Teis ir demokratija (Habermasas) Habermasas praktinio proto idj transformuoja komunikacinio proto idj.

. Prigimtins teiss teorijose mogaus praktinio proto idjos (Dievo, nemirtingumo) tampa mogaus teisi (teiss tikjim ar teiss gyvyb) substanciniu pagrindu. Habermaso nuomone bandymai socialin tvark paremti proto idealiais projektais bna ne tik klaidingi, bet ir pavojingi. Habermasas mogaus praktin prot kaip normatyvinio reguliavimo altin transformuoja komunikacin prot. Kas gi yra komunikacinis protas? Habermasas teigia: Komunikacinis protas skiriasi nuo praktinio proto vis pirma ir labiausiai tuo, kad jis toliau nebra priskiriamas individualiam veikjui. Habermasas komunikacin prot sieja su moni lingvistiniu bendravimu ar tiesiog j sveika per kasdien kalb. Kalba vis pirma visada turi faktinio buvimo pobd. moni komunikavimas kalbos priemonmis vyksta nuolatos ir visada faktinje realybje. Taip yra todl, kad moni komunikacinis santykis: klausimas atsakymas visada byloja apie real vyk. Komunikavimas su kitais padeda isklaidyti abejones. Ir kas svarbiausia komunikuojant irykja neabejotinai tikri dalykai. Bet kuri kalbin komunikacija gali reikti asmen vali surasti bendr nuomon. Bendra nuomon dl ko nors jau yra tam tikra socialin norma. Savo ruotu inant, kad visada komunikuoja maiausiai keli partneriai, aiku, kad socialins normos gali turti gali tik tuomet, kai bus vienodai priimtinos visiems komunikacinio proceso dalyviams. Btent kalbjimo aktuose, anot Habermaso, sprendiasi ir tai k mes laikome tiesa ir tai, k mes teisiniu poiriu privalome daryti. Habermasas savo socialini norm teorijoje tradicin kaip jis vadina korespondentin tiesos samprat keiia nauja modernia konsensine tiesos samprata. Negalimyb korespondentins tiesos sampratos erdvje paaikinti kas objektyviai egzistuoja, skatina Habermasas konsensins tiesios prgimt aikina jog; be sakini negali ... bti fakt; faktai yra tiesiogiai priklausomi nuo kalbos. Habermasas teigia, kad tiesa yra galios, kuri mes siejame su k nors tvirtinaniais kalbos aktais siekimas. Pabrtina, kad teiginio teisingumas kyla ne i kokio objektyvaus altinio, bet i diskurso dalyvi konsensualaus apsisprendimo pripainti, kad teiginys turi galioja. Tai ir yra konsensins tiesos teorijos esm. Tam tikram daiktui tam tikr savyb galiu priskirti tik tuo atveju, jei ir bet kuris kitas, galintis pradti su manimi pokalb, tam paiam daiktui priskirt t pai savyb. Vadinasi nordami atskirti teisingus teiginius nuo klaiding, turime remtis vis asmen, dalyvaujani iame procese vertinimais, j bendru konsensusu. Konsensusui pasiekti yra svarbs ne bet kokie argumentai, bet tik tie, kurie yra geresni svaresni Savo ruotu svaresni argumentai turi remtis tam tikromis teorinmis prielaidomis Kita realiai galimo konsensuso pasiekimo slyga, kuri vaidina principin vaidmen konsensinje tiesos sampratoje, anot J. Habermaso yra ideali kalbin situacija. Jo manymu, diskurse (bylos nagrinjime) gali bti pasiekta tiesa (konsensas), jei diskurso (bylos) alys turs vienodas slygas dalyvauti diskurse, ireikti abejones, teikti savo rodymus ir panaiai. Puikus jos pavyzdys - teisminis procesas. Btent teisminiame procese siekiama utikrinti, kad tiek kaltintojas, tiek ir gynyba turt vienodas galimybes pripainti ar neigti tam tikr teigini teisingum. Visiems su ginyjamu klausimu susijusiems subjektams turi bti garantuota kompetencija tarti savo svar taip arba ne. R. Alexy i Habermaso teorijos iplaukianias taisykles skirsto dvi grupes. Vien j jis vardija Racionalumo taisyklmis kit Pagrindimo taisyklmis . Racionalumo taisykls iplaukia i reikalavimo, kad idealioje kalbinje situacijoje diskurso dalyviai turt vienodas galimybes jame dalyvauti. Tai numato lygiateisikumo, universalumo ir prievartos paalinimo reikalavimus.. Alexy pateikia tokiu bdu: Racionalumo taisykls numato tik formalius reikalavimus. Jos nieko nesako, ko gi asmenikai tikisi diskurso dalyviai. R. Alexy formuluoja ir kit taisykli grup, kuri vadina pagrindimo taisyklmis ir kuri paskirtis atsivelgti diskurso dalyvi asmenines preferencijas: Normos gyvendinimo tenkinant kiekvieno asmens poreikius pasekms turi bti visiems priimtinos. Poreikiai, aikinami kaip visuotinai priimtini, turi ilaikyti savo kilms kritin patikrinim. Vertinant racionalumo taisykles, nesunku pastebti, kad jomis siekiama utikrinti demokratin diskurso pobd. Partneri lygyb diskurse, galimyb tarti savo taip ar ne, pagaliau psichins ir fizins prievartos draudimas yra esmins demokratinio nealiko bendravimo slygos. Todl visai logika, kad Habermasas savo komunikacinio proto idj sieja ir su demokratijos idja. Demokratija yra tiesiog ir principas ir, realus lygiateisi partneri santykis. Pagaliau, Habermaso poiriu, demokratija yra pati gyva teis. Habermasas

skiria teis nuo morals tuo aspektu, kad moral egzistuoja ideali norm rinkinys, o teis kaip demokratini nuostat ir institucij visuma. Moralinis principas, pasak Habermaso, aprpia visas veiklos normas, kurios gali bti pateisinamos tik moraliniais pagrindais. Tuo tarpu demokratijos principas sukurtas tik teisinmis normomis. Pasak Habermaso, demokratijos principas privalo valdyti paios teisins aplinkos krim. Pati teiss sistema privalo sukurti kalb, kuri leist traktuoti bendruomen kaip laisv ir lygi teiss partneri asociacij. Taigi, demokratijos idja siejasi su racionalumo taisyklmis, kurios valdo diskurs idealioje kalbinje situacijoje. Tuo tarpu su pagrindimo taisyklmis galima sieti mogaus teisi tem.