Kai baigia nuydti liepos...

Baigia nuydti liepos, svaiginusios ir siel gydiusios savo kvapais. Rods, spsi stabtelti, itiesti rank ir j prisiskinti iemai. Sakot, nesveika skinti ms mieste, bet tada kaip jame gyventi ir kvpuoti?

Kaip kvpuoti vaikams lopeli-dareli kiemuose, kurie kiekvien ryt ir vakar tampa neprasikeiianio transporto aiktelmis, kai mainos lipa aligatvi bordirais, o neprasikeisdami sinai ir sys prie vaik garsiai keiksnoja vieni kitus. Juk neiname ten, kur kelio nra, tad kodl leidiama dusinti savo pai vaikus imetamomis dujomis net dareli teritorijoje? Ugdymo staig teritorijose dar galima vedioti ir savo keturkojus augintinius, o savaitgaliais surengti gimtadien arba usukti pasimylti. Tai tapo gyvenimo norma.

Sakome, kad dabartin karta padykusi, bet kad jai nieko gero ir nedavme. Ar bent pajome tuos kelis ingsnius su vaiku iki darelio ar mokyklos, tuo paiu pabendraudami? Skubjome, nes dar reikjo paveti kolegas, nepavluoti darbe rytins kavos, nes kur daugiau papasakosi pirmadienio ryto sapnus.

Neisprstas miesto infrastruktros klausimas. Niekas jo ir nesprs. Net viena ausim neteko girdti, kad bt ruoiamasi tvarkyti daugiabui kiemus, juos praplsti. Jau nieko nestebina, kad savo main galima drsiai statyti ant aligatvio ar kiemo olyno. Kad daugiabuio kiem galima paversti nuosava main pardavimo aiktele, jame statyti net mikroautobusiukus. Ar valdia vaikto miesto aligatviais, ar apeina mokykl teritorijas, kai vos palijus negalima praeiti iklaipyt plyteli aligatviais, kurie tampa purvynais? Esame, kokie esame.

i savait vsime savo valstybingumo vent karaliaus Mindaugo karnavimo dien. I

1/2

Kai baigia nuydti liepos...

praeities norime pasiimti tai, kas graiausia: turti karalyst ir savo karali, ir tam turime visas prielaidas, visa, k turi kiekviena tauta sav istorij, nutylt ar pagraint. Kaip dovan gavome nepriklausomyb ir laisv. Taiau juk kuo brangesn dovana, tuo daugiau tenka atidirbti, nes i patirties inome, kad veltui niekas nieko neduoda, tik i didelio ir slapto iskaiiavimo. Kartais tos dovanos su priedais nemanomai keistos: girtas naikintuvo laknas, su kuriuo nesusikalba ms policija, ir ne dl girtumo... Pagalvojus, juk jam ir nereikia mokti ms valstybin kalb, nes jis ms oro erdv saugo danguje. O ms ir nra nuo ko saugoti, nes didiausi prieai esame patys sau rimtais veidais akcentuodami, kokie mes bjaurs... Kuri tauta dar taip nemyli savs?..

Taiau vasara toks metas, kai gali pabgti nuo kamuojani pasvarstym. Atsipsti, paatostogauti ir nestatyti savo kieme mainos ant vejos ar aligatvio. Pradiai utekt ir tiek.

2/2