Pirmos eils diferencialini lygi sprendimo metodai

Su atskiriamais kintamaisiais - 0 ) ( ) ( ) ( ) (
2 2 1 1
+ dy y N x M dx y N x M . Dalinam i ) ( ) (
1 2
y N x M .
Homogenins diferencialins lygtys -
0 ) , ( ) , ( + dy y x Q dx y x P
.
Dalinam i
dx y x Q ) , (
. Keitinys:
ux y
,
u x u y + ' '
.
Jeigu yra pliki skaiiai, kuriuos bt gerai suprastinti, tai darom pakeitim:
+ t x
ir
+ s y
.
Susiraom lygi sistem ir prilyginam nuliui.
Jeigu is bajeris nesuveiks, o x ir y galima ireikti bendru kintamuoju (
y x z +
) taip ir padaryk.
Pirmos eils tiesins dif. lygtys -
) ( ) ( ' x Q x P y +
. (*)
1. Kintamojo keitimo met. Keitinys
uv y
,
' ' ' uv v u y +
. Ikeliame v, prisilyginame skliaustuose likus
reikin 0 (konst. neirim).
) ( ' ) ) ( ' ( x Q uv u x P u v + +
.
,
_

C dx e x Q e y
dx x P dx x P ) ( ) (
) (
.
2. Konstant variacijos (Lagrano) metodas. Prilyginame
) ( ' x P y +
= 0. To bendrasis sprendinys yra

dx x P
Ce y
) (
. Prilyginame C tam tikrai nuo x priklausaniai funkcijai C(x) ir sistatome (*).
Bernulio diferencialin lygtis -
m
y x Q y x P y ) ( ) ( ' + .
Padalijam i
m
y . Paymime z y
m

1
. Tada virsta:
) ( ) 1 ( ) ( ) 1 ( ' x Q m z x P m z +
. Keiiam
. uv y
Pilnj diferencial lygtys -
dy
y
u
dx
x
u
du

. Tai panau
dy y x Q dx y x P ) , ( ) , ( +
. Jei tai yra pilnasis
diferencialas, tai
y
Q
y
P

. Pilnasis sprendinys tuomet bus

C y x u ) , (
.
Auktesnij eili diferencialins lygtys
Diflygtys sprendiamos mainant j eil:
1. ) (
) (
x f y
n
Nuosekliai integruojame abi lygties puses.
2.
) , ( y x f y
Naudojamas keitinys
) (x p y
,
p y
Isprend lygt p atvilgiu ir state vietoj p vl
gauname pirmo laipsnio diflygt, kuri isprendiame.
3.
) , ( y y f y
Tokiose lygtyse nra x. Paymime
p y
, tada
dy
dp
y
ra ir isprend gauname I eils
diflygt, kuri suintegrav, nustatome p priklausomyb nuo y. Vietoj p metame
dx
dy
gauname I eils
diferencialin lygt, kurios sprendinys ir yra bendrasis sprendinys
Auktesnij eili tiesins diferencialins lygtys
Antros eils tiesin diflygtis yra: ) ( ) ( ) (
2 1
x f y x a y x a y + +
,
kai
1
a ir
2
a - konstantos, tai tada lygtis su pastoviais koeficientais.
Antros eils tiesins homogenins diflygtys su pastoviais koeficientais
0 + + qy y p y
atsk.sprendinys yra
kx
e y , k = const.
kx
ke y ,
kx
e k y
2
, tada
0
2
+ +
kx kx kx
qe kpe e k , 0 ) (
2
+ + q pk k e
kx
, 0
2
+ + q pk k (charakteringoji lygtis)
1. Charakteringosios lygties aknys yra realios ir skirtingos:
tada:
x k x k
e y e y
2 1
2 1
, bendrasis sprendinys:
x k x k
e C e C y
2 1
2 1
+
2. Charakteringosios lygties aknys yra vienodos k k k
2 1
:
kx kx
xe y e y
2 1
, , o bendrasis sprendinys yra
kx kx
e xC e C y
2 1
+
3. Charakteringosios lygties aknys yra menamosios (
i k t
2 , 1
):
2
p
, o
4
2
p
q atskirieji sprendiniai yra
i
e y
t

2 , 1
,pagal Oiler raome:
) sin (cos
2 , 1
x i x e y
x

+
bendrasis sprendinys yra ) sin cos (
2 1
x C x C e y
x

+
Auktesni eili tiesins homogenins diferencialins lygtys su pastoviais koeficientais
0 ...
1
) 1 (
1
) (
+ + + +

y a y a y a y
n n
n n
Pirmiausia pasidarome charakteringj lygt: 0 ...
1
1
1
+ + + +

n n
n n
a k a k a k Tada randame tiesikai
nepriklausomus atskiruosius sprendinius.
1. Kiekvien reali nekartotin akn
i
k
atitinka atskirasis sprendinys
x k
e
1
2. Kiekvien nekart. kompleksini akn por
i t
atitinka atskirieji sprendiniai x e
x

cos ir x e
x

sin
3. Kiekvien reali r-tojo kart. akn atitinka atskirieji sprendiniai
kx r kx kx
e x xe e
1
,..., ,

4. Kiekvien r-tojo kart. komplex. akn por
i t
atitinka atskirieji sprendiniai
x e x x xe x e
x r x x


cos ,..., cos , cos
1
ir x e x x xe x e
x r x x


sin ,..., sin , sin
1
Antrosios eils tiesins nehomogenins diferencialins lygtys
) ( ) ( ) (
2 1
x f y x a y x a y + +
(**) arba
) ( ] [ x f y L
.
Randame
y
, kuris yra bendrasis lygties
0 ] [ y L
sprendinys, paskui apskaiiuojame
y
~
- kuris yra atskirasis lygties
) ( ] [ x f y L
sprendinys, tai tuomet bendrasis sprendinys yra
y y y
~
+
.
Konstant varijacijos metodas. Iekome
y
~
, kuris lygus
2 2 1 1
) ( ) (
~
y x C y x C y + . Paskaiiuojame ito reikinio
ivestin
'
~
y
, pasirenkame taip, kad
0 ) ( ) (
2 2 1 1

y x C y x C
. Tada dar kart skaiiuojame ivestin
' '
~
y
ir j gav
statoms visk (**). Gaunam dviej lygi sistem:

'

+
+
) ( ) ( ) (
0 ) ( ) (
2 2 1 1
2 2 1 1
x f y x C y x C
y x C y x C
. Isprendiame ir gauname:
) ( ) (
1 1
x x C
, ) ( ) (
2 2
x x C
. Tuomet bendrasis sprendinys:

+ + + + dx x y dx x y y C y C y y y ) ( ) (
~
2 2 1 1 2 2 1 1

.
Antrosios eils tiesins nehomogenins diferencialins lygtys su pastoviais koeficientais:
) (x f qy y p y + +
.
I. Jeigu
x
n
e x P x f

) ( ) ( , ia
) (x P
n
- n-tojo laipsnio daugianarasis,

- realus skaiius, tada atskirasis

sprendinys turs toki form:
x
n
e x Q y

) (
~
. Skaiiuojam abi ivestines ir siraome pirmj lygt:
) ( ) ( ) ( ) ( ) 2 ( ) (
2
x P x Q q p x Q p x Q
n n n n
+ + + + + .
1. Kai
2 , 1
k
(ia i lygties 0
2
+ + q pk k ) sulyginame koeficientus prie vienod x laipsni ir gauname
daugianario
) (x Q
n
koeficientus.
2. Kai

sutampa su
1
k arba
2
k tuomet 0
2
+ + q p , bet
0 2 + p
. O atskirasis sprendinys
x
n
e x xQ y

) (
~
.
3. Kai
2 , 1
k
Tuomet 0
2
+ + q p ir (pagal Vieto teorem)
0 2 + p
. Kad lygyb bt tapatinga
imame
x
n
e x Q x y

) (
~ 2
.
II. Tarkime, kad x e x Q x e x P x f
x
n
x
n


sin ) ( cos ) ( ) ( + .
1. Kai
i +
nra charakteringosios lygties aknis, tada atskirasis sprendinys:
) sin ) ( cos ) ( (
~
x x V x x U e y
l l
x

+
2. Kai
i +
sutampa su charakteringosios lygties aknimi, tai atskirasis sprendinys:
) sin ) ( cos ) ( (
~
x x V x x U xe y
l l
x

+ , ia visur
) (x U
l
ir
) (x V
l
- l-tojo laipsnio daugianariai su neapibrtais
koeficientais.