Main teorija ymiausi main teorijos atstovaiGeorgas Homansas (1910-1989) ir Peteris Blau (1918- 2002).

. Homanso teorija Homansomanymu, visus socialinius reikinius galima iskaidyti elementarius mogaus veiklos veiksmus. Socialinis elgesys apibdinamas moni tarpusavio mainais bei individ sveik apibdinaniais psichologiniais terminais. Remiasi biheviorizmu (stimulasreakcija). Nuotraukoje Skinner, biheviorizmo autorius. Homansas iskiria penkis aksiomatinius teiginius, kuriais aikina socialin elges (1-5 teiginiai remiasi biheviorizmo atradimais, 6 susijs su racionalaus pasirinkimo teorija): 1. SKM: individas prays pagalbos ar patarimo, jei tok buvo gavs praeityje. Taiau kuo trumpesnis laikas prajo nuo elgesio (praymo) iki apdovanojimo (pagalbos, kuri gavo), tuo didesn tikimyb, kad asmuo pakartos savo elges. 2. STIMULAI: jei asmens veiksmus paskatino tam tikri stimulai, pakartojus tuos paius stimulus, asmuo pakartos tuos veiksmus. 3. VERT: kuo vertingesnis atrodo veiksmo rezultatas (atpildas), tuo labiau link bsime atlikti t veiksm. NETEKIMAS IR PRISOTINIMAS: jei yra pastovi galimyb naudotis kokia paslauga, i paslauga nustoja bti svarbiu atpildu ir praranda savo vert. mons maiau trokta tokio atpildo, kuris nukeliamas toli ateit. 5. AGRESIJA IR PRITARIMAS: jei mogus tikisi atlygio ir jo negauna, arba nesitiki bausms, bet bna nubaustas, tai gali sukelti to mogaus agresij. Aiku, jei vyksta, kaip jis tikjosi, tai nuteiks j teigiamai. Jis bus links atlikti tuos veiksmus, kurie buvo paskatinti ir toks elgesys jam bus vertingesnis. 6. RACIONALUMAS: i galim alternatyv asmuo pasirinks naudingiausi. Atsivelgiama ir pasiekimo tiktinum. Labai vertingas atpildas gali bti nuvertintas, jeigu asmuo manys, kad jo nepavyks pasiekti, ir atvirkiai, atpildo vert ikils, jei matys, kad j lengva pasiekti. Labiausiai troktamas- tas atpildas, kuris yra labiausiai vertinamas ir labiausiai pasiekiamas. P.Blau main teorijos principai:

1. veikjas, atlikdamas tam tikr veikl, kuo didesns naudos tikisi i kito individo, tuo didesn tikimyb, kad jis toliau ts t veikl. 2. kuo daugiau kart individai tarpusavyje apsikeit atlygiais, tuo didesn tikimyb, kad jie ir toliau vykdys mainus. 3. kuo daniau asmenys paeidia abipusius sipareigojimus, tuo maesn gali turi ta pus, kuri taiko neigiamas sankcijas asmenims, paeidiantiems sveikos normas. 4. Artjant atlygio laikui u tam tikr veikl, ta veikla praranda vert ir sumaja jos vykdymo tikimyb. kuo daugiau yra main santyki, tuo didesn tikimyb, kad iuos santykius reguliuos teisingos main normos. T.y., visuomen sukuria tam tikras normas, teisingumo supratim ir juo mes vadovaujams. 6. Kuo main santykiuose maiau paisoma teisingumo norm, tuo maiau valdios turi ta pus, kuri taiko neigiamas sankcijas asmenims, paeidiantiems sveikos normas. 7. Kuo stabilesnis ir labiau subalansuotas socialini vienet main santyki pobdis, tuo maiau stabils ir subalansuoti tampa kiti main santykiai. Dauguma veikj dalyvauja daugiau nei viename main santykyje, todl vien main santyki pusiausvyra ir stabilumas kartu lemia nepusiausvyr ir tamp kituose main santykiuose. mons dalyvauja socialini main santykiuose, nes tikisi gauti atlyg, ir tsia tuos santykius tol, kol t atlyg gauna. Blau iskiria 4 atlygi ris: pinigai, socialinis pritarimas, pagarba ir nuolaidos. Blau nuomone, nuolaidosvertingiausias atlygis. mogus, kuris valdo priemones, tenkinanias kit moni poreikius (t.y., teikia atlygius), naudoja ias priemones tam, kad gyt valdi kit moni atvilgiu (t.y., kad turt prie juos virenyb ir galt jiems diktuoti). Tai manoma tada, kai: besikreipiantieji nevaldo btin priemoni, kurios reikalingos tenkinti j poreikius; jie negali gauti t priemoni i kit altini; mons nenori gauti jiems reikaling daikt naudodamiesi jga; mon vertybi sistemoje nevyksta permainos, ir jie gali apsieiti be to, kas anksiau jiems buvo btina.