ELJEIAI

~ 540m.p.m.e Eljos mieste, Piet

Italijoje buvo kurta Eljos mokykla.
ymiausi jos filosofai buvo
Ksenofanas, Parmenidas ir Zenonas.

KSENOFANAS

Ksenofanas savo filosofines

pairas yra idsts
eilmis elegij ir parodij,
vadinam sil forma.
J, kaip filosof, labiau
domino ne tai, kas kinta,
kas praeina, o kas pastovu,
nekintama.

Pagrindin jo mintis buvo

i: Vienas yra viskas.

Kiekvienas dalykas ess dievikas, o visi

dalykai kartu sudarantys tobul vienov,
dievikj visum. Todl, anot Ksenofano,
negal bti ir skirting diev, kaip vis dar
buvo manoma jo laikais. Ir gamtos reikiniai,
kaip kad audra ar sauls utemimas
negalintys bti diev pykio arba malons
padariniai. Daugyb diev yra moni
nuomons rezultatas. Taiau Ksenofanas
kalba ir apie Diev. Dievo esm skiriasinuo
moni esms. Ksenofano Dievas yra vienas ir
rutulio formos, t. y. beribis ir begalinis, todl
btis yra visur ta pati ir viena. I esms tai
Kosmosas, be kurio nieko daugiau ir nra. Tik
kosmosui nebdingas atsiradimas ir uvimas.

Taip kaip ir kosmosas, btis neatsirado ir

neinyks.

Atsirasti ji galt tik i nebties, bet tokios

nra, o i nieko niekas neatsiranda. Todl
btis yra AMINA.

Taigi, Ksenofano logika yra tokia:

Btis yra tai, kas egzistuoja. Btis yra, o
nebties nra.

PARMENIDAS
Jis para filosofin poem "Apie gamt" I jos
suinome, jog yra filosofins svokos ir
natrfilosofija.
Natrfilosofija - spekuliatyvus (abstraktus,
nesiremiantis patyrimu) gamtos, kaip visumos
aikinimas.
Poemoje kalbama apie bt kaip prasmingiausi ir
naudingiausi painimo bd - mstym.
Tapatinama btis su mstymu.
Svoka ir natrfilosofija. Svoka, tai vardai
paskirti moni, o apskritai, tai yra augantys,
brstantys ir besibaigiantys reikiniai. Taiau
btis neatsiranda ir neinyksta, todl yra amina.

ZENONAS ELJIETIS

Zenonas Eljietis- graik matematikas,

filosofas.

Aristotlis tvirtina jog jis buvo dialektikos

iradjas. Savo veikal Apie gamt
para klausim ir atsakym (dialogo)
forma, ir laikomas dialektikos pradininku.
Domjosi tstinumo problemomis,
ypatingai laiko, erdvs ir judjimo.

Zenono sugalvoti paradoksai, neigiantys

judjim, erdvs bei materijos begalin
dalum:
1. Dichotomija.Kai daiktas juda ir turi nueiti tam
tikr keli, pirmiausia jis turi veikti pus to kelio,
paskui pus likusios jo dalies, paskui pus likuio ir
taip iki begalybs. Kad ir koks trumpas bt tas
kelias, jis visada privalo veikti begalin skaii
atkarp, o per baigtin laiko trukm ito padaryti
nemanoma, vadinasi, judjimas yra negalimas.

2. Achilas.Greiiausias bgikas niekada nepavys

liausio, Achilas nepavys vlio, jei is bus bent
kiek priekyje Achilo. Juk vejantysis pirmiausia turs
pasiekti viet, i kurios ijo vejamasis, o tas jau bus
pasistmjs priek, ir taip bus visada.

3. Strl.Lekianti strl dabartiniu

momentu nejuda, o kybo ore ir nenutolsta
tokiu atstumu. Ir taip yra kiekvien
moment. Kadangi laikas susideda i
moment, vadinasi, strl n kiek negali
pajudti priek, o vis laik yra rimties
bvyje.

4. Stadionas.Daikt judjimo greitis vienu

ir tuo paiu metu yra ir ioks, ir toks,
maesnis ir didesnis, priklausomai nuo to,
koki kit daikt atvilgiu juos irime.
Jeigu judame greiiu, kuris vienu metu yra
ir toks, ir ne toks, vadinasi, jis yra
prietaringas, ir jo negali bti.

Zenonas buvo labai ymus vyras ir

filosofijos ir politikos srityje ir paliko knyg
piln didios iminties. Zenonas taip pat
inomas savo argumentais prie vairov.

AI U DMES