Seminaras Nr.1. Šeiminio gyvenimo formos: santuoka ar sugyvenimas? Gyvenantys vieni (angl.

Solo-living)
Šaltinis: Hatch, A. (2017). Saying „I Don‘t“ to Matrimony: An Investigation of Why Long-Term Heterosexual
Cohabitors Choose Not to Marry. Journal of Family Issues, Vol. 38(12): 1651-1674.

Sugyvenimas tarp heteroseksualių partnerių

Šiandien globalioje visuomenėje sparčiai vykstantys politiniai, ekonominiai bei socialiniai pasikeitimai
paliečia daugelį gyvenimo sričių bei įvairius socialinius institutus. Vykstantys pokyčiai neišvengiamai
išjudina visuomenės pamatus (tarpusavio santykius, supratimą apie darnų buvimą artimų žmonių
bendrijoje, šeimų kūrimą ir panašiai). Ypač stipriai tai atsiliepia vienai iš seniausių visuomenės
institucijų - šeimai - ir skatina spartų perėjimą nuo tradicinio šeimos modelio prie modernios šeimos
modelio. Tarp ryškiausių tradicinės šeimos pokyčių yra šie: mažėjantis vedybų skaičius, tuokiamasi
vyresniame amžiuje, dažnėjantys skyrybų atvejai, gausėjantis nesantuokinių vaikų skaičius, mažėjantis
gimstamumas, didėjantis savanoriškai pasirenkančių bevaikystę skaičius, gausėja porų, kurios gyvena
kartu neįregistravusios santuokos (kohabitacija).Nors ir dauguma sugyventinių galiausiai susituokia arba
pasuka skirtingais keliais, vistiek lieka dalis, kurie yra sąmoningai įsipareigoja likti nesusituokus.
Naudotame šaltinyje atliktas interviu metodo tyrimas su 45 įsipareigojusiomis, nevedusiomis,
heteroseksualiomis poromis gyevnančiomis Jungtinėse Amerikos Valstijose, šis tyrimas tiria priežastis,
kodėl asmenys, savo noru, pasirenka gyvenimą nesantuokoje. Tyrimo dalyviai išskyrė daugybę
priežasčių, įskaitant politines pažiūras, ekonominį praktiškumą, susirūpinimą dėl skyrybų proceso ir
motyvų ar paskatų tuoktis trūkumą. Priežastis siūloma išskirti į dvi bendresnes priežastis: susirūpinimas,
kokie yra santuokos padariniai santykiams, bei nerimas dėl pačios santuokos reikšmės. Kadangi
atliekant tyrimus dažnai nepaisoma sugyventinių grupės, svarbu suprasti, kas skatina kai kuriuos
asmenis sakyti „ne“ teisėtai santuokai. Sugyvenimas arba gyvenimas kartu tarp romantinių partnerių
nesusituokus pastaraisiais metais vis dažniau pasitaiko heteroseksualių porų tarpe. Remiantis A. Hatch
knyga „Saying 'I Don't' to Trimony: An Investigation of Why Long-Term Heterosexual Cohabitors
Choose to Marry“ (2017 m.), yra įvairių priežasčių, kodėl poros pasirenka gyventi kartu, o ne tuoktis.

Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl heteroseksualios poros nusprendžia gyventi kartu, o ne tuokiasi,
yra įsitikinimas, kad santuoka nereikalinga. Daugelis porų mano, kad santuoka yra pasenusi tradicija, ir
mano, kad įmanoma sukurti visaverčius ir įsipareigojusius santykius nesusituokusios. Daugelis nurodytų
priežasčių priešintis santuokai kyla iš dalyvių susirūpinimo dėl pačios santuokos prasmės. Kitaip tariant,
kai kurie nenori tuoktis, nes nesutinka su tuo, ką santuoka, kaip institucija ar ritualas, reiškia šių dienų
visuomenėje. Šie respondentai buvo susirūpinę pilietinių laisvių, lygybės ir religijos laisvės klausimais,
ir jiems atrodė, kad santuoka prieštarauja šiems šioms idėjoms. Be susirūpinimo dėl santuokos reikšmių,
respondentai taip pat išskyrė nepriklausomybės troškimą. Bendras gyvenimas leidžia poroms išlaikyti
savo asmeninį tapatumą ir labiau kontroliuoti savo gyvenimą be teisinių ir visuomenės lūkesčių,
susijusių su santuoka. Be to, gyvenimas kartu gali būti praktiškas pasirinkimas poroms, kurios dar nėra
pakankamai finansiškai stabilios, kad galėtų tuoktis. Kita priežastis, kodėl poros nusprendžia gyventi
kartu nesusituokus yra, kad bendras gyvenimas taip pat leidžia poroms išvengti galimų teisinių ir
finansinių pasekmių, kylančių dėl skyrybų. Nesusituokusioms poroms gyvenimas kartu suteikia panašią
naudą kaip santuoka be galimo skyrybų skausmo. Respondentų didesnė atsakymų kategorija apėmė
baimę dėl santuokos pasekmių ir tikėjimą, kad su santuoka susijusi rizika yra didesnė už suvokiamą
naudą.Porų manymu, gyvenant kartu ir vienam nusprendus nutraukti santykius, galima tiesiog
atsisveikinti o jei esą vedę, reikia kreiptis į teisininkus ir advokatus ir, priklausomai nuo situacijos, tai
gali būti ilgos ir nemalonios skyrybos, kas lemia dar didesnę emocinę ir finansinę žalą. Nors teisiškai
nėra taip sudėtinga nutraukti bendrą gyvenimą, vis dar tiriama, ar jis gali suteikti tokią pačią naudą
visam gyvenimui kaip santuoka kitais svarbiais – emociniais ir fiziniais – būdais.
Nepaisant tariamų bendro gyvenimo privalumų, kartu gyvenant nesusituokus susiduriama ir su iššūkiais.
Vienas iš pagrindinių iššūkių yra teisinės apsaugos stoka kartu gyvenantiems partneriams. Skirtingai nei
susituokusios poros, kartu gyvenantys partneriai neturi automatinių teisių į vienas kito turtą, todėl gali
susidurti su iššūkiais gavus išmokas, tokias kaip sveikatos draudimas ar socialinė apsauga. Kitas bendro
gyvenimo iššūkis yra santykių nestabilumo galimybė. Anot Hatch (2017), kartu gyvenančios poros
dažniau išsiskiria nei susituokusios poros ir ilgainiui gali susidurti su unikaliais iššūkiais palaikant
santykius. Tai gali sukelti emocinį stresą, nerimą ir neužtikrintumą dėl ateities. Be to, gyvenimas kartu
gali sukelti socialinę stigmą. Kai kuriose kultūrose ir bendruomenėse bendras gyvenimas laikomas
amoraliu arba prieštaraujančiu religiniams įsitikinimams, todėl poroms gali būti sunku gauti šeimos ir
draugų paramą. Tyrimai parodė, kad religingumas koreliuoja su bendru gyvenimu ir santuokos
sudarymu. Žmonės dažnai nurodo religines priežastis, dėl kurių nepritaria bendram gyvenimui. Romos
Katalikų Bažnyčia ir beveik visos pagrindinės protestantiškos konfesijos visame pasaulyje priešinasi
bendram gyvenimui nesusituokus ir laiko tai ištvirkavimo nuodėme. Tačiau kiti, pavyzdžiui, Anglikonų
bažnyčia, „sveikina kartu gyvenančias poras bažnyčioje ir skatina jas kartu gyventi kaip įžangą į
krikščionišką santuoką“ Kai kurios poros gali susilaikyti nuo bendro gyvenimo, nes vienas ar abu
partneriai bijo nuvilti ar atstumti konservatyvius šeimos narius. Nesantuokinius ir tos pačios lyties
asmenų santykius draudžia islamo Zinos įstatymas, o gyvenimas sugyventi prieštarauja įstatymams
daugelyje musulmonų šalių.
Apibendrinant galima pasakyti, kad gyvenimas kartu tapo populiariu pasirinkimu daugeliui
heteroseksualių porų, kurios vertina nepriklausomybę ir mano, kad santuoka yra nereikalinga. Nors su
gyvenimu susiję iššūkiai, tokie kaip teisinės apsaugos trūkumas, galimas santykių nestabilumas ir
socialinė stigma, tai gali būti praktiškas ir pilnavertis pasirinkimas poroms, kurios dar nėra pasirengusios
ar nenorinčios tuoktis. Tačiau poros taip pat turi žinoti apie galimą riziką ir iššūkius, kurie gali kilti dėl
bendro gyvenimo. Poroms svarbu aptarti ir nustatyti aiškius savo santykių lūkesčius ir ribas, įskaitant
finansinius susitarimus ir ateities planus. Jie taip pat turėtų būti pasirengę susidurti su galimomis
teisinėmis ir finansinėmis pasekmėmis, kurios gali kilti išsiskyrus ar mirus vienam partneriui. Galiausiai
sprendimas gyventi kartu ar susituokti yra asmeninis, todėl kiekviena pora turi pasverti privalumus ir
trūkumus ir priimti sprendimą, kuris tinka jiems ir jų santykiams. Nesvarbu, ar tai būtų bendras
gyvenimas, ar santuoka, svarbiausia, kad poros būtų įsipareigojusios, gerbtų ir palaikytų viena kitą ir
dirbtų kartu, kad įveiktų bet kokius jų santykiuose kylančius iššūkius.