TURINYS

LENTELIŲ SĄRAŠAS......................................................................................................................3
PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS...................................................................................................................4
ĮVADAS...............................................................................................................................................5
1. KREDITO UNIJŲ ANALIZĖ TEORINIU ASPEKTU..........................................................6
1.1. Kredito unijos reikšmė ir tikslai............................................................................................6
1.2. Kredito unijų teikiamos paslaugos........................................................................................7
1.3. Kredito unijų struktūra ir valdymas.....................................................................................8
2. LIETUVOS CENTRINĖ KREDITO UNIJA.........................................................................10
2.1. Centrinės kredito unijos steigimas.......................................................................................10
2.2. Lietuvos centrinės kredito unijos struktūra ir veikla........................................................11
2.3. Lietuvos centrinės kredito unijos privalumai ir trūkumai................................................13
3. LIETUVOS CENTRINĖS KREDITO UNIJOS 2020-2022 METŲ VEIKLOS
VERTINIMAS..................................................................................................................................15
3.1. Lietuvos centrinės kredito unijos finansinių ataskaitų analizė.........................................15
3.2. Lietuvos centrinės kredito unijos pelningumo rodikliai....................................................20
3.3. Lietuvos centrinės kredito unijos normatyviniai rodikliai................................................22
IŠVADOS..........................................................................................................................................25
BIBLIOGRAFINIŲ NUORODŲ SĄRAŠAS.................................................................................26
 LENTELIŲ SĄRAŠAS

Lentelės Lentelės pavadinimas Puslapis

Nr.
1 LCKU privalumai ir trūkumai 13
2 LCKU turto struktūra 2020-2022 m., tūkst. Eur 16
3 LCKU paskolų portfelio kokybė 2020-2022 m., tūkst. Eur 18
4 LCKU investicijų į vertybinius popierius struktūra ir pokyčiai 19
2020-2022 m., tūkst. Eur
5 LCKU bendro kapitalo pakankamumo rodiklis 2020-2022 m., 23
proc
6 LCKU didelių pozicijų rodiklis 2020-2022 m., proc 23
7 LCKU sverto rodiklis 2020-2022 m., proc 24
 PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS

Paveikslo Paveikslo pavadinimas Puslapis

Nr.
1 Lietuvos centrinės kredito unijos valdymo schema ir organizacinė 11
struktūra
2 Lietuvos centrinės kredito unijos turtas 2020-2022 m., tūkst. Eur 15
3 Suteiktų paskolų struktūra 2020-2022 metais, tūkst. Eur 18
4 Likvidumo palaikymo rezervas 2020-2022 m. pabaigoje, tūkst. Eur 21
5 LCKU turto pelningumo rodiklis (ROA) 2020-2022 m., proc 22
6 LCKU nuosavo kapitalo pelningumo rodiklis (ROE) 2020-2022 m., 22
proc
7 LCKU padengimo likvidžiu turtu rodiklis 2020-2022 m., proc 23
 ĮVADAS

Kredito unijos yra kooperatiniais pagrindais veikiančios kredito įstaigos, kurių tikslas
yra priimti indėlius ir skolinti lėšas, teikti lėšų pervedimo ar kitas finansines paslaugas. Tai yra
bendruomeninės organizacijos, kurių veikla pagrįsta bendradarbiavimu ir drausmingumu. Kredito
unijos, po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, veikia nuo 1994 metų ir yra tapusios populiariais
finansavimo šaltiniais, ypač vietinėms bendruomenėms ir smulkiems verslams. Kredito unijų veikla
yra reguliuojama Lietuvos banko, kuris nustato atitinkamus reikalavimus jų veiklai ir užtikrina, kad
jos veiktų pagal aukštus finansinius standartus.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 61 kredito unija, kurios yra registruotos ir veikia pagal
Lietuvos Respublikos įstatymus. Kiekviena kredito unija turi savo ypatybes ir teikia skirtingas
finansines paslaugas savo nariams. Kai kurios iš jų yra specializuotos tam tikroms klientų grupėms,
pavyzdžiui, jaunimui, ūkininkams ar verslininkams, o kitos yra universalios ir teikia įvairias
finansines paslaugas. Manau, kad ši tema yra aktuali, nes pastaruoju metu kredito unijų veikla
Lietuvoje yra sparčiai auganti ir keičiasi. Todėl svarbu išnagrinėti kredito unijų veiklą, jų finansinę
būklę ir rizikos veiksnius. Tai taip pat yra svarbu, kad būtų galima nustatyti, ar kredito unijos yra
patikimos ir ar jos yra geriausias pasirinkimas vartotojams ir įmonėms, kurioms reikalinga finansinė
pagalba. Šiame darbe apžvelgsiu Centrinės kredito unijos veiklą bei išanalizuosiu jos veiklos
rezultatus.
Darbo tikslas – išanalizuoti kredito unijos veiklą bei atlikti jos veiklos vertinimą
pagal 2020–2022 metų rezultatus.

Darbo uždaviniai:

1. Apžvelgti Lietuvos kredito unijas teoriniu aspektu.

2. Aptarti Centrinės kredito unijos struktūrą, valdymą bei veiklą.
3. Nustatyti kredito unijos privalumus bei trūkumus.
4. Įvertinti Centrinės kredito unijos veiklą bei rezultatus 2020-2022 metais.

Darbo metodas – mokslinės literatūros analizė.

 1. KREDITO UNIJŲ ANALIZĖ TEORINIU ASPEKTU

Kredito unijų judėjimas nėra jaunas reiškinys, tačiau skirtingose pasaulio šalyse
kredito unijų judėjimai vystėsi nevienodai. Literatūros šaltiniuose nėra nurodyta tikslios datos, kada
buvo įsteigta pirmoji kredito unija, tačiau tai vyko XIX a. viduryje. Antrojo pasaulinio karo metais
Lietuvos kredito kooperatyvų sistema buvo visiškai sunaikinta, todėl po Lietuvos nepriklausomybės
atkūrimo, reikėjo viską pradėti iš naujo. Po nepriklausomybės atkūrimo keitėsi šalies ekonominė
padėtis, mažėjo infliacija, verslų pajamos mažėjo, kas sąlygojo verslo subjektų finansines
problemas. Bankų skolininkai nebesugebėdavo vykdyti savo įsipareigojimų, o tai įtakojo, jog
pradėjo bankrutuoti pirmieji bankai. Lietuvos kredito unijų tinklapyje nurodyta, kad „kredito unijų
steigimą lėmė anuomet susiklosčiusi sudėtinga situacija šalyje, kai besikurianti bankinė sistema
palankiai vertino ir kreditavo tik stambųjį verslą bei naujas investicijas, o be galimybės gauti
papildomų finansų likęs smulkusis verslas ir dažno ūkininko kasdienis gyvenimas atsidurdavo
aklavietėje“. Padedant dviem pasaulinėms kredito unijų organizacijoms – Pasaulinei kredito unijų
tarnybai bei Tarptautiniam Daesjardins kredito unijų judėjimui – 1994 metais Lietuvoje pradėjo
atgimti kredito unijų idėjos, o 1995 metais, Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos
Respublikos kredito unijų įstatymą. „Šis įstatymas nustatė kredito unijų veiklos pagrindus, narystės
sąlygas bei savivaldos principus, reglamentavo kredito unijų steigimą, veiklą, jos narių teises ir
pareigas, reorganizavimą ir likvidavimą, valdymą bei veiklos priežiūrą“ (LR kredito unijų
įstatymas). Vilkaviškyje ir Marijampolėje buvo įsteigtos pirmosios kredito unijos. O šiuo metu,
kuomet kredito unijų sektorius Lietuvoje funkcionuoja daugiau nei 25 metus, Lietuvoje jau veikia
61 kredito unija.

1.1. Kredito unijos reikšmė ir tikslai

Mokslinėje literatūroje kredito kooperatyvai vadinami labai įvairiai: kredito unijomis,

kredito sąjungomis ar draugijomis, kooperatiniais bankais, kredito ar finansiniais kooperatyvais ir
panašiai. „Kredito unijų veikla remiasi kooperacijos principais, t. y. kredito unija yra ne pelno
siekianti organizacija, kuri neturi išorinių akcininkų, o jos vieninteliai akcininkai yra pajų įsigiję
nariai“ (Kėdaitis. V., Girčytė J.). Igarytė J., ir Ramanauskas. J. teigia, kad „kooperatinės finansų
įstaigos savo veikloje vadovaujasi kooperatiniais principais, t. y. savanoriška ir atvira naryste,
demokratiniu valdymu, ekonominiu narių dalyvavimu kapitale, kooperacija tarp kooperatyvų ir
panašiai“.

Literatūroje kredito unijos dažniausiai apibūdinamos kaip „narių valdomos,

savanoriškos, savitarpio pagalbos, demokratinės, kooperatinės finansų įstaigos, kurios teikia
finansines paslaugas savo nariams“ (Igarytė J., Ramanauskas J.). Lietuvos kredito unijų įstatymas
reglamentuoja, kad „kredito unija – tai kooperatiniais pagrindais suorganizuota, fizinių asmenų
savanoriškai įsteigta ir šio įstatymo nustatyta tvarka įregistruota kredito įstaiga, telkianti savo narių
pinigines lėšas narių ūkiniams bei socialiniams poreikiams, numatytiems kredito unijos įstatuose,
tenkinti savitarpio paskolų teikimo būdu ir prisiimanti su tuo susijusią riziką bei atsakomybę“.
Kitaip tariant, kredito uniją galima apibūdinti kaip finansinę įstaigą, kuri yra valdoma ir
kontroliuojama savo narių. Šios bendrovės nariai gali būti fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie
gyvena ar dirba toje Lietuvos Respublikos savivaldybėje, kurioje yra įregistruota kredito unijos
buveinė. Kredito unijos yra alternatyva bankams, kurie yra valdomi ir kontroliuojami akcininkų.
Galima išskirti tokius kredito unijų tikslus:
 Puoselėti demokratiškumą, solidarumą, bendradarbiavimą, socialinės
atsakomybės jausmą, kooperatinę dvasią;
 Skatinti taupymą ir išmintingą šeimos finansų valdymą;
 Teikti savo nariams paskolas bei kitas finansines paslaugas kuo palankesnėmis
sąlygomis, sudaryti saugias sąlygas indėliams;
 Skatinti smulkų ir vidutinį verslą, efektyvų žemės ūkio valdymą.

1.2. Kredito unijų teikiamos paslaugos

Kredito unijos veikia remiantis solidarumo principu ir siekia užtikrinti savo narių
finansinę gerovę bei ekonominę pažangą. Jos taip pat skatina finansinį švietimą ir skaidrumą savo
nariams, jog jie galėtų geriau suprasti savo finansus ir priimti geriausius sprendimus. Dabartiniu
metu kredito unijos, kaip ir komerciniai bankai, teikia platų finansinių paslaugų paketą, kurio
pagrindą sudaro kreditavimo, indėlių priėmimo ir pinigų pervedimo paslaugos. Tačiau kredito
unijos, skirtingai nei komerciniai bankai, neteikia investicinių paslaugų.
Kredito unijų veikla susideda iš trijų pagrindinių sričių: taupymo, paskolų ir kitų
finansinių produktų teikimo bei finansų valdymo. Kredito unijos priima terminuotus ir
neterminuotus indėlius, kuriuos gali naudoti kaip finansavimo šaltinį savo veiklai. Taip pat jos
teikia paskolas savo nariams, kurių dydis ir sąlygos priklauso nuo kredito unijos nustatytų
reikalavimų ir narių finansinės būklės. Diskontuoja ir inkasuoja vekselius, investuoja laisvas lėšas į
vertybinius popierius. Jos gali suteikti paslaugas, tokias kaip kreditinės kortelės, draudimo
paslaugos ir panašiai. Kredito unijų veikla yra grindžiama drausmingumu ir sąžiningumu. Jos nariai
yra atsakingi už savo indėlius ir paskolas, taigi, jie yra suinteresuoti užtikrinti, kad kredito unija
veiktų stabiliai ir pelningai. Kredito unijų valdymas yra atliekamas demokratiškai, nes visi nariai
turi balsavimo teisę ir gali dalyvauti sprendimų priėmimo procese.
 1.3. Kredito unijų struktūra ir valdymas

Kredito unijos Lietuvoje, nepaisant jų dydžio, yra panašios organizacinės struktūros.

Kredito unijos yra valdomos savo narių, kurie kartu yra ir kredito unijos klientai. Lietuvos
Respublikos kredito unijų įstatyme yra nurodyti tokie kredito unijos valdymo organai:

 Visuotinis narių susirinkimas;

 Stebėtojų taryba;
 Valdyba;
 Paskolų komitetas.

Įstatyme taip pat nurodyta, kad valdymo organų nariais gali būti tik pilnamečiai kredito
unijos nariai.

Visuotinis narių susirinkimas yra aukščiausias kredito unijos valdymo organas. Narių
susirinkimas išreiškia bendrą narių nuomonę esminiais kredito unijos klausimais. Tik visuotiniam
narių susirinkimui suteikta teisė keisti ir papildyti kredito unijos įstatus, tvirtinti veiklos strategiją.
Visi nutarimai priimami paprasta balsų dauguma, vienam nariui suteikiant vieną balsą. Nors ir
būdamas aukščiausias kredito unijos organas, visuotinis narių susirinkimas neturi teisės spręsti
klausimų, kurie priskirti kitiems kredito unijos organams.

Stebėtojų taryba yra kredito unijos veiklos teisėtumą ir tikslingumą prižiūrintis

kontrolės organas. Stebėtojų tarybos narių skaičius, ne mažesnis kaip 3 ir ne didesnis kaip 9 nariai,
nustato kredito unijos įstatai. Stebėtojų tarybą ir jos pirmininką renka kredito unijos visuotinis narių
susirinkimas, ne ilgesniam nei trejų metų laikotarpiui. LR kredito unijų įstatyme nurodoma, kad
„stebėtojų tarybos nariu negali būti kredito unijos valdybos, paskolų komiteto narys ar revizorius.
Stebėtojų tarybos narys negali pavesti ar perduoti savo funkcijų kitiems asmenims“.

Valdyba yra kolegialus vykdomasis kredito unijos organas, kurio veiklai vadovauja
pirmininkas. Valdybos narių skaičių, kuris turi būti nelyginis ir ne mažesnis kaip 3, nustato kredito
unijos įstatai. Valdybos narius ir pirmininką renka kredito unijos visuotinis narių susirinkimas ne
daugiau kaip trejiems metams. Valdybos nariu ar jos pirmininku negali būti kredito unijos stebėtojų
tarybos, paskolų komiteto narys ar revizorius. Įstatyme nurodomi tokie valdybos įgalinimai:

 priima naujus narius į kredito uniją ar sustabdo jų narystę;

 atstovauja kredito unijai teisme, arbitraže bei kitose institucijose;
 organizuoja ir šaukia kredito unijos visuotinius narių susirinkimus;
 nustato palūkanas už indėlius ir paskolų procentus;
  kredito unijos vardu sudaro darbo sutartis su samdomais darbuotojais;
 kredito unijos vardu sudaro civilinius sandorius su kredito unijos nariais ir trečiaisiais
asmenimis;
 tvarko kredito unijos narių registrą;
 svarsto revizoriaus pateiktą medžiagą, administracijos (jei ji yra) veiklą ir pateikia
savo išvadas stebėtojų tarybai arba visuotiniam narių susirinkimui;
 parengia kredito unijos buhalterinio balanso, pelno paskirstymo bei nuostolių
atlyginimo tvarkos ir kitos finansinės atskaitomybės projektus;
 svarsto kredito unijos narių prašymus dėl jų pajų perleidimo;
 investuoja laisvas kredito unijos lėšas į valstybės išleidžiamus vertybinius popierius,
jei tai numatyta įstatuose;
 skolina laisvas kredito unijos lėšas kitoms kredito unijoms ar kredito unijų asociacijai
bei skolinasi iš jų pinigus, jei tai numatyta įstatuose;
 laiku informuoja kredito unijų veiklos priežiūros instituciją apie minimalaus narių
skaičiaus ar pajinio kapitalo sumažėjimą bei teikia kitus reikalingus šiai institucijai
duomenis;
 svarsto kitus kredito unijos veiklos ir valdymo klausimus, nepriklausančius išimtinei
visuotinio narių susirinkimo, stebėtojų tarybos ar paskolų komiteto kompetencijai.

Paskolų komitetas nagrinėja kredito unijos narių paraiškas dėl savitarpio paskolų.
„Savitarpio paskolos – tai iš kredito unijoje sukauptų indėlių savo nariams duodamos ilgalaikės ir
trumpalaikės paskolos, už kurias imamos kredito unijos valdybos nutarimu nustatyto dydžio
palūkanos“ (LR kredito unijų įstatymas). Jis sprendžia, ar nario prašoma paskola atitinka įstatuose
nustatytą paskirtį, numato išmokėjimo ir grąžinimo sąlygas bei tvarką ir teikia pasiūlymus šiais
klausimais kredito unijos valdybai. Valdyba negali sudaryti savitarpio paskolos sutarties su kredito
unijos nariu, jei tam nepritarė paskolos komitetas.

Kredito unijoje turi būti bent vienas revizorius, kurį renka visuotinis narių
susirinkimas. Gavęs reikalingus buhalterinius bei finansinius dokumentus, revizorius kontroliuoja
kredito unijos finansinę – ūkinę veiklą, visuotinio narių susirinkimo priimtų nutarimų vykdymą.

Kredito unijoje taip pat gali būti sudaryta administracijos grupė, kuriai priklausytų
kredito unijos administracijos vadovas, vyriausiasis finansininkas ir kiti valdymo funkcijas
atliekantys darbuotojai.
 2. LIETUVOS CENTRINĖ KREDITO UNIJA

2.1. Centrinės kredito unijos steigimas

Siekiant skatinti kredito unijų plėtrą ir užtikrinti jų sistemos patikimumą, Lietuvos

Respublikos Seimas 2000 m. gegužės 18 dieną priėmė Lietuvos Respublikos centrinės kredito
unijos įstatymą. Po kelerių metų – 2002 m. lapkričio 28 dieną – Lietuvos banko valdybos posėdyje
Lietuvos centrinei kredito unijai buvo išduota veiklos licencija ir kredito unija pradėjo savo veiklą.
Įsteigus šią uniją prasidėjo naujas kredito unijų veiklos etapas: „dabar jos turėjo garantinius fondus,
kuriais galėjo pasinaudoti finansinių sunkumų atveju, o valstybės dalyvavimas formuojant
organizacijos įstatinį kapitalą rodė palankų valstybės požiūrį į tolimesnę kredito unijos veiklos
plėtrą“ (Lietuvos centrinė kredito unija).
„Centrinė kredito unija – kooperatiniais pagrindais suorganizuota, juridinių asmenų
kredito unijų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos įsteigta ir šio įstatymo
nustatyta tvarka įregistruota kredito įstaiga, veikianti kaip kooperatinė bendrovė. Centrinė kredito
unija veikia pajinio kapitalo pagrindu ir atlieka kredito unijų likvidumo palaikymo ir mokumo
atkūrimo funkcijas, priima indėlius bei grąžintinas lėšas ir teikia paskolas bei prisiima su tuo
susijusią riziką ir atsakomybę“ (Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatymas). Šiuo metu
centrinė kredito unija yra didžiausia Lietuvoje, ji vienija net 45 kredito unijas visoje Lietuvoje bei
daugiau nei 100 klientų aptarnavimo vietų tinklą.
Vertinant pastarųjų metų centrinės kredito unijos ekonominius rodiklius, galima teigti,
kad 2022 metais unija pademonstravo tvarų augimą, augo finansavimo apimtys, taip pat ir indėlių
portfeliai. Kredito unijos turtas 2022 m. gruodžio mėnesį siekė 251,37 mln. Eur. Lyginant su 2021
metais, Lietuvos centrinė kredito unija 2022 metais uždirbo 1,64 mln. Eur grynojo pelno – net 35,26
% daugiau nei 2021 metais.
 2.2. Lietuvos centrinės kredito unijos struktūra ir veikla

Lietuvos centrinės kredito unijos struktūrą sudaro keli lygiai, kuriuos sudaro skirtingi
valdymo organai, jie pavaizduoti 1 paveiksle. Kredito unijos struktūrą sudaro šie:

 visuotinis narių susirinkimas. Tai aukščiausiasis valdymo organas, kuriame

dalyvauja visi unijos nariai. Visuotinis narių susirinkimas priima svarbiausius
sprendimus - patvirtina unijos strategiją ir veiklos planą, tvirtina finansinę
atskaitomybę, nustato narystės indėlių dydžius, nustato narių teises ir pareigas ir
panašiai.

1 pav. Lietuvos centrinės kredito unijos valdymo schema ir organizacinė struktūra

Šaltinis: sudaryta Lietuvos centrinės kredito unijos

 Stebėtojų taryba - tai vidutinio lygio valdymo organas, kurioje narių atstovai yra
renkami kas trejus metus. Stebėtojų taryba priima svarbiausius sprendimus tarp visuotinio
narių susirinkimo posėdžių, tvarko kredito unijos kasdienę veiklą ir yra atsakinga už
strategijos įgyvendinimą.
  Valdyba - tai vykdomasis valdymo organas, kurio nariai yra renkami visuotinio narių
susirinkimo. Valdyba yra atsakinga už Lietuvos centrinės kredito unijos operacijų valdymą,
personalo valdymą ir finansinę atskaitomybę.
 Administracijos vadovas.
Lietuvos centrinėje kredito unijoje savo veiklą vykdo administracija bei aštuoni
departamentai.

Lietuvos centrinė kredito unija kartu su Lietuvos banku prižiūri savo narių, kredito unijų,
veiklą ir teikia įvairias finansines paslaugas. Lietuvos centrinės kredito unijos oficialiame
elektroniniame puslapyje nurodyta, kokią veiklą vykdo ši kredito unija:

 Palaiko likvidumą ir mokumą. Galima sakyti, kad tai svarbiausia funkcija. Šiam tikslui
centinėje kredito unijoje yra kaupiamas stabilizacijos fondas. „Stabilizacijos fondas –
tai fondas, skirtas kredito unijų veiklos stabilumui bei tęstinumui užtikrinti ir veikiantis
kaip paskutinis skolinimosi šaltinis kredito unijos sutrikusiam mokumui atkurti“ (LR
centrinių kredito unijų įstatymas).

 Priima indėlius ir kitas grąžintinas lėšas;

 Skolina savo narėms kredito unijoms;

 Teikia mokėjimo paslaugas;

 Atlieka kliringo operacijas tarp savo narių, per Lietuvos banko atsiskaitymų centrą bei
kitas kliringo institucijas;

 Vertina kreditingumą.

 Dalyvauja Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių institucijų inicijuotose programose bei

projektuose, skirtuose kredito unijoms;

 Išduoda mokėjimo korteles ir kitas mokėjimo priemones bei atlieka operacijas;

 Administruoja elektroninės bankininkystės platformą;

 Valdo stabilizacijos fondą ir užtikrina savo narių kredito unijų mokumą.

Taip pat Lietuvos centrinė kredito unija atstovauja savo narių kredito unijų interesams:

 Palaiko ryšius su panašiomis kitų valstybių bei tarptautinėmis institucijomis, jose

atstovaudama savo nares – kredito unijas;
  Priima sprendimus dėl narystės Lietuvos centrinėje kredito unijoje.

Centrinė kredito unija paslaugas gali teikti savo nariams, taip pat kredito unijų, kurios
yra centrinės kredito unijos narės, nariams, Lietuvos Respublikoje įsteigtoms kredito unijų
asociacijoms, kitoms Lietuvos Respublikoje įsteigtoms finansų įstaigoms. Privaloma narystė,
centinėje kredito unijoje, įstatyme nenumatyta, jeigu kredito unija nenorės priklausyti centrinei
kredito unijai, ji galės veikti savarankiškai.

2.3. Lietuvos centrinės kredito unijos privalumai ir trūkumai

Lietuvos centrinė kredito unija yra alternatyva tradiciniams bankams. 1 lentelėje

pateikiami kredito unijų privalumai ir trūkumai.

1 lentelė

PRIVALUMAI TRŪKUMAI
Palankesnės palūkanų normos. Kredito unijos Ribotos paslaugos. Lietuvos centrinė kredito
gali pasiūlyti žemesnes palūkanų normas nei unija gali teikti ribotą paslaugų spektrą
bankai. palyginti su bankais, kurie gali pasiūlyti
daugiau paslaugų, tokių kaip tarpbankinės
operacijos ir investavimo paslaugos.

Mažesnės administravimo išlaidos. Kredito Kredito unijos turi gerokai mažiau bankomatų
unija yra orientuota į savo narius, o ne į pelno ir padalinių negu bankai, o tai klientams gali
siekimą, kaip bankai. Tai reiškia, kad jos siūlo kelti nepatogumų.
daug konkurencingesnius finansinius produktus
nei bankai.
Kredito unijos dažniausiai siūlo didesnes Bene didžiausias kredito unijų trūkumas –
terminuotųjų ir kaupiamųjų indėlių palūkanų pajinis įnašas.
normas negu Lietuvos komerciniai bankai.
Padėjus terminuotąjį indėlį kredito unijoje
ilgesniam laikotarpiui, palūkanos, palyginti su
bankais, smarkiai išauga. Be to, kai kurios
kredito unijos klientams moka terminuotųjų
indėlių palūkanų priedus
 Demokratinis valdymas. Lietuvos centrinė
kredito unija yra narių valdoma organizacija,
kurioje kiekvienas narys turi balsavimo teisę ir
gali dalyvauti valdymo procese, o tai leidžia
joms aktyviai dalyvauti savo finansų valdymo
procese
Be to, kredito unijos yra saugios ir stabilios
finansinės organizacijos, nes jos yra
reguliuojamos ir stebimos Lietuvos banko,
kuris užtikrina, kad jos laikytųsi aukštų
standartų.

LCKU privalumai ir trūkumai

Šaltinis: sudaryta autorės, remiantis moksline literatūra

Taigi, Lietuvos centrinė kredito unija yra populiari ir patikima finansinė organizacija,
kuri siūlo platų spektrą finansinių paslaugų savo nariams. Ji yra atsakinga ir prieinama savo
nariams, o jos stabilumas ir saugumas yra užtikrintas. Tačiau galima įžvelgti ir trūkumų, todėl
norint apsispręsti, kas geriau – kredito unija ar bankas – reikėtų įvertinti tokius veiksnius, kaip
indėlio dydis, rūšis, trukmė, palūkanų normos, jų pokyčiai ir panašiai. Nors kredito unija turi daug
privalumų, kai kuriems asmenims gali būti paprasčiau ir greičiau pasidėti indėlį banke.
 3. LIETUVOS CENTRINĖS KREDITO UNIJOS 2020-2022 METŲ VEIKLOS
VERTINIMAS

3.1. Lietuvos centrinės kredito unijos finansinių ataskaitų analizė

Kiekvienai įmonei itin svarbūs yra finansiniai rodikliai. Būtent jie parodo įmonės
sekmę kaip bendro oragnizmo ir jos vadovų kompetenciją bei gebėjimą priimti tinkamiausius
sprendimus. Yra daug įvairių finansinių rodiklių, pradedant turimo turto skaičiavimais ir baigiant
kur kas sudetingesniais – visą įmonės veiklą apimančiais rodikliais. Kiekvienas jų yra labai svarbus
norint išsiaiškinti įmonės situaciją bei deliojant ateities planus ir vieksmų strategiją.
Lietuvos centrinės kredito unijos veiklos vertinimas atliekamas remiantis 2020-2022
metų finansinėmis ataskaitomis.
2020-2022 metais Lietuvos centrinės kredito unijos valdomas turtas kasmet didėjo.
Laikotarpio pabaigoje, 2022 metais, jis padidėjo 23,65 proc. lyginant su laikotarpio pradžia – 2020
metais. Didžiausias turto padidėjimas matomas 2021 metais, kuomet lyginant su 2020 metais, turtas
padidėjo 13,86 proc. Lyginant 2022 ir 2021 metų valdomą kredito unijos turtą, matome, kad turtas
padidėjo 8,56 proc. Apibendrinti duomenys pateikiami 2 paveiksle.

300000

251372
250000
231539

203289
200000

150000

100000

50000

0
2020 m. 2021 m. 2022 m.

2 pav. Lietuvos centrinės kredito unijos turtas 2020-2022 m., tūkst. Eur
Šaltinis: sudaryta autorės, remiantis LCKU metinėmis finansinėmis ataskaitomis

Lietuvos centrinės kredito unijos didžiausią dalį turto sudaro vertybiniai popieriai bei
suteiktos paskolos kredito įstaigoms ir kitiems asmenims. (žr. 2 lentelę).
 2 lentelė
2020 m. 2021m. 2022m.
Pinigai ir lėšos centriniame banke 36 333 47 650 25 437
Paskolos ir gautinos sumos iš kredito 41 874 53 620 70 332
institucijų
Paskolos ir gautinos sumos iš kitų 39 455 44 820 60 845
asmenų
Vertybiniai popieriai 83 109 83 089 92 339
Ilgalaikis materialusis turtas 1 183 1 175 1 102
Naudojimo teise valdomas turtas 4 7 3
Nematerialusis turtas 370 377 367
Kitas turtas 692 617 616
Atidėtojo pelno mokesčio turtas 269 184 331

LCKU turto struktūra 2020-2022 m., tūkst. Eur

Šaltinis: sudaryta autorės, remiantis LCKU finansinių ataskaitų duomenimis

Iš turimų duomenų matome, kad vertybiniai popieriai, suteiktos paskolos kredito

įstaigoms ir kitiems asmenims 2020 m. sudarė 80,89 proc. viso kredito unijos turto. Atitinkamai ir
2021 m. bei 2022 m. – 78,4 proc. ir 88,91 proc.
Paskolos ir gautinos sumos iš kitų asmenų, viso analizuojamo laikotarpio metu,
sparčiai didėjo. Didžiausias augimas matomas 2022 metais. Lyginant su 2021 metais, suteiktų
paskolų suma augo 35,75 proc.
Suteiktos paskolos kredito įstaigoms ir kitos iš jų gautinos sumos taip pat yra didžiąją
LCKU valdomo turto dalį sudaranti kategorija. Šios turto kategorijos augimas taip pat nuosekliai
didėjo 2020-2022 m. Didžiausias augimas pastebimas 2022 metais, ir jis buvo 31,17 proc. didesnis
lyginant su 2021 metais. Lyginant su 2020 metais, suteiktų paskolų suma kredito įstaigoms išaugo
net 67,96 proc.
LCKU investicijų į vertybinius popierius staigaus padidėjimo nebuvo. Viso
analizuojamo laikotarpio metu augimas buvo ganėtinai nedidelis, o 2021 metais – sumažėjo 0,02
proc. Didžiausias investicijų į vertybinius popierius padidėjimas vyko 2022 metais, suma šiais
metais, lyginant su 2021 m., išaugo 11,13 proc.
Taigi, analizuojant LCKU 2020-2022 m. veiklos rezultatus galime pasakyti, kad
suteiktų paskolų suma 2020 metais sudarė 40 proc. viso LCKU turto, 2021 m. ir 2022 m. jų dalis
didėjo ir atitinkamai sudarė 42,51 proc. ir 52,19 proc. Analizuojamu laikotarpiu suteiktų paskolų
suma išaugo 49 848 tūkst. Eur ( 61,29 proc.), tai yra nuo 81 329 tūkst. Eur 2020 metais iki 131 177
tūkst. Eur 2022 metais.

Suteiktos paskolos
 2020-2022 metų laikotarpiu Lietuvos centrinės kredito unijos suteiktų paskolų
struktūroje, kaip ir visoje kredito unijų sistemoje, dominuoja ilgalaikės paskolos (žr. 3 pav.). Nuo
2020 m. iki 2022 m. ilgalaikių paskolų dalis išaugo 52,47 proc. Trumpalaikės paskolos užima
ženkliai mažesnę dalį paskolų portfelio. 2020 metais trumpalaikės paskolos sudarė tik 28,90 proc.
visų suteiktų paskolų, 2021 metais – 24 proc., 2022 metais kiek daugiau – 32,79 proc.
100000

90000

80000

70000

60000

50000

40000

30000

20000

10000

0
2020 m. 2021 m. 2022 m.

Ilgalaikės paskolos Trumpalaikės paskolos

3 pav. Suteiktų paskolų struktūra 2020-2022 metais, tūkst. Eur

Šaltinis: sudaryta autorės, remiantis LCKU finansinių ataskaitų duomenimis

Prieš suteikdama paskolas, Lietuvos centrinė kredito unija daug dėmesio skiria
skolininkų būklės vertinimui. Kredito rizikos valdymo tikslas – minimizuoti nuostolių iš paskolų
sandorių patyrimo riziką. Suteikiant paskolas LCKU narėms kredito unijoms atsižvelgiama į
pagrindinius skolininko būklės vertinimo kriterijus, pagal kuriuos vertinama skolininko būklė prieš
suteikiant paskolą ir per visą laikotarpį nuo paskolos suteikimo iki jos grąžinimo. Paskolų gavėjų
būklė vertinama kas ketvirtį ir atsiradus objektyvių įrodymų, kad LCKU nesugebės susigrąžinti
visos paskolos sumos, pripažįstami paskolos vertės sumažėjimo nuostoliai.
Pagrindiniai skolininko būklės – kredito unijos vertinimo kriterijai, pagal kuriuos
vertinama skolininko būklė prieš suteikiant paskolą ir per visą laikotarpį nuo paskolos suteikimo iki
jos grąžinimo yra kredito unijos reitingas ir kredito unijos paskolų grąžinimo istorija. Pagrindiniai
skolininko būklės – kredito unijos nario fizinio/ juridinio asmens vertinimo kriterijai yra jo
finansinis pajėgumas, reputacija, projekto verslo planas ir lėšų įsisavinimo eiga.
Pagal nustatytą metodiką kiekvienas skolininko būklę įtakojantis kriterijus įvertinamas
nuo ,,1” iki ,,5”, kur ,,1”- labai gerai, ,,2” – gerai, ,,3” – patenkinamai, ,,4” – nepatenkinamai, ,,5” -
blogai. Pagal nustatytą metodiką įvertinus atskirų dedamųjų svorius nustatomas skolininko būklės
įvertinimas. 3 lentelėje pateikta LCKU paskolų portfelio kokybė.

3 lentelė

Skolininko būklė 2020 m. 2021 m. 2022m.

1 – labai gerai 8 599 7 442 14 473
2 - gerai 31 224 39 619 76 453
3 - patenkinamai 30 532 44 323 26 606
4 - nepatenkinamai 1 464 1 652 12 062
5 - blogai 6 689 2 429 1 318
Iš viso 78 508 95 465 130 894
LCKU paskolų portfelio kokybė 2020-2022 m., tūkst. Eur
Šaltinis: sudaryta autorės, remiantis LCKU finansinių ataskaitų duomenimis

Didžiausią dalį paskolų portfelio sudaro geros ir patenkinamos skolininko būklės

grupėse esančios paskolos. 2021 m. lyginant su 2020 m. daugiausia augo patenkinamos būklės
grupėje esančios paskolos. 2021 metais šios grupės paskolų didėjo net 45,17 proc. – 13 791 tūkst.
Eur. Kiek lėčiau 2021 metais išaugo geros būklės grupės paskolos – 26,88 proc. – 8 395 tūkst. Eur.
Tačiau 2022 metais ženkliai padidėjo geros būklės paskolų, jos siekė net 76 453 tūkst. Eur, o
patenkinamos būklės grupėje esančios paskolos siekė tik 26 606 tūkst. Eur, lyginant su 2021 m. jų
sumažėjo net 39,97 proc. Vertinant bendrai analizuojamą laikotarpį, nuo jo pradžios iki 2022 metų,
geros būklės grupės paskolos augo – 144,85 proc.

Augant visam paskolų portfeliui neišvengiamas yra ir prastesnės būklės paskolų

augimas. 2022 m. lyginant su 2021 m. nepatenkinamos būklės grupės paskolos padidėjo daugiau nei
7 kartus, net 630,14 proc., nuo 1 652 tūkst. Eur iki 12 062 tūkst. Eur, todėl kreditavimui ir
skolininkų būklės vertinimui buvo skiriamas ypač didelis dėmesys.

Vertybiniai popieriai
Kaip jau buvo minėta, investicijos į vertybinius popierius sudaro didžiąją dalį
Lietuvos centrinės kredito unijos turto. LCKU investuoja tiek į Lietuvos Respublikos vyriausybės ir
įmonių vertybinius popierius, tiek į Europos sąjungos vyriausybių ir įmonių vertybinius popierius.
Investicijų struktūra ir pokyčiai 2020-2022 m. pateikiami 4 lentelėje.

4 lentelė
 2020 m. 2021 m. 2022 m.
Lietuvos Respublikos vyriausybės
64 976 51 673 62 497
vertybiniai popieriai
Lietuvos Respublikos įmonių vertybiniai
7 166 7 286 5 839
popieriai
Lietuvos Respublikos įstaigų vertybiniai
- 2 722 3 062
popieriai
ES šalių vyriausybių vertybiniai popieriai 4 653 7 425 7 785
ES šalių įmonių vertybiniai popieriai 2 021 8 067 7263
ES šalių įstaigų vertybiniai popieriai 4 293 5 916 5 893
Iš viso: 83 109 83 089 92 339

LCKU investicijų į vertybinius popierius struktūra ir pokyčiai 2020-2022 m., tūkst. Eur
Šaltinis: sudaryta autorės, remiantis LCKU finansinių ataskaitų duomenimis

Nuo 2021 metų LCKU pradėjo investuoti į LR įstaigų vertybinius popierius.

Analizuojant turimus duomenis, matoma, kad didžiausią dalį LCKU investuoja į Lietuvos
Respublikos vertybinius popierius. Investicijos į LR vertybinius popierius, visu analizuojamu
laikotarpiu, sudaro net 79,38 proc. visų investicijų. Tuo tarpu investicijos į Europos Sąjungos
vertybinius popierius sudaro 20,62 proc. investicijų.

LCKU narės, LCKU atidarytoje sąskaitoje turi laikyti tam tikrą dalį lėšų nuo visų
terminuotų ir neterminuotų indėlių kredito unijoje. Šis rezervas skirtas kredito unijų, LCKU narių,
veiklos likvidumui užtikrinti, suteikiant kredito unijoms likvidumo paskolas arba išmokant
sukauptas lėšas pagal kredito unijos pareikalavimą jos likvidumui padidinti. Analizuojamu
laikotarpiu laikyta mažiausiai 1% lėšų. Likvidumo rezervo sumos pateikiamos 4 pav. Už likvidumo
palaikymo rezervo lėšas kredito unijoms metinės palūkanos nebuvo mokamos 2020m., 2021 m. ir
2022 m.
 Likvidumo palaikymo rezervas metų
pabaigoje

7000
6000
5000
4000
3000
2000
1000
0
2020 m. 2021 m. 2022 m.

Likvidumo palaikymo rezervas metų pabaigoje

4 pav. Likvidumo palaikymo rezervas 2020-2022 m. pabaigoje, tūkst. Eur
Šaltinis: sudaryta autorės, remiantis LCKU finansinių ataskaitų duomenimis

Kaip matome 5 paveiksle, kasmet likvidumo palaikymo rezerve esančios lėšos didėjo.
2020 m. buvo laikoma 4 359 tūkst. Eur, o 2021-2022 m. laikomų lėšų suma išaugo 18,58 proc. ir
22,24 proc. lyginant su 2021 m. Toks augimas rodo Lietuvos centrinės kredito unijos narių laikomų
indėlių augimą bei pačių indėlininkų pasitikėjimu šia kredito įstaiga.
Apibendrinant, 2020-2022 m. Lietuvos centrinės kredito unijos turtas padidėjo 23,65
proc. Didžiausią turto dalį sudarė vertybiniai popieriai bei suteiktos paskolos kredito įstaigoms ir
kitiems asmenims. Analizuojamu laikotarpiu suteiktų paskolų suma išaugo 49 848 tūkst. Eur, tai yra
nuo 81 329 tūkst. Eur 2020 metais iki 131 177 tūkst. Eur 2022 metais. Lietuvos centrinės kredito
unijos suteiktų paskolų struktūroje, kaip ir visoje kredito unijų sistemoje, dominavo ilgalaikės
paskolos. LCKU 2020-2022 m. daugiausia investavo į LR vertybinius popierius.

3.2. Lietuvos centrinės kredito unijos pelningumo rodikliai

Turto pelningumo rodiklis (ROA) apibūdina turto panaudojimo efektyvumą. Kuo

didesnė rodiklio reikšmė, tuo pelningiau naudojamas kredito įstaigos turtas.
Analizuojamu laikotarpiu, LCKU turtas pelningiausiai buvo naudojamas 2022 m. (5
pav.). ROA procentinė reikšmė viso laikotarpio metu didėjo. Per trejus metus šis rodiklis padidėjo
47,82 proc.
 0.8

0.7

0.6

0.5

0.4

0.3

0.2

0.1

0
2020 m. 2021 m. 2022 m.
5 pav. LCKU
turto pelningumo rodiklis (ROA) 2020-2022 m., proc
Šaltinis: sudaryta autorės, remiantis Lietuvos banko skelbiamais duomenimis

Nuosavo kapitalo pelningumas (ROE) parodo, kiek grynojo pelno tenka vienam
nuosavo kapitalo eurui.

0
2020 m. 2021 m. 2022 m.

6 pav. LCKU nuosavo kapitalo pelningumo rodiklis (ROE) 2020-2022 m., proc
Šaltinis: sudaryta autorės, remiantis Lietuvos banko skelbiamais duomenimis

Nuosavo kapitalo pelningumas 2020-2022 m. kito identiškai kaip ir turto pelningumo

rodiklis (7 pav.). Turimi duomenys rodo, kad Lietuvos centrinės kredito unijos ROE rodiklis visu
analizuojamu laikotarpiu buvo teigiamas: 2020 m. – 4,54 proc., 2021 m. – 6,40 proc., 2022 m. –
7,57 proc. Todėl galime teigti, kad kredito unijos veikla yra efektyvi bei pelninga. ROE rodiklį
galima išskirti į turto grąžos rodiklį (ROA) bei turto ir nuosavo kapitalo santykį. Kuo didesnis turto
ir nuosavo kapitalo santykis, tuo didesnis finansinis svertas, tuo didesnė kredito įstaigos mokumo
rizika ir tuo labiau didinama nuosavo kapitalo grąža.

3.3. Lietuvos centrinės kredito unijos normatyviniai rodikliai

Padengimo likvidžiu turtu rodiklis – kredito unijos aukštos kokybės likvidaus turto
santykis su grynuoju netenkamų pinigų srautu, kuris yra apskaičiuojamas pagal Lietuvos banko
nustatytą metodiką. Įstaigos turi turėti likvidžiojo turto, kurio verčių suma padengia netenkamų
pinigų srautą atėmus gaunamų pinigų srautą nepalankiausiomis sąlygomis, kad būtų užtikrinta, kad
įstaigos išlaikytų likvidumo atsargą, kurios pakaktų gaunamų pinigų srauto ir netenkamų pinigų
srauto disbalansui padengti trisdešimties dienų laikotarpiu esant pačioms nepalankiausioms
sąlygoms. Nepalankiausių sąlygų laikotarpiu įstaigos gali naudoti savo likvidųjį turtą savo grynajam
netenkamų pinigų srautui padengti. Rodiklis pagal Lietuvos banko ribojimą turi būti ne mažesnis
nei 100 proc.

89.36 7 pav.
LCKU 90

padengimo 80
70
likvidžiu turtu
60
rodiklis 2020-
50
2022 m., proc 40
30 Šaltinis:
sudaryta 20 autorės,
remiantis 10 0 0
Lietuvos banko 0
2020 m. 2021 m. 2022 m.
skelbiamais
duomenimis

Lietuvos banko sprendimu, Lietuvos centrinei kredito unijai individualiai taikomas ne

mažesnis kaip 50 proc. padengimo likvidžiuoju turtu rodiklio reikalavimas (žr. 7 pav.).

Kaip matome 8 paveiksle, duomenų apie padengimo likvidžiu turtu normatyvą 2020
m. ir 2021 m. nėra, o 2022 m. rodiklis ženkliai viršijo nustatytą minimalų jo lygį. Tai rodo Lietuvos
centrinės kredito unijos tinkamą grynojo netenkamų pinigų srauto valdymą ir ženklų jo padengimą
likvidžiuoju turtu.

Bendro kapitalo pakankamumo rodiklis – centrinės kredito unijos skaičiuotino

kapitalo ir turto bei nebalansinių įsipareigojimų, įvertintų pagal riziką, santykis turi būti ne
mažesnis kaip 8 proc. (10,5 %, atsižvelgiant į 2,5 % kapitalo apsaugos rezervo reikalavimą ir 0 %
anticiklinio kapitalo rezervo reikalavimą). LCKU kapitalo pakankamumo rodikliai 2020-2022 m.
pateikiami 5 lentelėje.

5 lentelė

2020 m. 2021 m. 2022 m.

29,56 27,87 24
LCKU bendro kapitalo pakankamumo rodiklis 2020-2022 m., proc
Šaltinis: sudaryta autorės, remiantis Lietuvos banko skelbiamais duomenimis

Lyginant 2020 metų rodiklį, kuris buvo 29,56 proc., su 2021 metų rodikliu, jis nukrito
1,69 procento, o 2022 metais sumažėjo dar 3,87 procento. Visgi, LCKU viršijo nustatytą minimalų
kapitalo pakankamumo rodiklį.

Didelių pozicijų normatyvas – įstaigos pozicija vienam klientui ar susijusių klientų

grupei negali viršyti 25 proc. įstaigos 1 lygio kapitalo arba 150 mln. Eur, atsižvelgiant į tai, kuris
dydis yra didesnis. Tais atvejais, kai 150 mln. Eur suma yra didesnė nei 25 proc. įstaigos 1 lygio
kapitalo pozicijos vertė negali viršyti pagrįstos įstaigos 1 lygio kapitalo ribos, kuri neturi būti
didesnė už 100 proc. įstaigos 1 lygio kapitalo.

6 lentelė

2020 m. 2021 m. 2022 m.

21,78 19,32 32,30
LCKU didelių pozicijų rodiklis 2020-2022 m., proc
Šaltinis: sudaryta autorės, remiantis Lietuvos banko skelbiamais duomenimis

Visu analizuojamu laikotarpiu Lietuvos centrinė kredito unija vykdė didelių pozicijų
normatyvą. 2022 m. šis rodiklis buvo didžiausias ir tai rodo kredito unijos gebėjimą pritraukti
dideles paskolas ir kompetenciją jas valdyti. Šie rodikliai tiesiogiai neįvertina kredito unijos
efektyvumo, tačiau nagrinėjant gautas santykinių rodiklių reikšmes ir jas palyginus su
rekomenduojamomis, galima netiesiogiai vertinti kredito unijų veiklos efektyvumą.

Sverto rodiklis – centrinės kredito unijos 1 lygio kapitalo ir skaičiuotino bendro pozicijų mato
santykis turi būti ne mažesnis kaip 3 procentai.

2020 m. 2021 m. 2022 m.

 - 8,14 10,04
7 lentelė

LCKU sverto rodiklis 2020-2022 m., proc

Šaltinis: sudaryta autorės, remiantis Lietuvos banko skelbiamais duomenimis
Šie rodikliai tiesiogiai neįvertina kredito unijos efektyvumo, tačiau nagrinėjant gautas
santykinių rodiklių reikšmes ir jas palyginus su rekomenduojamomis, galima netiesiogiai vertinti
kredito unijų veiklos efektyvumą.
 IŠVADOS

Kredito unijos yra kooperatiniais pagrindais veikiančios kredito įstaigos, kurių tikslas
yra priimti indėlius ir skolinti lėšas, teikti lėšų pervedimo ar kitas finansines paslaugas. Tai yra
bendruomeninės organizacijos, kurių veikla pagrįsta bendradarbiavimu ir drausmingumu. Kredito
unijų veikla susideda iš trijų pagrindinių sričių: taupymo, paskolų ir kitų finansinių produktų
teikimo bei finansų valdymo.
Lietuvos centrinė kredito uniją savo veiklą pradėjo 2002 m. lapkričio 28 dieną, kai
Lietuvos banko valdybos posėdyje Lietuvos centrinei kredito unijai buvo išduota veiklos licencija.
Šiuo metu centrinė kredito unija yra didžiausia Lietuvoje, ji vienija net 45 kredito unijas visoje
Lietuvoje bei daugiau nei 100 klientų aptarnavimo vietų tinklą.
Vertinant pastarųjų metų centrinės kredito unijos ekonominius rodiklius, galima teigti,
kad 2022 metais unija pademonstravo tvarų augimą: augo finansavimo apimtys, taip pat ir indėlių
portfeliai. Kredito unijos turtas 2022 m. gruodžio mėnesį siekė 251,37 mln. Eur. Lyginant su 2021
metais, Lietuvos centrinė kredito unija 2022 metais uždirbo 1,64 mln. Eur grynojo pelno – net 35,26
% daugiau nei 2021 metais. Tai rodo, kad kredito unijos veikla yra efektyvi ir pelninga.
2020-2022 metais Centrinė kredito unija stengėsi prisitaikyti prie kintančių rinkos
sąlygų ir lankstumo reikalavimų. Kredito unija įgyvendino kelias iniciatyvas, kad pagerintų savo
paslaugų kokybę ir konkurencingumą, įskaitant naujas mobiliosios programėlės funkcijas,
efektyvesnį narių aptarnavimą ir kitas paslaugas.
Be to, Centrinė kredito unija nuolat siekia gerinti savo narių aptarnavimo kokybę ir
didinti pasitikėjimą savo paslaugomis. Kredito unija reguliariai gauna teigiamų atsiliepimų iš savo
narių ir yra pripažinta kaip viena iš geriausiai valdomų ir gerai veikiančių kredito unijų Lietuvoje.
Taigi, vertinant Lietuvos centrinės kredito unijos veiklą 2020-2022 metais, galima
teigti, kad kredito unija yra stabili ir pelninga organizacija, kuri nuolat stengiasi gerinti savo
paslaugų kokybę ir padidinti savo narių aptarnavimo efektyvumą.
 BIBLIOGRAFINIŲ NUORODŲ SĄRAŠAS

1. Kėdaitis, V., Girčytė, J. (2015). Lietuvos kredito unijų veiklos efektyvumo vertinimas.
Vilnius: Vilniaus universitetas.
2. Igarytė, J., Ramanauskas, J. (2014). Lietuvos kredito unijų sistemos vystymosi tendencijų ir
perspektyvų vertinimas. Klaipėdos universitetas.
3. Jurevičienė, D. (2016). Lietuvos kredito unijos. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Prieiga per
internetą: https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-kredito-unijos.
4. Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas. (Galiojanti suvestinė nuo 2023-01-01). Prieiga
per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.15228.

5. Lietuvos bankas. Pagrindiniai centrinių kredito unijų, centrinių kredito unijų grupių ir
kredito unijų veiklos rodikliai. Prieiga per internetą: https://www.lb.lt/lt/pagrindiniai-
centriniu-kredito-uniju-centriniu-kredito-uniju-grupiu-ir-kredito-uniju-veiklos-rodikliai#ex-
1-1.

6. Lietuvos centrinė kredito unija. (2021). Finansinių ataskaitų rinkinys už metus,

pasibaigusius 2020 m. gruodžio 31 d. Prieiga per internetą:
https://lcku.lt/wp-content/uploads/2021/04/2020-m.-gruodzio-31-d.-LCKU-finansiniu-
ataskaitu-rinkinys.pdf.

7. Lietuvos centrinė kredito unija. (2022). Finansinių ataskaitų rinkinys už metus,

pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d. Prieiga per internetą:
https://lcku.lt/wp-content/uploads/2022/05/LCKU-finansine%CC%87s-ataskaitos_2021.pdf.

8. Lietuvos centrinė kredito unija. (2023). Finansinių ataskaitų rinkinys už metus,

pasibaigusius 2022 m. gruodžio 31 d. Prieiga per internetą:
https://lcku.lt/wp-content/uploads/2023/04/2022-m.-gruodzio-31-d.-LCKU-finansiniu-
ataskaitu-rinkinys.pdf.