KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

Irena Leligien

SOCIALIN PEDAGOGIKA Vadovlis

Kaunas "Technologija" 2003

UDK 37.035 (075.8) Le -173

Recenzavo: doc. dr. L. Rupien doc. dr. I. Tilindien

I. Leligien, 2002

ISBN 8855 - 09 - 342 - 0

Skiriu socialinis pedagogikos patriarcho prof. J. Vaitkeviiaus viesiam atminimui

TURINYS AUTORS ODIS SKAITYTOJAMS ................................................................ 6 1. SOCIALIN PEDAGOGIKA KAIP MOKSLAS ............................................ 8 1.1. Socialins pedagogikos raida................................................................ 12 1.2. Socialins pedagogikos samprata ir pagrindins kategorijos................ 35 1.3. Socialins pedagogikos funkcijos......................................................... 41 1.4. Socialinio ugdymo konceptualios nuostatos......................................... 48 2. AKTUALIOS SOCIALINS PEDAGOGIKOS PROBLEMOS ................... 62 2.1. Deviacija kaip socialin - edukacin problema. Deviacijos formavimosi prielaidos paauglystje .................................. 62 2.2. Nusikalstamumas kaip vaik delinkventiko elgesio pasireikimo forma ............................................................................... 80 2.3. Narkomanija - delinkventinio elgesio pasireikimo forma ................... 96 2.4. Alkoholizmas - vaik deviantinio elgesio pasireikimo forma........... 132 2.5. Vaik prostitucija ............................................................................... 158 2.6. Socialin - edukacin - metodin pagalba vaikams, plintant XXI amiaus klastingoms mitybos sutrikimo ligoms................................. 168 2.7. Deviacijos problem sprendimo gairs............................................... 183 2.8 Vaik ir paaugli socialins reabilitacijos sistema. Pagalbos vaikams ir paaugliams koncepcija ....................................................................... 194 3. SOCIALINIO PEDAGOGO VEIKLOS TECHNOLOGIJOS IR METODAI................................................................................................. 207 3.1. Socialins pedagogikos technologij bendroji charakteristika ........... 207 3.2. Socialin - pedagogin diagnostika .................................................... 229 3.3 Moksleivi garbs ir orumo ugdymas - socialin pedagogin problema ........................................................ 246 3.4. Socialinis pedagoginis tyrimas ........................................................... 259 3.5. Socialinio pedagogo darbas ugdymo itaigose ................................... 269 3.6. Socialinio pedagogo darbas su eima ................................................. 284 3.7 Vaik, netekusi tv globos, socializacijos ypatumai........................ 306 3.8. Socioedukacinio darbuotojo veikla, dirbant su eimomis, auginaniomis negal vaik .............................................................. 332 3.9. Socialinio pedagogo darbas kaimo bendruomenje............................ 339 3.10. Vaik ir jaunimo organizacijos skmingos socializacijos veiksnys ....................................................................... 358 4. SOCIALINIO PEDAGOGO PROFESIJA ................................................... 375 4.1. Socialinio pedagogo profesinis vaizdis ir elgsena ............................. 375 4.2. Socialinio pedagogo pavyzdinis asmenybs ir profesins veiklos modelis ............................................................................................... 383 4.3. Socialinio pedagogo veiklos refleksija ............................................... 396 LITERATRA ................................................................................................. 419

AUTORS ODIS SKAITYTOJAMS Gerbiami socialiniai pedagogai, - esami ir busimieji! tai ir vl mes su Jumis susitikome naujuose mano knygos, specialiai paraytos Jums, puslapiuose. Tai pilna nauj, mano per kelet met sukaupt ir susistemint, ini krait. Regis, ir k ia nauja gali pasakyti autor? I pirmo vilgsnio - tos paios problemos. O vis dlto - bga metai, keiiasi vaiko santykio su socialine aplinka situacija. Ji darosi dar labiau paeidiama, nesaugesn. Atsiranda vis nauj tyrim vaiko socializacijos tematika. Jeigu 1992 metais Lietuvos universitetai, kolegijos socialins pedagogikos studijas pradjo su viena viesios atminties prof. J.Vaitkeviiaus knyga "Socialins pedagogikos bruoai"( 1988), kuri be kita ko, buvo vienintel io mokslo krypties monografija buvusioje Soviet sjungoje (net Rusijoje socialins pedagogikos knyg iki tol nebuvo!). Suirus totalitarinei valstybei, psteljus demokratijos vjams, iandien posovietinje visuomenje pradta atvirai kalbti apie tuos "socialinius grumstus" ant vaiko ir jo eimos kelio. Apmaudu, taiau jaunasis ios knygos "herojus" - ugdytinis, kuriame pasaulio krate begyvent, susiduria su deviantinio elgesio, narkomanijos, piktnaudiavimo alkoholiu, ankstyv lytini santyki, gana danai vedani prostitucij, padariniais. alia mint sunkum vaiko socializacijos kelyje, XX a. pabaigoje XXI a. pradioje nepilnameiams (ypa mergaitms), ikilo nauja problema mitybos sutrikimo ligos. Ar tik ne tono darb ia bus nuveik grauoli, manekeni ou, ne visada ger reputacij turinti iniasklaida - ypa komercin televizija ir spauda, suformavusios ikreipt iorin merginos vaizdio ideal? Kaip padti bd pakliuvusiam ms jaunajam klientui - berniukui, mergaitei, kaip atvesti j teising gyvenimo pasirinkimo keli, kaip atpainti ir laiku nuvyti t "juodos negandos paukt", skraidant vir nepatyrusio, socialiai nesubrendusio nepilnameio galvos? Kaip ugdyti jaun moni garbs ir orumo jausmus? Socialinio pedagogo, kaip naujos Lietuvoje specialybs ir pareigybs misija iais domiais, pilnais permain, nerimastingais laikais yra nelengva, taiau kilni ir reikalinga. Todl dal ios knygos paskyriau Js profesinio vaizdio, veiklos modelio apraymui, profesionalios veiklos technologijoms ir metodams socialinei diagnostikai. Js pai veiklos refleksijai. Viliuosi, kad i knyga pads Js kasdieninje veikloje atpainti vaiko socialinio ugdymo problemas ir laiku jas isprsti. Nuoirdiai dkoju Kauno technologijos universiteto Socialini moksl fakulteto dekanei doc. dr. Viktorijai Barauskienei u nuolatin ir nuoird 6

dmes mano pedagoginei krybai, Edukologijos instituto direktorei prof. habil. dr. Palmirai Juceviienei, suteikusiai man daug akademins laisvs ir pasitikjimo savo jgomis, Lietuvos vietimo ir mokslo ministerijos atsakingiems darbuotojams R. Zuozai ir A. imaiiui, socialini pedagog etat steigimo darbo grupei ir jos pirmininkei doc. dr. Giedrei Kvieskienei, visada atrandaniai laiko atkreipti dmes mano veikl. Nuoirdiai dkoju Kauno technologijos universiteto SM 9/7 grups socialins edukologijos bakalauro studij programos studentms, Vilniaus pedagoginio universiteto 2002/2003 met laidos vakarinio ir neakivaizdinio skyriaus socialins pedagogikos magistrantams, padjusiems apdoroti per daugel met mano surinkt mokslin-metodin mediag iam vadovliui. O ir patiems jiems, prisilietimas prie ios informacijos buvo labai naudingas ir reikmingas. Nuoirdius padkos odius tariu gerbiamoms recenzentms -Klaipdos universiteto socialins pedagogikos katedros vedjai doc. dr. Liudai Rupienei ir Kno kultros akademijos doc. dr. Ilonai Tilindienei u pastabas bei draugikus patarimus, paskirt laik skaitant darb. Nuoirdiai dkoju Kauno technologijos universiteto doktorantei, Edukacins kompetencijos centro administratorei p. Rtai Leonaviienei, edukologijos magistrantros studij studentms Gretai Budreviitei, Linai Lukminaitei, Laurai Malijonytei, Vilmai Jureviitei, padjusioms tvarkyti ir koreguoti vadovlio tekst. I visos irdies dkoju savo vyrui ir itikimam gyvenimo draugui Adomui, dukrai Ievai u pakantum ir tolerancij, mano mokslinei, pedagoginei veiklai, atitraukianiai mane nuo kasdieni monos ir motinos pareig. Palyddama vadovl kelion leidiu sau pasvajoti: o gal ji bus pagrindin knyga ant socialinio pedagogo stalo? Autor

1. SOCIALIN PEDAGOGIKA KAIP MOKSLAS vadas Mokslas - tai mogikosios veiklos, nukreiptos nauj ini sukrim ir sisteminim bei supratimo apie t veikl sfera. Filosofij vadina mokslu apie bendrus gamtos, visuomens, mstymo raidos dsningumus, psichologij mokslu apie mogaus psichikos vystimosi bei funkcionavimo dsnius, pedagogik- auganios kartos ugdymo mokslu. Norint suprasti socialins pedagogikos kaip edukologijos mokslo akos ypatybes, tenka isiaikinti tai, k ji turi tyrinti, iskirti specifin jos tyrinjimo srit. Todl moksle egzistuoja svokos: tyrinjimo objektas ir sritis. Vienos ar kitos mokslo akos tyrinjimo objektas yra apibrta egzistuojanio pasaulio, realios veiklos sritis. Bet kokio mokslo teorinio abstrahavimo, leidianio iskirti tam tikrus ypatumus, vystimosi dsningumus, tyrinjamo objekto funkcionavimo rezultatas laikomas tyrinjim sritimi. Mokslo objektas - tai objektyvios realybs fragmentas. Vienas ir tas pats objektas gali bti studijuojamas keleto moksl, taiau kiekvienas j turs savo poirio tak. Atkreiptinas dmesys pat socialins pedagogikos termin. Dviej odi samplaika vien termin sujungia t odi leksines reikmes. Toks dviej reikini "sukibimas" - ne atsitiktinis. Tai susij su integracijos ir diferenciacijos procesais, vykstaniais mokslo srityje. Pleiantis mokslins minties, problem skverbimuisi gyvenimo kasdienyb, visuomenje ima rastis moksl diferenciacijos ir integracijos tendencij, tai yra mokslas isiskaido daugyb atskir, savarankikai besivystani atak. Taiau, sprendiant daugyb problem, pastebimas ir atvirkias procesas - atskir mokslo ak, nagrinjani t pat objekt, tik skirtingais poiriais, sujungimas. Taip pedagogik ir filosofij susiejo ugdymo filosofija, pedagogik ir psichologij- pedagogin psichologija ir kt. Pedagogikoje diferenciacijos ir specializacijos procesas pastaruoju metu labai sustiprjo. Kai kurios i pedagogikos srii jau isiskaid savarankikas mokslines pedagogikos akas, tokias kaip: ikimokyklin pedagogika, mokyklos pedagogika, specialioji pedagogika, pedagogikos istorija. Prie j gali bti priskiriama ir socialin pedagogika. Tai, kad socialin pedagogika isirutuliojo i bendrosios pedagogikos, rodo, jog jos dmesio lauke yra tie patys reikiniai ir procesai, kuriuos nagrinja ir pedagogika, tik aptarianti juos kitu aspektu. Socialins pedagogikos specifika koncentruojasi odyje "socialin". Svokos "socialinis" supratimas (lot. socialis - bendras, visuotinis) sutelkia visa, kas susij su visuomeniniu moni gyvenimu, skirtingomis j bendravimo ir tarpusavio sveikos formomis. Taigi, jeigu pedagogika -mokslas apie auganios kartos ugdym bei lavinim, tai socialin pedagogika -

pedagogikos mokslo aka, ugdymo ir lavinimo procesuose iskirianti reikinius, susijusius su vaiko traukimu bendr visuomenin gyvenim. Toks vaiko "vedimo" visuomen procesas, t. y. perteikimas tam tikros socialins patirties (ini, vertybi, elgesio taisykli ir norm, nuostat) vadinamas socializacija. Vaiko socializacija - ilgas ir sudtingas procesas. Kiekviena visuomen, kiekviename vystimosi etape sukurianti tam tikr socialini bei dorovini vertybi sistem, elgesio taisykles, idealus, pirmiausia suinteresuota tuo, kad vaikas suvokt tai ir, paverts savastimi, galt tapti pilnateisiu tos visuomens nariu. Dl to visuomen viena ar kita forma visada padaro tiksling poveik asmenybei. Taiau ios formavimuisi didiul tak daro ir vairs spontaniki, trumpalaikiai, gyvenamojoje aplinkoje pasireikiantys reikiniai. Galutinis rezultatas toki tiksling ir spontanik tak ne visada numatomas, nuspjamas ir ne visada pateisina visuomens lkesius. Struktrikai visuomen sudaro daugyb tarpusavio sveikos ryiais susijusi socialini institucij - istorikai susiklosiusiu visuomeninio moni gyvenimo reguliavimo form. Btent per jas ir vyksta vaiko socializacija. vairi socialini institucij vaidmuo vaiko socializacijos raidoje nevienodas. Vienos turi tik stichin, trumpalaik poveik, kitos vykdo tikslingo bei nuoseklaus poveikio asmenybs formavimuisi funkcij. Socializacijos institucijomis, prasmingai veikianiomis augant vaik, laikoma: eima, kultra, religija ir vietimas. eima - pagrindinis socializacijos veiksnys, kurio dka vaikas gyja esmini socialini ini, susiformuoja gdius bei gebjimus, perima vertybes ir idealus, taisykles ir normas, btinas gyvenant j supanioje visuomenje. Kitas socializacijos veiksnys, turintis toki pai svarb skmingai vaiko socializacijai, kaip ir eima, - vietimas. Per j vaikas susitapatina su vertybmis, vyraujaniomis konkreioje visuomenje. Dalyvaudamas ini permimo procese, vaikas ne tik gyja isilavinim, bet ir adaptuojasi prie gyvenimo visuomenje. Kultra - btent ta socializacijos institucija, kuri yra sukaupusi visas monijos sukurtas materialines ir dvasines vertybes. Kalbant apie kultros tak auganios kartos socializacijai, dera prisiminti rus religijos filosofijos atstovo P. Florenskio (1882 - 1937) mint: "kultra - tai terp, auginanti ir maitinanti asmenyb". Sunku pervertinti t poveik, kur asmenybs vaiko tapsmo procese daro kultra: literatra, muzika, dail, masins informacijos priemons ir kt. Religija silo itis ypating vaizdini, jausm, religini judjim, vairi tikinij sjung, organizacij bei bendruomeni sistem. Aminosios dvasins vertybs (artimo meil, rpinimasis artimaisiais, siningumas...), kurias teigia banyia, religins vents, religin muzika ir kita gali paveikti vaik, iam perimant moralines visuomens normas (r.1.1 pav.).

1.1 pav. Vaiko kelias visuomen per socializacijos institucijas Laikui bgant, vairi institucij taka vaiko socializacijos raidai kinta. Skirtinguose visuomens vystimosi etapuose vairi veiksni poveikis nevienodas. iam teiginiui iliustruoti galima pateikti XX amiaus pabaigos pokyius patyrusios posovietins visuomens socializacijos raid, perjusi tris etapus: a) ikisovietinis, b) sovietinis, c) posovietinis. Ikisovietiniame etape vaik bei jo integracij visuomen ypa stipriai veik eima ir religija. Sovietiniu laikotarpiu iaugo kultros ir vietimo vaidmuo. Prioritetai buvo teikiami visuomeniniam (komunistiniam) aukljimui, tad pagrindinis aukljimo vaidmuo atitekdavo jau nebe eimai, o mokyklai. Literatra, muzika, dail, kinas tikslingai sprend socializacijos udavinius, grindiamus sovietine propaganda ir formavo vaik bei jaunimo tarpe komunistinius idealus, o toks socializacijos veiksnys, kaip religija, neteko bet kokio poveikio gali, kadangi banyia buvo atskirta nuo mokyklos, o formaliai deklaruota sins laisv tikrovje nebuvo realizuota. Posovietiniu laikotarpiu didiausi poveik ir toliau tebedaro vietimas, taiau iuo metu labai svarbus ir eimos, ir religijos vaidmuo. Taiau kultros taka mogaus ugdymui ymiai pasikeit, nes jos deideologizacija visuomenje pasiek toki rib, u kurios kultros poveikis besiformuojaniai asmenybei tapo spontaniko, stichinio pobdio.

10

1.2 pav. Socializacijos institucij takos kaita atskirais istoriniais politiniais laikotarpiais Vaiko socializacijos procesas vyksta natraliu bdu. Tame procese gali vykti ir "savi" reikiniai, kuri prieastys gldi arba paiame individe, arba toje socialinje institucijoje, kuri nesugeba pilnavertikai paveikti jauno mogaus formavimosi. Pavyzdiui, aklo arba nuo gimimo kurio, protini sutrikim vystimosi procese turinio vaiko socializacija daug sudtingesn nei sveiko; alkoholik tv vaikui trksta pozityvaus eimos poveikio, dl to taip pat sutrinka sklandus vaiko sijungimas socialin aplink. Abiem atvejams prireikia specialios pagalbos. Grkime prie socialins pedagogikos objekto ir jos tyrinjim srities. Pedagogikos dmesio objektas yra vaikas, o tyrinjimo sritis - vaiko ugdymo visuomenje dsningumai. Tuomet socialins pedagogikos objektu mes laikysime vaik, o tyrinjimo sritimi - vaiko socializacijos dsningumus. Pedagogika - io tyrinjimo sritis yra kiek siauresn, nes sudtinguose socialiniuose reikiniuose - aukljime, ugdyme - iskiriami tik tie aspektai, kurie tiesiogiai susij su vaiko socializacija. Tradicikai tokie dalykai yra nagrinjami sociologijos, mokslo, tyrinjanio visuomen, socialinius jos nari santykius bei jungimsi grupes. Socialin pedagogika faktikai egzistuoja kaip tarp disciplinin mokslini tyrinjim sritis. Ji isivyst i pedagogikos, naudojanios turting jos istorin palikim, metodus ir priemones. Be to, socializacijos reikinys, kaip visuomens ir visuomenini santyki dalis, yra nagrinjamas sociologijos ir naudojasi kai kuriomis sociologijos teorijomis, metodais bei priemonmis. Socialins pedagogikos, pedagogikos ir sociologijos mokslai yra kaip tam tikruose takuose susikertanios sferos (1.3 pav.):

11

1.3 pav. Sociologijos, socialins pedagogikos ir pedagogikos slyio takai sidmtina, kad socialin pedagogika pasisavina ir nemaai to, k tyrinja ir kitos moksl apie mog akos: filosofija, medicina, psichologija ir kt. 1.1. Socialins pedagogikos raida Teorins mokslo inios negali pltotis atsietos nuo praktins veiklos, todl mokslas ir praktin veikla yra glaudiai susij. Praktika yra bet kurio mokslo altinis. Taiau praktin veikla tuo efektyvesn, kuo daugiau ji remiasi mokslo pasiekimais. Teorija, esanti pagrindas praktinei veiklai, duoda galimybi t veikl tinkamai nukreipti ar pertvarkyti. Kai kalbame apie socialin pedagogik, taip pat turime aikiai skirti dvi tarpusavyje susijusias puses: teorines inias bei socialin pedagogin veikl, t. y. betarpik socialinio pedagogo darb su konkreiu vaiku ar vaik grupe, aplinka, kurioje gyvena ir vystosi vaikas, kuri padeda arba kliudo jo socializacijai. Be to, kad socialin pedagogika, suvokiama kaip pedagogikos mokslo aka arba praktin veikla, dar gali bti dstoma ir kaip mokomoji disciplina. Socialins pedagogikos, kaip mokslo akos, praktins veiklos sferos ir akademins disciplinos, vystimasis sovietiniu laikotarpiu turjo savo ypatybi. Jos, kaip pedagogikos mokslo, akos susiformavimo prielaid randama praktinje veikloje ir jau toki pedagog teoriniuose darbuose kaip K. Uinskio, L.Tolstojaus. Ypating reikm socialins pedagogikos susiformavimui turjo pedagogikos raidos etapai: 2 ir 3 deimtmetyje ymi pedagog veikla (A.Makarenka, S.ackis ir kt.) buvo nukreipta daugiau ar maiau socialiai atskirtus vaikus. XX a. treiame ir ketvirtame deimtmeiuose socialins pedagogikos idjas teoriniame lygmenyje skleid yms Kauno

12

universiteto (vliau Vytauto Didiojo) profesoriai S.alkauskis, J.VabalasGudaitis ir J.Lauikas. Dramatika socialins pedagogikos evoliucija Rusijoje. Pirmiausia vyko esminis konfliktas tarp naujos, sovietins pedagogikos ir to, kas buvo sukaupta rus pedagogikoje ikisovietiniu laikotarpiu, kada lidnai igarsjusi "Internacionalo" fraz "pasaul sen iardysim i pai pamat" buvo perkelta ir pedagogik: anot inomo pedagogo A.Pinkeviiaus, btina atgaivinti, kas parayta pedagogikos srityje iki Spalio revoliucijos. Treiojo deimtmeio pabaigoje, paskelbus socializmo pergal, ikilo ir sigaljo tendencija nutylti socialines problemas, traktuojamas kaip "praeities atgyvenas" ir todl nebevertas rimto dmesio. Tai buvo vienas i veiksni, kliudiusi socialins pedagogikos vystimuisi. Sovietiniu laikotarpiu socialines asmenybs problemas stengdavosi sprsti pionieri, komjaunimo, partin, profsjungos organizacijos. Joms priklaus vaik ir suaugusi laisvalaikio organizavimo funkcija, aprpinimas materialinmis vertybmis, darbinimo, perdtos globos darbo vietoje funkcija, grubus kiimasis kiekvieno asmeninius (pvz. skyryb) reikalus. Sovietiniais metais socialins pedagogikos apraik buvo galima rasti darbo pagal gyvenamj viet koncepcijoje, pedagogo organizatoriaus prie nam valdybos veikloje, pionieri vadovo funkcijose, uklasinio darbo organizatoriaus veikloje. 1990 metais socialin pedagogika gyvenim vesta imperatyviai, "i viraus". Teorin ir praktin socialins pedagogikos sferos pradjo formuotis tuo paiu metu ir atskirai viena nuo kitos: praktika negaljo remtis mokslinmis ivadomis, nes socialins pedagogikos kaip mokslo akos faktikai ir nebuvo, nes dar buvo per maai sukaupta praktins patirties teoriniams apibendrinimams. Tai turjo takos ir socialins pedagogikos, kaip dstomojo dalyko, beprasidedaniam formavimuisi. i disciplina ir iandien apima daug ginytin, diskutuotin klausim, skirting poirio tak ne tik kai kurias kategorijas, bet ir pat dalyk. ios aplinkybs yra tie veiksniai, kurie trukd socialins pedagogikos mokslo pltrai. Naujo gyvenimo keliami reikalavimai buvo tokie ops ir aktuals, kad ia mokslo aka m domtis daugelis mokslini kolektyv (Rusijos moksl akademijos socialins pedagogikos centras, 1989 metais tapo iniciatoriumi, prie kurio prisijung pedagogini universitet mokslins ir bendruomens vairiose posovietinse alyse, tarp j ir Lietuvos). Sprsdamos teorinius ir praktinius socialins pedagogikos klausimus, iki iol aktyviai dirba vairios nevyriausybins organizacijos bei valstybins institucijos. Galima teigti, kad iuo metu jau sukaupta pakankamai empirini ir teorini ini, reikalaujani permstymo ir susisteminimo, leidiani iskirti prioritetines socialins pedagogikos mokslo kryptis, t. y. sudaro palankias

13

slygas jos pltrai. Tuo tikslu btina i nauj pozicij pavelgti ankstesnio laikotarpio pedagog darbus, atrasti juose altinius, atitinkanius tautos kultrines bei istorines tradicijas. Ne maiau svarbus yra ir usienio patirties permimas. Soviet sjungos izoliacija nuo Vakar pasaulio per 70 met sutrauk visus mokslinius saitus su kolegomis i usienio, kur socialin pedagogika vis laik skmingai vystsi ir sukaup reikming mokslin potencial. Net ir iandien, "geleinei udangai" tarp Ryt ir Vakar prasiskleidus, vakariei patyrimas dar nepakankamai istudijuotas. Socialins pedagogikos kaip mokslo akos ir akademins disciplinos bei praktikos renesansui stimul Lietuvoje dav Persitvarkymo Sjdis visoje Soviet sjungoje. 1989 metais, tuometins SSSR pedagogikos mokslo akademija drauge su SSSR vietimo ministerija inicijavo laikino mokslinio kolektyvo "Mokykla - mikrorajonas" sukrim, siekdama atgaivinti umirtas socialins pedagogikos idjas, sukurti moksleivi socialinio ugdymo koncepcij ir j realizuoti, steigdama socialinius - pedagoginius centrus mikrorajonuose, kaimuose socialini pedagog institucijas bendrojo lavinimo mokyklose, globos namuose, vaik laisvalaikio centruose. 1989 - 1992 m. moksliniame eksperimente "Mokykla - mikrorajonas", Lietuvos vietimo ir mokslo ministerijos kolegijos 1989 m. lapkriio 29 d. nutarimu teisinus, drauge su Rusijos vietimo akademijos mokslininkais ir dalyvavo dvi Lietuvos vidurins mokyklos - Kauno Palemono ir Kdaini Akademijos (tuometiniai eksperimentini aikteli vadovai - dr. I. Leliugien ir dr. R. Lengvinas). Trejus metus trukusio tarptautinio eksperimento metu tyrime dalyvav ugdymo institucij vadovai, socialini pedagog pareigas j mokytojai turjo ret prog vairi seminar metu klausytis Vakar Europos ir JAV socialins pedagogikos teoretik ir praktik i ymiausi pasaulio socioedukacinio darbo auktj mokykl paskait, aplankyti Vakar Europos, JAV, Ryt Europos alis, susipainti su ten veikiani socioedukacini tarnyb veikla mokyklose, mikrorajonuose. Moksliniu, praktiniu ir istoriniu aspektu reikminga tai, jog Lietuva buvo pirmoji ir vienintel i Pabaltijo ali, 1989 metais drauge su Rusijos vietimo akademijos socialinio darbo pedagogikos mokslinio tyrimo instituto mokslininkais pradjusi atgaivinti socialins pedagogikos moksl ir praktik. Tai istorinis vykis Lietuvos pedagogikos raidoje: pirm kart mintose dviejose alies vidurinse mokyklose 1991 m. buvo sukurta socialinio pedagogo pareigyb, o mokykla tapo atvira socialinei aplinkai ugdymo institucija, integruojanti visus mikrorajone esanius moni ir organizacij iteklius skmingai vaik socializacijai. Lygia greta su vykdytu eksperimentu, 1991 metais Lietuvos universitetuose ir Utenos medicinos mokykloje pradta ruoti socialinius pedagogus ir socialinius darbuotojus. 14

Ypa didelis vaidmuo atgaivinant socialins pedagogikos idjas, gyvendinant socialini pedagog profesionalizacij, atliekant tyrimus, moksleivi socialinio ugdymo srityje tenka Lietuvos mokslininkams J. Vaitkeviiui, B. Bitinui, A. Juodaitytei, A. Kauylienei., V. Karveliui, E. Giedraitienei, I. Leligienei, G. Kvieskienei, L. Rupienei, D. Alifanovienei, E. tuopytei, I. Jonutytei, I. Tilindienei, R. epukui, L. Kondraovienei ir kt. Didelis vykis alies pedagogikos mokslinink gyvenime buvo 1988 metais pirm kart per vis Soviet sjungos gyvavimo laikotarp pasirodiusi lietuvio profesoriaus J. Vaitkeviiaus monografija "Socialins pedagogikos bruoai" (1988), kurioje autorius pats pirmas i Lietuvos mokslinink pateik socialins pedagogikos apibrim: "Socialin pedagogika yra mokslas, tiriantis, kaip mokymo ir aukljimo organizavimas priklauso nuo socialini slyg, tiksl ir udavini, keliam formuojant mog, kaip visuomenini santyki subjekt". Taiau tai nebuvo paties mokslininko sukurtas originalus apibrimas, o pasinaudota rus mokslinink bibliografiniais altiniais. Praslinkus septyneriems metams - tas pats J. Vaitkeviius (1995) pateik ymiai pilnesn, iuolaikin situacij atitinkant socialins pedagogikos apibrim: "Socialin pedagogika - pedagogikos mokslo aka - viena i antropologini mokslo ak, tiria mog jai bdingu poiriu - socialini kultrini jo gyvenimo slyg fone - ieko bd, kaip painti mog grupje, visuomenje, visuomens istorinje raidoje ir rasti priemones, kaip daryti jam tak, padti jam, patekus kebli padt, pritapti socialinje aplinkoje, imokyti j, kaip grups nar, subjekt painti aplink, save ir paiam socializuotis, netgi keisti aplink, atsivelgiant savo poreikius ir galimybes."(J. Vaitkeviius, 1995) J. Vaitkeviius, kaip ir rus mokslininkai A. Mudrik (1997), V. Boarova (1993) ir kiti taip pat tvirtina, jog socialins pedagogikos objektas ne vien mokinys. Jis aprpia visus visuomens sluoksnius. Todl atkreiptinas dmesys ir socialinio pedagogo kompetencij, jo darbo ypatumus, slygas visuomenje. Lietuvos edukologijos mokslui socialin pedagogika - tai nauja veiklos ir teorini apibendrinim sritis. Pedagogikos reikm, pasak J. Vaitkeviiaus (1995), i dien visuomenje irykina daug socialini visuomens gyvenimo slyg bent jau ekonomikai, technikai isivysiusiuose alyse, kuriose mogaus ir visuomens santykiai, mogaus bties klausimai tapo ypa problematiki. 1. Globalizacijos, informacini technologij amiuje lauomos senos gyvenimo normos, tradicijos, keiiasi mogaus veiklos, moni bendravimo bdai. mogus danai pasijunta ess gyvenimo krykelje, netgi patenka konfliktin situacij, nelaim (nedarbas, gyvenimo prasms praradimas, nenoras mokytis, atsiranda potraukis narkotikams, alkoholiui, saviudybei). Tuo tarpu, pasak J. Vaitkeviiaus (1995), bendroji mokyklin pedagogika, socialins rpybos tarnybos nra pasirengusios sprsti visas ias problemas. Biurokratins 15

2.

3.

4.

5.

socialins apsaugos organizacijos danai nepajgia suprasti mogaus, patekusio kebli padt, nespja, ar net negali ateiti jam pagalb, juo labiau prognozuoti ir spti mog apie galimus gyvenimo sunkumus ir padti jam ivengti materialini praradim, ilaikyti savo socialin status visuomenje. Ne maesns reikms problemos i dien Lietuvos mogui ikyla politinje, ideologinje gyvenimo srityse. Posovietini ali monms ypa teko pergyventi didiausius politinius, ideologinius, dvasinius lius, po 50 totalitarinio reimo met Lietuva, kaip ir kitos buvusios sovietins alys, ieko bd, kaip siekiant kiekvieno mogaus socialins gerovs, individ socialinio galinimo, mokymo patiems sprsti ikilusias problemas. iuo atveju ypatingas vaidmuo, pasak J.Vaitkeviiaus (1995), tenka socialinei pedagogikai. Jos paslaugomis turi pasinaudoti ir mokykla, ir banyia, ir eima, ir visos visuomenins vietimo aukljimo institucijos, nevyriausybins organizacijos. Socialin atmintis, socialinis mstymas, socialin smon, socialins dorovs normos nra vien skambs, maareikmiai ar net beprasmiai odiai. Jie turi gili visuotin reikm. Jie sudaro socialins pedagogikos teorijos pagrind ir yra svarbiausios socialins pedagogikos svokos, ireikia ankstesni Lietuvos kart sukaupt gyvenimo patirt, susiformavus mstymo stili. i monijos, tautos, grups socialin patirt tiria, aikina, j modernizuoja socialin pedagogika ir pati tampa tiltu i praeities dabart, o nuo dabarties prognozuojam ateit. Todl bendroji mokyklin pedagogika, jeigu nenori atsilikti nuo gyvenimo, privalo, pasak J. Vaitkeviiaus (1995), pasinaudoti socialins pedagogikos paslaugomis. Socialin pedagogika, sprsdama mogaus ugdymo, jo socializavimo proces, tuo pat metu atsivelgia biologin mogaus prigimt, galimybes, bei i galimybi evoliucij istorinmis, socialinmis, kultrinmis slygomis. Pasak J. Vaitkeviiaus (1995), socialins pedagogikos objektas mogaus - aplinkos sveika yra sudtingas ir reikalauja kompleksinio poirio sprendiant socialinei pedagogikai kylanius klausimus.

J. Vaitkeviius (1995), giliai tyrinjs socialins pedagogikos lauk, prijo ivad, jog socialins pedagogikos padtis svyruoja, yra nepakankamai apibrta dl i prieasi. 1. ioje srityje atliekami gauss tyrimai, taiau danai jie isibarst, priskiriami vairiems mokslams, nejungiami sistem, vyksta vieni greta kit, todl Lietuvoje kol kas negalima kurti vieningos socialins pedagogikos teorijos. 16

2.

3.

Kitas kratutinumas - vairiausius, skirtingus, vien su kitais nesusijusius turiniu ir prasme tyrimus bei faktus mechanikai priskirti socialinei pedagogikai. Tai labai ipleia pai socialins pedagogikos svok, daro j sunkiai suvokiam, neapibrt, difuzin. Socialins pedagogikos svokai danai priskiriama "publicistin socialpedagogin kasdienyb" (taip yra ir su pedagogikos mokslu bei kitais humanitariniais mokslais), kuri ir yra tik kiekybin. Tai aiku labai aktualu paiai socialinei pedagogikai, nes jos teorij sukonkretina, priartina prie realybs, prie gyvenimo, atskleidia socialinio pedagogo, socialinio darbuotojo kasdien gyvenim, darb (kasdienybs refleksija), parodo tuos prietaravimus, su kuriais susiduria praktinje veikloje, nurodo praktines socialinio pedagogo, socialinio darbuotojo veiklos kryptis, kasdienio buitinio socialinio mstymo stili. Taiau J. Vaitkeviius (1995) perspja, jog ia btent slypi ideologinio turinio supainiojimo pavojus, o tai i tikrj danai pasitaiko. inoma, sryis yra btinas, reikalingas. i teorij reikia remti vietine mediaga. Taiau teorijos negalima sutapatinti, paskandinti vietins faktologijos gausybje, ja nesiriboti, eiti giliau apibendrinimus, teorines ivadas, remiantis vietos, visuomens faktine dabarties ir praeities mediaga. Socialins pedagogikos teorija ne tik privalo atspindti (refleksija), bet ir atsispindti (savirefleksija) bei prognozuoti ateit remiantis duomenimis bei gautomis ivadomis.

ym indl socialins edukologijos mokslo pltot ne Kauno technologijos universiteto Edukologijos instituto mokslin grup (vad. P. Juceviien). Socialins pedagogikos tyrim vairov atsispindi keliose deimtyse magistro baigiamj darb, moksliniuose straipsniuose, apgintose ir rengiamose disertacijose (P. Juceviien, I. Leliugien, E. tuopyt, G. Liaudinskien, A. Urbonien, L. Majauskien). Ypa io universiteto mokslininkai diskutuoja dl socialinio darbo ir socialins pedagogikos tyrinjimo srii. Pasak P. Juceviiens (1997), nemenkinant nei socialinio darbo, nei socialins pedagogikos reikms, visgi reikia paymti, jog abi ios tyrinjim ir veiklos sritys akcentuoja pagalb mogui, patekus kebli padt. Tuo tarpu ini visuomenje, nuolat gausjant informacijai, tobuljant mokslo ir technologij lygiui ir sudtingjant darbo turiniui bei vietai, kintant darbo ryiams, visiems monms gali tekti nuolat bti keblioje padtyje, nuolat socializuotis. Esant tokiai nuolatinei ir masikai situacijai, socialinio darbo, socialins pedagogikos koncepcijos tampa negaliomis. Reikia naujo konceptualaus poirio, sudaranio prevencines galimybes mogaus nuolatinei socializacijai ini visuomenje. Tai - visuminis poiris mogaus ugdym, j siejant su 17

mokslo ir technologij, rinkos ir ekonomini santyki, taip pat ekologins kaitos perspektyvomis (I. Leligien, 1997). iuos klausimus bt pajgi sprsti socialin edukologija - multidisciplininio ugdymo mokslo aka, sukurianti teorinius pagrindus mogaus tobuljimo (ugdymo ir saviugdos), prevencins perspektyvos numatymui ir realizavimui, vertinant socialinio ekonominio gyvenimo, mokslo ir technikos, ypa informaciniu technologij, pokyius. Taigi, ugdymo reikiniui iliekant tyrim aimi, jis nagrinjamas susiliejant ne tik socialiniams, bet ir kitiems mokslams. Nors diskusija dl socialins edukologijos turinio yra dar pradinje stadijoje, taiau poreikis platesnio profilio specialistams, gebantiems susieti socialins paramos, rpybos ir vietimo sistem galimybes visum, leidiani mogui ne tik sprsti jo konkrei problem, bet ir ukirsti keli kit problem ikilimui, yra labai didelis (P. Juceviien, 1997). Socialins pedagogikos pltros usienyje istorija Nuo bendrosios pedagogikos socialin pedagogika, atsiskyr palyginti neseniai. Net ir pati pedagogika kaip savarankika mokslo aka, susiformavo tik XVII amiuje. is vykis siejamas su ek pedagogo J. Komenskio (1592 1670) vardu bei jo veikalo "Didioji didaktika" pasirodymu. Pedagogikos istorijos aknys siekia gili senov, nes, ir nebdama savarankiku mokslu, pedagogika daugel ami vystsi filosofijos, usiimanios mogaus vietos ir vaidmens pasaulyje problem tyrinjimu, elyje. iuo poiriu socialin pedagogika - ne jaunesn u pai pedagogik, nuolat j papildydavo. Mokslininkai, iekodami socialins pedagogikos itak, randa jas pedagogikos klasik bei filosof mstytoj veikaluose. Galima iskirti kelet socialins pedagogikos raidos period: nuo seniausi laik iki XVII amiaus; XVII - XIX amius; nuo XX amiaus pradios. Pirmasis periodas susijs su ugdymo praktikos suvokimu, pedagogins ir socialins pedagogins minties formavimusi. iuo laikotarpiu sukuriamos vairios ugdymo teorijos, ugdymas, kaip socialinis reikinys, i stichinio virsta smoninga, tikslinga veikla. Perjimas nuo pirmykts santvarkos prie vergovs, o vliau - prie feodalizmo, kapitalistini santyki gimimas ijudino vairias vaiko ugdymo ir jo apsaugos problemas. Dar Antikos laikais aktualizuotos pamatins socialins pedagogikos idjos: pradti vaik ugdyti nuo maens, atkreipti dmes vaiko prigimties ypatybes, pastebti aplinkos tak, remtis suaugusij, pirmiausia

18

tv autoritetu ir kt. Atgimimo laikotarpis susijs su humanistinmis vaiko ugdymo idjomis. Ital pedagogas - humanistas V. Da-Feltre (1378 - 1446) kuria "Diaugsmo namus" - vien pirmj internatinio tipo mokykl. Antrasis periodas ymus svarbiausi socialins pedagogikos koncepcij pltra. XVIII - XIX amius pasaulins kultros istorij jo kaip buruazini revoliucij laikotarpis. yms mokslininkai (pedagogai, filosofai, sociologai, psichologai ir kt.) socialini - pedagogini problem sprendimo keli iekojo bendradarbiaudami su visuomene bei vyriausybe. Sureikmintos visuomens pertvarkymo, lygi teisi, laisvs idjos. Socialin pedagogika vystosi tiesiogiai susijusi su praktine socialins pedagogikos veikla: steigiamos prieglaudos nalaiiams ir beglobiams, vaik dareliai, mokyklos, kitos staigos vaikams, turintiems vairi problem. XIX amiuje vyko sudtingas pedagogikos ir socialins pedagogikos isiskyrimo procesas. Tuo paiu metu vyksta socialins pedagogikos integracija su psichologija, sociologija, antropologija, medicina. XIX amiaus pabaigoje socialin pedagogika susiformuoja kaip savarankika mokslo aka. Tai pirmiausia siejama su vokiei mokslinink A. Distervego, P. Natorpo ir kit vardais. Nuo XX amiaus pradios prasideda treiasis periodas - socialins pedagogikos, kaip savarankikos mokslo akos, vystimosi etapas. vairi ali mokslininkai iki i dien tsia diskusijas vairiais pedagogikos klausimais: socialins pedagogikos vieta tarp kit pedagogikos moksl; ar ji yra mokslas ar praktins veikos sritis; kokie socialins pedagogikos ir socialinio darbo ryiai ir kt. Daugelyje ali termin "pedagogika", "socialin pedagogika", "socialinis pedagogas" i viso nra (JAV mokymosi staigose studentai klauso ne "pedagogikos", o "ugdymo filosofijos" kurs, o pagalba monms, danai problem turintiems vaikams, suprantama kaip socialinis darbas. Belgijoje vartojamas terminas "ortopedagogika" artimas socialins pedagogikos ir specialiosios pedagogikos sampratai). Didel indl pedagogikos istorij ne vokiei pedagogika, tiesiogiai susijusi su alies socialins, ekonomins, politins raidos istorija. Terminas "socialin pedagogika", kaip diskusijos apie vaiko ugdym objektas, vestas 1844 metais. To pradininkas - K. Mageras. Vokiei literatroje sutinkame tuomet susiformavusias dvi skirtingas socialins pedagogikos traktuotes, irykinanias io mokslo vystimosi kelius. Anot pirmosios, socialin pedagogika turi kai k bendra su socialiniu ugdymu (K. Mageras), pagal antrj-ji pasireikia kaip pedagogin pagalba tam tikrose socialinse situacijose ar aplinkybse (A. Distervegas). Pirmuoju atveju (P. Natorpas, E. Bornemanas, F. liperis, D. Pegeleris ir kt.) kalbama apie socialin ugdymo aspekt, antruoju - pedagogin visuomeninio vystimosi aspekt.

19

P. Natorpas (1854 - 1924), socialin pedagogik irdamas kaip bendrosios pedagogikos dal, iskyr tris pagrindines socialins pedagogikos funkcijas: eimos aplinkoje augantis vaikas gyja supratim apie lyi skirtumus; valia formuojama mokykloje ir yra susijusi su ini perdavimu, todl vystosi socialiniai, emociniai ir moraliniai vaiko gebjimai; protas atsiskleidia bendraujant. P.Natorpas socialins pedagogikos udaviniu laik solidarumo ir visuomenikumo jaunuose monse prad ugdym. Pltodami P.Natorpo idjas ios krypties atstovai socialin pedagogik suprato kaip integruot moksl. domi . Bornemano mintis, akcentuojanti socialin pedagogik kaip moksl, kuris sujungia ekonomin pedagogik, gydomj pedagogik ir kt. Priklausomai nuo integracijos laipsnio, socialin pedagogika skverbiasi visas ugdymo sferas - tampa vienu i pedagogikos princip. Kartu tai ir ugdymo principas. Antrosios krypties atstovai, pradedant A. Distervegu, stengsi duoti atsakym daugel savo laiko socialini (socialinis darbuotoj nesaugumas, tautos vietimas, beglobiai vaikai, suaug ir kt.) klausim. G.Nolis (1879 - 1960) socialins pedagogikos udaviniu laik skubi pagalb, btin tuo atveju, jeigu eima ar mokykla dl koki nors prieasi negali atlikti savo funkcij. io pedagogo idjos surado viet 1922 metais priimtame statyme dl vaik visuomenins veiklos. Tai buvo pirmas valstybinis dokumentas Vokietijoje, reguliavs jaunimo ugdym u mokyklos rib. Gertrda Boimer, skirtingai nuo pirmojo poirio alinink, socialin pedagogik laik ne principu, o sudtine pedagogikos dalimi. Visa, kas nesusij su ugdymu eimoje ir mokykloje, yra socialins pedagogikos problema. Aikindamas beglobi vaik samprat K.Molengaueris teig, jog atskiroms institucijoms nesugebant isprsti ios vaiko problemos, btina valstybs pagalba. Tuo metu Vokietijoje vyksta aktyvus darbas socialins pedagogikos srityje, ir nors i esms socialins pedagogikos pagrindai jau buvo sukurti, tai nereik, kad problem jau nebelik. Bendras teorijos vaizdas kol kas vis dar buvo neaikus, ir toks liks, kol tsis gretim disciplin (psichologijos, sociologijos, socialinio darbo ir kt.) diferenciacija, o greiti praktini reikalavim pokyiai neduos galimybi gerai sukurti socialins pedagogikos teorij. Tai reikia, kad teorinis socialins pedagogikos diskusij horizontas XX amiuje smarkiai isiplt. Kartu su socialins pedagogikos kaip mokslo vystimusi Vokietijoje daugjo profesionali socialins pedagogikos specialist. 1908 metais pradtas socialini pedagog ruoimas, o nuo 7 - jo deimtmeio pradti ruoti 20

specialistai, turintys auktj isilavinim (socialin pedagogika Vokietijos universitetuose). Paymtina, jog XX amiuje Vokietijoje, greta socialins pedagogikos, vystsi ir socialinio darbo sritis. Profesionali socialini pedagog ir socialini darbuotoj veikla turi daug bendra: jie atlieka edukacin, informacin, konsultacin, globos, rpybos ir kitas funkcijas. Tradiciniu socialins pedagogikos adresatu laikomi vaikai ir jaunimas, tad veikla koncentruojasi ties pagalba ugdymo ir aukljimo srityse. i dien socialini pedagogini tarnyb problemas Vokietijoje plaiai aptar L. Levickait - Majauskien (2002). Mokslinink poiris iuolaikin socialin pedagogik lugus Soviet sjungai, socialins pedagogikos srityje aktyviai reikiasi posovietini ali universitetuose, ypa Rusijoje, dirbantys mokslininkai V. Boarova, M. Firsova, M. Galaguzova, B. Vulfov, A. Mudrik ir kiti, kurie, subr laikinus tarpregioninius mokslinius kolektyvus, tyrinjo socialins pedagogikos itakas alyje ir usienyje, sukr pamatus socialins pedagogikos, kaip universitetins disciplinos bei mokslins -praktins veiklos, atsiradimui posovietinse alyse. Ypa plati diskusija pastarj deimtmet isivyst dl socialins pedagogikos ir socialinio darbo santykio. Pasak M. Firsovo(1996), istorikai taip susiklost, jog socialinis darbas yra ne tik pagalbos individui suteikimas, bet ir edukacin veikla, padedanti vairiems gyventoj sluoksniams iugdyti socialiai reikmingus stereotipus. Toks problemos pateikimas, pasak autoriaus, leidia daryti prielaid, jog socialinis darbas nra tik socialin pedagogika: socialinis darbas tuo paiu yra ir socialin pedagogika. (M. Firsov, 1996). I pirmo vilgsnio atrodyt, jog tai aidim (moksliniais terminais) panaus teiginys. Taiau diskusija dl socialins pedagogikos ir socialinio darbo paskirties yra nuolatins i laik mokslinink tarptautini sambri - konferencij, seminar objektas. Pirmas teiginys numato socialinio darbo, kaip visuomenins praktikos, bet ir ini srities savarankiko vystymo keli. Tvirtinimas, kad socialinis darbas netapatus socialinei pedagogikai, atskleidia ir kit prasm apie toki sistemini ir kokybini charakteristik egzistavim, kurios atveria galimyb identifikuoti socialin pedagogik kaip savarankik proces, turint savo fenomenologin eil. io proceso kitonikumas gldi mogaus egzistencijos realiam pasaulyje, apmstymuose ir sociokultrini santyki sistemoje. Subjektas poirio pasaul aspektu panaus ne kaip " praant, ko nors norint", bet kaip "homo educandus" - besimokant mog. iuo poiriu subjektas identifikuoja ne tik kit bties, bet ir kit kultrinio istorinio proceso, kur bt galima vardinti kaip educare - lavintis, viestis, mokytis, tstinum.

21

Vienok, mokymas ir lavinimas suvokiamas kaip procesas, kuris vyksta socialinse institucijose, kur socialins normos, vertybs, santykiai, yra kaip visuomens reikalavimai ir udaviniai, keliami asmenybei. iuo aspektu ini apie mog supant pasaul ir visuomen sisavinimas betarpikai susijs su individo reakcija savo paties socialiai prasming elges. Tik atlikus toki savirefleksija, subjektas sisavina paius btiniausius gdius ir gebjimus, reikalingus jo socialiniam funkcionavimui. Pagrindine io funkcionavimo dominante, pasak M. Firsovo (1996), yra socialinio ugdymo procesas, grindiamas mokymosi per vis gyvenim koncepcija. Socialinio aukljimo vaidmuo, kai subjektas refleksuojasi kaip "homo educandus", pasireikia savomis institucinmis formomis. Kiekviena i j apibria savo ribas, savo sveikos sistem, socialiai btino elgesio savit turinio komponent. Tokiomis institucijomis yra eima, visuomen, kultra. iose sferose edukuojamas mogus refleksuojasi socialini, mentalini, kultrologini ryi lygyje. i dien pedagogikos teoretik paiekos i esms sutelktos tris pagrindines kryptis. Pirma kryptis prasmina sistemos - socialin pedagogika socialinis aukljimas egzistavim, moralinio ir normatyvinio socialinio elgesio formavimo aspektus, kurie daugeliu atvej yra adekvats katalikikam socialiniam mokymui. Antra kryptis socialin aukljim refleksuoja kaip praktik, o socialin pedagogik kaip teorij. iuo poiriu galima iskirti dvi kryptis: kritin - racionalistin ir kritin emancipuot krypt. i krypi skirtumai, pasak M. Firsovo (1996) yra tie, jog pirmuoju atveju akcentuojama orientacija autoritet, paklusnum, identifikavimsi su visuomenje egzistuojaniomis normomis; antruoju atveju - socializacijos procese velgiama pagalbos individui integruotis visuomenje siekis, taiau tuo paiu siekiama apsaugoti mog nuo fatalikos priklausomybs sociumui. Treiai krypiai bdinga tai, jog ji socialins pedagogikos neiskiria kaip atskiros disciplinos, o laiko j istorikai slygota samprata, kuri turjo ilikti prasminus (apmsius) atskirus pedagoginius fenomenus. Apibendrinant M. Firsovo (1996) mintis galima teigti, jog socialin pedagogika turi savo sistemini bruo ir savybi, savo sociokultrinio proceso istorij, autoritetus, praktikos ir mokslo dominavim. Vienok, fliuktacijos procese, ios dvi kryptys - socialinis darbas ir socialin pedagogika praktinje veikloje pradeda rasti bendrus slyio takus ir 22

persidengimo mazgus, todl i dien rus pedagogai - mokslininkai pastebi mokslinio painimo srityje proces konvergencij. Didel susidomjim posovietinje Rusijos pedagogikos bendruomenje sukl ymaus iuolaikinio rus mokslininko A. Mudriko (1997) darbai socialins pedagogikos srityje. socialins pedagogikos renesans posovietinje visuomenje A. Mudrik (1997) velgia istoriniu aspektu, parodydamas, jog 20-aisiais XX amiaus metais rus pedagogo S.ackio dka buvo vystoma mokyklos ryio su gyvenimu ir socialine aplinka idja, kuri vliau tapo socialins pedagogikos teoriniu pagrindu ir posovietinje Rusijoje. Autorius pastebi, jog socialins pedagogikos problematikos tyrimai buvo atliekami ir penktj, ir septintj deimtmet. Tai siejama su aukljimo sistem krize to meto sovietinje visuomenje. SSSR is susidomjimas pasireik darbo su vaikais gyvenamoje vietoje vairi veiklos ri atsiradimu, klub prie nam valdyb krimu, bding iai veiklai metodini rekomendacij parengimu (V. Boarova, M. Plotkin, 1988). Kiek vliau atuntj deimtmet Uralo (Rusija) pedagogikos mokslininkas V. Semionov (1986) ir jo kolegos, sykiu su jaunimo gyvenamj kompleks ir socialini pedagogini kompleks moksline analize pradeda tyrinjimus btent socialins pedagogikos srityje, tuo paiu tuometinje Soviet Sjungoje i naujo apibrdami socialins pedagogikos samprat bei numatydami tyrim krypt. A. Mudrik (1997), kaip ir M. Firsov (1996), patvirtina nuostat, jog socialin pedagogika ir socialinis darbas tarpusavyje tampriai susij (1.4. paveikslas):

1.4 pav. Socialins praktikos sritis (pagal A. B. (1997)) Pasak A. Mudrik, pedagogus galima laikyti socialiniais darbuotojais, taiau toli grau ne visi socialiniai darbuotojai yra pedagogai. Pvz. patronains medicinos seserys, slauganios senelius. A. Mudrik nuomone, idealiu atveju 23

visos socialini darbuotoj kategorijos turt gyti tam tikr socialini pedagogini ini sum. Socialins pedagogikos problem atskleidimas padt socialinio darbo vystimuisi, jo tapimui aukto profesionalumo socialine - pedagogin veikla, galinia neti savo indl integruojant ugdomsias visuomens pajgas, keliant moni kultros lyg. A. Mudrik (1997), cituodamas V. Semionov, teigia, jog socialin pedagogika yra mokslas apie socialins aplinkos aukljamj poveik. Socialin pedagogika yra pedagogikos mokslo aka, tirianti socialin auklj im kaip socialin institut (tai jos objektas) - vis amiaus grupi ir socialini kategorij moni, vykdom tiek specialiai tam sukurtose organizacijose, kuriose aukljimas nra pagrindin funkcija (pvz. monse, kariuomenje). is pasilytas A. Mudrik (1997) poiris, apibdinant socialin pedagogik, padeda iskirti jos dalyk - visuomens ugdomj gali aktualizacijos, visuomens galimybi, valstybini ir privai organizacij integracijos bdus, sukuriant slygas mogaus pozityvios savirealizacijos vystymui. Supratimas apie pedagogik, kaip apie integratyvi ini srit, paskatino A. Mudrik sukurti toki socialins pedagogikos struktr (1.2 paveikslas).

1.5 pav. Socialins pedagogikos struktra. Pagal: A. B. (1997)) Pasak A. Mudrik, prie pradedant tirti visuomens ugdomsias galias, btina susidaryti vaizd apie pai visuomen kaip apie mog ugdani aplink. Todl viena socialins pedagogikos dalimi laikoma socialinio ugdymo 24

sociologija, kuri tyrinja mogaus socializacijos veiksnius, ugdym, kaip socialin institut. Antra socialins pedagogikos dedamja A. Mudrik laiko socialin pedagogin viktimologij, tiriani t moni kategorij, kurie jau tapo arba gali tapti nepalanki socializacijos slyg aukomis, todl apibriamos socialins pedagogins pagalbos jiems kryptys. Bd visuomens integruotoms ugdymo galioms numatymas gali bti skmingas tuo atveju, jeigu socialin pedagogika pateiks grup fundamentali klausim ir pasilys atsakym variantus iuos klausimus: kas yra aukljimas (ugdymas) iuolaikinje visuomenje? koks yra aukljimo santykis su socializacija ir mogaus ugdimuisi per vis gyvenim? kokie aukljimo principai susiformavo visuomens vystimosi istoriniame procese? kaip i dien visuomenje suprantami aukljimo (ugdymo) tikslai ir udaviniai? Visus iuos bendresnio pobdio klausimus, turinius metodologin ir pasaulirin charakter, tyrinja specialus socialins pedagogikos skyrius socialinio aukljimo filosofija. Remiantis pirmomis trimis nuostatomis, socialin pedagogika sukuria socialinio aukljimo teorij, kuri aprao, paaikina ir prognozuoja socialinio aukljimo, kaip instituto funkcionavim, tiria, kas tai yra tie individuals, grupiniai socialinio aukljimo subjektai, kaip jie tarpusavyje sveikauja. Ypatinga socialins pedagogikos dedamja A. Mudrik (1997) laiko socialinio aukljimo psichologij, kuri, remdamasi informacija apie asmenybs socializacijos socialinius - psichologinius mechanizmus, j ypatumus vairiais amiaus tarpsniais, irykina psichologinius mechanizmus ir socialinio aukljimo subjekt sveikos efektyvumo slygas. Tai, kokiu bdu realizuojama visuomens ugdomj gali integracija, kaip organizuojama individuali, grupini socialinio ugdymo subjekt sveika, atsiskleidia socialinio aukljimo metodikoje. A. Mudrik (1997) daug reikms skiria dar vienai socialins pedagogikos sriiai - socialinio aukljimo ekonomikai ir vadybai. iuo poiriu i vienos puss tiriami visuomens socialinio - ekonominio vystimosi poreikiai, i kitos visuomens ekonominiai itekliai, kurie gali bti panaudoti organizuojant socialin aukljim. A. Mudrik (1997) irykina ias socialins pedagogikos funkcijas: teorin - paintin, taikomj, humanistin.

25

Socialin pedagogika kaip mokymo dalykas laiko savo udaviniu pateikti socialins - pedagogins tikrovs mokslin vaizd visiems, kuriems tenka dirbti su monmis socialinio pedagogo ar mokytojo darb. ym indl socialins pedagogikos pltot posovietinje Rusijoje ne B. Vulfov (1993). Autorius socialin pedagogik nagrinja asmenybs ugdymo proceso kontekste. Pasak B. Vulfov (1993), socialin pedagogika - tai realiai egzistuojantis objektyvus asmenybs ugdymo proceso veiksnys, per jos tarpusavio ryius, santykius su visuomene, su artimiausia aplinka (sociumu ir mikrosociumu). Socialin pedagogik kaip sistem, B. Vulfov (1993) supranta kaip krypting, dinamik vairi element vienov, j vidinius ir iorinius ryius. Socialin pedagogika, isaugodama aktyv ry su kitais asmenybs formavimo veiksniais, savo turiniu, tikslais ir struktra daug kuo skiriasi nuo j ir sudaro ypating ugdymo erdv. Jos tikrieji tikslai ir turinys neapsiriboja vaiko amiumi, bet aprpia vis amiaus grupi mones. Antra, tie tikslai apima, pasak L. Vygodskij (1984), ir "socialin vystimosi situacij", konkreias asmenybs formavimo slygas, jos labiau objektyvuotos, nei kryptingas ugdymo procesas, nukreiptas konkret subjekt. B. Vulfov (1993) daug reikms suteikia Boarovos V. sukurtai socialinio - pedagoginio eksperimento "Mokykla mikrorajonas" tyrim bazje teorinei socialinei pedagogikos koncepcijai. Bdama savo prigimtimi demokratika ir giliai humanika, i koncepcija 1989 - 1992 m. buvo labai perspektyvi, nes ji amiaus svajon pavert tikrove, padjusia irykinti, atskleisti ir praturtinti kiekvieno mogaus individualias galimybes per vis jo asmenybs vystimosi laikotarp - nuo gimimo iki mirties. Socialins pedagogikos kaip sistemos, jos integruojanio vaidmens skm vis pirma slygota tiek, kiek kreipiamas dmesys kiekvienos asmenybs padties sudtingum tam ar kitam sociume. Svarbu suvokti, kiek aktyviai panaudojamos ios intelektualios, fizins, dvasins - dorovins ir emocins galimybs visapusikam harmoningam asmenybs vystimuisi. iuo atveju lemiam vaidmen, pasak B. Vulfov (1993), vaidina aukljimas, kryptingai stimuliuojantis asmenybs vystimsi, vis jos individuali savybi vairov. B. Vulfov (1993) mano, jog svarbiausia socialins pedagogikos teorin problema yra sferos, kuriai ji galt daryti tak, nustatymas. Ta sfera tai kiekybin sociumo aprptis. Ja gali bti tauta, regiono gyventojai, pagaliau mons, gyvenantys konkreiam mikrorajone. Jai priklauso socialins pedagogikos technologijos ir turinys. Rus mokslininkas A. Basov (1993), aptardamas socialin pedagogik kaip moksl, mokymo dalyk ir praktin pedagogin veikl pastebi, jog ji auganiai kartai kelia vairi lygi socializacijos udavinius. Taiau socialin pedagogika ne tik asmenybs adaptacijos prie socialins aplinkos slygos, bet, galbt svarbiausiu dalyku laikytinas paties individo dalyvavimas, kuriant, tobulinant t aplink, tuo paiu sprendiant ir pedagogines problemas. 26

A. Basov (1993) iskiria du tarpusavyje susijusius momentus: tai asmenybs socializacij ir resocializacij, o taip pat supanios aplinkos pedagogizacij. Galima daryti prielaid, jog socialin pedagogika iuo atveju nukreipta neigiamo aplinkos poveikio kompensacij alternatyviomis socialinio ugdymo institucijomis. Bene labiausiai socialins pedagogikos vaidmen i dien besikeiianioje posovietinje visuomenje atskleid A. Arnoldov (1999). Pasak autoriaus, socialins pedagogikos misija yra atvesti mog, nuklydus toli nuo realybs, harmoning savs painim bei sutarim su paiu savimi, mokyti j atsilaikyti prie gyvenimo negandas, imokti sprsti ikilusias problemas, pasitelkiant iuolaikik mastym, bei naujas informacines technologijas. Socialin pedagogika - tai edukologijos (pedagogikos) mokslo aka, integruojanti socialinius bei kitus mokslus, tyrinjanti individo, kaip socialinio subjekto, ugdym, taip pat jo apsaug nuo vairaus pobdio socialini ipuoli. iuolaikinje visuomenje socialins pedagogikos pritaikomumas pasireikia ten, kur yra skirting moni grupi veikla bei santykiai. i stebjimo sfera padeda ne tik analizuoti dvasin gyvenim, bet ir nustatyti savitarpio supratimo ribas, o tai labai svarbu moni visuomeniniuose bei tarpasmeniniuose santykiuose. Visa tai padeda individui susiorientuoti individo socialins pltros kultriniame kontekste. Galima teigti, kad kaip tik ia ir pasireikia socialins pedagogikos specifikumas, jos reikmingumas ir taka iuolaikiniam mogui formuluojant jo dvasini bei geranorik tarpusavio santyki prioritetinius principus. Socialins pedagogikos veiklos motyvas socialin pagalba mogui. iuolaikinje visuomenje jaunam mogui itin sunku numatyti savo ateities perspektyv, o tai individo elgesyje danai sukelia socialin pasyvum. Socialins pedagogikos dka, toks mogus ir vl gali silieti visuomen, kaip atvir sistem, ir toliau aktyviai funkcionuoti pokyius patirianioje aplinkoje. Socialins pedagogikos inios padeda individui suvokti savo vert, t.y. atlieka asmenybs dvasios tobulinimo funkcij. Rasti savo viet bet kurioje j supanioje socialinje aplinkoje. Prajs XX amius tikino, kad mogus iuolaikinje epochoje turi bti socialinio progreso svarbiausiu veiksniu. Jam turi bti sudarytos kuo geresns slygos saugiai ir utikrintai gyventi. mogus, pasak A. Arnoldov (1999), yra didel msl, verta nuostabos, kuri minti nebus manoma, jei jo vid bus skverbiamasi be atidumo ir meils. Nei religija, nei filosofija, nei koks nors kitoks mokslas niekada nesugebs imatuoti mogikojo intelekto gelmi. iuo atveju socialins pedagogikos mokslas, nukreiptas asmenybs parengim painti savo socialin status, atrasti viet bendrj ir asmenini santyki sistemoje, teisingai suvokti savo teises ir privalumus sociume. Visa tai 27

pasiekti galima tik supratus asmenybs individualyb, kuri labai danai nepasiduoda takai. Tai ir yra socialins pedagogikos leitmotyvas. Viena i svarbiausi socialins pedagogikos apibendrinanij idj yra isiaikinti mogaus socialin padt j supaniame pasaulyje, pasaulio atvirumo individui galimybes. Socialins pedagogikos specifikumas besikeiianioje visuomenje yra tas, kad ji stengiasi parodyti asmenybs galimybi potencial, isiskiriant i visuomens, kuris supranta ir keiia pasaul. Jos uduotis - yra rpinimasis mogaus gerove, kuri priklauso ne tik nuo ekonomikos vystimosi alyje, bet ir visuomenini bei ne pelno siekiani organizacij, padedani monms sprsti problemas, susijusias su j reikmi patenkinimu. Tai gali bti socialins bei ekonomins problemos, taip pat klitys, siekiant isilavinimo ar individo pilnaverts sveikatos apsaugos. Be dvasios vertybi mogus yra nepilnavertis, suvarytas, nesugebantis tikslingai veikti. Taigi, socialins pedagogikos akiratyje yra individo dvasinis pasaulis, kurio visos jgos yra nukreiptos mogaus sielos pltot bei turtinim. ioje srityje individo pokyi stebjimas yra socialins pedagogikos pagrindas, nes asmens dvasinis pasaulis, charakteris nepaliaujamai kinta, sykiu aprpdamas monikj ekscentrikum ir socialinio gyvenimo nesklandumus. iuolaikin socialin pedagogika paaukta padti mogui tapti asmenybe ir valdyti savo socialin gyvenim. inoma, tai manoma tik tada, jeigu mogus yra save ugdanti btyb. Sukurk pats save - tai vienas i socialins pedagogikos motyv. iuolaikins visuomens individo intelekto lyg nusako jo kultrins inios ir patirtis apie j supant pasaul. ia pasireikia socialins pedagogikos kultrin funkcija, realizuojama per vairi institucij veikl. Socialin politika yra organikai susijusi su kultros politika, nes iuolaikinje visuomenje kultros politikos klausimai atsispindi socialiniame gyvenime. Kultros politika yra sudtin visuomenins ir valstybins politikos dalis. iandienins socialins pedagogikos viena i svarbiausi uduoi iugdyti monse pilnaverio iuolaikinio socialinio bendravimo gdius. monikieji santykiai - aukiausia visuomens vertyb, suartinanti mones. iuolaikinei visuomenei btina pakeisti asmenines orientacijas. Asmenybs prioritetas - svarbiausias civilizuotos visuomens principas. Asmenybs dvasin pltra privaloma ir btina tautos egzistavimo slyga. Akivaizdu, jog tai, kas vyksta su iuolaikiniu mogumi, sukelia gailesio ir kartu pasipiktinimo jausm. Paskutiniaisiais XX amiaus metais M. Galaguzova (2000) prats diskusij apie socialins pedagogikos viet ir reikm kit pedagogikos moksl ak sistemoje, pabrdama, jog socialin pedagogika Rusijoje, lygiai taip pat kaip ir Vakar Europoje, turi gilias ir senas tradicijas, taiau ios mokslo akos vystimasis, kaip ir visa Rusijos visuomen, nujo ilg, sunk, dramatik, totalitarizmu ir partine diktatra paenklint keli. Btent tuo ir slygojami 28

socialins pedagogikos, kaip naujos profesionalios srities, aprpianios ne tik socialines - pedagogines institucijas ir tarnybas, j vadyb, bet ir specialist rengimo sistem, o taip pat socialins - pedagogins veiklos mokslin - tyrim baz, sunkumai ir problemos. Tokiais sunkumais M. Galaguzova (2000) laiko labdaringos veiklos, mielairdingumo tradicij priblsim, sovietinje visuomenje giliai siaknijusi moni smonje orientacij dirbti "bendram labui", nepaisant atskiro mogaus interes. i socializmo laik relikt atsikratymas yra sunki, bet labai reikalinga misija, nes socialins pedagogikos ideologija reikalauja i visuomens vertinti vaik, kaip aukiausi vertyb, atsakant u jo likim, gyvenimo prasms suvokim. Pasak M. Galaguzovos (2000), yra daug ir kit problem, susijusi su iuolaikine gyvenimo tikrove. Tos tikrovs dinamikumas, konfliktikumas, neapibrtumas tampa prieastimi to, kad i dien visuomenje nra tokios gyventoj grups, kuri jaustsi socialiai saugi, aprpinta. Ypa socialiai atskirtais, maiausiai apsaugotais Rusijoje laikomi vaikai. Tai apsunkina specialist, dirbani vaik socialins ir j teisi apsaugos srityje veikl. Be to, btent i situacija slygoja specialist, gebani profesionaliai vertinti toki vaik problemas ir padti jas sprsti iskirtin poreik. Socialinis pedagogas, artimiausi deimtmet taps masine, kaip gydytojo, ar mokytojo, profesija, kadangi ukirsti keli negatyviems socialiniams reikiniams vaiko vystimesi ymiai lengviau, nei veikti socialini problem epidemij. Socialin pedagogika, kaip mokslo sritis ir akademin disciplina, bdama pagrindine, rengiant specialistus socialinei sferai, Rusijoje gyvuoja vos deimt met. Taiau negalima teigti, jog socialins pedagogikos vystimasis Rusijoje prasidjo i nieko. Pasak M.Galaguzovos (2000), socialins pedagogikos itak galima rasti ymi Rusijos filosof, psicholog ir pedagog N. Berdejev, V. Solovjov, L. Vygotskij, A. Leontjev, K. Uinskij, A. Makarenkos ir kit darbuose. M. Galaguzova auktai vertina fakt, jog sugriuvus totalitariniam sovietiniam reimui, Rusijos vietimo akademija pirmoji i posovietini ali parod iniciatyv, pakvieiant kit buvusi SSSR respublik mokslininkus dalyvauti tarpregioniniame eksperimente "Mokykla - mikrorajonas" (1989 1992 m.), perimant geriausias Vakar ir Vidurio Europos tradicijas ir sukaupt mokslin patirt, vystyti socialin pedagogik kaip moksl, mokomj disciplin ir praktik. Per pastarj deimtmet (1990 - 2000 m.) Rusijoje pasirod pakankamai daug teorinio ir metodinio pobdio darb apie socialin pedagogik. Iskirtinis vaidmuo iuo atveju tenka Rusijos vietimo akademijos Socialinio darbo pedagogikos moksliniam tyrimo institutui (vadov V. Boarova), kurios iniciatyva io instituto bazje steigta vienintel posovietinse alyse specializuota mokslin taryba habilituoto daktaro disertacijoms socialins pedagogikos tematika ginti). 29

Taiau, pasak M. Galaguzovos (2000), tenka pastebti, jog i besivystanti ir pedagogikai nauja sritis kol kas aikiai ir tiksliai neapibr tyrimo dalyko ir objekto. Diskusinmis tebelieka jos pagrindins kategorijos. M.Galaguzova mano, kad socialins pedagogikos kaip mokslo vystimesi yra ir daugiau ginytin klausim, kuriuos reiks atsakyti ateities mokslinink kartoms. Rusijos tyrintoj grup, vadovaujama prie tai mintos autors, socialins pedagogikos objekt ir dalyk lygina su bendrja pedagogika, i kurios isivyst i nauja mokslo aka posovietinje visuomenje. Turint galvoje tai, jog pedagogikos painimo objektas yra vaikas, o tyrimo dalykas - vaiko aukljimo ir lavinimo dsningumai, tada socialins pedagogikos painimo objektu taip pat yra vaikas, o tyrimo dalyku - vaiko socializacijos dsningumai. M. Galaguzova (2000), palyginus socialin pedagogik su bendrja pedagogika, socialins pedagogikos dalyk kakiek susiaurino. Tarp toki sudting, daugiabriauni visuomens slygomis socialini reikini, kaip aukljimas ir bendrasis lavinimas, iskiriami tik tie aspektai, kurie betarpikai susij su vaiko socializacijos procesu. Taiau tuo paiu socialins pedagogikos specialaus tyrinjimo dalyku tampa tokie procesai ir reikiniai, kuriuos tradicikai tiria sociologija. Btent is mokslas, pasak M. Galaguzovos (2000), tyrinja visuomen ir joje vykstanius socialinius santykius, siekia irykinti, kaip mons tarpusavyje sveikauja, kodl jie jungiasi tas ar kitas grupes, kaip atsiranda socialiniai ryiai ir kitos visuomens socialinio gyvenimo problemos. Socialin pedagogika pradeda sprsti ias problemas kiek kitu, atliepianiu jos mokslinius udavinius, rakursu. Taigi, pasak autors, socialin pedagogika i esms yra tarpdisciplinin mokslini tyrim sritis. Ji gimsta i bendrosios pedagogikos, naudojasi jos turtingu istoriniu palikimu, pedagogikos metodais ir bdais. I kitos puss, kadangi socializacijos, kaip visuomens ir visuomenini santyki reikinius, tiria sociologija - socialin pedagogika panaudoja ir kai kurias sociologijos teorijas, j metodus ir bdus. Taiau tuo paiu socialin pedagogika kuria ir savas teorijas, metodus, priemones, bdus ir technologijas. Slygikai socialins pedagogikos, pedagogikos ir sociologijos, kaip mokslo ini sritis, M. Galaguzova (2000) pavaizduoja iame paveiksle:

30

1.6 pav. Socialins pedagogikos sveika su kitais socialiniais mokslais, (pagal M. Galaguzov, 2000) Vienok, autor paymi, jog socialin pedagogika pasisavina daug k i filosofijos, psichologijos, medicinos ir kit moksl. Taigi, apibendrintai galima teigti, jog posovietins Rusijos socialins pedagogikos tyrintojai didel dmes skiria istorinei io mokslo raidai, atskleisdami objekto, dalyko ir misijos svarb iuolaikinje pokyius patirianioje Rusijos visuomenje, vienok, nepastebdami ir neirykindami ini ir informacins visuomens svarbos ugdymo mokslo vystimuisi edukologij ir jos ak- socialin edukologij. Socialin pedagogika ir socialinis darbas Socialinio darbuotojo institucija posovietinse alyse kurta 9 - jo deimtmeio pabaigoje (1990 - aisiais metais), atsiradus profesionali specialist, galini suteikti pagalb socialiai neapsaugotiems gyventoj sluoksniams, poreikiui. Nuo to momento socialins pedagogikos bei socialinio darbo sritys smarkiai isiplt, kuriamas teorinis moksl pagrindas, ruoiami profesionals specialistai. Socialins pedagogikos ir socialinio darbo vystimosi istorijos labai panaios. Pirmiausia jas jungia kultrins - istorins poirio mog, reikalaujant ypatingo rpesio ir dmesio, tradicijos. Neatsitiktinai "gailestingumo", "geradarysts", "pagalbos" ir kitos svokos plaiai vartojamos ir socialinje pedagogikoje, ir socialiniame darbe. Taiau yra ir specifini ypatybi, pasireikusi nuo pat i srii vystimosi pradios: socialinis darbas pradjo plstis socialins gyventoj apsaugos srityje, o socialin pedagogika ugdymo sistemoje, jaunimo reikal staigose. Palaipsniui socialini pedagog ir socialini darbuotoj veiklos sferos pradjo plstis, persipindamos ir papildydamos viena kit. vairiose vyriausybinse ir nevyriausybinse institucijose, pavyzdiui, kai kuriuose vaik globos namuose ir mokyklose, dirba ir socialiniai pedagogai, ir socialiniai 31

darbuotojai, turi savo pareigas ir sprendia problemas, esanias j kompetencijos ribose. Skirtumai pastebimi i profesij itakose: socialin pedagogika isivyst i pedagogikos, socialinis darbas - i sociologijos. Tiek socialin pedagogika, tiek socialinis darbas posovietinse alyse gyvuoja vos deimt met. Teoriniu poiriu ie mokslai vystosi sunkiai ir prietaringai. Egzistuoja skirtingi poiriai ir i moksl tyrinjimo objekt, ir srit, ir j tarpusavio ryius. Pastebta bandym socialin pedagogik priskirti socialiniam darbui, ir atvirkiai. Kol vyksta mokslins diskusijos, socialiniai pedagogai remiasi pedagogikos (edukologijos) teorijos bei metodikos pagrindais, socialiniai darbuotojai pasitelkia sociologijos teorijas, socialinius tyrimo metodus bei technologijas. Tuo pat metu socialins pedagogikos ir socialini darbuotoj praktins veiklos sritys taip artimos ir funkcijomis, ir turiniu, ir darbo metodais, kad jos negali nepersipinti. Pamginsime apibrti socialins pedagogikos ir socialinio darbo praktins veiklos srii bendrybes ir skirtumus. I socialinio darbuotojo veiklos akirat patenka mogus, turintis problem, kurios trukdo jam bti pilnateisiu, naudingu visuomens nariu ir gyventi normal gyvenim. vairi problem ikyla faktikai kiekvienam mogui. Jos gali bti vairiai charakterizuojamos: psichologiniu, medicininiu, teisiniu aspektais, gali bti susijusios su ioriniais, nuo mogaus nepriklausaniais veiksniais (ekologiniai, socialiniai, tarptautiniai ir kiti kataklizmai), vidiniais (ligos, fizinio ir psichinio vystimosi sutrikimai). Socialiniam darbui svarbu tai, kad pats mogus savarankikai t problem isprsti negali, todl jam reikalinga profesionali pagalba. Taigi, galima teigti, jog socialinio darbo objektas - mogus, kuriam socialinio gyvenimo procese reikalinga pagalba, t. y. mogus kaip socialinis subjektas, nepriklausomai nuo amiaus. socialins pedagogikos akirat pakliva vaikas, kuriam - socializacijos procese ikyla problem, tai yra problemikas individo virsmas socialiniu subjektu. i objekt gretinimas aikiai parodo ir tai, kas suartina iuos du mokslus bei praktines veiklas, ir tai, kas juos konceptualiai iskiria. Pastebti tenka ir fakt, kad mogus, kuriam suteikiama profesionali specialist pagalba, socialiniame darbe vadinamas klientu, o socialinje pedagogikoje liekama prie svokos ugdytinis (nors iuo klausimu dar vyksta diskusijos). XXI amiaus ini ir informacini technologij, globaliame pasaulyje ir klasikinis socialinis darbas, ir socialin pedagogika "iauga savo markinlius": ir multikultrinje, mobilioje, nuolatinius pokyius ir rinkos konkurencij igyvenanioje socialinje aplinkoje vystosi kokybikai nauj edukologijos ak - socialin edukologij, aprpiani tiek socialinio darbo, tiek socialins pedagogikos sritis. 32

Ivados 1. iuolaikiniai posovietini ali (ypa Lietuvos ir Rusijos) mokslininkai socialins pedagogikos itak ieko 2-jame ir 3-jame XX a. deimtmetyje, kai to meto tyrintojai S. ackij, B. ulgin, S. alkauskis, J. VabalasGudaitis, J. Lauikas mokslikai pagrind mogaus ir socialins aplinkos sveik, irykino mokyklos, kaip atviros socialins sistemos, reikm auganios kartos socializacijai. Suirus Soviet sjungai, pats didiausias vaidmuo vystant socialin pedagogik posovietiniu laikotarpiu priskiriamas Rusijos vietimo akademijai ir jos padaliniui Socialinio darbo pedagogikos instituto mokslininkams, subrusiems keli buvusi SSSR respublik pedagogus laikin mokslin kolektyv "Mokykla - mikrorajonas" (1989-1992), kuris pareng ir praktinje veikloje aprobavo mokslin socialinio ugdymo koncepcij, padjo mokslinius pagrindus socialinio pedagogo profesinei charakteristikai, sukr socialins pedagogikos, kaip akademins disciplinos, dstymo auktosiose mokyklose strategij. Rusijos ir Lietuvos mokslininkai socialin pedagogik suvokia ne tik kaip vaik socialin ugdym, bet vis amiaus grupi socializacij. Ypatinga i dien socialins pedagogikos funkcija - jos taka kultrai. Socialins pedagogikos uduotis pokyius patirianioje sociokultrinje aplinkoje - padti mogui suvokti savo vert, rasti viet ini ir informacinje visuomenje, atskleisti pasaulio atvirumo individui galimybes. iuolaikinje ini ir informacinje visuomenje socialin pedagogika vystosi socialin edukologij - multidisciplininio ugdymo mokslo ak, sukuriani teorinius pagrindus mogaus tobuljimo (ugdymo ir saviugdos), prevencins perspektyvos numatymui ir realizavimui.

2.

3. 4.

5.

Klausimai ir uduotys 1. 2. 3. 4. 5. Kokius etapus buvusiose posovietinse alyse igyveno socialin pedagogika? Ianalizuokite ir apibdinkite socializacijos institucijas. Pagrskite, kodl klasikinis socialinis darbas ir tradicin socialin pedagogika turi tendencij vystytis socialin edukologij. Irykinkite skirtumus ir panaumus tarp socialins pedagogikos ir socialinio darbo. Kokie istoriniai vykiai dav pradi socialini pedagog pareigybs atsiradimui ugdymo institucijose? 33

6. 7.

Koks Lietuvos mokslinink indlis socialins pedagogikos vystym alyje? Suraskite S.alkauskio veikale "Socialinis aukljimas" iuolaikini socialins pedagogikos udavini. Atskleiskite tarpukario Lietuvos filosofo - pedagogo socialinio aukljimo teorini koncepcij svarb ndienos visuomenei.

34

1.2. Socialins pedagogikos samprata ir pagrindins kategorijos Didel reikm atskir mokslo ak vystimuisi, turi teorija. Vien moksl ak nuo kitos skiria sava svok ir kategorij sistema. Svoka - tai viena i realaus pasaulio atspindjimo form jo painimo procese. Mokslo teorijoje svokos ne i karto atsiranda ir sitvirtina. Atsirandanios stichikai, kaip realybs supratimo ir empirinio patyrimo rezultatas, jos tampa mokslo akos sistemos dalimi. Dl istorini ir socialini slyg kaitos, svok prasm mokslo akose kinta, jos tampa tarsi atgyvena, pvz. svoka - komunistinis aukljimas. Vystantis vienai ar kitai mokslo akai, svokos susijungia ir sustambja, virsta mokslo kategorijomis, kurios yra daugiau bendros, fundamentalios, taip vadinamos "prigimtins"- teigia M. Galaguzova (2000). Kategorija - tai bendriausia login svoka, nusakanti svarbiausias objektyviosios tikrovs formas ir santykius. Taip formuojasi savita svok - kategorij sistema, bdinga visoms mokslo akoms. Tarp gimining moksl egzistuoja bendros svokos ir kategorijos. Kaip antai, pedagogika, kurios svok - kategorij sistema glaudiai siejasi su sociologijos, psichologijos, filosofijos ir kitomis mokslo akomis, kuri tyrimo objektas yra mogus. Pedagogikos (edukologijos) mokslo ry su kitomis akomis ir su kitais mokslais galima pavaizduoti tokia 1.1. schema:

1.1 schema. Pedagogikos (edukologijos) ryys su kitais mokslais

35

Virutinje schemos dalyje parodytas pedagogikos (edukologijos) ryys su mokslais, kuri kategorijas ji perima ir jomis naudojasi. Apatinje dalyje pavaizduotos pedagogikos (edukologijos) "dukterins" mokslo akos, kurios apibdinamos kaip savarankikos ir bgant laikui taip pat gali tapti atskirais mokslais. Akivaizdu, kad kiekviena atsiskyrusi nuo pedagogikos mokslo aka, turi tik jai bding svok - kategorij sistem. M. Galaguzova lygina pedagogikos mokslo ir socialins pedagogikos, kaip savarankikos mokslo akos, svok- kategorij sistemos skirtumus. Autor teigia, kad pedagogika perima ir plaiai naudoja tokias tarpdisciplinines svokas, kaip "asmenyb", "vystimasis ", "veikla", "socializacija", "visuomen". Nusistovjusios tos paios kategorijos yra "lavinimas", "aukljimas" ir "mokymas", "ugdymas". iuo metu, taip pat, pripainta kategorija "edukacin veikla". Tuo tarpu, socialins pedagogikos, kaip edukologijos mokslo akos, kategorijos yra palyginti naujos. Tai yra: "socialin - pedagogin veikla", "socialinis mokymas", "socialinis ugdymas". Palyginimui pateikiama lentel: Lentel 1.1 Pedagogikos ir socialins pedagogikos kategorijos
Pedagogika Perimtos gytos Lavinimas Mokymas Ugdymas Socialin pedagogika Perimtos gytos Lavinimas Socialinis Mokymas mokymas Ugdymas Socialinis ugdymas Vaikai Asmenyb Vystimasis Veikla Visuomen Sociumas Socialinis institutas Socializacija Socialin adaptacija Socialin reabilitacija

Vaikai (kdikis) Asmenyb Vystimasis Veikla Visuomen

Pedagogin veikla

Socialin pedagogin veikla

Socializacija

* M. Galaguzova atskirai apibdina kiekvien turim (nuosav) socialins pedagogikos kategorij. 36

Socialin pedagogin veikla Socialin pedagogin veikla labai artima pedagoginei veiklai, taiau turi savo specifik. Pedagogin veikla - tai viena i profesins veiklos srii, kuria siekiama perduoti sociokultrin patirt mokant ir ugdant vaikus, sudarant slygas asmenybs vystimuisi. Ji vykdoma: ikimokyklini staig pedagog, mokytoj, dstytoj ir panaiai; vairi tip vietimo staigose: dareliuose, mokyklose, papildomo ugdymo institucijose. Toki staig veikla turi normin pobd, nes ji reglamentuojama vietimo standartais, planais, programomis. Pedagogin veikla yra nenutrkstama, tolygiai nukreipta visus vaikus. Jos objektu yra ne tik vaikai, bet gali bti ir suaug. Socialin pedagogin veikla - tai viena i profesins veiklos srii, kuria kryptingai siekiama padti vaikui sisavinti sociokultrin patirt socializacijos procese, sudaromos slygos asmenybs savirealizacijai. J gyvendina socialiniai pedagogai drauge su kitais mokytojais, vietos bendruomene, tvais, nevyriausybinmis organizacijomis skirtingose vietimo staigose, organizacijose, vairiose institucijose, kuriuose gali bti vaikas. Socialin pedagogin veikla visada yra kryptinga, nukreipta konkret vaik, jo individuali problem sprendim, kurios kyla socializacijos procese. Socialin pedagogin veikla - tai vaiko asmenybs ir j supanios aplinkos tyrimas, individualios pagalbos vaikui suteikimas. Todl i veikla yra lokali ( susijusi su tam tikra vieta, ribomis). Aikumo dlei pateikiama lentel, kurioje nurodomi pedagogins ir socialins pedagogikos veikl skirtumai: Pedagogin ir socialin pedagogin veikla 1.2 lentel
Profesins veiklos rys Pedagogin veikla Socialin pedagogin veikla Veiklos tikslas Sociokultrin s patirties perdavimas Veiklos pobdis Veiklos objektas Visi vaikai staigos, kuriose vykdoma veikla vietimo staigos

Nepertraukia masprogramikai normuotas Pagalba vaikui Kryptingas, socializacijos lokalus procese

Vaikas turintis vietimo socializacijos staigos, problem socialins pedagogins staigos, socialins tarnybos

37

Pasak M. Galaguzovos (2000), esmins socialins pedagogins veiklos kryptys yra: prevencin veikla; veikla, susijusi su socialine vaik reabilitacija. Teorikai galima teigti, jog prevencin veikla turi bti vykdoma visose staigose ir organizacijose, kuriose dirbama su vaikais. iuo poiriu galima iskirti tokias socialins pedagogikos veiklos sritis: socialin pedagogin veikla vietimo staigose; socialin pedagogin veikla vaik ir jaunimo bei kitose nevyriausybinse organizacijose; socialin pedagogin veikla papildomo ugdymo institucijose; socialin pedagogin veikla vaik vasaros poilsio stovyklose; socialin pedagogin veikla religinse konfesijose. Darbas su vaikais, turiniais vienoki ar kitoki nukrypim nuo normos, kuriems reikalinga socialin reabilitacija, reikalauja i pedagogo specialaus pasirengimo, gero metodikos ir technologijos valdymo. Galima iskirti kelias, darbo su tokiais vaikais, pedagogins veiklos sritis: socialin pedagogin veikla su vaikais, turiniais vystimosi sutrikim; socialin pedagogin veikla su vaikais, turiniais ugdymo sunkum; socialin pedagogin veikla su vaikais, likusiais be tv globos; socialin pedagogin veikla su deviantinio elgesio vaikais. Didel reikm socialinje pedagoginje veikloje uima socialinio pedagogo darbas su eima. Akivaizdu, jog eima atlieka pagrindin vaidmen vaiko socializacijoje, todl socialinio pedagogo darbas su eima privalomas ne tik tuomet kai vaiko elgesys kelia problemas, bet ir prevencinje veikloje. Socialinis mokymas Socializacijos procese vaikas perima inias apie visuomen, visuomeninius santykius, socialinio elgesio normas ir taisykles. Mokslo rodyta, jog vaikas iki 5 met sisavina didel kiek ini, kurias tolimesniame savo gyvenime tobulina ir koreguoja. Jei sveikoje eimoje gimsta fizikai ir psichikai sveikas vaikas, tuomet jo socialinis, fizinis ir psichinis vystimasis vyksta pagal visiems inomas normas (jis liauioja, sdi, vaikto, bgioja, pradeda kalbti, aidia...). Kalba ir aidimai turi labai didel tak vaiko socialiniam vystimuisi. sisavindamas kalb, aisdamas vairiausius aidimus, vaikas perima i suaugusij ir aplinkos socialin patirt ir socialines tradicijas. Jeigu vaikas, dl vienoki ar kitoki prieasi negali ar neturi galimybs tai daryti, tuomet jam gali bti sunku suprasti j supani aplink, sudtinga integruotis visuomen. Kuomet vaikas gimsta su fizine ar protine negalia, tuomet, akivaizdu, jog j supantis socialinis, psichologinis klimatas ymiai sudtingesnis. Jeigu toks vaikas auga eimoje, tada jo socialine - psichologine aplinka rpinasi tvai. 38

Kitokia situacija, kuomet toks vaikas auga kdiki ar vaik namuose. iuo atveju turi bti taikomos specialios metodikos ir technologijos, padedanios vaikui formuoti btinus socialinius gdius, inias, perteikianios socialin patirt. Toki vaik socializacijai didel reikm turi tvai, giminaiiai, profesionals ugdytojai, kurie dirba su jais (pedagogai, medikai, psichologai). Nuo j profesionalios veiklos priklauso vaiko ankstyv socialini ini gijimas ir sitvirtinimas. Mokymosi proceso eigoje, mokykloje ar kitoje mokymosi staigoje, vaikas pirmiausiai gyja akademines (teorines) inias ir mokosi jas pritaikyti. Tuo paiu metu jis sisavina ir susistemintas socialines inias, mokjimus bei gdius. Tai ypatingai svarbu, kuomet vaikui reikalinga speciali pagalba jo socializacijos procese. Socialinis mokymas skirtingai nuo socialinio ugdymo - tai procesas, kurio tikslas perteikti socialini moksl inias, iugdyti mokjimus, formuoti socialinius gdius slygojanius skming vaiko socializacijos proces. iuo metu kartu su socialinio mokymo kategorija plaiai naudojamas socialinio (isi) lavinimo terminas. Rusijoje jis atsirado pirmoje 1990 m. pusje, tuomet, kai buvo pradti steigti socialins pedagogikos ir socialinio darbo institutai. Nors svoka nra pilnai suformuluota, taiau M.Galaguzova j aikina dviem bdais: Pirmuoju atveju socialinis lavinimas atitikt socialinio isilavinimo termin - tai yra profesionalus specialist paruoimas (parengimas) darbui socialinje srityje. is terminas analogikas tokiems terminams kaip pedagoginis isilavinimas, medicininis isilavinimas, juridinis isilavinimas ir kt. Antruoju atveju is terminas suprantamas kaip procesas, kurio metu vyksta pagrindini mogaus gyvenimikosios veiklos taisykli mokymas socialini moksl dka ir socialinio mstymo, kultros, jausm perteikimas. i termino "socialinis lavinimas" reikm artima kategorijos "socialinis mokymas" reikmei. Beje, amerikietikasis "social education" terminas labiau atitinka rusikj socialinio lavinimo per socialini moksl dalykus proces. Tai netapatu lietuvikajam "socialiniam ugdymui". Aukljimas ir socialinis ugdymas Aukljimas yra klasikin pedagogikos kategorija. Ja naudojasi ir pedagogikai giminingi mokslai (sociologija, filosofija, psichologija ir kt.). I kitos puss - tai bendra visuomeninio gyvenimo kategorija, - teigia M.Galaguzova.

39

Pedagogikoje aukljimas - tai procesas, kurio tikslas ugdyti dorovines asmenybs savybes. Vaiko dorovinis, aukljimas - (Lietuvoje vartojamas ugdymo terminas) tai formavimas toki vidini asmenybs savybi, kurios padeda apsisprsti, priimti teisingus sprendimus ir pasireikia vaiko veiksmuose bei elgesyje. Doroviniai sitikinimai, veiksmai ir elgesys visuomenje apsprendiamas visuomens elgesio normomis, taip pat mogaus elgesiu su mogumi. mog apibdina imtai teigiam ir neigiam asmenybs savybi, kurios formuojasi aukljimo procese (atsakingas, pareigingas...). Galima teigti, jog dorinis vaiko ugdymas yra viena i svarbiausi ir sudtingiausi pedagogins veiklos uduoi. Deja, dorinis aukljimas (ugdymas) ne visuomet bna efektyvus. Aukiau suformuluotoje socialinio mokymo kategorijoje, M. Galaguzova atkreipia dmes tai, jog vaikui turi bti perteikiamos tam tikros socialins inios, ugdomi socialiniai mokjimai bei socialiniai gdiai. i savybi ugdymas turi takos socialini asmenybs savybi formavimuisi. Galima teigti, kad jeigu dl koki nors prieasi vaikui nra susiformav socialiniai gdiai, mokjimai, inios, tuomet perasi ivada, kad vaikas neturi toki asmenybs savybi, kurios yra btinos skmingai jo socializacijai. Socialinis ugdymas - tai procesas, kurio tikslas suformuoti socialiai reikmingas vaiko asmenines savybes (pareigingum, atsakingum, savarankikum, tolerancij...), kurios turi didel reikm jo socializacijai. Socialinis ugdymas orientuotas toki vaiko asmenini savybi formavim, kurios apibdina individ, kaip visavert visuomens nar. Taip pat socialinis ugdymas turi praktikai - orientuot pobd, tai suprantama kaip konkrei savybi formavimas konkreiam vaikui, iskiriant skirtingus ugdymo aspektus: fizin, estetin, darbin ugdym ir kt. Klausimai ir uduotys 1. 2. 3. Ivardinkite socialins pedagogikos kategorijas. Nusakykite socialins pedagogikos ry su kitais pedagogikos (edukologijos) mokslais. Patvirtinkite arba paneikite, jog socialinis mokymas, socialinis lavinimas ir socialinis aukljimas (ugdymas) netapaios svokos.

40

1.3. Socialins pedagogikos funkcijos Socialin pedagogika - tai savarankika edukologijos mokslo aka, apimanti ne tik socialinius, bet ir kitus mokslus, tyrinjanti individo, kaip socialinio subjekto, ugdym, taip pat jo apsaug nuo vairaus pobdio socialini ipuoli. Socialin pedagogika, kaip akademin disciplina, sujungia nemaai vairi socialini funkcij, pasiymini savo specifikumu bei kryptingumu. I i suformuluot funkcij iplaukia naujos teorijos, skatinanios civilizuoto pasaulio taisykles, padedanias individui ireikti bei valdyti savo dvasin pasaul, taip pat formuojanias visuomenin bei individual socialin vystimsi. Kaip vien i socialins pedagogikos funkcij A. Arnoldov (1999) iskiria jos tak kultrai. Tai yra viena i t srii, kuri padeda mogui atrasti save kultriniame kontekste. Socialin pedagogik galima vardyti "XXI amiaus viltimi", nes ji padeda individui suprasti besikeiiant socialin pasaul, rasti savo viet bet kurioje j supanioje socialinje aplinkoje. Socialin pedagogika, pasak A. Karlheinz (1988), tyrinja mog, kaip special metodologins analizs pavyzd, reikaling kitoms socialini - humanitarini moksl disciplinoms, kuri tikslas yra pagerinti individo gyvenim. tai kodl yra tokia svarbi socialins pedagogikos praktin funkcija nukreipianti mog kultrine - vieiamja linkme, padedania individui perkainoti atgyvenusius socialinius santykius bei formas. Socialins pedagogikos funkcija, pasak A. Mudrik (1994), yra mogaus, kaip socialins asmenybs formavimas bei pagalba jam prisitaikant socialinje aplinkoje, nes iandieninje visuomenje tai tapo gana opia problema ne tik teorine, bet ir praktine prasme. Tai nulemia dvi prieastys. 1. mogaus savs painimo bei vertinimo btinyb dl iaugusio informacins kultros lygio. iame pasaulyje individas turi atrasti savj "A" per savo galimybes bei sugebjimus, jausdamas, kad jo tikslas ir esminis judjimo pirmyn stimulas yra spariai besikeiianios technikos, ini, kultros, pagaliau santyki su visuomene, poreikis, priveriantis mog sprsti svarbius klausimus, susijusius su savo vaidmens sudtingame iuolaikiniame sociume atradimu. 2. Individo socialin padtis visuomenje. ia ikyla nauja problema: ar individas uima svarbi pozicij, palaikydamas socialinius ryius visuomenje, ar savo iniomis gali pozityviai keisti aplink? iuo atveju socialinei pedagogikai ikyla naujas strateginis udavinys: kaip iugdyti socialiai brand ir atsaking mog? Tai yra aktualu tiek teoriniu, tiek praktiniu poiriu. Pavyzdiui, visuomenje aktualia tampa btinyb suformuluoti toki koncepcin doktrin, kuri padt susisteminti 41

aplinkoje susikaupus idj ir informacijos sraut. Tai priklauso nuo pai moni, nuo j iniciatyvos bei energijos. i problema koreliuoja su socialins pedagogikos udaviniu - nukreipti visuomens idjas teigiama j panaudojimo linkme. tai dl ko iai edukologijos mokslo sriiai galima suteikti vis kit moksl tarpe savarankikumo status, nes tai yra mokslas apie mog ir jo viet visuomenje. Socialin pedagogika patraukia dmes ir tuo, kad ji sprendia neatidliotinas ir metodologikai svarbias individo socializacijos problemas. Galima teigti, kad io mokslo epicentre yra asmenyb, jos orientacija ir paruoimas tolimesnei socialinei raidai, painimo ir individo elgsenos formavimas, mogikj santyki konstravimas. mogaus, vystimesi pastebimos gyvenimikos tendencijos: jis saugo senas formas ir kuria naujas. Tai nuolatin kova tarp sen tradicij ir novacij, reproduktyvi ir kurianij jg. mogikajam "A" ikyla "persikonstravimo" grsm. tai ia socialinei pedagogikai atsiveria neaprpiamas veiklos laukas: jos udavinys yra ne tik individo socialins adaptacijos problema, bet ir tolimesni pasekmi, mogaus asmenybei, iankstinis numatymas. P. Markon (1998), A. Mudrik (1994), V. Boarovos (1997), E. Marynovicz (1999) ir kit darbuose akcentuojama mintis, kad kiekvienas mogus kakuriame gyvenimo tarpsnyje pajunta, jog pradeda nesuvokti daugybs reali visuomenje egzistuojani fakt, netgi savo paties pozicij. Tai, savaime aiku, j trikdo. Taiau ia pasireikia socialins pedagogikos statusas - padti mogui susivokti savo mintyse, "atstatyti" jo dvasin pusiausvyr. Taiau gali bti ir atvirkiai: mogus pajunta, jog jo galvoje susikaup begals nauj idj, ini, taiau jis nesuvokia, kaip jas bt galima ireikti ar panaudoti veikloje. Socialins pedagogikos uduotis - socialinis mogaus ugdymas, pasireikiantis individo mokymu socialiai mstyti, kas padt jam integruotis bendroje savo veiklos strategijoje. iuolaikinje visuomenje socialins pedagogikos pritaikomumas pasireikia ten, kur yra skirting moni grupi veikla bei santykiai. i stebjimo sfera padeda ne tik analizuoti dvasin gyvenim, bet ir nustatyti savitarpio supratimo ribas, o tai labai svarbu moni visuomeniniuose bei tarpasmeniniuose santykiuose. Praktikai, tai padeda individui susiorientuoti individo socialins pltros kultriniame kontekste. Galima teigti, kad kaip tik ia ir pasireikia socialins pedagogikos specifikumas, jos reikmingumas ir taka iuolaikiniam mogui formuluojant jo dvasini bei geranorik tarpusavio santyki prioritetinius principus. Socialins pedagogikos veiklos motyvas - socialin pagalba mogui. iuolaikinje visuomenje jaunam mogui itin sunku numatyti savo ateities perspektyv, kas danai individo elgesyje sukelia socialin pasyvum. Socialins pedagogikos dka, toks mogus ir vl gali silieti visuomen kaip atvir sistem, ir toliau aktyviai funkcionuoti pokyius patirianioje aplinkoje. 42

Socialins pedagogikos inios padeda individui suvokti savo vert, t.y. atlieka asmenybs dvasios tobulinimo funkcij. Btent gyvenimikos praktins situacijos leidia vertinti mogui savo galimybes, o jei visa tai yra paremta harmonizuotu individo suinteresuotumu bei geranorikais santykiais su kitais, -toks mogus ilgainiui tampa visikai pasitikintis savimi. Tai ir yra vienas i socialins pedagogikos, kaip praktins veiklos, tiksl. Komunikacijos amiuje nuolat daugja informacijos, o gyjamos inios nuolat kinta, tuo paiu, kinta poiris jas paias. Jos greitai tampa nebepatikimos. inioms tampant vis laikinesnms, savo prasms nebetenka anksiau nenuginijamais faktais ir iniomis pagrstos senosios tiesos. Taigi, i mogaus pradedama reikalauti nauj gdi, o kartu su jais ir nauj mastymo galimybi bei veiklos metod. iuo atveju socialin pedagogika gali iugdyti strategikai mstant individ - kuriam atsivert ateities galimybs socialinio gyvenimo sistemoje (A. Arnoldov, 1999). Taigi, iuolaikinje besikeiianioje visuomenje visos viltys yra nukreiptos jaun mog, kuris savo pastang dka gali turti daug daugiau galimybi tapti visapusikai susiformavusia, jauiania dvasin pilnatv, asmenybe, kuriai gali padti socialinis pedagogas bei socialiniai darbuotojai, jei tik pats mogus to nors ar sugebs pasinaudoti socialins pedagogikos, kaip mokslo neisenkamomis iniomis. Socialins pedagogikos taka mogaus dvasiniam bei kultriniam pasauliui besikeiianioje visuomenje iuolaikinis mokslas prieina ivad, kad ateityje civilizacija bus orientuota technikos informacines sistemas. Tai - antropogenin civilizacija, sukurta mogaus veiklos pagrindu. Jeigu taip nutiks, tai bus grandiozinis civilizacijos postmis ateit. Prajs XX amius tikino, kad mogus iuolaikinje epochoje turi bti socialinio progreso centre, taigi, jam turi bti sudarytos kuo geresns slygos saugiai ir utikrintai gyventi. mogus, pasak A. Arnoldov (1999), yra didel msl, verta nuostabos, kuri minti nebus manoma, jei jo vid bus skverbiamasi be atidumo ir meils. Nei religija, nei filosofija, nei koks nors kitoks mokslas niekada nesugebs imatuoti mogikojo intelekto gelmi. iuo atveju socialins pedagogikos mokslas, nukreiptas asmenybs parengim painti savo socialin status, atrasti viet bendrj ir asmenini santyki sistemoje, teisingai suvokti savo teises ir privalumus sociume. Visa tai pasiekti galima tik supratus asmenybs individualyb, kuri labai danai nepasiduoda takai. Tai ir yra socialins pedagogikos leitmotyvas. Viena i svarbiausi socialins pedagogikos apibendrinanij idj yra isiaikinti mogaus socialin padt j supaniame pasaulyje, pasaulio atvirumo individui galimybes. Ji tiria mog, kaip gyv btyb, turini dvasi, pripildyt emocij ir gyvenant tam tikroje psichologinje atmosferoje. 43

Svarbiausia mogaus vertyb yra laisv. Tai yra esminis dalykas, pabriantis asmenybs individualum. Pasak Vakar ir Ryt Europos tyrintoj P. Marconi (1998), A. Karlheinz (1988), socialum palaiko trys dalykai: mokslas, religija ir menas. Socialumas savyje sujungia gyvenimik orientacij bei vertybi kompleks, kuris kaupsi visuomens istorijos vystimesi. is supratimas apima visuomeninio gyvenimo veiksnius, pateikdamas visuomens "portret" skirtinguose jos vystimosi etapuose. Socialins pedagogikos specifikumas besikeiianioje visuomenje yra tas, kad ji stengiasi parodyti asmenybs galimybi potencial, isiskiriant i visuomens, kuris supranta ir keiia pasaul. Jos uduotis - rpinimasis mogaus gerove, kuri priklauso ne tik nuo ekonomikos vystimosi alyje, bet ir visuomenini bei ne pelno siekiani organizacij, padedani monms sprsti problemas, susijusias su j reikmi patenkinimu. Tai gali bti socialins bei ekonomins problemos, taip pat problemos, siekiant isilavinimo ar individo sveikatos apsaugos. Turima galvoje ne tik tie mons, kuriems reikalinga btina asmeninio pobdio pagalba, bet tai pasakytina ir apie makro lygio socialines problemas, kylanias visuomenje. Socialin pedagogika koncentruoja dmes atskir individ, todl jos siekis yra imokyti mog sutarti su j supaniu pasauliu, padti orientuotis jame, surasti viet realiame gyvenime. iuolaikinis socialins pedagogikos vilgsnis individo ugdym yra neatsiejamas nuo jo biologinio vystimosi, todl is procesas atliekamas sugretinus socialinius bei biologinius veiksnius. mogus praeina skirtingas gyvenimo stadijas: vaikyst, paauglyst, brand, senatv. Kiekvienas etapas reikalauja ugdymo, ir kiekvienas - skirtingomis priemonmis. Socialins pedagogikos idja yra visapusikas asmenybs, socialins nepriklausomybs ir individualaus biologinio charakterio suformavimas. Ji nurodo, kaip suteikti mogui param bei ugdyti j nuo pat maens, padti adaptuotis susiduriant su neivengiamomis problemomis bei kaita, imokyti, kaip visa tai nugalti nesugriaunant savojo "A" . ia pasireikia socialins pedagogikos humanistin funkcija, kurios humanikas ir altruistinis pobdis irykja palaikant ger klimat sociume, rpinantis individo dvasine sveikata bei formuojant jo vertybines orientacijas. Visa tai yra nukreipta asmens ir eimos santykius su visuomene. Socialins pedagogikos objektas yra mogus, kur velgiama ne tik kaip biosocialin btyb. ia jis stebimas ne viso pasaulio mastu, bet suvokiamas kaip visuomens svarbiausia dalis. Socialins pedagogikos uduotis yra ne tik isiaikinti mogaus elges visuomenje, bet pirmiausia, atlikti jo vietos bei vaidmens analiz informacinje ir besikeiianioje visuomenje, kas ateityje gali bti sudtinga, jei mogus neatras savo misijos nuolatinius pokyius bei stresus patinaniame pasaulyje. Be dvasios vertybi mogus yra nepilnavertis, suvarytas, nesugebantis tikslingai veikti. Taigi; socialins pedagogikos dmesyje yra individo dvasinis pasaulis, kurio visos jgos yra nukreiptos mogaus sielos pltot bei 44

turtinim. ioje srityje individo pokyi stebjimas yra socialins pedagogikos pagrindas, nes asmens dvasinis pasaulis, charakteris nepaliaujamai kinta, kartu aprpdamas mogikj ekscentrikum ir socialinio gyvenimo nesklandumus. iuolaikin socialin pedagogika paaukta padti mogui tapti asmenybe ir valdyti savo socialin gyvenim. inoma, tai manoma tik tada, kai mogus taps save ugdanti btyb. Sukurk pats save - tai vienas i socialins pedagogikos motyv. Tai ir yra iuolaikin ugdymo sistemos ypatyb. Neteiss yra tie, kurie mano, jog socialins pedagogikos uduotis yra suteikti mogui inias ir gdius. J reikia imokyti paiam sprsti problemas, padti orientuotis bet kokiose gyvenimikose situacijose - juk tai yra btina tiek asmeniniame, tiek visuomeniniame gyvenime. ia slypi esminis skirtumas tarp sovietinio laikotarpio socialinio ugdymo idj ir dabartins socialins pedagogikos. Kaip pavyzd galima pateikti to laikotarpio politik (danai ir pedagog) perdt "glob", kuri "ivaduodavo" mones nuo egzistencialios atsakomybs. Valstyb nuolatos "priirdavo" mog nuo gimimo iki mirties. Ji siverdavo jo gyvenim, primesdama elgesio standartus, vesdavo jo mintis u pavadlio, sau palankiai priridama individ prie bendrojo to meto kultrinio trafareto. Valdia nurodydavo grietus standartus, varanius mogaus individualybs sfer, kuriais jis turdavo remtis vis savo gyvenim. Galima daryti ivad, jog totalitarizmo laikotarpiu visas mogaus gyvenimo ciklas buvo sukaustytas tose visuomenje egzistuojani tradicij bei taisykli rmuose, kurioje jis gyveno. iuolaikins visuomens individo intelekto lyg nusako jo kultrins inios ir patirtis apie j supant pasaul. ia pasireikia socialins pedagogikos kultrin funkcija, realizuojama per vairi institucij veikl. Socialin politika yra organikai susijusi su kultros politika, nes iuolaikiniame etape kultros politikos klausimai atsispindi socialiniame gyvenime. Kultros politika yra sudtin visuomenins ir valstybins politikos dalis, todl, pasak A. Arnoldov (1999), galima teigti, jog ji yra tokia pat svarbi, kaip valstybin, ekonomin ir socialin, nes jos pagalbos dka manomas aktyvus ir pilnavertis valstybinis valdymas, taiau pastebtas ir atvirkias variantas - kultros valdymas negali funkcionuoti be socialinio - ekonominio ir politinio reguliavimo. Socialin pilnatv priklauso nuo visuomens kultros puoseljimo. Kultra yra tautos ilikimo garantas, jos isigelbjimo ir progreso pamatas. Btent, ji, puoseldama dvasin identitet, yra pagrindin politins ir ekonomins nepriklausomybs slyga, ir pagaliau, tai mogaus socialinio autonomikumo garantija. Socialinei pedagogikai yra labai svarbus individo kultrins garantijos, kultrini idj platinimas alyje, nes tauta gyvuos tol, kol gyva bus jos kultra. tai kodl tokia svarbi mogaus kultrinio iprusimo problema, nes jis yra atviras pasauliui, jis - kultros krjas ir nejas. Straipsnyje sumint autori tyrinjimai rodo, jog bendravimas - tai objektyvi mogaus socialins bties forma, priemon realizuojant 45

tarpusavio santykius bei ryius, pastovus ir nepertraukiamas dialogas. Bendravimas ir kultra yra neatsiejami vienas nuo kito, nes bendravimas papildo kultr. is supratimas naudojamas charakterizuoti tarpusavio santykius tarp skirting socialini ir kultrini sistem. moni tarpusavio bendravimui besikeiianioje visuomenje socialin pedagogika skiria nemaai dmesio, nes jame koncentruojasi individo mstymo ir vystimosi formos, visuomenikai svarbios kategorijos ir subjektyvs ketinimai. Bendravime "akis ak" pasireikia mogaus kolektyvins veiklos specifikumas, jo socialins vertybs ir idealai, pilietins nuostatos ir visuomeniniai santykiai. Bet koks bendravimo procesas atskleidia individo laisvs, lygiateisikumo, humanizmo ir teisingumo savybes. iandien socialins pedagogikos viena i svarbiausi uduoi yra iugdyti monse pilnaverio iuolaikinio socialinio bendravimo gdius. mogikieji santykiai - aukiausia visuomens vertyb, suartinanti mones. Pltoti iuos santykius - tai yra kiekvienos alies ne tik filosof, kultros veikj ir psicholog, bet ir socialini pedagog pareiga. Aktyvus vaidmuo socialini santyki isiugdimo kultrai, priskiriamas sociokultrinei mikrosistemai, kuri individ ugdo tam tikruose mogikojo gyvenimo bdo rmuose, kuriuose sukuriamas ne tik gyvenimo stilius, bet ir visa mogikj vertybi sistema. Joje pasireikia efektyvus kultrinis poveikis mogaus dvasiniam tobulinimui. Kultra formuoja asmenyb. Btent per socialin poveik lavinamos individo mstymo formos ir galimybs, reikalingos gyvenant sociume. ia btina pabrti ne tik na mogaus kultr, bet ir jo poveik kitam mogui, turint omenyje, kad individas yra veiklus ir atstovauja kultrai, kaip jos krjas ir platintojas. Darbo vieta bei jo pobdis, materialini poreiki altiniai, eima, ugdymas, bendravimas su aplinkiniais - yra pastovus, taiau kartu ir kintantis kompleksas veiksni, sudarani mogaus kultrin mikrosistem. iuolaikinei visuomenei btina pakeisti asmenines orientacijas. Asmenybs prioritetas - svarbiausias civilizuotos visuomens principas. Asmenybs dvasin pltra privaloma ir btina tautos egzistavimo slyga. Akivaizdu, jog tai, kas vyksta su iuolaikiniu mogumi, sukelia gailesio ir kartu pasipiktinimo jausm. Labai gaila to homo sapiens, pasak A. Arnoldov (1999), besiblakanio tarp politinio balagano dekoracij, be isigelbjimo vilties ir normalaus mogikojo gyvenimo. mogus privalo pats sprsti savo gyvenimikas problemas. Tai iuolaikins visuomens, tuo paiu ir socialins pedagogikos, postulatas. Be savo iniciatyvos ir atsakomybs jis tampa bejgis. Taiau iuolaikiniame pasaulyje mogus danai yra priverstas taikstytis su imperatyvais, kurie visikai neadekvats jo asmeniniam gyvenimo supratimui. Svarbiausias XXI amiaus tikslas turt bti rpestis moni gerove, kur valdia pirmiausia turt teikti prioritet asmenybs interesams, nes tai yra svarbiausia laisvs garantijos slyga. Naujosios visuomens centre turi bti 46

mogus su savo unikaliais sugebjimais, realiomis galimybmis pateikti save kaip asmenyb, su harmoningais tarpusavio santykiais, siekiant suvienyti pastangas dl kiekvieno gerovs. Atjo metas pasireikti socialinei pedagogikai bei io mokslo atstovams - socialiniams pedagogams. ios srities specialist vaidmuo besikeiianioje visuomenje bt kit straipsni bei tyrim objektas. Ivados 1. Paskutiniojo deimtmeio Vakar ir Ryt Europos mokslinink teoriniuose - metodologiniuose darbuose irykja iuolaikins socialins pedagogikos vaidmuo, siekiant individo socialinio galinimo besikeiianioje visuomenje. Socialin pedagogika, savo prigimtimi bdama multidisciplinika edukologijos mokslo sritis, iuolaikinje visuomenje atlieka prevencin funkcij, edukacinmis priemonmis, siekia ukirsti keli nauj problem kilimui. iuolaikinje, pokyius patirianioje visuomenje ypa aktuali tampa socialins pedagogikos kultrin funkcija, kuri manoma realizuoti vairi institucij, ne tik vietimo, pagalba. Asmenybs prioritetas, jos fizini bei intelektualini gali ugdymas kultros vertybmis tebelieka aktualia socialins pedagogikos funkcija.

2.

3. 4.

Klausimai ir uduotys 1. 2. 3. 4. Irykinkite socialins pedagogikos vaidmen pokyius patirianioje visuomenje. Atskleiskite socialins pedagogikos svarb visuomens kultrai. Koks socialins pedagogikos galinantis vaidmuo ini ir informacinje visuomenje? Savarankikai pastudijuokite kultros filosofijos veikalus ir palyginkite juos su socialins pedagogikos skleidiamomis idjomis apie individo ir kultros santyk socialinje aplinkoje.

47

1.4. Socialinio ugdymo konceptualios nuostatos Prie aptariant socialinio ugdymo teorij vertt bendrais bruoais pateikti su tuo susijusias svokas. Pagrindins svokos: Ugdymas - svarbiausia bet kokios visuomens funkcija; socialinis procesas, susidedantis i tikslingos takos mogaus elgesiui ir veiksmams, aplinkos taka - kaip btinos slygos tapti ir vystytis asmenybei ir paios asmenybs, kaip io proceso subjekto, aktyvumas. Socialin mikrosfera i vienos puss yra vienas i svarbiausi veiksni, pagreitinani arba stabdani asmenybs savirealizacijos proces, i kitos puss - neivengiama skmingo io proceso vystimosi slyga. Socialinis ugdymas, pasak B. Bitino ir V. Boarovos (1990), pedagogikai orientuota ir tikslinga visuomenins pagalbos sistema, reikalinga auganiam individui sijungiant socialin gyvenim. Ta sistema ugdymo formavimo procese sudaro slygas painti vis priemoni ir galimybi arsenal, kuriuo naudojasi visuomen, formuodama asmenyb, adekvaiai reikalaudama ir, tam tikra prasme, saugodama jo vystimsi. Socialinio ugdymo tikslas - padti vystytis mogui kaip asmenybei, realizuoti jo galimybes visuomenje. Socialinio ugdymo objektai: pirmasis - visuomen, kuri nukreipia vis subjekt ir sfer veiklos ugdymo galimybes kiekvieno mogaus interes linkme; antrasis - paios asmenybs aktyvizaciios mechanizmas, jos krybinis potencialas visuomens labui. Asmenybs vystimosi kryptingumas turi bti pateiktas pakankamai bendrais bruoais, kad nebt klii jo individualumo vystimuisi. Todl btina sudaryti reikiamas ir pakankamas slygas mogaus asmenini tiksl gyvendinimui, garantuoti jo individuali psichin sveikat. Prioritetas socialiniame ugdyme atitenka eimai, kur mogus patiria pirmj ir svarbiausi socializacij. Kitose visuomeninse struktrose socializacija vyksta kiek vliau. eima laikoma ne pagalbiniu institutu, siekianiu sukurti ir ilaikyti egzistuojanias valstybje struktras ir santykius, o pagrindine slyga, realizuojant mogaus galimybes, svarbiausia institucija, turinia unikalias galimybes, didel tak socialiniam asmenybs formavimuisi ir raidai. Normals tarpusavio santykiai, supratimo atmosfera eimoje nulemia humanikos asmenybs ugdym. Dl to formuojasi asmenybs - eimos visuomens modelis. Pirmoje vietoje yra mogus, eima, antroje - valstyb, visuomen ir jos struktros. Ne eima yra visuomens pagalbininkas, o visuomen privalo visapusikai padti, palaikyti eim. Pedagog pastangos 48

turi bti ne nukreiptos eimos takos pakeitim koki nors visuomenini organizacij taka (mokykl, vasaros stovykl ir kit organizacij). Panaios organizacijos turt padti sukurti, palaikyti normali eim, j nari tarpusavio santykius, ger mikroklimat ioje artimiausioje aplinkoje. Vis socialiai ugdom subjekt veikla turi numatyti tarpusavyje susijusias tris kryptis: socialinio patyrimo perdavimas (organizavimas) vaikams ir slyg j savirealizacijai, asmenybs vystimuisi, jos aktyvumui eimoje bei artimiausioje aplinkoje sudarymas; visuomens pageidaujama kryptimi saviugda; individo aktyvizacij visais visuomenje priimtinais bdais intelektualin, emocin, moralin, kultrin, fizin ir kt.; ugdanios aplinkos eimoje ir artimiausioje jos kaimynystje sukrimas; socialiai reikming grupini ir kolektyvini bendravimo norm, vertybi, turini didel tak geram psichologiniam, emociniam klimatui, supaniam asmenyb, formavimas; asmenybs realizacijos ir socialins reabilitacijos procesai, ukertantys keli asocialaus elgesio pasireikimui bei utikrinantys socialin pagalb ir ginantys vaikus, neleidiant pasireikti socialinei deadaptacijai ir jungiantys juos normali gyvenimik veikl. Socialinis ugdymas realizuojamas skirtingose mikrosferose, kuriose vystosi asmenyb. Todl socialinio ugdymo aprptyje atsiranda daugyb srii savarankik savo specifika (i j ir eimos ugdymas). Kiekvienai sriiai bdinga tam tikri ugdymo institutai, specifin socialin situacija, savita psichologin pozicija ugdant asmenyb. Kiekvienam socialinio vystimosi ir tapimo asmenybe tarpsniui bdingi tam tikri ypatumai, irykjantys kintant vaiko ar suaugusio psichikai, veiklai ir kt. Socialinio ugdymo sistema silo nepertraukiam ugdymo proces, skaitant visas socialines ir psichologines asmenybs vystimosi pozicijas visuose jos vystimosi perioduose (ankstyva vaikyst, ikimokyklinukas, mokyklinukas, paauglys ir t.t.); skirtingose mikrosferose (eima, vaik darelis, klas, mokykla, namai, mikrorajonas, klubas, neformali grup ir t.t.) su visais ugdymo subjektais nuo vaiko iki suaugusio, pedagog, vairiomis ugdymo organizacijomis, socialiniais pedagogais. Ypatingos slygos ir galimybs individo socialiniam vystimuisi yra eimoje ir artimiausioje j supanioje aplinkoje. Ji charakterizuojama kaip neformali, nereglamentuota institucija, pasiyminti laisvu jimu ir ijimu i jos, laisva veiklos iraika, bendravimo form diapazonu. eima ir gyvenamoji vieta "pajungia" vaikus tam tikriems socialiniams santykiams (pvz., santykiai su kaimynais), turi takos j vystimuisi visais gyvenimo periodais, nes skatina bendrauti, painti juos supani tikrov, atrasti save, vystyti krybines galias. Bet tuo paiu i terp nuolat atvira negatyviems veiksniams, takojantiems asmenybs formavimosi proces. 49

Mokyklinio amiaus vaik veiklos atviroje mikrosocialinje terpje fenomenas slygojamas tiek specifins ir socialins asmenybs vystimosi ioje aplinkoje situacijos, tiek ir jo asmenini psichologini pozicij: noru maksimaliai realizuoti bendras ir individualias auganio mogaus savybes, atskleisti krybinio potencialo galimybes, talentus, kurie skatina paaugl vertinti save, savo dalyvavim visuomenje, eiti suaugusij pasaul, reikti savj nepriklausomyb, savarankikum, subjektyvi pozicij tiek kolektyvinje, tiek individualioje veikloje; realiame gyvenime parodyti gerum, siningum, uuojaut, kitas svarbias asmenybs vertybes; noru dalyvauti aktyvioje vairi organizacij veikloje. Moksleiviai jau turi realius motyvus (danai pagrstus asmeniniais tikslais), kurie teikia skm ir didel reikm ne tik veiklos, bet ir paios asmenybs vystimuisi (kartais t organizacij veikla bna ir neigiama); noru realizuoti savo veikl verbaline, praktine, komunikacijos formomis - organizuotomis ir neorganizuotomis, kolektyvinmis ir individualiomis, tradicinmis ir netradicinmis - ir vairiose organizacijose, ir eimoje, ir laisvalaikio metu, ir nam darbuose; saviraikos btinumu, kai savarankikai nustatomas tikslas ir bsimi veiklos rezultatai; siekiant ivengti suaugusij "spaudimo", oficiali ugdymo institucij takos. Moksleiviai link jungtis vairias spontanikai susidaranias grupuotes, kuriose paaugliai daniausiai bna lygs socialiniu, ivaizdos, bendr sieki aspektu; noru bendrauti su vairi interes, amiaus, skirtingo gyvenimiko patyrimo, profesij atstovais; noru priklausyti tam tikrai aplinkai (eimai, vairioms grupuotms ir t.t.). Atvira mikrosocialin aplinka yra organikai susijusi su kitomis mikroterpmis, kuriose vystosi asmenyb. Ji yra tarsi vieningas laukas individo socialiniam aktyvumui. Veiklos organizavimas kitose sferose vertinamas kaip bandymas reguliuoti vaik ir paaugli socialines funkcijas, formuojanias j mstym ir asmenines vertybes. Kaip subjektas, organizuojant veikl mikrosociume, i vienos puss vertinama pati asmenyb, i kitos - visuomen, realizuojanti savo ugdymo funkcijas tiek formaliose, tiek neformaliose valstybinse ugdymo institucijose. Kiekviena ugdymo staiga pasiymi specifikomis, daugeliu atvej unikaliomis galimybmis priklausanioms nuo jos socialini funkcij. Ugdytinio vystimosi ypatumams, jo asmenybs socializacijai svarbiausi vaidmen vaidina vienos ar kitos staigos taka.

50

Ugdymas, kaip pedagoginis procesas, kaip kryptingas veiksmas taip pat turi didel tak vaiko asmenybs formavimuisi. Todl ir pedagogai turi nusimanyti ioje veikloje. Jie turi: painti ugdytinio asmenyb ir j supani aplink, taiau j turi irti be jokio iankstinio nusistatymo; ugdant individ turti tiksl ir j gyvendinti pamau atliekant visuomeninio ugdymo udavinius per specifines funkcijas; vadovautis konkreia programa, padedania vystytis asmenybei; vadovautis tam tikra ugdymo veiklos vertinimo sistema (kiekviename amiaus tarpsnyje ir ugdymo sferose), kad tiksliau numatyti ugdymo udavinius kitam periodui. Ugdymo turinys ir metodika turi padti ugdyti aktyvi asmenyb, nes aktyvumas - tai viena i pagrindini savybi, formuojanti atsaking visuomens nar. Kiekvienam asmenybs vystimosi tarpsniui turi bti parinkti tam tikri ugdymo metodai, atitinkantys jos ami. Jei ikimokykliniame ugdyme bet kuri veikla yra aidimas, tai mokykliniame amiuje aidimas jau turi tiksl - naujo painim. Paauglystje ugdytiniams turi bti leista usiimti visuomenei naudinga, socialiai reikminga ir vertinama veikla, kuri vis pirma, turi bti matoma individ supani grupi. Taiau atliekant darb svarbu sismoninti, jog atlygio gavimas ia nra pagrindinis tikslas. Savanoriko darbo tikslas visuomeninis pripainimas vairiomis formomis, socialinis sitvirtinimas pai paaugli ir suaugusij tarpe. Psichologinis tikslas - priversti paaugl vertinti save. Tokia veikla pasiymi tuo, kad iam darbui ugdytiniui nereikalingi kakokie specifiniai gdiai (jie dar reikalaut papildomo mokymo); taip pat formuojama tam tikra grup, garantuojanti paaugliui psichologin saugum bei nuolatin jo veiklos vertinim; veikla vaidina svarb vaidmen emocikai priimant gyvenimo tikrov. Siekiant parodyti visuomenikai naudingos savanorikos veiklos efektyvum btina akcentuoti: nuostat bei poirio darb pasikeitim (ugdytinis pats supranta darbo btinyb); visuomenei naudingos savanorikos veiklos motyv pasikeitim (sumajimas prestiini ir padidjimas kolektyvini motyv); realaus poirio darb dinamika nustatoma pagal iuos kriterijus: tikslingumas, gabumas orientuotiems veiksmams, atsakingumas, savarankikumas, intensyvumas ir darbo kultra, darbo drausm, ekonomikas poiris darbo priemones, kolektyvikumas, gebjimas krybikai dirbti; silom visuomenei nauding darb spektro praplatjimas; padidjusi socialin atsakomyb u visuomenei naudingo savanoriko darbo mikrorajone organizavim. 51

Didel tak turi ir kultrin - laisvalaikio veikla. Ji sociume realizuojama vairiomis socialini - kultrini, mokslini - technini, sportini - sveikatingumo, menini - estetini formomis: vairios vaik ir eimos vents, festivaliai (motinos, tvo, seneli, moiui dienos), eimyniniai konkursai, varybos ("Sportika eima", "Muzikali eima", "Eruditin eima"), eimynini rankdarbi mugs; vairs vaik, paaugli, eim klubai, folkloriniai ansambliai, kiti meno kolektyvai, etnografins ekskursijos; socialins psichologins vaik reabilitacijos formos: paguodos telefonai, konsultuojantys psichologai, gydytojai, pedagogai, teisininkai, eimos ugdymo klubai ir t.t. (j daniausiai reikia vaikams i pavieni, asociali, jaun, daugiavaiki eim). Vaik, paaugli kultrinis laisvalaikis prapleia j akirat, draug rat, sustiprina santykius su eima (pasitikjim ja), padeda gyvendinti krybinius sumanymus. Kultrin veikla grindiama varytuvinio bei geresnio pasirodymo, tarpusavio pagarbos, partneri pasitikjimo ir abipusio dmesio principais. Kultrin laisvalaikio ir visuomenei naudinga veikla turi tarpusavio ry. Tai sudaro realias galimybes reguliuoti santykius tarp individo ir j supanios aplinkos, jungti j gyvenimikas situacijas, kur jis gali "imti" i terps (aplinkos), visuomens ir "duoti" supantiems j monms, gamtai, visuomenei. ios dvi veiklos sritys neegzistuoja atskirai, o yra tarytum dvi vieno proceso dalys. Tik ioms sferoms veikiant kartu, veikla tampa ugdanija. Kultrin laisvalaik ir visuomenei nauding veikl ireikiame vairiais bdais ir veiklos sritimis - aidimais, darbu, sportu, bendravimu, menu (daile, muzika, choreografija, literatra ir t.t.) - kurios stimuliuoja asmenin vaik vystimsi. Praktikai apie kiekvien veiklos objekt sociume gali egzistuoti edukacins jgos, kurios sudaro galimybes individo savirealizacijai ir saviugdai, ugdo bendr kultr (tiek sveikatingumo, tiek tarpusavio santyki, tiek fizin, tiek ir politin). Socialinis ugdymas realizuojamas per edukacin veikl ir tautin pedagogik, t.y. pedagogin nacionalini ugdymo tradicij interpretacij ugdant vaikus. Ugdymo model sudaro nacionalini - regionini ir mikrosocialini prielaid sistema; suaugusij ir vaik santykiai sociume, traukiant eim, suaugusius aktyv visuomenin ugdym, grindiam tautos edukacine patirtimi. Socialin ugdym taip pat takoja: ugdoma darbin orientacija (meil darbui), ateities karjeros perspektyva, kai vaikas kuo anksiau yra jungiamas visuomenei reikming veiklai; tv rpestis ugdant fizikai stipr ir sveik individ; iklimas kiekvienos eimos tradicij, istorini prisiminim, pagarbos savo eimai formavimas, bendros nuomons sociume ugdymas, nam jausmo, eimos dvasios formavimas, eimos bendrumo, bendr reikal su tvais siekis; 52

isaugojimas ir vystymas vairi socialini ryi (ypa eimos - gimins), bendros aidim, krybins, visuomenei naudingos vaik ir tv veiklos, kurios tikslas sutvirtinti tradicijas, eimos gyvenimo bd, gyvenimikos patirties perdavim, dvasini vertybi diegim jaunuoliams; orientacija suaugusij pavyzd, kuris turi atspindti krybikum, visuomenin aktyvum (darbo, kultrin, sportin) sociume, iracionalum, gr, rpestingum; vaik bendravimas su jaunesniais vaikais, nes tai skatina atsakingumo vystimsi bei elementari pedagoginio bendravimo gdi gijim (jiems reikt perduoti kuo daugiau tautinio ugdymo pedagogini tradicij); ritualini veni gerbimas (bet kuriame asmenybs vystimosi periode).

Tautins kultros tradicij ilaikymas taip pat turi labai didel tak ugdymo procesui sociume. Tradicijos formuoja asmenybs prioritetus, patriotin ir internacionalin ugdytini poir. Tam takos turi ir specifins nacionalins, regionins, vietos slygos (kaimo, miesto ir kt.). Edukacin veikla mikrosferoje yra grindiama individualiais poreikiais ir gyvendinama paeiliui nuo paprasto prie sunkaus, nuo domaus prie btino; utikrina tiksl motyvacij, harmonik asmenini ir visuomenini tiksl derm. Atsivelgiant kiekvieno vaiko reikiamus norus, kolektyvin veikl pamau formuojami vairs veiklos gdiai, kurie jaunimo, paaugli klub, neformali grupuoi, saviveiklos kolektyv veikl nukreipia visuomenikai naudinga kryptimi. Taiau ugdomasis tikslas yra tas, kad individas neapsiribot vien kakokio brelio, klubo ar organizacijos veikla, jo pasaulira, o toliau bendraut su j supania aplinka. Todl pirmenyb turi bti teikiama ne tokiems klubams, kuriuos renkasi tam tikro kontingento vaikai, o tokiems, kuriuos buriasi vairi interes jaunuoliai, galintys pasidalinti savo patirtimi, pomgiais, siekiantys savo asmenini tiksl ir norintys ireikti savo galimybes. Toki klub veikla moko jaunuolius ireikti savo pozicijas mokykloje, eimoje, ugdo atsakomybs, pagarbos aplinkiniams jausm bei skatina veikti ir kitose sferose. Ugdomoji (edukacin) infrastruktra silo tok socialinio ugdymo veiklos model, kuris ugdant asmenyb garantuoja: aktyvi ugdytinio pozicij vairiose vaik, paaugli, jaunimo sjungose, grupse, kolektyvuose, egzistuojaniuose mikrosociume. prioritetin viet (ypa ikimokykliniame amiuje) eimoje; pedagogin tak ne tik patiems vaikams, bet ir juos supaniai aplinkai (pirmiausia eimai), vaik santykiams su suaugusiais, kurie formuoja bendrj nuomon sociume - sukuria ugdanij terp; ugdymo turinio, form ir metod, formuojani vaik savitum, 53

individual vystymsi, socialin - psichologin pozicij, adekvatumai; socialins - pedagogins pagalbos deviantiniams vaikams ir eimoms, negalinioms realizuoti savo funkcij; pilnavert specifinio vis subjekt potencialo realizavim, gyvendinant visas socialines funkcijas ne tik ugdymo institucijose, bet ir eimoje; slyg sudarym demokratiniam ugdymui, perduodant jo funkcijas formalioms ir neformalioms organizacijoms, kurios ugdymo procese turt naudoti tradicines tautines ugdymo idjas. Pedagogins orientacijos infrastruktros formavimo mechanizmais, kaip mikrosociumo ir savirealizacijos (mokinio kaip asmenybs) faktoriais, yra: 1. Vis valstybini ugdymo staig aktyvus "pertvarkymas". Vis tip mokykl, ikimokyklini kultrini, vietimo, sportini - sveikatingumo ir kit profesionali ugdymo staig - toje mikroterpje (mikrosociume), kur vystosi asmenyb. i staig, kaip atvir visos socialinio aukljimo sistemos socialini pedagogini posistemi, funkcionavimas mikrorajone. O tai numato: ugdymo proceso turinio tobuljim, jo vienalytikumo, vis pobdi ugdomojo poveikio vaik veiklai mikroaplinkoje utikrinim, ugdymo veiklos modernizavim, pritaikym atviros mikroaplinkos slygoms, kartu su maksimaliu nacionalini regionini bei mikrosocialini slyg specifikos registravimu; ankstyvojo amiaus vaik, priklausani socialins rizikos veiksniams, uimtumo organizavim, bendradarbiaujant su laisvalaikio, darbo organizacijomis; mokyklinio amiaus vaik veiklos pertvark (skaut, sporto ir kitose uklasinse veiklose), vykstani savivaldos, valdanij mikrorajono institucij kuriam paaugli ir jaunimo lavinimo breli principais; mokytoj bei aukltoj veiklos praturtinim specifinmis darbo formomis, silaniomis jiems tarpininko vaidmen jau ankstyvojo amiaus vaik veiklai atviroje visuomenje (painimas, darbas, sportas, turizmas, menin - estetin ir kt. veikla) ir bendravimo bei elgesio gdiams natralioje gyvenimo aplinkoje vystyti; mokymo - ugdymo staig ("perduodani" vaikus viena kitai atsivelgiant vaiko amiaus ciklus) kolektyv sveik; ugdomosios -vietjikos veiklos (pvz., vaiko eimoje) turinio pereinamumai. nauj poir ikimokyklinio ugdymo organizavim ir turin, kai pirm viet ikeliama: vaiko fizins ir psichins sveikatos apsauga (efektyviai koreguojant nepageidaujamus nukrypimus), vaiko gabum (ypa aidimo, bendravimo metu, estetinje veikloje, darbe) ireikimas ir lavinimas, pasirengimas mokyklai. Organizacini darbo gdi ikimokyklinio amiaus vaikams formavimas, plataus 54

2. sistem: vis egzistuojani kategorij profesionali pedagog ir savanorik ugdytoj naujo mstymo formavimas; pedagogai ir savanoriai ugdytojai veikia ugdomuosius procesus atvirose mokyklose ne tik savo asmeninio potencialo sskaita, bet ir kompetentingai veikia neprofesionali edukatori savanori veikl; ugdymo - lavinimo procesuose visapusikai naudoja socialins aplinkos kultrin, intelektualin, profesin ideologin potencial; visuomens, kaip ugdomosios institucijos, speciali galimybi poveikis, kuris sujungia visus neprofesionalius ugdytojus savanorius- organizacijas ar atskirus asmenis, atliekanius ugdomsias funkcijas laisvu apsisprendimu be atlygio. iuo atveju kalbama apie dvi pagrindines vaik ugdyme dalyvaujanias visuomens grupes: pirmoji, kuri dalyvauja krybini rateli, savanorik organizacij, ikimokyklini ir pomokyklini staig veikloje. Juos socioedukacinio darbo praktikoje prasta vadinti savanoriais. antroji - tai gyventojai, mikrorajon visuomen (kurioje pagrindinis vaidmuo atitenka tvams).

vietimo institucij tinklo (vaik dareliai namuose, maos mokyklos, trumpalaikio buvimo grups, estetinio lavinimo studijos, kompleksai "mokykla - vaik darelis" ir kt.) krimas bei dirbanij tradiciniuose lopeliuose dareliuose vieningoje "ikimokyklinio pedagoginio centro mikrorajone" sistemoje veikimas; nuolatin mokykl, ikimokyklini lavinimo staig tarpusavio sveik su aplinka (pirmiausia su eima, jos buitine terpe), sisteming pedagogin tak ugdomj uklasinei veiklai (i j vairiais dviems etapais tiek uklasiniais, tiek nam ar saviveikliniais); tarpusavio ryi tarp pedagog kolektyvo, mokytojo, edukatoriaus ir kit ugdymo institucij (tiek profesinio, tiek visuomeninio pobdio) kait - kiekvieno j veiklos sferos padalinimo pagal socialiai apibrtas funkcijas pagrindu; pedagog kolektyv "isivadavim" nuo jiems nebding funkcij (veiklos koordinacija, darbo organizavimas bei materialinis ir techninis aprpinimas mikrorajone, atsakomyb u suaugusij moralines pareigas, susijusias su eimos nari, tv pareigomis). Taip pat galimyb visapusikai gyvendinti socialinio ugdymo sistemos pedagogin aprpinim. Kitoks yra principinis poiris socialinio ugdymo aprpinimo

55

Tiek pirmosios, tiek ir antrosios grups struktroje deram pozicij uima visuomenins vaik organizacijos, savarankiki paaugli ir jaunimo susivienijimai, savivaldos institucijos mokyklose, nemokyklinse staigose ir kt. Ugdomoji edukatoriaus, kuris atlieka savanorikas socialinio ugdymo funkcijas, pozicija skiriasi nuo eilinio mokytojo ir ypa nuo tv pozicijos tuo, kad jis auklja ne pareigybiniu ar eimos poiriu. Esminiai visuomens nari motyvai dalyvauti auganios kartos ugdyme: susidomjimas, meil vaikams, bendravimo su jais poreikis, siekis perduoti vaikams patirt ir inias. Toki motyv iraika: organizuojama vaik veikla pasiymi neprievartiniais, nesusijusiais su grietu reglamentu, santykiais, kuriais vienodai suinteresuoti tiek ugdytojai, tiek ugdomieji. Edukatoriaus savanorio ir ugdytinio santykiai yra neformals, demokratiki, grsti savanorikumo principu, tarpusavio empatija ir pasitikjimu, maiau reglamentuoti. Tai utikrina specifines krybos visuomens nario ugdomojoje veikloje galimybes, suteikia jam emocionaliai turtingus ir pasitikjimu pagrstus santykius su ugdytiniu. socialinio pedagogo pareigybs vedimas utikrina besivystanios asmenybs integracij visuomen, be to, stimuliuoja subjektyvios vaiko pozicijos vystimsi iame integracijos procese. Socialinis pedagogas specialistas, dirbantis socioedukacin darb mokykloje ir bendruomenje. Kai 1990 m., eksperimento bdu pirm kart posovietini ali imte mokykl buvo vesti socialini pedagog etatai, B. Bitinas ir V. Boarova (1990) iskyr ias socialinio pedagogo kompetencijas: sugebjimas utikrinti galim pedagogin "sikiim" vaik, paaugli ir jaunimo socializacijos proces, suteikti pagalb tradicinms ugdymo institucijoms atlikti savo vaidmen ne kaip tarpininko, bet kaip patikimo mogaus (jungianio ugdymo staigas, vaikus bei suaugusius); mokjimas takoti ne tik ugdytinius, bet ir j tvus, draugus, kaimynus, valdyti situacij mikrosociume, vaik bei paaugli bendravim, nes tai lemia atitinkam profesin pasirengim; gebjimas dirbti neformalaus bendravimo slygomis, uimant neformalaus lyderio pozicij; sugebjimas bti bendros veiklos dalyviu, neatskiriant savs nuo ugdytini bet kartu iliekant ir tos veiklos vadovu; mokjimas kurti santykius su ugdytiniais lygybs pagrindu. Socialinio pedagogo bendrosios funkcijos: diagnostin. Socialinis pedagogas diagnozuoja, analizuoja ir realiai vertina asmens veiklos, bendravimo ypatumus bei mikroterps (eimos, kaimynins visuomens, suaugusij susivienijim) takos lyg ir krypt; organizacin. Organizuoja vaik ir paaugli veikl (takoja 56

smoning laisvalaikio organizavim), formuoja demokratin tarpusavio santyki paaugli tarpe sistem, taip pat tarpusavio pagalb ir supratim tarp paaugli ir suaugusij; prognozin. Prognozuoja ir programuoja ugdym pagal asmenybs isivystymo lyg; prevencin - profilaktin, socialin, terapin. I anksto numato ir veikia neigiamus veiksnius, utikrina vaik ir paaugli teisi saugum visuomenje, suteikia jiems pagalb j socialinio ir profesinio vystimosi periode. organizacin - komunikatyvin. Visuomen suburiama bendrai veiklai ir poilsiui, darbiniam ir asmeniniam bendravimui. apsaugojamoji. Socialinis pedagogas gina vaik, paaugli ir jaunimo teises bei interesus, pritaikydamas teisines normas. Socialinio pedagogo udaviniai ir situacijos, kuriose jis dirba, apima daugiaplan ir vairialyp socialin ugdym. ie pedagogai dirba ne atskirai, o bendradarbiaudami tarpusavyje bei su visomis ugdomosiomis staigomis ir organizacijomis mikrorajone. Ruoiant socialin pedagog, dar 1990 m. nurod B.Bitinas ir V.Boarova (1990), svarbu akcentuoti jo plat isilavinim, skaitant: filosofijos, bendrosios pedagogikos, eimos pedagogikos, ugdymo teorijos, pedagogins ir socialins psichologijos, taikomosios medicinos, teisines, etines, estetines bei kitas inias. Socialiniai pedagogai, kurie specializuojasi ugdymo atviros mikrosocialins aplinkos srityje klausimais (nepraktikuojantys praktinio bendravimo su vaikais, paaugliais, j eimomis), yra vairi ri (krypi) ekspertai - pagrindiniai specialistai, diagnozuoj situacij, atskleidiantys prietaravimus ir iekantys konflikt sprendimo galimybi. 3. Ugdomosios - profilaktins veiklos gyvendinimas siekiant nepilnamei teisini paeidim prevencijos (kaip pagrindins modelio dalies) socialinio ugdymo sistemos pagrindim kompleksins - pedagogins pagalbos koncepcija, kuri teikia visuomen. Pagrindins ugdomosios - profilaktins veiklos gyvendinimo nuostatos yra: pagrstas mokslu bendros bei specialios prevencijos subjekto veiklos diferencijavimas ir koordinavimas, utikrinant tarpininkavim ir ugdytinio veiklos gyvendinim; tipini, psichini ir socialini - psichologini asmenybini socialiai neadaptuot nepilnamei charakteristik kaip teiss paeidimo diferencijavimo kriterij sisavinimas; ugdomosios - profilaktins bendr ir specialij institucij veiklos turinio pertvarkymas grindiamas btina ir adekvaia tiek socialine, tiek socialiai - pedagogine pagalba, nukreipta socialini nukrypim 57

prevencij ir korekcij, o taip pat eimyninio ir socialinio vaik ugdymo slyg gerinimui; pagrindinio dmesio atliekant ugdomj - prevencin veikl reikalauja visos veiklos ir specializuot paaugli grupi veikimo tobulinimo vystymo; ankstyvos prevencijos socialini institucij, kurios, vis pirma, turi prisiimti laiku atlikto iaikinimo ir neutralizacijos funkcijas t asmen, grupi, eim, kurie savo amoraliu ir neteistu elgesiu daro neigiam tak nepilnameiams, veiklos pertvarkymas; Formuojami ie ugdomosios - prevencins veiklos gyvendinimo problem sprendimo bdai: socialinio - edukacinio diferenciacijos, koordinacijos ir valdymo modelio, skirto bendr bei speciali ankstyvos nepilnamei teiss paeidim prevencijos institucij sistemos ivystymas ir traukimas veikl, remiantis socialinmis - psichologinmis objekt, kuriems daromas prevencinis poveikis, charakteristikomis; psichologinio - pedagoginio instrumentarijaus sukrimas darbo praktikai, siekiant painti sunkiai aukljam paaugli, asmenybes ir jas supani aplink; vieningas io instrumentarijaus naudojimas siekiant painti paaugli asmenybes bei j eimyninio aukljimo slygas ir aplink; prevencini tarnyb, kurios padt eimai ir paaugliui sukrimas. Aktyvus ir sistemingas paaugli ir kit jaunimo susivienijim, kaip visuomenje nepritampani paaugli resocializacijos institut, galimybi naudojimas; remiantis deviantini ir socialiai atsaking vaik, paaugli laisvalaikio praleidimo palyginimu kuriami specials metodai ir bdai aktyviai, naudingai bei reikmingai organizuoti vaik neformal ugdym; sugebjimas prieiti prie neformali paaugli grupi ir jaunimo organizacij atviroje terpje, t grupi klasifikacija pagal socialin charakter ir asocialumaj eimoms, negalinioms savarankikai funkcionuoti, susidoroti su eimos aukljimo udaviniais ugdymo slyg korekcijos form ir metod sisteminimas ir pagrindimas; socialini pedagog, praktikai gyvendinani prevencin edukacin darb su asocialiomis eimomis ir sunkiai aukljamais vaikais bei paaugliais, statuso pagrindimas, tarnybini funkcij ipltojimas; 4. Adekvaios organizacins - valdaniosios socialinio ugdymo sistemos sudarymas slygoja: mokslin pagrindim nusakant optimalius parametrus ir normatyvus vairiomis miesto ir kaimo slygomis; socialini - pedagogini mikrosociumo infrastruktr paskirstym ir 58

visapusik panaudojim; orientacija eim, kaip svarbiausi idin, kur nukreiptas vis valstybini bei visuomenini institucij dmesys, siekiant panaudoti jos ugdomj potencial (socialin, kultrin, teisin medicinin, psichologin, pedagogin); teritorini visuomenini savivaldos institucijos mikrosociumuose vystimsi ir teisinio pagrindo suteikim, kurios labiausiai susij su eimomis, suaugusiais, vaikais, vairiomis visuomeninmis organizacijomis (bendruomens centr valdyba) ir kt.; visikos laisvs ir savivaldos suteikim mikrosociumui (traukiant jo struktras jaunim, paauglius); valstybini ugdomj institucij veiklos organizavim, realizacij; materialini - technini, finansini itekli, vietimo ir ugdymo, kultros, sporto ir kito personalo atnaujinim, atsisakym sen, "neveikiani" veiklos form ir nauj ekonomikesni mechanizm diegimo; kultrini laisvalaikio sfer aktyvinim, krybini, menini jaunimo, suaugusij veiklos sfer pltojim, vystym lygiagrei "por" (mokykla - klubas, darbo kolektyvas - klubas, mikrosociumo municipalitetas - klubas ir kt.); pramons bei verslo organizacij galimybi panaudojim darbo, socialinje politikoje, kurios daro tak eimoms, kaip socialinio ugdymo subjektams, materialins technins bazs krimui, mokomajam ugdomajam kultriniam laisvalaikio, sveikatingumo, ikimokyklini staig vystymui; garantuoja viening socialin ugdym bei socialin teisin vaikysts apsaug, teikia prioritet saugiam aukljimui priepastatant j priverstiniam - baudiamajam. Nuoseklus praktinis socialinio ugdymo koncepcijos idj gyvendinimas numato sistemin ir konstruktyv problem komplekso sprendim, kurie sudaro socialinio ugdymo programos pagrind. Tai: priemons, nukreiptos vis ugdymo institucij veikl (per norminius - teisinius dokumentus, vyriausyb, visuomenin nuomon, iniasklaid) teikiant pirmenyb darbui su eima, suaugusij atsakomybs u paaugli ugdym didinim; normatyvini dokument, reglamentuojani vairi valstybini ir visuomenini ugdymo staig veikl, tobulinimas, pataisos; organizacini darb, kuriant realius socialinio ugdymo pertvarkos mechanizmus, numatymas, i j: realiai veikiani kultrini laisvalaikio centr krimas; atvir socialini - edukacini sistem sudarymas (sporto, kultros, liaudies vietimo); socialini pedagog etat vedimas iose institucijose, vadinamj tarnyb pramonei ir veiklai organizacijose, nevyriausybinse organizacijose btinyb; perjimas prie nepilnamei inspekcij ir komisij; municipalini institucij naujos darbo sistemos turinio ir organizacini form 59

pertvarkymo palaipsniui perduodant dal funkcij teritorinms visuomeninms savivaldoms (traukiant ias struktras jaunim, paauglius); skatinti ir teisinti vairias vaik bei jaunimo menins saviraikos formas, klubus, organizacijas ir kt.; aprobuoti ir gyvendinti viening valstybin tarpinybin sistem, ruoiant ir perkvalifikuojant edukacinius darbuotojus veiklai atvirame sociume; parengti ir gyvendinti vieningus reikalavimus socioedukaciniam darbui mikrosociume; i esms pertvarkyti finansinius iteklius ir materialin - technin baz aprpinant socialinio ugdymo sistem; skatinti pokyius patyrusiose alyse tarpdalykin kompleksin tyrim socialins pedagogikos srityje. Svarbiausia yra tai, kad 1990 -j met socialinio ugdymo koncepcija pirmiausia buvo aprobuota ugdymo institucijose, kurios 1989 - 1992 m. dalyvavo mokslinio tarptautinio kolektyvo "Mokykla - mikrorajonas" tyrime ir kuriant socialines pedagogines tarnybas mokyklose. Atlikto darbo rezultatai buvo apibendrinami pagal iuos kriterijus: 1. eksperimentini ugdymo institucij vaik, paaugli, vyresnij klasi moksleivi poirio socialines vertybes pokytis; 2. moksleivi sijungimo popamokin veikl dinamika; 3. socialins - psichologins mikrosociumo aplinkos vertinimas; 4. mikrosociumo nari sijungimas veikiant socialin pedagogin aplink; socialini pedagog kokybin sudtis; mikrosociumo poiris socialin - pedagogin veikl; Socialinio ugdymo programos aprobavimas eksperimento "Mokykla mikrorajonas"metu, sukr teorines prielaidas socialini pedagog institucionalizacijai ir profesionalizacijai. 1990 metais B. Bitino ir V. Boarovos parengta socialinio ugdymo koncepcija aktuali ir iandien. Ivados Kertinmis socialinio ugdymo svokomis laikytas ugdymas, socialin mikrosfera, socialinis ugdymas. mogaus ugdym takoja: eima, mokykla, jos pasirinkimas, ugdymo turinys ir metodika, turiningas laisvalaikis, visuomenei naudingas darbas. Ugdymas, kaip edukacin kategorija, suplanuotas veiksmas, turi didel tak vaiko asmenybs formavimuisi. iai veiklai reikalingos inios apie ugdytinio asmenyb ir j supani aplink, ugdymo vizijos turjimas (vadovavimasis konkreia programa, veiklos vertinimo sistema). Didel tak ugdymui turi ir kultrin 60

laisvalaikio veikla, kuri sociume realizuojama vairiomis socialini - kultrini, mokslini - technini, sportini - sveikatingumo, menini - estetini formomis. Socialinio ugdymo sistemai priskiriama vis egzistuojani kategorij profesionali pedagog ir savanori - edukatori naujo mstymo formavimas bei visuomens, kaip ugdomosios institucijos, speciali mogikj itekli poveikis. Moksleivi socialinio ugdymo struktrai priskiriama tokie socialiniai institutai, kaip valstyb, ugdymo staigos (pvz., mokyklos), vairs vaik, paaugli bei jaunimo breliai ir kolektyvai (kuriami bendr pomgi, sporto, krybos ir kitais principais), kitos nemokyklins staigos. ioje ugdymo struktroje didel reikm gauna socialinio pedagogo asmenyb. Klausimai ir uduotys 1. Suformuluokite pagrindinius socialinio ugdymo subjektus, tikslus ir udavinius, vardykite socialinius ugdytojus. 2. Atskleiskite 1990 -aisiais metais mokslinink parengt socialinio ugdymo koncepcijos reikm. 3. Kuriais metais buvo sukurtos socialins pedagogikos, kaip praktins veiklos teorins prielaidos ir aprobuotos eksperimentinse ugdymo institucijose?

61

2. AKTUALIOS SOCIALINS PEDAGOGIKOS PROBLEMOS 2.1. Deviacija kaip socialin - edukacin problema Deviacijos formavimosi prielaidos paauglystje Paauglysts tarpsnis yra laikomas rizikos amiumi, nes tada pradeda spariai formuotis asmenyb, aktyviai vykti jos socializacija, atitinkam vaidmen prisimimas, kt. Labai tiktina, kad iame procese gali pasitaikyti vairi elgesio defekt, takojani deviantikos asmenybs susiformavim. Todl verta aptarti tam tikrus dsningumus, kuriuos patiria paaugliai iame vystimosi tarpsnyje. Paauglysts amius - pats sunkiausias ir sudtingiausias i vis amiaus tarpsni. Jis dar vadinamas pereinamuoju laikotarpiu, nes tuo metu vyksta savotikas virsmas i vaikysts suaugusiojo gyvenim, i nebrandumo brand. iuo periodu vyksta visapusikas paauglio vystimasis, apimantis anatominius -fiziologinius, intelektualinius pokyius, paauglio poiri vairius reikinius formavimsi ir kt. Paauglysts laikotarpiu stipriai pasikeiia paauglio gyvenimo ir veiklos samprata, jo socialinis vaidmuo. Jis turi prisiimti nauj visuomenin status, padt bendruomenje, suaugusieji jam pradeda kelti didesnius bei rimtesnius reikalavimus. ia bt pravartu prisiminti kai kuriuos anatominius - fiziologinius, psichologinius, kognityvinius reikinius, vykstanius paauglio organizme iuo pereinamuoju laikotarpiu. Anatominiu - fiziologiniu poiriu paauglio vystimasis, keitimasis vyksta netolygiai. Kai kuri kno dali netolygus vystimasis kelia paaugliams daug rpesi bei nerimo. Tai sukelia ir psichologini padarini, pvz.: nuotaik kait. Staigius nuotaik pokyius slygoja ir vairs hormoniniai pokyiai vykstantys paauglio organizme. Danai paaugliai nerimauja dl padidjusi savo kno dali. Jauniems monms tampa domu, ar tai, kas su jais vyksta yra normalu, ar j neatstums bendraamiai. Kaip teigia C. Sutton (1999), vairs tyrimai parod, kad berniukams yra malonu, kai jie brsta anksti, kad didja j gis ir svoris; ltai brstantys berniukai maiau pasitiki savimi, o tai gali trukti ir sulaukus vyresnio amiaus. Tuo tarpu mergaitms prieingai - ankstyvas brendimas yra nemalonus, jos labiau linkusios nerimauti dl savo svorio bei ivaizdos. Kalbant apie kognityvin lygmen, paaugliai tampa pajgs svarstyti vairias abstrakias idjas, racionaliai nagrinti vairias svokas, kritikai vertinti kit pasakytas mintis. Pastarasis sugebjimas danai yra susijs su identiteto paieka. Taigi, paauglyst yra savs tyrinjimo, savs atradimo ir savo galimo vaidmens gyvenime nustatymo metas. Emocij poiriu paauglyst gali bti ir netikrumo laikotarpis, susijs ne vien su perdtu domjimusi savimi, bet ir nerimu dl ateities, ar jaunas mogus bus pajgus patenkinti suaugusij viltis, suvaidinti savo naujus vaidmenis ir

62

t.t. is pereinamasis laikotarpis danai sukelia vairius paaugliams bdingus isiokimus, kartais net depresijas, apatij. Pasak M. Galaguzovos (2000), bene svarbiausias reikinys, kuris vyksta paauglio gyvenime iuo pereinamuoju laikotarpiu, yra jo noras, btinyb painti pat save. Atsakymo klausim "Kas a?" radimas tampa paiu svarbiausiu ir aktualiausiu udaviniu. is kelias danai bna ilgas, reikalaujantis labai daug vidini pastang, neretai skausmingas, bet tuo paiu ir labai naudingas, nes atsakymo radimas klausim "kas a esu?" skatina paaugl domtis paiu savimi, padeda jam formuoti pairas tam tikrus reikinius, dalykus, turti savo nuomon, susidaryti savo vertybi sistem, kuria remiantis jaunas mogus vertins, lygins savo bei kit veiksmus, jaus atsakomyb u savo poelgius, odius ir pan. Labai svarbu inoti, kad paauglystje vyksta laikinas vaiko psichologinis nutolimas nuo eimos ir mokyklos, t.y. paaugliui jie tampa maiau svarbs. Tuo tarpu bendraami daroma taka ymiai padidja. Jaunas mogus turi pasirinkti formali bei neformali grupes, kurioms jis priklausys. Pirmenyb paauglys suteikia tai grupei, kurioje jis jauiasi geriausiai, kurioje jam rodoma pagarba. Tokia grupe gali tapti ir sporto klubas, koks nors meno kolektyvas, taiau tokia grupe taip pat gali tapti ir bendraami grup, kuri rinksis gyvenamj nam rsiuose, o juos siejanti bendra veikla bus rkymas, alkoholio vartojimas, o gal ir narkotikai. Daniausiai iame amiuje paaugliams ikyla daug problem bendraujant su suaugusiaisiais, daugiausiai vairi konflikt su tvais. Pastarieji savo atal vis dar link irti kaip vaik, o jis bando itrkti i tv globos, siekia tapti nepriklausomas. Daugiausiai dl ios prieasties paaugli ir suaugusij santykiai yra konfliktiki. Paaugliai yra link kritikai vertinti suaugusij nuomon, patarimus. Tuo tarpu bendraami nuomon tampa svaresn, ja labiau pasitikima. Keiiasi jauno mogaus santyki pobdis su suaugusiaisiais: paauglys i paklusnumo pozicijos bando pereiti lygiavertikumo pozicij, Tuo paiu keiiasi ir jauno mogaus tarpusavio santyki pobdis su bendraamiais: paaugliui atsiranda poreikis bendrauti, siekiant tvirtinti savo naujai suvokt pozicij, status, o esant nepalankiomis aplinkybmis gali iaukti tam tikrus paauglio elgesio nukrypimus, deviacijas ar net vairius asocialaus elgesio apraikas. Paaugliui vystosi brandumo jausmas, kuris pasireikia nepriklausomybs ir savarankikumo siekimu, vairiomis protesto prie suaugusiuosius formomis. Vaikas iame laikotarpyje danai turi tam tikr savo stab, dievait (pvz.: kino herojus, muzikos vaigd, ymus sportininkas, kt), kur bando lygintis, tapti panaus tiek savo ivaizda, tiek savo veiksmais, poelgiais. Visa tai susij su paauglio savo identiteto iekojimu. Ivaizda paaugliui turi labai didel reikm. Originali, neprasta ukuosena, auskarai kabinti netradicinse vietose ir danai netgi keli; apiply dinsai, rykus makiaas bei kiti vairs atributai atlieka pagalbin funkcij, paaugliui siekiant atrasti savo identitet, isiskirti, sitvirtinti bendraami tarpe. 63

Visi pastarieji procesai vyksta kartu su emocij, charakterio bei valios pokyiais. Jaunam mogui atsiranda poreikis jaustis priklausomam tam tikrai bendraami grupei ne tik fizikai, bet ir emocikai. Bendr interes bei pomgi radimas ia turi lemiam reikm. Paauglysts laikotarpiu jaunam mogui formuojasi pairos, nuomons, gebjimas kritikai mstyti, argumentuoti savo teiginius, irykja tokie bruoai kaip atkaklumas, usispyrimas, atsparumo, kantrumo laipsnis bei kt. Taigi, remiantis aukiau pateikta informacija, galima bt iskirti tokius paauglysts laikotarpiui bdingus bruous: emocinis nebrandumas, nepakankamai isivysts gebjimas kontroliuoti savo veiksmus, nesugebjimas suderinti norus su galimybmis, tenkinant savo poreikius, padidintas noras atrasti savo identitet bei tapti suaugusiu. Pasak M. Galaguzovos (2000), paauglys - tai mogus, esantis pereinamojoje bsenoje tarp vaiko ir suaugusiojo, tai mogus, paioje svarbiausioje asmenybs tapsmo stadijoje, kur formuojasi pagrindiniai charakterio bruoai, bdo savybs, vertybs. Paauglio asmenyb dar nepakankamai isivysiusi, kad j galima bt vadinti suaugusiuoju, bet tuo paiu metu ji isivysiusi tiek, kad paauglys jaustsi atsakingas u umegztus santykius su aplinkiniais, u savo veiksmus bei poelgius, bei elgtis pagal visuomenje nusistovjusias bei priimtinas normas bei taisykles. Paauglys sugeba priimti apgalvotus sprendimus, atlikti racionalius veiksmus bei inoti savo poelgi asmenin bei teisin atsakomyb. Vertt ypatingai akcentuoti, kad paauglys - tai asmuo, jau galintis teisikai atsakyti u savo poelgius bei j padarinius. Nors statymai nepilnameiams (atsivelgiant nepilnamei socialinius - psichologinius vystimosi ypatumus) numato tik dalin teisin atsakomyb, visgi reikt iskirti vlesniosios ir ankstyvosios paauglysts tarpsnius, kaip kintamj nustatant nepilnameio asmenin atsakomyb prie visuomen u savo poelgius. Deviacijos svoka. Paaugli deviantinis elgesys. Deviacijos tipai Paaugliai, kuri elgesys neatitinka norm ir skiriasi nuo visuomenje priimtin taisykli, norm, vadinamas "sunkiu" arba "sunkiai aukljamu". "Sunkiai aukljamo" paauglio elgesys, veikla, nepaisanti joki visuomenje priimtin bei nustatyt norm bei taisykli, mokslinje literatroje apibdinama "deviacijos"(angl. Deviance - nukrypimas) svoka. Analizuojant vairi mokslin literatr, pastebta, kad tokiam, visuomens taisykli neatitinkaniam elgesiui, kuris danai apraomas, kaip vairs nukrypimai nuo priimtin socialini norm, apibdinti yra naudojamos labai vairios svokos: "nevisuomenikas", "asocialus", "deviantinis", "antiasocialus", 'antivisuomenikas", "nusikalstamas", "kriminalinis", 64

"amoralus", "delinkventinis" elgesys ir kt. Todl kalbant apie deviacijos reikin, bt pravartu trumpai apvelgti i vis svok prasm bei pagrindinius skirtumus. Pasak G. Valicko (1997), asocialaus elgesio svoka yra pati plaiausia ir savyje apima visus nukrypimus nuo vyraujani socialini norm. Asocialus elgesys aikinamas vairiai: nevisuomenikas, kenkiantis visuomenei; nepaisantis visuomens, joje egzistuojani vertybi ir norm; vairs nukrypimai nuo priimtin socialini norm. Paymtina, kad asocialus paauglys nebtinai turi bti antisocialus, t.y. daryti al grupei ar visuomenei. Elgesio nukrypimai gali pasireikti labai vairiai. Todl ir svokos, nusakanios iuos elgesio nukrypimus naudojamos labai vairios (r. aukiau), kuri viena i j ir yra deviacija. Taigi, asocialus elgesys apima deviacijos svok deviantinis elgesys yra sudedamoji asocialaus elgesio dalis. Deviacija (ang. deviance - nukrypimas) - elgesys, laikomas peiktinu, netoleruotinu arba paeidianiu socialines normas. Paodiui "deviacijos" svok galtume versti kaip "nukrypimas", "nuokrypis". Deviacijos ribos nra grietos, nes vertinant elges vadovaujamasi skirtingomis elgesio normomis. Vis dlto kalbant apie tam tikrus nukrypimus nuo elgesio norm, ikyla ir atskaitos tako, t.y. "normalaus elgesio " svokos problema, nes jo samprata nulemia ir deviacijos samprat. Pasak G. Valicko (1997), normalus elgesys nusakomas pagal tris kriterijus: statistin, etini, psichologin - medicinin. Pagal statistin kriterij, normalus elgesys yra tas, kuris bdingas daugumai tam tikros populiacijos atstov. Normalu tai, kas pasitaiko daniausiai, nenormalu - kas retai. io poirio trkumai: pagal i samprat maumos atstov elgesys arba neprastos elgesio formos bus vertinamos kaip asocialios, deviantikos (net jei tai bus krybik, produktyvi moni elgesys); statistikai vertinamos normos priklauso nuo populiacijos elgesio ypatum, pvz.: jei dauguma Peru gyventoj vartoja narkotikus, tai j nevartojantys pagal kriterij turt bti laikomi asocialiais ar deviantinio elgesio... Etinis kriterijus akcentuoja ne elgesio form pasireikimo danum, o tai, kaip jos atitinka priimtas pavyzdines elgesio normas (moralinius postulatus). ia normaliu laikomas toks elgesys, kuris atitinka ikeltus reikalavimus, nurodymus ar draudimus. Deviantinis elgesys - kai ie reikalavimai paeidiami. io poirio trkumai: elgesio normos kinta ir yra reliatyvios, kadangi priklauso nuo kultrini, politini, klasini konkreios socialins struktros ypatum. Skirting socialini grupi elgesio normos taip pat skiriasi tarpusavyje. G. Valickas (1997) teigia, jog pagal psichologin - medicinin normos kriterij normaliu laikytinas toks elgesys, kuris utikrina ger psichin bei 65

fizin mogaus savijaut (komfort), nepriklausomai nuo to, kaip danai pasireikia is elgesys ir kiek jis artimas elgesio etalonams. Deviantinis elgesys - tokios elgesio formos, kurios neigiamai veikia vidin mogaus harmonij, veria j kentti, sukelia vairius konfliktus bei psichins ar fizins sveikatos sutrikimus. Lyginant su ankstesniais poiriais, psichologinio - medicininio kriterijaus normos yra pastovesns u statistines ar etines, taiau ir jos yra reliatyvios, kadangi skirtingiems monms kani bei vidin disharmonij sukelia nevienodas neigiamos stimuliacijos laipsnis. Be to, yra atvej, kai kania yra normali reakcija, pvz.: mirus artimajam. Akivaizdu, jog visi trys kriterijai tam tikra prasme papildo vienas kit, taigi, normalumo bei deviacijos kategorijos yra tarpusavy susij. Reikt paymti, kad iskyrus tam tikrus normalaus elgesio etalonus, ikyla dar viena problema: neatitinkantis norm elgesys gali bti nebtinai tik blogas, alingas, t.y. nukrypimai nuo priimto elgesio norm - deviantinis elgesys gali bti ir teigiamas, ir neigiamas. Pvz.: gyvenime pasitaiko atvej, problemik situacij, kada mogus turi pasielgti netipikai, netgi prieingai elgesio normoms. Kadangi iame skyriuje aptariami nepilnameiai, vaikai, tai toliau kalbant apie deviacij kaip reikin bus turimi omeny paaugliai. Todl apsibrus normalaus elgesio bei deviacijos svokas, vertt nustatyti kas laikytina normaliu bei deviantiniu paauglio elgesiu. T.y. deviacijos svoka. remiantis M. Galaguzova (2001), bus susiaurinta ir pritaikyta paaugliams. Autor kalbdama apie deviacijos reikin tarp paaugli, kaip ir G. Valickas (1997), taip pat remiasi normalaus elgesio svoka. M. Galaguzova (2001) teigia, jog paauglio normalus elgesys pagrstas jauno mogaus ir j supanio mikrosociumo sveika, kuri turi adekvaiai atitikti paauglio vystimosi ir socializacijos keliamus reikalavimus bei galimybes. Jei nepilnamet supanti aplinka sugebs adekvaiai bei savalaikikai reaguoti tam tikrus konkreius paauglio iskirtinumus, ypatumus ir jei supanios aplinkos keliami reikalavimai atitiks paauglio galimybes, tai paauglio elgesys visuomet (arba beveik visada) bus normalus. Akivaizdu, kad deviacija paauglystje gali bti apibdinama kaip paauglio ir mikrosociumo sveika, kuri stabdo jo vystimsi bei socializacij, nes paaugl supanti aplinka neatsivelgia io amiaus iskirtinumus, ypatumus, paties paauglio individualum; dl to paauglio elgesys tampa deviantiniu, pasireikianiu visuomenini norm bei taisykli lauymu. Galima teigti, jog deviacija yra pagrindin slyga tolesnei vaiko socialinei dezadaptacijai. Kalbant apie vaiko dezadaptacij, reikt patikslinti vaik kategorij, kuriai gresia toks statusas: 66 mokyklinio amiaus vaikai, kurie nelanko mokyklos; vaikai nalaiiai; socialiniai nalaiiai; paaugliai, vartojantys narkotikus ar kitas toksines mediagas;

paaugliai, vykd tam tikrus teisinius paeidimus.

Tikslinga bt dar patikslinti ir deviacijos svok, iskiriant jos tipus. Deviacijos reikinys apima tokias svokas kaip deviantinis, delinkventinis bei kriminalinis elgesys. Deviantinis elgesys - tai vienas i deviacijos pasireikimo bd, susijs su tam tikr ami (paauglyst, suaugusieji) atitinkani socialini elgesio norm ir taisykli, bding tam tikriems mikrosocialiniams santykiams (eimos, mokyklos), paeidimu ir lauymu. Tipikais paaugli deviantinio elgesio pavyzdiais yra: savavaliki ir nuolatiniai isisukinjimai nuo mokymosi ar tam tikr uduoi atlikimo, pabgimai i nam bei valkatavimas, alkoholini grim vartojimas, girtavimas, narkomanija bei su tuo susijusi asociali veikla, antivisuomenika seksualinio pobdio veikla, bandymai nusiudyti. Pasak G. Valicko (1997), delinkventikas elgesys apibdinamas kaip psichologinis polinkis arba tendencija, paeisti egzistuojanias elgesio normas. Delinkventai danai nepadaro rimt nusikaltim, teiss paeidim. Delinkventinis elgesys - tai smulks nusiengimai, moralini elgesio norm paeidimai, kurie nesukelia rimto pavojaus ir nepadaro rimtos alos (pvz.: tai gali bti nedisciplinuotas, konfliktikas elgesys, epizodikas alkoholio vartojimas, bgimas i pamok ir pan.). Delinkventai, pasak G. Valicko (1997), tai faktikai padidintos rizikos vaikai, paaugliai, kuriems taikomos visuomeninio poveikio priemons. M. Galaguzova (2000) iskiria tokius delinkventiko elgesio tipus: smurtiniai nusiengimai, vairaus pobdio eidimai, sumuimai, padegimai, sadistiniai veiksmai, nukreipti prie tam tikr asmen; nusiengimai, siekiant asmenins materialins naudos, skaitant smulkias vagystes, reketo atvejus, main bei kitas vagystes; nelegali narkotik platinimas bei prekyba. Kriminalinis elgesys - apibdinamas kaip neteisti, paeidiantys statymus veiksmai, u kuriuos gresia atitinkama teisin atsakomyb bei gali bti ikelta baudiamoji byla pagal atitinkamus baudiamojo kodekso straipsnius. Kriminalinis elgesys siejamas su nelegalia veikla, tokia kaip smurtas, vagysts, narkomanija. Kaip jau minta, nepilnameiai yra baudiami u kriminalinius nusikaltimus pagal statymus. Reikt paymti, kad nepilnameiai paprastai yra atskiriami nuo suaugusij ir j paeidimai yra svarstomi atskirai bei jiems yra skiriamos tam tikros poveikio priemons. Kaip jau minta deviacijos reikinys gali bti tiek teigiamas, tiek neigiamas. M. Galaguzova (2000) iskiria tokias neigiamos deviacijos formos: girtavimas bei alkoholizmas, toksikomanija bei narkomanija, saviudybs, vairs teisiniai paeidimai bei nusikalstamumas. Btinyb kontroliuoti moni elges visuomet bus aktuali problema, nes visuomet egzistuos nesuderinamumas tarp mogaus poreiki bei reali galimybi. Siekimas patenkinti savo materialinius ar dvasinius poreikius tampa 67

tuo vidiniu motyvatoriumi, kuris skatina mones nusikalsti, paeisti tam tikras normas. Deviantinio elgesio prieastimis taip pat gali bti ir nepakankamas asmens psichologinis brandumas, nepakankama socializacija ar tam tikri genetikai paveldti polinkiai nusikalstamumui. Kalbant apie paaugli deviacij kaip socialin - pedagogin problem, pravartu bt plaiau pasigilinti pagrindines deviantinio elgesio prieastis. Kalbant apie "deviacijos" svok, verta paminti naujausi tendencij, kuri skelbia, kad, pasak A. Zdaneviiaus (2001), reikt atsisakyti ios svokos, nes ji savo reikmje turi "neigiam" atspalv, susijus su kategorizavimu (etikei, stereotip klijavimu). Autorius mano, jog deviacijos terminas yra klaidingas, jis neturt bti vartojamas, kaip ir svoka "asociali eima" (siloma vartoti "rizikos grupei priklausanti eima"), nes juose slypi neigiamas atspalvis, nusakantis skirtingas negu "mes", ne tokie kaip "mes" ymes. A. Zdaneviiaus nuomone, nors "deviacija" tai nereikia "blogesnis", "emesnis", taiau narkomanai ar homoseksualai yra apibdinami kaip deviantai, o olimpini empion ar Nobelio premij laureatai iuo odiu niekados nra vadinami. Paaugli deviantinio elgesio prieastys M. Galaguzova (2000) iskiria tokias veiksni, nulemiani paaugli deviantin elges, grupes: 1. Biologiniai veiksniai: nepalanks fiziologiniai bei anatominiai paauglio organizmo pokyiai, kurie trukdo skmingai jaunuolio socialinei adaptacijai. Biologiniams veiksniams priskiriami tokie veiksniai kaip: genetiniai, kurie yra paveldimi. Tai gali bti vairs intelektualiniai vystymosi sutrikimai, klausos, regos defektai, nervins sistemos paeidimai ir kt. Pastaruosius sutrikimus vaikai gyja dar motinai esant niai tais atvejais, kai motina ntumo metu nepakankamai gerai bei teisingai maitinosi, kai vartojo alkoholinius grimus, rk ir kt.; taip pat tais atvejais, kai ntumo metu motina sunkiai sirgo infekcinm, somatinm, venerinm, kitom ligom, patyr tam tikras dideles psichines ar fizines traumas ir pan.; psichofiziologiniai. Jie daniausiai yra slygoti toki reikini kaip per didelis psichofiziologinis krvis mogaus organizmui, per daug stresini bei konfliktini situacij kasdieniniame gyvenime buvimu, taip pat pernelyg didelio mog supanios aplinkos utertumo ir kt., kurie savo ruotu sukelia vairius somatinius, alerginius artoksinius susirgimus; fiziologiniai, kurie apima vairius kalbos sutrikimus, iorin, fizin nepatrauklum, konstitucinius - somatinius asmenybs defektus, kurie daugeliu atveju sukelia nepalankias ar netgi prieikas aplinkini reakcijas, o tai savo ruotu sukelia vaiko nepakankam 68

socializacj, adaptacij bendraami tarpe, kolektyve ir pan. 2. Psichologiniai veiksniai: tai vairi psichopatalogij ar tam tikr charakterio bruo akcentuacij buvimas. ie nukrypimai pasireikia vairiais nerviniais - psichiniais susirgimais, psichopatijomis, padidintu nervins sistemos jautrumu ir kt. Tai sukelia paauglio vairias neadekvaias reakcijas tam tikrus mones, daiktus ar reikinius. Danai tokiems vaikams reikalinga medicinin psichiatrin pagalba. Kiekviename vaiko raidos etape formuojasi tam tikri psichikos, charakterio, asmenybs bruoai, savybs. Paauglysts laikotarpiu yra iskiriami du psichikos vystymosi procesai: arba jaunuolio atitolimas nuo tos socialins aplinkos, kur jis auga, arba priartjimas. Jeigu paauglys eimoje jauia tv meils, ilumos, dmesio stok, tai jo atitolimas tokiu atveju bus kaip apsaugin reakcija. Toks paauglio psichologinis atitolimas gali pasireikti tokiais psichikos reikiniais: vairiomis neurotinmis reakcijomis, vairiais bendravimo su aplinkiniais sutrikimais, emociniu altumu, padidintu jautrumu, polinkiu vairius psichinius susirgimus, netolygiu, ltesniu psichikos vystymusi, vairiomis psichikos patologijomis. Paaugliams bdingos reakcijos kaip protestas, atsisakinjimai yra nedarni eimos nari tarpusavio santyki rezultatas. Tais atvejais, kai paauglio vertybi sistema yra nesusiformavusi ar susiformavusi "ydingai", jo interes ratas tampa ribotas, apsiribojantis asmenins materialins naudos iekojimu. Tokie paaugliai pasiymi infantilizmu, primityvia galvosena, pramog bei linksmybi iekojimu. Paaugli egocentrizmas bei kritikas, danai prieikas j poiris vyraujanias normas, taisykles bei kito asmens teises, danai sukelia "neigiamos lyderysts" reikin. Tada formuojasi asocialios paaugli grups ar grupuots, kuri veikla danai tampa net kriminalin. Tokioms grupuotms priklausantys paaugliai pasiymi menku atsakomybs u savo veiksmus jausmu. Tuos veiksmus paaugliai link pateisinti iorinm aplinkybm. 4. Socialiniai - pedagoginiai veiksniai atsiranda kaip mokyklinio, eimyninio ar visuomeninio ugdymo proceso defekt padariniai. Mokykloje, eimoje ugdymo proces metu vaikas gauna daug naudingos informacijos, palengvinanios ir taip sunk paauglysts laikotarp, galinanios paaugl skmingai socializacijai, tolygiam fiziniam, psichiniam vystimuisi ir pan. Ugdymo procesuose, esant tam tikriems defektams, paauglys nra apsaugomas nuo neigiamos patirties, tai gali slygoti ir jauno mogaus socialin dezadaptacij. Tokie reikiniai, kaip vaiko neskms mokykloje, moksle, mokyklos nelankymas (pedagoginis aplaidumas), lemia paauglio mokymosi motyvacijos nesusiformavim, stok, o tai turi dar didesni neigiam pasekmi tolesniame asmens gyvenime. Pastarieji vaikai, kaip taisykl, bna negatyviai nusiteik nam darb atlikimui, abejingi savo pasiekimams moksle, o tai liudija apie j mokymosi dezadaptacij. Mokymosi dezadaptacij pereina visas ias stadijas: 69

mokymosi dekompensacija - tai tokia vaiko bsena, kuri yra apibdinama sumajusiu ar visai inykusiu vaiko noru stengtis atlikti vien ar kelias uduoties, taiau ilikusiu bendru vaiko susidomjimu mokykla, mokslu; mokyklin dezadaptacij - tai tokia vaiko bsena, kai alia vis didjani mokymosi sunkum, pirm viet ikyla vairs drausminiai elgesio nusiengimai, vairs konfliktai su mokytojais, bendraklasiais, vis danesni pamok praleidinjimai; socialin dezadaptacij - tai tokia vaiko bsena, kai pasireikia visikas nenoras mokytis, prarandamas bet koks susidomjimas mokykla, mokslu, vaikas danai tampa kokios nors asocialios grupuots nariu, neretai pradeda vartoti alkoholinius grimus, narkotikus; kriminalins veiklos apraikos - pvz.: paalinus nepilnameius i mokyklos, jie atsiduria gatvje. darbinti nepilnameius varo statymai, todl dana toki paaugli uimtumo forma tampa kriminalin veikla. Svarbus veiksnys paauglio psichosocialiniame vystymesi yra eima. Tam tikri nesklandumai eimoje (pvz.: nepilna eimos struktra, tv nesirpinimas, abejingumas vaikams, ir pan.) yra prielaidos vaiko deviantinio elgesio susiformavimui. Vertt iskirti tokius eimos nari tarpusavio santyki stilius, kaip itin svarbius formuojantis nepilnamei deviantiniam ar net asocialiam elgesiui: neharmoningas, prietaringas aukljimo bei eimos nari tarpusavio santyki stilius, kuris pasireikia tuo, kad eimos nariai taiko nesuderinamus aukljimo stilius: pvz.: tvas baudia vaik u kiekvien nusiengim, o mama visk atleidia; vienas i tv atleidia u k nors, kitas t pat draudia; u prasiengim vien kart vaikas grietai baudiamas, kit kart t pat dalyk nekreipiama dmesio. Taip pat vaiko asmenyb neigiamai veikia ir pai tv prietaringas elgesys; nepastovus, konfliktinis bendravimo, aukljimo stilius, kuris daniausiai pasireikia nepilnose eimose, skyryb atvejais, arba, kai vaikai ir tvai bna ilgam laikotarpiui iskyr, negyveno kartu; asocialus stilius, kuris daniausiai aptinkamas asocialiose eimose, kur vyrauja alkoholizmas, narkotikai, amoralus gyvenimo bdas, kriminalinis tv elgesys, kur neretai prie paius vaikus yra naudojamas smurtas, prievarta, iaurus elgesys. iaurus elgesys - tai tv, globj ar moni atsaking u vaiko prieir bei rpinimsi veiksm aib, kurie daro al vaiko fizinei bei psichinei sveikatai. Pastariesiems veiksmams priskiriami: vairs eidinjimai, nesirpinimas, fizinis, emocinis, seksualinis vaiko inaudojimas, pasikartojanios neteisingos bei nepagrstos bausms ir kt. 70

Pavojus patirti iaur elges vaikams kyla beveik visur: eimoje, gatvje, mokykloje, vaik namuose, ligoninse ir kt. Vaikai, suaugusij smurto aukos, pasiymi sumajusiu ar visiku saugumo jausmo praradimu, btinu vaiko normaliam bei pilnaveriam vystimuisi. Tuomet vaikas jauiasi nepilnavertis, blogas, nereikalingas, nemylimas. Bet kokia iauraus elgesio forma vaikui sukelia labai vairius padarinius, taiau juos visus vienija vienas dalykas - padaryta ala vaiko fizinei ar psichinei sveikatai bei tolimesns socializacijos skmei. Kaip vaikas ar paauglys reaguos patirt iaur elges su juo, priklauso nuo jaunuolio amiaus, jo individuali asmenybs bruo, socialins patirties. Kartu su vairiomis psichologinmis reakcijomis (baim, sutriks miegas, apetitas ir pan.) galimi ir vairs elgesio sutrikimai, nukrypimai: padidintas agresyvumas, danas konfliktikumas, iaurumas, nepasitikjimas savimi, ema savigarba, grubumas, sutriks bendravimas su bendraamiais ir kt. Vaikams ar paaugliams, patyrusiems seksualin inaudojim, bdingas sutriks seksualinis elgesys: ikreiptas vaidmens suvokimas, identifikacija, baim prie bet kokias seksualumo iraikos formas. Svarbu inoti, kad asmuo vaikystje patyrs iaur elges (fizin smurt), danai vliau pats tampa silpnesnij skriaudju. eimos bei jos daromo poveikio vaiko psichosocialiniam vystimuisi analiz parodo, kad didesnei vaik daliai eimose yra susidariusios nepalankios slygos ankstyvajai socializacijai. Dalis j vos ne kiekvien dien atsiduria stresinse situacijose, yra padidinta rizika patirti fizin ar psichologin prievart, kuri savo ruotu slygoja tam tikr deviacijos form susiformavim bei pasireikim. 4. Socialiniai - ekonominiai veiksniai: apima tokius reikinius kaip socialin nelygyb; visuomens padalijimas turtingj bei varg klases; galimybi, gauti pador atlyginim, umokest socialiai priimtinu bdu; apribojimas; nedarbas; infliacija ir kt. 5. Moraliniai - etiniai veiksniai pasireikia emu iuolaikins visuomens moraliniu - doroviniu lygiu, deformuota vertybi sistema, kurios vertybi skalje pirmiausia atsidr materialiniai dalykai, o dvasiniai prarado savo vert. iuolaikin visuomen ilg laik buvo abejinga ir joje vykstantiems vairiems procesams, o taip pat ir nepilnamei deviantinio elgesio apraikoms. Todl nenuostabu, kad tokio visuomens abejingumo pasekmmis tapo iaugs paaugli nusikalstamumas, vaik alkoholizmas bei prostitucija, jaunuoli neatsakingas poiris eim, mokykl, valstyb, vis danesni tampa paaugli valkatavimai, dykinjimai, asociali grupuoi krimas, agresyvus paaugli elgesys kit moni atvilgiu, vaik alkoholizmas, narkomanija, vagysts, mutyns, mogudysts, bandymai nusiudyti. Deviantinis paaugli elgesys tampa normalia reakcija, esant nenormalioms socialinms ar mikrosocialinms slygoms, kuriom esant 71

jaunuoliai turi veikti. Paaugli deviantinis elgesys tampa kaip priimtiniausias j bendravimo bdas su sociumu, kai kiti socialiai priimtini bdai yra "isism" ar nepasiekiami. Deviacijos koncepcijos Anksiau aptartos paaugli deviantinio elgesio prielaidos bei prieastys leido suformuoti atitinkamas deviacijos koncepcijas ir teorijas. Pagrindins j yra: biologins, psichologins bei socialins teorijos. Biologins deviacijos teorijos. i teorij alininkai deviantin elges vertina kaip elgesio nukrypim nuo visuomenje priimtinos tam tikros socialins normos, akcentuojant individo organizmo biologin sudt. Pasak M. Galaguzovos, XIX amiuje ital kilms gydytojas . Lombrozo pastebjo ry tarp mogaus kriminalinio elgesio ir tam tikros jo organizmo fiziologins sudties. Pasak jo, asmuo links kriminalinius nusikaltimus yra daug maiau jautrus skausmui (tiek fiziniam, tiek psichologiniam) nei normalaus elgesio mogus. Vliau ymus amerikiei psichologas ir daktaras U.eldonas nustat mogaus tip pagal jo organizmo sandar, kuris yra links vairias deviacijas. Pasak jo, toks bt mezomorfinis mogaus tipas, kurio organizmo sandara apibdinama tokiais epitetais kaip: "sunkus", "raumeningas", "atletikas". Psichologins deviacijos teorijos. Psichologinse ir psichiatrinse koncepcijose yra akcentuojamas mogaus individualumas, individuals asmenybs bruoai. vairs kruopts tyrimai parod, kad deviacijos reikinio negalima paaikinti remiantis vien tiktam tikru vienu psichologiniu bruou ar t bruo kompleksu, bdingu deviantinio elgesio monms. Kaip rao M. Galaguzova (2000), 1950 m. uesleris ir Kreslis band rodyti, kad visiems nusikaltliams daugiau ar maiau yra bdingas tam tikr psichologini bruo kompleksas. Taiau j bandymai buvo neskmingi ir dl to buvo padaryta ivada, kad deviacija pasireikia ar nulemta ne vien tik tam tikr psichologini asmens savybi, bet yra tam tikr psichologini bei socialini veiksni, veikiani mog, pasekm. Remiantis vaidmen teorija, vaikas socializacijos proceso metu turi prisiimti bei imokti tam tikrus jam svarbius vaidmenis. Taiau jei is procesas turs tam tikr defekt, jam bus trukdoma, nevyks tolygiai, tai vaikas vis viena prisiims tam tikrus vaidmenis, taiau jau ne socialius, bet antisocialius, pvz.: vagio, narkomano, chuligano ir kt. Asocialiu, deviantini vaidmen imokimas vyksta keliais etapais: i pradi vaikas gauna tam tikr informacij apie atitinkam vaidmen, jo teises bei pareigas. 72

Toliau prasideda antras etapas, kai vaikas jau turi susidars tam tikr spd apie vaidmen. io vaidmens vaizdo susidarymas yra pagrstas vaiko gauta bei interpretuota, remiantis individualia vaiko asmenine patirtimi, informacija. iame etape vaidmeniui yra suteikiamas ir atitinkamas, jam teikiamos reikms, svarbumo laipsnis. Treiame etape jau vyksta pasirinktos bei suvoktos rols atlikimas, "suvaidinimas". iame etape labai svarbu gauti draug, bendraami pritarim. Nuo aplinkini reakcijos labai priklauso, ar pasirinktas deviantinis elgesys, atitinkantis pasirinkt vaidmen, bus pastiprintas, skatinamas bei imoktas (pvz.: kai vaikas taip elgdamasis sulaukia dmesio, jam pritariama), ar prieingai, nuslopintas (pvz.: kai u tok elges yra aplinkini smerkiamas, teisiamas). Paaugliui, kuris pirm kart bando vartoti alkohol ar narkotikus, daniausiai nra noro suinoti j skon ar poveik organizmui, o poreikis, noras pasijusti priklausaniam tam tikram kolektyvui, pasijusti tokiu kaip ir kiti. Ketvirtas ir paskutinis deviantinio vaidmens imokimo etapas yra io vaidmens tvirtinimas psichologiniame bei socialiniame lygmenyse. Vaidmens tvirtinimas psichologiniame lygmenyje vyksta tuomet, kai vaikas tiksliai ino, kokios emocijos ikyla atliekant vaidmen bei kokiu bdu galima jas reguliuoti. Vaidmens tvirtinimas socialiniame lygmenyje vyksta tuomet, kai yra nustatomi tam tikri atitinkami santykiai tarp vaiko, atliekanio pasirinkt vaidmen, bei aplinkini - panaiai kaip teatro spektaklyje, kai aktoriai, vaidindami savo roles, surepetuoja atitinkam vaidinim. Psichologins teorijos alininkai, remiantis roli teorija, aikina deviantinio elgesio imokimo mechanizm. Nemaiau svarbus yra ir paties mogaus asmeninis savo deviantinio elgesio vertinimas. ia lemiam vaidmen atlieka vairs psichologiniai savisaugos, gynybos mechanizmai, leidiantys mogui "pateisinti" savo deviantikus veiksmus. Kaip teigia D. Antimien (2000) ir kiti, knygoje "Psichologija studentui", galima iskirti tokius psichins gynybos mechanizmus: kompensacija, racionalizacija, projekcija, istmimas, neigimas, sublimacija, perklimas, regresija. Paaugliai savo deviantin elges link pateisinti kuriuo nors iuo psichins gynybos mechanizmu. Taip pat paymtina, kad deviantinio elgesio nepilnameiams bdingas iorinis kontrols fokusas, t.y. atsakomyb u savo veiksm rezultatus paaugliai yra link priskirti iorinms jgoms, pvz.: kitiems monms, atsitiktinumams, likimui ir pan. Socialini pedagog patirtis leidia teigti, jog toks atsakomybs nusimetimas slygoja, kad pirmin deviacija (pirmas tam tikros socialins normos paeidimas) pereina antrin, o vliau tampa prasta veikla. Deviantinis elgesys tampa "normaliu" bei prastu elgesiu. Taip deviantinio elgesio susiformavim aikina psichologins teorijos atstovai. Jie taip pat nurodo ir paaugli deviantinio elgesio pasekmes, tokias 73

kaip vaiko socialin izoliacija, deviantikos asmenybs susiformavimas, kuris trukdo ar visikai neleidia vaikui prisiimti pozityvi socialini vaidmen bei usiimti naudinga veikla. Socialins deviacijos teorijos. i teorij atstovai akcentuoja socialini bei kultrini veiksni tak, formuojantis deviantiniam elgesiui. Pirmasis socialin deviacinio elgesio aikinim pateik E.Diurkheimas, kuris sukr anomijos teorij. Svok "anomija" ivertus i graik kalbos reikia "neteistas", "paeidiantis bet kokias normas, statymus, taisykles". E.Diurkheimas anomijos reikin suprato kaip toki visuomens bsen, kai nra grieto reguliacinio mechanizmo, skirto kontroliuoti visuomens nari elgesiui; kai visuomenje nra norm bei vertybi, kuriomis vadovautsi tos visuomens nariai (t.y. senos vertybs bei normos yra jau atgyvenusios, praradusios savo prasm bei reikm, o naujos dar neprigijusios). Tokiomis slygomis vyrauja moni tarpusavio abejingumas, susvetimjimas, nepasitikjimas, prarandama eimos, kaip pagrindins visuomens lstels vert, pasireikia visikas visuomens abejingumas vyriausybs veiklai. E.Diurkheimas teigia, jog mons, gyvendami tokioje visuomenje, kur nemato joki tiksl bei prasms, kur patiria nuolatin stres ir nerim, perima vairias deviantinio elgesio formas (kriminalin veikla, alkoholizmas, narkomanija ir kt.). Vis pastarj E. Diurkheimo samprotavim pagrindin mintis yra ta, kad stabilaus visuomens funkcionavimo rezultatas yra socialinis solidarumas, o vairs to visuomens funkcionavimo defektai sukelia socialin dezorganizacij, o pastaroji lemia visuomens nari deviantin elges. E.Diurkheimas surinko daug duomen, vairi fakt, rodani, kad saviudybi skaiius skirtingose socialinse klasse, grupse skiriasi, pvz.: katalik saviudi yra daug maiau nei protestant, taip pat kaimuose saviudybi yra maiau nei miestuose. Pastarj teigin E.Diurkheimas aikina taip: kuo socialins grups bendruomenikumo, susitelkimo, solidarumo laipsnis didesnis, tuo saviudybi skaiius yra maesnis. Miestuose gyvenantys mons bei protestantai, kaip paaikjo, yra maiau susitelk, yra didesni individualistai, tuo tarpu kaimo gyventojai bei katalikai, nuo seno jau yra prat gyventi susitelk, kolektyviai, vieni kitiems paddami. R. Mertonas 1938m. papild E. Diurkheimo teorij. R. Mertono nuomone, deviacija yra visuomens keliam kultrini tiksl bei socialiai priimtin priemoni jiems pasiekti nebuvimo pasekm, pvz.: ne visi mons, dl tam tikr socialini - ekonomini prieasi, gali gyti auktj isilavinim ar gauti prestiin darb, tuo tarpu visuomen reikalauja tik auktos kvalifikacijos specialist. Ta visuomens dalis, kuri negali gyti atitinkamo isilavinimo lygio, savo neinaudotas potencialias galimybes realizuoja kitur, pvz.: kriminalinje veikloje. 74

Pasak R. Mertono, individualus deviantinis elgesys susideda i veiksmo, motyv ir tiksl. Pirminiu deviantinio elgesio atsiradimo akstinu tampa pakitusios socialini grupi vertybi sistemos, to prieastimi daniausiai tampa realios socialins - ekonomins visuomens funkcionavimo slygos. Trisdeimt met sovietinje visuomenje vyravo tokios vertybs kaip sunkus darbas vardan bendros gerovs, draugyst, pagalba, eimos vertybs, patriotizmas ir kt. iuolaikinje visuomenje pirm viet ikilo tokios vertybs kaip pinigai, asocialus gyvenimo bdas, egocentrikumas, asmenins naudos siekimas ir kt. Paymtina, kad visuomense danai yra nesuderinamumas tarp vertybi, kurios yra skelbiamos, propaguojamos ir t, kurios realiai egzistuoja, tarp subjekto poreiki bei socialiai priimtin bd, priemoni, reikaling jiems pasiekti. Dl to ir atsiranda vairios deviacijos apraikos visuomenje. Socialins deviacijos teorij atstovai iskiria tokius pagrindinius veiksnius, slygojanias vairias deviacijos apraikas visuomenje: emas visuomens bei jos nari smoningumo lygis, emas dorovingumas, blogai ar nepakankamai ivystytas moni socialinio elgesio reguliacinis mechanizmas bei nepakankamai suformuotas visuomens smerkiamas, negatyvus poiris asmenis, paeidusius tam tikras moralines ar teisines norma. Deviacija - socialin - pedagogin problema. Deviantinio elgesio prevencija, peraukljimas Siame skyrelyje bus kalbama apie deviantin elges kaip socialin pedagogin problem, t.y., kad deviantinis elgesys yra ugdymo proceso (tiek eimoje, tiek mokykloje) defekt ar nepalankios socialins aplinkos buvimo (pvz.: neadekvai visuomens keliam vairi reikalavim, tiksl jaunajai kartai bei j pasiekimo galimybi socialiai priimtinais bdais nebuvimas; visuomens nepakankamas domjimasis jaunja karta, jos tinkamu bei teisingu ugdymo procesu) ar nepageidautinos asmenybs socializacijos (pvz.: permimas nepageidaujam elgesio nukrypimo form tarpasmenins sveikos metu) pasekm. Vertt trumpai aptarti, kaip galima bt ivengti i padarini. Ypa tai aktualu vaiko ankstyvajame amiuje, kai ir prasideda socializacija, aukljimas, kai pradeda formuotis vaiko asmenyb, pradiniai polinkiai deviantiniam elgesiui bei paios pirmins deviantinio elgesio apraikos, vliau perauganios nuolatin deviantin veikl, kartais pasireikiani net kriminaliniu elgesiu. Deviantinio elgesio profilaktika, prevencija yra socialin pedagogin, kuri btina pradti sprsti jau ankstyvajame vaiko amiuje. inodami pagrindines deviantins asmenybs formavimosi prieastis, koncepcijas svarbiausias daromas aukljimo klaidas, galsime tinkamai pritaikyti prevencin veikl.

75

Pasak N. Janulaitiens (1987), deviantinis elgesys i dalies yra vaik pedagoginio apleistumo rezultatas, t.y. kai dl aukljimo stokos ar ugdymo proceso defekt atsiranda vaiko veiklos ar elgesio nukrypimas nuo normos. Taigi N.Janulaitien, kaip vien i deviantinio elgesio atsiradimo prieasi nurodo pedagogin apleistum. Paymtina, kad pedagoginis apleistumas ia suprantamas plaija prasme, t.y. ne tik kaip klaidingo ugdymo proceso dalis mokykloje, bet ir kaip ydingo, netinkamo aukljimo eimoje, visuomenje. Pasak N.Janulaitiens (1987), kai vaikai yra nepakankamai arba neteisingai aukljami eimoje bei mokykloje (pedagogikai apleisti), tuomet jie tampa nepajgs atlikti naujus socialiai vertingus reikalavimus, kuriuos kelia visuomen bei mokykla, atsilieka nuo vienmeiu doroviniu bei kultriniu vystimusi - elgesys nukrypsta nuo tam tikr norm vyksta nepageidaujama socializacija ir pan. Taigi, deviacija tampa ir pedagogine, ir socialine problema. Siekiant gyvendinti deviantinio elgesio prevencij ar peraukljim, svarbu inoti, kad pedagoginis apleistumas (slygojantis deviacijas) irykja vaiko smonje, elgesyje, pergyvenimuose, asmenybs savybse. N Janulaitiens nuomone, pedagoginis apleistumas smonje pasireikia ini apie dorovinio elgesio normas stoka, neteisingu kai kuri svok supratimu, interes siaurumu bei nepastovumu, neadekvai poiriu vertybes. Pedagoginis apleistumas pergyvenimuose pasireikia padidjusiu emocingumu, nesugebjimu valdytis tam tikrose situacijose. Pedagogikai apleistiems vaikams bdingos tokios asmenins savybs kaip melavimas, egoizmas, bevalikumas, savikritikumo susilpnjimas, individualizmas, t.y. siekimas patenkinti savo poreikius, norus neatsivelgiant kolektyvo, jo nari interesus, morals normas. Pedagoginis apleistumas elgesyje pasireikia drausms paeidimais, rkymu, girtavimu, vagystmis ir kitomis deviantinio elgesio formomis. Pedagoginis apleistumas labai lengvai gali isivystyti socialin apleistum, kuris pasireikia daug sunkesnmis deviantinio elgesio formomis, tokiomis kaip teistvarkos paeidimai, kriminalinis elgesys, tapimas nusikaltliu Visa tai dar kart rodo, kad deviacija yra tiek pedagogin, tiek socialin problema, kurios prevencij,, peraukljimo mechanizmus reikia taikyti kuo anksiau, tik pastebjus pirmines deviantinio elgesio apraikas ir tokiu bdu siekiant, kad dl pedagoginio apleistumo atsiradusios deviantinio elgesio formos neperaugt socialinio apleistumo formas. Taikant prevencij yra itin svarbus socialini gdi ugdymas, kuri turjimas leidia ivengti vairi deviantinio elgesio apraik. Pasak D. Gailiens, L. Bulotaits, N. Sturliens (1996), vairs moksliniai tyrimai parod, kad asmenys, link ar turintys vairius nukrypimus nuo elgesio (pvz.: narkomanai, alkoholikai ir kt.), neturjo socialini gdi. J ugdymas yra 76

ypa svarbus jau paiame ankstyvajame vaiko amiuje, siekiant ivengti vairi deviacijos apraik tolesniame asmens elgesyje. D. Gailien, L. Bulotait, N. Sturlien (1996) iskiria tokius socialinius gdius: Sprendim primimas - is gdis padeda priimti konstruktyvius, racionalius, optimaliausius sprendimus. Problem sprendimas - galina konstruktyviai sprsti problemas, priimant racionaliausi bei optimaliausi sprendim. Krybikas mstymas - susijs su prie tai 2 gdiais; jis galina vertinti visas alternatyvas, ms veiklos ar neveiklumo padarinius. Kritinis mstymas - gebjimas analizuoti informacij bei patyrim. Efektyvus bendravimas - gebjimas save ireikti verbaliniais ir neverbaliniais bdais, priimtinais ms kultrai ir situacijai. Asmeninis bendravimas - gebjimas umegzti ir ilaikyti pozityvius, prosocialius draugikus ryius su aplinkiniais. Savs painimas - gebjimas painti ir vertinti save, savo charakter, stiprisias bei silpnsias puses. Emocij valdymas - tai savo ir kit moni emocij supratimas bei inojimas, kaip jos veikia ms elges, sveikat. Empatija - gebjimas sijausti kito mogaus gyvenim. Padeda suprasti ir priimti kitus mones. Streso veikimas - tai streso prieasi numatymas ir inojimas, kaip jis mus veikia. i socialini gdi isiugdimas padeda vaikams tapti psichologikai brandiomis bei smoningomis asmenybmis, bei tapti atspariems vairioms deviacijos apraikoms j elgesyje. Pasak N. Janulaitiens (1987), peraukljimas - dvipusis procesas, apimantis neigiam charakteri bruo ublokavim ir tuo pat metu vykstant socialiai verting elgesio form, interes formavim. veikiant pedagoginio apleistumo padarinius, ypa svarbs yra peraukljimo metodai. Autor iskiria tokius peraukljimo metodus: neigiam charakterio bruo ublokavimo; charakterio rekonstravimo; motyvacins sferos bei savimons persitvarkymo (objektyvaus savo teigiamybi ir trkum vertinimo, savimons perorientavimo, savs tikinimo, neigiam pasekmi suvokimo); gyvenimikos patirties pertvarkymo (paliepimo, apribojimo, nukreipimo, gyvenimo bdo reglamentavimo); neigiamo elgesio neutralizavimo ir .teigiamo stimuliavimo (skatinimo ir bausmi, lenktyniavimo, teigiam perspektyv atskleidimo).

77

Detaliau ie metodai nebus aptariami (nes io darbo tikslas ne toks), tik svarbu pabrti, kad jie veiksmingi tuomet, kai taikomi ne pavieniui, bet kompleksikai, atsivelgiant konkreios situacijos ypatybes. Ivados 1. Paauglysts amius yra laikomas rizikos amiumi, nes tada pradeda aktyviai formuotis asmenyb, aktyviai vykti socializacija, atitinkam vaidmen prisimimas. Taigi, ir didel rizika, kad iame procese vyks tam tikri defektai, takosiantys deviantikos asmenybs susiformavim. Deviacija (ang. deviance - nukrypimas) - elgesys, laikomas peiktinu, netoleruotinu arba paeidianiu socialines normas. Paodiui "deviacijos" svok galtume versti kaip "nukrypimas", "nuokrypis". Yra iskiriamos biologini, psichologini bei socialini pedagogini veiksni grups, nulemianios deviacij formavimsi, taiau laikoma, kad pagrindiniai bei svarbiausi yra netinkamas vaiko aukljimas (tiek mokykloje, tiek eimoje) ir nepageidaujama vaiko ankstyvoji socializacija. Deviantinio elgesio aknys yra vaiko aukljimo proceso (tiek eimoje, tiek mokykloje) defekt buvimo, nepageidaujamos ankstyvosios vaiko socializacijos pasekm. Taigi, deviacija yra socialin pedagogin problema, daranti al tiek paiai deviantinei asmenybei, tiek ir visiems aplinkiniams monms, visuomenei. Deviacija yra pedagoginio apleistumo buvimo pasekm, kai vaikai yra nepakankamai arba neteisingai aukljami eimoje bei mokykloje (pedagogikai apleisti), tuomet jie tampa nepajgs atlikti nauj socialiai verting reikalavim, kuriuos kelia visuomen bei mokykla,. Jie atsilieka nuo vienmei doroviniu bei kultriniu vystimusi elgesys nukrypsta nuo tam tikr norm, vyksta nepageidaujama socializacija ir pan. Taigi, deviacija tampa ir pedagogine, ir socialine problema. Socialini gdi isiugdymas padeda vaikams tapti psichologikai brandiomis bei smoningomis asmenybmis, bei tapti atspariems vairioms deviacijos apraikoms j elgesyje.

2.

3.

4.

5.

6.

78

Klausimai ir uduotys 1. 2. 3. 4. Apibdinkite deviacijos svok. Kokios yra paaugli deviantinio elgesio prieastys? Kokios turt bti deviantinio elgesio prevencins priemons? Sukurkite deviantinio elgesio vaik korekcijos projekt X mokykloje.

79

2.2. Nusikalstamumas kaip vaik delinkventiko elgesio pasireikimo forma Tarptautinis aspektas. Nepilnamei ir jaunimo nusikalstamumas visame pasaulyje yra viena i aktualiausi socialini problem. M. Galaguzova (2000), analizavusi Vokietijos policijos duomenis, teigia, jog 1996 metais 14 procent vis aretuot teiss paeidj neturjo pastovaus darbo. Tarp nusikaltli, vykdiusi vagystes, bedarbi buvo ketvirtadalis. Jie vykd 28 procentus nusikaltim prie asmenis, 34 procentus apiplim. Jungtini Amerikos Valstij federalinio biuro nepilnamei teiss ir profilaktins teiss paeidim vadovas A. Regneris pagrindine paaugli nusikalstamumo prieastimi laiko eim iirim, iaur elges su vaikais, pagrindini vaiko teisi ugdym ir vietimo paeidimus, gyvenim nenormaliose slygose ir, kaip viso to rezultat, - vaik pabgim i nam. Nepilnamei tyrimai Konektikuto valstijoje parod, kad 75 procentai nusikaltli, vykdiusi ymiai rimtesnius smurtinius nusikaltimus, patys buvo tv ir kit asmen iauriai skriaudiami ir engiami. J dalis i bendro asmen skaiiaus vykdiusi smurtinius nusikaltimus sudar 33 procentus. Savotikai iuolaikins nepilnamei nusikalstamumo bangos prieastis vertina japon specialistai. Jie, pasak M. Galaguzovos (2000), mano, kad nusikalstamumo augimas slygojamas gerbvio augimo ir jo pasekmmis stresais, susietais su mokslu, netinkamu aukljimu eimoje, inykusiomis tradicinmis vertybmis eimoje, individualizmo pasireikimu. Atlikti tyrimai Japonijoje taip pat parodo, kad tarp nepilnamei teiss paeidj dauguma yra t, kurie iaugo be tv ir maiau aprpintose eimose. Ypa rimta problema pripastama japon mokyklos, kadangi jose nra psichoterapijos specialist. Su tuo susijs smurto atvej prie tvus, mokytojus ir bendraklasius daugjimas. Paskutiniaisiais metais nepilnamei teiss paeidj skaiius labai iaugo Rusijoje, pavyzdiui, Jekaterinburge paaugli nusikalstamumas sudaro apie 14 procent. iuo metu paaugliai laikomi labiausiai kriminogenikai paveikta gyventoj dalimi. Tarp nusikaltli padidjo mergaii - paaugli skaiius. Pagal Rusijos Baudiamojo kodekso 87 str., nepilnameiais teistvarkos paeidjais pripastami tie asmenys, kuriems nusikaltimo metu jau buvo 14, bet ne daugiau kaip 18 met. Plaiai paplitusi bausms vykdymo atidjimo praktika, kuri taikoma madaug pusei vis nepilnamei, teisiam laisvs atmimu. Atleisti nuo baudiamosios atsakomybs nepilnameiai perduodami policijos nuovad, vaik teisi apsaugos tarnyb iniai arba jiems taikomos privalomos resocializacijos priemons: spjimas; perdavimas tv prieirai, juos pakeiiantiems asmenims arba specialioms valstybinms institucijoms; 80

pareigojimas padengti padaryt al; laisvalaikio apribojimas. Be to, nustatomi ypatingi nepilnameio elgesio reikalavimai; nukreipimas mokytis jaunimo arba bendrojo lavinimo vidurines mokyklas.

Sistemingai nevykdant aukljamo poveikio priemoni, teismas paeidj gali patraukti baudiamojon atsakomybn. Taigi, Rusijoje, reali bausm taikoma maiau nei pusei paaugli, kurie vykdo nusikaltimus. Atsivelgiant tai, kad nepilnameiams nenustatyta bausmi skyrimo eil (eilikumas) -(bausm ir pataisos darbai), taikoma palyginus ribotai, todl pagrindine realia bausme laikoma laisvs atmimas. Kiti asmenys, nuteisti nepilnameiai, bausm atlieka peraukljimo staigose. Pastaraisiais metais Lietuvoje nepilnamei padaryt nusikaltim rodikliai tapo stabilesni, taiau jie vis dlto yra nemai. 1999 m. inagrinta S070 nusikaltim, padaryt nepilnamei arba jiems dalyvaujant; tai sudaro 16,1 procento vis nusikaltim. Kita akivaizdi Lietuvos nepilnamei nusikalstamumo tendencija - majantis nusikaltli amius. Vis daniau statymus paeidia jaunesni nei 14 met vaikai. Be to, sunkja nepilnamei padaryt nusikaltim pobdis. Pavyzdiui, nuo 1990 iki 1997 met nepilnamei padaryt plim skaiius iaugo 7,5 karto. Pastebta, kad vis daniau ir vis jaunesni nepilnameiai nusikalsta ir padaro kitus teiss paeidimus pakartotinai. 1998 m., palyginus su 1991 m., pakartotinai nusikalto 2,4 karto daugiau nepilnamei. Nusikalstamumo socialiniai veiksniai J. Litvinien (1996) teigia, kad vaik elgesys daugiausiai priklauso nuo socializacijos proceso skms. Socializacija - tai procesas, kurio metu individai imoksta ir internalizuoja tam tikros kultros tinkamus poirius, vertybes, sitikinimus ir elgesio bdus. is procesas vyksta vis gyvenim. Individ veikia i esms visi veiksniai, taiau sociologai labiau link akcentuoti tik tam tikrus socializacijos institutus, turinius ypa didel reikm individo formavimuisi - tai eima, mokykla, iniasklaida, draugai. Sociologai diskutuoja, kuris i i socializacijos faktori yra reikmingiausias, taiau nekyla abejoni, kad eima yra pirmoji socialin struktra, perteikianti tinkamus elgesio modelius. Todl reikia atkreipti dmes eimos tak, atliekant nepilnamei nusikaltim prevencij, arba paskat nusikalsti. N vienas gims vaikas negali bti pavadintas nusikaltliu; eima yra pirmasis institutas, galintis paskatinti kriminalines elgesio uuomazgas. Tikriausiai dl ios prieasties buvo atlikta daugelis kriminologini tyrim, kuri objektas - nepilnamei nusikalstamumo, nam aplinkos ir vaik ugdymo praktikos sveika. Nepilnamei deviacijos, eim socialini problem studijos leidia iskirti dvi teorines perspektyvas - psichologin ir sociologin. Nors 81

psichologija ir sociologija domisi skirtingais nusikalstamumo aspektais (sociologija akcentuoja sistem, psichologija - nusikaltl), taiau abi disciplinos telkiasi ties kontrols" tema. Psichologija labiau akcentuoja asmenin ar vidin kontrol, kuri pasireikia per super ego ar per elgesio modeli mokymsi. Sociologija skiria dmes visuomens ar bendruomens institucijoms, tiesiogiai takojanioms iorinius socialins kontrols procesus. Deviacija priklauso nuo abiej, asmenins ir socialins, kontroli. Susilpnjus asmeninei ir socialinei kontrolei, padidja galimyb sitraukti nusikalstam veikl. eima neabejotinai yra reikminga tiek vidins, tiek iorins kontrols atvilgiu. eima. Kokio pobdio eimos aplinka labiausiai skatina nepilnameius sitraukti nusikalstam veikla? Mokslinje literatroje galima pastebti, kad buvo atlikta nemaai tyrim, siekiani nustatyti, kokie yra eimos veiksniai, skatinantys nepilnameius nusikalsti. Silomos vairios eim, i kuri yra kil nepilnameiai nusikaltliai, tipologijos. Viena A. epo silom tipologij: tipin tradicin eima:vaikai daniausiai nusikalsta atsitiktinai, dl aplinkos, t.y. draug, kit suaugusij neigiamos takos (1015%); eima su tam tikra struktrine ar kitokio pobdio (daniausiai kultrine) deformacija; kurioje kriminogenin grsm vaikams yra pusantro karto didesn negu tipinje eimoje (60%); eima, kuriai bdinga visika struktrin ir moralin deformacija. Jose yra didel kriminogenin rizika vaikams. io tipo eim Lietuvoje daugja. Nepilnamei polink devintin elges gali skatinti vairs veiksniai. Atliekant tyrimus, reikia turti galvoje, kad nra vienintelio veiksnio, kuris padt nuspti, kokios eimos susidurs su nepilnamei nusikalstamumo problema. Greiiau i veiksni kombinacija padeda vertinti polink nusikalstamum. Veiksniai, galintys takoti nepilnamei nusikalstamum: nepilnos eimos, nusikalstamumas eimose, smurtas prie vaikus, dirbani motin problema. Nepilnos eimos, eimos pokytis, nulemtas tv skyryb, vieno i tv ar abiej tv mirties, mokslinink laikomas vienu svarbiausi veiksni, galini turti takos nepilnamei nusikalstamumui. Vieni mokslininkai link manyti, kad tarp iirusi eim ir nepilnamei nusikalstamumo egzistuoja tiesioginis ryys. JAV Filadelfijos valstijoje nuo 1949 m. iki 1954 m. atlikt tyrim rezultatai parod, kad 30 proc. nepilnamei nusikaltli berniuk ir 50 proc. nusikaltli mergaii buvo kil i iirusi eim; tuo tarpu tik 14 proc. visos populiacijos nepilnamei buvo kil i nepiln eim. Nustatyta, kad nepilnamei nusikaltli buvo ymiai maiau pilnose eimose, palyginti su iirusiomis, nepilnomis eimomis. Paymtina, kad dauguma vaik, kurie vliau tapo nepilnameiais nusikaltliais, dar neturjo 5 - eri met, kai iiro j eimos. Remiantis psichologinmis teorijomis, asmens elgesio modeliai ir psichikos struktra beveik galutinai susiformuoja iki penktj gyvenimo met. Taiau yra kriminolog, linkusi manyti, kad iirusios eimos nra vienas 82

svarbiausi veiksni, skatinani nepilnameius nusikalsti. Tokias eimas galima vadinti antriniu nepilnamei nusikalstamumo altiniu. Silpn ry tarp nepilnamei nusikalstamumo ir nepilnos eimos galima paaikinti remiantis keliais aspektais, kuriuos iskyr J. Litvinien (1996), nagrindama usienio autori pastebjimus ir tyrimus. Pirma, iirusios eimos gali ymiai daugiau paskatinti nepilnameius usiimti tam tikra kriminaline veikla. Vaikas, augantis be tvo, links daugiau vartoti alkohol bei marihuan, bgti i nam, mutis. Taiau eimos struktra beveik neturi takos tokiems nepilnameiams, kurie vagia automobilius. Antra. Pastebta, kad nepilnos eimos taka skiriasi priklausomai nuo nepilnamei amiaus, lyties. Sociologiniai tyrimai atskleid, kad iirusi nam sindromas labiau skatino nusikalsti mergaites nei berniukus. Taip pat buvo pastebta, kad daugiau nusikalsdavo jaunesnio amiaus paaugliai (10 - 13 m.) i nepiln eim. Tiek pilnose, tiek nepilnose eimose berniuk kontrol yra gana silpna. Taiau mergaits pilnose eimose yra labai kontroliuojamos, o eimai iirus i kontrol staiga sumaja ir tai gali lemti mergaii deviantin elges. Taiau nra vieningos nuomons dl iirusi eim takos skirtingos lyties vaikams. Treioji svarbi argument grup, neigianti koreliacin ry tarp nepiln eim ir nepilnamei deviacijos, susijusi su nepilnamei nusikalstamumo matavimu, registravimu. Ypa ankstyvj mokslini darb autoriai pirmiausiai atkreipdavo dmes nepilnameius, kurie buvo aretuojami ir patraukiami teism, Taiau pastebta, kad vaikai, kurie yra kil i nepiln eim, yra ymiai daniau aretuojami ir patraukiami baudiamojon atsakomybn, palyginus su paaugliais, kurie taip pat nusikalto, taiau kil i piln eim. Pastebta, kad teissaugos atstovai yra labiau link patraukti baudiamojon atsakomybn vaikus i nepiln eim. Todl tvirtinti, kad daniausiai nepilna eima lemia nepilnameio nusikalstamum, bt netikslu ir nepagrsta. Tokios nuomons laikosi dauguma iuolaikini kriminolog. Ketvirtasis argumentas, neigiantis iirusi eim ir nepilnamei nusikalstamumo ry, yra tas, jog svarbiausia yra ne eimos struktra, bet jos pobdis, vidin atmosfera. Pastebta, kad nepilnamei berniuk ir mergaii nusikalstamumas yra didesnis i nelaiming (48 %), taiau piln eim, palyginus su nepilnameiais i nepiln eim (36 %). Kadangi ryys tarp nepiln eim ir nepilnamei deviantinio elgesio yra kvestionuojamas, maai tiktina, kad socialins programos, skirtos tik eim isaugojimui, gali paveikti nepilnamei nusikalstamum. Smurtas prie vaikus. Jau minta, jog agresyvus tv elgesys su vaikais yra viena esmini prieasi, skatinani jaunuolius tapti deviantais. Galima iskirti tris smurto prie vaikus kategorijas: 83

 vaiko neigimas, fizinis smurtas, emocinis smurtas ir seksualin prievarta. Daniausiai pirmieji, oficialiai susiduriantys su vaikais, patyrusiais smurt, yra gydytojai. Smurt prie vaikus pirmiausiai lemia socialin ekonomin padtis visuomenje. Lietuvoje smurt prie vaik slygoja nepalankios slygos: bsto problema, auktas bedarbysts lygis (13 proc), alkoholizmas, nedarnios eimos. Smurtas ir nesirpinimas vaikais yra glaudiai susij. Nepriirimi arba emocin prievart patyr vaikai yra labiau link nesimokyti, patologikai elgtis, tapti kriminaliniais nusikaltliais. Labiausiai paplits fizinis smurtas prie vaikus -muimas kokiu nors daiktu (diru ir pan.). Vaikai nurod, kad daniausiai smurtini priemoni imasi tvas. Lietuvoje atliktas tyrimas parod, kad daniausiai fizin smurt naudoja emesnio isilavinimo ar prarad darb tvai; skurdas skatina tv agresyvum; fizins prievartos prie vaikus atvejai yra danesni eimose, kuriose vartojamas alkoholis (A. Dapys, 1995). Dirbanios motinos ir nepilnamei nusikalstamumas. Dirbanios motinos turi nemaai takos nepilnamei nusikalstamumui, kadangi jos dirba ir neturi laiko kontroliuoti savo vaik. Nuo II Pasaulinio karo spariai didjo moter uimtumas. JAV 1980 m. suraymo duomenimis, 62 proc. vis itekjusi moter, turjusi mokyklinio amiaus vaik, dirbo. Viena svarbiausi problem - kas ir kaip turi tinkamai rpintis vaik prieira? Nors daugelis moter dirba, taiau vis dlto neegzistuoja adekvaios socialins rpybos sistemos, galinios priirti vaikus. Duomenys skelbia, jog JAV tik 10 proc. dirbani ir turini nepilnamei vaik moter pasinaudojo specialios paskirties prieiros centrais. Taigi daugelis vaik i mokyklos grta tuius namus. Tokie vaikai yra ymiai labiau link sitraukti deviantin veikl. Taiau didels priklausomybs tarp dirbanij motin ir nepilnamei nusikalstamumo nepastebta - nepilnamei nusikalstamumo rodikliai buvo panas tiek paaugli, turini dirbani, tiek namuose bnani motin. Nustatyta, kad grusios i darbo motinos stengiasi daugiau praleisti laiko su savo vaikais, taip kompensuodamos nebuvim kartu darbo metu. Kitas esminis dalykas, pabriamas tyrj - svarbu ne laiko, praleisto su vaiku, kiekyb, bet kokyb. Grusi i darbo motina gali turiningiau praleisti laik su savo vaiku. Paaikjo keistas, be galo svarbus faktas, jog dirbanij moter vaikai geriau moksi mokykloje, palyginus su vaikais, kuri motinos daniausiai bdavo namuose. Pastaraisiais metais Klaipdoje buvo atlikta sociologin nepilnamei nusikaltli ir j tv apklausa. Rezultatai teigia, kad tik 10 proc. tv su paaugliais laisvalaikiu bendrauja nuolat (tv nuomone) ir 4 proc. (paaugli nuomone); retkariais bendrauja - 51 proc. (tv nuomone) ir 84

20 proc. (paaugli nuomone); dauguma paaugli (67 proc.) mano, kad tvai su jais visai nebendrauja, taiau tokios nuomons yra tik 39 proc. j tv. Panai tendencija akivaizdi ir kalbant apie bendravim buityje. Mokykla - tai antrasis nepilnameio socializacijos agentas. Taiau pasitaiko atvej, kad ir mokykla gali lemti, jog nepilnametis pakryps nusikalstam keli. Tokio elgesio tikimyb padidja, kai ir mokykla, ir eima nesugeba suteikti nepilnameiams ini, gdi, nesuformuoja sitikinim, kurie pakreipt vaik visuomenei priimtina kryptimi. Maa to, gali susiformuoti prieikumas mokyklai ir jos aplinkai, antivisuomeniko elgesio apraikos. Problema ikyla ir tada, kai mokinys paalinamas i mokyklos u nusiengimus, ir jis paprasiausiai neturi kur eiti. Yra nemaai sunkum, siekiant suteikti galimyb gyti auktesn isilavinim, o visuomenje pastaruoju metu vis labiau vertinamas mokslas ir paklausi specialyb. Gali kilti konfliktas tarp to, kas yra vertinama visuomens ir reali galimybi tam pasiekti. Todl pripainimo gali bti bandoma siekti kitais - neteistais - bdais. Neformalios grups - tai nepilnamei, kartais ir vienmei, kompanijos, kurios gali nepilnameiui turti didel reikm, ypa kai jis turi problem namuose ar mokykloje. Tokiose grupse bendravimas vyksta tarp sau lygi, poiris daugel dalyk yra panaus, jos tenkina daugel nepilnamei poreiki, o ir patys nepilnameiai ia jauiasi laisviau, gali daryti tai, k namie draudia tvai. Ar bus daromi nusikaltimai ar ne, priklauso nuo grups kryptingumo. Kai nusikaltimas yra vykdomas, toki grup sujungia ne tik bendri interesai, bet ir bendra paslaptis. Grup gali ir nebti tiesiogiai orientuota nusikalstam elges, taiau jos nariai nusikalsta, pavyzdiui, neturdami k veikti. Padaryti nusikaltim nepilnamet gali paskatinti ir noras sitvirtinti neformalioje grupje, o kai kuriose grupse tai gali bti savo autoriteto (valdios) tvirtinimo priemon. Reikia atkreipti dmes ir tai, kad nepilnameiai gali bti traukiami neformalias grupes ir suaugusij, kadangi nepilnametis dar neturi baudiamajai atsakomybei atsirasti reikalingo amiaus. ia prieastimi gali pasinaudoti suaugusieji, paskatindami nepilnamet asocialiems veiksmams, inodami, kad u tai jis nebus nubaustas. Neuimtumas. iuo metu tai ypa danai socialinje aplinkoje pasitaikantis reikinys. Tai ir nepilnamei darbinimo, ir laisvo laiko organizavimo problema. Bet ar neuimtas nepilnametis padarys nusikaltim ar ne, priklauso ne vien nuo laisvo laiko turjimo. Tam reikms turi dar ir tai, kur, su kuo, kokioje aplinkoje yra praleidiamas laikas. Nepilnameiai neturi galimybi arba nenori ireikti save kokioje nors srityje, o kart teistiems tai ypa sunku padaryti, nes susiaurja ir taip menkos galimybs susirasti darb arba sitraukti kakoki veikl, jei apie jo teistum ino kiti. Specialios mokymo-aukljimo staigos nepilnameiams teiss paeidjams Specialios mokymo - aukljimo staigos nepilnameiams teiss paeidjams skirstomos ris: 85

 specialisias bendro lavinimo mokyklas; specialisias profesines mokyklas; specialisias bendrojo lavinimo ir specialisias profesines mokyklas vaikams ir paaugliams su fizine ir protine negalia. M. Galaguzova (2000) teigia, kad tokios mokyklos steigiamos atskirai berniukams ir mergaitms. Taiau esant tinkamoms slygoms galima bt steigti ir mirias mokyklas. ios staigos gali bti udaro ir atviro specialaus ugdymo - aukljamo tipo. J pagrindin funkcija - utikrinti nepilnameiams teiss paeidjams psichologin, medicinin ir socialin reabilitacij ir resocializacj, vykdant j elgesio korekcij ir padedant adaptuotis visuomenje bei sudarant slygas gyti pagrindin ar profesin isilavinim. Atviro tipo staigos kuriamos vaikams ir paaugliams, siekiant perauklti nepilnameius: su aikiai ireikta priegyniavimo nuostata; patyrusiems psichologin prievart; vaikams, turintiems sunkum bendraujant su tvais. Udaro tipo staigos kuriamos delinkventinio elgesio nepilnameiams, t.y. padariusiems pavojingus visuomenei veiksmus, kurie numatyti Baudiamajame kodekse ir reikalauja ypating mokymo ir aukljimo priemoni. Udaro tipo staigos gali bti tik valstybins. ios specialiosios mokymo ir prevencijos staigos nepilnameiams teiss paeidjams yra viena i teistvarkos institucij veiklos ri. Toki staig pagrindin uduotis yra paeidj elgesio korekcija, mokymas ir ruoimas naudingai veiklai, pritaikant aukljimo - ugdymo metodus, apimant bendr bei profesin mokym ir traukiant juos darbus. Ugdymo veikla derinama su atitinkama gyvenimo tvarka spec. staigoje. ioje specialioje institucijoje pagrindin slyga, siuniant nepilnameius specialias mokymo staigas, yra jo raymas skaiton prevenciniam darbui gyvenamoje vietoje. Tai turi atlikti rajono policijos nuovad darbuotojai, vaik teisi apsaugos tarnybos. Nepilnamei teiss paeidj prevencijos skyri darbuotojai nagrinja paaugli asmens bylas, kalbasi su jais laikinos izoliacijos institucijoje, palaiko ry su tvais. Gavs nukreipim, tas pats darbuotojas pristato vaik speciali ugdymo staig, o po to vis vaiko buvimo ioje staigoje laik palaiko tarpusavio ry su pedagogais ir tvais. Reguliariai atlieka paauglio asmens bylos kontrol, taiau, jeigu tas paauglys savavalikai pasitraukia i ios staigos, dalyvauja io paauglio paiekoje, taip pat dalyvauja ileidiant paaugl reabilitacines atostogas. Reabilitacija, pasak M. Galaguzovos (2000), yra veiksminga ir ibandyta priemon ruoiant paaugl gyvenimui u specialios mokymo staigos 86

rib. Jei aukltinis, bdamas specialioje mokymo staigoje, nepaeidia drausms, vykdo pedagog reikalavimus, jam gali bti suteikiamos atostogas nuo 3 iki 6 mnesi. Per t laik jis bna nepilnamei teiss paeidj prevencijos skyri darbuotojo akiratyje, kuris stebi paeidjo elges, o pasibaigus numatytam terminui, rao iam paaugliui objektyvi charakteristik, kurios pagrindu administracija priima galutin sprendim ileisti jaunuol i specialiosios staigos. Svarbi aplinkyb yra ta, kad per reabilitacijos atostogas paauglio byla lieka specialaus ugdymo staigoje. Dka tokios darbo su aukltiniais taikymo formos, pasirod reali galimyb sutrumpinti buvimo laik nepilnamei specialiosiose peraukljimo staigose. Tai turi labai didel reikm, kadangi toki staig skaiius ribotas ir jos negali priimti vis teiss paeidj peraukljimui. Manoma, jog tikslinga sudaryti specializuotas mokymo edukacines staigas skirtingoms paaugli paeidj kategorijoms: nepilnameiams, esantiems profilaktinje skaitoje u vairius teiss paeidimus ir elgesio nukrypimus; nepilnameiams, esantiems skaitoje u neteistus veiksmus, u kuriuos yra statymai apie nekeltinas ar neubaigtas baudiamsias bylas; nepilnameiams, esantiems skaitoje u narkotini ar toksini mediag naudojim; nepilnameiams su psichiniais nukrypimais, esantiems skaitoje u teiss paeidimus. Nuteist nepilnamei, esani peraukljimo staigose, paauglysts bruoai Pagal kai kuri ali Baudiamj kodeks, peraukljimo staigose bausm atlieka nepilnameiai nuo 14 iki 18 met amiaus nubausti laisvs atmimu, o taip pat nubausti tokiam laikui, kad i staig turs palikti sulauk 21 met. Didel reikm atliekant bausmes turi amius: jis priimamas dmesin taikant vairias ugdymo formas, realizuojant pagrindinius peraukljimo metodus, formuojant nuteistj grupes ir t.t. Nuteistojo nepilnameio charakteristika nusakoma paauglio amiaus ypatumais, kurie skiriasi audringu fiziniu vystimusi, spariu augimu, energija, iniciatyva, asmenybs aktyvumu. Padidintas jautrumas, dvasins pusiausvyros neturjimas gali bti drausms paeidimo prieastimi. Nuteisti nepilnameiai labai jautriai reaguoja iors veiksmus tiek teigiamus, tiek neigiamus. Jautrumas ir bendras mogaus vaizdis yra laikomos tomis vidinmis slygomis, kurios padeda pagrindus formuojant pasaulir, charakterio bruous, asmenybs savybes bei tolimesnio gyvenimo kokyb. Neadekvatus savs ir tikrovs vertinimas turi takos nuteist nepilnamei neigiamo poirio moral susiformavimui, kuris maina socialin elgesio reguliavimo efektyvum ir apsunkina visuomens ugdymo teigiamas nuostatas, pairas bei sitikinimus. Tuo paiu metu dorovingumo 87

trkumas, siekimas lengvo ir graaus gyvenimo, padidintas jautrumas bandantiems daryti tak, emas kultros lygis ijudina nuteist nepilnamei moralin savireguliacij. Didel tak tokiame amiuje turi savs vertinimas, kuris daugiausia yra padidintas arba pamaintas. Tai paaikinama tuo, kad patirta skm slygoja savo galimybi pervertinim, o neskm gimdo neutikrintumo jausm arba net nepilnavertikum. Per auktai vertindamas save paauglys nori rodyti savo iskirtinum tarp kit. Tokie nuteistieji maai paiso spec. staigos darbuotoj patarim, ironizuoja aukltoj bandymus pabudinti juose siek siningai save vertinti. emas nuteistojo savs vertinimas skatina iorikai reguliuoti savo elges, kuris dar labiau pajunta neutikrintumo jausm ir baim atrodyti blogesniu u kitus. Nuteist nepilnamei smonje vyksta intensyvus valios ugdymas. iuo periodu aukltiniai pradeda suprasti save kaip asmenyb, sugeba atlikti saviauklos pratimus, seka stipri ir valing moni pavyzdiu. Taiau iorin j laikysena danai paslepia juose poelgi turin, j dorovin kryptingum. Dl to tokiems paaugliams doroviniu idealu tampa tie patys nusikaltliai. Daugumai nubaust nepilnamei bdingas prietaringumas, irykinantis j pair ir sitikinim nenuoseklum. Jeigu is nenuoseklumas nuteistj pripastamas kaip trkumas, j lengviau tikinti prieingai veiklai. Labiau pedagogikai ir socialiai apleisti nuteistieji nepilnameiai savo klaidingus poelgius siekia argumentuotai apginti. Darbas su tokios kategorijos paaugliais ymiai sunkesnis. Nepilnameiai labiau linksta bendrauti ir praktikai vis laisv laik praleidia grupse. Todl ir j nusikaltimai daniausiai esti grupinio pobdio. Pastebimas dsningumas: kuo maesnis nepilnamei nusikaltli amius, tuo yra didesn grups sudtis. Didjant asmen amiui, grupse esani moni skaiius maja (16-18 met grupes sudaro 2-3 mons). Kaip rodo socialiniai tyrimai, atlikti peraukljimo staigose, didioji dauguma paaugli iki nuteisimo maai domjosi knyg skaitymu, muzika. Tik nedaugelis sportavo. Daugiau kaip 70 proc. nuteist nepilnamei, kaip parod tyrimai, iki nuteisimo turjo 5-8 valandas laisvo laiko per dien. Tuo paiu metu j isilavinimo lygis visuomet atsilieka 2-3 klasmis; padidjo visikai neisilavinusi nusikaltusi paaugli skaiius. Nuteisti nepilnameiai daniausiai neturi specialybs, daugelis neturi darbo stao. Neretai laisvo laiko perteklius veda prie to, kad jie pripranta prie alkoholio, narkotik, anksti pradeda lytin gyvenim, kas atitolina juos nuo visuomenei nauding usimim, danai priveda prie giminysts ryi, suinteresuotumo mokslu, darbu nutrkimo, o galiausiai nusikaltimo vykdymo. M. Galaguzova (2000) teigia, kad didel dalis nuteistj (iki 53 %) augo nepilnose eimose, vaik namuose ir mokyklose - internatuose. Tv ar vieno i j nebuvimas apsunkino dorovini nuostat formavimsi. eimose, kur yra abu tvai, pastebimas supratimo tarp suaugusij ir vaik nebuvimas, spragos doroviniame paauglio ugdyme, tv abejingumas vaiko problemoms, 88

draugams. Tv inios apie vaik supani aplink, parod, kad 63,5 proc. inojo visus ir gerai, 28,6 proc. inojo ne visus ir blogai, 0,5 % visikai nieko neinojo, 7,4 % apie tai atsakyti negaljo. 91,4 % atvejais tvai gaudavo informacijos apie j buvimo viet, vaik laiko leidimo bdus, j draugus i paties vaiko, ir 8,1 % periodikai suinodavo apie tai i kaimyn, pastam, mokytoj, 0,5 % visai neturjo jokios informacijos. Atlikt tyrim analiz iuo klausimu leidia daryti ivadas. 1. Didelio suaugusi asmen uimtumas iuolaikinje eimoje, reikiamos sveikos su pedagogais nebuvimas, prasta ugdymo staig pedagog kompetencija apie tikr vidin paauglio pasaul, jo poreikius ir interes nepatenkinim, eimoje demonstruojant daugiausiai tik akl" meil vaikui. Tok vienpusik tv vertinim ir pairas galima buvo pakeisti, pakoreguojant tv kontaktus su mokykla, kur, kaip inia, objektyviau fiksuojami negatyvs paauglio elgesio bruoai. ia deformuojasi ir teisingas asocialaus elgesio prie nusiengimus ir teiss paeidimus supratimas. 2. Tv informavimas apie paaugl supanius asmenis ne eimoje ir kontrol jam visuomet pasiekiama: kai reikalaujama praneti tvams apie savo buvimo viet, draugus ir kitas smulkmenas; kai tokia informacija gaunama per treius asmenis; kai patys tvai stebi vaiko elges ir jo poelgius. Tvai daniausiai bando priversti vaik draugauti su tais, kurie patinka patiems tvams, o ne paaugliui. Visa tai daniausiai atstumia vaik nuo tv, jis usidaro savyje, provokuoja tikr priegyniavim. Tv nemokjimas bendrauti su vaikais skatina btinum sukurti pedagoginio tv vietimo sistemas. 3. Dauguma iuolaikini tv nesugeba duoti koki nors patarim savo vaikui apie teising j elges tais atvejais, kai prie j vykdomas pasiksinimas. iuo atveju kyla btinyb vykdyti prevencij pai tv ar vyresni eimos nari atvilgiu. Tvai turi iaikinti vaikui, kaip jam elgtis konkreioje susidariusioje situacijoje, imokyti vaik bti dmesingu, apdairiu, atsargiu ypatingai susipastant su neinomais asmenimis ar esant naujose vietose. Pavojus paaugliui tapti nusikaltim auka pastaruoju metu ypa iauga didiuosiuose miestuose. Pagrindine paauglio dorovinio elgesio ugdymo linija - draudimas lankytis pavojingose vietose. 4. Gauti duomenys apie lytin vaik ir paaugli aukljim byloja apie ikilusi problem ir trkumus sprendiant ias problemas. Jaunesni ir vyresni klasi mokiniai gyja tik pavirutinikas inias lytinio vietimo klausimais ir tai tik epizodikai. Didelis nusikaltim, pasiksinant lytin nepriklausomyb, skaiius liudija jaun moni tarpe atsiradusius moralinius nuostolius, kuriuos patiria ne tik konkretus maametis ar paauglys, bet ir j supantieji. Cinizmas, iaurumas, nusikaltimo vykdymo bdai, esant tinkamo aukljimo trkumams, kai kuriems paaugliams gali bti suprantama kaip 89

neteistas aktyvios veiklos stimuliatorius, kaip analogikos veiklos vykdymo ikis. I kitos puss tai gali neigiamai paveikti paaugli asmenin budrum santykiuose su bendraamiais ir su suaugusiaisiais formavimsi (nepasitikjimas). Tai slygoja btinyb teisingai vertinti nusikaltim pavojingum visuomenei ir isiaikinti nusikaltimus, jungiant iniasklaid, tvus, pedagogus. Ypa skatinamas teistvarkos institucij, sveikatos apsaugos, teistvarkos bei teissaugos organ, bendros pastangos, siekiant isiaikinti asmenis su agresyviu seksualins orientacijos elgesiu ir to elgesio poveik jiems. S. Lyi tarpusavio elgesio problema atsiranda tada, kai vyksta ankstesnis paaugli lytinis subrendimas. inios apie intymi sfer, poiris lytikum vaiko mikropasaulyje, daniausiai, sisavinamas ikreipta forma. Padidintas suinteresuotumas iai sriiai, atsiranda tais atvejais ir tuo intensyviau, kuo maiau vaikas yra apie tai informuotas patikim altini. Todl lytinio aukljimo pagrindai turi bti padti jau ankstyvame amiuje. Lytinio aukljimo (vietimo) trkumas sudaro daug problem. Galimas itos problemos sprendimas - paaugli sudominimas turiningu laisvalaikiu, sportu, visuomenei naudinga veikla (darbas jaunim susivienijimuose). Vienu i laisvalaikio vaik socialinio ugdymo centru, o taip pat teiss paeidim prevencijos institucij gali bti visuomens vietimo sistema, formuojanti atsaking poir lytinius santykius. I tikrj, mokykla turi bti pagalbos suteikimo eimoms ir tvams reguliatorius. Socialini pedagog, medicinos darbuotoj, teissaugos institucij ryiai leis mokyklai sustiprinti ugdymo prevencines funkcijas, pereiti rib, apsunkinani tv ir vaik santykius. Svarbus vaidmuo iame darbe tenka papildomoms vietimo staigoms, laisvalaikio ir krybos centrams, vaik ir jaunimo visuomeninms organizacijoms. Nusikaltim vykdymo motyvai. Sunki materialin padtis sumaina paaugli nor patenkinti savo interesus ir norus, o tai nepilnameius danai stumia nusikaltimus. Kadangi trksta l koki nors daikt sigijimui, jie tuos daiktus sigyja neteistu bdu. Nuteistiems nepilnameiams charakteringi tokie nusikaltimai: iaginimai, vagysts, plimai, mutyns, mogudysts, kno sualojimai, vairavimo taisykli paeidimai, reketavimai, autotransporto priemoni vagysts. Iskiriami savanaudiko nusikaltimo vykdymo motyvai: noras valdyti sigyt daikt kaina, poreikis turti sav pinig daikt sigijimui - radijo aparatros, motocikl ir t.t. Daniausiai i nusikaltim vykdymas - tai noras neatsilikti nuo mados, turti t pat, k ir bendraamiai, kad ir gyta nusikalstamu bdu. Daugiausiai paplitusi prievartini nusikaltim vykdymo motyvai: kertas, "vyrikumo", "ugrdintos valios", "rizikuoti ir nieko neatsitikti", "nebti balta varna" ir kit savybi pasireikimas. 90

Daugelis nusikaltim vykdomi, kaip atkirtis padarytai skriaudai, "kad nepavest draug", "rodyt draugams"... Recidyvistai (pakartoj nusikaltimus) charakterizuojami, kaip "nukentjusieji, neparod pasiprieinimo", "atsirads pasitikjimo jausmas", "skmingas grobio realizavimas", "patyrusio vedlio valdymas". Dauguma sunki nusikaltim, pasiymini ypatingu nemotyvuotu iaurumu, -mogudysts, chuliganizmas, sunks kno sualojimai - vykdomi paaugli, paveikt alkoholio ir narkotini mediag. Toki nusikaltim vykdymas yra laikomas sunkinaniomis nusikaltimo aplinkybmis. Tyrimais atskleista, kad dauguma nubaustj pradjo anksti rkyti, naudoti spiritinius grimus. Tai paskatino suaugusij pavyzdys, taip pat ir tv, ypa draug pavyzdiai paskatin uostyti toksines mediagas, naudoti narkotikus. Dalis nepilnamei nusikaltimus vykdo kartu su suaugusiais. Tokiems nusikaltimams daniausiai i anksto ruoiamasi. Suaugs nusikaltlis tikisi, kad nusikaltimo isiaikinimo atveju paauglys prisiims sau kalt dl "draugikumo jausmo" ir duotos priesaikos. Suaugs nusikaltlis tikina paaugl, kad bylos nagrinjimo atveju jam bus paskirta nedidel bausm. Paaugliai, siekdami nepriklausomybs ir savarankikumo, bet tam nepasiruo, lengvai pasiduoda asociali asmen psichologinei takai. Tai, ko nepilnametis nebt nusprends atlikti pats, tampa realybe grupje. Dalis paaugli, vykdydami nusikaltim, vertina tai kaip idyklik, padauik, valikik veikl. Jie nejauia ribos, kur teiss paeidimas pereina nusikaltim. Atliekant apklaus, tik 50 proc. nubaust nepilnamei inojo, kad vykdo nusikaltim, 20 proc. numan, o likusieji neinojo ir net "nesuvok". Didioji dauguma i paskutins teiss paeidj kategorijos vertina savo nusiengimus kaip jgos, vyrikumo, drsos ir didvyrikumo pasireikim. Nuteist nepilnamei elgesys ir j poiris aukljamj darb. Tyrimais nustatyta, jog didioji dauguma nuteistj laikosi bausms atlikimo reimo, gerai dirba, mokosi ir yra drausmingi. Tuo tarpu kita dalis elgiasi kitaip. ie nuteistieji nenori mokytis ir dirbti, neigiamai vertina peraukljimo priemones, stengiasi gauti naudos i vairi savo veiksm, isikovoti autoritet bet kuriuo bdu net paeidiant reim arba vykdant nusikaltim. Tuo paiu i nusikaltli kategorija nevienar. Joje galima iskirti tris pagrindinius elgesio tipus (ris), kur kiekviena turi savo ypatybi: pirmam tipui bdingas nedrausmingumas, grubumas, silpnesni traukimas ir dalyvavimas grupuotse, smulki nusikaltim vykdymas; antram nepilnamei - nusikaltli tipui charakteringa sivlimas mutynes ir nepageidaujam asmen sumuimas, traukimas "vagi tradicijas", grubi teiss paeidim padarymas; 91

 ymiai sudtingesniu laikomas is elgesio tipas, kuris sugeba sukurti negatyvaus elgesio asmen grupes, turi palinkim pykiui, cinizm, kerto jausm, prieik elges administracijos atvilgiu. Ypatinga nubaust nepilnamei kategorija, kuri elgesys tik iorikai atitinka teiss norm reikalavimus: jie gyvena udarai, o prie atitinkam slyg gali paeisti tvark ir vykdyti nusikaltim. Danais drausms paeidjais yra ir nuteistieji su psichikos nukrypimais, daugelis i kuri iki nusikaltimo buvo dispanserizuoti. Nubaust nepilnamei bendravimo ypatumai. Nepilnameiams didel tak turi pirmasis buvimo peraukljimo staigoje periodas, adaptacija prie gyvenimo slyg. Adaptacija gali bti teigiama ir neigiama, bet gali turti ir vienos, ir kitos bruo. iuo periodu vyksta kova dl vietos grupje, socialini vaidmen pasiskirstymas, slygojantis paaugli status, kur jis turjo iki nuosprendio arba gijo tardymo izoliatoriuje. Slygin izoliacija ymiai takoja nuteistj bendravimo ypatumus. Bendravimas riminse staigose skirstomas dvi sferas: oficiali ir neoficiali. Oficialus bendravimas reguliuojamas bausms atlikimo reimu ir vidaus tvarkos taisyklmis; neoficialus - "kito gyvenimo" normomis, nubaustj paskirstymu kategorijas, priklausomai nuo vietos, kuri yra neformalaus elgesio sistemoje. Nuteisti nepilnameiai pasiskirsto "savus ir svetimus", nustato nuteistojo status savo grupje. ymiai auktesn status uima nuteistieji - recidyvistai, turintys plaius ryius su nusikaltliais. Nepaisant grupuoi nari skaiiaus, visi nuteistieji skirstomi dvi pagrindines grupes (kastas): su auktu statusu - atspars, "vaikzai", "putiovi", "vierchai"; su emu statusu - atstumtieji, "apleisti", "ugauti ar eisti", "neputiovi", "dchai". Kiekviena i i kast turi asmenines grupes, kurios iprovokuoja dideles konfliktines situacijas. Naujoko statusas peraukljimo staigoje daniausiai nustatomas "priraymo" bdu. Naujok tikrina pagal jo veiklum, nuovokum, mokjim apsiginti. Danai ie bandymai turi iauri ir atri bruo, kyla pavojus paauglio sveikatai. Tikrasis skirtumas tarp nubaust nepilnamei ir suaugusij nusakomas tuo, kad dauguma paaugli neturi atitinkam gyvenimik plan, ateities perspektyv, o tai ypatingai apsunkina ugdomj darb su jais. Taigi, nuteist nepilnamei asmen ir grupi charakteristika nusakoma iais ypatumais: Paauglysts ypatumai: audringas fizinis organizmo vystimasis; moralinis nestabilumas;

92

 neadekvatus savs vertinimas (paauktintas, nuemintas); intensyvus valios formavimo procesas; prietaringas pasauliros suvokimas. Pedagoginis ir dorovinis apleistumas: organizuoto laisvalaikio galimybi neturjimas; emas dvasingumo, isilavinimo lygis. Problemos eimoje: tv neturjimas arba gyvenimas nepilnoje eimoje; antivisuomeniniai tv ir gimini ipuoliai; giminysts ryi iirimas. Nusikaltim vykdymo motyvai: turti tai, ko negali nusipirkti dl blogos materialins padties; pademonstruoti suaugus ir gauti grups pritarim; menkas supratimas apie tai, dl ko vykd nusikaltim. Polinkis deviantin elges. Pasidavimas suaugusi nusikaltli takai. ema teisin kultra. Prietaravimai peraukljimo institucijos tvarkai. Galimyb adaptuotis peraukljimo institucijos slygomis. Nuteistj susisluoksniavimas (vaidmen pasiskirstymas). Atitinkam gyvenimik plan neturjimas.

Galima daryti prielaid, jog nuteisti nepilnameiai - tai asmenys su sutrikdytu socializacijos procesu, skirtingai suvokiantys socialinius vaidmenis, traukti socialini ryi ir poiri sistem. Paauglio, pripainto kaltu vykdius nusikaltim, kurdinimas udaro tipo pataisos staigoje, nutraukia pradt socializacijos proces ir galutinai apsunkina jo normal vystimsi. Juk neubaigt socializacijos proces reikalinga pratsti izoliacijos nuo visuomens slygomis, o tai prietarauja esamo proceso esmei. Taiau visikai atsisakyti nuo galimybs, kad nepilnameiai nusikaltliai nebt teisiami laisvs atmimu nemanoma, kadangi daugelis j kelia rimt pavoj aplinkiniams, dl to btina juos izoliuoti nuo visuomens. Ikyla prietaravimai: btinyb paaugl atskirti nuo visuomens ir j o socializacijos proceso ubaigimas. Vietin ir usienio ali patirtis rodo, kad padidintas represij mastas, bausmi sugrietinimas negali bti efektyvus nuteist nepilnamei problem sprendimo bdas. Nusikaltim sumainimas - vis pirma, socialin problema. Nusikalstamumo lygis gali nuosekliai mati tik tuo atveju, jei nuosekliai naikinami juos gimdantys socialiniai veiksniai. Kompleksin ir ymiai efektyvesn kova su nepilnamei nusikalstamumu planuojama ir vykdoma valstybinmis nacionalinmis programomis. 93

Negalima nesutikti dl to, kad pasiekti reali rezultat veikiant nusikalstamum nepilnamei ir jaunimo tarpe, btina diferencijuota ir lanksti politika, kuri yra vykdoma ne siaurose inybose, o stambiais valstybiniais mastais. Ikyla btinyb parengti koncepcij kovai su nepilnamei nusikaltimais pagal iuos kriterijus: pirmiausia, paaugli polinkis nusikaltim daniausiai ikyla be jokio iorinio poveikio, o antra, represij dydis i valstybini staig puss danai priveda prie neigiam pasekmi. Kol kas atsisakyti laisvs bausms atmimo yra nemanoma. Vykdant nuobaud skyrim, rekomenduojama atkreipti dmes galim paaugli - teiss paeidj - psichologin reakcij ir j amiaus ypatumus. Ivados 1. Nepilnamei nusikalstamumas yra viena svarbiausi problem visuomenje. Pagrindinmis nepilnamei ir jaunimo nusikalstamumo prieastimis specialistai laiko iuos socialinius veiksnius: jaunimo bedarbyst, jaun moni neutikrintumas dl ateities, nepasitenkinimas valdios institucijomis. Nusikalstamumo socialiniai veiksniai: eima - pirmasis vaiko socializacijos institutas. Tai vienas i svarbiausi agent, lemiani asmenybs formavimsi; ji perduoda socialines vertybes, moko dorovs, morals ir t.t. Vaikai mokosi i tv. Viena i akivaizdiausi slyg, nulemiani vaik polink nusikalsti - kit eimos nari kriminalinis elgesys. Tikimyb, jog jauni mons taps nusikaltliais, padidja net keturis kartus, jeigu jo eimoje yra du asmenys, turintys kriminalin patirt. Mokykloje svarbu organizuoti ugdymo proces taip, kad jis remtsi mokytoj poiriu mokinius (ypa nepaangius). Jei mokinys patiria paeminim, pedagog priekaitus, jis ir pats save gali pradti blogiau vertinti bei pasukti nusikalstamumo keliu. Neformalios nepilnamei grups gali bti linkusios nusikaltimus, taiau kartais nepilnametis jose randa eimos, mokyklos pakaital", todl jis ia ir pasilieka. Neuimtumas skatina nusikaltimus. Norint sukurti veiksmingas nepilnamei nusikalstamumo prevencijos programas, reikt daug dmesio skirti eimos bei nepilnameio santyki problemoms sprsti. Dirbant su nepilnameiais teiss paeidjais, esaniais peraukljimo staigose, ypating reikm turi turti ugdymo priemoni poveikis ir veiksmingumas, formalus ugdymas ir profesinis rengimas bei psichologinis paaugli paruoimas gyvenimui laisvje. Nepilnameiai jautrs socialinei aplinkai, jos pokyiams ir jiems danai sunku orientuotis joje, priimti teisingus sprendimus, ypa kai atsiduriama dviprasmikoje situacijoje: pavyzdiui, kai eima reikalauja elgtis vienaip,

2.

3.

4.

94

o neformali grup - kitaip. Tokie prietaravimai gali skatinti nusikalsti, vartoti narkotikus ir pan. Todl labai svarbu, kad nepilnametis bt teisingai orientuotas gyvenime ir kiek galima maiau patirt veiksni, galini lemti apsisprendim imtis neteist priemoni, taka. Klausimai ir uduotys 1. vardykite nepilnamei nusikalstamumo prieastis. 2. Atskleiskite nepilnamei nusikaltli charakterio ir elgesio bruous. 3. Koks yra nepilnamei nusikaltli prevencijos vaidmuo?

95

2.3. Narkomanija - delinkventinio elgesio pasireikimo forma Europoje narkotikai pradjo smarkiai plisti XX a. septintame deimtmetyje - su jais susijusi "gli vaik " laikotarpio kultra, kuomet ore skland taika, meil, darna ir kanapi suktini dmai. Atuntame deimtmetyje ipopuliarjo heroinas, o i dien visuomenje narkotikai - aktuali socialin problema tiek Europoje, tiek JAV. iame skyrelyje bus remiamasi V. Jagodinskio (1986), A. Davidaviiens, L. Stoniens (2000), L. Bulotaits (1998) tyrimais. Lietuvoje narkotik vartojimas neturi sen tradicij. Aguonos, kanaps nuo seno buvo inomos kaip augalai, vartojami kulinarijoje, gana danai minimi lietuvi tautosakoje. iandien mes tai baigiame umirti ir, igird kalbant apie iuos augalus, pirmiausia pagalvojame apie narkotikus. Socializmo laikotarpiu narkomanijos problema buvo slepiama, ji tarsi neegzistavo. Deja, i ties taip nebuvo. Tenka pripainti, jog sovietiniais laikais vartojanij narkotikus moni buvo ymiai maiau, nei pastaruoju metu. Sovietiniais metais "narkomanijos idinys" buvo Lietuvos uostamiestis Klaipda. Narkomanija - tai liga, kuri sukelia nuolatinis narkotini mediag vartojimas. ia liga sergantis mogus yra fizikai ir psichikai priklausomas nuo narkotini mediag. Psichin priklausomyb, pasireikusi liguistu noru vl patirti narkotinio apsvaigimo bsen, gali susiformuoti jau po pirmojo karto narkotik vartojimo. Ilg laik vartojant narkotikus, lstels pripranta prie i mediag, ir narkotikai tampa btini organizmo biocheminei pusiausvyrai palaikyti. Organizmo tolerancija narkotinms mediagoms didja, todl apsvaigimui sukelti reikia vis didesns narkotik dozs. Pamau doz tiek padidinama, kad narkotik nevartojusiam mogui ji gali bti mirtina. Negavus narkotik, atsiranda abstinenciniai reikiniai - fiziniai ir psichiniai sutrikimai. Apima depresija, nerimas, susiaurja smons laukas. Narkoman uvaldo viena mintis - kaip gauti narkotik. Narkomanija neatsiejama nuo nusikaltimo. Kadangi narkotik siekiama bet kokia kaina, mogaus galimybs smoningai kontroliuoti elges labai sumaja. Anksiau ar vliau narkomanas, stengdamasis patenkinti savo potrauk, imasi nusikalstamos veiklos. Lietuvoje narkomanija nesulaikomai plinta. Statistika rodo, kad per penkerius metus narkoman padaugjo deimteriopai. inoma, kad narkomanija - tai pripratimas prie chemikal, skatinani euforij. itie chemikalai skirtingi ir sudtimi, ir poveikiu. Paskaiiuota, kad kiekvienas narkomanas per metus pripratina apie 10 15 moni prie narkotik, tai parodo, kad i socialin grup progresyviai didja. Be to, dauguma narkoman serga hepatitu, AIDS ir kitom nepagydomom ligom. Bendraudami jie ukreia kitus. Norint suprasti sunki 96

socialin problem, reikia isiaikinti narkomanijos atsiradimo ir platinimo prieastis, sudaryti socialiai - psichologines pagalbas, nes kalbama ne apie atskir asmenybi sveikat, o apie visos visuomenes sveikat, kuri negali jaustis saugiai, nesuradusi efektyvaus narkomanijos prevencijos mechanizmo, ios ligos gydymo ir nekrusi organizacij socialiai kontroliuojani narkotik platinim. Studijuojantiems socialin pedagogik bei dirbantiems darb mokyklose tikriausiai pravartu inoti narkotik atsiradimo istorij. Istoriniai altiniai byloja, kad japonai, Sibiro gentys gerai inojo apie augalini narkotik poveik ir jau tada stengsi imatuoti pasmons esm. Narkotik atradimas padjo mogui suprasti ir surasti kontakt su savo pasmone, paddavo jam patirti ekstaz, kai mogus neturjo harmonijos su savim ir su gamta. Narkotikai buvo gaunami i saman ir buvo naudojami brj tik su tam tikru tikslu. Tikjimo dka daugelis geni apgyn save nuo blogo narkotik poveikio. Vliau buvo atrasti gydomieji narkotikai, t.y. aguonos, kurie maindavo skausm ir paddavo umirti baim. Medicinos srityje j naudodavo umerai, arabai, graikai. Aguonas garbino tokie filosofai kaip: Gerodotas, Aristotelis, Plinijus. Hai imperatoriaus Sen-Nuna vaist knygoj ura kaip vaist nuo kosulio. Anksiau religinms apeigoms naudodavo haliucinogeninius grybus, jie buvo paslaptingi savo augimu, augo tik po lietaus. Sibiro gentys valg musmires, kad galt pasiekti ekstaze, gydant mones ir susisiekiant su antgamtinmis jgomis, kurios galjo apginti j gent ir palengvinti gyvenim realiam pasaulyje. XX a. pradioj amerikietikoje literatroje buvo labai populiarinama marihuana, galinti pakeisti psichikos bkl ir padaryti mogaus dvasin gyvenim turtingesni. Literatai patys su savimi eksperimentuodavo ir vliau apraydavo patirtus spdius. 1960 m. lankydamasis Meksikoj, Harvardo universiteto psichologas Timoti Liri suvalg kelet haliucinogenini gryb. Patirti pojiai daktarui sukl mint, kad narkotik galia gali pakeisti mones ger pus. Daugelis Amerikos jaunimo, ypa studentai, pradjo eksperimentus su narkotikais. Tai buvo ir protesto forma prie beprasmikas udynes Vietname, kuriame Amerika kariavo. Prasidjo hipi judjimas. Jame buvo gydytoj, filosof, psicholog, psichiatr, teolog, tikini, jog narkotikai gali pakeisti visuomen. Taiau tragikos pasekms, prived prie jaun moni saviudybi, psichikos sutrikimai, masiniai apsinuodijimai, privert Amerikos mones paskelbti naujas narkotik vartojimo idjas. Jie tvirtino, kad teisingai suprasti narkotik poveik gali tik isilavin ir tam pasiruo mons - gydytojai, psichologai, filosofai. Jaunimui pasil jogos pratimus, meditavim, muzik, o narkotikus sil grinti laboratorijas, psichiatrijos klinikas medicininiams tikslams. Narkomanijos problema paatrjo 70 - ojo XX a. deimtmeio viduryje. Sveikatos apsaugos organizacijos ir policija nelaik tai aktualia problema, todl 90 - aisias XX a. metais prasidjo didelis narkoman skaiiaus augimas, kuriam 97

niekas nebuvo pasiruos. Nebuvo jokios antinarkotins propagandos, o televizijos laidose buvo galima matyti usienio meninius filmus, propaguojanius narkoman gyvenim, iaip vairias reklamas. Internete ir kituose informacijos altiniuose galima buvo suinoti kaip gaminami narkotikai. Elmar Erhard 1991m. Vokietijos Federacinje Respublikoje atliko tyrim, kuriuo metu apklaus imt narkoman - 36 moteris ir 64 vyrus (amiaus vidurkis - 27,9m.). Tarp tiriamj - 13 % gimusi ne santuokoje; 29% - turi isiskyrusius tvus; 12 % mir vienas i tv; 24 % uaugo vaik namuose. I viso net 49 % narkoman eim buvo nepilnos. Manoma, kad ypating vaidmen ia vaidina ne vieno kurio nors i tv aukljimo trkumas, bet nuolatin jo arba visos ugdymo situacijos kaita. Tiriamieji danai nurod, kad jautsi draskomi dviej juos aukljanij asmen. Tredalis apklaustj teig, kad vienas arba abu tvai piktnaudiavo alkoholiu, Taip pat tredalis nurod, kad jie buvo priklausomi nuo vaist. Narkoman tvai, daniau nei vis kit, vartojo legalius narkotikus (rk, gr). Taiau narkomanija nra paveldima. Kur kas didesn reikm turi tv pavyzdys bei aukljimo trkumas. Kyla daug gin - kokiam visuomens sluoksniui daniausiai priklauso narkomanai. Tyrimai rodo, kad silpnus narkotikus vartojantys mons daniau priklauso auktesniajam socialiniam sluoksniui, taiau pradjus vartoti stiprius kvaialus, neivengiamai pereinama emesn socialin sluoksn. Narkoman klasifikacija ir narkotik tipai Narkotiku laikoma kiekviena augalins ar sintetins kilms mediaga, kuri, vedant j organizm, pakeiia jo funkcijas ir po nuolatinio vartojimo priveda prie psichins ir fizins priklausomybs. Narkomanija pasireikia narkotik arba vairi kit preparat vartojimu be medik parodym. Socialinje medicinoje narkomanija skirstoma neskausming, kai mogus gali nustoti vartoti narkotikus, ir skausming, kai narkomanas tampa priklausomu nuo i mediag. Neliguisto narkotik vartojimo pasekms pykinimas, haliucinacijos, galvos skausmas. Tai sulaiko kai kuriuos vaikus nuo tolesnio j vartojimo. Tie kurie ir toliau vartoja narkotikus, atsiranda protis, kuris vadinamas abstinencija (narkotik alkis), kuris sukelia didel fizin ir moralin skausm, nor daugiau ir daniau vartoti narkotikus. Pasaulyje inoma apie 500 narkotini mediag ri, i j 100 tikr narkotik ir apie 50 psichotropini preparat. Plaiau aptarkime kelet i j. Alkoholis. S.Jonuait (2002) giliai ianalizavusi JAV mokslinink literatr, prijo ivad, jog alkoholio vartojimas lemia daugel elgesio pasikeitim. Net nedidels jo dozs tikrai takoja nuovok ir koordinacij, reikaling saugiai vairuoti automobil. Nesaikingas alkoholio vartojimas gali skatinti agresyv elges, smurt sutuoktino ar vaiko atvilgiu. Besaikis 98

alkoholio vartojimas slopina protinius sugebjimus, asmens galimybes mokytis, atsiminti informacij. Labai didels dozs esti depresijos ar net mirties prieastis. Nuolatinis girtavimas priveda prie priklausomybs. Staiga nutraukus alkoholio vartojim pasireikia "bado" simptomai, tokie kaip stiprus svaigal poreikis, drebulys, haliucinacijos ar konvulsijos. Ilgas ir besaikis vartojimas, ypa prastai maitinantis, sukelia ilgalaikius toki gyvybikai svarbi organ kaip smegenys bei kepenys sutrikimus. Be to, vartojanios alkohol nios moterys gali susilaukti kdikio su embrioniniu alkoholio sindromu. Vaikai gali turti protini sutrikim ir kit negrtam psichikos paeidim. Be to, tyrimais yra rodyta, jog alkoholik vaikai kur kas daniau patys tampa alkoholikais nei kiti vaikai. Tabakas. Tabako produkt vartojimas yra pagrindin gyvybei pavojing lig prieastis visuomenje. Rkantieji kur kas daniau nei nerkantieji suserga irdies ligomis. JAV apie 170000 miri kiekvienais metais yra sietinos su rkymu susijusiomis koronarinmis irdies ligomis. Plaui, gerkl, stempls, lapimo psls, kasos ir inkst vio susirgimo galimyb rkaliams taip pat yra kur kas didesn. Apie 30 % vio nulemt miri (130000 atvej per metus) yra rkanij moni. Chronikomis, obstrukcinmis plaui ligomis kaip emfizema ar bronchitas rkantieji serga 10 kart daniau nei nerkantieji. Rkymas ntumo metu taip pat sukelia daug pavoj. Priverstinis ntumo nutraukimas, prielaikinis gimdymas, maas naujagimi svoris bei naujagimi mirtis kur kas danesns rkani moter atvejais. Cigarei dmuose yra apie 4000 chemikal, keletas j yra inomi kaip kancerogenins mediagos. Taiau pavojingiausia cigaretse esanti mediaga yra nikotinas. Jis skatina ir didina nor rkyti. Rkaliams labai sunku mesti rkyti, nes nikotinas tampa nenugalimu proiu. I 1000 tipik rkali tik 20 % sugebjo mesti i pirmojo karto. Kanaps. Bet kokia kanapi forma neigiamai veikia tiek kn, tiek prot. Keli rykiausi poymiai pavartojus kanapes: padanjs pulsas, paraudusios akys, idivusi burna ir gerkl, padidjs apetitas. Kanaps gali pakenkti trumpajai atminiai, suvokimui; sutrikdyti laiko nuovok bei sumainti gebjimus atlikti veiksmus, kuriems reikia susikaupimo ar koordinacijos, pvz., vairuoti main. Motyvacija ir mstymas irgi pakinta, kas labai apsunkina naujos informacijos primim. Marihuana taip pat gali sukelti paranoj ir psichoz. Vartojantys kanapes be filtro, kvepia kanapi dmus labai giliai bei kiek manoma ilgiau stengiasi ilaikyti plauiuose, o tai ypa kenksminga plauiams ir visai kvpavimo sistemai. Marihuanos dmuose yra daugiau vio suklj nei tabake. Ilgalaikis kanapi vartojimas gali isivystyti priklausomyb, taip pat didesn io narkotiko poreik tam paiam efektui. is narkotikas gali tapti j gyvenimo tikslu. 99

Kai kurios narkotik rys: 2.1 lentel Ris Kaip vadinamas? ol, olyt Kaip atrodo? Kaip sudiovintos petraols su stiebeliais ar sklomis; susuktos cigaretes ("kasiakus") elatinos kapsuls Rudas ar juodas gabaliukas ar kamuoliukas Lipnus sirupo koncentratas nuo skaidrios iki juodos spalvos Kaip naudojamas? Rkoma arba valgoma (kramtoma) Praryjama Rkoma arba valgoma (kramtoma) Rkoma kartu su tabaku

Marihuana Tetrahidrokanapi nolas Haias

THC Haas

Haio aliejus

Hao aliejus

Inhaliatoriai (kvepiamieji) (r. 2.2 lentel). Pirmieji neigiami padariniai yra: leiktulys, kosulys, sloga, nuovargis, i nosies bgantis kraujas, koordinacijos sutrikimas ir apetito sumajimas. Tirpikliai ir purkiamas aerozolis sumaina irdies ir kvpavimo ritm taip pat veikia nuovok. Amilo ir bitilo nitrit poveikis: padanjs pulsas, galvos skausmas, lapimo ir imat nelaikymas. Ilgalaikis vartojimas gali sukelti hepatito ar smegen pakitim. Giliai kvepiant dujas (garus) arba vartojant juos dideliais kiekiais per trump laik galima visikai prarasti orientacij, pradti smurtinius veiksmus, netekti smons ar net numirti. Didel inhaliatori koncentracija gali bti udusimo prieastis, kai jie pakeiia deguon plauiuose ar trikdo centrin nerv sistem tol, kol nustojama kvpuoti. Ilgalaikis vartojimas gali turti takos svorio kritimui, nuovargiui, elektrolit disbalansui ir raumen silpnumui. kvpus koncentruot duj pakartotinai, galima visam laikui paeisti nervin sistem.

100

Inhaliatori rys: Ris Nitro oksidas Amilo nitritas Butilo nitritas Chlorohidrokarbonatai Hidrokarbonatai Kaip vadinamas? Juoko dujos Ratai Tirpikliai Skaidrus gelsvas skystis ampulse Mauose buteliukuose Aerozolio da skardins Da tirpikliai, klijai ir t.t. Kaip atrodo? 2.2 lentel Kaip naudojamas? kvepiami garai (dujos) [kvepiami garai (dujos) kvepiami garai (dujos) kvepiami garai (dujos) kvepiami garai (dujos)

Kokainas. Kokainas (r. 2.3 lentel) stimuliuoja centrin nerv sistem. Jo pirminis efektas yra: isiplt vyzdiai, pakils kraujo spaudimas, padanjs irdies ir kvpavimo ritmas, pakilusi kno temperatra. J retkariais naudojant gali ugulti nos ar nuolatos sloguoti, tuo tarpu pastovus vartojimas gali sukelti nosies membran op atsiradim. Naudojant kokaino injekcijas, tuos paius virktus galima usikrsti AIDS, hepatitu ir kitomis ligomis. Grynojo kokaino igavimas, kai naudojami lakieji tirpikliai, kelia pavoj susieisti ar net mirti nuo ugnies ar sprogimo. Prie kreko ar grynojo kokaino greitai priprantama, o efektas jauiamas jau po 10 sekundi. Pastebtini fiziniai poymiai: isiplt vyzdiai, padanjs pulsas, nemiga, dings apetitas, jutimins haliucinacijos, paranoja, priepuoliai. Nuo kokaino mirtama, kai sutrinka kvpavimo sistema ar sustoja irdis. Kokaino savybs: 2.3 lentel
Ris Kokainas Kaip vadinamas? Kaip atrodo? Kaip naudojamas? Kokas, sniegas, kvepiama, nosies saldainis, Balta kristal pudra intraveniniu bdu baltoji ledi, snaig Balti-gelsvai rudos spalvos granuls Kreks arba kristaliniai Rkoma gabaliukai, kurie atrodo kaip muilas

Kreko kokainas

Kiti stimuliatoriai. Stimuliatoriai (r. 2.4 lentel) lemia padidjus irdies ir kvpavimo ritm, kraujospd, isipltusius vyzdius ir sumajus 101

apetit. Be to, vartojantys gali stipriai prakaituoti, jausti galvos skausmus, matyti kaip pro migl, kentti nuo nemigos, nerimo. Didels stimuliatori dozs lemia nereguliar irdies ritm, drebul, sutrikusi koordinacij. Amfetamino injekcijos gali takoti staig kraujospdio pakilim, kas gali baigtis irdies smgiu ar kariavimu. Be to, vartojantys jauiasi nerams, nirs. Didesns dozs iuos simptomus dar sustiprina. Asmenims vartojantiems dideles amfetamino dozes ilg laik, gali isivysti amfetamino psichozs, t.y. haliucinacijos, paranoja ir manija. Simptomai paprastai dingsta nustojus vartoti iuos narkotikus. Kiti stimuliatoriai: 2.4 lentel
Ris Amfetaminas Metamphetami nas Kaip vadinamas? Speed'as, amfas Speed'as, amfas Kaip atrodo? Kapsuls, piliuls, tablets Balta pudra, piliuls, gabaliukai, kurie atrodo kaip parafinas Kaip naudojamas? Valgomi, kvepiami ar intraveniniu bdu Valgomi, kvepiami ar intraveniniu bdu

Narkotin poveik turintys vaistai. Toki vaist (r. 2.5 lentel) poveikis daugeliu atvej yra panaus alkoholio. Vartojant nedideles dozes jauiamas ramumas, atsipalaidavimas, taiau didels dozs veikia kalb, eisena tampa netvirta, pasikeiia suvokimas. Labai didels dozs sukelia kvpavimo sutrikimus, kom ar net mirt. Vaist ir alkoholio maiymas padidina vaist kaip narkotik poveik. Reguliarus i vaist naudojimas be reikalo danai priveda prie fizins bei psichologins priklausomybs. mons, staiga nutrauk j vartojim, gali jausti abstinencij: nerim, nemig, drebul, patirti baltj kartlig, konvulsijas ar net mirti. Motin, vartojusi tokius vaistus ntumo metu, vaikai taip pat gali bti fizikai priklausomi ir vos gim jausti abstinencij. Narkotin poveik turintys vaistai: 2.5 lentel
Ris Barbitratai Methaqualone Trankviliantai Kaip vadinamas? Kaip atrodo? Raudonos, geltonos, mlynos kapsuls Tablets Tablets ar kapsuls Kaip naudojamas? Valgoma Valgoma Valgoma

Haliucinogenai (r. 2.6 lentel). Phencyclidine (PCP) siterpia tos smegen ievs dalies funkcionavim, kuri kontroliuoja intelekt ir instinkt 102

valdym. Kadangi narkotikas blokuoja skausmo receptorius, tai mogus gali nejausti, kaip stipriai susieids ar gali pats save stipriai aloti. PCP poveikis gali bti skirtingas, taiau daniausiai vartojantys nurodo abejingumo ir distancijos pojius. Laiko suvokimas ir kno judjimas sultja. Koordinacija susilpnja, 6* jausmai prislopsta. Kalba neaiki ir stringanti. Ilgalaikio vartojimo vlesnse stadijose pasireikia smurtinis ir paranojikas elgesys, matomos haliucinacijos. Didels dozs gali sukelti konvulsijas, kom taip pat irdies ar plaui nepakankamum. Lysergic acid (LSD), mescaline ir psilocybin sukelia iliuzijas ir haliucinacijas. Fizinis poveikis: isiplt vyzdiai, pakilusi temperatra, padanjs irdies ritmas, pakils kraujo spaudimas, dings apetitas, kankina nemiga ir drebulys. Vartojantys jauia panik, tarim, nerim ir kontrols praradim. Neigiami efektai gali pasireikti ir nustojus vartoti iuos preparatus. Haliucinogenai: 2.6 lentel
Ris Phecyclidine Lysergic acid diethylamide Mescaline ar Peyote Psilocybin Kaip vadinamas? PCP Kaip atrodo? Kaip naudojamas? Skystis, balta kristalin Valgomas, rkoma ir pudra, kapsuls, intraveniniu bdu piliuls Spalvotos tablets, Valgoma, popierius, sugeriamas popierius, elatina ir skystis skaidrus skystis, ploni dedami akis elatinos sluoksniai Diskai kramtomi, Tablets, kapsuls, praryjami ar rkomi. kieti rudi diskeliai Tablets ir kapsuls valgomos viei ar diovinti Kramtoma, praryjama grybai

LSD

Kaktusas Grybai

Narkotikai. I pradi narkotikai (r. 2.7 lentel) sukelia euforij, taiau vliau atsiranda mieguistumas, leiktulys, vmimas. Vartojani vyzdiai susitraukia, paakiai pabrinksta, atsiranda nieulys. Perdozavimo poveikis: kvpavimas tampa negilus ir ltas, lipni ir drgna oda, konvulsijos, koma ir galima mirtis. Greitai isivysto narkotik tolerancija ir priklausomyb nuo j. Naudojant tuos paius virktus galima usikrsti AIDS, hepatitu. Nioms moterims vartojimas gali sukelti persileidim, iankstin gimdym ar vaikuio priklausomyb, kuris gali jausti stipri abstinencij.

103

Narkotikai: 2.7 lentel

Ris Heroinas Kaip atrodo? Kaip naudojamas? Balta-tamsiai ruda Rudasis cukrus, heras, (kvepiama, rkoma ar pudra ar dervos hera intraveniniu bdu ivaizdos substancija Tamsus skystis ar Valgoma, intraveniniu kieta mediaga bdu kapsulse ir tabletmis Morfis... Opis... Balti kristalai, tablets Valgoma, rkoma arba ar paruotos injekcijos intraveniniu bdu Tamsiai rudi gaballiai ar pudra Balta pudra, injekcijos, tablets Rkoma, valgoma ar intraveniniu bdu Valgoma, intraveniniu bdu Kaip vadinamas?

Codeine

Morfinas Opiumas Meperidine

Sintetiniai narkotikai. Nelegals narkotikai yra apibriami j cheminmis formulmis. Nordami apeiti statymus, chemikai kuria, modifikuoja, molekulinmis struktromis kuria analogus, kurie vadinami sintetiniais narkotikais. Tokie narkotikai gali bti kelis imtus kart stipresni, nei tie, kuriuos imituojant jie buvo sukurti (r. 2.8 lentel). Narkotik analogai sukelia Parkinsono ligos simptomus: nevaldomas drebulys, seiljimasis, kalbos sutrikimai, paralyius, negrtamas smegen pakitimas. Amfetamino ir metafetamino analog poveikis: leiktulys, susilpnjs regjimas, prakaitavimas, alpulys. Psichologiniai efektai: nerimas, depresija, paranoja. Net maos dozs gali paeisti smegenis. Phencyclinidino analogo poveikis: iliuzijos, haliucinacijos ir pakits suvokimas. Sintetiniai narkotikai: 2.8 lentel
Ris Fentanyl analogas Meperidine analogas Amfetamino ir Metaamfetamino analogai Phencyclidine (PCP) analogas Kaip vadinamas? Sintetinis heroinas Sintetinis heroinas MDMA (ektazy, XTC,...) PCP Kaip atrodo? Balta pudra Balta pudra Balta pudra, kapsuls, tablets Balta pudra Kaip naudojamas? kvepiama, intraveniniu bdu kvepiama, intraveniniu bdu Valgomi, kvepiami ar intraveniniu bdu Valgoma, rkoma ar intraveniniu bdu

104

Anaboliniai steroidai. Anaboliniai steroidai yra grup galing poveik turini jungini, artimai susijusi su vyriku hormonu testosteronu. Atrasti 1930 m., steroidai retai skiriami gydytoj. iuo metu medicinoje yra leidiama vartoti anemijos, stipri nudegim ir kai kuri ri krties vio atvejais. Intensyviai treniruojantis, laikantis specialios dietos ir kartu vartojant steroidus, jie gali padidinti kno svor ir raumen tvirtum. Steroid vartotojai rizikuoja daugiau nei 70 alutini galim poveiki - nuo kepen vio iki spuog, taip pat ir psichologinio sutrikimo. Kepenys, irdies ir lytin sistemos yra labiausiai alojami steroid. Vyrams gali isivystyti impotencija, nevaisingumas, sklidi idivimas. Moterims gali negrtamai atsirasti vyrik bruo kartu su krt sumajimu bei nevaisingumu. Abiem lytims psichologiniai sutrikimai pasireikia agresija ir depresija. Vieni alutiniai poveikiai pasireikia greitai, kiti, kaip irdies smgiai, insultai, gali nepasirodyti ilgus metus. Steroid vartojimas pastebimas i greito svorio ir raumen padidjimo (kai steroidai vartojami kartu su raumen treniravimo programa); agresyvumo ir kovingumo, piktumo, violetini ir raudon spuog, patinusi pd ir blauzd, drebjimo, odos patamsjimo, nuolatinio nemalonaus kvapo. Visam pasaulyje egzistuoja grieta vartojani narkotikus kontrol. Kai kuri narkotik - marihuanos - realizacija apskritai yra udrausta. J vartojimui taikoma grieta kontrol. Vienas i narkomanijos bd - toksikomanija. Toksikomanai veda organizm chemines mediagas, neskirtas vidiniam naudojimui, t.y. benzino garus, buitins chemijos priemones. Toksikomanai daniausiai tai 13 - 14 met paaugliai, nesuprantantys savo organizmo nuodijimo pasekmi. Toksikomanijos pavojingumas yra tas, kad apsinuodijimo atveju mogus sta, o jeigu toksikomanas isigelbsti, tai lieka invalidu arba su protikai atsilikusiu. Toksikomanija prasta skirstyti : Piktnaudiavim stimuliatoriais, pvz.: kofeinas, kofeino alkaloidai - arbata ir kava, siekiant norim rezultat, reikia vartoti dideles dozes (100 - 200 tablei kofeino per par). Pastovus vartojimas vargina organizm, o nustojus vartoti toksikomanus tampa nedarbingu. Atsiranda nemiga, kuri skatina migdomj vaist vartojim ir toksikomanai pripranta prie kit narkotik; Sisteming aromatini mediag kvpim. i mediag vartojimas prasideda madaug nuo 10 met, j sukelia noras neatsilikti nuo kit kompanijos nari arba domumas. Pirma inhaliacija sukelia pykinim, galvos apsvaigim, rykias haliucinacijas. Toksikomanai gali matyti tokius reginius, kuriuos patys pageidauja matyti, taiau laikui bgant tai gali bti iaurs vaizdai (skraidantys karstai, skeletai). Tie vaizdai skatina paaugli saviudybes. Dl i igyvenim paaugliai bando persipjauti 105

venas, iokti per lang, vykdyti agresyvius veiksmus. velgiant narkomanijos termin socialiniu - edukaciniu aspektu, galima teigti, jog narkomanija yra deviantinio elgesio forma, pasireikianti fizine ar psichine priklausomybe, nuolat fizikai ir psichikai alinania vaiko organizm ir skatinanti socialin asmenybs deadaptacij. Pagrindinis narkomanijos pavojus ne tiek fizin ala organizmui, kiek asmenybs degradacija, kuri itinka 10 - 20 kart greiiau nei vartojant alkohol. Vaikai narkomanai nustoja domtis mokslu, mokykla, o vliau apskritai meta mokykl. Palaipsniui susilpnja ir nutrksta naudingi socialiniai ryiai su draugais, mokyklos bendruomene, klase, pedagogais, sudtingja santykiai eimoje, vystosi egoistiniai charakterio bruoai, laisvamanyst, melagyst. Visas dmesys sutelkiamas narkotini mediag sigijimui. Narkotik vartojimas paaugli tarpe Narkotik vartojimas paauglystje vis labiau domina vairi krypi specialistus. Kiekvienais metais paaugli priprantani prie narkotik skaiius didja. inomas faktas, kad tik maiausia dalis nepilnamei, kurie serga narkomanija savarankikai kreipiasi pagalbos, tuo tarpu kai 5 - 7 % vis paaugli jau susidr su narkotikais arba nors kart j band. Paauglyst yra staigi organizmo pokyi laikotarpis. Jai bdingos ir tam tikras nukrypimas nuo psichologini elgesio norm. iame amiuje danai pradedama rkyti, vartoti alkohol, narkotines mediagas, neteisingai maitintis. Dalis nepilnamei ilieka priklausomi nuo i aling proi, kiti imoksta sveikai gyventi. Su tokiais jaunuoliais bendrauti ir jiems padti yra nelengva, taiau tai vienintel galimyb suinoti apie alkoholio ir narkotik vartojim bei padti jiems atsikratyti aling proi. Narkotik vartojimas geriausiai nusakomas kaip priverstinis, pasikartojantis bet kokios chemins mediagos vartojimas, sukeliantis neigiamus padarinius. Priklausomybs nuo chemini mediag terminas vartojamas klaidingai, kai kalbame apie paauglius, nes paprastai fizins priklausomybs jie dar neturi. Paaugliai nori savarankikumo ir pasieka tai vairiais bdais. Vienas i svarbi faktori, veikiani paauglio asmenybs formavimsi, tai paaugli elgesio reakcijos: jungimasis bendraami grupuotes; emancipacija - atsisakymas tv globos; protesto ir opozicijos jausmas - tvams aukljant vaik, jis akivaizdiai pradeda rkyt, gerti, vartoti narkotikus; imitacija - suaugusij elgesio kopijavimas.

106

Narkotini mediag vartojimas tapo rimta jaunimo problema, o per paskutinius 10 met ji spariai plinta vaik ir paaugli tarpe, o charakterizuojama kaip: masinis narkotik vartojimo padidjimas vaik ir paaugli tarpe, pripratimas prie narkotik turi rimtas psichines pasekmes; vartojani narkotines mediagas kontingentas iki 13 - 14 met; perjimas nuo lengvai prieinam psichoaktyvini mediag, toki kaip barbitratai, kanaps, prie brangesni narkotik - heroino, kokaino, ekstazi, darani pavojingesn poveik organizmui, skatinani greit pripratim prie narkotik, vedant prie asmenybes degradacijos. Taiau yra ir toki paaugli, kurie dl l stygiaus vartoja pigius, pai pasigamintus narkotikus. Jaunimas stengiasi vartoti stipresnius narkotikus, kurie ne tik atpalaiduoja psichik, bet lemia viso organizmo aktyvum. Pripratimo prie narkotik poymius rodo ie veiksniai: smalsumo patenkinimas. Suaugusij narkoman kvaial vartojimo tikslas - ramybs, lengvumo siekimas. Paaugli smalsumas. pradedanio vartoti narkotikus socialinio statuso pasikeitimas. Jei prie 5 metus tai buvo vaikai i varging, alkoholik, kriminalini, nusikaltli, pasiymjusi iaurumu eim, tai dabar - vaikai i eim, turini ger socialin padt. Narkotikai tampa tam tikru gyvenimo stiliumi, atributu. Diskotekos, koncertai, jaunimo vakarliai tampa pavojingomis narkotik platinimo vietomis, kuriose laisvai parduodami ir vartojami narkotikai. Ypatingai pavojingas toki narkotik kaip kokainas, heroinas, ekstazi (kuri kaina nuo 50 iki 150 JAV doleri) vartojimas. Paragavs vairi narkotik, paauglys pats toliau nusprendia savo likim. Tai savotikas mados siekimas. iuo metu labai populiars tampa naktiniai klubai. Nordamas isilaikyti ger nuotaik per vis vakarl, jaunimas turi bti gerai fizikai pasiruos. Toki vakarli metu greitai pradjo plisti psichoaktyvios mediagos, pvz.: utenka vienos tabletes, kad galt be pertraukos okti visa vakar madaug 10-12 valand. Vartojimo atvejai ir bdai 1. EKSPERIMENTINIS - kuomet asmuo, pavartojs narkotikus vien ar kelis kartus, po to j atsisako. Tai nereikia, kad jis taps narkomanu (nuolatiniu vartotoju). Danai nepilnametis narkotini mediag pabando jau pradinse ar vidurins mokyklos klasse ir gali apsinuodyti. Daniausiai juos vartoja nereguliariai, daniau rko cigaretes, taip pat gali vartoti lakisias mediagas, be recept parduodamus vaistus, kanapes, atsivelgiant tai, ko galima sigyti. 107

Paauglio organizmas paprastai sunkiai reaguoja ias mediagas. Apsinuodijus gali bti ir ypa sunki padarini sveikatai. Didel tak daro tv elgesys. 2. NEREGULIARUS VARTOJIMAS - kuomet narkotikai vartojami retkariais ir nra psichins bei fizins priklausomybs (pasimgavimo sumetimais). Taiau tai susij su didele rizika tapti priklausomu nuo narkotik. Ilgainiui tolerancija narkotinms mediagoms didja ir paaugliai pradeda eksperimentuoti su kitomis mediagomis, skaitant stiprius alkoholinius grimus, stimuliuojanias mediagas. Jie pateisina psichotropini mediag vartojim, teigdami, kad tai daro spd draugams, sustiprina pasitikjim savimi, leidia lengviau bendrauti. 3. REGULIARUS VARTOJIMAS - kuomet atsiranda psichin, o vliau ir fizin priklausomyb, pasireikianti abstinencijos sindromu. Susergama narkomanija. Nepilnametis tampa priklausomas nuo narkotik ir juos vartoja ne tik savaitgaliais, bet ir kitomis dienomis. Vaikas vis labiau atsiskiria nuo eimos ir pradeda vienas vartoti narkotikus. Neigiam padarini vis daugja. Paauglys gali pradti vogti, mutis, susieisti. Jam gali pasireikti depresija, jis gali perdozuoti, nebesilaikyti asmens higienos taisykli ir turti problem su teissaugos institucijomis. 4. PIKTNAUDIAVIMAS VARTOJANT NARKOTIKUS, paaugliui pasireikia priklausomybs simptomai. Jis impulsyviai, paprastai kasdien vartoja narkotikus tam, kad normaliai jaustsi. Taigi, i mediag vartojimas nepriklauso nuo vis didjani neigiam padarini, pavyzdiui, kriminalini nusikaltim, bandymo nusiudyti ir visiko emocinio isekimo. Paprastai toks paauglys vartoja vairius narkotikus ir kelet dien bna apsvaigs. Iskiriamos dvi ligos stadijos: Pirmoje stadijoje atsiranda psichinis potraukis ir narkotikai vartojami vis didesniais kiekiais. Psichins priklausomybs stadijoje dar galima pakoreguoti paauglio, jaunuolio elges. ia reikia ne tik psichologo pagalbos, bet ir eimos paramos. Antroje ligos stadijoje susiformuoja visika psichin priklausomyb, narkotinei mediagai. Isivysto tolerancija. Narkotikas vartojamas reguliariai. ioje stadijoje reikalinga gydytoj specialist pagalba. Igydyti i lig labai suriku, taiau, jeigu pats mogus to nori, manoma. Didels takos sveikatai turi ne tik vartojama narkotins mediagos ris, kiekis, bet ir vartojimo bdas. Narkotins mediagos vartojamos: jas igeriant, kramtant, praryjant. Mediaga absorbuojasi burnos gleivinje (kanapi aliejus, opiumas, heroinas, kokainas, LSD, ekstazi, kofeinas, raminanios ir migdanios mediagos); uostant: mediaga absorbuojama nosies gleivinje (heroinas, kokainas, anfetaminas, lakios mediagos); kvepiant: mediaga absorbuojasi plauiuose (haias, marihuana, kanapi 108

aliejus, opiumas, heroinas, kokainas, lakios mediagos); virkiant po oda, raumenis, ven (heroinas, kokainas, amfetaminas, anabolikai steroidai, aguon ekstraktas). Visi vartojimo bdai yra susij su rizika, kadangi kosint, kvpuojant galima udusti, taiau daugiausiai pavoj yra susij su infekcinmis ligomis. Suleidus ven per didel kiek mediagos, perdozavus mog gali itikti staigi mirtis; jei nesterils virktai ar adatos, galima usikrsti hepatitu B, C, IV ar kitomis infekcinmis ligomis; ukalkja venos, susidaro pliniai, trombai, isivysto kraujotakos sutrikimai; padidja kraujo ukrtimo, gangrenos pavojus. Narkotik pavojai ymiai padidja, kai vienu metu sumaiomos kelios narkotins mediagos, kai mog veikia dar anksiau pavartotas kokios nors kitos ries narkotikas. Vartojant ekstazi ir LSD, bna rykesns haliucinacijos ir baims pojiai. Pasibaigus j poveikiui, savijauta ymiai blogesn. Tai gali trukti net 12 valand. Maiyti tokius narkotikus kaip alkohol, tirpiklius, trankviliantus - labai pavojinga. Juos maiant, kyla kiekvieno i j perdozavimo pavojus, mogus gali mirti. Vartojimo prieastys ir pasekms Priklausomyb narkotinms mediagoms takoja daugyb vairi tarpusavyje susijusi prieasi - genetins, fiziologins, psichologins, socialins. Alkoholik tv vaikai turi didesn tolerancij alkoholiui ir menkesn reakcij, igrus nedidel jo kiek. Jiems bdingas paveldtas psichologinis polinkis ir didesn rizika susirgti alkoholizmu. narkomanij link vaikai yra irzls, jautrs, greitai netenkantys dvasins pusiausvyros, silpnavaliai, nepasitikintys savimi, greitai pasiduodantys kit takai, ribot interes, turintys psichologini problem mons. Daniausiai tai asmenys, neturintys gyvenimo tikslo, iekantys trumpalaiki malonum, lepnliai, nesuprasti, mgstantys be tikslo laistytis gatvmis, link pervertinti savo galimybes arba nusivyl po neskmi. Tarp linkusi narkomanij danai pasitaiko toki, kurie vaikystje savo nervingum demonstruodavo kramtydami nagus, ilgai lapinosi lov, patyr galvos smegen traumas, po kuri buvo netek smons. Narkomanijai plisti didel tak turi ir socialiniai veiksniai: netinkamas aukljimas eimoje, augimas tik su vienu i tv, piktnaudiavimas alkoholiu ir kitais narkotikais eimoje, nekritikas poiris juos, alkoholizmo tradicijos eimoje, asocialus vaiko elgesys ir padidjs aktyvumas, nenoras mokytis, neskms mokykloje ir kiti. Pagrindines prieastys susij pirmiausiai su: 1. narkomano charakterio ypatumais; 2. psichiniu ir fiziniu jo organizmo atsilikimu; 109

3. socialiniu - kultriniu poveikiu jo asmenybei. Narkotik vartojimo prieastis galima velgti mikro -, mezo -, ir makrolygiuose. 1. Mikrolygis. ia irykja biologins ir psichologins narkotik vartojimo prieastys. Narkotik vartojimo mikro prieastis slygoja tai, kuriai kategorijai priklauso narkomanas. Suaugusij narkoman kategorijai priskirt individ narkotik vartojimo motyvas - euforijos paiekos. Suaug monse vartoja narkotikus, nordami "isprsti" savo problemas. Ryt kultroje narkotik sukeltas pojtis, ypa jei tai religinio ritualo dalis, yra traukiamas vis mogaus patirt, jos savotikas prasminimas tampa tos realybs, kurioje gyvena mogus, dalimi. Tuo tarpu "vakarieiui" narkotik vartojimas danai tampa priemon, kurios pagalba jis bga nuo nemalonios ar pernelyg sunkios realybs. Narkotik sukeltas pojtis netraukiamas visos mogikosios patirties kontekst ir gali tapti pretekstu stengtis vis i naujo pabgti nuo sunkios mogikosios patirties ir sugrti prie to paties pojio. Tarp biologini veiksni ypatingai irykja: pirmins tolerancijos, itverms narkotinms mediagoms laipsnis, minima smegen disfunkcija. itie pakitimai gali atsirasti nios moters organizme. 6 - j XX a. deimtmet ginekologijoje - akuerijoje plaiai buvo naudojami stimuliatoriai gimdymo skatinimui, buvo leidiamos mediagos su psicho aktyviu poveikiu, o tai neretai sukeldavo vaiko smegen disfunkcij; narkotik vartojimo btinumas pasireikia alkiu, liga, organizmo susilpnjimu, skatina vartoti papildomas narkotik dozes, somatines ligas, kurios reikalauja naudoti "raminanius" arba "mainanius skausm" preparatus, tampa priklausomybs nuo vaist prieastimi. Psichologiniai veiksniai: psichikos patirt maloni poji patrauklumas; savs tvirtinimo siekimas; neturjimas sitikinim, socialini interes; psichikos sutrikimai, tokie kaip socialinis stresas, nusivylimai, baim. Subjektyvios prieastys tai nepasitenkinimas gyvenimu, susijs su vairiomis aplinkybmis: asmeniniai sunkumai, socialiai kultrins sferos, negarantuojanios laisvo laiko praleidim, stygius, o tai labai svarbu paaugliams; socialinis neteisingumas, nepaangumas moksle, nusivylimas monmis; Paauglio asmenins akceptualizacijos ypatumai: epileptoidinis tipas - vartojant alkohol ir narkotikus, greiiausiai atsiranda priklausomyb, labai greitai priprantama prie i mediag; nepastovus tipas - didels rizikos laipsnis; konformusis tipas - aukta taiga ir greita priklausomyb nuo 110

narkotik; asteninis tipas - alkoholio ar narkotik vartojimas su nuotaikos paklimo tikslu; sezoninis tipas - narkotik vartojimas (opijus, heroinas, alkoholis), siekiant pagerinti kontaktus; 2. Mezolygis. Pagrindin nepilnamei narkomanijos prieastis gldi aukljime, sukelianiame socialini-pedagogini ir socialini problem. Vienos narkologins pagalbos duomenimis, tarp 344 vaik, sergani narkomanija, buvo pastebta: socialin tv, kaip asmenybi degradacija (nepastovus darbas, kriminalinis elgesys); nesveika atmosfera eimoje, kaip jos iirimo pasekm; sunki materialiai padtis; aukljimas nepilnoje eimoje. ie duomenys rodo, kad narkomanu tampama, o ne gimstama. Manoma, jog daugiausiai narkoman yra tarp toki paaugli kaip: teritorinse grupse, susiformavusiose pagal gyvenamj ar mokymosi viet. Pagrindins vartojamos psichoaktyvios mediagos: alkoholis ir pigs narkotikai; delinkventinse ir kriminalinse vaik bei suaugusi grupse. Jose svarb vaidmen turi lyderis, rykiai vyraujanti hierarchine struktra. Tos grups traukia naujokus narkotik vartojim. I pradi ie kvaialai duodami nemokamai. Lyderis daniausiai pilnametis, turintis sta. J vadina "mokytoju". 3. Makrolygis. Makro prieastys - tai naujos socialins - kultrins, ekonomins slygos. Pasak amerikiei sociologo R.Mertono, narkomanija, kaip alkoholizmas bei valkatavimas, yra socialins adaptacijos forma, kuri pasirenka patyrs neskm ir atsisaks socialini tiksl mogus. Tai aktualu analizuojant i dien Lietuvos situacij ir moni socialins skms bei neskms suvokim. I ties labai didel dalis moni patyr neskm, nes nebuvo susikr tam tikr nauj socialini - ekonomini slyg strategijos. Visada socialini - ekonomini pasikeitim proces lydi vairios deviacijos. Bendra marginalumo atsiradimo prieastis - chaotikas visuomens judjimas kitos, dar aikiai neapibrtos socialins - ekonomins ir politins sistemos link. Tos prieastys susijusios su socialiniais - kultriniais veiksniais: kultros, daniausiai subkultros poveikis. Kultriniam veiksniui priskiriama gimtoji kalba, religija, valgis, tradicijos ir ritualai; narkotik prieinamumas. Narkotik verslo augimas ir platinimas spariai pleiasi. Galima iskirti 3 narkomanijos pasekmi ypatumus: biologins pasekms - tai progresuojantis aktyvumo kritimas; 111

socialins - psichologins pasekms - tai vaiko asmenybs degradacija; kriminalins pasekms - tai, kad narkomanas, siekdamas patenkinti savo pomgius, priverstas mesti mokslus ar darb, todl, kad nuolat uimtas narkotik iekojimu. Jeigu jam neutenka narkotikams l, tai ieko j kitu keliu (grobia, vagia, net udo). Specialist nuomone, narkomanija, susijusi su alkoholizmu. Daugelis narkoman bando pakeisti narkotikus alkoholiu. Alkoholio ir narkotik dvigubas poveikis greitina vaiko asmenybes degradacij, sunkina gydym. Narkomanijos ssajas su mogudyste daniausiai lemia nepasitenkinimas gyvenimu. I ties vienareikmikai apibdinti narkomanijos prieasi vairov, plat narkotini mediag asortiment, vairi narkotik vartojimo bdus nemanoma. Kalbant apie narkotik vartojimo prieastis, tikslinga iskirti tam tikras grupes. Narkomanus galima skirstyti pagal ami - suaugusius ir paauglius, ir pastoviai narkotikus vartojanius asmenis. "Eksperimentinis" narkotik vartojimas bdingesnis jaunimui. Taiau i kitos puss, Skandinavijos alyse 1987 - 1999 metais atlikti tyrimai parod, kad eksperimentinis narkotik vartojimas tampa vis populiaresnis tarp vyresnio amiaus, aukt socialin padt uimani, asmen. Narkomanijos prieasi pradta iekoti dar XIX a. viduryje, taiau dar ir iandien nesuformuluota bendra prevencijos koncepcija. Pasaulinje literatroje galima aptikti daugyb tapimo narkomanu prieasi; pavyzdiui, galimyb "nustumti" al problemas ir patirti laikin malonum, esant emociniam nepasitenkinimui susiklosiusiu gyvenimu, santyki tarp kart nutrkimu, jaunimo protestu prie egzistuojanias gyvenimo normas, smalsumu, eimyninmis aplinkybmis, asmenybs disharmonija, nesugebjimu gyvendinti savo plan, per dideliais supanios aplinkos reikalavimais, grups taka, psichopatinmis asmens savybmis, narkotik "pasiekiamumu", kultrine tradicija, narkotik vartojimo pasekmi neinojimu. Kodl jauni mons vartoja narkotikus? Prieasi gali bti labai daug: jaunimas neturi rimto usimimo, kad jaustsi saugs, kad patenkint savo smalsum, kad surizikuot ir pamaitaut. Jiems nuobodu. Taiau j draugai vartoja narkotikus, jie mgsta rizik, jie nori okiruoti tvus ir draugus, tai yra madinga, jie nori pabgti nuo iandieninio gyvenimo ir asmenini problem. iandien narkotik nesunku sigyti, tai kodl neibandius j poveikio? Jiems patinka "ta" savijauta. Gana danai jauni mons narkotik vartojim supranta kaip protest prie suaugusij pasaul, prie tvus. Ne be reikalo "eksperimentuojanio" jaunimo dauguma priklauso 14 - 17 m. amiaus grupei, nes btent paauglystje bdingas noras tapti savarankiku, nebepriklausomu nuo tv, turti "savo" poirius, vertybes, o 112

narkotik motyvu tampa smalsumas. Paaugliams bdingas nekritikas poiris reikinius, siekis patirti malonum "ia ir dabar", autoritet neigimas, smalsumas, noras tapti nepriklausomu, gal gale - nesugebjimas realiai numatyti narkotik vartojimo pasekmi. Paaugli socializacijos ypatyb - sekti mada, bendraamiais, jiems bdinga didel tarpusavio priklausomyb. Labai svarbu, ypa pradedant vartoti narkotikus, draug taka. Daugumai moni pirm kart narkotik pasilo draugai arba draug pastami. Pirmj narkotik bandym daniausiai lemia aplinkiniai. Manoma, jog narkotik vartojimas - "tai pagalba sau". Mat paaugliai daniausiai patiria konfliktus mokykloje, eimoje. Vartojant narkotikus tikimasi panaikinti psichosomatin diskomfort. Pastebta, kad ankstyv narkotik vartojimo pradi lemia ne tik pai paaugli, kiek j tv socialin destabilizacija. ia susipina aukiau iskirtos narkotik vartojimo mikro ir makro prieastys: eim, kurios patyr socialin neskm, pasikeitus socialinms ekonominms slygoms, narkotik vartojimas vaik tarpe - tai reakcija tv neskmes. Didel dalis t eim - auktj isilavinim turintys asmenys. Todl j vaikams ikilo sunki pasirinkimo uduotis - arba atsisakyti vertybi, kurias diegia j tvai, arba pasirinkti tas vertybes jau tarsi inant, kad jos, socialins skms neatne, kaip neatne ir j tvams. Mokslininkai pripasta, kad pradti vartoti narkotikus skatina psichologiniai ir socialiniai veiksniai, o biologiniai veiksniai daugiausiai nulemia tai, kaip greitai organizmas pras prie narkotins mediagos. Motyvus, kodl jauni mons vartoja narkotines mediagas, galima suskirstyti tris grupes: tampai sumainti ar stresui veikti. Narkotins mediagos vartojamos siekiant euforins bsenos, norint pamirti visas problemas, sumainti tamp, nemalonias emocijas. Narkotini mediag vartojimas tampa tampos ar streso veikimo metodu. Narkotik efektas. Narkotins mediagos vartojamos norint ibandyti j veikim, patirti pakitusi smons bsen. Pagrindinis tikslas - siekti malonumo. Bendraami taka. Svaiginanios mediagos vartojamos norint kartu praleisti laik, neatsilikti nuo draug. inant rizikos veiksnius, vartojimo motyvus, galima sukurti ir stiprinti apsauganius nuo narkotik vartojimo veiksnius. ie veiksniai eimoje - tai geri tv bei vaik tarpusavio santykiai, pasitikjimo ir bendradarbiavimo atmosfera eimoje, tv domjimasis vaik problemomis, abipus pagarba. Apsaugantys veiksniai mokykloje - geri pedagog ir moksleivi santykiai, pasitikjimo ir bendradarbiavimo atmosfera klasje, mokytoj domjimasis ne vien paangumo rodikliais, bet ir moksleivi problemomis, vaik uimtumas, pagarba ir dmesys moksleiviams. 113

Psichologai pripasta: jei mokinys jaus suaugusij meil, pagarb, glob, domjimsi savo asmenybe, tiks, kad ie nori j suprasti, padti, tai sumains narkotik vartojimo tikimyb. Galima apibendrintai teigti, jog narkomanija - tai liga, kuri sukelia nuolatinis narkotini mediag vartojimas. ia liga sergantis mogus yra fizikai ir psichikai priklausomas nuo narkotini mediag. Paauglyst yra staigi organizmo pokyi laikotarpis. I ties nra paprasto ir vienprasmiko atsakymo klausim, kodl vaikas ar paauglys pradeda vartoti narkotikus ar alkohol. Daniausiai tai lemia keleto veiksni visuomens, eimos, bendraami - situacin kombinacija. Gal jaunas mogus bando ivengti streso, pabgti nuo vienatvs, nugalti drovum, atrodyti suaugusiu ar patenkinti savo smalsum. Juk paauglyst - emo savs vertinimo laikotarpis. Jaunas mogus paprastai nespja augti ir keistis taip greitai, kaip jam nortsi. Jis gali jaustis ne toks protingas, patrauklus, talentingas ar populiarus, kaip jo bendraamiai; vaik gali slgti tv, mokytoj ir kit moni spaudimas, veriantis siekti, jo nuomone, nepasiekiam tiksl. Vienas i bd isprsti kylanias problemas - mginimas pasitelkti narkotikus ar alkohol. Narkomanais daniau tampa nepiln eim, irzls, jautrs, greitai netenkantys dvasins pusiausvyros, silpnavaliai, nepasitikintys savimi, greitai pasiduodantys kit takai, turintys psichologini problem paaugliai. Daniausiai tai asmenys, neturintys gyvenime tikslo, iekantys netikr malonum, lepnliai, nesuprasti, link pervertinti savo galimybes arba nusivyl po neskmi. Taiau tai nesumenkina mokyklos vaidmens sprendiant narkotik prevencijos problem. Mokykla gali suteikti moksleiviams ini apie narkotik vartojimo rizik, pasekmes, formuoti socialinius gdius, padsianius atsispirti socialiniam spaudimui vartoti vairius narkotikus. Kartais utenka vien paramos, padrsinimo, uuojautos, pritarimo ar supratimo, kartais reikia ir rimtesni ingsni - psichologins pagalbos, bendr mokytoj bei tv pastang. Socialinio pedagogo vaidmuo informuojant tvus apie narkotikus ir j al Mokykl socialinis pedagogas drauge su klass aukltojais, medicinos darbuotojais pastaraisiais metais daug dmesio skiria darbui su tvais, drauge gyvendina narkomanijos prevencij. iame skyrelyje pateikiamas JAV socioedukacinio darbo metodas - tv informavimas apie narkotikus, j al ir galimas prevencines priemones formuojant neigiam poir iuos kvaialus. Kiekvienoje eimoje vyrauja tam tikri elgesio standartai bei principai. Vis j pagrindas - atitinkamos eimos vertybs. Vaikai, kurie nusprendia nevartoti alkoholio bei kit svaigij mediag, daniausiai auga eimose, kuriose vyrauja tvirta vertybi sistema svaigij mediag atvilgiu. 114

Socialins, eimos bei religins vertybs yra tas pagrindas, kuris imoko jaunus mones itarti tvirt "ne" svaigalams, o vliau padeda to paado laikytis. tai keletas bd, padedani tvams iaikinti ir tvirtinti eimos vertybes: apie vertybes kalbkite atvirai. Su vaikais kalbkits apie tai, kodl tokios vertybs, kaip dorumas, siningumas, pasitikjimas savimi ir atsakingumas yra svarbios, kaip jos vaikams padeda priimti tinkamus sprendimus. Mokykite vaikus, kad kiekvienas sprendimas yra paremtas prie tai buvusiu, o kiekvienas geras, tinkamas sprendimas palengvina bsimo sprendimo primim; prisiminkite, kad kiekvienas js poelgis takoja js vaiko vertybi formavimsi. Paprastai kalbant, vaikai kopijuoja savo tv elges. Pavyzdiui, tie vaikai, kuri tvai rko, yra labiau link ateityje patys rkyti. Dl tos prieasties, vertinkite save: koks js santykis su alkoholiu, medikamentais, kuriems reikia recepto; ar rkote, ar vartojate nelegalius narkotikus, o tada pasvarstykite, kaip js veiksmai ir mintys gali takoti js vaik pasirinkim ateityje: vartoti ar ne alkohol bei kitas svaigisias mediagas. Tai, inoma, nereikia, kad jei mgstate per pietus igerti taur vyno ar vakare kokteil, jums reikt nustoti tai daryti. Vaikai gali suprasti ir priimti skirtum tarp to, k gali daryti tvai bei to, ko daryti negali vaikai. sidmkite tai, taiau bet kokiu atveju privalote neleisti js ataloms dalyvauti kokteilio ruoimo procese, negalite prayti savo vaiko atneti skardin alaus, o tuo labiau, leisti jo paragauti. Suraskite skirtum tarp js odi ir veiksm. Prisiminkite, kad vaikai greitai pajauia tv siuniamus signalus, atseit nieko blogo kartais pabti nesiningu ar isisukti nuo nemaloni pareig. Todl prisiminkite, kad praydami vaiko atsiliepti telefono skambut ir skambinaniajam pasakyti, kad js nra namie, kai, tuo tarpu, js - namie, patys savo elgesiu mokote vaik bti retkariais nesiningu. sitikinkite, kad js vaikas supranta js eimos vertybes. Kartais tvai klaidingai suvokia, kad vaikas i eimos perima, "sugeria" visas jo vertybes (net ir tas nuostatas, apie kurias eimoje nediskutuojama). Todl nordami suinoti, ar js vaikas supranta eimoje propaguojamas vertybes, galtumte prie piet stalo pradti diskusij aktualiu klausimu, pavyzdiui: "K tu darytumei, jei asmuo, stovintis prie tave, pamest dolerio kupir?".

115

Socialinio pedagogo patarimai tvams, kaip gyvendinti narkomanijos ir alkoholizmo prevencij Tvai yra atsakingi u elgesio taisykli, skirt vaikams, sukrim. Kai eimoje pradedama vartoti alkohol ar kitus svaigalus, reikia diegti tokias grietas taisykles, kad pirmiausiai bt apsaugotas vaikas. Bet kokiu atveju, taisykli diegimas yra tik pus darbo - kiekvienas tvas privalo bti pasirengs skirti tam tikras bausmes u taisykli sulauym. Tam, kad sukurtos taisykls bei sankcijos veikt, tvams reikia inoti kelet labai svarbi detali: bkite konkretus. Paaikinkite vaikui prieastis, kodl norite vesti nauj tvark. Aikiai paaikinkite, kokios yra taisykls ir kokio elgesio i vaiko tikits. Nepamirkite vardyti ir galimas pasekmes u taisykli nesilaikym: kokia laukia bausm, kaip ta bausm bus vykdyta, kokia bausms trukm bei ko ta nuobauda bus siekiama; bkite pastovus. Aikiai paaikinkite vaikui, kad taisykls: "Alkoholiui NE", "Narkotikams - NE" ir panaios galioja bet kur, bet kuriuo laiku tiek namie, tiek pas draugus, tiek kitoje vietoje; aiskite pagal taisykles. Kai vaikas nesilaiko vienos ar kitos taisykls, skirkite jam toki bausm, kuri buvote aptar kartu dar tada, kai paskelbte jam apie tai. Neskirkite bausms, kuri vaikui yra neinoma (mat js tik dabar j sukrte). Venkite toki nereali grasinim, kaip: "Kai tavo tvas gr namus, jis tave umu". Vietoj to, stenkits reaguoti ramiai, nepamirdami vaikui praneti, kad jam u taisykls nesilaikym skiriama konkreti, anksiau aptarta bausm.

Informacijos pateikimas. Tvai privalo daug inoti apie alkoholio ir narkotik bei kit svaigij mediag al, kad savo vaikams galt pateikti tiksli informacij. Jei ta informacija yra apie plaiai paplitusius kvaialus, tvai pirmiausiai turi inoti, kok poveik svaigiosios mediagos turi mogaus fizinei ir psichinei sveikatai, kokie vartojimo simptomai, o tada jau gali kompetentingai kalbtis su savo atalomis. Be to, tie, kurie apie svaigalus yra gerai informuoti, greiiau gali atpainti savo vaik, ar jis turi su svaigiosiomis mediagomis susijusi problem. tai keletas patarim, k tvai pirmiausia turt daryti, kad apsaugot savo vaik nuo pratingo sveikatos alojimo: suinokite skirting populiariausi alkoholio bei narkotini mediag ris bei su j vartojimu susijusius pavojus; imokite atpainti atitinkamoms mediagoms vartoti skirtas priemones; susipainkite su argonikais narkotini mediag pavadinimais; suinokite, kaip atrodo narkotikai; 116

imokite atpainti vaiko elgesyje bei ivaizdoje poymius, kurie iduoda, kad js atala vartoja alkohol bei narkotikus; isiaikinkite, kur nedelsiant galite kreiptis pagalbos, jei tariate, kad js vaikas vartoja alkohol ar kitas svaigisias mediagas. Vaikai ir alkoholis. Tie tvai, kurie labai nenori, kad j vaikai vartot narkotines mediagas, gali atlaidiau irti alkohol. Be to, visuomen yra tolerantikesn iai svaigiajai mediagai bei jos vartojimui: statymai leidia alkohol vartoti suaugusiems monms; j vartoja daugelis tv, alkoholis yra neatsiejama kai kuri religini apeig dalis. Vadinasi, kad visuomen toleruoja svaigal kaip maiau pavojing. Taiau faktai byloja k kita. S. Jonukait (2002), ianalizavusi narkomanijos ir alkoholizmo paplitim nepilnamei tarpe JAV prijo ivados, jog: 4,6 mln. paaugli JAV turi girtavimo problem; 4 proc. vyresnij klasi mokini alkohol vartoja kasdien; alkoholis - pagrindin mirties prieastis tarp 15 - 24 met jaunuoli; apie pus jaun moni miri (paskendimas, mirtis ugnyje, saviudybs ir t.t.) prieastis yra susijusi alkoholio vartojimu; jauni mons, kurie alkohol vartoti pradeda nuo maens, ateityje turi polink alkoholiui; jie taip pat turi didesn polink narkotinms mediagoms, nei i svaigij mediag neragav bendraamiai; jauniems monms, kuri kno svoris yra maesnis u suaugusij, alkoholio koncentracija kraujyje bna didesn, o tai reikia, kad alkoholis jaun organizm veikia intensyviau bei ilgesn laiko tarp. Kalbjimasis su vaiku bei jo klausymasis. Daugelis tv nesiryta kalbtis su savo vaiku apie alkoholio ar narkotik vartojim. Jie tikisi, kad nelegalias mediagas vartoti gali bet kas kitas, bet ne j atala. Kiti delsia pradti io pobdio pokalb, nes neino, k ir kaip pasakyti, o neretai isigsta galimybs savo kalbomis pirti vaikams nor pabandyti svaigij mediag. Taiau delsti yra pavojinga. Daugelis jaun moni, dalyvavusi gydymo programose, teigia, kad iki tol, kol j tvai pastebjo vartojant narkotines mediagas ar alkohol, buvo praj maiausiai dveji metai nuo pirmojo pabandymo. Taigi, tiesiog btina anksti pradti kalbtis apie alkoholio bei kit svaigal al ir iuos pokalbius tsti daug met. Kartais tvai bijo prisipainti vaikui, kad jie neturi atsakymo kiekvien klausim, taiau ito tikrai neverta baimintis. Klausianiajam reikia leisti suprasti, kad tvams rpi jo/jos problemos ir kad kiekvien pateikt klausim jie kartu gali bandyti rasti atsakym. Taigi tam, kad tvai galt su savo paaugliu, dukra ar snumi kvalifikuotai kalbtis apie narkotines ir kitas svaigisias mediagas, reikalingi tam tikri klausymosi ir kalbjimo gdiai. iuo atveju gali padti keletas pagrindini dalyk, kuriuos tvams bt naudinga inoti: Bkite geras klausytojas. sitikinkite, ar js vaikas nejauia diskomforto pasakodamas jums savo problemas bei pateikdamas kai kuriuos klausimus. Atidiai klausykite, k snus ar dukra sako. Neleiskite sau supykti, kol pokalbis dar nebaigtas. Jei btina, papraykite 117

vaiko, kad leist jums penket minui atsikvpti ir nusiraminti. Vliau tskite pokalb. Pastebkite ir tai, ko vaikas nesako. Jei jis/ji nekalba su jumis apie problemas, imkits iniciatyvos ir paklausinkite apie tai, kaip sekasi mokykloje ir pan. Imokite su vaiku kalbtis apie jo jausmus. Jauniems monms btina inoti, kad jie gali pasikliauti savo tvais, kai jiems reikia tikslios informacijos jiems rpimu klausimu. Jei js vaikas nori kalbtis tada, kai js negalite jam/jai skirti viso savo dmesio, paaikinkite, kodl to padaryti iuo metu negalite ir susitarkite abiem tinkant laik vliau. Danai pagirkite. Pastebkite tuos dalykus, kuriuos js atala atlieka gerai. Nesusikoncentruokite vien ties blogais dalykais. Tada, kai tvai yra labiau link pagirti nei sukritikuoti, vaikas gyja didesnio pasitikjimo savimi, o kartu jam dingsta baim pasitikti savo sprendim teisingumu. Kalbkite aikiai. Diskutuodami su vaiku apie svaigalus ir kvaialus, kalbkite aikiomis frazmis. Duokite vaikui suprasti, kad js netoleruojate alkoholio, narkotik bei kit svaigij mediag vartojimo. Vaikai puikiausiai supranta, kai jiems sakoma: "Ms eimoje udrausta vartoti narkotikus. Vaikams negalima gerti alkoholini grim". Bkite pavyzdys vaikui. Vaikai mokosi i pavyzdi. sitikinkite, ar js pai veiksmai atitinka tuos reikalavimus, kuriuos keliate vaikui. Netgi inant aukiau ivardytus dalykus, pasiekti efektyvios tv komunikacijos su vaikais ne visada yra lengva. Vaikai ir tvai bendrauja skirtingais stiliais, j klausymasis bei reakcija taip pat skiriasi. Be to, didiuls reikms pokalbio skmei turi ir laikas bei vieta. Todl tvams, kurie nori naudingai pasikalbti su vaiku, reikt inoti kelet svarbi patarim: kaip klausytis, stebti, kokia turt bti tinkama reakcija, kad vaikas nebijot ir kit kart atsiverti. Klausymasis: bkite atidus; nepertraukinkite vaiko pasakojimo; negalvokite apie tai, k pasakysite, kol js vaikas dar kalba; nepradkite patarinti iki tol, kol vaikas nebaig pasakoti. Tegul jis pats paprao patarimo. 118

118

irjimas: stenkits suprasti vaiko veido iraik bei jo kno kalb. Ar js atala pokalbio metu jauiasi nejaukiai, o gal yra nervingas: sdi susirauks, pirtais barbena stal, trepsi kojomis, vilgioja laikrod? O gal atvirkiai - vaikas atrodo atsipalaidavs, ypsosi, velgia jums akis? Toks vaiko elgesio tyrinjimas tvams labai padeda suprasti, kaip jauiasi j snus ar dukra; pokalbio metu kaskart parodykite vaikui, kad jo klausots stenkits sukurti aki kontakt; jei sdite, palinkite priek, jei vaiktote, palieskite pet, ar tiesiog palinkskite galva. Reagavimas: vaiko pasakytus odius reaguoti reikia labai atsargiai. Geriausia su dukra ar snumi yra kalbti apie susirpinim ja/juo: "Man labai neramu dl tavs..."arba "Suprantu, kad kartais bna sunku...", o ne pradti kaltinti: "Tu privalai", "Kai buvau tavo amiaus, a niekada..."; neignoruokite nemaloni dalyk, kuriuos pasako vaikas. Visada juos reaguokite; nepatarinkite vaikui po kiekvieno jo sakinio. Geriau iklausykite vis jo kalb, o tada bandykite suprasti, kas slepiasi u jo odi; sitikinkite, ar teisingai supratote tai, k js vaikas pasak. Stenkits pakartoti pagrindinius dalykus.

Socialinis pedagogas turt tvams paminti, kad nepakanka vien kalbtis su vaiku. Tvai dar turi inoti, k ir kokio amiaus vaikui pasakyti. Kalbant apie narkotikus, btina pastebti, kad juos lieiani informacij reikia pateikti krybingai, pirmiausiai atsivelgiant vaik ami bei socialin patirt. Kituose poskyriuose pateikiama keletas patarim, kaip tvams bendrauti su vaikais. Tv bendravimo su skirtingo amiaus vaikais gdi lavinimas Ikimokyklinio amiaus vaikai. Nors vaik dareliuose dar nediegta socialinio pedagogo institucija, taiau i funkcij atlieka aukltojai, kurie drauge su tvais sprendia daug eim socialini problem. Kalbos apie svaigisias mediagas su ikimokyklinukais daugeliui tv gali pasirodyti nereikalingos, taiau btent nuo to, kokie gdiai susiformuoja ankstyvojoje vaikystje, priklauso vaiko tolesni sprendimai jam paaugus. Trej-ketveri met vaikai dar nra pasireng suinoti daug dalyk apie alkohol bei narkotikus, bet jie jau gali imokti priimti sprendim ar gyti tam tikr gdi, kurie, be abejons, turs ypating reikm ateityje, kai vaikui teks susidurti su problema, kaip atsisakyti pasilyt narkotini ar kitoki svaigij 119

mediag. Taiau tvai privalo prisiminti, kad io amiaus vaikai dar nemoka ilgai ilaikyti dmesio, kad jiems sunku ramiai ilgiau nusdti vienoje vietoje; jiems smagiau daryti tai, kas juos domina. Dl tos prieasties tvai galt pasinaudoti iais patarimais, kaip dirbti su ikimokyklinio amiaus vaiku: nusistatykite pastov laik, kur galite skirti vien dukrai ar snui. aiskite su vaiku, kartu skaitykite knygas, pasivaikiokite. Toki usimim metu js su savo vaikuiu kuriate abipusio pasitikjimo saitus; aidimai padeda atsirasti ryiui tarp js ir vaiko; parodykite vaikui, koki nuoding bei alojani mediag yra js namuose. Visos pavojingos nam kiui skirtos mediagos (baliklis, skalavimo milteliai, klijai ir t.t.) turi etiketes, kurias turtumte perskaityti dukrai ar snui. Pavojingas mediagas saugokite nuo vaik! paaikinkite jaunliui, kok pavoj kelia neteisingas vaist vartojimas. Imokykite vaik neimti nieko paiam i vaist duts. Pasakykite, kad medikamentus jam/jai susirgus galite duoti tik js ar kuris nors kitas suaugs mogus; paaikinkite dukrai ar snui, kodl jiems reikia valgyti tik ger maist, kad bet ko negalima kiti savo skrand. Papraykite, kad js vaikutis pamint kelet pagrindini maisto produkt, kuriuos jis/ji daniausiai valgo. Tada paaikinkite, kad toks valgis pads vaikui uaugti stipriam ir sveikam; imokykite vaik pagrindini taisykli, kaip bendrauti su kitais vaikais: aisk siningai; dalinkis aislais; kalbk ties; elkis su kitais taip, kaip nori, kad su tavimi elgtsi. imokykite vaik dirbti pagal instrukcijas. Pavyzdiui, pakvieskite padti jums ikepti pyrag: papraykite, kad, remdamasis receptu, jis/ji sumaiyt komponentus, mut kiauin ar suminkyt tel. Tokiu bdu vaikas imoksta atlikti procedras palengva, ingsnis po ingsnio. Taisykles sismoninti padeda ir paprasiausi stalo aidimai; kurkite dirbtines situacijas, kuri metu js atala imoksta sprsti problemas. Vienas i toki pavyzdi galt bti aidimas kaladlmis: papraykite savo snaus ar dukros, kad pastatyt bokt, tada tarytum netyia sugriaukite vaiko krin. Tokia situacija gali pravirkdyti bokto statytoj. Tada js galite pasilyti vaikui padti atstatyti bokt, taiau kartu turtumte paklausti jo/jos, kaip geriausia bt visk sutvarkyti. Tai padeda vaikui mokytis sprsti problemas, kartu stiprina jo savs vertinim; mokykite vaik priimti sprendim savarankikai. Tam padti gali elementariausias pasilymas vaikui paiam isirinkti, kokiais rbais jis 120

nort iandien apsirengti. Nesijaudinkite, jei pasirinkimas nra tobulas. Leisdami vaikui rinktis, js parodote, kad pasitikite jo sprendimu. Pradini klasi moksleiviai. Penkeri - devyneri met vaikai yra geros nuomons apie save. Jiems patinka mokykla ir jos atveriamos galimybs. Vaikai mokosi i patirties, ir jiems sunku suvokti dalykus, kurie vyks ateityje. Pasaulis atrodo toks, kok vaikas nori matyti, o ne toks, koks yra i tikrj. io amiaus vaikams reikia j elges reguliuojani taisykli ir informacijos, kad galt tinkamai pasirinkti ir nusprsti. Diskusijos apie alkoholizm ir narkomanij turi vykti pagal princip "ia ir dabar", t.y. btina remtis vykiais ir monmis, kuriuos vaikas ino ir pasta. Dauguma io amiaus vaik labai domisi savo kno sandara, todl diskusij iuo klausimu galima kreipti stiprios sveikatos isaugojim ir dalykus, kurie gali bti sveikatai alingi. io amiaus vaikai labai pasitiki suaugusiais. Todl jiems reikia paaikinti, kad ne visais suaugusiais galima pasikliauti ir kad ne visa yra gerai, k suaugusieji liepia daryti. Baigdamas trei klas, vaikas turi suprasti: kokios svaiginamosios mediagos yra alingos, kodl jos tokios, kaip jos atrodo, koki al daro mogaus organizmui; kuo skiriasi maisto, vaist ir narkotik poveikis; kaip vaistai, kuriuos paskyr gydytojas, padeda serganiajam, taiau kartu kuo jie gali bti pavojingi, jeigu jais piktnaudiaujama; kokiais suaugusiais, tiek mokykloje, tiek ir kitose vietose galima pasitikti ir kuriuos galima kreiptis pagalbos nelaims atveju; koks maistas yra vertingas ir kodl kasdien reikia daryti fizinius pratimus; kodl vaikams draudiama vartoti alkohol ir narkotikus. Patarimai tvams, kaip dirbti su pradinukais: Paaikinkite eimoje egzistuojanias taisykles. Vaikui suprasti j naud bus lengviau, kai pateiksite palyginimui saugaus eismo ar mokyklos taisykles, su kuriomis js atala jau yra pastamas (-a). Sveikos gyvensenos naud nuviesite kalbdami apie tai, kad mons bna sveiki tada, kai po kiekvieno valgio plauna dantis, prie valg plauna rankas, valgo sveik maist, moka tinkamai ilstis ir gerai isimiega. Kontrastui diskusijos metu yra patartina papasakoti apie mones, kurie rko, vartoja narkotikus ar be saiko girtauja. Perspkite vaik, kad televizijoje reklamuojamos preks ne visada yra naudingos auganiam organizmui, kad tokie produktai, kuriuos dds ar tetos televizijoje nori brukti ir vaikams atrodo patraukls, danai turi maai maistingj mediag ir yra nesveiki. 121

Supaindinkite vaik su vaist teikiama nauda bei galimu pavojumi. Tai padaryti galite kalbdami su vaiku apie jiems gerai inom lig. Maai vaik yra nesirgusi aus, gerkls udegimais, gripu ar pan. Kaip inia, ioms ligoms igydyti reikalinga vartoti gydytoj paskirtus vaistus. Todl vaikui papasakokite, kuo skiriasi vaistai nuo neteist narkotik. Mokykite vaik pasakyti "NE". Pateikite vaikui situacij, kurioje jis pasijust nejaukiai. Pavyzdiui, sugalvokite, kad js dukrai ar snui draugas pasilo pasivainti dviraiais ten, kur js jam neleidiate arba pasilo pabandyti vaist ir kitoki neinom mediag. Pateikite vaikui konkrei patarim, kaip elgtis tokiu atveju. Pasakykite jam: pateik klausim. Jei tau silo neinomos mediagos, paklausk: "Kas tai yra?" ir "I kur tu j gavai?". Jei tave kvieia vakarl, paklausk: "Kas dar ateis? Kur vakarlis vyks? Ar tvai jame dalyvaus?"; pasakyk "NE". Nesiteisink, nediskutuok. Pasakyk "NE" ir parodyk, kad tai tvirtas tavo apsisprendimas; pateik prieastis. Pasakyk, kodl nenori dalyvauti vakarlyje arba vartoti svaigij mediag: "Penktadien a esu usims" arba "Treneris man sako, kad narkotikai gali pakenkti mano aidimui". Gali nepamirti ir rutinins frazs: "Tvai mane bars"; pasilyk draugui (-ams) veikti k nors kita. Kai labai sunku ikart pasakyti draugui, kuris silo pabandyti k nors neprasto, pasilyk jam nueiti kin, paaisti kok aidim ar kurti projekt; pakartok visk i naujo, jei draugas vis dar nesuprato; pasitrauk. Kai visus iuos ingsnius engei, tutuojau pasitrauk i situacijos: eik namo, klas ar pasikalbk su kuo nors kitu; Sudarykite vaiko "pagalbinink sra". vien lap suraykite giminaii, eimos draug, kaimyn, mokytoj, religini vadov, policijos, greitosios pagalbos bei gaisrins telefono numerius. Lap iliustruokite nuotraukomis, paveikslliais. Paaikinkite vaikui, kaip, k i srae paymt moni ir kokios nelaims (pavyzdiui, kai pameta nam rakt ar namus pasibeldia nepastami asmenys) metu kreiptis.

4-6 klass moksleiviai. is periodas yra sultjusio fizinio vystimosi laikas, tada daug energijos atiduodama mokymuisi. 10 - 12 met vaikams patinka faktai. Jie nori suinoti, kaip, kas ir kodl vyksta. Jiems labai svarbs 122

tampa draugai. Bendraami taka lemia vaik interesus, norus. Vaiko savigarbos pajautimas priklauso nuo to, kaip j priima bendraamiai. Ypa populiars. To rezultatas - nesugebjimas savarankikai priimti sprendim. is amius yra bene svarbiausias: tarp 10 ir 12 met formuojasi poiris rkym, alkoholio ir narkotik vartojim. Didiausia rizika, kad vaikas prads vartoti svaigisias mediagas, yra eta ir septinta klass. Kaip inia, tyrimai parod, jog kuo anksiau paaugliai pradeda vartoti alkohol, narkotikus ir kitus svaigalus, tuo didesn grsm, kad tai taps grsminga problema. Todl vaikai turi gauti faktins informacijos apie svaigisias mediagas, gyti motyv pasiprieinti bendraami spaudimui pabandyti alkoholio ar kit narkotik. Vaikai turi imokti pasakyti "NE". Minto amiaus vaikai turi suinoti: kaip atpainti narkotines mediagas: alkohol, marihuan, uostomsias mediagas, kokain ir pan.; apie ilgalaikius ir trumpalaikius svaigij mediag vartojimo padarinius; apie alkoholio ir narkotik poveik vairiems kno organams ir apie tai, kodl alkoholis ir narkotikai ypa pavojingi auganiam organizmui; apie alkoholio ir narkotik vartojimo padarinius eimai, visuomenei ir paiam vartojaniam. Patarimai tvams, kaip dirbti su 10 - 12 met vaikais:

raskite laiko pakalbti su savo vaiku. Stenkits tik jam vienam skirti vis savo dmes. Kartu pasivaikiokite, papietaukite ramioje vietoje, nueikite suvalgyti led kavin. Tai palengvins ivystyti js pokalb; paskatinkite savo atal dalyvauti visuomeninje veikloje, kur jis/ji galt gerai praleisti laik ir susirasti nauj draug. Dalyvavimas sporto breliuose, religinse ar visuomeninse jaunimo ir vaik organizacijose yra geriausia proga vaikui susipainti su bendraamiais; nurodykite vaikui, kokiais bdais jis/ji gali bti suviliotas pabandyti alkoholio ar narkotini mediag. Padiskutuokite su paaugliu, kaip jis/ji yra "bombarduojami" vairiausios informacijos, pradedant televizija ar lyrinmis dainomis ir baigiant skelbim lentose kabaniais skelbimais, kad alkoholio ir narkotik vartojimas yra labai "smagus" usimimas. Parodykite griet takoskyr tarp to, k apie svaigisias mediagas kalba mitai, ir kokia yra realyb; tskite praktinius usimimus, kuri metu js vaikas turi imokti pasakyti "NE". Tai darykite dar aktyviau nei darte anksiau, nes jau ne naujiena, kad etokams vyresnieji silo pabandyti cigarei ar alaus; padrsinkite vaik sijungti bendruomens, dienos centro veikl, kuri propaguoja gyvenim be svaigij mediag; papraykite vaiko perskaityti laikraius ir apibraukti visus straipsnius, kuriuose kalbama apie alkohol ar narkotikus. Nra abejoni, jog js snus ar dukra ras straipsni, kuriuose minimi nelaimingi atsitikimai kelyje, ginai ar 123

mirties atvejai, kuri prieastys - svaigiosios mediagos. Tada pakalbkite su savo atala apie milinik beprasmi miri skaii ir pabandykite kartu suprasti alkoholio bei narkotik darom al; bendradarbiaukite su savo vaik bendraami tvais. Veikite ivien, mokydami vaikus asmenini bei socialini gdi. Organizuokite kaimyn susirinkimus, sportui skirtus vakarus, dalyvaukite mokyklos ansamblio veikloje; kartu su kitais tvais dalyvaukite uklasinje vaiko veikloje. Taip sumainsite laisvo laiko limit, kurio metu vaikai daniausiai i neturjimo k veikti eksperimentuoja su alkoholiu bei kitomis svaigiosiomis mediagomis. 7-9 klass moksleiviai. Tai - paauglikas amius. io amiaus paaugliams kyla identifikacijos klausim. Stiprja draug taka. Kai kuriais atvejais, is amiaus tarpsnis - "atgimimas". Vaikai nori (ir jiems to reikia) nutraukti ryius su praeitimi. Tai reikia, kad nutrksta senos draugysts ir silpnja ryiai su mokytojais bei kitais suaugusiais asmenimis. Tie sprendimo primimo metodai bei problemos isprendimo bdai, kuriuos jie imoko vaikystje ir toliau yra naudingi, taiau tvams btina inoti, kad skiriasi metod pateikimo formos. Paaugliai ima domtis ateitimi. Pradeda suprasti, kad j neatsakingi veiksmai sukelia neigiamus padarinius, j elgesys veikia ir kitus asmenis. io amiaus paaugliams kyla daugyb egzistencini klausim, dani konfliktai su suaugusiais, bdingas nepasitenkinimas savimi, iuo amiaus tarpsniu labai svarbi emocin parama ir geras suaugusio mogaus elgesio modelis. Jauni mons, kurie vartoja alkohol, narkotikus, tabak, juos paband dar nebaig devintos klass. Rkaniam vaikui tvai turi pasakyti ne tai, kad rkydamas jis/ji rizikuoja susirgti plaui viu ar irdies liga, bet paaikinti, kad i jo burnos sklinda nemalonus kvapas, pagelsta dantys ir pirtai, gali pajuosti rbai. Dauguma jaunuoli pabando vartoti alkohol ir narkotikus, nes j draugai tai daro. Todl tvai turi stengtis stiprinti paauglio motyvacij vengti alkoholio ir narkotik. tai keletas svarbi ingsni, kuriuos gali atlikti tvai, nordami apsaugoti savo vaik: 1. priepastatykite suaugusij tak bendraami takai. Paaugliai turi suprasti, kad svaigisias mediagas vartoti draudiama ir kad ne visi jas vartoja. Parodykite, koks neprognozuojamas narkotini ar alkoholini mediag poveikis gali bti, kad nepaisant to, jog i mediag vartotojai i pradi gali neisiskirti i aplinkini savo iore, vliau sutrinka j organizmo funkcijos, o visk apibendrinant btina priminti, kad vienas blogas patyrimas gali i esms pakeisti paauglio gyvenim; 2. susipainkite su vaiko draugais ir j tvais. Susitikite su savo paauglio draugais. Danai kvieskits juos savo namus. Pasidalinkite su j tvais pasvarstymais apie paaugli elges. Visi kartu kurkite taisykles vaikams; 3. inokite vaiko buvimo viet. Jei js vaikas yra "draugo namuose" (kaip jis pats sako), suinokite, kas yra jo draugas ir kas jo tvai. Jei vaikas yra kino teatre, 124

sitikinkite, kad inote, kokiame kino teatre yra ir kok film dukra ar snus iri. Neleiskite paaugliui snui ar dukrai paskutin sekund be js inios keisti planus ir eiti pas kit draug ar irti kitame kino teatre kitok film nei buvote susitar. Baigdamas devint klas, paauglys turt suinoti: 1. 2. narkotini mediag chemin prigimt bei charakteristik; nuodugnesns informacijos apie alkoholio ir narkotik poveik mogaus organizmui; 3. apie fizin bei psichin priklausomyb nuo narkotik bei alkoholio; 4. kaip alkoholis ir narkotikai veikia judesi koordinacij bei psichik; aptarti alkoholio bei narkotik vartojimo ir vairavimo problemas; 5. eimos istorij, ypatingai jei joje bta su svaigiosiomis mediagomis susijusi problem. Patarimai tvams, kaip dirbti su 13-15 met vaikais: tskite su vaikais praktinius usimimus, kaip pasakyti "NE". Mokykite paauglius dukr ar sn atpainti tokias problemikas situacijas, kaip buvim su draugais name, kuriame nra suaugusij; paaikinkite, kad jei nra draugo tv, rkyti ar gerti al vis tiek negalima. Suvaidinkite situacijas, kuri metu js vaikui yra siloma pabandyti alkoholio ar narkotik. Leiskite paaugliui paiam pasakyti, kaip jis/ji turt atsisakyti pabandyti organizmui aling mediag. Ibandykite daugyb variant iki tol, kol js vaikas imoks tvirtai itarti "NE"; io amiaus paaugliams labai svarbu tai, kaip jie atrodo kitiems. Js galite padti savo vaikui sukurti tinkam vaizd, teigdami, kad vaikas turi ne tik gerai atrodyti, bet ir bti sveikas; ir toliau leiskite laik diskutuodami su vaiku apie tai, kas iuo metu jo gyvenime yra svarbiausia. -iame amiaus tarpsnyje js dukra ar snus gali stipriai igyventi su lytine branda susijusias problemas, kintani kno form (ypatingai dl to, kad tos formos kitokios nei draugi (-)). Be to, juos neramina padidj rpesiai mokykloje. Leiskite jiems suprasti, kad jumis ir toliau galima pasikliauti; periodikai vaikui dalyvaujant aptarkite elgesio namuose taisykles, vaiko pareigas namie, kiek laiko galima irti televizori, savaitgalio planus. Paklauskite savo dukters ar snaus: "Ar taisykls - teisingos ir ar aikios j nesilaikymo pasekms?", "Ar nereikia sumainti darb skaiiaus namie dl padidjusio krvio mokykloje" ir pan.; 125

 pakalbkite su atala apie draugyst. Paaikinkite, kad tikri draugai niekada neprays vienas kito daryti tai, kas yra neteisinga arba neteista. Tikri draugai ino, kad negalima daryti alos ne tik sau, bet ir draugams ar j eimoms; organizuokite vakarlius prie televizoriaus su lengva vakariene savo vaikams ir j draugams. 10 - 12 klass moksleiviai. Vyresni klasi mokiniai, pasak S.Jonuaits (2002), yra susirpin savo ateitimi, geba mstyti abstrakiai. Jie vis geriau supranta suaugusius, dl to nori, kad su jais bt kalbama apie j problemas ir rpesius. Tvams tai puiki proga padti savo vaikams iame amiaus tarpsnyje. Kartu paaugliai ilieka grups nariai, ir priklausymas grupei daugeliu atvej nulemia j elges bei veiksmus. Per iuos metus jaunimas danai gyja platesn poir ir jiems tampa svarbesn kit gerov. Baigdamas mokykl, js vaikas turt suinoti: pirmin ir ilgalaik narkotik poveik; galim lemting keli narkotik sumaiymo poveik; narkotik vartojimo ir kit lig bei negalios ry; alkoholio ir kit narkotik poveik vaisiui ntumo metu; ties, kad narkotik vartojimas nra nusikaltimas be auk; priemoni, kuriomis naudojamasi vartojant alkohol ir kitus narkotikus, poveik ir galimus padarinius; narkotik vartojimo tak visuomenei; visuomens galimybi ukirsti tam keli ribotum.

126

Pokalbio metu reikt susikoncentruoti galim ilgalaik narkotik poveik iame amiuje: narkotikai gali trukdyti js vaikui stoti auktj mokykl, atlikti karin tarnyb ar dirbti tam tikrus darbus. Js paaugliui taip pat gali turti takos tarnavimo geru pavyzdiu jaunesniam broliui ar seseriai svarba. Nors jaunimas trokta nepriklausomybs, ypa svarbu traukti juos eimos reikalus ir veikl. Jie turt reguliariai pietauti, atostogauti su eima ir dalyvauti eimos kasdieninje veikloje. Patarimai tvams, kaip auklti 16-18 met paauglius: 1. toliau kalbkite su savo paaugliu apie narkotik vartojim. Tiktina, kad js vaikas turi draug, kurie vartoja alkohol ar kitus narkotikus arba pasta moni, kurie tai daro. Pasikalbkite apie narkotik grsm gyvybei ir ateities galimybi ribotum; 2. pasistenkite, kad js paauglys kuo reiau likt nepriirimas namuose, kai js esate darbe. Tyrimais nustatyta, kad paaugliai linksta eksperimentuoti su alkoholiu ir kitais narkotikais priepiei metu bei tarp 15 ir 18 valandos; 3. paskatinkite savo paaugl sitraukti narkotik prevencijos veikl: gyti savanorio gdi ir atsakinti pagalbos linijos skambuius ar tapti bendraami konsultantu; 4. pasilykite savo paaugliui sitraukti sporto, men, okio ar kitus brelius. Kuo labiau jis bus usims, tuo maiau tiktina, kad nuobodiaus ir ims iekoti nusiraminimo narkotikuose. Dirbkite savanoriu su juo kartu, jei tik turite laiko; 5. planuokite narkotik prevencin veikl su kitomis eimomis mokyklini atostog metu ir veni dienomis, kai paauglys gali nuobodiauti ir ta proga pavartoti narkotik; 6. sitikinkite, ar js paauglys turi galimyb susipainti su naujausia informacija apie narkotikus, bei j poveik. Pasistenkite suinoti apie kiekvienus naujus ir populiarius narkotikus bei j poveik; 7. bendradarbiaukite su kitais tvais ir pasirpinkite, kad vakarliuose ir kitoje visuomeninje veikloje, kurioje dalyvauja js paauglys, nebt vartojamas alkoholis ir narkotikai. Yra eim, kurios susitaria, kad suaugusieji, kuri namuose rengiamas vakarlis, bus u j atsakingi; susitariama, kad visi vakarliai bus priirimi, kad nebus vartojami narkotikai; 8. padkite planuoti vietins bendruomens finansuojam prevencin veikl pasilinksminimus be alkoholio ir narkotik bei kitas pramogas, pvz., "krepin vidurnakt"; 9. kalbkite su savo vaikais apie ateit, papasakokite jiems apie savo lkesius ir suinokite apie j trokimus. Parpinkite universitet ar profesini mokykl katalogus ir padiskutuokite apie vairias mokslo

127

ir karjeros galimybes. Surenkite nedidel eimos kelion vietos universitetus ir auktsias mokyklas. Jaunimas vartoja narkotikus dl vairi prieasi, kurios susijusios su jo santyki su paiu savimi, su kitais ir su jo gyvenimo bdu. Nra vieno faktoriaus, kuris nulemt, kas vartos narkotikus ir kas ne, bet ia pateikiame kelet bendr poymi: prasti mokymosi rezultatai; agresyvus maitingas elgesys; perdtas bendraami poveikis; tv paramos ir vadovavimo trkumas; elgesio problemos ankstyvame amiuje. Noras pastebti alkoholio ir kit narkotik vartojimo poymius reikalauja akylumo. Kartais sunku atskirti normal paauglio elges nuo narkotik paveikto elgesio. Kratutiniai bei ilgiau nei kelias dienas trunkantys pokyiai vaiko elgsenoje gali bti narkotik vartojimo enklas. Apsvarstykite iuos klausimus: Ar js vaikas atrodo usisklends, prislgtas, pavargs ir nesirpina savo higiena? Ar js vaikas tapo prieikas ir nesukalbamas? Ar js vaiko santykiai su kitais eimos nariais pablogjo? Ar js vaikas paliko savo senus draugus? Ar js vaikas m prasiau mokytis: blogja paymiai, nereguliariai lanko mokykl? Ar js vaikas m nebesidomti savo pomgiais, sportu, kita mgstama veikla? Ar pasikeit js vaiko valgymo ar miegojimo proiai? Teigiamas atsakymas kur nors i i klausim gali reikti, kad js vaikas vartoja narkotikus, taiau ie poymiai taip pat gali bti bdingi vaikui, kuris turi kit problem mokykloje ar eimoje. Jei abejojate, iekokite pagalbos. Tegul js eimos gydytojas ar vietin poliklinika itiria js vaik, kad bt galima apsisaugoti nuo lig ar kit fizini problem. Stebkite, ar neturi narkotik bei narkoman "aksesuar". Tokie paprasti daiktai kaip pypks, vyniojamas popierius, vaist buteliukai, akims laai ar iebtuvliai gali indikuoti, kad js vaikas vartoja narkotikus. Netgi kai poymiai aiks, danai tvai nenori pripainti, kad vaikas turi mint bd, nors jau tam tikr laik vartoja narkotikus. Pilnas pykio, pagieos, kalts jausmo, kad jie yra nevyk tvai yra prasta toki tv reakcija. Jei vaikas vartoja narkotikus, svarbu dl to nekaltinti savs ir padaryti visk, kad tai bt sustabdyta. Kuo anksiau pastebsite tai ir imsite veikti, tuo daugiau galimybi, kad js vaikui bus galima padti. Pirma. Nesurenkite vaikui akistatos, kuris yra paveiktas alkoholio ar kit narkotik, bet palaukite, kol jis isiblaivys. Tada ramiau ir objektyviau 128

pasikalbkite apie savo tarimus. Jei reikia, pasikvieskite pagalb kitus eimos narius. Antra, bauskite j taip, kaip eimoje esate nusprend bausti u taisykli nesilaikym; netgi jei js atala priada niekada daugiau to nedaryti. Daugelis paaugli meluoja apie alkoholio ir narkotik vartojim. Jei manote, kad jis kalba neties ir rodymai yra pakankamai stiprs, tegul js vaik diagnozuoja medikas, kuris specializuojasi paaugli, turini problem, susijusi su alkoholio ar kit narkotik vartojimu, srityje. Jei js vaikas jau ilgai ir pastoviai vartoja narkotikus, jums turbt reiks paalini pagalbos. Jei neinote apie narkoman gydymo programas js gyvenamojoje vietoje, paskambinkite eimos gydytojui, pirmins sveikatos prieiros centr, vietin ligonin ar apskrities psichins sveikatos centr ir pasiteiraukite. Js mokykloje taip pat turt bti piktnaudiavimo alkoholiu ir kitais narkotikais prevencins veiklos koordinatorius ar konsultantas, jis taip pat gali nurodyti jums gydymo programas. Tvai, kuri vaikai jau susidr su tokiomis problemomis, taip pat gali suteikti informacijos. Kitame poskyryje bus kalbama apie prevencij. Perspektyviausios narkotik prevencijos programos yra tos, kurios sujungia tvus, mokinius, mokyklas ir bendruomen. Mokyklos, tv ir bendruomens bendradarbiavimas Mokyklos ir tv bendradarbiavimas. Grietos politikos, kuri nusakyt alkoholio ir kit narkotik pardavimo bei naudojimo taisykles, vykdymas yra bet kurios ugdymo institucijos prevencins programos pagrindas. Btina suinoti, kokia mokyklos politika ir aktyviai j palaikyti. Jei mokykla tokios politikos neturi, reikia j sukurti dirbant kartu su mokytojais, mokyklos administracija ir bendruomens nariais. Tokia mokyklos politika turt nubrti poir narkotikus, nustatyti sankcijas u paeidimus bei suburti visuomen jos palaikymui. Taigi, tvams reikia apsilankyti vaiko mokykloje ir suinoti, koki informacij vaikai gyja apie narkotikus; ar dstantys mokytojai yra specialiai tam pasireng; ar is kursas trauktas ugdymo programas, ar tra tam skirtos savaits seminaras; ar i informacija perteikiama tik per sveikatos pamokas, ar integruotai visuose dalykuose; ar vis klasi mokiniai yra mokomi, ar tik tam tikr; ar tvai yra traukiami prevencin ugdym. Jei mokykla turi veikiani prevencijos program, reikt pasidomti jos turiniu. Ar joje tikrai yra aiki suformuluota mintis, kad alkoholis ar kiti narkotikai yra alingi ir pavojingi? Ar informacija tiksli ir nauja? Ar mokykla bendradarbiauja su kitomis institucijomis, teikianiomis pagalb narkotik vartojimo atveju? Pakalbkite su kitais tvais apie i program per klass tv susirinkimus. Skirkite tam nors vien susirinkim per metus. juos galite pakviesti kompetentingus farmacininkus, gydytojus. Pakviesti policijos pareignai galt pateikti informacij apie js gyvenamosios vietos padt narkotini mediag platinimo ir vartojimo atvilgiu. 129

Tv ir bendruomens veikla. Padkite savo vaikui uaugti be alkoholio ir kit narkotik paremdami bendruomens pastangas suteikiant visuomenei naudingas alternatyvas. Js galite padti organizuoti vairias ventes ir renginius, skirtus narkomanijos ir alkoholizmo prevencijai. Vietiniai verslininkai ar mons taip pat yra puiki galimyb alternatyviai veiklai, nes gali remti sporto komandas ar suteikti dalinio uimtumo darbo vietas. Tv palaikymo grups. Kiti tvai gali bti tikri pagalbininkai stengiantis padti js vaikui ivengti narkotik. Taigi, stenkits susipainti su js vaiko draug tvais. Pasidalinkite su jais savo mintimis apie komendanto valand, nekontroliuojamus vakarlius ir t.t. Padti jaunimui nepapulti bd yra lengviau, kai taisykls ir poiriai yra aiks ir visiems inomi. Pasistenkite turti kelet pastam suaugusij, su kuriais galtumte apie tokius dalykus pakalbti. Suburkite tv grupes ir jose sprskite vaik uimtumo problemas. Kit patirtis gali jums padti auklti js vaik. Taip pat tai padeda suvokti, kad ir kiti tvai turi panai problem. Nepaisant vis iniasklaidos publikuojam istorij, dauguma jaunuoli nenaudoja udraust narkotik, jie nepritaria, kai juos ima vartoti j draugai, ir nori apie tai kalbti su savo tvais. Skmingos prevencins eimos, mokyklos ar bendruomens pastangos turi panaum: susirpinimas jaunuoli gerove ir sveikata; tvirtos pozicijos dl narkotik nevartojimo suaugusij vienov, noras skirti tam laiko ir energijos. Amerikietis Gail Amato, "Nevartojanio jaunimo" (Drug-free Youth) Bowling Green bendruomens tv prezidentas, tikinamai teigia, kad tvai turi dalyvauti alkoholio ir kit narkotik prevencijoje: "mons danai mans klausia, kodl, mano nuomone, tvai yra tas atsakymas. A manau, todl, jog tvai turi daugiausia k prarasti. Mokyklos, banyia ir statymai gali padti, taiau niekas nepakeis eimos. Dalyvavimas alkoholio ir kit narkotik prevencijos programose leidia ms vaikams suprasti, kad mums tai rpi. Tai sustiprina eimos ryius ir leidia mums bti tokiais tvais, koki ms vaikams reikia".

130

Ivados Priklausomybs lig prevencijos darbe tvai atlieka labai svarb vaidmen. Siekdami apsaugoti vaikus nuo svaigij mediag, jie privalo inoti, kad: socialins, eimos bei religins vertybs yra tas pagrindas, kuris imoko jaunus mones itarti tvirt "ne" svaigalams, o vliau padeda to paado laikytis; todl tvai privalo ugdyti dorovines vertybes; tvai yra atsakingi u drausms laikymosi taisykli, skirt vaikams, sukrim. Kai kalbama apie alkoholio ar kit svaigal vartojim, reikia diegti namuose tokias grietas taisykles bei sankcijas u j sulauym, kad pirmiausiai bt apsaugotas vaikas; tvai privalo daug inoti apie alkoholio, narkotik bei kit svaigij mediag al, kad savo vaikams galt pateikti tiksli informacij; btina imokti tinkamai kalbtis su vaiku, siklausyti j; tvai turi inoti, su kokio amiaus vaiku pradti pokalbius apie alingus proius. Kalbant apie narkotikus, juos lieiani informacij reikia pateikti krybingai, pirmiausiai atsivelgiant vaik ami bei patirt; taip pat svarbu suvokti, jog jie turi veikti i vien su mokykla ir bendruomene, nes tik vieningos ir sistemingos pastangos gali bti veiksmingos; Tvai yra pagrindiniai socialinio ugdymo agentai, kurie daugiausiai bei efektyviausiai gali takoti vaikus (nuo pat jo gimimo iki tapsmo suaugusiu mogumi) atsiriboti nuo svaigij mediag. Mokyklos, banyia ir statymai gali padti, taiau niekas nepakeis eimos. Dalyvavimas alkoholio ir kit narkotik prevencijos programose leidia vaikams suprasti, kad j tvams tai rpi. is inojimas sustiprina eimos ryius ir leidia bti tokiais tvais, koki vaikams reikia. Klausimai ir uduotys 2. 3. 4. 1. Pateikite narkomanijos ir narkomano apibrim. Atskleiskite biologines, psichologines ir socialines vaik narkomanijos prieastis. Charakterizuokite paaugli sitraukimo narkotik vartojim lygius. Koks turt bti socialinio pedagogo vaidmuo informuojant tvus apie narkotik ir alkoholio al auganiai kartai? 5. Kaip atpainti vaik, vartojant narkotikus? 6. Koks turt bti bendruomens ir mokyklos vaidmuo narkotik ir alkoholio vartojimo prevencijoje?

131

2.4. Alkoholizmas - vaik deviantinio elgesio pasireikimo forma Alkoholizmo samprata bei poymiai. Tikriausiai kiekvienam socialiniam pedagogui tenka susidurti su situacijom, kai prisieina atskirti alkoholizm nuo girtavimo; nustatyti, ar mogus tikrai yra alkoholikas ir ar btina j nukreipti pas narkolog. B. Moskalenko (1992) pabria, "kad socialinis pedagogas (darbuotojas) nenustato diagnozs - tai gydytojo kompetencija. Vis dlto, socialinis pedagogas (darbuotojas) privalo teisingai orientuotis tokiose gyvenimikose situacijose, kur galimi susirgimo poymiai". Tikslinga pritarti autoriaus nuomonei, kad laiku sikis toki situacij, socialinis darbuotojas pedagogas gali sustabdyti rimtus vykius ateityje. Nustatyti alkoholizmo poymius pirminje stadijoje yra pakankamai sunku. Pasak B.Moskalenko (1992), nei igeriamo alkoholio kiekis, nei igertuvi danumas nra pagrindiniai poymiai, leidiantys nustatyti ligos buvim ar nebuvim. odiai "geria kaip ir visi, per ventes" visikai netinka diagnozei, todl, kad visuomenje nra tiksli kriterij "normali igertuvi" nustatymui. Alkoholikas negali inoti, nukrypo jis nuo normos ar ne, todl, kad niekam neinoma, kas yra norma ioje srityje. Taigi, diagnozuoti alkoholizmo lig labai sudtinga ne tik socialiniam pedagogui/socialiniam darbuotojui, bet netgi gydytojui. Toliau, remiantis vairiais autoriais, bus pateikiama, kas yra alkoholizmas ir kaip j atpainti. Alkoholizmas - klastinga, ltin, progresuojanti ir mirtina liga, pasireikianti asmens fizine ir psichologine priklausomybe nuo alkoholio. Ltin liga reikia, kad alkoholin priklausomyb nepraeina. Nuo jos negalima igyti, alkoholizmo proces galima tik sustabdyti. Ligos eiga progresuojanti. Netgi po ilg blaivybs met alkoholikui pradjus gerti bsena dar pablogja, jis geria dar daugiau ir jo grimas sukelia rimtesnes pasekmes. Ir galiausiai alkoholizmas yra mirtina liga, nes ilgainiui organizmas nepajgia susidoroti su gaunamu alkoholio kiekiu ir nestengia jo suskaidyti. Gydytojas narkologas B.Moskalenko (1992) alkoholizm vardina kaip toksikomanijos form su potraukiu vartoti svaigalus, turinius sudtyje etilo spirito. iame apibrime autorius kaip od rakt iskiria "potrauk*. Kituose alkoholizmo apibrimuose taip pat atsispindi tokie svarbs poymiai, kaip "potraukis" ir "abstinencinio sindromo isivystymas". Pastarasis dar vadinamas fizine priklausomybe. Tai reikia, kad nutraukus girtavim, nevartojant alkoholio arba po besaikio jo vartojimo (o serganiam jis visada besaikis), isivysto tokie poymiai: galvos skausmas, burnos diuvimas, apetito nebuvimas, prakaitavimas ir kt. Suvartojus atitinkam alkoholio kiek, simptom aktyvumas sumaja. Tuo ir paaikinamas ligoni poreikis isipagirioti.

132

tai, pavyzdiui, JAV Nacionalinio piktnaudiavimo alkoholiu ir alkoholizmo instituto paruotame lankstinuke "Kaip mesti gerti" ("Kaip mesti gerti". NIAAA National Institute on Alcohol Abuse and alcoholism, 1996, kovas) taip pat akcentuojama, kad "alkoholizmas - psichikos liga, nuolat progresuojanti, kuria susergama dl piktnaudiavimo alkoholiu, pasireikianti asmens psichins ve fizins priklausomybs nuo alkoholio sindromu". Taigi, akivaizdu, kad alkoholis yra ypatingai alingas mogaus sveikatai. Pasaulin sveikatos organizacija 1975 m. ("Kaip mesti gerti". NIAAA National Institute on Alcohol Abuse and alcoholism, 1996 m., kovas), alkohol pripaino "narkotiku, griaunaniu mogaus sveikat" ir prijo ivad, kad "jokia liga pasaulyje nesuluoina tiek daug moni, kaip alkoholizmas. Milijonai moni dl alkoholio vartojimo tapo ligoniais, dar didesniam skaiiui gresia pavojus jais tapti". Kalbant apie alkoholizmo paveldimum, iuolaikinis mokslas pastebi, kad yra paveldimas polinkis, o ne pats alkoholizmas. (Metodin mediaga, skirta darbui su alkoholik eimomis. Nepublikuotas rankratis). Kaip teigiama iame altinyje, kad "nuo alkoholio priklausom tv vaikai turi 4 kartus didesn rizik tapti alkoholikais". Tiek metodinje mediagoje, skirtoje darbui su alkoholik eimomis, tiek B.Moskalenko tyrimuose minima, kad moterims alkoholizmas isivysto greiiau. Jos paprastai pradeda gerti dl sunki pergyvenim ar krizini situacij. Pastebta, kad moterys daniausiai geria vienos namuose. Jos labiau jauia kalt ir gd, daniau suserga depresija. Skmingo gydymo galimybs moterims taip pat yra maesns nei vyrams, nes danai reikalingas specialus terapinis gydymas. Vienas svarbiausi alkoholizmo ypatum yra tai, kad bti alkoholiku reikia ne tik priklausyti nuo alkoholio, bet ir stipriai gintis visk neigiant. Anot B.Moskalenko (1992), labai danai gindamiesi ir aikindami igerdinjimo prieastis mons dangstosi rpesiais darbe, sunkia finansine padtimi, nepaklusniais vaikais, taiau nepripasta, kad visos bdos kyla dl alkoholio. Neigimas ir gynyba yra du bdai, kuriais naudojasi nuo alkoholio priklausomas mogus. vaidmen laikui bgant sitraukia ir kiti eimos nariai. Alkoholizmas yra progresuojanti liga ir jis turi atitinkamas stadijas (Metodin mediaga, skirta darbui su alkoholik eimomis. Nepublikuotas rankratis). Iskiriamos 5 alkoholizmo stadijos: I stadija: alkoholikas gali gerti be didesns alos sau ir aplinkiniams. Igrinjama daugiausia savaitgaliais ir pasitaikius tam tikroms progoms. Tarp igrim bna trumpesni ar ilgesni blaivybs periodai. II stadija: dl grimo atsiranda problemos eimoje, darbe. eimoje atsiranda tampa, bet eimos nariams atrodo, kad jie patys gali su tuo susitvarkyti. III stadija: alkoholikas pats ima suprasti, kad jau nebegali kontroliuoti 133

grimo. Jis paprastai svyruoja tarp noro gerti ir negerti. IV stadija: alkoholikas pradeda slinkti bedugn. Jis nesitiki pagerjimo ir praranda atsakomybs jausm. Stipri degradacija. V stadija: iprotjimas arba mirtis. Taigi, kas yra alkoholizmas jau apibrta. Aikios ir jo stadijos. Taiau, norint atskirti alkoholik (ligon) nuo paprasto girtuoklio, to neutenka. Todl toliau bus nagrinjami poymiai, pagal kuriuos socialinis pedagogas/darbuotojas galt lengviau orientuotis atpastant alkoholizm, kaip socialin lig. Kuo skiriasi alkoholikas ir girtuoklis? Danai tenka girdti ias dvi svokas. Daniausiai jos yra vartojamos neteisingai, nes ne visi mons tiksliai ino, kas yra tas alkoholikas ar girtuoklis, ir, kad apskritai yra skirtumas tarp i dviej svok. Metodinje literatroje, skirtoje darbui su alkoholik eimomis, aikiai pateikiamos i svok reikms: Girtuoklis - tai mogus, kuris daug geria, bet gali kontroliuoti igeriamo alkoholio kiek. Pavyzdiui, jis gali bet kuriuo metu (jeigu tik nori) mesti grs. Alkoholikas - priklausomas nuo alkoholio, t.y. jis praranda igeriamo alkoholio kiekio kontrol. Apvelgus iuos du apibrimus, galima teigti, jog girtuoklis geria todl, kad mgsta gerti, o alkoholikas geria todl, kad negali negerti. B. Moskalenko (1992) refleksuoja spdius, patirtus stauots JAV, Minesotos valstijoje, kurios metu jis klaus usienio narkolog paskait apie alkoholizmo atpainim ankstyvoje stadijoje. Paskaitoje buvo pateikti 8 poymiai, leidiantys atskirti alkoholik nuo nealkoholiko. B.Moskalenko nuomone, pagal iuos poymius socialinis pedagogas/darbuotojas galt greiiau atpainti alkoholizm bei kitas priklausomybs eigas, nei gydytojai, naudodamiesi klinikiniais simptomais. Atuoni nesveiko alkoholio vartojimo poymiai (Minesotos narkolog sukurti kriterijai: 1. Pastovios mintys apie alkohol. Sergantis mogus danai galvoja apie igertuves, tuo metu, kai j turt jaudinti kiti dalykai. Kaip to iklausti? ar laukiate su nekantrumu savo darbo dienos pabaigos, kad galtumt igerti ir atsipalaiduoti? ar pastebite, kad kartais mintys apie igertuves sibrauna js smon, kai jums reikia galvoti apie kak kit? 2. Padidjs "pakeliamo" alkoholio kiekis. Sergantis alkoholizmu mogus, gali iorikai atrodyti blaivus po atitinkamos alkoholio dozs, nuo kurios kiti pasigert. Kai kurie mons didiuojasi ia savybe ilgai neapgirsti, 134

teigdami, kad tai sveiko ir stipraus organizmo savyb. ios aplinkybs isiaikinimui gali padti tokie klausimai: ar keiiasi js asmenin alkoholio doz, nuo kurios js girtjate? ar js pastebite, kad galite gerti daugiau u kitus, bet maiau apsvaigti? 3. Greitas alkoholio suvartojimas. Sergantis alkoholizmu (arba narkomanija) mogus vartoja alkohol (narkotikus) tokiu bdu, kad priemon suveikt kuo greiiau. Suinoti apie tai autorius silo tokius klausimus: ar js savo taurel igeriate "vienu mauku", ar geriate po truput? ar nenutinka jums taip, kad prie eidami sveius, js namuose suvartojate atitinkam doz alkoholio, kad pobvyje anksiau "startuotumte"? Buities kultroje siaknijs paprotys "igerti iki dugno" yra labai pavojingas. Vakar kultros mons negeria iki dugno, jie gurkteli, danai palieka, nors alkoholizmu sergani moni skaiius nemaesnis. 4. Alkoholio vartojimas vienatvje (prie veidrodi). Alkoholikui yra svarbiau igertuvs, negu bendravimas ustalje. Ligonis gali gerti ir tada, kai namuose niekas daugiau negeria. Klausimai: ar igeriate kartais vienas, kai namuose niekas be js negeria? ar atsitinka jums taip, kad igeriate papildom taurel tarp tost, kurie sakomi prie stalo? 5. Alkoholio, kaip universali vaist, vartojimas. Ligoniui alkoholis gali pasirodyti kaip isigelbjimas nuo vis lig ir negand. Jis gali vartoti alkohol tam, kad umigt, pasveikt nuo peralimo, umirt problemas ir t.t. Klausimai: ar igeriate, kad nuramintumte nervus, paalintumt tamp? ar kyla mintys apie igertuves, kai susiduriate su nemalonumais? 6. Alkoholio pirkimas atsargai. Alkoholikas daniausiai patiria didesn komfort, kai turi pasidjs butel alkoholio tik jam vienam inomoje vietoje. Klausimas: ar jauiats ramiau, turdamas usislps buteliuk degtins (namie, darbe, mainoj)? 7. Neplanuojamos igertuvs. Sergantis alkoholizmu girtauja daniau negu suplanavs. Klausimas: ar tenka jums nueiti kur nors igerti, kai i pradi buvote nutars grti namo? 8. Atminties praradimas igertuvi pabaigoje. Alkoholikas gali sunkiai ryte atsiminti visus vakaryki igertuvi nuotykius, ypatingai, 135

vykusius pabaigoje. Danai visikai neprisimena, kaip gro namo ar pamet kepur. Klausimas: ar jums taip buvo, kad ryte sunkiai prisimintumt (arba visai ne), kas su jumis atsitiko vakaryki igertuvi pabaigoje? Jei paaikja, kad mogus atitinka 4 ar daugiau ivardyt charakteristik, labai tiktina, kad jis serga alkoholizmu. Galutin sprendim priima gydytojas - narkologas. Pasak A. Samek (A.Samek. Alkoholis. K daryti, kai...// Kas gresia tavo vaikui? Vilnius, 2000), "alkoholikas - mogus, patiriantis vairi sveikatos, finansini, socialini, eimynini problem, bet nekeiiantis savo poirio grim. Dl to suyra serganiojo ir jo eimos santykiai". Taigi, toliau bus kalbama apie tai, kad priklausomyb nuo alkoholio sukelia grsm ne tik gerianiajam. Kenia ir eimos, kuri bent vienas narys piktnaudiauja alkoholiu arba yra nuo jo priklausomas. Priklausomyb nuo alkoholio ir jos atpainimas Kaip jau minta anksiau, alkoholikai ne tik patys priklauso nuo alkoholio, bet jie tuo paiu daro aling poveik visiems, su kuo bendrauja. Labiausiai kenia tie, kurie ariausiai. Metodinje literatroje, skirtoje darbui su alkoholik eimomis, teigiama, jog "eimos nariai tampa priklausomi lygiai taip pat, kaip jis (alkoholikas) priklauso nuo alkoholio". Ir tai vadinama kopriklausomybe (sausu alkoholizmu). Anot S.Smolley (S.Smolley, cituojamas A.W.Schaef, 1986, p. 14-15), "priklausomyb - tai sisavint elgesio form, jausm bei sitikinim visuma, kuri gyvenim paveria kania. Tai priklausomyb nuo moni ir iorins aplinkos reikini, lydim tokio lygio nedmesingumo sau, kuris nepalieka galimybs savs identifikacijai." Priklausomyb - tai - pastovi mini koncentracija kak (asmen) ir priklausomyb (emocin, socialin, kai kada fizin) nuo mogaus ir objekto. Kartais tokia priklausomyb nuo kito mogaus tampa patologine bsena, kuri daro didiul tak santykiams su kitais monmis. io fenomeno yra pavergti: 1. asmenys, susituok ar palaikantys meils (draugysts) ryius su serganiuoju alkoholizmu; 2. asmenys, turintys vien ar abu serganius alkoholizmu tvus; 3. asmenys, uaug emocikai depresinje eimoje". (Wegscheider S.Cruse, cituojamas A.W. Schaef, 1986, p. 14). Remiantis aukiau pateikt autori apibrimais, taip pat remiantis A.Samek bei metodine mediaga, skirta darbui su alkoholik eimomis, apibendrintai galima pasakyti, kad eima, kuri yra priklausoma nuo alkoholiko, nebeatlieka natrali globos, ugdymo, ekonomini funkcij. Pasikeiia jos emocionalus gyvenimas, t.y. vietoj pozityvi jausm, toki kaip meil, pasitikjimas, pagarba - atsiranda pyktis, neapykanta, baim ir gda. Pagarba, 136

savitarpio supratimu paremti atviri ir nuoirds santykiai virsta melu ir manipuliacijomis. Tokiose eimose vyrauja gda. O dl gdos vis daugiau atsiribojama nuo kit moni. odiu, visas eimos gyvenimas sukasi aplink sergantj alkoholizmu ir jo bandymus negerti. eimos nariai, kaip ir geriantysis, jauia nuolatin stres, atsiradus dl nenuspjamo serganiojo elgesio. Visas dmesys sutelkiamas tai, kaip sunkioje situacijoje rasti nauj pagalbos bd. eima, aukodama savigarb, stengiasi vairiais bdais apsaugoti sergantj. Dl jo aukojamas normalus gyvenimas. Alkoholik eimos vaikai stengiasi kaip manydami nugalti baim ir bejgikum, vaidina didvyrius, atsiskyrlius arba nekaltus dl to, kas nutik su j tvais. Anksiau ivardyti autoriai teigia, kad jie (vaikai) taip elgiasi bijodami bti atstumti ir dl visko kaltina tik save, atsisako bet kokios pagalbos ir nenori atskleisti savo problem. i problem tikrumas ir sudtingumas veria susimstyti apie tai, kaip j ivengti ir kaip sumainti eimos nari susirgimo rizik. Anot A.Samek (2000), svarbiausia - atkreipti dmes enklus, rodanius, kad alkoholis tampa vis svarbesnis eimos gyvenime. Priklausomybs atpainimas. Pasak B.Moskalenko (1992), socialinis pedagogas (darbuotojas) privalo pats imokti atpainti kliento priklausomyb nuo alkoholio ir imokyti tai padaryti jo eimos narius. Paioje susipainimo su eima pradioje, esant tarimui, kad ji kenia nuo artimo mogaus alkoholizmo, situacija gali bti ne iki galo aiki ir socialiniam pedagogui/darbuotojui, ir eimos nariams. Manoma, kad socialinis pedagogas (darbuotojas) monai (nes ji daniausiai kreipiasi) turi pasilyti atsakyti special klausimyn. Jis naudingas ir tuo atveju, kai vieno eimos nario alkoholizmas jau nekelia abejoni, kadangi padeda monai isiaikinti problemas, susijusias su vyro girtavimu. Pagrindin io klausimyno praktin reikm - isiaikinti, ar eimai reikalinga socialinio darbuotojo, gydytojo - narkologo, psichoterapeuto pagalba.Toki ivad galima padaryti, jei mona ar kitas eimos narys atsakys tris ar daugiau klausim. Yra vienuolika priklausomybs poymiu: 1. Nusisukimas nuo savs. Tai pagrindinis priklausomj bruoas, pasiymintis emu savs vertinimu. Priklausomieji yra visikai priklausomi nuo santyki su kitais. 2. Rpinimasis kitais. Kadangi priklausantieji turi em savi vert ir stipriai orientuojasi kitus, jie tiesiog trokta rpintis kitais. 3. Kno liga. Priklausomyb lydima fizini negalavim. Danai suserga monos dl bandym kontroliuoti tai, ko nemanoma - kito mogaus gyvenim. Jos aktyviai ir daug dirba, besistengdamos ilaikyti namus ir eim. Dl to isivysto vairs negalavimai ir visikai rimti susirgimai. Kartais priklausomieji patys pradeda vartoti alkohol. 4. Egocentrizmas. Priklausomieji isiskiria savo subtiliu, labai paslptu egocentrizmu. Visa, kas vyksta aplink, jie stengiasi susieti su savo asmenybe. Jei kas i namiki ant j pyksta, jie stengiasi uglaistyti kalt. 137

Kontrol. Priklausomos monos tiki, kad jos gali kontroliuoti visk. Kuo situacija chaotikesn, tuo, j manymu, reikia daugiau jg jai kontroliuoti. Jos mano, kad gali sulaikyti vyro girtavim, kad vaikai visk supranta taip, kaip jiems liepiama. Priklausomos monos savo nepavykusius bandymus visus ir visk kontroliuoti, iri kaip savo pralaimjim. O tai sukelia joms depresij. 6. Jausmai. Priklausomieji neturi jausm painimo ir supratimo gdi. Jie taip stipriai pavergti kit nor pildymais, kad net mano, jog neturi tam teiss. 7. Nesiningumas. Priklausantieji slepia ties, o tai reikia, kad jie apgaudinja save. Taip pat nemokti suformuluoti savo mini ir jausm - reikia bti nesiningiems patiems sau. 8. Pastangos bti vyki ir jausm centre. Priklausomieji bijo bti pamesti. Jie jauia poreik dalyvauti visose eimos sferose. Jie negali suprasti, kad artimieji gali apsieiti be j. 9. Pasitikjimas (lengvabdikumas). Priklausomieji tiki viskuo, kas jiems sakoma, jei tai atitinka j norus. Priklausomieji mato ir girdi tik tai, ko nori patys. 10. Moralini princip praradimas. Netgi nesiningum sau eimos narys vardina kaip moralini princip praradim. Besivystant priklausomybei, motinos vis labiau pamirta savo vaikus, vis rpest nukreipdamos kontrol. 11. Baim, noras teisti kitus, rigidikumas. Daugelis priklausomj poelgi yra paremti baime, kuri yra bet kurios priklausomybs pagrindas. monms, nuolat jauiantiems baim, atsiranda tendencija rigidikum - kno, sielos, dvasios nelankstum, sustabarjim. Aplinka, kurioje gyvena serganiojo alkoholizmu artimieji, slegia juos, todl jie kaip manydami stengiasi apsaugoti iliuzin pasaul, kur susikuria patys. Baims jausmas ir rigidikumas pasireikia polinkiu teisti kitus. Tokie mons "ugyvena" sau ligas, bna vienii ir nelaimingi. Taigi, jei nustatoma mogaus priklausomyb nuo alkoholio (alkoholizmas) ar eimos nari priklausomyb nuo alkoholiko (kopriklausomyb), btina padti tiek paiam alkoholikui, tiek jo artimiesiems. Apie tai ir bus kalbama kitame skyriuje. Alkoholis, jo poveikis organizmui. Alkoholizmas iandien vaik alkoholizmas yra viena i svarbiausi socialini pedagogini problem. Ji turi gilias kultrines, politines ir socialines ekonomines aknis. Tam, kad bt panaudoti efektyviausi kovos su ja metodai, btina inoti ios problemos istorij. Alkoholis nra iuolaikins civilizacijos vaisius. Svaigalai pasiek mus nuo ami gldumos. Alkoholini grim vartojimas prasidjo prie daugiau 138

5.

kaip 8000 met. Arab chemikas ir gydytojas Albukazisas Kozas irado etilo spirit, t.y. vairi augalini mediag rgimo produkt. Tai buvo bespalvis, atraus kvapo ir tvilkinanio skonio skystis, be to, turjo stabiausi savyb svaiginti. is atradimas slygoja ios mediagos paplitim ir vartojim. Degtin buvo irasta VI amiuje, j irado vienuoliai benediktinai, kurie grim iplatino tuo metu gyvavusiuose vienuolynuose. Alkoholis - tai vienas i seniausiai inom narkotik. Alkoholis yra igaunamas i angliavandeni. mons grimui vartoja etilo alkohol. Jis gaunamas ratifikuojant spirit, apvalant j nuo nuoding mediag. Alkoholis yra legalus narkotikas, kur galima nusipirkti asmenims nuo 18 met. Igertas alkoholis skrandyje ir plonosiose arnose greitai susigeria ir tuoj patenka krauj. Kraujas alkohol ineioja po vis organizm. Maksimali alkoholio koncentracija kraujyje susidaro per 40 min., o iki nulio sumaja per 10-20 vai. Mai alkoholio kiekiai pakelia nuotaik, nuslopina baim. mogui apsvaigus, prasideda alkoholin euforija. Igrus didel alkoholio kiek yra paralyiuojami jaudinimo centrai, sutrinka mstymas, orientacija, sunku sukoncentruoti vilgsn, dmes, sutrinka koordinacija. Organizmui apsinuodijus alkoholiu, mogus pradeda vemti, nes organizmui reikia paalinti alkoholio pertekli. Per 1 valand mogaus organizmas sugeba nukenksminti 7 - 9 ml alkoholio. Organizmas "apdoroja" 90 proc. alkoholio ir tik 5 - 7 proc. isiskiria su prakaitu, lapimu ar ikvepiamu oru. Alkoholis kenkia visam organizmui, o ypa nerv sistemai. Alkoholis sutrikdo smegen lsteli veikl, koaguliuoja baltymus, tirpdo riebalus. mogaus smegenyse yra daug riebi mediag - lipoid. Jie btini pilnaveriam smegen funkcionavimui. Alkoholis, pateks smegen lsteles, itirpina lipoidus, pakeiia smegen lsteles jas nuudydamas. I vis organ labiausiai nukenia kepenys. Alkoholis yra paalinamas i organizmo tik tada, kai j suskaido atitinkami kepen fermentai. I pradi kepenys sugeba nukenksminti alkohol, taiau ilgiau piktnaudiaujant alkoholiu, sutrinka kepen funkcija, atsiranda kepenyse jungiamojo ir riebalinio audinio, sutrinka riebal, angliavandeni ir baltym sintez, susergama kepen ciroze. domu tai, kad 5-8 met vaikui igrus 50 - 100 ml degtins tai gali bti jam mirtina doz. 12-15 met vaikams mirtina doz gali bti 300 - 500 ml degtins. Ne vieojo maitinimo staig udarymas, ne blaivybs sjung ir antialkoholini judjim steigimas slygoja alkoholini grim nykim bei visuomens alkoholizacjos problem sprendim". Tai slygoja kelios prieastys: Girtuokliavimas, kaip socialinis reikinys, leidia monms atsiriboti nuo visuomenje egzistuojani problem. Prekyba alkoholiniais grimais teikia didiul naud valstybei. Alkoholio gamyba visada buvo ir yra viena i stipriausi valstybs pramons ir eksporto ak. 139

Tarptautin sveikatos apsaugos organizacija teigia, kad alkoholio vartojimas (daugiau negu 8 litrai per metus) slygojo bet kurios tautos genofondo pokyius, nes vaik su psichine ir fizine negalia tokiomis slygomis gimsta daugiau negu sveik. Ypa svarbus faktorius yra tas, kad vaikai ir paaugliai labai anksti pradeda vartoti alkohol. Yra keletas alkoholizmo apibrim. Medicinos poiriu, alkoholizmas tai chronika liga, kuri charakterizuoja nuolatinis noras vartoti alkohol; socialiniu aspektu alkoholizmas - tai deviacinio elgesio forma, kuri charakterizuoja patologinis noras igerti, tai kartais pereina asmenybs socialin degradacij. Atlikus vairios literatros analiz, rasti tokie alkoholizmo apibrimai: 'Tarptautini odi odyne" (1985) alkoholizmas apibriamas kaip - "dano alkoholini grim vartojimo sukelta liga, kuri reikiasi liguistu potraukiu alkoholiui ir ltine intoksikacija". "Medicinos enciklopedijoje I tome" (1991) "Alkoholizmas - liga, kuri sukelia danas alkoholini grim vartojimas. Reikiasi liguistu, sunkiai veikiamu potraukiu alkoholiui. Didels alkoholio dozs kenkia mogaus sveikatai, ypa paeidia centrin nerv sistem, kepenis ir kas. Gali sukelti konfliktus darbe, eimoje, visuomenje. Daniausiai suserga 20 - 40 m. vyrai, reiau, bet sunkiau - moterys bei paaugliai". Alkoholizmas - tai pasikartojantis alkoholio vartojimas, darantis fizin arba psichin al gerianiam mogui (I. Leligien, 1997). Pagrindins paaugli alkoholizmo prieastys: bendraami ir suaugusij mgdiojimas, nepriklausomybs siekimas, sitraukimas nusikalstam veikl. Dl tos prieasties, kad paaugliams dl savo jauno amiaus sunkiau susirgti alkoholizmu. Tikslinga iskirti ir girtuokliavimo svok. Girtuokliavimas - tai pradin alkoholizmo isivystymo stadija, kuri pasireikia kaip ypatinga savireguliuojanti savijauta, kaip beribio ir sistemingo alkoholini grim vartojimo pasekm. Girtuokliavimo ir alkoholizmo, kaip deviacinio elgesio form ypatyb yra ta, jog ie reikiniai nulemia su jais susijusias kitas socialines deviacijas, t.y. socialin parazitizm, saviudyb, amoral elges, vairaus pobdio nusikaltimus, teissaugos paeidimus. Vaik alkoholizmo ypatybs Vaiko vystimosi pedagoginiai - edukaciniai sunkumai, sutrikimai ir problemos danai klasifikuojami pagal jo raidos anomalijas. R.Navaitis (1997) paymi, kad daniausiai nurodomi vaiko socializacijos sunkumai, kuriems galima priskirti ir adaptacijos mokykloje sunkumus, elgesio problemas, vidinius asmenybs prietaravimus ir bendravimo su eimos nariais ar bendraamiais problemas. Kaip inoma, paauglystje audringai persitvarko vidaus sekrecijos liaukos, vyksta lytin diferenciacija ir brendimas, intensyvus augimas. Paauglys 140

aktyviai siekia sitvirtinti tarp bendraami, uimti deram, jo nuomone, padt eimoje ir mokykloje. Paaugli alkoholizmui bdingi ie ypatumai: 1) emocij, valios sferos sutrikimai (grubumas, agresyvumas, disforija (prislgta nuotaika), apatija, abejingumas, hipobulija ir t.t.); 2) pradjus girtauti, liga greit progresuoja; 3) tipiniai alkoholizmo simptomai neryks; 4) dominuoja elgesio sutrikimai; S) sultja asmenybs vystymasis. Taiau kalbti apie vaik alkoholizm galima tuo atveju, kai vaik alkoholizmo poymiai pasireikia, kol vaikui sukanka 18 met. Vaik alkoholizmas, skirtingai nuo suaugusij alkoholizmo, turi kelet charaktering ypatybi: Greitas pripratimas prie alkoholini grim. Suaugusiam mogui perjimas nuo girtuokliavimo iki alkoholizmo trunka 5-10 met, o vaikui alkoholizmo isivystymas vyksta 3-4 kartus spariau. Tai slygoja vaiko anatomin fiziologin organizmo struktra. Vaiko smegenys, skirtingai nuo suaugusij, turi daugiau vandens ir maiau baltym. Vandenyje alkoholis labai gerai iskaidomas ir pasisavinamas . Tik 7 % yra nepasisavinami, tik 7 % isiskiria i organizmo per plauius ir kepenis. Lik 93 % alkoholio veikia kaip nuodai, jie padaro griaunamj poveik visiems organams ir sistemoms bei slygoja greit organizmo pripratim prie alkoholio. Piktybin ligos eiga. Paauglystje ir jaunystje organizmas yra formavimosi stadijoje, todl centrins nerv sistemos pasiprieinimas alkoholiui yra sumajs, dl to vyksta gils ir negrtami nerv sistemos griuvimo procesai. Dideli alkoholio kieki vartojimas. Visuomen nepritaria, kad vaikai vartot alkohol, todl paaugliai danai geria slapia, be ukandos ir suvartoja vis doz vienu metu. Greitas girtuokliavimo be perstojo isivystymas. Paaugliai daniausiai geria bet kokia proga, nes, tik bdami lengvo apsvaigimo bsenos, jie jauiasi pasitikintys savimi, dar blogiau - blaivumas paaugliams yra nesuprantamas dalykas, todl jie siekia visikai pasigerti. Tik tokiu atveju alkoholini grim vartojimas suvokiamas kaip pilnavertis ir skmingas. Menkas gydymo efektyvumas. Daugeliui paaugli alkoholio vartojimas tampa vienu i poreiki. Tai rodo alkoholinius grimus vartojani apklaust paaugli ir j draug didelis aktyvumas, netgi ir neteistas iekant alkoholini grim arba l jiems sigyti, danos alkoholini grim vartojimo progos, sistemingas alkoholini grim vartojimas. Be anksiau mint prieasi, kurios gali sukelti alkoholizm, yra motyv, skatinani paauglius vartoti svaigalus: noras atrodyti vyresniems, mgdioti suaugusius, smalsumas, noras pajusti svaigal poveik, nepriklausomybs trokimas, tradicij mgdiojimas, noras okiruoti tvus ir draugus, noras bti pripaintam tam tikroje grupje. Svaiginimasis tampa savotiku ritualu, bendravimo forma, kurios dka toks paauglys sitvirtina kompanijoje. Apgirt paaugliai btinai turi pasirodyti vieumoje, 141

pademonstruoti savo "vyrikum": aukti, kvailioti, didiausiu garsu' jungti muzik, skeryiotis, ukabinti praeivius, tyiotis, muti vaikus ar senus mones. Euforin alkoholio poveik pakeiia disforija, t.y. prislgta nuotaika su pykiu ir agresija. Tokios bsenos paaugliai, jaunuoliai atlieka vairaus pobdio kriminalinius nusikaltimus. Kaip matome, nepilnamei girtuokliavimas glaudiai susijs su paaugli deviaciniu elgesiu. Narkotikus, rkalus, alkohol itin link vartoti paaugliai, kuri elgesys turi nukrypim, yra delinkventikas - tai potencials teiss paeidjai. Jie paprastai yra beglobiai, gyvenimas j nesuved su dorais, sektino elgesio monmis. Pasak D.Kolesovo, "delinkventikas elgesys, u kur dar netaikomi Baudiamojo kodekso straipsniai, bet kuris jau paeidia socialines normas, - tai viena nusiengim, praang, smulki teiss paeidim pyn". O viskas prasideda gana paprastai - paauglys i pradi retai, vliau sistemingai ima praleidinti pamokas, kryptinga veikla jo nedomina, per pamokas jis beveik nedirba, ieko kaip atsipalaiduoti, palengvinti sau gyvenim, isikrauti. Vliau prasideda smulkus chuliganizmas, vieosios tvarkos paeidinjimas, nes paauglio energija, neieikvota naudingiems darbams, vis tiek veriasi isilieti, be to, praleidindamas pamokas, paauglys turi daug laisvo laiko. Tokie paaugliai pasinaudoja vairiomis progomis, bet neturi tvirt moralini pagrind, todl lengvai nusiengia - atima pinigus ir smulkius daiktus i silpnesni mokini, nuvaro dviraius ir motociklus, i pradi turdami tiksl pasivainti, vliau ir parduoti, o tuos pinigus ileisti alkoholiniams grimams. Alkoholizmo pasekm - nusikalstamas elgesys. io santykio pagrindas yra savikontrols silpnjimas, t.y. svarbiausias alkoholizmo pavojus yra nepilnamei nusikaltim ir girtuokliavimo sveika, kuri pasireikia vairiai: dauguma nepilnamei nusikaltimus padaro bdami neblaivs. Slygoja tai, kad apsvaigimas nepaiso socialiai palaikomo elgesio norm; daug nusikaltim vykdoma, siekiant surasti alkoholini grim arba l jiems sigyti. Beveik pus paaugli yra nuteisti dl daikt vagysi, kurias vykd siekdami sigyti alkoholini grim; girtuokliavimas padeda formuotis motyvams bei idjoms, kaip padaryti vairius nusikaltimus. Kriminologijoje netgi vartojamas terminas - "girta motyvacija"; girtuokliavimas padeda formuotis kriminalinei situacijai; girtuokliavimas veikia kaip priemon nepilnameiams prisijungti prie bendraami, praktikuojani antivisuomenin elges grupse; girtuokliavimas yra priemon traukti nepilnameius nusikaltim, kur organizuoja suaugusieji.

142

Vaik alkoholizmo prieastys ir pasekms Vaik alkoholizmo problemai skiria dmes vairi srii mokslininkai: medikai, pedagogai, psichologai, kurie ityr vaik alkoholizmo prieastis ir pasekmes. Vaik alkoholizmo prieastys ir pasekms pateiktos 2.9 - oje lentelje. I jos matyti, kad vaik ir paaugli pripratimas prie alkoholini grim intensyviausiai vyksta iais 3 periodais: ankstyvojoje vaikystje; ikimokykliniame amiuje ir jauniausiame mokykliniame amiuje; vaikysts ir jaunysts metu. Vaik alkoholizmo prieastys: 2.9 lentel Amiaus periodai Ankstyvoji Vaikyst (0-3m.) Ikimokyklinis ir jaunesnysis mokyklinis amius (3-9m.) Prieastys Pasekms Apvaisinimas, esant tvams girtiems; Alkoholio Epilepsija, silpnaprotyst. Fizinio vystimosi sutrikimai. vartojimas pirmus tris Psichinio vystimosi ntumo mnesius. Alkohol vartoja motina, maitindama sutrikimai. krtimi. Pedagoginis tv neratingumas. eimos alkoholins tradicijos. Nedarni eima. Saviraika. Pozityvi reklama iniasklaidoje. Laisvalaikio neuimtumas. ini trukumas apie alkoholio padarytas pasekmes. Psichologins asmenybs savybs. Bgimas nuo problem. Organizmo apsinuodijimas alkoholiu. Alkoholini grim poreiki formavimas. Poreiki igerti formavimas. proi igerti formavimas. Alkoholinio elgesio stereotip krimas. Neteisti veiksmai esant mogui neblaivios bsenos. Neapgalvoti neteisti veiksmai igrus. Alkoholio, kaip dopingo, paalinanio psichologines problemas, vartojimas. Priklausomyb nuo alkoholio.

Vaikysts ir jaunysts amius (9 -18m.)

143

Atskirai panagrinsim kiekvien i i period. Pirmasis periodas - ankstyvoji vaikyst, kurioje vaik alkoholizmas yra nesmoningas. Tai slygoja ios pagrindins prieastys: apvaisinimas, kai tvai yra paveikti alkoholio, alkoholio vartojimas ntumo metu ir kai motina kdik maitina krtimi. Tai slygoja fizinius ir psichinius vaiko sutrikimus. Neigiama girtuokliavimo taka palikuonims buvo inoma dar senovje. Graik mitologijoje pasakojama, jog deiv Hera pagimd nuo girto Dzeuso lub diev Hefaist. Tam tikr susidomjim kelia filosof ir senovs gydytoj kriniai. Pavyzdiui, Antikos medicinos pradininkas Hipokratas idiotizmo, epilepsijos ir kit psichologini susirgim kaltininkais laik tvus, kurie vartojo alkohol apvaisinimo dien. io amiaus pradioje veicarijoje buvo itirta 8000 vaik - idiot, kurie buvo priirimi specialiose prieglaudose. Pasirod, kad visi ie vaikai buvo pradti vestuvi, karnaval ar kit veni, per kurias buvo vartojamas alkoholis, metu. Moksliniai tyrimai parodo, kokios pavojingos alkoholio vartojimo pasekms niai moteriai. iuo periodu vyksta tiesioginis besivystanio vaisiaus ir alkoholio kontaktas. inoma, jog vaisius maisto mediagomis aprpinamas per placent, kuri atlieka ir apsaugin funkcij; deja, placenta nesugeba apsaugoti vaisiaus nuo alkoholio. Vaisiaus apnuodijimas alkoholiu ypa pirmaisiais 3 ntumo mnesiais, kai intensyviai formuojasi vidiniai organai ir sistemos. Vaisius yra bejgis prie alkohol, jis negali sutrukdyti alkoholiui patekti galvos smegenis, todl danai smegenys ne visai isivysto. Tokie vaikai, net jeigu jie igyvena ir nemirta ankstyvojoje vaikystje, danai bna protikai atsilik. Moter alkoholizmas pavojingas, todl, kad jis ypa atsiliepia palikuonims. Dl tvo girtavimo gimsta protikai atsilik arba ne visai sveiki vaikai, o dl motinos girtavimo, ypa ntumo metu, gimsta invalidai, nepajgs normaliai protikai ir fizikai vystytis, dirbti. Ikimokyklinio ir jaunesniojo amiaus periodas. iame periode svarbiausios prieastys yra ios: tv pedagoginis neratingumas, kuris danai slygoja organizmo apsinuodijim alkoholiu, eimos alkoholins tradicijos, dl kuri isivysto potraukis alkoholiui. Pedagoginis tv neratingumas danai pasireikia klaidingu mstymu arba klaidingu tikjimu, jog alkoholis turi gydomj savybi: gerina apetit, gydo maakraujyst, pagerina mieg, palengvina dant skausm. Vaikai kartais pradeda vartoti svaigalus net ir be tv leidimo (tiesa, kai kurie tvai neprietarauja, mano, kad galima po truput igerti, tik "su saiku". Kai kurie tvai mano, jog nedideli alkoholio dozi vartojimas ankstyvojoje vaikystje sumaina galimyb pradti gerti, kai vaikai suaugs. Tv pedagoginis neratingumas slygoja vaik apsinuodijim alkoholiu, o tai gali baigtis ir mirtimi. 144

Vaik ir paaugli alkoholizmui teigiam tak turi ir aplinka, kuri sudaro geriantys artimiausi mons, o taip pat girtuokliavimo tradicijos, susijusios su vairiomis progomis. Vaik alkoholizm pagreitina sistemingas alkoholio vartojimas ir vaik vaiinimas alkoholiu. "Mokslinink duomenimis, per 60% -70% vaik pirm kart paragauja alkoholini grim tv ar gimini dka. Apie 40% tv leidia vaikams igerti namuose vairi veni proga (A.Mikalkeviius, 1998). Kai eimoje alkoholio vartojimas nra laikomas blogybe, tai vaik, paaugli alkoholio vartojimas tvams nesukelia joki rpesi. Tai nerim keliantis faktas. Juk pirmiausia tvai turt vaikams skiepyti nepakantum alkoholiui, nes niekas kitas nra labiau u juos suinteresuotas, kad vaikai iaugt sveiki, pilnaveriai mons, kad j smegenys nebt apkvaitusios nuo alkoholio nuod, kad busimieji vaikai nekentt dl savo tv girtuoklysts. Kai suaugusieji ramiai iri pirmj taurel geriant vaik, vargu, ar jie susimsto apie galimas baisias pasekmes. Alkoholio vartojimo tradicijos atsiranda daug anksiau negu poreikis alkoholiui. Vyresnij darelio vaik grupi tyrimai parod, kad vaikai kopijuoja iorinius suaugusij grimo atributus. Vaikai alkohol suvokia kaip ypating ir btin susitikim ir prog palydov, kaip suaugusij gyvenimo simbol. Biologiniais tyrimais rodyta, kad pats alkoholizmas nra perduodamas, yra perduodamas tik polinkis alkoholizmui. Vaik girtuokliavimo isivystym lemia tv pavyzdiai, girtuokliavimo aplinka eimoje. Vaikysts ir jaunysts periodas. iuo periodu yra septynios pagrindins prieastys: nedarni eima, pozityvi reklama iniasklaidoje, laisvalaikio neuimtumas, neturjimas ini apie alkoholizmo pasekmes, siekimas ivengti problem, psichologins asmenybs savybs, saviraika. iuo periodu formuojasi polinkis alkoholizmui, kuris vliau danai tampa proiu. Alkoholizmas - kaip nedarnios eimos reikinys. Dorovin, emocin eimos santyki pus - tai svarbiausia vaik dorovinio vystymosi slyga. ie santykiai takoja normalius santykius eimoje, nuo to priklauso vaik aukljimo skm arba neskm. Yra iskiriami keli eim, kuriose vaikai pradeda vartoti alkoholinius grimus daniau negu kitose eimose, tipai. Konfliktins eimos, kuriose eimos nari santykiai yra grindiami konkurencija, izoliacija. Tokiose eimose yra ikreipiamas artimj suvokimas. eimos nariai mato tik neigiamas savybes ir ketinimus. Vaikai, siekdami, kad tvai nusileist, pradeda vartoti alkohol. Tokiose eimose danai pasitaiko protest. Jie gali bti aktyvs ir pasyvus. Pasyvus protestas: tvai neteisingai elgiasi su vaiku, o jis tiesiog usidaro savyje. Aktyvus protestas: vaikai pabga i nam, vagia daiktus, muasi. Asocialios eimos, kuri gyvenimo bdas yra amoralus ir antisocialinis. Tai eimos, kurios nepakankamai apsirpinusios materialiai. Tokia eima formuoja vaiko agresyv apsaugin santyk su aplinkiniu pasauliu, toks vaikas danai konfliktuoja su j supaniu sociumu. Tokiose eimose vaikai 145

nra kontroliuojami, jais tvai nesirpina. Vaikas danai slepia eimos alkoholizm. Toki eim vaikai gyja nepilnavertikumo kompleks, tampa socialiai izoliuoti. Vaikas patiria pavoj netgi savo namuose, kur turt jaustis saugus. Jis jauia neatitikim eimoje tarp to, kas yra sakoma ir kas daroma. Dl eimos barni formuojasi kalts jausmas, emas savs vertinimas. Alkoholik eimose vaikai danai bna seksualinio smurto aukos, ir todl ilg laik jauia gd ir neapykant. Paprastai nedarni eim vaikams neisivysto bendravimo kultra. Dvasinio artumo su tvais ir kontakt su bendraamiais i darni eim stoka, nekomunikabilumas veria juos iekoti kompanijos gatvje. Alkoholis kaip saviraikos priemon. Viena i paaugli alkoholizmo prieasi - siekimas greiiau tapti suaugusiu. Alkoholio vartojimas paauglystje ir jaunystje yra vyrikumo ir pilnavertikumo simbolis. Vidinis dvasinis ribotumas, nemokjimas pasireikti bendraklasi kolektyve slygoja dan alkoholio vartojim. Paaugli noras pasireikti gatvs kompanijoje yra prastas ir suprantamas. Naudingos veiklos, domjimosi ja nebuvimas slygoja alkoholini grim vartojim kaip saviraikos priemon. Alkoholis kaip reklama. Alkoholini grim vartojimo populiarjim lemia kino filmai, televizijos laidos, reklamos. Jos padidina alkoholini grim patrauklum. JAV sociologai teigia, jog geriantys filmo herojai, kurie daniausiai atlieka teigiamus vaidmenis, yra veiksmingiausia paaugli sitraukimo alkoholizm forma. Alkoholini grim "naud" netiesiogiai propaguoja kai kurie literatros kriniai. Juose jauiamas tikinimas, kad suaugusio mogaus gyvenime igrimai yra prastas dalykas. Alkoholis kaip laisvalaikio praleidimas. iuo metu maja organizacij, kurios usiima uklasine moksleivi veikla, skaiius. Visuomenini organizacij populiarjimo majim lemia gana auktos kainos. Todl dauguma paaugli turi per daug laisvo laiko. Pasak VJagodinskio, vienas i motyv vartoti alkohol yra nuobodulys. Tokie paaugliai domjimsi paintine veikla yra beveik arba visikai prarad. Jie nesidomi groine literatra, nelanko teatro, nustoja domtis muzika, menu. Tiesa, jie mgsta kin, taiau tik pramogin. Bdami riboto dvasinio pasaulio, nemokdami pasireikti bendraklasi kolektyve, paaugliai danai igrinja, nordami pasiymti bent tarp klass draug. Kompanijose jie neusiima jokia naudinga veikla, todl daniausiai pradeda vartoti alkoholinius grimus. Jaunimo aktyvus socialinis gyvenimas apsiriboja kompanij problemomis ir interesais. Tokiose kompanijose danai sutinkami paaugliai jau yra teisti. Naujas kompanijos narys privalo imokti vis "program", kuri prasideda nuo chuliganik veiksm ir danai baigiasi sudtingais ir rimtais teissaugos paeidimais. Alkoholio vartojimas tampa tiesiog btinu laisvalaikio praleidimo atributu. Vis didja prog igerti skaiius. Alkoholio vartojimas tampa vos ne svarbiausia gyvenimo prasme. Alkoholis kaip psichini sutrikim nuo normos kompensacija. Psichiniai sutrikimai danai apsunkina vaiko socialin adaptacij, danai tampa 146

psichologin prieastimi alkoholizmui vystytis. Nepriklausomai nuo psichini sutrikim prieasi, vaikas neharmoningai santykiauja su sociumu. Jis pradeda save nuvertinti, o alkoholio vartojimas iuo atveju yra veiksnys, kuris kompensuoja vaiko socialin dezadaptacij. Tai leidia paaugliui bendrauti su bendraamiais, padidinti kalbjimo aktyvum, veikti su kuklum ir ireikti paslptus gabumus. Iskiriami 4 vaik asmenybs tipai, kurie daniausiai pasiduoda alkoholizmui: vaikai, apie save turintys labai ger nuomon, labai gerai save vertinantys. Jie i savo tv perm tikjim, kad yra patys geriausi ir nekritikuojami; vaikai, link agresij ir iaurum; vaikai, kurie negali gyventi be tv paramos (nesavarankiki); vaikai, keniantys nuo depresijos ir paranojos. Alkoholis kaip igalvota realyb. Kai kurie paaugliai vartoja alkohol, nordami pamirti nemalonumus, sumainti stres. Jis gali atsirasti, kai vaikas jauiasi svetimas eimoje arba mokykloje. Susidaro toks elgesio stereotipas, kai visos gyvenimo problemos yra sprendiamos geriant alkohol. Apibendrinant galima iskirti 4 alkoholizmo pasekmi grupes: Socialin - ekonomin. Vaikai meta mokslus, blogja darbo rezultatai, didja gamybini ir buitini traum skaiius, ilaidos vairiems antialkoholiniams renginiams. Socialin - psichologin. eimynini, mokyklini, darbo ir kit teigiam socialini santyki nutraukimas. Dvasin ir dorovin asmenybs degradacija. Dorovinio, psichologinio klimato blogjimas. Kriminalin. vairaus pobdio nusikaltimai, paaugli traukimas nusikalstam veikl, nusikaltimui palankios aplinkos krimas. Fizin. ala daroma ne tik tiems asmenims, kurie per daug vartoja alkoholini grim, bet ir bsimiems vaikams. Vaik sitraukimo alkoholini grim vartojim lygiai Remiantis rus mokslinink tyrimais, galima iskirti vyresnij klasi moksleivi sitraukimo alkoholizm lygius. Itirta 1700 paaugli skirtinguose Rusijos regionuose. Iskirti septyni lygiai. Nulinis lygmuo. is lygmuo charakterizuoja nepilnameius, kurie niekada nra vartoj alkoholini grim dl savo nusistatymo. Motyvas, skatinantis atsisakyti alkoholini grim, - sitikinimas, jog alkoholis turi neigiam tak organizmui, savijautai, elgsenai. Pradinis lygmuo. is lygmuo charakterizuojamas vienetiniais arba labai retais alkoholio vartojimo atvejais. Alkoholio vartojimo motyvai tokie: prisijungti prie suaugusij pasaulio, elgtis kaip visi. is periodas tsiasi 1-2 mnesius. 147

Epizodinio alkoholio vartojimo lygis. is lygmuo pasireikia tuo, kad geriama ypatingomis progomis grimus, kuriuose yra alkoholini mediag. Nedidels alkoholio dozs sukelia euforij. Alkoholio vartojimo motyvai: siekis pagerinti nuotaik, gauti pasitikjim savimi, padidinti komunikabilum. is periodas tsiasi 3-4 mnesius. Auktos rizikos lygmuo. is lygis apibdinamas taip: didja prog, kai galima igerti. Motyvai: atsipalaiduoti, linksmai praleisti laik kompanijoje. is periodas tsiasi 4-12 mnesi. iame lygmenyje pastebimas aktyvus siekimas vartoti alkohol. Danai alkoholis jaunuoliams pakelia nuotaik, taiau padidja agresyvumas, aktyvumas. Paaugliai pradeda bendrauti su igerianiais, kurie bna keleriais metais vyresni ir neigiamai veikia jaunesniuosius. Paaugliai imoksta slpti apsvaigim nuo tv ir suaugusij. Alkoholio vartojim skatina vairios draug kompanijos, galimyb igerti alkoholini grim eimoje, savo pinig turjimas, laisvo laiko neuimtumas. iame etape isivysto poreikis, bet dar ne priklausomyb nuo alkoholio. Psichins priklausomybs nuo alkoholio lygmuo. Apsvaigimas yra pati geidiamiausia psichin bsena. Danai paaugliai alkohol vartoja kaip elgesio ir nuotaikos reguliatori. Motyvai: laikinai pamirti realyb, padidinti pasitikjim savimi. Psichin priklausomyb formuojasi apie 1,5 met. iame lygmenyje formuojasi psichin priklausomyb nuo alkoholio. Noras igerti yra ne tik vakare, bet ir bet kuriuo paros metu, taip pat didja ir alkoholio suvartojimo doz. iame periode paaugliai bna aktyvs igertuvi iniciatoriai, igertuves traukia ir jaunesnius. ioje stadijoje btina ne tik pedagogin ir aukljamoji pagalba, bet medicinin - t.y. gydymas pas narkolog. Fizins priklausomybs nuo alkoholio lygmuo. ioje stadijoje paaugliai pakenia alkoholinius grimus, taiau atsiranda pagiri sindromas. Paaugliai nebekontroliuoja suvartojamo alkoholio kiekio. Motyvai: paalinti blog savijaut, atsiradusi per ankstesnius igrimus, bgti nuo realybs, pakelti gyvenimo tonus. Fizin priklausomyb formuojasi 3-5 metus. iame lygmenyje formuojasi ne tik fizin priklausomyb - didja ir psichin priklausomyb. iame etape pasireikia pagiri sindromas. Per pagirias bloga nuotaika, vaikas greitai supyksta, pradeda verkti, blogja fiziologini funkcij veikla: didja prakaitavimas, danja irdies plakimas, dreba rankos. iame lygmenyje formuojasi patologiniai asmenybs bruoai: agresyvumas, iurktumas, piktumas, susierzinimas, ltja intelektinis vystimasis. Tokie vaikai danai praleidinja pamokas, blogai mokosi, kartais ieina i nam ir pradeda valkatauti. iame etape btinas skubus stacionarinis gydymas. Asmenybs alkoholins degradacijos lygmuo. lyg charakterizuoja nuolatinis grimas. ioje stadijoje mogui reikia maos dozs, kad jis apsvaigt, taip pat maja psichin priklausomyb, taiau didja fizin 148

priklausomyb. Motyvai: siekimas paalinti skausming bsen. iuo atveju, taip pat btinas skubus stacionarinis gydymas. Alkoholizmo prevencija odis prevencija kils i lotyniko odio "praevenire", kuris reikia ateiti pirma. Paodiui reikia neleisti kam nors atsitikti. Kaip ukirsti keli plisti alkoholiui, kaip padti paaugliams, jau vartojantiems vairiausius svaigalus. Piktnaudiavimo alkoholiu prevencija - tai atskiro mogaus, eimos, bendruomens ir visuomens vietimas, kadangi rizikos ir tarpiniai faktoriai kiekviename i lygi persipina ir suformuoja kelius, lemianius ias problemas arba jas paalina. Skmingiausios prevencins programos susideda i toki komponent: atpainimas ir laiku suteikta pagalba (dar neikilus rimtoms problemoms), vietimas, iniasklaida, aukljimas eimoje. iuolaikinse prevencinse programose taikomi ie metodai: informacijos, ini, nuostat, vertybi ir socialini gdi ugdymas. Svarbu ne tik pateikti informacij apie alkohol, jo poveik, bet ir pakeisti paaugli poir "(A.Bulotait). Btina formuoti vaik gebjim atsispirti socialiniam spaudimui, painti ir veikti savo psichologinius sunkumus ir nesitraukti alkoholio pinkles. Kiekvienas vaikas turi inoti, kodl draudiama, negalima vartoti alkohol. Vaikui reikt papasakoti apie ilgalaikius ir trumpalaikius alkoholini mediag vartojimo padarinius; apie alkoholio poveik mogaus organizmui; apie fizin bei psichin priklausomyb nuo alkoholio; kaip alkoholis veikia judesi koordinacij bei psichik. Suaugusieji turi nevengti diskutuoti su paaugliais, stengtis padti jiems sismoninti, kad alkoholis gali sutrukdyti gyvendinti ateities planus. Paauglys turi suinoti apie alkoholizm kaip apie lig; apie alkoholio poveik nioms moterims, vaikams; apie statymus, kov su alkoholizmu. iais metodais galima naudotis tik tada, kai vaikai, paaugliai dar nra vartoj svaigij mediag. Informacija apie neigiamas alkoholio pasekmes btina, taiau jos nepakanka, kad pasikeist mogaus elgsena. Prevencins programos mokykloms yra populiarios, prieinamos plaiajai gyventoj grupei, veiksmingos, bet labiausiai pavyk metodai mokykloms apima tokius socialins takos veiksnius, kaip valios ugdymas ir bandymai pakeisti kai kurios elgsenos normas (pvz. moksleivi mokymas, kaip atsispirti bendraami spaudimui vartoti alkohol). Didiausi dmes reikia skirti paaugliams. Amius, nuo kurio pradedamas vartoti alkoholis, padeda patikimai prognozuoti potencial problemik vartotoj. Kuo jaunesni mons pradeda gerti, tuo didesn tikimyb, kad ateityje jie piktnaudiaus alkoholiu ir taps nuo jo priklausomi. JAV atlikt nacionalini apklaus duomenimis, 70 proc. moksleivi iki 13 - 14 met jau ragavo alkoholio. Dl ios prieasties profilaktika taikytina paaugliams. 149

Reikt pastebti ir rizikos veiksnius. A.Bulotait (1999) iskiria tokius poymius, kurie nurodo padidjusi tikimyb piktnaudiauti alkoholiu: tvai turi problem su alkoholio vartojimu, azartiniais aidimais; eimos nari teigiamas poiris alkoholini grim vartojim, rkym; rkantys, geriantys bei narkotikus vartojantys draugai; asocialus arba nusikalstamas elgesys; yra buv elgesio ar emocini problem; nuolatin tampa eimoje; tvai per grieti ar per daug tolerantiki; fizin ar seksualin prievarta; mogikj vertybi nepaisymas; blogas mokymasis arba domjimosi aplinka stygius. iuo metu daniau susiduriame su tokiais paaugliais, kurie jau vartoj alkoholio. Tad kaip reikt dirbti su tokiais paaugliais, kaip jiems padti? Socioedukacinis darbas su alkohol vartojusiais paaugliais. Klasi aukltoj, socialini pedagog darbas su vaikais, kurie jau paband alkoholio, priklauso nuo to, kokie yra vaik svaiginimosi motyvai. Tai ir lemia taikomas poveikio priemones, metodus. Jei pagrindinis motyvas - sumainti tamp ar veikti stres, pirmiausiai reikt isiaikinti streso ar tampos altin. Tai gali bti pablogj santykiai su draugais, konfliktai namuose, mokymosi sunkumai, vairios psichologins problemos. Btina iekoti kit galim streso ar tampos veikimo bd ir juos aptarti. Jei alkoholis vartojamas siekiant neatsilikti nuo bendraami, reikt padti paaugliams susiformuoti gebjim atsispirti bendraami takai, spaudimui. Btina dirbti su tvais, vis dalyk mokytojais. Jei moksleiviai vartoja alkohol, jiems reikt sukurti tinkam socialin aplink ir namuose, ir mokykloje. Mokyklos socialiniam pedagogui rekomenduojama pasikonsultuoti su paaugli psichologu, psichiatru, nusisti moksleiv konsultacijai. Mokykl socialiniai pedagogai turi suteikti moksleiviui ir jo tvams informacijos apie vairias psichologines tarnybas, gydymo staigas, kuriose jiems gali bti suteikta reikiama pagalba ar gydymas. 1. Btina moksleiviams atskleisti gyvenimo be alkoholio privalumus, ugdyti j socialinius gdius, formuoti psichikos atsparum, kad padtume jiems ir ateityje gyventi be alkoholio. 2. Btina iskirti bei analizuoti apsaugos veiksnius. eimoje turi bti geri tv bei vaik tarpusavio santykiai, pasitikjimo ir bendradarbiavimo atmosfera, tv domjimasis vaik rpesiais. Reikt paanalizuoti, ar 150

mokykloje geri santykiai su mokytojais, ar vaikas noriai mokosi, kokie ketinimai, tsti mokslus gimnazijoje ar universitete, teigiamas tv poiris vaik mokymosi siekius. Aplinkoje turt bti tokie draugai, kurie nevartoja svaigij mediag. Pats paauglys turi savs nenuvertinti, pasitikti savimi, turti socialini gdi. 3. Naudoti individualaus pedagoginio, psichologinio konsultavimo bdus, taikyti bent vien psichologins terapijos metod; pedagogikai bendrauti su serganiaisiais, j tvais: pokalbio terapij; grupins terapijos metod; speciali autoterapij serganiajam, kurios tikslas pagelbti serganiajam padti sau paiam. Vaikui socialinis pedagogas turi parodyti, kad pagalba sau paiam ir autoterapij yra veiksmingesn u pat tobuliausi gydym. Pagalba alkoholikui ir jo eimai Savaime aiku, kad socialinis pedagogas (darbuotojas) negali isprsti vis alkoholiko problem. Apskritai, gydymo skm priklauso nuo serganiojo noro atsikratyti savo liga. Taiau alkoholis nra pagrindin alkoholiko problema. Sveikimui btinas visapusikas asmenybs pasikeitimas. Pasak B.Moskalenko (1992), pirmiausia k turt padaryti socialinis pedagogas (darbuotojas) - tai padti serganiojo monai (o geriausia visai eimai) padaryti pat svarbiausi - pripainti, kad problema yra. Nes kaip teigia ir kiti autoriai, eima labai nenoriai sutinka su tuo, kad j artimas mogus - alkoholikas ir kad jo liguistas prisiriimas prie alkoholio gali turti sunkias pasekmes. Antras ingsnis, pats sunkiausias, bet vienintelis teisingas - btina prikalbinti sergantj gydytis. Taiau ia galimi sunkumai, jei sergantysis nenori to daryti. Kaip tokiu atveju turt elgtis socialinis pedagogas/darbuotojas? Keikti sergantj yra beviltika, nes tai jam tik suteikia papildom teis girtauti. Tokiu atveju siloma puiki ieitis: ko negali vienas (iuo atveju socialinis darbuotojas), gali pasisekti keletui arba, pasak liaudies patarls, "vienas lauke - ne karys". Artimi, brangs, emocikai reikmingi, autoritetingi serganiam mons (mona, dukra, snus, draugai, bendradarbiai, virininkas) kartu su socialiniu pedagogu/ darbuotoju imtsi, taip vadinamos, "intervencins taktikos". Tai reikia, kad jie turt susirinkti visi kartu ir ramiai, atsakingai, be kaltinim pakalbti su serganiuoju. Kiekvienas turt isakyti savo susirpinim ligonio ateitimi, tuo, kaip jis save "myli". Dert pasakyti, koks jis (sergantysis) brangus visiems ir, kad jie negali ramiai stebti, kaip jis praranda sveikat, eim, kvalifikacij, ger vard. B.Moskalenko mano, kad socialinis darbuotojas savo mintis turt isakyti paskutinis, tarsi apibendrinti visk. 151

Tokio pokalbio metu svarbiausia susilaikyti nuo kaltinim serganiajam, bet pretenzijas pareikti btina. Pagalba serganiajam. Kai sergantysis pripasta savo lig ir kreipiasi pagalbos, tuo atveju turi padti socialinis darbuotojas. Geriausia pasilyti serganiajam kreiptis jo gyvenamosios vietos narkologin skyri, kad gydytojas - narkologas nusprst, kokio gydymo reikia. Socialinis darbuotojas privalo turti informacij apie mieste esanias gydymo staigas ir centrus. Be to, serganiajam bt naudinga suderinti gydym medicinos staigose su savitarpio pagalbos grups lankymu (AA). Socialinis pedagogas/darbuotojas turt primygtinai serganiajam pasilyti tai, papasakoti apie tas grupes, supaindinti su atitinkama literatra. Viena i toki grupi, kuri bus apibdinama toliau, remiantis metodine literatra, skirta darbui su alkoholik eimomis, tai - anoniminiai alkoholikai (AA). Tai savanorika moni, turini priklausomyb alkoholiui, savitarpio pagalbos organizacija. Anoniminiai alkoholikai - tai vyr ir moter draugija, kurie dalijasi savo patirtimi, stiprybe ir viltimi, nordami padti sau ir kitiems pasveikti nuo alkoholizmo. Vienintel slyga bti draugijos nariu - noras mesti gerti. Anoniminiai alkoholikai nemoka nei stojamojo, nei nario mokesio. Isilaikoma i savo pai na. AA nesusij su jokiomis sektomis, tikjimais, politika, organizacijomis ar staigomis, vengia bet koki gin, neremia joki judjim ir jiems neprietarauja. Pagrindinis tikslas - bti blaiviems ir padti kitiems alkoholikams siekti blaivybs. AA draugijos programa yra dvasin, bet ne religin. Ji pagrsta 12 ingsni ir 12 tradicij, kurias alkoholikas pritaiko savo gyvenime. Tai padeda atsikratyti potraukio gerti ir grti ne tik blaiv, bet ir laiming, pilnavert gyvenim. Programa paremta savo bejgikumo prie alkohol pripainimu ir ankstesnio gyvenimo pakeitimu. Alkoholikas smoningai pasirenka blaivybs keli. AA susirinkimai pradedami ia Ramybs malda: "Dieve, suteik man ramybs susitaikyti su tuo, ko negaliu pakeisti, drsos keisti, k galiu pakeisti, ir iminties t skirtum suprasti" (Metodin mediaga, skirta darbui su alkoholik eimomis. Nepublikuotas rankratis). Be to, daugelyje gydymo nuo alkoholizmo staig taikoma Minesotos programa. Tai terapin programa, kur taikomas amerikietikas gydymo metodas. Jis pagrstas paprastais AA principais, integruojantis geriausius medicinos, psichologijos ir kit srii pasiekimus. Minesotos metodu vadinamas todl, kad pirmieji eksperimentai buvo atlikti JAV, Minesotos valstijoje. Tai visapusikas bei intensyvus gydymas, vienu metu nukreiptas visus alkoholizmo aspektus. Gydymas telkia dmes fiziologinius, psichologinius, moralinius ir socialinius klausimus. Alkoholikas kurdinamas gydymo staigoje drauge su kitais pacientais, kurie yra nukentj nuo madaug vienodo patologinio proceso. Per intensyv gydym ligoninje, paprastai 152

trunkant 28 dienas, jis turi pats diagnozuoti savo lig ir suprasti ess alkoholikas. Bendravimas su kitais pacientais turi gydomj poveik, o priklausomybi konsultantas, apmokytas gydyti alkoholikus, per vis gydym jam bna patarjas. is gydymo metodas duoda ger rezultat. Daugeliui pacient alkoholin priklausomyb sustabdoma ir jie atgauna blaivyb. Kai kurie usienio valstybi reabilitacijos centrai nuolat seka ligonius ir po gydymo. Amerikoje praktikuojamas ir ambulatorinis alkoholik gydymas, pagrstas tais paiais principais. Rezultatai stebtinai geri. i gydymo sistem eina ir vadinamieji pusiaukels namai, kurie padeda monms po gydymo grti kasdienin gyvenim. Pusiaukels namai padeda monms, neturintiems socialini ryi, pamau i naujo prisitaikyti prie kasdienio gyvenimo. Pacientams ijusiems i gydymo staigos, reabilitacijos centrai taiko plataus profilio palaikomj gydym. Pagalba alkoholizmu serganiojo eimai. Kaip jau buvo minta anksiau, nuo alkoholizmo kenia ne tik pats sergantysis, bet ir jo eimos nariai. Todl ir pagalb btina suteikti ir ligoniui, ir jo artimiesiems. Nuo alkoholizmo kenianti eima turi inoti, kur ji gali gauti pagalb ir, kad socialinis pedagogas/darbuotojas rimtai iri i problem. Be to, eimos nariams galima padti net ir tuo atveju, jei pats alkoholikas nesutinka priimti pagalbos ir gydymo. Sergantis alkoholizmu turi pats pajusti savo poelgi pasekmes. Nes kaip ir minta anksiau, eima danai stengiasi j atriboti nuo nemaloni girtavimo padarini. Paiu atsakingiausiu bdu socialinis darbuotojas alkoholiko artimiesiems, ypa monoms ir motinoms, turi priminti tai: "Brangios monos ir motinos, Nevaikiokite paskui j, kaip ma vaik ir nerankiokite savo ar jo gyvenimo trupini. Jei vyras "prisinerkt namuose", tegul iukls guli tol, kol pats nesusitvarkys. Jei jis neprisimena aplinkybi, kaip pamet kepur ar kaip atsirado namuose, btina jam paaikinti, kaip tai vyko, nes "atminties spragos" gsdina alkoholikus. Neskambinkite virininkui ir neaikinkite, kad vyras peralo ir neateis darb. Negelbkite jo i policijos, blaivyklos, kit kebli situacij. Vyras pats turi aikintis, atsiprainti ir "imokti skolos". Nebandykite kontroliuoti jo girtavimo - tai jums tikrai nepavyks. Js ia taip pat bejgiai, kaip ir jis pats. Reikia jam paiam pasistengti siningai vertinti situacij. Susitaikyti su tuo, kad iki tol buvo rimtai nevertintas vyro elgesys, nebuvo pripaintas padties katastrofikumas. 153

 Baikite slpti butelius su svaigalais. Tai tik stumia alkoholik nevilt. Gal gale jis vis tiek ras nauj bd, kaip gauti alkoholio. Netaikykite viso eimyninio gyvenimo prie jo ir jo girtavimo. Jei mona susikirpo mediag suknelei, tai turi siti j iki galo, "neirint tai, koks jos vyras pareis namo - blaivus ar girtas". Jei mona suplanavo eiti draugs gimtadien, tai btinai turi ten nueiti. Pripainkite jame suaugus mog, sugebant atsakyti u savo veiksmus ir savanorikai galint tvarkyti savo likim. Reikia leisti vyrui bti atsakingam u jo paties elges ir jo nemokyti. Svarbiausia - nepraraskite vilties. Tuo norima pasakyti, kad "daugelis serganij alkoholizmu "pakilo" ir pradjo nauj blaiv gyvenim". Gelbkite save, gyvenkite savo, o ne jo gyvenim. Btina duoti jam suprasti, kad neeisite jam savs ignoruoti. Kai tik monos perkels energij nuo vyro vaikus, kai tik ubaigs, k pradj ir imoks diaugtis gyvenimu, nepriklausomai nuo jo kokybs, - jos iaugs savo ir vyr akyse" (B.Moskalenko, 1992). Kiti suaug alkoholiko eimos nariai gali gauti tinkam psichologin pagalb lankydami grups "Al-Anon" susirinkimus. Al-Anon - tai savitarpio pagalbos draugija, veikianti atskirai nuo AA, bet naudojanti t pai 12 ingsni program. i grup silo pagalb alkoholik eimos nariams, nepriklausomai ar pats alkoholikas siekia pagalbos ir pripasta savo grimo problem. Grupje eimos nariai supranta, kad nra atsakingi u kito mogaus gyvenim. Jie atstato savo dvasin pusiausvyr ir mokosi pasijusti laimingi. Tokioje grupje alkoholik eimos nariai imoksta: nekentti dl kito mogaus veiksm ir reakcij; nesileisti bti inaudojamais dl kit moni interes; nedaryti u kitus to, k jie patys gali padaryti; nemaskuoti, netaisyti kit klaid.

Jei nuo alkoholizmo kenianioje eimoje yra paaugli, rekomenduojama juos nukreipti savitarpio pagalbos grup "ALATEEN". Tai vaik iki 18 met grup, su kuria dirba patyrs mogus, bent jau pradioj. Vliau vaikai gali rinktis savarankikai. Grup "ALATEEN" veikia pagal t pai 12 ingsni program. Paauglysts amius - sudtingas etapas kiekvieno vaiko gyvenime. Siame etape vaikui ypatingai reikalinga stabili, rami nam aplinka, ko anaiptol nra alkoholiko eimoje. Taigi "ALATEEN" ir yra ta vieta, kur paaugliai gali isakyti savo jausmus. Kaip teigiama metodinje mediagoje, skirtoje darbui su alkoholik eimomis, jiems pasidaro lengviau, kai pamato, jog ne vieni kenia nuo panai problem. 154

Alkoholik vaikai ir suaug skiriasi nuo kit moni. Jie danai turi tarpasmenini santyki nesklandum, patiria sunkum darbe, link saviudyb, greiiau tampa alkoholikais, narkomanais, psichiniais ligoniais". SAV - tai savipagalbos grup suaugusiems alkoholik vaikams. ia jie susirenka ir patys kalba apie savo problemas, galimus j sprendimo bdus. Dalinasi patirtimi ir patarimais. Ko neturt daryti socialinis pedagogas/darbuotojas? Apibendrinant, reikt paminti, ko neturt daryti socialinis pedagogas/darbuotojas, dirbdamas edukacin - socialin darb su eimomis, serganiomis alkoholizmu: socialinis pedagogas/darbuotojas neturi bandyti gydyti alkoholiko, nes medicinin pagalba serganiajam - tai reikalas gydytojo, kuris specialiai tam yra paruotas; socialinis pedagogas/darbuotojas turi sismoninti, kad alkoholizmas - tai liga ir niekad nemoralizuoti, nesmerkti, neteisti serganiojo; socialinis pedagogas/darbuotojas jokiu bdu negali palaikyti eimos nari pageidavimo - slapta gydyti sergantj alkoholizmu (pavyzdiui, tirpinant tabletes sriuboje, arbatoje ir t.t.). Taigi, akivaizdu, kad alkoholizmas - ne vieno mogaus izoliuota liga, tai visos eimos liga, kadangi turi takos eimos nari fizinei, psichinei ir socialinei sveikatai. Norint padt keisti, t.y. gydytis, kad bt pasiekti rezultatai neutenka trump konsultacij. Reikalingas ilgas ir sunkus serganiojo bei jo artimj darbas. Ivados Alkoholizmas - klastinga, ltin, progresuojanti ir mirtina liga, pasireikianti asmens fizine ir psichologine priklausomybe nuo alkoholio. Jokia liga pasaulyje nesuluoina tiek daug moni, kaip alkoholizmas. Milijonai moni dl alkoholio vartojimo tapo ligoniais, dar didesniam skaiiui gresia pavojus jais tapti. B.Moskalenko (1992) pateikia 8 poymius, pagal kuriuos socialinis darbuotojas galt greiiau atpainti alkoholizm bei kitas priklausomybes, nei gydytojai, naudodamiesi klinikiniais simptomais. Alkoholikai ne tik patys priklauso nuo alkoholio, - jie daro aling poveik visiems, su kuo bendrauja. eimos nariai tampa priklausomi lygiai taip pat, kaip jis (alkoholikas) priklauso nuo alkoholio". Ir tai vadinama kopriklausomybe (sausu alkoholizmu). Pateikiama 11 priklausomybs poymi, i kuri svarbiausi: nusisukimas nuo savs, rpinimasis kitais, egocentrizmas, nesiningumas savo ir kit atvilgiu, 155

baim ir kt. Socialinis pedagogas (darbuotojas) konsultacijomis, informacija turi padti serganiojo monai (o geriausia visai eimai) padaryti pat svarbiausi - pripainti, kad problema yra. Antras ingsnis btina prikalbinti sergantj gydytis vairiuose narkologiniuose centruose, gydym derinant su AA grups lankymu. Ligonis gali pasirinkti ir minesotos program bei reabilitacijos centrus. eimos nariams galima padti net ir tuo atveju, jei pats alkoholikas nesutinka priimti pagalbos ir gydymo. eimos nariai pagal ami ir galimybes gali pasirinkti vairi savitarpio pagalbos grupi usmimus: tai ir Al- Anon, Alateen, Sav. Taigi, akivaizdu, kad alkoholizmas - ne vieno mogaus izoliuota liga, tai visos eimos liga, kadangi turi takos eimos nari fizinei, psichinei ir socialinei sveikatai. Norint padt keisti, t.y. gydytis, kad bt pasiekti rezultatai - neutenka trump konsultacij. Reikalingas ilgas ir sunkus serganiojo ir jo artimj darbas. Vaik alkoholizmas yra viena i svarbiausi socialini edukacini problem. Girtuokliavimo ir alkoholizmo, kaip deviacinio elgesio form ypatyb, yra ta, jog ie reikiniai slygoja su jais susijusias kitas socialines deviacijas, t.y. socialin parazitizm, saviudyb, amoral elges, vairaus pobdio nusikaltimus, teissaugos paeidimus. Pagrindins paaugli alkoholizmo prieastys: bendraami ir suaugusij mgdiojimas, nepriklausomybs siekimas, sitraukimas nusikalstam veikl, gyvenimas nedarnioje eimoje. Alkoholizmas glaudiai susijs su deviaciniu elgesiu.

Piktnaudiavimo alkoholiu prevencija - tai atskiro mogaus, eimos, bendruomens ir visuomens vietimas, iniasklaida, aukljimas eimoje. Socialiniai pedagogai, klasi aukltojai, atlikdami prevencin darb turt taikyti tokius metodus: informacijos, ini, nuostat, vertybi, socialini gdi ugdymo, sveikos gyvensenos propagavimo, geresni santyki eimoje palaikymo.

156

Klausimai ir uduotys Apibdinkite alkoholizm kaip reikin. Pagal k nustatyti, jog mogus serga alkoholizmu? Kokie alkoholiko gydymo metodai patys populiariausi? Apibdinkite skirtumus tarp vaik ir suaugusi, sergani alkoholizmu. Kokios yra vaik alkoholizmo prieastys? Koks turt bti socialinio pedagogo, klass aukltojo ir eimos vaidmuo vaik alkoholizmo prevencijoje?

157

2.5. Vaik prostitucija Prostitucija ir seksualinio bei fizinio smurto prie vaikus problema Tarp vis gyvenimo baisybi, alia vis pergyvenim bei patirt negand, pati baisiausia gyvenimo "grimasa" yra anksti suaugusio, tarsi pasenusio vaiko, pardavinjanio savo kn, veidas, - taip ra 20 - tojo amiaus pradioje vienas i ms aminink. Prajo daugiau nei 80 met, taiau vaik prostitucija bei pornografija ne tik niekur nedingo, bet dar labiau iaugo. To prieastis - smunkanti visuomens moral, valstyb nepakankamai teikia reikms socialinei bei teisinei vaik apsaugai. Terminas "prostitucija" kils i lotyniko odio "prostitutio"iniekinimas, garbs nuplimas. Prostitucija (kno pardavimas u pinigus) - tai viena i lytins demoralizacijos atmain, kitokios iraikos, kuri pasireikia asmen (lytikai nesubrendusi asmen) lytiniu suartjimu, atsitiktiniais lytiniais santykiais, netvarkingu lytiniu gyvenimu. Skirtingos demoralizacijos formos nepilnamei lytini santyki srityje labai plinta tarp mergaii, o tai liudija didelius 12 - 13 met mergaii skaiius, kurios patyr abortus, bei tarp paaugli plintanias venerins ligos. Pasak N. Arsanovos (1997), vaik prostitucijos problema atsirado dar tada, kai buvo laikomasi sovietini laik tezs, jog SSSR paleistuvysts nra. O tai reik, jog nra ir vaik, kurie teikia mokamas seksualines paslaugas. Istoriniai faktai liudija, jog pagal Carins Rusijos Peterburgo gydytoj policinink komiteto duomenis 1889 metais oficialiai uregistruot prostitui iki 18 met alyje buvo 31%; 1909 j jau buvo daugiau kaip 45 %. Nakvyns namai 1910 metais priiminjo vaikus nuo 13 met, kurie usim prostitucija. Pagal nuostatas ten turjo gyventi vaikai vyresni nei 16 met. Atri vaik prostitucijos problema iliko ir XX amiuje. Sovietin valdia neig ir slp bet kokius faktus apie vaik prostitucij ar netgi jos apraikas. "Rus kalbos odyne" prostitucija - moter parsidavinjimas norint gyti tam tikr, igyvenimui skirt, l. Remiantis prostitucija usiiminjani asmen skirstymu vyr, moter, suaugusi bei vaik, galima teigti, jog daugiausia inoma apie moter prostitucij. Moterys, kurios pasuka iuo keliu tampa prekmis, j knai pirkimo - pardavimo objektu. Moters sugebjimas suvilioti vyr - tai jos "kapitalas", kuris tiksliai investuojamas norint gauti maksimal peln. Vienintel prieastis dl ko moterys imasi io "verslo" yra seksualini paslaug paklausa, u kurias vyrai gerai moka, bei dar viena prieastis ta, jog ioje srityje labai daug "dirbani" moter. Kalbant apie vaik prostitucij, visi moksliniai altiniai kaip pagrindin prostitucijos objekt nurodo mergait - prostitut ir visikai neatsivelgia tai, jog visuomenje egzistuoja ir kita prostitucijos forma homoseksualin prostitucija. Berniukai teikia mokamas seksualines paslaugas kaip "profesionalai", kuriems is usimimas yra nuolatinis udarbiavimas; 158

"berniukai pagal ikvietim", kurie nuolat taip dirba ir gauna u tai "atlyginim"; "gatviniai berniukai", kurie laikas nuo laiko gauna tam tikr atlyg u suteiktas j paslaugas. Nors posovietinse alyse bandoma teisikai paaboti prostitucij, taiau egzistuoja labai glaudus ryys tarp prostitucijos, statymo ir nusikaltimo. Prostitucija kaip pornografija - yra nedora ir nusikalstama veikla. Kaip rodo praktika, prostituts anksiau ar vliau nusikalsta (perengia statymo ribas), ir vienas i daniausiai pasitaikani nusikaltim - seksualinis sadizmas. Sprendiant vaik prostitucijos problem, valstybins institucijos neranda bendros kalbos. eimoms, kurios susiduria su vaik prostitucija, nepadeda niekas, i problem valstyb palieka sprsti patiems tvams ar netgi vaikams. Vaik teisi apsaugos, policijos tarnyb vaidmuo labai menkas. Vaikai dl menko socialinio patyrimo ir jauno amiaus patys nepajgs sprsti ios problemos ir numatyti jos pasekmi.. Vaik prostitucijos pasekms gali bti: sualota vaik sveikata - abortai, venerins ligos, narkomanija bei alkoholizmas; ryiai su nusikalstamu pasauliu: "sekso biznis" - vaikai parduodami usien; psichins traumos vaikui, kurios "sugriauna" jo kaip asmenybs vystimsi. JT Vaik teisi Konvencijoje, 34 straipsnyje paymima, jog valstybs tarnautojai utikrina vaiko saugum nuo seksualinio inaudojimo bei pardavimo. Taiau iki iol maai kas daroma apsaugant vaikus bei paauglius nuo prostitucijos. Maai kas domisi problemomis, dl kuri vaikai usiima prostitucija. Vaik teisi apsaugos tarnybos, vairios ministerijos teorikai ir praktikai dirba pagal vien model - "Vaikai, atsidr labai sunkiose gyvenimo slygose", taiau jame neiskirtos tokios svokos kaip vaik prostitucija, nors teis normali vaikyst turi kiekvienas gims vaikas. Viso to rezultatas -visuomenje sitvirtinanti nuomon, jog usimimas prostitucija - tai kiekvieno asmeninis reikalas. Daugelis paaugli mano, jog prostitucija yra naudingas usimimas, o tai sukelia socialin tamp tarp visuomens nari. Taiau tokio laisvo pratingo pasirinkimo yra ir kita skaudi pus - abortai. Prostitucijos problema turi gilias kultrines, politines socialines ekonomines aknis, todl norint apsaugoti vaik nuo bet kokio seksualinio inaudojimo ar manipuliavimo, reikia inoti problemos prieistor. Toks socialinis fenomenas (prostitucija) istorijoje ufiksuotas VI a. prie ms er, taiau is reikinys egzistavo dar seniau ir susijs su Solono vardu, kuris inomas kaip viej nam pradininkas, nes jis tuo metu pirkdavo moteris ir siljas "bendram naudojimui", savaime suprantama, u tam tikr mokest. XVIII amiaus pradioje Rusijoje buvo sukurta sistema, kuri numat bausmes pagal baudiamj kodeks u ne vedybinius lytinius santykius, kurie buvo amatas. XIX amiuje pasikeit politika prostitucijos atvilgiu. Dabar visas problemas, susijusias su prostitucija, turjo sprsti gydytoj policijos 159

komitetas, kuriam vadovavo karo generalinis gubernatorius. is komitetas isilaik iki 1852 met. Tuo metu apskritai prostitucij (ir vaik!) buvo irima ne kaip socialin, bet tik kaip medicinin problem. Nebandant sprsti paaugli bei maamei prostitucijos problemos, XX amiaus pradioje atsiranda naujos svokos, tokios kaip "bendros merginos", "diskotekos vaikai", t.y. visi ie vaikai buvo pasekm atsitiktini lytini santyki. Vaik prostitucij, kaip atriausi i dien socialin problem, reikia nedelsiant paalinti kaip socialin reikin. Prostitucija - tai delinkventiko elgesio forma, kuri pasireikia netvarkingais lytiniais santykiais u tam tikr atlyginim, ir kuri metu galima usikrsti vairiomis venerinmis ligomis. Prostitucija, kaip socialinis reikinys, ypatinga tuo, jog ji glaudiai susijusi ir su kitomis socialinmis problemomis: alkoholizmu, girtuokliavimu, nusikaltimais, mokyklos nelankymu, administraciniais paeidimais, socialiniu parazitavimu, amoraliu elgesiu, saviudybmis. Kaip ir daugelyje Vakar bei Ryt ali, taip ir Lietuvoje, egzistuoja prostitucijos problema. Su iuo reikiniu bandoma kovoti kuriant atitinkamus statymus, taiau ie yra neefektyvus, nes atsivelgia tik vienos puss moralines pairas ir ignoruoja interesus kitos puss - moter, liberal, feminisi. statymai kriminalizuoja prostitucij, paskelbia j nusikalstama veika. Tokie nusikaltimai atima i teism laik, blokuoja teisin sistem, be to, tokiems statymams reikia dideli l. iuo metu prostitucij stengiamasi kontroliuoti, o ne panaikinti. Politikai taip pat kalba apie jos legalizavim. Kaip rodo daugelis fakt (policijos suvestins, vairs moksliniai tyrinjimai) dauguma moter, sitraukusi i veikl, dirba ne dl ekonomini sunkum. Profesionaliomis prostitutmis tampama (kuriai prostitucija pagrindinis pajam altinis) ne tik laisvai pasirenkant, o ir dl iorini nekontroliuojam veiksni: nenormalus gyvenimas tv eimoje, bendravimo sunkumai su bendraamiais, nenoras mokytis, poreikis tapti nepriklausoma nuo eimos. iame skyrelyje dauguma fakt pateikta i Rusijos, taiau pas mus egzistuoja tos paios problemos nelegals vienamiai, nesutramdoma prekyba moterimis. Vaik prostitucija, kiti nusikaltimai prie vaikus. Vaik nusikalstamumas - sudtingai sprendiama problema, taiau nemaiau problematikas yra j apsaugojimas nuo nusikaltim bei kit teiss paeidim. Vaikai ir jaunimas sudaro ne tik didiausi dal tarp vis kaltinam, padariusi nusikaltimus asmen, bet ir tarp nusikaltim auk. Vis daniau nustatomi smurto bei prievartos prie vaikus atvejai. Policijos informacijos centro paros vyki suvestini duomenimis, per 2001 metus buvo gauti 603 praneimai apie nusikaltimus, padarytus prie nepilnameius, j aukomis tapo 628 vaikai (kno sualojimai .159, lytiniai nusikaltimai - 150, chuliganizmai - 143, plimai - 101). Vaikai nukenia nuo 160

paalini asmen, daniausiai nuo bendraami. Per 2001 metus buvo gauti 42 praneimai apie nukentjusius nuo savo artimj vaikus. Informatikos ir ryi departamento prie VRM duomenimis, 2001-aisiais metais alyje buvo uregistruoti 4 atvejai, kai motinos tyia nuud savo naujagimius, 2000 m. - 6. Seksualin prievarta prie vaikus yra nepaprastai latentinis reikinys. 2001 m. buvo uregistruoti 6 nusikaltimai, numatyti Baudiamojo kodekso 120 straipsnyje ("Lytinis santykiavimas su lytikai nesubrendusiu asmeniu"), 2000 m. - 13,29 nusikaltimai pagal BK121 str. ('Tvirkinamieji veiksmai"), 2000 m. 36. Viena i klestini seksualins prievartos form Lietuvoje - prostitucija. 2001 m. policija iaikino ir nubaud administracinmis nuobaudomis 272 prostitutes, i j 21 mergait iki 18 met (2000 m. - 13 mergaii). Tokie skaiiai yra ufiksuoti policijos suvestinje, taiau niekas neino, kiek tiksliai yra prostitui, ir kiek i j nepilnamei. AIDS centro darbuotojai, atlik gatvje dirbani prostitui apklaus, nustat, kad 25.6 procentai apklaustj pasuko prostitucij bdamos 14 - 16 met, 37,7 procentai po prievartini pirmini santyki, gatvje dirbani prostitui seksualinio "debiuto" amiaus vidurkis yra 15,4 m., 37 procentai turi vaik. Statistika rodo, jog Lietuva iais skaiiais nelabai atsilieka nuo Rusijos. Daniausiai prostituts yra i asociali, nepiln eim, i globos nam, visikai neturi tv, gyvena gatvje ir pan. Lietuvoje jau keleri metai bandoma teikti socialin pagalb prostitutms, taiau tokia veikla reikalauja lankstumo, kompetencijos, l ir profesionalumo. Socialin terapija turi atsivelgti tris barjerus, tada vyks pozityvus pasikeitimas prostituts gyvenime: sukurtas paios savs negatyvus vaizdas; sitikinimas pagal princip - "jei jau tapau prostitute, tai ja ir bsiu"; save griaunantis gyvenimo bdas (piktnaudiavimas alkoholiu, narkotikais). Taip pat btina atsivelgti ir j pasyv poir, iaur suteneri, "klient" elges, seksualin persekiojim darbe. Socialiniai darbuotojai turi mobilizuoti visas tarnybas, kurios galt padti moteriai, iuo atveju - prostitutei. Daugel mint problem (nepilnamei nusikalstamumas, prostitucija ir t.t.) policija sprendia kartu su socialiniais partneriais (vietimo, sveikatos prieiros staigomis, VTAT, globos ir rpybos institucijomis, religinmis bendruomenmis, nevyriausybinmis organizacijomis). iuo metu egzistuoja vairios prevencins programos, kuriomis stengiamasi ukirsti keli nepilnamei prostitucijos plitimui, kasmet atsiranda nauj socialini darbuotoj, bei kit institucij pareign, kurie kartu dirba, kuria prevencines programas ir pan.

161

Vaik prostitucijos ypatumai ir tipologija Apie vaik prostitucij kalbama tuomet, jei asmuo usiiminjantis prostitucija yra jaunesnis nei 18 met. Vaik, teikiani lytines paslaugas, psichologija ir pobdis i principo skiriasi nuo suaugusi prostitui. Skiriasi motyvai bei atsakomyb: Vaikai nesuvokia, nemsto apie savo elges. Suaugusios prostituts skiriasi nuo vaik tuo, jog jos paios nusprendia gyventi asocial gyvenim, o vaikai usimim prostitucija motyvuoja kaip nor savarankikai sitvirtinti, smalsum, nor atrodyti suaugusiais. Skiriasi umokesiu u paslaugas. Jei suaugusios prostituts u savo paslaugas gauna tam tikr umokest, su vaikais - prostitutmis gan danai atsiskaitoma daiktais, kosmetika, alkoholiniais grimais, vakariene restorane, cigaretmis ir pan. Suaugusios prostituts savo kn pardavinja tam tikrose vietose: jos turi isinuomojusios but ar tinkam viet viebutyje, o vaikai seksualines paslaugas suteikia stotyse, automobili salonuose, automobili stovjimo aiktelse, poeminse perjose, poemiuose, pastogse. Vaikai, suteikdami seksualines paslaugas, vartoja daugiau alkoholio ar kit narkotini mediag. Vaikui danai tenka igerti su savo klientu kaip galima daugiau alkoholio. Jie tuo naudojasi, ypatingai, jei klientas yra turtingas. Vaikai prostitucija usiima su tam tikromis pertraukomis iki tol, kol papuola spec. aukljimo staigas, vairius centrus ar grinami tvams. Paaugli gsdinimas, antaavimas vieai paskelbti bendraamiams, tvams ar mokyklos draugams apie usiiminjim prostitucija, danai atgraso nepilnameius nuo io usimimo. Vaikai bei j bendraamiai nusikalsta (atlieka sutenerio vaidmen, vartoja narkotikus ir t.t.), taiau n vienas i j nemano, kad jo draugai ar jie patys yra nusikaltliai ir savs nesieja su nusikalstamu pasauliu. Pasak V. Tarnovskio, V. Okozovos (1997), XIX a. buvo ikirtos 3 nepilnamei prostitucijos kategorijos, kurios egzistavo tuometinje Rusijoje: gyvenanios savarankikai bute ar nuomojamam kambaryje; gyvenanios pensione su to pensiono eimininkais; gatvs prostituts, kuri dauguma buvo nepilnamets. Vaikai gaudavo labai vairius atlyginimus, tai priklausydavo nuo to, kiek klient bus aptarnauta per dien ir pan. Nepilnamets dl menko savo biudeto ir skurdi gyvenimo slyg per dien aptarnaudavo 5-7 klientus, o pinigai (kiek j udirbdavo) atitekdavo suteneriui, kuris duodavo joms darbo. Su gatvs prostitutmis buvo elgiamasi labai iauriai: dirbti iveja bet kokiu oru, mua, marina badu ir pan. Jei kuris nors dl tam tikros prieasties "nedirbdavo", 162

tokius vaikus imesdavo gatv (jei usiimdavo iuo "verslu", tai jie dar turdavo, kur gyventi). Vidutinikai prostituts dirba 5-7, labai retais atvejais - 10 met. Daniausiai prostitucij pasukama 15-16 met ir "dirbama" iki madaug 25 28 met. Kai tokios moterys atsiduria kalinimo staigose, danai nusiudo ir pan. Be anksiau mint prostitui skirstymo egzistuoja dar vienas, kuris smulkiau klasifikuoja prostitutes tam tikras grupes: elito prostituts - tai danai turinios nuolatin darb, klientus, isilavinusios, save pardavinja u aukt kain; prostituts pagal ikvietim taip pat daniausiai turinios darb, kur vliau dl savo elgesio praranda; eimynins - tai prostituts pagal ikvietim, tarpininkaujant suteneriui. Jos turi savo eimas, o prostitucija - papildomas darbas; keliauninks - tai prostituts, kurios vainja kartu su tolimj reis vairuotojais. Tai daugiausia nepilnamets. Su jomis vairuotojai atsiskaito maistu, drabuiais, labai retai pinigais. Tokios prostituts daniausiai bna stotyse, aiktelse, kavinse, ten, kur daniausiai bna vairuotojai; automobili arba tras prostituts. Dauguma - nepilnamets. Savo klientus isirenka kelyje, t.y. jos "tranzuoja", kaip atsiskaitym u pavjim, jos suteikia seksualines paslaugas tiesiog automobilyje; stoi - veikiau jos bna alkoholiks nei prostituts. Jos savo paslaugas teikia u butel degtins. Tarp i prostitui didiausia dauguma nepilnamets. Suteneri jos nedomina, taiau vietoj suteneri pinigus gali atimti vietiniai marginalai. moksleivs - maamets (pradedant nuo 8 met amiaus). Prostitucija susidomi tada, kai jas kalbina artimieji arba suteneris. Jos dirba antisanitarinmis slygomis - stoi tualetuose, poemiuose ir u minimali kain. Prostitucija glaudiai susijusi su nusikalstamu pasauliu, nes suteneriai danai bna vairi nusikalstam grupi nariai, be to, nusikaltimus daro ir paios prostituts: vagia, naudoja narkotikus, alkohol ir pan. Daugum prostitui padaryti nusikaltim priveria sunkios gyvenimo slygos ar priklausomyb nuo alkoholio, narkotini mediag. Vaik prostitucijos prieastys ir pasekms Vaik prostitucijos problemas turi sprsti medikai, psichologai, ir kt. Analizuojant usienio ali patirt iskiriamos esmins vaik prostitucijos problemos, kurias galima iskirti 3 grupes: genetins (jas dar vadina fiziologinmis), socialins, psichologins. 163

Genetikos teorija nagrinja paveldjimo faktorius, kurie lemia vaik usiiminjim prostitucija. Pasak XIX a. mokslinink V.Tarnovskio, V.Okorokovio ir kit, atlikus biologinius bei kitus tyrimus buvo pastebta, kad nepilnamets, usiimanios prostitucija i pirmo vilgsnio atrod mielos ir graios merginos, taiau, pavelgus atidiau, buvo pastebimi tam tikri fiziniai trkumai: aus, dant anomalijos, asimetrikas veidas ir pan. Remiantis iais fiziniais ypatumais buvo padaryta ivada, jog biologiniu poiriu prostitut -tai i prigimties - nedoroving moter kategorija, kurios gali bti apibdinamos kaip "sergantys ar neisivyst individai", turintys fizini ar psichini nukrypim. Psichologijos teorija kitaip apibdina gimt prostitucij, o pirmiausia vaik. Prostitucija, pasak ios teorijos, tai tam tikri charakterio nukrypimai, kurie atveda merginas keli, bendravimo sunkumai bei isilavinimo stoka. Motyvacijos - poreiki teorija teigia, kad prostitucija usiima vien tam, jog bt patenkinti antraeiliai, pirmiausia pinig bei seksualins fantazijos, poreikiai. Psichodinamins teorijos teigia, jog usimimas prostitucija susijs su patirtais neigiamais jausmais paauglystje, tokiais kaip kalts jausmas, baim, rpestis, kurie ikyla ankstyvoje vaikystje dl "ikreipto" aukljimo eimoje. Transakcins analizs teorija apibdina usimim prostitucija kaip aidim, kuris padeda individui pasiekti destrukcini tiksl. Skirtingai nuo biologini ir psichologini teorij, kurios apvelgia prostitucijos problem asmenybs vystimosi lygyje, t.y. mikrolygyje, socialins teorijos nagrinja i problem makrolygyje (priklausymas valstybs socialinei politikai, kultrinmis - etninmis visuomens normomis, ekonominmis slygomis) ir mezolygyje (vaiko priklausymas socialinms grupms). Makrolygyje prostitucija priklauso nuo socialins - ekonomins padties alyje, o nuo to priklauso jos iaugimas ar sumajimas. Bedarbysts bei infliacijos laikotarpiu prostitucija iauga, nes tai "stumia" mog, ypatingai jaun, pradti teikti seksualines paslaugas ar filmuotis pornografiniuose filmuose. I vis socialini grupi vaikui svarbiausia - eima. Mezolygyje, kalbant apie vaiko polink usiimti prostitucija, atsiskleidiama tam tikros problemos, susijusios su vaiko eima: neturtingos, emocikai nestabilios eimos. Atliekant sociologinius tyrimus eimose, kur buvo iaikinti vaikai, usiimantys prostitucija, pastebta, kad tvai ir vaikai tarpusavyje visikai ar maai bendravo, prie vaikus buvo naudojamas psichologinis, fizinis smurtas; dauguma tv nepriiri savo vaik arba perdtai juos kontroliuoja dl to danai kyla tarpusavio konfliktai. Daugelyje toki eim buvo materialini sunkum, vienas i eimos nari buvo teistas ar netgi sdjo kaljime, taip pat tokioms eimoms bdingas emas kultrinis lygis; 164

visikas tv ar vieno i tv nebuvimas, arba eimoje yra pamot, patvis; ankstyvas potraukis ir pripratimas prie alkoholini grim, suaugusij seksualinis priekabiavimas. 197S metais JAV apklausus profesionalias prostitutes paaikjo, jog dauguma j vaikystje buvo prievartaujamos savo tv ar giminaii, gyveno ir buvo priklausomos nuo vyresnio amiaus vyriki, kurie vliau jas pamesdavo; noras tapti nepriklausomu mogumi nuo eimos; padidjs paauglio seksualinis aktyvumas, kur nulemia materialin padtis bei eimos palaikymas; nepakankamas paaugli lytinis vietimas. Savo tyrimuose 1978 metais D. Bojeras ir D. Deimsas pastebjo, jog tarp paaugli, teikiani seksualines paslaugas, 63 % paaugli apie seksualinius santykius suinojo i draug arba i savo patirties. Jie nieko neinojo apie kontraceptines priemones ar venerinius susirgimus. Prostitui tarpe yra labai daug vaik, kurie uaugo vaik namuose. Globos nam aukltiniai ar aukltins pasukdavo iuo keliu, nes dl menko isilavinimo vidurinje mokykloje jie negaldavo mokytis kitur, arba esant didelei bedarbystei nepilnameiai negaljo susirasti darbo. Jei pedagogai tokiems vaikams nesugebjo padti, tuomet vaikai patekdavo nuskalstam pasaul ir jiems autoritetais tapdavo kriminalinio pasaulio atstovai, kurie vaikus seksualiai inaudodavo. Tas pats vyksta ir iandien gal netgi daugiau, nes situacija alyje yra i tikrj bloga. Suteneriai, kurie verbuodavo nepilnameius tokiam darbui atsirado jau XX amiuje. Suteneriai pirmiausia steigdavo organizacij, o vliau iekodavo "gyvos preks". Gatvse, ariau parduotuvi, ligoninse, kur ij i gydymo staigos merginos danai atsidurdavo kebliose situacijose dl pinig, nepritekli eimose, kur buvo labai sunki materialin padtis, gamyklose (kartais suteneris veikdavo kartu su gamyklos vadovu, motyvuodamas pervedimu kit "gamykl"), per skelbimus laikraiuose, kuriuose jie addavo gerai apmokam bei nuolatini darb ir 1.1. Daugel toki priemoni naudojama ir iandieniniai suteneriai: tie patys laikrai skelbimai. Taiau i dien iniasklaidoje skelbimai tapo atviresni ir aikiai silo darb vieuosiuose namuose; tos paios gatvs. Taiau dabar vaikus suteneriai kalbina ne prie parduotuvi, bet stotyse, poeminse perjose ir pan. Danai tokie vaikai dingsta be inios, kadangi jie yra benamiai, todl labai danai su jais yra susidorojama fizikai, jie iveami usienio vienamius; tos paios eimos, kai, vaikas lieka be tv ir pasirodo "geras dd", padedantis ibristi i sunkum, o atlyginimas - atidavimas paties savs bei gyvenamosios vietos; tie patys but eimininkai, kurie pakvieia merginas savo but dl artimesns draugysts, paada, kad joms nieko neatsitiks. 165

XX amiuje verbavimas prostitutes danai bna pakankamai rafinuotas. Vyksta tarsi primimas sekretori - refereni pareigoms, taiau btinai reikia turti but ar j isinuomoti, kad darbdavys galt artimiau susipainti su pavaldine. Tuo susigundo dauguma bedarbi mergin. Toliau viskas vyksta pagal ankstesn scenarij - vais, alkoholiniai grimai, seksualini pareig vykdymas "eimininko" reikalavimu. Dar viena paaugli "jimo" prostitucij forma, pagrobimas prievarta (apsvaigusias nuo alkoholio ar narkotini mediag) ir pardavimas vieuosius namus. Tai daniausiai vyksta prie diskotek, tamsiose gatvse, skersgatviuose ar aljose. Seksualini paslaug teikimas yra "legalizuotas", nes egzistuoja oficials masa salonai, vairs loimo namai, naktiniai barai. Klientai daniausiai yra 35 - 50 met vyrikiai, turintys eimas, vaikus. Jau nuo XIX a. vyksta ir tarptautin prekyba merginomis. Merginas parduodavo usien. 1994 metais Paryiuje vienami savininkams buvo parduota 8 tkst. vaik (3 tkst. mergaii ir 5 tkst. berniuk) i treiojo pasaulio ali. Vaikas, kuris priverstas usiimti prostitucija (j pardav ne savo noru), praeina kelet etap, po to jis tampa delinkventika asmenybe: pirmame etape vaikas priima tai, jog jis yra mogus i emiausio sluoksnio, kuris atsisako vis moralini norm; antrame etape jis pradeda painti lytin gyvenim tiek i teorins, tiek i praktins puss; treiame etape paaugliui susiformuoja nuostata, jog lytiniai santykiai tarp vyro ir moters i meils neegzistuoja; ketvirtame etape paauglys sitikina, jog visuomen smerkia prostitucij. 1991 metais atlikti sociologiniai tyrimai tarp Maskvos prostitui. Buvo siekiama isiaikinti j psichologij, mstym, vidines nuostatas, kodl jos pasirinko btent prostituts "profesij". 87 % i apklaustj prostitui buvo nepilnamets. io tyrimo metu paaikjo, jog daugelis prostitui abejingai iri savo veikl. Dauguma prostitui santykiauja apsvaigusios nuo alkoholio ar narkotini mediag. Daugelis j priklauso nuo suteneri, reketinink, kurie atima visus pinigus ir pan. i tyrim metu paaikjo, jog kasdieninis j gyvenimo palydovas - baim. Jos bijo asmen i kriminalinio pasaulio, bijo, jog artimieji suinos apie "versl", bijo bti apvogtomis, nerimauja dl savo vaik ateities. Daugelis prostitui tampa alkoholikmis, narkomanmis, daug j sta, tampa nusikaltimo aukomis arba nusiudo, stengiantis palengvinti savo gyvenim.

166

Ivados Prostitucija, tame tarpe ir vaik, seksualini paslaug teikimas u tam tikr atlyg. Prostitucija, kaip reikinys ir asocialus elgesys yra slygota visuomens socialini, ekonomini, psichologini, edukacini slyg. Prieastys, pastmjusios prostitucijos lin, yra labai vairios, taiau dauguma j slypi eimoje. Pasekms gali bti labai skaudios, nes dauguma prostitui priklauso kriminaliniam pasauliui, o kalbant apie vaik prostitucij, galima teigti, jog didja su bendru vaik nusikalstamumu. Prostituts yra skirstomos tam tikras kategorijas ir tai priklauso nuo to, kokioje vietoje jos dirba (gatv, barai, automobili stovjimo aiktels ir pan.), kokio amiaus, koks isilavinimas ir kokiais tikslais ji usiima prostitucija. Prostitucij, ypa vaik, bandoma veikti steigiant vairias prevencin pagalb teikianias organizacijas, bendradarbiaujant joms tarpusavyje, kuriant vairias nacionalines prevencines programas. Nepilnamei prostitucijos prevencin veikl vienas socialinis pedagogas nepajgs atlikti. Tai visos mokyklos bendruomens, o ypa sveikatos pagrind, biologijos, etikos, tikybos, psichologijos ir kit dalyk mokytoj pirmaeilis udavinys, klass aukltojo pagalba mergaitms i rizikos grups eim, kompetentinga eimos gydytojo, mokyklos medicinos slaugytojos veikla. Tai kompleksin edukacin prevencin veikla, kuri, tik gerai apgalvota ir vykdoma gali duoti teigiam rezultatus. Klausimai ir uduotys 1. 2. 3. Irykinkite nepilnamei prostitucijos psichologinius, edukacinius veiksnius. Ianalizuokite statymus, draudianius prostitucij. Sukurkite nepilnamei prostitucijos prevencijos mokykloje program.

167

2.6. Socialin - edukacin - metodin pagalba vaikams, plintant XXI amiaus klastingoms mitybos sutrikimo ligoms Destruktyvs mitybos sutrikimai Socialinis darbuotojas, socialinis pedagogas, konsultantas ar bet koks kitas socialinis ugdytojas gali dirbti vairiose organizacijose (mokyklose, reabilitacijos, kituose centruose, pelno siekianiose ir nesiekianiose organizacijose). Danai ir neivengiamai jis turi atlikti psichologo, konsultanto ir koordinatoriaus, tyrjo, edukatoriaus ir mogaus, kuris ino, kur ir kokios pagalbos reikia iekoti. Be abejo, tokio multidisciplininio pobdio darbas reikalauja daug teorini ini, praktikos, bendradarbiavimo. Todl, nordamas padti monms susidoroti su juos kamuojaniomis mitybos problemomis, pirmiausia jis gals panaudoti kokius nors pagalbos metodus, darbo priemones, tik INODAMAS, kokie egzistuoja mitybos sutrikimai, pagal kokius simptomus juos galima identifikuoti, kokio tipo mons turi polink tapti i lig aukomis, kokios sutrikim prieastys, pasekms, komplikacijos, ypatumai, galimi gydymo bdai. Tik inodamas tokius esminius dalykus, jis gali atpainti sutrikusios mitybos mones, suteikti jiems manom (pagal jo igales ir kompetencij) pagalb ir nukreipti pas patikimus ir btinus specialistus. Socioedukacinis darbuotojas turi inoti, kokie egzistuoja mitybos sutrikimai. Pasak medicinos daktars psichiatrs psichoterapeuts V. Aputyts (2000), daniausiai pasitaiko tokie mitybos sutrikimai: nervin anoreksija (NA), nervin bulimija (NB).

trump sra dar galima papildyti Didiosios Britanijos tyrimais. Kitose usienio valstybse (ypa Didiojoje Britanijoje) i mitybos sutrikim problema daugiau ir giliau ianalizuota, atliekami vairs ir labai svarbs tyrimai, yra susiformavusi specifin visuomens (ypa jaunimo) vietimo, pagalbos bei gydymo sistema. Angl mokslininkai dar iskiria penkis mitybos sutrikim tipus: nevaldoma/nekontroliuojama bulimija (kuomet mogus, itiktas priepuolio, negaldamas savs suvaldyti, greitai suvalgo didiul maisto kiek, nors fizikai nra alkanas. Tai padars, jauiasi prislgtas, kaltas, susigds, o persivalgs kankinasi, negali paalinti maisto i savo organizmo); anoreksijos ir bulimijos miinys, (kuomet mogus vien kart valgo kaip bulimikas, po kiek laiko - kaip anorektikas, paskui vl grta prie bulimijos. Be to, mogus, sirgs anoreksija bet kuriuo metu gali tapti bulimijos auka); "apiulpimo ir ispjovimo" elgesys, (kuomet mogus maist

168

apiulpia ir po to ispjauna, uuot nurijs. Taip jis "apdoroja" didiul maisto kiek)); "atrajojimas", (kuomet valgomas maas maisto kiekis, jis sukramtomas, nuryjamas ir vl grinamas burn kramtyti); maitinimasis ne maisto produktais (kuomet valgomi ne maisto produktai, bet, pavyzdiui, popieriaus gertukas ir pan. Tokiu bdu maitinantis, stengiamasi vartoti bekalor maist).

Kiekvienas i mint valgymo sutrikim aloja mogaus psichin ir fizin sveikat. Danai ligonio artimieji, draugai, eima pastebi esminius lig simptomus, taiau, neturdami ini, nesuvokia, kad mogus turi rimt valgymo sutrikimo problem. Todl socialinis pedagogas, socialinio darbo atstovas turt labiausiai dirbti mitybos sutrikim prevencijoje, pasitelks medikus, viesdamas tvus, jaunim, mokytojus, plaij visuomen mitybos sutrikim klausimais (nurodyti prieastis, simptomus, komplikacijas, galimus pagalbos bdus, pateikti informacij, kur bt galima sulaukti pagalbos ir paramos). Akivaizdu, kad nervin anoreksija bei nervin bulimija yra didiausi pavoj keliantys sutrikimai., todl apie iuos sutrikimus socialiniam pedagogui ir mokini tvams reikt inoti kai k daugiau. Nervin anoreksija Anoreksija serganio mogaus simptomai: svoris sudaro tik 85 % svorio, koks turt bti skaiiuojant pagal g; atsisakymas priaugti svorio dl nuolatins baims tapti stora/storu; kategorikas neigimas, kad trksta svorio; sitikinimas, kad yra per storas; moterims menstruacij ciklo dingimas bent 3 kartus, arba menstruacij ciklas neprasideda tuo metu, kaip buvo tikimasi.

Nuo nervins anoreksijos keniantys mons danai jauia ir kitus fizinius simptomus, atsiradusius dl nepakankamo maitinimosi. Pasak Didiosios Britanijos mokslinink, juos kamuoja miego sutrikimai, skrandio skausmai, bloga kraujo cirkuliacija, nuolatinis alio jausmas. Be to: atitolsta nuo kit moni arba tampa labai irzls; kaupia maisto atsargas; jauia btinyb valgyti kasdien tik tuo paiu metu; praleidia daug laiko "pertvarkydami" patiekalus savo lktje taip, kad patiekalas atrodyt jiems pakankamai patrauklus, smulkindami maus gaballius, ilgai kramtydami ir pan.; vengia maisto ir slepia j nuo priirinij asmen; padeda ruoti maist kitiems monms, bet jo nevalgo; perdtai susirpin tv ir kit moni nuomone apie save; 169

yra labai ambicingi ir siekia tobulumo. Perfekcionistai; pasaul suvokia tik kaip juod arba balt, ger arba blog, teising arba neteising. Anoreksija danai prasideda paauglms ir jaunoms moterims, sverianioms normaliai arba turinioms nedidel antsvor. Tam takos gali turti vairs faktoriai: stojus auktj mokykl, palikus tv namus; isiskyrus su vaikinu; patyrus netekt, toki kaip tv skyrybos, artimj mirtis; nuolat girdint pastabas dl antsvorio arba figros; pradjus laikytis dietos, kad numest antsvor.

Daugelis moni pradeda laikytis dietos dl nedidelio antsvorio. Daniausiai tai takoja "mad diktuojami matmenys". Kodl kai kuriems i besilaikani liekninimosi diet prasideda anoreksija, tiksliai nra inoma. Anoreksija danai prasideda mogui, nutarusiam vengti tam tikr patiekal, desert ir kt. Atsisakom patiekal skaiius vis didja, o j sraas pleiamas. Pamau atsiranda vairios taisykls. Pvz., mergina nutaria, kad ji gali valgyti tik alios spalvos maist. Isivysto ir vairs ritualai, pvz., skaiiuojama, kiek kart kramtomas maist burnoje ir nuryjama, tik suskaiiavus iki 50. Dauguma anorektik nenori gydytis. Jie nemano, kad yra per liekni. Kiti jauiasi liekni ir mano, kad tai yra gerai. Tiesa, kartais anorektikai kreipiasi gydytoj dl kit nusiskundim, kilusi dl anoreksijos, pvz., rank ar pd tinimo. Aplinkiniai pradeda pastebti, kad anoreksikas mogus per plonas, kai jis nuolat ima jausti bendr silpnum, nebesugeba susikoncentruoti. Susirpin tvai tuomet kreipiasi pagalbos gydytoj o nuo anoreksijos keniantis vaikas daniausiai tam prietarauja. Anoreksijos komplikacijos: kaulai tampa itin traps ir greit lta (osteoporoz), nes organizme ima trkti kalcio; vaikas nustoja augti ir vystytis; dl netinkamo chemini jungini kiekio organizme prasideda raumen spazmai; dl tos paios prieasties atsiranda irdies aritmija, ltja pulsas. Negydomi irdies veiklos sutrikimai gali baigtis mirtimi; skrandio ir arnyno veiklos sutrikimai; 5 - 10 % moni mirta nuo anoreksijos. Kai kurie nusiudo dl sutrikim lydinios depresijos. Anoreksijos gydymas. Madaug pus keniani nuo anoreksijos po gydymo grta normal gyvenim. Kitiems tai gali kartotis kelet kart, ypa jei vis patiria sunki stres. Pasak altinio, apie 20 % anorektik reikalinga medik prieira ir nuolatinis gydymas vis gyvenim. Anoreksija gali bti gydoma ir ne ligoninje. Kai anoreksija pastebta vielai ir yra daug 170

komplikacij, mogus priverstas gydytis ligoninje. Visai nusilp dl anoreksijos, gydomi intensyvios pagalbos ir reanimacijos skyriuose. Kartais anoreksijos kamuojami mons kenia ir dl kit sutrikim - depresijos, nerimo, fobij, kyri mini ar veiksm. Tada reikalingas papildomas gydymas. Nervin bulimija Kaip atrodo bulimija serganti moteris? Kartais ji gali bti visai nepanai ligon. Aplinkiniams ji daro ger spd: rpinasi savimi, nevalgo, kas pakliuvo, daug sportuoja. Net eimos nariai ir artimi draugai daniausiai nieko nepastebi. Taiau i tikrj jos gyvenim valdo maistas. Nervin bulimija - mitybos sutrikimas. Oficialia liga ji pripainta visai neseniai - 1980 metais. Pastaruoju metu i klastinga liga labai plinta. Nema tak tam daro visuomens formuojami groio stereotipai. Neatsitiktinai 90 proc. serganij - moterys. Bulimiks labai rpinasi savo ivaizda, daug manktinasi, danai badauja, laikosi sekinani diet. Taiau galvoje nuolat sukasi mintys apie maist. Kai kurias persivalgymo priepuoliai itinka netiktai. Kitos juos planuoja i anksto: ieko ramaus kampelio, kur galt likti vienos, i anksto prisiperka produkt. Prasidjus nevaldomam valgymo priepuoliui i pradi juntamas palengvjimas, nes maistas savotikai ramina. Vliau pradeda kankinti kalts jausmas, mintys apie gresiant antsvor. Tada griebiamasi priemoni to ivengti: geriami vidurius laisvinantys, skysi isiskyrim skatinantys vaistai, stengiamasi dirbtinai sukelti vmim. Beje, "gudusioms" bulimikms net nereikia kiti pirt gerkl - pakanka tempti pilvo raumenis. Bulimijos simptomai: nevaldomi valgymo priepuoliai. Vienu "prisdimu" bulimikas gali suvalgyti didiul maisto kiek (iki 20000 ir daugiau kalorij); ligonis jauia, kad negali kontroliuoti apetito, gali ileisti milinikus pinigus maistui; po valgymo priepuoli danai stengiamasi sukelti vmim, kad maistas pasialint i organizmo; tredalis ligoni, bijodamos nutukti, geria vidurius laisvinanius, skysius alinanius, apetit slopinanius vaistus; kai kurios bulimiks, kankinamos mini apie sustorjim, po persivalgymo priepuolio ypa daug manktinasi, klizmomis valo arnyn, badauja iki kito priepuolio; bulimikus kamuoja skrandio skausmai, burnos infekcijos, sausa ir paeista veido oda, suged dantys, miego sutrikimai, nuolatinis nuovargis ir nusilpimas.

Rizikos grups: nra duomen, kad nervin bulimija bt paveldima. I kartos kart gali bti perduodamas tik tam tikras psichologinis tipas. ia liga 171

daniausiai suserga itin jautrios moterys, turinios polink pilnti. Pirmasis "ingsnis" bulimij - vairios radikalios dietos, "imuanios i vi" mediag apykait, kuri daniausiai griebiasi moterys. Bulimij gali susirgti tos moterys ar mergaits, kurios: yra perfekcionists (visose gyvenimo srityse siekia tobulumo); yra linkusios depresij. Tokiu atveju persivalgymo vmimo priepuoliai laikinai padeda umirti tikrsias depresijos prieastis; yra impulsyvaus bdo, mgsta "atrius" pojius ir rizik; trksta pasitikjimo savimi; yra nepatenkintos savo knu; kelia sau nerealius tikslus; vaikystje buvo maitinamos prievarta, kalbinjimais ir pan.

Kokie ioriniai ligos poymiai? Dl dano vmimo bna nudils dant emalis. Be to, ligons veidas neretai bna patins (panaiai kaip sergant kiaulyte). Ligonei sunku sukoncentruoti dmes. Pasitaiko menstruacij ciklo sutrikim. Kuo baigiasi negydoma bulimij? Nuo bulimijos dar niekas nemir. Taiau negydomj gali sukelti sveikatai pavojing komplikacij. Gali sutrikti irdies raumens veikla, trkti stempl. Kartais isivysto rimtos virkinamojo trakto ligos. Ypa pavojinga komplikacija - skrandio turinio isiliejimas pilvo ertm. Ji gali bti mirtina. Kaip gydoma nervin bulimij? Daniausiai taikoma psichoterapija. Taiau ji veiksminga tik tada, kai pacient pati suvokia savo lig ir nori pasveikti. Kognityvin elgesio korekcija - tai neilgas (16 - 20 savaii) psichoterapijos kursas. Visikai pasveiksta 60 proc. ligoni. Korekcijos tikslas pakeisti mogaus poir maist. Sergantis bulimij, suvalgs plytel okolado, paprastai msto negatyviai: "K a padariau! Dabar prasids priepuolis!" Mokoma mstyti pozityviai: "Buvo skanu. Gal ir daugoka... Taiau dabar noriu ir galiu sustoti". "Ibandymo" terapija. Ligon specialiai siuniama ten, kur daug pagund: kavin, didel prekybos centr. Jos uduotis - nepasiduoti toms pagundoms. Itvrusi kelis tokius "imginimus", padedama psichoterapeuto, moteris gyja pasitikjimo ir jg atsispirti nevaldomiems valgymo priepuoliams. Tarpasmenini santyki psichoterapija. iuo metodu daniausiai gydoma nustaius, kad mitybos sutrikimus sukl stresas. Jeigu priepuoliai itinka tais atvejais, kai "normalus" mogus turt jausti pykt, vadinasi, moteris stengiasi "suvalgyti" neigiamas emocijas. Tokiu atveju vmimas tarsi pakeiia slopinam pykt. Gydymas vaistais. Kartais padeda kai kurie antidepresantai. Deja, baigus vartoti vaistus, priepuoliai vl gali pasikartoti. Be to, bulimij gali bti visai nesusijusi su depresija. Jeigu persivalgymo priepuoliai itinka ne reiau kaip du 172

kartus per savait ir trunka ne trumpiau kaip tris mnesius, tai jau rimta liga. Geriausia i karto kreiptis psichoterapeut. Slygikai bt galima skirti dvi bulimija sergani moter grupes. Vienoms bulimija prasideda nuo diet laikymosi (daniausiai paauglystje). Tokios ligons neretai jau bna sirgusios anoreksija. Jos daniau griebiasi vairi bd priepuolio metu suvalgytam maistui i organizmo paalinti. Todl svoris bna normalus ar net iek tiek maesnis. Antrajai grupei priskiriamos moterys, i prigimties linkusios tukim, augusios eimose, kuriose prasta persivalgyti. Kai kurios bna gerokai nutukusios, po persivalgymo priepuoli nevemia, nesportuoja. J svoris gali svyruoti iki 10 kg per mnes. Nereikt manyti, kad bulimijos (persivalgymo) priepuol btinai turi lydti vmimas. Tokia nuomon susidar todl, kad vemianios bulimiks daniau prisipasta serganios ir kreipiasi gydytojus. Nebtinai visi apkns mons yra bulimikai. Bulimik valgymo pobdis i esms skiriasi. Valgoma ne norint numalinti alk ar pasmaliiauti, o i nerimo. Todl bulimija ir yra psichikos sutrikimas. J sukelia vairios prieastys. Bene daniausia - depresija: daugiau kaip 50 proc. bulimik serga ir ia liga (be to, kiekvienas bulimija sergantis mogus bent kart gyvenime patyr depresij). Taigi, i viso io sutrikim apraymo, darosi aiku, kad mons, nesugebdami atlaikyti gyvenimo spaudimo, vykus staigiems ir nepageidaujamiems pakitimams, arba tapdami grauoli konkurs, "mad aukomis", o tai sukelia depresij, nerim, pasiduota alingiems proiams. Kaip matome, ne tik alkoholizmui, narkomanijai, rkymui, bet ir alingiems valgymo proiams. Gali bti, kad tai yra iuolaikins visuomens, kuriai keliami aukti reikalavimai, kovos su frustracija bdas. Bet kuriuo atveju, tokia visuomen gali bti pavadinta tik sergania visuomene, kuriai pagalb turi ateiti vairi srii specialistai, i j ir socialinio darbo. Ypa aling veikl iuo aspektu atlieka mad ir groio konkurs verslas, iniasklaida, suformuodama jaunai, danai nepilnametei mergaitei nuomon, jog jos liekna, perkarusi figra gali suteikti skmingos, svaiginanios manekens ar top modelio karjeros garant. Susir tkstanius, o gal ir milijonus, tokie abejotin pramog verslininkai nepagalvoja apie jaun, nesubrendusi mergaii sveikat. Taip palaipsniui ikraipomos tikrosios gyvenimo vertybs, tikrasis grois, paminamas po kojomis sveikas gyvenimo bdas, kaip pats svarbiausias jauno mogaus karjeros veiksnys. Mitybos sutrikim prevencija Naujausiais duomenimis nervins anoreksijos ir nervins bulimijos susirgim skaiius Didiojoje Britanijoje pasiek katastrofik lyg. Psichins sveikatos fondas paskelb, kad viena i 20 - ies moter ioje alyje gali turti vien ar kelet valgymo sutrikimams bding simptom. Vienai i 100 moter gali prireikti medicininio gydymo. Iki 20 % susirgusij gali mirti, o dar 173

daugiau - patirti ligos pasikartojimus ar niekada nepasveikti. Tokia informacija paskelbta 2001 m. liepos mn. 29 d. laikraio "The Observer Magazine" numeryje. Valgymo sutrikim asociacij pagalbos telefonu kiekvien mnes kreipiasi nuo 5 000 iki 10 000 moni. Lietuvoje kol kas neuregistruota ios itin retos ligos susirgimo atvej. Bet negalima teigti, kad i problema apskritai neegzistuoja ir nepalies Lietuvos moter. ioje srityje atlikti tik pavieniai bandymai, ne atlikti epidemiologiniai tyrinjimai. Nors anoreksija medicininje literatroje aprayta jau 1868 m., iki pat XX a. vidurio, tai buvo retas susirgimas. Taiau nuo 6 - ojo deimtmeio "anorexia nervosa" lyg virusas m plisti isivysiusiuose, maisto trkumo neturiniuose kratuose, mutuodama bulimij, kompulsik persivalgym ar pastaruoju metu plintani bulimij su impulsyviu elgesiu (savs alojimu, piktnaudiavimu vaistais ar alkoholiu). Pasak altinio, tai moter problema. Nors tiek anoreksija, tiek bulimij gali sirgti ir vyrai, jie tesudaro 5 - 10 % vis susirgusij. Valgymo sutrikimai daniausiai pasitaik tarp 14 ir 35 m. amiaus moter ir turi augani tendencij tiek tarp jaunesnio, tiek tarp vyresnio amiaus moter. Nepaisant dideli pastang itirti ir geriau suprasti ias ligas, valgymo sutrikim prieastys iki iol lieka neaikios ir maai atskleistos. Didiosios Britanijos prevencins veiklos prie mitybos susirgimus patirtis EDA - Eating Disorder Association (valgymo sutrikim asociacija) Anglijoje yra bene daugiausiai nuveikusi ir tebeveikianti mitybos sutrikim bei pagalbos, tyrim srityje. ia dirba vairi srii specialistai, i j ir socialiniai darbuotojai. EDA: Ji teikia pagalb, organizuodama kursus savanoriams, norintiems padti sergantiems bulimij, anoreksija monms. Turi special internetin pagalbos bei informacin puslap jaunimui, kuris utikrina visik konfidencialum, pagalbos bei informacijos teikim, konsultacijas, patarimus, publikuoja serganij ipaintis ir kryb, pritraukia savanorius, teikia informacij studentams, nurodo mokslines knygas, altinius, internetinius puslapius, nurodo statistik, publikuoja ia tema paraytus mokslinius darbus, skelbia vairius konkursus, kuri laimtojai gauna piniginius apdovanojimus. Rengia vairiausias konferencijos iai problemai analizuoti, bendradarbiauja su Bostono (JAV) universitetu, kuris rengia ios srities specialistus. Bendrauja su serganiais elektroniniu patu, telefonu (kartais net patys paskambina, taupydami serganiojo pajamas). Organizuoja "savipagalbos" tinkl Didiojoje Britanijoje, savanoriai budi prie pagalbos telefon, dirba paramos grupse (2001 metais is 174

tinklas padjo 8000 monms). Organizuoja pagalbos grupes: 1. sergantiems vis tip sutrikimais, 2. atskirai bulimijos ir anoreksijos grupes, 3. grupes serganij globjams, 4. atskirai jauniems monms su sutrikusia mityba. mons grupes gali lankyti reguliariai, gali apsilankyti tik kartais, jie neveriami lankytis pas gydytojus, nekontroliuojami, neveriami gydytis kokiais nors bdais, laikomasi visiko konfidencialumo, pagarbos, iklausymo ir teiss pasisakyti principais. Jiems sukuriamos palankios aplinkos slygos patiems pasirinkti teising keli. Siekiama padti mogui ibristi i baisaus lino, kuris j gramzdina bedugn, bet nesmerkia ir nemoko, nemoralizuoja.

Kaip matome, visa sistema , kiekvienas jos sraigtelis byloja apie humanik poir sutart, bei siek dirbti vardan MOGAUS, nes kiekvienas individas yra svarbus ir unikalus. Susivienija vienam darbui daugyb moni, norini padti. Pagalbos bdai Didiojoje Britanijoje. Anglikas odis "recovery", ivertus lietuvi kalb, skamba taip: "Pasveikimas, pagijimas, atsigavimas, atsipeikjimas". i odio prasm anglai traktuoja kaip atgimim, sugrim nauj gyvenim, kaip isigelbjim, sveikatos atgavim. Galbt i tikrj vieno odio samprata gali daug k pakeisti. Pirmas ingsnis, norint pagelbti monms, turintiems mitybos sutrikim, yra pagarba, o ne stigmatizavimas. ia liga sergantys mons daniausiai nenori prisipainti, isipasakoti, jie jauia didiul gd. Anglijoje imtasi vairi edukacini priemoni. Pvz., leidiami lankstinukai, kuriuose gali rasti tokius padrsinanius kius: "Elkis su savimi garbingai" arba " Ireikk save - nebijok prayti pagalbos", "Galvok apie save pozityviai", "Jeigu blogai jautiesi - paskaityk knyg, paskambink draugui, nutapyk piein, paklausyk savo mgstamos muzikos, o gal apsilankyk tau padsianiuose kursuose" ir panaiai. Lankstinukai pateikiami vairiomis formomis. Pvz., jaunimui tokie kiai idstomi ant grafiti metodu nutapytos sienos. Tokio pobdio kiai skatina susimstyti ir pradti kov su savo liga. Valgymo sutrikimus galima veikti, padti igydyti tik tuomet, jeigu to nuoirdiai nori pats sergantysis. Lankstinukai publikuojami internete, skelbiamas j platinimas. Labai populiarus ir rekomenduojamas "kalbjimosi su savimi" pagalbos metodas. Jo metu sergantis mogus turi kuo daugiau gerai galvoti apie save, kad jis yra visavertis, mylintis ir gerbiantis save, yra taikoje pats su savimi, yra nusipelns valgyti ir turti energijos. Toks galvojimo bdas palaiko serganiojo gydimosi ir noro pasveikti motyvacij. 175

 "Pirmasis ingsnis" - pasikalbti su patikimu mogumi. Kaip jau anksiau mitta, bulimikui arba anoretikui tai labai sunku padaryti. Jie bijo atrodyti kvailai, bijo bti atstumti. Taiau jiems siloma pagalba EDA (valgymo sutrikim) organizacijos telefono skambuiai, intemetinis adresas, kad mogus galt isipasakoti apie savo problem. Reklamuojama EDA jaunimo linija, kuri dirba itisomis paromis ir yra pasirengusi suteikti pagalb, informacij. Taip pat rekomenduojama bei nurodoma kitos galinios padti organizacijos, specialistai, artimieji (medicinos darbuotojai, konsultantas, dietologas, organizuojamos pagalbos grups, psichologas, psichiatras, draugai, eima. Kiekvienas i nurodyt pagalbos objekt yra rekomenduojamas, informuojant, koki pagalb jis gali suteikti. Stengiamasi kiek tik galima padrsinti sergantj engti pirmuosius ingsnius). Konsultuojami eimos nariai bei draugai. Patariama kaip elgtis su serganiu, kaip bendrauti. Jiems atsakoma svarbius klausimus, pvz., ar reikia keisti valgymo proius tam, kad padt savo eimos nariui, draugui. Atsakoma - "grietai ne". Sergantysis turi matyti, kad galima normaliai maitintis ir bti laimingam. Organizuojami ligoni diagnozavimo testai tiek rizikos grupse, tiek rizikos grups moni draugams. Norintiems organizuojamos psichoterapijos bei dramos ar kit men terapijos. Niekas nieko nedaro prievarta. Labai daug, praktikai visa informacija pateikta internete. Viskas orientuota sergantj, problem turintj mog. Su juo tiesiog bendraujama, jam kalbama. Vyr mitybos sutrikimai. Daugelis moni mano, jog tik moterys gali ir turi polink pasiduoti alingiems mitybos sutrikimams. Taiau isams Anglijos tyrimai byloja ir apie kitas tendencijas. Pasak Anglijos mokslinink, nors vyrams yra maesnis aplinkos spaudimas bti liekniems, taiau jie taip pat gali tapti anoreksijos, bulimijos aukomis (ir socialinis darbuotojas tai turi turti omeny, stebdamas mintus lig simptomus). Taigi, ir vyrai gali turti mitybos sutrikim problem. Sergani vyr dauguma sako, jog j valgymo sutrikimai prasidjo dar mokyklos laikais, kai jie turjo virsvor ir buvo pravardiuojami. J virsvoris daniausiai bdavo problem bei krizi eimoje, nepasitikjimo savimi pasekms. Kai kuriems vyrams tokie sutrikimai prasidjo vlesniame amiuje, netekus ar partnerei susirgus sunkia liga, isiskyrus su mylima moterimi, pakeitus darb, siekiant karjeros ir panaiai. Specifin spaudim igyvena vyrai - gjai, siekdami tapti lieknais, tam, kad susirast partner. Kaip ir moterys, vyrai irgi varosi kalbti, isipasakoti apie savo mitybos problemas, man, kad draugai juos pasmerks, stigmatizuos, nesupras. Daniausiai vyrai rytasi pakeisti savo gyvenim, kuomet juos paremia, jiems padeda mons, kurie nemoralizuoja ir nenurodinja, nekontroliuoja, kurie jau anksiau buvo pagelbj vyrams, turintiems toki problem. 176

Akivaizdu, jog norint padti skirting lyi monms veikti mitybos sutrikimus, reikia numanyti, kad ir vyrai yra mons, jie gali turti daug problem ir gali susirgti anoreksija, bulimija ar kitokiomis valgymo sutrikim ligomis. Mitybos sutrikim situacija Lietuvoje Tyrimais nustatyta, kad kai kuriose alyse, kur valgymo sutrikimai maiau paplit, jiems gali bti bdingi saviti ypatumai. Psichiatrs - psichoterapeuts V.Aputyts daktaro disertacijoje "Nervins anoreksijos ir nervins bulimijos klinikiniai psichologiniai ypatumai Lietuvoje" (2000) buvo bandoma panagrinti klausim. Itirtose serganij grupse nepasitenkinimas savo knu nebuvo didesnis nei kontrolinse grupse, kurias sudar Vilniaus vidurins mokyklos 157 moksleivs. Antras svarbus ypatumas - labai didel subrendimo, tiek seksualinio, tiek ir asmenybs, baim. Ji buvo aukta ne tik serganij (iuo atveju - baleto specialybs mergin), bet ir kontrolinse grupse. Lyginant su usienio ali statistika, ivardyti ypatumai pasireik tik Lietuvoje. Epidemiologins statistikos apie anoreksijos/bulimijos paplitim Lietuvoje i viso nra. Taiau mokslinink teigia, kad greiiausiai Lietuvoje yra daug nediagnozuot atvej. Usienyje jau pasirod anoreksijos tyrimai, kurie domisi btent kultrologiniu io susirgimo aspektu. Suvokiama mitybos sutrikim destruktyviosios pasekms (kyla psichiniai ir fiziniai sutrikimai, paauglystje sukelia sultint vystimsi, tamp eimoje, draug tarpe, didja suicido pavojus). Visai neseniai iam tikslui atsirado Ambulatorin gydymo programa Vilniuje. iuo metu Vilniuje, Oginskio g. 3, veikia dienos centras, skirtas valgymo sutrikimams gydyti. Projekt remia Soroso fondas ir tarptautin organizacija "enevos iniciatyva psichiatrijoje". Ambulatorin valgymo sutrikim gydymo programa siekia padti nervine anoreksija ir nervine bulimija sergantiems pacientams i visos Lietuvos. Jie gali kreiptis tiesiai programos gydytoj psichiatr arba bti nukreipti psichikos sveikatos specialisto. Programa gyvendinama dienos stacionaro principu, darbo dienomis nuo 15 vai. iki 19 vai. Merginos, lankanios centr, 16 - 17 vai. dalyvauja grupinje terapijoje, bei psichoedukaciniuose usimimuose. J metu jos supaindinamos su valgymo sutrikim ir gydymo ypatumais, diskutuoja aktualiomis temomis. Kart per savait pacientai konsultuojami psichoterapeuto ir dalyvauja kineziterapijos usimimuose. Maisto planavimo pratybose mokoma numatyti savo suvartojamo maisto kiek, apsipirkti parduotuvje, teikiamos kitos su valgymu susijusios konsultacijos. 177

Planuojama vieno paciento gydimosi trukm - nuo 7 iki 12 savaii Vienu metu programoje gali dalyvauti iki 10 pacient. Jie skirstomi du pogrupius: sergantys nervine anoreksija (A tipo programa) ir nervine bulimije (B tipo programa). Serganios anoreksija yra konsultuojamos individualiai, vliau pereina gydymsi grupine terapija. Bulimikos pacients ikart patenka psichoterapin grup. sijungdamos program, merginos privalo pasirayti susitarim, kuris veria aktyviai ir motyvuotai dalyvauti savo paios gijime procese. Bdamos kartu jos aptaria ir analizuoja svarbiausius nerim kelianius dalykus: jausmus, j pasireikimo bdus, bendravimo sunkumus su tvais ai vaikinais, problemas dl maisto ar mokslo. Gydymas orientuotas ligos suvokim ir simptomo palengvinim. Merginos imoksta valgyti "mechanikai", 3 kartus per dien ir nepasiduoti kyrioms mintims apie baim sustorti. Kai kurios i j imoksta gyventi be vmim ar piktnaudiavimo laisvinaniais medikamentais. Pasibaigus intensyviam 2,5 - 3 mnesi gydymosi laikotarpiui, pacients lankosi skyriuje kart per savait. Tai padeda merginoms utvirtinti naujus mitybos gdius, jausti palaikym ir skatinim toliau tobulti. Ambulatorinje valgymo sutrikim programoje dirba gydytoja psichiatr Brigita Balinien, psicholog Ilona Kajokien, kinezoterapeut Ieva Jamontait ir rezidente Aura Jaunikyt. Mediks "priiri" io centro pacientes, jas sveria, tikrina "nam uduotis", padeda vesti maisto dienorat, skaito paskaitas apie maisto sudt, badavimo al ir nutrijant sudt. Ieva du kartus per savait veda kinezoterapijos usimimus (gimnastik, meditacij), padeda pacientms priimti ir pamilti savo kn. Ambulatorins programos privalumai: pacientas yra labiau atsakingas u savo gydymosi proces; besigydantis mogus ilieka socialiai aktyvus: gali dirbti, mokytis, ilaikoma eimos sistema.; pacientas planuoja ir savarankikai gyvendina naujus mitybos gdius; asmuo nesijauia stigmatizuojamas; pacientai skatinami aktyviai tarpusavyje bendrauti, paremti vienas kit ir kitu laiku. Socialiniam pedagogui vertt inoti, kad sunks valgymo sutrikimai gydomi vaik ir paaugli skyriuje. iai problemai Lietuvoje analizuoti buvo engti pirmieji ingsniai, organizuojant 2000 metais tarptautin konferencij. Lapkriio 22 - 23 dienomis ioje konferencijoje dalyvavo Lietuvos (Kauno ir Vilniaus), Did.Britanijos, Rygos universiteto (Latvija), Tartu universiteto (Estija), Krokuvos universiteto (Lenkija), Mastrichto Universiteto (Olandija), Talino Pedagogino Universiteto (Estija) bei Europos Komisijos specialistai, kurie seminaruose analizavo tokias problemas: 178

Lietuva pokyius patirianti visuomen ir naujos problemos Valgymo sutrikim problema Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje; Valgymo sutrikim supratimas bei gydymas - paradoksai ir prietaravimai; * Psichologiniai valgymo sutrikim aspektai bei psichoterapija; * Endokriniai sutrikimai sergant nervine anoreksija ir nervine bulimija; * eima ir vaikas, sergantis valgymo sutrikimais; * Lietuvos mergaii kno sudjimo pokyiai pastarj deimtmeti ir neteisingo poirio savo kn brstant, veiksniai; * Efektyvus VS gydymas -nieko nra praktikesniu u ger teorij, Kognityvin terapija su bulimija bei patologiniu persivalgymu serganiais pacientais (seminaras ribotam dalyvi skaiiui); * Vaik ir paaugli valgymo sutrikimai; * Valgymo sutrikimai vaikystje ir paauglystje; * Pacient, turini VS, somatins komplikacijos ir j gydymas; * Medikamentinis valgymo sutrikim gydymas; * Antidepresanto Zaloft taikymas gydant pacientus su VS: taka mergaii lytiniam brendimui; * Psichologiniai VS aspektai; * Mergaii ir eim, auginani mergaites su NA, socialinis kontekstas; * Dietinis pacient su VS gydymas; * Paaugli mergaii su NS savs vertinimo ir savikontrols problema; * Asmenybs ir emocins charakteristikos, susijusios su VS; Estijos moter nusivylimas savo knu bei to taka. Matome, kad seminaruose nagrintos temos pakankamai aikiai atspindjo i mitybos sutrikim komplikuot urn. Puikiai matyti, kad tai ryki socialin problema, kuri btina sprsti, btina informuoti ir viesti visuomen iuo klausimu. Socialiniai darbuotojai turt labiau domtis ir sitraukti pagalbos proces, gal net organizuoti panaius, ar maesnio msto seminarus mokyklose, kitose institucijose. Dar vienas geras ingsnis Lietuvoje - "enevos psichiatrijos iniciatyvos" steigtas Vilniaus biuras (2001) skirtas ne tik Lietuvai, bet ir kitoms Baltijos alims, Rusijos Federacijai, Ukrainai bei Baltarusijai. Lietuva pasirinkta neatsitiktinai - ms alyje per pastarj deimtmet vyko daugiausia teigiam poslinki psichins sveikatos prieiros sistemoje. Lietuvoje pradta daug ger iniciatyv, projekt, todl organizacijos vadovyb nusprend, kad ms psichikos sveikatos specialistai kartu su usienio ekspertais pajgs organizuoti mokymus ir kit ali psichikos sveikatos sistemos darbuotojams. Juose galimyb tobulintis turs ir ms gydytojai, slaugytojai, psichologai, socialiniai pedagogai/darbuotojai. 179

* * *

Per i organizacij planuojama pradti vairius Lietuvai reikalingus projektus. Turini domi idj, kaip reformuoti ms psichikos sveikatos sistem, netrksta. i organizacija yra pasirengusi remti juos finansikai, iekoti l usienyje. Kartu su Pasaulio banku skyr l projektui, kuris pradtas Kaune. i iniciatyva apims psichikos sveikatos prieiros specialist mokym ir rengim. Beje, btent Kaunas yra bene daugiausiai nuveiks reformuojant psichikos sveikatos prieiros sistem. Ypa teigiamai vertintinama tai, kad ia, skirtingai negu kituose miestuose, vaik ir paaugli psichiatrija integruota bendr sveikatos prieiros sistem. Biure kaupiama duomen baz apie naujausi literatr psichikos sveikatos tema, usakomos knygos. ia bus biblioteka, i kurios reikiam leidin gals pasiimti gydytojai, ligoniai ar j artimieji. Taip pat bus rengiami ir seminarai, konferencijos specialistams ir plaiajai visuomenei. Taiau egzistuoja ir daug trikdi paioje nusistovjusioje sistemoj. Kadangi mitybos sutrikimus bt galima priskirti ir prie psichini, reikia pastebti, kad Lietuvoje stacionaro lov skaiius psichikos ligoniams yra dvigubai didesnis (120 lov 100 tkst. gyventoj) negu vidutiniai usienio ali normatyvai (3).Tuo tarpu kitos gydymo formos labai menkai ivystytos. Veikia tik keli dienos stacionarai. Vienas j - Vilniaus psichikos sveikatos centre, taiau jis skirtas tik ligoninje besigydantiems pacientams. Nra n vienu psichosocialins reabilitacijos namu, bendruomens pagalbos. Dar tik kuriami dienos uimtumo centrai. Pirmasis neseniai pradjo veikti iauliuose. Lietuvoje engiami tik pirmieji ingsniai, nors Vakar alyse jau seniai nuo stacionarinio gydymo form pereita prie socialini paslaug bendruomenje spektro pltimo. Lietuvoje, stengiantis padti mitybos sutrikim problem turintiems monms, vis pirma, reikia sukurti patraukli pagalbos sistem. Juk tikrai niekas nenors kreiptis ir iekoti pagalbos psichiatrijos ligoninse, bijos bti nesuprasti, stigmatizuoti ir izoliuoti. Galbt ia socialinis darbuotojas galt bti naudingiausias - organizuoti patalpas, gauti finansavim, burti mones, viesti artimuosius ir jaunim, rayti projektus, bendradarbiauti su kitom pasaulio valstybmis. Galt organizuoti leidim lankstinuk, kurie galt bti prevencijos pradia.

180

ie patarimai - toms mergaitms, merginoms ir moterims, kurios yra linkusios iaip persivalgyti. 1. Usirayk, k ir kada valgai, btinai pasiymk, kaip tuo metu jautiesi. Sverkis ne daniau kaip kart per savait. 2. Perirjusi keli savaii uraus, pabandyk suprasti, kas sukelia persivalgymo priepuolius. Vliau stenkis ivengti toki situacij arba sugalvok, kaip, be maisto, galtum jas veikti. 3. Stenkis per daug neialkti. Valgyk reguliariai, ne reiau kaip tris kartus per dien (dar geriau - penkis, bet po nedaug). I anksto numatyk, k valgysi pusryiams, pietums, vakarienei. Po ranka visada turk nekaloring ukandi. 4. Pagalvok, kuo galtum usiimti, kai galvoje ims suktis kyrios mintys apie maist. 5. Nepiktnaudiauk dietomis. Nedrausk sau joki - net kaloringiausi produkt. 6. Pajutusi nenumaldom nor valgyti, stenkis susilaikyti nors pusvaland. Per t laik ramiai pagalvok, k ketini valgyti, gali net suskaiiuoti kalorijas. Tada pasvarstyk, ar verta. Jeigu t kart pavyks itverti, apdovanok save. Tik ne gardiu ksneliu, o, pavyzdiui, maloniu pasivaikiojimu arba pusvalandiu put pilnoje vonioje. Ivados Anoreksija ir bulimija, grsminga XXI amiaus mitybos sutrikimo liga, kelianti suicido pavoj. Socialinio ugdymo specialistai privalo turti teorini ini apie destruktyvius moni valgymo sutrikimus, kurie sukelia skaudius tiek psichinius, tiek fizinius sutrikimus, ir drauge su medikais viesti visuomen. Suaugusieji, savo ruotu, gali padti savo vaikams ivengti valgymo sutrikim, ugdyti sveik poir save ir savo kn. Anoreksija ir bulimija kelia suicido pavoj. iniasklaidos (radijo, televizijos, spaudos) neigiama taka jaun mergaii, sergani mitybos sutrikimais, yra labai akivaizdi. Paddama reklamuoti pramog verslo programas, ji formuoja ikreipt poir gro, karjer, skm, sveikat, merginos garb ir orum, sudarydama spd, jog graios merginos etalonas - "miss" ir manekens. i dien ugdymo institucij socialini edukacini tarnyb mokykloje udavinys ugdyti mergin garbs ir orumo, realaus teigiamo poirio sveikat, bsim karjer nuostatas. Stiprinti atsparum miesionikumui, iliuzinio gyvenimo vizijai. Vilniuje surengta tarptautin konferencija yra pirmasis iuolaikins moderniosios pagalbos ingsnis Lietuvoje, kovojant su XXI amiaus epidemija - anoreksija ir bulimija. Labai svarbu (kaip ir Didiojoje Britanijoje), kad pagalbos sistema sergantiems bt grindiama humanizmo principais, nes kiekvienas individas yra svarbus ir unikalus. Reikia, kad vienam darbui susivienyt daugyb 181

moni, norini padti. Tik tuomet pagalba gali bti efektyvi. Be kit, atlikt daugybs tyrinjim, usienyje jau pasirod anoreksijos tyrimai, kurie domisi btent kultrologiniu io susirgimo aspektu. Informaciniai puslapiai internete dar vienas, labai efektyvus, bdas viesti visuomen, rasti pirmj pagalb, konsultacij. Klausimai ir atsakymai 1. 2. 3. Apibrkite anoreksijos ir bulimijos poymius. Pagrskite, kodl ios ligos yra grsmingos mogaus sveikatai. Kaip usienio ali ir Lietuvos mokslininkai siekia ukirsti keli plisti mitybos ligoms?

182

2.7. Deviacijos problem sprendimo gairs Nepilnamei nusikaltim prevencijos priemoni sistema Pagrindin kovos su nepilnamei nusikalstamumu kryptis -visapusikas jos prevencijos sistemos veiksmingumo didinimas. i sistema - tai visa vairi valstybs ir visuomens grandi veikla, rengiant ir gyvendinant priemones, alinanias nepilnamei nusikaltim padarymo galimybes, j nusikalstamumo prieastis ir slygas. A.epas (C.Babachinait, A.epas, A.Dapys, 1984) paymi, jog nepilnamei nusikalstamumo prevencins priemons rengiamos ir realizuojamos, humanikumo, teistumo, demokratikumo, realumo, kardinalumo, ekonominio tikslingumo, kompleksikumo, pagrstumo, paangumo ir savalaikikumo principais. i princip btina laikytis, kadangi jie yra visos prevencijos priemoni sistemos veiksmingumo pagrindas. Pasak A.Cepo, ankstyvosios nepilnamei nusikalstamumo prevencijos svok ir jos turin nagrinja C.Minkovskis bei V.Ustinova, kuri teiginiais remiantis galima susisteminti nepilnamei nusikalstamumo prevencijos specialias priemones. Pagal taikymo pobd jos skirstomos dvi pagrindines dalis: ankstyvj ir tiesiogin. Ankstyvoji nepilnamei nusikalstamumo prevencija prasideda, kai tik atsiranda pirmieji vaik ir paaugli aukljimo nepalanki slyg poymiai, darantys ar galintys daryti tak nusikaltlio asmenybs formavimuisi, ir tsiasi iki to momento, kai i paauglio elgesio galima realiai numatyti, kad jis padarys nusikaltim. Kai nusikaltimas jau yra vykdytas, prasideda tiesiogin prevencija, kuria siekiama sulaikyti paaugl nuo naujo nusikaltimo ir utikrinti, kad bt paalinta nepilnameio asmenybs kriminogenin deformacija. Ankstyvojoje stadijoje naudojama daug ir vairi nusikalstamumo prevencijos priemoni. J tikslas - pasiekti, kad laiku bt iaikinti pirmieji nepilnamei nepalanki aukljimo slyg ir nepageidaujamo j asmenybs vystimosi poymiai, imtis atitinkam poveikio priemoni. Atsivelgiant paauglio asmenybs neigiamo formavimosi intensyvum, yra intensyvinamos ir prevencins priemons: pirmiausia siekiama pristabdyti neigiam asmenybs formavimsi, o tada keisti paauglio asmenybs vystimosi krypt, alinant alingas ankstesnio vystimosi pasekmes. Kita nepilnamei nusikalstamumo prevencijos priemoni stadija tiesiogin. Remiantis nusikaltimo kvalifikacija, pagal statym paskirta bausme, dirbamas prevencinis darbas, kitaip vadinamas "post factum". A.epas (A.epas, 1986) pateikia J.Galinaityts dvi grupes suskirstytas tiesiogins prevencijos priemones, kuriomis siekiama: a) ukirsti keli recidyviniam nusikalstamumui; b) sulaikyti nuo nusikaltimo kitus nepastovaus elgesio asmenis; 183

c) paalinti prieastis ir slygas, padjusias ir galinias paskatinti naujus nusikaltimus. Pagal pobd (turin) nepilnamei nusikalstamumo prevencijos priemoni sistemas galima skirstyti : 1) ekonomines, 2) socialines organizacines, 3) ideologines, 4) kultrines - aukljamsias, 5) organizacines valdymo, 6) visuomenines - pedagogines, 7) administracines - teisines, 8) kriminalines - teisines, 9) kriminalines - technines ir kt. Be abejo, tokia analizuojamos sistemos struktra yra gana slygin. Pavyzdiui, visuomenines - pedagogines galima skirstyti visuomenines ir pedagogines. Galima jas nagrinti pagal vairius taikymo ir poveikio lygius. Jos gali bti ir procesins, ir neprocesins, jas gali taikyti vairios valstybins institucijos ir visuomenins organizacijos. Naudodamasis G.Minkovskio ir A.liaponikovo pateiktu nusikalstamumo prevencijos priemoni klasifikavimu, A.epas (G.Babachinait, A.epas, A.Dapys, 1984) nepilnamei nusikalstamumo prevencijos priemoni sistem apibdina pagal j taikymo lyg. Jo nuomone, vis nepilnamei nusikalstamumo prevencijos priemoni sistem galima suskirstyti keturias pagrindines grupes: priemons, kuriamos, gyvendinamos visos valstybs ir visuomens mastu; priemons, kuriamos, gyvendinamos tam tikrose visuomens gyvenimo srityse; priemons, kuriamos, gyvendinamos mikrosocialinse grupse; priemons, kuriamos, gyvendinamos tam tikr moni atvilgiu. Pagal poveikio objekt prevencijos priemones galima suskirstyti dvi grupes: 1) bendro poveikio priemones ir 2) individualaus poveikio priemones. Prie bendro poveikio priemoni priskiriamos tos, kurios naudojamos valstybini institucij ir visuomenini organizacij veikloje, kai siekiama iaikinti nepalankias nepilnamei, j tv ir juos atstojani asmen gyvenimo slygas, aukljimo eimoje trukumus, aling gyvenamosios vietos aplinkos tak, mokyklos darbo klaidas ir trkumus, organizuojant visose nurodytose srityse laisvalaik(A.epas, 1973,p.l22; 1984 p.64). Bendro poveikio priemons yra apibendrinto pobdio. J tikslas iaikinti ir paalinti aukljimo trkumus tam tikruose kolektyvuose ar j susivienijimuose, tam tikroje teritorijoje, tam tikruose kontingentuose. Kuriant bendro poveikio priemones, remiamasi individualaus poveikio priemoni taikymo praktika, regiono socialini proces ir tendencij analize ir pan. Individualaus poveikio priemons naudojamos, koreguojant nepilnamei asmenyb vairiose jos deformacijos stadijose, siekiant pakeisti formavimosi turin bei krypt ir paalinti deformavimosi slygas. Taigi, jos visada jungia tris aspektus: poveik asmeniui, jo aukljimo slygoms, neigiamos takos altiniams. ias priemones galima suskirstyti : * prevencines aukljimo priemones, gyvendinamas per eim; 184

* prevencines aukljimo priemones, gyvendinamas per mokslo ir darbo kolektyvus; * prevencines aukljimo priemones, gyvendinamas per visuomens atstovus; * nepilnamei reikal komisij ir teissaugos institucij kontrols ir poveikio priemones. iai prevencijos priemoni grupei bdinga tai, kad ia pedagoginio, drausminio, administracinio, visuomeninio, kriminalinio - teisinio poveikio priemons taikomos konkreiam asmeniui, j grupei ir konkreiai aplinkai. Tarp bendro ir individualaus poveikio priemoni yra glaudus (tiesioginis ir grtamasis) ryys. Bendro poveikio priemons sudaro pagrind, kuriuo remiantis galima ukirsti keli konkretiems nusikaltimams, o individualaus poveikio priemons didina bendro poveikio priemoni veiksmingum. Individualaus poveikio priemones, pateiktas A.epo (1984), taip pat nagrinja ir M.A.Galagzov (2000), akcentuodamas socialins pedagogikos darbo su nepilnameiais nusikaltliais individualaus prevencinio poveikio j asmenybi formavimuisi, darbo su jais metodik. Individualios prevencijos programos struktra ir turinys Pasak M. Galaguzovos (2000), optimalaus individualaus prevencinio poveikio nusikaltli asmenybms metod pasirinkimas daniausiai priklauso nuo prevencini program stabilumo asmenybs socializavimosi atvilgiu. Visi ie metodai turi apimti iuos svarbiausius komponentus: * individualaus prevencinio poveikio tikslai, i kuri svarbiausias paauglio sitikinim formavimas, kad reikia neivengiamai paklusti morals ir teiss reikalavimams; * ugdomojo ir kontroliuojamojo poveikio asmenybei metodai ir udaviniai, nurodantys, kokias trkstamas savybes asmenybei reikt gyti bei koki neigiam yd reikia atsikratyti; * poveikio asmenybs tiesioginei aplinkai formos, siekiant paalinti neigiamai asmenyb takojanius veiksnius ir tvirtinti galim peraukljim, sukurti tarpasmenini santyki sistem; * individualaus prevencinio poveikio priemons, orientuotos tas darbo ir ugdymo institucijas, teritorines bendruomenes, nevyriausybines ir vyriausybines organizacijas, kurios pasirengusios duoti didiausi efekt konkreiam vaikui; * asmenybs socializacijos prevencins programos realizavimo pagrindiniai etapai.

185

Kalbant apie prevencini program gyvendinim, btina traukti tokius reikalavimus:

peraukljimo programos turinys, kryptingumas ir nepertraukiamumas; perspektyv velgimas peraukljime; statym ir visuomens poirio nepilnameius nusikaltlius
pakeitimas, individuali paauglio asmenybs ypatybi korekcija;

vidini, visuomenei nauding vaiko interes ir sugebjim palaikymas

ir irykinimas; peraukljimo procese aukltojo atkaklumas negali virsti kyrumu; vis ugdomojo prevencinio proceso dalyvi kantryb ir itverm; paauglio aktyvumas, kad jis suprast jam taikom poveik, rodyt savo iniciatyv ir valingum. gyvendinant individualaus prevencinio poveikio program kokybs prasme, akcentuojami nepilnameio asmenybs pasikeitimai visuomenini norm, taisykli ir esam socialini vertybi poiriu. Tikslai realizuojami ne i karto, o tik laiko tkmje. Siekiant usibrt tiksl, susiduriama su begale uduoi. Pagrindins i j tai: prosociali ir pozityvi nepilnameio interes, prosociali santyki, socialins atsakomybs jausmo, disciplinos atstatymas ir tolimesnis jos laikymasis. Usibrtiems nepilnamei peraukljimo udaviniams pasiekti, svarbu susikurti psichologin, socialin, moralin vaiko "portret". Pirmiausia norima irykinti pozityvius paauglio gyvenimo momentus, j stabilum, poreikius, interesus, polinkius. Atpastama vaiko praeities patirtis, konkrets kriminogeniniai aplinkos veiksniai, vertinamas, jo pasiruoimas suvokimui apie j nukreipiam aukljimo poveik ir santykis su visuomenei naudingomis vertybmis. Atkreiptinas dmesys eimos tak nepilnameio peraukljimui ir elgesio pakeitimui. Tokiu atveju, kai tvai nepajgs valdyti savo vaiko tiksl, sieki ir leidia irykti jo kaskart besikeiiantiems poreikiams bei atsirasti visuomeninio gyvenimo norm ignoravimo elementams, tuomet socialiniam pedagogui btina vertinti eimos vaidmen vaiko peraukljimo procese arba traukti eim paauglio elgesio korekcijos proces, atskirti paaugl i tos aplinkos, jeigu kalbama apie nuolatin neigiam tak eimoje. ie rodikliai tampa svarbiausiais kriterijais, vertinant teiss paeidjo asmenyb, ir vaidina gyvybikai svarb vaidmen tolesniam jos formavimuisi. Konkrets teiss paeidjo elgesio faktai gatvje, mokymosi institucijoje, eimoje, jo geranorikumas arba neatsakingumas, iniciatyva arba pasyvumas liudija apie nor arba prieikum sismoninti atsakomyb prie visuomen u savo tolesnius veiksmus.

186

Socialiniam pedagogui taip pat tenka prognozuoti laukiam rezultat, dirbant su tam tikru nepilnameiu, isiaikinti darbo sunkumus, jo tstinum. "Numatyti teising jauno nusikaltlio keli- reikia "perjungti" jo dmes ir energij kitas visuomenei naudingas vertybes, "perdengti" socialinio negatyvaus poveikio kanalus, padti sukurti geranorikas slygas teistam elgesiui su pozityviais pasikeitimais vidinje aplinkoje". Socialinio pedagogo daromai prognozei kriterijumi tampa ir vaiko poiris darb, moksl, eim, bendraamius, visuomenin, kultrin, ugdomj veikl darbuose ir t.t. Individualaus prevencinio poveikio metodai parenkami atsivelgiant pagrindin vaiko veiklos sfer. Individualioje nusikalstamumo prevencijoje aktyviai gali bti taikomi stimuliavimo, negatyvaus elgesio stabdymo metodai. Jie kur kas turiningesni, nei tradiciniai parodymo ir paskatinimo metodai. Kalbant apie metodines stimuliavimo uduotis, vertt paminti tokius iam metodui bdingus veiksmus: pritarimas, pagyrimas, pasitikjimas, vertinimas, paskatinimas, geranorikumas, apdovanojimas ir t.t. M.Galaguzova (2000) teigia, jog skatinti reikia tik tuos jaunuolio ar merginos veiksmus ir poelgius, kurie i j reikalauja valios ir darbo, bet ne tuos, kuriuos jie atliko be ypating pastang ir tai neum daug laiko. Stabdymo metodo uduotys ireikiamos papeikimu, perspjimu, t.y. keliami didesni reikalavimai nusikaltlio asmenybei. Jie numato specifin visuomens reikalavimo mogaus poelgiui, form. Be to, pateikiant vertinim to, kas neteisingai padaryta, reikia nurodyti, kaip elgtis toliau, o taip pat spti, kad reikia ivengti galimybs pakartoti t pat nepageidaujam veiksm ateityje. Atsisakymas asocialaus elgesio mogui turi bti ugdomas palaipsniui, paveriant j proiu, ireikiant j kiekviename individo fiziniame ir psichiniame poelgyje. Asocialaus elgesio stabdymo veiksmai gali padaryti ypa geranorik tak, jeigu jas palaiko kolektyvas, visuomenins organizacijos. Apskritai naudojant asociali veiksm stabdymo metod, reikia vykdyti tris esmines funkcijas: padti atpainti vaikui savo klaidas; suprasti j nepakeniamum; atsisakyti savo elgesio trkum, reguliuojant elges.

Pateiktus jauno nusikaltlio peraukljimo aspektus sunku atskirti. Jie glaudiai susipyn, bet jais remiantis galima gyvendinti daugyb usibrt tiksl - jaunuolio peraukljim, jo visuomenikai nauding, socialiai reikming charakterio bruo ugdym. Viena i efektyvi priemoni, peraukljant nepilnameius nusikaltlius, yra poveikis jo emocinei - valios sferai, kuri savaip individuali ir dinamika, esanti sudtingoje sveikoje su visomis kitomis vidinio mogaus pasaulio pusmis. tiksl nukreiptas ugdomasis - prevencinis poveikis jaunam mogui turi padaryti pokyius jausmuose ir mintyse, padti painti tikrov per konkreius pavyzdius, dorovinius idealus. 187

Darbo formos gali bti paios vairiausios: skatinimas skaityti, domtis menu; vedimas neformali pozityviai veiklai nukreipt grup; atsisakymas proio vluoti, laistymosi gatvmis ir t.t. Paprastai teiss paeidjai turi transformuotus arba maai ivystytus tiesioginius santykius su visuomene. mogui tuo paiu metu reikalingas visuomeninis pripainimas ir pasitenkinimo savo verte jausmas. Todl svarbu, kad teiss paeidjas galt matyti ne visuomens atitolim nuo jo, bet palankum, kit moni suinteresuotum jo gyvenimu, pagalb neskmi metu. Visa tai tampa svarbiu stimulu jo aktyvumui, teising ir tvirt socialinio elgesio norm sismoninimui bei jimui prosocialaus gyvenimo bdo formavimo keliu. Prevencini priemoni vykdymas ir turinys priklausomai nuo veiksni, i kuri esminiai yra ie: individualizuojami

nusikaltlio asmenybs charakteristika; ankstyvosios peraukljimo pastangos, j rezultatai; dar netaikyti nusikaltlio atvilgiu metodai; susiklosiusi visuomenins nuomon; organizacij pasiruoimo vykdyti ugdomsias funkcijas lygis; asmen, netiesiogiai dirbani su nepilnamei paeidj kontingentu (pvz., policijoje) bei visuomeninink prevencinio darbo patirtis, j intelekto lygis, aplinkini ir t, kam naudojama ugdomasis prevencinis poveikis, autoriteto vertinimas ir nuomon apie j.

Ugdomojo-prevencinio poveikio lygiai Analizuojant individualios nepilnamei nusikalstamumo prevencijos aspektus, galima apiuopti tris pagrindinius ugdomojo - prevencinio poveikio lygius. Pirmasis lygis - tai visos ugdymo sistemos ir mokymo apie vairi dorovinio - edukacinio, kultrinio - edukacinio darbo form ugdomasis prevencinis poveikis, pagalba buities ir darbo aplinkoje, darbini gdi valdyme ir darbins kvalifikacijos klime, naudojimas priemoni, nukreipt neigiamai takojani nepilnameio nusikaltlio gyvenimo slyg paalinim, nepilnamei traukimas sporto ir kitus usimimus, sukarintas ar sportines stovyklas vasaros metu ir t.t. Nepilnamei nusikalstamumo prevencijos proceso optimizacijoje svarbiausia grandimi tampa socialiai - negatyvios takos paaugliui itak atskleidimas, i j ir suaugusi asmen, charakterizuojam antivisuomeniniu elgesiu, iaikinimas ir apsaugos nuo j neigiamo poveikio mechanizmo pakoregavimas. Konkretinant resocializacijos programos ir nepilnamei apsaugos technologijas, ne maiau svarbu apibrti suaugusij daromos neigiamos 188

takos paaugliams formas ir bdus, kurie gali bti tokie: asmeninis pavyzdys, kalbinjimas, patarinjimas, gsdinimas, prievarta, antaas, eminimas, bauginimas, apgaul. Svarbu ir tai, kad neigiamo poveikio formos neretai kaitaliojasi, dubliuojasi, intensyviai taikomos ir pakankamai trump laik. Ne maiau efektinga nepilnamei apsaugos nuo neigiamo suaugusij nusikaltli poveikio mechanizme paalinti socialiai negatyvius veiksnius (tok, kaip netinkamos eimyninio ugdymo slygos, netinkama neformali paaugli aplinka, bloga drausm mokymosi staigoje, nepatenkinamas nepilnamei laisvalaikio organizavimas gyvenamojoje aplinkoje, socialins - psichologins nepilnamei savybs). Esant pakankamai intensyviam suaugusi nusikaltli poveikiui paaugliams, atsiranda moralins ir teisins edukacinio pobdio spragos. Galiausiai neigiamas suaugusij poveikis gali tiesiogiai transformuotis nepilnamei traukim antivisuomenin veikl (alkoholini grim, stipri narkotini ar kit psichotropini mediag naudojim, elgetavim, prostitucij, azartinius aidimus) arba nusikalstam veikl. Aptariant artimiausios asocialios paaugli aplinkos neigiamos takos neutralizacijos mechanizm, iskiriami ie subjektai: operatyvs kriminalins paiekos tarnyb darbuotojai; policijos nepilnamei reikal inspektoriai; budintys policijos inspektoriai; socialiniai pedagogai; kit organizacij tarnautojai, susij su nepilnamei nusikalstamumo prevencija. Neutralizacijos mechanizmo objektai yra: neigiamai takojami nepilnameiai; suaug, darantys negatyv poveik paaugliams; nepilnamei ir suaugusi gyvenamosios aplinkos bendruomen. Pagrindiniais suaugusi nusikaltli takos neutralizacijos mechanizmo funkcionavimo tikslais gali bti: 189 189 nepilnamei, turini elgesio nukrypim, darani teiss paeidimus ar nusikaltimus, o taip pat suaugusi, neigiamai juos takojani, iaikinimas; santyki tarp suaugusi ir nepilnamei formos ir pobdio, t santyki neigiamos takos paaugliams fakt, o taip pat socialiai nepalanki suaugusi ir paaugli bendruomens slyg nustatymas; informacijos ir rodym apie suaugusi neigiamos takos nepilnameiams formas ir bdus, tos takos pasekmi fiksavimas; prevencinis poveikis nepilnameiams, turintiems elgesio nukrypim, bei suaugusiems, neigiamai takojusiems paauglius.

Usibrtiems tikslams pasiekti, silomos tokios suaugusi neigiamos takos paaugliams neutralizavimo formos: pokalbiai su nepilnameiais, turiniais elgesio nukrypim, j traukimas brelius, klubus, visuomeninius vaik ir jaunimo susivienijimus (pvz., skaut organizacijos); susitikimai su tos mokymosi institucijos, kuri lanko paauglys ar dl kuri nors prieasi nustojo lankyti, pedagogais, socialiniu pedagogu; nepilnameio gyvenamojo bsto lankymas; traukimas ugdomj darb, pakankamai kompetenting asmen paauglio elgesio aptarimas nepilnameio teiss paeidimo prevencijos poiriu; paauglio elgesio aptarimas Vaiko teisi apsaugos tarnyboje; oficialus spjimas teiss paeidjams; baudos paskyrimas tvams, vengiantiems auklti vaikus; asmen, dariusi teiss paeidimus ir neigiamai takojusius paauglius, atvesdinimas policijos nuovad, kitas teissaugos institucijas; remiantis statymais, skirti administracin prieir suaugusiems teiss paeidjams; informacijos apie suaugusius asmenis, traukusius paauglius antivisuomenin veikl, rinkimas, norint isprsti klausim, siekiant juos patraukti baudiamojon atsakomybn.

Antrasis lygis - kryptingas darbas su itin sunki nepilnamei peraukljimu, atliekamu mokykloje, profesinse mokyklose ir kitose ugdymo institucijose: socialini pedagog-savanori, mokytojo ar globjo paskyrimas, kuris individualiai dirbt su nepilnameiu teiss paeidju ir atlikt aukljamj darb, j traukt ymius sportininkus, trenerius, studentus ir krybins inteligentijos, religins bendruomens atstovus, buvusius kalinius, teigiamai charakterizuojamus ir skmingai integravusius socialin gyvenim. iame etape gali bti taikomi tiek individualios, tiek ir grupins darbo formos. Dirbant grupje, pirmiausia dert organizuoti nepilnamei teisin vietim, kur gali gyvendinti socialiniai pedagogai, psichologai, teissaugos institucij tarnautojai, socialiniai darbuotojai, medikai. ia svarbiausias dmesys skiriamas paauglio atsakomybs visuomenei irykinimui, jo socialiniam lavinimui. Be to, teisin, psichologin, pedagogin pagalba nepilnameiams teiss paeidjams gali bti teikiama skirting socialini tarnyb: reabilitaciniuose centruose, psichologins - pedagogins pagalbos centruose, pagalbos telefonais ir t.t. Treiasis lygis - ugdomasis prevencinis efektas kasdieniniuose mogikuosiuose santykiuose bendraami kolektyve, ypa situacijose, kai paauglys atsiranda neprastame jam kolektyve, pajunta neprastus santykius, vyraujanius mokykloje, buityje, poilsio metu, gatvje, t.y. procese t 190

trumpalaiki, vienkartini arba ilgiau trunkani santyki, kuri ivardyti nemanoma. Tokiu atveju ugdymo prevencijos priemoni sistema papildoma realiai vykstaniais procesais, daraniais tam tikr tak jauniems teiss paeidjams. Prevencins - ugdomosios veiklos uduotis - kuo greiiau "iplti" nepilnamet i nepalankios aplinkos, "nukreipti" j ugdymo prevencijos veikl, o kai kuriais atvejais atkreipti j paprasiausiai mogikj dmes, sutrumpinti laik neigiamam poveikiui i alies, padti suformuoti stiprius socialinius pozityvius ryius. inant nedidelius nepilnameio nusikaltimus, svarbu laiku ukirsti keli tolesniam asocialiam elgesiui. Tokiu atveju, skirting individuali socialini agent laiku padarytas poveikis (su tv, draug, mokytoj, aukltoj pagalba, aplinkybi, supani mog, keitimas) gali paalinti neigiam tak, pakeisti j socialiai palankia informacija. Siekiant galutinai atsisakyti asociali poelgi, btina nutraukti santykius su tais asmenimis, kurie trauk paaugl nusikalstam veikl. Jaun teiss paeidj individualaus poirio nusikaltim, proi ir polinki atpainimas pasiekiamas nuosekliu ir nepertraukiamu ugdymo prevenciniu darbu. Vienkartinis asocialaus vaiko elgesio aptarimas susirinkime neduoda reikiamo efekto be sistemingo darbo su blogus proius turiniu jaunuoliu. Be to, visa vairiapus individuali prevencija turi remtis psichologijos, pedagogikos, kriminologijos ir kitais mokslais, suteikianiais jai metodin bruo. itos veiklos praktin pus susideda i pagalbos tokiems paaugliams susirasti darb, normali buitini slyg suteikim, santyki eimoje ir su aplinkiniais normalizavim, j atribojim nuo neigiamos takos i aplinkini puss, daniausiai i vyresnij, praktikuojani amoral elges. Be to, kai vaikas yra kontrols ir peraukljimo aplinkoje, su juo reikia bti kuo atsargesniam ir taktikesniam. Tam btina gerai suprasti jo vidin pasaul, motyvuoti jo nuolatin vystimsi, o tai kaskart sunkiau padaryti vaikui augant. Berniuko ar mergaits vystimasis vyksta veikloje, todl tikslinga suteikti jiems btinas slygas, kuriose galt pasireikti jo sugebjimai, interesai, siekimai, kad jie galt pastmti kokiai nors pozityviai veiklai. Individualus prevencinis poveikis turi bti nukreiptas socialiai nauding veikl, aktyvumo, iniciatyvos, asmenybs savarankikumo vystym, prireikus ir savs tobuljim, saviaukl ir praktini veiksm vykdym. Tokiu atveju teikiama edukacin pagalba vystyti tikr asmenybs laisv, jos santykio su aplinka savarankikum, sugebjimus ir talentus, didinti aktyvum, skatinant asmenybs pozityv poir moksl, darb, kolektyv, eim. Ugdymo prevencins priemons turi bti kompleksins, kaip ir pats vairiapusis prijimas prie asmenybs, takos jos vairioms vystimosi pusms derinimas gali duoti teigiamus rezultatus. Praktika rodo, jog prevencinis poveikis tik vienai paauglio charakterio pusei, nevertinant kit, veda prie iliuzinio teigiamo efekto, kai kuri pozityvi asmenybs elgesio bruo vystimosi stabdymo. Toks vienapusis veiksmas danai tampa susiavjimu 191

odiniais metodais, tokiais, kaip: 1) ugdymo - prevencinio poveikio, atpastant ir vertinant aktyvios praktins veiklos organizavim, metodas; 2) traukimo domius socialiai naudingus usimimus, umirim teisingo paauglio bendravimo su grupe organizavimo ir t.t. Esant kompleksiniam poveikio pobdiui, iorini veiksni taka efektyviausiai jauiama asmenybs viduje, pozityviai veikia jos vystimsi. Tuo paiu metu reikia aikiai nusistatyti ugdymo prevencijos poveikio efektyvumo kriterijus, kurie leidia objektyviai vertinti peraukljimo proceso rezultatyvum. Vienas i mobiliausi parametr yra kuo vairesnis paauglio uimtumas. Kalbama ne apie paprasiausi paauglio laiko umim, bet apie veikl, prapleiani ir pagilinani pozityvius interesus ir gerus tarpusavio santykius. Btent dl edukacins, painimo, socialins, darbins, praktins veiklos vyksta asmenybs sveika su aplinka ir organizacijos nariais. Todl skmingo jaunojo teiss paeidjo peraukljimo tiksluose reikia numatyti jo ryi su grupe - klase, draugais ir visuomene ipltim, praturtinim, vystyti sugebjim savarankikai ir pozityviai reguliuoti savo socialinius ryius ir pairas. iuo aspektu nekainojam param silo jaunimo programos, paaugli ir jaunimo nevyriausybins organizacijos, sporto mokyklos, klubai ir pan. Btent juose jaunas mogus gali save realizuoti pozityvioje veikloje, pergalvoti savo poelgius. Ivados Pagal taikymo pobdi nepilnamei nusikalstamumo prevencijos priemons skirstomos dvi pagrindines dalis: ankstyvj ir tiesiogin. Pagal turini j galima skirstyti : 1) ekonomines, 2) socialines - organizacines, 3) kultrines -aukljamsias, 4) visuomenines -pedagogines, 5) administracines - teisines, 6) kriminalines - teisines ir kt. Pagal j taikymo lyg tai priemons, kuriamos ir gyvendinamos visos valstybs ir visuomens mastu, tam tikrose visuomens gyvenimo srityse, mikrosocialinse grupse bei tam tikr moni atvilgiu. Pagal poveikio objekt prevencijos priemones galima suskirstyti dvi grupes: 1) bendro poveikio priemones ir 2) individualaus poveikio priemones. gyvendinant individualaus prevencinio poveikio program kokybs prasme akcentuojami nepilnameio asmenybs pasikeitimai visuomenini norm, taisykli ir esam socialini vertybi poiriu. Individualioje nusikalstamumo prevencijoje aktyviai gali bti priimti stimuliavimo, stabdymo metodai, o taip pat poveikis jo emocinei -valios sferai. Ugdomasis - prevencinis poveikis susideda i trij pagrindini lygi: pirmasis lygis - tai ugdomojo-prevencinio poveikio priemons, skirtos paalinti veiksnius, neigiamai takojanius nepilnameius, ypa suaugusi nusikaltli neigiam tak jiems; antrasis lygis - kryptingas darbas su itin sunki nepilnamei peraukljimu, vyraujaniu vairiose mokymosi institucijose, pagalb pasitelkiant vairi srii specialistus, sugebanius

192

dirbti su nepilnameiais nusikaltliais; treiasis lygis - ugdomasisprevencinis poveikis kasdieniniuose mogikuosiuose santykiuose, siekiant paalinti neigiamus veiksnius, takojanius paaugl bei stiprinti pozityviuosius. Klausimai ir uduotys 1. 2. 3. Apibdinkite nepilnamei nusikaltim prevencijos tikslus. Ivardykite prevencins veiklos metodus. Ianalizuokite institucijas, betarpikai dalyvaujanias nepilnamei nusikaltim prevencijos veikloje.

193

2.8 Vaik ir paaugli socialins reabilitacijos sistema. Pagalbos vaikams ir paaugliams koncepcija Tyrintoj S.Believos (1993), J: Bakitovo (1986), V.Baenovo (1989) ir kt. atlikta analiz bei gauti statistiniai duomenys liudija, kad: vaik ir paaugli psichin bei fizin sveikata prastja; vaikai ir paaugliai sistemingai vykdo smurto bei prievartos aktus; daugelis baigusij vidurines ar profesines mokyklas negali rasti darbo; pastebima tendencija iguiti i mokyklos silpniau besimokanius paauglius, o sidarbinimo galimybi jiems nra; nepaisant visko, oficialiai teigiama, jog vaik teises gina valstyb bei teissaugos institucijos.

Susiklosius tokiai situacijai, reikalingos tam tikros priemons, kurios galt pagerinti vaik ir paaugli socialin gyvenim: btina sukurti vaik ir paaugli socialins integracijos visuomen koncepcij, identifikuojant vaik netinkamo elgesio prieastis; iekant bd, kaip tas prieastis paalinti; sukurti toki socialinio ugdymo sistem, kuri skatint normalios asmenybs vystimsi. Svoka "normalus" iame kontekste reikt: normalios asmenybs svok nereikia suprasti kaip vystimosi statistin vienet; normali asmenyb nesietina su psichiniais negalavimais bei adaptacijos sunkumais.

i svoka reikia asmenybs sugebjim savo vystimosi kelyje tapti socialiu mogumi, kuriam bt bdinga: kit priimti kaip vertyb; gebti pasiaukoti dl kilnesni tiksl ar moni; vystyti savo krybingum ir remtis juo per vis savo veikl; sugebti paiam projektuoti savo ateit; turti gyvenimo tiksl; isiugdyti atsakomybs jausm savo ir kit atvilgiu.

Norint panaikinti jaunimo psichologini krizi prieastis, vis pirma reikia keisti visuomenin situacij, tai reikia, jog reikia pagerinti ekonomin, socialin ir dvasin visuomens padt, kuri bt gali utikrinti pilnavert vaik ir paaugli teisi apsaug, o modifikuota ugdymo sistema galt garantuoti optimal asmenybs, orientuotos visuomenines vertybes, vystimsi. Galima apibendrintai teigti, jog "visuomens gydymas" yra pirmin valstybs uduotis. 194

Kuriant tobulesn bei efektyvesn visuomens sistem, reikia gyvendinti socialines, psichologines, pedagogines, medicinines ir teisines priemones, kurios leist utikrinti maksimali pagalb vaikams bei jaunimui. Socioedukaciniams darbuotojams ios neisprstos problemos yra be galo svarbios. Paprastai mons, o iuo atveju - nepilnameiai, su kuriais socialiniams pedagogams tenka dirbti, priklauso emesnms socialinms ekonominms grupms, jiems stinga valios, galios ir takos. Todl svarbiausias tikslas - moni galinimas (C. Sutton, 1999). Taigi, norint veikti susidariusi situacij, pirmiausia btina pakeisti visuomens poir vaikus. Tai galima bt padaryti vadovaujantis iais principais: Humanizuoti bendr visuomens poir jaunim, pereiti nuo baudimo ir smerkimo iki pagalbos teikimo. Tai reikt, kad ugdymas tampa priepriea bausmms, smerkimui. Humanizmas turi reiktis per: teissaugos institucij tolerantik poir vaik; ugdymo sritis (eimoje, ikimokyklinse institucijose, mokykloje...); bausmes, kurios skiriamos nusikaltusiems vaikams ir paaugliams. vaiko padaryt nusikaltim reikia irti ne kriminaliniu, o ugdymo aspektu. Ginti vaik teises. darb atlieka Vaiko teisi apsaugos tarnyba. i tarnyb veikla turt grietai laikytis vaik teisi apsaugos konvencijos, kurioje skelbiama, jog: nepilnametis yra moralikai ir fizikai pajgus pats priimti sprendimus, todl jam privalo bti skirta speciali jo teisi apsauga; nepilnametis turi teis elgtis savarankikai, jei nra paeidiamos niekieno teiss; sprendiant nepilnamei problemas, visuomet atsivelgiama j o poreikius bei interesus; nepilnamei ugdymas - ruoimas gyventi visuomenje; skiriamas ypatingas dmesys tiems, kuri aplinka daro al j skmingam vystimuisi.

Vaik ir paaugli socialins reabilitacins pagalbos sistemos krimas Reabilitacins pagalbos tarnybos yra kuriamos remiantis socialinmis teisinmis, psichologinmis - medicininmis - pedagoginmis iniomis. Tokia pagalbos sistema: galina pagerinti vaik ir paaugli gyvenimo bei ugdymo slygas; utikrina asmenini ir pilietini teisi apsaug; teikia vairiapus pagalb eimoms, patekusioms ekstremalias situacijas (pabgliai, eimos nukentjusios nuo stichini nelaimi ir pan.); grupin eim, turini problemini vaik, terapija; teikia pagalb vaikams, netekusiems tv, atlikusiems bausm, o taip pat nelaims itiktiems vaikams (pvz. mirus tvams, sudegus namams); 195

readaptacija ir resocializacija: praradusiems socialin status; teistvarkos paeidjams ir nusikaltliams po tam tikr jiems skirt nuobaud vaik peraukljimo staigose.

Pagalbos tarnyb organizavimo principai i tarnyb veikla grindiama teistumo, humanizmo, teisingumo, demokratikumo, organizavimo ir kontroliavimo, diferencijuotos ir individualios pagalbos asmenybei, remiantis, iuolaikikumo, kompleksins bei integruotos pagalbos principais. Taiau pagrindinis principas yra - nepakenkti vaiko asmenybs vystimuisi. Pagrindiniai udaviniai. iose tarnybose turt dirbti pakankamai daug darbuotoj. Dirbantis tokiame centre personalas privalo bti profesionaliai pasiruos, turti reikiamas inias ne tik pagalbos srityje, bet ir inoti tam tikrus metodus bei bdus. i veikl galt bti traukiama ir visuomen. Tai galima padaryti per tam tikras poveikio priemones atsivelgiant regiono gyventoj ypatumus. Taiau toks poveikis turi bti daromas remiantis pedagoginmis, psichologinmis, kriminologinmis, teisinmis iniomis. i visuomens dalis, kuri bus pasiryusi dirbti vaik ir paaugli socialins reabilitacijos srityje, privalo bti gerai supaindinta su atsakomybe, specialiai apmokyta bei atestuota (L.C. Johnson, 2001). Visuomet reikia vertinti, kokiame asmenybs vystimosi raidos etape vaikui kilo problem. Todl labai svarbu su nepilnameiais dirbti individualiai (Sutton, 1999). Bendroji pagalbos struktra Pagrindin socialins pagalbos grandis yra municipalin tarnyba, kuri kiekviename mikrorajone, bendruomenje turt savo darbo grupes. Socialins pagalbos vaikams ir paaugliams tarnyba turi bti kaip viena i socialins pagalbos visuomenei dali (r. 2.1 pav.).

196

2.1 pav. Socialins pagalbos grandys Socialins - reabilitacins pagalbos organizacijai vadovauti pakakt steigti valdyb su finans bei darbo organizavimo vadybininkais. Pirmin uduotis iai tarnybai turt bti - rajono gyventoj (ypa vaik ir paaugli) gyvenimo slyg gerinimas bei palankios aplinkos asmenybs vystimuisi krimas. Pagrindinis tikslas - sukurti vaikams socialin - edukacin pagalbos struktr: socialin - teisin pagalba; psichologin - medicinin - edukacin pagalba. Skmingai pltojant vaik ir paaugli socialins reabilitacijos veikl, atsiranda btinyb kurti dar dvi papildomas struktras: lytinio vietimo ir harmoningo eimyninio gyvenimo skyri; metodin skyri; konsultavimo renkantis profesij skyri; organizacin-informacin skyri; mokytoj ir aukltoj konsultavimo skyri. Ekstremalios situacijos atvejais, kuriamos skubios pagalbos centras, kuriame veikt pagalbos telefonu skyrius, individualios ir grupins pagalbos, medicinos kabinetai, bei galimyb konsultuotis teiss klausimais. alia turt bti steigta prieglauda - pastog, kurioje laikinai galt bti apgyvendinami vaikai ir paaugliai. Atsivelgiant turimus iteklius, klient skaii, dar galimos tokios tarnybos: psichologins - pedagogins reabilitacijos centras, kuris galt veikti dareliuose ir mokyklose (bei kitose ugdymo staigose). Toks centras teikt psichoterapijos ir psichokorekcijos paslaugas, siekiant ugdyti vaiko asmenyb bei vystyti tam tikrus asmenybs raidos psichinius procesus atmint, dmes, vaizduot ir pan.; medicinins - psichologins pagalbos centras mokykloje bei gydymo staigose. Jis turt bti skirtas vaikams, turintiems psichins sveikatos 197

sutrikim, vartojantiems alkohol, narkotikus ar kitas psichotropines mediagas. Esant nedideliam klient skaiiui kultros ir sporto centras, skubios pagalbos centras, prieglauda, readaptacijos ir resocializacijos centras, sezonins stovyklos galt bti sujungtos bendram tikslui. Tarnyb funkcijos: 1. 2. Socialins - teisins pagalbos skyrius: analizuoja nepilnamei teisi paeidimo atvejus, vaik pareigas bei laisves vairiais aspektais (teis turti savo nuomon, teis mokytis, asmens nelieiamumo teis ir t.t.) teikia konsultacijas vaiko teisi apsaugos klausimais; tarpininkauja teikiant materialin pagalb; ieko geresni bd ligoni ar negalij globai; kuruoja rezidentines staigas, kurios teikia laikin gyvenamj viet; kito pobdio socialin bei teisin pagalb. Psichologins - medicinins - pedagogins pagalbos skyrius: diagnozuoja nepilnamei psichinio isivystymo lyg ir su tuo susijusius nukrypimus. Atlieka kompleksin diagnostik; konsultuoja renkantis mokykl, klass kolektyv; teikia individualias konsultacijas.

3. Konsultavimas renkantis profesija. io skyriaus funkcijas gali atlikti socialinio ugdymo tarnyba. 4. 5. 6. 198 Konsultuoja nepilnameius, atitinkani profesij. renkantis j poreikius ir gabumus

Organizacinis - informacinis skyrius: kuria informacin baz. ia talpinama informacija apie vaik teisi apsaug, alingus proius, vairius susirgimus, socialines paslaugas ir t.t. koordinuoja visuomenini, religini bei kit bendrij veikl, kurios dirba panaioje srityje; skatina visuomen sitraukti edukacin veikl. Metodinis skyrius: kaupia vairi veiklos srii ataskaitas, kit metodin, foto, audio vizualin mediag; Lytinio vietimo ir harmoningo eimyninio gyvenimo skyrius:

 7.

atlieka edukacin funkcij - informuoja vaikus apie lytin vietim, skmingos eimos krimo veiksnius. Mokytoju ir aukltoju konsultavimo skyrius: konsultuoja mokytojus vaik ugdymo ir bendravimo su jais klausimais.

Vaik ir paaugli socialins reabilitacijos pagalbos centre turt dirbti tokie specialistai: Psichologai, socialiniai pedagogai, edukatoriai, vairi specializacij socialiniai pedagogai (darbuotojai), mokytojai - defektologai, gydytojai (psichiatrai, narkologai), teisininkai, lytinio vietimo specialistai, seksopatologai, seksologai, sociologai, socioedukacinio darbo savanoriai, sociokultrins veiklos animatoriai. Miesto paaugli ir vaik reabilitacijos centro edukacins funkcijos - centro vadov, psicholog kvalifikacijos klimas, perkvalifikavimas; mokymo staig darbuotoj perkvalifikavimas, traukiant socialin veiklaj tv mokymas ir konsultavimas; pedagog konsultavimas. Mokslini tyrim institucij funkcijos - tyrim organizavimas (ankstyvoji profilaktika); remiantis tyrim rezultatais sukuriami tolimesns reabilitacijos metodai, programos, modeliai; teikti pagalb organizacijoms, susijusioms su socialins pagalbos veikla; mokymo plan, program krimas. Metodins patirties kaupimo funkcija - mikrorajono edukacins veiklos koordinavimas; duomen bazi krimas; darbuotoj testacij a; tyrimai. Mikrorajono vaik ir paaugli socialins reabilitacijos tarnybos pagrindins funkcijos: sociokultrins situacijos analiz; reabilitacijos staig profiliavimas; darbuotoj atranka, apmokymas ir testavimas; centro darbo koordinavimas; tarpusavio bendradarbiavimo utikrinimas; specialios pagalbos padalini steigimas. Rajono-miesto reabilitacijos tarnyba. Kiekviename regione socialins -edukacins reabilitacijos paramos tarnybos steigiamos teritoriniu principu, t.y. kuriant toki organizacij, reikia atsivelgti gyventoj skaii tame rajone, kuriame galt bti potencialiais klientais, o taip pat kitas panaia veikla usiimanias organizacijas. Pagrindiniai socialins reabilitacijos tarnybos udaviniai: prieasi, kurios takoja vaik elges, identifikavimas; bd bei priemoni joms paalinti iekojimas; gyvenimo, ugdymo, mokymo slyg gerinimas; pedagogins aplinkos, kurioje daugiau dmesio bt skiriama asmenybs formavimui, krimas; rizikos grupi klasifikacija; psichologinis konsultavimas vairiapuss pagalbos sistemos krimas. Pagrindiniai socialins edukacins reabilitacijos principai: 199

rajonui bding bruo, socialins ir ekonomins situacijos painimas; partneryst: socialinis pedagogas - medikas - psichologas -> vaikas". Vis manom pedagogini, psichologini, medicinini metod taikymas norint vaikui suteikti maksimali pagalb; biologini, psichologini ir ugdymo metod vienov pabria vairiapuss pagalbos btinum, kuri leist geriau painti vaiko asmenyb ir suvokti problemos esm, bei jos poveik; humanistinis poiris jaunj klient. Pagalba turi bti teikiama ne tik vaikui, bet ir jo eimai, paiai visuomenei.

Pagalbos prioritetai: teisi, interes bei sveikatos apsauga; ankstyvoji profilaktika, deviantinio elgesio korekcija; humanistinis poiris rizikos grups vaikus; pedagoginio proceso humanikumas.

Reabilitacijos objektai ir subjektai: 1. Socialiai ir pedagogikai apleisti vaikai ir paaugliai. Tai didiausios rizikos grups vaikai, kurie turi elgesio sutrikim, sunkiai pritampantys. Kadangi iuo atveju pagalb teikia tvai, pedagogai, mokyklos psichologai, todl reabilitacijos subjektu yra tam tikros socialins sistemos (eima, mokykla), kurioms jie priklauso. Nepilnameiai teissaugos paeidjai, deviantinio elgesio vaikai, vaikai nalaiiai. iai vaik grupei pirmiausia reikia padti isprsti adaptacijos problemas, imokyti atsakingai atlikti socialinius vaidmenis, paisyti visuotini norm bei vertybi. Jiems itin reikalinga socialin parama. iuo atveju, reabilitacijos subjektu yra socialinis pedagogas. Sutrikusios psichikos vaikai (sutrikusio intelekto, protikai atsilik, mokymosi sunkum turintys vaikai). Jiems pirmiausia reikalinga medicinin pagalba, todl reabilitacijos subjektas - gydytojas, psichologas. Vaik ir paaugli socialins reabilitacijos pateikta atskira schema.

2.

3.

Pagalbos deviantiniams vaikams bdai ir metodai Reabilitacija - tai kompleksin ir dinamika tarpusavyje susijusi veiksm sistema, nukreipta vaiko teisi, statuso, orumo, sveikatos apsaug. (V.Ovarova, 2001). Profilaktika - prieasi, slyg ar veiksni, susijusi su netinkamu asmenybs vystimusi, identifikavimas ir paalinimas. Daniausiai tai susij su vaiko socialine aplinka. Korekcija - darbas su konkrei sutrikim turiniais vaikais. 200

Reabilitacija visuomet prasideda nuo nepilnameio galinimo bti ir gyventi visuomenje. Ji susijusi ne tik su eimos, mokyklini problem veikimu, bet ir poiriu save pat. Usiimant reabilitacine veikla, visuomet labai svarbu atsivelgti kultrin visuomens pagrind. Daugelis autori iskiria tokias bendras visuomens kultrines charakteristikas: kiekviena visuomen ar tauta turi tam tikr vertybin sistem, kuri jiems yra socialin norma; vaiko asmenybs vystimasis vyksta remiantis psichologijos dsniais arba jis priima juos ir tampa socialiu, arba atmeta - tampa asocialiu; socialini norm permimas ir laikymasis vyksta asmenybs socializacijos proceso metu. Negaldama perimti visuomens norm, asmenyb pati save atskiria nuo visuomens; kiekvienas vaikas yra vertyb ir individualyb; reabilitacija yra efektyvi tuomet, jei ir pats vaikas nori imokti gyventi pagal visuomens taisykles.

2.2 pav. Vaik ir paaugli kompleksins reabilitacijos modelis Efektyvi vaik ir paaugli reabilitacija turi apimti daugel posistemi eim, ugdymo institucijas, medicinos, socialins paramos institucijas ir pan. Modelyje matome, jog sunkaus vaiko reabilitacijai reikalingos keturios sferos su savo poveikio laukais bei posistemmis. iuo atveju nepilnametis yra ne tik pedagogo, bet ir kit specialist klientas. is pavyzdinis kompleksins - edukacins - psichologins apleist vaik reabilitacijos modelis turi utikrinti organizmo, asmenybs, socialins veiklos efektyv vystimosi proces:

201

2.9 lentel Ankstyvoji intervencija: Vaik palaikymas, o ne socialin atskirtis. Pagalba jo asmeninje veikloje. Pagalbos programos krimas ir organizavimas. Savipagalbos metod ugdymas. Darbo rezultat analiz. Specialioji ankstyvoji profilaktika: Nustatyti tikslus ir udavinius (kartu su pedagogais). veikl traukti bendraamius. veikl traukti tvus. Rasti tinkamus pagalbos metodus. Proceso koordinavimas. Pagalbos efektyvumo analiz. Bendroji ankstyvoji profilaktika: Humanistini idj plitimas pedagoginiame darbe. Savitarpio pagalbos metod mokymas. Ankstyvoji profilaktika. Medicininio - pedagoginio pagalbos modelio realizavimas padeda nustatyti vaiko psichins ir fizins sveikatos galimybes socialinje reabilitacijoje: 2.10 lentel Medicinin Vaiko Adaptacija Higienos Profilaktinis intervencija mokymosi bendraami reikalavim sveikatos vaiko galimybi grupje laikymasis tikrinimas mikroaplink vertinimas (vaik (pav. mitybos grupavimas ypatumai) pagal tam tikrus charakterio bruous). is modelis atspindi bendr medicinins - pedagogins pagalbos bd. Taiau, esant btinybei, gali bti sudaromas specialus modelis: jo pagrindas medicinin intervencija medikament pagalba, gydymas. Toks modelis taikomas tik tiems vaikams, kurie turi rimt sveikatos problem.

202

2.3 pav. Vaik atrankos medicininei reabilitacijai mechanizmas 1-asis etapas: iskiriama rizikos vaik grup. Tuo usiima ugdymo staigos socialinis pedagogas, klass aukltojai ar dalyk mokytojai. Reikia vertinti tai, kad ugdymo taigose yra gana didelis mokini skaiius, todl socialiniam pedagogui yra nemanoma susipainti ir individualiai bendrauti su kiekvienu nepilnameiu, o tuo labiau pastebti jo problemas. Tarkim, klass aukltojui gana paprasta padaryti socialiai remtin vaik sra, domtis kiekvieno mokymosi sunkumais. iame etape vyksta pirmin diagnoz - nustatoma, kokiu bdu pasireikia netinkamas nepilnameio elgesys, kokios mokymosi sunkum prieastys ir pan. 2-asis etapas: atliekama rizikos grups vaik profesionali apira: jie bendrauja su mokyklos psichologu, socialiniu pedagogu, pastarieji diagnozuoja problem ir jos apimtis. ia procedra yra patvirtinama arba sukonkretinama pirmin diagnoz, pvz. "sunkus vaikas", specialij poreiki vaikas ir kt. Diagnozavus problem, toliau priimamas sprendimas, koki pagalbos priemoni imtis. Kartais vaiko problemas galima isprsti ugdymo institucijoje, kai valkui pakanka psichologo ar socialinio pedagogo konsultacijos, todl pirmieji du etapai yra institucijos vidaus lygmens. Taiau kartais yra reikalinga ir kit staig pagalba. 3-asis etapas: atliekama gili ir isami diagnostika, kai vaik apiri vairs specialistai (medikai, spec. psichologai ir t.t.). 4-asis etapas: vyksta socialinis gydymas - sudaroma individuali programa ar 203

veiklos planas, kuriuo remiantis bandoma takoti ar kitaip paveikti vaiko asmenyb. Nuolat yra grtama pradin etap, norint vertinti esamus pasiekimus ir trkumus. Reabilitacijos proceso dalyvi veiklos pagrindimas. Pirmoji skminga ir efektyvi socialins - reabilitacins pagalbos organizavimo darbo prielaida - darbuotoj tarpusavio komunikacija. Ji pasiekiama per: integruot vietim; darbuotoj etin elges bei darbo taisykli laikymsi; komunikacij, t.y. turim ini apie reabilitacijos objekt dalijimusi, (iuo aspektu bt galima diskutuoti ar darbuotojas nepaeidia kliento konfidencialumo, ar tokiu darbuotoju galima pasitikti. Taiau i kitos puss, norint suteikti pilnavert pagalb, kiekvienas turi inoti, kas jau yra daroma ir kodl, bei k dar galima bt padaryti, kad galima bt padti vaikui tapti pilnaveriu visuomens nariu); neformalus bendravimas (kyla klausimas, kokio lygio tas neformalus bendravimas ir ar nepavirs jis kliento apkalbomis)

Ivados 1. Socialinis pedagogas yra pagrindinis asmuo, galintis diagnozuoti rizikos grups vaik problemas, sprsti tolimesns nepilnameio reabilitacijos galimybes, darbo su jais priemones bei metodus. 2. Taip suprantant socialins pedagogins reabilitacijos paskirt, labai svarbu, jog kuriant iuolaikin jos koncepcij pagrindinis dmesys bt skiriamas dvasinio visuomens gyvenimo srii vystymui ir fizinei mogaus sveikatai. 3. Socialinio pedagogo paskirtis - koordinuoti ugdymo galimybes, kurias turi visuomen, protingai tausoti ir tinkamai nukreipti jos dvasin energij. 4. Socialinje pedagoginje - reabilitacijos veikloje turi vyrauti humanistinis poiris ne tik vaik, bet ir pai visuomen. 5. Klientas (nepilnametis) i socialinio pedagogo tikisi pagalbos ir palaikymo, kad veikt dvasin pasimetim bei nerim, tinkamai prisitaikydamas prie nauj permain. 6. Ilaisvinti mog nuo tampos, padti jos atsikratyti - ne taip paprasta, o kartais net nemanoma. Todl reikia labai dideli socialins sistemos darbuotoj tarpusavio pastang, kad individas galt prisitaikyti prie visuomens gyvenimo norm bei taisykli.

204

Klausimai ir uduotys 1. 2. 3. Suformuluokite vaik ir paaugli socialins edukacins reabilitacijos koncepcijos pagrindinius teiginius. Ivardykite vaik ir paaugli reabilitacijos centro struktr. Koks turt bti pagrindinis "sunki" vaik reabilitacijos modelis?

205

1 PRIEDAS Vaik socialins - edukacins - psichologins reabilitacijos veiklos sistema

Reabilitacinio darbo kryptys, udaviniai ir objektai 1 .Psichologin - pedagogin reabilitacija: objektas - socialiai ir pedagogikai apleisti vaikai ir paaugliai. Udaviniai: panaikinti diskriminacij eimoje ir mokykloje; vystyti harmoning asmenyb; formuoti teigiam poir save pat; padti vaikams realizuoti save; socialinio paeidiamumo profilaktika. 2. Socialin - pedagogin reabilitacija: objektas - nalaiiai, vaikai i asociali eim, kurioms atimtos motinysts teiss, palikti vaikai, teiss paeidjai. Udaviniai: teisi bei socialin apsauga; elgesio profilaktika; socialinio statuso korekcija; elgesio nukrypim koregavimas; fizins bei dvasins asmenybs sveikatos apsauga. 3. Medicinin - pedagogin reabilitacija: objektas - negals vaikai, danai sergantys vaikai, sutrikusio intelekto vaikai. Udaviniai: gydymas; medicinin profilaktika; sveikatos apsauga; padti veikti nepilnavertikumo kompleks; sveikatos nukrypim profilaktika; socialin adaptacija ir reabilitacija; galinimas. Reabilitacijos veiklos Reikalingi darbuotojai realizavimo vieta Ikimokyklins staigos Pedagogai Paprastos mokini Psichologai praktikai klass Socialiniai pedagogai Psichologins pagalbos Logopedai centrai Aukltojai. Tarpusavio pagalbos grups Individualaus mokymo staigos

Kdiki namai Vaik namai Mokyklos internatai Globos namai Rezidentiniai namai Spec. mokyklos Socialins paramos centrai

Psichologai praktikai Socialiniai pedagogai Aukltojai Socialiniai darbuotojai Vaiko teisi apsaugos darbuotojai, policijos darbuotojai Psichoterapeutai Neurologai

Spec. staigos ir Psichologai. organizacijos vaikams, Socialiniai pedagogai. turintiems sveikatos Logopedai. sutrikim. Socialiniai darbuotojai. Logopedins grups Medikai. ikimokyklinse ir Pedagogai mokyklinse staigose. Negalij draugijos. Psichologins pagalbos centrai. Sveikatos centrai. Pirmins sveikatos apiros centrai

206

3. SOCIALINIO PEDAGOGO VEIKLOS TECHNOLOGIJOS IR METODAI 3.1. Socialins pedagogikos technologij bendroji charakteristika Svoka "technologija" gali turti kelet skirting reikmi. Technologija - (gr. techne - menas, amatas; logos - odis, svoka, mokslas) - gamybini proces atlikimo bd ir priemoni visuma ("Tarptautini odi odynas", 1985). R. V. Ovarova (2001) pateikia tokius svokos "technologija" aikinimus: Technologija - materialios mogaus veiklos funkcij gyvendinimo, painimo, gdi ir patirties gijimo metodai, pasireikiantys veikiant sunkumus socialinje tikrovje. Technologija - tai praktin veikla, apibriama racionaliu priemoni naudojimu, siekiant kokybik veiklos rezultat. Plaija prasme, technologija tai pagrindini veiklos sudedamj dali procedr ir operacij vykdymo metodas, siekiant galutins j koordinacijos, bei j vykdymui reikaling optimali priemoni ir bd pasirinkimas. Edukacins technologijos suprantama kaip mokymo ir ugdymo veiksni, lemiani ugdymo efektyvum, optimizavimo procesas; metod ir bd nustatymas, pasirinkimas ir vertinimas. Edukacins technologijos padeda efektyviai mokyti, lavinti ir ugdyti vaikus, siekiant kuo maesni laiko ir valios snaud. Socialin technologija - bd, metod ir veiksm visuma, naudojam socialini tarnyb, atskir socialins rpybos staig ir socialini darbuotoj skirtingos kilms socialinms problemoms sprsti ir utikrinti socialinio aprpinimo suteikim. Aptarus vairius svokos "technologija" aspektus, ikyla klausimas, koks ios svokos vaidmuo socialins pedagogikos kontekste? Socialin pedagogika, pasak L. Jovaios (1993), - "pedagogikos mokslo disciplina, tirianti aplinkos veiksni valdym asmenybs visuomeninio aukljimo tikslais". Anot J. Vaitkeviiaus (1995), socialin pedagogika tiria mog jai bdingu poiriu socialini kultrini jo gyvenimo slyg fone ieko bd, kaip painti mog grupje, visuomens istorinje raidoje ir rasti priemones, kaip daryti jam tak, jam padti, patekus kebli padt, pritapti socialinje aplinkoje, imokyti ji kaip grups nar, subjekt painti aplink save ir paiam socializuotis, netgi keisti aplink atsivelgiant savo poreikius ir galimybes (J. Vaitkeviius, 1995). 207

Taigi, socialin pedagogika apima vairias mogaus gyvenimo sritis ir reikalauja skirting technologij taikymo asmenybs visapusiko ugdymo procese. Socialins pedagogikos technologijas galima suskirstyti i keturias akas: socialinio darbo; socialin - psichologin; socialin - medicinin; socialin - pedagogin (R. V. Ovarova, 2001).

1 PRIEDE pateikta socialinio pedagogo naudojam technologij bendroji klasifikacija. Socialinio darbo technologija apima: socialin diagnostik, socialin adaptacij, socialin profilaktik, socialin kontrol, socialin glob, socialin reabilitacij, socialin rpyb, socialin terapij, socialin konsultavim, socialines- psichologines technologijas. Socialin -psichologin technologija. Socialin - psichologin pagalba daniausiai taikoma jaunuoliams, turintiems komunikavimo problem. Vienas i tokios pagalbos metod yra grupin terapija. Tai specialiai suorganizuotas bendravimas, kurio metu vyksta vairiapusis asmenybs ugdymas, formuojasi jos komunikaciniai gebjimai, suteikiama psichologin pagalba ir palaikymas, bendraami asmenins problemos sprendiamos atsisakant vairi stereotip. Toki usimim metu keiiasi jaunuoli vidinis nusistatymas, prasipleia paini ratas, formuojasi pozityvi santyki su aplinkiniais ir paiu savimi gdiai. Jaunuoliai tampa kompetentingesni bendraujant. Socialins terapijos usimimuose kiekvienas patiria dmes ir rpest. Kiekvienas gali tiktis pagalbos i kit, todl yra links ibandyti skirtingus bendravimo stilius, priimti naujus, iki tol jam neinomus komunikacinius modelius, mokytis pasitikti monmis. Tai usimimai, padedantys integruotis aktyvesn ir pilnavert gyvenim sociume. Pagrindin socialins psichologins terapijos uduotis - padti kiekvienam jos dalyviui ireikti save individualiomis priemonmis. Bet tam pirmiausia reikia imokti gerai painti ir suprasti save. Todl bendravimo tikslai socialinje - psichologinje terapijoje pirmiausia akcentuoja asmenybs ugdym: dalyvi socialins - psichologins kompetencijos klimas ir aktyvios j sveikos su aplinka skatinimas; jaunuoli aktyvios socialins pozicijos formavimas ir gebjimo priimti pokyius savo bei juos supani moni gyvenime ugdymas; asmenins psichologins kultros lygio klimas.

208

Socialin - medicinin technologija. Socialin - medicinin technologija apibdinama kaip veiklos metod ir bd visuma, siekiant apsaugoti mogaus sveikat ir formuoti sveik gyvenimo bd. Psichologins negali jaunuoli konsultacijos, pagrstos humanikumu, pirmiausia reikalauja subjektyvaus poirio konsultuojamj. Kaip savojo pasaulio subjektas negalus, jaunuolis trokta atskleisti savo nepakartojam vidin pasaul, todl jo aktyvumas priklauso nuo adaptacijos ir savirealizacijos. Jis pats gali bti atsakingas u savo gyvenim, nepaisant apribot galimybi. Kuo daugiau negalus jaunuolis turi infantilizmo bruo, tuo labiau konsultavimo procese reikalinga speciali metodika, aktualizuojanti konsultuojamojo aktyvum ir atsakingum: pozityvus nusistatymas, tikjimo savo jgomis ir galimybmis sustiprinimas, klaid pateisinimas, pasiskirstymas vaidmenimis konsultavimo metu, skatina suteikia atsakomybs jausm ir t.t. Konsultavimo specifika priklauso nuo asmens amiaus, ligos ir poreikio konsultacijoms, problem, kuri sprendimui reikalinga specialisto pagalba. Daniausiai ikylantys klausimai, dirbant su negaliais jaunuoliais: klausimai, susij su tarpusavio santykiais: draugo, partnerio, gyvenimo palydovo paiekos; trokimas bti pripaintam autoriteting asmen; bendravimo gdi formavimas; konflikt sprendimas; santyki su artimaisiais, draugais, pedagogais ir kitais pastamais monmis gerinimas ir kt. klausimai, susij su mokymusi, veiklos galimybmis, profesijos pasirinkimu, gyvenimo ir karjeros planavimu, mokymosi sunkum, atminties, dmesio, mstymo sutrikim kompleks atsikratymas, profesinio ir aktyvaus socialinio gyvenimo realizavimas ir kt. klausimai, apie savs painim, savireguliacij, savirealizacij: nepilnavertikumo jausmo eliminavimas, racionalus savo trkum matymas, pasitikjimo savimi ugdymas, savs primimas, savireguliacijos gdi mokymas, pykio, kalts, vienatvs, mirties baims pripainimas, vidinio komforto utikrinimas ir pan. 2 PRIEDE pateikiame negali paaugli konsultavimo technologij apraym. Socialin - pedagogin technologija - pedagogins veiklos bd ir metod visuma, kryptingai veikiani mogaus, kaip sociumo dalies, smon, elges ir veikl jo socializacijos bei adaptacijos procese, naujomis socialinmis slygomis ir socialiai orientuotais veiklos bdais. Socialins - pedagogins technologijos, dirbant su paaugliais mokykloje, pavyzdys pateiktas 3 PRIEDE. Socialins - pedagogins technologijos kryptys: 209

socialini - psichologini gdi formavimas paaugliams; priklausomybs lig profilaktika, kritiko poirio "socialines blogybes" formavimas; pagalba formuojant gyvenimo strategij, pasirenkant profesij. Socialins - psichologins paaugli treniruots Pagrindiniai udaviniai: iugdyti pasitikjim aplinka; isklaidyti nerim ir tamp; imokyti psichologins savitvardos sunkiose situacijose; palengvinti adaptacijos mokykloje proces; imokyti painti pagrindines problemas. Usimim temomis galt bti: "A - unikalus". Gebjimas klausyti. Kaip umegzti naujas paintis su prieingos lyties atstovais. odinis ir neodinis bendravimas. Savo ateities planavimas. Savo stiliaus atradimas. Kok mane mato kiti. Grupinis darbas. Gebjimas pasakyti "NE". Kas yra draugyst ir draugai. Kiekvieno usimimo metu reikalingi suteikiantys energijos pratimai, kurie padeda sukurti palank mikroklimat grupje: bendras pasakos sekimas, vaidinimas ekspromtu, vaidmen aidimai ir kt. Kiekvieno usimimo pabaigoje atliekama analiz, o visos treniruots pabaigoje - usimimo dalyviai pildo anketas, atskleidianias nuomon apie pasiektus rezultatus. Socialins alos profilaktika Pagrindiniai udaviniai:

informacijos suteikimas apie socialin al; galimo alternatyvaus paaugli elgesio analiz; teigiam ir neigiam pusi savarankikuose pasirinkimuose parodymas; asmenins pozicijos ir problemos supratimo iugdymas. Usimim temos: "Apie moterikum ir vyrikum". Santykiai tarp prieing lyi atstov paauglystje. Sveikata ir asmenin higiena. Sveika gyvensena. Jausm kultra. Lytiniai nukrypimai ir venerins ligos. Narkotikai ir narkomanija. Alkoholis ir paauglys. Pagalba pasirenkant gyvenimo strategij Pagrindiniai udaviniai: profesini interes ir galimos profesijos pasirinkimo aptarimas; paauglio profesini ketinim atskleidimas; gyvenimo scenarijaus formavimas socialini psichologini treniruoi pagalba. Usimim temos: "Profesija ir profesin kompetencija", "Kelias ateit", "Atspk profesij", "Profesinis konsultantas", "Gebjimai ir polinkiai", "Interviu su "darboholiku", "Darbo bira". 210

Skirtingos technologijos reikalauja atitinkam darbo metod. Kiekvien kart, kai socialinis pedagogas susiduria su tam tikr priemoni neivengiamumu profesins veiklos programoje, jam tenka ianalizuoti visus inomus metodus ir pasirinkti tinkamiausius i j. Kokie yra socialins - pedagogins veiklos metodai? Kokia j klasifikacija? Toliau apvelgsime socialinje, pedagoginje ir psichologinje praktikoje bei socialinje pedagogikoje naudojamus metodus. Bendrja prasme, metodas - i graikikojo "methodos", reikia keli, judjimo ties bd (R. Ovarova, 2001). Tarptautini odi odyne (1985, p.315), metodas - tikslo siekimo, veikimo bdas, veiklos tvarka, smoningai naudojama kokiam nors tikslui pasiekti. Socialinje praktikoje metodas - tai specifin sikiimo asmenybs ar grups moni gyvenim ar paramos jiems forma, pasireikianti per skirtingus socialinio darbo bdus ir skirtinguose lygmenyse. Pedagoginje praktikoje metodas - tai veiklos bdas, siekiant mokymo aukljimo tiksl. Mokymo metodai apima didaktini udavini gyvendinim, aukljimo metodus eina konkrets mokini jausm supratimo, uduoi sprendimo, bendros veiklos bdai. Psichologinje praktikoje metodas - tai teorins ir praktins veiklos bd organizavimas ir nustatymas, visuma procedr, priemoni ir operacij, naudoj am psichologinj e sferoje. Socialins pedagogikos praktikoje metodas - tai socialinio pedagogo ir vaiko sveikos bdas, utikrinantis pozityvios socialins patirties gijim, socializacij ir socialin - pedagogin vaiko reabilitacij. Taigi, socialinis pedagogas, dirbdamas su vaikais, paaugliais ir jaunimu, naudoja daugyb skirting technologij ir metod. Suderintas vairi technologij ir metod taikymas leidia socialiniam pedagogui optimizuoti savo profesin veikl, pasiekti profesinio meistrikumo lyg. Nuo socialinio darbuotojo technologij ir metod pasirinkimo priklauso vaiko problem sprendimas, jo asmenybs savitumo atskleidimas, socialin adaptacija, mikrosociumo gerov, galiausiai - paties specialisto veiklos galimybs. Prevencins socialinio pedagogo veiklos metodika koreguojant vaik ir paaugli elgesio nukrypimus R. V. Ovarova (2001) pateikia tok bendrosios prevencijos apibrim: Prevencija yra mokslikai pagrista ir savalaik veikla, ukertanti keli galimai fizinei, psichologinei ar sociokultrinei kolizijai tarp atskir rizikos grups individ: normalaus gyvenimo bdo isaugojimas ir palaikymas bei moni sveikatos apsauga; pagalba jiems siekiant tiksl ir j vidini gali atskleidimas (" ", 1993, .369-377). 211

Tarptautini odi odyne (1985, p.400) prevencija aikinama kaip "priemoni, saugani nuo lig, visuma". Socialin prevencija yra suprantama, kaip profilaktin veikla, sumainti socialins rizikos veiksnius, sudaranti slygas socialinio teisingumo realizavimui. Socialin prevencija apima daugyb kit profilaktikos form: psichologin, pedagogin, medicinin ir socialin - pedagogin. Galima iskirti tris prevencijos ris: prevencija, taikoma dar prie ikylant problemai, siekiant ukirsti keli vaiko elgesio nukrypimams, propaguojant teising, aktyv ir kitok gyvenimo bd; prevencija, kuri taikoma individualiai ugdytiniams, linkusiems drausms paeidimus; prevencija, kuri taikoma jau ikilus problemai, ukertant keli naujai negatyviai veiklai, vadinamoji, specialioji prevencija (deviantinio elgesio, nepaangumo, mokyklins drausms ir prevencija). Pastaruoju metu ypatingai daug dmesio skiriama iankstinei vaiko asmenybs vystimosi nukrypim prevencijai. Tai slygoja tokie veiksniai: vaikyst yra tas periodas, kuriame susiformuoja pagrindiniai asmenybs bruoai; vaikystje isivysto doroviniai ir etiniai elgesio etalonai; vaikystje formuojasi teisingos ir taisyklingos veiklos samprata; vaiko nervin sistema yra lanksti ir lengvai pasiduoda koregavimui; iame periode vaikas lengvai pasiduoda taigai ir pamgdioja kitus; iame periode vaikas yra priklausomas nuo suaugusij, o tvai ir pedagogai yra pagrindiniai autoritetai jam. Socialinis pedagogas, taikydamas vairias prevencines priemones vaiko elgesio nukrypimams alinti, gali nukreipti savo veikl mikrosocium (tvus, mokytojus, bendraami grupes), keisdamas tarpusavio santyki pobd ir elges su vaiku. Socialinis pedagogas gali reguliuoti vaiko prisitaikymo sociume veiksnius (socialin param, socialin pasiprieinim, socialin neveikim). Deviantinio elgesio psichologin - pedagogin prevencija. Nepageidautinu (deviantiniu) elgesiu paprastai vadinamas socialinis elgesys, neatitinkantis nusistovjusi tam tikros bendruomens norm. Psichologijos odyne (1993) deviantinis elgesys apibdinamas kaip visuomens teisini ir dorovini norm neatitinkantis elgesys. Sociologijoje naudojama deviacijos svoka (ang. deviance nukrypimas). Sociologas I. S. Konas deviantin elges aikina kaip poelgi, nukrypstani nuo visuotinai priimtin ar numanom norm, atspindini psichin sveikat, teis, kultr ir moral, sistem (R. V. Ovarova, 2001). Deviantinis elgesys yra dviej pagrindini kategorij: elgesys, nukrypstantis nuo psichins sveikatos norm, numanoma atvira ar 212

uslpta psichopatologija; asocialus elgesys, paeidiantis kokias nors socialines, kultrines ir teisines normas. Neymius destruktyvius poelgius vadiname teiss paeidimais, didesnius tvarkos paeidimus - nusikaltimais. Atitinkamai galima kalbti apie delinkventin (paeidiant teis) ir kriminalin (nusikalstam) elges. S. Believa (1993) nukrypimus nuo socialaus elgesio klasifikuoja taip: savanaudikai orientuotas; agresyviai orientuotas; socialiai pasyvaus tipo. Taigi, asocialiu gali bti laikomas tiek paeidiantis morals normas elgesys, tiek paeidianti teiss normas veika. Vaik ir jaunuoli elgesio nukrypimai pasiymi tuo, kad yra atkreipiamas dmesys ne tik pat netradicikai besielgiantj, bet ir jo ugdytoj (tvus, mokytojus, visuomen). Tokio elgesio ypatumas ir tas, kad jis ne tik liudija apie nukrypim nuo visuomenini norm, bet ir pranea apie bsimus tolesnius nusistovjusi socialini ar teisini norm paeidimus bei subjekto grsmingum aplinkiniams. Todl atskirus vaiko poelgius reikia irti ne kaip alingus paius savaime, bet atsivelgiant tai, kokie asmenybs ypatumai ir j prasiverimo tendencijos slypi u i poelgi. I vienos puss, vaik ir jaunuoli deviantin elges galima suvokti kaip tam tikr asmenybs savybi susiformavimo ir prasiverimo rodikl. Be to, tai galima traktuoti kaip galimyb sikiti asmenybs vystimosi proces, kai yra tinkamiausias laikas nukreipti j tinkama linkme. is laikotarpis ypa svarbus formuojant teigiamus psichologinius gdius. Tam reikia sukurti atitinkamas socialines - pedagogines slygas mokykloje: irykinti elgesio nukrypim formas ir j prieastis mokiniams bei j tvams; organizuoti usimimus su mokiniais ir tvais, kuri metu bt atliekama deviantinio elgesio profilaktika ir tam tikr asmenybs savybi korekcija, atsivelgiant j specifik; paruoti pedagogus, perspjant apie mokini elgesio nukrypim galimybes, apmokant juos tam tikr psichologini metod darbui su tokiais mokiniais ir veiklai ugdant vaikus graaus bendravimo, atsakomybs prisimimo, konflikt sprendimo, streso veikimo bei formuojant pozityvi, adekvai asmenybs "A koncepcij", akcentuojant sveik gyvenimo bd; suformuoti mokykloje psichologin - pedagogin klimat, apsaugant nuo rizikos faktori, priimti kompetentingus sprendimus, utikrinant efektyv bendradarbiavim su mokini tvais ir kt. Prevencin veikla, asmenybs vystimuisi bei vaik ir jaunuoli elgesiui formuoti yra efektyvi tik tada, kai pasiekiama:

skmingo mokymosi; emocinio stabilumo ir mokini pasitenkinimo tarpusavio santyki sistema (su 213

bendraamiais, mokytojais, tvais); psichologins apsaugos. Mokyklinio darbo praktikoje deviantin elges padeda diagnozuoti vairs testai, atskleidiantys tokio elgesio simptomus. Sunkiau nustatyti nepageidaujamo elgesio prieastis ir galimas pasekmes. Vargu ar galima sukurti vien metodik vis ri deviantinei elgsenai nustatyti - kiekvienas atvejis yra unikalus, su tik jam bdingais poymiais. R. Ovarova (2001) pateikia kelet mokslinink sudaryt psichologini test, padedani identifikuoti patologinius charakterio nukrypimus. Vienas i j - vadinamoji "Polinkio nepriimtin elges diagnostikos metodika", parengta 1992 metais. J sudaro septyni pakop skal: orientacija socialiai pageidaujam veikl; polinkis socialiai pageidaujam veikl; polinkis adityv elges; polinkis savs kankinim ir savs lugdym; polinkis agresij ir smurt; emocini reakcij kontrols stiprumas; polinkis delinkventin elges.

Autor pateikia 98 punkt apklausos anket, kurios rezultat analiz atskleidia ivardyt pakop pasireikimo laipsn. Netikslinga plaiau nagrinti io apklausos tipo, tik trumpai apibdinsime jo reikm, diagnozuojant deviantinio elgesio bruous. Taigi, minima anketa parod, kad vaik ir paaugli delinkventinis elgesys susideda i sistemingo vairi poelgi darinio. J slygoja vairiausios skirtingos prieastys. Deviantinis elgesys susijs su individualiomis -tipikomis asmenybs ypatybmis, kurios skatina ar trukdo nepageidaujamo elgesio prasiverim iorini (tautini, ekologini, klimatini ir kt.), socialini (sociokultrini norm, tradicij) ar vidini (vertybins orientacijos, nusistatymo, poreiki ir t.t.) veiksni atvilgiu. Kiekviena skirtinga situacija suteikia savitus stimulus deviantinio elgesio pasireikimui ir sudaro savitas slygas atitinkamoms jo formoms. Socialinio pedagogo darbas su vaikais ir paaugliais turi bti orientuotas konkreius nepageidaujamo elgesio simptomus. Taip pat turi bti kreipiamas dmesys kauzalin (profilaktin) veikl: apribojant deviantin elgsen provokuojanius veiksnius. Labai svarbus vaidmuo tenka ankstyvajai prevencijai su vaikais ir paaugliais. Kontakto su delinkventinmis asmenybmis umezgimas. Vaikai ir paaugliai, link deviantin elges pasiymi bendravimo sunkumais. Norint umegzti su jais kontakt ir skmingai pltoti tolesn veikl, socialiniam pedagogui tenka parodyti nemaai pastang. R. Ovarova (2001) pateikia L.Filonovo kontaktins sveikos metodik, padedani specialistui. 214

Kontaktin sveika - tai toks kontakto iniciatoriaus elgesio modelis, kuris suadina ir galina kit mog umegzti ry, palaikyti bendravim, ikelia poreik isipasakoti ir nuolat susisiekti. L. Filonovas akcentuoja pasitikjimu grst santyki, teigiam psichini igyvenim svarb tiriant elges, ugdant ir koreguojant mog. R.Koinas (1995), nagrindamas psichologinio konsultavimo problemas, taip pat iskiria kontaktins sveikos reikmingum. Pasak autoriaus, konsultavimo kontaktas - tai unikalus dinaminis procesas, kai vienas mogus padeda kitam panaudoti savo vidinius resursus pozityviai tobulti, stengtis prasmingai gyventi. Socialinio pedagogo ir delinkventins asmenybs sveika pasireikia eiomis stadijomis: polinkis bendrauti; bendr interes paieka; spjam teigiam savybi isiaikinimas bendraujant; spjam aling savybi isiaikinimas bendraujant; adaptyvus partneri elgesys; optimali santyki palaikymas.

Kiekvienos stadijos metu yra taikoma specifin bendravimo taktika ir atliekamos konkreios uduotys. i metodika tinka tiek diagnozuojant, tiek tolesniuose santykiuose su delinkventiniais paaugliais. Dirbdamas su nepageidaujamo elgesio paaugliais, socialinis pedagogas turi sudaryti "sunki vaik" kartotek, kurioje ufiksuojamos individualios terapijos reikalaujanios asmenybs savybs. Socialinio pedagogo prevencin veikla alina vaik ir paaugli elgesio nukrypimus. Labai svarbu kuo anksiau pastebti deviantins elgsenos uuomazgas ir laiku ukirsti keli nepageidaujamiems veiksmams. Tai atlikti padeda socialinio pedagogo gebjimas umegzti ir palaikyti glaud kontakt su delinkventine asmenybe. Socialiniai - psichologiniai socialinio pedagogo veiklos metodai dirbant su deviantinio elgesio vaikais ir paaugliais Socialins - psichologins technologijos - tai procedr, kuri pagrindas tam tikros poveikio priemons psichinei mogaus tikrovei, visuma. ia daniausiai kalbama apie grupinius ar tarpgrupinius metodus. Grups yra skirstomos : natralias (eima, klas, neformali bendraami grup); specialiai organizuotas ugdomajam - korekciniam darbui. Socialini - psichologini metod pagalba daniausiai sprendiamos 215

problemos, susijusios su bendravimo sunkumais, socialine adaptacija, savivoka. I. Leligien (1997) iskiria tokias ugdytini socialins - psichologins adaptacijos problemas: agresyvumas; usidarymas; neprisitaikymas; emocij slygoti charakterio sutrikimai; valios slygoti charakterio trkumai.

Socialinio pedagogo pareiga - padti pedagogams sprsti ugdymo problemas, susijusias su vaik ir paaugli elgsenos ir charakterio sutrikimais, kurie danai tampa socialins - psichologins adaptacijos problem prieastimis. Labai efektyvus socialinio pedagogo veiklos metodas dirbant su probleminio elgesio vaikais ir paaugliais - socialinis darbas su grupe. Tai padeda daug greiiau isprsti esamas problemas, palengvina individo adaptacij visuomenje, ugdo jo fizines ir dvasines savybes. io metodo pagalba ugdytinis mokomas savarankikumo, jam suteikiama galimyb pavelgti problem skirtingais aspektais. Grups nariai imokomi pajusti atsakomyb u savo veiksmus, kitus narius. io metodo privalumas ir tas, kad jis gali bti taikomas tiek sveikiems, tiek negaliems monms vairiose gyvenimo srityse. Socialinis pedagogas yra tik pagalbininkas grupins terapijos eigoje. Toliau trumpai aptarsime vaik elgesio koregavimo grupje aidimo terapijos metod bei atskirai panagrinsime agresyvaus elgesio koregavimo aspektus. Vaik elgesio koregavimas grupje aidiant. is metodas taikomas ikimokyklinio amiaus ir pradini klasi vaikams. aidimo bdu atliekamos diagnozavimo, koregavimo ir ugdomosios procedros. Danai i metodika dar vadinama "psichokorekcija". aidimo pobdio psichokorekcija susideda i trij etap: orientacijos; performavimo; tvirtinimo.

Pirmajame etape sudaromos slygos spontanikam vaiko sitraukimui aidim. Taip atsiskleidia pagrindiniai emocins vaiko bsenos bruoai, reikalaujantys koregavimo; formuojama vaiko teigiama emocin savijauta ir utikrinamas jo saugumo pojtis grupje. iame etape pasireikia neverbalins komunikacijos privalumai, palengvinantys kontakto su vaiku umezgim; dingsta vaiko varymasis ir tampa, jis tampa aktyvesnis. Antrajame etape atkleidiamas tam tikr vaiko reakcij neadekvatumas ir mokoma tinkamesnio reagavimo form; ugdomas veiklos tikslingumo 216

pojtis. Vaikas pradeda suvokti savo poelgius, save stebti ir kontroliuoti. iame etape vyksta pagrindins permainos asmenybs charakteryje. Todl ia daniausiai prasiveria vaiko agresija, kaip protestas prie pedagog. Taiau antrojo etapo pabaigoje vaikas susiformuoja teigiam poir suaugusj (pedagog) ir grups narius bei stipriai emocikai prie j prisiria. Treiajame etape vaikas sutvirtina savarankikumo ir savikontrols gdius. Pedagogas moko nauj, ne tik aidim, bet ir elgesio form. io etapo tikslas - sustiprinimas jau suformuot teigiam asmenybs savybi. Svarbu akcentuoti vaiko pasitikjim savo jgomis ir ileisti j real (ne aidimo) pasaul. Psichokorekcinio usimimo struktra: traukimas (vaikas skatinamas sitraukti bendr veikl, suadinamas jo fizinis ir psichinis aktyvumas, patraukiamas dmesys; vedami vairs aidimai); mimikos ir pantomimos vaidinimai (atskleidiama vaiko reakcij vairov, mokoma painti savo jausm iraikas - mimik, gestus, poz); aidimai ir vaidinimai, atskleidiantys atskiras emocij ir charakterio savybes; aidimai ir vaidinimai, turintys psichoterapin poveik konkreiam vaikui ar grupei (kompleksiniu psichiniu poveikiu gydomi visi psichiniai mogaus procesai, ypa emocijos, mstymas ir savimon); usimim pabaiga, psichofizin treniruot. aidimo formos korekcin programa, siekianti atskleisti subjekto savivokos ir bendravimo bruous, danai yra taikoma socialiai ir pedagogikai apleistiems vaikams. Jos tikslas - sudaryti slygas emocini reakcij ir stereotipinio elgesio atsiskleidimui, suformuoti pilnaverius vaiko santykius su bendraamiais, harmonizuoti savojo "A" vaizd. Galima iskirti tokius udavinius: socialinio pasitikjimo formavimas; vaiko socialinio aktyvumo skatinimas; socialini emocij suadinimas; komunikacini gdi ugdymas; adekvataus savs vertinimo formavimas; mokymas savarankikai sprsti problemas.

iuo aspektu taikomi tokie metodai, kaip vaikiki aidimai, psichogimnastika ("grupins terapijos metodas, paremtas pantomimikos technika ir visai nenaudojantis odinio bendravimo bd" - pagal "Psichologijos odyn", 1993), grups vienijimo, bendravimo gdi formavimo, emocinio perklimo pratimai. Agresyvaus elgesio koregavimas: pagrindiniai principai, taisykls, technologijos. Asmenybs polinkis agresij gali pasireikti saviagresijos ar agresyvaus elgesio su aplinkiniais formomis. Pasak I. Furmanovo (1996), 217

agresija gali gyti fizins, odins ar simbolins veiklos form. Kartais tai gali bti tik epizodika, retai pasitaikanti, taiau vis danjanti vaiko reakcija aplinkos poveik ar net tampanti patologiniu polinkiu (R.Ovarova, 2001). Agresij galima klasifikuoti pagal tam tikrus parametrus: pasireikimo danum ir stiprum; neadekvatumo situacijai laipsn; fiksacijos lyg; tampos laipsn; pasireikimo form; agresyvios elgsenos pripainimo laipsn.

Psichoterapinio poveikio taktika agresijos atveju priklauso nuo potencialios aplinkos vaiko agresijai pasireikti. Vienu atveju patartina ignoruoti agresyv elges ir nekreipti j dmesio; kitu atveju - jungti agresij aidimo kontekst, suteikiant jai nauj socialiai priimtin form; treioje situacijoje - ukirsti keli bet kokios agresijos pasireikimui; ketvirtuoju atveju - utsti agresyvi veikl, panaudojant j kaip aktyvinimo priemon. Bet kuriuo atveju neapsieinama be teigiamo emocinio psichologinio konflikto sprendimo. Pirmasis terapijos lygmuo pasiymi negatyvia emocine bsena, emociniu susierzinimu, nepasitenkinimu. Todl pirmiausia reikia imokyti vaik reikti savo emocijas kitomis formomis, pradedant kvpavimo kontroliavimu, pereinant prie sudtingesni autogenini treniruoi. Antrajame etape pasireikia emocikai laisvesnis, diferencijuotas elgesys, todl svarbu iame etape daugiau dmesio skirti individualioms psichinms asmenybs savybms. I. Furmanovas (1996) agresyvaus elgesio koregavimo terapij silo taikyti atsivelgiant tam tikras vaik kategorijas: vaikai, link fizin agresij; vaikai, link verbalin agresij; vaikai, link netiesiogin agresij; vaikai, link negatyvizm.

Vaikus galima suskirstyti dvi pagrindines grupes: socializuoto (fizin ir netiesiogin agresija) ir nesocializuoto (verbalin agresija ir negatyvizmas) elgesio. Taiau ne vien tai, kuriai i grupi priskirsime ugdytin, lemia socialinio pedagogo veiklos specifik - svarbu atsivelgti ir konkreios situacijos aplinkybes, asmenines psichologines savybes, grups ir kiekvieno jos nario nuostatas ir kt. I. Furmanovas pateikia trij dali program, kuria siekiama koreguoti agresyv elges: I dalis - "elgesio modifikacijos treniruot paaugliams"; II dalis - "efektyvaus aukljimo treniruot tvams"; III dalis - "psichologins kompetencijos treniruot pedagogams". 218

Dirbant su agresyviais ikimokyklinio ir pradinio mokyklinio amiaus vaikais, patartina naudoti tokius metodus, kaip psichologin treniruot, izoterapija, aidimin elgesio korekcija. Kaip matyti i jau aptart technologij, visada svarbu palaikyti ry su visa mikroaplinka, supania elgesio nukrypimais pasiymint ugdytin. Norint efektyviai koreguoti vaiko ar paauglio elgsen, nemaai dmesio reikia skirti jo socialins aplinkos koregavimui. Pasak I.Leligiens (1997), socialin pedagogika ymia savo teorijos dalimi remiasi psichologijos mokslu ir darbo grupse metodais. Tai suteikia nemaas galimybes ir bdus padti brstaniai asmenybei adaptuotis jos artimiausioje aplinkoje ir prisiderinti prie griet iuolaikins visuomens reikalavim. Grupin terapija yra efektyvus socialinio pedagogo veiklos metodas dirbant su deviantinio elgesio vaikais ir paaugliais. Ypa reikmingas -grupins aidimo terapijos metodas. Agresyvaus elgesio koregavimui taikoma specifin programa. Socialinio pedagogo veiklos metodai, teikiant pagalb vaikui ar paaugliui krizinse situacijose Pasak R. Ovarovos (2001), kriz - tai mogaus bsena, kurios metu blokuojama jo tikslinga gyvenimika veikla diskretiniame asmenybs vystimosi momente. Usidelss, chronikas krizs periodas slepia savyje socialins dezadaptacijos, siuicido, nervini - psichini ar psichosomatini igyvenim grsm. Krizins situacijos peraugimas chronik labiau bdingas monms, pasiymintiems charakterio akcentuacija, kontraversika pasaulio samprata ("nuostabus pasaulis" - "siaubingas pasaulis"), vienpusika gyvenimo orientacija. Btent tokiems monms reikalinga ypatinga pagalba krizs igyvenimo momentu, kuris yra ne tik sunkus ir atsakingas gyvenimo periodas, bet ir tarsi aklaviet, paverianti tolesnj gyvenim betiksliu. Krizine paprastai vadinama tokia situacija, kai mogus susiduria su svarbi gyvenimo tiksl gyvendinimo sunkumais, ir kai negali pats isprsti ios situacijos prastinmis priemonmis. Krizin situacija gali bti dviej tip: kylanti dl pokyi natraliame gyvenimo cikle; sukeliama traumuojani gyvenimo vyki.

Krizin situacij galima apibdinti kaip socialin ir dinamik, pasireikiani dviem kryptimis: asmenybine, sukeliania vidin subjekto konflikt; situacine, priklausania nuo daugybs nepalanki iorini aplinkybi, psichikai traumuojani stimul bei nepakankamai funkcionuojanio 219

asmenybs psichins gynybos mechanizmo ir emocinio nestabilumo. Psichologijos odyne (1993) pateikiamas toks krizins situacijos apibrimas: "krizin situacija mogaus gyvenimo lis, turintis didel psichologin reikm ir keliantis grsm jo asmenybs vientisumui - gerai nuomonei apie save, socialinei padiai, sveikatai arba gyvybei". Bet kuriuo atveju krizin situacija vienaip ar kitaip takoja individo savijaut ir palieka savo ym asmenybs vystimesi. Pateiktoje lentelje atsispindi krizins situacijos eiga ir galimos jos pasekms (r. 3.1 pav.).

3.1 pav. Krizin situacija (pagal T.Grining, 2001) Socialinis pedagogas, teikdamas pagalb klientui krizinje situacijoje, naudoja intervencijos metod. Intervencija krizinje situacijoje yra plaiai pripastamas ir priimtinas socialinio pedagogo veiklos metodas, dirbant su individais, eimomis ir grupmis. Sis metodas susideda i dviej ingsni: "genetinio", sukoncentruoto krizs situacij ir krizs pltojimsi, bding bet kuriai moni grupei; atskirai nenagrinjamas individualus poveikis asmenybei; pagalb ia gali suteikti socialiniai darbuotojai ir gerbvio krjai; "individualaus", kuris reikalauja intensyvesns intervencijos ir profesionali specialist darbo. Pagalbos technologijos krizinse situacijose atsidrusiems vaikams ir paaugliams R. Ovarova (2001) pateikia V. Balakirevo (1996) parengt efektyvi metodik, teikiant socialin - psichologin pagalb vaikams ir paaugliams, 220

patekusiems krizines situacijas. Metodika susideda i nustatomosios ir psichokorekcins dali. Krizs nustatymas trunka tris usimimus su grupe ar klase. Tai komandinis darbas, kurio metu nagrinjamos tokios temos: "krizini situacij tipai", "igyvenim krizinje situacijoje pasireikimas ir esm", "krizins situacijos veikimo galimybs". Visi usimimai vyksta pagal t pat scenarij: grupin diskusija psichologo ikelta tema; individuali krybini uduoi atlikimas; pasidalijimas spdiais ir j aptarimas grupje.

Psichokorekcin dalis apima du usimimus, kuri metu vyksta "A suvokimo" procesas; naudojami psichosintezs ir psichodramos elementai. Vaikai aidia konfliktines situacijas ir su grups nari pagalba "atgaivina" savo jausmus. Dirbant su krizin situacij patekusiais vaikais ir paaugliais, galima naudoti ir psichini igyvenim, vidinio dialogo, savs ilaisvinimo ir kitus metodus. Psichologinje praktikoje paplit ios krizins intervencijos rys: krizi psichoterapija, konsultavimas krizi atveju, pasitikjimo telefonai. Socialinis pedagogas neturt pamirti, kad kiekviena krizin situacija yra skirtinga, kaip ir kiekvieno atskiro mogaus gyvenimas. Krizin situacija visada vienaip ar kitaip takoja asmenybs savijaut ir vystimsi. Ypa didel reikm turi krizs, patiriamos vaikysts ir paauglysts metu. Socialinio pedagogo veiklos metodai, teikiant pagalb vaikui ar paaugliui krizinse situacijose, pasireikia vairiomis intervencijos rimis. Svarbu atsivelgti konkreios situacijos reikalavimus ir krizs pobd. Socialinio pedagogo darbo su eima metodai eima - maoji socialin grup, turinti ypating reikm asmenybs vystimosi organizavimui; atsiradusi sutuoktini sjungos ir giminysts ryi pagrindu. Z. Bajorinas (1997, p. 10) pateikia tok eimos apibrim: "eima pirmin visuomens lstel, viena pagrindim jos struktros element". Danai kalbama apie dvi eimas, takojanias asmenybs vystimsi: "dabartin" eim, kurios nariu yra individas, ir eim, kurioje jis uaugo. eima glaudiai sveikauja su kitomis socialinmis sistemomis. Todl socialinis pedagogas, dirbdamas su eima, savo veikl neivengiamai turi nukreipti ir vis mikrosocium. Tikslinga iskirti ugdomj eimos funkcij, kaip vien svarbiausi asmenybs raidos faktori, kur atsiveria plaios socialinio pedagogo veiklos galimybs. Ugdymo eimoje esm nagrinjo A.Maceina, J.Lauikas, S.alkauskis, J.Vabalas-Gudaitis ir kt. Z.Bajorinas teigia, jog "aukljimu sudvasinamas 221

eimos gyvenimas" (1997, p.235). Aukljim eimoje autorius apibdina kaip asmenybs ugdym, jos prigimties pltojim, dorinim. Pasak K.Mikinio (1993), vaik socializacija ir aukljimas - viena eimos funkcij. Lemiam vaidmen vaiko aukljime vaidina tvai, nes eima yra tobuliausias vaiko augimo ir aukljimo institutas kuriame aukljimas yra neatitrkstamas ir nuolat koreguojamas, perduodantis vaikui eimos vertybes. Socialinis pedagogas turi bti pasiruos priimti skirtingas, kiekvienai eimai bdingas problemas ir, atsivelgiant konkreios situacijos specifik, taikyti eimos diagnostikos, eimos konsultavimo, psichologinio - pedagoginio tv vietimo, tv ir vaik santyki koregavimo, eimynins psichoterapijos metodus. R. Ovarova (2001) pateikia penki fazi eimos konsultavimo metodik: I faz - pirminio kontakto su eima umezgimas; jo metu socialinis pedagogas palaipsniui sitraukia eimos gyvenim ir problemas. I pradi tai tik lengvi panekesiai su eimos nariais, kurie sudaro slygas socialiniam pedagogui stebti eimos atmosfer, tv ir vaik santykius, padeda geriau suprasti problemas. ioje fazje susiformuoja eimos nari ir socialinio pedagogo santyki pobdis. Profesionalus darbuotojas jau io bendravimo metu pasisemia nemaai informacijos apie eimos aukljimo formas. II faz - kliento problem, susijusi su eima, nustatymas. ioje fazje suderinamas kliento ir socialinio pedagogo poiris esamas problemas. Socialinis pedagogas turi atsiriboti nuo subjektyvaus problemos vaizdo ir pateikti savo, kaip "treiojo asmens" - "asmens i alies", problemos suvokim. III faz - konkretus darbas su klientu ir jo eima, formuojant nauj problemos supratim ir keiiant tam tikras charakterio bei elgesio savybes. IV faz - apsisprendimas tam tikrai veiklai. Konsultantas drauge su klientu aptaria galimas ieitis i esamos situacijos, apvelgia veiklos alternatyvas ir pasirenka tinkamiausi i j. Vliau sudaromas bsimos veiklos planas, pasiskirstoma pareigomis. Klientas galinamas pats aktyviai iekoti problemos sprendimo bd ir prisiimti atsakomyb u konsultacij efektyvum. V faz - grtamojo ryio faz. Konsultantas drauge su klientu aptaria veiklos rezultatus ir j reikm sprendiant problem. T socialinis pedagogas gali atlikti ir kiekvienoje ankstesnje fazje, siekdamas situacijos aikumo. Gana populiarus darbo su eima metodas yra grupin terapija tvams. Usimim metu taikomi psichoterapiniai ir psichologins korekcijos metodai, padedantys veikti alingus tv aukljimo proius, susijusius su pedagogine ir psichologine nekompetencja; rigidikais aukljimo stereotipais; asmeninmis tv problemomis, takojaniomis santykius su vaiku ir pan. Grupins terapijos metodas leidia tvams kartu sprsti panaias problemas, kurias jie patys ikelia. i terapija turi dvigub poveik: specifin: (sentiment atsiradimas tarp tv ir vaik; adekvatesnio vaik poreiki ir galimybi suvokimas; psichologins - pedagogins nekompetencijos 222

eliminavimas; nauj bendravimo su vaiku bd suformavimas) ir nespecifin (tv informavimas apie j aukljimo patirties tak vaikui). Pagrindinis grupins terapijos metodas - kognityvins - elgesio treniruots, atliekamos vaidinim, video treniruoi pagalba. Kiti grupinje terapijoje danai pasitaikantys metodai: grupin diskusija; video korekcija (raomas vaiko ir tv elgesys vieno su kitu, peririma juosta ir atliekama analiz); aidimo metodas; bendros veiklos metodas (tvai kartu su vaikais atlieka vairias uduotis); konstruktyvaus gino metodas (eimos nariai mokomi efektyvesni ir priimtinesni konflikto sprendimo bd); verbalins diskusijos metodas (ugdoma dialogo kultra eimoje, tinkamas argument parinkimas, tolerancija kito nuomonei). Danai taikomas integruotos eimos psichoterapijos modelis. is modelis sudaro galimyb eim pavelgti jos struktros, komunikacijos, eimos gyvenimo cikl, eimos istorijos, eimos funkcij ir probleminio elgesio form poiriu. Galima ianalizuoti esamos situacijos prieistor ir atpainti problem prieastis. Pastaruoju metu ypa populiariu darbo su eima metodu tapo pozityvioji psichoterapija. ios terapijos pozityvumas kyla i to, kad psichoterapeutas pirmiausia orientuojasi ne irykjusi paciento trkum paalinim, bet jo jg ir galimybi, padedant paiam sau, atskleidim. Tradicinje terapijoje tarp kliento ir terapeuto yra problema ar liga, o pozityviojoje terapijoje - paties mogaus ir jo eimos galimybs. ios terapijos kis: Ne tas sveikas, kuris neturi problem, o tas, kuris sugeba su jomis susidoroti. vairs socialinio pedagogo darbo su eima metodai ir terapijos formos bei integruotas j taikymas praktikoje ikelia specialistui profesionalaus imanymo ir atitinkamo nusiteikimo reikalavim. Svarbu susiformuoti asmenin, vairias teorijas apibendrinani veiklos koncepcij, kuri tikt efektyviam darbui skirtingose situacijose. Ivados 1. Socialinis pedagogas, dirbdamas su vaikais, paaugliais ir jaunimu, naudoja daugyb skirting technologij ir metod. Suderintas vairi technologij ir metod taikymas leidia socialiniam pedagogui optimizuoti savo profesin veikl, pasiekti profesinio meistrikumo lyg. Delinkventiko elgesio prevencij gyvendina socialinio pedagogo prevencin veikla prie vaik ir paaugli elgesio nukrypimus. Labai svarbu kuo anksiau pastebti deviantins elgsenos uuomazgas ir laiku ukirsti keli nepageidaujamiems veiksmams. Psichologini ir darbo grupse metod taikymas, dirbant su deviantinio elgesio 223

2.

3.

4. 5.

vaikais ir paaugliais, suteikia nemaas galimybes ir bdus padti brstaniai asmenybei adaptuotis jos artimiausioje aplinkoje ir prisiderinti prie griet iuolaikins visuomens reikalavim. Socialinio pedagogo veiklos metodai, teikiant pagalb vaikui ar paaugliui krizinse situacijose, pasireikia vairiomis intervencijos rimis. Svarbu atsivelgti konkreios situacijos reikalavimus ir krizs pobd. vairs socialinio pedagogo darbo su eima metodai ir terapijos formos bei integruotas j taikymas praktikoje ikelia specialistui profesionalaus imanymo ir atitinkamo nusiteikimo reikalavim. Svarbu susiformuoti asmenin, vairias teorijas apibendrinani veiklos koncepcij, kuri tikt efektyviam darbui skirtingose situacijose. Klausimai ir uduotys

1. 2.

Apibdinkite profesionalios socialinio pedagogo veiklos technologijas ir metodus. Palyginkite socialinio pedagogo ir psichologo psichokorekcin veikl.

224

1 PRIEDAS SOCIALINIO PEDAGOGO NAUDOJAM METOD BENDROJI KLASIFIKACIJA (parengta pagal R.Ovarov, 2001)

225

2 PRIEDAS NEGALI PAAUGLI KONSULTAVIMO TECHNOLOGIJOS (parengta pagal R.Ovarov, 2001)

226

3 PRIEDAS SOCIALINS - PEDAGOGINS TECHNOLOGIJOS, DIRBANT SU PAAUGLIAIS MOKYKLOJE, PAVYZDYS (parengta pagal R.Ovarov, 2001) I. Darbo organizavimas Susitarimas su administracija dl darbo su paaugliais (darbo tiksl ir udavini formavimas, atsivelgiant administracijos poir). Susitikimas su pedagogais, dirbaniais tose klasse, ir psichologu (informacijos apie vaikus gavimas). Susitikimas su tvais (supaindinimas su darbo tikslais, j sutikimo dl diagnostinio ir korekcinio darbo gavimas). Socialinio pedagogo susitikimas su paaugliai(motyvavimas bendram darbui, programos pristatymas). Gautos informacijos apdorojimas. Centro specialist veiklos planavimas, konkreios metodikos pasirinkimas, norint gyvendinti isikeltus udavinius.

II. Diagnostins procedros Paauglio asmenybs tyrimas: asmenybs savybs; paauglio savs vertinimas; paauglio sugebjim struktra; santyki pobdis; profesin orientacija. Individualus susitikimas su paauglio, turinio problem, tvais (paauglio gyvenimo ir ugdymo slyg, numatomos profesijos aptarimas). Pirmin pagalba problem sprendimui, tv skatinimas pozityviai sitraukti paauglio ugdym. Susitikimas su mokytojais. Prieasi, dl kuri kilo paauglio problemos, ir galim ugdymo priemoni bendras aptarimas.

III. Paaugliu mokymai Korekcin klas (gyvenimo gdi mokymas). Paprastoji klas (asmenybs vystimosi lavinimas).

IV. Konsultacinis - metodinis darbas individualus socialinio pedagogo (psichologo) darbas paauglio pageidavimu. individualus darbas su tvais (problem sprendimas). 227

socialinio pedagogo veikla siauroje pedagoginje aplinkoje (informacija apie paaugli problemas, pozityvius pokyius klasje, specialist veiklos apvalga, mokytoj ir paaugli tarpusavio santykiuose ikylani problem sprendimo bd paieka).

V. Profesinis orientavimas individuals pokalbiai su kiekvienu paaugliu apie profesijos pasirinkim (profesini polinki aptarimas, informacija apie mokymosi staig, kur galima gyti norim profesij); darbas su klass vadovais (paaikinimas apie kiekvieno paauglio galimybes ir trkumus).

228

3.2. Socialin - pedagogin diagnostika Diagnostika plaiai taikoma vairiose mogaus veiklos srityse: medicinoje, technikoje, buityje, netgi btyje. Diagnozuojama vairiais bdais: stebjimu, eksperimentais netgi pranaavimais. Be diagnostikos neapsieina ir iuolaikinis socialinis pedagogas. Dabartins lietuvi kalbos odynas (1993 p.119), od diagnostika medicinoje apibria, kaip lig painimo ir nustatymo moksl. Kaip visa tai gali bti pritaikyta socialinio pedagogo darbe. P. Ovarova (2001), pateikdama socialins pedagogins diagnostikos apibrim, pie tai apibria pedagogins diagnostikos ir socialins diagnostikos svokas. Pedagogin diagnostika - tai vieno mokinio asmenybs ar mokini kolektyvo tyrimas, siekiant realizuoti individual ir diferencijuot mokym bei ugdym, kuris j pagrindines funkcijas padaro efektyvesnmis. Pedagogai ugdymo procese tiria vaiko asmenyb, naudodami pedagogines priemones . Socialin diagnostika - tai kompleksinis tyrimo procesas, kurio metu vyksta prieastini pasekmini ryi ir tarpusavio santyki visuomenje nustatymas ir studijavimas; ie ryiai ir santykiai apibdina visuomens socialin ekonomin, kultrin teisin, dorovin psichologin, medicinin biologin ir sanitarin ekologin bsen. ios diagnostikos tikslas - socialin diagnoz, t.y. mokslikai pagrstas "sprendimas" apie socialin sveikatos bsen. Socialin pedagogin diagnostika - tai specialiai organizuotas painimo procesas, kurio metu vyksta rinkimas informacijos apie socialini psichologini, pedagogini, ekologini ir socialini veiksni tak asmenybei ir sociumui, siekiant padidinti ekonomini veiksni efektyvum. Pagal turin ir galutinius tikslus i diagnostika yra pedagogin, taiau jos metodika turi daug bendro su psichologiniais ir sociologiniais tyrimais. Pasak J. Vaitkeviiaus (1995) socialin, psichologin, pedagogin diagnostika padeda painti ugdytin ir nustatyti, kokie ioriniai veiksniai j veikia, koks visuomens gyvenimo pobdis ir kuomet prognozuoti jo raid. Galiausiai diagnostika ir pat ugdytoj veria save reguliuoti, stebti, normalizuoti santykius su ugdomuoju. Autorius iskyr eias socialins, psichologins, pedagogins diagnostikos funkcijas: nustato ir atskleidia ugdytinio asmens, asmenybs fizines, intelektualias, dvasios savybes, jo galimybes; atskleidia ugdytojo ir viso pedagog kolektyvo ugdomj potencial, galimybes daryti ugdytiniui tak, veikiant jo fizines, intelekto, dvasios galias; nustato ugdytinio mikroaplinkos teigiam ir neigiam poveik ugdytiniui ir galina numatyti bdus ir priemones neigiamoms takoms paalinti, teigiamoms skatinti; nustato grups, klass, mokyklos kolektyvo poveikio konkreiam mokiniui pobd, kolektyv formavimo bdus, priemones skiepijant humanikumo bei pilietikumo jausmus; 229

padeda skmingai konstruoti. vienodus pedagogini reikalavim normatyvus, utikrinanius skming ugdytinio fizini, proto, dvasios gali pltr mokykloje; sutelkia viso mokyklos kolektyvo, eimos, socialins, kultrins aplinkos jgas ugdytinio harmoningai asmenybei, atitinkaniai laiko reikalavimus, sugebaniai pritapti prie visuomens, ugdyti.

Galima teigti, jog diagnostika yra kompleksinis kolektyvinis darbas, aprpiantis visus veiksnius, kurie veikia ugdytin i vidaus ir i iors. Diagnostikos pagalba galima sukaupti daugiau duomen ir i j daryti patikimesnes ivadas, prognozuoti ugdytinio vystimosi perspektyvas ir nustatyti bdus iam vystimuisi koreguoti. Diagnostika vyksta tam tikroje socialinje, kultrinje aplinkoje bei pedagogini santyki sistemoje, todl ji yra tiesioginis ugdytinio ir jo aplinkos, vis j veikiani veiksni painimo procesas. P. Ovarova (2001) teigia, jog socialins pedagogins diagnostikos struktr sudaro: vaiko netinkamo elgesio ir veiklos konstatavimas; galim neskmi prieasi pripainimas, vykio ypatybi analiz; darbins hipotezs iklimas turim duomen visumos analizs aspektu; papildomos informacijos rinkimas, btinos hipotezs patikrinimui; darbo hipotezs patikrinimas, turim duomen analizs bdu; procedros kartojimas hipotezei nepasitvirtinus.

Socialins pedagogins diagnostikos tyrim metodai - tai informacijos gavimo ir tikslinimo bdai apie ugdymo objektus, reikinius ir tapimo asmenybe procesus, vaiko socialins pedagogins situacijos jo elgesyje, poiryje pasaul santykyje su pasauliu ir paiu savimi ypatybes'. Socialinis pedagogas gali naudoti tokius tyrim metodus: pedagogin, psichologin, medicinin, sociologin. Taiau turi ir savit metod, jiems galima priskirti socialin pedagogin mikrorajono pas, socialin pedagogin eksperiment, socialins pedagogins dokumentacijos analiz, socialin edukacin gyvenimo kokyb bei socialin edukacin monitoring. Visi diagnostikos bdai remiasi bendrais principais: sistemingumu, kompleksikumu, vientisumu, integravimusi, koordinavimo tyrimais. Nuoseklus i princip taikymas leidia visikai itirti socium mogikuoju ir struktriniu aspektais.

230

Socialinis pedagoginis mokyklos mikrorajono tyrimas Socialinio pedagoginio darbo informacin pagrind sudaro socialiniai pedagoginiai mokyklos mikrorajono tyrimai, po kuri sudaromas planas ir prognozuojama tolimesn veikla. Pasak P. Ovarovos (2001), praktikoje daniausiai naudojama socialini pedagogini tyrim pradinio dokumento forma - socialinis pedagoginis mikrorajono pasas, kur sudaro ios dalys: mokyklos mikrorajono bendruomens materialin baz ir galimyb j panaudoti vaik ir paaugli uklasins veiklos organizavimui; mikrorajono vaik ir paaugli interes susitelkimo centras, siekiant ivengti stichinio vaik grupavimosi; galimi neigiamos takos vaikams idiniai; suaug gyventojai ir mikrorajono aplinka (bendras gyventoj skaiius, amius, tautyb, socialinis profesinis statusas, isilavinimas, kultrinis ir moralinis lygis); mikrorajono eimos (bendras eim skaiius; eim turini vaik skaiius; eim struktra ir pilnumas, aukljimo potencialas; isilavinimo, kultros ir morals lygis); mikrorajono vaikai (bendras vaik ir paaugli skaiius, nepilnamei patenkani rizikos grup skaiius: nukrypusi nuo elgesio norm skaiius; teiss paeidj linkusi alkoholizm, narkomanij ir toksikomanij skaiius; dl paeistos nervins bei psichins sveikatos ribot galimybi vaik ir paaugli skaiius; vaikai invalidai; nepilnametis esantis rpybos (globos) prieiroje; moksleiviai nelankantys mokyklos; gyvenantys amoraliose ir asocialiose eimose).

Socialin pedagogin mikrorajono tyrim galima atlikti ir kitais bdais, vienas i jutai anket panaudojimas (r. 1 priede). Anketomis galima apklausti vairias grupes: mokinius, mokytojus, tvus, apskritai visus, kurie susij su tiriama problema. Kuo daugiau ir skirtingesni grupi moni tiriama, juo isamiau ir visapusikiau atskleidiama pedagoginio fakto esm. Kai anketos klausimus atsako visi tyrime dalyvaujantys asmenys, galima daryti ivadas ir pastebti kaip tos paios eimos atstovai vertina situacij, t.y. kaip pats vaikas vertina save ir eim bei kaip eima vertina vaik ir save. Ar tvai rpinasi vaiku, jo sveikata, laisvalaikiu. Juk danai pasitaiko, kad tvai neino, o gal nenori inoti apie tai, jog j atala rko, vartoja alkohol, narkotikus ir pan. Anketavimas leidia per trump laik sukaupti daug informacijos. I daugelio duomen padarytos ivados leidia atskleisti tiriamo objekto tipikas savybes, j pasireikimo dsningumus. Taiau ir anket metodas nra universalus, visikai patikimas. Socialiniams pedagoginiams tyrimams kartais jis taikomas kaip pagrindinis, kartais kaip papilomas, bet visada j reikia siekti su kitais tyrimo metodais. 231

Vaiko socialinio aktyvumo registravimo metodika Vienas i socialins pedagogins diagnostikos metod gali bti pedagoginio eksperimento metodas. J tinka naudoti pradini klasi mokytojams siekiant itirti vaiko mokymosi pobd. Taikant metod naudojamos specialios uduotys. Ityrus, koks bdas geriausiai tinka vaikui mokytis, nustatomas bendras vaiko aktyvumo lygis. Tam naudojama vaiko socialinio aktyvumo registravimo metodika. ios metodikos tikslas - bendr subjekto vystimosi savybi nustatymas, veikla ir savimon (bei j pasireikimas realiame socialiniame vaiko aktyvume). Naudojantis ia metodika, kiekvieno vaiko socialinio aktyvumo registravimas vyksta individualiai, vienu ir tuo paiu nustatytu diapazono laikotarpiu, gali pasireikti kituose etapuose, kiekviename i j registruojasi tiktai vieno aktyvumo tipo vienetai pvz.: veiklos aktyvumo (r. 2 priedas). Vaikai, neturintys motyvacijos mokytis ar usiimti kita aktyvia veikla turt bti tiriami grupse (klasje). Apdorojant rezultatus bendras socialinis aktyvumo indeksas apskaiiuojamas pagal formul: AK = Ea1, + Ea2 + Ea3 + Ea4 = 100% _________________________________ AK - socialinio aktyvumo koeficientas. Ea1 - Ea4- kiekvieno uregistruoto aktyvumo bdo (ries) suma. Galima nustatyti atskirai kiekvieno vaiko socialinio aktyvumo bdo (ries) koeficient: kaip savimons subjekt, veiklos subjekt (aidimas, mokymasis) ir bendravimo subjekt. Vaiko socialinis aktyvumas gali bti skirstomas kelet lygi: 1 lygis neadekvatus aktyvumas: 20-5 % (socialinis apleistumas); 2 lygis adaptavimosi aplaidumas: 30 20 % (socialinis pasiruoimas); 3 lygis "adekvatus aktyvumas": 45 - 30 % (socialinis subjektyvumas). Socialiai pedagogikai apleist vaik diagnostika N. Janulaitien (1997), tyrinjusi pedagogikai apleistus vaikus, teigia, jog pedagoginis apleistumas - tai dl aukljimo stokos atsirads vaiko veiklos ir elgesio nukrypimas nuo normos. Pagrindinis socialinio apleistumo vaikystje pasireikimas yra vaiko socialini komunikatyvini ir asmenini savybi neilavinimas, maos jo socialins refleksijos galimybs, sunkumai uvaldant socialinius vaidmenis. Prie pedagoginio apleistumo priskiriami sunkiai mokymosi dalykus sisavinantys ir sunkiai aukljami vaikai. Ikimokyklinio amiaus vaikams apleistumas pasireikia nesugebjimu aisti, nepakankamu aktyvumu 232

aidimuose, nesusiformavusia aidim refleksija. Jaunesnio mokyklinio amiaus vaikams, nesugebjimas mokytis pasireikia dl motyvacijos gyti daugiau ini nebuvimo, emo tikslo siekimo ir dalyvavimo mokyklinje veikloje lygio ir nepakankamo aktyvumo. Socialinis psichologinis apleistumas yra viena i labiausiai paplitusi vystimosi nukrypim ri, kuri danai perauga teiss paeidimus ir kitas asocialias asmenybs pasireikimo formas. Socialiai pedagogikai apleistiems mokiniams bdingos asmenybs savybs: melavimas, darbtumo stoka, egoizmas, bevalikumas; savikritikumo susilpnjimas; nepasitikjimas savo jgomis moksle, darbe; siekimas patenkinti savo norus neatsivelgiant kit interesus. Tokie vaikai danai tampa delinkventais ar net nusikaltliais. Todl ankstyvoji diagnostika, profilaktika ir koordinavimas btina slyga j asmenybs vystimuisi.

3.2 pav. Socialiai ir pedagogikai apleisti vaikai kaip kompleksins pagalbos objektas (pagal R.Ovarov ,2001)

233

Socialinio ir pedagoginio apleistumo aspektai tarpusavyje susij. Neskm veikloje, neimokimas, neisilavinimas, taip pat socialinio etinio charakterio gyt ini nevaldymas, vaiko socialinio vystimosi lygmenyje daro tak jo adaptacijai referentinse grupse. Iorinmis socialinio pedagoginio aplaidumo vaikystje prieastimi yra eimos aukljimo klaidos dl kuri vliau atsiranda trkumai ir apsirikimai mokymo - aukljimo procese, vaik dareliuose ir mokyklose. Pedagogin apleistum slygoja netinkamas ugdomasis darbas, netaktikas elgesys su mokiniais. Tada atsiranda ir apleist vaik vystosi negatyvs vaidmenys. Paaugli socialinio tinklo tyrimo metodika "Schema - tai priemon grafikai pavaizduoti svarbi situacijos dali santykius". Sudaryti schemas naudinga, kai vertinama situacijos nari vaidmen struktra. Schem galima panaudoti analizuojant skirtumus tarp vaidmen lkesi arba pagrindinje sistemoje. Sudarant schemas galima nustatyti reikmingus socialins paramos altinius. Kaip vien i socialins pedagogins diagnostikos metod R.Ovarova (2001) pateikia vaik ir paaugli socialinio tinklo tyrimo metodik. Tai socialinio tinklo pieinys (schema). Kiekvieno i ms gyvenime egzistuoja tam tikras moni ratas -namie, mokykloje ir pan. Ant popieriaus lapo kokiu nors simboliu (kryeliu, kvadratu ir pan.) vaikas turi paymti j supanius mones. Tuomet juos pieinyje idlioti tokiu atstumu nuo savs, kiek svarbs santykiai su jais. Paskui sujungti tuos mones, kurie bendrauja tarpusavyje.

234

3.3 pav. Paauglio socialinio tinklo pieinys (pagal Luice C.Johnson "Socialinio darbo praktika", 2000) Po to, kai vaikas nupieia schem, socialinis pedagogas turt pasikalbti su paaugliu ir paprayti trumpai charakterizuoti paiam save ir kiekvien tinklo nar. Isiaikinti j tarpusavio santykius, lyt, ami, usimim. Socialinio tinklo pieinio papildymui naudojama speciali apklausa, kuri sudaro trys blokai: viso respondento socialinio tinklo iaikinimas; socialinio tinklo "branduolio" suradimas; kiekvieno socialinio tinklo nario vaidmens respondentui tikslinimas. I klausim danai iaikja tie socialinio tinklo nariai, kurie respondentui teikia instrumental (material), socialin palaikym. Dalis klausim lieia respondento ir socialinio tinklo nari bendrus tikslus.

235

1 apklausos blokas Prie atsakydamas iuos klausimus, paauglys irdamas savo socialinio tinklo piein, turi ivardyti konkreius vardus: ko js papraytumte pasirpinti js gyvnliu ar glmis jei jums reikt kuriam laikui ivaiuoti? su kuo aptariate problemas, susijusias su mokslais? kas padjo jums nam ruooje pastaruosius tris mnesius? su kuo js praleidiate savo laisvalaik? kas js geriausias draugas? su kuo js aptariate asmenines problemas? kas jums padeda priimti svarbius sprendimus? i ko js galite pasiskolinti didel sum pinig? su kuo js gyvenate name ir k pastate i kaimyn? 2 apklausos blokas Prie pradedant atsakinti 2 bloko klausimus paaugliui liepiama sudaryti sra vis k jis prisimin prie 1 bloko klausim. Po to jis turi juos charakterizuoti atsivelgdamas toliau pateiktus klausimus: kiekvieno paminto mogaus lytis; vaidmen santykiai (tvas, mama, sesuo, draugas, treneris ir t.t.); su kuriais i nurodyt asmen artimiausi santykiai? kas i j gyvena arti, kas toli? kas i ivardytj yra susij su eimininkavimu js namuose? kas i ivardyt moni mokosi kartu su jumis? jei js tikintis, tai kas ipasta t pai religij? kasis ivardyt moni linksminasi taip, kaip ir js?

3 apklausos blokas Tiriamojo praoma iskirti tuos mones, santykiai su kuriais jam reikmingi. ie mons sudaro, taip vadinam, "socialinio tinklo branduol". Paauglys kiekvien i j charakterizuoja atsakydamas klausimus: kaip js susipainote su tuo mogum? ar seniai pastami? kaip danai susitinkate? ar toli nuo js jis gyvena? kiek jam met? kuo jis usiima?

236

Kokybin sveikos analiz. Tiriamasis vertina savo tarpusavio santykius su kiekvienu i pirmojo srao. kontaktavimo danumas; tarpusavio emocionalumas; priverstiniai kontaktai; konkreios materialins pagalbos suteikimas; sveikos simetrija.

Tinkamai atlikus visas metodines procedras tampa manoma iaikinti tokius paaugli socialinio tinklo parametrus: tinklo dydis - moni skaiius, kuriuos nupie respondentas. Sveik, normaliai adaptavusi paaugli tinklo dydis 10-30 moni. Jei j maiau nei 10, tai verta kalbti apie siaur socialin tinkl ir dmiai analizuoti kokybinius rodiklius; tinklo tankumas matuojamas fragmentu, kuris vadinamas branduoliu. J sudaro mons, kuriais paaugliai labiausiai pasitiki; giminaii skaiius. Jeigu j socialiniame tinkle yra daugiau negu pus, tai reikia, jog paauglys nesavarankikas, pernelyg priirimas; palaikantys mons. Tai tie, kurie padeda nudirbti nam ruoos darbus, dalyvauja aptariant mokymosi ir kitas problemas, gali padt materialiai; padedani emocionaliai skaiius. Tai mons, su kuriais aptariamos intymios problemos, kuri patarimais naudojamasi; socializacijos rangas. Kiekvienam respondentui suteikiami balai u dalyvavim atskirose veiklos ryse - bendrai gyvenani, mokymosi, aidim, religinje ir kt.; draug skaiius. Tai apima mones, kuriuos su paaugliais sieja emocionaliai svarbs, palaikantys ryiai. Gal gale i atlikto tyrimo paaikja kiekybs ir pagrindini moni, traukt paauglio socialin tinkl charakteristikos ir branduolys. Socialinis pedagogas gauna pakankamai objektyv apibdinim paaugli tarpusavio santyki su aplinkiniais. Ypa svarbu tai, kad suino, kurie asmenys ir koki pagalb jam suteikia, kam i socialinio tinklo padeda pats paauglys ir kokiu bdu tai daro. Pateiktas paaugli socialinio tinklo pieinys sudarytas pagal gerai inom ir mint ekoemlap Luise C. Johnsonas knygoje "Socialinio darbo praktika ".

237

3.4 pav. eimos ir jos situacijos emlapis (pagal Luice C.Johnson "Socialinio darbo praktika", 2000) Pateiktame socialinio tinklo pieinyje, naudojami vairs enklai, pavyzdiui: moterys ymimos apskritimu, vyrai - kvadratu. Kiekviena rodykl turi savo reikm. Atstumas parodo tarpusavio santyki svarb. Apibendrinant galime sakyti, jog visos trys mintos schemos (pieiniai) yra labai panaios ir atlieka t pai funkcij, tai yra suteikia reikiam informacij.

238

Ivados 1. 2. Nuo diagnostikos ir prasideda socialinio pedagogo darbas. Jei ne diagnostikos metu surinkta informacija, socialinis pedagogas negalt toliau planuoti, veikti ir pasiekti norim rezultat. Vienas i daugiausiai informacijos suteikiani bd yra socialinio pedagoginio paso sudarymas, kuris apima mokyklos mikrorajono materialin baz, paaugli interesus, neigiamos jiems takos idinius, suaugusius, eimas bei vaikus. Taip pat naudojamas vaiko socialinio aktyvumo registravimo metodas, kuriuo nustatomas socialinio aktyvumo koeficientas. Be to, diagnostikos dka nustatomi socialinis ir pedagoginis vaik apleistumas. Daug informacijos gali suteikti schemos ir pieiniai. is metodas efektyvus dar ir dl to, jog ia reikia pieti, o vaikams tai patinka.

3.

4.

Klausimai ir uduotys 1. 2. 3. Kas yra socialin pedagogin diagnoz ir kokie metodai taikomi jai atskleisti? k reikia atkreipti dmes atliekant socialiai apleist vaik diagnostik? Kokios reikms socialinio pedagogo veikloje turi vaiko socialinio aktyvumo stebjimas?

239

1 PRIEDAS Mokinio anketa (pagal Ovarov, R., 2001) 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. Vardas, pavard. Lytis. Klas. Kur i pateikt pasiruoim tu nortum mokykloje gyti vis pirma, vis antra ir t.t. bendra kalbos kultra (lietuvi ir kitos kalbos, literatr) bendravimo su monmis kultra; matematika; pasiruoim sunkumams; profesijos gijim; pasiruoim stoj imui auktsias mokyklas; pasiruoim eimyniniam gyvenimui; menin pasiruoim; Kokiu mokiniu tu save laikai: gabiu; geru; vidutiniu; silpnu; sunkiai besimokaniu; Kas tau dabar tavo mokykla ir kokia tu nortum, kad ji bt: antrieji namai; "btinyb" (prievartin); mgstamiausia vieta; krybos namai; diaugsmo mokykla; vieta, kur tavs negerbia; bendravimo mokykla; vieta kuri nesinori sugrti; igon taboras; vieta, kurioj e j autiesi blogesnis u kitus. vertinkite save penkiabale sistema: siningumas, teisingumas, gerumas, dosnumas, kolektyvikumas, draugikumas, darbtumas, valingumas, optimistikumas, kantrumas, palaikymas, garbingumas, aktyvumas, savarankikumas, smalsumas, entuziazmas, kultringumas, isiaukljimas, rytingumas, sugebjimas pakovot u save. Kaip nortum praleist laisvalaik (padt sergantiems, dirbti su vaikais, padti vaik darelyje, dirbti apmokam darb ne mokykloje, priklausyti mokyklos tarybai, dirbti sode arba umiestyje, tvarkytis namuose, klausytis muzikos, groti kokiu nors muzikos instrumentu, dainuoti, lankyti oki brel, diskotekas, dramos brelyje, psichologinius usimimus, aisti

8.

240

9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. 17.

18. 19.

kompiuterinius aidimus, irti TV ar video filmus, sportuoti, lankyti dails brel, skaityti, su draugais gamtoje ir kt). Kas gyvena kartu su js eima? (ivardykite). Kaip danai js eima susirenka kartu ? (kasdien, per ventes, retai, niekada). K veikia js eima kai visi susirenkate? (sprendiate problemas, kartu dirbate, kiekvienas usims savo reikalais, kartu praleidiat laisv laik, ilsits). Ar kreipi dmes tv nuomon pasirinkdamas draugus? (visada, kartais, niekada). Ar sakai tvam ties? (visada, kartais, niekada). Kaip tu vertini savo santykius su aplinkiniais? (patikimi, mandags, konfliktiki, nemandags). Ar danai js tvai imasi "aukljimo priemoni" (gerumas, skatinimas, tikinjimas, grasinimas, barimas, eidinjimas, fizins bausms, eminimas matant kitiems monms). Ar vienodi reikalavimai kuriuos tau kelia eimos nariai ?(taip, ne, ne visai). Kurios i gyvenimik savybi tau svarbiausios? Sunumeruok pagal svarbum (pinigai, auktasis isilavinimas ir erudicija, itikimi draugai, domi profesija, vadovavimas kitiems, fizin jga, aplinkini gerbimas, meil, protas, skminga karjera, pasilinksminimai, savs realizavimas). Kaip vertini savo sveikat? (visikai gera, normali, vidutinika, kelianti nerim, silpna). Ar esi priklausomas nuo tabako, alkoholio ar narkotik? (pastoviai, kartais, niekada, vien kart bandiau).

241

Anketa klass aukltojui (pagal R. Ovarov, 2001) 1. 2. Kaip js vertinate (penkiabale sistema) js mokini gabumus? Kaip js vertinate (penkiabalje sistemoje) js mokini isiaukljimo lyg? 3. Kokiais mokiniais js laikote savo aukltinius: - gabiais; - gerais; - vidutiniais; - silpnais; - sunkiai besimokaniais. 4. vertinkite kiekvieno vaiko vien dominuojani savyb penkiabale sistema: teisingumas, tiesumas, gerumas, dosnumas, kolektyvikumas, draugikumas, darbtumas, patikimumas, kuklumas, kantrumas, palaikymas, vertingumas, garbingumas, aktyvumas, savarankikumas, nepriklausomumas, smalsumas, entuziazmas, kultringumas, isiaukljimas, rytingumas, sugebjimas pakovot u save. 5. Kaip danai mokykloje lankosi vaiko tvai? (kasdien, ne kasdien, kas mnes, kas trys mnesiai, retai). 6. Kaip js vertinate mokinio aukljimo aplinkybes eimoje? (labai gerai, palankiai, nelabai palankiai, antipedagogikai). 7. Ar vieningi tv reikalavimai vaikui? (taip, ne, ne visada) 8. Kokios aplinkybs (faktoriai) nustato vaiko aukljim (mokymas, bendravimas su bendraamiais, eimos santykiai, darbas, neformalus bendravimas, masins informacijos priemons, laisvalaikio veikla, paveldimumas, pedagoginis darbas). 9. Kaip js vertinate mokini sveikatos bkl? (visikai gera, normali, vidutin, emiau vidutins, silpna). 10. Ar pastebjote vaik priklausomyb tabakui, alkoholiui ar narkotikams? (vien kart, kartais, kelis kartus, danai). 11. Kokias mokini vertybines orientacijas js nurodytumte? (firminiai daiktai, grai ior, auktasis isilavinimas ir erudicija, itikimi draugai, domi profesija, sveikata, vadovavimas kitiems, fizin jga, aplinkini gerbimas, meil, krybikumas, bendravimas). 12. Kokie js mokini interesai? (padti sergantiems, dirbti su vaikais, padti vaik darelyje, dirbti apmokam darb ne mokykloje, priklausyti mokyklos tarybai, dirbti sode arba umiestyje, tvarkytis namuose, klausyti muzikos, groti kokiu nors muzikos instrumentu, dainuoti, lankyti oki brel, diskotekas, dramos brel, psichologinius usimimus, aisti kompiuterinius aidimus, irti TV ar video filmus, sportuoti, lankyti dails brel, skaityti, su draugais gamtoje ir kt.).

242

Anketa tvams (pagal Ovarov, R., 2001) 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. 17. 18. Vardas, pavard Lytis Amius. Isilavinimas. Profesija. eimos sudtis. Gyvenimo slygos. Gyvenamasis plotas. prastin veikla eimoje. Nam biblioteka. Sportavimas. Laikraiai ir urnalai eimoje. eimos biudetas. Pagrindins skyryb prieastys. Laisvalaikis. Laisvalaikio praleidimo eimoje formos. Vaiko aukljimo faktoriai (mokymas, bendravimas su bendraamiais, eimos santykiai, darbas, neformalus bendravimas, masins informacijos priemons, laisvalaikio veikla, paveldimumas, pedagoginis darbas). Nuomon apie savo vaik kaip apie mokin: - gabus; - geras; - vidutinis; - silpnas; - sunkiai besimokantis. Poiris vaiko mokymsi: - manau, kad tai jo reikalas; - kartu su juo igyvenu neskmes; - diaugiuosi jo skme; - sistemingai padedu atliekant nam darbus; - kontroliuoju jo mokymsi. vertinkite penkiabalje sistemoje vaiko savybes: teisingumas, tiesumas, gerumas, dosnumas, kolektyvikumas, draugikumas, darbtumas, patikimumas, kuklumas, kantrumas, palaikymas, vertingumas, garbingumas, aktyvumas, savarankikumas, nepriklausomumas, smalsumas, entuziazmas, kultrikumas, isiaukljimas, rytingumas, sugebjimas pakovot u save. Tv lankymasis mokykloje: kasdien, ne kasdien, kas mnes kas tris mnesius, retai. Laiko praleidimas kartu: kasdien, per ventes, retai, beveik niekada. Pagalba mokykloje: darbas tv komitete, usimimai su atsiliekaniais, 243

19.

20.

21. 22. 23.

24. 25. 26. 27. 28. 29.

diskusij pravedimas, ekskursij organizavimas, vadovavimas breliams, mokyklos remontavimas, bald remontavimas. Bendra veikla eimoje: kartu sprendiame problemas, kartu dirbame, kiekvienas usims savo reikalais, kartu ilsims ir praleidiam laisvalaik. Santykiai eimoje: labai geri, nelabai geri, blogi, konfliktiki. Daniausiai naudojami aukljimo metodai: gerumas, skatinimas, tikinjimas, grasinimas, barimas, eidinjimas, fizins bausms, eminimas matant kitiems monms. Vaiko sveikatos vertinimas: (visikai gera, normali, vidutin, emiau vidutins, silpna). Vaiko priklausomyb nuo tabako, alkoholio ar narkotik (vien kart, niekada, kelis kartus, danai)? Js vaikas nort usiimti (padti sergantiems, dirbti su vaikais, padti vaik darelyje, dirbti apmokam darb ne mokykloje, priklausyti mokyklos tarybai, dirbti sode arba umiestyje, tvarkytis namuose, klausyti muzikos, groti kokiu nors muzikos instrumentu, dainuoti, lankyti oki brel, diskotekas, dramos brel, psichologinius usimimus, aisti kompiuterinius aidimus, irti TV ar video filmus, sportuoti, lankyti dails brel, skaityti, su draugais gamtoje ir kt.).

244

3.1 lentel Vaiko socialinio aktyvumo stebjimo kriterijai (pagal R. Ovarov, 2001)
Asmeninis aktyvumas Aktyvumas aidiant (ikimokyk linukams) Savarankikas aidimo turinio pasirinkimas Komunikacinis aktyvumas Verbalinis elgesys su suaugusiais ini painimo aktyvumas (jaunesniems moksleiviams) Paintiniai klausimai

Bendras savs vertinimo, nuomons, samprotavim isakymas Bendras vertinimo, Vaidmen nuomons isakymas primimas (sisavinimas) ir vykdymas Savs lyginimas su Mokytoj, aplinkiniais, aukltoj ir tv ireiktas verbaliniu vaidmen bdu suvokimas

Verbalinio elgesio su bendraamiais pasireikimas Neverbalinio elgesio pasireikimas (gestai,mimika, pozos, pantomimika) Emocini jausm igyvenimas Bendradarbia vimas su vaikais Bendradar biavimas su suaugusiais Iniciatyva bendraujant su vaikais ir suaugusiais Socialini etini ini demonstravimas Socialini norm ir socialini reikalavim vykdymas

Krybiniai elementai

Teisingai atlikt ratik savarankik uduoi skaiius Kodavimo ir programavimo elementai Palyginimo, modeliavimo, pakeitimo elementai Teising odini (sakytini) atsakym skaiius

Savo veiklos Vaidmen rezultat vertinimas pasiskirstymas aidiant Savo veiklos aidimo produkto (dirbio) planavimas vertinimas Aplinkini poirio Verbalinis vaik vertinimas vaidmen apibrimas Santyki su apleistais Krybiniai vaikais vertinimas elementai aidime

Supanio pasaulio, vyki, daikt vertinimas

aisl ar j pakaital pasirinkimas

245

3.3 Moksleivi garbs ir orumo ugdymas - socialin pedagogin problema Garb ir orumas yra svarbiausios mogaus dorovins vertybs. Istorine prasme j turinys kito. Garbs ir orumo atsiradim kai kurie filosofai (L.Archangelskij, O. Drobnickij, A. Titarenko ir kiti) sieja su pirmykte visuomenine santvarka, kada mogus, iekodamas grobio, statydamas bst, kovodamas su gamta, suprato savo socialin reikmingum, sugebjim igyventi nepalankiose gyvenimo slygose. Tai skatino jo pasitikjim savo jgomis, savo pranaum prie kitus gyvus organizmus supratim. Daugel ami mogus tapatino save su savo gentimi. Todl mogus turjo ne tik individuali svarb, jo santykiai su gentainiais turjo tarpusavio pagalbos ir savotiko pasiaukojimo. Dorovingum nusak paprasta tiesa nedaryk kitam to, ko nelinki sau. mogaus garb ir orumas pasireik kaip ios taisykls paisymas. Vliau tai sitvirtino moksliniuose - etiniuose ir religiniuose mokymuose ir iki i dien yra dorovingumo "auksin taisykl". Laikui bgant garbs ir orumo svokos buvo taikomos mogaus teigiamoms savybms nusakyti. Jau 4 amiuje prie m.e. senovs Graikijos filosofai pagrindine dorybe laik atsisakym praturtti ir pasitenkinti jausmus. Jie skelb nepriklausomybs ilaikym ir vidin laisv kaip pirmin btinum ir mogaus gyvenimo pagrindin tiksl. Antikos laikais egzistavo savas poiris asmenybs garb ir orum. Ilg laik ios savybs buvo tapatinamos su mogaus fiziniu pajgumu, jo itvermingumu, itikimybe duotam odiui. Antikos kariai, ypa karygiai, dl savo garbs aukojo gyvyb. Senovje ne kiekvienas mogus turjo teis garb ir orum, nes svarbi buvojo materialin padtis. Krikionyb, skelbianti vis moni lygyb prie DIEV, keit i svok prasm. Seneka (apie IV a. pr. m.e.) skelb, kad visi mons pagimdyti toki pai motin, groisi tuo paiu dangumi ir kvpuoja tokiu pat oru. Pagal pradin krikionybs idj, mogaus garb ir orumas buvo paiame moguje, nes jis sukurtas pagal DIEVO plan. Kiekvienas doras krikionis turjo veikti savyje blog: pykt, neapykant, pavyd, kertingum. Buvo garbinamas asketizmas, vidinis apsivalymas, dvasinio tobulumo siekimas. Religinis paklusnumas ir nuolankumas savo likimui vert mones pasyviai irti savo socialin reikmingum. Todl vliau, taip vadinami, eretikai, pradjo aktyviai prieintis nuolankumo idjai, skelb, kad mons nusipeln laims, savigarbos jausmo. Feodalins santvarkos klestjimo metais garbs ir orumo svokos buvo bajor asmenini vertybi orientyras. Riteri garbs kodeksas vert juos bti narsiais, nedirbti fizinio darbo, neleisdavo jiems bendrauti su nelygiais sau pagal kilm monmis. Pasisveikinimas arba supaindinimas buvo lydimi frazs: "Turiu garbs", kas buvo kilmingumo ir nepriekaitingos reputacijos rodymas. Pagal an laik paproius prarasti garb buvo baisiausia netektis, 246

tolygi miriai. Kitos morals savybs neturjo tokios svarbos. Bet ir vl garb buvo pripastama tik kilmingiems. Panaiai kaip riteri egzistavo ir kit luom garbs kodeksai. Kiekvienas j turjo savo atributik: vliav, herb, speciali aprang ir pan. Luomo atstovai turjo sekti savo luomo garbs kodekso reikalavimais. Naujas poiris asmenybs garb ir orum pradjo formuotis Renesanso laikais, kada visuomens smonje pradjo sitvirtinti nuostata apie kiekvieno mogaus, nepriklausomai nuo jo kilms, svarb. Poetas ir mstytojas Petrarka ra, kad mogus pasidaro kilniu dka savo kilni gyvenimo darb. Ankstyvajame laisvojo verslo vystimosi etape atsirado objektyvios prielaidos naujoms pairoms asmenybs garbs ir orumo formavim. Svarbu dabar ne tiek kilm, kiek gyvenime pasiekti rezultatai, individualus dorovingumas. Vokiei klasikins filosofijos atstovas I.Kantas (1724-1804) man, kad asmenybs garb ir orumas sudaro jo dorovingum, nes tai ir yra mogaus esm. Kantas man, kad asmenybs garb ir orumas skatina mog daryti visuomenikai svarbius poelgius ir tai yra asmenybs aktyvumo motyvas. domi mini apie asmenybs garbs ir orumo svarb galima surasti Ryt Europos mstytoj V.Belinskio, J. Kupalos darbuose. Labai aktualia garbs ir orumo isaugojimo problema tapo XX a., kai visuomenje paatrjo ekonominiai ir socialiniai prietaravimai, pasireik politins krizs. Begalin moni orumo eminim sukelia karai. mogaus orum emina badas. Koncentracijos stovyklose mons daniausiai kentdavo bad. Tokiomis slygomis savo mogikj esyb isaugo tik fizikai ir psichikai stipri asmenyb. yms mstytojai egzistencialistai KJaspersas (1883-1969), A.Kamiu (1913-1960), .Sartras (1905-1980) kl klausim: "Ar gali mogus gyventi be teigiamos savo ateities supratimo, be vilties?" Kritinje situacijoje mogus turi sugebti vertinti save, suprasti savo mogikj esyb, garb ir orum. Egzistencialistai teig, kad laisvas mogus formuojasi pats savo poelgiais ir savo veikla. Jie gyn mogaus kaip socialins btybs savs vertinim, pirmi ikl konkretu mog, sugebant realizuoti savo galias, kaip aukiausi socialin vertyb. Todl mogus pats turi atsakyti u visk, k daro, o ne pateisinti savo netinkam elges nepalankiomis aplinkybmis arba kit moni taka. Tai sudaro mogaus orumo pagrind Neirint didelio dmesio, kur mstytojai skyr mogaus garbs ir asmeninio orumo vystimosi btinumo problemai, iuo metu ji dar galutinai neisprsta. Matyt, svarbu ne tik filosofiniai, socialiniai-etiniai, bet ir ekonominiai mogaus gyvenimo klausimai, mogaus socialin aplinka. domi mintis pateikiama Azerbaidano vietjo Gasano bek Zardabi, kad tkstantmeiais aplinka formavo ne tikr mog, o pasiptus pon arba nuolank tarn. Priklausomai nuo tokio ydingo vaik ugdymo jis gali bti plriu vilku su silpnesniais u save arba nuolankiu vergu - su stipresniais Nuolankumas nra doryb, tai mogaus orum eminanti yda. mogus turi mokti pasiprieinti blogiui ir apginti savo garb ir orum. 247

ios problemos sprendimas negali apsieiti be esmini pakitim visuomenje ir galt priklausyti nuo gilaus mokslinio problemos sprendimo bei praktinio garbs ir orumo formavimo ir ugdymo modelio gyvendinimo. Visa tai turt remtis klasikins pedagogikos progresyviomis tendencijomis, akcentuojant konkrei asmenyb nukreipt ugdymo proces iuolaikinje bendrojo lavinimo mokykloje. Garbs ir orumo ugdymo aspektai klasikinje ir iuolaikinje pedagogikoje ek pedagogas mstytojas J.Komenskis (1592-1670) skyr asmenines savybes, kurios apibdina mogaus santyk su darbu, kitais monmis ir paiu savimi. Tai savitvarda, protis dirbti, mokjimas isaugoti savo orum, neeminant ir gerbiant kitus. Nuo pat vaikysts kiekvienas mogus turjo suformuoti teising supratim apie ias savybes ir gyventi pagal tai. Svarbiausia dorovine mogaus savybe jis laik prot ilaikyti save oriai, elgtis santriai ir kukliai. Garbs ir orumo vystimuisi jo manymu, didels takos turjo bendravimas su garbiais monmis ir vairi paliepim atlikimas jiems stebint. Komenskis grietai reikalavo, kad mai vaikai nebendraut su blogais monmis. Tvai, mokytojai, draugai turi rodyti vaikams tik gerus, sektinus pavyzdius. Donas Lokas ( 1632-1704) rmsi vis moni lygybe, kad nei vienas mogus neturi iankstini "gimt idj": nei teigiam savybi, nei yd. Lokas detalizavo eil metodini nurodym, kaip reikt ugdyti asmenybs garb ir dorovin orum: Jaunuoliai turi valdyti teigiamo elgesio taisykles. J neturi bti daug. Reikt naudoti bet koki tinkam prog ir nuolat treniruotis. Naudoti pavyzdius - kaip reikt elgtis ir ko reikt vengti. Vien odiai turi maai naudos.

Rusijos mokslins pedagogikos pradininkas K.Uinskis (1824-1870) ugdymo tikslu laik ne tik mogaus protini savybi lavinim, bet ir jo dorovingumo ugdym. Akcentavo glaud ry tarp mogaus darbo ir jo asmenybs orumo vystymo. Todl tie visuomens sluoksniai, kurie pastoviai dirba, turi daugiau galimybi nenusileisti iki vaikik trokim arba gyvulik potrauki patenkinimo. I humanik pozicij sprsti moksleivi garbs ir orumo gynimo problem sil S.ackis (1878-1934). Jis kritikavo paniekinanio tono naudojim tv ir mokytoj kreipimuose vaikus. Mokytojai neturt gsdinti vaik, kadangi tai gali paveikti vaik psichik, ir vaikai iaugs bailiais. Vaikuose nuo vaikysts reikt ugdyti drs, mokyti mylti ir vertinti gyvenim, turti savo asmenin orum. Moksliniai teiginiai apie moksleivi garbs ir orumo vystym suformuluoti P. Blonskio (1884-1941). Jo odiais - mokykla turt bti 248

mogikumo mokykla, kuri formuoja nepriklausom, moraliai verting asmenyb. Svarbia prielaida jis laik garbing gyvenimo bd. Tik kryboje, skatinant saviaukl ir saviugd, galima ivystyti savo dorovin orum. Mokytojas turi tik padti vaikui vystimesi, garbs ir orumo stiprinime. P.P.Blonskio idjos ir iandien yra aktualios. Garbs ir orumo ugdymo problem sprend A.Makarenko. Jo vadovaujamose ugdymo-pataisos staigose nebuvo priimta domtis aukltini praeitimi, kadangi danai ta praeitis buvo nekokia. Pasitikjimas mogumi ir jo gera ateitimi skatino asmenybs garbs ir orumo bei geriausi asmenybs savybi vystimsi. Jo pagrindin humanistin mintis: Kuo daugiau reikalavim mogui ir kuo daugiau pagarbos jam. Tai reikia, kad pagarba turi bti lydima reiklumo. Jis ikl mint, kad augantis mogus vaik ugdymo kolektyve usitikrina savo orumo apsaug bei savo sugebjim vystym, isaugojant individualum. Lenk raytojas Janoas Korakas (1878-1942) savo publikacijose pasisakydavo prie vaik beteis padt civilizuotoje visuomenje. Jo ugdymo sistemos pagrindinis principas - auganio mogaus orumo ir socialini teisi gerbimas. Jis pasisak u vaik garbs ir orumo teisi apsaugos statymins bazs sukrim. Korako knyga "Vaiko teis pagarb" (1929) turjo reikms priimant 1934 metais Tarptautins globos tarybos mogaus teisi deklaracij. V.Suchomlinskio knygos " ird atiduodu vaikams", "Imintinga kolektyvo valdia", "Kaip iugdyti tikr mog" akcentavo pagrindin mokyklos veiklos esm- pagarbus poiris moksleivio garb ir orum. Patys vaikai turi suprasti, kas yra dora ir kas nedora. Todl btina su mokiniais pastoviai kalbti, akcentuoti sektinus pavyzdius. Vaikai turi bti reikls sau, objektyviai vertinti savo pasiekimus ir neskmes. Moksliniam problemos nagrinjimui svarbi angl psichologo Roberto Bernso monografija "A koncepcijos vystymas ir ugdymas" (rus kalba ji buvo ileista 1986 metais). Jis akcentavo, kad btina pripainti beslygik ir nepranykstani kiekvieno mogaus vert, teigiam emocini jausm poveik ugdymo-mokymo procese. Bernsas apibdina A-koncepcijos formavimsi jaunystje, jos priklausomyb nuo paangumo, tv ir mokytoj lkesi ir galutinio mokymosi rezultat lygio atitikimo, moksleivi teigiam savs vertinim. Visi jo darbai patvirtina pagrindin mint, kad btinas teigiamas ir humanikas tv ir mokytoj poiris vaikus nepriklausomai nuo j pasiekim mokymesi bei elgesio trkumus. iuolaikiniai psichologai teigia, kad mogaus siekimas stiprinti savo asmenin garb ir orum yra gimto mogaus poreikio savigarbai ir auktam savs vertinimo rezultatas. monms, pas kuriuos is poreikis dominuoja, bdinga: 1. 2. 3. Bet koki paeminimo form neigimas. Pasiryimas paaukoti savo gerov ir socialin status orumo vardan. Garbs ir orumo prioritetas prie savisaug. 249

4. 5.

Tiesumas ir kompromis nebuvimas santykiuose su lyderiais. Nepakantumas visoms mogaus teisi apribojimo formoms.

Todl labai svarbu, kad kiekvienas pedagogas inot savo aukltini individualias ypatybes, polinkius, siekim uimti tam tikr status, stiprinti savo socialin padt ir savigarbos jausm. iuolaikini mokslinink atlikti tyrimai apie vyresnij klasi moksleivi garbs ir orumo supratim atskleid, jog tik labai maa dalis apklaustj 7 - 8 % teisingai supranta svok esm, pateikia plaius svok apibdinimus, ino pagrindinius j pasireikimo bdus. Pateikia daugel esmini svok savybi. Kas deimtas moksleivis teisingai supranta atskiras garbs ir orumo savybi pasireikimo puses, nesugeba pateikti isamaus apibdinimo bei savybi pasireikimo. J atsakymai i esms teisingi, bet fragmentiki. Kas treias moksleivis painioja garbs ir orumo svokas su kitomis giminingomis dorovinmis svokomis. Kai kurie j tapatina garb ir drs, garb ir savimeil. Apie 35 % respondent turjo sunkum atsakydami pateiktus klausimus, neinojo arba abejojo, kaip pasireikia mogaus garb ir orumas. Nemaai ios grups mokini niekada nesusimst apie iais svokas. 10 procent mokini, turini neteising, kartais ikreipt poir garb ir orum, j dorovin esm. Tyrimai parod, kad beveik 75 % moksleivi neteisingai supranta garb ir orum, jiems reikalinga i svok esms supratimo ir j pasireikimo elgesyje korekcija. Apie pus vis moksleivi apskritai negaljo paaikinti svok reikms, paprasiausiai apie tai niekada nesusimstydavo (F. Kadol, 1998). Naudojant nepriklausomo pasirinkimo metod aikintasi, ar mokiniai teisingai vertina save. Jie turjo priimti sprendim situacijoje, kurios pavyzdys pateiktas: prie Naujus metus turtingas verslininkas vykdys 3 bet kokius tavo norus, jeigu tu vykdysi tik vien slyg i pateikt: visada tylsi, jeigu tave arba tavo draugus emina; patylsi, jeigu tavo draugas ims tave ar kitus apgaudinti; paliksi draug nelaimje, pvz., jei j mu stipresni u tave.

I t 60 % moksleivi turini, j nuomone, garbs ir orumo, madaug kas deimtas neprim n vieno pasilymo. Kiti sutiko su vienu, dviem, o kartais ir visais trimis pasilymais, nors nei vienas pasilymas neatitiko mogaus garb ir orum turinio mogaus dorovinio idealo. Todl galima teigti, kad vyresni klasi mokiniai nepakankamai giliai sisavino mogaus garb ir orum atitinkant elgesio bd, kaip garb ir orumas pasireikia (F.Kadol, 1998). Matyt, mokyklose dar nepakankamai dmesio skiriama mogaus garb ir orum ugdani priemoni gyvendinimui, stokojama sistemingumo iame 250

darbe. Mokytojai vis dar didel dmes skiria ini pertekimui, o ne mogaus esmini vertybini nuostat ugdymui bei gilinimui. Lietuvoje jauiamas vietimo sistemos perorientavimas nuo akademikumo, kai svarbiausios buvo teorins inios, praktin ini pritaikym, mokjim ir gebjim formavim. Bet taip yra dar ne visur, kadangi mokytojams kartais yra sunku valdyti naujas informacines technologijas, pakeisti savo mstym. Vyresni klasi moksleiviai turi nepakankamai susiformavus supratim apie mogaus garb ir orum, blogai sisavino atitinkamo elgesio bdus, pasireikimus bendraujant su kitais monmis. i problema tampa labai aktuali dabar, kai per iniasklaid, internet mokiniai mato ypatingai daug agresyvaus, mogaus orum eminani elgesio, pasisakym ir net iauri aidim pavyzdi. Pedagoginis - psichologinis garbs ir orumo svok turinys bei struktra Lietuvi ir rus kalbose odio "garbe" (rus. ) semantin reikm artima odiui "gerbti" (rus. , , ). Didysis Lietuvi kalbos odynas apibdina GARB kaip visuomens pripastam pagarb u nuopelnus, lov, ger vard. iuolaikin odio garb prasm nusako mogaus socialin reikmingum, jo dorovin vaizdin. Garbs samprata formuojasi ir egzistuoja tam tikros visuomens nuomonje, ji parodo mogaus poelgi visuomenin vertinim, nusako jo indl visuomenikai reikming veikl. Pats mogus turi tik pasirpinti, kad neprarast savo garbs. Todl, A.P.echovo odiais tariant, garbs negalima atimti, j galima tik prarasti. Svarbus garbs struktrinis elementas - suprasti, kaip mogus suvokia, vertina savo visuomenin padt. ia prasme garb pasireikia kaip mogaus vidin sin ir lieia asmenybs emocin sfer. Pagrindiniai garbs svokos turinio elementai: teigiama mogaus reputacija; kit moni pagarba konkreiam mogui; vidinis igyvenimas dl btinumo stiprinti savo socialin reikmingum.

Garbe reikt laikyti sitvirtinus mokiniuose poreik stiprinti savo reputacij, garbs normini reikalavim mogaus poelgiams sismoninim ir vidin primim, sugebjim mobilizuoti valios pastangas nuolatiniam elgesiui, kuris visuomens vertinamas kaip doras ir skatina mog teigiamai vertinti save. Orumo svoka pasiymi daugialypikumu ir naudojama vairiais aspektais. Rus kalboje odis "" siejamas su "". Taip pabriama, kad itoks mogus turi kak vertingo, naudingo sau ir kitiems monms. Turtu galima laikyti sveikat, jg, isimokslinim, darbtum, teisingum ir kt. Lietuvoje orus mogus suprantamas kaip turintis vidins pagarbos, jauiantis savo vert. Etikos vadovliuose paymima, kad orumas tai mogaus savyb, kurijis gyja ir isaugo gyvendamas. 251

Orumas - pasitikjimo savo patikimumu ir nepakartojamumu doryb, skatinanti neeminti nei savs, nei kit garbs. Orus mogus jauia savo mogikosios prigimties vert ir j brangina, kaip svarbiausi buvimo pasaulyje vertyb. Todl galima kalbti apie fizines ir dvasines mogaus vertybes. Dvasins vertybs skirstomos : intelektualias (isimokslinimas, sugebjimas logikai mstyti, teising ivad darymas, valgumas); emocines ( meninis skonis, teigiamas poiris gro, estetin kultra); dorovines - etines (patriotizmas, disciplina, siningumas, mandagumas ir t.t.).

Kiekvienas mogus paprastai turi ir teigiam, ir neigiam savybi. Bet btent teigiamos savybs laikomos mogaus orumo prielaidomis. Orumas nusako vien i mogaus moralins smons ir savimons pusi, asmenin mogaus poir savo socialin vert. Kaip dorovikai apibendrinanioji asmenybs charakteristika, orumas nusako mogaus savybi visum, kuri visuomenin vert yra sismoninama ir vertinama jo paties, o taip pat susilaukia adekvataus visuomens vertinimo. Pagrindiniai etiniai asmenybs orumo poymiai: moralini mogaus savybi, nusakanijo socialin reikmingum buvimas; mogaus savojo A suvokimas ir objektyvus vertinimas, iuo pagrindu savigarbos jausmo pasireikimas; kit moni reikiama pagarba mogui ir jo adekvatus visuomenins nuomons vertinimas.

Garbs ir orumo svokos yra labai panaios, bet jos nra tapaios. Garbe vadinama tai, kaip visuomen vertina mog, orumas gi nusako, kaip mogus vertina save, suvokdamas savo individuali svarb. Pagrindiniai rodikliai, pasak F.Kadol (1998), nusakantys vyresnij klasi mokini asmenybs garbs ir orumo isivystymo lyg yra: teigiama dorovin reputacija bendraami, mokytoju, tv tarpe bei jai adekvatus savigarbos jausmas; auktas analizuojam savybi ir j dorovini pasireikim mogaus smonje bei elgesyje suvokimo lygis; nusistovjs dorovinis poreikis ir vidinis siekimas elgtis pagal garbs ir orumo reikalavimus; nuolat pasireikiantis moksleivi pratimas veikti tokiose kasdienio gyvenimo ir kritinse situacijose, kurios reikalauja moralinio pasirinkimo.

252

Remiantis I. Charlamovo pasilyta struktrikai orientuota dorovini savybi formavimo koncepcija bei garbs ir orumo svok turiniu, specifika, galima vardyti vyresnij klasi mokini mokymo - ugdymo proceso pagrindin krypt, kaip orientuot vairaus mokini darbo veiklos form organizavim, siekiant pastiprinti teigiam reputacij ir savigarbos jausm. Svarbu sukurti pasiekim situacijas ir padti mokiniams siekti ger rezultat mokymesi, sporte, kitokioje visuomenikai naudingoje veikloje. Didels takos turi poreiki ir motyvacijos stiprinimas. Geri darbai turi tapti proiu ir giliu vidiniu sitikinimu. Tam didels reikms turi ir vyresnij klasi mokini saviaukla. Vyresni klasi mokini garbs ir orumo vystimsi takoja svarbs vidiniai ir ioriniai faktoriai. J sveika parodyta 3.5 paveiksllyje. Daugumai vyresnij klasi moksleivi bdingi tokie garbs ir asmeninio orumo isivystymo lygiai: instinktyvi savigarba ir savo reputacijos palaikymas (siekimas bti ne blogesniais u kitus); noro tapti geresniais atsiradimas, siekimas gyti didesn bendraami, mokytoj, tv pripainim; asmenybs garbs ir orumo pasireikimo elgesyje supratimas, sismonintas siekimas pagerinti savo reputacij pasiekimais moksle, darbe, sporte ir kt.; moralini ini personifikacija, tam tikros vidins nuostatos apie asmenybs garbs ir orumo principus susidarymas; stabili garbing gebjim ir pratim pasireikimas kasdieniame gyvenime ir sudtingose situacijose.

Toks skirstymas nra absoliutus ir idealus. Kiekvienas mint garbs ir orumo pasireikimo lygi priklauso nuo kiekvienos atskiros mokyklos ir klass veiklos, asmenini mokini savybi. Taiau jie gali bti gerais orientyrais nustatyti darbo rezultatyvum atskirose mokymo - aukljimo etapuose, siekiant stiprinti vyresnij klasi mokini garbs ir orum supratim.

253

3.5 pav. Vyresnij klasi mokini garbs ir orumo ugdymo vidiniai ir ioriniai veiksniai (modifikuota LLeligiens pagal F.Kadol, 1998)

254

Kaip galima skatinti garbs ir orumo vystimsi mokykloje? Ugdant moksleivius btina atsivelgti garbs ir orumo savybi pltojim. Atliktas tyrimas leidia suformuluoti tokius planingai organizuotos kryptingos edukacins - paintins bei praktins veiklos, skirtos garbs ir orumo formavimui, tikslus ir udavinius: 1. Ugdymo veiklos organizavimas ir stimuliavimas. 2. Mokini paruoimas smoningam profesijos pasirinkimui. 3. Moralini santyki su aplinkiniais monmis ir pai savimi turinio valdymas. 4. Iorinio vaizdio ir visuomenje tinkamo elgesio kultros klimas. 5. Estetins kultros sisavinimas. 6. Sveikos gyvensenos bei kultrinio lygio siekimas. 7. Skminga mokini saviaukla, tobulinant savo dorovines savybes. Kiekvienas tikslas dar gali bti konkretinamas. Mokiniams galima pateikti savs painimo vairiais bdais pavyzdi: 1. 2. 3. 4. Savs stebjimas - kai mokinys lyg i alies save mato, analizuoja savo veiksm ir poelgi motyvus, daro ivadas. Savianaliz, t.y. savo gyvenimo tiksl, veiksm, poelgi, santyki su kitais monmis ir savimi analiz. Savikritika - geras bdas, kada mogus jau pradeda eiti savs tobulinimo keliu. Ji skatina mog aktyviai dirbti su paiu savimi ir yra garbs bei orumo saviauklos stimulas. Savirefleksija - gali bti atlikta odiu arba ratu. Mokiniai aprao savo pasiekimus, neskmes ir analizuoja j prieastis. Tai nelengvas darbas. Apie j A. de Sent - Egziuperi ra, kad save vertinti yra ymiai sunkiau, negu kitus. Jeigu mogus sugeba tai padaryti, tai jis i tikrj yra imintingas.

domus D.Stivenso pastebjimas, kad mog gali nugalti "nusieminimo drakonas", kuris pasireikia prislgta nuotaika, begaliniu nuolankumu, o tai danai bdinga blogai besimokantiems. Vyresnse klasse it grup gali pakliti ir anksiau gerai besimok vaikai. Didiausi dal toki mokini sudaro tie, kas pasiymi blogu paangumu dl silpn mokymosi gebjim, emu savs vertinimu, nepasitikjimu savo jgomis. Jiems D.Stivensas silo laikytis toki taisykli: 2. 4. 5. 1. sismoninkite, kad js ir "nusieminimo drakonas" yra ne tas pats. Patikkite, kad js sugebsite isprsti visus gyvenimo keliamus klausimus. 3. Visada siekite skms visuose darbuose, nuolat sitvirtinkite. Pasinaudokite bet kokia galimybe, kad iskleistumte savo sielos sparnus. Panaudokite savo gyvenimik patirt ir visada iekokite patirtyje kako 255

vertingo, kas gals jums padti pasiekti teigiam rezultat moksle ir gyvenime. Suformuluota mokytoj ir klass vadovo praktins veiklos sistema skirta vyresnij klasi mokini garbs ir orumo ugdymui, susideda i toki etap: 1. 2. Vidini ir iorini mokini dorovinio ugdymo veiksni aktyvinimas. Vyresni klasi mokini traukimas vairias dorovikai orientuotas veiklos formas, turining tarpasmenin bendravim, panaudojant pozityvaus savs suvokimo ir teigiamos reputacijos, savigarbos stimuliavimo bdus. Kryptingos dorovikai - paintins mokini veiklos organizavimas, siekiant susipainti su vairiais garbs ir orumo aspektais bei tvirtinti poreik sigyti ias savybes. Poveikis mokini emocinei sferai ir sudarymas toki slyg, kad j vertybiniai poiriai tapt tvirtais sitikinimais. Vyresni klasi mokini kryptingas valios pastang orientavimas ir j stimuliavimas susidaryti garbaus elgesio gdius ir pratimus. Pateiktoje schemoje apibdinamas vyresnij klasi mokini garbs ir orumo formavimas.

3. 4. 5. 6.

256

3.6 pav. Vyresni klasi mokini garbs ir orumo formavimas

257

Ivados 1. 2. Vyresnij klasi mokini garbs ir orumo formavimas tampa viena svarbiausi dorovinio ir socialinio ugdym teorij ir praktikos problem. Mokslinis istorinis problemos tyrimas rodo, kad ilg laik mogaus garb ir orumas priklaus nuo mogaus turtins padties. Laikui bgant itos svokos tampa neatskiriamu laisvos civilizuotos visuomens smons poymiu. Dabartiniu metu garb ir orumas laikomos bendramogikomis vertybmis, apie tai byloja tarptautiniai teisiniai aktai, ymi mokslinink publikacijos. Organizuojant socialiai vertingus darbus svarbu ne tik vystyti teigiam mokini poir toki veikl, bet ir skatinti moksleivi teigiam savs suvokim bei vertinim, vystyti savigarbos jausm. Rezultatyvumas ir dorovinis vairi vyresnij klasi mokini darb kryptingumas galina kalbti apie teigiamos reputacijos (objektyvi garbs ir orumo pus), o jos pagrindu savo socialinio vertingumo suvokim, ugdyti savyje garb ir asmen orum (subjektyvioji pus). Nusakyti vyresni klasi moksleivi garbs ir asmeninio orumo isivystymo lygiai, kurie nra absoliuts ir ideals. Kiekvienas garbs ir orumo pasireikimo lygis priklauso nuo atskiros mokyklos ir klass veiklos, asmenini mokini savybi. Taiau jie gali bti gerais orientyrais nustatyti darbo rezultatyvum atskirose mokymo aukljimo etapuose, siekiant stiprinti vyresni klasi mokini garbs ir orum supratim.

3. 4.

5. 6.

Klausimai ir uduotys 1. 2. 3. 4. Apibdinkite garbs ir orumo svokas. Ianalizuokite moksleivi garbs ir orumo ugdymo aspektus. Nurodykite bdus, kaip galima praktikai iugdyti garbs ir orumo jausmus mokiniuose. Pateikite pavyzdi, kaip mokyklose eminama moksleivi garb ir orumas.

258

3.4. Socialinis pedagoginis tyrimas Mokslinis tyrimas - mokslini fakt atskleidimo procesas, vienas mokslininko paintins veiklos bd. Mokslinis tyrimas charakterizuojamas tokiomis kategorijomis: objektyvumu, reprodukavimu, rodymu, tikslumu. Mokslinius tyrimus atlieka mokslininkai, savo srities profesionalai, dirbantys mokslo staigose, eksperimentinse laboratorijose ar centruose. Kiekvienas mokslas, siekdamas nauj ini, naudojasi savo metodais ir priemonmis. Mokslininkai, kurdami nauj teorij, profesionaliai naudojasi sukaupta mokslins informacijos sistema. Tyrimo procese tam tikros inios gali bti kaip prielaida, kaip priemon arba mokslinio tyrimo rezultatas. Mokslinis tyrimas skirstomas : empirin ir teorin. Empirizmas filosofijos mokslo aka, pripastanti jutimin patyrim vieninteliu painimo altiniu. Empirinis painimas remiasi realybs tyrimu, praktine patirtimi. Empirin tyrim atlieka praktikai - mokytojai, socialiniai pedagogai, psichologai ir kt. Teoriniais tyrimais usiima specialiai tam pasiruo asmenys profesoriai, docentai, moksliniai darbuotojai, doktorantai, dirbantys mokslo staigose, auktosiose mokyklose. Empiriniame tyrime, pasak M.Galaguzovos (2000), naudojami ie metodai: stebjimas, apraymas, eksperimentas; Teoriniame - bjau mint, dar naudojami abstrahavimo, idealizacijos, aksiomatizacijos, formalizacijos, modeliavimo. Be to, atliekant empirinius ir teorinius tyrimus, panaudojami tokie loginiai metodas: analiz - sintez, indukcija - dedukcija. Empiriniai ir teoriniai tyrimai skiriasi gautais rezultatais. Pirmu atveju jie ufiksuojami teigini, taisykli, rekomendacij pavidalu. Antruoju teorinmis iniomis - mokslinmis koncepcijomis, dsniais ir dsningumais, atradimais ir iradimais. 3.2 lentel Empirinio ir teorinio painimo palyginimas (pagal M.Galaguzov, 2000) Empirinis painimas Teorinis painimas
1. Tyrimas atliekamas profesionalia Tyrim atlieka specialiai tam paruoti veikla uimt darbuotoj mokslininkai 2. Paintin veikla nesistematizuota, Mokslin veikla sisteminga ir kryptinga neturi kryptingo pobdio 3. Painimo metodai: stebjimas, apraymas, eksperimentas 4. Gauti duomenys fiksuojami kaip teiginiai, taisykls, rekomendacijos Specials metodai: abstrahavimas, idealizavimas, formalizavimas, modeliavimas Duomenys pateikiami koncepcij, dsni, dsningum, atradim pavidalu

259

Nepaisant empirini ir teorini painimo skirtum, jie tarpusavyje labai susij: teorinis tyrimas remiasi ini, fakt baze, gauta tiriant realyb. Empirinis tyrimo lygis suteikia galimyb tirti realyb, ikelti naujus faktus ir reikinius, kurie leis daryti apibendrinimus, ivadas, teikti rekomendacijas, praktinius patarimus. Teoriniame lygyje ikyla bendri dsningumai, leidiantys paaikinti anksiau skelbt atradim, fakt, reikini tarpusavio ry. Tai leidia nuspti ateities vyki tkm. Tokia yra bendra mokslini tyrim schema, iekant nauj mokslini dsni. Perjimas i empirinio painimo lygio teorin reikia kokybik ini uol. Socialins pedagogikos mokslinio tyrimo udaviniai. Socialins pedagogikos atgimimas buvusioje SSSR prasidjo devintame deimtmetyje. Socialins pedagogikos problemomis pradjo domtis yms to meto mokslininkai: V.Boarova, V.Zagviazinskij, A.Mudrik, G.Filonov, B.Bitinas, J.Vaitkeviius ir Moksl akademijos (MA) - ymiausios mokslins pedagogins staigos. Mokslinius tyrimus socialins pedagogikos srityje vadiname socialiniais pedagoginiais. Tai specialiai organizuotas painimo procesas, kuriame sukuriama susisteminta teorini ini apie socialins pedagogikos esm, jos turin, veiklos metodus ir formas visuma. Socialinio pedagoginio tyrimo sudtingumas pasireikia tuo, kad tyrimo objektas tampa visa besivystanio mogaus ir j supanios aplinkos tarpusavio santyki sistema, vis socialini ryi vairove. is procesas dinamikas, besivystantis: vaikas auga ir keiiasi kiekvien dien, kinta j supanti aplinka, atsiranda, sitvirtina, arba atvirkiai, inyksta socialiniai ryiai ir kiti procesai, kurie turi takos vaiko asmenybs formavimuisi. Socialins pedagogikos vystimasis pokyius patirianiose Ryt Europos alyse ikelia mokslininkams vis kompleks udavini, kuriuos slygikai galima suskirstyti tris dideles grupes. 1. Socialins pedagogikos teorins problemos. Joms priskiriama: mokslinio tyrimo objekto ir dalyko patikslinimas, svok ir kategorij sistemos sukrimas, remiantis usienio ali socialins pedagogikos pasiekim ir posovietini ali kultros istorijos studijavimu ir visuomens vystymu konkreiomis slygomis bei socialini pedagogini tyrim vertinimo kriterijais, mokslinio tyrimo metod specifika. Teorins problemos, susijusios su iuolaikini socialini pedagogini, socialini psichologini, socialini filosofini koncepcij krimu, socialini pedagogini reikim diagnozavimu ir prognozavimu. Pavyzdiui, socialins teisins vaiko apsaugos, socialini tarnyb valdymo, reguliavimo sistemos krimas N alyje arba vaik nam viename ar kitame alies rajone steigimas. Negalime sakyti, jog i sistem i viso nra, vyksta intensyvus j steigimas, bet is vystimasis vyksta stichikai. 260

2. Socialins pedagogins veiklos teorijos krimas: turinio, metod ir priemoni, naudojam socialinio pedagogo veikloje, tyrimas, socialins pedagogikos ir socialinio darbo tarpusavio ryys, specialios ir korekcins pedagogikos, socialins pedagogikos istorijos ssajos; kuriant socialinio pedagogo veikimo technologij su vairiomis vaik grupmis skirtingose mokymo staigose. Pavyzdiui, darbo su vaikais vairiose sociumuose metod; socialinio edukacinio darbo su eima, kurioje yra negalus vaikas; darbo su vaikais, turiniais elgesio nukrypim, darbo su spec. ugdymo staig tyrimais. 3. Profesinis socialinio pedagogo rengimas: kuriamos specialist paruoimo koncepcijos, tikslinami socialinio pedagogo profesionalo parengimo standartai, rengiami socialins pedagogikos, socialins pedagogikos istorijos, socialins pedagogikos technologij vadovliai; ruoiami turinio, form ir metod, seminar, laboratorini usimim, praktikum, praktikos atlikimo form ir metod, atestacij reikalavimai. Socialins pedagogikos mokslini tyrim efektyvumas daugiausiai priklauso nuo naudojam altini: poiri, pavyzdi, idj, technologij ir kt. V.Zagviazinskij (1995) iskiria penkis tyrim efektyvumo altinius: bendramogiki humanistiniai idealai, atsispindintys visuomens socialiniame usakyme; visas moksl apie mog pasiekim kompleksas: psichologijos, pedagogikos, valeologijos, filosofijos, sociologijos, socialinio darbo; teorins koncepcijos ir alies bei usienio patirtis; vaiko socialins aplinkos pedagoginis potencialas (eima, mokykla, kultros staigos); krybinis socialins sferos darbuotoj potencialas (soc. pedagogai, soc. darbuotojai, soc. psichologai ir kiti).

Socialinio pedagoginio tyrimo etapai ir metodai. Moksliniam tyrimui labai svarbu nustatyti tiksl, apibrti tyrimo apimt erdvje ir laike. Pagrindinai mokslininko darbo momentai: teisingai nustatyti tyrimo logik ir sudaryti tyrimo plan. Planas - geriausias bdas pasiekti maksimali rezultat minimaliomis jg snaudomis. Planavimo periodas turi didel tak atlikto darbo kokybei, laiko snaudoms. V. Zagviazinskij pateikia toki japon sugalvot schem:

Utamsinta dalis - tai slyginis laiko pavaizdavimas, sunaudotas planuojant darb, balta - laikas, paskirtas rezultat pasiekimui ir klaid, pasitaikiusi darbo eigoje, taisymui. 261

Planas - darbo instrumentas, kuriuo naudojasi tyrjas. Jis gali kisti, bti tikslinamas taisomas. Geriausias planas yra tas, kur galima keisti. Plano sudarymas padeda logikai sutvarkyti tyrim, kur lemia darbo eigoje gauti rezultatai ir naujai ikil sunkumai. Skiriami trys tyrimo logikos konstravimo etapai: paruoiamasis (organizacinis), tiriamasis ir apipavidalinimo - gyvendinimo. Pirmasis tyrimo etapas - tyrimo srities pasirinkimas, problemos iklimas, tyrimo temos patikslinimas, preliminarus tyrimo hipotezs ir udavini suformulavimas. Bet kuris mokslinis tyrimas prasideda nuo problemos iklimo - tai teorinis ar praktinis klausimas, kur neturime atsakymo ir kur reikia atsakyti. Problema - tai kakas dar mokslo nenagrinta, tai tiltas nuo neinomo prie inomo. Danai naudojamas vardijimas "problema - tai neinojimo inojimas (inau, kad neinau)". Reali socialin - edukacin veikla labai plati ir vairialyp, taigi, svarbiausia iskirti objektyvi srit, kuri nukreiptas tyrjo dmesys. Vaizdiai kalbant, egzistuoja "tyrimo laukas" - objektas, kuriame turi susivokti pats tyrjas. Tyrimo objekto pasirinkimas priklauso nuo daugelio veiksni, t.y. kiek tyrimui aktuali i sritis, k naujo mokslininkas gals pasakyti, atliks tiriamj darb, kokios yra ios srities ini vystimosi perspektyvos socialinei pedagogikai, kiek i tema domi paiam tyrjui, koki darbo patirt jis turi ioje srityje. Pereinant i praktins veiklos, btina detaliai susivokti "tyrimo lauke" (objekte) ir surasti netyrint dalel, t.y. "balt dm", kuri ir bt tyrimo dalykas. Tai gana ilgas iekojim kelias. I vienos puss, reali veikla, kuri ino tyrintojas, i kitos -jo abejons, kiek tai aktualu mokslui, o gal i problema jau tyrinta kit mokslinink, tik jis to neino. Abejons, netikrumas visada lydi mokslinius iekojimus. Pavyzdiui, tyrjas nori nagrinti problemas, susijusias su socialine pedagogine vaik reabilitacija. ios temos aktualumas nulemtas visuomens socialiniais poreikiais, reabilituojant dezadaptuotus vaikus. Socialinse pedagoginse reabilitacijos staigose i problema nra sistemikai sprendiama. Bet is "tyrimo laukas" platus ir daugialypis, todl reikia iskirti savo "plotel, srit" tyrimo dalyk. Tam reikia apibrti tyrimo ribas. Mintoje srityje gali bti tam tikri apribojimai: tiriam paaugli amiaus tarpsnis ribojamas nuo 13 - 14 iki 17 met, nes is amius ypatingai svarbus vaiko interes ir poreiki formavimui, stipriausiai pasireikia j elgesio nukrypimai; kitas nukrypimas gali bti susijs su sociumo apibdinimu, kur vyksta paaugli reabilitacija, pavyzdiui, tai gali bti stambus pramoninis miestas, darantis ir teigiam ir neigiam tak paaugli socializacijai. Objekto ir dalyko iskyrimas gana sudtinga uduotis netgi patyrusiam tyrjui, o pradedantysis mokslininkas turi sismoninti, kad tyrimo objektas ir tyrimo dalykas nra tapaios svokos, nors ir siejasi tarpusavyje (kaip gentis ir ris, bendresnis ir dalinis).

262

Kitas svarbus tyrimo etapas - temos suformulavimas. Tyrj vl kankina abejons - teisingai ar ne suformulavo tyrimo temos pavadinim. Jis darbo eigoje gali bti tikslinamas, koreguojamas, bet turi ilikti tiriamo dalyko ribose. Egzistuoja tam tikri temos formavimo reikalavimai: Pageidautina, kad temos pavadinime atsispindt tyrimo problema, sritis ir apribojimai; Temoje turi matytis judjimas nuo pasiekto ir inomo iki neitirto neinomo; Pavadinime geriau nevartoti odi "problema" (ji ne keliama, o sprendiama), "vaidmuo" (tai aktualumas, kuris atskleidiamas darbe), "dka" (tai metodai, kurie atsispindi darbe), reikia vengti jungtuko "ir". Kableli, kitaip reiks nagrinti ne vien, o dvi problemas. Pavyzdiui, anksiau minta tema gali bti formuluojama taip: "Socialin pedagogin paaugli reabilitacija stambaus pramoninio miesto slygomis". Dar viena svarbi procedra - tyrimo hipotezs iklimas. Hipotez tariama prielaida, kuri btina rodyti. Nordami suprasti hipotezs esm, atsiribosime nuo ms tyrimo ir sivaizduosime, kad mokslininkas nusprend ivesti nauj gli (kardeli) r. Tai darydamas jis, aiku, ino ias gles, kaip jos auga, kaip galima ivesti naujas ris ir numano, koki r nort ivesti jis pats, kokios spalvos, formos, aukio ir kita. Mokslininkas aprao bsim r ir numato, k btina padaryti. Po to jis susidaro veiksm plan, ir pradeda veikti - iveda t r, eksperimentuoja ir sitikina kiek buvo tiksls jo spjimai. Hipotez mokslinio tyrimo metu gali pasiteisinti, pasiteisinti i dalies arba visai nepasiteisinti. Neigiamas rezultatas moksle - taip pat mokslinis rezultatas. is pavyzdys parodo, kad hipotez lemia vis tyrim nuo pradios iki galo. Hipotez turi velgti darbo rezultat, bendrais bruoais apibrti darbo baigt, o visi kiti darbo eigos etapai bus tik laipteliai rezultatui pasiekti. Hipotezs formulavimas - nepaprasta uduotis tyrjui. Jis turi turti tam tikr logikos ini, suvokti mokslinio tyrimo esm, turti empirin patyrim apie tiriam problem, sugebti konstruoti ir perkonstruoti inias, modeliuoti, prognozuoti. Galima iskirti reikalavimus hipotezei suformuluoti. Tam mokslininkas atsako iuos klausimus: Kokia tyrimo dalyko esm, koks yra pagrindinis tyrimo instrumentas (metodas), i koki element susideda tiriamas dalykas ir kokia jo struktra (element tarpusavio ryys ir element tarpusavio slygojimas), kaip vystosi tyrimo dalykas (vykstani reikini tsa, element keitimasis, ryys su ioriniu pasauliu, prognoz), kokios numatom udavini skmingo sprendimo slygos. Aukiau apraytas pavyzdys "Socialin pedagogin paaugli reabilitacija stambaus pramoninio miesto slygomis" vyks sklandiai, jei funkcionuos socialini tarnyb sistema, kurios pagrindas bus modulinis struktrinis - funkcinis modelis i 3 komponent. 1. Funkcinis komponentas, kurio dalys yra: 263

diagnostin (vaik socialinis vystimasis ir j poreikiai); veikla (jos rys sudaro sistem); prognozs (socialini tarnyb udaviniai).

2. Struktrinis komponentas: socializacijos staigos mikrosociume, profiliuotos reabilitacins tarnybos ir koordinaciniai moksliniai metodiniai centrai. 3. Modulinis komponentas, kuris leidia sukurti socialini tarnyb variantus, atsivelgiant vaiko poreikius ir socium. Pirmas paruoiamasis tyrimo etapas ubaigiamas uduoi suformulavimu. Udaviniai turi atitikti problem, objekt ir tyrimo hipotez. Daniausiai j bna 3-4. Ypa danai numatomi tokie udaviniai: istorijos tyrinjimas ir iuolaikin problemos padtis; struktros, funkcijos, tyrimo esm; tiriam reikini slyg paruoimas praktikoje; eksperimento atlikimas, norint patikrinti ikeltas hipotezes.

Aiku, uduoi skaiius gali kisti, priklausyti nuo to, kokias mokslines problemas ruoiams sprsti. Faktikai uduotys yra tyrimo plano patikslinimas. Vliau mokslininkas ias uduotis vien po kitos sprs. Taigi, tyrintojas aukiau pateiktame pavyzdyje, gali isikelti iais uduotis: nustatyti teorin problemos ityrimo lyg; paruoti miesto paaugli socialins reabilitacijos tarnybos model; nustatyti paaugli socialins pedagogins reabilitacijos slygas; eksperimentu patikrinti ikeltus teiginius.

Antras mokslinio darbo etapas - tiriamasis. is etapas kiekvieno mokslininko labai savitas, bet yra ir bendro, kas susij su tyrimo metodo pasirinkimu. Metodas (graikikas methodos - "kelias k nors") - tikslo pasiekimo bdas, jis tampa slyga ir priemone naujoms inioms gauti. Metodas pagrindinis mokslo udavini sprendim instrumentas - objektyvi tikrovs (realybs) dsni atradimas. Objektyvaus pasaulio painimo vystimosi procese monija atrado bendrus mokslinio mstymo principus, kurie pavadinti bendramoksliniais metodais: empiriniai (stebjimas, apraymas, diagnostika, eksperimentas ir kita), teoriniai (abstrahavimas / mintyse iskyrimas ar atsiejimas nuo daikto ar reikinio, jo reikmingo svarbaus poymio, savybs ar ryio ir atitraukimas nuo kit poymi, modeliavimas ir t.t.) bei metodai naudojami tiek empiriniame, tiek teoriniame lygiuose: analiz (mstymo objekto suskaidymas mintyse sudtines dalis, j ypatybi, santyki 264

iskyrimas), sintez (iskirt objekt dali, poymi, ypatybi ir santyki sujungimas visum), indukcija (samprotavimas, kuriame i atskir fakt ar ini, daromos bendrosios ivados, pvz. Gydytojas i keli simptom nustato lig), dedukcija (mstymo veiksmas, kuomet ivados gaunamos i prielaid pagal logikos dsnius bei taisykles), apibendrinimas (minties, daikt ar reikini sujungimas tam tikr klas, atsivelgiant j bendras ir esmines savybes bei poymius), konkretizavimas (visybikos minties, nuo kurios kakas atsiejama, ilaikymas), palyginimas ir kt. Kartu su bendramoksliniais egzistuoja ir konkretaus mokslo specials metodai, atspindintys daikto specifik. Kiekviename specialiame metode pasireikia mokslinio mstymo principai ir metodai. Socialin pedagogika palyginti nesena pedagogikos mokslo aka, jai dar reikia sukurti savo specifinius tyrimo metodus. iame vystimosi etape socialins pedagogikos mokslas naudosis bendramoksliniais tyrimo metodais bei t moksl metodais, kurie artimi pagal tyrimo objekt, tai yra pedagoginiais, psichologiniais ir socialiniais. Tyrimas prasideda nuo literatros altini studijavimo ir praktins veiklos patirties apibendrinimo. Literatros altini analiz prasideda nuo pagrindini tyrimo svok patikslinimo. Kiekvienas tyrintojas suinteresuotas greitai gauti tikslius duomenis studijuojama tema. Bet kuo labiau nuvieiami tiriamos temos klausimai literatroje, tuo didesn tikimyb mokslininkui nepraleisti ko nors svarbaus savo darbe. Vienas i operatyvios analizs bd tampa tiriamos problemos bkls tyrinjimas, pagrindini svok, sutinkam temoje, problemoje ir tyrimo uduotyse studijavimas. Svarbiausi tyrimo svok analiz geriau pradti nuo odyn, enciklopedij, kitos literatros studijavimo, kadangi ten sukoncentruota ir isamiai atspindi svokos esm mokslo vystimosi etape. Kitose pedagogikos ir socialins pedagogikos mokslo akose vyksta savotikas sutvarkymas, tam tikra pagrindini svok inventorizacija, sudaromi j katalogai. Mokslini kalb vystimosi rezultatu tampa tezauriumai, suteikiantys tikrovje egzistuojani ini sistemos apraym. Jie sudaro deskriptori odyn. Deskriptorius suprantamas kaip leksikos dalelyt, tai yra odis ar odi junginys, kuriam priskiriama ta pati reikm. Deskriptoriaus pavyzdiu gali bti socialin pedagogika, socialinis pedagoginis tyrimas, socialinis ugdymas ir kita. Tokius odynus btina sudaryti dl to, kad reikalinga speciali informacini, vairi kalb paiek kalba, kuri sudaro informacin paiek sistem. Tokia paieka galima bibliotekose pagal elektronin katalog arba naudojantis internetu. Pereiname prie tiriamos temos mokslini darb. Pradedantysis mokslininkas, analizuodamas altinius, greit padaro ivad, kad viena ir ta pati 265

svoka atskir autori vairiai traktuojama. Tad, ikyla udavinys, ar paiam sugalvoti tos svokos apibrim (ir tai bus tam tikras jo indelis moksl), ar perimti kurio nors autoriaus poir ir juo naudotis tyrimo eigoje. Vienareikmis priimt tyrimo svok aikinimas yra vienas i skmingo tyrimo garant. altini analiz btina, norint studijuoti vairias savo alies ir usienio ali teorijas bei praktik. Kuriant teorij, mokslininkai naudojasi tokiais pedagoginiais ir sociologiniais metodais: stebjimas, pokalbis, apklausa, anketavimas, vaiko krybini darb, j asmens byl tyrinjimas. Stebjimas socialiniame pedagoginiame tyrime - socialini pedagogini reikini painimo metodas, remiantis jutimo organ suvokimu, tai pirminis apdorojimas ir gautos informacijos analiz. Mokslinis stebjimas nuo kasdieninio skiriasi keletu poymi: kryptingumu, analitiniu charakteriu, kompleksikumu, sistemikumu. Stebjimas gali bti nepertraukiamas ir diskretikas: platus (pvz. stebima grup vaik - valkat) arba ribotas (atrenka tik vaikus elgetas - praintojus) tyrjas gali pats dalyvauti tyrimo procese arba stebti j i alies. Naudojant vairias tyrimo technikos priemones (fotografijas, videoraus), tyrimo uduotys palengvja. Kiekviena tyrimo ris turi savo trkum ir privalum. Privalumai: galima tirti objektus ir vykius, keisti konkreias situacijas, smoningai sudaryti naujas. Trkumai: trukm, subjektyvi faktori, t. y. paties tyrjo taka, vykstant stebjimo procesui. Apklausos metodas: odiu (pokalbis ir interviu) ir ratu (anketavimas). Apklaus metod tikslas patirties vertinimo, poirio vaik ar vaik grup atskleidimas. Pokalbyje galimas pasikeitimas nuomonmis (ginai, diskusijos). Naudojantis iais tyrimo metodais svarbu usibrti tiksl: i anksto apgalvoti pokalbio plan, apibrti klausimus, kuriuos pateiksime apklausiamiesiems. Skiriami udaro tipo klausimai, kada reikia irinkti vien i keli silom atsakym; pusiau udaro tipo - dal klausim gali isakyti ir savo nuomon: atviro tipo - tiriamasis visus klausimus atsako pats. ie metodai turi savo stiprisias ir silpnsias puses: tiesiogin tyrintojo ir tiriamojo kontakto galimyb, atsakym individualizavimas, j koregavimas apklausos metu, operatyvi atsakym pilnumo ir patikimumo diagnostika. Bet apklausos metodai reikalauja daugiau laiko eksperimentuojant, sumaina galimybes apklausti didesn tiriamj skaii. ie trkumai i dalies paalinami naudojantis klausimais ir anketomis, bet tam reikia atidiai pasiruoti. Anketos gali bti atviro tipo, kai tiriamasis nurodo savo duomenis (pavard, vardas, amius), arba udaro, kuriuose neinomas konkretus asmuo. Anketavimo metodas perimtas i sociologijos, kadangi pateikiami tokie pat reikalavimai kaip ir sociologiniuose tyrimuose. Socialinje pedagogikoje plaiai naudojami tyrinjimo metodai taikomi psichologijoje, studijuojant vaiko asmenyb, jo charakter, temperament, socialin grup, socium, vaiko aplink ir kt. Btina prisiminti, kad mokslininkas savo tyrimuose gali naudotis vairi specialist 266

paslaugomis. Galima pateikti analogij: kai mogus ateina pas gydytoj, tai medikas pirmiausia pacient nusiunia tyrimams, jam padeda kiti specialistai: daro kraujo analiz, kardiogram tik po to nustato diagnoz. Taigi, norint itirti vaik sociume, galima naudotis psicholog, medik, pedagog ir kit specialist paslaugomis. Svarbu, kad mokslininkas tiksliai suvokt, kokias konkreias uduotis jis privalo sprsti ir kas jam gali padti t darb atlikti. Empirinis painimas leidia mokslininkui kurti teorin savo problemos vizij, tokiu atveju jis naudojasi teoriniais metodais. Teorijos krimas ir perjimas prie realios veiklos susijs su ideali objekt, modeli formavimu, neturiniu tiesiogini analog su empiriniu painimu. Ideali objekt paskirtis tampa priemone isiaikinti ir itirti ryi bding vienai ar kitai realiai socialinei pedagoginei veiklai, dsningumus. Kalbant apie ideal model, reikia neumirti, kad jis realybje neegzistuoja, kaip ir gamtoje nra ideali duj, o daugelis fizikos dsni atrasti tik dl to, kad buvo vesta i svoka. Siekiant sukurti ideal tiriamojo objekto paveiksl, naudojamas sisteminio traktavimo ir modeliavimo metodas. odis "sistema" kils i graik kalbos "sistema", reikia "visuma, visyb". Sistema suprantama kaip element skaiiaus visuma, esanti tam tikruose santykiuose ir ryiuose vien su kitais, kurie sudaro apibrt visum ir vieningum. Sisteminiai objektai priskiriami pedagogikai ir socialinei pedagogikai yra nepaprastai sudtingi. J tyrimo objektas - vaikas ir sociumas materialios, besivystanios ir dinamikos sistemos, todl jas tirti tyrintojui padeda sistemin analiz arba sisteminis traktavimas. Naudojantis iuo metodu, sudtingas sisteminis objektas neisenka, o jo sudtini element ypatumai susij tarpusavio ryiais. ia atsiveria reikinio prieastys ir rezultato taka j suklusioms prieastims. Tyrjas susidaro vaizd apie tiriam objekt kaip sistem, akcentuodamas j lemianius veiksnius, sistemos element tarpusavio ry ir tarpusavio priklausomyb. iuo pagrindu sukuriama sistemos struktra; pasireikia atskiri jos element funkciniai ypatumai, lemiantys pradinius, pagrindinius ir gamybinius faktorius, takojanius visum ir jos elementus, sistemos vystimosi dinamik. Be abejo, idealaus modelio sukrimo mokslininkui nepakanka, jis reikalingas kaip pagrindas praktinei veiklai atlikti, reorganizuoti ir tobulinti. Todl kitas tyrimo etapas - slyg nustatymas, kaip i sistema gali dirbti. ios inios atsispindi socialinje pedagoginje veikloje, kokia ji, mokslininko manymu, turt bti. Tokiu bdu gautos mokslinio tyrimo inios reikalauja patikrinimo eksperimento. Yra du eksperimento tipai: konstatuojantis ir ugdomasis. Konstatuojantis eksperimentas naudojamas tyrimo pradioje, siekiant isiaikinti tyrimo objekto bkl (bsen). Inagrinjus mokslinius teiginius (bkls), atliekamas formuojantis (ugdomasis) eksperimentas, aprobuojantis mokslines prielaidas, patikrinant j efektyvum. Kartu su pagrindiniu 267

formuojaniu eksperimentu atliekamas dubliuojantis, kuriame idjos ir hipotezs patikrinamos naujomis slygomis. Po to vyksta t eksperiment analiz. Pabaigoje padaromos ivados: ar pasitvirtino mokslininko ikelta hipotez, kaip buvo isprsti tyrimo udaviniai, kokios tolesns darbo ia kryptimi perspektyvos. Labai svarbus tiriamojo darbo baigiamasis etapas yra rezultat pateikimas. Studentui - kursiniai ir diplominiai darbai, pradedaniajam mokslininkui - disertacijos gynimas: magistrins - besimokaniam magistratroje. Tyrimo rezultatu tampa mokslinio iradimo ar atradimo patentas. Daugeliu atvej moksliniai darbai pateikiami atskirais moksliniais leidiniais: monografijomis, vadovliais, metodinmis rekomendacijomis. Klausimai ir uduotys 1. 2. 3. Kas yra socialinis pedagoginis tyrimas? Palyginkite empirinio ir teorinio tyrimo panaumus bei skirtumus. Ivardykite visus tyrimo etapus.

268

3.5. Socialinio pedagogo darbas ugdymo itaigose Mokykla kaip atvira socialin - edukacin sistema Humanik santyki formavimas sociume - socialins pedagogins veiklos pagrindinis tikslas. Humanistinis ugdymas atviroje aplinkoje remiasi pedagogine koncepcija, integruoto vystimosi koncepcija, socialinio ugdymo koncepcija - "Mokykla - mikrorajonas" (1990). Daugelyje iuolaikini ugdymo koncepcij mokykla pristatoma kaip atvira humanika sistema. Atvira mokykla tenkina vaik ir suaugusi interesus. Jie gali ia ateiti bet kuriuo metu. Atviroje mokykloje ugdymas paremtas bendruomens mogikj itekli panaudojimu ugdymo procese. Atviros mokyklos struktroje atsiranda nauji ugdytojai - socialiniai pedagogai, kuri veikla remiasi socioedukacins pagalbos asmenybei ir eimai principu. Tokios mokyklos socialinis pedagogas dalyvauja mikrorajono vaik, paaugli ir jaunimo socializacijos procese, atlieka "treio asmens" vaidmen, tarpininkauja ir kuria partnerysts ryius tarp asmenybs ir visuomens. Atviros mokyklos veiklos pagrindu tampa pedagogins kompetencijos, tv edukacins kultros ugdymas, tv ir vaik traukimas visuomenini organizacij kultrin laisvalaikio veikl. Tokios mokyklos veiklos principai: vaikysts kaip labai svarbaus amiaus tarpsnio praturtinimas nauja socialine patirtimi, prievartos ir smurto vaiko atvilgiu netaikymas, demokratikas elgesys; vaiko laisv pasirinkti; nekonfliktinis bendravimas tarp moksleivio ir mokytojo; jo optimistikas nuteikimas, mokymas diaugtis, kantrumas, abipus pagalba; geri kontaktai su tvais; moksleivi savivalda, saviaukla, bendruomenikumo ugdymas, socialin atsakomyb; platus edukacini program pasirinkimas, socialin adaptacija prie nuolat kintani slyg ir kt. iuo aspektu XX amiaus paskutin deimtmet didelio susidomjimo sulauks vokiei pedagog projektas "Vientisa (holistin) mokykla". Jos devizas buvo toks, jog reikia atlikti esmines pataisas kasdieniniame mokyklos gyvenime ir visame mokymosi - ugdymo procese. Mokykla vaikams turi tapti diaugsmo vieta, ramybs, kantrumo ugdymo ir bendradarbiavimo pasauliu. Visas dvasinis ir socialinis klimatas turi sukurti slygas asmenybs savirealizacijai, formuoti jos pasiruoim ateityje kurti laisv ir demokratik visuomen, sustiprinti ekologin planetos apsaug. "Vientisos mokyklos" koncepcijos pagrindinis tikslas -komunikabilumo, tolerantiko ir atsakingo poirio save, kitus ir gamt ugdymas, isivysiusios, laisvos ir pozityviai nusiteikusios asmenybs formavimas. Atviros aplinkai udaviniai - visapusikas vystimosi subjekto painimas, meil tiesai, mstymo lankstumas, mokjim ir gdi vientisumas, jausm ir veiksm vienov; rpestis dl mogaus dvasins ir fizins sveikatos 269

sustiprinimo; sveikas gyvenimas; menini, intelektualini ir kit gabum ugdymas, atvirumo socialiniam gyvenimui formavimas, harmoningas mogaus ir gamtos ryys, aktyvi veikla, savarankikumas pasirenkant laisvalaik ir kt. Be ito net patys geriausi metodai bus riboti. Tokiomis slygomis ugdyta, vaiko asmenyb geriau suvoks vidin ir iorin pasaulio vientisum ir atspinds j savo mstyme, jausmuose ir veiksmuose. Dka to, asmenyb bus geriau paruota gyvenimui iuolaikini reikalavim dvasioje ir santaikoje su gamta. Mokykla, kurioje per vairiapus veikl be ypatingos tampos pagerja mokymosi paangumas, teikia vaikams diaugsm pasiekimais, o tai pirmiausia stimuliuoja veiklos kryb. Mokymo - ugdymo proceso eigoje sitvirtina humanikas ugdymo charakteris, palengvinantis moksleiviams individualius usimimus, saugant tarpusavio ryi vientisum. Formalaus ugdymo programos tokioje holistinje mokykloje realizuojamos pagal valstybs institucij rekomendacijas. Tokia mokykla besimokantiems siekia suteikti galimyb gauti dvipus kvalifikacij. Mokymosi programose vyrauja daugiau socialin - politologin ugdymo kryptis, lieianti tokius klausimus kaip pasaulio suvokimas, ekologins problemos, mogaus sveikata, socialin atskirtis, mogaus socialinis galinimas. Atviros, vientisos mokyklos projekto realizacijoje didel vaidmen atlieka mokytojas. Jis turi pasiymti profesiniu meistrikumu, visapusikumu, meile darbui ir vaikams, pedagoginiu taktu ir kt. pedagogo funkcijas eina sugebjimas organizuoti mokyklos gyvenim ir popamokin veikl, bendradarbiavimas mokykloje ar klasj, veiklos organizavimas atsivelgiant skirting kultr tradicijas, gebjimas rengti ventes ir keliones, kultrin veikla. Teorinis integruotas modelis grindiamas atviros sistemos principu. Mikrorajone, kur yra tokia mokykla, kuriasi socialiniai - pedagoginiai centrai. Socialins - pedagogikos centrai - struktrikai sutvarkytas ir isiakojs socialini edukacini organizacij tinklas, pasiymintis idj ir veiklos bendrumu, teritorini vairi gyventoj grupi sujungimu, pagalbos tarnybos eimoms ir vaikams, kryptingas socialins apsaugos ir mogaus teisi garantavimu kiekvienam savo bendruomens nariui, krybin savirealizacija grupje, skmingas fizinis, psichinis ir socialinis asmenybs vystimasis (r. 3.3 lentel)

270

Holistins - atviros aplinkai mokyklos veiklos sistema 3.5 lentel

Vaik psichologins sveikatos palaikymo sistema. Socialins pedagogins pagalbos eimai sistema.

Socialini ir pedagogini rizikos grupi palaikymo ir apsaugos sistema.

Sistema, koreguojanti ugdymo veikl, vairi poreiki vaik vystimsi.

Reabilitacinio Socialins darbo su probleminmis pedagogins diagnostikos eimomis sistema ir monitoringo sistema

Tikslinga plaiau aptarti mikrorajono socialini pedagogini centr udavinius: atsivelgiant eim gyvenamj viet, centruose sukuriamos vaik laisvalaikio ir krybins veiklos slygos; palankios socialins - ugdomosios aplinkos mikrorajone sukrimas; padti eimai lavinti vaiko gabumus; korekcin veikla su rizikos grupi eimomis, eimoms, auginanioms probleminius vaikus; vaik su specialiais poreikiais ( nalaiiai, negals ir kt.) socialinis pedagoginis palaikymas; vairi pagalbos bd eimai ir vaikams reikalingi skirting srii specialistai, dirbantys socialins pedagogikos centre ( gydytojai, juristai ir kt.); 271

veiklos parinkimas mokykloje ar artimiausioje aplinkoje individualiam grupiniam ar kolektyviniam moksleivio ugdymui; metodin pagalba pedagogams, eimai ar atskiram vaikui, priemoni parinkimas, skmingos savirealizacijos veikloje motyvavimas. specialist nuomone, socialinis - pedagoginis mikrorajono centras sujungia mokykl su visais bendruomenje esaniais kitais socialiniais institutais. Kompleksas (centras) turi sudaryti vientis sistem, turini tik jam bding socialin - kultrin atmosfer, psichologin pedagogin mikroklimat tarp vaik ir tv. Socialinis pedagoginis kompleksas. Pagrindinis ios struktros veiklos tikslas mokyklos ir eimos, visuomens bendradarbiavimas, panaudojant sociumo edukacin potencial. Socialins - pedagogikos komplekso modelis "Mokykla - mikrorajonas "pristato visapusik, pertraukiam, ugdymo proceso organizavim, ne tik mokykloje, bet ir visoje bendruomenje: vis ugdymo subjekt dalyvavimas (pedagogai, tvai, savanoriai) skirtingose asmenybs mikroaplinkos sferose (eima, klas. mokykla, namai, klubai, neformalios grups ir kt.); konkreios socialins - ekonomins ir sociokultrins aplinkos slygos; visuose skirtinguose mogaus raidos etapuose (ikimokyklinukas, pradinukas, paauglys, vyr. klasi moksleiviai, absolventas). Socialinio - pedagoginio komplekso darbas atliekamas remiantis iais principais: mokykla, kuri iki iol pirmenyb teik vien formaliam ugdymui, tampa dvasins kultros idiniu: i lavinimo staigos - ugdymo institucij, vienijani bendruomens narius; mog orientuotos mokyklos krimas, humanikas poiris vaik, partneriki santykiai su tvais; vaik socialin lygyb siekiant isilavinimo, nepakantumas asmenybs segregacijai ir selekcijai; supanios aplinkos darna, edukacini itekli sujungimas mokykloje ir eimoje, j bendravimas ir sveika; Kompleksas - tai inovacin struktra, kurioje pristatomos trys pagrindins sistemos: mokymo turinys, tenkinantis tv susidomjim ir vaik bei tv socialin usakym; edukacinio darbo sistema, rengianti tvus tapti mokyklos partneriais ir efektyviai panaudojanti eimos bei vaiko aukljimo galimybes; mokykla gyvendina eimos socialinio palaikymo politik ir vykdo psichologin augani asmenybi glob. Kasmetins socialins - pedagogins ir psichologins veiklos tyrimo pagrindu aptariant mokymo ir ugdymo rezultatus dalyvauja mokiniai ir j tvai. Tolimesnis tyrimas tsiamas visuose amiaus tarpsniuose. Orientuodamasi 272

gautus duomenis, mokykla nustato pagrindines diferencijuoto mokymo kryptis. Pvz.: dorovin kultra, ekologija, informacin technologin kultra. Atsiranda aukta mokymosi motyvacija ir moksleivi prielaidos dl stojimo atitinkamas mokymo staigas. Kontingento komplektavimas vyksta parenkant vaikus tokiai mokyklai, pereinant i pradins klass auktesn mokymosi pakop. Klasi pasirinkimas nra galutinis. Egzistuoja priemoni sistema, leidianti vaikui pereiti i vienos klass kit (seminarai, fakultatyvai, individuals mokymo planai ir kt.). Socialinis ugdymas gyvendinamas pariteto principu visose formalaus ugdymo grandyse ir popamokinje veikloje. Socialini - edukacini centr veikloje pedagogai, vaikai ir tvai sudaro skirtingas grupes, o meninje veikloje vaikai gali gyvendinti vairius interesus, pasireikti daugiau naudingose pozicijose. Ugdymo veiklos pagrindas - edukacin programa, kurioje akcentuojamas maksimalus mokinio asmenini savybi panaudojimas. Patirtis liudija, jog paiose mokyklose kurtos socialins - pedagogins komplekso tarnybos yra didel parama socialiniam pedagogui. Mokyklos socialinio - pedagoginio komplekso tarnyba turi i struktr: teritorin socialin - pedagogin tarnyba, kurioje dirba socialiniai pedagogai; neformalaus ugdymo tarnyba, kurioje dirba sporto specialistai, socialins veiklos savanoriai; psichologin pagalba, kuri teikia pedagogai - psichologai; medicinin tarnyba, padedanti puoselti mokyklos ir teritorins bendruomens moni sveikat.

Teritorin socialin - pedagogin tarnyba - atvira sistema, orientuota popamokin veikl, pirmiausia - tvus. Socialiniai pedagogai sujungia grandis tarp profesionali ugdytoj ir eimos. Jie organizuoja ir sudaro slygas turiningai praleisti laisvalaik, gina vaik ir paaugli interesus, sprendia problemas ir konfliktus, teikia btin pagalb ir glob. Socialiniam pedagogui vadovaujant dirba skirtingo amiaus vaikai, paaugliai ir j tvai - keli eim atstovai, kuriuos jungia gyvenamoji vieta, bendri interesai. Dalis krybini moksleivi susivienijim gali dirbti kultros vietimo staigose, socialiniame - pedagoginiame centre. Klasi aukltoj edukacinis rpestis vaik socialine adaptacija specialiuose programose: "Sveikata ir fizinis vystimasis", "Sunkus paauglys", "Seim ir vaikai". Psichologin tarnyba. Psichologin pagalba teikiama vaikui visame mokymo - ugdymo procese. Sveikatos prieiros gyvendina sveikatingumo programas, koreguoja fizin vaik vystimsi, stebi higienini - sanitarini slyg laikymsi, 273

organizuoja seminarus fizins ir psichins sveikatos klausimais, rekomenduoja tvams kaip ugdyti vaik eimoje, formuoja sveikos gyvensenos kultr. Kasmet socialin - pedagogin tarnyba organizuoja konferencijas tvams, mikrorajono gyventojams, sprendia bendrus udavinius su rajono seninijos socialins rpybos tarnybomis. Socialin - pedagogin mokyklos taryba, kaip atvira ugdymo sistema orientuota vis ugdymo pajg ir supanios aplinkos sujungim. Tarnyba siekia aktyvaus mokyklos administracijos bendradarbiavimo, pedagog ir moksleivi tarpusavio sveikos. Socialins - pedagogins tarnybos veiklos principai: humanistinis poiris vaik kolektyvo vairiapusik veikl; optimistika hipotez - tikjimas vaiku, teikiama pagalba, sitikinimo " tapk asmenybe pats formavimas "; nealik rekomendacij paruoimas, skirtingoms amiaus grupms; komunikabilumas - sugebjimas greitai ir operatyviai bendrauti, ryi nustatymas ir koordinacija su visais socialinio ugdymo subjektais (mokyklos administracija, pedagogais, tvais, gydytojais, psichologais, teisininkais, kitomis kategorijomis) tam, kad greitai galima bt rasti bdus, suteikianius socialin - pedagogin ar kitoki pagalb vaikui; informacijos apie vaik ir jo eim konfidencialumas. Socialins - pedagogins tarnybos pagrindins funkcijos: diagnostin - asmenybs veiklos, mikrogrups, mokyklos bendruomens, neformali jaunimo organizacij veiklos analiz ir vertinimas; mikrorajone gyvenani eim isiaukljimo laipsnis ir veiklos kryptys; kaimynysts bendruomens specifika; mikrorajono pozityvios jgos ir poveikio vaikams bei paaugliams altiniai; prognozuojanti vaik negatyvi ir pozityvi, socialinio vystimosi situacij, grups ar asmenybs stebjim ir tyrinjim prognozi pateikimas; konsultacin - patarim, korekcini - ugdymo metod, rekomendacij parengimas; vaik teisi apsaugos statym aikinimas; vaik interes atstovavimas vairiose staigose (teisme, prokuratroje ir kt.); globjikoji - medicininis aptarnavimas, korekcinis - kompensacinis darbas su sveikatos sutrikim turiniais moksleiviais; materialins medicinins psichologins ir pedagogins pagalbos teikimas; organizacin - atviroje aplinkoje socialiai reikmingos veiklos vaik laisvalaikio metu organizavimas. eimos ir visuomens traukimas edukacin proces.

274

io vadovlio autors dalyvavimas 1989 - 1992 m. labai reikmingame tarptautiniame eksperimente "Mokykla - mikrorajonas", betarpikas praktinis dalyvavimas atviros mokyklos modelio krime, sudar prielaidas suformuluoti atviros aplinkai mokyklos kokybines charakteristikas: 1. Atvira mokykla savo veikloje pirmum teikia mokyklos funkcij, vietimo, asmenybs vystymo, individo socialins apsaugos srityje ipltimui. Greta tradicini funkcij, toki kaip aukljimo, lavinimo, mokymo, socializacijos mokykla pradeda gyvendinti: socialines - edukacines, socialines - terapines, socialines-prevencines, sociokultrines, saugios vaikui aplinkos sukrimo funkcijas. 2. Atviroje aplinkai mokykloje didelis dmesys skiriamas jos veiklos profiliui iplsti. Mokyklos vairov skatina jos, kaip atviros aplinkai ugdymo institucijos, sipareigojimai (darbas su vaikais ir suaugusiais). Organizuodama t ar kit socialin - edukacin veikl (darbin, laisvo laiko, ekologin, kratotyrin, istorin, kultrin, sporto - sveikatingumo, estetin - menin), mokykla patiria virsm i grynai mokymo institucijos edukacin, kultros socialin bendruomens gyvenimo centr. 3. Atvira mokykla palaiko plaius socialinius ryius su ja supania aplinka. Tais ryiais siekiama vaik asmenybs vystymo, jo fizins, dorovins ir psichins sveikatos stiprinimo. Vyresns kartos patirties permimo, socialins - edukacins pagalbos ir paramos eimai, kitai gyventoj kategorijai. 4. Vystydama vairias bendradarbiavimo ir sveikos su aplinka formas, mokykla praturtina jas ugdymo (edukaciniu) turiniu, didina jo edukacin poveik. 5. Atvira mokykla drauge su eima, miesto, mikrorajono ar kaimo bendruomene formuoja sveik mikroklimat gyvenvietje, miestelyje, seninijoje, organizuoja socialiai prasming veikl puoseljant sveik gyvenimo bd, kurio aknys gldi liaudies medicinoje, tautiniuose paproiuose, dvasinje tautos stiprybje. 6. Atviros mokyklos ugdymo proceso turinys organikai susijs su socialine, kultrine, gamtine, verslo ir amat aplinka. Visi mokykloje dstomi dalykai turt padti moksleivio socializacijai. Integruoti mokymo dalykai aprpia inias, gebjimus, gdius reikalingus miesto ar kaimo gyventojui - vystant versl, kininkaujant, tvirtina istorines - kultrines, regiono tradicijas. 7. Atvira mokykla prioritet teikia vis sociumo subjekt aktyv dalyvavim vaik Socialiniame ugdyme, sijungdama socialin - edukacin veikl su vaikais ir j eimomis. 8. Atvira mokykla kuria kokybikai naujus santykius su aplinka. Tai pagarbus dialogas su eima, kaimo, mikrorajono, miestelio bendruomene. Tai 275

partnerysts ryiai su vietins valdios ir nevyriausybinmis institucijomis, kininkais, bendrovmis, verslininkais, dvasininkais ir kt. Tai vaisingas bendradarbiavimas su vyresns kartos atstovais, garbingais, inomais bendruomens gyventojais. 9. Atviros mokyklos koncepcija numato aplinkos ugdomojo potencialo valdym. Mokykla siekia sisavinti aktyvios socialins veiklos pedagogik, jungdama vaikus, suaugusius, aktyviai dalyvauti bendruomens gyvenime, priimant sprendimus ir juos gyvendinant. Taip veikdama, mokykla remiasi eimos ugdomuoju potencialu, pozityviomis dorovinmis, intelektualinmis, krybinmis kaimo/miestelio sociumo jgomis. 10. Atvira mokykla kuria informacin - mokymosi erdv (aplink), pirmiausia panaudodama vairi edukacinio turinio informacij. Prisodrindama miesto, mikrorajono, kaimo edukacin - ugdymo(-si) erdv (aplink) socialiai vertina informacija, galinania keisti gyventoj smon ir poir, j mstymo stereotipus ir iprusimo lyg, mokykla talkina vietinei bendruomenei gyjant nauj ini, reikaling iandieninei darbo rinkai ir aplinkos kultriniam lygiui kelti. 11. Atviros mokyklos veikla numato jos aprpinim iam darbui pasiruousius ir moraliai nusiteikusius pedagogus. Socialiniai pedagogai, papildomo ugdymo pedagogai, psichologai, technologij, informatikos mokytojai gali prisidti prie kaimo mokyklos daugiaprofilini funkcij realizavimo. Mokyklos, kaip atviros socialins institucijos idealusis modelis Bendrasis isilavinimas, kur teikia dalyk mokytojai. Darbins veiklos gdi suteikimas, parengimas darbo rinkai. Juos ugdo dalyk mokytojai, vairi srii specialistai, socioedukacinio darbo savanoriai, tvai. Papildomas ugdymas. J atlieka papildomo ugdymo pedagogai, dalyk mokytojai. Socialin - edukacin (pedagogin) tarnyba. Tai socialiniai pedagogai, psichologai, medikai, slaugytojos, kno kultros ir sporto specialistai, logopedai, darb saugos specialistai.

Apibendrintas atviros aplinkai mokyklos modelis Tai vaik ugdymo ir parengimo realiam gyvenimui mokykla, atliekanti krypting veikl. Skiepijanti meil darbui, siekianti ratingumo (iprusimo) versle, informacinse technologijose, ems kio tvarkymo ir valdymo srityje, usienio kalb mokjimo, ekonomikoje ir kt.

276

Tai socialinio ugdymo mokykla, rodanti iniciatyv stiprinant eimos ugdomj funkcij, adinanti mikrorajono, kaimo, miestelio ugdomsias galias. Tai socialini {gdi mokymo staiga, jungianti ugdymo proces visas profesionalias ir krybines sociumo galias. Tai socialinio darbo mokykla, kuri laisvanorikai prisiima pareig padti socialins pagalbos reikalingiems mikrorajono, kaimo monms (senukams, vieniiems, negaliesiems, ligoniams): socialinio darbo mokykla tampa daugiaprofiliniu socialins - edukacins pagalbos kaimo gyventojams centru. Tai sociokultrins krybos mokykla, kuri inicijuoja liaudies krybos, tautini tradicij atgaivinim ir puoseljim, sukurdama teigiam emocin klimat miesto mikrorajone, kaime, miestelyje ir bendruomenje. Tai bendradarbiavimo ir socialins partnerysts mokykla, vairi organizacij mogikj itekli, pavieni asmen integracijos sprendiant bendruomens problemas pavyzdys. Tai socialini novacij ir iniciatyv, nuo kuri priklauso aktyvs socialiniai veiksniai, siekiant miestiei, kaimiei, miesteln socialins gerovs, mokykla.

Atviros aplinkai mokyklos veiklos rezultatyvumo kriterijai 1. 2. 3. 4. 5. 277 vairaus amiaus mokini krybini gebjim ir interes vystymas. aidybins veiklos I-IV klasi mokiniams, visuomenei naudingos veiklos IV - VIII klasi mokymo iki profesinio parengimo IX XII klasms organizavimas. Mokyklos bendradarbiavimo su aplinka form vairov. Socialins - edukacins veiklos atviroje aplinkoje bd vairov. Tv sijungimo ugdymo proces mokykloje dinamika.

277

6. 7. 8. 9. 10. 11. 12.

Savanori sijungimo socialinio ugdymo proces mokykloje dinamika. Mokini poiris esmines vertybes (savo sveikat, pagarb tvams, darb, mokymsi). Mokinio poiris mokykl (komforto pajautimo laipsnis, saugumas, pasitenkinimas mokykla). Miesto mikrorajono, kaimo/miestelio bendruomens nari poiris mokykl. Vaik ir j eim socialin-edukacin parama. Mokyklos socialins-edukacins tarnybos darbuotoj profesionalumo lygmuo. Socialiai pavojing ir teistvark paeidiani moksleivi tarpe skaiius. Mokyklos ir aplinkos sveikos charakteristik lygiai

Indiferentikas poiris. Mikrorajono, kaimo, miestelio bendruomen velgia mokykl kaip btin socialin institucij. Pavieniai pedagogai turi autoritet vietos gyventoj tarpe. Visuomens nuomon apie mokykl formuojasi mokini ini vertinimu. Taiau tvai nualinti nuo ugdymo proceso. Mikrorajono, kaimo/miestelio gyventojai nutol (nusialin) nuo mokyklos, jos problem, pasiekim. Vaik pasakojimai, apie mokykloje esani papildomo ugdymo usimim vairov tvams formuoja teigiam nuomon apie mokykl, pedagogus. Mokytoj iniciatyva tvai epizodikai padeda mokyklai. Vietins bendruomens nari dauguma nutolusi nuo mokyklos lkesi, jos problem, pasiekim. Pagrindinis j dalyvavimo mokyklos gyvenime motyvas - veikla vardan savo vaiko. Asmeninis suinteresuotumas. Mokyklos autoritetas miesto, kaimo/miestelio bendruomens nari tarpe yra didelis. Mokytojai peln gyventoj pagarb. Tvai ir savanoriai - visuomenikai visada pasiruo padti mokyklai tiek epizodinje, tiek kasdienje ugdymo veikloje. Pagalba mokyklai suvokiama kaip objektyvi btinyb. Pagrindinis pagalbos motyvas - asmeninis suinteresuotumas dl ugdymo ir lavinimo proceso kokybs gerinimo. Gyvenimikas ir visuomeninis poreikis. Mokyklos ir mokytoj autoritetas miesto, kaimo ir miestelio bendruomens nari tarpe labai didelis. Su mokykla aktyviai bendradarbiauja tiek tvai, tiek kiti gyventojai. Pastarieji jauia poreik ne tik pedagog konsultacijoms, bet ir mogikam bendravimui, siklausymui autoriteting moni patarimus. Sprsdami socialins bendruomens gyvenimo problemas, gyventojai kreipiasi mokytojus kaip labiausiai gerbiam visuomens, bendruomens dal. Pagalba mokyklai sukuriama kaip vidinis poreikis, objektyvi btinyb, pilietin pareiga. Bendros veiklos iniciatyva kyla tiek i paios mokyklos, tiek i kaimo bendruomens. 278

Papildomo ugdymo staig socialinis - pedagoginis modelis Vykstant vietimo pertvarkai pokyius patirianiose alyse 1992 m. umokyklins socialinio ugdymo staigos pervardintos papildomo ugdymo vaik staigas, kultros, laisvalaikio centrus. ios staigos suteikia galimyb vaikams laisvai pasirinkti papildomo ugdymo tipus. Papildomo ugdymo staigos funkcijos - btin slyg asmenybs vystimuisi sudarymas, vaik sveikatos stiprinimas, krybikumo ugdymas ir profesinis orientavimas nuo 6 - 18 m., vaik socialin apsauga, reabilitacija ir adaptacija visuomeniniame gyvenime, negali vaik socializacija, darbas su eima; bendros kultros formavimas ir turiningo laisvalaikio organizavimas. Papildomo ugdymo staig veikla nukreipta kultrini asmenybs vystimosi slyg sukrim, ugdytinio realias galimybes. iose staigose realizuojamos edukacins programos. Papildomo ugdymo institucijoje pasireikia socialinio - edukacinio darbo slytis su tokiomis kryptimis kaip kultrologija, politologija, sociologija, ekologija, ekonomika, informacinmis technologijomis, buities kultra, kno kultra, turizmu ir kratotyra, alies gynybinmis struktromis. Papildomo ugdymo vaik staigos, atviros socialins - pedagogins sistemos turi vertinti vis eil fakt, tiesiogiai veikiani vaik aktyvum. Socialinio ugdymo institutai, papildomo ugdymo staigos gali skmingiau ir aktyviau gyvendinti socialins - pedagogins veiklos modelius. Jose vaikai perima moni elgesio patirt, demokratins kultros pagrindus, mokomi pasirinkti profesij, auga dvasikai ir fizikai. Didelis spektras intelektualios ir praktins veiklos leidia papildomo ugdymo staigoms greitai atsiliepti tv ir vaik socialinius poreikius. Mokymo - ugdymo proceso turinio ir form vairov teikia galimyb sudominti ir traukti moksleiv savo sistem, padidina edukacini veiksni, veikiani vaiko elges ir smon, jausmus, emocijas ir intelekt. Socialin - pedagogin papildomo ugdymo staig veiklos funkcija, tai kryptingas socialins - edukacins veiklos vientisumas, skaitant miesto, regiono socialin - ekonomin vystimsi. Socialin - pedagogin veikla realizuojama per moksleivi kultrinio laisvalaikio, sveikatingumo programas, skirtas vaik socializacijai, adaptacijai visuomeniniame gyvenime. i veikla apima ne tik tradicines sritis, bet ir plat spektr socialins praktikos ini, apimani iuolaikinius socialinius - ekonominius poreikius. Socialins - pedagogins veiklos komponentais yra socialin vaik ir paaugli apsauga - nemokamos ugdomj laisvalaikio, sveikatingumo ir kitos paslaugos vaikams, profesinis orientavimas.

279

3.6 pav. Papildomo ugdymo institucijos socialins - edukacins veiklos (SEV) modelis (pagal R.Ovarov, 2001)

280

Socialins - pedagogins veiklos turin sudaro edukacini program visuma. J tikslas - vaik isilavinimo gerinimas, socializacija ir parengimas gyvenimui. Skirting lygi programos turi: takoti ugdytinio tapim socialine asmenybe; iuolaikini globalini problem supratim; savarankik kompleksini problem sprendim, reikalaujant skirting dalyk ini ir socialins patirties; savivietos stimuliavim, teising gyvenimo tikslo pasirinkim, socialini asmenybs tiksl suvokim, usibrt tiksl siekim ir kt.

ini akumuliacijos vienoje ar kitoje srityje, programa turi organizuotai apimti socialini norm ir moralini vertybi inojim, veiklos motyvus, vertinti bendravimo aplink, paruoti savarankikai ir atsakingai veiklai eimoje, rpintis sveikatos stiprinimu ir apsauga. Papildomo ugdymo staigos savo veikl grindia teorinmis ir praktinmis iniomis, kad vaikai turt galimyb gyjamas teorines inias, mokjimus ir patirt priartinti prie reali, gyvenimik situacij (ekspedicijos, ekskursijos, konferencijos, ir kt.) Ivardyt form panaudojimas ugdo naujus mstymo tipus. Ugdymo procesas vyksta neformaliomis vaik ir tv bendradarbiavimo slygomis, kurias jungia bendri interesai. Papildomo ugdymo sfera sudaro socialin - edukacin erdv, kurioje formuojasi dorovins vertybs, socialinio bendravimo normos, bet ir skatinami pasiekimai moksle, kultroje bei kitose sferose. Papildomame ugdyme bendr interes ir vertybi pagrindu vyrauja lygiateisis bendradarbiavimas tarp vaik ir tv. Papildomo ugdymo staigose socialins - pedagogins veiklos specifika leidia apjungti vaikus ir tvus, reikalaujanius specialios globos, turinius fizin ar protin negal ir kt. Turtingos socialins - pedagogins patirties puss ir formos kompleksikai integruojasi socialins - pedagogins veiklos dinamik, atsivelgiant vaik ami, puoseljant pagarb kiekvienai asmenybei, gamtai, kultrai. Poirio ami principas. Papildomo ugdymo socialins -edukacins veiklos staigose privalo kiekvieno amiaus vaik nukreipti jam skirt grup ar kolektyv asmenybs vystimuisi. Poirio asmenyb principas. Ugdytojas privalo suprasti, kad pedagoginio bendradarbiavimo procese, pedagogo santykiai su aukltiniu turi bti kaip su atsakingu subjektu, kaip su besivystania asmenybe. Asmenikas poiris - vertinga bazin pedagogo orientacija moksleivio asmenybs vystimosi kryptingum, ir jo bendradarbiavimo su kitais monmis strategij. 281

Gamtos suvokimo principas nusako socialini visuomens ir asmenybs proces supratim, darn su bendrais gamtos vystimosi ypatumais. Ilaikydamas ugdomosios veiklos ryius ir formas, aukltojas atsivelgia moksleivio lyties ir vystimosi diferenciacij tiek vietime, tiek organizuojant ugdytini gyvenimik veikl. iuolaikins kultros suvokimo principas numato, kad papildomo ugdymo staigos sismonint bendramogikas kultros vertybes. Socialinio ugdytojo uduotis - priartinti mog prie skirting kultr, visuomens ir pasaulio srii apskritai: fizins, materialins, dvasins, intelektualins, komercins, religins. Ugdomosios veiklos metodai akumuliuoja daugiau bendro ugdymo proceso gyvendinimo, konkrei uduoi sprendimo bdus. Papildom ugdymo staig veiklos pakeitimo ir bendravimo metodai uima pagrindin vaidmen socialins - edukacins veiklos vadyboje. Toki staig vadovus btina orientuoti tiksling nauj veiklos ir bendravimo bd taikym, kur reikalinga kruopti vaik interes ir reikalavim, esam materialinio ir ugdymo potencialo apskaita, siekiant veiklos kokybs. Darbuotoj santyki pokyi grup. Papildomo ugdymo institucijos socialins - edukacins veiklos srityje charakterizuojami ugdymo sistemos pokyiai: gyvenimo stilius, socialinis - pedagoginis klimatas, kolektyvas ir kt. Koreguojama ne visa sistema, o tik vienas jos aspektas, svarbi slyga yra papildomojo ugdymo pedagogo galiojim bet kurioje veikloje apibrimas. Pavyzdiui, papildomo ugdymo institucijoms nerekomenduotina grupin psichoterapin veikla. Treia ugdymo proces metod grup susieta su ideali papildomo ugdymo sistemos komponent kaita: nauj edukacini tiksl iklimas, papildomo ugdymo institucijos savianaliz, staigos reikm kit panai institucij tarpe, alyje, savo misijos supratimas pasaulio kontekste. Papildomo ugdymo vaik socialins - pedagogins veiklos staigos yra vienos svarbiausi asmenybs socializacijos institut, priartjusi prie konkrei asmenybs, eimos ir visuomens interes. Pagal organizacij valdymo lyg, formos ilaikym, kompleksini program buvim papildomo ugdymo vaik staigos pretenduoja socialini - edukacini kompleks mikrorajonuose vaidmen. Ivados Mokykla, kaip atvira socialin - edukacin sistema, paaukta taip organizuoti ugdymo proces, kad jame svarbi viet uimt holistins (visumins) pairos vaiko asmenybs ugdym, humanikos aplinkos mokykloje krim, sudarym vaikui palanki slyg socialiai prasmingai veiklai teritorinje bendruomenje.

282

Antra, apskritai mokykla yra ne mokymo, o visos bendruomens ugdymo institucija. Didel vaidmen vaik socializacijoje vaidina papildomo ugdymo staigos, savo veikl gyvendinanios pagal laiko ikeltus reikalavimus.

Klausimai ir uduotys 1. 2. 3. 4. Apibrkite atviros aplinkai mokyklos veiklos principus. Kas yra holistin (vientisa) mokykla, kokia jos veiklos sistema? Koks socialini - pedagogini kompleks vaidmuo bendruomenje? Kokiais principais remiasi papildomo ugdymo staig veikla?

283

3.6. Socialinio pedagogo darbas su eima eimos samprata eimos vaidmuo visuomenje savo galia neprilygsta jokiai kitai institucijai, nes btent eimoje formuojasi ir vystosi mogaus asmenyb, susipastama su socialiniais vaidmenimis, kurie yra btini normaliai vaiko adaptacijai visuomenje. eima - tai pirmoji ugdymo institucija, kuri labiausiai takoja vis tolesn asmens gyvenim. Btent eimoje suteikiami pirmieji dorovingumo pagrindai, formuojasi pagrindins elgesio normos, atsiveria mogaus vidinis pasaulis bei individualios asmens savybs. Beje, eima takoja ne tik asmenybs formavimsi, bet ir mogaus savs vertinim, pasitikjim, o taip pat stimuliuoja jo krybin bei socialin aktyvum. Visais laikais eimos jaut paramos poreik aukljant savo atalas. Remiantis praeities istorija, kai eimos bdavo labai gausios, btiniausi eimyninio gyvenimo gdiai bei inios bdavo perduodami i kartos kart paprasta kasdienika veikla. Taiau iuolaikinje industrinje visuomenje, kai eimyninis ryys tarp kart nebe toks stiprus, pagrindini ini apie eimos formavim ir vaik aukljim suteikimas tampa viena svarbiausi visuomens uduotimi. Pasak M. Galaguzovos (2000), kuo didesnis kart atitolimas, tuo labiau tvams reikalinga kvalifikuota parama aukljant savo vaikus. Pastaruoju metu vis labiau pritariama nuomonei, jog aukljant jaunj kart, btina profesionali psicholog, socialini darbuotoj, socialini pedagog bei kit specialist pagalba tvams. Paymtina tai, jog k tik mint specialist konsultacijos reikalingos ne tik paeistoms (asocialioms, nedarnioms ir pan.), bet ir normalioms eimoms. Yra gana daug ir vairi eimos apibrim. Z.Bajorinas (1997) pateikia toki eimos svok - "eima - tai pirmin visuomens lstel, viena pagrindini jos struktros element." O pirmin yra, todl, jog ia vis pirma aukljami ir mokomi vaikai, formuojama j asmenyb (charakteris, vertybs, poiriai). J. Vaitkeviius knygoje "Socialins pedagogikos pagrindai" (1995) eima apibdinama kaip "maa moni grups sjunga, paremta visuomeniniais, ekonominiais ir biologiniais ryiais bei interesais." Pagrindins eimos funkcijos Skirtingi autoriai iskiria vairias eimos funkcijas. Taiau iame poskyryje bus akcentuojamos tos funkcijos, kurios yra susijusios su vaik aukljimu bei mokymu. Reprodukcin funkcija - slygoja moni gimins pratsimo btinyb. Deja, dabartin Lietuvos situacija yra tokia, kad gimstamumas maesnis nei mirtamumas. Tai galima paaikinti ne tik nepalankia ekonomine situacija. eim nari skaiiaus majim lemia ir tv uimtumas isilavinimo, karjeros siekimas, o taip pat ir moni vertybi pasikeitimas 284

pirmenyb teikiama prabangioms mainoms, itaigingiems namams, kilmingiems gyvnams, o ne vaikams. Statistiniais duomenimis (Stankeviius H., 2001), Lietuvoje yra apie 10 - 15 procent nevaising eim. Prieasi taip pat ne maai: prasta ekologin situacija, vairios ligos (tarp j ir nuolatinis stresas, depresija). Prie pastarj galima priskirti dar ir "manekeni sindrom", nes, baimindamosi dl savo figr jaunos merginos atsisako daugelio pilnaveriam gyvenimui reikaling maisto produkt, o dl to gresia nevaisingumas. Pirmins socializacijos funkcija paremta idja, kad eima yra pirma ir labai reikminga socialin grup, kuri nepakeiiamai takoja vaiko asmenybs formavimsi. Pasak J.Vaitkeviiaus (1995), eimai tenka pagrindin atsakomyb u vaik. eimoje persipina biologiniai ir socialiniai saitai tarp gimdytoj ir vaik. Tie ryiai ypatingai reikmingi, kadangi takoja vaik psichikos vystimosi bei pirmins socializacijos ypatumus jau paiame anksiausiame gyvenimo etape. eimos uduotis - nuoseklus vaiko traukimas visuomen taip, kad vystimasis vykt atitinkamai pagal to mao moguio aplink ir tautos, kurioje jis atjo pasaul, kultr. Edukacin funkcija. Pirmins socializacijos procese svarbus vaidmuo tenka vaiko aukljimui eimoje. Juk tvai visada buvo ir bus pirmaisiais vaiko aukltojais. Vaiko ugdymas eimoje - tai nuoseklus ir sudtingas socialinis - edukacinis procesas. Tvas ir mama savo vaikui rodo dmes, velnum, rpest, apsaugo nuo gyvenimik negand bei pavoj. Dert paminti ir tai, kad ugdymas eimoje gali bti deformuotas, kai tvai yra ligoti, kai pastebimos amoralumo apraikos namuose. Vaikui neutenka vien tik bti eimoje. Jam reikalingas moralinis - psichologinis klimatas ir geri eimos nari tarpusavio santykiai. Rekreacin ir psichoterapin funkcija. eima turi bti ta aplinka, kurioje asmuo jaustsi absoliuiai saugiai, bt priimamas (pageidaujamas), neatsivelgiant jo visuomenin status, ivaizd, finansin padt. Visa tai galima apibdinti gerai inomu posakiu - "mano namai mano tvirtov". Sveika, nekonfliktuojanti eima - tai patikimiausias paramos altinis, geriausia priedanga, kur galima nors trumpam "pasislpti" nuo vis iorinio pasaulio pavoj, pailsti bei atgauti fizines ir dvasines jgas. Skmingas eimos funkcijos realizavimas labai priklauso ir nuo eimos materialins padties. Sutinku, kad pinigai - tai dar ne viskas, bet esu visikai sitikinusi, jog j pakankamumas padeda isprsti bent jau dal problem. Argi ne ramesn mamos ir tvo bsena, kai esi utikrintas, jog rytoj j atala mokykl iskubs papusryiavusi, pakankamai iltai apsirengusi, neina kuprine ir btiniausiomis mokymosi priemonmis? Argi ne malonu visai eimai nueiti teatr nuvaiuoti prie jros? Juk tai irgi poilsis, malonumas, taiau reikalaujantis pinig. 285

 Ekonomin ir nam kio tvarkymo funkcija. Pasak Z.Bajorino (1997), vaik auginimas bei aukljimas gana glaudiai susijs su eimos kins ir ekonomins funkcijos pltojimu. Juk eimos ekonomika apima jos santykius, susijusius su egzistavimo bei materialini ir dalies dvasini poreiki tenkinimu, tarpusavio parama, sveikata ir panaiai. i funkcija ypa aktuali iandieninje Lietuvoje, nes ekonomin situacija tikrai ne pati geriausia. Turtjani eim yra tik vienetai, o kiek j skursta... Dej, yra ir toki eim, kurios neturi savo bsto arba gyvena, teisingiau egzistuoja, labai prastomis slygomis. Materialinis skurdas neretai susijs ir su dvasiniu nuopuoliu. Dl sunkios materialins padties ikyla grsm vaikams, taip pat ir suaugusiems degraduoti kaip asmenybms (sunkiai pasiekiamas mokslas, knygos, teatrai, parodos, trksta l elementariems daiktams sigyti ir t.t.). Beje, L.Leligiens (1996) teigimu, motinos prisiriimas prie vaiko priklauso ir nuo materialins gerovs. eimos socialinis statusas ir jos tipas. I vis iandienins eimos patiriam sunkum socialin pedagog labiausiai jaudina eimos adaptavimosi visuomenje problema. Socialiniam pedagogui, siekianiam galinti eim, padti jai adaptuotis besikeiianiomis slygomis, svarbiausios ios struktrins eimos charakteristikos: eimos padtis santuokini partneri atvilgiu (pilna, formaliai pilna, nepilna); eimyninio gyvenimo stadija (jauna, subrendusi, pagyvenusi); santuokos tvirtinimo tvarka (pirmin, pakartotin); kart, gyvenani vienoje eimoje, skaiius (viena ar daugiau); vaik skaiius (iki 3 vaik, daugiavaik).

Be i bendr charakteristik, kurios atspindi eimos kaip visumos stov, socialinio pedagogo skmingai veiklai taip pat svarbios individualios eimos nari savybs. Aukiau ivardytos charakteristikos trumpai nusako socialinius, demografinius, fiziologinius, psichologinius, patologinius suaugusi eimos nari bruous, bei tokias vaik charakteristikas kaip amius, fizinis bei psichinis isivystymas, pomgiai, gebjimai, lankoma mokymosi staiga. Individuali eimos nari charakteristik ir anksiau ivardyt eimos charakteristik kombinacijos sudaro naujus parametrus, kuriais nusakomas eimos statusas. Kiekviena eima gali bti apibdinama pagal keturis kriterijus, nors j galt bti ir daugiau: socialin-ekonomin; socialin-psichologin; sociokultrin; situacin - vaidmen.

ie kriterijai nusako eimos padt jos nuolatiniame adaptacijos visuomenje procese. 286

M.Galaguzova (2000) pateikia toki eimos socialins adaptacijos struktr:

3.7 pav. eimos socialins adaptacijos struktra (pagal M. Galaguzov (2000) Pirmasis eimos socialins adaptacijos elementas yra materialin eimos padtis: pajam lygis, gyvenamosios slygos; socialins - demografins jos nari charakteristikos, kurios parodo socialin - ekonomin eimos status. Jei eima nuolat patiria nepritekli, menkas maisto racionas, eimos nariai nepakankamai gerai apsireng ir apsiav, trksta l bstui ilaikyti - tai ji laikoma skurstanti, o jos socialinis - ekonominis statusas yra emas. Geresns materialins padties eima apibdinama kaip vidutinikai apsirpinusi, o socialinis - ekonominis statusas laikomas vidutiniu. Ir treias - aukiausias lygis, kai eima yra visikai materialiai apsirpinusi ir turi aukt socialin ekonomin status. Kaip antrj eimos socialins adaptacijos element galima iskirti jos psichologin klimat. Tai tokia emocin bsena, kuri nulemia eimos nari nuotaikos, j vidiniai igyvenimai, tarpusavio santykiai, santykiai su kitais monmis, poiris darb bei aplinkinius vykius. is rodiklis taip pat priklauso nuo emocinio komforto, tarpusavio supratimo, pagarbos, palaikymo, laisvalaikio leidimo form. Psichologinis klimatas laikomas tinkamu, kai tarpusavio santykiai remiasi vienod teisi ir bendradarbiavimo principais, t.y. gerbiamos kiekvieno nario teiss, eimos narius sieja glaudus emocinis ryys bei artumas. Esant tokioms slygoms, socialinis - psichologinis eimos statusas 287

laikomas auktu. Nuolatiniai sunkumai, konfliktai nors vienoje eimos nari santyki sferoje atspindi netinkam, psichologin klimat. Tokiu atveju socialinis - psichologinis klimatas yra emas, nepalankus. Neretai dl toki santyki vyksta sutuoktini skyrybos, vaikai bga i nam ir panaiai. Beje, socialinis - psichologinis eimos statusas gali bti ir vidutinis (kai konfliktai nra nuolatinis eimos palydovas). Treiasis eimos socialins adaptacijos elementas, yra sociokultrin adaptacija. Kalbant apie bendr eimos kultr, btina atsivelgti jos suaugusi nari isilavinimo laipsn, nes tai vienas svarbiausi veiksni, apibdinani vaik ugdym. Taiau gyvenimika patirtis teigia, kad neretai inteligent tv vaikai bna daug blogesni nei vaikai i paprast eim. Tai galima paaikinti tuo, jog tokie tvai daug laiko ir jg atiduoda savo asmeniniam lavinimui, kopimui karjeros laiptais, dl to nukenia vaik aukljimas. Aukt eimos kultros lyg liudija pagarba paproiams ir tradicijoms, platus pomgi ratas, aukti dvasiniai poreikiai, sveika gyvensena ir, aiku, vairiapusis (estetinis, fizinis, emocinis, darbinis) vaik ugdymas. eimos kultra taip pat gali bti vidutinio ar emo lygio. Ketvirtasis vardytas elementas yra situacin - vaidmen adaptacija. Kai eimai rpi ir vaik problemos, jos aktyviai ir racionaliai sprendiamos - tai situacinis - vaidmen statusas yra auktas. Jeigu akcentuojamas ne sprendimas, o pati problema - tai is rodiklis yra vidutinio lygio. Problem ignoravimas ar nepatenkinami santykiai su vaiku susij su ema kultra ir eimos pasyvumu bei emu situaciniu - vaidmen statusu. Pagal ias struktrines bei funkcines eimos charakteristikas ir individuali jos nari savybes iskiriami struktriniai - funkcionals eim tipai, bandantys formuluoti ivadas apie eimos socialins adaptacijos laipsn: skmingos eimos - gerai atlieka savo funkcijas, sugeba greitai adaptuotis prie vaiko poreiki ir tinkamai juos auklja. Socialinio pedagogo parama praktikai nereikalinga; rizikos grups eimos - nepilna eima, kurioje per maos pajamos, yra nedirbani suaugusi eimos nari; nenusisekusios eimos nesugebanios atlikti eimai btin funkcij, sunkiai pritampanios prie nauj slyg, yra emo socialinio statuso. Tokioms eimoms btina nuolatin ir aktyvi socialinio pedagogo pagalba; asocialios eimos. Tarp eimos nari dani amoralaus elgesio atvejai, teiss bei etikos normoms prietaraujantis gyvenimo bdas. Gyvenamoji aplinka neatitinka net minimali higienini slyg. Vaik aukljimu, netgi prieira, ia nesirpinama, dl to jie ne tik badauja, bet ir tampa fizinio ar seksualinio smurto, prievartos aukomis. Socialinio pedagogo sikiimo ia jau neutenka. Btinas bendradarbiavimas su institucijomis bei kit socialins globos ir

288

rpybos, vaik teisi apsaugos darbuotojais. 2000 metais Lietuvoje buvo 18,ltkst. asociali eim, o jose - apie 40,3 tkst. vaik. Socialinio pedagogo teikiamos paramos rys eimai Socialinio pedagogo veiklos eimoje objektu gali bti vaikas, suaugusieji eimos nariai bei pati eima kaip visuma. Socialinio pedagogo darbe su eima iskiriamos trys sritys: edukacin, psichologin ir tarpininkavimo:

3.8 pav. Socialinio pedagogo edukacinis darbas su eima (pagal M.A.Galaguzov(2000), pareng L.Leligien) Edukacine funkcij sudaro mokymas, aukljimas, ugdymas, lavinimas, vietimas. Edukacin pagalba nukreipta tv pedagogins kultros formavimui, t.y. aptariami ir sprendiami tokie klausimai kaip: pedagoginis ir socialinis psichologinis tv ruoimas busimj vaik aukljimui, tv vaidmuo formuojant adekvaius vaik santykius su bendraamiais, vairs metodai aukljant "sunkius" vaikus bei paauglius, vaik aukljimo ypatumai atsivelgiant j lyt, pozityvi santyki tarp vaik ir suaugusi vystymo svarba, teisinga paskatinim ir bausmi sistema, daniausios tv klaidos 289

aukljant savo vaikus, vaiko darb, mokymosi, poilsio bei pramog organizavimas ir planavimas, vaiko, turinio fizini ar psichini nukrypim aukljimas namuose, profesionali pagalba vaikui renkantis profesij (ypa aktualu, nes tai sukelia stres ne tik vaikams, bet ir tvams) ir panaiai. Be i ini perdavimo, socialiniai pedagogai gali organizuoti praktinius usimimus, kurie supaindint su eimos buities tvarkymu, o kartu ir pakelt jos socialin status. Konkreiau, tokie usimimai mokyt racionaliai tvarkyti nam biudet, k, supaindint su maitinimosi svarba auganiam organizmui ir skatint sveik mityb, higienos gdius bei propaguot etinius, kultringus tarpusavio santykius, lavint adekvai socialin reakcij problemikas situacijas ir t.t. Vaik ugdymas namuose - tai puiki galimyb patiems tvams pasitempti, kontroliuoti savo elges, jausmus. Juk vaikai daniausiai mokosi stebdami tvus. Jie nori pamatyti, kaip tvai veikia sunkumus, sprendia pragyvenimo problemas. Tv pavyzdys turi milinik poveik vaikams, kartais gerj, o kartais, deja, - blogj pus. Edukavimas. Pirmiausiai jis vyksta konsultuojant tvus ir dirbant su vaikais, sukuriant jiems specifines situacijas, kurias reikia iuolaikikai isprsti. Tuo siekiama eimos sustiprinimo ir efektyvesnio ugdomosios funkcijos realizavimo. Tv pareiga, meil ir dmesys - tai pagrindins eimos gyvenimo sferos, kuriose realizuojama edukacin funkcija. Aktyvi veikla iose srityse tvams suteikia galimyb efektyviai takoti savo atalas. Tvikasis pareigos jausmas atsiskleidia per suaugusij ir vaik atsakomyb u gyvenimo bd bei normal eimos funkcionavim. Jeigu i sfera nra patenkinama, tai socialinis pedagogas turi suteikti pagalb formuojant tv ir vaik dorovin samprat. Psichologin parama. Tai socialinio pedagogo pagalba, susidedanti i dviej komponent: socialins psichologins paramos ir korekcijos. Palaikymas - tai tinkamo mikroklimato eimoje sukrimas, esant trumpalaikei krizei. Stres patirianioms eimoms psichologin param socialinis pedagogas gali teikti tik tuomet, kai jis turi reikiam psichologin isilavinim. ia geriau praverst tikr psicholog ir psichoterapeut pagalba. Efektyvesni rezultat pasiekiama, tuo atveju, kai pagalba eimai teikiama kompleksikai: socialinis pedagogas, analizuodamas eimos nari tarpusavio santykius, apibria, irykina problem; psichologas vairi psichologini test bei kit metod dka iskiria kiekvieno eimos nario psichinius nukrypimus, skatinanius konflikt kilim, o psichiatras arba psichoterapeutas atlieka reabilitacij. Korekcija. Ji reikalinga tada, kai eimoje, vaik atvilgiu naudojama psichologin prievarta (gsdinimai, ugauliojimas, eminimas), privedanti prie 290

nervini, fizini ar psichini sutrikim. Beje, skirtingai nei psichoterapija, socialin - psichologin korekcija eimos konflikt neikelia vieum. Jos tikslas - padti eimos nariams isiaikinti, kaip jie bendrauja vieni su kitais, kokios tokio bendravimo pasekms, o po to - padti pasiekti konstruktyvesni tarpusavio santyki. Tarpininkavimo metod sudaro trys elementai: pagalba organizuojant, koordinuojant ir informuojant. Pirmasis elementas - tai eimos laisvalaikio organizavimas. Laisvalaikis, be abejo apima labai daug dalyk. Tai ir vents, atostog planavimas, nebereikaling daikt, rb pardavimas ar atidavimas, kurs lankymas ir panaiai. Koordinacin parama nukreipta vairi staig ir tarnyb, galini isprsti tam tikras konkreios eimos problemas aktyvizacij. Tokiomis problemomis gali bti: vaiko nukreipimas galini priglausti eim. Bt idealu, jei socialinis pedagogas prie tai itirt t eim, ypa jos psichologin klimat. Primus sprendim, jog vaik aukls kita eima, btina reguliariai j lankyti, kalbtis su paiu vaiku, tvais, kad sitikintume, jog ta aplinka tikrai tinkama vaikui. Socialinio pedagogo vienas i udavini yra padti biologins eimos nariams neisiskirstyti, bti kartu vaiko augimo ir vystimosi metu. vaikinimas, kuris utikrina nuolatin vaik prieir. vaikinusiems tvams yra suteikiamos tokios pat teiss, kurias turi biologiniai tvai. Taiau btina pabrti, kad be teisi dar egzistuoja ir pareigos, kuri atlikim ir turi garantuoti socialinio pedagogo kontrol. vaik patalpinimas globos namus, pensionatus. Rezidentiniai vaik globos namai skirtingai nei vaik namai, yra laikina apgyvendinimo vieta. Todl vaikas ia turi apsistoti tik tam laikui, kuris btinas jo pagrindinms problemoms isprsti. Per t laikotarp socialinis pedagogas turi kuo nuodugniau isiaikinti apie ankstesn vaiko gyvenim, jo buvimo be prieiros prieastis, paskelbti tv ar globojusi gimin paiek, padti isprsti gyvenamosios vietos bei dal materialini problem. Lietuvoje, pvz. Kaune, labai skmingai ir profesionaliai ias funkcijas atlieka laikini vaik globos namai "Pastog", Kart namai. Tokiose institucijose gali gyventi ir eimoje smurt patyrusios moterys bei j vaikai, nepilnamets, i nam ivarytos, motinos. vaiko atidavimas institucinei prieirai. Tai gali bti vaik namai, mokykla, vaik globos namai - internatas, eimynos.

Informacin pagalba. Jos tikslas - informuoti, konsultuoti eimas socialins apsaugos klausimais. Visa tai vyksta konsultavimo forma. 291

Aktualiausiomis temomis yra gyvenamosios vietos, santuokos, pensij, pilietybs teisiniai aspektai, vaik tess, moter, negalij problemos ir visos kitos 'vidins eimos problemos. Tokio pobdio parama gali bti teikiama kiekvienam eimos nariui, su kuriuo blogai elgiamasi ar tiesiog nesirpinama. Blogu elgesiu galime vadinti prievart, smurt, per didel vaikui skiriam darbo krv. Socialinis pedagogas dirbdamas su eima (jos informavimo srityje) atlieka iuos vaidmenis: patarjas - informuoja eim apie tv ir vaik tarpusavio santyki svarb ir galimas pozityvias j formas. C. Sutton (1999) teigimu, socialinis pedagogas turi sugebti ne tik veiksmingai bendrauti su vairiausiomis eimomis, bet ir skatinti ger bendravim paioje eimoje; konsultantas - konsultuoja eimos teiss klausimais, supaindina su galimais aukljimo metodais, tinkaniais tam vaikui; gynjas - gina vaiko teises, kai tenka susidurti su tv degradacija. eimai teikiamos socialins pedagogins pagalbos formos Darbo su eima formas galima suskirstyti dvi dideles sritis, o ias - maesnes. prastins darbo su eima formos yra trumpalaik ir ilgalaik socialinio pedagogo veikla. Trumpalaiks darbo formos atmainos yra krizi intervencija ir / problem orientuotas darbo modelis. Krizi intervencija. Tai socialinio pedagogo sikiimas eim tam tikrais jos gyvenimo momentais - vykus dideliems pasikeitimams ar esant netiktoms traumuojanioms aplinkybms. Tokie nemalons gyvenimo periodai, kai eimoje pagausja psichologini - pedagogini problem, gali bti susij su vaiko raidos krizmis. Kiekviena krizin situacija reikalauja skubios reakcijos ir neatidliotin veiksm. O parama konkreioje situacijoje ne tiek gili, kiek plati ir kompleksin. Socialiniam pedagogui gali pagelbti psichologai, psichiatrai, eimos gydytojai, kiti eimos nariai, specializuotos institucijos (reabilitacijos centrai, socialins apsaugos tarnybos). Tokiais atvejais pagrindinis socialinio pedagogo udavinys prisidti (gal net ir vykdyti) prie eimos reabilitavimo, nukreipti savo veiksmus kiekvieno eimos nario asmenybs vystym, adekvai socializacijps ir optimalios adaptacijos pasiekimo bd paiek. I problemos sprendim orientuotas modelis (gali trukti iki 4 mn.) padeda sprsti jau ikilusias ir pastebtas konkreias problemas. Taigi, specialistai daugiausiai dmesio turi nukreipti t problem, jos sprendim, o ne jos kilm ar prieastis. is modelis, pasiymi tuo, kad esant tam tikroms 292

slygoms, daugum problem gali isprsti arba bent jas sumainti patys eimos nariai. Socialinio pedagogo uduotis - sukurti tas palankias slygas. Iskirtinis io modelio bruoas yra kontrakto tarp eimos ir socialinio pedagogo sudarymas. eimos vaidmuo - apsibrti pageidaujamas siekiamybes ir isikelti konkreius udavinius, o socialinio pedagogo pareiga - nustatyti vykdymo terminus. Svarbu pridurti tai, kad is susitarimas nra teisinis, jis daugiau moralinio pobdio. is bdas leidia eimai aktyviai sitraukti sprendim primimo proces ir skatina savarankikiau sprsti problemas. Ilgalaiks darbo formos trunka ilgiau nei 4 mnesius. Dirbant su eima iuo metodu, siekiama pakeisti eimos gyvensenos sistem, adaptuojant j savo funkcij valdymui, pakeisti esam situacij, ar abu dalykus vienu metu. Numatant ilgalaik darbo su eima veikl socialiniam pedagogui btina lankyti eim, siekiant diagnozuoti jos problemas, kontroliuoti j sprendim. eimos lankymai gali bti pavieniai ar reguliars, priklausomai nuo konkreios eimos problem, pvz., nuolat lankant negalius vaikus auginanias eimas, siekiant padti veikti psichologin traum, sprendiant socialinius, teisinius klausimus dl negalumo, dokument sutvarkymo. Reguliarus lankymasis taip pat btinas nedarniose ir ypa asocialiose eimose, nes tai padeda geriau kontroliuoti, ukirsti keli krizms. Didel vaidmen eim socialiniam galinimui turi konsultacinio pobdio pokalbiai, kurie daniausiai reikalingi normalioms eimoms, susidrus su sunkumais sprendiant gyvenimikus klausimus. Socialinis pedagogas, dirbdamas su eima gali naudoti vairius konsultavimo bdus: tikinimo, taigos, meno terapijos, socialins - psichologins treniruots. Socialinio pedagogo param eimai galima laikyti skminga tada, kai pavyksta veikti ikilus pavoj, psichologin priklausomyb, psichologin diskomfort ar kitas krizines situacijas. Kai formuojasi naujas supratimas ir poiris turimas problemas, stiprja ir eimos nari adaptaciniai sugebjimai. Teorinius socialinio pedagogo, socialinio darbuotojo pagalbos eimai teiginius verta pailiustruoti kai kuriais pavyzdiais. Pateiktame pavyzdyje apie socialins psichologins pagalbos eimai galimybes pasiremta Kauno miesto pavyzdiu. Parama eimai Kauno mieste. Visi eimos nariai (suaug ir vaikai) vienokios ar kitokios paramos gali tiktis specialiose eimai stiprinti Kauno miesto staigose (1 priedas). eimos gerovs pamatu galima laikyti pai valstyb, jos vykdom socialin politik. Nesunku pastebti tok dalyk, kad btent nuo valstybins paramos priklauso i organizacij skminga, efektyvi veikla, o nuo tos veiklos efektyvumo - moni vietimo kokyb, formuojamos vertybs, poiriai ir poreikiai bei paramos (kai jos reikia) lygis. Kauno pirmins sveikatos prieiros centruose veikia psichologins tarnybos, vyksta konsultacijos eimos planavimo klausimais. Parama eimai suteikiama ir efektyviu kai kuri lig gydymu. Juk ne paslaptis, kad nemaai eim iyra, kai 293

vienas i sutuoktini turi sveikatos problem (nevaisingumas, negalumas, impotencija, venerins ligos). Mokyklose ir vaik dareliuose atliekamas vaik vietimas, formuojamas atitinkamas poiris eim, lytin gyvenim, ugdomos tikrosios vertybs. Tai ne tik naas tolimesn vaiko vystimsi, bet ir parama tvams aukljant savo atal. Kitos Kaune esanios valstybins ir privaios institucijos, pavyzdiui Kauno regionin darbo bira rpinasi eimos nari darbinimu, perkvalifikavimu. i problem isprendimas palengvina eimos materialin ir socialin padt, o tuo paiu ir emocin bsen. Bendruomens susikr prie parapij, pvz., Kaune, bendruomen prie v. Antano banyios teikia monms psichologin, socialin bei materialin param. Saugaus vaiko centras rpinasi vaik psichologine bei socialine gerove. Lietuvos Caritas Kauno skyrius turi apie deimt savo atstovybi (pagal parapijas), kurios teikia materialin pagalb. Verta didelio dmesio Lietuvos Caritas eimos centro Kauno skyriaus veikla. is centras buvo kurtas palyginus visai neseniai - 1990 metais, pradioje jis priklaus Caritas federacijai. 1997 metais eimos centras tapo atskira Katalik banyios organizacija ir dabar priklauso bendram visos alies eimos centro tinklui, kur iuo metu sudaro 48 atskiri padaliniai. Kauno eimos centro krjas - JE arkivyskupas - metropolitas Sigitas Tamkeviius. Nuo to laiko centro duris kasmet atveria per 16 tkst. klient. ia juos konsultuoja profesionali psicholog, profesionalios socialins darbuotojos, kompetentingos konsultants alkoholizmo, smurto eimoje, krizinio ntumo klausimais. Patys besikreipiantieji kartu su kitais dalyvauja savitarpio paramos grupse: "Viltis" - alkoholizmu sergani moni artimj draugija, "Suaug alkoholik vaikai", "Likimo draugai"- psichini ligoni grup, sergani istine skleroze "OREMUS", anonimini persivalgytoj grup "viesa", moter, patyrusi smurt eimoje, jaunj mam, tvysts gdi, grup alkoholik tv vaikams ir kitos (Lietuvos eimos centro, Kauno skyriaus darbuotoj informacija). Pagrindinis eimos centro tikslas - padti stiprinant Lietuvos eimas, remiantis krikionikais morals principais. Organizacijos misija: tvirtinti mogikj orum nuo pat natralaus gimimo iki natralios mirties; tvirtinti eimos orum visuomenje. Organizacijos vizija - laiminga ir harmoninga eima. Pagrindiniai Kauno eimos centro udaviniai: "savs painimo" programa paaugliams - padti jaunimui tapti brandiomis asmenybmis pilno savs painimo ir vertybi ugdymo dka;

294

suadtini ruoimas santuokai - padti poroms pasiruoti eimyniniam gyvenimui (daugiausiai klient turinti programa); individualus konsultavimas suteikti individuali param asmenims ar eimoms, susidrus su psichologinmis arba socialinmis problemomis; krizinio ntumo programa - pagelbti moterims ir eimoms atsidrus situacijoje, kai ikyla klausimas: ntumas ar abortas? eimos prevencin programa - suteikti param eimoms, kad tvai stengt savo vaikus auginti patys; grups ir klubai- dalijimasis patirtimi, bendruomens aukljimas ir parama.

Taigi, ios organizacijos veiklos mastas tikrai platus. Tai galima sitikinti pamaius netrump rmj sra (Kauno arkivyskupas S.Tamkeviius, Danijos Caritas, Atvirasis Lietuvos Fondas, PHARE, Nyderland fondas, Kauno miesto vietimo ir ugdymo skyrius, pavieniai asmenys i usienio ali - E.Rakauskas, M.Campbel). Didija dalimi param teikiani institucij veiklos efektyvumas priklauso nuo politikos eimos atvilgiu, tinkamo finansavimo. Ivados eima - tai maoji socialin grup, atliekanti ias pagrindines funkcijas: reprodukcin, edukacin, pirmins socializacijos, rekreacin bei ekonomin. Visais laikais eimos jaut vienokios ar kitokios paramos poreik. iandieniniame pasaulyje svarbiausia tapo eimos adaptavimosi nuolat besikeiianioje visuomenje problema. Socialinio pedagogo teikiama pagalba eimai gali bti trij ri: edukacin - lavinamoji, psichologin ir tarpininkavimo. Parama gali bti trumpalaikio ar ilgalaikio pobdio. eimos gerov didija dalimi priklauso nuo valstybs, jos vykdomos socialins politikos. Taiau kiekviena eima vairiapus param gali gauti ir i toki institucij, kaip pirmins sveikatos prieiros, psichologins paramos centr, mokyklos, darelio, teism bei policijos, eimos centr. Saugaus vaiko centro, Carito, parapij bendruomeni centr.

295

1 PRIEDAS

altinis: Lietuvos eimos centras, Kauno skyrius, 2002.

296

Socialinio pedagogo edukacin pagalba nepilnai eimai Nepilna eima iuo metu yra gana danas ir nieko nestebinantis reikinys. J.Vaitkeviius (1995 ) teigia, kad nepilna eima yra tada, kai eimoje trksta vieno i sutuoktini (vyro ar monos - mir ar isiskyr), tuomet vaikus auklja, priiri vienas i tv. 1994 - 1995 metais buvo atliktas tyrimas "eima ir gimstamumas Lietuvoje". Apklausus 18-49 met 3000 vyr ir 2000 moter buvo isiaikinta, kad daugum gyvenani nepilnose eimose visose amiaus grupse sudaro moterys - motinos: 10,7 % vis moter ir tik 0,9 % vis vyr turi nepilnas eimas. Pastebima tendencija, kad didjant amiui, daugja moter, kurios vaikus augina vienos: vyriausiose amiaus grupse j dalis virija 16 %. Daugumos jauniausio amiaus moter (iki 24 met) nepilnos eimos nam kiai susiformavo joms susilaukus nesantuokinio vaiko. Taiau vyresnio amiaus grupse nepiln eim formavimosi pagrindins prieastys buvo skyrybos arba vyro (monos) mirtis. Atkrus alyje nepriklausomyb 1990 met duomenimis Lietuvoje 16% eim turjo tik vien i tv. Taiau labai sunku yra tiksliai nustatyti, t.y. pateikti statistinius duomenis apie nepilnas eimas, nes iuo metu paplit neregistruotos santuokos, kuriose auga vaikai ir motinos gauna vienios motinos paalpas, nors gyvena kartu su savo draugu (sugyventiniu). Tokia nesantuokin eima nenori prarasti valstybs teikiamos socialins paalpos vienioms motinoms. Oficialiai tokia eima yra laikoma kaip nepilna. Kitas atvejis - eimos neoficialiai gyvenanios skyriumi, taiau oficialiai, dl tam tikr prieasi, neregistravusios ituokos. Jos yra netraukiamos nepiln eim sra. K. Mikinis (1993), teigia, kad ekonominiu, socialiniu, pedagoginiu ir psichologiniu poiriu nepilnos eimos skiriasi nuo kit tradicini eim. Jis iskiria keturis nepiln eim tipus: nepilna eima po skyryb; nepilna eima dl vieno i sutuoktini mirties; nepilna eima dl bevaikysts; nepilna eima moteriai pasinaudojus vyru kaip genetiniu donoru.

Pirmj tip eimos yra prastos, kaip pabria K. Mikinis, taiau ketvirtoji yra netradicin arba naujo tipo. Toliau darbe bus kalbama apie nepilnas eimas po skyryb, dl vieno i sutuoktini mirties bei vienias mamas apsisprendusias auginti vaik be tvo. Netradicin eima. Netradicin eima vadinama todl, kad kai kuriais aspektais paeidia nusistovjusi eimos tradicij, dorov ir yra smerkiamos tam tikr visuomens sluoksni. Svarbiausia ios eimos atsiradimo prieastimi K. Mikinis laiko lyi disproporcij. Moteris, auginanias vaikus ne santuokoje, prasta suskirstyti dvi kategorijas: moterys tarp 30 - 40 met 297

vaikai daniausia bna planuoti ir paios moterys prie pastodamos rimtai ruoiasi iam ingsniui; bei merginos 15-19 met, kuri ntumas daniausiai bna neplanuotas. Pirmosios grups moter apsisprendimui vienai susilaukti vaiko takos turi subjektyvios prieastys: pernelyg rafinuotas moter elgesys, didel orientacija intelektualum, demonstratyv savarankikum. Tok moter ingsn, nulemia blogjanti ekonomin situacija, dl kurios vyrai neskuba vesti, nes vis pirma nori susikurti tvirt materialin pagrind. Plintantis girtuokliavimas taip pat skatina moteris prisiimti vis atsakomyb u eim. Danai pasitaiko, kad moterys dl savo fizini ir psichini ypatybi negalinios susirasti draugo, kuria netradicin eim. Tokios eimos atsiranda smoningai, t.y. i anksto inant, kad nebus treio asmens - tvo, kurio vaidmuo tra pradti nauj gyvyb. K.Mikinis iskiria tris netradicins eimos tipus: Pirmoji grup - vyras neino, kad jis yra vaiko tvas. Nei ekonomikai, nei kitaip nepadeda eimai. Vaikas turi motinos pavard, nepasta tvo. Antroji grup - vyras ino, kad yra vaiko tvas. Suteikia savo pavard, o jo misija tuo baigiasi, i jo daugiau nieko nereikalaujama. Treioji grup - susituokiama, taiau, vaikui gimus, vyras tuoj i eimos ivaromas (skyryb iniciator bna mona). Motina pasilieka vyro pavard, atsisako materialins jo pagalbos, vaikas neturi joki ryi su tvu. Danai moterys vienos augina vaikus, nes jos i vaikysts turi suformuot neigiam poir vyrus, eim. Artdamos prie kritins amiaus ribos, tokios merginos, moterys pasinaudoja genetini donor paslaugomis. Taip elgiasi ir pernelyg savarankikai iaukltos moterys, kurios nenori prarasti savarankikumo. Kita grup vieni mam - paaugls, kuri ntumas buvo neplanuotas ir atsitiktinis. i kategorija jaun mam kelia daugiausia problem. Jaunoms merginoms yra sunku ilaikysi ir save, ir k tik gimus kdik. Jos, bdamos jaunos mamos, neturi socialini garantij, neturi specialybs ir negali ilaikyti eimos. Danai jaunuols suinojusios, kad laukiasi, yra linkusios darytis abort. \ tai reikia atkreipti dmes, ioje vietoje didiausias indlis turt bti socialinio pedagogo ar socialinio darbuotojo. Anot K.Mikinio (1993) kurti netradicin eim danai rytasi moterys, kurios paios iaugusios nepilnose eimose arba kurioms vadovauja valdingos, kategorikos, akoto charakterio motinos. Tokiose eimose danai yra sukuriamas neigiamas vyro ir tvo paveikslas. i situacija yra nepalanki moters ir motinos vaidmeniui perprasti. Kita problema - ankstyvi lytiniai santykiai. Atsiradusi kontracepcija, vakarietika mada paskatino laisv lytini santyki atsiradim bei j toleravim. Labai danai jaunos merginos galvoja, kad joms ntumas negresia ir lengvabdikai iri ankstyv lytin gyvenim. Toks poiris takoja neplanuot ntum, didel abort skaii ir pan. Labai retai, 298

merginai apsisprendusiai gimdyti, pagalb ateina bsimo vaiko tvas. Tokia situacija jaun mergin labai veikia psichologikai - u tok poelg danai jos yra smerkiamos savo tv, gimini, paliekamos be jokios materialins paramos. Labai svarbu, kad socialinis darbuotojas psichologikai padt apsisprendusiai gimdyti merginai, nukreipt centrus ir kitas staigas, kuriose jomis bus pasirpinta. Nepilna eima dl skyryb. Skyrybos ir j pasekms vaikui Bendrame eimos gyvenime pasitaiko nemaai nesklandum. eimos gyvenimas, kaip pabria J. Bikulius (1996), nuolatinis vyro ir monos bendravimas retsykiais pertraukiamas ginais, konfliktais ir nusivylimais. Labai gaila, taiau ne visos problemos, ginai yra lengvai veikiami. Danai tai priveda prie skyryb. Skyrybos - tai santuokos panaikinimas, vyro ir monos santuokini ryi pabaiga, grinant abiem sutuoktiniams t pai teisin padt, kuri jiedu turjo prie susituokiant. Skyryb prieastys yra vairios, taiau mus labiau domina tai, kokios j pasekms vaikams. K.Mikinis (1993) pabria, kad eimos iirimas skriauda sutuoktiniams, bet dar didesn nuoskauda vaikams. Juk eima svarbiausias vaik aukltojas, ji natraliausiu bdu moko mylti ir sutarti. Mao vaiko bundaniai savimonei didels reikms turi tvai, j formuojantis pavyzdys -tv gyvenimo pavyzdys, j pairos santuok, eim, j elgesys vienas su kitu ir t.t. Tvo ar motinos pasitraukimas i eimos labiau kenkia vaiko sveikatai, negu vieno tv mirtis. Psichologai pastebjo, kad po tv skyryb trej eeri met vaikai pajunta kalts ir paeminimo jausm, septyneri atuoneri met - pykt ir pagie, deimties met - pagie abiem tvams. iuo atveju, psichologai netgi nurodo vaiko asmenybs nukrypim - skyryb sindrom. Jo esm sudaro padidjs jautrumas, nervingumas, intelekto bei emociniai brendimo sutrikimai. Pasak K.Mikinio (1993), kad kuo maesnis vaikas, tuo lengviau pakelia tv skyrybas. Labiausiai jos eidia vyresnio amiaus vaikus, ypa paauglius. Tv skyrybos vaikams - ne vienadienis vykis, o ilgas procesas, kuris prasideda dar prie oficiali ituok ir tsiasi ilgai po to. Vaikai kenia dl tv konflikt, eidiama j psichika, kuri nespja prisitaikyti prie nervins tampos eimoje. Po skyryb pasikeiia ir tv santykiai su vaikais. Skyrybos vaikams irykina pai artimiausi moni savybes. Negobuoliai staiga tampa smulkmeniki; velns, visk atleidiantys - nesutaikomi ir pilni neapykantos. Kaip teigia J.Bikulius (1996), didels nelaims "nuvalo" jausmus ir pairas, todl tikroji tv santuokini ryi, bendravimo kultros ir padorumo vert kaip tik ir iaikja per skyrybas. Pasibaigus skyryboms, problemos paprastai 299

nesibaigia. Moterys sunkiau apsipranta su eimos iirimu, su naujomis slygomis po skyryb, todl kai kurios maiau dmesio ir emocins ilumos skiria vaikams, bna irzlesns, nervingesns, sunkiau ivengia konflikt. Yra ir toki moter, kurios vaikus laiko savo neskmi prieastimi. Po skyryb keiiasi ir tvo poiris. Dalis isiskyrusi vyr maiau domisi savo vaikais, tredalis tv visai jais nesirpina. Taiau daug tv labai skausmingai isiskiria su savo vaikais. Isiskirdami jauia kalts jausm ir nerim, ilgisi vaik, daniau su jais bendrauja, nebaudia, susitikimai bna ventiki. Vaikai po skyryb. Po skyryb ikyla klausimas su kuriuo i tv gyvens vaikas. Yra du keliai, kuriais yra nusprendiama: Tarpusavio susitarimas, (pvz., jeigu eimoje yra keli vaikai, tvai juos gali pasiskirstyti - vieni lieka gyventi pas motin, kiti - pas tv); Teismas. Jeigu tvai nesutaria su kuriuo i j gyvens vaikas. Kai vaikui yra suj deimt met, teismas atsivelgia jo nor, taiau pageidavim derina su kitomis teismo posdyje nustatytomis aplinkybmis. Teismas vadovaujasi pirmiausia vaiko interesais: vaikas lieka gyventi pas t i tv, kuris garantuoja geresn aukljim, prieir ir ilaikym. ias slygas nustatyti padeda globos ir rpybos organas prie vietimo skyriaus ar valdyb. proces sitraukia ir socialinis pedagogas. Jeigu visos slygos yra vienodos, vaikas paliekamas auklti motinai. Statistika rodo, kad daniausia po skyryb vaikai lieka gyventi su motina (apytiksliai tik 1% tv pasiima auginti vaikus - danai tai bna, kai motina turi problem dl alkoholio). skyrybas teismuose danai irima pavirutinikai ir nra gerai pasiruota iam procesui. Kaip ieitis ioje situacijoje galt bti steigimas speciali teism, kuri kompetencijoje bt tik skyryb procesai. Kaip ir buvo minta, skyryb procesus turt bti traukiami ir socialiniai pedagogai, kurie padt svarstyti klausimus, susijusius su vaikais, ruoiantis skyryb procesui. Svarbiausia socialinio pedagogo funkcija ioje situacijoje - atsivelgti, ar laikomasi vaik teisi konvencijos. Specials tyrimai, kurie buvo atlikti JAV parod, kad pats priimtiniausias variantas vaikui po tv skyryb yra likti gyventi su tos paios lyties tvu (t.y. mergaitei geriausia likti gyventi su motina, o berniukui - su tvu). JAV labai danai vaikais po skyryb rpinasi abu tvai. Lietuvos statistiniai duomenys yra iek tiek kitokie, N. Jurkeviiaus tyrim duomenimis, net 69 % isiskyrusi tv po skyryb nepalaiko joki ryi su vaikais, vienaip ar kitaip bendrauja tik 31 %. Daugelio i j santykiai yra epizodiniai, neturintys didelio poveikio vaik aukljimui ir netgi danai neigiamai veikiantys vaikus, sujaukiantys nusistovjus eimos ritm. Tvo taka gali bti naudinga, jeigu tarp ijusio tvo ir vaiko aukltojo susiklostys draugiki, palanks santykiai. Toki eim, kur isiskyrusi tv 300

santykiai yra draugiki, dalykiki - tik 9,1 %. Kiti atvirai reikia prieikum vienas kitam (8,6 %), saugo alt, mandag neutralitet (20,2 %) arba apskritai nepalaiko joki ryi (62,3 %). Tv elgesio klaidos po skyryb. Danai tvai mano, kad vaikas nieko nesupranta ir nepastebi, taiau, vaikas, kaip koks barometras, reaguoja pasikeitus emocin klimat eimoje. "Kiek skyrybos traumuos vaiko psichik, priklauso nuo pai tv: nuo to, kaip jie prane vaikui apie skyrybas, kaip bendraus po j, kaip atsilieps apie tv ar motin, palikus eim ir t.t.", teigia K.Mikinis(1993). mons isiskyr nemoka tarpusavyje kultringai bendrauti ir danai daro klaidas, kurios skaudiai atsiliepia vaiko vystimuisi. K.Mikinis savo knygoje "eimos pedagogika"(1993) pateikia kelet daniausiai darom tv klaid: vienas i tv (paprastai motina), auginantis vaikus, savo elgesiu ir kalbomis nuolatos pabria, jog gyvena tik dl vaik, vis dmes skiria vien jiems. Vaikai pranta bti dmesio centre ir darosi egoistai; stengiamasi materialiai aprpinti vaik ar vaikus taip, kaip ir kitose pilnose eimose. Didiausias rpestis - kad tik vaikui ko netrkt. Tuomet sudaromos slygos brsti egoizmui. ioje vietoje taip pat nesuvokiama, kad vaikui labai svarbi emocin parama, o ne tik materialin gerov; mama nuolat pabria, jog vaikas vargas, nes neturi tvo. Todl atleidia net netinkamus poelgius, tikina, kad jis nelaimingas, gyvenimo nuskriaustas. Taip ugdomas menkavertikumo kompleksas, traumuojantis vaiko psichik; vaikas mokomas neapksti tvo (ar motinos). Jo asmenyb vaizduojama sutirtintomis spalvomis, parykinami trkumai. Imokytas neapksti palikusiojo eim, vaikas savo neapykant gali nukreipti ir prie j auginant.

Motina ar tvas, sitraukdamas kov su sutuoktiniu, turi suvokti, kad tuos kivirus negalima traukti vaiko. Po skyryb buvs sutuoktinis jau nebra vyras ar mona, taiau vaikui jie abu buvo ir liks tvai. Vaiko emocin pusiausvyra priklauso ne tik nuo to, ar jis turi tv ir motin, bet ir nuo to, ar isiskyr jo tvai sugeba ugniauti savo neapykant ir nuoskaud. ia galime velgti "dirv", kurioje turt dirbti socialinis darbuotojas traukdamas ir kitus galinius padti specialistus. Socialin pagalba nepilnai eimai ir socialinio pedagogo funkcijos Nepilnai eimai auginaniai vaikus, kaip disfunkcinei, reikalinga materialin, socialin, psichologin parama. pagalb turi ateiti socialinis pedagogas, kuris padt isprsti kylanias problemas arba patart kurias institucijas reikia kreiptis, pavyzdiui, norint gauti paalpas ir pan. Taigi, 301

socialinis pedagogas, kaip kompetentingas specialistas, turt dirbti su nepiln eim vaikais bei tvais. Pirmasis ir svarbiausias ingsnis psichologin pagalba. R.Ovarova (2001) pateikia penki fazi eimos konsultavimo metodik: Pirma faz - pirminio kontakto su eima umezgimas; jo metu socialinis pedagogas palaipsniui sitraukia eimos gyvenim ir problemas. I pradi tai tik lengvi panekesiai su eimos nariais, kurie sudaro slygas socialiniam pedagogui stebti eimos atmosfer, tv ir vaik santykius, padeda geriau suprasti problemas. ioje fazje susiformuoja eimos nari ir socialinio pedagogo santyki pobdis. Profesionalus darbuotojas jau io bendravimo metu gauna nemaai informacijos apie eimos aukljimo formas. Antra faz - kliento problem, susijusi su eima, nustatymas. ioje fazje suderinamas kliento ir socialinio pedagogo poiris esamas problemas. Socialinis pedagogas turi atsiriboti nuo subjektyvaus problemos vaizdo ir pateikti savo, kaip "treiojo asmens" - "asmens i alies", problemos suvokim. Treia faz - konkretus darbas su klientu ir jo eima, formuojant nauj problemos supratim ir keiiant tam tikras charakterio bei elgesio savybes. Ketvirta faz - apsisprendimas tam tikrai veiklai. Konsultantas drauge su klientu aptaria galimas ieitis i esamos situacijos, apvelgia veiklos alternatyvas ir pasirenka tinkamiausi i j. Vliau sudaromas bsimos veiklos planas, pasiskirstoma pareigomis. Klientas galinamas pats aktyviai iekoti problemos sprendimo bd ir prisiimti atsakomyb u konsultacij efektyvum. Penkta faz - grtamojo ryio faz. Konsultavimo funkcij atliekantis socialinis pedagogas drauge su klientu aptaria veiklos rezultatus ir j reikm sprendiant problemas. T profesionalus specialistas gali atlikti ir kiekvienoje ankstesnje fazje, siekdamas situacijos aikumo. Gana populiarus darbo su eima metodas yra tv grupin terapija. Usimim metu taikomi psichoterapiniai ir psichologins korekcijos metodai, padedantys veikti alingus tv aukljimo proius, susijusius su pedagogine ir psichologine nekompetencja. Grupins terapijos metodas leidia tvams kartu sprsti panaias problemas, kurias jie patys ikelia. i terapija turi dvigub poveik: specifin (sentiment atsiradimas tarp tv ir vaik; adekvatesni vaik poreiki ir galimybi suvokimas; psichologins - pedagogins nekompetencijos eliminavimas; nauj bendravimo su vaiku bd susiformavimas) ir nespecifin (tv informavimas apie j aukljimo patirties tak aukljant savo vaik). Kiti grupinje terapijoje danai taikomi metodai: 302 grupin diskusija;

video korekcija (raomas vaiko ir tv elgesys vieno su kitu, peririma juosta ir atliekama analiz); aidimo metodas; bendros veiklos metodas (tvai kartu su vaikais atlieka vairias uduotis); konstruktyvaus gino metodas (eimos nariai mokomi efektyvesni ir priimtinesni konflikto sprendimo bd); verbalins diskusijos metodas (ugdoma dialogo kultros eimoje, tinkam argument parinkimo, tolerancijos kito nuomonei).

Kitas bdas, suteikiant pagalb nepilnoms eimoms, - dienos centr krimas mikrorajonuose, kuriuose vis veikl kuruot ten dirbantys socialiniai pedagogai. ia vaikai galt turiningai praleisti laik po pamok. Taip bt ukertamas kelias nusikalstamumui, vaikai nesilaistyt gatvmis ir patiems tvams bt ramiau. Taip pat svarbu, kad vaikams i nepiln eim bt sudarytos lengvatins slygos patalpinti vaik darel, mokykl eimos gyvenamajame mikrorajone. Dareliuose, mokyklose rekomenduotina rengti tv susirinkimus. Valstyb turt skirti l edukaciniams leidiniams apie vaik aukljimo problemas. Vienas i nevalstybini bd sprendiant vieni tv materialines problemas - bendruomeninio fondo "Vienii tvai" krimas, kur laisvu noru pinigus galt pervesti vairi firm vadovai, organizacijos u tai gaudamos mokesi lengvatas (bent jau tai daliai, kuri jos moka). Tokiu atveju turt bti grieta fondo l paskirstymo kontrol. T. Gurko (1992) knygoje "Socialinio darbo programa su nepilna eima" ( ) pateikia socialins edukacins pagalbos tarnybos socialinio pedagogo funkcijas, dirbant su nepilnomis eimomis.

303

Informacijos apie nepiln eim surinkimas ir pateikimas kitoms institucijoms. Dalyvavimas tarnybos veikloje, iekant l veiklai, su nepilnoms eimomis. Dalyvavimas organizuojant socialins tarnybos ir savipagalbos grups toje bendruomenje, kurioje jie veikia. Teritorini tarnyb veiklos organizavimo tikslas - suteikti pagalb nepilnai eimai, gavus informacijos arba iaikinus atvej, jog reikalinga skubi pagalba (esant kritikai psichologinei motinos bsenai, dideliems finansiniams sunkumams, nepakankamas vienios motinos pareig vykdymas). Pagalba vieni motin sidarbinimui (bendradarbiaujama su darbinimo agentromis).

Isamios informacijos surinkimas apie rizikos grups vaikus. Vadovavimas darbui (tiesioginio kontakto palaikymas su kitomis teritorinmis organizacijomis) sprendiant ikilusias problemas. Vaik laikinos prieiros centr ir edukatori sveikos, teritorini tarnyb, organizavimas (bendradarbiaujant su vietine administracija). Usimim organizavimas vaik grupse ir sekcijose.

3.9 pav. Socialins pagalbos tarnybos socialinio pedagogo funkcijas, dirbant su nepilnomis eimomis (pagal T.Gurko, 1992)

304

Ivados Nepilna eima yra tokia socialin mikrogrup, susiformavusi po skyryb, po vieno i sutuoktini mirties, netradicin eima). Ekonominiu, socialiniu, edukaciniu ir psichologiniu poiriu skiriasi nuo kit tradicini eim. Didiausi nepilnos eimos problema - moralin, psichologin atmosfera joje. Nepilna eima yra viena i rizikos grups eim arba dar kitaip galima pavadinti disfunkcin eima. Vienia mama ar tvas negali utikrinti pilnaverio vaiko vystimosi tokioje eimoje. Pagrindins nepiln eim problemos - materialinis diskomfortas, psichologin atmosfera eimoje; Valstyb, rpindamasi nepilnomis eimomis, turt sudaryti slygas joms gauti nemokam psichologin pagalb (socialiniai darbuotojai, socialiniai pedagogai ir psichologai dirba su eimomis, taikydami grupin ir individuali terapij), turt bti steigiami dienos centrai nepiln eim vaikams ir pan. Socialinis pedagogas (darbuotojas) turt rinkti informacij apie nepilnas eimas ir bendradarbiauti su kitomis institucijomis, siekiant galinti jas.

Klausimai ir uduotys 1. 2. 3. 4. Apibrkite eimos samprat ir ianalizuokite vairi eim tipus. Kurias eimos priskiriamos rizikos grupei ir kodl? Ivardykite nevyriausybines ir religines organizacijas, padedanias nepilnoms eimoms. Sukurkite socialins - edukacins pagalbos eimai teritorinje bendruomenje model.

305

3.7 Vaik, netekusi tv globos, socializacijos ypatumai Nalaityst, kaip socialinis reikinys, yra kiekvienoje visuomenje, net paioje ir labiausiai isivysiusioje humanikiausioje. Su tuo sunku susitaikyti, taiau gana danai vaik netekusi tv problemas tenka sprsti. Daug sunkiau ramiai reaguoti, jog kiekvienais metais atsiranda vis daugiau nalaii, turini gyvus tvus. A.Vodnevos ir J.Soikos socialins nalaitysts problem tyrimai (2000) parod, kad krizin padtis iuolaikinje eimoje, trkstant materialini itekli ilaikyti ir iauklti vaikus, padar tak socialini nalaii skaiiaus padidjimui. Padidjo tv, kuriems apribotos teiss auklti vaikus, skaiius. Dl to vaikai yra priversti palikti eimas ir sikurti internatuose, vaik globos namuose, eimynose. Galima iskirti ias vaik nukreipimo valstybines globos staigas prieastis: dauguma vaik tampa socialiniais nalaiiais dl to, kad tvams buvo apribotos tvysts teiss; vaikai buvo atskirti nuo tv teismo ar vaik teisi apsaugos tarnyb sprendimu; vaikai, kuri atsisak tvai.

Dauguma vaik yra socialiniai nalaiiai esant gyviems tvams. Daniausiai valstybs globoj atsiduria vaikai, sulauk 7 met, reiau nuo 3 iki 7 met, o mayliai iki 3 met sudaro vos deimtadal. Tokiu bdu vaik globos nam aukltiniais tampa vaikai, psichologikai susiformav, su negatyviom nuostatom. Moksliniais tyrimais rodyta, kad vaik, netekusi tv globos, vystimasis turi daugyb neigiam ypatum, paveldt i neigiamos tv patirties (girtavimas, amoralus elgesys ir t.t.). Vaikai, aug be eimos, atsilieka nuo savo bendraami, jie udaro bdo, sudirg, jauiasi nuskriausti dl tv kalts. Pagrindinis socialinio - edukacinio darbo tikslas tiek mokyklose internatuose, vaik globos, tiek eimyniniuose vaik globos namuose - vaik rengimas savarankikam gyvenimui. Pastaruoju metu vairiose pokyius patirianiose alyse kalbama ne apie abstrakt vaik ugdym, o apie socialin ugdym, kurio tikslas ne tik visapusikas fizinis, psichinis, protinis ir dorinis isivystymas, bet ir skminga socializacija. is procesas prasideda vaikystje ir tsiasi iki paios senatvs. Socializacijos procese galima iskirti 3 sudtines dalis: 306 socialin adaptacija, individualizacija (autonomizacija); integracija (aktyvizacij).

Socialin adaptacija (lot. adaptacio) - atspindi mogaus prisitaikymo prie socialins aplinkos slyg ir reikalavim rezultat. Tuo tarpu individualizacija socializacijos procese vertinama ne kaip prietaravimas supaniai aplinkai, o kaip savo asmenybs isaugojimas. Savaime aiku, prieingu atveju mogus gali itirpti aplinkoje, prarasti kritik poir ir socialin adaptacija gali baigtis konformizmu, t.y. visiku susiliejimu su grupe, savo asmenini savybi praradimu. Integracija isaugoto kritikumo pagrindu teikia galimyb daryti poveik grups tikslams, normoms ir nuostatoms. Be to, btent integracija stimuliuoja saviaukl, be kurios ugdymas visikai neefektyvus. Pagaliau integracija ir konfrontacija su visuomene - dvi puss ir neatskiriamos skmingos socializacijos dalys. Dl skmingos socializacijos formuojasi socialiai subrendusi asmenyb, kuriai bdinga: socialini norm, nusistovjusi tam tikroje visuomenje, primimas adaptacijos idava; savo vietos suradimas kit moni tarpe autonomizacijos rezultatas; smoningas trokimas tobulti; ne maiau kaip trij socialini vaidmen sisavinimas: pilieio, eimos nario ir savo profesijos inovo.

Taiau esant nepalankioms slygoms gali susiformuoti socialiai nesubrendusi asmenyb. Kaip pabriama socialinje pedagogikoje ir psichologijoje, toki aplinkybi aukomis tampa invalidai, mons su psichosomatiniais susirgimais, suaug, globojami visuomens asmenys, ir vaikai, netek tv globos. J socializacijos procesas vaik globos institucijose ir alternatyviose ugdymo staigose apsunkintas susiklosiusios joje edukacins sistemos. Manoma, kad pagrindin socialinio nesubrendimo prieastis yra ta, kai motinos aukljimo mokykla pakeiiama institucine staiga, kurioje vaikai ne visuomet pratinami pasirpinti savimi, savarankikai, be priminim laikytis vis sanitarini - higienini norm ir reikalavim. Apie vaik gyvenani internatinse staigose socialin dezadaptacij liudija vaik negatyvumas sisavinant btinus socialinius vaidmenis. is negatyvumas pagrstas ankstesne patirtimi. Vaikas i nenusisekusios eimos apriorikai nepasirengs teigiamai sisavinti eimynykio vaidmen, nes mat neigiamus pavyzdius biologinje eimoje. iems vaikams sunku sijausti ir bsimo alies pilieio vaidmen, nes jie daniausiai paeidia visuomenje sitvirtinusias taisykles ir normas. i vaik profesiniai ketinimai formuojasi ltai. Rykiu dezadaptacijos poymiu tampa valstybinse globos staigose skiepijamas "nalaiio statuso" vaidmuo, nesurandantis visuomenje palaikymo ir pritarimo. Taip atsitinka todl, kad ypatingas rpestis priimamas kaip btinas ir privalomas. Tokiu bdu formuojasi palanki santyki socialinis lkestis kaip kasdienins normos. io vaidmens skiepijimas vaik ilg laik ufiksuoja ilaikytinio pozicijoje, netgi ijus i globos staigos. i staig aukltiniai 307

stengiasi aplinkini akyse atrodyti nalaiiai, demonstruoti itobulint, sisavint bejgikum, teikiant jiems vilt bti globojamiems. Taiau gyvenime mogus sutinka daugyb klii ir nusivylim, kuri n vienam nepasiseka ivengti, tarp j ir globos nam aukltiniams. Jeigu neimokstama j tinkamai sutikti ir nugalti, tai gyvenimas gali virsti itisa nusivylim grandine. iuos teiginius galima pailiustruoti L. Smaginos tyrimu apie aukltini adaptacijos neskmes, atliktu 2000 m. "Socialinis pedagoginis darbas su vaikais, netekusiais tv globos". Tyrime dalyvavo: vaik globos nam aukltiniai abiturientai ileistuvi ivakarse; aukltiniai su 3 met savarankiko gyvenimo stau.

Apklausos metu buvo aikinamasi, koks vaik poiris gyvenim vaik globos namuose, jo vertinimas. Apklausos rezultatai parod, k vaikai mano apie gyvenim vaik globos namuose. Jie teig, kad nalaii staigose vaikai laikomi "sterilioje aplinkoje", nesuteikianioje galimybi suvokti tikr sudting gyvenim, laukiant j ateityje. Su didia dalimi j nuomons galima sutikti, nes nerpestingas gyvenimas, kai viskas "paduota ant lktuts" iugdo tokias aukltini savybes kaip komunikacinis bejgikumas, padidinta savimon (savs vertinimas), vartotojika nuostata. Apklausos metu respondent taip pat buvo paprayta iskirti sunkumus, su kuriais jiems daniausiai tenka susidurti. Paaikjo, kad vaik nam aukltiniai 1- oje vietoje didiausius sunkumus patiria moksle (40%), antroje vietoje - vidaus tvarkos taisykli laikymosi btinyb (30%), draug paieka (24%). Dalis aukltini (16%) pareik, kad jiems visikai nra joki sunkum. Visikai kitaip atrodo problemos tiems aukltiniams, kurie turi 3 met savarankiko gyvenimo sta. Pirmoje vietoje - sunkumai perkant nam apyvokos daiktus, drabuius, avalyn (71 %), kiti materialiniai sunkumai (68 %), o tik paskui - draug paieka (17 %), reikalavim darbe vykdymas (11 %). I dalies galime sutikti su tuo, kad vaik globos namuose neretai vyksta vienpusikas, formalus darbas, kuris dl btin vidaus taisykli tvarkos laikymosi trukdo tinkamai parengti vaikus susidrimui su realia buitimi. Neisprendia problem ir ta pinigin suma, kuri teikiama ileidiant aukltinius gyvenim. Kai kuriuose vaik globos namuose aukltiniai visikai nra mokomi elgtis su pinigais, kadangi aukltojai nepakankamai tam skiria dmesio. Dl to ateityje aukltiniai nesugeba ekonomikai tvarkyti savo biudeto. Vaik globos namuose trksta ir kvalifikuot specialist, ne visur yra socialiniai pedagogai ir psichologai. Dl finansini sunkum kai kuriose globos staigose nra nei psichologo, nei socialinio pedagogo etat. Galima iskirti ir kit problem - ne visada efektyvus aukltoj darbas su nalaiiais tvarkant tolimesn j likim. Net tradiciniai susitikimai su buvusiais vaik globos nam aukltiniais organizuojami nereguliariai. Net 64 proc. L.Smaginos apklaust globos staig darbuotoj mano, kad j darbas, rengiant aukltinius 308

savarankikam gyvenimui, yra nepatenkinamas, 33 % - patenkinamas, 1 % geras, 2 % - visikai neatsak klausim. Tuo tarpu net 89 % respondent mano, kad vaik globos namuose btina rengti aukltinius eimos krimui. Apie internat ir vaik nam aukltini menk paruoim savarankikam gyvenimui liudija dar vienos apklausos duomenys, pateikti tame paiame L.Smaginos tyrime. Kaip inia, beveik kiekvienam mogui tenka susidurti su sunkumais, sprendiant svarbius gyvenimo klausimus. Vieni ieko paramos, kiti veikia savarankikai. Kuo jaunesnis vaikas, tuo labiau jam reikalinga kvalifikuota edukacin pagalba. Vaik globos nam aukltiniams gyvenimik problem sprendimo metas ateina po ileistuvi, todl iuo laikotarpiu kompetentingo mogaus parama ypa svarbi. Vaik globos nam aukltini atsakymai klausim, kur jie ada kreiptis pagalbos pasiskirst taip: 51% vaik ruoiasi kreiptis paramos savo aukltoj arba direktori, 40 % - pas draug (), 14 % ruoiasi sprsti visk savarankikai, 12 % - tarsis su broliu, seserim, 9 % - su tvais, 4 % - su seneliais. I karto gali pasirodyti, kad toks auktas pasitikjimo procentas pedagogais tik diugina, bet, deja, galimyb kreiptis vaik globos namus paramos vis labiau tampa ribota, tik 4 % buvusi aukltini palaiko ryius su buvusiais aukltojais. domu ir tai, kad dauguma aukltini tiki galimybe isprsti visas j problemas pakeitus esam ugdymo sistem vaik globos namuose. Atsakymai pasiskirst taip: 50 % apklaustj silo vesti special kurs apie eim ir eimos santykius; 21 % aukltini nort gyti grynai praktini gdi (ruoti valg, konservuoti produktus iemai, mokytis ekonomikai tvarkyti finansus ir t.t.); 13 % respondent mano, kad vaik globos namuose reikia pakeisti suaugusi ir vaik bendravimo sistem, praturtinti j savitarpio iluma, pasitikjimu, pagarba, meile, rpesiu; 11 % aukltini mano, kad "vaik globos namuose neturi bti prabangos", dl kurios nukenia j pasirengimas savarankikam gyvenimui; 5 % aukltini sitikin, kad jau mokykloje reikia supaindinti su vairiom specialybm. Verta pagalvoti, ar nepribrendo reikalas gyti specialyb jau buvimo vaik globos namuose metu.

Apgyvendinimas eimyniniuose vaik namuose ar vaik kaimuose, nesuvelnina socialini nalaii rengimo savarankikam gyvenimui problem, todl, kad naujai suformuota eima yra tik tikros, biologins eimos pakaitalas. Analizuojant edukacin darbo situacij vaik kaime, btina atkreipti dmes kai kurias problemas. eima turi savo namus, savo valgykl, savo aukltoj, kuri, kaip taisykl, moteris. Taiau Vaik kaime" nra tv, dauguma nam pareig gula ant etatini darbuotoj pei, bendravimo ratas susiaurintas, apsiriboja, kaip taisykl, miestelio ar kaimo teritorija. Vaikas 309

negali atlikti, pavyzdiui, giminaiio, brolio, sesers, dukters, snaus, anko vaidmen. Vaik nalaii kaimo patirtis pokyius patirianiose alyse kuriama pagal usienio ali vaik kaimo pavyzd. Praktikai visi to kaimo aukltiniai vadinami "rizikos vaikai" atjo i nenusisekusi eim, kuri tvai niekur nedirbo, girtuokliavo. Suaugusieji nesirpino savo vaikais, nesigilino j mokymsi. Todl dauguma Vaik kaimo" aukltini nenorjo mokytis, dirbti, nemokjo bendrauti su kitais monmis, vykdyti mokytojo reikalavim, nenorjo elgtis pagal nusistovjusiais normas ir taisykles. Kai kurie buvo link valkatauti, paeidinti teiss normas, buvo vaik teisi apsaugos tarnyb skaitoje. L.I.Smagina paymi, kad vaik globos namuose ir alternatyviose staigose 60 % - 70 % vaik jau atjo gij gyvenimo patirt alkoholik eimoje, patyr seksualin ir fizin prievart, paeminim, eidinjimus ir t.t. Visa tai tik dar labiau apsunkina pedagog darb. Kurso "mogus ir visuomen" vedimas kai kuri ali bendrojo lavinimo ugdymo program neisprendia problemos, nes aukltini rengimas savarankikam gyvenimui neturi apsiriboti mokymo dalykais, o privalo upildyti vis vaik buit. Tyrintoj nuomone, vaikui reikia suteikti asmenin erdv jo asmenybs vystimuisi, nes prievartinis "vieumas" gyvenime atveda prie nepageidaujam kontakt, kurie itrina savj "a", t.y. gebjim turti savo autonomij. Vaik globos nam aukltini tolimesns adaptacijos problemas tyr mokslininkai mano, kad labai naudinga yra pltoti socialinio grdinimo metodik, mokant nugalti sunkumus. Ne tik edukolog, bet ir psicholog nuomone, kuo geriau mogus imoksta sprsti problemas savo aplinkoje paauglysts metais, tuo geriau jis sugeba igyventi pasikeitimus, pasaulio nenusakomum kai bna suaugs. Taikant socialinio grdinimo metodik, btina palikti pasirinkimo teis. J turdamas, mogus yra atsakingas ir u savo veiksmus ir u t veiksm pasekmes. L.Smagina savo tyrime "Socialinis pedagoginis darbas su vaikais, netekusiais tv globos" paymi, kad daugelis vaik globos nam aukltini arba nekuria eim, arba susiduria su dideliais sunkumais kuriant ir isaugojant jas. Nesunku nuspti, kad jie sunkiai pritampa vyro ar monos eimose, nesugeba sukurti pilnaveri santyki su sutuoktiniais. Galima manyti, kad visi mintieji sunkumai ikyla dl informacijos stokos globos staigoje apie eim, tarpusavio santykius, vyro ir monos vaidmenis. Jiems greitai pasibaigia pirminis prieraiumas, kuris atveda prie skyryb. Daugiausia vaik globos nam aukltiniai kuria eimas tarpusavyje, tarsi nordami isaugoti prot gyventi kartu. Be to, mergaits daniausiai tampa vyr apgauls aukomis, dl to tarp j tiek daug vieni motin. Visa tai dar kart patvirtina apie specialaus vaik rengimo eimai btinum valstybinse vaik globos staigose. ios ir ne tik ios edukacins problemos vaik globos namuose isprendimui reikalingi tam tikri gdiai, kurie turt bti suformuojami 310

moguje. Todl ymiai efektyvesniam bsim vyr, mon, tv, motin vaidmen atlikimui L.Smagina silo tokius gdius, kuriuos turi susiformuoti jauni mons iki ijimo i vaik globos nam: pozityvi nuostat kuriant tvirt eim; gyti ini apie eimos vaidmen visuomenje ir atskiro mogaus gyvenime, apie teisines ir etines normas, reguliuojanias vedybinius eimyninius santykius, apie fiziologinius ir psichologinius lytini santyki aspektus; racionaliai tvarkyti nam k imokti vaik prieiros, j aukljimo subtilybi, tarpasmeninio bendravimo gdi.

Akivaizdu, kad ini apie santuok ir eim, teigiam nuostat formavim gali suteikti sistemingi usimimai pagal speciali program. Tokia programa turt sujungti kelis aspektus: socialin teisin dorovin psichologin pedagogin lytin ir kin- ekonomin. Socialinis aspektas. Vaik globos nam slygomis aukljami vaikai yra izoliuoti nuo iorinio pasaulio, j veikla reglamentuojama vidaus tvarkos taisyklmis, todl nra patenkinami j socialiniai poreikiai, tokie kaip neformalus bendravimas, jiems trksta socialinio ir emocinio pasitikjimo, realaus gyvenimo vaizdio. Visi ie veiksniai apsunkina vaik nam ir internat aukltini rengim savarankikam gyvenimui. Nugalti aukltini iorinio pasaulio nepasitikjimo baim galima tik sustiprinus j socialinius ryius. Integravimasis su eimose gyvenaniais vaikais, bendradarbiavimas su mokymo staig kolektyvais padt adaptuotis vaikams visuomenje, o bendravimas su skming eim vaikais pateiks puiki tarpusavio santyki ir elgesio norm eimoje bei visuomenje pavyzdi. Ne visikai galima sutikti su tuo, kad "vaiknamiei" bendravimas su "normali" eim vaikais gali duoti puiki rezultat. Visgi globos nam aukltiniai susiduria su nemaais sunkumais mokykloje. J vengia, nemgsta ne tik bendraamiai, bet ir j tvai. Kai kuri mokytoj poiris juos yra taip pat neigiamas. Vaik i mokykl - internat rengimo eimyniniam gyvenimui programa numato supaindinti vaikus su valstybine santuokos ir eimos santyki politika, socialini vyro ir monos, tvo ir motinos vaidmenimis, su eimos reikme visuomenei ir atskiram individui. Teisinis aspektas. Vaik nam, mokykl internat aukltini savo teisi inojimas padt silieti suaugusi gyvenim, todl programoje numatyta supaindinti vaikus su baudiamja atsakomybe, su eimos teiss pagrindais, tv atsakomybe u vaik aukljim. is aspektas gali bti labai vertingas. Jau vien dl to, kad aukltiniai galt susipainti su savo teismis bei pareigomis. Galbt tai padt isiugdyti didesn atsakingumo jausm. Dorovinis aspektas. Sunkiausia, rengiant aukltinius savarankikam gyvenimui, suformuoti eimos vertybin orientacij. Patyr tv idavyst, 311

praj iauri gyvenimo mokykl, itie vaikai danai bna agresyvs, nusivyl, prarad supanios aplinkos adekvai moralin vert. Todl svarbiausias vaik globos nam aukltojo udavinys - imokyti vaikus gyventi moni tarpe pagal etines normas ir statymus. Vienintelis bdas suadinti paaugli dorovinius jausmus - apsupti juos visuotiniu rpesiu ir globa. Tik meils pagrindu galima pratinti prie suvokimo, k reikia bti savo tv vaikais, broliais, seserimis, draugu, sutuoktiniu (- e) ir, pagaliau, - tvu ar motina. Psichologinis aspektas. Psichologinio pobdio problemos vaik globos nam aukltinius lydi vis gyvenim, ikyla jos ir kuriant eimas. ie jaunuoliai turi problem bendraujant tarpusavyje (sutuoktini), jiems bdingas emocinis altumas arba, atvirkiai, iskirtinis prisiriimas, kartais agresyvumas. Daniausiai jie nesugeba suprasti kitokio, skirtingo nuo j, poirio, nepripasta kit moni teiss turti savo skon ir proius. ie bdo bruoai vaik globos nam aukltiniams trukdo sprsti konfliktus ir sudaro papildom sunkum, pavyzdiui, adaptuojantis eimoje. Galima teigti, jog pagrindinis psichologinio rengimo savarankikam gyvenimui udavinys - formuoti bendravimo, kontakt su kitais monmis gdius. Btina vaikus mokyti valdyti savo emocijas, priimti kit moni reakcij. Psichologinis rengimas apima ir tokius klausimus, kaip asmenybs svoka, moters ir vyro psichologiniai ypatumai, jaunuolio ir merginos bendravimo specifika, psichologiniai eimos santyki pagrindai ir Lt. Lytinis aspektas. Tapdamas vyru arba moterimi, individas turi suvokti savo lytin vaidmen, elgesio stili ir kt. Kadangi vaik namuose ir mokyklose internatuose didij dal pedagog sudaro moterys, vaikai turi ribotas lytins identifikacijos galimybes. Berniukas, kuris yra apsuptas moterikos globos, neretai stokoja btin vyrui savybi: tvirto charakterio, disciplinos, atsakingumo. Vyrikumo etalono nebuvimas mergaitms pavojingas tuo, kad vyro paveikslas, sukurtas j vaizduotje, yra ikreiptas (idealizuotas). Todl ugdymo procese btina numatyti stereotip: "vyrikumas" ir "moterikumas" populiarinim. Ypating dmes rengiant aukltinius savarankikam gyvenimui reikia skirti santykiams su kitos lyties atstovais. Be to, rengimas seksualiniam gyvenimui santuokoje turi remtis ne tik lytin ar kontraceptini priemoni naudojimo metodus (nors ir tai labai svarbu), bet ir tai, koki svarb turi susilaikymas nuo lytini santyki iki tam tikro amiaus (iki socialinio brandumo, santuokos ir U.). Jaunimas, praddamas savarankik gyvenim, privalo turti btin ini apie fiziologines vyro ir moters organizmo savybes, apie mogaus gyvybs atsiradim. Lytinis aukljimas turi supaindinti vaikus ir paauglius su nepageidaujamo ntumo ivengimo bdais, venerini lig profilaktika, ypa su AIDS. Edukacinis aspektas. Tarp buvusi valstybini vaik globos nam aukltini sutinkama daug atsaking moni - i j ir pasiaukojusi savo eimai tv. Taiau pasitaiko, jog dalis buvusi aukltini ateity atsisako savo vaik, 312

atiduodami juos valstybs globai. Manoma, viena tokio elgesio prieasi yra ta, kad vaikystje jie neturjo teigiamo tvo ir motinos pavyzdio, kuriuo jie galt sekti. Nepatyr gyvenime ger santyki su artimaisiais eimoje, jie neturi galimybs ireikti uuojaut, meil ir rpest, aukotis dl kito, apgaubti iluma ir diaugsmu. Vadinasi, aukltiniai nei psichologikai, nei doroviniu aspektu nepasireng atlikti tv funkcijas. Vienas i bd ivengti i trkum instituciniame ugdyme - miri amiaus grupi krimas. Naudinga atostog metu nukreipti vaik globos nam aukltinius pasidarbuoti kdiki namuose, suteikti jiems galimyb organizuoti maiesiems ventes ir kitus renginius. Todl aukltini rengimo savarankikam gyvenimui programa numato suteikti ini apie vaiko gimim, jo aukljim, o taip pat gdi vaiko prieirai. Aukltiniai turi aikiai suvokti, kad su vaiko atjimu pasaul atsiranda vairi sunkum, bet kartu - tai didiulis diaugsmas. Turbt kiekvienas sutiksime su tuo, kad vyro ir moters gyvenimas be vaik yra nepilnavertis. kinis - ekonominis aspektas. Silpnas profesinis ir darbinis pasirengimas vaik globos namuose slygoja aukltini nesugebjim vertinti materialin - buitin savarankiko gyvenimo pus. Ilaikytinio nuostata, net ir ijus i vaik globos nam, daugumai atrodo priimtina. Be to, buv vaik globos nam aukltiniai pasiymi nemokjimu planuoti, paskirstyti savo biudet, protingai pasirinkti pirkinius. Vienintelis kelias paalinti tuos ugdymo trkumus - jungti vaik nam aukltinius kin veikl: maisto pirkim ir gaminim, patalp remont, rb, avalyns prieir, apie pasiskirstym pareigomis eimoje. Btina atkreipti paaugli dmes ir tai, kad iandien kiekvienas sveikas mogus turi remtis savo jgomis ir protu. Socialins nalaitysts problemos XX amiaus pabaigoje ypa iaugo ekonominis atotrkis tarp "apatinio" ir "virutinio" gyventoj sluoksnio. Nemaai verslo pasaulio moni suklestjo ir tebeklesti, taiau didioji dalis gyventoj atsidr emiau skurdo ribos kovoja u bv, kad galt patenkinti minimalius pragyvenimo poreikius. Btent nedarbas, didelis kain u maist ir ilumos energij uolis nulm tai, jog daugiau n pus vaik posovietinse alyse gyvena emiau skurdo ribos. Tai leidia daryti ivad, kad naujajame amiuje didiulis dmesys turi bti skiriamas "tv- vaik" problemoms. Nuo 1990 m. ypa didelis dmesys skiriamas Vaiko teisi konvencijai, kurios preambulje raoma, "jog vaikas, kad jis galt visapusikai ir harmoningai vystytis, turi augti eimoje, jausdamas laim, meil ir supratim". Ypatingai didelio dmesio susilauk teiss eim ir normalias slygas fiziniam bei protiniam vystimuisi klausimai. Iki tol buvo nutylimos negali vaik bei vaik, netekusi tv globos, problemos. L. Smagina atliktame tyrime "Socialins nalaitysts problemos" (2000 paymi, kad pirm kart apie mintsias problemas tuometinje SSRS, prasidjus pertvarkai buvo paskelbta 1987 m. spal sovietinio vaik fondo 313

konferencijoje. io fondo prezidento ymaus Rusijos vaik raytojo A.Lichanovo praneime buvo pastebta, kad beveik 95 % vaik, gyvenani vaik namuose, yra nalaiiai turintys gyvus tvus. Nors po to vairiose publikacijose mintieji procentai svyravo nuo 80 % iki 90 %, taiau netgi pats emiausias rodiklis atspindjo sunki padt. Pagrindiniu faktoriumi vaik skaiiaus didjimui vaik namuose yra tv alkoholizmas bei pastarj asocialus elgesys. Btent todl ir buvo pasilytas terminas "socialinis nalaitis". Nustaius fakt, kad tvai elgiasi amoraliai ir tinkamai nepriiri vaiko, oficialios tarnybos privalo vaik izoliuoti i tokios eimos. Taiau, susidariusi iuolaikin valstybini staig sistema negali garantuoti, kad bus gyvendintos kiekvieno vaiko teiss eim. Daugelio tyrintoj nuomone, iuo metu opiausia problema yra institucini vaik globos staig udarumas. Dauguma toki staig vadov sitikin, kad vaikams vaik namuose yra daug geriau nei buvusiose eimose. Pedagog nuomone, vaik globos nam aukltiniai yra geriau iauklti ir maiau link nusikaltimus nei tie, kurie augo rizikos eimose. Pastaraisiais metais posovietini Ryt Europos ali mokslininkai yra atlik unikali tyrim, kuri objektu tapo vaik globos nam abiturientai. 1987 m. pasinaudojant anketomis, pokalbiais ir stebjimais buvo nustatytas socialins adaptacijos laipsnis ir jaun moni, ijusi i udar aukljimo staig, sunkumai. Buvo nustatyta, kad jaunimas negauna socializacijos gdi, jiems sunku "silieti" visuomen, jos gyvenimo ritm. Didel dalis jaun moni grta savo buvusias neskmingas eimas. Vaikinai danai patenka kaljimus, o merginos pagimdo nesantuokinius vaikus. Labai retai susikuria normalios eimos, nes jaunimas, ijs i aukljimo staig, neturi joki ini apie graius eimyninius santykius, nemoka auklti vaik. inoma, tuomet nesantuokiniai vaikai patenka vaik namus, ir ratas usidaro. Kai visos ios problemos pasidar inomos visuomenei, teko imtis konkrei veiksm. Viena i nauj form tapo eimyniniai vaik namai arba vaik kaimai. Ityrus ir ianalizavus tv globos netekusius vaik problemas, buvo padarytos ivados: vaikai, patek globos staigas, turi fiziologini ir protini trkum. Didel dalis tv - aukltoj tvirtino, kad j vaikinti vaikai sirgo chronikomis ligomis. Daugelis vaik sirgo ir psichinmis ligomis; vaikintiesiems bdinga savotika reakcija balso ton, t.y. jie nemoka igirsti praymo, o reaguoja tik riksm. Tokie vaikai kartais bna iaurs, nemoka vienas kito ujausti, didieji skriaudia mauosius, stiprieji - silpnuosius, nemoka gerbti vyresnij, jiems sunku suprasti, kas gerai, o kas blogai; vaikai, patek globos staigas, yra visikai ilaikomi valstybs. Jie imoksta tinginiauti, reikalauti, nemoka saugoti daikt, yra neatsakingi, netvarkingi ir isiblak. Vaikai jauiasi es niekam nereikalingi (netgi savo tvams), todl susiformuoja

314

nepilnavertikumo kompleksas, o iniciatyvos nebuvimas bei siauras akiratis skatina gudrumo ir prisitaikymo vystimsi. Visi ie charakteri ypatumai buvo didiulis ibandymas tvams aukltojams eimyniniuose vaik namuose. Tvai - aukltojai turjo pasinaudoti vairiais metodais stengdamiesi, jog vaikai kuo greiiau prisitaikyt prie nauj gyvenimo slyg. Kaip nurodo L.Smagina savo tyrime "Socialins nalaitysts problemos", atlikus tv - aukltoj apklaus, paaikjo, kad vaik adaptacijos laikas pasireikia vairiai: 36 % eim teigia, jog tai vyksta nuo savaits iki met, 30 % apklaustj teig, jog uteko keli mnesi priprasti prie esamos tvarkos. Adaptacijos laikotarpiui bdingas skirtingas elgesys, dana nuotaik kaita, tampa tarp tikr ir vaikint vaik. Taiau palaipsniui nauji eimos nariai pripranta prie pasikeitusios aplinkos, bet prasideda egzaminas tvams aukltojams, nes tenka vaikus pratinti prie mokymosi tvarkos. Vaikams mokytis trukdo isiblakymas, siauras akiratis, bloga atmintis ir nesavarankikumas. Didel dalis tv - aukltoj (madaug 63 %) usiima su vaikais papildomu ugdymu, padeda jiems mokytis. Taiau atsitinka taip, kad netgi papildomi usimimai neduoda norim rezultat, nes sensityvinis periodas jau bna prajs. Paymtina, kad tvai - aukltojai stengiasi plsti vaik akirat, traukia juos visapusik veikl. Slyginai galima iskirti penkias tv - aukltoj grupes: 1. Tvai - aukltojai, kuriems bdingas motinikas jausmas vaikams. itiems tvams vaik aukljimas yra malonumas, o pedagoginis talentas yra tolygus menininko, aktoriaus ar raytojo talentui. iai grupei danai priskiriami mons, neturintys sav vaik, bet turintys motinik instinkt ir nesiekiantys materialini grybi. Kaip taisykl, jie atsisako dideli but, nemgsta atkreipti bereikalingo dmesio, ypa iniasklaidos ir televizijos. Vaikai, gyvenantys pas juos, bna lengvai bendraujantys ir svetingi, taiau ne visada jiems sekasi mokslas. 2. Tai profesionals mokytojai, kurie jausdami profesin pareig ir uuojaut, prisim atsakomyb auklti beglobius vaikus savo eimose. Kaip taisykl, ie tvai - aukltojai irgi nesiekia materialini grybi, bet pakankamai yra reikls vaik mokslui, usimimams (sportui, menui ir t.t.). 3. Tai pakankamai jauni ir romantiki mons, kurie ioje srityje realizuoja save kaip asmenybes, nordami palikti savo pdsak iame gyvenime, suteikti ioki toki naud visuomenei. iose eimose poreikis materialinms grybms tolygus dvasingumui. 4. Tai ta dalis tv - aukltoj, kurie siekia maksimalaus materialinio grio. Btent tokius reikalavimus jie pateikia oficialiuose ir neoficialiuose susitikimuose. iose eimose vaikai stipriai leidia savo aknis ir nesistengia pabgti bei grti prie senojo gyvenimo bdo. 315

5. Ir galiausiai yra tvai - aukltojai, kurie stengiasi sitvirtinti bet kokiu bdu, paddami beglobiams vaikams, atkreipdami save televizijos ir iniasklaidos dmes. Jie reikalauja materialinio grio aukltiniams ir teigia, kad tik eimose vaikams geriau nei internatuose. Pastaroji yra pati nemaloniausia grup, nes kai tik pajus, kad vaikai reikalauja daug dmesio (o tai yra neivengiama), jie tuojau pat prads iekoti kito saviraikos kelio, kur reikia ne tiek daug pastang. Globj ir patronuojanios eimos yra pavaduojanios. Pastarosios eimos, nebdamos biologiniais tvais, sudaro tarsi savotik "socialin eimos protez". Kaip eimos socializacijos forma, pavaduojanti eima turi iuos charakteristikos bruous: natrali, bdinga vaiko prigimiai socializacija galima tik eimoje; biologinius tvus pavaduoja tviai be giminysts ryi tarp vaiko ir tvi nustatymo; pavaduojanios eimos slygomis vaikas atlieka socialinius vaidmenis: tv, broli, seser, kit eimos nari atvilgiu garantuojamos psichoseksualins identifikacijos, vyro ir moters etalono, elgesio norm statusas.

Pavaduojaniai eimai, kaip vienai i vaiko socializacijos form, bdinga savyb atlikti globos - ugdomj funkcij. Pagrindinis ugdymo proceso turinys - organizuoti vaikui pagalb, nugalint socialin, psichologin deprivacj. Vaikas, gyvenantis patronuojamoje eimoje, turi isiugdyti ar susiformuoti tam tikr socialini vaidmen gijimo mechanizm. Norint giliau suprasti pavaduojani eim kaip institucijas, susikrusias kai kuriose Ryt Europos alyse esm, btina parodyti, kaip jos kuriasi, ir atsakyti pagrindin klausim: kaip i internatins staigos, su jai bdingomis vaiko socializacijos formomis gimsta nauja forma (pavaduojanti eima), kurioje vaik socializacija priartinama eimai. PIRMASIS ETAPAS - "Patronuojani aukltoj parinkimas" prasideda darbu socialinje aplinkoje su vairiais gyventoj sluoksniais ir susiaurinamas iki darbo su kandidatais patronuojani eim tv pareigoms. io darbo sudtingumo esm sudaro tai, kad didioji dauguma gyventoj neino nieko apie tokias eimas, be to, neino k kreiptis. Todl dmesys informacinei reklamai yra btinas. Potenciali kandidat paiekos gali bti vairios: informacija laikraiuose, radijuje ir televizijoje; informacijos skleidimas vairi gyventoj sluoksniams susirinkim, susitikim metu.

U.Dementjevos tyrimai parod, kad analizuojant reklamins kampanijos renginius, paaikjo, kad 46 % kandidat tvius, suinojo apie tai i laikrai. Be to, efektyvus bdas (30 %) - privai asmen pasakojimai, t.y. 316

moni, kuri eimose jau gyvena vaikinti vaikai. Btina atsiliepti moni reakcij ir pradti darb su kandidatais. I efektyvesni darbo form paymtini: susitikimai vaik globos namuose, pokalbiai, konsultacijos, anketavimas, stebjimas, apsilankymas bsim patronuojani eim namuose. darb atlieka psichologai ir socialiniai pedagogai. Psichologo darbo esm, perkeliant vaik i vaik nam globj eim, yra tokia: vaiko parengimo eimai darbo procesas; teisingas eimos parinkimas; eimos parengimas vaiko primimui; eimos konsultavimas apie galimas problemas ir j ivengim, kad vaikas nebt grintas vaik namus; antra - reabilitacijos ir soc. adaptacijos organizavimas eimoje.

Socialinis pedagogas praveda aplinkini gyventoj apklaus apie bsim pavaduojani eim, susitinka su rekomendaciniais asmenimis, kai jie pildo speciali anket. Busimieji tviai privalo aplankyti vaik globos namus, kur jie susipasta su pedagoginiu procesu. Toliau vaik globos nam direktoriaus sakymu skiriamas psichologinis - pedagoginis konsiliumas, kur sudaro: psichologas, socialinis pedagogas, gydytojas, aukltojai, o vadovauja konsiliumui staigos direktorius ar jo pavaduotojas. Socialiniam pedagogui pristaius surinkt mediag apie kandidat, norint tapti patronuojaniu aukltoju, konsiliumas priima sprendim. Tokiu bdu, po kandidat patvirtinimo tvi vaidmeniui, prasideda j apmokymas, - tai ir sudaro ANTROJO ETAPO esm, kuri vadinasi "Patronuojani aukltoj rengimas". Mokymo procese didiausi vaidmen atlieka vaik nam psichologas ir socialinis pedagogas bei kiti specialistai. Darbo pagrind sudaro eksperimentin programa, parengta mokslini tyrim institucij. Mokymosi metu tviai gauna elementari ini apie vaik gyvenimo bd internatinse staigose. Pagrindins mokymo formos - praktiniai usimimai, individuals pokalbiai. Btinas bsim tvi - aukltoj mokymas bazje; pavyzdiui, institut kvalifikacijos klimo kursuose. TREIASIS ETAPAS vadinamas "Vaiko apgyvendinimas eimoje". Pagrindinis io etapo reikalavimas - eimos parinkimas. Jis prasideda, kai specialistai nustato, kokia eima tinka konkreiam vaikui. Parenkant vaikui eim btina atkreipti dmes giminysts ryius, t.y. kiek broli ir seser, kurie taip pat gyvena ne savo eimoje, bet j tarpusavio santykiai gali bti tokie artimi, kad kartais kompensuoja tv praradim. Panaiais atvejais btina imtis vis galim priemoni, kad tikri broliai ir seserys nesiskirt, ypa tada, kai jie pragyveno kartu kur laik ir priprato vieni prie kit. Parenkant eim, svarbiausia itirti jos psichologin charakteristik. Tam tikslui vedami pokalbiai, anketavimas, t eim lankymas. Be to, io etapo darbo turin papildo bsim tvi susitikimas su vaiku jo grupe vaik 317

namuose, susipainimas su visais dokumentais, esaniais vaiko asmens byloje, su slygomis, kuriose jis gyvena internate. Vaiko apgyvendinimas patronuojamoje eimoje reikia darbo sutarties sudarym tarp patronuojanio aukltojo ir internatins staigos direktoriaus. Sutartyje btinai turi atsispindti finansin santyki pus, turi bti skaiiuojamos los maitinimui, avalynei, aprangai, kins apyvokos daiktams, asmens higienai, aidimams, knygoms ir t.t. Po to - KETVIRTASIS ETAPAS "Vaiko buvimas patronuojamoje eimoje". io periodo ypatumas yra tas, kad tviai atsako u vaiko sveikat ir gyvyb vis jo buvimo eimoje laik, taiau ir vaik namai neatsisako atsakomybs u vaiko teisi gynim vis t laikotarp. Nepaisant to, kad po sutarties sudarymo vaikas ivyksta gyventi pas savo tvius, vaik globos nam specialistai organizuoja vaiko ir eimos palydas. Tokios specialist bendros pastangos rodo multidisciplinin darbo su eima model. Savo stebjim rezultatus specialistai fiksuoja diagnostikos ir pagalbos vaikams lapuose, kurie turi iuos skyrius: 1 2 3 4 5 skyrius. "Sveikatos bkl" (pildo gydytojas). skyrius. "Isilavinimas" (pildo aukltojas kartu su mokytojais). skyrius. "Identifikacija" (pildo psichologas). skyrius. "eima ir visuomen" (pildo socialinis pedagogas). skyrius. "Sociabilumas" (socialin prezentacija) (pildo psichologas su socialiniu pedagogu).

Nepaslaptis, kad ikyla nemaai problem tviams, daniausiai jos bna panaios nuosav vaik aukljimo problemas. Pavyzdiui, tviai neino, kaip vertinti vaiko praeit, ypa, jei vaikai turi blog prisiminim apie biologinius tvus, apie gyvenim gimtuose namuose. Pradioje vaikai nepasitiki suaugusiais tvi eimoje ir uima gynybin pozicij. Kita, gana dana problema - emas aukltini psichinis isivystymas, neivystyta kalba, socialinis - pedagoginis atsilikimas, siauras akiratis, odyno skurdumas. Mstymo lygis taip pat yra emesnis negu amiaus tarpsnio norma. Taiau eimoje, kurioje vaikui suteikiamas reikiamas dmesys, iluma, rpestis, jo emocin bsena pagerja. Yra pavyzdi, kai vaikas per 1,5 met gyvenimo eimoje atgavo nor bendrauti, pradjo gerai mokytis. vaiki ileidimas savarankik gyvenim yra labai atsakingas momentas, kuriam reikia gerai paruoti tiek tvius, tiek ir vaikus. Labai svarbu ruoiant vaik i vaik globos nam apgyvendinti eimoje, skirti pakankamai laiko ir pastang edukaciniam darbui ir jo rengimui eimai. io rengimo sunkum sudaro tai, kad vaikai, apsigyven internatuose ir vaik globos namuose, i tv eim atsinea "neigiam eimos socializacijos" patirt, nes niekada negyveno nuosavoj eimoj. Taiau iankstinis ruoimas gali padti 318

vaikui ne tik skmingai apsigyventi globojanioje eimoje, bet ir skmingai palikti tvius, sukurti savo eim. Perkeliant vaik i vienos staigos kit, susiduriama su skirtingais socializacijos etapais, todl vaik globos nam ir internat darbuotojams ikyla udavinys: maksimaliai priartinti gyvenimo slygas valstybinse vaik staigose prie nam slyg. Tam tikslui kuriamos eksperimentins programos vaik nam aukltiniams parengti eimai. Ryt Europos ali darbo patirtis parod, kad is darbas vyks skmingai, esant ioms aplinkybms: btina kurti miraus amiaus grupes i vienos eimos giminaii. Tokios grups tampa tarsi eimos analogais ir kompensuoja tv deprivacj. btina atsisakyti grieto vaik ir suaugusi veiklos reglamentavimo, sistemingai turtinti j bendr gyvenim rykiais vykiais; pageidautina gyvenamj erdv paskirstyti taip, kad kiekvienas vaikas turt savo "asmenin teritorij" ir "asmeninius daiktus".

io darbo specifika sudtinga, nes ne visi vaikai bus apgyvendinti eimose, taiau rengti eimai btina visus. Galbt net ir pus vaik i globos staig nebus vaikinti, taiau ateityje jiems prireiks t ini, kuriant savas eimas. I kai kuri Ryt Europos ali (Rusijos, Baltarusijos ir kt.) mokslinink tyrim apie vaik glob eimose, galima teigti, jog: btina prioritet teikti vaiko interesams ir teisms (eima parenkama vaiko poreikiams, o ne atvirkiai); svarbu suteikti pakankamai informacijos visuomenei apie vaikinimo galimybes; stengtis kiek manoma giliau supaindinti bsimus tvius su vaik psichologija ir kelti j pai kvalifikacijos lyg; garantuoti vaiko socialines - psichologines palydas vis jo gyvenimo pavaduojanioje eimoje laikotarp. Galutinis vaikinimo rezultatas - sistemos perklimas i vienos bsenos kit, btent: vyksta vertybi perorientavimas - internatin sfer pakeiia eimynins socializacijos forma. Kiekvienoje veikloje yra svarbs efektyvs rezultatai. Manoma, jog ger darbo rezultat ioje srityje galima pasiekti bendradarbiavimo dka. Tiek vairius globos staig specialistus (psichologus, soc. pedagogus, soc. darbuotojus, gydytojus, aukltojus ir t.t.). tiek ir tvius bei kitus eimos narius btina traukti darb, norint pasiekti toki rezultat, kuriais galtume didiuotis. vaikint vaik ugdymo ypatumai Pastarj met tyrimai Ryt Europos pokyius patirianiose alyse irykino eimos kriz, dl kurios daugja socialini nalaii. Globojam vaik ilaikym ir aukljim nusako penki aspektai: 319

socialinis aspektas. Jis atspindi visuomens poir problem, masins informacijos pagalba formuojam visuomens nuomon; teisinis aspektas. Jis numato juridini norm nustatym, vaiko teisi gyvendinim naujoje vaikintojo eimoje; ekonominis aspektas. Jis sukuria materialinio ilaikymo prielaidas, reikalingas vaiko poreikiams patenkinti; pedagoginis aspektas. Jis numato atjautos ir humanikos pairos strategij suaugusij elgesyje vaiko atvilgiu; psichologinis aspektas - tai pagarbos formavimas, pasitikjimas ir bendradarbiavimas tarp tvi ir vaikintj vaik.

Paskutinysis aspektas daniausiai pasireikia neformaliose situacijose, todl sunkj stebti. Klaidos ir konfliktai eimose, kuriose yra vaikinti vaikai, atsiranda btent dl psichologinio faktoriaus trkumo. Todl is aspektas reikalauja gilios ir visapusikos analizs. Vaiko adaptacijai naujoje eimoje turs takos jo temperamentas, isivystymo lygis, morals kokyb, kiti faktoriai: sivaikintojo amius. Kuo jaunesni tvai, tuo jie daugiau emocingi, turi daugiau uuojautos ir gailestingumo, taiau jiems gali trkti gdi ir kantrybs. Vyresniojo amiaus mons turi daugiau patirties, bet ribotas fizines galias; tv tautyb. Kiekvienai tautai bdinga skirtinga eimos kultra, aukljimo tradicijos, todl kalbti apie kokius nors nacionalinius prioritetus sivaikinant, yra sunku; materialinis ir kultrinis eimos lygis. inoma, kad apsirpinusiai eimai yra lengviau sprsti buitines kasdienines problemas, bet tai nra pats reikmingiausias faktorius aukljant vaikus. Kuo kultringesn ir labiau isilavinusi eima, tuo atsakingiau ji iri vaikinim; iniciatoriaus lytis sivaikinant. Kaip taisykl, iniciatoriumi daniausiai bna moteris. Tik ji, aukldama vaik, gali jam suteikti taip trkstamos meils ir velnumo; kai eimoje yra biologini vaik, is faktorius gali sukelti ger ir blog poveik. Jei tvai ruoia savo vaik susitikimui su "nauju" broliuku ar sesute, delikaiai reguliuoja j santykius, vienodai yra abiem dmesingi, tai antagonizmas tarp vaik yra nebdingas; aplinkini poiris vaikintj eim. Galimi vairs reikiniai i aplinkini: uuojauta, nuoirdi uuojauta tviams, noras jiems padti, uuojauta nalaiiui, piktdiugika pajuoka ir t.t.

Visa tai reikia vertinti prie sivaikinant vaik ir stengtis sudaryti kuo palankiausias slygas tam, kad jis kuo greiiau galt adaptuotis naujoje socialinje aplinkoje. tvi ir vaiki tarpusavio supratimo siekimas, kaip socialin edukacin problema. 320

Pasak N.Gluchovos (2000), 1980 m. pabaigoje ir 1990 m. pradioje atsirado nauja vaik, netekusi tv globos, apgyvendinimo forma - tai eimyninio tipo vaik namai. Taip buvo teisintas terminas "tvai - aukltojai", kurie dirba eimyniniuose vaik namuose, be to, suformuotas poiris pagrindines problemas, tarp kuri ir savitarpio supratimo problema. Suderinamumas gali bti pasiektas tik toje eimoje, kur tvai prie vaikindami vaik gali ianalizuoti daugyb faktori: individualum bei ami savo bsim globotini, j turim patirt bei sveikat, kritikai vertinti savo jgas ir galimybes. inoma, visi tvai nori matyti savo vaikus graius, sveikus ir talentingus. Taiau kad vaikas tokiu tapt, reikia ne tik norti, bet ir atiduoti daug meils, kantrybs bei darbo. Jeigu net normaliose eimose tvams ne visada utenka jg pasiekti usibrto tikslo, ini, intuicijos, kuri ateina i vaikysts, tai tvi eimos likimas dar labiau ypatingas. Jiems reikia itaisyti visas praeities klaidas, o jei nepasiseka tenka su jomis taikytis. Tad tviams nereikt turti iliuzij, kad jie sivaikins ideal vaik. Jiems teks patiems ltai ir kantriai vaikius perauklti, kad vliau galt jais didiuotis. Taiau siekiant ivengti klaid, vaikinti leidiama ne i karto. Paprastai bsimiems tvams leidiama pabendrauti su vaiku globos namuose, po to leidiama kelis kartus pasikviesti j savo namus savaitgaliams, kartais ir ilgesniam laikui (nuo savaits iki 3 mnesi) ir tik tada, jei santykiai tarp vaiko ir bsim tvi susiklosto palankiai, tuomet sutvarkius dokumentus vaikui leidiama apsigyventi naujojoje eimoje. Toks atsargumas pateisinamas, nes vaikas - ne prek parduotuvje, kuri galima atiduoti atgal arba pakeisti kita. Bet koks vaiko grinimas i eimos vaik namus - vaikui tragedija. Todl pagrindinis reikalavimas tviams yra ne isilavinimas, o mogikumas. Tai pabr ir Germanas Gmaineris, SOS kaimeli krjas. Tvams neturintiems specialij psichologijos, pedagogikos, medicinos ini, btinai turi padti specialistai, galintys paaikinti, su kokiomis problemomis teks susidurti. Juo labiau, kad daugeliui vaik, kurie patenka pas globjus, bdingi vairs nukrypimai nuo norm. Mintuose kaimeliuose taip pat sutinkami "umirtieji" vaikai, kurie buvo apgyvendinti vaik namuose vieneriems ar dvejiems metams, bet usibuvo ilgiau. inoma, j tvams galima atimti tvysts teises, bet tai sunkus ir ilgas procesas. Taiau apie 80 % tv tvysts teisi neteko dl alkoholizmo. vaikinti vaikai savo naujas eimas atsinea "sensias" ligas, savo negerus proius. Koki tik lig neturi ie vaikai. Kiekvienas tvas - aukltojas gali sudaryti ilgiausi lig sra: irdies ir inkst sutrikimai, maakraujyst, distrofija ir t.t. Taiau tviams nereikt nusiminti, nes, kaip taisykl, vaikai, patek normali eim ir pajut rpest bei meil, praranda baim ir dauguma lig savaime inyksta. Po tam tikro laiko vaiko negalima painti, jis paprasiausiai nebesiskiria nuo vaiko uaugusio normalioje eimoje. Daugelio tyrim autoriai prijo ivad, kad mayliui iki 3 met geriau bloga eima nei gera valstybin staiga. 321

Vaikui, patyrusiam motinik deprivacj, susiformuoja asmenybs tipas, kur galima charakterizuoti kaip nepasitikint savimi, nemokant bendrauti su suaugusiais ir bendraamiais. Visai kitoks susiformuoja asmenybs tipas, kai vaikas motinos globos neteko vliau, kai glaudus emocinis ryys jau buvo nustatytas. iuo atveju nutrauktas ryys su artimu mogumi pasireikia sunkiais igyvenimais. Jau puss met kdikis po isiskyrimo su motina reikalauja jos ir ieko ko nors, kas galt j pakeisti. Antr isiskyrimo mnes kdikis vengia suaugusi, verkia ir aukia, kai kas nors prijo artinasi. Tuo pat metu jiems krenta svoris, sutrinka vystimasis. Trei mnes atsiranda apatija ir udarumas. Rasti kontakt su tokiu vaiku darosi vis sunkiau. Tokia bsena gali ivystyti psichin susirgim, todl bendravimo pradia su tokiu vaiku labai sunki tviams. Norint paalinti visus vaiko trkumas ne vienos dienos darbas. tvi uduotis - rasti emocin kontakt. Tik jis gali padti atsikratyti trkum, kuriuos turi vaikas. Vaik aukljimo metodai globj eimose Tv - aukltoj asmenyb turi takos naujosios eimos likimui, nes nuo to priklauso nam atmosfera, tarpusavio santykiai ir eimos tvirtumas. Pagrindas, aiku, yra meil vaikams, o ne abstrakcija. Juk ne veltui sakoma, kad lengviau mylti monij ir sunku - konkret mog. tai btina atkeipti ypating tv - aukltoj dmes. Vaikams btinas velnumas ir meil, tik esant ioms savybms, vaikas vystosi normaliai. Remdamiesi tuo, aukldami savo vaikus ir pasitelkdami kantryb, gal gale tvai - aukltojai pamatys savo triso vaisius. Praddami dirbti globjai privalo tiksliai sivaizduoti savo aukljimo rezultatus. Kiekvienas aukljimo metodas yra psichofiziologinis pagrindas ir jo nereikt ignoruoti. Kaip pastebi L. Smagina savo tyrime "Socialins nalaitysts problemos", tradicinje pedagogikoje labiau rekomenduotinas buvo tikinjimo metodas, kai pedagogas ugdytin bando paveikti odiais. Tuomet suaugs mogus bdavo sitikins, kad vaik nukreiptas moralizavimas odiais, bus sismonintas, nors vaikams tai visai nepatinka. Taiau daugelis gali paliudyti, kad, kai yra pamokslaujama vaikui, kaip jis turi elgtis, vaikas to negirdi. Ikyla klausimas: gal visai nekalbti su vaiku? Kalbti reikia, bet tik tiek, kad bt suprasta odi prasm. Ne veltui odinis metodas vadinamas metodu, formuojaniu smon. Galima ir reikia kalbti su vaiku, tol, kol jis klausosi; su paaugliu reikia kalbti tol, kol jis klausinja; su jaunuoliais - kol jie ginijasi. Greiiau, nei kiti metodai, veikia pavyzdio metodas. Juk vaikai kopijuoja savo artimuosius: rami tv vaikai maiau verkia ir atvirkiai. Seneka sak: "sunku imokyti gero kalbomis - lengva pavyzdiu". inodami vaik polink kopijuoti, tvai danai renkasi teigiam pavyzd, bet gali padaryti kelet klaid. Vis pirma pavyzdiu jie gali pasirinkti t, kuris visai nedomina vaiko, nes pastarasis turi visai kitus kriterijus. Antra, daug kart kartodami, koks 322

nuostabus kaimyn vaikas ar kitas mogus, jie gali pasiekti tai, kad tas mogus taps nekeniamu. Norint vaik atpratinti nuo blog proi, reikia, kad jis turt kok nors real tiksl. Vienoje eimoje motinai kl nerim tai, kad vienas i globotini vogdavo. Nusivylusi, kad nestengia veiki ios problemos, ji papra berniuko susilaikyti nuo vogimo iki mokslo met pabaigos, kad paskui, ijs profesin mokykl ir usims j dominaniais dalykais, galbt atpras nuo io alingo proio. Klaida iuo atveju ta, kad tie keli mnesiai paaugliui buvo per ilgas laiko tarpas. Reikjo kalbti berniuk susilaikyti nuo io proio bent savaitei, o rytais ir vakarais vis priminti bei paskatinti laikytis susitarimo. Po to, jei savait praeis be incident, paskatinti vaik pratsti sutart dar savaitei ar ilgesniam laikui. Taip yra skatinama valios ugdymo vystimasis ir, jeigu ikeliamas realus tikslas, tai skms pasiekimas tik sutvirtina vali. io didaktinio mechanizmo veikimas toks: paskatinimas sukelia teigiamas emocijas, tuo paiu ir veiksmus bei poelgius, i kuri jie iplaukia. O nubaudimas - tai neigiamos emocijos. Tai psichofiziologinis skatinimo ir nuobaud metodas. Jis, kaip ir kiti aukljimo metodai, paklsta tam tikriems statymams. J nesilaikymas duoda nenusakomus rezultatus, netiktus aukltojams. Btina atsiminti, kad asmenyb skatinama ne u charakterio ypatumus, o u veiksmus ir elges. Skiriant nuobaudas, reikia bti atsargiems, nes yra inoma, kad skausmas, nelaim prisimenama atriau ir ilgiau nei diaugsmas. Labai skaudiai vaikai igyvena neteisyb, todl bausti reikt labai atsargiai. Negalima bausti tik tarus, kad vaikas nusikalto. Juk nepagautas - ne vagis. Pirmiausiai reikt isiaikinti blogo elgesio motyvus, nes toks elgesio motyvas gali bti noras atkreipti save dmes, sitikinti, ar tikrai vaikas mylimas. Ypatingo pokalbio su vaikais reikalauja klausimai apie fizines bausmes. Kaip benortume, kad i bausm inykt, taiau daugumoje eim diras - pats tikinamiausias argumentas. Diras - tai tik atrodo, kad suaugs stipresnis u vaik, o i ties jis parodo tv silpnum ir nesugebjim kitaip paveikti vaik. Dar vienas i metod "tv irkls", t.y. kai motina leidia tai, ko neleidia tvas. Tada vaikas praranda bet koki orientacij. Tokiam vaikui atrodo, kad kai viskas negalima, tada galima viskas, o vaikas juk turi tiksliai inoti, kas negalima ir kodl. Suminti vaik aukljimo ypatumai gali padti globjams ivengti kai kuri ugdymo klaid. Kol kas ie ypatumai nesudaro tam tikro bdingo poirio vaikinto vaiko aukljimo problemas. Nra patirties, kuri galt tapti geriausiu kompasu jroje klausim apie "tv- vaik" problemas. Vaik globa ir rpyba Lietuvoje Pagrindinis Lietuvos vietimo sistemos tikslas - doro, imintingo, veiklaus ir atsakingo mogaus ugdymas. io tikslo gyvendinimui neabejotinai reikalinga vietimo sistema, kuri apimt visas ugdymo institucijas su j 323

struktrom, funkcijom, ryiais su aplinka, jos koordinuot, utikrint perimamum bei tstinum. Taiau vietimo sistem kaitoje dl objektyvi ir subjektyvi prieasi tarp ugdymo institucij atsiranda plyiai, kuriuos patenka lengviausiai paeidiamos vaik ir paaugli grups, kuriems reikalingas iskirtinis dmesys organizuojant pagalb, atliekant korekcin darb. Gilinantis globos problemas matyti, kad vaikai globos staigas iandien patenka dl objektyvi ir subjektyvi prieasi. Objektyvioms prieastims reikt priskirti tv netekim, tv sunkias ligas. Taiau toki vaik Lietuvos globos staigose yra tik apie 30 % . Kur kas didesn dalis yra toki vaik, kuri tvams atimtos tvysts teiss. i eim vaikai, labai anksti patiria skausm, alk, nevilt. Graudu, taiau tai labiausiai ir veikia vaik psichik, j fiziologin bei moralin augim. Kdiki, vaik nam ir internatini mokykl aukltiniai - tai daugiau ar maiau skriaudos i tv patyr vaikai: nalaiiai, pusiau nalaiiai, negali, pensinink, vieni motin, gausi ir daniausiai nedarni eim vaikai. Nepaisant j individuali fizini ir psichini sutrikim, beveik visi jie patyr skaudi igyvenim. Jiems teko patirti eimos nedarn ir tv nuopuolio pasekmes, neretai juridin atskyrim nuo eimos. Gyvendami tokioje aplinkoje, vaikai tampa grubs, savanaudiki, neretai nesusivaldantys, neimokyti dirbti, tvarkytis, atsakyti u savo elges, asocials, egocentriki. Pastaruoju metu socialin - ekonomin alies padtis uatrino ir eimos problemas. Per paskutiniuosius metus nepilnamei, netekusi tv globos, vis daugja. Jie raomi nepilnamei teisi apsaugos bei globos tarnyb skait ir siuniami vairias globos staigas. XX a. paskutiniais metais nepilnamei teisi apsaugos bei globos tarnyb skait buvo rayti 2567 beglobiai vaikai. Rizikos grups vaikai sudar 50,7 % vis rayt skait beglobi vaik. 358 vaikai (14 %) tapo nalaiiais ir 300 (11,7 %) - beglobiais, atmus i tv tvysts teises. Lietuvoje per 12 tkst. vaik, kurie yra visiki nalaiiai arba vaikai, netek tv globos. Pastaruosius danai ima globoti gimins, artimieji arba svetima eima. Kiti vaikai, netek tv globos, kurdinami vairi tip vaik globos ir ugdymo staigose. 2002 metais Lietuvoje yra: 28 valstybiniai vaik globos namai (finansuojami i valstybs biudeto); apie 20 municipalini vaik globos nam (finansuojam i savivaldybi biudeto); apie 32 eimyniniai vaik globos namai; 8 bendrojo lavinimo internatins mokyklos; 4 specialieji vaik aukljimo ir globos namai (delinkventinio elgesio nepilnameiams); 6 specializuoti kdiki namai; 46 specialiosios internatins mokyklos (sutrikusio intelekto vaikams).

324

Visose ivardytose staigose 2002 metais buvo tv globos netekusi vaik, o taip pat ir asociali eim vaik. valstybiniuose vaik globos namuose auga apie 2800 vaik; bendrojo lavinimo internatinse mokyklose - apie 1500 vaik; specializuotose kdiki namuose - apie 500 vaik; specialiuose vaik aukljimo ir globos namuose - apie 250 vaik; specialiose internatinse mokyklose - apie 1200 vaik.

ie skaiiai liudija, kad Lietuvoje yra pakankamai daug vaik globos ir ugdymo staig ir jose gyvena daug tv globos netekusi vaik. 3.4 lentel Vaik iki 18 met patekimo globos staigas prieastys (2002 m. statistiniai duomenys) Globos netekimo prieastys Tapo nalaiiai Atimtos tvysts teiss Ilgai trunkanti tv liga Atimta tvams laisv Nenustatyta tv buvimo vieta Asocialios eimos Kitos prieastys Visi vaikai 320 316 56 107 100 826 137 Vaikai iki 7met 90 135 29 42 37 337 59

Taigi, matome, kad daugiausia vaik patenka vairius globos namus i asociali, nedarni eim, kuri tvams atimtos arba apribojamos tvysts teiss. inoma, kad kiekvienam vaikui skmingai augti bei ugdytis reikia eimos, kuria jis galt diaugtis, jaustsi saugus. eima sudaro geriausias slygas vaikui visapusikai vystytis. Susidar eimos ir vaiko santykiai yra pagrindas toliau pltoti savo santykius su aplinka, pasirengti visuomeniniam gyvenimui. Todl natraliausia vaikui yra eimos globa. Manoma, kad humanikiausias bdas, sprendiant beglobi vaik problemas, yra juos atiduoti auklti eimoms. Nepriklausomybs atkrimas Lietuvoje pakeit ir globos nam ugdymo turin: neliko sovietins ideologijos, o visa veikla perorientuota lietuvikos bendruomens, eimynikos atmosferos ir eimynik santyki krim. 1990 metais, pradjus gyvendinti vietimo reform, vaik globos staig bkl ingsnis po ingsnio pradjo gerti. 1992 -1993 metais 12 internatini mokykl buvo pertvarkytos vaik globos namus. i mokykl 325

mokomieji korpusai buvo pertvarkyti gyvenamsias patalpas arba perduoti vietimo ir ugdymo skyri iniai. Tokia reorganizacija buvo siekiama pagerinti vaik gyvenamsias slygas, leisti jiems mokytis kartu su normali eim vaikais. Taigi, vaik globos nam skaiius padidjo, o internatini mokykl sumajo. Taiau vaik socialin kilm globos namuose ir internatinje mokykloje beveik nesiskiria. Teigiamas reikinys, jog Lietuvoje pradjusios kurtis eimynos ir eimyniniai vaik namai (eimynos, pamusios globoti po 5 ir daugiau vaik) spariai plinta. eimyn krimosi pradioje iniasklaida skelb nemaai straipsni, kuriuose buvo abejojama toki nam reikalingumu. Vieni pirmj pakviet savo namus 5 nalaiius ir likusius be tv globos vaikus buvo Rta ir Benas Bernotaviiai. eimyn pasiekimai ugdant beglobius vaikus yra akivaizds. Tai patvirtina suaug eimyn gyventojai. Taiau kaip ir visur, taip ir ia, yra tam tikr iimi. Darniai sugyvenani eimyn yra Tauragje, akiuose, Kaune, Visagine, Raseiniuose, Panevyje, ilalje, Kelmje, Anykiuose, Palangoje ir t.t. Stengiamasi, kad eimynose bt vaikai kil i savo miest, rajon, jie danai turi giminysts ryius su globjais, kaimynais. eimynos suartina vaikus ir sustiprina giminysts ryius, be to, vyresnieji mokomi globoti broliukus ir sesutes. Ne kiekviena eima gali rytis tokiam ingsniui, ne kiekvienas gali taip aukotis "svetimiems" vaikams, kai to nedaro biologiniai tvai. Kadangi vis beglobi vaik nemanoma apgyvendinti globj eimose, reikia tobulinti, humanizuoti ir valstybines globos staigas. Tai pradta daryti 1992 metais, kai internatins mokyklos buvo perorganizuotos globos namus. Norint auginti pilnaverius mones, iekoma geriausi bd tai padaryti. Manoma, kad globos namai vaikams gali suteikti saugesni nam ilum negu internatins mokyklos. Todl, kaip anksiau minta, jos pertvarkomos vaik globos namus. Jie nuo internatini mokykl skiriasi tuo, kad vaikai gyvena globos namuose, o mokytis eina miest ar rajon bendrojo lavinimo mokyklas. Tokiu bdu vaikai bendrauja su eim vaikais, lengviau integruojasi visuomens gyvenim. Akivaizdu, jog globos namai labiau reikalingi negu internatai, nes vaikai tik i dalies bna izoliuoti. K reikia daryti tiems vaikams, kurie dl prasto visuomens, mokykl bendruomeni kultros lygio danai nepritampa bendrojo lavinimo mokyklose? Jie yra skriaudiami, pravardiuojami, dauguma blogybi sumetama ant vaiknamiei" pei. Tuomet jie usidaro savyje arba elgiasi agresyviai gindami savo teises. Tai, be abejo, turi takos j mokymosi lygiui ir kokybei. Taiau ar galima pykti ant toki vaik, kuriuos pirma idav tvai, iduoda mokykloje draugai, net ir mokytojai? Galima teigti, kad juos iduoda ir pati visuomen.

326

Globos staigos danai susilaukia priekait, kad nepakankamai gerai parengia vaikus gyvenimui visuomenje. ie priekaitai turi pagrind, tai atsitinka dl objektyvi prieasi. Globos staig vadovai gerai ino, jog svarbiausias j udavinys - paruoti vaikus gyvenimui, sukurti jiems saugi aplink, vairiais bdais ugdyti j fizines ir protines galias. Todl iose staigose kiek manoma stengiamasi sudaryti galimybes vaik meninei saviraikai, sportui, darbinei veiklai ir t.t. Vaikai yra mokomi rankdarbi, gaminti maist, skalbti savo drabuius ir pan. Taiau staigoje ne visk pavyksta organizuoti taip kaip eimoje. Pvz., grupms (eimynoms) bandoma rengti nedideles virtuves, kad vaikai patys gamintsi maist, bet susiduriama su vairiomis problemomis: kai kuriuos darbus atlikti neleidia visuomens sveikatos gydytojai, kako negali ar nenori leisti aukltojai ir t.t. Siekiant patobulinti vaik rengimo gyvenimui sistem, reikt rekonstruoti patalpas, keisti darbuotoj darbo tvark ir higienist poir tokio pobdio staigas. Labai svarbu formuoti teigiam visuomens poir iuos vaikus, nepriskirti j prie antros ar treios ries moni. Skaudiausia yra tai, kad net bendrojo lavinimo mokykl, kurias lanko globos nam vaikai, pedagogai yra netolerantiki i vaik atvilgiu. Vaikams nuolat primenama, kad jie yra "vaiknamieiai", jais labiau nepasitikima, jiems keliami auktesni reikalavimai, mokytojai nenori turti j savo klasse. Sunku prognozuoti, daugiau ar maiau vaik globos institucij bus ir ateityje, kadangi ne visiems tv globos netekusiems vaikams atsiras galimyb gyventi eimoje, o kai kurie ir nepritaps joje. Viena aiku, jog vaik glob ir ugdym institucijose reikia tobulinti. Pasinaudojus kit valstybi gyta patirtimi, Lietuvoje einama teisinga linkme. Taiau bt galima labiau optimizuoti proces, jeigu valstyb galt skirti daugiau l. VDU doktorant I.Svirskait atliko sociologin tyrim apie jaunimo, gyvenanio globos namuose, socialin integracij moksl, darb. Paaikjo, kad globos namuose augantis ir besiruoiantis savarankikam gyvenimui jaunimas neturi net minimali socioekonomini galimybi pradti savarankik gyvenim socialiai priimtinais bdais. Pus apklaustj paaugli, 16 met ir vyresni, visikai neturjo motyvacijos mokytis, taiau jie svajojo susirasti darb. Kita pus paaugli norjo gyti amat, specialyb. 32 % jaunuoli svajojo ieiti i globos nam, savarankikai dirbti ir nuomotis but, o 34 % grti gyventi pas tvus (i kuri atimtos tvysts teiss). Net 19 % jaunuoli buvo pasimet, neinojo, kaip elgtis, k daryti ijus i globos sistemos, 4 % jaunuoli svajojo sukurti eimas ir gyventi pas uovius. Neginijama, kad jaunuoliai msto labai logikai. Toliau buvo tiriamos ir i jaunuoli socioekonomins galimybs. I.Svirskait apklaus nemaai savinink, nuomojani butus, ar jie inuomot gyvenam plot i globos nam ijusiems jaunuoliams. Tik 11 % savinink atsak teigiamai. Neigiam atsakym prieastys buvo vairios. Bdingiausia, kad dauguma abejojo, ar ie jaunuoliai 327

sugebs sumokti nuom, tinkamai elgtis, bijojo j. Kaip matome, vaiknamieiais nra pasitikima, jiems ukertamas kelias skmingai integruotis visuomen ir pradti savarankik gyvenim. Jaunuoliui be socialini darbuotoj pagalbos susirasti nuomojam kambar sunku. Yra ir finansini sunkum. Neturdami darbo patirties, jie labai sunkiai susiranda darb, todl nenuostabu, kad Kauno aukljimo darb kolonijoje i vis nuteist jaunuoli 78 % iki teistumo niekur nesimok ir nedirbo. Tuo tarpu beveik 30 % j buvo be jokios artimj pagalbos, o 90 % i asociali eim. Nors paaugliai, kaip ir kdikiai, psichologikai paeidiamiausi, nors jiems reikia ypatingos socialins pagalbos, taiau iandien j problemos yra tarsi auksmas tyruose. Paaugliai palikti patys sprsti savo problemas. J teiss daniausiai paeidiamos (seksualinis inaudojimas, prostitucija, nepakankama apsauga statymais ir pan.). Todl kyla klausimas, kas toki jaunuoli laukia ateityje? Ne paslaptis, kad negaldami patenkinti savo poreiki socialiai priimtinais bdais, jie priversti tai daryti kiek kitais, t.y. socialiai nepriimtinais. Jeigu jau tokia situacija susiklost Lietuvoje, galbt praverst Vakar ali patirtis. Verta dmesio Pranczijos bei Vokietijos gatvs aukltoj patirtis. Gatvs aukltojai - tai grup moni, neturini jokio juridinio nei administracinio mandato. Jie lanko jaunimo, potencialiai linkusio nusikalstamum, susibrimo vietas. Savaime aiku, suartti su tokio tipo jaunuoliais nra lengva, taiau umezgus kontakt pastarieji danai savanorikai isipasakoja savo problemas. Kiekviena gatvs aukltoj prevencin grup turi savo mikrorajon. U darb jie gaun atlyginim. Jis priklauso nuo idirbt met. Gatvs aukltojai vaikto gatvmis ir sutik jaunuolius bando umegzti pokalb, juos iklauso, nemoralizuodami stengiasi padti. Mikrorajone gatvs aukltojai turi vieno kambario butel ir, jei to reikia, laikinai sutiktj apgyvendina. Jei jaunuolis nori bendradarbiauti, turi laikytis nurodyto reimo. Prievartos jokios nra. Vienas io darbo princip - stengtis, kad jaunuolis savarankikai sugebt tvarkytis, o ne kas nors u j tai daryt. Tai gana pavojingas darbas, nes tenka vaikioti vakarais ir naktimis. Nenuostabu, kad dauguma globos nam aukltini su baime laukia atsakingos brandos. Ne kiekvienas turi savo poir ateit, kaip savarankik veikl - vyrauja ilaikytinio ir vartotojo nuostata. Btina kakokiais bdais padti vaikams, ijusiems i globos nam, teisingai orientuotis gyvenime. Tam, kad "nereikt gesinti gaisro", reikia ubgti vykiams u aki. Btina daugiau dmesio skirti aukltini iniciatyvai, savarankikumui, atsakomybs jausmui ugdyti globos namuose. A, emocin savijauta ir savigarba priklauso nuo j veiklos skms ir nuo tarpusavio santyki pobdio su bendraamiais ir suaugusiais. Vaikams i globos nam, kurie mokykloje patiria prieik nusistatym i draug ir mokytoj puss, btina suteikti, saugumo jausm. 328

Jiems labai svarbu jaustis reikalingais grupje, turti tam tikr autoritet ir presti. Globos namuose, matyt, galima organizuoti tam tikrus usimimus, ugdanius imunitet neigiamam visuomens poiriui juos, ir padedanius pasiruoti savarankikam gyvenimui. Danai priekaitaujama, kad vaik globos staig vaikai yra kitokie negu eim vaikai, kad jie nepasireng gyventi visuomenje. Vaik globos staig pedagogai gerai ino, kad svarbiausias j udavinys - parengti gyvenimui, sudaryti saugi aplink. Todl globos staigose sudaromos galimybs vaik meninei saviraikai, sportui, darbinei veiklai. Vaikai mokomi rankdarbi, ruoti valg, skalbti. Taiau staigoje ne visk pavyksta organizuoti taip, kaip eimoje. Bandoma rengti grupms nedideles virtuves, kad vaikai patys gamint valg, taiau susiduriama su vairiomis klitimis: kako daryti neleidia gydytojai higienistai, kako nenori ar negali aukltojai. Galbt didiausi susidomjim galt sukelti vaidmen aidimai, gyvenimik bei konfliktini situacij nagrinjimas. Kiekvienam aukltiniui galima pateikti ir individualias uduotis: parengti referat, padaryti eimynini rubrik apvalg (i laikrai ar urnal). Pagrindinis usimim tikslas imokyti vaikus nugalti sunkumus. Nuo to, kaip aukltiniai sugebs vertinti situacij ir save joje, sugyvens su aplinkiniais ir isaugos savo poir, liks savarankiki, aktyvs - priklausys j socialinis statusas. Susipainus su Ryt bei Vakar Europos posovietini ali patirtimi sprendiant nalaii, tv globos netekusi vaik problemas, galima teigti, kad tiek senojo stiliaus internatai, tiek iuolaikiniai vaik namai, nalaii prieglaudos savo veikla, struktra negali kokybikai isprsti tam tikr udavini, ugdant pilnaverius valstybs pilieius. Labai svarbu keisti visuomens poir iuos vaikus, nepriskirti j kitai moni riai. Labiausiai apmaudu, jog net bendrojo lavinimo mokykl, kurias lanko- globos nam vaikai, pedagogai yra ne visada tolerantiki i vaik atvilgiu nuolat primena, kad ie vaikai yra "vaiknamieiai", jais nepasitikima, jiems keliami didesni reikalavimai, mokytojai vengia turti savo klasse toki mokini. Todl tik tobulinant beglobi vaik ryius su visuomene, neakcentuojant j iskirtins padties, bus galima skmingai socializuoti beglobius vaikus visuomenje.

329

Ivados Tobulinant beglobi vaik ryius su visuomene, neakcentuojant j iskirtins padties, bus galima skmingai integruoti vaikus visuomen. Naujojo tipo globos namai, vaik kaimai, eimynos, globj eimos sugebs savo iluma, meile bei didiuliu noru padti beglobiam vaikui skmingai socializuotis visuomenje. Socialinei nalaitystei, kaip reikiniui, veikti reikia ypatingo visuomens susidomjimo ia problema bei pagalbos. iuolaikinei visuomenei bdingas moni egoizmas ir abejingumas, o tai nesuteikia vaikams - nalaiiams vilties, kad gyvenimas bus geresnis. Likimo nuskriaustiems vaikams reikalinga ne tik pastog, maistas, bet svarbiausia - mogika iluma. Kiekvienam vaikui skmingai augti bei tobulti reikia eimos, kuria jis galt diaugtis ir jaustsi saugus. eima ikelia mog auktesn gyvenimo plotm. Atimti i mogaus gyvenim eimoje, reikia atimti didisias mogiksias vertybes. Tiktina, kad globojanioje eimoje ras prieglaud, meil ir nalaiiai, savo tikr tv nuskriausti vaikai. Siekiant sudaryti palankiausias slygas vaiko adaptacijai naujojoje socialinje aplinkoje, reikia vertinti visus faktorius (materialin ir kultrin eimos lyg, aplinkini poir ir t.t.) ir parinkti tinkamus aukljimo metodus. J dka formuojama tam tikr vaidmen prisimimas, atitinkam norm bei taisykli sitvirtinimas eimoje, o pastarj veiksni buvimas yra svarbiausia proceso ais, ant kurios laikosi visa eima. Vaikas globojam eim atsinea savo eimos sveikos ir jam perteikiam signal prasms laike ir erdvje supratim, labai danai turint prieingas reikmes negu globj eimoje. Naujiems vaidmenims susikurti ir prisiimti reikia laiko ir veiklos, kuri skatint tarpusavio supratim, kurio kokybei svarbu ne tiek laiko trukm, kiek atsiliepimas vaiko poreikius. Toks atsiliepiamasis bendravimas yra saugumo jausmo, emocinio ir intelektinio vystimosi pagrindas. Socialins nalaitysts problemoms isprsti reikalinga pozityvi tiek ms valstybs, tiek ir kit valstybi politika eimos palaikymo ir vaik socializacijos atvilgiu. Tam btina didinti valstybs param eimai, kad ji bt isaugota vaikams. Valstyb turt rpintis, kad kuo maiau vaik patirt socializacijos neskmes ir socialinio elgesio sutrikimus. Investicijos ankstyvj socializacij yra paios efektyviausios. Tai investicijos ekonomines, socialines ir sveikatos stiprinimo programas, stiprinanias eimos institucij, mainanias nedarbo lyg, gerinanias ugdymo proceso kokyb, remianias sveikos psichikos programas, vykdanias alkoholizmo ir narkomanijos prevencij.

330

Klausimai ir uduotys 1. 2. 3. 4. Nusakykite socialins nalaitysts prieastis ir pateikite ios svokos apibrim. Ivardykite tv globos netekusi vaik institucij tipus. Su kokiomis problemomis susiduria vaik globos nam aukltiniai ir j aukltojai, rengiant vaikus savarankikam gyvenimui? Palyginkite Lietuvos ir Ryt ir Vakar Europos bei posovietini ali mokslini tyrim apie vaik socializacijos problemas vaik globos namuose rezultatus.

331

3.8. Socioedukacinio darbuotojo veikla, dirbant su eimomis, auginaniomis negal vaik Vaikai su negalia bei eimos, kuriose jie gyvena, sudaro nema ms visuomens dal, kuriai itin reikalinga socialin pagalba. Juk eima, auginanti nepilnamet invalid, susiduria su ekonominmis, socialinmis, psichologinmis ir sveikatos problemomis. Sena socialins apsaugos sistema nebetinka, ji neveikia, o naujoji dar tik krimosi stadijoje. Kuriant toki sistem, btina ruoti ir gabius iam darbui specialistus. Vienas i j - tai socioedukacinis darbuotojas, kuris, siekdamas efektyvios pagalbos tokiems vaikams ir j tvams, turi bti itin gerai susipains su socialine - ekonomine klient padtimi, socialins apsaugos statym baze, moni su negalia, j artimj problemomis ir sprendimo bdais; svarbu inoti medicinins socialins reabilitacijos organizavimo aspektus, gerai imanyti darbo su eimomis ir vaikais sistem, jos struktr bei veiklos metodus. Socialinis darbuotojas turi pasiymti geromis psichologinmis iniomis, imanyti eimyninio gyvenimo ypatumus. Juk eima, auginanti vaik su negalia, neretai jauia iskirtin aplinkini dmes, praeivi reakcijas - tai nestabili eima: jose daug vieni motin, tokiose eimose vyrauja konfliktai, gimus negaliam kdikiui, kai kurie vyrai palieka eim ir kt. Socialinis darbuotojas be vis specifini gdi privalo inoti dar ir vis informacij apie eimas, auginanias vaikus su specialiaisiais poreikiais; aktyviai bendradarbiauti, palaikyti dalykinius ryius su valstybinmis ir nevyriausybinmis organizacijomis. Pasak L.Graiovo (1992), negalij integracija visuomen nebus skminga tol, kol efektyviai neveiks atitinkami reabilitacijos centrai, kurie spartint proces, teikdami negalios paliestiems asmenims medicinines, mokomsias, lavinamsias, psichologines, teisines ir kitas konsultacijas. Toki centr reikm gldi ne tik ekonominje - finansinje plotmje, jie svarbs bei reikmingi ir moraliniu aspektu. Analizuojant socialinio ugdymo metod naudojim, dirbant su eima, auginania negal vaik, tikslinga iskirti esminius socioedukacinio darbuotojo ingsnius, kuriuos ir integruojama vairiausia metodika: tvarkyti vaiko su negalia dokumentacij; pasirpinti negali vaik ir juos auginani eim medicininiu konsultavimu; utikrinti valstybs skiriam medicinin aprpinim, ilaid padengim. Pasirpinti, kad vaikas turt galimyb gydytis sveikatos prieiros centre, namuose, reabilitacijos centre, stovykloje, sanatorijoje ir kt.; iekoti rmj, l, siekiant gydyti vaik usienio alyse;

332

pasirpinti btiniausiomis sveikatos korekcijos priemonmis (treniruokliais, invalido veimliais ir kt.); domtis eimos nari (taip pat kit vaik) sveikata, gyvenimo slygomis; padti eimai kartu su vaiku gydytis sanatorijose, poilsio namuose, reabilitacijos centruose; patarti, konsultuoti tvus, rengti paskaitas - seminarus ir kt.

Svarbu suvokti, jog vaiko negalios atveju pirmiausia patys tvai turi bti pratinami naujam vaidmeniui - negalaus vaiko tv vaidmeniui. R.Butkeviien (2000) daktaro disertacijoje teigia, kad i tv socializacija apima du pagrindinius aspektus: instrumentin ir emocin. Instrumentinis aspektas reikia pai tv mokymsi naudotis kompensacine technika, atitinkania vaiko negalios specifik, mokymsi, kaip padti vaikui apsitarnauti save ir pan. Emocinis aspektas reikia tv mokymsi veikti kalts, gdos, nusivylimo, saviizoliacijos jausmus. Apibendrinant galima teigti, kad socialin parama vaikams su negalia bei j eimoms reikalauja platesni bei tampresni eimos kontakt su sveikatos prieiros, mokymo - ugdymo, socialins apsaugos sistemomis. Esmins problemos, su kuriomis susiduria negalios itikti vaikai ir j artimieji Visuomens isilavinimo lygis atspindi jos poir vaikus tiek su psichine, tiek su fizine negalia. iandien jau suprantama, jog reikia sudaryti kuo palankesnes slygas tokiam vaikui augti, vystytis, btin j auklti, ugdyti, tik tuomet asmenyb gebs skmingai socializuotis visuomenje ir integruotis j. L.Graiovo (1992) nuomone, vaiko negalumas - tai ymus jo galimybi sumajimas, laiduojantis neskming socialin adaptacij, savarankikumo stok, judjimo, orientacijos, savo elgesio kontrols, bendravimo, taip pat mokymosi sutrikimus. inant negalios itikto vaiko ir jo eimos sunkumus, reikminga paminti pagrindinius socialinius -ekonominius ir socialinius demografinius veiksnius (indikatorius), charakterizuojanius negali vaik ir j eim padt ms visuomenje: dalyvavimas visuomeniniame gyvenime; udarbio ir socialini imok dydis; perkamoji galia; gyvenamojo ploto aspektai; eimos statusas; isilavinimas ir kt.

333

Savaime suprantama, kad tai yra tik keletas esmini mokslininko pateikt veiksni, kuriais galima apibrti specialij poreiki asmen socialin padt ar kitus j gyvenimo aspektus. Medicinins problemos. Kalbdami apie negaliuosius, labiausiai suvokiame medik pagalbos svarb, siekiant padti iems monms. Be abejo, medik vaidmuo yra reikmingas, kadangi asmenys, kuriuos visam gyvenimui itiko liga, turi nuolat konsultuotis su gydytojais, jiems btina vartoti vairius vaistus, kitus gydomuosius preparatus, atlikti procedras. Galima teigti, jog taikant socialinio ugdymo metodus, svarbu suvokti, jog medik pagalba - tai ir vienas i vaik su negalia galinimo bd. I dalies ar net visikai veikus pai lig, socialini problem taip pat sumaja. Taigi, tokiems vaikams reikia suteikti kuo geresn ir efektyvesn medicinin gydym. Vienas i socialinio darbuotojo udavini - bendradarbiaujant su vairiomis valstybinmis bei nevyriausybinmis institucijomis - parpinti finansavim medicininms ilaidoms padengti (pavyzdiui, vaistams, operacijai, invalido veimliui ir kt.). Tvai turi suteikti savo vaikams medicinin - korekcin pagalb, taiau dauguma nra tinkamai informuoti, kaip tai atlikti. Socioedukacinis darbuotojas turi pasirpinti tv vietimu apie vaiko negali, jos gydym, procedras. Vienas i metod - suorganizuoti susitikimus - diskusijas, kuriose dalyvaut tvai, j atalos, medikai; tokie susibrimai padt tvams rasti atsakymus jiems rpimus klausimus apie lig, jos gydym; tvai bt apmokomi vaikui suteikti pagalb, pavyzdiui, susipaint su kinezeterapijos pratimais. iuo atveju labai naudinga socialinio darbuotojo iniciatyva steigti vairius klubus, asociacijas, - tuomet lengviau gauti finansavim, organizuoti specialist konsultacijas, o ir bendro likimo draug suradimas praskaidrint nuotaik. Taiau iandien nedaug specialist, kurie tinkamai parengti darbui su negaliaisiais vaikais ir j eimomis. Vaiko su negalia ir jo eimos kasdienyb galima nusakyti keliais pavyzdiais: toki eim aplanko socialinis darbuotojas, namus ateina mokytojai, vaik labai danai reikia gabenti ligonin. Tai rodo, jog dar iki galo neveikia darni sistema, kuri efektyviai sujungt visas institucijas, teikianias negal vaik auginaniai eimai reikalingas paslaugas. iuo atveju socialinis darbuotojas turi bti ne tik stebtojas, bet ir veiklos koordinatorius, organizatorius, iniciatyvus pagalbininkas, tarpininkas tarp skirting institucij ir eimos. Jo veiklos perspektyva turi bti pagrsta siekiu tapti nauj ugdymo metod diegju bei j gyvendintoju. Sunkumai buityje. Dana eima, auginanti specialij poreiki vaik, susiduria su ekonominiu nepritekliumi ar net gyvena emiau skurdo ribos; k jau bekalbti apie asociali eim status turinias ir negalius vaikus auginanias eimas. Neretai mama ar ttis negali dirbti, kadangi dl vaiko ligos yra priversti vis laik juo rpintis namuose. O vaik aukljimas bei aprpinimas - vis pirma, tv pareiga. Labai danai i misija atitenka visuomenei. iuo atveju socioedukacinis darbuotojas gali vizito eim metu individualiai konsultuoti, rpintis socialine, materialine pagalba. Diugu, kai 334

specialistas sveikauja su mokyklos pedagogais, jos socialiniu pedagogu, organizuoja poilsio, sveikatingumo stovyklas, parpina kelialapius sanatorijas. Suprantama, kad is darbuotojas niekada negebs pakeisti tikros tv meils vaikui, taiau negalios itiktas asmuo kiekviename savo ingsnyje siekia ilumos, artumo, padrsinanio odio, o tai socialinis darbuotojas turi skirti kiekvienam savo klientui. Specialij poreiki klientui reikia daug ko. Sunkum sudaro tai, kad dar ir iandien daugumos parduotuvi, mokykl, daugiabui nam laiptins, parkai ir kitos (poilsio) vietos nepritaikytos vaik su negalia aktyviam ir turiningam poilsiui, integravimuisi visuomen. Susidaro spdis, kad pati visuomen stengsi "nematyti" negalios itikt asmen, juos atskirti nuo sveikj. Tai skausminga klaida, nes tokio poirio rezultatas - sutriks specialij poreiki asmen socializacijos procesas. L.Graiovo (1992) teigimu, daugelyje valstybi skmingai veikia specials fondai, kurie eimoms padeda sprsti ikilusius sunkumus. i fond dka apmokama dalis transporto, vaist, mokymo ilaid, teikiama labdara (maistas, rbai, vaistai ir kt.). Rpinamasi asmen su negalia adaptacijos klausimais, kompensacijomis, socialinmis imokomis. steigtos specialiosios vaikams su negalia mokyklos, kuriose greta medicinins paramos vyksta ir specializuotas mokymas. Galima daryti ivad, kad socialinio darbuotojo veiklos metodai turi apimti ir eim supaindinim bei pasirpinim dokumentais, reikalingais gauti fond param: paalpas, labdar, paskolas ir t.t. Psichologins problemos. Neretai pasitaiko, kad tvams, susilaukus vaiko su psichine ar fizine negalia, eim itinka kriz. Socialins apsaugos sferoje sprendiamos problemos danai turi t pai bruo: 1. Kritik situacij metu tvai turi problem: negalus vaikas danai tampa vyro ir monos nesantaikos prieastimi. Jis sukelia sunkiai kontroliuojam tamp namuose; atsiranda tarpusavio nesutarimai, santykiai su aplinka tampa tempti. Visi ie igyvenimai gali sukelti tragikas pasekmes: nesantaik, neitikimyb, skyrybas, draug atmetim, sveikatos problemas ir pan. Praeities ir dabartiniai eimos sunkumai: kartais eimos nariams nesiseka bendrauti, umegzti kokybikus, nuoirdius santykius su negalios paliestu vaiku ir pan.

2.

Numatant ir organizuojant pagalbos strategij, reikia atsivelgti problem piln eimos, auginanios vaik su negalia, gyvenim ir iekoti ieii i susidariusios padties. Danai problemin situacija bna daugialyp: eimos santyki sunkumai, ekonominiai, sveikatos, grimo, itikimybs sulauymo, nepastovumo, gyvenamos aplinkos problemos, moni tarpusavio santyki agresyvumas. Teikiant socialin pagalb, btina atsivelgti kiekvien konkret atvej. 335

Taigi, socioedukaciniam darbuotojui btina numatyti pagalbos slygas tokiai eimai ir tikslus. Tokiais atvejais nedert galvoti, kad staiga bus isprstos visos problemos ir sukurta ideali situacija. Socialins pagalbos pagrindiniai tikslai turi utikrinti negalaus vaiko saugum ir apsaugoti j nuo pavoj. inomi trys socialins pagalbos metodai: individualus, grupinis ir visuomeninis. Socialins pagalbos sistemoje ryks trys elementai: iskirti problem, padti jos ivengti ir teikti reikaling pagalb.

* Individuali pagalb, kaip jau buvo minta, profesionalas teikia asmenikai negaliajam. Si parama nukreipia individo energij didesniems ir auktesniems siekiams bei pozityviems socialiniams santykiams. Tai gali bti negalaus vaiko ugdymas, lavinimas, jo psichologinio pasirengimo mokytis stiprinimas, motyvacijos adinimas. * Grupinis socialins pagalbos metodas naudotinas tose situacijoje, kur aplinkos vaidmuo labai akivaizdus ir ikilusios problemos siejasi su daugybe panai situacij, o poreikiai reikalauja platesns koordinacijos ir profilaktins bei mokymo orientacijos. is metodas gali bti taikomas, kai reikia isprsti negalios itikto vaiko laisvalaikio praleidimo, gydymo klausimus. Grupiniu metodu pagalb teikia ne tik socioedukacinis darbuotojas, bet ir kiekvienas grups narys (mokytojai, medikai, tvai ir kt.). * Visuomenin socialin pagalba - tai profesionalus procesas, kuriame individai, j grups, institucijos ir bendruomen susijungia bendram darbui, siekdami identifikuoti ir irykinti negalaus asmens poreikius socialins gerovs normalizavimui. i pagalbos ris gali pagerinti vien ar kit visuomens gyvenimo srit (vaiko su negalia esmini vertybi ugdym). Svarbu paius mones traukti poreiki identifikavim, ieii bei reali plan iekojim. Ikilus psichologinms problemoms, L.Graiovas (1992) silo socioedukacinio darbo atstovams teikti tokio pobdio psichologines konsultacijas eimoms:
konfliktini situacij tarp tv ir vaik sprendimas; skatinti tvus su negaliuoju vaiku elgtis kaip su pilnaveriu eimos nariu; siekti toki eim bendradarbiavimo, organizuoti bei koordinuoti j susitikimus, diskusijas ir pan.

Apibendrinant socioedukacinio darbuotojo vaidmen sprendiant eim, kurias itiko psichologins krizs, problemas, reikt paminti iuos jo ingsnius: nustatyti problem (diagnoz), rasti galinias padti institucijas, ankstesns diagnozs keitimas, tv - vaik konsultavimas, duomen bazs apie tokias eimas krimas, vaik su negalia siuntimas sanatorijas, reabilitacijos centrus. 336

Efektyvus socialinio ugdymo bdas - reabilitacijos centro veikla. L.Graiovas savo knygoje "Socialinio darbo programa su eimomis, auginaniomis negalius vaikus" (1992) akcentuoja vien i socialins pagalbos bd -reabilitacijos centro veikl - kuri galima efektyviai integruoti daugum socialinio ugdymo metod. Pasak mokslininko, reabilitacijos centrai atlikt jau aptart medicinin, psichologin, ugdomj funkcij, sustiprint vaiko su negalia saviverts jausm, sudaryt palankesnes slygas jo asmenybs raidai bei saviraikai, papildomai dirbt su tvais, eimos nariais. Medicinin socialin reabilitacija vaikui su negalia - tai vienas i svarbiausi integracijos visuomen bd. Tokia reabilitacija kovoja ne tik su liga, taiau kartu ir u mog, jo viet alia ms. Esminiai tokios pagalbos principai: kuo anksiau traukti vaikus su specialiaisiais poreikiais ir j eimas i centr veikl; D is procesas turi vykti palaipsniui, nuosekliai; svarbu ir tai, kad vaikai netapt visikai priklausomi nuo reabilitacijos centr - turi j ilikti savarankikumas; reabilitacijos programos pasiymi kompleksikumu: medicininiai, pedagoginiai, psichologiniai, kultriniai, profesiniai, socialinio aprpinimo ir kiti aspektai; ia galima panaudoti tiek individualias, tiek ir grupines bei visuomenines terapijos programas.

Pasak autoriaus, usienio ali, reabilitacijos centruose daug naudos duoda skminga vairi specialist (medik, pedagog, logoped, kinezeterapeut, socialini darbuotoj, ortopedijos specialist, profesij rengimo atstov...) sveika, j efektyvus bendradarbiavimas. Galima teigti, jog atskir srii specialistai sava efektyvia veikla sukuria tvirt sistem, kuriai veikiant, galima pasiekti ger rezultat, dl vaiko su negalia ir jo eimos gerovs. Reabilitacijos centro veikla turi bti orientuota tiksl- vaiko su negalia integracija visuomen. Tai galima pasiekti, jeigu socialinio ugdymo metodais siekiama suteikti medicinin pagalb - ugdym/lavinim/mokym - yra utikrinamas specialij poreiki vaik poilsis bei saviraika.

337

Ivados 1. Speciali kvalifikuota metodin parama turt bti teikiama eimoms, auginanioms vaik su negalia. Socialinio ugdymo metodai turi bti orientuoti eim, kurioje auga negalios itiktas vaikas. Juk tiktai eima maiausia visuomens lstel - remiama valstybs, gali padti savo vaik su negalia tikinti dl pasitikjimo, suteikti jg ir ryto ateiiai ir skmingai integruoti j visuomen. Taikytini kuo efektyvesni socialinio ugdymo metodai, siekiant isprsti asmens su negalia bei jo eimos problemas. O sunkumai lydi danai ir visur: buityje, medicininiu bei psichologiniu aspektu, taip pat profesinio rengimo, integravimo darbo rink srityse. Vaik su negalia ugdymas namuose vis dar neefektyviai organizuotas. Menka materialin -socialin - psichologin pagalba negaliajam ir jo eimai. Btent ia socialinio ugdymo metodai gyja didels reikms privaloma pasirpinti, kad eim pasiekt los, skirtos negalaus vaiko socialinei apsaugai. Skatintina verslinink, kit juridini bei fizini asmen parama. Vienas i efektyvi vaikams su negalia ir j eimoms pagalbos bd reabilitacijos centr koordinuota veikla, kurioje integruojami vairiausi socialinio ugdymo metodai. Reabilitacijos centrai, kita socialinio ugdymo veikla neduos jokio rezultato, jei visuomen nusigr nuo negalaus mogaus, nenors priimti jo tokio, koks yra, kol nenors suprasti, kad negalieji vaikai ir j eimos tokie pat mons, kaip ir visi kiti, kol neatsisakys niekinanio poirio ir etiketizavimo, tol nebus negalusis priimtas visuomen kaip pilnavertis mogus.

2.

3.

4. 5.

Klausimai ir uduotys 1. 2. 3. 4. Su kokiomis problemomis susiduria eima, augindama negal vaik? Kokie yra statymai, padedantys tokiai eimai? Koks yra negalij vaik reabilitacijos centr vaidmuo? Irykinkite negali vaik integracijos visuomen sunkumus.

338

3.9. Socialinio pedagogo darbas kaimo bendruomenje Socialinio pedagoginio darbo tobulinimas nemanomas be efektyvi darbo metod, bd, priemoni, itekli, socialins - pedagogins veiklos technologij panaudojimo, nes tai ir sudaro socialinio - pedagoginio darbo tyrimo objekt. Socialinio pedagoginio darbo metodik galime vertinti kaip mokslini ini taikomj sistem, skaitant socialins ir ugdomosios pagalbos bd, metod, priemoni, technologij visum, param individui, ir sunkioje gyvenimo situacijoje, nuosekli, tarpusavyje susijusi pedagogo ir kliento veiksm, slygojani efektyv asmenini ir socialini problem sprendim sistem. M.Gurjanova (2000) kelia klausim: kokie yra socialinio - pedagoginio darbo kaime metodikos udaviniai. Pirmiausia tai socialinio - pedagoginio darbo su skirtingomis gyventoj kategorijomis, skirtingomis socialinmis grupmis pagrindini krypi ir princip, form ir organizavimo bd atskleidimas. Antra, imokyti mones dirbti socialin ugdomj darb, imokyti teikti socialin - pedagogin pagalb, reikalaujani socialins adaptacijos, pedagogins korekcijos, reabilitacijos meno. Tai labai sunkus menas ir jis neateina pats savaime, o tik gijus socialinio pedagoginio darbo kompetencijos, besiremianios giliu ir vairiapusiu socialins pedagogikos bei socialinio darbo metod imanymu. Socialinio pedagoginio darbo metodika, aikindamasi kliento problem sprendimo bdus ir tiksl, btinai nustato j atitinkam suderinamum. poym turi tenkinti bet kuris metodas ar metod visuma, jei norima pasiekti iuos tikslus. Socialins pedagogins veiklos metodai, pasak M.Gurjanovos (2000), tai bendri socialinio pedagogo ir kliento veiklos bdai, siekiant isprsti konkreias problemas. Socialini pedagog veiklos metod, taikom praktikoje analiz, pasak autors, leidia juos skirstyti ias grupes: I. 1. 2. 3. II. III. IV. 1. Bendrieji socialinio pedagoginio darbo kaimo bendruomenje metodai. Socialinio pedagoginio darbo su vaikais, paaugliais ir jaunimu metodai. Tv ir vaik bendros veiklos metodai. Jaunimo ir vyresniosios kartos bendravimo metodai. Grupinio socialinio pedagoginio darbo metodai. Individualaus socialinio pedagoginio darbo metodai. Bendrapedagoginio socialinio poveikio metodai. Socialins diagnostikos. 339

2. 3. 4. 5.

vairi elgesio nukrypim profilaktika. Socialinio ugdymo (aukljimo). Aktyvaus apmokymo. Pedagogins korekcijos.

V. Pedagogins psichoterapijos metodai. Pedagogins psichoterapijos metod grupje yra sava klasifikacija. Socialins diagnostikos metodai nukreipti kompleksin asmenybs, eimos, bendruomens tyrim: 1. Socialin asmenybs istorija. 2. Socialin eimos istorija. 3. Socialinis bendruomens pasas. 4. eimos pasas. 5. Stebjimas. 6. Pokalbis interviu, apklausa. 7. Atvejo analiz, situacijos analiz, tarpasmenini santyki ir socialins sveikos analiz. 8. Globotini veiklos rezultat analiz. 9. Nepriklausom charakteristik apibendrinimo metodas. 10. Sociokultrinis monitoringas. 11. Bibliografinis metodas. 12. Ekspert vertinimo metodas. vairi elgesio nukrypim profilaktikos taikymo metodais siekiama ukirsti keli vienokiems ar kitokiems asocialiems reikiniams eimoje ar kaimo bendruomens gyvenime: 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. Darbo terapijos metodai. Laisvalaikio organizavimo metodai. Ugdymo arba aukljimo (nauding gdi, jausm, asmenybini savybi ugdymas, sitikinimai, paskatinimai, nuobaudos ir kt.) metodai. traukimo visuomenei nauding darb metodai. vairios kitos formos. Operatyvaus reagavimo nepalanki socialin situacij metodas. Socialin pedagogin globa. Socialins kontrols metodai.

Socialinio ugdymo metodais siekiama atsakingo suaugusij kaimo gyventoj dalyvavimo vis vaik socialini ir ugdymo institucij veikloje, humanikos aplinkos krime ir apima: 1. 2. 3. 340 Socialins diagnostikos metodus. Socialinio pedagoginio darbo atviroje aplinkoje metodus. Projekt metod.

4. 5. 6. 7.

Kultrins animacijos metodus. Savipagalbos ir tarpusavio pagalbos metodus. Mokymo veikloje metodus. Ugdomosios veiklos patyrimo (tautoje, eimoje, bendruomenje ir kt.) analiz ir sklaid.

Socialinio palaikymo metodai nukreipti pagalbos mogui teikim ugdymo (aukljimo), vietimo ir socialinio darbo priemonmis: 1. Moralinio palaikymo metodai (padidintas dmesys, draugikas patarimas, atjauta konkreioje situacijose, uuojauta, pasidalijimas diaugsmu, moralin globa, palaikymas geru odiu, patarimu, rpestingas bendravimas, individuali globa, vieai isakyta padka ir kt.). Ugdomosios (aukljamosios) pagalbos metodai. Edukacins pagalbos metodai. Socialins pagalbos (individuali globa, slauga, konsultavimas, socialinis aptarnavimas ir kt.) metodas.

2. 3. 4.

Aktyvaus apmokymo metodai nukreipti tai, kad suteikt socialinio pedagogo globotiniams inias, mokjimus ir gdius, gyvybikai reikalingus savarankikai sprsti savas problemas: 1. 2. 3. 4. 5. Savarankiko mokymosi ir mokymosi bendradarbiaujant metodai. Mokymo veikloje metodai. Paskiriant individual mokytoj. Tariam problem metodai. Vaizdinio mokymo metodai.

Pedagogins korekcijos metodai nukreipti vaiko elgesio defektams taisyti. Remiantis klasikine, V. Kaenkos (B.IL Kauiemco, 1994 p.54) pasilyta klasifikacija, visi metodai skirstomi dvi grupes: pedagoginius ir psichoterapinius. Pedagoginiai metodai savo ruotu skirstomi : I. 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. Visuomeninio poveikio metodus: Valios trkum (defekt) korekcija. Baims korekcija. Ignoravimo metodas. Sveiko juoko kultros metodas. Veiksmai, esant stipriam vaiko susijaudinimui. Isiblakymo korekcija. Nerytingumo korekcija. Nerili mini ir veiksm korekcija. 341

9. 10. 11. II. 1. 2. 3. 4. 5. 6. III. IV.

Prof. Bielskio metodas. Valkatavimo korekcija. Savikorekcija. Specialius arba individualius pedagoginius metodus: Tiku korekcija. Spartaus brendimo korekcija. Isteriko charakterio korekcija. Vienturio vaiko elgesio trkum korekcija. Nervingo charakterio korekcija. Nenormalaus (besaikio) skaitymo koregavimas. Korekcijos darbine veikla metodai. Panaudojant racionalios vaik kolektyvo veiklos organizavimo korekcijos metodus.

Psichoterapiniams metodams taip pat priskiriama taiga ir savitaiga, hipnoz, tikinimo metodas, psichoanaliz. Psichoterapiniais metodais socialinis pedagogas siekia galinti mog gydomosiomis darbo ir meno bei kitomis natraliomis gydomosiomis priemonmis: 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. Darbo terapija. odin terapija. Estetin terapija. Bibliopsichoterapija. aidim terapija. Muzikos terapija. eimos terapija.

Be abejo, ne visi pateikti metodai yra tinkamai sukurti, plaiai aprobuoti praktikoje ir gali bti atitinkamai efektyviai naudojami socialinio pedagogo darbe. Be to, metod pasirinkimas priklauso nuo socialinio pedagogo darbo vietos, jo globotini kontingento, problem pobdio, o taip pat nuo profesinio meistrikumo ir profesinio pasirengimo lygio. Taiau augantis socialinio pedagogo instituto vystimasis leidia tiktis socialinio darbo metod tobuljimo. Socialinio pedagogo darbo kaimo bendruomenje metodai Pasak M.Gurjanovos (2000), kaimo bendruomens socialiniu pedagogu, trkstant kvalifikuoto specialisto, gali bti bet kurios profesijos mogus, mgstantis dirbti su monmis, turintis gyvenimikj ir profesin patirt, atitinkamas asmenines savybes, turintis autoritet ir gerbiamas kaimo gyventoj, turintis gdi organizuoti visuomenei nauding veikl vienoje, kurioje nors srityje (menin kryb, sportin veikl, turizm, kratotyr) ir 342

gijs atitinkam isilavinim. Jo veiklos tikslas - padti savo mikrosociumo monms pagerinti gyvenimo kokyb ir socialini - ekonomini krizi sunkumus. Kaimo bendruomens socialinis pedagogas - tai savo bendruomens nari pagalbininkas, patarjas, gynjas ir atrama, vaik ir suaugusij visuomenei naudingos veiklos organizatorius. Jis savo elgesiu, gyvenimo bdu, santykiu su monmis, savo profesija, auktomis dorovs nuostatomis gyja gyventoj pagarb. Kaimo bendruomens socialinis pedagogas turt bti vietos gyventojas, gerai inantis tos bendruomens mones, kaimo tradicijas, jo praeit ir dabart. Jis turt bti iniciatyvus, krybingas, atviras, mokantis individualiai prieiti prie moni, sudominti juos domia naudinga veikla, lavinti j gabumus, rasti sau pagalbinink. Pateikiamas platus spektras darb, kuo konkreiai tinka usiimti bendruomens socialiniam pedagogui: eimos planavimo klausimai, eimynini santyki stiprinimas, aukljimas, ugdymas, vietimas, socialin vaik apsauga, j sveikatos stiprinimas, vaik prieiros organizavimas, nam kio vedimo mokymas, eimos laisvalaikio organizavimas, tv vietimas ir kultrinio lygio klimas. pagalba veikiant eimynines krizes, globos organizavimas, vaikinimas, rpinimasis vaikais su fizine ir psichine negalia. sikiimas iauraus elgesio su vaikais, fizinio ar psichinio smurto atvejais. darbas su nedarniomis eimomis. pagalba krizi itiktoms eimoms (skyrybos, aukljimas nepilnose eimose, pakartotina santuoka, nepageidaujamas vaikas, smurtas eimoje, skurdas, nedarbas, tv nesugebjimas auklti vaikus, girtavimas, narkomanija, prostitucija, eimos reketavimas, prievartinis eimos gyvenamojo bsto pardavimas dl skol, gaisras ir kt.). pagalba eimoms, turinioms sveikatos problem, pastebjus tarp kart nesutarimus ar tarpreligini problem.

Teikiant pagalb eimai svarbu nustatyti, kad jai reikalinga socialin pagalba, laiku j identifikuoti. tai keletas poymi, kurie gali parodyti, kad eimoje nra santaikos, dvasinio komforto, kad tvai ir vaikai nelaimingi, nepasitiki savimi, kad juos kakas slegia, veria kreiptis bendruomens socialin tarnyb: eimos nariai danai nerams, susijaudin, ir nusimin, susirpin, susierzin, agresyvs; nesimoko, nedirba darbo, atitinkanio j galimybes ir sugebjimus; elgiasi ne taip kaip anksiau, iaukianiai, pasiptlikai; elgiasi ne pagal visuomenei priimtas normas; 343

nemandags, eidinja kitus; nuolat skundiasi bloga nuotaika ir sveikata; nesirpina savo iore; neturi draug; reikalauja sau ypatingo dmesio.

Bendruomens socialiniai pedagogai padeda vaikams sprsti socialinius, intelektualinius, fizinius poreikius ir gina j interesus; rasti savo viet bendruomens gyvenime, traukia juos gyventoj socialini problem sprendim, kaimo gerbvio krim; padeda gerinti tarpusavio santykius su tvais, bendraamiais ir suaugusiais. Bendruomens socialiniai pedagogai padeda vaikams socialiai adaptuotis iuolaikiniame gyvenime, veikti stresus, ivengti konflikt, geriau suprasti paius save, pasitikti savimi, bti atsakingais, mokti savarankikai nugalti sunkumus. Jie padeda vaikams sprsti laisvalaikio problemas, organizuojant visuomenei nauding darbin veikl ir laisvalaikio uimtum, galimyb usidirbti pinig, vasaros darb ir poils. Kaimo bendruomens socialiniai pedagogai padeda vaikams ivengti tam tikros gyventoj dalies negatyvaus gyvenimo bdo, asocialaus tv elgesio, eimynini konflikt poveikio. Jie padeda socialiai neadaptuotiems vaikams nugalti agresyvum, iaurum, ukerta keli bgimui i nam, valkatavimui, teistvarkos paeidinjimui, ijimui i mokyklos. Bendruomens socialiniai pedagogai padeda organizuojant darb vaik neformaliuose judjimuose, sjungose, socialiai reikmingose vaik programose. Bendruomens socialiniai pedagogai padeda jaunimui patenkinti intelektualinio, kultrinio, dorovinio, fizinio vystimosi poreikius, organizuojant kultrin laisvalaik, darbin uimtum, renkantis profesij, gyvenimo karjer ir krypt, sidarbinant, pasiruoiant eimyniniam gyvenimui, ibristi i kritini situacij, atsisakant aling proi, konsultuoja socialiniais - teisiniais klausimais, padeda vystant jaunimo versl. Kaimo bendruomens socialiniai pedagogai pagyvenusiems monms padeda veikti vienatv, bendravimo stygi, amiaus negalias, susidoroti su artimj nedmesingumu, nugalti bejgikum, socialinio nereikalingumo jausm. Jie padeda upildyti dokumentus socialinms lengvatoms, paalpoms, materialinei pagalbai kins veiklos vystymui gauti, padeda ipildant j asmeninius praymus. Jie moko pagyvenusius mones vairi savipagalbos bd, mokjimo sugyventi su kitais monmis, gauti maksimali naud i jiems teikiam socialini paslaug. Kaimo socialiniai pedagogai teikia pagalb bei param ir kitoms gyventoj grupms: jaunoms eimoms - harmonizuojant tarpusavio santykius, tvarkant buit, gyjant vaik auginimo ir aukljimo ini, atsikratant aling proi, sidarbinant, palankiomis jaunai eimai slygomis, tarpininkauja sprendiant gyvenamojo bsto problemas; 344

daugiavaikms eimoms - veikiant materialinius sunkumus, organizuojant laisvalaik, vaik vasaros poils, sprendiant vaik aukljimo problemas, saugant eimos nari sveikat, organizuojant tvams antraeil darb; negaliesiems - nugalti socialins atskirties jausm, vienatv, atitrkim nuo gyvenimo, isprsti medicininio ir buitinio aptarnavimo problemas, gaunant reikiamas lengvatas ir socialin param, palaikant ry su valstybinmis socialins apsaugos institucijomis. Padeda organizuojant tarnybos "socialin pagalba namuose" veikl, sukuriant darbo vietas negaliesiems, organizuojant namudin darb, surandant specialius paramos fondus; bgliams ir migrantams - socialiai ir psichologikai adaptuojantis prie "svetimos kultros", mokantis kalbos, prisitaikant prie ekonomini, socialini, kultrini gyvenimo slyg, tvarkant buit, sidarbinant, auginant ir aukljant vaikus. Kaimo bendruomens socialiniai pedagogai padeda savo globotiniams, keniantiems nuo alkoholizmo ir narkomanijos, nustatant ry su medicininmis tarnybomis. Jie padeda jaunoms motinoms ir paauglms sprsti nepageidaujamos motinysts ir paaugli ntumo problemas. Socialiniai pedagogai padeda monms, kuriems, atsidrus sudtingose gyvenimo situacijose, reikalinga skubi socialin pagalba. K turt daryti kaimo bendruomens socialinis pedagogas, nordamas pagerinti eimos socialin sveikat? atlieka asmenybs ir jos mikroaplinkos diagnostik, tiria klient interesus, poreikius, j gyvenimo slygas, atskleidia vaik, paaugli, j eim, bendruomens suaugusi gyventoj sunkumus ir problemas; kartu su bendruomens nariais padeda formuoti sveikus, pedagoginius santykius sociume, kurti palank mikroklimat, psichologin komfort eimoje, gyvenamoje vietoje; rpinasi ugdymo turiniu, formomis ir metodais, j tikslingumu, kuriuos naudoja socialins apsaugos tarnybos savo darbe su eima, vaikais, teikiant socialin pagalb vairioms gyventoj grupms; kartu su kitos specializacijos socialiniais pedagogais, socialiniais darbuotojais, bendruomens gyventojais organizuoja vairi vaik ir suaugusij veikl, skatina j iniciatyvumo, vairi savipagalbos bd vystimsi; socialini tarnyb darbe padeda tvirtinti prioritet eimai, jos edukacinio - terapinio potencialo stiprinimui, pagalbai, siekiant ukirsti keli konfliktinms situacijoms; bendradarbiauja su vairi socialini tarnyb, staig specialistais, socialiniais darbuotojais, teikiant pagalb monms, reikalingiems globos ir rpybos, ir pagalbos; atstovauja ir gina klient, eim interesus j santykiuose su vairiomis 345

valstybinmis visuomeninmis struktromis, inicijuoja vairi bendruomens institucij sveik su konkreia eima ir asmenybe; organizuoja ir koordinuoja bendruomens gyventoj savivald, vadovauja ir palaiko visuomenines iniciatyvas, vairi iniciatyvini grupi darb; palaiko ry su vietine valdia, savivaldos institucijomis ir visuomeninmis organizacijomis, moni, staig, organizacij darbo kolektyvais, siekiant sprsti bendruomens nari socialines problemas; dirba, siekiant suburti tv ir vaik aktyv, traukiant darb savanorius; skatina vairi ugdomj institucij pedagogins veiklos aktyvum ir koordinuoja j ry tarpusavyje; koordinuoja ir papildo eimoje organizuot ugdomj proces.

Ianalizavus pateikt plat socialinio pedagogo darbo bd ir metod spektr, galima daryti ivad, kad kaimo bendruomens socialinis pedagogas tai ir organizatorius, ir ugdytojas, ir socialinis terapeutas, kurio profesin veikla nukreipta mogaus poreiki tenkinimui, siekiant gerovs. M.Gurjanova (2000) isamiai deimt met 1989-2000 tyrinjo kaimo bendruomens edukacin potencial, pareng ir apgyn dvi daktaro disertacijas, taiau jos sukurtas kaimo bendruomens socialinio pedagogo teorins ir praktins veiklos modelis ydingas tuo, jog jame deleguota netiktinai daug funkcij vienam specialistui, todl galima abejoti ar jos praktikoje bus gyvendinamos. Kaimo socialinio pedagogo darbo su eima metodika M. Gurjanova (2000) atskleidia plat spektr darbo metod, kuriais savo darbe naudojasi socialinis pedagogas, dirbdamas su eima. eimos socialinio pedagogo globa, anot autors, kaip taisykl, apima visas vieno kaimo arba vienos gatvs (jei tai didelis kaimas), arba vieno namo (jei tai darbinink gyvenviet) eimas. Padidint dmes socialinis pedagogas skiria daugiavaikms, maas pajamas turinioms, nepilnoms eimoms bei eimoms, kurioms reikia pedagogins korekcijos. Jis reguliariai ias eimas lanko. Sudaroma kartoteka, kuri traukiami duomenys apie eimos sudt, jos poreikius, interesus. Socialinis pedagogas visuomet bna informuotas apie visas i eim tv ir vaik gyvenimo problemas. Jis, identifikuodamas eimos sunkumus, diferencijuoja atskleistas problemas ir informuoja rajono socialini tarnyb specialistus. Jis dalyvauja sprendiant eimyninius konfliktus, moraliai palaiko moteris, kuri vyrai piktnaudiauja alkoholiu, kontroliuoja nedarni eim vaik gyvenimo slygas, padeda materialinio eimos aprpinimo klausimais, kontroliuoja vaik bei j tv sveikatos bkl, padeda vystyti vaik individualius gabumus ir interesus, kartu su tvais ir suinteresuotais visuomens nariais siekia sukurti kaime saugi gyvenamj ir laisvalaikio 346

praleidimo aplink. Ribot itekli slygomis pati veiksmingiausia socialinio pedagogo poveikio priemon yra moralinis palaikymas, galimyb nuoirdiai pasikalbti. Jis nuolat bendrauja su globojamomis eimomis, padeda susivokti sudtingoje tarpusavio santyki sistemoje, daro poveik eimos santykiams, eimos padiai mikroaplinkoje. Veikdamas neformalaus bendravimo slygomis, socialinis pedagogas lieka pagalbininko, patarjo, vaik interes gynjo vaidmenyje ir tuo pat metu - valstybins socialins tarnybos atstovu, kuris rpinasi eimos stiprinimu, jos sugebjimo normaliai aprpinti vaik palankiomis gyvenimo slygomis vystymu. Socialinis pedagogas naudoja individualius darbo su eimomis, reikalaujaniomis ypatingos pagalbos, metodus. Socialinio pedagogo ir tv bendravimas, pasak M.Gurjanovos (2000), - sudtingas ir daugialypis procesas. Socialinis pedagogas turi suprasti aik eimos lankymo tiksl ir laukiam rezultat. Prie lankydamasis eimoje jis turt apgalvoti atsakymus iuos klausymus: kodl btinas is apsilankymas? Kokios gerosios asmenins savybs bdingos vaikui, kuriomis galima bt remtis, ko pokalbyje vengti? K a noriu i tv igirsti, k a galiu igirsti? Kokio lankymosi rezultato laukiu? Pateikiamas pavyzdys, kokius reikalavimus pateik kaimo mokyklos socialinis pedagogas ir mokytojas. Nuoirdiai mylkite it vaik, gerbkite jo tvus, nuoirdiai norkite jam padti. 2. Tvarkingai renkits, siekite, kad jumyse spinduliuot optimizmo, geranorikumo dvasia, daugiau ypsokits. 3. Vadinkite visus eimos narius vardais. 4. Prisiminkite, kad mogus labiau mgsta kalbti apie save, jo neskubinkite, skatinkite pasakojim. 5. Kalbkite taip, kad eimos nariai matyt, jog Js gerbiate vis nuomones, esate lygiavertis panekovas. Nepasilikite sau paskutinio odio teiss. 6. Niekada nesakykite, kad kakas neteisus. Atsargiai rinkits odius ir posakius. Prisiminkite, kad vienas neteisingai parinktas odis gali sugriauti vis pokalb. 7. Jei Js pats neteisus, nedelsiant tai pripainkite. 8. Viso pokalbio eigoje prisiminkite savo apsilankymo tiksl. Pakreipkite pokalb taip, kad panekovas pats padaryt reikiam ivad. Tegu jis mano, kad i mintis jo paties. Remiantis M. Gurjanovos (2000) nuostatomis, svarbi socialinio pedagogo, dirbanio su eima veiklos sritis yra darbo metodai, kuri pagalba sprendiamos su klient sveikata, jos stiprinimu susijusios problemos. Tarp eimos socialinio pedagogo pareig, anot autors, yra profilaktins priemons, padedanios isaugoti, sustiprinti ir gerinti sveikat, ypa vaik. darb socialinis pedagogas atlieka kartu su medicinos darbuotoju. Edukacins veiklos 347 1.

proceso metu jis aikina tvams, kad nesuderintas ir nekokybikas maistas, fizinio aktyvumo trkumas, rkymas, piktnaudiavimas alkoholiu, oro, vandens, dirvoemio uterimas pavojingomis mogaus organizmui mediagomis, kenksmingos darbo slygos, psichiniai ir emociniai krviai bei stresai - visi ie ir kiti neigiami reikiniai kenkia sveikatai. Socialinis pedagogas pataria, kaip saugoti sveikat. Esant btinybei, socialiniai pedagogai tarpininkauja dl materialins pagalbos eimai, moksleivi nemokamo ar lengvatinio maitinimo mokykloje skyrimo ir t.t. Nema reikm socialinio pedagogo veikloje, remiantis M. Gurjanova (2000), uima vaik ir tv kultrini poreiki tenkinimas. Organizuodamas moksleivi popamokin veikl, socialinis pedagogas bendradarbiauja su kultros darbuotojais, papildomo ugdymo pedagogais. Jis siekia traukti vaikus, ypa i problemini eim mokyklos, kaimo klubo, bibliotekos bazje dirbani breli, klub, sekcij veikl. Ypating dmes socialinis pedagogas skiria eimos veni organizavimui. Esant btinybei, eimos socialinis pedagogas tarpininkauja dl vieno ar abiej tv tvysts teisi atmimo. Socialin - edukacin praktika rodo, kad socialiniai pedagogai bendradarbiauja teikiant vairias socialines paslaugas eimai. Teikdamas profesionali pagalb, socialinis pedagogas rpinasi socialins pagalbos aktyvumu. Jis socialin darb traukia vaikus ir suaugusiuosius, nepamirdamas, kad socialins pagalbos formos, siekiant tenkinti asmenybs poreikius, neturi bti labdaringo pobdio. Socialinis pedagogas ugdo vairius savipagalbos bdus, jis palaiko ir skatina mones vystyti savo jgas, konstruktyvi veikl, vidini rezerv panaudojim. Atstovaudamas ir gindamas eimos interesus, ipltoja ir panaudoja visumin sociumo potencial, kreipdamas ypating dmes t gyventoj grupi interesus ir poreikius, kurios yra nesaugios iandienos slygomis. Rpindamasis eimos isaugojimu, socialinis pedagogas siekia normalizuoti santykius eimoje ir jos aplinkoje, panaikinti teigiamo bendravimo deficit, sukurti kaimo sociume gerumo, humanikumo ir kilniairdikumo atmosfer. Jis traukia visus eimos narius aktyvi visuomenin veikl, nukreipia savo pastangas darb su eima, tuo paiu stiprina ir vysto jos socialines funkcijas, mogikuosius resursus. eimos socialiniai pedagogai yra jungianioji grandis ne tik tarp eimos ir mokyklos, bet ir tarp eimos ir kaimo administracijos. Darbo praktikoje yra pavyzdi, kai socialinio pedagogo pareigas eina kaimo tv komiteto veiklos organizavimas ir vadovavimas jam, pedagogins pagalbos eimai darbo organizavimas, darbas, traukiant tvus mokyklos visuomenin gyvenim, vairiapus pedagogin pagalba eimai (paskaitos, konsultavimas aukljimo klausimais, nuolat veikianios atviro tipo mokyklos, kaip "Jaunos motinos", "Jaunos eimos", "Tvo mokykla", "Etno pedagogikos mokykla", kilnojamosios knyg parodos, susitikimai eimos rate, tv konferencijos, kuriose dalijamasi eimyninio ugdymo patirtimi). 348

eimos socialinis pedagogas dirba ne tik su probleminmis eimomis, bet ir siekia visuomens pripainimo ir palaikymo eimoms, gerai aukljanioms savo vaikus. Tuomet jis panaudoja masins informacijos priemones, valdios institucij, moni, visuomenini organizacij, kaimo sueig galimybes. Organizuodamas eimos laisvalaik, socialinis pedagogas remiasi vaik ir tv sudominimu bei j sugebjimais, patirtimi organizuojant laisvalaik ir poils, profesinmis vienos ar kitos srities iniomis. Socialinis pedagogas vysto vaik ir tv iniciatyvum bei krybingum. Organizuojant sociokultrin darb, pagrindin uduotis - moni bendravimo poreikio patenkinimas, eimyninio ugdymo patirties praturtinimas, pasikeitimas informacija, naujomis iniomis, mokjimais, gdiais. Pokalbyje su tvais ir vaikais eimos socialinis pedagogas, remdamasis testais ir anketomis, analizuoja, apibendrina ir skleidia eimyninio aukljimo patirt. Remiantis isamia autors pateikta socialinio pedagogo darbo su eima metod analize, galima teigti, kad socialinio pedagogo darbo turinio, form bei metod nulemia eimos aplinka ir isilavinimo lygis. Kaimo mokyklos socialinis pedagogas iuolaikinis kaimo mokyklos mokinys, pasak M. Gurjanovos (2000), susiduria su begale asmenini ir socialini problem, kurios trukdo jo skmingam mokymuisi bei tolimesniam sitraukimui pilnakrauj visuomens gyvenim. Tarp tipini kaimo mokinio problem, kaip taisykl, vardijamas emesnis nei mieste bendras intelekto lygis. Suformuota mokymosi motyvacija, reiklumu mokymuisi pasiymi tik vaikai, turintys aukt ir vidutin intelekt. Taiau dalis mokini nesiekia intelektualins veiklos, isilavinimo. Kaimo mokykloms dl mao besimokanij skaiiaus, mokykl reorganizacijos, nepasiekiamos klass su sustiprintu dalyko mokymu, gimnazijos. Kaime nepakankamai ivystyta papildomo ugdymo sistema. Maose klasse geri mokytojo ir moksleivi kontaktai, taiau kaimo vaikai labiau pavargsta nei mieste, nes jiems tenka veikti kartais penkis ar daugiau kilometr psiomis, anksiau keltis. Mokymo maoje mokykloje slygos, remiantis M.Gurjanova (2000), reikalauja, kad mokytojas taikyt vairias individualaus darbo su kiekvienu mokiniu formas ir metodus, diferencijuot mokymsi, didint savarankiko darbo apimtis gabiems mokiniams, normuot darbo krv maau gabiems. i situacija reikalauja i mokytojo gero mokini individuali savybi ir gabum painimo, mokjimo nustatyti j pasirengimo lyg. Ikyla poreikis dirbti su tvais, apmokant juos kontroliuoti ini sisavinimo proces bei saugoti vaiko sveikat. Statistiniai duomenys liudija, kad kaimo moksleivi sveikata nuolat blogja. Tai susij su nuolat blogjaniomis eimos gyvenimo slygomis, nesubalansuotu maitinimusi, pernelyg dideliu mokymosi krviu, ekologine aplinka bei kitais veiksniais. 349

Iaugo moksleivi su sutrikusiu intelekto vystimusi, sergani vairiomis chronikomis ligomis skaiius. Natralu, pasak autors, kad, baigiant mokykl, is rodiklis didja. Dl sveikatos bkls sumaja profesinio pasirinkimo galimybs, todl mokykla privalo rpintis ir moksleivi sveikata. Kaimo mokyklos socialinis pedagogas turi dalyvauti sprendiant ias problemas, siekti mainti atotrk tarp kaimo ir miesto mokykl moksleivi dalykinio pasiruoimo lygio. Be abejo, tinkamai profesionaliai paruoti pedagogai, mokyklos bibliotekos fondas, ugdymo proceso aprpinimas metodinmis priemonmis ir mediagomis yra pagrindinai veiksniai, suteikiant vaikams kokybik isilavinim. Taiau mokyklos socialinis pedagogas neturi pamirti paties vaiko, kaip su juo elgiamasi namuose, mokykloje, o sukurti tok mikroklimat bendruomens aplinkoje, kuris slygot ger fizin bei dorovin kaimo vaik sveikat. Mokymosi institucij socialiniai pedagogai specializuojasi, kuriant palanki aplink ugdymo staigoje, padeda moksleiviams ir mokytojams sprendiant vairaus pobdio problemas, kontaktuojant su socialine aplinka. Mokyklos administracija kontroliuoja socialinio pedagogo ir klass vadov, aukltoj bei kit pareign tarpusavio sveik. Mokyklos administracija sukonkretina socialinio pedagogo bendradarbiavimo su klasi vadovais, aukltojais ir kitais pareignais formas. Socialinis pedagogas kartu su mokytojais, psichologu, slaugytoja, tvais apibria mokyklos socialins tarnybos, kurios tikslas rpintis moksleivi fizine, psichine, intelektualine ir dorovine sveikata, darb rat. Socialinis pedagogas, dalyvaudamas tinkam slyg vaikams krime, bendradarbiauja ne tik su mokykla, bet ir kaimo klubu, muziejumi, biblioteka, medpunktu, tvais. Socialinis pedagogas, pasak M. Gurjanovos (2000), yra sujungianti grandis, apimanti eim, mokykl ir bendruomen. Tyrindamas vaikus ir juos supani aplink, socialinis pedagogas renka informacij, susijusi su moksleivi poreikiais, padeda paalinti prieastis, turinias neigiamos takos j lankomumui ir paangumui. Jis organizuoja tarp pamok sveikatingumo priemones (psichoterapija, pasivaikiojimai lauke, fitoterapija ir kt.), jis kontroliuoja vaik maitinimo kokyb, moksleivi, atskir mokymosi dalyk konsultant darb. Mokyklos socialinis pedagogas dalyvauja sudarant alternatyvius mokymosi planus ir programas. Jis padeda mokytojams sprsti problemas, susijusias su nedrausming vaik elgesiu, isiaikinant, kodl vaikas praleidinja pamokas, yra nepaangus. Individuali pokalbi su tvais metu, socialinis pedagogas padeda jiems geriau suprati problemas, susijusias su vaiko mokymusi, ir bendradarbiauja jas sprendiant. Jis palaiko tarpusavio pasitikjimu pagrstus santykius su eimomis, prisiimdamas tarpininko tarp tv ir dalyk mokytoj vaidmen. Socialinis pedagogas traukia tvus, parengiant individualias mokymo programas. Jis padeda organizuoti negali vaik mokym namuose, teikia 350

informacij mokyklos absolventams apie rajono, apskrities mokymosi institucijas. Kratutiniu atveju, siterpia konfliktins situacijos eimoje sprendim, kad ukirst keli rimtoms pasekmms, gresianioms vaikui. Socialinis pedagogas turi teis atstovauti mokyklai vairiose organizacijose, kuri veikla susijusi su vietimu ir aukljimu. Jis padeda palaikyti ry tarp mokyklos ir rajono staig, siekia plsti ugdymo baz, panaudojant vietin potencial mokymo procese. Ypating dmes socialinis pedagogas teikia "rizikos grups" vaikams, silpnesns sveikatos vaikams bei vaikams i maai aprpint bei asociali eim. Jis gerai ino j gyvenimo slygas, rpinasi statymikai numatyt socialini lengvat skyrimu. Kartu su bendruomens organizacijomis ir staigomis ruoia priemones, skirtas padti probleminms eimoms. Mokyklos socialinis pedagogas gerai ino, kokios gali bti vaiko aukljimo probleminje eimoje pasekms (emas savs vertinimas, baim, agresyvumas, depresija, blogas lankomumas, mokslo nutraukimas, ijimas i mokyklos, alkoholizmas, narkomanija, prostitucija). Analizuodamas situacij, kurioje atsidr vaikas, socialinis pedagogas kartu su juo ieko bd jai pagerinti. Jis bendradarbiauja su vairi socialini tarnyb, staig, specialistais, siekia padti vaikams, kuriems reikalinga globa, parama, gydymas, darbas ir Lt. Vaik sudominimas viena ar kita ini sritimi, krybini gali ugdymas yra vienas i socialinio pedagogo udavini. Ne pamok laiku jis siekia traukti moksleivius nauding krybin veikl, atitinkani moksleivi interesus ir poreikius. Mokyklos socialinis pedagogas gali organizuoti lektori kursus, tokiais aktualiais klausymais, kaip sveikas gyvenimo bdas, vaiko teiss ir kt. Toks socialinis pedagogas - tai draugas, patarjas, aktyvus mokymosi proceso organizatorius. Kartu su tvais ir mokytojais jis padeda vaikams suvokti nepertraukiamo mokymosi per vis gyvenim svarb. Negalaus kaimo vaiko ir jo eimos socialins reabilitacijos darbo metodika Remiantis M.Gurjanova (2000), labai svarbu, kad kaimo mokyklos socialinis pedagogas gerai sismonint pagrindinius savo udavinius - tai moralin pagalba eimai, nugalint sunkumus, pedagoginis tv konsultavimas vaik mokymo ir vystymo klausimais, psichologins pedagogins pagalbos vaikui teikimas, socialin vaiko reabilitacija. Pirm kart lankant eim, rekomenduojama visas pastangas skirti draugik santyki nustatymui. Geranorikumas, taktas, kuklumas, pedagoginis korektikumas, pasak M.Gurjanovos, yra reikmingos skms prielaidos. Jei socialinis pedagogas nebuvo anksiau pastamas su eima, pageidautina, kad pirmo vizito metu dalyvaut ir socrpybos skyriaus darbuotojas. Galimas ir toks variantas, kai socialinis darbuotojas i anksto pranea apie socialinio pedagogo vizit. 351

Kiekvienos eimos globa diferencijuojama, atsivelgiant eimos tarpusavio santyki ypatybes, tv isilavinimo lyg, j poir vaik ir jo susirgim. Pirmiausia reikia taktikai isiaikinti sunkumus, susijusius su vaiko sirgimu, serganio vaiko gydymu ir slauga. Socialinis pedagogas, kalbdamasis su tvais, jei manoma ir su vaiku, susidaro bendr vaizd apie jo pomgius, poreikius, norus, tuo paiu planuoja, kaip traukti vaik atitinkanius jo galimybes usimimus u nam rib, pasinaudodamas mokyklos, bibliotekos, muziejaus ir kitomis galimybmis. Tvams pageidaujant, socialinis pedagogas gali parengti 2-3 savanorius pagalbininkus, kurie usiims su negaliu vaiku krybine veikla kokioje nors taikomojo meno akoje, praleis kartu su vaiku dal savo laisvalaikio. Danai patiems negalaus vaiko tvams reikalinga medicinin pagalba. Kartais btina juos apmokyti savitarnos ir serganio vaiko slaugos. Kita socialinio pedagogo veikla - tai tarpininkavimas tarp eimos ir vairi rajono socialins srities institucij. Jis konsultuojasi su ligonins gydytojais dl ligos eigos pobdio. J patarimai padeda tolimesniame socialinio pedagogo darbe su vaiko tvais (profilaktins priemons, prieiros patarimai ir pan.). Bendradarbiavimas su socialinmis tarnybomis leidia socialiniam pedagogui isprsti klausim dl pagalbos negalaus vaiko tvams suteikimo, apsirpinant vaistais, medicininmis priemonmis, sanatorinio-kurortinio gydymo kelialapiais, o taip pat konsultuoti tvus socialini lengvat negaliems vaikams skyrimo klausimais. Jei negalus vaikas gali mokytis namuose, tai socialinis pedagogas kontaktuoja su Vaiko teisi apsaugos inspektoriumi, atsakingu u vietim. Socialinis pedagogas padeda tvams gauti leidim nam mokymui, parinkti mokytojus. Jis pats supaindina pedagogus su vaiko eima, padeda jiems adaptuotis naujose, neprastose darbo slygose, rasti tarpusavio supratim su vaiku ir jo tvais. Socialinis pedagogas i anksto informuoja apie darbo su vaiku, serganiu viena ar kita liga, darbo specifik. Jei negalus vaikas aukljamas eimoje, priskiriamoje "rizikos grupei", socialinis pedagogas, esant reikalui, padeda atlikti formalumus dl tv gydymo pas gydytoj - narkolog, padeda juos mokyti serganio vaiko prieiros bd. Paddamas eimai save galinti, socialinis pedagogas tarpininkauja, kreipiantis vietos administracij dl pagalbos ems kyje (suarimas, sja ir pan.). Jeigu eima, kurioje auga negalus vaikas, nepajgi dirbti savo dare, socialinis pedagogas telkia bendruomen pagalb. Socialinis pedagogas kartu su bendruomens centro darbuotojais gali padti paruoti paar gyvuliams. Rpindamasis praplsti negalaus vaiko ir jo eimos bendravimo aplink, socialinis pedagogas kartu su mokyklos, kultros centro, bibliotekos darbuotojais gali organizuoti negali vaik ir j eim klub, rengti ten susitikimus, eimos ventes. Su tvais gali susitikti medicinos darbuotojai, mokytojai, o taip pat psichologas, teisininkas, prokuroras, socialins rpybos skyriaus inspektorius, banko tarnautojai. i susitikim metu tvai gauna 352

verting informacij, yra konsultuojami, gali pasidalinti patirtimi, kalbtis apie savo problemas, gauti moralin param. Tikslinga susitikim metu rengti vairias parodas (negali vaik pieini, rankdarbi, taikomojo meno dirbini), koncertus. Naudingi negali vaik susitikimai su negaliais suaugusiais, kurie ne tik patys aktyviai dirba dom darb, bet ir gali vaikus ko nors imokyti. Norint ugdyti negali vaik krybinius gabumus, socialinis pedagogas privalo pasirpinti darbo terapijos usimim, kuri metu vaikai mokytsi siuvinti, austi, megzti bei kit menins krybos bd, organizavimu. Jaunesniojo ir vidutinio amiaus vaikus galima mokyti savipagalbos gdi, o vyresnius - gamybini gdi (pavyzdiui, aptarnavimo sferoje). Rpinantis socialine negalaus vaiko adaptacija, svarbu sudaryti jam bendravimo su sveikais vaikas slygas. Bendri poilsio vakarai, kelions, koncertai yra gera negali ir sveik vaik socialinio aukljimo priemon. Pasak M. Gurjanovos (2000), jos atliekami ilgameiai moksliniai tyrimai rodo, kad globojant negalaus vaiko eim, socialinis pedagogas daniausiai kreipiasi kaimo administracij gyvenimo slyg gerinimo klausimais, sprendiant buities problemas (remontas, ildymas, aprpinimas kuru) ir darbo bei uimtumo (darbo bir) tarnyb (stojimas bedarbi skait, tv darbinimas nepilnai darbo dienai, papildomam udarbiui). Pateiktas isamus socialinio pedagogo veiklos srii nustatymas, darbo metod ir bd apibdinimas atskleidia darbo su negaliu vaiku ir jo eima specifik, parodo pagrindini io darbo udavini sprendimo bdus. Kaimo socialinio pedagogo veiklos rezultatyvumo kriterijai Socialinio pedagogo darb galima vertinti dviem lygiais: globaliu (visuomens mastu) ir lokaliu (konkreioje mikroaplinkoje). Dka socialinio pedagogo institucijos, visuomen pereina nuo kilni, humanik idj (stipri eima, prioritetas asmenybei, vaikysts apsauga) deklaravimo prie j realaus gyvendinimo gyvenime. Posovietin visuomen gavo br profesionaliai parengt specialist, sugebani diegti monms humanizmo, kilniadvasikumo, socialinio teisingumo, idjas, vienyti mones tarnavimu artimui, Tvynei ir Dievui idjomis. Rykja valstybins, socialins, eimos, jaunimo politikos rezultatyvumas, vietos savivaldos vaidmuo, sugebjimas pasiimti dal valstybs natos ant savo pei. Auga visuomenini organizacij, susivienijim, fond, gavusi reali galimyb plsti savo visuomenins takos sfer, reikmingumas ir efektyvumas. Socialinis pedagogas kaime tapo ta kaimo struktros grandimi, kurios trko, norint sujungti visus, atliekanius vien i pai reikalingiausi darb vaik ugdym. Su jo pagalba kaime kuriama vaik ir jaunimo neformalaus ugdymo sistema, kurioje kiekvienas moksleivis randa mgstam usimim, atitinkant jo domjimsi ir gabumus. Socialinis pedagogas padeda kurti kaime socialinio palaikymo sistem, kurioje kiekvienas kaimo gyventojas jauia, kad juo rpinasi kaimo visuomen, valstybins socialins tarnybos. 353

Socialinio pedagogo dka mokykla tampa kaim vienijaniu centru. Auganios kartos aukljime geriau panaudojamos kaimo inteligentijos inios, senoli patirtis ir autoritetas, tautins kultros tradicijos. Naujos mokytoj, vaik ir j eim bendravimo formos slygoja dvasinio bendrumo jausmo tarp vaik ir suaugusij atsiradim. Tv traukimas socialin pedagogin darb su vaikais formuoja j pilietin brandum. Neskmingos eimos, apgaubtos skming eim emocine parama ir gerumu, praturtja eimyninio aukljimo patyrimu, jauia poreik keistis, gyventi geriau. Pasirodius kaime socialiniam pedagogui, sumaja niekam nereikaling, be tikslo slampinjani vaik skaiius. Atsiranda mogus, galintis duoti ger patarim suklupusiam vaikui, pasilyti, kur nukreipti savo energij, pastebti motinos ir snaus nerim, kreiptis socialines tarnybas pagalbos. Sumaja vaik, stovini nepilnamei inspekcijos skaitoje. Tvai bendradarbiauja su mokykla, ino jos problemas ir rpesius. Mokykla tampa visuomenini ir valstybini struktr susirpinimo objektu. Dka suinteresuoto kaimo gyventoj dalyvavimo socialiniame pedagoginiame darbe auga pedagoginis poveikis bendruomens socialiniam gyvenimui, formuojasi labiausiai palankus vaik aukljimui mikrosociumas, nugalimas ryio tarp vairi inyb nebuvimas. Kaimo socialinio pedagogo veiklos vertinimas Remiantis M.Gurjanova (2000), socialinio pedagogo darbo efektyvumas vertinimas pagal realius rezultatus, kurie nustatomi kaimo gyventoj, visuomeninio aktyvo, vaik, tv, vietimo staig darbuotoj, mikrorajono moni ir gyventoj nuomons gilios analizs pagrindu. Atliekant analiz btina atsivelgti pradin socialin - pedagogin bkl, anksiau pasiektus rezultatus, pedagoginio darbo proceso atviroje aplinkoje organizavimo ypatybes, ugdymo objekt specifik. Pagrindiniai socialinio pedagogo veiklos tyrimo metodai yra: pedagogo praktins veiklos analiz, kuri gali sudaryti pokalbiai su vaikais, kaimo gyventojais, moni ir organizacij atstovais, vairi socialini tarnyb atstovais, anketin apklausa, ekspert apklausa, dalyvavimo kaimo gyventoj, tv ir vaik sambriuose, vietins laikrai, iniasklaidos ir kitos, informacins mediagos tyrimo; statistikos organizacij ir staig ataskaitos, normatyvini dokument, statymini akt, lieiani gyventoj socialin aptarnavim, analiz; socialinio pedagogo dokumentacijos analiz.

Surinkta informacija yra ivad ir pasilym pagrindas. J reikia visapusikai itirti, isiaikinti socialins pagalbos tobulinimo galimybes. Tiriant gaut informacij, reikia atskleisti stebim proces dinamik, skirti 354

dmes ne tiek iorinei, kiek vidinei moni gyvenimo kaitai, kokybiniams ir kiekybiniams sociokultrinio gyvenimo pokyiams, negatyvi ar pozityvi permain aplinkoje nustatymui. Pagrindiniai efektyvaus socialinio pedagogo darbo kriterijai yra: jo profesinio augimo lygis; vaik ir suaugusij traukimo vairias socialins pedagogins veiklos sociume sritis dinamika; vaik, paaugli, jaunimo, vyresniosios kartos santykio su pagrindinmis socialinmis vertybmis kaitos dinamika.; socialinis - pedagoginis klimatas kaime, gyvenvietje; vaik, paaugli, jaunimo savaveiksmikumo vystimosi eimyninje - kaimyninje aplinkoje dinamika; gyventoj pasitenkinimo socialini paslaug teikimu bei socialine pagalba lygis; kiekybin savanori pagalbinink kaita; socialinio pedagogo autoritetas gyventoj tarpe, j nuostata socialin pedagog; vairi gyventoj kategorij patenkinimo sociokultriniu darbu bendruomenje laipsnis; teistvarkos paeidim, nusikaltim socialinio aptarnavimo srityje dinamika; kaime nusistovjusio tarpusavio bendravimo ir pagalbos pobdis; partnerysts tarp socialini tarnyb lygis, valstybini ir nevalstybini staig tarpusavio sveika.

Remiantis iais kriterijais, galima atlikti isami socialinio pedagogo darbo analiz, galinani iekoti atitinkam bd ir priemoni, siekiant tobulinti socialinio pedagogo darb. Ivados Apvelgus kaimo socialinio pedagogo veiklos metodus, galima daryti ivad, kad socialins pedagogikos darbo metodai tai bendros socialinio pedagogo ir kliento veiklos bdai, siekiant isprsti konkreias problemas. J pasirinkimas priklauso nuo socialinio pedagogo darbo vietos, jo globotini kontingento, problem pobdio, o taip pat nuo profesinio meistrikumo ir profesinio pasirengimo lygio. Remiantis literatros analize, galima teigti, kad kaimo bendruomens socialinio pedagogo tikslas - padti savo mikrosociumo monms pagerinti gyvenimo kokyb ir socialini ekonomini krizi sunkumus. Jo darbo metodai ir veikla yra skirti 355

iam tikslui pasiekti. Analizuodami socialinio pedagogo darbo su eimos metodus, matome, kad darbui su eima skiriamas ypatingas dmesys. Socialinio pedagogo darbo turinio, form bei metod pasirinkim lemia eimos aplinka ir isilavinimo lygis. Remiantis socialinio pedagogo darbo kaimo mokykloje metod analize, galima daryti ivad, kad socialinis pedagogas - tai draugas, patarjas, aktyvus mokymosi proceso organizatorius. Kartu su tvais ir mokytojais jis padeda vaikams suvokti nepertraukiamo mokymosi per vis gyvenim svarb. Pagrindiniai kaimo socialinio pedagogo darbo su negaliais vaikais ir jo eima udaviniai - tai moralin pagalba eimai, nugalint sunkumus, pedagoginis tv konsultavimas vaik mokymo ir vystymo klausimais, psichologins - pedagogins pagalbos vaikui suteikimas, socialin vaiko reabilitacija. Apvelgus socialinio darbo kaime rezultat vertinimo metodus, matome, kad socialin darb galima vertinti dviem bdais: globaliu ir lokaliu. Socialinio pedagogo darbas galina visuomen realiai gyvendinti kilnias, humanikas idjas, iauga valstybins, socialins, eimos, jaunimo politikos rezultatyvumas, vietos savivaldos vaidmuo, pastebimas ankstyv neteisim veiksm vaik aplinkoje skaiiaus majimas, piktnaudiavimas alkoholiu. Socialinio pedagogo dka mokykla tampa kaim vienijaniu centru, formuojasi labiausiai palankus vaik aukljimui mikrosociumas, nugalimas ryio tarp vairi inyb nebuvimas. Apvelgus kaimo socialinio pedagogo darbo efektyvumo vertinimo aspektus, galima daryti ivad, kad socialinio pedagogo darbo vertinimas remiasi realiais rezultatais, kurie nustatomi gilios kaimo gyventoj, visuomeninio aktyvo, vaik, tv, vietimo staig darbuotoj, mikrorajono moni ir gyventoj nuomons analizs, atliktos taikant atitinkamus metodus, pagrindu. Atsivelgiama pradin socialins - pedagogins bkls lyg, anksiau pasiektus rezultatus, pedagoginio darbo proceso atviroje aplinkoje organizavimo ypatybes, ugdymo objekt specifik. Surinkta informacija yra ivad ir pasilym pagrindas.

356

Klausimai ir uduotys 1. 2. 3. 4. Apibrkite problemas, kurias teorikai turt sprsti kaimo socialinis pedagogas. Irykinkite kaimo socialinio pedagogo partnerysts ryi svarb. Koks turt bti seninijos socialinio darbuotojo ir kaimo mokyklos socialinio pedagogo bendradarbiavimo pobdis? Sukurkite praktin Lietuvos kaimo mokyklos socialinio pedagogo veiklos model.

357

3.10. Vaik ir jaunimo organizacijos - skmingos socializacijos veiksnys Visuomenins (nevyriausybins) organizacijos - nevalstybiniai piliei susivienijimai, veikiantys savivaldos principu ir skatinantys piliei politin aktyvum bei savaveiksmikum, tenkinantys savo nari interesus. Pastaruoju metu, socializacijos svoka danai naudojama psichologijos, filosofijos ir edukologijos mokslo darbuose. Siekiant nagrinti vaiko asmenybs socializacij, socialins pedagogikos aspektu, btina atkreipti dmes tai, k apie tai teigia kit socialini moksl atstovai. Socialiniu poiriu, individo integravimo visuomen, vairius socialini bendrij tipus (grup, socialin institut, socialin organizacij) procesas slygojamas kultros element, socialini vertybi ir norm, kuri pagrindu formuojasi socialiai vertingi asmenybs bruoai. G. Osipova, P.Kovalenko (1990), teigia, jog nuo to, kaip individas tampa socialins organizacijos elementu, sijungia visuomen, priklauso jo formavimasis. I vienos puss - socialins organizacijos galimybs veikia asmenyb, o i kitos asmenybs sugebjimas pasiduoti kit moni takai. Individo socializacijoje galima iskirti du periodus : socialin adaptacij ir interiorizacij. Pirmoji reikia individo prisitaikym prie socialini ekonomini slyg, socialini norm, socialini grupi ir socialini organizacij, socialini institut, susidarani vairiuose visuomens gyvenimo lygiuose, pasireikiania jo gyvenimo veikloje. Adaptacijos procesas, tai pirma individo socializacijos faz. Antroji - interiorizacijos faz - procesas, kurio metu socialins vertybs ir normos sijungia mogaus vidin pasaul. Socialini norm, vertybi ir kit aplinkos terps komponent jungimas vidin "A" priklauso nuo kiekvieno konkretaus asmens turimos patirties. mogus neinyksta socialinje aplinkoje, o priklauso jai kaip savarankikas vienetas. CH. Sabirovas (1970), nagrindamas mog kaip socialin problem, pastebjo, jog socializacij yra sunkus, prietaringas, moni vairi interes sisavinimo procesas. Kiekvienas mogus valdo savo interes sistem, kuri jo gyvenime ir socialiniame vystimesi atlieka dvi svarbias visuomenines funkcijas. Pirma, interesai vaidina vidinio socialinio stimulo, raginanio tam tikriems veiksmams ir elgesiui vaidmen. Antra, sujungia j su visuomene, atskirais monmis. Jei filosofai socializacijos problem nagrinja kaip problem, susijusi su socialini santyki tobulinimu, tai psichologai reikin nagrinja asmenybs vystymosi aspektu. Pasak D.Feldteino (1989), svarbi reikm, pastaraisiais metais, gauna poiris "vaikas - visuomen". Galima iskirti du svarbius, bet skirtingus tipus. Pirmu atveju aktualizuojamas savs vertinimas visuomenje, antru - vaikas sieja save su visuomene, kuri yra pagrindinis sistem sudarantis savs vertinimo veiksnys. 358

Psichologin santyki reikm, suvokianti savo viet visuomenje, atsispindi socialinje pozicijoje slyginai ireikiama formule "a visuomenje". Tuo tarpu vaiko orientacija visuomen ireikiama formule "a ir visuomen". Egzistuojant iems pozicij tipams, jie skirtingai vertinami ir pasireikia kaip tam tikras rezultatas, nusakantis socialinio vystimosi turin. Rykjant socialiniam brandumui peririmos stadijos, atitinkanios ontogenezs pakopas, akcentuotas psichologinio individo vystimosi periodizacijoje, kuri inagrinjo L.Vigotonskis ir D.Elkoninas. Autoriai teigia, jog socialiniame asmenybs vystymesi, priklausomai nuo vaiko pozicij pasikeitimo visuomenje ir pagal poir visuomen, fiksuojasi io vystymosi riba. Pasak R. Nemovo (1990), socializacija - individo sisavinimo ir aktyvaus visuomenins patirties atgaminimo procesas, dl kurio jis tampa asmenybe ir gauna gyvenimui tarp moni btinas inias, mokjimus, gdius padedanius bendrauti ir sveikauti su aplinka, sprsti tas ar kitas problemas. S. Kantas (1982) socializacijos proceso nesutapatina su betarpiku individ poveikiu. Socializacija labai priklauso nuo socialins individo pozicijos, nuo jo vietos tam tikroje, konkreioje socialinje terpje. A.Suchomlinskio (1981) nuomone, kryptingas sijungimas visuomens gyvenim, atsiranda socialin galimyb tik tada, kai mogus smoningai siekia harmonijos su paiu savimi i pozicijos "A", atsivelgia kit moni interesus ir ne tik moka, bet ir stengiasi gyvendinti savo norus vis naudai. R.Gurova (1981) pabria, kad viena i svarbiausi socialinio ugdymo problem yra jo determinuotumas, ugdymo ir visuomens sveikos taka socialiniam asmenybs formavimui, ugdymo taka visuomens atnaujinimui ir socialiniam progresui. Taigi, galima daryti prielaid, jog socializuodamasis vaikas ne tik gauna patirt, bet ir save realizuoja kaip asmenyb, takodamas gyvenimo aplinkybes ir aplinkinius mones. Ugdymas - socializacijos proceso dalis, nusakantis tiksling mogaus vystimosi proceso valdym, kurio dka einama vairias socialini santyki visuomenje, aidimuose, praktikoje veiklos sritis. Asmenybs vystimasis tsiasi vis jos gyvenim. Todl, yra aktualu, per vairias veiklos formas sudaryti socialinei krybai slygas, leidianias vaikui suvokti save kaip asmenyb, sitvirtinti, ivystyti interesus ir galimybes besikeiianiose socialinse - ekonominse slygose. Pagrindin idja visuomenini poreiki ir interes harmonizacija. T.Malkovskaja (1973), socializacija nagrinjo kaip auganios kartos ruoim naujam gyvenimo bdui. Ji teig, kad asmenybs socializacija takojama vairi reikmi, svarbiausias i kuri yra mog supanti aplinka ir santyki tarp moni sistema. I vienos puss is procesas organizuotas, o i kitos - stichinis. iuo aspektu galimi du poiriai socializacijos proces: norminis, primestas visuomens ir diskrityvus - realiai egzistuojantis. Normini situacij modelius 359

nagrinja filosofai, pedagogai ir psichologai, atitinkamai atsivelgdami socialin visuomens vystimsi, idealus, normas, taisykles. Socializacijos, ugdymo ir asmenybs vystimosi proces tarpusavio ryiai pavaizduoti 1 - oje schemoje. Pedagoginiu aspektu, nagrinjant vaiko asmenybs socializacij, ypa svarbs yra asmenybs socializacij takojantys veiksmai ir mechanizmai. A.Mudrik (1991) visus socializacijos veiksnius slyginai suskirst tris grupes. Pirmoji - makroveiksniai, kurie yra vis ar daugelio moni socializacijos slyga. Tai kosmosas, planeta, pasaulis, alis, visuomen, valstyb. Antra mezoveiksniai, tai etnosas ir vietovs tipas (miestas, kaimas), kuriame gyvena mogus. Treia - mikroveiksmai, kuriuose socializuojasi didesns ar maesns moni grups, isiskirianios tam tikrais poymiais. Tai tie socializacijos institutai, su kuriais mogus betarpikai bendrauja (eima, mokykla, bendraamiai)". Kiekvienas i i veiksni turi savo reikm. Realizuojant edukacinius vaiko asmenybs socializacijos udavinius, btina juos atsivelgti.

3.10 pav. Socializacijos, ugdymo ir asmenybs vystimosi proces tarpusavio ryiai (parengta pagal M. Rokov ir A. Volochov, 1996)

360

3.11 pav. Asmenybs socializacijos veiksniai (parengta pagal M. Rokov ir A. Volochov, 1996) Ugdomosios veiklos, nukreiptos vaiko asmenybs socializacij, tikslas yra gdi socialinei veiklai formavimas. Veiksnius, kurie takoja vaiko socializacijos proces, galima suskirstyti tris grupes: stichiniai, socialiniai, edukaciniai. Pastarieji ir atitinka ugdomj socializacijos komponent. 3.10 ir 361

3.11 paveiksluose pavaizduotos klasifikacijos priemons ir iskirti ugdymo udaviniai, kuriuos sprendia suaugusieji bendraudami su vaikais.

3.12 pav. Asmenybs socializacij takojantys veiksniai (parengta pagal M. Rokov ir A. Volochov, 1996)

362

3.13 pav. Socialinio ugdymo udaviniai (parengta pagal M. Rokovir A. Volochov, 1996) Bet kurioje civilizuotoje visuomenje egzistuoja daugyb socialini santyki sfer, kurias galima klasifikuoti pagal pagrindines mogaus poreiki tenkinimo sritis: ekonomin, politin, dvasin. Btent per ekonominius santykius, per darb mogus tenkina savo gyvybinius poreikius, o politika tarnauja kaip pagrindinis, t gyvybini poreiki, reguliatorius. Dvasingi santykiai bdingi humanikai visuomenei. Kiekviename i pateikt socialini santyki tip galima iskirti tuos objektus, su kuriais vaikas palaiko ryius. Svarbiausi i j yra: vaikas - eima; vaikas - mokykla; vaikas - valstyb; vaikas - aplinka; vaikas - pasaulis. M.Rokov ir A.Volochov (1996) pateik lentel, kurioje matyti, kaip vaikas gali sijungti vairias socialini santyki sferas (r. 3.5. lentel.). Kyla klausimas: koki viet, vairiose sferose, uima vaik organizacija, turinti ry su eima, mokykla, valstybe, esanti planetarini santyki mikrodalele. Vaik organizacija, pirmiausia, turi utikrinti vaiko sijungim socialinius santykius j supanioje aplinkoje (r. 3.5. lentel.). 3.5 lentel Vaiko sijungimas vairias socialines sferas Socialiniai santykiai Ekonomika Dalyvavimas Vaikas -eima skaiiuojant ekonomin eimos biudet Dalyvavimas Vaikas ekonominiuose, santykiuose su mokykla bendraamiais Dalyvavimas Vaikas -aplinka visuomeninje darbinje veikloje Politika
Dalyvavimas vertinant politinius reikinius Dalyvavimas savivaldoje Dalyvavimas vaik organizacijose

Dvasin sfera
Kultrini ir vertybini eimos norm vertinimas Dalyvavimas kultriniuose mokyklos renginiuose Dalyvavimas kultros staig ir klub veikloje

363

3.6 lentel

Btent iais principais grindiama vaik organizacij veikla. Remdamiesi idstyta metodika, autoriai, iskyr vaiko asmenybs socializacijos vaik organizacijoje savybes: dalin vaik organizacij nepriklausomyb nuo valstybini socialini institut, leidia nukreipti vaikus jiems bdingus socialinius santykius ateityje; savarankikas vaik sijungimas socialinius santykius, leidia pakoreguoti j socializacij, atsivelgiant vaiko interesus ir poreikius, individualias savybes.

Atsivelgdami vaik organizacij darbo specifik, galima iskirti tris pagrindinius vaiko socializacijos efektyvumo kriterijus: socialins patirties interiorizacija (kognityvinis); siekimas dalyvauti socialiniuose santykiuose (motyvacinis); iekojimas bd, kaip save realizuoti socialinje aplinkoje (veiklos). Kiekvienas i nurodyt kriterij atitinka tam tikrus rodiklius: 1. 2. 3. 364 Socialins patirties interiorizacija: turimos inios apie vairius socialini santyki tipus; sismoninimas, kad skm priklauso nuo visuomenini santyki isivystymo; socialinio bendravimo ypatybi inojimas. Siekimas dalyvauti socialiniuose santykiuose: btinyb (noras) socialiai bendrauti vairiose vaik ir suaugusi grupse; nusiteikimas pasiekti socialinje veikloje rezultat; adekvatus, savo, dalyvavimo veikloje vertinimas. Dalyvavimas iekant bd, savo galimybms realizuoti:

dalyvavimas socialiai reikmingoje veikloje; iniciatyvos ir aktyvumo rodymas tam tikroje veikloje; krybingumas atliekant darbus.

M.Rokovas ir A.Volochovas (1996) pateiktiems kriterijams pareng metodik. Integruotas socializacijos proceso efektyvumo kriterijus yra susiformavs pasiruoimas socialinei veiklai. Pagrindin, aktuali iuolaikins psichologijos ir socialins pedagogikos problema yra jauno mogaus pasiruoimas vairioms veiklos sritims, kryptingam, konkrei gyvenimo uduoi atlikimui. Pasiruoimas vienai ar kitai veiklai, iuolaikinje sociologinje, psichologinje literatroje suprantamas kaip tikslinga asmenybs iraika, nuomon, santykiai, motyvai, jausmai, intelekto ir valios kokyb, inios, nusiteikimas tam tikram elgesiui. Svok "pasiruoimas socialiems veiksmams" autoriai sukr i inomos psichologins svokos "psichologinis pasiruoimas", kuri apibriama vairiais artimais, bet ne visada vienareikmikais terminais: budrumas, nusistatymas, mobilizacija, pasiruoimas. mogaus socialiniame elgesyje pasireikia socialins nuostatos, kurios formuojasi vienam mogui bendradarbiaujant su kitu socialinje aplinkoje. Formuojant socialinius tikslus, pasiruoimas socialiems iems tikslams, kuriuos veikia ie faktoriai: socialinei psichologijai gerai inomi koegzistavimo, bendradarbiavimo, lenktyniavimo, konflikto ir kiti efektai. Nustatyta, kad koegzistavimo slygomis mogaus elgesys tampa labiau naudingas, nei individualaus elgesio slygomis. Socialini tarpusavio santyki procese individai sijungdami tarpusavio santykius su partneriais susilpnina arba sustiprina jo elges. Kai mogus takojamas kit moni, tuomet asmenybei gali pasireikti konformistinio elgesio tendencija; 11-12 met vaik socialin elges takoja juos supani aplinkini moni socialinis elgesys; mogaus elgesiui didel tak daro reikalavimai, kuriuos jam pareikia kiti mons, socialin aplinka. iuos reikalavimus mogus vertina kaip pareig, tradicijas, elgesio taisykles ir moralines normas. Variantinis - programinis poiris: realizacijos principai ir esm Ankstesn patirtis rodo, jog vaik organizacijoje turi bti sava socialin nia. Jai pratingi globaliniai tikslai, priskyrimas kit visuomenini ar valstybini institut funkcij. Perspektyvs yra tie vaik organizacij tikslai, kurie numato savo galimybes, upildydami vaik interes realizacijos tutum, tuo paiu metu ilaikant "savo veid", savo poir. Vaik organizacij veiklos tikslus galima nagrinti dviem aspektais. I vienos puss - kaip tiksl, kur ikelia vaikai sijung organizacij, i kitos 365

kaip svarb ugdomj tiksl, kur numato suaugusieji kr i vaik organizacij. Pirmuoju atveju, savarankikas vaik stojimas organizacij gali bti tik tada, kai jie mato joje domaus gyvenimo perspektyv, galimyb patenkinti savo interesus. Svarbu, kad organizacija padidint socialin j veiklos reikm, ugdyt brandesniais. Antru atveju, neprietaraujant vaik tikslams, sukurti tokias slygas organizacijoje, kuriose bt skmingai realizuojama vaiko asmenybs socializacija. Be to, turi bti noras ir pasiruoimas vaik organizacijos nari, atlikti socialines funkcijas visuomenje. Tiksl numatymo problema labai svarbi ugdyme. Suvokimas ssajos tarp idealo ir ugdymo tikslo konkretizacijos turi bti dialektikas: laipsnikas idealo knijimas, priartinant prie jo, skaitant konkreius visuomens vystimosi istorinius etapus. Gaila, kad numatant vaik organizacij tikslus, buvo bandyta transformuoti idealj model - harmoningai isivysiusi asmenyb - realiu ugdymo tikslu, kuris buvo nepasiekiamas. Bet kurios veiklos tikslas - ne tik nukreipimas, bet ir galimyb pasiekti praktini rezultat. Tai lyg veiklos projektas, nusakantis savybes ir vairi akt bei operacij eilikum, tai idealios veiklos rezultat numatymas. I i pozicij nagrinjant veiklos tikslus, galima iskirti ias sudedamsias vaik organizacij nari rengimo dalis: civilizuotiems ekonominiams santykiams; politiniams santykiams, demokratini kultr norm pagrindu; santykiams dvasinje srityje, bendramogik vertybi pagrindu. Kiekviena i i form turi bti realizuojama kartu su kita (r. 3.14 pav.) Vaik organizacij veiklos tikslas - sudarymas slyg, kad vaikai sijungt jiems domius ir reikmingus, socialiai vertingus santykius, reikia:

3.14 pav. Organizacijos nari pasiruoimo formavimas (parengta pagal M. Rokov ir A. Volochov, 1996) Visa tai pilnai atspindi vaiko supratim apie organizacijos tikslus. Ugdomj tiksl realizacija numato, ne tik btin ini gijim, siekiant atlikti socialines funkcijas, bet ir organizacijos nari traukim realius visuomeninius 366

santykius, kurie remtsi organizacijos tiksl numatymo pagrindu, tai yra tenkint j vairius interesus. Asmenybs pasirinkimo galimyb garantuoja vaik organizacij veiklos isilaikym. Viena i pagrindini problem, kuri paauktos sprsti vaik organizacijos, tai jos nari pasiruoimas darbui ir gyvenimui naujomis socialinmis - ekonominmis slygomis. Jei ekonomins inios i esms formuojasi mokymosi procese, tai vaik organizacijose turi susidaryti slygos, kad formuotsi ekonominiai interesai, atitinkantys naujas slygas. io darbo eigoje organizacijos nariai gyja realios ekonomins veiklos sugebjim ir gdi. Taip pat formuojasi racionalaus darbo ir darbo laiko organizavimo, ekonominio skaiiavimo, darbo snaud su jo rezultatais palyginimo gdiai. Tokioje veikloje organizacijos nariai susipasta su profesijomis ir realizuoja savo pasirinkim. Vaik organizacij ekonomin veikla slygojama vairiomis darbo formomis, turi suformuoti vaikams ir paaugliams supratim apie rinkos dsnius, supaindinti juos su marketingo, vadybos pagrindais. Vienas i vaik organizacijos veiklos udavini yra formuoti jos nari pasiruoim politinei veiklai, demokratini santyki kultrai ugdyti. Asmenybs socializacijos procese btina sudaryti tokias edukacines slygas, kad formuotsi vaik pilietikumas ir aktyvi gyvenimo pozicija. Konkretus vaik organizacijos nari dalyvavimas alies, miesto valdyme, galina juos realiems praktiniams veiksmams, sudaro slygas gyti asmenin, politini permain, igyvenim patirt, formuoja mokjimus ginti savo nuomon. Tuo pat metu vaikai patiria btinyb paklusti daugumai, pagarbiai reaguoti kito nuomon. Svarbu, kad vaik organizacijose aptariami pasilymai ir nutarimai atitikt teisines normas ir interesus. Per aidimus ir reali savivald vaik smonje formuotsi nuomon apie valdios struktras, galimybs kiekvienam visuomens nariui i esms takoti priimtus valstybinius sprendimus. Vaiko pasiruoimas bendravimui dvasinje sferoje, turt remtis bendramogikomis vertybmis. Todl vaik organizacij veikla turi formuoti pasirengim humanikiems poelgiams, humanik elges organizacijos nari atvilgiu. Dvasinje sferoje socializacija numato aplinkos - gyvos ir negyvos primim, supaindinim su pasaulio kultra, slygas ugdant meninius ir krybinius sugebjimus sudarym. Taigi, vaik ir paaugli interes papildymas socialiai reikmingu turiniu, remiantis kart patirtimi, yra pagalbos jiems suteikimas, sisavinant ir panaudojant i patirt, keiiant supant pasaul geresniu yra vienas i svarbiausi vaik organizacij udavini, padedani skmingai vaiko socializacijai; tai efektyvus bdas reformuoti vaik organizacij darbo turin programins veiklos rengimas ir jos realizavimas - variantiniu - programiniu aspektu. Variantinis - programinis veiklos pobdis - tai vaikams suteiktos veiklos ir bendravimo sfer, susivienijim, organizacij, vaik grupi, pasirinkimo galimybs, kuriose sudarytos asmenybs socializacijai reikalingos 367

slygos. Jis pateikia skirting program kompleks, isiskiriant vaik veiklos turiniu formomis bei darbo metodais. i programa galina vaik suskirstym pagal ami ir atsivelgia vaik interes ir poreiki diapazon. Jei organizacij ugdymo turinys atlieka paintin ir vertybi -orientacin funkcij, tai programavimas atlieka organizavimo funkcij. Savaime suprantama, jog kalbama apie programas kuriomis anksiau vadovavosi pionieri organizacija ir mokykla, kurie reglamentavo beveik visk, nuo veiklos ri iki vaik ir paaugli vairiose srityse veiklos form. SSRS laikais vaik organizacij praktika parod tokio poirio klaidingum ir kenksmingum. Taiau visikai atsisakyti programavimo idj negalima. Pirmiausia, atsikrusi arba naujai susikrusi vaik organizacij esm - tiksli strategin orientacija, patarimai organizacij nariams ir suaugusi rekomendacijos kaip formuoti asmenyb, kaip sustiprinti organizacij. Btina isivaduoti nuo deimtmeiais propaguoto veiklos turinio vienodumo. Variantinio - programinio poirio veikla ne tik atitinka vaik ir paaugli interesus, bet ir atsivelgia aplinkinio gyvenimo pasikeitimus: ekonominius, socialinius politinius, moralinius. Vaikai turi galimyb pasirinkti organizacij, atitinkani jo interesus, pereiti i vienos organizacijos kit, realizuoti bet koki jam priimtin program (ar kelias), keisti jas, priklausomai nuo interes, paiam planuoti programas. Programos rengiamos skaitant vairius variantus, paliekant organizacijos nariams galimyb patiems sukurti savo programas. Tai takoja konkurencijos tarp organizacij slygos, kurios yra kaip garantija, sudarant optimalius program variantus. Toks naujo organizacijos veiklos turinio traktavimas leidia suprasti tokius organizacijos atsinaujinimo kelius, kurie pads jai rasti tinkam viet tarp kit. Remiantis socialiniais - politiniais, ekonominiais alies pasiekimais, nuo monoideologinio mstymo vis labiau jaunimui prieinamos pasaulio ir savos alies kultros vertybs, socialin patirtis, vairov ir interes turtingumas, teiss, asmenybs ypatybi vystimusi. Atsivelgiant psichologinius vaik amiaus ypatumus, tarpasmenin, tarpnacionalin, tarpvalstybin bendravim ir vaik pasiruoim valdyti vis i vertybi sistem, suteikiant nauj socializacijos prasm iuolaikinmis jaunimo veiklos ir gyvenimo slygoms bei sferoms, pagrindiniai asmenybs socializacijos vaik organizacijoje principai galt bti: 1. 368 Bendramogiki ir reals socialini vertybi, vaik organizacijos veikloje principai, numatantys: vaiko asmenybs, su jo privalumais ir siekiamu potencialu, pripainim; vaik vertybinmis orientacijomis, abipuse bendramogik vertybi taka, j socialiniais analogais, humanitarizacija; vaik paruoimas, orientuotis ir priimti sprendimus pasirenkant vertybes, gyvenimik problem sprendim sistemoje; vaik ir paaugli mstymo sritis, inteligentikumo, dvasins

bsenos, iorins kultros ugdym; garbing tarpusavio santyki, j socialinio statuso, pasirengimo profesijai ugdymo; eliminuoti paniekos, eidinjimo atvej pasireikim, nepriklausomai nuo to, koki viet, i veiklos sritis uima visuomeninio gyvendinimo hierarchijoje; atvirum ir pasiruoim vaik ir paaugli nenutrkstamam socialins patirties turtjimui, siekiant konkreiais gyvenimo pavyzdiais realizuoti bendramogikas vertybes. Vaiko savirealizacijos principas vaik organizacijoje numato:

2. 3.

tikslo ir veiklos reikmingumo, asmenybs ugdyme, sismoninim; kiekvieno vaiko savojo "A" supratim; aktyvaus vaiko poirio save ir pasaul formavim, savs, kaip asmenybs, sismonim; aiki ir tiksli (artim ir tolim ) perspektyv turjim toje veikloje kuri vaikas sijungia; nuoseklumas gyvendinant usibrt udavini etapus; savarankik vaiko sijungim vien ar kit veikl; vaiko tiksl prieinamumas, gyvendinimo mechanizmo supratimas; pasitikjimas vaiko pasirinktu tikslu, priemoni ir gyvendinimo bd pasirinkimu; tikjimas kiekvieno vaiko galimybmis siekiant gyvendinti pasirinktus udavinius; vaik informavim apie meninio ugdimosi galimybes, vairius brelius, sporto organizacijas; atsivelgimas vaiko ami ir individualias savybes, kurios padeda vykdyti skming vaiko savs realizacij. Vaik ir paaugli sijungimo realius socialiai reikmingus tarpusavio santykius principas, numato: savarankik vaiko sijungim kuri nors veikl; atitinkam socialini santyki lyg kur patenka vaikas su jo amiui bdingomis savybmis ir individualiomis ypatybmis; reali galimybi vaiko sijungimui veikl sudarymas, garantuojant laisv veiklos turinio ir tipo, priemoni j gyvendinti pasirinkim; vis vaik sijungim vairaus pobdio socialiai reikming veikl; sins laisvs, tikjimo ir pasauliros dalyvavimo kitose visuomeninse ir politinse organizacijose ir judjimuose, 369

neprietaraujaniose konstitucini ir moralini norm, utikrinim; vaik ryi su socialine aplinka ir j galimybi realizavimas iuolaikinje praktinje veikloje, sudarym; vaik veiklos socialinje sferoje nenutrkstamum; slyg, perjimo i vienos veiklos ries kit toje paioje organizacijoje, sudarym; moralinis ir materialinis vaiko paskatinimas vairiai socialiai vaikams reikmingai veiklai; vaikui ar vaik grupei, organizacijos viduje, teis ir galimyb ginti savo nuomon, skleisti ir gauti patikim informacij visais organizacijos veiklos, apie savo veikl klausimais, slyg sudarymas. Pedagoginio valdymo ir vaiko savivaldos ryio principas numato:

4.

vaik visuomenins veiklos gdi formavimas turi bti gyvendinamas vaik ir suaugusi bendros veiklos, sudaranios slygas, panaias kaip eimoje, dirbti grupje; vaik egzistuojani interes realizavim, j praturtinim ir nauj interes iklim; komandos pasirinkimas, veiklos galimybi, bd ir priemoni tikslui pasiekti, siekiant kryptingos, orientuotos veiklos.

Vaikysts socialins apsaugos aspektai vaik organizacij veikloje Socialin vaik apsauga - kompleksas teisini, ekonomini, medicinini ir psichologini - pedagogini priemoni, aprpinanij optimal biologin ir socialin vystimsi, adaptacij iuolaikinmis socialiai - ekonominmis slygomis. M.Rokovo ir A.Volochovo (1996) atlikti tyrimai rodo, jog vaikams ypa reikalinga socialin pagalba. Tyrimo metu 35 % vaik jaut baim bendraujant su monmis gatvje, 31 % man, kad juos kartais neteisingai baudia vyresni, 24 % vaik bijo savo pedagog, o 45 % buvo skriaudiami ir eminami bendraami. Tik 2 % vaik kreiptsi pagalbos mokytojus, jei atsitikt bda. Tuo pat metu 44% iekot apsaugos pas savo draugus. 62,4 % dalyvavusi tyrimuose vaik ir paaugli nori sijungti vaik ir paaugli organizacijas. Daugelis vaik - 60,4 % mano, kad vaikai ir suaugusieji lygiomis teismis turt dalyvauti visuomens gyvenimo proces sprendimuose. Taip pat 47% vaik nort pagerinti savo santykius su suaugusiais, 36 % norjo lankyti vairius brelius, o 39 % nurod, kad tvai negali nupirkti jiems toki aisl, kokius perka j draugams tvai. vairs prietaravimai tarp vykdom reform, nesant pakankamo dmesio tiems, kurie gyvens ateityje, ikelia ypatingai aktuali problem socialin vaikysts apsaug pastaruoju laikotarpiu: nra pakankamai program, susijusi su vaik socialins gerovs, 370

finansavimo pagerinimu; teisini norm, reguliuojani vaik santykius, j susivienijim ir organizacij su valstybinmis institucijomis, neadekvatumas; nra sistemos, kuri vaik paruot savarankikam, ikilusi socialini problem sprendimui; socialini institucij, gyvendinani socialin pagalb vaikams, dezintegracija; vyresni kart socialins patirties naujiems socialiai ekonominiams santykiams neatitikimas; iuolaikins eimos nestabilumas; prietaravimai tarp kiekvieno vaiko poreiki ir galimybi j ikart patenkinti; socialini institucij, leidiani vaikui realizuoti ir tvirtinti save socialiniuose santykiuose trkumas.

Realizuoti savo socialines funkcijas vaik organizacijos gali tik esant realiam suaugusi palaikymui. Tik tada jie gals pasirodyti socialins vaiko apsaugos subjektu, gals sudaryti slygas savs realizavimui, savisaugai, poreiki adaptacijai realiame aplinkiniame pasaulyje. Todl, suaugusij veikla vaik organizacijoje tampa viena pagrindini socialinio - edukacinio darbo kryptimi. Kaip ir kitas socialinis darbas, darbas vaik organizacijoje sprendia daugel bendr udavini, kuriuos savo tyrimuose suformulavo E.Cholostova (1996): I. Individualiomis problemomis laikoma vaiko sveikatos bkl, bejgikumo jausmas, iaurus elgesys su jais, vaiko engimas, vienatv, socialin izoliacija. Pastarieji veiksniai priskiriami vaik santykiams su tvais, kitais suaugusiais, bendraamiais, tokiame bendravimo procese, kuriame jie jauia nerim ir net baim. II. Socialins - ekologins problemos, susilpnjusi vaik supanti aplinkos apsauga, tai slygos, kurios gali pakenkti vaikui, izoliuoti j arba sulaukti neigiam pasekmi, negatyvios aplinkos poveikio. III. Socialini - ekonomini problem rat sudaro materialini itekli vaikams suteikimas, ypa tiems, kurie labiausiai j stokoja. IV. Socialins stratifikacijos problemos - kai kuriuose socialiniuose sluoksniuose negatyvi nuomoni veikimas, nelygybs visuomenje, vaik eksploatacija darbe. V. Normalaus elgesio sutrikimo problemos - delinkventikas elgesys, nukrypimas nuo socialini elgesio norm: narkomanija, toksikomanija, prostitucija, alkoholizmas, socialin anemija. VI. moni ir pasaulio modeliavimo bei simbolizavimo jame, 371

problemos. Jos gali pasireikti neadekvai reagavimu aplink, kai individui trksta garbs ir morals, savigarbos, kai nepasiekiami jo gyvenimo tikslai, kai pajuntamas nuomons susvetimjimas. VII. Komunikacijos, aprpinimo informacija, epistolins - emocins, normatyvinio vertinimo ir paintini galimybi problemos. Informacinio proceso produktais gali bti statymai, sins ir morals normos, vertybs. Vaik organizacij veiklai keliami ie udaviniai: 1. Socialini ini ir gebjim ugdymas. i funkcija numato vaiko socialins apsaugos ir socialins savisaugos vienov. Tam, kad jauni mons geriau adaptuotsi socialini santyki sistemoje, bt pasiruo realizuoti socialines funkcijas apskritai, kad skmingiau auganti asmenyb socializuotsi, jiems btinas kompleksas ini, kurias suformuoti turi pedagogai. Socialins veiklos sferos pasirinkimui ir pasiruoimui iai veiklai slyg sudarymas. Kiekvienam jaunam mogui reikia pagalbos pasirenkant savo ateities profesins ir socialins veiklos srit. Todl btina diagnozuoti kiekvieno individualias ypatybes ir supaindinti vaikus su bsimos veiklos pasirinkimo variantais, atitinkaniais j galimybms. Pedagogin socialinio elgesio ir socialini ryi korekcija. Tai svarbi socialin - edukacin funkcija, numatanti pedagogini metod panaudojim, siekiant paruoti vaikus socialiam bendravimui, konfliktini situacij sprendimui, dalyvavimui vairiose socialins veiklos formose ir savo veiklos analizavimui siekiant efektyviau jungti visuomenin gyvenim. Asocialaus elgesio prevencija. i funkcij anksiau realizuodavo pedagogas bendraudamas su vaikais, kurie pagal j subjektyvi nuomon link asocial elges. Toks poiris dav neymius rezultatus. Suaugs turi dirbti su kiekvienu vaiku, numatyti galimus asocialius veiksmus, kuriuos vaikai gali vykdyti ne tik dl nepastovi moralini nuostat, bet ir dl individuali psichologini asmenybs savybi. Vaiko elgesio ir veiklos prognozavimas adekvaiomis galimybmis. ia svarbus vaidmuo socialinio pedagogo, kuris turi padti mogui numatyti ir artimiausi, ir strategin gyvenimo perspektyv. Socialinis pedagogas, edukologas, turi padti nustatyti vaiko svarbiausius tikslus, spti apie galimus sunkumus, kurie gali ikilti juos realizuojant ir edukacinmis priemonmis numatyti skmingesn realizavim. Socialini institut tarpusavio santyki organizavimas, suteikiant tiksling pagalb socialins apsaugos objektams - vaikams ir suaugusiems. ios funkcijos realizacija numato piln kompleksin poveik socialini santyki sistemai siekiant sukurti palanki

2.

3.

4.

5.

6.

372

socialin aplink auganiai kartai. M.Rokovas ir A.Volochovas (1996) pateikia keturis socialins apsaugos vaik organizacijos veikloje principus : 1. 2. Btinos ir pakankamos socialins pagalbos vaikams principas: pagalbos, apibrtos vaik organizacijos galimybmis, suteikimas; kelio, formuotis ilaikytinio statusui, ukirtimas; socialins pagalbos teikimas atliekamas remiantis pai vaik organizacijos nari savarankikumu ir aktyvumu; vaik parengimas teikti kitiems pagalb, mokyti bendrauti; Socialins vaik apsaugos vairi form pasirinkimo principas: vaik socialinio "banko" sudarymas, leidiantis vaik organizacijoms realizuoti kai kurias socialines apsaugos funkcijas; vis vaik, suaugusi ir dirbani vaik organizacijoje sijungimas darb, teikiant vairiapus socialin pagalb vaikams; formuoti humanikus santykius teikiant nesavanaudik pagalb savo draugams; informuoti visus vaik organizacijos narius apie galimybes dalyvauti visuomeninje veikloje, kurioje pirmiausia socialin pagalba reikalinga patiems vaikams; bendro ir individualaus prijimo suderinimas, gyvendinant vaik socialins apsaugos udavinius, kurie sprendiami vaik organizacij veikloje. Socialins aplinkos ir vaik paruoimo socialinei savisaugai, sveikos principas: 4. socialins apsaugos funkcij realizacija; savarankika vaik ieities i savo pai sunkum paieka, remiantis suaugusi palaikymu ir patarimais; vaiko parengimo savisaugai kompleksas, tai mokymas veiksm, siekiant save apsaugoti vairiose, net nenumatytose situacijose; paruoimas socialinei savisaugai, atsivelgiant vaiko socialin elges ir jo veiklos programavim (socialinio vaizdio projektavimas). Vaik organizacij sveika su kitais socialiniais institutais, dirbaniais socialins vaik apsaugos srityje principas : socialins pagalbos vaikams suteikimo kompleksikumas; kontakto su kitomis organizacijomis ir staigomis, kelianiomis vaik socialins apsaugos klausimus, nustatymas, pajg integracija ir diferenciacij, ioms problemoms sprsti. 373

3.

Ivados: Apibendrintai galima teigti, jog ie principai gali bti realizuoti tik tarpusavyje sveikaujant, numatant vaik organizacij darbui reikalavimus, vykdant socialins vaik apsaugos funkcijas. Vaik organizacij dalyvavimo, socialinje vaik aplinkoje, darbo formos gali bti vairios. Galima iskirti penkias pagrindines darbo kryptis : valstybins ir municipalins valdios struktr sveika, sprendiant vaikysts problemas; vaik organizacij sveika su kitais socialiniais institutais, organizuojant vaikams socialin pagalb; vaik dalyvavimas, iekant bd problem sprendimui, per socialiai tam tikslui sukurtus vaik savivaldos organus; vaik veiklos, siekianios suteikti pagalb bendraamiams, organizavimas; vaik paruoimas socialinei savisaugai per dalyvavim visuomeninse organizacijose.

Tokiu bdu, laikantis variantinio - programinio poirio vaik organizacija gali realizuoti daug socialini - pedagogini funkcij. Klausimai ir uduotys 1. 2. 3. Paaikinkite socializacijos, ugdymo ir asmenybs vystimosi proces tarpusavio ryius. Aptarkite asmenybs socializacijos veiksnius, socialinio ugdymo udavinius. Atskleiskite vaik organizacij svarb socializacijai, savo teisi apgynimui, saviraikai.

374

4. SOCIALINIO PEDAGOGO PROFESIJA 4.1. Socialinio pedagogo profesinis vaizdis ir elgsena Socialinio pedagogo vaizd nusako emiau ivardytos savybs. Socialinis pedagogas turt sudaryti tok spd apie savo asmenyb: simpatikas, geranorikas, delikatus, mandagus, lankstus, artistikas, atviras, konkretus, betarpikas, komunikabilus. Esmins sampratos vaizdis Socialins - pedagogins tarnybos darbuotojas turi laikytis aukt savo padties moralini standart, vengti isisukinjim, moni klaidinimo, negarbing veiksm, jis turi tiksliai skirti kaip privataus asmens ir kaip savo profesijos atstovo pareikimus ir veiksmus. Kompetencija ir profesinis tobulinimasis Socialinis pedagogas, vykdydamas profesines pareigas savo profesinje praktikoje privalo stengtis siekti specialisto - eksperto statuso. Jis turi teis dirbti tik savo gytos profesins kompetencijos ribose. Socialinis darbuotojas, socialinis pedagogas privalo atsakyti u savo darbo, kur jis asmenikai atlieka, kokyb. Socialinis pedagogas turi veikti taip, kad ukirst keli nehumaniko arba diskriminacinio poirio apraikoms asmenybs ar grupi atvilgiu. Etinis elgesys Socialinis pedagogas savo poelgius privalo derinti su aukiausiais profesins savigarbos standartais: neturi pasiduoti takai ir spaudimui, kurie sutinkami jo profesins veiklos kelyje; nepriekaitingai vykdyti profesines pareigas; neturi teiss panaudoti profesinius santykius asmeniniams tikslams.

Mokymasis ir tiriamasis darbas Socioedukacinio darbo specialistas savo srityje turi siekti pastovaus profesinio meistrikumo, tobuljimo, sijungti kvalifikacijos klimo sistem ir tiriamj darb: atlikdamas tyrim, jis turi tiksliai suvokti, kokias pasekmes is darbas gali turti mogui, asmenybei; praddamas tiriamj darb, socialinis pedagogas turi sitikinti, kad visi dalyviai tyrime dalyvauja savanorikai ir yra informuoti apie asmens laisvs ir verts princip laikymsi; 375

dalyvaudamas eksperimente, jis turi apginti dalyvius nuo neteisto fizinio ar dvasinio diskomforto, susierzinimo, pavojaus ar paeminimo; pakviestas vertinti tarnyb veikl, tai privalo daryti, siekdamas profesini tiksl, kurie betarpikai arba profesikai susij su objektu; informacija, gauta apie tyrimo dalyvius, turi bti konfidenciali; socialinis pedagogas atlyginim turi gauti tik u realiai atlikt kasdienin mokslin ar tariamj darb, kuris statymikai pagrstas.

Socialinio pedagogo etins pareigos klient atvilgiu Klient teiss ir interes pirmaeilikumas. Socialinis pedagogas turi dti daug pastang ugdant klient savarankikum. Jo pagrindins pareigos kliento (ugdytinio) atvilgiu yra: nepanaudoti santyki su klientu savanaudikais tikslais; nedalyvauti ir netarpininkauti tais atvejais, kai vyksta diskriminaciniai ipuoliai prie mones, grindiami nacionalins nesantaikos kurstymu, seksualine orientacija, amiumi, protiniais arba fiziniais trkumais, arba kitais iskirtinumais, privilegijomis, personalinmis charakteristikomis. Socialinio pedagogo tikslas visomis manomomis priemonmis kovoti su bet kokios ries individo diskriminacija; turi vengti ryi arba asmenini santyki, kurie gali pakenkti klientui; jokiu bdu nesivelti intymius santykiu su klientu; perspti klientus apie jo pareigas, teikiamos pagalbos rizik, teises ir galimybes; siklausyti koleg ir tarnybos vadov patarimus bei konsultacijas, jeigu jie, jo manymu, yra suinteresuoti atliekamo darbo kokybe; ubaigus darb ir profesinius santykius su klientu, tuo atveju, jeigu jie daugiau nebereikalingi ir netarnauja io mogaus bei eimos interesams; tuo atveju, jei kitas oficialus asmuo paskirtas ginti klient, su juo bendrauti tiek, kiek tai naudinga paiam klientui; nesiimti joki veiksm, kurie niekina arba maina pilietines ar juridines kliento teises, net jei tai daroma jo praymu; palaikyti aktyvi kliento kaip subjekto pozicij, neleisti eminti jo asmenybs ir savigarbos labdaringomis pagalbos formomis.

Konfidencialumas ir paslapties isaugojimas. Socioedukacins tarnybos darbuotojas privalo gerbti kliento paslaptis ir neplatinti informacijos, kuri paaikjo profesionalios pagalbos eigoje. Jis privalo: 376 gaut i kliento konfidenciali informacij panaudoti tik profesins

btinybs atveju; informuoti klientus apie esamos situacijos konfidencialumo ribas ir apie tikslus, kada ir kur ta informacija gali bti panaudota; esant btinybei saugoti vairius oficialius raus apie klient; gavus i kliento jo paties uraus, utikrinti juose esanios informacijos konfidencialum. prie publikuojant apie j informacij, darant magnetofonin ra arba leidiant kokiai nors treiai instancijai stebti jo darb, gauti smoning kliento sutikim. Honorarai. Socialins - edukacins tarnybos darbuotojas turi bti sitikins, kad numatytas atlygis, u vairias socialins pagalbos ris, yra teisingas ir atitinka suteiktos pagalbos kainius bei kliento galimyb sumokti. Socialinis pedagogas u atlikt darb neturi priimti i kliento verting dovan. Socialinio pedagogo etinis elgesys koleg atvilgiu Pagarba, kultringumas, siningumas. Socialinis pedagogas turi elgtis su kolegomis pagarbiai, mandagiai, pasitikti ir bti delikatus: bendrauti su kolegomis profesini interes ir sitikinim pagrindu; gerbti koleg pasitikjim profesini santyki ir tarpusavio veiklos metu; sukurti situacijas, kurios skatina tarp koleg etikus, profesionaliai kompetentingus veiksmus; dirbant su klientu detaliai ir siningai pateikti duomenis, apie krybinius kit koleg atradimus apie j kvalifikacij, naudoti tinkamus bdus, vertinat koleg darbo metodus; pavaduojant koleg, siningai atlikti jo darb; stiprinant savo interesus ir profesines pozicijas, nesivelti konfliktus su kolegomis ir vadovais; iekoti darbo gin ekspert arba kit objektyvi tarpinink, kai profesiniai konfliktai su kolegomis reikalauja greito sprendimo; gerbti kolegas, kurie nra tiesiogiai susieti su darbine veikla; vykdant eksperto funkcijas, socialinis pedagogas turi bti geranorikai nusiteiks koleg atvilgiu, ramiai ir detaliai pateikti bendro darbo ir tarpusavio santyki slygas; priimant kitus asmenis, vertinant kit veikl, vykdyti ias pareigas ramiai, kultringai, nesinervinant, remiantis aikiai suformuluotais kriterijais; vertinant kit pedagog praktik atliekani student darb, supaindinti juos su vertinimu.

Santykiai su koleg klientais. Socioedukacinis darbuotojas turi elgtis su koleg klientais dmesingai, darb atlikti atsakingai: 377

neprisiimti profesins atsakomybs u kolegos klientus, su juo nesuderinus; aptarnaujant koleg klientus, kolegai nesant, dirbti su juo taip pat dmesingai, kaip ir su savo klientais.

Socialinio pedagogo etiniai sipareigojimai savo staigos vadovui Socialinis pedagogas turi tvirtai laikytis prisiimt sipareigojim organizacijai: dirbti tobulinant, koreguojant savo organizacijos politik, didinti socioedukacins tarnybos efektyvum ir veiklum; dirbti taip, kad ivengt klaid; naudoti organizacijos finansinius resursus taupiai ir tik toms reikmms, kurioms jie skirti.

Socialinio pedagogo etiniai sipareigojimai savo profesijai Profesijos nelieiamumo gynimas. Socialinis pedagogas turi palaikyti ir propaguoti savo profesijos reikm, etines vertybes ir profesines inias: ginti ir stiprinti savo profesijos tyrum, bti atsakingu ir aktyviai dalyvauti diskusijose profesijos tobulinimo klausimais; imtis priemoni, atitinkamais bdais ukertat keli neetikam koleg elgesiui; neleisti nekvalifikuotos ir nelicencijuotos socialinio darbo praktikos; neleisti reklamuoti savo kompetencijos, paslaug ir laukiam rezultat, kurie negali bti pasiekti.

Darbas mikrorajone. Socialinis pedagogas turi visokeriopai padti monms, informuojant ir siekiant socialin edukacin tarnyb padaryti pasiekiama visiems mikrorajono monms: naudoti savo laik, profesin patirt ir inias veikloje, skatinanioje pagarb poir savo profesij, jos naudingum, tyrum ir kompetenting pagalb. ini tobulinimas. Socialinis pedagogas turi prisiimti atsakomyb u savo profesini ini tobulinim ir j panaudojim: grsti savo praktin veikl profesionaliomis iniomis; kritikai jas analizuoti ir vertinti, nuolat siekti naujas inias susieti su profesija; pritaikyti savo inias pagalbos tarnybos sistemoje ugdytini, klient socialins kompetencijos vystymui; dalintis patirtimi ir iniomis su kitais;

378

Etiniai socialinio pedagogo sipareigojimai visuomenei Socialins - edukacins tarnybos darbuotojas (socialinis pedagogas) turi padti visuomens vystimuisi: veikti taip, kad ivengt neteisybs bet kokio mogaus ar moni grups, nacionalins kilms, politini ar religini sitikinim, seksualins orientacijos, vedybinio statuso, psichini ar fizini trkum atvilgiu, ne teikti pirmenyb bei privilegijas atskiriems gyventoj sluoksniams; vystyti asmenines vis moni galimybes, atsivelgti ypatingo dmesio reikalaujanias vairias eimas, nuskriaustus mones ar moni grupes; sukurti palaikymo slygas, rodant pagarb vairi kultr visuomenei; prisidti prie atitinkam tarnyb krimo, atsivelgiant visuomens poreikius ir btinyb; reikalauti pasikeitim politikoje ir statym leidyboje, siekiant pagerinti gyvenimo slygas ir palaikyti socialin teisingum; palaikyti visuomens dalyvavim formuojant socialin politik ir vykdant vis socialini - ugdymo institut aktyvi veikl.

Socialinis pedagogas - delikaios, ypatingos ir humanikos profesijos atstovas, kaip tarpininkas asmenybs, eimos ir visuomens santykiuose. Jis paauktas dirbti ugdymo ir socioedukacins pagalbos eimoms teikimo sistemoje. Jis sprendia udavinius organikai susijusius su suaugusij ir vaik ugdymo udavinius, stiprinant j moralin, psichologin ir fizin sveikat, vairias asmenybs gynimo formas, darbo organizavim, mokym ir laisvalaik, teikdamas socialin pagalb eimai ir asmenims, kuriems ypatingai jos reikia. Svarbus socialinio pedagogo profesinio bendravimo elementas yra mokjimas save pateikti - saviprezentacija. Jos tikslui tarnauja vaizdis. vaizdis - tai savotikas kamufliaas, sudarantis aplinkiniams monms t spd, kurio reikia jo eimininkui/asmeniui. Profesionalo vaizdis - tai pasirenkamoji samprata. Tai veidas, mogaus gyvenimo raikos forma, kurios dka monms pateikiamos stipriai veikianios asmenins - dalykins savybs (EJachontova, 1997). vaizdis pasireikia kaip visuomeninis pripainimas ir vertinimas. Pagrindiniai saviprezentacijos motyvai yra: siekimas vystyti dalykinius ir iltus santykius su monmis; savs, kaip asmenybs tvirtinimas; profesins veiklos tobulinimas.

379

I emiau pateiktos lentels matyti, jog socialinio pedagogo saviprezentacijos pagrindiniai motyvaciniai modeliai - tai savs sustiprinimas, apsauga ir tvirtinimas. Savs tvirtinimui bdingas savo asmenybs, savojo "A" iklimas, auktas savs vertinimo lygis. mogus noriai priskiria sau socialinio rmjo savybes, rizikuoja tam, kad sudaryt spd reklamuoja bsim savo pasisekim, slepia neskmes, bando isiskirti i kit. 4.1 lentel Socialinio pedagogo profesinis vaizdis (pagal E.Jachontova, 2001)
Socialinio pedagogo vaizdis mogaus patrauklumas. Asmeninis avingumas. Inteligentikumas. Sveiko ir laimingo mogaus spdis. Nuotaikos pozityvus modalikumas. Susidomjimas monmis ir j problemomis. Pasitikjimas savimi Optimizmas. Aktyvumas. Individualus veiklos stilius. Svarbios profesins savybs Intelektualumas. Sociabilumas. Afiliacija. Emocinis stabilumas ir diaugsmingumas. Pastabumas ir dmesingumas. Iniciatyvumas ir socialinis aktyvumas. Diplomatikumas. Pedagoginiai gebjimai. Profesin etika ir kompetencija. Atsakingumas. Veiklos principai Bendri: Humanizmo principas. Vystimosi principas. Individualaus ir diferencijuoto prijimo principas. Sisteminio dalykinio prijimo principas. Kompleksinio prijimo principas. Specials: Socialinio reagavimo. Kliento gerbvio. Konfidencialumo. Objektyvumo. Santykio statusas su vaikais suaugusiais Pedagogas. SjungininAta. kas. Advokatas. Padjjas. Geranorikas Bendradarbis panekovas. Diplomatas. Fasilitatorius. Pedagogas. Psichologas. Psichologas. Valeologas. Arbitras. PsichoterapeuTarpininkas. tas. Organizatorius. Konsultantas Psichoterapeutas.

4.2 lentel Socialinio pedagogo vaizdio sudedamosios (pagal EJachontov, 2001 pareng I.Leligien)
Dalys Vizualinis mogaus suvokimas Intelektualus mogaus suvokimas mogaus statuso suvokimas Socialinis fonas, veikiantis konkretaus mogaus suvokim Interjero taka mogaus suvokimui Apibdinimas Fizinio patrauklumo lygmuo; asmeninio stiliaus raika, drabuiai ir aksesuarai - asmeninio iskirtinumo, elegantikumo atspindys Stebinanios asmenybins charakteristikos; savybs, atskleidianios specialisto profesin portret Stratifikacinio statuso (padties visuomenje) vertinimas, profesija, pareigos Aplinkos asmenybins charakteristikos: eima, draugai, pastami, kolegos; aplinkos stratifikacins charakteristikos (kokiai socialinei grupei priklauso ir ios grups padties prestio laipsnis) Kokyb, stilius, spalvinis apiforminimas, erdvins charakteristikos

380

Saviprezentacijos stili veikia kognityvs veiksniai ("A" vaizdis, vertybs, idealai), kultriniai veiksniai (tradiciniai paskatinimai arba pasmerkimai) ir asmenybiniai - unikalus saviprezentacijos ir socialins psichologins adaptacijos priemoni rinkinys. vaizdio skmei btina akcentuoti jo rykum, pripainim, socialins aplinkos lkesi atitikim. Prioritetinmis charakteristikomis socialinio pedagogo vaizdiui yra: mogikasis patrauklumas, asmeninis avesys, inteligentikumas, sveiko ir laimingo mogaus spdis, nuotaikos pozityvus modalumas, domjimasis monmis ir j problemomis, pasitikjimas savimi, optimizmas, aktyvumas, veiklos ir bendravimo individualus stilius. Kultra, erudicija ir profesionalumas turi bti bet kokio specialisto vaizdyje. Bet socialiniam darbuotojui visuomens nuomon irykina tokias savybes, kaip sociabilumas, afiliacja, empatija, socialinis - pedagoginis aktyvumas, diplomatikumas, refleksyvumas ir atsakingumas. vaizd formuoja smoningai ir laisvu noru pats specialistas bei jo aplinka. Mokjimas individualiu stiliumi pateikti vaizdio sudtines charakteristikas padeda socialiniam pedagogui sitvirtinti profesikai ir kaip asmenybei. Socialinio pedagogo vaizdiui didel reikm turi dorovinis jo asmenybs vertinimas. Nepriekaitingas vaizdis - tai moni, nesitraukiani i moralinio, korporatyvaus ir teisinio elgesio dorovini kodeks turtas. Be to, stiprios asmenybs ikelia sau padidintus moralinius reikalavimus. Dorovini reikalavim sau sumainim jie priima kaip valios silpnumo, asmenybs alingumo pasireikim. vaizdio skm apsprendia asmenybs ir profesionalaus specialisto strategijos bei taktikos vienyb. Socialinis pedagogas turi palaikyti savo elgesio auktus standartus. Apibendrinant galima teigti, jog socialinio pedagogo kompetencija - tai jo asmenybs, veiklos ir bendravimo organin visuma, kuri leidia auktu lygiu sprsti profesinius udavinius.

381

Ivados 1. Socialinis ugdymas tai visuomens poveikio auganios asmenybs veiklai procesas. Socialinis ugdymas yra tikslingas visuomens poveikis atskiro mogaus, makrogrupi vertybms. Socialinis ugdymas, kaip protingo mogaus asmenini gyvenimo organizavimo sistema apm daugel element. Socialinio pedagogo profesins veiklos kryptys: 3. 4. 5. asmenybs socialini - psichologini vertybi, socialins edukacins mikroaplinkos takos auganiam mogui analiz; bendravimo gdi su problemine asmenybe ugdymo organizavimas; socialin - psichologin pagalba ir palaikymas kritinse situacijoje, santyki ir socialini veiksm korekcija.

2.

Socialinis pedagogas atlieka: tarpininko, interes gynjo, bendros veiklos dalyvio, dvasinio vadovo, socialinio terapeuto, eksperto vaidmenis. Socialinio pedagogo ini ir gebjim hierarchija: teorins metodologins, metodins, taikomosios. Socialinio pedagogo profesins veiklos kryptingumo pavyzdinio modelio komponentai: profesins inios, gdiai. Svarbios profesins savybs.

Klausimai ir udaviniai: 1. 2. 3. Apibrkite socialinio pedagogo vaizd. Koks yra socialinio pedagogo etinis elgesys? Kokie yra profesionalaus socialinio pedagogo poymiai?

kompetencijos

382

4.2. Socialinio pedagogo pavyzdinis asmenybs ir profesins veiklos modelis Ne kiekvienas mogus tinkamas socioedukaciniam darbui. Kaip profesijos, kuri yra viena i padedanij giliau painti mog ir jo problemas atstovas, socialinis pedagogas dirba su asmenybe, pasiyminia tam tikromis psichinmis savybmis. Praktikoje tai reikia, kad bet koks socialinio pedagogo klientas gali veikti j savo asmeninmis savybmis, perduodamas savo nuotaikas, traukdamas savo problemas. Tuo paiu metu specialistas, teikiantis pagalb ir matantis prie akis t psichin realyb, gali ir daniausiai privalo, paveikti klient, jungdamas j pozityvi veikl. i tarpusavio sveika gali bti ir pozityvi, ir negatyvi. Specialisto uduotis yra ta, kad pirmiausiai jis turi isaugoti sugebjim prieintis negatyvaus poveikio atveju, antra - rodyti kultrin empatij pozityvios veiklos situacijose. Vienos asmenybs poveikis kitai - tai intervencija smon, vali, emocijas, o per jas mogaus elges bei veikl. Ji gyvendinama taigos, emocinio ukrtimo pagalba; poveikis - tai mogaus nuostat ir vertybi kaita (sitikinim, numatym, sivaizdavim ir kit psichini realybs pusi), procesas ir rezultatas poveikio eigoje. tikinjimas - intelektualinis emocinis poveikis, pagrstas logika ir rodymais. Jo esm, kreipimasis mogaus smon. tikinimo skm priklauso nuo individo smoningumo lygio - bendro ir individualaus. tikinamieji odiai turi bti suprantami, tikinamasis poveikis turi bti nukreiptas individuali patirt. Socialinis pedagogas turi disponuoti optimalia, nauja informacija, problem sprendimo alternatyva, mokti panaudoti pagrindins tikinamosios informacijos pakartojimo ir sustiprinimo mechanizm, o taip pat parodyti klient pasitikjim. taiga - tai poveikis, nukreiptas nekritin informacijos primim ir nuomons pasikeitim apie jo paties elges. taigos efektyvumas priklauso nuo tikinjaniojo ir tikintojo asmenybs, o taip pat nuo j tarpusavio santykio. Emocinis ukrtimas - tai betarpikai per emocin bv perduodamas poveikis. Turima omenyje, praneimas" apie jausmus, emocijas neverbaline forma (garsais, intonacija, tembru, tonu, ritmu, tempu, gestais, mimika, judesiais). Poveikio jga ir vieno mogaus kitam modalumas priklauso nuo j tarpusavio santyki: simpatijos, antipatijos, identifikacijos, empatijos. Jei mogus pats simpatikas, daugelis jo asmenybs bruo mums tampa malons ir patraukls. Ms bendravimas su juo prasideda nuo pasitikjimo vienas kitu. Viskas, kas jo pasakyta ir padaryta, priimama su pasitikjimu. Laikui bgant jis tampa kaip charizmatin asmenyb, kurio pairas laikome teisingomis, kurio nuomons mes klausome, o patarimus - vykdome. Ir prieingai, su mogumi, su kuriuo bendravimo procese atsiranda antipatija, sunku indentifikuotis jo atvilgiu, pajusti empatijos jausm. Tai reikia, kad jo patarimai ir 383

rekomendacijos visada bus priimamos su abejonmis, bus nepatrauklios ir negyvendinamos. Socialinis pedagogas dirba su asmenybe, kuri tampa jo pagrindiniu profesionalios veiklos instrumentu. Tarp jo ir kliento nra tarpininko, todl labai svarbu asmeniniai specialisto parametrai. Pagrindiniu socialinio pedagogo veiklos reikmingumo faktoriumi yra humanistin asmenybs kryptis. Tai poiris asmenyb, kaip absoliui vertyb, asmenins ir socialins atsakomybs, grio ir socialinio teisingumo sustiprintas jausmas, saviverts jausmas ir pagarba kito mogaus vertei, kantrumas, mandagumas, padorumas, pasiruoimas suprasti kitus ir padti. Svarbiomis socialinio pedagogo asmeninmis charakteristikomis yra "a - koncepcija", emocinis pastovumas, socialin adaptacija, harmonija. Profesin socialinio pedagogo veikla - tai nuoseklus vaik ir paaugli socialinis ugdymas, konkreioje aplinkoje ir mikrosociume, nukreiptas j skming adaptacij, integracij ir individualizacija. Jos objektu vis pirma yra vaikas mikrosocialiniame pasaulyje, dalyku - vaiko socialinio ugdymo procesas. Socialinis ugdymas - kuris sudaro socialinio pedagogo profesins veiklos teorin pagrind yra visuomens ir valstybs rpestis jaunosios kartos ugdymui, palanki, kultrini, edukacini, socialini ir kit slyg sudarymu. 4.3 lentel Socialinio ugdymo komponentai (pagal R.Ovarov, 2001)

384

Socialinio ugdymo sistemos tikslai: teikiama pagalba, produktyvios, protingos ir krybingos mogikosios individualybs bei asmenybs krimui konkreioje visuomenje tikslingas informacinis ir praktinis palaikymas; btina pagalba asmenybei organizuojant privat gyvenim visuose amiaus tarpsniuose (vaikystje, paauglystje, brandoje, senatvje) ir vairiose jos socialinio bendravimo erdvse (eimoje, mokykloje, maoje bendravimo grupje, darbo kolektyve, teritorinje bendruomenje); konstruktyvi pagalba esminse ir kritinse socializacijos ir mogaus asmenybs saviraikos situacijose (lytinse - vaidmen, eimyninse - buitinse, profesinse darbinse, laisvalaikio krybinje, socialinje - teisinje ir pilietinje, fizinje ir psichinje, dorovinje - estetinje, emocinje ir kt.). iuolaikin socialin pedagogika nagrinja socialin ugdym, kaip visuomens ir individo sveika produktyviam mogaus asmenybs augimui, 385

sprendiant gyvybikai svarbius udavinius sveikoje su supaniu pasauliu. Tai skmingo gyvenimo siekis, socialin kompetencija, sugebjimas konkuruoti, socialinis savs suvokimas, igyvenimo visuomenje udaviniai. Socialinis ugdymas yra tikslingas visuomens poveikis vertybms, atskiro mogaus santyki ir socialini mikrogrupi gyvenimo prasmei, tikslo, darbo ir paintinio aktyvumo interes derinimo, emocini - dorovini santyki praktins veiklos patirties, visuomens ir mogaus progresyvaus socialinio - ekonominio ir dvasinio - kultrinio vystimosi kryptingumui. mogaus asmenybs socialinio ugdymo procesas turi pagrindinius ciklus - eimynin, vietimo, darbin, podarbin; tikslus ir udavinius individualaus asmenybs augimo, grupinius, kolektyvinius; realizacijos priemones - turin, formas, metodus (informaciniai, instrumentiniai operatyviniai, komunikaciniai - interaktyvs); gyvendinimo etapus -orientacija, projektavimas, planavimas, udavini realizacija, pasiekim vertinimas; rezultatus - skmingo mogaus asmenybs augimo laipsnis veikloje, bendravime, painime, savs realizacija visuomenje. Socialinio ugdymo sistema - slygikai pastovi vertybi ir norm visuma, organizuota moni grup, kuri tarpusavyje susieta veikla ir principais, funkcij atlikimo tvarka, erdvs ir laiko ryiais, humanikais santykiais, teistais veiklos bdais, siekiant tam tikr ugdymo, vietimo mogaus socializacijos visuomenje tiksl, kultrinio vystimosi ir mogaus asmenybs socializacijos udavini sprendimo. Socialinis ugdymas, kaip paties mogaus savo gyvenimo organizavimo pagalbos sistema, sujungianti informacinius visuomeninius ir asmeninius iteklius ir erdvs bei laiko komponentus savo funkcionavimui. Pagrindiniai socialinio ugdymo veiklos organizavimo principai: Individuali pagalba sprendiant konfliktus ir kritines situacijas socialinje asmenybs tarpusavio sveikoje; Grupinis paties mogaus ir jo artimiausios aplinkos (eimos, mokyklos, bendruomens) individuali - krybini asmenybs prad palaikymas fiziniame, psichiniame ir socialiniame asmenybs vystimesi; Kiekvieno vaiko ir suaugusiojo teisi normal gyvenim visuomenje gynyba, .nepriklausomai nuo fizinio ir protinio isivystymo, socialinio statuso; Praktinis rpestis dl vaiko fizins ir psichins sveikatos isaugojimo esamoje mikroaplinkoje; Palaipsninis jauno mogaus ekologins, socialins, asmenybins ir profesins kompetencijos vystimasis; vairiapuss, socialiai priimtinos, grupins ir laisvalaikio (fizins, paintins, komunikacins, refleksins, praktins, individualios krybins) veiklos organizavimas;

386

Skmingas subjekto subjekto tarpusavio sveikos utikrinimas ir palaikymas auganio mogaus supanioje sociokultrinje erdvje. Jauno mogaus kaip asmenybs paruoimas atsakingam savs organizavimui, savo gyvenimo krybai, per socialins patirties, savarankikos veiklos organizavim ir saviraik, bendravim kontaktinje grupje Padti sukurti tokias slygas mogaus veiklai mikroaplinkoje, kurioje, neirint jo fizinius trkumus, dvasinius nuopuolius, asmeninius praradimus arba krizes, asmuo galt gyventi, isaugodamas saviverts jausm ir pagarb sau j supani moni atvilgiu.

Analizuojant toki daugiaplan realyb, kaip socialinio pedagogo veikl, tikslinga remtis trimis psichologijos kategorijomis - veikla, bendravimu (kaip socialin - pedagogin tarpusavio sveika) ir asmenybe. Profesionaliai - kompetentinga yra tokia socialinio pedagogo veikla, kur pakankamai aukto lygio, atlieka socialin - pedagogin funkcij, per kuri atsiskleidia socialinio pedagogo asmenyb ir pasiekiami geri rezultatai klientas tampa savipagalba objektu. Socialinio pedagogo veiksmus sudaro tarpusavyje susij grandys, kurios sudaro struktr. A.Markova ir L.Mitina (2000) iskiria 3 pagrindinius pedagogins veiklos komponentus struktroje: motyvacin - orientacin grandis (orientavimasis aplinkoje, tiksl, udavini, motyv iklimas); vykdymo grandis (realizavimas); kontrols - vertinimo grandis (rezultatas).

Pirmame etape socialinis pedagogas formuluoja pedagoginius tikslus ir uduotis (bet kurioje veiklos srityje), antrame - parenka btinas priemones joms vykdyti, treiame - analizuoja ir vertina savo veikl. Profesins veiklos efektyvumas - tai vis i komponent realizavimas. Galima iskirti 3 socialinio pedagogo profesins veiklos lygius: vykdymas (kopijavimas kit veiklos pavyzdi); planavimas (veiklos vykdymas pagal savo supratim neirint aplinkybes); projektavimas (veiklos vykdymas, remiantis sisteminiu jos supratimu).

Kiekviename socialinio pedagogo veiklos etape realizuojamos tam tikros funkcijos: diagnostin, planavimo, organizacin (1 etapas); komunikacin, skatinamoji, formuojanioji (2 etapas); analitin, vertinanti, koordinuojanti, koreguojanti ir tobulinanioji ( 3 etapas). Ianalizuokime ias funkcijas smulkiau. Egzistuoja kita kvalifikacija, pagal kuri iskiriamos tokios socialinio pedagogo funkcijos. 387

vieiamoji - ugdomoji. Ji utikrina tiksling pedagogin poveik vaik ir suaugusij elgesiui ir veiklai, siekia inaudoti socialines investicij galimybes aukljimo procese bei paios asmenybs, kaip aktyvaus subjekto, galimybes. Diagnostin. Tiria medicinines - psichologines ir amiaus ypatybes, mogaus sugebjimus, sigilina vaiko interes pasaul, bendravimo rat, gyvenimo slygas, iskiria teigiamas ir neigiamas takas, problemas. Organizacin. Organizuoja socialin vaik ir suaugusij pedagogin veikl, skatina j iniciatyv, kryb, laisvalaikio praleidim, tarpininkauja sidarbinimo, profesins orientacijos ir adaptacijos klausimais, teikia pagalb medicinos, vietimo, kultrini, sporto, teisinms institucijoms j edukaciniame darbe. Prognostin. Socialinio vystimosi procese, vairi institut, usiimani edukaciniu - socialiniu darbu, veikloje dalyvauja programuojant, prognozuojant ir projektuojant pokyius konkreiame mikrosociume. Prevencin - praktin ir socialin - terapin. Atkreipia dmes socialini - teisini ir psichologini mechanizm veikl, perspjani ir ukertani keli negatyviems reikiniams. Organizuoja socialins terapins pagalbos teikim tiems, kuriems jos reikia, rpinasi j teisi gynimu. Organizacin - komunikacin. Padeda sijungti savanoriams socialin pedagogin darb, dalykinius ir asmeninius kontaktus, sukaupia informacij ir suderina tarpusavio veikl tarp vaik ir j eim. Globos saugomoji - einamoji. Naudoja turim teisini norm arsenal asmen interesams ginti, padeda pritaikyti valstybines poveikio priemones ir realizavim teisins atsakomybs prie asmenis, naudojusius neteistas poveikio priemones socialinio pedagogo klient atvilgiu. Socialinis pedagogas pagal savo profesin paskirt turi ubgt problemai u aki ir laiku iaikinti bei paalinti prieastis, gimdanias tas problemas. Utikrinti vairios ries negatyvi reikini (moralinio, fizinio, socialinio plano), moni elgesio nukrypim prevencij, siekiant tinkamo bendravimo tokiu bdu keiiant juos supani mikroaplink. Jam tenka sisavinti vairius socialinius vaidmenis ir keisti juos praktinje veikloje, priklausomai nuo situacijos ir sprendiamos problemos pobdio. Tai gali bti tarpininko vaidmenys, vaiko interes gynjo, konsultanto, socialins pedagogins sveikos organizatoriaus ir t.t. lentel:

388

Socialinio pedagogo socialiniai vaidmenys Vaidmuo Tarpininkas Veikla Jungianti grandis tarp asmenybs ir socialini tarnyb

Interes gynjas Teist asmenybs interes gynyba Bendros veiklos dalyvis Dvasinis vadovas Socialinis terapeutas Ekspertas mogaus socialins iniciatyvos, gabum vystymas, veiklos paiam sprsti savo problemas vystymas Socialin globa, rpestis moralini ir bendramogikj vertybi formavimu Pagalba asmenybei bendradarbiaujant su atitinkamais specialistais, sprendiant konfliktines situacijas Ugdytinio teisi gynimas, leistino kompetentingo pedagoginio siterpimo spendiant jo problemas nustatymas

Socialinis pedagogas turi bti gijs ini bei kompetencijos iose srityse. Teorins - metodologins inios. Kompleksinis mogaus kaip biologins - socialins btybs painimas. Visuomens ir asmenybs sveikos dsningum painimas, socialinio elgesio ir asmenybs formavimas. Ugdymo dsningum, mokymo, asmenybs vystymo visose ontogenezs stadijose painimas, aplinkos taka asmenybs socializacijos procesui. Tiksl, princip, turinio, metod, socialins veiklos form institucinje ir atviroje aplinkoje inojimas. Metodins inios. Metodikos pagrind, form, metod, socialinio - pedagoginio darbo technologijos, su vairiomis gyventoj kategorijomis, vairioje mikroaplinkoje, vairiuose socialiniuose institutuose inojimas; praktini, prognozavimo pagrind, projektavimo, socialins veiklos modeliavimo inojimas. Taikomosios inios. Socialins pagalbos bd vaikams, eimoms, globotiniams, ypating poreiki inojimas; ugdymo - vietimo veiklos form, gerinani kultrines socialines slygas, inojimas. Profesiniai gebjimai. Specialisto sugebjimas taikyti gytas profesines inias savo praktinje veikloje. Bendruosius profesinius pedagoginius gebjimus galima sugrupuoti taip: 389

gnostiniai (paieka, suvokimas ir informacijos atranka); projektiniai (tiksl ir udavini nustatymas, prognozavimas); konstrukciniai (turinio, metod ir priemoni parinkimas ir suderinimas); organizaciniai (slyg, stimuliuojani tiksling ir natral ugdomj keitimsi, sudarymas); komunikaciniai (komunikabilumas, bendravimas, tarpusavio santykiai); vertinamieji ( suvokimas ir kritin pedagoginio proceso subjekt analiz); refleksiniai ( savo asmenybs veiklos ir bendravimo savianaliz).

Socialinio pedagogo profesiniai sugebjimai atspindi bendrus pedagoginius gebjimus ir jo veiklos profesin specifik. Apvelgsime juos smulkiau. Komunikaciniai gebjimai. Socialinis pedagogas turi sugebti: bendrauti su vairiais monmis; bendrauti profesini santyki lygyje; rasti individual prijim prie mogaus su specifinmis problemomis; dalykikai bendradarbiauti; sukurti komforto atmosfer, rodyti geranorikum; gyti kliento pasitikjim; ujausti sprendiant klient problemas; savo veikloje isaugoti konfidencialum, bti taktiku; skatinti mog veiklai, krybai, gerairdikumui; daryti tak moni bendravimui mikrosociume, j humanikiems santykiams; teisingai priimti kritik ir paiam j reaguoti.

Taikomieji gebjimai: gebjimas atlikti tyrimus, rengti praneimus, publikacijas (analiz, susirinkimas, mediagos apdorojimas, interpretavimas, analitins mediagos paruoimas, program parengimas, anotacij, straipsni, praneim paruoimas; socialiniai - pedagoginiai (socialins situacijos analiz, problem irykinimas, planavimo, prognozavimo, pedagogins pagalbos formos ir metodai, psichoterapija); socialiniai - krybiniai (menin, technin kryba, sportiniai, techniniai gebjimai, sociokultrinis monitoringas); socialiniai - medicininiai (pirmoji pagalba, slauga, konsultavimas); socialiniai- teisiniai (informacija, mogaus teisi gynimas); socialin psichologin (psichologin diagnostika, konsultavimas, psichosocialin terapija, psichodrama); socialin - ekonomin (mokjimas organizuoti savo darb, analizuoti

390

ekonomines situacijas). Organizaciniai gebjimai: parengti konkreias uduotis problemoms sprsti; organizuoti globotini veikl j pai problem sprendimui; racionaliai organizuoti savo darb; planuoti veiklos etapus ir veiklos bdus, pagal pasiektus rezultatus; planuoti individual darb su klientu; organizuoti atskiras socialins veiklos sritis, program ir projekt vykdym; nustatyti kliento poreikius ir padti jam surasti atitinkamas socialines tarnybas; isiaikinti ir palaikyti naudingas iniciatyvas, sudaryti slygas j realizavimui; telkti mones bendr interes ir dvasinio artumo pagrindu.

Analitiniai gebjimai: painti mog, eim, nustatyti socialin diagnoz; analizuoti konkreias kliento gyvenimikas situacijas; numatyti ir neleisti vykti mogaus gyvenimikoms krizms; projektuoti galutin socialins pedagogins veiklos rezultat; analizuoti gautus rezultatus palyginant su pradiniais duomenimis, suformuoti naujas uduotis; analizuoti savo profesionalios veiklos trkumus; analizuoti kit specialist dirbani edukacinje srityje praktik ir darb; krybikai apdoroti btin informacij; analizuoti konkrei socialin situacij, prieastis ir itakas; matyti savo vaidmen ir viet, gyvendinant socialin ir vietimo politik.

Pedagoginiai gebjimai: apmokyti kitus pagalbos monms gdi ir gebj im; atskleisti neinaudotas mogaus galimybes, atskleisti teigiamas puses, organizuoti savipagalbos proces; apmokyti vaikus kasdienini gyvenimo gdi; stimuliuoti vaik teigiamas emocijas, humanikum, gailestingum poelgiuose, elgesyje kit moni atvilgiu; pedagogikai apmstyti kliento, kaip asmenybs, elges, kelti edukacinius tikslus, siekti j sprendimo; parinkti priemones, metodas, bdus pedagogikai kompetentingo sikiimo krizines veiklos sritis ir situacijas; organizuoti tiksling pedagogin veikl sociume, pedagogikai valdyti ir koreguoti socialin situacij; veikti ugdytin, grup edukacins technikos priemonmis (kalba, balsas, 391

gestai, oratorinis meistrikumas); padti klientui efektyviau sukurti ryius su tam tikra socialine aplinka; perduoti klientui inias, gytas profesinio tobulinimosi ir asmenins patirties procese; pateikti mediag suprantamai, vaizdiai, logikai, iraikingai.

Savireguliacijos gebjimai: valdyti ir kontroliuoti emocijas vairiose situacijose; valdyti savo nuotaik; kelti sau padidintus reikalavimus; sugebti pakelti didel psichin tamp; kliento poreikius laikyti aukiau u asmeninius; sumainti psichologin tamp.

Pagal profesini gebjim susiformavimo lyg, nustatomas profesinis ir socialins - pedagogins veiklos lygis. N. Kuzmina (2001) iskiria: reprodukcin veiklos lyg, kuris charakterizuojamas mokjimu perduoti kitiems inias, kurias yra valds pats socialinis pedagogas. Taiau net paios giliausios inios nra profesins kvalifikacijos poymis; adaptacinis lygis - naujas ini ir mokjim lygis, jungiantis ne tik dalyko inias, bet ir suvokimo bei supratimo ypatumus; lokaliai modeliuojantis inias lygis - mokjimas ne tik perduoti, transliuoti inias auditorijai, bet ir jas konstruoti; sistemingo ini modeliavimo lygis - ini sistemos formavimo strategijos valdymas, gdi ir sugebjim valdymas; sistemingai modeliuojantis kryb lygis - savo dalyko pavertimas priemone, asmenybs krybini sugebjim vystimuisi strategijos valdymas.

Teorins inios reikalingos socialiniam pedagogui: 392 valstybs socialins politikos pagrindai ir socialinis teisinis vaiko gynimas; teisiniai aktai, reguliuojantys vaikysts ir motinysts, nepilnamei, negali vaik apsaug; specialios inios ugdymo organizavimui sociume; teorins inios i socialins pedagogikos istorijos; asmenybs diagnostikos ir socialins aplinkos teorijos bei metodikos inios; vaik socialinio ugdymo form ir metod turinio, ini sistemos valdymas; socialinio darbo su eima vairiomis gyventoj grupmis ir kategorijomis form bei metod inios; mokjimas analizuoti ir projektuoti socialin edukacin darb;

individualios ir grupins komunikacijos valdymas; pedagoginio konsultavimo kompetencija; ugdymo sociologijos form ir metod inojimas; mokjimas organizuoti vaik ir paaugli praktin veikl; mokjimas bendradarbiauti su mokytojais, tvais, socialini ir kit tarnyb specialistais teikiant vaikams ir paaugliams socialin - edukacin pagalb; sociologini tyrim taikymas savo veikoje. Profesin socialin socialinio pedagogo veikla ir gebjimai iuo atveju pateikti kaip pavyzdinis modelis. Tai kompleksas tarpusavyje susijusi veikl (ugdymo, mokymo, sociokultrins, komunikacines, organizacins veiklos) nukreipt vairius objektus, kuri gyvendinimui btini tam tikri profesiniai sugebjimai, inios, gdiai ir profesikai svarbios bdo savybs. Klausimai ir uduotys 1. 2. 3. 4. 5. Ivardykite socialinio ugdymo komponentus. Ivardykite socialinio pedagogo profesins veiklos kryptis. Ivardykite socialinio pedagogo socialinius vaidmenis. Atskleiskite socialinio pedagogo profesins veiklos kryptingumo pavyzdi model. Koks turt bti socialinio pedagogo profesinis vaizdis?

393

4.5 lentel Socialinio pedagogo profesins veiklos kryptingumo pavyzdinis modelis (remiantis M.Galaguzova, N.Kuzmina, pareng I.Leligien) Modelio komponentai Profesins inios Veiklos kryptingumas (multidisciplinis poiris) save Individualios psichofiziologins ypatybs Sugebjimai. Galimybs. Poreikiai ir j realizavimo bdai. Stipriosios asmenybs puss. Trkumai ir j kompensacijos bdai. Asmenybins problemos ir j sprendimo bdai. vaikus Amiaus tarpsni ir tipologins ypatybs. Asmenybs vystimosi dinamika ontogenezje. Ugdymo, mokymo ir vystimosi santykis. Norma ir nukrypimai psichosocialiniame ir asmeniniame vystimesi. Vaik kolektyvo ir ma grupi ypatumai. Vaikas kaip ugdymo ir vystimosi subjektas. Vaik, paaugli ir jaunimo tipins problemos. Neformals paaugli susivienijimai. Jaunimo subkultra. suaugusius Asmenybs psichologija. Klient konsultavimas. Profesins veiklos psichologija. Psichopcdagogika. Socialin psichologija. eimos psichologija. Lyi psichologija. eimos pedagogika. eimos psichoterapija. Bendravimo psichologija. Konftiktologija . Socialin terapija. Socialini ir profesini grupi tipins problemos. proces Sunkios vaikysts psichologija. Deviantinio elgesio psichologija. Socialin psichologija. Socialin pedagogika. Korekcin pedagogika. Socialins pedagogins veiklos metodika. Socialins pedagogins technologijos. Reabilitacin pedagogika. Defektologijos ir neuropatologijos pagrindai. Valeologijos pagrindai.

394

4.5 lentels tsinys

Profesiniai gdiai Savianaliz. Emocini bkli savireguliacija. Psichini funkcij savimobilizacija (atmintis, dmesys, mstymas, valia). Savikontrol. Profesins informacijos paieka ir analiz. Savivieta. Savs tobulinimas. Komunikacija. Organizacija. Socialinpedagogin diagnostika. Socialin profilaktika. Amiaus individualus konsultavimas. Socialin fasilitacija. Socialinpedagogin parama. Socialin rpyba ir apsauga. Mokymas. Ugdymas. Afiliacija. Meil ir empatija vaik atvilgiu. Geranorikuma s. Dmesingumas. Pastabumas. Pakantumas ir kantrumas. Usispyrimas. Santrumas. Pedagogin intuicija. Pedagoginis optimizmas. Komunikacija. Diagnostika. Organizacija. Tarpininkavimas. Diplomatija. Konsultavimas. Socialin profilaktika. Mokymas. Sugestija. Psichoterapija. Socialin terapija. Reabilitacija. Socialinis patronaas. Socialin kontrol ir prieira. Diplomatikumas. Empatija suaugusij atvilgiu. Savitvarda. Draugikumas. Moralini sdorovinis pastovumas. Erudicija. Kompetencija. Kultrin empatija. Autentikumas. Nuoirdumas. Atvirumas kontaktui. Bendravimas. Patrauklumas. Iniciatyva. Socialinpedagogin analiz. Refleksija. Problem nustatymas. Tiksl numatymas. Planavimas. Socialinispedagoginis prognozavimas. Organizacija. Profesinis bendravimas. Modeliavimas. Dokumentavimas. Sveika mstysena Jautrumas. Novatorikumas. Nestandartikumas. Krybingumas Sugebjimas atlikti vair darb. Lankstumas. Kantrumas monotonijai. Kruoptumas ir nuoseklumas. Sugebjimas mokyti ir kit pajungti sau. Sugebjimas bendradarbiau ti. Aktyvumas. Atsakingumas.

Svarbios profesins savybs

Intelektualumas (proto ingeidumas, logikumas ir praktikumas). Sociabilumas (socialini kontakt ir pritarimo poreikis, komunikabilumas). Pasiekim poreikis ir savikritikumas. Emocinis pastovumas ir diaugsmingumas Pasitikjimas savimi. Savigarba. Savitvarda.

395

395

4.3. Socialinio pedagogo veiklos refleksija Profesinio tobuljimo kompetencija - pastovus procesas, vykstantis vis mogaus darbing gyvenim. Jame galime iskirti augimo, iekojimo, stabilumo, apsisprendimo, adaptacijos, kompetencijos, meistrikumo ir krybingos veiklos realizavimo etapus. mogaus profesinio tobuljimo procesas yra individualus ir lemiamas. Pavyzdiui, krybingoje pedagog bendruomenje, galima sulaukti metodins pagalbos. Gerai vadovaujant, jauno mogaus projektinio tarpsmo procesas greitja. takos turi ir subjektyvs dalykai: asmenins socialinio pedagogo savybs, jo profesin orientacija, motyvai, interesai ir planai, pedagogin kultra, pedagoginiai - socialiniai sugebjimai, profesins kompetencijos lygis ir profesinis tinkamumas bei jo paties gyvenimo aplinkybs. Profesinio tobulumo proceso pagrindas - paties subjekto veiklos refleksija, kuri yra apibriama kaip savianaliz - objektyviai vertinama socialins - pedagogins profesionaliosios veiklos analiz. Aptardami veiklos efektyvumo svok (E. Komarovas, V. Ponavas, 1997) iskiria du galimus veiksnius svokai apibrti. Pirma, tai ryys tarp pasiekt rezultat ir snaud, susijusi su i rezultat pasiekimu. Pagrindiniai tokio apibrimo pavyzdiai - rezultat, arba efekt ir nepasisekim apraymai bei faktori taka rezultato atsiradimui. Tarpusavio ryio situacijos bna labai vairios: neskms ilieka to paties lygio, o rezultatai didja, didjant kiekybiniams ir kokybiniams rodikliams; nepasisekim maja, o geri rezultatai lieka tokie patys arba iauga; kai kuriose srityse nepasisekim gali bti daugiau, taiau veiklos rezultatai nuo to nepablogja. Socialinio pedagogo praktikoje reikt vengti, tariam, maksimaliai aukt rezultat", kuri realybje negalima padidinti. Antra, veiklos efektyvumas apibriamas kaip praktikai pasiekti ir btini rezultatai. Kadangi siekiamus rezultatus ir neskmes galime suplanuoti ir vardyti keldami udavinius, tai efektyvus darbas gali bti suplanuotas ir atliktas. Taigi, socioedukacinis darbas efektyvus, kai maksimaliai patenkinami visi manomi moni poreikiai, o nepasisekimai yra minimals. ios ivados rodo, kad reikia gerinti socioedukacinio darbo organizacij valdym, veiklos technologijas, apskritai socioedukacini darbuotoj meistrikum, o ne didinti finansines ilaidas, etatus, iai veiklai skirt laik. Vertinant efektyvum, atsivelgiant aptarnaujamo kliento poreiki tenkinim, naudojamas tiesioginis vertinimas (odinis ir raytinis); lyginama, kas priklauso klientui pagal normatyvus, standartus ir tai, kas apskritai gyvendinama, bei abiej metod tarpusavio ryys.

396

4.2 lentel Socialinio darbo efektyvumo vertinimo metodika (pagal R. Ovarov, 2000)
Efektyvaus darbo vertinimo ribos 1 .vairi gyventoj socialins apsaugos institucij sistemos veikla Efektyvumo vertinimo kriterijai Nustatytos formos ir metodai, kurie padeda (gyvendinti socialin apsaug. Veiklos per tam tikr nustatyt laik rezultatai. gyvendint tiksling program rezultatai. 2. Organizacijos Darbo slygos: fizins, darbuotoj darbo lygis socialins, organizacins, ar kokybe, utikrinanti socialins - psichologins. socialin apsaug. Socialins apsaugos tarnyb aprpinimas vairiais itekliais. Personalo motyvacija. 3.Personalo Personalo skaiius ir kvalifikacijos, kvalifikacija. Parengimo garantuojanios programa, darbuotoj socialin apsaug, kvalifikacijos klimas. lygis. 4. vairi kategorij Aptarnavimo bdai. piliei socialinio Formos, metodai ir aptarnavimo kokyb ir socialinio aprpinimo lygis. technologijos. Socialinio aprpinimo rezultatai. Efektyvumo vertinimo metodik rys Form efektyvumo ir valdymo metod vertinimas. Rezultat vertinimo metodikos. Tikslini program vertinimo metodikos.

Darbo slyg vertinimo metodikos. Materialini ilaid vertinimo metodikos. Motyvacins sistemos bei priemoni vertinimo metodikos. Personalo kvalifikacijos vertinimas. Personalo pasirengimo ir kvalifikacijos klimo efektyvumo vertinimas. Socialinio aprpinimo perspektyvini plan vertinimas. Socialinio aprpinimo form efektyvumo, metod ir efektyvumo technologij vertinimas. Socialinio aprpinimo rezultat vertinimas.

Vertinant socialinio darbo efektyvum naudojami parametriniai ir neparametriniai metodai. Parametrinis metodas sugretina du svarbiausius rodiklius: kokia buvo ankstesn kliento savijauta; dabartin kliento savijauta. Neparametriniam metodui artimi - interviu, anketavimo ir kt. metodai. i dviej matavim skirtumas parodo reabilitacin efekt, arba rezultat, apibdinant personalo kvalifikacij ir j naudojam technologij efektyvum. Remdamiesi socialinio darbuotojo veiklos efektyvumo vertinimu, analogikai aptarsime socialinio pedagogo profesionalios veiklos efektyvumo vertinimo kriterij. Socialinis pedagogas savo veikl gali analizuoti, remdamasi paiais vairiausiais kriterijais: veiklos efektyvumu, santykiu tarp norimo ir pasiekto, idealaus ir realaus, santykiu tarp veiklos sistemos aktyvumo lygio ir taikini 397

toje sistemos pasikeitim gylio, asmenybs, veiklos ir bendravimo harmonijos lygio, pasitenkinimu savo darbu, kliento pasitenkinimu ir kit veiklos valdymo lygiu. 4.3 lentel Socialinio pedagogo profesionalios veiklos efektyvumo kriterijai (pagal R. Ovarov, 2000)
Efektyvumo diagnostiniai poymiai 1. Darbo efektyvumas . Pasiekto rezultato ir tiksl atitikimas. 2. Organizuot veiksm aktyvumas. . Kaip ir kiek pasisek pakeisti (skmingas kliento problem sprendimas). 4. Ilaid ir rezultat adekvatumas. . Ideali ir reali tiksl artumas. Efektyvumo kriterijai vertinimo metodai

Socialinio pedagogo pedagoginis darbo plan, tiksl, udavini analizavimas, lyginant laukiamus rezultatus su pasiektais. Veiksm aktyvumo analizavimas. Laiko ir finans panaudojimo siekiant rezultato analizavimas. Savo patirties veiklos lyginimas su pavyzdine patirtimi. 2. Socialins . Adaptyvus. Socialinio pedagogo veiklos profesionalios veiklos 2. Lokaliai modeliuojantis. pagal asmeninius uraus lygis . Sistemingai modeliuojantis. realios padties nustatymas. 2.4. Krybingas. 3. Socialinio pedagogo . Labai emas. 3.2. emas. Mini ir igyvenim darbe pasitenkinimas savo . Vidutinis. savianaliz: savijauta, darbu 4. Auktas. aktyvumas, nuotaika, skm, 3.5. Labai auktas. produktyvumas, savs realizacija. 4. Kliento . Labai emas. Anketavimas, klient pasitenkinimas 2. emas. interviu. bendraujant su . Vidutinis. specialistu 4. Auktas. 3.5. Labai auktas. 5. Subjektyvus ir 5.1. Neatitinka. Atestacijos metu gauti objektyvus socialinio 5.2. I dalies atitinka. vertinimo ir savo padarytos pedagogo veiklos 5.3. Pilnai atitinka. analizs atitikimas. atitikimo vertinimas

Socialinei - pedagoginei refleksijai labai reikminga tvarkingai vedama dokumentacija. Kliento dokument pildymas - viena i pagrindini socialinio pedagogo darbo form organizuojant veikl, fiksavimas ratu t veiksm, kuriuos jis turi smoningai parinkti, kad suteikt klientui efektyvi, individuali pagalb. Dokumentacija ukerta keli netvarkingam veikimui, spontanikumui, nekompetencjai. 398

Apskritai socialinio pedagogo nekompetencijos veikimas turi prasidti nuo individualios veiklos struktravimo ir organizavimo, nuo tinkani veiklai metod, taikant princip Veiklos organizavimas - organizaciniai pradmenys". Taigi, dokument tvarkymas, odini pavyzdi fiksavimas, pasisakym, gyvenimo istorij veiksm kodavimas enklais ir simboliais tampa savo ir kit elgesio reguliavimo priemone. Dokument dka iaikja individuali veikla. Pirma - apsauganti specialist nuo visikos administravimo rutinos, antra iskirianti autonomikas sritis, savo sugebjim aktualum ir realizacij- taigi, tuo paiu ipleianti ir kliento galimybes. Kaip proto ir valios organizavimo bdas, kaip technologin struktra, kliento dokumentacijos pildymo procesas visiems, o ypa pradedantiems socialiniams pedagogams, yra savotika "terp", "erdv", kuri apsaugo nuo administravimo rutinos ir beasmenio funkcionavimo. 1. Dokumentacijos pildymas socialiniam pedagogui - tai savotika atmintin apie klient, jo problemas, siekius, kuriuos kartu su klientu sukr, isprsdami jo problemas. Ratu fiksuojami duomenys yra veiklos schemos stimulas - reakcija" paskatos. Jie tampa tikrais veiksmo ir skatinimo simboliais - skleidjais, yra svarbus signalas abiem pusms siekiant (gyvendinti tiksl. Visapusika ir kruopiai sukaupta dokumentacija gali tapti to, kas buvo padaryta argumentu bei rodymu, sprendiant problem, kaip pavyko ar nepavyko ir kodl, k dar btina padaryti. Dokumentacija fiksuoja ir numatomus rezultatus, veiklos pakeitimus. Jeigu, prireikus, veikl tikrina auktesns institucijos, ie dokumentai tampa socioedukacinio darbuotojo kaip specialisto, kompetencijos ir siningo darbo rodymu. Sudtingoje (socialins apsaugos, globos ir rpybos, vietimo) sistemoje dokument tvarkymas socialiniam pedagogui suteikia galimyb kelti kvalifikacij. Informacija kliento byloje turt bti urayta autentika kalba ir tam tikromis enklinmis sistemomis (formomis, kortelmis, genogramomis ir pan.). Tai parodo socialinio pedagogo sijungimo veiklos proces lyg, turinio, problemos, tikslo supratim, socialinio pedagogo individualios, profesionalios patirties susiformavimo lyg. Funkciniu poiriu ratu fiksuodamas savo veiksmus socialinis pedagogas tarsi i naujo analizuoja, igyvena kliento bsen, betarpiko bendravimo su juo momentus. Atsiranda suvokimas, padedantis tobulinti veiklos bdus bei priemones, - rykja kritinis mstymo stilius. 2. Pagalbos suteikimas klientui. iuo atveju dokument tvarkymas yra susijs su objektyviu, tikslingu veiklos vertinimu ir remiasi iais dalykais: informacijos apie klient, jo problemas, kit moni, suteikiani socialin pagalb, darbo metodus ir bdus kaupimas; paties pagalbos teikimo proceso fiksavimas, nukreiptas efektyvumo didinim; tikslingo tarpdalykinio bendradarbiavimo stiprinimas, vairi specialist, 399

institut, inyb darbo koordinavimas; fiksuotos, koduotos informacijos apie kliento problem perdavimas visoms auktesnms institucijoms; veiklos metod apibendrinimas, prisitaikymas prie inovacins veiklos; dokument simbolins funkcijos, kuri pagalba koduojami svarbs socialinio pedagogo veiklos aspektai ir atsispindi jos objektyvus turinys, normos, metodai, bdai, vystymas, poveikio kitiems dalyviams bdai (schem naudojimas, grafik, kompiuterini program, scheminio perspektyvinio planavimo ir pan.), informacini ir veiklos modeli formavimas bei realizavimas; dokument sisteminimas pagal tam tikras informacijos ris apie pagalbos formas ir bdus, prieinamus kiekvienam, reikalaujaniam pagalbos. Dokument tvarkymo procesas, nurodantis socialinio pedagogo veiklos perspektyv, atlieka ias funkcijas: Klinikin informacija apie klient, kuriam nustatyta tam tikra diagnoz. Tai savotika "socialins ligos istorija", kurioje yra viskas - nuo nusiskundim ir simptom iki gydymo eigos bei bd, kurie buvo naudojami ir metod ivardinimo. Profesionalioji patirtis, kuri gyja socialinis pedagogas rinkdamas informacij, nustatydamas bdus ir pagalbos altinius bendradarbiaujant su kolegomis. Tai rodo socialinio pedagogo kvalifikacij ir profesionalum. Organizacin. Dokumentacija atspindi organizuotos pagalbos proces ir skatina specialist taikyti tam tikras sistemos priemones. Administracinio pobdio dokumentacija aprpina ugdymo institucij btina j veiklai informacija apie klientus. Ji naudinga apibendrinant socialinio darbo patirt ir atitinka jos tikslus bei udavinius. Dokumentacija skirstoma tam tikras tris dalis: 1. Informacija, atspindinti kiekvieno konkretaus atvejo tyrimo analiz ir diagnozavim: kliento, jo eimos, gyvenimo slyg, problem duomenis. i informacija sukaupiama pokalbi su klientu, lankymosi namuose metu. Ji padeda susidaryti nuomon apie konkret atvej, pat asmen. Be to, ikeliami nauji udaviniai ir numatomi nauji veiksmai, kurie priveria perirti surinkt informacij, modeliuoti inias, planuoti naujus prijimo prie kliento bdus. 2. Informacija, atspindinti socialinio aprpinimo proces, pagalbos organizuotum, profesional pagalbos suteikim, gyvendinam vairiais socialinio bendradarbiavimo lygiais. Taigi, susidaro tam tikri pagalbos ir pritaikymo bdai, sprendim primimo fiksavimas, rezultat apibendrinimas.

400

3. Paskutinis raas socialinio pedagogo dokumentacijoje turt bti apie pagalbos proceso ubaigim. Tai - santrauka, apibendrinanti pagrindines ivadas apie atlikt darb. Kiekvienos dokumentacijos pagrindinis poymis yra tas, kad ji gali bti pateikta labai vairiomis formomis. Tai: problemos, kurias isako pats klientas, kiti dalyvaujantys (subjektyvi informacija) asmenys; pasakojamasis apraymas su analizs ir apibendrinimo elementais, tarpusavio bendravimu, numatomomis ivadomis, kurios buvo padarytos ianalizavus situacij, kliento ir socialinio pedagogo abipus elges, tak pagalbos procesui; rezultat patikrinimas, anketavimas (objektyvioji informacija); pagal tam tikr form sudaryti veiklos planai, programos, paraikos, charakteristikos, (dalykin informacija); veiklos ataskaita (apie atlikt darb, l gavim ir pan.), komisijos ivados, akt tyrimas, nagrinjimas, informacijos rezultat fiksavimas. ie dokumentavimo bdai yra naudojami tokiomis formomis: laisva, nereikalaujania joki taisykli, kurias reikia i anksto inoti, nusistatyti, siekti ir laikytis formos (bdinga pasakojamajai ir apraomajai dokumentacijai); laikantis taisykli ir tam tikr standart: protokolai, paymos, sutartys, charakteristikos, sprendimai, praymai ir t.t.; i anksto sudaryt ablon, atspausdint anket upildymas trumpais atsakymais, kontrolinmis paymomis, nepabaigtais sakiniais, labai supaprastina dokumentacijos proces.

Daniausiai praktikoje naudojamos visos trys formos, kuri kiekviena atlieka savo specifinius udavinius, funkcijas. Vis labiau tampa priimtinomis ir tokios dokumentacijos formos kaip garso ir vaizdo raai, kuriuose galime pamatyti socialinio pedagogo ir kliento elges, proceso eig. Egzistuoja tam tikri principai, kuri reikt laikytis, kad dokumentacija bt patikima, aiki, konfidenciali: duomen pilnumo - kai isamiai formuojami duomenys apie klient ir jo problem sprendimo proces, perirint dokument kaip bazin, visapusik, su tiksliai ir kruopiai parinkta informacija, kuri galima panaudoti sprendiant paius vairiausius udavinius; duomen saikingumo - kaip gebjimas perteikti duomenis glausta, ekonomika, patogia forma, leidiania ir ateityje planuoti savo darb ir teikti paslaugas; duomen fragmentikumo - renkama tik btiniausia informacija, remiantis pagrindine forma, reikmingiausiais momentais, kurie yra reikalingiausi sprendiant problem; 401

duomen patikimumo ir realumo duomenys atspindi objektyvius faktus, galimyb susieti priimamus ir ufiksuotus sprendimus, atmetant isigalvojimus ir savival, atsivelgiant kliento norus ir pageidavimus.

Socialinio pedagogo individualumas ir krybikumas Individualumo" terminas gali bti vartojamas kalbant apie asmenyb, pirma - kaip visum, bding tik jam vienam, antra - kaip vientis, savit, unikali asmenyb, nurodani tam tikr mogaus isivystymo lyg. Terminas individualumas", pagal S.Gilmanov (1998), atskleidia ir tok asmenybs bruo kaip gebjim veikti, kuris apibdina ne tik asmenybs savarankikum, bet ir paios gyvenimikos veiklos krybingum. Galima teigti, kad krybingas yra kiekvienas mogus, bet ne kiekvien galima apibdinti kaip visikai isiskleidusi krybing asmenyb. Krybikumas" - esminis kiekvienos asmenybs bruoas, pasireikiantis konkreios veiklos formomis, krybikas individualumas asmenybs tarpsnio aspektas. Krybiko mogaus vertinimo kriterijai, pagal S. Gilmanov (1998), yra ie: A. Bruoai 1. Suvokimas, kai kalbame apie susiformavusi A" ir A -koncepcij", kuri: akcentuoja savs suvokim (savs supratim, savs painim, gilinimsi save, savianaliz, savs stebjim...) nuolat analizuojant save; suvokia save kaip poveikio objekt (savs valdymas, savikritika, savisieka...); savigarba, savs primimas, savs myljimas, saviveiksmikumas, tikjimas savimi; tarnauja, kaip savs realizavimo altinis, (sins sskaita, savivieta, saviaukla, savi-organizacija). 2. Originalumas apibdina iek tiek usidarius" mog, turint tvirtus sitikinimus, nepriklausanius nuo aplinkybi: laimingas, savarankikas. Pagrindinis originalumo bruoas yra tolygus vientisumas, asmenybs ais", kokybikumas. 3. Saviveiksmikumas, apibdina vidin poreik daug veikti, kuris slygoja asmenybs sumanym tiksling realizavim. Kompleksin charakteristika - tai savs aktualizacija, kuri remiasi originalumu, savs painimu, savaveiksmikumu ir pasireikianti kaip savs realizacijos ir sklaidos sieki vieningumas.

402

B.

Poymiai, pasireikiantys veikloje ir bendravime

autonomija - nepriklausomyb nuo kit takos, savarankikumas; laisv - vidin galimyb save realizuoti; atsakingumas, priklauso nuo siningumo, o ne nuo iorini aplinkybi. kritika - aktyviai siekti save ir pasaul padaryti geresniais; dvasingumas - vidinio pasaulio darnumas, sugebjimas visk suvokti etikos ir estetikos, gailestingumo pagrindu, igyventus jausmus, kvpim, dvasingum atrasti vertybse. valia - savyb, apibdinanti vientis subjekt kasdieninje veikloje ir utikrinant krybing gyvenim; tikslo ir norim rezultat pasiekimas realizuojant savj "a"; asmenybs dimensija" - aukti dvasiniai, humaniki siekiai, atitrkimas nuo kasdienins, rutinikos veiklos ir elgesio, kaip faktorius darantis tak monms. C. Poymiai, parodantys kitu moni savybes

rykumas - iraikingi poymiai, individualus krybikumas, apibdinantis asmenyb; avesys - gebjimas daryti tak kitiems, pasireikiantis neabejingumu, emocionalumu, intelektualumu. Visikas socialinio pedagogo individualumas pasireikia tada, kai jis atlieka ugdytojo vaidmen. Pedagogo krybinis darbas ypatingas tuo, kad ugdytojas susigyvena su savo vaidmeniu, atskleidianiu kaip vis vertybi, taip ir veiklos tiksl kryptingum. Krybinis individualumas, tai ypatingai kultringo profesionalaus vaidmens pamatas, kur padeda pedagogas bendraudamas su vaikais. Tik individualumas kaip pagrindin asmenybs savyb suteikia galimyb socialiniam pedagogui bti iame vaidmenyje, tik individualus krybikumas suteikia galimyb materializuoti idjas, daryti atradimus, takojanius kit moni individualum. Krybiniame individualume galime pamatyti edukacini bruo:

vertybs, sitikinimai ir idjos, sudaranios vidin asmenybs ir veiklos a, kuri socialinis pedagogas pats sukr, iband ir kurios gyvendinim savo veiklos tikslu; i idj vientisumas, tikjimas savo veikla yra savs realizavimo stimulas; asmenybs tikslas yra tai, kas vyksta jos profesionalioje veikloje. veiklos tikslo pristatymas (kaip mogaus paskirtis), dvasinio pasirengimo veiklos vystimuisi. Atskaitos taku laikoma apgalvotos savo skmingos veiklos vykdymas, atsivelgiant atskir mokini likimus, j individualum; rykiai ireiktas savs realizavimo siekimas, tai ir yra pagrindin 403

pasitenkinimo profesionalia veikla jga ir prielaida; sitraukimas a - vaizd", supratimas, inojimas ir pajautimas savo kaip pedagogo unikalumo; elgimasis su savimi kaip su svarbiu asmeniu, sugebaniu daug nuveikti ugdymo mokslo praktikai, pagarba ir susidomjimas pedagoginiu procesu, ir savo veiklos rezultatais, tikjimas savo jgomis, simpatija sau kaip savaveiksmikai asmenybei; aukta krybin motyvacija, pasireikianti savo ir kit aplinkini gerovs pastoviems siekiams, iekant efektyvesni bd j padties gerinimui; apsisprendimas kaip realybs ir veiklos iraika, kuria mogus parodo, jog jis sugeba, privalo laisvai parodyti aktyvum ir realizuoti savj a". Socialinio pedagogo edukacini galimybi ir krybinio individualumo nustatymas. iuo aspektu kyla klausimas, ar galima teigti, kad konkretus pedagogas apibdinamas kaip:

norintis apie kitus inoti daugiau, suprasti j padt, poelgius, stebti kit moni elges, j asmenybs vystimsi, mintyse dlioti informacij apie j praeit ir ateit; isivysts empatikumo jausm, komunikabilum, geba igyventi dl kit; prisiria" prie moni, lidi be j, jam brangs prisiminimai apie bendr veikl su tais monmis; emocikai patrauklaus pedagoginio charakterio, bdamas tam tikroje grupje maloniai bendrauja; pasiruos padti, paaikinti, kai kakas nepavyksta, j traukia bendravimas ir bendra veikla, ikilusi neaikum paaikinimas. Jie patiria malonum, matydamas informacijos perdavimo rezultatus, aikinant, kaip atlikti t ar kit darb; sugeba pajausti kvpim perpasakojant, kuo nors tikinant kitus; sugebantis pasinaudoti ir pailiustruoti savo gyvenimo patirtimi; sugebantis priimti visk kas vyksta bendroje veikloje su vaikais. Turintis pagrindin tiksl ar naud, gyventi ir igyventi savo veikl kaip savo gyvenimo fakt; emocinis ir intelektualus pasinrimas realaus pedagoginio proceso vyksm ir stipriausi (estetini, intelektini) jausm igyvenimas santykiuose su visais jo procese dalyvavusiais dalyviais; laiko save savo vietoje"; sugebantis pats isiugdyti savo pedagoginius sugebjimus veikloje ir tai daryti su malonumu. Socialinio pedagogo profesinio meistrikumo nuoseklum galima nustatyti iais kriterijais. Ar galima pasakyti, kad mintas pedagogas: 404

meistrikai tako profesines inias; meistrikai valdo pedagogins veiklos priemones; sukrs stabilius bdus ir isiugds gebjimus organizuojant vis savo veikl, sugeba greitai ir efektyviai sprsti profesinius udavinius; sugeba visapusikai matyti vis socialin - pedagogin veiklos sistem, sugeba j adaptuoti priklausomai nuo vaik sugebjim; sugeba projektuoti vis socialin - pedagogin veiklos proces, orientuojasi reikiam savybi, gdi, gebjim, elgesio formavim; besimokantiems gerai sugeba organizuoti socialiai verting veikl; sugeba greitai ir gerai isprsti tarpusavio santykius, palaikyti bendravim ir bendradarbiavim; sugeba itirti vaik gebjimus, proces ir savo veiklos rezultatus, sugeba tai orientuotis ir visk pakreipti reikiama linkme; savo darb organizuoja optimaliu reimu; gerai valdo pedagogin technik (savo kn, yra emocikai stabilus, rili kalba, sugeba meistrikai panaudoti tikinimo metod mokant ir aukljant). i nuoseklum pagrindu galima naudoti skirtingus diagnostinius metodus: susiformavs krybikumas, skmingai realizuojamas profesinje veikloje; aikiai ireiktas krybikumas, realizuojantis save per suformuot pedagogin meistrikum; profesionalas, neireikiantis savo individualumo pedagoginiame procese dl, pavyzdiui, nepedagoginio charakterio ir nepakankamo pasirengimo pedagoginei veiklai; pedagogas, rykiai ireikiantis savo krybikum ir jo pedagogin pasirengim, bet netaikantis profesionalaus meistrikumo kaip realizacijos instrumento; pedagogas, turintis ini pedagoginei veiklai, bet nevaldantis savo individualumu (ar jos nereikiantis) ir pedagoginiu meistrikumu; jis siekia duoti", bet praktikai nieko neatiduoti; pedagogas, emocikai pasiruos pedagoginiam procesui, skmingai ir meistrikai vykdantis profesinius reikalavimus, bet nesugebantis naudotis savo pedagoginiu krybikumu: i esms -tai pedagogas - meistras, aukiausios klass profesionalas - jis gali atsisakyti savo individualumo dl teisingo savo darbo atlikimo. Socialinio pedagogo krybikumo veiksniai pagal svarb. Krybins veiklos gyvendinimui yra btini tam tikri veiksniai ir taisykls. Toki veiksni gyvendinimo tikslas, anot S. Gilmanovo (1998), gldi: tiksling ugdymo taisykli formavime, kurie leidia realizuoti kokybik pedagogo krybikum. Veiksniai ir tikslai turi bti nukreipti : krybini veiksm realizavim kaip asmenybs visum; pedagogo krybikumo realizacij; ne tik pedagogo socializacijos proces, bet ir mokym; 405

meninio akiraio pltimas pedagoginje veikloje ir kasdienybje.

1. iuo pagrindu pagrindiniams tikslams priklauso: pedagogo krybikumo ir asmenins individualizacijos refleksijos stimuliavimas ugdymo procese; situacij sukrimas, kuriose reikalingi ne tik profesionals gdiai, bet ir krybikumo savybs; pagrindinio pedagoginio santykio pedagogas - vaikas" aktualizavimas, kaip priepriea technologijoms, stereotipams, socialinei - pedagoginei veiklai. 2. Svarbiausiems veiksniams priklauso: veiksmai, leidiantys socialiniam pedagogui atskleisti krybikum, kaip teorin pedagoginio poveikio organizavimo, bd ir form vedimo veiksn; pedagogins veiklos bd, leidiani ne tik garantuoti pedagogo poveik, bet ir padaryti pedagogins individualizacijos proces tikslingu, organizavimas; veiksm, aktualizuojani pedagogo ir vaiko savybi suderinamum, organizavimas, bd ir form taikymas; veiklos bd organizavimas, veiksni, ipleiani krybikumo realizavimo rat, vykdymas. Kiekvienoje i pedagogins veiklos ir pedagogins tikrovs pakop, priemons, realizuojanios slygas, ir pedagogo krybikumo pasireikimo veiksniai skirsis priklausomai nuo veiklos subjekto: socialiniame lygmenyje, kur pagrindiniai subjektai yra vadovai ir regionini vietimo sistem tarnybos - tai socialinio pedagoginio valdymo ir profesionalaus konsultavimo priemons; vietimo staig lygyje, kur subjektais yra administracija ir vairios mokykloje esanios tarnybos - tai pedagogins pagalbos priemons; mokytojo - moksleivio lygyje, kur subjektai yra pedagogas ir jo mokiniai, tai veiklos bd ir santyki organizavimo priemons; asmeninis - vidinis lygmuo, savojo "a" refleksijos, pedagogins refleksijos. A - koncepcijos refleksijos aktyvumo priemons. Paios savaime konkreios priemons ir bdai kaip kryptys, veiklos bdai ir metodai, organizacins struktros, materialins priemons negali bti apibdintos tik modelio pagrindu. Jos sukuriamos tiktai realioje praktikoje kaip pedagog ir vadov krybins veiklos rezultatas. Taigi, vietimo sistemoje reikalinga tikslingai formuoti ir naudoti pedagogo krybikumo, aktyvumo bdus. Pagrindinms tokios veiklos kryptims ir priklauso savivietos staig teritorini (rajonini, miesto, apskrii) vietim sistem sukrimas, speciali veiklos slyg ir bd, stimuliuojani pedagogo profesinio aktyvumo ir krybikumo pasireikim bei realizavim. Taiau ir pedagog profesins raidos, edukacins 406

kompetencijos koncepcijoje daniausiai sutinkamos klaidos - tai bandymai reglamentuoti visus pedagog veiksmus, vadovauti jiems, pravedant inovacinius, visuomeninius renginius, reikti krybines iniciatyvas ir planuoti inovacinius renginius. Krybins iniciatyvos, planuojant ir organizuojant inovacijas, stygius, dmesio sutelkimas tik vykdomiems pedagog veiksmams. Trukdo bandymai individualiai dirbti su pedagogais, nes nekreipiama dmesio j individualius skirtumus. 4.4 lentel Socialinio pedagogo profesins saviugdos turinys ir algoritmas (pagal R. Ovarov, 2001)
Metodai Pedagoginio gyvenimo stebjimas. Pedagogini problem, fakt, vyki apmstymai. Profesionalios savivietos turinys Savo problem isiaikinimas. Udavini nustatymas, kurie reikalauja sprendimo. Priemoni pasirinkimas sprendimo gyvendinimui ir pirmaeilio udavinio vykdymas; problem sprendimo termin sudarymas, sitikinimas aktyvia veikla, tinkamo laiko nustatymas veiklai pradti. Pasitikjimas savimi, tobulinant bei keiiant save. Emocij valdymas (savitaiga, autogenin treniruot, geros nuotaikos korimas, tampos mainimas, tiksli judjimo, kalbjimo, kvpavimo, kontrol).

Bendravimo savianaliz i gerumo, pagalbos kitiems monms pozicij. Patirties savianaliz i konstruktyvumo i tiksling mogaus vystimuisi pozicij. Gyvenimo credo ir gyvenimo Savo dienos veiklos analiz. Krybins aplinkos supratimo formavimas. sukrimas. Veiklos aktyvumo iekojimas. Optimizmas, geranorikas bendravimas. Btini pratimai, sukuriantys nuoird bendravim. Gilinimasis pedagogin Pratimai, padedantys sukurti tinkam darbo aplink. bendradarbiavim. Pratimai Pedagoginis bendravimas. Pratimai skirti bendravimui skirti savikontrolei, laiko konkreioje situacijoje. Pratimai bendradarbiavimui organizavimui. ugdyti. Pratimai pedagoginiam elgesiui netiktoje situacijoje pateisinti. Savo pasiekim apraym analiz.

Savs valdymas - tai patikrint metod pritaikymas optimaliai inaudoti laik veiklos praktikoje. Laiko veiksnys yra pagrindinis tampos sukljas. Socialiniam pedagogui trksta laiko ne tik poilsiui, bet ir darbui. Susipains su savs valdymo bdais, pedagogas gals geriau organizuoti savo veikl, atsisakydamas tampos ir atrasdamas laiko poilsiui. Siloma tokia atmintin padedanti vertinti sugebjim save valdyti: Kaip gerai js atliekate savo darb?" Dienos pradioje numatau laik papildomam darbo planavimui. Pavedu visk kitiems, kas tik gali bti manoma. Ratu fiksuoju udavinius ir tikslus bei laik j gyvendinimui. Kiekvien oficial dokument stengiuosi i karto analizuoti. Kiekvien dien sudarau sra darb, atsivelgdamas j svarbum. Dirbdamas stengiuosi atsisakyti paalini telefono skambui, neplanuot lankytoj ir netiktai kvieiam pasitarim. 407

Darb bandau paskirstyti pagal savo galimybes. Darbo plane yra langai" (laisvas laikas), kuri metu galiu sprsti aktualias problemas. Savo aktyvum stengiuosi koncentruoti svarbiausias problemas. Galiu pasakyti ne", kai turiu sprsti svarbias problemas. Savs valdymas vertinimas balais: 0-beveik niekada, 1-niekada, 2danai, 3-beveik visada. Susumuoti balai nusako socialinio pedagogo darbo stili. Jei bal suma yra: 0-15 bal: socialinis pedagogas neplanuoja savo laiko ir yra priklausomas nuo iorini aplinkybi. Kai kuriuos savo siekiamus tikslus gyvendina, jeigu sudaro prioritet sra ir jo laikosi. 16-20 bal: stengiasi valdyti savo darbo laik, bet ne visada yra pakankamai nuoseklus, kad turt pasisekim. 21-25 balai: sugeba gerai valdyti savo darbo laik. 26 - 30 bal: gali bti pavyzdys visiems norintiems imokti racionaliai valdyti savo darbo laik. 1. Darbo laiko apraymas. Nesudting formuli dka gali nustatyti savo dirb (k1), laisvo (k2) ir viso laisvo laiko dirb (k): K1 = A 1760, K2 = A 660, K3 = A 1740, A= pensin ami atimti i js dabartinio amiaus (pvz. 55-35=20, A=20), K = K1 + K2 + K3 (valand). K - visas js profesins karjeros laikas. Raskite laiko darbui (skm), pamstymams (tvirtumui), aidimui (jaunystei), skaitymui (inioms), draugystei (laimei), svajonms (kelias neinomyb), linksmybs (sielos diaugsmo). 2. Socialiniam pedagogui visu pirma reikia nustatyti pagrindinius laiko trukdius. Tai lengva padaryti grietai fiksuojant dienos darbo laik. Geriau tai daryti pagal i anksto paruot schem: Formuluots: A. Veiklos bd ir laiko panaudojimo analiz. B. Dienos trukdi sraas. A. formuluots nagrinjimas, sutvarkymas: Atsakymai klausimus (taip/ne): Ar darbas buvo btinas? Ar buvo pateisintas laiko panaudojimas? Ar darbas buvo tikslingas? Ar buvo smoningai nustatytas laiko intervalas? Darbo tstinumo nustatymas (PR) Neproduktyvaus darbo tstinumo nustatymas (HR) abvgd(net) HR=Z( xl00%
jei daugiau nei 10 %, veikla buvo nebtina; Js problema ta, kad nesugebate deleguoti darbo kitiems ir nustatyti prioritet

408

jei daugiau nei 10 %, laiko panaudojimas didelis; jei daugiau nei 10 %, naudojimas buvo netikslingas jei daugiau nei 10%, (gyvendinimo momentas vyko spontanikai.

Jums btina laiko panaudojimo analiz, savs kontrol Jums btina planuoti darbo organizuotum Jums btina planuoti savo darbo laik

Efektyvaus darbo nustatymas. Formuluots B sutvarkymas: kokie trukdiai buvo didiausi? kokie telefono skambuiai buvo nereikmingi? kokie lankymaisi nereikalingi? kurie telefoniniai pokalbiai galjo bti trumpesni, efektyvesni? kokie apsilankymai galjo bti trumpesni ir efektyvesni? kas labiausia jus atitrauk nuo darbo? 3. Laiko suvalgvtoiu analiz (pagal R. Ovarova. 2001): Pabandykite apibendrinti penkias veltui praleisto laiko prieastis, kurios pasikartojo. Pairkite sra, kur sudaro 30 aplinkybi, kurios daniausiai atima daug laiko, ir paymkite 5 svarbiausius js nuomone: 1. Neteisingo tikslo formulavimas; 2. Prioritet nusistatymo nebuvimas. 3. Bandymas padaryti per daug vienu metu. 4. Sprendimo udavini ir j sprendimo bd nebuvimas. 5. Darbo dienos netinkamas planavimas. 6. Neorganizuotumas, stalo neparuoimas darbui. 7. Per ilgas skaitymas. 8. Ypatingai gausi ir smulkmenika dokumentacija. 9. Motyvacijos trkumas. 10. Ura, priminimo lapeli, adres telefon numeri iekoj imas. 11. Bendradarbiavimo su kolegomis ar darbo paskirstymo trkumas. 12. Atitraukiantys nuo darbo telefono skambuiai. 13. Neplanuoti lankytojai. 14. Nesugebjimas pasakyti ne". 15. Nepilna, pavluota informacija. 16. Savitvarkos nebuvimas. 17. Nemokjimas pabaigti darbo iki galo. 18. Aplinkos dirgikliai (triukmas). 19. Usits susirinkimai. 20. Nepakankamas pasiruoimas pokalbiams ir svarstymams. 21. Bendravimo nebuvimas ar netiksli atbulin informacija. 22. Bereikmiai pokalbiai. 23. Bereikalingas bendradarbiavimas. 24. Per ilgas darb sraas. 25. Perklimo/atidjimo sindromas. 26. Norjimas visk inoti. 409

27. 28. 29. 30.

Ilgas laukimas (pvz. numatytam susitikimui). Skubjimas, nekantrumas. Labai retas reikal delegavimas. Nepakankama reikal paskirstymo kontrol. Atsikraius laik trukdani aplinkybi bei isiaikinus silpnsias saviorganizacijos vietas, socialinis pedagogas gals daugiau laisvo laiko surasti sau. 4. Vadybos specialistai iskiria 6 pagrindines darbuotojo savivaldos funkcijas: tiksl nustatymas, planavimas, ivad padarymas, realizacija ir organizacija, kontrol, informacija ir komunikacija. Pagrindin vadybos taisykl yra ta, kad aplink 6-j fiinkcij sukasi visos kitos.

4.1 pav. Menedmento taisykli iedas (pagal R. Ovarov, 2001) Savs valdymo technik galima pristatyti schema, kurioje iskirtos funkcijos, atitinkanios darbo metodus ir priemones, pasiekiami, j gyvendinimui tinkamai panaudotas laikas. 4.5 lentel Savs valdymo technika (pagal S. Gilmanov, 1998)

410

5. Tikslu klimas. Socialinio pedagogo veikla reikalauja tiksl aikumo ir ketinim, interes ar uduoi reikalingumo, suderinto veiksmo su elgesiu i tiksl gyvendinimui: tikslas nusako galutin rezultat; tikslas - ateities veiklos pristatymas; kiekviena darbo diena turi priartti prie tikslo; tikslo klimas - pirminis procesas.

411

4.2 pav. Tikslo iklimo modelis (pagal R.Ovarov, 2001) 6. Nusakykite bendrus gyvenimo siekius: Kaip js gyvenimas klostsi iki iol? Kur js didiausi pasiekimai ir neskms (asmeninje ir profesinje veikloje)? Kaip js sivaizduojate ateit? Kiek met nortumte gyventi? Ko nortumte pasiekti? Kokius likimo smgius teko iksti? Gyvenimo kreiv Skm_____________________________neskm 5 10 15 20 25 30 35 ...... 75 metai 7. Pabandykite atlikti savo gyvenimo skmi ir neskmi analize: Mano skms Sugebjimai, kurie padjo Mano neskms Sugebjimai, kuri trko

412

8. Atsivelgiant i norus ir galimybes, savo gyvenimo plan, suformuluokite sau tikslus:

Norint pasiekti bet kok tiksl, btinas planavimas, kuris suteikia galimyb eiti trumpiausiuoju keliu, mokjimas sutelkti dmes svarbiems dalykams, reali termin sudarymas, rezervinio laiko nustatymas, tuios eigos vengimas, t.y. kelti efektyvum ir mainti tamp. 9. Laiko planavimas, kuri galima sivaizduoti kaip udara sistema. Btina atkreipti dmes, kad planuojama bet kuriam laiko tarpui veikla turi uimti tik 60 %, paliekant laisvo laiko. Dien, darbingiausiu ir patogiausiu laiku, reikt iskirti prioritetus a) b) c). Skmingai dirbti, vadinasi, tiksliai ir gerai atlikti reikalingas uduotis. Sprendimo primimas yra prielaida tikslus orientuot ir vienareikmi prioritet nustatymui. Norint tikslingai ir efektyviai atlikti visus udavinius, btina, kad js asmenikai nustatytumte j eilikum. Prioritet nustatymas padeda: planingai atlikti reikalus; atlikti skub darb nustatytam laikui; reguliuoti pertraukas darbe; 413

tikrinti darb spart; nustatyti alternatyvius sprendimus, pvz. papildom klausim pagalba; velgti galimybes deleguoti js sipareigojimus kitiems; Js aktyviai reguliuojate savo darbo proces (savs valdym): ivengiate nereikaling konflikt; ivengiate konflikt su pavaldiniais, kolegomis ir vadovais; ivengiate darbo perdarymo i naujo; ivengiate nereikalingos tampos.

Parto principas (santykis 80:20) artimas racionaliam laiko naudojimui skelbia: .Jeigu visas darbo funkcijas irsime atsivelgdami j efektyvum, tai pasirodys, kad 80 % galutini rezultat pasiekiami tik per 20 % panaudoto laiko. Tuo tarpu kai likusieji 20% kartais suvalgo" 80 % darbo laiko". Pirmiausia reikt imtis svarbiausi problem sprendimo. Analizs pagalba js aprpinate udavini A, B, C eilikum, atsivelgdami j reikmingum ir darbo rezultat orientacij. Btina suvokti, kad nemanoma daryti visko i karto: reikalinga nustatyti prioritetus ir pradti nuo paties svarbiausio - tai pagrindin taisykl organizuojant efektyv darb. A udaviniai B udaviniai C udaviniai Labai svarbs Svarbs Ne tokie svarbs 15% vis udavini 20 % vis udavini 65% vis udavini 65% bendro svarbumo 20% bendro svarbumo 15% bendro svarbumo Padaryti paiam, niekam I dalies kam nors skirti Kitam skirti, mainti, neperleisti ibraukti Dirbkite nuosekliai atsivelgdami Aizenhauerio principus ir nebijokite maiau skubius/maiaus svarbius" reikalus nusisti archyv. Delegavimu vadinamas darbo uduoties priskyrimas ir kompetencijos bei atsakomybs perdavimas kitam. Delegavimas reikia atsisakym dalies darbo krvio. Delegavimas naudingas ir vadovui, ir pavaldiniams. Skmingas delegavimas sudaro prielaidas: pasiruoimas deleguoti (noras); sugebjimas deleguoti (galimyb).

Svarb udavin retai kada btina vykdyti iandien ar kit savait. Tuo tarpu pasitaiko, kai skub udavin norima isprsti i karto. Atsikratykite skubotumo tironijos: niekada neleiskite to, kad svarbs reikalai tapt skubs. Stenkits atlikti skubius, bet maiau svarbi reikal nesprsti patys, o deleguokite kitiems. 414

10. Visu svarbiu planu gyvendinimui pabandykite naudotis iais principais: Dienos pradia (1-8) 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. Pradti dien gerai nusiteiks. Gerai pavalgyti ir neskubant eiti darb. Pradti darb t pai valand. Pradti dien plan perirjimu. Pradioje - pagrindiniai udaviniai. Pradti be skubjimo. Deleguoti dal darb kitiems. Suderinti plan su administratore.

Pagrindinis dienos laikas (9-19) 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. 17. 18. 19. Geras pasiruoimas darbui. Atsivelgti fiksuojamj laik. Vengti veiksm, kurie sukelia prieing reakcij. Perkelti papildomai ikilusias svarbias" problemas. Vengti neplanuot impulsyvi veiksm. Kartais daryti pauzes (ilaikyti vienod temp). Vienares problemas sprsti vienu metu. Pabaigti racionaliai pradt darb. Inaudoti laikinus likuius. Inaudoti rami valand. Kontroliuoti laik ir planus.

Dienos pabaiga (20-24) 20. 21. 22. 23. 24. Baigti nebaigtus darbus. Rezultat ir savo veiklos kontrol. Kitos dienos planas. Namo - su gera nuotaika. Viskas turi turti savo kulminacij.

Savs valdymo funkcija Organizavimas ir vykdymas" galins sujungti energij, aktyvum ir nukreipti usibrt tiksl pasiekim. Darbo dienos organizavimas reikia, kad planuojate sau savo dienos darb, savo laik, ir neleidiate, kad bt prieingai. Atsivelgdami savo psichologin pasiruoim darbo dienai, sudliokite dienos udavinius pagal plan. Ityrinkite savo dienos ritm, sisteming stebjim dka nustatykite savo produktyvumo grafik. Bioritmas ireikia ms gyvenimik jg kilimus ir kritimus usitsusio periodo eigoje: jis nurodo tai, kas psichinje, fizinje ir dvasinje 415

sferoje turi pastovaus svyravimo viet, taiau kol kas nenurodo, kodl taip vyksta. Bioritmas nurodo tendencijas, jis nra vyki "reisierius"; juo galima naudotis/pasitikti planuojant savo darbus ilgesniam laikotarpiui, nes tai padeda racionalesniu keliu gyvendinti numatytus tikslus. Dar kart apmstykite savo darbo stili ir j itobulinkite, integruodami savo naujai gimusius impulsus, pavyzdiui, tikslas panaikinti trukdanius mstyti proius. Vis laik turkite mintyse, kad galima naudotis netradicinmis, geresnmis galimybmis: visada yra paprastesnis bdas uduotims gyvendinti. Tam, kad bt lengviau ilavinti harmoning js darbo stili, pabandykite save vertinti i anket pagalba; Mano darbo stilius (vertinkite balais nuo 0 iki 3) Ar esate links: atidlioti nemalonius reikalus; nutolinti atsimintus svarbius, bet nemalonius sprendimus; apsidrausti, usitikrinti klausant kit nuomons priimant nemalonius ar sunkius sprendimus; visk darote pats; usiimate keliomis problemomis vienu metu; dirbate skubdamas; imats darbo be iankstinio pasiruoimo, iekote geresni prijimo bd; atidedate pradt sprsti problem tam, kad imtumts kit darb; nukeliate sunki udavini sprendim po pirmini veiksm; dirbate nekoncentruotai, nesusikaup; dirbate po 2 vai. i eils be pertrauk; danai nebaigiate darbo iki galo, nes jus kakas vis pertraukinja; Beveik niekada (0) Kai kada (1) Danai (2) Beveik visada (3)

416

sunaudojate daug jums brangaus laiko atskiriems specialiems udaviniams ar antraeiliams darbams; usiimate kitais reikalais vien todl, kad jie jus sudomino; imats bet kuriuo laiku, bet kokios uduoties, vien todl, kad negalite pasakyti ne"; usiimate bereikalinga konfrontacija, pavyzdiui iekote kalt dl padarytos klaidos kovoje su biurokratine staiga; siekiate idealiai isprsti udavinius tose srityse, kuriose tai yra nebtina; stengiats inoti visus vykius; rodote iniciatyv vien dl to, kad jus privert tai daryti; siekiate visada padti kitiems sprsti j problemas; Kuo didesn bal suma, tuo labiau js sau trukdote dirbti. Balai ymimi u kiekvien teisiam atsakym. Paskutins funkcijos menedmento rate yra kontrol, kuri apima tris udavinius: 1. 2. 3. Suvokiama fizin savijauta. Kas pasiekta kontrols metu? Suplanuoto ir pasiekto lyginimas. Kokiame lygmenyje pasiektas tikslas? Kokie yra nukrypimai? Nustatyt nukrypim koregavimas: proceso ir veiklos kontrols gyvendinimo; rezultat kontrol.

Dl tiksli dienos rezultat duomen suvedimo, naudokite penki pirt" metod, kuris orientuojasi pirt pirmsias raides: M (maasis) - mstymo procesas: kokias inias, patirt a gijau iandien? B (bevardis pirtas) - tikslo artumas: k a iandien padariau ir ko pasiekiau? Y (vidurinis pirtas) - dvasios bsena; kokia buvo mano nuotaika, dvasin bsena? R (rodomasis pirtas) - paslauga, pagalba: kuo a padjau kitiems, pradiuginau? D (didysis pirtas) - budrumas, fizin forma: kokia buvo mano savijauta? 417

Sistemingi menedmento usimimai socialinio pedagogo veikloje sudaro slygas atsikratyti nuolatinio bgimo, popieri netvarkos ant stalo, papildom baimi ir pavoj, padeda isaugoti savo laik ir sveikat tobuljimui. Per savo veiklos refleksij, savs valdymas ir krybikumas socialiniam pedagogui padeda pasiekti profesional tobulum. Klausimai ir uduotys 1. 2. 3. 4. Ivardykite socialinio pedagogo profesionalios veiklos efektyvumo kriterijus. Koks yra krybingo socialinio pedagogo portretas? Koks yra socialinio pedagogo profesins saviugdos turinys ir algoritmas? Kokia yra socialinio pedagogo savivaldos struktra?

418

LITERATRA 1. 2. 3. Ambulatorin valgymo sutrikim gydymo programa. I enevos iniciatyva psichiatrijoje [interaktyvus]. 2001. Prieiga per Internet:<http://www.zenevos-iniciatvva.lt/LT/ED%20Lt.htm.> Antinien, D., Ausmanien, N. Psichologija studentui. Kaunas:Technologija, 2000. Aputyt, V. Nervins anoreksijos ir nervins bulimijos klinikiniai psichologiniai ypatumai Lietuvoje: daktaro disertacijos santrauka: psichodinamins individualios psichoterapijos kursas. Vilniaus universitetas. Vilnius, 2000. Babachinait.G. Nepilnameio asmenyb ir nusikalstamumas G.Babachinait, A.epas, A.Dapys. Vilnius, 1984, p.132 Bajorinas, J., eimos edukologija. Vilnius: Joara, 1997. Barkauskait, M. Vaik globos ir rpybos Lietuvoje istorins pedagogins raidos apvalga. Vilnius: VDU, 1998. Bikulius, J. (1996) eimyninio gyvenimo darna ir jos isaugojimo paslaptys. Kaunas: Technologija Bdvytien, G. Visuomens atstumtieji nori gyventi tarp ms. "Kauno diena". 2001, liepa. Prieiga per internet: < http://www.zenevos-iniciatyva.lt/Kaunodiena.htm.> Bulotait, L Priklausomybi psichologiniai aspektai, Vilnius, 1998. Bulotait, L. Polinkio narkomanij ir alkoholizm prevencija mokyklos psichologo darbe //Vaik psichologinis konsultavimas. Vilnius: Presvika, 1999. Bukeviien, A. Pagalba beglobiams vaikams: nauji metodai ir perspektyvos // XXI amius. - 1998, vasario 4, p. 5. Butkeviien, R. eim, auginani vaikus su klausos negalia, socialin charakteristika: daktaro disertacija, socialiniai mokslai, sociologija, Kauno technologijos universitetas, 2000. epas, A. Ankstyvoji nepilnamei nusikalstamumo prevencija A.epas, V.Pavilionis. Vilnius, 1973, p.284 epas, A. Nepilnamei nusikalstamumo prevencijos bruoai. Vilnius, 1986, p.66 epas, A. Nepilnamei nusikalstamumo prieastys. Vilnius, 1983. erniauskien, M. Apie priklausomyb sukelianias mediagas ir j vartojimo prevencij ugdymo institucijose. Vilnius: UAB "Efrata", 2000. Dabartins Lietuvi kalbos odynas: Apie 50000 odi lizd/ Lietuvi k. Inst., Redkol: S. Keinys (vyr.red.) ir kt- 3-iasis patais, ir papild. leid. Vilnius: Mokslo ir enciklopedij 1-kla, 1993.-XXI V, 937 p. Dapys, A. Nepilnamei teisi apsaugos ir j teiss paeidim prevencijos sistemos krimo pagrindai Lietuvoje//Lietuvos teiss krimo 419

4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. 17. 18.

19. 20. 21. 22. 23. 24. 25. 26. 27. 28. 29. 30. 31. 32. 33. 34. 35. 36. 37. 38. 39. 40. 41. 42. 420

principai. Vilnius, 1995. Dautaras, J. Socialinis ugdymas. Vilnius: VPU, 1999. Davidaviien,A., Stonien, L. Narkotik vartojimo ir IV/AIDS prevencija ugdymo institucijose. Vilnius: UAB "Efrata", 2000. Gailien, N., Bulotait, L., Sturlien, N. A myliu kiekvien vaik. V.: Valstybinis leidybos centras, 1996. Growing up drug free: A Parent's Guide to Prevention (2000). U. S. Department of Education, Washington, DC. http://vaidila.vdu.lt/life/pv/stgm.htm http://www.std.lt/nauiienos/spaO 108/spaOl0829 2.htm Informacija, gauta lankantis Reabilitacijos centre "Likimas". Kdainiai.2002. http://www.lrvtas.lt/lsostine/19990602/lso02alk.htm http://www.smm.lt/narko/david knvga.doc Invalid socialins integracijos statymas. LR Aukiausioji taryba. Atkuriamasis Seimas./statymas/-2044/1991 11 28// Valstybs inios. 199l,Nr. 36-969. statym, skirt monms su negalia, vadovas. (1998) Vilnius: V Negals informacijos ir konsultavimo biuras. Jagodinskis, V. Moksleiviui apie nikotino ir alkoholio al. Kaunas: viesa, 1986. Janesas, H. Smukimo kreiv. Vilnius: Mokslas, 1988. Janulaitien, N. Pedagogikai apleist paaugli aukljimas. Kaunas, 1987. Johnson, L.C. Socialinio darbo praktika. Vilnius: VU specialiosios psichologijos laboratorija, 2001. Jovaia, L. Hodegetika: Aukljimo mokslas. Vilnius: Agora, 1995.-255p. Jovaia, L. Pedagogikos terminai. Kaunas: viesa, 1993. JT vaiko teisi konvencija (1989 m. lapkriio 20 d) Juceviien, P. Ugdymo mokslo raida nuo pedagogikos iki iuolaikins edukologijos. Kaunas: Technologija, 1997. Kaip mesti gerti. Nacionalinis piktnaudiavimo alkoholiu ir alkoholizmo institutas (NIAA National Institute on Alcohol Abuse and alcoholism), 1996 kovas. Lankstinukas. Kajokien, I. Psichiatrijos inios. I Lietuvos psichiatr asociacija [interaktyvus]. 2001, spalis, nr. 10. Prieiga per Internet: <www.psichiatriia.lt/psi_inios_10/valgvmo_sutrikimai.html> Kaminskien, V. Globos institucijos - eimos netekusi vaik socializacijai // vietimo naujovs. - 1998, liepa, p. 7-10. Karlheinz, A., Geister-Marianne Hege. Koncepte Socialpdagogischen Handelns, 1998. Beltz Verlag. Weiheim und Basel, p.259. , .. . : , 1994

43. 44. 45. 46. 47. 48. 49.

50. 51. 52. 53. 54. 55. 56. 57. 58. 59. 60. 61. 62. 63. 64.

.54 Koinas, R., Psichologinis konsultavimas. Vilnius: Lumen, 1995. Kolesevas, D. Kaip apsaugoti moksleivius nuo aling proi. Kaunas:viesa, 1987. Kvieskien, G. Socializacijos pedagogika (vadas socialin pedagogik). Mokymo priemon socialins pedagogikos studentams. Vilnius: VPU, 2000. Lap, J., Darbo psichologija. Vilnius: Mokslas, 1980. Lauikas, J. Aplinka ir mogus. Kaunas, 1933. Leligien I. mogus ir socialin aplinka. Kaunas: Technologija, 1997. Leligien, I. Socialins pedagogikos vaidmuo besikeiianioje visuomenje. - Socialinis ugdymas: papildomo ugdymo situacija ir perspektyvos. Mokslo darbai. iauli universiteto Edukologijos fakultetas: iauli universiteto leidykla, 2001. Leligien, I. Lietuvos vaik socialins pedagogins problemos posocialistinje visuomenje // Socialiniai mokslai. Edukologija. - 1996, Nr. l (5). Leonaviius, V. Vaikas visuomenje ir jo socializacija. Vilnius: VDU, 1998. Lichanovas, A. Dramatika pedagogika. Kaunas: viesa, 1986. Lietuvikoji Tarybin Enciklopedija / sud. Anias J.,ArekaV.,Baltrnas V.,ir kiti.-V.: Vyriausioj i enciklopedij redakcija, 1984.-640p. Lietuvos eimos Centro, Kauno skyriaus informacija, 2002. Lietuvos vieosios policijos biuro, Prevencijos tarnybos suvestini duomenys. (2002). Litvinien, J. Socialins, psichologins slygos nusikaltli paaugli eimose/TLietuva socialini pokyi erdvje. Vilnius, 1996. LR vidaus reikal ministerija. Jungtini taut vystymo programa. Nepilnamei kriminalin justicija. Vilnius, 2001. Marcon, P. La formation ds educateurs specialises en Europe. Roma, 1998. Marynowicz-Hetka, E. Les professions sociales et les modeles du travail social. Katowice, 1999. Medicinos enciklopedija, tomas 1. Vilnius: Mokslo ir Enciklopedij leidykla, 1991. Metodin mediaga, skirta darbui su alkoholik eimomis. Nepublikuotas rankratis. Mikalkeviius, A.Alkoholizmas ir nikotinizmas.Vilnius: Pradai, 1998. Mikinis, K., eimos pedagogika. Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidykla, 1993. Navaitis, G. Psichologin parama vaikui. Vilnius: Tyto alba, 1997. 421

65. Psichologijos odynas / Spec. red. R. Augis, R. Koinas.- Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidykla, 1993. 66. Samek, A. Alkoholis. K daryti, kai...// Kas gresia tavo vaikui? Dvasins paramos namai. Vilnius, 2000. p. 3-7. 67. Schaef, A. W. Co - dependence: Misusderstood-Mistreated. Harper and Raw Publishers. San Francisko, 1986.105 p. 68. School Soiai Work practice/Edited by M.Freeman, C.G.Franklin, R.Fang. Washington, USA.1998. 69. Socialinio pedagogo kvalifikaciniai reikalavimai / Patvirtinta Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministro 2001 gruodio 14d. sakymu Nr.1667. 70. Socialinis ugdymas IV / Narkomanijos prevencija ugdymo institucijose. Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas, 2001. 71. Socialini paslaug statymas. LR Seimas/statymas/-1579/1996 1029//Valstybs inios. - 1996, Nr. 104 - 2367. 72. Stankeviius, H. Sveikas mogus. - 2001, Nr. 11. 73. Stanknien, V. Ir kt. (1999). Gimstamumas ir eima: demografinis poiris. Vilnius. Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas. 74. Suslaviius, A. (1998). Socialin psichologija: vadovlis. Vilnius. 75. Sutton, C. Socialinis darbas, bendruomens veikla ir psichologija. Vilnius: VU, 1999. 76. alkauskis, S. Rinktiniai ratai. Pedagogikos studijos. Vilnius, 1992. 77. Tarptautini odi odynas / Atsak. red. V. Kvietkauskas. Vilnius: Vyriausioji enciklopedij redakcija, 1985. 78. Vabalas Gudaitis, J. Psichologijos ir pedagogikos straipsniai. Kaunas, 1983. 79. Vaikas visuomenje ir jo socializacija: tarptautins konferencijos praneim mediaga. [Kaunas, 1997 m. spalio 21-23 d.]. Kaunas, 1998, p. 128 80. Vaitkeviius, J. Socialins pedagogikos bruoai. Vilnius: Mokslai, 1988. 81. Vaitkeviius, J. Socialins pedagogikos pagrindai. Vilnius: "Egalda", 1995. 82. Valickas, G. Psichologins asocialaus elgesio itakos. Vilnius: Lietuvos teiss akademija, 1997. 83. Working with People With Eating Disorders. I Eating Disorder Association [interaktyvus]. Prieiga per Internet: <http://www.EDA.co.uk.htm.> 84. Zdaneviius,A. Kriminologinio inojimo ideologija ir utopija bei jo santykis su valdia. Kaunas: VDU, 2001. 85. , ., . . , 1999. 86. , . . . , , 1993. 422

87. , .. . . - : , 1990 88. , . . . , 1986. 89. , . . . , , 1994. 90. : . . . . , M. M. . : , 1987. 91. , . 3. . , , 1993. 92. . . : . // . . : , 1984, 1992. 93. . . . , 1998. 94. , . . . : , 2000. 95. , .. .: , 1998. - 208 . 96. , . : : . 1/7, 1995, . 53-57, . 97. . . , 1994. 98. / .- : 1996. 99. , . ., .- : , 2001. 100. . . . . . . . . : , 1980. 101. .. . . : . - .-1996.-111 . 102. , .. . : , 1999. 103. , .. - , . - : , 2001. 104. . . . . . . . - : . . 2000. 105. , . . . // . : , 1974. 106. , . . , . : , 1992. 107. : 423

. . . . ., . ., - : , 1992. 108. , . . . : , 1996. 109. , . ., , . . . : , 1995. 110. , . . . 2- . : , 1924.

424

424

Leidyklos Technologija" knygas galima usisakyti internetu www.knygyninkas.lt Spausdinti rekomendavo KTU Senato studij komisija KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS Irena LELIGIEN SOCIALIN PEDAGOGIKA Vadovlis Redagavo D. Marcinkeviien SL 344.2002 12 23.27 apsk. leid. 1. Usakymas 824. Kaina sutartin. Leidykla Technologija", K. Donelaiio g. 73, LT-3006 Kaunas Spausdino Standart spaustuv, S. Dariaus ir S. Girno g. 39, LT-2038 Vilnius

425