Sandoriai

•Sandorių samprata
•Sandorių rūšys
•Sandorių elementai
•Žodinė sandorių forma
•Rašytinė sandorių forma
•Notarinė sandorių forma
•Sandorių sudarymo vieta
•Rašytinių sandorių sudarymo tvarka
•Valios reiškimo būdas
•Leidimai sudaryti sandorius
•Teisinė sandorių registracija
 Legalus sandorio apibrėžimas

Sandoriais laikomi asmenų

veiksmai, kuriais siekiama
sukurti, pakeisti arba
panaikinti civilines teises ir
pareigas.
CK 1.63 straipsnis.
Sandorio esmė – veiksmas, kuris atliekamas
tikintis tam tikro teisinio rezultato, o teisė
užtikrina jo realizavimą.

Veiksmas – valios išraiška

Dauguma sandorių įgyvendinami, t.y. rezultatas
pasiekiamas ne teisės, o moralės ir papročių
poveikyje (S. Vagacuma, T. Ariidzumi. Japonijos civilinė teisė. I d., p.
100.)

Faktiniai veiksmai ir teisiniai veiksmai.

Sandorio kaip teisinio reiškinio ypatumas yra tai, kad teisė

faktinius asmenų veiksmus pripažįsta teisiniais (kontroliuoja
teisėtumą) ir užtikrina jų įgyvendinimą (garantuoja teisingumą) (S.
Vagacuma, T. Ariidzumi. Japonijos civilinė teisė. I d., p. 100.)
Sandorio termino etimologija

Lietuvių kalboje - sandoris

(santoris iki 1940 m.);

Rusų - sdelka,

Vokiečių - das Gescha”ft

 Sandorio funkcijos :

1) juridinis faktas,

2) privačių santykių teisinio reguliavimo

priemonė, pagrįsta asmens
autonomijos principu, kuris yra
įtvirtintas visų demokratinių valstybių
konstitucijose ir civiliniuose
įstatymuose.
Sandorio atribojimas nuo kitų
juridinių faktų:

• įvykių,
• juridinių poelgių,
• techninių (ūkinių) veiksmų,
• teisės pažeidimų.
 Sandorio apibrėžimas

Sandoris – tai vieno ar kelių civilinės

teisės subjektų laisvas, teisėtas
(imperatyvinėms teisės normoms
neprieštaraujantis) valios pareiškimo
aktas, išreikštas įstatymams
neprieštaraujančiu būdu ir forma,
kuriuo siekiama sukurti, pakeisti ar
panaikinti civilines teises ir pareigas.
Sandorių rūšys
 Konsensualiniai ir realiniai sandoriai
(res ir consensus)

Tai svarbiausia klasifikacija.

Šios klasifikacijos praktinė reikšmė.

Klasifikacijos kriterijai:
•civilinių teisių ir pareigų suformavimo mechanizmas;
•civilinių teisių ir pareigų atsiradimo momentas.
Daiktinio teisinio santykio ir prievolės sąveika
Kodėl vieni sandoriai yra realiniai, o kiti konsensualiniai?
 Realinių ir konsensualinių sandorių pavyzdžiai

6.305 straipsnis. Pirkimo–pardavimo sutarties samprata

1. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja
perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise,
o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų
sumą (kainą).
6.465 straipsnis. Dovanojimo sutarties samprata
1. Pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai
perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam)
nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos
dovanotojui ar trečiajam asmeniui.
 Vienašaliai, dvišaliai ir daugiašaliai
sandoriai
2. Sandoriai gali būti vienašaliai, dvišaliai ir daugiašaliai.
3. Vienašaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti būtina ir pakanka
vienos šalies valios.
1.63 straipsnis

4. Iš vienašalio sandorio atsiranda pareigos jį

sudariusiam asmeniui. Kitiems asmenims iš
vienašalio sandorio pareigos atsiranda tik įstatymų
nustatytais atvejais arba kai tie asmenys sutinka.
5. Vienašaliams sandoriams prievoles ir sutartis
reglamentuojančios teisės normos taikomos tiek,
kiek tai neprieštarauja įstatymams ir vienašalio
sandorio esmei.
Dvišaliai ir daugiašaliai sandoriai - sutartys.
 Kitos sandorių rūšys
•Abstraktūs ir kauzaliniai
•Atlygintiniai ir neatlygintiniai
•Įprastiniai ir sąlyginiai
•Vartotojų ir komerciniai
•Fiduciariniai

Apie sandorių rūšis ir jų atribojimą Žr.: LR CK 1 knygos

komentarą
 Fiduciariniai sandoriai
Akcinių bendrovių įstatymas
22 str. […]
8. Bendrovės valdymo organai privalo veikti tik bendrovės ir jos akcininkų naudai.
Bendrovės valdymo organai neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie
pažeidžia bendrovės įstatus ar yra priešingi įstatuose nurodytiems bendrovės veiklos
tikslams, akivaizdžiai viršija normalią gamybinę-ūkinę riziką, yra akivaizdžiai nuostolingi
(prekių, paslaugų ar darbų pirkimas didesnėmis arba jų pardavimas mažesnėmis negu rinkos
kainomis, bendrovės turto švaistymas) ar akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi.

Antstolis veikia kaip tarpininkas (valstybės atstovas) tarp skolininko ir trečiojo

asmens (pirkėjo). Šį sandorį galima prilyginti fiduciariniam (pasitikėjimo), nes
tarpininkaujant sprendimą vykdančiam asmeniui (teismo antstolis), atsiranda
prievoliniai teisiniai santykiai tarp skolininko ir pirkėjo.
Civilinė byla Nr. 3K-3-1297/2000 m.
LAT N U T A R T I S 2000m. gruodžio 6 d.
Sandorių elementai
 Sandorių elementai

Pagrindiniai elementai: susitarimas

arba vienašalis valios išreiškimas
(turinys) ir forma

Sandorio turinio ir formos santykis

Konsensualizmas (susitarimo prioritetas
prieš formalizmą) šiuolaikinės privatinės
teisės bruožas
Sandorio turinys – sandorio
sąlygos:

•esminės,

•įprastinės,

•atsitiktinės.
 Esminės sąlygos

Esmines sąlygas nustato:

• įstatymas
•arba sandorio subjektai,
•arba kilus ginčui - teismas pagal
sandorio pobūdį.

Jei sandoryje trūksta bent vienos esminės sąlygos laikoma,

kad sandoris dar nėra sudarytas.

Vadinasi, niekas negali reikalauti tokį sandorį vykdyti.

 Įprastinės sąlygos, nustatytos
įstatymuose ir kituose teisės
aktuose.

Įprastinės sąlygos taikomos

nepriklausomai nuo jų įtraukimo į
sandorį
 Atsitiktinės sąlygos

•Atsitiktines sąlygas nustato

sandorio šalys (šalis)

•Atsitiktinės sąlygos nustatymu gali

būti anuliuotas įpratinės sandorio
sąlygos veikimas
Sandoris ir jo padarinys - teisinis santykis

Sandorio turinys suformuoja civilinio

teisinio santykio turinį, t.y. šio
santykio subjektines teises ir
pareigas.
 Sandorio tikslas ir motyvai

Tiesioginis tikslas – sandorio pagrindas (sandorio

juridinis pagrindas: pirkimas, pardavimas, nuoma ir
pan.). Tikslo nereikia painioti su motyvu

Motyvas – sandorio subjektų ekonominių ar asmeninių

poreikių tenkinimas, jų interesai.
Tiesioginių teisinių pasekmių motyvai nesukuria,
tačiau jie gali būti reikšmingi, jeigu motyvas
suformuluotas kaip sandorio sąlyga arba, kai
sprendžiant teisminį ginčą remiamasi sąžiningumo,
gerų papročių laikymosi, protingumo ar teisingumo
principais.
 Suklydimas dėl motyvo

2001 m. rugsėjo 5 d. nutartyje Nr. 3K-3-745/2001

Aukščiausiasis Teismas nurodė, jog vertinant, ar
suklydimas gali būti kvalifikuojamas kaip esminis,
būtina atsižvelgti į tai, dėl ko buvo suklysta, nes ne
bet koks suklydimas yra pagrindas sandorį pripažinti
negaliojančiu. Suklydimas laikomas esminiu, jeigu suklystama dėl sandorio
esmės, kitos sandorio šalies, sandorio dalyko, jo kokybės, esminių sandorio sąlygų.

Suklydimas dėl motyvo, kuris nebuvo

inkorporuotas į sutartį kaip jos esminė sąlyga, negali
būti laikomas esminiu suklydimu, dėl kurio sandorį
reikėtų pripažinti negaliojančiu.
 Vidinė ir išorinė valia sandoryje

Veiksmu (sandoriu) išreiškiama asmens valia.

Kad valia būtų suprantama kitiems ji turi turėti formą.

Sandorį sudaro vidinė valia ir vidinės valios

išreiškimas - išorinė valia.

Teisė reikalauja, kad vidinė valia ir išorinė

valia sutaptų, būtų vienodos.
Valios reiškimo forma
 Valios reiškimo forma
1.64 straipsnis.

1. Sandorį sudarančio asmens laisva valia

gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar
kitokia valios išreiškimo forma.

2. Asmens valia gali būti numanoma

atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo
aplinkybes.

3. Tylėjimas laikomas asmens valios

išraiška tik įstatymų ar sandorio šalių
susitarimo numatytais atvejais.
UAB „VB Gyvybės draudimas“ sudarydama draudimo
sutartis sukaupė duomenų apie savo klientus (amžių,
sveikatą, šeiminę padėtį ir pan.). Šiuos duomenis UAB
„VB Gyvybės draudimas“ perdavė AB Vilniaus bankui.
Apie ketinimą perduoti duomenis UAB ,,VB Gyvybės
draudimas“ klientams iš anksto pranešė tokiu raštu: „Jei
nesutinkate, kad Jūsų duomenis perduotume Vilniaus
bankui, reikėtų per 35 dienas, gavus šį laišką, atsiųsti
apie tai pranešimą.
Negavę tokio Jūsų pranešimo per 35 dienas, laikysime,
kad sutinkate su atsiųstame dokumente nustatytomis
duomenų teikimo sąlygomis“.
 Teisė pasirinkti sandorio formą

1. Sandoriai, kuriuos įstatymas leidžia

sudaryti žodžiu, taip pat gali būti sudaromi
paprastos rašytinės formos ar notarinės
formos.

2. Notarinės formos gali būti ir tie sandoriai,

kuriems sudaryti įstatymas nustato paprastą
rašytinę formą.

1.77 straipsnis. Kitokios, negu įstatymo leidžiama, formos

sandorių sudarymas
 Žodinė sandorių forma

Sandoriai, kuriems įstatymai

ar šalių susitarimas nenustato
rašytinės formos, gali būti
sudaromi žodžiu.
1.72 straipsnis.
 Rašytinė sandorių forma

Rašytinė sandorių forma

gali būti:
paprasta;
notarinė;
 Paprasta rašytinė sandorių forma 1.73
straipsnis.
1. Paprasta rašytine forma turi būti sudaromi:
1) fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu
yra didesnė kaip penki tūkstančiai litų, išskyrus sandorius,
kurie ir įvykdomi sudarymo metu;
2) juridinių asmenų steigimo sandoriai;
3) prekių pirkimopardavimo išsimokėtinai sutartys;
4) draudimo sutartys;
5) arbitražiniai susitarimai;
6) kilnojamojo daikto nuomos ilgesniam nei vienerių metų
terminui sutartys;
7) preliminarinės sutartys;
8) asmens išlaikymo iki gyvos galvos (rentos) sutartys;
9) taikos sutartys
10) kiti sandoriai, kuriems .73 straipsnis. nustato privalomą
paprastą rašytinę formą.
Su rašytinės sutarties
vykdymu susiję sandoriai gali
būti sudaromi žodžiu, jeigu tai
neprieštarauja įstatymams ar
sutarčiai.
1.72 straipsnis. Žodinė sandorių forma
1.74 straipsnis. Notarinė sandorių forma
1. Notarine forma turi būti sudaromi:
1) daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir
daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo
sandoriai;
2) vedybų sutartys (ikivedybinė ir povedybinė);
3) kiti sandoriai, kuriems šis kodeksas nustato
privalomą notarinę formą.

Tik CK gali nustatyti privalomą notarinę

formą. Kituose įstatymuose ir
poįstatyminiuose aktuose draudžiama
nustatyti notarinę sandorių formą.
Kiti atvejai, kai civilinis kodeksas
nustato notarinę sandorio formą
Notarinės formos sutartis gali būti
nutraukta, pakeista ar papildyta tik
notarine forma.

6.183 straipsnis. Sutarties pakeitimo išlyga

3.231 straipsnis. Sugyventinių bendrai naudojamo
turto teisinis režimas

1. Jeigu šio kodekso 3.230 straipsnyje nurodyti

nekilnojamieji daiktai ar teisės į jį įregistruoti vieno
sugyventinio vardu, abu sugyventiniai bendru prašymu
gali nurodyti atitinkamam viešam registrui įrašyti
reikiamą įrašą apie tai, kad šiuos daiktus ar teises į juos
abu sugyventiniai bendrai naudoja. Tokiame prašyme
esančių sugyventinių parašų tikrumą turi patvirtinti
notaras.

2. Sugyventiniai turi teisę sudaryti notarine tvarka

sutartį, kurioje jie nustato bendrai įgyto ir naudojamo
turto padalijimo klausimus pasibaigus jų bendram
gyvenimui.
6.125 straipsnis. Prievolės pabaiga
šalių susitarimu

1. Prievolė gali visiškai ar iš dalies

baigtis jos šalių susitarimu. Toks
susitarimas gali būti bet kokios
formos, išskyrus atvejus, kai
susitarimas, pagal kurį atsiranda
prievolė, privalo būti rašytinės ar
notarinės formos.
2.138 straipsnis. Įgaliojimo patvirtinimas
notarine tvarka

1. Turi būti notaro patvirtinami šie įgaliojimai:

1) įgaliojimas sudaryti sandorius, kuriems būtina
notarinė forma;
2) įgaliojimas fizinio asmens vardu atlikti veiksmus,
susijusius su juridiniais asmenimis, išskyrus įstatymų
numatytus atvejus, kai leidžiama duoti kitokios
formos įgaliojimą;
3) įgaliojimas, kurį fizinis asmuo duoda
nekilnojamajam turtui valdyti, juo naudotis ar
disponuoti.
Notaro patvirtintiems sandoriams
prilyginami:

1) karių įgaliojimai, patvirtinti karinių dalinių, junginių, karo įstaigų

ir mokyklų vadų (viršininkų);
2) asmenų, esančių laisvės atėmimo vietose, įgaliojimai,
patvirtinti laisvės atėmimo vietų vadovų;
3) asmenų, esančių tolimojo plaukiojimo metu jūrų laivuose,
plaukiojančiuose su Lietuvos valstybės vėliava, patvirtinti tų laivų
kapitonų.
2.138 straipsnis. Įgaliojimo patvirtinimas notarine tvarka

Antstolio turto pardavimo varžytinių aktas

prilyginamas notariškai patvirtintai pirkimo-
pardavimo sutarčiai
(CPK 436 str. 6 dalis).
5.28 straipsnis. Oficialieji testamentai
1. Oficialieji testamentai – tai testamentai, kurie
sudaryti raštu dviem egzemplioriais ir patvirtinti
notaro arba Lietuvos Respublikos konsulinio
pareigūno atitinkamoje valstybėje.
6. Oficialiesiems testamentams prilyginami:
1) asmenų, kurie gydosi ligoninėse, kitose stacionarinėse gydymo–profilaktikos
įstaigose, sanatorijose arba gyvena senelių ir invalidų namuose, testamentai,
patvirtinti tų ligoninių, gydymo įstaigų, sanatorijų vyriausiųjų gydytojų, jų
pavaduotojų medicinos reikalams arba budinčiųjų gydytojų, taip pat šių senelių ir
invalidų namų direktorių ir vyriausiųjų gydytojų;
2) asmenų, esančių plaukiojančiuose jūrų laivuose arba vidaus plaukiojimo
laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos valstybės vėliava, testamentai, patvirtinti tų
laivų kapitonų;
3) asmenų, esančių žvalgomosiose, mokslinėse, sportinėse ir kitose
ekspedicijose, testamentai, patvirtinti tų ekspedicijų viršininkų;
4) karių testamentai, patvirtinti dalinių, junginių, įstaigų ir karo mokyklų vadų
(viršininkų);
5) asmenų, esančių laisvės atėmimo vietose, testamentai, patvirtinti laisvės
atėmimo vietų viršininkų;
6) testatoriaus gyvenamosios vietos seniūnų patvirtinti testamentai.
Rašytinių sandorių
sudarymo tvarka
 Rašytinių sandorių sudarymo tvarka

2. Rašytinės formos sandoriai sudaromi

surašant vieną dokumentą, pasirašomą
visų sandorio šalių, arba šalims
apsikeičiant atskirais dokumentais.
Rašytinės formos dokumentui
prilyginami šalių pasirašyti dokumentai,
perduoti telegrafinio, faksimilinio ryšio ar
kitokiais telekomunikacijų galiniais
įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto
apsauga ir galima identifikuoti parašą.
 Papildomi reikalavimai rašytiniams sandoriams

Šalys susitarimu gali nustatyti papildomų

rašytinės sandorio formos reikalavimų (tam
tikrų asmenų parašų buvimas, dokumento
antspaudavimas, specialios formos dokumento
surašymas ir t. t.) bei numatyti tokių
papildomų reikalavimų nesilaikymo teisines
pasekmes. Kai šalys šių reikalavimų nesilaiko,
sandoris laikomas nesudarytu, jeigu šalių
susitarimu nenustatyta ko kita.
1.76 straipsnis. Rašytinės formos sandorių
pasirašymas

1. Rašytinės formos sandorius turi pasirašyti juos sudarę

asmenys. Jeigu fizinis asmuo dėl fizinio trūkumo, ligos ar kitokių
priežasčių negali pats pasirašyti, jo pavedimu sandorį gali už jį
pasirašyti kitas asmuo. Už kitą asmenį pasirašiusio asmens
parašą turi patvirtinti notaras arba įmonės, įstaigos ar
organizacijos, kurioje jis dirba ar mokosi, vadovas ar jo
pavaduotojas, arba stacionarinės gydymo įstaigos, kurioje
jis gydosi, vyriausiasis gydytojas ar jo pavaduotojas, arba
karinio dalinio vadas ar jo pavaduotojas, kai sandorį sudaro
karys, arba tolimajame plaukiojime esančio laivo kapitonas,
kartu nurodydami priežastį, dėl kurios sudarantis sandorį asmuo
pats negalėjo pasirašyti.
Jeigu sandoris buvo sudarytas
panaudojant telekomunikacijų
galinius įrenginius, tai visais atvejais
privalo būti pakankamai duomenų
sandorio šalims nustatyti. Jeigu tokių
duomenų nėra, šalys, kilus ginčui,
negali remtis liudytojų parodymais
sandorio sudarymo faktui įrodyti.
 Elektroninis parašas
ELEKTRONINIO PARAŠO ĮSTATYMAS

Elektroninis parašas - duomenys, kurie įterpiami,

prijungiami ar logiškai susiejami su kitais duomenimis pastarųjų
autentiškumui patvirtinti ir (ar) pasirašančiam asmeniui identifikuoti.

Elektroninio parašo įranga - kompiuterių techninė ir (ar) programinė

įranga arba atitinkami jų komponentai, kuriuos sertifikavimo paslaugų
teikėjai naudoja teikdami paslaugas, susijusias su elektroniniu parašu,
arba kurie yra naudojami elektroniniam parašui kurti arba tikrinti.

Elektroninio parašo tikrinimas - tai pasirašytų duomenų autentiškumo ir

elektroninio parašo galiojimo nustatymas bei pasirašiusio asmens
identifikavimas. Elektroninis parašas tikrinamas parašo tikrinimo
įranga,naudojant pasirašytus duomenis ir pasirašiusio asmens sertifikato
duomenis.
 Elektroninio parašo galia
Saugus elektroninis parašas, sukurtas saugia
parašo formavimo įranga ir patvirtintas
galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu, elektroniniams
duomenims turi tokią pat teisinę galią kaip ir parašas
rašytiniuose dokumentuose ir yra leistinas kaip
įrodinėjimo priemonė teisme.
Elektroninis parašas negali būti laikomas negaliojančiu dėl bet
kurios
iš žemiau išvardytų priežasčių:
1) kad yra elektroninis;
2) kad nėra paremtas kvalifikuotu sertifikatu;
3) kad nėra paremtas akredituoto sertifikavimo paslaugų
teikėjo išduotu
kvalifikuotu sertifikatu;
4) kad nėra sukurtas saugia parašo formavimo įranga.
Valios reiškimo būdas
Sandorio subjektų valios
išreiškimo būdai:

•konfidencialus,
•viešas,
•įprastas.
 Valios išreiškimas viešu skelbimu 1.65 str.
1. Įstatymų ar sutarties nustatytais atvejais asmuo
turi teisę išreikšti savo valią viešu skelbimu šio
straipsnio nustatyta tvarka (viešas įgaliojimas,
viešas įgaliojimo panaikinimas ir kt.).
2. Viešas skelbimas skelbiamas paskutinės
žinomos kitos sandorio šalies gyvenamosios ar
verslo vietos arba viešai išreiškiančio savo valią
asmens gyvenamosios ar verslo vietos laikraštyje
ir pagrindiniuose Lietuvos Respublikos
dienraščiuose Civilinio proceso kodekso 130 str.
Procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu
nustatyta skelbimo tvarka. Teismas prireikus gali
nustatyti ir kitokią asmens valios viešo skelbimo
tvarką.
Naujojo CPK 130 straipsnis. Procesinių dokumentų įteikimas viešo
paskelbimo būdu
[…]
4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu procesiniai dokumentai įteikiami
paskelbiant vietos laikraštyje (jeigu toks yra) ir viename iš pagrindinių
Lietuvos Respublikos dienraščių pranešimą, kuriame turi būti
nurodoma:
1) teismas;
2) procesinio dokumento pobūdis;
3) adresatas;
4) teismo posėdžio data (jeigu ji yra paskirta).
5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pranešimas turi būti paskelbtas
ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų iki teismo posėdžio dienos.
Procesinis dokumentas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo
spaudoje dieną.
Preziumuojama, kad valios išreiškimas tapo
žinomas kitai sandorio šaliai praėjus
keturiolikai dienų nuo paskutinio viešo
paskelbimo dienos. Tačiau ši prezumpcija
netaikoma, jeigu savo valią viešai paskelbęs
asmuo neatliko visų įmanomų ir jam
prieinamų veiksmų kitos sandorio šalies
gyvenamajai ar verslo vietai nustatyti.

Apie asmens valią viešai skelbiama valią

reiškiančiojo lėšomis.
 Viešo valios skelbimo pavyzdžiai
6.418 straipsnis. Atpirkimo teisės įgyvendinimas
1. Pardavėjas, norėdamas pasinaudoti atpirkimo teise, turi apie tai
pranešti …...Toks pranešimas turi būti viešai paskelbtas ne vėliau
kaip prieš dvidešimt dienų

6.946 straipsnis. Viešo pažadėjimo sumokėti atlyginimą atšaukimas

1. Asmuo, viešai pažadėjęs sumokėti atlyginimą, turi teisę jį tokiu pat
būdu, kokiu jis buvo paskelbtas, atšaukti…….

6.109 straipsnis. Pranešimas apie reikalavimo perleidimą

…………
2. Jeigu skolininko buvimo vieta nežinoma, apie reikalavimo perleidimą
gali būti pranešta viešu skelbimu (šio kodekso 1.65 straipsnis).
6.945 straipsnis. Pareiga sumokėti atlyginimą
1. Asmuo, viešai pažadėjęs sumokėti atlyginimą tam, kas atliks skelbime
nurodytą teisėtą veiksmą per skelbime nurodytą terminą (surasti prarastą daiktą
ir kt.), privalo sumokėti pažadėtą atlyginimą bet kuriam asmeniui, kuris tą
veiksmą atliko.
2. Pareiga sumokėti atlyginimą atsiranda su sąlyga, jeigu viešo pažadėjimo
turinys leidžia nustatyti asmenį, kuris pažadą duoda. Asmuo, atsiliepęs į viešą
pažadėjimą, turi teisę reikalauti, kad pažadas būtų patvirtintas raštu. Jeigu
asmuo tokia teise nepasinaudojo, jam tenka neigiamų pasekmių rizika, jei vėliau
paaiškėtų, kad atlyginimą pažadėjo ne tas asmuo, kuris nurodytas viešame
skelbime.
3. Jeigu viešame skelbime atlyginimo dydis nenurodytas, jis nustatomas šalių
susitarimu, o joms nesusitarus, – teismo sprendimu.
4. Pareiga sumokėti atlyginimą atsiranda neatsižvelgiant į tai, ar asmuo, atlikęs
skelbime nurodytą veiksmą, padarė tai dėl viešo atlyginimo pažadėjimo, ar ne.
5. Jeigu skelbime nurodytą veiksmą atliko keli asmenys, teisę į atlyginimą įgyja
tas iš jų, kuris tą veiksmą atliko pirmas. Kai neįmanoma nustatyti, kuris iš tų
asmenų veiksmą atliko pirmas, arba kai veiksmą keli asmenys atliko kartu,
atlyginimas šiems asmenims mokamas lygiomis dalimis, jeigu ko kita
nenumatyta jų susitarimu.
6. Ar atliktas veiksmas atitinka skelbime nurodytas sąlygas, nustato viešai
atlyginimą pažadėjęs asmuo, jeigu skelbime nenumatyta ko kita. Kilus tarp
asmenų ginčui, ginčą sprendžia teismas.
1.69 straipsnis. Sandorio sudarymo vieta
1. Vienašalio sandorio sudarymo vieta laikoma sandorio šalies
valios išreiškimo vieta (įgaliojimo sudarymo, testamento
patvirtinimo vieta ir t. t.).
2. Dvišalio ar daugiašalio sandorio sudarymo vieta laikoma
oferento gyvenamoji ar verslo vieta, jeigu šalių susitarimo ar
įstatymų nenumatyta kas kita.
3. Jeigu sandoriui sudaryti nebūtina, kad oferentas gautų
pranešimą apie akceptą, tai sandorio sudarymo vieta laikoma
akceptanto gyvenamoji ar verslo vieta arba akceptanto faktinių
veiksmų atlikimo vieta.

Sandorio sudarymo vietos praktiniai aspektai:

taikytinos teisės nustatymas.
Sandorių sudarymo tvarka 1.70
straipsnis.
1. Fiziniai asmenys sandorius sudaro
patys arba per atstovus. Neleidžiama
sudaryti sandorio per atstovą, jeigu to
pobūdžio sandorį kaip to sandorio šalis
gali sudaryti tik asmeniškai pats fizinis
asmuo, taip pat įstatymų numatytų kitų
sandorių.
2. Juridinių asmenų vardu sandorius
sudaro jų steigimo dokumentuose numatyti
organai arba atstovai
 Leidimai sudaryti sandorį

•Sutuoktinio leidimas sudaryti sandorius

•Sandoriams dėl šeimos turto disponavimo -
vaiko teisių apsaugos institucijos leidimas
•Leidimai nepilnamečių ir ribotai veiksnių
asmenų sandoriams
•Leidimai sudaryti sandorius turto
administratoriui
•Licenzijuojama veikla besiverčiantys verslininkai
turi turėti atitinkamiems sandoriams licenzijas
(leidimus)
3.93 straipsnis. Leidimas sudaryti
sandorius
1. Jeigu vienas sutuoktinis kitam
neduoda sutikimo sudaryti sandorį,
kuriam reikalingas sutuoktinio
sutikimas, tai suinteresuotas
sutuoktinis gali kreiptis į teismą
prašydamas teismo leidimo tokį
sandorį sudaryti.
3. Preziumuojama, kad sutuoktinis
sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio
sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui
sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio
sutikimas. Išimtiniais atvejais, kai delsimas
padarytų esminės žalos šeimos interesams, o
kitas sutuoktinis negali išreikšti savo sutikimo
dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių, sandorį
sutuoktinis gali sudaryti be kito sutuoktinio
sutikimo šio kodekso 3.32 straipsnio 2 dalyje
numatyta tvarka.
Kito sutuoktinio sutikimas nereikalingas,
kai:

1) priimamas palikimas ar atsisakoma jį

priimti;
2) atsisakoma sudaryti sutartį;
3) imamasi neatidėliotinų priemonių
bendram turtui apsaugoti;
4) pareiškiamas ieškinys dėl bendrosios
jungtinės sutuoktinių nuosavybės gynimo;
5) pareiškiamas ieškinys dėl savo teisių,
susijusių su bendru turtu, gynimo arba savo
asmeninių teisių, nesusijusių su šeimos
interesais, gynimo.
Tik abu sutuoktiniai gali sudaryti sandorius:

susijusius su bendrąja jungtine sutuoktinių

nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar
daiktinių teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu;

dėl bendros įmonės perleidimo ar teisių į ją

suvaržymo bei vertybinių popierių, kurie yra
bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė,
perleidimo ar teisių į juos suvaržymo, išskyrus
tuos atvejus, kai vienas iš sutuoktinių turi kito
sutuoktinio išduotą įgaliojimą tokį sandorį
sudaryti.
 Teisinė sandorių registracija 1.75 straipsnis.

Įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių

teisinę registraciją.
Šalims - sandoris galioja, nors ir nėra privalomai
įregistruotas.

Šalių teisės ir pareigos tokiais atvejais atsiranda ne nuo

sandorio įregistravimo, o nuo to momento, kuris yra
nustatytas įstatyme ar šalių susitarimu, išskyrus atvejus,
kai šis kodeksas nustato, kad šalių teisės ir pareigos
atsiranda tik nuo sandorio įregistravimo.

Civilinio kodekso 3 str. suteiktas prioritetas, todėl kiti įstatymai

negali nustatyti išimčių iš CK.
Atvejai, kai CK nustato kitokią sandorių
registracijos reikšmę:

•Jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį

įstatymą (turima galvoje senasis CK) sandoriui buvo
nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo
nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris
negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių
praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas. (8
straipsnis.)

•Prokuristo ir trečiųjų asmenų santykiams prokūra įsigalioja

nuo jos įregistravimo teisės aktų nustatyta tvarka. (2.181
straipsnis.)

•Vedybų sutartis, sudaryta iki santuokos įregistravimo,

įsigalioja nuo santuokos įregistravimo dienos. (3.102
straipsnis.)
Nuosavybės teisė į visuomenės poreikiams paimamą
nekilnojamąjį daiktą valstybei pereina nuo
nekilnojamojo daikto įregistravimo viešame registre
momento (4.100 straipsnis. Nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams )

4.187 straipsnis. Hipotekos įsigaliojimo momentas

Hipoteka įsigalioja nuo jos įregistravimo hipotekos
registre momento, kai viešame registre įrašomi
atitinkami įrašai.
Neįregistruoto sandorio įgyvendinimo
ypatumai

Neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti

sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti
savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais
įrodymais.

Jeigu tą patį daiktą ar daiktines teises įgijo keli

asmenys, tačiau vienas asmuo sandorį įregistravo,
o kiti ne, tai laikoma, kad daiktą ar daiktines teises
įgijo sandorį įregistravęs asmuo.
Jeigu nė vienas asmuo sandorio neįregistravo,
laikoma, kad teises įgijo pirmasis sandorį sudaręs
asmuo.
1.75 straipsnis.
3.Prieš trečiuosius asmenis nekilnojamojo daikto
pirkimo–pardavimo sutartis gali būti panaudota ir jiems
sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jei ji įstatymų
nustatyta tvarka įregistruota viešame registre.

4. Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui

pereina nuo daikto perdavimo. Šis faktas turi būti
įformintas šio kodekso 6.398 straipsnio nustatyta
tvarka. Jeigu viena šalis vengia įregistruoti
nuosavybės teisės perėjimo faktą, tai kitos šalies
prašymu teismas gali priimti sprendimą dėl
sutarties įregistravimo. Šiuo atveju sutartis
registruojama teismo sprendimo pagrindu. Šalis,
nepagrįstai vengusi įregistruoti nuosavybės teisės
perėjimą, turi atlyginti kitai šaliai dėl to patirtus
nuostolius.
6.393 straipsnis.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 25 str.: “Pagal sutartį ar
kitu teisėtu būdu įgijus nekilnojamąjį turtą, teisė juo disponuoti
atsiranda savininko teises įregistravus Nekilnojamojo
turto registre.

Iš sandorių, valstybės institucijų ar valdymo institucijų

sprendimų, kitų šio įstatymo 16 straipsnyje nurodytų dokumentų
atsiradusios daiktinės teisės svetimame turte, daiktinių teisių į
nekilnojamąjį turtą apribojimai ir turto savininko prievolės
atsiranda juos įregistravus Nekilnojamojo turto registre.”