Skyrius: VALSTYBIŲ GEROVĖS SKIRTUMAI

Tema: VALSTYBĖS IR JŲ YPATUMAI (1)

Pagal geografinę padėtį

Pagal teritorijos dydį

Pagal gyventojų skaičių Valstybės skirstomos

Pagal valdymo formą pagal:
Pagal politinį režimą

Pagal teritorinę struktūrą

Pagal tautinę sudėtį

ir kt.
 UŽDUOTIS Remiantis vadovėlio (Žemė 9 kl. I dalis) 34-37
psl., atlasais ir internetu užpildyti užduočių lapą
apie valstybių grupavimą.

*Papildoma medžiaga užduoties

atlikimui (naudoti tik tekstinę
medžiagą):
https://smp2014ge.ugdome.lt/mo/11kl_
visuomenine_geografija/GE_DE_38/in
dex.html
 ●PAJŪRIO: Lietuva, Latvija, Estija, Vokietija,
Pagal geografinę padėtį

Ispanija, Egiptas...
●SAUSUMOS: Baltarusija, Čekija, Mongolija,
Paragvajus...
●SALŲ: Islandija, Japonija, Airija, Didžioji
Britanija
●PUSIASALIŲ: Italija, Ispanija, Norvegija,
Indija...
 DIDŽIAUSIOS PAGAL PLOTĄ MAŽIAUSIOS PAGAL PLOTĄ

Eil. VALSTYBĖ PLOTAS (km²) Eil. VALSTYBĖ PLOTAS (km²)

Nr. Nr.
Pagal teritorijos dydį

1. Rusija 17 098 242 1. Vatikanas 0,49

2. Kanada 9 984 670 2. Monakas 2.02

3. Kinija 9 706 961 3. Nauru 21

4. JAV 9 372 610 4. Tuvalu 26

5. Brazilija 8 515 767 5. San Marinas 61

6. Australija 7 692 024 6. Lichtenšteinas 160

7. Indija 3 287 590 7. Maršalo salos 181

8. Argentina 2 780 400 8. Sent Kitsas ir 261

Nevis
9. Kazachstanas 2 724 900
9. Maldyvai 300
10. Alžyras 2 381 741
10. Malta 316
 MAŽIAUSIOS PAGAL GYVENTOJŲ DIDŽIAUSIOS PAGAL GYVENTOJŲ
SKAIČIŲ (?) SKAIČIŲ (2023)
Pagal gyventojų skaičių
Eil. VALSTYBĖ GYVENTOJŲ Eil.N VALSTYBĖ GYVENTOJŲ
Nr. SKAIČIUS r. SKAIČIUS

1. Vatikanas 800 1. Indija 1 428 627 663

2. Nauru 10 876 2. Kinija 1 425 671 352

3. Tuvalu 11 931 3. JAV 339 996 563

4. Palau 18 169
4. Indonezija 277 534 122

5. San Marinas 34 017

5. Pakistanas 240 485 658

6. Lichtenšteinas 38 250
6. Nigerija 223 804 632
7. Monakas 39 511
7. Brazilija 216 422 446
8. Sent Kitsas ir 53 544
Nevis 8. Bangladešas 172 954 319

9. Maršalo salos 59 610 9. Rusija 144 444 359

10. Dominika 72 167 10. Meksika 128 455 567

 Respublika - valstybės valdymo forma, kai aukščiausiasis šalies vadovas
(prezidentas) yra šalies piliečių renkamas nustatytam laikui (paprastai 4–6
metams). Dauguma pasaulio šalių yra respublikos. Pagal prezidento vaidmenį
šalies politiniame gyvenime skiriamos prezidentinės, parlamentinės ir mišrios
(pusiau prezidentinės) respublikos.
Pagal valdymo formą

1. Parlamentinė respublika
2. Prezidentinė respublika
3. Pusiau prezidentinė respublika

Monarchija - valstybės valdymo forma, kai valstybės galva yra monarchas (karalius
arba karalienė, kunigaikštis, imperatorius, sultonas). Monarchas paveldi
aukščiausią valdžią – sostą – mirus arba pasitraukus pirmtakui. 2010 m. pasaulyje
buvo 29 tikros monarchijos ir 15 – sąlyginių (Tautų Sandraugos narės). Beveik
visos monarchijos yra Europoje ir Azijoje. Pagal monarcho vaidmenį šalies
politiniame gyvenime monarchijos gali būti absoliučiosios ir konstitucinės.
1. Konstitucinė monarchija
2. Absoliutinė monarchija
3. Teokratinė monarchija
Prezidentinėje respublikoje prezidentui suteikiama daug galių. Tokiose
šalyse jis ne tik valstybės, bet ir vyriausybės (vykdomosios valdžios) galva.
Ryškiausias pavyzdys – Jungtinės Amerikos Valstijos. Prezidentinės
respublikos yra beveik visos Lotynų Amerikos šalys, dauguma Afrikos,
Vidurio Azijos valstybių, Baltarusija.

Raudona
spalva -
prezidentinės
respublikos
Pusiau prezidentinė respublika – tarpinė valdymo forma. Tokiose
valstybėse valdžios įgaliojimus prezidentas ir ministras pirmininkas dalijasi
maždaug per pusę. Prezidentas skiria ministrą pirmininką, tvirtina kitus
ministrus, gali vetuoti (nepritarti ir atšaukti) parlamento leidžiamus įstatymus.
Prie tokių respublikų skiriama Rusija, Prancūzija.

Žalia spalva -
pusiau
prezidentinės
respublikos
Parlamentinėje respublikoje daugiau įgaliojimų turi parlamentas. Tokios
šalys vyrauja Europoje, Azijoje prie jų galima priskirti Indiją, Turkiją, Izraelį.
Itin mažas prezidento vaidmuo Vokietijoje, Italijoje, Indijoje – jose faktinis
valstybės vadovas yra ministras pirmininkas. Prie parlamentinių valstybių
priskiriama ir Lietuva.

Geltona spalva
- parlamentinės
respublikos
Absoliučiojoje monarchijoje visa valdžia sutelkta monarcho rankose. Jis
skiria ministrų kabinetą ir net parlamento (arba konsultacinės tarybos)
atstovus. Politinės partijos absoliučiosios monarchijos valstybėse
uždraustos. Šiuo metu pasaulyje yra tik kelios tokios monarchijos, dauguma
– Arabijos pusiasalyje.

Absoliutinės monarchijos mūsų

laikais tebėra:
Saudo Arabija, Svazilandas,
Brunėjus, Omanas, Kataras,
Vatikanas, Jungtiniai Arabų
Emyratai. Daugiausia jų – Persų
įlankos regione.
Konstitucinėje monarchijoje monarcho vaidmuo valstybės valdyme tėra
simbolinis (formaliai tvirtina vyriausybės sudėtį ir parlamento leidžiamus
įstatymus, vyksta diplomatinių vizitų į užsienio šalis). Iš esmės monarchas
negali prieštarauti parlamento valiai. Didžioji dalis pasaulio monarchijų yra
konstitucinės (Europos monarchijos).

Šalys, kuriose vyrauja konstitucinė

monarchija:

Antigva ir Barbuda, Australija,

Andora, Bahamai, Bahreinas,
Barbadosas, Belizas, Belgija,
Butanas, Danija, Grenada, Ispanija,
Jamaika, Japonija, Jordanija,
Jungtinė Karalystė, Jungtiniai Arabų
Emyratai, Kambodža, Kanada,
Kataras, Kuveitas, Lichtenšteinas,
Lesotas, Liuksemburgas, Malaizija,
Monakas, Marokas, Nyderlandai,
Naujoji Zelandija, Norvegija,
Omanas, Papua Naujoji Gvinėja,
Sent Kitsas ir Nevis, Sent Lusija,
Sent Vinsentas ir Grenadinai,
Saliamono salos, Švedija, Tailandas,
Tonga, Tuvalu
Vatikane galioja ypatinga – teokratinė monarchija – valstybės valdymo forma. Šioje
mikrovalstybėje visa valdžia priklauso popiežiui, kuris iki gyvos galvos vadovauja
Katalikų bažnyčiai. Popiežiui mirus, naują renka kardinolų konklava.
Monarchas turi aukščiausią įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę galią, kartu
yra Romos katalikų bažnyčios vadovas.
 Pagal politinį režimą valstybės skirstomos į demokratines ir autoritarines.
Tarp abiejų grupių šalių nėra aiškios ribos – nemažai jų turi ir
demokratinių, ir autoritarinių požymių. Jas galima vadinti pusiau
demokratinėmis šalimis.
Pagal politinį režimą

● DEMOKRATINĖS valstybės - valstybės, kuriose valdžios atstovai

renkami per laisvus ir gana sąžiningus rinkimus, nevaržoma politinių
partijų (išskyrus ekstremistines) veikla, galioja žodžio laisvė, kiti
požymiai. Demokratinės yra beveik visos Europos valstybės, kituose
žemynuose tokių gerokai mažiau.
● AUTORITARINĖS valstybės - valstybės, kuriose rinkimai nėra laisvi,
opozicinės politinės partijos neretai persekiojamos, valdžios kritika
draudžiama. Valstybės vadovai tokiose šalyse paprastai užima postą
neribotą laiką (20–30 metų). Daug autoritarinių šalių yra Afrikoje ir
Lotynų Amerikoje. Europoje autoritarine valstybe galima laikyti
Baltarusiją, tokioms šalims būdinga diktatūra.
● PUSIAU DEMOKRATINĖS valstybės - valstybės, kuriose rinkimai
yra beveik laisvi, tačiau politinių partijų bei kandidatų į prezidentus
agitacinės galimybės nevienodos. Šiose valstybėse dažnai klesti
korupcija.
Demokratinio valdymo principas Autoritarinio valdymo principas
 UNITARINĖ - vientisos teritorijos valstybė, administraciniai
Pagal teritorinę struktūrą
teritoriniai jos vienetai neturi suvereniteto požymių, juose galioja
vienodi įstatymai. Dauguma pasaulio valstybių yra unitarinės (tarp
jų ir Lietuva).

FEDERACINĖS - tokia valstybė, kurios dalys turi dalinį

suverenitetą. Nors vienodi valstybės įstatymai galioja visoje
teritorijoje, federacijos subjektai paprastai turi tik jų teritorijoje
galiojantį papildomą įstatymų sąvadą. Federacijos subjektai
vadinami valstijomis, žemėmis, provincijomis, respublikomis ir kt.
 ● Vienatautės valstybės -
daugumą vietos gyventojų
(virš 85 proc.) sudaro viena
tauta (Pvz., Islandija,
Japonija, Lenkija)
Pagal tautinę sudėtį

● Dvitautės valstybės -
valstybės, kuriose dvi
vyraujančios tautos sudaro
daugumą gyventojų. Prie
tokių priskiriamos Belgija
(flamandai ir valonai), Kanada
(anglų ir prancūzų kalbas
vartojantys kanadiečiai).

● Daugiatautėse valstybėse
gyvena nuo trijų iki kelių šimtų
vietos tautų ir nė viena iš jų
nesudaro pagrindinės šalies
gyventojų dalies. Ypač gausu
tautų Indijoje, Rusijoje,
Nigerijoje.
Skyrius: VALSTYBIŲ GEROVĖS SKIRTUMAI

Tema: Valstybių ekonominės galios rodikliai (1)

 UŽDUOTIS

Remdamiesi vadovėlio 42-43 psl. tekstu, apibūdinkite sąvokas:

● Bendras vidaus produktas (BVP)

● BVP vienam gyventojui (BVP/1 gyv.)
● „Big Mac“ indeksas
● Perkamoji galia
● Bendras vidaus produktas (BVP) - rodiklis, rodantis visų per metus šalyje
sukurtų prekių ir paslaugų vertę (JAV doleriais).
● BVP vienam gyventojui (BVP/1 gyv.) - rodiklis, rodantis visų per metus
šalyje sukurtų prekių ir paslaugų vertę, padalintą iš šalies gyventojų skaičiaus
(JAV doleriai/1 gyv.)

● Kodėl BVP/1 gyv. rodiklis yra patikimesnis nei

BVP?
BVP/1 gyv. skaičiavimas:
● Apskaičiuoti BVP/1 gyv.
lentelėje išvardytose
Europos šalyse
 Remiantis vadovėlio 42 psl. 1 žemėlapiu, apibūdink
UŽDUOTIS ekonomiškai stiprių ir silpnų šalių geografinį
išsidėstymą pasaulyje
Perkamoji galia
● Perkamoji galia - prekių ir paslaugų kiekis, kurį galima įsigyti už tam tikrą
pinigų sumą
● „Big Mac“ indeksas - tai indeksas, naudojamas siekiant įvertinti realius
valiutų kursus, remiantis „McDonalds“ restoranų tinklo mėsainio „Big Mac“
kainomis skirtingose šalyse. Pagrindiniu indekso rodikliu laikoma mėsainio
„Bic Mac“ kaina JAV doleriais (USD). Pavertus vietinę valiutą į USD galima
palyginti, kurių šalių pinigai yra pervertinti, o kurių - per daug nuvertinti.

ELEMENTARU | Kaip lyginamos kainos ir pragyvenimo lygis

...
Kiti ekonominiai rodikliai ekonomiškai stipriose
valstybėse:
● aukštas urbanizacijos lygis
● tolygesnis pajamų pasiskirstymas
● gerai išplėtota pramonė, kuri naudoja pažangiąsias technologijas
● žmonių, dirbančių žemės ūkyje, dalis - nedidelė
● žmonių, dirbančių paslaugų sektoriuje, dalis - didelė
● šalies eksporte vyrauja pramonės produkcija (ne žaliavos)
● gerai išplėtotas transporto tinklas

● apie socialinius rodiklius - kitą pamoką

 Pasirinkti 5 valstybes (iš skirtingų regionų) ir
UŽDUOTIS panagrinėti jų ekonominius rodiklius. Padaryti išvadą

Šalis Geografinė BVP/1 „Big Mac“ Žemės Paslaugų Urbanizacijos

padėtis gyv. indeksas ūkyje sektoriuje lygis (%)
dirbančių dirbančių
žmonių žmonių
dalis (%) dalis (%)

Lietuva
Užimtumas sektoriuose Urbanizacijos lygis „Big Mac“ indeksas

BVP/1 gv.
Skyrius: VALSTYBIŲ GEROVĖS SKIRTUMAI
Tema: UNIVERSALŪS VALSTYBIŲ GEROVĖS
RODIKLIAI (1)
 UŽDUOTIS Perskaityti vadovėlio 44-45 psl. ir
atsakyti į klausimus:
1. Kas yra ŽSRI rodiklis ir iš ko jis susideda? Kuo ŽSRI
yra pranašesnis už BVP/1 gyv. rodiklį?
2. Išsivysčiusių, vidutiniškai išsivysčiusių ir besivystančių
šalių bruožai ir pavyzdžiai.
3. Kas yra pasaulinis laimės indeksas? Kaip jis
skaičiuojamas?
Valstybių socialinė ir
ekonominė galia
Išsivysčiusių ir besivystančių valstybių požymiai
Žmogaus socialinės raidos indeksas (ŽSRI) - socialinis ir ekonominis rodiklis, rodantis
valstybės išsivystymo lygį. Šis indeksas skaičiuojamas iš trijų rodiklių: vidutinė tikėtina
gyvenimo trukmė, vidutinė mokymosi trukmė (raštingumo lygis), bendrosios nacionalinės
pajamos, tenkančios vienam gyventojui. Indeksas apskaičiuojamas skaičiais nuo 0,0 iki 1,0

Žmogaus socialinės raidos indekso sritys ir apskaičiavimo rodikliai

Pasaulinis laimės indeksas (PLI)
Why is Israel the 4th happiest country?
 Grupės
darbas Kūrybinė užduotis - gerovės rodiklio kūrimas
45 psl. 4 užd. Sukurti savąjį rodiklį valstybių gerovei vertinti. Kuriuos atskirus
rodiklius įtrauksi ir kokia bus jų dalis? Pagrįsk savo pasirinkimą.
● Grupėse 3-4 žmonės
● Power Point formatu
Kūrybinės užduoties vertinimo kriterijai:
1) Pasirinkti ne mažiau 5 rodikliai ir pagrįstas jų pasirinkimas (3 taškai)
2) Sukurta formulė ir pagrįsta jos sudėtis (2 taškai)
3) Formulė išbandyta bent dviejų šalių gerovei įvertinti (3 taškai)
4) Darbas pateiktas kūrybiškai (1 taškas)
5) Darbas pristatytas laiku (1 taškas)
Skyrius: VALSTYBIŲ GEROVĖS SKIRTUMAI

Tema: KAS TRUKDO ŠALIMS VYSTYTIS?

Prisiminti…

1. Kas būdinga išsivysčiusioms ir besivystančioms

valstybėms?
2. Įvardyti ekonominius ir socialinius rodiklius, atspindinčius
valstybių išsivystymo lygį.
Priežastys, kurios trukdo šalims siekti pažangos:

● Istorinės kliūtys
● Gamtinės kliūtys
● Socialinės ir politinės kliūtys
● Ekonominės kliūtys
 Istorinės kliūtys
● Kolonizacija: ekonomikos sistema buvo
kuriama siekiant tenkinti metropolijos
poreikius;
● Kolonizacija: jaunos, geometriškos sienos,
kirtusios etninių grupių paplitimo teritorijas.
Čia būdinga etninė nesantaika, konfliktai.
Gamtinės kliūtys
● Jei šalis yra aukštai kalnuose, žemyno
gilumoje ar vandenyno platybėse, jai
būdingas izoliuotumas apsunkina prieigą
prie pasaulio rinkos.
Pvz.: kalnuotos ir neturinčios prieigos prie jūros
Mongolija, Tadžikistanas
● Tam tikrose pasaulio dalyse klimato
sąlygos nėra tinkamos žemės ūkiui
plėtoti.
Pvz.: sausrų ir dykumėjimo nualintas
Madagaskaras, kylantis vandens lygis
Bangladeše
10 labiausiai klimato kaitos paveiktų valstybių
Socialinės ir politinės kliūtys
● Diktatorių valdžia: neteisėti
rinkimai,naudojamasi savo
padėtimi, valstybinių lėšų
pasisavinimas, didelė turtinė
nelygybė, žmogaus teisių
pažeidimai.
Ekonominės kliūtys
● Eksportuojamos naudingosios iškasenas
ir žemės ūkio produkcija, o į šias šalis
importuojamos pramoninės prekės yra
kur kas brangesnės už eksportuojamą
produkciją.
● Dėl pramoninių šalių taikomų muitų
ekonomiškai silpnų šalių produkcija yra
brangesnė, ją sunkiau parduoti svetur.
● Dideli importo reikalavimai, taisyklės ir
standartai.
● Didelis įsiskolinimas užsienio valstybėms
!! Vystymosi kliūtys negali būti tapatinamos su
visomis besivystančiomis šalimis.
Pvz., Sudanas - Nilo upė, prieiga prie Raudonosios jūros,
tačiau didelė korupcija, diktatūrinės šalies požymiai.
 Žemas išsilavinimo
lygis
Trumpa gyvenimo
Neproduktyvi
trukmė ekonomika

Blogėjanti aplinkos
būklė
Silpno ekonominio vystymosi
pasekmės
Dideli pajamų
skirtumai

Prasta medicininė
Klestinti korupcija priežiūra

Mažos pajamos Moterų diskriminacija

Skyrius: VALSTYBIŲ GEROVĖS SKIRTUMAI

Tema: EUROPOS SĄJUNGA IR MES (1)

 EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJOS
Funkcijos

Europos komisija

Europos Sąjungos
Taryba

Europos Vadovų
Taryba

ES Audito rūmai

Europos parlamentas

ES Teisingumo
teismas

Europos centrinis
bankas
EUROPOS KOMISIJA
● Turi vieną pirmininką ir po vieną komisijos narį iš kiekvienos ES
šalies, atsakantį už konkrečią sritį, pvz., ekonomiką, žemės ūkį,
transportą.
● Valdo ES politiką ir ES biudžetą
● Yra įsikūrusi Briuselyje ir Liuksemburge

Virginijus Sinkevičius

Ursula von der Leyen

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA
● Suburia ES šalių ministrus, kurie
posėdžiuose aptaria ES (žemės ūkio,
užsienio reikalų, teisingumo ir t.t.)
klausimus; drauge su Europos
Parlamentu sprendžia dėl teisės aktų ir
juos priima.
● Posėdžiauja Briuselyje arba
Liuksemburge
 EUROPOS VADOVŲ TARYBA
● Suburia visų šalių ar
vyriausybių vadovus
● Nustato ES prioritetus
ir politikos kryptis
● Susitinka bent keturis
kartus per metus
Briuselyje arba
Liuksemburge
rengiamuose
aukščiausiojo lygio
susitikimuose

Charles Michel
ES AUDITO RŪMAI
● Atsakinga už ES biudžeto tvarkymą.
● Audito Rūmus sudaro po vieną narį iš
kiekvienos ES valstybės; narius skiria
Taryba šešerių metų kadencijai, kuriai
pasibaigus, jie gali būti paskirti dar vienai
kadencijai.
● Būstinė Liuksemburgas
EUROPOS PARLAMENTAS
● Sudarytas iš visoms ES šalims
atstovaujančių narių, kuriuos
piliečiai renka kas penkerius metus
● Europos Parlamentas aptaria naujus
Europos Komisijos siūlomus teisės
aktus, renka Europos Komisijos
pirmininką, tvirtina ES biudžetą.
● Posėdžiauja bent šešis kartus per
metus Briuselyje ir dvyliką kartų
Strasbūre.
EUROPOS TEISINGUMO TEISMAS
● Užtikrina, kad ES šalys laikytųsi ES teisės
aktų.
● Turi po vieną teisėją iš kiekvienos ES
šalies.
● Yra įsikūręs Liuksemburge
EUROPOS CENTRINIS BANKAS
● Vykdo ES ekonomikos
ir pinigų politiką, valdo
ES valiutą - eurą.
● Yra įsikūręs Frankfurte
Skyrius: VALSTYBIŲ GEROVĖS SKIRTUMAI

Tema: EUROPOS SĄJUNGOS PAŽANGOS

SKIRTUMAI (1)
 UŽDUOTIS

● Užduočių lapas „Stipri ir silpna Europa“

Remtis vadovėlio 58-61 psl.
Europos regionų plėtros modelis
Mėlynasis bananas - Šiaurės Anglija, Belgija, Nyderlandai, dalis Prancūzijos ir Vokietijos,
Šiaurės Italijos dalis. Pagrindinis, sparčiai augančiu didžiųjų miestų branduolys.
Geltonasis bananas - didelio ekonominio pajėgumo juosta nuo Paryžiaus per Rūro regioną iki
Berlyno
Saulės juosta - apima ekonominio pajėgumo regionus palei Viduržemio jūros pakrantę
Baltijos jūros ekonominė zona - sparčiai augančių Baltijos šalių ekonomikos ašis. {žlugus
komunizmui Europoje, po geležinę uždangą atsirado naujos plėtros ašys, rytų kryptimi , taip 2
Mėlynasis bananas).
● Tai juostos, kur didesnis gyventojų tankumas, didelių miestų aglomeracijos, plačiai
vystomos technologijos, labiau išplėtoti pramonės ir paslaugų sektoriai, plačiai išvystytas
transporto infrastruktūra.
Aktyvūs ir pasyvūs Europos regionai
Ekonomiškai pasyvūs regionai -
periferijos:
● kaimo ir seni pramoniniai regionai
● neigiamas migracijos balansas
● didesnis nedarbas
● emigracija
● mažai jaunimo, visuomenė sensta
● uždaromos mokyklos
● merdi pramonės centrai
● prastas susisiekimas
● mažas gyventojų tankumas
Ekonomiškai aktyvūs regionas - žinių
ekonomikos branduoliai:
● regionai viršija ES BVP/gyv. vidurkį
● nauji, modernūs pramoniniai
regionai
● didelis darbo vietų skaičius
paslaugų ir pramonės sektoriuose
● mažas nedarbo lygis
● didesnės algos
● gerai išvystyta transporto
infrastruktūra
● teigiamas migracijos balansas
ES parama silpniems regionams
ES valstybėse BVP vienam gyventojui ir gyventojų pajamos skiriasi. Senosiose ES
narėse jos didesnės, o ES naujokėse, pvz. Bulgarijoje ar Rumunijoje, mažesnės.

Siekiant mažinti atskirtį tarp šalių, yra įgyvendinama Europos Sąjungos

regioninė politika. Tikslas - skatinti įvairių regionų bendradarbiavimą, didinti
konkurencingumą ir užimtumą, suartėjimą. Tam įkurti Europos plėtros fondas,
Europos socialinis fondas, Sanglaudos fondas
Vykdant ES regioninę politiką siekiama pagerinti šių 5
pagrindinių sričių padėtį:
1. investicijos į žmones - įsidarbinimo, švietimo ir socialinės įtraukties galimybių
suteikimas;
2. mažųjų ir vidutinių įmonių plėtros rėmimas;
3. mokslinių tyrimų ir inovacijų skatinimas investicijomis ir su moksliniais tyrimais
susijusiomis darbo vietomis;
4. aplinkos gerinimas įgyvendinant didelius investicinius projektus;
5. transporto ir energijos gamybos modernizavimas siekiant kovoti su klimato
kaita, sutelkiant dėmesį į atsinaujinančiąją energiją ir novatorišką transporto
infrastruktūrą.