. Lstels ciklas (prokariot ir eukariot).

Molekulin chromosomos sandara

Lstels ciklas tai jos gyvavimo laikotarpis nuo lstels dalijimosi, kai ji susidaro, ligi kito jos dalijimosi, kai susidaro lstels palikuons (t.y. kita lsteli karta), arba paios lstels uvimo. Prokariotai dauginasi nelytiniu bdu lstelei dalijantis pusiau (skilimas/dvinaris dalijimasis). iedin DNR padvigubja prie dalijimsi, plazminei membranai tstant ir formuojantis pertvarlei susidaro dvi dukterins lstels su tapaiom DNR. J lstels ciklas augimas ir dalijimasis. Eukariot cikl sudaro 4 stadijos: a) G1 stadija lstel auga, joje daugja organoid (nebesidalina skeleto raumen ir neuronai) b) S stadija padvigubja lstels genetins informacijos rinkinys; c) G2 stadija lstel ruoiasi dalijimuisi; Apribojimo takas neperengusi R tako - ramybs bsena, perengus likusios lst. ciklo stad. d) G0 stadija ramybs bsena, atliekamos specifins f-jos.

Svarbiausios molekuls dalyvaujanios reguliuojant lst. cikl baltymai ciklinai ir nuo ciklin priklausanios kinazs

. Lsteli mitoz. Jos fazs. Pagrindin mitozs savyb

Profaz: chromosomos susivynioja, centriols atsiskiria. Prometafaz: chromosomos akivaizdiai dvigubos struktros, centriols pasiekia skirtingus lstels polius, formuojasi verpsts silai. Metafaz: centromeros isirikiuoja ties metafazine ploktele. Anafaz: centromeros atsiskiria ir dukterins chromosomos migruoja skirtingus lstels polius.

Telofaz: dukterins chromosomos pasiekia lstels polius, prasideda citokinez. Mitozs metu lstel pasidalina dvi identikas kopijas.

Lytinis dauginimasis organizm genetins vairovs altinis

1. Krosingoveris genetins informacijos apsikeitimas tarp neseserini chromatidi. 2. Chromosom isidstymas ties metafazine ploktele pirmosios metafazs metu. 3. Apvaisinime dalyvauja dviej individ genetin informacija.

5. Chromosomos per mejoz. Svarbiausios mejozs savybs

pus).

Mejoz sumaina chromosom skaii i diploidinio haploidin (sumaina per

Mejozs pradioje homologins chromosomos suartja susiformuoja tetradas, sudarytus i keturi chromatidi. Dvi homologins chromosomos vadinamos diadomis. Pirmosios mitozs metu, chromosom skaiius sumainamas pusiau, todl ji vadinama redukciniu dalijimusi. Antroji mitoz vadinami ilyginaniuoju dalijimusi, nes chromosom kiekis nepakinta. Antrosios mitozs metu diados skyla pusiau, sudarydamos monadas.

6. Pirmasis mejozinis dalijimasis

Pirmosios mitozs metu, chromosom skaiius sumainamas pusiau.

Pirmosios mejozs metu homologins chromosomos nukeliauja skirtingus lstels polius. Jos nesidalija ties centromera.

7. Pirmosios mejozs profazs stadijos ir j ypatimai

Pirmoji profaz dl savo sudtingo ir vykstanio krosingoverio yra skirstoma atskiras dalis. 1.leptotena chromosom kondensacija( rykja chromatino silai). 2.zigotena tarp homologini chromosom formuojasi sinaptoneminis kompleksas pradeda formuotis baltymins struktros tarp 2 homologini chromosom,formuojasi bivalentai,nra pasibaigusi kondensacija. 3.pachitena vyksta krosingoveris(susidaro chiazmos tarp homologini chromosom) 4.diplotena suyra sinaptoneminis kompleksas. 5.diakinez pasibaigia chromosom kondensacija, vyksta profazs procesai, dalijasi centriols ir keliauja prieingus polius, kad formuot dalijimosi verpst.

8. Mejozs ir mitozs panaumai ir skirtumai

Skirtumai
Sukuria Galutinis produktas ingsniai Mejoz Tik lytines lsteles: kiauialstes ir spermatozoidus 4 haploidins dukterins lstels Profaz I, metafaz I, anafaz I, telofaz I, profaz II, metafaz II, anafaz II, telofaz II. Lytinis Nevienodos Vyksta telofazje I ir II Sumaja dvigubai Vyksta Gyvnuose, augaluose, Mitoz Somatines lsteles 2 diploidins dukterins lstels Profaz , metafaz , anafaz , telofaz. *Gali bti iskiriama prometafaz Nelytinis Vienodos Vyksta telofazje Ilieka toks pats Nevyksta Visuose eukariotuose

Dauginimosi tipas Genetikailstels: Citokinez Chromosomskaiius Krosingoveris Vyksta iuose

organizmuose:

grybuose

Panaumai

Ir mitoz, ir mejoz vyksta tik eukariot lstelse Organizmo genomas duplikuojamas vien kart prie vykstant dalijimuisi Atskiri mejozs I ar mejozs II ingsniai atitinka mitozs ingsnius Abiej proces metu vyksta citokinez telofazs stadijoje Abiej proces metu naudojami verpsts silai chromatidi atskyrimui

9. Ryys tarp mejozs ir lytini lsteli susidarymo

Vyro organizme
Pradioje spermatogonijos lstels dauginasi mitozs bdu. Kai kurios j gali pereiti augimo zon ir tampa pirmos eils spermatocitu, kuris toliau dauginasi mejozs bdu ir suformuoja spermatozoidus.

Moters organizme

Ovogonijos lstels dauginasi mitozs bdu ir diferencijuojasi pirminius ovocitus. Pirminiai ovocitai pradeda mejoz I ir yra sustabdomi profazje iki lytins brandos. is procesas mogaus organizme baigiasi iki gimimo. Pirminio ovocito pirmasis mejozs pasidalijimas baigiasi prie pat ovuliacij. I karto po ovuliacijos antrinis ovocitas pradeda mejoz II, kuri baigiasi tik jei per 12-24h po ovuliacijos ovocitas apvaisinamas.

10. mogaus spermatogenez, oogenez ir apvaisinimas

Spermatogenez
Prasidjus lytinei brandai, sklids stygose atsiranda spindis, jos tampa skliniais vamzdeliais,kurie didja, ilgja, vingiuojasi.j lstels vadinamos sertoli lstelmis, jas sudaro hematotiskulin barjer(kraujo sklidi) Hipofizs gonadotropiniai hormonai ir sklidi testosteronas indukuoja jose spermatogenez. Iskiriami 4 spermatogenezs etapai: 1) Dauginimosi auga, didja sklids.apvalios spermatogonijos pradeda proliferuoti ir isidsto ant sklinio vamzdelio pamatins membranos, sudarydamos spermatogeninio epitelio pamatin sluoksn. Sertoli lsteli kiekis nekinta. Dalis lytikai subrendusi spermatogonij toliau dalijasi mitozs bdu ir sudaro tokias pat lsteles 2) Augimo o kai kurios j pereina augimo zon, kuri ariau kanallio spindio. ia lstels smarkiai iauga nes jose padaugja citoplazmos,ios stadijos lstels vadinamos I eils spermatocitais. kiekvienas pirminis spermatocitas paauga , padidja citoplazmos, vyksta DNR replikacija 3) Brendimo I eils spermatocitai dalijasi mejozs bdu susidaro 2 II eils spermatocitai(nc)kiekvienas II eils spermatocitas pradeda antrj mejozs pasidalijim. Netrukus susidaro 4 spermatidai(kiekvienas spermatocitas virsta 4 spermatidais,taiau brendimo metu dalis degeneruoja,juos sufagocituoja sertoli lstels) 4) Formavimosi spermatidas virsta spermatozoidu: o Goldio kompleksas suformuoja akrosomin pslyt,kuri migruoja priekin galvos poli o Branduolys standja ir i apvalaus tampa pailgas o Spermatidas i apvalaus tampa pailgas, jo citoplazma su Goldio kompleksu ir kt organoidais migruoja bsimos uodegos pus o Centriols migruoja upakalinio bsimos galvos puss polio link

o Citoplazmos perteklius lieka kaip liekamasis knelis arba j sufagocituoja

Ovogenez
etapo.

Ovogenezs etapai atitinka spermatogenezs etapus, tik nra formavimosi

1) Dauginimosi periodas intensyviai dalijasi ovogonijos(smulkios lstels palyginus su dideliu branduoliu,nedideliu citoplazmos kiekiu).induoliuose ir moguje is procesas baigiasi dar prie gimim. I eils ovocitai susiformav prie gimim ilieka nepakit. Lytikai subrend pavieniai ovocitai periodikai pereina augimo period (2n2c) 2) Augimo periodas ovocitai padidja juose kaupiasi trynys,riebalai ir pigmentai.lstels organoiduose,citoplazmoje ir membranoje vyksta sudtingi morfologiniai ir biocheminiai pakitimai.kiekvien ovocit apsupa smulkios folikulins lstels,kurios j maitina. 3) Brendimo vyksta 2 viens po kito sekantys dalijimaisi ir persitvarko chromosomos aparatas(vyksta 2 mejozs) be to dalijantis citoplazma nelygiai pasiskirsto tarp dukterini lsteli.dalijantis I eils ovocitui susidaro 1 stambi lstel,turinti beveik vis citoplazm II eils ovocitas ir maa lstel redukcinis knelis. Antrkart dalijantis citoplazma vl pasiskirsto netolygiai susidaro 1 stambi ovotid ir 2 redukciniai kneliai. Taigi i I eils ovocito susidaro 1 ovotid ir 3 redukciniai kneliai. I ovotids formuojasi kaiuinlis o redukciniai kneliai rezorbuojasi arba lieka kiauinio pav ir vystymesi nedalyvauja. Ovuliacijos metu folikule(kur vyko ovogenez) sienel plyta kiauialst patenka pilvo ertm poto daniausiai kiauintakius.kiauintakiuose kiauialsts subrsta ir apvaisinamos.

Skirtumai
Susidaro Kada vyksta Spermatogenez 4 spermatozoidai Nuo lytins brandos iki Ovogenez 1 kiauialst ir du redukciniai kneliai Prasideda prie gimim ir

Per kiek laiko vyksta Kiek lsteli susidaro vienu metu

neapibrto amiaus 61-74 dienos Keli milijonai

vyksta iki menopauzs 13-50 met Vienas ovocitas subrsta per vien mnesini cikl