VERSLO RIZIKA 1.

SAMPRATA
odis rizika danai vartojamas kasdieninje kalboje ir visiems atrodo suprantamas. Dauguma moni rizik supranta, kaip neapibrtumo pasekms form tam tikroje situacijoje. vykis gali vykti ir, jei jis vyksta, pasekm mums nra palanki; tai ne ta pasekm, kurios mes tikims. Rizika apima tiek neapbrtum dl ateities, tiek neapibrtum dl to, kad pasekm mus paliks blogesnje pozicijoje, nei mes esame dabar. Tai domu palyginti su odio tikimyb naudojimu. Tikimyb taip pat susijusi tam tikra abejone dl pasekms tam tikroje situacijoje, skirtumas yra tik tas, kad i pasekm, daniausiai, yra laukiama/palanki pasekm. Mes kalbame apie nelaimingo atsitikimo rizik, rizik prarasti savo darb, kalbame apie tikimyb iloti, tikimyb ilaikyti egzamin. vairs autoriai vairiai apibdina rizikos svok. ia pateikiami keletas i j: Rizika - netikto vykio atsitikimo galimyb Rizika tai pavoj kombinacija Rizika tai nenuspjamumas tendencija, kad tikrieji rezultatai gali skirtis nuo numatyt rezultat. Rizika tai nuostolio neapibrtumas Rizika tai nuostolio galimyb

Taiau sigilinus iuos apibrimus matome, kad yra tam tikra visus juos jungianti gija. Vis pirma, vis i apibrim pagrindas yra neapibrtumas, kuris suprantamas kaip dvejon dl ateities. Vis antra, yra potekst, kad egzistuoja vairs rizikos lygiai. Tokie odiai kaip galimyb ir nenuspjamumas, atrodo, apima tam tikr vairovs vertinim dl i abejoni. Vis treia, yra mintis, kad rezultatas vyks dka prieasties ar prieasi. Tai lyg riasi su vartotu apibrimu pasekms neapibrtumas tam tikroje situacijoje. Paanalizuosime tris paprastas gijas, kurias iskyrme, ir pabandysime giliau isiaikinti rizikos prasm. NEAPIBRTUMAS od neapibrtumas jau vartojome, apibrdami rizik; kalbjome, kad egzistuoja neapibrtumas dl pasekms tam tikroje situacijoje. Neapibrtumas yra bet kuriame rizikos apibrime, bet, ar tikrai neapibrtum teisingai suprantame. Galime sakyti, kad nra jokio neapibrtumo, kad jis neegzistuoja daikt natralioje tvarkoje. Taiau egzistuoja eil pasekmi kurios yra neapibrtos. Pavyzdiui, oras numatomoms rungtynms; galimyb tapti nereikalingu, nelaimingo atsitikimo rizika; rizika patekti avarij. Egzistuoja aikus neapibrtumas visuose iuose vykiuose. Kitaip suprantame, kad egzistuoja lietaus rizika, rizika tapti nereikalingu, rizika bti avarijoje. Mes naudojame i fraz beveik sitikin, kad vykis gali arba negali vykti. Realyb yra tokia, kad vykis vyks arba nevyks, ir dl to nra jokios abejons. Tuo tarpu mes iek tiek abejojame, ar tas vykis vyks ar ne. Mes turime nepatikim informacij dl ateities ir

is nepatikimumas ms inojime yra tai, kas veria abejoti ir, tuo paiu, veda prie neapibrtumo, kur mes ireikiame. Tai labiau apibdina neapibrtumo idj ir i to iplaukiani rizik, kuri patiria individas. Taiau ar galima pasakyti, kad neapibrtumas egzistuoja tik tuomet, kai individas suvokia, jog neturi joki abejoni dl ateities? Sakydami, kad rizika ir neapibrtumas egzistuoja tik tuomet, kai juos pastebi (atpasta) individas mes nevertinsime atskir situacij, kuomet mes visi sutiksime, kad neapibrtumas buvo, nors jo ir niekas neatpaino. sivaizduokime vaik, aidiant viduryje judrios gatvs; darbinink, dirbant su rengimu, kuris net nenujauia, kad jis yra sugeds ir pavojingas; pstieji, neinantys, kad siena stovinti iilgai aligatvio yra pavojinga ir gali nugriti. Kiekvienoje i i situacij yra rizikos ir neapibrtumo element. Vaikas gali ivengti sualojimo, maina gali nesugestii, kol darbininkas baigs ja dirbti, siena gali nenugriti ir pavojus praeis pro al. I kitos puss, visose mintose situacijose gali bti visa eil nuostoli. mons, traukti kiekvien i mint pavyzdi nieko nenujauia apie neapibrtum, bet, ar tai reikia, kad nra jokio neapibrtumo? Dauguma moni sutiks, kad neapibrtumas yra net jeigu jo neatpaino tie mons, kurie gali bti paveikti. Mes darome ivad, kad neapibrtumas gali egzistuoti abstrakiai, ir nepriklausomai, ar j atpasta kaip egzistuojant tie, kurie gali bti labiausiai tiesiogiai traukti. Neapibrtumas labiau susijs su vykiu kaip tokiu, nei su bet kokiu asmeniku suvokimu, kad tas neapibrtumas egzistuoja. Baigiant ias filosofines diskusijas, galime teigti kad neapibrtumas savaime apima abejones dl ateities, kuri remiasi informacijos stoka, ar neteisingu inojimu. Neapibrtumas egzistuoja nepriklausomai, ar i abejon atpaino tie, kurie gali bti labiausiai su tuo susij (ar paveikti). Mes analizuojame neapibrtum todl, kad jis sudaro vien i rizikos koncepcijos komponent. Svarstant toliau link platesnio rizikos supratimo ir naudojantis neapibrtumo supratimu galima teigti, kad rizikos esm yra ini trkumas, nepriklausomai ar mes suprantame/atpastame tok ini trkum. Jeigu mes visuomet inotume, kas atsitiks ateityje, tuomet nebt jokios rizikos. Mes inotume tiksliai, kad ms namas bus visikai sudegintas iais metais; kad mes i ties pateksime avarij, kad ms automobilis bus i ties pavogtas ir pan. Bet mes neturime toki ini ir todl veikiame neapibrtoje ar rizikingoje aplinkoje. Bet galima pasakyti, kad rizika tikrai egzistuoja nepriklausomai nuo individo, ji gali bti atpainta kaip egzistuojanti, bet tai nra btina slyga. ia prasme rizika yra objektyvi ir nepriklausoma nuo jokio atskiro individo/subjekto. mons, i ties, danai daro ivadas, remdamiesi savo pai vertinimais dl rizikos egzistavimo ir tos rizikos laipsnio tam tikroje situacijoje. RIZIKOS LYGIAI Kitas rizikos komponentas yra mintis/idja, kad egzistuoja skirtingi rizikos laipsniai. Mes negalime daryti ivados, kad visos rizikos vienodos; vienos i j bus daugiau ar maiau rizikingos nei kitos. K reikia, kai vartojame od rizikingesnis nei kiti. K rizikos lygiai reikia?

Paanalizuokite pavyzd: namas pastatytas greta ups, kur up gali ulieti. Mes galime pavartoti od rizikingesnis, nordami aprayti situacij. Yra tam tikr abejoni dl ateities, yra neapibrtumas, ar up utvindys t nam ir padarys jam alos. Faktas, kad up yra inoma kaip galinti patvinti dar daugiau padidina tikimyb, kad ala gali vykti, i ties mes galime teigti, kad alos danumas yra didelis. Vartojame od rizikingas, tam, kad apibrtume i potvynio galimyb. sivaizduokime dar vien nam, kuris yra toliau nuo upi sandros ir ant nedidelio kalnelio. is antrasis namas gali bti apibrtas kaip esantis maiau rizikingoje situacijoje. Ups patvinimo galimyb yra tokia pati vienoda abiem atvejais, taiau antruoju atveju namo suniokojimo galimyb yra maesn. Taiau ms vertinimai gali skirtis apibriant rizikos vert. Sakykime, kad pirmasis namas ant ups sandros yra vasarnamis ir retai naudojamas, jo atstatymui reikt nedaug snaud, ne daugiu kaip 15 000 lt. Antrasis namas, atvirkiai, yra itaigus namas, kurio vert apie 500 000 lt. Mes, greiiausiai, pakeisime savo poir, kuris namas turi savyje didesn rizik, atsivelgiant galim didesn svarbum. is pavyzdys parodo du pagrindinius rizikos lygio apibrimo poymius ir juos abu paanalizuosime. DANUMAS IR SVARBUMAS Turime suprasti, kad rizika, tai vykio atsitikimo danumo ir svarbumo derinys. I ankstesnio pavyzdio matome, kad namas, stovintis ant upi sandros gali bti suniokotas dl ups isiliejimo daniau, nei stovintis ant kalniuko. Taiau nuostolio svarbumas yra ymiai didesnis antrajam namui, nei pirmajam verts prasme. Vliau pamatysime, kad danumo ir svarbumo derinys yra labai reikmingas rizik valdyme. Kodl taip yra galima pailiustruoti remiantis anksiau diskutuota problema apie neapibrtum ir ini dl ateities stok. Jei vykis praeityje danai vykdavo, tuomet ms inios dl ateities didja ir apibrtumas pradeda atsirasti. NAUDA Kalbdami apie rizikos lygius minjome kad yra du aspektai, kurie apsprendia rizikos lyg. Antrasis tai nauda. Tai labiau susij su rizikos vertinimu, su kuriuo individas jau susidr. Mes irjome tai, kiek kart gali vykti atsitikimas ir nuostolis, su kuriuo susidursime, mes apie juos kalbjome kaip apie atskirus rizikos komponentus. Naudingumo teorija stengiasi paaikinti, atvaizduoti nuostolio tikimyb ir nuostolio katus vienu vertinimu. Vert, su kuria susiduria mogus rizikingoje situacijoje yra galimo nuostolio tikimybs ir danumo, kuriuo ji gali vykti funkcija. Poiris, kur akcentuoja naudingumo teorija, nusakomas tuo, kad tai negali bti analizuojama atskirai (izoliuotai) nuo bendros mogaus gerovs. Pvz., mogus, kuris teturi 10 lit irs 8 lit praradimo rizik labai rimtai. Tuo tarpu milijonierius, net ir dl dvigubai didesns sumos praradimo nelabai pergyvens. Net tuo atveju, kai 8 lit praradimo tikimyb labai ema pirmasis asmuo vis tiek tok atvej laikys labai rizikingu irint i danumo, svarbumo ir bendros gerovs tako.

Grkime atgal prie dviej nam problemos. Mes naudojome pavyzd, nordami pavaizduoti abiej sudedamj dali danumo ir svarbumo tak odiui rizika. sivaizduokime dabar, kad 15 000 lt verts namas priklauso mogui, kurio bendro turto vert yra 16 000 lt, namo suniokojimas bus tolygus jo finansiniam lugimui. Net, jei tas namas stovt aukiau ant kalniuko, toliau nuo ups, savininkas vis tiek gali manyti, kad potvynio galima ala yra labai didel. I kitos puss, sivaizduokime, kad 500 000 lt verts namas priklauso multimilijonieriui, kuris turi 10 nam ir pora milijon lit banke. 500 000 lt praradimas bus ymiai didesnis, bet santykinai maiau reikmingas, nei 15 000 lt praradimas pirmajam. PAVOJUS IR GALIMYB Mes analizuojame neapibrtumo supratim ir fakt, kad egzistuoja skirtingi rizikos lygiai ir paskutin rizikos komponent, kur mes aikinsims, tai - galimo nuostolio prieastis. Danai vartojame od rizika ireikti tiek vyk, kuris gali iaukti nuostol, tiek veiksnius, kurie gali paskatinti nuostolio atsiradim. Kai mes kalbame apie prieastis, turime bti tikri, kad yra kaip minimum du j aspektai. Galime tai matyti, kalbant apie du namus, esanius upi sandroje ir potvynio rizik. Potvynio rizika, i ties, neturi prasms kai kalbame apie suniokojimo nuostol. Potvynis yra nuostolio prieastis ir faktas, kad vienas i nam yra kaip tik upi sandroje, dar labiau veikia pasekm. Potvynis yra pavojus ir namo artumas prie ups yra galimyb. Pavojus yra pirmin prieastis, tai yra tai, kas padidins nuostol. Danai jis yra sunkiai kontroliuojamas. ia prasme mes galime pasakyti, kad audra, ugnis, vagyst, auto katastrofa ir sprogimas visa tai yra pavojai. Veiksniai, kurie gali paveikti pirmin prieast yra suprantami kaip galimyb. ios galimybs savaime nuostolio nesukelia, bet jos gali padidinti, ar sumainti pavojaus efekt. RIZIKOS MATAVIMAS Matematikai rizik paprasiausiai galima pavaizduoti tokia lygybe: Rizika = Tikimyb x ala Verslo rizik galima apibrti kaip investuoto kapitalo prognozuojamojo pelningumo neapibrtum. Tiksliau, verslo rizika apibriama kaip mons laukiamo pelningumo (prie palkan mokjim ir mokesius) nepastovumas. Verslo rizik galima apibrti kaip daugelio prieastini veiksni liekamj poveik. Veiksniai yra ie: bendrovs ilaid struktra; gamini paklausos nepastovumas; pardavim kain nepastovumas; gamini rinkos konkurentai; firmos veiklos ribos, tarp kuri ilaidos yra pastovios.

Kiekvien i i veiksni nusako mons kryptis ir gamini savybs. mons vadovai, priimdami atitinkamus sprendimus, iki tam tikros ribos gali valdyti i veiksni poveik pelningumui. 4

Verslo rizika daniausiai atsiranda dl netobulos informacijos, kuri slypi rinkos mechanizmo viduje ar u jos rib. Kiekviena verslo mon siekia kiek manoma sumainti rizik. Vis dlto, jei pagrindinis jos tikslas bt visikai ivengti rizikos, galiausiai tekt prisiimti didiausi ir maiausiai racionali rizik i vis galim RIZIK NIEKO NEDARYTI!!! Jei vadybininko veikla apsiriboja vien neigiam aspekt paieka, visada rasis pakankamai tikinam prieasi ivis nieko neveikti. Rizika, kad ir kokia didel ji bt, nra veiklos pagrindas. Ji atlieka tik riboklio vaidmen. O rinktis tenka veiksmus, kurie leist maksimaliai panaudoti galimybes. iuos argumentus galt iliustruoti bendrovs Xerox istorija. I pradi tai buvo nedidel ir ne itin skminga firma, ji suklestjo tik tada, kai jos vadovai ryosi priimti riziking sprendim: sigyti nauj kopijavimo technologij, kuri daugelis dideli moni atmet kaip riziking ir brangi, nes j reikjo tobulinti. Nuo to laiko Xerox vardas tapo kone kopijavimo mainos sinonimu. Verslas visada daugiau ar maiau susijs su galimu nepasisekimu, t.y. rizika. Todl verslininkas neturi vengti rizikos, bet imokti j jausti, siekti j sumainti, vertinti jos laipsn ir neperengti leistin rizikos rib. Taigi reikia rasti centr, aukso vidur, kad rizika bt nei per didel, nei per maa:

Maa rizika

Vidutin rizika

Didel rizika

rizika
mon merdi, bankrutuoja mon veikia skmingai monei gresia bankrotas

Rinkos dalyviams suteikiamos dvi galimybs: laimti ir gauti peln; pralaimti ir patirti nuostolius.

Paprastai rizika yra loimas, kuriame galima laimti arba praloti. Jeigu nebt galimybs prarasti, pralaimti, tai visi mons sprendimai bt nerizikingi. Taigi verslininkui tenka pasirinkti arba ma dideli pajam tikimyb (didel rizik), arba didel ma pajam tikimyb (ma rizik). Verslo dalyvi pasirinkimas rizikuoti ar nerizikuoti priklauso nuo daugybs aplinkybi. Suprantama, jog be verslo dalyvi rizikos, kaip ir be konkurencijos, verslas negali bti pakankamai efektyvus. Kaip inoma, verslo efektyvumas tai siekimas gauti didiausi rezultat su maiausiomis ilaidomis. Vadinasi, verslo efektyvumas lemia rizikingus verslinink veiksmus bei sprendimus. Kai mons vadybininkai priima sprendim, susijus su ateitimi, ateities neinomyb paveriama tikimybe, kad sprendimas monei bus arba naudingas, arba nenaudingas. 5

Priimdami sprendimus, vadybininkai daugiau ar maiau rizikuoja, taiau jie orientuojasi tai, kad j pasilymas monei veikiau bus naudingas nei nenaudingas. Kuo didesn tikimyb tuo maesn priimamo sprendimo rizika. KOKIAS ORGANIZACIJAS VEIKIA RIZIKA? Rizika veikia visas mones ir organizacijas. Netgi tas, kuri ateitis praktikai utikrinta, sakykim, valstybins mons, gali patirti nuostoli dl sukiavimo. Jautriausios rizikai yra maos mons, kadangi itikus nelaimei jos negali tsti veiklos, neturdamos pakankamai iteki. Kita vertus, mons dydis taip pat sukuria problem. Multinacionalinse korporacijose vykdomos sudtingos finansins operacijos, vyksta daug daugiau vairi proces, taigi vienam mogui yra nemanoma efektyviai valdyti rizik.

2. RIZIKOS MATAVIMAS
iuolaikiniai finansai padar paang nustatant i, gana neaiki, rizik kiekybin charakteristik, tuo paiu padarant manomu palyginti rizikas, susijusias su skirtingais investavimo bdais, tokias kaip sryio tarp vairi akcij ir obligacij. Rizikos matavimo raktas yra neapibrtumo laipsnis. Finansuose iame kontekste naudojami trys svarbiausi terminai: Variacija: skirtumo tarp realiosios gros tam tikru laiko periodu ir viso periodo gros vidurkio kvadratas, Standartinis nuokrypis: kvadratin aknis i variacijos ir Normalinis pasiskirstymas: gros pasiskirstymo istorin vert per ilg laiko period.

VARIACIJA
sivaizduokime, kad js tikits kad js nupirkta akcija udirbs toki bendr gr (dividendai plius kainos pasikeitimai), priklausomai nuo vyraujanios ekonomins padties. vykio tikimyb Ekonomin padtis Normali ekonomin padtis Greitai besivystanti ekonomika Stagnacija 1/3 1/3 1/3 Laukiamoji gra 10 % 30 % -10 %

Jeigu istoriniai skaiiai parodo, kad vien tredal paskutinij met buvo normali ekonomin padtis, kitas tredalis buvo paymtas kaip greitai besivystanios ekonomikos metai, ir liks tredalis kaip stagnacija, atrodo visai racionalu panaudoti iuos praeities danius kaip bsimojo ekonomikos vystymosi aproksimacij (ar tikimyb).

Prognozuojama gra = 1/3 (0.10) + 1/3 (0.30) + 1/3 (-0.10) = 0.10 Individualioji metin gra keisis gana plaiai, taiau, btent tarp 30 % pelno ir 10 % nuostolio. Variacija matuoja pasiskirstymo dispersij arba, kitaip tariant, kvadratini nuokrypi nuo vidurkio sum. Ms atveju tai bus 10 %. Variacija = 1/3 (0.10 0.10)2 + 1/3 (0.30 0.10)2 + 1/3 (-0.10 0.10)2 = 1/3 (0)2 + 1/3 (0.20)2 + 1/3 (-0.20)2 = 0.0267

STANDARTINIS NUOKRYPIS
Standartinis nuokrypis tai yra kvadratin aknis i variacijos. Ms atveju jis sudaro 0.1634. Dviej matavim visi stebtojai nelaiko pagrstais. Teigiama, kad jeigu tikimybinis pasiskirstymas kyla i pageidaujam vyki, ir rezultatai yra geresni negu laukiami, tuomet n vienas investuotojas su sveika nuovoka nemanys, kad tai yra rizika. Tuo tarpu, kai yra tikima, kad tik nepageidaujam vyki tikimyb turi savyje rizik, realiybje pasiskirstymas arba variacijos dydis yra pakankamas imatuoti rizik tol, kol gros pasiskirstymas yra simetrinis. Kuo platesnis pasiskirstymas arba variacija, tuo didesn grsm investicijai. (Burton G. Malkiel). Matematikos terminuose, variacija ir standartinis nuokrypis matuoja laipsn, kuriuo individualioji vert tikimybiniame pasiskirstyme turi tendencij nukrypti nuo pasiskirstymo vidurkio. Tai atspindi tokia formul: VAR = 1/n (xi x)2 VAR = Variacija n = Stebjim skaiius xi = i-tasis stebjimas
_ n _

x = Stebjim vidurkis (xi x)2 = Suma kvadratini nuokrypi nuo vidurkio Standartinis nuokrypis (SN) naudojamas kaip rizikos, susijusios su investicijomis, pats svarbiausias matas. Naudojamas matavimo vienetas yra procentas (%) (nuokrypis nuo vidurkio arba vidutin investicijos gra). Formul paprasta: SN = V SN = Standartinis nuokrypis V = Variacija
_

Standartinis nuokrypis taip pat danai ymimas graik raide SIGMA -

Literatroje terminai standartinis nuokrypis ir neapibrtumas danai naudojami kaip sinonimai. Kitaip tariant, neapibrtumas ne tik parodo kainos svyravim rinkoje rizik, bet taip pat naudojamas, kaip standartinio nuokrypio ekvivalentas, o jo dydis ireiktas procentais.

NORMALUSIS PASISKIRSTYMAS
Pagal normalj pasiskirstym galima nusakyti tikimyb, kad konkretus pelningumas bus tam tikrose nustatytose ar pasirinktinose ribose patikimumo lyg arba patikimumo interval. Kartais jis vadinamas ir pasikliautinumo lygiu. Normalioji arba empyrin taisykl teigia, kad, jeigu normaliojo pasiskirstymo atveju standartinis nukrypimas nuo vidurkio yra tarp -1 ir +1, tai bus apimami 68,26 proc. galim rezultat, jei tarp -2 ar -3 ir +2 ar +3, tai atitinkamai bus apimami 95,44 proc. ir 99,74 proc. rezultat. Praktika parod, kad diversifikuot portfeli (akcij ir obligacij) gra daugeliu atvej paskirskirsto daugma simetrikai per ilgesn laiko period. Tai yra vadinama normaliniu pasiskirstymu. Tai nra iuolaikini finans atradimas, bet priklauso garsiam vokiei matematikui ir astronomui Carl Friedrich Gauss (1777-1855) ir jo Gauso varpui, normalinei kreivei, apibrianiai dideli skaii tikimybin pasiskirstym. Auktas ir siauras pasiskirstymas atspindi nedidelius svyravimus nuostoli rizikoje ir pelno galimybse, kurie yra tipiki obligacijoms. Kuri kreiv yra akcij ir kuri obligacij?

Plokia ir plati kreiv parodo, kad didesni svyravimai vyko nuostoli rizikoje ir pelno galimybse pavyzdiui, akcij rinkose. Akcij gra bna vidutinikai tarp 8 - 10 % su standartiniu nuokrypiu iek tiek daugiau nei 20 %.

Susumavus visk, akcij neapibrtumas apytikriai penkis kartus didesnis u obligacij (20 % palyginti su beveik 4 %). veicarijos akcij metinis gros pasiskirstymas: nuo 1926 iki 2002

1974 1931
-40

2002 2001 1987

-30

1990 1981 1973 1970 1966 1962 1957 1939 1935

-20

1994 1978 1965 1964 1963 1948 1943 1934 1930 1929
-10

1986 1984 1980 1977 1976 1969 1956 1955 1952 1950 1947 1946 1944 1942 1940 1938 1937 1933 1932
0

2000 1999 1998 1996 1992 1991 1982 1979 1971 1953 1951 1949 1945
10

1995 1989 1988 1983 1972 1959 1958 1954 1928 1927 1926
20

1968 1941
30

1975 1967 1961 1960

40

1997 1993 1936

50

1985
60 70

Taiau btina paymti, kad reikt daugiau kalbti apie paprast arba vidutin standartin nuokryp, nes is dydis parodo tik vidutin reikm, t.y. vien nuokrypio ilg vienoje pusje, o ne vis pasiskirstym. Taiau, (normalij) dani pasiskirstymo praktika padeda apytikriai nustatyti koks didelis gali bti bendras pasiskirstymas.

X ais parodo vidutin vert ir pasiskirstymo laipsn. Y ais parodo vyki skaii (metus) su tam tikra gra. 9

Naudojant ilgo laikotarpio veicarijos akcij gr kaip pavyzd, normalinis pasiskirstymas gali bti interpretuotas taip: Paprastas standartinis nuokrypis su vidutine reikme 8 % reikia, kad 2/3 vis vyki, arba 2 metai i 3, svyravimai nepakildavo ir nekrisdavo daugiau 20 % ( dein ir kair grafike) ir pelningumas per dvejus metus i trij keitsi nuo 12 (8 minus 20) iki + 28 (8 plius 20). Akcijos yra daugiau patrauklios ilgajame laiko periode, bet laiko ribos vaidina svarb vaidmen. Galima drsiai teigti, kad akcij gra bus apytikriai dvigubai didesn u obligacij gr, matuojant per ilg laiko period. Reikia dar pasakyti, kad bent privatiems investuotojams, akcijos yra pelningesns kadangi pelnas kai kuriose alyse neapmokestinamas (Lietuvoje, jei akcija laikoma daugiau nei metus). Jeigu btumte investav CHF 10,000 - akcijas 1925 metais, po 74 met (1999 pabaigoje) galjote turti nuosavybje pasididiavimo vert sum - CHF 4.81 milijon, o tuo tarpu ta pati investicija pirmos kategorijos obligacijas bt vos iaugusi iki CHF 266.700per tok pat laiko period. i koreliacija turt bti apytikriai tokia pati ir kitose alyse, nors absoliuts gros lygiai gali reikmingai keistis. Kitaip tariant, jeigu palkan normos lygis ymiai auktesnis kitose alyse, tokiose kaip Jungtins Valstijos, akcijos taip pat turi auktesn gr. Statistikos tyrimai parod, kad nekilnojamojo turto bendroji gra taip pat yra auktesn u obligacij gr ir kad nekilnojamojo turto investicij pelningumas keiiasi tarp akcij ir obligacij, bet ariau obligacij. Tiek standartinis nuokrypis, tiek jo kvardatas (variacija) naudojami analizuojant investicijas, bet standartinis nuokrypis daniau. Standartinio nuokrypio prognozs yra subjektyvios, nes bsimi rezultatai yra neapibrti. Vertybini popieri kainos grindiamos investuotojo ateities lkesiais. Nors skaiiuojant bsimus standartinius nuokrypius danai remiamasi praeities standartiniais nukrypimais, bet reikia nepamirti, kad ateit praeitis negali bti perkelta be modifikacij. Danai atsiranda paklaid. Be to, yra skirtumas tarp atskiro vertybinio popieriaus ir j portfelio. Gerai subalansuoto vertybini popieri portfelio standartinis nuokrypis per laik maai kinta, todl ia tikimybi skaiiavimai, naudojantis praeities duomenimis, gali bti naudingi. Tuo tarpu atskiro finansinio instrumento atveju istoriniais duomenimis pasitikti reikt maiau. Taigi, standartisis nuokrypis yra absoliutus rizikos matas.

10

3.RIZIKOS KLASIFIKAVIMAS
vairs autoriai pateikia skirtingas rizikos klasifkacijas, taiau dauguma j yra hierarchins. Hierarchin klasifikacija leidia numatyti rizikos sprendimo bdus, t.y. susidorojus su emesnio lygio rizika bus lengviau susidoroti su auktesnio lygio rizika. Rizikos klasifikavimo principai: Klasifikacija turi vykdyti konkreius klasifikavimo tikslus: poymiai, pagal kuriuos rizikos skirstomos atskiras grupes, turi bti susij su klasifikavimo tikslais. Galimi tokie tikslai: rizikos altini nustatymas, draudimo paslaug nomenklatros formavimas, spekuliacini galimybi analiz, rizikos apsaugos metod parinkimas ir pan.; Klasifikacija turi bti sistemin: hierarchin klasifikuojam rizik struktra turi rodyti tam tikru aspektu susijusius reikinius. vien grup nereikt tiesiogiai jungti skirtingo lygio rizik; Klasifikacija turi ilaikyti poymio grynum: poymiai turi bti tiksliai apibrti, o rizikos turi bti grupuojamos tik pagal vien poym; Kiekvienas poymis turi apimti visas potencialias rizikos ris: skirstyti rizik atskiras grupes pagal vien poym reikia taip, kad bt apimtos visos galimos rizikos rys. Rizikos klasifikacij yra daug ir vairi priklausomai nuo rizikos ries, galimo rezultato, veiklos operacij ir kit kriterij.

Rizikos klasifikacij yra daug ir vairi priklausomai nuo rizikos ries, galimo rezultato, veiklos operacij ir kit kriterij. I visos gausos rizikos klasifikavimo bd, paanalizuosime iuos: Finansins ir nefinansins rizikos Grynosios ir spekuliatyvins rizikos Fundamentalios ir individualios rizikos Valdomos ir nevaldomos rizikos; Vidins ir iorins rizikos.

FINANSINS IR NEFINANSINS RIZIKOS

Finansines galima pamatuoti pinigais. Nefinansini rizik pinigais imatuoti negalima.

Jau minjome, kad rizika susijusi su situacija, kai yra neapibrtumas dl pasekms. Finansin rizika tai tokia, kai pasekm yra imatuojama pinigais. Tai lengvai paaikinama, kai padaromas materialus nuostolis turtui, pavagiamas turtas, ar prarandamas verslas. Kai padaroma ala turtui, galima nustatyti alos dyd teisme, ar derybose tarp advokat ir draudik. Visose iose situacijose rizikos pasekm gali bti imatuojama finansikai.

11

Taiau yra situacij, kai tokiu bdu imatuoti pasekms negalima. Pavyzdiui, kai renkams nauj automobil, ar i restorano valgiaraio patiekal. ios situacijos irgi gali bti suprantamos kaip rizikingos, ne dl to, kad pasekm bus susijusi su finansiniu nuostoliu, bet, kadangi pasekm gali bti nepalanki, nepatogi, ar tiesiog nepatiks dl koki nors prieasi. Galima pasakyti, kad net socialiniai gyvenimo sprendimai yra nefinansini rizik pavyzdiai: karjeros pasirinkimas, sutuoktinio pasirinkimas, vaik turjimas. ia gali bti, ar gali nebti finansini prasmi, bet visumoje pasekms matuojamos ne finansiniais svertais, o kitais labiau humanikais kriterijais. Versle mes, vis pirma, susij su rizikomis, kurios turi finansikai imatuojamas pasekmes. emiau pateikta lentel parodo pagrindinius skirtumus tarp finansins ir nefinansins rizikos: FINANSIN Galima vertinti kiekybikai Galima surinkti informacij Galima taikyti patikimus statistinius modelius Rizik galima perkelti Galima ivengti naudojantis finansiniais instrumentais NEFINANSIN Kiekybikai vertinti negalima Informacij surinkti sunku arba ji netiksli Taikomi statistiniai modeliai nra visikai patikimi Rizikos perkelti negalima Negali bti ivengta

Dl savo prigimties finansin rizik yra lengviau apibrti, palyginti ir nuo jos apsisaugoti, palyginus su nefinansine rizika. Nefinansin rizik lengviausia atriboti nuo finansins naudojantis paprastu principu: tai bet kokia rizika, kurios nemanoma aprayti, imatuoti ir pavaizduoti skaiiais.

GRYNOSIOS IR SPEKULIATYVINS RIZIKOS

Antrasis rizikos klasifikavimo bdas taip pat susijs su pasekmmis. Tai susij ir su tokioms situacijoms, kuriose yra tik nuostolio galimyb, ir su tokioms, kur galimas ir koks nors laimjimas. Grynoji rizika galimas nuostolis, arba nulinis rezultatas. Spekuliatyvin rizika - galimas nuostolis, nulinis rezultatas arba pelnas.

Taigi, grynoji rizika susijusi su nuostoliu, arba, geriausiu atveju, nuliniu rezultatu. Pasekm gali bti nepageidaujama mums, arba paliks mus toje paioje pozicijoje, kurioje mes buvome iki tol. Nelaimingas atsitikimas kelyje, gaisras gamykloje, preki vagyst i parduotuvs, gedimas darbe visa tai yra grynosios rizikos, kuriose nra jokio pelno elemento. Alternatyva - spekuliacin rizika, kur yra galimyb iloti. Pinig investavimas akcijas geriausias pavyzdys. Investicija gali duoti nuostol, ar galimyb nieko neiloti ir nepraloti, taiau prieastis, kodl buvo investuojama tai tikimyb iloti.

12

Versle susiduriama su abiem rizikom, tiek grynja, tiek spekuliatyvine. Paanalizuokime maisto gamintojo atvej. Js turite didel gamykl, su gerais rengimais ir produkcijos linijomis. Js gaminate eil maisto produkt tiek vietos rinkai, tiek ir eksportui. Grynosios rizikos: Visa eil galim materialini nuostoli gali nutikti gamyklai, rengimams ir aliavoms. Jie gali bti sudeginti, suniokoti audros, sprogimo ar paveikti bet kokia kita grsme. Gali vykti vagyst. Gali bti pavogta baigta produkcija, aliavos ir net rengimai gamykloje. Visai nebtina ilgai dirbti rizikos valdymo kompanijoje, kad suprastume, jog kriminaliai nusikaltimai yra nesibaigiantys. sipareigojimai taip pat susij su potencialiomis grsmmis. mon gali bti skolinga darbuotojams, ar lankytojams, kurie gali bti sualoti ar sugadintas j turtas. mon - maisto gamintoja taip pat gali bti sipareigojusi bet kuriam vartotojui, jei jis apsinuodyt, suvalgs jos pagamint maisto produkt. Jeigu gamykla sudegt, gali atsitikti priverstinis gamybos nutraukimas, o tai slygot pelno praradim. Maisto produkt gamintojas gali susidurti su rizika, kad produkcija bus sugadinta dl kriminalini sumetim. rengimai, su kuriais dirba gamykla, gali sulti ir reiks sugaiti laiko, kol jie bus sutaisyti ar pakeisti. Tai apims ir remonto ilaidas ir negautas pajamas. Spekuliatyvins rizikos: Produkcijos kainos nustatymas. Rizika, kad nustatyta kaina yra neteisinga arba padarys produkcij nekonkurentabilia, arba kompanija neturs pakankamo pelno. Kaina tai priemon, kurios pagalba mon pasiekia pelning rezultat. Visos diskusijos apie rink savyje turi spekuliatyvin rizik. Neteisingas rinkos poreiki interpretavimas gali lemti nuostol, taiau teisingas sprendimas gali bti labai pelningas. Bet koks sprendimas apie diversifikacij, ekspansij, ar susijungimus gali atneti kompanijai esmin naud. Taiau lygiai taip pat tie patys veiksniai gali bti ir nuostoli prieastimi. Kredit silymas vartotojams gali bti labai rizikingas sandoris. Preks parduodamos, tikintis gauti peln, taiau pirkjas gali nesugebti susimokti ir to pasekoje, bus nuostolis.

VALDOMOS IR NEVALDOMOS RIZIKOS

Rizika gali bti arba visai nevaldoma, arba valdoma iki tam tikro lygio. Rinkos rizika, pavyzdiui, valiutos kurs svyravim, ar plataus vartojimo preki kain kitimo, daniausiai yra nevaldomos. Tai reikia, kad mon, jei ji nra monopolinink arba stipriai pirmaujanti 13

rinkos lyder, negali valdyti ar takoti kain svyravimo. Ji gali tik sumainti ar padidinti rizik, su kuria susiduria pati. Kai kuri ri rizikas valdyti nra labai sudtinga. Sakykim, mon nutar diegti savo atskir kompiuterin sistem, o ne samdyti tam kit mon. Tokio sprendimo prieastis ta, kad diegusi savo sistem, u visas problemas ir ikylanias rizikas (pvz. gedimo atveju), mon atsako pati ir tokiu bdu gali jas valdyti.

VIDINS IR IORINS RIZIKOS

Norint tinkamai vardinti rizikas ir imtis j valdymo, btina isiaikinti visus veiksnius, daranius tak mons veiklai ir skmei, tiek mons viduje, tiek ir iorje. Iorines rizikas lemia aplinkos veiksniai, tokie kaip strategin ar reputacijos (vaizdio) rizika. Vidins rizikos neatskiriamos nuo paios mons ir apima mogikj faktori, procesus ir sistemas. Vidini ir iorini rizik pavyzdiai pateikiami lentelje: 1 lentel. Vidins ir iorins rizikos (pagal Emmanuel Fragnire ir George Sullivan). IORIN Padidjusi konkurencija; Vartotoj elgesio ir rinkos pokyiai; Teisinio reguliavimo pasikeitimai; Santykiai su investuotojais; Valiut kurso svyravimai; Tiekj skaiius ir dydis. VIDINS Vadovavimo kokyb; Darbuotoj vadyba; Technini rengim ir darbuotoj kvalifikacijos lygis; mogikj, technini ir administracini itekli valdymas; Inovacij pritaikymas.

Nustaius klitis, su kuriomis susiduria mon, galima pradti jas klasifikuoti kaip vairias rizikos ris.

KITOS RIZIKOS RYS

Politin rizika: turtas ar pajamos usienio valstybje gali bti aldyti arba nusavinti. statym rizika: apskaitos ar apmokestinimo principus gali keisti tiek vietos valdios institucijos, tiek usienio (tarptautiniai standartai). Ekonomin rizika: ilgalaikiai kontraktai su usienio partneriais gali bti paveikti atitinkamos infliacijos pasikeitimais. Kredito rizika (sandorio alies rizika) - rizika, dl sandorio alies nesugebjimo atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka ar kad sandorio alis ateityje nesugebs vykdyti sutarties sipareigojim ir mon dl to patirs nuostoli. Daniausiai tokia rizika atsiranda, kai sandorio data skiriasi nuo sandorio operacijos datos. Sandorio alies rizika taip pat apima atsiskaitymo rizik atidto mokjimo atveju ir nevykdyt operacij rizik.

14

Rinkos rizika - tikimyb, kad rinkos kintamieji, pvz.: palkan normos, valiut kursai, nuosavybs vertybini popieri, biros preki kainos ir kt., pasikeis taip, jog mon dl sudaryto sandorio patirs nuostoli. Usienio valiutos kurso rizika - rizika, kad mon, turinti grynj atvir pozicij usienio valiuta (taip pat ir tauriaisiais metalais), susidariusi dl prekybini operacij usienio valiuta ir (ar) dl jo turto ir sipareigojim struktros, patirs nuostoli dl tam tikros usienio valiutos keitimo kurso arba kurs svyravimo. Palkan normos rizika - rizika, kad mon patirs nuostoli dl palkan norm svyravimo. Nuosavybs vertybini popieri kainos rizika - rizika, kad mon patirs nuostoli dl turim nuosavybs vertybini popieri kain svyravimo. Iskiriama specifin ir bendroji palkan normos bei nuosavybs vertybini popieri kainos rizika. Specifin rizika - atitinkamos finansins priemons kainos pasikeitimo rizika dl veiksni, susijusi su jos emitentu, arba ivestins finansins priemons atveju - rizika, susijusi su pagrindins (pirmins) finansins priemons emitentu. Bendroji rizika - nuostoli dl bendro finansini priemoni ir ivestini finansini priemoni rinkos kain svyravimo rizika. Biros preki kainos rizika - rizika, kad mon, besiveriantis prekyba biros preki rinkoje, gali patirti nuostoli dl i preki atvir pozicij kain pokyi. Biros prek - produktas, kuriuo yra prekiaujama arba galima prekiauti antrinje rinkoje. Tai yra ems kio produktai, metalai, naudingosios ikasenos, taurieji metalai. Likvidumo rizika - rizika susijusi su tuo, kad mon nesugebs pakankamai greitai paversti turto pinigais. Rizika atsiranda i galimybs, kad mon nesugebs ilaikyti atitinkam likvidum, esant reikalui atsiskaityti su savo kreditoriais Veiklos (operacin) rizika tai rizika patirti tiesioginius arba netiesioginius nuostolius dl netinkam ar neveikiani vidaus proces, sistem, technologij, darbuotoj veiksm, iorini veiksni. Veiklos rizika yra rizika, kuri gali bti valdoma ir kontroliuojama, bet paprastai, ne eliminuojama. Teisin rizika, kaip veiklos rizikos sudedamoji dalis, tai rizika patirti nuostolius dl dabartini ar ankstesni pareig, kylani i sutari ar kit susitarim, byl ar statym, nevykdymo. Labai svarbi yra reputacin rizika, kaip antrin rizika, kuri taip pat suprantama kaip veiklos rizikos dalis. Veiklos rizika neapima verslo ar strategins rizik. Verslo rizika tai rizika patirti nuostolius dl nepalanki, netinkam ekonomini slyg.

15

Strategin rizika yra rizika patirti nuostolius dl priimt strategini sprendim, pagrst klaidingomis, blogai paruotomis prielaidomis. Infliacijos rizika, kuri atsiranda kylant infliacijos katams. Kuo didesnis infliacijos lygis, tuo greiiau pinigai praranda savo vert.

4. RIZIKOS VALDYMO ESM

Rizikos valdymo tikslas ne ieliminuoti visas rizikas, bet rasti pusiausvyr tarp pelno galimybi ir su tuo susijusiomis rizikomis, kurias mon gali prisiimti. I aukiau pateiktos mediagos matyti, su kokia rizik gausa ir vairove susiduriama. Labai svarbu painti toki rizik valdymo sistem ir bdus. Nei viena i i rizik negali bti ieliminuota, bet dauguma i j gali bti valdomos. Pagrindiniai rizikos valdymo udaviniai: identifikuoti (atskleisti) nustatyti rizikingumo apimtis, t.y. imatuoti rizikas (rizikos analiz): Turi bti nurodytas j tarpusavio poveikis su kitomis veiklos sritimis. Vadybininkai turt kiekybikai imatuoti rizik ir vertinti rezultatus.

imtis priemoni rizik valdymui ir kontrolei bei nustatyti kada ir kokiu mastu ios priemons gali bti taikomos (t.y. nusistatyti rizikos politikos instrumentus ir strategij): Praktikai rizikos valdymas yra nukreiptas turim balansin ir pajam ilaid ataskait. Egzistuoja visa eil rodikli, kuri pagalba galima vertinti atskiros veiklos rizik vairiuose lygmenyse

RIZIKOS IDENTIFIKAVIMAS
Rizikos identifikavim mon turi suprasti kaip svarb ir tai yra danai paymima tam tikro vadovo darbo aprayme. Vykdantys vadovai yra susirpin savo pai funkcij vykdym, tai pvz. marketingas, finansai, gamyba, pardavimai, tyrimai ir vystymas ar pan. Jie ne visada turi laiko detaliai apsvarstyti tas rizikas, kurios gali atsiliepti j siekiams. Todl labai svarbu suprasti, kad rizikos identifikavimas yra vadov atsakomyb ir turi bti kaip tokia vardinta. Darbuotojai, usiimantys gamybos rizikos identifikavimu, daro tak didiuliams sandoriams. Bna, kad mons darbina rizikos valdytojus, kurie atlieka vis rizikos valdym, skaitant ir pirm ingsn - rizikos identifikavim. Britanijoje tokios profesionalios rizikos valdymo mons apima kelis imtus moni. Kitose monse, tai gali bti draudikai, brokeriai ar rizikos valdymo konsultantai, kurie atlieka tokias funkcijas. Svarbiausia, kad tai bt vykdoma.

RIZIKOS ANALIZ

16

Kitas rizikos valdymo apibrimo aspektas - susijs su rizikos analize. Kai jau rizika yra identifikuota, tada reikia imtis ingsni, kurie vertint tos rizikos potencial poveik organizacijai. Tai atliekama statistins analizs bdais. Praktikoje rizikos vertinimas prasideda nuo informacijos surinkimo ir toliau veda prie duomen, kurie suteikia informacij apie rizikos, su kuria susiduria mon, lygio danum/svarbum. Kiekvienoje pakopoje labai svarbus tikslumas ir tinkamumas, o visumoje labai svarbu, kad rezultatai bt suprantami ir tinkami. Danai skeptikai irima statistini duomen naudojim ir danai netinkamai pristatytus tyrimo rezultatus. Toliau, informacij apie galimus rizikos valdymo bdus bus pateikiama atskirai apie grynosios rizikos ir spekuliatyvins rizikos valdymo galimybes.

RIZIKOS POLITIKOS INSTRUMENTAI IR STRATEGIJA

Rizikos politika nustato pagrindines gaires valdant vairias rizikas ir nustato instrumentus, kuriais reikia naudotis. Todl btina i anksto nustatyti tiksliai apibrtas galim rizikos valdymo instrument procedras ir normas. emiau iskirtos atskirai grynosios ir spekuliatyvins rizikos valdymo galimybs. grynosios rizikos valdymas emiau pavaizduota grynosios rizikos kontrols schema (altinis: Draudimo skm, S.Diacon &
R.Carter)

Rizikos kontrol FIZIN

Rizikos ivengimas Rizikos sumainimas (iki & po nuostolio) a) fiziniai bdai b) mokymas ir saugumas c) procedriniai bdai Rizikos sulaikymas Nuostoli imokjimas i: a) pinig sraut b) turto pardavimo c) fondo atsitiktinumams d) paskol e) draudimo kompanij

FINANSIN

Rizikos perklimas

Perklimo operacijos, sukurianios rizik pvz., subkontraktai

Nuostoli padengimo perklimo sireigojimai pvz., draudimas

spekuliatyvins rizikos valdymas emiau pateikiami spekuliatyvini rizik ivengimo ir limit suteikimo galimybs, rizikos kompensavimo instrumentai ir bdai perkelti rizik kitai institucijai ar asmeniui. Pagrindinai rizikos valdymo bdai ir instrumentai:

17

 Rizikos ivengimas ir limit nustatymas limitai atskiroms monms, pramons akoms, valstybms iskaidymas (diversifikavimas) (veiklos segmentais, ilgalaikiai ir trumpalaikiai, pan.) ankstyvojo perspjimo sistema (patikimumo apvalgos [creditworthiness reviews]) rizikos galimyb (risk capacity) pagrsti nuosavu kapitalu ir rezervais Rizikos kompensavimas apsisaugojimas nuo galim nuostoli (hedging) - vidiniai: netting (uskaitos); pooling (bendrai veikti) - ioriniai: ateities, apsikeitimo ir pasirinkimo sandoriai palkan normos mara Rizikos perklimas draudimas garantijos, utikrinimo priemons (collateral), laidavimas sindikatai (informacijos perdavimas) faktoringas forfeitingas apsidraudimas (securization) DRAUDIMAS tai toks rizikos perklimo mechanizmas, kurio pagalba mon gali ikeisti savo neapibrtum apibrtum. Neapibrtumo patyrimas apims, ar nuostolis atsiras, kada jis atsitiks, kiek svarbus bus tas nuostolis ir kiek j gali bti per metus. neapibrtum bus labai sudtinga apskaiiuoti ir todl mons ieko bd kaip kontroliuoti rizikos finansines pasekmes. Draudimas pasilo galimyb ikeisti iuos neapibrtus nuostolius apibrtus nuostolius; draudimo premij. mon sutinka sumokti fiksuot premij, u k draudimo bendrov sutinka prisiimti bet kuriuos nuostolius kurie atsiras pagal sudaryto poliso slygas. Tai yra rizikos perklimo mechanizmas ir jis turi didiul vert monms. GARANTIJOS Tai susitarimas tarp trij sandorio ali. Kreditorius iki pareikdamas reikalavimus garantui, turi pareikti reikalavim pagrindiniam skolininkui. Jeigu pagrindinis skolininkas atsisak patenkinti kreditoriaus reikalavim arba kreditorius per proting termin i skolininko negavo atsakymo pareikt reikalavim, tai kreditorius gali pareikti reikalavim subsidiariai atsakingam asmeniui. SINDIKATAI Keli bank ar finansini institucij junginiai atlikti tam tikras operacijas, pvz. Kredituoti projekt ar ileisti skolos vertybinius popierius. Kaip taisykl finansavim organizuoja viena finansin institucija, taikydama palkan norm labai artim itekli kainai. Sindikatorius veikia kaip investicij valdytojas, kuris renka skolos aptarnavimo mokesius ir organizuoja euro obligacij pardavim kitiems ios grups bankams.Kaip taisykl sindikatorius finansuoja maiau kaip 10 proc. Paskolos verts. FAKTORINGAS 18

Prekybos finansavimo forma panai perkeliamj kredit. Faktoringo kompanijos: administruoja gautinas sumas prisiima vis pirkjo nemokumo rizik savo klientams sumoka i karto, o debitoriai sumoka ateityje Faktoringo kaina: komisinis mokestis (0,53 % perkamos sumos), priklauso nuo: debitori mokumo rizikos administravimo sudtingumo palkanos (2-3 punktais didesns) Kaip vyksta faktoringo operacija: mon-pardavja pasirao sutart su faktoringo kompanija Priimamos apmokjimui tik naujai iraytos sskaitos-faktros Faktoringo kompanija ianalizuoja debitori mokum, prie pasiraant sutart Faktoringo kompanija sumoka avansu monei-pardavjai 70-90% sskait verts 10-30% sumoka, gavus pinigus i debitori ir atskaiius administravimo mokest (apie 0,5% sskait verts) bei palkanas u avansu sumoktas las Sutartyse gali bti nurodyta slyga, kad faktoringo kompanija perka sskaitas be regreso teiss

FORFEITINGAS Eksporto finansavimo forma, kai bankas perka vekselius. Btina slyga: importuotojo bankas garantuoja tok sandor, eksportuotojo bankas atlieka forfeitingo operacij. Kaip vyksta forfeitingo operacija: Pasiraoma gamybos priemoni pirkimo sutartis Pirkjas dal sumos sumoka i karto Likusius pinigus moka reguliariais naais (paprastai per 5 m.) Tai likusiai daliai pirkjas irao paprastus arba kelet pervedamj vekseli, kuri galutinio apmokjimo diena po 5 m. Pirkjo bankas garantuoja (avalizuoja) iuos vekselius. Pardavjas pristato prekes usienio partneriui ir mainais gauna paprastus arba akcepto vekselius. Pardavjas vekselius parduoda forfeitingo bankui.

Forfeitingo kaina: Pirkjas moka u garantij, Pardavjas moka: - diskonto norm, 19

- sipareigojimo mokest - opciono (pasirenkamojo sandorio) komisinius

SEKIURITIZACIJA Turtas vertybini popieri pavidalu. Tai vertybini popieri pavidalo suteikimas turtui, t.y. obligacij, padengt konkreiu jo turtu, leidimas. is procesas prasidjo JAV 7 deimtmeio viduryje, nuo to laiko jis buvo apskaitytas daugiau kaip 1 trilijono USD verte, i kuri 150 mlrd. teko aktyvams, kurie nebuvo apdrausti nekilnojamuoju turtu. Paskol ir kit skolinimosi form pavertimas kotiruojamais vertybiniais popieriais. Nauda: Galimyb ilaisvinti normatyvin kapital; Vidutinio ar ilgo laikotarpio palkan pajamos transformuojamos mokesio ar turto pardavimo pajamas, gaunamas ikarto; Tai instrumentas valdyti rizikas, nes turtas transformuojamas grynuosius pinigus ir pakinta palkan norm, likvidumo bei kredito rizikos pozicijos. Atsiranda glimyb gauti aukiausius reitingus skolinantis. Parduotas turtas, kai j apdraudia ar u j garantuoja treioji institucija, gali bti vertinamas kaip labiau patikimas nei pats klientas. Taiau VP pavidalo suteikimas aktyvams kainuoja ymiau daugiau, jei lyginsime su tradiciniais finansavimo altiniais. PVZ. Bankas, turintis dideli likvidumo problem maai jaudinsis dl dideli kat. Akcininkai turs neabejotin naud, jei tik ivengs bankroto. Kasdieniniam aktyv valdymui priimtinesni yra kiti rizikos valdymo metodai, pvz., ivestini vertybini popieri naudojimas. Aukiau idstyta parodo su kokia rizik gausybe ir vairove susiduria mons. Todl ypatingai svarbu diegti kontrolines sistemas, galinias valdyti ias rizikas. Nei viena i mint rizik negali bti visikai eliminuota, bet jos gali bti valdomos.

5. RIZIK VALDYMO PAGRINDAI FINANSINI INSTITUCIJ PAVYZDIU

Toliau analizuojant rizikos valdymo bdus bus remiamasi bank pavyzdiu, kadangi, bankai, kaip finansin institucija, issikiria tuo, kad j balanse tiek turtas, tiek sipareigojimai daugiausiai yra finansiniai, t.y. labiausiai jautrs rinkos pokyiams. Beveik visos komercins veiklos apima ne vien, o kelias finansines rizikas. Nors kai kuri mon ir negali sukontroliuoti, taiau visas jas reikia turti galvoje organizuojant mons veikl. 20

Bankai rizikos valdyme gali padaryti iek tiek daugiau nei kit moni vadovai, rinkdami svarbi informacij ir sumaniai j pritaikydami. Prietaravimas tarp rizikos ir pelno Egzistuoja prietaravimas tarp rizikos ir pelno - kaip taisykl, didesnis pelnas i finansini operacij gali bti gautas tik, jei mon yra pasirengusi prisiimti didesn rizik. Labai danai susiduriama su prietaravimu tarp konkuruojani operacij: rizika

augimas

pelningumas

Rizikos valdymo tikslas yra prisidti prie ilgalaikio saugumo (padidinti rinkos vert) ir, kaip taisykl, padti gyvendinti iuos papildomus tikslus: augim (verts) pelningum likvidum saugum prisitaikomum nepriklausomum [growth] [profitability] [liguidity] [security] [flexibility] [independence]

vykai, rizika ir poveikis veiklos rezultatams:

vykai:ekonominis ciklas kain kaita, palkan norm kaita konkurencija naujos technologijos

Rizikos Palkan normos sipareigojim nevykdymo Valiut kurso

Poveikis rezultatams:

Palkan normos

sipareigojim nevykdymo

Valiut kurso

Pinig srautai likvidumas Balanso straipsniai visas turtas nuosavas kapitalas ir sipareigojimai rezervai

21

paskol portfelis (debitoriai) Pelningumo kriterijai bendras pelnas pajamos i palkan prekybos pajamos komisini pajamos (rinkos) kaina akcij vert reputacija, vaizdis iskirtins pozicijos

1. Pinig srautai / likvidumas a) trumpalaikiai Norint ilaikyti likvidum btina j apsaugoti. Likvidumas yra pagrindin bankroto prieastis. mons privalo sugebti kontroliuoti savo einanius ir ieinanius mokjimus taip, kad net vykus nenumatytai situacijai pinig sraut gyvybingumas neiaukt likvidumo problem. b) ilgalaikiai emas produktyvumas turi ilgalaik poveik mons augimui ir gyvavimui. Produktyvumas transformuojasi peln, kuris yra btinas mons gyvavimui. Likvidumas tai deguonis Produktyvumas tai maistas 2. Balanso straipsniai mons finansins ataskaitos atspindi turto ir sipareigojim santyk ir slygoja mons vert. Jei, atsitikus nenumatytam vykiui, aktyv dalis ar turs bti suformuoti papildomi rezervai, pasikeis ir mons finansiniai rodikliai. Balansas yra mons vizitin kortel 3. Pelningumas Pajam ilaid ataskaitoje pelnas nurodomas kaip skirtumas tarp vis pajam ir vis ilaid. Pelnas ar nuostolis balansinje ataskaitoje nurodomas kapitalo dalyje. Tai yra mons prekybos, gamybos (palkan, komisini, prekybos) rezultatas, pagal kur galima vertinti jos ekonomin situacij. Nuo to priklauso mons galimybs gauti iorin finansavim. Pvz. bankus, dar labai kontroliuoja centrinis bankas, nes verts sumajimas paveiks ir banko kapitalo garantines funkcijas, dl ko gali bti atimta licenzija. Turdamas nenutrkstam pelningum bankas, jo vadovyb, gali rodyti savo sugebjim kompensuoti bet koki neigiam tak jo veiklai, t.y. kad 22

Pelningumas parodo, kad mon gali valdyti savo rizik 4. (rinkos) vert mons rinkos kaina priklauso ne nuo balansins verts, bet nuo pajam verts (kapitalizuota pajam vert). mons rinkos vert priklauso nuo tiktin pinig sraut: j dydio, termino ir nepastovumo. mons finansini kontrakt (kredit, vertybini popieri ir pan.) ir kito turto bei sipareigojim rinkos vert yra svarbs vaizdio/reitingo aspektai. Todl pinig sraut kontrol ir poveikis jiems yra tampa svarbiu rizikos valdymo priemoni gyvendinimo ieities taku. 5.1. BANKINI RIZIK RYS Rizikos valdymas turi spsti visas bankini operacij problemas, o ne tik orientuotis specifines banko finansines rizikas.

23

Pagrindins bankini operacij rizikos Kredito rizika sipareigojim nevykdymo alies Kitos sandorio alies Atsiskaitym Likvidumo Tradicin likvidumo Refinansavimo Rinkos likvidumo Rinkos verts rizika Palkan kitimo Usienio valiut kurso Akcij ir kapitalo kainos Nepastovumo Operacin Technins Atsiskaitym mogikj itekli

Iorins

Vidins

Kredito rizika Susijusi su nuostolio pavojumi, kylanio dl kliento finansinio lugimo, ar, maiausiai, dl mokumo pablogjimo. Kai vyksta atsiskaitymai tarp usienio partneri, sandorio alies rizika yra susijusi su, taip vadinama, alies rizika, kurioje svarbu iskirti dvi ris: politin bei suverenumo (nepriklausomumo) rizik, ir verslo bei atsiskaitym rizik. Suverenumo rizika kyla i nepriklausomybs vykdyti savo mokjimo sipareigojimus nacionaline ar bet kuria kita valiuta taip, kad neatsirast netikt nuostoli. Atsiskaitym rizika susijusi su atskiro skolininko apsisaugojimu nuo force majeure, kitais odiais, klii vykdyti savo sutartinius sipareigojimus, nepriklausomai nuo noro ar sugebjim, kad neatsirast netikt nuostoli. Kitos sandorio alies rizika apibria rizik, kad netikto pelno daugiau nebus i to sandorio, nes viena i sandorio ali lugo. Sandorio alies rizika dar gali bti iskaidoma grainim ir atsiskaitym rizikas. Dalyvavimo (bendrininkavimo) rizika yra taip pat priskiriama prie kredito rizikos. Rinkos kainos rizika Kiekvieno produkto pozicija, kurio vert priklauso nuo esam rinkos parametr toki, kaip palkan norma, keitimo kurso, ar akcij kainos susideda i rizikos, kuri kintant iems rinkos parametrams gali sukelti nuostol. Palkan pozicija ir bsimoji prekyba tuomet yra vertinama, remiantis j dabartini pinig sraut verte. Potencials nuostoliai, kylantys i rinkos parametr pokyi, yra vliau apibdinami kaip rinkos kainos rizika. Skirtumas yra tarp toki rinkos kainos rizikos tip, kurios priklauso nuo rinkos parametr kitimo: palkanos, valiuta, akcijos kaina, kapitalo kaina, nepastovumas ir aliavos rizika. Greta priimtin paskol ir vertybini popieri ar usienio valiutos grynj pinig, investicins bankininkysts paslaugos yra ypatingai jautrs rinkos kainos rizikai. ios vis prima, apima ivestines finansines priemones ir bsimj akcij, palkan norm ir usienio valiutos prekyb.

24

Kalbant apie palkan rizik, mes taip pat iskiriame bendrj palkan rizik, speciali palkan rizik, bazin skirtumo rizik ir apmokjimo rizik. Svarbu, kad rinkos kainos rizikos skaiiavimas remtsi vairi modeli prielaidomis. Pvz., kad vertinant ivestines finansines priemones bt naudojami teoriniai pasirinkimo modeliai, skaiiuojant rizikos dydius remtis statistini skirtum vertinimu. Likvidumo rizika Atskiro rinkos segmento likvidumo lugimas, netikti vykiai depozit ir paskol versle ar paties banko refinansavimo bazs pablogjimas gali turti neigiam poveik bankui ar gali padaryti bank visikai nepajgiu vykdyti savo mokjimo sipareigojimus. ie potencials nuostoliai ar grsms yra apibdinami kaip likvidumo rizika. Nuodugniai ianalizavus likvidumo rizik, gali iskirti tris pagrindines ris: prastin likvidumo rizika: vis pirma apibdinama kaip grsm, kad bankas gali patirti sskaitos likvidum dl nenumatyt vyki depozit ir paskol rinkoje. prastin likvidumo rizika taip pat apima potencialius nuostolius, kylanius i iorinio priverstinio pinig rinkos likvidumo lugimo. Refinansavimo rizika: apibdinama kaip potencialiai neigiamas poveikis banko pelnui, kylantis i jo paties refinansavimo slyg blogjimo. Tai tinkama abiem, tiek pinig rinkos, tiek kapitalo rinkos pozicijoms. Rinkos likvidumo rizika: apibdinama kaip potencials nuostoliai, kuriuos patirs bankas, jei sandor reks vykdyti i maai likvidaus turto verts, tokiomis slygomis, kurios neatitinka tikros to turto rinkos verts. Tai taikytina kapitalo rinkai.

Operacin (veiklos) rizika Operacin rizika susijusi su nuostolio atsiradimo galimybmis dl vidini procedr, darbuotoj, technologijos ar iorini faktori, kurie nra tinkami. Greta teisins rizikos, ji taip pat apima teismini procedr, teismini gin ir toki, kurie gali kilti i vidini procedr, darbuotoj ar netinkam sistem nuostoli padengim. Ji taip pat padengia rizik, kylani i statym pasikeitimo. Taip pat didelis dmesys skiriamas vaizdio rizikai ir ji taip pat gali bti apibrta kaip operacin rizika. Toliau bus kalbama apie i rizik valdymo galimyb ir strategij: palkan normos kitimo valiut kainos pasikeitimo likvidumo valdymo kredito

Palkan normos susijusi kain kitimas darys taka banko pajamoms ir takos turto ir sipareigojim kainas.

25

Banko kapitalas turi visuomet kompensuoti rizik, kuri kyla i turto ir sipareigojim nesubalansavimo. 5.2. KREDITO RIZIKA Paskola tai komercinis pasitikjimas; tai sutartis, kurios pagrindu perduodama vertyb prek, paslauga ar pinigai mainais u paad sumokti vliau. Taigi, pinigai skolinami ne tiesiogiai, o per finansines institucijas, kredito staigas, bankus, t.y. per finansin tarpinink. Tokiu bdu, pinig davjas (indlininkas) patiki savo las tarpininkui (bankui), o is turi utikrinti, kad pinig gavjas (paskolos gavjas) grint laiku paskolintus pinigus. Kreditavimas tai klasikin komercini bank funkcija, kurios metu bankai u tam tikr mokest perskolina sukauptus kreditinius iteklius. Kreditai sudaro didij dal banko aktyv, kurie gali sukurti ne tik pajamas, bet ir atneti nemaus nuostolius. Todl paskol portfelio, t.y. paskol visumos, dydis ir kokyb apsprendia ne tik banko veiklos rezultatus, bet ir jo likim, o kartais, ir visos bank sistemos stabilum. Kreditavimas tai ne tik sudtingas procesas, bet ir bankininkysts menas sudaryti banko paskol portfel taip, kad su minimalia rizika bt pasiektas maksimalus pelnas. Atsivelgdami pasirenkamos paskolos r bankai gavjams taiko skirtingas slygas ir palkan normas u paskolas. Skolinimo proceso eiga parodyta paveiklse:

Susitikimas su vadybininku, kuriam klientas isako savo pageidavimus

Vadybininkas informuoja apie kredito gavimo slygas ir apie btinus dokumentus

Upildo paskolos praym internete arba banke

Klientas pateikia btinus dokumentus

Vadybininkas ianalizuoja pateiktus dokumentus ir parengia kredito

Priimamas sprendimas suteikti kredit

forminami dokumentai, btini kreditui gauti

Klientas gauna pinigus

SPRENDIMAS DL KREDITO SKYRIMO

Kreditins operacijos yra svarbiausia komercini bank veiklos sritis. Kreditins operacijos vaidina svarb vaidmen bank ir moni vystymesi, nustato alies ekonomikos funkcionavimo efektyvum. Tai daugiapakopis procesas, kurio metu komerciniai bankai ne tik 26

perskolina kreditinius iteklius, bet ir prisiima tam tikr rizik, kad paskola ar palkanos nebus grintos laiku, ar iviso nebus sugrintos. Kiekvienas bankas, siekdamas minimizuoti kreditin rizik, vykdo tam tikr kredito politik diversifikuoja paskolas pagal kio akas, skolininkus, terminus ir t.t. Bankai, taikydamiesi prie klient poreiki, didel dmes skiria paskolos saugumui, tai yra usitikrinimui, kad paskola bus grinta laiku ir i operacija duos peln. Siekiant utikrinti toki pinig cirkuliacij ir grtamum, kreditavimo veikloje naudojami vairs kliento vertinimo bdai, vienas i kuri vadinamas CAMPARI. Kiekviena raid reikia tam tikr kreditavimo princip: Character nurodo pinig gavjo patikimum, tai yra kaip skolintojas vertina kliento moralines savybes, tai tam tikras pasitikjimas klientu, kur gali slygoti ankstesn kreditavimo istorija, informacija apie kliento veikl. Ability produktyvumas, nusako kliento finansins galimybs grinti paskol; vertinamos gaunamos kliento pajamos, skaiiuojama, kiek klientui lieka pinig paskolos grinimui, patenkinus kitus poreikius bei privalomas ilaidas. Margin mara - tai kreditoriaus taikomas antkainis, tai skirtumas tarp pinig pirkimo i indlinink ir pinig pardavimo klientui. Mara apima kelis kriterijus, taiau visada turi atitikti banko prisiimam rizik, u galim kliento nemokum ar mokjim sutrikim.Purpose tikslas, kreditavimo veikloje labai svarbu, kad paskola bt panaudota tam tikslui, kuriam suteik kreditorius, tai utikrina ir pinig panaudojimo naud, ir suteikia tam tikro tikrumo kreditoriui, kadangi jis i anksto gali vertinti ir galim investavimo rizik. Amount paskolos suma. Kreditavime pabriama, kad suma turi atitikti pinig poreik konkreiam tikslui gyvendinti. Tai, i vienos puss, utikrina numatyto plano, projekto gyvendinimo galimyb bei apsaugo nuo pinig ivaistymo (netikslingo panaudojimo), o i kitos puss, suteikia tikrumo kreditoriui, kad klientas nesiskolins pinig kitur tuo pat metu, t.y klientui nereiks vienu metu atiduoti keli paskol, tame tarpe ir t, kuri bankas nevertino suteikdamas paskol. Repayment paskolos grinimo periodikumas turi atitikti gaunamus pinig srautus, preiingu atveju, atjus mokjimo laikui, klientas gali pritrkti reikiamos sumos, o anksiau gautas pajamas jau gali bti panaudojs kitiems tikslams. Insurance paskola, daniausiai, utikrinama turto keitimu arba laidavimu (garantija). Nors pastaruoju metu bankai, turdami daug kreditini itekli vairiais bdais stengiasi mainti santyk tarp kliento ir skolinam pinig panaudojimo tam tikro projekto gyvendinimui, taiau visais atvejais stengiasi apsisaugoti nuo galimo kliento nemokumo rizikos, sikeisdami nekilnojamj turt (nevartojimo kredito atveju) arba papraius kito asmens laidavimo (turinio nuolatines pajamas), arba moki institucij, pageidautina valstybs, garantijos. Taigi, kreditavime svarbu nepamirti, kad paskolos grinamos pinigais, todl bankai, prie suteikdami jas, nuodugniai ianalizuoja kliento mokum, gyventoj atveju: jo gaunamas pajamas, paskaiiuoja, kad, atmus graintin paskolos sum ir palkan mokjim, klientui utekt ne tik susimokti u jau turimas skolas, bet ir pragyventi (susimokti komunalines ilaidas, maistui ir kt.).

27

Taiau, nepaisant kliento mokumo vertinimo, bankai, bdami indlinink galiotiniais, neturi teiss iduoti paskol, kuri grinimu abejoja. Visais atvejais rizikingesns paskolos yra kompensuojamos didesnmis palkan normomis. Rizikingesnmis laikomos paskolos, u kurias nra keiiamas turtas (geriausias keitimas kreditoriui grynieji pinigai (bet tai retai pasitaiko), o daniausiai keiiamas nekilnojamasis turtas). Paskolos grinimo utikrinimo priemons lemia ir palkan normos dyd, kur nustato kreditorius. Jeigu paskolos iduodamos be turto keitimo ar kit utikrinimo priemoni, tuomet palkan normos yra didesns. Tai ir lemia, kodl u vartojimo paskolas ir kredito limitus mokjimo korteli sskaitose visuomet nustatomos auktesns palkan normos nei u bsto paskolas. LR Civiliniame kodekse yra iskiriamos ios paskolos grinimo utikrinimo priemons: hipoteka (keitimas): laidavimas garantija rankpinigiai netesybos Hipoteka tai esamo ar bsimo skolinio sipareigojimo vykdym utikrinantis nekilnojamojo daikto keitimas, kai keistas daiktas neperduodamas kreditoriui. Susitarimas perduoti keiiam daikt kreditoriui negalioja. Hipoteka neatima i daikto savininko teiss valdyti, naudoti keist daikt bei juo disponuoti atsivelgiant hipotekos kreditoriaus teises. Paskesnis keisto daikto keitimas leidiamas, jeigu hipotekos sutartyje (lakte) nenumatyta kitaip. keitimas tai esamo ar bsimo skolinio sipareigojimo vykdym utikrinantis kilnojamojo daikto ar turtini teisi keitimas, kai keitimo objektas perduodamas kreditoriui, treiajam asmeniui ar paliekama kaito davjui. Pagal keitim kreditorius (kaito turtojas) turi teis, skolininkui nevykdius keitimu utikrintos prievols, patenkinti savo reikalavim i keisto daikto verts pirmiau u kitus kreditorius. keitimo objektu gali bti kilnojamieji daiktai ir turtins teis. Laidavimas sutartimi laiduotojas u atlyginim ar neatlygintinai sipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, u kur laiduojama, nevykdys visos arba dalies savo prievols. Laidavimas yra papildoma (alutin) prievol. Kai pasibaigia pagrindin prievol arba ji pripastama negaliojania, pasibaigia ir laidavimas. Kai prievol nevykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidari prievol turintys bendraskoliai, jeigu kito nenumato laidavimo sutartis. Laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (u palkan sumokjim, u nuostoli atlyginim, u netesyb sumokjim), jeigu kito nenustato laidavimo sutartis. vykdius prievol, laiduotojui pereina visos kreditoriaus teiss pagal i prievol. Laidavimas baigiasi tuo paiu metu kaip ir juo utikrinama prievol, kai laiduotojas mirta. Garantija vienaalis garanto sipareigojimas garantijoje nurodyta suma visikai arba i dalies atsakyti kitam asmeniui kreditoriui, jeigu asmuo skolininkas prievols nevykdys ar j vykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui nuostolius tam tikromis slygomis (skolininkui 28

tapus nemokiam ir kitais atvejais). Garanto atsakomyb yra subsidiari. vykds prievol, garantas gyja atgrtinio reikalavimo teis skolininkui. Garanto prievol riboja garantijoje nustatyta suma. Gavs kreditoriaus reikalavim vykdyti prievol, garantas privalo nedelsdamas apie tai praneti skolininkui ir perduoti jam kreditoriaus reikalavimo kopij. Garantas turi teis atsisakyti tenkinti kreditoriaus reikalavim, jeigu reikalavimai ar pateikti dokumentai neatitinka garantijos slyg arba pateikti pasibaigus garantijos terminui. Rankpinigiais laikoma pinig suma, kuri viena sutarties alis pagal sudaryt sutart jai priklausani mokti sum sskaita duota antrai aliai, kad rodyt sutarties egzistavim ir utikrint jos vykdym. Rankpinigiais negali bti utikrinta sutartis, kuriai pagal statymus privaloma notarin forma. Jeigu u sutarties nevykdym atsako davusi rankpinigius alis, rankpinigiai lieka antrajai aliai. Jeigu u sutarties nevykdym atsako gavusi rankpinigius alis, ji privalo sumokti antrajai aliai dvigub rankpinigi sum. Netesybos tai statym, sutarties ar teismo nustatyta suma, kuri skolininkas privalo sumokti kreditoriui, jeigu prievol nevykdyta arba netinkamai vykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos gali bti nurodytos konkreia suma arba utikrinamos prievols sumos procentu. Jeigu nustatytos netesybos, kreditorius negali reikalauti i skolininko kartu ir netesyb, ir realiai vykdyti prievol, iskyrus atvejus, kai skolininkas praleidia prievols vykdymo termin. Kalbant apie nekilnojamj turt tai eina pastatai, j dalys ir em. Kilnojamasis turtas apima: pinigus, transporto priemones (o taip pat preki atsargas, rengimus ir pan.). Laiduoti gali tiek fizinis, tiek juridinis asmuo. Garantuoti tik juridinis asmuo. Be to, dar iskiriamos specializuotos garantins mons (Lietuvoje veikia UAB Bsto paskol draudimas, kuri draudia bsto paskol negrinimo atvejus, UAB Investicij ir verslo garantij fondas, UAB ems kio paskol garantij fondas). Nustatydami keiiamo turto ir iduodamos paskolos santyk bankai taiko vairias proporcijas, taiau bendruoju atveju likvidacin turto vert turi bti ne maesn, nei klientui suteikt bet koki kredit bendra suma bei kitiems klientams suteikt kredit suma, utikrinta to paties turto keitimu. Jeigu kreditas virija keisto turto likvidacin vert, kredito dalies grinimas vertinamas neutikrinta. Iduodami neutikrintas keitimu paskolas, bankai taiko auktesnes palkan normas. Neatsiejama kredito rizikos valdymo dalis paskol monitoringas. Skiriamas: paskol portfelio monitoringas atskir paskol monitoringas. Kredit monitoringas: tai kredit rizikos valdymo bei kredit administravimo proceso dalis tai nuolatinis kredito gavjo ir kredituojamo objekto bkls stebjimas ir analiz nuo kredito sutarties pasiraymo iki kredito visiko sugrinimo bankui kredito prieiros kokybei keliamai tie patys reikalavimai kaip ir suteikiamo kredito vertinimui Reguliarios kredit periros turi bti pateikiamos ne reiau kaip kart per 12 mnesi, jei per t laik nebuvo ruoiamas kredito teikimas dl kitoki prieasi 29

Sprendimas priimamas tame lygyje, kuris atsakingas u bendr siskolinim sum Perirai naudojama sutrumpinta kredito teikimo forma Kredit monitoringas: Mnesinis ar laiku atsiskaito Ketvirtinis daniausiai, tik verslo klientams, jie turi pristatyti ketvirtines finansines ataskaitas Metinis Slyginis (by default) - visiems kredito gavjams

Optimali skol iiekojimo strategija:

telefonas

laikai

prognoz

Veikos sritis

Teisiniai veiksmai

Kredito rizika bdinga ir tokiems vertybiniams popieriams kaip obligacija. Obligacija tai dokumentas, patvirtinantis dal paskolos, kuri ileido mon, visuomenin staiga ar valstyb. Obligacijos turtojas periodikai gauna palkanas, nustatyt obligacijos pardavimo metu. Obligacijos pradin vert, tai obligacijos ileidimo dien pradinje rinkoje esanti vert. Obligacijos turtojas tai lyg ileidianiosios mons bankininkas. Obligacij emitento kokyb ir labai svarbus parametras. Btina ianalizuoti skolininko mokum. Kad potencialiam investuotojui bt lengviau vertinti obligacijos emitent buvo kurti specials reitingavimo namai, kuri tikslas - atlikti kreditoriaus funkcijas. Jie kiekvienam obligacij emitentui priskiria reiting, kuris reikia tam tikr kokybs enkl. Geriausias reitingas AAA. Gavus AAA reikia, kad skolininkas gali pritraukti las paiomis geriausiomis slygomis rinkoje, madaug tokiomis palankiomis kaip JAV ido vertybiniai popieriai emitentams, leidiantiems obligacijas JAV doleriais, arba EIB - Eurais. Skolininkai, kurie gaus pvz., AA reiting, turs sumokti iek tiek daugiau, kad pritraukt las. Tie, kurie bus vertinti B arba C turs sumokti dar daugiau. I ties, gavus C reiting gali bti i viso labai sudtinga pritraukti l. Skirtumas tarp labai gero ir labai blogo skolininko gali siekti apie 9%.

30

Kreditoriaus poiris yra, i esms, prieingas. Jei jis i ties ruoiasi prisiimti rizik, jis galt sigyti obligacij su puikiu reitingu, taiau nordamas didesns gros turi rinktis emesnio reitingo, nei AAA. Todl obligacija gali savyje turti ir didesn rizik, nei kiti instrumentai. Rizika labiausiai susijusi su mokumu ir likvidumu. Priklauso nuo to, ar skolininkas sugebs generuoti pakankamus pinig srautus, kad sumokt sutart skol; kokios yra garantijos. iame kontekste btina paminti, kad vyriausybins obligacijos nra utikrintos jokiomis garantijomis. Reitingai Siekiant isprsti rizikos vertinimo rizik buvo kurta Kokybs klasifikavimo sistema. Labiausiai paplitusios yra dvi agentros tai - Standard & Poors ir Moodys. Emitentas ir leidjas gali turti skirtingus reitingus. Taip pat tas pats emitentas gali turti skirtingus reitingus skirtingiems leidimams (emisijoms). emiau pateikta lentel, naudojama tarptautinse kapitalo rinkose, su paaikinimu finansavimo kat skirtumai: S&P AAA AA A BBB BB B CCC CC C Moodys Aaa Aa A Baa Ba B Caa Ca C Sutartini sipareigojim tikimybs Labiausiai tiktina Labai tiktina Labai tiktina bet labai jautru sudtingoms ekonominms aplinkybms Adekvatu, is reitingas laikomas kaip minimaliu gerai investicijai Turi spekuliatyviniu poymi Tikimyb, kad sumoks pagrindin sum ir palkanas -maa ema kredito kokyb, gali bti nemokus Labai spekuliatyvus;emitentas labiausiai tiktina bus nemokus Labai blogos perspektyvos

Greta ilgalaiki skol, retingo agentros taip pat vertina ir trumpalaiki sipareigojim vykdym, remiantis tais paiais kriterijais. Emitentas gali gauti aukt reiting, jeigu jo pinig katai bus maesni. Reitingo pakeitimas i AAA AA, iauks didjani paklaus, ir todl didjani kain, o tai reikia - pelno majim. Daniausiai manoma, kad alies rizika yra saugesn nei moni rizika. Taiau praktika parod, kad yra visai netiesa. Kadangi valstybs, teorikai, gali kelti mokesius, tam, kad sumokt savo skolas, remiantis vairi valstybi skol mokjimo praktika parod, kad tok mstymo bd btina rimtais keisti. Greta pirmins valstybs rizikos, obligacij emitentai susiduria su visa eil rizik, kurios veikia obligacijos kain,.t.y Palkan normos rizika 31

Likvidumo Politin ir ekonomin Reinvestavimo rizika

Nors emitento nemokumas nra labai danas reikinys, taiau karts nuo karto tai vyksta. Btina pripainti, kad jeigu emitento reitingas kartais labai arti kritiko lygio, tai tokia obligacija turt bent jau turt kompensuoti rizikos lyg. Taigi, bendrovi obligacijos - tai moni ileisti skolos vertybiniai popieriai, u kuri ipirkim mons atsako visu savo turtu. ie vertybiniai popieriai ileidiami iki 30 met laikotarpiui, rekomenduojama minimali investicij suma Lietuvoje 10 000 Lt. Antrinje rinkoje galima sigyti Lietuvos ir usienio moni skolos vertybini popieri. Galimi obligacij tipai: konvertuojamos obligacijos, vardins obligacijos, hibridiniai biros vertybiniai popieriai, obligacijos, kurioms nustatomas ustatas, obligacijos, kurios ileidiamos nesant joki speciali garantij. 5.3. LIKVIDUMO RIZIKA Valdymo Strategijos sipareigojim valdymas veda prie vairi finansavimo strategij taip pat kaip ir prie vairi nauj banko produkt panaudojimo: Skolintos los (gaunamos ymiai maesnmis kainomis nei prieinamos dauguma bankini paskol) reikmingai paveikia paskol portfelio augim ir pelningum Skolint l kaina spariai tampa priklausoma nuo rinkos ir todl labiau kinta nei pagrindini depozit kainos. Didesnis skolint l panaudojimas padeda pagerinti likvidumo valdym

Turto ir sipareigojim valdymo integravimas ir iaugs vairi termin, palkan norm ir prieinamumo laipsnio skolint l panaudojimas negarantuoja greitesnio augimo ir auktesni pajam. Didesns galimybs reikia didesn rizik. ia prasme, susijusi su neteisingais skolinimosi sprendimais (palkan normos rizika) ir potencialiai maina pajamas. i rizikos/galimybi tarpusavio sveika turi nustatyt vairi valdymo metod ir strategij kilim. Vienas i pagrindini valdymo tiksl yra kontroliuoti palkan maras, t.y. skirtum tarp palkanini pajam i aktyv panaudojimo ir palkan ilaidas u sipareigojimus (vadinamos grynuoju pelnu kaip procentas nuo turto pajam). Panaus grynj peln yra skirtumo svoka tarp udirbt vidutini svertini palkan ir sumokt vidutini svertini palkan. Spraga vertina skirtum tarp banko turto ir sipareigojim fiksuot ir kintam palkan disbalanso.

Palkan mara

Skirtumas

Spraga

32

Spraga vertina rizik, atsirandani dl palkan norm kitimo poveikio periodinms pajamoms (analizuoja rizik, einani ir ieinani pinig sraut prasme, ar i sraut neatitikim). Trukm Trukm suteikia galimyb vertinti vidutin svertin laiko poveik pinig srautams (palkan ir mokjim). Palkan normos jautrum.

Likvidumo valdymas Visi bankai turi turti aikiai apibrt likvidumo valdymo politik. Kaip taisykl, tai yra penki pagrindini uduoi vykdymas: Pinig sraut kontrol Neiimt finansini sipareigojim kontrol Trumpalaiks skolinimosi galimybs kontrol Likvidaus turto portfelio valdymas Atsitiktinum planavimas

Likvidumo politikos tikslai turi utikrinti, kad bankas bt visuomet pasirys vykdyti savo finansinius sipareigojimus indlininkams, vykdyti sipareigojim paskolinti ir kok kit pinigin sandor. Bankas turi atsivelgti emiau idstytus aspektus; a) pinig srautai Bankai valdo savo pinig srautus emiau pateiktos lentels pagalba. Turtas ir sipareigojimai kiekviena valiuta yra sudstyti pagal j terminus. PVZ. Likvidumo analiz: kontrakt terminai, mln. LTL Kita 2-8 d. 8d.1-3 3-6 vir 6 diena 1 mn. mn. mn. Mn. ____________________________________________________________________ Likvids aktyvai 10 30 30 50 20 5 Los kituose bankuose 100 50 50 50 10 5 Komercins paskolos 20 30 30 40 100 300 Vertybiniai popieriai 5 5 10 10 10 50 Kiti aktyvai 30 30 5 5 5 50________ Turtas Viso 165 145 125 155 145 410 Trumpalaikiai depozitai Tarpbankiniai depozitai Komerciniai depozitai Ileistos obligacijos Kiti sipareigojimai sipareigojim Viso Valiut kurso svyravimas Viso pinig srautai 450 80 40 0 40 610 (5) (450) 100 30 65 0 20 215 15 (55) 20 20 45 0 5 90 (5) 30 15 20 10 0 5 50 0 105 5 5 5 0 5 20 5 130 0 5 0 75 80_________ 160 0 250

Gali bti naudinga sudlioti lentel tiek pagal terminus, atitinkanius sudarytas sutartis, vertinant, kad viskas vyksta pagal sutartines slygas, tiek ir pagal tiktinus terminus: 33

PVZ. Likvidumo analiz: tiktini terminai, mln. LTL Kita 2-8 d. 8d.1-3 3-6 vir 6 diena mn. mn. Mn. ____________________________________________________________________ Likvids aktyvai 100 40 5 0 0 0 Los kituose bankuose 100 50 50 50 10 5 Komercins paskolos 10 10 15 20 50 415 Vertybiniai popieriai 0 0 5 5 5 75 Kiti aktyvai 5 15 5 5 5 90_______ Turtas Viso 125 115 80 80 70 585 Trumpalaikiai depozitai Tarpbankiniai depozitai Komerciniai depozitai Ileistos obligacijos Kiti sipareigojimai sipareigojim Viso Valiut kurso svyravimas Finansiniai sipareigojimai Viso pinig srautai 50 80 30 0 5 615 (5) (20) 25 25 30 40 0 10 105 15 (20) 5 10 20 30 0 5 65 (5) (5) 5 10 20 30 0 5 65 0 (5) 10 50 5 25 0 5 85 5 (5) (15) 445 5 10 75 125______ 660 0 (75)

Normalioje situacijoje bankas pasitiks savo natraliais pinig srautais, kad susidorot su kasdieniniu poreikiu. Jis turi prognozuoti, kad depozitai gali bti pasiimami, o paskolos bus iduodamos ir pan. Yra santykinai lengva numatyti didmenin versl, kai paskol ir depozit periodai sutampa. Mameniniame versle, daniausiai, nepasitaiko vienod period, todl btina remtis analize norint numatyti pinig srautus. Daniausiai, naudojamasi sezoniniais, tam tikro laikotarpio trendais. Bankai gali padidinti pinig kiek, parduodami rinkoje likvidius vertybinius popierius, bet jie turi bti labai atsargs, kad neparduot daugiau popieri, nei rinka nori j nupirkti.

b) Sugebjimas pasiskolinti Ivystytoje tarpbankinje rinkoje yra prasta, kad bankai gali skolintis vienas pas kit. Jei bankas ino, kad gali nuolatos padidinti pinig kiek i kit bank trumpam laikotarpiui, tuomet nra jokio tikslo turti pinig deficit pagrindinei veiklai vystyti, o galima pasikliauti tarpbankins rinkos galimybmis. Taiau bankai turi nepamirti, kad j galimybs pasiskolinti yra apibrtos. Jie turi apskaiiuoti maksimali sum kuria jie gali pasikliauti skolindamiesi.

c) Likvidaus turto dydis (stock) Pinig srautai gali bti prognozuojami, remiantis tuo, kad verslo slygos bus normalios, bet nra saugu nustatyti vis likvidumo politik, remiantis prielaida, kad verslo slygos bus visada saugios. Numatyti nelaukiamus sunkumus kai pinig sraut prognozs gali nepasiteisinti ar taps sudtinga pasiskolinti i kit bank tampa reikalingas kritikas nenumatytas pinig kiekis. 34

Tai nustatoma turimu auktos kokybs likvidi aktyv apimtimi vertybiniai popieriai, kurie gali bti parduoti net sudtingomis rinkos slygomis padidinti pinig kiek. Tai gali apimti: Vyriausybinius vertybinius popierius Aukiausios kategorijos tarptautini bank ileistus depozit sertifikatus Bet kok kit turt, kur Centriniai bankai pasiruo priimti kaip ustat u trumpalaikes paskolas.

d) Valiutos vairov Btina atkreipti dmes tas valiutas kuriomis valdomas likvidumas Jei bankas prekiauja keliomis valiutomis, tikslinga laikyti likvidius aktyvus visomis iomis valiutomis, aprpinant aktyvus tinkamos valiutos kokybe Yra galimyb perskirstyti likvidumo problem tarp valiut usienio finansinse rinkose, taiau kontroliuojanios institucijos gali tai udrausti arba, jei bankas turi likvidumo problem, kiti bankai gali nenorti su juo prekiauti ir valiutos keitimo rinkose. 5.4. PALKAN NORMOS RIZIKA Palkan normos rizika tai rizika, kad grynosios pajamos i palkan sumas arba net taps neigiamos, jei rinkoje pakils palkan norma. I karto reikia paymti, kad neigiamas palkan pokyio poveikis gali bti tiek jai rinkoje pakilus, tiek nukritus. Palkan normos rizikos valdymas tradicikai yra vienas i svarbiausi aktyv pasyv valdymo komitet udavini, kadangi palkan rizik galima apibdinti kaip pagrindin banko finansin rizik. is teiginys nra neginytinas, taiau bankai labiau negu kiti rinkos dalyviai jauia palkan normos pokyius rinkoje. Didioji dalis j pajam bei darom ilaid yra btent palkan pajamos ir ilaidos. Palkan norma rinkoje priklauso nuo pinig pasilos ir paklausos, kuri savo ruotu priklauso nuo daugelio veiksi (kompanij, vyriausybs bei kit kio subjekt pinig poreikio, CB vykdomos monetarins politikos, itekli kiekio bankuose, infliacijos ir kt.). Todl palkan normos pokyi rinkoje niekas negali numatyti, o palkan normos rizikos, kaip ir bet kurios kitos finansins rizikos, valdymas susiduria su ta paia dilema, t.y. pelno ir rizikos santykio problema. Jeigu bankas nori apsidrausti nuo galim nuostoli, pakitus palkan normai rinkoje, tai jis, tuo paiu, maina ir savo galimybes gauti papildom peln. Palkan normos valdymas Palkan norma tai yra kaina sumokama u laikinai perleidiamus pinigus. Kaip ir visos kainos rinkoje palkan norma tai yra keitimo subjektas (dalykas). Pagrindiniai bruoai, nusakantys palkan norm, t.y. terminas [maturity], skolininko kokyb ir sandorio vykdymo likvidumas. Tiktina infliacija irgi vaidina sprendiamj vaidmen. Dl ios prieasties, skirtingiems aktyvams (turtui) taikomos skirtingos palkan normos. Klientai greitai reaguoja palkan normos pasikeitimus. Daniausiai, iaugusi statybos rinka iaukia nekilnojamojo turto paskol paklaus (reakcija emesnio lygio 35

palkan normas). Paskol gavjai prao ilgesni paskol grinimo termin, o indlininkai siekia sumainti savo laikom indli teminus. Besikeiiani palkan norm rizikos valdymas yra labai svarbus, kadangi gali daryti ymi tak banko konkurencingumui. Toliau susikoncentruosime tokius du pagrindinius aspektus: 1. palkan normos pasikeitimo taka banko veiklos palkan marai. 2. taka turto rinkos vertei. io tikslo gyvendinimui mes turime: 1. identifikuoti palkan normos rizik 2. imatuoti palkan normos rizik 3. valdyti palkan normos rizik Palkan normos rizikos identifikavimas Vienas pagrindini komercini bank udavini termin transformavimas. Kaip taisykl, depozitai yra trumpesni u paskolas. Trumpesni termin palkan normos, kaip taisykl, yra emesns nei ilgesni termin. Palkan norm termin transformavimas atsiliepia banko rezultatui. Papildomai aktyvios ir pasyvios operacijos apibria bendrj [gross] palkan mar tai yra skirtum tarp vidutini palkan norm, gaunam i skolinink, ir vidutini palkan norm, mokam indlininkams. Pelnas, gautas dl palkan norm nesutapimo, didinamas dka efektyvaus turto ir sipareigojim valdymo (turto palkan norma pralenkia rinkos palkan normas, o palkan normos, mokamos u indlius, maesns nei rinkoje). Tai yra palkan skirtumas [spread]. Todl bendroji palkan norma susideda i dviej element: Transformavimo rezultat Palkan skirtumo [spread] (skirtumas tarp palkan, gaunam u turt ir mokam u indlius).

Pavyzdys: Bendroji palkan mara ir transformavimo efektas: Banke padtas depozitas 1 mln. LTL 1 metams ir paskola 1 mln. LTL 5 metams. Rinkos palkan norma depozitams 4 proc. Paskol 6 proc. Bankas gauna 7 proc. U paskol ir moka 2 proc. Indlininkui. Bendroji palkan norma 5 proc. Danai skiriasi privatiems asmenims ir kompanijoms mokamos palkan normos. Jei privats asmenys taupo pinigus, kad j turt savo einamiesiems poreikiams patenkinti, tai mons taupo pinigus bsimoms investicijoms. Dl to privats indlininkai, daniausiai, gauna emesnes palkanas, nei taupanios mons (laiko faktorius). Palkan norm struktra

36

Daniausiai, trumpalaiks palkan normos emesns nei ilgalaiks. Jei palkan normos yra tos paios visiems palkan norm sandoriams, galima kalbti apie nekintamas palkanas [flat interest rate structure]. Kai trumpalaiks palkan normos yra auktesns, nei ilgalaiks mes turime atvirktin palkan norm struktr (inverse interest rate structure). Trumpalaikes palkan normas, daniausiai, takoja Centrinis bankas, kuris aprpina rink pinigais, darydamas tiesiogin poveik pinig rinkos slygoms. Dl to Centrinis bankas neabejotinai turi poveik trumpalaiki palkan norm kontrolei. Centrinis bankas, daniausiai, turi tam tikr strategij. Tai gali bti alies monetarinis stabilumas (jokios arba ema infliacija). Bet jis irgi gali valiut keitimo kurso svyravimus su atitinkamomis valiutomis. Be abejo, yra ir politinio pobdio poveikis Centrinio Banko monetarinei politikai. Recesijos laikotarpiu vyriausybs stengiasi sikiti ir paveikti pinig pasilos didjim, nordami gauti rinkoje emesnes palkanas. Taip vyriausybs, sekdamos anticiklins politikos, tampa daugiau ir daugiau skolingos jos irgi veikia palkan normos lygio paklaus. Kaip paskutini itekli skolintojas - Centrinis bankas danai spausdina pinigus, nordamas kompensuoti turto kain didjim. Svyruojani palkan norm rizikos vertinimas Palkan norm pasikeitimai reikia rinkos verts pasikeitimus ir taip pat banko pinig sraut pasikeitimus. Ne visas bankins veiklos ris vienodai paveikia palkan normos svyravimai. Jei keiiasi trumpalaiks palkan normos, sipareigojimai (ankstesni met indliai ir naujieji indliai) reaguoja labai greitai. Bankas nedelsiant pakeis savo slygas. Todl trumpalaiki palkan norm pasikeitimai iaukia grynj pinig pozicijos pasikeitim. Ilgalaiki palkan norm pasikeitimas labiausiai veikia turt. Todl, iuo atveju, isiskirs ankstesniais metais suteikt paskol ir nauj paskol palkan normos. Nauj paskol slygos bus neatidliotinai pakesitos. Ankstesni met paskoloms naujos palkan normos gals bti pritaikytos tik pasibaigus terminui. Analizuojant pinig sraut pasikeitim visum, galima visa eil variant. 5.5. VALIUTOS KEITIMO RIZIKA Svarba ir vystymasis Isivysiusiose alyse finans rinkos vaidina pagrindin vaidmen ekonominiame gyvenime. Dabar paanalizuosime dvi pagrindines finansins veiklos sritis: valiutos keitimo ir pinig rinkas. 37

Valiutos keitimo rinkos Dvideimto amiaus pabaigoje vyko greita ekonomikos globalizacija. Prekyba, gamyba ir investavimas tapo kaip niekad internacionals. Tai tampa ypa aktualu alims, kurios neturi gamtini itekli. Pasaulio ekonomikos globalizavimas ivyst tarpvalstybines komercines ir finansines operacijas. Bet kuri operacija, apimanti skirtingas alis, daniausiai susijusi ir su valiutos keitimu i vienos kit. Tai ir yra valiutos pirkimo pardavimo esm. Anksiau valiutos pirkimas pardavimas buvo tiesiogiai susijs su preki eksportu ir importu. Taiau dabar didioji valiutos keitimo rinkos apyvart dalis susijusi su investavimu ir arbitrau (spekuliacija). Tarptautini atsiskaitym banko (BIS) duomenimis 1990 valiutos keitimo apimtys visame pasaulyje siek apie 650 milijard doleri per dien. Tai yra 40 kart daugiau nei pasaulins prekybos apimtys. Nuo 1986 iki 1990 usienio valiuos prekybos apyvarta iaugo madaug 116%. Pinig rinkos Pinig rinka tai trumpalaiki skolinimo ir skolinimosi rinka. Rinkos dalyviai siekia ioje rinkoje usitikrinti trumpalaik likvidum arba investuoti trumpam periodui likvidias las u procentus. Pinig rinka vaidina svarb vaidmen pinig valdyme. Turtas, kuriuo prekiaujama pinig rinkoje yra 12 mnesi termino. Ilgesnio termino finansiniai instrumentai priskiriame kapitalo rinkoms. Pinig rinkos yra tiek vietins, tiek tarptautins. Vietinse rinkose atsiskaitymai vyksta nacionaline valiuta.. Tarptautinse rinkose pinigais prekiaujama u tos alies rib, pvz., JAV doleriais Londone, arba svarais Vokietijoje. Viena svarbiausi pinig rinka tarptautinje rinkoje yra Eurorinka. Pagrindiniai pinig rinkos bruoai yra ie: Rinkos yra gerai organizuotos, su stipriu instituciniu tinklu ir gerai sukurta rinkos praktika; Dalyviai turi auktus reitingus, todl, kaip taisykl, utikrinimo priemoni nereikalaujama. Dauguma instrument naudojam pinig rinkoje yra standartizuoti, todl retai reikalingi atidjimai operacijoms

Organizacija ir dalyviai a) mons Paanalizuokime pavyzd, Lietuvos importuotojas, turi atsiskaityti su savo tiekju JAV doleriais. Jis turi dvi galimybes: jis gali pateikti savo bankui mokjimo pavedim doleriais. Bankas kredituos ia suma JAV tiekj ir debetuos importuotojo atitinkam sskait litais. Jeigu importuotojas turi dolerin sskait, jis gal kreiptis savo bank ir nusipirkti reikiam doleri sum ir nurodyti bankui, kad is kredituot jo dolerin sskait ir 38

debetuot lit sskait. Pavedimas bus atliktas tiekjui per importuotojo dolerin sskait.

Abiem atvejais vykdoma valiutos prikimo pardavimo operacij. b) komerciniai bankai Kai bankai atlieka atsiskaitymus usienio valiuta, operacija visuomet susijusi su valiutos pirkimu pardavimu. Pagal anksiau aprayt pavyzd bankas turi pervesti dolerius arba importuotojui Lietuvoje, arba tiekjui Amerikoje. Tokiu bdu bankas susiduria su trumpa pozicija doleriais, kuri reikia subalansuoti, perkant dolerius i kito banko. Tokios operacijos atliekamos taip vadinamoje tarpbankinje rinkoje. Gerta toki operacij, kurias iaukia klient poreikiai,didieji bankai atlieka valiutos prikimo pardavimo ir pinig rinkos operacijas i savo pinig, siekdami gauti peln i valiut ir palkan norm kurso pasikeitim. c) brokeriai Valiutos pirkimo pardavimo ir pinig rinkos operacijose taip pat aktyviai dalyvauja ir brokeriai. Jie nedalyvauja tiesiogiai i sav pinig tokiose operacijose, taiau dalyvauja jose savo klient vardu kaip tarpininkai. Kuomet brokeris pradeda operacij, jis turi vienu metu surasti operacijos dalyvius abiem operacijoms, t.y ir pirkj ir paravj valiutos prekybos operacijose, ar ba r skolintoj ir besiskolinantj pinig rinkos operacijose. d) centriniai bankai Centriniai bankai dalyvauja valiutos pirkimo pardavimo operacijose dl dviej prieasi: arba savo vyriausybs vardu pakelti usienio valiutos kurs arba daryti spaudim keitimo kursui. Jie taip pat praktikuoja pinig rinkos pagalba valdyti savo valiutos rezervus. Apsisaugojimo esm (hedging) Valiut kurso ir palkan normos svyravim galima ivengti naudojant tokius instrumentus kaip iankstinius, ateities ar pasirinkimo sandorius. Nesvarbu ar ie instrumentai naudojami kavos pupeli ar akcij indeks rinkoje, j esm yra ta pati. 6. IVESTINIAI FINANSINIAI INSTRUMENTAI Ivestiniai finansiniai instrumentai yra dirbtinai sukurti finansiniai instrumentai, kuri vert yra susijusi su pagrindiniais instrumentais (turtas toks, kaip akcijos, obligacijos, valiuta, preks ir indeksai) arba tai priklauso nuo i instrument kainos. Ivestini finansini instrument turinys numato nustatyto turto pirkimo arba pardavimo prievoles arba teises, kurios, kaip taisykl, turi bti atliekamos ateityje, tomis slygomis, kurios apibrtos iandien. Ivestini finansini instrument tikslas sukurti tokius instrumentus, kurie paverst pelno tikimyb ir rizik preke, kuri galima bt parduoti. Kitais odiais, ivestiniai finansiniai instrumentai yra rizikos perklimo rankiai.

39

Taigi, rizikos perleidimas tapo neivengiama ms rinkos ekonomikos dalimi, kuri greiiausia ateityje taps labai svarbi. Taigi, palkan norm ir valiut kurs pasikeitim galima ivengti, naudojant tokius finansinius instrumentus, kaip iankstiniai sandoriai, ateities sandoriai ir pasirinkimo sandoriai. Instrumentai: Palkan normos ir valiut kurso rizik galima valdyti naudojant: Iankstinius Ateities Apsikeitimo Pasirinkimo Panaius pasirinkimo sandorius kitus (investavimas, prekyba) NEATIDLIOTINAS SANDORIS (SPOT) Paprasiausias finansinis instrumentas tai neatidliotinas sandoris, nesvarbu, ar taikomas preki, vertybini popieri, pinig ar usienio valiuotos pirkimui.

K reikia neatidliotinas sandoris?

Spot sandoris yra sutariamas iandien dominuojaniomis kanomis ir vykdomas kaip manoma greiiau pagal susitarim rinkoje. Atsiskaitymas spot atveju nebtinai vykdomas t pai dien, kai sudaromas kontraktas. Daugumoje rink atsiskaitymas atliekamas, kaip taisykl, per dvi darbo dienas, nors tie standartai bna vairs. Kaip taisykl kotiruojamos dvi kainos, bidz/pirkimas ir offer/pardavimas. Tokiu bdu, jei sudaromas pinig skolinimo kontraktas, tuomet bankas paskolins savo pardavimo kaina; jei norima padti bank depozit, tuomet palkanos bus mokamos pagal pirkimo kurs. Kotiruot visuomet pristatoma i banko puss.

Pvz. depozito doleriais palkan norma : USD depozitas (Tarpbankinis) 16 spalio 1990 1 mn. 2 mn. 3 mn. Vert 18 spalio 1990 8 1/16 - 3/16 8 1/16 - 3/16 8 1/8 -

Sakykime, mon nori pasiskolinti USD l trims mnesiams. Skolinimosi kaina yra 8 1/8 metini palkan arba l pirkimo kaina. Skirtumas tai spread/ mara.

40

Analogikai, usienio valiutos operacijose, bankas sakykime perka sterlingus u dolerius u bid/pirkimo kain, arba parduoda klientui dolerius u sterlingus offer/pardavimo kaina. Kotiruot (kaina) pateikiama i banko pozicijos : Sterlingai spot 1.9603 13 EUR spot 1.5132 39

Abiej valiut kainos nurodomos per USD, taiau jos raomos skirtingai. Sterlingus, bankai tradicikai kotiruoja USD u vien svar. Beveik visos kitos valiuos valiuta u vien doler. Jei klientas nori nusipirkti sterlingus rinkoje u dolerius, banko pardavimo kaina 1.9613 (kaina, u kuri bankas parduoti sterlingus ir nusipirkti dolerius i kliento). Bankas perka sterlingus u dolerius u 1.9603, bid kaina. Jeigu klientas nori nusipirkti EUR u dolerius, bankas nori pirkti dolerius u gurus bidz kaina 1.5132. Klientas gali parduoti eurus u dolerius po 1.5139, banko offer kaina. sidmkite, valiutos prekyboje svarbu inoti, kaip kotiruojamos kainos. Visais atvejais tarp bid ir offer yra skirtumas spread, kuris sudaro banko pelno mar. TRKUMAI kontraktas sudaromas pagal susitarim nra jokio tikrumo, kokios bus spot kainos ateityje negali bti atauktas, bet galimas atvirktinis sandoris, u kur teks papildomai mokti

PRANAUMAI inoma kiek reiks mokti ir kiek gauta nedidelis terminas tarp sutarties ir sandorio kontraktas sudaromas pagal susitarim tinkamas bet kokiems pageidavimams

Neatidlioti sandoriai: Naudingi vienkartinms operacijoms Minimali kredito rizika Nra palkan normos bazs rizikos

IANKSTINIAI IR ATEITIES SANDORIAI Kas bendra tarp iankstini sandori (forwards) ir ateities sandori (futures): susitarimas tarp dviej ali viena sandorio alis parduoda kitai turt, kurio mokjimo terminas numatomas ateityje i anksto (sutarties sudarymo dien) sutariamos slygos ir terminai (pinig kiekis, sandorio vykdymo data ir vieta ir moktina kaina) Dabar Ateityje

41

KONTRAKTAS kaina kiekis mokjimo data mokjimo vieta kitos slygos

ATSISKAITYMAS

laikas

preks pristatymas mokjimas sutartoje vietoje sutartomis slygomis

Iankstiniai sandoriai yra sudaromi tarp dviej klient - sandorio ali, todl yra aptariamos abiem alims priimtinos visos sandorio slygos: kontrakto vykdymo terminas ir apimtis aptariama sandorio sudarymo metu. Ateities sandoriai yra standartizuoti kontraktai ir jais prekiaujama tam tikrose vietose, t.y. antra sandorio pus yra tam tikri ateities sandori kliringo namai. Bankas atlieka tarpininko vaidmen. Slygos yra grietai apibrtos (valiuta, kiekis, kaina ir vykdymo data). Daniausiai tokiais sandoriais prekiaujama 4 kartus per metus, pvz.:kovo, birelio, rugsjo ir gruodio mnesiais. Ateities sandoriai prie kit lygi slyg yra pigesni, likvidesni nei pasirinkimo sandoriai (opcionai), bet ir maiau lankstesni kas lieia j pritaikym. Iankstini ir ateities sandori funkcijos: a) kainos pasikeitimo rizikos perklimas Kaina, kuri reikia sumokti sutart dien ateityje yra fiksuot. Tokiu bdu rinkos kainos kritimo rizika yra perkeliama nuo pirkjo pardavjui. Tuo paiu metu pardavjas taip pat praranda galimyb iloti nuo bet kokio rinkos kainos padidjimo. b) ateities kainos fiksavimas Bsimos kainos nustatymas (fiksavimas) galina pardavj nukreipti vis savo dmes kitas mons veiklos sritis (pvz., gamyb) remiantis turimais duomenis apie pinigus. c) informacijos apie rinkos tendencijas suteikimas Bsimj rinkos vystymsi gali pagreitinti iankstini ir ateities sandori kainos. Kainos gali paveikti vidutinius tiktinus (laukiamus) kain pasikeitimus neatidliotin sandori rinkoje (spot). Tikrovje ne visi faktoriai apibriantys spot kainas gali bti i anksto inomi, sudarant iankstin sandor. Iankstinis sandoris (Foward) Pagrindinis neatidliotin sandori trkumas ilgo termino neapibrtumas. Jeigu atsakingas darbuotojas Ispanijoje inot, kad po mnesio bus gauti 20 000 USD, jis galt tik vertinti savo pajamas eurais , bet negals tiksliai planuoti pajamas. iais kintaniais laikais, apibrtumas yra labiau vertinga prek. Iankstiniai sandoriai kaip tik galina isprsti i problem. Iankstinis sandoris tai sandoris atliekamas kakada bsim dat, pagal kainas, kurios sutariamos iandien. Tokiu bdu, ms ispanikas prekeivis gali sutarti dabar 20 000 USD konversijos kurs eurus po vieno mnesio. 42

Depozit rinkoje ie sandoriai inomi kaip forward-forwad, pagal kur galima pasiskolinti ar paskolinti pinigus i anksto, dabar sutarus dl kurso, pvz. eeriems mnesiams po eeri mnesi. iuos forward-forwad sandorius dabar pakeiia forward rate agreements (FRA) (iankstini sandori sutartys). Pagal sandori dvi sandorio puss keiiasi pinig srautais, siekdamos kompensuoti bet kok palkan norm svyravim tarp vienos datos ir kitos. FRA yra sukurti taip, kad duot t pat efekt kaip forward-forwad paskolos.

Pranaumai garantuoja tikrum laikotarpiu iki dviej met nustatyta forma, todl lengva naudotis

Trkumai turi bti tiksliai inomi bsimieji pinig srautai kredito rizika didja, didjant sandorio terminui

Iansktinai sandoriai: Tinkami, kai tiksliai inomi bsimieji pinig srautai ir Kai finansininkas (idininkas) nori utikrintai planuoti. Ateities sandoris (Futures) Skirtingai, negu iankstiniai sandoriai, ateities sandoriai neturi kredito rizikos. Tai standartizuoti kontraktai, kuriais prekiaujama birose LIFE [London International Financial Futures Exchange), CME [Chicago Mercantile Exchange], MATIF [Marche a Terme International de France] Paryiuje. Kita sandorio pus biros atsiskaitym centras, kuris skaitomas nerizikingu. I esms, ateities sandoriai, tai susitarimas nupirkti ar parduoti standartizuot preks kiek fiksuot dat ateityje fiksuota kaina. Prek gali bti valiuta ar palkan norma, taip pat kaip ir koka kola arba benzinas. Norint prekiauti ateities sandoriais maros depozitas pinig suma turi bti padta atitinkamos biros kliringo namus, kaip apsisaugojimas nuo netikt nuostoli. Dka biros prekybos mechanizmo, ateities sandoriai yra labiau standartizuoti nei paprasti fiziniai kontraktai, sudaromi tarp partneri.

Kiekvienas sandoris nustatomas fiksuotam produkcijos kiekiui, kaip taisykl, atsiskaitant kas trys mnesiai atsiskaitymo dien (kov, birel, rugsj, gruod). Tai reikia, kad ateities sandori vert, tai skirtumas tarp fiksuotos originalios kainos ir kainos, dominuojanioje spot rinkoje. Kaip taisykl, ateities sandori rinkos susiduria su t priemoni (instrument) kainomis, o ne su pai preki judjimu. 43

Norint ubaigti, ar udaryti savo pozicij, reikia tiesiog nusipirkti (ar parduoti) analogik kontrakt ar eil kontrakt rinkoje. Pasikeitimai atitinkamo instrumento spot kainose paveiks kainas, kuriomis jus udarysite savo pozicij. Sakykime, pavyzdiui, jus investavote pertekli savo eurodoleri, paddami depozit, u palkanas, kurios keiiamos kiekvien ketvirt. Jei palkan norma ima kristi, js gra ateityje bus maesn. Siekiant apsaugoti savo pozicij, js perkate atatinkam trij mnesi eurodoleri kiek ateities sandori. Kai palkan norma krenta, ateities sandori vert kils, o pelnas i js ateities sandori pardavimo kompensuos nuostol i depozito pajam. I ties, js tiesiog udarysite savo gr. Pranaumai biroje sudaromi sandoriai panaikina kredito rizik pigesni ir lengviau naudojami bet kuriuo metu gali bti sudarytas atvirktinis sandoris Trkumai tinkami tik atskiriems instrumentams nustatytos datos ir apimtys neatitinka vis poreiki kainas gali paveikti spekuliacija

Tinkami, kai didls apimties ir kintanios verts prekes reikia apsaugoti trumpam periodui. APSIKEITIMO SANDORIAI Tai sutartis tarp dviej ali apsikeisti pinig srautais per tam tikr laik. Labiausiai paplit tos paios valiutos apsikeitimai tarp fiksuot ir kintani palkan mokjim. Yra palkan norm bazi apsikeitimo sandoriai [floating-floating], kai norima pakeisti LIBOR kit USD ir tam tikros valiutos kurs. Tai grynai palkan normos sandoriai ir nra keiiamasi jokiais pinigais; atsiskaitoma, daniausiai, skirtumu tarp palkan norm. Valiutos apsikeitimo sandoriai - tai bdas pakeisti prievol viena valiuta prievol kita valiuta. Kryminiai valiut apsikeitimo sandoriai yra fiksuot palkan normos prievols viena valiuta pakeitimas kintani palkan normos prievol kita valiuta. Lengviausias bdas suprasti apsikeitimo sandorius tai paanalizuoti kelet pavyzdi. io sandorio esm kad dvi sandorio puss (viena i kuri gali bti bankas) iloia, kadangi is sandoris paremtas santykins naudos apsikeitimu. Tai reikia, kad finansin operacija gali bti po to atlikta kliento pasirinktoje rinkoje.

44

Paprasiausias apsikeitimo sandorio pavyzdys, tai vienos ries valiutos apsikeitimo sandoris, kuris apima mokam palkan ta paia valiuta apsikeitim i fiksuot kintamas (ar atvirkiai). Paprasiausio apsikeitimo sandorio struktra tokia:

Kompanija A ya pasiskolinusi u kintamas palkanas, o kompanija B pasiskolinusi u fiksuotas palkanas. Kompanija A nori apsikeisti savo kintam palkan sipareigojimus fiksuot palkan sipareigojimus, o kompanija B atvirkiai. Sakykime, kad ios di kompanijos neranda viena kitos rinkoje, todl apsikeitimo operacij atlieka per tarpinink (bank). Apsikeitimo sandorio metu kompanija A moka fiksuotas palkanas ir gauna kintamas, tuo tarpu kompanija A moka kintamas palkanas ir gauna fiksuotas. Bankas yra tarpininkas ir prisiima abiej kompanij kredito rizik, u tai gaudamas mokest arba pried prie palkan. Palkan norm apsikeitimo sandorio pavyzdys: Pavyzdys: Kompanija A yra pasiskolinusi u fiksuotas palkanas, o B u kintamas. Abi ios kompanijos nori apsikeisti savo palkan norm sipareigojimais.

A
fix

fix

B
kintama

kintama Sakykime, kad A turi didesn reiting, nei B Investuojant fiksuot palkan norm, tikimasi didesns premijos i emitento Sakykime B turi mokti 70 bazini punkt, 0.7% daugiau, nei A u kintani palkan norm sandor ir dar daugiau fiksuot palkan rinkoje Apsikeitimo sandorio metu kompanija A moks fiksuotas palkanas ir gaus kintanias, o B - moks kintanias ir gaus fiksuotas. A AAA 10.0% LIBOR+0,3 % B BBB 11.2% LIBOR +1,0 %

Kredito reitingas Fiksuotos palkanos Kintamos palkanos

A gali pasiskolinti 70 punkt pigiau kintani palkan rinkoje ir 120 bazini punkt pigiau fiksuot palkan rinkoje Dl skirtumo (50 punkt ) ir vyksta apsikeitimas 45

LIBOR 10%

-(LIBOR+1%)

9,95% A: -10% - LIBOR + 9,95% = - (LIBOR +0,05%) B: -(LIBOR +1%) + LIBOR 9,95% = - 10,95 % A sandorio metu laimi: LIBOR + 0,3 (LIBOR + 0,05) = 0,25 B sandorio metu laimi: 11,2 10,95 = 0,25 A ir B kartu laimi 0,5, t.y. 1,20 0,7 (skirtumas tarp kintam ir fiksuot palkan)

Taip, B skolinasi kintamj palkan rinkoje u (LIBOR+1%), o A skolinasi fiksuot palkan rinkoje u 10%, ileisdamos skolos vertybinius popierius. Kompanijos pasikeiia palkan sipareigojimais per apsikeitimo sandor (palkan mokjimai skaiiuojami nuo sutartos sumos [principal], kuri nra pasikeitimo objektas) Tas pats pavyzdys: Kompanija A yra pasiskolinusi u fiksuotas palkanas, o B u kintamas. Tik, kadangi ios kompanijos negali viena kitos surasti rinkoje, sandoris vyksta per bank 9,95% -10%

A
-10%

Bankas

- (LIBOR+1%)

LIBOR

- (LIBOR+0,05%)

A: -10% - (LIBOR + 0,05) + 9,95% = - (LIBOR +0,1%) B: -(LIBOR +1%) + LIBOR 10% = - 11,0% A sandorio metu laimi: LIBOR + 0,3 (LIBOR + 0,1) = 0,2 B sandorio metu laimi: 11,2 11,0 = 0,2 Bankas sandorio metu laimi: 0,1 A, B ir Bankas kartu laimi 0,5, t.y. 1,20 0,7 (skirtumas tarp kintam ir fiksuot palkan) Apsikeitimo sandorio metu kompanija A moks fiksuotas palkanas ir gaus kintanias, o B - moks kintanias ir gaus fiksuotas. Bankas prisiima vis abiej kompanij kredito rizik u papildom kain (pried prie palkan normos).

46

Auktesn reiting turinti kompanija A konvertuoja savo vidutins trukms sipareigojim kain trumpalaik tarpbankin palkan norm, tuo tarpu, kai B kompanija, turinti emesn reiting, iloia fiksuot palkan kapitalo rinkoje u emesn palkan norm, nei galt pasiskolinti pati tiesiogiai. Vienos valiutos palkan normos apsikeitimo sandoriai galimi beveik visomis pagrindinmis valiutomis ir, kaip taisykl, iki 10 met periodui, o kartais ir ilgiau. Mokjimai, kaip taisykl, atliekami kas 3, 6 ir 12 mn. Palkan norm apsikeitimo sandoriai gali bti parduoti vl [sold back] apsikeiiant per analogik sandor su kitu partneriu.
daugiausiai bna tarp $ 24-100 mln. daniausiai 2-5 m. tariama suma gali bti esama arba nauja paskola norint pasinaudoti iuo sandoriu, tarp ali turi bti didelis reitingo skirtumas (skolinantis, apie 0.75 % ir daugiau) alis, mokanti kintamas palkanas, daniausiai, turi auktesn reiting ir gauna fiksuotas palkanas i emesn reiting turinios alies

Dydis Terminas Objektas Kredito reitingas

Kintamos / fiksuotos palkanos

Pranaumai sudaromi nestandartiniai kontraktai, tinkami vairiems pinig srautams atskirais atvejais sudaromi iki 10 met

Trkumai didel kitos sandorio alies kredito rizika tinkami vienodiems pinig srautams

Sandorius tinkama naudoti, norint apsaugoti pinig srautus ilgam periodui, kai finansininkas nori udaryti [lock in] tam tikr palkan normos dyd. iuos sandorius reguliuoja Tarptautini apsikeitimo sandori dileri asociacija. PASIRINKIMO SANDORIAI I pavadinimo aiku, kad tai sandoris, kuriuo jo turtojas (pirkjas) gali pasirinkti, ar vykdyti sutart, ar ne. Tai yra pirkjo teis nupirkti ar parduoti nustatyt dien ateityje u sutart dabar kain (stike price/exercise price). Jei pirkjas pareikalaus, tai pasirinkimo sandorio pardavjas (writer) gis sipareigojim nupirkti arba parduoti atitinkam turt sutart dien, arba iki sutartos dienos ateityje u i anksto nustatyt kain, jeigu pasirinkimo sandorio pirkjas pareikalaus, kad jis tai padaryt. Pasirinkimo sandorio pirkjas sigyja teis, bet nesipareigoja, pirkti (call) arba parduoti (put) Nurodyt kiek Nurodyt produkt (turt) 47

 Dabar

Per tam tikr nurodyt laikotarp arba nurodytu laiku (mokjimo terminui sujus) Sutarta kaina. Ateityje atsiskaitymas, jei pirkjas to nors premija

kaina kiekis atsiskaitymo data

laikas

Pasirinkimo sandori tipai Tipai (put) teis parduoti turt Amerikinis bdas sandoris gali bti vykdytas bet kuriuo metu iki sutarties datos

(call) teis pirkti turt Europinis bdas sandoris gali bti vykdytas tik sutarties dat

Call reikia sandorio pirkjo (turtojo) teis pirkti sutart prek. Put reikia sandorio pirkjo (turtojo) teis parduoti sutart prek. Pirkjo mokama kaina u i teis yra didesn u nominali kain, ir vadinama moka (premija). Parduodantis, arba iraantis pasirinkimo sandor yra sipareigojs pristatyti nurodyt prek sutarta kaina (pristatymo kaina) arba priimti prek, jei kita alis to nori. Europos ir Amerikos pasirinkimo sandoriai skiriasi. Europos pasirinkimo sandoris gali bti panaudotas tik tam tikr nurodyt dien, tai yra tik terminui sujus. Amerikos pasirinkimo sandoris gali bti panaudotas bet kuriuo laiku per tam tikr laikotarp. Pasirinkimo sandoriai gali bti susitarimai tarp dviej sandorio ali (over the counter) arba standartizuoti kuriais prekiaujama biroje. Pasirinkimo sandoris duoda pirkjui teis, o ne sipareigojim, ateityje nusipirkti ar parduoti sutart preks kiek u i anksto sutart kain (sulygt kain) nustatytu metu.

Pasirinkimo sandoris atliekamas taip: Sakykime, kad turime call pasirinkim, kuriuo js galite nusipirkti U akcijas po 650$ u kiekvien akcij po trij mnesi (Europinis bdas). Js sandor vykdysite teik, jeigu jums tai bus naudinga (akcijos spot kaina bus didesn nei 650$ ) 48

Jeigu akcijos spot kaina bus maesn, nei 650$ , bus pigiau tokio sandorio neatlikti (norint, galima bus nusipirkti spot rinkoje). pelnas [strike price] Sulygta kaina Akcij kaina

premija [breakeven] be nuostolio, skaitant ir mokesius

nuostolis Tokiu bdu pasirinkimo sandoris apsaugo nuo palkan normos, valiut kurso ar akcij nepalankaus pokyio: js tiesiog sumoksite premij, panaiai kaip draudimo atveju.

Svarbus pasirinkimo sandorio bruoas, kad pirkjas gali pasipelnyti nuo jam palankaus preks kainos pokyio, tuo paiu turdamas apsaug, jei kaina keisis nepalankia kryptimi. Gra yra neribota, kaip matosi i grafiko. Jeigu manote, kad U akcij kaina kris ir js norite parduoti savo sandor artimiausiu metu, tuomet galite nusipirkti put sandor , kuris leis jums parduoti akcijas u sulygt kain. inoma, kita sandorio alis (sandorio pardavjas wrighter) prisiima neribot rinkos kainos rizik, kuri priklauso nuo spot kain pokyio.

Pelnas bus tik tuo atveju, jei sandorio pirkjas vykdys sandor, nors sandorio pirkjas prisiima sandorio pardavjo kredito rizik. PANAIOS PASIRINKIMO SANDORIUS PRIEMONS Egzistuoja eil palkan normos apsaugojimo priemoni, kuri pagalba, esant tam tikroms aplinkybms, nurodytoms sutartyje, sandoris vyksta savaime. Pavyzdys: Turite paskol, u kuri mokate kintamas palkanas, tuomet galite nusipirkti kepur [cap], kuri fiksuoja maksimalias palkanas vienam ar daugiau palkan periodams (mokate rinkos palkanas, taiau esate apsaugotas, jei bet kuriuo metu palkan norma rinkoje kils aukiau, nei nurodyta norma kepurje). Prieingai veikia grindys [floor], kuriose numatomas minimalus palkan normos lygis. 49

Jei norite nustatyti ribas, kuriose galt svyruoti palkan norma, tuomet galima naudoti grandin [collar], kurios ribose efektyviai pirksite u kepur ir parduosite u grindis Pranaumai Leidia turtojui dalyvauti naudinguose rinkos svyravimuose ir bti apsaugotam nuo nepageidautin poslinki Birose prekiaujami sandoriai yra lengviau prieinami ir neturi kredito rizikos Tiesiogiai tarp ali sudaromi sandoriai gali bti pritaikyti individualiems pageidavimams

Trkumai Tinkami tik tam tikriems instrumentams Standartins sutartys gali neatitikti reikaling sandori ir slygoti termin neatitikim Gali bti dideli sandori komisiniai ypa tarp ali (OTC) Turtojas, naudodamasis tarp ali sandori prisiima didel kredito rizik Kain nustatymas yra sudtingas (techninis) ir sunku jas tiksliai apskaiiuoti, dl ko galimi nuostoliai

Pasirinkimo sandoriai tinkami, kai finansininkas turi tam tikrus, bet neapibrtus pageidavimus ir gerai prognozuoja rinkos pokyius, taiau, neskms atveju, saugumo lygis yra minimalus.

Pilno Bsi masis atsisk moji

Literatros altiniai: Holton, Glyn A., Defining Risk, Financial Analysis Journal, 2004. Bruce R. Jewell. Integruotos verslo studijos. Vilnius: The Baltic Press, 2002. Michael Amstrong, Management Techniques, 1993, New Jersey, USA Tracy B. 100 absoliui verslo skms dsni. Kaunas: Luceo, 2006. Kit Sadgrove The Complete Guide to Business Management, 2nd edition. 2005m; 329 p. Andrijauskien A. moni ekonomika. Vilnius: Presvika, 2004. Blaeviit E., Maerinskien I. Finans analiz. Kaunas: Technologija, 1999 Garkien A. Verslo rizika. Vilnius: Lietuvos informacijos institutas, 1997. Liuvaitis S. Rizikos valdymas ir jos analizs svarba verslo pltotei. Straipsnis urnale Verslas: teorija ir praktika, 2003, IV tomas, Nr. 1. Lydeka Z., Drilingas B. Firmos ekonomikos pagrindai. Antroji laida. Vilnius: Paiolis, 2002. Stankeviius V., Rizikos identifikavimas ir analiz projekt valdyme/ Ekonomika ir vadyba, 2000, Kaunas , Technologija. Vadovo pasaulis. Vilnius: Paiolis, 20052. Valaniauskas R. Kaip udirbti milijon. Kaunas: Vada, 2002. ilinskas V., Martinkus B., Staleronka A. Verslo vadybos pradmenys. Kaunas, 2004.

50