1

ĮVADAS

Iventorizacija – tai viso turto patikrinimas ukio subjektuose bei faktiškai rastų likučių
palyginimas su apskaitos dokumentais. Atliekant tyrimą išsamiai įvertinamas įmonės
inventorizacijos atlikimas, aptariama ar tinkamai ir pagal teisės norminius aktus atliekama
inventorizacija. Kiekvienam ukio subjektui inventorizaciją reikėtų atlikti mažiausiai vieną kartą per
metus, kad ukio subjektai įvertintų visą savo turtą: ilgalaikį turtą, atsargas, pinigus, skolas.
Svarbiausia finansinių metų pabaigos buhalterinės apskaitos procedurų ir yra inventorizacija.
Darbo objektas – inventorizacija UAB „Mažeikių varduva“
Darbo tikslas: Aprašyti inventorizacijos esmę, rūšis bei atlikimo tvarką UAB „Mažeikių
varduva“
Darbo uždaviniai:
1. Aptarti inventorizacijos esmę, rūšis ir etapus.
2. Išanalizuoti pasirengimą inventorizacijai.
3. Išanalizuoti metinės inventorizacijos atlikimą UAB „Mažeikių varduva“.

2
 1. INVENTORIZACIJOS ESMĖ, RŪŠYS IR ETAPAI

Svarbiausia kiekvienam įmonės savininkui žinoti, koks yra natūroje turimas jo turtas ir to
turto rezultatas bei viską sulyginti su buhalterinės apskaitos duomenimis. Tikrinant turtą natūroje
išsiaiškinama koks turtas yra įmonėje, kokia turto dalis yra prarasta arba apgadinta. Įmonėje esantis
natūroje turtas yra svarbus tiek įmonės savininkams, tiek įmonėje atstovaujantiems vadovams.
Patikrinimas natūra atskleidžia visus netinkamai naudojimo turto faktus.
Turtas natūra tikrinamas dėl šių priežasčių: garantuojant turto saugumą, nustatyti
materialinio turto kiekį ir kokybę ir materialinio turto likučių atitikimą tikrinamo laikotarpio
apskaitos duomenims, taip pat nustatyti saugomo materialino turto trūkumą arba perteklių,
patikrinti ar nėra pasenusio, nekokybiško, užsigulėjusio, nereikalingo materialinio turto. Be to,
inventorizacijos pagalba reikia kontroliuoti materialiai atsakingus asmenis.
Inventorizacija – įmonės ilgalaikio turto, atsargų, skolų, pinigų, vertybinių popierių ir kito
turto patikrinimas ir faktiškai rastų likučių palyginimas su apskaitos duomenimis, kurio metu
parengiamas detalus ir tikslus aprašas. Inventorizacijos tikslas – praktiškai įgyvendinti bendruosius
atsargumo ir turinio svarbos apskaitos principus. Atskiri inventorizavimo aprašai sudaromi pagal
turto buvimo vietas, msterialiai atsakingus asmenis, inventorizavimo metu gautą turtą,
inventorizavimo metu išduotą turtą, nenaudojamą turtą bei buhalterinės apskaitos sąskaitas.
(V.Bagdžiūnienė, 2013). Dabartiniame lietuvų kalbos žodyne nurodomos dvi „inventorizacijos“
žodžio reikšmės: įmonės turto surašymas; materialinių gėrybių, lėšų ir sąskaitų patikrinimas. (Dalė
Būdytienė, 2000)
Teisės aktas, kuris yra pagrindinis reglaglamentuoti inventorizacijos atlikimą yra
Inventorizacijos taisyklės (toliau Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1999m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719, o nuo 2008 m. balandžio 30 d. įsigaliojo nauja Taisyklių
redakcija. Taisyklių pakeitimo pagrindinis tikslas buvo palengvinti numeruotų blankų
inventorizaciją. Taip pat suderinti Taisyklių nuostatas su 9-ojo VAS „Atsargos“ nuostatomis,
kurioms yra taikomas periodiškai apskaitomų atsargų būdas, inventorizacijos įforminimą.
Turto ir įsipareigojimų pagrindimas inventorizacijos duomenimis yra vienas svarbiausių
finansinės atskaitomybės sudarymo reikalavimų ir jos teisingumo prielaida, tai pažymėta Lietuvos
Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme. Įmonės metinė finansinė atskaitomybė
negali būti tvirtinama, jei buhalterinės apskaitos duomenys nėra patvirtinti inventorizacijos
duomenimis.
3
 Inventorizacijos kontrolės ir prevencijos funkcijos taip pat yra labai svarbios.
Inventoriacijos duomenimis galima patikrinti ir įvertinti materialiai atsakingiems asmenimms
perleistus dauktus, išsiaiškinti vagysčių, apiplėšimų, neūkiškumo, piktybiško kenkimo faktus, taip
pat nustatyti realias turto atsargas.
Taisyklių reikalavimai privalomi įmonėms: akcinėms bendrovėms; uždarosioms akcinėms
bendrovėms; kooperatinėms bendrovėms; žemės ūkio bendrovėms; investicinėms bendrovėms;
valstybės įmonėms; savivaldybių įmonėms; viešosioms įstaigoms; visuomeninėms organizacijoms;
visų tipų įmonių ir organizacijų junginiams (asociacijoms, federacijoms, susivienijimams,
konfederacijoms); LR įsteigtoms užsienio valstybių įmonėms, jų susivienijimams, filialams ir
atstovybėms; biudžetinėms įstaigoms.
Tvarkos reikalavimai rekomenduojami įmonėms: individualioms (personalinėms) įmonėms;
tikrosioms ūkinėms bendrijoms; komanditinėms (pasitikėjimo) ūkinėms bendrijoms; biurams
(kontoroms).

Inventorizacija, atsižvelgiant į jos tikslą, gali skirtisapimtimi ir dažnumu. Pagal atlikimo

dažnumą inventorizacijos gali būti planinės ir neplaninės (žr. pav. 1). Metinė inventorizacija yra
laikoma planine, t.y. atliekama pagal iš anksto numatytą ar sudarytą grafiką, taip pat pagal
nustatytą planą ir grafiką atliekamos periodinės inventorizacijos. Neplaninei priskiriama tokia
inventorizacija, kai atsižvelgiama į aplinkybes, iš anksto nesiruošiant. Tokios inventorizacijos gali
būti netikėtos, atliekamos kontrolės tikslais. Pagal tikrinimą inventorizacijos gali būti ištisinės,
dalinės arba atrankinės (D. Būdvytienė ir I. Kriaučiūnienė 2001).
Periodinė inventorizacija atliekama pagal numatytą planą arba sudarytą grafiką, iš anksto
nustatytais periodais. Ji atliekama dažniausiai tose įmonėse, kur atsargos apskaitomos periodiškai.
Pvz. kasoje - grynųjų pinigų inventorizacija ne rečiau kaip kartą per mėnesį.
Neplaninės inventorizacijos atliekamos kai:
 Įmonės reorganizavimas. Įmonės reorganizavimo priėmimo dieną inventorizuojamas visas
turtas.
 Įmonės likvidavimas. Likvidatoriaus paskirimo dieną inventorizuojamas visas įmonės
turtas.
 Turto perkainojimas. Perkainojimo dieną inventorizuojamas turtas.
 Turto išnuomojimas. Turto perdavimo nomininkui dieną inventorizuojamas turtas.
 Materialiai atsakingų asmenų pasikeitimas. Vertybių peerdavimo dieną kitam
atsakingam asmenui inventorizuojama turto dalis.
 Vagystės, plėšimai, pagrobimo, piknaudžiavimo, sugedimo faktų nustatymas.
4
  Stichinė nelaimė, gaisras, avarija, kitos ypatingos situacijos susidarymas.
 Inventorizacija dėl kitų priežasčių. Vadodo sprendimu nustatytą dieną atliekama
inventorizacija.
Dalinė inventorizacija yra atliekama tada, kai nebūtina inventorizuoti visą įmonės turtą,
tačiau būtina patikslinti kurios nors turto dalies buvimą natūra arba patikrinti, ar tam tikra turto
grupė atitinka apskaitos duomenis. Tokia inventorizacija atliekama po netikėtų įvykių: įsilaužimo į
įmonės patalpas, vagysčių stichinių nelaimių, keičiantis materialiai atsakingiems asmenims ir pan.
Pagal tikrinimo mastą inventorizacijos gali būti ištisinės, kai yra tikrinamas visas įmonės
turtas, pagal visus balanso straipsnius. Tiek planinės, tiek neplaninės inventorizacijos gali būti
dalinės arba atrankinės, kai inventorizuojami tik tam tikri balanso straipsniai ar kai kurių
materialiniai atsakingų asmenų turimas turtas.
Už inventorizacijos atlikimą laiku ir tinkamą visų rezultatų įforminimą atsako vadovas ir
vyriausiasis finansininkas. Atlikus inventorizaciją, pagal Vyriausybės patvirtintas Taisyklių
reikalavimus, įforminami inventorizavimo aprašai, kuriuose aiškiai ir įskaitomai surašomi
rezultatai ranka arba techninėmis priemonėmis.
Inventorizuojami šie objektai: ilgalaikis nematerialusis turtas; ilgalaikis materialusis turtas;
finansinis turtas (investicijos, gautinos skolos, vertybiniai popieriai); atsargos (žaliavos, medžiagos,
kuras, pašarai, pagaminta produkcija, nebaigta gamyba, nebaigta statyba); pinigai (kasoje,
atsiskaitomojoje sąskaitoje ir kt.); trumpalaikiai ir ilgalaikiai įmonės įsipareigojimai; kiti objektai
(www.vmi.lt).
Inventorizacija PRIVALOMA atlikti kai:
1. Prieš metinės finansinės atskaitomybės sudarymą;
2. Keičiantis nuosavybės formai;
3. Perkainojant kai kurias vertybes;
4. Bankrutuojant įmonei;
5. Keičiantis materialiai atsakingam asmeniui;
6. Atliekant auditą, teismo ir kitų kontroliuojančių institucijų reikalavimus;
7. Po vagysčių ir apiplėšimų bei piktybinio kenkimo.
Taisyklės 9 punkte teigiama, kad „Įmonės vadovas arba savininkas įstatymų nustatyta
tvarka atsako už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų
išsaugojimą, sutikrinimo žiniaraščiuose nustatytų trūkumų išieškojimą, kartu su vyriausiuoju
finansininku – teisingų inventorizacijos rezultatų bei neišieškotų trūkumų ir pertekliaus įtraukimą į
apskaitą”.
Jei atlikus inventoriacija yra nustatomi faktiškai mažesni likučiai už apskaitinius, tai
laikoma trūkumu, todėl jų priežastys gali buti:
5
 1. Natūralios netekties nuostoliai – prekių nudžiūvimo, nnugaravimo, nubyrėjimo,
sudužimo vežant, kraunant, pilstant ir t.t.
2. Grobstymas;
3. Klaidos apskaitoje;
4. Perrūšiavimas.
Iš kaltų asmenų trūkstamas turtas privalo būti išieškotas.
Jei atlikus inventorizaciją nustatomi faktiškai didesni likučiai už apskaitinius, vadinasi yra
perteklius, todėl jo priežastys būna:
1. Neįregistruotų vertybių aptikimas;
2. Prirašymas;
3. Perrūšiavimas;
4. Apskaitos klaida.
Perteklių privaloma užpajamuoti apskaitoje.
Nustačius neatitikimus materialiai atsakingi asmenys turi raštyti raštiškus pasiaiškinimus ir
pridedama prie inventorizacijos aprašų. Radus neatitikimus inventorizacinė komisija sudaro
atskirus neatitikties aprašus. Materialiai atsakingas asmuo turi arba prisiimti kaltę dėl neatitikties,
arba pateikus inventorizacijos protokolą, kuriame išdėstytos išvados ir esama padėtis, o vadovas
išanalizavęs priima sprendimą.
Kiekvienos įmonės vyriausiasis buhalteris atsako už įrašų teisingumą ir savalaikį
atskaitomybės duomenų parengimą, kurie pagrįsti inventorizacijos duomenimis. Jis taip pat atsako
už teisingą ir laiku teikiamą informaciją visoms atskaitingoms institucijoms, inventorizacijos
atlikimą bei jos rezultatų įforminimą.
Svarbiausia, kad per laikotarpį nuo inventorizacijos atlikimo dienos iki finansinių metų
pabaigos inventorizuotų straipsnių likučiai pasikeistų nedaug. Taip netiesiogiai būtų garantuota,
kad per šį laikotarpį apskaitoje nebus padaryta reikšmingų klaidų.
Norint inventorizacijos procesą paspartinti, tikslinga inventorizacijos darbus suskirstyti bent
į kelis etapus. Pagrindiniai inventorizacijos etapai:
1. Pasirengimas;
2. Tikrinimas natūra;
3. Rezultatų išvedimas;
4. Pasiūlymų dėl apskaitos ir inventorizacijos duomenų neatitikimo pašalinimo pateikimas.
Atsižvelgiant į įmonės poreikius, šie etapai gali būti detalizuoti dar smulkiau. Tikrinimą
natūra sudaro 2 etapai:
 Ilgalaikio materialiojo turto;
 Atsargų natūra tikrinimas ir dokumentų tikrinimas.
6
 Inventorizavijos darbai gali būti atliekami nuosekliai, kai sudaroma viena komisija bei
lygiagriačiai, kai sudaromos kelios nedidelės komisijos, kurios atlieka atskirus inventorizacijos
darbus, o jų darbą koordinuoja centrinė komisija.

Inventorizacijos organizavimo ir vykdymo bendra eiga pavaizduota paveikslėlyje.

Inventorizavimo aprašas – pagrindinis inventorizacijos įforminimo dokumentas.
Biudžetinėje įstaigoje naudojamas inventorizavimo aprašas- sutikrinimo žiniaraštis, turi būti
nurodomi kiti papildomi rekvizitai (V. Badžiūnienė 2007).
Inventorizavimo aprašai aiškiai ir įskaitomai surašomi ranka arba techninėmis priemonėmis.
Pati aprašų forma nėra reglamentuojama. Įmonės inventorizavimo aprašus gali susikurti pačios,
pagal turimo turto rūšis, įmonės dydį, atsižvelgdamos į galimybes panaudoti inventorizacijai atlikti
turimas apskaitos programas. Sudaryti aprašai perduodami į buhalteriją. Klaidas inventorizavimo
7
aprašuose galima taisyti tik inventorizacijos metu. Pataisymai visuose inventorizavimo aprašų
egzemplioriuose turi būti paaiškinti ir asmeniškai pasirašyti tų pačių asmenų, kurie sudarė ir
pasirašė tuos aprašus (inventorizacijos komisijos narių ir materialiai atsakingų asmenų).
Atskiri inventorizavimo aprašai sudaromi pagal turto buvimo vietas, inventorizavimo metu
gautą turtą, inventorizavimo metu išduotą turtą, materialiai atsakingus asmenis, buhalterinės
apskaitos sąskaitas. Atskiri aprašai sudaromi inventorizuojant išsinuomotą, nuomojamą, sugedusį ir
netinkamą naudoti, priimtą naudoti, saugoti, perdirbti, perduoti arba parduoti turtą.
Inventorizuojant materialųjį turtą, surašomi du inventorizavimo aprašų egzemplioriai, juos pasirašo
visi inventorizacijos komisijos nariai ir materialiai atsakingi asmenys. Pirmasis inventorizavimo
aprašo egzempliorius inventorizacijos baigimo dieną atiduodamas į buhalteriją, o antrasis -
materialiai atsakingam asmeniui (D. Marčinienė 2002).
Inventorizuojant įmonei nepriklausantį, bet joje esantį materialųjį turtą (pasiskolintą,
išsinuomotą, naudojamą pagal panaudojimo sutartis, gautą perdirbti arba parduoti), pagal kiekvieną
turto savininką surašomi trys inventorizavimo aprašų egzemplioriai, kurių kiekvieną pasirašo visi
inventorizacijos komisijos nariai ir materialiai atsakingi asmenys. Pirmasis inventorizavimo aprašo
egzempliorius inventorizacijos baigimo dieną atiduodamas į buhalteriją, antrasis atiduodamas
(išsiunčiamas) turto savininkui, o trečiasis – materialiai atsakingam asmeniui.
Visas patikrintas ir suskaičiuotas turtas įrašomas į aprašus, kuriuose nurodomas jo įrašo
eilės numeris, pavadinimas, rūšis (techninė charakteristika), kiekis, kaina ir suma. Kiekvieno
aprašo lapo pabaigoje skaitmenimis ir žodžiais turi būti įrašomas faktiškai rasto turto kiekis
natūriniais rodikliais, žodžiais nurodomas paskutiniojo įrašo eilės numeris. Neužpildytos lapo
eilutės perbraukiamos. Paskutinio aprašo lapo pabaigoje skaitmenimis ir žodžiais įrašomas
paskutiniojo įrašo eilės numeris, faktiškai rasto turto kiekis natūriniais rodikliais ir faktiškai rasto
turto suma. Atsargų likučiai įvertinami faktine įsigijimo verte arba pasigaminimo savikaina. Jeigu
atsargos įtraukiamos į apskaitą periodiškai apskaitomų atsargų būdu, jos įvertinamos tos rūšies
atsargų, įsigytų paskiausiai iki inventorizacijos pradžios, verte.
Inventorizavimo aprašų duomenys lyginami su buhalterinės apskaitos duomenimis. Jeigu
nustatoma neatitikimų, sudaromas sutikrinimo žiniaraštis, kuriame surašomi tik tie turto objektai,
kurių kiekis skiriasi nuo įregistruotų apskaitoje.
Galutinį sprendimą dėl inventorizacijos rezultatų įrašymo į apskaitą priima įmonės
administracijos vadovas arba savininkas.
Pasiūlymai trūkumus išieškoti iš kaltų asmenų teikiami tik įvertinus realias galimybes
prisiteisti trūkumus. Jei materialiai atsakingas asmuo sutinka su trūkumų sumomis ir pažada jas
atlyginti, sprendimas, kad trūkumą padengs kaltas asmuo, priimamas nedelsiant. Jei trūkumo suma
ne didesnė nei vienas darbuotojo vidutinis atlyginimas, vadovo įsakymu galima išskaičiuoti šią

8
sumą iš darbuotojo atlyginimo, gavus darbuotojo raštišką sutikimą. Jei trūkumo suma didesnė už
vieną vidutinį atlyginimą arba materialiai atsakingas asmuo nesutinka su išskaitymais, ieškinys turi
būti perduotas teismui. (B. Dovidaitė 2008).
Trūkumai nurašomi į sąnaudas, įstaigos (organizacijos) vadovo sprendimu.. Įstaigų, kurių
steigėjas yra Lietuvos Respublikos Seimas arba Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovai apie
savo sprendimu nurašyto turto trūkumus mažinant finansavimą, kai kalti asmenys nenustatyti.
Remiantis įmonės administracijos vadovo arba savininko sprendimu, inventorizacijos
rezultatai per dešimt dienų po sprendimo priėmimo turi būti įrašomi į atitinkamas buhalterinės
apskaitos sąskaitas.
Inventorizacijos dokumentai (inventorizavimo aprašai su matavimo (svėrimo) aktais ir
skaičiavimais, sutikrinimo žiniaraščiai, inventorizacijos komisijos ir administracijos vadovo arba
savininko sprendimai dėl inventorizacijos rezultatų įrašymo į apskaitą) saugomi Lietuvos archyvų
departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka- tai yra ne trumpiau kaip 15
metų.

9
 TURTO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ RŪŠIŲ INVENTORIZAVIMO YPATUMAI

Ilgalaikio turto inventorizacija

2-ajame Verslo Apskaitos Standarte (VAS) „Balansas” ilgalaikis turtas apibrėžiamas- kaip
turtas, kuris naudojamas įmonės ekonominei naudai gauti ilgiau nei vienerius metus, ir kurio
įsigijimo vertė ne mažesnė už įmonės nusistatytąją. Įmonės ilgalaikį turtą sudaro:
1. Materialusis turtas- Nekilnojamasis turtas; Žemė; Pastatai ir statiniai; Gamtiniai ištekliai; Kitas
nekilnojamas turtas; Kilnojamasis turtas; Transporto priemonės; Įvairūs įrengimai; Įmonės baldai;
Kitas kilnojamasis turtas.
2. Nematerialusis turtas- Prestižas; Patentai, licencijos; Autorinės teisės; Prekių ženklai; Plėtros
darbai; Kompiuterinės programos; Kitas nematerialusis turtas
3. Finansinis turtas- Investicijos; Gautinos sumos; Nuosavos akcijos; Kitos investicijos
Ilgalaikio turto inventorizacija yra vienas svarbiausių patikrinimų kontroliuojant šį turtą.
Pradedama kontrolė nuo įmonės teritorijos, sandėlių, gamybinių patalpų. Prieš pradedant
inventorizaciją, reikia nustatyti, ar yra inventorinės kortelės arba knygos ir kokia jų būklė.
Materialus ilgalaikis turi būti priskiriami inventoriniai numeriai ir atsakingas asmuo kuris
bus atsakingas už visą to turto tarnavimo laiką. Ilgalaikis turtas, kuris inventorizacijos metu yra už
įmonės ribų, inventorizuojamas iki jo perkėlimo iš įmonės momento. Netinkamas naudoti turtas-
surašomas atskirame apraše, papildomai įrašant nusidėvėjimo laipsnį bei nurodant netinkamumo
priežastis (G. Kalčinskas, R. Klimaitienė 2010).
Ilgalaikio turto inventorizacija atliekama ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinės
atskaitomybės sudarymą.

2.2. Atsargų inventorizacija

Atsargų apskaitos ir pateikimo finansinėje atskaitomybėje tvarką nustato 9-asis Verslo

apskaitos standartas. Jame nurodoma, kad: „Atsargos – trumpalaikis turtas (žaliavos ir
komplektuojamieji gaminiai, nebaigta gamyba, pagaminta produkcija bei kitos prekės, skirtos
perparduoti), kurį įmonė sunaudoja pajamoms uždirbti per vienerius metus arba per vieną įmonės
veiklos ciklą”. Tačiau kai kuriose įmonėse apskaitomi kaip atsargos daiktai, kurie naudojami ilgiau,
negu metus, o vertė yra mažesnė už įmonės nustatytą ilgalaikio turto vertę. Viso šio turto
inventorizacija yra reglamentuojama Taisyklės 28 – 38 ir 43 – 44 punktų.

10
 Įmonės apskaitos politikoje, susijusiose su atsargų įsigijimu turi reglamentuoti apskaitoje
naudojamus atsargų įkainojimo metodus- FIFO, LIFO, svertinio vidurkio, konkrečių kainų ir kt,
atsargų sunaudojimo (pardavimo) apskaitos būdus (nuolat, periodiškai), (J. Randall ir M. Truman
2007).
Prieš pradedant atsargų inventorizaciją užantspauduojamos patalpos, kuriose saugomas toks
turtas. Tikrinant atsargas privalo dalyvauti materialiai už jas atsakingi asmenys. Jeigu atsargos yra
sveriamos ar matuojamos, komisija turi patikrinti, kaip veikia matavimo priemonės, ar yra
reikalingi svarsčiai. Patalpas irgi reikia atitinkamai paruošti. Tikrinant atsargas, jos yra
skaičiuojamos, sveriamos ar matuojamos ir registruojamos skaičiavimo lape. Viską patikrinusi
komisija gautus duomenis sudeda ir tik tada nustatytas turto kiekis įrašomas į inventorizacijos
aprašą. Nustatomas atsargų kiekis, tačiau reikia įvertinti ir tokių skaičiavimų leistinas paklaidas, kai
sudaromi patikrinimo žiniaraščiai. Prekybos įmonių prekybos salėse ypatingas dėmesys per
inventorizaciją turi būti skiriamas prekių išvaizdai ir kokybei. Prekės, kurios yra netinkamos
parduoti, atrenkamos ir įrašomos į atskirus aprašus.
Atliekant nebaigtos gamybos inventorizaciją, būtina įvertinti technologinių procesų įtaką
žaliavų ar atsargų kiekiams, tai pat leistinas matavimo ar svėrimo paklaidas. Pagal Taisyklių
nuostatas privaloma inventorizuoti atsargas kelyje. Tai žaliavos ir medžiagos išsiųstos perdirbti,
arba prekės, kurių tiekėjas dar nepristatė, bet už kurias jau sumokėta ir gauta sąskaita faktūra ir pan.
Tokia inventorizacija atliekama pagal apskaitos duomenis. Radus likučius, nukrypimus, sudaromas
sutikrinimo žiniaraštis. Atsargų likučiai įvertinami faktine arba pasigaminimo savikaina.

2.3. Pinigų inventorizacija

Taisyklės 38 – 39 punktai nurodo, kad įmonės pinigai inventorizuojami tik kasoje ir

prekybos vietose. Patariama kasos inventorizaciją atlikti tada, kai joje yra mažiausias likutis, taip
pat atskaitomybės sudarymo dieną – gruodžio 31-ąją. Tuo metu kasa uždaroma ir pinigai
nepriimami ir neišmokami. Prieš inventorizaciją kasininkas privalo užpildyti kasos knygą, sudaryti
kasininko apyskaitą ir kartu su visais dokumentais perduoti į buhalteriją. Skaičiuojant pinigus,
rekomenduojama banknotus ir monetas skaičiuoti atskirai, rezultatus įrašyti grynųjų pinigų
skaičiavimo lape, o baigus – į aprašą.
Prekybos įmonių darbo vietose, kur yra naudojami kasos aparatai, pinigai inventorizuojami
darbo dienos pradžioje arba po inkasacijos – kai pinigų yra mažiausia. Jie suskaičiuojami ir įrašomi
į aprašą. Taip pat į aprašą įrašomas ir paskutinio kasos aparato kvito eilės numeris, išdavimo data,

11
unikalus kasos aparato numeris ir jame užfiksuotos sumos. Reikalavimai pinigų inventorizacijai
įforminti taikomi tokie pat, kaip ir kitų turto rūšių inventorizacijai.
Prieš nustatant trūkumus arba perteklių, būtina patikrinti pirminius kasos operacijų
dokumentus ir atkreipti dėmesį į sekančius dalykus: Ar pirminiai dokumentai nėra taisyti; Ar jie
užpildyti nepaliekant galimybės prirašyti; Ar vyriausiojo finansininko ir vadovo parašai yra tikri;
Ar pinigų išmokėjimas pagrįstas kitais pirminiais dokumentais – sutartimis, prašymais; Ar kasa
gerai apsaugota nuo vagysčių; Ar darbo metu kasoje nesilanko pašaliniai asmenys; Ar kasininkui
sudarytos sąlygos saugiai dirbti.
Tik išsiaiškinus visas aplinkybes galima daryti išvadas dėl inventorizacijos rezultatų –
trūkumo ar pertekliaus.

2.4. Skolų inventorizacija

Skolų inventorizaciją reglamentuoja Taisyklės 50 punktas- skolos, kurių įmonei nereikės

apmokėti, turi būti pripažįstamos apmokestinamomis pajamomis, o neišieškotos skolos, praėjus
ieškininės senaties trejų metų terminui, nurašomos įmonės pelno sąskaita. Prieš pradedant skolų
inventorizaciją, įmonėms rekomenduojama suderinti tarpusavio skolas. Dažniausiai skolas
suderina-skolintojai.
Inventorizuoti taip pat reikėtų atskaitingų asmenų skolas, kai jiems yra išduoti pinigai iš
kasos. Tokie asmenys privalo pateikti duomenis apie gautas lėšas, atliktas operacijas ir pinigų
likutį. Skolų inventorizacijos aprašuose reikia nurodyti skolininko ar kreditoriaus pavadinimą,
skolos dydį, atsiradimo datą, suderinimo datą ir grąžinimo terminą. Atskiri aprašai sudaromi
beviltiškoms ir abejotinoms skoloms. Inventorizuojant skolas bankams, Lietuvos Respublikos
valstybės biudžetui, savivaldybės biudžetui, fondams, pirkėjams, tiekėjams, atskaitingiems
asmenims, akcininkams, įmonės darbuotojams ir kitiems skolintojams, patikslinama skolos suma,
jos atsiradimo data. Analogiškai inventorizuojamos skolos įmonei: biudžeto, fondų, pirkėjų,
atskaitingų asmenų, akcininkų, darbuotojų, kitų skolininkų skolos, taip pat nustatomos beviltiškos
skolos.
Inventorizuojant skolas, inventorizacijos komisija į inventorizavimo aprašą įrašo:
Kreditoriaus arba skolininko pavadinimą; Skolos (gautinos arba mokėtinos) sumą, atsiradimo datą,
tarpusavio suderinimo datą ir numatomą skolos grąžinimo terminą (J. Randall ir M. Truman 2007).
Gauti aprašai buhalterijoje patikrinami, ar juose nurodyti visi privalomieji ir papildomi
rekvizitai, ar teisingai apskaičiuotos sumos. Remiantis inventorizavimo aprašais, faktiški objektų

12
likučiai sutikrinami su buhalterinės apskaitos duomenimis pagal jų būklę inventorizacijos pradžios
dieną. Radus likučių nukrypimų, sudaromas sutikrinimo žiniaraštis.

13
 4. UAB „MAŽEIKIŲ VARDUVA“ METINĖ INVENTORIZACIJA

UAB „Mažeikių varduva“ - ši įkurta 1993 metais. Tai viena iš didesnių statybinių ir apdailos
prekių įmonių Lietuvoje sėkmingai dirbanti jau daugiau nei 20 metų. Pagrindinės šios
analizuojamos įmonės veiklos kryptys:
 Statyba – pramoninės grindys ir stogai, fasado išorės šiltinimas, renovacija ir vidaus
apdaila;
 Prekyba– didmeninė ir mažmeninė prekyba statybinėmis ir interjero apdailos medžiagomis;
 Autoservisas – automobilių remontas ir priežiūra, prekyba autodetalėmis ir padangomis;
 Nuoma – komercinės ir sandėliavimo patalpos, reklaminiai stendai.
Analizuojama įmonė UAB „Mažeikių varduva“ yra pakankamai išsiplėtusi ir įkūrusi
nemažai filialų, bet analizuojamas prekybos filialas. Tai įmonė kuri prekiauja statybinėmis
medžiagomis bei gaminiais, apdailos medžiagomis, santechnikos bei vonios kambario
reikmenimis, elektros prekėmis, apšvietimo sistemomis, namų apyvokos reikmenimis. Tai būtų
pagrindinės UAB „Mažeikių varduva“ veiklos sferos. Kaip ir kiekvienai įmonei, taip ir šiai yra
privaloma metinė įmonės inventorizacija, prieš sudarant metinę finansinę atskaitomybę, nes
duomenys turi būti sutikrinti pagal inventorizacijos duomenis, kitaip finansinė atskaitomybė negali
būti patvirtinta. Inventorizacija atliekama pagal įmonės vadovo sudarytą grafiką. Įmonė atsargas ir
žaliavas apskaito periodiškai.

4.1. Pasirengimas inventorizacijai

Įmonės inventorizacija pradedama rengtis gavus pasirašytą įsakymą nuo vadovo. Visais
atvėjais vadovo įsakyme dėl inventorizacijos komisijos sudarymo turi būti nurodoma:
 Komisijos pirmininko ir narių vardai, pavardės bei pareigos;
 Konkreti data, pagal kurios duomenis buhalterinėje apskaitoje atliekama
inventorizacija;
 Inventorizacijos pradžios ir pabaigos laikas;
 Pavedimas inventrizacijos faktą įforminti dokumentais.
Be šių punktų įsakyme dar rekomenduojama nurodyti:
 Inventorizacijos apimtis, atlikimo vieta;
14
  Sutikrinimo žiniaraščių sudarymo vieta;
 Inventorizacijos aprašų ir sutikrinimo žiniaraščių pateikimui vadovui data.
Taigi, analizuojamone įmonėje vadovas išleidžia įsakymą dėl inventorizacijos atlikimo.
Jame nurodoma inventorizacijos komisijos sudėtis: pirmininko ir narių vardai, pavardės bei
pareigos (žr.1 priedą). Komisijos sudėtis keičiasi labai minimaliai, nes darbuotojų kaita
administracijoje yra labai minimali. Kadangi įmonės padalinys pakankamai didelis, bet ir nėra
tokia didelė, kad reikėtų sudaryti keletą komisijų, kuriai vadovautų centrinė komisija, todėl
sudaroma tik viena pastovi komisija ir į komisiją įtraukiami ir materialiai atsakingi asmenys,
papildomai sudaromas dokumentas, kuris pažymi visiškos materialinės atsakomybės sutartį. Visi
dokumentai turi būti pasirašyti. Taip pat nurodoma konkreti data – gruodžio 31 d. – kada turi būti
atliekama inventorizacija bei konkretus pradžios ir pabaigo laikas. Pasirenkamas paskutinis metų
mėnesio dienos, kad inventorizacijos duomenys nubūtų iškraipyti dėl galimų apskaitos klaidų ar
kitų priežasčių. Taip pat nurodomas faktas viską įforminti tam skirtuose dokumentuose.
Darbuotojai supažindinami su vadovo įsakymu. Įmonės savininkas turi užtikrinti, kad
inventorizacijos komisija būtų aprūpinta visomis tam darbui atlikti būtinomis priemonėmis:
atitinkamais blankais, patalpų plombavimo, skaičiavimo priemonėmis, svėrimo ir matavimo
prietaisais. Be to, galima naudotis tik tais prietaisais, kuriems nustatyta tvarka yra atlikta
privalomoji patikra. Įmonės vyriausiasis finansininkas (buhalteris) turi konsultuoti komisijos
narius, kaip atlikti inventorizaciją ir įforminti jos rezultatus inventorizavimo aprašuose.
Prieš pradėdama inventorizaciją, komisija išsiaiškina:
 Ar visi darbuotojai, kurių darbas susijęs su materialių vertybių ir kito įmonės turto
gavimu, išdavimu, saugojimu, nes tai atlieka vadovo raštiško įsakymo pavedimu;
 Ar su visais darbuotojais, dirbančiais su įmonės turto įsigyjimu, gavimu, saugojimu,
išdvimu susijusį darbą, sudarytos materialinės atsakomybės sutartys;
 Ar atlikta įmonėje naudojamų ilgio bei svorio matavimo priemonių privalomoji
praktika pagal LR metrologijos įstatymo 13 straipsnio nuostatas;
 Ar buhalterinės apskaitos duomenys leidžia nustatyti kiekvieno materialiai atsakingo
asmens atsakomybėje esančio materialiojo turto kiekį ir vertę;
 Ar iš buhalterinės apskaitos duomenų galima nustatyti mokėtinų ir gautinų skolų
atsiradimo datas bei kitus duomenis, reikalingus joms identifikuoti;
 Ar yra visos priemonės turtui ir atsargoms tikrinti (matavimo prietaisai, perkėlimo
įranga);
 Ar pakaks personalo matuojamoms bei sveriamoms atsargoms patikrinti.

15
 Nustačius, kad į kaikuriuos klausimus negalima atsakyti teigiamai, apie nesklandumus
komisijos pirmininkas informuoja įmonės vadovą, kuris iki įsakime nurodytos datos atlikti
inventorizaciją imasi priemonių jiems pašalinti:
 Parašo trūkstamų įsakymų;
 Sudaro materialinės atsakomybės sutartis;
 Padeda vyriausiajam finansininkui sutvarkyti apskaitą taip, kad būtų galima atlikti
inventorizaciją;
 Organizuoja matavimo priemonių patikrą.
Pradėjus inventorizaciją reikalaujama, kad materialiai atsakingas asmuo savo parašu
patvirtintų, kad visus pirminius dokumentus yra perdavęs į buhalteriją. Toks jo patvirtinimas yra
vienas iš privalomų inventorizavimo aprašų rekvizitų. Patalpos, kuriose turi būti atlikta
inventorizacija, yra sekančios: sandėlys, gamybinės patalpos, vadovo kabinetas ir parduotuvės.
Pradedama nuo sandėlio, kuris pirmiausia paruošiamas inventorizacijai. Prekės jau iš anksto būna
sugrupuotos pagal barkodus (prekei suteiktas tam tikras atpažinimo kodas). Inventorizaciją atlikti
greitai ir tiksliai padeda prekių kaupikliai. Juos įmonė įsigijo iš tarpininkės esančios užsienyje
„Marketplace“ Airija. Su jais nuskanuojamos prekės, o vėliau visi duomenys sukeliami į
kompiuterį, tai labai palengvina inventorizacijos atlikimą. Darbas vyksta labai greitai. Visą
inventorizaciją sandėlyje stebi patikimas asmuo, kad inventorizuojantys asmenys skanuodami
prekes nesukčiautų ir tiksliai įvestų duomenis. Taip garantuojamas tikslus dokumentų pateikimas
įmonės vadovui.

4.2. Inventorizacijos atlikimas ir įforminimas

Inventorizacijos įforminimas aprašytas Taisyklėse 51 – 69 punktuose. Inventorizacijos

rezultatai turi būti surašomi į inventorizacijos aprašą. Atskiroms turto grupėms (ilgalaikiam
materialiajam turtui ir atsargoms) sudaromi atskiri aprašai. Atskiri aprašai sudaromi parduotuvės
inventorizacijai. Tituliniame inventorizacijos aprašo lape užrašoma:
 įmonės pavadinimas;
 dokumento pavadinimas;
 sudarymo vieta;
 sudarymo pradžios ir pabaigos data;
 turto objektų pavadinimai;
 matavimo rodikliai, kiekis, suma;

16
 inventorizacijos komisijos narių vardai, pavardės, pareigos ir parašai;
 materialiai atsakingo asmens vardas, pavardė, pareigos ir parašas.
UAB „Mažeikių varduva“ per vienerius metus įgytą ilgalaikį turtą inventorizuojant į aprašą
papildomai įrašomi inventoriaus numeris, trumpa techninė charakteristika, pagaminimo metai,
naudojimo pradžios metai ir mėnuo. Inventorizacijos aprašai sudaromi dviem egzemplioriais, kurių
vienas atiduodamas buhalterei, o kitas lieka pas materialiai atsakingą asmenį. Prieš pradedant
inventorizaciją atsakingas asmuo pasirašo patvirtinimą, kad neužpajamuoto ar kitaip neapskaityto
turto sandėlyje nėra. Komisija apžiūri, suskaičiuoja ir įrašo atsargas į aprašą (žr. 2 priedą ),
papildomai pateikiami lapai, kurie yra atliekami inventorizacijos metu (žr.3 priedą)
Tokiu pačiu būdu suskaičiuojamas parduotuvėje esanti pagaminta produkcija ir prekės,
skirtos perparduoti - statybins medžiagos bei gaminiai, apdailos medžiagos, santechnikos bei
vonios kambario reikmenys, elektros prekės, apšvietimo sistemos, namų apyvokos reikmenys visa
tai surašomi į atskirus inventorizacijos aprašus. Taip patikrinus ir surašius visas prekes į
inventorizacinius aprašus, inventorizuojame įmonės skolas ir skolas įmonei. Ten susegami visi
skolų suderinimo aktai (žr. 4 priedą). Tada skaičiuojami ir pinigai, esantys kasoje, jie surašomi į
grynųjų pinigų skaičiavimo kasoje aktą (žr. 5 priedą).
Užpildžius kiekvieną inventorizacijos aprašo lapą skaitmenimis ir žodžiais, įrašomas rasto
turto kiekis, susumavus natūrinius rodiklius. Žodžiais įrašomas paskutinio įrašo lape eilės numeris.
Inventorizacijos aprašo lape likusios laisvos eilutės užbraukiamos. Paskutiniame aprašo lape
įrašomas skaičiais ir žodžiu rasto turto kiekis, sudėjus visuose lapuose įrašytus kontrolinius
skaičius.
Baigti pildyti aprašai pasirašomi materialiai atsakingo asmens bei visų komisijos narių ir
perduodami į buhalteriją rezultatams išvesti, joje patikrinami šių dokumentų privalomųjų ir
papildomų rekvizitų bei sumų apskaičiavimo teisingumas. Toliau tikrinami pagal dokumentus
užregistruoti duomenys. Peržiūrimi pateisinti buhalterio dokumentai, sutikrinami buhalterijoje
saugomi analitiniai apskaitos duomenys su materialiai atsakingų asmenų vedamos apskaitos
duomenimis.

4.3. Inventorizacijos rezultatai ir jų registravimas apskaitoje

Buhalterė turi sutikrinti gautus inventorizacijos aprašus su buhalterinės apskaitos

duomenimis vadovo nurodytai datai – gruodžio 31 d. Įsigaliojus Verslo apskaitos standartams
(VAS), inventorizacijos metu rasti neatitikimai yra prilyginami apskaitos klaidoms. Jeigu susidarę
neatitikimai įmonei yra nereikšmingi, jie apskaitoje registruojami kaip neesminių klaidų taisymas.
17
 Radus likučių nukrypimų, jei tai ne apskaitos klaidos, sudaromas sutikrinimo žiniaraštis. Į
sutikrinimo žiniaraštį įrašomi tik tie turto objektai, kurių kiekiai patikrinimo metu skiriasi nuo
įregistruotų apskaitoje. Pagal UAB „Mažeikių varduva“ įmonėje esamą įstatymą, jeigu po
inventorizacijos bus randamas atsargų trūkumas, reikia išsiaiškinti ar galima juos išieškoti iš
atsakingo asmens. Inventorizacijos komisija turi pareikalauti iš atsakingų darbuotojų raštiškų
paaiškinimų dėl visų trūkumų ar pertekliaus.
Galutinį sprendimą dėl inventorizacijos rezultatų įrašymo į apskaitą priima įmonės vadovas.
Savo įsakyme jis nurodo, už kokias vertybes reikia išieškoti trūkumus iš kaltų asmenų, ką laikyti
įmonės netekimais arba nurašyti į sąnaudas. Po sprendimo priėmimo inventorizacijos rezultatai per
dešimt dienų turi būti įrašomi į atitinkamas sąskaitas. Iki to laiko rekomenduojama naudoti
tranzitinę sąskaitą Nr.3908. Apskaitoje daromas įrašas:
D – 3908 (Laukimų sąskaita)
K – 201 (Atsargos)
Neradus kaltininko ir nusprendus medžiagas nurašyti, Laukimų sąskaitos likutis perkeliamas
į sąnaudų sąskaitą:
D – 615 (Kitos bendrosios ir administracinės sąnaudos)
K – 3908 (Laukimų sąskaita)
Jeigu kaltininkas būtų rastas ir iš jo išieškomas trūkumas, Laukimų sąskaitos likutis būtų
perkeliamas į skolų sąskaitą:
D – 243 (Kitos gautinos sumos)
K – 3908 (Laukimų sąskaita)
Jeigu inventorizacijos metu randama užsigulėjusi pagaminta produkcija, kurios
pasigaminimo savikaina didesnė, negu tuo metu esančios rinkos kainos, komisija teikia siūlymą
vadovui atsargas nukainuoti, kadangi 9 VAS „Atsargos” nurodo atsargas finansinėje
atskaitomybėje pateikti grynąja galimo realizavimo verte. Vadovui pritarus, apskaitoje daromas
įrašas:
D – 6131 (Atsargų vertės sumažėjimo sąnaudos)
K – 20139 (Pagamintos produkcijos vertės sumažėjimas (-))
Siekiant teisingai ir tinkamai apskaitoje užregistruoti inventorizacijos metu faktiškai
surastas, o apskaitoje neužregistruotas atsargas, pirmiausia reikia išsiaiškinti priežastis, dėl kurių
šis turtas neapskaitytas ar apskaitytas netinkamai. Jeigu iš tiekėjų skolon įsigytos medžiagos
nebuvo įregistruotos apskaitoje, klaida taisoma taip:
D – 201 (Atsargos)
K – 443 (Skolos tiekėjams)

18
 Jeigu būtų nustatyta, kad yra daugiau gatavos produkcijos, o apskaitoje tai neužfiksuota,
reikia užpajamuoti pagamintą produkciją:
D – 2013 (Pagaminta produkcija)
K – 2012 (Nebaigta gamyba)
Inventorizacijos metu įmonėje radus ilgalaikio turto neatitikimų – trūkumų ar perteklių,
pirmiausia taip pat nustatomos priežastys – apskaitos klaidos ar silpna vidaus kontrolės sistema
(vagystės ir pan.).
Jeigu inventorizacijos metu įmonėje randamas ilgalaikis materialus turtas, už kurį dar
neatsiskaityta su tiekėju ir kuris nėra užfiksuotas finansinėje apskaitoje, jis turi būti užpajamuotas:
D – 126 (Kitas materialusis turtas)
K – 443 (Skolos tiekėjams)
Jeigu įmonės buhalterijoje ilgalaikis materialusis turtas buvo užregistruotas kaip
trumpalaikis (atsargos), apskaitoje reikia daryti sekantį įrašą:
D – 1230 (Kita įranga įsigijimo savikaina)
K – 201 (Atsargos)
Jeigu nustatoma, kad įmonės ilgalaikis turtas buvo pavogtas, ir tiriant aplinkybes kaltininko
rasti nepavyko, jis nurašomas:
D – 1237 (Kitų įrengimų nusidėvėjimas)
D – 615 (Kitos administracinės sąnaudos)
K - 1230 (Kitų įrengimų įsigijimo savikaina)
Jei turtas nurašomas į netekimus, naudojame sąskaitas:
D- 6118
D- 1267
K- 1260
Buhalterė, gavusi savininko įsakymą, surašo buhalterinę pažymą ir daro įrašus apskaitos
registruose.
Atlikus paskutinę inventorizaciją UAB „Mažeikių varduva“ ir sutikrinus metinės
inventorizacijos aprašus su apskaitos duomenimis, neatitikimų nebuvo rasta.
Inventorizacijos dokumentai (aprašai, sutikrinimo žiniaraščiai, vadovo sprendimai dėl
rezultatų įrašymo į apskaitą) saugomi Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos
Vyriausybės nustatyta tvarka (Taisyklės 70 punktas).

19
 IŠVADOS

1. Kiekviena įmonė turi įvairaus turto – pastatų, įrengimų, atsargų, pinigų ir kt. Kiekvienas turto
objektas turi savininką, kuris turi žinoti šio objekto vertę, būklę bei buvimo vietą. Tam tikslui
įmonėje atliekama inventorizacija – turto patikrinimas natūra ir rezultatų sutikrinimas su
buhalterinės apskaitos duomenimis ir priemonė, siekiant užkirsti kelią turto grobstymui.
Inventorizacija būna- planinė, neplaninė, o pagal tikrinimą ištisinės dalinės ir atrankinės.
2. Metinė inventorizacija susideda iš šių pagrindinių etapų: pasirengimo, tikrinimo natūra, rezultatų
išvedimo, pasiūlymų dėl apskaitos ir inventorizacijos duomenų neatitikimo pašalinimo pateikimo.
3. Įmonėje UAB „Eurobiuras“ inventorizacija atliekama nerečiau kaip kartą per metus prieš
finansinės atskaitomybės sudarymą, rementis nustatytais Lietuvos Respublikos nustatytais
reikalavimais. nebūtų atliekama inventorizacija, būtų neteisingai apskaičiuojamas pelno mokestis.
Už teisingą inventorizacijos atlikimą dalis atsakomybės tenka įmonės savininkui, taip pat
finansininkui bei materialiai atsakingėms asmenims.
4. Inventorizacijos rezultatai forminami specialiais aprašais, sulyginami su buhalterijoje esamais
dokumentais ir išvados pateikiamos vadovui. UAB „Eurobiuras“ metinės inventorizacijos
rezultatai atitinka buhalterinius įrašus, jokių trūkumų ar perteklių nebuvo rasta. O klaidų
nebuvimas buhalterinėje apskaitoje rodo tikslios buhalterės korespondencijos ir taisyklingai
tvarkomi atsakingų asmenų dokumentai.

20
 INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS

1. Ivanauskienė A. Apskaitos pagrindai. Vilnius, 2008 .

2. Būdvytienė D. Kaip atlikti inventorizaciją ir dokumentuoti jos rezultatus. UAB „Pačiolis”, 2000.
3. Būdvytienė D., Kriaučiūnienė I. Inventorizacija: visuotinio susiskaičiavimo metas // Apskaitos ir
mokesčių apžvalga, 2001, Nr. 10, p. 24.
4. Kalčinskas G., Klimaitienė R. „Buhalterinės apskaitos pagrindai“ 2010 p. 285, 422, 521.
5. Dovidaitė B. „Inventorizacija“ 2008, Nr. 3, p. 20.
6. Marčinienė D. „Inventorizacija buhalteriniu požiūriu“ 2002, Nr. 44.
7. Badžiūnienė V. „Apskaitos dokumentai ir jų valdymas“ Vilnius 2007.
8. Randall J. , Truman M. „Apskaitos pradžiamokslis“ 2007 skyrius 38.
9. Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo. LR Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimas.
Valstybės žinios 2004 m.

21
PRIEDAI

22