wamyvan politikur Zalad iqcevian. Zv.w. XII saukunidan aRmosav-
leT xmelTaSuazRvispireTs katastrofebis (amJamad xalxTa moZraobis saxiT) axa-
li talRa moicavs, rac mraval sxva kulturasTan erTad brinjaos xanis mikenuri
kulturis ngrevas iwvevs. TiTqmis oraswlovani daqveiTebis Semdeg (Zv.w. X-IX ss.)
berZnuli tomebiT dasaxlebul mTel arealSi aRmavlobis axali procesi iwyeba.
Zveli samyaros ganviTarebaSi dadga axali epoqa, romelic ax.w. VI saukunemde
grZeldeba da romelsac dRes vuwodebT antikurs, klasikurs an berZnul-roma-
uls. mecnierTa erTi nawili varaudobs, rom antikurobaSi unda moeqces egeosu-
ri _ minosuri da mikenuri _ kulturac. antikur civilizaciasTan aris dakavSi-
rebuli evropuli kulturis ganviTarebis mTeli Semdgomi gza. evropa, gansakuT-
rebiT renesansidan moyolebuli, ganviTarebis yovel mniSvnelovan etapze mZlavr
stimuls swored antikuri kulturidan iRebda. SeiZleba iTqvas, rom misdami in-
8
a n t i k u r i l i t e r a t u r i s p e r i o d e b i. antikur literaturas,
rogorc ukve aRiniSna, berZnuli da romauli mwerlobis erTianoba qmnis. marTa-
lia, meore pirvelis Zlieri zegavlenis Sedegad Camoyalibda, magram romaul
mwerlobas aqvs ganviTarebis sakuTari, berZnulisagan gansvxavebuli gza. Sesaba-
misad, berZnul-romauli mwerlobis istorias aqvs Tav-Tavisi periodebi. amasTan
erTad SeiZleba msjeloba zogadad antikuri literaturis periodizaciazec.
vidre warmovadgendeT periodebis samsave sqemas (berZnuli, romauli, antikuri),
mokled gadavavloT Tvali antikuri samyaros istoriis ZiriTad etapebs.
antikuri samyaros istoria uZvelesi droidan iwyeba da sakmaod did areals
moicavs. Zv.w.a. III-II aTaswleulTa mijnidan egeida aqtiurad gamodis istoriul as-
parezze. jer m i n o s u r i k r e t a regionSi mTeli xuTi saukunis ganmavloba-
Si (X-XV) rogorc kulturuli, aseve politikuri TvalsazrisiT liders warmo-
adgens da arsebiTad gansazRvravs egeosuri kulturis tips. samwuxarod, Znelia
raime iTqvas minosuri periodis istoriaze konkretulad, radgan Cvenamde mxo-
lod arqeologiuri gaTxrebis Sedegad aRmoCenilma masalam moaRwia, xolo A-xa-
zovani werilobiTi dokumentebi jer-jerobiT ar aris gaSifruli da maTgan Se-
uZlebelia realuri istoriuli informaciis mopoveba. rac Seexeba berZnul mi-
Tologiur tradicias, is sakmaod uxvad gvawvdis cnobebs legendaruli minosisa
da misi saocari samflobelos Sesaxeb, romelic Tavisi teqnikuri miRwevebiT
idumalebiT iyo moculi. dRes Cven darwmunebiT SegviZlia vTqvaT, rom minosuri
kreta bevr saidumlos inaxavs. aq ar Cans arc gamanadgurebeli omebis, arc sasi-
magro nagebobebis, arc iaraRiT gatacebis kvali, rac gvafiqrebinebs, rom kretas
Tavdacvis efeqturi sistema hqonda, xolo Tavad kunZulze TiTqmis mTeli xuTi
saukunis ganmavlobaSi saocari mSvidoba sufevda. mis aRsaniSnavad mecnierebaSi
specialuri terminic Pax Minoica (`minosuri mSvidoba~) ki damkvidrda. yvelaferi,
sasaxleebidan dawyebuli fufunebis sagnebiT damTavrebuli, kretelTa maRal ge-
movnebasa da minosuri civilizaciis rafinirebulebaze metyvelebs. Cven ar viciT,
ra enaze laparakobdnen am kulturis matarebelni. rogorc Cans, isini winaberZnu-
li mosaxleobis im nawils warmoadgendnen, romelic aq berZnebis istoriul aspa-
rezze gamoCenamde dominantur Zalad gvevlineboda. Tavad elinebi am tomTa So-
ris moixseniebdnen pelasgebs, lelegebs, eteokretelebs da sxv. winaberZnuli ene-
bis genetikur kuTvnilebaze gamoTqmul mraval hipoTezas Soris Tavisi adgili
14
berZnuli literatura
1
berZnuli miTebis detaluri gadmocema, yvela variantis fiqsaciiTa da vrceli komentarebiT
ix. seriaSi: berZnuli miTebis samyaro (aT wignad), 1998 – 2002 ww.
berZnuli literatura 23
Tebelebi mas mefis taxts SesTavazeben, xolo misi coli xdeba daqvrivebuli
dedofali iokaste, oidiposis namdvili deda. WeSmariteba gairkveva gvian, rode-
sac oidiposs sakuTari dedisagan SeeZineba Svilebi. magram sagvareulo ubedure-
ba amiT ar Tavdeba. oidiposis vaJiSvilebi eteoklesi da polinikesi Zalaufle-
bis gamo mtrad gauxdebian erTmaneTs. Tebedan ltolvili polinikesi Tavisi
mSobliuri qalaqis winaaRmdeg daZravs jarebs Svidi cnobili gmiris meTauro-
biT, magram sastikad damarcxdeba. Zmebi erTmaneTs klaven brZolaSi. SvidTa Tebes
winaaRmdeg laSqrobis monawileTa STamomavalni – epigonebi – iZieben Surs mame-
bisaTvis da Semdeg TaobaSi miwasTan gaasworeben Tebes.
b. argonavtebis ciklis ambebi ukve berZenTa qveynis gareT Catarebul Soreul
sazRvao eqspediciaze mogviTxrobs. boroti dedinacvlisagan ganwirul da-Zmas
friqsossa da heles deda nefele mouvlens saocar oqros verZs, romelic maT aia-
saken anu kolxeTisaken gadaafrens. gzaSi simaRliT Tavbrudaxveuli hele Cavar-
deba zRvaSi da am adgils amieridan helespontosi1 ewoda. kolxeTis mefem friq-
sosi kargad miiRo. verZis sikvdilis Semdeg misi oqros sawmisi dakides aresis
WalaSi da mas saSineli gveli miuCines darajad. magram sawmiss ar ewera aq samu-
damod darCena. TesaliaSi mdebare iolkosis mefem, peliasma, romelmac ukanonod
waarTva Tavis Zmas, esons, taxti, gadawyvita Tavidan moeSorebina iasoni, Tavisi
ZmisSvili, romelic misgan malulad aRizarda da axla, davaJkacebuli, kuTvnili
taxtis ukan dabrunebas sTxovda moxucebul biZas. davaleba, romlis aRsrulebis
Semdegac peliasi iasons taxts dauTmobda, Zalze rTuli iyo – oqros sawmisis
kolxeTidan Camotana. iasoni agebs xomalds `argos~, krebs mis ekipaJs – argonav-
tebs (`argos mezRvaurebs~) cnobil berZen gmirTagan da gaeSureba faTerakebiT
aRsavse gziT miznis aRsasruleblad. mravali xifaTisa da dabrkolebis gadata-
nis Semdeg, igi miaRwevs kolxeTs. aq argonavtTa meTaurs Seiyvarebs kolxeTis me-
fis grZneuli asuli medea, romlis daxmarebiTac iasoni Tavs gaarTmevs aietis
damRupvel pirobebs, moitacebs oqros sawmiss da masTan erTad Tan waiyvans mede-
asac. xangrZlivi xetialis Semdeg isini miaRweven saberZneTs, sadac medea Tavisi
magiuri xelovnebis wyalobiT sastikad imsxverplebs peliass. iasoni da medea iZ-
ulebulni arian Tavi korinToss Seafaron. aq iasoni adgilobrivi mefis kreonis
asulis kreusas colad SerTvas da medeas mitovebas gadawyvets. kolxi asulis
sastik SurisZiebas emsxverplebian kreusa, kreoni da medeasa da iasonis Svilebi.
g. yvelaze popularuli TqmulebaTa Soris mainc troas cikli iyo. Tetisis da
pelevsis qorwilze erisi – ganxeTqilebis RmerTi – vaSls Seagorebs, romelic
ulamazesisaTvis aris gankuTvnili. heras, aTenas da afrodites – am `prizis~ mTa-
var `pretendentebs~ – zevsi davis gadasawyvetad troas mefis, priamosis, vaJTan,
parisTan, romelsac aleqsandrossac eZaxdnen, gaagzavnis. qalRmerTTa dapirebebs
Soris Wabuk aleqsandross yvelaze metad afrodites SemoTavazeba moewoneba,
romelic mas colad ulamazes qals aRuTqvams. vaSli afrodites ergo. `parisis
samsjavros~ Semdeg heram da aTenam samudamod Seijavres troa da troelebi. ram-
denime xnis Semdeg afrodite Seusrulebs pariss danapirebs da spartis mefesTan,
menelaosTan, romelic imxanad saxlSi ar imyofeboda, stumrad misuls mis cols,
mSvenier elenes moatacebinebs. afroditesagan parisisadmi Zlieri siyvaruliT
anTebuli elene tovebs yvelafers da troas mefis vaJs wahyveba. es gaxdeba omis
mizezi. ramdenadac aqavelebs fici hqondaT dadebuli, rom amgvar SemTxvevaSi er-
Tiani ZalebiT daicavdnen simarTles, agamemnonis, menelaosis ufrosi Zmis, xel-
mZRvanelobiT aqavelTa jari troas dasalaSqrad gaeSureba uamravi xomaldiT.
im drois yvela cnobili gmiri monawileobda am omSi: mokvdavi mamis pelevsisa da
ukvdavi dedis Tetisis Ze aqilevsi, pelevsis Zis Semdeg uZlieresi aias telamonis
1
helespontos – berZnulad heles zRvas niSnavs.
berZnuli literatura 25
torebs xvdaT wilad. amitomac sami Janris saxelmdebelni Tavad elinebi iyvnen.
e p o s i berZnulad `sityvas~ niSnavs (e[po"), Tumca, albaT, ukve uZvelesi periodi-
dan moyolebuli termini gamoiyeneboda leqsad Camoyalibebuli informaciis
gadmomcemi vrceli nawarmoebis mimarT. am Janrs berZnebi epopeasac uwodebdnen,
rac aseve berZnulad `epikur qmnilebas~ gulisxmobs. am Janris warmomadgenelTa
nawarmoebebis aRsaniSnad epossa da epopeasTan erTad gamoviyenebT agreTve ber-
Znul termins poema (qmnileba). l i r i k a warmoadgens berZnuli `lirikos~ an
`lirikuli (mwerali)~ zedsarTavidan nawarmoeb formativs da aRniSnavda im sim-
Rerebs, romlebic liris TanxlebiT sruldeboda. TandaTanobiT igi Caenacvla
mcire leqsebis sxvadasxva jgufebis aRsaniSnavad gamoyenebuli terminebs da Ta-
namedrove literaturaTmcodneobaSi mTeli Janris aRsaniSnavad gamoiyeneba.
d r a m a warmomdgaria berZnuli zmnidan `vmoqmedeb~ da aRniSnavs imas, rac moq-
medebiT gadmoicema. aseve berZnulis niadagzea aRmocenebuli am Janris ori um-
Tavresi saxeobis tragedia da komedia saxelwodebebic, razec qvemoT SevaCerebT
yuradRebas. erTaderTi Janri, romelic, marTalia, aseve berZnuli literaturis
wiaRSi aRmocenda, magram romelsac ar hqvia antikuri saxeli, r o m a n i , aris
Sua saukuneebis termini da igi Tavdapirvelad aRniSnavda romanul xalxur enaze
Seqmnil nawarmoebs. Zveli berZnebi am Janris nawarmoebebs aRniSnavdnen terminiT
drama, xolo romaelebi _ fabula an argumentebi.
ucilobeli WeSmaritebaa, rom elinuri mwerloba iqmneboda berZnul enaze,
magram garkveul periodamde berZnebs ar hqoniaT erTiani saliteraturo ena. ama
Tu im JanrisaTvis prioritetuli iyo romeliRac erTi l i t e r a t u r u l i
d i a l e q t i. mxolod elinisturi epoqidan iwyo Camoyalibeba erTianma oficia-
lurma saerTo enam anu koinem. Tumca klasikuri tradiciis wyalobiT, berZnul
samyaroSi dRemde grZeldeba e.w. enobrivi gaorebis anu diglosiis problema.
saqme isaa, rom elinisturi epoqidan berZnul enaSi iwyeba mniSvnelovani cvlile-
bebi, rogorc fonetikis, aseve morfologiisa da sintaqsis doneebze. es tran-
sformacia sul ufro da ufro sagrZnobi xdeboda xalxur, Cveulebriv sasaubro
enaSi, magram mwerlebi kidev didxans cdilobdnen Zveli normebis SenarCunebas.
sasaubro da oficialur enaTa WidilSi gamoiara berZnulma enam jer gviananti-
kuri, Semdeg bizantiuri, postbizantiuri da bolos, Tavisi ganviTarebis axali
periodi. amJamad e.w. domitiki (demotike) anu xalxuri e.i. Cveulebrivi sasaubro
ena saberZneTSi aRiarebulia oficialur enad, magram, marTalia, bevrad SezRu-
dulad, vidre XVIII-XIX saukuneebSi da TviT XX saukunis samocian wlebamde, mainc
gamoiyeneba paralelurad kaTarevusa anu sufTa ena, romelic sakmaod miaxloebu-
lia morfologiisa da sintaqsis sferoSi Zvel berZnuls. magram davubrundeT an-
tikurobas. elinistur epoqamde aq oTxi berZnuli literaturuli dialeqti
cirkulirebda da TiToeuls, arsebiTad, monopolia hqonda im Janrze, romlis
warmoSobac am dialeqtis gavrcelebis arealTan iyo dakavSirebuli: i o n i u -
r i a n u e p i k u r i d i a l e q t i (vrceldeboda Tanamedrove TurqeTis anu
mcire aziis samxreT dasavleT sanapirosa da mimdebare kunZulebze) TiTqmis nor-
matiuli iyo eposisaTvis da deklamaciuri lirikisaTvis, e o l i u r i d i a -
l e q t i (vrceldeboda mcire aziis Crdilo dasavleT sanapiros da mimdebare
kunZulebze), gansakuTrebiT misi lesbosuri kilo TiTqmis normatuli iyo pi-
rovnuli sasimRero lirikisaTvis; doriuli (vrceldeboda lakonikesa da saber-
ZneTis zogierT sxva regionebSi) _ sagundo lirikisaTvis, atikuri (ioniuris sa-
xeoba, vrceldeboda aTensa da atikis teritoriaze) _ dramis sadialogo partie-
bisaTvis. jer ioniuri da Semdeg upiratesad atikuri gamoiyeneboda berZnuli
istoriografiuli, filosofiuri da mWevrmetyveluri xasiaTis prozaSi. amde-
nad, klasikuri epoqis elinur mwerlobaSi oTxi literaturuli dialeqti
vrceldeboda. mwerals rom moendomebina sxvadasxva Janris nawarmoebebis Seqmna,
berZnuli literatura 27
geometriuli renesansisa da
arqaikis periodebi
ruleba droSi ramdenime saukuniT iyo daSorebuli misi Seqmnis periods, Tavisi
epoqis socialur konteqsts. da mainc, dayofis es principi, ZiriTadad, yvelas mi-
er iyo gaziarebuli. d e k l a m a c i u r i da s a s i m R e r o poezia erTmaneTi-
sagan gansxvavdeboda ara marto Sesrulebis teqnikiT, aramed, saleqso sazomTa
gamoyenebis principiTac. Tuki deklamaciur lirikaSi gamoyenebuli iyo e. w. gam-
yoli metris (kata; mevtron) principi anu nawarmoebis tipis saxeldebisas amosavali
iyo misTvis ganmsazRvreli metruli struqtura, sasimRero lirikaSi mTavari
iyo is, erTi pirovnebis mier (solo) sruldeboda nawarmoebi Tu gundis mier. Se-
sabamisad, rodesac deklamaciur lirikaze vmsjelobT, unda gaviTvaliswinoT,
rom Zveli berZnebisaTvis es mxolod e l e g i e b i da i a m b e b i iyo. pirveli
yovelTvis gamoiyenebs elegiur distiqs,1 ori saleqso striqonis Semcvel fiqsi-
rebul leqss, romlis pirveli nawili aris daqtiluri heqsametri, xolo meore _
pentametri. xolo iambi gamoiyenebda iamburi an troqeuli metriT gamarTul sa-
leqso striqonebs. Sesabamisad, antikuri literaturis TeoriaSi gamoyofdnen
i a m b o g r a f o s e b s, e l e g i k o s e b s. rasakvirvelia, es imas ar niSnavs, rom
iambografoss ar SeeZlo daewera elegia an sulac sasimRero xasiaTis nawarmoe-
bi. rac Seexeba melikas, e. i. Cveni gagebiT s a s i m R e r o l i r i k a s, aq gamoyo-
fen m o n o d i a s _ pirovnul da q o r i k a s _ sagundo simRerebs. sasimRero po-
eziaSi metruli struqturebi ar iyo gansazRvruli da poets SeeZlo Seeqmna da
gamoeyenebina is struqturebi, rac mas ufro mizanSewonilad miaCnda. pirovnuli
da sagundo lirika erTmaneTisagan ara marto SemsrulebelTa odenobiT gansxvav-
deboda, aramed TavianTi funqciiTa da moculobiTac. Tuki monodia ZiriTadad,
kameruli SesrulebisaTvis iyo gankuTvnili da simebiani instrumentis Tanxle-
biT sruldeboda, sagundo lirika farTo auditoriaze iyo orientirebuli da
mas sasule instrumentTa Tanxleba hqonda. pirovnuli sasimRero lirika, Sesaba-
misad, metwilad ufro mcire moculobis leqsebiT iyo warmodgenili, xolo sa-
gundo _ ufro vrceliT. rasakvirvelia, gansxvaveba iyo leqsTwyobis Tvalsazri-
siTac. Tuki pirovnuli lirika gamoiyenebda, ZiriTadad, saleqso striqonis an
iseTi strofebis princips, romelTa saleqso striqonebis raodenoba Cveulebriv
ar aRemateboda oTxs, sagundo lirikaSi strofuli sistema bevrad ufro kom-
pleqsur xasiaTs atarebda da TiToeuli strofis moculoba SedarebiT meti iyo.
zemoT aRniSnuli momentebis garda, deklamaciursa da sasimRero lirikas erTma-
neTisagan erTi arsebiTi niSanic ganasxvavebda. pirveli ufro metad iyo orienti-
rebuli poeturi informaciis gadmocemis e. w. ritorikul principze, am SemTxve-
vaSi igulisxmeba, rom poeti leqsis saSualebiT axdenda garkveuli azris poetu-
ri formiT gadmocemas, SeiZleba vTqvaT, raRacis mtkicebas. melosSi ki ufro
sWarbobda wminda lirikuli principi. aq, SesaZloa, yofiliyo naratiuli parti-
ebi, gansakuTrebiT sagundo lirikaSi, magram maTSi lirizmis xarisxi aSkarad
dominanturi iyo. aman, bunebrivia, Tavisi asaxva hpova TviT poetur enaSic. dekla-
maciuri lirikis ena ar gamoirCeva xazgasmuli xatovanebiT, rac erTob damaxasia-
Tebelia sasimRero lirikis enisaTvis. bunebrivia, sasimRero lirikis erT-erTi
aucilebeli komponenti iyo musika, romelic teqstis akompanements warmoadgenda.
musikis tipisa da funqciis mixedviT, Tanamedrove mecnierebaSi varaudoben ber-
Znul melikaSi sami jgufis simRerebis arsebobas: a) simRerebi da musika RmerTe-
bisaTvis: himni, peani, nomosi, diTirambi, prosodioni, parTeniebi, hiporqema; b)
musika da simRerebi mokvdavTaTvis: himenaiosebi, epiTalamiebi, Trenodia, epiniki-
ebi da enkomiebi, skolioni da solosi; Sereuli tipebi: sabrZolo simRerebi,
xalxuri simRerebi; g) amas dramis warmoSobis Semdeg, bunebrivia, daemata musika
da simRerebi dramis sagundo partiebisaTvis.
1
antikuri leqsTwyobisaTvis ix. gv. 27.
34 berZnuli literatura
urCia Tavis kolegas, rom 60 wlis magivrad 80 weli mieCnia sikvdilisaTvis Sesa-
feris asakad, radgan adamianis cxovrebas manamde aqvs azri, vidre igi azrovnebs
da SeuZlia raRac axlis swavla da Secnoba. adamianis cxovrebaze Rrma dakvirve-
bis Semdeg, solonma Seqmna elegia, romlis mizania dayos mokvdavis cxovreba
Svidwleulebad da aCvenos, Tu ra xdeba yovel etapze, romelic Svid wels moi-
cavs, rogor yalibdeba da viTardeba adamiani da rodis da ratom SeiZleba wavi-
des igi am cxovrebidan.
Teognis megareli (zogierTi mkvlevris azriT, Zv. w. VII, zogis ki _ VI saukunis
poeti) vrcel elegiur nawarmoebSi, romelic `Teognideas~ saxeliT aris cnobi-
li, ara mxolod sakuTar, aramed sxvadasxva epoqis poetTa mier elegiuri formiT
gamoTqmuli brZnuli azrebis saocrad mravalferovan nakrebs gvTavazobs.
sakmaod saintereso iyo poeti hiponaqsi (Zv. w. VI saukunis meore naxevari) `lum-
penproletaruli~, mawanwaluri poeziis brwyinvale warmomadgeneli, romelic
didxans miaCndaT Tavadac siRaribiT gatanjul Semoqmedad, ramdenadac man Tavad
siRaribe aqcia poeturi gandidebis obieqtad. bolo xanebSi mecniereba im das-
kvnamde mivida, rom hiponaqsic Tavis poeziaSi mxolod `lumpenproletaris~ niR-
biT warmogvidgeba. sinamdvileSi ki igi warCinebuli, sakmaod mdidari da gavle-
niani kaci unda yofiliyo.
ramdenadme gansxvavebul samyaroSi gadavyavarT berZnuli m o n o d i i s brwy-
invale warmomadgenlebs, romelTagan, upirveles yovlisa, gamoiyofa erTsa da
imave kunZulze, lesbosze moRvawe alkeosi (Zv. w. VII saukunis meore naxevari) da
sapfo (Zv. w. VII saukunis meore naxevari) – poeti da poetesa, romelTa pirovnuli
bedi Zalze hgavda erTmaneTs, magram romelTa poezia sakmaod gansxvavdeboda er-
TmaneTisagan.
uaRresad Taviseburia anakreonis (Zv.w. VI s.) poezia.
berZnuli samyarosaTvis Zalze mniSvnelovani iyo qorikis warmomadgenelTa
Semoqmedeba. q o r i k a aris poeturi formiT gamoxatuli da gundis simReriT
warmodgenili damokidebuleba adamianTa garkveuli jgufis, ojaxis, polisis,
RmerTis da a. S. mimarT. marTalia, aq sakmaod kargad Cans poeturi `me~, magram
metwilad qorika asrulebs im sazogadoebis dakveTas, romlisTvisac iwereba sa-
gundo simRera. swored amitom gamoirCeva alkmanis (Zv. w. VII s.) qalwulTa qoroe-
bi saocari intimurobiT da mxolod qalTa garkveuli wrisaTvis gasagebi miniS-
nebebiT.
stesiqorosis Zv.w. VII-VI ss. poezia Tavisi masStaburobiTa da miTologiuri ma-
salis sakmaod saintereso interpretaciiT gamoirCeva. cnobilia misi palinodia.
anekdoturi gadmocemis mixedviT, erT-erT sagundo simReraSi elenes mimarT ne-
gatiuri damokidebulebis dafiqsirebis gamo RmerTs poetisTvis sibrmave mouv-
lenia. maSin stesiqoross Seuqmnia am odis sapirispiro oda, romelSic igi safuZ-
vels udebs elenes Sesaxeb arsebuli miTis erT-erT versias, romlis mixedviTac,
pariss troaSi elene ki ara, mxolod am mSvenieri qalis RmerTebis mier Seqmnili
landi gahyolia, xolo Tavad elene egvipteSi aRmoCenila, sadac Tavisi qmris er-
Tguli darCa.
qorikosi ibikosi (daibada, albaT, Zv. w. 576 wels) didi xnis ganmavlobaSi im
poetTa ricxvs ganekuTvneboda, romlis Semoqmedebas Tanamedrove evropis sazo-
gadoeba Zalze cudad an TiTqmis ar icnobda, Tumca igi uaRresad popularuli
iyo. am garemoebas gansazRvravda anekdoturi gadmocema, romlis mixedviTac igi
yaCaRebma mokles gaZarcvis mizniT. sikvdilis win mis Tavze weroebma gadaifri-
nes, romelTa danaxvisas ibikosma wamoiZaxa: `weroebi iZieben Surs~. raki Tavi sam-
Svidoboze egonaT, qalaqSi weroebis danaxvaze yaCaRebma wamoiZaxes: `ibikosis we-
roebi~. es fraza maTTvis sabediswero aRmoCnda. yvelaferi gairkva da maT sasti-
kad gauswordnen. es legenda mSvenier baladad daamuSava Silerma, romlis wya-
36 berZnuli literatura
homerosi
(Zv. w. VIII s.)
1
Targmani manana RaribaSvilisa.
2
sxvaTaSoris, kunZuli qiosi am misiis Sesrulebas dRemde cdilobs. aq Tanamedrove epoqaSic,
saerTaSoriso organizacia EUROCLASSICA-s iniciativiT, imarTeba homerosisadmi miZRvni-
li saerTaSoriso seminarebi da konferenciebi, romelTa mizanic msoflio masStabiT home-
rosis Semoqmedebis propaganda da popularizaciaa.
38 homerosi
vans, sadac dedofali aretec mefis Tanabari pativiT sargeblobs. odisevsi maT
Tavis Tavgadasavals uambobs: rogor moxvda saSinel kiklopebTan da Tavisi
moxexebulobis wyalobiT rogor daabrmava Tavzardamcemi kiklopi polifemosi;
rogor aRmoCnda aietis dis, kirkes kunZul aiaiaze da rogor gaimijnura
grZneuli qali; rogor miaRwia qveynis kides, rogor Caatara sagangebo rituali
da rogor Sexvda gardacvlilTa sulebs – dedamiss, aqilevss, agamemnons da bevr
sxvas; rogor SeZlo sirinozTa simReris mosmena da rogor daisajnen da daiRup-
nen misi Tanamgzavrebi imis gamo, rom RmerTTa gafrTxileba yurad ar iRes,
heliosis xarebi dakles da SeWames.
feakTa saocari xomaldi odisevss iTakaze daabrunebs. meRore evmeosis qoxSi
igi telemaqoss xvdeba, romelic aTenas wyalobiT gadaurCeba sasiZoebis risxvas.
mama-Svili erTmaneTs gamoecnaureba da isini erTad SeimuSaveben sasiZoTa da-
Rupvis gegmas. aTena odisevss iers Seucvlis da maTxovrad gadacmuli iTakeli
gmiri Svils saxlSi gahyveba. sasiZoebi glaxaks abuCad aigdeben da yovelmxriv
Seuracxyofen. misi rCeviT ki penelope gadawyvets, rom sasiZoebi Tavisi meuRlis,
odisevsis mSvild-isriT gamocados. gaimarTeba didi Sejibri penelopes xelis
mosapoveblad, sadac maTxovari – odisevsi gaimarjvebs da sasiZoebs daereva. mis
risxvas veravin gadaurCeba. penelope qmars amoicnobs da sixaruliT cas eweva. im
Rames col-qmari erTad atarebs, xolo meore dRes, odisevsi da telemaqosi
laertesis mamuls Seafareben Tavs, rom sasiZoTa naTesavebis Surisgebas daaR-
wion Tavi. SurismaZiebelTa laSqari marTlac miemarTeba iTakisaken, magram aTena
maT SeaCerebs da mSvidobas daamyarebs.
h o m e r o s i s s a k i T x i. homerosis poemebis kvlevas, anu homerologias
mravalsaukunovani istoria aqvs. kulturologiis am mniSvnelovani sferosaTvis
dRes yvelaze aqtualuri e. w. homerosis sakiTxia, romelic sami ZiriTadi
aspeqtis erTianobas warmoadgens. esenia: homerosis poemebis erTianobisa da maTi
avtoris sakiTxi, homerosis eposi da istoria, homerosis poemebis formirebis
problema.
h o m e r o s i s p o e m e b i s e r T i a n o b a. Tanamedrove homerologTa wi-
naSe ismis kiTxvebi: ramdenad erTiani mxatvruli koncefciiTaa Seqmnili `iliada~
da `odisea~? isini sxvadasxva poetTa nawarmoebebis gaerTianebas xom ar war-
moadgenen? es kiTxvebi Tanamedrove adamians awvalebs, Torem Zvel berZnebs isini
ar gasCeniaT. maTTvis homerosi realurad arsebuli Semoqmedi gaxldaT, romlis
kalamsac, sayovelTao aRiarebiT, `iliada~ da `odisea~ ekuTvnoda.
`iliadisa~ da `odiseas~ erTianobis Sesaxeb pirvelad da amomwuravad msje-
lobs aristotele Tavis `poetikaSi~. berZeni filosofosis TqmiT, homeross
gaazrebuli hqonda fabulis erTianobis saidumloeba.
pirvelad elinistur xanaSi, aleqsandrielma gramatikosebma, qsenonma da he-
lanikosma, e. w. `gamTiSvelebma~ (`qoriZontebma~) gamoTqves varaudi, rom `iliada~
da `odisea~ or sxvadasxva poets unda Seeqmna, Tumca am Tvalsazriss arc romSi
da Semdgom arc bizantiaSi mimdevrebi ar hyolia. es sakiTxi aqtualuri ukve
axal droSi, kerZod, XVII saukuneSi gaxda, rodesac pirvelma WeSmaritma homer-
ologma, frangma mweralma fransua hedelinma, anu abatma d’obiniakma seriozuli
argumentebi wamoayena homerosis eposis erTianobis winaaRmdeg da amgvarad sa-
fuZveli Cauyara mravalavtorobis, anu analitikur Teorias (1664-1715 ww.). mas
volfianursac uwodeben xolme, radgan igi gansakuTrebiT popularuli german-
eli mkvlevris, f. a. volfis meSveobiT gaxda, romelmac XVIII saukuneSi homerosis
poemaTa WeSmaritad filologiuri kvleva wamoiwyo (1795 w.) da Semdgomi perio-
dis mecnieruli azris ganviTarebazec udidesi gavlena moaxdina.
homerosi 41
1 – 9 – 1 – 12 – 1 – 1 – 1 – 1 elCoba – 1 – 1 – 1 – 1 – 12 – 1 – 9
– 1
cvalebadi brZolebi
Rame
dakrZalva
[dolonia?]
didi brZolebi
brZola
kedeli
TamaSobebi
dakrZalva
brZola
rom masze yuradRebis gamaxvileba arc Rirs. ase romc ar iyos, Tu davuSvebT, rom
homerosis eposi werilobiT aris Seqmnili, maSin poemebs Soris ufro arsebiTi
enobriv-stilisturi sxvaobac advilad aixsneba.
rac Seexeba poemebSi gamoTqmul gansxvavebul religiur-eTikur Sexedule-
bebsa da msoflmxedvelobriv principebs, es, erTi mxriv, `iliadisa~ da `odiseas~
gansxvavebuli xasiaTiTaa ganpirobebuli, xolo, meore mxriv, drois faqtoriT.
`iliadaSi~ koleqtiuri, saerTo-saxalxo miznebi da amocanebi dominirebs, xolo
`odiseaSi~ – pirovnuli `me~. `iliadaSi~ naklebia distancia RmerTebsa da ada-
mianur samyaros Soris. manZili RmerTebsa da adamianebs Soris `odiseaSi~
gacilebiT ufro sagrZnobia. Sesabamisad, am poemebSi religiuri da filosofi-
uri problematika sxvadasxva aspeqtiT iCens Tavs, rasac droTa ganmavlobaSi Ta-
vad avtoris msoflmxedvelobaSi momxdari Zvrebic emateba.
h o m e r o s i d a i s t o r i a. antikurobaSi homeross ara mxolod did po-
etad da moazrovned miiCnevdnen, aramed pirvel istorikosad da geografosadac.
herodotosi, Tukididesi da straboni homerosis poemebs sando istoriul wyarod
Tvlidnen, magram axalma evropam maTi sandooba eWvqveS daayena. am oriode saukunis
win arc troas omis sjerodaT, arc Zv. w. I aTaswleulamde arsebuli berZenTa ma-
RalganviTarebuli kulturis da arc maTi mZlavri politikuri gaerTianebisa.
bunebrivia, `iliadisa~ da `odiseas~ informaciasac seriozulad aravin uyurebda.
situacia arsebiTad Seicvala mas Semdeg, rac h. Slimanma, Tavisi `axirebuli
gegmebi~ ganaxorciela, 1871 wels, jer mcire aziaSi, hisarlikis maRlobze, xolo
Semdeg kontinentur saberZneTSi arqeologiuri gaTxrebi wamoiwyo da kaco-
briobas saukuneTa manZilze ferfliTa da miwiT dafaruli troa da mikeni dau-
bruna.
STambeWdavi arqeologiuri monapovris miuxedavad, mecnierTa nawils dRemde
saeWvod miaCnia troas arseboba. skeptikosebi Tvlian, rom homerosis eposSi
SeiZleba arsebobdes kidec istoriuli sinamdvilis marcvali, magram xalxuri
fantaziisgan misi gamijvna, faqtobrivad, SeuZlebelia. homerosis dros jer
kidev ar arseboda istoriuli literatura da, Sesabamisad, am didi epikosisgan
arc istoriul azrovnebas unda velodoT.
skeptikosTa azriT, manamde ver virwmunebT troas omis realurobas, sanam amis
damadasturebeli xeTuri da ugarituli dokumentebi ar aRmoCndeba. dReisaTvis
Cvens xelT arsebuli istoriuli wyaroebi mowmobs, rom Zv. w. XIII saukunisaTvis,
anu troas omis epoqisaTvis egeidaSi Seqmnili viTareba bevri TvalsazrisiT
hgavda homerosis monaTxrobs: Zveli aRmosavluri (ZiriTadad, xeTuri da egvip-
turi) wyaroebis Tanaxmad, im droisaTvis kontinentur saberZneTsa da egeosis
zRvis auzis zogierT kunZulze berZnuli tomebi dominirebdnen da maTi
politikuri gaerTianebac (konfederacia Tu imperia) unda arsebuliyo (aqqiava),
romelsac mikeni winamZRvrobda.
aseve xeTuri dokumentebis mixedviT, Zv. w. XIV saukuneSi, mcire aziis dasavleT
nawilSi arsebobda 22 qveynisa Tu tomis sabrZolo kavSiri, aSSuva, romelic xe-
Tebsa da aqqiavas, anu aqavelebs upirispirdeboda (aRsaniSnavia, rom am tomTa sax-
elwodebebi troelTa da maT mokavSireTa saxelebs exmianeba).
da bolos, arqeologiuri gaTxrebis Sedegad dadasturda, rom homerosis
mier moxseniebuli is geografiuli punqtebi, romelTa identifikaciac moxerxda,
marTlac mikenuri epoqis dasaxlebebia.
kvlav arqeologiur gaTxrebs davubrundeT. Tavad Slimani darwmunebuli iyo,
rom mis mier aRmoCenili dasaxlebis II Sre swored sanukvari homerosis troa iyo,
magram eqspediciis wevri arqeologebi mis optimizms ar iziarebdnen. XIX sauku-
nis 90-ian wlebSi Slimanis dawyebuli saqme v. dorpfeldma ganagrZo da homero-
sis qalaqad man dasaxlebis VI Sre miiCnia, xolo XX saukunis 30-ian wlebSi
homerosi 47
amerikelma k. blegenma VIIa Sres mianiWa upiratesoba. amdenad, karga xnis manZilze
ver gadawyda arqeologTa dava, ris gamoc didad garTulda iseTi mniSvnelovani
problemis gadawyveta, rogoric homerosisa da istoriis mimarTebaa.
mkvlevarTa aseTi SeuTanxmebloba skeptikosebis niadagze asxamda wyals, ma-
gram XX saukunis 80-iani wlebidan warmoebulma gaTxrebma, romlebsac germaneli
arqeologi, m. korfmani xelmZRvanelobda, radikalurad Secvala viTareba da
gaabaTila skeptikosTa yvela arqeologiuri argumenti. aRmoCnda, rom rogorc
troa VI, ise troa VIIa sakmaod didi da mniSvnelovani dasaxleba iyo, romelsac
uaRresad xelsayreli strategiuli pozicia eWira da amgvarad akontrolebda
Savi zRvis Sesasvlelsa da, Sesabamisad, nebismier met-naklebad mniSvnelovan
sazRvao eqspedicias. amgvari mdebareoba Tan mis keTildReobas ganapirobebda,
Tan mtrebsac umravlebda.
arqeologebma troaSi omis kvalsac miagnes da im Txrilebsa da karibWeebsac,
romelTa Sesaxeb homerosi mogviTxrobda. arc micvalebulTa kremaciis wes-
Cveuleba aRmoCnda maTi fantaziis nayofi.
uaxlesi gaTxrebis Sedegad Seicvala troas sxvadasxva Sris daTariRebac da
CvenTvis saintereso VI da VIIa Sreebi troas omis savaraudo farglebSi moeqca.
qronologiurad erTmaneTs ufro dauaxlovda winaberZnuli troas bolo Sre
da ukve sakuTriv berZnuli dasaxleba.
skeptikosebi imasac fiqrobdnen, rom homerosamde istoriulad sando infor-
macia ver moaRwevda, radgan `bnel wlebSi~, anu im periodSi, romelic troas oms
homerosis epoqidan aSorebda, egeidaSi damwerlobis kvali ar dasturdeboda.
skeptikosTa am argumentsac arqeologTa monapovarma gamoacala safuZveli.
troas Zv. w. XII-XI saukuneebiT daTariRebul fenaSi brinjaos beWedi aRmoCnda
warweriT: `kargi mwerali~, ramac `bnel wlebSi~ egeidaSi mweralTa da gadam-
werTa institutis arseboba daadastura.
amdenad, dRes rogorc istoriuli dokumentebi, ise arqeologiuri
monapovari sakmao masalas gvawvdis imis dasturad, rom homeross xelT sakmaod
sando istoriuli wyaroebi hqonda, ris gamoc `iliadaSi~ metia istoriuli si-
namdvile, vidre es erTi SexedviT Cans.
Tu `iliada~ istoriul realiebsa da realurad arsebul xalxTa da qveyanaTa
Sesaxeb gviambobs, `odisea~, ZiriTadad, zRaprul-legendarul samyaroSi gvamog-
zaurebs. kikonebis qveyanasa da iTakas Tu ar CavTvliT, odisevsi im drois zRa-
prebiTa da legendebiT nasazrdoeb irealur mxareebs Semoivlis: lotofagebisa
da kiklopebis, eolosisa da lestrigonebis qveyanas, kirkes samflobelosa da
sulTa samefos, romlis Sesasvlelic kimerielTa miwazea, skilasa da qaribdisis,
Trinakiisa da kalifsos irealur samyarosa da feakTa utopiur kunZul sqerias.
raoden ucnauradac ar unda mogveCvenos, mkvlevarTa nawili odisevsis marS-
rutis realurobis damtkicebas cdilobs. zogierTi Tvlis, rom iTakeli gmiri
xmelTaSua zRvis dasavleTiT mogzaurobs, sxvaTa azriT ki – mis aRmosavleTiT.
zogi imasac ki ambobs, rom homerosi `odiseaSi~ atlantikis kunZulebs moix-
seniebs. yvelaze misaRebi, albaT, mainc is Tvalsazrisia, rom `odiseas~ mTeli
geografia, arsebiTad, poeturi pirobiTobaa da mecnieruli kriteriumiT misi
kvleva didad gamarTlebuli arc aris, Tumca CvenTvis gansakuTrebuli mniSvne-
loba eniWeba kirkes kunZuls, aiaies da masTan dakavSirebul mecnierul
diskusias. rogorc cnobilia, kirke aias mefis, aietis da, anu medeas mamidaa.
antikuri xanis avtorebi, Cveulebriv, aiasa da kolxeTs erTmaneTTan aigivebd-
nen, magram Tanamedrove mecnierebaSi yvela am Tvalsazriss ar iziarebs. skepti-
kosebs mxedvelobidan rCebaT ori mniSvnelovani argumenti: rogorc istoriuli
wyaroebi, ise uaxlesi arqeologiuri aRmoCenebi cxdyofs, rom mikenur epoqaSi
egeididan SavizRvispireTSi sazRvao eqspediciebi tardeboda da, amdenad, savse-
48 homerosi
SiSiniT gaskda guga, wamaxuli mori ise SiSinebda, wyalSi CaSvebuli nawrTobi
orlesuli gegoneboda~ (`odisea~, IX simRera).1
`zevsi moexvia meuRles da myisve miwaze xasxasa molma amoxeTqa, foTolnamianma
lotosma, xSirma sumbulma da moqnili kvirtebiT RmerTebi nazad aswies maRla.
iwvnen ukvdavni, gars moeburaT oqros Rrubeli da im Rrublidan mowveTavda
wvima kamkama~ (`iliada~, XIV simRera).2
Tu homerosis epiTetebis umravlesoba epikuri formulebis sferoSi eqceva,
misi Sedarebebi bevrad ufro mravalwaxnagovania. maTi nawili tradiciuli,
zepiri poeziidan momdinare da sakmaod martivia. magaliTad, Tavisi mSveniere-
bisa da araordinaluri Tvisebebis gamo esa Tu is gmiri Sedarebulia RmerTTan,
xolo simamacis gamo – lomTan. homerosis Sedarebebis umravlesoba ki sruliad
originaluri, araordinaluri da uaRresad STambeWdavia. homerosiseuli e. w.
kompleqsuri Sedarebebi, Cveulebriv, poetis asociaciuri azrovnebis Sedegia da
mkiTxvelsac xSirad fantazias uRvivebs, optikur xatebs uqmnis. homerosi
sagnebsa da movlenebs Soris araordinalur mimarTebebs moiZiebs da, amdenad,
moulodnelobis efeqtiT gansakuTrebul zemoqmedebas axdens:
`viT Sevardeni, frTosanT Soris yvelaze swrafi, eniT uTqmeli ZaliT qedans
gamoenTeba, gverdiT frTxialiT gasxletil Cits yiviliT isev qvemodan uvlis an
zemodan da xarbad daacxreba, ise misdevda aTrTolebul heqtors fexmardi
aqilevsi~ (`iliada~, XXII simRera).
damsgavsebulisa da dasamsgavseblis saerTo maxasiaTeblad poeti xSirad
savsebiT moulodnel, vizualurad aRqmad niSnebs warmogvidgens da amgvarad
mkiTxvelze emociur zemoqmedebas axdens.
homerosi ara mxolod poeturi metyvelebis didostatad, aramed daxvewil
oratoradac gvevlineba. mis gmirTa sityvebi aRsavsea poeturi ZaliT. isini an
logikuri msjelobis an azris emociuri dinebis, mWevrmetyvelebis didebuli
nimuSebia. homerosi TavianT maswavleblad ara mxolod mxatvruli sityvis
ostatebs miaCndaT, aramed antikuri epoqis oratorebsac.
homerosis eposs gnomebis siuxve da e. w. `filosofiur-sentenciuri~ stilic
axasiaTebs, magram frTosani frazebi da brZnuli gamonaTqvamebi imdenad laRad
da bunebrivad aris mimofantuli mTel teqstSi, imdenad organulad ukavSirdeba
konteqsts, ama Tu im personaJis metyvelebas, rom gnomebi didaqtikur an dog-
matur iers arasodes iZenen. maTi nawili xalxuri sibrZniT sazrdoobs, nawili ki
Tavad homerosis cxovrebiseuli gamocdilebisa da msoflaRqmis anareklia. isini
zogadadamianur faseulobebsa da cxovrebiseul sibrZnes gviqadageben:
erTia saukeTeso niSani – samSoblosaTvis brZola.
(`iliada~, XII, 243)
meomars samSoblosaTvis sikvdili ar unda ercxvinebodes.
(`iliada~, XV, 495)
moiras veravin gaeqceva...
(`iliada~, VI, 488)
omi yvelas Tanabrad miagebs, mkvlelsac moklaven...
(`iliada~, XVIII, 309)
RvTaebani mokvdavT yvelafers erTad ar uboZeben.
(`iliada~, VI, 320)
foTols miagavs kacis modgma...
erTi ibadeba, meore ki qreba.
(`iliada~, VI, 146, 149)
1
mogvyavs `odiseas~ prozauli Targmani, romelic z. kiknaZesa da T. Cxenkels ekuTvniT.
2
mogvyavs `iliadis~ prozauli Targmani, romelic r. miminoSvils ekuTvnis.
homerosi 51
gvevlineba. homerosis winaSe qeds ixridnen jer kidev antikurobis didi moaz-
rovneebi, esqile, platoni da aristotele. homerosis pirdapiri Tu iribi gav-
leniT iqmneboda literatura ara mxolod antikur saberZneTSi, aramed Zvel
romSic. homerosi rom ara, msoflio literaturas SesaZloa arc vergiliusi hy-
oloda (isic niSandoblivia, rom maTi xangrZlivi paeqroba bolos berZeni
epikosis gamarjvebiT dagvirgvinda).
Tu Sua saukuneebSi homerosis gavlena troas romanebis laTinuri versiebiT
vrceldeboda, bizantiam mas warsuli dideba daubruna da igi yvela drois sau-
keTeso poetad Seracxa.
renesansisa da postrenesansis epoqam kvlav eWvqveS daayena homerosis `pirve-
loba~ da misi sidiade, Tumca samarTlianoba TandaTanobiT mainc aRdga.
homerosidan momdinare SemoqmedebiTma impulsebma da gavlenebma XVI-XVII sau-
kuneebis literaturasa da xelovnebaSi Zalumad iCina Tavi. amis TvalsaCino ma-
galiTic torkvato tasos, bualosa da spenseris, monteverdisa da jakomo bado-
aros, franCesko primatiCiosa da pelegrino tibaldis literaturuli, musi-
kaluri da ferweruli qmnilebebia.
XVIII saukuneSi ki, i. i. vinkelmanisa da g. e. lesingis wyalobiT, homerosma sabo-
lood daimkvidra kuTvnili adgili msoflio literaturaSi da amave periodSi
safuZveli Caeyara misi poemebis mecnierul Seswavlasac.
homeross dRemde kiTxuloben, Targmnian, ikvleven da eTayvanebian. misgan sesx-
uloben, swavloben da misi gavleniTa Tu STagonebiT Sedevrebsac qmnian. jeims
eliotis, jeims joisisa da giorgos seferisis, luiji malerbas, mixael kol-
maierisa da mravali sxva cnobili mwerlis araerTi nawarmoebi swored homero-
sis STagonebiT daiwera.
antikur samyarosTan saukunovani da mravalmxrivi urTierTobis wyalobiT,
savaraudoa, rom homeross CvenSic uZvelesi xanidan icnobdnen, Tumca amis das-
turad mxolod uaxlesi gaTxrebis Sedegad aRmoCenili, ax. w. II-III saukuneebiT da-
TariRebuli moswavlis saweri xelsawyo SeiZleba miviCnioT, romelsac homero-
sis gamosaxuleba da Sesabamisi berZnuli warwera amkobs.
Suasaukuneebis qarTul literaturul ZeglebSi, rogorc berZnulidan
Targmnil, ise originalur TxzulebebSi aqa-iq gvxvdeba `iliadis~ calkeul
striqonTa da homerosis epigramaTa sakmaod zusti qarTuli Targmanebi (kerZod,
`iliada~, II, 204; VI, 506; XVII, 5; XVI, 28, 34, 235), Tumca maT safuZvelze namdvilad
ver ganvacxadebT, rom im droisaTvis homerosis poemaTa Tundac mokle versiebi
qarTulad arsebobda. imis Tqma ki danamdvilebiT SegviZlia, rom Sua saukuneebis
qarTveli mwerlebi homerossa da mis personaJebs sakmaod xSirad da didi mowi-
webiTac moixseniebdnen (magaliTad, CaxruxaZis `Tamariani~, qarTveli istori-
kosebi da sxv.). zogierTi mkvlevari rusTavelis `vefxistyaosanSic~ homerosis
motivTa anarekls xedavs.
kacobrioba mudmivad viTardeba, win miiwevs, axlis, jer ar naxulisa da jer ar
gagonilis gamogonebas cdilobs. xelovanni, musikosni da literatornic sul
axals eZeben da dReniadag Cvens gancvifrebas eswrafvian. da am materialur-
teqnikuri Tu inteleqtualuri progresis ferxulSi Cabmul kacobriobas sau-
kuneTa wiaRidan momzirali calkeuli saxeebi lampariviT gzas unaTeben. erT-
erTi aseTi figura swored homerosia. misi mxatvruli samyaro iseve maradiuli
da waruvalia, rogorc yvelaferi WeSmariti da RvTaebrivi.
hesiode
(Zv. w. VIII-VII ss.)
arqiloqosi
(Zv.w. VII s-is Sua wlebi)
1
Targmanebs warmovadgenT wignidan: helikoni. fragmentTa numeracias vuTiTebT m.l. vestis
gamocemis mixedviT.
arqiloqosi 63
arqiloqosis fragmentebSi SeiniSneba seqsis Tematikac (191; 193; 196; 119), romel-
Tagan zogierTSi ucenzuro sityvebic ki dasturdeba (42; 43 da sxva). poetma, ro-
gorc aRvniSneT, Tavisi daundobeli da basri eniT saqveynod gaiTqva saxeli. sak-
maod ostaturad iyenebda igi igav-arakis formasac. Seubralebeli iyo poeti ne-
obules mama likambesis mimarT. Cvenamde moRweul fragmentTagan aTamde mis wina-
aRmdeg aris mimarTuli. ai, erT-erTi maTgani:
`mama likambes, ra mzakvroba Cagidevs gulSi,
vin waritaca Seni goneba,
uwin ase rom gamxnevebda. masxrad gigdeben
axla ukve qalaqis mkvidrni~.
(172)
arqiloqosis dacinvas verc misi megobrebi gadaurCnen. ai, rogori sityvebiT
mimarTavs igi perikless: `bevri dalie ganuzavebeli Rvino, usasyidlod, mikono-
selTa msgavsad, Tanac modixar daupatiJeblad, TiTqosda didi megobari iyo. es
Seni stomaqi miuZRveba win Sens azrsa da gonebas urcxvobisaken~ (124).
Cans, arqiloqoss lirikis mraval sferoSi usinjavs kalami da yvela SemTxveva-
Si gamouxatavs Tavisi damokidebuleba garemomcveli samyarosa Tu adamianebi-
sadmi. am Tvisebis gamo igi mkvlevarebma berZnul literaturaSi axali etapis
damwyebad aRiares, rac poeturi `me~-s tradiciul samyarosTan, tradiciul Ri-
rebulebebTan dapirispirebiT gamoixata. arqiloqosi cxovrebam gaauxeSa, rac ai-
saxa kidec mis poeziaSi. misi leqsebis ena mZimea, xSirad uxamsi. poeti cdilobda
misTvis Sesaferisi formiT gamoeTqva is, rasac yoveldRiurad xedavda. damcina-
vi iambi mis ganwyobilebebs saTanadod moergo. moRweuli fragmentebis mixedviT
Tu vimsjelebT, Cven verasodes warmovidgenT liras mis xelSi, mxolod frigiul
sayvirs, romelic mkveTr xmebs gamoscemda.
miuxedavad amisa, arqiloqosis qmnilebebi didi popularobiT sargeblobdnen
ara mxolod poetis Tanamedrove, aramed Semdgom xanebSic. gadmogvcemen, rom he-
raklesadmi miZRvnili himni didxans imRereboda olimpiur asparezobebze. raf-
sodebi asrulebdnen mis qmnilebebs homerosisa da hesiodes poemebTan erTad.
mSobliuri kunZulis mkvidrebma mis pativsadebad daaweses gmiris kulti. arqi-
loqosis damcinavma, magram amasTanave poeturma satiram garkveuli gavlena iqo-
nia berZnuli komediis ganviTarebazec. Zveli avtorebi arqiloqoss homerosis
arqiloqosi 67
alkeosi
(Zv.w. VI s.)
samSoblo. igi gaeSura mezoblad mdebare qalaq pirasken, sadac mitilenes ti-
ranTa Zalaufleba aRar vrceldeboda. Tu ra moxda Semdgom, CvenTvis ucnobia,
vidre mirsilosis gardacvalebamde. am movlenas sixaruliT Sexvda poeti, igi
dabrunda Tavis mSobliur qalaqSi, magram kvlav gaaZeves, radganac amjerad ga-
momJRavnda misi opozicia pitakosisadmi, romelic xalxma esimentad airCia. am
faqtis gamo aRSfoTebuli alkeosi egvipteSi gadaixvewa. gadmocemaTa Tanaxmad,
pitakosi aTi wlis ganmavlobaSi marTavda mitilenes. man Seiwynara alkeosi da
samSobloSi dabrunebis neba darTo.
aristokratTa interesebis damcveli alkeosi pitakosisa da, saerTod, ti-
raniis winaaRmdeg ibrZoda da sxvebsac amasve mouwodebda. mas mudam swamda, rom
dadgeboda dro, rodesac adamianebi Surisa da borot zraxvaTagan ganTavisu-
fldebodnen, rom brZola dasruldeboda da RvTaeba dabrmavebul xalxs ga-
moafxizlebda.
TariRebi alkeosis cxovrebisa jer kidev daudgenelia. mecnierebas didi xania
awuxebs kiTxva, Tu visi Tanamedrove iyo poeti _ solonisa Tu pisistratosis, Ta-
lesisa Tu qsenofanesi, sapfosi Tu anakreonisa. qronologias yovelTvis SeuZlia
SecdomaSi Segviyvanos ama Tu im poetis Sefasebis dros. boura1 antikur tradi-
ciaTa gaTvaliswinebiT ase warmogvidgens alkeosis cxovrebis qronologias:
630 weli _ alkeosis dabadeba;
612-618 ww. _ tiran melanqrosis damarcxeba pitakosis mier;
604-591 ww. _ pitakosis mmarTvelobis xana, alkeosis dabruneba samSobloSi;
580 weli _ pitakosis Camogdeba;
570 weli – pitakosis gardacvaleba.
trois2 mtkicebiT, alkeosi iyo ramdenadme axalgazrda sapfoze, solonisa da
Talesis Tanamedrove. ase rom, garkveulia mxolod erTi TariRi zustad: alkeo-
sis moRvaweobis xana emTxveva meeqvse saukunis pirvel naxevars.
alkeosis Semoqmedeba ise mdidari yofila, rom aleqsandriel poetebs Zv.w. III
saukuneSi igi aT wignad gamouciaT. Cvenamde am lesboseli poetis Semoqmedebis
mxolod umniSvnelo nawilma moaRwia. maTgan umetesoba amokrefilia im avtorTa
TxzulebebSi, romlebic enobrivi TvalsazrisiT ganixilavdnen mis simRerebs da
ainteresebdaT isini gramatikuli kategoriebis dasadgenad. amas emateba 1914, 1941 da
1951 wlebis papirolgiuri aRmoCenebi. ase rom, dResdReisobiT alkeosis 400-mde
fragmentia cnobili, romelTagan mxolod 25-mdea iseTi, leqsad aRqmis SesaZleb-
lobas rom qmnis. didi romaeli poeti horaciusi, romelic kargad icnobda alkeo-
sis poezias, mis Semoqmedebas oTx Tematur jgufad hyofda: 1) sabrZolo simRerebi
anu stasiotika; 2) sanadimo simRerebi; 3) miTosuri simRerebi da 4) satrfialo
simRerebi. antikuri wyaroebis cnobiT, Zvelad gansakuTrebuli popularobiT
sargeblobda alkeosis sabrZolo simRerebi, sadac poetis Tanamedrove lesbosis
samoqalaqo omis suraTebi aisaxa. am qmnilebaTa kiTxva naTels xdis, rom alkeosi
kunZulze arsebuli im jgufis anu hetairias3 wevri iyo, romelSic aristok-
ratuli warmomavlobis mamakacebi iyvnen gaerTianebulni da romelnic tiraniis
winaaRmdeg ibrZodnen. erT-erT fragmentSi warmodgenilia iaraRiT avsebuli
saxli. mzaddeba amboxeba, poeti TanamzraxvelT brZolisken uxmobs:
`omis RvTaebis naTeli mosavs maRal sasaxles,
saWurveli anaTebs darbazs.
brinjaos sxiviT elvarebs Weri
1
C. M. Bowra, Greek lyric Poetry, Oxford, 1961II.
2
M. Treu, Alkaios, Griechisch und deutsch, München, 1963II.
3
kunZul lesbosis sazogadoebriv-politikuri mdgomareobis Taobaze SedarebiT vrclad ix.
sapfos Semoqmedebis amsaxveli narkvevi, gv 70.
70 alkeosi
1
alkeosis umniSvnelovanes fragmentTa Targmanebi Sesrulebulia Cvens mier da gamoqveynebu-
lia wignSi: helikoni. fragmentTa numeracias warmovadgenT lobel-peijis cnobili gamo-
cemis mixedviT.
alkeosi 71
sapfo
(Zv.w. VII-VI saukuneTa mijna)
1
antikur samyaroSi sapfos saxelis ramdenime varianti dasturdeba. Tavad poetesa Tavis Tavs
fsapfos (Yavpfw) uwodebs. es saxeli ar aris berZnuli warmomavlobis, mas mcireaziul enob-
riv samyaros ukavSireben mecnierebi.
2
vrclad sapfos SemoqmedebiT portrets SegiZliaT gaecnoT wignSi: n. tonia, sapfos poeturi
samyaro, Tbilisi, 1991. warmodgenil fragmentebs vuTiTebT lobel-peijis gamocemis mixedviT.
76 sapfo
miZRvnili himni (fr.1) warmoadgines, riTac gansazRvres kidec poeti qalis Semoq-
medebis Tematika.
ukanasknel wlebSi sapfos simReraTa mravali kritikuli gamocema ganxorci-
elda. ar wydeba muSaoba calkeul fragmentTa detalur interpretaciebze, Tan-
daTanobiT ixveweba da zustdeba sapfos simReraTa teqsti da Targmani. Cvenamde
moRweul fragmentTa Soris SesaZlebelia gamoiyos: epiTalamiebi, himnebi, pro-
pemptikonebi, Trenebi da megobari qalwulebisadmi miZRvnili simRerebi.
rac Seexeba epigramebs, elegiebs, iambebsa da monodiebs, romelTa Sesaxebac
gadmogvcems svida (s. v. Sapfwv), maTgan Cvenamde arafers mouRwevia.
sapfom didi gavlena iqonia lirikuli poeziis ganviTarebaze, xolo Tu Tvals
gadavavlebT antikuri xanis qalTa Semoqmedebas, gamoikveTeba friad saintereso
suraTi _ Zveli saberZneTisa da romauli xanis qalTa poezia sapfos Semdeg
daqveiTebis gzas daadga da bolos gaqra kidec.
es ramdenime mizeziT iyo ganpirobebuli. sapfos lirikis gaTvaliswinebiT
Seiqmna e.w. qalTa poeziis modeli. gviani xanis poetesebi cdilobdnen miebaZaT
sapfosaTvis. istoriuli gamocdileba ki cxadyofs _ yoveli mibaZva mTavrdeba
kraxiT.
ras vgulisxmobT, rodesac vsaubrobT sapfos poetur modelze?
poeturi modeli SeiZleba ganvixiloT a) garegani da b) Sinagani niSnebis er-
TobliobiT. garegnul donezea is, rac poeturi Semoqmedebis zedapirze Zevs da
risi aRqmac siRrmiseul ZiebaTa gareSe SeiZleba. am SemTxvevaSi Cven vgulis-
xmobT Tematikas, metrs, Janrobliv midrekilebebs, dialeqts.
rac Seexeba Sinagan dones, igi poeturi warmosaxvis Taviseburebebis yvelaze
mgrZnobiare momentebTan aris dakavSirebuli. am SemTxvevaSi vgulisxmobT `li-
rikuli mes~ gamovlenis formas, saxeobriobas, enobriv organizacias, epoqis
grZnobas da sxva. swored es sfero gansazRvravs poeturi xelovnebis arss.
a ) s a p f o s p o e t u r i m o d e l i s g a r e g a n i n i S n e b i:
Tematika. jer kidev antikur samyaroSi miuTiTebdnen sapfos poeziis Tematika-
ze. demetriosis gadmocemis Tanaxmad: `sapfo, romelic umReris silamazes, ero-
tebs, gazafxulsa da zRvis Citebs, aris tkbilmoubari da saamo. yoveli lamazi
sityva warmodgenilia mis qmnilebebSi. zogierTs igi Tavadac Txzavda (demetri-
osi, `metyvelebis Sesaxeb~, 166). daaxloebiT amave azrs imeorebs himeriosi, rode-
sac aRniSnavs: `sapfo, erTaderTi qalTa Soris, mZafrad ganicdida siyvaruls
liris xmaze. amitomac uZRvnida afroditesa da erotebs mTel Tavis simRerebs.
Temad irCevda axalgazrda qalwulTa silamazesa da simSvenieres~ (himeriosi,
sity. 28, 7).
amgvarad, antikuri xanis avtorTa cnobebidan cxadi xdeba, rom sapfos simRere-
bis mTavari Tema siyvaruli iyo. amasve adasturebs is faqtic, rom, rodesac aleq-
sandrielma swavlulebma sapfos poeziis gamocema ganaxorcieles, pirveli wignis
pirvel adgilze moaTavses afroditesadmi miZRvnili himni (fr.1), riTac cxadi ga-
xades misi Semoqmedebis mTavari Tematika.
metri: sapfos Cvenamde moRweuli fragmentebi saSualebas gvaZleven aRvniSnoT,
rom misi poezia metrikis TvalsazrisiT erTob mravalferovani unda yofiliyo.
amas, rogorc Cans, ganapirobebda TviT eoliuri lirikis buneba, misi sasimRero
xasiaTi.
sazomTa simravle saSualebas gvaZlevs vivaraudoT, rom maT Soris garkveuli
nawili Tavad sapfos mier unda iyos mignebuli. yoveli SemTxvevisaTvis, tradi-
cia mas antikur lirikaSi popularuli `sapfouri strofis~ Semoqmedad Tvlis.
am sazomiT yofila gamarTuli sapfos aleqsandriuli gamocemis 1 wigni da sxva
simRerebic.
80 sapfo
Janri: 1922 wels gamoqveynda sapfos biografiis Semcveli fragmentebi (oqs. pap.
15, 1800, fr. 1), romlis xelnaweric II-III saukuneebiT TariRdeba. masSi aRniSnulia,
rom biografia warmodgenilia qameleonis Txzulebis mixedviT. fragmentis meo-
re svetSi pirdapir aris miTiTebuli, rom sapfos `SeuTxzavs lirikul nawarmo-
ebTa 9 wigni, elegiebi da sxva~. ase rom, ukve antikuri xanis avtorebi mas mxolod
lirikuli nawarmoebebis Semoqmedad Tvlidnen.
dialeqti: mecnierebaSi dRes ukve dadgenilad iTvleba, rom sapfo werda eo-
liur dialeqtze. Cveni azriT, sapfos SemoqmedebaSi aris cda eoliuri dialeq-
tis lesbosur variantze gadasvlisa.
b ) s a p f o s p o e t u r i m o d e l i s S i n a g a n i n i S n e b i:
berZnul literaturaSi lirikis ganviTarebasTan erTad rom mZlavrad Semo-
vida individualizmis nakadi, romelic mkveTrad daupirispirda eposis obieqtu-
robas, ukve antikur epoqaSic kargad iyo gaazrebuli. ukanasknel xanebSi am sa-
kiTxis kvlevas mravali naSromi mieZRvna, maT Soris mniSvnelovani iyo bruno sne-
lis wigni saTauriT `sulis aRmoCena~. br. snelma eposidan arqaikaze gardamaval
epoqas, anu im epoqas, rodesac xdeba lirikis, rogorc Janris, formireba, specia-
luri terminic ki uwoda _ `pirovnebis gamoRviZeba~ (`das Erwachen der Personlichkeit“),
romelic Semdgom araerTma mkvlevarma gamoiyena. Cveni azriT, cnebaSi `pirovne-
bis gamoRviZeba~ pirvel rigSi unda vigulisxmoT poetis, Semoqmedis CarTva mis
sakuTar nawarmoebSi, rogorc adamianTa, saganTa Tu movlenaTa ZiriTadi Semfa-
seblisa. am SemTxvevaSi ori momenti unda gamovyoT: 1. emociuri, romelic poetis
`lirikuli mes~ gamovlenasTan aris dakavSirebuli; 2) msoflmxedvelobrivi, ro-
melic lirikaSi mxatvruli azris uSualo gancdis formiT aris warmodgenili
da romelic saxeebiT azrovnebis sferos moicavs. es momentebi arsebiTad migvaC-
nia sapfos poeturi modelis Sinagani donis gansazRvrisas.
`lirikuli me“-s gamovlena: sapfos poeziaSi am TvalsazrisiT SeiniSneba metad
mniSvnelovani garemoeba. masTan harmoniulad aris Serwymuli empiriul-biogra-
fiuli da warmosaxviT-biografiuli. poetis `lirikuli me~ garkveuli Tvalsaz-
risiT scildeba yofiT sazrunavebs da axal, sakuTar poetur samyaros iqmnis. em-
piriul-biografiulidan rCeba mxolod is, rac aZlevs mas impulsebs warmosaxvi-
Ti samyaros Sesaqmnelad. gveqmneba STabeWdileba, rom empiriul-biografiulis
doneze sapfos cxovreba faqtiurad dakavSirebuli iyo mis megobar qalwuleb-
Tan. maTTan urTierTobaSi hpovebda poeti qalis `lirikuli me~ impulsebs iseTi
warmosaxviTi samyaros Sesaqmnelad, sadac absoluturad ixsneboda distancia po-
etsa da RvTaebas Soris. es kargad Cans afroditesadmi miZRvnil himnSi (fr. 1), sa-
dac poeti evedreba RmerTqals, romlis yovlisSemZleobaSic Rrmad aris dar-
wmunebuli, Semwed moevlinos. poets mravalgzis miumarTavs RvTaebisaTvis da
sjeroda misi Zalmosilebisa:
`taxtmoxatulo, maradmyofo, zevsis asulo,
grZnebiT macduro afrodite, Sen gevedrebi,
dards da sawuxars ganmaride, nu damiTrgune
suli, meufev.
gardmomivline Semweoba, gamomecxade.
uwinac xSirad, ros gsmenia cad aRvlenili
Cemi vedreba, dagiTmia mamiseuli
oqros sasaxle
da gadmosulxar cidan etlze aRzevebuli.
swrafadmfrinavi beRurebis lamazi gundi
haerSi frTebis xSiri rxeviT mogaqrolebda
Savi miwisken.
sapfo 81
iwvevs (fr.31). es simRera emociuri poeziis Seudarebeli nimuSia. masSi poeti ada-
mianur vnebaTa gadmocemis umaRles xelovnebas aRwevs.
sapfosTvis RvTaebaTa Tanasworad moCans is kaci, romelic saTayvano arsebas-
Tan zis axlos da sulganabuli ismens mis saubars, sicils. simRera iwyeba sityviT
`Cans~ (`faivnetai~), rac gulisxmobs marto poetis damokidebulebas imisadmi, vinc
netarebiT emsgavseba RmerTebs, rameTu flobs udides bednierebas. es RvTaebrivi
wamebi (sayvareli adamianis xilva, masTan siaxlove) sapfoSi iwvevs umZafres emo-
ciebs:
`RmerTebis xvedris meCveneba Tanaziari
kaci, romelic Sens winare zis mdumarebiT
da gismens tkbilad mosaubres, saamod mcinars
sulganabuli.
me ki sxva grZnoba meufleba: odes gixilav,
Tund wamieri iyos Seni gamocxadeba,
mRelvarebisgan amovardnas iswrafvis guli
da gaognebuls
Zali ar Semwevs xma gaviRo Senda saTqmelad.
Tavbru mexveva, mwveli ali sxeuls damivlis,
TvalTagan Cini mekargeba, sasmenelTagan
merTmeva smena,
oflad viRvrebi, TrTola mitans, gonebas vkargav,
balaxze ufro mwvane feri saxed medeba,
mciredi xanic da usulod Cavikecebi,
mgonia, mkvdari.
magram yvelafris damTmenia sabralo suli...~
(str. 31)
`mgonia~ (`faivnom j~ str.16) aris pasuxi simReris dasawyisSi warmodgenili sity-
visa `Cans~ (`faivnetai~ str.1). aq xazgasmulia gansxvaveba viRac kacisa da poetis
grZnobebs Soris. orive gancda warmosaxviTia, sapfosmieria. aseTi warmosaxva ki-
dev ufro afaqizebs, ufro daxvewils xdis sapfos `lirikul mes~, romelic sru-
lyofilebisaken iswrafvis. aseT viTarebaSi xdeba swored tradiciuli proble-
mis axleburad warmosaxva; es ki miT ufro sainteresoa, rac ufro metia saxeebiT
azrovnebisaken ltolva.
saxeobrioba: miuxedavad imisa, rom sapfos poeziaSi aisaxa wmindad qaluri
idealebi, da rom es poezia saukeTeso nimuSad iqca platonis mier `saxelmwifo-
Si~ poeti qalisadmi gankuTvnili rolisa, mainc SeiZleba iTqvas, rom sapfom sxva
poetebTan SedarebiT (vgulisxmobT rogorc qal, aseve mamakac poetebs) gacile-
biT ukeT igrZno da gamoxata is zogadi da amaRlebuli, ramac igi, rogorc poe-
ti, gaiyvana Tavisi polisis, garkveuli epoqisa da garkveuli politikuri movle-
nebiT Semofargluli sazRvrebidan da aziara yvelaze ufro universalursa da
globalurs, rac ar iyo arc droiTa da arc ama Tu im epoqis politikuri Tu sa-
xelmwifoebrivi interesebiT gansazRvruli. am SemTxvevaSi vgulisxmobT sapfos
msoflaRqmis im momentebs, romelTa axlebur interpretaciasa da poetur saxee-
bad warmodgenasac gvTavazobda poeti.
upirveles yovlisa, yuradRebas iqcevs bednierebis gancdis sapfoseuli xati.
am SemTxvevaSi metad saintereso garemoebas unda SevexoT: erTi mxriv, ramdenad
prozaulia sapfo, rodesac Cveulebrivad gamoTqvams Tavis azrs bednierebis
tradiciul gagebaze:
`mxolod simdidre, Tu Rirseba mas Tan ar axlavs,
ukeTuria, Tumca erTurTs Serwymuli oriv
bednierebis mwvervaliviT mogevlineba~
(148)
sapfo 83
1
A. Lesky, Geschichfe der griechischen Literatur, München, 1971, 176.
84 sapfo
sapfo misTvis mniSvnelovan movlenebs aRwerda ara rogorc maT miRma myofi
damkvirvebeli, aramed rogorc maTi uSualo ganmcdeli. dResaswaulis idumale-
ba da silamaze poetis religiur xilvaSi gacnobierda ara marto Tavisi ideiT,
aramed xatovan-grZnobadi formiTac. miTi am SemTxvevaSi poetisaTvis iqca ara
marto religiuri, aramed religiur-esTetiuri fenomenis gamoxatvis saSuale-
bad. es Tavisebureba sapfos SemoqmedebiTi manerisa, rac TavisTavad misi poetu-
ri azrovnebiT aris ganpirobebuli, Tavs iCens mTels mis SemoqmedebaSi, gansakuT-
rebiT mis Trenebsa da epiTalamiebSi, romlebic, rogorc cnobilia, sakulto
RvTismsaxurebaTa dros imRerebodnen.
enobrivi organizacia. sapfos poeturi modelis Sinagani donis gansazRvri-
saTvis saintereso Sedegebs iZleva misi Semoqmedebis analizi enobrivi organiza-
ciis TvalsazrisiT. am SemTxvevaSi mxedvelobaSi gvaqvs sapfos Cvenamde moRweul
fragmentTa kvleva im sityvebisa da sityvaTSeTanxmebebis xmarebis sixSiris mixed-
viT, romelnic gviCveneben, Tu ra sagnebi da ra cnebebi iyo poetisaTvis yvelaze
mniSvnelovani, rogori maxasiaTeblebiT aRiqvamda igi maT da ra mimarTebebs amya-
rebda maTTan. es sakiTxi vrclad gvaqvs ganxiluli Cvens monografiaSi `sapfos
poeturi samyaro~ (gv. 144-155), romlis daskvnebic aseTia:
I. sapfos poeturi samyaro cnebaTa xasiaTis mixedviT grZnobadia. masSi aisaxa
adamianuri gancdebi da emociebi. bunebis mSveniereba, yovelive is, rac maradiu-
li da gardauvalia;
II. imis mixedviT, Tu rogori maxasiaTeblebiT aRiqvams sapfo samyaros da, Tu am
maxasiaTeblebs pirobiTad sam jgufad davyofT (dadebiTi, neitraluri, uaryo-
fiTi), davinaxavT, rom masTan dadebiT maxasiaTebelTa mniSvnelovani upiratesoba
SeiniSneba;
III. sapfosTan yvelaze xSirad xmarebuli zmnebia, romelTa mniSvneloba `siyva-
rulis~, `sixarulis~, `ltolvis~, `survilis~ da a.S. gagebas Seicaven;
IV. yvelaze xSirad xmarebuli sityvebi, romlebic sapfos Semoqmedebis gasage-
bad umniSvnelovanes konteqstebs qmnian, grZnobad niuansebs atareben;
V. yvelaze xSirad sapfo mimarTavs im miTologiur siuJetebsa da saxeebs, rom-
lebic mSvenierebisa da siyvarulis samyaros ukavSirdebian.
epoqis grZnoba. is, rom sapfos poezias mimarTebis mravali xazi akavSirebs Ta-
visi epoqis, anu arqaikis xelovnebasTan, mkvlevarTa Soris eWvs aRar iwvevs. es mi-
marTebebi or jgufad SeiZleba daiyos: 1. mimarTebebi, romlebic damaxasiaTebe-
lia saerTod arqauli epoqis berZnuli xelovnebisa da literaturisaTvis. am
SemTxvevaSi mxedvelobaSi gvaqvs pirovnuli interesis wina planze wamoweva, rac
socialur struqturaSi momxdarma cvlilebebma da polisis cxovrebaSi pirovne-
bis aqtiurma CarTvam ganapiroba. am procesma geometriuli epoqis sqematizmis
arqauli stiliT Secvla gamoiwvia. 2. mimarTebebi, romlebic met-naklebad indi-
vidualuri iyo da ama Tu im poetis calsaxa kavSirze migvaniSnebda xelovnebis
saerTo stilTan. am SemTxvevaSi Cven vgulisxmobT ara srul individualobas,
aramed garkveul, erTi epoqis mxatvruli xedvisTvis damaxasiaTebel principTa
realizaciis procesSi ama Tu im poetis mier gamovlenil Taviseburebebs.
sapfos simReraTa kompoziciaSi gamovlenilia e.w. `triaduli principi~, rome-
lic Tavs iCens rogorc garegan, aseve Sinagan kompoziciebSi. am SemTxvevaSi sul
erTia ras vexebiT _ iqneba es wminda kompoziciuri principi, motivTa ganawilebis
principi, moqmedebis droSi ganawileba, mxatvruli saxis gadmocema Tu sxva, yvel-
gan vlindeba poetis gaucnobierebeli swrafva, miaRwios mTlianobas, rogorc
wesi, sami elementis erTobliobiT. Tumca mTlianoba TavisTavad pirobiTi cnebaa.
imis mixedviT, Tu ra TvalsariziT ganvixilavT sapfos simRerebs, mTliani SeiZ-
leba iyos mTeli leqsi, an am leqsis calkeuli poeturi saxe, Sesabamisad, erTi
mTlianoba SeiZleba Seadgendes sxva triadis nawils, magram, Tavis mxriv, erTi
86 sapfo
anakreoni
(Zv.w. VI s-is bolo)
1
polikratesze saintereso cnobebs gvawvdis istoriografosi herodotosi. Sdr. III, 39 Smd.
88 anakreoni
1
anakreonis simReraTa Targmanebs warmovadgenT Semdegi gamocemis mixedviT: anakreoni, anak-
reontea. lirika. Targmani, Sesavali werili da komentarebi Tamar kalatozisa, Tbilisi, 1988.
anakreoni 89
1
simonidesis am epigramis Targmani ekuTvnis m. RaribaSvils. ix: helikoni.
92 pindarosi
pindarosi
(daaxl. Zv.w. 518-438 ww.)
qorika Zveli berZnuli lirikis sxva saxeebTan SedarebiT yvelaze metad iyo
dakavSirebuli kultTan da religiur wesCveulebebTan. sagundo simRerebi
Tavisi folkloruli formiT, ra Tqma unda, uZvelesi saukuneebidan arsebobdnen,
Tumca maT droTa ganmavlobaSi sagrZnoblad icvales saxe. polisis epoqaSi himnma
sazogadoebrivi datvirTva miiRo: mas unda ganedidebina saxelmwifoebrivi
kultebi, rac Seqmnida polisis erTianobis safuZvels. amave epoqaSi gabatondnen
axali Janrebic, romlebic ZiriTadad adamianTa gandidebasa da xotbas emsaxure-
bodnen. gamoCndnen profesionali poetebi, romlebic werdnen simRerebs SekveTiT
da Sesabamis anazRaurebasac iRebdnen, Tumca amas xeli ar SeuSlia maTTvis Seeqm-
naT WeSmaritad poeturi qmnilebebi. aseT poetTa pleadas ganekuTvneba pin-
darosi, Zveli berZnuli qorikis ubrwyinvalesi warmomadgeneli. igi daibada Te-
bes maxloblad mdebare daba kinoskefaleSi Zv.w. 518 wels (sxva versiiT _522 w.).
misi Semoqmedebis dasawyisi periodi aRiniSneba metad mniSvnelovani istoriuli
movleniT _ es aris berZen-sparselTa omebis periodi. qserqsesis laSqrobis
dros pindarosi ukve saxelmoxveWili poeti iyo. igi Rebulobda SekveTebs Tesa-
lieli alevadebisagan (piT. X), aTeneli megaklesisgan (piT. VII), Tavad diadi sa-
berZneTis moasparezeebisganac (piT. VI da XII). magram, rogorc pindarosis qmnile-
baTa qronologiidan Cans, am periodisaTvis igi werda ufro metad RvTaebaTadmi
miZRvnil himnebs, vidre epinikiebs. rodesac delfo da Tebe sparseTs miemxrnen
(480 w.), pindarosma es movlena miiRo rogorc gonivruli aqti. magram saqme sxvag-
varadac datrialda: qserqsesi damarcxda (479 w.), xolo Tebem Zlivs daaRwia Tavi
`moRalatis~ samarcxvino saxels. yovelive es pindarosma mZafrad ganicada, rac
aisaxa kidec mis mier daaxloebiT am periodSi Seqmnil VIII isTmosur odaSi. sa-
zogadoebam, rogorc Cans, did poets apatia es gaugebroba. yovel SemTxvevaSi,
476 wels mas iwveven siciliaze hieron sirakuselisa da Teron akragaselis olim-
piur da piTiur gamarjvebaTa zeimze. sicilia am periodisTvis iTvleboda sa-
berZneTis politikur da kulturul centrad. aq Tavs iyridnen da Tavis ideebs
qadagebdnen im drois gamoCenili sazogado moRvaweebi, filosofosebi, Semo-
qmedni. pindarosis SemoqmedebaSi siciliuri periodi iTvleba misi poeturi aR-
mavlobis xanad. siciliuri ciklis odebi, rogorc pindarosis Semoqmedebis sau-
keTeso nimuSebi, epinikiaTa krebulis pirvel furclebze moaTavses aleqsan-
drielma swavlulebma.
Zv.w. 475 wlisaTvis pindarosi brundeba TebeSi. aq igi kvlavac agrZelebs ode-
bis weras sicilieli gamarjvebulebisaTvis. aRsaniSnavia kidev erTi faqti, rasac
pindarosis sulier samyaroSi mZime kvali unda daetovebina: hieron sirakuseli,
romelsac pindarosma ramdenime brwyinvale oda uZRvna, da romelmac 468 wels
pindarosi 93
moipova etliT srbolaSi didi xnis nanatri olimpiuri gamarjveba, odas ukve-
Tavs ara pindaross aramed bakqilidess (es oda Cvenamdec SemorCa). am faqtiT aR-
SoTebuli pindarosi wers sapasuxo simReras (piT.II), sadac iqsionis miTiT hiero-
nis umadurobaze mianiSnebs, xolo Tavis metoqe bakqilidess uwodebs maimuns. da
mainc miuxedavad amgvari marcxisa, siciliidan dabrunebis Semdeg pinda-
rosisaTvis dgeba warmatebebis xana (475-460 ww.). mis Semoqmedebas mTel sa-
berZneTSi aRiareben, igi iTvleba pirvel poetad (misi ufrosi TanamoRvawe si-
monides keoseli 468 wels gardaicvala, xolo umcrosi _ bakqilidesi erTob
TvalnaTliv CamorCeboda mas Tavisi xelovnebiT). pindarosis Cvenamde moRweuli
Semoqmedebis TiTqmis naxevari am periodiT TariRdeba. mas ukveTen odebs korin-
Tos, rodosis, argosis, kirenesa Tu eginas mkvidrni. miuxedavad am aRiarebisa,
pindarosisa da mis TayvanismcemelTa Soris mainc iCenda xolme Tavs garkveuli
gaugebroba. sagulisxmoa erTi faqti: 474 wels aTenma pindaross SeukveTa diTi-
rambosi, romelic ise brwyinvaled SeTxza poetma, rom Tanamemamule Tebelebma
mas cilad daswames samSoblos Ralati da daajarimes didZali TanxiT. es Tanxa
gadaixedes diTirambosiT moxiblulma aTenelebma. CvenTvis cnobilia sxva
SemTxvevac: delfos SekveTiT pindarosma SeTxza peani 6, sadac ganadidebda ra
apolons, augad moixseniebda mis miTologiur mters, eginel gmirs, eakid neop-
tolemoss. amis gamo Tavi Seuracxyofilad igrZnes eginelebma. pindarosi iZule-
buli gaxda SeeTxza axali oda specialurad eginelebisaTvis (nem. VII), sadac axle-
burad gadaamuSava miTi neoptolemosis Sesaxeb.
pindarosis bolo periodis odebSi SeigrZnoba erTgvari mowodeba Tanxmobisa
da simSvidisaken. aTensa da eginas Soris warmoSobil did ganxeTqilebebs (Zv.w.
458-457 ww.) mohyva eginas, xolo Semdeg Tebes Zalauflebis daqveiTeba. yovelive
es poets mZimed unda ganecada. am periodis odebSi pindarosTan sul ufro
xSirad iCens Tavs pesimisturi ganwyobileba. ase magaliTad, cnobil VIII piTiur
odas poeti ase asrulebs:
`Jamierebi: arsebobs vinme? Tu ar arsebobs?
aCrdilT zmaneba _ adamiani.
odes RmerTisgan naTlieri sxivi gadmova,
mxolod maSin eZleva mokvdavs
dRe naTeli da Jami tkbili...~
pindarosi gardaicvala daaxloebiT 438 wels. erT-erTi biografia (`svidas
leqsikoni~) ase aRwers misi gardacvalebis suraTs: ` gamoikiTxa ra RmerTebisagan, Tu
ra unda yofiliyo misTvis saukeTeso, gardaicvala TeatrSi... Tavisi sayvareli Teo-
qsenosis muxlebze damxobili~.
pindarosis saxeli gardacvalebis Semdeg legendebiT Seimosa. ra Tqma unda,
mas hyavda Rirseuli damfaseblebi. maT Soris didi aleqsandre. poetis cxovre-
bis aRwerilobidan cnobilia aseTi faqti: rodesac aleqsandre makedonelma Zv.w.
335 wels Tebe daarbia, brZaneba gasca, xeli ar exloT pindarosis saxlisTvis.
pavsaniasi (IX, 23) gviambobs, Tu rogor uxilavT berZnebs tyeSi pani, romelic pin-
darosis simRerebs mReroda. iqve mogviTxrobs pavsaniasi imis Sesaxebac, Tu
rogor SeukveTa pindaross Sesandobari simRera Tavad persefonem. am legendebis
gverdiT mogvepoveba aTeneosis gadmocemac (1, 3 a da XIV, 638 a ) imis Taobaze, Tu
rogor Tvlida aTenis sazogadoeba pindarosis simRerebs ukve Jamgardasulad.
da es savsebiT bunebrivia: ramdenadac didi iyo pindarosis saxeli poetis
Tanamedrove samyaroSi, miT ufro rTuldeboda misi poeziis didebulebis
SegrZneba Semdgomi drois mkiTxvelebisaTvis. im mizezTagan, romelnic am movle-
nas naTels mohfenen, gamovyofdiT sam umTavress, romelTa codnac gzas gag-
vixsnida am WeSmaritad amaRlebuli poeziis gasagebad: 1. pindarosis cxovrebis
aRwerilobidan cnobilia, rom misi poeturi Semoqmedeba metad mravalferovani
94 pindarosi
yofila. pindarosis qmnilebaTa ricxvi oTxi aTass aRwevda. es iyo himnebi, peanebi,
diTirambebi, prosodionebi, epinikiebi da sxva, romlebic 17 wignad gamouciaT
aleqsandriel swavlulebs.1 Cvenamde SedarebiT srulyofilad epinikiaTa oTxma
wignma moaRwia. epinikiebi anu `gamarjvebulTa sadideblebi~ eZRvneboda olim-
piur, piTiur, nemeur da isTmosur sportul sarbielebze gamarjvebulebs. da ai,
Tanamedrove mkiTxvelis bunebriv gaocebas iwvevs pirvelive Sexvedra Zveli ber-
Zeni poetis poeziis JanrTan: gulwrfelia ki Semoqmedi, romlisTvisac viRac
meetlis an mokrivis SemTxveviTi gamarjveba sportul sarbielze iqceva dide-
buli poeziis STagonebad?
am SemTxvevaSi unda gaviTvaliswinoT Zvel berZnul sportul asparezobaTa
arsi: asparezobas unda gamoevlina gamarjvebuli, is, viszec gadmodioda RvTae-
brivi madli, is, vinc RmerTebis rCeuli iyo. sportuli ostatoba gamarjvebulis
pirad Rirsebad miiCneoda, xolo RvTaebrivi madli mTel mis gvarsa da TanamoqalaqeT
efineboda. fantastiuri Tayvaniscema, romliTac ganmsWvalulni iyvnen saberZneTSi
sportul sarbielze gamarjvebulTa mimarT, aixsneba swored imiT, rom gamarjvebulSi
scnobdnen ara mxolod didebul ostats, aramed RmerTebis rCeuls. asparezobas unda
gamoevlina is, Tu romeli gvarisa Tu qalaqis mimarT gamoiCendnen mowyalebas RmerTebi,
romelTa keTilmodrekilebac iqneboda samaradiso. swored amitom pindarosis dros
berZnebi asparezobebze eSurebodnen imave grZnobiT, ra grZnobiTac miemarTebodnen
isini apolonis wminda qurumTan. gamarjvebuli aRiqmeboda mTeli gvarisa da qalaqis
didebad. igi sazeimo svliT brundeboda samSobloSi TanamoqalaqeTa TayvaniscemiTa da
sadidebeli simRerebiT naTelmosili.
2. gamarjvebulis sadidebeli es iyo misi gvarisa da samSoblos xotba. ganadidebda
ra gmirs, pindarosi Tavis odebSi uxvad sargeblobda mis modgmasa Tu qalaqTan da-
kavSirebuli istoriuli Tu legendaruli TematikiT, miTosiT, rac kargad iyo cno-
bili poetis TanamedroveTaTvis da ris codnac dRes specialuri ganaTlebis gareSe
SeuZlebelia. swored es aris meore mizezi imisa, rom Tanamedrove mkiTxveli ver
aRiqvams srulyofilad pindarosis poezias.
miTis gadmocema pindarosTan, eposisagan gansxvavebiT, ganpirobebulia miTis axali
funqciiT: Tu eposisaTvis miTis Txroba iyo mTavari da miTi masSi gadmoicemoda Tan-
mimdevrulad, ise, rom msmenels srulyofili STabeWdileba Sehqmnoda ambavTa mTel
jaWvze, lirikisaTvis miTi mniSvnelovani iyo mxolod konkretul movlenasTan da-
kavSirebiT. lirikos poets ainteresebda miTis ara yvela detali, aramed mxolod is,
romelic ama Tu im movlenis asociacias iwvevda. amitom aris pindarosis poezia dat-
virTuli mravalricxovani miTologiuri pasaJebiT, romlebic erTmaneTs enacvlebian
1
pindarosi moRvaweobda im periodSi, rodesac TxzulebaTa wignad gamocemis xelovneba jer
kidev ar iyo gavrcelebuli. misi odebi xangrZlivi drois ganmavlobaSi inaxeboda msmenelTa
mexsierebaSi. werilobiTi teqstebi TiTo-TiTo egzemplaris saxiT moipoveboda taZrebSi,
saqalaqo arqivebsa Tu SemkveTTa ojaxebSi. savaraudoa, rom poetis qmnilebaTa Sekreba
daiwyo mxolod Zv.w. IV saukunidan, maSin rodesac ganviTarebas iwyebs mwignobruli xe-
lovneba. aristoteles mowafe qameleons (daaxl. Zv.w. 300w.) pindarosisaTvis miuZRvnia mTeli
Tavi Cvenamde mouRwevel TxzulebaSi Zveli poetebis Sesaxeb. am masalis safuZvelze Zv.w. III
saukuneSi aleqsandriel swavlulebs SeudgeniaT pindarosis TxzulebaTa sruli krebuli 17
wignad, dayofili Janrebis mixedviT. am gamocemidan unda momdinareobdes pindarosis odaTa
xelnawerebis orive cali _ `parizuli~ da `vatikanuri~, romelTa safuZvelzec XIX-XX saukuneebSi
SesaZlebeli gaxda pindarosis teqstis aRdgena. aleqsandriel swavlulebsave, aristofane bizantio-
nelisa da aristarqosis meTaurobiT, miewerebaT pindarosis teqstis komentarebic (Cvenamde maT ar
mouRweviaT). Zv.w. I saukuneSi am komentarebis safuZvelze cnobil gramatikoss, didimoss Seudgenia
vrceli kompilacia, romelic gamouyenebiaT gviani drois komentatorebs _ sqoliastebs. swored am
ukanasknelTa mier Sedgenili sqolionebi pindarosis teqstisa SemorCa Cvenamde. ramdenadac
sqolionebi SedarebiT gviani periodisaa, Secdomebisgan dazRveuli ar unda iyos. bevri cnoba eWvsac
iwvevs. magram maT mainc ar daukargavT Tavisi mniSvneloba. am sqolionebs xSirad mimarTaven
pindarosis teqstis Tanamedrove komentatorebic.
pindarosi 95
`arian gzebi,
ufro Sori gzebic arian!
erTgvari swrafva ver eqnebaT adamianebs!
Znelia maRal xelovnebas miuaxlovde,
magram Sen, keTilmZleobis mauwyebelo,
nu Sedrkebi,
raTa xmamaRla SesZaxo:
es kaci iSva RmerTebis nebiT...~
(ol. IX, 100-104)
pindarosis yoveli epinikia emsaxureboda axali movlenis (sportul aspa-
rezobaze miRweuli gamarjvebis) CarTvas ukve gardasul movlenaTa sistemaSi.
gardasuli movlenebi ki miTosiT iyo Semosili. bunebrivia, poeti cdilobda ux-
vad esargebla miTologiuri pasaJebiT ama Tu im movlenis samyaros saerTo wes-
rigSi mosaTavseblad ise, rom ar darRveuliyo am samyaros harmoniuloba.
dRes, mecnierebaSi, sakmaod bevri iwereba imis Sesaxeb, Tu ra funqcias as-
rulebs miTi pindarosis SemoqmedebaSi. SeiZleba iTqvas, rom mkvlevarTa Soris
ar aris Tanxmoba yvelaze ufro principul sakiTxebSic ki. pindarosis Semoqmede-
baSi miTis funqciisa da interpretaciis sakiTxebze msjelobisas unda gaviTva-
liswinoT ori garemoeba:
1. pindarosis droisTvis miTebi da TqmulebaTa sxvadasxva ciklebi ukve savse-
biT Camoyalibebuli unda yofiliyo Tavisi simbolikiT Tu saxeebiT. Sesabamisad,
Tuki pindarosis epoqaSi mwerali mimarTavda miToss ara mxolod informaciuli
interesiT, igi iZulebuli iqneboda miTTan, mis simbolikasTan garkveuli mimar-
Teba daemyarebina, moexdina miTis Taviseburi interpretacia.
2. pindarosi miToss mimarTavs, rogorc wesi, garkveuli asociaciiT (iqneba es
metaforuli Tu metonimuri). imis mixedviT, Tu ramdenad Rrmaa es asociacia,
miTs SeiZleba hqondes sruliad sxvadasxva datvirTva dawyebuli wminda orna-
mentulidan, damTavrebuli rTuli sistemiT, romelSic sruliad sxvadasxva kom-
ponentTa (formalurisa Tu ideuris) gaerTianebas vxvdebiT.
miTis pindarosiseuli interpretaciis ZiriTadi principebi gansakuTrebiT
iCens Tavs im SemTxvevaSi, sadac SedarebiT vrclad aris gadmocemuli ama Tu im
miTis siuJeti. poets SeuZlia Secvalos tradiciuli sqema siuJetisa, an datovos
igi ucvlelad. bunebrivia, arCevans am SemTxvevaSi ara aqvs nebismieri xasiaTi: a)
iq, sadac pindarosis azriT, tradiciuli sqema upirispirdeba mis ZiriTad kon-
cefcias RmerTebis uzenaesobisa da ubiwoebis Taobaze, miTologiurma siuJetma
SeiZleba ganicados cvlileba. am SemTxvevaSi poeti winaswar gvauwyebs, rom
cvlis miTologiur siuJets, axdens am cvlilebaTa motivacias, saTanado argu-
mentirebas. b) iq, sadac tradiciuli miTologiuri siuJeti ar upirispirdeba
pindarosis msoflaRqmas da aqedan gamomdinare mis warmodgenas RmerTebze, ma-
gram mas garkveuli TvalsazrisiT esaWiroeba tradiciul siuJetSi erTgvari
cvlilebebis Setana, misi modifikacia, aRar xdeba winaswari gancxadeba da, Sesa-
bamisad, cvlilebaTa saTanado argumentacia.
yovelive amis Semdeg, bunebrivia, ismis kiTxva, romelic araerTgzis wamoW-
rila pindarosis kvlevisas _ ra aris mainc e.w. `mTavari elementi~ (`tragende Ele-
ment~ `datvirTvis mqone elementi~) pindarosis odebSi _ miTosi Tu xotba. Cveni
azriT, Tuki sakiTxs SevxedavT calkeuli odis TvalsazrisiT, `mTavari ele-
menti~ unda iyos `xotba~, radganac yoveli oda dawerilia gamarjvebulis gan-
sadideblad. amdenad, pindaross ar SeiZleba hqondes oda, sadac ar iqneba xotba,
magram aqvs odebi, sadac ar aris warmodgenili miTi. magram sakmarisia, gaviaz-
roT pindarosis odebi zogadad misi Semoqmedebis poziciidan, rom `mTavari
elementi~ aq aRmoCndeba miTosi, romelSic yvelaze metad vlindeba poetis mxatvruli
98 pindarosi
fantazia, misi unari tradiciuli motivebis SemoqmedebiTad aTvisebisa da, rac mTa-
varia, msoflmxedveloba. ramdenadac miTi pindarosis odebis umTavresi Se-
madgeneli elementia, amitom mas ukavia odis mTavari, Sua nawili. aseT
SemTxvevebSi oda agebulia samnawiliani, simetriuli kompoziciiT: I. eqspozicia,
II. miTosuri nawili, III. RvTaebisadmi mimarTva. eqspozicia moicavda TamaSebis, ga-
marjvebulis, misi modgmisa Tu qalaqis xotbas; Tu gamarjvebuli iyo Wabuki, po-
eti xotbas asxamda mis mwvrTnelebsac. odis miTiur nawilSi warmodgenili iyo
gamarjvebulis modgmasa Tu qalaqTan dakavSirebuli romelime miTi (an miTis is
nawili, romelic poets gansakuTrebulad esaWireoboda adresatis gansadideblad). es
miTologiuri nawili poeturi xatebiT ganacxadebda msmenelTaTvis, rom ama Tu im
gmiris gamarjveba ar aris SemTxveviTi monapovari, rom es aris gamarjvebulis modgmisa
Tu qalaqis mimarT RvTaebaTa odindeli keTilganwyobis kidev erTi gamovlineba. odis
bolo nawilSi poeti mouwodebda RmerTebs, rom maTi madli ar mokleboda gamarjve-
bulis gvarsa Tu qalaqs. odis dasawyissa da bolo nawilebSi poets xSirad Sehqonda
sxvadasxva, misi asociaciebis Sesabamisi motivebi. aseve, odis miTologiuri nawilic
xSirad ivseboda maRalpoeturi sentenciebiT, rac esoden ubadlod xelewifeboda pin-
daross. imisda Sesabamisad, Tu rogori iyo SemkveTis survili, an poetis ganwyobileba,
odis calkeuli nawilebi farTovdeboda an mcirdeboda, magram ucvleli rCeboda misi
samnawiliani kompozicia (unda aRiniSnos, rom gamonaklisebi aqac gvxvdeba, magram maT
ara aqvT sistemuri xasiaTi. Sdr. ol. XIV).
pindarosis qmnilebebSi nakadiviT miedineba misive cnobierebaSi aRbeWdili asocia-
ciebi, saxeebi, romlebic ganumeorebeli metaforebis saxes iReben. poeti gvTavazobs
Tavis poetur xilvebs, xolo es xilvebi mZafria da STambeWdavi, xan bundovani. magram
Tu Tavs Zalas davatanT da gaviazrebT, gagvaocebs maTi siRrme da mniSvneloba.
rodesac pindarosi sakuTar poetur SesaZleblobebze saubrobs, cdilobs metafo-
rulad gagvagebinos Tavisi saTqmeli:
`azri, viT xmier saWreTelze
madgas enaze,
azri, romelic Cemis nebiT
moipareba didebulad mdinari sunTqviT~.
(ol. VI, 82-83)
pindarosis azriT, `arseboba~ es aris `uaRresoba~, `gamorCeuloba~. rac ufro
sariskoa, didia, mniSvnelovania saqme, miT ufro aRmatebulia gamarjvebuli, ro-
melic aucileblad unda ganadidos poetma. Tu ama Tu im movlenam, ama Tu im
gmirma ver naxa Tavisi poeti, igi dakargulia, anu wyvets arsebobas:
`Tvlemen warsuli didebani,
ganridebia mokvdavTa xsovnas yovelieri,
rasac odiTgan ar Sexebia
gonierebis umaRlesi srulyofileba
sityvis diadi mdinarebiT madlmofenili~.
(isTm. VII, 16-19)
Tuki movlenam an gmirma ipova poeti, mcdarad Semfasebeli an ganmadidebeli,
maSin irRveva samyaros faseulobaTa mTeli sistema. pindarosis azriT, homerosi,
gadaaWarba ra odisevsis Sefasebisas, iqca `amaRlebuli xelovnebiT naTqvami si-
cruis~ ganmadideblad (nem. VIII, 25-35; Sdr. VII, 20-25). amitom poetis misia friad
mniSvnelovania: igia msoflio wesrigis gamaazrebeli da damamkvidrebeli, Sesa-
bamisad brZeni _ `sofov"~. Cveulebriv, WeSmariteba vlindeba droSi, amitom pin-
darosi ambobs: `...warmavali dReebi arian yovlad brZeni mowmeni~ (ol. I, 32-34); an
`dro _ qronosi erTaderTi ganacxadebs WeSmaritebas~ (ol. X, 54). magram poeti
xels uwyobs am gancxadebas. igi winaswarmetyvels hgavs, oRond warsulis.
pindarosi 99
klasikis periodi
klasikis epoqad dRes Zv. w. V-IV saukuneebs miiCneven. rogorc saerTod mxatvru-
li kulturisaTvis, aseve, kerZod, kulturisaTvis klasikuri epoqa iyo umaRlesi
gafurCqnis xana. yovelive iman, ramac ganviTareba daiwyo da Zala moikriba arqai-
kis epoqaSi, Tavis kulminaciur safexurs klasikaSi miaRwia. swored am epoqaSi Ca-
moyalibda didi da mniSvnelovani literaturuli Tu poeturi formebi, rogorc
srulyofili sistemebi. am TvalsazrisiT, literaturis istoriisaTvis gansa-
kuTrebiT mniSvnelovani iyo berZnuli drama.
Teatri, am sityvis Tanamedrove gagebiT, pirvelad swored saberZneTSi aRmo-
cenda, albaT, Zv. w. VI saukuneSi. aqve Seiqmna TeatrTan dakavSirebuli terminolo-
gia, pirveli dramatuli Janrebi _ tragedia da komedia, pirveli werilobiT fiq-
sirebuli piesebi; am saukunidan arian cnobilni pirveli dramaturgebi da, rac
mTavaria, am dros mieca dasabami pirveli Teatraluri festivalebis mowyobis
praqtikas. dRes darwmunebiT SegviZlia vTqvaT, rom pirveli tragikuli agoni
Tespisis saxelTan aris dakavSirebuli da igi Zv. w. 534 w. gaimarTa. komedia, SesaZ-
loa, ufro adre warmoiqmna, magram Teatralur festivalebSi igi Zv. w. 487-6
wlidan CarTes.
dRemde kamaTs iwvevs Teatrisa da masSi warmosadgenad gankuTvnili dramebis
`dabadebis~ sakiTxi. mkvlevarTa umetesoba eTanxmeba aristoteles, romelic ro-
gorc tragediis, aseve komediisa da saerTod Teatris warmoSobas dionises da
mis kults ukavSirebs. es RmerTi, romelic zevsisgan mokvdav semeles unda eSva,
heras mzakvrobis wyalobiT, uzenaesma RmerTma momakvdavi dedis muclidan amoy-
vaniTa da sakuTar TeZoSi CaflobiT gadaarCina. aqedan gaCnda dionise _ Rvinisa
da nayofierebis RmerTi. igi uars ambobs olimposze damkvidrebaze da adamianTa
Soris rCeba vazisa da Rvinis gamavrceleblad. mas, Tavdapirvelad, mokvdavTagan,
romelnic ver ijereben RmerTis maT Soris yofnis ambavs, bevri tkivilisa da Se-
uracxyofis moTmena uxdeba. urwmunoTa dasarwmuneblad dionises xSirad mTeli
Tavisi sisastikis Cveneba uwevs. madidebelTa mimarT ki RmerTi erTob keTili da
guluxvia. bolos da bolos, RmerTi yvelasaTvis axlobeli xdeba, radgan yovel-
dRiur gancdaTagan msxneli RviniT Tavdaviwyeba moaqvs adamianebisaTvis. Rmer-
Tma, romlis arsi esoden organulad iTavsebda mwuxarebasa da mxiarulebas, sxva-
dasxva rituals misca impulsi. maT Soris gamoirCeoda ori: mokvdavni dionises
tanjvis amsaxvel ambebs ixsenebdnen da maT RmerTis mier gadatanil gansacdelTa
dasatirebeli diTirambebiT exmianebodnen. aqedan unda warmoSobiliyo trage-
dia. xolo RviniT SezarxoSebulTa samxiarulo procesiidan, komosidan, rome-
lic Tavisi TavaSvebulobiTa da uwmawurobiT gamoirCeoda da dionises e.w. he-
donistur sawyiss esadageboda, unda warmoqmniliyo komedia.
swored amitom, dramasTan esoden organulad arian dakavSirebulni is atri-
butebi da arsebebi, romlebic dionises kultis ganuyofel nawilebs warmoadge-
nen: satirebi, silenosi, menadebi da a. S. Tavad termini tragedia xom odiTganve
102 berZnuli literatura
gaazrebuli iyo rogorc `Txis simRera~, xolo TxaSi, Sesabamisad, dionises gun-
dis kostiumirebuli wevri igulisxmeba. imave principiT aris nawarmoebi termini
komediac, romelSic, rogorc fiqroben, pirveli nawili aSkarad `komosi~ unda yo-
filiyo. dionises kultTan tragediis kavSirs isic gviCvenebs, rom sakmaod adre Te-
atralur festivalebSi damkvidrda Semdegi tradicia: TiToeuli tragikosi Sejib-
rebaze warmodgenili unda yofiliyo sami tragediiTa da erTi satiruli dramiT
anu sami seriozuli, cremlis aRmZvreli piesiTa da erTi, meti rom araferi vTqvaT,
qarafSutuli, sicilis gamomwvevi nawarmoebiT, romlis personaJTa Soris auci-
lebeli iyo satirebis yofna, rogorc dramis dionisesTan organuli kavSiris
simboloebisa.
miuxedavad imisa, Tu rogori iyo dramis TiToeuli am saxis, tragediisa da ko-
mediis warmoSobisa da Camoyalibebis gza, aSkaraa, rom maT mravali Tvalsazri-
siT udidesi gadatrialeba moaxdines kacobriobis mxatvruli kulturis ganvi-
TarebaSi. SevexoT am revoluciuri gardatexis zogierT moments: a) Tuki dramis
warmoqmnamde literaturul produqciaSi sami tipis informacia monacvleobda –
seriozuli, araseriozuli da neitraluri – tragediisa da komediis Camoyali-
bebam moaxdina, Tu SeiZleba ase iTqvas, maT Soris informaciis tipebis ganawile-
ba; tragediaSi koncentrirebuli iqna seriozuli, cremlis momgvreli informa-
cia, xolo komediaSi _ araseriozuli, sicilis gamomwvevi; b) Tuki manamde nebis-
mieri literaturuli Janri sargeblobda upiratesad teqstis Sesrulebis gar-
kveuli principiT, deklamaciiT an simReriT, dramam SemogvTavaza piesis moqmede-
baSi rolis Sesruleba TamaSis saSualebiT. advili warmosadgenia, ra efeqts mo-
axdenda poeturi festivalebis momswre berZen mayurebelze is, rom mis win gamo-
dioda ara rafsodi an poeti an sulac gundi raRac nawarmoebis SesrulebiT,
aramed pirovneba, romelic romeliRac miTologiur an istoriul pirovnebaSi
iyo gardasaxuli. am SemTxvevaSi mayureblis win scenaze gamodiodnen Tavad aga-
memnoni, aqilevsi, medea da sxva; g) dramam moaxdina xelovnebis TiTqmis yvela sfe-
ros sinTezireba. aq iyo eposisaTvis damaxasiaTebeli naratiuli momenti, liri-
kisaTvis niSandoblivi musika da simRera, qoros Tanmxlebi cekva da ferxuli,
skulpturis plastikuroba, ferwerisaTvis damaxasiaTebeli feradovani kostiu-
mebi da niRbebi, adamianis vokaluri Tu garegnuli gardasaxvis SesaZleblobebi
(berZnul dramaSi mamakacebi asrulebdnen qalebis rolebsac).
dramam Sva im specialuri nagebobebis aSenebis saWiroeba, romelTac Teatri
ewoda. qevatron berZnuli sityvaa da igi warmodgeba zmnisagan qeavomai (`vuyureb~).
dResac gaocebas iwvevs berZnuli Teatris arqiteqtonika da misi sruliad unika-
luri akustikuri SesaZleblobani. berZnebma Seqmnes, erTi mxriv, stacionaruli,
xolo, meore mxriv, e. w. moZravi Teatrebi. gvaqvs cnobebi imis Sesaxeb, rom jer ki-
dev Tespisis drois Teatrebs (Zv. w. VI s.) moZravi platformebi hqondaT. ukve Zv. w.
V saukunis 30-iani wlebidan moyolebuli, Teatrebi arsebula ara marto xal-
xmraval qalaqebSi, aramed – sofladac. garkveuli periodidan ki berZnuli samya-
ro imdenad daifara Teatrebis qseliT, rom moZravi Teatris saWiroeba aRar iyo.
Teatraluri festivali, Tavisi klasikuri saxiT, aTenSi iSva da arc aris gasakvi-
ri, rom swored aTenma aCuqa kacobriobas udidesi dramaturgebi.
T e a t r i sami ZiriTadi a r q i t e q t o n u l i nawilisagan Sedgeboda: a) ma-
yurebelTa darbazisgan anu Teatronisagan. Teatroni wriuli formis orqestras
ertymoda rkalad daaxloebiT ori mesamediT. es iyo veeberTela sivrce Ria cis
qveS. igi Sedgeboda skamebis rkalurad ganlagebuli, orqestradan Tanabar si-
maRleze iarusebiseburad aRmarTuli rigebisagan. did Teatralur nagebobebs
ori an sami seqcia (Cveni iarusi) hqonda. isini horizonatlurad ganlagebuli ga-
sasvleli sartyelebiT, xolo seqtorebad dayofili rigebi orqestras mimarT
perpendikularulad mdebare sxiviseburi gasasvlelebiT imijneboda erTmaneTi-
berZnuli literatura 103
sagan. wina rigSi an rigebSi Cadgmuli iyo specialuri qvis savarZlebi qurumebis,
arqonebisa da sapatio pirebisa Tu stumrebisaTvis. orqestra, rogorc aRiniSna,
wriuli formis iyo. mis SuaSi idga dionises sakurTxeveli, rogorc simbolo
dramis Zirebis dionises kultTan organuli kavSirisa. orqestra, rogorc Cans,
gundisTvis iyo gankuTvnili, romelic iq mReroda, cekvavda, moqmedebda. Teatro-
nis mopirdapired orqestras wres skene ebjineboda. igi, Tavis mxriv, Sedgeboda
orqestras donidan daaxloebiT erTi metriT amaRlebul proskenionisgan, rome-
lic orqestras erTi an ori safexuriT ukavSirdeboda, da mis ukan aRmarTuli
saxlis fasadis mqone kedlisagan. mas sami kari hqonda. rogorc wesi, am karebebi-
dan gamodiodnen msaxiobebi, rodesac moqmedi piri, piesis mixedviT, saxlidan,
taZridan an raime nagebobidan moemarTeboda. skenesa da amfiTeatrs Soris mar-
jvniv da marcxniv e.w. parodosebi, anu Semosasvlel-gasasvlelebi iyo. maTi meSve-
obiT xvdeboda gundi orqestraSi an gadioda iqidan. maTive saSualebiT xdeboda
Teatronis mayureblebiT avseba da maTgan dacla. aqedan Semodiodnen agreTve is
msaxiobebi _ moqmedi pirebi, romlebic kontinentis an zRvis mxridan moemarTe-
bodnen. pirvel SemTxvevaSi isini marcxniv, xolo meoreSi marjvniv mdebare pro-
sodosidan Semodiodnen.
TiToeuli Teatri ramdenime aTas mayurebels itevda. 5000 mayureblisaTvis
gankuTvnili Teatri mcire nagebobad iTvleboda. saSualod, normaluri Teatri
10000-15000 mayureblisaTvis iyo gankuTvnili, Tumca didi Teatris tevadobas
40000 mayureblisaTvisac SeeZlo mieRwia. dRes dramis warmodgenis adgilTan da-
kavSirebuli Cven mier gamoyenebuli yvela ZiriTadi termini berZnulidan aris
SeTvisebuli da ukve klasikur epoqaSi gamoiyeneboda: Teatri, scena, orkestri
da a.S. yvelaze popularuli iyo aTenSi, akropolisis ferdobze mdebare dioni-
ses Teatri, xolo Cvens dromde yvelaze kargad moaRwia epidavrosis ulamazesma
Teatrma, sadac dResac imarTeba Teatraluri festivalebi.
miuxedavad imisa, rom sxvadasxva sanaxaobisaTvis gankuTvnili specialuri nage-
bobebi (safexuriseburi dasajdomi adgilebiTa da e.w. sceniT) ukve Zv.w. II aTas-
wleulis minosur sasaxleebSia aRmoCenili, gvaqvs monacemebi ama Tu im kultTan
dakavSirebuli kvazidramatuli sanaxaobebis organizaciis Sesaxeb Zveli aRmo-
savleTis zogierT qveyanaSi, Teatris WeSmarit samSoblod mainc ueWvelad elada
unda miviCnioT. swored aq moxda pirvelad sxvadasxva tipis ritualis, sanaxaobis,
poeturi formis sinTezirebis safuZvelze Teatris, am sityvis Tanamedrove gage-
biT, Camoyalibeba Tavisi teqstiT (piesiT), SemsruleblebiT (profesionali msaxi-
obebiT), nagebobebiT, warmodgenebis gamarTvis wesebiT da a.S.
T e a t r a l u r i f e s t i v a l i a n u a g o n i Tavisi klasikuri saxiT,
Tu uSualod piesebis warmosadgeni dReebis raodenobas gaviTvaliswinebT, xuT
dRes moicavda. pirveli iyo gundebis grandiozuli gamosvlis dRe, meore dRes
xdeboda xuTi komikosis piesis warmodgena. bolo sami dRis ganmavlobaSi ki tra-
gikosTa agonebi imarTeboda. TiToeuli tragikosi gamodioda sami tragediiTa
da erTi satiruli dramiT. marto aTenSi weliwadSi sul cota sami aseTi festi-
vali imarTeboda. yvelaze mniSvnelovani iyo didi dionisiebi, romelic akropo-
lisis ZirSi ganlagebul dionises TeatrSi tardeboda. aseve cnobili iyo lenee-
bi da, rogorc Cans, Teatraluri produqciis warmodgenas garkveulad ukavSir-
deboda soflis dionisiebic. da mainc, SeiZleba iTqvas, rodesac cnobil aTenel
dramaturgTa warmatebebze laparakoben, ZiriTadad, fiqsirdeba is, Tu vin rome-
li adgilis mflobeli gaxda da rodis moipova gamarjveba _ did dionisiebsa Tu
leneebze.
berZnuli civilizaciis erT-erT arsebiT Taviseburebad Tanamedrove mecnie-
rebi mis agonistur suls miiCneven. aq Zalze didi mniSvneloba eniWeba Sejibrs
adamianuri Semoqmedebis yvela sferoSi. es suli, SeiZleba iTqvas, mTeli Tavisi
104 berZnuli literatura
esqile
(Zv. w. 525/4w. _ Zv. w. 456/5 w.)
1
Lesky A., Greek Tragedy, translated by Frankfort, London, New York, 54.
* Targmani r. gordezianisa.
esqile 111
∗
Targmani r. gordezianisa
114 esqile
iwyeba. macne Tebes mefes awvdis cnobas misi mowinaaRmdege Svidi sardlis Sesaxeb, ro-
melTagan TiTo SvidbWiani Tebes TiTo WiSkarTan dabanakdeba da iqidan Seutevs maT.
es epizodi Svid simetriul nawilad iyofa. macnes mier TiToeuli sardlis dasax-
elebis da daxasiaTebis Semdeg sityvas iRebs eteoklesi da TebelTa mxridan am sar-
dals Tavis sardals upirispirebs. epizodis dramatizmi umaRles wertils aRwevs
maSin, roca macne mefes auwyebs, rom meSvide WiSkarTan Tavad misi Zma _ polinikesi
idgeba. oidiposis dawyevlili Svilebis ukuRmarTi bedis epizodi mkveTrad gamo-
iyofa danarCeni ambebisgan. eteoklesis pasuxi aRar aris im adamianis pasuxi, romelic
aqamde sifrTxiliT da dakvirvebiT qalaqis dacvis gegmebs ganixilavda, misi pirveli
reaqcia Tavisi dawyevlili bedis gamo moTqmaa. man kargad icis, rom bedisweras ver
gaeqceva da Tavisi nebiT midis bedisweris Sesaxvedrad, metic mas Tavad surs
ZmaTamkvleli Serkineba. aq saqme esqilesTvis esoden damaxasiaTebel moqmedebis ormag
motivaciasTan gvaqvs. erTi mxriv, aris obieqturi motivacia sagvareulo wyevlis
saxiT, meore mxriv, aris subieqturi motivacia, romelic pirovnuli surviliT aris
warmodgenili. qoro cdilobs eteokless am saSinel ganzraxvaze aaRebinos xeli, de-
dobrivi mzrunvelobiT urCevs RmerTTa risxvis Casacxrobad msxverplSewirvis Ca-
tarebas, magram amaod. eteoklesma icis, rom RmerTebma igi ukve ugulebelyves. `Tuki
ubedureba RmerTebma mogvces, vera adamiani ver gaeqceva amas~ (`Svidni Tebes wi-
naaRmdeg~, 719). es misi ukanaskneli sityvebia, romlebic mas tragikul sidiademde
aRamaRleben. eteoklesi aris WeSmaritad tragikuli gmiri, radgan mas Tavidan
bolomde aqvs gacnobierebuli is, rac elis _ gardauvali daRupva.
gundi sagvareulo codvis Sesaxeb mReris. Semodis macne, romelsac Tebes gadarCe-
nis sasixarulo cnoba moaqvs, magram amasTan gvauwyebs imasac, rom Zmebma _ eteoklesma
da polinikesma erTmaneTi orTabrZolaSi amoxoces. tragediis finalSi daxocilTa
gvamebi SemoaqvT, romelTac maTi debi _ antigone da ismene daitireben. amis Semdeg ax-
ali konfliqti iwyeba. macne gvauwyebs Tebes uxucesTa gadawyvetilebas, romelic
moRalate polinikesis dakrZalvas krZalavs. antigone uars acxadebs, daemorCilos
gankargulebas. mecnierTa nawilis azriT, es ukanaskneli scena ar unda iyos origi-
naluri. logikuri finalis Semdeg igi axal konfliqts iwyebs, rac tragikuli Jan-
risTvis araa niSandoblivi. SesaZloa am tragedias es epizodi mogvianebiT sofok-
les `antigones~ gavleniT daumates.
`o r e s t e a~ esqiles erT-erTi ukanaskneli trilogiaa. is aTenis scenaze Zv.w.
458 w-s daidga da gamarjvebac izeima. `orestea~ esqiles erTaderTi trilogiaa,
romelmac sruli saxiT moaRwia Cvenamde.
`oresteas~ gansakuTrebulobas ukve berZnebi aRiarebdnen. maTTvis es iyo yve-
laze didi zemoqmedebis piesa, rac ki odesme dawerila. am nawarmoebma udidesi
gavlena iqonia Tavisi drois aTenis (saberZneTis) socialur-politikuri
ideologiis Seqmnaze da didwilad gansazRvra kidec Zv.w. V saukunis berZnebis
msoflaRqma. esqiles `oresteas~ axali samyaros erTgvar ideologiad moiazreben.
es axali samyaro, axali civilizacia ki demokratiuli polisia Tavisi umTavresi
socialuri institutiT _ axali sasamarTloTi, romelmac gansjiTa da darwmune-
biT samarTlis migebis axali principi daamkvidra. amdenad, nawarmoebis mTavari
Tema axali tipis samarTlis dafuZnebaa, romelic dapirispirebul ZalTa axlebur
urTierTmimarTebas gvTavazobs. `oresteaSi~ swored am mTavari Temis konteqstSi
poulobs xorcSesxmas esqileseuli yvela is ZiriTadi principi, romlebzedac
zemoT gvqonda msjeloba.
trilogia warmogvidgens troas ciklis TqmulebaTa ramdenime epizods _ troas
omidan Sin dabrunebuli agamemnonis mkvlelobis, mis mkvlelobaze orestesis
SurisZiebis da sabolood orestesis Sewyalebis epizodebs.
pirveli tragedia `a g a m e m n o n i~ sasaxlis saxuravze mwoliare guSagis sity-
viT iwyeba. igi klitemnestras dauyenebia, raTa dedofalma koconTa sasignalo
esqile 115
sistemis meSveobiT droulad Seityos troas omis dasruleba. uecrad guSagi ga-
marjvebis mauwyebeli koconis als dainaxavs da bednieri klitemnestrasTan sasix-
arulo uwyebis misatanad emzadeba, TumcaRa mis sityvebSi garkveuli SfoTva da
SiSi igrZnoba.
argosel uxucesTa qoro parodoss warmogvidgens. qoro, faqtobrivad, gvau-
wyebs yvela arsebiT ambavs, rac ki agamemnonis troadan dabrunebas uZRvoda win.
amasTan mis partiaSi avbediTi momavlis ganWvretac aris SesaZlebeli.
tragediaSi ganviTarebul movlenebTan gansakuTrebiT mWidrodaa dakavSire-
buli erTi epizodi aqavelTa aTwliani laSqrobidan – agamemnonis mier ifigenias
msxverplad Sewirva. aqavelTa jari avlisSi SeCerda, agamemnonze ganrisxebuli ar-
temisi mas troasken gacurvis saSualebas ar aZlevda. misanma gaacxada qalRmerTis
neba _ jari im SemTxvevaSi wavidoda troasken, Tu mTavarsardali qaliSvils
Seswiravda msxverplad. agamemnoni saSineli dilemis winaSe dadga. mas samsxver-
ploze an qaliSvilis sicocxle unda daedo, an troas laSqrobis dideba da mizani.
da ai, esqile isev warmogvidgens aucileblobis da pirovnuli nebelobis
urTierTmimarTebas, Tumc ise, rom gmirs individualur pasuxismgeblobas ar arT-
mevs. agamemnoni iRebs sabediswero gadawyvetilebas da qaliSvils msxverplad
swiravs. ifigenias msxverplSewirvam aqavelTa jars troasken gauxsna gza, magram aga-
memnonis qmedebam sastiki risxva aRZra klitemenestras gulSi. agamemnonma Caidina es
saqme. is ki, vinc Caidina, esqiles koncefciis Tanaxmad, daiTmens.
qoros simRerebis Semdeg scenaze klitemnestra Semodis, romelic Tanamoqalaqeebs
troas aRebis ambavs auwyebs. Cvens winaSea Zlieri, Tavis ZalebSi darwmunebuli, saz-
riani qali. sayuradReboa, rom klitemnestras sityvaSi kvlav gaismis hibrisis motivi,
dedofali gamarjvebuli berZnebis troaSi Cadenil qmedebas gansjis:
`... zvaoben axla, maT xelTaa qalaqis ganZi,
wesi da rigi darRveula, yoveli kaci,
rasac ixelTebs, wilxvedrilic isaa misi.
damorCilebul troas mdidrul palatTa WerqveS
cxovroben laRad...~
(`agamemnoni~, 333-37)∗
male scenaze Tavdapirvelad macne, Semdeg ki gamarjvebuli agamemnoni Semodis. aga-
memnons Tan Tavisi mxevali _ priamosis asuli, naTelmxilveli kasandra mohyavs.
klitemnestra qmars moCvenebiTi sixaruliT egebeba. dedofali agamemnons mewamul
xaliCas ugebs ferxqve da mas xaliCaze gavlas mouwodebs. mTavarsardali
Tavdapirvelad uarzea, man mSvenivrad icis, rom xaliCaze gavla RmerTebis sakadrisi
pativia, rom amgvari qmedeba dauSvebeli hibrisia, magram sabolood mainc Tanxmdeba
cols. misi saqcieli TvalnaTeli dasturia imisa, rom agamemnoni zviadobas moucavs.
mTavarsardali sasaxleSi Sedis. scenaze mxolod kasandra rCeba. saocrad STambeW-
davi, iracionalizmiT savse simReriT naTelmxilveli gvamzadebs imisaTvis, rac unda
moxdes _ agamemnonisa da misi, kasandras aRsasrulisTvis.
`vaime, qalo, ra gagizraxavs,
abazanaSi rom miuZRvebi
Tanamecxedres? bolomde rogor vilaparako?
aResruleba male yoveli,
aha, xelebi eZeben xelebs...~
(`agamemnoni~, 1107-1111).
...........
`vaime, vai, es ra vixile,
ukve gaSales hadesis bade!
∗
Targmani g. sariSvilisa
116 esqile
maT orestesis Camosvlis imedi aqvT. uecrad eleqtra mamis saflavze ku-
lulebsa da nafexurebs SeniSnavs da raki orive sakuTars agonebs, qalwuli ime-
dovnebs, rom orestesi, Zma dabrunda. samalavidan gamodis orestesi. da-Zma erT-
maneTs amoicnobs. agamemnonis vaJi eubneba das, rom igi apolonis brZanebiT mamis
mkvlelebze Suris saZieblad aris mosuli. eleqtra da orestesi gundTan erTad
komosis vrcel scenaSi agamemnons daitireben da mis suls ixmoben dasaxmareblad.
amasTan komosSi STambeWdavad warmogvidgeba klitemnestras saxe da misi saza-
reli qmedeba. eleqtra amcnobs Zmas, Tu rogor upatiod damarxes mama klitemnes-
tram da egisTosma:
`vai, vai avis gambedo
mter dedao, mtrulad izraxe,
dautireblad, uWirisuflod,
upatiod
dagemarxa meuRle Seni~
(`qoeforebi~, 428-432).
komosis scenis Semdeg orestesi das SurisZiebis SemuSavebul gegmas gaacnobs. geg-
mis mixedviT, igi, rogorc orestesis gardacvalebis macne, Tavad unda eaxlos
klitemnestras da sasaxleSi mamis mkvlelebi amoxocos. rodesac gadacmuli orestesi
dedofals Svilis gardacvalebas auwyebs, kletemnestras erTdroulad wuxilic
Seipyrobs da sixarulic da ambis sacnobad egisTosTan orestesis ZiZas agzavnis. ZiZa
mwared dastiris gazrdilis sikvdils. qoro amSvidebs mas da sTxovs, ar gadasces eg-
isToss klitemnestras brZaneba _ sasaxleSi mcvelebis razmiT movides.
sasaxleSi marto dabrunebul egisToss iqve klavs orestesi. xmaurze klitemnestra
Semorbis. igi xvdeba, rom `ucxo~ mis mosaklavad mosuli misi pirmSoa. deda cdilobs,
Svils Tavi Seacodos. igi iSiSvlebs mkerds, raTa gaaxsenos orestess, rogor wovda am
mkerdidan ZuZus. erTi momenti agamemnonis Ze marTlac Seyovndeba, magram mis gverdiT
mdgomi piladesi apolonis brZanebas Seaxsenebs. da vaJiSvili gangmiravs dedas.
mkvlelobis Semdeg orestess xelSi uWiravs is sabediswero gadasafarebeli, ro-
melic klitemnestras qmris mkvlelobis dros hqonda xelT. es misTvis dedis
braleulobis nivTmtkicebaa. magram dedis danaSaulTan erTad orestess dedis
mkvlelobis mTeli simZimec kargad aqvs gacnobierebuli. qoro agamemnonis vaJis
saqciels, erTi mxriv, gmirobad afasebs, radgan man argoselTa miwa ori urCxulisgan
gaaTavisufla da saxlis kanonieri memkvidreoba aRadgina, meore mxriv, dedis mkvle-
lobas igi bedisweriT gansazRvrul danaSaulad axasiaTebs. Tavis warmosaxvaSi
orestesi ukve xedavs sazarel arsebaT, eriniebs, romlebic mas dedaze SurismaZie-
blad moevlinen da ar moasveneben, vidre hadesSi ar Caiyvanen. orestesi garbis.
`e v m e n i d e b i s~ _ trilogiis mesame piesis moqmedeba delfos samisnoSi iwyeba.
taZris savarZlebSi eriniebi Tvlemen, Zirs damxobil mavedrebel orestess ki xelebi
sakurTxevlisken aqvs gawvdili. apoloni mis gamxnevebas cdilobs. eriniebi iRviZeben.
maTsa da apolons Soris Widili iwyeba. eriniebis gancxadebiT, isini saxlidan devnian
imaT, vinc TavianTi dedebi mokles, maTi funqcia naTesavTmkvlelTa dasjaa. apolonis
kiTxvaze, Tu ratom ar sdevnian isini klitemnestras, eriniebi pasuxoben, rom dedo-
fals sisxliT naTesavi ar mouklavs. mxareebi saerTos ver pouloben. apoloni arc
cdilobs, eriniebTan kompromisi gamonaxos da orestess mouwodebs, aTenSi naxos
samarTali. Semdegi scena orestesisa da eriniebis dapirispirebas ukve aTenSi warmog-
vidgens. qalRmerTi aTena sasamarTlos iwvevs, raTa sasamarTlom zRvari daudos
sisxliani SuriZiebis princips, `sisxli sisxlis wil~ _ kanonis moqmedebas.
aTena guldasmiT ismens orive mxaris argumentebs da adamianTagan Semdgar samsjav-
ros _ areopags problemis gansjis gziT gadawyvetas sTxovs. aq eriniebi gvevlinebian
bralmdeblebad, apoloni orestesis damcvelad warmogvidgeba, aTena ki sasamarTlos
118 esqile
sofokle
(497/496-406/405 ww.).
TandaTan fxizldeba, sakuTar Tavs ubrundeba da xvdeba, rac moxda. axla is sru-
liad pativayrilia. `aiasis~ pirvel epizodebSi gamofxizleba, sakuTari Tavis
povnaa naCvenebi. aq ukve gamokveTilia Tema, romelic `oidipos mefeSi~ aRwevs
srulyofilebas: gmirebi eZeben da pouloben sakuTar Tavs. `giJi~ aiasi isev
ubrundeba Tavis normalur saxes da xedavs, rac moimoqmeda iseve, rogorc WkuiT
cnobili oidiposi xvdeba tragediis bolos Tavisi gonierebis ugunurebas. aiasi
Sercxvenilia, saxels ki misTvis gadamwyveti mniSvneloba aqvs. aqve vlindeba misi
xasiaTis kidev erTi mniSvnelovani Strixi: rogorc WeSmaritad didi sofokle-
seuli gmiri, aiasi monoliTuri figuraa, romelsac ar SeuZlia, marto ar iyos.
samecniero literaturaSi xSirad aRniSnaven sofokles gmirebis martoobisken
miswrafebas da Seusmenlobas. isini advilad da jiutad Tavisufldebian yvela
socialuri jaWvisgan. aiasi sikvdils gadawyvets da arad agdebs axloblebis
rCevas.
aiasis da zogadad sofokles gmirebis qmedebis gasagebad mniSvnelovania ai-
asis cxovrebis Tanamgzavris, tekmesas sityvebi. tekmesa cdilobs mis damSvidebas
da uxsnis, rom ufro didi ubedurebac arsebobs, magaliTad monoba: `araferia
monobaze uaresi~ (485). is, Tavisufali da mdidari mamis Svili monad iqca,
`radgan RmerTebs ase surdaT~ da amatebs: `da maTTan erTad gansakuTrebiT Sen~.
es fraza xsnis sofokles gmirebis tragikulobas da danaSaulisa da udanaSau-
lobis sakiTxs. gmirebis qmedebas es ormagi motivacia gansazRvravs: RmerTebs
surT da TavianTi xasiaTidan gamomdinare gmirebic Sesabamisad iqcevian.
aiasi aravis usmens. is midis Tavis mosaklavad. aiasi sul marto rCeba scenaze.
sofokle dramaturgiuladac usvams xazs mis martoobas. da antikur scenaze
xdeba is, rac TiTqos dauSvebeli iyo: mayurebeli xedavs, rogor iklavs Tavs mTa-
vari gmiri. amiT sruldeba am tragediis pirveli nawili. meore nawilSi did
adgils ikavebs msjeloba imis Taobaze, unda daikrZalos Tu ara aiasi. es Temac
ufro Rrmad da vrclad daamuSava sofoklem mogvianebiT tragediaSi `antigone~.
aiasis Zma tevkrosi, erTi mxriv, da atridebi, meore mxriv, ver Tanxmdebian am sa-
kiTxze. sabolood, odisevsi ambobs, rom yvelafers Tavisi dro da adgili aqvs
da rom sikvdiliT mTavrdeba mtroba. axla sxva kanonebi moqmedebs (1332-69). am ka-
nonebs mogvianebiT xSirad Segvaxsenebs antigone. aiass krZalaven. `aiasSi~ hibri-
sis anu zviadobis motivi miiCneva tragediis warmmarTvelad. aiasi isjeba, radgan
hgonia, rom ukeT icis, vin aris ufro meti didebis Rirsi, magram sasjels igi
sabolood Tavad irCevs. is ar aris bedisweris pasiuri mimdevari. adamiani gan-
wirulia, rom cdebodes, magram namdvili gmirebi am SecdomaSic Rirseulebi
Canan.
`o i d i p o s m e f e~ (434/32) sofokles yvelaze popularuli da albaT, sru-
lyofili tragediaa. igi emyareba vrcel miTs labdakidebis Sesaxeb. sofokle
miTis bolo nawils iyenebs da mis sakuTar variants qmnis. igi tragikuli kon-
fliqtis Sesabamisad cvlis arsebuls. mokle Sinaarsi aseTia: oidiposs axal-
gazrdobaSi apolonis misani uwinaswarmetyvelebs, rom igi moklavs mamas da co-
lad SeirTavs dedas, ris gamoc igi garbis korinTodan, sadac gaizarda, raTa
Sors iyos mSoblebisgan. oidiposi xvdeba TebeSi, colad mohyavs Tebes dedo-
fali iokaste, romlis qmari laiosic manamde viRacam mokla. tragedia iwyeba am
ambebidan mravali wlis Semdeg imis aRweriT, Tu rogor vrceldeba TebeSi Savi
Wiri, romelic mxolod maSin dasruldeba, roca laiosis mkvlels ipovian. oidi-
posi cdilobs, gaigos, vin aris mkvleli. aq ukve vxedavT oidiposs Tavisi yvelaze
saxasiaTo kuTxiT: mas unda, rom icodes, hgonia, rom SeuZlia yvelaferi icodes
da yvelaferi marTos, sakuTari bediswerac ki.
`minda, rom es bneli gavfanto!~ (132)
122 sofokle
gadadis. axla is xdeba mTavari tragikuli figura. kreoni, iseve rogorc anti-
gone darwmunebulia Tavis sisworeSi da arafris Secvla ar surs. mogvianebiT
Semodis tiresiasi, romelic mefes ubedurebas uwinaswarmetyvelebs. kreoni
cdilobs Cadenilis gamosworebas. igi brZanebas gascems polinikesis dakrZalvis
Taobaze, antigones gamosayvanad midis, magram tragedia ukve momxdaria: ganaCenis
aRsrulebamde antigone Tavs ixrCobs. mamis danaxvaze sasowarkveTili hemonic
Tavs iklavs. kreoni rCeba marto da ubeduri.
antigone da kreoni am tragediis ori mTavari gmiria. isini or poluss war-
moadgenen. es polusebi xSirad gansxvavebulad esmiT. maT Soris konfliqti gai-
azreba xan rogorc dapirispireba ojaxsa da saxelmwifos interesebs Soris (anu
piraduli sazogadoebrivis winaaRmdeg), xan RvTiuri, dauwereli kanonebis da
adamianis mier Seqmnili kanonebis dapirispirebad, xanac qalisa da mamakacis tra-
diciul konfliqtad, zogisTvis antigone sikvdilTan Seguebis gansaxierebaa,
kreoni – sicocxlis da a. S. yvela zemoCamoTvlili interpretacia SeiZleba
amokiTxuli iqnas `antigoneSi~, imdenad mravalmxrivia es tragedia. da mainc, is
yvela am motivis erTianoba da kidev ufro metia. ori monoliTuri figura
upirispirdeba erTmaneTs. orive darwmunebulia, rom mxolod misi gzaa misaRebi
da rom is absoluturad marTalia. swored am absoluturobiT scodaven. anti-
gonec da kreonic aWarbeben im TvisebiT, romliTac gamoirCevian. antigone mzad
aris uari Tqvas sicocxleze Zmis gamo, xolo kreoni wesis dacvas yvelafers
swiravs msxverplad. antigonesTvis araferi dgas dauwereli, RvTaebrivi kanone-
bis zemoT, kreonisTvis saxelmwifos kanoni uzenaesia. „antigoneSi~ sofokles
gmirebs yvelaze kargad gundi aRwers cnobil himnSi (332 Smdg.):
„mravali ram aris saSiSi,
magram adamianze ufro saSiSi araferia;
igi seravs WaRara zRvas
TviT sastik avdarSic,
gruxuna talRebis gamkveTi...“1
sxva problemaa antigones damokidebuleba sicocxlis mimarT. igi TiTqos Ta-
vis Tavze iRebs labdakidebis modgmis codvebs da sicocxlis sanacvlod sik-
vdils irCevs. sofokles antigones es xazi XX saukuneSi frangi egzistenciali-
stebisaTvis gaxda gansakuTrebiT saintereso. Jan anuis antigone kargad xvdeba
arsebobis absurdulobas da kompromisebiT cxovrebas sikvdils arCevs. sofok-
les antigonesTvis sikvdilSia raRac xibli. igi manamde kvdeba, sanam ganaCeni
aRsruldeba. antigone Tavad wyvets sakuTar beds. igi namdvili sofokleseuli
gmiria. mas ar SeuZlia daemorCilos kreons. igi ar kvdeba misjili sikvdiliT.
amisaTvis is Zalian jiutia da rogorc sofokle mas axasiaTebs: `avtonomosi~ anu
sakuTar Tavs Tavad udgens kanonebs.
antigones saxe didi popularobiT sargeblobda Tanamedrove literaturaSi
da scenaze. meamboxe antigone areulobas mxolod kreonis TebeSi rodi iwvevda.
meore msoflio omis dros franguli winaaRmdegobis moZraobam anuis egzisten-
cialuri antigone Tavis gmirad gaigo, xolo 1989 wels germaniis gaerTianebamde
socialisturi germaniis 50 wlisTavis aRsaniSnavad dadgmulma `antigonem~ maso-
briv protestebs daudo safuZveli. SeiZleba iTqvas, ajanyebuli antigone am-
boxis klasikur simbolod iqca.
`t r a q i s e l i q a l e b i~ (438?). sofokles es tragedia misi Semoqmedebis
adrindel periods unda ganekuTvnebodes, radgan masSi jer kidev SeimCneva or-
nawiliani struqtura. tragedia agebulia herakles miTis Temaze. masSi herakles
sicocxlis bolo epizodebia naCvenebi. centraluri motivia erosi, romelsac
1
Targmani r. gordezianisa, `berZnuli literaturis istoria~.
126 sofokle
brivi nebiT axerxeben adamianebi veluri bunebis morjulebas, rac frangi mecni-
eris, p. vidal-naqes TqmiT, `filoqtetesSi~ momxdari bolo transformaciaa.
`filoqtetesi~ mravaljer gadamuSavda mogviano xanis literaturaSi. mas
yvela epoqa Tavisi interesebis gaTvaliswinebiT cvlida. axali variantebidan
gansakuTrebiT mniSvnelovania andre Jidis traqtati `filoqtetesi~ (1899). so-
fokles gmiris sijiute andre JidTan ucnaur saxes iRebs. filoqtetesi Tavad
svams dasaZinebel wamals, rom mebrZolebs gauadvilos mSvildisris motaceba.
Zvel berZen tragikosTagan sofokle yvelaze ufro daxvewilia. masTan sru-
lyofilebas aRwevs tragediis forma, misi gmirebi Zlieri figurebi arian, ro-
melTa tanjva yvelaze metad xvdeba mayureblis guls. sofokles gmirebi Tavad
irCeven Tavis beds. tragikul konfliqts am arCevanis simcdare ganapirobebs.
mniSvnelovania ara imdenad ambavi, ramdenadac intriga, romelic ixlarTeba
gmiris arCevanis Sedegad. TiTqmis yvela gmirs Tavad gamoaqvs ganaCeni sakuTari
TavisTvis. isini eswrafvian martoobas da sxvagvarad arc SeuZliaT, radgan maTi
dari aravinaa siZlieriT.
sofokles gmirebi, TiTqos idealurebi, Zalian adamianurebi rCebian. maT ada-
mianurobis swored maTi Secdoma ganapirobebs. swored amitom ganicdis mayure-
beli maT Tavze datexil ubedurebas da amitom uyvarT es gmirebi ukve ramdeni
saukunea.
Zalian didia sofokles gavlena evropul kulturaze. igi mravaljer iTargmna
da gadamuSavda. am mxriv yvelaze mdidaria franguli da germanulenovani lit-
eratura. sofokleTi saqarTveloSi, upirvels yovlisa, qarTuli Teatri dainte-
resda. pirvelad 1912 wels daidga `antigone~, 1913 wels `oidipos mefe~. pirvel
speqtaklebs Tan axlda leqciebi sofokles Semoqmedebis da saerTod, antikuri
Teatris Sesaxeb. sofokles dramebma swrafad moipova popularoba da XX sauku-
nis 20-ian wlebamde `antigones~ da `oidipos mefis~ ramdenime axali dadgma
ganxorcielda. saqarTvelos gasabWoebam xangrZliv pauzas daudo safuZveli.
mogvianebiT ramdenjerme daidga `oidipos mefe~ (1946, 1956, 1978 da sxva). sofokles
`antigone~, romelic 1972 wels xangrZlivi Sesvenebis Semdeg xelaxla daidga, Jan
anuis `antigonem~ Secvala. qarTuli mwerloba naklebad iTvaliswinebs sofokle-
seul saxeebs. rogorc Cans, igi jer kidev Tavis jers elis.
evripide
(Zv.w. 485/480 _ Zv.w. 406w.)
1
aristofanes TerTmeti komediidan sami vrclad warmoadgens evripides Semoqmedebis
problematur sakiTxebs. rac Seexeba danarCen piesebs, evripide yvela maTganSia moxseniebuli.
rogorc Cans, aristofane erTob kargad icnobda mis Semoqmedebas. meore mxriv, evripides
mimarT gamovlenili aseTi didi yuradReba imazec metyvelebs, rom tragikosis dacinva
aTenel mayurebels sruliadac ar bezrdeboda.
130 evripide
1
`alkestisi~ _ Zv.w. 438w; `medea~ _ Zv.w. 431w; `heraklidebi~ _ Zv.w. 430w; `andromaqe~ _ Zv.w. 429w;
`hipolitosi~ _ Zv.w. 428w; `hekabe~ _ Zv.w. 425w; `mavedrebeli qalebi~ _ Zv.w. 424w-is Semdgom;
`herakle~ _ TariRi ucnobia; `eleqtra~ _ TariRi ucnobia; `troeli qalebi~ _ Zv.w. 415w;
`elene~ _ Zv.w. 412w; `ifigenia tavroselebSi~ _ TariRi ucnobia; `ioni~ _ TariRi ucnobia;
`finikieli qalebi~ _ daaxl. Zv.w. 411-408ww; `orestesi~ _ Zv.w. 408w; `ifigenia avlisSi~ _ Zv.w.
406w; `bakqi qalebi~ _ Zv.w. 406w; `kiklopi~ _ TariRi ucnobia.
2
r. gordeziani, 2002, 438
evripide 131
1
Euripides, Medea, ed. Page D.L. , Oxford, 1938, XV.
136 evripide
∗
b. bregvaZis Targmani
evripide 137
1
Lesky A., Greek Tragedy, translated by Frankfort, London, New York, 146.
138 evripide
SemTxveviT gadaeyarnen maT, Sua zRvaSi gasulT. menelaosi maT niSans aZlevs, ris
Semdegac berZnebi egviptelebis ekipaJs amoxocaven da aSvebuli afrebiT sparti-
saken mSvidobiT gacuraven.
amdenad, piesaSi `elene~ Cven gvaqvs bednieri finali, romanul-saTavgadasavlo
peripetiebi, sasiyvarulo motivebi, calkeul scenebSi vxvdebiT komikuri
elferis elementebsac. nawarmoebis fabulac ori eleneTi _ realuriT da elenes
aCrdiliT imTaviTve daujerebelia. CamoTvlili niSnebi tragikomediaTa jgufis
piesebis damaxasiaTebel niSnebs warmoadgenen.
rogorc aRvniSneT, sayuradReboa piesis mTavari gmiris _ elenes saxe, ro-
melic marTlac novatoruli saxea. am elenes araferi aqvs saerTo evripides dra-
mebis _ `andromaqes~, `troeli qalebis~ da `orestesis~ macdur da Tavisi momxib-
laobiT ubedurebis momtan elenesTan. evripides `eleneSi~ warmodgenili elenes
saxe erTguli qalis / colis saxe-modelad gvevlineba, romelic amosavali gaxda
berZnuli romanis coli / mijnuris tipisTvis.
evripides piesaSi damuSavebulma elenes miTma gamoZaxili hpova XX saukunis
literaturaSi. berZeni poetis g. seferisis leqsi `elene~ swored am versias ex-
mianeba.
`i f i g e n i a a v l i s S i~. evripides melodramebi ZiriTadad tragikomedie-
bis tipis piesebi arian, Tumc garkveuli maxasiaTeblebiT gansxvavdebian maTgan. am
piesebSi veRar vxvdebiT verc komikur elementebs, verc daxlarTul, intrigebiT
datvirTul fabulebs. am jgufis zog piesaSi (`eleqtra~, `orestesi~) evripides
mTavari yuradReba personaJTa daxasiaTebaze gadaaqvs, sxvebSi mas ufro metad
fabula, moqmedebis ganviTareba ainteresebs. mis melodramebSi aRar aris arc
tragikuli idea, arc tragikuli kaTarsisi. tragikuls paTetikuri cvlis. isini
cremlis aRmZvrel, gulisamaCuyebel piesebs warmoadgenen.
`ifigenia avlisSi~ evripides erT-erTi bolo piesaa, romelic misi sikvdilis
Semdeg daidga (daaxl. Zv.w. 406w.) da romelmac poets pirveli adgili mexuTed
moapovebina.
piesa efuZneba cnobil miTs agamemnonis mier sakuTari qaliSvilis _ ifigenias
msxverplad Sewirvis Sesaxeb, romlisTvisac araerTxel miumarTavT berZen
tragikosebs.
moqmedeba xdeba avlisSi, sadac troasken mimavali aqavelTa flotia gaCere-
buli. misnobis mixedviT, aqavelebi troasken gacurvas mxolod ifigenias msxver-
plad Sewirvis SemTxvevaSi SesZleben. piesa iwyeba aforiaqebuli agamemnonis war-
modgeniT, romlis pirovnebaSiac erTmaneTs mTavarsardlis valdebuleba (ufro
ki ambiciuroba) da mamobrivi grZnoba ebrZvis. agamemnoni icvlis uwindel
gadawyvetilebas da swers cols, rom man aRar Camoiyvanos ifigenia avlisSi vi-
Tomcda aqilevsTan dasaqorwineblad. misda saubedurod werils menelaosi ig-
debs xelT, romelic sastikad hkicxavs Zmas imis gamo, rom am ukanasknels eladis
bedi ar anaRvlebs. amasobaSi avlisSi klitemnestra da ifigenia Camodian. agamem-
nonis azriT, axla ifigenias msxverplSewirva ukve gardauvalia, radgan jari mis
qaliSvils ar daindobs. gulisamaCuyebelia qaliSvilisa da mamis Sexvedra. poets
ifigenia warmodgenili hyavs miamit bavSvad, uzomod Tbil da alersian Svilad,
arsebad, romelic tkbeba sicocxliT da romelic arad dagidevs troas oms.
amasobaSi klitemnestra SemTxveviT Sexvdeba Tavis viTomcda sasiZos _
aqilevss, magram maTi Sexvedrisas irkveva, rom ifigenias qorwilis ambavi agamem-
nonis mogonili yofila. amasTan msaxuri klitemnestras aqavelTa mTavarsardlis
WeSmarit ganzraxvas atyobinebs. klitemnestra evedreba aqilevss daxmarebas qal-
iSvilis gadasarCenad.
male ifigenia igebs, ra elis. qaliSvils unda sicocxle da ar surs msxverplad See-
wiros troas oms. igi emudareba mamas, daindos misi sicocxle. magram agamemnonis
140 evripide
aristofane
(daaxl. Zv. w. 448-386)
exmareba, romelsac boTlSi Casxmuli Rvinis saxiT moaqvs zavi spartidan. boT-
lidan Rvinis/zavis mosmiT dikeopolisisTvis axali cxovreba iwyeba, sadac aRar
aris omi, SimSili da ubedureba. mSvidobismosurne dikeopoliss aqarnelebi,
aqarnes demis mcxovreblebi (komediis gundi) upirispirdebian. protagonisti maT
arwmunebs, rom omis dawyebis mizezi mxolod mowinaaRmdege mxare ar yofila. ko-
mediaSi xazgasmulia omis periodis aTenuri politikis damaxinjebuli buneba.
garyvnileba da Zaladoba Serwymulia iTifalikuri odomantebis (158 Smd.),
kleonis (379-82) da `kargad SeiaraRebuli~ lamaqosis (592) saxeebSi.
komediis meore nawilSi axlad damyarebuli mSvidobis epizoduri scenebia
warmodgenili, sadac Wamis, smisa da nayofierebis motivebia win wamoweuli. mSvi-
doba warmodgenilia rogorc omis antipodi. omis momxreTa saxiT dikeopoliss
lamaqosi upirispirdeba. komediaSi erTmaneTs cvlis maTi amsaxveli scenebi. erT
mxaresaa lamaqosi – omisTvis mzadeba, samxedro aRWurviloba, samxedro termi-
nebi; meore mxares – dikeopolisi, romelic Rvinis dResaswaulisa da nadimisTvis
emzadeba. lamaqosi samxedro momzadebis enaze laparakobs, dikeopolisi ki –
nadimisTvis mzadebis enaze. erTi brZolaSi midis, meore – sanadimod. lamaqosi
daWrili brundeba, dikeopolisi – naqeifari ori kaxpis TanxlebiT. dikeopo-
lisis xelSia zavi, romelic SeuZlia, visac unda imas gauziaros. omisa da mSvi-
dobis dapirispirebaSi mSvidoba `imarjvebs~, komedia protagonistis triumfiT
sruldeba. magram dapirispireba amjerad dikeopolisis saxeSi Cndeba: imas, rasac
protagonisti omis periodis aTenidan gaurboda, axla Tavadve emsaxureba (amisT-
vis sakmarisi aRmoCndeba Zalauflebis xelSi Cagdeba). komediis pirvel nawilSi
dikeopolisi kicxavs aTenSi `megaruli dekretis~ (romlis mixedviTac aTenelebi
megarelebs aTensa da aTenis imperiis saxelmwifoebTan miaxloebas ukrZalavdnen)
arsebobas, axla ki TviTonac msgavs rames akeTebs: dikeopolisis kerZo bazarSi
vaWrobis ufleba mxolod aTenis mtrebs aqvT. aq aTenelebi aRmoCndnen mega-
relebis msgavs poziciaSi; protagonisti dascinis iseTsave Rarib da sasowark-
veTil glexs, rogoric cota xnis win TviTon iyo (1018-1036). manamde mSvidobis sa-
kiTxis ganxilvaze qalaqi acxadebda uars, amjerad dikeopolisi ambobs uars,
zavi sxvasac gaunawilos (1037-39); adre usamarTlobis msxverpli protagonisti
axla Tavad ganasaxierebs mas. amdenad, dikeopolisi mravali iseTi TvisebiT aRi-
Wurveba, rasac manamde is, rogorc `samarTliani moqalaqe~, amxelda aTenSi. aseT
konteqstSi protagonistis saxelic sasacilo elfers iZens. rogorc Cans, ko-
mediis Sesaval nawilSi dasmuli Teza antiTezis saxes iRebs komediis dasasruls,
rac saerTod damaxasiaTebelia Zveli atikuri komediisTvis.
`m x e d r e b i~ (Zv. w. 424, leneebi) pirveli komediaa, romelic aristofanem
Tavisi saxeliT warmoadgina da gaimarjva kidec. komediaSi gamasxaravebulia
maSindeli aTenis radikaluri demokratiis lideri – demagogi kleoni, romelic
im periodSi Zalian popularuli samxedro da politikuri moRvawe iyo. kleoni
demokratiuli partiis agresiulad ganwyobil frTas xelmZRvanelobda da spar-
tasTan omis gagrZelebis momxre iyo. cnobilia, rom kleonma `babilonelebis~
dadgmis Semdeg sasamarTloSi erTxel ukve uCivla aristofanes da aTenis sax-
elmwifos avtoritetis damcirebaSi dasdo brali. gadis ramdenime weli da mxe-
drebSi aristofane isev ar erideba masze daundobel Tavdasxmas (arsebobs va-
raudi, rom kleonis roli Tavad aristofanes uTamaSia).
komediis personaJad gamoyvanilia demosi (xalxi), romelic ise gamoCerCete-
bula, rom mas advilad atyueben da yvlefen sakuTari msaxurebi. demosis mmarT-
veloba paflagonel metyaves Caugdia xelSi. paflagoneli metyavis saxiT mxe-
drebSi kleonia gamoyvanili. berZnulad `paflaZein~ TuxTuxs niSnavs, rac
kleonis xasiaTsa da laparakis maneraze (is cnobili mWevrmetyvelic yofila) mig-
viTiTebs. kleons meZexve agorakritosi upirispirdeba da jobnis kidec mas demo-
144 aristofane
isini uars amboben mamakacebTan sareclis gayofaze. es xerxi gaWris, qalTa pro-
testi Tavis Sedegs gamoiRebs – omi Sewydeba. omisa da mSvidobis dapirispirebis
fonze komediaSi erotikuli aspeqtia xazgasmuli. amitom am TemasTan dakavSire-
buli xumrobebi, miniSnebebi, metaforebi komediaSi sicilis aRZvris umTavresi
wyaroa.
`q a l e b i T e s m o f o r i e b i s d R e s a s w a u l z e~ (Zv. w. 411, dionisiebi)
mTlianad evripides tragediebis parodias warmoadgens. komediis protagonistia
evripides simamri mnesiloqosi, romelic evripides dasacavad qalis tansacmliT
SeniRbuli Tesmoforiebis dResaswaulze Sekrebil qalebSi gaereva. qalebi gam-
warebuli arian evripideze misi tragediebis gamo da tragikosis sikvdiliT
dasjas iTxoven. mnesiloqosi evripides dacvas cdilobs. bolos ki, qalebis xelSi
Cavardnili, Tavad gaxdeba dasaxsneli. qalebisgan Tavis daxsnis mizniT mnesilo-
qosi xis dafebze wers Tavis ambavs (evripides `palamedesis~ parodia). komediaSi
evripides kidev ramdenime tragediis (`elene~, `andromeda~) pasaJia parodire-
buli. mnesiloqoss beber qalad gadacmuli evripide gamoixsnis, romelic manamde
Tavisive tragediebSi gamoyenebul xerxebs mimarTavda.
aristofanes Cvenamde moRweul komediebsa da fragmentebSi evripides Zalian
bevri tragediaa parodirebuli, rasac am tragikosisadmi aristofanes gansa-
kuTrebuli damokidebulebiT xsnian. miuxedavad imisa, rom evripides ase xSirad
dascinoda Tavis komediebSi, varaudoben, rom komediografoss Tavad moswonda
evripides stili.
komediis personaJad evripide gamoyvanilia aristofanes momdevno komediaSic
_ `b a y a y e b S i~. Zv. w. 405 wels leneebze warmodgenili `bayayebi~ Zalian war-
matebuli komedia aRmoCnda aristofanesTvis. man komediografosTa Sejibrze
pirveli adgili moipova da, erTi versiiT, imave wels komedia ganmeorebiTac ki
daudgamT.
komediis protagonistia dionise, Teatrisa da Rvinis RmerTi. mas hadesSi Cas-
vla da iqidan evripides amoyvana gadauwyvetia, radgan cocxalTa Soris kargi
tragikosi aRar darCenila. komediis pirvelive striqonebiT sityvasTan erTad
Zlier komikur efeqts qmnis vizualuri mxarec: gamodis herakles samosiT
`SeniRbuli~ dionise da mas mohyveba mona qsanTiasi, romelsac mxarze bargi mou-
kidebia da ise Semjdara virze. komikuria gadacmuli dionisesa da misi monis ha-
desSi mogzaurobac, rasac bayayebis gulisgamawvrilebeli yiyini gasdevs fonad.
komediis meore nawilSi aristofane erTmaneTs upirispirebs or did
tragikoss – esqilesa da evripides da afasebs, `wonis~ maT xelovnebas. scenaze Se-
motanil uzarmazar sasworze mopaeqreebi sakuTari tragediebis striqonebs
Seagdeben. gamarjvebuli esqile gamodis. miuxedavad imisa, rom Tavidan dionise
evripides wayvanas apirebda, sabolood is esqiles irCevs.
Zv. w. V saukunis literaturul kritikaze msjelobisas xSirad iSvelieben
aristofanes `bayayebs~. Tumca komediaSi tragikosTa xelovnebis analizi da Se-
faseba ufro sofistebis moZRvrebis, poeziis maTeuli kritikis parodiaa.
`q a l e b i s a x a l x o k r e b a z e~ (Zv. w. 392) mwared dascinis axali, Tanas-
worobis principze agebuli sazogadoebis Senebis ideas. komediaSi am utopiur
Teorias aTeneli qali praqsagora ganaxorcielebs, romelic Tavis qmars blepi-
ross qalTa mmarTvelobis upiratesobas usabuTebs. kacebad gadacmuli qalebi
moaxerxeben Zalauflebis xelSi aRebas da axali, `samarTliani~ saxelmwifos
Seqmnas, sadac yvelaferi yvelasTvis saerToa, socialuradac da qonebrivadac
yvela erTmaneTis Tanasworia, Tanasworoba daculia seqsualur sferoSic ki: ax-
algazrdebma jer moxucebs unda asiamovnon, rom `daCagruli~ aravin darCes.
aristofane 147
herodotosi
(daaxl. Zv. w. 484_425 ww.)
1
herodote, istoria, berZnulidan Targmna, winasityvaoba da saZiebeli daurTo TinaTin yaux-
CiSvilma, t., I, Tb., 1975; t., II, 1976. (SemdgomSi teqstidan moxmobil adgilebs mivuTiTeb am wig-
nidan).
herodotosi 155
Txzuleba: `istoria~.
Tukididesi 159
Tukididesi
(daaxl. Zv. w. 460_396 ww.)
buli iyo). aTenelebi yovel wels mas isev irCevdnen. periklesi yofila saocari
oratori, mas `olimpielsac~ uwodebdnen; sityvis warmoTqmisas igi ar yviroda,
ar mouxmobda RmerTebs, ar iSveliebda Jestikulacias; periklesi xalxs arwmu-
nebda Tavis simarTleSi; arasdros epirfereboda Tanamoqalaqeebs; argumentire-
bulad, mikibv-mokibvis gareSe auwyebda safrTxis Sesaxeb da gamosavlis gzebzec
miuTiTebda. yovelTvis icavda zomierebas, ar kargavda wonasworobas. swori
gzidan rom ar gadaexvia, periklesi megobrobda yvelaze Wkvian adamianebTan. misi
mmarTvelobis periodSi aTenis aRmSeneblobam grandiozul masStabebs miaRwia.
perikless axasiaTebda 4 siqvele: 1.Wkua, goniereba; mas hqonda politikuri vi-
Tarebis Sefasebis unari; sworad ganWvretda movlenebs da swrafad reagirebda
maTze. amavdroulad iyo Zalian frTxili. 2. iyo ubadlo mWevrmetyveli; SeeZlo
msmenelTa darwmuneba. 3. patriotizmi. misTvis yvelaze da yvelaferze umTavresi
iyo polisis interesebi. 4. uangaroba. garda amisa periklesSi iyo kidev raRac,
risi sityviT gadmocema Znelia; igi iyo aTenis sulisa da sidiadis gansaxiereba.
mas surda, aTeni eqcia panelinuri gaerTianebis sulier centrad. periklesi 30
wlis ganmavlobaSi `aSenebda~ axal aTens, raTa igi gadaqceuliyo `saberZneTis
skolad~. mas surda, politikuri cxovrebis gulisguli gamxdariyo Tavisu-
flebis siyvaruli, romelic frTaSesxmuli iqneboda diadi saqmeebiT.
periklesi iyo mkafiod gamokveTili racionalisti. mis sityvebs miiCneven de-
duqciuri mWevrmetyvelebis nimuSebad. Tukididesis naSromSi warmodgenili
sityvebis analizi cxadyofs, rom periklesi arsad ixseniebs RmerTebs; maT nacv-
lad aTenze saubrobs, TiTqos es qalaqi iyo misi RvTaeba. periklesma moRvaweoba
daiwyo im demokratiuli sistemis srulyofiT, romelsac safuZveli Cauyares
solonma, pisistratosma, klisTenesma. reformebs Soris gansakuTrebiT mniSvne-
lovania periklesis damokidebuleba Sromisadmi. misi azriT, demokratiuli sax-
elmwifos aSenebis upirvelesi pirobaa yoveli moqalaqis CarTva SromiT
saqmianobaSi. `CvenSi samarcxvino ar aris siRaribe, magram, dae, rcxvenodeT im ad-
amianebs, romlebic arafers akeTeben siRaribisagan Tavis dasaRwevad~,_ ambobda
periklesi. visac omisa da samxedro saqmisken miuwevda guli, flotSi dasaqmdnen
da Sesaferis gasamrjelosac iRebdnen. romlebic xelosnobasa da xelovnebis
sxvadasxva dargebSi iyvnen gawafulni, qalaqis aRmSeneblobis samuSaoebSi CaerT-
nen. periklesma Seqmna aTenelTa axalSenebi eladis kunZulebsa da sxva miwebze.
amiT miwaTmoqmedebi da mesaqonleebi daasaqma. man qalaqi gawminda usaqmurebisa
da boganoebisgan. am diadi aRmSeneblobisaTvis saWiro saxsrebi periklesma ase
moipova: periklesis mmarTvelobaSi mosvlis droisaTvis aTeni ukve 15 wlis gan-
mavlobaSi meTaurobda delosis ligas. delosis kavSiri Seiqmna berZen-
sparselTa omis miwuruls Zv. w. 479 w. masSi gaerTianebulni iyvnen berZnuli
qalaqebi. gaerTianebis mizani iyo saomar-TavdacviTi operaciebis warmarTva
sparselTa winaaRmdeg. am kavSiris centri iyo k. delosi, magram aTens imTaviTve
privilegirebuli mdgomareoba ekava, radganac mas yvelaze Zlieri floti hyavda.
TandaTan mokavSireebs ufleba misces, naturiT ki ara, TanxiT gadaexadaT Sesa-
tani wili saerTo xazinaSi. am droisaTvis delosis kavSiri 150-mde qalaqs
iTvlida. yovelwliurad Sesatani Tanxa ki (dRevandeli angariSiT) ramdenime
milions aRwevda. 454 w. periklesis mmarTvelobisas es xazina aTenSi gadaitanes.
marTalia, Teoriulad mokavSireebs Tanabari uflebebi hqondaT, magram aTenis
pirveloba cxadi iyo. mokavSireTa bunts aTeni iolad umklavdeboda. delosis
kavSiri TandaTan aTenis imperiad iqca. periklesis TqmiT, es imperia iyo `tira-
nia~, romlis tyveobaSi, upirveles yovlisa, Tavad aTeni moeqca: `Tqven ukve aRar
SegiZliaT uari TqvaT am imperiaze, Tundac SiSisa da simSvidis gamo rom moge-
survebinaT CagedinaT es gmiruli saqcieli. CaTvaleT es tiraniad; misi xelSi
Cagdeba SeiZleba usamarTlobad CaiTvalos, uaryofa ki Zalian saSiSia~. am Tavi-
Tukididesi 163
qsenofoni
(daaxl. Zv. w. 430_355 ww.)
platoni
(Zv. w. 429/8-347/8 ww.)
1
aRsaniSnavia, rom Tanamedrove mecnierebaSi dRemde azrTa sxvadasxvaobaa platonis dia-
logTa qronologiasTan dakavSirebiR.
174 platoni
veul periodSi Tavis Tavze iRebs amocanebs, romlebsac sxva epoqaSi itvirTebs
poeturi metyveleba da piriqiT. rac Seexeba platons, erTi mxriv, poeturi da,
meore mxriv, filosofiuri ena misi dialogebis Tanabaruflebiani komponentebia.
Tavisi niWis, fantaziisa da alRos saSualebiT platoni sxvadasxva poetur Tu
oratorul xerxs ganumeorebel xiblsa da axlebur mizandasaxulobas aniWebs.
amave dros, platonis yoveli mwerluri xerxi aris filosofiuri azris ukeT
gadmocemis saSualeba.
platoni uaRresad popularuli iyo rogorc antikur, ise gviandel moazrov-
neTa Soris da man udidesi gavlena moaxdina rogorc elinisturi, ise Sua sau-
kuneebis da axali drois evropuli filosofiis ganviTarebaze. ori aTasi wlis
manZilze mudmivad da sul sxvadasxvagvari kuTxiT iazrebdnen platonis Semo-
qmedebas da mis mravalgvar interpretacias gvTavazobdnen.
antikuri epoqis platonikosebi da neoplatonikosebi am berZen moazrovneSi
`RvTaebriv moZRvars~ xedavdnen, Sua saukuneebis moazrovneebi – qristianuli
msoflaRqmis winamorbeds da mas gansakuTrebul pativs miagebdnen `timeosisa~ da
`menonis~ SeqmnisaTvis. aRsaniSnavia, rom Sua saukuneebSi platonis moZRvrebas
iyenebdnen rogorc qristianuli, ise iudeuri da magometanuri religiebis
dasabuTebisaTvis. isini warmarTobas erTob uaryofiTad afasebdnen, magram
platonis naazrevSi maT izidavda ara warmarTuli poliTeizmi, aramed samyaros
erTiani Semoqmedi, demiurgosi.
aRorZinebis epoqaSi `nadimisa~ da `saxelmwifos~ avtori fasdeboda rogorc
idealuri siyvarulis mqadagebeli da politikuri utopiis Semqmneli. XIX-XX
saukuneebSi platoni warmogvidgeboda germanuli klasikuri filosofiis su-
liskveTebiT gamsWvalul idealistad, neokantianelad Tu eqsistencialistad.
kanti, hegeli, Selingi, saerTod, axali da uaxlesi idealizmis warmomadgenlebi
swored platonis memkvidreobas eyrdnobodnen.
da bolos, SeiZleba iTqvas, rom kacobriobis mentaluri evolucia bevrwilad
swored am berZenma moazrovnem gansazRvra. `platonis filosofiuri sistema iyo
mTeli winamorbedi filosofiuri moZraobis dasrulebac da is safuZvelic, ro-
melzec ganviTarda xalxTa Semdgomi sulieri cxovreba~ (a. giliarovi).
aristotele
(Zv. w. 384-322 ww.)
mzis moqmedebis Sedegad wiTelSi gadavides) ise, rom TviT `cxvirobas~ araferi
daakldeba. kidev rom gavimeoroT, aristotelesTvis Tvisebebi ar arseboben Ta-
visTavad, materiis gareSe. magaliTad, universaluri cxenobis idea ar aris ze-
caSi arsebuli realoba, romelSic miwieri cxeni monawileobs, platonis Te-
oriis msgavsad, aramed igi mxolod mentaluri konstruqciaa, romelsac adamiani
agebs empiriuli dakvirvebebis safuZvelze: naxavs mraval cxens da gamoyofs
maTSi arsebiT Tvisebebs, rac gansazRvravs maT `cxenobas~ da ara maT `bukefal~-
obas (aleqsandres cxenis saxeli) an `lurja~-obas (arsenas cxenis saxeli). es ka-
maTi platonsa da aristoteles Soris gagrZelda Sua saukuneebis evropul
filosofiaSic: erT banakSi iyvnen nominalistebi, romlebsac aristoteles
msgavsad universaliebi (`cxenoba~, `magidoba~ a.S.) miaCndaT mentalur konstru-
qciebad, da meore banakSi realistebi, romlebsac miaCndaT, rom universaliebi
obieqturad, Tumca uxilavad, arseboben materiisagan damoukideblad.
aristotele mivida yovelgvar formas da Tvisebas moklebuli pirveladi ma-
teriis (berZn. `prote hile~; laT. materia prima) gaazrebamde: pirveladi materia
aris sruli potenciuroba, romelsac SeuZlia miiRos nebismieri forma. forma
aris aqtualizacia materiis potenciisa. potenciis aqtualizacia, anu SesaZle-
blobis realizacia aris erT-erTi umTavresi aspeqti aristoteles filosofi-
aSi.
filosofia gulisxmobs mizezTa Seswavlas. anu, filosofia aris ara mxolod
empiriul realobaze dakvirveba da misi aRwera, aramed SekiTxvebis dasma Tu
`ratom xdeba ase?~ `raa mizezi?~ da am SekiTxvebiT aRmoCena axali ramis, iseTis,
rac Tavad empiriul dakvirvebaSi araa mza saxiT mocemuli. mizezebs Soris aris-
totele ganarCevda oTx ZiriTads: materialurs, moqmedebiTs, formalurs da
saboloos. martivi magaliTisTvis, rkina da xe arian xistariani danis materi-
aluri mizezebi; xelosani, romelic maT aZlevs Sesabamis formas, aris moqmedeb-
iTi mizezi, xolo mis gonebaSi arsebuli forma, ris mixedviTac igi warmarTavs
Tavis zemoqmedebas materiaze, aris formaluri mizezi; rac Seexeba saboloo
mizezs, es iqneba Wra, radgan danis saboloo daniSnuleba Wraa. zogjer Znelia
mkafiod gamijno formaluri da saboloo mizezebi aristotelesTan. yvela arse-
bas aqvs potenciis aqtualobad qcevis sakuTari gza, sakuTari daniSnuleba,
berZnulad `telos~-i. aristoteles cnobili termini `en-teleqia~ niSnavs, rom
sagani asrulebs Tavis daniSnulebas, aris Tavis `telosSi~. magaliTad, cecxlis
bunebrivi enteleqiaa midiodes zeviT, kaklis Teslis – amovides kaklis xed da
moisxas kaklebi, Tvalis enteleqiaa xedva, planetis enteleqiaa moZraobdes
wriulad, raTa ganmeorebadobiT da ciklurobiT mibaZos ucvlel maradisobas.
amdenad, moZraobebi bunebaSi, aristotelesaTvis, ar aris SemTxveviTi, aramed
teleologiuri, mizanmimarTuli.
aristotele daakvirda moZraobebis bunebas da SeniSna, rom yvelaferi rac
moZraobs, moZraobs raRac sxva moZravis meSveobiT. magram ase mivalT kvlav mank-
ier usasrulobamde. maS ra unda iyos is, rac amoZravebs sxvebs da TviTon rCeba
uZravi? aseTi ram aristotelesTvis aris RmerTi (`kinoun akinetos~ – uZravi ma-
moZravebeli), igi aris mTeli samyaros moZraobis formaluri da saboloo mize-
zi. ramdenadac materiam ar SeiZleba sxva rame aamoZravos, Tuki igi Tavad ar amo-
Zravdeba da ramdenadac pirveli mizezi amoZravebs ise, rom TviT uZravad rCeba,
maSasadame pirveli mizezi aris aramaterialuri, sufTa forma. ai, es erTaderTi
formaa aristotelesTvis materiisagan mocilebuli – Tavad RmerTi, uZravi ma-
moZravebeli. amiT, arsebiTad, isic platoniviT obieqturi idealisti rCeba.
Tumca, platonis miTologiuri demiurgosisagan gansxvavebiT, aristoteles
RmerTi ar aris samyaros Semqmneli, an winaswar mocemuli qaosis momwesrigebeli,
aramed ukve mzad arsebuli samyaros mamoZravebeli mizezi. samyaro maradiulad
186 aristotele
nadac poetis mier personaJis qmedebis aRweras Tavis Singanani logika aqvs,
Tavisi zogadi mizan-Sedegobrioba, romelsac SemTxveviTi movlenebi ar
abrkolebs. anu poeti ufro filosofiuria vidre istorikosi, ramdenadac igi
wvdeba Sesabamisobis zogad princips da ar asaxavs erTeul xdomilebas, romelic
realobaSi ki moxda, magram SemTxveviTi movlenebis gamo masSi Sinagani logika da
Sesabamisobis principi ar ganxorcielebula.
aristotele exeba poeturi enis, gamosaxvis formebis sakiTxsac: rogori unda
iyos tragediis ena? aristotelesTvis, mas unda axasiaTebdes keTilSobileba
(`semnotes~), uCveuloba, ucxooba (`qsenikon~), rac msmenelSi gansakuTrebul
efeqts iwvevs. gansakuTrebul mniSvnelobas igi aniWebs metaforebs, ramdenadac
isini ormag efeqts iwveven: akvirveben msmenels, da aniWeben mas msgavsebis aRmoCe-
nis siamovnebas. swored metaforebSi xedavda aristotele poetisaTvis Tavisi
originalobis gamoCenis saukeTeso saSualebas: `mxolod amas ver gadmoiRebs [po-
eti] sxvisgan; es (e.i. metaforis mofiqreba) aris niSani mxolod sakuTari niWisa –
marTlac, kargad rom gadmosce azri metaforiT, unda SegeZlos sagnebs Soris
msgavsebis aRmoCena~.
aristotele dramis istoriis sakiTxsac exeba. misi azriT, tragedia momdi-
nareobs dionises sadidebeli ritualebidan, diTirambis momRerlebis improvi-
zaciebidan, maSin rodesac komedia momdinareobs falikuri simRerebis momRer-
lebis improvizaciebidan.
`poetikis~ meore wigni, rogorc Cans, Seexeboda `kaTarsisis~ bunebis analizs
da aseve, komedias, magram samwuxarod am nawilma Cvenamde ver moaRwia. aristo-
teles `poetikis~ es dakarguli nawili da misi SesaZlo saxifaTo mniSvneloba
Sua saukuneebis kaTolikuri eklesiisTvis Seadgens cnobili italieli mwerali-
mediaevistis umberto ekos bestseleris `vardis saxelis~ mTavar Temas.
bolos vityviT, rom saqarTveloSi aristotele ukve Sua-saukuneebSi didi
popularobiT sargeblobda. misi logikuri naSromebi, ioane damaskeliseul
gadamuSavebaSi, orjer iyo naTargmni meTerTmete-meTormete saukuneebSi efrem
mciresa da arsen iyalToelis mier. udidesi qarTveli filosofosi ioane
petriwi, miuxedavad Tavisi platonisturi poziciisa da aristoteles zogi ide-
isadmi kritikuli damokidebulebisa, filosofosofas `aristotelobas~ uwo-
debda (`mewada mearistotelura~); arc aris gasakviri: petriwisTvis xom filo-
sofosoba, iseve rogorc stagirelisTvis, adamianis saukeTeso moRvaweoba, ada-
mianis umSvenieresi mizanswrafva iyo, da iqneb bednier damTxvevaze metia saxeli
`aristotele~-s etimologia: `ariston~-“saukeTeso~; `telos~-“mizani~,
`daniSnuleba~.
Txzulebebi:
logikuri xasiaTis Sromebi: kategoriebi (terminTa 10 klasifikacia);
ganmartebis Sesaxeb (winadadebebi, WeSmariteba, modalobebi); winare
analitika (silogisturi logika); Semdgomi analitika (mecnieruli meTodi
da silogizmi); `topika~ (efeqturi argumentis Camoyalibebis da kamaTis
wesebi); sofisturi uaryofebi (araformaluri logikuri cTomilebebi).
fizikuri xasiaTis Sromebi: fizika (ganixilavs cvlilebas, moZraobas,
cariel sivrces, dros); cis Sesaxeb (cis struqtura, dedamiwa, stiqiebi);
warmoSobis Sesaxeb; meteorologia (kometebis warmoSoba, amindi, bunebrivi
katastrofebi).
fsiqologiuri xasiaTis Sromebi: sulis Sesaxeb (ganixilavs sulis Tvisebebs,
grZnobebs, gonebas, warmodgenas); mexsierebis, gaxsenebis, sizmrebis da
winaswarmetyvelebis Sesaxeb
190 aristotele
demosTenesi
(Zv. w-is 384_ 322 ww.)
an sofokles nebismieri tragediidan. man waikiTxa erTi nawyveti. msaxiobma igive nawy-
veti Tavad Seasrula da demosTenesi mixvda, ramdenad mniSvnelovania oratorisaTvis
sityvis warmoTqmis xelovneba. amis Semdeg demosTenesma moawyo miwisqveSa oTaxi (zogi
gadmocemiT, zRvispira gamoqvabuli) metyvelebis xelovnebaSi dasaostateblad. iq igi
yoveldRe muSaobda. xSirad Tav-ybis cal mxares iparsavda, raTa cdunebas ar daeZlia
da sazogadoebaSi gasvla ar mondomeboda. zogjer zRvis piras gadioda, pirSi ken-
Webs iyrida da cdilobda, garkveviT xmamaRla elaparaka ise, rom zRvis xmauri dae-
fara. xandaxan sirbiliT adioda mTaze Tan leqsebs an sityvebs warmoTqvamda, raTa
sunTqvis varjiSebi Caetarebina. sarkis win amuSavebda manerebs. usazRvro SromiTa da
nebisyofiT demosTenesma mizans miaRwia _ susti aRnagobisa da metyvelebis defeqtis
mqone adamiani udides oratorad iqca.
zustad ar viciT, rodis daiwyo demosTenesis gamosvlebi saxalxo krebebze.
rogorc Cans, igi am dros 30 wels gadacilebuli iyo. cnobilia, rom oratori
arasdros gamodioda moumzadeblad, eridebida eqspromtebs da amaze Tavisi mo-
sazrebac hqonda: adamiani, romelic emzadeba sityvis warmoTqmisaTvis, demo-
kratiis megobaria imitom, rom samzadisi pativiscemis dasturia.
pirveli sajaro sityva, romelmac demosTeness warmateba moutana, iyo `sim-
moriebis Sesaxeb~. simmoriebSi erTiandebodnen mdidari moqalaqeebi, romelTac
evalebodaT xarjebis gaReba flotis mSeneblobisaTvis, lirikuli da
dramatuli sanaxaobebis dadgmebis ganxorcielebisa da gimnastikuri Sejibrebe-
bis mowyobisaTvis. Tu adre SeZlebuli berZnebi am saqmisaTvis Tanxebs siamovne-
biT da ulaparakod ixdidnen, IV s-Si yvela cdilobda, Tavi aeridebina zedmeti
xarjebisaTvis. Zv. w. 354 wels aTenSi xma dairxa, rom sparseTi kvlav Tavdasxmisa-
Tvis emzadeboda. demosTenesma mouwoda Tanamoqalaqeebs, aRedginaT simmoriebis
tradicia. man daasabuTa, rom saWiroa flotisa da jaris gaZliereba. marTalia,
demosTenesis sityva moiwones, magram mas Sedegi ar mohyolia.
imisaTvis, rom ukeT gaviazroT demosTenesis politikuri moRvaweobis mni-
Svneloba, mokled mimovixiloT imdroindeli saberZneTis viTareba. Zv. w. IV s-is sa-
berZneTi Zalian gansxvavdeboda V s-is eladisagan. ganelda is suliskveTeba, rac
damaxasiaTebeli iyo wina epoqisaTvis. rogorc cnobilia, politika gadajaWvulia
ekonomikasa da sazogadoebriv moralze. es kargad icoda demosTenesma. samwuxarod,
imasac xedavda, rom elada TavdaRmarTisken mieqaneboda, amitom Tavis sityvebSi samive
faqtorze _ politikaze, moralsa da ekonomikaze _ Tanabrad amaxvilebda yuradRebas.
igi ukompromisod amxelda qveynis politikur cxovrebaSi gadadgmul yvela mcdar
nabijs. erT-erTi morigi avantiura iyo e. w. `wminda omi~, romelic centralur sa-
berZneTSi daiwyo da male eladis didi nawili moicva (es omi wamoiwyo Tebem fokisis
winaaRmdeg. omi Zv. w. 355-346 ww. gagrZelda). erTmaneTTan dapirispirebuli mxareebi
daxmarebas qveynis gareTac eZebdnen. ucxo qveynebis wargzavnilebi amRvreul wyalSi
iWerdnen rogorc msxvil, ise wvril `Tevzebs~. berZnul polisebSi momxreebi gamouC-
ndnen rogorc sparselebs, ise _ makedonelebs. amasobaSi gauaresda qveynis ekonomi-
kuri mdgomareoba. didi Tanxebi ixarjeboda daqiravebuli jaris Senaxvaze. aman xaz-
inis dacarieleba gamoiwvia. mokavSireebi aTens fuls aRar uxdidnen. dazaralda vaW-
roba, daeca mewarmeoba, xelosnoba. wvrili miwaTmoqmedebi TavianT mamulebs yidid-
nen. samagierod gamdidrdnen isini, romlebmac kargad auRes alRo Seqmnil viTarebas.
mdidari da maRali sazogadoebrivi mdgomareobis mqone adamianebi sakuTari keTil-
dReobis SenarCunebis mizniT mzad iyvnen, piri SeekraT aSkara mtrebTanac ki. keTil-
dReobis sanacvlod Tmobdnen Tavisuflebas. demosTenesi maT moRalateebs uwodebs,
moralur degradacias ki gadamdeb sens adarebs (XVIII, XIX). demosTenesi Tavis sityvebSi
xSirad amxelda qveynis gamyidvelebs; igi ar erideboda konkretuli pirebisa da faqte-
bis gamoaSkaravebas.
demosTenesi 193
elinisturi periodi
kalimaqosi
(Zv. w. 310 _ 240 ww.)
1
kalimaqosi, epigramebi, Targm. T. kalatozisa, helikoni, Zveli berZnuli lirika, Seadgina da
gamosacemad moamzada n. toniam, Tb., 2002, gv. 202.
kalimaqosi 203
`himni zevsisadmi~ yvelaze moklea (96 taepi). poeti yveba sad da rogor dai-
bada zevsi. igi irCevs naklebad popularul versias, romlis mixedviT, mexTa-
mtyorcneli arkadiaSi iSva. aRwerilia reas faruli mSobiaroba; igi kronosisa-
gan malavs bolo Svils . es gadmocema poetma iumoriT Seaferada. Zalauflebis
xelSi Cagdebis Semdeg zevsi uflebebis gayofas Seudga. poeti aqac aratra-
diciul Tvalsazriss gvTavazobs:
`eh, ar yvebian marTals Zvelni poetni srulad.
maTis sityvidan Cans, rom samemkvidreo wili
samive kronids Turme unda rgeboda tolad...
kenWis sayrelad aqcevs vinme olimps an hadess,
Tu ar savsebiT briyvi, radgan kenWisyra mxolod
maSin egebis, roca gansxvavebaa mcire
amosarCevTa Soris...~1
poetis azriT, RmerTebma damsaxurebis mixedviT miiRes yvelaferi da ara ken-
WisyriT. zevsi uzenaesia da misgan modian mefeebi. aq kalimaqosi eTanxmeba Tavis
sayvarel poets, hesiodes, romelic ambobs, rom `mefeebi zevsisgan arian~. magram
arc mefeebi arian erTnairad dajildoebulni, zogni metad gamoarCia uzenaesma
RvTaebam. gamorCeulTa Soris poeti moixseniebs ptolemaios filadelfoss, ro-
melic uZlieresi mefea; igi rasac dilas Caifiqrebs, saRamosTvis aRasrulebs
kidec.
kunZul delosisadmi miZRvnil himnSi poeti ganadidebs deloss _ saerTo-
berZnul siwmindes da am kunZulTan dakavSirebul sakralur legendas ptol-
emaiosebis samefo saxlTan akavSirebs. kalimaqosma apolonis dabadebis ambavSic
ramdenime axali fsiqologiuri elementi Seitana.
`himni apolonisadmi~ iwyeba religiuri dResaswaulis suraTis aRweriT. po-
eti mimarTavs apolonis taZarSi Sekrebil vaJTa gunds. Semdeg iwyeba uSualod
himni, romelSic Tanmimdevruladaa CamoTvlili apolonis RvTaebrivi funqciebi;
igi aris mSvildosanTa, poetTa, winaswarmetyvelTa, eqimTa, mwyemsTa mfarveli. am
funqciebs poeti amatebs qalaqebis mfarvelobas. apoloni qalaquri kulturis
damcvelia. swored apolonis wyalobiT aRmocenda kalimaqosis mSobliuri
qalaqi kirene. Semdeg poeti laparakobs kirenes miTosur warsulze da yveba,
rogor Seuyvarda apolons mis pativsacemad gamarTul ferxulSi Cabmuli erT-
erTi nimfa. avtori ostaturad gadadis ambidan ambavze da mkiTxvels eubneba, rom
doriuli qalaqi kirene swored apolonis nebiT ekuTvnis ptolemaiosebs.
`himnSi artemisisadmi~ kargad gamovlinda kalimaqosisaTvis damaxasiaTebeli iu-
mori. aq moTxrobilia, rogor zis 9 wlis artemisi mamis muxlebze da sTxovs mas,
aCuqos mSvild-isari, Tan cdilobs, miswvdes zevsis wverebs. himnSi aRwerilia ar-
temisis RvTaebrivi saWurvlis damzadeba da misi pirveli nadiroba. am himnSi Zalian
bevri informaciaa da kargad Cans ganswavluli avtoris xelwera.
`himni demetres~ iwyeba religiuri dResaswaulis aRweriT, romelSic mxolod
qalebi monawileoben. himnis ZiriTadi nawili eTmoba erisixTonis codvisa da
misi Sedegis moTxrobas. erisixTonma ganarisxa qalRmerTi da mwaredac
daisaja.SimSilis dauokebeli surviliT Sepyrobilma erisixTonma, tradiciuli
versiiT, bolos sauTari sxeuli SeWama. kalimaqosis mixedviT, igi glaxaki gaxda
da yovelgvar nayar-nuyars miirTmevda. poeti am miTosur-zRaprul fabulas
moralistur elfers aZlevs.
`himnSi aTenas ganbanisadmi~ moTxrobilia, rogor daabrmava qalRmerTma
tiresiasi, romelmac, misda savalalod, ixila aTena banaobisas. es himni sxvebisgan
gansxvavebiT, dawerilia elegiuri sazomiT.
1
kalimaqosi, Targm. T. kalatozisa, ibid. 198.
kalimaqosi 207
apolonios rodoseli
(daaxl. Zv.w. 295-215)
a n t i m a q o s k o l o f o n e l i s S e s a x e b. am TxzulebaTagan calkeuli
striqonebiRa Tu aris SemorCenili, sruli saxiT ki erTaderTma `argonavtikam~
moaRwia, daqtiluri hegzametriT gmarTulma sagmiro eposma, romelic 4 wig-
nisagan Sedgeba da mTlianobaSi 5835 saleqso striqons moicavs.
antikur miTologiaSi arsebobs araerTi Tqmuleba calkeul gmirobaTa
Sesaxeb, Tumca mxolod oTxs Tu gamovarCevT iseTs, romelmac erTad Sehyara
mTeli eladis rCeuli gmirebi, raTa samaradisad ukvdaveyoT sakuTari saxeli.
amgvar ambavTa rigs ganekuTvneba Tqmuleba troas omis Sesaxeb, Tebes winaaRmdeg
SvidTa laSqrobaze, kalidonur taxze nadirobis ambavi da Tqmuleba
argonavtebze. qronologiurad am TqmulebaTa Soris argonavtTa laSqrobis
ambavi uZvelesia da daaxloebiT Zv.w. XIV saukunis ambebs unda asaxavdes.
swored am Tqmulebis safuZvlian damuSavebas warmoadgens apolonios ro-
doseli poema, romelic homerosis Semdeg erTaderTi srulad moRweuli
berZnulenovani eposia da amave dros, erTaderTi srulad moRweuli antikuri
poema homerosidan vergiliusamde.
poema, romelic oTx Tavad iyofa (mniSvnelovania, rom amgvari dayofa Tavad
avtors ekuTvnis!), SeiZleba, Tavis mxriv, srturqturulad or Tanabar nawilad
davyoT (TiToeul maTganSi or-ori simRera erTiandeba). orive nawili erTgvari
SesavliT (prooemium) iwyeba. amgvari kompoziciuri dayofa gasagebi gaxdeba, Tuki
gaviTvaliswinebT, rom apolonios rodoselis mizans warmoadgenda aRewera
rogorc gmirebis kolxeTSi laSqroba, aseve samSobloSi dabruneba. rogorc
Cans, apolonioss surda qronologiuri TanmimdevrobiT gadmoeca laSqrobasTan
dakavSirebuli yvela movlena da Seeqmna raRac `iliadasa~ da `odiseas~ nazavis
msgavsi.
I s i m R e r a: apolonisadmi mimarTvis Semdeg moTxrobilia winaistoria,
romelic uZRvoda argonavtTa laSqrobas. mefe peliass uwinaswarmetyveles, rom
mas daRupavda is, vinc cali qalamniT movidoda. iasons, romelic mdinareze gada-
dioda, cali sandali mdinareSi daekarga. rogorc ki nadimze misuli iasoni
ixila, peliasma mis dasaRupad Soreuli laSqroba ganizraxa. laSqrobaSi
monawileobis misaRebad mTeli eladidan saxelganTqmuli gmirebi Seiyarnen.
swored maTi CamoTvliT iwyeba poema. yvela argonavti, sul 55 gmiri, RvTaebrivi
STamomavlobis iyo. Seswires msxverpli, evedrnen RmerTebs da xomaldi zRvaSi
CauSves. gzad sami zRva edoT, samive ucnobi. naosnebi gascdnen pelasgTa qveyanas,
gaiares pelionis kldeebi, sepiadis koncxi da kunZul lemnoss miadgnen, ukaco
kunZuls. lemnoselma kacebma colebi SeiZules da xasebi gaiCines, amitomac
colebma qmrebi amoxoces. qalebis mier mipatiJebuli gmirebi lemnosze
Seyovndnen, vidre heraklem maT laSqrobis sanukvari mizani ar Seaxsena. argonav-
tebma im Rames helespontosSi Secures. aq gmiri herakle dakarges, romelic wya-
roze wasuli hilasis saZebrad gaeSura. herakles mTeli Rame elodnen, diliT ki
`argom~ gza ganagZo.
I I s i m R e r a: xomaldi biTviniis sanapiros miadga. aq berbrikosTa mefe Sem-
oxvdaT, romelic yvela mosuls muSti-krivSi iwvevda. argonavtTagan po-
lidevkesi gamovida da amikoss Tavis qala Caumtvria. argonavtebs SeCereba
TrakiaSic elodaT. aq isini usinaTlo finevss Sexvdenen. finevss harpiebi
sdevdnen. boreadebma harpiebi gandevnes. madlierma grZneulma naosnebs RmerTe-
bis neba amcno da urCia, rogor daeRwiaT Tavi faTerakebisTvis. gmirebi ukve Sav
zRvas misdgomodnen, magram jer moxetiale kldeebSi unda gaecuraT. `argom~
mSvidobianad gacura da simplegadebi samudamod gaCerdnen. xomaldma mraval
ucnob kunZuls Cauara: calmkerda amorZalebs, mWedel xalibebs, urcxv mo-
sinikebs... dabolos, kavkasioni gamoCnda, promeTes kvnesa moisma, xelmarcxniv ki
aias qalaqi kÂtaia iyo.
210 apolonios rodoseli
1
aq da SemdgomSi Targmani ak. uruSaZisa.
apolonios rodoseli 211
poema: `argonavtika~
212 Teokritosi
Teokritosi
(Zv.w. III s.)
Zv.w. III saukune aleqsandriuli poeziis didebis xanad aris Seracxuli antikur
literaturaSi. elinistur monarqiebSi aRmocenebuli es poezia berZnuli sazo-
gadoebis kulturuli elitis kuTvnilebad iqca. misi Semoqmedi poetebi, Zveli
berZnuli literaturis mcodneni da damfasebelni, TavianT filologiur Ziebebs
aleqsandriis muzeumSi moRvaweobasac usadagebdnen. isini TavianT e.w. `ganswav-
lulobaze~ akeTebdnen aqcents da lamobdnen iseTi Zveli formebisa da siuJete-
bis aRorZinebas, romelTa Taobazec sazogadoebas naklebi informacia hqonda.
Sesabamisad, maTi qmnilebebi ganaTlebuli sazogadoebis viwro wreze iyo gaT-
vlili.
aleqsandriuli poeziis erT-erTi ubrwyinvalesi warmomadgenlis, Teokrito-
sis damsaxurebad msoflio literaturaSi pastoraluri poeziis calke Janrad
Camoyalibeba iTvleba. masve miaweren lirikuli poeziis epikuri Janris tyveobi-
sagan gaTavisuflebas da umaRlesi poeturi xelovnebis warmoCenis gamo `mcire
Janris homerossac~ uwodeben.
zusti biografiuli cnobebi Teokritosis Taobaze ar mogvepoveba. misi qmni-
lebebidan da Zv.w. I saukuniT daTariRebuli erTi epigramidan (romelic misive
Txzulebebis korpusSia CarTuli, epigrama 22) cnobilia, rom igi sirakuseli
praqsagorasisa da `saxelovani filines~ vaJi iyo. Tavad Teokritosi sirakusas
gansakuTrebuli siTboTi moixseniebs: `Cveni qalaqi qveynis gulia, kunZulis sia-
maye da saxelovan vaJkacTa sayudaria~ (idilia XXVIII). poeti Zv.w. 305 an 300 wels
unda dabadebuliyo. misi gardacvalebis zusti TariRi ucnobia. Teokritosis
Semoqmedebis adreul periods miekuTvneba hieron umcrosisadmi miZRvnili enko-
mioni (idilia XVI). am idiliaSi hieroni mxolod mTavarsardlad moixsenieba. igi
siciliuri sirakusas taxtze Zv.w. 269 wels aRzevda. manamde ZalauflebisaTvis
ibrZoda da Cans, poetebisaTvis ar ecala. amitom Teokritosis cxovrebis Semdgo-
mi periodi kunZul kossa da aleqsandrias ukavSirdeba: kosze igi dauaxlovda
ptolemaios pirvelis karze moRvawe poetTa jgufs, xolo aleqsandriaSi moipova
is, rasac eswrafoda mSobliur sirakusaSi: man sasaxlis karze daiwyo moRvaweo-
ba. amjerad misi mfarvelebi Seiqnen mefe ptolemaios meore da dedofali arsi-
noe, romelTac niWieri poeti mraval saxotbo sityvebs miuZRvnis.
is siaxle, rac elinisturma literaturam SesTavaza mkiTxvels _ bunebis emo-
ciuri SegrZneba, sevdiani siyvarulis poezia, intimuri grZnobebis gamxelisaken
swrafva, ubralo adamianebisa da cxovrebiseuli wvrilmanebis wina planze wamo-
weva _ niWierad aisaxa Teokritosis SemoqmedebaSi. igi, iseve rogorc sxva aleq-
sandrieli poetebi, kargad icnobda Zvel literaturas. mas SeeZlo ewera sxva-
dasxva dialeqtze _ doriulze, ioniurze, eoliurze, magram arasodes ucdia
Teokritosi 213
uimedod aris Seyvarebuli nimfa galateaze da Tavis sasiyvarulo vnebas imiT io-
kebs, rom zRvis napirze Camomjdari umReris satrfos.
Semzaravi Sesaxedaobis kiklopi metrfes rolSi, ra Tqma unda, sasaciloa, mag-
ram axal TemaTa SemosaTavazeblad poets axali saxeebi Semoaqvs, ZiriTadad iro-
niuli, Tumca iseTi, rom mkiTxvelis TanagrZnoba gamoiwvios:
`mivxvdi, lamazo qalwulo, mivxvdi, ratomac gamirbi _
radganac es gabanjgvluli orive warbi mTel Sublze
erTi yuridan meore yuramde gadamWimvia,
Tvalic erTi maqvs, cxviric ki _ tuCebze datyepebuli.
xom aseTi var, magram me as cxvarsac vwyemsav da vwveli
da iseT rZes vsvam, rom imas qveynad rZe ar Seedreba...~1
Semdeg polifemosi CamoTvlis Tavis simdidres, imas, riTac mwyemsebi amayoben
da dasZens:
`Sen CemTan erTad atare Rameze tkbili Rameni!
maS, amden rames, miTxari, zRva da talRebi sjobia?~
(str. 44-45)
simReris Zalam sasowrkveTili polifemosi daamSvida.
pirvel idilias (`T i r s i s i~) mwyemsuri cxovrebis ufro amaRlebul sfero-
Si gadavyevarT. qmnileba mecxvare Tirsisisa da Txis mwyemsis dialogiT iwyeba. es
ukanaskneli sTxovs Tirsiss imReros rame:
`Seni simRera sjobia, mecxvarev, Seni simRera
TviT nakadulis mRerasac, kldeze rom Camorakrakebs...~
(str. 7-8)
da Tirsisic mReris dafnisis ambavs. es idilia saSejibro tipis pastoralia.
igi tipiuria da masSi vxvdebiT yvela im motivs, rac samwyemso leqsebSia dadas-
turebuli: damSvidobeba cxovelebTan, nacnob adgilebTan, axloblebTan da a.S.
simReraSi aqcentirebulia dafnisis miTis naklebad cnobili momenti, kerZod,
Seyvarebuli mwyemsis sicocxlis bolo wuTebi. gawafuli mkiTxvelis Tvali am
idiliaSi egzistencializmis niSnebsac SeamCnevs: siyvarulis uarmyofeli dafni-
si kvdeba, mas eTxovebian tyis binadarni, Sinauri cxovelebi, hermesi, memrowlee-
bi, priaposi. dafnisi dums. mxolod Suris maZiebeli kiprisis (afrodites) gamo-
Cenaze iRviZebs masSi winaaRmdegobis grZnoba:
`kipris Se saginebelo! kipris, Se mtero mokvdavTa!
ras mamcnob axla? rom CemTvis yvela mze Caesveneba?
eross tanjviT da wamebiT Cahyavs hadesSi dafnisi!~
(str. 101-103)
scenaSi, romelsac literaturaTmcodneni `dafnisis vnebebs~ uwodeben, Teok-
ritosis lirizmi tragikul Zalas aRwevs: poetma nayofierebasTan dakavSirebu-
li Zveli miTosi mtrulad ganwyobili RvTaebisa da adamianuri sulis orTab-
rZolad gardasaxa da am konfliqts sazeimo mwuxarebis, sasowarkveTisa da sabe-
diswero sarkazmis mniSvneloba mianiWa.
adamianur vnebaTa warmoCenaSi Teokritosi ubadloa. Tumca aranaklebi osta-
tobiT aRwers igi bunebis suraTebsac. polisuri periodis literaturaSi gare-
momcveli bunebisadmi interess naklebad amJRavnebdnen lirikosebi da Tu zogi-
erT fragmentSi mainc gvxvdeba bunebis suraTi, is mxolod poetur gancdaTa war-
moCenis fons qmnis (magaliTad, sapfo, fr. 96 lp). elinisturi xanis poetebi ki uf-
ro dinamiurad aRiqvamen samyaros; bunebis wiaRSi yofna maT grZnobebsa da gan-
1
Teokritosis idiliebis qarTuli Targmani ekuTvnis d. bedianiZes. ix. wignSi: helikoni.
Teokritosi 215
menandrosi
(Zv. w. 342 –292/291ww.)
efeqtebiT savse komedia. roca mona getasi SeamCnevs, rom monologs viRac us-
mens, dramatul Txrobaze gadadis. es maxvilgonivruli gadasvla qmnis daxvewili
komizmis efeqtTa mTel kaskads, romelic menandrosis dramatuli teqnikis sru-
lyofilebas mowmobs.
`SeZulebulSi~, iseve rogorc menandrosis sxva komediebSi, konfliqtis Seqm-
nasa da gadaWraSi Cans menandrosis niWi da gemovneba. gansakuTrebiT aRsaniSnavia
mTavari moqmedi piris Trasos xasiaTis yovelmxrivi gaxsnis ubadlo ostatoba.
elinistur literaturaSi Znelia moiZebnos TrasosaviT mgrZnobiare, Rrma
sulieri gancdebis mqone Seyvarebuli meomris saxe.
`f a r i~. komediis naxevar teqstze meti SemogvrCa.
piesa iwyeba mona daosis gamosvliT, romelsac omSi daRupuli Tavisi batonis
kleostaratosis fari moaqvs. mas tyveebi nadavliT mohyvebian. daosisa da kleo-
stratosis ufrosi biZis smikrines dialogidan vigebT, rom kleostratosi
daosis nadavliT Sin gamougzavnia. daosi mxolod meoTxe dRes brundeba Tavis
patronTan, magram Tvalwin Semzaravi suraTi warmoudgeba – brZolis veli
mofenilia damaxinjebuli, gasiebuli gvamebiT, romelTac kaci veRar gaarCevs,
daosi upatronod dagdebul nacnob fars SeniSnavs da Tavis patrons daRupulad
miiCnevs, magram sinamdvileSi kleostratosi cocxalia.
kleostratosis da umcrosma biZam, qerestratosma Seikedla. qerestratosi
Tavis colTan, qaliSvilsa da ger qereasTan erTad smikrines mezoblad cxov-
robs. gogona qereass unda wahyves colad, magram Zmis nadavlis miRebis Semdeg
gamdidrebul gogonas SerTvas xarbi biZa smikrine moisurvebs (berZnuli
memkvidreobis wesiT, upatronod darCenilis meurveoba ufros biZas ekisreba).
II moqmedebaSi erTmaneTs ejaxeba ori gansxvavebuli xasiaTis Zma. smikrine,
romlis mxarezec kanonia, daJinebiT iswrafvis gogona SeirTos colad. qere-
stratosi ki axalgazrdebis uflebisa da adamianuri gadawyvetilebis dacvas
cdilobs, magram uSedegod. qereasi da qerestratosi sasowarkveTilebaSi arian
Cavardnilebi. mona daosi urCevs maT, qerestratosis sikvdili moigonon, qere-
stratosis qaliSvilma ki, rogorc mdidarma memkvidrem, miityuos xarbi smikrine.
maSin smikrine kleostratosis das siamovnebiT dauTmobs sxvas, e.i. qereass. va-
raudi marTldeba. modis yalb doriuul daleqtze molaparake cru eqimi da qer-
estratoss mkvdrad acxadebs. smikrine ankess wamoegeba da kleostratosis das
qereas uTmobs. brundeba kleostratosic da, rogorc Cans, yvelaferi kargad
mTavrdeba. komediis dasasruls ori wyvilia warmodgenili – kleostratosi da
qerestratosis qaliSvili da qereasi da Sindabrunebulis da.
am komediam gansakuTrebiT cxadad warmogviCina menandrosiseuli Semoqmedebis
mravalferovneba. aq pirvelad gvxvdeba menandrosis komediebisaTvis uCveulo
uaryofiTi personaJi, gamousworebeli aramzada smikrine. aRsaniSnavia agreTve
`farSi~ gamoyvanil monaTa mkveTrad diferencirebuli saxeebi, romlebmac Sem-
dgomi ganviTareba hpoves molieris, goldonis, bomarSes komediebSi.
`s a m o s e l i q a l i~. mdidar demeass samosel hetera qrisisisagan eyoleba
bavSvi, romelic male iRupeba. qrisiss demeasis Svilobilis mosqionisa da mezo-
bel gogona plangos ukanonod Sobili Cvili ahyavs gasazrdelad, raTa axal-
gazrdebs mamebis risxva aacilos Tavidan. mamebi ki am dros pontos arian samog-
zaurod da iq Svilebis qorwinebaze Tanxmdebian. aTens dabrunebuli demeasi
bavSvis mamad Tvlis Tavs, magram SemTxveviT `didi ubedureba atydeba Tavs~,
igebs, rom bavSvis mama mosqionia. ganrisxebuli demeasi qrisiss, `kaxpa, wyeul ada-
mians~ adanaSaulebs Tavisi Svilobilis SecdenaSi, mosqioni ki qrisisis msxver-
plia, radgan `bevr ugunurebas Caadeninebs Sumi Rvino da axalgazrdoba, roca
maT axlos aRmoCndeba avismzraxveli~(str. 340-342), am SemTxvevaSi `mSvenieri
samoseli qali~ da `damnaSave~ qrisiss, qals, romelic uyvars, romelic `ZonZebSi~
220 menandrosi
didreze da nurc Cven, Raribebs agvigdeb abuCad, raTa yovelma Senma mnaxvelma
bednierebis Rirsad CagTvalos~ (`diskolosi~, str. 272 – 288).
menandrosis komediebis mTavr gmirTa individualuri Taviseburebebi ostatu-
rad agebuli, zedmiwevniT motivirebuli da moulodneli cvlilebebiT mdidari
moqmedebis momdinareobas gansazRvravs da ara piruku, moqmedebis momdinareoba
gmirTa individualurobas. Sesabamisad, gmirTa individualurobas menadrosis
piesebSi mniSvnelovani funqcia – komediis konfliqtisa da moqmedebis mimdina-
reobis ZiriTadi warmarTva akisria. es dramaturgi ostaturad unacvlebs erT-
maneTs gansakuTrebiT daZabul da specifikurad komikur scenebs, rac mas saSua-
lebas aZlevs didi siswrafiT cvalos intonacia da komediisTvis manamade arnaxu-
li dinamizmi mianiWos moqmedebas. menandrosis piesebSi zogierTi scena Sereul
tragikomikur xasiaTs atarebs da Soreulad enaTesaveba axali epoqis dramas.
menandrosis erTiani poeturi ena gansazRvravs berZeni komediografosis
TviTmyofadobas. jer kidev plutarqosi aRniSnavda, rom menandrosis gmirebis
metyveleba gansxvavebiT aristofanesagan srul SesatyvisobaSia nebismier
xasiaTTan. plutarqosi aristofanesTan menandrosis daxvewili enisa da stilis
Sedarebisas aSkara upiratesobas menandross aniWebda (moraliebi, 853).
`cxovrebisaTvis cxovrebis damnaxveli~ (markus maniliusi, `astronomia~, V,
str. 471-477) menandrosis xasiTebis gaxsnis ostatobam, brwyinvale dramatur-
giulma teqnikam, daxvewilma komizma da stilma, humanurobam misi mimdevrebis,
plavtusisa da terenciusis meSveobiT evropuli komediis ganviTarebasa da Sem-
degdroindel dramaturgebze (Seqspiri, molieri, lesingi) didi gavlena
moaxdina.
Tanamedroveni mas naklebad aRiarebdnen da dRes CvenTvis TiTqmis sruliad
ucnob komediografoss filemons aniWebdnen upiratesobas. Tavad menandrosi ki
Tavis Semoqmedebaze maRali azrisa iyo: erTxel menandross filemonisTvis uT-
qvams: `miTxari, filemon, ara grcxvenia, roca mamarcxeb?~.
drom ki kvintilianusis simarTleSi dagvarwmuna: `zogi adamiani menandrosis
msgavsad (romelmac miuxedavad mravalricxovani piesebisa, mxolod rvajer
izeima gamarjveba), STamomavalTa mier ufro dafasebulia, vidre Tanamedrovee-
bis mier~.
menandrosi miekuTvneba im arc Tu mravalricxovan xelovanTa ricxvs, romlis
saxeli, TiTqmis 2000 welia nacnobia ganaTlebuli qarTveli mkiTxvelisaTvis.
menandrosi `menandres moSahires~ saxeliT IX s-is bizantieli istorikosis,
giorgi amartolis Txzulebis, `qronografis~ qarTul TargmanSi gvxvdeba. Zvel
qarTul mwerlobaSi menandrosi aseve moxseniebulia rogorc `simReriT mwer-
ali~. pavles pirvel epistoleSi korinTelTa mimarT menandrosis komedia `Tais-
idan~ moyvanili erTi striqoni qarTuli teqstis nusxebSi prozadaa war-
modgenili da amasTanave originalis azric damaxinjebulia, Tumca giorgi mTaw-
mindelisa da efrem mcireseul redaqciis nusxebSi Targmani zustadaa Sesrule-
buli originalis iamburi ganawilebis Semcveli sazomiT ~gaxrwnian wesTa
keTilTa zraxvani borotni~.
Semdgomdroindel qarTul mwrlobaSi menandrosis saxeli da misi Svidi
brZnuli gamonaTqvami damowmebulia 1749 wels saqarTvelos mefe baqaris brZane-
biT daweril `wigni samecnieroSi~. menandrosis Sesaxeb cnobebs gvawvdis revaz
yorCibaSis mier rusulidan Targmnili Txzuleba `panTeoni, anu cxovreba gamoCe-
nil moRvaweTa~. menandross axsenebs cnobili moRvawe da moazrovne platon
ioseliani pirveli qarTveli komediografosis giorgi erisTavis piesa `gayri-
saTvis~ daweril winasityvaobaSi (1850w.).
antikuri samyaros sxva avtorebTan erTad menandrosi moxseniebulia `vinme
mesxis~ xelnawerebSi. Zvel da axal qarTul samecniero literaturaSi komedio-
226 menandrosi
1
romanis amgvar winamorbedebad SeiZleba miviCnioT hekateos abderelis (an teoselis) (Zv. w.
300 wlis farglebSi) e. w. eTnikuri utopia `hiperboreelTa Sesaxeb~, evhemerosis (daaxl.
Zv. w. 340-260 ww.) `wminda warwera~ da sxv.
berZnuli literatura 229
plutarqosi
(daaxl. 46-119 ww.)
arsa akademia, romelmac misi gardacvalebis Semdeg kidev asi weli iarseba. berZe-
ni moazrovnis keTilSobileba da Rvawli ar darCenila SeumCneveli: romanofi-
lur SexedulebaTa gamo man romis imperatorTa (traianusisa da hadrianusis) ke-
Tilganwyoba daimsaxura, ekava konsularisisa da provincia aqaias prokuratoris
sapatio Tanamdebobebi; Tanamoqalaqeebic xSirad aniWebdnen maRal wodebebs. da-
axloebiT 95 wels igi miiRes delfosel qurumTa kolegiaSic. qeroneasa da del-
fos mkvidrebma mas erToblivi Zegli daudges, qeroneas erT-erT taZarSi ki dRe-
sac inaxeba `plutarqosis marmarilos savarZeli~.
`elinuri aRorZinebis~ moRvaweTagan imxanad plutarqosi erTaderTi iyo e.w.
ZirZveli saberZneTis mkvidri. amitom Tu sxvaTaTvis `elinoba~ iyo mxolod kul-
turis gamomsaxveli cneba, igi TxemiT terfamde Tavad iyo elini; sxva Tu cdi-
lobda yofiliyo mwerali an filosofosi, plutarqosisTvis mTavari piruTvne-
li moqalaqis saxeli iyo. is literaturuli profesionalizmisaken ki ar iswra-
foda, klasikuri literaturuli stilis ganaxlebas ki ar lamobda, aramed li-
teraturisadmi klasikuri damokidebulebis aRorZineba surda. filosofiasa da
ritorikas mwerali Tavisi moqalaqeobrivi poziciis gamosavlenad iSveliebda,
filosofiis da ritorikis aRmavlobisTvis ki ar iRvwoda, aramed im moqalaqe-
obrivi grZnobis gamosafxizleblad, romelTac es mecnierebani unda esazrdoe-
binaT.
im dros, rodesac plutarqosi moRvaweobda, romSi elinofilur ganwyobile-
baTa momZlavreba SeigrZnoboda. gaRaribebis gzaze mdgar berZnul saxelmwifo-
ebs Zalamokrefili imperia daxmarebis xels uwvdida. yovelive es ki moralist
mwerals imperatoruli reJimis farglebSi polisuri kulturis aRdgenis imeds
uRvivebda. swored es cxovrebiseuli pozicia gansazRvravda mis filosofiur da
literaturul mrwamss.
plutarqosi arc filosofosad Tvlida Tavs da arc oratorad; is zneobrivi
kategoriebis SecnobiT iyo dainteresebuli; mas moralisturi filosofia izi-
davda, Tumca misi optimisturi bunebisaTvis miuRebeli iyo am filosofiis opo-
ziciuri rigorizmi; mwerali stoikosTa, kinikosTa da epikureelTa ironiisgan
icavda yofiT tradiciebs, radgan realoba misTvis yovelgvar filosofiur do-
qtrinaze Zvirfasi iyo. cxovrobda ra provinciuli ganmartoebiT, plutarqosi
bevrs kiTxulobda da bevrs werda. mis TxzulebaTa antikuri xanis nusxaSi 227 na-
warmoebia dasaxelebuli.1 maTgan 150-ma moaRwia Cvenamde. am veeberTela litera-
turul memkvidreobas or kategoriad hyofen aseTi saxelwodebebiT: `m o r a -
l i e b i~ da `b i o g r a f i e b i~.
`moraliebis~ Tematika mravalferovania. es saTauri aerTianebs filosofiu-
ri, religiuri, pedagogikuri, politikuri, fsiqologiuri, musikaluri, lite-
raturuli da sxva xasiaTis traqtatebs eTikuri Tematikis dominirebiT (`riT
gansxvavdeba fariseveli megobrebisgan~, `moCvenebiTi simorcxvisaTvis~, `Surisa
da siZulvilisTvis~ da sxva). am ciklSi gamoirCeva TxzulebaTa ori jgufi, rome-
lic mwerlismieri samyaros or sferos ukavSirdeba: ojaxs (`ZmaTa siyvarulis-
Tvis~, `SvilTa siyvarulisTvis~, `saqorwino rCevani~ da sxva) da poliss (`poli-
tikuri rCevani~, `xandazmuli da saxelmwifo saqmeebi~ da sxva). `moraliebSi~ ga-
erTianebuli traqtatebi uzarmazar informacias Seicaven. maTSi iribi Txrobi-
Ta Tu pirdapiri citirebiT gardasul saukuneTa istoriuli Tu filosofiuri
produqcia uxvad aris warmodgenili. plutarqosi, marTalia, sakuTar Tavs pla-
tonis skolas miakuTvnebs, magram sinamdvileSi religiiTa da moraliT daintere-
sebuli ekleqtikosia ufro, vidre filosofiis Teoretikosi. Tavisi religiuri
1
am nusxis Sedgena miewereba plutarqosis vaJs, lampriass. svidas leqsikonSi aRniSnulia:
`lampriasma, qeroneeli plutarqosis Zem, Seadgina nusxa im wignebisa, romlebic mamamisma
SeTxza~. svidas am cnobas zogi mecnieri arasarwmunod miiCnevs.
232 plutarqosi
1
plutarqosis `biografiebis~ arasruli Targmani qarTul enaze pirvelad 1957 wels gamosca
prof. ak. uruSaZem. 1975 wels `msoflio literaturis biblioTekis~ seriiT ganmeorda es ga-
mocema saTauriT `rCeuli biografiebi~ (mas daemata ramdenime biografia). 1987 wels Tsu
`berZnul-laTinuri biblioTekis~ seriiT prof. ak. uruSaZem gamosca `rCeul biografiaTa~ II
tomi, romlis winasityvaobaSic gvamcnobda, rom ganzraxuli hqonda Zveli berZeni mwerlis
am Txzulebis dasruleba, rac ar dascalda. amonaridebs plutarqosis qmnilebebidan gTa-
vazobT prof. ak. uruSaZis Targmanebis mixedviT.
2
am cnobaTa mimoxilva ix. wignSi: plutarqe, rCeuli paraleluri biografiebi. Zveli berZnu-
lidan Targmna, Sesavali werili da ganmartebebi daurTo akaki uruSaZem. Tbilisi, 1957, gv.
XV da 285-289. Sdr. T.yauxCiSvili, saqarTvelos istoriis Zveli berZnuli wyaroebi; Tbi-
lisi, gv. 175-184.
234 plutarqosi
aman ganapiroba is, rom plutarqosis Txzulebebma esoden kargad moaRwies Cvenam-
de. XIV saukunidan es qmnilebebi dasavleT evropamac Seiyvara. erTnairi gatace-
biT ecnobodnen maT humanistebi (erazmusi, rable) Tu reformaciis beladebi
(monteni, ruso), filosofosebi Tu literatorebi. `biografiebi~ Seqspiris,
kornelis, rasinis da sxva mweralTa Semoqmedebis wyarod iqca. XVII saukunidan mo-
yolebuli dRemde msoflios mraval qveyanaSi iwereba saxelovan adamianTa `cxov-
rebani~ berZeni moralistis mier SemoTavazebuli e.w. fsiqologiuri portretis
sqemiT.
plutarqossa da mis Txzulebebs Zveli qarTuli mwerlobac icnobda. aRsaniS-
navia, rom Tamar mefis pirveli istoriografosi, `istoria-azmanis~ avtori moix-
seniebs plutarqoss da mis `aleqsandre makedonels~. igi Tamar mefeze ambobs:
`romlisa SesxmaÁ Ãams homirosisa mier. rabam igi adida sityuaÁ aleqsandresadmi
plutarxos zemommaRvlelman istoriaTa mwerlobasa Sina ÂelmwifeTa Semasxme-
lobisasa.~1
`paraleluri biografiebis~ pirveli qarTulenovani Targmani niko dadianis
davalebiT rusuli enidan Seusrulebia mRvdels, iase garsevaniSvils. es Targma-
ni saqarTvelos mecnierebaTa akademiis k. kekeliZis saxelobis xelnawerTa insti-
tutSia daculi. xelnawers minaweric axlavs: `vinaidan ganmecada margeoba da
sitkbo plutarxosis didTa mamaTa cxovrebis aRwerisa, aRviZar surviliT gar-
dmocemad Cuensa zeda enasa, sargod sayvarelisa Cemisa mamulisa... (n.dadiani).2
oci saukunis win `mamulis sargod~ dawerili es qmnileba dResac ar kargavs
Tavis samoZRvro Tvisebebs, radganac mkiTxvels Zvelebis sibrZnes STaagonebs:
`saWiroa ukeTesisken miviswrafodeT... Cveni goneba iseT saganTa Wvreta-aRqmisken
unda warmavrToT, romlebic alaReben mas da Cveuli sikeTisaken uxmoben. es sagne-
bi ki uzenaesi siqvelisgan warmomdgar im saqmeebSia, romlebic gadmocemaTa wya-
lobiT mibaZvis mgznebare survilsa da xaliss gvinergaven~ (periklesi, 1).
1
`istoria da azmani SaravandedTani~: mariamiseuli qarTlis cxovreba, gv. 363, k. kekeliZis
gamocema, Tbilisi, 1941. gv. 54.
2
xelnaweri S 256-289: `plutarxosisni SeTanasworviTni cxovreba-aRwerani didebulTa
mamakacTani~. ix. agreTve xelnaweri H 1422.
lukianosi 235
lukianosi
(120-192)
alkifroni
(ax. w. II s.)
romani `werilebi~.
longosi 245
longosi
(ax. w. II s.)
lebic gimzerdnen da Tavad panisac. ver ixilavT meTimnoss, sanam aseTi nadavliT
micuravT...~ (II, 27).
amgvarad, mekobreebis farTod gavrcelebuli motivi aq Semotanilia mxolod
imisTvis, rom kidev erTxel Segvaxsenos mTavar personaJebze soflis RvTaebaTa
gansakuTrebuli zrunvis Sesaxeb.
mkvlelobisa Tu TviTmkvlelobis mcdeloba, romelic romanebisTvis e.w. gza-
auvleli Tematuri rgolia, longosTan Taviseburad aris gadawyvetili. garyvni-
li parasitisagan Tavdasaxsnelad dafniss TviTmkvleloba aqvs ganzraxuli, ma-
gram es kritikuli momenti moulodnelad gmirisTvis sasikeTod Semobrundeba.
dafnisi keTilSobili mSoblebis vaJi aRmoCndeba. igi airidebs sircxvilsac da
sikvdilsac.
sasamarTlo procesis aRwera, Tanmxlebi oratoruli gamosvlebiT, romelic
agrerigad axasiaTebs romanTa umetesobas, longosTan pirobiTadaa gadawyve-
tili. sasamarTlo aq Canacvlebulia sazogadoebrivi ganxilviT – mwyemsi file-
tosi maTimnelebis saCivars ismens dafnisze. Tumca, am e.w. ganxilvis dros mo-
pasuxeebi oratorobiT ar Camouvardebian sxva romanebis gmirebs, romlebic
oficialur samsjavroze brwyinaven ubadlo mWermetyvelebiT.
romanSi arc xangrZlivi mogzaurobis Temaa gaSlili, radgan avtorisTvis
grZnobaTa ganviTarebaa saintereso da avantiuristuli momentebi amisTvis
xelisSemSlel faqtorebad da arafris mimcem detalebad miaCnia.
yvelaze mniSvnelovani, rac longosis romans sxva romanebisagan gamoarCevs,
esaa soflisa da qalaqis dapirispirebis motivis Semotana. es Tema ucnobi rodia
sxva JanrebisaTvis. magaliTad, dion qrisostomosis samonadireo idiliaSi (or.VII,
65) jer kidev I saukuneSi am Temis literaturuli damuSaveba Cndeba. es sakiTxi
ganxilulia plinius umcrosTan, elianusTan, alkifronTan.
(vfiqrobT, am dapirispirebis Canasaxebi menandrosis „diskolosSia~ SesamCnevi
– pani, nimfebi, parasiti, qalaqeli vaJi da soflis mkvdiri qaliSvili komediis
mTavari personaJebi arian, Tumca es zerele konfliqti komediis finalSi
fermkTaldeba).
soflisa da qalaqis dapirispireba longoss personaJTa daxasiaTebaSi sakmaod
gadamwyvet mniSvnelobas iZens. dafnisi moridebuli da RvTismmosavi vaJia,
radgan igi umwikvlo bunebis Svilia da garemosTan harmoniul kavSirs ga-
nasaxierebs. aseTia qloec, romelic bunebis silamazes natifad aRiqvams da Ta-
vadac am mSvenierebasTan aris Serwymuli.
maTimneli qalaqelebi arafriT gansxvavdebian yaCaRebisagan da moZaladeebisa-
gan. qalaqeli parasiti garyvnili da Tavxedia. mas arc didgvarovani mitileneli
astilosi CamorCeba, romelic mzadaa yvela misi survili daakmayofilos.
Tumca isic unda iTqvas, rom personaJebi longoss erT sibrtyeze ar ganuxi-
lavs. igive paraziti gnaToni SemdegSi cdilobs dafnisis guli moigos da qloe
daixsnas. yaCaRi maTimnelebi RmerTebis nebas emorCilebian da naZarcvs ukan
abruneben. Tavis mxriv, arc soflis yvela binadaria keTilSobili da patiosani.
magaliTad, lamonis mezobeli mwyemsi lampisi jer baR-venaxs aCanagebs da Semdeg
qloes gatacebas cdilobs. mwyemsi dorkoni, romelic Tavdapirvelad ZaladobiT
fiqrobs qloes xelSi Cagdebas, sikvdilis win qaliSvils da dafniss daexmareba.
sainteresoa longosis erosTan damokidebulebis sakiTxic. sxva romanebSi siy-
varulis RvTaeba mTavar gmirTa tanjva-wamebiT aRsavse Tavgadasavlebis mizezi
xdeba. cxadia, longosis romanSi, sadac moxsnilia RvTaebis risxvis momenti,
afroditesa da erosis mimarT sayvedurs ar unda velodeT. ufro metic, erosi
yvela RmerTze aRmatebuladaa warmodgenili.
„iseTia misi Zala, rom zevsi mas ver gautoldeba. stiqiebze meufebs igi, ba-
tonobs mnaTobebze, iseTive RmerTebze rogoric Tavadaa... yvavilebi erosis Seqm-
longosi 249
nilia, xeebic... misi nebiT mdinareni mdinareben da qarebi qrian~ (II, 7). longosis
gmirebs erosTan ufro bunebrivi damokidebuleba aqvT. gansxvavebiT sxva romanTa
mTavari personaJebisagan, isini sakuTari umwikvlobis modarajeebad ar gvev-
linebian da xorciel tkbobas Ralatad ar aRiqvamen. magaliTad, dafniss siyva-
rulis xelovnebas mezoblis gogona likainione aziarebs.
longosis Txzulebis stilze did gavlenas axdens ritorika, e.w. meore
sofistika, romelic am periodisaTvis gansakuTrebul aRmavlobas ganicdis.
longosis ritorikuli pasaJebi e.w. „natifi stiliTaa~ gawyobili. peizaJebi (I, 9;
I, 23; III, 12; III, 22), miTologiuri CanarTebi (I, 27; II, 34; III, 23), erotikuli motivebi (III,
28), sizmrebi (I, 7; II, 23; II, 26-27; III, 27; IV, 34) am stilis ritorikuli wesebis dacvi-
Taa Sedgenili.
ritorikis gavlena gansakuTrebiT xasiaTebis Zerwvisas gamoixata. longosis
meorexarisxovani gmirebi moklebulni arian individualobas da naklebad
gansxvavdebian erTmaneTisagan. am fonze dafnisi da qloe mkveTrad gamoirCevian
garSemomyofebisagan. es, upirveles yovlisa, maT RvTismmosaobasa da gulubry-
vilobaSi gamoixateba. es Tvisebebi umTavresad maT metyvelebaSi aisaxa – dafnisi
da qloes saubari ar Seicavs ritorikul xerxebs da sofistur wiaRsvlebs da
iseTive bunebrivia rogorc soflis mSvenieri buneba.
longosis romanis ena metad saintereso sinTezs warmoadgens arqauli da
Tanamedrove prozauli Txrobis stilisa. xelovnurobasTan erTad, romanis ena
gamoirCeva gamomsaxvelobiTa da sinatifiT.
monologebi da dialogebi, gansxvavebiT sxva romanebisagan, longoss gamo-
yenebuli aqvs gmiris dasaxasiaTeblad, misi individualuri iersaxis Sesaqmnelad.
aq mravaladaa antiTeza, ritorikuli SekiTxva. aseTia, magaliTad, monologi
qloesi, romelmac pirvelad igrZno erosis Zala (I, 14) an dafnisis emociuri ga-
monaTqvamebi (I, 18). zogierTi monologi da dialogi sasamarTlo sityvas hgavs,
rogorc, magaliTad, dafnisisa da dorkonisa. dafnisis dadanaSauleba meTim-
nelebs mxridan suazoriebisa da kontraversiebis moSveliebiT xorcieldeba.
longosis romanSi xSirad vxvdebiT poetur xerxebsac: aliteracias, sityvebiT
TamaSs da a.S. nawarmoebSi poeturi JanrisTvis niSandoblivi xerxebi harmoniu-
lad erwymis prozauli, TxrobiTi Janris Taviseburebebs. longosi sxvadasxva
ritorikul skolaTa kanonebs TviTmiznurad rodi iyenebs. mWermetyvelebisTvis
niSandoblivi xerxebiT romanisti esTetikur amocanebsac asrulebs.
miuxedavad imisa, rom longosi soflis cxovrebas, ubralo mwyemsebis yofas
asaxavs, misi nawarmoebi rafinirebuli mkiTxvelis moTxovnebs mTlianad iTvalis-
winebs. es Txzulebis daxvewilobiT da maRalmxatvrulobiTaa ganpirobebuli.
longosis romani Tanabrad Zvirfasi iyo rogorc misi Tanamedrove mkiTxveli-
saTvis, ise momdevno epoqis ganaTlebuli adamianebisaTvis.
XI saukuneSi misi popularoba imdenad didia, rom cnobili neoplatonikosi
miqael fselosi saWirod Tvlis gaafrTxilos axalgazrdebi, rom literaturis
kiTxva longosisa da aqilevs tatiosis romanebiT ki ar daiwyon, aramed ufro
seriozuli klasikuri nawarmoebebiT.
aRorZinebis epoqaSi es tendencia TiTqos iklebs, magram XVI saukuneSi lon-
gosis popularobis zrdam XVII-XVIII saukuneebis evropul pastoralur litera-
turaze udidesi gavlena moaxdina.
longosis romanma ara mxolod literaturaSi hpova asaxva. „dafnisis da
qloes~ siyvarulis istoriam ravelis baletSic gaagrZela sicocxle da evro-
puli kulturis ganuyofel nawilad iqca.
aqilevs tatiosi
(ax. w. II s.)
qaritoni
(ax. w. I s.)
heliodorosi
(III-IV s.s.)
heliodorosis romanma didi gavlena moaxdina rogorc antikuri xanis, ise Sua
saukuneebis, bizantiuri da evropuli romanis ganviTarebaze. „eTiopikam~ gark-
veuli roli Seasrula evropuli eposis CamoyalibebaSic. nawarmoebi XIX s-is 60-
ian wlebSi aRmoCenili papirusebis meSveobiT III-IV saukuneebiTaa daTariRebuli.
avtori am popularuli Txzulebisa Tavad gvecnoba nawarmoebis bolos: „am-
bavi ese gaasrula finikielma vaJma emesadan, heliosis STamomavalma helio-
dorosma, Teodosis Zem~ (X, 41).
mecnierTa Soris didi xnis ganmavlobaSi mimdinareobda dava avtoris saku-
Tari saxelis Sesaxeb. kerZod, bevri mkvlevari miiCnevda, rom avtoris saxeli
saeWvod emTxveoda eTiopiaSi RmerT heliosis gansakuTrebuli kultis arsebo-
bas da sakuTar saxels fsevdonimad aRiqvamda. am mosazrebas is mecnierebi ar
eTanxmebodnen, romlebic asabuTebdnen, rom es saxeli im epoqaSi sakmaod iyo
gavrcelebuli.
garda Tavad nawarmoebisa, heliodorosis biografiaze informacias sxvaganac
vxvdebiT. magaliTad, arsebobs cnoba, rom TiTqos sicocxlis bolos mwerali
gaqristianda da Teodosios didis epoqaSi (379-395 w.w.) episkoposi Seiqna (sok-
rate sqolastikosi, `saeklesio istoria~, V, 22).
XIV saukunis istorikosi, nikifore kalistosi, imasac gvatyobinebs, rom si-
nods, SeuniSnavs ra axalgazrdobaze „eTiopikis~ macdunebeli gavlena, helio-
dorosi arCevnis winaSe dauyenebia – an daewva sakuTari qmnileba an xeli aeRo
mRvdelmsaxurebaze. heliodoross, am cnobiT, episkoposoba dauTmia.
dResac bolomde sakamaToa, ramdenad SesaZlebelia virwmunoT heliodorosis
episkoposoba, radgan nawarmoebSi arsad Cans qristianuli ideebi.
ganvixiloT Sinaarsi romanisa, romelic urTierTgansxvavebuli ganmartebebis
saSualebas iZleva.
heliodorosis romanis sruli saTauria „e T i o p i k a a n u T e a g e n e -
s i s a d a q a r i k l e a s S e s a x e b~, romelic aTi wignisagan Sedgeba.
nawarmoebi yaCaRTa ori razmis nadavlisaTvis sisxliani brZoliT iwyeba. ga-
marjvebuli mekobreebi xomaldis ganZeulobasTan erTad ulamazes qal-vaJs xelT
igdeben. yaCaRTa winamZRoli Tiamisi qarikleas da Teageness berZen tyves, knemons,
miuCens (aq knemoni Tavis Tavgadasavals hyveba). Tiamiss qaliSvilis colad
SerTva surs. qariklea daWrili Teagenesis gadasarCenad mas sakuTar Zmad gaa-
saRebs da qorwinebaze daTanxmdeba (aq Tiamisi sakuTar cxovrebaze mogviTxrobs).
moulodnelad Tiamisis laSqars Tavs misi Zma, petosirisi daesxmeba. saSineli
areuloba atydeba.
heliodorosi 259
qsenofon efeseli
(ax. w. II-III ss.)
hipoToosi gadawyvets, rom tyve anTeia RmerT aress msxverplad Seswiros, ma-
gram mxedarTmTavari perilaosi, romelic moixibleba mSvenieri qaliSviliT,
damarcxebs mekobreebs da anTeias daixsnis.
perilaoss anTeias colad SerTvas ganizraxavs da mihyavs igi kilikiis qalaq
tarsosSi. anTeia sasowarkveTilia, igi TviTmkvlelobas gadawyvets. daxmare-
bisTvis anTeia eqim evdoqsoss mimarTavs, romelic gasamrjelos safasurad Tanax-
maa misces mas momakvdinebeli wamali. anTeia sawamlavs qorwilis dRes dalevs da
maSinve gonebas dakargavs.
qals mkvdrad miiCneven da samarxSi Caasveneben. anTeias Tan uTvalav simdidres
Caatanen. ganZis xelSi Casagdebad yaCaRebi samarxs gaxsnian da gonze mosul an-
Teias Zvirfas nadavlTan erTad gaitaceben.
am dros afsirtosi, mantos mama, daadgens, rom habrokomesi udanaSauloa. af-
sirtosi vaJs gaaTavisuflebs da uxvad daasaCuqrebs.
habrokomesi anTeias saZebrad gaeSureba. gzad mas yaCaRi hipoToosi Sexvdeba
da daumegobrdeba. habrokomesi moxuc qrisonesgan SemTxveviT Seityobs anTeias
Sesaxeb da maSinve miemgzavreba meuRlis kvalze.
anTeia, romelsac yaCaRebi gayidian, xelSi indoeTis mefe psamidoss Cau-
vardeba, romelsac qalis xarWad dasma surs. anTeia qalRmerT isiss sTxovs dax-
marebas. eTiopiis sazRvarze mefis razms hipoToosi gaanadgurebs, klavs psami-
doss da anTeias daatyvevebs. yaCaRi ver icnobs qaliSvils. erT-erTi yaCaRi an-
Teias gaupatiurebas cdilobs, SemTxveviT sakuTar xmals wamoegeba da kvdeba.
avazakebi anTeias mkvlelobas daabraleben da Caagdeben ormoSi gaavebul ZaR-
lebTan. yaCaRi amfinomosi anTeias aTavisuflebs da qalaq koptosSi mihyavs.
hipoToosis razms egviptis prefeqti gaanadgurebs. Tavad hipoToosi gaqceviT
uSvelis Tavs. erTxel yaCaRebi amfinomoss quCaSi gadaeyrebian da gascemen. amfi-
nomoss da anTeias miiyvanen prefeqtTan. prefeqts Seuyvardeba anTeia, magram misi
eWviani meuRle ubrZanebs monas anTeia italiaSi meZavad gayidos. italiaSi
Casuli anTeia vaWrebs Tavs bnedianad moaCvenebs da mas iafad hipoToss mihyidian.
(mas Semdeg rac egviptidan gaiqca, hipoToosma colad SeirTo xandazmuli qali
da male daqvrivda. italiaSi ki imitom gaemgzavra, rom lamazi monebi SeeZina da
habrokomesi moeZebna. hipoTooss guliTadi megobrisTvis memkvidreobis ga-
ziareba surda).
habrokomesi ki am dros anTeias daeZebs egvipteSi, sadac egviptelma mwyemsebma
igi monad mihyides meomar araqss. araqsis garyvnili coli kiuno habrokomess
etrfis. habrokomesma lamisaa dauTmos, magram kiuno klavs meuRles da
SeZrwunebuli vaJi mas gaurbis. kiuno habrokomess meuRlis mkvlelobaSi adana-
Saulebs. datyvevebul habrokomess egviptis prefeqts mihgvrian da sikvdiliT
dasjas miusjian, magram jvarcmisgan mas orjer daixsnis RvTaeba. saswauliT Se-
fiqrianebuli prefeqti mis saqmes xelaxla ganixilavs, darwmundeba vaJis udana-
SaulobaSi da gaaTavisuflebs. bolos da bolos habrokomesi italiaSi xvdeba,
sadac heliosis taZarSi igi Sexvdeba anTeias, hipoToss, levkonossa da rodas.
Seyvarebulebi brundebian efesoSi da bednierad iwyeben cxovrebas.
zerele dakvirvebiTac aSkara xdeba, rom qsenofon efesels da qaritonis ro-
manebs bevri ram akavSirebiT.
saerToa, pirvel rigSi, orive Txzulebis siuJeturi sqema. amis garda, orive
romani Sinaarsobrivad identur motivebs efuZneba (cocxlad dakrZalva,
yaCaRebTan Sexvedra, „gamocnoba~, sasamarTlo da a. S.).
yvelafris miuxedavad, romanebi „efesuri ambavi habrokomessa da anTeiaze~ da
„qeresisa da kaliroes Sesaxeb~ gansxvavebulia erTnairi pasaJebis fsiqologiuri
motivaciiT. erTmaneTs SevadaroT, magaliTad, kaliroes da anTeias cocxlad
264 qsenofon efeseli
gvianantikuroba
nonosi
(ax. w. V s.)
`me var nonosi; yvela poets aRvematebi ise, rogorc zeca _ miwier sagnebs~, _
werda nonosiT aRfrTovanebuli erTi poeti Tavis epigramaSi. am ganwyobas
nonosis Semoqmedebis bevri mkvlevari iziarebs. mas xSirad uwodeben axali
drois homeross.
nonosis biografiis Sesaxeb Cven TiTqmis araferi viciT. cnobilia mxolod
ramdenime faqti, rom igi iyo qalaq panopolisidan (amJamad egviptis qalaqi
axmimi). dazustebiT arc is viciT, nonosi warmoSobiT berZeni iyo, Tu kopti.
saxeli _ nonosi klasikuri epoqis saberZneTSi cnobili araa; imperiis epoqis
bolo wlebSi am saxelis matarebelni gvxvdebian aziisa da afrikis provinciebSi.
nonosi ax. w. V s-is (zogi versiiT, VI s.) moRvawea. mis saxels ukavSirdeba ori
poema: warmarTuli `dionises saqmeni~ (`dionisiaka~) 48 wignad da qristianuli
`ioanes saxarebis parafraza~, hegzametriT galeqsili ioanes saxareba. is faqti,
rom mwerali ori erTob gansxvavebuli problemiT dainteresda, did interess
aRZravs mis mimarT. isic unda iTqvas, rom bolo periodamde ufro nonosis
`ioanes saxarebis parafrazas~ ikvlevdnen. arsebobs am teqstis ramdenime reda-
qcia. pirveli gamocema ganxorcielda XVI s-Si. amis Semdeg es Txzuleba ramden-
jerme gamoica da iTargmna evropul enebze. dResdReobiT yvelaze srulyofilad
iTvleba 1881 w. laifcigSi gamocemuli teqsti, romelsac erTvis gamokvleva da
indeqsi. parafrazis mixedviT, nonosi warmogvidgeba ara mxolod rogorc poeti,
aramed, RvTismetyvelic. XVI-XVIII ss-is Teologebi parafrazis avtorSi xedavdnen
orTodoqs qristians, romlisTvisac ucxoa yovelgvari gadaxveva WeSmariti
swavlebisagan. RvTismetyvelebi xSirad iyenebdnen `parafrazas~ ioanes saxarebis
calkeuli adgilebis ganmartebebisaTvis. gansakuTrebiT es exeba epiTetebs,
romelTa saSualebiT avtori met informacias gvaZlevs komentarebisaTvis. maga-
liTad: ioanes saxarebis dasawyisSi naTqvamia jEn ajrch/̀ hj̀n oJ lovgo~ (pirvelad iyo
sityva); nonosi aseT parafrazas akeTebs: [Acrono~ hj̀ ajki;chto~ ejn ajrrhvtw/ lovgo~ ajrch/̀
(uJamo, uryevi sityva iyo gamouTqmel sawyisSi). mkvlevarTa azriT, parafrazis
yoveli pirveli Tavis dasawyisis epiTetebi mimarTulia erT-erTi eresis
winaaRmdeg; magaliTad: a[vcrono~ mimarTulia arianizmis winaaRmdeg; ajki;chto~ _
evnomianizmis winaaRmdeg; ajmhvtwr _ valentinizmis winaaRmdeg. unda aRiniSnos
isic, rom zogi mkvlevaris azriT, nonoss aqvs calkeuli gadaxrebi orTo-
doqsuli koncefciidan. nonosis, rogorc RvTismetyvelis, Sefaseba specifikuri
da Zalian faqizi sakiTxia, romelic bizantinologTa kvlevis sferoSi Sedis.
nonos panopoliselis meore vrceli nawarmoebia `dionisiaka~. saTauridanve
Cans, rom Txzuleba eZRvneba berZnuli religiis, miTosisa da literaturis erT-
erT yvelaze TvalsaCino warmomadgenels _ dionises.
270 nonosi
warmmarTvelia). dionise asrulebs zevsis nebas _ igi, erTi mxriv, aris RmerTi-
mSvidobismyofeli, meore mxriv, RmerTi-mebrZoli.
rogorc ukve aRvniSneT, `dionisiakaSi~ detaluradaa gadmocemuli Tebes
daarsebis miTi da TebesTan dakavSirebuli sxva ambebi. am TxzulebaSi bevri iseTi
informaciaa daculi, romlebsac sxva wyaroebiT ar mouRweviaT. TvalsaCinoebisaT-
vis ramdenime magaliTs movixmobT: titanma tifonma zevss xel-fexis myesebi da
elvebi mohpara. dauZlurebuli zevsi ver axerxebda masTan Serkinebas. kadmosma
urCxuli Tavisi simReriTa da dakvriT moajadova; olimpos mbrZanebels iaraRi da
myesebi daubruna. madlieri zevsi kadmoss Sehpirda, rom colad SerTavda harmonias
_ afroditesa da aresis asuls, Tanac qorwilSi estumreboda sxva RmerTebTan er-
Tad (RmerTebi sul ramdenime mokvdavs ewvivnen qorwilSi). aqve ubrZana, Tavi gaene-
bebina evropes ZebnisTvis; auwya, rom ufro detalurad Tavis momavals mogvianebiT
delfos samisnoSi Seityobda. kadmosi xomaldiT Cavida samoTrakeSi, sadac cxov-
robda misi sacole harmonia. kunZuli samoTrake erT-erTi yvelaze mistikuri
adgilia berZnul miTosSi. samoTrakesTan dakavSirebuli misteriebi yvelaze bun-
dovani da Seuswavlelia. nonosis Txzuleba am TvalsazrisiTac Zalian
mniSvnelovani wyaroa.
samoTrakes dedofali iyo marad axalgazrda eleqtra, zevsis erT-erTi coli,
dardanosisa da ematiosis deda. eleqtra Tavis vaJTan, ematiosTan erTad mbrZane-
blobda kabirebze da imgvarive sasaxleSi cxovrobda, rogorSic arete da alki-
noosi (`odisea~) da aieti (`argonavtika~). afroditem swored eleqtras miabara aR-
sazrdelad harmonia. harmonia ematiosTan erTad dadioda koribantebis wminda ga-
moqvabulebSi da xSirad uyurebda maT ritualur wriul cekvebs, romlebsac isini
farebze xmlebis rtymiT asrulebdnen. harmonia gamoemSvidoba mSobliur mxares,
qalRmerT hekates salocavs da zevsis nebiT, kadmoss gahyva. eladaSi kadmosi cod-
niT `dasaCuqrebuli~ mivida. man icoda wera-kiTxva, varskvlavTmricxveloba, wminda
ritualebi da momajadoebeli simRera. swored amis Semdeg mivida kadmosi delfoSi,
iq piTiam mas auwya, rom gahyoloda Zroxas da sadac igi wamowveboda, daearsebina
qalaqi. kadmosi gahyva Zroxas da misi Caferxebis adgilze daiwyo qalaqis mSene-
bloba. upirvelesad man wyali moiZia, raTa ganbaniliyo da msxverpli Seewira. ipova
kidec dirkes wyaro, romelsac gveli dahpatroneboda. urCxulma kadmosis xalxi
daxoca, kadmossac Semoexvia da gagudavda kidec, magram mas aTena daexmara. manve as-
wavla, rogor daeTesa mokluli drakonis kbilebi da gamklaveboda miwidan amosul
spartosebs. `dionisiakaSi~ aRwerilia Tebes mSeneblobis ambebi, rogor Semofar-
gla kadmosma qalaqisTvis gankuTvnili adgili; mere es teritoria TokiT gazoma da
xnuliT oTxad gayo qarebis qrolis mimarTulebaTa mixedviT.... mkacri wesebis Sesa-
bamisad, zeciur sartylebTan misadagebiT, 7 karibWe aago; TiToeuls RmerTis pa-
tivsacemad saxeli daarqva. Tebes mSeneblobas nonosi kvlav ubrundeba, rodesac di-
onises fars aRwers. dionises fari, aqilevsis faris msgavsad, hefestosma gaakeTa da
zed Tebes mSenebloba gamosaxa. swored aq, TebeSi, daibada da aRizarda dionises
deda, kadmosis asuli semele. dionises TebesTan sxva Tavgadasavlebic akavSirebs.
Tebes daarsebis epizodi movixmeT imis sailustraciod, Tu ramdenad saintereso
informaciaa daculi nonosis TxzulebaSi.
nonosis midrekileba misticizmisa da simbolizmisadmi Zalian mimzidveli aR-
moCnda renesansis epoqis moazrovneTaTvis. SemdgomSi es avtori sakmaod miiC-
qmala. nonosis kvleva XX saukuneSi gaaqtiurda. amJamad nonoss ikvleven rogorc
antikuri kulturis specialistebi, ise bizantinologebi, kulturologebi da
religiebis istoriiT dainteresebuli pirebi.
romauli literatura
respublikis periodi
plavtusi
(Zv. w. 254/250 – 184 ww.)
dRes xom saerTo mteri gvyavs – maWankali balio! cotac damacadeT da qalaqs al-
yas Semovartyam, ieriSiT aviReb! mivayeneb legionebs, davipyrob da umalve Cems
moqalaqeebs SevuSveb dapyrobil qalaqSi laSqarTan erTad – CemTvis da Cemi me-
gobrebisTvis iq SevaquCeb veeba nadavls, SiSi da ltolva Cvens metoqeebs, icod-
nen Cemi gvariSviloba~ (str. 580 – 589).
scenaze gamodis axali piri, makedoneli meomris gamogzavnili harpaqsi
(`yaCaRi~). gegma Sesacvlelia. magram moxerxebuli monisaTvis briyvi `samxedro
Citis~ motyueba araferia. fsevdolusi Tavs maWanklis monad asaRebs. harpaqsis
mixvedriloba mxolod imas hyofnis, rom ar misces fuli ucxo adamians, magram
meomris amosacnob niSans ki aZlevs.
scenaze iseTi aurzauri, xmauri da mxiarulebaa, rom mayurebeli intrigis
damxlarTavis dapirebuli ~gegmis~ Secvlas `SemTxveviTi SexvedriT~ siamovnebiT
mihyveba: `asi brZeni kacis gegmas erTaderTi qalRmerTi daamarcxebs! Tuki vinmes
Seexida fortuna, gveCveneba, rom brZenia, sibrZnes vuqebT yvelani. Tuki gegmam
gaumarTla, marjve kaci gvgonia da Tu ara, im wuTasve briyvad gamovacxadebT. ug-
nurebma arc ki viciT, rogor vcdebiT, rodesac gvgonia, rom saganSia arsi da-
vanebuli. naRds xels vuSvebT da yvelani gaurkvevels miveltviT, Sromasa da Zie-
bebSi mogvadgeba sikvdili.~
amaRlebul stilSi is kalidoruss Tavis gamarjvebaze auwyebs.
am SemTxvevaSi, marTlac, saWiroa yvelasTvis ucnobi kaci, romelic Tavs har-
paqsad gaasaRebs. kalidorusis erT-erTi nacnobi mzadaa ipovos aseTi kaci da 5
minac iSovos. saWiro Sualedi Sevsebulia komikuri scenebiT, romelTac araferi
aqvT saerTo moqmedebasTan. biWi, romelic Civis maWankalTan cxovrebis
siZneleebze: `RmerTma Tu garguna maWanklis monoba da simaxinjiTac Tu daga-
jildova- es ukve sakuTar tyavze gamovcade – gelis gaWirveba, yoveli siave~ da
uxamsobebs ar erideba: `is mainc SemeZlos, rac sxvebs SeuZliaT! dRes Tu ver
mivarTvi amas saCuqari, darwmunebuli var, cema ar amcdeba. im saqmisTvisac jer
sul patara var, magram cema-tyepis ise meSinia, rom fulis gulisTvis ki gadavi-
tandi; Tumca ki amboben, mtkivneuliao, kbils kbilze davaWer, xmas ar amoviReb~.
`mzareulis~ `trabaxa, laqlaqa, briyvi, usargeblo~ saxasiaTo komikuri figura,
romelic baliom sadResaswaulo sufrisTvis daiqirava.
moqmedeba axla swrafad viTardeba. maWankals kalidorusis mama afrTxilebs
fsevdolusis xrikebis Sesaxeb, magram moxerxebuli monis Rirseuli partniori
cru – harpaqsi mas makedoneli meomris gamogzavnili hgonia, fenikiums atans da
qalic kalidorusTan mihyavT.
balio ki imdenad darwmunebulia Tavis TavSi, rom apirebs kalidorusis mama
simos oci mina gadauxados da mona qalic aCuqos, fsevdolusis gegma Tu ganxor-
cildeba. am dros brundeba namdvili harpaqsi. baliosa da simos igi fsevdolu-
sis mogzavnili kaci hgoniaT, mkacr gamocdas uwyoben, magram male rwmundebian,
rom fsevdolusma isini gaacucuraka da danapirebi aasrula. raRa gaewyoba,
maWankalma unda daubrunos nadvil harpaqss meomris winaswar gadaxdili 15 mina
da simosac danapirebi 20 mina gadauxados.
piesis bolos karnavaluri tipis scenebia. gamomTvrali fsevdolusi uxamsad
cekvavs, mxiarul nadimsa da kalidorusisa da fenikiumis sasiyvarulo
TavSeqcevebze uxeSad laparakobs, xvdeba simos, iTxovs oc minas da aiZulebs ba-
tons Tavi daimciros, monis movaleoba Seasrulos da moxuci Svilis qorwilSi
waiyvanos (karnavaluri gadmoyiravebuli urTierToba – mona da batoni erT-
maneTs enacvlebian; yvela svams, cekvavs, mReris; nadimi da Troba saxalxo dResas-
waulebSi siuxvis, Tanasworobisa da Tavisuflebis ganxorcielebuli utopiaa).
282 plavtusi
1
TiToeuli personaJisaTvis, TiToeuli afeqtisTvis msaxiobebi amuSavebdnen Sesabamis Jests,
pozas da xmis Seferilobas: „Sexede, rogor dgas, Subli SuWmuxnavs, TiTebs mkerdSi ikravs,
TiTqos gulis amoReba unda; ai, Setrialda, marcxena fexs daeyrdno, marcxena xeli TeZoze
aqvs, marjvenas TiTebs magrad irtyams TeZoze; TiTebs atkacunebs, mdgomareobas swrafad
icvlis, Tavsac akanturebs~ („baqia meomari~, str. 200). kvintilianusi TiTebis ocamde
mdgomareobas gadmoscems da TiToeuls gansakuTrebuli gamomsaxvelobiTi azri aqvs.
284 plavtusi
terenciusi
(Zv. w. 195/4 an 185/4 w. – 160 w.)
Tavis Tavze aiRebs~. sostrata amas Tavisi momavali siZis Ralatad miiCnevs, de-
measi ki mikios ugvano aRzrdisTvis adanaSaulebs da esqinesis dasjas moiTxovs.
qalaqeli Zma mzadaa apatios ymawvils danaSauli: ~kari Seamtvria? gaakeTeben.
kaba dauxia? eSveleba~. demeasi darwmunebulia, rom misi gazrdili ktesifoni
amas arasdros gaakeTebs da monasac meti ar unda, dascinis moxucs, romelic vera-
fers xvdeba. demeasi male igebs, rom misi gazrdili ktesifoni qalis sayvarelia.
axla demeasi gadawyvets Seicvalos, magaliTi Zmisgan aiRos, gaxdes rbili,
Semwynarebeli, Tumca arakeTilgonierebisa da gaflangvisgan Seecdeba yvela
Seakavos. esqiness saSualeba eZleva colad SeirTos pamfile, ktesifons ki _ dai-
tovos kiTaraze damkvreli.
problemuri drama WeSmaritebis TandaTanobiTi gaxsniT, uintrigod, gamoc-
nobis gareSe da konfliqtis mogvarebiT mkacr `winaprebis znesa~ da aRzrdis
axal liberalur sistemas Soris, romelic aqtualuri iyo nobilebis im wrisaT-
vis, Zveli Rirebulebebis gadafasebas rom axdendnen da axal gzas irCevdnen.
terenciusi plavtusiviT `paliatas~ JanrSi moRvaweobs, magram terenciusis
xelovneba ufro metad berZnulia, vidre romauli. mis piesebSi arc plavtusis
italikuri koloriti SeiniSneba da arc berZnul – romaulis fantastikuri
narevi.
terenciusic `kontaminacias~ mimarTavs, ZiriTad originals sxva piesebidan
nasesxebi saxeebiTa da situaciebiT amdidrebs ise, rom ar arRvevs moqmedebis
mTlianobas. kontaminaciis mizani moqmedi pirebis xasiaTebis axali StrixebiT
gamdidreba ufroa, vidre intrigis gaxaliseba.
komediografosis piesebis Tematika – ojaxuri, sasiyvarulo urTierTobebi,
ojaxuri konfliqtebi, aRzrdis problemebia: `yvelaferi aqvs bednierebisaTvis:
saxli, mama, megobari, ayvavebuli samSoblo, nacnobebi; Tumca xasiaTzea damokide-
buli; visac SeuZlia yvelafriT sargebloba, bednierebaa: visac ara da es yve-
laferi arafers argebs~.
terenciusis yuradReba ki rogorc zemomoyvanili citatidan da saerTod,
misi komediebidan Cans, adamianis xasiaTze da adamianzea koncentrirebuli.
terenciusma menandrosis msgavsad, siuJetur stereotipebsa da standartul ti-
pebs, romlebsac Tavad asaxelebs: `Tu ar SeiZleba (poetma) igive personaJebi ga-
moiyenos: rad aris nebadarTuli gamoiyvano scenaze morbenali mona, keTili ma-
trona, usindiso heterebi, Rormucela parasiti, baqia meomari, migdebul bavSvi,
an aRwero, rogor atyuebs mona moxuc batons, an siyvaruli, eWvi da siZulvili?
bolosdabolos, verafers ityvi, rac adre ar uTqvamT~ (`saWurisi~, str. 35 Smdg.)
axali, mravalferovani Sinaarsi SesZina.
standartuli niRbebi – Zunwi mama, boroti dedinacvali, damSorebeli hetera
– ise gadaiazra, rom komikuri ampluas magivrad gahumanurebuli saxeebi miviReT:
`motyuebuli~ axalgazrda qmari aRSfoTebis nacvlad gasaocar keTilgoniere-
basa da mgrZnobiarobas, tradiciulad `boroti dedamTili~ – windaxedulebasa
da moTminebas, hetera ki uCveulo keTilSobilebasa da gulmowyalebas iCens. ko-
mediografosma tip – kliSeebi gaamdidra adamianuri grZnobebiT, vnebebiT, Rir-
sebebiT, movaleobisadmi erTgulebiT, TanadgomiT, monaniebisa da megobrobis
grZnobiT.
terenciusis, romauli komediis damasruleblis aseT ostatobas berZnuli
originalebis arCevanma da uwinares yovlisa, menandrosis fsiqologiurad
faqizi xasiaTebis natifi xatvis da misi piesebis humanuri mimarTulebis gadmo-
cemam Seuwyo xeli.
terenciusis personaJebs Soris mTavari `Tavidanve ara moxucad dabadebuli~
Seyvarebuli ymawvilia, romelic `im gaWirvebiT itanjeba, rac siyvaruls moaqvs~,
romelsac `Tavis nebaze atrialebs es avadmyofoba~ da aseTi survili aqvs: `dRe-
290 terenciusi
lukreciusi
(daaxl. Zv.w. 96-55 ww.)
1
lukreciusis poema saxelwodebiT `saganTa bunebisaTvis~ jer kidev ormocdaaTian wlebSi
Targmna qarTuli kulturis didma moamagem, batonma panteleimon beraZem. Targmanebs vu-
TiTeb wignidan: lukreciusi, saganTa bunebisaTvis, Targmani laTinuridan panteleimon
beraZisa, Tbilisi, 1958 w.
296 lukreciusi
icoda lukreciusma, rom arc ise ioli iqneboda axali moZRvrebis qadageba.
amitom man ritorikis kanonTa moSveliebac scada da am mimarTulebiTac uzado
xelovneba gamoavlina. jer kidev antikuri xanis kritika msjelobda poemis `amaR-
lebul~ stilze da es marTalic aris. Tumca isic unda aRiniSnos, rom ~amaRlebu-
li~ toni poemis umTavresi, magram ara erTaderTi principia. lukreciusisaTvis,
iseve rogorc respublikis bolo periodSi moRvawe sxva epikureelTaTvis
`brZenTa moZRvrebiT agebul naTel taZrebSi~ ganmartoveba erTgvari saSveli
iyo socialuri Cixidan gamosasvlelad. swored amitom mis qmnilebaSi Cven amovi-
kiTxavT satirikosis mware ironiasac da tkivilgancdili poetis sevdasac. `uS-
foTvelobisa~ da simSvidis filosofosi xSirad mimarTavs amaRelvebel, sulis
SemZvrel mxatvrul saxeebs. poemis bolos ki, aTenSi gamefebuli Jamianobis aRwe-
riT adamianuri uZlurebis gamaognebel suraTebs xatavs.
lukreciusis moRvaweobis periodi romaul poeziaSi siaxleTa Ziebis xanad
aRiniSneba. sakmarisia iTqvas, rom misi Tanamedrove iyo romauli leqsis saxelo-
vani reformatori _ katulusi. magram poemis mixedviT Tu vimsjelebT, cxadi gax-
deba, rom misi avtori poeturi xelovnebis tradiciul gzas mihyveboda, werda
Zveli poetebis (eniusis) stiliT, grZeli frazebiT, ar gaurboda homerosiseul
epiTetebsa da Sedarebebs da arc Zveli romauli poeziisTvis niSandobliv e.w.
`bgeraTa ganmeorebebs~. qmnilebis amaRlebul stilze msjelobis safuZvels ar-
qaizmebi iZlevian, Tumca isic unda aRiniSnos, rom poeti zogjer xalxur enasac
mimarTavda, raTa saTqmeli kidev ufro STambeWdavi gaexada. epikureseuli fizi-
kis laTinur enaze gadmocema rom ioli saqme ar iyo, es Tavad lukreciusmac kar-
gad icoda da ara erTgzis mianiSnebda `mSobliuri enis simwireze~, im terminTa
ar arsebobaze, romelic aucilebeli iyo filosofiur mcnebaTa gadmosacemad:
`Tavs ar vityueb, berZenT bneli swavla-moZRvrebis
Zneli iqneba gadmotana laTinur leqsiT.
298 lukreciusi
katulusi
(Zv. w. 87 _ 54)
1
statiaSi citirebuli leqsebi Targmnilia m. RaribaSvilis mier
katulusi 301
ciceroni
(Zv. w 106 – Zv. w. 43)
anusma xeli moawera ciceronis sikvdils, romelsac mamas uwodebda igi, cnobili
oratori gasca kacma, romelsac wilad xvda pativi, ciceroni hyoloda damcve-
lad, mesame adamianma arad Caagdo ciceronis misadmi gaweuli amagi da samSvido-
bos gasul orators mdevrebi daawia.
uiRblod da warumateblad dasrulda ciceronis politikuri kariera.
rogorc mweralma da ritorma, ciceronma adre moixveWa sityvis didostatis sax-
eli da sicocxlis bolomde SeinarCuna igi. Cvenamde moRweulia ciceronis 58
sityva – samosamarTlo da politikuri, 800-mde werili, traqtatebi ritorikisa
da filosofiis sakiTxebze.
cicerons sayovelTao aRiareba sasamarTlo da politikurma sityvebma mou-
tana. maT Soris gamoirCeva: `seqstus rosciusis dasacavad,~ `veresis winaaRmdeg,~
`sityvebi katilinas winaaRmdeg,~ `agraruli kanonis Sesaxeb,~ `poet arqias dasa-
cavad,~ `filipikebi~ da sxv., sadac gamovlinda ciceronis oratoruli talanti.
msmenelze STabeWdilebis mosaxdenad igi mraval mxatvrul xerxs mimarTavs: ri-
torikul SekiTxvebsa da SeZaxilebs, gazviadebas, ganmeorebas, antiTezebs, iro-
nias,Sedarebebs, inveqtivebs. ciceronis argumentacia umetesad emociur paToszea
agebuli, vidre iuridiul faqtebze.
zogjer sityvas mowinaaRmdegis ganqiqebiT iwyebs. mag. `pirveli sityva katil-
inas winaaRmdeg~ yovelgvari Sesavlis gareSea warmodgenili. ciceroni sena-
torTa yuradRebis misaqcevad Tavisi politikuri mtris portrets xatavs da
Semdeg gadadis saqmis arsze:
`bolos da bolos, sanam unda isargeblo, katilina, borotad Cveni moTmine-
biT? kidev didxans unda movixaroT Tavi Seni siSmagis winaSe? sanam unda iyoyoCo
Seni aulagmavi TavxedobiT? nuTu ar agaRelves arc palatiumis Ramis darajebma,
arc qalaqis dacvam, arc xalxis SfoTma, arc keTilSobil moqalaqeTa Tavyrilo-
bam, arc senatis sxdomaTa am umtkicesma adgilma, arc aq myofTa saxeebma da mze-
ram? o, ra dro dagvidga, ras moveswariT.~
ciceroni ritorikuli SekiTxvebiT, SeZaxiliT, anaforebiT (erTi da imave
sityvis ganmeorebiT) aRwevs misTvis sasurvel Sedegs _ senatis daZabul
yuradRebas. sxva SemTxvevaSi, mag. `seqstus rosciusis dasacavad~ SesavalSive
ayalibebs mizezebs, ris gamoc gabeda am rTul sasamarTlo procesze advokatad
gamosvla. mizani kvlav senatis keTilganwyobis mopovebaa:
`vgrZnob Tqvens gaocebas, batono msajulno; rogor gavbede wamodgoma aq, sa-
dac mSvidad sxedan cnobili oratorebi da gamoCenili pirovnebebi, romelTac
verc niWiT, verc saxeliT, verc asakiT mivedrebi. yvelam, visac aq xedavT, kargad
icis, rosciusi udanaSauloa, misi saqme ganukiTxavad aris damZimebuli cru
braldebebiT da simarTlis aRsadgenad xmis amaRlebaa saWiro, magram verc erTi
maTgani ver bedavs qomagad daudges braldebuls, Tumca valdebulni arian daex-
maron, dumils arCeven, safrTxe rom ganiridon Tavidan. Cans, me vyofilvar yve-
laze uSiSari? an iqneb sxvaze metad mevaleba rosciusis gamosarCleba? sruli-
adac ara! arc saxelis moxveWas var esoden daxarbebuli, es saqme vinmesTvis wame-
glija xelidan. maS, ratom gamovide Tavi ase Zalian? axlave mogaxsenebT:~
am SesavalSi yvelaferia naTqvami: ramdenad rTuli procesia rosciusis saqme,
rom masSi sakmaod gavleniani adamianebi arian Careulni da maTi SiSiT veravin
bedavs gamoesarClos braldebuls. amis Semdeg iwyebs ciceroni rosciusis saqmis
ganxilvas. amiT imTaviTve aRZravs senatorTa Soris interess misadmi, rogorc
gabeduli advokatisadmi.
ciceronis sityvebi gamoirCeva eqspresiulobiT. igi xSirad braldebulis sax-
eliT laparakobs, riTac emociuri muxti Seaqvs sityvaSi. mag. seqstus rosciusis
piriT ciceroni ase axasiaTebs mis umweo mdgomareobas:
ciceroni 311
Txzulebani:
sityvebi: `seqstus rosciusis dasacavad~, `veresis winaaRmdeg~, `sityvebi
katilinas winaaRmdeg~, `gneius pompeusisaTvis samxedro Zalauflebis
miniWebis Taobaze~, `filipikebi~, `murenas dasacavad~, `poet arqias dasa-
cavad~ da sxv.
ritorikuli Txzulebani: `brutusi~, `oratoris Sesaxeb~, `oratori~.
filosofiur-politikuri Txzulebani: `saxelmwifos Sesaxeb~, `kanonTa
Sesaxeb~, `divinaciis Sesaxeb~, `sikeTesa da borotebaze~, `megobrobis
Sesaxeb~, `tuskulanuri saubrebi~ da sxv.
werilebi: ojaxis wevrebisa da megobrebisadmi.
314 salustiusi
salustiusi
(Zv.w. 86 – Zv.w.35)
`maTTan aris yvela sikeTe, Zala, pativi, simdidre . . . Cvens saxlebSi ki siRaribe
sufevs, zRurblze mevale mogvdgomia, gaWirveba ar gvcildeba, imedi ki TiTqmis
arafris ar gvaqvs . . . maS, rad ar gaiRviZebT, ukve axlos aris is Tavisuflebac,
rasac xSirad natrobdiT; garda amisa, Tqven gelodebaT simdidre, dideba da
aRiareba. bedi gamarjvebulebs yvelafriT ajildoebs~, – am sityvebiT amxnevebs
katilina Tavis TanamzraxvelT (salustiusi, `katilinas SeTqmuleba~ XX).
katilina moralurad dacemuli nobilitetis tipuri warmomadgenelia, rom-
lisTvisac araviTari mankiereba ar aris ucxo. am nawarmoebSi salustiusi iZleva
gamoCenil politikosTa: iulius keisrisa da katonis portretebs. maT mier war-
moTqmul sityvebSi kargad Cans ori gansxvavebuli xasiaTi. keisari, marTalia, ar
gamoxatavs Tavis pozicias katilinasadmi, magram misi Semwynarebloba SeTqmulTa
mimarT aaSkaravebs, rom keisari TanaugrZnobs maT. SeTqmulTa sikvdiliT dasjis
momxre katoni mkacrad amxels zogierT senatorTa Tavgasulobasa da amoralu-
robas. salustiusi aRtacebulia katonis pirovnebiT, Tumca mas did politikur
figurad ar miiCnevs.
STambeWdavia nawarmoebis finali, sadac katilinas mamacuri sikvdilia daxa-
tuli: `roca katilinam Tvali moavlo daqsaqsul laSqars da dainaxa, mcireodeni
amalaRa SemorCenoda, gaixsena Tavisi warmomavloba, Zveleburi Rirseba da mtris
rigebs ekveTa, igi iqve daeca gangmiruli~.
salustiusis meore Txzulebac, `iugurTasTan omi~, senatorTa oligarqiis
gaxrwnilebis gamoaSkaravebas isaxavs miznad. numidiis mefesTan, iugurTasTan
omi, romelsac Zv. w. 110-106 wlebSi awarmoebdnen romaelebi, mdidar masalas aZlev-
da mwerals. am istoriis fonze salustiusi warmoaCens mmarTvel wreebSi arse-
bul mankierebas, rac gamoixateboda momxveWelobasa da angarebaSi, ramac
udidesi safrTxis winaSe daayena romis saxelmwifo. swored oligarqiis zneda-
cemulobam SeaZlebina gansacdelSi Cavardnil iugurTas gadaerCina Tavi. man
ramdenjerme moisyida romaeli senatorebi da amiT gaixangrZliva Tavisi Zalau-
fleba. romaelTagan Zleulma mefem moaxerxa zavisaTvis mieRwia, isev da isev
moRalate oligarqebis wyalobiT, maTTvis uricxvi oqrosa da fulis SeTavaze-
biT.
omis msvlelobas salustiusi romSi partiaTa dapirispirebis fonze war-
moaCens. igi didebul romael sardalTa saxeebsac gvixatavs, romelTa meSveobiT
romis saxelmwifom SeZlo iugurTas damarcxeba. metelusis simamacem, mariusis
diplomatiam saboloo gamarjveba moapovebina romaelebs. qveynis SigniT arse-
buli mankierebis mxileba da daZleva iyo garanti imisa, rom mteri Zleuli iqne-
boda. es kargad Cans romaeli sardlis, saxalxo tribunis memiusis sityvaSi, ro-
melsac igi warmoTqvams romael mebrZolTa winaSe:
`maT undaT batonoba, Tqven ki – Tavisufleba; maT surT boroteba, Tqven ki –
maTi alagmva, da bolos, isini Tqvens mokavSireebs, rogorc mtrebs, ise uyureben,
mtrebs ki – piriqiT. nuTu SesaZlebelia zavi da megobroba, roca aseTi ganwyoba
sufevs. amitom mogagonebT, gTxovT, dausjels nu datovebT aseT danaSauls~
(`iugurTasTan omi~ 31).
salustiusis azriT, romaelTa yvela ubedurebis saTave aris is, rom sena-
torebma ar ician qveynis marTva da arc saxelmwifos bedi awuxebT. mwerali didi
simpaTiiT xatavs keTilSobili moqalaqeebis, romaeli politikosebis: metelu-
sis, memiusis, mariusis saxeebs. salustiusis mudmivi Tavdasxmis obieqti aris pom-
peusi, romelic sulas TanamebrZoli iyo, Semdeg ki popularebs miemxro, miiRo
maTi wyalobiT konsuloba, miaRwia mTavarsardlobas piratebis winaaRmdeg omSi,
Semdeg senatis mxare daiWira da gaxda samoqalaqo omis gaCaRebis erT-erTi ini-
ciatori.
salustiusi 317
nuli niSnebis gadmocemas. misi Txrobis, erTi SexedviT mSvidi toni, Sinaganad
emociuri da dramatulia.
am Rirsebebis gamo jer kidev antikur xanaSi afasebdnen mas, rogorc sworu-
povar mwerals. veleius paterkulusi salustiuss `berZnebis metoqes~ uwodebs,
marcialisi – `upirveles romael istorikoss~ (XIV, 19), did interess iCendnen
salustiusis Txzulebebisadmi Sua saukuneebSi, aRorZinebis epoqasa da Semdgom
periodSic.
iulius keisari
(Zv.w. 100/102 – 44 ww.)
iseTi siswrafiT miiwevda win keisari, rom pompeusma jaris Sekrebac ver moas-
wro, ise gaiqca saberZneTSi. gaiqcnen konsulebic, senatorebic. yvela daibna. ga-
damwyveti brZola Sedga 48 wels Tesaliis qalaq farsalusTan. aqac imZlavra kei-
sarma. pompeusi egvipteSi gaiqca. mas daedevna keisari. aleqsandriaSi egvipteleb-
ma diad romaels pompeusis Tavi da beWedi langriT miarTves. swored aleqsan-
driaSi Sexvda keisari kleopatras, romlis taxtze aRsazeveblad e.w. `aleqsan-
driuli omi~ moigo. yvela eloda, rom egviptes romis provinciad gamoacxadebda
imperatori, magram yvelsagan gasaocrad gamarjvebulma igi `romaeli xalxis mo-
kavSire da megobar qveynad~ aRiara, xolo mis saTaveSi erTpirovnul mbrZaneb-
lad dasva 20 wlis kleopatra, romlisganac SeeZina vaJi _ kesarioni.
47 wels keisarma datova egvipte, raTa bosforosis meamboxe mefe farnakesi da-
emorCilebina. pontos samefoSi moulodnelad SeWrilma farnakesis armia gaanad-
gura da swrafi gamarjvebiT aRfrTovanebulma roms miswera: `Veni, vidi, vici~ (`mi-
vedi, vnaxe, gavimarjve!~)
47-46 wlebis mijnaze keisarma daamarcxa pompeusis momxreebi afrikaSi da rom-
Si dabrunebulma sami triumfi izeima. Semdeg Tavisi momxreebiT gaemarTa espane-
Tisken, sadac pompeusis vaJebs didZali jari SeekribaT. mZafri winaaRmdegobisda
miuxedavad, keisarma mainc gaimarjva da gulwrfelad aRiara, rom pirvelad ib-
rZoda ara gamarjvebisTvis, aramed sicocxlisaTvis.
es keisris bolo omi iyo. brZolebidan romSi dabrunebuli keisari reforma-
Ta ganxorcielebasac aswrebda. am reformaTa ZiriTadi mizani iyo xelisuflebis
arademokratizacia, aramed centralizacia, provinciaTa marTvis kontroli da
a.S. magram senatis respublikur-konservatorTa partiam male Zala moikriba da
Zv.w. 44 wlis martis dadgomisas keisars sicocxle mouswrafa.
iulius keisris cxovrebis aRweriloba SedarebiT vrclad Semogvinaxes iseTma
cnobilma biografosebma, rogorebic iyvnen plutarqosi da svetoniusi; misi
portreti warmodgenilia agreTve salustiusis TxzulebaSi `katilinas SeTqmu-
leba~; xSirad moixseniebs mas ciceronic Tavis werilebSi.
Cvenamde moaRwia keisris orma mTavarma qmnilebam. esenia: `g a l i i s o m i s
C a n a w e r e b i~ (`Commentarii de bello Gallico~) Svid wignad da `s a m o q a l a q o
o m i s C a n a w e r e b i~ (`Commentarii de bello civili~) sam wignad. mkvlevarTa azriT, es
ukanaskneli dausrulebelia, radganac mxolod e.w. `aleqsandriul omebamde~
mogviTxrobs.
plutarqosTan, ciceronTan da svetoniusTan dasaxelebulia keisris sxva na-
warmoebebic:
1. axalgazrduli Ziebebi _ poema herakleze da tragedia `oidiposi~;
2. gramatikuli Txzuleba `analogiaTa Taobaze~, romelic 54 wels unda Seeq-
mna ciceronis erT-erTi traqtatis (`oratoris Sesaxeb~) pasuxad;
3. `antikatonebi~ (`Anticatones~). es iyo ori pamfleti, romelic keisars espaneTis
omSi unda daewera ciceronis `katos~ pasuxad;
4. poema `gza~ (`Iter~), romelic SeTxza 46 wels espaneTisken mimaval gzad pompeu-
sis vaJiSvilebTan saomrad SemarTulma.
5. Cveni welTaRricxvis pirvel saukuneebSi cnobili yofila keisris gamoTqma-
Ta, sityvaTa da werilTa krebuli. svetoniusi moixseniebs ramdenime werilsa da
sityvas mimarTuls sxvadasxva pirovnebaTadmi, maT Soris _ ciceronisadmi. gamo-
ucnob mizezTa gamo es krebuli avgustuss aukrZalavs.
ciceronidan moyolebuli mkvlevarni erTxmad aRiareben, rom iulius keisari
iyo Txrobis didostati da brwyinvale stilisti. Tavis stilistur principTa
ganmartebas keisarma miuZRvna Cvenamde ver moRweuli traqtati `markus tulius
cicerons analogiaTa Taobaze~. gramatikuli xasiaTis kamaTSi, romelSic Cab-
mulni iyvnen enobrivi erTferovnebis (`analogiebis~) momxre e.w. analogistebi da
322 iulius keisari
klasikuri periodi
a . a v g u s t u s i s p e r i o d i a n u `oq r o s x a n a~ ( Z v . w . I s . _
a x . w . I s . 1 0 - i a n i w l e b i). SeiZleba iTqvas, rom sul ramdenime aTwleulSi
miaRwia romaulma literaturam Tavisi ganviTarebis mwvervals, romelic, ZiriTadad,
avgustusis mmarTvelobis da romis imperiis periods ukavSirdeba. Seiqmna is simaRle-
ebi, romelTac romaelebs SesaZlebloba misces literaturis ama Tu im JanrSi Tavi
gaetolebinaT TavianT berZen winamorbedebTan. ise rogorc arasdros, romSi yuradR-
eba mieqca xelovnebisa da literaturis ganviTarebas. keisar avgustuss gverdSi edga
misi erTguli TanaSemwe mecenasi (klasikuri laTinuri gamoTqmiT: mekenasi), romelic
Zal-Rones ar iSurebda kulturisa da inteleqtualuri cxovrebis sferoSi impera-
toris politikis gasatareblad. am ukanasknelma Tavis mxriv iseT warmatebebs miaRwia,
rom mis saxels daukavSirda yvelasaTvis kargad cnobili termin mecenatis warmoSoba.
am epoqisaTvis damaxasiaTebeli iyo saxelmwifos mxridan xelovnebisa da, kerZod, li-
teraturisadmi imgvari yuradReba, rogoric Tavis droze periklesis aTenSi iyo, mag-
ram gansxvavebiT demokratiuli aTenisagan, am SemTxvevaSi literaturis da xelovne-
bis ganviTareba Zalze mkacrad kontroldeboda avgustusis mier, raTa kultura
mTlianad moqceuliyo misi ideologiis Sesabamis CarCoebSi. am sazRvrebis gadalaxva
mwerlisa da xelovanisaTvis SeiZleboda sakmaod sabediswero aRmoCeniliyo. avgus-
tusis cenzuris didi simkacrisa da mwerlebsa da xelovanebze saxelmwifos Zlieri da
aSkara zewolis miuxedavad, am epoqis romaulma literaturam mTeli brwyinvalebiT
gamoxata Tavi.
avgustusis epoqis yvelaze didi poeti, romelsac romis homerosi Searqves,
vergiliusia (Zv. w. 70-19).
Tuki vergiliusi avgustusis epoqis gulwrfeli momReralia, mecenass sakmaod
didi Zalisxmeva dasWirda imisaTvis, rom avgustusis mxardamWerad eqcia kidev
erTi poeti – horaciusi (Zv. w. 65-8).
amave epoqaSi romael elegikosTa SemoqmedebaSi berZnuli elegia Zalze sain-
tereso gagrZelebas poulobs. ukve antimaqos kolofonelma, romelic Zv. w. V sau-
kuneSi moRvaweobda, rogorc Cans, Seqmna krebuli saxelwodebiT `lide~. igi naR-
vliani ambebis erTgvar krebuls warmoadgenda. ufro adre, rogorc iTqva, cno-
bili iyo mimnermosis mier Seqmnili krebuli `nano~ da mravali sxva berZeni poe-
tis elegiebi. romSi elegiuri poezia brwyinvale poetebis: tibulusis (Zv. w. 55-
19) da properciusis (Zv. w. 50-15), gansakuTrebiT ki ovidiusis (Zv. w. 43 _ ax. w. 17/18)
wyalobiT axal simaRleze adis.
avgustusis epoqis literaturis mniSvnelovan miRwevas warmoadgens aseve an-
tikurobis erT-erTi cnobili istoriografosis, titus liviusis (Zv. w. 59 _ ax. w.
17) mier Seqmnili nawarmoebi `qalaq (romis) daarsebidan~. istorikosebs Soris ga-
moirCeodnen asinius polio (Zv. w. 76 _ ax. w. 5) da pompeus trogusi (Zv. w. I saukunis
miwuruli). mmarTvelis mimarT gansakuTrebul erTgulebas avlendnen istoriko-
romauli literatura 325
sebi: veleius paterkulusi (Zv. w. 20/19 – ax. w. 30 wlis Semdeg), valerius maqsimusi
(ax. w. I saukunis pirveli naxevari) da kurcius rufusi (ax. w. I s.).
rasakvirvelia, am epoqaSi sakmaod ganviTarda agreTve filologia da e. w. teq-
nikuri disciplinebi, risi mSvenieri magaliTebia vitruviusis (daaxl. Zv. w. 84-14)
`arqiteqturis Sesaxeb~. am mxriv sayuradReboa: celsusis (ax. w. I s.) enciklopediu-
ri naSromi, romlis rva wigni medicinis Sesaxeb Cvenamdea SemorCenili, kolume-
las (ax. w. I s.) `soflis meurneobis Sesaxeb~, romelic agrarul sakiTxebs eZRvneba
da pomponius melas (ax. w. I s.) `qronografia~, romelic xmelTaSuazRvis mravali
regionis sakmaod saintereso eTnografiul aRweras gvTavazobs.
326 properciusi
properciusi
(Zv. w. 50 _ 15)
maradiuli siyvarulis fics Tan eWvianobis Smagi scenebi erTvis, arcTu iS-
viaTad eWvianoba ormxrivia da maradiuli siyvaruliT ganmsWvaluli poeti
mTlad ucodvelic ar Cans. arada, siyvaruli, rogorc Tavad gvarwmunebs, misTvis
gamudmebul tanjvad qceula da mdgomareoba yovlad gausaZlisi gvegoneboda,
SigadaSig, striqonsa da striqons Soris, xan Sefaruli, xanac sruliad aSkara
iumori rom ar gamosWviodes.
meore wigni epikur poeziaze msjelobiT iwyeba, am sakiTxs properciusi
pirvel wignSic ramdenjerme Seexo, magram iq mis argumentebs naxevrad xumrobis
saxe hqonda, axla ki sakiTxi bevrad ufro principulad dadga: mecenati mas da-
JinebiT sTavazobs eposze, saxelmwifoebriv Tematikaze, gadanacvlebas (2,1).
properciusis uari kategoriulia, ara imis gamo, TiTqos amgvari Tematika mi-
uReblad eCvenebodes, SiSobs, rom eposisaTvis Zala ar eyofa. me Cems simRerebs
arc apoloni da arc sxva RmerTebi ar mkarnaxoben, _ ambobs poeti, _ mxolod
satrfoTi var STagonebuli. eposis dawera rom SemeZlos, olimpiel RmerTebs ki
ara, upirveles yovlisa, Sens avgustuss ganvadidebdi, mecenat, da kidev Sen, mis
uerTgules da uangaro megobars. magram ra vqna, Tu mxolod Cemi satrfo
SemiZlia vadido. miuxedavad amisa, gamoricxulad ar miaCnia, rom odesme avgus-
tusis sadidebelic daweros, oRond eg saqme unda samomavlod gadados (2,10).
magram meore wignSi ukve Cans imis niSnebi, rom mecenatis Txovnas mTlad uk-
valodac ar Cauvlia. ramdenjerme aRmatebuli qebiT moixsenieba avgustusis sax-
eli da erTi elegia didi keisris anu imave avgustusis mier gaxsnli taZris
kurTxevas eZRvneba (2,31). es iyo apolonis taZari palatinze, principatis emblema.
Tumca formalurad es elegiac siyvarulis Temas ukavSirdeba: poeti aRfrTo-
vanebuli aTvalierebs TiToeul arqiteqturul detals da amis gamo satrfosTan
Zalian Seagviandeba.
meore wignis sasiyvarulo motivebi pirvelis TemaTa gagrZelebaa, axal-axal
variaciebad mowvdili. ganuxrelad grZeldeba eWvianobis scenebic da erTxel
poeti Tavis moRalate satrfos Tavadac gamoutydeba RalatSi. Tumca kvlav da
kvlav imeorebs, rom mxolod kinTia uyvars da, mis garda, arasodes aravin ey-
vareba.
gamorCeviT unda aRiniSnos 2,9, graciiT aRsavse elegia, naxevrad saxumaro
leqsi, romliTac moxibluli iyo franguli meTvramete saukune, graciozuli
erotizmis epoqa. gviani RamiT quCaSi moxetiale naRvinev poets moulodnelad
patara amurebis dasi daexveva Tavze, Seipyrobs da saswrafod kinTiasTan
gaaqanebs, rasac Tavisi nebiT im Rames ratomRac ar apirebda.
mesame wigni (25 elegia) kinTiasTan urTierTobas faqtobrivad ukve aRar asa-
xavs. poeti aq ufro zogadad msjelobs siyvarulze. 3,11-Si qalis yovlisSemZleo-
baze gvesaubreba da didxans Cerdeba kleopatras magaliTze, rac saSualebas
aZlevs, iqve, mecenatis saameblad, Tavad avgustusis saxeli CarTos.
poeti kinTiaze ukve iSviaTadRa laparakobs, _ isini erTmaneTs daSordnen.
mxolod meoTxe wignidan vigebT, rom ganSoreba saboloo ar yofila, erTwliani
Sualedis Semdeg isev Serigebulan.
miuxedavad imisa, rom mesame wignSi arasasiyvarulo motivebi TandaTan mrav-
ldeba, poeti mainc dabejiTebiT icavs sasiyvarulo poezias (3,1) da mas axal
droSi yvelaze mniSvnelovan Janrad miiCvevs. igi mimarTavs kalimaqossa da file-
tasis RvTaebriv aCrdilebs da amayad acxadebs. rom maTi poezia italiaSi
pirvelma gadmoitana, rac simarTles ar Seesabameba. masze adre neoterikosebi
iyvnen da SesaZloa, arc isini iyvnen pirvelni. magram aq properciusi, romaul
wesze, amay pozaSi dgeba. misTvis amqveynad mxolod leqsia maradiuli da darwmu-
nebulia, rom Tavisi poeziiT ukvdavebas eziara.
properciusi 329
meoTxe wignSi (11 elegia) poeti nawilobriv asrulebs mecenatis Txovnas da,
marTalia, eposis Seqmnaze kvlavac uars ambobs, magram wers ramdenime etiolo-
giur elegias, rac avgustuss, Tavisi politikuri miznebisaTvis sasurvelad
miaCnda. termini `etiologiuri~ kalimaqosis wignidan momdinareobs, romelsac
`Αιτια~ (`mizezebi~) hqvia da zogierTi religiuri kultisa Tu ritualis war-
moSobis mizezebs exeba. properciusic, kalimaqosis kvaldakval, oriode ro-
mauli kultis mizezs ikvlevs. amasTan dakavSirebiT laparakobs romis didebul
warsulze da, avgustusis wyalobiT, kidev ufro didebul awmyoze.
kinTiaze aq orad ori leqsia (3,7 da 3,8). pirveli maTgani kinTias gardacvale-
bas gvamcnobs. mZinare poets kinTias suli ecxadeba da gulgrilobas sayvedu-
robs.
orgulo, mkrZalavdnen roca, sad iyav? Tu gnaxa vinmem?
Tu dagisvela cremlma samgloviaro toga?
tibulusi
(Zv. w. 55 _ 19)
misi Semoqmedebis adreul xanas unda ekuTvnodes, sxvaTa gavlenebi daZleuli jer
kidev ar aris, drodadro aSkarad moismis katulusis xma. pirvelsa da meore
wignSi Sesuli elegiebi ki poeturi simwifis xanaSia Seqmnili da rbili tembriT
xasiaTdeba, sinaziT, ubraloebiT, sityvieri faqturis daxvewilobiT, anu yove-
live imiT, rac tibulusis xmasa da tonalobas yvela sxva poetisagan gamoarCevs.
zogierTi elegia, magaliTad 1,3 Janris saukeTeso qmnilebaTa ricxvs miekuTvneba.
tibulusis poeziis mTavari paTosi mSvidobis, wynari da idiliuri cxovrebis
xotbaa, omisa da momxveWelobis winaaRmdeg mimarTuli. omsa da momxveWelobas
misi winamorbedi poetebic gmobdnen, magram tibulusTan es momenti poeturi
msoflmxedvelobis rangSia ayvanili. oRond, Tu Zveli poetebi ZiriTadad Si-
naomebis winaaRmdeg ilaSqrebdnen da mSvidobad maTTvis mxolod `romauli
mSvidoba~ miiCneoda, tibulusisaTvis yovelgvari omi miuRebelia.
vin iyo pirveli igi, romelmac maxvili Seqmna?
gulad sdebia lodi, qva yofila da rkina.
omi da mkvleloba iman pirvelma daTesa qveynad
da sikvdilamde misvlis gza umoklesi gaWra.
(1,10, 1-4)
cxovrebis wesi, romelsac misi poezia amkvidrebs, aris is, rasac romaelebi
otium-s uwodebdnen da miaxloebiT `mocaleobad~ SeiZleba iTargmnos. poetis nos-
talgiuri ocnebaa `oqros xana~, `saturnusis samefo~, roca arc kacTa saklavi
iaraRi arsebobda, `arc cixe-simagreebi da sabrZolo miwayrilebi~. mSvidoba,
sofluri idiliuri yofa da siyvaruli mis lirikul samyaroSi erT ganuyofel
mTlianobad irwymis.
pirveli wigni, romelic aTi elegiisagan Sedgeba, poets calke krebulad ga-
moucia `delias~ saxelwodebiT (Zv. w. daaxl. 27 w.). delia satrfos saxelia, po-
etis mier Serqmeuli. misi namdvili saxeli, rogorc apuleiusis `apologiidan~
vigebT, yofila plania. pirveli berZnuli sityvaa, meore _ laTinuri, erTica da
meorec `naTels~ niSnavs. arada, apuleiusis cnoba Cvens codnas didsac verafers
sZens, radgan am pirovnebis identificireba, katulusiseuli lesbia-klodiasagan
gansxvavebiT, ar xerxdeba.
delias saxe arc TviTon leqsebis mixedviT aris Zalian cocxlad gamokveTili,
poeti ar cdilobs misi individualuri Tvisebebis warmoCenas. es saxe ufro mainc
im sqemas Seesabameba, romelsac elinisturi, aleqsandriuli tradicia sasi-
yvarulo elegiisagan moiTxovda. leqsebis cikli erT romelsame qals unda
misZRvnoda da igi usaTuod qmriani an kurtizani qali unda yofiliyo, raTa Ta-
vidanve gamoricxuliyo imgvari urTierToba, qorwinebiT rom mTavrdeba, anda
Soreulad mainc gulisxmobs qorwinebis SesaZleblobas. ambavs mZafri sasiyva-
rulo konfliqtebi unda gadmoeca, agreTve yovlad aucilebeli iyo saleqso
sivrcis satrfialo lamentaciebiT gajereba.
tibulusi met-naklebi erTgulebiT mihyveba am sqemas. delia gaTxovili qalia,
magram rig SemTxvevebSi lamis kurtizan qalad gvevlineba, rac situaciebs sak-
maod xelovnur elfers aZlevs. am STabeWdilebas kidev ufro aZlierebs egreT
wodebuli `saerTo adgilebi~, ZvelTagan dakanonebuli motivebis xSiri gamo-
yeneba, rac cocxal gancdas wminda poetur pirobiTobad aqcevs: mijnuri _ amuris
jariskaci, trfobis mona da a.S. aseTivea, magaliTad, ZvelTaZveli motivi
`umowyalod dagmanuli~ karisa, poets rom satrfosTan Sesvlas ar anebebs. am mo-
tivis SemoWra mocemul situaciaSi ramdenadme uadgilocaa, radgan leqsis saer-
To ganwyobilebas mTlad zustadac ar Seesatyviseba.
magram tibulusis poeziis mTavari Rirseba sasiyvarulo konfliqtebis, mZa-
fri urTierTobis asaxva arc aris. igi mSvidi temperamentis, nazi bunebis Semoq-
332 tibulusi
media da misi leqsi yvelaze did gamomsaxvelobiT Zalas maSin iZens, roca poeti
ocnebas eZleva.
pirveli wignis mesame elegiaSi Tavisi avadmyofobis ambavs mogviTxrobs, roca
korkiraSi darCa da laSqroba veRar gaagrZela. sikvdilis SiSiT Sepyrobils
gverdiT axlobeli aravin hyavs, arc deda, arc da, arc delia. misi fiqrebi
mSobliur garemos, sakuTari soflis sanaxebs dastrialebs, Tbilad, siyvaruliT
daxatuli, lakoniurad mowvdili suraTebi erTmaneTs enacvleba. poeti daJine-
biT fiqrobs im sanatrel wamze, roca Sin gaufrTxileblad dabrundeba, da ocne-
biT xedavs, delia, TmagaSlili da fexSiSveli, rogor gamorbis mis Sesaxvedrad.
aseTive STambeWdavia pirvel elegiaSi sofluri yofis asaxva, aseve wvril-
wvril suraTebad mocemuli, mTel am garemosac poeti ocnebis TvaliT xedavs,
riTac idiliurobis momenti damajerebeli da emociurad savsebiT misaRebi
xdeba. am elegiaSi, romelic saprogramo xasiaTisaa, rogorc dasawyiss Sehferis,
TiTqmis srulad aris moniSnuli yvela is mTavari motivi Tu ganwyobileba, rac
tibulusis Semoqmedebas Tavidan bolomde mihyveba.
wignis pirvelive striqonebi gadmogvcemen poetis uaryofiT damokide-
bulebas cxovrebis im wesis mimarT, romelic romSi damkvidrebula:
sxvam, dae, yviTeli oqro agrovos, simdidre xapos,
hqondes uricxvi miwa, ara erTi da ori,
niadag elodes momxdurs, omisTvis emzados mudam,
ZilSic fxizlobdes unda, yurSi bukis xma edgas.
(1,1, 1-4)
xolo TviTon tibuluss rac izidavs, es aris moxasxase yanebi, yvavilebiT Sem-
kuli sasazRvre mijnebi, xorblisferTmiani keresis (cereras) taZris karze da-
kidebuli Taigulebi, baR-bostnebSi Camdgari wiTuri priaposi, naTesebidan rom
Citebs afrTxobs. misi yvelaze didi survilia wlidan wlamde samyofi mosavali,
oRond yovelive amas isev da isev delias siyvarulma unda SesZinos azrica da
mSvenebac.
magram pirveli wigni mxolod delias Temas ar moicavs, mas aTi elegiidan
mxolod xuTi eZRvneba. sami elegia lamaz ymawvils, vinme maraTuss miemarTeba,
erTi ki laSqrobidan gamarjvebiT dabrunebuli mesalas triumfs gvixatavs. sa-
kuTari mfarvelis triumfi poeturad Zalze saxifaTo Temaa, magram tibulusis
leqsi arc maamebluria da arc oficialurad civia. mas marTla axarebs megobris
warmateba da pirveli milocvis Semdeg or-orstriqonian suraTebad im qveynebs
mimoixilavs, triumfatorma rom laSqrobisas gaiara, riTac leqss Zalze Tavise-
buri silamaze eniWeba.
meore wignSi delia ukve aRar figurirebs, misi adgili axalma satrfom dai-
kava, romelsac poeti nemesiss uwodebs. nemesisi berZnuli sityvaa da SurisZiebas,
samagieros mizRvas niSnavs, riTac, SesaZloa, miniSnebuli iyos, rom delias ganu-
wyveteli RalatiT gawamebulma poetma masze Suri am axali satrfoTi iZia.
magram arc nemesisia erTguli. igi yvela niSnis mixedviT namdvili kurtizani
qalia, fulze dageSili, rac poets sasowarkveTilebaSi agdebs, radgan, rogorc
ukve viciT, arcTu didi simdidris patronia (2,4). igi evedreba nemesiss, cota
meti lmobiereba gamoiCinos, udrood gardacvlil patara dasac ki aficebs, ma-
gram xarbi lamazmanis guls veranairi grZnobieri sityvebi ver arxevs.
eWvianobiT gawamebuli tibulusi erTi xanoba omSi wasvlasac ki fiqrobs (2,6),
rac omis moZule poetisagan sasowarkveTis ukiduresi gamovlinebaa. magram
satrfosTan ganSoreba mis Zalas aRemateba (2,4). iZulebulia, moTminebiT uyuros,
rogor miemgzavreba misi satrfo sofelSi viRac gamdidrebul mdabiosTan er-
Tad. urTierTobis gawyvetas mainc ver axerxebs, Tumca, rogorc irwmuneba,
cxovreba sabolood mosZagda.
tibulusi 333
meore wignis eqvsi elegiidan satrfos mxolod sami eZRvneba (3, 4 da 6). zustad
naxevari, ise rogorc pirvel wignSi. danarCeni sami (2,1, 2,2 da 2,5) sasiyvarulo
Tematikisa ar aris da ufro maRali mxatvruli Rirsebisaa, vidre satrfialoni.
2,1 agviwers soflis dResaswauls _ yanebis kurTxevasa da uxvi mosavlisaTvis
locvas. am leqsSi gansakuTrebuli sicxadiT Cans tibulusis siyvaruli sof-
lisadmi, sofluri garemosadmi, siames hgvris miwaze sakuTari xeliT muSaoba da
kargi mosavlis molodini.
2,2-iT tibulusi megobar poets kornutuss dabadebis dRes ulocavs da,
rogorc samagaliTo meuRles, mravalricxovan STamomavlobas usurvebs. 2,5 ki
mesalas vaJs eZRvneba qurumTa kolegiaSi arCevasTan dakavSirebiT. es kolegia
TxuTmeti kacisagan Sedgeboda da sibilas wignTa movla-patronoba evaleboda,
romaelebSiac xalxis bed-iRbali iyo nawinaswarmetyvelebi. sibilur wignTa mox-
seniebis Semdeg leqsi TandaTan romaeli erisadmi aRvlenil sadidebelSi
gadadis. magram romis warsulidan poeti, Tavisi midrekilebisda mixedviT, yve-
laze didi siyvaruliT arqaul epoqaze Cerdeba, roca palatinis borcvze jer
isev Zroxebi Zovdnen, xolo is vake, kapitoliums rom palatinisagan yofs, jer
kidev tba iyo. da aq poets uecrad isev axsendeba Tavisi nemesisi, uromlisodac
Turme arc erTi kargi striqoni ar gamosdis.
orive wignis Tematika politikisa da saxelmwifoebrivi cxovrebisagan Sorsa
dgas. misi winamorbedi lirikosebi sazogadoebriv saqmeebs didi interesiT ex-
mianebodnen. iseTi intimuri wyobis poeti, rogoric katulusi iyo, Tavis
leqsebSi yovelTvis mkveTrad avlenda politikur simpaTia-antipaTias, amis maga-
liTad keisris mimarT misi damokidebulebac kmara. tibulusTan amgvari intere-
sis niSanwyalic ar Cans. saeWvoa, rom es mxolod misi piradi midrekilebebis ga-
moZaxili iyos. droni icvalnen da maT, visac tibulusi Tavis mkiTxvelad varau-
dobs, politika naklebad ainteresebT, mRelvare sazogadoebrivi cxovreba
mdore erTmmarTvelobam Secvala. romis moqalaqes ukve aRar SeuZlia, proce-
sebSi aqtiuri monawileoba miiRos. yvelafers erTaderTi adamianis, princepsis,
risxva Tu wyaloba warmarTavs.
SesaZlebelia, amgvari poeturi gandgoma garkveuli opoziciurobis gamoxa-
tulebac iyos. mesala, Zveli respublikeli, axal reJims, cnobilia, didi enTuzi-
azmiT ar ekideboda. tibulusi erTxelac ar axsenebs avgustusis saxels, maSinac
ki, roca es savsebiT bunebrivi iqneboda, vTqvaT, roca sayovelTao mSvidobaze
laparakobs, romelic upirvelesad swored avgustusis damsaxureba iyo. amgvari
mouxseniebloba saerTo qeba-didebis fonze SemTxveviTi namdvilad ara Cans. ti-
bulusis korpusis bolo wignSi moTavsebulia elegiaTa ori jgufi. pirvel
jgufSi sul xuTi elegiaa maRali poeturi gemovnebiT Sesrulebuli. meore
jgufi eqvsi elegiisgan Sedgeba da maT avtorad poetesa sulpicia saxeldeba. am
leqsebSi moTxrobilia qal-vaJis, sulpiciasa da kerinTusis, sasiyvarulo is-
toria, gadmocemulia axalgazrda qalis gancdebi. arsebobs safuZvliani mosaz-
reba, rom pirveli jgufis leqsebi, romlebic ufro maRal donezea Sesru-
lebuli, tibuluss ekuTvnis, zogierTi mkvlevari ki mTel am cikls tibuluss
miawers da miaCnia, rom sulpicia mxolod poeturi fiqciaa.
tibulusis poetur ostatobaze zemoT ukve vilaparakeT. igi Zalian faqizad
grZnobs sityvas, aqvs stilis utyuari grZnoba. arcerTgan ar iyenebs aleqsan-
drieli poetebis `swavlul~ sityvakazmulobas, rac umTavresad miTologiuri
paralelebis simravliT xasiaTdeboda da leqsis emociuri aRqmisaTvis mxolod
xelisSemSleli iyo, riTac ase xSirad scodavs xolme properciusi. motivTa sim-
didriT tibulusi ar gamoirCeva, zogjer leqsis kompoziciac erTgvari uk-
marisobis grZnobas gvitovebs, magram yovelive amas igi maRali sityvieri osta-
334 tibulusi
vergiliusi
(Zv. w.70- Zv.w.19)
Sedgeba. moqmedebis adgili aris arkadia, magram poemaSi asaxulia romauli yofa.
Tema `bukolikebisa~ aris siyvaruli, RalatiT gamowveuli sevda, Sejibri sim-
ReraSi. poemis personaJebi ZiriTadad mwyemsebi arian, Tumca zogierTi ekloga
miTologiur gmirs, zogic ki realur, istoriul pirovnebas eZRvneba.
`bukolikebis~ kompoziciaSi SeimCneva erTgvari simetria. I – IX eklogebis Tema
aris mamulis dakargviT gamowveuli tkivili. mwyemsebi sinanuliT eTxovebian Ta-
vianT miwebs, romelTa datoveba iZulebiT uxdebaT, aSkarad igrZnoba, rom am ek-
logebSi aisaxa epizodi poetis biografiidan, roca Zv. w. 41 w. avgustusis brZane-
biT veteran meomrebs dauriges CamorTmeuli nakveTebi kremonasa da mis Semoga-
renSi. am dros dakarga vergiliusma Tavisi mamuli,Tumca gavleniani megobrebis
wyalobiT maleve daibruna, ufro zustad ki, miiRo mSvenieri miwis nakveTi q.
nolasTan axlos. madlieri poeti pirvelsave eklogaSi RmerTad moixseniebs
oqtavianuss, Tumca ara aSkarad, aramed SefarviT.
`RmerTma miboZa es simSvide, o, melibous,
da igi CemTvis samudamod RmerTad darCeba.~
(I 6-7)
ra aris am striqonebiT gamoxatuli, poetis gulwrfeli madliereba oqtavi-
anusis mimarT, Tu Cveulebrivi farisevloba qveynis mmarTvelisadmi? bevrs
miaCnda, rom vergiliusis poezia aris qedis moxra avgustusisadmi, rom igi iyo
sasaxlis karis poeti da amdenad, werda ise, rogorc es surda mecenats, anu rasac
moiTxovda qveynis ideologia. iyo Tu ara vergiliusi Tavisufali poeti? am sa-
kiTxze pasuxis gacemisas gaTvaliswinebuli unda iqnas erTi garemoeba; avgustusi
iyo is didi politikosi, romelsac im droisTvis imediT Sehyurebda romis sa-
zogadoeba. ras moelodnen misgan? upirvelesad mSvidobas, samoqalaqo omebis
Sewyvetas. SeuZlebeli iyo, adre opozociurad ganwyobil vergiliuss simpa-
Tiebi ar gasCenoda im reJimisadmi, romelic romis moqalaqeebs mSvidobiani
cxovrebis garantias aZlevda.
II da VIII eklogebSi gadmocemulia Seyvarebuli mwyemsis gulisnadebi, xolo III-
VII-Si – mwyemsTa Sejibri simReraSi.
IV da VI eklogebi miZRvniTi xasiaTisaa. VI eklogis adresati aris galiis pro-
konsuli variusi, romelic daexmara vergiliuss mamulis dabrunebaSi. formis
mixedviT, es aris tyis RmerTis, silanusis darigeba, romelic mwyemsis saxiTaa
warmodgenili. am eklogaSi vergiliusi Tavs imarTlebs, rom mas ar surs umRe-
ros diad, gmirul brZolebs da urCevnia, mwyemsuri simRerebi SeTxzas:
`me nazi stviriT glexur muzas vemsaxurebi,
Sen xotbis mTqmeli, Cemo varius, ar dageleva,
vinc Sens saqmeebs ugalobebs, mquxare brZolebs.~
(VI 8-10)
IV ekloga Tavisi mniSvnelobiT gamorCeulia `bukolikebSi~. igi eZRvneba asi-
nius polions, romelic konsuli iyo Zv. w. 40 w. es ekloga aris poetis ganacxadi
axali oqros saukunis dadgomis Sesaxeb. romaelTa rwmeniT, sibilas winaswar-
metyveluri wignebis Tanaxmad da aseve stoikuri filosofiis koncefciis mixed-
viT, samyaros ganviTareba spiralur xasiaTs atarebs. e.i. yoveli ciklis das-
rulebis Semdeg kvlav iwyeba axali,rac Zvelis ganmeorebaa. Zv. w. 40 wels, roca es
ekloga daiwera, damTavrda dianas wre (rkinis saukune) da daiwyo axali, apolo-
nis wre, roca mosalodneli iyo oqros xanis mobruneba, romelic saturnusis
dros iyo. es netari xana romSi unda daemkvidrebina yrmas, romlis dabadebas wi-
naswarmetyvelebda vergiliusi. rogori iqneba es saukune? miwa TavisTavad moi-
tans mosavals, ar dasWirdeba damuSaveba, jiqansavse cxvrebi Tavad miadgebian pa-
trons, lomebi ar SeaSfoTeben faras, arc gvelebi dageslaven vinmes . . .
vergiliusi 337
miTi eneasze jer kidev Zv. w. III saukuneSi iyo popularuli. romi iTvleboda ga-
naxlebul troad. iuliusebis gvari Tavis warmomavlobas ukavSirebda eneasis
vaJs. amdenad, es poema avgustusis, mis winaparTa sadidebeli poemac iyo.
vergiliusma upirvelesad Camoayaliba gegma poemisa, mokle prozauli Si-
naarsi. Zv. w. 19w. poetma ZiriTadad daasrula Tavisi axali nawarmoebi. igi varau-
dobda poemis daxvewas sami wlis manZilze. am mizniT gadawyvita axlos gacnoboda
im adgilebs, romlebic `eneidaSi~ iyo aRwerili. vergiliusi gaemgzavra sa-
berZneTsa da mcire aziaSi samogzaurod, magram avad gaxda da gardaicvala
brundisiumSi 19 w. 21 seqtembers. miuxedavad imisa, rom poetma sikvdilis win
isurva, ar gamoeqveynebinaT `eneida~, radgan mas jer kidev ar Tvlida dasrule-
bulad, avgustusis daJinebuli moTxovniT poema gamoica, xeluxleblad datoves
is daumTavrebeli heqsametruli taepebi, romelTa gamarTva poetma ver moaswro.
`eneida~ 12 wignisagan Sedgeba: pirveli eqvsi wigni eZRvneba eneasis xetials
trois dangrevis Semdeg da Tematurad igi `odiseas~ uaxlovdeba, xolo danarCen
eqvs wignSi gadmocemulia eneasis brZola italiaSi. poemis es nawili `iliadas~
enaTesaveba. poemis dasawyisSive vergiliusi ayalibebs Tavis koncefcias:
`iaraRsa da vaJkacs vumRer, trois qveynidan
bediT devnils da gadmoxvewils italiaSi."
(I 1-2)
aqedan cxadia, poetis survilia gaaerTianos gmiris brZola da xetiali, e. i.
`iliadisa~ da `odiseis~ Tema. homerosis poemebis gavlenis kvali ara marto
`eneidis~ kompoziciaSi igrZnoba, aramed gmirTa saxeebsa da pasaJebSi. Tumca ver-
giliusis poema Tvisobrivad mkveTrad gansxvavebulia `iliadisa~ da `odiseasa-
gan~. homerosis poemebSi miTologiuri siuJetia gadmocemuli, `eneidaSi~ miTi
TanamedroveobasTan aris Serwymuli. vergiliusis mizani ar aris mxolod eneasis
brZolebisa da misi Tavgadasavlis aRwera, am nawarmoebiT poets surs daasabu-
Tos, rom romis, msoflios uZlieresi qalaqis, daarseba RmerTTa nebiT moxda,
rom italielTa winaprebi, elinTa msgavsad, uZvelesi tomebi iyvnen; rom uzenaes-
Ta gadawyvetilebis Tanaxmad, troelTa erTi nawili damkvidrda italiaSi, Tavis
`pirvel samSobloSi~.
vergiliusi umReris eneass, rogorc qvel vaJkacs da mis brZolebs, eneasSi
gaerTianebulia aqilevsisa da odisevsis saxeebi, Tumca igi Tavisi xvedriT, xasi-
aTiT gansxvavdeba homerosis gmirebisagan. aqilevsi aris mamaci, Seudarebeli
Zalis meomari, romelic saxelisaTvis ibrZvis; odisevsis xifaTiani mogzaurobis
mizani Sin, iTakaSi dabrunebaa.
eneasi aris gansakuTrebuli misiiT aRWurvili gmiri, romelic RmerTTa nebiT
tovebs almodebul troas, raTa `dabrundes~ Tavis axal samSobloSi.
`eneidis~ I wignSi mokle Sesavlis Semdeg moTxrobilia eneasis devna qalRmerT
iunos mier, romelic saSinel qariSxals mouvlens zRvaze troidan gadmoxve-
wilebs. talRebTan SeWidebuli troeli gmirebi miadgebian afrikis sanapiros,
dedofal didos samefos, mSenebare qalaqs, karTagens. didos TxovniT eneasi uam-
bobs karTagenelebs troelTa Tavgadasavals qalaq ilionis dacemis Semdeg.
II wignSi iwyeba eneasis Txroba, Tu rogor moatyues troelebi elinebma, rom-
lebmac viTomdac qalaqi miatoves da xis cxeni datoves trois karibWesTan. maT
xmebi gaavrceles, TiTqos es minervas uZRvnes, raTa Sin mSvidobiT dabruneba
SeZlebodaT. gabriyvebulma troelebma qalaqSi Seagores cxeni, romelSic
SeiaraRebuli elini gmirebi isxdnen. isini RamiT gamovidnen, kari gauRes
TanamebrZolebs da sastiki brZola gaumarTes troelebs.
aq CarTulia ambavi laokoonisa, romelic cdilobs frigielTa gonze moyvanas,
raTa ar Seiyvanon xis cxeni qalaqSi: `danaelT vufrTxi, Tundac ZRveni mohqondeT
CvenTvis~ – ambobs laokooni. es fraza Semdgom frTian gamoTqmad iqca.
340 vergiliusi
1
`eneidis~ qarTuli Targmani ekuTvnis r. miminoSvils
342 vergiliusi
xvedrs. amitom igi an Rirseul metoqes unda dautovo, an omis RmerTs Seswiro.
omiT mopovebuli gamarjveba bedniers ver xdis gmirs. eneasi Svils, askaniuss
arigebs, rom siqvele da gmiroba SeiZleba misgan iswavlos, magram Tavis xvedrs
ar usurvebs Svils (XII 435-436).
eneasi mkveTrad gansxvavebulia homerosis gmirebisagan. igi ar aris cbieri da mox-
erxebuli odisevsiviT, medgari mebrZolia aqilevsiviT, magram ar aris saxelsa da
didebas daxarbebuli. eneasis xasiaTi yalibdeba, iwrToba. trois dacemis periodSi
troelTa winamZRoli aris uSiSari mebrZoli, romelic mzadaa xmliT xelSi Seegebos
sikvdils da daiRupos almodebul qalaqTan erTad (II 317, 354). mxolod RmerTTa Ca-
gonebiT gaecleba igi mSobliur qalaqs. eneasi aris ojaxis moyvaruli, gabeduli
meomari, RmerTTa pativismcemeli. eneass mxrebze Sesmuli gamohyavs almodebuli
qalaqidan mama, romelic simbolurad Zvel troasTan, warsulTan aris gaivigebuli,
Svils (e. i. trois momavals) win waiZRolebs, xolo cols (e.i. pirad bednierebas) ubr-
Zanebs, ukan gahyves mas. kreusas ucabedi gauCinarebis Semdeg almodebul qalaqSi
colis mosaZebnad dabrunebuli eneasi manam ar tovebs troas, vidre colis aCrdili
ar gamoecxadeba. eneasi xdeba frTxili, troaSi mesamed mibrunebuli Tavs aridebs
mterTan Sexvedras, rac TanamgzavrTa usafrTxoebiT aris gamowveuli. RvTismoSiS
eneass xSirad uWirs RvTiuri niSnebis amocnoba, uSvebs uneblie Secdomebs. didosTan
SeCerebuli troeli gmiri arc ki fiqrobs, gagrZelos gza italiisaken. es iyo misi
yvelaze didi Secdoma, romelic ara uvicobiT, aramed gulmaviwyobiT iyo gamow-
veuli.
eneasi aris gulwrfeli gmiri, ar aris cbieri. roca zavs sTavazobs italiis
mosaxleobas, malulad rodi lesavs maT winaaRmdeg maxvils. misi omi italiaSi ar
aris eqspansiuri. eneasi ibrZvis Tavisi xalxis bednierebisaTvis. mas ar surs omi,
magram iZulebulia ibrZolos (XI 110-114). eneasis gamarjveba turnusze kanonieria,
radgan es aris RmerTTa nebis aRsruleba.
italiaSi Casvlamde eneasi uars ver ambobs adamianur sisusteebze, magram igi
xvdeba, rom ar SeiZleba mihyvebode RvTis nebas da amave dros amqveyniur siamov-
nebazec fiqrobde. igi TandaTanobiT iSorebs Tavis vnebebs; siyvaruls karT-
agenSi tovebs, mSvidobiani cxovrebiT tkbobis survils, rac qalaqTa mSeneblo-
baSi gamoixateba, sxvadasxva kunZulze ikmayofilebs, warsulTan mWidro
kavSirs anqises sikvdilTan erTad eTxoveba. ase, ganZarculi adamianuri sur-
vilebisagan, Cadis igi italiaSi, sadac daafuZnebs penatebsa da Tavis xalxs:
amave dros romis didebas Cauyris safuZvels. Secdomebi, uneblie Tu nebsiTi,
mtris mimarT gamovlenili risxva da sisastike ar amcirebs eneass. vergiliusma
Seqmna gmiris cocxali da ara sqematuri saxe. `samarTliani, RvTismoSiSi,
brZolaSi da omSi gamocdili eneasi~ (I 544-545, VIII 235) xdeba dakvirebuli,
RmerTTa survilebis amomcnobi da maTi morCili gmiri. igi rwmundeba, rom
RvTis rCeuloba sapatio, magram mZime tvirTia; mas unda Seswiro piradi bed-
niereba, adamianuri siameni.
eneasis saxe, rogorc mebrZolisa, kargad Cans turnusTan SepirispirebaSi.
eneasi iseTive Zlieria, rogorc misi metoqe, brZolaSi iseTive daundobeli da
sastiki. magram eneasi mainc keTilSobili gmiria, radgan keTili saqmisaTvis
ibrZvis. igi qmnis mSvidobas. mrisxaneba da Seubralebloba, razedac eneasi uars
ver ambobs, omis umowyalo kanonia. magram troel gmirs aqvs zomierebis grZnoba,
rac turnuss ar gaaCnia, igi aRtacebiT Sehyurebs Subebze acmul damarcxebul
mterTa Tavebs, rac vergiliusis koncefciiT, omis kanonebiTac ki Seuwynarebelia
(IX 466).
`eneidaSi~ vergiliusma asaxa romis miTiuri da istoriuli warsuli, misi
Zveli da axali dideba. poeti xotbas asxams romaelTa samxedro Zlierebas, maT
vergiliusi 343
horaciusi
(Zv.w. 65-Zv.w.8)
lobis TvalSi saxeli ar gagitydes, roca gaigeben, rom Cemi megobari (familiaris)
iyavi~. am cnobas gvawvdis svetoniusi `horaciusis cxovrebaSi~ (5). sityva
`familiaris~ horaciusis dros `megobars~ `axlobels~ niSnavda, magram mas
plavtusis dros `monis~ mniSvneloba hqonda. ase, rom am megobrobis, Tu monobis
gamo, horaciusi Tavs SeboWilad grZobda. man qeba Seasxa avgustuss `odebSi~, misi
dakveTiT Seqmna `saukuno himni~. Semdeg horaciusi aqveynebs `werilebs~, romlebic
Tematurad `satirebs~ uaxlovdeba.
`epodebi~, romlebic, umetesad, iambebiT aris dawerili, gamoqveynda Zv. w. 31-30
wlebSi. igi 17 leqsisagan Sedgeba. `epodebis~ Tema ar aris erTnairi, Tumca maT
Soris gamoirCeva politikur motivebze dawerili leqsebi. horaciusi ilaSq-
rebs samoqalaqo omebis winaaRmdeg. poeti Tvlis, rom ZmaTaSorisi omebis saTave
aris is uZvelesi codva, romelic romulusma Zmis mkvlelobiT Caidina.
samoqalaqo omebis wamomwyebT poeti Wkuasustebs uwodebs, romelTa waqezebas
romi daRupvisaken mihyavs:
`borotmzraxvelno, sad iCqariT, an qarqaSidan
amoRebul xmlebs ratom aelvebT?
cota daRvrila vel-mindvrebze, an zRvis talRebze
laTinTa sisxli? nuTu ar kmara?
iqneb cixeebs emuqrebiT mtrul karTagenis,
rom gadabugoT misi kedlebi?
iqneb isa gsurT, tyve britaneli CaataroT
wminda quCaze, borkilgayrili?
ara! parTelTa gasaxarad romaels unda
xeli aRmarTos Tavis qalaqze.
arc lomi sCadis amas da arc mSieri mgeli,
Tavs esxmis mxeci sxva jiSis nadirs.
pasuxs moviTxov, ram SegipyroT, brma siSmagem Tu
ugunur Zalam, an iqneb codvam?
xmas ar iReben, saxes feri edebaT mkrTali,
Wkua-goneba sul gahyinviaT,
moklul Zmis gamo Cadenil brals ver gaqcevian,
sastiki bedi devnis romaelT,
ros daiRvara ucodveli remusis sisxli,
es codva mosdevs STamomavlobas.~
(VII epodi)
XVI epodic samoqalaqo omis Temas exeba. igi romaeli xalxisadmi aris mimar-
Tuli. IX epodSi poeti xotbas asxams avgustusis gamarjvebas aqciumTan. princep-
sSi horaciusi xedavs saxelmwifos meTaurs, romelsac SeuZlia mSvidobis
damyareba qveynad. IV epodSi poeti dascinis samxedro tribunis medidurobas, ro-
melsac daviwyebia, rom odesRac yvelaze dabali socialuri fenis warmo-
madgeneli iyo. X epodSi horaciusi Tavis literaturul mowinaaRmdeges esxmis
Tavs. XI epodi warmoadgens parodias satrfialo elegiebze.
horaciusis iamburi leqsebi SinaarsiT uaxlovdeba `satirebs~, sadac avtoris
azrebi gadmocemulia dialogis an monologis saxiT. aq saubaria sxvadasxva sayo-
facxovrebo da filosofiur sakiTxze, amitomac poeti Tavis am nawarmoebs `sau-
brebs~ anu `diatribas~ uwodebs. igi ori wignisagan Sedgeba. pirvelSi 10 leqsia
moTavsebuli, romelic gamoica Zv. w. 35-34 wlebSi, xolo meore – Zv. w. 30 wels,
igi 8 leqss aerTianebs.
pirvel wigns horaciusi mecenats uZRvnis, misiT iwyeba pirveli satira, mece-
natis saxeli moxseniebulia meeqvse da bolo satiraSi.
horaciusi 347
`odebis~ III wigni mTavrdeba melpomenesadmi miZRvnili leqsiT (III 30), sadac
horaciusi daufaravi siamayiT laparakobs Tavis damsaxurebaze. igi darwmu-
nebulia, rom leqsebi mas ukvdavebas moupovebs.
`Zegli avige umtkicesi me brinjaoze,
udiadesi maRal, mefur piramidebze,
ver moereva mas Rvarcofi damangreveli,
veras daaklebs qariSxali Tavawyvetili,
verc droTa srbola da uTvalav dReTa dineba,
mTlad ar gavqrebi, umetesi nawili Cemi
marad icocxlebs, momigonebs STamomavloba
me mudam qebiT, vidre qurumi ivlis xolme
kapitoliums dadumebul qalwulTan erTad.
Cemze ityvian: avfidusi sadac mohquxso
da wyliT Raribi mbrZaneblobda davnusi sadac
velur xalxebze, iq mdabiom, aRzevebulma
sxvebze uadres simRerebi eoliuri
hangebs Seuwyo italiurs. maS, iamaye
miRweuli Seni didebiT, o, melpomene,
dafnis gvirgviniT Tma Semimke, keTilmosurnev.~
amrigad, `odebiT~ horaciusma ara marto laTinur metrikaSi Seitana novacia,
aramed axali mxatvruli saxeebiT da saSualebebiT gaamdidra romauli poezia.
sxva poetebisagan gansxvavebiT, horaciusi rTuli saxeebiT azrovnebs. igi ar at-
evs erT strofSi saTqmels, amiT mkiTxvelis cnobierebas Tavisi survilisamebr
marTavs; sityvaTSeTanxmebas ise anawevrebs, rom yuradRebas ver moaduneb, rom
gaigo, risi Tqma unda poets. mag. zemoTmoyvanil odaSi pirveli strofi
mTavrdeba ase: `veras daaklebs qariSxali Tavawyvetili~, axali ki iwyeba Semdeg-
nairad: `verc droTa srbola da uTvalav dReTa dineba~. horaciusma pirveli
strofis azri meoreSi gadaisrola. amitom leqsi TiTqos erTi amosunTqviT
ikiTxeba ise, rom grZnob sinqronulad sazomis silamazes (da sirTules imav-
droulad) da leqsis Sinaarsac.
`saiubileo himnSi~ horaciusi avgustusis mexotbe poetad mogvevlina. Zv.w. 17
wels imperatorma moawyo sayovelTao dResaswauli, romelic `sibilas wignebis~
Tanaxmad imarTeboda yovel 110 weliwadSi erTxel. samoqalaqo omebma Seaferxa am
RonisZiebis Catareba da avgustusma mogvianebiT gadawyvita grandiozuli sana-
xaobis mowyoba, sadac 27 Wabukisa da 27 gogonasagan Semdgar gunds unda Sees-
rulebina apolonisa da dianasadmi miZRvnili himni, romlis Seqmna avgustusma
horaciuss daavala. manac did pativad CaTvala es davaleba. am himnSi poeti umRe-
ris romis siZlieres da sTxovs RmerTebs – apolonsa da dianas, Semweoba ar
moaklon romael xalxs.
Zv. w. 20 w. horaciusma gamoaqveyna daqtiluri heqsametriT gamarTuli `wer-
ilebis~ ori wigni. epistolaruli Janri ucxo ar iyo laTinuri poeziisaTvis.
poetur werilebs vxvdebiT luciliusisa da katulusis SemoqmedebaSi, magram am
Janris daxvewa da srulyofa horaciusis saxels ukavSirdeba. pirveli wigni 20
werilisagan Sedgeba, meore ki – samisgan. igi Zv. w. 19-14 wlebSia Seqmnili. wer-
ilebis adresatebi arian cnobili politikuri moRvaweni da poetis nacnob-
megobrebi: avgustusi, mecenati, florusi, tibulusi da sxv.
pirvel wignSi horaciusi ZiriTadad filosofiuri xasiaTis Temebze
saubrobs, Tavs aridebs religiisa da politikis sakiTxebze msjelobas. zogjer
poeti werilis formas iyenebs Tavisi ganwyobilebis gadmosacemad. epistoleTa
wigni xasiaTiT, SinaarsiT, saleqso sazomiT Zalian hgavs `satirebs~, gansakuTre-
biT, sadac poeti soflis idiliur cxovrebas aqebs (I 7).
350 horaciusi
ovidiusi
(Zv.w. 43 – ax.w. 18)
iqneb axal imperators, tiberiuss, yurad eRo misi vedreba samSobloSi dabrune-
baze. ax.w. 18 wels yvelasagan mitovebuli poeti tomisSi gardaicvala, Sors ro-
midan, sadac odesRac didi aRtacebiT kiTxulobdnen mis leqsebs. mkiTxvelTa pa-
tiviscemiTa da siyvaruliT odesRac ganebivrebul ovidiuss ukanaskneli sur-
vilic ki ar Seusrulda, rom misi ferfli mSobliuri miwisaTvis miebarebinebaT.
wera ovidiusma adre daiwyo. rogorc Tavad acxadebs, prozaulad gamoTqmas
ver axerxebda, sityvebi TavisTavad lagdeboda da leqsis formas iRebda
(`sevdani~ IV, 10).
romis axalgazrdoba didi interesiT adevnebda Tvals poetis Semoqmedebas.
ovidiusi romaelebis winaSe wardga rogorc elegikosi, satrfialo leqsebis
avtori. man kargad auRo alRo sazogadoebis moTxovnilebebs, igrZno, riTi
SeiZleboda misi daintereseba. arcTu Soreuli warsulis, samoqalaqo omebis
koSmaruli suraTebisagan gadaRlili romaeli xalxi TavdaviwyebiT daewafa im
did sikeTes, rac mas `avgustusis mSvidobam~ moutana. romis aristokratiam igema
sitkbo xalisiani cxovrebis, drostarebis, gancxromis. im dros, roca avgustusi
reformebiT cdilobda dacemuli moralis aRdgenas, ojaxis ganmtkicebas,
ovidiusi Tavisi mxiaruli, erotikuli leqsebiT siyvarulis maswavleblad mo-
evlina romis axalgazrdobas.
`namdvili xepre xar, Tuku SeimCnev meuRlis Ralats,
ver gascnobixar kargad Cveni qalaqis wesebs.~1
wers ovidiusi `trfobanSi~ (III, 4, 35-37). es sityvebi mowmendil caze mexis ga-
vardnas niSnavda. qorwinebis rRveva kulturis niSnad aRiara ovidiusma. mas
surda egrZnobinebina avgustusisaTvis reformebis utopiuroba. Tavisi winamor-
bedi elegikosebis: properciusisa da tibulusisagan gansxvavebiT, ovidiusma
aqcenti poetidan mkiTxvelze gadaitana; mis mier aRweril samijnuro Tavgada-
savlebSi mkiTxveli Tavis Tavs Seicnobs, igi poetTan erTad xdeba Tanamonawile
satrfialo scenebis.
elegiebis krebuli `trfobani~ Tavdapirvelad xuTi wignisagan Sedgeboda, Semdeg
Tavad poets Seumcirebia igi samamde. tradiciisamebr krebulSi Semaval leqsebs hyavs
Tavisi gmiri qali, korina. Zneli saTqmelia, realuri pirovneba iyo is, Tu ovidiusis
mier Seqmnili, zogadi saxe sasurveli qalisa. poetis sicocxleSi ramdenime qali
acxadebda pretenzias, rom swored is igulisxmeboda korinaSi.
krebuli Seicavs elegiuri distiqebiT gamarTul 49 leqss. deklamaciur
xelovnebaSi kargad gawafuli poeti qebas asxams Tavisufal siyvaruls. igi aR-
wers sxvadasxva samijnuri epizods. `trfobanis~ elegiebi eZRvneba: satrfos,
satrfos moaxles, maWankals, briyv qmars, satrfos mcvels. ovidiusi misTvis
Cveuli iumoriT gadmoscems `dramatul siuJetebs~ satrfos Ralats, Cxubs,
eWvianobas, satrfosTan daSorebas. poetis TqmiT, mijnuri mwvave vnebebTan
mebrZoli meomaria (I, 9), kupidoni – triumfatori, romlis etls mihyvebian daty-
vevebuli Wabukebi da qalwulebi (I, 2).
ovidiusis elegiebSi aRwerili samijnuro Tavgadasavlebis monawile poetTan
erTad mkiTxvelic aris. ovidiusis Tanamedrove romaels SeeZlo Tavisad mieCnia
is satrfialo epizodebi, rac `trfobanSia~ warmodgenili, radganac yoveli
konkretuli suraTi imavdroulad zogadic aris. amitom gaxda ovidiusi egzom
popularuli da sayvareli poeti. man imTaviTve igrZno mkiTxvelis gansakuTre-
buli pativiscema da interesi misi leqsebisadmi, rasac igi afasebda. ovidiusma
Tavis elegiebSi umRera ara romis gmirul warsuls, ara avgustusis didebul
saqmeebs, ara romaelTa warmatebul laSqrobebs, aramed siyvaruls, romelsac
SeeZlo samoqalaqo omebiT gamowveuli ubedurebebis daviwyeba.
1
Targmani m. RaribaSvilisa.
354 ovidiusi
1
`metamorfozebis~ qarTuli Targmani ekuTvniT: n. melaSvils, n. tonias, i. garayaniZes.
ovidiusi 359
liviusi
(Zv. w. 59 – ax. w. 17)
`Melior tutiorque est certa pax, quam sperata victoria – ufro saimedoa (dRevandeli)
mSvidoba, vidre mosalodneli gamarjveba~ (30. 30, 19); `Eventus stultorum magister est –
saqmis dasasruli ugunurTa maswavlebelia~ (fabius maqsimusis sityvebi, romle-
bic moaqvs liviuss: 22. 39, 10); `Ingrata patria, ne ossa quidem mea habebis – umaduro sam-
Soblov, Cemi Zvlebic ki ar gaxdeba Seni sakuTreba~ (38. 53, 8 – II punikuri omis
gmiris, kornelius skipios Sesaxeb, romelic sibereSi daumsaxureblad daadana-
Saules fulis gaflangvis gamo) – nebismieri epoqis moazrovne adamianisTvis nac-
nobi es sityvebi ekuTvnis erT-erT saukeTeso romael istorikoss, respublikuri
ideebis mexotbes, mwerals, romelmac istoria filosofias miuaxlova, titus
liviuss.
titus liviusi – misi kognomeni ucnobia – daibada CrdiloeT italiis qalaq
pataviumSi (axlandeli padua) Zv. w. 59. igi sruliad axalgazrda gadavida
sacxovreblad romSi, sadac, Tumca ar monawileobda sazogadoebriv cxovrebaSi,
gaicno da dauaxlovda avgustuss. Tavdapirvelad liviusis interesis sagani
filosofia iyo, magram Zalian maleve, daaxloebiT ocdaaTi wlis asakSi, man
Tavisi moRvaweoba mniSvnelovan istoriul naSroms daukavSira. cnobilia, rom
jer kidev axalbeda moRvawes jerovnad pativsac miagebdnen da sakmaris Tayvansac
scemdnen. garda imisa, rom man Tavisi cxovreba istoriuli xasiaTis naSromis
Seqmnas miuZRvna, aseve ikisra waremarTa momavali imperatoris – klavdiusis –
istoriografiuli interesebic. sabolood liviusma romSi cxovrebas isev
mSobliuri mxare amjobina, sadac ax. w. 17 gardaicvala kidec.
`T x r o b a T a w i g n e b i d a s a b a m i T g a n q a l a q i s a~ (Ab Urbe Condita
Libri) esaa igive `r o m i s i s t o r i a~ misi dasabamidan avtoris Tanamedro-
veobamde. raoden ucnauric ar unda iyos, liviusis Txzulebis zusti saTauri
CvenTvis ucnobia. Tavad avtori mas `analebs~ uwodebs, plinius ufrosi `is-
torias~, xolo Cvenamde moRweuli xelnawerebi, perioqebi da gramatikosTa ci-
tatebi Txzulebas am saTauriT, `TxrobaTa wignebi dasabamiTgan qalaqisa~,
amkvidrebs. naSromi moicavda 142 wigns, romelTagan Cvenamde moaRwia mxolod 1 –
10 da 21 – 45 wignebma (45-e wigni boloSi sakmaod dazianebulia), aseve sxva wigne-
bidan ramdenime fragmentma. moRweuli wignebi sxvadasxva moculobis aris, Ti-
Toeuli Sedgeba 23-dan 50 Tavamde.
wyaroebze dayrdnobiT CvenTvis cnobili gaxda, rom liviusis kalams ekuTv-
noda agreTve istoriul-filosofiuri xasiaTis dialogebi da sxva filosofi-
uri naSromebi, romlebic man jer kidev siWabukeSi SeTxza.
362 liviusi
keisrebis epoqa
luri cxovrebis sxvadasxva aspeqts. simaqusi qmnis panegirikebs anu sityvebis kre-
buls. igi, faqtobrivad, warmogvidgeba IV saukunis udides mWevrmetyvelad, Tavi-
si ritorikuli potencialis praqtikaSi gamtareblad.
keisar konstantines ediqtis gamocemis Semdeg iwyeba e. w. meore apologetikis
aRorZineba. aq TavianTi naSromebiT gamoirCevian arnobiusi (III-IV), laktanciusi (III-
IV), firmikus maternusi (gardaicv. 384 wlis Semdeg). qristiani avtorebi konstan-
tines epoqamde, ZiriTadad, prozauli formiT qmnidnen TavianT naSromebs. e. w.
religiuri Tavisuflebis mopovebis Semdeg ki, ax. w. IV saukuneSi asparezze gamo-
dian ukve qristianuli Tematikis poetebi: iuvenkusi, optatianusi da tiberianusi.
IV saukuneSi, faqtobrivad, SeiZleba vTqvaT, rom laTinurenovani warmarTuli
istoriografia aRmavlobis yvela niSans gviCvenebs. am periodSi moRvaweobdnen:
avrelius viqtori, evtropiusi, e. w. Historia Augusta-s (keisrebis istoria) Semqmne-
lebi (ax. w. IV s.), gvianantikurobis albaT erT-erTi mniSvnelovani istorikosia
amianus markelinusi (333-395), romelic antikuri istoriografiis saukeTeso
tradiciebs agrZelebs. am e. w. warmarTuli tendenciebis gverdiT sul ufro da
ufro gamokveTil adgils ikavebs qristianuli istoriografiis sakmaod sainte-
reso forma _ hagiografia (qristian wmindanTa, monazonTa, saeklesio pirTa
cxovrebis aRwera).
am sakmaod ekleqtikur epoqaSi didi warmatebiT sargeblobda romanis Sefe-
rilobis mqone ambebi, romelnic aRmosavlur Temebs Seicavdnen. magaliTisaTvis,
SeiZleboda dagvesaxelebina `trois omis dRiuri~, ~aleqsandre didis istoria~
da a. S.
miuxedavad imisa, rom religiur Tu ideologiur frontze viTareba sakmaod
daZabuli iyo, keisrebis sasaxleebSi agrZelebdnen Zvel tradiciebs da isini,
garkveuli TvalsazrisiT, kulturul centrebad gvevlinebodnen. aq keisrebis
iniciativiT kvlavac imarTeboda sxvadasxva xasiaTis sanaxaobebi, poetTa gamos-
vlebi. IV saukunis meore naxevris yvelaze cnobili poeti, albaT, aris avsoniusi,
ritorikis maswavlebeli da keisar gracianusis aRmzrdeli da mrCeveli. igi Ta-
vis `mozelaSi~ bunebis sxvadasxva suraTebis aRweriT sazogadoebaSi e. w. turis-
tuli interesebis gaRviZebas isaxavda miznad. Tavad qristiani avsoniusi srulia-
dac ar Takilobda imas, rom misi poezia antikuri literaturuli tradiciebis
gamgrZelebeli iyo. warmoSobiT berZeni klavdianusi, romelic Tavdapirvelad
miTologiur Tematikaze berZnul enaze wers, Semdeg mTlianad gadadis laTinuri
enis gamoyenebaze da Tavisi Semoqmedebis ZiriTad Janrad irCevs istoriul eposs.
prudenciusi gansakuTrebiT cnobili xdeba Tavisi liturgikuli himnebiT.
pavlinusi (ax. w. V s.), avsoniusis moswavle, epistolarul JanrSi muSaobs. igi
cnobilia sxvadasxva metriT dawerili `simRerebiT~, romlebic eZRvneba ara mar-
to wmindanebs, aramed ubralo xalxsa da xalxur dResaswaulebs.
poeziisken Semobruneba garkveulad niSnavda dramisaken Semobrunebas. cnobi-
lia aSkarad plavtusisa da terenciusis gavleniT Seqmnili komedia `buzRuna~,
romelic vinme galiels unda Seeqmna.
rogorc vxedavT, IV saukuneSi warmarTul da qristianul literaturas ar
hqonda erTmaneTTan Seurigebeli xasiaTi, ufro metic, xSirad isini Tanaarsebob-
dnen erTi poetis, erTi moRvawis SemoqmedebaSic ki. magram es sulac ar niSnavs
imas, rom am dros ar xdeboda aSkara aRmavloba qristianuli kulturisa da daR-
masvla warmarTuli antikuri kulturisa. gvianantikurobis bolo periodi aRi-
niSna asparezze iseTi cnobili qristiani avtorebis gamosvliT, rogorebic iy-
vnen: ambrosiusi (340-397), hieronimusi (345/348-420). laTinurenovan qristian av-
torTa Soris, albaT, udidesi iyo avgustinusi (354-430), romlis Txzulebebi
qristianuli azrovnebisa da Teologiis erT-erT mniSvnelovan sayrdenad iqca.
romis imperiis gayofa – antikurobis saboloo dacemis erT-erTi niSani – laTi-
368 romauli literatura
lukanusi
(ax. w. 39 – 65)
`Laetius est, quoties magno sibi constat honestum - miT ufro dasafasebelia gmiroba,
rac ufro Znelad miiRweva igi~. ase mimarTavda lukanusis `farsalias~ erT-erTi
mTavari moqmedi piri, katoni Tavis meomrebs afrikaSi, rodesac saTaveSi Caudga
maT keisris winaaRmdeg sabrZolvelad. es sityvebi, dResac araa aqtualobas
moklebuli, miuxedavad imisa, rom misi daweridan araerTi saukune gavida.
markus aneus lukanusi daibada kordobeSi (espaneTi) 3 noembers, ax. w. 29. igi
iyo senekas Zmis aneus melas ZmisSvili. ax. w. 40 ojaxTan erTad sacxovreblad
romSi gadavida, sadac miiRo saukeTeso ganaTleba. misi maswavlebeli iyo stoeli
aneus kornutusi, romlis skolaSic daumegobrda persiuss. saukeTeso gonebrivi
SesaZleblobebis wyalobiT dauaxlovda neronis wres da moiazreboda kidec
princepsis erT-erT axloblad. kanoniT gansazRvruli minimaluri asakidan
lukanusi iyo kvestori da avgurTa kolegiis wevric. neronis 60 wlisTavze sagan-
gebod am TariRisaTvis dawerili saxotbo sityviT warsdga (Laudes Neronis). maleve
gamoaqveyna `farsalia~-s sami wigni, ramac neronis guliswyroma gamoiwvia. am
wyromis mizezebi ucnobia,1 zogierTi wyaro amtkicebs, rom nerons literaturu-
li Suri gauRvivda, xolo sxva wyaroebi mizezs poemis ideebSi xedaven. poema ki
marTlac gamsWvalulia respublikis nostalgiiT. imperatorTan dapirispirebis
Semdeg lukanusi Camoscilda kars da gaius kalpurnius pizonis SeTqmulebas Seu-
erTda. mas Semdeg, rac gegma gamJRavnda, lukanusma, iseve rogorc danarCenebma,
TviTmkvlelobiT daasrula sicocxle 26 wlis asakSi 30 aprils, ax. w. 65. unda
aRiniSnos, rom im pasaJSi, sadac svetoniusi misi sicocxlis ukanasknel dReebs
aRwers, lukanusi sakmaod aramomxiblavad da mxdal adamianad gamoiyureba.
lukanusis umTavresma nawarmoebma `f a r s a l i a m~ an `s a m o q a l a q o
o m i s S e s a x e b~ Cvenamde `srulad~ moaRwia. Bellum Civile-s saTauriT nawar-
moebi Zvel biografiebsa da xelnawerebSia moxseniebuli, xolo Tavad avtori mas
Pharsalia-s uwodebs (9. 985) farsalusidan, geografiuli adgilidan gamomdinare,
sadac omi keisarsa da pompeuss Soris moxda. aTi wignisgan – 8060 heqsametrisgan
Semdgari poema dausrulebelia avtoris sikvdilis gamo (amis gamo movitaneT
sityva `srulad~ abzacis dasawyisSi brWyalebSi Casmuli). meaTe wigni, romelic
yvela danarCenze moklea, moulodnelad wydeba. rogorc Cans, lukanuss Cafiqre-
buli hqonda Tormetnawiliani poemis dawera.
CvenTvis cnobilia lukanusis adreul nawarmoebTa saTaurebi da ramodenime
mcire fragmenti. esenia: Iliacon – poema troas omze; Catachthonion – poema qvesknelis
mkvidrze, romelic, SesaZloa, orfevsis ambavi iyos; De Incendio Urbis; Saturnalia; Medea
1
saintereso cnobebs gvawvdis lukanusisa da neronis urTierTobaze svetoniusi (De Poeta, Luc.).
370 lukanusi
– dausrulebeli tragedia; Silviae-is aTi wigni anu sxvadasxva Temaze Seqmnil poe-
maTa krebuli; zemoT naxsenebi Laudes Neronis; uamravi epigrama; pantomimebisaTvis
`libretti~ da sxvadasxva sityva.
saTaurebidan gamomdinare, SegviZlia vivaraudoT, rom maTi umravlesoba
neronis saameblad iyo Seqmnili, mis mier SeTxzul siuJetebze ki imperatoris
gasarTobad dadgmebi xorcieldeboda. amaTgan sruliad gansxvavebuli Janrisaa
`farsalia~. lukanuss gegmaSi hqonda siuJetad aerCia romelime movlena romis
istoriidan da is aRewera, Tundac ganerisxebina neroni. bolos airCia samo-
qalaqo omi keisarsa da pompeuss Soris, xolo weris procesSi warmoCnda kidec
lukanusis simpaTiebi, rodesac ganadida Zveli respublikuri Tavisufleba da
aRiara imperiuli reJimis uvargisoba.
cnobebi lukanusis Sesaxeb SegviZlia amovikiTxoT svetoniusTan (De Poetis), Co-
dex Vossianus II-Si, aseve staciusTan (Silvae 2.7), tacitusTan, romelic me-15 wignSi
gviambobs pizonis SeTqmulebis Sesaxeb. Zalian sainteresoa Suasaukuneebis is eg-
zegetikuri xasiaTis SeniSvnebi, romelTa fesvebic gvian antikur xanaSi unda
veZioT.
`farsalia~ – 1. poema iwyeba neronis grZeli qebiT da mxolod amis Semdeg
gvamcnobs lukanusi omis dawyebis mizezebs. Semdeg Txroba Seexeba keisris mier
mdinare rubikonis gadalaxvas. aRwerilia uamravi avbediTi niSani, rac gardu-
val katastrofas moaswavebs. 2. romaelebi moTqvamen da ixseneben Zvel samoqalaqo
konfliqts mariussa da sulas Soris, Tumca imasac grZnoben, rom omi keisarsa da
pompeuss Soris bevrad ufro saSineli iqneba. RamiT brutusi da katoni (um-
crosi) msjeloben imis Taobaze, xom ar ajobebda konfliqtidan Sors Tavis daW-
era, vinaidan nebismier SemTxvevaSi gamarjvebuli srul batonobas moipovebs. an
xom ar iqneboda ufro gonivruli pompeusis mxares dadgoma im imediT, rom masze
kidev SeZleben raRac gavlenis moxdenas. katoni brutuss meore alternativas ar-
Cevinebs. 3. sizmarSi pompeuss gamoecxadeba pirveli coli iulia, romelic keis-
ris qaliSvili iyo. igi qmars mosalodneli ubedurebis Sesaxeb afrTxilebs. kei-
sari ki Sedis romSi da sazogado qonebas daisakuTrebs. pompeusi Sekrebs mo-
kavSireebs, romelTa grZel siasac CamogviTvlis lukanusi, rogorc Cans, `ili-
adas~ cnobili xomaldTa katalogis gavleniT. amis Semdeg gadavinacvlebT
marselSi, romelic keisris mieraa alyaSemortymuli. imarTeba sazRvao brZola
adgilobriv mosaxleobasa da keisris laSqars Soris. 4. es wigni aRwers keisris
saomar qmedebebs espaneTSi, pompeusis momxreebis sagmiro saqmeebs, aseve keisris
mxares mebrZol axalgazrda partizanis kuriosis sikvdils. 5. romidan devnili
senatis wevrebi epirusSi ikribebian. pompeusis momxre apiusi delfos orakulTan
midis rCevisaTvis, magram orakulis pasuxi orazrovania. mosalodneli ajanyebis
aRkveTis Semdeg keisari Tavis jarebs epirusSi gadasxams. antoniusis meTauro-
biT razmis dagvianebis gamo gaRizianebuli keisari TviTonve cdilobs masTan
SeerTebas da patara naviT daapirebs mgzavrobas. saSineli qariSxali gamoriyavs
napirze. pompeusi Tavis cols, kornelias, kunZul lesbosze gaxiznavs usafrTxoe-
bis mizniT. col-qmari cal-calke wuxs iZulebiTi ganSorebis gamo. 6. pompeusi
Tavis jarTan erTad alyaSemortymulia diraqiumSi. keisris erT-erTi saxelova-
ni jariskaci uamrav sagmiro saqmeebs Cadis. pompeusisa da keisris SeiaraRebuli
nawilebi Tesalias aRweven, romelic saboloo Setakebis adgili unda gaxdes.
seqstusi – pompeusis vaJiSvili – rCevisaTvis akiTxavs grZneul erixTons. Tavisi
jadoebis wyalobiT, erixToni sicocxles ubrunebs brZolaSi daRupul erT-erT
jariskacs, romelic seqstuss uwinaswarmetyvelebs ara marto misi ojaxis ganad-
gurebas, aramed mTeli romauli politikuri wyobilebis dacemas. 7. sizmrad pom-
peusi Zvel didebas ixsenebs, xolo gamoRviZebuli cdilobs, Setakeba
gadaaTqmevinos TaTbirze Sekrebil xalxs, magram partizanebi, da maT Soris ci-
lukanusi 371
seneka
(Zv. w. 4 – ax.w. 65)
1
kaligulas moaxsenes, mZime seniTaa Sepyrobili da isedac male mokvdebao.
374 seneka
tulia. ucnauri termini unda gavigoT ara rogorc `kvaxad gadaqceva~, aramed
`gogrisTavas apoTeozi~. igi miuTiTebda im arcTu saxarbielo reputaciaze, ro-
melic imperator klavdiuss gaaCnda. meore gaugebroba im faqtma gamoiwvia, rom
tacitusTan (13.3) moTxrobilia, TiTqos imave senekam dawera Laudatio Funebris im-
peratoris sikvdilis Semdeg. magram zogierTi mkvlevari SecdomiT asaxelebs
pamfletis Seqmnis TariRad 60 wels, TiTqos senekam sarkastuli gamosavali
mouZebna Tavis gabrazebas imperatoris ganaCenis gamo gadasaxlebis Taobaze. ma-
gram pamflets maSina aqvs azri, Tuki is gamoqveyndeba (Tundac anonimurad) mov-
lenaTa kvaldakval. iseTma movlenam ki, rogoricaa klavdiusis gaRmerTeba-
apoTeozi, Tumca gamWvirvale safariTaa SeniRbuli, ironia aRZra samefo karTan
daaxloebul wreebSi. amitomac pamfleti ver Seiqmneboda 54 welze adre. masSi
moTxrobilia klavdiusis sikvdili da misi asvla olimpos mTaze im fuWi imediT,
rom RmerTTa Soris daivanebda. olimpiuri senatis dadgenilebiT igi dedamiwis
gavliT (sadac sakuTar dakrZalvas ixilavs) miwisqveSeTSi xvdeba. Txzuleba mie-
kuTvneba meniposiseul satiras.1 am Janris models warmoadgens vinme menipos
gadareli (siria), romelic moxetiale filosofosi iyo. igi Txzavda cinikur
satiras da masSi prozas poezia enacvleba, xolo poeziisTvis bevrnairi sazomi
aqvs gamoyenebuli. Saturae Menippeae – es termini daamkvidra varom. da mas Semdeg
cinikuri xasiaTis satirul nawarmoebs, sadac Janrebi erTmaneTs Tavisuflad
enacvleba, menipeur satiras vuwodebT (ix. petroniusi). Tavad termins satura-s
aranairi kavSiri ara aqvs satirebTan. Satura lanx adreul romSi niSnavda RmerTe-
bisadmi miZRvnil sxvadasxva areuli produqtiT momzadebul sakurTxs. aqedan
gamomdinare, Saturae Menippeae aucileblad sxvadasxva literaturuli Janrebis
nazavs gulisxmobs.
senekas filosofiuri proza popularuli iyo saukuneebis manZilze, miuxeda-
vad mis garSemo atexili perioduli polemikisa da winaaRmdegobisa (ukve ka-
ligula uaryofda mis stils, rogorc `qviSas kiris gareSe~). ai, tragediebi ki
TiTqmis sruliad ugulvebelyofili iyo (garda kvintilianusisa da gramati-
kosebisa, romlebic mis citirebas axdendnen da sidonius apolinariusisa, ro-
melic acalkevebs seneka filosofossa da seneka – tragediebis avtors). mwerlis
Tanamedrove romauli proza gavlenasac ki ganicdida misi basri, mkveTrad ga-
moxatuli stilis gamo, magram I saukunis bolos kvintilianusma, axali cicero-
nianizmis saxeliT, mkacrad gaakritika igi da mis mier damkvidrebul modas ayo-
lili imitatorebi, magram Semdeg saukuneSi frontusi da avlus geliusi
rogorc arqauli gamarTuli stilis damcvelni ukve kvintilianuss uteven. gvian
antikurobaSi qristiani avtorebi xSirad ixseneben senekas. miuxedavad mwerlis
aRmsareblobisa, isini mas miiCnevdnen moralurad seriozul filosofosad. mo-
sazreba gamyarda cnobili mimoweriT wm. pavlesTan. es mimowera SeTxzulia IV
saukuneSi, xolo mas pirvelad hieronimusi axsenebs, ris Semdegac seneka kidev
ufro popularuli xdeba mTeli Sua saukuneebis manZilze. albaT, qristian av-
torTa aseT aRiarebas unda vumadlodeT, rom senekas nawarmoebebma Cvenamde
moaRwies. seneka imdenad popularuli gaxda, rom VI saukuneSi martin bragelma
misi gavleniT dawera De Ira – mrisxanebis Sesaxeb. aseve mis kalams ekuTvnis Formula
Honestae Vitae – Rirseuli cxovrebis formula, romelic senekas dakarguli
1
esaa sxvadasxva Temaze Seqmnili prozisa da poeziis nazavi. SemorCenilia fragmentebi da 90-
mde saTauri. maT mixedviT Cven SegviZlia warmodgena SeviqmnaT Janrze. erT-erTs hqvia Tri-
karanos – samTaviani urCxuli da mimarTulia triumviratis winaaRmdeg. Marcopolis – utopiur
qalaqzea, Sexogesis – im kaczea, romelmac bavSvobaSi CaiZina da samoci wlis asakSi gaiRviZa.
mas romSi yvelaferi Secvlili daxvda uaresobisaken. saTaurebi ZiriTadad gamogonili
terminebia. maT xSirad enigmaturi xasiaTi aqvT, Tumca zogi saTauri andazaa berZnul enaze,
zogierTis saTauri ki tragediis personaJTa saxelia.
seneka 379
Homines amplius oculis, quam auribus credunt – adamianebi Tvalebs ufro endobian,
vidre yurebs.
Quod non vetat lex, hoc vetat fieri pudor – ris keTebasac ar krZalavs kanoni, krZalavs
sindisi.
380 seneka
Mors dolorum omnium et solution est et finis, ultra quam mala nostra non exeant – sikvdili ga-
mosavalia da yvela tkivilis dasasruli, sazRvari, romelsac Cveni tanjva
ver gadaabijebs.
Non refert quam multos, sed quam bonos habeas (libros) – mTavaria, gana ramdeni, aramed
ramdenad kargi (wignebi) gaqvs.
Otium sine litteris mors est et hominis viri sepulture – mocaleoba mecnierebis gareSe sik-
vdili da cocxlad kacis damarxvaa.
Talis hominibus fuit oratio, quails vita – iseTi sityvebi aqvT adamianebs, rogori
cxovrebac hqondaT.
Vulgus pessimus rerum interpres – brbo yvelaze uaresi msajulia.
petroniusi
(ax.w. I s.)
`Domi leones, foris vulpes – saxlSi lomebi, saxlis gareT ki – meliebi~ (44, 4); `Cave
canem – gafrTxildi, ZaRlia~ (29). . . da kidev uamravi frazaa Sesuli frTosan
gamonaTqvamTa rigebSi erT-erTi yvelaze popularuli romaeli mwerlis,
petroniusis gaxmaurebuli nawarmoebidan – `satirikoni~.
Tuki `satirikonis~ avtori aris is pirovneba, romelic tacitusma aRwera
`analebSi~ (16. 17f.), maSin igia titus petronius arbiteri, ax. w. 62 konsuli, ro-
melmac ax. w. 66 neronis brZanebiT TviTmkvlelobiT daasrula sicocxle. misi
prenomeni saTuoa, radgan, zogierTi tradiciiT, is titusi ki ara, gaiusi unda
yofiliyo. `satirikonis~ xelnawerebi avtors kognomen arbiteriT moixsenieben.
tacitusi mis mier aRweril pirovnebas aseve uwodebs elegantiae arbiter-s (moxde-
nilobis, daxvewilobis msajuls). petroniusis saxeliT mesame saukunemde mwerals
aravin moixseniebs.1
erTi versiis mixedviT, Cvenamde moRweuli vrceli prozauli fragmenti gam-
didrebuli poeturi CanarTebiT dasaTaurebuli unda yofiliyo rogorc Satyrica.
saTauri grecizmia da Seicavs sityvas, romelic miTiur satirebs aRniSnavs da
derivatul sufiqss, romelic xSirad gamoiyeneboda sxva avtorTa mier saTaure-
bis sawarmoeblad (mag. `georgika~ an `eTiopika~). meore mosazrebiT, nawarmoebis
saTauri Saturae unda yofiliyo, romelic laTinuri sityvidan momdinareobs da
RmerTebisadmi sxvadasxva produqtebisgan Semdgar sakurTxs niSnavs (menipo-
siseuli satiris Sesaxeb ix. senekas `gakvaxeba~). Tumca aqve aRvniSnavT, rom saTau-
ris gavrcelebuli forma Satyricon arcTu ise swori formaa. esaa saSualo sqesis
saxelis mravlobiTi ricxvis naTesaobiTi brunvis forma da Sesabamisad, mis win
unda igulisxmebodes sityva wignni – libri (iseve rogorc Georgicon libri aris Georgica).
Cvenamde moRweuli teqsti Seicavs sruli Txzulebis me-14 da me-16 wignis
nawilebs da mTlianad me-15 wigns. es ukanaskneli igivea, rac e. w. `lxini tri-
malqionTan~. CvenTvis ucnobia, sul ramden wigns Seicavda Txzuleba, arc is
viciT, ekuTvnis Tu ara petroniusis kalams sxva romelime nawarmoebi. Anthologia
Latina (V-VI saukuneebSi Sedgenili sxvadasxva avtorTa leqsebis vrceli krebuli)
Seicavs ramdenime poetur fragments, romlis avtoradac petroniusi saxeldeba.
stilisturi msgavsebidan gamomdinare, SesaZloa, es Txzulebani marTlac
`satirikonis~ nawili yofiliyo.
`satirikoni~-is teqsts Zalian ucnauri da mZime xvedri ergo. igi araerTgzis
daanawevres da daCexes gvian antikur xanaSi, amitomac araa gamoricxuli, rom mas
1
unda aRiniSnos, rom neronTan daaxloebuli petroniusis Sesaxeb gadmogvcems plinius uf-
rosic (37. 20).
382 petroniusi
Txzuleba: `satirikoni~.
pliniusi 387
pliniusi
(61/62 – 113/114)
marcialisi
(ax. w. 40 _ 104)
kvintilianusi
(ax. w. 35-96ww.)
vanebuli iyvnen petrarka, lorenco vala, romelic mas ciceronze maRla ayenebda,
luTeri, melanhToni, erazmus roterdameli da iohan sebastian baxi. goeTes
amokrefili hqonda kvintilianusis wignidan sayvareli gamoTqmebi. barokos pe-
riodSi dawerili ritorikis saxelmZRvaneloebi da saskolo sistema ZiriTadad
kvintilianusis naSroms eyrdnoboda. gansakuTrebiT popularuli iyo igi ganma-
naTleblebs Soris. romantizmis gavrcelebasTan erTad naklebad moduri gaxda
ritorika da masTan erTad kvintilianusic.
kvintilianusis naSromi qarTul enaze ar aris naTargmni. ramdenadac cno-
bilia, mas ar icnobda arc Zveli da arc axali qarTuli mwerloba, rac dasanania,
radgan wigni mdidaria saintereso rCevebiT da mosazrebebiT.
tacitusi
(daaxl. ax. w. 55_120 ww.)
suls: `Sen namdvilad bednieri xar, agrikola, ara mxolod imitom, rom cxovrebis
saxelovani gza ganvle, aramed imitomac, rom droulad gardaicvale~ (45). Txzu-
lebis paTosi kargadaa gamokveTili bolo sityvebSi: `yvelaferi, rac Cven
gviyvarda da aRgvafrTovanebda, darCa da iqneba adamianTa sulebSi... gardasul
droTa bevr warCinebul mamrs gadahfarebia daviwyebis burusi... magram agriko-
la, romlis saxec gamoiZerwa da aRiwera STamomavlobisaTvis, yovelTvis
cocxali iqneba~ (44).
`agrikolaSi~ aRwerilia agreTve britanelTa yofa, zne-Cveulebebi, romaelTa
sabrZolo operaciebi.
`germania~ Sedgeba 2 nawilisagan: zogadi (1-27) da konkretuli. I nawilSi war-
modgenilia mokle da zusti cnobebi germanelTa geografiul sazRvrebze; Semdeg
aRwerilia maTi zne-Cveulebebi, religiuri Sexedulebebi, crurwmenebi. taci-
tusi ase warmogvidgens germanelTa yofas: isini Zalian Raribebi arian,
primitiul qoxebSi cxovroben; zamTrobiT ki _ ormoebSi, romlebic saqonlis
pativiTaa daxuruli. maTi bavSvebi SiSvlebi da binZurebi arian. germanelTa mTa-
vari simdidre saqonelia; faqtobrivad, saqonelTan erTad cxovroben. mcenareu-
li kulturebidan mxolod maTTvis sakmarisi marcvleuli mohyavT. drois did
nawils RreobebSi atareben. germanelTa yofaSi ar aris aranairi esTetika da
swrafva kulturisaken. ar ician wera-kiTxva. maTi religiuri ritualebi sisas-
tikiT gamoirCeva da dafuZnebulia SiSze. ritualebi sruldeba tyeebSi, xSiria
adamianTa msxverplSewirvebi. germanelebs ara aqvT saxelmwifoebriobis Segneba;
maT mefeebs aqvT SeuzRudavi Zala-ufleba. germanelebs ara aqvT disciplina.
miuxedavad imisa, rom mTel dros Tavdasxmebsa da Zarcva-glejaSi atareben, ar
SeuZliaT organizebuli saomari operaciebis warmoeba. iq yvela Tavisi Tavis ba-
tonia. germanelTa `arqauli Tavisuflebas~ mxolod tirania imorCilebs. isini
emterebian yvelas da yvelafers, maTi agresia saSiSia da angariSgasawevi.
tacitusi wers, rom germania da romi dauZinebeli mtrebi arian. maTi omebi
TiTqmis ori saukunea, grZeldeba. am konfliqtis mizezi cxovrebis ori
urTierTgamomricxavi wesis dapirispirebaa. erT mxaresaa Imperium _ saxelmwifo,
romelic efuZneba centralizebuli xelisuflebis saomar Zlierebas; meore
mxares _ Germanorum libertas (germanuli Tavisufleba), esaa qaosi _ adgilobrivi in-
teresebisa da egoisturi TviTnebobis nazavi. am naSromSi tacitusma srulyo-
filad gamokveTa opozicia: kultura _ veluroba. TxzulebaSi aSkarad ikveTeba
avtoris qedmaRali damokidebuleba germanelTa naxevrad veluri tomebisadmi.
tacitusi germanelebs saSiS mezoblebad Tvlis da mouwodebs Tanamemamuleebs,
ar moadunon yuradReba.
es narkvevi fasdaudebelia germanelTa tomebis cxovrebis Sesaswavlad. arc
tacitusis biografiiT, arc teqstis mixedviT ar dasturdeba, rom avtori Tavad
iyo germaniaSi. rogorc Cans, mis xelSi Tavi moiyara mravalma dokumentma,
zepirma da werilobiTma wyaroebma. `germaniis~ analizisa da sxva wyaroebTan Se-
jerebis safuZvelze mecnierebma gamoavlines calkeuli Secdomebi da uzusto-
bani, magram es ar amcirebs tacitusis naSromis mniSvnelobas.
tacitusis mesame mcire zomis Txzulebaa `d i a l o g i o r a t o r e b i s
S e s a x e b~. XVI s-is moRvaweTa Soris gaCnda eWvi, rom es Txzuleba ar ekuTvnoda
tacituss. eWvis safuZvels qmnida gansxvavebuli stili. amJamad es azri uaryo-
filia. am nawarmoebs `laTinuri literaturis margalits~ uwodeben; miaCniaT,
rom es aris `yvelaze mniSvnelovani Txzuleba romauli literaturisa, romelmac
Cvenamde moaRwia~ (RE).
dialogSi monawileobs I s-is 70-iani wlebis sami gamorCeuli oratori: markus
aperi, vipstan mesala da kuriacius maternusi. aperisaTvis sulieri moRvaweobis
umaRlesi saxea sasamarTlo da politikuri mWevrmetyveleba. amis dasturia
402 tacitusi
valerius flakusi
(ax.w. I s.)
moadgenda. valerius flakusis Txzuleba, faqtobrivad, swored Zv.w. III saukunis ber-
Zeni epikosis, argonavtTa Tqmulebis sistematizatoris, apolonios rodoselis
eposis Tavisufal da niWier interpretacias warmoadgens.
romaelma poetma apoloniosiseuli oTxi simReris safuZvelze rvawigniani po-
ema Seqmna, Tanac ise, rom poemis mTliani moculoba ar gauzrdia.
mainc ram STaagona romaeli poeti, xeli moekida flaviusebis epoqisaTvis amdenad
Soreuli da Tanac sakmaod moyirWebuli TemisTvis? miT umetes, rom rodoselis
poemas romaul samyaroSi ukve kargad icnobdnen. amgvari STagonebis wyaro, upirve-
les yovlisa, romaeli imperatorebis sagareo politika iyo, orientirebuli aRmo-
savleT provinciebSi romis batonobis ganmtkicebasa da gafarToebaze, aseve
vespasianusis eqspedicia britaneTSi. SesaZloa, valerius flakusi Zveli sagmiro
ambebis SexsenebiT romaelTa gmiruli sulis gamoRviZebas cdilobda. pirvel wignSi
iupiteri aziis dacemasa da eladis aRmavlobas winaswarmetyvelebs (1, 542-560), arc
berZnebs eliT ukeTesi dRe _ codviT damZimebul elinebs romaelebi enacvlebian.
romi xom axal troad unda iqces (2, 573)! albaT, amiTve aris ganpirobebuli, rom
flakusiseuli iasoni radikalurad gansxvavdeba rodoselis prototipisgan. Tuki
apoloniosTan iasoni aqcentirebulad antiheroikuli, susti da unebisyofo perso-
naJia, flakusTan igi gambedavi, Tavdajerebuli, Rirseuli gmiria, anu iseTi, ro-
goric WeSmariti romaeli unda yofiliyo. valerius flakusiseuli suliskveTebis
warmosaCenad Tundac `argonavtikis~ gmirebis ZiriTadi maxasiaTeblebi gamodgeba:
heroizmi, didebisaken ltolva, brZolis Jini, simamace, RvTismosavoba.
`Tesalieli tiranis eSmakuri didsulovneba ki ar maqezebs, RmerTma, RmerTma
mogvca marjve niSani! Tavad iupiterma moindoma, rom mis qveyanaSi mimosvla iyos
da mravali adamianis garja da Zalisxmeva ireodes. wamodiT, mamrebo, CemTan erTad
saorWofo CaidineT saqmeebi, romelTa xsovnac gagvaxarebs Cvenc da Cvens STamo-
mavlebsac!~ (1 245-49) _ ase mimarTavs iasoni megobrebs da ukve aqedanve ikveTeba
gansxvaveba apolonios rodoselis personaJTan. flakusTan iasoni peliasis
`msxverpli~ ki ar aris, aramed gmiri, romelsac SesaniSnavad aqvs gaazrebuli sa-
kuTari saqcieli.
misdevs Tu ara romaeli poeti berZnul paradigmas da ramdenad originaluria
igi tradiciuli ambis damuSavebisas? albaT, es aris is ZiriTadi kiTxva, romelsac
valerius flakusis poema aRZravs. unda aRiniSnos, rom berZnulma modelma va-
lerius flakusTan marTlac ganicada garkveuli saxecvlileba, oRond es naklebad
Seexo poemis Sinaarsobriv mxares da ZiriTadad gmirTa moqmedebis motivaciaTa
cvlilebaSi aisaxa. albaT, pirvel rigSi, swored tradiciad qceul motivaciaTa
transformacia aris is, rac valerius flakusis Txzulebas originalursa da sain-
teresos xdis. rogorc ukve iTqva, sruliad gansxvavebul WrilSi moCans iasonis ga-
dawyvetileba, rodesac igi saxifaTo laSqrobisTvis emzadeba. gansxvavebulad aris
motivirebuli medeas saqcielic, rodesac igi ucxotomels exmareba. marTalia,
medeas saqciels, erTi mxriv, RmerTebis neba gadawyvets, magram igi Tavadac aRSfo-
Tebulia mamis usamarTlobiT, romelmac stumrisTvis micemuli sityva gatexa.
sainteresod aris gadawyvetili afsirtosis scenac. tradiciis Tanaxmad, medeam
satrfos mcirewlovani da daucveli afsirtosi aakuwina. valerius flakusi ki mas
mamac, daundobel barbarosad warmogvidgens, romelic iasonsac emuqreba da mis sam-
Soblosac (VIII, 270-9). marTalia, aq flakusis poema wydeba da afsirtosis mkvleloba
aRwerili aRar aris, magram mkiTxvelisTvis cxadia, rom iasoni afsirtosis mokvliT
mxolod sakuTar Tavs ki ara, samSoblosac daicavs.
flakusis Txzulebas gansxvavebul elfers aniWebs isic, rom poetma gamotova
zogierTi epizodi (glavkosis epizodi, argonavtTa Tavgadasavali egeosis zRvaSi da
sxva) da gantvirTa poema mravali mosawyeni, skrupulozuri detalisgan. flakusma, Ta-
vis mxriv, Caamata kidec zogierTi pasaJi. magaliTad, persesisa da aietis brZola. va-
408 valerius flakusi
poema: `argonavtika~.
iuvenalisi 409
iuvenalisi
(ax. w. 60 _ 140)
svetoniusi
(daaxl. 70-140 ww.)
nebze, aramed imaze, Tu ras iqmoda am movlenebisas imperatori. ase magaliTad, si-
ciliuri omis gadamwyvet brZolas mxolod imitom moixseniebs igi, rom aRniSnos,
Tu ra mkvdariviT eZina oqtavianuss wina Rames. svetoniusis mzera mxolod mTavar
gmirzea SeCerebuli. igi CamogviTvlis imperatoris mier ganxorcielebul yvela
saqmes _ gamocemul kanons Tu ediqts, aSenebul taZars Tu arkas, aRmarTul sam-
sxverplos, daarsebul qalaqs, mogebul oms, dawesebul sanaxaobas; agviwers mis
damokidebulebas senatTan da senatorebTan, samsjavros moRvaweobas, magram uyu-
radRebod tovebs im saxelovan adamianebs, romlebic mis gverdiT dganan: avgus-
tusis biografiaSi moixseniebian mxolod agripa da mecenati (mekenasi); neronis
biografiaSi adgili ar rCeba senekasaTvis da a.S.
svetoniusis xelwerisaTvis niSandoblivia agreTve yuradRebis gamaxvileba ke-
isarTa pirad cxovrebaze. Cans, misi epoqis mkiTxvels es gansakuTrebiT aintere-
sebda (gamocdileba gviCvenebs, rom epoqebi icvlebian, xolo mkiTxvelTa interesi
ucvleli rCeba). keisris satrfialo Tavgadasavlebze svetoniusi ufro mets mog-
viTxrobs, vidre mis mier galiis dapyrobaze; vespasianusis biografiaSi Tavmoy-
rilad aris warmodgenili am imperatoris xumrobani da araferia naTqvami senat-
Tan dakavSirebuli misi cnobili dadgenilebis Taobaze da a.S. magram es biogra-
fosis ufleba iyo: igi xom pirovnebis cxovrebis aRwerilobas gvTavazobda da
ara istorias.
svetoniusis biografiebSi gansakuTrebuli mniSvneloba eniWeboda faqtebis
ganawilebas. am mxriv avtors sakuTari sqema hqonda SemuSavebuli, rasac gvam-
cnobda kidec avgustusis biografiaSi (9). es sqema ar aris universaluri, Tumca
zogadad misi warmodgena SesaZlebelia am saxiT:
1. imperatoris modgma; 2. dabadebis adgili da dro; 3. bavSvobis xana (midreki-
lebani da winaswarmetyvelebani); 4. karieris dasawyisi, Tanamdebobani; 5. taxtze
aRzeveba, aRsrulebuli saqmeebi araqronologiuri TanamimdevrobiT; imperiis
Sina da sagareo politika, imperatoris roli saxelmwifoSi; 6. imperatoris ga-
regnoba, simaRle, agebuleba, Tvalebi, gamometyveleba; 7. imperatoris xasiaTi,
romlis naTelsayofadac avtori istoriul movlenebs warmogvidgens qronolo-
giis daucvelad; 8. imperatoris literaturuli moRvaweoba an misi damokidebu-
leba xelovnebisadmi; 9. vrceli aRwera im movlenebisa, romlebmac ganapirobes im-
peratoris gardacvaleba. am SemTxvevaSi mwerali maqsimalurad zustia da pi-
ruTvneli.
svetoniusis Txrobis amosavali principia Tanmimdevroba ara drois, aramed
movlenaTa (neque per tempora, sed per species) Sesabamisad. am kompoziciur wyobas eqvem-
debareba Txzulebis stilic. mwerals portretebis Sesaqmnelad sWirdeba sizus-
te, sinaTle da lakoniuroba. igi wers ara stilisturi tradiciis Sesabamisad,
aramed ise, rogorc amas iTxovs mis xelT arsebuli masala. svetoniusis stili
ufro saqmiania, vidre mxatvruli. albaT, es saimperatoro karis kancelariaSi ga-
tarebulma wlebma ganapirobes. ras warmoadgenda es stili? frazaTa erTferov-
neba, frazis dawyeba mTavari sityviT, dasruleba _ zmniT, Tanwyoba nacvlad
qvewyobisa, kavSiris ugulebelyofa, pleonazmebi cnebis dasazusteblad da a.S.
magram amisda miuxedavad svetoniuss SeuZlia Tavi daaRwios erTferovnebas. igi
ostaturad marTavs Txrobis temps, xan movlenaTa zogad suraTs gvTavazobs, xan
detalurad aRwers portretisaTvis saxasiaTo faqts. mwerals kargad hqonda ga-
azrebuli, rom werda ara swavlulTaTvis, aramed cnobismoyvare mkiTxvelTaTvis.
da marTlac, yvela epoqis cnobismoyvare mkiTxvelebma ufro meti keTilganwyo-
biT miiRes misi qmnileba, vidre profesionalma istoriografosebma. es ukanas-
knelni miiCnevdnen, rom svetoniuss aklda istoriis grZnoba, ar hqonda fsiqoana-
lizis unari, literaturuli sinatife da a. S. magram isini yurad ar iRebdnen im
faqts, rom svetoniuss sulac ar miaCnda Tavi istoriografosad (tacitusis
svetoniusi 417
markus avreliusi
(121-180 ww.)
1
antikuri xanis am brwyinvale Zeglis qarTuli Targmani saxelwodebiT `fiqrebi~, romelic
ramdenimejer gamoica, ekuTvnis baton baCana bregvaZes. amonaridebs warmovadgen wignidan:
markus avreliusi, fiqrebi. Zveli berZnulidan Targmna, winasityvaoba da SeniSvnebi daurTo
baCana bregvaZem, Tbilisi, 1972.
markus avreliusi 419
lia _ igi Zalauflebis xelSi Casagdebad iRwvis da, upirveles yovlisa, saxelis
moxveWas lamobs. swored amitom Tavis namoRvawars dasrulebisTanave aqveynebs.
`fiqrebi~ ki, rogorc aRvniSneT, mxolod markus avreliusis gardacvalebis
Semdeg gaxda cnobili. igi adreul filosofiur TeoriaTa fragmentalur anTo-
logias ufro gvagonebs, vidre erTian nawarmoebs. Tumca unda aRiniSnos, rom es
anTologia Tanamedrove mkiTxvelisaTvis ufro sainteresoa, vidre Zveli filo-
sofosisaTvis, romelsac SeeZlo srulad gacnoboda nebismier Txzulebas.
markus avreliusi ar yofila originaluri moazrovne. erTmaneTTan daukavSi-
rebel CanawerebSi antikurobis mcodne mkiTxveli umal SeigrZnobs stoelTa fi-
losofiis kvals. amaze Tavad mweralic migvaniSnebs (V, 10). mas filosofia ainte-
resebs ara rogorc mecniereba, aramed rogorc saxelmZRvanelo sulieri da eTi-
kuri cxovrebisaTvis.
adamianSi sulieri sawyisis uaRresobaze xSirad msjelobs imperatori da am
SemTxvevaSi misi msjeloba ufro mkveTria, vidre amas orTodoqsuli stoicizmi
qadagebs: `gulisxmayav, ras moiTxovs sakuTari buneba Sengan, rogorc saerTo bu-
nebis nebismyoflisgan. mere hqmen is, rasac moiTxovs da hyav misi neba, Tu ra Tqma
unda, Seni, rogorc cocxali arsis buneba uaresisken ar miidrikeba amiT. Semdgom
amisa, gulisxmayav, ras moiTxovs Seni, rogorc cocxali arsis buneba Sengan da
uyoymanod dahmorCildi mis neba-survils, Tu, ra Tqma unda, Seni, rogorc gonie-
ri arsis buneba uaresisken ar miidrikeba amiT. magram gonieri moqalaqeobrivicaa
amave dros~ (X, 1-2).
bunebrivia, markus avreliusma Tavisi drois stoikosTa moZRvreba gacilebiT
ufro srulad icoda, vidre es Tavis CanawerebSi aqvs warmodgenili. Tumca `fiq-
rebSi~ mxolod zogierT Teoriasa da debulebas exeba, isic imitom ki ara rom
ganmartos, aramed imitom rom maTi meSveobiT gaimyaros is ganwyobileba, weras
rom aiZulebs. am SemTxvevaSi markus avreliusi fiqrobs ara filosofiur siste-
maze, aramed imaze, rac mas aRelvebs an awuxebs. yvelaze xSirad igi exeba sicocx-
lis azrs, adamianur biwierebebs, moqalaqeobriv pasuxismgeblobas, sikvdils, sa-
xelis moxveWas... imperatori Tavs ase imSvidebs: `nurafriT aimRvrev suls, radgan
yvelaferi, rac xdeba, saerTo bunebis Tanaxmad xdeba, da radgan male mtvradqce-
uli, samaradisod SeerTvi araraobas, rogorc hadrianusi an avgustusi. da mere,
daZabe mzera sulisa da agre umzire Senive zrunvis sagans. gaxsovdes, rom movale
xar keTili kacis saxeli gerqvas. gaxsovdes, ras moiTxovs Sengan kacis buneba da
rasac ityvi, sTqvi ise, rogorc TviTon miiCnev umjobesad da marTebulad. amas-
Tan, ganiride borotmosurneoba, mzvaoba da pirmoTneoba~ (VIII, 5).
stoas filosofiurma sistemam mniSvnelovani gavlena iqonia ra neoplatonur
da qristianul moZRvrebebze, markus avreliusis Semdeg TandaTan dakarga popu-
laroba (mas XVI-XVIII saukuneebSi daubrundebian). es imis mauwyebeli iyo, rom im
droisaTvis man ukve amowura Tavisi SesaZleblobebi. amaze migvaniSnebs impera-
toris zogi Canaweric. markus avreliusi Tavisufali iyo aRmosavleTis ideur-
religiuri gavlenebisganac, platonizmisa da neopiTagoreizmis cxovrebiseuli
mrwamsisganac, Tumca `sakuTar TavTan~ darCenili xSirad fiqrobda am moZRvre-
bebzec. igi Tavisi azrovnebiT ufro konservatori iyo, tradiciul religiur
da eTikur normaTa erTguli. miuxedavad usazRvro swrafvisa filosofiuri az-
rovnebisadmi, markus avreliuss arasodes ucdia, yofiliyo Tanmimdevruli sto-
ikosi an romelime filosofiuri mimarTulebis mimdevari. igi iseve, rogorc yve-
la sxva berZeni Tu romaeli moazrovne, umaRles zneobriv principad bunebis Ta-
naxmad cxovrebas saxavda. bunebis Tanaxmad cxovreba ki, imperatoris azriT, niS-
navs imas, rom adamiani daundoblad unda Trgunavdes sakuTar TavSi mdabal in-
stiqtebs, xorciel vnebebs da mxolod kacTa sasikeTod unda iRwvodes: `yoveli
arsis buneba Tavisi TaviT kmayofilia, roca wrfelsa da WeSmarit gzas misdevs.
markus avreliusi 423
gonieri arsebis buneba ki WeSmaritebis gzas adgas maSin, roca ar iziarebs war-
modgenaTa mcdarobas da bundovanebas, roca Tavisi swrafvis sagnad mxolod sa-
zogado sikeTes saxavs, roca mieltvis, an gaurbis mxolod mas, rac Cvenzea damo-
kidebuli da roca udrtvinvelad iRebs yvelafers, rasac saerTo buneba argu-
nebs wilad~ (VIII, 7).
adamiani bunebis Tanaxmad cxovrobs mxolod maSin, Tuki igi yovelmxriv ganvi-
Tarebuli da srulqmnilia. am srulqmnilebas stoelebi siqveles (`arete~, `vir-
tus~) uwodebdnen. marTalia, markus avreliusi stoikosTaTvis damaxasiaTebeli
erTgulebiT qeds ixris gonebis winaSe, siqvelis winaSe, magram stoikosTa filo-
sofiis miRma darCenili `adamianis emociur bunebasac~ Wvrets da sakuTar TavTan
ganmartoebuli sulier simSvidesa da erTianobaze, sulis ubraloebaze fiqrobs:
`rodisRa eziarebi, sulo Cemo, sikeTes da ubraloebas? rodisRa iqnebi mTliani
da Sens siSiSvleSi, ufro cxadi, vidre Seni garemomcveli sxeuli? rodisRa ige-
meb megobrobis da siyvarulis WeSmarit sitkbos? rodisRa aRivsebi simSvidiT
da daiclebi yovelgvari survilis Tu sinanulisgan? rodis aRar isurveb rasme _
sul erTia, suliers Tu usulos, _ martooden gancxromisaTvis, arc dros, am gan-
cxromis gasagrZeleblad, arc sxva adgils anda sxva mxares, arc ufro keTilad
Sezavebul havas Tu ufro meti erTsulovnebiT Sekrul kacTa Soris cxovrebas?
rodisRa igrZnob kmayofilebas Seni dRevandeli dRiT da dRevandeli xvedriT?
rodis irwmuneb, rom yvelaferi, rac wilad gxvdeba, keTilia SenTvis, rom yvela-
feri RmerTebisgan iRebs dasabams, da rom keTili iqneba isic, rac saTno uCans uk-
vdavT da rasac isini arguneben srulqmnils, keTils, samarTliansa da SvenebaSe-
mosil arss, romelic yofad moaqcevvs, moicavs da icavs yvelafers, rac iSleba,
raTa dasabami mieces axals, Tavissave msgavss? rodis iqcevi ukvdavTa da mokvdav-
Ta Rirseul Tanamodared Tu TanamoZmed, romelic arc vis hyvedris rasme da arc
sxvebs aZlevs Tavisi gmobis sababs?~ (X, 1).
xSirad markus avreliuss `bolo stoikoss~ uwodeben. da marTlac, misi `fiq-
rebi~ bolo Txzulebaa, sadac stoas filosofiuri skolis ideebia warmoCenili
azrovnebis talRaze SemarTuli imperatoris sxva msjelobaTa gverdiT.
markus avreliusis Canawerebi, miuxedavad imisa, rom literaturul nawarmoe-
bad arc yofila Cafiqrebuli, Taobebma Tavis sayvarel sakiTxav wignad aRiares.
jer kidev Sua saukuneebSi daiwyes am qmnilebis gadaazreba da avtors samyaros-
gan gandgomis, pesimizimis, bedis morCilebis da sxva SexedulebaTa qadageba mia-
weres, raTa misi religiuroba qristianobasTan mieaxlovebinaT. Tumca `fiqrebi~
imdenad aris dakavSirebuli elinTa sulieri kulturis tradiciebTan, rom az-
risa da literaturuli formis siaxle sulac ar iTvleba mis mTavar Rirsebad.
mainc riT daimsaxura am qmnilebam esodeni aRiareba garda imisa, rom stoikosTa
moZRvrebas gvamcnobs?
`filosofosi msoflio imperiis taxtze~ _ ase uwodes ganaTlebulma adamia-
nebma markus avreliuss da savsebiT samarTlianadac. igi cxrameti weli marTavda
roms, aqedan TxuTmeti weli brZolaSi gaatara. misi filosofiur-humanisturi
mrwamsi mudam ewinaaRmdegeboda hegemonis pasuxismgeblobis grZnobas. tragizmma,
romelic am winaaRmdegobas sdevda Tan, daafiqra yovlisSemZle imperatori sam-
yarosa da adamianTa bedze. fiqrma kalami moiTxova da ramdenadac avreliuss
arasodes ganuzraxavs sxvaTaTvis wera, sxvaTa damoZRvra, `sakuTar TavTan~ dar-
Cenili is uaRresad gulwrfeli iyo. misi qmnilebis umTavresi Rirsebac swored
es aris: `fiqrebi~ Zveli samyaros uzarmazari imperiis yovlisSemZle da znekeTi-
li mbrZaneblis tragikuli sulis gulwrfeli aRsarebaa.
apuleiusi
(dabadebulia ax. w. 125 w.)
boeTiusi
(ax. w. 480-524ww.)
dulia. amitomac daimaxsovre: is, rac umaRlesi sikeTea, imis warTmeva SeuZle-
belia.~ `filosofia~ msjelobs amqveyniuris warmavlobasa da sulis ukvdavebaze.
rogorc Cans, aristoteles Rrmad mcodne boeTiusma farTod gamoiyena misi
`protreptikosi~. gavrcelebuli mosazrebiT igi aseve unda eyrdnobodes ucnob
neoplatonur Txzulebas. mesame wignidan nawarmoebi mdidaria neoplatonuri
ideebiT da masSi cotaa qristianuli an originaluri. nawarmoebis pirvel
naxevarSi `filosofia~ uxsnis tyves amqveyniuris warmavalobas, ganumartavs, ras
ar unda eswrafvodes amaod, meore nawili pozitiuria da filosofia imis axsni-
Taa dakavebuli, rac arsebobs: srulyofili sikeTe arsebobs; yvelaferi, rac
arasrulyofilia, aucileblad gulisxmobs srulyofilis arsebobas. es sruly-
ofileba ki devs RmerTSi; ar arsebobs araferi RmerTze ukeTesi. RmerTis yov-
lisSemZleoba ganusazRvrelia; mas ar exeba boroteba, winaaRmdeg SemTxvevaSi,
RmerTsac SeeZleboda borotebis Cadena. Sesabamisad, samyaros marTavs sikeTe.
radganac srulyofili sikeTe amasTanave WeSmariti netarebacaa, is aris RmerTi.
amis gamo samyaroc bednieri unda iyos.
meoTxe wigni borotebis sakiTxs exeba. borotebas ara aqvs substancia, is
ararsebulia. radganac adamiani Seqmnilia, rom iyos keTili da netari, cudi ada-
mianebi ubedurebi arian, radgan araswori saqcieliT TavianT arss ver pouloben.
maTi arsi aris bedniereba. adamiani Tavad wyvets, iqneba Tu ara keTili da Sesa-
bamisad, bednieri. amqveyniuri bedniereba da ubedureba araferia samyaros wes-
rigTan mimarTebaSi, romelic wesrigis da samarTlianobis principzea agebuli.
Cven am wesrigs aRviqvamT bednierebad, radgan is CvenSi moqmedebs. adamianma unda
moaxerxos amis Semecneba. am SecnobaSi adamians exmareba filosofia, adamianis nu-
geSi.
mexuTe wigni logikurad asrulebs nawarmoebs da aq mwerali exeba adamianis
arCevnis Tavisuflebis sakiTxs. ukve meoTxe wignSi wamoiWra problema RvTae-
brivi winaswarWvretisa da bedisweris winaswargansazRvrulobis Taobaze. am
msjelobiT mzaddeba niadagi Semdgomi mniSvnelovani platonuri dapirispirebis
warmosaCenad. es aris, erTi mxriv, maradiuli, erTi (anu RmerTi) da meore mxriv,
dros mijaWvuli, mravali (anu samyaro). SemdgomSi boeTiusi vrclad msjelobs
Tavisuflebis fenomenze. gansakuTrebiT exeba is nebis Tavisuflebas. Tavisufle-
bas srulad flobs RmerTi. danarCen arsebebs TavianTi wili aqvT masSi TavianTi
gonebis Sesabamisad. adamiani aris Tavisufali, Tuki igi orientirad irCevs
RmerTs. aqedan gamomdinare is, vinc naklebad axlosaa RmerTTan anu sikeTesTan,
naklebad Tavisufalia.
RmerTis winaswarWvretis an codnis mimarTeba adamianis TavisuflebasTan
boeTiusTan ganxiluli erT-erTi mniSvnelovani filosofiuri sakiTxia. masze
msjelobisas boeTiusi iTvaliswinebs cicerons, avgustines da aristoteles.
`filosofiis nugeSSi~ igi cdilobs am opoziciis moxsnas: RmerTis maradiuloba
sxvagvaria, vidre samyarosi. RmerTi `uJamo Jamia~: arsebobs awmyoSi, warsulSi
da momavalSi. is, rac adamians gadaxdeba Tavs an ukve gadaxda, misTvis erTnaiarad
xilulia, TvalnaTlivia. Tumca es RvTaebrivi winaswarWvreta ar uaryofs ada-
mianis Tavisuflebas. rodesac RmerTi Wvretis unaris gamo xedavs, rac xdeba, mas
SeuZlia gansazRvros, ras emyareba es qmedeba, aucileblobas (rogoric iqneboda,
magaliTad, mzis amosvla) Tu adamianis Tavisufal gadawyvetilebas. adamiani
pasuxismgebelia Tavis qmedebaze.
boeTiusis msjeloba imdenad naklebad qristianuli iyo, rom me-19 saukuneSi
gavrcelda mosazreba, rom igi arc iyo qristiani da rom Teologiuri
traqtatebi mas SecdomiT miewereboda. problema gadawyda erTi fragmentis aR-
moCeniT, sadac kasiodorosi adasturebs, rom misma megobarma boeTiusma `dawera
wigni samebis Sesaxeb, amasTanave ramdenime dogmaturi Tavi da wigni nestoriusis
432 boeTiusi
rCeuli bibliografia
gr. wereTeli, berZnuli literaturis istoria, I, Tbilisi 1927; II, Tbilisi 1935.
s. yauxCiSvili, berZnuli literaturis istoria, I, Tbilisi 19502; II, Tbilisi 1949.
r. gordeziani, berZnuli literatura. elinuri epoqis eposi, lirika, drama, Tbi-
lisi 2002.
С. И. Радциг, История древнегреческой литературы, Москва 19693.
P. E. Easterling, B. M. W. Knox (ed.), The Cambridge History of Classical Literature, Vol. I, Greek Lit-
erature, Cambridge 1985.
A. Lesky, Geschichte der griechischen Literatur (GGL), Bern, München 19713.
W. Schmid, O. Stählin, Geschichte der griechischen Literatur. Erster Teil: Die klassische Periode der
griechischen Literatur, 5 Bde., München 1929-1948 (ucvl. gamoc. 1961-1980), Zweiter Teil: Die
nachklassische Periode der griechischen Literatur, 2 Bde., München 1920-1924 (ucvl. gamoc.
1961-1981).
leqsikonebi, cnobarebi
P. Kroh, Lexikon der antiken Autoren, Stuttgart 1972.
Metzler Lexikon der antiken Autoren, hg. v. O. Schütze, Stuttgart,Weimar 1997.
R. Nickel, Lexikon der antiken Literatur, Düsseldorf, Zürich 1999.
RE – Paulys Realencyclopädie der Classischen Altertumswissenschaft, Stuttgart-Weimar 1995.
DNP – Der Neue Pauly, Enzyklopädie der Antike, Stuttgart-Weimar, 1996-2003.
metrika
p. beraZe, Zveli berZnuli da qarTuli leqsTwyobis sakiTxebi, Tbilisi 1969.
a. uruSaZe, berZnul-romauli da qarTuli metrikis sakiTxebi, Tbilisi 1980.
B. Snell, Griechische Metrik, Göttingen 19824.
rCeuli bibliografia 435
berZeni avtorebi
alkeosi
g
Greek Lyric, I, Sappho and Alcaeus, Translated by David Campbell, 1982.
T
eladis muza, berZeni avtorebi, Targmani roman miminoSvilisa, Tbilisi 1963.
Zveli berZnuli lirika, Zveli berZnulidan Targmna gigla sariSvilma, Tbilisi
1978.
antikuri lirika, Zveli berZnulidan da laTinuridan Targmna, winasityvaoba da
SeniSvnebi daurTo gigla sariSvilma, Tbilisi 1988.
helikoni, Zveli berZnuli lirika, Seadgina da gamosacemad moamzada nana toniam,
Tbilisi 2002.
alkifroni
g
Alciphron, Aelian, Philostratus, The Letters, Translated by A.R. Benner, F.H. Fobes, London 1949.
l
B.P. Readon, Courants littéraires grecs des IIe et IIIe siècles après J.-C., 1971, 180-185.
Л.А. Фрейберг, Алкифрон, в кн.: Античная эпистолография, очерки, Наука, Москва 1967.
anakreoni
g
Greek Lyric, II, Anacreon, Anacreontea, Choral Lyric from Olympus to Alcman, Translated by David A.
Campbell, 1988.
T
eladis muza, berZeni avtorebi, Targmani roman miminoSvilisa, Tbilisi 1963.
Zveli berZnuli lirika, Zveli berZnulidan Targmna gigla sariSvilma, Tbilisi
1978.
antikuri lirika, Zveli berZnulidan da laTinuridan Targmna, winasityvaoba da
SeniSvnebi daurTo gigla sariSvilma, Tbilisi 1988.
helikoni, Zveli berZnuli lirika, Seadgina da gamosacemad moamzada nana toniam,
Tbilisi 2002.
anakreonti, anakreontea. lirika. Zv. berZnulidan Targmna, Sesavali werili, komen-
tarebi da saxelTa saZiebeli daurTo T. kalatozma, Tbilisi 1988.
apolonios rodoseli
g
Apollonius Rhodius, Argonautica, Translated by R. C. Seaton.
∗
Semokleba g aRniSnavs gamocemas, T – Targmans, l – samecniero literaturas.
436 rCeuli bibliografia
T
apolonios rodoseli, `argonavtika~, Targmani da winasityvaoba ak. uruSaZisa,
Tbilisi 1970 (ZvelberZnul-qarTuli paraleluri gamocema).
apolonios rodoseli, `argonavtika~, Targmani ak. gelovanisa, Tbilisi 1975.
Ап. Родосский, Аргонавтика, пер. и пред. Гр. Церетели, Тбилиси 1964 (ZvelberZnul-rusuli
paraleluri gamocema).
l
ak. uruSaZe, Zveli kolxeTi argonavtebis TqmulebaSi, Tbilisi 1964.
argonavtebi. Txroba da komentarebi rismag gordezianisa, Tbilisi 1999.
P. Dräger, Argo Pasimelousa, Der Argonautenmythos in der griechischen und römischen Literatur, Stutt-
gart 1993.
S. Natzel, Klea gynaikon, Frauen in den Argonautika des Apollonios Rhodios, Trier 1992.
aqilevs tatiosi
g
Achilleus Tatius, The Adventures of Leucippe and Clitophon, Translated by S. Gaslee.
l
J. P. Garnaud (ed.), Achille Tatius d’Alexandrine, Le roman de Leucippé et Clitophon, 1991.
E. Vilborg (ed.), Leucippe and Clitophon. A commentary, 1955.
aristofane
g
Aristophanes, vol. I, Acharnians. Knights. Edited and translated by Jeffrey Henderson, 1998.
Aristophanes, vol. II, Clouds. Wasps. Peace. Edited and translated by Jeffrey Henderson, 1998.
Aristophanes, vol. III, Birds. Lysistrata. Women at the Thesmophoria. Edited and translated by Jeffrey
Henderson, 2000.
Aristophanes, vol. IV, Frogs. Assemblywomen. Wealth. Edited and translated by Jeffrey Henderson,
2002.
T
aristofane, komediebi, tomi I, aqarnelebi, mxedrebi, Targmani da komentarebi
l. berZeniSvilisa, logos presi, Tbilisi 2002.
aristofane, komediebi, tomi II, Rrublebi, krazanebi, Targmani da komentarebi
l. berZeniSvilisa, logos presi, Tbilisi 2004.
l
G. Dobrov, Figures of Play: Greek Drama and Metafictional Poetics, Oxford 2001.
M. S. Silk, Aristophanes and the Definition of Comedy, Oxford 2000.
B. Zimmerman, Die griechische Komödie, Dusseldorf, Zürich 1998.
E. Segal, Oxford Readings in Aristophanes, Oxford 1996.
A. M. Bowie, Aristophanes. Myth, Ritual and Comedy, Cambridge 1996.
C. F. Russo, Aristophanes, an Author for the Stage, London, New York 1994.
T. K. Hubbard, The Mask of Comedy, Aristophanes and the Intertextual Parabasis, Cornell 1991.
K. J. Dover, Aristophanic Comedy, Berkeley, Los Angeles 1972.
aristotele
g
Aristotle, vol. I, Categories. On Interpretation. Prior Analytics, Translated by H. P. Cooke, Hugh Treden-
nick.
Aristotle, vol. II, Posterior Analytics. Topica, Translated by H. P. Cooke, Hugh Tredennick, E. S. Forster.
Aristotle, vol. III, On Sophistical Refutations. On Coming-to-be and Passing Away. On the Cosmos,
Translated by H. P. Cooke, Hugh Tredennick, E. S. Forster, D. J. Furley.
Aristotle, vol. IV, The Physics, Books 1-4, Translated by P. H. Wicksteed, F. M. Cornford.
Aristotle, vol. V, The Physics, Books 5-8, Translated by P. H. Wicksteed, F. M. Cornford.
Aristotle, vol. VI, On the Heavens, Translated by W. K. C. Gurthie.
rCeuli bibliografia 437
arqiloqosi
g
Archilochus, Semonides, Hipponax, Greek Iambic Poetry from the Seventh to the Fifth Centuries BC,
Edited and translated by Douglas E. Gerber, 1999.
T
helikoni, Zveli berZnuli lirika, Seadgina da gamosacemad moamzada nana toniam,
Tbilisi 2002.
eladis muza, berZeni avtorebi, Targmani roman miminoSvilisa, Tbilisi 1963.
Zveli berZnuli lirika, Zveli berZnulidan Targmna gigla sariSvilma, Tbilisi
1978.
antikuri lirika, Zveli berZnulidan da laTinuridan Targmna, winasityvaoba da
SeniSvnebi daurTo gigla sariSvilma, Tbilisi 1988.
demosTenesi
g
Demosthenes, vol. I, Olynthiacs 1-3. Philippic 1. On the Peace. Philippic 2. On Halonnesus. On the Cher-
sonese. Philippics 3 and 4. Answer to Philip's Letter. Philip's Letter. On Organization. On the Navy-
boards. For the Liberty of the Rhodians. For the People of Megalopolis. On the Treaty with Alexan-
der. Against Leptines (1-17 and 20), Translated by J. H. Vince, 1930.
Demosthenes, vol. II, De Corona, De Falsa Legatione (18-19), Translated by C. A, Vince, J. H. Vince,
1926.
Demosthenes, vol. III, Against Meidias. Against Androtion. Against Aristocrates. Against Timocrates.
Against Aristogeiton 1 and 2 (21-26), Translated by J. H. Vince, 1935.
Demosthenes, vol. IV, Orations (27-40), Translated by A. T. Murray, 1936.
Demosthenes, vol. V, Private Orations (41-49), Translated by A. T. Murray, 1939.
Demosthenes, vol. VI, Private Orations (50-58). In Neaeram (59), Translated by A. T. Murray, 1939.
Demosthenes, Vol. VII, Funeral Speech (60). Erotic Essay (61). Exordia. Letters, Translated by N. W. De
Witt, N. J. De Witt, 1949.
T
demosTenesi. filipikebi. Targmani, winasityvaoba da komentarebi g. sariSvilisa,
Tbilisi 1984.
l
Демосфен. Речи. В трех томах. Перевод с греческого. Статья и комментарии С. И. Радцига, Москва
1996.
W. Jaeger, Demosthenes, Der Staatsmann und sein Werden, 19632.
esqile
g
Aeschylus, vol. I, Suppliant Maidens. Persians. Prometheus. Seven Against Thebes, Translated by Her-
bert Weir Smyth.
Aeschylus, vol. II, Agamemnon. Libation-Bearers. Eumenides. Fragments, Translated by Herbert Weyr
Smyth, Appendix by Hugh Lloyd-Jones, 1957,by H. Lloyd-Jones: fragments published since 1930.
T
esqile, orestea, Zveli berZnulidan Targmna g. sariSvilma, Tbilisi 1974.
l
M. Gagarin, Aeschylean Drama, Berkeley, University of California Press, 1976.
A. Lesky, Greek Tragedy, Translated by H. A. Frankfort, London, New York.
T. B. L. Webster, The tragedies of Euripides, London, Methuen 1967.
rCeuli bibliografia 439
evripide
g
Euripides, vol. I, Cyclops. Alcestis. Medea, Translated by David Kovacs, 1994.
Euripides, vol. II, Children of Heracles. Hippolytus. Andromache. Hecuba, Edited and translated by
David Kovacs, 1995.
Euripides, vol. III, Suppliant Women. Electra. Heracles, Translated by David Kovacs, 1998.
Euripides, vol. IV, Trojan Women. Iphigenia among the Taurians. Ion, Translated by David Kovacs,
1999.
T
evripide, medea, Targmani Zveli berZnulidan p. beraZisa, Tbilisi, gamomcemloba
`sabWoTa saqarTvelo~, 1969.
evripide, bakxi qalebi, ifigenia avlisSi, Zveli berZnulidan Targmnes z. kiknaZem
da g. sariSvilma, Tbilisi, gamomcemloba `nakaduli~, 1979.
evripide, medea, Targmani b. bregvaZisa, winasityvaoba da komentarebi r. gordea-
zianisa, Tbilisi, `logosi~, 19992.
l
D. J. Conacher, Euripidean Drama; Myth, Theme and Structure, Toronto 1967.
H. D. F. Kitto, Greek Tragedy, Garden City, New York, Doubleday 1954.
Teokritosi
g
Theocritus, Bion, Moschus, Greek Bucolic Poets, Translated by J. M. Edmonds, 1912.
T
helikoni, Zveli berZnuli lirika, Seadgina da gamosacemad moamzada nana toniam,
Tbilisi 2002.
l
B. Effe (Hrsg.), Theokritos und die griechische Bukolik, 1986.
B. Effe (Hrsg.), G. Binder, Die antike Bukolik: Eine Einführung, 1989.
M. A. Harder et al. (Hrsg.), Theocritus, 1996.
G. Hutchingson, Hellenic Poetry, 1988.
Tukididesi
g
Thucydides, vol. I, History of the Peloponnesian War, I, Books 1-2, Translated by C. F. Smith, 1919.
Thucydides, vol. II, History of the Peleponnesian War, II, Books 3-4, Translated by C. F. Smith, 1920.
Thucydides, vol. III, History of the Peleponnesian War, III, Books 5-6, Translated by C. F. Smith, 1921.
Thucydides, vol. IV, History of the Peleponnesian War, IV, Books 7-8., General Index, translated by C.
F. Smith, 1923.
l
С. Я. Лурье, История Греции. Ч. 1. Ленинград, 1940. Ч. 2. Ленинград, 1948.
И. М. Тронский, История античной литературы. Москва 1951.
В. Йегер, Пайдейя. Воспитание античного грека. Перевод с немецкого, т. 1. Москва 2001.
kalimaqosi
g
Callimachus, Musaeus, Aetia, Iambi, Hecale and Other Fragments. Hero and Leander, Edited and trans-
lated by C.A. Trypanis, T. Gelzer, Cedric H. Whitman, 1973.
Callymachus, Aratus, Lycophron, Hymns, Epigrams. Phaenomena. Alexandra, Translated by A.W. Mair,
G.R. Mair, 1921.
440 rCeuli bibliografia
T
Каллимах, А. Гимны, Б. Эпиграммы, перевод Г. Ф. Церетели, Труды по истории античной литера-
туры, Тбилиси 1993, 263-301.
helikoni, Zveli berZnuli lirika, Seadgina da gamosacemad moamzada nana toniam,
Tbilisi 2002.
eladis muza, berZeni avtorebi, Targmani roman miminoSvilisa, Tbilisi 1963.
Zveli berZnuli lirika, Zveli berZnulidan Targmna gigla sariSvilma, Tbilisi
1978.
antikuri lirika, Zveli berZnulidan da laTinuridan Targmna, winasityvaoba da
SeniSvnebi daurTo gigla sariSvilma, Tbilisi 1988.
l
M. A. Harder, R. F. Regtutt, G. C. Wakker (Hrsg.), Callimachus, 1993.
G. O. Hutchinson, Hellenistic Poetry, 1988, 26-84.
W. Wimmel, Kallimachus in Rom, 1960.
T. Fuhrer, Die Auseinandersetzung mit den Chorlyrikern in den Epinikien des Kallimachus, 1992.
longosi
g
Longus, Parthenius, Daphnis and Chloe. Love Romances and Poetical Fragments. Fragments of the
Ninus Romance, Translated by George Thornley, J. M. Edmonds, S. Gaselee, 1916.
T
longe, dafnisi da qloa, frangulidan Targmna irodion qavJaraZem, Tbilisi 1970.
l
R. Helm, Der antike Roman, Berlin 1948.
R. Hunter, A Study of Daphnis and Chloe, Cambridge/London 1983.
Е. А. Беркова, Буколический роман Лонга, в кн.: Античный роман, Москва 1969.
М.Е. Грабарь-Пассек, предисловие к кн.: Лонг, Дафнис и Хлоя, Москва 1957.
lukianosi
g
Lucian, vol. I, 1913, Phalaris. Hippias or the Bath. Dionysus. Heracles. Amber or the Swans. The Fly.
Nigrinus. Demonax. The Hall. My Native Land. Octogenarians. A True Story. Slander. The Conso-
nants at Law. The Carousal (Symposium) or the Lapiths, Translated by A. M. Harmon.
Lucian, vol. II, 1915, The Downward Journey or the Tyrant. Zeus Catechized. Zeus Rants. The Dream or
the Cock. Prometheus. Icaromenippus or the Sky-man. Timon or the Misanthrope. Charon or the In-
spectors. Philosophies for Sale, Translated by A. M. Harmon.
Lucian, vol. III, 1921, The Dead Come to Life or The Fisherman. The Double Indictment or Trials by
Jury. On Sacrifices. The Ignorant Book Collector. The Dream or Lucian's Career. The Parasite. The
Lover of Lies. The Judgement of the Goddesses. On Salaried Posts in Great Houses, Translated by
A. M. Harmon.
Lucian, vol. IV, 1925, Anacharsis or Athletics. Menippus or The Descent into Hades. On Funerals.
A Professor of Public Speaking. Alexander the False Prophet. Essays in Portraiture. Essays in Portrai-
ture Defended. The Goddesse of Surrye, Translated by A. M. Harmon.
Lucian, vol. V, The Passing of Peregrinus. The Runaways. Toxaris or Friendship. The Dance. Lexi-
phanes. The Eunuch. Astrology. The Mistaken Critic. The Parliament of the Gods. The Tyrannicide.
Disowned, Translated by A. M. Harmon, 1936.
Lucian, vol. VI, How to Write History. The Dipsads. Saturnalia. Herodotus or Aetion. Zeuxis or Antio-
chus. A Slip of the Tongue in Greeting. Apology for the “Salaried Posts in Great Houses.” Harmo-
nides. A Conversation with Hesiod. The Scythian or The Consul. Hermotimus or Concerning the
Sects. To One Who Said “You’re a Prometheus in Words.” The Ship or The Wishes, Translated by K.
Kilburn1959.
Lucian, vol. VII, Dialogues of the Dead. Dialogues of the Sea-Gods. Dialogues of the Gods. Dialogues of
the Courtesans, Translated by M. Macleod,1961.
rCeuli bibliografia 441
Lucian, vol. VIII, Soloecista. Lucius or The Ass. Amores. Halcyon. Demosthenes. Podagra. Ocypus.
Cyniscus. Philopatris. Charidemus. Nero, Translated by M. Macleod, 1967.
T
lukiane, promeTe, Zv. berZnulidan Targmna, Sesavali, SeniSvnebi da saZiebeli da-
urTo mari fiCxaZem, Tbilisi 1990.
peregrinosis sikvdili, Targmna r. kaxiZem, `Cveni mwerloba~, 9-16 marti 2001, 10-11.
l
Г. Ф. Церетели, Лукиан, в кн.: Труды по истории античной литературы, Тбилиси 1993.
P. Grösslein, Untersuchungen zum Juppiter confutatus Lukians, Frankfurt am Main, 1998.
menandrosi
g
Menander, vol. I, Aspis. Georgos. Dis Exapaton. Dyskolos. Encheiridion. Epitrepontes, Translated by
W. G. Arnott, 1979.
Menander, vol. II, Heros. Theophoroumene. Karchedonios. Kitharistes. Kolax. Koneiazomenai. Leu-
kadia. Misoumenos. Perikeiromene. Perinthia, Translated by W. G. Arnott, 1997.
Menander, vol. III, Samia. Sikyonioi. Synaristosai. Phasma. Unidentified Fragments, Edited and Trans-
lated by W. G. Arnott, 2000.
l
Goldberg, S.M., The Making of Menander's Comedy. Berkeley and Los Angeles, 1980.
Webster, T.B.L., An Introduction to Menander. Manchester and New York, 1974.
Webster, T.B.L., Studies in Menander. Second edition. Manchester, 1960.
Arnott, W.G., “Time, Plot and Character in Menander,” ARCA (Papers of the Liverpool Latin Seminar) 2
(1979) 343ff.
nonosi
g
Nonnos, vol. I, Dionysiaca, I, Books 1-15, Translated by W. H. D. Rouse, 1940.
Nonnos, vol. II, Dionysiaca, II, Books 16-35, Translated by W. H. D. Rouse, 1940.
Nonnos, vol. III, Dionysiaca, III, Books 36-48, Translated by W. H. D. Rouse, 1940.
l
Нонн Панополитанский. Деяния Диониса. Перевод с древнегреческого Ю. А. Голубца. Вступи-
тельная статья А. В. Захаровой. СПБ 1997.
V. Stegemann Astrologie und Universalgeschichte: Studien und Interpretation zu den Dionysiaka des
Nonnos, Leipzig 1930.
pindarosi
g
Pindar, vol. I, Olympian Odes. Pythian Odes, Translated by William H. Race, 1997.
Pindar, vol. II, Nemean Odes. Isthmian Odes. Fragments, Translated by William H. Race, 1997.
T
helikoni, Zveli berZnuli lirika, Seadgina da gamosacemad moamzada nana toniam,
Tbilisi 2002.
eladis muza, berZeni avtorebi, Targmani roman miminoSvilisa, Tbilisi 1963.
Zveli berZnuli lirika, Zveli berZnulidan Targmna gigla sariSvilma, Tbilisi
1978.
antikuri lirika, Zveli berZnulidan da laTinuridan Targmna, winasityvaoba da
SeniSvnebi daurTo gigla sariSvilma, Tbilisi 1988.
pindarosi, odebi da fragmentebi, Zveli berZnulidan Targmna, winaTqma da ganmar-
tebebi daurTo nana toniam, Tbilisi 2003.
442 rCeuli bibliografia
platoni
g
Plato, vol. I, Euthyphro. Apology. Crito. Phaedo. Phaedrus, Translated by H. N. Flower, 1914.
Plato, vol. II, Laches. Protagoras. Meno. Euthydemus, Translated by W. R. M. Lamb, 1924.
Plato, vol. III, Lysis. Symposium. Gorgias, Translated by W. R. M. Lamb, 1925.
Plato, vol. IV, Cratylus. Parmenides. Greater Hippias. Lesser Hippias, Translated by H. N. Flower, 1926.
Plato, vol. V, The Republic, Books 1-5, Translated by Paul Shorey, 1930.
Plato, vol. VI, The Republic, Books 6-10, Translated by Paul Shorey, 1935.
Plato, vol. VII, Theaetetus. Sophist, H. N. Flower, 1921.
Plato, vol. VIII, Statesman. Philebus. Ion, H. N. Flower, W. R. M. Lamb, 1925.
Plato, vol. IX, Timaeus. Critias. Cleitophon. Menexenus. Epistles, Translated by R. G. Bury, 1929.
Plato, vol. X, Laws, Books 1-6, Translated by R. G. Bury, 1926.
Plato, vol. XI, Laws, Books 7-12, Translated by R. G. Bury, 1926.
Plato, vol. XII, Charmides. Alcibiades 1 & 2. Hipparchus. The Lovers. Theages. Minos. Epinomis, Trans-
lated by W. R. M. Lamb, 1927.
T
platoni, adreuli dialogebi, Zveli berZnulidan Targmna, winaTqmebi da komen-
tarebi daurTo b. bregvaZem, `nekeri~, Tbilisi 1997.
platoni, `nadimi~, Zveli berZnulidan Targmna, winasityvaoba da komentarebi
daurTo b. bregvaZem, Tbilisi 1964.
platoni, `parmenide~, Zveli berZnulidan Targmna, winasityvaoba damatebebiT da
komentarebi daurTo b. bregvaZem, `nekeri~, Tbilisi 2002.
platoni, `timeosi~, Zveli berZnulidan Targmna, winasityvaoba da komentarebi
daurTo b. bregvaZem, `irmisa~, Tbilisi 1997.
platoni, `fedoni~, ZvelberZnulidan Targmna b. bregvaZem, Tbilisi 1966.
platoni, `saxelmwifo~, ZvelberZnulidan Targmna b. bregvaZem, Tbilisi 2003.
berZen da romael avtorTa Targmanebi Sesrulebuli petre qavTaraZis mier, Tbi-
lisi 1962.
l
m. WeliZe, filosofiis istoriis mecnierebis saTaveebTan (platoni, aristotele),
Tbilisi 1982.
i. darCia, platonis `fedoni~ (literatura, filosofia, miTologia, mistika),
programa `logosi~, Tbilisi 1998.
n. doliZe, ZiriTadi enaTmecnieruli tendenciebi antikur filosofiaSi da pla-
tonis `kratilosi~, programa `logosi~, Tbilisi 1998.
А. Ф. Лосев, История античной эстетики, т. 1, Москва 1969.
P. B. Гордезиани, Проблемы гомеровского эпоса, Тбилиси 1978.
R. E. Allen (ed.), Studies in Plato’s Metaphysics, 1965.
H. Benson (ed.), Essays on the Philosophy of Socrates, 1992.
I. M. Crombie, An Examination of Plato’s Doctrines, 2 vols., 1962, 1963.
R. Kraut, The Cambridge Companion to Plato, Cambridge University Press, 1993.
G. E. L. Owen, Logic, Science and Dialectic, 1986.
R. B. Rutherford, The Arrt of Plato, Ten Essays in Platonic Interpretation, Harvard, Cambridge, Massa-
chusetts 1995.
G. Vlastos, Platonic Studies, Princeton University Press, 1973.
plutarqosi
g
Plutarch, Parallel Lives, vol. I-XI, Translated by Bernadotte Perrin, 1914-1926.
Plutarch, vol. I, Moralia, The Education of Children. How the Young Man Should Study Poetry. On Lis-
tening to Lectures. How to Tell a Flatterer from a Friend. How a Man May Become Aware of His
Progress in Virtue, Translated by Frank C. Babbitt, 1927.
rCeuli bibliografia 443
Plutarch, vol. II, Moralia, How to Profit by One's Enemies. On Having Many Friends. Chance. Virtue and
Vice. Letter of Condolence to Apollonius. Advice About Keeping Well. Advice to Bride and Groom.
The Dinner of the Seven Wise Men. Superstition, Translated by Frank C. Babbitt, 1926.
Plutarch, vol. III, Moralia, Sayings of Kings and Commanders. Sayings of Romans. Sayings of Spartans.
The Ancient Customs of the Spartans. Sayings of Spartan Women. Bravery of Women, Translated by
Frank C. Babbitt, 1931.
Plutarch, vol. IV, Moralia, Roman Questions. Greek Questions. Greek and Roman Parallel Stories. On
the Fortune of the Romans. On the Fortune or the Virtue of Alexander. Were the Athenians More
Famous in War or in Wisdom? Translated by Frank C. Babbitt, 1936.
Plutarch, vol. V, Moralia, Isis and Osiris. The E at Delphi. The Oracles at Delphi No Longer Given in
Verse. The Obsolescence of Oracles, Translated by Frank C. Babbitt, 1936.
Plutarch, vol. VI, Moralia, Can Virtue Be Taught? On Moral Virtue. On the Control of Anger. On Tran-
quility of Mind. On Brotherly Love. On Affection for Offspring. Whether Vice Be Sufficient to
Cause Unhappiness. Whether the Affections of the Soul are Worse Than Those of the Body. Concern-
ing Talkativeness. On Being a Busybody, Translated by W. C. Helmbold, 1939.
Plutarch, vol. VII, Moralia, On Love of Wealth. On Compliancy. On Envy and Hate. On Praising Oneself
Inoffensively. On the Delays of the Divine Vengeance. On Fate. On the Sign of Socrates. On Exile.
Consolation to His Wife, Translated by Phillip H. De Lacy, Benedict Einarson, 1959.
Plutarch, vol. VIII, Moralia, Table-talk, Books 1-6, Translated by P. A. Clement, H. B. Hoffleit, 1969.
Plutarch, vol. IX, Moralia, Table-talk, Books 7-9. Dialogue on Love, Translated by Edwin L. Minar Jr.,
F. H. Sandbach, W. C. Helmbold, 1961.
Plutarch, vol. X, Moralia, Love Stories. That a Philosopher Ought to Converse Especially With Men in
Power. To an Uneducated Ruler. Whether an Old Man Should Engage in Public Affairs. Precepts of
Statecraft. On Monarchy, Democracy, and Oligarchy. That We Ought Not to Borrow. Lives of the
Ten Orators. Summary of a Comparison Between Aristophanes and Menander, Translated by
H. N. Flower, 1936.
Plutarch, vol. XI, Moralia, On the Malice of Herodotus. Causes of Natural Phenomena, Translated by
Lionel Pearson, F. H. Sandbach, 1965.
Plutarch, vol. XII, Moralia, Concerning the Face Which Appears in the Orb of the Moon. On the Princi-
ple of Cold. Whether Fire or Water Is More Useful. Whether Land or Sea Animals Are Cleverer.
Beasts Are Rational. On the Eating of Flesh, Translated by Harold Cherniss, W. C. Helmbold, 1957.
Plutarch, vol. XIII, Part 1., Moralia. Platonic Essays, Translated by Harold Cherniss, 1976.
Plutarch, vol. XIII, Part 2., Moralia, Stoic Essays, Translated by Harold Cherniss, 1976.
Plutarch, vol. XIV, Moralia, That Epicurus Actually Makes a Pleasant Life Impossible. Reply to Colotes
in Defence of the Other Philosophers. Os “Live Unknown” a Wise Precepr? On Music, Translated by
Benedict Einarson, Phillip H. De Lacy, 1967.
Plutarch, vol. XV, Moralia, Fragments, Translated by F. H. Sandbach, 1969.
Plutarch, vol. XVI, Moralia, Index, Completed by Edward N. O’Neil, 2004.
T
plutarqosi, rCeuli biografiebi (msoflio literaturis biblioTekis serii-
dan), ZvelberZnulidan Targmna, Sesavali werili da ganmartebebi daurTo akaki
uruSaZem, Tbilisi 1975.
plutarqosi, rCeuli biografiebi, II, ZvelberZnulidan Targmna, Sesavali werili
da ganmartebebi daurTo akaki uruSaZem, Tbilisi 1987.
sapfo
g
Sappho, Alcaeus, Greek Lyric, I, Translated by David A. Campbell, 1982.
T
safo, lirika, ZvelberZnulidan Targmna, Sesavali werili, SeniSvnebi da saxelTa
saZiebeli daurTo nana toniam, Tbilisi 1977.
safodan kasiamde, Zveli samyaros poeti qalebi, berZnuli da laTinuri enebidan
Targmna, Sesavali werili da komentarebi daurTo nana toniam, Tbilisi 1990.
444 rCeuli bibliografia
sofokle
g
Sophocles, vol. I, Ajax. Electra. Oedipus Tyrannus, Edited and Translated by Hugh Lloyd-Jones, 1994.
Sophocles, vol. II, Antigone. The Women of Trachis. Philoctetes. Oedipus at Colonus, Edited and Trans-
lated by Hugh Lloyd-Jones, 1994.
T
sofokle, Tebes tragediebi, Targmna giorgi xomerikma, Tbilisi 1988.
sofokle, tragediebi. `oidipos mefe~ da `antigone~, Targmani daviT gaCeCilaZisa,
Tbilisi 1971.
berZen da romael avtorTa Targmanebi Sesrulebuli petre qavTaraZis mier, Tbi-
lisi 1962.
l
H. D. F. Kitto, Sophocles: Dramatist and Philosopher, London 1958.
B. Knox, The Heroic Temper, 1964.
Ch. Segal, Sophocles' Tragic World, Cambridge, MA 1995.
qaritoni
g
Chariton, Callirhoe, Edited and translated by G. P. Goold, 1995.
l
C. W. Müller, Chariton von Aphrodisias und die Theorie des Romans in der Antike, in: A&A 22, 1976,
115-136.
B. E. Perry, Chariton and His Romance from a Literary-Historical Point of View, in AJPH, 1930, 93-134.
qsenofon efeseli
g
Xenophon Ephesius, Ephesiaca, ed. G. Dalmeyda, Xénophon d’Éphèse. Les Éphesiaques ou le roman
d’Harbrocomès et d’Anthia. Paris: Les Belles Lettres, 1926 (repr. 1962): 3-77.
l
N. Holzberg, Der antike Roman, 20012, 72-76.
T. Hägg, Die Ephesiaca des Xenophon Ephesios. Original oder Epitome?, in: Classica et Mediaevalia 27,
1966, 118-161.
B. Kytzler, Xenophon of Ephesus, in: G. Schmeling (Hrsg.), The Novel in the Ancient World, 1996, 336-
359.
C. Ruiz-Montero, Xenophon von Ephesos: Ein Überblick, in: ANRW II 34.2, 1994, 1088-1138.
G. Schmeling, Xenophon of Ephesus, 1980.
qsenofoni
g
Xenophon, vol. I, Hellenica, Books 1-4, Translated by Carleton L. Browson, 1918.
rCeuli bibliografia 445
Xenophon, vol. II, Hellenica, Books 5-7, Translated by Carleton L. Browson, 1921.
Xenophon, vol. III, Anabasis, Translated by Carleton L. Browson, Revised by John Dillery, 1998.
Xenophon, vol. IV, Memorabilia and Oeconomicus. Symposium and Apologia, Translated by E. C. Mar-
chant, O. J. Todd, 1923.
Xenophon, vol. V, Cyropaedia, Books 1-4, Translated by Walter Miller, 1914.
Xenophon, vol. VI, Cyropaedia, Books 5-8, Translated by Walter Miller, 1914.
Xenophon, vol. VII, Hiero. Agesilaus. Constitution of the Lacedaemonians. Ways and Means. Cavalry
Commander. Art of Horsemanship. On Hunting. Constitution of the Athenians, Translated by
E. C. Marchant, G. W. Bowersock, 1925.
T
qsenofonti, mogonebebi sokrateze, sokrates apologia, ZvelberZnulidan Targmna,
Sesavali werili da SeniSvnebi daurTo ak. uruSaZem, Tbilisi 1973.
l
T. miqelaZe, qsenofontis `anabasisi~ da misi cnobebi qarTveli tomebis Sesaxeb,
Tbilisi 1953.
T. miqelaZe, qsenofontis `anabasisi~ (cnobebi qarTvel tomebis Sesaxeb), Tbilisi
1967.
Ксенофонт, Анабасис. Перевод, статья и примечаия М. И. Максимовой, Москва-Ленинград
1951.
Ксенофонт. Киропедия. Издание подготовили В. Г. Борухович и Э. Д. Фролов, Москва 1977.
Г. Ф. Церетели, Труды по истории античной литературы, Тбилиси 1993.
heliodorosi
g
Heliodorus, Aethiopica, ed. R.M. Rattenbury, T.W. Lumb and J. Maillon, Héliodore. Les Éthiopiques
(Théagène et Chariclée), 3 vols., 2nd edn. Paris: Les Belles Lettres, 1960: 1:2-124; 2:2-164; 3:2-126.
T
heliodore, eTiopika, ZvelberZnuli romani, Targmani gigla sariSvilisa,
Sesavali werili al. aleqsiZisa, Tbilisi 1972.
l
A. Diehle, Der antike Roman, Göttingen 1956, 37-43.
N. Holzberg, Der antike Roman. Eine Einführung, München/Zürich 1986.
herodotosi
g
Herodotus, vol. I, The Persian Wars, I, Books 1-2, Translated by A. D. Godley, 1920.
Herodotus, vol. II, The Persian Wars, II, Books 3-4, Translated by A. D. Godley, 1921.
Herodotus, vol. III, The Persian Wars, III, Books 5-7, Translated by A. D. Godley, 1922.
Herodotus, vol. IV, The Persian Wars, IV, Books 8-9, Translated by A. D. Godley, 1925.
T
herodote, istoria, berZnulidan Targmna, winasityvaoba da saZiebeli daurTo
TinaTin yauxCiSvilma, t. I, Tb. 1975; t. II, 1976.
l
T. yauxCiSvili, herodotes cnobebi saqarTvelos Sesaxeb, Tbilisi 1960.
r. gordeziani, herodotes cnoba kolxTa warmomavlobis Sesaxeb, Lektav, rCeuli
naSromebi, Tbilisi 2000.
hesiode
g
Hesiod. Homeric Hymns. Epic Cycle. Homerica. Translated by H. G. Evelyn-White, 1914.
446 rCeuli bibliografia
T
`Teogonia~, `samuSaoni da dReni~, ZvelberZnulidan Targmna nino gvelesianma
(mzaddeba gamosacemad).
hesiodes poemaTa fragmentebis Targmani ix. krebulSi: r. miminoSvili, eladis
muza, Tbilisi 1976.
l
J. Blusch, Formen und Inhalt von Hesiods individuellen Denken, Diss., Bonn 1970.
E. Heitsch (Hrsg.), Hesiod, “Wege und Forschung 44”, Darmstadt 1966.
H. Troxler, Sprache und Wortschatz Hesiods, Diss., Zürich 1964.
P. Walcot, Hesiod and the Near East, Cardiff 1966.
homerosi
g
Homer, vol. I, Iliad, Books 1-12, Translated by William Wyatt, A. T. Murray, 1924.
Homer, vol. II, Iliad , Books 13-24, Translated by A. T. Murray, 1925.
Homer, vol. I, Odyssey, Books 1-12, Translated by A. T. Murray, Revised by George E. Dimock, 1919.
Homer, vol. II, Odyssey, Books 13-24, Translated by A. T. Murray, Revised by George E. Dimock, 1919.
T
homerosi, `iliada~, Zveli berZnulidan Targmna, winasityvaoba da SeniSvnebi
daurTo r. miminoSvilma, Tbilisi 1979.
homerosi, `odisea~, Zveli berZnulidan Targmna panteleimon beraZem, winasity-
vaoba, SeniSvnebi da komentirebuli saZiebeli rismag gordezianisa, Tbilisi
1979.
homerosi, `odisea~, Targmani, Sesavali da SeniSvnebi zurab kiknaZisa da Tamaz Cxen-
kelisa, Tbilisi 1979.
l
r. gordeziani, `iliada~ da egeosuri mosaxleobis istoriisa da eTnogenezisis sa-
kiTxebi, Tbilisi 1970.
Р. Гордезиани, Проблемы гомеровского эпоса, Тбилиси 1978.
R. Gordesiani, Kriterien der Schriftichkeit und Mündlichkeit im homerischen Epos, Frankfurt am Main /
Bern / New York 1986.
G. S. Kirk, The Songs of Homer, Cambridge 1962.
J. Latacz, Troia und Homer, Der Weg zur Lösung eines alten Rätsels, München / Berlin 2001.
A. Lesky, Homeros, Stuttgart 1967.
А. Ф. Лосев, Гомер, Москва 1960.
G. Nagy, Homeric Questions, Austin / Texas 1996.
W. Schadewaldt, Der Aufbau der Ilias, Frankfurt am Main 1975.
romaeli avtorebi
apuleiusi
g
Apuleius, vol. I, Metamorphoses (The Golden Ass), I, Books 1-6, Edited and Translated by J. Arthur
Hanson.
Apuleius, Vol. II, Metamorphoses (The Golden Ass), II, Books 7-11, Edited and Translated by J. Arthur
Hanson.
T
apuleiusi, oqros viri, metamorfozebi, Targmna Tamar yifianma, literatura da
xelovneba, Tbilisi 1963.
l
n. WavWavaZe, novela romaul mxatvrul prozaSi, Tsu-s gamomcemloba, Tbilisi 1995.
P. Steinmetz, Untersuchung zur römischen Literatur des 2. Jh-s n. Chr., 1982.
И. П. Стрельникова, «Метаморфозы» Апулея в книге: Античный роман, Наука, Москва 1996.
rCeuli bibliografia 447
boeTiusi
g
Boethius, Theological Tractates and The Consolation of Philosophy, Translated by H. F. Stewart,
E. K. Rand, S. J. Tester.
l
Boethius’ Consolatio Philosophiae, Edited, With a Commentary, by James J. O’Donnell, Bryn Mawr
Latin Commentaries, vols. 1-2, Bryn Mawr, PA, 1984.
J. Gruber, Kommentar zu Boethius’ De consolatione philosophiae. Berlin, New York 1978.
G. O’Daly, The Poetry of Boethius, London 1991.
M. Fuhrmann/J. Gruber (Ed.), Boethius, Darmstadt 1984.
valerius flakusi
g
Valerius Flaccus, Argonautica, Translated by J. H. Mozley.
l
c. gigauri, kolxeTi romaul mwerlobaSi, Tbilisi 1985.
J. Adamietz, Zur Komposition der Argonautica des Valerius Flaccus, München 1976.
U. Gärtner, Gehalt und Funktion der Gleichnisse bei Valerius Flaccus, Stuttgart 1994.
vergiliusi
g
Virgil, vol. I, Eclogues. Georgics. Aeneid, Books 1-6, Revised Edition, Translated by H. Rushton Fair-
clough, Revised by G. P. Goold, 1916.
Virgil, vol. II, Aeneid Books 7-12, Appendix Vergiliana, Edited and Translated by H. R. Fairclough, Re-
vised by G. P. Goold, 1918.
T
vergiliusi, eneida, laTinuridan Targmna, winasityvaoba da saZiebeli daurTo
r. miminoSvilma, Tbilisi 1976.
l
V. Buchheit, Vergil über die Sendung Roms, Heidelberg 1963.
G. Williams, Technique and Ideas in the Aeneid, New Haven and London 1983.
i. gagua, Homo errans et obeodiens, logosi, Tbilisi 2004.
iulius keisari
g
Caesar, vol. I, The Gallic War, Translated by H. J. Edwards, 1917.
Caesar, vol. II, The Civil Wars, Translated by A. G. Peskett, 1914.
Caesar, vol. III, Alexandrian War. African War. Spanish War, Translated by A. G. Way, 1955.
T
strategosebi da keisrebi, Zveli saberZneTisa da romis saxelovan moRvaweTa cxov-
rebis aRwerilobani antikur wyaroTa gaTvaliswinebiT, Seadgina nana toniam,
Tbilisi 2005.
l
V. Brown, The Textual Transmission of Caesar’s Civil War, 1972.
H. Cancik, Disciplin und Rationalität, in: Saeclum 37, 1986, 166-181.
E. J. Reijgwart, Zur Erzählung in Caesar’s Commentarii, in: Philologus 137, 1993, 18-37.
iuvenalisi
g
Juvenal and Persius, Edited and Translated by Susanna Morton Braund, 2004.
448 rCeuli bibliografia
l
J. Adamietz, Untersuchungen zu Juvenal, 1972.
M. Coffey, Roman Satire, 19892, 119-146; 277 ff.; 286 ff.
U. Knoche, Handschriftliche Grundlagen des Juvenaltextes, 1940.
R.W. Colton, Juvenal’s Use of Martial’s Epigrams, 1991.
katulusi
g
Catullus. Tibullus. Pervigilium Veneris, Translated by F. W. Cornish, J. P. Postgate, J. W. Mackail, Re-
vised by G. P. Goold, 1913.
T
katulusi, `33 leqsi~, Targmani, winasityvaoba da komentarebi m. RaribaSvilisa,
`logosi~, Tbilisi 2003.
l
И. В. Шталь, Поэзия Катулла, М. 1963.
T. P Wiesmann, Roman Studies, 1987.
T. P. Wiesmann, Catullus and His World, 1985.
T. P. Wiesmann, Catullian Questions, 1969.
W. Clausen, Callimachus and Latin Poetry, in: GRBS 5, 1964.
kvintilianusi
g
Quintilian, The Orator's Education, I, Books 1-2; II, Books 3-5; III, Books 6-8; IV Books 9-10; V Books
11-12. Edited and Translated by Donald A. Russell.
l
M. Winterbottom, Problems in Quintilian, 1970.
O. See, Quintilian oder die Kunst des Redens und des Schweigens, 1977.
J. Adamietz, Quintilians Institutio oratoria, in: ANRW II, 32.4, 1986.
liviusi
Livy, vol. I-V, History of Rome, Books 1-22, Translated by B. O. Foster, 1919-1929.
Livy, vol. VI-VIII, History of Rome, Books 23-30, Translated by F. G. Moore, 1940-1949.
Livy, vol. IX-XI, History of Rome, Books 31-39, Translated by Evan T. Sage, 1935-1936.
Livy, vol. XII, History of Rome, Books 40-42, Translated by Evan T. Sage, A. C. Schlesinger, 1938.
Livy, vol. XIII, History of Rome, Books 43-45, Translated by A. C. Schlesinger, 1951.
Livy, vol. XIV, History of Rome, Summaries. Fragments. Julius Obsequens. General Index, Translated
by A. C. Schlesinger, 1938, Index by Russel M. Geer, 1959.
l
P. G. Walsch, Livy: His Historical Aims and Methods, Cambridge 1961.
T. J. Luce, Livy: The Composition of His History, Princeton 1977.
Wege zu Livius, ed. E. Burck, Darmstadt 1967.
lukanusi
g
Lucan, The Civil War (Pharsalia), Translated by J. D. Duff, 1928.
l
F. Ahl, Lucan: an Introduction, New York 1976.
M. P. O. Morford, The Poet Lucan, Oxford 1967.
J. Masters, Poetry and Civil War in Lucan`s Bellum Civile, Cambridge 1922.
W. D. Lebek, Lucans Pharsalia: Dichtungsstruktur und Zeitbezug, Gottingen 1976.
rCeuli bibliografia 449
lukreciusi
g
Lucretius, On the Nature of Things, Translated by W. H. D. Rouse, Revised by Martin F. Smith, 1924.
T
lukreciusi, saganTa bunebisaTvis, Targmani laTinuridan panteleimon beraZisa,
Tbilisi 1958.
l
C. J. Classen (Hrsg.), Probleme der Lukrez-Forschung, 1991.
L. Hadszits, Lucretius and His Influence, 1963.
K. Sallmann, Lukrezs Herausforderung an seine Zeitgenossen, in: Gymnasium 92, 1985, 435-464.
marcialisi
g
Martial, vol. I, Epigrams, I, Spectacles, Books 1-5, Translated by D. R. Shackleton Bailey, 1993.
Martial, vol. II, Epigrams, II, Books 6-10, Translated by D. R. Shackleton Bailey, 1993.
Martial, vol. III, Epigrams, III, Books 11-14, Translated by D. R. Shackleton Bailey, 1993.
l
N. Holzberg, Neuansatz zu einer Martial-Interpretation, in: WJA 12, 1986, 197-215.
M. Lausberg, Martial: Epigramme, in: H. V. Geppert (Hrsg.), Grosse Werke der Literatur, Bd. 2, 1992,
41-62.
J. P. Sullivan, Martial, the Unexpected Classic, 1991.
E. Siedschlag, Zur Form von Martials Epigrammen, 1977.
markus avreliusi
g
Marcus Aurelius, Translated by C. R. Haines, 1916.
T
markus avrliusi, fiqrebi, Zveli berZnulidan Targmna, winasityvaoba da SeniSvne-
bi daurTo baCana bregvaZem, Tbilisi 1972.
l
strategosebi da keisrebi, Zveli saberZneTisa da romis saxelovan moRvaweTa
cxovrebis aRwerilobani antikur wyaroTa gaTvaliswinebiT, Seadgina nana
toniam, Tbilisi 2005.
E. Asmis, The Stoicism of Marcus Aurelius, in ANRW II, 36,3, 1989, 2228-2252.
C. Deroux (Hrsg.), Studies in Latin Literature and Roman History, Bd. I, 1979, 483 ff.
R. B. Rutherford, The Meditations of M. Aurelius: A Study, 1989.
ovidiusi
g
Ovid, vol. I, Heroides. Amores, Translated by Grant Shwerman, Revised by G. P. Goold, 1914.
Ovid, vol. II, Art of Love. Cosmetics. Remedies for Love. Ibis. Walnut-tree. Sea Fishing. Consolation,
Translated by J. H. Mozley, 1929.
Ovid, vol. III, Metamorphoses, Books 1-8, Translated by Frank J. Miller, 1916.
Ovid, vol. IV, Metamorphoses, Books 9-15, Translated by Frank J. Miller, Revised by G. P. Goold, 1916.
Ovid, vol. V, Fasti, Translated by Frank J. G. Frazer, Revised by G. P. Goold, 1931.
Ovid, vol. VI, Tristia. Ex Ponto, Translated by A. L. Wheeler, Revised by G. P. Goold, 1924.
T
berZen da romael avtorTa Targmanebi Sesrulebuli petre qavTaraZis mier, Tbi-
lisi 1962.
450 rCeuli bibliografia
petroniusi
g
Petronius, Seneca. Satyricon. Apocolocyntosis, Translated by M. Heseltine, W. H. D. Rouse, Revised by
E. H. Warmington, 1913.
l
J. P. Sullivan, The Satyricon of Petronius, London 1968.
N. W. Slater, Reading Petronius, Baltimore 1990.
H. D. Rankin, Petronius the Artist, The Hague 1971.
plavtusi
g
Plautus, vol. I, Amphitryon. The Comedy of Asses. The Pot of Gold. The Two Bacchises. The Captives,
Translated by Paul Nixon, 1916.
Plautus, vol. II, Casina. The Casket Comedy. Curculio. Epidicus. The Two Menaechmuses, Translated by
Paul Nixon, 1917.
Edited by Plautus, vol. III, The Merchant. The Braggart Warrior. The Haunted House. The Persian,
Translated by Paul Nixon, 1924.
Plautus, vol. IV, The Little Carthaginian. Pseudolus. The Rope, Translated by Paul Nixon, 1932.
Plautus, vol. V, Stichus. Trinummus (Three Bob Day). Truculentus. The Tale of a Travelling Bag. Frag-
ments, Translated by Paul Nixon, 1938.
l
F. Leo, Plautinische Forschungen, Berlin 1912-2, Darmstadt 1966.
J. Blänsdorf, Archaische Gedankengänge in den Komödien des Plautus, Wiesbaden 1967.
E. Lefèvre (Ed.), Die römische Komödie. Plautus und Terenz, Darmstadt 1973.
plinius umcrosi
g
Pliny the Younger, vol. I, Letters, I, Books 1-7, Translated by Betty Radice, 1969.
Pliny the Younger, vol. II, Letters, II, Books 8-10. Panegyricus. Translated by Betty Radice, 1969.
l
N. Sherwin-White, A Historical and Social Commentary, Oxford 1966 (1985).
H.-P. Bütler, Die geistige Welt des jüngeren Plinius, 1970.
E. Lefèvre, Plinius-Studien I, V, VI, VII, in: Gymnasium 84, 1977, 519-541; 96, 1989, 113-128; 103,
1996, 193-215 und 333-353.
M. Ludolph, Epistolographie und Selbstdarstellung, 1997.
properciusi
g
Propertius, Elegies, Translated by G. P. Goold, 1990.
l
H. Tränkle, Die Sprachkunst des Properz und die Tradition der lateinischen Dichtersprache, 1960.
M. Hubbard, Propertius, 1974.
rCeuli bibliografia 451
salustiusi
g
Sallust, War with Catiline. War with Jugurtha. Selections from the Histories. Doubtful Works, Translated
by J. C. Rolfe, 1921.
T
berZen da romael avtorTa Targmanebi Sesrulebuli petre qavTaraZis mier, Tbi-
lisi 1962.
l
al. wereTeli, Zveli romi, Tbilisi 1961.
K. Büchner, Sallust, Heidelberg 1982.
seneka
g
Seneca, vol. I, Moral Essays. De Providentia. De Constantia. De Ira. De Clementi, Translated by John
W. Basore, 1928.
Seneca, vol. II, Moral Essays. De Consolatione ad Marciam. De Vita Beata. De Otio. De Tranquillitate
Animi. De Brevitate Vitae. De Consolatione ad Polybium. De Consolatione ad Helvia, Translated by
John W. Basore, 1932.
Seneca, vol. III, Moral Essays. De Beneficiis, Translated by John W. Basore, 1935.
Seneca, vol. IV, Epistles 1-65, Translated by Richard M. Gummere, 1917.
Seneca, vol. V, Epistles 66-92, Translated by Richard M. Gummere, 1920.
Seneca, vol. VI, Epistles 93-124, Translated by Richard M. Gummere, 1925.
Seneca, vol. VII, Naturales Quaestiones, Books 1-3, Translated by T. H. Corcoran, 1971.
Seneca, vol. VIII, Tragedies I, Hercules. Trojan Women. Phoenician Women. Medea. Phaedra, Edited
and Translated by John G. Fitch, 2002.
Seneca, vol. IX, Tragedies II, Oedipus. Agamemnon. Thyestes. Hercules on Oeta. Octavia, Edited and
Translated by John G. Fitch, 2004.
Seneca, vol. X, Naturales Quaestiones, Books 4-7, Translated by T. H. Corcoran, 1972.
Petronius, Seneca. Satyricon, Apocolocyntosis, Translated by M. Heseltine, W. H. D. Rouse, Revised by
E. H. Warmington, 1913.
T
lukius aneus seneka, sicocxlis mswraflmavlobisaTvis, laTinuridan Targmna
naTela soxaZem, Jurn. `saunje~, 1991/2 (101).
`werilebi luciliusisadmi~ (1-8 werili) laTinuridan Targmna lali koWlamaza-
Svilma, arili, 2003/1 (187), 24 saaTi, 2003/86 (29 marti).
l
M. Griffin, Seneca: A Philosophy in Politics, Oxford 1976.
P. Grimal, Sénèque ou la conscience de l’empire, Paris 1978.
N. T. Pratt, Senecan Drama, Chapal Hill 1983.
suetoni (svetoniusi)
g
Suetonius, vol. I, The Lives of the Caesars, I, Julius. Augustus. Tiberius. Gaius. Caligula, Translated by
J. C. Rolfe, Introduction by K. R. Bradley, 1914.
Suetonius, vol. II, The Lives of the Caesars, II, Claudius. Nero. Galba, Otho, and Vitellius. Vespasian.
Titus, Domitian. Lives of Illustrious Men: Grammarians and Rhetoricians. Poets (Terence. Virgil.
452 rCeuli bibliografia
Horace. Tibullus. Persius. Lucan). Lives of Pliny the Elder and Passienus Crispus, Edited and Trans-
lated by J. C. Rolfe, 1914.
l
T. yauxCiSvili, svetoniusi, `ena da kultura~ 5-6, Tbilisi 2005.
W. Stetidle, Sueton und die antike Biographie, 19632.
H. Gugel, Studien zur biographischen Technik Suetons, 1977.
G. B. Townend, Sueton and his Influence, in: T. A. Dorey (Hrsg.), Latin Biography, 1967, 79-111.
U. Lambrecht, Herrscherbild und Prinzipatsidee in Suetons Kaiserbiographien, 1984.
tacitusi
g
Tacitus, vol. I, Agricola. Germania. Dialogue on Oratory, Translated by M. Hutton, W. Peterson, Revised
by R. M. Ogilvie, E. H. Warmington, M. Winterbottom, 1914.
Tacitus, vol. II, Histories 1-3, Translated by Clifford H. Moore, 1925.
Tacitus, vol. III, Histories 4-5. Annals 1-3, Translated by Clifford H. Moore, John Jackson, 1931.
Tacitus, vol. IV, Annals 4-6, 11-12, Translated by John Jackson, 1937.
Tacitus, vol. V, Annals 13-16, Translated by John Jackson, 1937.
l
Г. С. Кнабе, Корнелий Тацит. М. 1981.
al. gamyreliZe, tacitusis cnobebi saqarTvelos Sesaxeb, laTinuri teqsti qar-
Tuli TargmaniT, Sesavali narkveviTa da komentarebiT, Tbilisi 1973.
G. Walser, Rom, das Reich und die fremden Völker in der Geschichtsschreibung der früheren Kaiserzeit,
1951.
B. Walker, The Annals of Tacitus, 1952.
R. Syme, Tacitus, 2 Bde., 1958.
R. Syme, Tacitus und seine politische Einstellung, in: V. Pöschl (Hrsg.), Tacitus, 1969, 177-207.
terenciusi
g
Terence, vol. I, The Woman of Andros. The Self-Tormentor. The Eunuch, Edited and Translated by John
Barsby, 2001.
Terence, vol. II, Phormio. The Mother-in-Law. The Brothers, Edited and Translated by John Barsby,
2001.
l
H. Haffter, Terenz und seine künstlerische Eigenart, Basel 1953 (Darmstadt 1967).
K. Büchner, Das Theater des Terenz, Heidelberg 1974.
E. Segal, Oxford readings in Menander, Plautus and Terentius, Oxford 2001.
P. Kruschwitz, Terenz, Darmstadt 2004.
E. Lefèvre (Ed.), Das romische Drama. Darmstadt 1978, 224 -308.
tibulusi
g
Catullus, Tibullus. Pervigilium Veneris, Translated by F. W. Cornish, J. P. Postgate, J. W. Mackail, Re-
vised by G. P. Goold, 1913.
l
Марк Валерий Mарциал, Эпиграммы, Санкт-Петербург, 1994.
F.-H. Mutschler, Die poetische Kunst Tibulls, 1985. Ch. Neumeister, Tibull, 1986.
F. Solmsen, Tibullus as an Augustan Poet, in: Hermes 90, 1962, 295-325.
M. Wifstrand Schiebe, Das ideale Dasein bei Tibull und die Goldzeitkonzeption Vergils, 1981.
W. Wimmel, Der frühe Tibull, 1968.
rCeuli bibliografia 453
ciceroni
g
Rhetorical Treaties
Cicero, vol. I, Rhetorica ad Herennium, A. Rhetorical Treatises, Translated by Harry Caplan, 1954.
Cicero, vol. II, On Invention. The Best Kind of Orator. Topics. A. Rhetorical Treatises, Translated by
H. M. Hubbell, 1949.
Cicero, vol. III, On the Orator, Books 1-2, A. Rhetorical Treatises, Translated by E. W. Sutton, H. Rack-
ham, 1942.
Cicero, vol. IV, On the Orator: Book 3. On Fate. Stoic Paradoxes. On the Divisions of Oratory, A. Rhe-
torical Treatises, Translated by H. Rackham, 1942.
Cicero, vol. V, Brutus. Orator, A. Rhetorical Treatises, Translated by G. L. Hendrickson, H. M. Hubbell,
1939.
Orations
Cicero, vol. VI, Pro Quinctio. Pro Roscio Amerino. Pro Roscio Comoedo. The Three Speeches on the
Agrarian Law Against Rullus, B. Orations, Translated by J. H. Freese.
Cicero, vol. VII, The Verrine Orations I, Against Caecilius. Against Verres, Part 1; Part 2, Books 1-2,
B. Orations, Translated by H. G. Greenwood, 1928.
Cicero, vol. VIII, The Verrine Orations II, Against Verres, Part 2, Books 3-5, B. Orations, Translated by
H. G. Greenwood, 1935.
Cicero, vol. IX, Pro Lege Manilia. Pro Caecina. Pro Cluentio. Pro Rabirio Perduellionis Reo B. Orations,
Translated by H. Grose HOdge, 1927.
Cicero, vol. X, In Catilinam 1-4. Pro Murena. Pro Sulla. Pro Flacco B. Orations, Translated by C. Mac-
donald, 1978.
Cicero, vol. XI, Pro Archia. Post Reditum in Senatu. Post Reditum ad Quirites. De Domo Sua. De Harus-
picum Responsis. Pro Cn. Plancio, B. Orations, Translated by N. H. Watts, 1923.
Cicero, vol. XII, Pro Sestio. In Vatinium, B. Orations, Translated by R. Gardner, 1958.
Cicero, vol. XIII, Pro Caelio. De Provinciis Consularibus. Pro Balbo, B. Orations, Translated by
R. Gardner, 1958.
Cicero, vol. XIV, Pro Milone. In Pisonem. Pro Scauro. Pro Fonteio. Pro Rabirio Postumo. Pro Marcello.
Pro Ligario. Pro Rege Deiotaro, B. Orations, Translated by N. H. Watts, 1931.
Cicero, vol. XV, Philippics, B. Orations, Translated by C. A. Ker, 1926.
Philosophical Treaties
Cicero, vol. XVI, On the Republic. On the Laws, C. Philosophical Treatises, Translated by Clinton
W. Keyes, 1926.
Cicero, vol. XVII, On Ends, C. Philosophical Treatises, Translated by H. Rackham, 1914.
Cicero, vol. XVIII, Tusculan Disputations, C. Philosophical Treatises, Translated by J. E. King, 1927.
Cicero, vol. XIX, On the Nature of the Gods. Academics, C. Philosophical Treatises, Translated by
H. Rackham, 1933.
Cicero, vol. XX, On Old Age. On Friendship. On Divination, C. Philosophical Treatises, Translated by
W. A. Falconer, 1923.
Cicero, vol. XXI, On Duties, C. Philosophical Treatises, Translated by Walter Miller, 1913.
Letters
Cicero, vol. XXII, Letters to Atticus 1-89, D. Letters, Translated by D. R. Shackleton Bailey, 1999.
Cicero, vol. XXIII, Letters to Atticus, 90-165A, D. Letters, Translated by D. R. Shackleton Bailey, 1999.
Cicero, vol. XXIV, Letters to Atticus, 166-281, D. Letters, Translated by D. R. Shackleton Bailey, 1999.
Cicero, vol. XXV, Letters to Friends, 1-113, D. Letters, Edited and Translated by D. R. Shackleton Bai-
ley, 2001.
Cicero, vol. XXVI, Letters to Friends, 114-280, D. Letters, Edited and Translated by D. R. Shackleton
Bailey, 2001.
Cicero, vol. XXVII, Letters to Friends, 281-435, D. Letters, Edited and Translated by D. R. Shackleton
Bailey, 2001.
Cicero, vol. XXVIII, Letters to Quintus and Brutus. Letter Fragments. Letter to Octavian. Invectives.
Handbook of Electioneering, D. Letters, Edited and Translated by D. R. Shackleton Bailey, 2002.
Cicero, vol. XXIX, Letters to Atticus, 282-426, D. Letters, Edited and Translated by D. R. Shackleton
Bailey, 1999.
454 rCeuli bibliografia
T
berZen da romael avtorTa Targmanebi Sesrulebuli petre qavTaraZis mier, Tbi-
lisi 1962.
ciceroni, sityvebi (rosciusis dasacavad, katilinas winaaRmdeg, murenas dasa-
cavad, ligariusis dasacavad) laTinuridan Targmna, Sesavali werili da komen-
tarebi daurTo i. gaguam, Tbilisi 2005.
l
al. wereTeli, markus tulius ciceroni, Tbilisi 1959.
ak. uruSaZe, ciceronis cxovreba da Semoqmedeba, Tsu Sromebi, t. 114, Tbilisi 1965.
berZen da romael avtorTa Targmanebi Sesrulebuli petre qavTaraZis mier, Tbi-
lisi 1962.
K. Bringmann, Untersuchungen zum späten Cicero,1971.
W. Burkert, Cicero als Platoniker und Skeptiker, in: Gymnasium 72, 1965, 175-200.
C. J. Classen, Recht, Retorik, Politik, 1985.
J. Glucker, Cicero’s philosophical affiliations, in: M. Dillon, A.A. Long (Hrsg.), The Question of “Eclec-
tism”, 1988, 34-69.
W. Görler, Untersuchungen zu Ciceros Philosophie, 1974.
P. MacKendrick, The Philosophical Books of Cicero, 1989.
V. Pöschl, Römischer Staat und griechisches Staatsdenken bei Cicero, 1936 (Ndr. 1976).
horaciusi
g
Horace, Odes and Epodes, Edited and Translated by Naill Rudd, 2004.
Horace, Satires. Epistles. The Art of Poetry, Translated by H. Rushton Fairclough, 1926.
T
kvintus horacius flakusi, poeturi xelovnebisaTvis, laTinuridan Targmna, Sesa-
vali werili da komentarebi daurTo ak. uruSaZem, Tbilisi 1981.
horaciusi, odebi, laTinuridan Targmna m. imnaZem, Tbilisi 1982.
l
E. Lefèvre, Horaz, Der Individualist, Freiburg 1993.
E. Lefèvre, Horaz – Dichter im augusteischen Rom, 1993
R. Ancona, Time and the Erotic in Horace’s Odes, 1995.
D. Armstrong, Horace, 1989.
R. W. Carrubba, The Epodes of Horace, 1969.
N. E. Collinge, The Structure of Horace’s Odes, 1961.
E. Fraenkel, Horaz, 1963.
D. Mulroy, Horace’s Odes and Epodes, 1994.
456 umniSvnelovanes terminTa ganmartebebi
aedi (berZn. sityvidan aeidein `mRera“). homerosis epoqidan moyolebuli aedi ewodebo-
da poetsa da momRerals, romelic oTxsimiani liris TanxlebiT asrulebda poetur qmni-
lebas. antikur epoqaSi profesionali momRerali didad iyo dafasebuli, radganac ber-
Znebi Tvlidnen, rom aedebs Tavad RmerTebi STaagonebdnen. aedebs xSirad akldaT Tvalis
Cini, amitom elinebs swamdaT, rom simReris niWi maT mxedvelobis wil argunes muzebma. da-
axloebiT Zv.w. 700 wlisaTvis aedur xelovnebaSi ori mimarTuleba gamoiyo: deklamaciu-
ri (epikuri nawarmoebebis Sesruleba rafsodosTa mier) da kiTarodiuli (solo simRera
kiTaris akomponimentiT).
avgustusi, gaius oqtavianusi (Zv.w. 63 _ ax.w. 14 ww.), romis pirveli imperatori; roms
marTavda Zv.w. 27 _ ax.w. 14 ww.
azianizmi, stilisturi mimarTuleba oratorul xelovnebaSi, romelic elinistur
epoqaSi Camoyalibda mcire aziis zogierT qalaqSi. mWevrmetyvelebi, romlebic ar izia-
rebdnen atikur tradiciebs, cdilobdnen sakuTari azrebi ufro STambeWdavi, amaRlebu-
li da maRalfardovani sityvebiT gamoeTqvaT. es maRalfardovaneba, romelic TavisTavad
garkveul efeqts qmnida, mogvianebiT manerizmSi gadaizarda. ciceronma Tavis Txzulebeb-
Si (upiratesad `brutusSi“) warmoadgina azianizmisa da misi sapirispiro mimarTulebis,
atikizmis (aticizmis) analizi. gansakuTrebiT popularuli gaxda azianuri stili roma-
ul epoqaSi, misi TvalsaCino warmomadgenelia filosofosi seneka.
aleqsandre III makedoneli (Zv.w. 356-323 ww.), pirveli msoflio imperiis mbrZanebeli,
`did aleqsandred“ wodebuli; makedoniis taxtze Zv.w. 336 wels aRzevda.
aleqsandriis filologiuri skola, Zv.w. III saukuneSi egviptis aleqsandriaSi ptolema-
iosebma daarses museioni (`muzaTa savane“). es iyo mdidari biblioTekiT aRWurvili samec-
niero centri, sadac TanamSromlobdnen filologosebi, astronomebi, maTematikosebi, bo-
tanikosebi, zoologebi da sxva swavlulebi. aleqsandriel filologosTa umTavres dam-
saxurebad iTvleba Zveli samyaros am udidesi biblioTekis fondebis sistematizacia da
klasikos mweralTa Txzulebebis komentireba.
anagnorisisi (berZ. anagnorisis `gamocnoba“), dramis kompoziciuri agebulebis erT-erTi
umTavresi elementi peripetiasTan erTad. anagnorisisi saSualebas iZleva moqmedeba wari-
marTos umecrebidan Semecnebamde, rac mayurebelSi iwvevs SiSsa da TanagrZnobas (aristo-
tele). `gamocnoba~ logikurad unda gamomdinareobdes moqmedebis ganviTarebidan ise,
rom ar moxdes siuJetis xelovnuri rRveva. es mayurebelma an Tavad unda igrZnos, an moq-
medi pirisgan unda Seityos. anagnorisisis saSualebad SeiZleba iqces gmiric, adgilic da
Seqmnili situaciac.
anTologia (berZn. anthologia `yvavilTa krebuli“, `Taiguli“), krebuli literaturuli
teqstebisa, upiratesad sxvadasxva avtorTa epigramebisa. adreuli xanis berZnul epigra-
maTa sayovelTaod cnobili krebulebia: meleagros gadarelis (daaxl. Zv.w. 70 w.) `gvirgvi-
ni“; filipos Tesalonikelis (daaxl. ax.w. 40 w.) `gvirgvini“ da agaTias (daaxl. ax.w. 560 w.)
`kiklusi“ (~ciklusi“). am krebulebze dayrdnobiT daaxl. 900 wels karis mRvdelmsaxurma,
bizantielma konstantinos kefalam Seadgina anTologia, romelic ramdenime wignad dahyo.
swored am krebulis Sevsebuli variantia `palatinuri anTologia“ (`Anthologia Palatina“),
romelmac es saxelwodeba daimkvidra mas Semdeg, rac aRmoCnda haidelbergis `Codex
Palatinus“-Si.
umniSvnelovanes terminTa ganmartebebi 457
atelana (laT. fabula Atellana `atelanuri ambavi“). qalaqi atela (Atella) mdebareobda oske-
biT dasaxlebul kampaniaSi (Sua italia). swored iq daedo dasabami xalxuri komediis ate-
lanad wodebul saxeobas. es iyo mokle, improvizebuli scena, romelsac, Cveulebriv, tra-
gediis Semdeg warmoadgendnen xolme. masSi mxilebuli iyo sazogadoebrivi da politiku-
ri cxovrebis uweso mxareebi.
atikizmi (aticizmi), stilisturi mimarTuleba sityvakazmul mwerlobaSi, romelmac
elinisturi periodis dasawyisSi iCina Tavi. aleqsandre makedonelis gardacvalebis Sem-
deg berZnuli kulturis monapovari gamocxadda ra nimuSad, aleqsandriasa da pergamosSi
daiwyes literaturuli memkvidreobis Seswavla-gadamuSaveba. leqsikografiulma da gra-
matikulma kvlevam, agreTve sagamomcemlo moRvaweobis aRorZinebam, romelsac Sedegad
mohyva `saukeTesoTa Soris saukeTeso“ berZen avtorTa nusxebis Sedgena (e.w. `aleqsandri-
uli kanoni“), warmoaCina Zv.w. V-IV saukuneebis atikel mweralTa da poetTa upiratesoba.
isini sanimuSo avtorebad Seracxes, xolo maTi leqsikuri arsenali da stili sayovelTao
normad gamoacxades. atikuri nimuSebis mibaZva stilistikis principad miiCnies. daiwyo
literaturuli enis kanonizacia, ris Sedegadac man dakarga cxovelmyofeloba da sayo-
velTao-literaturul enad iqca. atikizmis Teoria azianizmTan orTabrZolisas Camoya-
libda Zv.w. I saukuneSi, maSin, rodesac romSi gaZlierda interesi berZnuli ritorikisad-
mi. iq `avadmyof“ azianur stils atikistebma daupirispires `jansaRi“, anu ubralo da sa-
da atikuri stili, romelic damaxasiaTebeli iyo klasikis periodis atikeli oratorebi-
saTvis. Tavisi ganviTarebis umaRles safexurs atikizmma Zv.w. I saukuneSi miaRwia. mis sauke-
Teso warmomadgenlad dionisios halikarnaseli iTvleba.
aRmosavleT romis imperia. romauli imperiis aRmosavleT da dasavleT nawilebad da-
yofis tendencia ax.w. III saukunidan mwifdeboda. instituciurad es ganxeTqileba Seamzades
diokletianesa da konstantine I-is reformebma. es iyo periodi, rodesac monaTmflobelu-
ri wyobis krizisis Sedegad mimdinareobda mTeli saxelmwifos feodalizacia. es urTu-
lesi procesi iyo, romelsac Tan erTvoda barbarosuli tomebis Tavdasxmebi. imperiis aR-
mosavleT nawilSi, sadac monoba nakleb ganviTarebuli iyo, krizisi naklebad mwvave xasi-
aTs atarebda da amitom konstantine I-ma 330 wels dedaqalaqi gadaitana aRmosavleTSi,
strategiulad mniSvnelovan adgilas, daba bizantionSi (konstantinopolisi). dasavleT
imperiis mbrZaneblebmac miatoves mSfoTvare romi da dasaxldnen ravenasa da mediolanSi.
konstantine I-is Semdeg roms ori imperatori marTavda: erTi _ aRmosavleT nawils, meore
_ dasavleTs. imperia or nawilad sabolood Teodosios I-is memkvidreTa mmarTvelobis
Jams (395 wlis Semdgom) gaiyo. 476 wels daeca dasavleT romis imperia da saxelwodebam _
`aRmosavleT romis imperia“ _ dakarga azri. TandaTanobiT mas Seerqva `bizantiis impe-
ria“, romelmac kidev 1000 wels iarseba.
berZen-sparselTa omebi (Zv.w. 500-449 ww.). omebi sparseTsa da ZvelberZnul qalaq-saxel-
mwifoTa Soris. sparseTma Zv.w. VI saukunisTvis erT-erTi uZlieresi imperia Seqmna dai-
morCila ra mTeli mcire azia, babiloni, egviptis nawili. Zv.w. V saukuneSi darios I-ma ga-
nagrZo Tavis winamorbed mefeTa dampyrobluri politika da daiZra materikuli saber-
ZneTisken. Zv.w. 490 wels sakmaod iolad miaRwia maraTons, romelsac aTenidan mxolod 42
km aSorebda. uTanasworo brZolaSi berZnebma pirveli didi gamarjveba moipoves, romel-
sac mohyva Tavganwiruli brZolebi TermopilesTan (480 w.), salamisTan (480 w.), plateasTan
(479 w.), mikalesTan (479 w.), kvlav salamisTan da Semdeg kviprosze (450 w.). berZnebma SeZles
rogorc kontinenturi saberZneTis, aseve mcire aziis berZnuli sanapiros gaTavisufleba.
didi iyo berZenTa sparselebze gamarjvebis mniSvneloba. elinTa agonistur suls Ta-
visufali samyaros dinastiuri erTmmarTvelobis meqanizmiT Sekrul veeberTela imperia-
ze gamarjvebam axali Zala STabera, rasac kulturis aRmavloba mohyva. saberZneTis isto-
riaSi daiwyo klasikad wodebuli epoqa, romelic Semdgom kacobriobis ganviTarebis um-
niSvnelovanes safexurad iqca. da rac mTavaria: berZenTa da sparselTa dapirispireba es
iyo ori kulturis, ori politikuri sistemis, saxelmwifos organizaciis ori koncefci-
is Widili. berZenTa gamarjvebam evropisa da, SeiZleba iTqvas, msoflios ganviTarebis gza
gansazRvra.
bukolikebi (berZn. bukolos `mwyemsi“), mwyemsuri simRerebi. atikuri bukolikuri poezia
mwyemsTa xalxuri poeziidan iRebs saTaves, Tumca rogorc literaturuli Janri, igi mxo-
lod Teokritosis (Zv.w. III s.) poeziaSi warmoCnda pirvelad. es iyo periodi, rodesac da-
iwyo qalaqTa intensiuri dasaxleba, rasac Sedegad mohyva sofluri cxovrebis nostalgi-
a. rac ufro scildeboda adamiani bunebas, miT ufro metad iswrafoda misken. bukoliku-
458 umniSvnelovanes terminTa ganmartebebi
eposi (berZn. epos `sityva, leqsi“). antkiuri literaturis umniSvnelovanesi Janri. epi-
kuri qmnileba es aris vrceli, farTomasStaburi nawarmoebi, romelic upiratesad heqsa-
metriT aris Sesrulebuli. Cvenamde moRweuli uZvelesi epikuri qmnilebebia homerosis
`iliada“ da `odisea“.
etruskebi (laT. etrusci, tusci; berZn. tyrrhenoi, tyrsenoi `tirenielebi“, `tirsenielebi“), ita-
liis Sua nawilSi mdebare etruriaSi mosaxle araevropuli (savaraudoa mcireaziuli)
warmoSobis xalxi. Zv.w. VI saukunidan etruskebma iwyes teritoriebis gafarToeba, ris Se-
degadac romaelebi moeqcnen etrusk mefeTa, tarkviniusTa batonobis qveS. magram samxreT
italiaSi mosaxle berZnebma SeZles etruskTa Seviwroveba: Zv.w. 524 da 474 wlebSi maT moi-
poves gamarjvebebi q. kumesTan; Zv.w. 510 wels etruskebma dakarges romi, Zv.w. 421 wels _ ka-
pua; Zv.w. 400 wels galebma gandevnes etruskebi zemo italiidan. Zv.w. 282 wlamde maT Tan-
daTanobiT ipyrobdnen romaelebi. etruskTa ukanaskneli amboxeba romaelTa batonobis
winaaRmdeg sastikad CaaxSo sulam. avgustusis mbrZaneblobis periodSi etruria italiis
VII regionad iTvleboda. diokletianusis mier axleburad organizebul imperiaSi etru-
ria umbriasTan erTad ukve romis provinciad iwodeboda. TandaTanobiT moxda misi mosax-
leobis romanizirebac.
iambi (berZn. iambos). Tavdapirvelad es termini garkveul saleqso sazoms, iambs (-4) aR-
niSnavda. iamburi trimetriT dawerili leqsebi pirvelad arqiloqosTan dasturdeba. am
marTlac didi iambografosis poeziis mixedviT Tu vimsjelebT, iamburi leqsebi Tavisi
uxamsi da damcinavi xasiaTiT gamoirCeodnen. TandaTanobiT iamburi trimetris gamoyene-
biT Seqmnili nawarmoebebis wre gafarTovda da igi dramis sadialogo partiebis kanoni-
kur saleqso sazomadac ki iqca.
idilia (berZn. eidyllion `suraTi“), momcro leqsi. Tavdapirvelad idiliuri ewodeboda
Teokritosis bukolikuri xasiaTis leqsebs. mogvianebiT idilia Seerqva yvela leqss, sa-
dac sofluri cxovrebis suraTebi iyo warmodgenili.
inveqtiva (laT, `Zageba, lanZRva“), romelime piris leqsad (upiratesad iambiT) an, SesaZ-
loa, prozadac Tqmuli mxileba-ganqiqeba. inveqtiva SeiZleboda romelime Janris qmnile-
bis nawilic yofiliyo. misi umniSvnelovanesi warmomadgenlebi iyvnen arqiloqosi da ka-
tulusi. aRsaniSnavia salustiusis inveqtivebi ciceronis winaaRmdeg, ovidiusis `ibisi“
da sxva. inveqtiva, rogorc mWevrmetyvelebis Janri, iswavleboda ritorikul skolebSi.
kaTarsisi (berZn. katharsis `ganwmenda“), berZenTa rwemniT, musikasa da poezias adamianis
sulis ganwmendis unari Seswevs. piTagorelebis filosofiaSi mniSvnelovani adgili uWi-
ravs msjelobas musikis kataraqtikuli Zalis Taobaze; platonTan kaTarsisi adamianuri
sulis RvTaebasTan miaxloebis winapirobaa da yvela siqvelis (arete, virtus) erTobliobad
moiazreba. aristoteles azriT, kaTarsiss `Zrwolis efeqti“ iwvevs, igi tragediaSi iCens
Tavs da `SiSiTa da TanagrZnobiT“ axdens `vnebaTa ganwmendas“ (`katharsis pathematon“). didi
xnis ganmavlobaSi mecnierebi msjelobdnen imaze, Tu romel vnebaTa ganwmendas gulisxmob-
da aristotele. Tanamedrove gamokvlevebSi gavrcelebuli azris Tanaxmad, adamiani tra-
gediis meSveobiT araordinaluri ubedurebis Tanaziari xdeba. am dros igi Sepyrobilia
SiSiTa da TanagrZnobiT da yvela sxva emociisagan Tavisufldeba, rac iwvevs mis ganwmen-
das.
kalokagaTia (berZn. kalos `mSvenieri“, agathos `keTili“). cneba `kalokagaTia“ esTetikur
(kalos) da eTikur (agathos) RirsebaTa erTobliobas gulisxmobs. mis safuZvelSi devs sxeu-
lisa da sulis srulyofilebis ZvelberZnuli ideali (~lamaz sxeulSi lamazi sulia“). am
idealze dafiqrebas pirvelad sapfos poeziaSi vxvdebiT (~mSveniers mxolod garegnoba
aqvs mSvenieri, // keTili umal mSvenieric mogeCveneba“); mogvianebiT `kalokagaTia“ filo-
sofosTa msjelobis qvakuTxedi xdeba.
karolinguri renesansi. es termini frankTa mefis, karlos didis (Carolus Magnus, 768-814
ww.) saxels ukavSirdeba da igi me-15 saukunidan Cndeba samecniero literaturaSi. karlos
didis politikuri programis qvakuTxedad iTvleba `renovatio Romani imperii“ (~romauli im-
periis aRorZineba“), rac kulturisa da ganaTlebis antikur-qristianuli suliT aRorZi-
nebas gulisxmobda. am programis gansaxorcieleblad karlos didma sasaxlis karze Tavi
mouyara ganaTlebul adamianebs, romlebmac misi xelmZRvanelobiTa da antkiurobis mibaZ-
viT daaarses `akademia“, sadac msjelobdnen mecnierebis, kulturisa da xelovnebis prob-
lemebze; amasTanave isini qmnidnen Tavisi drois ubrwyinvales poetur, literaturul, sa-
mecniero-Teologiur da sxva xasiaTis nawarmoebebs. karlos didis karze moRvaweobdnen
umniSvnelovanes terminTa ganmartebebi 463
namavali literaturis klasifikacia da saukeTeso poetTa nusxebis, anu e.w. `kanonTa“ Sed-
gena. dRes, iseve rogorc elinur samyaroSi, lirikis JanrSi gaerTianebuli qmnilebebi sam
jgufad iyofian. esenia: elegia, iambi da melika (pirovnuli da sagundo anu qorika).
mecenati (mekenasi), gaius cilniusi (kilniusi), imperator oqtavianus avgustusis mrCe-
veli samoqalaqo omebis Jams; mogvianebiT, ganerida ra politikas, poetTa Semwe da mfarve-
li gaxda imperatoris karze.
melika (berZn. melos `simRera“). Zvel saberZneTSi melikuri lirikis nimuSebi simebiani
sakravis TanxlebiT sruldeboda. marTalia, Cvenamde moRweuli pirveli qmnilebebi Zv.w. VII
saukuniT TariRdeba, magram melikuri poeziis Zirebi ufro Soreul warsulSia saZiebe-
li, folklorul stadiaze. poetis saTqmelis simReriTa da cekviT Sesruleba swored
xalxuri poeziisTvis iyo niSandoblivi. mas Semdeg, rac berZnulenovani samyaro musika-
luri xelovnebis Tvisobriv gardaqmnas daiwyebs, sasimRero poezia aRmavlobis gzas da-
adgeba. am dros gamoikveTeba melosuri lirikis ori sfero _ monodiuri, romelic gamo-
xatavda poetis sTqmels da romelsac erTi pirovneba asrulebda (sapfo, alkeosi, anakreo-
ni) da qorikuli, romelic sazogadoebis interesebs ganazogadebda da romelsac mTeli
qoro asrulebda (simonides keoseli, pindarosi, bakqilidesi). melosur lirikaze Cveni
warmodgenebi ar aris srulyofili, radganac vflobT mis Semadgenel komponentTagan (mu-
sika, cekva, leqsi) mxolod erTs _ sityvierebas, masac zogierT SemTxvevaSi fragmentulad.
Sesabamisad, melosuri lirikis efeqti Tanamedrove mkiTxvelisaTvis Seucnobelia.
metrika (berZn. metron `sazomi“), leqsTwyobis ganmsazRvreli wesebis sistema, anu mecnie-
reba leqsis agebulebis kanonTa Sesaxeb. antikuri leqsTwyobis Taobaze Cveni codna arse-
biTad emyareba Cv.w. II saukunis aleqsandrieli enTamecnierisa da gramatikosis Txzulebas
saxelwodebiT `metrikis mcire saxelmZRvanelo“. igi Sedgeba 48 wignisgan da Cvenamde sru-
lad aris SemorCenili. cnobebs leqsTwyobaze vxvdebiT agreTve antikuri xanis sxva grama-
tikosebTan, romaul avtorebTan da komediografosebTan.
mimesisi (berZn. mimesis `mibaZva“), antikuri literaturaTmcodneobis erT-erTi sakvan-
Zo cneba, romelsac mniSvnelovani adgili ukavia platonisa da aristoteles esTetikaSi.
maTi saerTo aRiarebiT, mimesisi mxatvruli kulturis sxvadasxva Janris warmoqmnis sa-
fuZvelia. platonis msgavsad aristotelec xilul samyaros, mis Semadgenel sagnebsa da
movlenebs miiCnevs mibaZvis obieqtad. filosofosTa Tvalsazrisi radikalurad gansxvav-
deba imis mtkicebisas, Tu ras warmoadgenen Tavad es sagnebi; arian isini realurad arse-
bulni (aristotele) Tu obieqturad arsebul zogad ideaTa landebi (platoni). aristo-
teles Tanaxmad, mimesisi subieqtur warmodgenebSi CaZirvas ki ar gulisxmobs, aramed obi-
eqturi samyaros Semecnebisaken swrafvas.
Tanamedrove mecnierebaSi jer kidev grZeldeba dava imis Taobaze, Tu rogor esmoda
aristoteles mimesisis arsi: iyo is bunebis ama Tu im movlenis mxolod naturaluri asaxva
Tu masSi am movlenis mxatvruli ganzogadeba igulisxmeboda.
mimiambebi (laT. mimiambi `mimikuri iambebi“), mokle, improvizebuli yofiTi scenebi,
romelsac Semsrulebeli xalxis wridan hyavda. mimiambebi iwereboda qoliambiT, anu koW-
li iambiT (iambis nairsaxeoba: misi Tavisebureba is aris, rom bolo segmentSi darRveulia
iamburi metris struqtura da 4- 4- nacvlad gvaqvs 4- - 4) da sruldeboda Warbi mimikiTa da
gadametebuli JestikulaciiT.
mimosi (laT. mimus `mibaZva“), saxalxo Teatraluri warmodgenis nairsaxeoba, romelic
antikuri xanis kunZul siciliaze aRmocenda. mimosi yoveldRiuri yofis amsaxvel patara
warmodgenas ewodeboda. Tavdapirvelad es iyo improvizacia frivolur Temaze, romel-
sac asrulebda erTi an ori msaxiobi niRbis gareSe. mogvianebiT mimosma literaturuli
forma miiRo. am procesSi mniSvnelovani Rvawli miuZRoda siciliel poets, sofrons (Zv.w.
V s-is Suawlebi). misi prozad dawerili mimosebidan Cvenamde mxolod fragmentebi Semor-
Ca. mimosebs werdnen Teokritosi, herondasi da sxva saxelovani poetebi. I saukunis romSi
mimosma Secvala komediac da atelanac.
neoterikosebi (berZn. neoteroi `axlebi“). Zv.w. I saukuneSi romael poetTa Soris gansakuT-
rebuli popularobiT sargeblobda e.w. mcire literaturuli forma (epigrama, elegia,
epilioni). am Janris warmomadgenlebma misabaZ nimuSad aleqsandriuli poezia miiCnies, xo-
lo Semoqmedebis umTavres miznad `ganswavluloba“ da mxatvruli formis srulyofileba
daisaxes. romauli poeziis am midrekilebiT gamorCeul poetebs `neoterikosebi“ anu `ax-
lebi“ uwodes. neoterikosebs didi wvlili miuZRviT ara mxolod romauli, aramed msof-
466 umniSvnelovanes terminTa ganmartebebi
lio poeziis ganviTarebaSi. isini pirvelebi iyvnen poetTa Soris, romlebmac gaicnobie-
res literatura, rogorc xelovneba da miagnes intimur gancdaTa warmosaxvis Sesabamis
daxvewil formebs. srulyofilad flobdnen ra enasa da poetur teqnikas, maT poeturi xe-
lovnebis umaRlesi kriteriumebi daamkvidres. neoterikosTa skolis umniSvnelovanesi
warmomadgeneli iyo gaius valerius katulusi.
neroni (nero), klavdius drusus germanikus keisari (ax.w. 37-68 ww.), romis imperatori
54-68 ww.
paleografia (berZn. palaios `Zveli“ da graphein `wera“), mecniereba weris uZveles (upira-
tesad Zvel berZnul da laTinur) saxeobaTa Sesaxeb. paleografia antikurobisa da Sua sa-
ukuneebis xelnawerebisa da dokumentebis amokiTxvisa da daTariRebis saSualebas iZleva.
mis damxmare disciplinad kodikologia (mecniereba, romelic ikvlevs xelnawerTa garegan
saxes, maTi Seqmnis istorias) iTvleba. paleografia mxolod me-19 saukuneSi iqca damouki-
debel mecnierebad.
paliata (laT.) romauli komedia, romlis moqmedebac berZnul garemocvaSi mimdinare-
obda. msaxiobebi berZnul mosasxamebSi (maTi laTinuri saxelwodeba iyo pallium) iyvnen ga-
mowyobilni. am tipis komediebma saxelwodeba am mosasxamebis mixedviT miiRes.
panegiriki (berZn. panegyrikos `sazeimo“) ewodeboda Zvel saberZneTSi sazeimo Tavyri-
lobaze warmoTqmul sityvas. ramdenadac sazeimo sityvebSi Warbobda saxotbo Tematika,
romauli xanidan am terminiT ukve saxotbo sityvebi da leqsebi aRiniSneboda. Tanamedro-
ve samyaroSi panegiriks gadaWarbebul xotbas uwodeben.
parabasa (berZn. parabasis `gadaxra, gadaxveva, wiaRsvla“), Zveli berZnuli komediis erT-
erTi ZiriTadi nawili, sagundo partia, romelic misi saleqso sazomis gamo xSirad `ana-
pestadac“ iwodeboda. mxolod komediis kuTvnilebad aRiarebuli es kompoziciuri ele-
menti savsebiT damoukidebeli nawili iyo, romelic komediografoss sakuTari saTqmelis
gamoxatvis saSualebas aZlevda (mas Tavisi struqtura hqonda da sruli formiT Svidi na-
wilisagan Sedgeboda). parabasam, rogorc politikuri da socialuri kritikis Tavisu-
falma saSualebam, demokratiis daqveiTebasTan erTad funqcia dakarga. aristofanes uka-
nasknel piesebSi mas ukve veRar vxvdebiT.
parabola (berZn. parabole `Sedareba, nimuSi“), literaturuli forma, romelic didaqti-
kur-saganmanaTleblo simbolikis datvirTvas moicavs. parabola, Cveulebriv, romelime
Janris Semadgeneli nawilia, Tumca mas zogjer damoukidebeli nawarmoebis formac SeiZ-
leba hqondes.
paradoqsografosebi (berZn. paradoxa `sawinaaRmdego azri“). elinistur xanaSi aRmocen-
da damoukidebeli saxeoba antikuri literaturisa, romelmac miznad daisaxa literatu-
rul, topografiul, eTnografiul Tu sxva saxis kuriozTa Segroveba da klasifikacia.
paradoqsografosebis moRvaweoba mkiTxvelTa garTobas ufro esadageboda, vidre ganaT-
lebas. mis umniSvnelovanes warmomadgenlebad iTvlebian bolosi, kalimaqosi da antigo-
nosi (Zv.w. III s.).
parosis qronika. kunZuli parosi egeosis zRvis auzSi mdebare kikladur kunZulTa
Soris odiTganve gamoirCeoda marmarilos sabadoebiT. iq Zv.w. IV saukunidan moyolebuli
Trakiel monebs amuSavebdnen wiaRiseulis mosapoveblad. maRali xarisxiT cnobili paro-
sis marmarilo gamoiyeneboda xelovnebis nimuSTa dasamzadeblad. istoriuli mniSvnelo-
bisa aRmoCnda e.w. Marmor Parium (parosis marmarilo). es aris marmarilos stela, romel-
zec amokawrulia k. parosis politikuri da kulturuli (upiratesad literaturuli)
cxovrebis umniSvnelovanesi movlenebi miTiuri droidan (aTenis mefe kekrofsis xanidan)
moyolebuli diogenesis arqontatamde (Zv.w. 264-263 ww.). Cvenamde moaRwia orma fragmen-
tma: erTi, romelic aRmoCnda 1627 wels kunZul smirnaze, inaxeba oqsfordSi da masze war-
modgenilia 80 mniSvnelovani TariRi Zv.w. 1581/1580 wlebidan Zv.w. 355/354 wlebamde. meore
fragmenti aRmoCnda 1897 wels k. parosze da iqve darCa. masze amokawrulia 27 TariRi Zv.w.
336/335 wlebidan Zv.w. 299/298 wlebamde.
peani (berZn. Paian `mkurnali, ganmkurnebeli“), sagundo simRera, romelic jer kidev li-
teraturamdel periodSi warmoiSva. es iyo samadlobeli, savedrebeli, sabrZolo, monani-
ebis da sxva msgavsi Sinaarsis Semcveli nawarmoebi, ufro xSirad ki _ gamarjvebis sadide-
beli. `mkurnali“ apolonis epiTeti iyo (~apolon-mkurnali“) da, Sesabamisad, peanebi mas
eZRvneboda. mogvianebiT peanebs uZRvnidnen sxva RmerTebsac da adamianebsac ki. cnobilia
pindarosis peanebi, fragmenti bakqilidesis peanidan da sxva.
umniSvnelovanes terminTa ganmartebebi 467
(210), tarento (209), espaneTi (206) da iZulebuli gaxda dabrunebuliyo afrikaSi (203), sa-
dac is sabolood daamarcxa skipionma (202. karTagenma dakarga Tavisi samflobeloebi da
Zlevamosili saxelmwifos saxeli, Tumca sakmaod male momZlavrda. imdenad didi iyo kar-
Tagenis winaSe SiSi, rom romaeli konsuli, markus portius kato (katoni), ra sakiTxTan
dakavSirebiTac ar unda gamosuliyo senatSi, Tavis sityvas ase amTavrebda: Ceterum censo
Carthaginem esse delendum (`garda amisa, vfiqrob, karTageni unda daingres“). romSi ganizra-
xes karTagenis saboloo ganadgureba. marTlac, III punikuri omi (149-146) romaelTa gamar-
jvebiT dasrulda. karTageni daingra, misi mosaxleoba monebad daiyida, qveyana romis
provinciad (provincia afrika) gamocxadda.
rafsodosi (berZn. rhapsodos `moxetiale momRerali“, `epikur poemaTa mTxzveli“), home-
rosis epoqaSi epikur poemaTa Semsruleblebs aedebi ewodebodaT. mas Semdeg, rac aedTa
xelovnebaSi ori mimarTuleba gamoiyo (Zv.w. VII s. ix. `aedi“), rafsodosebma epikuri qmnile-
bis deklamaciurad warmodgenis gza imemkvidres, kiTaredebma _ musikalur-lirikuli.
mogvianebiT rafsodosebis popularoba Cacxra. renesansis epoqaSi moxda rafsodosis sa-
xis idealizacia; me-18 saukuneSi kvlav gamoCndnen rafsodosebi, romlebmac Zvelebis mi-
baZviT aaRorZines recitaciebi. musikalur xelovnebaSi am tradiciam warmoSva axali saxe
musikaluri nawarmoebisa, romelsac ubralod `rafsodia“ ewoda.
ritorika (berZn. techne rhetorike `mWevrmetyvelebis xelovneba“). antkiur samyaroSi saja-
rod warmoTqmul cocxal sityvas udidesi mniSvneloba eniWeboda. mxolod oratoruli
niWiT dajildoebul adamians SeeZlo moexveWa saxeli da avtoriteti, mieRwia warmate-
bisTvis politikur asparezze. yovelive aman gansazRvra mWevrmetyvelebis dauflebis au-
cilebloba. ritorikis pirveli saxelmZRvaneloebi Zv.w. V saukuneSi unda Seqmniliyo (va-
raudoben, sicilieli berZnebis mier). aTenSi mWevrmetyvelebis fuZemdeblad gorgiass mi-
iCneven, umniSvnelovanesi saxelmZRvanelos avtorad _ aristoteles (mis kalams ekuTvnis
Txzuleba saxelwodebiT `ritorika“ sam tomad). droTa ganmavlobaSi ritorikam litera-
turaSi gabatonebuli mdgomareoba moipova da udidesi gavlena iqonia sityvakazmuli
mwerlobis ganviTarebaze. man SemoqmedebiTi procesis wina planze wamoswia mxatvruli
formis daxvewiloba da swrafva saxeebiT azrovnebisaken, rac xels uwyobda qmnilebis
efeqtebiT gamdidrebas. saberZneTSi mWevrmetyvelebis xelovnebam umaRles safexurs Zv.w.
V-IV saukuneebSi miaRwia demosTenesisa da sxva oratorTa SemoqmedebaSi. ufro didi war-
matebiT ganvlo Tavisi ganviTarebis gza ritorikam romSi. aq mis udides warmomadgenlad
aRiarebulia ciceroni.
romani (frang. roman), literaturis es Janri Tumca antikur samyaroSi warmoiSva, sa-
xelwodeba Sua saukuneebSi miiRo. Tavdapirvelad igi im literaturul nawarmoebTa aR-
mniSvneli iyo, romlebic romanul enebze iqmneboda (gansxvavebiT laTinurenovani nawar-
moebebisgan), mogvianebiT es termini yvela didi prozauli tilos saxelwodebad iqca. ro-
manis, rogorc literaturuli Janris, genezisi zustad ar aris dadgenili. mis winamor-
bedTa Soris asaxeleben logografosTa moTxrobebsa da novelebs herodotosis `isto-
riidan“, agreTve ufro gviani xanis e.w. miletur moTxrobebs, Zv.w. IV saukunidan ki sag-
rZnobi xdeba aRmosavluri literaturis gavlenac.
antikuri romanisaTvis niSandoblivi iyo satrfialo da saTavgadasavlo motivTa er-
Toblioba. siuJeti im SeyvarebulTa bedze igeboda, romlebic sevdiani ganSorebis Sem-
deg kvlav poulobdnen erTmaneTs. gmirTa saxeebs safuZvlad edoT ara individualuri xa-
siaTebi, aramed xasiaTTa tipebi. antikuri literatura romans arc teqnikuri (CarCo _ si-
uJeti, peripetiebi, dialoguri wyoba) TvalsazrisiT gaumdidrebia da arc motivebiT
(ganSoreba, xetiali, gamocnoba da a.S.). Zvel saberZneTSi igi arc sargeblobda popularo-
biT. mxolod romauli literaturis imperiis xanaSi gamoxata sazogadoebam interesi mis
mimarT. romanis, rogorc Janris umniSvnelovanes warmomadgenelTa Soris asaxeleben qse-
nofon efesels, longoss, heliodoross, apuleiuss, petroniuss da sxvebs.
satira (laT. satura, gamoTqmidan `lanx satura“ _ ase ewodeboda `mravalgvari xiliT savse
langars“, romelic keresis taZarSi SehqondaT), romauli warmoSobis literaturuli
Janri berZnuli elementebiT (iamburi sazomi, diatribe). Tavis poetur krebuls `Satura“
pirvelad uwoda eniusma (Zv.w. 239-169 ww.), riTac sakuTari azrebis gamoxatvis mravalfe-
rovnebaze mianiSna. mniSvnelovan movlenad iqca poet lukiliusis amave saxelwodebiT ga-
mocemuli krebuli, romelSic poetma Tavisi droisa da sazogadoebis kritika warmoadgi-
umniSvnelovanes terminTa ganmartebebi 469
na. Semdeg mas sxvebmac mibaZes (horaciusi, persiusi, iuvenalisi), amitom am saxis poetur
qmnilebebs lukiliusiseuli satira uwodes.
Zv.w. I saukuneSi aRmocenda satiris sxva forma _ meniposiseuli satira (satura menippea).
mis Semoqmedad miiCneven poet varos (varons), romelmac nimuSad gaixada im xanad popula-
ruli filosofos-kinikosis, meniposis diatribebi. meniposiseuli satiris Sinaarsi msgav-
si iyo winamorbedi satirisa oRond forma hqonda sxvagvari: aq erTmaneTs enacvleboda
proza da poezia. am Janris umniSvnelovanesi qmnilebebia: senekas `RvTaebrivi klavdiusis
gakvaxeba“ da petroniusis `satirikoni“.
svasoria (laT. suasoria), sityva, romelsac oratori warmoTqvamda vinmes dasacavad an
dasarwmuneblad.
svida, ufro zustad `suda“. aseTi saxelwodebiT SemorCa Cvenamde yvelaze didi ber-
Znulenovani leqsikoni, romelic ax.w. 1000 wels unda Seqmniliyo. masSi Tavmoyrilia sxva-
dasxva xasiaTis cnobebi, axsnilia terminebi, warmodgenilia saxelovan moRvaweTa biogra-
fiebi, amonaridebi Txzulebebidan da a.S. miuxedavad imisa, rom zogi cnoba sandoobas
aris moklebuli, leqsikons fasdaudebeli mniSvneloba eniWeba imiTac, rom igi antikuri
literaturis ukanaskneli anTologiaa.
Tavad sityva `suda“ `ximinjian nagebobas“, `mravalJamian cixe-simagres“ aRniSnavs. arqi-
episkoposma evstaTios Tesalonikelma es termini SecdomiT avtoris saxelad miiCnia. mas
Semdeg `suda“ anu `grZelJamieri qmnileba“ svidas leqsikonad iqna saxeldebuli.
skolionebi (berZn. skolion), anu sufruli simRerebi. skolionebs simposionebze (nadimeb-
ze) asrulebdnen. am poeziis nimuSebi Zv.w. VI-V saukuneebidan moyolebuli sakmao raodeno-
biT Semoinaxa. es mcireformatiani simRerebi TemaTa mravalferovnebiT gamoirCeoda.
sofistika (berZn. sophistai `sibrZnis moZRvarni“), filosofiuri mimdinareoba, romelic
Zv.w. V-IV saukuneebis saberZneTSi gavrcelda. berZen-sparselTa omebis dasrulebis Semdeg
saberZneTSi, gansakuTrebiT ki aTenSi, aucilebeli gaxda ganaTlebis srulyofa. gamoC-
ndnen sibrZnismetyvelni, romelnic Teoriul codnas praqtikul cxovrebas usadagebdnen
da filosofiur ZiebaTa centrSi adamians moiazrebdnen. sofistebi ugulebelyofdnen sa-
yovelTaod miRebul, obieqtur WeSmaritebas da miiCnevdnen, rom nebismier saganze (an mov-
lenaze) SesaZlebelia msjeloba urTierTgamomricxavi poziciebidan, rameTu yvelafris
sazomi adamiania. sofistebis skepticizmsa da relativizms gamudmebiT akritikebdnen sxva
mimarTulebaTa warmomadgeneli filosofosebi (sokrate, platoni), Tumca Tavadac eqce-
odnen maTi gavlenis qveS. Zveli saberZneTis sofistikis umniSvnelovanesi warmomadgenle-
bi iyvnen: protagorasi, gorgiasi, hipiasi da sxvebi, romelTa originalur Txzulebebs
Cvenamde ar mouRweviaT, Tumca maTi naazrevi gabneulia sxva filosofosTa TxzulebebSi.
~meore sofistikad“ wodebuli mimdinareoba, romelic Cv.w. II saukuneSi aRmocenda rom-
Si, oratoruli xelovnebisadmi mzardma moTxovnilebam warmoSva. misi warmomadgenlebi
upirispirdebodnen filosofosebsa da mecnierebs da amitom axals verafers sTavazob-
dnen sazogadoebas, Tumca mWevrmetyvelebis daxvewilebiTa da formis srulyofis Tval-
sazrisiT maT badali ar hyavdaT. `meore sofistikis“ udidesi warmomadgenlebi iyvnen Ta-
visi drois saxelovani oratorebi da mwerlebi: favorinusi, lukianosi, aristidesi, fi-
lostratosi da sxvebi.
tragedia (berZn. tragodia). jer kidev antikur xanaSi miiCnevdnen dionisesadmi miZRvnili
tragikuli qoroebis diTirambebs tragediis aRmocenebis safuZvlad. Sesabamisad, is at-
ributebi da arsebebi (satirebi, silenosi, menadebi da sxva), romlebic dionises kultis
ganuyofel nawils warmoadgendnen, tragediasTan arsebiTad iyvnen dakavSirebulni. cno-
bilia, rom peloponesosze pirvelad poet arionis diTirambebs mReroda satirTa msgav-
sad Semosili qoro. Zv.w. VI saukunis meore naxevridan diTirambebs aTenSi ukve didi dio-
nisiebis zeimze mRerodnen. Tespidesma pirvelma moifiqra qorosTan erTad msaxiobis sce-
naze gamoyvana, riTac sadialogo partias Cauyara safuZveli. Semdeg esqilem SesTavaza ma-
yurebels ori msaxiobi, mogvianebiT ki sofoklem sami msaxiobi aametyvela. tragediis
srulyofa TandaTanobiT moxda da misi agebuleba mkacr sqemas daemorCila: prologi
tragediis is nawilia, romelic qoros orqestraze gamosvlas (parodoss) uZRoda win. es
iyo gmiris partia, romelic mayurebels mTavar Temas acnobda; parodosi _ gundis pirve-
li simRera, romelic orqestraze Semosvlisas sruldeboda; episodionebi _ scenebi, rom-
lebSic monawileobdnen msaxiobebic da gundic; stasimoni _ gundis simRera, romelic
sruldeba episodionebs (epizodebs) Soris. qoros am partiaSi winamavali episodioniT
gamowveuli emociebi iyo warmodgenili; eqsodosi _ qoros daskvniTi simRera, finali.
470 umniSvnelovanes terminTa ganmartebebi
tragediis sasaubro partiebi gamarTuli iyo iamburi trimetrebiT, rac Seexeba sagundo
partiebs, igi sazomTa mravalferovnebiT gamoirCeoda. tragediis zemoqmedebis arsi gan-
sxvavebuli iyo eposis zemoqmedebisagan. misi umTavresi efeqti tragikuli kaTarsisi iyo.
`filogelosi“ (berZn. philogelos `sicilis moyvare“). Cv.w. III-IV saukunis berZnulenovani
krebuli, sadac Tavmoyrilia antikuri xanis saxumaro moTxrobebi, anekdotebi. maTi mTa-
vari gmiria suleli sqolastikosi, romelic yvelas moZRvravs.
florilegiebi (laT. florilegii `rCeuli qmnilebebi“). Sua saukuneebSi, rodesac sazoga-
doeba literaturiT dainteresda, safuZveli Caeyara iseTi krebulebis Sedgenas, sadac
Tavmoyrili iyo amonaridebi antikuri da Sua saukuneTa sityvakazmuli qmnilebebidan.
Tavdapirvelad florilegiebi berZnuli anTologiebis msgavsi iyo. iq warmodgenil
teqsts gadamwerebi anbanis TanmimdevrobiT alagebdnen. droTa ganmavlobaSi gadamwereb-
ma daiwyes teqstis Secvla, Semokleba Tu gazrda, ramac maTi filologiuri kvleva gaar-
Tula. miuxedavad amisa, florilegiebis saSualebiT SesaZlebeli gaxda manamde ucnob av-
torTa aRmoCenaca da maTi popularobis gansazRvrac.
xazovani damwerloba. arqeologiuri gaTxrebis Sedegad materikul saberZneTsa da
egeosis zRvis auzis kunZulebze aRmoCenilia Tixis dafebi warwerebiT. mecnierebs saSua-
leba miecaT es warwerebi or jgufad warmoedginaT aseTi saxelwodebebiT: xazovani A da
xazovani B.
A xazovani warwerebi TariRdeba Zv.w. XXI-XV saukuneebiT. maTi gaSifvra mecnierebma
ver SeZles, Tumca daadgines, rom damwerlobis es tipi unda aRmocenebuliyo kretis ide-
ografiuli damwerlobis safuZvelze.
B xazovani warwerebi ufro srulyofil STabeWdilebas toveben. maT Zv.w. XV-XIII sauku-
neebiT aTariReben. 1952 wels ingliselma maswavlebelma m. ventrisma miagno B xazovanis de-
Sifrirebis meTods, romelmac SesaZlebeli gaxada warweraTa azris gageba. dadgenilia,
rom B xazovani vokalur-konsonanturi tipis marcvlovani damwerlobaa da igi warmoad-
gens berZnuli enis uZveles dialeqts.
heqsametri (berZn. hexametron, hex-eqvsi; metron _ sazomi). ase ewodeba saleqso striqons,
romelic `eqvsi muxlisgan“ Sedgeba. heqsametri antikuri leqsTwyobis uZvelesi formaa.
varaudoben, rom igi Zv.w. II aTaswleulSi warmoiSva, xolo mxatvrulad gaformebuli saxe
man homerosis poemebSi miiRo. es sazomi ZiriTadad heroikul eposSi (homerosi, vergili-
usi) gvxvdeba, upiratesad daqtiluri heqsametris saxiT. Tavad daqtili (daktylos `TiTi“)
iseTi saleqso muxlia, romelic erTi grZeli da ori mokle marcvlisgan Sedgeba (- 44). Se-
sabamisad, daqtiluri heqsametris grafikuli gamosaxuleba aseTia: - 5- 5- 5- 5- 5-4.
himni (berZn. hymnos), RvTaebisadmi miZRvnili sazeimo simRera.
hiporqema (berZn. hyporchema), sacekvao simRera, romelsac asrulebda qoro simebiani in-
strumentis, zogjer fleitis, TanxlebiT. varaudoben, rom Tavdapirvelad hiporqemebs
mebrZolebi mRerodnen k. kretaze. Semdeg (Zv.w. 665 wlidan) ki lirikuli poeziis es saxe
mTel materikul saberZneTSi gavrcelda. Cvenamde moaRwies pindarosis da bakqilidesis
hiporqemebma.
472 saxelTa saZiebeli
saxelTa saZiebeli
abati d'obiniaki, 40 aleqsandre makedoneli, 16, 17, 18, 93, 195, 196,
agave, 365 197, 228, 233, 234, 367, 371, 456, 457, 458,
agaTiasi, 456 460, 464
agaToni, 88 aleqsandrosi, 24, 38, 51
agamemnoni, 7, 24, 25, 38, 39, 40, 43, 51, 102, 114- aleqsisi, 217
118, 126, 133, 134, 139, 188, 261, 374, 377, 383 alkeosi, 4, 28, 35, 68-75, 76, 348, 465
agariste, 155, 156 alkestisi, 130, 132, 140
agesilaosi, 166, 167, 168, 170, 232 alkibiadesi, 144, 160, 161, 173, 180, 188
agorakritosi, 143, 144 alkinoe, 357
agrikola, 400, 401, 404 alkinoosi, 39, 273
agripa, 416 alkifroni, 4, 228, 241-244, 248
agripina, 373 alkmani, 35, 36, 74
adeimantosi, 155 alkmene, 23
admetosi, 132 alkoni, 119
adonisi, 215, 241 alkuini, 463
aedebi, 21 amartoli g., 225
avgeasis Tavla, 23 amasisi, 157
avgustine, 313, 379, 431 amata, 343, 344
avgustinusi, 367 ambrosiusi, 367
avgustus beki, 461 amianus markelinusi, 367
avgustusi, 19, 291, 321, 324, 326, 328, 329, 330, amikosi, 209, 406
333, 336-339, 341, 343, 345, 346, 347, 348, amintas II, 181
349, 350, 352, 353, 355-363, 365, 368, 371, amoni, 371
403, 404, 415, 416, 420, 422, 456, 458, 462, amoniosi, 199, 228, 230
463, 465 ampelosi, 270, 272
avidius kasiusi, 420 amurebi, 328
avienusi, 364 amuri, 331
avitusi, 394 amfidamasi, 55
avlus geliusi, 277, 286 amfiTeosi, 142
avlus hirtiusi, 323 amfimedo, 65
avre, 270, 271, 272 amfitrioni, 23
avrelius fuskusi, 352 anakreoni, 4, 35, 69, 87-91, 348, 465
avrelius viqtori, 367, 417, 421 anaqsagorasi, 108, 129
avsoniusi, 367, 395, 417, 461 anaqsimandrosi, 108
avtobulosi, 230 anaqtoria, 81, 83
avtonoe, 270, 272 andokidesi, 171
aTena, 22, 24, 25, 38, 39, 40, 45, 117, 118, 120, andromaqe, 51, 130, 132, 133, 134, 139, 140, 340
205, 206, 210, 239, 273 andromeda, 22, 78, 146
aTeneosi, 75, 88, 93, 198, 228 andronikos rodoseli, 182
aiaia, 40 aneus mela, 369
aiaie, 47 ania galeria faustina, 419
aiasi, 25, 47, 51, 63, 120, 121, 128 aniketi, 404
aiaqsi, 357 anius verusi, 418
aieti, 12, 24, 40, 47, 210, 273, 406, 407, 464 antigone, 114, 120, 121, 123, 124, 125, 127, 128
akontiosi, 203 antigonosi, 466
akrisiosi, 22 antimaqos kolofoneli, 209
alarix I, 458 antisTenesi, 463
albrexti m. fon, 390, 408 antifanosi, 222
alevadebi, 87, 92 antifila, 287
aleni T. v., 41 antifo, 288
antifoni, 108
antoninus piusi, 409, 419, 425
saxelTa saZiebeli 473
antoniusi, 233, 308, 309, 337, 348, 358, 359, 370 askiltusi, 383
anqisesi, 25, 340, 342 asklepiadesi, 199, 302
aperi m., 401, 402 asklepiosi, 119, 147, 171, 221, 236
apianosi, 228 asmusi v., 179
apiusi, 370 astiagesi, 169
apolinariusi, 390 astianaqsi, 134, 376
apolodorosi, 286 atalusi, 373
apoloni, 22, 31, 38, 78, 93, 94, 117, 118, 121, 122, atelana, 277, 283, 457, 465
127, 129, 132, 134, 135, 171, 202, 203, 204, 205, atTisi, 84
206, 209, 239, 260, 326, 328, 336, 340, 349, atisi, 304, 305
357, 405, 408, 466 atlasi, 23
apolonios molosi, 319 atosa, 112
apolonios rodoseli, 4, 198, 199, 202, 207, atrevsi, 25, 116, 377
208-211, 270, 406, 407, 408 atridi, 38, 121
apolonios tianeli, 227, 228 avlus geliusi, 378
apoloniosi, 199, 202, 208, 210 afrikanus burusi, 373
apuleiusi, 4, 300, 326, 331, 366, 384, 385, afrodite, 22, 24, 25, 31, 38, 56, 77, 78, 79, 80,
424-428, 468 81, 84, 88, 205, 210, 214, 215, 239, 248, 254,
ararosi, 141 255, 270, 273
aratosi, 198 afsirtosi, 12, 210, 262, 263, 406, 407
argo, 24, 25, 210, 405 aqavelebi, 14, 24, 25, 38, 39, 46, 120, 127, 134,
argonavtebi, 14, 23, 24, 136, 203, 209, 210, 211, 139
270, 404, 406, 408 aqilevs tatiosi, 4, 228, 245-249, 250, 251,
aresi, 22, 24, 25, 63, 88, 191, 210, 263, 273 252, 253, 259
arete, 40, 273, 423, 462 aqilevsi, 24, 25, 38, 39, 40, 41, 43, 45, 50, 51,
ariadne, 23, 270, 354 63, 102, 120, 127, 133, 139, 140, 211, 250, 252,
arianosi, 228 253, 254, 273, 339, 341, 354, 357
arieti j., 179 aqteoni, 239, 270
arioni, 156, 469 aqtiusi, 140
ariosto, 253
badoaro j., 54
aristarqosi, 199
bavkisi, 357
aristenete, 203
bakqilidesi, 34, 36, 93, 95, 100, 243, 459, 465,
aristidesi, 469
466, 470466, 467, 470
aristoklesi, 171
bakqisi, 287, 288
aristoklidesi, 88
balzaki, 285
aristoni, 171, 189, 254
balio, 279, 280, 281, 285
aristotele, 4, 40, 51, 54, 94, 101, 104, 105, 109,
basili didi, 266
120, 122, 131, 132, 174, 175, 176, 181-191, 199, 224,
basusi, 327
241, 267, 293, 363, 398, 429, 430, 431, 432,
bafiklesi, 205
456, 459, 462, 464, 465, 467, 468
baqari, 225
aristofane bizantioneli, 94, 130, 199, 223
baxi i. s., 399
aristofane, 4, 91, 105, 129, 141, 142, 143, 144, 145,
baxusi, 90
146, 147, 148, 149, 150, 151, 223, 225, 237, 282,
bdelikleoni, 145
283, 290, 466
bedianiZe d., 214
aristraqosi, 94
beki a., 461
arifrade, 148
bekoni, 298, 379
arlekino, 285
belinski, 240
arnobiusi, 367
beraZe p., 295, 434
arsen iyalToeli, 189
berenike, 205, 304, 305
arsinoe, 205, 212
beroe, 270, 272
artabani, 404
berZeniSvili l., 141, 279
artaqserqsesi, 166, 167, 255, 256, 458, 463
besiki, 91
artemidorosi, 213
besosi, 458
artemis pergaeli, 78
bexeri, 461
artemisi, 22, 25, 78, 115, 133, 134, 203, 205, 206,
biblisi, 357
218, 239, 262, 326
bikqisi, 71
artemisia, 152
biuxneri k., 408
arqelaosi, 130
blegeni k., 47
arqidamosi, 160
blepirosi, 146
arqiloqosi, 4, 34, 62-68, 87, 208, 302, 398,
bodmeri, 323
461, 462
boeTiusi, 4, 368, 429-432, 459
arqimedesi, 199, 307, 430
boiosi, 356
arqontati, 466
bokaCo, 253, 395, 428
arqia, 310, 313
bolosi, 466
asinius polio, 324, 336, 337
bomarSe, 219, 285
askaniusi, 342
474 saxelTa saZiebeli
lisistrate, 145, 148, 149, 150, 151 maqsimos tiroseli, 75, 76, 458
lifi v., 41 megabaZosi, 155
liqasi, 384 megadorusi, 278
liqsesi, 152 megaklesi, 92, 247
licinius kalvusi, 302 medea, 12, 24, 47, 102, 130, 132, 135, 136, 137, 140,
liciska, 411 154, 188, 210, 352, 354, 357, 374, 376, 377,
lobel-peiji, 70, 75 406, 407, 408, 458
lolianos efeseli, 239 melaniposi, 71
lolianosi, 236 melanqrosi, 69
lomani d., 42 melanhToni, 399
lomonosovi, 240, 298 meleagros gadareli, 199, 456
longosi, 4, 228, 244, 245, 247, 248, 249, 253, melekertesi, 270
468 melesigenesi, 37
lorenco vala, 399 melibousi, 336
lotofagebi, 47 melpomene, 349, 358
luTeri, 399 memiusi, 293, 316
luka, 229 menadebi, 101, 469
lukanusi, 4, 364, 365, 369-372, 383, 384, 386, menandrosi, 140, 150, 175, 198, 217-226, 248,
391, 406 252, 278, 286, 289, 290
lukianosi, 4, 91, 151, 227, 235-240, 244, 427, menelaosi, 24, 25, 38, 39, 133, 135, 138, 139, 140
469 meniposi, 238, 240, 374, 378, 381, 385, 469
lukiliusi, 467, 468 menoni, 72, 168, 173, 175, 178, 180
lukius verusi, 419, 420 mentesi, 39
lukius patreli, 427 merkuriusi, 22, 25, 428
lukrecia, 359, 363, 393 mesala, 330, 332, 333, 401, 402
lukreciusi, 4, 275, 292-298, 335, 338 mesalina, 411
lukiliusi, 347, 349, 374, 375, 376, 379, 380, mesenciusi, 341
409 metelusi, 316, 359
lukinius kalvusi, 299 mecenati (mekenasi), 324, 326, 328, 329, 336-
lukius akciusi, 275 338, 345-349, 411, 416, 465
lukius aneus seneka, 373 miTridate, 255, 307, 320, 403, 404
miloni, 306, 308, 425
maTe, 229 miltiadesi, 159
makarevsi, 354 miminoSvili r., 50, 341
makerma, 356 mimnermosi, 34, 324, 459
makiaveli n., 364 minerva, 22, 25, 327, 339, 405, 406
makrobiusi, 366, 428 minosi, 7, 13, 23
makusi, 277 minotavrosi, 23
malerba l., 54 minukianosi, 227
mamura, 303 minukius feliqsi, 366
mani T., 179 mira, 357
maniliusi, 307, 365 mirsilosi, 68, 69, 70
maraTusi, 332 miuli fon der p., 41, 42, 45
margitesi, 31, 38 miqael fselosi, 249, 253
mardoniusi, 155 miqelaZe T., 168
mari j., 41 mnemosine, 56, 150
marius maqsimusi, 417 mnesiloqosi, 146
mariusi, 292, 316, 319, 370 moira, 155
markelusi, 366 moirebi, 22, 50, 52, 132
markozi, 229 molieri, 219, 225, 285, 291
markus avreliusi, 4, 227, 418-423
momzeni d., 461
markus maniliusi, 225 monteverdi, 54
markus pakuviusi, 275 monteni, 234
markus portius kato, 468 mosqioni, 218, 219, 220
markus terencius varo, 275 mosqoso, 271
marsi, 22, 25, 184, 292, 406 muza, 37, 63, 75, 91, 99, 105, 170, 297, 326, 336,
marcela, 392 365, 368, 456
marcialisi, 4, 305, 318, 329, 365, 371, 372, mumiusi, 230
389, 391-395, 396, 413, 461 murena, 311, 313, 315, 317
marcianus kapela, 368, 428 museosi, 14, 250, 268
marciusi, 374
masinisa, 363 nadareiSvili q., 4
matamora, 285 navsikaa, 39, 119
maternusi k., 367, 401, 402 namacianusi, 368
maqoni, 198 nano, 34, 324
maqsime aRmsarebeli, 260 narcisi (narkisusi), 357
saxelTa saZiebeli 479
398, 421, 425, 428, 429, 430, 459, 462, 465, Jidi a., 128
469 Jilmeri, 261
plevsikle, 278, 279
pliniusi, 361, 364, 366, 387-390, 392, 396, rabiriusi, 371
rable f., 151, 234, 240, 261, 413
398, 413, 414, 415
radamisti, 404
plotinosi, 228, 266
raveli, 249
plutarqosi, 4, 91, 120, 140, 156, 157, 161, 179, 191,
225, 228, 230-234, 238, 306, 321, 323, 364, rainhardti k., 42, 45
ramfsinitosi, 156
417
rasini, 140, 211, 234, 404
plutoni, 22
ratiani n., 4
plutosi, 141, 147, 148, 151
rea, 21, 56, 57, 206
polemoni, 218, 236
regulusi, 348
polemosi, 145
rezerfordi r., 178
polibiosi, 282, 363, 374, 375
remusi, 18, 346, 359
polibosi, 23
roixlini, 240
polidevkesi, 73, 134, 209
romulus avgustulusi, 458
polideqtesi, 22
romulusi, 18, 303, 341, 346, 359
polidorosi, 133
rosciusi, 306, 310, 311, 313
polikratesi, 87, 156, 157
rusTaveli, 54, 182
polimestori, 133
ruso, 234
polinikesi, 24, 114, 124, 125, 134, 376
polio, 324, 363 sabina, 415
polifemosi, 40, 150, 135, 213, 214, 357,358 sabinusi, 354
poliqsene, 133, 134, 376 salvianusi, 368
poluqsi, 239, 284, 406 salustiusi, 4, 165, 275, 291, 314, 315, 316, 317,
pomona, 357 318, 321, 362, 363, 364, 462
pompea, 374 sanikiZe l., 137
pompeius trogusi, 324 sanio, 288
pompeusi, 299, 307, 308, 309, 316, 320, 321, 323, sapfo, 4, 28, 35, 68, 69, 72, 74, 75-87, 214, 300,
369, 370, 371, 373, 384 301, 348, 354, 461, 462, 465, 467
pomponius mela, 325 sartri, 118, 126
popiliusi, 309 saturnusi, 331, 336, 338, 387
porfiriusi, 429, 432 saqsi hans, 323
porcius latroni, 352 selene, 22
poseidoni, 21, 22, 25, 39, 56, 133, 156, 196, 205, semele, 101, 270, 271, 272, 273
239, 270, 386 semonides amorgoseli, 34
posidoniusi, 375 seneka, 4, 140, 238, 240, 337, 354, 364, 365, 369,
postumusi, 411 373-380, 385, 388, 390, 391, 398, 416, 456,
praqsagorasi, 146, 148, 212 458, 469
priamosi, 24, 25, 38, 39, 43, 51, 115, 133, 134, senkeviCi, 382
340, 343 septikius klarusi, 415
priaposi, 214, 332, 383, 384, 386 sergiusi, 315
primatiCiosa f., 54 serenusi, 375
priskianusi, 425 servantesi, 240, 261, 291
priskosi, 267 sesostrisi, 155
priskusi, 419 sestiusi, 308
prokle, 267 seferisi g., 54, 139
prokopi kesarieli, 165 seqstusi, 370
prokopiosi, 267 svetoniusi, 4, 233, 286, 287, 299, 321, 323,
prokrisi, 357 330, 346, 366, 369, 370, 374, 389, 398, 414-
prokruste, 23 417
properciusi, 4, 298, 305, 324, 326-329, 333, svida, 75, 79, 91, 93, 159, 201, 208, 231, 235, 250,
338, 353, 354, 459 414, 415, 469
proserpina II, 357 svifti, 237, 240
protagorasi, 108, 109, 129, 152, 164, 172, 173, sibila, 333, 336, 340, 349, 405
179, 180, 469 sidonius apolinariusi, 378, 395
protevsi, 138, 237 sidoniusi, 425
protesilaosi, 354 sikoni, 222
proqsenosi, 168 silenosi, 101, 469
prudenciusi, 367 silius italikusi, 344, 364, 365, 392, 408
ptolemaiosi, 201, 206, 208, 212, 215, 217, 267, simaiTa, 215
371, 430, 456, 463 simaqusi, 367
pulxeri, 300 simia, 282
puSkini, 285, 334, 395 simo, 279, 280, 281, 287
Jan anui, 125, 128 simonides keoseli, 36, 91, 93, 461, 465
simonidesi, 302, 459
saxelTa saZiebeli 481
heliosi, 22, 40, 137, 258, 259, 260, 263, 458 hieronimusi, 292, 293, 299, 362, 367, 378, 379
hemoni, 124, 125 hilasi, 209, 406
hera, 21, 22, 23, 24, 25, 38, 56, 71, 101, 134, 138, hilosi, 126
156, 203, 210, 239, 270, 272 himeriosi, 75, 79
herakle, 22, 23, 25, 55, 60, 125, 126, 127, 130, hiparqosi, 87, 173, 180
132, 134, 140, 146, 147, 204, 209, 237, 240, 376 hiperioni, 56
heraklidebi, 130, 132, 140, 193 hipermestra, 354
heraklitesi, 96, 108 hipiasi, 469
herkulesi, 23, 302, 354, 374, 376, 377, 405, hipokrate, 164, 199, 200
406 hipolite, 23, 260
hermani v., 41 hipolitosi, 23, 91, 130, 132, 133, 140, 354, 377
hermesi, 22, 25, 31, 39, 138, 214, 239, 270, 340 hiponaqsi, 35, 458
hermesianaqsi, 198 hira, 70, 71
hermione, 133, 135, 354 hiugo v., 413
hermogenesi, 227, 393, 394 hifsipile, 354, 406
hero, 250, 354 hoibeki a., 45
herodasi, 198 holderlini f., 41, 122, 459
herodes atikusi, 236 homerosi, 4, 11, 14, 15, 21, 22, 29, 30, 31, 37-55,
herodianosi, 228 57, 58, 60, 63, 66, 91, 98, 100, 109, 150, 152,
herodotosi, 4, 46, 75, 87, 107, 150, 152-159, 172, 198, 205, 208-213, 217, 226, 234, 259,
160, 161, 232, 237, 240, 241, 261, 464, 468 269, 270, 271, 272, 275, 324, 335, 338, 339,
herondasi, 198, 465 342, 344, 345, 365, 386, 389, 397, 398, 406,
hesiode, 4, 21, 22, 31, 32, 53, 55-62, 66, 91, 107, 456, 461, 462, 468, 470
198, 202, 203, 206, 208, 240, 337, 458, 461 horaciusi, 4, 11, 69, 75, 99, 100, 200, 240, 298,
hesiqiosi, 91, 266 324, 345, 346, 347, 348, 349, 350, 351, 352,
hestia, 22, 25, 56, 156 355, 358, 410, 411, 458, 467, 469
hetulikusi, 393 hortensiusi, 307
hefestosi, 22, 25, 39, 273, 341 hostia, 326
heqtori, 25, 38, 39, 43, 51, 133 huteni, 240
hidra, 23
hieroni, 92, 93, 110, 167, 170, 212