You are on page 1of 40

sarCevi

winasityvaoba.................................................................................................
qalaqi saCxere...........................................................................................6
saCxeris municipaliteti.............................................................................8
saCxeris municipalitetis soflebi.............................................................15
Walis Temi...............................................................................................15
sofeli Wala................................................................................................15
sofeli xaxieTi............................................................................................17
sofeli sinaguri............................................................................................19
sofeli jalabeTi............................................................................................21
sofeli TedeleTi..........................................................................................22
sofeli tbeTi................................................................................................24
sofeli qarZmani.........................................................................................26
sofeli perevi...............................................................................................37
sofeli sakoxia............................................................................................28
sofeli Rona................................................................................................29
sofeli drbo.................................................................................................30
sofeli darya................................................................................................31
sofeli speTi................................................................................................32
sofeli jria...................................................................................................34
sofeli Wurnali............................................................................................36
sarekis Temi.............................................................................................38
sofeli sareki...............................................................................................38
sofeli bajiTi...............................................................................................40
sofeli qvemoxevi.......................................................................................42
cxomareTis Temi.....................................................................................43
sofeli cxomareTi.......................................................................................43
sofeli moxva..............................................................................................44
Cixis Temi................................................................................................45
sofeli Cixa.................................................................................................45
sofeli sxvitori............................................................................................48
sofeli dunTa..............................................................................................51
sofeli orRuli..............................................................................................54
merjevis Temi..........................................................................................56
sofeli merjevi............................................................................................56
sofeli ivanwminda.....................................................................................58
argveTis Temi..........................................................................................59
sofeli argveTi............................................................................................61
sofeli savane..............................................................................................61
sofeli Salauri.............................................................................................64
sofeli baxioTi............................................................................................65
sofeli maxaTauri.......................................................................................66
sofeli itavaza.............................................................................................67
sofeli cxami...............................................................................................68
sofeli icqisi................................................................................................70
gorisis Temi..............................................................................................71
sofeli gorisa...............................................................................................71
sofeli gamoRma argveTi...........................................................................73
sofeli qoreTi.............................................................................................74
sairxis Temi..............................................................................................77
sofeli sairxe...............................................................................................77
sofeli kalvaTa............................................................................................82
sofeli Worvila............................................................................................83
jalaurTis Temi.........................................................................................85
sofeli jalaurTa...........................................................................................85
sofeli moZvi..............................................................................................86
korboulis Temi........................................................................................87
sofeli korbouli...........................................................................................87
sofeli SomaxeTi........................................................................................89
sofeli nigvzara...........................................................................................90
Walovnis Temi.........................................................................................91
sofeli Walovani.........................................................................................91
sofeli xvani................................................................................................92
1
sofeli liCi...................................................................................................93
sofeli Rodora.............................................................................................94
sofeli vakisa..............................................................................................95
turistuli marSrutebi..............................................................................118

winasityvaoba

wignSi ganxilulia saCxeris municipalitetis dasaxlebuli punqtebi, daxasiaTebulia qalaqi saCxere da 15 teritoriul
marTvis organoSi gaerTianebuli 60 sofeli, romlebic gamoirCevian unikaluri geografiuli pirobebiT, yvela am dasaxlebul
punqtSi saintereso da mniSvnelovani bunebrivi da istoriul-arqiteqturuli Zeglebi mdebareoben. yovelive es ki mTlianobaSi
warmoadgens mdidar turistul-rekreaciul resurss. wigni ilustrirebulia municipalitetis 61 dasaxlebuli punqtis Sesabamisi 135
fotosuraTiT, ganxilulia soflebis saxelwodebis warmoSobis sxvadasxva versia, tradicia, Tqmuleba, legenda, sofelSi
gavrcelebuli gvarebi, geografiuli adgilebis (mdinareebi, tbebi, mindvrebi, mTebi, xeobebi, mRvimeebi) daxasiaTeba,
eklesia-monastrebis, cixe-simagreebisa da saxl-muzeumebis rogorc istoriuli warsuli, agreTve Tanamedrove mdgomareoba.
dasaxlebul punqtebSi SesaZlebelia ramdenime saintereso turistuli marSrutis mowyoba, rogorc adgilobrivi, ise
ucxoeli vizitorebisaTvis. bunebrivi da istoriul-arqtiteqturuli Zeglebis geografiuli Sefasebis safuZvelze damuSavebuli iqna
ramdenime turistuli marSruti, rogorc TiToeuli teritoriuli marTvis organos, agreTve municipalitetis farglebSi. calke
gamoiyo 5 ZiriTadi marSruti, romelsac gansakuTrebuli pupularizacia Cautardeba. saCxeris municipalitetisaTvis
damaxasiaTebeli gansakuTrebuli stumarTmaspinZlobis tradiciebi karg pirobas qmnis am regionSi turizmis
moyvarulTaTvis.
wignSi agreTve daxasiaTebelia TviTmoqmed turizmSi momsaxurebis saxeobebi da maTi ganmarteba, romlebic
mniSvnelovani iqneba am regionSi turistuli infrastruqturis ganviTarebisaTvis. wigni gankuTvnilia rogorc municipalitetis
mosaxleobisTvis, sajaro skolis moswavleebisaTvis, studentebisaTvis, agreTve am regioniT dainteresebuli yvela pirisTvis.

saCxeris municipaliteti
administraciul-teritoriuli erTeuli dasavleT saqarTveloSi. 1917 wlamde axlandeli saCxeris teritoria quTaisis
guberniis Sorapnis mazraSi Sedioda. 1917-28 ww. isev Sorapnis mazraSia. 1928-1930 ww. _ quTaisis olqSi. 1930 w.
oqtombridan _ WiaTuris raionSi. 1939 w. gamoeyo WiaTuris raions. saCxeris municipalitets CrdiloeTiT esazRvreba onisa
da ambrolauris, aRmosavleTiT _ javisa da qarelis, samxreTiT _ xaSurisa da xaragaulis municipalitetebi, dasavleTiT ki
WiaTuris municipaliteti. saCxeris municipalitetis mTliani farTobi _ 788,5 kv.km. centri _ qalaqi saCxere.
reliefi. saCxeris municipalitetis teritoriis reliefi saSulo da dabalmTiania. municipalitetis CrdiloeTi nawili
ganlagebulia raWis qedis samxreT-aRmosavleTiT, imereTis maRlobze. raWis qedis kalTa agebulia Suaiuruli porfirituli
qanebiT da iuruli kirqvebiT, romlis gavrcelebis zolSi ganviTarebulia reliefis karstuli formebi, kanioniseburi xeobebi,
flateebi. qedi daunawevrebelia. mTavari wyalgamyofi qedis samxreTiT gawolilia urTierTparaleluri gaswvrivi qedebi
pepeleTi, orRul-bajiTi da sxva, romlebic erTimeorisgan gamoyofilia sinklinuri xeobebiT. calkeuli mwvervalebis simaRlea
2400 m. mdinareebs gamomuSavebuli aqvT Rrma gamkveTi eroziuli xeobebi. raWis qedis saCxeris monakveTzea Sqmeris
uReltexili. imereTis maRlobze Warbobs vake reliefi. geologiurad Seesabameba Zirulis kristalur masivs, romlis
saZirkvelicaa uZvelesi asakis kristaluri qanebi. maRlobis farglebSi gamoiyofa ori nawili. erTi ufro vrceli korboulis
borcviani vakea, romlis simaRlea 500-800 m. igi agebulia miopliocenuri, TiTqmis daunaoWebuli, danaleqi qanebiT. vake
sustad daxrili da danawevrebulia eroziuli xeobebiT. kirqvul qanebSi Camoyalibebulia karstuli reliefi. aris vulkanuri
formebic (goraZiris mTis ori lakoliTuri borcvi). maRlobis meore, samxreT-aRmosavleT nawilma ganicada azeveba.
danaleqi qanebi gadairecxa, warmoiSva denudaciuri zegani, gaSiSvlebuli uZvelesi kristaluri qanebiT. mis maqsimalur
azevebas Seesabameba lixis qedi, romlisTvisac damaxasiaTebelia safexurebad ganlagebuli, mosworebuli zegani da Rrma
eroziuli xeobebi. lixis qedzea uReltexili (z.d. 960 m.). md. yvirilis orive mxares mdebareobs saCxeris qvabuli farTo vake
ZiriT, romelic aluvioniTaa dafaruli, wiaRiseulidan mniSvnelovania kvereTis gogirdovani wylebi. aris agreTve kvarcis
qviSebi, marmarilo.
daRverilas mTa – raWis qedze, devis tba – raWis qedze, didgora – mTa raWis qedze, kaprebis mTa –
mwvervali lixis qedze, kortoxi – uReltexili lixis qedze, loxonis mTa – lixis qedze, naurcevi – mTa raWis
qedis samxreT kalTaze, pepeleTis mTa _ raWis qedze, Cixurisa da xaxeTiswylis wyalgamyofze, peranga _ mTa lixis
qedze, sabvi – mTa raWis qedis samxreT kaltaze, Ziri – mTa imereTis maRlobze,
pasieTis mRvime _ sofel qoreTis uban pasieTis midamoebSi, mdinare yvirilis marcxena ferdobze. mRvimis wina
nawili (Sesasvlelis simaRle _ 6m, sigane _ 10m) 55 metri sigrZis dabali derefniTaa warmodgenili, romelic Zalze viwro da
dabali xvreliT mRvimis meore, ufro vrcel darbazs (sigane _ 10m, simaRle _ 8m) ukavSirdeba. mRvimeSi oTxi, 20-25
metri sigrZis ganStoebebi gamoiyofa. mRvimis absoluturi simaRle zRvis donidan _ 405 m. xolo mdinare yvirilis donidan
SefardebiTi simaRle _ 12 m. fskeris farTobi _ 370 m2. saerTo moculoba _ 1100 m3. istoriuli drois nagebobaa. aRmoCenilia
Zveli qvis xanis kulturuli naSTebi. Zneli misadgomia da saWiroa speleologiuri saWurveli. mRvime cicabo kldezea
warmodgenili.
saCxeris municipalitetis mRvimeebia: akaki wereTeli, sareki 1, sareki, ,,xarSilaZis mRvime~.

2
hava. saCxeris municipaliteti notio subtropikuli klimaturi olqis aRmosavleT periferiazea. dabal nawilSi saSualo
wliuri temperatura +10C0-dan +11,70C-mdea; ianvris saSualo temperatura _ 0,40C, -0,30C; ivlisis _ +200C -22,50C
absoluturi minimumi -260C (saCxere), -320C (korbouli). mTebSi temperatura simaRlis zrdasTan erTad klebulobs. naleqebi
_ 900-1480 mm weliwadSi. naleqebis maqsimumi zamTarSi da Semodgomazea. saSualo mTian zonaSi naleqebi 1500-
1700 mm-mdea. aq maqsimumi zamTrSia, minimumi ki zafxulSi. Tovlis mdgradi saburvelis xangrZlivoba 30-dan 100
dRemdea.
Sida wylebi. hidrografiuli qseli xSiria. mTavari mdinareebia yvirila da Zirula. mdinare Zirulas saTave aqvs lixis
qedis dasavleT kalTaze, zRvis donidan 1252 metr simaRleze. erTvis mdinare yvirilas marcxnidan, daba SorapanTan.
mTliani sigrZe 83 km-ia, auzis farTobi _ 1270 kv.km.-ia. mTavari Senakadebia: dumala, Cxerimela, xelmosmula.
sazrdoobs Tovlis, wvimisa da miwisqveSa wyliT. wyaldidoba gazafxulzea, wyalmovardnebi _ Semodgoma-zamTarSi. saS.
wliuri xarji sof. wevasTan (xaragauli) _ 26,6 m/wm, iyeneben sarwyavad.
saCxeris municipalitetze miedineba mdinare yvirilis marjvena Senakadi: jruWula, Cixura, SuSa, xaxieTiswyali,
xolo mdinare yvirilas marcxena mxridan uerTdebian: qoreTiswyali, SukakiZisRele, laSura, izvara. mdinaris qseli
meCxeria korboulis zeganze, romlis zedapirs kveTen mdinareebi: dumala da sxv. samxeT-aRmosavleTis periferiaze
miedineba Zirula. mdinareebi sazrdooben wvimis, Tovlisa da miwisqveSa wyliT. wyaldidoba icis gazafxulze, wyalmciroba
_ zafxulSi. raionSi bevria civi, kamkama wyaro. maT Soris mineraluri wyaroc.
saCxeris municipalitetis mdinarebi:
godorula – mdinare Zirulas marcxena Senakadi,
gonjura – mdinare Cixuras auzSi,
gorTula – mdinare Cixuras marjvena Senakadi,
dumala – mdinare Zirulis marjvena Senakadi,
TedeleTiswyali – mdinare xaxieTiswylis marcxena Senakadi,
izvara – mdinare yvirilis marcxena Senakadi,
irtavaza – mdinare yvirilis marcxena Senakadi,
kvereTula – mdinare Cixuris marjvena Senakadi,
laSura – mdinare yvirilis marcxena Senakadi,
liCxevisRele – mdinare Zirulis marjvena Senakadi,
loSiaTxevi – mdinare Zirulis marcxena Senakadi,
marTvela – mdinare ajamuris marcxena Senakadi,
meleSuri – mdinare jruWulis marcxena Senakadi,
moxvura – mdinare jruulis marjvena Senakadi,
naoriswyali – mdinare Cixuras saTave.
sabviRele _ mdinare Cixuris marcxena Senakadi,
saCxeris qvabuli _ mdinare yvirilis zemo dinebis xeobaSi,
skintava – mdinare Cixuris marcxena Senakadi,
fasknara – mdinare jruWulis marjvena Senakadi,
forxala – mdinare Zirulis marjvena Senakadi,
Rebura – mdinare yvirilis marjvena Senakadi,
Rvizga _ mdinare yvirilis marcxena Snakadi,
yvirila – mdinare rionis marcxena Senakadi,
SuSa _ mdinare yvirilis marjvena Senakadi,
Cixura – mdinare yvirilis majvena Senakadi,
cixiswyali – mdinare jruWulis marjvena Senakadi,
wyalTenila – mdinare jruWulis marjvena Senakadi,
Werula – mdinare jruWulis marjvena Senakadi,
xaTunariswYele – mdinare juWulis marcxena Senakadi,
xaxeTiswyali – mdinare Reburis marjvena Senakadi,
xerTula – mdinare moxvuris marjvena Senakadi,
ajamura – mdinare yvirilis auzSi,
jruWula – mdinare yvirilis majvena Senakadi,
riT ki 56 341 mcxovrebi iyo.

cxr. # 7. saCxeris municipalitetis mosaxleobis raodenoba 2015 wlisaTvis


teritoriuli organo dasaxlebuli punqtebi komli suladoba
#
1 qalaqi saCxere saCxere 2 498 8 355
Wala 346 1823
2 Wala darya 174 548
drbo 31 62
zemo qarZmani 25 72
TedeleTi 8 18
perevi 242 675
3
sakoxia 22 88
sinaguri 31 68
speTi 249 910
tbeTi 5 14
qvemo qarZmani 17 78
Rona 368 1155
Wurnali 26 77
xaxieTi 0 0
jalabeTi 10 22
jria 88 343
sul: 1642 5953
sareki 584 1915
3 sareki bajiTi 304 977
qvemo xevi 54 172
sul: 942 3064
gorisa 471 1507
4 gorisa gamoRma argveTi 315 886
sul: 786 2395
argveTi 394 1089
baxioTi 119 378
itavaza 250 745
icqisi 146 518
5 argveTi maxaTauri 303 933
savane 779 2349
Salauri 69 251
cxami 225 705
sul: 2285 6968
korbouli 1190 3604
nigvzara 251 797
6 korbouli SomaxeTi 638 1878
sul: 2079 6279
merjevi 731 2334
7 merjevi ivanwminda 241 916
sul: 972 3250
sairxe 852 2714
8 sairxe kalvaTa 194 612
Worvila 704 1975
sul: 1750 5301
Cixa 701 2350
dunTa 87 360
9 Cixa zeda orRuli 190 649
qveda orRuli 238 893
sxvitori 353 1296
sul: 1569 5548
cxomareTi 107 270
10 cxomareTi moxva 187 511
sul: 294 781
Walovani 228 820
11 Walovani vakisa 20 65
liCi 85 262
Rodora 60 220
xvani 83 269
sul: 476 1636
jalaurTa 658 1972
12 jalaurTa moZvi 352 1046
sul: 910 3018
13 sofeli qoreTi qoreTi 733 2320
sul saCxeris municipalitetSi 16 936 54 868

4
7.1 saCxeris municipalitetis bunebis Zeglebi da RirsSesaniSnaobebi
pasieTis mRvime
mdebareoba: mdinare yvirilis xeoba, mdinaris marcxena ferdobi, saCxeris municipalitetSi. 420 metri z.d.
koordinatebi: N 42019’02’’; E 43021’04’’
misasvleli gza: manZili Tbilisidan _ 170 km., saCxeridan _ 7 km., quTaisidan _ 78 km.
RirsSesaniSnaoba: adamianis mier amoSenebuli moajiri karstuli mRvimeSi, arqeologiuri obieqti
,,xarSilaZis“ mRvime
mdebareoba: korboulis TemSi sofel nigvzaraSi, 935 metri z.d.
koordinatebi: N 42012’12’’; E 43028’39’’
misasvleli gza: manZili Tbilisidan _ 145 km., saCxeridan _ 20 km., quTaisidan _ 100 km.
RirsSesaniSnaoba: karstuli mRvime vokluzuri mdinariT.
sarekis exi-mRvime
mdebareoba: saCxere-WiaTuri avtomagistralTan axlos, sofel sarekSi. 410 metri z.d.
koordinatebi: N 42019’15’’; E 43021’54’’
misasvleli gza: manZili Tbilisidan _ 166 km., saCxeridan _ 6 km., quTaisidan _ 77 km.
RirsSesaniSnaoba: karstuli mRvime.
sarekis akaki wereTlis mRvime
mdebareoba: sofel sarekSi. 455 metri z.d.
koordinatebi: N 42019’16’’; E 43021’12’’
misasvleli gza: manZili Tbilisidan _ 167 km., saCxeridan _ 7 km., quTaisidan _ 76 km.
RirsSesaniSnaoba: karstuli mRvime.
mdinare jruWulas xeoba
mdebareoba: sofel sarekSi, mdinare wisqviliswylis SesarTavTan, xvedeleiZeebis kldis mRvimis maxloblad. 415
metri z.d.
koordinatebi: N 42020’26’’; E 43020’54’’
misasvleli gza: manZili Tbilisidan _ 168 km., saCxeridan _ 8 km., quTaisidan _ 78 km.
RirsSesaniSnaoba: cicabo ferdobiani kirqvuli kanioni.
devis tba
mdebareoba: cxomareTis TemSi, sofel moxvadan CrdiloeTiT 4 km-ze, raWis qedis samxreT ferdobze. zRvis donidan
1370 metrze.
koordinatebi: N 42025’55’’; E 43017’18’’
misasvleli gza: manZili Tbilisidan _ 180 km., saCxeridan _ 20 km., quTaisidan _ 100 km.
RirsSesaniSnaoba: karstuli tba, miwisqveSa mdinareuli qselis simravliT.
pasieTis karstuli tba
mdebareoba: sofel qoreTidan dasavleTiT, uban pasieTSi. 580 metri z.d.
koordinatebi: N 42018’28’’; E 43021’42’’
misasvleli gza: manZili Tbilisidan _ 166 km., saCxeridan _ 6 km., quTaisidan _ 86 km.
RirsSesaniSnaoba: karstuli tba.
goraZiris vulkanuri mTa
mdebareoba: korboulis Temi. gomi-saCxere-zestafonis saavtomobilo gzis CrdiloeTiT 0,5 km. 1108 metri z.d.
koordinatebi: N 42013’38’’; E 43030’44’’
misasvleli gza: manZili Tbilisidan _ 145 km., saCxeridan _ 20 km., quTaisidan _ 100 km.
RirsSesaniSnaoba: imereTis yvelaze axalgazrda vulkanuri mTa, saCxeris municipalitetis soflebis da zemo imereTis
struqturuli platos panoramuli xedi.

imereTis maRlobze axalgazrda vulkanuri nagebobebi warmodgenilia ss. goraZirisa da


perevisis midamoebSi, romlebic morfologiurad qmnian konusur borcvebs. goraZiris meridianul
serze aRmarTuli konusebi (didi da patara goraZiri, z.d. _ 1109m, 1090m; SefardebiTi simaRle _
100-150m) bazaltebiTaa agebuli, magram did goraZirSi sakmaod mWidrod Secementebuli tufebic
aris. bazalti gaSiSvlebulia mxolod didi goraZiris Txemze. sxva nawilebi agebulia kontaqturi
metamorfizmiT Secvlili miocenuri asakis gamuqebuli kirqvebiT. asakobrivad es fuZe vulkanitebi
miopliocenurad aris daTariRebuli. bazaltur lavebs aq md. Zirulasa da dumalas wyalgamyofze (sof.
korboulis aRmosavleTiT) gaurRveviaT neogenuri Sreebi da amouburcavT maTi zedapiri (e.i. adgili
hqonia kontaqtur metamorfizms). goraZiris olivinuri bazaltebiT agebuli simetriuli vulkanuri konusi
dayrdnobilia Sua da qveda sarmatulad daTariRebul gaSiSvlebul Sreebze. goraZiris konuss Tavis
morfohifsometriulobiT md. dumalas mTel auzSi yvelaze TvalsaCino adgili ukavia, romlis
movakebuli Txemidan (e.i. wakveTili konusidan) damkvirveblis Tvalwin iSleba zemo imereTis
platos egzotikuri peizaJebis mqone Tvalwarmtaci panorama. vulkanuri reliefis formebi imereTis
platos sxva adgilebSic gvxvdeba mcire konusebisa da gumbaTebis saxiT, romlebic dakavSirebulia
bazalturi lavis eqstruzivebTan. am mimarTebiT SeiZleba davasaxeloT korboulis platos Crdilo-

5
aRmosavleT nawilSi mdebare bazalturi laviT agebuli lakoliTuri borcvi sof. durevis teritoriaze,
romelic mimdebare reliefis fonze mkafiod gamoiyureba.

mdinare SuSas xeoba


mdebareoba: Walis TemSi, nasoflar davaeTTan, 700 metri z.d.
koordinatebi: N 42021’56’’; E 43031’16’’
misasvleli gza: manZili Tbilisidan _ 175 km., saCxeridan _ 15 km., quTaisidan _ 95 km.
RirsSesaniSnaoba: foTlovani mcenareuli safariT mdidari xeoba.
yviCoris tba
mdebareoba: sofel cxomareTidan Crdilo-aRmosavleTiT 5 km-Si. 1000 metri z.d.
koordinatebi: N 42025’39’’; E 43026’42’’
misasvleli gza: manZili Tbilisidan _ 176 km., saCxeridan _ 16 km., quTaisidan _ 96 km.
RirsSesaniSnaoba: kldezvavuri warmoSobis tba.
Cixuras xeobis CanCqeri
mdebareoba: Cixis Temis CrdiloeTiT, kurort kvereTidan 8 km-Si. 1050 metri z.d.
koordinatebi: N 42025’29’’; E 43027’20’’
misasvleli gza: manZili Tbilisidan _ 175 km., saCxeridan _ 15 km., quTaisidan _ 95 km.
RirsSesaniSnaoba: saCxeris municipalitetSi yvelaze maRali (20 m) CanCqeri.
xaxieTis tba
mdebareoba: saCxeris municipalitetSi Walis TemSi, sofel perevis CrdiloeTiT 3 km-ze, nasoflar xaxieTSi. 1020 metri
z.d.
koordinatebi: N 42024’03’’; E 43036’03’’
misasvleli gza: manZili Tbilisidan _ 180 km., saCxeridan _ 20 km., quTaisidan _ 100 km.
RirsSesaniSnaoba: 1991 wlis miwisZvris Sedegad warmoqmnili tba.
mdinare Zirulas xeoba
mdebareoba: Walovnis Temis teritoriaze, sofel liCis midamoebSi. 653 metri z.d..
koordinatebi: N 42009’31’’; E 43028’46’’
misasvleli gza: manZili Tbilisidan _ 140 km., saCxeridan _ 20 km., quTaisidan _ 100 km.
RirsSesaniSnaoba: saqarTveloSi erT-erT uZvel xmeleTze, uZveles qanebSi gaWrili xeoba.
modinaxes panorama
mdebareoba: qalaq saCxeris CrdiloeTiT, sarekis teritoriuli erTeuli. 700 metri z.d..
koordinatebi: N 42020’54’’; E 43024’16’’
misasvleli gza: manZili Tbilisidan _ 163 km., saCxeridan _ 3 km., quTaisidan _ 83 km.
RirsSesaniSnaoba: saCxeris municipalitetis soflebis da zemo imereTis struqturuli platos panoramuli xedi.
saCxeris yvelaze maRali wertili
mdebareoba: raWis qedi, mTa lebeuri, 2862 metri z.d..
koordinatebi: N 41027’35’’; E 43039’17’’
misasvleli gza: mwvervalTan axlos misvla SesaZlbelia saavtomobilo gruntis gziT. manZili Tbilisidan _ 166 km.,
saCxeridan _ 6 km., quTaisidan _ 77 km.
RirsSesaniSnaoba: imereTis mxarisa da saCxeris municipalitetis umaRlesi wertili.
saCxeris yvelaze dabali wertili
mdebareoba: sofel sarekis samxreT-dasavleTiT, mdinare yvirilas xeoba, jruWulis SesarTavTan. 215 metri z.d..
koordinatebi: N 42003’48’’; E 43010’26’’
misasvleli gza: manZili Tbilisidan _ 166 km., saCxeridan _ 6 km., quTaisidan _ 77 km.
RirsSesaniSnaoba: yvelaze dabali adgili saCxeris municipalitetSi.

qalaqi saCxere

qalaqi (1964 wlidan) dasavleT saqarTveloSi, saCxeris municipalitetis administraciuli centri, mdebareobs mdinare
yvirilis napirze, saCxeris qvabulis C-d nawilSi. qalaqis ZiriTadi nawili gaSenebulia mdinaris marjvena napiris sustad daxril
talRovan ferdobze, zRvis donidan 500-550 metr simaRleze, Tbilisidan 232 km. (rkinigziT), xolo saavtomobilo gziT 170
km. mdebareobs gomi-WiaTura-zestafonis saavtomobilo gzaze.
saCxereSi zRvis subtropikuli notio havaa, icis zomierad civi zamTari da SedarebiT mSrali, cxeli zafxuli. haeris
saSualo wliuri temperatura +11,70c, ianvris +0,40c, ivlisis +200c. absolituri minimumi -240c. absolituri maqsimumi
+370c. naleqebi 900 mm weliwadSi.
saCxere, rogorc dasaxlebuli punqti, XVII saukunidan figurirebs; teritoriulad saCxere mdebareobda aRmosavleTidan
dasavleT saqarTvelosaken mimaval gzaze, romelic „WeraTxevis“ xeobiT kveTda lixT-imereTis mTas; frangi mogzauri
Sardeni da evropeli misionerebi TavianT CanawerebSi miuTiTebdnen swored am marSuts, romelic indoeTidan da iranidan
momaval savaWro gzas warmoadgenda da saqarTvelos guls, Tbiliss, imereTis samefosTan da Savi zRvis sanapiroebTan
akavSirebda.

6
daba saCxere imTaviTve mniSvnelovan punqtad iyo cnobili mTeli zemo imereTis mosaxleobisaTvis, ai, ras werda
iakob gogebaSvili saCxeris Sesaxeb 1912 wels: ,,zemo imereTSi... SesaniSnavi daba aris saCxere, sadac weliwadSi erTxel
da dids paraskevs gaimarTeba xolme didi vaWroba, iarmuka. istoriul wyaroebSi saCxeres fizikur-geografiuli daxasiaTebis
garda, socialur-ekonomikuri TvalsazrisiTac warmoaCens: ,,kvalad jruWis sesarTavs zeiT, yvirilas samxriT kidezed, ars
saCxere. mosaxleni arian imerni, somexni, uriani vaWarni da vaWroben”. saxlxuri tradiciuli gadmocema saCxeres
ratomRac sityva ,,Cxirs” ukavSirebs: ,,saCxeris raioni ufro Tiania. uwindel droSi yofila dousaxlebeli. mere aWaridan
gamoqceuli glexi mosula, gvaraT gogibaZe... saCxeres saxeli ar erqva maSin. raRai aWaridan iyo gamoqceuli, gediTqva
gvari, deiTqva maWaraSvili, deiwyo cxovreba... mefis monadireebma moaxwies am did Tebs. naxes erTi karami (-karavi),
mividen am maWaraSvilTan, Rame geiTies. ro dabrunden. mefes moaxsenes: misTana adgilas navxeT kaci, rom Cxiri ar
akliao. amis mere daarqves Cven xares saCxere”.
n.kecxoveli saCxeres warmoSobas SefarviT ukavSirdebda megrul Cxer-sityvas; daCxerva megrulad ,,Romis
dacexvas’ niSnavso. am varaudTan erTad n. kecxoveli saCxeres md. Cixuras saxelTanac uZebnida saerTos: sa-Cixur-e
yvirilas xeobis siZveleTa cnobili mkvlevari arqeologi jurxa nadiraZe SesaZleblad Tvlis saxelwodeba saCxerisa da uZvelesi
toponimis Cixas urTierT kavSirs, rakiRa argveTis erisTavTa rezidenciad adrefeodalur xanaSi Cixa iyo cnobili. matiane
qarTlisasi es punqti xSirad ixsenieba giorgi I mefis (leonis Zis) da misi meuRlis moRvaweobasTan dakavSirebiT, erisTavi
Cixisa... da STaagdes... zRuasa... magram, ara gvgonia am qalaqs raime saerTo hqondes gviandeli warmomavlobis
saCxeresTan. ukanasknel xans gamoiTqva kidev erTi, adrindelTagan sruliad gansxvavebuli, Tvalsazrisi, romlis
mixedviTac saCxere Turme ,,saCxare’ terminisagan yofila warmomdgari: ,,saCxare gza’, ,,Cxarisaken mimavali gza”.
toponomi saCxere aSkarad sa-e afiqsiT aris gaformebuli. igi isevea warmoqmnili, rogorc sa-furcl-e, sa-fiCxul-e da a.S.
toponimis sayrdeni sityvaa Cxer-i, romelic qarTuli enis dialeqtebSi sxvadasxva mniSvnelobiT aris dadasturebuli. Cxer-
sityvis ori mniSvnelba TviT zemoimerul kilos Semounaxavs. erTia ,,CanCqeri”, ,,wyalvardnili”, ,,Cqeri”, xolo
meorea ,,Tevzis dasaWeri maxe”, ,,faceri”. es ukanaskneli mniSvneloba dResac cocxlad aris daculi zemoimerul
dialeqtSi: ,,Cven xvadabunSi, sadac davakdeboda yvirila, wineT ugebdnen Cxers da amitom daerqva am adgilefs saCxere”
(qeT. ZoweniZe, zemoimeruli kilokavi, Tb., 1973, gv. 418). SemTxveviTi ar unda iyos is faqti, rom Zveli raWis
mosaxleoba saCxeres krebiToba-simravlis aRmniSvneli saCxereT- formiT moixseniebda: ,,savaWroT unda wevideT
saCxereT- CixaSi”. aSkaraa, rom saCxereTi Cxermraval, wylis CanCqerebian mxared moiazreboda.
mefe-poet arCilis nawarmoeb „Teimurazisa da rusTvelis gabaasebaSi“ saCxere warmodgenilia aRmosavleTisa da
dasavleTis SemaerTebel politikur xidad, rasac is ganapirobebda, rom saCxereli wereTlebi imereTis samefo karze
damsaxurebuli avtoritetiT sargeblobdnen. sainteresoa erTi detali zemoT xsenebuli nawarmoebidan: XVII saukunis
damdegs Sah-abazisagan ltolvilma kaxeTisa da qarTlis mefeebma, Teimuraz pirvelma da luarsab meorem TavianTi
mxleblebiT garkveuli dro wereTlebTan dahyves da Semdeg imerTa mefis – giorgi mesamis miwveviT quTaisisken
ganagrZes gza.
vaxuSti bagrationis gadmocemiT, saCxere, rogorc dasaxlebuli punqti, mdinare yvirilas marcxena mxares yofila
gaSenebuli. dRevandeli saCxere ki, rogorc administraciuli erTeuli,oTxi saukunea, rac yvirilas marjvena sanapirozea, igi
zRvis donidan 420 metr simaRlezea (rkinigzis sadguris teritoria).
saCxere amayobs Tavis Rirseuli SvilebiT: akaki da giorgi wereTlebiT, paolo iaSviliT, viqtor nozaZiT, ivane
gomarTeliT, muxran maWavarianiT, nodar SamanaZiT, ioram qemerteliZiT, filipe beriZiT, mari abramiSviliT, givi
WiWinaZiT da sxvebiT.
saCxerem misca msoflio mecnierebas ramdenime akademikosi: sergi durmiSiZe, giorgi WoRoSvili, malxaz
abduSeliSvili, eTer qemerteliZe, zurab tataSiZe, mecnierebis sxvadasxva dargis 25 doqtori da 60 kandidati.
saCxeres Sors gauTqva saxeli: moqandake elguja amaSukelma, Teatrisa da kinos varskvlavebma: medea jafariZem,
leila da goCa abaSiZeebma, operis solistma nugzar gamgebelma, kompozitorma mamia xateliSvilma, musikosebma: zurab,
marine, irine da nana iaSvilebmaT olimpiurma Cempionma ZalosnobaSi giorgi asaniZem. yofili ssr kavSiris Cempionma
aviamodelizmSi nodar gelbaxianma; samSoblosaTvis Tavganwirulma besik quTaTelaZem da sxvebma. sportis sxvadasxva
saxeobis ganviTarebas safuZveli Cauyara sportis damsaxurebulma muSakma Tamaz laSxma, xolo gogi TodaZem da elguja
dvalma, rogorc mwvrTnelebma, pirvelebma dauloces gza giorgi asaniZes olimpiuri mwvervalebisaken.
istoriul wyaroebSi pirvelad XVII saukuneSi ixsenieba. gviandel feodalur xanaSi, saCxere dawinaurebuli savaWro
punqti iyo, saCxereSi aris kvebisa da msubuqi mrewvelobis sawarmoebi. (Rvinisa da sakonservo qarxnebi, bambis sarTavi
fabrika aRar funqcionirebs), adgilobrivi mrewvelobis satyeo meurneobisa da sayofacxovrebo momsaxurebis wvrili
sawarmoebi, amzadeben farTo moxmarebis sagnebs, qalaqSi aris 3 zogadsaganmanaTleblo skola, samusiko da samxatvro
skolebi, kulturis centri, biblioTeka, saavadmyofo, afTiaqi, kavSirgabmulobis ganyofileba, saCxeris midamoebSi aris Sua
saukuneebis Zegli-modinaxes cixe (daangria 1991 wlis miwisZvram).
qalaq saCxereSi aris wminda ninos saxelobis eklesia, romlis mSenebloba 1904 wels daiwyo da 1908 wels dasrulda.
komunisturi reJimis dros aq moRvawe sasuliero pirebis meoxebiT aRniSnuli taZari moqmedi iyo, romelic 1991 wlis 29
aprilis 13 saaTsa da 13 wuTze momxdarma miwisZvram Zlier daangria, Semdeg uflis nebiTa da patriot adamianTa
mondomebiT eklesia male aRsdga. qalaq saCxeris teritoriis farTobi Seadgens 207 heqtars, qalaqSi cxovrobs 2264 komli,
mosaxleobis raodenoba 2007 wlis 1 ianvrisaTvis Seadgenda 8 023 suls, 2002 wlis sayovelTao aRweris monacemebiT ki
13 845 macxovrebeli iyo.
qalaq saCxeresa da mis midamoebSi, XIX saukunis 70-ian wlebSi SemTxveviT aRmoCenebs yuradReba miaqcia
daviT wereTelma (akaki wereTlis Zma). arqeologiuri kvlevebi Caatares: 1910 wels eqvTime TayaiSvilma, 1939, 1945-46
wlebSi, boris kuftinma, 1955 wels oTar jafariZem, 1957 wels n. RambaSiZem, 1966-68 wlebSi jurxa nadiraZem;
Seswavlilia Zveli welTaRricxvis III aTaswleulis Zeglebi: adgil naCerqezevSi, carcis goraze da sofel qoreTSi aRmoCenilia
Cv. w. aR-is III aTaswleulis kulturisaTvis damaxasiaTebeli vardisfer sarCuliani Tixis nawarmi, brinjaos mraval-ferovani
7
iaraRi, WurWeli da samkauli. AaRsaniSnavia, rom carcis goraze aRmoCnda oqros nivTi, rac iSviaTi movlenaa adrindel
brinjaos xanaSi. saCxeris midamoebSi: dunTaSi da adgil JalieTSi-gviandeli brinjaos xanis ganZi, sofel CixaSi-adrindeli
antikuri xanis namosaxlari, goraZirSi-wina antikuri da adrindeli antikuri xanis samarovani da namosaxlari, soflebSi:
jalaurTasa da korboulSi elinisturi xanis samarxebi, sofel perevSi- gviandeli brinjaos xanis sawaarmoo ubnebi; sofel
kalvaTaSi-rkinis xanis sameurneo iaraRebi, sofel argveTSi-adrindeli antikuri xanis namosaxlari. aRmoCenebi adastureben,
rom Zv. w. II aTaswleulSi saCxeris midamoebi mWidrod iyo dasaxlebuli da kulturul-ekonomikuri kavSiri hqonda
aRmosavleT da dasavleT civilizaciebTan.
elisabed wereTlis sasaxle - XIX saukune. 1923 wels saCxeris Teatralurma dasma piesa „cicinaTela“ dadga, romelSic
cnobili qarTveli reJisori mixeil qoreli da misi meuRle nuca CxeiZe monawileobdnen. speqtaklis momzadebis periodSi
qorelebis ojaxi am sasaxleSi cxovrobda.
nastambari - XIX saukune. imereTis samefos gauqmebis Semdeg quTaisis stambam muSaoba Sewyvita. saCxerel
Tavadebs zurab wereTelsa da mis Svils, grigols stamba saCxereSi, TavianT sasaxleSi gadmoutaniaT, ruseTSi SeuZeniaT
saTanado inven-tari da dauwyiaT sagamomcemlo saqmianoba. im adgils, sadac stamba funqcionirebeda, saCxerlebi
dResac nastambars eZaxian.
rkinigzis sadguri – XX saukune _ saCxereli kneinis, elisabed wereTlis iniciati-viT (elisabedi nikoloz II – is naTluli
gaxldaT),1904 wels sarkinizo magistrali darkveTidan saCxeremde gagrZelda rkinigzis sadguris mSeneblobiTurT.
arqiteqturis es Sesa-niSnavi nimuSi miwisZvram mTlianad gaanadgura. 2000 wels Senoba igive saxiT aRadgines. 1904
wels saCxereSi Catarebul sarkinigzo zeims quTaisis gubernatori slovoCinski eswreboda, 2000 wels ki iseTive Sinaarsis
zeims kvlav quTaisis gubernatori, Tumca amjerad qarTveli, Teimuraz SaSiaSvili daeswro.
wminda ninos eklesia - XX saukune _ 1903 wels aSenebuli wminda ninos eklesia bunebis stiqiam mTlianad
gaanadgura. parlamentar Teimuraz xurciZis iniciativiT 1994 wels daiwyo mSenebloba. weliwadnaxevris Semdeg igi
gaagrZela qvelmoqmedma goCa WiRlaZem. mSenebloba daasrulda 1997 wels. eklesia moqmedia, mRvdelTmsaxurebas
eweva dekanozi daviTi (kacitaZe).
turistuli marSruti
saCxere-rkinigzis sadguri_sergi durmiSiZis sax-muzeumi-elisabed wereTlis sasaxle-nastambari_wminda ninos
taZari-modinaxes cixe-simagre-md. yvirilas xeoba
turistuli obieqtebi:
bunebrivi Zeglebi: md. yvirilas xeoba, modinaxis seri, saCxeris qvabulis panorama.
istoriuli Zeglebi: rkinigzis sadguri, sergi durmiSiZis sax-muzeumi. elisabed wereTlis sasaxle. nastambari, wminda ninos
tazari, modinaxes cixe-simagre.
Ramis Tevis adgili: q. saCxere, modinaxes cixesimagre,
marSrutis xangrZlivoba minimaluri – 1 dRe, maqsimaluri _ 2 dRe, safexmavlo, samanqano, SesaZlebelia nawilobriv
sahaero.
Catarebis dro ianvari-dekemberi.
manZili 4 km_ safxexmavlo, 3 km _ samanqano.

saCxeris municipalitetis soflebi


Walis Temi
Walis mdebareobs mdinare yvirilisa da misi Senakadebis: xaxieTiswylis, TedeleTiswylis, Reburas xeobis orive
mxares. CrdiloeTiT esazRvreba satyeo meurneobis tyis uzarmazari masivi, raWis qedis samxreTi ferdobi da onis
municipalitetis teritoria. samxreTiT _ mdinare yvirilis xeoba da argveTis Temis soflebi; savane, itavaza, cxami.
dasavleTiT _ Cixis Temis sofeli orRuli, aseve tyis masivi. aRmosavleTiT ki _ javis municiplaitetis teritoria. sofeli
CrdiloeTidan-samxreTisaken saSualod (tyis zolis CaTvliT) 8-9 km_ze vrceldeba, xolo dasavleTidan aRmosavleTisaken
tyis CaTvliT 11-12 km-ze, sofelSi zRvis donidan maqsimaluri wertilia_ukiduresi Crdilo-aRmosavleTiT, raWis qedis
umaRlesi da agreTve saCxeris yvelaze maRali wertilis lebeuris mTis (z.d. 2863 m.) samxreTi ferdobi, agreTve uzarmazari
tyis masivi, xolo minimaluri wertilia mdinare yvirilis marjvena napiras, zRvis donidan 528 metri. soflis centris simaRle
z.d. 550 metria. TemSi Sedis sofeli, 2008 wlisaTvis cxovroda komli, suliT, 2002 wlis aRweris monacemebiT ki macxov-
rebeli iyo.

turistuli marSruti
Wala-perevi-md. yvirilas xeoba-md. SuSas xeoba-raWis qedis samxreTi ferdobi-speTi-jria-darya-Wala
turistuli obieqtebi:
bunebrivi Zeglebi: md. yvirila, md. xaxieTiswyali, md. TedeleTiswyali, md. Rebura, md. gvizRa, md. SuSa, xaxieTis tba,
saelio mTa
istoriuli Zeglebi: Walis RvTismSoblis saxelobis eklesia. mdinare SuSis xeobaSi SemorCenilia Zveli eklesiis nangrevebi
WitaeTis, davaeTis, panisuris nasoflarebSi, aqve mdinaris piras arsebul mTazea ,,usaxelo cixe’’. SurTis wminda
giorgis saxelobis salocavi, drbos yovlawminda, mTawmindis wminda giorgis saxelobis eklesia,
lomauris salocavi, XVIII saukunis mTavarangelozis saxelobis eklesia, perevis mTavarangelozis
saxelobis eklesia. daryis mTavarangelozis xis unikaluri eklesia, bereklesia da XII saukunis wminda
giorgis saxelobis eklesia.
soflebi: Wala, perevi
Ramis Tevis adgili: sof. Wala, sof. perevi, md. yvirilas xeoba
8
marSrutis xangrZlivoba minimaluri – 3 dRe, maqsimaluri _ 4 dRe, safexmavlo, samanqano, sacxenosno.
Catarebis dro marti-noemberi
manZili 20 km_ safxexmavlo, 15 km _ samanqano, 15 km sacxenosno

sofeli Wala
mdebareobs mdinare yvirilis orive mxares. CrdiloeTiT esazRvreba satyeo meurneobis tyis uzarmazari masivi, mdinare
SuSisa da kvantiswylis xeobebi, Walis Temis sofeli Rona tyis zoliT. samxreTiT _ mdinare yvirilis xeoba da Walis Temis
sofeli speTi. dasavleTiT _ Walis Temis sofeli Rona. aRmosavleTiT ki _ Walis Temis sofeli drbo da darya. sofeli
CrdiloeTidan-samxreTisaken saSualod (tyis zolis CaTvliT) 4-4,5 km_ze vrceldeba, xolo dasavleTidan aRmosavleTisaken
3-4 km-ze, sofelSi zRvis donidan maqsimaluri wertilia_ukiduresi CrdiloeTiT (SemaRlebuli gora) 850 metri, xolo
minimaluri wertilia mdinare yvirilis marjvena napiras, zRvis donidan 528 metri. soflis centris simaRle z.d. 550 metria.
,,Wala~ sulxan_saba orbelianis ganmartebiT wylis pir, nayofier adgils niSnavs. rasac adasturebs mdinaris sanapiros
nayofieri dablobebi. Walis terasa, xeobis Ziris nawili, romelic wyaldidobis dros wyliT ifareba. Walis zedapiri
uswormasworoa; mdinaris gadaketili klaknilebisa da totebis narCenebs serebi enacvleba. Wala Sedgeba 3 nawilisagan:
kalapotispira, romelic yvelaze maRalia da msxvili aluvioniT aris agebuli, centraluri, romelic ufro dabalia da SedarebiT
mcire zomis nataniT aris agebuli da terasispira nawili, romelic yvelaze dabalia, daWaobebulia da molamuli.
Walia niadagi mdidaria organuli nivTierebiT da Zalian noyieria. Wala, Cveulebriv, tyiTa da buCqnariT aris Semosili,
kulturuli aTvisebis Sedegad iyeneben saZovrebad.
saqarTveloSi sul 6 sofeli Wala, romlebic agreTve mdebareoben: gulrifSis, lanCxuTis, ozurgeTis, onisa da Suaxevis
municipalitetebSi.
sofeli Wala aris Walis Temis centri, romelSic Sedian soflebi: sakoxia, Rona, drbo, darya, speTi, jria, Wurnali, perevi,
sinaguri, jalabeTi, TedeleTi, zeda da qveda qarZmani, tbeTi, xaxieTi. sofeli Wala saCxeres daSorebulia 10 km-iT, sofelSi
cxovrobs 310 komli 1042 suli macxovrebliT, sofelSi moedineba mdinare yvirila, romelic or nawilad yofs sofels, meore
mdinarea yvirilis marjvena Senakadi SuSa. soflis meurneobis ZiriTadi dargebia: memindvreoba, mevenaxeoba da
mefutkreoba.
md. yvirilas auzSi adamiani paleoliTis xanidan cxovrobda. sof.Walis teritoria Tavisi xelsayreli bunebrivi pirobebis
gamo, gamonaklisi rom ar yofila amas adasturebs sameurneo samuSaoebis dros napovni samuSao iaraRebi. (fotoebi ixileT
qvemoT) cxovreba am teritoriaze ar wydeba, arc brinjaos xanaSi da TiTqmis uwyvetad modis dRemde. saCxeris centrsa da
sairxeSi warmoebuli arqeologiuri gaTxrebis Sedegebi adastureben, rom es raioni aqtiurad TanamSromlobda SavizRvispira
berZnul koloniebTan. VIII saukunidan am teritoriaze vrceldeboda afxazTa mefeebis xelisufleba, rasac adasturebs sofel
Walis axlos mdebare sof.exvevis RvTismSoblis eklesiis erT-erT kedelze arsebuli IX sk-is warwera: "qriste Seiwyale levan
giorgi", rogorc Cans pirvelad IX s-Si augiaT aRniSnuli Zegli, Semdeg ki XI sk-Si axlad agebuli taZris kedelSi Zveli
warwerac CauyolebiaT. aRniSnul warweraSi ixseniebian leon meore, afxazeTis mefe da misi SviliSvili giorgi. am
ukanasknels am mxaris mmarTvelad (Cixis erisTavad) daudgenia Tavisi naTesavi tineni. Tamar mefis dros es teritoria
Sedioda raWis saerisTaoSi da mas ganagebda kaxaber I. aRmosavleT saqarTvelosTan siaxlovis gamo, qarTveli mefeebi
am teritorias iyenbdnen gadasasvlelad. xSirad isadgurebdnen aq jariT. daviT aRmaSenebels ki am gziT gadauyvania
aRmosavleT saqarTveloSi yivCaRebi. sofel Walis centraluri teritoria mogviano periodSia dasaxlebuli. legendis mixedviT
Zvel droSi mosaxleoba, maRla tyeSi cxovrobda da Tavs nadirobiTa da mecxoveleobiT irCenda. erTxel nadirobisas aqaur
monadireebs nadiri dauWriaT, msubuqad daWrili cxoveli gamoqceviaT, gaqceul nadirs monadireebi dadevnebian,
ferdobSi daswevian, mouklavsT da dasasveneblad damsxdaran, Tan midamosaTvis gadmouxedavT. mdinare mwvaneSi
iyo Cafluli, adgilmdebareoba Zalian moswonebiaT da uTqvamT: "ra mSvenieri Walaao" amis Semdeg xalxma iwyo barad
Camosvla da mdinaris napirebTan axlos dasaxleba, gamravlda mosaxleoba, gaSenda sofeli romelsac Wala ewoda. xalxi
rom didxans, maRlobze cxovrobda, amas adasturebs toponimikac WitaeTi, davaeTi, domureTi, sxeprisZiri, vakewveri,
mTawminda da mravali dasaxelebebi im teritoriebisa romelnic Walis SemadgenlobaSi Sedian. maRlobze mosaxleobis
cxovrebas ganapirobebda ara mxolod meurneobis tipi, aramed is, rom maRlobze arsebobda Tavdacvis xelsayreli pirobebi.
Znelad misavali adgilebis tyeebis gamo, es midamoebi mniSvnelovani strategiuli obieqti da saimedo saxizari unda yofiliyo
mtris Semosevebi ki iSviaToba rodi iyo. gadmocemis Tanaxmad aq uTareSiaT jalaledinisa da Temur lengis urdoebs. ucxo
ar yofila am midamoebisaTvis Crdilo kavkasielTa TareSic. magaliTad lekTa xSir "stumrobas" adasturebs soflad
gavrcelebuli ori gadmocema: erTxel soflelebi, Tavisianebs CamorCenil leks gadahyrian, leks SeSinebia da rogorc imerlebi
ityvian afxorila, amis Semdeg am adgils ifxora ewoda (adgili romelic sof. Walis SemadgenlobaSi Sedis.)
1502 wels abaS abaSiZes, gardacvlili meuRlis keklucis mosaxseneblad augia RvTismSoblis saxelobis eklesia. mdinare
SuSis xeobaSi SemorCenilia Zveli eklesiis nangrevebi WitaeTis, davaeTis, panisuris nasoflarebSi, aqve mdinaris piras
arsebul mTazea ,,usaxelo cixe’’.
WalaSi mdinare SuSis ayolebaze, satited wodebul ubanSi aris satites cixe, erTxans am cixeSi mdgara TaTarTa jari.
sofeli am mxares qals da bavSvs ver uSvebda saqonlis gasarekad, mecixovneebi Seuracyofas ayenebdnen maT. sofeli
sagonebelSi iyo Cavardnili, magram veraferi eRonaT. erTxel erTma soflelma axalgazrdam qalebs uTxra: gaedenaT
saqoneli da "Tqveni dacva Cems kiserze iyoso" axlgazrda satitis cixis mopirdapired, SuSiscixis serze Casafrebula, es adgili
tyiT yofila dafaruli. gaudeniaT qalebs saqoneli, cixis galavanze myof cixisTavs qalebisTvis Seuracyofa miuyenebia,
axalgazrdas mSvildisriT gaugmiria cixisTavi da frialiT gadmouSvia zemodan. Semdeg ki qalebs akidebuli mecixovneebi
ise amouxocavs, gonze mosvlac ki ar ucdia. sofeli aRfrTovanebula am axalgazrdis moxerxebiT, mecixovneebi veRar
bedavdnen mosaxleobis Sewuxebas. mRvdeli yoveli wirvisas ixsenebda axalgazrdas da mis ojaxs. es ambavi mefis
yuramdec misula, mas axalgazrda TavisTan daubarebia, maSin mefes ubrZanebia, rom am kacis gvarisaTvis miSveliZeebi
ewodebiaT. am gvaris Svilebi dResac mravlad arian WalaSi.
9
gansakuTrebuli aRniSvnis Rirsia am mxaris keTildReobasa da aRmSeneblobaSi abaSiZeebis Rvawli. Walaze saubari
am gvaris gverdis avliT yovlad gaumarTlebeli iqneboda. ioane batoniSvili am gvaris Sesaxeb wers: "eseni arian adgiliT
abaSiT, romelni aris Cinebuli gvari misi Jami xani, amis winaparni darCnen drosa mefisa arCilisasa, murvan yrus
Semosevis dros. odes aaoxra murvan yrum saqarTvelo da imereTi, daipyro odiSica, miiwia afxazeTs da ebrZola anakofT
myofT. murvan yru rom movida maSin darCa abaSuri begis Svili, romelic aRzarda arCil mefem da uboZa Tavadoba."
abaSiZeebi jer etyoba abaSaSi mkvidrobdnen. sityva "abaSi" arabulad winamZRols niSnavs, e. i. is kaci maRal Cinosani
arabi unda yofiliyo. mogvianebiT abaSiZeebs samgan hqondaT rezidencia; saTavado saxli kacxSi, ubisasa da WalaSi. maT
mravali cixe da monasteri ekuTvnodaT. abaSiZeTa saTavado imereTSi xv-sk-Si unda Camoyalibebuliyo, aqedan isini
aqtiurad sCanan istoriul sarbielze. Waleli abaS abaSiZe moxseniebulia 1488w. sigelSi. mas hqonia sasaxle saZvale da karis
eklesia, Tumca WalaSi abaSiZeebi ufro adre Canan mosulebi. abaSiZeTa gvaris iyo, imereTis mefe giorgi v (1701-1709)w.
abaSiZeTa SewevniT mraval kulturul aRmSeneblobas Caeyara safuZveli, am saxelganTqmul gvars WalaSi bevri
saxelganTqmuli adamiani da mefe stumrobda. anton abaSiZisa da qeTino abaSiZis saxlebSi stumrad yofila
"vefxistyaosnis" inglisurad mTargmneli marjori uordropi, romelic aRfrTovanebuli iyo maSindeli Waleli inteligenciis
ganaTlebiTa da kulturiT. qeTino abaSiZis saxlSi stumrobda aseve akaki wereTeli. misi naCuqari vercxlis kovzi qeTino
abaSiZem sxvitoris muzeums gadasca. missave ezoSi aris gadaRebuli kadrebi filmidan "samaniSvilis dedinacvali".
cnobilia rom solomon II stumrobda iovel abaSiZis saxlSi. am ojaxSi yofila cixe, romlis SigniT yofila saTavsoebi,
alyis SemTxvevaSi Sexiznul mosaxleobas rom Tavi gaetana, maT Soris yofila 365 fuTiani Wuri. es Wuri da cixis erTi
kedeli dResac SemoirCenilia. ruseTis batonobis dros ki am ojaxs yovelwliurad erTsa da imave dRes stumrobda quTaisis
gubernatori Tavisi amaliT, am dros am uzarmazari Wuris Rvino mTlianad ismeboda. sofel Walas dResac amSvenebs saxli,
Tavisi gansakuTrebuli silamaziTa da gamorCeuli warsuliT, sadac erT dros cxovrobda Rentor abaSiZis ojaxi. aq
ikribebodnen im droindeli inteligenciis warmomadgenlebi, cnobilia rom am ojaxis naTlia da xSiri stumari iyo akaki
wereTeli, aq ucxovria inglisel mecenats Cemberss. rodesac Rentor abaSiZe gardaicvala Cembersma didi pativiscemisa da
megobrobis niSnad specialurad daamzadebina italiaSi angelozis TeTri marmarilos qandakeba da uZRvna mis saflavs.
romelic dResac aRafrTovanebs mnaxvels. qandakebas Tan sdevs warwera romlis avtori aris akaki wereTeli. warweris
striqonebis pirveli asoebiT vertikalurad ikiTxeba Rentor abaSiZis saxeli da gvari.
Tavis droze aqauri Zeglebi guldasmiT daaTvalieres da aRwera giorgi wereTelma. mas Semdeg bevri Zegli dazianda da
sanaxevrod daingra kidec, amitom giorgi wereTliseuli aRwera bevri maTganis aris unikaluri da am ZeglTa aRdgenisTvis
saukeTeso saSualeba. ai rogor aRwers igi Walis maxlobel soflis daryis WabukmTis taZars: WabukmTis taZris afsidis
TaRis kedlebSi vnaxulobT uZveles sagaloblebs, sakurTxevlis nawili amaRlebulia danarCenze sami safexuriT. kankels
aqvs mxolod erTi samefo Sesasvleli da Sedgeba oTxkuTxa dabali plitebisagan, maTze amokveTili jvrebiT romelTa qveS
gamoqandakebulia xelebi, romelzedac sxedan mtredebi plitebis Tavze mowyobilia sam-sami TaRi eqvsqimian svetebze
saxuravi gadmoxurulia Zveli kramitiT, karebis orive mxareze mravali svetebia burTis saxis svetisTavebiT, kankelis
simaRle 1.8 arSinia. mis saxuravze Tixisagan gamoZerwilia verZis Tavebi, romlis korpusze gadioda foladis mavTuli,
romelzedac lampebs hkidebden. kankelis win aris aTqimiani kvarcxlbegi dayrdnobili foladis bazaze. kvarcxlbegis
simaRlea 1.8 arSini, yovel maTganze aRmarTulia xis jvari, odesRac Zvirfasi da patiosani qvebiT SemoWedili. am taZarSi
movagrove: verZis figura, kankelis saxuravis kramiti, iaspis qvis mZivi, rkinis isari, cementis bareliefuri TaRi,rogorc Cans
wiTlad SeRebili, kankelis svetebi da gaTlili qva beWdisaTvis. taZris qveS aris sagvareulo akldamebi. WabukmTis taZari
erT-erTi uZvelesi Zeglia am mxareSi, romelic agebulia 786-860 wlebs Soris.
uZvirfases cnobas gvawvdis giorgi wereTeli aw TiTqmis dangreuli lomauriZeebis salocavis Sesaxeb.romelic agebulia
mTawmindad wodebul adgilas, yvirilis marjvena sanapiroze mdinaridan 2,5 versSi. giorgi wereTeli wers: "garegnulad igi
mogvagonebs warmarTTa taZars, gadakeTebuls qristianul samlocvelod. samlocvelos nefi 4 arSinis sigrZisaa da 3,7 arSini
siganisa. kankeli iseTivea rogorc Wabuk mTaSi, im gansxvavebiT,rom kankelis mTaze ori svetia, samefos Sesasvlelidan
marjvena da marcxena mxares, romelic albaT gamoyenebuli iyo jvrebis kvarcxlbegad. aqve aris trapezi, (Tavis droze es
mamaTa monasteri iyo) taZari agebulia Zveli kirqvis msxvili da masiuri plitebiT. samlocveloSi erTaderTi karebia
dasavleTis mxridan rkiniT moWedili. taZris kedlebi, rogorc Cans, dafaruli iyo freskuli warweriT.
dabla xeobaSi dgas qarTuli xuroTmoZRvrebis mSvenieri Zegli, abaSiZeebis Sua saukunebis mcire zomis eklesia.
interieris moxatuloba xv-e sk-es miekuTvneba. taZari dafarulia freskebiT, rac saxuravis dazianebis Semdeg Camonadenma
wyalma daaziana. aRmosavleTis mxares aris sarkmeli. Crdilo kedelze ikoTxeba warwerebi da Cans abaSiZeebis
gamosaxulebebi mTliani taniT. abaS abaSiZis eklesiis aRmSeneblis, misi meuRlis dadianis qaliSvilisa, abaSas Zisa- lomin
abaSiZis, misi meuRlis raWis erisTavis kaxaber III-is STamomavlis sawverela CiJavaZis qaliSvilis keklucasi, Zma
ianikosTan da Sermazan abaSiZesTan erTad." taZari moqmedia. wm. giorgis eklesiidan 700 m-is dacilebiT, masve
auSenebia drboSi RvTismSoblis saxelobis eklesia, iq abaSiZeTa erTi Stos gansasvenebelia dResac. es Senoba miwisZvram
sanaxevrod daangria. aRmosavleTis kedelze Sesasvlel karTan gadarCenilia warwera: “wminda saxeliTa RvTisa
meoxebiTa, yovlad wminda RvTismSoblisaTa me, abaSiZe abaSma aRvaSene saydari ese sulisaTvis meuRlisa Cemisa da
CiJavaZis asulis keklucasTvis, raTa meox da mfarvel eqmen dResa mas didsa gankiTxvisasa aReSena q.k. n. J. ew. qriste
Seiwyale kalatozi xateliSvili da mona mlocveli giorgi”. RvTis sadideblad sofel speTSi, maRal mTaze aRmarTulia
macxovris saxelobis eklesia, misi aRmSeneblis vinaoba ucnobia. zeda macxovari miekuTvneba X-XI sk-Si gavrcelebul
darbazul eklesiaTa jgufs, romelTa gegmiT naxevarwriuli afsidi garedan sworkuTxedSia moqceuli. gansakuTrebiT
sayuradReboa kankeli, romlis originali inaxeba muzeumSi, xolo eklesiaSi aris misi asli. am kankelis asli aris aseve
sveticxovelSi. speTis kankeli Seiqmna Cveni saxelganTqmuli poetis muxran maWavarianis STagonebis wyarod. “ vinc yru
adgilas gamoZerwa kankeli speTis, vin iqneboda WeSmariti ostatis meti metad saintereso gadmocema arsebobs am eklesiis
mSeneblobis Sesaxeb. speTSi aris adgili romelsac qvisaTxars uwodeben , sadac gansakuTrebuli sididis qvebia , aq uWriaT
eklesiis asagebi lodebi da xelidan xelSi didi gaWirvebiT gadauciaT erTmaneTisTvis . uxucesni mogviTxroben, rom
10
eklesiis Senebisas erT muSas lodi xelidan dascurebia da soflis SuagulSi gaCerebula. am adgilisaTvis ratomRac
“xatikakali” uwodebiaT, wminda salocavadac ukurTxebiaT. es adgili dResac daculia uzarmazari lodiT, romlis winaSec
Tavi dauxria kaklis xes. macxovarma uamrav istoriul qartexils gauZlo, es albaT imis damsaxurebaa, rom igi agebulia oqros
kveTiT. misi sigane 6,5 metria, sigrZe ki 11 m (6,5:11=0,6,) rac oqros kveTis Sefardebaa. igive SeiZleba iTqvas
abaSiZeebis wm. giorgis salocavze, misi sigane 3 m-ia, xolo sigrZe 5 m-i (3:5=0,6.) Walas hqonda cixe galavanic, romlis
naSTebi dResac aris SemorCenili, mas SuSis cixes eZaxian, SemorCenilia dabla saTvalTvalo koSki da zeda cixe, romlebic
erT kompleqss warmoadgenen. ufro dabla abaSiZeTa karmidamoSi yofila dabla cixec, misi erTi kedeli dResac aris
SemorCenili. cixis galavnis SigniT dResac daculia 365 fuTiani Wuri, romelsac alyis dros xarjobdnen. es cixeebi
erTmaneTisgan moSorebiT dgas,magram Tavis droze SesaZloa erTmaneTs ukavSirdebodnen kidec. md. “SuSis”
ayolebaze satited wodebul adgilas ariskidev erTi cixis naSTebi, am cixeSi odesRac mdgara TaTarTa jari.
Cvens winaparTa sasaxelod unda iTqvas, rom maT Cvenze bevrad meti uSromiaT; Tanamedrove RirsSesaniSnavi
nagebobebis siuxviT sofeli ver daikvexnis, Tumca gvaqvs axalTaxali skolis Senoba. saganmanaTleblo tradiciebiT sofeli
adridanve ganTqmuli iyo. amas xeli SeuWyo abaSiZeTa gvaris aq damkvidrebam, garda amisa ganaTlebis kerebs
warmoadgendnen aq arsebuli eklesia monastrebi. 1885 wels samziaris xis eklesiaSi warmoSobiT argveTel mRvdels giga
kurcxalias gauxsnia samrevlo skola, romelic bolSevikebs dauxuriaT Semdeg swavla mimdinareobda TavadTa saxlebSi da
samkiTxveloebSi. 1937 wels xis ramodenime dangreuli eklesiisgan auSenebiaT skolis grZeluriSenoba, am skolis direqtori
yofila ladiko baraTaSvili, am skolaSi aswavlida didi qarTveli maTematikosi, akademikosi, andria biwaZe, es skola 1943
wels daiwva, rasac eklesiebis dangreviT ukmayofilo mosaxleoba winaswarmetyvelebda kidec. skola kvlav augiaT 1950
wels, xolo miwisZvris Semdeg kvlav auSenebiaT. 2006-2007 saswavlo wlebSi skola garemontda da daemata saaqto da
sportuli darbazi da biblioTeka.
sofelSi arsebobs baritis sabado da tufi, mineraluri samkurnalo wyali ,,brili’’, romelsac adgilobrivi mosaxleoba iyenebs
kuW_nawlavis daavadebaTa samkurnalod, agreTve aris gogirdovani wyali ,,WitaeTis abanos~ saxelwodebiT. mas mosax-
leoba iyenebs radikulitiT, revmatizmiTa da marilebiT daavadebis samkurnalod. zafxulis periodSi WitaeTis abanoze
mosaxleoba karvebSi cxovrobs da primitiuli wesiT eweva mkurnalobas. md. “yvirilas” sofel WalaSi uerTdeba mdinareebi:
“daryula” “ SuSa” da “kinTua”.
dedamiwaze yvelgan rodia araCveulebrivi bunebrivi resursebi, mdinareebis, wyaroebis, samkurnalo wylebis saxiT,
samagierod bunebas es simdidre ar dauklia sofel WalisaTvis.
wyali energiis udidesi wyaroa, romelic kargad aqs gamoyenebuli soflis mosaxleobas, sxva da sxva mizniT, magaliTad:
mdinare “yvirilze“ sofelSi aSenebulia oTxi wisqvili, sadac fqvilad muSavdeba marcvlovani kulturebi:simindi, xorbali,
Svria, qeri. eleqtroenergiis krizisis periodSi mdinare yvirilaze aages mikrohidro-eleqtrosadgurebi, romlebic sofelSi ubnebis
mixedviT ramdenime aTeul ojaxs akmayofilebda. “yvirilis” rogorc mdinarisagan boZebuli sakvebi nedleulia, Cveni faunis
Tevzebis is nairsaxeobani,rogoricaa: kalmaxi, wvera, Rorjo, gvelena, nafota, romliTac meTevzeebi ara marto sakvebis
aramed Semosavlis ekonomikur siamovnebasac Rebuloben.
mineraluri wylebidan WalaSi cnobilia “brilisa” da “WitaeTis” wylebi, romlebic araerTgzis gamouyenebia da
amJamadac iyenebs soflis mosaxleoba. aRniSnuli samkurnalo wylebis gansakuTrebul Tvisebebze yvebian da dabejiTebiT
mogviTxroben soflis uxucesebi (m.WitaZe, T miSveliZe da sxv.) Zogi maTgani ambobs, rom “es wylebi 9-Tav
avadmyofobas Sveliso” (s.miSveliZe) gansakuTrebiT ki revmatizms, marilebis da kuW-nawlaviT daavadebulTaTvis aris
saukeTeso.90-ian wlebis laboratoriuli daskvnebiT mocemuli formulirebuli Sedegebis mixedviT ”brilisa” da “WitaeTis”
wylebi Cveulebrivi wylebia.
wiaRiseuli simdidreebidan soflis teritoriaze arsebobs: bariti, romelic mdinare SuSis teritoriaze gvxvdeba. sabados
hqonda samrewvelo mniSvneloba. igi Seicavs kalcits. soflis teritoriaze gvxvdeba agreTve samSeneblo qvebi, qviSa,
keramikuli Tixebi, qvanaxSiri, da navTobi. Cveni soflis bevri adgili cnobilia miwisqveSa wylebiT, qimiuri Sedgenilobis
mixedviT: gogirdovani, kiriani, rkinis Semcveli wyaroebi mdinare SuSis xeobaSi.
sofeli xaxieTi
sofeli 1991 wlis 29 aprils 13 saaTsa da 13 wuTamde mdebareobda yvirilis marjvena Senakadis xaxieTiswylis xeobaSi,
agreTve TedeleTiswylis marjvena napirze.
1991 wlis miwisZvris epicentri mdebareobs Tofara-sabvis qedis aRmosavleTiT. aRniSnul qeds Zlier ecvala saxe
miwisZvris Sedegad CamoiSala klde, romelmac gadaketa md. xaxiaTiswyalis viwro xeoba da warmoimna 100 metri
siganis da 300m sigrZis siRrmis tba. miwisZvris Sedegad CamoSlili masalis qveS moyva 20 komliani sofeli 45
mcxovrebiT. mdinaris donem CamoSlili masalis xarjze aiwia 20 metriT maRla. md. xaxieTiswylis garSemo ferdobebze
ganviTarda mTeli rigi egzodinamiuri procesebi: mewyeri, qvaTacvena, Rvarcofi, zvavebi da a. S. am raionSi dRes sruliad
gansxvavebuli landSafti gvaqvs.
sofel xaxieTis tragediis Sesaxeb, gazeTi ,,respublika~ (#17, 7. 05. 1991 w.) werda:
,,...20 komliani sofeli 45 adamini, Tavisi saxl- karmidamoTi, saxnav_saTesiT, saZovrebiT, mdinareebiTa da
tye_garemoTi mTidan movardnilma warRvnam 15 wamSi dafara, qva _ RorRisa da talaxis masad aqcia!
bRaoda naxiri, TavianTi saxlis adgilsamyofels eZebda soflis mcxovrebTagan gadarCenili ramdenime adamiani da
cremlgamSrali mavedrebeli TvalebiT nugeSs iTxovda... mezobel sofelSi viyavi da iqidan vbrundebodi, gviyveba xaxieTis
mcxovrebi xajumar gagievi, romelmac meuRle da 18 wlis vaJiSvili dakarga, sofels rom mivuaxlovdi, ai iq, _ mTisZirze
miuTiTebs, ucabedad raRac uecarma talRam damartya da umal gaisma kidec saSineli guguni, sizmarSi megona Tavi; mere
davinaxe, rom Savi mTa, romelic ai im adgilas iyo, _ igi Crdilo-dasavleTisken iSvers xels _ haerSi aiWra mopirdapire
mxridan, _ axla man Crdilo-aRmosavleTisken gaixeda, _ kudevis mTa wamoimarTa, erTmaneTs haerSi Seaskdnen da
xeobaSi, sadac sofeli iyo, iseTi zaTqiT CaiSalnen, rom miwisZvram mec haerSi amagdo... RmerTo, sizmari iyo namdvilad.

11
es iyo miwisZvris epicentri! aq momxdarma udidesma biZgma, romelmac mTlianad ucvala saxe garemos 3 kv.km.
farTobze, zemo imereTisa da raWis soflebis katastrofuli ngreva gamoiwvia.
miwisZvra mnaxvelTa mtkicebiT moxda maSin, roca haerSi atyorcnili mTebi xeobaSi Caenarcxa da sofeli xaxieTi
samudamod damarxa, am dartymam meored Zlierad Seatoka deda-miwa..."
miwisZvris Sedegad sofel xaxieTSi daiRupa 45 adamini, maTi xsovnis pativsacemad xaxieTidan oriode kilometrSi,
sofel sinagurSi, miwisZvris Sedegad iavarqmnil skolis SenobasTan aris xaxieTis mkvidrTa saZmo saflavi.
sofeli xaxieTis teritoria dReisaTvis naSalis grovebad aris qceuli, aq warmodgenilia sxvadasxva egzogenuri procesebis
mier akumulirebuli masala. xaxieTiswylis ferdobze intensiurad mimdinareobs qvaTacvena, zvavuri, mewyeruli, Rvarcofuli
da sxva procesebi.
sityva ,,xaxieTi~, rogorc varaudoben xaxadan modis. SesaZlebelia warsulSic hqonda adgili aq msgavs tragedias.

sofeli sinaguri
mdebareobs mdinare yvirilis marjvena Senakadis mdinare Reburas xeobaSi. sinagurs CrdiloeTiT esazRvreba tyis
masivi, mdinare TedeleTiswylis xeoba da sofeli TedeleTi, samxreTiT _ mdinare Reburas xeoba da Tofaras qedi (mdinare
Reburas da yvirilas wyalgamyofi seri). dasavleTiT _ Walis Temis sofeli perevi, mdinare xaxieTiswylis xeoba da agreTve
nasoflari xaxieTi. aRmosavleTiT ki esazRvreba Walis Temis sofeli jalabeTi, mdinare cisimdonis xeoba da tyis uzarmazari
masivi.
sofeli sinaguri CrdiloeTidan-samxreTisaken vrceldeba mdinare TedeleTidan mdinare Reburamde saSualod (tyis zolis
CaTvliT) 2_2,5 km_ze, xolo aRmosavleTidan dasavle-Tisaken_mdinare cisimdonis xeobidan xaxieTiswylis xeobamde 2_3
km-ze, soflis teritoriaze yvelaze maRali wertilia _ Crdilo-aRmosavleTiT mdebare adgili (sazRvari sofel jala-beTTan) z.d.
1150 metri, xolo minimaluri wertilia mdinare xaxieTis wylisa da TedeleTiswylis SesarTavi, z.d. 960 metri. soflis centris
simaRle (yofili skolis adgili) z.d. 1030 metria.
sofeli sinaguri, rogorc mimdebare soflebi Zlier daaziana 1991 wlis 29 aprils momxdarma miwisZvram, TiTqmis
mTlianad daingra sacxovrebeli saxlebi da dawesebulebebi,
maT Soris mTlianad ganadgurda soflis skolac, iyo msxverplic. sofeli sinaguri xaxieTis miwisZvris epicentridan
yvelaze axlos mdebare dasaxlebuli punqtia, sadac dResac cxovrobs mosaxleoba, manZili yofil sofel xaxieTamde 1,5 km-ia.
sofeli, sadac 2006 wlisaTvis cxovrobda 31 komli 68 suliT Sedis Walis TemSi, manZili centramde 13 km, uaxloesi sajaro
skola aris sofel perevSi, manZili skolamde 3 km-ia, xolo qalaq saCxeremde 23 kilometria..
sinagurSi gavrcelebuli gvarebia: dekanoiZe (yvelaze metad gavrcelebuli gvaria), Tandelovi, kusiani, qimaZe, bazaevi,
gagievi, jioevi.
sofel sinaguridan daaxloebiT 3km-is moSorebiT, Crdilo-dasavleTiT mdinare xaxieTiswylis xeobaSi aris turistul-
rekreaciuli mniSvnelobis klde zvavuri warmoSobis tba xaxieTi, romlis sigrZe mdinare xaxieTis wylis gayolebiT
samxreTidan CrdiloeTisaken daaxloebiT 300 metria, sigane 80 metri, maqsimaluri siRrme ki 15 metria. tba 1991 wels
cxeparis mTidan uzarmazari masis Camowyvetis Sedegad mdinare xaxieTiswylis xeobis gadaketvis dros warmoiqmna.
marTalia xaxieTis tbis farTobi mdinare xaxieTiswylis wyaldidobis Sedegad nelnela mcirdeba mdinaris mier Camotanili
uzarmazari naSali masalis gamo, magram mainc saintereso tbas warmoadgens. tbis mimdebare ferdobebze mcenareuli
safari ZiriTadad miwisZvris Semdgom periodSi ganviTarda. mcenareulobidan gvxvdeba muryani, tirifi, Txili, buCqovani
mcenareebi. tbaSi binadroben amfibiebi, qvewarmavlebi, Tevzebidan _ kalmaxi, murwa.
sofel sinaguris CrdiloeTiT yofil sofel xaxieTTan sazRvarze aris memorialuri dafa, sadac miTiTebulia im pirovnebebis
saxelebi da gvarebi, romlebic xaxieTSi 1991 wlis 29 aprilis miwisZvris dros daiRupnen.
g. wereTlis cnobiT sofel sinagurSi eklesia, mis dros ukve dagreuli iyo. XX saukunis 20ian wlebSi SemorCenili iyo
CrdiloeTis kedelze amosuli didi cacxvis xe (garsi 7 arS.), zomiT marto eklesia TxuTmeti arSini, narTeqsiTve 20 arSini,
sigane samwirveloTi 15 arSini iyo.
sofeli jalabeTi
mdebareobs mdinare yvirilis marjvena Senakadis mdinare Reburas xeobaSi. sofel jalabeTs CrdiloeTiT esazRvreba
raWis qedis umaRlesi da agreTve saCxeris yvelaze maRali wertilis lebeuris mTis (z.d. 2863 m.) samxreTi ferdobi,
agreTve uzarmazari tyis masivi, mdinare Reburasa da lebeuriswylis xeoba, samxreTiT _ mdinare Reburas xeoba,
marcxena Senakadi mdinare cisimdonis xeoba. samxreT-dasavleTiT _ Walis Temis sofli sinaguri, xolo Crdilo-dasavleTiT
sofeli TedeleTi, aRmosavleTiT ki esazRvreba javis raioni tyis uzarmazari masiviT, mdinare cisimdonis xeobis zemo weli
da jalabeTis uReltexilis (z.d. 1439 m.) mimdebare teritoria.
sof. jalabeTi CrdiloeTidan-samxreTisaken mdinare cisimdonis da mdinare Reburas SesarTavidan mdinare Reburas
zemowelamde saSualod (tyis zolis CaTvliT) 3_3,5 km_ze vrceldeba, xolo aRmosavleTidan dasavleTisaken_mdinare
cisimdonis xeobidan Reburas xeobamde 2_3 km-ze, soflis teritoriaze yvelaze maRali wertilia (sazafxulo sadgomi md.
Reburas xeobaSi) 1350 metri., xolo minimaluri wertilia mdinare Reburasa da cisimdonis SesarTavi, z.d. 1160 metri. soflis
centris simaRle z.d. 1230 metria.
sof. jalabeTic Zlier daaziana 1991 wlis momxdarma miwisZvram, TiTqmis mTlianad daingra sacxovrebeli saxlebi, iyo
msxverplic. sofeli, sadac 2006 wlisaTvis cxovrobda 10 komli 22 suliT, 2002 wlis aRweris monacemebiT ki 55 macxovre-
beli iyo. sofeli Sedis Walis TemSi, manZili centramde 15 km, uaxloesi sajaro skola aris sofel perevSi. manZili skolamde 5
km-ia, xolo qalaq saCxeremde 25 kilometria. soflis saxelwodeba unda ukavSirdebodes sityva ,,jalabobas”, rogorc Cans am
teritoriaze saxlobdnen kompaqturad dasaxlebuli mosaxleoba anu jalaboba da SesaZlebelia aqedan warmodga soflis saxelic.
sof. jalabeTze gadis biliki, romlis saSualebiTac Sesa-Zlebelia imereTis yvelaze maRal wertilze lebeuris mTaze asvla,
manZili mwvervalamde 9 kilometria, xolo lebeuramde SefardebiTi simaRle 1640 metria. jalabeTidan aRmosavleTiT aris
12
mineraluri wyali lesevi, aqvea cixis nangrevebic, soflidan aqamde manZili 7 kilometria, xolo Tu gzas gavagrZelebT
Crdilo-aRmosavleTiT mdinare yvirilas xeobis gaswvriv, movxvdebiT erT-erT ulamazes adgilas erwo-wonas qvabulSi,
sadac mdebareobs tba erwo, manZili jalabeTidan erwos tbamde 15 km-ia.

sofeli TedeleTi
mdebareobs mdinare yvirilis marjvena Senakadis mdinare TedeleTis wylis xeobaSi. TedeleTs CrdiloeTiT esazRvreba
raWis qedis samxreTi ferdobebi tyis uzarmazari masiviT, mdinare TedeleTiswylis xeoba, samxreTiT _ sofeli sinaguri.
dasavleTiT _ mdinare xaxieTiswylisa da TedeleTiswylis wyalgamyofi kudevas qedi da samxreT-dasavleT nawilSi
nasoflari xaxieTi. aRmosavleTiT ki esazRvreba Walis Temis sofeli jalabeTi, lebeuris xeoba da tyis masivi.
sofeli TedeleTi CrdiloeTidan - samxreTisaken - mdinare TedeleTidan xeobis gayolebiT saSualod (zafxulis saZovrebis
CaTvliT) 5_5,5 km_ze vrceldeba, xolo dasavleTidan aRmosavleTisaken_mdinare xaxieTiswylisa da TedeleTiswylis
wyalgamyofi kudevas qedidan mdinare lebeurisa da TedeleTiswylis wyalgamyof qedamde saSualod 2_2,5 km-ze, soflis
teritoriaze yvelaze maRali wertilia _ soflis CrdiloeTiT mdinare TedeleTis wylis xeobaSi mdebare sazafxulo sadgomebi z.d.
1600 metri, xolo minimaluri wertilia mdinare TedeleTiswylis xeobis qveda nawilSi z.d. 1060 metri. soflis centris simaRle
mdinare TedeleTiswylis Sua dinebaSi (mdinaris WalebSi) z.d. 1150 metria.
TedeleTic Zlier daaziana 1991 wlis 29 aprils momxdarma miwisZvram, TiTqmis mTlianad daingra sacxovrebeli
saxlebi iyo msxverplic. sofeli TedeleTic axlos mdebareobs xaxieTis miwisZvris epicentridan, manZili yofil sofel
xaxieTidan TedeleTamde pirdapiri xaziT 2,5 km-ia. sofeli, sadac 2006 wlisaTvis cxovrobda 8 komli 18 suliT, TedeleTi
Sedis Walis TemSi, manZili centramde 16 km, uaxloesi sajaro skola aris sofel perevSi manZili skolamde 6 km-ia, xolo
qalaq saCxeremde 26 kilometria. sofel TedeleTSi gavrcelebuli gvarebia: Tandelovi, bestaevi, cuxievi, xarebovi.
sofel TedeleTidan samxreT-dasavleTiT 2,5 km manZilze mdebareobs xaxieTis tba. TedeleTze gadis biliki, ro-melic
miemarTeba mdinare TedeleTis wylis xeobis gaswvriv Crd-iloeTiT mwverval daRverilasaken (z. d. 2723 m), manZili so-
flidan mwvervalamde 8 kilometria, xolo mTa daRverilamde SefardebiTi simaRle 1570 metria (anu sofelsa da mwvervalis
simaRleebs Soris sxvaoba). mwverval daRverilas samxreT - dasavleTiT aris gza raWisaken, pirveli dasaxleba, romelic am
bilikis gaswvriv aris es aris lesora, sadac baritis mopoveba warmoebda, es dasaxlebuli punqti sofel CordTan erTad
mTlianad ganadgurda 1991 wlis miwisZvris Sedegad, Semdeg gza miemarTeba onis municipalitetis sofel irisken da
uerTdeba mdinare rionis marcxena Senakadis mdinare jejoras xeobaSi arsebul saavtomobilo gzatkecils, manZili sofel
TedeleTidan sofel iramde lesoris gavliT 18 kilometria.
sofeli tbeTi
mdebareobs mdinare yvirilis xeobaSi, mdinaris marjvena mxares terasebze. sofel tbeTs CrdiloeTiT esazRvreba
mdinare Reburasa da yvirilas wyalgamyofi Tofaras qedi da tyis masivi, samxreTiT mdinare gvizRasa da yvirilas
wyalgamyofi seri. dasavleTiT _ Walis Temis sofeli qarZmani, mdinare yvirilas xeoba. aRmosavleTiT ki esazRvreba
mdinare yvirilas viwro, Woromiani xeoba, sadac 1991 wlis miwisZvris Sedegad ramdenime adgilas warmoiqmna
mZlavri kldezvavebi, amitom am mimarTulebiT gadadgileba TiTqmis SeuZlebelia da aq arsebuli tyis uzarmazari masivi
gauvalia.
sofeli tbeTi CrdiloeTidan-samxreTisaken mdinare Reburasa da yvirilas wyalgamyofi Tofaras qedis samxreT
ferdobidan mdinare gvizRasa da yvirilas wyalgamyofi qedis Crdilo ferdobamde saSualod (tyis zolis CaTvliT) 2_2,5
km_ze vrceldeba, xolo dasavleTidan aRmosavleTisaken _sof qarZmanidan yvirilas xeobamde 4_5 km-ze. sofeli ZiriTadad
mdebareobs mdinare yvirilas xeobis gaswvriv. sofelis yvelaze maRali wertilia _ Crdilo-aRmosavleTiT mdebare teritoria
(md. Yyvirilas marjvena mxare, Tofaras qedis samxreTi ferdobi) 1180 metri., xolo minimaluri wertilia mdinare yvirilas
xeoba, 1991 wlis miwisZvris Sedegad warmoqmnili uzarmazari kldezvavis (romelmac mdinare yvirila ramdenime saaTiT
gadaketa da warmoqmna tba, tbis jebiris gangrevis Sedegad sofel perevSi daiRupa erTi adamiani) ZirSi z.d. 950 metri.
soflis centris simaRle (namgalaZeebis ubani) z.d. 1000 metria.
sofeli tbeTic Zlier daaziana 1991 wlis 29 aprils momxdarma miwisZvram, TiTqmis mTlianad daingra sacxovre-beli
saxlebi, iyo msxverplic. Tofaras qedidan wamosulma uzarmazarma kldezvavma, romlis sigrZe daaxloebiT 1 km-ia, xolo
sigane daaxloebiT 350 metri, ramdenime saxli mTlianad gaanadgura. sofelma mTliani mosaxleobis raodenobis mixedviT
(34 suli) sofel xaxieTis Semdeg yvelaze didi msxverpli naxa (gardaicvala 10 adamiani). tbeTis kldezvavi pirdapiri xaziT
gagrZelebas warmoadgenda xaxieTis kldezvavisa, epicentridan tbeTi mdebareobda 4,5 km-s moSorebiT. tbeTSi 2006
wlisaTvis cxovrobda 5 komli 14 suliT (zamTarSi mosaxleoba TiTqmis mTlianad tovebs sofels), sofeli Sedis Walis TemSi,
manZili sakrebulos centramde 14 km. xolo qalaq saCxeremde 24 kilometria. tbeTSi gavrcelebuli gvaria: namgalaZe.

sofeli tbeTi istoriul warsulSi mdidari da mWidrod dasaxlebuli sofeli unda yofiliyo, amas mowmobs soflis CrdiloeTiT
mdebare nasaxlarebi da istoriuli Zeglebis nangrevebi, soflidan 1 km-is moSorebiT SemorCenilia eklesiis nangrevebi,
romelic dResac tbeTis ZiriTad salocavs warmoadgens. gadmocemis Tanaxmad sofeli tbeTi ramdenime saukunis winaT
dacarielebula, dacarielebis mizezs ki raRac bunebriv movlenas asaxeleben, romelic SesaZlo miwisZvrac iyo, romelmac
gamoiwvia soflis mTliani ganadgureba, soflis adgilas ki mdinare yvirilas xeobaSi warmoiqmna tbebi, saidanac unda
warmodgebodes soflis dRevandeli saxelwodebac, tbeTi, anu tbiani adgili. soflis adgilebs aqvs zedmeti saxelebi, romlebic
am versiis siswores emxroba, ase magaliTad; namewyrali, naqcevi, natbiuri, nakldiuri. sofeli Tavisi unikaluri mdebareobis
gamo (tbeTi mdebareobda mtrisagan SedarebiT kargad dacul, qedebiT SemosazRvrul adgilas), SesaZloa, Zvirfasi ganZis
gadasamaladac gamoiyeneboda. soflis teritoriaze arsebuli nasaxlarebi saWiroeben arqeologiur da istoriul Seswavlas.
saqarTveloSi sul 4 sofeli tbeTia, garda saCxeris municipalitetisa, mosaxele soflebia goris, xelvaCauris da ambrolauris
municipalitetis teritoriaze, agreTve tbeTis saxels atarebs istoriul tao-klarjeTis teritoriaze mdebare didi samonastro
kompleqsi.
13
sofeli qarZmani
sofel qarZmani Sedgeba ori soflisagan zeda da qveda qarZmanisagan. igi mdebareobs
mdinare yvirilis xeobaSi, mdinaris marjvena mxares zeda qarZmani, xolo marcxena mxares qveda
qarZmani. qarZmans CrdiloeTiT esazRvreba mdinare Reburasa da yvirilas wyalgamyofi Tofaras
qedi da tyis masivi, samxreTiT lixis qedis erT-erT mwverval perangas (z.d. 1588 m.) Crdilo ferdobi
tyis uzarmazari masiviT. dasavleTiT _ Walis Temis sofeli perevi, mdinare yvirilas xeoba.
aRmosavleTiT ki esazRvreba mdinare yvirilas da misi marcxena Senakadis gvizRas viwro xeoba.
sofeli qarZmani CrdiloeTidan-samxreTisaken mdinare Reburasa da yvirilas wyalgamyofi
Tofaras qedis samxreT ferdobidan, anu sofel zeda qarZmanis teritoriidan lixis qedis erT-erT
mwverval perangas Crdilo ferdobi tyis uzarmazar masivamde qveda qarZmanis teritoriis CaTvliT
saSualod 2km_ze vrceldeba, xolo dasavleTidan aRmosavleTisaken_sof perevidan sofel tbeTamde
2_3 km-ze. sofeli ZiriTadad mdebareobs mdinare yvirilas xeobis gaswvriv. sofelis yvelaze maRali
wertilia - sof. qveda qarZmanis samxreTiT mdebare adgili 1000 metri, xolo mini-maluri wertilia
mdinare yvirilas xeobis Wala z.d. 920 metri. soflis centris simaRle zemo qarZmanis teritoria,
mdinare yvirilas da gvizRvas SesarTavi z.d. 940 metria.
sofel qarZmanSi 2006 wlisaTvis cxovrobda 43 komli 132 suliT, aqedan zeda qarZmanSi
cxovrobda 25 komli 60 macxo-vrebliT, xolo qveda qarZmanSi ki 17 komli 72 macxovrebliT. sofeli
Sedis Walis TemSi, manZili sakrebulos centramde 12 km. uaxloesi sajaro skola aris sofel perevSi,
manZili skolamde 3 km-ia.
qarZmanSi gavrcelebuli gvarebia: baxturiZe, burZeniZe, amiranaSvili, kusiani, joxaZe,
CxituniZe, bagauri, baqraZe, dekanoiZe, qimaZe, jusoevi. mosaxleobis ZiriTadi saqmianobaa soflis
meurneoba, misdeven mecxoveleobas, memecenareobas da mefutkreobas. aqauri Tafli maRali
xarisxisaa da mosaxleobis erT-erT ZiriTad Semosavlis wyaros warmoadgens. produqciis
realizacias axdenen qalaq saCxereSi, manZili qalaqamde 22 kilometria.
sofeli qarZmani iseve, rogorc sofeli tbeTi istoriul warsulSi mdidari da mWidrod dasaxlebuli
sofeli unda yofiliyo, amas mowmobs soflis CrdiloeTiT mdebare nasaxlarebi da istoriuli Zeglebis
nangrevebi, soflidan samxreT-aRmosavleTiT SemorCenilia eklesiis nangrevebi, adgils ficarmTas an
ficarTas uwodeben, gadmocemiT aq xdeboda erTmaneTisadmi Seficva da Semdgom salaSqrod
wasvla. qarZmanis mimdebare teritoriaze aris adgili xeldaxeuli, romelic saintereso warsulis
mqone adgilad iTvleba. sofel qarZmanis teritoriac saWiroebs detalurad Seswavlas.

sofeli perevi
mdebareobs mdinareebis xaxieTiswylisa da Reburas wyalgamyofis SemaRlebul adgilze.
CrdiloeTiT esazRvreba satyeo meurneobis tyis masivebi. Crdilo aRmosavleT nawilSi esazRvreba
miwisZvris Sedegad ganadgurebuli sofeli xaxieTi da md. Reburis xeobiT (yvirilis marjvena
Senakadi) sofeli sinaguri. samxreTiT _ sofeli jria. dasavleTiT esazRvreba tye. aRmosavleTiT
_samxreT aRmosavleT nawilSi sofeli (tyis zoliT), vaxanis seris (1181 metri) dasavleTi kalTebi, xolo
ukidures Crdilo aRmosavleT nawilSi tyis zoliT esazRvreba sofeli sinaguri.
soflis kuTvnili tyis masivis CaTvliT, perevi vrceldeba CrdiloeTidan samxreTisaken saSualod 6-8
km-ze, xolo dasavleTidan aRmosavleTisaken 6-7 kilometrze.
perevis yvelaze dabali adgilia md. yvirilisa da md. Reburas SeerTebis midamoebi ukidures samxreT nawilSi, z.d. 645
metri, xolo umaRlesi wertilia ukiduresi CrdiloeTiT (tyis CaTvliT) 1400 metri z. d. miwisZvris epicentris midamoebis
mosazRvre adgili yofil sofel xaxieTTan, md. xaxieTiswylisa da md. Reburas wyalgamyofi.
perevi Sedis Walis TemSi, manZili centramde 10 km-ia, xolo q. saCxeres moSorebulia 20 kilometriT. soflis
mosaxleobis raodenoba 2006 wlisaTvis Seadgenda 200 komli 667 suli mcxovrebiT. gavrcelebuli gvarebia: beriZe,
gulitaSvili, SukakiZe
soflis meurneobis ZiriTadi dargia mecxoveleoba da miwaTmoqmedeba. sofelSi aris mTavarangelozis saxelobis
eklesia. perevi mdidaria sasargeblo wiaRiseuliT. gvxvdeba keramikuli Tixis unikaluri sabado, aris piriti, ofsidiani da sxva.

sofeli sakoxia
mdebareobs mdinare yvirilis marcxena terasiseburad amaRlebul ferdobze. CrdiloeTiT
esazRvreba mdinare yvirilis xeoba da Walis Temis sofeli Rona. samxreTiT _ argveTis Temis sofeli
eTo-exvevi, dasavleTiT _ sofeli savane (tyiTa da saxnav_saTesi savargulebiT). aRmosavleTiT _
Walis Temis sofeli speTi, mdinare Eexvuras (yvirilis marcxena Senakadi) xeoba.
sofeli sakoxia CrdiloeTidan samxreTisaken vrceldeba (tyiTa da saxnav_saTesi savargulebiT)
2_2,5 km-ze, xolo dasavleTidan aRmosavleTisaken daaxloebiT 3km-ze (tyis CaTvliT).
soflis yvelaze dabali adgilia ukidures Crdi-lo_dasavleT nawilSi, mdinare yvirilis xeobaSi, z.d.
495 metri, xolo umaRlesi wertilia soflis aRmosavleT nawilSi, mdinare exvuras (yvirilis marcxena

14
Senakadi) marcxena mxares aRmarTuli gora (tyis CaTvliT) z.d. 716 metri. soflis centris simaRle
z.d. 640 metria.
soflis saxelwodeba momdinareobs sityva ,,koxidan’’, rac imerul dialeqtze ,,setyvas’’ niSnavs.
setyva es aris atmosferuli naleqi, romelic Sedgeba yinulis sxvadasxva zomis (5-55 mm; iSviaTad
130 mm-mde) sferuli nawilakebis, an natexebisagan. setyvis marcvals Sreebrivi agebuleba aqvs -
arsebobs 1 mm sisqis gamWvirvale da naxevrad gamWvirvale Sreebi. setyva, Cveulebriv elWeqisa
da Tavsxmis dros icis, umTavresad wlis Tbil periodSi (roca temperatura 20°C-ze metia). setyva
modis grovawvimis Rrublidan. setyvis zolis sigane ramdenime mk-ia, sigrZe ki aTeuli, zogjer aseuli
km. misi xangrZlivoba 5-10 wT-dan ⅓ saaTamdea. setyvis dros 1 wT-Si 1m2 zedapirze ecema 500-
1000 marcvali, maTi simkvrivea 0,5-0,9 g/sm 2. saqarTveloSi setyvian dReTa saSualo wliuri ricxvia
2-10 (dasavleT saqarTveloSi - barSi 0,2-2; mTaSi 8-mde. aRmosavleT saqarTveloSi - barSi 2-3,
mTaSi 10-mde). setyva did zians ayenebs soflis meurneobas, amitom didi mniSvneloba eniWeba
setyvis sawinaaRmdego RonisZiebaTa SemuSavebas.
sofeli sakoxia Sedis Walis TemSi, manZili centramde 4 km_ia, xolo qalaq saCxeres
daSorebulia 9 km_iT. sofel sakoxias mTliani farTobi Seadgens 100 heqtars, aqedan saxnavs
uWiravs_12, xexilis baRs_4, venaxs_2, saTibs _1.5, saZovars_10, tyes ki 30 heqtari. sakoxiaSi
cxovrobs 25 komli, 82 suli macxovrebeliT, 2002 wlis sayovelTao aRweris monacemebiT ki 57 mac-
xovrebeli iyo.
sofelSi gavrcelebuli gvarebia: giorgaZe, qaSakaSvili, maWaraSvili.
sofelSi ZiriTadad misdeven memindvreobas da mebostneobas.
istoriuli Zeglebi da raime dawesebulebebi sofelSi ar aris, mosaxleoba ZiriTadad sargeblobs sofel WalaSi arsebuli
dawesebulebebiT, maZili sofel Walamde 4 km-ia.

sofeli Rona
mdebareobs mdinare yvirilis marjvena mxares, CrdiloeTiT esazRvreba satyeo meurneobis tyis
uzarmazari masivi. samxreTiT _ mdinare yvirilis xeoba da Walis Temis sofeli sakoxia. dasavleTiT _
Cixis Temis sofeli orRuli. aRmosavleTiT _ sofeli Wala.
sofeli Rona CrdiloeTidan samxreTisaken gadaWimulia 5_5,5 km-ze, xolo dasavleTidan
aRmosavleTisaken _ daaxloebiT 3_3,5 km-ze. soflis yvelaze dabali adgili ukidures samxreT-
dasavleT nawilSia, mdinare yvirilis marjvena mxares, z.d 500 metri, xolo maqsimaluri wertilia
ukiduresi CrdiloeTiT, mdinare SuSisa da mdinare leseras wyalgamyofi 950 metri, Ronas centri
mdebareobs z.d 510 metr simaRleze.
soflis saxelwodebis Sesaxeb raime Tqmuleba an legenda ar arsebobs, sityva ,,Rona’’ unda
ukavSirdebodes ,,Roniers, Zliers~.
Rona Sedis Walis TemSi, manZili centramde 1,5 km-ia, xolo qalaq saCxeres daSorebulia 8
kilometriT, soflis farTobi 1300 heqtars Seadgens. soflis meurneobis dargia mesimindeoba da
mevenaxeoba. cxovrobs komli, suli macxovrebeliT, 2002 wlis sayovelTao aRweris monacemebiT
ki 796 macxovrebeli iyo.
istoriuli Zeglebidan aRsaniSnavia XVIII saukunis mTavarangelozis saxelobis eklesia da salocavi sajvare, legendis
mixedviT sajvareze arsebula mTavarangelozis xis eklesia, erTxel eklesiis ezoSi, sadac amJamad naZvia, micvalebuli
dausaflavebiaT, naZvi gadaxrila, totebiT mkvdari auyvania da Sors gadausvria, sadac mkvdari dacemula, im adgilas
auSenebiaT mTavarangelozis saxelobis eklesia, romelic amJamad dgas, magram 1991 wlis miwisZvram igi sagrZnoblad
daaziana. naZvTan, sadac zemoT aRniSnuli ambavi moxda, dResac, yovelwliurad, ivnisis TveSi, aRniSnaven `navedrobisa
dResaswauls~.

sofeli drbo
mdebareobs mdinare yvirilis marjvena, amaRlebul ferdobze da mdinare SuSis xeobis dablob
nawilSi. Crdilo-eTiT esazRvreba mdinare kvanTiswylis xeoba (yvirilis marjvena Senakadi) da
satyeo meurneobis tyis masivi. samxreTiT_sofeli Wala, Semdeg mdinare yvirilis xeoba, sofeli
speTi, xolo samxreT_aRmosavleT nawilSi sofeli darya. dasavleTiT_mdinare SuSis xeoba da sofeli
Wala, xolo aRmosavleTiT_satyeo meurneobis tyis masivi da tyis zoliT sofeli jria.
CrdiloeTidan samxreTisaken sofeli drbo vrceldeba tyis CaTvliT daaxloebiT 3 km-ze, xolo
dasavleTidan aRmosavle-Tisaken _ saSualod 4_4,5 km-ze, soflis yvelaze dabali adgi-lia mdinare
yvirilis xeobaSi, soflis samxreT nawilSi. z.d. 550 metri, xolo umaRlesi wertilia (tyis zolis CaTvliT)
mTa zoswveri 1070 metri, (md.md. yvirilisa da kvanTiswylis wyalgamyofi), soflis centris simaRle
z.d. 600 metria.
toponimi ,,drbo’’ mzian, myudro adgils unda niSnavdes, rac, mis mdebareobasac
Seesabameba.

15
drbo Sedis Walis TemSi. manZili centramde 2 km. xolo manZili saCxeremde 12km.-ia, soflis
farTobi Seadgens 750 heqtars. sofelSi cxovrobs komli, suli macxovrebeliT, 2002 wlis sayovelTao
aRweris monacemebiT ki 148 macxovrebeli iyo.
soflis meurneobis ZiriTadi dargia memindvreoba da mecxo-veleoba, sofelSi raime saxelmwifo
dawesebuleba ar aris, mosaxleoba sargeblobs sofel WalaSi arsebuli dawesebul-
ebebiT.
istoriuli Zeglebidan aRsaniSnavia SurTis wminda giorgis saxelobis salocavi, drbos
yovlawminda, mTawmindis wminda giorgis saxelobis eklesia, lomauris salocavi (amJamad
nangrevebi), saelio mTa _ sadac ixdian qristianul dResaswauls ,,eliobas’’. sofel drboSi aris baritis
sabados niSnebi.

sofeli darya
mdebareobs yvirilis marcxena mxares, CrdiloeTiT esazRvreba mdinare yvirilis xeoba da tyis
farTo zoli, Crdilo-dasavleT nawilSi esazRvreba sofeli drbo. xolo ukidures Crdilo-aRmosavleT nawilSi
tyis zoliT esazRvreba Walis Temis sofeli jria. samxreTiT _ md. daryulas (yvirilis marcxena
Senakadi) xeoba da satyeo meurneobis tyis masivebi, orxevis sanaxebis CaTvliT. dasavleTiT _
sofeli speTi da sofeli Wala, aRmosavleTiT _ tyis uzarmazari masivi.
soflis yvelaze dabali adgilia ukidures Crdilo _dasavleT nawilSi, md. yvirilis xeobaSi, z.d. 550
metri. maqsimaluri wertilia samxreT _ dasavleT nawilSi md. daryu-lasa da md. kinTuras
wyalgamyofi seri, z.d. 968-metri. sofe-li CrdiloeTidan samxreTisaken tyis CaTvliT saSualod 3-4 km-
ze vrceldeba, xolo dasavleTidan aRmosavleTisaken 4-5 km-zea gadaWimuli. soflis centri
mdebareobs, z. d. 590-metris simaRleze.
sofeli darya iwyeba md. daryulisa da yvirilis SesarTavTan da miuyveba md. yvirilis marcxena
sanapiros viwro xeobas.
sofeli darya Sedis Walis TemSi, manZili centramde 3 km-ia, xolo manZili qalaq saCxeremde
13 km-ia. soflis mTliani farTobi Seadgens 700 ha. sofelSi 2008 wlisaTvis cxovrobda komli, suli
macxovrebeliT, 2002 wlis sayovelTao aRweris monacemebiT ki 540 macxovrebeli iyo.
istoriuli Zeglebidan aRsaniSnavia daryis mTavarangelozis xis unikaluri eklesia, bereklesia da
XII saukunis wminda giorgis saxelobis eklesia.
mTavarangelozis eklesia. daryas “Wabukmis” ber(T) eklesia erTnaviani bazilikaa
aRmosavleTiT, 3 versiis daSorebiT, gorakze. igi erTnaviani bazilikaa, 8 mTeli erTimeoredi X4 mTel
erT meored arS. (daaxl.), mas Zvelad samxreTiT hqonia samwirvelo, dasavleTiT saqalebo. isini
dRes dangreulia. eklesia naSenia kldis didi qvisa da kirisagan, saxuravi dazianebuli aqvs,masze
xeebia amosuli (Zvelad gadaxuruli yofila Rariani brtyeli kramitiT). kari aqvs samxreTiT da
dasavleTiT. sarkmeli aRmosavleTiT, samxreTiT da dasavleTiT. kaTolikonSi CrdiloeTis mxares
kedelTan aris sajdomebi, SesaZlebelia samxreTiTac hqonda (es mxare exla nangreviT aris savse).
erTnaviani bazilikaa 12X6 mTel erTimeored arS., mas samxreTiT da CrdiloeTiT hqonia
samwirveloebi, xolo dasavleTiT saqalebo. ukanasknelTa dRes mxolod naSTiRa moCans. naSenia
kldi, qvisa da kirisagan, igi dRes nangrevad aris:dganan marto nawilobriv dangreuli kedlebi
uTaRod. kari aqvs samxreTiT, dasavleTiT da CrdiloeTiT (samxreTiT da CrdiloeTiT karebi
nangrevisagan nawilobriv dafrulia). sarkmeli_aRmosavleTiT 1, samxrTiT 2, dasavleTiT 1.
sakurTxeveli amaRlebulia kaTolikonis iatakidan sami safexuriT (sami meoTxedi arSinis
simaRleze). trapezi kedelze aris midgmuli. kankeli qviTkirisaa, adgil_adgil aguric aqvs
Sexmarebuli, simaRliT aris kaTolikonidan oTxi mTeli erTi meoredi arS., igi nawilobrivaa Senaxuli.
kari kankels aqvs marto aRsavlisa, karis marjvniv da marcxniv udevs TiTo oTxkuTxi fiqali, 1 mTeli
erTi meoTxedi X1 mTeli erTi meoredi arS. (daaxl.), jvris, cxovelTa da frinvelTa gamosaxulebiT.
TviToeuli am fiqalis win dgas rvawaxnagovani qviTkiris sveti (sim. ori mTeli erTi meoredi arS.) jvris
asamaRleblad, maTze aRmarTulia xis jvrebi, TviTeuli zomiT daaxloebiT 4 mTeli erTi meoredi X2
mTeli erTi meoredi arSini. eklesiaSi aris mesame jvari, 4 mTeli erTi meoredi X1 mTeli sami
meoTxedi arS,. romelic SesaZlebelia aRmarTuli iyo aRsavlis karis win, msgavsad speTis eklesiisa.
Tu es asea, maSin Cven Tvalwin gveqneba saucxoo saxe Zvelad kankelTan jvrebis aRmarTulobisa.
eklesias gareT, samxreTis sarkmlis Tavze aqvs qva, romelzedac gamoqandakebulia ori piri, maT eklesiis modeli
uWiravT (SuaSi).
SigniT eklesiaSi yria Zveli dampali karis nawilebi da rkinis salteebi. aqvea trapezis svetis nawili. marjvena jvarze
ayudia CuqurTmiani qva, romelic SesaZlebelia uwin kankels hqonda.
1921 wlisaTvis eklesiis siZvele iyo: jvari rkinisaa (rva boloiani) irgvliv dabali vercxliT SeWedili da Semkuli
vercxlzedve naWedi xatebiT jvarcmisa da sxv., 28 tariTve 46X22 sm, dazianebuli. mdare namuSevari. qarTuli
xelovnebisa.
sofel daryis zeda nawils zvares eZaxian, rac mzian adgils niSnavs. sofelSi mravali xevi, Rele da xeobaa. Releebidan
aRsaniSnavia: laSiRele, joyolTisRele, zvarisRele da sxva.

16
sofeli speTi
sofeli mdebareobs md. yvirilis marcxena SemaRlebul zeganze, romelsac orad yofs patara md.
kinTura. sofels CrdiloeTiT esazRvreba md. yvirilas xeoba da sofeli Wala. samxreTiT - md. izvaris
zemo weli, xolo samxreT dasavleT nawilSi argveTis Temis sofeli cxami. dasavleTiT _ md. yvirila,
sofeli Rona, sofeli sakoxia (tyis CaTvliT), argveTis Temis soflebi: eTo-exvevi da cxami.
aRmosavleTiT _ sofeli darya.
sofeli CrdiloeTidan samxreTisaken vrceldeba saSualod 6-7 km-ze (tyis CaTvliT), xolo dasavle-
Tidan aRmosavleTisaken 3-4 km-ze. soflis yvelaze dabali adgilia ukiduresi Crdilo -dasavleTi nawili,
md. yvirilis xeobaSi. z.d. 520 metri xolo maqsimaluri wertilia ukiduresi samxreTi md. izvarasa da
kinTuras wyalgamyofi qolevis sanaxebis midamoebi, z.d. 1011 metri. soflis centris simaRlea z.d.
810 metri. sofelSi 2008 wlisaTvis cxovrobda komli, suli macxovrebeliT, 2002 wlis sayovelTao aR-
weris monacemebiT ki 874 macxovrebeli iyo.
soflis saxelwodeba warmodgeba sityva ,,spa~-dan, ,,spaeTi~ jaris sadgom adgils niSnavda.
gadmocemiT, Tamar mefes aq auyvania jari. spaeTma droTa ganmavlobaSi icvala saxe da speTis
saxeliT moaRwia dRemde.
speTis saxelwodebaSi aSkarad gamoiyofa –eT sufiqsi, rac sakmaod xSiria zemo imereTis
mikrotoponimiaSic da soflebis saxelwodebebSic. sp-eT-i sip-eT-i formisagan unda iyos
warmoqmnili, rac am kuTxeSi sipi (lipi) qvisagan Sedgenili qanebis arsebobas gvavaraudebinebs.
Zalze arsebiTia is faqti, rom sof. speTSi aris wyaro, romelsac sipiwyaros (lipiswyals) uwodeben. termini sipi (lipi)
sakmaod xSiria zemoimereTis toponomiaSi, aseve SesaZlebelia
speTi Sedis Walis TemSi. manZili centramde 3 km-ia, xolo qalaq saCxeres daSorebulia 14 km. soflis mTliani farTobi
2165 ha. soflis meurneobis ZiriTadi dargia: mesimindeoba da mecxoveleoba.
istoriuli Zeglebidan aRsaniSnavia speTis zeda-macxovris, wminda giorgis da qvedamacxovris,
wminda ninos saxelobis eklesiebi. zedamacxovari, romelic aSenebulia XI saukuneSi, SigniT da
garedan Semosilia moyviTalo-monacrisfro qviSaqvis Tlili kvadrebiT. miekuTvneba X-XI s.s.
gavrcelebul darbazul eklesiaTa im jgufs, romelTa gegmiT naxevarwriuli afsidi garedan
sworkuTxedSia moqceuli. SigniT, sakurTxevlis orive mxares kedlebSia datanebuli saTavsi. grZeli
kedlebi danawevrebulia pilastebiT, romlebzec amo-yvanil sabjen TaRebs naxevarwriuli kamara
eyrdnoba. sakurTxevlis win kvarcxl-bekze aRmarTulia xis masiuri jvari.
sayuradReboa eklesiaSi Semonaxuli TabaSiris moCuqurTmebuli kankeli (XI s. pirveli naxevari). fasadebis morTuloba
mkacria da sada. 1938 wels Zegli safuZvlianad SeakeTes. zedamacxovris eklesia aSenebulia mopirdapire
mxridan ,,qvasaTxaridan~ gamotanili qviT, romelic 5 km-iT aris daSorebuli eklesias. gadmocemis Tanaxmad muSebi
erTmaneTs gverdi-gverd udgnen 5 km-is manZilze da gadawodebiT amohqondaT saSeni qva. raime SemTxvevis gamo
davardnili qvis adgili xalxma wminda adgilad miiCnia. erT-erTi aseTi adgilia xatikakali, sadac dResac inaxeba imdroindeli
davardnili qva da xalxi am adgilze sanTels anTebs. speTis RvTaebis eklesia kulturis umniSvnelovanesi Zeglia. am eklesiis
kankeli saqarTvelos xelovnebis saxelmwifo muzeumis gamofenas amSvenebs, xolo misi asli saCxeris mxareTmcodneobis
muzeumSia eqsponirebuli. mis kedlebze SemorCenilia lapidaruli warwerebi.
speTis macxovris eklesia lekebs daurbeviaT, maT xalxisagan Sewiruli yoveli nivTi gaunadgurebiaT, eklesias iseTi
Zala hqonia, rom lekebi dabrmavebulan da eklesiis gareTac veRar gasulan. gadmocemiT lekebi RmerTs Sexverwnian:
"oRond Tvalebi agvixile da rkinis karebs gagikeTebTo". salocavs vedreba Seusmenia, lekebs Tvalebi axeliaT da rkinis
karebic gaukeTebiaT. es karebi aqvs dResac macxovris eklesias. adgilobriv mcxovreblebs swamT rom am eklesiis axlos
aris dasaflavebuli Tamar mefe, es mosazreba Tu rwmena araerTi saxalxo mTqmelis da poetis STagonebis wyarod iqca.
" Sori gzidan mosCans, igi viT varskvlavi, ise brwyinavs,
aRmarTuli qvis kedeli mogvagonebs qvis did myinvars,
axlos mixval gagakvirvebs, gagaxsenebs JamTa wirvas,
oh, vin icis gvirgvinosans iqneb marTlac aqa sZinavs!"
adgilobrivi mkvidri v.qimaZe
sofelSi aris mineraluri wyali ,,Taflcxala,, romlis abazanebiT mkurnaloben marilebiT
daavadebulni. sofelSi arsebobs baritis sabado, romelsac gasul saukuneSi moipovebdnen.
arsebobs giSeris sabado. tyeSi uxvadaa: wabli, jonjoli, ekala, soko. speTSi mravali jiSis mcenare
xarobs. Cvens tyeebSi xSiria: Sqeri, zRmartli, jonjoli, soko, jaxvela, mayvali da sxva. xarobs: vaSli,
msxali, leRvi, atami, alubali, gumi, qliavi, tyemali. venaxis jiSebidan: ZvelSavi, qviSxuri, cicvqa,
adesa, TiTa, dibrita, da sxva. yvela ojaxs aqvs sakuTari meurneoba, mohyavT bostneuli: lobio,
kombosto, wiwaka, kitri, pomidori, stafilo, Warxali, oia, simindi da a.S
sofelSi aris Semdegi salocavebi: gola-cixe, kexi, jvari, nasaxtri fardulTan, qvisaTxari, xatikakali.
Tanamedrove kulturis Zeglebidan sofelSi erTaderTia soflis siamaye, speTis sajaro skola. soflis pirveli skola dafuZnda
1932 wels, dawyebiTi klasebi, gaRma speTSi qimaZis saxlSi, xolo gamoRma speTSi CxituniZis saxlSi. direqtori iyo SoTa
WiRlaZe. 1936 wels ori skolis bazaze dafuZnda dawyebiTi skola CxituniZeebis ubanSi, skolis gamge maswavlebeli iyo
platon davaZe. skola erTsarTulian qvitkiris SenobaSi iyo moTavsebuli.
dRes sofels amSvenebs ulamazesi skolis Senoba. 2007 wels raionis mkvidris da qvelmoqmedis biZina ivaniSvilis
daxmarebiT skolas Cautarda sareabilitacio samuSaoebi.DdRes skola asegamoiyureba

17
sofel speTSi mravalferovani samzareulo wramodgenili. arsebobs Sobas Roris dakvlis tradicia, Zveli wesis mixedviT
xorcs loris saxiT inaxaven. tradiciuli kerZebidan gavrcelebulia: xaWapuri, wiwila, sacivi, mWadi, Tonis puri. yvelieris
kviraSi amzadeben yvelis xarSos. sofeli gamoirCeva stumarTmoyvareobiT, mSromeli adamianebiT

sofeli jria
mdebareobs md. yvirilis marcxena mxares, mTis ZirSi gaSlil dablobze, iwyeba md. yvirilisa da
Wurnalis wylis SesarTavis mopirdapire mxridan da grZeldeba mdinareebis: xaxieTis wylis,
Reburasa da yvirilis SesarTavamde.
jrias CrdiloeTiT esazRvreba Walis Temis sofeli pere-vi da sofeli qarZmani (tyis zolis CaTvliT).
samxreTiT - sofeli darya. dasavleTiT _ tyis zoliT sofeli drbo. aRmosavleTiT _ satyeo meurneobis
vrceli zoli da mTa perangas (1588 metri) dasavleTi kalTebi. soflis centris simaRle zRvis donidan
670 metria. sofelSi 2008 wlisaTvis cxovrobda komli, suli macxovrebeliT, 2002 wlis sayovelTao aR-
weris monacemebiT ki 284 macxovrebeli iyo.
toponim ,,jriis~ axsna jerjerobiT srulad ver xe-rxdeba araviTari legenda an Tqmuleba soflis
saxel-wdebis warmoSobis Sesaxeb ar arsebobs. Cveni varaudiT ki toponim ,,jrias~ Sei-Zleba
aseTi axsna movunaxoT: sityva ,,jra~ sulxan-saba orbeli-anis qarTuli enis ganmartebiT leqsikonSi
mijriT yofnas, mraval kacT viwrod yofnas aRniSnavs. marTlac, mosaxleoba viwrod gaSlil vakeze
erTmaneTis mijriT saxl-obs. sofeli mWidrodaa dasaxlebuli da miwis simciresac Zlier ganicdis.
jria Sedis Walis TemSi, manZili centramde 6 km-ia, xolo qalaq saCxeres daSorebulia 18 km-iT.
saerTo farTobi Seadgens 1700 ha. soflis meurneobis dargebi ZiriTadad warmodgenilia
mecxoveleobiTa da marcvleuli kulturebis warmoebiT. sim-indTan erTad mohyavT lobio, kartofili,
bostneuli kul-turebi. aqaur havas kargad egueba subtropikuli kulturebis zogierTi saxeobac: dafna,
broweuli, leRvi, xurma, unabi da sxva. moyvarulTa nakveTebze gvxvdeba Caic, romelic saukeTeso
xarisxis produqcias iZleva. tyeSi uxvadaa wabli, wifeli, zRmartli, rko, rac meRoreobis ganviTarebis
karg saSualebas iZleva.
jriis istoriuli Zeglebidan aRsaniSnavia wminda giorgis saxelobis xis eklesia. xis eklesiebi
saqarTveloSi iSviaTobas warmoadgens da maT gansakuTrebuli dacva da mofrTxileba sWirdebaT.
sofelSi mravali mdinare, xevi, Rele, da saZovriani ferdobia. didi mdinareebia: yvirila,
xaxieTiswyali, Rebura. Releebia jorsameTisRele, naqeralasRele, qvedaaxosRele, maRlaaxosRele
da sxva. saZovrebia: gogolauri, jorsameTi, qveda axo, qvaxvretuna, CoraTebi, zumpaura dasxva.
sofelSi aris qvanaxSiris, giSris da navTobis arsebobis niSnebi.

sofeli Wurnali
mdebareobs mdinare yvirilis marcxena mxares, zeganze, z.d. 720 metr simaRleze.
soflis saxelwodeba warmodgeba sityva ,,Wurisagan~, marTlac soflis garSemo mdebare tyeebi
da velebi WurebiTaa mofenili. sofelSi 1952 wels Catarda arqeologiuri gaTxrebi da napovni iqna
antikuri xanis brinjaos qandakeba ,,cxeni mxedriT~, romelic saqarTvelos saxelmwifo muzeumSi
inaxeba amJamad. xvnis dros guTans xSirad mohyveba sxvadasxva saxis keramikis WurWeli.
sofeli Wurnali Sedis Walis TemSi, manZili centramde 6km.-ia, xolo qalaq saCxeres daSorebulia
15 kilometriT. soflis farTobi Seadgens 780 ha.
soflis meurneobis ZiriTadi dargebi warmodgenilia mecxoveleobiTa da marcvleuli kulturebis
warmoebiT. simindTan erTad mohyavT lobio, kartofili, bostneuli kulturebi. tyeSi uxvadaa wabli,
wifeli, zRmartli.
sofelSi aris axlad aSenebuli mTavarangelozis saxelobis bazilikis tipis eklesia. saxelmwifo
dawesebulebebi ar aris da sargeblobs sofel WalaSi, manZili 6 kilometri. sofelSi 2008 wlisaTvis
cxovrobda komli, suli macxovrebeliT, 2002 wlis sayovelTao aRweris monacemebiT ki 134 mac-
xovrebeli iyo.
mdinareebi yvirila da Wurnaliswyali samkuTxedis formas uqmnian sofels. Releebia: fSanalis
Rele, SexaSuris Rele, abanosRele, axoebis Rele da sxva. mindvrebia: fSanali, patara peranga, didi
peranga, axoebi, gujabeTi, ilikos gujabeTi da sxva.
sofelSi aris samkurnalo wyali ,,Wurnalis abano~-s saxelwodebiT. wylis abazana kargia revmatizmiT, egreT wodebuli
qarebiT da radikulitiT daavadebulTaTvis.

sofeli sareki
mdebareobs mdinareebis yvirilisa da jruWulis (yvirilis marjvena Senakadis) SesayarTan.
CrdiloeTiT esazRvreba WiaTuris municipalitetis sofeli zodi, mdinare jruWulis xeoba da sofeli bajiTi.
samxreTiT _ mdinare yvirilis kanioniseburi xeoba. dasavleTiT _ WiaTuris municipalitetis sofeli zodi,
mdinare jruWulis xeobiT, Semdeg sazRvari gadis sofel bajiTze. aRmosavleTiT sareks esazRvreba
qalaqi saCxere. xolo samxreT_aRmosavleT nawilSi, mdinare yvirilis marjvena napiri.

18
sareki CrdiloeTidan aRmosavleTisaken gadaWimulia (saxnav_saTesi savargulebis CaTvliT)
saSualod 3,5_4 km-ze, xolo dasavleTidan aRmosavleTisaken, saSualod 4_4,5 km.-ze.
sarekis yvelaze dabali wertili aris zRvis donidan 390 metri, soflis dasavleT nawilSi mdinare
jruWulis xeobaSi, xolo yvelaze maRali adgilia, ukiduresi CrdiloeTi nawili, sazRvari sofel bajiTTan,
saavtomobilo gzis marjvena mxares z.d. 565 metri. soflis centris simaRle zRvis donidan 500
metria.
saxelwodeba ukavSirdeba Tqmulebas, romlis Tanaxma-dac, soflis dRevandeli teritoria uxsovar
droSi dafaruli yofila uRrani tyiT, sadac didi raodenobiT nadir-frinveli budobda, tye ori mxridan
frialo kldeebiT iyo SemosazRvruli (md. md. yvirilisa da jruWulis kanioniseburi xeobebi), monadireni
nadirs swored aqeTken mierekebodnen da kldeze Cexavdnen, sityva ,,salekidan~ unda
warmodgebodes soflis dRevandeli saxelwodebac.
sofeli sareki aris Temis centri, masSi Sedis soflebi: sareki, bajiTi, qvemoxevi, sofeli sareki qalaq
saCxeres daSorebulia 4 km-iT, soflis farTobi 1636 heqtaria, mosaxleobis raodenoba Seadgens 572
komls 1860 suliT, 2002 wlis sayovelTao aRweris monacemebiT ki 1637 macxovrebeli iyo.
sarekis mosaxleoba ZiriTadad misdevs miwaTmoqmedebas, mohyavT simindi, soia da
bostneuli kulturebi.
istoriuli Zeglebidan sarekSi aris ori eklesia: 1. RvTismSoblis saxelobis. sajaro skolis samxreT_aRmosavleT nawilSi,
eklesia restavrirebulia. 2. wminda giorgis saxelobis eklesia, soflis centralur nawilSi, daangria 1991 wlis miwi-sZvram.
soflis sanaxebis zedmeti saxelebia: didi tye - soflis samxreT nawilSi. sasrialo _ mdinare jruWulis marcxena mxares,
soflis samxreT-dasavleT nawilSi. sarikao _ soflis samxreT-aRmosavleT nawilSi. sajvare _ abramiSvilebis ubanSi, soflis
samxreT-aRmosavleT nawilSi. oqonigverdi _ oqonoba, rogorc micvalebulTa sulis mosaxseniebeli adgili, CotiRele, mSrali
Rele, axasiaTebs Zlier waldidoba.

sofeli bajiTi
mdebareobs mdinare yvirilis marjvena mxares, raWis qedis samxreT Sto - qedis daboloebaze,
saCxeris qvabulis dasavleT kideze, mdinare jruWulis (mdinare yvirilis marjvena Senakadis)
marcxena mxares. CrdiloeTiT esazRvreba mdinare jruWulis xeoba da sarekis Temis sofeli qvemo
xevi. samxreTiT _ sofeli sareki. dasavleTiT _ mdinare jruWulis xeoba, WiaTuris municipalitetis
soflebi: zodi da zedubani saxnav-saTesi savargulebiT. aRmosavleTiT esazRvreba _ Cixis Temis
sofeli dunTa da q. saCxere.
sofeli bajiTi tyiT, saxnav-saTesi savargulebiT CrdiloeTidan samxreTisaken gadaWimulia
saSualod 4-5 km-ze, xolo dasavleTidan aRmosavleTisaken daax- loebiT 4 km-
mde. bajiTis minimaluri adgilis simaRle z.d. 425 m, dasavleTiT sofel sarekTan, mdinare jruWulis
marcxena napiras, xolo maqsimaluri adgilis simaRle 950 m. bajiTis erT-erTi ubnis ,,gaRma mTis"
Crdilo aRmosavleTiT SemaRlebuli gora. bajiTis centris (sabazo skolis midamoebi) simaRle z.d. 640
m.
bajiTis saxelwodebis Sesaxeb arsebobs ori versia:
1. sofelSi mosuli mosaxleoba, romelic sxvadasxva teritoriebidan dasaxldnen aq, bejiTobiT
gamoirCeodnen e.i. bejiTebs uwodebdnen, sityva ,,bejiTis~ asimilaciis Semdeg unda
warmoqmniliyo soflis dRevandeli saxelowodeba bajiTi. 2.bajiTis dRevandeli xvedeliZeebis ubanSi,
yofila savaWro duqani, sadac iyideboda qsovili, romelsac erqva saxeli ,,baa CiTi~, romelic
gavrcelebul produqcias warmoadgenda. droTa ganmavlobaSi moxda sityvis asimilacia da
gadakeTda bajiTad.
sofeli bajiTi aris sarekis Temis sofeli, manZili sarekis Temamde 2 km-ia, xolo q. saCxeremde
manZili 3.5 km. bajiTis farTobi 750 ha. mosaxleobis raodenobaa 301 komli, da 938 sulia. 2002 wlis
sayovelTao aRweris monacemebiT ki 857 macxovrebeli iyo.
soflis meurneobis ZiriTadi dargia mecxoveleoba da mesimindeoba.
istoriuli Zeglebidan aRsaniSnavia: Sua saukuneebis bajiTis Zveli samebis eklesia, romelic
sabazo skolis maxloblad mdebareobs. sofelSi aris agreTve axali samebis eklesia, romelic
TariRdeba me-19 saukunis meore naxevriT da mdebareobs melauris (mdinare jruWulis marcxena
Senakadi) marcxena mxares. bajiTis samebis eklesia giorgi boWoriZis aRwerilobiT, erTnaviani
mcire bazilikaa, naSenia Tlili qvisa da kirisagan. am eklesiam Semogvinaxa xarebis, Sobis,
naTlismcemlis xatebi da kurTxevani xucuri damwerlobiT.
bajiTis sanaxebis zedmeti saxelebia: vaWreuli _ adgilis saxelwodeba ukavSirdeba aq vaWrebis
nasaxlarebis arsebobas. bajiTis gora _ qurdaZeebis ubani, aq 1969 wels ganviTarda mewyruli
procesebi, damewyvris zedapirze aRmoCnda kulturuli fena _ namarxi sxvadasxva keramikuli
eqsponatebiT. najixurebi _ mdebareobs xoriaTulis marcxena napiras soflis centrSi, aq aRmoCenili
pirvelyofil adamianTa namosaxlarebi. gaRma mTa _ Sedis bajiTis SemadgenlobaSi, aq cxovrobs 34
komli (ZiriTadad abramiSvilebi).

19
bajiTis teritoriaze gaedinebian mcire debitis nakadulebi da Releebi: RruWunRele, mSrali Rele, gvidilauris Rele,
xoriaTula.

sofeli qvemoxevi
mdebareobs mdinare jruWulis xeobaSi. CrdiloeTiT esazRvreba soflebi: cxomareTi da moxva.
samxreTiT _ sofeli zedubani md. satopelas xeobiT, Semdeg md. jruWulis xeoba da
samxreT_aRmosavleT nawilSi sofeli bajiTi sagorisRelis xeobiT. dasavleTiT _ md. satopelas xeoba,
xolo samxreT_dasavleT nawilSi sofeli zedubani (WiaTuris sofeli). aRmosavleTiT esazRvreba tyis
zoli, soflebi: cxomareTi da bajiTi.
qvemoxevi CrdiloeTidan samxreTisaken tyis, saxnav-savargulebis CaTvliT gadaWimulia
saSualod 2,0-2,5 km-ze, xolo dasavleTidan aRmosavleTisaken maqsimal-urad 3,5-4 km-ze.
qvemoxevis yvelaze dabali adgilia mdinare jruWulis xeobaSi, ukidures samxreT nawilSi, z.d.
460 metri, xolo maqsimaluri wertilia soflis Crdilo-dasavleT nawilSi, md. moxvurasa da satopelas
wyalgamyofi seri 986 metri (tyis zoli). qvemoxevis centris simaRle z. d. 580 metria.
sofel qvemoxevis saxelwodeba mTlianad dakavSirebulia mis geografiul mdebareobasTan,
radgan sofeli mTlianad ganlagebulia mdinare jruWulis xeobis orive napirze, qvemo dinebaSi.
qvemoxevi Sedis sarekis TemSi, manZili sarekamde 5 km-ia, xolo qalaq saCxeres moSorebulia
9 km-iT, mosaxleoba Seadgens 57 komls 143 suliT. 2002 wlis sayovelTao aRweris monacemebiT
ki 294 macxovrebeli iyo.
ZiriTadi gvaria abramiSvili 31 komli, agreTve mamulaSvili.
qvemoxevis farTobi 152 heqtaria. qvemoxevis mosaxleoba ZiriTadad misdevs mecxoveleobas
da miwaTmoqmedebas, soflis mosaxleoba ganaTlebis (sajaro skola), kulturis, janmrTelobis dacvis
ganyofilebiT sargeblobs sarekis TemSi, romelic sofels daSorebulia 4 km-iT. istoriuli Zeglebi sofelSi
ar aris warmodgenili.

sofeli cxomareTi
mdebareobs mdinare jruWulis xeobaSi, agreTve mdinaris marcxena mxares terasebze.
CrdiloeTiT esazRvreba uzunTa da satyeo meurneobis tyis zoli, mdinare jruWulis xeoba, adgil
yviCoris midamoebi. samxreTiT _ satyeo meurneobis tyis zoli, md. jruWulisa da Cixuras
wyalgamyofi seri. dasavleTiT _ md. moxvuras da fasknaras xeoba, sofel moxvis midamoebi, xolo
aRmosavleTiT esazRvreba uzarmazari tyis zoli md. jruWulisa da Cixuras wyal-gamyofi seri,
kvereTis mimdebare teritoria.
cxomareTi CrdiloeTidan samxreTisaken tyis, saxnav-savargulebis CaTvliT mdinare jruWulis
xeobis gaswvriv gadaWimulia saSualod 3,0-3,5 km-ze, dasavleTidan - aRmosavleTisaken
maqsimalurad 2,5-3 km-ze.
cxomareTis yvelaze dabali adgilia mdinare jruWulis xeobaSi, ukidures samxreT-dasavleT
nawilSi, mdinare moxvuras SesarTavTan, cxomareTis skolasa da cxomareTis teritoriuli marTvis
organos teritoria z.d. 550 metri, xolo maqsimaluri wertilia soflis samxreT-aRmosavleT nawilSi, md.
jruWulisa da Cixuras wyalgamyofi seri, xavsnaris qedis centraluri nawili 1200 metri (tyis zoli).
cxomareTis centris simaRle z. d. 610 metria.
manZili q. saCxeremde 13 km-ia mosaxleoba Seadgens 100 komls 272 suliT. sofelSi 2002 wlis
sayovelTao aRweris monacemebiT ki 293 macxovrebeli iyo, bolo 8 weliwadSi soflis mosaxleobis
raodenoba Semcirda 21 macxovrebliT.
cxomareTis mosaxleoba ZiriTadad misdevs mecxoveleobas da miwaTmoqmedebas, agreTve
mefutkreobas. soflis dasavleTiT mdebareobs jruWis monasteri, romelic 1991 wlis miwisZvris mier
iqna dangreuli.
jruWis monasteri, XI saukunis qarTuli xuroTmoZRvrebis Zegli, samonastro kompleqsi. md.
yvirilis marjvena Senakadis - jruWulas xeobaSi. samonastro kompleqsSi Sedis XI saukunis
gumbaTovani eklesia (gadakeTebulia XIX saukuneSi), romlis kedlebze lapidaruli warwerebia.
momdevno xanebSi monasteri moiSala. ganaxlda XVI-XVII saukuneebSi. XVII saukunis dasasruls
jruWulis xeoba raWis erisTavebisa da wereTelTa satavado saxlis sacilobel teritoriad iqca, ris
gamoc igi ukve cixesimagris daniSnulebas asrulebda. XVIII saukunis 60-ian wlebSi solomon I-ma
jruWis monasteri aRadgina, xolo Semdeg wereTlebis sagvareulos misca aq dasaflavebis neba.
1810 monasteri ukve didZal yma-mamuls flobda zemo imereTsa da raWaSi. imereTis samefos
gauqmebis (1810) Semdeg jruWis monasteri wereTlebis sagvareulo sakuTrebad iqca. monastris
teritoriaze SemorCenili ganviTarebuli Sua saukuneebis sxva nagebobebis naSTebic. amJamd imas,
rom odesRac jruWis monasteri arsebobda, masTan miaxloebisas mTis mwvervalze amozrdili ori
maRali kviparosi mowmobs. saqme isaa, rom qarTuli xuroTmoZRvrebis erT-erTi gamorCeuli
Sedevri da udidesi kulturuli centri 1991 wlis miwisZvram miwasTan gaaswora. SemorCenilia

20
mxolod ori kedeli da orive maTgani katastroful mdgomareobaSia. SemorCenilia monastris ezoSi
Sesasvleli karibWis kedlebic.
jruWis monasters didi kvali aqvs datovebuli qarTul kulturaSi. is X saukuneSia daarsebuli da
erT-erT gamorCeul kulturul da saganmanaTleblo keras warmoadgenda. sayovelTaodaa cnobili
jruWis saxareba (oTxTavi), romelic qarTuli kaligrafiis ubrwyinvales nimuSs warmoadgens da
daculia saqarTvelos xelnawerTa erovnul centrSi. imas, rom jruWi xuroTmoZRvrebis brwyinvale
nimuSs warmoadgenda, mowmobs ezoSi dayrili CuqurTmebi da svetTa nawilebi, romlebic erT dros
taZris ganuyofel nawils warmoadgendnen. erT-erT kedelze SemorCenili iyo wminda giorgis
bareiliefi, romelzec ori wminda giorgia gamosaxuli, piriT erTmaneTisaken. erT-erTi maTgani
ebrZvis gveleSaps xolo meore bizantiis imperator diokletianes. es bareliefi unikaluria Tavisi
SinaarsiT da msoflioSi analogi ar moepoveba.
jruWis oTxTavi gadawerilia 936 wels. xelnaweri Seicavs 297 furcels. misi momgebelia grigoli, xolo gadamweri -
gabrieli. cnobebi maT Sesaxeb Semonaxulia anderZSi, xelnaweris momgebeli grigoli moixsenieba agreTve (229v)-ze,
lukas saxarebis bolos, nusxur minawerSi.
940 wels xelnaweri mouxatavs Tevdores, rasac mowmobs mis mier gakeTebuli minawerebi: "qronikoni iyo rჲ. qriste,
Seiwyale amaT kamaraTa mwerali Tevdore" da "qriste, Seiwyale Tevdore". minawerebi moTavsebulia pirvel furcelze (Iv),
jvris zemo frTis orive mxares (qronikoni rჲ=160 780+160=940 w.). mxatvars Tavisi xeliT Cauweria evsebis
"TanxmobaTa" saZiebeli, evsebis epistole karpianes mimarT, agreTve yvela warwera miniaturebTan.
soflis CrdiloeTiT mdebareobs dasaxleba uzunTa, romelic XX saukunis 40iani wlebis Semdeg dasaxlebel
teritoriad iqca, am soflidan mosaxleobis didi nawili gadaasaxles afxazeTSi, kerZod gulrifSis raionSi mdinare amtyelis
xeobaSi (amtyelis tbas meore saxeli azanTa qvia). Semdgom mosaxleobis didi nawili daubrunda Tavis mSobliur teritorias,
dReisaTvis uzunTa Sedis cxomareTis TemSi, manZili teritoriuli marTvis organos centramde 4 km-ia. uzunTas aqvs
uzarmazari turistuli potenciali, am dasaxlebis gavliT SeiZleba raWis qedis mimarTulebT gadaadgileba, agreTve zafxulSi
SeiZleba am teritoriaze moewyos dasasvenebeli banakebi da soflis mosaxleobis didi nawili dasaqmdes turistuli
infraqstruqturis SeqmnaSi da Semdgomi turistuli resursebis gamoyenebis dros.

sofeli moxva
mdebareobs mdinare moxvuras xeobaSi (mdinare jruWulis marjvena Senakadi), CrdiloeTiT
esazRvreba raWis qedis samxreTi ferdobi, karstuli warmSobis tba - devis tba saCxeris
municipalitetis satyeo meurneobiT, samxreTiT esazRvreba saCxeris municipalitetis sofeli
qvemoxevi da WiaTuris municipalitetis administraciuli sazRvari md. satopelas xeobiT (mdinare
jruWulis marjvena Senakadi), Semdeg md. jruWulis xeoba da samxreT _aRmosavleTiT nawilSi
sofeli cxomareTi. dasavleTiT _ WiaTuris municipalitetis xvaSiTis Temis soflebi vani da xvaSiTi.
aRmosavleTiT esazRvreba tyis zoli, uzunTa da sofeli cxomareTi, agreTve mdinare fasknaras
xeoba.
moxva CrdiloeTidan samxreTisaken tyis, saxnav-savargulebis CaTvliT, mdinare moxvuras
xeobis gaswvriv gadaWimulia saSualod 3,0-3,5 km-ze, xolo dasavleTidan aRmosavleTisaken
maqsimalurad 2,5-3 km-ze.
sofel moxvis yvelaze dabali adgilia mdinare moxvuras xeobaSi, ukidures samxreT nawilSi, z.d.
570 metri, xolo maqsimaluri wertilia soflis CrdiloeT nawilSi, md. moxvuras saTaveebSi da devis
tbis samxreTiT, agreTve moxvuras da fasknaras wyalgamyofi seri z.d. 1350 metri. sofel moxvis
centris simaRle z. d. 830 metria.
sofel moxvis saxelwodeba ukavSirdeba mosaxleobaSi gavrcelebul legendas, romlis
mixedviTac ori Zma erTmaneTs epatiJeboda TavisTan, erTi yofila dRevandeli sofel moxvis
teritoriaze mcxovrebi, xolo meore ki cxovrobda uzunTis midamoebSi. aqaur Zmas xSirad
uTqvams: _ CemTan rodis moxvalo?, sityva moxval. imdenad xSirad yofila Zmebis dialogSi
CarTuli, rom Semdeg mTlianad erTi ZmiT dasaxlebul teritoriaze gavrcelebula. SemdgomSi ki
sityvam asimilacia ganicada da dReisaTvis sofels saxelwodeba moxva ewodeba.
sofeli moxva cxomareTis TemSi Sedis, manZili cxomareTamde 3 km-ia, xolo qalaq saCxeres
moSorebulia 16 km-iT, mosaxleoba Seadgens 177 komls 511 suliT. moxvis mosaxleoba ZiriTadad
misdevs mecxoveleobas da miwaTmoqmedebas.
soflis CrdiloeTiT raWis qedis samxreT kalTis ZirSi, mdebareobs karstuli tba- devis tba, zRvis donidan 1370 m.
uWiravs ori karstuli Zabri. tbis zedapiris farTobi 0,018 km 2, udidesi siRrme 10,7 m, moculoba 72 aT. m3 tbidan wyali gadis
miwisqveSa gziT, romelic warmoadgens mdinare fasknaris erT-erT saTaves.

sofeli Cixa

mdebareobs Cixis MmTis samxreT kalTaze, mdinare yvirilis marjvena napiras, CrdiloeTiT
esazRvreba sajalyelo - kudevis qedis sajalyelos mTis Crdilo - dasavleT ganStoeba. samxreTiT
esazRvreba mdinare yvirilis vrceli aluviuri vake, argveTis Temis sofeli icqisi, merjevis Temis

21
sofeli ivanwminda saxnav - saTesi savargulebiT. dasavleTiT TiTqmis mTel sigrZeze esazRvreba
mdinare Cixuris xeoba, da sofeli sxvitori, xolo samxreT - dasavleT nawilSi qalaqi saCxere.
aRmosavleTiT - sofeli orRuli.
Cixa CrdiloeTidan samxreTisaken (e.w. Cixis mTidan md. yvirilis kalapotamde daaxloebiT 5km-
ze, xolo dasavleTidan aRmosavleTi-saken vrceldeba saSualod 3-3,5 km-ze. soflis yvelaze maRal
wertilia soflis ukiduresi CrdiloeTi wert-ili tyis midamoebSi z.d. 1116 metri. (tyis masivis CaTvliT),
xolo yvelaze dabali adgilia ukiduresi samxreT-dasavleTi nawili, md. yvirilisa da Cixuris SeerTebis
adgili z.d. 428 metri. soflis centris simaRle 520 metria.
soflis saxelwodebis Sesaxeb arsebobs ori versia:
I. rodesac mosaxleoba am teritoriaze misula da dasaxleba dauwyia, im droisaTvis udaburi tyiT
dafaruli adgilebis gaCexva dauwyiaT. amiT popularuli gaxda sityva «Cexva», romlis asimilaciis
Semdeg unda darqmeoda sofels dRevandeli saxelwodeba «Cixa».
II. omianobis dros, aqaur mosaxleobas mteri udabur tyeSi SeuyvaniaT da CixSi
moumwyvdeviaT, mtris CixSi momwyvdevas gadaurCenia kidec aqauri mosaxleoba, sityva «Cixi»
(geografiuli mdebareobidanac gamarTlebulia) popularuli gamxdara soflis saxelwodebis
warmoqmnis safuZveli.
Cixis sakrebuloSi 1991 wlamde Sedioda sami sofeli: Cixa, zeda orRuli, qveda orRuli. dReisaTvis
ki Cixis TemSi Semavali soflebia: Cixa, orRuli, dunTa, sxvitori, sofeli Cixa. q. saCxeres daSorebulia
5 km-iT. soflis farTobia 1014 heqtari, mosaxleoba Seadgens 658 komls, 1944 suls (1999 wlis 1
ianvari), ZiriTadi gvarebia: iakobaSvili, maWvariani, WiRlaZe, cuxiSvili, makasaraSvili, talaxaZe,
kapanaZe, asaniZe.
Cixis mosaxleobis ZiriTadi saqmianobaa: mevenaxeoba, mesimindeoba, mesaqonleoba. CixaSi
aris sajaro skola 383 moswavliTa da 37 pedagogiT. sofelSi iyo biblioTeka, kult-saxli, safosto
ganyofileba, saerTaSoriso _ saqalaqTaSoriso satelefono punqti.
Cixis istoriul Zeglebidan aRsaniSnavia XII sauku-nis xuroTmoZRvruli kompleqsi- feodalis cixe
da eklesia, cixis galavnis SigniT, samxreT-aRmosavleT kuTxeSi koSkia aRmarTuli. gegmiT
kvadratis msgavsi erTnaviani RvTismSoblis eklesia aris agebuli, nagebia Tlili ruxi qviT, garedan
Selesilia, SuaSi moTavsebulia medalionSi Casmuli jvari da asomTavruli warwera. Cixis eklesiis
portalis morTuloba XII saukunis qarTuli xuroTmoZRvrebis Zeglebs enaTesaveba (samTavro,
samTavisi), Tumca ufro sadaa. eklesia mdebareobs iakobaSvilebis ubanSi. eklesiis teritoriaze erT-
erTi micvalebulis dakrZalvis dros aRmoCnda 1 litriani doqi, grZelyeliani, analogiuri doqi, jurxa
nadiraZis mier modinaxezea napovni daTariRebulia II - III saukuniT. aq mopovebuli ki
moTavsebulia saCxeris mxareTmcodneobis muzeumSi. 60-ian wlebSi am eklesiis maxloblad
arqeologebma ramdenime gaTxra Caatares, aq mopovebuli nivTebi antikuri xanis analogiuria.
sofel Cixis WiRlaZeebis ubanSi aris Sua saukuneebis samebis eklesia. agebulia mowiTalo feris
kvadratuli qvebiT, eklesia daingra 1991 wlis 29 aprils miwisZvris mier, aRdgenili iqna sofel Cixis
mkvidr vaxtang maWavarianis iniciativiT.
sofel Cixis cuxiSvilebis ubanSi aris samebis eklesia, romelic aSenebuli iyo 1907 wels abiaTar
iakobaSvilis dakveTiT abram da karen kareianebis mier, komunisturi reJimis dros ganadgurda
eklesiis wminda xatebi, dazianda kedlebi, xolo miwisZvris Sedegad mTlianad daingra.
IX saukuneSi mefe giorgi I - ma, CixaSi miuCina rezidencia erT-erT erisTavs, romelsac qarTlis
gamgebloba evaleboda.
Cixis sanaxebs aqvs zedmeti saxelebi: RelTa, iaurebi, WenWyi, gviriWa, goniaraseuli, partaxi,
kokori, navenaxari, oxolisa, naselari, sabikiSvilebi, kudeebi, mRvdlisubani, iakobaSvilis ubans aqvs
calkeuli saxelebi: zandukelebi, paataSvilebi, daTikiseuli, soxanakudi.
soflis ZiriTadi mdinarea yvirila, mcire monakveTze miedineba yvirilis marjvena
Senakadi Cixura, romelsac saTave aqvs raWis qedis samxreT kalTaze, 2042 metr
simaRleze. sigrZe 20 kilometri, auzis farTobi 81 km2. sazrdoobs wvimis, Tovlisa da
miwisqveSa wyliT. wyaldidoba gazafxulzea, wyalmovardnebi - Semodgomaze,
wyalmciroba - zamTarsa da zafxulSi. saSualo wliuri xarji SesarTavTan 2,2 m3/wm.
agreTve sofel Cixisas teritoriaze gaedinebian mcire debitis nakadulebi: ewriRele,
birkaulisRele, naZraxisRele.

sofeli sxvitori
mdebareobs naurcevis mTis samxreT kalTaze, mdinare Cixuris (md. yvirilis marjvena
Senakadi) napirebze. CrdiloeTiT esazRvreba uzarmazari tyis zoli, md. Cixuris marjvena napirze,
e.w. ,,mariamis tye~ samxreTiT _ qalaqi saCxere, Semdeg mdinare Cixuris xeoba, xolo samxreT-
aRmosavleT nawilSi sofeli Cixa. dasavleTiT _ sofeli dunTa 600 metri, xolo samxreT-dasavleT
nawilSi q. saCxere. aRmosavleTiT esazRvreba sofeli Cixa.
sxvitori CrdiloeTidan (tyis zolis CaTvliT) samxreTisaken gadaWimulia saSualod 5 km-ze, xolo
dasavleTidan aRmosavleTisaken 2 km-ze.

22
sxvitoris yvelaze dabali adgilis simaRle z.d. 460 metria soflis ukidures samxreT nawilSi, md.
Cixuras xeobaSi, xolo maqsimaluri wertilis simaRlea (tyis CaTvliT 1160 metri) 870 metri,
adgili ,,mariamis tye~ soflis Crdilo-dasavleT nawilSi, soflis centris simaRle 520 metria z.d.
sxvitoris saxelwodebis warmoSoba ukavSirdeba Tqmulebas, sityva ,,vis tomidan’’ radgan aq
macxovrebelTa umravlesoba mosula sxvadsxva teritoriebidan, omianobas gamoqceulebs Tavi
SeufarebiaT im droisaTvis dausaxlebeli adgilisaTvis, mezoblad (albaT dRevandel sofel CixaSi)
mcxovreblebs am mosaxleobisaTvis ,,sxvis tomi~ uwodebiaT. droTa ganmavlobaSi moxda sityvis
asimilacia da gardaiqmna ,,sxvitorad~.
sof. sxvitori 1991 wlamde Sedioda saCxeris raionis sabWoSi, dReisaTvis Sedis Cixis TemSi,
manZili sofel Cixamde 2 km-ia, q. saCxeremdec 2km. sofel sxvitors ekuTvnis kvereTis dasaxleba
(daaxloebiT 7 komli: gvarebi: petriaSvili, kirvaliZe, gabaZe), romelic sxvitors moSorebulia 4 km-iT,
sxvitoris farTobi Seadgens 1544 heqtars, cxovrobs 658 komli, 1095 suliT.

istoriuli Zeglebidan pirvel rigSi aRsaniSnavia sxvitoris macxovris amaRlebis eklesia, gadmocemis Tanaxmad eklesia
funqcionirebda gasabWoebamde. aq moRvaweobda mRvdeli ilia zabaxiZe, rodesac misi ojaxi represirebul iqna da devna-
Seviwroeba dauwyes eklesia-monastrebs, man sxvitorisa da kvereTis eklesiidan wamoiRo taZris wminda nivTebi,
gaiparsa wveri, daiwyo saero moRvaweoba, amiT ki nivTebi gadaarCina ganadgurebas.
akaki wereTlis saxlemwifo muzeumis gaxsnis Semdeg Senaxuli eqsponatebi Caabara
muzeums xelweriliT - ,,muzeumSi inaxebodes manam, sanam eklesia ar amoqmedebula~,
dReisaTvis nivTebis umravlesoba sxvitoris amoqmedebul eklesiaSi aris moTavsebuli.
sxvitoris macxovris amaRlebisa da kvereTis RvTismSoblis saxelobis eklesia (aq ganisveneben
akakis mSoblebi da da-Zma) unda TariRdebodes daaxloebiT XVII saukuniT, roca qarTlidan zemo
imereTSi gadmosaxldnen Tavadi wereTlebi.
sxvitoris sanaxebs aqvT zedmeti saxelebi: ucxoTa, JalaeTi, Txilnara, verxvnala, sadgomi klde,
buRnalia, sabaduri, nasaxtris gora.
sxvitorSi gaedineba md. Cixura mas uerTdebian mcire debitis mqone mdinareebi: gonjixevi,
kvereTula, skintavra.
sof. sxvitorSi funqcionirebs akaki wereTlis memorialuri saxelmwifo muzeumi, romelic 1939 wlis
dekemberSi gaixsna, xolo 1943 wlidan gardaiqmna saxelmwifo muzeumad, Tavdapi-rvelad
muzeumis qoneba iyo: sasaxle, karis eklesia, beReli, magida, sarke, ori lampa, wignis karada.
akakis piradi nivTebis CaTvliT 66 saxis eqsponati, 600 cali wigni poetis piradi biblioTekidan.
saxelmwifo muzeumad gadakeTebis dRidan muzeums xelmZRvanelobda nikoloz (koki)
keJeraZe misi iniciativiT daiwyes intensiuri muSaoba eqspoziciis gasamdidreblad. saqarTvelos
literaturuli muzeumidan daabrunes poetis tansacmeli, mikvleuli iqna da muzeums daubrunda
akakiseuli saxareba, qarTlis cxovrebisa da sulxan-sabas leqsikonebis xelnaweri. vercxlis
sagvareulo nivTebi, sufra, selsaxoci warweriT. dReisaTvis muzeumSi Tavmoyrilia 8000-ze meti
eqsponati, maT Soris: fotomasalebi, saxviTi xelovnebis nimuSebi, sayofacxovrebo daniSnulebis
sagnebi, akakis tradiciul dResaswaulze da saiubileo RonisZiebebze saqarTvelos sxvadasxva
raionidan motanili saCuqrebi da sxv.
poeti sasaxleze moTxrobaSi ,,Cemi Tavgadasavali’’, ambobs: ,,Cixuras piras, davbadebulvar
me 9 ivniss ganTiadisas, 1840 welSi’’ saxlmuzeumis ezoSi beRlebi, sasiminde, saxabazo, sajinibo
dgas, iqvea akakis droindeli vazi da kaklis xe. sasaxlis maxl-oblad aris wereTlebis karis eklesia.
orsarTulian qviTkiris saxlSi isev ise dgas poetis sawoli, akakis sayvareli wylis sura, saaTis
gaCerebuli isari akakis gardacv-alebis dros gvamcnobs. iqvea akakis wignebi, tansacmeli, akakis
akvani. sasaxlis kedelze, aivanze aris warwera, romlis mixedviT es saxli aSenebulia 1834 wels
berZnebis mier, poetis mamis rostom wereTlis surviliT.
1991 wlis 29 aprilis miwisZvram arc saxelmwifo muzeumi daindo, sakmaod didi zarali
ganicada rogorc poetis sasaxlem, ise saeqspozicio darbazma (aigo 1960 wels), romelic Zlier
avariulia. muzeumis maxloblad agebulia axali, originaluri saeqspozicio darbazi. muzeumis
direqtori iyo saCxeris sapatio moqalaqe jano lomiZe, romelic mzrunvelobas ar aklebda akakis s
muzeums. amJamd ki muzeumis direqtoria batoni cezar laSxi, xolo fondis mTavari Semnaxveli
qalbatoni klara maWaraSvili.
akaki wereTlis saxelmwifo muzeumidan ramdenime metrSi, akaki wereTlis dedis baRSi 1978
wels gaixsna saCxeris mxareTmcodneobis muzeumi. romlis pirveli direqtori iyo TinaTin oniani,
mecnier - TanamSromeli giorgi gelaSvili. muzeumis daarsebaSi didi wvlili Seitana istorikosma
cezar laSxma. amJamad muzeums xelmZRvanelobs qalbatoni T. kacitaZe.
muzeumSi warmodgenilia saCxeris arqeologiuri, eTnografiuli, dokumenturi masalebi.
miwisZvram daaziana Senobis meore sarTuli.

23
sofel sxvitorSi aris revmatuli daavadebis samkurnalo abano, romelic aRar funqcionirebs.
sofel sxvitoris CrdiloeTiT 4 km-ze mdebareobs kurorti kvereTi, romelic adgilobrivi mniSnelobis
dabalmTiani balneoklimaturi kurortia, mdebareobs zRvis donidan 570 m. icis rbili zamTari (ianvris
saSualo temperatura 2,0—3,0°C), Tbili, zomierad notio zafxuli (ivlisis, saSualo temperatura
20,0°C). naleqebi 1100-1200 mm weliwadSi. ZiriTadi samkurnalo faqtoria dabali mineralizaciis
wyali, romelsac iyeneben abazanebisaTvis. wylis temperatura 16°C. dRe-Ramis debiti — 40 aT. l.
kvereTSi mkurnalobdnen saxsrebis, periferiuli nervuli sistemisa da ginekologiur daavadebebs.
sezoni — mTeli weli

sofeli dunTa
mdebareobs raWis qedis samxreT kalTaze, CrdiloeTiT esazRvreba tyis masivi,
saTib_saZovrebiT, samxreTiT - qalaqi saCxere. dasavleTiT _ modinaxis cixis Crdilo qarafovani
kedlebi, Semdeg C-d nawilSi sofeli bajiTi, aRmosavleTiT _ sofeli sxvitori.
soflis yvelaze dabali adgilia mdinare dunTuras (yvirilis marjvena Senakadi) xeobaSi, ukidures
samxreT nawilSi z.d. 520 metri, xolo maqsima-luri adgilia sof-lis CrdiloeT nawilSi gorijvris taZris
maxloblad z. d. 950 metri, sofeli sa-xnav-saTesi savargulebisa da saZovr-ebis CaTvliT Cr-
diloeTidan samxreTisaken vrceldeba saSualod 3 km-mde, xolo dasavleTidan aRmosavleTisaken
2,5-3 km-ze. soflis centris simaRle z. d. 640 metria.
dunTis saxelwodeba warmodgeba misi geografiuli mdebareobidan, sofeli TiTqmis oTxive
mxridan mTebiTaa Semofargluli, TviT soflis dasaxleba ki qvabulSia ganlagebuli, aq hava mTis
zonisaTvis damaxasiaTebelia. amgvari mdebareobis gamo sofels ewoda wynari anu ,,mdumare
mTa~. Semdeg ki moxda sityva ,,dumi mTis~ asimilacia da gadakeTda dunTad.
sofeli dunTa 1991 wlamde Sedioda saCxeris saqalaqo sabWoSi, xolo 1991 wlidan Sedis Cixis
TemSi manZili sofel Cixamde 5-km-ia, xolo q. saCxeres daSorebulia 3 km-iT. sofelSi cxovrobs 86
komli 283 suliT. 2002 wlis aRwerebis mixedviT sofelSi cxovrobda 211 adamiani. sofeli sajaro
skoliT, kulturis saxliT, biblioTekiT, janmrTelobis dacvis dawesebulebiT da kavSirgambulobis
ganyofilebiT sargeblobs qalaq saCxereSi. soflis teritoriaze aris marmarilos sabado
sofelSi gaedineba mcire debitis mqone, md. yvirilis marjvena Senakadi dunTura, romelic
mTlianad sofel dunTaze gaedineba. am mdinares axasiTebs katastrofuli xasiaTis wyaldidobebi,
kerZod, 1998 wels mdinarem waleka soflis saxnav-saTesis savargulebi, Zlier daaziana sofeli
dunTa da qalaq saCxeris gareubnebi.
soflis CrdiloeTiT mdebareobs wminda salocavi gorijvari, gorijvris wminda giorgis eklesia
agebulia XVII saukuneSi, aq qalaq goridan Camoitanes vercxlis didi jvari da aqedan momdi-
nareobs salocavis saxelwodebac. Senoba aRdg-enil iqna 90-ian wlebis dasawyisSi.
modinaxis cixe soflis ukidures samxreT nawilSia aRmarTuli viwro siganis mqone serze (md.
yvirilasa da md. dunTuras wyalgamyofi seri) z.d. 745-750 metrze. 1991 wlis 29 aprilis miwisZvris
dros Camoingra cixis kedlebi, romlebic kirqvis masivze arian dafuZnebulni, misi koSke-bidan
moCans tyiani mTagorebiT Semofargluli, baR-venaxebiT damSvenebuli zemo imereTis mSvenieri
peizaJi. cixis samxreTiT md. yvirilis napirisaken damrecad daqanebuli misi ferdobebi, rogorc es
arqeologiuri gaTxrebis Sedegad dadginda dasaxlebuli yofila adre brinjaos epoqaSi, Zv. w. III
aTaswleulis SuaxanebSi. II aTaswleulis dasawyisisaTvis aq aRar SeiniSneba mosaxleobis kvali.
kolxuri kulturis matarebel tomebs Zv. w. I aTaswleulis dasawyisSi xelmeored auTvisebiaT
samosaxlod.
modinaxeze am kulturis 2 fenaa stratificirebuli: meore - winareantikuri da mesame -
adreantikuri.
modinaxes cixis samxreTi ferdobi samosaxlod aTvisebuli yofila Zv. w, I aTaswleulSi.
mosaxleoba ise, rogorc sairxeSi, gansakuTrebiT gazrdilia da gafarTovebula Zv. w. VI_IV
saukuneebSi. qvis saZirkvelze dafuZnebuli baTqaSiT Selesili xis nagebobebi terasebad mowyobil
ezoebSia ganlagebuli. dasaxleba, romelic daaxloebiT 4 heqtars moicavs, SemozRuduli yofila
mSralad naSeni qvis farTo kedlebiT. sakuTriv feodaluri xanis cixis Sida teritoriaze gaWril
sadazvervo TxrilebSi aRmoCnda adre - antikuri xanis same-Tuno nawarmisaTvis damaxasiaTebeli
pirmoyrili jamebi da kolxuri sasmisebis fragmentebi, romlebic iq kargad gaTlil qvis kvadrebTan
erTad eyara. es masalebi miuTiTebs, rom mTis Txemze amozidul kirqvis masivze antikur xanaSi
aRmarTuli iyo Tlili qviT naSeni raRac nageboba. modinaxes samxreTi ferdobi, romelic
gora_namosaxlars warmoadgens, adreantikur xanaSi cixe_qalaqad gaformebula.
sofel dunTaSi, mdinare yvirilis marjvena napirze, kirqvis masivze SemorCenil duRabiT naSeni
TodaZis cixes. romlis teritoriac samarovnad yofila gamoyenebuli, amis Sesaxeb jer kidev 1875
wels mouTxrobda gazeT «droebis» mkiTxvels sxvitorelis fsevdonimis mqone akaki wereTlis Zma
daviT wereTeli, igi aRwers vinme zambaxiZis mier TodaZis cixis ferdobze saxlis saZirkvlis
amoTxrisas napovn oqros nivTebs, romelic glexs gauyidia, aq aRmoCenil nivTebs Soris asaxelebs
winwilebs, amgvari nivTebi aRmoCenilia ax. w. IV saukuniT daTariRebul modinaxis samarxebSi,

24
sofeli orRuli
sofeli orRuli aerTianebs or dasaplebul punqts zeda da qveda orRuls. orRuli mdebareobs
mdinare yvirilis marjvena mxares. CrdiloeTiT esazRvreba tyis zoliTYsajalyelos mTa. samxreTiT -
mdinare yvirilis xeoba da sofeli savane saxnav_saTesi savargulebiT. dasavleTiT - sofeli Cixa, C_d.
nawilSi, z.d. 850_900 metri, xolo samxreT_dasavleT nawilSi 480_500 m. aRmosavleTiT - Walis
Temis sofeli Rona. sofeli orRuli dasavleTidan aRmosavleTisaken gadaWimulia daaxloebiT 3
km_ze, xolo CrdiloeTidan samxreTisaken (tyis zolisa da mdinareuli xeobis CaTvliT) 4_4,5 km-ze.
soflis yvelaze dabali adgilia uki-dures s_d. nawilSi, mdinare yvirilis Wa-laSi z. d. 470 metri, xolo
umaRlesi wer-tilia _ mTa saj-alyelo 1195 metri z.d. sofeli orRu-lis centris sima-Rle z.d. 505 metria.
soflisDdRevandel teritoriaze cxovrobdnen batonebis urCi anu ,,orguli~ glexebi. dasaxlebac ase
ixseniebda, droTa ganmavlobaSi sityva ,,orguli~ gadakeTda an gadaakeTes ,,orRulad~ da
amgvarad moixsenieba dReisaTvis.
dRevandeli sofeli orRuli 90_ian wlebamde orad iyo gayofili: zeda da qveda orRulad. Semdeg moxda soflebis
gaerTianeba da dReisaTvis moixsenieba orRulad. sofeli Sedis Cixis TemSi, manZili sakrebulos centramde 2 km.-ia, xolo
qalaq saCxeremde manZili 7 km.-ia. soflis farTobi 844 heqtaria, dReisaTvis sofelSi cxovrobs 430 komli da 1217 suli.
gavrcelebuli gvarebia: WiRlaZe, maWavariani, kalmaxeliZe, fofxaZe, kesareli, ZinZibaZe, xvedeliZe, nadiraZe,
mwyeraSvili.
ZiriTadi saqmianoba miwaTmoqmedeba da mesaqonleobaa. orRulis teritoriaze mwyeraSvilebis
ubanSia orRulis wminda giorgis sa-xelobis, Sua saukuneSi agebuli eklesia, es eklesia adre
dangreuli yofila, Semdeg ki aRudgeniaT, amas mowmobs eklesiis aRmosavleT nawilSi ukuRma
dawyobili qvebi, lapi-daruli warweriT.
orRulis geografiuli adgilebis saxelwodebebia: vake tye, qarTvelakarebi, didyanebi, valisaxo,
didaxo, xosiaris tye, akofebi, gobinasmindori, endronika, beniZgvebi, cofianebisubani, sabadurebi,
abanoebi _ saxsrebis, anTebis samkurnalo daniSnulebis mqone, mdebareobs soflis Crdilo-
aRmosavleT nawilSi.
soflis wyaroebia: beniZgvebis wyali, raWis gobina.
mTavari mdinarea yvirila, mas soflis teritoriaze marjvnidan uerTdebian: lesera, gakodila, gogias Rele
sofeli merjevi
mdebareobs mdinare yvirilis marcxena napiras. CrdiloeTiT esazRvreba sofeli ivanwminda, samxreTiT _ sofeli gorisa
da sofeli Worvila. dasavleTiT _ mdinare sairxula (md. yvirilas marcxena Senakadi) Crdilo-dasavleT nawilSi sofeli sairxe,
xolo samxreT-dasavleT nawilSi sofeli Worvila. aRmosavleTiT_ sofeli gamoRma argveTi.
merjevi dasavleT-idan aRmosavleTisaken vrceldeba saSualod 2,5-3 km-ze, xolo CrdiloeTidan samxreTisaken 2,5 km-
ze.
merjevis yvelaze dabali adgilia, sofl-is ukidures Crdilo dasavleT nawilSi, md. sairxulas xeobaSi, z.d. 500 metri, xolo
maqsimaluri wertilia soflis samxreT nawilSi z.d. 650 metri, (md. sairxulas da md. laSuras wyalgamyofi). merjevis centris
simaRle z.d. 560 metria.
soflis saxelwodebis Sesaxeb raime Sesabamisi Tqmuleba samwuxarod ver movipoveT.
sofeli merjevi aris merjevis Temis centri, Sedis soflebi: merjevi da ivanwminda. manZili q.
saCxeremde 7 km-ia, merjevi sididiT meore sofelia saCxeris municipalitetSi, mosaxleobis
raodenoba Seadgens 744 komls 2049 suli macxovrebliT. gavrcelebuli gvarebia: dekanoiZe-195
komli, saduniSvili-103 komli, qemerteliZe-100 komli, kapanaZe-52 komli, bedianiZe-20 komli,
agreTve kusiani, gogatiSvili, SeylaSvili, SamanaZe, beriZe, enuqiZe, samxaraZe.
soflis meurneobis ZiriTadi dargebia mevenaxeoba, mesimindeoba, mecxoveleoba. merjevSi
aris sajaro skola 178 moswavliTa da 27 pedagogiT da merjevis sabavSvo baRi. sofeli merjevi
istoriul wyaroebSi pirvelad moxseniebulia XVIII saukuneSi. istoriuli Zeglebidan aRsaniSnavia
merjevis samebis eklesia, romelic TariRdeboda XVIII saukuniT, iyo freskebiT moxatuli, 1991 wlis
miwisZvris Sedegad daingra da mosaxleobis ZalisxmeviT aSenda Zveli taZris analogiuri axali
taZari. sofelSi SemorCenilia Sua feodaluri xanis eklesia „angarouli“, romelzec lapidaruli warweraa.
merjevis adgilebis saxelebia: yornali, gorgoTebi, xabayana, puSkara, sajvare, samglieTi,
saqoria, didmi-ndori, Caladiseuli, grZelmiwa, didmindori, angarouli, adauli, cignebis Waro,
mawmindurebi, erekauli.
wyaroebidan aRsaniSnavia: kodis wyaro, yornalis wyaro, Sindis wyaro, quxaura, mawminduris wyaro, biWias wyaro,
civ-wyaro.
soflis teritoriaze gaedinebian md. sairxulas Senakadebi: kodisRele, laSisRele, agreTve laSuras marcxena Senakadi
tiliana.

sofeli ivanwminda
mdebareobs mdinare yvirilis marcxena napiras. CrdiloeTiT esazRvreba md. yvirilis aluviuri
vake, ,,xodabunebi’’, samxreTiT _ sofeli merjevi, dasavleTiT _ md. sairxula da sofeli sairxe,

25
aRmosavleTiT sofels esazRvreba icqisis axali dasaxleba, Crdilo-aRmosavleT nawilSi, samxr.
nawilSi, saxnav-saTes savargulebTan da mdinare laSuras Sua welTan erTad sofeli savane,
soflis udablesi adgilia, soflis ukiduresi C - d nawili, md. sairxulas xeobis qvemoweli 430 metri,
xolo umaRlesi wertilia soflis s-aR nawili, md. sairxulasa da laSuras wyalgamyofi 540 metri.
ivanwminda CrdiloeTidan samxreTisaken saxnav-saTesi savargulebis CaTvliT vrceldeba
saSualod 2 km-ze, xolo dasavleTidan aRmosavleTisaken vrceldeba 3-3,5 km-ze. soflis centris
simaRle 520 metria zRvis donidan.
sofels komunisturi reJimis dros daerqva wiTelisofeli, xolo 90-ian wlebSi kvlav daibruna istoriuli,
tradiciuli saxeli - ivanwminda, saxeli ukavSirdeba am sofelSi arsebul wminda salocavs ioane
naTlismcemis saxelobis eklesias.
ivanwminda Sedis merjevis TemSi, manZili centramde 2km-ia xolo manZili qalaq saCxeremde
5 kilometri, sofelSi cxovobs 206 komli, 600 suli macxovrebliT, ZiriTadi gvarebia: enuqiZe,
qavTaraZe, dekanoiZe, samxaraZe, xoma-suriZe, wignaZe, kekenaZe, kikviZe, gabriWiZe,
gafrindaSvili, WiRlaZe.
istoriuli Zeglebidan aRsaniSnavia ivanwmindis ioane naTlismcemlis eklesia, aSenebis periodi
unda ukavSirdebodes qalaq duSeTidan aq mosul pirvel gvars - qavTaraZeebs. eklesia
amoqmedda, winamZRvaria mama barTlome fircxalaSvilis TaosnobiT.
ivanwmindis sanaxebis geografiuli saxelebia: kvesakiseuli, civwyaro, samziari, Tadeozis yana,
xodabunebi, variani.
aris kamkama wyaroebic kodiswyaro, qavTaraZeebis wyaro, abanos wyali (revmatiuli, kuW-
nawlavis daavadebulTa samkurnalo).
sofelSi gaedineba tilianis Rele.

sofeli argveTi
mdebareobs mdinare yvirilis marcxena mxares, Crdi-loeTiT esazRvreba argveTis Temis sofeli savane, samxreTiT _
argveTis Temis sofeli maxaTauri, dasavleTiT _ mdinare laSuras xeoba da goris Temis sofeli gamoRma argveTi.
aRmosavleTiT SemosazRvrulia mdinare izvaras xeobiT, sofel itavaziT.
soflis yvelaze dabali adgilia argveTis Crdilo- aRmosavleT nawilSi, mdinare izvaras xeobaSi, simaRle 525 metri,
argveTis maqsimaluri adgilia, ukiduresi samxreTi nawili, sazRvari sofel maxaTaurTan, mdinare izvarisa da laSuris
wyalgamyofi xazi, 650 metri z. d.
argveTi dasavleTidan aRmosavleTisaken vrceldeba saSualod 2-2,5 km-ze, xolo, CrdiloeTidan samxreTisaken
daaxloebiT 2km-ze. argveTis centris simaRle z. d. 560 metria.
sofel argveTSi cxovrobs 309 komli, 970 suli mcxovrebiT. gavrcelebuli gvarebia: kiparoiZe - 45 komli, laklakiSvili -
26 komli, TodaZe - 26 komli, kupraSvili-24 komli, kereseliZe - 18 komli, qvaTaZe - 11 komli, beriZe - 11 komli,
maWavariani - 9 komli, nacvliSvili - 9 komli, iaSvili - 5 komli.
soflis meurneobis ZiriTadi dargebia: mevenaxeoba, mesimindeoba, mecxoveleoba. argveTSi aris paolo iaSvilis
saxelobis sajaro skola 251 moswavliTa da 31 pedagogiT, aris agreTve sabavSvo baRi. sofelSi iyo biblioTeka,
funqcionirebs medea jafariZis saxelobis kultsaxli.
Zveli qarTuli sasitorio wyaroebis mixedviT argveTi mTeli kuTxis, ,,qveynis’’ saxeli yofila, daviT aRmaSeneblis
istorikosis mixedviT: ,,da dResa ivanobisasa asisforni da klarjeTi zRvis piramdis, SavSeTi, aWara, samcxe, qarTli,
argueTi, samoqalaqo da Wyondid aRivso TurqiTa, moisra da tyue iqmna amaT qveyanaTa mkvdari yoveli... da ese iyo
pirveli didi Turqoba”... (,,qarTlis cxovreba I, Tb., 1955, gv. 319-320).
istoriuli Zeglebidan aRsaniSnavia Sua saukuneebSi agebuli ,,oqonis’’ saxelwodebiT cnobili
eklesia. sofelSi aris agreTve wminda ninos saxelobis eklesia.
argveTSi md. laSuras xeobaSi 1963-64 wlebSi arqeologebma gaTxares (r. abramiSvili) adrindeli brinjaos xanis (Zv. w.
III aTaswleuli) samosaxlo borcvi. aRmoCenilia nagebobaTa baTqaSiT Selesili kedlebi, Tixatkepnili iatakebi, wriuli
moyvanilobis kerebi e. w. mtkvar-araqsis kult-urisaTvis damaxasiaTebeli Tixis WurWeli, liTonis Camosasxmeli yalibis
natexi, irmis rqisagan damzadebuli miwis damamuSavebeli primitiuli iaraRi, kaJis namglis pirebi, orfrTiani, yunwiani
kaJis isrispirebi, da sxv. borcvi dasaxlebuli yofila gvian brinjaos xanaSic (napovnia foTlisebri satevrebi) aRmoCenilia
agreTve ormosamarxebi xelfexmokecil micvalebulebs Catanebuli aqvT gamomwvari Tixis xeladebi, mZivebi, brinjaos
gulsakidebi, sayureebi. frinvelis gamosaxulebiani sakidebi, abzindebi, romlebzec fantastikuri cxovelebia gamosaxuli.
aRmoCenilia agreTve feodaluri xanis cixedarbazi, eklesia, sacxovrebeli da sameurneo Senobebi, marcvleulis Sesanaxi
xaroebi (marnebi). Zeglis zeda qronologiuri sazRvaria XIII saukune. argveTi anu margveTi istoriuli saxelwodebaa, oRond
winaT es saxeli rqmevia ara mxolod erT an or sofels, aramed mTel mxares, qveyanas, leonti mrovelis (XI s.) sityviTac
argveTis qveyana lixis mTebidan rionis napirebamde yofila gadaWimuli. argveTi, vaxuSti mixedviT, ,,qveyanaa”, romelic
mTel imereTis vakesa da zemo imereTis did nawils moicavda. vaxuSti batoniSvils argveTis aRwerilobisa da sazRvrebis
dadgenis garda, toponimis etimologiuri garkvevac ucdia: ,,xolo raWis samxriT ars mTas iqiT argveTi anu margveTi,
romeli iwoda qveynis nayofierebisagan da mrgvelobisa muSakobisaTvis...
argveTis wm. giorgis eklesia (savanis axlos) erTiani bazilikaa, gadakeTebuli XIXs_Si (miSenebuli aqvs Senobebi
samxreTiT da CrdiloeTiT). naSenia qviTkirisagan. aRmosavleTis mxares aqvs CuqurTmiani didi jvari, romelime
dResaswaulis gamosaxulebiT (miZineba RvTismSoblisa?).

26
siZveleni: 1. barZimi vercxlisa mxedruli warweriT: moixsene ufalo abduSelisaSvili beJan da meuRle misi amilaxvris
asuli maia, romelTaca Seqmnes ese feSxumiT da kovz kamariT.
2. zari mxedruli warweriT: q. Sevwire wminda giorgis zara erTi wyvili beJan abduSelis Svilma da memcxedreman
Ceman amilaxvris asulm(a)n mariam(a)n sulisa Cven[isa] saoxablad vinc war(i)kiTxoT Sendobas gibrZanebd(i)T Tqvenca
Sendobil iqmneT aRiwera ivnisis iz (17) wlisa Cykb (1822w.).
argveTis sanaxebis saxelebia: labaZiseuli grZelaTi, gverdaTa, kvedalauri, jorknali, koxia, gogoTubani, izvaris-pireTi,
silebi, muxranis tye, oqonisa.
aris civi wyaroebi: winwkila, mRvdlebis wyaro, daviTis-wyaro, kodiswyaro.
soflis teritoriaze miedinebian md. yvirilis auzis mdinareebi: laSura, izvara, winwkila.

sofeli savane
mdebareobs mdinare yvirilis marcxena mxares, mdinareebis izvarasa da laSuras (yvirilis
sistema) wyalgamyofze. CrdiloeTiT esazRvreba mdinare yvirilis aluviuri vake, Cixis Temis sofeli
orRuli. samxreTiT _ sofeli argveTi, dasavleTiT _ gorisis Temis sofeli gamoRma argveTi, ukidures
Crdilo_dasavleTiT merjevis Temis sofeli ivanwminda, agreTve sofel icqisis axali dasaxleba.
aRmosavleTiT _ mdinare izvaras xeobiT, Walis Temis sofeli sakoxia, xolo samxreT_aRmosavleT
nawilSi esazRvreba nasoflari icqisi da kvarcis qviSis uzarmazari karieri.
soflis yvelaze dabali adgilia soflis Crdilo-dasavleT nawilSi, mdinare yvirilis xeobaSi, simaRle
z.d. 480 metri, savanis maqsimaluri adgilia, ukiduresi samxreTi nawili, saz-Rvari sofel argveTTan,
mdinare izvarasa da laSuras wyalgam-yofi z. d. 590 metri.

savane dasavleTidan aRmosavleTisaken vrceldeba saSualod 3-3,5 km-ze, xolo, CrdiloeTidan


samxreTisaken daaxloebiT 3km-ze. savanis centris simaRle z.d. 500 metria.
sofeli savane, akaki wereTlis yrmobis namdvili akvania, sofeli, sadac igrZno mgosanma miwis,
xalxis siyvaruli. poeti werda kidec: ,,sawereTloSi, zemo imereTSi, bevri kargi sofelia da maT Soris
urevia savanec, ...aq avidgi me fexi, aq amovidgi ena da aqedanve iwyeba Cemi maxsovrobac».
sityva savane mosasvenebel adgils niSnavs.
savane Sedis argveTis TemSi, manZili sofel argveTamde 2 km.-ia, xolo manZili q. saCxeremde
6 kilometria, cxovrobs 661 komli 2165 suliT. gavrcele-buli gvarebia: komlaZe_92 komli,
gafrindaSvili_43, QqvaTaZe_26, vaWriZe_23, mecxvariSvili_22, alaviZe_18, qavTaraZe_17,
RonRaZe_21, RuRuniSvili_9, makasara-Svili_12 komli.
soflis meurneobis ZiriTadi dargia mecxoveleoba, miwaTmoqmedeba, mosaxleobis nawili
TviTneburad dasa-qmebulia qviSis kustruli wesiT mopovebaSi, samwuxarod sofel savanis
ramdenime macxovrebeli tragikulad daiRupa kvarcis qviSis mopovebis dros icqisisa da itavazis
teritoriaze, mohyvnen uzarmazar, CamoSvavebul qviSis masaSi. sofel savaneSi aris sajaro skola
290 moswavliTa da 38 pedagogiT, aris agreTve sabavSvo baRi
istoriuli Zeglebidan aRsaniSnavia savanis XI saukunis I naxevris wminda giorgis saxelobis
erTnaviani eklesia. taZris forma martivia, magram proporciebi harmoniulia da daxvewili,
gamoirCeva morTulobisa da arqiteqturis organuli SexamebiT, Sesrulebis maRali ostatobiT. taZris
dasavleTis timpanSi aris warwera: «saxe-liTa RrmTisaTa. damayena me sulTa sawyalobeli harabai
aRsaSeneblad wmindisa amis sayda-risa adiden RmerTman giorgi erisTavT erisTavi.» samxreTis
kedelze agebis zusti TariRi _ 1046 weli ixsenieba. mesame warweraSi naTqvamia, rom
mSeneblobaSi sofelic iRebda nivTier monawileobas. eklesiaSi XI saukunis mdidrulad
moCuqurTmebuli TabaSiris kankelia, romelic damaxinjebulia XIX saukunis Zeglis SekeTebisas.
samreklo XIX saukunis II naxevars miekuTvneba.
savanis wminda giorgis eklesiis maxloblad mdeba-reobs didi qarTveli poetis akaki wereTlis
ZiZiseuli kar_midamo, XIX saukunis II naxevrisaTvis damaxasiaTebeli sacxovrebeli da sameurneo
nagebobani. igi srul warmodgenas qmnis im garemos Sesaxeb, sadac mgosanma bavSvobis wlebi
gaatara. mnaxvelTa interesi gaorma-gebulia im adgilisadmi, sadac agebulia qarTuli
xuroTmoZRvrebis Zegli _savanis eklesia, agreTve didi akakis gamzrdelis nafuZarisadmi, sadac
dRes akakis ZiZis saduniSvilebis STamomavali, mxolod erTi komli - genadi saduniSvili saxlobs.
akakis ZiZiseuli karmidamodan ramdenime metrSi agebulia savanis giorgiseulis eklesia,
romelic Tavisufal jvris tips miekuTvneba da aSenebulia XI_XII saukuneSi, kedlis mxatvroba
miekuTvneba XVII saukunes, freskebi cudad aris Semonaxuli, miwisZvram dauziana gumbaTi,
taZari restavrirebulia.
savanis sanaxebis saxelebia: giorgiseuli, bayilo, filifauri, ionja, sasaxle, xodabunebi.
sofelSi aris civi wyaro RonRaZeebis wyaro, soflis periferiul nawilSi gaedinebian: mdinare yvirila, izvara da laSura.

27
sofeli Salauri
mdebareobs mdinare yvirilis marcxena mxares, mdinare laSuras auzSi, CrdiloeTiT esazRvreba
sofeli maxaTauri. samxreTiT – mdinare laSuras xeoba da sofeli gorisa. dasavleTiT _ mdinare
laSuras xeoba da sofeli gorisa. Salauri aRmosavleTiT SemosazRvrulia argveTis Temis sofel
baxioTiT.
soflis yvelaze dabali adgilia Crdilo-dasavleT nawilSi, mdinare laSuras xeobaSi, simaRle 655
metri, Salauris umaRlesi adgilia, ukidures samxreT-aRmosavleT nawilSi, sazRvari sofel baxioTTan,
mdinare laSuras wyalgamyofi zemo weli, z.d. 800 metri. soflis centris simaRle z.d. 710 metria.
Salauri dasa-vleTidan aRmosa-vleTisaken vrcelde-ba saSualod 3_3,5 km-ze,xolo, Crdilo-eTidan
samxreTisaken daaxloebiT 3km-ze. Salauri Sedis argveTis TemSi, manZili centramde 4 km-ia,
xolo manZili q. saCxeremde 12 km-i, sofelSi cxovrobs 69s komli 222 suliT. ZiriTadi gvarebia:
TurmaniZe, yifSiZe, busxrikiZe, bliaZe.
soflis meurneobis ZiriTadi dargia: miwaTmoqmedeba da mecxoveleoba, sofelSi ar aris skola.
sofeli sabazo skoliT sargeblobs sofel maxaTaurSi manZili 2 km, xolo sajaro skoliT, sofel argveTSi.
Salaurs dasavleTiT Camoudis mdinare laSura, romelic intensiuri gverdiTi eroziis Sedegad azianebs soflis saxnav -
saTess savargulebs da saZovrebs.

sofeli baxioTi
mdebareobs mdinare yvirilis marcxena mxares, mdinare yvirilas Senakadebis mdinare
izvarasa da laSuras, agreTve mdinare Zirulas marjvena Senakad dumalas wyalgamyofze.
CrdiloeTiT esazRvreba argveTis Temis soflebi: maxaTauri da Salauri. samxreTiT - sofeli korbouli.
dasavleTiT _ mdinare laSuras xeoba da sofeli gorisa. aRmosavleTiT SemosazRvrulia mdinare
izvaras xeobiT da argveTis Temis sofel cxamiT.
soflis yvelaze dabali adgilia Crdi-lo-aRmosavleT nawi-lSi, mdinare izvras xeobaSi simaRle 780
metri, baxioTis yvelaze maRali adgilia soflis samxreT-aRmosavleT nawilSi, SemaRlebuli gora
simaRle z.d. uki-duresi samxreTi nawili, sazRvari sofel baxi-oTTan, mdinare izvarasa da laSuras
wyal-gamyofi xazi, z.d. 945 metri. soflis centris simaRle z.d. 860 metria.
baxioTi dasavleTidan aRmosavleTisaken vrceldeba saSualod 3_3,5 km-ze, xolo, CrdiloeTidan
samxreTisaken daaxloebiT 3km-ze.
baxioTi Sedis argveTis TemSi, manZili sakrebulos centramde 6 km-ia, xolo manZili q.
saCxeremde 13 km-i, sofelSi cxovrobs 119 komli 366 suliT. ZiriTadi gvarebia: busxrikiZe, eraZe,
maWaraSvili, kapanaZe, guliaSvili, laklakiSvili, maqaZe, sisvaZe, ZinZibaZe, gelaSvili,
xvedeliZe.
soflis meurneobis ZiriTadi dargia: miwaTmoqmedeba da mecxoveleoba,
soflis teritoriidan gamoedineba mdinare laSura, agreTve mdinare izvaras da dumalas
Senakadebi.

sofeli maxaTauri
mdebareobs mdinare yvirilis marcxena mxares, CrdiloeTiT esazRvreba sofeli argveTi.
samxreTiT - sofeli Salauri da baxioTi. dasavleTiT _ mdinare laSuras xeoba da sofeli gorisa.,
aRmosavleTiT SemosazRvrulia mdinare izvaras xeobiT, sofeli itavaziT da dureviT.
soflis yvelaze dabali adgilia Crdilo-dasavleT nawilSi, simaRle 595 metri, maxaTauris umaRlesi
adgilia, ukiduresi samxreTi nawili, sazRvari sofel baxioTTan, mdinare izvarasa da laSuras
wyalgamyofi xazi, z.d. 790 metri. maxaTauris centris simaRle z.d. 660 metria.
maxaTauri dasavleTidan aRmosavleTisaken vrceldeba saSualod 3_3,5 km-ze, xolo,
CrdiloeTidan samxreTisaken daaxloebiT 3km-ze. Cveni azriT soflis saxelwodeba unda
ukavSirdebodes TerZis ZiriTad iaraRs maxaTs.. sofeli istoriul wyaroebSi pirvelad moxsenebulia
XVIII saukuneSi.
maxaTauri Sedis argveTis TemSi, manZili centramde 2 km-ia, xolo manZili q. saCxeremde 10
km-i, sofelSi cxovrobs 274 komli 858 suliT. ZiriTadi gvarebia: yifSiZe, gogoliZe, bazaZe, tefnaZe,
togoniZe; TurmaniZe, gvianiZe, bregvaZe cuxiSvili, WitaZe.
soflis meurneobis ZiriTadi dargia: miwaTmoqmedeba da mecxoveleoba, sofelSi aris sabazo
skola 121 moswavliTa da 20 pedagogiT.
istoriuli Zeglebidan aRsaniSnavia Suafeodaluri xanis eklesia _ Tedorwminda, romlis rdgena
mimdinareobs wminda Teodore - marTlmadidebeli eklesiis wmindani, xsenebis dRe aris Zveli stiliT
30 ianvari, axali stiliT - 12 Tebervali. wmindani qalaq mitilinSi daibada, daojaxda da Svilebs
marTlmadidebluri sarwmunoebis erTgulebiT zrdida. RvTis daSvebiT, man uaryo qristianoba,
magram male sinanulSi Cavarda, datova ojaxi da aTonis mTas miaSura. wminda mamam
monasterSi ver hpova mosveneba da mwared ganicdida momxdars. ufalma Tavisi rCeuli
mahmadianTa samsjavros winaSe qristes aRsarebisaTvis akurTxa. ganrisxebulma msajulma

28
brZana, saSinlad daetanjaT mowame, ris Semdegac igi TokiT daaxrCves da zRvaSi Caagdes.
qristianebma wminda martvilis cxedari ioane naTlismcemlis saxelobis taZarSi dakrZales.
gogoliZeebis ubanSi aris salocavi - xati, aqvea wyaro - xatinabani.
maxaTauris sanaxebis saxelebia: bekiuri, akvanaTa, (aq aris istoriuli periodis nasaxlarebi),
kodiswyali, burauli, saxate, kldisZiri, Walebi, axo. wyaroebidan aRsaniSnavia kodiwyali da
gozanela, romelzec arsebobs Tqmuleba, TiTqos SimSilobis periodSi aqaur glexs Rvino wauRia
gasayidad da Tan reklamac gaukeTebia - ,,iyideT, sufTa jiSis gozanelas Rvinoo’’. ucxo sityvis
gamgone myidvelebs SeuZeniaT Rvino, romelic gozanelas wyliT iyo gakeTebuli.
soflis teritorias Camoudis md. laSura da winwkila (izvaras Senakadi).

sofeli itavaza
mdebareobs mdinare izvaras (yvirilis marcxena Senakadi) napirebze. CrdiloeTiT esazRvreba
yofili soflis icqisis nasaxlarebi da uzarmazar farTobze warmoqmnili anTropogenuli reliefi, qviSis
karieri. samxreTiT _ argveTis Temis sofeli durevi. dasavleTiT _ soflebi argveTi da maxaTauri.
aRmosavleTiT esazRvreba sofeli cxami.
soflis yvelaze dabali adgilia, mdinare izvaras xeobaSi, soflis CrdiloeT_dasavleT nawilSi,
simaRle 590 metri, maqsimaluri adgilia, ukiduresi samxreT_aRmosavleTi nawili, mdinare izvarasa
da dureulas (yvirilis auzi) wyalgamyofi seri, z. d. 861 metri
sofeli dasavleTidan aRmosavleTisaken vrceldeba saSualod 3 km-ze, xolo, CrdiloeTidan
samxreTisaken daaxloebiT 3 km-ze. itavazas centris simaRle z.d. 640 metria.
soflis saxelwodebis Sesaxeb, am soflis mkvidrma beglar spiridonis_Ze ZinZibaZem gviambo
saintereso Tqmuleba, romlis mixedviTac, mebatones, Terjolis raionis sofel sanaxSiredan
gamoqcevia ZinZibaZeebis winapari da dasaxlebula dRevandeli soflis teritoriaze, batonis
moaxleebs gamoqceuli yma unaxavT, ZinZibaZe Tavazianad mopyrobia stumrebs, maT ki
batonisaTvis gadaucia _,,Tqvenma ymam iTavaza, kargad gagvimaspinZldao~, batonmac aRar
Seaviwrova da misca aq dasaxlebis ufleba, sityva ,,iTavazadan’’ unda warmodgebodes soflis
dRevandeli saxelwodebac. sofeli istoriul wyaroebSi pirvelad moxsenebulia XVIII saukuneSi.
itavaza Sedis argveTis TemSi, manZili centramde 3 km-ia, xolo manZili q. saCxeremde 10 km-
i, sofelSi cxovrobs 259 komli 802 suli macxovrebliT.
soflis istoriuli Zeglebidan aRsaniSnavia Sua saukuneebSi agebuli mTavarangelozis saxelobis
eklesia.
itavazas geografiuli adgilebis saxelebia; gabandula, gorgoTi, sxalari, kakvitauri, laSe,
ortbebi.
sofelSi aris burnalisa da Wilvanas wyaroebi, agreTve gorgoTis tba. gaedineba mdinare izvara, misi marcxena Senakadi
dureula da mRvriaRele.

sofeli cxami
mdebareobs lixis qedis dasavleT kalTaze, mdinare izvaras (yvirilis marcxena Senakadi) zemo
welSi. CrdiloeTiT esazRvreba argveTis Temis sofeli eTo_exvevi. samxreTiT _ argveTis Temis sofeli
durevi, mdinare nacercvalis xeobiT (mdinare izvaras marcxena Senakadi). dasavleTiT _ sofeli
itavaza. aRmosavleTiT SemosazRvrulia uzarmazari tyis masi-viTa da saTib saZovrebiT.
soflis yvelaze dabali adgilia, mdinare izvaras xeobaSi, soflis dasavleT nawilSi, simaRle z.d. 780
metri, maqsimaluri adgilia (saTib-sa-Zovrebis CaTvliT), ukiduresi samxreT-aRmosavleTi nawili,
md. md. izvarasa da nacercalis (yvirilis auzi) wyalgamyofi seri, z.d. 1091 metri
sofeli dasavle-Tidan aRmosavleTisaken vrceldeba saSualod 6km-ze, xolo, CrdiloeTidan
samxreTisaken (saxnav_saTesi, tyisa da saZovrebis CaTvliT) daax-loebiT 4 km-ze. cxamis centris
simaRle z.d. 880 metria.
soflis saxelwodebis Sesaxeb, am soflis mkvidrma givi simonis Ze abramiSvilma gviambo
saintereso Tqmu-leba, romlis mixedviTac, ..sofel sxvitoridan Tavad wereTels gamouxedavs da
daunaxavs tyiT daburuli maRali adgili, moswonebia da ubrZanebia gadiT, naxeT rogori adgilebiao,
_ rodesac vezirebi gamosulan, aq Turme Zalian cxeloda, sasmeli wyalic versad unaxavT,
gabrunebulan da batonisaTvis uTqvamT _,,ise cxela, namic ki versad vnaxeTo~, sityva ,,cxela~ da
,,nami~-sagan unda warmoqmniliyo soflis dRevandeli saxelwodeba.
gadmocemis Tanaxmad sofelSi pirveli gvari abrami-Svili dasaxlebula, romlis merve Taoba
dResac didi siyvaruliTa da pativiscemiT igonebs Tavis babuas _ daviTosa da bebias _ maSiko
abramiSvilebs, romelTa STamomavali dReisaTvis 500-ze metia da sxvadsxva adgilebSi cxovroben.
cxami Sedis argveTis TemSi, manZili sakrebulos centramde 9 kilometria, xolo qalaq
saCxeremde 18 kilometria, cxamSi cxovrobs 175 komli 602 suli mcxovrebliT, soflis farTobi 700
heqtaria.

29
istoriuli Zeglebidan aRsaniSnavia gamoRma cxamSi arsebuli wminda elias saxelobis eklesia da
gaRma cxamSi arsebuli wminda giorgis saxelobis eklesia, sadac daculia ramdenime xati, romelsac
uvlis cxamis mkvidri andruSa guli-aSvili da masTan erT-ad sofelic.
sofeli cxami dayo-filia abramiSvilebis, cuxiSvilebis, xajaliebis, guliaSvilebis, mamacaSvilebis,
laSis ubnebad.
sofelSi Camodis mdinare izvara, romelic sofels orad yofs: gaRma da gamoRma cxami.
md. izvaras saxelwodebasTan dakavSirebiT arsebobs Tqmuleba, romlis mixedviTac mimaval mgzavrs zemodan
gadmouxedavs, daunaxavs zoliviT momavali wyali da uTqvams meoresTvis ra zolia, swored aqedan unda warmodgebodes
mdinaris saxelwodebac. md. izvaras axasiaTebs katastrofuli xasiaTis wyaldidoba. mdinareze agebulia wylis wisqvilebi
mdinares uerTdeba ramdenime patara Rele.
sofel cxamis Crdilo-dasavleTiT aris ubani eTo-exvevi, romelsac 1944 wlamde soflis statusi qonda, am dros
msoaxleobis umravlesoba gadasxlebuli iqna qvemo qarTlSi, kerZod marneulis raionSi, Semdeg mosaxleoba dabrunda
Tavis istoriul miwa-wyalze, magram dasaxlebul punqts jer kidev ar aqvs miniWebuli soflis statusi, soflis teritoriaze
mdebareobs exvevis eklesia. romelic XX saukunis dasawyisSi moinaxula mklvlevarma giorgi boWoriZem, is taZris
imdroindel mdgomareobas Semdegnairad gadmogvcems: ,,exvevis RvTismSoblis eklesia erTnaviani bazilikaa, 11 mTeli
erTimeoredi X6 mTel erTmeored arSini, naSeni Tlili lodebisa da kirisagan. Zvelad mas miSenebuli hqonia samwirveloebi,
romelic mouSliaT ukanasknel xans (maTi masala yria eklesiis aRmosavleTiT, gzis piras). kari aqvs samxreTiT, dasavleTiT
da CrdiloeTiT. sarkmeli aRmosavleTiT 3, samxreTiT 2, dasavleTiT 1 da CrdiloeTiT 2. kar_sarkmeli Semkulia
CuqurTmebiT. trapezi Zvelad kedelze yofila midgmuli, exla ki sakurTxevlis SuaSia. sakurTxevelSive aris samalavSi
asavali ori erdo. eklesiis aRmosavleT mxares, Sua sarkmlis ornamentis boloze aris warwera….. da ikiTxeba: q(rist)e
S(eiwyal)e lg(?)
am warweris ukanasknel sityvas g. wereTeli kiTxulobs leon da giorgi_d, maT scnobs
afxazeTis mefeebad leon da giorgid da eklesiis aSenebas miawers maT xanas_786-860ww.
kankels uzis oTxkuTxi fiqali (maTSi erTi marmarilosi), Semkulni jvris gamosaxulebiT.
eklesiaSi aris: ori sveti qvisa oTxkuTxedi formisa, RarebiT da erTi mrgvali formis marmarilos sveti,
cota dabali. esenic xsenebuli kankelidan unda iyvnen darCenilni.
g. wereTlisave cnoiT, nawili kankelisa XIX s. 30_ian wlebSi mitropolit daviTs gadautania jruWis monasterSi.
eklesiaSi aris didi xis jvari 4X2 mTel erTmeored arS. eklesiis aRmosavleTiT gdia qva oTxkuTxad amofuRuruli,
SesaZlebelia igi jvris kvarcxlbeki iyos.
aqve gdia erkemali qvisa.
sakurTxevlis marjvena niSSi Senaxulia eklesiidan Camovardnili Tu CamoRebuli qvis natexi (warweris mxolod
fragmentebia SemorCenili). ……
siZvles warmoadgenda: dasakeci xati RvTismSoblis miZinebisa, (berZnuli xelovnebis. 30X23 (gaSliT 42 mTeli erTi
meoredi) sm. mas gareTa piri dazianebuli aqvs. igi berZnuli xelovnebisaa.

sofeli icqisi
icqisi 80-ian wlebamde mdebareobda md. izvaras marjvena mxares, aq am droisaTvis
daaxloebiT 85 komli cxovrobda Tavisi Zvirfas jiSiani venaxiT, sakarmidamoTi, saZovrebiT. sofeli
ganadgurebuli iqna, radgan, soflis saubedurod aq daiwyes Zvirfasi sayalibe da samSeneblo qviSis
mopoveba da soflis teritoria udabnod aqcies, aq dRes ramdenime kvadratul kilometrze xdeba
qviSis mopoveba, qviSis Semcvleli kldis simaRle daaxloebiT _ 100-120 metria, xolo daqaneba 60-
70% -ia, mopoveba meqanizaciasTan erTad xdeba primitiulad, xeliT niCbebis saSualebiT, xSiria
tragikuli SemTxvevebic.
icqisis pirvandel teritoriaze dReisaTvis cxovrobs ZiriTadi mosaxle -5 komli, maTTvis ar iyo
agebuli axali sacxovrebeli saxli adgil ,,xodabunebSi’’, romelic sofels saavtomobilo gziT (argveTis
gavliT) 6-7 km-iT aris moSorebuli.
sofeli icqisis ZiriTadi mosaxleoba dReisaTvis saxlobs adgil ,,xodabunebSi’’, md. yvirilis
marcxena mxares, vrceli aluviur vakeze, Zlier mcire farTobze, CrdiloeTiT esazRvreba md. yvirilis
vrceli aluviuri vake, saxnav-saTesi savargulebiT. samxreTiT esazRvreba merjevis Temis sofeli
ivanwminda. dasavleTiT axal icqiss esazRvreba sofel sairxisa da ivanwmindis saxnav-saTesi
savargulebi. aRmosavleTiT esazRvreba argveTis Temis sofeli savane.
soflis saxelwodebis Sesaxeb raime Tqmuleba an legenda ver movipoveT. sofeli dReisaTvis
SeiZleba iwodos axal icqisad, radgan dRevandeli sofeli 80_iani wlebis bolos gaSenda. icqisSi
mosaxleobis raodenoba 125 komls aRwevs (mTlianad) 447 suli mcxovrebliT.
sofeli icqisi Sedis argveTis TemSi, manZili sofel argveTamde (savanis gavliT) 4 kilometria,
qalaq saCxeremde (xodabunebis gavliT) 3 kilometria, soflis centris simaRle z.d. 480 metria,
kavSirgabmulobis ganyofilebiT, kulturis saxliTa da biblioTekiT sargeblobs q. saCxereSi manZili
3km.
soflis teritoriaze gaedineba mdinare laSura da yvirilis sarwyavi arxi.

30
sofeli gorisa
mdebareobs WiaTuris platoze, mdinare yvirilis marcxena mxares, mdinare imereTis fronis
saTaveSi. CrdiloeTiT esazRvreba sofeli merjevi. samxreTiT _ sofeli korbouli, xolo
samxreT_dasavleT nawilSi jalaurTis Temis sofeli moZvi. dasavleTiT sairxis Temis sofeli Worvila.
aRmosavleTiT _ mdinare laSuras xeoba, soflebi: maxaTauri da Salauri.
soflis yvelaze dabali adgilia Crdilo-dasavleT nawilSi, mdinare sairxulas xeobaSi, z.d. 595 metri,
xolo umaRlesi adgilia, ukiduresi samxreTi nawili, sofel korboulTan z.d. 880 metri. centris simaRle
z.d. 710 metria.
gorisa dasavleTidan aRmosavleTisaken vrceldeba saSualod 4-4,5 km-ze, xolo, CrdiloeTidan
samxreTisaken daaxloebiT 7km-ze.
soflis saxelwodebis Sesaxeb arsebobs erTi versia, romlis mixedviTac saxelwodeba unda
Seesabamebodes mis geografiul mdebareobas, gorak-borcvebze ganlagebas.
gorisa aris gorisis Temis centri, Sedis Semdegi soflebi: gorisa da gamoRma argveTi. (mTlianad Temis farTobi 1393
heqtaria, cxovrobs, 845 komli, 2039 suli mcxovrebi) sofel gorisaSi cxovrobs 470 komli, 1278 suli mcxovrebiT.
gavrcelebuli gvarebia: SeylaSvili, zaqaSvili, abuTiZe, kereseliZe, beriSvili, wereTeli, abduSeliSvili, maisuraZe,
barbaqaZe, aWaraZe, nasariZe, gomarTeli, donaZe, kevliSvili, TurmaniZe, arseniZe.
soflis meurneobis ZiriTadi dargebia: mevenaxeoba, mesimindeoba, mecxoveleoba. gorisaSi aris sajaro skola 259
moswavliTa da 28 pedagogiT. sofelSi iyo biblioTeka, kultsaxli. istoriuli Zeglebidan aRsaniSnavia Sua sauku-neebSi
agebuli Txmorisis wminda giorgis saxelobis eklesia, romelic TariRdeba XVIII saukuniT, xolo eklesiis safuZveli gacilebiT
ufro Zvelia, rac imas mowmobs, rom aRniSnuli eklesiis agebamde, mis adgilas sxva Zegli yofila, eklesia mdebareobs
arseniZeebis ubanSi.
wm. g i o r g i s eklesia, s i Z v e l e n i:
1. ficarze naxati xati wm. giorgisa (cxenze da qveS veSapi), 65X43 sm., Semkuli dabali vercxlis aSiebiT da 3 TvliT.
2. (q.40) ficarze naxati xati jvarcma, 16mTeli erTimeoredi gavamravloT 13 mTeli erTimeoredi sm.
3. (q.41) ficarze naxati xati macxovrisa, 16mTeli erTimeoredi gavamravloT 13 mTeli erTimeoredi sm.
gorisis sanaxebis saxele-bia: karofi, Walapauri, Taflauri, adauri, naguTi, moedani, laSe, nacixvris Ziri, uZvelauri,
gora, kilaZeebis venaxi, Winauri, Caiebi, grZelmiwebi.
wyaroebidan aRsaniSnavia nasariZeebis wyaro.

gorisidan saTaves iRebs mdinare imereTis frone, agreTve gaedinebian mcire debitis mqone mdinarebi: laSisRele,
laSura, tilianasRele.
gorisaSi daibadnen mwerali giorgi wereTeli (daibada 14 maisi/26 maisi, 1842, sof. gorisa,
gardaicvala 12 ianvari/24 ianvari, 1900, Tbilisi), qarTveli mwerali, publicisti, sazogado moRvawe.
da eqimi i. gomarTeli.

sofeli gamoRma argveTi


mdebareobs WiaTuris platoze, mdinare yvirilis marcxena mxares, mdinare laSuras marcxena
mxares saTaveSi. CrdiloeTiT esazRvreba sofeli merjevi da sofeli argveTi. samxreTiT _ sofeli
gorisa. dasavleTiT _ sofeli merjevi. aRmosavleTiT _ mdinare laSuras xeoba, soflebi: maxaTauri da
argveTi.
soflis yvelaze dabali adgilia Crdilo-dasavleT nawilSi, mdinare laSurs xeobaSi, z.d. 565 metri,
xolo umaRlesi adgilia, ukiduresi samxreTi nawili, sofel gorisasTan z.d. 700 metri. centris simaRle
z.d. 620 metria.
gamoRma argveTi dasavleTidan aRmosavleTisaken vrceldeba saSualod 2-2,5 km-ze, xolo,
CrdiloeTidan samxreTisaken daaxloebiT 3km-ze.
soflis saxelwo-deba ukavSirdeba sofel argveTis warmoSobas, misgan moSorebulia 2 km-iT,
mdebareobs mdinare laSuras gamoRma da amitomac daerqva gamoRma argveTi. gamoRma
argveTi Sedis gorisis TemSi. Temis centramde manZili 3 km-ia, xolo qalaq saCxeremde 7 km.
cxovrobs 315 komli, 864 suli mcxovrebiT. gavrcelebuli gvarebia: SeylaSvili, gvianiZe, guliaSvili,
kiparoiZe, TurmaniZe, kurcxalia, margvelaSvili, xarSilaZe.
soflis meurneobis ZiriTadi dargebia: mevenaxeoba, mesimindeoba, mecxoveleoba. aris sabazo
skola.
soflis teritoraze gaedinebian mdinare yvirilas marcxena Senakadi laSura.

sofeli qoreTi

mdebareobs WiaTuris platoze, mdinare yvirilis marcxena mxares. CrdiloeTiT esazRvreba sofeli
kalvaTa. samxreTiT- WiaTuris municipalitetis sofeli bJinevi da sairxis Temis sofeli Worvila.
dasavleTiT _ WiaTuris sofeli iTxvisi da bJinevi. aRmosavleTiT _ sofeli sairxe da sofeli Worvila.

31
soflis yvelaze dabali adgilia Crdilo-dasavleT nawilSi, mdinare SouleTiswylis xeobaSi (pasieTi),
simaRle z.d. 440 metri, xolo uma-Rlesi adgilia, ukiduresi samxreT-aRmosavleTi nawili, soflis tyis
teritoriaze z.d. 810 metri. centris simaRle z. d. 600 metria.
qoreTi dasavleTidan aRmosavleTisaken vrceldeba (saxnav-saTesi, saZovrebiTa da tyis zolis
CaTvliT) saSualod 4 km-ze, xolo, CrdiloeTidan samxreTisaken daaxloebiT 5 km-ze.
.

Cveni azriT, soflis saxelwodeba unda ukavSirdebodes gareuli frinvelis qoris saxels, albaT am
midamoebSi ,,qoris" gavrcelebis gamo daerqva sofels dRevandeli saxelwodeba.
qoreTi aris soflis centri. manZili qalaq saCxeremde 5 kilometria, qoreTis farTobi 1030
heqtaria, sofelSi cxovrobs 688 komli, 1950 suli mcxovrebiT. gavrcelebuli gvarebia: SarvaZe,
lomiZe, gabaZe, qamuSaZe, eziaSvili, gogatiSvili, gogitaZe, gudaZe, farqosaZe, kapanaZe,
SubiTiZe, barsoniZe.
arqeologiurad Seswavlilia 1955 wels (oTar jafariZe), pasieTis gorasamarxis simaRle 3 metria,
diametri 30 m. qvatexilis nayari qmnida samarovans, qvayrilis centralur nawilSi ki _ sruliad daSlili
micvalebulis damxrobis (Crdilo_samxreTisaken) dadgena SesaZlebeli gaxda Semonaxuli 3
samarxiT, Zvlebi cudad iyo daculi, samarxebSi aRmoCnda spilenZis yuamiliani culebi, yunwiani
brtyeli satevrebi, sxvadasxva tipis sakinZeebi, mravalnairi sakidi, mZivebi, rgolebi, xviebi, niJarebi
da eSvebi. napovnia Savzedapirebiani da vardi-sfer_sarCuliani Tixis qilebi, dergebi, koWbebi, isini
Semkulia Rarebiani da gravirebuli saxeebiT, pasieTis gora Sedis amave tipis saCxeruli Zeglebis
jgufSi. es Zeglebi mtkvar_araqsis kulturis bolo safexurs ekuTvnis da mTel amierkavkasiaSi
spilenZ_brinjaos metalurgiis uZvelesi mZlavri keraa.
sofel qoreTSi mdebareobs uderZis antikuri xanis namosaxlari, borcvis Camongreul ferdobze
akrefili sairxis namosaxlari fenebisaTvis damaxasiaTebeli sameTuneo nawarmi daculi iqna qoreTis
saskolo muzeumSi, romelsac ganagebs misi damaarsebeli am soflis skolis Rirseuli pedagogi
mixeil gogatiSvili.
soflis meurneobis ZiriTadi dargebia: mevenaxeoba, mesimindeoba, mecxoveleoba. qoreTSi
aris sajaro skola 237 moswavliTa da 28 pedagogiT. sofelSi aris biblioTeka, iyo kultsaxli,
qoreTis sanaxebis zedmeti saxelebia: saqariyeli, saTesebi, gverdiyana, orboZola, mTa, seri,
samfexi.
soflis teritoriaze aris civi kamkama wyaroebi: kodiwyali, Rariwyali, civwyari, WiWinaZeebis
wyaro, ormoswyaro. gaedinebian mcire debitis mqone mdinareebi RrmaRele da Txilari (mdinare
yvirilis marcxena Senakadebi). istoriuli Zeglebidan aRsaniSnavia X saukuneSi agebuli samebis
eklesia, romelic lomiZeebis ubanTan mdebareobs. taZari darbazulia samxr-eT_dasavleTiT karibWe
aqvs miSenebuli, sakurTxeveli erTi safexuriT amaRlebulia, Sesasvleli ori aqvs _ samxreTiT da
dasavleTiT. fasadebi zomierad moCuqurTmebulia, Semosilia sustad gaTlili qviT.
qoreTis macxovris eklesia erTnaviani bazilikaa, 11X6 arSini (daaxl.), romelsac samxreTiT
miSenebuli aqvs karibWe da samwirvelo (karibWis aRmosavleTiT),agreTve oTaxi (karibWis
dasavleTiT),xolo dasavleTiT_saqalebo: es Senobebi eklesias galereasaviT artyia. naSenia Tlili qvisa
da kirisagan. xuravs kramiti, SigniT, sakurTxeveli Zirs oTxkuTxaa, xolo 3mTeli erTimeoredi arSinis
simaRleze kuTxeebSi kamara aris gadayvanili kedlidan kedelze da am kamaridan zeviT kedeli
mrgvaldeba. eklesias kari aqvs samxreTiT da dasavleTiT, sarkmeli ki aRmosavleTiT 1, samxreTiT 1
da dasavleTiT 1, dasavleTiT da aRmosavleTiT (amoSenebuli) sarkmeli da karnizebi Semkulia
CuqurTmebiT. karibWis TaRi gamoyvanilia jvriTa da sxva saxeebiT Semkuli qvebisagan; samxrTiT
da dasavleTiT Senobebs mravlad aqvs CaSenebuli natexebi qurTmiani qvebisa:mTaSi karibWes
garedan, kamaris marjvena nawilSi, aqvs datanebuli qvis natexi, Semkuli yurZnis mtevnebiT;
amgvarive natexi datanebuli aqvs Zirs; es natexebi karibWis nawilebi unda iyos, gadatanili misi
ganaxlebis dros.
eklesia moxatulia. moxatuloba kargad aris Senaxuli sakurTxevlisa da Sua eklesiis maRliTa
nawilSi; danarCen adgilas dazianebulia (samxreTis da dasavleTis kedlebis Zira rigebi sul
mocilebulia).
sakurTxevlis konqSi daxatulia macxovari, mjdomare mdidrad morTul taxtze: igi marjveniT
akurTxebs, xolo marcxeniT gaSlili wigni uWiravs muxlze warweriT: anu:
qrisT- e (sic)macxovari. macxovris marjvniv _ mdgomare RvTismSobeli angeloziT, marcxniv
naTlismcemeli angeloziTve.
1 rigSi ziareba or mxriv: puriT da RviniT.
2 rigSi mRvdelmTavrebi da wmidanebi. sarkmlis marjvniv wm. grigoli, wm. Toma, wm. markoz da wm. pantele.
marcxniv wm. basili, wm. ioane oqropiri, wm. maTe maxarebeli da wm. stefane. mRvdelmTavrebs gragnili asomTavrulad
aqvT dawerili.
3 rigi aris mxolod sakurTxevlis kuTxeebSi, sadac daxatuli arian wmindanni.

32
Sua eklesiaSi:TaRze aris 8 xati. samxreTis kedelze_4 xati, CrdiloeTis_4 xati. ukanasknelTagan kargad Senaxula
CrdiloeTis kedelze me-2 rigi. aq daxatuli arian wm. giorgi (aRmosavleT nawilSi ) da wm. estste (dasavleT nawilSi),
cxenze mjdomareni. Sua piliastrze maRla_4 wmidani.
dasavleTis kedelze mxatvroba SerCenilia marto CrdiloeTis kuTxesTan. aq daxatulia didebuli, xelebgapyrobili,
dazianebuli wels qveviT. aweria:… ..anu wereTeli goderZi. ikiTxeba: aqa keTilisa moqmedTa yov(e)lTa codvani
S(eundo)s R(merTma)n, a(mi)n. eklesias gareT aqvs warwerebi:
1. samxreTiT samwirvalos kedelze aris warweriani qva, romelic adgilobriv medaviTnis sityviT am 20 wlis winaT
gadmoutaniaT gverdiTve mdgom karibWis samxreTis karis Tavidan, rodesac xsenebuli kari sidablis gamo gadaukeTebiaT,
aumaRlebiaT. ganaxleba karibWes marTlac cxadad etyoba.

sofeli kalvaTa
mdebareobs WiaTuris platoze, mdinare yvirilis marcxena mxares. CrdiloeTiT esazRvreba qalaqi saCxere. samxreTiT
da dasavleTiT sofeli QqoreTi. aRmosavleTiT _ sofeli sairxe.
soflis yvelaze dabali adgilia Crdilo-dasavleT nawilSi, simaRle z.d. 450 metri, xolo maqsimaluri wertilia, ukiduresi
samxreT_aRmosavleTi nawili, mosazRvre adgili sofel qoreTTan z.d. 560 metri. centris simaRle z. d. 500 metria.
kalvaTa dasavleTidan aRmosavleTisaken vrceldeba (saxn-av_saTesi, saZovrebiTa da tyis zolis CaTvliT) saSualod
3km-ze, xolo, CrdiloeTidan samxreTisaken daaxloebiT 2_2,5 km-ze
kalvaTa Sedis sairxis TemSi, manZili centramde 4km-ia (saavtomobilo gziT), xolo manZili qalaq saCxeremde 3
kilometria, sofelSi cxovrobs 202 komli, 411 suli mcxovrebiT. soflis meurneobis ZiriTadi dargebia: mevenaxeoba,
mesimindeoba, mecxoveleoba. sofeli sajaro skoliT sargeblobs qalaq saCxereSi (3 km.).
kalvaTis sanaxebis zedmeti saxelebia: xvadabuni. laCxaura, weruli, uderZis bolo, sayueli.
soflis teritoriaze aris civi wyaroebi: CikvilaZeebis wyaro, gaedineba md. qoreTis wyali, SukakiZis Rele, eziaSvilis
Rele.
istoriul Zeglebidan aRsaniSnavia Sua saukuneebis erTnaviani eklesia. agreTve axlad gaxsnili
akademikos kostantine da mxatvar soso wereTlebis saxl-muzeumi.
sofel kalvaTaSi adgil saxovelidan samasiode metris daSorebiT, jer kidev 1938 wels
SemTxveviT miakvlies brinjaos eqvs Toxs, or kolxur culs da naxevarsferoseburi formis brinjaos
iseT zodebs, romlebic saxovelaSi mopovebuli formis tigelebSia dayalibebuli. ganZSi Semavali
sagnebi garkveulad miuTiTebs metalurgiuli warmoebis (gamodnoba, Wedva_Camosxma) mTlian
ciklze.
sofel kalvaTaSi, jer kidev 1930 wels aRmoCenili brinjaos culebi lazaTianad naxelav iaraRs
warmoadgens, romelTac d. qoriZe kolxuri culebis mesame da meoTxe saxeobaSi aerTianebda da
zogadad Zv. w. X_VIII saukuneebad aTariRebda.

sofeli sairxe
mdebareobs WiaTuris platoze, mdinare yvirilis marcxena mxares. CrdiloeTiT esazRvreba qalaqi saCxere. samxreTiT
_ sairxis Temis sofeli Worvila. dasavleTiT _ sofeli kalvaTa da qoreTi. aRmosavleTiT _ sofeli ivanwminda da merjevi.
soflis yvelaze dabali adgilia Crdilo - dasavleT nawilSi, mdinare yvirilisa da SukakiZisRelis SeerTebis midamoebi
(e.w. ,,bambeulis’’ midamoebi) simaRle z.d. 440 metri, xolo maqsimaluri simaRle ukidures CrdiloeT nawilSia, z.d. 600
metri. soflis centris simaRle z. d. 560 metria.
sairxe dasavleTidan aRmosavleTisaken vrceldeba (sax-nav_saTesi, saZovrebiTa da tyis zolis CaTvliT) saSualod 3 km-
ze, xolo, CrdiloeTidan samxre-Tisaken daaxloebiT 5 km-ze.
soflis saxelwodebis Sesaxeb mosaxleobaSi arsebobs versia, ToTqos dRevandeli soflis teritoriaze mimaval mgzavrs,
zafxulis Takara mzisagan dacxunebuls, aqauri macxovreblisaTvis ukiTxavs - aq sul marto mindvrebia, sad (imerul
dialeqtze _ ,,saa") aris xeo, e.i. ,,saa xedan unda warmodgebodas soflis dRevandeli da antikuri, uZvelesi qala, sarexadac".
sairxe aris sairxis Temis centri. romlis SemadgenlobaSi Sedis Semdegi soflebi: sairxe, Worvila da kalvaTa. manZili
qalaq saCxeremde 3 kilometria. sofelSi cxovrobs 823 komli, 2578 suli mcxovrebiT (am maCvenebliT sairxe meore sofelia
saCxeris municipalitetSi korboulis Semdeg). gavrcelebuli gvarebia: SukakiZe, deviZe, dvali, kurtaniZe, cimakuriZe,
saduniSvili, qvelaZe, veSapiZe, sofromaZe. grZeliSvili, mesxi.
soflis meurneobis ZiriTadi dargebia: mevenaxeoba, mesi-mindeoba, mecxoveleoba. sairxeSi
aris sajaro skola 219 moswavliTa da 33 pedagogiT, aris agreTve sabavSvo baRi. sofelSi iyo
biblioTeka da kultsaxli.
sairxis sanaxebis zedmeti saxelebia: xvadabuni, nikos mindori, naqerali, maqadurevi, iakofaseuli, wifnari.
soflis teritoriaze aris civi kamkama wyaroebi: miqelasa da duSias wyaroebi. gaedinebian mcire debitis mqone
mdinareebi sairxula da SukakiZisRele (mdinare yvirilis marcxena Senakadebi).
istoriuli Zeglebidan aRsaniSnavia nadiraZeebis ubanSi arsebuli wminda nikolozis saxelobis eklesia.
1950 wels sofel sairxeSi, adgil lominaurSi, istoriis maswavlebelma g. gelbaxianma kirqvisagan gamokveTili
sakmaod stilizebuli lomis Tavi ipova, romelic siZveliT dainter-esebul eqim S. SarvaZes aCvena. SarvaZem igi im xanad
zemo imereTSi momuSave akademikos boris kuftins gadasca. axla isic ar aris garkveuli, inaxula Tu ara b. kuftinma am
Zeglis aRmoCenis adgili. erTi wlis Semdeg, 1953 wels, igi moulodnelad gardaicvala da qandakebis ambavi karga xans
aRaravis gaxsenebia.

33
1957 wels dazverviTi xasiaTis arqeologiur samuSaoebs awarmoebda xelovnebis muzeumis mecnier_TanamSromeli,
man sofel sairxeSi, am soflis mkvidris romanoz nadiraZis ezoSi SemTxveviT miakvlia winafeodaluri xanis sataZro
nagebobis fragmentebs. rogorc SemdgomSi gairkva r. nadiraZes isini xvnis dros epovna adgil lominaurSi, im adgilze,
sadac Semdeg maswavlebelma lomis Tavis qandkeba aRmoaCina. lominaurSi gaTxrebi awarmova da mniSvnelovani
masalebi moipova n. RambaSiZem magram, samwuxarod, maT Sesaxeb araviTari dokumentacia ar dautovebia da swored
amis gamo jurxa nadiraZis jgufma (1966_68 ww.) xelmeored gawminda n. RambaSiZis mier konservirebuli Zegli. iq
mopovebuli nivTebis mixedviT, agreTve RambaSiZesTan momuSave muSebis gamokiTxviT dadginda sakulto nivTebis
aRmoCenis adgili.
1967 wels sairxis arqeologiuri Zeglebis Sesaxeb eqspediciam angariSi warudgina iv javaxiSvilis
saxelobis istoriis, arqeologiisa da eTnografiis institutis samecniero sesias; saqarTvelos xelovnebis
muzeumis saCxeris arqeologiurma eqspediciam (xelmZRvaneli jurxa nadiraZe) 1966_68 wlebSi
sami sezonis ganmavlobaSi, sofel sairxeSi veSapiZisa da sabaduris gorebze gaTxara Zv. w. I
aTaswleulis namosaxlari, romelic Seicavda elinisturi xanis materialuri da mxatvruli kulturis
naSTebs, xolo adgil saxovelaSi _ liTonis sawarmoo ubani, sadac sami saTavsosagan Semdgari
nagebobebis naSTebis adgilas mopovebul iqna feradi liTonis warmoebasTan dakavSirebuli
sagnebi.
sairxeSi sxvadasxva epoqis mniSvnelovani masalebis SeswavliT gamoiTqva mosazreba, rom
Zv. w. VI_I saukuneebSi sairxe iyo zemo imere-Tis politikur, sameurneo da religiuri centri. sairxe,
romlis arqauli saxeli sarixed ikiTxeboda, soflis eklesiis kedelSi Catanebul gvianfeodaluri xanis erT-
erT saflavis qvaze, berZeni avtoris klaudios ptolemaiosis ,,geografiaSi’’ dasaxelebul kolxeTis qalaq
sarekes Seesabameba. am varaudiT mtkiceba Znelia, magram 1982-86 wlebSi mopovebuli
arqeologiuri Zeglebi adastureben, rom igi Zveli saqarTvelos erTerTi mniSvnelovani qalaqi iyo
antikur-elinistur xanaSi.
1981 wels qalaq saCxeris Crdilo - dasavleT nawilSi daiwyes bambis ZafsarTavi fabrikis
mSenebloba. fabrikisaTvis hidroteqnikuri nagebobebis mSeneblobisas sofel sairxeSi nawilobriv
daazianes miwisqveSa arqeologiuri Zeglebi. arsebuli kanonis safuZvelze SeCerebul iqna
samuSaoebi. msubuqi mrewvelobis saministrom gamoyo Zeglis Sesaswavli Tanxa da 1982 wels,
zafxulSi saqarTvelos xelovnebis muzeumis, yvirilis xeobis arqeologiurma eqspediciam ganaaxla
gaTxrebi sofel sairxeSi. 1982-86 wlebSi savele arqeologiur samuSaoebSi monawileobdnen muzeumis
TanamSromlebi da mowveuli specialistebi.
sairxis samxreT dasavleT nawilSi, mTavari gzis marjvena mxares, sofel qoreTsa da kalvaTas
Soris gaSlil zeganze aRmarTulia 15 gora. dazverviTi samuSaoebiT dadasturda, rom borcvebis
Camoqceul ferdobebze SemorCenil kulturul fenebSi warmodgenili iyo antikur-elinisturi xanis
sameTuno nawarmis naSTebi.
Zlieri da intensiuri geomorfologiuri cvlilebebis gamo sadReisod arcerTi samosaxlo goris
zedapiri aRar Seicavs kulturul fenebs. am mxriv gamonaklisia veSapiZisa da sabaduris samosaxlo
borcvebi, sadac jer kidev 60-ian wlebSi fiqsirebuli iyo kult-uruli Sreebi, romlebic Zv. w. I
aTaswleulis sami epoqis mater-ialuri kulturis naSTebiT xasiaTdeba. gaTxrebis Sedegad
mopovebuli masalebiT, legenda-gadmocemebiT spilenZis qvabebis da oqros nivTebis aRmoCenis
Semdeg sayuradReboa sofel sairxis sabaduris gora.
lominauri mdebareobs adgil sabaduris samxreT-aRmosa-vleTiT, misgan xuTasiode metrSi. igi
warmoadgens terasiseburad gamoyofil gavakebul adgils, romelic yvirilis xeobis marjvena napirze
gaSenebul qalaq saCxeres gadayurebs. 1966 wels eqspediciis muSaobisas Tavdapirvelad
gamoCnda da gaiwminda mcire moculobis nageboba, romlis gverdiTac dafiqsirda SedarebiT didi
Senobis saZirkvlis naSTebi. Senoba mtkicedaa naSeni, sagangebod SerCeuli qviT. kedlebis
simaRle alag-alag 120 sm-ia yvelaze maRal adgilze Crdilo-aRmosavleTis kuTxeSi, SemorCenilia
kargad gaTlili qvis kvadrebi es faqti imaze miuTiTebs, rom meore nagebobis nawilis saxiT saqme
gvaqvs saZirkvelTan, romelzedac Tlili qviT amoyvanili kedlebi idga. saZirkvlis sisqe saSualod 130
sm-ia, specialistebis azriT aseTi sisqis saZirkvels 8-10m, simaRlis kedlebi SeeZlo daeWira.
CrdiloeTis kedlis sigrZe 11 metria, aRmosavleTisa_10 metri, dasavleTisa ki 8 metri. dasavleTis
kedeli naklulia, samxreTis kedlis mxolod mcire nawilia SemorCenili. nagebobas miwis
samuSaoebis dros wawydomian da kedlebic mourRveviaT.
sairxe qalaqis tipis dasaxlebas, rom warmoadgenda, amaze SeiZleba sabaduris goris
samxreTiT mdebare tbebis sa-xelwodebac metyvelebdes, maT adgilobrivi mkvidrni ,,naqalaqaris
tbebs" uwodeben, aq sami Rele moedineba, erTi maTgani sakmaod wyaluxvia, danarCeni ki
Semodgomaze Sreba, magram patara xeobebi wyaroebis siuxviT gamoirCeva, rac mniSvnelovani
iqneboda aq cxovrebis dasamkvidreblad.
amrigad, arqeologiuri monacemebis safuZvelze sairxe politikur_religiur da sameurneo _
savaWro centrs _qalaqs warmoadgenda, romlis ayvavebis xana emTxveva kolxeTis saxelmwifos
arsebobis periods. igi moicavs Zv.w. VI_IV saukuneebs. momdevno epoqaSi aq SeiniSneba
aRmosavleT qarTuli kulturis momZlavreba da naTelia, rom Zv.w. III saukunidan sairxe ganagrZobs
arsebobas, rogorc iberiis saxelmwifos erT-erTi provinciis administraciul _politikuri centri. saqalaqo

34
cxovrebis orive monakveTi emTxveva saqarTvelos Soreuli warsulis or mniSvnelovan epoqas.
pirvel monakveTSi dasavleT saqarTveloSi mimdinareobs qarTveluri modgmis tomebis
konsolidacia, yalibdeba klasobrivi sazogadoeba da iqmneba saxelmwi-foebrioba, xolo II
monakveTSi analogiuri procesebiT aRmosavleT saqarTveloSi warmoiqmna iberiis saxelmwifo,
romelic Zv.w. II saukuneSi saqarTvelos gamaerTianebeli iyo da mis SemadgenlobaSi Sevida
istoriuli kolxeTis aRmosavleTi provinciebi.
maT Soris iyo argveTis saerisTao, romlis polit-ikur_administraciuli centri sairxe unda yofiliyo.
sofeli Worvila
mdebareobs WiaTuris platoze, mdinare yvirilis marcxena mxares. CrdiloeTiT esazRvreba
sofeli sairxe. samxreTiT _ jalaurTis Temis sofeli moZvi. dasavleTiT _ WiaTuris raionis sofeli bJinevi,
agreTve sofeli qoreTi (sax-nav_saTesi savargu-lebiT). aRmosavl-eTiT - soflebi: merjevi da gorisa.
soflis yvelaze dabali adgilia aR-mosavleT nawilSi, mdinare sairxulas xeobaSi, simaRle z.d. 560
metri, xolo ma-qsimaluri adgilia, ukiduresi Crdi-lo_dasavleT nawilSi, soflis tyis teritoriaze z.d. 842
metri. centris simaRle z. d. 535 metria.
Worvila dasavleTidan aRmosavleTisaken vrceldeba (saxnav_saTesi, saZovrebiTa da tyis zo-lis
CaTvliT) saS-ualod 4 km-ze, xolo, CrdiloeTidan sa-mxreTisaken daaxl-oebiT 3 km-ze.
Worvila Sedis sairxis TemSi, manZili centramde 2 kilometria, xolo manZili qalaq saC xeremde
7 kilometria, sofelSi cxovrobs 688 komli, 1950 suli mcxovrebiT.
soflis meurneobis ZiriTadi dargebia: mevenaxeoba, mesimindeoba, mecxoveleoba. sofelSi aris
sajaro skola skola 347 moswavliTa da 40 pedagogiT.
Worvilis sanaxebis zedmeti saxelebia: nixieri, saRoria, maCviwyaro, nadiraZis tye, gz-
agasayari, miSas axo, saCaie, RvlenWi yanebi, wiTelgora, silionisaxo, namosaxli, mwyerauli,
vaSlana, axo, gaianes baRi.
soflis teritoriaze aris civi kamkama wyaroebi: maCviwyaro, ilarionis wyaro, kodiswyaro,
winwkila, diadauri.
soflis teritoriaze gaedinebian mcire debitis mqone nakadulebi: fermisRele, winwkilisRele,
burZeniZeebisRele, mwyeraulis Rele (mdinare yvirilis auzi).
istoriuli Zeglebidan aRsaniSnavia: wminda giorgis saxelobis axali eklesia, macxovris saxelobis
eklesia, wminda ninos saxelobis eklesia _ nadiraZeebis ubanSi, aaSena profesorma jurxa
nadiraZem. soflis samxreT _ dasavleTiT mdebare axali eklesia cameti asureli mamis saxelobisaa.
romlis mSenebloba da keTilmowyoba daafinasa amave soflis mkvidrma, mecenatma biZina
ivanaSvilma.

sofeli jalaurTa
mdebareobs WiaTuris platoze, mdinare yvirilis marcxena mxares. mdinare fronesa da
mdinare rkvianas xeobaSi. CrdiloeTiT esazRvreba WiaTuris municipalitetis iTxvisis Temis soflebi:
begiauri da bJinevi samxreT-aRmosavleTiT esazRvreba korboulis Temis sofeli SomaxeTi, xolo
samxreT-dasavleTiT WiaTuris municipalitetis nigozeTis Temis sofeli usaxelo. dasavleTiT WiaTuris
municipalitetis nigozeTis Temis sofeli wasri, agreTve sofeli usaxelo (saxnav_saTesi savargulebiT).
aRmosavleTiT - soflebi: korbouli da SomaxeTi
soflis yvelaze dabali adgilia dasavleT nawilSi, mdinare frones xeobaSi, simaRle z.d. 720 metri,
xolo maqsimaluri adgilia, ukidures aRmosavleT nawilSi, soflis tyis teritoriaze, mdinare imereTis
fronisa da rkvianas wyalgamyofi z.d. 850 metri. soflis centris simaRle z. d. 750 metria.
jalaurTa dasavleTidan aRmosavleTisaken vrceldeba (saxnav_saTesi, saZovrebiTa da tyis zolis
CaTvliT) saSualod 6 km-ze, xolo, CrdiloeTidan samxreTisaken daaxloebiT 5-6 km-ze
jalaurTa aris Temis centri, masSi Sedis sofeli jalaurTa da moZvi, mTlianad TemSi cxovrobs
1010 komli, 2790 macxovrebliT, aqedan jalaurTaSi cxovrobs 658 komli, 1770 suli mcxovrebiT.
manZili qalaq saCxeremde 20 kilometria.
gavrcelebuli gvarebia: carciZe, kapanaZe, buRaZe, ZinZibaZe, xvedeliZe, asaniZe, bregvaZe,
gafrindSvili, doRaZe, iakobaSvili, nozaZe, maWavariani, RambaSiZe, SeylaSvili, papiZe,
maWaraSvili, CaCaniZe, iakobiZe, samxaraZe.
soflis meurneobis ZiriTadi dargebia: memcenareoba, mecxoveleoba. sofelSi aris sajaro skola
194 moswavliTa da 30 pedagogiT. soflis teritoriaze aris civi kamkama wyaroebi, romlebic
Seadgenen mdinare imereTis frones marcxena auzis mdinareebsa da agreTve mdinare rkvianas
auzis nakadebs.
wm. g i o r g i s eklesia siZveleni:
1. vercxlze naWedi xati macxovrisa (erT mxares) da mTavarangelozis (meore mxares), 11X7 mTel erTmeored sm,
daferili oqros wyalSi. macxovari welamdea gamosaxuli, mTavarangelozi fexamde. xati dazianebulia.
2. (q.38). ficarze naxati xati konstantine da elenesi (erT mxares) da ori sxva wmidanisa (meore mxares), 15X10 mTel
sam meoTxed sm, berZnuli warwerebiT.
3. (q.39). brinjaos balTa sartylisa raime cxovelis gamosaxulebiT
35
sofeli moZvi
mdebareobs WiaTuris platoze, mdinare yvirilis marcxena mxares, mdinare imereTis frones,
mdinare rkvianas xeobebsa da maTi auzis wyalgamyof serze. CrdiloeTiT esazRvreba sairxis Temis
sofeli Worvila, xolo Crdilo-aRmosavleTiT sofeli gorisa. samxreTiT _ mdinare rkvians xeoba da sofeli
korbouli. dasavleTiT _ sofeli jalaurTa (saxnav_saTesi savargulebiT). aRmosavleTiT - soflebi:
korbouli da gorisa.
soflis yvelaze dabali adgilia Crdilo-dasavleT nawilSi, mdinare imereTis frones xeobaSi, simaRle
z.d. 760 metri, xolo maqsimaluri adgilia, soflis ukidures samxreT nawilSi, soflis tyis teritoriaze,
mdinare imereTis fronesa da rkvianas wyalgamyofi (nozaZeebis gora) z.d. 867 metri. soflis centris
simaRle z. d. 800 metria.
moZvi dasavleTidan aRmosavle-Tisaken vrceldeba (saxnav_saTesi, saZovrebiTa da tyis zolis
CaTvliT) saSualod 5 km-ze, xolo, CrdiloeTidan samxreTisaken daaxloebiT 5 km-ze
Cveni azriT soflis saxelwodeba unda ukavSirdebodes mcenaris ,,mocvis~ saxels, anu mocvis
gavrcelebis gamo Tavis droze am sofels unda Serqmeoda es saxeli, xolo Semdeg
sityva ,,mocvma~ ganicada asimalacia da gaCnda saxeli ,,moZvi~.
moZvi Sedis jalaurTis TemSi, manZili centramde 4 kilometria., xolo manZili qalaq saCxeremde
sof. Worvilis gavliT 10 kilometria, 2006 wlisaTvis sofel moZvSi cxovrobda 352 komli, 1011 suli
mcxovrebiT. gavrcelebuli gvarebia: nozaZe, tyemalaZe, maWaraSvili, darbaiZe, xvedeliZe,
mesxi, lomsaZe, carciZe, wiqariSvili, gegeSiZe.
soflis meurneobis ZiriTadi dargebia: mesimindeoba, mecxoveleoba.
sofel moZvis skolas miniWebuli aqvs am soflis mkvidris cnobili qarTvelologis viქtor nozaZis
saxeli.

sofeli korbouli
mdebareobs WiaTuris struqturul platoze, mdinare dumalas (mdinare Zirulas auzi) auzSi.
sofel korbouls CrdiloeTiT esazRvrebian argveTis Temis sofeli baxioTi, sofeli gorisa da jalaurTis
Temis so-feli moZvi. samxreTiT _ Walovanis Temis so-feli xvani da Walo-vani, agreTve samxreT-
dasavleTiT korbo-ulis Temis sofeli nigvzara. dasavleTiT _ sofeli jalaurTa da SomaxeTi (saxnav-
saTesi savargulebiT). aRmosavleTiT mdinare Zirulas xeoba da tyis masivi.
soflis yvelaze dabali adgilia dasavleT nawilSi, mdinare dumalas xeobaSi, SomaxeTis
sazRvarze. simaRle z.d. 785 metri, xolo maqsima-luri adgilia, ukidu-res aRmosavleT nawi-lSi
aRmarTuli Camqr-ali vulkanuri konusi goraZiri z.d. 1110 metri, soflis centris si-maRle z. d. 800
metria. korbouli farTobiT yvelaze didi sofelia zemo imereTSi, igi dasavleTidan aRmosavleTisaken
vrceldeba (saxnav_saTesi, saZovrebiTa da tyis zolis CaTvliT) saSualod 12 km-ze, xolo,
CrdiloeTidan samxreTisaken daaxloebiT 10 km-ze. vake reliefiTaa warmodgenili, romelic gora Ziris
lavur ganfens warmoadgens. aq gvxvdeba karstuli reliefis formebic, rac liTologiuri
TaviseburebebiTaa ganpirobebuli. teritoria daserilia mdinareTa eroziuli moqmedebiT. aq kargadaa
gamokvetili mdinareebis Zirulasa da dumalas Senakadebis gaswvrivi Walebi da zogan
kanioniseburi xeobebi. magaliTad gabandula da sakanafura.
korbouli aris Temis cen-tri, mTlianad Temis farTobi 7600 heqtars Seadgens da Sedis 3 sofeli,
sakuTriv korbouli, SomaxeTi da nigvzara. aqedan marto sofel korboulSi cxovrobs 1100 komli,
3470 mcxovrebiT. Temis centridan manZili qalaq saCxeremde 18 kilometria, korboulSi
gavrcelebuli gvarebia: maWa-raSvili (Seadgens mTeli mosaxleobis 1/3, aqve aRsaniSnavia, rom
zemo imereTis soflebs Soris calkeul soflebSi arsebul yvelaze mravalricxovan gvars
warmoadgens), talaxaZe, kilaZe, gogatiSvili, kapa-naZe, gogalaZe, dar-baiZe, nozaZe, sisvaZe,
tabataZe, SubiTiZe, xarSilaZe, xarai-Svili, mJavanaZe, cercvaZe, samxaraZe, fofxaZe, labaZe,
maqaZe, SavaZe, gafri-ndaSvili.
soflis meur-neobis ZiriTadi dargebia: memcenareoba, mecxoveleoba, mefutkreoba. sofelSi aris
ori sajaro skola.
soflis miwis fondi Seadgens 7.435 ha - s, romelic didi nayofierebiT ar gamoirCeva. miwis fondi
ganawilebulia Semdegnairad: saxnavi - 2150 ha. saZovari - 1315 ha. mravalwliani nargavebi
(TuTa) - 7 ha. saTibi - 40 ha. nasveni (rezervi) - 20 ha. tye da buCqnari - 3098 ha. danarCeni
niadagebi - 805 ha.
sadReisod miwebis privatizebis procesTan dakavSirebiT miwis didi nawili kerZo mflobelobaSia. erT ojaxze
saxelmwifosagan ufasod darigebulia 12 500 kv. m. miwa, ramac 2600 ha. Seadgina. saxelmwifos gankargulebaSi darCa
gaucemeli 4835 ha. aqedanac soflis zogierT ojaxs miwa miRebuli aqvs ijariT. rogorc aRvniSneT, gvalviani zafxulis
pirobebSi am niadagebis eqspluatacia da maRali nayofiereba saWiroebs did Zalisxmevas, ZriTadad rwyvas.
wiaRiseulidan korboulSi uxvadaa faifur-fainsis da minis taris warmoebisaTvis kvarcis qviSa, zRviuri danaleqi
kirqvebi, bazalti, teSeniti. goraZiris teritoriaze - tufogenuri masebi.

36
soflis teritoriaze aris civi kamkama wyaroebi. soflis teritoriaze gaedinebian mcire debitis
mqone nakadulebi, romlebic warmoadgenen mdinare dumalas auzs.
korboulis Sesaxeb garkveul monacemebs iZleva cnobili frangi mogzauri Sardeni Tavis
wignSi ,,Jan Sardenis mogzauroba sparseTsa da aRmosavleTis sxva qveynebSi”, romelSidac
korbouli ,,kolibeuris” saxeliTaa moxsenebuli. sayuradRebo da niSandoblivia, rom mogzaurobisas
Sardeni alidan sazanomde, romelic man gaiara 1672 wlis 23 dekembridan 27 dekembramde,
garda korboulisa, arcerTi soflis saxels ar asaxelebs.
vaxuSti ki Tavis cnobebSi imerlebs ase moixseniebs: ,,cqvitni, kiskasni, enatkbilni, msubuqni,
ficxni, brZolasa SemmarTebelni da Zlierni da ara sulgrZelni, mas Sina da sxvaTa Sinaca, uxuni da
momxueWni, dReisis mZiebeli, xualisis ara gamomkiTxvelni, momReral mgalobelni da mwignobari
warCinebulni, sarwmunoebiTa da eniT arian qarTvelTa Tana aRmsarebelni, aramed ucqvetesad
moubarni...”
jer kidev 1875 wels saCxeridan miRebul korespodenciaSi gazeTi ,,droeba” ityobineboda, rom
Tavad rostom wereTlis mamulSi sofel korboulSi wvimis Semdeg unaxavT miwaSi Cagdebuli
Tavdaxuruli qoTnebi da erTi qvabi, romelic iqaur glexebs amouRiaT. rogorc Cans, saqme
sasamarTlomde mivida da iq glexebs mxolod erTi Zveli fuli - maneTiani da mZivebi warudgeniaT
aseve ganucxadebiaT, rom amis meti im WurWelSi ar iyo rao. es is periodia ,rodesac arqeologia,
rogorc damoukidebeli mecniereba, axali fexadgmuli iyo saqarTveloSi. gazeTi sTxovda adgilobriv
mTavrobas Cveni istoriis Seswavlis interesebidan gamomdinare, gaeca gankarguleba, raTa naxuli
nivTebi moegrovebinaT da sadac rigia waredginaT, radgan ara Tu fuli, aramed Zveli ubralo nivTic
ki Rirebuli da mniSvnelovania arqeologiisaTvis.
korboulis arqeologiuri SeswavlisaTvis mniSvnelovani masalebia mopovebuli korboulSi Semaval
goraZiris dasaxlebaSi, sadac 1867 wlis ivlisSi s. janaSias saxelobis saqarTvelos saxelmwifo
muzeumis arqeologiuri eqspediciis (xelmZRvaneli d. TuSabramiSvili) mier Catarda gaTxrebi.
razmSi monawileobdnen mecnier-TanamSromlebi e. gogaZe da c. davlianiZe.
1976 wlis eqspediciam SeZlo gaeTxara sami yorRanuli samarxi. goraZiris yorRanebsa da
samarxebSi didi raodenobiT gamovlinda keramikuli masala - mravalnairi formisa da ornamentis
mqone WurWeli fragmentul mdgomareobaSi. keramikul masalas Tan axlavs brinjaos nivTebic:
satevris pirebi, isris pirebi, sakinZi, samajuris fragmentebi, balTa da wvrili uformo naxatebi, rkinis
satevari, mravalnairi formisa da zomis mZivebi, oqros Txeli furcliT Semkuli spilenZisa da brinjaos
samajuri. goraZiris mTliani masalis tipologiurma analizma daadastura, rom igi daaxloebiT erT
garkveul qronologiur periods unda ekuTvnodes es aris periodi gviani brinjaosa da adre rkinis
xanisa. kerZod, Zv.w. VII-VI-ss - is farglebSi unda eqceodes. rac dadasturebaa imisa, rom korbouli
swored am periodSi dasaxlebuli punqti yofila. goraZirze yorRanul samarxSi napovni nivTebi
daculia s. janaSias muzeumsa da saCxeris istoriul muzeumSi.
zepiri wyaroebis mixedviT soflis saxelwodeba XIII saukunidan modis. monRolTa Semosevis
dros mtris laSqars korboulis teritoriaze gauvliaT, qarTvelebi daumarcxebiaT da teritoria
daurbeviaT. am dros monRolTa laSqars mouZRoda mTavarTa gvaris warmomadgeneli kola jayeli.
kolas mier darbeul teritoriaze saqarTvelos sxvadasxva kuTxidan gadmousaxlebiaT xalxi da
darbeul teritoriaze CausaxlebiaT. amis gamo dasaxlebul punqts ,,kolarbeuli” ewoda. amis Semdeg
JamTa svlam soflis saxelwodeba xSirad Secvala: ,,kverbeuli”, ,,korbeuli”, ,,kolibauri”. Cvenamde
ki moaRwia ,,korboulis” saxeliT.

sofeli SomaxeTi
mdebareobs WiaTuris struqturul platoze, mdinare dumalas (mdinare Zirulas auzi) auzSi.
SomaxeTs CrdiloeTiT esazRvreba sofeli jalaurTa. samxreTiT _ Walovanis Temis sofeli liCi da
Walovani, agreTve samxreT-dasavleTiT korboulis Temis sofeli nigvzara. dasavleTiT WiaTuris
municipalitetis nigozeTis Temis soflebi: usaxelo da zeda bereTisa (saxnav_saTesi savargulebiT).
aRmosavleTiT sofeli nigvzara da mdinare dumalas da mdinare Zirulas wyalgamyofi.
soflis yvelaze dabali adgilia dasavleT nawilSi, mdinare dumalas xeobaSi, bereTisis sazRvarze.
simaRle z.d. 770 metri, xolo maqsimaluri adgilia, ukidures samxreT nawilSi axaSmulisRelis
(mdinare dumalas marcxena Senakadi), mdinare dumlas da mdinare Zirulas wyalgamyofi seri z.d.
1028 metri, SomaxeTis centris simaRle z. d. 820 metria.
SomaxeTi dasavleTidan aRmosavleTisaken vrceldeba (saxnav_saTesiT, saZovrebiTa da tyis
zolis CaTvliT) saSualod 4 km-ze, xolo, CrdiloeTidan samxreTisaken daaxloebiT 10 km-ze, jalaurTis
sazRvridan Walovnis sazRvramde.
SomaxeTi Sedis korboulis TemSi, manZili centramde 3 km-ia, xolo qalaq saCxeremde manZili
21 km-ia, sofelSi cxovrobs 606 komli, 1808 mcxovrebiT. gavrcelebuli gvarebia: maWaraSvili,
gogatiSvili, kapanaZe, gogalaZe, nozaZe, tabataZe, SubiTiZe, xarSilaZe, xaraiSvili, samxaraZe.
sofel SomaxeTis pirveli saxelwodeba jer ,,SromaxeTi” yofila, Semdeg ,,ComaxeTi”, radgan
sofel korboulis mdinare dumalas adidebis Sedegad bevri msxvilfexa pirutyvi dauxrCvia. erTi

37
dauZlurebuli saqoneli (Coma) mdinaris napirze Txmelis xeebs gauCerebia da gadarCenila, rasac
xalxSi SemorCenili es xalxuri leqsic adasturebs:
,,adidebula dumala
mTlad waleka SromaxeTi,
wyalwaRebul pirutyvTagan
Zlivs gadarCa Coma xeTi.
SesaZloa aq SemorCa
gvianamdis Sroma xeTi
amitomac am droidan
mas daerqva SomaxeTi”.
wm. nikolozis eklesiaSi 1924 wlisaTvis siZveleni iyo: 1. xatis naSTi, 34 mTeli erTimeoredi gamravlebuli 29 mTel
erTmeoTxedze gamravlebuli 3 mTel erT meoTxed sm, vercxlze nawedi, Zlier arian dazianebuli. zeviTa nawilSi SerCenia
erTi mcire Tvali.
SomaxeTis zarnalis wm. giorgis eklesia. erTnaviani bazilikis nangrevi yofila, 9X5 arSini (daaxl.), naSeni Tlili
lodebisa da kirisagan. SemorCenilia naxevarkedlebi, isic yvela ara. eklesiis samxreTiT yria CuqurTmiani qvebi, ocze
meti: svetebi da svetisTavebi kankelisa, sarkmlis Tavebi, kozmidebi da sxv. adgilobriv pirTa cnobiT aq yofila qva
TariRiani warweriT, viTomc Xs_isa; me is ver vnaxe. eklesiis garSemo yofila galavani, romelic agreTve nangrevadaa
qceuli.
soflis meurneobis ZiriTadi dargebia: mesimindeoba, mecxoveleoba.
soflis teritoriaze aris civi kamkama wyaroebi. soflis teritoriaze gaedinebian mcire debitis mqone nakadulebi, romlebic
warmoadgenen mdinare dumalasa da axaSmulis Relis auzs.

sofeli nigvzara
mdebareobs WiaTuris struqturul platoze, mdinare dumalas (mdinare Zirulas auzi) auzSi.
sofel nigvzaras CrdiloeTiT esazRvrebian sofeli korbouli. samxreTiT _ Walovanis Temis sofeli
Walovani. dasavleTiT _ sofeli SomaxeTi (saxnav_saTesi savarg-ulebiT). aRmosavleTiT sofeli korbuli
da mdinare Zirulas marjvena Senakadi liCisxevisRele.
nigvzaras yvelaze dabali adgilia soflis CrdiloeT nawilSi, mdinare dumalas marcxena mxares,
korboulis sazRvarze. simaRle z.d. 825 metri, xolo maqsimaluri adgilia, ukidures aRmosavleT
nawilSi, mdinare liCis xevisRelis, axaSmulisRelis da dumalas wyalgamyofi seri z.d. 996 metri,
soflis centris simaRle z. d. 940 metria.
nigvzara dasavleTidan aRmosavleTisaken vrceldeba (saxnav_saTesiT, saZovrebiTa da tyis zolis
CaTvliT) saSualod 3-4 km-ze, xolo, CrdiloeTidan samxreTisaken daaxloebiT 5 km-ze.
nigvzara Sedis korboulis TemSi, manZili centramde 4 km-ia, xolo qalaq saCxeremde manZili
22 km-ia, sofelSi cxovrobs 229 komli, 758 mcxovrebiT.
gavrcelebuli gvarebia: maWaraSvili, xarSilaZe, gafrindaSvili, baZgaraZe, xaraiSvili, tabataZe,
yifSiZe, gogolaZe.
sofeli nigvzara amaRlebul adgilze mdebareobs. soflis saxelwodeba ,,nigvznara” momdinareobs
nigvzis xeebis didi raodenobiT arsebobidan. xolo dRes ,,nigvzara” hqvia, rasac xalxSi SemorCenili
es xalxuri leqsic adasturebs:
”korboulSi Tavis droze,
vaxuStimac imgzavra.
moewona da Seaqo,
mTis sofeli nigvznara.
rukaze kargad aRniSna,
mindori, tye, nigvznara,
da mas aqeT mas daerqva
TviT sofeli nigvzara.soflis meurneobis ZiriTadi dargebia: mesimindeoba, mecxoveleoba,
mefutkreoba. sofelSi aris ori sajaro skola.
soflis teritoriaze aris civi kamkama wyaroebi. soflis teritoriaze gaedinebian mcire debitis
mqone nakadulebi, romlebic warmoadgenen mdinare dumalas auzs, agreTve mdinare
axaSmulisRelis da liCisxevis Relis mdgenelebs.

sofeli Walovani
mdebareobs mdinare Zirulas xeobaSi, mdinaris orive mxares. CrdiloeTiT esazRvreba sofeli
korbouli. samxreTiT _ sofeli Rodora. dasavleTiT _ liCi aRmosavl-eTiT - sofeli xvani
soflis yvelaze dabali adgilia soflis samxreT-dasavleT nawilSi, mdinare Zirulas xeobaSi, simaRle
z.d. 720 metri, xolo maqsimaluri adgilia, ukidures Crdilo_dasavleT nawilSi, soflis tyis teritoriaze
z.d. 940 metri. centris simaRle z. d. 790 metria.

38
Walovani dasavleTidan aRmosavleTisaken vrceldeba mdinare Zirulas xeobis gayolebiT
saSualod 5 km-ze, xolo, CrdiloeTidan samxreTisaken daaxloebiT 3 km-ze.
soflis saxelwodeba unda ukavSirdebodes mis mdebareobas, sofeli ZiriTadad ganlagebulia
mdinare Zirulas WalaSi, e.i. sofels Walovaani mdebareoba uWiravs, WiaTuris munici-palitetis
teritoriaze aris soflis saxelwodebis monaTesave saxelis mqone soflebi: perevisis TemSi sofeli
Wilovani, xvaSiTis TemSi zeda Walvani, xolo wirqvalis TemSi qveda Walovani. SesaZlebelia am
soflebs erTmaneTTan raime kavSiri qondaT da amitom daerqvaT monaTesave saxelebic.
Walovani aris Temis centri, sadac Sedis 5 sofeli: sa-kuTriv Walovani, xvani, liCi, Rodora da
vakisa. manZili Walovnidan qalaq saCxeremde 34 kilometria, Temis mTliani farTobi Seadgens
6756 ha, xolo TemSi mTlianad cxovrobs 476 komli, 1540 mcxovrebiT. aqedan marto sofel
WalovanSi cxovrobs 228 komli, 769 macxovrebliT.
soflis meurneobis ZiriTadi dargebia: mevenaxeoba, mesi-mindeoba, mecxoveleoba,
mefutkreoba. sofelSi aris sajaro skola 141 moswavliTa da 25 maswavlebliT.
soflis teritoriaze gaedineba mdinare Zirula.

sofeli xvani
mdebareobs mdinare Zirulas xeobaSi, mdinaris orive mxares. CrdiloeTiT esazRvreba sofeli korbo-uli. samxreTiT _
sofeli Walovani. dasavleTiT _Walovani, aRmosavleTiT sofel xvans esazRvreba lixis qedis dasavleTi ferdobi tyis
uzarmazari masiviT
soflis yvelaze dabali adgilia soflis samxreT-dasavleT nawilSi, mdinare Zirulas xeobaSi, simaRle z.d. 790 metri, xolo
maqsimaluri adgilia, ukidures samxreT nawilSi, soflis tyis teritoriaze z.d. 950 metri. soflis centris simaRle z. d. 800 metria.
sofeli xvani dasavleTidan aRmosavleTisaken vrceldeba mdi-nare Zirulas xeobis gayolebiT saSualod 3 km-ze, xolo,
Crdilo-eTidan samxreTi-saken daaxlo-ebiT 4 km-ze.
sofeli xvani Sedis Walovnis TemSi, manZili cen-tramde 6km-ia, xolo manZili xvanidan qalaq saCxeremde 27
kilometria, sofel xvanSi cxovrobs 83 komli, 260 macxovrebliT.
gavrcelebuli gvarebia: SubiTiZe, maWaraSvili, rikaZe, SavaZe, kilaZe, xaraiSvili, sulaberiZe, baZgaraZe, lomsaZe,
yifSiZe.
soflis meurneobis ZiriTadi dargebia: mesimi-ndeoba, mecxoveleoba, mefutkreoba. soflis
teritoriaze gaedineba mdinare Zirula.

sofeli liCi
mdebareobs mdinare Zirulas xeobaSi, mdinaris orive mxares. CrdiloeTiT esazRvreba sofeli
korbouli. samxreTiT _ sofeli Rodora. Crdilo-dasavleTiT _ WiaTuris municipalitetis teritoria sofel
zeda bereTisis sanaxebiT. aRmosavleTiT esazRvreba sofeli Walovani.
soflis yvelaze dabali adgilia soflis samxreT nawilSi, mdinare Zirulas xeobaSi, simaRle z.d. 690
metri, xolo maqsimaluri adgilia, ukiduresi samxreT nawilSi, soflis tyis teritoriaze z.d. 850 metri.
soflis centris simaRle z. d. 740 metria.
sofeli liCi dasavleTidan aRmosavleTi-saken vrceldeba mdinare Zirulas xeobis gayo-lebiT
saSualod 3 km-ze, xolo, CrdiloeTidan samxreTisaken daaxloe-biT 4 km-ze.
sofeli liCi Sedis Walovnis TemSi, manZili centramde 3 km-ia, xolo manZili liCidan qalaq
saCxeremde 37 kilo-metria, sofel liCSi cxovrobs 85 komli, 250 macxovrebliT.
gavrcelebuli gvarebia: xaraiSvili, tabataZe, lomiZe, maWaraSvili, gagniZe, tefnaZe, nozaZe.
soflis meurneobis ZiriTadi dargebia: mesimindeoba, mecxoveleoba, mefutkreoba. soflis
teritoriaze gaedineba mdinare Zirula.

sofeli Rodora
mdebareobs mdinare Zirulas xeobaSi, mdinaris marcxena mxares. CrdiloeTiT esazRvreba
sofeli liCi, samxreTiT _ sofeli vakisa. dasavleTiT _ sofeli liCi da mdinare Zirulas xeoba,
aRmosavleTiT lixis qedis dasavleTi ferdobi tyis uzarmazari masiviT.
soflis yvelaze dabali adgilia soflis Crdilo-dasavleT nawilSi, mdinare Zirulas marcxena
Senakadis Rodorulas xeo-baSi, simaRle z.d. 750 metri, xolo maqsimaluri ad-gilia, ukidures
samxreT nawilSi, soflis tyis teritoriaze z.d. 970 metri. soflis centris simaRle z. d. 770 metria.
sofeli Rodora dasavleTidan aRmosavleTisaken vrceldeba xeobis gayolebiT saSualod 2-3 km-ze,
xolo, CrdiloeTidan samxreTisaken tyis masivis CaTvliT, daaxloebiT 5-6 km-ze.
sofeli Rodora Sedis Walovnis TemSi, manZili centramde 7 km-ia, xolo manZili Rodoradan
qalaq saCxeremde 41 kilometria, sofelSi cxovrobs 60 komli, 200 macxovrebliT.
gavrcelebuli gvarebia: tefnaZe, xaraiSvili, tabataZe, talaxaZe, kusiani, lomiZe, maWaraSvili.
soflis meurneobis ZiriTadi dargebia: mesimindeoba, mecxoveleoba, mefutkreoba.
soflis teritoriaze gaedineba mdinare Zirula da misi marcxena Senakadi Rodorula.

39
sofeli vakisa
mdebareobs lixis, anu suramis qedis dasavleT peri-feriaze, kerZod mdinare rikoTulas
(mdinare Zirulas auzi) marjvena Senakadis mdinare sakbulas saTaveebSi. sofel vakisas CrdiloeTiT
esazRvreba Walovanis Temis sofeli Rodora, samxreTiT _ mdinare sakbula mdinare rikoTulas
Senakadi. agreTve xaragaulis municipalitetis teritoriis patara golisis sanaxebi. dasavleTiT _
xaragaulis municipalitetis soflebi nadaburi da didi golisi, aRmosavleTiT lixis qedis dasavleTi
ferdobi tyis uzarmazari masiviT.
soflis yvelaze dabali adgilia soflis dasavleT nawilSi, mdinare Zirulas xe-obaSi Senakadis
vakisaRelis xeobaSi, simaRle z.d. 900 metri, xolo maqsimaluri adgilia, ukidures Crdilo-aRmosavleT
nawilSi, soflis tyis teri-toriaze, mdinare Rodurulas da vakisaRelis wyalgamyofi seri, z.d. 1160
metri. soflis centris simaRle z. d. 960 metria. sofeli mTlianobaSi mdebareobs mdinare Zirulas
terasaze, erTgvar mosworebul adgilas, amitomac Searqves am adgilebs vakisa.
sofeli vakisa dasavleTidan aRmosavleTisaken vrceldeba saSualod 2 km-ze, xolo,
CrdiloeTidan samxreTisaken daaxloebiT 3 km-ze.
sofeli vakisa Sedis Walovnis TemSi, manZili centramde 13 km-ia, xolo manZili vakisadan q.
saCxeremde 47 kilometria, sofel vakisaSi 2006 wlisaTvis cxovrobda 20 komli, 60 macxovrebliT.
gavrcelebuli gvarebia: tabataZe, maWaraSvili, ToiZe. soflis meurneobis ZiriTadi dargebia:
mecxoveleoba, mefutkreoba.

40

You might also like