KRAŠTO APSAUGOS SAVANORIŲ PAJĖGŲ LEIDINYS

2020 m. Nr. 1 (501)

TMU kronikos –
nestandartinės užduotys
/2-20 psl./

Informacinio karo
lauke – nuo COVID-19
nukentėjusios šalys
/21-23 psl./

Nesugalvotas savanorio
dienoraštis. II dalis
/32-36 psl./
2

Savanorių pajėgų vadas plk. Dainius Pašvenskas:

Nestandartinės taikos
meto užduotys
Kariai savanoriai,
kreipiuosi į Jus ir dėkoju Jums, kad atsiliepėte, kai bu­vote pašaukti svarbią
akimirką: atvykote vykdyti Jums paskirtų Taikos meto užduočių (TMU). Jos yra
nestandartinės, ne tos, kurioms mes daugiausia treniruojamės ir ruošiamės.
Nepaisant to, Jūs, kariai savanoriai, demonstruojate aukščiausią motyvaciją
ir profesionalumą – tai girdžiu ir iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro
(NVSC) darbuo­tojų ir iš Valstybės sienos apsaugos tarny­bos vadovybės.

Ačiū Jums už tarnybą!

Kaip bus organizuojama tolimesnė

Valstybės institucijoms paprašius ka­riuomenės pagalbos siekiant suvaldyti COVID-19 KASP veikla karantino laikotarpiu? KASP
pandemiją, kovo 2-ąją akty­vuotos Lietuvos kariuomenės TMU pajėgos – t. y. TMU sutelks visą dėmesį ir pastangas į pajė-
operacinių pajėgų sudėtyje budintys Krašto apsaugos sava­norių pajėgų kariai, tarnau- gų kovinės parengties išlaikymą ir toliau
jantys Didžio­sios Kovos, Dariaus ir Girėno ir Žemaičių rinktinėse. Kariai buvo paskirti bu- vykdys TMU siekiant paremti civilines ir
dėti į Vilniaus, Kauno, Palangos oro uostus ir Klaipėdos jūrų uos­to centrinį bei krovinių statutines struktūras drauge saugant Lie-
terminalus. tuvos Respublikos pilie­čius nuo viruso ir
Nuo kovo 14 dienos, kai buvo paskelbtas karantinas, drauge su Valstybės sienos užtikrinant pre­vencijos priemonių paketo
apsaugos tarnybos (VSAT) prie Vidaus reikalų ministerijos ir policijos pareigūnais pra- įgyvendinimą dėl COVID-19 keliamos
dėjome budėti šešiuose pasienio kontrolės postuose prie valstybinės sienos su Latvija grėsmės. TMU užduočių vykdymą atlik-
ir Lenkija, o nuo kovo 16 dienos turėjome užtikrinti judėjimo ribojimą per kitus 18 už- sime iki gegužės 1 d. arba tiek laiko, kiek
darytų valstybinės sienos kirtimo punktų. Užduotims vienu metu visose numa­tomose įsakys Lietuvos kariuomenės vadovybė.
pasienio užkardose kartu su VSAT pareigūnais aktyvuoti kariai iš KASP Dainavos, Vyčio ir Noriu prisiminti, kaip įsijungėme į
Prisikėlimo rinktinių. Sanita­rinius – informacinius postus kariai padė­jo organizuoti Pūš- kovą su pandemija. Vasario 28 d. į praty-
bas „Perkūno tvirtovė“ atvykęs Lietuvos
kų (Vilniaus r.), Šiaulių, Palangos ir Kalvarijos pasienio užkardose.
kariuomenės vadas įsakė jas nutraukti ir
pranešė Sausumos pajėgų vadui, kad gali
tekti aktyvuoti TMU operacines pajėgas.
Tą pačią dieną pradėjome planuoti, ką
mes turime padaryti šioje nestandartinėje
situacijoje. Taikos meto užduotys gerokai
skiriasi nuo karinių. Iš pradžių kruopščiai
analizavome situaciją, susirinkome infor-
maciją iš Gynybos štabo ir Šaulių sąjungos,
apskaičiavome, kiek mums prireiks karių.
Aktyvūs veiksmai prasidėjo kovo
2 dieną, kai ministerijų lygmeniu buvo
priimti sprendimai, ir nuo tos dienos 12
valandos mūsų pajėgų kariai pradėjo bu-
dėjimą Vilniaus, Kauno ir Palangos tarp-
tautiniuose oro uostuose bei dviejuose
Klaipėdos jūrų uosto terminaluose.
Pandemijos laikotarpiu kariams sava-
noriams teko skubiai mokytis neįprastų
Klaipėdos jūrų uoste visi, lyg susitarę, dėkojo kariams, akcentuodami du jų veiklos aspektus – darbų – kontroliuoti migruojančių civilių
motyvaciją ir profesionalumą. srautus, padėti vykdyti jų sveikatos pati-
2020 m. Nr. 1 (501)
krą ir kitas kariams nebūdingas užduotis.
Galiu pasidalyti įspūdžiais iš Vilniaus oro
uosto. Patekęs į jų operacijų centrą, pama-
čiau, kaip savo veiklą koordinuoja visos
ten susirinkusios tarnybos. Tiek šiame
centre buvusieji, tiek Klaipėdos jūrų uoste
įsteigtame pasienio punkte su Latvija visi,
lyg susitarę, dėkojo kariams, akcentuoda-
mi du jų veiklos aspektus – motyvaciją ir
profesionalumą. Savanorių profesionalu-
mą liudija įvairių specialistų atsiliepimai,
kad kariai gali įvykdyti ir sudėtingiausias
užduotis. NVSC Vilniaus departamento
direktorė stebėjosi, kad oro uoste pradė-
jus budėti kariams savanoriams, atsirado
daugiau tvarkos, nei iki tol. Sakė: „Jūsiš­
kiai paima termovizorių ir jau po minutės
moka juo naudotis”. Lankydamasis Būtin-
gėje kalbėjau su kita NVSC atstove. Ji sakė,
kad kariai kartais konsultuoja tenykščius
budėtojus, pavyzdžiui, kaip teisingai už-
sivilkti ir nusivilkti kombinezoną, nes
mūsiškiai jau įgudę naudoti bakteriologi-
nės ir cheminės apsaugos priemones. Kai
Vilniaus oro uosto operacijų centre suti-
kau leitenantą, kuris viena ranka skam-
bino adresatams mobiliuoju telefonu, o
kitoje, turėdamas radijo stotelę ir moni-
toriuje stebėdamas gyvą vaizdo kamerų
transliaciją, duodavo skubius nurodymus
kitiems, paklausiau, kuo jis užsiima civi-
„Krašto apsaugos savanorių pajėgos
kovos su COVID-19 virusu metu yra
priešakinėse pozicijose, kartu su VSAT,
Nacionalinio visuomenės sveikatos
centro atstovais, kitais kariuomenės
vienetais. Kariai savanoriai vykdo
numatytas kariuomenės taikos meto
užduotis ir puikiai supranta, kokia
šiuo metu svarbi yra jų tarnyba. Esame
visada pasiruošę iššūkiams ir tikiu,
kad KASP kariai toliau išlaikys aukštą
motyvaciją, budrumą bei atsakingą
požiūrį į savo pareigų vykdymą",
Sausumos pajėgų vadas
brg. gen. Raimundas Vaikšnoras
3
„Norėčiau pažymėti, kad karantinas šalyje
nekeičia pagrindinės kariuomenės užduo-
ties – pasirengimo ginkluotai šalies gynybai.
Todėl, pasitelkusi papildomas saugumo
priemones, Lietuvos kariuomenė ir toliau pri-
valo užtikrinti, jog kariai atliks savo pareigą
tiek šalies gynyboje, tiek padėdami su viruso
plitimu kovojančioms institucijoms. Išliekame
ramūs ir vykdome savo pareigą“.
Lietuvos kariuomenės vadas
gen. ltn. Valdemaras Rupšys
liniame gyvenime. Atsakė esąs verslinin- akinius. Gynybos štabui koordinuojant,
kas, turintis automobilių prekybos įmonę KMT užtikrino karių sveikatos patikras ir
ir prisipažino, kad jam čia patinka, nes apsaugos priemonių taikymą. Apibendrin-
išmoksta įvairių ateityje civiliniame gyve- damas TMU OP dalyvių ir Krašto apsau-
nime praversiančių dalykų. Į klausimą ar gos savanorių pajėgų karių tarnybą, norė-
nepavargsta, kariai atsako neigiamai: „Juk čiau pasakyti: nesvarbu, kad dabar siaučia
tai – ne pratybos, kur 15 km žygyje reikia koronavirusas, karių savanorių veikla yra
kulkosvaidį nešti. Tiesiog darome pras- orientuota į kovinės parengties išlaikymą.
mingą darbą, kurio reikia mūsų šaliai.“ Pagrindinė mūsų užduotis buvo, yra ir bus
valstybės ginkluota gynyba. Mes turime
Saugesni nei kitur būti pasiruošę bet kokiomis sąlygomis ap-
Karių turimos apsaugos priemonės, ginti savo šalį. Jeigu tuo pat metu turime
ypač didelės rizikos postuose kur atvyksta padėti visuomenei įveikti pandemiją, tą
iš užsienio sugrįžę keleiviai, užsikrėtimo užduotį mes be išlygų vykdome, bet nepa-
COVID-19 virusu tikimybę sumažina iki mirštame pagrindinio tikslo.
minimalios, nesiekia nė vieno procento. Kreipdamasis į savo karius, kviečiu
Tai ne mano, o Karo medicinos tarnybos nepriekaištingai įvykdyti pareigą Taikos
(KMT) vadės teiginys. Jos žodžius pa- meto užduotyse ir patiems sąmoningai
tvirtina ir budėjusieji kariai. Jie sako, kad bei drausmingai laikytis pre­vencijos nuo
jaučiasi saugūs. Sutikite, nuėję į miesto viruso plitimo priemonių. Venkime ne-
parduotuvę ar priėję prie bankomato mes būtinų kontaktų, išlikime aukštos kovinės
negalime žinoti, kokį paviršių liečiame parengties. Ka­riai savanoriai, profesinės
rankomis. Budintys kariai vilki apsaugi- karo tarnybos kariai, darbuotojai, prašau,
nius drabužius, turi apsaugines kaukes ir būkite pavyz­džiu visuomenei.
A. Pliadžio, gr. M. Lysenko, ir gr. V. Džiavečkos nuotraukos
Vilniaus oro uoste plk. D. Pašvenskas drauge su Didžiosios Kovos rinktinės vadu plk. ltn. D. Sta-
rikovičiumi susitiko su čia budinčiais pamainos kariais, civilinių institucijų darbuotojais.
4
KASP kariai Vilniaus oro uoste –
pratybose įgyti įgūdžiai praverčia
ir civilinėje aplinkoje
Ne visi žino, kad balti kombine-
zonai, kuriais vilki šiuo metu iš
užsienio grįžtančius asmenis oro
uostuose pasitinkantys žmonės,
slepia Lietuvos kariuomenės
Krašto apsaugos savanorių pajė-
gų (KASP) karius.
Nuo kovo pradžios vien Vilniaus
tarptautiniame oro uoste, kartu
su Visuomenės sveikatos centro
specialistais, KASP kariai budėjo
jau apie 300 pamainų, dalis karių
– po kelis kartus.
Vyr. eil. Aidas Žiliukas
Didžiosios Kovos rinktinė, 801-oji kuopa
Pirmoje vietoje – karių apsauga
„Matome, kad žmonės pavargę. Su-
prantu, jie tiek valandų laukė, bet mes
neturime galimybių padaryti, kad būtų
greičiau, stengiamės, kaip galime. Girdime
įvairių replikų, sutinkame piktų, pavargu-
sių keleivių. Mes irgi pavargę, bet turime
išlikti profesionalūs ir kol kas visiems tai
pavyksta. Norėtųsi tik abipusio supratimo –
nei viena pusė nenori to, kas vyksta, nedaro
specialiai blogiau. Jei sugebėsime prisitai-
kyti, procedūros vyks sklandžiau“, – po 15
valandų budėjimo Vilniaus oro uoste sako
810 kuopos karys eil. Arnas Kavaliūnas.
#2 K A R A N T I N O
DIENA
Šiuo metu tarptautiniame Vilniaus oro
uoste darbas organizuojamas pamaino-
mis: 25 KASP karių grupė budi 24 valan-
das. Po paros karių komandą keičia kita.
Jie Vilniaus oro uosto darbuotojams bei
Visuomenės sveikatos centro atstovams
padeda kontroliuoti grįžtančių keleivių
srautus, vykdo keleivių sveikatos patikrą,
padeda užpildyti karantino deklaracijas,
atlieka kitas funkcijas, kurių reikalauja
esanti situacija.
„Žinoma, 24 valandų budėjimas ne-
reiškia, kad jie tiek stovi postuose. Dirba-
me 4 valandų pamainomis, tad užtenka
laiko ir pailsėti, ir pamiegoti, ir pavalgyti.
Kariams išmokėti maitinimuisi skirti pi-
nigai, tad jie maistu pasirūpina patys, bet
esame sudarę galimybes užsisakyti karšto
2020 m. Nr. 1 (501) 5
maisto, jo atveža ir geranoriškai nusiteiku-
sios įmonės“, – pasakoja KASP karių darbą „Visos oro uoste dirbančios tarnybos
oro uoste koordinuojantis ltn. Paulius
Balčiūnas.
savo veiklą koordinuoja bendrame
Siekiant apsisaugoti nuo COVID-19, ekstremalių situacijų centre. Tai labai
kariai aprūpinti visa reikiama apsaugos veiksminga, tačiau negalime spėti visų
ekipuote. Kiekvieną kartą prieš budėjimą keleivių išleisti greitai, kaip anksčiau.
kariams išduodami vienkartiniai kom-
binezonai, kaukės, apsauginiai akiniai, Norėtume, kad jie irgi suprastų, kad
pirštinės, dezinfekcinės priemonės, kurie darome viską, ką galime, nemiegame”.
po budėjimo saugiai supakuojami ir išve-
žami utilizuoti. Atėjus naujam budėjimui Ltn. Paulius Balčiūnas
kariams išduodami nauji apsaugos nuo
viruso reikmenys.
vyzdžiui, iš lėktuvo iki oro uosto keleivius kuriems lėktuve laukti kartais tenka ir po
vežantis autobusas, po to kai juo važiuoja kelias valandas. Teko matyti ir piktų, ban-
Žmonių nuotaikos keičiasi
karščiuojantis keleivis, yra dezinfekuo- dančių stumdytis keleivių. „Buvo tokių,
„Pirmos pamainos metu, kovo pra- jamas ir ši procedūra trunka apie valan- kurie rėkdami klausė, kokia pavardė, kad
džioje, žmonės buvo tikrai geros nuotai- dą, todėl šis resursas yra ribotas. Taip pat jis parodys, kas čia viršininkas. Bet tai tik
kos, juokavo, fotografavosi kartu, jiems tai dažnai dezinfekuojamos visos patalpos, užlaiko visų žmonių eilę“, – sako kariškis.
buvo lyg atrakcija. Dabar jaučiu nerimą, kuriomis eina keleiviai bei įranga. Jis pastebėjo, kad geriausiai laikosi tie,
kartais pyktį, žmonės darosi pavargę, at- kam pasiekti Lietuvą buvo tikrai sunku.
siranda tokių, kurie bando savo tvarką Vertinga patirtis Kaip pavyzdingiausius ir labiausiai apsi-
įvesti. Tačiau, jei iš pradžių atlikome at- „Šiuo metu visos oro uoste dirbančios džiaugusius grįžimu keleivius jis įvardijo
vykstančių keleivių pasitikimo ir infor- tarnybos savo veiklą koordinuoja bendra- kariuomenės „Spartan“ į Lietuvą iš Vokie-
mavimo misiją, dabar, esame perėję į kitą, me ekstremalių situacijų centre. Tai labai tijos grąžintus žmones.
daug intensyvesnę stadiją. Suprantu, kad veiksminga, tačiau negalime spėti visų Taip pat karys pastebėjo, kad savano-
mes čia reikalingi“, – pastebi mediciną keleivių išleisti greitai, kaip anksčiau. No- riai pasižymi organizuotumu ir drausme
studijuojantis vyr. eil. Arnas Jasinskas. rėtume, kad jie irgi suprastų, kad darome – vis tik pratybose įgyta patirtis praverčia
Žmonių nuotaikos pasikeitimus paste- viską, ką galime, nemiegame. Aš pats dir- ir vykdant civilines užduotis.
bi ir nuo kovo pradžios jau trečią budė- bu koordinavimo centre, tad nemiegojau „Sunku, tikrai yra nuovargis, bet kol
jimą atliekantis ltn. P. Balčiūnas. Tačiau jau 30 valandų. Kariai gauna pamiegoti, kas esame žvalūs, geriame daug kavos ir
kečiasi ir tarnybos pobūdis. Jei kovo pra- bet jų darbas irgi sunkus. Juk pasitinkame darome tai, kas būtina. Į KASP atėjau tik
džioje savanoriai pasitikdavo tik iš Šiaurės iš visų šalių grįžtančius keleivius, visus lapkritį ir tikrai neįsivaizdavau, kad taip
Italijos grįžtančius lėktuvus, informavo turime ne tik patikrinti, bet ir užtikrinti greitai reikės vykdyti tokias rimtas funk-
keleivius ir kvietė registruotis iš Italijos jų pačių saugumą, kad jie neužsikrėstų oro cijas, dalyvauti realiuose visuomenei svar-
bei Kinijos parvykstančius keleivius bei uoste. Sunku mums visiems, bet čia mūsų biuose veiksmuose. Tikrai sunku, bet labai
padėjo pildyti deklaracijas, dabar situacija visų reikalas“, – tikina ltn. P. Balčiūnas. įdomu“, – apibendrina įspūdžius ltn. P.
pasikeitusi iš esmės. Pasak jo, galima suprasti ir keleivius, Balčiūnas.
„Kasdien tobuliname keleivių priėmi-
mo tvarką – juk tai Lietuvoje darome pir-
mą kartą. Vien per pastarąsias 12 valandų
ji keitėsi keturis kartus, kad keleiviai galė-
tų kuo greičiau iš lėktuvo išvykti namo ar
į gydymo įstaigą. Tačiau reikia ir žmonių
supratingumo – turime resursų tiek, kiek
turime, tad reikia palaukti“, – atvirauja P.
Balčiūnas.
Keleiviai saugumo tikslais į patikrą
keliauja nedidelėmis, nuo 5 iki 20 žmonių,
grupėmis, kur tikrinama jų temperatū-
ra, visiems reikia užpildyti deklaracijas
kur buvo, palikti kontaktinius duomenis,
kad būtų lengva juos surasti, jei paaiškės,
kad lėktuvu skrido ir COVID-19 sergantis
žmogus. Tarp skirtingų procedūrų kariai
įrengę tarpinius dezinfekcijos punktus.
Kiek laiko keleiviams teks laukti lėk-
tuve, priklauso nuo daugelio faktorių. Pa-
Martyno Jaugelavičiaus nuotraukos
6

Dainavos rinktinės kariai remia

Valstybės sienos apsaugos tarnybą

#4 K A R A N T I N O
DIENA

Dainavos rinktinės kariai jiems pavestas Taikos

meto užduotis atlieka Kalvarijos-Budzisko ir,
pagal atskirą nurodymą, nustatytu laikotarpiu –
Lazdijų-Aradnykų pasienio punktuose.
Kariai savanoriai Lietuvos Respublikos pasienyje
užduotis vykdo su Valstybės sienos apsaugos
tarnybos (VSAT) bei kitų tarnybų pareigūnais.
Pagrindinė savanorių užduotis – padėti VSAT
pareigūnams prie Europos Sąjungos vidaus
sienų organizuoti sanitarinių-informacinių postų
veiklą, t. y. vykstančiųjų per valstybės sieną
informavimą, profiliavimą, registravimą.

„Pagrindinis karių uždavinys yra srau- Murauskis, 108 Lazdijų kuopos kuopi-
tų nukreipimas, transportų priemonių ninkas, Dainavos rinktinėje atsakingas už
atrinkimas, diferencijavimas (kur yra ke- Taikos meto užduočių vykdymą.
leivinis, o kur krovininis transportas), taip Pirmojoje balandžio pusėje pasieny-
pat anketinių lapų išdalinimas ir, jeigu je budinčios pamainos turėjo ypač daug
pasitaiko sergantis žmogus su galimais vi- darbo. Transporto eilės nusitęsė dešim-
ruso simptomais, jo priežiūra, izoliacija ir tis kilometrų. Kilo nepasitenkimo banga.
medikų iškvietimas,“ – sako št. srž. Tadas Problema buvo išspręsta po sėkmingų
„Tokių situacijų karių budėjimo metu jau yra
buvę, iškviesti medikai patikrino ligonį ir jį
išsigabeno, o tuomet mūsų kariai apsivilko
apsauginius kostiumus ir dirbo pagal griežtas
instrukcijas, laikėsi saugaus atstumo. Kariai
visą pamainą budi su kaukėmis, mūvėdami
apsaugines pirštines, užsidėję taktinius aki-
nius, naudoja dezinfekcinį skystį. TMU užduo-
tims Dainavos rinktinėje aktyvuotos dvi kuo-
pos: 108-oji Lazdijų ir 110-oji Kalvarijos. Pagal
įsakymą budime ir vykdome šias užduotis iki
balandžio 14-osios, o toliau – lauksime nuro-
Št. srž. Tadas Murauskis, dymų. Visi kariai yra instruktuoti, sąmonin-
108 Lazdijų kuopos kuopininkas, gi, saugo save ir kitus, riziką ir savo užduočių
Dainavos rinktinėje atsakingas už reikšmę supranta, budėjimo metu remia pa-
Taikos meto užduočių vykdymą sieniečius, saugančius mūsų išorines sienas.“
Lietuvos ir Lenkijos derybų, Lenkijos
pasieniečiams pertvarkius patikros pro-
cedūras ir antradienio popietę, kovo 17
dieną, papildomai atidarius antrąjį – Laz-
dijų – pasienio kontrolės punktą. Kovo 19
dienos rytą Lietuvos Lenkijos pasienyje
eilių neliko.
„Sanitarinė kontrolė praėjusios savai-
tės pradžioje pasienyje užėmė daug laiko.
Lenkijos pusėje pareigūnai įsteigė daugiau
darbo vietų, kai kurioms specifinėms už-
duotims vykdyti. Sieną kertančių žmonių
kūno temperatūra buvo matuojama net
trijose vietose. Anketas, praėjusios sa-
vaitės viduryje pasikeitus tvarkai, dabar
pildo tik Lenkijos piliečiai, turintys leidi-
mą nuolat gyventi Lenkijoje, – situaciją
pasienyje komentuoja Kalvarijos pasienio
užkardos vadas plk. ltn. Darius Mekš-
raitis, – žiūrint iš logistinės pusės, karių
savanorių postuose pastatytos palapinės –
labai gerai. Kai blogas oras, galima dirbti
iš palapinės, pavyzdžiui dalinti anketas.
Situacija savaitės pradžioje buvo tikrai
neraminanti. Mašinų eilė prie sienos buvo
ištįsusi apie 60 kilometrų. Įvertinus padė-
tį, buvo 48 valandoms atidarytas Lazdijų
praleidimo punktas“.
2020 m. Nr. 1 (501)
„Jeigu mūsų pasieniečiams nepa-
dėtų kariai, turėčiau nuo išorinės
sienos atitraukti papildomas
pajėgas, nes Kalvarijos užkardos
pajėgoms reikalingi didesni pa-
jėgumai vadovybės numatytoms
užduotims vykdyti“
Kalvarijos pasienio užkardos vadas
plk. ltn. Darius Mekšraitis
7
tis pasienyje, bet pareiga, anot kario, yra
pareiga. Vaikinas civiliame gyvenime yra
stogdengys. Turi patentą dengti stogus:
„Dabar statybų darbų apimtys mažėja,
daugelis statybinių medžiagų, tarp jų ir
stogų dangų, pietų Lietuvą pasiekia iš Len-
kijos, kur ši skarda profiliuojama. Uždary-
tos sienos šį verslą koreguoja, todėl dabar
stovėdamas poste tikrai nieko nepraran-
du ir atlieku pareigą Tėvynei. Užsakymų
mano darbe dabar sumažės, tačiau tikiu,
kad vėliau viskas susitvarkys.“

Užkardos vadas paminėjo ir drauge

su policija formuojamus konvojus. „Ne
krovininiam transportui, o keleivinėms
mašinoms, vykstančioms per Lietuvą. Į
Latviją per Lietuvą siekiančių vykti auto-
mobilių grupės buvo suformuojamos ir
konvojuojamos per mūsų teritoriją. Pilie-
čiams leidžiama grįžti į kilmės šalį. Vieną
kartą formavome apie 25 mikroautobusų
koloną. Be karių pagalbos tokio darbo
nebūtume padarę. Tokiam konvojui įva-
žiavus iš Latvijos pusės mes turime užti-
krinti jo apsaugą, žmonių patikrinimą ir
sklandų perdavimą policijai, kuri vykdo
judėjimą per Lietuvos teritoriją iki Latvi-
jos sienos,“ – sako užkardos vadas plk. ltn.
D. Mekšraitis.
„Nepaisant užduoties specifikos, šioje
užduotyje, kaip misijoje, ar pratybose, ka-
rių saugumas svarbiausia, – garantuoja št.
srž. T. Murauskis, 108 Lazdijų kuopos kuo-
pininkas. Virusas gali papulti į organizmą
per akis ir viršutinius kvėpavimo takus,
todėl kariai turi mokėti taisyklingai užsi-
dėti apsaugos priemones. Po pamainos,
visos jos sudedamos į specialią talpą, uti-
lizavimui. Per parą iš viso užduotis vykdo
12 karių. Po šešis 12 valandų pamainoje.“
Eil. Tautvydas Taučikaitis Savanorių
pajėgose tarnauja metus. Prieš tai devy-
nis mėnesius, kaip šauktinis, privalomąją
tarnybą atliko Marijampolėje, Vytenio
logistikos batalione, kovinėje apsaugos
kuopoje. Karys nesibaimindamas vykdo
TMU užduotis Lietuvos – Lenkijos pasie-
nyje. „Prie krūvio – tiek fizinio, tiek psi-
chologinio, kai supranti, kad gali padaryti
daugiau – negu tau atrodo, pripratau dar
būdamas šauktiniu. Poste problemų nėra,
kai mašinų daugiau, vienas tikriname len-
gvąsias, kitas krovinines mašinas – pasi-
skirstome krūvį.“ Šeima – nesidžiaugia,
kad Tautvydas išvyksta į specialias užduo-
J. eil. Modesta Skripkaitė tarnauja
108 kuopoje, Lazdijuose. Jauna karė savo
noru, kaip ir visi kiti kariai, atvyko į budė-
jimą Lietuvos – Lenkijos pasienyje. Vienas
motyvas – atlikti kario pareigą, kitas – iš
žingeidumo: savo kailiu pajausti ir supras-
ti, kaip čia viskas vyksta. Mergina studi-
juoja Lietuvos verslo kolegijoje Turizmo
ir pramogų verslo industriją. Studentė
įsitikinusi, kad dabartinė padėtis pasaulyje
turės didelės įtakos verslui ir turizmo in-
dustrijai Lietuvoje, tačiau kaip karė sava-
norė yra tikra, kad situacija susitvarkys ir
stabilizuosis. „Mes dirbame tam, kad ben-
dromis jėgomis mechaniškai pažabotume
viruso plitimą ir tam bus mobilizuotos
visos kitos priemonės,“ – sako Modesta.
Gr. Vilius Džiavečka, „Savanorio" redakcija

Gr. Michail Lysenko nuotraukos

8

#3 K A R A N T I N O
DIENA

KAUNO ORO UOSTAS.

Kariai savanoriai karinio gyvenimo rutiną pakeitė
į paramą visuomenės institucijoms
Kasdien nuo ankstaus ryto iki 18 valan­
dos vakaro Kauno oro uoste užduotis
vykdo 10 Dariaus ir Girėno rinktinės ka-
rių savanorių, budinčių TMU OP kuopoje.
Po 18 valandos juos pakeičia kita
10 karių savanorių pamaina, kuri dirba
iki 1 valandos nakties. Ir taip jau tris
savaites, nuo kovo 3 dienos, kai Lie-
tuvos kariuomenė aktyvavo TMU OP,
teikdama pagalbą Nacionalinio visuo-
menės, sveikatos centro darbuotojams,
kurie Kauno oro uoste dirba tam, kad
sklandžiai vyktų atvykusių keleivių
sveikatos patikra, registracija, kon-
sultavimas, kontaktinės informacijos
surinkimas, o, prireikus, ir izoliavimas.
2020 m. Nr. 1 (501)
Rytą Kauno oro uosto laukimo salėje
KASP Dariaus ir Girėno rinktinės kariai
savanoriai sutinka savo TMU kuopos vadą
kpt. Eldarą Gilį išsirikiuodami eilėje ir
kiekvienas su juo sveikinasi sumušdami
kojomis. Taip išvengiama fizinio kontakto,
kai norint pasakyti „Labas!“ paspaudžia-
ma ranka, o ir naujai sugalvotas būdas taip
pasilabinti visiems labai patinka.
Kariai pasikartoja procedūras, pasii-
ma maišus su apsauginiais kostiumais ir
drauge su Visuomenės sveikatos centro
specialistėmis keliauja į specialiai įrengtą
palapinę, kurioje tuoj prasidės atskren-
dančių iš Londono keleivių sveikatos pati-
kra ir kontaktinių anketinių duomenų su-
rinkimas. Per keletą minučių uniformuoti
vyrai ir moterys virsta sniego baltumo
kombinezonais ir apsauginėmis kaukėmis
„ginkluotais“ Visuomenės sveikatos cen-
tro darbuotojų pagalbininkais. Ant stalų
sugula anketos, informaciniai – rekomen-
daciniai lapai kaip elgtis karantino metu,
pastatomas termovizorius. Tuo pat metu
lėktuvo ratai paliečia oro uosto nusileidi-
9
TMU OP kuopos vadas
kpt. Eldaras Gilys prieš nusilei-
džiant lėktuvui paskutinį kartą su
savo kariais aptaria procedūras.
„Veiklos koordinavimas vykdo-
mas nuotoliniu būdu, į darbo
pamainas oro uoste užsirašyti
gali kiekvienas norintis iš
rinktinės kuopų Kaune. Karių
savanorių nepritrūkstame, vis-
kas eina kaip sviestu patepta.“
mo taką. Netrukus grupelėmis, maždaug
po 15 keleivių, išsilaipinę iš lėktuvo prie
palapinės prieina ir sustoja parvy­kusieji
namo. Jie po vieną kviečiami vidun. Jauna
mergina, pribėgusi prie palapinės, džiu-
giai sušunka: „Labas, Lietuva“, kita ponia,
kritiškai nužvelgusi baltus kombinezonus
dėvinčius karius, pareiškia, kad tik Lietu-
voje taip „kraunama į batą“, niekur kitur
pasaulyje tokios panikos nėra. Kiti atvykę
tyli. Šiokį tokį nejaukumą nutraukia vie-
nas iš karių savanorių, kiekvienam ant
rankų purkšdamas dezinfekuojantį skystį
ir sykiu pokštaudamas apie tai, jog visų
keleivių palapinėje laukia puikus priė-
mimas, taip pat primena, kad, sugrįžus
namo, būtų gerai kiekvienam prisijungti
prie ką tik gimusios tradicijos: 19 valandą
išeiti į balkoną ir drauge su kaimynais pa-
ploti už tai, kad esame sveiki, kad mylime
Lietuvą ir, dėkojame medikams, pasiauko-
jančiai dirbantiems savo darbą.
NUKELTA Į 10 PSL.
 10
Nuoširdumas ir mandagumas –
ATKELTA IŠ 9 PSL.
geriausias vaistas
Dariaus ir Girėno rinktinės vadas
plk. ltn. Ričardas Stakelis pasakoja, kad
TMU OP kuopai, pradėjus budėjimą oro
uoste kai kuriuos atskridusius keleivius
gąsdindavo balti apsauginiai kostiumai.
Todėl iš pra­džių, kariai ant savo kostiu-
mų nupiešdavo trispalvę, šypsenėlę, gėlių
puokštę, užrašydavo „Žalgiris“, „Lietuva“,
„Kaunas – jėga“, „Aš myliu tėvynę“, „Svei-
ki atvykę namo“. Pamatę tokias „žinutes“
tautiečiai atsipalaiduodavo, patikra jiems
nebekeldavo streso. „Vėliau, kai visuome-
nėje tapo gausu informacijos apie koro-
navirusą ir apsisaugojimo nuo jo būdus,
daugumos atskrendančių žmonių pra-
dėjo nebestebinti ir jų sveikatos patikra
oro uoste, baltais apsauginiais kostiumais
vilkintys kariai nebekėlė įtampos, tad ir
ant apsauginių kostiumų kariai jau ne-
bepiešia linksmų žinučių, – sako plk. ltn.
Ričardas Stakelis, – žinoma, pasitaiko, jog
namo namo parvyksta ir piktų, ir išgėru-
sių piliečių, kurie barasi dėl to, kad rei-
kia laukti „kažkokios sveikatos patikros“.
Mano kariai žino, kad vienintelis bendra-
vimo būdas – besąlygiškas mandagumas
„Mūsų karinio gyvenimo rutinos
tranzicija į paramą visuomenės
institucijoms atrodė neįprasta
gal kokias pirmas tris dienas, bet
labai greitai įsivažiavome“.
Plk. ltn. Ričardas Stakelis
ir kantrybė aiškinant kodėl vieną ar kitą
veiksmą reikia atlikti. Sykį neblaivus ir
piktas keleivis paprasčiausiai pavargo bar-
tis ir garsiai piktintis, nes kariai savano-
riai pabrėžtinai kantriai iš naujo vėl ir vėl
aiškino kokius dalykus būtina atlikti. Po
pusvalandžio protestavimo keleivis viską
padarė kaip reikalauja procedūros ir išvy-
ko iš oro uosto ramus.“ Apibendrindamas
rinktinės vadas sako, kad visi keleiviai yra
mūsų visuomenės dalis ir su žmonėmis
privalome gražiai ir pagarbiai elgtis, su-
nerimusius padrąsinti, piktus nuraminti.
Tai karininkas visada akcentuoja kariams
savanoriams, periodiškai lankydamasis
oro uoste. Čia vadas atvyksta dar ir dėl
to, kad privalo savo akimis įsitikinti, jog
užduoties vykdymas kariams sekasi sklan-
džiai: „Jeigu nors vienas mano rinktinės
vienetas yra atsidūręs kitoje, ne rutininėje
užduotyje, aš turiu tai matyti. Mūsų kari-
nio gyvenimo rutinos tranzicija į paramą
visuomenės institucijoms atrodė neįprasta
gal kokias pirmas tris dienas, bet labai
greitai įsivažiavome. Užduotį perėmėme
iš Šaulių sąjungos II rinktinės, iš jų fiziškai
pamatėme kaip viskas vyksta realybėje,
nes ši užduotis ne visai būdinga tam, kam
mes daugiausiai treniruojamės – kariauti.
Dabar pagrindinė mūsų funkcija yra pa-
rama Nacionalinio visuomenės sveikatos
centro darbuotojams prie Sveikatos apsau-
gos ministerijos,“ – sako plk. ltn. Ričardas
Stakelis.
Karių saugumas darbo metu
Kariai yra susipažinę su priemonėm
ir instrukcijom kaip kiekvienas gali save
apsaugoti: tai ir elementari higiena, ir kie-
kvieną kartą išduodami apsauginių kos-
tiumų komplektai. Į kiekvieną naują už-
duotį uždaroje patalpoje (t. y. nusileidus
naujam lėktuvui, prieš pradėdami keleivių
patikrą) KASP Dariaus ir Girėno rinktinės
kariai ateina dėvėdami vis naujus apsau-
ginių kostiumų komplektus, sudarytus iš
kombinezono, batų, akinių, dvigubų pirš-
tinių, respiratoriaus. Keleivių patikrinimo
procedūra užtrunka nuo pusvalandžio iki
valandos. Pridėti reikėtų ir laiką, skirtą
parengiamiesiems darbams: kaskart prieš
pradedant darbą naujai pamainai, vyksta
instruktažas, tada kariai atidžiai velkasi
apsauginius kostiumus, užima savo vietas
keleivių patikros palapinėje. Patikrinus
visus lėktuvo reiso keleivius, kariai ap-
2020 m. Nr. 1 (501)
sauginius kombinezonus nusirengia dar
atidžiau nei apsivilko: išorinis apsauginio
kombinezono paviršius nusirengiant jokiu
būdu neturi liestis su vidine kario kūno ir
aprangos dalimi. Visi panaudoti kostiumai
yra atiduodami utilizuoti.
Kovos su virusu fronto kariai –
visų profesijų žmonės
TMU OP kuopos vadas kpt. Eldaras
Gilys pasakoja, kad į jo kuopą vykdyti
užduoties oro uoste kariai savanoriškai
susirinkę iš kelių skirtingų kuopų: „Vei-
klos koordinavimas vykdomas nuoto-
liniu būdu, į darbo pamainas oro uos-
te užsirašyti gali kiekvienas norintis iš
rinktinės kuopų Kaune. Karių savanorių
nepritrūkstame, viskas eina kaip sviestu
patepta. Naujokai labai greitai viską iš-
moksta, nes praktiškai po dviejų lėktuvo
keleivių patikrų viskas tampa absoliučiai
aišku. Vienodus baltus apsauginius kom-
binezonus dėvi pačių įvairiausių profesijų
žmonės – studentai, mokslininkai, moky-
tojai, darbininkai – jie visi pasiprašė į šią
užduotį Lietuvai stojus į kovą su virusu.
Aš pats negaliu atsistebėti karių savano-
rių motyvacija, darbingumu ir pozityvia
nuotaika. Esu patenkintas, kaip vykdome
užduotį: viską mokame, esame aprūpinti
būtinomis priemonėmis, instruktuoti J.
Basanavičiaus Karo medicinos tarnybos ir
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro
darbuotojų. Pastarieji yra mūsų vadai čia,
oro uoste,“ – sako karininkas.
Oro uoste nuo pat pirmosios dienos
budintis 203-iosios kuopos karys sava-
noris Rokas civiliniame gyvenime yra
baigęs aktorystės mokslus, o savo kuopoje
yra grandies vadas. Jaunuolis sako nepa-
tiriantis didelio nuovargio dėl protingai
suskirstytų pamainų, o dirbdamas yra la-
bai susikaupęs nes jaučia atsakomybę už
keleivių sveikatą: „Atlikdami savo darbus
čia tikime, kad mūsų pajėgumai Visuo-
menės sveikatos centrui yra labai svarbūs
ir reikalingi. Dauguma keleivių atvyksta
11
sveiki, tačiau vienoje mano pamainų teko
sutikti sergantį žmogų. Buvome iš anksto
apmokyti, ką daryti, jei toks keleivis pa-
sitaikys, bet realybėje buvo šiokio tokio
jaudulio. Taip, pasitikrinome, kaip išmo-
kome teoriją; taip, atlikome viską pagal
procedūras. Išaiškėjus, kad keleivis serga,
pajutome dar didesnę savo darbo svarbą:
prasidėjo pagal procedūras numatytas ir
kitų keleivių informavimas, jų sveikatos
203-iosios kuopos kulkosvaidininkas
tikrinimas. Jautėmės nors taip prisidėję
Žygimantas studijuoja istoriją universite-
prie visuomenės sveikatos kovoje su viru-
te. Pradėjo budėjimus oro uoste nuo pir-
su“, – pasakoja Rokas.
mosios dienos, o tiksliau – vakaro, nakti-
nės pamainos. „Stebėdamas keleivius nuo
kovo pradžios ir iki šiandien matau ištisą
jausmų paletę. Iš pradžių į situaciją žmo-
nės žiūrėjo nerimtai, ypač atskridę iš tų
Europos vietų, kuriose virusas dar nebuvo
paplitęs. O ir mes, kariai savanoriai, pir-
mąją savaitę stovėjome su informaciniais
palakaits, pro kuriuos dauguma praeidavo
net neskaitę, o vienas kitas jei ir sustodavo
– tai pasišaipyti. Vėliau, po viruso prover-
žio Italijoje, visų reisų keleiviai pradėti
tikrinti tolygiai, mūsų užduočių specifi-
ka pakito. Matau, kad ir keleviai pradė-
Studentė Dalia, 202-osios kuopos
jo matyti mūsų darbo svarbą: sveikatos
šaulė gelbėtoja oro uoste – pirmą kartą.
korteles lėktuve jau būna užpildę, beveik
Mergina sako esanti visiškai atvira ir nuo-
nebegirdime replikų, kad saviizoliacija
širdi savo ketinimu padėti atvykstantiems
yra beprasmybė. Vykdydamas užduotį,
iš užsienio Lietuvos žmonėms ar tranzitu
jaučiuosi absoliučiai saugiai dėl mums
keliaujantiems užsieniečiams: „Kad vi-
išduotų apsaugos priemonių. Mano mama
siems būtų ramiau, svarbu patikrinti jų
dirba Kauno klinikose, todėl abu juokau-
sveikatą ir surašyti jų kontaktus. Vieninte-
jame, jog tapome to paties fronto kariais,“
lė mano, naujokės, baimė yra netikėtos ar
– sako Žygimantas.
negatyvios žmonių reakcijos į patikrinimo
procedūras. Prieš tokias nuotaikas vienin-
telis mūsų priešnuodis yra mandagumas, Kariai apsauginius kombinezonus nusirengia
ramus tonas ir argumentai, kodėl svarbu dar atidžiau nei apsivilko: išorinis apsauginio
užpildyti keleivio korteles, ir pasimatuoti kombinezono paviršius nusirengiant neturi
temperatūrą, paaiškinti žmonėms, kodėl liestis su vidine kario kūno ir aprangos dalimi.
kurį laiką jie turi saviizoliuotis.“ Panaudoti kostiumai atiduodami utilizuoti.
Gr. Michail Lysenko ir vyr. eil. Rūtos Šaltmerytės nuotraukos
12
KASP pamaina Vilniaus oro uoste.
Ką reiškia „Indija“ ir „Siera“
#6 K A R A N T I N O
DIENA
Vyr. eil. Aidas Žiliukas
Didžiosios Kovos rinktinė, 801–oji kuopa
Paprašiau ką tik iš lėktuvo išlipu-
sio keleivio nusiimti kaukę, o po ja
tirtantis jaunuolio veidas. Nežinia
kodėl dreba, gal dėl temperatūros,
gal dėl nuovargio, gal baisu, kai pa-
sitinka baltais aklinais kostiumais
su užrašu „kariuomenė“ vilkintys
žmonės. Tari kelis raminančius žo-
džius, į ištiestas rankas įpili dezin-
fekcinio skysčio ir siunti matuotis
temperatūros – ten išsiaiškins.
Tai tik vienas veidas iš kelių šimtų,
kuriems teko žiūrėti į akis pasitinkant Vil-
niaus tarptautiniame oro uoste, atliekant
iš užsienio grįžtančių piliečių pasitikimo
ir sergančiųjų indentifikavimo užduotį.
Tikrai ne vieną veidą prisiminsiu dar
ilgai.
„Nusiimkit kaukę ir neužsidėkit, kol
pamatuos temperatūrą“.
„Pats nusiimk!“ – nuskamba priešiškas
vyriškio balsas.
Kelios akimirkos tylos, vyras vis tik
nusismaukia kaukę. Iš išsigandusio veido
supranti, kad ta kaukė jo vienintelė viltis
apsisaugoti nuo kažko baisaus, apie ką
visi kalba tiek ten, iš kur jis atskrido, tiek
čia, kur atskrido. Pabėgti nepavyko. Tai
akivaizdu iš skafandrais vilkinčių būtybių,
kurios pasitinka.
Keliais žodžiais paaiškinu, kad viršuje
bus matuojama temperatūra, o kaukės sle-
piamo veido temperatūra pakyla. Tad prieš
pamatuojant temperatūrą būtina, kad vei-
do niekas nedengtų, priešingu atveju jis
bus fiksuojamas kaip sergantis. Akivaizdu,
kad vyriškis iš tų, kurie galvoja, kad visi
bando jį apgauti, bet paklauso ir įsikibęs į
lagaminą nuskuba laiptais aukštyn.
Pavargęs vyras, prisėdęs ant kėdutės
šalia Visuomenės sveikatos centro dar-
buotojos ir už keliolikos metrų jo laukianti
žmona. Keliolika valandų, o gal ir ilgiau
trukusi kelionė iš Balio į namus strigo čia,
2020 m. Nr. 1 (501)
likus vos keliems šimtams žingsnių iki
paskutinio patikros punkto.
Mama su dviem kūdikiais ir šešiomis
rankinėmis. Jas nešė brolis, kuriam, pa-
aiškėjo, pakilusi temperatūra ir toliau tęsti
kelionės nebegali, teks važiuoti į ligoninę.
Ne, mamos su vaikais ir rankinėmis
niekas nepaliko, kariai susisiekė su vado-
vavimo centru, tarnybos apsitarė, greitai
organizavo bagažo nugabenimą ir mamos
palydėjimą į tašką, kur ją pasiėmė net iš
kito Lietuvos galo atvykęs vyriškis.
Tai tik keli epizodai, kai kariams teko
ne tik atlikti tiesiogines funkcijas – pasi-
tikti, valdyti srautą, dezinfekuoti, matuoti
temperatūrą ir identifikuoti galimai ser-
gančius, padėti užpildyti anketas – bet ir
būti psichologais, bagažo nešėjais ir daryti
viską, ko reikalauja situacija, nes mes čia
tam, kad padėtume, o ne tik vykdytume
siauras konkrečias funkcijas.
„Indija“ ir „Siera“
Žodis „Indija“, man, greičiausiai, nie-
kad nebereikš valstybės, o „Siera“ – „For-
do“ ar medžiagos, kurią krapščiau nuo
degtukų kadaise gamindamas vaikiškus
sprogmenis. Dabar tai dvi konkrečios
NATO abėcėlės raidės. „Indija“ – įtariama
temperatūra, „Siera“ – sergantis.
„Siera“ dar reiškia pamainos pabaigą.
Taip nė karto ir neteko budėti 4 valandų,
tiek turėjo trukti pamaina. Po kiekvienos
„Sieros“, praleidus paskutinius keleivius,
keičiama keleivių pasitikimo lokacija, o
senoji dezinfekuojama.
Naujoje patalpoje budi jau kita, sterili
pamaina, o mes skubame į lauką, pučiant
šaltokam vėjui, pagal instrukcijas nusi-
13
Nes tu su jais. Nes jie su tavimi. Nes pan-
demiją įveiksime tik taip, visi kartu dary-
dami kas ką gali.
Neabejoju, kad „mano“ komanda taip
pat savanoriškai eitų visur. Su tais pačiais
juokais vieni labiau, kiti mažiau įsitempę,
bet ten, kur tuo metu labiausiai reikia. Po
24 valandų budėjimo mus pakeitė kita pa-
maina. Neabejoju, kad tokių pačių savano-
rių, kuriems nesvarbu koks priešas laukia.
Jei reikia, tai reikia. Nes reikia.
Per penkis metus, tai labiausiai „kovinė“ opera-
cija, kurioje dalyvavau. Tokia, kurioje yra nema-
tomas, bet tikras priešas. Tokia, kuriai nei vienas
iš mūsų nesiruošėme. Bet nei vienas nesuabejojo-
me, kad turime būti ten. Savanoriškai atėjome į
KASP, savanoriškai ėjome į Oro uostą.
velkame apsauginius kostiumus, slepiame
juos kartu su visais virusais specialiai tam
skirtuose maišuose ir skubame kur šilčiau.
Vis tik sukaitus po apsauginiu kostiumu,
šaltokas oras niekam nemalonus.
Vadavietėje aptariame kas vyko, ką
galima tobulinti, gauname glėbį picų dė-
žių ir skubame į poilsio vietą. Picos –
nuostabu. Mėgstu picas, bet šiuo atveju
jos patenkina ne tiek sotumo jausmą (jį,
žinoma, irgi), bet leidžia suprasti, kad tu
dirbi ne veltui, kad yra žmonės, kurie tai
vertina ir tokiu būdu pasako savo „ačiū“.
Vyr. eil. R. Šaltmerytės nuotraukos
14

Vienos pamainos diena. Akimirkos iš VNO

Vyr. eil. Rūtos Šaltmerytės fotoreportažas

#6 K A R A N T I N O
DIENA
2020 m. Nr. 1 (501) 15
16

Kario savanorio tarnyba

civilinio darbo vietoje
Mūsų pajėgų kariams aktyviai prisidedant prie Taikos meto užduočių vykdymo šalies oro ir jūrų uostuose, pasienio
punktuose bei kituose „karštuose taškuose“, Didžiosios Kovos rinktinės 804 kuopos eiliniui Rokui Povilauskui pavesta...
dirbti savo tiesioginį darbą. Kuopos vadovybė, gavusi Roko vadovybės laišką, nusprendė, jog kario veikla Bendrajame
pagalbos centre, atsiliepiant į 112 skambučius, šiuo metu yra svarbesnė.

V E I D A I

Vyr. eil. Aidas ŽILIUKAS
Didžiosios Kovos rinktinė, 801 kuopa
Darbas, kuris gelbėja
gyvybes
Bendrojo pagalbos centro (BPC) Vil-
niaus skyriaus jaunesnysis specialistas,
vidaus tarnybos vyresnysis puskarininkis
Rokas Povilauskas BPC pradėjo dirbti nuo
2014 metų pabaigos, tuo pat metu atėjo ir
į KASP.
„Tiek darbas BPC, tiek KASP yra
reikšmingos darbo vietos. Darbas padeda
gelbėti žmonių gyvybes, sveikatą ir turtą
dabar, o tarnyba pajėgose – pasiruošti tam
atvejui, jei reiktų šalį gelbėti nuo agreso-
riaus. Manau, kiekvienas karys savanoris
turėtų būti tam pasiruošęs“, – pasakoja R.
Povilauskas.
Vyras jau nežino, kiek kartų yra kėlęs
telefono ragelį ir siuntęs žmonėms pagalbą
ištikus bėdai, nes kasdien atsiliepia į kelis
šimtus skambučių – nuo 15 tūkst. iki 18
tūkst. per metus. Pavyzdžiui, pernai R. Po-
vilauskas frazę „112 klausau“, ištarė 17 204
kartus. Už pavyzdingai atliekamą darbą
vyras jau ne kartą skatintas.
Skambučių padaugėjo
Šiemet, kario manymu, tikėtina, bus
pasiektas skambučių rekordas, nes pra-
sidėjus COVID-19 pandemijai skambi-
nančiųjų pagausėjo. „Gyvenimas ir toliau
vyksta – kyla gaisrai, daromi nusikaltimai,
žmonės serga, tačiau dabar labai padau-
gėjo su pandemija susijusių skambučių.
Žmonės labai dažnai praneša apie saviizo-
liacijos ar karantino taisyklių pažeidimus,
pavyzdžiui, kad parkuose būriuojasi per
daug žmonių“, – pasakoja R. Povilauskas.
Pasak jo, žmonės, ypač mažesniuose
2020 m. Nr. 1 (501)
miesteliuose, kur vieni kitus pažįsta, labai
pilietiški ir pastebėję vaikščiojančius pilie-
čius, kurie tuo metu turėtų būti namuo-
se, skambina į Bendrąjį pagalbos centrą.
Tai būna ir pažeidėjų giminės, draugai,
pažįstami. Gerokai daugiau skambučių
sulaukiama ir iš žmonių, kurie sunegalavo
ir įtaria, kad tai gali būti COVID-19. Pas-
tarieji dažniausiai nukreipiami į pagalbos
telefoną 1808, rimtesniais atvejais sujun-
giami su Greitosios pagalbos medikais.
„Darbo tikrai daugiau, tad labai esu
dėkingas visuomenei, kuri, panašu, šiek
tiek bręsta ir mažėja tų, kurie skambina į
BPC pajuokauti, pranešinėja apie netikrus
įvykius. Vienas toks pranešimas gali reikš-
ti, kad kažkam kitam gelbėtojai nesugebės
padėti. Taip pat žmonėms reiktų suprasti,
kad 112 nėra informacijos tarnyba, nes
dar pasitaiko skambučių, kai skambina
pranešti apie sugedusį telefono ryšį, pasi-
teirauti kur skambinti vienu ar kitu atveju.
Bet mums reikia skambinti tik tada, kai
reikia pagalbos iškilus realiam pavojui ir
grėsmei gyvybei, sveikatai ar saugumui“,
– sako R. Povilauskas.
Taip pat jis prašo tėvų atsakingiau
duoti telefonu žaisti mažiems vaikams, nes
jei telefonas įjungtas, net be SIM kortelės
šie gali paskambinti 112. Ir tai nutinka
gana dažnai.
Skambutis, kurio niekad
nepamirš
Paklaustas apie labiausiai sukrėtusį
skambutį R. Povilauskas kiek susimąsto
– labai sunku kurį nors išskirti nes beveik
kiekvieną dieną nutinka kažkas tokio, ką
dar ilgai prisimeni. „Niekad nepamiršiu
tėvo, kuris rado nusižudžiusį vaiką. Tame
17
„Šiuo metu dėl COVID-19 pamainų darbas organizuojamas kitaip
negu paprastai, nes privalome imtis visų įmanomų saugumo priemonių“,
– sako plk. ltn. Jelena Montvilienė, Bendrojo pagalbos centro
Vilniaus skyriaus viršininkė.
Kokios savybės reikalingos žmogui, norinčiam dirbti BPC specialistu?
Stipri vidinė motyvacija dirbti šį darbą, gebėjimas greitai įvertinti situaciją ir priimti spren-
dimus, puikūs bendravimo įgūdžiai, lankstumas, emocinis stabilumas, empatija, gebėjimas
valdyti stresą, geri darbo kompiuteriu įgūdžiai, punktualumas, drausmingumas.
Kaip tapti Jūsų centro darbuotoju, kokius mokslus ar kursus reikia baigti, preten-
duojant į pareigūno poziciją:
Reikalingas sveikatos patikrinimas Centrinėje medicinos ekspertizės komisijoje, taip pat
fizinių normatyvų laikymas, patikrinimai teisėsaugos institucijose dėl nepriekaištingos
teisinės reputacijos. Toliau mokymai – skubios pagalbos centro operatorius treniruojasi
pagal specialią mokymo programą (BPC specialisto mokymo programa). Taip yra parengia-
mas profesionalus darbuotojas. BPC specialisto mokymo programa trunka 3 mėnesius – 3
savaitės Ugniagesių gelbėtojų mokykloje (teorinis mokymas) ir 9 savaitės BPC (teorinis ir
praktinis mokymas Vilniuje arba Klaipėdoje). Mokymų pabaigoje laikomas egzaminas, kurį
sudaro teorinė ir praktinė dalys. Kurso programoje – pagalbos tarnybų (policijos, medi-
kų, ugniagesių ir aplinkosaugos) darbo specifika, informavimo algoritmai (klasifikatoriai,
klausimynai), pirmoji medicinos pagalba, bazinis psichologinis parengimas, darbas BPC
informacine sistema ir kt.
Kiek žmonių įprastai budi BPC pamainoje Vilniuje?
Vidutiniškai 16 (aptarnauja 5 apskritis – Vilniaus, Utenos, Panevėžio, Alytaus ir Marijam-
polės), tačiau priklausomai nuo sezono, paros ar savaitės laiko ir kt. darbuotojų skaičius
pamainose kinta. Darydami grafikus, atsižvelgiame į skambučių ir įvykių srautus piko ir
ne piko metu, savaitgaliais, švenčių dienomis ir kitas skambučių skaičiui įtaką darančias
aplinkybes.
nuskubėję pareigūnai tikrai jį traukė iš
vandens“, – pasakoja R. Povilauskas.
Kas tiksliai įvyko jis nežino, nes po
įvykių su pareigūnais nebendrauja, tačiau
džiaugiasi, kad sugebėjo profesionaliai re-
aguoti ir padėti žmogui. „Išties iš pradžių
ir pats sunkiai tikėjau, kad tai tikra nelai-
mė. Anksčiau netikėjau visokiomis pilna-
timis, kitais prietarais, bet pradėjęs dirbti
BPC įsitikinau, kad per pilnatį, tryliktą
BPC ir asmeninio herojaus archyvo nuotraukos dieną, penktadienį, skambučių padaugėja.
Šiomis dienomis skambina ne tik žmonės
balse buvo viskas – siaubas, meilė, kančia. su sutrikusia psichika, bet tikrai nutinka
Niekam nelinkėčiau to išgirsti“, – prisi- labai keistų įvykių, padaugėja nelaimių“, –
mena karys. dalinasi BPC operatorius.
Tačiau labiausiai neįprastą pranešimą, Dabar vyras į visus skambučius re-
kuriuo buvo gana sudėtinga patikėti, vyras aguoja profesionaliai, o tai, kas nutinka
prisimena iškart. „Tai įvyko penktadienį, darbe ir palieka darbe. „Iš pradžių buvo
tryliktą dieną. Paskambinusi moteris iš- labai keista. Dieną vaikštai Vilniaus Ge-
kart pasakė, kad tuo bus sunku patikėti – dimino prospektu – visi laimingi, šypsosi,
bet jai paskambino sūnus ir pranešė, kad ramu ir gražu. O vakare ateini į darbą ir
jis surištas ir įmestas į vandenį, skęsta. Tai pamatai tos gražios tikrovės užkulisius –
išties buvo neįtikėtina, bet sureagavome, gaisrai, nelaimės, muštynės, ligos. Tikrai
pagal sūnaus telefono numerį policija nu- keista matyti tuos du pasaulius“, – prisi-
statė vietą, kur jis yra. Žinau, kad į pagalbą mena R. Povilauskas.
18

Dainavos rinktinės kariai tęsia kitų

institucijų vertinamą darbą

#18 K A R A N T I N O
DIENA

Krašto apsaugos savanorių

pajėgų kariai tęsia Taikos meto
užduočių (TMU) vykdymą.
Balandžio 3 dieną KASP vadas
plk. Dainius Pašvenskas ir KASP
vyriausiasis puskarininkis srž.
mjr. Arūnas Aliukonis lankėsi
KASP Dainavos apygardos
1-ojoje rinktinėje ir domėjosi,
kaip kariai vykdo jiems
nurodytas užduotis.
KASP vadui plk. D. Pašvenskui rinkti-
nės karių vykdomas TMU pristatė Daina-
vos apygardos 1-osios rinktinės vadas plk.
ltn. Arnas Mikaila ir štabo viršininkas mjr.
Aurelijus Selimavičius. KASP vadas taip
pat bendravo su TMU vykdančiais rink-
tinės kariais, lankėsi Kalvarijos-Budzisko
ir Kybartų pasienio kontrolės punktuose.
„Suprantame su kokiais iššūkiais susi-
duriame šiomis dienomis. Užduotys nėra
standartinės, bet gebame prisitaikyti prie
situacijos ir vykdysime nustatytas Taikos
meto užduotis tol, kol tam bus poreikis”,
– teigė KASP Dainavos apygardos 1-osios
rinktinės vadas plk. ltn. A. Mikaila.
Postuose tarnyboje budėję kariai mi-
nėjo puikai suprantantys vykdomų už-
duočių svarbą. „Tarnyboje visas užduotis
2020 m. Nr. 1 (501) 19

stengiamės atlikti kuo efektyviau – tai

mūsų pareiga“, – sakė Dainavos rinktinės
savanoriai.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos
prie Vidaus reikalų ministerijos (VSAT)
pareigūnai negailėjo gerų žodžių apie
mūsų karius. Taip pat postuose dirbantys
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro
(NSVC) specialistai yra dėkingi kariams
savanoriams už svarią paramą ir tikisi, kad
bendradarbiavimas, siekiant užkardyti vi-
ruso Covid-19 grėsmę, bus tęsiamas.
Prieš savaitę, kovo 14 dieną, Lietuvos
kariuomenė, prisidėdama prie valstybės
institucijų pastangų suvaldyti koronavi-
ruso plitimą, papildomai aktyvavo karius
iš KASP rinktinių. Kariai savanoriai iš
KASP Dainavos apygardos 1-osios rinkti-
nės, keisdamiesi pamainomis, budi Kalva-
rijos, Lazdijų, Kybartų pasienio kontrolės
punktuose, teikdami pagalbą VSAT.

Pagrindinė karių užduotis – pagalba VSAT pareigūnams organizuoti sanitarinių-

informacinių postų veiklą prie Lietuvos valstybės sienų.
Kalvarijos, Lazdijų, Kybartų, Raigardo sanitariniuose informaciniuose postuose
kariai savanoriai remia NSVC specialistus.
Budintys kariai teikia pagalbą NVSC medikams konsultuodami iš užsienio grįžusius
gyventojus, taip pat būdami atsakingais už kontaktinės informacijos surinkimą
bei izoliavimo priemonių organizavimą.

Gr. M. Lysenko nuotraukos

20

KASP vadovybė džiaugiasi

Žemaičių rinktinės pasirengimu #10 K A R A N T I N O
DIENA

Kovo 26 dieną mūsų pajėgų vadas

plk. Dainius Pašvenskas ir vyriausiasis
puskarininkis srž. mjr. Arūnas Aliuko-
nis lankėsi Žemaičių rinktinėje ir drauge
su 3-iosios rinktinės vadu plk. ltn. Min-
daugu Stackevičiumi nuvyko į Centrinį
jūrų uosto terminalą, kur bendravo su VĮ
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkci-
jos režimo (apsaugos) skyriaus viršininku
Zigmantu Jankausku, NVSC Klaipėdos
departamento direktoriumi Raimundu
Grigaliūnu ir VSAT Pakrančių apsaugos
rinktinės vado pavaduotoju Donatu Len-
gvinu. Taip pat KASP vadas lankėsi Bū-
tingės–Rucavos pasienio kontrolės poste
– čia, drauge su VSAT pareigūnais, budi
KASP karių pamaina. Tarnybų, kurioms
Taikos meto užduočių metu talkina KASP
kariai savanoriai, vadovybė yra patenkinta „Taikos meto užduotis vykdantys kariai savanoriai yra motyvuoti ir puikiai
bendradarbiavimu su kariuomene. Anot atlieka jiems skirtas užduotis. Aplankęs šiuos karius ir su jais pabendravęs aš
pareigūnų, iš karių savanorių galima pa- pats pasikraunu teigiamų emocijų ir energijos. Džiugu matyti karius savanorius,
simokyti organizuotumo ir sugebėjimo kurie tuomet, kai juos pašaukiame, atsitraukia nuo savo pagrindinių užsiėmimų
greitai perprasti ir vykdyti naujas, speci- ir vykdo jiems paskirtas Taikos meto užduotis. O dar smagiau yra matyti, kad
fines užduotis. užduotis jie atlieka su entuziazmu, patriotišku užsidegimu, įvertindami jų svarbą,
kad būtų kuo greičiau ir efektyviau užkardyta viruso grėsmė mūsų valstybėje,“
– kalbėjo KASP vadas plk. D. Pašvenskas.

KASP 3-iosios rinktinės kariai savano-

riai kartu su Nacionalinio visuomenės svei-
katos centro prie Sveikatos apsaugos minis-
terijos atstovais, Valstybės sienos apsaugos
tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
ir Muitinės departamento prie Finansų
ministerijos pareigūnais paskirtuose objek-
tuose atlieka keleivių ir transporto patikrą,
kontroliuoja pasienio perėjimo punktus.
Kariuomenė, prisidėdama prie valsty-
bės institucijų pastangų suvaldyti korona-
viruso plitimą, jau yra aktyvavusi didesnius
nei kovo pradžioje Taikos meto užduočių
operacinius pajėgumus. Šiuo metu Tai-
kos meto užduotis numatytuose rajonuose
vykdo beveik 180 karių vienu metu.

Tarnybų, kurioms Taikos meto užduo-

čių metu talkina KASP kariai sava-
noriai, vadovybė teigia, kad iš karių
galima pasimokyti organizuotumo ir
sugebėjimo greitai perprasti ir vykdy-
ti naujas, specifines užduotis.
Gr. M. Lysenko nuotraukos
2020 m. Nr. 1 (501) 21

Informacinio karo laukas –

nuo COVID-19 nukentėjusios šalys
Kiekvienos nelaimės metu yra žmonės, kurie bando padėti kitiems ir yra tie, kurie nelaimes išnaudoja savo
tikslams – įgyti daugiau galios, pinigų, įtakos. Taip buvo per visus karus, negandas, ne išimtis ir COVID-19
pandemija, kai pasinaudodami žmonių baimėmis ir nežinojimu suaktyvėjo ne tik nusikaltėliai, bandantys išvilioti
pinigus, bet ir geopolitinių tikslų siekiančios jėgos.

LK Strateginės komunikacijos daugiatūkstantinėms auditorijoms ir gali dinėje erdvėje sklindanti dezinformacija.

departamentas
Atakos prieš ES ir NATO
Šiandien žmonija susiduria su sudėtin-
ga situacija. Siekdamos užkardyti viruso
COVID-19 plitimą, pasaulio valstybės už-
darė sienas, įvedė judėjimo apribojimus ir
karantino režimą. Visos šios priemonės ne
tik skaudžiai paveikė ekonomikos augimą,
bet ir įaudrino visuomenės nuotaikas.
Vieninteliu „langu į išorę“ dėl karan-
tino tarp keturių sienų užsidariusiai di-
džiajai visuomenės daliai tapo televizija,
interneto naujienų portalai ir vis labiau
mūsų gyvenime įsivyraujantys socialiniai
tinklai.
Žmonių nuogąstavimai, „virtuvėje tarp
savų“ išreikštos abejonės Facebook‘o ir
kitų socialinių platformų pagalba tampa
matomos ir pasiekiamos šimtinėms ar net
būti panaudotos piktavališkam melo bei Pagrindiniais tokios produkcijos taikiniais
dezinformacijos skleidimui. tampa Lietuvos Respublika, Europos Są-
Socialiniuose tinkluose, naujienų sve- junga ir NATO.
tainių komentarų skiltyse, didelį sekėjų Dezinformacija siekiama menkinti
skaičių turinčiose pramoginio pobūdžio Lietuvos institucijų pastangas stabdant
socialinėse grupėse, netgi specialiai naujai COVID-19 pandemijos plitimą, diskredi-
sukurtuose interneto portaluose skleidžia- tuoti mūsų šalies narystę ES ir NATO, kelti
ma faktų neatitinkanti informacija, įvai- įtampą ir baimę visuomenėje, ją priešiškai
rios sąmokslo teorijos, talpinami melagin- nuteikiant valstybės, mūsų tarptautinių
gi informaciniai ir vizualiniai produktai, į partnerių ir sąjungininkų atžvilgiu.
lietuvių kalbą verčiama Rusijos propagan- NUKELTA Į 22 PSL.
Nuolatinę informacinės erdvės stebėsena vykdantys
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento
analitikai nuo vasario 1 d. iki balandžio 7 d. fiksavo beveik
600 klaidinančių, melagingo pobūdžio informacinių incidentų,
susijusių su COVID-19 pandemija.
 22

Dominuojantys melagingi
ATKELTA IŠ 21 PSL.

naratyvai
Analitikai išskiria kelias grupes socia-
liniuose tinkluose ir interneto portaluose
dominuojančių naratyvų, kuriais siekia-
ma anksčiau paminėtų tikslų – įbauginti
Lietuvos žmones, sukelti jų nusivylimą ir
nepasitikėjimą valstybe, lemti visuomenės
nuotaikas ir elgseną.
Naratyvas Nr. 1. Virusas SARS-CoV-2
yra dirbtinis JAV biologinis ginklas, su-
kurtas Kinijos laboratorijose siekiant su-
kelti ekonominę krizę, iš kurios galėtų
pasipelnyti didžiausios šalys.
Naratyvu Nr. 2 siekiama sumenkinti
Lietuvos krašto gynybos ir saugumo po-
reikius kaip neatspindinčius tikrovės žmo-
nes nuteikiant prieš Lietuvos kariuomenę
ir teigiant, kad kariuomenės finansavimas
yra neadekvatus. Dabartinė grėsmė yra
COVID-19, o ne Rusija, todėl reikia di-
dinti finansavimą ne gynybai, o sveikatos
apsaugos ir švietimo sektoriams.
Naratyvu Nr. 3 kurstomas žmonių ne-
pasitikėjimas ES pabrėžiant, kad bendrija
praranda savo paskirtį dėl vienybės trū- http://20min.lt/straipsnis/16628/nato-lietuvai-padeda-koronaviruso-uzkratu-uzsikrete-
kumo ir nesutarimų tarp šalių narių, yra nato-bataliono-kariai
nepajėgi reaguoti į COVID-19 situaciją,
nesugeba padėti nuo viruso labiausiai nu- Su dviem paskutiniais naratyvais sieja- iššūkių akivaizdoje neva demonstruoja
kentėjusioms šalims. si ir naratyvas Nr. 5, kuriuo sakoma, kad neįgalumą.
Naratyvu Nr. 4 bandoma kurstyti nors Rusijai taikomos sankcijos, ji teikia Paskutinysis, 6-asis naratyvas sklei-
žmonių priešiškumą vieno iš pagrindi- pagalbą Italijai, imasi lyderystės suvaldant džia melagingą informaciją, jog CO-
nių Lietuvos saugumo garantų – NATO COVID-19 situaciją ES ir NATO erdvėje. VID-19 plinta per 5G tinklą, o karantinas
atžvilgiu, pabrėžiant, jog Aljanso padali- Formuojamas geranoriškas Rusijos kaip reikalingas tam, kad paspartintų 5G tinklo
niai mūsų šalies teritorijoje, kuriuose yra Europos „gelbėtojos“ įvaizdis akcentuo- diegimą mokslo įstaigose.
nustatyti COVID-19 atvejai, yra grėsmė jant jos gebėjimą efektyviai išspręsti sun-
visuomenės sveikatai ir gyvybei. kiausias krizes, kai ES ir NATO sudėtingų
Kokią tai kelia grėsmę?
Didžiausia melagingos informacijos
grėsmė – žmonių klaidinimas ir siekis
paveikti jų mąstyseną. Gaudama nuo-
lat iškreiptos realybės vaizdą visuomenė
gali pradėti neadekvačiai reaguoti į esamą
situaciją ir šalies interesus, lengvai pasi-
duoti manipuliacijoms, baimei ir panikai,
iš išorės kurstomai neigiamoms nuotai-
koms. Dezinformacija ir manipuliavimas
realybės neatitinkančiais faktais gali pa-
skatinti iracionalius žmonių veiksmus:
pavyzdžiui, masinius maisto produktų,
kitų būtiniausių prekių „šlavimus“ iš par-
duotuvių lentynų arba asmeninių indėlių
atsiėmimą iš bankų ir pan. O tokie žmo-
nių veiksmai gali turėti itin skausmingą
https://sputniknews.lt/columnists/20200325/11695470/Europa-isgyvens-epidemija-Bet-ar-isgyvens-Euro- poveikį šalių ekonomikai, net sukelti fi-
pos-Sajunga.html?fbclid=IwAR3XVDT2iv1Fxw1RSd8luOIcJcK3qYH1aedfRVdpM1GRjS4tbMtZ-YQca_0
nansines krizes.
2020 m. Nr. 1 (501)
Jau esame turėję pavyzdžių, kai pasi-
naudojant socialinio bendravimo progra-
mėle WhatsApp, Indijoje 2018 metų vasa-
rą buvo paskleistos melagingos naujienos
naudojant sufalsifikuotas mirusių vaikų
nuotraukas, neva šie vaikai buvo žudomi
organų donorystei. Taip buvo sukurstytos
masinės žudynės ir riaušės tarp skirtingų
etninių grupių.
Melagienų ir dezinformacijos sklaida
gali kelti tiesioginę grėsmę ir šalių na-
cionaliniam saugumui. Nuo pat Krymo
okupacijos 2014 metais Lietuvos valstybė
gyvuoja įtemptos geopolitinės realybės
sąlygomis. Menkinant mūsų šalies pasie-
kimus ir per 30 Nepriklausomybės metų
padarytą pažangą, tendencingai didinant
neigiamos informacijos apie vidaus pro-
blemas sklaidą, siekiama formuoti Lietu-
vos „kaip nepavykusios valstybės“ įvaizdį,
išlaikyti visuomenę Rusijos įtakos infor-
maciniame lauke, sukurti palankų emo-
cinį klimatą galimai invazijai ir palaužti
žmonių valią ginti savo valstybę.
Ar turime priešnuodį?
Labai svarbu suprasti iš kur, kokiu ke-
liu ir kodėl mus pasiekia konkreti infor-
macija. Kiekvienas savęs paklauskime,
kodėl šiandien vartojame begalę informa-
cinio triukšmo, kuris iš tikrųjų mūsų rea-
liam gyvenimui neduoda jokios naudos.
https://www.facebook.com/MykoloGarmuko/posts/2742204765891803
https://www.zinoti.lt/idomybes/aiskiarege-vanga-numate-bauginancia-pra-
nasyste-apie-koronavirusa/
Juk šokiruojančios ir skambios antraštės
dažniausia nepasako, koks bus rytoj oras,
kur būtų geriau investuoti, kokios profesi-
jos yra perspektyvios ar kur gauti geriau-
sią planą pokalbiams telefonu. Juk prieš
pirkdami prekes internetu pasitikriname
pardavėjo patikimumą, tiesa? Tai kodėl
prarandame budrumą stebėdami „naujie-
nų“ autoriaus kvalifikaciją ir kilmę?
Taigi, budrumas ir kritinis mąstymas
yra geriausi vaistai propagandai ir de-
zinformacijai atremti. Lengva paneigti
visišką melą, pavyzdžiui, apie tai, kaip
prieš pusmetį nuskambėjusias mela-
gingas naujienas, jog Vokietijos kariai
su tanku, neva, išniekino žydų kapines
Kaune; ar apie Lietuvos Respublikos
Prezidento sprendimą mūsų šalies teri-
torijoje dislokuoti branduolinį ginklą.
Daug sunkiau ginti mūsų informacinę
teritoriją, kada plačiais mastais vykdo-
ma neigiamos informacijos intervencija
puolant mūsų valstybę, ES partnerius ir
NATO sąjungininkus.
Informacijos šaltinis –
svarbus patikimumo faktorius
Vienas pagrindinių faktorių, leidžian-
čių pagrįstai abejoti pateikta informacija –
jos šaltinis. Visų pirma, reikia žiūrėti ar tai
žinomas, savo reputaciją ginantis šaltinis,
https://www.rubaltic.ru/article/politika-i-obshchestvo/27032020-5-statya-ne-
srabotala-nato-rushitsya-pod-udarami-koronavirusa/
23
pvz., oficialios institucijos, gerai žinomi
naujienų portalai, o gal tai viso labo Face-
book, kur informaciją gali skleisti bet kas,
o gal tai pirmą kartą girdimas naujienų
portalas ar niekada negirdėtas institutas
ar visuomeninė organizacija, neturinti net
oficialaus, solidaus interneto puslapio? Jau
turime atvejų, kai dezinformacija pasklei-
džiama įsilaužus į solidžius informacijos
šaltinius, bet ji greitai pastebima ir panai-
kinama. Nepamirškime ir to, kad svarbią
ir tikrą informaciją dažniausiai patvirtina
ir kiti naujienų portalai, oficialūs šaltiniai.
Jeigu prie jums įtarimą keliančios in-
formacijos yra žodžių junginiai „Anglijos
mokslininkai nustatė“; „Gerai informuotas
šaltinis ligoninėje / policijoje / kariuo-
menėje“ teigia; „Tuo metu netoliese buvę
žmonės matė“ ir pan., galite būti beveik
100 proc. tikras, jog skaitote melagieną.
Kviečiame visus išlikti budriais, ati-
džiai ir atsakingai vertinti internetinėje
erdvėje pasirodžiusią informaciją, ypač
susijusią su COVID-19 pandemija, ne-
siremti tik vienu informacijos šaltiniu,
informaciją palyginti su oficialiais šalti-
niais ir sekti pagrindinių žiniasklaidos
priemonių erdvę.
Pagal Lietuvos kariuomenės Strateginės
komunikacijos departamento informaciją
parengė vyr. eil. Aidas Žiliukas,
Didžiosios Kovos rinktinė
24
Pratybos ir šachmatai
Sausį Didžiosios Kovos rinktinės
802-ojoje kuopoje vyko netradicinės
pratybos, dėl savo specifikos jau spė-
jusios įgyti „Šachmatų” pavadinimą.
Siekiant, kad kuo daugiau karių galė-
tų dalyvauti, pratybos vyko net 8 die-
nas leidžiant kariams rinktis po dvi,
jiems patogiu laiku. Taip pratybose
dalyvavo daugiau karių, o ir mokymų
kokybė buvo kur kas geresnė, kadan-
gi dalyvių srautas buvo išskaidytas į
mažesnes grupes.
Eil. Karolina Paškevičiūtė,
Didžiosios Kovos rinktinė, 802 kuopa
Metų pradžią dauguma KASP kuopų
pasitinka ginklo valdymo testais (GVT)
ir Kariuomenės statutų pasikartojimu, tad
802-oji kuopa – ne išimtis. Kariai ne tik
išlaikė automatinio šautuvo G-36, kulkos-
vaidžio FN-MAG, pistoleto COLT M1911
bei granatų valdymo testus, bet ir susipa-
žino su kita kuopos turima ginkluote –
prieštankiniu granatsvaidžiu „Carl Gustaf “
bei taikliojo šaulio ginklu FN-SCAR. Nors
šių ginklų valdymo testų atlikti nereikėjo,
kiekvienas pratybų dalyvis išsiaiškino jų
panaudojimo galimybes bei taikymosi ir
šaudymo procedūras. Teorinių paskaitų
metu kariai atnaujino žinias apie teisinį
P R AT Y B O S E
reguliavimą krašto apsaugos sistemoje:
Karo tarnybos, Karinės jėgos naudojimo ir
Kariuomenės drausmės statutus bei kitus
tarnybai aktualius įstatymus.
Taip pat kuopos kariai dalyvavo įvai-
riuose praktiniuose užsiėmimuse: pasi-
kartojo veiksmus rikiuotėje, pranešimo
siuntimą radijo ryšiu pagal numatytas
procedūras, taktikos elementus – apieškoti
nukautą karį, transporto priemonę, įsi-
veržti į pastatą ir kambarį, taip pat judėti
laiptinėje ir koridoriumi.
„Kario rengimo pagrindas – taktika
ir jos sklandus vykdymas, – sakė vienas
iš taktikos užsiėmimų instruktorių, eil.
Aivaras Priudokas, – todėl mūsų paskai-
tos prasidėjo nuo svarbiausių šaulio įgū-
džių ugdymo. Pradėję nuo bazinių dalykų,
galiausiai priėjome prie pastato šturmo
ypatybių.“
Kitas intruktorius vyr. eil. Vitalijus
Čikotas, taip pat karius mokęs taktikos
elementų, vardino, ką turi mokėti kie-
kvienas karys: „Kad ir kur karys tarnautų
– specialiosiose ar savanorių pajėgose – jis
turi gebėti valdyti asmeninį ginklą ir, esant
reikalui, efektyviai jį panaudoti. Kadangi
šiais laikais karas iš miškų persikėlė į ur-
banizuotą vietovę, kariai turėtų būti supa-
žindinti su individualiais ir komandiniais
veiksmais veržiantis bei „valant“ pastatus.“
Vyresnysis taktikos užsiėmimų ins-
truktorius gr. Liudvikas Jaškūnas teigė,
kad poreikis mokyti kuopos karius kyla
ne tik atsižvelgiant į besikeičiančią šiuo-
laikinio ginkluoto konflikto specifiką, bet
ir iš kasdienės praktikos: „Įprastų Lau-
ko taktikos pratybų (LTP) metu, kuomet
skyriai vykdo kovines užduotis (pasalas
ar reidus), dažnai pastebime, kad kariai
daro smulkių klaidų, judėdami su ginklais,
taikydamiesi, užtikrindami 360 laipsnių
saugą, išlaikydami „ugniai ir judėjimui“
palankią rikiuotę. Kadangi LTP metu svar-
biausia vykdyti užduotis, nebelieka laiko
mokyti jaunesnių karių bazinių įgūdžių.“
Tačiau visi trys instruktoriai sutarė,
kad nors „Šachmatų“ pratybų metu ir
spaudė laikas, kuopos kariai noriai sėmėsi
2020 m. Nr. 1 (501) 25

pratybų organizavimo modelis – labai instruktorius būtų temos vedlys ir pata-

žinių, stengėsi kaip įmanoma geriau atlikti
taktikos elementus, kurie reikalauja ilgų
mėnesių, o kartais net ir metų sudėtingų
treniruočių, kol atliekami greitai, efekty-
viai ir be klaidų. „Ypatingai nudžiugino
naujų, mažiausiai patirties turinčių karių
motyvacija bei užsidegimas,“ – sakė eil.
A. Priudokas.
Nemaža dalis pratybų laiko buvo skirta
ir Pirmosios medicinos pagalbos (PMP)
užsiėmimams. „Šiuos metus PMP ren-
gime pradėjome visai kitaip, nei įpras-
ta – su naujomis jėgomis ir nauja vizija
priešakyje, – pasakojo 802-osios kuopos
paramedikė, – nuo pat pagrindų, kartu
su kariais aiškinomės kas yra PMP, kaip
apibrėžti gyvybės ir mirties sąvokas, sten-
produktyvus: „Šias, dviejų dienų, indivi-
dualių temų pratybas kartojome 4 kartus.
Taip sudarėme galimybes pratybose suda-
lyvauti daugeliui karių, o dažniausios ne-
atvykimo priežastys (kam egzaminas, kam
darbas, kam šeimos šventė ir t. t.) tapo
neaktualios. Visi kariai surašė sau patogias
dienas ir vėliau kuopos valdymo grupė pa-
skirstė juos į pogrupius. Dirbdami mažose
grupelėse kariai įgijo realius praktinius
įgūdžius, o instruktoriai galėjo skirti daug
daugiau laiko kiekvienam kariui. Tokių
pratybų metu vengiame „atgyvenusio“
skaidrių demonstravimo, o pritaikydami
danišką mokymo metodiką siekiame, kad
kariai įsitrauktų ir dirbtų praktiškai, kad
rėjas. Iš viso pratybose dalyvavo virš 90%
kuopos karių – visi jie išlaikė testus. Tad
pratybos pasiteisino su kaupu.“
Kuopos vadas pabrėžė dar vieną
„šachmatinių“ pratybų privalumą: „Savo
kolegoms dėstydami santykinai papras-
tas temas, tobulėja ir jaunesnieji kuopos
instruktoriai, t. y. būsimieji jaunesnie-
ji vadai. Taip užtikriname, kad pratybų
metų mokymosi procesas būtų įvairialy-
pis, įdomus ir efektyvus. Labiausiai patyrę
instruktoriai vedė karių paprastai nelabai
mėgstamas temas – statutus. Instruktoriui
yra iššūkis šias paskaitas pateikti įdomiai,
įtraukiančiai. Tačiau patyrę kariai nenuvy-
lė ir puikiai su tuo susidorojo.“
Autorės ir vyr. eil. V. Čikoto nuotraukos

gėmės įsiminti, kiek skirtingų ūmių bū-

klių gali būti, kokie jų požymiai ir kaip
greitai reikia priimti sprendimus su jomis
susidūrus. Taip pat modeliuodami hipo-
tetines situacijas žemėlapiuose, bandėme
išsiaiškinti medicininės pagalbos teikimo
eiliškumą kuopos atsakomybės rajone.“
Paramedikė džiaugėsi, kad kuopos kariai
noriai dalyvauja praktiniuose užsiėmi-
muose. „Vienas iš svarbiausių dalykų –
būti atviram žinioms, nes tik tokiu atveju
galima tobulėti,“ – sakė ji. Apibendrindamas pratybas kuopos vadas kpt. Paulius Bačiulis teigė, kad toks pratybų
Apibendrindamas pratybas kuopos va- organizavimo modelis – labai produktyvus. Iš viso pratybose dalyvavo virš 90% kuopos
das kpt. Paulius Bačiulis teigė, kad toks karių, visi jie išlaikė testus. Tad pratybos pasiteisino su kaupu.
26

Iš vietos, kurios tu nematysi,

ateis garsas, kurio tu neišgirsi

K U R S A I

Kovo 1–8 dienomis generolo Edvardo Adamkavičiaus poligone vyko pirmasis Žemaičių rinktinės organizuotas
Taikliojo šaulio kursas. Nuo šių metų ši rinktinė tapo atsakinga už visų KASP taikliųjų šaulių rengimą. Į pirmąjį kursą
susirinko 12 karių savanorių iš visų pajėgų rinktinių (po 2 iš kiekvienos). Kariams įgyti taikliojo šaulio įgūdžius
padėjo penki neetatiniai instruktoriai iš Žemaičių bei Dariaus ir Girėno rinktinių taip pat kurso vadovas –
vyr. srž. Vaidas Skrodenis. Visi instruktoriai – kariai savanoriai – Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų
Juozo Lukšos mokymo centre yra baigę taikliojo šaulio instruktoriaus kursą.

Št. srž. Aringas ŠVEDAS

Srž. Marija BEKERAITĖ
Žemaičių rinktinė, S5 skyrius

Aštuonias dienas trunkančio kurso

tikslas aiškus: parengti taikliuosius šau-
lius. Tačiau ar pavyko viską tinkamai at-
likti, juk kursas organizuojamas pirmą
kartą? Pasak instruktorių, kariai savano-
riai buvo mokomi stebėjimo, atstumų nu-
statymo, maskuotės ir šaudymo su FN
SCAR. Kadangi tai kursas „startuolis“,
tad ir jo programa kuriama, kaip mėgsta
sakyti kariai: „eigoje“. Po kurso, įvertinus
karių ir instruktorių pastabas bei idėjas,
jis bus tobulinamas. Šiemet planuojami 7
taikliojo šaulio kursai, į kuriuos kiekvieną
kartą atvyks po 8–12 karių savanorių.
2020 m. Nr. 1 (501)
Karys savanoris vyr. eil. Adomas Bu-
žinskas, iš Didžiosios Kovos rinktinės,
803-iosios pėstininkų kuopos, mūsų pajė-
gose tarnauja jau šeštus metus, o taikliojo
šaulio pareigas užima trejus metus: „Šis
kursas akivaizdžiai parodė, kiek dar daug
yra ko pasimokyti, tačiau grįžęs į kuopą
turėsiu su kuo pasidalinti žiniomis. Tai-
kliojo šaulio kursas labai reikalingas, čia
mokomės šaudymo, atstumų nustatymo
precizijos – tai privaloma, jei nori tapti ne
„popieriniu“ taikliuoju šauliu“. Paklaustas
ar šiame kurse įgytos žinios padės vykdyti
savo funkcijas ir kuopoje, Adomas teigė,
kad idealiausia būtų, jei vadų rengimo
metu su taikliojo šaulio funkcijomis būtų
supažindinta ir kuopos vadovybė, tuomet,
planuojant užduotis, taiklieji šauliai būtų
išnaudojami teisingiausiai ir tikslingiau-
siai.
Anot Adomo, kurso metu labiausiai
trūksta ... laiko: „Instruktoriai labai pa-
tyrę, kiekvienas – savo srities profesio-
nalas, jei reikia, medžiagą pakartos ir ne
vieną kartą. Todėl, nors dar tik penktoji
kurso diena, jaučiu labai stiprų progresą.
Kurso pabaigoje bus egzaminas – reikės
išlaikyti šaudymo, atstumų nustatymo,
daiktų paieškos ir maskavimosi įskaitas.
Tik tokiu būdu gaunamas kurso baigimo
sertifikatas. Kartelė iškelta labai aukštai,
tačiau taip ir turi būti.“
Karys savanoris Jonas iš Prisikėli-
mo rinktinės, į Savanorių pajėgas atėjo
iš Šaulių sąjungos, kurios nariu tapo bū-
damas 14 metų. Taikliojo šaulio pareigas
kuopoje užima dar tik pusę metų ir šis
kursas jam yra pirmasis rimtas susidūri-
mas su taikliojo šaulio profesija. „Darbo
specifika, maskuotė, galimybė nepastebė-
tam įsiskverbti į priešo teritoriją ir atlikti,
galbūt, lemiamą šūvį – man tai yra „vau“.
Nors šiose pareigos esu visiškai neseniai ir
dar daug ko teks išmokti – esu nepaprastai
užsidegęs eiti šiuo keliu pirmyn, – teigė
Jonas, – man sudėtingiausia yra atstumų
nustatymas, taip pat šaudymas, kadangi
jam reikia nusiteikti ir būti tam tikros
nuotaikos: jei po kelių nesėkmingų šū-
vių nuotaika sugenda tai kartais paveikia
vėlesnių šūvių tikslumą. Kaip ir visiems,
norėtųsi daugiau šaudymo pratikos, lai-
ko per kurį galėtum atidirbti judesius iki
automatizmo, kad, prireikus, galėčiau ne
galvoti kaip atlikti veiksmą, o tiesiog vyk-
dyti užduotį.“
Vyr. eil. Simas Knapkis, Žemaičių
rinktinės karys savanoris, šiame kurse
taikliesiems šauliams dėstė atstumų nusta-
tymą ir buvo „instruktoriškai“ priekabus:
„Kariai, atsiųsti į šį kursą, nelabai jam
parengti, prieš važiuojant gal reikėjo ge-
riau pasiruošti, daugiau žinoti apie ginklo
priežiūrą ir kitus būtinus dalykus. Norint
būti taikliuoju šauliu, vien gerai šaudy-
ti nepakanka. Tačiau vyrai motyvuoti ir
žingeidūs, o kai po sunkaus darbo prade-
27
da sektis – ir nuotaika pagerėja, ir noras
mokytis kyla dar stipresnis“, – sako vyr.
eil S. Knapkis.
Kuo ypatingos 4 kurso užduotys?
Visi keturi kurse dėstomi dalykai –
šaudymas, atstumų nustatymas, daiktų
paieška ir maskavimasis – vienas kitą pa-
pildo ir yra būtini taikliojo šaulio rengi-
mui. Labai įdomu iš šalies stebėti karių
rengimą – pavyzdžiui, daiktų paieškos už-
duotyje objektai gali būti panosėje, tačiau
„išgaląsti“ akį ir pastebėti objektus, kurie
kariškai akiai pažįstami iki skausmo ir to-
dėl ne visada pritraukiantys žvilgsnį – ne
tokia ir paprasta užduotis.
Instruktorius eil. Domantas Mordo-
sas kantriai pasakoja apie daiktų paieškos
subtilybes: „Pavyzdžiui, juodos spalvos
natūralioje gamtoje nėra, todėl kiekvienas
neorganiškai juodas objektas turėtų kelti
įtarimą ir reikalauti atidesnės apžiūros.
Atkreipkite dėmesį į gamtai nebūdingas
formas, faktūras ir t. t.“. Taikliojo šaulio
kurse kariai į valias prisižiūri ... gamtos,
tiesa, intensyvus mokymų ritmas ja pa-
sigrožėti laiko nepalieka. Užduoties metu
per 5 minutes reikia pastebėti ir užsirašyti
bent 7 iš 10 miškelyje paslėtų daiktų.
NUKELTA Į 28 PSL.
 28
ATKELTA IŠ 27 PSL.

Kpt. Ignas Abramikovas,

KASP vadovybės štabo operacijų vyresnysis karininkas

„Tikrai džiugu, kad Taikliojo šaulio kursas organizuo-

Šaudymo užduotis taip pat nėra įpras-
ta – šaudoma laikui, todėl kariai jaučia
įtampą – suspėti. Daugiausiai galima su-
rinkti 180 taškų, o tam, kad išlaikytum
testą, reikia bent 90 taškų. Taikiniai – skir-
tingo dydžio, atstumas iki jų irgi skiriasi ir
varijuoja nuo 100 m iki 600 m, prieš šūvį
atstumą reikia nusistatyti savarankiškai.
Taip pat šūviai atliekami iš skirtingų po-
zicijų – atsigulus, su trikoju, nuo sienelės,
su diržo pagalba.
Atstumų nustatymo užduotis iš pa-
žiūros atrodo nesudėtinga – kariai tyliai
sugulę ant kilimėlių žvelgia į priekį, kar-
tais kažką užsirašo, kartais sumurma. Jau-
čiasi rimtis ir susikaupimas. Juk paklaida
gali būti tik iki 15 m stebint plika akimi,
10 m – su žiūronais ir 5 m su optika, todėl
ši užduotis reikalauja daug praktikos ir
„aštrios“ akies. Pasak instruktoriaus vyr.
eil. S. Knapkio, svarbiausia – įprasti, „ati-
dirbti“ akį, suprasti sistemą.
jamas KASP pajėgumais, nes patyrusių, iniciatyvių
bei atsidavusių KASP instruktorių kompetencijos yra
nesilpnesnės negu specialių Lietuvos kariuomenės
mokymo įstaigų instruktorių.
Taikliojo šaulio kursas yra be galo svarbus ne tik to-
bulinant individualius karių įgūdžius, bet ir vystant
pajėgumus: tikriausiai visi pritars, jog taikliojo šaulio
pozicija tampa viena prioritetinių ir esminių skyriaus
sudėtyje, nes tai ne tik papildomos „erelio akys“, bet ir
priešo moralę žlugdanti kaunamoji galia.
Šio kurso dėka kursantai ne tik įgyja neįkainojamą žinių bagažą, bet ir perkelia savo įgū-
džius iš bazinio lygmens į funkcinį ar net kompleksinį lygį. Smagu girdėti, jog į kursą at-
vyksta motyvuoti pajėgų vyrai, tačiau reikia suprasti, jog vien noro tapti taikliuoju šauliu
čia tikrai neužteks.
Norint tapti profesionalu reikia be galo daug įdirbio, juodo, niekam nematomo darbo, kai
tavo veiksmai tampa nušlifuoti iki automatizmo tiek maskuojantis, tiek nustatinėjant atstu-
mą ar atliekant šūvį. Tik sunkiai dirbdami, nuolat mokydamiesi, laikui bėgant taiklieji šauliai
pagaliau gali „pasimatuoti taikliojo šaulio batus“.
Linkiu esamiems ir būsimiems taikliesiems šauliams puikių šaudymo rezultatų, neblėstan-
čios motyvacijos ir, žinoma, kiekvienam atrasti savitą, kitiems neperprantamą stilių, kad
taptumėte didžiausiu mūsų Tėvynės priešų siaubu.“

Taiklusis šaulys – ypatinga profesija.

Norint juo tapti, reikia turėti daug išskirti-
nių savybių. Kariai turi išmanyti daugybę
niuansų, kurie gali padėti arba sutrukdyti
atlikti taiklų šūvį. Šie įgūdžiai nėra lengvai
įgijami ir turi būti nuolat tobulinami, šli-
fuojami ir gludinami. Tai nėra paprastas ir
lengvai įveikiamas ar išklausomas kursas,
tačiau visi kalbinti kursantai teigė, kad
net jei šį sykį ir nepavyks gauti kurso bai-
gimo pažymėjimo, jų motyvacija nuo to
tik padidės, o įgūdžius tobulins ir toliau.
Nors taikliųjų šaulių rengimas mūsų pajė-
gose tik prasidėjo, programa tobulinama,
kariai privalo daug ką išmokti dar prieš
atvykdami į kursą. Dideli reikalavimai,
nenuolaidžiavimas ir griežtas kursantų
vertinimas padės išugdyti profesionalius
taikliuosius šaulius, kurių patirtis susti-
prins mūsų pajėgas.
Autorių nuotraukos
2020 m. Nr. 1 (501) 29

Mokomoji misija Ukrainoje –

svarbiausia pakeisti karių mąstymą
Ukraina – kontrastų šalis. Nuo įšaldyto konflikto šalies Rytuose iki taikaus gyvenimo ir santykinės ramybės Va-
karuose. Nuo sunkiai pravažiuojamų kelių provincijoje iki vakarietiško Lvovo, kur senamiestis maloniai primena
kažką artimo – Rygą arba Varšuvą. Devyniasdešimtaisiais, susiklosčius geopolitinėms aplinkybėms, gyvenimas,
panašus į sovietmetį, Ukrainoje tęsėsi dar beveik du gerus dešimtmečius. Didelė šalis tarsi sustingo, kaip, beje, ir
pokyčiai kariuomenėje, todėl dabar, atėjus reformų metui, sričių, kur galima keistis ir tobulėti – labai daug.

„Ukrainą sudrebinęs karas paža-

dino ir Lietuvą“, – 2014 m. sakė
plk. ltn. Darius Vaicikauskas,
tuomet KASP štabo viršininkas,
dabar jau pulkininkas, tarptau-
tinės Šiaurės Rytų divizijos štabo
viršininkas.

aprengti ir ekipuoti. Atrodytų, jie nieko

nestokoja ir Ukrainos kariuomenė lekia į
priekį septynmyliais žingsniais. Lietuviai
Ukrainos kariuomenei dabar gali padėti
nebe daiktais, o patirtimi ir vakarietišku
mąstymu. To pas mus, Lietuvos kariuo-
menėje, buvo išmokta per pastaruosius
20 metų.

M I S I J O J E Mokomoji misija skyrėsi

Įsiplieskus karui Ukrainoje, KASP
neprailgo laukti – kariams savanoriams
per penkis metus buvo išduotos naujos
ekipuotės liemenės, uniformos, pakeisti
ginklai, šalmai. Rajonuose 2015 m. pradėti
atkurti padaliniai, kurie reformų verpe-
tuose buvo nunykę tarsi nebereikalingi
rudimentai. Lietuvos kariuomenės istorija
panaši į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų is-
toriją. Kai kurie mūsų išgyventi reformų
etapai ten dar tik prasideda, kai kurie jau
įvykę.
Kai visi Lietuvos kariuomenės daliniai
1998 metais persirengė naujo pavyzdžio
uniforma, tai dar nereiškė, kad tapome
vakarietiška kariuomene. Tebebuvome
ginkluoti rusiška ginkluote, važinėjome
sovietine technika. Vadovaujančias parei-
gas ėjo aukštąsias sovietų karines moky-
klas baigę karininkai. Pamažu mokėmės
taktikos iš Skandinavijos šalių ir Jungtinės
Karalystės, taip pat Jungtinių Amerikos
Valstijų. Tikslas – eiti NATO ir Vakarų
kryptimi buvo užsibrėžtas, bet tam, kad jis
būtų pasiektas, reikėjo daug laiko. Ukrai-
noje tokį atskaitos laiką galime pradėti
skaičiuoti nuo 2015 metų. Tuomet iš Lie-
tuvos į Ukrainos frontą atvežtomis, buvu-
sių ir esamų karių paaukotomis seno pa-
vyzdžio uniformomis, buvo aprengti ištisi
Ukrainos savanorių padaliniai, surinkta ir
nemažai ekipuotės diržų, kareiviškų batų.
Taip pat iš kariuomenės sandėlių buvo
perduoti ir Lietuvoje užsistovėję ne NATO
kalibro šoviniai. Nors praėjo tik penke-
ri metai, Ukraina sparčiai pasistūmėjo į
priekį. Dabar visi – tiek reguliarūs, tiek sa-
vanoriški ukrainiečių vienetai moderniai
nuo ankstesniųjų
Kpt. Laimonas Jurkšaitis iš Žemaičių
rinktinės pasakoja, jog lietuviai šį kartą
patys vertino ukrainiečių instruktorius,
kurie savo ruožtu mokė savo kolegas. Tuo
ši mokomoji Lietuvos karių misija Ukrai-
noje skyrėsi nuo ankstesnių, kuriose daly-
vaudavo KASP instruktoriai: „Dirbdami
su ukrainiečių padaliniais mes stebėjome
jų instruktorius, vertinome ir patarinė-
jome jiems, vedantiems paskaitas pagal
vakarietiškus standartus, – aiškino kari-
ninkas, – kai kurie vadai į mokymo centre
vykstančius kursus atvyko jau turintys
žinių apie NATO standartus, planavimo
metodiką, sprendimo priėmimo proceso
eigą. Tuomet mums dirbti buvo lengviau.
Ar tai bus pritaikyta realiame mūšyje, ar
dalinyje, pratybose – atviras klausimas.
NUKELTA Į 30 PSL.
 30
Struktūroje, kariuomenėje, kurioje
ATKELTA IŠ 29 PSL.
vyksta esminės reformos, tarnaujantiems
žmonėms visų pirma svarbiausia yra pa-
keisti savo mąstymą. Nėra sunku įdiegti
naujus kursus ar įgūdžius, sunkiausia ka-
riui pakeisti savo mąstymą, nusistovėjusias
normas, taisykles. Tai reikšminga ne tik
treniruojamajai auditorijai, bet ir vadams.“
Pasak kpt. Laimono Jurkšaičio, mo-
kytis eiliniams ukrainiečiams nebuvo len-
gva: „Eiliniams kariams iš naujo įsisavinti
šviežias žinias sekėsi neblogai, vieni dės-
tomas disciplinas įsisavino greičiau, kiti
lėčiau, rezultatus lėmė ne vien karių mo-
tyvacija, bet ir turimi individualūs kario
įgūdžiai, tarnybos stažas. Treniruojamoji
auditorija šį kartą buvo brandaus amžiaus
kariai – dažniausiai vyresnio amžiaus vy-
rai. Kai kurių padalinių amžiaus vidurkis
siekė daugiau nei 40 metų. Jų turimi ka-
riniai įgūdžiai pasenę, o tuos, kurie yra
išmokyti kariauti senoviškai – permokyti
nėra taip paprasta. Tai yra netgi sunkiau,
negu jauną karį parengti nuo nulio. Praty-
bose dalyvavę kariai buvo labai skirtingi:
vienas po privalomosios tarnybos su ka-
riuomene neturėjo nieko bendro 20 metų
ir tik dabar pasirašė sutartį, kitas dalyva-
vo Maidano įvykiuose ir antiteroristinėje
operacijoje Ukrainos Rytuose, tris kartus
buvo fronte. Tokių žmonių patirtis ir mo-
tyvacija tarnybai labai skiriasi.“
Sausio 3 d. Vilniuje, Savanorių pajėgų vadovybės štabe sutikti karinėje mokymo ope-
racijoje Ukrainoje dalyvavę kariai. Už sėkmingą dalyvavimą tarptautinėse operacijo-
se kariams buvo įteikti medaliai „Už tarptautines operacijas“ ir šio medalio ženklai.
Karinėje mokymo operacijoje Ukrainoje (JMTG-U) tarnybą atliko jau ketvirtoji, daugiausia
iš KASP karių, suformuota instruktorių grupė. Lietuvos kariai drauge su JAV ir Kanados
kariais Tarptautiniame taikos ir saugumo centre Javorivo poligone tris mėnesius vykdė
Ukrainos karių rengimą. Lietuvos kariai Ukrainos instruktoriams teikė paramą organizuo-
jant kolektyvinį padalinių ir štabo rengimą pagal NATO standartus. Grupei vadovavo
mjr. Virginijus Jonuška.
„Džiaugiuosi, kad visas užduotis operacijos rajone įvykdėte sėkmingai, kad visi sveiki grį-
žote garbingai įvykdę savo pareigą. Dėkoju jums už įdėtas pastangas, energiją, už tai,
kad garsinote Lietuvos vardą“, - iš Ukrainos grįžusius karius pasveikino Krašto apsaugos
savanorių pajėgų vadovybės štabo viršininkas plk. ltn. Ramūnas Jurskis.
Lietuva vienašališkai ir kartu su sąjungininkais teikia paramą Ukrainos vykdomoms refor-
moms karinio mokymo ir rengimo srityje, padeda taikyti vakarietiškus standartus Ukrai-
nos kariuomenėje, siekiančioje didinti tarpusavio sąveiką su NATO šalių kariuomenėmis.
Lietuvos kariuomenės instruktoriai padeda rengti ir stiprinti ukrainiečių kariuomenę da-
lyvaudami JAV vadovaujamoje Ukrainos karių mokymo programoje ir vykdydami Lietu-
vos karinę mokymo operaciją Ukrainoje. Taip pat siekiama artinti Ukrainos kariuomenę
prie vakarietiškų standartų ir suteikti galimybę mokytis dirbti pagal NATO procedūras.
Ukrainos kariai kviečiami mokytis Lietuvos karinio rengimo įstaigose. Lietuva finansuoja
Ukrainos karininkų mokslus Baltijos gynybos koledže.
Nuo pat Rusijos karinės agresijos Ukrainoje 2014 m. pradžios Lietuva politiškai remia
Ukrainą visomis įmanomomis formomis, įskaitant ir karinę paramą.
JMTG-U ir gr. M. Lysenko nuotraukos
2020 m. Nr. 1 (501)
Visuomenės informacijos priemonėse
rašoma, kaip greitai Ukrainoje įgyvendi-
namos reformos, tačiau žvelgiant atidžiau,
tampa aišku, kad tai nevyksta taip efekty-
viai, kaip galima tikėtis.
„Mes esame tolokai nubėgę į priekį
ir, dirbdami su ukrainiečiais, jaučiamės
taip, kaip Lietuvos kariuomenėje prieš
20 ar 25-erius metus. Ukrainiečių kariai
mums pavydi, kadangi reformos pradėtos
Lietuvos kariuomenėje prieš daugiau nei
du dešimtmečius jau davė vaisius. Mes
išgyvenome daug reformų, kurias jie pa-
tiria dabar. Uniformų ar ekipuotės stygius
dabar nėra esminis dalykas, svarbiausia
– vakarietiškas požiūris į karį, sprendimo
priėmimo proceso išmanymas. Tam, kad
vakarietiška sistema pradėtų veikti Ukrai-
nos kariuomenėje, reikia laiko ir kan-
trybės, o svarbiausia – pačių ukrainiečių
vadų noro“, – pasakoja kpt. L. Jurkšaitis.
Instruktorius mokė be vertėjo
Mes stebėjome, kaip pagal NATO pro-
cedūras buvo pravedami kariniai užsiėmi-
mai. Anot kpt. L. Jurkšaičio ukrainiečių
instruktorių lygis, kaip ir karių, skirtingas:
„Kasdien stebėdami jų vedamas praty-
bas, pildydavome raportus, kuriuos vėliau
siųsdavome ukrainiečių vadovybei. Pagal
šiuos raportus ukrainiečiai įvertindavo
savo instruktorius. Jų vadovybės atsako-
mybė buvo paskirti instruktorius, jų valia
juos pakeisti.“
Anot lietuvių, buvo smagu sutikti
ankstesnėse misijoje mokytus ukrainiečių
puskarininkius, dabar vykdančius ins-
truktorių pareigas.
„Mums būdavo lengviau bendrauti
su ukrainiečiais, kadangi išsiversdavome
be vertėjo. Po pratybų vykusiuose apta-
rimuose, perduodavome treniruojama-
jai auditorijai kas atlikta gerai, o kas ne.
Nieko neslėpdavome ir nenutylėdavome,
norėdami pasirodyti korektiški. Jeigu toks
aptarimas vyktų su vertėju, tikimybė, kad
kažkas būtų nepasakyta ar nutylėta, visa-
da yra. Mes bendraudavome tiesiogiai ir
nevengėme pasakyti tiesos apie praėjusias
pratybas, netgi jeigu jos būdavo nepavy-
kusios.“
Vėliau ukrainiečių kuopos vadas, anot
kpt. L. Jurkšaičio, už tai padėkojo. Misijai
vadovavę amerikiečiai taip pat pastebėjo,
kad ukrainiečiams su lietuvių mentoriais
(наставник ukr.) dirbti sekasi puikai: „Tai
tikrai yra tiesa, kadangi vieni kitus gerai
suprantame. Tai logiška ir dėsninga, ka-
dangi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės
laikais buvome kartu. Ir ne tik. Mus jungia
daugiau dalykų, bendra istorija, sovietinė
okupacija ir laisvės siekis. Karius jungia
ir daugiau dalykų: bendra tarnyba KFOR
ir PAG padaliniuose, bendros studijos
Lietuvos karo akademijoje arba kursai
puskarininkių mokykloje. JAV sąjunginin-
kai to nežino, bet pastebi efektyvų bendra-
darbiavimą.“
Kariai – vaikams
Ukrainoje dirbo ir KASP nekinetinių
operacijų specialistai, misijos metu įvykdę
įvairių humanitarinių užduočių ir labda-
ringų misijų. Pasak misijoje dalyvavusio
vyr. ltn. Dino Kundroto, Lietuvos misijos
atstovai, kartu su amerikiečių rotacijos
kariais, ne kartą lankėsi vaikų su specia-
liais poreikiais internate-mokykloje. Kai
kuriuos vaikus tėvai pasiima savaitgaliui
namo, kitų niekas nepasiima. Išskirtinis
karių dėmesys nuskaidrina ugdytinių kas-
dienybę. Internato moksleiviai karių at-
vykimo dieną buvo parengę programą
31
Ukrainos Gynėjų dienai. Deklamavo ei-
les ir dainavo dainas apie savo šalies di-
dvyrius. Kariai kartu su vaikais dalyvavo
judriuose žaidimuose ir estafetėse. JAV
kariai šią, netoliese Mokomosios misijos
esančią mokyklą, šefuoja nuo 2017 metų,
padeda atnaujinti patalpas, inventorių.
„Kartu su amerikiečiais, apsilankę
specialiojoje mokykloje, prisidėjome prie
vizito, nuvežėme vaikams rūbų ir saldu-
mynų. Bendraujant su vaikus ugdančiais
ir prižiūrinčiais pedagogais, išaiškėjo gra-
ži tradicija, kuomet vaikai prieš Šv. Ni-
kolajaus dieną surašo savo slapčiausius
norus ir sudeda juos į vokus. Tie laiškai
gabenami į bažnyčią Lvove. Žmonės, no-
rintys išpildyti vaikų norus, paima laiškus
ir stebuklingą gruodžio 19-osios naktį
vaikams Šv. Nikolajus atneša jų trokštamas
dovanas“, – sako vyr. ltn. D. Kundrotas.
Karinės mokymo misijos rotacija, kuri
buvo suformuota KASP karių pagrindu,
baigėsi gruodžio mėnesį. Iki tol pavyko
suspėti kelis bažnyčioje vokuose gulinčius
vaikų norus paversti realiomis dovanomis.
JMTG-U nuotraukos
32

Vidmanto Balkūno/15min. nuotrauka

NESUGALVOTAS SAVANORIO DIENORAŠTIS (2):

Miško broliai PR AT YB Ų DUONA

su minosvaidžiais
Arba senstu, arba atėjo laikas pradėti intensyviai sportuoti. Tokią išvadą teko padaryti po
dviejų paskutinių pratybų, kuomet pajutau, kad kuprinė darosi vis sunkesnė, o kelias, kurį reikia
ją nešti, darosi vis ilgesnis (bet tik mano paties galvoje).

Besiruošiant Vertinamosioms lauko taktikos pratyboms – pagrindiniam mūsų kuopos metų

įvykiui – per patį grybų sezoną išvykome „pataktikuoti“ į Pabradės miškus. Kadangi skyriaus
vadas žadėjo, kad per šias pratybas pasalos atstumai bus jau nebemažinami, o tokie, kokie
būtų naudojami ir rengiant tikrą pasalą, nusiteikiau: teks kaip reikiant pabėgioti.

Bet, kaip jau įprasta, planas galioja tik iki pirmo šūvio. Arba vado nurodymo. O nurodymas buvo
susijęs su ketinimais sustiprinti lengvuosius pėstininkus netiesiogine paramos ugnimi – 60 mm
minosvaidžiais. Jei jau yra minosvaidžiai, turi būti ir ugnies koreguotojas. Ilgai skyriaus vadas
žiūrėjo į skyriaus karių veidus, atrinkinėjo tą, kuris panašiausias į priešo pozicijų stebėtoją.
Atrinko mane.
2020 m. Nr. 1 (501)
J. eil. Vaidas Neverauskas
Didžiosios Kovos rinktinė, 802-oji kuopa
Truputėlį koreguotojas
Paprastai kariuomenėje „būti atrinktu“
nieko gero nereiškia (dar mažiau gero
galima tikėtis iš „pasisiūlymo savanoriu“,
kaip kad teko savo kailiu patirti situacijoje,
kuri aprašyta pirmoje savanorio nuotykių
dalyje „Savanoris“ 2019 m. Nr. 3, (32-36
psl.). Bet šį kartą keistai ir netikėtai pasi-
sekė – iš kuopos šalia manęs buvo atrinkti
dar trys koreguotojai, ir, kol skyrius su
kuprinėmis iškulniavo užsiimti pozicijų
ant samanų bei ruoštis pasalos vykdymui,
mes, kandidatai į koreguotojus, patrau-
kėme į kitą pusę – mokytis minosvaidžio
panaudojimo principų.
Visiems koreguotojams išduoti žiū-
ronai ir ryšio su minosvaidžio komanda
palaikymo instrukcija, pakartoti kom-
paso naudojimo principai, supažindinta
su tūkstantųjų sąvoka (kažkas panašaus į
azimuto laipsnius, tik jų ne 360, o 6400,
taip kryptį teoriškai galima nurodyti daug
tiksliau), paaiškinta kaip veikia minos-
vaidis – kokia yra krentančių užtaisų pa-
siskirstymo elipsė, kokia yra saugi ko-
reguotojo pozicija, koks yra kaunamasis
minos atstumas ir panašiai. Į trumputį
improvizuotą poros valandų kursą sutilpo
visai nemažai informacijos.
Principai, trumpai tariant būtų tokie:
koreguotojas, tiesiogiai matantis mažai
paslankų taikinį – priešo stovyklą, įtvirti-
nimimus, įrengtas pozicijas, lauko sandė-
lius ar kokį nors kitą taikinį – minosvai-
Vyr. eil. V. Sakalausko nuotrauka
džių grupei praneša tikslias savo pozicijas,
kryptį link taikinio ir atstumą iki taikinio.
Už daugybės metrų esantis minosvaidis
keliais šūviais „prisišaudo“ pagal koreguo-
tojo pateikiamus duomenis – ar pavieniai
šūviai krito į kairę, ar į dešinę nuo taiki-
nio, kiek arčiau ar toliau žvelgiant iš ko-
reguotojo taško reikėtų mėtyti minas – ir
tuomet paleidžia „kaunamąją salvę“, kuri
geriausiu atveju priešą turėtų sunaikinti, o
įprastiniu – bent jau prislopinti, prispausti
prie žemės, trikdyti ar bent jau priversti
intensyviai pasportuoti.
Minosvaidžiai – tai ne kulkosvaidžiai:
jų šaudmenys yra pavojingi net tada, kai
pataikymas yra už maždaug penkiasde-
šimties metrų. Dėl šaudymo greičio jie
nėra tinkami naudoti prieš judančias prie-
šo pajėgas – maža to, kad nuo šūvio iki
minos kritimo prabėga pusė minutės, dar
ir vieno minosvaidžio šaudymo greitis yra
apie 2-3 šūviai per minutę.
Aišku, iš kelių metų senumo patirties
kariuomenėje galima prisiminti, kad nėra
nieko bjauresnio už artileriją, apšaudančią
tavo pozicijas ir vado komandą su visa
ekipuote bėgte lėkti pusę kilometro – jei-
gu tokio bėgimo metu dar ir smegenys
bent kiek veiktų, būtų galima į artileristų
(nors iš tikrųjų – bėgti liepusio vado) pusę
paleisti atsakomųjų keiksmažodžių salvę.
Kaunamasis efektyvumas menkas, už tai
pačiam ant širdies lengviau.
Taigi, pramokome, kaip bendrauti su
minosvaidžio grupe bei gadinti lengvą
gyvenimą priešui ir su skyriaus vadu (ku-
ris buvo vienas iš koreguotojų kurso ins-
truktorių) patraukėme į likusio skyriaus
33
Vyr. srž. sp. I. Budzeikatės nuotrauka
pozicijas. Atvykti pataikėme kaip tik tuo
metu, kai KASP vadovybės vyr. puskari-
ninkis skaitė politinio švietimo paskaitėlę.
Na gerai, juokauju, nieko politiško ten
nebuvo – nė lašo. Buvo kalbų apie pajėgų
aprūpinimą, apie ruošimą, apie specialistų
kursų poreikį. Susipažinome su situacija,
kurią galima trumpai apibūdinti panau-
dojant mėgiamą buvusio Alytaus Ulonų
bataliono vado frazę: „Lengva nebus“. Ir
prisiminus tame pačiame Alytaus bata-
lione ant Ramovės sienos užrašytą frazę:
„Jei kariuomenėje būtų lengva, mūsų čia
nebūtų“.
Skyriaus stovyklavietėje išmokau dar
vieną svarbią pamoką: maksiminių miš-
rainių standartinėje pakuotėje į karišką
kuprinę krauti negalima, nes ant visų
maisto atsargų išspaustas majonezas ir
sūris didelio apetito nekelia.
Jau dvi naudingos pamokos
per vieną dieną! Iki pietų!
Likusi dienos dalis – miško taktikos ir
pasalų „drilinimas“ - improvizuotų spro-
gmenų dėjimas, pasalos išdėstymo ir vyk-
dymo kartojimasis, minosvaidžio ugnies
koregavimo pasikartojimas (su pasalos
elementais, todėl įdomiau), sužeistųjų gel-
bėjimas.
O sužeistųjų gelbėjimas yra viena ne-
smagiausių užduočių, kuri realios kovos
sąlygomis būtų 100 kartų nesmagesnė.
Nes dar besiruošdami pasalai su sužeistai-
siais atsirinkome, kas bus sužeistas – pa-
grindinis klausimas tariantis buvo „Kiek
sveri?“ Taigi, žinojome, kas bus sužeistas,
kas bus pirmasis gelbėtojas, kur bus susi-
rinkimo vieta ir panašiai. Niekas nešaudė
koviniais šoviniais, todėl sužeistųjų nerei-
kėjo gabenti nepatogiais šliaužimo būdais.
Nebuvo streso dėl to, kad draugo gyvybė
pavojuje. Gerai buvo tai, kad į „valymo“ (t.
y., į pasalą patekusių priešų apieškos) gru-
pę kaip būsimas sužeistasis pateko vienas
iš lengvesnių skyriaus karių. Blogai – tai,
kad kitas tos grupės karys buvau aš.
NUKELTA Į 34 PSL.
 34
Gerai buvo tai, kad sužeistasis pats,
ATKELTA IŠ 33 PSL.
pasispirdamas kojomis, padėjo man jį
vilkti samanomis. Bet nedaug padėjo: 70+
kilogramų „gyvo svorio“ su visa ekipuote
ir ginklu vilkti vienam nėra lengva – net
ir tokiomis palengvintomis sąlygomis. Jau
po kokių 20–30 metrų kančios kviečiausi
pagalbos – iš manęs naudos buvo ne dau-
giau nei iš sužeistojo.
Taigi, nusigabenome jį į sąlyginai sau-
gią vietą, šaulys-gelbėtojas sulopė kiaury-
minę krūtinės žaizdą, medicininės eva-
kuacijos komandai perduotas 9 eilučių
pranešimas ir gautas atsakymas, kad su-
sitikimo vieta – už 2 kilometrų. Tai gerai,
kad čia pratybos, o ne tikras karas...
Vakarėjant – dar su šviesa – grįžome į
labiau civilizuotą stovyklavietę ties Pabra-
dės poligono statiniais. Lengva vakarie-
nė, pasiruošimas poilsiui... Kokiam dar,
po velnių poilsiui? Mūsų laukia naktinis
orientacinis žygis! Ir 4 valandos miego.
Čia tiems, kurie lengvai ir greitai užmiega.
Vadinasi, ne man.
Na gerai, miško keliukais paėjėti 4 va-
landas su Mėnulio šviesa nėra taip jau blo-
gai. Romantika, meditacija ir visa ten kita.
Jeigu ne vienas BET: reikės eiti su ginklais
ir su kuprinėmis. Pasisekė tiems, kurie iš-
girdo instrukcijas, kad kuprinės neprivalo
būti pilnos – pakaks miegmaišio ir tiek
vandens, kiek prireiks žygiui. Nors gal ne-
išgirdusieji tyčia nusprendė išbandyti savo
jėgas ir vilkti tas 20+ kg svorio kuprines...
O kulkosvaidininkams nepasisekė dukart.
Jų ginklas gal ir smagiai šaudo, bet vilkti
jį mišku – menkas malonumas. Panašiai,
kaip sužeistąjį...
Kad jau kuprinės buvo smarkiai pa-
lengvintos, per tą žygį iš tikrųjų ir ne-
Gr. M. Lysenko nuotrauka
išsikankinome. Galutinį kelionės tašką
pasiekėme kaip tik tuo metu, kai iš jo buvo
išgabentos anksčiau už mus atvykusios
komandos. Gražu, paežerė, stovyklavietė,
laužas. Tik ten kažkokie įtartini piliečiai
sukiojasi. Matosi, kad prieblandoje lyg
sukiojasi kažkas su sijonais, kas prie laužo,
kas pavėsinėje, kalbasi garsiai... atrodo, jo-
kiu būdu negali būti kariai. Negi kažkokia
kompanija sugalvojo poligone prie ežero
pavakaroti?
Na, kol jie ten vakaroja, mes tamso-
je už 50 metrų nusimetėme kuprines ir
ilsimės. Po kelių minučių matome, kaip
paskui mus ėjusi kita karių-orientacininkų
grupelė nusuko tiesiai link „poilsiautojų“.
Ir pasiliko su jais. Pasirodo, nė velnio ten
ne poilsiautojai – iš tikrųjų kuopos vado-
vybė ir orientacinio žygio organizatoriai
sėdi, pokštus laido, mūsų laukia, arbūzais
vaišina, prie laužo šildosi. Prisijungėme.
Atvykus mus išvežti turinčiam trans-
portui ir kariams į jį sulipus bei laukiant
paskutinių orientacininkų, pradėjau ste-
bėti, kaip greitai apsiklojus miegmaišiu
nurimo pokštai, visus užvaldė nuovargio
pasaldintas miegas... Greitai. Tyla ir ramy-
bė buvo jau po kelių minučių.
Taigi, pratybos vyko pagal planą: 2
valandą stovyklavietėje, 6 valandą kelti,
iki pietų – visos numatytos pasalos su
improvizuota minosvaidžio parama. Be-
liko rutina: išsivalyti ginklus, susitvarkyti
ekipuotę, pasiruošti išvykimui, pastovėti
rikiuotėje. Rutina, išskyrus vieną dalyką:
minosvaidžių grupei reikalingi minosvai-
dininkai.
Skyriaus vadas tiesiai paklausė – kas
nori į minosvaidininko kursą? Jau gavęs
koreguotojui skirtos informacijos dozę
Gr. M. Lysenko nuotrauka
ir supratęs, kad tai yra rimtas reikalas,
iškart pakėliau ranką (taip, posakis, kad
„iniciatyva **** iniciatorių“, mane pamokė
labai trumpam – vėl rodau iniciatyvą). Ir
pridariau komplikacijų skyriui: vadas jau
buvo nusimatęs skirti mane į šaulio-gel-
bėtojo poziciją (pasirinkimą paveikė tai,
kad universitetinis išsilavinimas glaudžiai
susijęs su medicininiu ir apskritai su gel-
bėjimo principais nesipykstu), o aš čia imu
ir rodau norą pabėgti. Visgi buvo priim-
tas sprendimas: gelbėtojas gali būti ne tik
šaulys, bet ir minosvaidininkas – nors ir
toli nuo kontakto linijos, bet gelbėtojas
reikalingas kiekvienam skyriui. Taip ir
prasidėjo mano kelias į kitas pareigas.
Truputėlį gelbėtojas
Kariška biurokratija reikalauja: tam,
kad karys galėtų dalyvauti šaulio-gelbė-
tojo kurse, jis privalo turėti Higienos ir
pirmosios medicininės pagalbos kurso
baigimo pažymėjimą. Kursas yra priva-
lomas visiems nuolatinės privalomosios
pradinės karo tarnybos kariams ir galioja
penkerius metus, puikiai prisimenu, kad
medicininės pagalbos principų mokėmės
Alytuje. Vadinasi, formaliai kursas turėtų
būti užskaitytas ir man, tiesa? Netiesa!
Kursas buvo, bet 2015 metais pažymėji-
mai, įrodantys kurso baigimą, išduodami
nebuvo. Todėl norint tapti šauliu-gelbėto-
ju, teks įveikti ne vieną kursą, o du.
Čia jau turiu pasidžiaugti ir savo re-
dakcijos vadovų supratingumu – kai pa-
sakiau, kad teks dvi savaites po pusdienį
skirti karinei tarnybai, išgirdau labai tei-
singą atsakymą: „Tėvynės labui!“ Žinoma,
mainais į pažadą, kad pasibaigus kurso
laikui vakarus atiduosiu redakcijai.
2020 m. Nr. 1 (501)
Kas labiausiai įstrigo iš šio kurso? At-
sakymas paprastas. Lietuvos karo aka-
demijos, kurioje vyko kursai, valgykla.
Fantastiškas maistas – sunku net palyginti
su tuo, kuo buvome maitinami Alytaus
bataliono valgykloje (o jau ir ana valgykla
skųstis būtų nepadoru – ten taip pat mai-
tino visai neprastai. Kartais).
Bet jeigu rimtai ir apie kursą, tai štai:
dar kartą išmokau į nelaimę patekusio
kario (ar apskritai bet kurio žmogaus, taip
pat civilinėje aplinkoje) gyvybės gelbėjimo
algoritmo, kuris yra ne toks jau sudėtingas:
patikrink, ar nėra kritinio kraujavimo, ir
jei yra – užlopyk, patikrink, ar kvėpavimo
takai atviri, ir jei ne – atverk, patikrink,
ar kvėpavimas yra patenkinamas ir jei ne
– pasistenk pašalinti problemą, patikrink,
ar yra „ne kritinių“ kraujotakos problemų
ir jas sutvarkyk, patikrink sąmoningumą,
apsaugok nuo aplinkos poveikio.
Kaip imobilizuoti stuburą jei įtariama
nugaros trauma, kaip atlikti gaivinimą,
kaip naudotis automatiniu defibriliato-
riumi – tai yra įgūdžiai, kuriuos teoriškai
gerai būtų turėti kiekvienam asmeniui,
tačiau kariams tokių įgūdžių turėjimas ir
atnaujinimas yra privalomas. Todėl visai
nenuostabu, kad laikas nuo laiko tenka
išgirsti, kad į nelaimę patekusių žmonių
gyvybę išgelbėjo ryžtingi ir teisingi neto-
liese buvusių karių veiksmai.
Gal iš šaulio-gelbėtojo kurso norėjosi
kiek daugiau – didžiąją šių mokymų dalį
sudarė prieš porą savaičių jau įgytų įgū-
džių kartojimas, ir tik gana kuklią dalį –
naujų įgūdžių (kvėpavimo takų atvirumo
užtikrinimo, nukentėjusiųjų rūšiavimo,
sužeistųjų evakuacijos iš pavojingos vietos
bei būklės stabilizavimo) įgyta ne tiek ir
daug. Sako, dviračio neišrasi.
Truputį minosvaidininkas
Prieš pagrindinį kovinį metų įvykį
– jau tas tikrąsias, vertinamąsias lauko
pratybas – turėjau galimybes kuopoje su-
sipažinti su nauja geriausia savo drauge
būsimajam tarnybos laikui. 60 mm mi-
nosvaidis M60. Dėl vamzdžio diametro
su humoro nestokojančiu kolega pavadi-
nome ją Nataša. Neklauskite, kodėl ginklai
kartais vadinami moteriškais vardais – ti-
kriausiai čia toks truputėlį fetišas. Lietu-
vos kariuomenės savaeigės haubicos irgi
visos su vardais (oficialiais), ir nė vieno
vyriško. Saulė, Rasa, Aušra, Aistė. Galiu
priminti, kad ir mano G-36 vardas (neofi-
cialus, paties sugalvotas) tarnybos Alytaus
batalione metu buvo Angelina (nes jau
pagyvenusi ir, kaip sakė jos būklę įvertinę
vadai, „kaip reikiant išbelsta“, bet vis dar
neprastai atrodanti). Naujoji „gieškė“ kol
kas vardo neturi – per retai į pasimatymus
vaikščiojame.
Tai štai atgal prie minosvaidžio: ga-
vome minimalios apimties instruktažą.
Techninės charakteristikos, konstrukcija,
išardymas, sudėjimas, valymas, paruoši-
mas mūšiui, paruošimas žygiui, sugulsčia-
vimas, pririšimas prie fiksuoto orientyro ir
panašiai. O tada šią gražuolę susipakavo-
me ir ilgam pasiskolinome savo stiprina-
mam sunkiosios ginkluotės skyriui.
Bėda su visais rimtesniais ginklais, ku-
rie yra efektyvūs didesniu nei 300 metrų
atstumu ir šaudo didesniu nei 5,56 mm
kalibru – nemenkas svoris (Lietuvos ka-
riuomenėje taikliojo šaulio FN SCAR –
turbūt vienintelis, neturintis tokios nuo-
dėmės). Nataša taip pat turi viršsvorio
problemų – vamzdis, dvikojis, atraminė
plokštė ir taikiklis kartu sveria arti 20 ki-
logramų. Ir čia – be minų, kurių kiekviena
sveria dar po 1,5 kg. Kitaip tariant, pana-
šiai, kaip granatsvaidis, kuris po miškus
tampomas per kiekvienas pratybas, bet
panaudojamas gal tik kartą per metus, tik
maždaug dukart sunkiau.
Jau pirmas kilometras su tokia gražuo-
le parankėje (ir nepamirškime asmeninio
ginklo, amunicijos liemenės bei kuprinės,
be kurios negalima apsieiti numatant ilgė-
lesnį stovyklavimą gamtoje) galėtų šiltus
jausmus labai efektyviai paversti nuošir-
džia neapykanta.
Bet, atvykus į pratybas Pabradėje, la-
bai greitai atsirado gelbėtojas – vienas
mūsų kuopos karys, didelis motorizacijos
šalininkas ir pratybų laikotarpiui paskoli-
35
no asmeninį paties atsigabentą keturratį
su priekaba. Štai su tokiu transportu ir
minosvaidžiu galima daryti tikrus stebu-
klus – būtent to ir mokėmės bemaž visą
pirmąją pratybų dieną. Draugai iš to sky-
riaus, kurį ketinu palikti, vykdė žvalgybos
užduotis, o minosvaidininkų komanda
mokėsi greito išsilaipinimo, minosvaidžio
paruošimo mūšiui ir susilaipinimo, kilus
pavojui, procedūrų. Ir taip bemaž visą die-
ną: sukrauni minosvaidį į dėžę, pavažiuoji
priekaboje, šoki išsikrauti minosvaidžio,
maskuoji keturratį, sumontuoji minosvai-
dį, pasiruoši šaudyti, gauni priešo kon-
taktą, skubiai susikrauni minosvaidį ir
pasišalini saugia kryptimi. Tvarkingai, su
visomis dengimo procedūromis, kaip ir
būtų daroma mūšyje.
Nuobodu? Po penkto karto, kai viskas
jau pasidarė vienoda – labai. Bet tokia jau
to kariško „drilinimo“ paskirtis – kartoti
veiksmus tol, kol veiksmai atliekami sa-
vaime, negalvojant, be klaidų. Ir tas kar-
tojimas tikriausiai yra didžiausias karinės
tarnybos trūkumas – tie patys veiksmai
kartojami daug kartų, kol jų vykdymas
tampa natūraliu dalyku. Kita vertus... ar
kitaip būna bet kokiame darbe? Ar virėjai
barščius kaskart verda kardinaliai kitaip?
Ar pirkimo-pardavimo sutartį vadybinin-
kai kaip nors originaliai perkuria kiekvie-
ną kartą? Tikriausiai ne.
Kad nenumirtume iš nuobodulio vis
paruošinėdami minosvaidį mūšiui ir po
to – paruošinėdami jį žygiui, užsiėmėme
ir intensyvia papildoma veikla. Na, pokal-
biais apie gyvenimą, pokštais, parūkymais,
įvairių sėdėjimo pozų patogumo verti-
nimais ir panašiai. Be to, kariuomenėje
tikriausiai taip pat nelabai apsieinama.
Kaip ir bet kokiame darbe.
NUKELTA Į 36 PSL.
Gr. M. Lysenko nuotrauka
 36
ATKELTA IŠ 35 PSL.
Netrukus taip ir vakaras atėjo, sutemo,
prasidėjo bene šalčiausia naktis rudenį
– temperatūra krito žemiau nulio, visos
palapinių miestelio krosnelės kuro brike-
tus pleškino visu pajėgumu, kad tik vidu-
je prieš užduotis ar po jų besiilsintiems
kariams nereikėtų dar ir iš šalčio drebėti.
Ir, nepaisant šalčio lauke, palapinės gy-
ventojų sudėtis vis keitėsi. Kas į užduotį
prieš pat vidurnaktį išėjo, kas – tuojau po
jo. Minosvaidžių skyriui pasisekė – miegas
iki 6 ryto ir išvykimas į iš anksto išžvalgytą
savo poziciją paežerėje jau bešvintant.
Rytui ypatingo šarmo suteikė nekine-
tinių operacijų kuopos visureigis, nuo pat
leistino laiko sukęs ratus aplink pratybų
teritoriją ir skleidęs bjaurų žviegimą – tar-
si banšės cypimą. Iš pradžių būna keista,
kas čia per garsas: ar vėjas rado kažkokią
angą ir taip keistai švilpia, ar kažkokios
karinės technikos didelis dalinys juda su
keistais variklio garsais. Kai susiorientuo-
jama, kad garso šaltinis juda ratu aplink
ir kolegos paaiškina, kas ten per aparatas
kriokiantis, pasidaro ramiau. O po pusva-
landžio nuolatinio zyzimo jau norėtųsi ir
akmenį į tą birbynę paleisti – gi miškas,
romantika, norisi ramybės.
Su šiokiais tokiais nuotykiais (į tą patį
žviegiantį visureigį, kuris formaliai pri-
klausė imituojamoms priešo pajėgoms,
vos neatsimušėme) pasiekėme savo šau-
dymo vietą, ją pasiruošėme (minosvaidis
– šiek tiek įnoringas ginklas, jam reikia
arba gerai paruošto, patyrusio minosvai-
dininko, arba lygios žemės), ginklą pa-
rengėme mūšiui ir pradėjome vykdyti dar
vieną standartinę karišką užduotį – lau-
Vyr. eil. V. Sakalausko nuotrauka
kimą. Po kelių valandų ant kranto, ištuš-
tinto cigarečių pakelio, dar vieno istorijų
apie gyvenimą rato ir trypinėjimo vietoje
galų gale radijo ryšiu išgirdome, kad už-
duoties vykdymo grupė, kuriai buvome
priskirti, įvykdė pasalą. Minosvaidžio už-
duotis – „užmesti dūmus“ atsitraukimui.
Pakoregavome kryptį, atstumą, iššovėme
vieną NATO miną ir... dienos darbai be-
veik baigti. Liko tik grįžti į stovyklavietę,
susitvarkyti ginklus, išmontuoti palapinių
miestelį ir namo. Vadinasi, iki pietų jau
beveik būsime namie? Norėtųsi...
Iš tiesų tai problemos prasidėjo dar
net nuo ežero nenuvažiavus. Keturračio,
kuris atgabeno minosvaidžio skyrių, ratas
prakiuro. Laukėme evakuatorių pagalbos.
Per tą laiką net grybų spėjome pripjauti. Ir
prifotografuoti.
Ir nors su geroku užlaikymu, į pala-
pinių miestelį grįžome vieni iš pirmesnių
– pasalų vykdymo grupės dar buvo miške
ir laukė vis žadamo transporto, o vietoje
buvo tik žvalgybos grupės, kurios savo
darbą atliko diena anksčiau. Kol griovėme
tai, ką prieš dvi dienas buvome pasta-
tę, iš miškų po truputį grįžinėjo kariai ir
atėjo laikas oficialiai rikiuotei – pratybų
uždarymui. Po oficialios rikiuotės – toles-
nis palapinių miestelio ardymas ir ginklų
tvarkymas bei kartkartėmis vis dar iš miš-
ko pargabenamos karių grupelės, kurios
laiku transporto nesulaukė. O tada – dar
viena, jau kuopos rikiuotė.
Stovėjau rikiuotėje ir svarsčiau – o va-
dai kariams visada sako, kad štai pas mus
tai čia viskas geriausia, jūs čia kiečiausi ir
kitas kuopas lenkiate štai tiek ir dar ana
tiek? Aišku, smagu, bet jei lygiai tas pats
sakoma ir visiems kitiems kariams, kitose
kuopose, kitose rinktinėse, tai... na, tarki-
me, smagu turi būti visiems, o ne tiems
vieniems, kurie yra kiečiausi ir geriausi.
Galų gale – vietoje optimistinio va-
rianto „išvažiuoti namo apie 14:00“ (na
gerai, nelogiška – pratybų uždarymo ri-
kiuotė suplanuota valanda vėliau) ir rea-
listinio „išvažiuoti namo apie 18:00“ (kas
nepavyko dėl lėto palapinių miestelio ar-
dymo ir miške įstrigusių karių) galų gale į
savo karietas susėdome tik apie 21:00 val.
O grįžtant namo po svarbiausių tais
metais pratybų, visi kariai gali privatesnėje
aplinkoje pakeleiviams išsibambėti, kas
buvo negerai, kuo liko nepatenkinti ir ką
reikėtų keisti.
Tik kad neturėjau jokių priežasčių
bambėti – nors ir gerokai užtrukus, nors
ir pavargęs (daugiausiai nuo laukimo),
namo grįžau išsišiepęs iki ausų.
Dėkojame 15min.lt už publikaciją
E. Čebatorienės nuotrauka
2020 m. Nr. 1 (501)
Kaip vyksta valstybės gynyba?
SUPRASTI IR PRISIDĖTI.
Prieš 29-erius metus buvo patvirtintas pirmasis
Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės karių
sąrašas. Šiuo metu čia tarnauja virš tūkstančio karių
savanorių ir 80 profesinės tarnybos karių.
„Savanorių pajėgos visada buvo tiltu tarp kariuomenės
ir visuomenės, – sako kapitonas Karolis Zikaras,
802 pėstininkų kuopos 1-ojo skyriaus vadas, – jos leidžia
bet kuriam žmogui iš bet kokios srities suprasti, kaip vyksta
valstybės gynyba ir prisidėti prie jos pačiam.”
Jau dvidešimt antrus metus pajėgose tarnaujantis
kpt. K. Zikaras, kartu su 2018 m. rudenį į KASP gretas įsiliejusiu
eiliniu Tadu Valiuku, 810-osios kuopos šauliu, pasakoja
apie savo pasiryžimą tapti kariais, pokyčius savanorių pajėgose
bei šių pajėgų specifikoje glūdinčią stiprybę.
STIPRYBĖ
37
Eil. Karolina PAŠKEVIČIŪTĖ
Didžiosios Kovos rinktinė, 802 kuopa
Prie KASP prisijungė paskatinti
draugų
„Karo tema domėjausi nuo pat vaikys-
tės, daug skaitydavau ir analizuodavau mū-
šių strategijas, taktikas, – pasakoja Tadas,
– buvo rimtų minčių stoti į Karo akademiją,
tačiau gyvenimas viską pakoregavo savaip.
Kai jau įsitvirtinau ir atsirado šeima, vaikai,
karjera, tada prasidėjo ir tam tikros savire-
alizacijos paieškos. Man visada patiko toks
gyvenimo būdas – truputį ant išbandymų
ribos. Galima sakyti, kad KASP – vienas iš
tokių savęs realizavimo būdų.“ Eil. T. Va-
liukas pasakoja, kad ateiti į kariuomenę pa-
stūmėjo draugas, kuris tarnauja profesinėje
karo tarnyboje: „Jis visada skatino išbandyti
save ir aš supratau, kad arba dabar, arba
niekada. Ir, tiesą sakant, nei karto nepa-
sigailėjau, niekada nebuvo minties „kam
man to reikia?“
NUKELTA Į 36 PSL.
 38
Karolis, nuo mažens domėjęsis kari-
ATKELTA IŠ 37 PSL.

niais dalykais, prie KASP prisijungė dar

1998-aisiais, būdamas pirmakursiu. „Pri-
„Į KASP ateina visokių žmonių,
sijungti pasiūlė kursiokas, tad pagalvojau, bet mažiau motyvuoti tyliai
kad labai geras variantas – būti ir studen- „nubyra“ ir lieka branduolys tokių,
tu, ir kariu, – pasakoja jis, – tačiau tada
apskritai nebuvo labai daug informacijos kurie yra pasiryžę daryti viską. Jie
apie kariuomenę, pagrindiniai šaltiniai: turi kažkokį vidinį užtaisą – jeigu
tik žurnalas „Karys“ ir televizijos laida
„Kariai“, kurią rodydavo savaitgaliais. Taip jau susirinkom, tai ir padarysim,“
pat vis dar stiprūs tebebuvo iš mūsų tėvų
kartos atėję neigiami stereotipai apie ka- Eil. Tadas Valiukas
riuomenę – tarsi tai vieta, kur gali susi-
durti su blogais žmonėmis.“ Karolis sako,
kad artimųjų požiūris į jo norą tarnau- neužtikrintumo. Po Bazinio kurso mus rodo tvirtėjantis supratimas, kad valstybė
ti kariuomenėje buvo dvejopas – tėvai iškart „įmetė“ į vertinamąsias pratybas. nėra kažkas šalia žmonių, o patys žmonės
ir nuogąstavo, ir, tuo pačiu žinodami jo Tada dar nesupratau, ką daryti, ko neda- ir yra valstybė. Tai atsispindi mūsų pajė-
nuostatas, didžiavosi tokiu sūnaus pasi- ryti, ko klausti, o kada geriau patylėti.“ gose,“ – sako jis.
rinkimu. Tačiau po pusantrų metų kariuomenėje „Kalbant apie aprūpinimą, dabar gau-
„Kai buvau vaikas, man didelį įspūdį Tadas pastebi, kad jau ir pats gali kitus nam vis daugiau ginklų, apie kuriuos
padarė per televiziją matyta Nepriklauso- kažko išmokyti, dalintis savo patirtimi su anksčiau galėjom tik pasvajoti, pavyz-
mybės atkūrimo akto pasirašymo trans- naujokais: „Į KASP ateina visokių žmonių, džiui, taikliojo šaulio ginklą FN-SCAR,
liacija, – prisimena kpt. Zikaras, – vaikiš- bet mažiau motyvuoti tyliai „nubyra“ ir naujas uniformas. Bet jei nuoširdžiai, aš
kai naiviai įsivaizdavau, kad viskas staiga lieka branduolys tokių, kurie yra pasiryžę niekada nesigilindavau į tokius klausimus
pasikeis, kad gyvensim visai kitokioje daryti viską. Jie turi kažkokį vidinį užtaisą kaip aprūpinimas – man nesvarbu nei
valstybėje. Bet paskui važiuoji į mokyklą – jeigu jau susirinkom, tai ir padarysim,“ kur miegosim, nei kaip miegosim, duos
ir matai – tos pačios mašinos, tie patys – sako jis. maisto ar neduos. Man tai nėra reikšmingi
pastatai, tik kariuomenės nėra. O man Kpt. Zikaras per daugiau nei 20 tarny- dalykai, įdomus pats procesas,“ – sako eil.
visada atrodė, jei yra valstybė – turi būti bos metų sako pastebėjęs pokyčius visose T. Valiukas.
ir kariuomenė.“ srityse. „Savanorių pajėgos išskirtinės tuo, Kad stipriai keitėsi KASP narių ap-
Keičiasi ne tik pajėgų aprūpinimas, kad tai yra visuomenės mikromodelis – rūpinimas, pritaria ir kpt. Zikaras: „Kai
čia gali sutikti įvairiausių žmonių, nuo aš atėjau, žmonės buvo tik pradėję gauti
bet ir kariai paprastų „bičų“ iki labiausiai sofistikuotų uniformas. Apie ekipuotę išvis nešneku
Paklaustas, ar pastebi pokyčius KASP, asmenybių. Nors laikų buvo visokių ir – tebuvo odinis diržas dėtuvių krepšeliui,
eil. T. Valiukas sako ne taip ilgai tarnaujan- KASP karių motyvacija bėgant laikui ban- durtuvui ir gertuvei pasikabinti. Visokie
tis, kad pastebėtų skirtumą: „Dar per ma- gavo, tačiau dabar dominuoja pilietiški, likučiai iš sovietinių laikų ar labdaros,
žai patirties, kad galėčiau vertinti. Tačiau patriotiški žmonės. Kiekvienas žmogus, žodžiu, labai margas reikalas. Taigi, tai kas
ką tikrai pastebiu – tai kaip pasikeitėme kuris jaučiasi atsakingas už savo valstybę, buvo tada ir ką turime dabar, yra tiesiog
mes patys, kariai. Kaip mes tobulėjame, turi įdėti, kad ir mažiausią indėlį į savo sunkiai palyginami dalykai.“
laviname įgūdžius, kaip lieka vis mažiau šalies gynybą. Mūsų visuomenės brandą Karolis teigia, kad laikui bėgant pajėgų
moralė kito priklausomai nuo savano-
riams skiriamų užduočių. Jis pasakoja, kad
„Nors laikų buvo visokių ir KASP karių motyvacija bėgant buvo etapas, kai teritorinės gynybos buvo
atsisakyta, savanorius ruošė kaip pastipri-
laikui bangavo, tačiau dabar dominuoja pilietiški, patriotiški nimą tarptautinėms taikos operacijoms:
žmonės. Kiekvienas žmogus, kuris jaučiasi atsakingas už savo „Tada mūsų rengimas nuo pasalų ir pana-
šių taktikos elementų perėjo prie veiklos
valstybę, turi įdėti, kad ir mažiausią indėlį į savo šalies gynybą.
kelių kontrolės postuose. Faktiškai tuomet
įvyko moralinis lūžis, didžioji dalis senų-
Mūsų visuomenės brandą rodo jų karių paliko pajėgas.“ Pasak Karolio,
tvirtėjantis supratimas, kad reikalai vėl pasitaisė, kai atėjo suvokimas,
kad pasiruošti taikos rėmimo užduotims
valstybė nėra kažkas šalia žmonių,
misijose galima atskirai, tačiau kariai vis
o patys žmonės ir yra valstybė. tiek turi gauti bendrąjį taktinį rengimą.
Tai atsispindi mūsų pajėgose.“ „Bet identiteto klausimas – kas mes esame
ir kokia mūsų paskirtis – visuomet turėjo
Kpt. Karolis Zikaras didelę įtaką karių moralinei būklei,“ – api-
bendrina Karolis.
2020 m. Nr. 1 (501)
KASP – tiltas tarp kariuomenės
ir visuomenės
Tadas sako, kad tarnyba KASP – tai ge-
rokai alternatyvus laisvalaikio būdas. „Ne
kiekvienas renkasi tokį, bet man patinka.
Pastebiu, kad darausi lankstesnis, pakan-
tesnis, mažiau reiškiu pretenzijų dėl ne-
reikšmingų dalykų civiliniame gyvenime.
Kažkokie nepatogumai, lietus, purvas ar
dar kažkas nebeerzina, vis pagalvoju: „O
per pratybas kaip šalta buvo! Tad čia, paly-
ginus – nieko“. Man labai patinka bandyti
savo ištvermę. Tai yra vienas iš pagrindi-
nių motyvų būti KASP – išbandyti save,
plėsti savo galimybių ribas,“ – sako jis.
„KASP yra nuostabus reiškinys, kur
pilietis gali tiesiogiai dalyvauti užtikrinant
savo šalies saugumą ir atgrasant poten-
cialius agresorius, – teigia Karolis, – jei
kariuomenė sudaryta tik iš samdinių-pro-
fesionalų, tada didėja praraja tarp kariuo-
menės ir visuomenės, nes žmonės nebesi-
domi gynyba, tarsi palieka tai tiems, kurie
„išmano savo darbą“. O be visuomenės
paramos jokia pasaulio kariuomenė nėra
pajėgi laimėti karo. Savanorių pajėgos vi-
sada buvo tiltu tarp kariuomenės ir vi-
suomenės, nes leidžia bet kuriam žmogui
iš bet kokios srities suprasti, kaip vyksta
gynyba ir prisidėti pačiam.“
39
Kpt. K. Zikaras sako, kad žiūrint iš siranda tokių, kurie traukia per dantį, kad
emocinės pusės – tai prisirišimas prie tam tai – nerimtai atrodantis būrelis“, – sako
tikros bendruomenės. Jo manymu, kuopa kpt. K. Zikaras. Jis pasakoja, kad bendrų
yra tarsi didelė šeima, giminė – kiekvienas pratybų metu kariai savanoriai, nors ir
su savo istorija ir savo gyvenimo keliu: nusileisdami individualiu parengimu (nes
„Matyti kaip auga kolegos, kartais praauga laiko karių rengimui skiriama daug ma-
tave, tampa karininkais ir vėliau pats gali žiau), stipriai kompensuodavo trūkumus
iš jų mokytis, yra labai stipru emociškai savo entuziazmu, išradingumu ir noru pa-
ir skatina būti tos bendruomenės dalimi.“ daryti gerai. Karolis teigia, kad kartais tai
netgi būdavo lemiamas veiksnys: „Mūsų
Savanorių stiprybė – motyvacija stiprybė yra tai, kad turime žmones su vi-
somis įmanomomis patirtimis iš civilinio
ir įvairiapusiškumas
gyvenimo, kurias sujungus galima išspręs-
„Reguliarioji kariuomenė visada žiū- ti problemas labai išradingai ir kūrybiškai.
rėjo į savanorių pajėgas iš aukšto – nėra Karyboje tas netikėtumo momentas yra
ugnies galios, nėra didelio parengimo, at- labai svarbus.“
„Kur slypi kario savanorio stiprybė? Tai jo motyvacija.
Jo noras. Kai darai viską savo noru, tobulėjimas ženkliai
didesnis, negu tada, kai daroma „iš reikalo“. Mums neskiriama
tiek daug laiko apmokymams kaip kariams kitose pajėgose,
bet vien dėl savo didelio noro galime pasiekti labai daug.
Ką, beje, įrodo ir Geriausio pėstininkų skyriaus varžybos,
kuriose savanoriai rodo puikius rezultatus.“
Eil. Tadas Valiukas
Gr. M. Lysenko nuotraukos
40

Plk. ltn. Denisas Starikovičius:

„Mūsų stiprybė – skirtingos

DIDŽIOSIOS
KOVOS RINKTINĖ

karių patirtys ir aukšta motyvacija“

Didžiausia Krašto apsaugos savanorių pajėgų rinktinė – Didžiosios Kovos apygardos 8-oji –
kovo 11-ąją Elektrėnuose iškilmingu renginiu paminėjo 29-ąsias savo įkūrimo metines.
Per beveik tris tarnybos dešimtmečius rinktinės kariai savanoriai dalyvavo keliose tarptautinėse operacijose, daugelyje
pagrindinių Sausumos pajėgų pratybų, inicijavo keletą pajėgas stiprinančių projektų ir šiuo metu vykdo Taikos meto
užduotis. Tūkstantis šalies piliečių skiria savo laiką skirią karybai, derindami jį su civilinėmis profesijomis ir karjeromis.
Dešimt rinktinės kuopų dislokuotos Trakuose, Ukmergėje, Molėtuose, Ignalinoje, Švenčionyse, Šalčininkuose ir Vilniuje.
Apie svarbiausius tarnybos iššūkius pasakoja Didžiosios Kovos rinktinės vadas plk. ltn. Denisas Starikovičius.

Laimis BRATIKAS savanorių yra tokie pat patriotai, tvirtą

LK strateginės kominikacijos departamentas pilietinę savimonę turintys piliečiai, kaip
ir ankstesnių kartų savanoriai. Būtent jų
pasiaukojimas yra mums pavyzdys, todėl
Kas vienija tris savanorių kartas? Paly-
esu įsitikinęs, jog prireikus visi bus išti-
ginkite pirmuosius 1990 metų savano-
Didžiosios Kovos rinktinės nuotrauka

kimi priesaikai, pasiruošę kovoti iki galo,

rius su šių dienų kariais savanoriais?
Visoms kartoms būdinga aukšta mo-
tyvacija. Mes siekiame, kad dabartiniai
kariai savanoriai žinotų apie pirmuosius
savanorius, jų puoselėtas vertybes. Turime
tą pačią užduotį ir pareigą – ginti savo
šeimą, namus, savo valstybę, kaip tai darė
savanoriai 1919, 1944 metais ar praėjusio
šimtmečio pabaigoje. Atsiminimai apie
Nepriklausomybės kovas patvirtina, kad
būtent savanoriai atlaikė pirmuosius prie-
šų puolimus, tapo Lietuvos kariuomenės
branduoliu.
Vėliau dešimtmetį trukusiame orgaz-
niuotame partizaniniame pasipriešinime
dalyvavę savanoriai pasirinko sunkų ir
pavojingą laisvės kovotojo kelią. Ne pa-
slaptis, kad dauguma jų neturėjo ne tik
karinių laipsnių, bet ir karinės patirties,
tačiau tai jų neatbaidė.
Atkūrus Nepriklausomybę 1990 m.
kovo 11 dieną, žmonės turėjo greitai ap-
sispręsti – išeiti ar likti ginti Aukščiau-
sios Tarybos rūmų bei savo šalies laisvės.
Tie, kurie liko ir vėliau prisidėjo prie jau-
nos valstybės gyvenimui svarbių įvykių,
šiandien vadinama jau trečiąja savanorių
karta. Taigi, visų trijų kartų savanoriai,
kritiniais valstybės gyvavimo momentais,
pademonstravo aiškai suvoktą patriotizmą
ir pilietinę tvirtybę.
nesigailint jėgų ir gyvybės.
Malonu, kad KASP motorizacijos projektas
pirmiausia išbandytas Didžiosios Kovos
rinktinėje ir tik po to „pratybos ant ratų“
vyko kitose rinktinėse. Ar buvo daug dis-
kusijų įgyvendinant šį projektą?
Įgyvendinant naujoves visada būna
daug diskusijų, skirtingų nuomonių. Ne
Didžiosios Kovos rinktinės vadas plk. ltn. De- išimtis buvo ir šis projektas, kuriuo siekė-
nisas Starikovičius me pagerinti KASP padalinių mobilumą.
Paprastai kalbant, savo padalinių mobi-
Šiandien Lietuvos piliečiai turi galimy- lumą užtikriname judėdami nedidelėmis
bę pasirinkti tarnybos būdą, laiką ir vietą. transporto priemonėmis – keturračiais,
Skiriasi geopolitinė situacija, savo įtaką motociklais. Džiugu, kad daug iniciatyvos,
daro globalizacija, skiriasi visuomenės entuziazmo ir paramos sulaukta iš pačių
kartos ir aplinka, kurioje visuomenės na- rinktinės karių savanorių. Galiausiai visų
riai auga ir bręsta. Akivaizdu, kad požiū- pastangos buvo vaisingos ir šiandien tu-
ris į karo tarnybą dabar kitoks nei buvo rime patvirtintus Lietuvos kariuomenės
1919, 1944 ar 1990 metais, nes nemaža vadovybės įsakymus ir pritarimą tęsti mo-
dalis visuomenės aukščiausiais prioritetais bilumą gerinančių priemonių naudojimą
pasirenka asmeninę ar šeimos gerovę, o pratybose.
savo, kaip piliečio, pareigą ginti valstybę
jos užpuolimo atveju neretai nustumia į Dar vienas projektas, išbandytas būtent
antrą planą. Jūsų rinktinėje: šiuo metu keičiama
Dabar tarnybą KASP renkasi tiek šau- pajėgų pėstininkų kuopų struktūra
kiamojo amžiaus jaunimas, tiek ir žymiai – atsirado Žvalgybos ir Nekinetinių
vyresni karo prievolininkai. Turime skir- operacijų skyrius (ŽNOS), todėl kiekvie-
tingų patirčių sukaupusių žmonių, tai nos kuopos vadui į pagalbą ateina žval-
– viena iš mūsų stiprybių. Drąsiai galiu gybos bei funkciniai specialistai. Kaip
teigti, kad dauguma mūsų rinktinės karių kelią į gyvenimą skynėsi šis projektas?
2020 m. Nr. 1 (501)
Aš džiaugiuosi, kad mūsų pajėgose ir mūsų rinktinėje yra
tikrai šaunių vaikinų ir merginų, kurie ne tik geri savo srities
specialistai, bet ir atsidavę tarnybai kariai, kuriais galima
pasitikėti bet kokioje situacijoje.“
plk. ltn. Denisas Starikovičius
Tai pastarojo meto naujovė, kuri jau
diegiama ne tik mūsų rinktinėje, bet ir
visose pajėgose. Būtent pėstininkų kuo-
pų vadai dėl šio sumanymo abejojo ma-
žiausiai. Atitinkamų nekinetinių opreacijų
specialistų poreikis kuopoje didelis ir ne-
paprastai palengvina operacijų planavimą.
Daugiausia diskutavome dėl tinkamo
atskirų sričių specialistų panaudojimo,
reikalavimų jų kvalifikacijai, funkcijų ap-
rašymui. Bandėme surasti atsakymą, ar,
gavę užduotį, specialistai turėtų veikti pa-
vieniui ar grupėje.
Didžiosios Kovos rinktinės ŽNOS spe-
cialistų rengimą organizuojame centrali-
zuotai ir džiugu, kad organizuodami mo-
kymus galime panaudoti mūsų rinktinės
Nekinetinių operacijų kuopos karius, kurie
sukaupę nemažai patirties ir gali dalintis
ekspertizėmis nekinetinių operacijų sri-
tyje.
Dabar peržiūrime ŽNOS karių ren-
gimą ir planuojame jį vykdyti dviem
etapais.
PAGRINDINIS – įgūdžių formavi-
mas – bus tęsiamas Nekinetinių operacijų
pagrindų mokymas naujai į pareigas pa-
skirtiems kariams.
PALAIKOMASIS – įgūdžių įtvirtini-
mas – bus treniruojami kariai, kurie NOK
tarnauja apie 2 metus.
ŽNOS vertinimas vyks rinktinės lauko
taktikos pratybose „Tvirtas Velnias 2020”.
Taip pat sieksime iki šių metų pabaigos
atlikti kuopų atsakomybės rajonų neki-
netinį žvalgybinį mūšio lauko įvertinimą.
Kokias didesnes šių metų pratybas
išskirtumėte?
Paminėsiu pora didesnių pratybų.
Buvo planuota, kad artimiausiu metu tu-
rėtų vykti vyks Taikos meto užduočių pra-
tybos, kuriose rinktinės štabas, Aprūpini-
mo kuopa ir TMU Operacinėms pajėgoms
priskirtos kuopos treniruos sugebėjimus
išvykti, išsiskleisti ir veikti kartu su kito-
mis institucijomis. Antrą pusmetį mūsų
kariai savanoriai vyks į pratybas į Estiją. O
vienas rimtesnių iššūkių – rinktinės Lauko
taktinės pratybos, kurios vyks kuopų at-
sakomybės rajonuose, civilinėje aplinkoje.
41
gimo tarptautinei operacijai planas, pa-
tikslinti reikalavimai karių pareigybėms,
į vadovaujančias pozicijas paskirti kariai.
Visų rinktinės kuopų kariams buvo pa-
teikta informacija apie galimybę dalyvauti
misijoje Afrikoje, pristatytos misijoje tar-
naujančiųjų socialinės garantijos ir pa-
skelbta atranka. Prašymus pateikė šešios
dešimtys karių, juos peržiūrėjo sudaryta
Vertinsime skyrių gebėjimus vykdant ko- komisija ir vėliau atrinkti kandidatai laikė
vos užduoties bloką – žvalgybą ir tai, kaip testus. Ypač daug dėmesio skyrėme psi-
grupių vadams bei jų valdymo grupėms chologiniam pasirengimui. Pavyzdžiui,
sekasi vykdyti operacijų vadovavimą ir kandidatai laikė supaprastintą žvalgų at-
valdymą. rankos testą. Po to buvo sudarytas išplės-
tinis Pajėgų apsaugos vieneto (PAV) karių
Ar yra dalykų, kurie kelia rinktinės
sąrašas. Visi kariai dalyvavo pratybose
vadovybei nerimą?
Lietuvoje ir Vokietijoje. Pastarasis rengi-
Artimiausiauje perspektyvoje tam ti- mas buvo labai vertingas, kadangi kariai
kru galvos skausmu išliks specialistų pa- galėjo susipažinti su Vokietijos kariais.
rengimas. Personalo kaita ir augimas le- PAV kariai, kurių pagrindinė funkcija
mia visų sričių specialistų ugdymą. Reikia yra budėjimas misijos vietoje, skirtingai
parengti vyr. šaulius, granatsvaidininkus, adaptavosi prie sudėtingų tarnybos sąlygų.
skyrių vadus, taikliuosius šaulius ir kitų Turėjau galimybę aplankyti karius misi-
specialybių karius, o mokymo centruose jose vietoje ir buvo nepaprastai malonu
ribotas skaičius tiek vietų, tiek laiko pra- girdėti vokiečių kontingento vadų atslie-
sme. Pavyzdžiui, nuolatinės privalomos pimus apie mūsų karių parengimą, profe-
pradinės karo tarnybos kariai pagal atitin- sionalumą, drausmę ir aukštą motyvaciją.
kamas karines specialybes parengiami per Manau, jog mūsų kariai įgavo vertin-
9 mėnesius, o mūsų parengimas išsitempia gos karinės patirties, petys petin tarnavo
iki 3 metų. Norisi čia ir dabar turėti pa- su vokiečių kariais, keitėsi patirtimi ir
rengtą specialistą. Jau dabar kalbame apie žiniomis. O svarbiausia, jog profesiona-
neetatinius mokymo centrus rinktinėse ir liai atstovavo Lietuvą, prisidėdami prie
ieškome kitų variantų. tarptautinių pastangų sukurti saugesnę
Kita aktualija – karinių poligonų už- aplinką ir stabilizuoti padėtį krizes apim-
imtumas labai didelis ir tai šiek tiek keičia tame rajone.
mūsų karių savanorių rengimą. Svarstome
galimybes naudoti civilines šaudyklas ir Ko palinkėtumėte savo kariams
jau keletas pratybų jose vyko. Turbūt ši rinktinės įkūrimo dienos proga?
praktika bus taikoma ir artimiausiu metu. Išlikime darniu kolektyvu, kuriam bet
kokie iššūkiai būtų lengvai įveikiami. Į
Šiuo metu apie 30 rinktinės karių
tuos iššūkius, kurių nepavyks išvengti žiū-
grįžta iš misijos Malyje. Kaip vyko
rėkime išradingai ir kūrybingai, o visa
pasirengimas šiai misijai? Kaip sekėsi
kita – aprūpinimas, socialinės garantijos
vienetui operacijos vietoje?
– ilgainiui gerės. Svarbiausia, kad mes
32 mūsų kariai savanoriai sėkmingai patys norėtume būti pasirengusiais atlikti
įvykdė užduotį Malyje, Gao provincijoje. tiek rinktinės užduotis, tiek savo pareigą
2019 m. pradžioje buvo parengtas pasiren- Tėvynei!
Įdomioji statistika
3 vidutinis Didžiosios Kovos rinktinės kario savanorio tarnybos metų stažas;
10 tiek yra kuopų rinktinėje: Štabo ir aptarnavimo kuopa, Nekinetinių operacijų kuopa
ir aštuonios lengvosios pėstininkų kuopos, dislokuotos Vilniaus, Trakų, Ukmergės,
Molėtų, Ignalinos Švenčionių ir Šalčininkų miestuose;
14 tiek procentų moterų tarnauja rinktinėje;
34 kariai savanoriai pradėjo tarnybą šiais metais;
42 senbuviai – kariai savanoriai, tarnaujantys daugiau nei 15 metų;
80 tiek rinktinės profesinės karo tarnybos karių organizuoja ir vykdo karių savanorių rengimą;
191 tiek karių savanorių pradėjo tarnybą 2019 metais.
42

Į misijos rajoną Afrikoje

išvyko septintoji Pajėgų
M I S I J O J E

apsaugos vieneto pamaina

Balandžio 2-osios naktį rinktiniai Prisikėlimo rinktinės kariai išskrido į Vokietiją,

iš kur kartu su Vokietijos kariuomenės kariais išvyko į Jungtinių Tautų vadovaujamą situacijos
stabilizavimo operaciją MINUSMA Malyje.

JT operacijoje Malyje dalyvausiančios septintosios Pajėgų apsaugos

vieneto (PAV-7) pamainą sudaro 33 kariai savanoriai ir profesinės
karo tarnybos kariai iš Prisikėlimo rinktinės. Šiaulių oro uoste karius į
misiją išlydėjo Prisikėlimo rinktinės vadas plk. ltn. Mindaugas Satkus
ir vyriausiasis puskarininkis srž. mjr. Darius Senuta. Iškilminga PAV-7
pamainos karių išlydėtuvių ceremonija į JT operaciją MINUSMA orga-
nizuota anksčiau, kovo 11 d. Šiauliuose.
Prisikėlimo rinktinės kariai pakeitė operacijoje nuo praėjusių metų
spalio dalyvaujančius Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės
karius (Vilnius).
Lietuvos kariuomenė, įvertindama dėl COVID-19 kylančias grėsmes,
ėmėsi visų saugumo priemonių: iki išvykimo į operaciją 14 parų kariai
saviizoliavosi namuose, taip pat, atsižvelgiant į tarptautinės operaci-
jos vadovybės reikalavimą, visiems kariams Karo medicinos tarnybos
medikai atliko testus dėl koronaviruso. Visų testų atsakymai – neigia-
mi. Patikrintiems kariams leista išvykti į misijos rajoną.
2020 m. Nr. 1 (501) 43

Buvęs Pajuostės aviacijos bazės technikos parkas kelioms dienoms virto

stovyklos „Camp Castor“ atitikmeniu. Modelis, kad ir žymiai mažesnis, nei
tikroji karinės stovyklos Afrikoje teritorija, tačiau pratybos uždaroje erdvėje,
bokšteliuose, už aukštos tvoros, taip pat sargybinių rutina praleidimo poste,
įgalina karius geriau perprasti tarnybos specifiką, kuomet artimiausią pusmetį
jie saugos sąjungininkų stovyklą.

Būrio vadas kpt. Mantas Šlaustas

„Mūsų pagrindinis tikslas išmokti procedūras, o
vertintojų stebėti, kaip kariai reaguoja vienoje ar
kitoje kritinėje situacijoje. Pratybos menamoje
stovykloje nebuvo vokiečių reikalavimas, kurių
vadovaujamame kontingente tarnausime, tai pačių
lietuvių pagal būsimą užduočių specifiką patvir-
tintas priešmisijinio rengimo planas, kurio baigia-
mosios pratybos įvykdytos šalia Panevėžio miesto
esančioje karinėje infrastruktūroje.“

NUKELTA Į 44 PSL.
 44
Kovo pradžioje baigtas
ATKELTA IŠ 43 PSL.

pasirengimas misijai Malyje

Vasario pabaigoje Pajuosčio poligone
(Panevėžio apskr.) vyko vertinamosios
Pajėgų apsaugos vieneto (PAV-7) pasi-
rengimo pratybos tarptautinei operaci-
jai Malyje. Šios pratybos vainikavo pu-
sės metų trukmės pasirengimo misijai
ciklą. Pasirengimo metu kariai treniravosi
vykdyti tarptautinės operacijos rajone ti-
kėtinas užduotis, tobulino individualius
ir kolektyvinius įgūdžius. Vertinamųjų
pratybų metu vyko karių individualaus
ir komandinio darbo vertinimas speci-
finėms misijoms užduotims, netikėtoms
situacijoms, galimiems incidentams ir kt.
Malyje KASP karių pamaina Vokietijos
kontingento sudėtyje vykdo pajėgų apsau-
gos vieneto funkcijas, JT stovyklos „Camp
Castor“ apsaugą.
Prisikėlimo apygardos 6-oji rinktinė
yra pirmasis Savanorių pajėgų dalinys ka-
rius į Jungtinių Tautų operaciją siunčiantis
jau antrąjį kartą.
Būrio vadas kpt. Mantas Šlaustas pa-
tenkintas, į operaciją išvyksta su patyru-
siais kariais. Anot kapitono, būryje yra
apie 40% jau buvusių pirmoje misijoje
su PAV-1 ir dabar į Afriką važiuojančių
pakartotinai.
2020 m. Nr. 1 (501)
Skyriams vadovauja profesinės
tarnybos kariai
„Būryje yra trys merginos, kiekvie-
name skyriuje po vieną. Jos labai gerai
pasiruošusios, stiprios fiziškai ir morališ-
kai, kai kuriais atvejais aplenkia net vyrus.
Viena jų vadovauja skyriui. Moterys būriui
rimta parama,” – sako kpt. M. Šlaustas.
Būrio vadas neslepia, kad visiems kariams
pratybose nebuvo lengva, tačiau nei mo-
tyvacija, nei nuotaika dėl to nenukentėjo.
„Taip susiklostė pratybų laiko ašis, kad
misijai Afrikos karštyje rengiamės žiemą,
tačiau nusiskundimų nebuvo, visi kariai
pareigingai dalyvavo pratybose ir laukė
išvykimo į misiją. Tas laukimas, kada pa-
galiau nuo lėktuvo trapo nužengsime į
operacinę aplinką, mus ir motyvavo“, –
sakė būrio vadas.
Viena iš būryje tarnaujančių moterų,
skyriaus vadė, „Geležinė karė“, sportinin-
kė srž. Jūratė Gailiūtė. „Noras su KASP
išvykti į Afriką brendo jau seniai, nuo
pačios pirmosios Pajėgų vieneto apsaugos
misijos, kai kolegos bendradarbiai iš Pri-
sikėlimo rinktinės ten išvyko prieš dve-
jus metus. Iš pradžių kiek išsigandau, nes
vadovauti karių skyriui buvau atpratusi.
Vienete iš viso esame 10 karių su manimi.
Skyriuje nesi vienas, todėl vadui reikia ge-
rai išmanyti savo darbą, jausti atsakomybę
už visus. Šešis metus dirbau rinktinės šta-
bo personalo skyriuje, ten pavaldinių ne-
turėjau, bet pratybose persilaužiau ir su-
sitvarkiau. Pasiregime neturi būti lengva,
kai pasiruoši sunkiausiam, tada lengviau
– pačioje operacijoje. Tų, kas dar kas ne-
buvę Afrikoje, laukia aklimatizacija. Vėl-
gi, kiekvieno reakcija individuali. Mano
paauglė dukra iš pradžių buvo nusiteikusi
neigiamai, bet ilgainiui suprato, kad misija
yra mano kaip karės tikslas, svajonė ir su-
sitaikė su tuo, – sako srž. Jūratė, – rutinos
nebijau, esu lengvai prisitaikantis žmogus.
Be to, „Camp Castor“ kariams sudarytos
puikios galimybės sportuoti, taigi laisva-
laikiu darysiu tai, kas man patinka.“
Kariai Afrikoje pusę metų praleis
postuose saugodami Jungtinių
Tautų stovyklą
Prisikėlimo rinktinės Kelmės kuopos
karys savanoris srž. Ramūnas Grišius
į misiją išvyksta jau penktąjį kartą. Be
abejonės, seržantas yra vienas labiausiai
misijose patyrusių karių savanorių. Jam
tai jau trečias konflikto regionas. Karys
tris kartus buvo Kosove, kur tarnavo lietu-
viškame KFOR būryje, Lenkijos bataliono
sudėtyje, vėliau PAG, Afganistane.
„Imdamasis naujų darbų esu visada
nusiteikęs pozityviai, toks mano žemaitiš-
kas charakteris, esu užsispyręs, sunkumų
nebijau, – sako srž. Ramūnas ir apie savo
dabartinį pasirikimą toliau kalba su šyp-
sena, – sąnariai ir kaulai dar nesubyrėjo,
dar toli iki 50-ies metų jubiliejus, dar tik
39-eri. Iš jų KASP tarnauju daugiau nei 20
metų. Nors esu vienas iš vyresnių karių,
bet būryje yra ir dar vyresnių už mane.
Turėdamas tokį tarnybos ir misijų stažą,
turiu privalumų prieš kitus karius. Pa-
vyzdžiui, kuomet reikėjo vakcinuotis, kai
kurie skiepai dar tebegaliojo, kai kuriuos
teko atnaujinti, bet mane badė tikrai ma-
žiau, nei naujai iškeptus taikdarius.“
Nauja misija srž. Ramūnui Grišiui yra
kartu ir naujas asmeninis iššūkis: „Kai į
kuopą atėjo informacija, kad formuoja
PAV-7, užsirašiau į kandidatų sąrašą. Tada
jau sekė aukštesnės vadovybės sprendi-
mas, imti mane, ar ne. Į Afriką ne dėl bū-
simo uždarbio važiuoju, atsiradusia proga
išvykti į Malį pasinaudojau kaip senas
karys, juolab, kad civiliniame gyvenime
dirbu sezoninį darbą užsienyje. Nuo pa-
45
„Į Afriką ne dėl bū­simo uždarbio
važiuoju, atsiradusia proga išvykti į
Malį pasinaudojau kaip senas karys.
Patyrusių savanorių KASP niekada
nebus per daug“, – sako srž. Ramūnas
Grišius, kuriam ši misija yra penktoji ir
naujas asmeninis iššūkis.
skutinės misijos, kai grįžau su PAG-14,
praėjo 8 metai, nuo 2012 metų pavasario.
Laikui bėgant supratau, kad man reikia
naujų išbandymų. Į nebe pirmą misiją
kartu išvykstame su skyriaus vadu vyr. srž.
Andriumi Kriukovu. Drauge tarnavome
Afganistane, 14-oje Provincijos atkūrimo
grupės pamainoje, tuomet jis buvo už-
duoties vykdymo grupėje, o aš – bazės
apsaugoje, štabo kuopoje. Šioje misijoje aš
paskirtas vyresniuoju šauliu, pirmajame
skyriuje.
Savo padalinyje, Kelmėje, esu paskirtas
į kuopos valdymo grupę, transporto eks-
ploatacijos techniku. Čia tokia simbolinė
pareigybė, tačiau nesiskundžiu. Niekada
nebūna taip, kad užsisėdėčiau kuopoje,
važiuoju į kursus tobulintis, į inžinierių
pratybas vykstu kaip instruktorius, taip
pat dalyvauju tarptautiniuose mokymuo-
se. Nemanau, kad visi perspektyvūs kariai
savanoriai turėtų tapti profesinės karo tar-
nybos kariais. Reikia ir pas mus, savanorių
kuopose patyrusių, brandžių karių. Ne
paslaptis, mūsų padaliniuose irgi vyksta
rotacija, daug jaunų karių išeina į profesi-
nę karo tarnybą, sustiprina kitus, regulia-
rius padalinius. Mums tai nėra naudinga.
Patyrusių karių KASP niekada nebus per
daug“, – sako srž. Ramūnas Grišius.
NUKELTA Į 46 PSL.
 46
ATKELTA IŠ 45 PSL.
Gr. Sigitas Kulikauskas misijoje yra
būrio šaulys gelbėtojas, Prisikėlimo rinkti-
nėje, 602 kuopoje tarnauja skyriaus vadu.
Kalbėdamas apie atsargą augalotas karys
savanoris nejuokauja: „Šiaip civiliniame
gyvenime aš jau pensininkas, dabar man
43 metai, prieš tai buvau Vidaus reikalų
sistemos pareigūnas. Kalėjimų departa-
mente, Šaulių tardymo izoliatoriuje iš-
dirbau 20 metų. Prieš tai atlikau tarnybą
Lietuvos kariuomenėje, tarnavau Kaune,
VRM I pulke, o po privalomosios tar-
nybos pasilikau šioje sistemoje. Gerokai
vėliau, draugų paskatintas atėjau į Sava-
norių pajėgas ir labai rimtai užsikabinau,
pratybas stengiuosi lankyti šimtu procen-
tų, daugiau laiko skiriu KASP nei civiliam
gyvenimui. KASP tarnauju jau septyne-
rius metus ir pastaruosius tris, kuomet
iš VRM išėjau į atsargą, kuopoje sukuosi
kaip vijurkas. Tai kariams važiuoju vesti
Bazinį kursą, tai pats dalyvauju pratybose.
Nesėdėsi gi namie už kuklią pareigūno
pensiją.“
Gr. Sigitas Kulikauskas neseniai baigė
šaulio gelbėtojo kursą Kaune. Kiekvienas
kursas kariuomenėje, anot savanorio, yra
gera praktika ir didelė nauda pačiam ka-
reiviui. Kiekvienam įdomu ir naudinga iš-
mokti naujų įgūdžių, ypatingai, kai ateityje
šie įgūdžiai gali padėti išgelbėti sveikatą ar
net gyvybę: „Galvojau per savaitgalį baig-
sime sutrumpintą kursą, bet pasirodo, ne.
Teko ilgai ir daug mokytis, netgi dalyvauti
vertinamosiose pratybose. Todėl dabar,
kuomet pratybose įterpiama daug medi-
cininių incidentų, darbo man netrūksta.
Atbėgęs prie sužeistojo pirmiausia atlieku
apžiūrą pagal vadinamąją MARS siste-
mą. Kolegos, būrio kariai, taip pat gerai
parengti, padeda susitvarkyti, nes vienam
būtų sunku. Su bendražygių pagalba ir
greičiau, ir kokybiškiau pavyksta suteikti
pirmąją pagalbą.“
Sigitas įsitikinęs, kad policininko įgū-
džiai Afrikoje taip pat pravers: „Ne paslap-
tis, daugumoje misijų taikdariai atlieka
pusiau policines funkcijas. Reikalinga už-
tikrinti objektų apsaugą, vykdyti asmenų
apiešką. Tuos dalykus išmanau iš anks-
tesnės tarnybos. Nuo manęs nieko nebū-
tų įmanoma paslėpti. Tarptautinė misija
buvo sena mano svajonė, kuri dabar virsta
realybe“, – džiaugiasi gr. S. Kulikauskas.
Srž. Artūras Paliukas iš Šiaulių rink-
tinės štabo į misiją Afrikoje išvažiuoja
antrą kartą. Iš viso kariuomenėje tarnauja
jau 9 metai, iš kurių penkis metus – KASP
Prisikėlimo rinktinėje: „Atėjęs į kariuo-
menę, atsidūriau Karinės oro pajėgose,
Oro gynybos batalione. Iš pat pradžių no-
rėjau tarnauti žvalgybos padalinyje, bet
po bazinių karinių mokymų tokios vietos
neatsirado. Kai tik žvalgų prireikė KASP,
perėjau į Prisikėlimo rinktinę. Niekada
nepritarsiu tiems, kas sako jog mūsų pa-
jėgose tarnaujantys kariai yra antrarūšiai.
Pažiūrėkime vien į personalo statistiką,
kiek iš KASP karių savanorių po kelių
tarnybos metų išeina į profesinę tarnybą.
Visi mes esame kariai ir kur betarnautu-
me, pratybos ir tarptautinės operacijos
yra mūsų duona. Su pirmąją PAV pamaina
Malyje teko tarnauti trumpesnį laikotar-
pį, 4 mėnesius, tada buvo vadinamasis
žiemos sezono Afrikoje laikas, tuomet
viskas praėjo sklandžiai. Temperatūra ten
naktį pakildavo „tik“ iki 30 laipsnių, dieną
siekdavo 45 laipsnius ir daugiau. Pasi-
taikydavo ir vėsesnių naktų. Žemiausia
mūsų misijos metu buvusi temperatūra
naktį – +8-9 laipsniai pagal Celsijų. Dabar
išvykstame kitu metu, kaip tik ten turėtų
būti kur kas šilčiau. Dieną temperatūra
turėtų siekti apie 40-50 laipsnių, naktį 20-
30 laipsnių, ne mažiau“.
Kario negąsdina nei 6 tarnybos Malyje
mėnesiai, nei bazės sargybinio rutina. Jo
žodžiais rutiną įmanoma sulaužyti, svar-
biausia šioje situacijoje yra tinkamas po-
žiūris: „Bazėje sudarytos puikios sąlygos
sportuoti, vyksta kultūriniai ir sportiniai
renginiai, galima skaityti knygas. Bet kas,
ieškodamas kaip turiningai praleisti laisva-
laikį ir prasiblaškyti, tikrai atras naujos vei-
klos. Aš, asmeniškai pasinerdavau į sportą,
taip išvalydavau galvą nuo nereikalingų
minčių ir atsikratydavau streso. Taip pat
misijoje atradau knygų skaitymą, – prisi-
mena srž. A. Paliukas, – Afrika lietuviams
neįprastas regionas, naujokams reikia laiko
aklimatizuotis ir profilaktiškai vartoti me-
dikamentus nuo maliarijos. Nepaisant to,
šnekos dėl šių prevencinių priemonių ga-
limo šalutinio poveikio yra perdėtos. Dėl
sveikatos pirmosios misijos metu neturė-
jau jokių nusiskundimų. Nejaučiau jokių
nemalonių simptomų dėl karšto klimato
ar vaistų vartojimo. Vaistus sąžiningai gė-
riau kiekvieną dieną. Svarbiausia, tinka-
mas darbo ir poilsio režimas ir, žinoma,
pakankamas vandens vartojimas.“
Gr. Vilius DŽIAVEČKA,
„Savanorio“ redakcija
Gr. Michailo Lysenko nuotraukos
2020 m. Nr. 1 (501)
Pajėgose vykdomas kulkosvaidininkų rengimas
Neringa SAFONOVIENĖ
Prisikėlimo rinktinės štabas
Sausio 20–24 dienomis Div. gen. Edvar-
do Adamkavičiaus poligone vyko pirma-
sis šiemet kulkosvaidininko kursas, kurį
organizavo Prisikėlimo rinktinė. Kariai
kurso metu buvo mokomi ne tik valdyti
ir prižiūrėti kulkosvaidį, taikliai šaudy-
ti, naudoti kulkosvaidį paramai, naudoti
ginklą artimo mūšio metu, taip pat veikti
kulkosvaidžio komandos sudėtyje.
Kulkosvaidis FN MAG (KSP-58) yra
universalus ginklas, naudojamas pėstinin-
kų padaliniuose kaip pagrindinis skyriaus
ginklas, taip pat gali būti tvirtinamas ant
KASP kariai dalyvavo tarptautinėse pratybose Vokietijoje
Nuotraukos: pratybų „Combined Resolve XIII“ fotografų
47
TRENIRUOJASI
šarvuotos kovinės technikos, sraigtaspar-
niuose ir kt. Kulkosvaidžio paskirtis –
naikinti priešo gyvąją jėgą ir nešarvuotą
ar lengvai šarvuotą techniką.
Kulkosvaidininko kursas vyko savaitę
laiko, kariai išklausė teorines paskaitas
apie kulkosvaidžio specifiką, priežiūrą ir
naudojimą, taip pat įgijo patirties prak-
tinėse kovinio šaudymo iš kulkosvaidžio
pratybose. Šiame rengime dalyvavo po
du karius iš kiekvienos Savanorių pajėgų
rinktinės, visi kariai savanoriai dalyvavę
kurse sėkmingai jį baigė ir pasirengė efek-
tyviai naudoti kulkosvaidį. Šiemet kulkos-
vaidininko kursas planuojamas organi-
zuoti dešimt kartų.
Neringa SAFONOVIENĖ
Prisikėlimo rinktinės štabas
Sausio 16–vasario 6 dienomis Prisi-
kėlimo rinktinės 40 karių būrys dalyvavo
Vokietijoje, Hohenfelso poligone vyku-
siose tarptautinėse pratybose „Combined
Resolve XIII“ (liet. „Jungtinis ryžtas“).
Šiose pratybose iš viso treniravosi dau-
giau nei 5 tūkstančiai karių iš 18 valstybių.
Pratybų tikslas – pagerinti sąveiką tarp
sąjungininkų kariuomenių.
Prisikėlimo rinktinės kariai savanoriai
ir profesinės karo tarnybos kariai praty-
bose buvo integruoti į jungtinius sąjungi-
ninkų vienetus ir sėkmingai vykdė jiems
paskirtas užduotis, treniravosi kartu su
Jungtinių Amerikos Valstijų, Bulgarijos ir
Šiaurės Makedonijos Specialiųjų operacijų
pajėgų atstovais.
Anot Jungtinių Amerikos Valstijų ka-
rių, mūsų kariai pademonstravo patirtį,
parodė, kad yra gerai įsisavinę mažų pa-
dalinių taktiką ir pasirengę atlikti tas už-
duotis, kurioms yra rengiami Lietuvoje.
Treniruojantis tarptautinėje aplinkoje,
kariai įgauna neįkainojamos karinės pa-
tirties tiek mūšio lauke, tiek ir kontroliuo-
jant operacijas virtualiomis priemonėmis,
taip pat tai puiki galimybė pasidalinti
sukaupta karine patirtimi, pasisemti nau-
jų žinių planuojant ir vykdant karines
užduotis.
48

Užmarštį nugalėjęs paskutinis

Aukštaitijos partizanas
Sovietinio saugumo paslėptų partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų atradimas padėjo sugrąžinti Lietuvai
ir kitus jos Didvyrius. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro sutelktai istorikų, archeologų, archyvarų,
antropologų, teisės medicinos ekspertų komandai įveikus Našlaičių kapinių Vilniuje paslapties kodą, buvo atpažinti,
deramai pagerbti ir amžinojo poilsio atgulė dzūkas kovotojas už laisvę Albinas Ivanauskas-Topolis-Perlas ir paskutiniuoju
Aukštaitijos partizanu laikomas Antanas Kraujelis-Siaubūnas.
Generolo Adolfo Ramanausko-Vanago kapo paieškos užfiksuotos režisieriaus Algio Kuzmicko dokumentiniame filme
„Kapas 27/3. Vanago sugrįžimas.” Kovo 11-osios išvakarėse šio filmo peržiūra buvo surengta Sausumos pajėgų ir Krašto
apsaugos savanorių pajėgų štabų kariams.
Į karių klausimus, susijusius su A. Ramanausko-Vanago palaikų paieškomis, atsakė tyrimą atlikusios mokslininkų grupės
narys, Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyriausiasis istorikas Dalius Žygelis, jau daugiau kaip 25-erius
metus tiriantis partizanų kovas ir jų dalyvių likimus. Tyrėjas „Savanorio” redakcijai papasakojo apie Našlaičių kapinių
paslapties įminimą ir A. Kraujelio-Siaubūno palaikų atradimą.

dražygiai negalėtų nei jų deramai pagerbti,

Istorikas Dalius Žygelis
Pažiūrėjus filmą „Kapas 27/3.“ užplūsta
daug jausmų, tarp jų – ir pasididžiavi-
mas Lietuvos mokslininkais, kurie at-
randa vis naujų įrodymų apie sovietinio
okupacinio režimo nusikaltimus prieš
Lietuvos žmones ir jos laisvės gynėjus.
Ar galima daryti prielaidą, kad kada
nors atrasime dar daugiau mūsų parti-
zanų palaikų ir juos pagerbsime?
Šimtų ir tūkstančių žuvusių Lietuvos
partizanų palaikai iki šiol nerasti, nes
intensyviausių pokario kovų laikotarpiu
1944-1953 metais kritę kovotojai dažnai
buvo NKVD pajėgų ir stribų užkasami
nepagarbiausiu būdu žvyrduobėse, dur-
pynuose, dykvietėse – visur, kur įmanoma,
kad nei artimieji, nei juo labiau kovų ben-
nei pastatyti kryželio, nei vėliau tinkamai
palaidoti. Nuogąstauju, kad didžiosios
dalies šių žuvusių mūsų tautos didvyrių
palaikų atrasti, o juo labiau – atpažinti, ne-
pavyks. Vis dėlto kiek labiau optimistiškai
vertinu galimybę rasti palaikus bent jau
dalies tų partizanų, kurie pateko į NKVD-
MGB rankas ir buvo nukankinti ir sušau-
dyti kalėjime po 1956 metų. Galime daryti
prielaidą, kad rasime ir tuo pačiu laikotar-
piu miškuose žuvusių partizanų palaido-
jimo vietas. Turime tokių asmenų sąrašą,
kuris yra beveik baigtinis, tačiau vis dar
ieškome kitų, papildomų duomenų. Antanas Kraujelis-Siaubūnas. Lietuvos ypatin-
gojo archyvo nuotrauka
Kodėl optimistiškiau vertinu galimybę
rasti palaikus bent jau dalies tų parti-
nubaustųjų mirtimi kūnus. Tuskulėnų
zanų, kurie pateko į NKVD-MGB rankas
dvaro teritorija, kur aukos buvo masiškai
ir buvo nukankinti ir sušaudyti kalėjime
laidojamos iki 1947-ųjų, tam jau nebetiko.
po 1956 metų, o ne anksčiau?
Miesto „socialistinės statybos” išsiplėtė į
Šeštojo dešimtmečio pradžioje egze- dešinįjį Neries krantą. Sprendimas buvo
kucijų konvejeris buvo paleistas visa galia rastas. Egzekucijų aukos naktimis pradė-
liūdnai pagarsėjusiame Maskvos Butyrkоs tos užkasinėti tuomet miesto pakraštyje
kalėjime. Ten nužudytų Lietuvos piliečių buvusiose Našlaičių kapinėse, kartu su
gatvėse, upėse ir kitur surastais neatpa-
palaikų mes niekada nerasime, nes visų
sušaudytųjų kūnai buvo kremuojami. Tarp žintais lavonais bei neturinčiais artimųjų
nužudytųjų Butyrkoje – Lietuvos laisvės mirusiaisiais. Sovietų represinės struk-
kovos sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmi- tūros, be žinomo nuožmumo, buvo ir be
ninkas Jonas Žemaitis-Vytautas, kuris su- galo ciniškos. Sušaudyti politiniai kaliniai
šaudytas 1954 metų lapkritį. 1956 metais buvo užkasami drauge su kriminalinių
egzekucijos Butyrkos kalėjime sustabdytos nusikaltėlių lavonais, viename kape, be
ir saugumiečiams Vilniuje teko ieškoti karstų, sumetami lyg kokios biologinės
vietos, kur įvykdžius egzekucijas slėpti atliekos. Buvo daroma viskas, kad pavyktų
2020 m. Nr. 1 (501)
sunaikinti ne tik žmogų, bet ir jo asmeny-
bės pėdsaką. Virš tokių kapų esame radę
ir užkastų medicininių atliekų, amputuotų
galūnių – viso to, kas mūsų laikais kre-
muojama.
Kaip pavyko išsiaiškinti, kad sušaudytų
partizanų palaikų reikia ieškoti kapuo-
se su kriminaliniais nusikaltėliais?
Tai lėmė ir kruopštus tiriamasis dar-
bas, ir mums palankių atsitiktinumų vir-
tinė. Pirmiausia, mūsų kolega istorikas
Darius Indrišionis, rašydamas bakalaurinį
darbą ir siekdamas analizuoti archyvų
duomenis, pastebėjo net trylika sutapi-
mų, kai mirties bausmės kriminaliniams
nusikaltėliams Lukiškių kalėjime ir poli-
tinių kalinių egzekucijos KGB vidiniame
kalėjime buvo vykdomos tą pačią dieną.
Suprantama, tokie sutapimai galėjo liudyti
tik suderintą represinių struktūrų veiklos
sistemą ir iškart mums kilo prielaidų, kad
egzekucijų aukos galėjo būti užkasamos
kartu. Taip ir nutiko Adolfo Ramanaus-
ko-Vanago bei Albino Ivanausko-Topo-
lio-Perlo atveju. Vanagas buvo įmestas į
kapą su dviem sušaudytais kriminaliniais
nusikaltėliais. Topolis – su vienu.
Į Našlaičių kapines mus atsigręžti pa-
stūmėjo ir dar vienas atsitiktinumas. Tas
pats istorikas D. Indrišionis, vesdamas
ekskursiją moksleiviams Okupacijų ir lais-
vės kovų muziejuje ir pasakodamas apie
tai, jog aukų palaidojimo vieta gali būti
Našlaičių kapinėse, išgirdo istorijos moky-
tojos pastabą, jog jos senelis yra 1957 m.
sušaudytas KGB rūsiuose; be to, jai žinoma
jo slapta užkasimo vieta būtent Našlaičių
kapinėse. Šis atsitiktinumas mums suteikė
galimybę rasti dar gyvą Vilniuje, Tramvajų
gatvėje gyvenantį liudytoją – Našlaičių
kapinių duobkasio sūnų. Jis iš savo tėvo
žinojo ir beveik penkis dešimtmečius sau-
gojo paslaptį apie tai, kur ir kaip buvo
laidojami sovietinių represinių struktūrų
sušaudyti asmenys. Išanalizavę šiuos pa-
sakojimus, išlikusias kapinių knygas ir
palaidojimų schemas, atlikę bandomuo-
sius kasinėjimus, pagaliau „nulaužėme”
Našlaičių kapinių paslapties kodą ir 2018-
ųjų birželio 4 d. aptikome A. Ramanaus-
ko-Vanago ir A. Ivanausko-Topolio-Perlo
palaikus. A. Kraujelio-Siaubūno palaikus
radome po metų – 2020 m. birželį per
Antanines. Maždaug už 40-ies metrų nuo
Vanago. Archeologinių tyrimų vadovas
dr. Gintautas Vėlius labai gražiai pasakė:
„Vanagą ir Siaubūną skyrė 12 metų ir 40
metrų.”
49
Bet Antanas Kraujelis-Siaubūnas žuvo
1965 metų pavasarį Utenos rajone,
kodėl jo ieškojote Našlaičių kapinėse?
D. Žygelis: Paskutiniu Aukštaitijos
partizanu, žuvusiu su ginklu rankose, lai-
komo Antano Kraujelio-Siaubūno palaikų
paieška taip pat truko ne vieną dešimtme-
tį. Praeita daugybė kelių ir klystkelių, daž-
nai tyrėjai buvo klaidinami sąmoningai.
Jo asmenybė itin svarbi mūsų istorijai ir
laisvės bylai. Įsivaizduokite, amerikiečiai
jau planuoja kosminį skrydį į Mėnulį, Lie-
tuvoje sovietų valdžia mini „išvadavimo”
nuo nacistinės Vokietijos dvidešimtąsias
metines, o kažkur Aukštaitijoje tebėra
žmogus, vilkintis Lietuvos laisvės kovo-
tojo uniformą, atvirai demonstruojantis
ginklą ir keliantis rimtą galvos skausmą
sovietams. Nenuostabu, kad net ir Ne-
priklausomybės metais Kraujelio-Siau-
Paskutiniu Aukštaitijos partizanu, žuvusiu su
būno atminimą buvo bandoma aplipdyti
ginklu rankose, laikomo Antano Kraujelio-
tariamomis kontroversijomis, suteršti jo
Siaubūno palaikų paieška truko ne vieną de-
reputaciją. 1965-ieji – „išsivysčiusio so-
šimtmetį. Praeita daugybė kelių ir klystkelių,
cializmo” Lietuvoje epocha, kurioje per
dažnai tyrėjai buvo klaidinami sąmoningai.
paskutinį susišaudymą sužeistas ir, neno- Lietuvos ypatingojo archyvo nuotrauka
rėdamas gyvas patekti sovietams į rankas,
skyręs paskutinę kulką sau, bet nepasi- metais radome patologo anatomo aktą,
davęs partizanas tokiu būdu iš sovietinio kuriame aprašyti visi partizano patirti su-
režimo atėmė galimybę padaryti parodo- žeidimai. Atkasus palaikus, antropologė
mąjį „bandito” teismo procesą ir įvykdy- iškart patvirtino, jog būta sužeidimo tarp
ti „aukščiausiąjį socialistinį teisingumą”. 10 ir 11 šonkaulio. Kaukolėje buvo net
Suprantama, tokio žmogaus egzistavimą kelios šautinės žymės. Manoma, kad Siau-
reikėjo kuo greičiau panardinti nebūtin, būnas nusišovė į pasmakrę, kulka išėjo
o kūną – paslėpti. Našlaičių kapinės tam per nosies kaulą. Radome dar kelių šūvių,
tikslui puikiausiai tiko. Kad A. Kraujelio- padarytų iš arti, žymes. Labiausiai tikėti-
Siaubūno palaikai gali būti Našlaičių ka- na, kad tai KGB‘istų paleistų kontrolinių
pinėse, pagalvojome 2017-siais, kai atliko- šūvių žymės. Su palaikais radome ir diržą,
me žvalgybinius archeologinius tyrimus. kuris labai panašus į matomą 1953 me-
Visiškai netikėtai radome palaikus ir su tais padarytoje A. Kraujelio nuotraukoje.
jais - diržą su sagtimi, kurioje pavaizduoti Atlikome ir DNR testą. Su 1956 metais
Lietuvos kariuomenės simboliai – Gele- gimusiu A. Kraujelio sūnumi pats buvau
žinis Vilkas ir Gedimino stulpai. Palaikų susitikęs dar prieš palaikų paiešką. Ne-
kaukolėje buvo kulkos skylė, galimai nuo pakartojamas jausmas, kai gauni teigia-
kontrolinio šūvio. Šių palaikų iki šiol ne- mą DNR testo atsakymą iš laboratorijos,
pavyko identifikuoti, tačiau akivaizdu, kad skambini šeimai ir praneši, kad pagaliau
tai galimai per susirėmimą miške žuvęs pavyko rasti jiems brangų žmogų.
žmogus, ne iš kalėjimo, nes kaliniai ne-
galėjo turėti nei diržų, nei batų raištelių. Kas bus toliau? Tęsite tyrimus Našlaičių
kapinėse?
Tuomet ir padarėme prielaidą, jog Naš-
laičių kapinėse gali būti ir po 1956 metų, Kaip minėjau, turime po 1956 metų
ne tik kalėjime nužudytų, bet ir miškuose nužudytų mūsų laisvės gynėjų sąrašą ir
žuvusių partizanų palaikų. manome, kad Našlaičių kapinės mus at-
vers daugiau paslapčių, daugiau patriotų
Ar sudėtinga buvo atpažinti Antano
bus atpažinti, deramai pagerbti ir palaido-
Kraujelio-Siaubūno palaikus?
ti. Taip pat turime nuorodų, kad sovietinio
Atradę palaikus, tą pačią dieną buvo- režimo aukų gali būti palaidota ir pietva-
me 100 procentų įsitikinę, jog tai Antanas karinėse Vilniaus prieigose. Mūsų laukia
Kraujelis. KGB byloje po jo žūties 1965 daug darbų.
50
Kodėl Lietuvos partizanai yra nuolatiniame
Kremliaus propagandos taikiklyje?
Istorijos klastojimas, faktų iškraipymas ar tendencingas aiškinimas dažnai naudojami kaip informacinio spaudimo
įrankiai skleisti negatyvius pasakojimus, siekiant sumenkinti piliečių tikėjimą savo istorija, jos didvyriais,
istorinėmis asmenybėmis, o tokiu būdu ir pačia valstybe. Lietuva ir jos 1944–1965 m. laisvės kovotojai – ne
išimtis. Juos šmeiždama Kremliaus kontroliuojama Rusijos propagandinė žiniasklaida siekia sumažinti Lietuvos
visuomenės patriotizmo, didžiavimosi savo valstybe ir jos praeitimi jausmus, sukiršinti žmones.
Auksė ŪSIENĖ
LK Strateginės komunikacijos
departamento vyriausioji specialistė
Partizanų, ypač jų vadų ir žymiau-
sių pasipriešinimo okupacijai asmenybių
šmeižimas yra ilgalaikė Rusijos propa-
gandos kampanija, kurios tikslas 1940 m.
bei 1944–1990 m. Lietuvos okupacijos ir
prieš ją įvykdytos karinės agresijos patei-
sinimas ir neigimas, jog mūsų okupacija
buvusi, vaizduojant tai kaip savanorišką
Lietuvos prisijungimą prie SSRS. Visa tai
vyksta platesniame – Lietuvos valstybin-
gumo neigimo kontekste. Akivaizdu, kad
pasipriešinimas ir okupacija yra glaudžiai
susiję: jei okupacija yra neteisėta, pasiprie-
šinimas yra pateisinamas, ir, atvirkščiai,
jei įrodoma, jog pasipriešinimas yra nusi-
kalstamas, okupacija atrodo pateisinama.
Dėl šios priežasties ypač šmeižiami yra
partizaninio karo vadai, lyderiai: jei jų
diskreditavimas pasiteisintų ir visuomenė
tuo patikėtų, visas partizaninis karas galė-
tų būti laikomas neteisėtu.
Štai keletas propagandinių melagingų
naratyvų (t.y. pasakojimų), kuriuos skleis-
dama Rusijos propagandinė žiniasklaida
siekia kompromituoti mūsų laisvės ko-
votojus.
PIRMASIS MELAS – partizanai buvo
nacistiniai nusikaltėliai
Kremliaus propagandinė medija siekia
vaizduoti partizanus kaip nacių kolabo-
rantus, kurie aktyviai dalyvavo naikinant
žydus. Tokiu būdu norima, kad visas par-
tizanų judėjimas būtų pavaizduotas kaip
nusikalstamas, tam kartojamas melas, jog
pagrindiniai partizanų vadai buvo nacių
nusikaltėliai, žydų žudikai, susitepę „ne-
kaltų piliečių krauju“, t.y. dalyvavę Ho-
lokauste. Jei tai nelabai „limpa“, tuomet,
kaip pavyzdžiui A. Ramanauską-Vanagą,
bandoma sieti su KGB.
Šis pasakojimas paneigiamas, jei tik
žinomi bei suprantami istoriniai faktai:
Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse,
Holokaustą planavo ir organizavo nacių
režimas. Kai kurie Lietuvos gyventojai
padėjo naciams naikinti žydus, tačiau jie
nebuvo partizanai – juk genocido kam-
panija vyko nacių okupacijos metais, o ne
partizaninio karo prieš sovietinius oku-
pantus metu. Pažymėtina ir tai, kad dau-
gelis Lietuvos gyventojų iš tikrųjų gelbėjo
vietinius žydų tautybės žmones: Pasaulio
tautų teisuolių sąraše yra apie 900 Lietuvos
piliečių, gelbėjusių ar padėjusių gelbėti
žydus.
ANTRASIS MELAS – partizanai žudė
nekaltus kaimo žmones
Rusijos propaganda civilių aukomis
laiko tuos, kurie partizaninio karo teismo
sprendimuose buvo apibrėžti kaip sovieti-
nės administracijos atstovai, kolaborantai.
Mokslininkų paskaičiuota, jog partiza-
ninio karo metu žuvo apie 12 tūkstančių
sovietinių kolaborantų, stribų ir karei-
vių. Sovietmečiu šie skaičiai buvo dirb-
tinai išpūsti. Be abejo partizaninio karo
metu žuvo ir nekaltų žmonių. Kai kurie
asmenys, tapę partizanais taip elgėsi dėl
asmeninių motyvų, siekdami plėšikauti.
Tačiau tai išaiškinus, jie būdavo teisiami,
dažniausiai pačia aukščiausia – mirties
bausme. Be to, partizanų vardu veikė ir
sovietų agentai smogikai, kurie persirengę
partizanais žudė ne tik kitus, iškviestus
į susitikimus partizanus, bet ir tokių su-
sitikimų liudininkus: partizanų rėmėjus,
ryšininkus, kitus civilius gyventojus. Šias
agentų smogikų aukas Rusija taip pat pri-
skiria partizanams.
TREČIASIS MELAS –
partizanai buvo banditai
Partizanai turėjo visus naujai sušauk-
tos Lietuvos savanorių kariuomenės atri-
butus – karinę struktūrą ir hierarchiją,
uniformas, aiškius identifikavimo ženklus,
atvirai nešiojamus ginklus, griežtas vei-
kimo ribas, netgi mokymų programas.
Be to, jie turėjo ir aiškų tikslą – kovoti
su agresoriumi, tai yra, SSRS. Platesnis
partizaninio karo tikslas buvo politinis –
parodyti Vakarų pasauliui, kad Lietuvos
Respubliką neteisėtai okupavo sovietai ir,
kad ji savo noru neįstojo į SSRS.
KETVIRTASIS MELAS –
Lietuvoje vyko pilietinis karas
Sovietų okupacijos metu buvo plačiai
skleidžiami gandai apie tariamą „pilietinį
karą“, „klasių konfliktą“ ir „beprasmišką
pasipriešinimą“, taip pat apie būtinybę
išnaikinti „buržuazinius nacionalistus“ ir
„banditų gaujas“. Šiuolaikiniai moksliniai
tyrimai paneigė visus tokius pasakojimus.
Partizaniniai dokumentai aiškiai įvardija
pasipriešinimo tikslą – atkurti valstybin-
gumą, t.y. nepriklausomą, demokratinę
Lietuvos valstybę. Tai užfiksuota jų 1949
m. Vasario 16-osios Nepriklausomybės
deklaracijoje. Prieš Lietuvos kovotojus
sovietai naudojo tiek savo įprastas pajėgas,
tiek ginkluotas vietinių režimo rėmėjų
grupes. Tai atitinka visų panašių konfliktų
modelį. 1944–1953 m. partizaninis karas
buvo naujas Lietuvai pagal tipą, mastą
ir formą – tai buvo karas su totalitariniu
režimu, kurio tikslas buvo ne tik okupuoti
teritoriją, bet ir pakeisti žmonių mąstymą,
užvaldyti jų protus.
2020 m. Nr. 1 (501) 51

Įsivažiuoja instruktoriaus kursas

pagal danišką metodiką
Vasario 7 dieną Lietuvos karo akademijoje Instruktoriaus kursą baigusiems KASP kariams – karininkams,
puskarininkiams ir kariams savanoriams, buvo įteikti kurso baigimo pažymėjimai. Antrasis šiemet vykęs Instruktoriaus
kursas, pagal danų metodiką organizuotas KASP kuopų vadams ir kuopininkams, vyko vasario 3–7 dienomis.
Danų instruktorių darbo stebėti atvyko Danijos Savanorių pajėgų (Hjemmeværnet) štabo Mokymo skyriaus viršininkas
plk. ltn. Mortenas Tomsenas (Morten Thomsen). Susitikęs su KASP vadu plk. Dainiumi Pašvensku ir KASP rinktinių
vadais, Danijos savanorių pajėgų štabo karininkas aptarė tolimesnio bendradarbiavimo perspektyvas.

„Vesti elementarias pratybas mes gali-
me išmokti daug geriau: taupant laiką ir
resursus, – sakė plk. ltn. M. Tomsenas, –
kariai, dalyvaudami užsiėmimuose, tampa
labiau motyvuoti ir dėmesingesni, kuomet
tema apie įprastus kariuomenėje dalykus
dėstoma kitaip, įdomiau, patraukliau, nei
tai buvo daroma anksčiau. Instruktoriaus
kurse užtikrinama, kad dalyviai į moko-
mąją veiklą įsitrauktų kuo anksčiau, jiems
duodama įvairių praktinių užduočių jau
pačioje mokymų pradžioje. Jei kariai mo-
kosi tuo pat metu atlikdami praktinę už-
duotį, įgūdžiai ir žinios jų atmintyje išlieka
kur kas ilgiau.“
„Siekiant, kad mūsų pratybos būtų
efektyvesnės, KASP ypač reikalingi da-
niški Instruktoriaus kursai ir jų metodika.
Kuopų vadams ir kuopininkams reikalingi
kursai sustiprina vakarietiškus instruk-
toriaus įgūdžių pagrindus“, – sakė KASP
vadas plk. Dainius Pašvenskas.
„Karinės pratybos turi būti
vedamos ne tik profesionaliai,
įdomiai, bet ir smagiai. Tai padės
išlaikyti esamus karius savanorius
ir pritraukti naujų“.
Plk. ltn. M. Tomsenas
Gr. M. Lysenko nuotraukos
KASP vado teigimu, beveik visi Sava-
norių pajėgų kuopų vadai su šia laida bai-
gė pagal danišką metodiką organizuojamą
Instruktoriaus kursą.
„KASP kontingentas, dalyvavęs Ins-
truktoriaus kurse, buvo labai imlus, kom-
petentingas, malonu su juo dirbti, – pa-
stebėjo plk. ltn. M. Tomsenas, – kariai
pirmąsias dvi dienas stengėsi suprasti,
kaip tarnyboje galės panaudoti ir pritaikyti
naują metodiką. Dauguma kursų dalyvių
jau turi instruktoriaus darbo patirties ir
suvokė, kad dabar galės dirbti efektyviau,
nei iki šiol. Instruktoriai, išdėstydami ma-
žiau teorijos žodžiu, o daugiau prakti-
nių užduočių skirdami auditorijai, įgalino
kurso dalyvius per vieną savaitę perkąsti
metodo esmę. To užtenka, kad daniška
patirtis toliau būtų įgyvendinama KASP
padaliniuose. Karinės pratybos turi būti
vedamos ne tik profesionaliai, įdomiai,
bet ir smagiai. Tai padės išlaikyti esamus
karius savanorius ir pritraukti naujų.“
Atnaujintas prieš trejus metus, Lie-
tuvos KASP ir Danijos Savanorių pajėgų
bendradarbiavimas vyksta nuo 1993 metų.
Prieš 27 metus prasidėjęs Lietuvos ir Da-
nijos savanorių bendradarbiavimas buvo
orientuotas į vakarietišką Lietuvos karių
mokymą, vadų metodinį rengimą. Plėto-
jant bendradarbiavimą, prieš daugiau nei
dvidešimt metų Instruktoriaus bei Va-
dybos kursai Danijos instruktorių buvo
įdiegti, o dabar sėkmingai atnaujinti ir
vedami. Savanorių pajėgų bendradarbiavi-
mas mokymo srityje su Danijos Savanorių
pajėgomis prasidėjo nuo pirmųjų SKAT
karininkų grupių mokymo Danijos Sa-
vanorių pajėgų akademijoje 1993 metais.
Vėliau tai išsiplėtė į KASP Vadų mokymo
centro ir Danijos Savanorių pajėgų Aka-
demijos bendradarbiavimą.
Gr. Vilius Džiavečka, „Savanorio“ redakcija
52

Vadas plk. Dainius Pašvenskas:

„Minėdami KASP įkūrimo Š V E N T Ė

29-ąsias metines žengiame į pajėgų

trisdešimtmetį – brandos amžių“
2020 m. Nr. 1 (501) 53

Mūsų pajėgų 29-ųjų įkūrimo metinių mi-

nėjimo išvakarėse, sausio 16 dieną, Kaune,
Dariaus ir Girėno rinktinės štabe lankėsi
Estijos Savanorių pajėgų (Kaitseliit) vadas
brg. gen. Riho Ühtegi, Latvijos Savanorių
pajėgų (Zemessardze) vadas brg. gen. Egils
Leščinskis, ir Lenkijos Teritorinės gynybos
pajėgų štabo viršininkas plk. Konrad Kor-
powski. Svečius lydėjo KASP pajėgų vadas,
štabo viršininkas, vyriausiasis puskari-
ninkis. Dariaus ir Girėno rinktinės vadas
plk. ltn. Ričardas Stakelis svečiams pristatė
rinktinės infrastruktūrą, kovinio rengimo
specifiką. Kaimyninių šalių Savanorių
pajėgų vadovybė domėjosi kaip rinktinėje
vyksta Taktinės pagalbos nukentėjusiems
mūšyje medicinos kursas, kokie šio kurso
tikslai, uždaviniai, kaip ir kokiose patal-
pose vyksta mokymai. Po to vadai stebėjo
parodomąją objekto puolimo operaciją,
kuri pademonstruota Kauno mieste.

Kaip ir pernai, šiemet Lenkijos teritorinės gynybos pajėgos (Wojska obrony terytorialnej),
atstovaujamos pajėgų štabo viršininko plk. Konrad Korpowski, pasirašė dvišalį bendra-
darbiavimo susitarimą su Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgomis.
Šiuose bendradarbiavimo susitarimuose numatomas karių dalyvavimas bendruose kari-
nio rengimo, sporto ir kituose renginiuose.

Tęsdami savo viešnagę Kaune Estijos ir La-

tvijos Savanorių pajėgų vadovybė bei Len-
kijos teritorinės gynybos pajėgų (Wojska
obrony terytorialnej) vadovybė padėjo
gėlių ant Nežinomo kareivio kapo aukuro
paminklo, stovinčio Vytauto Didžiojo karo
muziejaus sodelyje. Ant paminklo esantis
užrašas lotynų kalba „Redde quod debes“
– „Atiduok, ką privalai“ yra simboliškas
ir prasmingas visų šalių kariams savano-
riams, kurie prisiekia tarnauti savo Tėvy-
nei. Taip pat svečiai dalyvavo ekskursijoje
po Vytauto Didžiojo karo muziejų, skyrė
laiko tarpusavio diskusijai apie savanoriš- Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune Latvijos, Estijos ir Lietuvos Savanorių pajėgų
kųjų pajėgų perspektyvas nūdienos kary- vadai – brg. gen. Egils Leščinskis, brg. gen. Riho Ühtegi ir plk. Dainius Pašvenskas – pa-
bos kontekste. sirašė kasmetinį trišalį pajėgų bendradarbiavimo susitarimo planą.
NUKELTA Į 54 PSL.
 54
Sausio 17-ąją, penktadienį, sostinės Nepri-
ATKELTA IŠ 53 PSL.

klausomybės aikštėje prie Lietuvos Respu-

blikos Seimo rūmų iškilmingai paminėtos
Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų
Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP)
įkūrimo 29-osios metinės. Minėjimo metu
aikštėje išsirikiavo visų šešių KASP rink-
tinių būriai su kovinėmis vėliavomis, taip
pat mūsų kaimyninių šalių – Lenkijos, Es-
tijos ir Latvijos – Savanorių pajėgų kovinių
vėliavų grupės.
2020 m. Nr. 1 (501)
„Sausio laužų šviesoje, prieš 29-erius metus užgimusios KASP, tuomet
SKAT, šiandien vienija apie 5000 karių savanorių ir apie 500 profesi-
nės karo tarnybos karių, civilių darbuotojų. Didžioji dauguma karių
savanorių yra jauni ir motyvuoti Tėvynės gynėjai, į mūsų pajėgų gretas
įsilieję mūsų tautos laisvės idealų pakviesti. Minėdami pajėgų įkūrimo
29-ąsias metines, viltingai žengiame į pajėgų trisdešimtmetį – brandos
amžių,“ – sakė pajėgų vadas pulkininkas Dainius Pašvenskas.
Iškilmingos rikiuotės metu kalbėjęs Aukščiausiosios Tarybos Atku-
riamojo Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis, kreipda-
masis į savanorius, teigė, jog dangus šypsosi geros valios žmonėms,
kurie yra pasiryžę ginti, jei reiks ir galvas padėti, už savo tėvynę
Lietuvą: „Šią dieną kasmet susirenkame ir prisimename ne tik tą
istorinį Aukščiausios Tarybos Atkuriamojo Seimo sprendimą, bet
prisimename ir visą Lietuvos laisvės kovų kelią nužymėtą savanorių
žygiais. <...> Savanorių legenda ateina iš tolimųjų laikų, kai gyva sava-
norių dvasia įkvėpė mus tiek protestų judėjimuose ir mitinguose, tiek
miško brolių gyvenimuose, kurie sudėjo savo auką ant mūsų Laisvės
aukuro. Jie taip pat buvo savanoriai. Ir štai kada kilo jau tikras Didysis
Lietuvos laisvės sukilimas – Lietuvos laisvės sąjūdis. Šimtai tūkstančių
savanorių atėjo į demonstracijas, milijonas – į Baltijos kelią, kad būtų
pareikšta Lietuvai, pasauliui ir dangui: Lietuva nori būti ir bus laisva.
Štai ką reiškė savanorių dvasia tada ir po to, kai reikėjo apginti Lietu-
vos laisvę Sausio 13-ąją. Dar nebuvo įstatymo apie savanorių tarnybos
įkūrimą, bet įstatymas buvo širdyse: turime būti čia, stovėsime ir
nesitrauksime. Ir bus Lietuva, išliks Lietuva. Štai kas yra svarbiausia,
štai kas yra savanorių ir pašaukimas, ir pareiga, ir dvasia, kuri eina iš
kartos į kartą. Gyvuokit savanoriai!“
55
Nepriklausomybės aikštėje kreipdamasis į karius savanorius
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis sakė: „Jūs
esate tie, kurie užtikrina gerąjį ryšį tarp kariuomenės ir ci-
vilinės visuomenės, jūs esate tie, kuriems nereikia pasakoti,,
kas yra šalies gynyba, kad reikia saugoti savo šalies laisvę ir
nepriklausomybę, jūs patys savanoriškai renkatės ginti savo
šalį ir prisiimate atsakomybę. Jūs esate motyvacijos pavyzdys
tiems, kurie pastarosiomis dienomis atsidūrę šauktinių sąra-
šuose geriau renkasi sumokėti baudą, bet neiti į kariuomenę,
– sveikindamas savanorius Nepriklausomybės aikštėje kalbėjo
krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, – mūsų užda-
vinys yra užtikrinti, kad Jūsų tarnyba būtų efektyvi, sąlygos
tarnauti – kuo geresnės. Šiemet buvo pakoreguoti, pakeisti
įstatymai, kurie numato, kad KASP yra visavertės pajėgos, už-
tikrinančios šalies teritorinę gynybą. Priimti sprendimai dėl
didesnio aprūpinimo ginkluote, taktiniai sprendimai, nes jūsų
pajėgų vaidmuo šalies gynybos ir saugumo srityse yra beribis“.
Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko pavaduotojas Ar-
vydas Nekrošius, sveikindamas karius, sakė, jog visuomenė
visada buvo, ir yra, ir bus dėkinga už apsaugotą laisvę, užgimu-
sią dar Sausio laužų šviesoje.
29-ųjų KASP įkūrimo metinių proga iš istorinės KASP patran-
kos nuaidėjo salvės Lietuvos Respublikai, Lietuvos Respublikos
kariuomenei, Krašto apsaugos savanorių pajėgoms.
NUKELTA Į 56 PSL.
 56
ATKELTA IŠ 55 PSL.

Sausumos pajėgų vadas brg. gen. Raimundas Vaikšnoras sveikindamas Savanorių pajėgas sakė, kad KASP karių tinkamo karinio
rengimo sėkmė priklauso ir nuo tiesioginių darbdavių požiūrio. Brg. gen. R. Vaikšnoras įteikė Kariuomenės vado įsteigtus apdovano-
jimus geriausiems 2019 metų darbdaviams: Klaipėdos valstybinės kolegijos direktorei Gražinai Markvaldienei ir UAB „Biržų duona“
direktoriui Andriui Kurganovui.

Jau dvylika metų KASP renkama Geriausia

metų kuopa, ja šiemet tapo Vyčio rinktinės
501-oji kuopa. „Mes – darnios komandos
pavyzdys, kuopoje šiuo metu tarnauja
100 karių savanorių, čia dera daug metų
tarnaujančiųjų karių savanorių patirtis ir
jaunimo energija“, – sako jau 9-erius metus
kuopos vado pareigas einantis kpt. Vale-
KASP vadas plk. Dainius Pašvenskas 5 karius savanorius apdovanojo Garbės savanorio rijus Gruodis. Geriausią 2019 metų sa-
ženklu ir suteikė Garbės savanorio vardą. vanorių pajėgų kuopą apdovanojo Krašto
apsaugos ministras Raimundas Karoblis,
įteikdamas pareinamą prizą – kalaviją, nu-
kaldintą pagal XIV a. ginklo pavyzdį.

Jau ketvirtus metus iš eilės, minint KASP

įkūrimo metines, kariai savanoriai jungiasi
prie iniciatyvos „Diena su uniforma“. Jos
metu kariai savanoriai darbe, laisvalaikio
Tylos minute buvo pagerbtas žuvusiųjų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę atminimas. metu ar mokslo įstaigose dėvi kario uni-
Buvo padėtos gėlės prie Sausio 13-osios memorialo Antakalnio kapinėse, paminklinio formą, taip stiprindami ryšį su visuomene,
akmens savanorio Artūro Sakalausko žuvimo vietoje ir Nežinomo kareivio kapo Rasų skleisdami žinią apie kario tarnybą, prista-
kapinėse. Gr. M. Lysenko nuotraukos tydami Savanorių pajėgas.
2020 m. Nr. 1 (501)
Žygis „Trims karių kartoms įamžinti“
Laisvė – tai dovana. Dovana tų, kurie
savo jaunas ir karštas širdis paaukojo
kovodami už mūsų valstybę. Istorija
parodė, jog kovos buvo skirtingos,
tačiau vedinos tų pačių vertybių.
Įprasminant Laisvės gynėjų atminimą,
Dainavos rinktinės 101-os kuopos
kariai savanoriai sausio 12 dieną orga-
nizavo pėsčiųjų žygį, skirtą trims karių
savanorių kartoms įamžinti.
20-ies kilometrų atstumą įveikti pasi-
ryžo ne tik kariai, bet ir Lietuvos šau-
lių sąjungos nariai, civiliai gyventojai.
Prie žygeivių prisijungė ne tik alytiš-
kiai, sulaukta svečių ir iš kitų Lietuvos
miestų: Kauno, Kėdainių, Prienų.
Eil. L. Danukaičio nuotraukos
Vyr. eil. Brigita VINIKAITYTĖ
Dainavos rinktinė, 101 kuopa
Žygis prasidėjo prie Dainavos apygar-
dos partizanų štabo bunkerio Punios šile.
Čia, aidint pagarbos salvėms, iškilmingai
paskelbtas žygio startas, prisiminta rezis-
tencinė kova Lietuvoje bei jos dalyviai –
miško broliai – partizanai, kurių malda
ir tikėjimas prie tyliai miškuose liepsno-
jančių lauželių dar šiandien kiekvienam
iš mūsų primena apie tikrąsias tautos
vertybes. Įkvėpti partizaniškos stiprybės
ir pasiryžimo, apie 150 žygio dalyvių lei-
dosi į kelią. Žygio metu kariai, šauliai bei
civiliai aplankė Punios šilą, Rumbonių
piliakalnį, Alytaus I-ąjį fortą, karininko
Antano Juozapavičiaus tiltą, Laisvės an-
gelą. Kiekvieno sustojimo metu žygio or-
ganizatoriai dalyviams priminė Lietuvos
karybos istoriją, apjungusią LDK laikus,
pirmuosius Nepriklausomybės kovų da-
lyvius, partizaninės kovos aukas bei 1991
metų Sausio 13-osios naktį žuvusiuosius.
Lydimi bendrystės ir gerų emocijų kelyje,
žygeiviai traukė gražiausias laisvės dainas,
dalijosi karšta arbata ir prisiminimais. Ne
vienas dalyvis pastebėjo, jog su tokia kom-
panija įveikti galima didžiausius atstumus.
57
Vedini minties, jog laisvė – tai nieka-
dos neužgęstanti ugnis – žygį dalyviai už-
baigė simboliškai: į miestą grįžo rankose
nešini deglais ir Laisvės angelo aikštėje,
uždegė 14 atminimo laužų. Čia žygeivius
pasitiko Alytaus miesto gyventojai, jung-
tinis miesto choras. Prie Laisvės angelo –
paskelbta žygio pabaiga, už tris Lietuvos
karių savanorių kartas iššautos salvės, su-
giedotas valstybės himnas.
Sausio 13-osios išvakarėse vykęs žygis
„Trims savanorių karių kartoms įamžin-
ti“ – priminimas, kad už laisvę ir savo šalį
esame atsakingi kiekvienas. Mes turime
kūrenti tą ugnį, prie kurios gimė pirmoji
Nepriklausomybės kovų dalyvių karta,
prie kurios meldėsi ir kuria tikėjo Lietuvos
partizanai ir kuri 1991-ųjų metų Sausio
13-osios naktį su viltimi ir dainomis pa-
šaukė mūsų tautą budėti.
58

Dviese koja kojon

tama planavimo, disciplinos, sugebėjimo
aiškiai ir suprantamai pateikti užduotis,
konstruktyviai spręsti problemas, o ne
bergždžiai diskutuoti apie jas. Karius tar-
nyboje motyvuoja sveika konkurencija,
nes kiekvienas nori pasirodyti kuo geriau:
„Norime būti pirmi, jaučiame sveiką kon-
kurenciją tarpusavyje, nuolat siekiame
lyderiauti, nesvarbu kur – ar tai būtų 3
kilometrų bėgimas, orientacinis žygis ar
šaudymas, – sako kariai savanoriai ir pa-
brėžia, kad jie nėra individualistai, – mo-
kame veikti komandoje, tiesiog neleidžia-
me vienas kitam atsipalaiduoti, drauge
aptariame klaidas, skatiname vienas kitą
judėti į priekį.“

Patirtis misijoje Afrikoje

V E I D A I Ir Artūras, ir Giedrė turi patirties tarp-
tautinėse operacijose. Pirmasis į misiją iš-
Vyr. eil. Giedrė Sabulytė ir vyr. eil. Artūras Daukantas, Dainavos vyko Artūras. „Dalyvavau Jungtinių Tautų
rinktinės 110-osios (Kalvarijos) kuopos kariai savanoriai daugiau nei mėnesį vykdo misijoje MINUSMA Malyje Pajėgų apsau-
rinktinei paskirtas Taikos meto užduotis (TMU) Kalvarijos pasienio punkte. gos vieneto 2-ojoje pamainoje (PAV-2)
2018 metais vasario – birželio mėnesiais.
„Net nebuvo abejonių, kad galiu nevykti į pasienį“, – pokalbį energingai Vokietijos kontingento sudėtyje vykdėme
pradeda Giedrė, mūsų pajėgose, Dainavos rinktinėje, tarnaujanti jau 11 stovyklos „Camp Castor“ apsaugą. Pir-
masis iššūkis tik atvykus į šalį buvo susi-
metų. Giedrei pritaria Artūras, tarnybą rinktinėje tęsiantis jau penktus metus.
draugauti su alinančiu karščiu. Tarnybos
Vyr. eil. G. Sabulytės kelias į KASP atėjo iš suvokimo, kokia jai yra svarbi mūsų laikotarpiu buvo sausasis metų sezonas,
valstybės laisvė ir nepriklausomybė. Vyr. eil. A. Daukantas pareigą Tėvynei temperatūra pavėsyje pasiekdavo +50, +60
nusprendė atlikti prasidėjus kariniam konfliktui Ukrainoje. laipsnių. Mūsų būrys tarnavo vokiečių
kuopos sudėtyje, drauge su kariais, kurie
tarnavę įvairiuose „karštuose taškuose“,
todėl vertingiausia patirtis, kurią gavau –
Asta KAZLAUSKIENĖ universitete finansų valdymo specialybę,
suvokimas, kokios yra svarbios smulkme-
įgijusi magistro laipsnį, ir jau septynerius
Dainavos rinktinė, S5 skyrius nos ir kiek daug treniruočių reikia, kad
metus dirba vienoje bendrovėje skyriaus
viskas vyktų sklandžiai. Taisyklingai laiko-
Civiliniame gyvenime Artūras – me- vadove. „Analizuodama ir sisteminda-
mas turniketas ar sutemptas ginklo diržas
dikas, baigęs Lietuvos sveikatos mokslų ma duomenis, nuolat bendraudama su gali atrodyti ne tokie reikšmingi taikos
universitetą, įgijęs fizinės medicinos ir įvairiais žmonėmis, mokydama ir moky- metu, tačiau tarptautinėje operacijoje gali
reabilitacijos gydytojo specialybę. Šiuo damasi, vesdama susirinkimus, gaudama išsaugoti gyvybę. Didžiausias iššūkis buvo
metu dirba Neįgalumo ir darbingumo užduotis ir deleguodama jas darbuoto- grįžus į Lietuvą laukti, kol parvyks Giedrė,
nustatymo tarnyboje. Jo profesinės ži- jams, įgaunu daug praktikos. Planavimo kadangi ji mane pakeitė su savo būriu. Lai-
nios ir patirtis labai praverčia Savanorių išmokau, kai reikėjo derinti studijas, darbą kas Malyje tiesiog pralėkė akimirksniu, o
pajėgose: „Darbas su žmonėmis ir vado- ir tarnybą“, – įgytos žinios Savanorių pa- Lietuvoje tarsi sustojo“, – pasakoja vyr. eil.
vavimas medicinos specialistų komandai, jėgose ir civilinė profesinė patirtis Giedrės A. Daukantas.
patirtis dėstant studentams universitete gyvenime stipriai persipynę ir tapę neat- Vyr. eil. Giedrė Sabulytė dalyvavo toje
bei medicininės žinios nuolat reikalingos siejama visuma. pačioje misijoje, tik jau trečiojoje Pajė-
ir tarnyboje. Gilinu žinias taktinės medi- Giedrei ir Artūrui tarnyba Savanorių gų apsaugos vieneto pamainoje (PAV-3),
cinos srityje ir stengiuosi jas perduoti savo pajėgose ir mėgstama veikla, ir gyvenimo nuo birželio iki spalio mėnesio. Jos iššū-
skyriaus ir kuopos kariams.“ mokykla, ir asmenybės formuotoja. Abu kis buvo gebėti išmokti ilgą laiką išlaikyti
Giedrė yra baigusi Mykolo Romerio sutinka, kad tarnaujant pamažu išmoks- budrumą, nepasiduoti varginančiam il-
2020 m. Nr. 1 (501)
galaikiui karščiui, šalčiui, stipriam vėjui,
lietui, smėlio audroms ir artimųjų ilgesiui.
Tačiau Giedrė su viskuo susitvarkė, nes
buvo tam parengta. Iš misijos karė grįžo
dar labiau emociškai užgrūdinta, su neį-
kainojama patirtimi. Tiesa, iki smulkme-
nų prisimena misijos pradžią: „Misijoje
– dar tik antra savaitė, su kolega vykdome
budėjimą 4-ajame bokšte. Naktinė pamai-
na trunka 6 valandas. Pradėjus budėjimą
naktis buvo tamsi ir tyli, begarsė. Apie 2
valandą nusprendžiame atsigerti kavos.
Įjungusi virdulį, atsisuku į stebėjimo sek-
torių ir pastebiu, kad matomumas labai
suprastėjo. Staiga pakyla stiprus vėjas ir
po minutės mus pasiekia smėlio šuorai.
Po dviejų valandų grumtynių su vėju ir
smėliu prasideda lietus ir jau po keleto
akimirkų ant kūno neturim net sauso siū-
lo. Ši audra nurimo tik prieš pat budėji-
mo pabaigą. Kavos gerti nebenorėjome,
miegą ir nuovargį išpūtė vėjas ir nuplovė
vanduo, sumišęs su smėliu. Nors 6 val.
ryte jau švietė saulė, bet budėjimas nesi-
baigė – reikėjo tvarkyti audros padarinius.
Mums su kolega tapo galvosūkiu, kaip iš-
valyti ginklus ir įrangą nuo Afrikos smėlio
ir vandens, kadangi jų nepriekaištingas
funkcionalumas užtikrina visos bazės sau-
gumą. Tokia audringa naktis mums, tik at-
vykusiems į Malį, atrodė taps visos misijos
įvykiu, tačiau vėliau tokios smėlio audros
tapo kasdienybe, išmokome skaityti gam-
tos ženklus ir turėdavome laiko pasiruošti
gamtos išdaigoms“, – savo įspūdžiais dali-
jasi Giedrė.
Iššūkiai Kalvarijos pasienio
poste
Paprašyti pasidalyti su kokiais iššū-
kiais susidūrė Kalvarijos pasienio punkte,
teikdami pagalbą VSAT pareigūnams, abu
kariai savanoriai teigė, jog tarnyba pasie-
nyje atsakinga, tačiau šioms užduotims jie
buvo paruošti. „Šiek tiek sudėtinga, nes
yra įvairių žmonių, kai kuriems trūks-
ta supratingumo ir noro bendradarbiau-
ti. Nuo pat pirmojo budėjimo bandome
vairuotojams paaiškinti kokia yra svarbi
saviizoliacija ir kad tai yra kiekvieno žmo-
gaus atsakomybė“, – teigia Giedrė.
Artūras pasakoja, kad tenka apsišar-
vuoti kantrybe, jeigu reikia – kelis kartus
paaiškinti, perklausti ar teisingai suprato:
„Pirmasis mūsų budėjimas Kalvarijos pa-
sienio punkte buvo naktį prieš įvedant ka-
rantiną Lietuvoje. Naktis praėjo žaibiškai,
mašinų srautai buvo nesibaigiantys. Kro-
vinines transporto priemones praleisda-
vom, lengvosios buvo skirstomos į tranzi-
tines ir į grįžtančias į Lietuvą. Pastaruosius
vairuotojus registravome. Nuolatos prašy-
davom VSAT pareigūnų daugiau anketų
šablonų, nes jos akimirksniu ištirpdavo.
Parvykstančius namo instruktuodavome
žodžiu, kuo daugiau informacijos pateik-
davome apie saviizoliaciją ir jos svarbą
59
visų mūsų sveikatai. Buvo labai daug pa-
simetusių, norinčių kuo greičiau grįžti
namo žmonių, tuo pačiu buvo akivaizdu,
jog daugumai dar trūksta informacijos
apie tai, kas vyksta. Pasibaigus pamainai
įspaudai nuo akinių ir respiratorių ant vei-
do įsirėžė ir buvo matomi visą kitą dieną,
balsai užkimo, tačiau antram budėjimui
pasiruošti tai nesutrukdė: jau žinojom, ko
tikėtis“, – apie pirmąjį budėjimą Kalvarijų
pasienio poste pasakoja vyr. eil. A. Dau-
kantas ir vyr. eil. G. Sabulytė.
Netikėtas palyginimas
Paprašyti palyginti tarnybą Tarptauti-
nėje operacijoje ir Taikos meto užduotis
pasienio punkte, pašnekovai surado ir
skirtumų, ir panašumų: „Man asmeniškai
Malyje gal buvo kiek paprasčiau – ten visi
suprato, kodėl reikalinga asmens patikra,
kodėl privalu parodyti dokumentą ar vyk-
dyti nurodymą palaukti patikros punkte
prieš patenkant į bazę. Kalvarijų pasienio
poste situacijos rimtumo daugelis vis dar
nesupranta, todėl tenka daugiau stengtis.
Bet kai esu tarnyboje, niekad nemąstau,
kad kažko galiu nedaryti, ar daryti nepa-
kankamai gerai“, – sako Artūras. Tuo tar-
pu Giedrė pabrėžia, kad tarnyba tarptauti-
nėje operacijoje eliminuoja namus, darbą,
yra labiau subalansuotas tarnybos ir poil-
sio laikas. O Taikos meto užduotis kariai
vykdo nenutoldami nuo namų ir civilinio
darbo – tad tenka derinti tarnybą, darbą,
namus, nepamiršti artimųjų: „Būna tokių
situacijų, kad po darbo reikia važiuoti į
budėjimą, po budėjimo – į darbą ir pan.
Visa tai reikalauja optimaliai suplanuoti
savo laiką. O tarnyboje esi tik tu ir tavo
užduotis, kurią reikia įvykdyti tobulai.”
Dainavos rinktinės ir herojų asmeninio
archyvo nuotraukos
2019 m. / Nr. 3 (500)
RYS
SAVA-
NORIU
KARTOS
-
MUSU TAUTOS
pamatasVISOS
II KARTA (1941-1953 m.)
PASTATYKIME
SAVANORIAMS PAMINKLa!
PRISIDeK SKIRDAMAS LeŠu
„Savanorystės rėmėjų asociacija“
į/k 304289644
Sąskaitos numeris: LT957300010149458662
Paskirtis: auka paminklui
Savanoris, SL 1469
Steigėja Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba
Leidžia Krašto apsaugos savanorių pajėgos
Leidinys išeina kartą per ketvirtį
Eina nuo 1991 02 09
60
I KARTA (1918-1920 m.)
KARTOS
-
KURE IR
GYNE
LIETUVOS
VALSTYBE,
KAD TU JOJE
GALETUM
GYVENTI.
III KARTA (nuo 1990 m.)
Dizainas Gedimino Pranckūno
#KASP
Telefonas pasiteiravimui: +370 680 62 691
#KASPpaminklas
El. paštas: KASP@mil.lt
http://kariuomene.kam.lt/kariuomene/savanoriu_pajegos
Redakcijos adresas: Vilnius, Viršuliškių g. 36, LT-05110 Maketavo KAMBRD Vaizdinės informacijos skyrius,
El. paštas: savanoris@mil.lt Vilnius, Totorių g. 25, LT-01121.
Spausdino LK Karo kartografijos centras,
www.kam.lt/lt/naujienos/karine_ziniasklaida/savanoris
Kauno r., Domeikava, Muitinės g. 4, LT-54359.
Redaktoriai: Ieva Matonienė, gr. Vilius Džiavečka
Užsakymas GL-203. Tiražas 2000 egz.
Dizainerė Violeta Pikčiūnaitė, korektorė vyr. eil. Eglė Davjadaitė
Indeksas 0099
Fotografas gr. Michail Lysenko