You are on page 1of 9

0 0

giorgi maxaraZe, daviT berikaSvili


modinaxes namosaxlari da Zeglis stratigrafia

1961 wels modinaxes cixis samxreT ferdobze #4 Txrilis samxreT-aRmosavleT nawilSi, sa-
samanqano gzis gayvanis dros SemTxveviT aRmoG- manqano gzasTan, gaiTxara samarxi #41, ramac
nda arqeologiuri Zegli, romlis stacionaru- dagvarwmuna, rom modinaxes samarovnis qveda iaru-
li Seswavla xelovnebis muzeumis yvirilis xeo- si Seicavs adrebrinjaos xanis kompleqsebsac.
bis arqeologiurma eqspediciam jurxa nadira- amrigad, gaTxrebis sawyis etapze dadginda,
Zis xelmZRvanelobiT 1967 wels daiwyo1. pirve- rom modinaxes adrebrinjaos xanis namosaxlari
li Txrilebi (5´5 m) zeda terasaze, uSualod mdebareobda zeda terasaze, im kldovani masivis
samanqano gzis GrdiloeTiTa da samxreTiT, gaiW- ZirSi, romelzec dRes aRmarTulia gviani Sua
ra. Semdgomi wlebis ganmavlobaSi isini gafar- saukuneebis cixe modinaxe. sadazvervo Txrile-
Tovda da 4,5 m-ze daRrmavda (sur.1, 2). orive bis monacemebiT dasaxlebis farTobi Tavdapir-
Txrilis qveda doneze gamovlinda sakmaod mZlav- velad ar aRemateboda 500 kv.m-s. igi mxolod
ri (70-145 sm) mtkvar-araqsis periodis kultu- Tavisi arsebobis meore etapze farTovdeba da
ruli fena (j. nadiraZis mixedviT, pirveli kul- ikavebs centraluri terasis nawils. kulturu-
turuli fena). ufro samxreTiT mdebare e.w. cen- li fenis simZlavridan gamomdinare vvaraudobT,
tralur terasaze, romelic samxreTidan aseve rom cxovreba modinaxes namosaxlarze grZelde-
samanqano gziT aris SemosazRvruli, gaiWra ori boda xangrZlivi periodis ganmavlobaSi.
tranSea, romlebic mogvianebiT erT did, #4 modinaxes adrebrinjaos xanis namosaxlari j.
TxrilSi gaerTianda. mtkvar-araqsis kulturu- nadiraZes saGxereSi, carcis gorasa da naGerqe-
li fena aq mxolod tranSeis ukidures dasav- zevze aRmoGenili samarxebis sinqronulad miaG-
leT nawilSi iyo. misi simZlavre centralur nda da Zv.w. III aTaswleulis meore naxevriT aTa-
terasaze 30-40 sm-s ar aRemateboda (sur.1). 1997 riRebda2.

sur.1

1 2
saerTod, modinaxes samxreT ferdobze gaiWra xuTi j. nadiraZe. yvirilis xeobis arqeologiuri Zegle-
ZiriTadi da samocdaaTi sadazvervo Txrili. bi. Tb., 1975. gv.15.
modinaxes namosaxlari da Zeglis stratigrafia 9

sur.2
10 giorgi maxaraZe, daviT berikaSvili

sur.3
modinaxes namosaxlari da Zeglis stratigrafia 11

modinaxes pirvel fenaSi didi raodenobiT misi aRmoGena kidev erTxel adasturebs yvirilis
arqeologiuri masala aRmoGnda. savele davTar- zemo welze kavkasiaSi adrebrinjaos xanis yve-
Si gatarda 1 500 nivTi _ qvis, Zvlis, rqis, laze mZlavri metalurgiuli centris arsebobas3.
liTonis iaraRi da keramika. qvisa da Zvlis niv-
Tebi sameurneo daniSnulebis iaraRia. ganirGeva
kaJis namglis GasarTebi, qvis salesi, `GaquGi~ da
`cicxvi~. es ukanaskneli gatexilia, magram mainc
etyoba metalurgiaSi gamoyenebis kvali. aRsa-
niSnavia marcvleulis dasamuSaveblad gankuTv-
nili xelsafqvavebi, romlebic xangrZlivi gamo-
yenebis gamo zeda mxridan gacveTilia. aris kvi-
risTavebic, erTi qvisgan aris damzadebuli, me-
ore ki _ WurWlis wiboiani natexisagan.
qvis, rqisa da Zvlis iaraRi sameurneo saqmi-
anobas ukavSirdeba. mozrdili rqisgan damzade-
buli, wawvetebuli ori nivTi boloSi naxvre-
tiT, SesaZloa, xis tarze magrdeboda da miwis
dasamuSaveblad gamoiyeneboda. SedarebiT patara
zomis wvergaprialebuli da wawvetebuli nivTe-
bi sadgisebia (sur.3).
amave fenidan unda momdinareobdes brinjaos
Subispiri, romelsac sustad gamoxatuli qedi
emGneva. es nivTi momdevno TavSia ganxiluli. ami-
sur.5
tom mis Sesaxeb aq sityvas aRar gavagrZelebT.
modinaxes pirvel fenaSi aRmoGenili WurWe-
li damzadebulia adgilobrivi Tixisagan. masSi
uxvadaa qarsisa Tu kvarcis minarevebi, iSviaTad
ki _ danayuli obsidiani da mcenareuli mar-
cvlebi. Tixa ar aris saukeTeso xarisxis, moze-
lilia xeliT da saSualod gamWlevebuli masaa.
miuxedavad keramikis fragmentulobisa, mainc mo-
xerxda ZiriTadi formebis warmodgena. ganirGeva
dergebi, oryura WurWeli, qoTnebi, badiebi, ja-
mebi da sxvadasxva mcire Tu saSualo zomis same-
urneo nawarmi (sur.4, 5). maTTvis damaxasiaTebe-
lia sada piri da maRali, cilindruli yeli.
yeli umetes SemTxvevaSi mkveTrad gadadis mu-
celze. es gadasvla zogjer wiboTia gamoyofi-
li, zogjer ki _ mkveTri momrgvalebiT. piri
xan odnav gadaSlilia, xan mkacrad vertikalu-
ri (sur.6). WurWlis Zirebi upiratesad masiuri
da brtyelia. mas ara aqvs qusli da TandaTano-
biTi momrgvalebiT gadadis mucelze. meti sim-
tkicisaTvis uxvad aqvs Sereuli danayuli qarsi
da kvarci (sur.7).
sur.4 modinaxes keramikisaTvis damaxasiaTebelia na-
xevarsferuli da Tanabrad momrgvalebuli yu-
3 rebi mrgvali an ovaluri ganivkveTiT. isini zog-
c. abesaZe. liTonis warmoeba amierkavkasiaSi Zv.w. III
aTaswleulSi. Tb., 1969. gv.57. jer WurWlis yelsa da mucelzea miZerwili,
12 giorgi maxaraZe, daviT berikaSvili

sur.6
modinaxes namosaxlari da Zeglis stratigrafia 13

sur.7

zogjer ki _ pirsa da yelze ise, rom mimagrebis ornamenti warmodgenilia talRiseburi da


adgilze erTgvar brtyel `moedans~ qmnian. yu- GaRrmavebuli xazebisagan Sedgenili spiraliT,
rebis fuZe WurWlis kedelSi Rrmad aris Sezne- nakawri xazebiTa da reliefuri dekoriT. aris
qili, Tumca, zogjer es fuZeebi brtyelicaa wertilovani ornamentic, magram yvelaze didi
(sur.8). formiT, ganivkveTiT, miZerwvis teqniki- gaformeba am WurWlisaTvis aris yurebi, rom-
Ta da adgiliT WurWlis es elementi analogiu- lebsac praqtikulis garda, udavod, esTetikuri
ria jieTis namosaxlaris adrebrinjaos xanis fe- daniSnulebac hqonda.
naSi aRmoGenili keramikis yurebisa4. modinaxes pirveli fenidan momdinareobs Ti-
xis nawarmi, romelic gansxvavebulia. Tixa, rom-
liTac es keramikaa damzadebuli, kargadaa gan-
leqili da minarevebs ar Seicavs. am keramikis
keci mowiTaloa, sarGuli _ vardisferi. zedapi-
ri saguldagulodaa gaprialebuli Savad ise,
rom misi sipriale liTonisas uaxlovdeba. mo-
xerxda ramdenime natexis Sekowiweba. savaraudod,
es mcire zomis WurWeli (tolGa?) unda yofi-
liyo. igi Semkulia nakawri xazebiT Sesrulebu-

sur.8

4
d. berikaSvili. jieTis adrebrinjaos xanis namosax-
lari. kiTs. XVI. Tb., 2003. gv.74. sur.9
14 giorgi maxaraZe, daviT berikaSvili

li geometriuli figurebiT. aqvea e.w. margali-


tiseburi da wertilovani ornamentic (sur.9).
formis, ornamentisa da damzadebis teqnikis mi-
xedviT es nawarmi modinaxes pirvel fenaSi yvela-
ze gviandelia da axlos dgas modinaxes centra-
lur terasaze Seswavlil #41 samarxis masalas-
Tan, romelic bedenuri kulturis wreSi Sedis5.
adrebrinjaos xanis miwuruls modinaxes na-
mosaxlarze cxovreba Gaqra. amitom bolo drom-
de gaurkveveli rGeboda, ra viTareba Seiqmna yvi-
rilis zemo welze Sua brinjaos xanaSi. o. ja-
fariZem yuradReba gaamaxvila pasieTis #1 sa-
marxze, romelic yvelaze gviandel kompleqsad
miaGnda. am samarxSi aRmoGnda spilenZis yuamili-
ani ori culi, satevris piri, T-magvari qinZis-
Tavebi da sxvadasxva tipis sakidebi. keramika war-
modgenili iyo ori WurWliT, romlebic sagr-
Znoblad gansxvavdeboda sxva samarxebis masali-
sagan. pirvel WurWels kasriseburi moyvaniloba
da zeda nawilSi wanazardiani ori yuri hqonda.
sur.10
igi Semkuli iyo farTo, vertikalurad amoRaru-
li xazebiT. meore cilindruli formis WurWe- Tan iGens, yvelaze metad ki fiGoris centralu-
li xasiaTdeboda nakawri, fxuri ornamentiT. mas ri borcvis V fenis keramikas uaxlovdeba, ro-
yurebis nacvlad ori Sverili gaaGnda. am niSne- melic Zv.w. XIX-XVII ss-iT TariRdeba8.
biT (Sveriliani yurebi, kasriseburi an cilind- modinaxes #21 samarxSi aRmoGenilia kidev er-
ruli forma, fxuri ornamenti) o. jafariZe pasie- Ti WurWeli, romelic aseve kolxur masalasTan
Tis #1 samarxis WurWels kolxeTis goranamo- avlens siaxloves (sur.11). mas kasriseburi moyva-
saxlarebis keramikas amsgavsebda6. amitom gamoT- niloba, farTo, vertikaluri Rarebi da Sveri-
qva varaudi, rom zemo imereTSi adrebrinjaos lebiani yurebi aqvs. amgvari Sverilyurebiani qo-
xanis miwurulsa da Sua brinjaos xanis dasawyis- Tani aRmoGenilia modinaxes #23 samarxSic (sur.
Si momZlavrebas iwyebs dasavleT saqarTvelos 12)9. ##21 da 23 samarxebis es WurWeli Zalze
barSi gavrcelebuli kulturis elementebi. arse- uaxlovdeba pasieTis #1 samarxis zemoT aRwe-
buli masala ar iyo sakmarisi saboloo daskvne- ril masalas.
bis gamosatanad. amitom mkvlevari miuTiTebda: o. jafariZis frTxili varaudi sabolood
`ra xdeba dasavleT saqarTvelos Sida raionebSi dadasturda jieTis naqalaqarze, romelic j. na-
Sua brinjaos xanaSi, burusiT rGeba moculi~7. diraZem XX s-is 70-ian wlebSi Seiswavla. aq
pasieTis #1 samarxis monacemebs dReisaTvis steriluri SriT gamijnuli Sua brinjaos xanis
amagrebs modinaxes ##19, 21 da 23 samarxebi. ori kulturuli fena aRmoGnda. masSi mopove-
#19 samarxis talRisebur-reliefuri ornamen- buli Tixis WurWeli fiGoris V fenis analogi-
tiTa da vertikaluri, nakawri xazebiT Semkuli uria. es gvaZlevs safuZvels vifiqroT, rom Tri-
cilindruli formis qoTani (sur.10) msgavsebas aleTis kulturis ayvavebis xanaSi zemo imereTi
dasavleT saqarTvelos amave periodis masalas- moqceulia im kulturis arealSi, romelic Sua

5
g. lomTaZe. axlad aRmoGenili samarxi modinaxedan. òîðèè Ãðóçèè. ò.1. Òá., 1989. ñ.116.
narkvevebi. III. Tb,. 1997. gv.3. 8
l. jiblaZe. kolxeTis dablobis brinjaos xanis
6
Êóôòèí Á. Ìàòåðèàëû ê àðõå îëîãèè Êî ëõèäû. ò.II. namosaxlarTa stratigrafia, qronologia da perio-
Òá., 1950. ñ.255; g. nioraZe. arqeologiuri gaTxrebi dizacia. Tb., 1997. gv.71-5.
kolxidaSi. enimki-s moambe, X. Tb., 1941. 9
g. lomTaZe. modinaxes Sua brinjaos xanis samarxebi.
7
Äæàï à ð è äçå Î. Ýïîõà cðåäíåé áðîíçû. Î÷åðêè èñ- aJ. I. Tb., 2000.
modinaxes namosaxlari da Zeglis stratigrafia 15

sur.12
modinaxes #41 samarxi, jieTis VI da modina-
xes I fenebis zeda horizonti (bedenuri
etapi) _ Zv.w. XXII-XXI ss.
jieTis VI, modinaxes I, sairxisa da iTxvisis
adrebrinjaos xanis fenebi, carcis gora-
naGerqezevis yrilSi ganTavsebuli samar-
xebi _ Zv.w. XXIV-XXIII ss.
carcis gorisa da naGerqezevis uadresi sa-
marxebi da modinaxes namosaxlaris war-
moqmna _ Zv.w. XXVI-XXV ss.
sur.11
am modelis farglebSi organulad Tavsdebo-
brinjaos xanaSi dasavleT saqarTvelos barSia da argveTis namosaxlaric12, magram g. fxakaZem
gavrcelebuli10. bolodroindel naSromSi misi TariRi Zv.w. III
fiGoris centraluri borcvidan gvaqvs qimi- aTaswleulis pirveli naxevriT gansazRvra, rac
uri da fizikuri (maT Soris, kalibrirebuli) avtomaturad iwvevs zemo imereTis adrebrinja-
meTodebiT miRebuli TariRebis mTeli seria: V os xanis Zeglebis gadaTariRebasa da saWiroebs
fena _ 3830±103 w. (Zv.w. 1885 w.), arakalibrire- regionSi arsebuli viTarebis axlebur gaazre-
buliT _ 3540±55 w. (Zv.w. 1680 w.), Termolumi- bas13. dReisaTvis mxolod imis Tqma SeiZleba, rom
niscenciuriT _ 3775 w. (Zv.w.1790 w.)11. fiGoris cxovrebis Sewyveta modinaxes samxreT ferdobze
centraluri borcvis V da jieTis V-IV fenebi qronologiurad emTxveva bedenuri etapis da-
sinqronulia da Zv.w. XIX-XVII ss-iT TariRdeba, sasruls, roca zemo imereTSi pirvelad Gndeba
rac gvaZlevs safuZvels yvirilis xeobis adre- dasavleT saqarTvelos barSi gavrcelebuli kul-
brinjaos xanis kompleqsebis zeda qronologiu- turis elementebi.
ri zRvari Zv.w. XX s-iT SemovfargloT. Sesaba- am droisaTvis cxovreba ukve Gaqra yvirilis
misad, adrebrinjaos xanis Zeglebis qronologi- xeobis kidev erT etalonur Zeglze _ jieTSi.
uri sqema Semdegnairad warmogvidgeba: mis meeqvse kulturul fenaSi `dasavluri~ ele-
pasieTis #1, modinaxes ##19, 21, 23 samarxebi mentebi ar Gans da adrebrinjaos xanis namo-
– Zv.w. XX s. saxlari steriluri SriT ifareba14. vfiqrobT,

10
g. maxaraZe, d.berikaSvili. aRmosavleT da dasav- vedra dasavleT saqarTvelos teritoriaze. sas. I. Tb.,
leTqarTul kulturaTa Sexvedra zemo imereTis te- 1978. gv.7-11.
ritoriaze. aJ. III. Tb., 2004. gv.29. 13
g. fxakaZe. argveTis nasaxlari da dasavleT saqar-
11
Áàðàìèäçå Ì. Ïè÷îðñêî å ï îñåëåíèå. ÌÂÑÄÈÏ-IV. Tvelos mtkvar-araqsuli Zeglebis periodizaciis sa-
Âàíè-1985. Òá., 1988. ñ.224-7; l. jiblaZe. kolxeTis kiTxi. kavkasiis brinjao-rkinis xanis arqeologiis
dablobis brinjaos xanis... gv.102. problemebi. Tb., 2003. gv.30.
12 14
g. fxakaZe. mtkvar-araqsisa da dasavleT saqarTve- g. maxaraZe, d. berikaSvili. aRmosavleT da dasav-
los adrebrinjaos xanis kulturebis zogierTi Sex- leTqarTul... gv.29-30.
16 giorgi maxaraZe, daviT berikaSvili

rom bedenuri kulturis krizisma regionSi xel- Sua brinjaos xanis koleqtiur samarx ormoeb-
Semwyobi piroba Seqmna dasavleT saqarTvelos Sia GaSvebuli, anu stratigrafiuladac yvelaze
baridan eTnikuri jgufebis SemosaRwevad, ramac gviandelia samarovanze. qiliseburi moyvanilo-
ganapiroba cxovrebis ganaxleba jieTSi. Zneli bis nacrisferkeciani qoTnebi, konusurZiriani
warmosadgenia zemo imereTis adrebrinjaos xanis sasmisebi vertikaluri RarebiT korpussa da zoo-
materialuri kulturis transformacia jieTis morfuli yurebiT zurgze tipuri kolxuri na-
meoTxe da mexuTe fenebSi gamovlenil kulturad. warmia, romelic dasavleT saqarTvelos Zeglebi-
jieTisgan gansxvavebiT modinaxeze Sua brin- saTvis SemuSavebuli qronologiiT ar SeiZleba
jaos xanaSi gamovlinda sakmaod didi lakuna daTariRdes Zv.w. XI s-ze adreuli periodiT17.
(daaxloebiT 300 weli), romelic qronologiu- Tavis mxriv, #2 samarxSi aRmoGenili Savpriala,
rad emTxveva mdinare yvirilis zemo welze da- pirmoyrili qoTani aRmosavleT saqarTveloSi
savleTqarTuli kulturis dominirebis periods. aRar gvxvdeba samarxebSi Zv.w. I aTaswleulidan18.
mxolod aRniSnuli xanis miwuruls cixis samx- ar SevcdebiT, Tu vityviT, rom modinaxes sama-
reT ferdobze moqmedebas iwyebs da mTeli gvi- rovani wyvets moqmedebas Zv.w. XI s-Si.
anbrinjaos xanis ganmavlobaSi funqcionirebs sa- modinaxes samarovnis qveda iarusi stratig-
marovani. misi farTobi scildeba adrebrinjaos rafiul WrilSi mTlianad gadafarulia Zv.w. I
xanis namosaxlaris farglebs. amitom samarxi or- aTaswleulis namosaxlariT. Tavdapirvelad da-
moebi GaSvebulia rogorc kulturul fenaSi, saxlebis farTobi didad ar aRemateba adrebrin-
aseve pirdapir gruntSi (adrebrinjaos xanis kom- jaos xanis namosaxlars. swored am monakveTze
pleqsebis msgavsad). gvxvdeba rogorc individu- kulturuli fenis sisqe 2,6-2,4 metrs aRwevs.
aluri, inhumaciuri, aseve koleqtiuri samarxe- aqvea aRmoGenili uZvelesi arqeologiuri masa-
bi meoreuli dakrZalvis wesiT15. amdenad, modi- la, romelic kolxuri kulturis Zeglebze Zv.w.
naxes samarovnis qveda iaruss qmnis adre, Sua da XI-IX ss-iT TariRdeba19. Zv.w. VIII_VII ss-Si da-
gvianbrinjaos xanis samarxebi. saxleba ukve mTlianad faravs qveda iarusis sa-
jieTisa da modinaxes materialuri kultura marxebs (kulturuli fenis sisqe aq 1,5 metrs ar
imdenad kontrastulia, rom gamovricxavT aTi- aRemateba) da sinqronuli samarovani inacvlebs
ode kilometriT dacilebuli am ori Zeglis modinaxes samxreTi ferdobis qveda terasaze.
sinqronulobas. es garemoeba gvaZlevs safuZvels Zv.w. VI-II ss-Si modinaxes namosaxlaris teri-
modinaxes samarovnis moqmedebis qveda qrono- toriaze Gndeba adreantikuri da elinisturi
logiuri mijna Zv.w. XVII s-is dasasaruliTa da xanis samarxebi, romelic erTian samarovans ar
Zv.w. XVI s-is dasawyisiT SemovfargloT16. qmnis. isini jgufebadaa gafantuli centralur-
samarovanze gamoiyofa samarxebis sami qro- sa da zeda terasaze, xolo SedarebiT mdidru-
nologiuri jgufi: li kompleqsebi koncentrirebulia sakuTriv ci-
I. Zv.w. XVI s. xis kldovani masivis Ziris siaxloves20.
II. Zv.w. XV-XIV ss. gvianelinistur xanaSi modinaxes namosaxlar-
III. Zv.w. XIII-XII ss. ze cxovreba Gaqra. swored am etapze cixis samx-
mxolod am ukanasknel jgufSia warmodgeni- reT ferdobze Gndeba meore lakuna. mxolod
li kolxuri kulturis elementebi. amasTanave, ax.w. IV s-Si Zv.w. I aTaswleulis namosaxlaris
rac ufro `axalgazrdaa~ kompleqsi, miT ufro teritoriaze moqmedebas iwyebs samarovani. samar-
Zlieria es gavlena. am TvalsazrisiT mniSvnelo- xebis gvianantikuri da adreuli Sua saukuneebis
vania modinaxes ##2 da 39 samarxebi, romlebic jgufi qmnis modinaxes samarovnis zeda iaruss.

15
g. lomTaZe. modinaxes Sua brinjaos xanis samarxe- savleT saqarTvelos teritoriaze (Zv.w. XIV-VI ss.).
bi. aJ. II. Tb., 2002. gv.6. ssmm. XXII-A. Tb., 1962. gv.320; Ï è ö õåëàóðè Ê. Âîñòî ÷-
16
g. maxaraZe, d. berikaSvili. aRmosavleT da dasav- íàÿ Ãðóçèÿ â êî í ö å á ð î í çî âî ãî âåêà. Òá., 1979. ñ.92.
leTqarTul... gv.35. 19
l. jiblaZe. kolxeTis dablobis Zv.w. III-II aTaswle-
17
g. lomTaZe. modinaxes gvianbrinjaos xanis samarxe- ulebis namosaxlarebi. Tb., 2007. gv.118-9.
bi. aJ. III. Tb., 2004. gv.48-58. sur.26, 31. 20
g. maxaraZe, m. wereTeli. Zv.w. I aTaswleulis meore
18
r. abramiSvili. rkinis aTvisebis sakiTxisaTvis aRmo- naxevris samarxebi saGxeridan. aJ. II. Tb., 2002. gv.64.

You might also like