Ar žmogus yra savo likimo kalvis?

Likimas - tai lyg jėga nulemianti mūsų gyvenimą, vieniems ji būna žiauri,
kitiems – gailestinga. Tad ar žmogaus priimti sprendimai tikrai keičia jo lemtį ir ar mes
patys galime susikurti savo likimą?

Manau lemtis priklauso nuo sprendimų, įvykių planavimo. Johano

Volfango Gėtės filosofinėje poemoje, tragedijoje yra aprašomas pagrindinio veikėjo
Fausto gyvenimas. Buvęs mokslų daktaras Faustas trokšta pažinti gyvenimo įvairovę,
nes nuobodus (lyginamas su kirmino gyvenimu) darbas jam atsibosta ir Faustas siekia
pažinti pasaulį iš naujo. Žmogus, kuris visą savo gyvenimą tikėjo Dievo sukurta
pasaulio tvarka ir harmonija pasuka bedievystės kelio link. Šitokį Fausto pasirinkimą
daro įtaką ir Mefistofelis, kurio tikslas privilioti Faustą ir parodyti jam kitokią
gyvenimo pusę. Mefistofelio pagalba Faustas atranda meilę, tačiau Margaritos mirtis jį
įpareigoja keistis: Faustas suvokia, kad pataikaudamas savo aistras laimės neras ir taip
Mefistofelis tampa pavaldus Faustui. Jo padarytos klaidos ir noras ieškoti naujovių
padeda Faustui rasti savo tikrą gyvenimo prasmę ir savo likimą. Fausto paveikslas
parodo, kad autorius J. V. Gėtė veikimą laiko pagrindiniu būties principu. Nors Fausto
monologuose vis grįžtama prie neišsprendžiamos prieštaros tarp didelių žmogaus
siekių, kad su minimaliom galimybėm žmogus trokšdamas pokyčių gali pakeisti likimą.

Pabaigai norėčiau pasakyti, kad rūpesčiai, padarytos klaidos, kaip tik

priartina žmogų prie tikslo ir manau, jog žmogus nėra visiškai savo likimo kalvis, nes jį
riboja nutikę įvykiai, bet savo gyvenimo likimą jis gali pakeisti pats.