ISSN 13926195 (print) ISSN 20292058 (online) JURISPRUDENCIJA JURISPRUDENCE 2011, 18(4), p. 13491368.

EUROPOS SJUNGOS VALSTYBI NARI TARPUSAVIO GINAI IR EUROPOS SJUNGOS TEISINGUMO TEISMO JURISDIKCIJA
Inga Daukien
Mykolo Romerio universiteto Teiss fakulteto Konstitucins teiss katedra Ateities g. 20, LT-08303 Vilnius, Lietuva Telefonas (+370 5) 271 4546 Elektroninis patas dauksiene@mruni.eu Pateikta 2011 m. lapkriio 10 d., parengta spausdinti 2011 m. gruodio 19 d.

Anotacija. Straipsnyje siekiama atsakyti klausim, ar Europos Sjungos Teisingumo Teismas turi iimtin jurisdikcij pagal Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 344 straipsn sprsti valstybi nari tarpusavio ginus, kurie paremti tarptautins sutarties, kurios alis yra ir Europos Sjunga, nuostatomis. i problema ypa aktuali, jei tokia tarptautin sutartis numato savarankikas gin sprendimo institucijas. Pagal nusistovjusi Europos Sjungos Teisingumo Teismo praktik, Europos Sjungos sudarytos tarptautins sutartys yra integrali Europos Sjungos teiss dalis. I ios nuostatos aikja, kad, siekiant utikrinti vienod Europos Sjungos teiss aikinim ir taikym visoje Europos Sjungos erdvje, iimtiniai galiojimai aikinti toki tarptautini sutari nuostatas turt bti suteikti Europos Sjungos Teisingumo Teismui. Taiau kyla klausimas, ar tokia plati Europos Sjungos Teisingumo Teismo jurisdikcija bt suderinama su valstybi teise laisvai pasirinkti gin sprendimo priemones bei ar nebt pernelyg apribota tarptautini teism jurisdikcija. Reikminiai odiai: Europos Sjungos Teisingumo Teismo iimtin jurisdikcija, Europos Sjungos valstybi nari gin sprendimas, Europos Sjungos tarptautins sutartys, Mox Plant byla.

Jurisprudencija/Jurisprudence Mykolo Romerio universitetas, 2011 Mykolas Romeris University, 2011

ISSN 13926195 (print), ISSN 20292058 (online) http://www.mruni.eu/lt/mokslo_darbai/jurisprudencija/ http://www.mruni.eu/en/mokslo_darbai/jurisprudencija/

1350 Inga Daukien. Europos Sjungos valstybi nari tarpusavio ginai ir Europos Sjungos Teisingumo Teismo jurisdikcija

vadas
Pastarieji deimtmeiai rodo, kad Europos Sjungos (toliau tekste ES arba Sjunga) vaidmuo tarptautinje erdvje tampa vis rykesnis. Tai kelia nauj ne tik teorinio, bet ir praktinio pobdio problem. Viena i j Europos Sjungos Teisingumo Teismo (toliau ESTT arba Teismas) ir tarptautini teism jurisdikcijos atskyrimo ir susikirtimo galimyb. Tarptautinse sutartyse danai nustatomos teismins gin sprendimo priemons (arbitrainis ar teisminis gin nagrinjimas) ir tuo tikslu steigiamos tarptautins gin sprendimo institucijos. Jeigu prie tokios tarptautins sutarties yra prisijungusi Europos Sjunga, kyla klausimas, ar valstybs nars tarpusavio ginus, kurie remiasi tarptautins sutarties nuostatomis, turt sprsti ESTT, ar pagal tok susitarim steigtas tarptautinis teismas. Problema iuo atveju i esms yra susijusi su vadinamosiomis miriomis tarptautinmis sutartimis, kuri alys yra ES, valstybs nars ir kitos valstybs. Pagal nusistovjusi ESTT praktik, ES sudarytos tarptautins sutartys yra integrali Sjungos teiss dalis1. Vadovaujantis ia nuostata, siekiant utikrinti vienod ES teiss aikinim ir taikym visoje ES erdvje, iimtiniai galiojimai aikinti toki tarptautini sutari nuostatas turt bti suteikti ESTT. Tai reikt, kad valstybs nars kiekvien tarpusavio gin, susijus su tokios tarptautins sutarties nuostatomis, turt sprsti ESTT. Prieingu atveju bt paeista ESTT iimtin jurisdikcija pagal Sutarties dl Eu Europos Sjungos veikimo2 (toliau tekste SESV) 344 straipsn, kuris suteikia Teismui iimtin jurisdikcij sprsti valstybi nari tarpusavio ginus dl Sjungos teiss aikinimo ar taikymo. Taiau kyla klausimas, ar tokia nuostata bt suderinama su tarptautins teiss garantuojama valstybi teise laisvai pasirinkti gin sprendimo priemones, numatytas tarptautinje sutartyje, bei ar nebt pernelyg apribota tarptautini teism jurisdikcija. Paymtina, kad, tarptautins teiss poiriu, valstybi nari tarpusavio gin sprendimas tarptautiniame teisme, steigtame tarptautine sutartimi, bt teistas. Taiau pagal ES teis tai gali bti traktuotinas kaip iimtins ESTT kompetencijos pagal SESV 344 straipsn paeidimas. Taigi, i problema aikiai iliustruoja tarptautins ir ES teisini sistem neivengiam sveik bei galim susikirtim. iame darbe siekiama atsakyti klausim, ar ESTT turi iimtin jurisdikcij sprsti valstybi nari tarpusavio ginus, kurie paremti tarptautins sutarties, kurios alis yra ir ES, nuostatomis. iuo tikslu pirmiausia analizuojamas SESV 344 straipsnis, i kurio yra ivedama ESTT iimtin jurisdikcija sprsti valstybi nari tarpusavio ginus dl Sjungos teiss aikinimo ir taikymo. Antroje darbo dalyje keliamas udavinys nustatyti, kokia yra tarptautini sutari vieta ES teisinje sistemoje, o treioje iirti ESTT praktik dl jo jurisdikcijos aikinti tarptautini sutari nuostatas. Paymtina, kad pirmiausia analizuojama teismo praktika, kuri atspindi nacionalini teism ir ESTT jurisdikcijos atribojimo klausim. Treioje dalyje pereinama prie ESTT ir tarptautini teism jurisdikcijos atribojimo problemos. iuo tikslu isamiai analizuojamas ESTT sprendimas
1 2 Byla 181/73, Haegeman v. Belgian State [1974] ECR 449, paras 5, 6. Sutartis dl Europos Sjungos veikimo. OL C 83, 2010, p. 1329.

Jurisprudencija. 2011, 18(4): 13491368.

1351

Mox Plant byloje3, kurioje Teismas pirm kart turjo galimyb tiesiogiai pasisakyti dl savo jurisdikcijos sprsti valstybi nari tarpusavio ginus, paremtus mirios tarptautins sutarties nuostatomis. Straipsnio pabaigoje pateikiamas ESTT jurisprudencijos vertinimas bei formuojamas savarankikas poiris tarptautini teism jurisdikcijos konflikto problem. Siekiant nurodyto tikslo, pasitelkiami loginis, analizs ir lyginamasis tyrimo metodai.

1. Europos Sjungos Teisingumo Teismo iimtin jurisdikcija pagal Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 344 straipsn
SESV 344 straipsnis (buvs EB sutarties 292 str.) nustato, kad Valstybs nars sipareigoja gin dl Sutari aikinimo ar taikymo nesprsti kitais bdais, nei nustatyta Sutartyse. SESV 259 straipsnyje numatyta, kad valstyb nar, kuri mano, kad kita valstyb nar nevykd kokios nors pareigos pagal Sutartis, prie tai informavusi Europos Komisij, gali kreiptis ESTT. Kadangi iuo atveju valstybms narms nesuteikta teis pasirinkti kit gin sprendimo institucij, j tarpusavio ginai, susij su ES teiss aikinimu ir taikymu, patenka iimtin ESTT jurisdikcij4. Paymtina, kad ESTT turi iimtin jurisdikcij aikinti tiek ES pirmins, tiek antrins teiss nuostatas5. Iimtins jurisdikcijos ESTT suteikimas pirmiausia remiasi siekiu utikrinti vienod ES teiss aikinim ir taikym. Todl valstybs nars negali tarpusavio gin, kylani i sipareigojim pagal ES sutartis, sprsti nei kituose tarptautiniuose, nei nacionaliniuose teismuose. Nustatant iimtin teismo jurisdikcij pagal SESV 344 straipsn buvo atsivelgta tai, kad valstybs nars, steigdamos Europos Bendrijas, buvo prisimusios tarptautinius sipareigojimus dl gin sprendimo kitose tarptautinse gin sprendimo institucijose. Taip pat ia norma buvo siekiama ivengti atvej, kai Tarptautiniam Teisingumo Teismui bt suteikta jurisdikcija nagrinti ginus tarp valstybi nari, kurios toki teismo jurisdikcij pripaino pagal special valstybi susitarim arba pagal pareikim dl Teismo privalomos jurisdikcijos pripainimo6. Taigi, SESV 344 straipsnio tikslas ir prasm yra utikrinti vienod ES teiss aikinim ir garantuoti ES teiss virenyb. Tinkamiausias kelias to pasiekti suteikti iimtinius galiojimus aikinti ES teiss normas ESTT7.Taip pat reikt pabrti, kad ESTT yra nuolatinis teismas, kuris utikrina ES teiss jurisprudencijos tstinum, taip pat specializuojasi ES teisje, kuri, kaip inoma, yra savita ir skiriasi nuo tarptautins teiss8. Galiausiai reikt atkreipti dmes, kad ESTT egzistuoja procesiniai ypatumai,
3 4 5 6 7 8 Byla C-459/03, Commission v. Ireland [2006] ECR I4635. Lock, T. Das Verhltnis zwischen dem EuGH und internationalen Gerichten. Tbingen: Mohr Siebeck, 2010, p. 155. Becker, U.; Schwarze, J., et al. EU- Kommentar. 2 Aufl. BadenBaden, 2008, 292 str., para 2. Lock, T., supra note 4, p. 156. Ibid. Ibid.

1352 Inga Daukien. Europos Sjungos valstybi nari tarpusavio ginai ir Europos Sjungos Teisingumo Teismo jurisdikcija

kurie nra bdingi kitiems tarptautiniams teismams, ypa Tarptautiniam Teisingumo Teismui. Pavyzdiui, procese dl Sutarties paeidimo, pagal SESV 258 straipsn arba 259 straipsn, btinas Europos Komisijos dalyvavimas, taip pat numatytas ikiteisminis procesas pagal SESV 258 straipsn. Kitas proceso ESTT ypatumas yra tas, kad, siekiant utikrinti teismo sprendimo vykdym, yra numatyta galimyb skirti valstybei narei pinigin baud9. Galiausiai kituose tarptautiniuose teismuose nra generalini advokat, kuri pareiga, kaip numatyta SESV 252 straipsnio 2 dalyje, nealikai ir nepriklausomai teikti teismui motyvuot ivad. Valstybi nari pareiga naudotis Sjungos teism sistema ir taip nepaeisti iimtins ESTT jurisdikcijos taip pat yra suprantama kaip lojalumo Sjungai iraika, iplaukianti i Europos Sjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalies (buvs EB sutarties 10 str.)10. ESTT pozicija dl jo iimtins jurisdikcijos pagal SESV 344 straipsn pirm kart ireikta Nuomonje 1/91 dl Susitarimo tarp Bendrijos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybi dl Europos ekonomins erdvs sukrimo projekto (toliau tekste Nuomon 1/91)11, kurioje Teismas, Europos Komisijos praymu, pasisak dl teismins kontrols sistemos, kuri siloma nustatyti minto susitarimo projektu, suderinamumo su Europos ekonomins bendrijos steigimo sutartimi (toliau tekste EEB sutartis). Pagal susitarimo projekt buvo numatyta steigti nepriklausom Europos ekonomins erdvs teism (toliau tekste EEE teismas), kompetenting sprsti Susitarianij ali ginus. Pati svoka Susitarianiosios alys apima Bendrij ir jos valstybes nares, arba Bendrij, arba valstybes nares. Kuri galimyb i trij pasirinkti, EEE teismas turt sprsti kiekvienu konkreiu atveju, atsivelgdamas atitinkamas susitarimo nuostatas ir atitinkam Bendrijos ir valstybi nari kompetencij pagal EEB sutart12. EEE teismui bt suteikta kompetencija sprsti ne tik dl susitarimo nuostat aikinimo, bet ir dl kompetencijos pasidalijimo pagal EEB sutart. EEE teismas tokiu atveju susidurt su EEB sutarties aikinimu, o tai, anot ESTT, gali paeisti Sutartyse tvirtint galiojim paskirstym ir Bendrijos teisins sistemos savarankikum13. Kadangi pagal Europos Sjungos sutarties 19 straipsn (buvs EB sutarties 220 str.) ESTT privalo utik rinti ES teiss laikymsi, i to iplaukia jo iimtin jurisdikcija, kuri patvirtina SESV 344 straipsnis. Todl EEE teismui suteikimas kompetencijos aikinti Sjungos teiss nuostatas nra suderinamas su ES teise. Teismui pagrindiant toki pozicij, SESV 344 straipsnis neturjo lemiamos reikms, kadangi i norma taikoma tik ES valstybi nari ginams. Todl ji paminta tik norint patvirtinti jau suformuluot teismo pozicij. Kitoje Nuomonje 1/92 dl Susitarimo tarp Bendrijos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybi dl Europos ekonomins erdvs sukrimo projekto (toliau tekste Nuomon 1/92)14 ESTT, vertins susitarimo pakeitimus, padarytus atsivel9 10 11 12 13 14 r. SESV 260 straipsn. Byla C-459/03, supra note 3, para 169. ETT nuomon 1/91 dl Susitarimo tarp Bendrijos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybi dl Europos ekonomins erdvs sukrimo projekto. [1991] ECR I6079. Ibid., para 34. Ibid., para 35. ETT nuomon 1/92 dl Susitarimo tarp Bendrijos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybi dl Europos ekonomins erdvs sukrimo projekto. [1992] ECR I2821.

Jurisprudencija. 2011, 18(4): 13491368.

1353

giant Nuomonje 1/91 nurodytus prietaravimus ES teisei, nevelg pavojaus ES teiss autonomijai. Pagal pakeist Europos ekonomins erdvs susitarim15 (toliau tekste EEE susitarimas), EEE Jungtinis komitetas saistomas ESTT jurisprudencijoje pateiktu ES teiss norm aikinimu tiek, kiek tokios normos yra tapaios EEE susitarimo nuostatoms16. Taip pat numatyta galimyb Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybi nacionaliniams teismas kreiptis ESTT dl prejudicinio sprendimo, praant iaikinti ES teisei tapaias EEE taisykles17. Taigi, pagal aktuali EEE susitarimo redakcij, nekyla pavojus paeisti ESTT suteikt ES teiss aikinimo monopolij. Abi ios ESTT nuomons isamiai neatskleidia valstybi nari tarpusavio gin problematikos. Pirmiausia tai pasakytina apie situacijas, kai valstybi nari ginas remiasi tarptautins sutarties, prie kurios yra prisijungusi ir ES, nuostatomis. Tokiu atveju kyla klausimas, ar ESTT, atsivelgiant SESV 344 straipsn, ilaiko iimtin jurisdikcij sprsti tok valstybi nari gin. Ypa tai aktualu, kai tokia tarptautin sutartis numato savarankik gin sprendimo mechanizm.

2. Tarptautini sutari vieta Europos Sjungos teisinje sistemoje

Pagal SESV 216 straipsnio 2 dal, Sjungos sudaryti susitarimai yra privalomi Sjungos institucijoms ir valstybms narms. i norma atspindi tarptautins teiss princip pacta sunt servanda, tvirtint 1969 m. Vienos konvencijos dl tarptautini sutari teiss 26 straipsnyje18. Pacta sunt servanda principo taikymas, pagal SESV 216 straipsnio 2 dal, ipleiamas valstybi nari atvilgiu, t. y. ES sudarytos sutartys sukuria sipareigojimus ir jos valstybms narms. Tarptautini sutari vieta ES teisinje sistemoje atskleista ESTT jurisprudencijoje. Pagal ESTT Haegeman jurisprudencij19, sigaliojusios Europos Sjungos sudarytos tarptautins sutartys sudaro neatskiriam Sjungos teiss dal. Sjungos sudaryti susitarimai turi virenyb Sjungos antrins teiss akt atvilgiu20. I to plaukia, kad Sjungos antrins teiss akto galiojimas gali bti paveiktas dl jo nesuderinamumo su tokiomis tarptautins teiss normomis. ESTT, tikrindamas atitinkamo Sjungos antrins teiss akto galiojim, vadovaujasi dviem slygomis. Pirma, Sjungai ios tarptautins teiss normos turi bti privalomos21. Antroji slyga yra sutarties pobdis ir bendra struktra bei jos nuostat beslygikumas ir pakankamas tikslumas22. Susitarimo tikslas ir pobdis, jame nustatytas aikus ir tikslus pareigoji-

15 16 17 18 19 20 21 22

Europos ekonomins erdvs susitarimas. OL L 1, 1994, p. 572605. r.: EEE susitarimo 3 skyrius, ypa 105 str., 111 str. r.: EEE susitarimo protokolas Nr. 34 dl ELPA valstybi teism galimybs prayti, kad Europos Bendrij Teisingumo Teismas priimt sprendim dl EEE taisykli, kurios atitinka EB taisykles, iaikinimo. Vienos konvencija dl tarptautini sutari teiss. Valstybs inios. 2002, Nr. 13-480. Byla 181/73, supra note 1, paras 5, 6. Byla C-344/04, IATA ir ELFAA [2006] Rink. I403, para 35. Byla 2124/72, International Fruit Company NV v. Produtschap voor Groenten en Fruit [1972] ECR I1219, para 7. r.: Byla C344/04, supra note 21, para 39.

1354 Inga Daukien. Europos Sjungos valstybi nari tarpusavio ginai ir Europos Sjungos Teisingumo Teismo jurisdikcija

mas, kurio vykdymas arba veikimas nepriklauso nuo vlesnio akto primimo, taip pat yra lemiami, sprendiant tarptautins sutarties norm tiesioginio veikimo klausim23.

3. Europos Sjungos Teisingumo Teismo jurisdikcija aikinti Sjungos sudaryt tarptautini sutari nuostatas
sigaliojusios Europos Sjungos sudarytos tarptautins sutartys sudaro neatskiriam Sjungos teiss dal. Tai reikia, kad ESTT turi kompetencij aikinti toki sutari nuostatas ir priimti sprendim tuo atveju, jei valstybs nars nevykdo savo sipareigojim pagal tokias nuostatas24. Vis dlto, vadovaujantis ESTT praktika, negalima daryti ivados, kad visos ES sudaryt tarptautini sutari nuostatos savaime patenka ESTT jurisdikcij. iuo aspektu esmin problema kyla dl vadinamj miri sutari (angl. Mixed agreements), kuri narmis yra ES, ES valstybs nars bei valstybs, kurios nra ES nars. Mirs susitarimai Sjungos teiss sistemoje turi tok pat status kaip ir kiti Sjungos vardu sudaryti susitarimai tiek, kiek j nuostatos patenka Sjungos kompetencijos srit25. Tai reikia, kad jei sutarties nuostata priskirtina iimtinei valstybi nari kompetencijai, ESTT jurisdikcija tokios nuostatos atvilgiu bt paneigta. Todl, analizuodami ESTT jurisdikcij toki sutari atvilgiu, susiduriame su klausimu, ar atitinkamos sutarties nuostatos patenka ES kompetencij bei ar Sjungos kompetencija t nuostat atvilgiu yra iimtin, ar pasidalijamoji. ES ir valstybi nari kompetencijos pasidalijimo klausim gali padti isprsti ES ir valstybi nari susitarimas dl vidins kompetencijos pasiskirstymo, kuris pridedamas kaip priedas prie mirios sutarties. Tokiu atveju ES ir valstybs nars sipareigoja tik pagal joms priskirtos kompetencijos nuostatas26. Jei nra kompetencijos pasiskirstymo nuostat, tai, tarptautins teiss poiriu, tiek valstybs nars, tiek ES yra pareigotos pagal visas sutarties nuostatas. Prieingu atveju treiosioms sutarties alims galt kilti sunkum, nustatant, kas u k yra atsakingas. Beje, tokia praktika atitinka ir 1969 m. Vienos konvencijos dl tarptautini sutari teiss 46 straipsnio 1 dalyje nustatyt taisykl, pagal kuri valstyb, siekdama, kad jos sutikimas laikyti sutart pareigojania bt pripaintas negaliojaniu, negali remtis tuo, kad sutikimas buvo ireiktas paeidiant jos vidaus teiss nuostat dl galiojim sudaryti sutartis. i taisykl galt bti pritaikyta ir virnacionalinei organizacijai, ir tokiu atveju ES negalt remtis vidins kompetencijos nebuvimu sipareigoti pagal tam tikras sutarties nuostatas27.

23 24 25 26 27

r., pavyzdiui, Byla C265/03, Simutenkov v. Ministerio de Educacin y Cultura [2005] Rink. I2579, para 21; Byla C372/06, Asda Stores v. Commissioners of Her Majestys Revenue and Customs [2007] Rink. I-11223, para 82. ETT nuomon 1/91, supra note 11, para 38. Byla 12/86, Demirel v. Schwaebisch Gmuend [1987] ECR 3719, para 9. ETT nuomon 2/00 (Kartachenos protokolas (Cartagena Protocol) [2001] ECR I9713, para 16. Lock, T., supra note 4 , p. 156.

Jurisprudencija. 2011, 18(4): 13491368.

1355

Nagrinjant, ar Sjungos galiojimai yra iimtiniai, ar pasidalijamieji, iki Lisabonos sutarties, sigaliojusios 2009 m. gruodio 1 d., buvo aktuali ESTT nustatyta vadinamoji AETR taisykl28. Pagal i taisykl, Bendrija gyja iimtin iors kompetencij, nustatydama vidaus taisykles. Tokiu atveju valstybi nari iors kompetencija yra apribojama, kadangi jos negali prisiimti joki tarptautini sipareigojim, kurie galt paveikti tokias Bendrijos taisykles29. Taip atsirado teismo praktika, pagal kuri Bendrijos teiss akt buvimas tapo lemiamu kriterijumi nustatant Teisingumo Teismo jurisdikcij aikinti mirias tarptautines sutartis. Lisabonos sutartimi buvo siekiama neti daugiau aikumo ES ir valstybi nari kompetencijos pasidalijimo srityje, todl SESV I antratinje dalyje buvo tvirtintos ES kompetencijos kategorijos bei prie j nustatytas baigtinis sraas kompetencijos srii. Taigi, neabejotina, kad Sjunga prisim iimtinius sipareigojimus pagal miraus susitarimo nuostat, kai ta nuostata taikoma klausimams, patenkantiems Sjungos iimtin kompetencij pagal SESV 3 straipsn. Klausimas darosi sudtingesnis, kai miraus susitarimo nuostata patenka pasidalijamosios kompetencijos srit pagal SESV 4 straipsn. ESTT jurisprudencija dl jo jurisdikcijos aikinti Sjungos sudaryt tarptautini sutari nuostatas daugiausia pltota vadovaujantis prejudiciniu sprendimu pagal SESV 267 straipsn. Nacionaliniams teismams ne kart kilo klausimas, kuris teismas nacionalinis ar ESTT turi jurisdikcij aikinti atitinkamas tarptautins sutarties normas ar pasisakyti dl j tiesioginio veikimo. Nors ioje dalyje analizuojama ESTT praktika, susijusi su valstybi nari nacionalini teism ir ESTT jurisdikcijos atribojimu, taiau, kaip matysime vliau, yra aktuali sprendiant ESTT ir tarptautini teism jurisdikcijos atribojimo klausim. Kaip buvo minta, ESTT Haegeman byloje konstatavo, kad Europos Sjungos sudarytos tarptautins sutartys sudaro neatskiriam Sjungos teiss dal, todl Teismas turi kompetencij aikinti toki sutari nuostatas30. Nors ioje byloje buvo kalbama apie miraus susitarimo nuostatas, Teismas nedar skirtumo tarp miri susitarim ir Sjungos vardu sudaryt tarptautini sutari. Pirm kart toks skirstymas padarytas Demirel byloje, kurioje ESTT konstatavo, kad mirs susitarimai Sjungos teisinje sistemoje turi tok pat status kaip ir Sjungos vardu sudaryti susitarimai tiek, kiek j nuostatos patenka Sjungos kompetencijos srit31. Detalesnis ESTT poiris jo iimtin jurisdikcij aikinti miri sutari nuostatas atskleistas Hermes32 ir Dior33 bylose. Hermes byloje ESTT sprend savo jurisdikcijos klausim dl Sutarties dl intelektins nuosavybs teisi aspekt, susijusi su prekyba (angl. Agreement on Trade-Related Aspects of Intellectual Property Rights,

28 29 30 31 32 33

Byla 22/70, Commission of the European Communities v. Council of the European Communities [1971] ECR 263. Ibid., para17. Byla 181/73, supra note 1, paras 5, 6. Byla 12/86, supra note 25, para 9. Byla C-53/96, Hermes International v. FHT Marketing Choice BV [1998] ECR 1-3603. Byla C-300/98, Parfums Christian Dior v. Tuk Consultancy [2000] ECR I11307.

1356 Inga Daukien. Europos Sjungos valstybi nari tarpusavio ginai ir Europos Sjungos Teisingumo Teismo jurisdikcija

sutr. TRIPs)34, 50 straipsnio, reglamentuojanio laikinj apsaugos priemoni taikym, aikinimo. Daugelis valstybi nari laiksi pozicijos, kad ESTT neturi jurisdikcijos aikinti TRIPs nuostat, susijusi su veiksmingu intelektins nuosavybs teisi apsaugos utikrinimu, kadangi jos patenka valstybi nari kompetencij. Laikinj apsaugos priemoni gali imtis ir ESTT, siekdamas apsaugoti Bendrijos preks enklus pagal Reglament Nr. 40/94 dl Bendrijos preki enklo35. Taiau prejudicinis klausimas Hermes byloje buvo susijs su Beneliukso preki enklu, o ne su Sjungos preki enklu. Taiau ESTT pripaino savo jurisdikcij aikinti TRIPs 50 straipsn, remdamasis tuo, kad egzistuoja aikus Sjungos interesas vienodai aikinti nuostatas, kurios gali bti taikomos situacijoms, susijusioms ir su nacionaline, ir su ES teise36. i ESTT praktika vliau patvirtinta Dior byloje, kurioje teismas iplt savo jurisdikcij aikinti TRIPs 50 straipsn, be preki enkl, apimdamas ir visas kitas intelektins nuosavybs teises37. Dl TRIPs 50 straipsnio ESTT papildomai nurod, kad pastaroji norma yra procedrin nuostata, kuri gali bti taikoma tiek situacijoms, kylanioms i nacionalins teiss, tiek situacijoms, kylanioms i Bendrijos teiss, todl dl praktini ir teisini prieasi btina, kad valstybi nari ir Bendrijos institucijos vienodai aikint i norm38. ESTT jurisprudencijoje pastebima tendencija, kad Teismas links paneigti savo jurisdikcij tik tais atvejais, kai nustatoma, kad atitinkama mirios sutarties nuostata patenka iimtin valstybi nari kompetencij ir ateityje ji nebus taikoma ES teisje. I aptartos ESTT praktikos aikja, kad teismas savo jurisdikcij pagal SESV 267 straipsn miri tarptautini sutari atvilgiu traktuoja labai plaiai. Toks platus aikinimas grindiamas poreikiu utikrinti teiss norm, kurios reikmingos ES teisei, vienod aikinim. Lemiamas kriterijus, nustatant ESTT jurisdikcij aikinti mirios sutarties nuostatas, priskirtinas Sjungos pasidalijamajai kompetencijai, yra Sjungos priimtas teiss aktas toje srityje. Primus tok akt, atsiranda su Sjungos teise susijusi situacija. I to darytina ivada, kad jei aptariamoje srityje Sjunga nra primusi teiss akt, tai reguliuoti i srit lieka valstybi nari kompetencija39. Palankiai vertintume ESTT pozicij, kad tos mirios sutarties nuostatos, kurios patenka Sjungos kompetencij, yra neatsiejama Sjungos teiss dalis. Taiau abejoni kelia ESTT jurisdikcijos ipltimas mirios sutarties nuostat, dl kuri sudarymo valstybs nars turjo iimtin kompetencij, atvilgiu (Hermes ir Dior jurisprudencija40). Toki ESTT pozicij, kuri taip pat grindiama vienodo teiss aikinimo btinybe, pa34 35 36 37 38 39 40 1994 m. Pasaulio prekybos organizacijos steigimo sutarties 1C priedas Sutartis dl intelektins nuosavybs teisi aspekt, susijusi su prekyba. Valstybs inios. 2001, Nr. 46-1620. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 40/94 dl Bendrijos preki enklo. [1994] OL L 11, p. 136. Byla C-53/96, supra note 32, para 32. Byla C-300/98, supra note 33, paras 37, 39. Ibid., para 37. ESTT praktika ioje sityje yra nuosekli, neseniai patvirtinta 2011 m. kovo 8 d. ESTT sprendime byloje C240/09 Lesoochranrske zoskupenie VLK v. Ministerstvo ivotnho prostredia Slovenskej Republiky. Sprendimas dar nepaskelbtas Rinkinyje. Byla C-53/96, supra note 32 ir Byla C-300/98, supra note 33.

Jurisprudencija. 2011, 18(4): 13491368.

1357

laik Generalinis advokatas G. Tesauro Hermes bylos ivadoje41. Generalinis advokatas argument dl vienodo aikinimo utikinimo papildomai susiejo su geranoriko bend radarbiavimo pareiga pagal Europos Sjungos sutarties 4 straipsnio 3 dal (buvs EB sutarties 10 str.)42. Vis dlto teigtume, kad toks platus ESTT jurisdikcijos aikinimas galt prietarauti ES pirmins teiss nuostatoms dl kompetencijos pasiskirstymo tarp ES ir valstybi nari bei reikti neteist ES kompetencijos ipltim. Tiek pagal SESV 267 straipsn, tiek pagal SESV 344 straipsn, ESTT suteikta jurisdikcija tik dl ES teiss aikinimo. Tuo tarpu ES teisei gali bti priskirtos tik tos mirios sutarties normos, dl kuri ES turi kompetencij. Todl palaikytume pozicij, kad jei valstybs nars turi iimtin kompetencij dl atitinkam mirios tarptautins sutarties nuostat, tai ESTT iimtin jurisdikcija negali bti pagrindiama43.

4. Mox Plant bylos analiz

Anksiau aptartose ESTT bylose buvo sprendiami klausimai dl ESTT ir valstybi nari nacionalini teism jurisdikcijos aikinti miri tarptautini sutari nuostatas atribojimo. ESTT sprendimas Mox Plant byloje44 buvo priimtas remiantis ne prejudiciniu sprendimu, o tiesioginiu iekiniu pagal SESV 258 straipsn, o btent buvo keliamas klausimas, ar Europos Sjungos teis leidia valstybi nari tarpusavio gin, paremt mirios tarptautins sutarties nuostatomis, sprsti tarptautiniame teisme, steigtame pagal tok susitarim. Taigi naujas aspektas, palyginti su anksiau aptarta ESTT jurisprudencija, yra tas, kad iuo atveju kilo ESTT ir tarptautinio teismo jurisdikcijos atskyrimo ir galimo konflikto problema. Byloje buvo sprendiamas klausimas, ar Airija, pradjusi gino sprendimo procedr prie Jungtin Karalyst arbitrae pagal Jungtini Taut jr teiss konvencij45 (toliau tekste Konvencija arba Montego Bjaus konvencija), nepaeid iimtins ESTT jurisdikcijos pagal SESV 344 straipsn. Ginas tarp mint valstybi kilo dl iaurs ryt Anglijoje, Airijos jros pakrantje esanios MOX gamyklos46 eksploatavimo. 2001 m. spalio 25 d. Airija, kaltindama Jungtin Karalyst Montego Bjaus konvencijos nuostat dl jros aplinkos apsaugos ir isaugojimo bei pareigos bendradarbiauti paeidimais, pradjo gino procedr prie Jungtin Karalyst arbitrae, sudarytame pagal Konvencijos VII pried. Reikia paymti, kad Airija arbitrao pra prireikus atsivelgti bei Konvencijos nuostatas aikinti remiantis ir kitais tarptautiniais Airijai ir Jungtinei
41 42 43 44 45 46 Generalinio advokato G. Tesauro ivada byloje C53/96, supra note 32, [1998] ECR I3606. Generalinio advokato R. Colomer ivada byloje C431/05 [2007] OL I07001, para 42. iai pozicijai taip pat pritaria, pavyzdiui, Epiney, A. Zur Stellung del Volkerrechts in der EU. EuZW, 1999, p. 7; Lock, T., supra note 4, p. 185186. Byla C-459/03, supra note 3. Jungtini Taut jr teiss konvencija. Valstybs inios. 2003, Nr. 1074786. MOX gamykla skirta i apvitinto branduolinio kuro igauti nauj kur MOX (angl. mixed oxide fuel), kuris gali bti naudojamas kaip energijos altinis branduolinse elektrinse.

1358 Inga Daukien. Europos Sjungos valstybi nari tarpusavio ginai ir Europos Sjungos Teisingumo Teismo jurisdikcija

Karalystei privalomais dokumentais bei konkreiomis Sjungos teiss direktyvomis, reglamentuojaniomis aplinkos apsaugos klausimus. 2003 m. spalio 15 d. Europos Komisija (toliau tekste EK) pateik iekin prie Airij dl sipareigojim nevykdymo pagal SESV 258 straipsn ESTT. EK pateik tris kaltinimus. Pirma, ji tvirtino, jog Airija, pradjusi Konvencijoje numatyt gin sprendimo procedr, paeid EB 292 straipsnyje (dabar SESV 344 str.) numatyt iimtin Teisingumo Teismo jurisdikcij sprsti kiekvien su Bendrijos teiss aikinimu ir taikymu susijus gin, antra, pateikusi arbitrainiam teismui gin, kuriam isprsti reikia aikinti ir taikyti Bendrijos teiss nuostatas, paeid EB 292 straipsn ir, treia, pasinaudojusi Bendrijai priklausania kompetencija bei i anksto nepraneusi ir nepasitarusi su kompetentingomis Bendrijos institucijomis, nevykd i EB sutarties 10 straipsnio (dabar Europos Sjungos sutarties 4 str. 3 dalis) iplaukianios pareigos bendradarbiauti47. domi aplinkyb iuo atveju yra ir ta, kad pats arbitraas konstatavo, kad ginui yra taikoma ES teis, todl egzistuoja reali galimyb, jog j turt sprsti ESTT. I pradi, papras detalesns informacijos dl Sjungos teiss taikymo apimties, proces sustabd48, o ESTT primus sprendim, atsisak savo jurisdikcijos pagal Konvencijos 282 straipsn ir proces nutrauk49.

4.1. Dl pirmojo Europos Komisijos kaltinimo

ESTT pirmiausia siek nustatyti, ar Konvencijos nuostatos, kuriomis Airija rmsi arbitrae, gali bti priskirtinos Sjungos iors kompetencijai arba, kitaip tariant, ar Sjunga gali sudaryti tarptautinius susitarimus aplinkos apsaugos srityje. Teismas patvirtino Sjungos iors kompetencijos jros aplinkos apsaugos srityje egzistavim, remdamasis SESV 191 straipsnio 1 dalies 4 punkte (buvs EB sutarties 174 str.), nustatytu Sjungos aplinkos politikos tikslu remti tarptautinio lygio priemones, skirtas regioninms ar pasaulinms aplinkos problemoms sprsti50. ES iors kompetencija aplinkos apsaugos srityje priskirtina pasidalijamosios kompetencijos kategorijai51. Atkreiptume dmes, kad Teismas Sjungos iors kompetencijos aplinkos apsaugos srityje egzistavimo nesiejo su tuo, ar Sjunga yra realizavusi i savo kompetencij, t. y. ar yra primusi antrins teiss aktus. Pats Sjungos prisijungimas prie Konvencijos yra traktuotinas kaip kompetencijos realizavimas52. I principo Teismui nebuvo svarbu, ar Konvencijos nuostatos priskirtinos iimtinei, ar pasidalijamajai Sjungos kompetenci-

47 48 49 50 51 52

Byla C-459/03, supra note 3, para 59. Arbitrao nutaris, 2003 06 24 (order No. 3) [interaktyvus]. [irta 20110904]. <www.pcacpa.org/upload/ files/MOX%20Order%20no3.pdf//>. Arbitrao nutartis, 2008 06 06 (order No. 6) [interaktyvus]. [irta 20110904]. <http://www.pcacpa.org/ upload/ files/MOX%20Plant%20Order%20No.%206.pdf.//>. Byla C-459/03, supra note 3, paras 90, 91. Byla C-459/03, Kommission v. Irland [2006] ECR 14635, para 92. ETT nuomon 2/00, supra note 26, para 46.

Jurisprudencija. 2011, 18(4): 13491368.

1359

jai. iuo atveju lemiama aplinkyb buvo ta, ar Sjunga faktikai turi iors kompetencij dl Konvencijos norm53. Sjungos iors kompetencijos egzistavimas savaime nereikia, kad ESTT turi iim tin kompetencij aikinti visas tarptautinio susitarimo normas. I principo kompetencijos nustatymo klausimas traktuotinas kaip pirmoji pakopa, tiriant ESTT jurisdikcij dl susitarimo nuostat aikinimo. Toliau ESTT siek patikrinti, ar ir kokia apimtimi Konvencijos alimi tapusi ES pasirinko naudotis savo iors kompetencija aplinkos apsaugos srityje. Kadangi Konvencija yra mirus susitarimas, o aplinkos apsaugos sritis priskirtina pasidalijamosios kompetencijos kategorijai, egzistuoja galimyb, kad iame gine aktualios Konvencijos nuostatos priklausyt nacionalinei kompetencijai ir tokiu atveju ESTT neturt iimtins jurisdikcijos j aikinti. Todl antrasis ingsnis, sprendiant dl iimtins ESTT jurisdikcijos, bt nustatyti, ar Sjunga yra realizavusi savo kompetencij ioje srityje. ESTT nurodo, kad, i vienos puss, Sjungos kompetencijos realizavim rodo Tarybos sprendimo Nr. 98/392 dl Europos Bendrijos 1982 m. gruodio 10 d. Jungtini Taut jr teiss konvencijos ir 1994 m. liepos 28 d. Susitarimo, susijusio su jos XI dalies gyvendinimu, patvirtinimo54 nurodytas teisinis pagrindas, t. y. SESV 191 straipsnio 1 dalis (buvusio EB sutarties 174 str. 1 dalis). I kitos puss, ESTT remiasi Pareikimu dl Europos Bendrijos kompetencijos tais klausimais, kuriuos reglamentuoja 1982 m. gruodio 10 d. Jungtini Taut jr teiss konvencija ir 1994 m. liepos 28 d. Susitarimas dl Konvencijos XI dalies gyvendinimo55 (toliau tekste Pareikimas dl EB kompetencijos), kuris buvo priimtas pagal Konvencijos IX priedo 5 straipsnio 1 dal ir kuris nustato ES ir valstybi nari kompetencijos pasidalijimo nuostatas. Pareikime dl EB kompetencijos yra iskiriama iimtin ES kompetencija ir kompetencija, kuria ES ir valstybs nars dalijasi. Dl pasidalijamosios kompetencijos pareikimo 2 punkto antroje traukoje nustatyta: Kiek tai susij su jr transportu, jr transporto saugumu bei jr terimo prevencija susijusi nuostat, tvirtint inter alia konvencijos II, III, V ir VII bei XII dalyse, Bendrija turi iimtin kompetencij tik tiek, kiek ios konvencijos nuostatos arba j vykdant priimti teisiniai dokumentai daro tak galiojanioms Bendrijos taisyklms. Kai egzistuoja Bendrijos taisykls, bet joms nedaroma taka, btent Bendrijos nuostat, nustatani tik btiniausius standartus, atveju nepaeisdamos Bendrijos kompetencijos valstybs nars turi kompetencij ioje srityje imtis veiksm. Pastaroji taisykl nra visai aiki, ir proceso dalyviai j suprato skirtingai. Airijos nuomone, Sjunga turs kompetencij tik tuomet, jei Konvencijos nuostatos darys tak Sjungos priimtiems teiss aktams. Tokiu atveju Sjungos kompetencija bt i53 54 55 Byla C-459/03, supra note 3, para 93. Tarybos sprendimas Nr. 98/392 dl Europos Bendrijos 1982 m. gruodio 10 d. Jungtini Taut jr teiss konvencijos ir 1994 m. liepos 28 d. Susitarimo, susijusio su jos XI dalies gyvendinimu, patvirtinimo. [1998] OL L 179, p. 12. Jungtini Taut jr teiss konvencijos II priedas Pareikimas dl Europos Bendrijos kompetencijos tais klausimais, kuriuos reglamentuoja 1982 m. gruodio 10 d. Jungtini Taut jr teiss konvencija ir 1994 m. liepos 28 d. Susitarimas dl konvencijos XI dalies gyvendinimo. [1998] OL L 179, p. 3134.

1360 Inga Daukien. Europos Sjungos valstybi nari tarpusavio ginai ir Europos Sjungos Teisingumo Teismo jurisdikcija

imtin. Pagrsdama toki pozicij, Airija rmsi ne tik minta deklaracija, bet ir ESTT sprendimu AETR byloje56, kuriame Teismas nustat, kad valstybs nars negali prisiimti tarptautini sipareigojim, kurie daryt tak Sjungos priimtiems teiss aktams57. Be to, Airija nurod, kad Konvencijos IX priedo 4 straipsnio 3 dalyje tvirtinta kompetencijos perleidimo svoka patvirtina, kad valstybs nars neteko nacionalins kompetencijos tik tose srityse, kurias perdav Sjungos kompetencijai. Taigi, Airijos nuomone, kadangi nagrinjamos Sjungos teiss nuostatos aplinkos apsaugos srityje nustato tik btiniausius standartus, joms i esms nra daroma taka, todl su jomis susijusi kompetencija pagal Konvencij nebuvo perduota. Panaios pozicijos laiksi vedijos bei Jungtins Karalysts vyriausybs58. Europos Komisija pateik visikai prieing nuomon. Ji tvirtino, kad minta pareikimo nuostata turi bti suprantama taip, kad pasidalijamosios kompetencijos srityse Sjunga turi kompetencij net ir tais atvejais, jei ji susijusi su klausimais, dl kuri iuo metu nra priimt Sjungos teiss akt59. Tuo tarpu ESTT nustat, kad kompetencija Sjungai pagal aptariamas Konvencijos nuostatas buvo suteikta60. Taiau btina to slyga yra Sjungos teiss akt egzistavimas. Ar Konvencijos nuostatos jiems daro tak, ar ne, neturi jokios reikms61. Ir tik jei Sjungos taisykli nra, kompetencija priklauso valstybms narms62. Mox Plant sprendime nustatyta, kad Konvencijos nuostat, kuriomis Airija remiasi arbitrae, reglamentuojamus klausimus plaiai reglamentuoja Sjungos antrins teiss aktai ir tai patvirtina, kad Sjunga realizavo savo kompetencij. I to, kas pasakyta, darytina ivada, kad gine aktualios Konvencijos nuostatos yra integrali ES teiss sistemos dalis ir ESTT turi iimtin jurisdikcij jas aikinti. Todl ESTT nustat, kad Airija, pradjusi gin sprendimo procedr prie Jungtin Karalyst Jungtini Taut jr teiss konvencijos pagrindu, paeid iimtin ESTT jurisdikcij pagal SESV 344 straipsn.

4.2. Dl antrojo Europos Komisijos kaltinimo

EK taip pat kaltina Airij paeidus iimtin Teisingumo Teismo jurisdikcij, numatyt SESV 344 straipsnyje, kadangi Airija arbitrae, btent, savo proces pradedaniame prayme, rmsi tam tikrais Sjungos antrins teiss aktais. Airija teig, kad arbitraui pateiktuose pareikimuose konkreiomis Bendrijos direktyvomis rmsi kaip nepareigojaniomis faktinmis aplinkybmis tik tam, kad palengvint tam tikr Konvencijos nuostat aikinim, nurodant, kaip jos suprantamos kit
56 57 58 59 60 61 62 Byla 22/70, supra note 28, para 17. Byla C-459/03, supra note 3, para 100. Ibid., paras 75, 79. Ibid., para 103. Ibid., para 105. Ibid., para 106 Ibid., para 107.

Jurisprudencija. 2011, 18(4): 13491368.

1361

nei arbitrainio teismo teiss sistem teism praktikoje63. Kitaip tariant, Airija tvirtino, kad ji nepra arbitrainio teismo taikyti Bendrijos teiss, o direktyvomis rmsi tik kaip pagalbine priemone aikinti i Jr teiss konvencijos kylanius sipareigojimus. Airija arbitrain teism kreipsi remdamasi Jr teiss konvencijos 293 straipsnio 1 dalimi. Pagal i nuostat, arbitrainis teismas taiko i Konvencij ir kitas tarptautins teiss normas, neprietaraujanias iai Konvencijai. ESTT nustat, kad i vairi Airijos pateikt arbitrae pareikim dali iplaukia, kad i valstyb nar mintus Bendrijos teiss aktus pateik ne tik kaip tinkamas priemones norint aikinti su ginu susijusi bendr konvencijos nuostat prasm, bet taip pat kaip tarptautins teiss taisykles, kurias mintas teismas turi taikyti pagal konvencijos 293 straipsn, suteikiant teis arbitrainiam teismui, be Konvencijos, ginui sprsti taikyti ir kitas tarptautins teiss normas, neprietaraujanias Konvencijai64. Teismas padar ivad, kad Airija arbitrainiam teismui pateik mintus Bendrijos teiss aktus tam, kad jos bt aikinamos ir taikomos per procedr, kad bt rodyta, jog Jungtin Karalyst jas paeid. Remdamasis iais argumentais, ESTT konstatavo, kad tokie Airijos veiksmai nesuderinami su ES teise, nes prietarauja valstybi nari sipareigojimui nepaeisti iimtins Teismo jurisdikcijos nagrinti ir sprsti su Sjungos teiss nuostat aikinimu ir taikymu susijusius ginus pagal SESV 259 straipsn65.

4.3. Dl treiojo Europos Komisijos kaltinimo

EK teigia, kad, pagal Konvencij pradjusi gin sprendimo procedr, Airija nevykd EB sutarties 10 straipsnio (dabar Europos Sjungos sutarties 4 str. 3 dalis), nes pagal Konvencij pradjusi arbitrain procedr i valstyb nar pasinaudojo Bendrijai priklausania kompetencija. Taigi toks veiksmas treiosioms valstybms, Konvencijos alims, gali sukelti painiavos dl Sjungos kaip susitarianios alies atstovavimo iors veikloje ir jos vidaus darnumo bei ypa pakenkti Sjungos iors veiklos veiksmingumui ir darnumui66. Be to, anot EK, Airija, i anksto nepraneusi ir nepasitarusi su kompetentingomis Sjungos institucijomis, nevykd i EB sutarties 10 straipsnio (dabar Europos Sjungos sutarties 4 str. 3 dalis) iplaukianios pareigos bendradarbiauti. Visi Komisijos ir Airijos ryiai buvo umegzti vliau, nei buvo pradtos gino sprendimo procedros pagal Konvencij67. Airija tvirtino, kad EB sutarties 10 straipsnis, kaip bendras principas, sukuria papildom pareig. Todl jeigu ETT manyt, kad buvo paeistas EB sutarties 292 straipsnis (dabar SESV 344 str.), kartu negali bti paeistas EB 10 straipsnis68. Airija taip pat
63 64 65 66 67 68 Byla C-459/03, supra note 3, para 144. Ibid., para 151. Ibid., para 152. Ibid., para 160. Ibid., para 162. Ibid., para 163.

1362 Inga Daukien. Europos Sjungos valstybi nari tarpusavio ginai ir Europos Sjungos Teisingumo Teismo jurisdikcija

teig, kad bylos aplinkybmis iankstinis pasitarimas nebt leids suderinti egzistuojani nuomoni, nes Komisija akivaizdiai man, kad Airija negali pasinaudoti konvencijos gin sprendimo procedra69. ESTT atmet treio Komisijos kaltinimo pirm dal, nes i esms pripaino, kad EB sutarties 10 straipsnis apima ir 292 straipsn, todl paeidus pastarj savaime paeidiamas ir EB sutarties 10 straipsnis70. Teismas pasisak, kad antra io kaltinimo dalis yra susijusi su Airijos neveikimu, t. y. su tuo, kad Airija, nepasitarusi ir nepraneusi Sjungos institucijoms, pradjo proces arbitrae. Jis atmet Airijos vyriausybs argumentus ir konstatavo, kad pareiga bendradarbiauti miraus susitarimo srityje reikia, kad prie praddama pagal Konvencij su gamykla MOX susijusio gino sprendimo procedr Airija turjo pareig i anksto praneti kompetentingoms Sjungos institucijoms apie tai ir konsultuotis su jomis71.

5. ESTT jurisprudencijos vertinimas ir savarankikos pozicijos formulavimas

Mox Plant byla72 aikiai iliustravo ES ir tarptautins teisins sistemos koreliavimo, ir susikirtimo praktin reikm. Kertin sprendimo mintis yra ta, kad ESTT turi iimtin jurisdikcij sprsti valstybi nari tarpusavio ginus, kai jie remiasi mirios sutarties nuostatomis, kurios patenka Sjungos kompetencij, tiek kiek Sjunga t kompetencij yra realizavusi. ESTT neturs iimtins jurisdikcijos aikinti ir taikyti mirios sutarties normas, jei dl j sudarymo valstybs nars turi iimtin kompetencij. ESTT tok sprendim grind btinybe utikrinti vienod Europos Sjungos teiss aikinim. Reikia pasakyti, kad Teismas, sprsdamas dl savo jurisdikcijos aikinti tarptautins sutarties nuostatas, nedaro skirtumo, ar kyla ESTT ir nacionalinio teismo, ar ESTT ir tarptautinio teismo jurisdikcijos atskyrimo klausimas. Vis dlto tenka konstatuoti, kad ESTT ir valstybi nari nacionalini teism santykiai pagrsti SESV 267 straipsnyje tvirtintu bendradarbiavimu remiantis prejudiciniu sprendimu. Tuo tarpu tarptautiniai teismai negali kreiptis ESTT dl prejudicinio sprendimo, kadangi ES teis to nenumato. Taigi, ESTT abiem atvejais orientuojasi ES kompetencijos nustatymo klausim ir atrodyt, kad pats faktas, jog tarptautinis susitarimas numato savarankikas tarptautines gino sprendimo procedras, i esms nra svarbus. Vis dlto aptariamame sprendime galime rasti tam tikr ESTT vertinim dl tarptautini teism jurisdikcijos susikirtimo. Pirmiausia Teismas konstatavo, jog pati Konvencija leidia ivengti iimtins Teisingumo Teismo kompetencijos paeidimo, taip isaugodama Bendrijos teiss sistemos autonomikum73. Pagrsdamas teigin jis remiasi Konvencijos 282 straipsniu, kuris nustato, kad Konvencijoje numatyta gin sprendimo tvarka bus netaikoma, jeigu gin69 70 71 72 73 Byla C-459/03, supra note 3, para 165. Ibid., paras 169170. Ibid., para 179. Ibid. Ibid., para 124.

Jurisprudencija. 2011, 18(4): 13491368.

1363

o alys susitar sprsti gin pagal kit procedr, kuri numato pareigojant sprendim74. Btent i ios Konvencijos nuostatos ESTT iveda savo jurisdikcijos virenyb prie Konvencijos nustatytas gin sprendimo institucijas75. Tokia Teismo nuostata kelia abejoni. Pirmiausia kyla klausimas, ar ESTT turi kompetencij aikinti minim Konvencijos norm ir tokiu bdu i jos ivesti savo jurisdikcijos virenyb. Juk i gausios ESTT praktikos bei paios Mox Plant bylos plaukia, kad ESTT savo iimtin jurisdikcij aikinti tarptautinio susitarimo normas sieja su Sjungos kompetencijos tos normos atvilgiu buvimu. O iuo atveju Teismui i slyga neatrod svari. Paymtina, kad konvencijos XV dalyje tvirtintos gin sprendimo procedros yra labai lanksios ir tai visikai atspindi tarptautins teiss princip dl valstybi teiss laisvai pasirinkti gin sprendimo priemones. Konvencijos 282 straipsnis, leidiantis valstybms pasirinkti kitas gin sprendimo procedras, dar kart rodo Konvencijos nuostat dl valstybi gin sprendimo procedr lankstum. Todl vargu ar i norma galt bti suprantama kaip nustatanti tarptautini teism jurisdikcijos kolizijos taisykl. Kitas klausimas, kur suponavo Konvencijos 282 straipsnio paminjimas sprendime, yra tas, ar ESTT laikytsi tokios paios pozicijos, jei tarptautiniame susitarime, numataniame gin sprendimo procedras, nebt nuostatos, analogikos Konvencijos 282 straispniui. Abejotume, kad analogikos normos nebuvimas tarptautiniame susitarime turt takos ESTT pozicijos pasikeitimui. ESTT savo iimtin jurisdikcij tarptautini susitarim atvilgiu grindia i esms dviem argumentais. Pirmas, Sjungos sudaryti tarptautiniai susitarimai yra Sjungos teisins sistemos dalis, ir antras, i pirmojo iplaukiantis argumentas, vienodo ES teiss aikinimo ir taikymo utikrinimas. Todl savo sprendimuose teismas i esms orientuojasi tai, ar Sjunga turi kompetencij dl atitinkam susitarimo nuostat. Be to, Konvencijos 282 straipsnio paminjimas sprendime i esms buvo atsakas atmetant Airijos vyriausybs pateikt argument. Airija papildomai tvirtino, kad Konvencijoje nustatytos gin sprendimo procedros taip pat yra integruota Bendrijos teisins sistemos dalis, todl kreipimasis arbitra, pagal Konvencijos 287 straipsnio 1 dalies c punkt, turi bti laikomas gin sprendimo bdu SESV 344 straipsnio prasme76. ES teisin sistema nra izoliuota ir turi nemaai slyio tak ne tik su nacionaline, bet ir su tarptautine teisine sistema. Tarptautins teiss poiriu valstybi nari tarpusavio gin sprendimas tarptautiniame teisme ar arbitrae, steigtame pagal atitinkam tarptautin susitarim, nebt laikomas neteistu. Nors Mox Plant bylos77 atveju arbitraas proces sustabd, kadangi man, kad yra glaudiai su Sjungos teise susijusi situacija, taiau galime daryti prielaid, kad tok jo sprendim (bei vlesn proceso nutraukim) inspiravo tai, kad Airija proces pradedaniame prayme plaiai rmsi Bendrijos direktyvomis, kuri aikinimo nebt pavyk ivengti. Nors pagal Jr teiss konven74 Jungtini Taut jr teiss konvencijos 282 straipsnis: Jei Valstybs alys, kurios yra gino dl ios Konvencijos aikinimo ar taikymo alys, visuotiniuose, regioniniuose ar dvialiuose susitarimuose arba kitokiu bdu susitar, kad vienos gino alies pageidavimu tas ginas bus perduotas sprsti pagal procedr, kuri numato pareigojant sprendim, tai ta procedra turi bti taikoma vietoj procedr, nurodyt ioje XV dalyje, nebent gino alys susitar kitaip. Byla C-459/03, supra note 3, para 125. Ibid., para 130. Ibid.

75 76 77

1364 Inga Daukien. Europos Sjungos valstybi nari tarpusavio ginai ir Europos Sjungos Teisingumo Teismo jurisdikcija

cij arbitraas turi teis sprsdamas gin taikyti ir kitas tarptautins teiss normas, neprietaraujanias Konvencijai78. Bet kokiu atveju toks arbitrao sprendimas galt bti traktuotinas kaip pagarbos kitai teisinei sistemai iraika ir galbt siekis ivengti dvej tarptautini teism jurisdikcijos konflikto. Jeigu arbitraas bt gin isprends, tai jo sprendimas gino alims bt privalomas79. Todl tarptautins teiss poiriu gino alys privalt tok sprendim vykdyti. Tai galt sukelti dvej teisini sistem kolizij, kadangi ES teiss poiriu toks valstybi elgesys bt neteistas. Kitaip tariant, valstybs atsidurt teisinje aklavietje dl turim sipareigojim pagal tarptautin ir ES teis80. ESTT ir tarptautini teism jurisdikcijos atskyrimo ir galimo konflikto problema, ms manymu, taip pat aktuali Europos Sjungos prisijungimo prie 1950 m. mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos81 (toliau tekste ETK) kontekste. Juk pagal ETK yra galimos ne tik individualios peticijos, bet ir valstybi skundai prie kitas Konvencijos valstybes82. Sjungai prisijungus prie ETK, Konvencija tapt ES teisins sistemos dalimi, o tai reikt, kad Mox Plant jurisprudencija turt bti taikoma ir sprendiant ESTT ir Europos mogaus Teisi Teismo (toliau tekste ETT) Konvencijos vienodo aikinimo ir taikymo garanto, jurisdikcijos atribojimo klausim. Nors iandien, kol ES netapo Konvencijos alimi, i teism santykiai nra oficialiai reglamentuoti, taiau siekdami utikrinti vienod mogaus teisi apsaugos standart Europoje, jie ne tik seka, bet ir remiasi vienas kito jurisprudencija83. Btent i dvej Europos teism tarpusavio santykis, paremtas nepareigojaniu bendradarbiavimu bei tarpusavio pagarba, galt pasitarnauti kaip modelis, sprendiant ESTT ir kit tarptautini teism, steigt pagal tarptautines sutartis, sveikos problem. Galima velgti kit problem toks platus ESTT jurisdikcijos ipltimas labai apriboja tarptautines gin sprendimo priemones ir valstybi teis laisvai pasirinkti gino sprendimo procedr84. Kaip minta, Montego Bjaus konvencija tvirtina gana lanksias gin sprendimo procedras. Valstybs turi atitinkam laisv ne tik pasirinkdamos
78 79 80 Jungtini Taut jr teiss konvencija, supra note 45, 293 straipsnis. Ibid., 11 straipsnis. domu, kad Airija dl io gino lygiagreiai pradjo procedr arbitrae pagal Konvencij dl iaursRyt Atlanto zonos aplinkos apsaugos (OSPAR konvencija), teigdama, kad Jungtin Karalyst paeid ios konvencijos 9 str., numatant teis laisvai prieiti prie informacijos apie aplink. Arbitraas iuo atveju paymjo, kad OSPAR konvencija ES teiss atvilgiu suponuoja savarankik nuo ES teiss besiskiriant teisin reim, todl gin isprend ir prim sprendim. EK, pasinaudodama savo diskrecijos teise, nepradjo gin sprendimo procedros dl ES teiss paeidimo, nors, remiantis Mox Plant sprendimu, galtume daryti prielaid, kad Teisingumo Teismas bt konstatavs SESV 344 str. paeidim. Paymtina, kad OSPAR konvencija yra miri sutartis, jos alimis yra ES ir dalis valstybi nari. Bendrija, kuri naudojasi pasidalijamj kompetencija laisvo prieinamumo prie informacijos apie aplink srityje, realizavo i kompetencij dar prie prisijungiant prie OSPAR konvencijos, priimdama Direktyv 90/313 dl laisvo prieinamumo prie informacijos apie aplink (OJ L 158, 23.6.1990, p. 5658), kurios 3 str., reglamentuojantis valstybs institucij pareig teikti informacij apie aplink, i esms yra tapatus OSPAR konvencijos 9 str. Taigi, pastaroji aplinkyb bt lemiama, priskiriant OSPAR konvencijos 9 str. aikinim iimtinei ESTT kompetencijai. mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija. Valstybs inios. 2000, Nr. 96-3016. Ibid., 33 straipsnis. Plaiau apie ESTT ir ETT santyk r., pvz.: Lock, T., supra note 4, p. 243307. Cesare, P. Romano. Anmerkung zu Mox Plant- Fall. American Journal of international law. 2007, 101: 171.

81 82 83 84

Jurisprudencija. 2011, 18(4): 13491368.

1365

gin sprendimo institucij85, bet ir, pavyzdiui, arbitrao atveju, dl arbitr srao, arbitrao sudarymo ar procedros86. Papildomas argumentas gali bti ir specials profesiniai reikalavimai toki institucij teisjams (arbitrams), pavyzdiui, arbitrai privalo turti darbo jr srityje patirt87. Galiausiai, atsivelgiant tai kad valstybms i principo sudtinga nustatyti, ar konkreios mirios sutarties nuostatos patenka iimtin ESTT jurisdikcij, kadangi tai susij su ES ir valstybi nari kompetencijos atribojimo klausimais, tai i principo reikt, kad visus tarpusavio ginus, kurie remiasi tokio susitarimo nuostatomis, siekdamos ivengti galimo ES teiss paeidimo, jos turt pateikti sprsti ESTT pagal SESV 259 straipsn arba SESV 273 straipsn, kuris suteikia jurisdikcij Teisingumo Teismui spsti visus su ES teise susijusius valstybi nari tarpusavio ginus, pateiktus pagal speciali ali susitarim. Neaikum kelia ir tai, ar, sprendiant dl ESTT iimtins jurisdikcijos, yra svarbi Sjungos teiss apimtis. Juk gali bti, kad didel gino dalis nepateks ESTT jurisdikcij, o jai priklausys tik vienas ar keli klausimai, dl kuri nesutariama. Mox Plant byloje Teismas klausim paliko atvir, nors yra paminjs, kad ioje byloje reikminga gino dalis susijusi su Sjungos teiss aikinimu ir taikymu88. Jeigu pritartume, kad ESTT turi iimtin jurisdikcij aikinti mirios sutarties nuostatas, kurios patenka Sjungos kompetencij, tai, manytume, kad Sjungos teiss apimtis, neturt lemiamos reikms89. Tai reikt, kad valstybs nars turt atskirti klausimus, susijusius su Sjungos teise, ir klausimus, kuriais jos turi kompetencij. Arba valstybs nars galt vis gin pateikti sprsti ESTT, kas bt manoma pagal SESV 273 straipsn90. Kadangi pagal SESV 273 straipsn sprendiami ginai, kurie susij su Sutari dalyku, tai reikt, kad normos taikymo srit galt patekti ir tie ginai, kurie remiasi mirios sutarties nuostatomis, kurios tik maa dalimi patenka ESTT jurisdikcij91. I to, kas pasakyta, darytina ivada, kad ESTT, pagrsdamas savo iimtin jurisdikcij, orientuojasi tik Europos Sjungos teisins sistemos sui generis pobd ir deramai neatsivelgia ES ir tarptautins teisins sistemos koreliavim ir galim susikirtim. Greiiausia ESTT pozicijos pasikeitim galt inspiruoti tik ES steigimo sutari pataisos pagal Europos Sjungos sutarties 48 straipsn. Bet kokiu atveju, Sjungai tampant vis aktyvesne tarptautini santyki dalyve, ESTT ir tarptautini teism jurisdikcijos atskyrimo klausimas turt bti sprendiamas i esms. Tokio sprendimo orientyras galt tapti ESTT ir ETT santykiai de lege ferenda, t. y. Sjungai tapus ETK alimi.
85 86 87 88 89 r. Jungtini Taut jr teiss konvencija, supra note 45, 287 straipsnis. Jungtini Taut jr teiss konvencijos VII priedas, supra note 45, 2 straipsnis, 3 straipsnis, 5 straipsnis. Ibid., 2 straipsnio 1 dalis. Byla C-459/03, supra note 3, para 135. Generelinis advokatas Maduro M. Poiares ivadoje dl Mox Plant bylos laiksi pozicijos, kad SESV 344 str. draudia gin, net jei didesn jo dalis nepatenka ESTT jurisdikcij, spsti kitais nei numatyti Sjungos sutartyse bdais. Todl valstybms narms jis silo tokius hibridinius ginus, susijusius su klausimais, tiek priklausaniais, tiek nepriklausaniais ESTT jurisdikcijai, visa apimtimi pateikti ESTT pagal SESV 259 str. Generalinio advokato Maduro M. Poiares ivada byloje C459/03, [2006], ECR I 4635, para 14. Lock, T., supra note 4, p. 194. Cremer, W. In: Calliess, Ch.; Ruffert, M. (eds.). EUV/EGV Kommentar. 3. Auflage. C. H. Beck, 2007, 239 straipsnis, para 4.

90 91

1366 Inga Daukien. Europos Sjungos valstybi nari tarpusavio ginai ir Europos Sjungos Teisingumo Teismo jurisdikcija

Ivados
Europos Sjungos teiss poiriu, valstybs nars privalo visus tarpusavio ginus, kurie remiasi mirios tarptautins sutarties nuostatomis, dl kuri ES turi kompetencij, sprsti ESTT pagal SESV 259 straipsn. i nuostata, suformuota Mox Plant byloje, turt bti taikoma, nepriklausomai nuo to, ar tokia tarptautin sutartis nustato savarankikas gin sprendimo procedras. I to plaukia, kad ESTT pripasta savo jurisdikcijos virenyb prie kitas tokiuose susitarimuose numatytas gin sprendimo institucijas. ESTT spsdamas dl savo iimtins jurisdikcijos, i esms gilinasi tai, ar Sjunga turi kompetencij gine aktualios mirios tarptautins sutarties nuostatos atvilgiu. Kertin taisykl iuo aspektu yra ta, kad Sjungos kompetencijos turjimas yra siejamas su Sjungos teiss akt toje srityje buvimu, nepriklausomai nuo to, ar sutarties normos jiems daro tak, ar ne. i nuostata yra taikoma ir sprendiant ESTT ir nacionalini teism kompetencijos aikinti miri tarptautini sutari nuostatas atribojimo klausim. ESTT pozicija dl jo jurisdikcijos aikinti miraus susitarimo nuostatas remiasi vienodo ES teiss aikinimo utikrinimo argumentu. ESTT pagrsdamas savo iimtin jurisdikcij, orientuojasi tik Europos Sjungos teisins sistemos sui generis pobd ir deramai neatsivelgia ES ir tarptautins teisins sistemos koreliavim ir galim susikirtim. Tarptautins teiss poiriu valstybi nari tarpusavio gin sprendimas tarptautiniame teisme ar arbitrae, steigtame pagal atitinkam tarptautin susitarim, nebt laikomas neteistu, todl gino alys privalt tok sprendim vykdyti. Tai galt sukelti dvej teisini sistem kolizij, kadangi ES teiss poiriu toks valstybi elgesys bt neteistas. Galiausiai toks platus ESTT jurisdikcijos ipltimas labai apriboja tarptautines gin sprendimo priemones ir kartu valstybi teis laisvai pasirinkti tokias priemones.

Literatra
1994 m. Pasaulio prekybos organizacijos steigimo sutarties 1C priedas Sutartis dl intelektins nuosavybs teisi aspekt, susijusi su prekyba. Valstybs inios. 2001, Nr. 461620. Arbitrao nutartis, 2003 06 24 (order No. 3) [interaktyvus]. [irta 20110904]. <www.pcacpa.org/upload/files/MOX%20 Order%20no3.pdf>. Arbitrao nutartis, 2008 06 06 (order No. 6) [interaktyvus]. [irta 20110904]. <http:// www.pcacpa.org/upload/ files/MOX%20 Plant%20Order%20No.%206.pdf.>. Becker, U.; Schwarze, J., et al. EU- Kommentar. 2 Aufl. BadenBaden, 2008. Byla 12/86, Demirel v. Schwaebisch Gmuend [1987] ECR 3719. Byla 181/73, Haegeman v. Belgian State [1974] ECR 449. Byla 2124/72, International Fruit Company NV v. Produtschap voor Groenten en Fruit [1972] ECR I1219. Byla 22/70, Commission of the European Communities v. Council of the European Communities [1971] ECR 263. Byla C-240/09, Lesoochranrske zoskupenie VLK v. Ministerstvo ivotnho prostredia Slovenskej Republiky, dar nepaskelbta Rinkinyje.

Jurisprudencija. 2011, 18(4): 13491368.

1367
Generalinio advokato R. Colomer ivada byloje C431/05 [2007] OL I07001, para 42. Generalinio advokato Maduro M. Poiares ivada byloje C459/03 [2006] ECR I 4635. Jungtini Taut jr teiss konvencijos II priedas Pareikimas dl Europos Bendrijos kompetencijos tais klausimais, kuriuos reglamentuoja 1982 m. gruodio 10 d. Jungtini Taut jr teiss konvencija ir 1994 m. liepos 28 d. Susitarimas dl konvencijos XI dalies gyvendinimo. [1998] OL L 179, p. 3134. Jungtini Taut jr teiss konvencija. Valstybs inios. 2003, Nr. 1074786. Lock, T. Das Verhltnis zwischen dem EuGH und internationalen Gerichten. Tbingen: Mohr Siebeck, 2010. Sutartis dl Europos Sjungos veikimo. [2010] OL C 83, p. 1329. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 40/94 dl Bendrijos preki enklo. [1994] OL L 11, p. 136. Tarybos sprendimas Nr. 98/392 dl Europos Bendrijos 1982 m. gruodio 10 d. Jungtini Taut jr teiss konvencijos ir 1994 m. liepos 28 d. Susitarimo, susijusio su jos XI dalies gyvendinimu, patvirtinimo. [1998] OL L 179. Vienos konvencija dl tarptautini sutari teiss. Valstybs inios. 2002, Nr. 13-480. mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija. Valstybs inios. 2000, Nr. 963016.

Byla C-265/03, Simutenkov v. Ministerio de Educacin y Cultura [2005] Rink. I2579. Byla C-300/98, Parfums Christian Dior v. Tuk Consultancy [2000] ECR I11307. Byla C-344/04, IATA ir ELFAA [2006] Rink. I-403. Byla C372/06, Asda Stores v. Commissioners of Her Majestys Revenue and Customs [2007] Rink. I11223. Byla C-459/03, Commission v. Ireland [2006] ECR I-4635. Byla C-53/96, Hermes International v. FHT Marketing Choice BV [1998] ECR 13603. Cesare, P. Romano. Anmerkung zu Mox PlantFall. American Journal of international law. 2007, 101. Epiney, A. Zur Stellung del Volkerrechts in der EU. EuZW, 1999. ETT nuomon 1/91 dl Susitarimo tarp Bend rijos ir Europos laisvosios prekybos asocia cijos valstybi dl Europos ekonomins erdvs sukrimo projekto. [1991] ECR I6079. ETT nuomon 1/92 dl Susitarimo tarp Bend rijos ir Europos laisvosios prekybos asocia cijos valstybi dl Europos ekonomins erdvs sukrimo projekto. [1992] ECR I-2821. ETT nuomon 2/00 (Kartachenos protokolas (Cartagena Protocol). [2001] ECR I9713. Europos ekonomins erdvs susitarimas. [1994] OL L 1, p. 572605.

DISPUTES BETWEEN MEMBERS STATES OF THE EUROPEAN UNION AND JURISDICTION OF THE COURT OF JUSTICE OF THE EUROPEAN UNION
Inga Daukien
Mykolas Romeris University, Lithuania

Summary. The article aims at resolving the issue whether the Court of Justice of the European Union (CJEU) has an exclusive jurisdiction under Article 344 of the Treaty on Functioning of the European Union (TFEU) to resolve disputes between Member States,

1368 Inga Daukien. Europos Sjungos valstybi nari tarpusavio ginai ir Europos Sjungos Teisingumo Teismo jurisdikcija

stemming from provisions of an international treaty, a party to which is the EU. This problem is especially relevant in cases when a mixed international agreement envisages independent institutions of dispute resolution. The position of the CJEU is expressed in the case of Mox Plant. The European Commission applied to the CJEU against Ireland, because it considered that Ireland, which started an arbitration procedure against United Kingdom under the UN Convention on the Law of the Sea, has infringed the exclusive jurisdiction of the CJEU under Article 344 of the TFEU. The EU is also a Contracting Party to the UN Convention on the Law of the Sea. Therefore according to the consistence case practice of the Court, the provisions of the Convention that fall under the competence of the Union constitute an indivisible part of the EU legal system. Only in such case when a provision of a treaty is attributed to exclusive competence of the Member States, the jurisdiction of the CJEU regarding that provision can be negated. Thus, when deciding on the issue of exclusive jurisdiction of the CJEU in principle, a problem of attribution of the EU and Member States competences arises. Although from the point of view of the EU law, the position of the CJEU on its competence regarding mixed international agreements seems to be reasonable, questions arise whether such a provision would be compatible with international law guarantees on the discretion of Member States to freely choose dispute resolution measures, provided under the relevant international treaty and whether jurisdiction of international courts is not overly restricted. It must be noted that under international law, consideration of disputes between Member States at international tribunals, established in accordance with the international treaty, would be lawful. However, under the EU law it can be treated as an infringement of the exclusive competence of the CJEU (Article 344 TFEU). Therefore, the Member States can find themselves in legal dead-end, in accordance with their obligations under international and EU law. Keywords: the Court of Justice of the European Union (CJEU), exclusive jurisdiction of the CJEU, dispute resolution of EU Member States, EU international treaties, Mox Plant case.
Inga Daukien, Mykolo Romerio universiteto Teiss fakulteto Konstitucins teiss katedros docent. Mokslini tyrim kryptys: Europos Sjungos institucin teis, Europos Bendrij vidaus rinkos laisvs: steigimosi laisv, laisvas darbuotoj judjimas, laisvas paslaug teikimas. Inga Daukien, Mykolas Romeris University, Faculty of Law, Department of Constitutional Law, Associate Professor. Research interests: European Union institutional law, freedoms of the internal market: freedom of movement for workers, freedom of establishment, freedom to provide services.